241 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3, p.

241262, Lietuvos moksl akademija, 2010, Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2010
Minimalizmo taka pominimalistinio laikotarpio
lietuvi muzikai
Rta Gaidamaviit
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Gedimino 42, LT-01107 Vilnius
El. patas: mi@lmta.lt
iame straipsnyje apvelgiami keleto vidurins ir jaunosios kartos lietuvi kompozitori ( J. Janulyts, R. Maulio,
E. Medekaits, R. Motiekaiio, R. Kabelio) darbai, turintys ssaj su minimalizmo estetika. Norima atskleisti,
kaip autoriai pltoja atskirus minimalizmo muzikos bruous, koki jungi esama su kitomis stilistikomis. Iry-
kinami konstruktyvs idj gyvendinimo bdai, parodomas atskir komponavimo princip perimamumas.
RAKTAODIAI: minimalizmas, pominimalistin muzika, superminimalizmas, asketizmas, tolydumas, simetrija,
konstruktyvumas, komplementari ritmika, statikumas
Modernizmo ir avangardo idjoms praradus aktualum ir iekant bd, kaip muzikoje
ilaikyti nacionalin identitet, labai paranki pasirod minimalizmo siloma estetika.
Minimalizmo intensyvaus pasireikimo ribas Amerikoje tyrjai enklina XX a. 6-ojo
deimtmeio pabaiga, kiek vliau i srov pastebima Europoje. Pirmieji ios krypties
darbai Lietuvoje radosi 8-ojo deimtmeio pabaigoje. Nors i pradi kai kurie mini-
malistiniai Broniaus Kutaviiaus, Mindaugo Urbaiio darbai buvo sutikti nepalankiai,
taiau i esms minimalizmo pasireikimas Lietuvoje buvo rykus ir vaisingas. To
prieastis usimezgusios gilumins ssajos su etniniu palikimu. Per tyrj apibrt
jo raikos pasaulio muzikoje laikotarp Lietuvoje jis nespjo isisemti (i dalies dl
vlesnio sitvirtinimo, i dalies dl vidinio giminingumo), todl, kai kituose kratuose
buvo paskelbta postminimalizmo epocha, ia jis dar buvo tsiamas.
Minimalizmo svarb lietuvi muzikai liudija daugyb puiki krini, taip pat tai,
jog pominimalistiniu laikotarpiu galime atsekti daug su juo jungiani gij. Taiau
pominimalistin panorama nra tokia vientisa kaip jos pirmtaks. M. Urbaitis ir
arnas Nakas bendrame straipsnyje Naujoji pominimalistin muzika Lietuvoje
teigia, jog tai platus skirting reikini spektras, kurio apibrti beveik nemanoma
1
.
Tik giliau j ityrus, matyti, kurie minimalizmo principai yra toliau gilinami, koki
jie patiria transformacij. Daugeliui pominimalistini krini bdingas vien ar kit
parametr tolydumas. Ir nors kartojam struktr pobdis kinta, taiau kartojimo,
kaip koordinuojanio principo, svarba ilieka.
Kaip inia, viena pagrindini muzikos atliekam funkcij yra poreikio patirti
tam tikr minties, pojio apie pasaul kondensuot garsin iraik patenkinimas.
Jis manomas ir esant ios dienos muzikos kalbai. Ne visada jos akustin iraika yra
harmonizuojanti klausytojui prastu bdu, taiau, jeigu idja atitinka mediag ir
yra variai struktrikai sutvarkyta, net patiriant tam tikr pasiprieinim neprastai
mediagai, ji kreipia mint autoriaus siekiama linkme.
1 Urbaitis, Nakas 2006.
242 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
Kitas dalykas yra tas, jog iuolaikin garsin mediaga retai kada bna pateikiama
tokiu pavidalu, kad nereikt galvoti apie atlikimo sunkumus ir nesubrandinto atlikjo
sumanymo nepriskirti kompozitoriui. Nesuvokdami mediagos ryi, jos akustini
temporalini koordinai, muzikantai danai negali vertinti autori iradingumo, j
profesins kompetencijos. Todl kompozicini princip aikinimasis yra ir prielaida
atlikjams geriau perprasti modernj mstym. Kadangi retas krinys yra tobulinamas
nauj atlikim, tai kompozitorius yra tarsi priverstas pateikti maksimaliai nugludintas
idjas, kad j esm bt kuo akivaizdesn.
Raydamas apie XX a. II puss muzikos stili kait, muzikologas Juozas Anta-
naviius teig: tai greiiau stili uks, sublyksinios tendencij raizgalynje, iny-
ranios tai vienoje, tai kitoje alyje
2
. XXI a. t proces tsia geometriniu pagreiiu,
plaka vairi tak kokteilius arba skatina radikalias atskir tendencij apraikas.
Nordami ir Lietuvoje rasime vis naujausi stilistik atgarsi. Ir net nagrindami
toki apibrt tem kaip minimalizmo taka pominimalistinei muzikai matysime,
jog ia galime susidurti su konceptualizmo, struktralizmo, spektralizmo, naujojo
paprastumo atvaitais. Nors daugelis autori vengia sudtingos Darmstadto mokyklos,
taiau tai nereikia, kad atsisako galimybs sukurti sudting kompozicin statin i,
atrodo, paprast dalyk. Tuo tarpu klausytojo smonje esanti minimalistins krybos
patirtis padeda lengviau perengti kylant pasiprieinim dl to, kad krinyje niekas
nevyksta, ir nusiteikti priimti kur kas smulkesnius pasikeitimus.
Minimalizmas lietuvi muzikoje epizodikai yra buvs ne vieno tyrjo akiratyje.
iek tiek daugiau jam dmesio yra skyrs . Nakas, Inga Jasinskait-Jankauskien
3
.
io teksto autor XXXII Pabaltijo muzikolog konferencijoje 1998 m. yra skaiiusi
praneim apie nacionalin minimalizmo aspekt
4
. Jame aptarta minimalizmo rai-
da, akcentuota galimyb integruoti senj etnin tradicij, charakterizuoti atskiri
kompozitoriai ir tipikiausi kriniai. iame straipsnyje susikoncentruojama keli
autori, pltojani minimalizmo idjas, darbus. Vieniems j artimesn pati mini-
malizmo technika, kiti, iekodami nauj iraikos priemoni, bando priartti prie
minimalizmo estetikos.
Nei atsiradimo metu, nei pereinant kit faz, minimalizm adoruojantys autoriai
nesudar daugumos. Tik pradioje minimalist idjos buvo suvokiamos kaip reakcija
avangardo kratutinumus, o iandien jau esama reakcijos j pai idjas.
Paioje lietuvi muzikos minimalizmo srovje yra kelios atmainos. . Nakas iski-
ria net preminimalistin ir protominimalistin muzik, taip pat sakralin ir ritualin
minimalizm (B. Kutaviius), postminimalizmui priskiria M. Urbaiio kryb (nors
Kutaviius ir Urbaitis minimalizmu susidomjo tuo paiu metu ir j kryboje rasime
ne vien bendr bruo), superminimalizmui Ryio Maulio ir Riardo Kabelio
2 Antanaviius 1986: 5.
3 Jasinskait-Jankauskien 2003: 444446.
4 Gaidamaviit 2001: 97102.
243 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
muzik
5
. Yra tek girdti romantikojo, technikojo minimalizmo terminus. Architektai
kalba apie pseudominimalizm, hiperminimalizm
6
. Kai kurios kategorijos vartojamos
nelabai precizikai, vieni tyrjai labiau pabria stilistinius, kiti estetinius aspektus.
Taiau net ir kit krat muzikologai pastebi lietuviko minimalizmo savitum, pvz.,
gerai lietuvi muzik pastantis lenk muzikologas Krzystofas Droba teigia: Jo-
kioje iuolaikins minimalistins muzikos atmainoje nerasi itiek lyrini nuotaik,
specifnio lidesio, susimstymo nostalgijos
7
. Panai nuotaik gam pastebime ir
postminimalist darbuose, tik ia ji danai ireikta santriau.
Minimalist darbai daug kam atrod skurds, nes apsiribojo viena idja. Kai
muzikin mediaga suvokiama i pirmj takt ir toliau negauna nauj prasmi,
neatskleidiami kiti jos aspektai, ji pradeda balansuoti ant populiariosios fonins
muzikos ribos. Kai kurie muzikos kritikai jau 1978 m. m skelbti minimalizmo
mirt. Kyle Gannas pirmuosius postminimalizmo vykius datuoja 1980 m.
8
, taiau
tos ribos bus aikesns esant didesnei laiko distancijai.
Kyla klausimas, ar i minimalizmo kilusios idjos yra palankios suformuojant
asmenin stili, kuris yra kiekvieno autoriaus siekinys? iame straipsnyje pristatom
keli skirtingoms kartoms priklausani kompozitori kriniai rodo, kad klau-
sim reikia atsakyti taip. Ir nors atskiruose lygmenyse galima velgti panaum,
taiau sigilinus kompozicij visum, patyrinjus po kelet atskiro autoriaus darb,
irykja individualaus mstymo skirtumai.
Vienas i pominimalistams bding bruo yra sumajusi krini tru-
km M. Urbaiio Trio trims melodiniams instrumentams (1982), kurio viena
versija truko daugiau kaip valand, liko nepralenktas. Daugeliui pominimalistini
krini btinas sterilus, apvalytas nuo individualios iraikos garsas. Labai danai
siekiama (iekoma) ne tik instrumentikai tikslaus, bet ir elektronikai vienspalvio,
neisiskirianio i visumos garso arba raoma vienos grups ansambliui, kad detals
netrukdyt susikoncentruoti autoriaus mint. Net kai muzika yra su tekstu, autoriai,
siekdami apibendrintos poetins minties interpretacijos, neteikia reikms atskir
odi niuans irykinimui. Muzikos kvpavim lemia ne intonacijos, o bendra
mintis ir konstrukcijoje slypintis skaiius ar kitais pagrindais grsta formos logika.
Teisingiau intonacijos ne intonuojamos, jas stengiamasi sumechaninti, apsaugoti
nuo romantinio prasminimo modelio. Tam, kad bt pasiekta reikiama kokyb, jos
kaip mezginio akys turi bti kuo lygesns. Danai nebereikia, kad garsas prayst
(isiskleist). Subtilumas tampa ne atskiro momento, o viso krinio prerogatyva,
5 Nakas 2004.
6 Minkeviius. Minimalizmas, pseudominimalizmas, hiperminimalizmas architektroje. Prieiga per internet:
http://www.kamane.lt/lt/titulinio_blokai/e_redakcijos_balsai/tekstas122
7 K. Droba. Moda muzika litewska. W krgu muzyki litewakiwj. Krakw, 1997. 102103.
8 K. Gann. A Forest fom the Seeds of Minimalism: An Essay on Postminimal and Totalist Music. Prieiga per
internet: http://cc.bingj.com/cache.aspx?q=KYLE+gANN+mINIMALISMUS&d=4546197228488049&mk
t=en-ww&setlang=en-US&w=50bc9569,b68ee61
244 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
tarsi trump akimirk galtum ir nesureaguoti, bet kai visas krinys balansuoja ties
p mp dinamikos riba suaktualinama pati subtilumo btis (pvz., E. Medekaits
Textile-2, R. Motiekaiio Pu klausymasis). Tokia atsvara ekspresionistiniam
patosui ir gigantomanijai grino prie mogaus mikrokosmoso.
Galime paymti, kad pominimalistin lietuvi muzikos panorama ilieka su rykiu
minimalizmo eliu, ypa asketiko garsini itekli naudojimo prasme. Vis stipresnis
kompozitori teorinis pasiruoimas ir kryboje skatina iekoti intelektuali uduo-
i. Jau ne gamtajausminei pasaulirai iekoma adekvaios iraikos, o vienokioms
abstrakioms idjoms randama kitokio pobdio abstrakti garsin raika. Tai, kad
pastarojo meto muzika vienu metu juda skirtingomis kryptimis, liudija ir muzikos
mokslinink tyrj temos. Gilinamasi labai skirtingus, savo esme net prieingus,
dalykus. Vieni autoriai studijuoja tyl (Vita Gruodyt)
9
, kiti bando atskleisti triukm
vairov (Asta Pakarklyt)
10
. Vieni kompozitoriai atsiriboja nuo melodijos, kiti stengiasi
panaikinti pulso pojt, treti atsideda instrumento ar balso prigimties revizavimui ar
naujoms sinkretikumo tarp atskir meno srii paiekoms. Kakam domiau surasti
maiau ieksploatuotas sritis, kitam, prieingai, parodyti, jog net ir ten, kur kompozi-
toriai sm ne vien ami, galima sukurti savit ir nauj muzik. Po avangardini
technik fetiizavimo naujj romantik karta atskleid mogikojo mastelio svarb.
Nepriklausomyb, atvrusi viso pasaulio meno lobynus ir imitacij jr, kartu
autoriams suteik didesn stilistin erdv, idj, inspiracij vairov. Jeigu pastarj
dviejtrij deimtmei lietuvi muzik isluoksniuotume pagal naudojamas tech-
nologijas, turbt rastume atitikmen visiems svarbiausiems pasaulinje muzikoje
vykstantiems reikiniams, taiau savit j interpretacij, unikali transformacij
pasirodo nekasmet. Technologin ir mstymo l knijanti elektronika, rykia
riba atsiskyrusi pirmaisiais pasirodymo metais, kuo toliau, tuo skmingiau pateikia
jungtini elektroakustini sprendim. Taip ne tik susiejamos skirtingos estetikos ir
kompozicins technikos, bet ir sprendiama prasto ir naujo dilema. Kartais tai tra
technologin pagalba tradiciniams atlikjams pasiekti ritmin ar mikrointonacin
precizik, kai garsiai ar tik atlikjams ausines pateikiami ritmo ar intonaciniai orien-
tyrai. Pavyzdiui, atliekant sudtingus intonavimo aspektu R. Maulio vokalinius
krinius, solistai pro ausines girdi raytas partijas ir taip elektronin mechanistin
precizik garsina prastos pilnatvs garsiniu knu. Arba natralios akustikos skam-
besys imamas kaip akustin mediaga vairioms manipuliacijoms.
Pagrindinis minimalistams pateikiamas kaltinimas, pasak K. Ganno
11
, inte-
lektins pretenzijos stoka. Pominimalistai trkum tikrai kompensuoja. Nemaa
dalis jaun autori, ilaikydami tam tikr minimalizmo tak, savo muzikos kalb
dar vl sudtingesn.
9 V. Gruodyt. Tyla ir pauz muzikoje. Diplominis darbas (vad. prof. A. Andrijauskas). V., 1993.
10 Pakarklyt 2007: 6987.
11 K. Gann. A Forest fom the Seeds of Minimalism.
245 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
Minimalistin muzika, ugdiusi dmes minimali pasikeitim stebsenai ir
kontempliavimui, tam tikra prasme pareng dirv mikrodimensins muzikos srovei.
Dmesys mikrotonikai ypa subtili form gavo spektrinje muzikoje. ia ypa
svarbi treniruota ausis, atskirianti oberton aism, minimalius garso pakitimus. J
sudtinga tiek suvokti, tiek atlikti. Nuo seno dl mechanins-akustins instrument
specifkos igauti mikrointervalus buvo parankiau su styginiais. Didel perversm ia
padar elektronika. Ji leido operuoti nesuvokiamais interval bei trukmi dydiais,
o jos tikslumas ir prognozuojamas rezultatas labai masino jaunosios kartos kompo-
zitorius. Toks iki iol nebtas vis garso parametr valdymas leidia itin precizikai
realizuoti idj. Vl tapo aktuali matematini idj pltra stebime nebt j vairov
ir gaus. Proporcijos, vairios simetrijos rys, atsvaros komplementarumo vairov,
detals ne tik pai gars, bet ir j virtoni skaiiavimai, viena vertus, tarsi leidia
kiekvienam autoriui maksimaliai individualizuoti savo idjas, kita vertus, klausytojams,
nerandantiems toje muzikoje prast orientyr, ji tampa gana vienoda.
Nuo minimalizmo lietuvi muzikoje tolta ir konceptualizmo link. I pradi
tai buvo vairios akcijos, hepeningai, ibandyti Druskinink Jaunosios muzikos,
Kauno Alternatyviosios muzikos, Anyki Hepening vakar festivaliuose
12
.
Postmis gautas ir i tuo metu V. Landsbergio skaitom paskait apie J. Mai-
n
13
. Jauni kompozitoriai mgino sekti ir pltoti ymiojo tautieio idjas. Kai kurie
festivaliuose skambj kriniai buvo vienkartiniai ir atliko meno terps laisvjimo
katalizatoriaus vaidmen. I esms j idjos ir realizacija daugiausia buvo susijusios su
rengj pasilytomis vietos ir laiko aplinkybmis, dalyvi spontanika raika. Buvo ir
toki krini, kurie ne tik pasiymjo spontanikumu, jie buvo labiau struktruoti
ir sulauk pakartojim. Jeigu dailje konceptualaus meno esm kurdinama svokose
arba konceptuose, kai pagrindu laikoma sumanymas, projektas, idja
14
, tai muzikoje,
pltojant io meno samprat, susiduriame su tam tikra prasme prieingo sumanymo
gyvendinimu, kai bandoma tvirt mazg suriti mentalin koncepcij ir jos garsin
iraik ir tuo labai sustiprinti j paveikum bei iskirtinum (ia pirmiausia mintini
R. Kabelio bei R. Maulio darbai). Muzikos istorijoje inomi grynai konceptuals
darbai lieka pavieniais kratutiniais bandymais.
Kompozitoriaus R. Kabelio sitraukimas struktrini muzikos parametr studijas
buvo akivaizdus nuo pat jo krybos pradios. Taiau ilgainiui is kompozitoriaus
mstymo bdas realizuojamas vis rafnuoiau. Minties disciplinuotumas ir virtuo-
zikas jos iskleidimas plaiau tyrintas autors straipsnyje Riardo Kabelio stiliaus
radikalumas
15
.
12 Plaiau apie tai r.: Jaunimo festivaliai. R. Gaidamaviit. Muzikos vykiai ir vykiai muzikoje. Vilnius, LMTA,
2008. 242257.
13 Savo poir V. Landsbergis gana kondensuotai yra ireiks straipsnyje Liaudies konceptualizmas ir Jurgis Ma-
inas. Prieiga per internet: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=907&p_d=15033&p_k=1
14 Prieiga per internet: http://dailesistorija.narod.ru/9h_xx2/konceptualizmas.htm
15 Gaidamaviit 2009: 2237.
246 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
Kartais R. Kabelio lakonikumas ir idjos nulifavimas pasiekia netiktin lyg.
Tokie kriniai, kaip Rosary trims atviroms arfoms, priartja prie konceptualiojo
meno pavyzdi. Taip pat ir viename naujausi darb, Akademijos Schloss Solitude
jubiliejaus festivaliui skirtame TAN-TRIS-TAN-TRIS-TRIS-TAN-TRIS-TAN dviem
fortepijonams (2009), autorius prieprieina Richardui Wagneriui ir jo ipuoseltam
lyrikam daugiaodiavimui lakonik vieno lapo partitr. Pats kompozitorius darb
priskiria prie toki savo krini, kurie imagnetina muzikini enkl spaudus ir
prasmes
16
, o gars struktras tarsi apvalo nuo semantini apna. R. Kabelis virtuo-
zikai isprendia net kelias technologines uduotis ir perteikia jas taip akivaizdiai,
tarsi krinys bt raytas specialiai akademiniam tikslui. ia pasiekiamas kratuti-
nis asketizmas krin sudaro vienintelis usakytojo pageidautas Tristano akordas
(f h dis gis) ir eios jo transpozicijos ton dermje, keiiantis maajai ir didiajai
tercijai. Pvz., pirmojoje eilutje matome: trit. d. 3 gr. 4 (f h dis gis).
gr. 4 m. 3 trit. ( f b g des)
trit. d. 3 gr. 4 (es a. cis fs)
trit. d. 3 gr. 4 (a es g c)
gr. 4 m. 3 trit. (h e cis g)
gr. 4 m. 3 trit. (a d h f )
trit. d. 3 gr. 4 (h f a d)
trit. d. 3 gr. 4 (cis g h e)
Krinio idjoje glaudiai susiejami struktrinis ir kultrinis laukai. du sa-
varankikus intervalus perskeltas Tristano akordas (f h ir dis gis), nuolat
toldamas fortepijono klaviatros pakraius, praranda harmonin atpastamum
ir, panchromatikai periuos klaviatr, virsta akustine romantizmo ikama...
Kai paskutiniame Tristano akorde netiktai atpastamos M. Musorgskio personao
Jurodivo raudos intonacijos, klausytojo smon galt persmelkti Ryt ir Vakar
romantizmo tapatumo paradoksas.
Pats krinio (Tristano akordo!) atlikimas primena savotik ritual, atlieka-
m stovini, vir fortepijon palinkusi atlikj. Pirmasis atlikjas keturias nuo
apa tinio intervalo intonuojamas Tristano eioliktines mintyse palydi niniavimu
TAN-TRIS-TAN-TRIS. Jam atsako antrasis atlikjas, darin intonuodamas
nuo virutinio intervalo ir mintyse niniuodamas TRIS-TAN-TRIS-TAN. i (tik
atlikjams atskleista) krinio potekst susieja krinio pavadinim su garsine struk-
tra ir suteikia atlikimui intriguojanios aisms. Ne maiau svarbus ia ir klavi
ugavimo bdas visuomet tiesiais (abiej rank antruoju ir penktuoju) pirtais,
tarsi smaigstant nykstanio Tristano akordo klavius. iame kone fzinio veiksmo
rituale netiktai susisieja Tristano ir... Egls (ali ubadymo dalgiais scena) sakms.
16 Generatyvins muzikos paslaptis: 40.
247 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
Kita vertus, Tristano akordo ir jo mitologijos destruktrizavimas yra artimas
ms tautinei smonei ir menkai refektuotoms mitologinio iaurumo apraikoms
(v. Brunonas, kryiuoiai, folkloro tekstai...).
Atlikj uduotis R. Kabelis pasunkina kiekviename takte keisdamas temp
ir tiksliai apskaiiuodamas retjim. I pradi ketvirtin vert ilgja nepastebimai
(MMQ = 110, 109, 108, 107, 106, 105), antrojoje pakopoje jau dviem tvinksniais
(105, 103, 101, 99...), treiojoje trimis (93, 90, 87, 84...), ketvirtojoje keturiais
(75, 71, 67, 63), penktojoje penkiais (51, 46, 41 36...), kol pasiekiama itin reta
metronomo padala 15 tvinksni per minut. Krinio tempas, nubrs mentalin
projekcij begalyb, ia tarsi sustoja, eioliktins virsta makrotrukmmis, o muzi-
kinis laikas itsta.
Krinio form galima apibdinti kaip atviro simetrinio kampo projekcij laike arba
nuo pasirinkto tako prieingas puses tolstant proces, kur apriboja klaviatros
pabaiga. Jeigu vaizduotje krin dar bt galima pratsti iki (ir u) klausos rib,
tai tempui pasiekus nulio padal, Tristano akordas tapt neatpastamas. Akordo
interval veidrodin sklaida ir progresij pagrindu suformuota permanentika tempo
regresija byloja apie kompozitoriaus precizikai ir beveik tobulai ireikt idj. Tai
rodo, kad R. Kabelis yra pasieks tok komponavimo lyg, kuris leidia skirtingos
prigimties raikos laukus susieti darni visum.
1 pav. R. Kabelis. TAN-TRIS-TAN-TRIS-TRIS-TAN-TRIS-TAN
Jeigu minimalistai savo pasirinktas struktras padaro lengvai simenamomis,
parinkdami aikias intonacijas, paprastus akordus ir juos daugyb kart kartodami,
tai dalis pominimalist, iretindami pai krinio erdv, leidia ne tik ilgai, bet ir kur
kas liau jas apirinti. Parenkamas ltas tempas kartojam struktr ritmins
verts jau ne eioliktins ar atuntins, o pusins, sveikosios ir dar stambesns, besi-
tsianios kelis taktus. ioks toks judjimas vyksta tik bals komplementarumo dka
( J. Janulyts Akvarel). Vienas radikalesni pavyzdi bt R. Maulio Canon
Sumus vargonams (20062007), sukurtas Visbio krybos namuose galvojant apie
sunkiai sergant draug.
Krinio pavadinimas kilo i inomos Biblijos eiluts: Ar gyvename Viepaiui
gyvename, ar mirtame Viepaiui mirtame. Taigi ar gyvename, ar mirtame, esame
Viepaties (lot. Sive enim vivimus Domino vivimus sive morimur Domino morimur
248 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
sive ergo vivimus sive morimur Domini sumus)
17
. Pagalvojau, kad galt bti toks
pavadinimas Canon sumus. ioje muzikoje ne tik labai aikiai matyti sustruktruota
muzikin mediaga, bet ir autoriaus poirio gyvenim enklai.
Neretai mindami ijusiuosius tarsi bandome upilti juos odi srautu, m-
gindami juose sutalpinti atmint, jausmus. Daug kam sunku itverti tyl ir tyloje.
R. Maulis savj Canon Sumus, paskirdamas Sergejaus Michailovo atminimui,
pasirinko sakralios auros instrument vargonus, taiau i j begalini garsini ir
tembrini resurs tik vien gars, tiksliau viena nata ymim klaster. gyvenim
ir mirt velgiama tarsi i aminybs perspektyvos.
Auganios vilties ir tirpstanio gyvenimo projekcija
18
. io krinio ritmo idj galima
susieti su tarsi per didinamj stikl gerokai ididintu O. Messiaeno pridtosios verts
ritmu. Viena vertus, tai tarsi mechanikai ilginamos ir trumpinamos struktros, kita
vertus, j idstymas veidrodinio kanono bdu tarp bals sukuria atsvaros, darnos,
visuotinumo iraik (esame Viepaties).
Krin inicijavusio ved kompozitori centro (VICC) direktoriaus Ramono
Antino nuomone, iais laikais negalima piktnaudiauti klausytoj laiku, tad krinys
neturt trukti ilgiau nei penkias minutes. Todl R. Maulis, kaip tikras minimalistas,
negaljo isiplsti iki jam prasto pusvalandinio formato ir pasirinko matematin mo-
del, kur vienos eiluts 30 ketvirtini trunka 10 sekundi, o atitinkamai 30 krinio
eilui 5 minutes. Taigi ia nereikt iekoti skaii simbolikos analogij su Judo
30 sidabrini (nebent kaip pasmonin savo paties princip isiadjimo enkl).
Canon Sumus gali bti vertinamas kaip ypa rykios simetrijos krinys: simetrijos
principas ilaikytas tiek kairs ir deins puss koordinai atvilgiu, tiek nuo krinio
pradios iki pabaigos
19
. Lyginant tris balsus tarpusavy matyti, kad du virutinieji
vienas su kitu sudaro veidrodin kanon, o treiasis balsas yra veidrodikas pats sau
(jeigu a brime partitros viduryje, tarp 1516 eilui). Garsiniai itekliai yra vis
laik vienodi do-re-mi-fa-sol klasteris
20
. Toks polinkis statik krin siet su
apeigine muzika. Panaiai kaip ir R. Kabelis, R. Maulis iame krinyje dar labiau
asketikas, nei prasta minimalistams
21
. Kinta tik klasterio registriniai atspalviai. Tad
neivengiamai visas dmesys sutelkiamas ritminius santykius.
Augimo nykimo, pltimosi traukimosi konotacija mene turi daugyb pasi-
reikimo variant. iuo atveju ji ireikta labai asketikai ir simbolikai. Tokiame
potencialiai emocikai kryptingai orientuotame krinyje kompozitorius, tarsi veng-
17 Romieiams 14: 8.
18 I R. Maulio laiko autorei 2010 m. gegus 31 d.: Kakaip vis galvojau apie Sergej ir jo sunki lig <...> Ir
atsirado tokia mediaga, pagrsta trim garsais, kurie auga, maja i krat arba i vidurio... gavosi toks tarsi muzikinio
laiko planas, temporalin konstrukcija. Tarsi garsas pavirsta tyla, o tyla garsu.
19 Vienas darb, kuriame labai plaiai nagrinjama simetrija muzikoje yra L. J. Solomon disertacija (2002).
20 Tai tarsi analogija chrestomatiniam Terry Riley kriniui In C.
21 arnas Nakas j klasifkuoja kaip superminimalist. Prieiga per internet: http://www.mic.lt/lt/classical/
persons/info/mazulis?ref=%2Flt%2Fclassical%2Fpersons%2F41
249 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
damas perspaudimo, pasirenka neprast
atlikimo bd, kuriam nereikia tradicinio
atlikjo virtuozo (ia btini trys asistentai).
iuo neprastu atveju prie nat turt bti
puslapis paaikinim. Viena urayta nata
reikia, jog skamba vienas ir tas pats penki
gars klasteris. Vargonuose i anksto visi
reikalingi garsai dviejuose manualuose ir
pedal klaviatroje yra uspaudiami de-
rintoj kaitukais, ir garsai pasigirsta tik
tada, kai trys atlikjai pagal vien trukm
ymini partitr itraukia vien ar kit
registro rankenl, suspaudus j atgal gar-
sas pranyksta.
Jeigu R. Maulio krin lygintume
su kontempliatyviais B. Kutaviiaus, nau-
jj romantik darbais, panaiai kaip ir
R. Kabelio opusuose, pamatytume radikal
asketizm ir ryk poslink nuo jausminio
link mentalinio grojimosi arba labiau
sutramdyt jausmingum.
Dar vienas ekstremalus R. Maulio k-
rinys, turintis ssaj su minimalizmu, yra
2007 m. sukurta Schisma violonelei ir
elektronikai, gyvendinta Ljeo (Lige)
Valonijos Muzikos formavimo tyrim cen-
tre (Belgija) ir dedikuota violonelininkui
Arne de Force. Pats kompozitorius k-
rin, kuris yra i j masinanios mikrotonikos srities, laiko etapiniu. Schisma bt
tarp raytins ir garsins tradicijos, nes nors ir egzistuoja natomis urayta partitra,
taiau atlikjai groja pagal i ausini sklindant kompiuterin signal piloto takelis
veda atlikj, pateikdamas tiksli tempo ir ritmo bei aukio kait. domu tai, kad,
nepaisant i esms statik gars aukio ir trukmi parametr (pustonis padalytas
49, 48, 47, 46.... iki 24, o laikas, minut, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66, sekunds
padalijamos pagal tas paias proporcijas kaip ir aukiai), dl nuolat besikeiiani
santyki tarp mikroform garso spektrai sveikauja ir muzika atsigauna, tampa gyvu
organizmu.
Krinio pavadinimas Schisma (skilimas) turi ir grynai muzikin prasm vardija
reikin, kai tas pats garsas skirtingose derinim sistemose skiriasi keliais centais. is
akustikos terminas gali asocijuotis ir su proto ar klausos skilimu. Krinio akustin
2 pav. R. Maulio Canon Sumus schema
250 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
rezultat kompozitorius apibendrintai vardija taip: viskas isivainja, panaiai kaip
mano mylimuose proporciniuose kanonuose
22
. Egzistuoja kelios krinio versijos:
elektronikai gyvendinta technologo Jan-Mark Sullon, naudojant violonels gar-
s; Manuelio Zurria gyvai grot feitos partij montaas, kuris pasiymi natraliu
erdvikumu ir yra daug patrauklesnis.
R. Maulis teigia, kad dabar repetityvins schemos, skirtingai nei jaunysts dar-
buose (pvz., iaukanioje mainoje), jam nelabai domios, bet rpi sukurti lyg ir
kartojimosi, bet neapiuopiamos kaitos iliuzij.
Dar viena kategorija, kuri, kalbant apie pominimalist muzik, beveik nuolat
mkioja, yra naujasis paprastumas. Dizaineriai dar vartoja smoningo papras-
22 I poklabio su kompozitoriumi R. Mauliu 2010 m. birelio 30 d.
3 pav. R. Maulis. Schisma
251 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
tumo bei apgaulingo naujojo paprastumo terminus. Pastarasis, apibdinamas
kaip slepiantis sudtingas technologijas ir mediagas
23
, atitikt ir iuo metu lietuvi
muzikoje vykstanius procesus.
io laikotarpio muzika akivaizdiai patvirtina muzikos ir architektros ryius, tik
jos statini formos dabar kur kas mantresns ir individualesns, lyginant ne tik
atskir meninink, bet ir to paties autoriaus atskirus krinius. R. Maulio partitrose
ilieka i minimalist perimta tiek ritmo, tiek intervalikos nuoseklaus auginimo ar
nykimo (pltimositraukimosi) idja, taiau autorius dar j sieja su simetrijos dsniais,
itobulinta kanonine technika, mikrotonika.
4 pav. R. Maulio Schismos schema
R. Maulis tyliai angauojasi (nors i odi derinys turi savyje tam tikros prie-
taros). Suvokjo smonje pasidaugins muzikos krinys palieka tam tikr inojimo
ivad, kuri pleia autoriaus idj, taiau negali bti jai prieinga, nes virtuali akus-
tikai geometrin forma individuali minties konstrukcij gali pakreipti variaciniu
ar atspindio bdu (bet nemanoma tarkim, trikampio atrumo perprojektuoti
apskritimo ar pusapskritimio kupol).
XX a. paskutinio ir XXI a. pirmojo deimtmei muzikoje matyti daug vai-
riausi stilistini ir pasaulirini li. Vienas j susijs su religijos ipainimu
ir laisve kurti religin muzik. Vieni autoriai, kaip V. Bartulis, F. Bajoras, Miias ir
kitus sakralios muzikos anrus kr jau Nepriklausomybs prieauryje, kiti tik
atgavus laisv. Vieni (pvz., K. Vasiliauskait) ra daugiausia taikomojo pobdio
religin muzik (plaiai naudojama banyios gyvenime), kiti i naujai atsivrusi
krybos sfer band suderinti su moderniosios krybos aspiracijomis. Vienas toki
buvo Remigijus Merkelys, 1990 m. sukrs Libera me pagal liturgin tekst.
kompozitori domina ir balso artikuliacijos galimybi pltimas: alia toki dalyk,
23 A. Virbickait. Grai btis ir smoningas paprastumas. Vokiei dizaino paroda MC. 7 meno dienos. 2005 gruo-
dio 16 d. Nr. 688: 22.
252 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
kaip energija ar erdvikumas, mane domina ekstremaliai sudtinga ir kartu efektinga
muzikos kalba
24
.
Atgavus Nepriklausomyb vis drsiau rodinjama, jog sutartins ne iaip savitos
struktros ir ypatingos sonorikos bei ritmikos polifonikos lietuvi liaudies dainos,
bet galbt sakralins paskirties giesms, atliekamos gerai susigiedojusi moter
grupi. Po ilgalaikio pokarinio integravimo istorijos, kai autoriai rykino gyvy-
bing ir aisming io anro prad, kompozitoriai laisviau pradjo gilintis tikrj
j prigimt
25
. domus paioje atgimimo auroje sukurtas R. Merkelio Libera me
atuoniems miriems balsams. ia tarsi bandoma sujungti krikionikj ir senj
baltikj sakrali tradicijas. Liturginis tekstas, kurio lyg ir nebereikia paaikinti ir
kuris savaime atstovauja tkstantmetei tradicijai, bandomas persakyti iuolaikine
kalba. Krinio dramaturgija pltojama nuo tsiam ilg gars iki smulkaus sutarti-
niko komplementarumo.
Svarbus R. Merkelio postmis chorin kryb priartinti prie instrumentini ga-
limybi ioje partitroje yra daugiaaspektis. is krinys ugdo kolektyvo paslankum,
tam tikr virtuozikum. Pleiama vokalo trich vairov, pavyzdiui: forlagai yra
tipika priemon, prailginanti baroko muzikos instrument garso trukm, glissando
taip pat nra plaiai naudojama lietuvi chorinje muzikoje
26
. Tuo tarpu lietuvi
liaudies dainose aptiksime ir vairi vaiavim pagrindin gars (kurie ifruojami
kaip vairs forlagai)
27
, ir glissando nukim sutartini pabaigose
28
. Turint galvoje,
kad choras iskaidytas atuonis balsus, o kiekvienas taktas tiek horizontalje, tiek
vertikalje yra pilnas vyki ir sudtingo vertikalaus bei horizontalaus koordinavimo,
tai ymi labai ryk nutolim nuo standartinio chorinio repertuaro.
krybos pasaul ateinani nauj kart laukiama ir dl nauj idj, su kuriomis
vienaip ar kitaip siejasi ir j pai noras bei galimybs sitvirtinti. Priklausomai nuo
asmenybs ir realaus jos reikimosi laiko pradios sava muzikos girdjimo samprata
arba silieja jau egzistuojani stilistik, arba jauia poreik jai oponuoti, formuoti
naujas dominantes.
Egidija Medekait, R. Maulio mokin, natraliai daug k perm i savo moky-
tojo kompozicijos princip. Jai taip pat svarbs minimalizmo principai ir asketizmas.
Nuo savo mokytojo ji usikrt ir mikrodimensijos dsni studijomis. is pomgis
neretai realizuojamas tarpdiscipliniuose projektuose.
24 Prieiga per internet: http://www.mic.lt/lt/classical/persons/info/merkelys?ref=%2Flt%2Fclassical%2Fperso
ns%2F41.
25 Tam turjo takos ir tai, jog sutartins pradjo skambti ne tik ypatingomis ir neretai udaromis progomis,
Povilo Mataiio folkloro teatro pastatymuose, bet ir daugelio folklorini ansambli programose. Kito poiris jas
kompozitori darbuose.
26 io laikotarpio instrumentinje muzikoje glisandavimo efekt savo kryboje labai plaiai naudoja R. erknyt.
27 r.: Dzk melodijos. Sudar ir pareng G. etkauskait. V.: Vaga, 1981. 621.
28 R. Ambrazeviius, atliks akustinius matavimus, kalba ir apie glisandines atakas (R. Ambrazeviius. Sutartini
darna: psichoakustinis aspektas. Lietuvos muzikologija. 2003. IV: 126).
253 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
Kaip taikliai yra pastebjusi Egl Grigalinait, ios autors vienas pagrindini
kompozicini princip yra itin grieta vis krinio parametr organizacija, nulemta
i anksto pasirinktos tam tikr segment sekos (tai gali bti garso auki, trukmi
sekos, skaii eil ir pan.)
29
. Krinyje Eudelos stygini orkestrui (2008) garsai ir
pati krinio seka sugrupuojama grupes po 3, 4, 5 ir pan. garsus. Kompozitor savo
garsin pasaul pleia domdamasi ind muzika, ypa ritmika, jos darybos formas
taikydama savo kryboje. Viename naujausi jos darb Pleiades simfoniniam
orkestrui (2009) krinio forma remiasi ilgiausiu ind talos ritmu simhanandana
(grojant ritm okjos koja turjo nupieti piein). Krinio forma tai tarsi
simhanandanos byt ididinimas, skirtingose dalyse naudojant susmulkint io
ritmo variant. Krin sudaro penkiais garsais paremtos penkios dalys. Orkestras
padalytas penkias skirtingas grupes, kiekvienoje dalyje yra penki skirtingi ritmai
i simhanandanos ritmo. Taigi, kaip ir R. Maulio muzikoje, ia akivaizdi koordi-
nuojanti skaiiaus galia.
Pagrindin io krinio idja remiasi siekiu sujungti natralaus garso igavimo bdus
su natraliu triukmu grojant faoletus arba obertonus tarsi siekinys garsais nupieti
miest
30
. Tai tarsi miesto atspindys vaigdse. Miesto su dusliu, emu garsu; tai tarsi
garso vykiai, kurie nutinka nakties tyloje. Svarbiausia man yra igryninta idja, kuri
veria susimstyti arba suteikia naujo laiko erdv bei mat
31
, teigia autor.
Minimalizm autors kryboje patvirtina minimali priemoni, gars arsenalas.
Kompozitor vykdo ilg atrank tiek paties garso, tiek ritminio pieinio, tiek visos
formos, ir tai susij su igrynintos estetikos pomgiu tiek mene, tiek aplinkoje. Nau-
dodama elektronin gars, autor remiasi jo psichoakustiniais santykiais. Kartais tai
gali bti tarsi akustikai vienas garsas C, bet elektroninje dalyje naudojamos ir to
garso natralios, j papildanios oberton sekos. is principas taikomas Eudeloje,
Sinus Iridum, Phasing.
Didiajai daliai elektronins muzikos sunku pritaikyti natralios tkms svok.
Danai ji yra toli nuo gamtini atitikmen. ia prasme E. Medekaits darbai iskir-
tiniai. Ji pasiymi stipria natros pajauta ir sugeba j igauti netgi elektroninmis
priemonmis. I jos elektroakustini darb mintini Sinus Iridum (2010), Phasing
(2008), Oscillum (2008), Panami (2006). Tradicinms sudtims i autor taip
pat rao netradicikai. E. Medekaits Textile-2 (2007) sopranams, altams, teno-
rams ir bosams atkreipia dmes ypatingu, vos juntamu pulsavimu. Labai norint
krin galima susieti su sutartinmis: ia yra ir bals komplementarumas, ir liaudikos
tekstils ornamentus primenantis gars ikilimas vienas vir kito. Tik jei sutartins
asocijuoja su aktyviu pulsavimu, tai ia dl judjimo pustoniais ir ketvirtatoniais bei
29 E. Grigalinait. Prieiga per internet: http://www.mic.lt/lt/classical/persons/info/medeksaite?ref=%2Flt%
2Fclassical%2Fpersons%2F41
30 Palyginimui galime prisiminti V. Lauruo 1969 m. sukurtus Nakties balsus vyr chorui.
31 I pokalbio s su kompozitore 2010 m. liepos 30 d.
254 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
bals linij gausumo jis yra labai prislopintas. Krinys struktruojamas pagal keturias
Marco Mosko Occulta in nocte (Paslapties naktyje) eilutes prasidedant naujai,
(eilutei) bals partijose kinta garsai. Visame krinyje ilaikoma p mp dinamika,
taiau ji kinta ne taip, kaip yra bdinga ankstesnio laikotarpio muzikai, atskirose
padalose ar frazse, o pulsuoja kas kelias natas ir tuo paiu metu vieni balsai savo
garsus dainuoja p, kiti mp, panaiai kaip margame tekstils audinyje irykja ia vie-
nas, ia kitas atspalvis. Panai pulsavim girdsime ir Justs Janulyts Akvarelje.
Vieni balsai t pat tekst idainuoja liau, kiti greiiau (tik nauj teksto eilut visi
pradeda kartu), vieni kartoja vien gars, kiti liauioja ketvirtatoniais, grdami
prie netemperuotos darnos. Visos keturios krinio padalos A, B, C, D turi iek
tiek skirtingus garsinius iteklius: A 6, B 9, C 10, D 8 skirtingus garsus.
Dauguma j kartojasi ir skirtingoms padaloms yra bendri. Kompozitor plaiai
naudoja minimalistams bding fazavimo (angl. phasing) technik. E. Medekaits
Textile-2 idjos lygmeniu ymi ssajas su tradicine moter raikos sfera. Ir tai
svarbu ne tik kaip gilesni inspiracij tradicinje rat ornamentikoje iekojimas
32
,
tai svarbu ir autors savivokos prasme.
Prie trisdeimt met lietuvi kompozitors veng akcentuoti savo ssajas su
tradicine moter veiklos sfera. Prieingai, jos stengsi rodyti, kad ir kryboje gali
bti lygiaverts vyrams muzikos reikmingumo, keliam idj prasme, ir neparodyti
moterikai sferai priskiriamo atviro jausmingumo (galime prisiminti ankstyvuosiuose
Nomedos Valanits kriniuose eksponuot specialiai grub skambes) bei kit su
tradiciniu lyi veiklos sfer pasidalijimu susijusi dalyk. Panau, kad ios dienos
jaunosios lietuvi kompozitors, kurios nebra iimtis vyr kompanijoje ir savo pasie-
kimais tarptautinje erdvje nenusileidia savo kolegoms, jau atsikrat i kompleks
ir pradeda stipriai remtis savo moterikj identitet. (Kad tai nra atsitiktinumas,
liudija ne tik paios E. Medekaits du darbai iuo pavadinimu, bet ir J. Janulyts to
paties pavadinimo 2008 m. parayta muzika.)
Labai savitai asketikumo link engia jaunosios kartos krjas Ramnas Motiekai-
tis. Bendriausi jo muzikos bruoai turi ssaj tiek su neoromantik estetika, tiek su
minimalist kalbos redukavimu. Savo muzikos tylumu ir subtilumu kartais jis lenkia
ne vien i vyresnij tylos poet. Apibrdamas savo estetin pozicij kompozito-
rius sako, jog mgsta klausytis muzikos i tolo. Visada mgau klausytis muzikos ar
gars i didelio atstumo. Tarsi bt grojama banyios koplyioje, ar mus pasiekt
tolimas ols lamjimo, jros ar pauki garsas. Visada norjosi, kad muzika bt
ne erdv uzurpuojantis, bet didesn, j apgaubiani erdv atveriantis menas; tarsi
fonas, nurodantis pirmj plan tylinius daiktus, kuriuos visada atsiremia ms
vilgsnis, kuriuos mes siklausome ir tuo siklausymu jiems priklausome
33
.
32 ia pravartu prisiminti Dainius Valionio tyrimus (1997, 1999), kuriuose nagrinjama sutartini ir kit lietuvi
liaudies dain struktrins analogijos su liaudik lovatiesi ir kitais ratais.
33 R. Motiekaitis. Kompaktins ploktels bukletas. LMIPC CD.
255 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
5 pav. E. Medekait. Occulta in nocte
256 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
Vienas toki tutumos, beveik meditacinio niekio vaizdio atitikmuo muzikoje
galt bti jo krinys Pu klausymasis (2005) violonelei ir fortepijonui
34
. Pir-
mieji unisoniniai krinio garsai turi paruoti klausytoj dmiam klausymui. dmiai
siklausyti ir susikoncentruoti gal tik tada, kai visko yra nedaug. Krinio pavadini-
mas Pu klausymasis tai ne tik poetin nuoroda, bet ir tam tikras signalas,
kad turime klausyti labai susitelk, bet nesitemp, tiesiog klausyti pirmapradi
dalyk. Kompozitorius pasirinko metrin partitros uraymo bd, taiau puls
ymi brkneliais kiekvienas brknelis lygus vienai ketvirtinei, trukms svyruoja
rubato ribose. Kompozitorius band perteikti t ypating bsen, kai sdi ir klausaisi.
Tai tarsi statika bsena, bet kartu pilna vidins dinamikos, saviaktyvizacijos pastan-
g. Visa krinio raida kelias nuo pakankamai erdvje nutolusi gars unisono iki
glaustesnio j kontakto (tankja j pasirodymo ritmas ir ima skambti keli kartu).
Dl itin riboto garsaeilio (ei gars ostinato c, as, d, es, b, g) minties pertrkiai
nra lemtingi krinio suvokimui. Krinio pradioje, pabaigoje ir eigoje akcentuojamas
do tampa tam tikru centru. i piein tuu primenanti garsin grafka i ties kreipia
sukaupto siklausymo link. Ir ne tik siklausymo, bet ir simintijimo kompozitoriaus
pasilyta tema. K reikia klausytis pu? Tai reikia kiekvien kart igirsti kak
kitaip, igirsti save. Turbt todl kompozitorius, nuolat kartodamas tuos paius gar-
sus (ssaja su minimalizmu), kiekvien kart truput varijuoja j ir pauzi trukmes,
agogik, dinamik. Tik antroje partitros pusje unisonin violonels ir fortepijono
santyk keiia intervalinis-akordinis idstymas. Beje, krinio pradioje, viduryje ir
pabaigoje violonels partijoje ilaikomas c garso ostinato.
Instrumentai dera vienas prie kito kontrasto principu violonel yra tampos
(nes auktas registras), o fortepijonas atsipalaidavimo reikjas. Tam tikra ambi-
valencija ir tampa, ir lengvumas. Puies vaizdis kompozitoriui siejasi su elegan-
cija nemasyvus, permatomas, neugoiantis, lengvas; kartu tai ir tuiai energijos
nevaistantis ilgaamikumo simbolis. Tuo tarpu taip pat minimalistini aspiracij
turintis autoriaus darbas Light an Light (2004) trombonui ir stygini kvartetui
eksploatuoja vientisesn, bet kartu ir atresn aibiko viesos sklidimo atitikmens
skambes, perteikia skirting jos vaiskum, tonavim.
R. Motiekaiio muzikos kalba nra hermetika ji rafnuota ir kartu asketika.
Partitra net iorikai atrodo taip, tarsi autorius prie jos bt vos prisiliets pa-
ia manomai ploniausia linija su kur ne kur nutupdytais garso takeliais. Ji lyg
minties kontras, kuriam suvokti reikia tiek atlikj, tiek klausytoj vidins tylos,
pirmapradio tutumo. Ir paiame krinyje naudojama daug pauzi, tuio ploto,
kuriame tyliai vos briamas vienas kitas garsas. Atlikjams ia groti nra k: jiems
patiems svarbu imokti klausytis garso, panaiai kaip tais laikais, kai instrumentai
buvo primityvs ir j buvo nedaug. iuo poiriu R. Motiekait i dalies galima
34 Kinijos, Japonijos klasikinio meno palikime egzistuoja inomi pieiniai Vjo puyse klausymasis (trys puys
ir trys mons po puimis), Bambuko klausymasis, Lietaus klausymasis, Vabzdi klausymasis.
257 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
bt laikyti tylij V. Bartulio partitr tsju. Muzika ia tarsi fokusas, atveriantis
platesn akustin lauk aplink visada tvyranius natralius triukmus ir kvieiantis
juos siklausyti.
I pateikt krini analizi matyti, jog idja praplsti iraikos galimybi lauk
naudojant kontrast nra priimtina ir daugeliui pominimalist. Gal daugelis dar
yra sots tos prieybi vienybs, priverstinai eksploatuotos ilgus deimtmeius.
Tad i galimyb pasitelkia retas autorius. Ypa kameriniuose darbuose gausu vieno
plano igrynint eksponavim. Tai tarsi bdas detalje matyti visum, tam tikr
visuotinumo princip. Dani vienadaliai kriniai.
J. Janulyts krini struktra taip pat asketika ir turinti aiki idj, kartu autor
labai aikiai mato vis konstrukcin muzikos karkas. Ji bando minimalizmo estetik
praturtinti sonorizmo patirtimis. Pamgusi monochromatinius ansamblius, autor
atsidjusi studijuoja sskambi persiliejimo galimybes. Muzikos audinyje daniausiai
nerasime didesni kontrast. Klausytojas beveik i karto girdi bsimo gars statinio,
kuris netrukus praslys pro ausis, dominantes. Kompozitor ne viename savo darbe
nuosekliai atskleidia pasirinkt harmonini, ritmini, faktrini ar dinamini muzi-
kos aspekt vidins raidos dsningumus (Balta muzika stygini orkestrui, 2004).
Ltu vyksmu, gars pulsavimu jos darbai kiek susisieja su tos paios kartos atsto-
vs E. Medekaits darbais. Pati kompozitor prisipasta, kad jai svarbu muzikin
raik sukurti ir kontroliuoti nuo maiausi detali, pradinio krinio DNR, vis
kompozicij tarsi koral iauginant i vieno gesto, o ne nusibraiius krinio drama-
turgin schem, j upildyti daugma atsitiktine mediaga ar tam tikroms (savo ar
kit) ibandytomis technikomis
35
.
35 Leinska 2009: 9.
6 pav. R. Motiekaitis. Pu klausymasis
258 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
Kitas kompozitors darbas, turintis vidini ssaj su iame straipsnyje nagrin-
jama tema, yra Akvarel (2007) chorui, kurios premjera vyko tais paiais metais
Gaidos festivalyje, vliau laimjo Tarptautinje kompozitori tribnoje Paryiuje
(Rostrume), jaunj kompozitori kategorijoje. Ir nors kompozitor teigia, kad
iais laikais tautin tapatyb danai tampa spekuliacija
36
, taiau sunku sivaizduo-
ti, kad tokios sutartini gelms estetikos prisodrint krin kaip Akvarel galt
parayti kitos tautos kompozitorius.
is krinys pratsia sutartini paveiktos muzikos galerij
37
. Iorikai tai pirmiau-
sia pasireikia imitaciniu polifonikumu, daugybe sekund skambesi vertikalje.
Beveik i kiekvieno tetrachordo, kurie yra io krinio konstrukcin ais, galtume
sudaryti tradicin sutartin. Papildomas argumentas bt ritmo komplementarumas
(net ir tuomet, kai turime keturias chor grupes su eiolika bals). ioje partitroje
taip pat labai savitas sinkopavimas. I pradi jis tarsi sultintai ididintas, kai vieni
choro balsai stoja stiprioje takto dalyje, o kiti po dviej ketvirtini santykinai
stiprioje takto dalyje. Vliau sutartinikos audykls tai vienur tai kitur inyra kas
ketvirtin, o dinamikiausioje padaloje kas atuntin, panaiai kaip daugiabalsse
instrumentinse sutartinse.
Taiau, skirtingai nei sutartinse (ir skirtingai nei bdinga amerikietikai minimaliz-
mo tradicijai), ia nra rykios garso atakos, subtilesn ritm padeda suvokti dinamikos
(crescendodiminuendo) kaita, todl maiau juntamas kvadratikumas, tarsi akvarelje
suapvalinami kontrai. Krinio pradia iki kulminacijos reguliariai pulsuoja, taiau ir
ia veikia atsvaros principas: tuo momentu, kai vienas choras pasiekia kulminacij, kitas
pradeda palaipsniui stiprinti nuo tylos, ir atvirkiai. I pradins dvibalss pulsacijos
pereinama keturbals, kol kulminacijoje suardomas reguliarumas ir visi 16 bals turi
individualaus nereguliaraus ritmo pulsacijas. Beje, be pradioje veikusio imitavimo
principo, ia pradeda veikti veidrodinis gars ir pauzi reguliavimo principas: jei
vieno balso partija prasideda pauze, kito partijoje stoja garsas, tokiu bdu tolygiai
pasiskirsto garsins mediagos tirtumas. Krinio kodoje vl sugrta reguliari pulsacija.
Kaip teigia autor, tas dinaminis garso ritmizavimas, kontroliuota garso pulsacija
man apskritai vis dar neisemiamas kvpimo altinis. Ypa raant dideliam skaiiui
vienodo tembro instrument, kuri kiekvienas pulsuoja iek tiek skirtingai
38
.
Krinys iskleidiamas kopiant kvartomis auktyn, perimant mediag vienai choro
grupei i kitos, keiiant tetrachordo r (girdime tai maorin, tai minorin, frygin
ar harmonin). Kadangi vienos chor grups imituoja kitas, naujas tetrachordas pasi-
rodo dar skambant prie tai buvusiam taip derm isipleia iki septynialaipsns. ie
tetrachordai yra labai svarbus harmonijos nuoseklumo ir stabilumo veiksnys. Kvart
atramos, nors nra iskirtos ar pabrtos, stabiliai laiko krinio karkas.
36 Ten pat.
37 Ne vien kart iame straipsnyje rastos ssajos su sutartinmis tik eilin kart patvirtina, kad lietuviai per
unikal anr turi gilumin, minimalistinei muzikos sampratai artim provaizd.
38 I Janulyts laiko autorei 2010 m. rugpjio 1 d.
259 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
Ivados
Visas nagrintas kompozicijas vertinant uduoties sau, krybinio siekinio aspektu,
matyti disciplinuota mintis, labai konkreti mediaga ir jos potencini galimybi
ismimas iki galo, nors neretai visa vyksta tylios muzikos zonoje ir i auditorijos
reikalauja sukaupto dmesio. Labiau treniruota ausis gali suvokti proces.
Visus aptartus krinius vienija tai, jog jie pasiymi konkreia ir raikiai ireikta
idja. Taiau skirtingai nei grynj konceptualist dailinink veikloje, kur danai
pateikiama tik idja, o ne ubaigtas krinys, kompozitori konceptualus nusiteiki-
mas igryninti idj gyvendinamas itin precizikai j nulifuojant kitaip ji bt
7 pav. J. Janulyt. Akvarel
260 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
sunkiai perskaitoma. Garso prasms refeksija bdinga beveik visiems analizuotiems
kriniams. Konvencijas apmstantys autoriai tarsi mgina aisti su sitvirtinusiais
stereotipais. Muzikos esm permstoma, nuskaidrinama, savotikai ivaduojama i
neoromantini metafor. Garsotyra tampa mgstamu kompozitori usimimu.
Naujo muzikos statinio princip paiekos atvr analogij kelius ne tik su architek-
tros (kai kurios partitros akivaizds erdviniai statiniai), bet ir su bendresniais
matematikos principais. Vizualiai apiuopiama forma klausymo procesui suteikia
labai aiki krypt.
Jeigu B. Kutaviiaus minimalistin muzika daniausiai turdavo stipri kulmina-
cij vyk, kuris gyvendindavo katarsio funkcij, tai dano pominimalisto darbuose
tarsi nubriamas laike tobulas minties kristalas, kurio garsin iraik neretai galima
konvertuoti grafn fgr. Danai tai nebna vienaplan fgra, j komponuojami
vairi proporcini santyki atoveiksmiai. Taip kompozitoriai pasiekia keli tiksl.
Pirmiausia pati savaime yra vertinga suformuota tobula krinio forma, kuri ireikia
siekiam idj. Kartu dl pasitelkt gretutini struktrini princip klausytojas negali
i karto jos perskaityti taigi ji nra elementari. Tuo tarpu koleg ir muzikolog
bendruomenei atkodavimo procesas teikia pasitenkinim, panaiai kaip logini
udavini sprendimas. R. Kabelio Tristanas tai tarsi ididinta harmonijos lstel
su temp regresija, R. Maulio Canon Sumus polifonijos veidrodinio kanono ir
augmentacijos bei diminucijos lydinys, E. Medekaits Textile-2 pateikia ididint
komplementarumo princip, pagardint ketvirtatoniais, J. Janulyts Akvarel lyg
mirganios tetrachord kaitos ir tankjanio komplementarumo projekcija.
Didesn dal nagrint opus galima sieti su reakcija gars svarbos nudvjim.
Statiko tonalumo akcentavimas ar, prieingai, mirguliuojantis slydimas per gimi-
ning sskambi vaivoryktes liudija gerokai iaugus komponavimo technikos
lyg. Tipiko minimalistams akord arpediavimo postminimalistai paprastai
neeksploatuoja. Ne viename darbe adoruojamas linearikumas, kartais bandomas
komplikuoti tirtesniais sskambiais.
Tokioje vientisoje R. Maulio, R. Kabelio struktrinje sistemoje bt nemanoma
terpti nei vieno svetimo garso. Juos net bt galima apkaltinti tam tikru purizmu.
Struktralistinei R. Maulio, R. Kabelio puoseljamai krypiai oponuot R. Mo-
tiekaiio intuityvistinis minimalizmas.
Paradoksalu, bet daugelyje straipsnyje minim krini juntama, o kai kur ir stipriai
pasireikia sutartini taka (R. Merkelys, J. Janulyt, E. Medekait).
Atsiradus minimalizmui Lietuvoje jo raika M. Urbaiio, V. Bartulio, B. Kutavi-
iaus kryboje gerokai skyrsi. Pominimalistiniu laikotarpiu taip pat randame nemaa
ssaj su prie tai vyravusia srove: dl minimalizmo takos neretai inaudojami ribiniai
atskir garso parametr dydiai. Neretai dmesys sutelkiamas vien kur aspekt,
taip leidiant klausytojui akivaizdiau suvokti pai idj. Jos apnuogintas pavidalas
tarsi ikelia tai, kas kitose partitrose egzistuoja kaip paslpta bendrojo komplekso
261 R. Gai damav i i t . MI NI MAL I Z MO TAK A P OMI NI MAL I S T I NI O L AI KOTAR P I O L I E T UVI MUZ I K AI
sudtin dalis. ia galime rasti daug k i naujojo paprastumo bei tam tikrus naujus
sudtingumo atgarsius.
Straipsnio pradioje minta mintis, kad iais laikais sunku kalbti apie stiliaus
grynum, R. Kabelio, R. Maulio darb gali bti beveik paneigta.
Gauta 2010 07 02
Parengta 2010 08 06
Literatra
1. Antanaviius, J. Apie lietuvi muzikos stili vairov. Muzika. 1986: 6.
2. Bernard, J. W. Minimalism, postminimalism, and the resurgence of tonality in recent American music. American
Music. 2003. 21(1, Spring): 112133.
3. Cope, D. Techniques of the Contemporary Composer. New York: Schirmer Books, 1997.
4. Dennis, B. Repetitive and Systemafc Music. MT, cxv 1974.
5. Fink, R. Repeating Ourseles: American Minimal Music as Cultural Practice. Berkeley: University of California
Press, 2005.
6. Frmane, L. Latvian symphonic music 19911999: some problems. Tiltai. 2000. 3.
7. Gaidamaviit, R. Minimalizmas Lietuvoje: nacionalinis aspektas. Dvideimtojo amiaus muzika muzikologijos
akiratyje. Vilnius: Lietuvos kompozitori sjunga, 2001.
8. Gaidamaviit, R. Riardo Kabelio stiliaus radikalumas. ymiosios muzikos ir teatro asmenybs: j veiklos
projekcija Lietuvos kultroje. Vilnius: LMTA, 2009.
9. Generatyvins muzikos paslaptis. Su kompozitoriumi Riardu Kabeliu kalbasi Rta Gaidamaviit. Kultros
barai. 2009. 12.
10. Jasinskait-Jankauskien, I. Minimalizmas. Muzikos enciklopedija. Vilnius: LMA, MELI, 2003.
11. Leinska, B. Just Janulyt: pakilti vir schem. Literatra ir menas. 2009. Nr. 3247 (liepos 24).
12. Morgan, R. P. Twentieth-Century Music. New York: Norton, 1991.
13. Nakas, . Kuo pasiymi lietuvi minimalizmas?. Lietuvos muzikos link. 2004. 8. Prieiga per internet: http://
www.mic.lt/lt/classical/info/307
14. Nyman, M. Ecperimental Musix: Cage and Beyond. London: Studio Vista, 1974.
15. Pakarklyt, A. Triukmo menas: XX a. muzikos transformacija. Lietuvos muzikologija. 2007. VIII.
16. Potter, K. 1976 and All Tat: Minimalism and Post-Minimalism, Anglysis and Listening Strategies, 2007. Prieiga
per internet: http://musicminimalism.org/assets/papers/Keith%20Potter.pdf
17. Society for Music & Minimalism. Prieiga per internet: http://musicminimalism.org/
18. Solomon, L. J. Symmetry as a Compositional Determinant. Ph. D Dissertation. West Virginia Unversity, 2002.
Prieiga per internet: http://solomonsmusic.net/diss.htm
19. Taruskin, R. Music in the Late Twentieth Mentury. USA: Oxford University Press, 2009.
20. Urbaitis, M., Nakas, . Naujoji pominimalistin muzika Lietuvoje. Lietuvos muzikos link. 2006. 12. Prieiga per
internet: http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:Pf9rAbNbmBwJ:www.mic.lt/lt/info/101
%3Fref%3D%252Flt%252Fsearch%253Fqu%253Dfeat+minimlizmas+ir+totalizmas&cd=2&hl=lt&ct=clnk
&gl=lt
21. Valionis, D. Liaudies muzika ir ornamentas. Liaudies kultra. 1997. 6.
22. Valionis, D. Kvadratikumo bruoai lietuvi liaudies ornamentikoje ir muzikoje. Mokslas ir gyvenimas. 1999.
78.
262 ME NOT Y R A. 2010. T. 17. Nr. 3
Rta Gaidamaviit
Infuence of minimalism upon post-minimalist Lithuanian music
Summary
Te present study is a review of works of several Lithuanian composers of the middle and younger
generation ( J. Janulyt, R. Maulis, E. Medekait, R. Motiekaitis, R. Kabelis), which have links
with the aesthetics of minimalism. Te aim of the study was to reveal how the composers develop
separate features of minimalist music and what their ties with other stylistics are. Constructive
ways of implementing ideas are emphasised, and the continuity of separate composition principles
is demonstrated.
All investigated compositions are characterised by a concrete idea, the discipline of thought,
the use of very defnite limited material and a complete exhaustion of its potential possibilities,
although ofen everything happens in the zone of silent music and requires close attention on
the part of the audience. It seems that the composers who rethink conventional canons try to
play with old stereotypes. Te study of sound becomes the composers favourable occupation.
Te visually tangible form lends a very defnite direction to the process of listening. Most of
the works investigated can be linked with the reaction to the importance of sound which has
been lost. Te emphasis on static tonality or, on the contrary, on the dazzling slide through the
rainbows of related accords demonstrates the level of composing techniques, which has grown
considerably. Post-minimalists usually do not employ the arpeggio of accords typical of minimal-
ists. Sometimes attempts are made to complicate the linearity adored in many compositions with
denser accords.
Works by many post-minimalists contain a perfectly formed crystal of thought, as though
drawn in time, whose sound expression can be ofen converted into a graphic fgure which usually
is not simple. Ofen, it contains a counteraction of various sizes. In the post-minimalist period,
many links with the previous prevailing trend can be traced. Te phenomena that appeared in
the post-minimalist period under the infuence of minimalism ofen employ diferent sound
parameters.
KEY WORDS: minimalism, post-minimalistic music, superminimalism, ascetism, continuity, symmetry,
constructivism, complementary rhythmics, statics