2014 Ket

Taisykls paskelbtos: in., 2003,Nr.
7-263
Neoficialus taisykli tekstas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950
(Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768
redakcija)

KELI EISMO TAISYKLS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keli eismo taisykls nustato eismo keliais tvark visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Instrukcijos, taisykls ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais
statymo (in., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) gyvendinamieji teiss aktai, nustatantys
eism keliuose, negali prietarauti Keli eismo taisyklms (toliau ios taisykls).

II. IOSE TAISYKLSE VARTOJAMOS SVOKOS

[Punkto redakcija nuo 2013-01-19:]
Aptarnaujantysis transportas transporto priemons, priklausanios draudiamaisiais kelio
enklais paymtoje zonoje esanioms monms, staigoms ir organizacijoms, toje zonoje
gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atveanios t zon krovinius arba atvykstanios j paimti,
skaitant lengvuosius automobilius taksi, atveanius t zon keleivius arba atvykstanius j paimti.
Duoti keli reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradti vaiuoti, nedaryti jokio
manevro, kuris priverst kitus eismo dalyvius keisti judjimo krypt arba greit.
Eismo vykio deklaracija eismo vykyje dalyvavusi transporto priemoni valdytoj eismo
vykio vietoje upildyta ir pasirayta forma, kurioje fiksuojamas eismo vykio faktas, apraomos
aplinkybs ir braioma schema.
Elektromobilis transporto priemon, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama
tik i elektros energijos kaupiklio.
Geleinkelio pervaa kelio susikirtimas su geleinkeliu viename lygyje.
Gyvenamoji zona teritorija ar kelias, kuri pradia paymta kelio enklu Gyvenamoji
zona, o pabaiga Gyvenamosios zonos pabaiga.
Kelias eismui skirta ir naudojama ems arba statinio paviriaus juosta per vis jos plot,
skaitant vaiuojamj kelio dal (toliau vaiuojamoji dalis), sankryas, aligatvius, kelkraius,
psij ir dvirai takus, skiriamsias juostas.
Kelkratis alia vaiuojamosios dalies (nuo jos krato iki kelio sankasos briaunos) esantis
kelio elementas, dengtas tokia pat kaip vaiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo
vaiuojamosios dalies jos krat yminia enklinimo linija, taiau nelaikomas nei aligatviu, nei
psij ar dvirai taku.
Lenkimas vienos arba keli vaiuojani transporto priemoni apvaiavimas vaiuojant
prieprieinio eismo juost.
Mokyklinis autobusas geltonas vaik veimo skiriamaisiais enklais paenklintas
autobusas, kuriuo veami vaikai (vietimo staig mokiniai). Prie mokyklini autobus priskiriami ir
kitos spalvos autobusai, kuriais veami vaikai vietimo staig ar i jos pagal sudarytas su vejais
sutartis ir kurie paenklinti vaik veimo skiriamaisiais enklais.
Negaliojo veimlis priemon su ratais negaliajam, varoma rankomis arba vairiomis
automatizuotomis sistemomis.
Pagrindinis kelias kelias, paymtas enklais Pagrindinis kelias, Sankrya su alutiniu
keliu, alutinis kelias i deins (kairs), Automagistral, Automobili kelias kertamojo ar
prisijungianiojo kelio atvilgiu; kelias kito kelio, paymto kelio enklais Duoti keli, Stop,
Gyvenamosios zonos pabaiga, atvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, vyras,
grindinys) kelio be dangos atvilgiu. alutiniame kelyje prie pat sankry esantis ruoas su danga
nedaro jo lygiareikmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nra reguliuojamose sankryose.
Persirikiavimas eismo juostos keitimas nevaiuojant prieprieinio eismo juost.
Transporto priemoni stovjimo aiktel (toliau stovjimo aiktel) teritorija, skirta ar
pritaikyta transporto priemonms stovti.
Vaiuojamj kelio dali sankirta (toliau vaiuojamj dali sankirta) plotas, kur
riboja linijos, sivaizduojamos pratsus iorinius susikertani vaiuojamj kelio dali kratus.
Kitos iose taisyklse vartojamos svokos apibrtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili
keliais statyme.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08) (papildyta nauja 57-ja pastraipa)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

III. BENDROSIOS EISMO DALYVI PAREIGOS

4. Eismo dalyvi elgesys grindiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
5. Eismo dalyviai privalo imanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais
statym, mokti ias taisykles ir j laikytis.
6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teis naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobili keliais statymo ir kit statym, i taisykli ir kit teiss akt nustatyt
reikalavim, tvarkos ir apribojim.
7. Eismo dalyviai privalo paklusti teistiems tikrinani pareign ir u keli prieir
atsaking institucij galiot pareign, reguliuotoj reikalavimams, vykdyti j nurodymus.

8. Eism keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio enklai, nurodyti i taisykli 1
priede, prie kelio enkl priskirtini kintamos informacijos kelio enklai, kuri pavyzdiai nurodyti i
taisykli 2 priede, keli enklinimas, nurodytas i taisykli 3 priede, viesoforai ir reguliuotojo
signalai, nurodyti iose taisyklse ir kituose teiss aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu
kelio enklo ir keli enklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio enklu. Kai kelyje rengti
kintamos informacijos kelio enklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio enklais
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

9. Eismo dalyviai privalo laikytis vis btin atsargumo priemoni, nekelti pavojaus kit
eismo dalyvi, kit asmen ar j turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami ivengti nuostoling
padarini arba juos sumainti privalo imtis vis btin priemoni, iskyrus tuos atvejus, kai dl to
kilt pavojus j pai, kit moni gyvybei ar sveikatai arba tokios priemons padaryt dar daugiau
alos palyginti su ta, kurios bt galima ivengti.
10. Eismo dalyviai negali savavalikai perkelti, udengti, paalinti arba rengti eismo tvark
nustatani technini priemoni, utverti kelio, palikti kelyje koki nors daikt ar kitaip trukdyti
eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrols priemoni, avarinio ryio linij ir eldini,
utverti kelio prie priegaisrinio hidranto ar kitos pastate rengtos gelbjimo rangos ar kitaip trukdyti
prie j privaiuoti, mtyti i transporto priemons koki nors daikt, iukli, pilti tepal ne specialiai
tam skirtose vietose ar kitaip terti aplinkos.
11. Eismo dalyviai, sudar ar pastebj klit kelyje, sukl ar pastebj jame pavoj, privalo
i klit ar pavoj paalinti, o negaldami to padaryti praneti policijai, kelio savininkui ar keli
priiriniai monei, paymti klit ar pavojing viet ir visais manomais bdais spti apie klit ar
pavoj kitus eismo dalyvius.
12. Gavs policijos kvietim, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti policijos staig.
Su savimi jis privalo turti asmens tapatyb patvirtinant dokument ir kitus kvietime nurodytus
dokumentus.
13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemoni su jungtais
oraniniais ybiojaniais vyturliais vairuotojams.

IV. TRANSPORTO PRIEMONS VAIRUOTOJ, SAVININK IR VALDYTOJ
PAREIGOS IR REIKALAVIMAI

14. Draudiama vairuoti transporto priemon asmenims, neturintiems ios teiss, taip pat
neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag ar nepasinaudojusiems teiss akt
nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dl to
gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemon vairuoti asmenims, kurie yra paveikti
bent vieno i pirmiau nurodyt veiksni arba neturi teiss vairuoti ios transporto priemons.
Vairuodamas transporto priemon, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo paymjime nurodyt
slyg.
15. Draudiama vairuoti technikai netvarking, transporto priemonms keliam technini
reikalavim (toliau techniniai reikalavimai) neatitinkani transporto priemon. Prie praddamas
vaiuoti, motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo sitikinti,
ar transporto priemon tvarkinga, taip pat kelions metu stebti transporto priemons technin bkl.
Jeigu vaiuojanti transporto priemon sugenda ir dl to neatitinka technini reikalavim, o gedimo
paalinti nemanoma, vairuotojas, laikydamasis btin atsargumo priemoni, gali vaiuoti iki
stovjimo ar remonto vietos, iskyrus i taisykli 246 punkte nustatytus atvejus.

16. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo su
savimi turti ir policijos, Valstybins keli transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos,
aplinkos apsaugos valstybins kontrols institucij, Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus
reikal ministerijos ar muitins pareigno reikalavimu pateikti galiojant vairuotojo paymjim,
transporto priemons registravimo, privalomosios technins apiros dokumentus, transporto
priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo liudijim (polis) ir kitus Lietuvos
Respublikos statym ir i taisykli nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir
poilsio trukmei nustatyti teisint prietais rodmenis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 660, 2012-06-06, in., 2012, Nr. 66-3354 (2012-06-13)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

17. Tikrinanio pareigno stabdomas transporto priemons vairuotojas privalo j sustabdyti.
Sustabds transporto priemon tikrinantis pareignas privalo vairuotojui prisistatyti. Tikrinaniam
pareignui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neilipdamas i transporto priemons. Vairuotojui
leidiama ilipti i transporto priemons tik tikrinaniam pareignui leidus. Vairuotojui papraius,
tikrinantis pareignas privalo parodyti jo galiojimus patvirtinant tarnybin paymjim.
18. Policijos pareigno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybs nustatyta tvarka leistis
patikrinamas, ar nra neblaivus, apsvaigs nuo psichik veikiani mediag.
19. Vairuotojas privalo imtis vis btin priemoni savo, keleivi ir krovinio saugumui
kelions metu utikrinti.

20. Moped ar motocikl privalu vairuoti abiem rankomis (iskyrus tuos atvejus, kai ranka
rodomas signalas). Mopedo, motociklo, triraio, lengvojo keturraio, keturraio ar galingojo
keturraio vairuotojas privalo bti usidjs ir usisegs motociklininko alm ir neveti keleivi,
kurie neusidj ir neusiseg motociklininko alm, iskyrus tuos atvejus, kai transporto priemoni
gamintoj rmo konstrukcijoje montuoti stogo saugos lankai, kuri paskirtis apsaugoti vairuotoj,
keleiv nuo smgi, ir yra rengti saugos dirai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

21. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojams draudiama
naudotis mobiliojo ryio priemonmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, iskyrus tuos atvejus, kai
stovinios transporto priemons variklis ijungtas. Motorini transporto priemoni, traktori,
savaeigi main vairuotojai turi vengti bet koki su transporto priemons vairavimu nesusijusi
veiksm.
22. Draudiama vaiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonmis
su vikrine vaiuokle, iskyrus transporto priemones, ant kuri vikr udtos apsaugos pagalvs.
23. Draudiama vaiuoti transporto priemonmis skiriamja juosta, pylim ar ikas laitais,
grioviais, vaiuoti keli ar nuvaiuoti nuo jo ne specialiai tam rengtose vietose.
24. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo mokti
suteikti pirmj pagalb per eismo vyk nukentjusiems asmenims.
25. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas, sustojs
tamsiuoju paros metu neapviestame kelyje, iskyrus stovti skirtas vietas, ilips i transporto
priemons, privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais arba bti prisisegs
prie drabui kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atvait.
26. Transporto priemoni vairuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo
automobili keliais statyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos statyme, kituose Lietuvos
Respublikos teiss aktuose nustatytus teistus tikrinani pareign ir reguliuotoj nurodymus,
laikytis iose taisyklse nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareignai ir reguliuotojai.
27. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privalo utikrinti,
kad j transporto priemons neviryt teiss aktuose nustatyto triukmo lygio.
28. Transporto priemoni vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukelt pavojaus
kitiems eismo dalyviams ir nesudaryt klii j eismui.
29. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis papildom atsargumo priemoni, jeigu
kelyje yra vaik arba negalij.
30. Vairuotojas, kuris veriasi keleivi veimu, privalo su savimi turti Vyriausybs nustatyta
tvarka iduot galiojani licencijos kortel, o vedamas keleivius reguliariais reisais nustatytais
marrutais ir nustatytja tvarka iduot galiojant leidim, ir tikrinani pareign reikalavimu juos
ir kitus dokumentus pateikti.
31. Vairuotojui draudiama vaiuoti (tsti judjim), jeigu yra (atsirado vaiuojant) pavojing
keleivi (krovini) veimo tvarkos reikalavim paeidim, keliani pavoj monms ir aplinkai, iki
jie bus paalinti.

32. Transporto priemons savininkas ar valdytojas atsako u jam nuosavybs ar kita teise
priklausani transporto priemon ir ja rpinasi. Policijos pareignui, savivaldybs vykdomajai
institucijai arba jos galiotam pareignui pareikalavus teiss paeidimo iaikinimo tikslu, transporto
priemons savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmen (vard, pavard ir
gyvenamj viet), kuris tam tikru metu vald transporto priemons savininkui (valdytojui)
priklausani transporto priemon ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas
privalo nurodyti iam pareignui duomenis apie asmen (vard, pavard ir gyvenamj viet), kuris
tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausania transporto priemone.
Punkto pakeitimai:
Nr. 236, 2011-03-02, in., 2011, Nr. 28-1323 (2011-03-05)

32
1
. Gavs kvietim, transporto priemons savininkas (valdytojas) arba jo galiotas asmuo
(jeigu savininkas juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti policijos staig ir turti asmens
tapatyb patvirtinant dokument ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.
Papildyta punktu:
Nr. 236, 2011-03-02, in., 2011, Nr. 28-1323 (2011-03-05)

33. Transporto priemons vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo
automobili keliais statyme ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose numatytas pareigas.

V. VAIRUOTOJ PAREIGOS PSTIESIEMS

34. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, ivaiuodamas i kelio, vairuotojas
privalo sustoti ir praleisti psij, kurio judjimo krypt jis kerta, o sukdamas dein ar kair
sankryose jo vaiavimo krypties bet kuri eismo juost jus psij. Kai sukama keli su viena
eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti bet kuri eismo juost jus
psij. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti keli psiajam vaiuodamas atbulas.
35. Reguliuojamoje sankryoje ar psij perjoje, kai viesoforo ar reguliuotojo signalai
leidia vaiuoti, vairuotojas privalo duoti keli nespjusiam pereiti vaiuojamosios dalies psiajam,
kuris eng j esant leidianiam eiti signalui. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta
papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti keli psiajam.
36. Jeigu viesoforo arba reguliuotojo signalai draudia vaiuoti per psij perj,
vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij, kelio enkl Stop linija, viesofor, o jeigu j nra
prie psij perj. Vairuotojams, kurie usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui
paklus rank auktyn galt sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidiama vaiuoti
toliau.
37. Artdamas prie nereguliuojamos psij perjos, vairuotojas privalo sultinti greit arba
sustoti prie kelio enkl ,,Psij perja, kad praleist bet kuri jo vaiavimo krypties eismo
juost, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi bet kuri eismo juost perjoje jus
psij.
38. Jeigu prie psij perj sustojo transporto priemon, ta paia kryptimi vaiuojantis
vairuotojas privalo sustoti ir vl pradti vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jis
galt sutrukdyti arba sukelti pavoj. Jeigu prie psij perj transporto priemon sultino greit, ta
paia kryptimi vaiuojantis vairuotojas privalo sultinti greit arba sustoti ir vl pradti vaiuoti tik
sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jis galt sutrukdyti arba sukelti pavoj.
39. Vairuotojui draudiama vaiuoti psij perj, jeigu u jos yra grstis, dl kurios
reikt sustoti, o sustojusi transporto priemon trukdyt pstiesiems.
40. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti vaiuojamj dal kertani organizuot vaik grup,
jeigu j lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atvaitu ar rykiaspalve
vliavle.

41. Artdamas prie sustojusios transporto priemons su vaik veimo skiriamaisiais enklais ir
jungta avarine viesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su jungtomis
spjamosiomis mirksiniomis oraninmis viesomis, vairuotojas privalo sultinti greit, prireikus ir
sustoti, kad praleist vaikus ir juos lydint asmen.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

42. Visur (net ir ne psij perjoje) vairuotojas privalo praleisti nereg psij,
signalizuojant balta lazdele, arba negalj, vaiuojant per keli negalij veimliu.

VI. PSIJ PAREIGOS

43. Pstieji privalo eiti aligatviais arba psij takais deine puse, o ten, kur j nra,
kelkraiu. Jeigu aligatvio, psij tako, kelkraio nra arba jais eiti negalima, leidiama eiti viena
eile vaiuojamosios dalies pakraiu.

44. Kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu einantys arba kelkraiu rieduiais,
riedlentmis, paspirtukais vaiuojantys pstieji turi judti prie transporto priemoni vaiavimo krypt.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

45. Asmenys, kurie kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu vaiuoja negalij
veimliais, vedasi motocikl, moped, dvirat, traukia (stumia) rogutes ar veiml, privalo judti tik
viena eile ir tik transporto priemoni judjimo kryptimi.
46. Organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi leidiama kolona ne daugiau kaip 4
eilmis kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato ir tik transporto priemoni judjimo
kryptimi. Kolonos priekyje ir gale i kairs puss turi eiti lydintys asmenys neini rykiaspalvmis
vliavlmis ir vilkintys rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais elementais. Tamsiuoju paros
metu arba esant blogam matomumui organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi
draudiama.
47. Organizuot vaik iki 16 met grup vesti leidiama tik aligatviais arba psij takais, o
ten, kur j nra, ir kelkraiu, bet tik viesiuoju paros metu ne daugiau kaip 2 eilmis ir lydim ne
maiau kaip 2 suaugusij (ne jaunesni kaip 21 met).
48. Pstieji, eidami neapviestu kelkraiu arba vaiuojamosios dalies kratu tamsiuoju paros
metu arba esant blogam matomumui, privalo netis vieiant ibint arba vilkti rykiaspalv liemen
su vies atspindiniais elementais arba bti prie drabui prisiseg kitiems eismo dalyviams
matomoje vietoje atvait. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m veimlis turi bti su atvaitais:
kairje veimlio pusje i priekio baltu, o i galo raudonu.
49. kit vaiuojamosios dalies pus pstieji privalo eiti tik psij (taip pat poeminmis ir
esaniomis vir kelio) perjomis, o kur j nra sankryose pagal aligatvi arba kelkrai linij.
Pstieji neturi perengti perjos rib. Kai matomumo zonoje perjos ar sankryos nra, leidiama eiti
per keli staiu kampu abi puses gerai apvelgiamose vietose, taiau tik sitikinus, kad eiti saugu ir
nebus trukdoma transporto priemonms.
50. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pstieji privalo vadovautis viesoforais su psij
simboliu, o kai j nra transporto viesofor signalais. Reguliuotojo signal pstieji privalo paisyti
net tuo atveju, jeigu jie prietaraut viesofor signalams.
51. engti vaiuojamj dal pstiesiems leidiama tik po to, kai jie vertina atstum iki
artjani transporto priemoni ir j greit ir sitikina, kad tai saugu.
52. Vaiuojamojoje dalyje pstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespjusieji pereiti
vaiuojamosios dalies turi stovti saugumo salelje arba ant paenklintos ar sivaizduojamos linijos,
skirianios prieing krypi transporto srautus. Baigti eiti per keli galima tik sitikinus, kad eiti
saugu.

53. Usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus rank auktyn, pstieji,
atsivelgdami tai, kurioje vaiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti j arba sustoti saugumo
salelje, arba ant paenklintos ar sivaizduojamos linijos, skirianios prieing krypi transporto
srautus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

54. Artjant specialiajai transporto priemonei su jungtais mlynais ir (ar) raudonais (arba tik
mlynais) ybiojaniais vyturliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais, pstieji neturi pradti eiti
per vaiuojamj dal, o esantys vaiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami i jos pasitraukti.
55. Pstiesiems draudiama:
55.1. eiti per vaiuojamj dal tose vietose, kur yra transporto ar psij atitvarai, o
gyvenvietse ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iskyrus psij perjas ir sankryas);
55.2. eiti automagistrale ar greitkeliu;
55.3. eiti skiriamja juosta arba greta jos vaiuojamosios dalies pakraiu;
55.4. ieiti i u stovinios transporto priemons ar kitos klities, trukdanios apvelgti viet,
nesitikinus, kad nra artjani transporto priemoni;
55.5. eiti dvirai takais;
55.6. pasialinti i eismo vykio vietos, jeigu pstieji yra susij su juo;
55.7. vaiuoti rieduiais, riedlentmis, paspirtukais vaiuojamja dalimi.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)(papildyta nauju 55.7 punktu)

VII. KELEIVI PAREIGOS

56. Marrutini transporto priemoni (toliau marrutinis transportas) leidiama laukti tik
stoteli laipinimo aiktelse, o kur j nra prie stotels enklo ant aligatvio ar kelkraio.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

57. Keleiviams leidiama lipti (ilipti) tik transporto priemonei visikai sustojus.
58. Jeigu tikrinantis pareignas sustabdo transporto priemon, keleiviams leidiama ilipti tik
jam leidus.
59. I vaiuojamosios dalies puss keleiviams leidiama lipti transporto priemon (ilipti i
jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti nemanoma i aligatvio ar kelkraio puss ir jeigu tai bus saugu,
netrukdys kitiems eismo dalyviams.

60. Vaiuodami motorine transporto priemone su rengtais saugos dirais, keleiviai privalo
bti usiseg saugos dirus, naudotis specialiai vaik giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grups
sdynmis, o vaiuodami mopedu, motociklu, triraiu, lengvuoju keturraiu, keturraiu ar galinguoju
keturraiu usidj ir usiseg motociklininko almus (iskyrus i taisykli 20 punkte nustatytus
atvejus).
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

61. Keleiviams draudiama blakyti vairuotojo dmes ir trukdyti jam vairuoti transporto
priemon.
62. Krovininio automobilio kbule vaiuojantiems asmenims draudiama stovti, sdti ant
bort, bti ant krovinio aukiau u bortus.

VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI DVIRAI VAIRUOTOJAMS

63. Vaiuoti keliais dviraiu leidiama ne jaunesniems kaip 14 met asmenims, o
iklausiusiems atitinkam mokymo kurs ir turintiems mokymo staigos iduot paymjim, ne
jaunesniems kaip 12 met asmenims. Gyvenamojoje zonoje dvirai vairuotoj amius neribojamas.
64. Dviraio vairuotojui leidiama vaiuoti keliu tik tvarking stabd ir garso signal turiniu
dviraiu. Dviraio gale turi bti raudonas viesos atvaitas, i abiej on oraniniai viesos atvaitai
arba kiti vies atspindintys elementai, pritvirtinti prie rat stipin. Vaiuojant keliu tamsiuoju paros
metu arba esant blogam matomumui, dviraio priekyje turi degti baltos viesos ibintas, o dviraio
gale raudonos viesos ibintas, dviraio vairuotojas privalo dvti vies atspindini liemen arba
bti prie drabui kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegs vies atspindinius
elementus. Dviraio vairuotojai (keleiviai) iki 18 met, vaiuodami (veami) keliu, privalo bti
usidj ir usiseg dviratininko alm. Kitiems vyresniems kaip 18 met asmenims, dviraiu
vaiuojantiems keliu, rekomenduojama bti usidjus ir usisegus dviratininko alm.
65. Vaiuoti dviraiu leidiama tik dvirai takais, o kur j nra tam tinkamu (su asfalto
arba betono danga) kelkraiu pagal eismo krypt. Kai dvirai tako nra, o kelkratis netinkamas,
leidiama vaiuoti viena eile vaiuojamosios dalies kratine deine eismo juosta, kuo ariau jos
deiniojo krato, iskyrus i taisykli 111 punkte numatytus atvejus. Vaiuodamas kelkraiu,
dviraio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pstiesiems.
66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti kair, apsisukti ar pervaiuoti kit kelio pus,
dviraio vairuotojas turi nulipti ir kirsti vaiuojamj dal vesdamas dvirat, nesudarydamas klities
kitoms transporto priemonms.
67. Ne sankryoje esaniame nereguliuojamame dvirai tako ir kelio susikirtime dviraio
vairuotojas privalo duoti keli juo vaiuojanioms kitoms transporto priemonms ir pstiesiems.
68. Vaiuojamosios dalies pakratyje paymtu dvirai taku, kuris nuo gretimos eismo
juostos nra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panaiai, dviraio vairuotojui leidiama vaiuoti tik ta
paia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima eismo juosta.
69. Dvirai taku dviraio vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau tako (jiems skirtos tako
dalies) deiniojo krato. Jeigu psij ir dvirai eismui skirtame take ar aligatvyje vaiuojamosios
dalies enklinimo linijomis (baltu dviraio simboliu) yra paenklinta dvirai eismui skirta tako
(aligatvio) dalis, dviraio vairuotojas privalo vaiuoti tik ja ir kuo ariau jos deiniojo krato.
Dvirai vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pstiesiems.
70. Vietose, kur eism reguliuoja viesoforai, dvirai vairuotojai privalo paisyti viesofor su
dviraio simboliu, o kai j nra transporto viesofor signal.
71. Dvirai vairuotojams draudiama:
71.1. vaiuoti vaiuojamja dalimi, jeigu rengti dvirai takai;
71.2. vaiuoti automagistralmis ir greitkeliais;
71.3. vaiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
71.4. veti keleivius, jeigu nra rengt speciali sdjimo viet;
71.5. veti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavoj kitiems eismo
dalyviams;
71.6. bti velkamiems kit transporto priemoni;
71.7. vilkti kitas transporto priemones, iskyrus tam skirtas priekabas;
71.8. vaiuoti sikibus kitas transporto priemones.

IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VADELIOTOJAMS, GYVULI AR PAUKI
VAROVAMS, RAITELIAMS

72. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama ne jaunesniems kaip 14 met
asmenims.
73. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama tik deiniuoju kelkraiu, o jeigu jo
nra deiniuoju vaiuojamosios dalies pakraiu, kuo ariau prie vaiuojamosios dalies krato,
nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
74. Vadeliojam veimo ar rogi priekyje turi bti balti, i on oraniniai, gale raudoni
viesos atvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir paymintys kratinius veimo ar rogi
gabaritus.
75. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam
matomumui, btini ibintai, kurie turi degti kairje veimo, rogi ar gyvuli pusje: priekyje baltos,
o gale raudonos viesos ibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas,
gyvuli ar pauki varovas ir raitelis privalo dvti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais
elementais.
76. Varom gyvuli band ar pauki pulk reikia suskirstyti grupmis, tarp kuri turi bti
tokie atstumai, kad nekliudyt eismui. Varov turi bti tiek, kad jie galt valdyti gyvulius ar
paukius ir utikrint eismo saugum.
77. Vadeliotojams, gyvuli ar pauki varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudiama:
77.1. palikti gyvulius ar paukius ant kelio arba greta jo be prieiros;
77.2. pririti gyvulius taip, kad jie galt ieiti keli;
77.3. varyti gyvulius ar paukius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio
savininko sutikimo;
77.4. varyti gyvulius ar paukius per geleinkel ir keli, kur nra specialiai tam skirt viet;
77.5. joti vaiuojamja dalimi tamsiuoju paros metu;
77.6. automagistralse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti;
77.7. vadelioti ir joti neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag.

X. EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI

78. viesofor signalai turi ias reikmes:
78.1. alias skritulio formos signalas leidia eism;
78.2. alias rodykli formos signalas tamsiame fone leidia eism tik rodykli nurodytomis
kryptimis. T pai reikm turi ir alia rodykl papildomoje viesoforo sekcijoje (rodykl, leidianti
sukti kair, leidia ir apsisukti);
78.3. alias mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus
jungtas draudiamasis signalas;
78.4. alias signalas su psiojo simboliu leidia eiti pstiesiems;
78.5. alias signalas su dviraio simboliu leidia vaiuoti dviraiais;
78.6. alias signalas su juodo kontro rodykle (rodyklmis) leidia vaiuoti jame paymtos
rodykls (rodykli) kryptimis ir spja, kad viesoforas turi papildom sekcij (sekcijas);
78.7. geltonas signalas draudia eism (iskyrus i taisykli 36 ir 170 punktuose nurodytus
atvejus) ir spja, kad viesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontro rodykls, jos
informuoja, kuriomis kryptimis bus leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui;
78.8. kartu jungti geltonas ir raudonas signalai draudia eism ir spja, kad bus jungtas
alias signalas;
78.9. geltonas mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad sankrya arba psij perja
nereguliuojama;
78.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geleinkelio pervaose, leidia eism sitikinus,
kad prie geleinkelio pervaos neartja bgin transporto priemon;
78.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudia eism; jeigu
signale yra juodo kontro rodykls, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidiama vaiuoti
sijungus aliam signalui;
78.12. raudonas signalas su psiojo simboliu draudia psij eism;
78.13. raudonas signalas su dviraio simboliu draudia dvirai eism;
78.14. raudonas X formos signalas ir alias emyn nukreiptos rodykls signalas (reversinis
viesoforas) atitinkamai draudia arba leidia vaiuoti ta eismo juosta, vir kurios jie rengti. Jeigu
reversiniame viesofore yra geltonas striai dein (kair) nukreiptos rodykls formos signalas, jis
spja, kad vaiuoti ta eismo juosta bus draudiama, ir pareigoja nedelsiant persirikiuoti gretim
eismo juost rodykls nurodyta kryptimi. Kai viesoforai yra ijungti arba jungtas geltonas signalas,
vaiuoti eismo juost, paymt dviguba brknine linija, draudiama.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

79. viesofor signalai idstomi vertikaliai nuo viraus apai ia tvarka: raudonas,
geltonas, alias. Prireikus signalai gali bti idstyti ir horizontaliai: raudonas kairje, geltonas
viduryje, alias deinje (reversinis viesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis j judjimo
kryptimi rengt ir jiems skirt (i j ir dubliuojanij) viesofor signalais.
80. Jeigu ties aliu viesoforo signalu rengta papildoma sekcija su alia rodykle, vaiuoti
rodykls nurodyta kryptimi leidiama tik sijungus ios sekcijos signalui.
81. Jeigu sankryoje ties raudonu viesoforo signalu pritvirtinta lentel su alia rodykle,
nukreipta dein, vairuotojams leidiama sukti dein ir degant draudiamam viesoforo signalui,
taiau jie privalo duoti keli ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonms ir pstiesiems.
82. Balta kvadrato formos lentel su juodomis rodyklmis, rengta po viesoforu arba vir
viesoforo su juodo kontro rodyklmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomis kryptimis
leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui.
83. Reguliuotojo signalai turi ias reikmes:
83.1. rankos itiestos alis arba nuleistos:
83.1.1. i deiniojo ir kairiojo ono leidiama vaiuoti tiesiai ir dein, o pstiesiems
leidiama eiti per vaiuojamj dal;
83.1.2. i krtins ir nugaros puss vis transporto priemoni ir psij eismas draudiamas;
83.2. dein ranka itiesta priek:
83.2.1. i kairiojo ono transporto priemonms leidiama vaiuoti visomis kryptimis;
83.2.2. i krtins puss transporto priemonms leidiama vaiuoti tik dein;
83.2.3. i nugaros puss ir deiniojo ono vis transporto priemoni eismas draudiamas;
83.2.4. pstiesiems leidiama eiti per vaiuojamj dal u reguliuotojo nugaros;
83.3. ranka pakelta auktyn:
83.3.1. visiems eismo dalyviams draudiama judti bet kuria kryptimi;
83.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
84. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemon, psiasis sustoti, kai tikrinantis
pareignas (reguliuotojas) duoda signal mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu
atvaitu, nukreiptu eismo dalyv, arba per garsiakalb liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali bti
nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos enklu paymtame automobilyje rengtoje
vieslentje. Nordamas atkreipti eismo dalyvi dmes, tikrinantis pareignas (reguliuotojas) gali
duoti signal vilpuku. Gavs signal, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemon
nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma deiniajame kelkratyje, o kai kelkraio nra
vaiuojamosios dalies deiniajame pakratyje.
85. viesoforo signalai gali bti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojaniais
neregius psiuosius, kad galima pereiti vaiuojamj dal.
86. Geleinkelio pervaose raudon viesoforo signal dubliuoja garso signalas.

XI. SPJAMIEJI SIGNALAI

87. spjamieji signalai yra ie: rodomi poski, stabdi viesos signalais arba ranka; garso
signalas; ibint viesos perjunginjimas; avarins viesos signalizacijos; spjamj mirksini
oranini vies jungimas; avarinio sustojimo enklo pastatymas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

88. Vairuotojas privalo spti atitinkamos krypties poski viesos signalais, o jeigu viesos
signalizacijos nra arba ji sugedusi ranka:
88.1. prie praddamas vaiuoti ir prie sustodamas;
88.2. prie persirikiuodamas, prie lenkdamas ir baigdamas lenkti, prie sukdamas dein ar
kair, prie apsisukdamas.
89. Poskio kair signal atitinka on itiesta kair arba on itiesta ir per alkn
statmenai vir sulenkta dein ranka.
90. Poskio dein signal atitinka on itiesta dein arba on itiesta ir per alkn
statmenai vir sulenkta kair ranka.
91. Stabdymo signalas rodomas auktyn ikelta kaire arba deine ranka.
92. spjamieji signalai turi bti pradti rodyti i anksto prie manevr (stabdym, susijus su
manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prie pat manevr). Signal
reikia rodyti taip, kad jis neklaidint kit eismo dalyvi.
93. Signal rodantis vairuotojas negyja vaiavimo pirmumo teiss.
94. Gyvenvietse neleidiama naudoti garso signal, iskyrus tuos atvejus, kai jie btini, kad
bt ivengta eismo vykio.
95. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dmes, galima perjunginti viesas, o ne
gyvenvietse naudoti garso signal.
96. Draudiama kaip spjamj signal naudoti tolimsias viesas, jeigu jos gali akinti kitus
vairuotojus (net ir per upakalinio vaizdo veidrod).

97. Avarin viesos signalizacija transporto priemonje, jeigu tokia rengta, privalo bti
jungta:
97.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovti) draudiama;
97.2. vykus eismo vykiui;
97.3. tikrinaniam pareignui sustabdius;
97.4. sustojus neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant blogam
matomumui, o vaiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent
viena galin gabaritin viesa;
97.5. kai ji velkama;
97.6. kai vairuotojas akinamas;
97.7. kai norima perspti kitus vairuotojus apie klit ar pavoj;
97.8. vaik laipinimo (ilaipinimo) (i) transporto priemon (-s) su vaik veimo
skiriamaisiais enklais metu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08) (papildyta 97.8 punktu)

98. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai
sustojama ten, kur sustojusi transporto priemon kiti eismo dalyviai pamatyt likus iki jos maiau
kaip 100 m, motorins transporto priemons (iskyrus moped, motocikl be priekabos), traktoriaus,
savaeigs mainos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo enkl: gyvenvietse ne ariau
kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietse ne ariau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto
priemons.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

98
1
. Vairuotojas mokini laipinimo (ilaipinimo) (i) mokyklin (-io) autobus (-o) metu
privalo jungti spjamsias mirksinias oranines viesas.
Papildyta punktu:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)(papildyta punktu nuo 2012-11-01)

XII. VIESOS PRIETAIS NAUDOJIMAS

99. Tamsiuoju paros metu motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis arba tolimosiomis ibint viesomis.
100. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios ibint viesos turi bti
perjungtos artimsias:
100.1. apviestuose keliuose;
100.2. likus iki prieprieiais atvaiuojanios transporto priemons ne maiau kaip 150 m
atstumui;
100.3. kitais atvejais, kai tolimosios ibint viesos gali akinti vairuotojus (net ir
vaiuojanius ta paia kryptimi) arba kai prieprieiais atvaiuojantis vairuotojas duoda signal
perjungindamas viesas.
101. Akinamas vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij ir nevaiuodamas
kit eismo juost sultinti greit, prireikus ir sustoti.
102. viesiuoju paros metu motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis arba specialiai iam metui skirtomis
ibint viesomis.
103. Rko ibintus leidiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius ir sugedus
priekiniam kairiajam artimj vies ibintui.

104. Sustojus neapviestame kelio ruoe tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui,
btina jungti motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos ir priekabos avarin
viesos signalizacij. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, transporto priemon
turi bti pastatyta u kelio rib. Jeigu to negalima padaryti, viet btina paymti taip, kaip numatyta
i taisykli 98 punkte.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

XIII. VAIAVIMO PRADIA IR MANEVRAVIMAS

105. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deine kelio puse. Prieing krypi eism
vaiuojamojoje dalyje, jeigu nra kitaip nustatani kelio enkl ar enklinimo, skiria menamoji
iilgin vaiuojamosios dalies ais.

106. Prie praddamas vaiuoti, prie persirikiuodamas ir kitaip keisdamas vaiavimo krypt,
vairuotojas privalo sitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keli (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

107. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, vairuotojas privalo duoti keli juo
vaiuojanioms transporto priemonms.
108. Ivaiuodamas i kelio, vairuotojas privalo duoti keli juo vaiuojanioms transporto
priemonms, kuri judjimo krypt jis kerta.
109. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms, vaiuojanioms
gretima eismo juosta ta paia kryptimi. Jeigu ta paia kryptimi vaiuojanios transporto priemons
persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keli deinje esaniai transporto priemonei.
110. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos paios krypties eismo juostos, vienoje i j
eismas yra negalimas ir susidar transporto priemoni eil, kiekvienas gretima eismo juosta
vaiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai i susidariusios eils)
persirikiuoti jo uimam eismo juost. Persirikiuojantysis privalo sitikinti, kad jam duoda keli.
111. Prie sukdamas dein, kair arba apsisukdamas (iskyrus posk sankry, kurioje
eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo i anksto pasitraukti prie pat vaiuojamosios dalies, skirtos
vaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato. Kelio enklai ir (arba) enklinimo linijos gali reikalavim
pakeisti.
112. Kai dl savo gabarit ar kit prieasi transporto priemon negali pasukti (apsisukti) i
kratins padties, sukti leidiama ir ne nuo vaiuojamosios dalies, skirtos vaiuoti ta kryptimi,
atitinkamo krato, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonms ir nesukels pavojaus kitiems
eismo dalyviams.
113. Reikia sukti taip, kad vaiuodama vaiuojamj dali sankirt ir ivaiuodama i jos
transporto priemon neatsidurt prieprieinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidiama keliomis eilmis,
vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudyt sukaniajam gretima eile.
114. Sukdamas kair (apsisukdamas) ne sankryoje, vairuotojas privalo duoti keli prieinga
kryptimi vaiuojanioms transporto priemonms.
115. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos uimtos, keisti eismo juost
leidiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
116. Jeigu yra ltjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo i anksto persirikiuoti i
juost ir ltinti greit tik joje.
117. Jeigu yra greitjimo juosta, skirta vaiuoti keli, vairuotojas privalo vaiuoti ja ir silieti
transporto sraut, duodamas keli juo vaiuojanioms transporto priemonms.
118. Kur kas liau u leidiam didiausi greit vaiuojantis vairuotojas (iskyrus tuos
atvejus, kai jis suka kair arba apsisuka) privalo praleisti paskui j greiiau vaiuojanias transporto
priemones, pasitraukdamas kuo labiau dein. Ltaeigs ar dideli gabarit transporto priemons
vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti u jos susikaupusias transporto priemones.
119. Vaiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keli kitiems eismo dalyviams.
120. Kai transporto priemoni vaiavimo trajektorijos kertasi, o vaiavimo tvarka iose
taisyklse neaptarta, keli privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemon artja i deins.

121. Apsisukti draudiama:
121.1. psij perjose;
121.2. geleinkeli pervaose;
121.3. tuneliuose;
121.4. ant tilt, estakad, viaduk ir po jais;
121.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi maesnis kaip 100 metr;
121.6. keliuose su skiriamja juosta, iskyrus tam rengtas ir kelio enklais arba kelio enklais
bei horizontaliuoju enklinimu paymtas apsisukimo vietas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

XIV. TRANSPORTO PRIEMONI ISIDSTYMAS KELYJE

122. Jeigu vaiuojamoji dalis enklinimo linijomis ir (arba) kelio enklais suskirstyta eismo
juostas, transporto priemons turi vaiuoti iomis juostomis. Uvaiuoti ant brknini enklinimo
linij leidiama tik persirikiuojant kit eismo juost, kirsti itisines enklinimo linijas leidiama tik
i taisykli 3 priede nurodytais atvejais. Esant itisinei enklinimo linijai (viengubai ar dvigubai),
skirianiai prieing krypi eismo juostas, vairuotojas privalo vaiuoti deiniau nuo jos.
123. Dvipusio eismo kelyje i keturi ir daugiau eismo juost arba kelyje su skiriamja juosta
draudiama vaiuoti prieingos krypties eismui skirt kelio pus, vaiuoti skiriamja juosta arba j
pervaiuoti.
124. Dvipusio eismo keliuose i trij eismo juost leidiama vaiuoti vidurin eismo juost
tik lenkiant, apvaiuojant klit, sukant kair arba apsisukant. Draudiama vaiuoti kratin
vaiuojamosios dalies eismo juost, skirt eismui prieinga kryptimi.
125. Vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato.

126. Krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t,
draudiama vaiuoti toliau nuo vaiuojamosios dalies deiniojo krato negu antrja eismo juosta,
iskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair, apsisukti, apvaiuoti klit, sustoti (stovti)
vienpusio eismo kelyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

127. Ne gyvenvietse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kuri greitis neturi
viryti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kuri bendras ilgis daugiau kaip 7 m, turi laikytis
tokio atstumo nuo priekyje vaiuojanios transporto priemons, kad juos lenkianios transporto
priemons netrukdomos galt persirikiuoti dein kelio pus. Reikalavimas negalioja, jeigu
vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
128. Transporto priemons, kuri konstrukcinis greitis negali bti didesnis kaip 40 km/h arba
kurios dl technini prieasi negali pasiekti tokio greiio, turi vaiuoti tik kratine deine eismo
juosta, iskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvaiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo
kelyje krovinio krauti.

129. Moped vairuotojai privalo vaiuoti tik pirmja nuo vaiuojamosios dalies deiniojo
krato eismo juosta, kuo ariau jos deiniojo krato, iskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair,
apsisukti, aplenkti ar apvaiuoti klit, vaiuoti tiesiai, kai i pirmosios eismo juostos leidiama sukti
tik dein, sustoti (stovti) vienpusio eismo kelyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

130. Draudiama vaiuoti veja, aligatviu, psij taku arba uvaiuoti ant j, iskyrus tuos
atvejus, kai uvaiuoti ant aligatvio krato leidia stovjimo bd nurodantys kelio enklai.

131. Draudiama transporto priemonms (iskyrus dviraius) apvaiuoti ta paia kryptimi
vaiuojanias transporto priemones i deins (iskyrus leistin sukani kair, apsisukani
transporto priemoni apvaiavim i deins) vaiuojant kelkraiu, ltjimo ar greitjimo juosta.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

132. Vairuotojas, atsivelgdamas greit, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenkt
priekyje vaiuojani transporto priemon, jeigu ji bt stabdoma, taip pat palikti tok tarp i ono,
kad eismas bt saugus.

XV. VAIAVIMO GREITIS

133. Vairuotojas privalo vaiuoti nevirydamas leistino greiio. Pasirinkdamas vaiavimo
greit, vairuotojas turi atsivelgti vaiavimo slygas, ypa vietovs reljef, kelio ir transporto
priemons bkl ir krovin, meteorologines slygas, taip pat eismo intensyvum, kad galt sustabdyti
transporto priemon iki bet kurios i anksto numatomos klities. Jis turi sultinti greit ir prireikus
sustoti, jeigu to reikia dl susidariusi aplinkybi, ypa kai blogas matomumas.
134. Jeigu atsirado klitis ar ikilo grsm eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai
pastebti) privalo sultinti greit, net visikai sustabdyti transporto priemon arba apvaiuoti klit
nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
135. Gyvenvietse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne didesniu kaip 50
km/h greiiu.

135
1
. Stovjimo aiktelse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne didesniu kaip
20 km/h greiiu.
Papildyta punktu:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

136. Ne gyvenvietse leidiama vaiuoti:

136.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triraiais automagistralse nuo balandio 1 d.
iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 130 km/h greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu
kaip 110 km/h greiiu, greitkeliuose nuo balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 110 km/h
greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu kaip 100 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar
betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

136.2. krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t,
automagistralse ne didesniu kaip 110 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 100 km/h
greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne
didesniu kaip 70 km/h greiiu;

136.3. autobusais automagistralse ne didesniu kaip 100 km/h greiiu, greitkeliuose ne
didesniu kaip 90 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 80 km/h greiiu,
kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
136.4. krovininiais automobiliais (i j ir transporto priemoni junginiais), kuri didiausioji
leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralse ne didesniu kaip 90
km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga
ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
136.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji
mas ne didesn kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar
betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
136.6. krovininiais automobiliais veant keleivius, velkant motorines transporto priemones
ne didesniu kaip 70 km/h greiiu (velkant lanksia vilktimi ne didesniu kaip 50 km/h greiiu);
136.7. mokykliniais autobusais automagistralse ne didesniu kaip 90 km/h greiiu,
greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose ne
didesniu kaip 70 km/h greiiu.
Punkto pakeitimai:
*136.8. keturraiais, galingaisiais keturraiais keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos
ne didesniu kaip 70 km/h greiiu.
Punkto pakeimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08) (papildyta 136.7 punktu nuo 2012-11-01)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (*papildyta 136.8 punktu nuo 2013-01-19)

137. Transporto priemoni (j jungini), kuri matmenys (su kroviniu ar be jo) virija
Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius leidiamus dydius, leidiamas vaiavimo greitis
nurodomas iduotame leidime. ioms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne didesniu kaip 70
km/h greiiu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

138. Keli ruouose, kur eismo slygos leidia saugiai vaiuoti greiiau, policijos ir kelio
savininko sprendimu maksimalus leidiamas greitis gali bti padidintas pastaius atitinkamus kelio
enklus.

139. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidiama
vaiuoti automagistralse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne
didesniu kaip 70 km/h greiiu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

140. Vairuotojui draudiama:
140.1. viryti transporto priemons gamintojo nurodyt maksimal greit;
140.2. viryti greit, kuris nurodytas transporto priemons greiio ribojimo skiriamajame
enkle;
140.3. vaiuoti be reikalo pernelyg ltai, trukdant normal kit transporto priemoni eism;
140.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebtina eismo saugumui.

XVI. LENKIMAS

141. Prie praddamas lenkti, vairuotojas privalo sitikinti, kad:
141.1. n vienas i vaiuojani paskui j vairuotoj, kuriems galt bti sukliudyta, nepradjo
lenkti;
141.2. transporto priemons, vaiuojanios priekyje ta paia eismo juosta, vairuotojas nerodo
kairiojo poskio signalo;
141.3. lenkimui btina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieprieiais
atvaiuojanioms transporto priemonms;
141.4. baigdamas lenkti, jis gals grti savo eismo juost, nesukliudydamas lenkiamai
transporto priemonei;
141.5. lenkiant bus utikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemons.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08) (papildyta 141.5 punktu)

142. Jeigu priekyje vaiuojantis vairuotojas rodo kairj poskio signal ir yra persirikiavs
poskiui kair (apsisukimui), vaiuojantysis paskui j privalo apvaiuoti sukani transporto
priemon i deins arba palaukti, kol priekyje vaiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juost.
143. Lenkiamos transporto priemons vairuotojui draudiama trukdyti aplenkti didinant
vaiavimo greit arba kitais veiksmais.
144. Jeigu su prieais vaiuojania transporto priemone prasilenkti sunku, keli privalo duoti
vairuotojas, kurio pusje yra klitis. Nuokalnse, paymtose atitinkamais kelio enklais, esant
kliiai, keli privalo duoti emyn vaiuojanios transporto priemons vairuotojas.

145. Lenkti draudiama:
145.1. alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, paymtame kelio enklais Sankrya su
alutiniu keliu, alutinis kelias i deins (kairs) arba Pagrindinis kelias, bei reguliuojamose ir
lygiareikmi keli sankryose;
145.2. geleinkelio pervaose ir likus 100 m atstumui iki j;
145.3. keli ruouose, kur blogai matomas kelias;
145.4. psij perjose;
145.5. vietose, kur vaiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

XVII. SUSTOJIMAS IR STOVJIMAS

146. Sustoti ir stovti transporto priemonms leidiama deinje kelio pusje, kuo deiniau
kelkratyje, o jeigu jo nra vaiuojamosios dalies pakratyje.
147. Gyvenvietse sustoti ir stovti leidiama ir kairje pusje vienos krypties eismo keliuose,
taip pat keliuose, kuriuose yra po vien kiekvienos krypties eismo juost.
148. Neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui
leidiama stovti tik stovjimo aiktelse arba u kelio rib.
149. Transporto priemonms sustoti ir stovti vaiuojamojoje dalyje leidiama viena eile.
150. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviraius leidiama statyti dviem eilmis, jeigu tai
nekliudo eismui.
151. Statyti transporto priemon kampu vaiuojamosios dalies krat, o ne lygiagreiai su
vaiuojamosios dalies kratu, galima tik ten, kur tai leidia stovjimo bd nurodantys kelio enklai ir
(arba) vaiuojamosios dalies enklinimas.
152. Vairuotojas gali pasitraukti i savo vietos arba palikti transporto priemon tik
pasirpins, kad ji savaime nepradt riedti ir ja nepasinaudot kiti asmenys.
153. Draudiama atidaryti sustojusios transporto priemons dureles, jeigu tai kelia pavoj arba
kliudo kitiems eismo dalyviams.
154. Palikdamas stovti motorin transporto priemon stovjimo trukm ribojanio enklo
galiojimo zonoje, vairuotojas privalo gerai matomoje motorins transporto priemons vietoje palikti
informacij apie motorins transporto priemons atvykimo laik.

155. Sustoti ir stovti draudiama:
155.1. geleinkeli pervaose ir ariau kaip 50 m atstumu nuo j;
155.2. skiriamojoje, greitjimo ir ltjimo juostose;
155.3. ant tilt, viaduk, estakad ir po jais, taip pat tuneliuose;
155.4. psij perjose ir ariau kaip 5 m atstumu prie jas;
155.5. ant vejos, aligatvio (iskyrus tuos atvejus, kai ten stovti leidia stovjimo bd
nurodantys kelio enklai arba transporto priemon nurodyta leidime, iduotame prekiauti vieoje
vietoje rengini metu);
155.6. ant psij ar dvirai tako, taip pat ariau kaip 5 m atstumu prie vaiuojamosios
dalies susikirtim su psij ar (ir) dvirai taku;
155.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemons ir itisins enklinimo linijos (bortelio)
maesnis kaip 3 m atstumas;
155.8. sankryoje ir ariau kaip 5 m atstumu nuo jos, iskyrus atvejus, kai ten stovti leidia
stovjimo viet nurodantys kelio enklai;

155.9. marrutinio transporto sustojimo aiktelse ir ariau kaip 15 m atstumu nuo j (kai
aiktels nra ariau kaip 15 m atstumu nuo stotels enklo), jeigu tai kliudyt marrutinio
transporto eismui; draudiama stovti taksi stotels enklo galiojimo zonoje;

155.10. ten, kur sustojusi transporto priemon ustot kitiems vairuotojams viesoforo
signalus ar kelio enklus arba kliudyt kit transporto priemoni ar psij eismui;
155.11. ne gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip 100 m atstumu;
kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose atitinkamais kelio enklais Nr. 113118;
155.12. gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip 50 m atstumu;
kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose atitinkamais kelio enklais Nr. 113118;
155.13. ant ubrkniuot plot, ymini nukreipimo saleles.
*155.14. kitoms transporto priemonms marrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 1431, 2010-10-06, in., 2010, Nr. 121-6179 (2010-10-13)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (*papildyta punktu 155.14 nuo 2013-01-19)

156. Priverstinai sustojs ten, kur sustoti (stovti) draudiama, transporto priemons
vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij, jeigu tokia rengta (pastatyti avarinio
sustojimo enkl, kaip numatyta i taisykli 98 punkte), ir kuo skubiau paalinti transporto priemon
nuo kelio.
157. Greta skiriamuoju enklu Negalusis paymt transporto priemoni savj transporto
priemon vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdyt lipti (ilipti) negaliesiems.

XVIII. VAIAVIMAS PER SANKRYAS

158. Nelygiareikmi keli sankryoje alutiniu keliu vaiuojantis vairuotojas privalo duoti
keli transporto priemonms, artjanioms prie sankryos pagrindiniu keliu.
159. Lygiareikmi keli sankryoje vairuotojas privalo duoti keli i deins artjanioms
transporto priemonms.
160. Tuo atveju, kai sankryoje keiiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu
vaiuojantys vairuotojai vieni kit atvilgiu turi laikytis vaiavimo per lygiareikmi keli sankryas
taisykli. i taisykli vieni kit atvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, vaiuojantys alutiniais keliais.
161. Sukdamas kair (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms,
vaiuojanioms lygiareikmiu keliu prieinga kryptimi tiesiai arba dein, o sankryoje, kurioje
leidiama lenkti ir lenkianioms transporto priemonms.
162. Sukdamas sankryoje kair arba dein, vairuotojas privalo duoti keli visiems eismo
dalyviams, kertantiems jo vaiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas keli su viena eismo juosta
kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keli eismo dalyviams, kertantiems bet kuri
vaiuojamosios dalies eismo juost.
163. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo enkl nra, jis turi
elgtis taip, lyg vaiuot alutiniu keliu.
164. Draudiama vaiuoti vaiuojamj dali sankirt, jeigu joje ar u jos yra klitis, kuri
priverst vairuotoj sustoti sankryoje ir trukdyti kit transporto priemoni eismui.
165. sijungus leidiamajam viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti keli transporto
priemonms, ivaiuojanioms i sankryos vaiuojamj dali sankirtos numatyta kryptimi (jeigu
manevras pradtas, kai j krypties signalas buvo leidiamasis), ir praleisti baigianius pereiti
vaiuojamj dal psiuosius.
166. Vairuotojui, vaiavusiam vaiuojamj dali sankirt pagal leidiamj viesoforo
signal, leidiama vaiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks bt viesoforo signalas ivaiuojant i
sankryos. Taiau jeigu sankryoje prie pakeliui esanius viesoforus yra Stop linija (kelio enklas
Stop linija), vairuotojas turi paisyti kiekvieno viesoforo signalo.
167. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta papildomoje viesoforo sekcijoje
kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti keli i kit krypi pagal leidiamj
viesoforo signal vaiuojanioms transporto priemonms.
168. Sankryoje, kurioje eismas reguliuojamas viesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas,
vaiuojantis eismo juosta, i kurios sukama, turi vaiuoti toliau jungtos rodykls nurodyta kryptimi,
jeigu sustojs jis sutrukdyt kit ta paia eismo juosta vaiuojani paskui j transporto priemoni
eismui.
169. Esant draudiamajam viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prie
Stop linij, o jeigu jos nra prie viesofor, kertam vaiuojamj dal, psij perj taip, kad
nekliudyt transporto ir psij eismui.
170. Vairuotojui, kuris usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus
rank auktyn galt sustoti i taisykli 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas,
leidiama vaiuoti toliau.
171. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net ir tuo atveju,
jeigu jie prietaraut viesoforo signalams, kelio enklams ir enklinimo linijoms.
172. Kai eismas reguliuojamas viesoforu, vairuotojas privalo vadovautis viesoforo signalais,
kad ir kokie bt vaiavimo pirmenyb nurodantys kelio enklai. Jeigu viesoforas ijungtas arba
jungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio enklais.

XIX. VAIAVIMAS PER GELEINKELI PERVAAS

173. vaiuodamas geleinkelio perva ir vaiuodamas per j, vairuotojas privalo
vadovautis kelio enklais, enklinimu, utvaro padtimi, viesofor ir geleinkelio pervaos budtoj
(reguliuotoj) signalais. Prie vaiuodamas geleinkelio perva, vairuotojas visais atvejais privalo
sitikinti, kad prie geleinkelio pervaos nra artjanios bgins transporto priemons.
174. Geleinkelio pervaoje vairuotojas privalo duoti keli artjaniai bginei transporto
priemonei.

175. Duodamas keli artjaniai bginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai vaiuoti
per geleinkelio perva draudiama, vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij, kelio enkl
Stop, viesofor, pakeliamj utvar, o jeigu j nra ne ariau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo
bgio. Vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij, kai ji naudojama su kelio enklu Stop, o jeigu
jos nra prie mint kelio enkl, net ir mirksint baltam viesoforo signalui. Prie praddamas
vaiuoti vairuotojas privalo sitikinti, kad prie geleinkelio pervaos neartja bgin transporto
priemon.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

176. Transporto priemonei priverstinai sustojus geleinkelio pervaoje, vairuotojas privalo
nedelsdamas ilaipinti keleivius, imtis vis veiksm transporto priemonei i geleinkelio pervaos
patraukti ir duoti signalus artjanios bgins transporto priemons mainistui. Stabdymo signalu
laikomas rankos sukimas ratu (viesiuoju paros metu su rykiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu
daiktu, o tamsiuoju paros metu su fakelu arba ibintu).
177. Transporto priemonms, kuri plotis didesnis kaip 5 m arba auktis nuo kelio paviriaus
didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), vaiuoti per geleinkelio perva leidiama tik gavus
geleinkelio savininko leidim.
178. Vairuotojui draudiama:
178.1. vaiuoti per geleinkel tam neskirtose vietose;
178.2. apvaiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prie geleinkelio perva
praleisti bgins transporto priemons;
178.3. vaiuoti geleinkelio perva, kai utvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavalikai
pakelti utvar arba j apvaiuoti;
178.4. vaiuoti geleinkelio perva, jeigu u jos yra klitis, kuri verst vairuotoj sustoti
geleinkelio pervaoje;
178.5. gabenti per geleinkelio perva specialiai transportuoti neparengtas ems kio, keli,
statybos ir kitas mainas, jeigu tai galt pakenkti geleinkelio pervaos rangai.

XX. EISMAS AUTOMAGISTRALSE IR GREITKELIUOSE

179. Keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar Automobili kelias,
draudiama:

179.1. judti pstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti, vaiuoti dviraiais,
mopedais, lengvaisiais keturraiais, keturraiais, galingaisiais keturraiais ir visomis kitomis
transporto priemonmis, iskyrus automobilius, motociklus, triraius, motociklus ir automobilius su
priekabomis, jeigu i motorini transporto priemoni maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis
dl j technins bkls ne maesnis kaip 60 km/h;

179.2. sustoti (stovti), iskyrus specialiai tam skirtas aikteles;
179.3. apsisukti (iskyrus kelio enklais ir enklinimu paymtas apsisukimo vietas) arba
vaiuoti atbulam;
179.4. vaiuoti automagistral ar greitkel arba ivaiuoti i j tam neskirtose vietose;
179.5. vilkti lanksia vilktimi;
179.6. rengti sporto varybas, eitynes, kitokius renginius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

XXI. EISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE

180. Pstiesiems leidiama vaikioti vaiuojamja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, taiau
jie neturi trukdyti transporto priemoni eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pstieji turi pirmumo
teis prie transporto priemones.
181. Gyvenamojoje zonoje draudiama:
181.1. vaiuoti didesniu kaip 20 km/h greiiu;
181.2. stovti jungus transporto priemons varikl;
181.3. palikti stovti didesns kaip 3,5 t didiausiosios leidiamosios mass krovininius
automobilius, daugiau kaip 12 sdim viet autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mainas ir j
priekabas;
181.4. mokyti vairuoti.
182. Transporto priemons vairuotojas, vaiuodamas keli i gyvenamosios zonos, privalo
duoti keli juo artjanioms transporto priemonms.
183. io skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabui gyvenamj nam kiemuose.

[Skyriaus redakcija nuo 2013-01-19:]
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)
XXII. MARRUTINIO TRANSPORTO PIRMENYB
184. Gyvenvietje vairuotojai privalo duoti keli marrutiniam transportui, pradedaniam
vaiuoti i paymtos stotels.
185. Prie praddamas vaiuoti i stotels, marrutinio transporto vairuotojas turi sitikinti, kad
jam duodamas kelias.
186. Kelyje, paymtame kelio enklu Eismo juosta marrutiniam transportui ir (arba) raide
A, kitoms transporto priemonms vaiuoti ia eismo juosta draudiama, iskyrus:
186.1. dviraius ir mopedus;
186.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta paymta raide A ir urau
TAKSI;
186.3. lengvuosius automobilius, kuriuose vaiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvi, jeigu eismo
juosta paymta raide A ir simboliu 4+;

[Punkto redakcija iki 2017-01-01:]
186.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta paymta raide A ir elektromobili simboliu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

*186
1
. Jeigu eismo juosta, skirta marrutiniam transportui vaiuoti ta paia kryptimi, yra
deiniajame vaiuojamosios dalies krate ir nra atskirta itisine enklinimo linija, dein sukantys
arba apvaiuojantys sustojusi kair sukti transporto priemon vairuotojai privalo persirikiuoti i
eismo juost.
Papildyta punktu:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (skyrius papildytas 186
1
punktu nuo 2013-01-19)

XXIII. NEGALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMAS

187. Vairuotojui, vairuojaniam transporto priemon, kuri paymta skiriamuoju enklu
Negalusis, leidiama vaiuoti zon, paymt kelio enklais Eismas draudiamas ir Motorini
transporto priemoni eismas draudiamas.
188. Vairuotojui, kurio transporto priemon paymta skiriamuoju enklu Negalusis arba
negali asmen automobili statymo kortele, leidiama:
188.1. stovti ilgiau, negu leidiama, vietose, kur stovjimo laikas apribotas atitinkamais kelio
enklais;
188.2. sustoti ir stovti kelio enkl Sustoti draudiama, Stovti draudiama galiojimo
zonoje ir (arba) ties nubrtomis prie vaiuojamosios dalies krato 1.4 ar 1.9 enklinimo linijomis.
189. Negalij veimliais negaliesiems leidiama vaiuoti deiniuoju vaiuojamosios dalies
pakraiu (nesvarbu, ar yra kelkratis, aligatvis, psij takas). Negaliesiems vaiuojant deiniuoju
vaiuojamosios dalies pakraiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, negalij
veimlis turi bti su atvaitais: kairje negalij veimlio pusje i priekio baltu, o i galo
raudonu.

XXIV. SPECIALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMO YPATUMAI

190. Specialij transporto priemoni vairuotojai gali vaiuoti su jungtais mlynais ir (ar)
raudonais (arba tik mlynais) ybiojaniais vyturliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo
atveju, kai tai btina gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt, utikrinti viej tvark, sulaikyti
tariamus padarius teiss paeidim asmenis. Specialij transporto priemoni vairuotojai, vaiuodami
kelyje su jungtais mlynais ir (ar) raudonais (arba tik mlynais) ybiojaniais vyturliais (kurie turi
bti matomi 360 kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti i taisykli V, X, XIII,
XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyri reikalavim ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo
atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai sitikina, kad jiems duodamas kelias. ia
teise taip pat naudojasi transporto priemoni, kurias lydi specialiosios transporto priemons,
vairuotojai.

191. Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keli artjanioms specialiosioms transporto
priemonms su jungtais mlynais ir (ar) raudonais (arba tik mlynais) ybiojaniais vyturliais ir
(arba) specialiaisiais garso signalais (ir j lydimoms transporto priemonms); keliuose, kur eismui
abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti deiniajame kelkratyje, kai jo
nra, prie deiniojo vaiuojamosios dalies krato (keliuose su skiriamja juosta sustoti privalo tik ta
paia kryptimi judanios transporto priemons).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

192. Pro stovini specialij transporto priemon su jungtu mlynu ir (ar) raudonu (arba tik
mlynu) ybiojaniu vyturliu vairuotojas privalo vaiuoti tokiu greiiu, kad prireikus galt tuoj
pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

193. Atliekant ininerini komunikacij, keli tiesybos, remonto ar prieiros darbus,
specialij transporto priemoni su jungtais oraniniais ybiojaniais vyturliais vairuotojai gali
nepaisyti kelio enkl (iskyrus didiausio greiio ribojimo ir pirmumo enklus), enklinimo ir
transporto priemoni isidstymo vaiuojamojoje dalyje reikalavim, jeigu tai nesukels pavojaus
saugiam eismui. Specialij transporto priemoni su jungtais oraniniais ybiojaniais vyturliais
vairuotojai, vaiuodami kelyje, stovdami ir (ar) atlikdami darbus, utikrina, kad nepakenks eismo
saugumui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

194. Oranin vyturl leidiama jungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemons
matmenims su kroviniu ar be jo virijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, vaiuojant
ltai, veant pavojingus krovinius ir panaiai). ybiojantis oraninis vyturlis nesuteikia
pirmenybs, tik atkreipia dmes ir spja kitus eismo dalyvius apie galim pavoj.

XXV. KELEIVI VEIMAS

195. Keleivius veti leidiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto
priemonmis ir tik pagal konstrukcij keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kbule
keleivius veti leidiama tik pritaikius kbul keleiviams veti.
196. Keleivius veaniame krovininio automobilio kbule turi bti sdyns, taisytos 15 cm
emiau borto virutinio krato. Sdyns, esanios iilgai priekinio, galinio ir onini bort, turi bti su
tvirtais atloais.
197. Krovininio automobilio kbule leidiama veti tik ant sdyni sdinius keleivius.
Veam keleivi neturi bti daugiau, negu rengta sdimj viet. Krovininio automobilio kbule
draudiama veti vaikus iki 16 met.
198. Veti keleivius krovininio automobilio kbule, kuriame yra rengim (krovini),
leidiama tik tada, kai rengimai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivi sienele arba patikimai pritvirtinti.
Dengto krovininio automobilio kbule keleivius veti leidiama tik tada, kai keleiviai turi ry su
vairuotoju ir prireikus gali duoti signal sustoti.
199. Veti keleivi grupes krovininio automobilio kbule leidiama vairuotojams, turintiems
ne maesn kaip 3 met tos kategorijos vairuotojo sta, o kariniams vairuotojams turintiems ne
maesn kaip 6 mnesi vairavimo sta ir Krato apsaugos ministerijos nustatyta tvarka iduot
paymjim.

200. Ant vaik (iki 16 met) grupes veanio autobuso priekio ir galo turi bti pritvirtinti
skiriamieji enklai, numatyti i taisykli 4 priede. Vaikus veanio mokyklinio autobuso ir transporto
priemons su vaik veimo skiriamaisiais enklais salone turi bti vienas suaugs lydintis asmuo, ne
jaunesnis kaip 21 met. Mokinius veant mokykliniu autobusu, lydinio asmens funkcijas gali atlikti
vairuotojas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

200
1
. Mokyklinio autobuso ar transporto priemons su vaik veimo skiriamaisiais enklais
vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:
200
1
.1. utikrinti saug vaik lipim (ilipim) (i) transporto priemon (-s);
200
1
.2. pagal galimybes vaikus laipinti ir ilaipinti stotelse;
200
1
.3. palydti kit kelio pus jaunesnius kaip 10 met vaikus;
200
1
.4. bdamas kelyje vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais.
Punkto pakeitimai::
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)( papildyta 200
1

201. Draudiama:
201.1. veti keleivi daugiau, negu numatyta transporto priemons techninje
charakteristikoje;
201.2. veti keleivius taip, kad jie trukdyt vairuoti ir ribot vairuotojui matomum;

201.3. veti mopedais, motociklais (iskyrus motociklus su priekabomis), triraiais,
lengvaisiais keturraiais, keturraiais, galingaisiais keturraiais vaikus iki 12 met;

201.4. veti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio automobilio
kbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) ukeliamas ant vilkiko platformos ar specialaus
atraminio taiso, draudiama keleiviams bti velkamos transporto priemons kabinoje (salone) ir
kbule, o jeigu velkama transporto priemon ukelta ant vilkiko platformos ir velkanios transporto
priemons kbule;
201.5. veti keleivius krovininio automobilio kbule (iskyrus i taisykli 195199
punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kbule, priekabose, prikabinamuose
vasarnamiuose;
201.6. mokant vairuoti, veti vaikus iki 14 met;
201.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo skiriamaisiais
enklais veti daugiau mokini, negu rengta sdimj viet;
201.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo skiriamaisiais
enklais veti stovinius mokinius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08) (papildyta 201.7-201.8 punktais nuo 2012-11-01)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

XXVI. SAUGOS DIR NAUDOJIMAS

202. Vaiuojant transporto priemone su rengtais saugos dirais, btina juos usisegti. Jeigu
autobuse rengti saugos dirai, prieais kiekvien sdyn, ant sdyns arba alia jos matomoje vietoje
gali bti pavaizduotas informacinis enklas ,,Usisek saugos dir. Nesant io informacinio enklo,
autobuso vairuotojas, prie praddamas vaiuoti, privalo odiu informuoti keleivius apie reikalavim
naudotis saugos dirais.

202
1
. Saugos diras privalo bti usegtas juosiant j per pet ir per juosmen arba kaip numat
transporto priemons gamintojas
Papildyta punktu:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

203. Gyvenvietse leidiama neusisegti saugos dir vaiuojant atbulomis arba stovjimo
aiktelse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

204. emesni kaip 135 cm gio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu veami tik
specialiose j giui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grups sdynse:
204.1. 0 grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 10 kg;
204.2. 0+ grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 13 kg;
204.3. I grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
204.4. II grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
204.5. III grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

205. Draudiama ant priekins motorins transporto priemons sdyns veti vaik specialioje
jo giui ir svoriui pritaikytoje sdynje, kurios atloas atsuktas priekin motorins transporto
priemons stikl, jeigu priekin sdyn apsaugota saugos pagalve. i nuostata netaikoma, jeigu
priekins saugos pagalvs veikimo mechanizmas ijungtas.

206. Vyresni kaip 3 met autobus keleiviai privalo naudotis rengtomis prisegimo
sistemomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

207. Vairuotojas privalo utikrinti, kad motorine transporto priemone veami vaikai naudot
rengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

208. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dl rimt medicinini prieasi idav
specialius paymjimus, leidiama neusisegti saugos dir. iuose paymjimuose turi bti nurodytas
j galiojimo laikas.

XXVII. KROVINI VEIMAS

209. Veamo krovinio (keleivi) mas ir vienos aies apkrova neturi bti didesns u
nustatytas tai transporto priemonei.
210. Krovinys transporto priemonje turi bti padtas, o prireikus pritvirtintas ir udengtas
taip, kad:
210.1. neblogint vairuotojui matomumo;
210.2. nepaeist transporto priemons stabilumo ir netrukdyt jos vairuoti;
210.3. neudengt iorini viesos prietais, viesos atvait, numerio, skiriamj enkl ir
duodam signal;
210.4. nekrist, nesivilkt, nekelt triukmo, netert kelio ir aplinkos;
210.5. nekelt pavojaus monms ar materialinms vertybms, negadint kelio rengini ir
technini eismo reguliavimo priemoni.
211. Jeigu krovinio padtis ir bkl transporto priemonje neatitinka i taisykli 210 punkto
reikalavim, vairuotojas nedelsdamas privalo paalinti trkumus, o jeigu to padaryti negalima, toliau
nebevaiuoti.
212. Jeigu krovinys priekyje arba gale isikia u transporto priemons gabarit daugiau kaip
1 m arba jo oninis kratas bent kiek isikia u transporto priemons oninio gabarito, jis turi bti
paymtas, kaip numatyta i taisykli 4 priede.

213. Transporto priemoni ar transporto jungini, kuri matmenys, mas su kroviniu ar be jo
virija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydius, vairuotojai privalo su savimi turti Susisiekimo
ministerijos ir savivaldybi nustatyta tvarka iduot leidim ir laikytis leidime nustatyt slyg. Tokio
leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones remonto ar stovjimo viet, taip pat ems
kio mainomis viesiuoju paros metu vaiuojant i vieno lauko kit, vaiuojant lauk ar grtant i
jo; leidimo taip pat nereikia ir tamsiuoju paros metu vaiuojant ems kio mainomis, kai i main
kratiniai takai paenklinti jungtais oraniniais ybiojaniais vyturliais ir jas i priekio lydi
policija arba automobiliai su jungtais oraniniais ybiojaniais vyturliais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1127, 2011-09-28, in., 2011, Nr. 120-5652 (2011-10-05)

214. Veant pavojingas mediagas ir gaminius, raytus JT Ekspert komiteto sudarytame
pavojing mediag srae, turi bti laikomasi Europos sutarties dl pavojing krovini tarptautinio
veimo keliais (ADR) ir kit teiss akt reikalavim, reglamentuojani pavojing krovini veim.
215. Draudiama transporto priemone vaiuoti toliau, kol nebus paalinti sunkiasvori ir (ar)
didiagabarii krovini, pavojing krovini veimo reikalavim paeidimai, keliantys pavoj
monms ir aplinkai.

XXVIII. TRANSPORTO PRIEMONI VILKIMAS

216. Velkam standia arba lanksia vilktimi transporto priemon vairuoti gali tik asmuo,
turintis teis j vairuoti. Transporto priemon, kurios vairo mechanizmas sugeds, velkama ukelta ant
vilkiko platformos ar specialaus atraminio taiso.
217. Lanksios vilkties ilgis turi bti nuo 4 m iki 6 m, ji turi bti paymta rykiaspalvmis
vliavlmis (skydeliais) arba turi bti rykios spalvos ir ne siauresn kaip 50 mm. Standi vilktis neturi
bti ilgesn kaip 4 metr.
218. Velkamoji transporto priemon bet kuriuo paros metu turi vaiuoti su jungta avarine
viesos signalizacija. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji neveikia, velkamosios
transporto priemons gale turi bti pritvirtintas avarinio sustojimo enklas.
219. Velkaniosios transporto priemons vairuotojas atsako u tai, kad bt laikomasi i
taisykli 216218 ir 220 punkt reikalavim.

220. Vilkti draudiama:
220.1. tiek standia, tiek lanksia vilktimi transporto priemon, kurios vairo mechanizmas
sugeds;
220.2. lanksia vilktimi transporto priemon per plikled, taip pat transporto priemon, kurios
pagrindiniai stabdiai suged;
220.3. tiek standia, tiek lanksia vilktimi transporto priemon be velkamosios transporto
priemons vairuotojo;
220.4. uklus velkamosios transporto priemons dal ant specialaus atraminio taiso ar
vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemons mas su kroviniu yra didesn u pus
velkaniosios transporto priemons mass su kroviniu;
220.5. standia vilktimi transporto priemon, kurios pagrindiniai stabdiai suged ir transporto
priemons mas su kroviniu yra didesn u pus velkaniosios transporto priemons mass su
kroviniu;
220.6. daugiau kaip vien motorin transporto priemon, traktori, savaeig main;
220.7. motociklais be priekabos ir tokius motociklus;
220.8. mopedais ir mopedus;
220.9. lanksia vilktimi keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar
,,Automobili kelias.
220.10. uklus velkamosios transporto priemons dal ant veimlio.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

XXIX. MOKYMAS VAIRUOTI

221. Mokyti vairuoti motorin transporto priemon, traktori ar savaeig main keliuose turi
teis asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Mokymo metu vairavimo
instruktorius visada privalo su savimi turti dokument, patvirtinant, kad jis turi teis mokyti vairuoti.
Mokyti vairuoti keliuose eimos narius, siekianius gyti teis vairuoti B1 ar B kategorij motorines
transporto priemones, leidiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
222. i taisykli 221 punkte nurodyti asmenys turi teis mokyti vairuoti motorin transporto
priemon, traktori, savaeig main, jeigu mokinys moka ias taisykles ir laikosi j reikalavim.
Draudiama mokytis vairuoti motorin transporto priemon, traktori, savaeig main, nedalyvaujant
turiniam teis mokyti asmeniui.
223. Pradti mokyti vairuoti motorin transporto priemon, traktori, savaeig main
leidiama tik nustatytuosius reikalavimus atitinkanioje aiktelje arba teritorijoje. Keliuose mokyti
vairuoti leidiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai guds vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik
tuose keliuose, kuriuose to nra udrauds kelio savininkas.
224. Kelyje mokomas vairuoti motorin transporto priemon, traktori, savaeig main
mokinys neturi bti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amius, nuo kurio teiss
aktai leidia vairuoti tos kategorijos transporto priemon.
225. Motorins transporto priemons ir transporto priemoni junginio, kuriais mokoma
vairuoti, priekis ir galas turi bti paenklinti aikiai matomais skiriamaisiais enklais M, numatytais
i taisykli 4 priede.
226. Vairavimo mokykl mokomieji automobiliai papildomai turi bti paenklinti tokiais pat
skiriamaisiais enklais, rengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apvieiamais i vidaus.
Automobiliuose (D ir T kategorijos) apvieiamas i vidaus skiriamasis enklas gali bti rengtas tik
salono viduje, u priekinio stiklo.
227. Mokant vairuoti, skiriamojo enklo apvietimas turi bti jungtas.

228. Mokant vairuoti motocikl keliuose, tarp mokinio ir j lydinio vairavimo instruktoriaus
turi bti palaikomas radijo ryys. Be to, mokinys privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais ir skiriamuoju enklu M liemens priekyje ir ant nugaros. Toki pat
liemen privalo vilkti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokin motociklu, tik su urau
VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS. Jeigu vairavimo instruktorius mokin lydi automobiliu,
automobilis turi bti paenklintas pagal i taisykli 4 priedo reikalavimus. Kit transporto priemoni
vairuotojams draudiama siterpti tarp mokinio ir j lydinio instruktoriaus vairuojam transporto
priemoni.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

229. Vairavimo mokymui naudojamos motorins transporto priemons ir transporto priemoni
junginiai turi atitikti t kategorij, kurios vairavimo teis siekia gyti mokinys.
230. Asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams
nustatyt reikalavim ir utikrinti, kad mokymo metu bt laikomasi i taisykli.

XXX. EISMO DALYVI PAREIGOS VYKUS EISMO VYKIUI

231. vykus eismo vykiui, kiekvienas su juo susijs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:
231.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir paymti eismo
vykio viet i taisykli 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka;
231.2. pagal galimybes imtis vis reikiam priemoni saugiam eismui utikrinti eismo vykio
vietoje, o tais atvejais, kai eismo vykio viet kvieiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus
eismui), kad pasikeist eismo vykio aplinkybs, taip pat saugoti eismo vykio pdsakus;
231.3. pateikti galiojant vairuotojo paymjim, transporto priemons registravimo ir
privalomosios technins apiros dokumentus, transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs
privalomojo draudimo liudijim (polis) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti
su eismo vykiu susij eismo dalyviai;
231.4. jeigu eismo vykio metu uvo ar buvo sueistas mogus, praneti apie eismo vyk
policijai ir pasilikti eismo vykio vietoje arba, pranes policijai, sugrti eismo vykio viet ir laukti,
kol atvaiuos policija, iskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo vykio viet arba turi bti
suteikta pirmoji pagalba nukentjusiam asmeniui ar jam paiam;
231.5. imtis vis reikiam priemoni, kad bt suteikta pirmoji medicinos pagalba
nukentjusiesiems, ikviesti greitj medicinos pagalb, o jeigu ikviesti greitosios medicinos
pagalbos arba nukentjusij nuveti asmens sveikatos prieiros staig kitu transportu nemanoma,
nuveti juos artimiausi asmens sveikatos prieiros staig savo transporto priemone, iskyrus tuos
atvejus, kai tai sukelt pavoj nukentjusij gyvybei ar sveikatai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 660, 2012-06-06, in., 2012, Nr. 66-3354 (2012-06-13)

232. Jeigu eismo vykio metu neuvo ir nebuvo sueistas mogus, o su eismo vykiu susij
eismo dalyviai sutaria dl eismo vykio aplinkybi ir nekvieia policijos eismo vykio viet, su eismo
vykiu susij eismo dalyviai privalo eismo vykio deklaracijoje nubraiyti eismo vykio schem,
aprayti eismo vykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo vykiu susijusiems eismo dalyviams
pasirayti. Jeigu n vienas su eismo vykiu susijs eismo dalyvis neturi eismo vykio deklaracijos,
eismo vykio aplinkybs gali bti apraomos ir eismo vykio schema nubraioma ant varaus
popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo vykiu susij eismo dalyviai, transporto priemons, eismo
vykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo vykio aplinkybs patvirtinamos su eismo vykiu
susijusi eismo dalyvi paraais. Jeigu dl eismo vykio aplinkybi nesutariama, su eismo vykiu
susij eismo dalyviai kvieia policij eismo vykio viet.
233. Su eismo vykiu susij eismo dalyviai ikart po eismo vykio privalo nevartoti psichik
veikiani mediag (alkoholio, narkotini priemoni, psichotropini ir kit svaigij mediag), kol
bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
234. Jeigu dl eismo vykio padaryta tik turtin ala ir nukentjusio asmens eismo vykio
vietoje nra, su eismo vykiu susijs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneti apie eismo vyk
policijai.

Skyriaus pavadinimo pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
XXXI. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONMS

235. Eisme dalyvaujanti transporto priemon turi atitikti nustatytuosius techninius
reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemoni privalomj
technin apir.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

236. Lietuvos Respublikoje vieajame eisme leidiama dalyvauti tik technikai tvarkingoms
motorinms transporto priemonms, priekaboms, iskyrus iose taisyklse numatytus atvejus.
Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas vieajame eisme nustatytja tvarka leidiamas laikinaisiais
valstybinio numerio enklais paenklintoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, kuri
savininkai (valdytojai) yra apsidraud transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs
privalomuoju draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu
vieajame eisme susijusius mokesius.
237. Kiekviena motorin transporto priemon, traktorius, savaeig maina, priekaba turi bti
su tam skirtoje vietoje vertikalioje ploktumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio
numerio enklais.
238. Dalyvauti vieajame eisme Lietuvos Respublikoje leidiama nustatytja tvarka
registruotoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji
technin apira ir kuri valdytojai yra apsidraud transporto priemoni valdytoj civilins
atsakomybs privalomuoju draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone ar
dalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.
239. Motorins transporto priemons, priekabos, dalyvaujanios eisme, technin bkl,
registravim ir civilins atsakomybs privalomj draudim utikrina transporto priemons valdytojas
ir vairuotojas.

240. Draudiama dalyvauti vieajame eisme motorinms transporto priemonms, kurios
pritaikytos eismui kairija kelio puse ir (ar) turi vair deinje pusje, iskyrus tas, kurios buvo
registruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegus 1 d. arba kurios pagal konstrukcij ir rang
yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. is draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dien per
metus) Lietuvos Respublik su usienio valstybje registruotomis transporto priemonmis
atvykusiems usienieiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos pilieiams, kuri nuolatin gyvenamoji vieta yra
usienio valstybje, taip pat transporto priemonms, kurios teiss akt nustatyta tvarka priskirtos
istorini motorini transporto priemoni kategorijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

241. Nuo balandio 10 d. iki spalio 31 d. draudiama eksploatuoti transporto priemones su
dygliuotomis padangomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

242. Nuo lapkriio 10 d. iki kovo 31 d. draudiama eksploatuoti automobilius, kuri
didiausioji leidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t, su vasarinmis padangomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

243. Eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje (iskyrus moped, motocikl be
priekabos), traktoriuje, savaeigje mainoje turi bti avarinio sustojimo enklas, gesintuvas ir
pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje,
traktoriuje, savaeigje mainoje turi bti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais arba
atvaitas
Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

244. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemon, kurios konstrukcijoje numatyti
saugos dirai (yra j tvirtinimo vietos), turi bti su saugos dirais.
245. Transporto priemonje draudiama rengti greit matuoti trukdanias priemones ir
vairuoti transporto priemon su rengtais antiradarais ar kitokiomis trukdaniomis matuoti greit arba
ufiksuojaniomis matavimo prietaisus techninmis priemonmis.
246. Transporto priemone vaiuoti draudiama, jeigu:
246.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemons);
246.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemons);
246.3. netvarkingas transporto priemons ir priekabos sukabinimo taisas;
246.4. lyjant, sningant arba esant rkui vairuotojo pusje neveikia stiklo valytuvas;
246.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimj, rko,
tolimj vies) priekinis kairysis ibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei viesai neveikia
(nejungta) avarin viesos signalizacija arba transporto priemons gale nra pritvirtinto avarinio
sustojimo enklo.
247. Motorinms transporto priemonms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio vykio
metu, kai jos negali judti sava eiga, Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka udraudiama dalyvauti
vieajame eisme. Po atstatomojo motorins transporto priemons, priekabos remonto, kurio metu
visikai atkuriamos kbulo (rmo), vaiuokls konstrukcijos ir j stiprumas bei gamintojo rengta
saugos ranga, jos vl gali dalyvauti vieajame eisme tik Valstybins keli transporto inspekcijos prie
Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka atlikus technin ekspertiz ekspertizi monse ir panaikinus
tok draudim.

XXXII. PAPILDOMI SAUGAUS EISMO REIKALAVIMAI

248. Pareignai (asmenys), atsakingi u keli, kelio statini prieir ir rang, privalo juos
priirti taip, kad j bkl atitikt nustatytuosius eismo saugumo reikalavimus.
249. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi utikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvje)
ar alia kelio (gatvs) bt aptvertos ir paymtos reikiamais kelio enklais, atitvarais ir
nukreipiamaisiais taisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ir viesomis.
Taisomuose keli (gatvi) ruouose dirbantys asmenys nustatytaisiais atvejais ir tvarka gali reguliuoti
eism.
249
1
. Kelyje (gatvje) dirbantys asmenys privalo vilkti rykiaspalvius darbo drabuius (ar
liemenes) su vies atspindiniais elementais.
Papildyta punktu:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) ( papildyta 249
1

XXXIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

250. Asmenys, paeid ias taisykles, atsako statym nustatyta tvarka.
Keli eismo taisykli
1 priedas

KELIO ENKLAI

I. SPJAMIEJI ENKLAI

1. spjamieji enklai, spjantys vairuotoj apie bsim pavojing kelio ruo, kuriuo
vaiuojant reikia imtis atitinkam atsargumo priemoni, yra ie:

Numeris Pavadinimas Pavyzdys Paaikinimas
101 Pervaa su utvaru

Geleinkelio pervaa su pakeliamuoju utvaru
102 Pervaa be utvaro

Geleinkelio pervaa be pakeliamojo utvaro
103 Pakeliamasis tiltas

spja apie artjim prie pakeliamojo tilto
104 Krantin

vaiavimas krantin arba krant
105 Vaikai

Kelio ruoas prie vaik staigos (mokyklos,
aidim aiktels ir panaiai), kur
vaiuojamojoje dalyje gali bti vaik
106 Darbai kelyje

Kelio ruoas, kuriame dirbama. Jeigu darbai
trumpalaikiai, enklas gali bti pastatytas 10
15 m atstumu nuo j vietos arba pritvirtintas
ant kelyje dirbani transporto priemoni ir
mechanizm
107 Sankrya

Lygiareikmi keli sankirta
108
Sankrya su alutiniu
keliu

Pagrindin keli kerta alutinis kelias

(1 priedas)

2
109
alutinis kelias i
deins

Prie pagrindinio kelio i deins puss
prisijungia alutinis kelias
110
alutinis kelias i
kairs

Prie pagrindinio kelio i kairs puss
prisijungia alutinis kelias
111 iedin sankrya

Sankrya, kurioje privaloma vaiuoti ratu
112 viesoforas

Sankrya, psij perja arba kelio ruoas,
kuriame eismas reguliuojamas viesoforais
113 Vingis dein

Mao spindulio arba riboto matomumo kelio
vingis dein pus
114 Vingis kair

Mao spindulio arba riboto matomumo kelio
vingis kair pus
115 Vingiai

Kelio ruoas su mao spindulio arba riboto
matomumo vingiais. Pirmasis vingis dein
116 Vingiai

Kelio ruoas su mao spindulio arba riboto
matomumo vingiais. Pirmasis vingis kair
117 Stati nuokaln

118 Stati kaln

119 Slidus kelias

Kelio ruoas su slidesne negu prie tai
buvusiame ruoe vaiuojamja dalimi

(1 priedas)

3
120 Nelygus kelias

Kelio ruoas su vaiuojamosios dalies
nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobs,
nesklandios sandros su tiltais ir kita)
121 vyras

Patobulintos dangos kelio ruoas, kuriame i
po rat gali bti isviesta vyro, skaldos ir
panaiai
122 Pavojingas kelkratis

Kelio ruoas su netvirtu, duobtu kelkraiu
123 Susiaurjimas

Vaiuojamosios dalies susiaurjimas i abiej
pusi
124
Susiaurjimas i
deins

Vaiuojamosios dalies susiaurjimas i
deins puss
125
Susiaurjimas i
kairs

Vaiuojamosios dalies susiaurjimas i kairs
puss
126 Dvipusis eismas

[Redakcija nuo 2013-01-19:]
Vaiuojamosios dalies ruoo su prieprieiniu
eismu pradia
127 Psij perja

Nurodomaisiais enklais Psij perja ir
1.13.11.13.3 enklinimo linijomis arba tik
nurodomaisiais enklais Psij perja
paymta psij perja
128 Pstieji

Kelio ruoas, kurio vaiuojamja dalimi
(kelkraiu) skersai arba iilgai kelio vaikto
pstieji
129
Sankirta su dvirai
taku

Keli kerta dvirai takas
130 Gyvuli pergina

(1 priedas)

4
131 Laukiniai vrys

spja apie kelio ruo, kuriame yra didel
tikimyb, kad per keli gali eiti vrys
132 Krintantys akmenys

Kelio ruoas, kuriame galimos gritys,
nuoliauos, krintantys akmenys
133 oninis vjas

134 Lktuvai

Kelio ruoas, vir kurio kyla arba leidiasi
lktuvai
135 Transporto grstis

Kelio ruoas, kuriuo dl transporto priemoni
susigrdimo sunku vaiuoti
136 Daug eismo vyki

Kelio ruoas, kuriame vyksta daug eismo
vyki
137 Kiti pavojai

Kelio ruoas, kuriame yra kitais enklais
nenumatyt pavoj
138 Vienkelis geleinkelis

per vienkel geleinkel. enklas statomas
prie pat geleinkelio perva
139
Daugiakelis
geleinkelis

per dviej ir daugiau keli geleinkel.
enklas statomas prie pat geleinkelio
perva
140
Artjama prie
pervaos

spja apie artjim prie geleinkelio pervaos
ne gyvenvietse. enklas statomas toliausiai
nuo geleinkelio pervaos, deinje kelio
pusje
141
Artjama prie
pervaos

ne gyvenvietse. enklas statomas deinje
kelio pusje

(1 priedas)

5
142
Artjama prie
pervaos

ne gyvenvietse. enklas statomas ariausiai
geleinkelio pervaos, deinje kelio pusje
143
Artjama prie
pervaos

ne gyvenvietse. enklas statomas toliausiai
nuo geleinkelio pervaos, kairje kelio
pusje
144
Artjama prie
pervaos

ne gyvenvietse. enklas statomas kairje
kelio pusje
145
Artjama prie
pervaos

ne gyvenvietse. enklas statomas ariausiai
geleinkelio pervaos, kairje kelio pusje
146
Poskio kryptis
dein
Vaiavimo kryptis ribotai matomo, mao
spindulio kelio vingyje, kelio susiaurjimo
arba kelio remonto, statybos darb vietoje
147 Poskio kryptis kair

Vaiavimo kryptis ribotai matomo, mao
spindulio kelio vingyje, kelio susiaurjimo
arba kelio remonto, statybos darb vietoje
148
Eismo krypi
isiskyrimas

Vaiavimo kryptys T formos sankryoje, keli
atsiakojime arba kelio remonto, statybos
darb vietoje
149 Nukreipiamoji gair

Kelio darb vietoje ymi eismo juostos ribas
ir vaiavimo trajektorij
150 Provos

Kelio ruoas, kuriame yra iilgini nelygum
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

2. Ne gyvenvietse 101137, 150 spjamieji enklai statomi 150300 m, o gyvenvietse
50100 m atstumu iki pavojingo kelio ruoo pradios. Prireikus ie spjamieji enklai gali bti
pastatyti kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelje Atstumas iki objekto. Jeigu
reikia, 140145 spjamieji enklai gali bti statomi gyvenvietse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

3. Ne gyvenvietse 101106 spjamieji enklai kartojami. Antrasis kelio enklas statomas ne
ariau kaip 50 m iki pavojingo ruoo.
4. Jeigu spjamieji enklai statomi kartu su 805 lentele Galiojimo zona priek, i lentel
nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruoas, kuris prasideda u 150300 m (ne gyvenvietse) arba u
50100 m (gyvenvietse) nuo spjamojo enklo pastatymo vietos.

(1 priedas)

6

II. PIRMUMO ENKLAI

5. Pirmumo enklai, nurodantys vairuotojui vaiavimo per nereguliuojamas sankryas,
vaiuojamj dali sankirtas arba siaurus kelio ruous pirmenyb, yra ie:

201 Pagrindinis kelias

Kelias, kuriame suteikta pirmenyb vaiuoti
per nereguliuojamas sankryas
202
Pagrindinio kelio
pabaiga

201 enklu paymto kelio pabaiga
203 Duoti keli

Vairuotojas privalo duoti keli transporto
priemonms, vaiuojanioms kertamu keliu, o
esant 843 lentelei Pagrindinio kelio
kryptis vaiuojanioms pagrindiniu keliu
204 Stop

Draudiama vaiuoti nesustojus prie Stop
linij, o jeigu jos nra prie kertamos
vaiuojamosios dalies krat. Vairuotojas
privalo duoti keli transporto priemonms,
vaiuojanioms kertamu keliu, o esant
843 lentelei Pagrindinio kelio kryptis
vaiuojanioms pagrindiniu keliu. Jeigu
enklas pastatytas prie geleinkelio perva
arba karantino post, vairuotojas privalo
sustoti prie Stop linij, o jeigu jos nra
prie enkl
205
Prieprieinio eismo
pirmenyb

vaiuoti siaur kelio ruo draudiama,
jeigu tai apsunkint priepriein eism.
Vairuotojas privalo duoti keli siaurame ruoe
esanioms arba i kito galo prie jo
artjanioms transporto priemonms
206
Pirmenyb
prieprieinio eismo
atvilgiu

Siauras kelio ruoas, kuriuo vaiuodamas
vairuotojas turi pirmenyb prie artjant
priepriein transport

III. DRAUDIAMIEJI ENKLAI

6. Draudiamieji enklai k nors draudia arba tuos draudimus panaikina ir yra ie:

301 vaiuoti draudiama

Draudiama vaiuoti visoms transporto
priemonms, iskyrus marrutin transport

(1 priedas)

7
302 Eismas draudiamas

Draudiamas transporto priemoni eismas,
iskyrus marrutin transport ir skiriamuoju
enklu Negalusis paymtas transporto
priemones
303
Motorini transporto
priemoni eismas
draudiamas

Draudiamas motorini transporto priemoni,
traktori ir savaeigi main eismas, iskyrus
mopedus, motociklus be priekab, marrutin,
aptarnaujantj transport ir skiriamuoju
enklu Negalusis paymtas transporto
priemones
304
Krovinini
automobili eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti krovininiais
automobiliais ir transporto priemoni
junginiais, kuri didiausioji leidiamoji mas
yra didesn kaip 3,5 t arba didesn u
nurodytj enkle, taip pat traktoriais ir
savaeigmis mainomis, iskyrus
aptarnaujantj transport
305
Motocikl eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti motociklais, iskyrus
aptarnaujantj transport. io enklo
reikalavimai taikomi triraiams,
keturraiams, galingiems keturraiams
306
Traktori eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti traktoriais ir savaeigmis
mainomis, iskyrus aptarnaujantj transport
307
Vaiuoti su
priekabomis
draudiama

Draudiama vaiuoti krovininiais
automobiliais ir traktoriais su priekabomis,
taip pat jais vilkti motorines transporto
priemones
308
Veim eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti veimais (rogmis), joti,
varyti gyvulius
309
Dvirai eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti dviraiais
310
Psij eismas
draudiamas

Draudiama pstiesiems judti ta kelio puse,
kurioje pastatytas enklas
311
Transporto priemoni,
veani pavojingus
krovinius, kurioms
numatytas specialus
enklinimas, eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti transporto priemonmis,
veaniomis pavojing krovini daugiau,
negu nustatyta Europos sutartyje dl
pavojing krovini tarptautinio veimo keliais
(ADR), kurioms numatytas specialus
enklinimas skiriamaisiais enklais

(1 priedas)

8
312
Nurodyto transporto
eismas draudiamas

enklas atstoja kelis kartu pastatytus
draudiamuosius enklus ir draudia vaiuoti
tomis transporto priemonmis, kuriomis
vaiuoti draudia atitinkami enklai
313
Nurodyto transporto
eismas draudiamas

enklas atstoja kelis kartu pastatytus
draudiamuosius enklus ir draudia vaiuoti
tomis transporto priemonmis, kuriomis
vaiuoti draudia atitinkami enklai. is
enklas naudojamas tik gyvenvietse
314 Ribota mas

taip pat transporto priemoni junginiais, kuri
mas su kroviniu ar be jo yra didesn u
nurodyt enkle
315 Ribota aies apkrova

kuri bent vienos aies apkrova yra didesn u
nurodyt enkle
316 Ribotas auktis

kuri auktis (su kroviniu ar be jo) didesnis u
nurodyt enkle
317 Ribotas plotis

kurios (su kroviniu ar be jo) yra platesns,
negu nurodyta enkle
318 Ribotas ilgis

taip pat transporto priemoni junginiais, kurie
(su kroviniu ar be jo) yra ilgesni, negu
nurodyta enkle
319 Ribotas atstumas

Draudiama vaiuoti paskui kit transporto
priemon laikantis maesnio atstumo, negu
nurodyta enkle
320 Muitin

Draudiama vaiuoti nesustojus prie enkl.
Toliau vaiuoti tik pareignui leidus

(1 priedas)

9
321 Kontrol

Draudiama vaiuoti nesustojus prie enkl.
Toliau vaiuoti tik tikrinaniajam
pareignui leidus
322
Sukti dein
draudiama

Galioja toje vaiuojamj dali sankirtoje,
prie kuri jie pastatyti. Negalioja
marrutiniam transportui
323
Sukti kair
draudiama

Galioja toje vaiuojamj dali sankirtoje,
prie kuri jie pastatyti. Negalioja
marrutiniam transportui ir nedraudia
apsisukti
324 Apsisukti draudiama

Negalioja marrutiniam transportui ir
nedraudia sukti kair
325 Lenkti draudiama

Draudiama lenkti transporto priemones,
iskyrus pavienes (pavienius transporto
priemoni junginius) vaiuojanias maesniu
kaip 30 km/h greiiu
326
Lenkimo draudimo
pabaiga

327
Krovininiais
automobiliais lenkti
draudiama

Krovininiais automobiliais, kuri didiausioji
leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t,
draudiama lenkti transporto priemones,
iskyrus pavienes (pavienius transporto
priemoni junginius), vaiuojanias maesniu
kaip 30 km/h greiiu. io enklo reikalavimai
taikomi traktoriams ir savaeigms mainoms
328
Lenkimo krovininiais
automobiliais
draudimo pabaiga

329 Ribotas greitis

Draudiama vaiuoti greiiau (km/h), negu
nurodyta enkle
330
Greiio ribojimo
pabaiga

(1 priedas)

10
331
Naudoti garso signal
draudiama

Draudiama naudoti garso signalus, iskyrus
tuos atvejus, kai siekiama ivengti eismo
vykio
332 Sustoti draudiama

Draudiama transporto priemonms sustoti
(stovti) toje kelio pusje, kurioje yra kelio
enklas. Negalioja skiriamuoju enklu
Negalusis arba negali asmen
automobili statymo kortele paymtoms
transporto priemonms. Jeigu naudojamas
kartu su 1.4 enklinimo linija, galioja iki ios
linijos pabaigos
333 Stovti draudiama

Draudiama transporto priemonms stovti
toje kelio pusje, kurioje yra enklas.
Negalioja skiriamuoju enklu Negalusis
arba negali asmen automobili statymo
kortele paymtoms transporto priemonms ir
taksi su jungtu taksometru. Jeigu naudojamas
kartu su 1.9 enklinimo linija, galioja iki ios
linijos pabaigos
334
Stovti draudiama
nelyginmis dienomis

nelyginmis mnesio dienomis toje kelio
pusje, kurioje yra enklas. Kai 334 ir 335
enklai naudojami skirtingose kelio pusse,
transporto priemons i vienos kelio puss
kit turi bti perstatomos tarp 19 ir
21 valandos
335
Stovti draudiama
lyginmis dienomis

lyginmis mnesio dienomis toje kelio pusje,
kurioje yra toks enklas. Kai 334 ir 335
enklai naudojami skirtingose kelio pusse,
transporto priemons i vienos kelio puss
kit turi bti perstatomos tarp 19 ir
21 valandos
336 Apribojim pabaiga

Paymi viet, nuo kurios baigiasi 319, 325,
327, 329, 331335 enkl galiojimo zona
337
Moped eismas
draudiamas

Draudiama vaiuoti mopedais, iskyrus
aptarnaujantj transport. io enklo
reikalavimai taikomi lengviesiems
keturraiams
338
veani daugiau
negu nustatyta
sprogmen ar lengvai
usiliepsnojani
mediag, eismas
draudiamas

Draudiama veti sprogmen, liepsnij duj
ir liepsnij skysi daugiau, negu nustatyta
Europos sutartyje dl pavojing krovini
tarptautinio veimo keliais (ADR)

(1 priedas)

11
339
veani daugiau
negu nustatyta
mediag, galini
uterti vanden,
eismas draudiamas

Draudiama veti mediag, galini uterti
vanden daugiau, negu nustatyta Europos
sutartyje dl pavojing krovini tarptautinio
veimo keliais (ADR)
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

7. Galiojimo zon turini draudiamj enkl (319, 325, 327, 329, 331335) draudimai
galioja nuo draudiamojo enklo iki artimiausios sankryos u draudiamojo enklo, o gyvenvietse,
kai nra sankryos, iki gyvenviets pabaigos. Draudiamj enkl galiojimas nesibaigia ties
ivaiavimu i alia esanios teritorijos, taip pat ties lauko, miko ir kitais alutiniais keliais, kuriuose
nra pirmumo enkl.
8. Draudiamj enkl galiojimo zona gali bti sumainta naudojant po jais galiojimo zonos
ilg ir krypt nurodanias lenteles arba pastaius kelio enklus, panaikinanius atitinkamus
apribojimus.
9. Pastatytas prie gyvenviet, paymt 550 nurodomuoju enklu Gyvenviets pradia,
329 draudiamasis enklas Ribotas greitis galioja iki io enklo, taiau 329 draudiamojo enklo
galiojimo zona gali bti sumainta pastaius kit 329 draudiamj enkl su kitokiu leidiamu
vaiavimo greiiu.

IV. NUKREIPIAMIEJI ENKLAI

10. Nukreipiamieji enklai yra ie:

401 Vaiuoti tiesiai

Leidiama vaiuoti tik tiesiai. enklas,
pastatytas kelio ruoo pradioje, galioja iki
artimiausios sankryos, nedraudia sukti
dein, kai norima vaiuoti alia kelio
esanias teritorijas. enklas, pastatytas prie
sankry, galioja tik toje vaiuojamj dali
sankirtoje, prie kuri jis pastatytas. io
enklo reikalavimai netaikomi marrutiniam
transportui
402 Vaiuoti dein

Leidiama vaiuoti tik rodykls kryptimi.
enklas galioja toje vaiuojamj dali
transportui
403 Vaiuoti kair

Leidiama vaiuoti tik rodykls kryptimi ir
apsisukti. enklas galioja toje vaiuojamj
dali sankirtoje, prie kuri jis pastatytas. io
transportui

(1 priedas)

12
404
Vaiuoti tiesiai arba
dein

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimis.
enklas galioja toje vaiuojamj dali
transportui
405
Vaiuoti tiesiai arba
kair

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimis ir
transportui
406
Vaiuoti dein arba
kair

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimis ir
transportui
407 Apvaiuoti i deins

Klit apvaiuoti leidiama tik i deins
puss
408 Apvaiuoti i kairs

Klit apvaiuoti leidiama tik i kairs puss
409
Apvaiuoti i deins
arba kairs

Klit apvaiuoti leidiama i deins arba
kairs puss
410 Eismas ratu

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimi
411 Dvirai takas

Leidiama vaiuoti tik dviraiais. Eiti
pstiesiems draudiama. Kai takas eina iilgai
kelio, dvirai vairuotojai privalo vaiuoti tik
jiems skirtu taku
412 Psij takas

Takas skirtas tik pstiesiems. Kai takas eina
iilgai kelio, pstieji privalo eiti tik juo

(1 priedas)

13
413
Psij ir dvirai
takas

Leidiama eiti pstiesiems ir vaiuoti
dviraiais. Jeigu dviraio ir psij simboliai
enkle yra ne vienas po kitu, o vienas alia
kito ir skiriami vertikaliu baltu brkniu,
eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse,
kuri jiems yra skirta (parodyta enkle). Kai
takas eina iilgai kelio vaiuojamosios dalies,
pstieji ir dvirai vairuotojai privalo naudotis
tik juo
414
Ribotas minimalus
greitis

Leidiama vaiuoti tik nurodytu arba didesniu
greiiu (km/h)
415
Minimalaus greiio
apribojimo pabaiga

416
Transporto priemonei
su pavojingu kroviniu
vaiuoti tiesiai

Transporto priemonei, veaniai pavojingas
mediagas ir gaminius, leidiama vaiuoti tik
tiesiai
417
vaiuoti dein

dein
418
vaiuoti kair

kair

V. NURODOMIEJI ENKLAI

11. Nurodomieji enklai nustato arba panaikina tam tikr eismo tvark ir yra ie:

(1 priedas)

14
501 Automagistral

Kelias, kuriame galioja automagistralse
nustatyta eismo tvarka
502
Automagistrals
pabaiga

Kelio, kuriame galioja automagistralse
nustatyta eismo tvarka, pabaiga
503 Vienpusis eismas

Kelias arba vaiuojamoji dalis, kur transporto
priemoni eismas per vis plot vyksta viena
kryptimi
504
Vienpusio eismo
pabaiga

505
vaiavimas
vienpusio eismo
keli
Nurodoma, kad vaiuojama vienos krypties
eismo keli arba vaiuojamj dal
506
vaiavimas
vienpusio eismo
keli
Nurodoma, kad vaiuojama vienos krypties
eismo keli arba vaiuojamj dal
507
Eismo kryptys
sankryoje

Nurodo eismo juost skaii ir kryptis,
kuriomis leidiama vaiuoti kiekviena eismo
juosta. Kai leidiama sukti kair, i kairs
kratins eismo juostos leidiama ir apsisukti
508
Eismo kryptis
sankryoje tiesiai

enklai rengiami atskirai vir kiekvienos
eismo juostos

(1 priedas)

15
509
Eismo kryptis
sankryoje dein

eismo juostos
510
Eismo kryptis
sankryoje kair

eismo juostos
511
Eismo kryptis
sankryoje tiesiai ir
dein

eismo juostos
512
Eismo kryptis
sankryoje tiesiai ir
kair

eismo juostos
513
Eismo juostos
pradia i deins

Papildoma eismo juosta arba ltjimo juostos
pradia. I kelio isukanios transporto
priemons turi persirikiuoti ltjimo juost,
kaln vaiuojanios transporto priemons,
kurios negali vaiuoti greiiau u
vaiuojanias paskui jas, turi persirikiuoti
papildom eismo juost
514
Eismo juostos
pradia i kairs

Papildomos eismo juostos vaiuojamojoje
dalyje i kairs puss pradia ir eismo juost
vaiuoti ta kryptimi skaiius
515
Deins eismo
juostos pabaiga

Papildomos eismo juostos arba greitjimo
juostos pabaiga
516
Kairs eismo juostos
pabaiga

Eismo juostos, esanios kairje
vaiuojamosios dalies pusje, pabaiga

(1 priedas)

16
517
Eismo kryptys eismo
juostose

Nurodo eismo kryptis eismo juostose. enklas
statomas u sankryos. Vairuotojams
draudiama vaiuoti eismo juost, skirt
eismui prieinga kryptimi
518
Eismo kryptys eismo
juostose

Nurodo eismo kryptis eismo juostose. enklas
statomas u sankryos. Vairuotojams
draudiama vaiuoti eismo juost, skirt
eismui prieinga kryptimi
519
Eismo kryptys eismo
juostose

Nurodo eismo kryptis eismo juostose ir
vaiavimo trajektorij. is enklas statomas
prie sankryas. Vairuotojams draudiama
vaiuoti eismo juost, skirt eismui
prieinga kryptimi
520
Eismo kryptys ir
apribojimai

enkle pavaizduoto draudiamojo arba
nukreipiamojo enklo reikalavimai galioja ta
eismo juosta vaiuojanioms transporto
priemonms ruoe iki artimiausios sankryos
521

Eismo juostos
pradia ir
apribojimai

Transporto priemons, kurioms galioja enkle
nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti
prasidjusi eismo juost
522 Eismas juostose

Nurodo, kad kratin eismo juosta sankryoje
skirta keli vaiuojanioms transporto
priemonms. Kitiems vairuotojams vaiuoti
j leidiama tik u sankryos
523
Eismo juosta
marrutiniam
transportui

[Redakcija nuo 2013-01-19]
Nurodo eismo juost, skirt marrutiniam
transportui, vaiuojaniam ta paia kryptimi
kaip ir visas transporto priemoni srautas
524
Kelias su eismo
juosta marrutiniam
transportui

Kelias, kuriame marrutinis transportas
vaiuoja specialiai skirta eismo juosta prie
transporto priemoni sraut
525
vaiavimas keli
su eismo juosta
marrutiniam
transportui

Nurodo, kad vaiuojama 524 enklu
paymt keli
526
vaiavimas keli
su eismo juosta
marrutiniam
transportui

Nurodo, kad vaiuojama 524 enklu
paymt keli

(1 priedas)

17
527 Apsisukimo vieta

Apsisukimo ne sankryoje vieta
528 Stovjimo vieta

Transporto priemoni stovjimo vieta
529
Stovjimo ribot
laik vieta

Stovjimo vieta, kurioje motorinms
transporto priemonms leidiama stovti ne
ilgiau, negu nurodyta, iskyrus skiriamuoju
enklu Negalusis arba negali asmen
automobili statymo kortele paymtas
transporto priemones. Motorins transporto
priemons vairuotojas privalo gerai matomoje
transporto priemons vietoje palikti
informacij apie transporto priemons
atvykimo laik
530
Stovjimo nurodytu
laiku vieta

Stovjimo vieta, kurioje transporto
priemonms leidiama stovti tik nurodytu
laiku, iskyrus skiriamuoju enklu
automobili statymo kortele paymtas
transporto priemones
531
Rezervuota
stovjimo vieta

Stovjimo vieta, kurioje transporto
priemonms leidiama stovti tik su
specialiais leidimais (leidimai tvirtinami u
priekinio stiklo)
532
Stovjimo vieta ir
marrutinis
transportas

Stovjimo vieta, prie kurios yra marrutinio
transporto stotel. Palikus stovti transporto
priemon, toliau galima vaiuoti marrutiniu
transportu
533 Psij perja

Perjimo per keli vieta

(1 priedas)

18
534 Psij perja

Perjimo per keli vieta
535
Poemin psij
perja

536
Poemin psij
perja

537
Psij perja vir
kelio

538
Psij perja vir
kelio

539
Rekomenduojamas
greitis

Greitis, kuriuo rekomenduojama vaiuoti
tame kelio ruoe iki artimiausios sankryos.
Kai enklas pastatytas kartu su spjamuoju
enklu, rekomendacija galioja pavojingame
ruoe
540
Zona, kurioje
draudiama stovti

Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas
vis par transporto priemonms draudiama
stovti visuose keliuose, esaniuose
teritorijoje u enklo, iskyrus specialiai
stovjimui skirtas ir atitinkamais enklais
paymtas vietas

(1 priedas)

19
541 Stovjimo zona

Transporto priemonms galima stovti
visuose keliuose, esaniuose teritorijoje u
enklo. Kai nurodytas laikas, enklas galioja
tik tuo laiku
542 Riboto greiio zona

Visuose keliuose, esaniuose teritorijoje u
kelio enklo, draudiama vaiuoti greiiau
(km/h), negu nurodyta enkle. Kai nurodytas
laikas, enklas galioja tik tuo laiku
543
Zonos, kurioje
draudiama stovti,
pabaiga

Paymi viet, nuo kurios negalioja 540 enklo
reikalavimai
544
Stovjimo zonos
pabaiga

reikalavimai
545
Riboto greiio zonos
pabaiga

reikalavimai
546 Tunelis

Tunelyje draudiama vaiuoti atbulam,
apsisukti arba sustoti. Sustojus eismui,
vairuotojas privalo ijungti varikl
547 Tunelio pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja 546 enklo
reikalavimai

(1 priedas)

20
548 Stotel

Marrutinio transporto sustojimo vieta
549 Taksi stotel

Lengvj automobili taksi stovjimo vieta
550 Gyvenviets pradia

Gyvenviets, kurioje galioja eismo tvark
gyvenvietse nustatantys i taisykli
reikalavimai, pavadinimas ir pradia.
551 Gyvenviets pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvark
gyvenvietse nustatantys i taisykli
reikalavimai. Viruje gali bti nurodomas
kitos gyvenviets pavadinimas ir atstumas iki
jos
552 Gyvenamoji zona

U enklo esanioje teritorijoje galioja i
taisykli reikalavimai, nustatantys eismo
tvark gyvenamosiose zonose
553
Gyvenamosios
zonos pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvark
gyvenamosiose zonose nustatantys i
taisykli reikalavimai
554 Stop linija

Nurodo viet, kur turi sustoti transporto
priemons esant draudiamajam viesoforo
(reguliuotojo) signalui
555 Automobili kelias

Kelias, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta
eismo tvarka
556
Automobili kelio
pabaiga

Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta
eismo tvarka, pabaiga

(1 priedas)

21
557 Ikili saugumo salel

Kelyje rengta ikili saugumo salel
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

VI. INFORMACINIAI ENKLAI

12. Informaciniai enklai yra ie:

601
Iankstin krypi
rodykl

Eismo kryptys enkle nurodytas gyvenvietes.
enkluose gali bti pavaizduoti marruto
numeriai, automagistrals, oro uosto simboliai
ir kiti enklai, informuojantys apie eismo
ypatumus. enklas statomas automagistralse
i anksto, atstumas iki sankryos nurodomas
enklo apaioje
602
Iankstin krypi
rodykl

Eismo kryptys enkle nurodytas gyvenvietes.
enkluose gali bti pavaizduoti marruto
numeriai, automagistrals, oro uosto simboliai
ir kiti enklai, informuojantys apie eismo
ypatumus. enklas statomas kituose keliuose
ne gyvenvietse i anksto, atstumas iki
sankryos nurodomas enklo apaioje
603
Iankstin krypi
rodykl

Eismo kryptys enkle nurodytas gyvenvietes
ar j dalis. enkluose gali bti pavaizduoti
marruto numeriai, automagistrals, oro uosto
simboliai ir kiti enklai, informuojantys apie
eismo ypatumus. enklas statomas
gyvenvietse. Jeigu gyvenvietje statomame
enkle visos kryptys nurodytos kitas
gyvenvietes ir jas reikia vaiuoti ne
automagistrale, enklo fonas turi bti
mlynas. alias intarpas kitokio fono enkle
nurodo, kad gyvenviet reikia vaiuoti
automagistrale, mlynas kitu keliu ne
gyvenvietje. enklas statomas i anksto,
atstumas iki sankryos nurodomas enklo
apaioje
604
Iankstin krypi
rodykl

rengiama vir vaiuojamosios dalies,
gyvenvietse naudojama ir vietoj 603 enklo.
enklo fonas kaip ir 601603 enkl
605 Krypties rodykl

Eismo kryptis gyvenvietes ir atstumas iki j.
enklas statomas prie sankry, kai nurodyta

(1 priedas)

22
kryptimi vaiuojama automagistrale. Gali bti
pavaizduoti automagistrals, oro uosto ar
kitokie simboliai
606 Krypties rodykl

Eismo kryptis gyvenvietes ir atstumas iki j.
enklas statomas prie sankry, kai nurodyta
kryptimi vaiuojama kitu keliu ne
gyvenvietje. Gali bti pavaizduoti
automagistrals, oro uosto ar kitokie simboliai
607 Krypties rodykl

Eismo kryptis gyvenvietes ar j dalis ir
atstumas iki j. enklas statomas prie
sankry, kai nurodyta vieta yra toje paioje
gyvenvietje, kurioje statoma rodykl. Gali
bti pavaizduoti automagistrals, oro uosto ar
kitokie simboliai
608 Krypi rodykl

Nurodo kelet krypi ir atstum. enklas
statomas prie sankry. Jo fonas kaip ir
605607 enkl
609 Vaiavimo schema

Vaiavimo marrutas, kai sankryoje
udrausti manevrai, arba vaiavimo kryptis
sudtingoje sankryoje
610
Vaiavimo kryptis
tiesiai

Rekomenduojama krovinini automobili,
traktori ir savaeigi main vaiavimo
kryptis tiesiai, kai vaiuoti viena i galim
krypi sankryoje draudiama
611
Vaiavimo kryptis
dein

kryptis dein, kai vaiuoti viena i galim
612
Vaiavimo kryptis
kair

kryptis kair, kai vaiuoti viena i galim
613 Aklakelis tiesiai

Kelias, neturintis viename gale ivaiavimo

(1 priedas)

23
614 Aklakelis dein

615 Aklakelis kair

616 Gyvenviets pradia

Gyvenviets, kurioje negalioja i taisykli
reikalavimai, nustatantys eismo tvark
gyvenvietse, pradia ir pavadinimas
617 Gyvenviets pabaiga

Gyvenviets, paymtos 616 enklu, pabaiga,
kitos gyvenviets pavadinimas ir atstumas iki
jos
618
Vandens telkinio
pavadinimas

Ups, eero ar kokio nors kito vandens
telkinio pavadinimas. enklo fonas gali bti
mlynas arba alias, atsivelgiant pastatymo
viet
619
Objekto
pavadinimas

Apskrities, rajono (savivaldybs) pavadinimas
ir riba. enklo fonas gali bti mlynas arba
alias, atsivelgiant pastatymo viet
620 Gatvs pavadinimas

BRAKI g.

enklas, pastatytas prie sankry, nurodo
skersai einanios gatvs pavadinim
621 Gatvs pavadinimas

Nurodo gatvs pavadinim
622 Atstum rodykl

Atstumai (km) iki nurodyt gyvenviei
(miest). enkle gali bti nurodytas kelio
numeris. enklo fonas gali bti mlynas arba
alias, atsivelgiant pastatymo viet
623
Greiio ribojimo
rodykl

Informacija apie maksimalaus greiio
ribojimus, i taisykli nustatytus kurios nors
ries transporto priemonms Lietuvos
gyvenvietse, ne gyvenvietse,
automagistralse, greitkeliuose ir kituose
keliuose be asfalto ar betono dangos

(1 priedas)

24
624 Kilometr enklas

Atstumas nuo kelio pradios arba pabaigos
625 Kilometr enklas

Atstumas nuo kelio pradios arba pabaigos.
enklas statomas tik automagistralse
626

Kelio arba dvirai
trasos numeris

Keliui (marrutui) arba dvirai trasai
suteiktas numeris. enklas statomas u
sankryos. alios spalvos enklas nurodo
tarptautinio, raudonos magistralinio,
geltonos krato, o mlynos rajoninio kelio
numer. 601604 enkluose pavaizduotas
kelio numeris. enklas su brkniniu apvadu
rodo vaiavimo krypt t numer turint keli
627

Kelio arba dvirai
trasos numeris ir
kryptis

Keliui (marrutui) arba dvirai trasai
suteiktas numeris ir kryptis. Statomas prie
sankryas. enkl spalva tokia pat kaip ir
626 enkl. enklas su brkniniu apvadu
rodo vaiavimo krypt t numer turint keli
628 Apylankos schema

Nurodo laikinai udaryt kelio ruo ir
apvaiavimo marrut. enklas statomas prie
sankryas
629 Apylankos kryptis

Nurodo krypt tiesiai, kuria reikia apvaiuoti
laikinai udaryt kelio ruo, ir informuoja
vairuotojus apie apylankos pradi. 613
615 enkl simboliai patikslina, kuris i
esamj keli udarytas. enklas statomas
prie pat sankry, nuo kurios dl udaryto
ruoo keiiasi vaiavimo marrutas. Toliau
marrute reikia vadovautis 632634 enklais

Nurodo krypt dein, kuria reikia apvaiuoti
enkl simboliai patikslina, kuris i esamj
keli udarytas. enklas statomas prie pat
sankry, nuo kurios dl udaryto ruoo
keiiasi vaiavimo marrutas. Toliau marrute
reikia vadovautis 632634 enklais

Nurodo krypt kair, kuria reikia apvaiuoti
615 enkl simboliai patikslina, kuris i
esamj keli udarytas. enklas statomas

(1 priedas)

25
prie pat sankry, nuo kurios dl udaryto
ruoo keiiasi vaiavimo marrutas. Toliau
marrute reikia vadovautis 632634 enklais

Nurodo pagal 629631 enklus udaryt kelio
ruo apvaiuojani transporto priemoni
vaiavimo krypt tiesiai. enklas statomas
prie kiekvien apylankoje esani sankry.
Vairuotojai, kurie nepravaiavo pro vien i
629631 enkl, informuojami, kad jie pateko
kit transporto priemoni vaiavimo
marrut ir jiems nebtina vadovautis 632
634 enklais

vaiavimo krypt dein. enklas statomas
634 enklais

vaiavimo krypt kair. enklas statomas
634 enklais
635
Persirikiavimo
rodykl

Nurodo vaiavimo krypt keliuose
636
Persirikiavimo
rodykl

Nurodo vaiavimo krypt keliuose
637
Krypties rodykl
lankytin viet

Nurodo eismo krypt ir atstum lankytin
kultros ar istorin viet. Jis rengiamas 20
50 m atstumu prie sankry. enklas
statomas prie sankry lankytin viet.
enklo fonas rudas

(1 priedas)

26
638
Lankytinos vietos
pavadinimas

Lankytinos kultros ir istorins vietos
pavadinimas. enklo fonas rudas
639 Krypties rodykl
nacionalinius,
regioninius parkus,
valstybinius
gamtinius
rezervatus,
valstybinius
gamtinius ir
kompleksinius
draustinius

enklas naudojamas rodant krypt
nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius
gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius
ir kompleksinius draustinius. Jis rengiamas
2050 m atstumu prie sankry. enklas
statomas prie sankry nacionalinius,
regioninius parkus, valstybinius gamtinius
rezervatus, valstybinius gamtinius ir
kompleksinius draustinius. enklo fonas gali
bti mlynas arba alias, atsivelgiant
pastatymo viet, o logotipas rudas
640 Nacionalinio, regio-
ninio parko, valsty-
binio gamtinio rezer-
vato, valstybinio
gamtinio ar komp-
leksinio draustinio
pradia

enklo fonas gali bti mlynas arba alias,
atsivelgiant pastatymo viet, o logotipas
rudas
641 Nacionalinio,
regioninio parko,
valstybinio gamtinio
rezervato,
valstybinio gamtinio
ar kompleksinio
draustinio pabaiga

rudas
642 Krypties rodykl
istorinius
nacionalinius,
istorinius regioninius
parkus, valstybinius
kultrinius
rezervatus, muziejus

enklas naudojamas rodant krypt istorinius
nacionalinius, istorinius regioninius parkus,
valstybinius kultrinius rezervatus. Jis
rengiamas 2050 m atstumu prie sankry.
enklas statomas prie sankry istorinius
nacionalinius, istorinius regioninius parkus,
valstybinius kultrinius rezervatus, muziejus.
rudas
643
Istorinio
nacionalinio,
istorinio regioninio
parko, valstybinio
kultrinio rezervato,
muziejaus
pavadinimas

rudas
644 Lietuvos Respublika

Lietuvos Respublikos valstyb. Kelio enklas
statomas prie valstybs sienos perjimo
punkt

(1 priedas)

27
645
Automatin greiio
kontrol

Kelio ruoas, kuriame rengti nustatyto greiio
reimo paeidimus fiksuojantys automatiniai
prietaisai.
Ne gyvenvietse kelio enklas statomas 150
300 m, o gyvenvietse 50100 m atstumu iki
greiio reimo paeidimus fiksuojanio
automatinio prietaiso. Prireikus is enklas
gali bti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo
atveju nurodomas 801 lentelje
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)( papildyta nauju 645 enklu)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

VII. PASLAUG ENKLAI

13. Paslaug enklai yra ie:

701 Medicinos pagalba

Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos
pagalba
702 Ligonin

703 Degalin

704 Dirbtuvs

Transporto priemoni remonto dirbtuvs

(1 priedas)

28
705 Plovykla

706 Telefonas

707 Valgykla

Valgykla arba restoranas
708 Kavin

Kavin arba bufetas
709 Viebutis

710 Stovyklaviet

711
Gyvenamj transporto
priemoni stovjimo
vieta

(1 priedas)

29
712
Stovyklaviet su
gyvenamj transporto
priemoni stovjimo
vieta

713 Poilsio vieta

714 Policija

715 Tualetas

716 Maudymosi vieta

717 Radijo stotis

Nuolat teikianios informacij apie eism
radijo stoties bang danis
718 Geriamasis vanduo

(1 priedas)

30
719 Muitin

Ne pasienyje esanti muitins staiga
720 Oro uostas

721 Internetas

Vieieji interneto centrai, teikiantys interneto
paslaugas
722 Informacijos centras

Turizmo, kelioni ar kitokios informacijos
teikimo centras
723
Jaunimo nakvyns
namai

724 Kaimo turizmo sodyba

725 Lankytina vieta

Vieam lankymui parengtas kultros paveldo
ar gamtos objektas

(1 priedas)

31
726 vejybos vieta

727 Golfo aiktel

728 irg sportas

729 Slidinink keltuvas

730 Autobus stotis

Vieta, skirta keleiviams, vykstantiems
reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir
tarptautinio susisiekimo marrutais, aptarnauti
731 Geleinkelio stotis

Vieta, skirta traukiniams priimti, skirstyti,
formuoti, praleisti ir ileisti, keleiviams,
bagao ar krovini siuntjams (gavjams)
aptarnauti
732
Transporto priemoni
keltas, uostas arba
prieplauka

Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto
priemonms per jr, eer, up ar kit
vandens telkin kelti. iuo enklu gali bti
paymtas uostas arba prieplauka

(1 priedas)

32
733
Transporto priemoni ir
vairuotoj registras

Motorini transporto priemoni registravimo,
vairuotoj egzaminavimo ar vairuotojo
paymjim idavimo vieta
734
Privalomosios technins
apiros stotis

Vieta, skirta motorini transporto priemoni
privalomajai techninei apirai atlikti
735
Elektromobili
krovimo vieta

[Papildyta nuo 2013-01-19:]
Vieta, skirta elektromobiliams ir kitoms
elektros varikliais varomoms transporto
priemonms krauti
736 Pramonin zona

Vieta, kur sikrusios gamyklos ar kiti
pramoniniai objektai
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (papildoma naujais 735, 736 enklais nuo 2013-
01-19)

VIII. PAPILDOMOS LENTELS

14. Papildomos lentels patikslina arba apriboja kelio enkl, su kuriais jos naudojamos,
galiojim ir yra ios:

801 Atstumas iki objekto

Nurodo krypt ir atstum iki objekto arba
pavojingo kelio ruoo pradios. Lentelje
nurodyto objekto (ruoo) kryptis yra tiesiai

Nurodo krypt dein ir atstum iki
objekto arba pavojingo kelio ruoo
pradios

(1 priedas)

33

Nurodo krypt kair ir atstum iki objekto
arba pavojingo kelio ruoo pradios
804
Atstumas iki
sankryos

Nurodo atstum iki sankryos, prie kuri
pastatytas kelio enklas Stop. Lentel
naudojama tik kartu su kelio enklu Duoti
keli
805
Galiojimo zona
priek

Nurodo pavojingo kelio ruoo arba kit
kelio enkl, su kuriais ji naudojama,
galiojimo zonos ilg u kelio enklo
806
Galiojimo zona
priek

Nurodo pavojingo kelio ruoo arba kit
kelio enkl, su kuriais ji naudojama,
galiojimo zonos ilg u kelio enklo.
Lentel naudojama tik su kelio enklais,
draudianiais sustoti arba stovti
807
Galiojimo zona
priek ir atgal

Informuoja vairuotojus, kad jie yra kelio
enkl, draudiani sustoti ar stovti,
galiojimo zonoje
808
Galiojimo zonos
pabaiga

Nurodo kelio enkl, draudiani sustoti
ar stovti, galiojimo zonos pabaig
809
Galiojimo zona
dein

ar stovti, ir kelio enkl Nr. 528532
galiojimo zonos krypt ( dein) ir ilg
810 Galiojimo zona kair

galiojimo zonos krypt ( kair) ir ilg
811
Galiojimo zona abi
puses

galiojimo zonos krypt ( abi puses) ir ilg
812
Galiojimo kryptis
dein

Nurodo 135, 302318 kelio enkl,
pastatyt prie sankry, galiojimo kryptis
arba vaiavimo esanius prie pat kelio
objektus krypt

(1 priedas)

34
813
Galiojimo kryptis
kair

objektus krypt
814

Galiojimo kryptis abi
puses

objektus krypt
815
Krovininiai
automobiliai

Kelio enklas su lentele Krovininiai
automobiliai galioja krovininiams
automobiliams ir j junginiams, kuri
didiausioji leidiamoji mas didesn kaip
3,5 tonos
816
Transporto priemons
su priekaba

Kelio enklas su lentele Transporto
priemons su priekaba galioja
automobiliams ir traktoriams su priekaba
817 Lengvieji automobiliai

Kelio enklas su lentele Lengvieji
automobiliai galioja lengviesiems
automobiliams ir krovininiams
automobiliams, kuri didiausioji
leidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 tonos
818 Autobusai

Nurodo transporto priemons r, kuriai
galioja kelio enklas
819 Traktoriai

galioja kelio enklas. Kelio enklas su
lentele Traktoriai galioja traktoriams ir
savaeigms mainoms
820 Motociklai

821 Dviraiai

822 Ne darbo dienos

Nurodo, kad kelio enklas galioja tik
etadieniais, sekmadieniais, valstybini
veni ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybs paskelbtomis ne darbo
dienomis
823 Darbo dienos

Nurodo, kad kelio enklas galioja nuo
pirmadienio iki penktadienio skaitytinai,
iskyrus Lietuvos Respublikos darbo
kodekse nustatytas veni dienas

(1 priedas)

35
824 Savaits dienos

Nurodo savaits dienas, kurias galioja
kelio enklas
825 Savaits diena

Nurodo savaits dien, kuri galioja kelio
enklas
826 Galiojimo laikas

Nurodo, kad kelio enklas galioja kasdien,
nurodytomis valandomis
827
Galiojimo laikas ne
darbo dienomis

Nurodo laik ne darbo dienomis, kada
828
Galiojimo laikas
darbo dienomis

Nurodo laik darbo dienomis, kada galioja
kelio enklas
829
Galiojimo laikas
savaits dienomis

Nurodo dienas ir laik, kada galioja kelio
enklas
830 Stovjimo bdas

Visoms transporto priemonms stovti
leidiama tik vaiuojamojoje dalyje iilgai
aligatvio
831
Lengvj automobili
stovjimo bdas

Stovti leidiama tik taip, kaip parodyta, ir
tik lengviesiems automobiliams be
priekabos bei motociklams
832
Lengvj automobili
stovjimo bdas

priekabos bei motociklams. Transporto
priemon turi stovti palei pat aligatvio
krat, esant ariausiai prie
vaiuojamosios dalies
833
Lengvj automobili
stovjimo bdas

834
Lengvj automobili
stovjimo bdas


(1 priedas)

36
835
Lengvj automobili
stovjimo bdas

836
Lengvj automobili
stovjimo bdas

837
Lengvj automobili
stovjimo bdas

838
Lengvj automobili
stovjimo bdas

839
Stovti ijungus
varikl

Stovjimo vietoje stovti leidiama tik
ijungus varikl
840 Mokamos paslaugos

Nurodo, kad u paslaugas reikia mokti.
Lentel, pastatyta kartu su 626 kelio
enklu, paymi viet, nuo kurios kelias yra
mokamas
841 Pavojingas kelkratis

spja, kad uvaiuoti ant kelkraio
pavojinga. Naudojama su spjamaisiais
enklais
842
Pagrindinio kelio
kryptis

Nurodo pagrindinio kelio krypt
sankryoje. Naudojama su kelio enklais
Pagrindinis kelias. Lentelje nurodoma
reali sankryos konfigracija. Gali bti
naudojama ir su kelio enklais Sankrya
su alutiniu keliu
843
Pagrindinio kelio
kryptis

Nurodo pagrindinio kelio krypt
sankryoje. Naudojama su kelio enklais
Duoti keli arba Stop. Lentelje
nurodoma reali sankryos konfigracija

(1 priedas)

37
844 Neregiai

Nurodo, kad psij perja vaikto
neregiai. Naudojama su spjamaisiais ir
nurodomaisiais enklais Psij perja
845 Drgna danga

Nurodo, kad kelio enklas, su kuriuo
naudojama lentel, galioja tada, kai
vaiuojamosios dalies danga drgna
(lapia)
846 Negalieji

Nurodo, kad stovjimo vieta skirta tik
iose taisyklse numatyt skiriamj enkl
automobili statymo kortel turinioms
transporto priemonms
847 Iskyrus negaliuosius

Nurodo, kad 322324, 401406 kelio
enklai negalioja iose taisyklse nustatyt
skiriamj enkl Negalusis turinioms
transporto priemonms
848 Apledjs kelias

Taip paymtas ruoas danai bna slidus
dl ledo arba sniego
849 Gamtins dujos

Naudojama su kelio enklu Degalin ir
nurodo, kad degalinje transporto
priemons aprpinamos gamtinmis
dujomis
850 Suskystintosios dujos

Naudojama su kelio enklu Degalin ir
nurodo, kad degalinje transporto
priemons aprpinamos suskystintosiomis
dujomis
851 Degal rys

Naudojama su enklu Degalin ir nurodo
degalinje esani degal ris

852 Mopedai


853

Iskyrus dviratininkus

Nurodo, kad kelio enklai Nr. 301 ir
Nr. 302 negalioja dviratininkams
854 Elektromobiliai

Nurodo, kad stovjimo vieta skirta
elektromobiliams ir kitoms elektros
varikliais varomoms transporto
priemonms krauti
855
Iskyrus
elektromobilius

Nurodo, kad kelio enklai negalioja
elektromobiliams

(1 priedas)

38
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08) (papildyta Nr. 853)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (papildoma naujais 854, 855 enklais nuo 2013-
01-19)

15. Papildomos lentels turi bti tvirtinamos po tuo kelio enklu, kuriam jos skirtos.
Papildyta punktu:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Draudiama prie kelio enklo, jo stovo ar bet kokio kito eismo reguliavimo taiso tvirtinti k
nors, kas nesusij su to kelio enklo ar taiso paskirtimi. Kelio enkle draudiama nurodyti
informacij, susijusi su asmens kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinania sigyti
preki ar naudotis paslaugomis (pvz.: mons pavadinim, preks enkl, teikiam paslaug r,
adres, telefon ir kita).

___________________

Keli eismo taisykli
2 priedas

KINTAMOS INFORMACIJOS KELIO ENKL PAVYZDIAI

Kintamos informacijos kelio enklai priskiriami prie kelio enkl ir atitinka i taisykli 1
priede pateiktus kelio enkl paaikinimus.

Keli eismo taisykli
3 priedas

KELI ENKLINIMAS IR JO CHARAKTERISTIKOS

I. HORIZONTALUSIS ENKLINIMAS

1. Horizontalusis enklinimas (linijos, strls, uraai ir kitokie simboliai ant vaiuojamosios
dalies) nustato tam tikr eismo reim ir tvark:

1.1. Siaura itisin linija skiria prieing krypi transporto srautus ir draudia paenklintame
kelio ruoe vaiuoti prieprieinio eismo juosta; ymi eismo juost kratus pavojingose kelio vietose,
vaiuojamosios dalies ruous, kuriuos draudiama vaiuoti, transporto priemoni stovjimo viet
ribas ir vaiuojamosios dalies krat magistraliniuose keliuose. i linij kirsti draudiama, iskyrus
tuos atvejus, kai ji ymi vaiuojamosios dalies krat arba stovjimo viet.

Papunkio pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

1.2. Plati itisin linija ymi vaiuojamosios dalies krat ir ruo, kuriuos draudiama
vaiuoti, ribas automagistralse ir greitkeliuose; atskiria vaiuojamosios dalies eismo juost, skirt
marrutiniam transportui; atskiria eismo juost nuo marrutinio transporto stotels. i linij kirsti
draudiama, iskyrus tuos atvejus, kai ji ymi vaiuojamosios dalies krat.

Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

1.3. Dviguba itisin linija skiria prieing krypi transporto srautus keliuose, turiniuose
keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudia paenklintame kelio ruoe vaiuoti prieprieinio eismo
juostomis. i linij kirsti draudiama.

1.4. Geltona itisin linija ymi vietas, kur udrausta sustoti (stovti), gali bti naudojama
eismo juostoms ymti darb vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su kelio enklu Sustoti
draudiama ir nudaoma palei vaiuojamosios dalies krat (darb vietoje ir vaiuojamojoje dalyje)
arba gatvs bortelio viruje. i linij kirsti draudiama. Jeigu geltona itisin linija panaudota su
baltomis enklinimo linijomis, yminiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona itisine linija.

1.5. Siaura brknin linija, kurios brkniai tris kartus trumpesni u tarpus, skiria prieing
krypi transporto srautus keliuose, turiniuose dvi arba tris eismo juostas, ir ymi eismo juost ribas,
esant dviem eismo juostoms ar daugiau eismo juost, skirt vaiuoti viena kryptimi. i linij
leidiama kirsti i abiej pusi.

(3 priedas)

2

1.6. Artjimo linija siaura brknin linija, kurios brkniai tris kartus ilgesni u tarpus,
spja, kad artjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 itisins enklinimo linijos, kuri atskiria prieing krypi
arba tos paios krypties transporto srautus. i linij leidiama kirsti i abiej pusi.

1.7. Siaura brknin linija, kurios brkni ir tarp ilgis vienodas, ymi eismo juostas
sankryoje, vaiavimo keli (ivaiavimo i kelio) viet ir gali ymti vaiuojamosios dalies krat
keliuose, kurie pagal eismo slygas nepriskiriami automagistralms, greitkeliams ir magistraliniams
keliams. i linij leidiama kirsti i abiej pusi.

Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

1.8. Plati brknin linija, kurios brkni ilgis tris kartus trumpesnis u tarpus, ymi ribas
tarp greitjimo, ltjimo juostos ir vaiuojamosios dalies pagrindins eismo juostos (sankryose ir
skirting auki keli sankirtose). i linij leidiama kirsti i abiej pusi.

1.9. Geltona brknin linija ymi vietas, kur draudiama stovti, gali bti naudojama eismo
juostoms ymti darb vietoje. Naudojama viena arba kartu su kelio enklu Stovti draudiama ir
briama palei vaiuojamosios dalies krat arba gatvs bortelio viruje. i linij leidiama kirsti i
abiej pusi. Jeigu geltona brknin linija panaudota su baltomis enklinimo linijomis, yminiomis
eismo juostas, reikia vadovautis geltona brknin linija.

1.10. Dviguba linija, susidedanti i dviej siaur lygiagrei linij, kuri viena yra itisin, o
kita brknin, skiria prieing arba t pai krypi transporto srautus keli ruouose, kur
persirikiuoti leidiama tik i vienos juostos; ymi vietas, skirtas apsisukti, vaiuoti stovjimo
aikteles ir i j ivaiuoti, kur leidiama vaiuoti tik viena kryptimi. i linij leidiama kirsti i
brknins linijos puss, taip pat i itisins puss, bet tik baigiant lenkti arba apvaiuoti.

1.11. Plati linija, briama skersai vaiuojamosios dalies (Stop linija), rodo viet, kur
vairuotojas privalo sustoti esant kelio enklui Stop (kai sankrya nereguliuojama) arba
draudiamajam viesoforo (reguliuotojo) signalui.

1.12. I trikampi sudaryta linija rodo viet, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti
keli kertamu keliu vaiuojanioms transporto priemonms.

(3 priedas)

3

1.13. Psij perjos:
1.13.1. Zebras ymi nereguliuojam psij perj.

1.13.2. Zebras ymi nereguliuojam psij perj, o rodykls psij
jimo krypt.

1.13.3. Dvi lygiagreios linijos, sudarytos i staiakampi, ymi psij perj, kurioje
eismas reguliuojamas viesoforu.

1.14. Dvi lygiagreios linijos, sudarytos i kvadrat, ymi viet, kur dvirai takas kerta
vaiuojamj dal.

1.15. Nukreipimo salels:
1.15.1. Ubrkniuotas arba baltai udaytas plotas ymi nukreipimo saleles, kurios atriboja
prieing krypi transporto srautus arba ymi vaiuojamojoje dalyje esani klit.

1.15.2. Ubrkniuotas arba baltai udaytas plotas ymi nukreipimo saleles tos paios
vaiavimo krypties transporto sraut atsiakojimo vietose.

1.15.3. Ubrkniuotas arba baltai udaytas plotas ymi nukreipimo saleles tos paios
vaiavimo krypties transporto sraut susiliejimo vietose.

1.16. Rodykls nurodo leistinas vaiavimo kryptis juostoje. enklinimas naudojamas vienas
arba kartu su enklais Eismo kryptys sankryoje, Eismo kryptis sankryoje; aklakelio enklas
spja, kad draudiama sukti artimiausi vaiuojamj dal; enklinimas, leidiantis i kairs
kratins juostos sukti kair, leidia ir apsisukti.

(3 priedas)

4

1.17. Rodykls su lenktu kotu spja, kad artjama prie vaiuojamosios dalies susiaurjimo
arba 1.1 ar 1.3, 1.10 itisins enklinimo linijos, kuri atskiria prieing krypi transporto srautus. Gali
bti naudojama kartu su bet kuriuo i enkl Susiaurjimas arba tarpuose tarp 1.6 (1.5) linijos
brkni.

1.18. Trikampis pranea, kad artjama prie sankryos su pagrindiniu keliu.

1.19. Uraas STOP pranea, kad artjama prie 1.11 enklinimo linijos, kai ji naudojama
kartu su kelio enklu Stop.

1.20. Raids ir skaiiai nurodo kelio numer (marrut).

[Papunkio redakcija nuo 2013-01-19:]
1.21. Raid A ymi eismo juost, skirt tik marrutiniam transportui, arba marrutinio
transporto stotel, iskyrus i taisykli 186 ir 186
1
punktuose nustatytus atvejus.

Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

[Papunkio redakcija nuo 2013-01-19:]
1.22. Plati brknin linija, kurios brkni ir tarp tarp brkni ilgis vienodas, ymi eismo
juost, skirt marrutiniam transportui, arba marrutinio transporto stotel tose vietose, kur j
leidiama vaiuoti (ivaiuoti i jos).

(3 priedas)

5

Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

1.23. Dviraio simbolis ymi dvirai eismui skirt tako dal arba dvirai tak.

1.24. Negaliojo su veimliu simbolis ymi stovjimo viet, kurioje gali stovti tik transporto
priemons, paymtos skiriamuoju enklu Negalusis arba negali asmen automobili statymo
kortele.

1.25. achmat tvarka idstyti langeliai ymi dirbtinius kalnelius (nelygumus), rengtus
vaiuojamojoje dalyje vaiavimo greiiui mainti.

1.26. Dviguba brknin linija ymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keiiasi
prieing, skiria prieing krypi transporto srautus. i linij, skiriani prieing krypi transporto
srautus, draudiama kirsti. Jeigu i linija skiria tos paios vaiavimo krypties srautus, kai jungtas
alias reversinio viesoforo signalas, i linij leidiama kirsti i abiej jos pusi, o kai jungtas
geltonas reversinio viesoforo signalas tik tada, kai i linija yra vairuotojui i deins.

1.27. Geltona linija paymtas zigzagas ymi kelio viet (pus), kur per vis zigzago ilg
udrausta sustoti (stovti). Briamas vaiuojamojoje dalyje palei jos krat. Gali bti naudojamas
kartu su enklinimo raide A arba kelio enklu Stotel marrutinio transporto sustojimo ir
stovjimo vietai paymti, kurioje kitoms transporto priemonms draudiama stovti.

1.28. Urau TAKSI paymta marrutiniam transportui skirta vaiuojamosios dalies eismo
juosta leidiama vaiuoti lengviesiems automobiliams taksi. Uraas TAKSI naudojamas kartu su
raide A.

TAKSI

(3 priedas)

6

*1.29. 4+ simboliu paymta marrutiniam transportui skirta eismo juosta leidiama vaiuoti
lengvaisiais automobiliais, kuriuose vaiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvi. 4+ simbolis naudojamas
kartu su raide A.

Papildyta punktu nuo 2013-01-19:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (*priedas papildytas nauju 1.29 punktu nuo
2013-01-19)

*1.30. Elektromobili simboliu paymta marrutiniam transportui skirta eismo juosta
leidiama vaiuoti elektromobiliams. Elektromobili simbolis naudojamas kartu su raide A.

Papildyta punktu nuo 2013-01-19 iki 2017-01-01:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05) (*priedas papildytas nauju 1.30 punktu nuo
2013-01-19 iki 2017-01-01)

II. VERTIKALUSIS ENKLINIMAS

2. Vertikalusis enklinimas, susidedantis i pakaitomis einani balt ir juod juost ant
kelio statini ir kelio rangos element, nurodo j gabaritus, padeda orientuotis ir ymimas taip:
2.1. strios juodos ir baltos juostos ymi kelio statini (tilt, viaduk atram, kelio enkl
atram, aptvrim (atitvar) galini dali ir t.t.) vertikaliuosius elementus, kai ie elementai kelia
pavoj vaiuojanioms transporto priemonms.

2.2. Vertikalios juodos ir baltos juostos ymi tilt, viaduk, tuneli konstrukcij apatin krat.

(3 priedas)

7
2.3. Horizontalios juodos ir baltos juostos ymi signalinius renginius, pastatytus
skiriamosiose juostose arba saugumo salelse.

2.4. stria plati juoda juosta ymi signalinius stulpelius, utvarus, aptvrim (atitvar)
atramas ir panaiai.

2.5. Horizontalios plaios brknins linijos ymi oninius aptvrim (atitvar) pavirius
staigiuose poskiuose, staiose nuokalnse ir kituose pavojinguose ruouose.

2.6. Horizontali itisin juoda linija ymi oninius aptvrim (atitvar) pavirius kituose keli
ruouose.

2.7. Horizontalios brknins baltos ir juodos linijos ymi gatvs bortelius pavojinguose
ruouose ir ikilias saugumo saleles.

Keli eismo taisykli
4 priedas

TRANSPORTO PRIEMONI SKIRIAMIEJI IR INFORMACINIAI ENKLAI
TRANSPORTO PRIEMONSE

1. Transporto priemons valstybinio numerio enklai viesiuoju paros metu turi bti skaitomi
i ne maesnio kaip 40 m atstumo, o galinio numerio apvietimas turi bti toks, kad tamsiuoju paros
metu numer bt galima perskaityti i ne maesnio kaip 20 m atstumo.
2. Valstybinio numerio enklus draudiama udengti apsauginmis mediagomis, lankstyti ar
kitaip keisti j form, jie neturi bti apgadinti, uterti ar surdij.
3. Lietuvos Respublikoje registruotos ir kitas valstybes ivykstanios motorins transporto
priemons galas ir jos priekabos galas turi bti paenklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju enklu,
jeigu io enklo nra valstybiniame numeryje. Tai baltas elipss formos enklas su juodomis raidmis
LT viduryje. enklo horizontalioji ais turi bti ne trumpesn kaip 175 mm, vertikalioji ne
trumpesn kaip 115 mm, raids ne maiau kaip 80 mm aukio ir ne maiau kaip 10 mm storio.

4. I kitos valstybs Lietuvos Respublik atvykusi transporto priemon turi bti paenklinta
tos valstybs, kurioje ji registruota, skiriamuoju enklu, jeigu io enklo nra valstybiniame numeryje.
Lietuvos Respublik atvykstani usienyje registruot transporto priemoni skiriamieji enklai
nustatomi tarptautinmis sutartimis.
5. Draudiama Lietuvos Respublikoje registruot transporto priemon eksploatuoti su kitos
valstybs skiriamuoju enklu.

6. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi bti priklijuotas skiriamasis enklas
baltas lygiakratis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio
kratins ilgis 200300 mm, apvado plotis 1/10 kratins ilgio.

Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

7. Veanio vaik grupes autobuso priekis ir galas turi bti paymti kvadratiniais vies
atspindinio geltono fono skiriamaisiais enklais su raudonu apvadu ir juodu kelio enklo Vaikai
simboliu. Kvadrato kratins ilgis 400 mm, apvado plotis 40 mm. Autobuso priekyje gali bti
naudojamas maesnis skiriamasis enklas, kurio kvadrato kratins ilgis 300 mm, apvado plotis 30
mm.
.

Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)
2

8. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi bti paymti kvadratiniais vies atspindinio
geltono fono skiriamaisiais enklais su raudonu apvadu ir juodu kelio enklo Vaikai simboliu.
Kvadrato kratins ilgis 300 mm, apvado plotis 30 mm. Ant abiej autobuso on turi bti uraas
MOKYKLINIS, raidi auktis ne maesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas enklinamas
irykinaniu autobuso gabaritus linijiniu ymjimu i vies atspindinios 50 mm ploio juostos:
priekyje balta, ant abiej on geltona, gale raudona juosta. Ant transporto priemons stogo
keturiuose kampuose turi bti rengtos papildomos spjamosios mirksinios oranins viesos, kurios
jungiamos tik mokini laipinimo (ilaipinimo) metu ir mirkioja paeiliui kairiajame ir deiniajame
transporto priemons onuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

9. Kurnebyli ar kurij vairuojam automobili priekis ir galas turi bti paymti skritulio
formos 160 mm skersmens skiriamuoju enklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais,
idstytais sivaizduojamo lygiakraio trikampio, nukreipto smaigaliu emyn, kampuose.

10. Transporto priemons, kuri vairuoja teis naudoti skiriamj enkl Negalusis turintys
negalieji arba juos veantys asmenys, priekis ir galas turi bti paymti kvadratiniais mlynais
skiriamaisiais enklais Negalusis su baltu apvadu ir baltu kelio enklo Negalieji simboliu.
Kvadrato kratins ilgis 100 mm, apvado plotis 10 mm. Teis naudoti skiriamj enkl
Negalusis turintys asmenys turi turti tai patvirtinant dokument.

11. Motorini transporto priemoni (j jungini), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas
turi bti paymti baltu lygiakraio trikampio formos skiriamuoju enklu su raudonu apvadu ir juoda
raide M viduryje. Trikampio kratins ilgis 200300 mm, apvado plotis 1/10 kratins ilgio.

12. Transporto priemoni, veani pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemoni (j
jungini), kuri matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni u Susisiekimo ministerijos
nustatytuosius, taip pat motorini transporto priemoni, kuri maksimalus greitis pagal technin
charakteristik maesnis u maksimal greit, leidiam iose taisyklse toms transporto priemonms,
gale, kairje pusje, turi bti skiriamasis greiio ribojimo enklas spalvotas enklas Ribotas
greitis, kuriame nurodytas leidiamas greitis. enklo skersmuo 160250 mm (nelygu transporto
priemons ris), apvado plotis 1/10 enklo skersmens.

13. Priekyje arba gale u transporto priemons gabarit daugiau kaip 1 m isikiantys arba
bent kiek on isikiantys tolimiausi krovinio arba platesni kaip 2,6 m transporto priemoni
kratiniai takai turi bti paymti skiriamaisiais enklais 400 mm ilgio kratins kvadratais su
pakaitomis einaniomis vies atspindiniomis striomis baltomis ir raudonomis 50 mm ploio
3
juostomis. ie enklai ant transporto priemons turi bti pritvirtinti ne emiau kaip 0,4 m ir ne
aukiau kaip 1,6 m nuo ems paviriaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui
nurodytose transporto priemons vietose turi degti ibintai balti i priekio, oraniniai i on ir
raudoni i galo.

14. Transporto priemons, veanios pavojingus krovinius, turi bti paenklintos Europos
sutartyje dl pavojing krovini veimo keliais (ADR) nustatyta tvarka. Reikalavimai enklams taip
pat pateikiami ioje sutartyje.
15. Ilgesns kaip 18,75 m transporto priemons su priekaba (iskyrus lankstaus rmo
autobusus ir troleibusus) gale, 2502100 mm auktyje nuo ems paviriaus, turi bti rengtas vienas
(horizontalus), du (horizontals arba vertikals) arba keturi (du vertikals ir du horizontals)
simetrikai transporto priemons aiai idstyti staiakampio formos skiriamieji enklai, padengti
geltona mediaga, atspindinia vies, ir turintys raudon 40 mm ploio fluorescencin apvad.
Bendras i skiriamj enkl ilgis turi bti nuo 1130 mm iki 2300 mm, skiriamojo enklo plotis
nuo 195 mm iki 230 mm.

16. Ilgesns kaip 12 m transporto priemons be priekabos (iskyrus autobusus) gale turi bti
rengti simetrikai transporto priemons aiai idstyti staiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm
ploio skiriamieji enklai su striomis (45 kampu) raudonomis fluorescencinmis ir geltonomis
vies atspindiniomis juostomis ir tvirtinami taip, kad emyn einanios strios juostos bt
nukreiptos transporto priemons krato link. Tiek raudon, tiek gelton juost plotis 100 mm. i
skiriamj enkl skaiius, isidstymas ir bendras ilgis turi atitikti 15 punkte numatytus reikalavimus.

Punkto pakeitimai:
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)

17. Motorinse transporto priemonse, iskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi bti
avarinio sustojimo enklas lygiakratis trikampis, kurio 450500 mm ilgio kratins pagamintos i
50 mm ploio vies atspindinios mediagos.

Punkto pakeitimai:
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

4
18. Kiekviena eisme dalyvaujanti motorin transporto priemon ir jos priekaba turi bti
paymtos nustatytosios formos enklu, patvirtinaniu, kad atlikta privalomoji technin apira.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)

19. Autobusuose, kuriuose rengti saugos dirai, prieais kiekvien sdyn arba ant autobuso
sdyns arba alia jos matomoje vietoje gali bti pavaizduotas informacinis enklas ,,Usisek saugos
dir. enklas yra juodos ir baltos spalvos, jo apskritimo skersmuo 60 mm, o balto apvado plotis
3 mm.

20. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galins dalies kairje pusje turti
balt kvadrato formos skiriamj enkl su aliu apvadu ir aliu klevo lapu viduryje. Kvadrato
kratins ilgis nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis 1/10 kratins ilgio.

.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)

__________________
Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Nutarimas
Nr. 1222, 2009-09-30, in., 2009, Nr. 120-5147 (2009-10-08)
DL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS 2002 M. GRUODIO 11 D. NUTARIMO NR. 1950 "DL
KELI EISMO TAISYKLI PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
Nutarimas sigalioja 2010-01-01. io nutarimo 1.16 punktas sigalioja 2012-07-01. io nutarimo 1.24.3
punkto nuostatos, kad skiriamojo enklo kratini ilgis turi bti nuo 100 mm iki 150 mm, o apvado plotis 1/10
kratins ilgio, sigalioja 2012-01-01.

2.
Nr. 1431, 2010-10-06, in., 2010, Nr. 121-6179 (2010-10-13)

3.
Nr. 236, 2011-03-02, in., 2011, Nr. 28-1323 (2011-03-05)

4.
Nr. 1127, 2011-09-28, in., 2011, Nr. 120-5652 (2011-10-05)
5

5.
Nr. 224, 2012-02-29, in., 2012, Nr. 29-1302 (2012-03-08)
is nutarimas, iskyrus 1.4, 1.71.9, 1.14, 1.181.24, 1.29.1 ir 1.29.2 punktus, sigalioja 2012-04-01. 1.4, 1.7
1.9, 1.14, 1.181.24, 1.29.1 ir 1.29.2 punktai sigalioja 2012-11-01.

6.
Nr. 660, 2012-06-06, in., 2012, Nr. 66-3354 (2012-06-13)

7.
13.
Nr. 1436, 2012-11-28, in., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)
is nutarimas, iskyrus 1.3, 1.17 ir 1.25.5 punktus, sigalioja 2013 m. sausio 19 dien.
io nutarimo 1.3 punktas sigalioja 2013 m. sausio 1 dien.
io nutarimo 1.17 ir 1.25.5 punktai sigalioja 2017 m. sausio 1 dien

*** Pabaiga ***

2014 Ket

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

2014 Ket

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Taisykls paskelbtos: in., 2003,Nr.

You might also like