Po Lietuva Su Seima 2014 LT

Marrut emlapis
t
Kai Palangoje
apsiniauk
p. 194
Kelion po
Kuri nerij
Painkime
Lietuvos
uostamiest
Labdina,
emaitija!
p. 112
Po Kurtuvn
regionin park
p. 174
Maoji Lietuva:
vanden rojus
p. 138
Tarp piliakalni
ir dvar
n a n o
autostrados
p. 188
p. 208
Sauls ir muziej
miestas
Per vasaros atosto
g as- prie jros
p. 162
Lietuvos schema: Edgaro erniko dizainas
Ten, kur srovena
upel ventoji
Moltus
mnulio
parsiveti.
Atraskime Vilni
pasak miest
Gamtos
prieglobstyje
Didij
kunigaiki takais
Po Suvalkij
su daina
Dvirai trasa
Elektrnuose
Pramogos
Dzkijoje
p. 122
Vienag
Kaune
Auktaitija: eer
kratas
Diena Druskinink
kurorte
Mes - Lietuvos
vidury
Tarp didij
Nemuno kilp
p. 148
Nuo Vilniaus iki
Kauno neskubant
p. 182
POLIETUV
SUEIMA
25 MARRUTAI
TERRA PUBLICA
UDK 910.4:379.8(474.5)(036)
Po-01
Po Lietuv su eima
Sudarytojas Vytautas Kandrotas
Vyriausiasis fotografas Vytautas Kandrotas
Tekst autoriai: Sandra Depyt, Justina Garlait, Aura Jakubonyt, Vytautas Kandrotas,
Sandra Kanopkait, Jovita Martiit, Vaiva Ptelien, Agn Rudyt
Redaktor Vaiva Ptelien
Kalbos redaktor Jovita Martiit
Dizaineris Petras Babuis
Maketuotojai: Petras Babuis ir Zita Tijuien
Marrut schemas pie Rta Atie, Vilmant Paktien
Vj Terra Publica", 2014
Sandra Depyt, Justina Garlait, Aura Jakubonyt, Vytautas Kandrotas, Sandra Kanopkait,
Jovita Martiit, Vaiva Ptelien, Agn Rudyt, 2014
TERRA PUBLICA
Ileido
Vj Terra Publica"
Tils g. 18, LT-47181 Kaunas
Tel. (8 37) 32 88 20, faks. (8 37) 32 88 21
info@terrapublica.lt
www.terrapublica.lt
ISBN 978-609-8090-47-5
E. URNALAS KEL I AUJ ANT I EMS
N A U D I N G I P A T A R I M A I
I N T E R V I U SU D O M I A I S M O N M I S
A K T Y V U S L A I S V A L A I K I S
K E L I O N S PO L I E T U V O S S A U GOMA S T E R I T O R I J A S
L I E T U V O S M I E S T A I I R M I E S T E L I A I
S P E C I A L I S T P A T A R I M A I
F O T O P A T A R I M A I
S L A P T A S V I L G S N I S GA MT
L I E T U V I K O S V E N T S I R V A L G I A I
K E L I O N I S P D I A I
K U L I N A R I N I A I N I P A I
HftSE
WWW.PLATUMOS.LT
Ganykime debesis kartu!
Leidykla vai kams Debes g an yklo s" kvieia sm als au ti, p a i n t i, atrasti
w w w . debesug anykl o s. l t
0 3 4 1 0
Merg aits inynas
Berniuko inynas
Ar idrstum susidurti su rykliu?
Ar nortum imokti ongliruoti?
Ar moki riteri turnyro taisykles?
domybs, kurias turi inoti kiekvienas berniukas
iei. . .
mo ns bt
panas g yvnus
K a s b t , j e i . . .
T a v o a u s y s b t k a i p ki k i o ?
G a l t u m k a b t i e m y n g a l v a ?
T u r t u m 1 0 0 k o j ?
T u r t u m d r i e o u o d e g ?
Daug keist, juoking ir negirdt
f a k t i g y v n p a s a u l i o !
Ar inai, kaip senovje gyveno urvins mergaits?
Kas sieja okanias okas ir kavos atradim?
Ar nori imokti megzti pirtais?
domybs, kurias turi inoti kiekviena mergait
Muziko s .
instrumentai
vaikams Visi, mai ir dideli muzikos myltojai,
svajojantys tapt i profesionaliais atlikjais ir
muzikantais. Visi, kurie nort groti kokiu nors
muzikos instrumentu, taiau niekaip negali jo
isirinkti. Visi, kurie nudiunga igird grai
melodij. i knyga btent Jums!
Turinys
t
r
a
Informacija keliaujantiems 8
Kelions po Lietuvos miestus
Atraskime Vilni - pasak miest
Didij kunigaiki takais
Vienag Kaune
Painkime Lietuvos uostamiest
Kelion po Kuri nerij
Sauls ir muziej miestas
Ten, kur srovena upel ventoji
JMoltus - mnulio parsiveti...
Diena Druskinink kurorte
Mes - Lietuvos vidury
Kelions po Lietuvos regionus
Auktaitija: eer kratas 102
Lab dina, emaitija! 112
Pramogos Dzkijoje 122
Po Suvalkij - su daina 130
Maoji Lietuva: vanden rojus 138
Kelions dviraiais
Tarp didij Nemuno kilp
Gamtos prieglobstyje
Per vasaros atostogas - prie jros
Dvirai trasa Elektrnuose
Po Kurtuvn regionin park
Kelions isukus i greitkelio
Nuo Vilniaus iki Kauno neskubant 182
Isukus i Al autostrados 188
Kai Palangoje apsiniauk 194
Tarp piliakalni ir dvar 202
Tarp Nemuno ir pili 208
148
156
162
168
174
20
30
38
48
56
64
72
78
86
92
aidimai 216
Abclin rodykl 220
Iliustracijos 222
v______________________________________________________________ )
Informacija keliaujantiems
Kaip naudotis inynu
Kelioni vadovas Po Lietuv su eima" skirtas
mgstantiems keliauti kartu su savo eimos nariais
ir artimaisiais. Tam, kad kelion bt skminga ir
suteikt daug spdi, pateikiame informacij,
kaip skmingai naudotis iuo eimoms skirtu
kelioni inynu.
Rengdami kelioni su eima vadov vado
vavoms prielaida, jog ms leidiniu pirmiausia
pasinaudos pradedantys keliautojai - eimos su
vaikais. Daugelis marrut sudaryti taip, kad juos
bt galima veikti neskubant, aplankant rekomen
duojamas turistines vietoves, skiriant laiko poilsiui
ar ikylai gamtoje. Tad daugelis ivyk skirtos vienai
dienai. Dviej dien marrutai skirti ilgesnms
kelionms - aktyvesnms arba poilsinms.
Leidinyje Po Lietuv su eima" atrinkti patys
nuotaikingiausi marrutai po graiausias Lietu
vos vietoves keliaujant psiomis, automobiliu
(autobusu) ir dviraiais. Ivykos psiomis po
miestus pasiymi trumpais atstumais ir lankytin
objekt gausa. Keliaujant automobiliu ar dvira
iais - atvirkiai - reiks veikti didesn atstum,
bet aplankyti maiau lankytin viet. Vykstant
transporto priemonmis svarbu sustoti, pailsti,
paaisti judriuosius aidimus, rasti atokvpio viet
poilsiavietje ar stovyklavietje. Visiems - tiek ke
liautojams psiomis, tiek vaiuotiems - silome
surengti ikyl, pavalgyti, pasimaudyti, papramo
gauti, bnant gamtoje pasigrti spdingomis
kratovaizdi panoramomis.
emlapiai
Prie marrut pateikiamas lankytinos vietovs emlapis. Jei apra
oma vietov nra Jums pastama, patikrinkite tikslesnes objekt
vietas detalesniuose emlapiuose ar kartografiniuose interneto
portaluose w w w . m a p s . l t , w w w . m a p s . g o o g l e . l t
Sutartiniai marruto enklai emlapiuose
Kaunas miestas
B ab tai miestelis
v i r b l a i i a i kaimas
1 1^
kelions trasa
magistralinis kelias
rajoninis kelias
vietinis kelias
geleinkelis
miesto teritorija
4
mikas, parkas
*
jra, marios, eeras, tvenkinys
up, upelis
pelk
D
m
&
lankytinas objektas
vieta eimyninei nuotraukai
panorama
piets gamtoje
MARRUTO SANDARA
Vienag Kaune
Senamiestis-Laisvs alja
Vienags laikas: 1 diena (8-10 vai.)
Lankymas: visus metus
Geriausia: gegus-spalio mnesiais
Fizinis sunkumas: 3
domumas suaugusiesiems: 4
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
K iek vieno mar r uto pr adioj e pateik iama inf or madj a apie k elions
tr uk m ir k ok iu met laik u ger iausia lank y tis. P enk i b al sistema ver
tinamas domumas suaugusiesiems ir vaik ams b ei k elions i laidos.
K iek viename mar r ute pateik ta vair iausi domi patar im , k ur ie
pr aver s ir sudomins ne tik mauosius k eliaunink us.
mVIETA EIM Y NI NEI
NUOTRAUKAI
L ank y dami k ur nor s ob j ek t ,
si lome pasidar y ti link sm
eimy nin nuotr auk .
JEI LIETINGA
D IE N A .. .
Netik tai uk lupus lietui,
si lome pak or eguoti k elions
mar r ut ir aplank y ti m s
si lom ob j ek t .
PIETUS GAMTOJE f i r
P ar k e ar papl dimy j e pr ie van
dens telk inio si lome sur engti
i k y l , atsik vpti ir uk sti
namuose par uo t uk andi .
KELIAUTOJO ( H )
ODYNLIS
K ad tveliams ner eik t var gintis,
pateik me mar r uto apr a y me
var toj am sudtingesni odi
ai k inam j ody nl . k itus
maiesiems i k ilusius k lausimus
tur s atsak y ti paty s tveliai.
PANORAMA
Si lome vietoves apvelgti i
auk iau. J uk L ietuvoj e gausu
k aln , k alneli , apvalgos
aik teli , b ok t , k ur ly g i
pauk io sk r y dio galima pasi
gr oti atsiver ian iu sp dingu
k r a tovaiz diu.
KITAS
P ASI RI NKI MAS
K eliauj ant m s pasi ly tu
mar r utu, visada galima
r ink tis ir k it t r a s - nuvy k ti
tolimesnes vietoves, pak eliauti
paintiniais tak ais, r ink tis
ak ty vias pr amogas.
KAD ILIKT
ATM I N T Y
K aipgi k elions b e lauk tuvi ir
suveny r ? Nepamir ome ir j . P ar -
sivek ime k elioni suveny r , k ur ie
mums patiems ar m s dr augams
b us puik iausios lauk tuvs.
r ek omenduoj ame apsilank y ti
k avinse ar r estor anuose. P o vai i
pilvas tik r ai negur gs.
JEI GURGIA PILVAS.. .
8p* . r i mii Om- -n n f H r iii -
LEGENDA
Daugelis k elioni iny ne
pateik iam ob j ek t ar viet api
pinti legendomis. Daniausiai
tok iomis istor ij omis b andoma
ai k inti upeli , k aln ir didiuli
r ieduli ar j pavadinim k ilm .
Patarimai
Js rankose - kelioni inynas,,Po Lietuv su eima". Tai puikus kelioni vedlys visoms trims gimins kartoms - jei vien dien seneliai,
tvai ir vaikai nusprst ssti j automobil ir keliauti po savo gimtj al.
Patarimai keliauj antiems suvaikais
Tiek viebuiai, tiek kelioni agentros, tiek pra
mog parkai atsivelgia j su tvais keliaujani
vaik ami ir pagal tai danai teikia tam tikras
paslaugas. Nuo vaiko amiaus danai priklauso
ne tik nakvyns ar muziejaus bilieto kaina, bet
ir tokie dalykai: ar vaikas uims atskir viet
transporto priemonje, salje ar specialiame
renginyje pramog parke. Skirtingo amiaus
vaik grupms taikomi apribojimai (danai dl
saugumo): pavyzdiui, iskiriamos tik vyresniems
arba tik patiems maiausiems skirtos aidim
aiktels, pramog parko atrakcionai ir kt.
Nepaisant spari pokyi turizmo srityje,
dalis turizmo paslaug tiek Lietuvoje, tiek ir u
sienyje nra pritaikytos kdikiams (0-2 met) ar
ikimokyklinio amiaus vaikams (2-5 met) prii
rti. Kita vertus, iems vaikams lankymas yra ne
mokamas, jei jie lankosi priirimi suaugusiojo.
Apvelgiant j turizmo objektus Lietuvoje,
akivaizdu, kad palankiausia keliauti su mokykli
nio amiaus vaikais. iuos turistus galima skirti
dvi tikslines grupes: 6-12 met ir paauglius (nuo
dvylikos met).
Pirmiesiems puikiai tinka paintinio pobdio
turizmo staigos: regionini ir nacionalini park
lankytoj centrai, paintiniai takai, muziej eks
pozicijos ir edukacins programls. Vyresniems
(paaugliams) paintinis-edukacinis turizmas
tampa kiek nuobodus, norisi aktyvi pramog:
plaukti baidarmis, apvaiuoti marrut dvira
iais, ibandyti adrenalino suteikiani pramo
g - nuotyki park, karting tras, patikrinti
aidim aiktelje esani spyni galimybes.
ioje knygoje surinkti kelioni marrutai po
lankytinas Lietuvos vietas toms eimoms, kurios
keliauja su mokyklinio amiaus vaikais - tiek
jaunesniais, tiek paaugliais.
j kelion pakvieskime senelius
Apibrtos amiaus grups, kuriai bt utrenk
tos durys keliauti po al ir po pasaul, nra. Tiek
Lietuvoje, tiek kitose valstybse avi vitrs
ir ingeids senjorai, keliaujantys grupmis
ir poromis. Klaidinga nuostata, kad vyresnio
mogaus vieta namuose, pamau nyksta ir Lie
tuvoje - kasmet turizmo objektuose sutinkame
vis daugiau pensinio amiaus moni. Keliauti
po gimtj krat nra nei brangu, nei fizikai
sunku, tad norime paskatinti ir vidurin kart -
kelion pasiimti ne tik vaikus, bet ir savo tvelius
(vaik senelius). Ivykos sustiprina eimos ryius,
padeda geriau suprasti vieniems kitus, suteikia
palaimos bti drauge.
Vyresnio amiaus monms btina atkreipti
dmes marruto sudtingum: rinktis trum
pesnes atkarpas psiomis, lengvesnius pain
tinius takus, vengti varginamo kopimo staius
piliakalnius, apvalgos boktus. Visi kiti objektai
tinkami pagal kiekvieno keliaujaniojo pomgius.
Daug diaugsmo seneliams suteiks pats ivykos
organizavimas, dkstani ir klegani vaikaii
stebjimas, siaminimas bendrai nuotraukai.
Kad kelion netapt varginamu komaru
Kiekviena kelion, nors ir neilga, nesiekianti kitos valstybs sien, reikalauja tam tikro planavimo bei
pasiruoimo. Suaugusieji, priprat prie tampos ir dan darbo komandiruoi, danai apie tai nesu
simsto ir padaro kelet klaid. Jos gali apkartinti keliavimo diaugsm, visikai sugadinti nuotaik
ir taip ukirsti keli tolimesnms ivykoms. Tam, kad kelion lydt vien malons prisiminimai ir visi
eimos nariai nekantriai laukt kitos, pravers keletas patarim.
1. Kelion suplanuokime i anksto. Net jei
tai - vienos dienos kelion j kit miest,
pasistenkime j suplanuoti bent prie por
savaii. Vaikams - tai galimyb susigy
venti" su bsima mintimi apie ivyk, taip
pats kelions laukimas taps bsimos kelio
ns dalimi. Net jei ketiname vaikams pa
daryti staigmen ir apie kelion paneti tik
jos ivakarse, verta patikrinti, ar kelions
dien vaikams nebus suplanuot uklasi
ns veiklos darb, nevyks svarbi varyb,
nebus veniami draug gimtadieniai.
Tokiu atveju vaikui gali likti nuoskauda,
kad staiga teks atsisakyti kitos pramogos.
Iskyrus retas iimtis, rekomenduojame
kelions planus aptarti i anksto su visais
eimos nariais.
2. Patikrinkime lankytin viet darbo laik
ir lankymo galimybes. Jei objektus pla
nuojame apirti tik i iors, suderinti j
darbo laiko nereikia. Taiau nordami juos
aplankyti (ueiti j vid), turime suderinti
(usisakyti) objekt lankymo laik. Tai
utikrins skming kelions pramog.
Daugelio domi viet - apvalgos viet
draustiniuose, pramog park, privai
muziej - lankymas manomas tik i anks
to suderinus atvykimo laik, o kai kuriuose
objektuose - tik su lydiniuoju asmeniu.
Tad skirkime laiko pokalbiui telefonu su
objekt eimininkais: suinosime kur kas
daugiau reikalingos informacijos ir atvyk
viet netursime pabuiuoti spynos".
3. Planuokime trumpesnes atkarpas, da
niau sustokime. Mokyklinio amiaus vaikai
priprat prie mokyklos reimo, kai pamokos
trunka po 45 minutes, o tarp j visuomet
bna pertrauka. Jei manoma, laikykims
io reimo ir kelions metu. Pavyzdiui,
vaiuodami i Vilniaus j Kaun, ties Elektr
nais jau turtume daryti neilg 10 minui
pertrauk, nors vaiuodami darbo reikalais
apie tai turbt net nepagalvotume. Jei reikia
veikti ilgesn atstum - maksimalus laikas
automobilyje nesustojant bt dvi pamokos,
t. y. 1 valanda ir 30 minui (ir tuo atveju, jei
vaikai kelyje turi kuo usiimti).
4. Pasirpinkime aidimais ir kita veikla, tin
kama kelionje. Po kelet aidim keliaujant
automobiliu ir gamtoje pateikiame knygos
pabaigoje. Taip pat - sugalvokime vaikams
nam darb" idj: pasigaminti namini
muilo burbul, aitvar ar popierin laivel ir
juos paleisti pasiekus kelions tiksl.
5. Vaikai kitaip nei suaugusieji suvokia
objekt, jo ribas. tai odis parkas" - jiems
aptverta teritorija su atrakcionais, takeliais,
glynais ir suoliukais. Todl jie natraliai ne
suvokia, kodl, vaiavus nacionalin park,
reikia pradti dairytis ir grtis vaizdais. Juk
niekas nepasikeit, tvoros ir vart nebuvo...
Taip pat suvokiamas pasivaikiojimas po
miest-vaikams reikia konkretaus objekto.
Ijus pasivaikioti po miesto senamiest,
traukos objektu greitai taps led veimlis
ar saldaini parduotuv. Jei norsime ra
miai apirti rpim senamiesio kvartal,
tursime tiek laiko, kiek vaikams utruks
suvalgyti ledus...
6. Visuomet savo eimos nariams pasilykime
apsilankyti prie lankytin objekt (ar paiuo
se objektuose) rengtuose tualetuose. Taip
ivengsime situacijos, kai tualetas tampa
neivengiama btinybe, o jo, kaip tyia,
alia nra.
Kelions priemons
Keliaujant pravers Lietuvos Respublikos emla
pis ar keli atlasas. Net jei vairuotojas mintinai
ino, kur vaiuoti, jauniesiems keleiviams bus
pravartu patyrinti emlap, susipainti su keli
numeracija ir atpainti j pro automobilio lang.
Suaugusieji gals paaikinti ir supaindinti vaikus
su kelio enklais - kiek kilometr liko iki miesto,
per koki up vaiuojame, kok eer matome
pro lang. Jei keliaujame j umiest, pravers kom
pasas ir ironai - taip maieji keliautojai gals
tyrinti vietov, neprailgs psij tako atstumas
ar akimirkos apvalgos bokte.
Leidykla Terra Publica"yra ileidusi puik
maojo keliautojo palydov Mano kelioni die
noratis". Jame vaikas gali pats pasitikrinti btin
daikt sra, pildyti kelions metu patirtus sp
dius, suinoti daug fakt apie keliavimo istorij,
susipainti su vairiais keliavimo bdais, imokti
atpainti pastat architektr ir taip nenuobo
diauti vaiuojant i vienos vietovs j kit.
Pramogos gamtoje
Sustojus pailsti pravers kamuolys, virv ar bad
mintono rakets. Ilipus i automobilio smagu
padkti, pabgioti, paaisti futbol, kvadrat,
bulv". Turint nestor virv galima greitai suor
ganizuoti tinklinio ar virvs traukimo varybas.
ie aidimai patiks ir maiems, ir dideliems.
Galima prisiminti vaikystje aistus aidimus be
kamuolio (Aukta em", Chali chalo", Akla
vita") ar paprasiausias slpynes.
Pasportavus - puiki proga isimaudyti. Dauge
lis vandens telkini Lietuvoje yra vars, taiau
prie kelion vertt dmiau iklausyti skelbia
m informacij apie vandens utertum arba
pasiklausti vietiniame turizmo informacijos ar
visuomens higienos centre.
Vaikams vertt paimti atsargin avalyn -
danai tokiose kelionse basuts ar sportiniai
bateliai nutrina kojas. Tad pravartu sidti lais
vai sispiriam avalyn - papldimio lepetes
ar sandalus.
D a n g u o l K a n d r o t i e n
blAflO HSUCJNIS/Bmvts
MAOJO
KELIAUTOJO
PALYDOVAS
Tai k elioni d ienora tis k iek v ienam ma
ajam k eliau toju i, k u ris pad s u ra y ti
v isu s smagiau siu s d aly k u s, nu tik u siu s
k elioni metu .
Dienora ty je rasite d au gy b k eliau to
ju i nau d ing patarim , b tin d aik t s
ra , k elioni emlap , smagi aid im
lietingoms d ienoms prask aid rinti ir iaip
ger d aly k li . Ir tai d ar ne v isk as! Kartu
su Ju mis k eliau s ir k elionje pagelb s
paty r k eliau tojai - Katinas ir v irb lis.
Kartu su jais aplank y site d omiau sias
v ietas ir su inosite d au g nau jo: k u r stov i
d omu s pastatas, v ad inamas k enesa,
k aip seniau atrod tik r tik riau sia pilis ir
d ar d au g v airiau si d aly k . . .
Maisto, skanst ir grim atsargos
Jei keliaujame automobiliu, tikriausiai nebus
sunku sidti papildomos pakuots suli ar
butelio geriamojo vandens. Nes kelions metu
galime atsidurti tokiose vietose, kur alia nebus
nei parduotuvs, nei glo vandens altinio. Pie
tauti neinomose maitinimo staigose - nra pati
geriausia mintis jau vien todl, kad ia galime
nerasti mums patinkani patiekal. Tokiu atveju
geriau surengti ikyl gamtoje i kelionei tinkan
i ir greitai negendani maisto produkt.
Daugelis marrut knygoje suplanuoti taip,
kad keliautojai galt ir ukandiauti gamtoje,
ir usukti j kuri nors i ms rekomenduojam
maitinimo staig. Taiau i dviej kart visai
dienai pasistiprinti nepakaks. Vaikai priprat
valgyti 4-5 kartus per dien, o kelionje apetitas
padidja ir dar dl vienos paprastos prieasties.
Suaugusieji priprat keliauti neskubriu ingsniu,
o vaikai danai suka ratus aplinkui, karstosi,
apibga lankomus objektus, taip sukardami
2-3 kartus ilgesnj atstum nei j tvai. Be to,
stabteljus poilsiavietje, vaikai tuoj pat ilieja
energij aidim nameliuose, ant spyni ar
treniruokli. Todl kelionje pravers lengvi
ukandiai ar skanstai: srio lazdels, obuoliai,
bananai, okoladiniai, javaini batonliai ar
paprast sausaini pakelis.
Knygos Po Lietuv su eima" kiekvie
name marrute pateikiamos maitinimo
staigos, pasilymai, kur papietauti,
atsikvpti po kelions ir pasdti graioje
aplinkoje, o kelioni po Lietuvos regionus
marrutuose - pasilymai nakvynei. Visi
ie pasilymai, kaip geriausias pasirinki
mas eimoms su vaikais, irinkti remiantis
turist ir specialist informacija.
*
Apsauga nuo lietaus
Priemons poilsiui
Nepaisant keliautoj
amiaus, pravers nedidel
pagalv. Po ilgos, spdi
ir veiklos kupinos dienos
grdami namo daugelis
keleivi saldiai umiega
automobilyje... O ilta
skraist pravers ne tik
snaudiant, bet ir sualus
ar sulapus lauke.
Idealu, jei kiekvienas eimos narys turs gumi
nius batus ir lietpalt nuo lietaus. Tada jokios
oro slygos bus nebaisios. Jei planuojame ke
liauti tik po miest - pakaks ski. Juk prirei
kus mieste visada galima rasti pastog ar rinktis
objektus, tinkamus lankyti lieting dien. Beliks
tik iki j nueiti.
Pasienio ruoo lankymas
Pasienio ruoas - iki 5 km teritorija, einanti
alies gilum nuo valstybins sienos. ia
galioja valstybins sienos ir jos apsaugos
statymo reikalavimai.
Pagal engeno sutart, Europos Sjungos
viduje piliei judjimas pasienio ruoe, vals
tybi nari sienos kirtimas nra ribojamas ir j
galima kirsti bet kokiu bdu bet kuriame ta
ke: automobiliu, dviraiu, psiomis, vandens
keliu. Tai galioja kertant Lietuvos ir Latvijos bei
Lietuvos ir Lenkijos valstybin sien. Pasienio
ruoai su Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado
sritimi) kruopiai saugomi tiek Lietuvos,
dek abiej kaimynini valstybi pareign.
Neteistas valstybins sienos kirtimas, taip
pat buvimas pasienio ruouose be asmens
dokument baudiamas statym nustatyta
tvarka. Paeidjai gali bti sulaikomi, kol bus
nustatyta j tapatyb.
Pagrindinis dalykas, kur turi inoti keliau
tojai, - turti tvarkingus asmens ir transporto
priemons dokumentus, stebti pasienio ruo
e esanius spjamuosius enklus ir paklusti
j reikalavimams.
L
Informacija keliaujantie
Keliauti vieniems ar su grupe?
Nra vieno atsakymo - geriau keliauti vienai eimai individualiai ar grupe su kitomis eimomis. Tai
priklauso nuo bendravimo gdi, pomgi, noro skirti daugiau dmesio bendrakeleiviams.
Individuali kelion teikia i privalum. Kelion su grupe teikia i privalum.
1. Esame nepriklausomi nuo kit - sustojame,
kur ir kada norime, objektus lankome tiek
laiko, kiek mums norisi, kada panorj trau
kiame namo. Keliaujant grupmis, danai
atsiranda trintis - dl dalies keleivi vlavi
mo, kelions grafiko nesilaikymo, skirtingo
poirio j tuos paius dalykus.
2. Su kitais nereikia derinti finansini galimy
bi. Vienos eimos linkusios taupyti ir veasi
savo maisto, o lankytinose vietose renkasi
nemokamas pramogas. Kitos - nori atsi
palaiduoti ir neriboja savo ilaid. Tuomet
nei vieniems, nei kitiems ivykoje nepavyks
ivengti nepatogumo jausmo.
3. Nekyla bendravimo problem. Keliaujant
su maiau pastamais monmis, neiven
giamai tenka derintis vieniems prie kit -
vieni kelionje mgsta dainuoti ir pasakoti
anekdotus, kiti - medituoti ir pabti su
savimi. Pavyzdiui, gali erzinti triukmin
gai besielgiantys kitos eimos vaikai (arba
atvirkiai), o neplautomis rankomis
paimtas maistas gali sutrikdyti ideali var
mgstani eim.
4. Nereikia aukotis dl kit. Keliaujant su
grupe, reikia nusiteikti pabti altruistu -
pakelti ar paguosti pargriuvus kitos eimos
vaik, pasirpinti, kad visiems utekt
saldaini, uleisti nekantraujanius kavinje
ar prie tualeto.
1. Vaikai turi galimyb pabendrauti su ben
draamiais. Keliauti bus daug domiau,
kelionje bus maiau nuobodiaujani
veid. Suaugusiesiems reiks reiau organi
zuoti aidimus ir kit veikl, paia pramoga
visiems taps buvimas kartu ir bendravimas.
2. Vaiuodami vaikai mgsta apsikeisti vie
tomis: mergaits vaiuoja viename auto
mobilyje, berniukai - kitame. Taip maieji
patys susiranda veiklos vaiuodami i vienos
vietos kit.
3. Keliaujant su grupe kyla maiau organizaci
ni rpesi. Pakanka susitarti, kas bus at
sakingas u kelions marrut, kas sutikrins
lankytinus objektus, kas pasirpins vaimis
prie lauo.
4. Vaikai, bdami kartu, nesmoningai mo
tyvuojami siekti bendr tiksl - maiau
skundiasi, kad pavargo, noriai leidiasi
ilgesnius ir sunkesnius ygius, lygiuojasi
vyresniuosius. Taiau dl to gali kilti ir
papildom rpesi, pavyzdiui, jei maesni
vaikai bus neleisti j atrakcionus dl amiaus
ar gio apribojim.
Idealiausia kelion - kai grupn susiburia
kelios gerai viena kit pastanios, t pai
pomgi ir interes turinios eimos. Taip
galima pasinaudoti daugeliu individualaus ir
grupinio keliavimo privalum.
I-
Atraskime Vilni - pasak miest 20
Didij kunigaiki takais 30
Vienag Kaune 38
Painkime Lietuvos uostamiest 48
Kelion po Kuri nerij 56
Sauls ir muziej miestas 64
Ten, kur srovena upel ventoji 72
JMoltus - mnulio parsiveti... 78
Diena Druskinink kurorte 86
Mes - Lietuvos vidury 92
Kelions dviraiais
Vilniaus senamiestis-Pkoriai-Belmontas
Fizinis sunkumas: 3
domumas vaikams: 5
Kaina: 3
V * - . . , M 1
j t m
,
l l l l l t!d*
MII* -
J
'
*
Pasak miestu vadinamas Vilnius
uburia alumoje skendiniu sena
miesiu, isidsiusiu prie dviej
ramiai tekani upi - Neries ir
Vilnios - santakos. Nuo 1994 m.
Vilniaus senamiestis trauktas j
UNESCO Pasaulio kultros ir gamtos
paveldo sra. Pavaiktinti po
didiausi Ryt Europoje senamies
t ypa smagu vasar, kai galima
neskubant apirti senamiesio
namus, banyias ir vienuolynus,
prisiminti iuos statinius gaubian
ias legendas. Juk taip smagu
suinoti senj miesto istorij, nors
trumpam sugrti laikus, kai Lietu
vos sostinje gyveno kunigaikiai
ir j damos... Visai alia senamies
io aliuojanio Bernardin sodo
mediai teikia malon pavs ir yra
puiki vieta pailsti ir aptarti pirmuo
sius kelions spdius.
Gedimino
k a l n a s
O 0 O O / "
O d m i n i g-
v e n t a r a g io g.
S e n a m i e s t i s
S a v i ia us g.
KdrU-
meno laikotarpis, prasi
djs XVIIXVIII a. Baroko
la iko tarp iu vyravo sud tingi ir
d id in g i pastatai, kuriuos puo
tapybos elementai.
B a z i l i k a - aukiausi katego
rij t u r i n t i katalik banyia.
G o t i k a - dails stilius, susifor
mavs XII a. pirmojoje pusje
Pranczijoje. Gotikos laikotarpiu
buvo statomi aukti pastatai,
kuriuos puo bokteliai,
smailios arkos, vitraai.
K l a s i c i z m a s - XVIIXIX a.
pirmosios puss Europos
ir iaurs Amerikos meno
kryptis; io laikotarpio dails ir
architektros stilius. Klasicizmui
bdingas racionalumas, idealios
harmonijos, tobul umo, absoliu
taus groio, universalios tiesos
siekimas, antikos ir renesanso
meno princip laikymasis.
M u z i e j a u s e k s p o z i c i j a -
paroda, rodom dalyk idsty
mas muziejuje.
R e n e s a n s a s - XIV-XVI
amiu je susiformavs ku l-
Dienos kelion po Vilni bus
domi ne t i k vaikams, bet ir j
tveliams, kurie bus priversti j
sostins gyvenim pavelgti maj
smalsui akimis. Kelions metu
patirsime daugyb spdi, prisi
liesime prie Lietuvos istorijos, kartu
su ant laipteli striksiniais vaikais
skaiiuosime, kiek medini pakop
veda j aukiausio Vilniaus sena
miesio pastato apvalgos aiktel...
Galsime pabandyti senamiesio
pastatus priskirti konkreiam archi
tektros stiliui (juk Vilniaus sena
miestyje ilik net 1,5 tkst. vairi
epoch pastat!). Kelion bus gausi
iki: teks prisiminti mokykloje
gytas inias, bandant vaikams
paaikinti ems sukimosi aplink
savo a efekt demonstruojanios
Fuko vytuokls veikimo princip
ar atmintyje iekant informacijos,
kokius krinius yra para ymiausi
lietuvi raytojai.
Paint su miestu pradkime nuo
Vilniaus irdimi vadinamos Katedros
aikts - bene svarbiausios miesto
erdvs. Ramiai pasivaikiokime po
Katedros aikt, suvalgykime led,
apirkime miesto groybes.
Pirmiausia aplankykime klasi
cizmo stiliaus ventov - Vilniaus
v. Stanislovo ir v. Vladislovo
arkikatedr bazilik Q , kurios
poemiuose aminojo poilsio atgul
Lietuvos valdovai, didikai ir Vilniaus
vyskupai. ia pat prisiliesime prie
Lietuvos istorijos, kuri neabejotinai
bus domi ir maiesiems keliau
tojams. alia stovi varpin, kurios
auktis - 52 m (su kryiumi - 57 m).
Ar inojote, kad varpins laikrodis
nepavargdamas jau daugyb met
skaiiuoja miesto valandas ir yra
taps svarbia miesto dalimi? Tarp
arkikatedros bazilikos ir varpins
paiekokime stebuklingos grindi
nio plytels, ant kurios ulipus ir
apsisukus tris kartus isipildo tiek
ma, tiek dideli norai. Plytel
pastebti ities nesunku - ant jos
spalvingomis raidmis uraytas
odis stebuklas".
Prie ventovs glaudiasi Nacio
nalinis muziejus Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts valdov rmai Q,
o alia stkso Gedimino kalnu vadi
namas piliakalnis su Auktutins pi
lies rm, gynybini bokt ir sien
liekanomis. Pasikeikime Vytauto
laikais statyt Auktutins pilies
vakarin bokt J, daniau vadi
nam tiesiog Gedimino pilimi. Koks
nuostabus vaizdas atsiveria nuo jo!
Galsime apvelgti plai Vilniaus
miesto panoram, pasigroti
miestu i auktai. Jkaln galime u
lipti psiomis, apirdami senj
VI LN I AU S K R I M O
LE G E N DA
Legenda apie Lietuvos sostins
Vilniaus krim byloja apie
Lietuvos didj kunigaikt
Gedimin, kadaise medioklje
sumediojus taur ir umigus
slnyje. Gediminas susapnavo
ant aukto kalno kaukiant vilk
geleiniais arvais. Pakls
galv mnul, vilkas staugs
taip garsiai, kaip staugt
imtai jame pasislpusi vilk.
Pabuds kunigaiktis pasikviet
vyriausij yn Lizdeik,
papasakojo jam savo sapn ir
pra j paaikinti. ynys tar:
Galingasis valdove, per
sapn dievai apreik tau savo
vali ir jeigu j ipildysi, tavs
laukia garb ir galyb. Geleinis
vilkas reikia, kad toje vietoje
turi bti pastatyta tvirta pilis ir
miestas - valstybs sostin, o
imtas vilk, jame staugiani,
reikia gyventojus, kurie tave
ir tavo miesto garb ir galyb
J EI G U R G I A P I LVAS...
j j RestoranoKukumuku" valgiaratyje - specialiai vaikams
\ skirti patiekalai, o pasak nam primenantis interjeras sua
vs kiekvien vaik, tveli taip pat nepalikdamas abejing.
Vokiei g. 6, Vi lni us
w w w . k u k u m u k u . l t
ApsilankMamma mia!" kavinje visi smaliiai pasijus
tarsi devintame danguje. Tiek skanumyn vienoje vietoje
greiiausiai n sapnuoti neteko.
S t i k l i g. 7, Vi lni us
Jei nesivaizduojame savo gyvenimo be blyn, btinai
I apsilankykimeGusto blyninje". ia blyn pasirinkimas
M
didesnis, nei galime sivaizduoti.
w w w . g u s t o . l t r r p j
H K M
F U K O V Y T U O K L E
v. Jon banyios varpins
pirmame aukte veikia Mokslo
muziejus, vytuoja Fuko vy
tuokl, demonstruojanti ems
sukimosi aplink savo aj efekt.
Prancz fiziko Leono Fuko
sukurta vytuokl, pirm kart
pademonstruota 1851 m., vaiz
duoja ems sukimosi aplink
savo a efekt. vytuokl - tai
ant plono lyno pakabintas ke
liasdeimties kilogram rutulys,
ju dant is vir marmurinio cifer
blato. Per dien sibuodamas
rutulys vis keiia savo padt
marmurinio ciferblato atvilgiu,
taip demonstruodamas, kad
em sukasi aplink savo a.
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Miel suvenyr kelionei Vilni
at m in t i t ik ra i rasime vienoje i
suvenyr parduotuvli, kuri
gausu Pilies gatvje. sigykime
nediduk s m u l k m e n - n e t
nebtinai sau. Nusipirk ranka
piet atviruk su Vilniaus vaiz
du, brktelkime palinkjim
irisiskime atvirlaik seniai
matytam draugui.
piliakaln, arba pasikelti keltuvu,
esaniu Senojo arsenalo (Arsenalo
g. 3) kieme. emyn nusileisti daug
smagiau psiomis senuoju Vilniaus
miesto grindiniu.
Nusileid emyn sukime B. Ra
dvilaits gatv, kurioje ms laukia
vis maj mgstamas aisl
muziejus Q (iltadario g. 2 /
B. Radvilaits g. 7). iame muziejuje
esanius aislus galima ne ti k api
rti, bet ir drsiai imti rankas ir ia
pat ibandyti!
Napoleon - pamats i banyi,
prancz karvedys panoro j parsi
neti Paryi ant delno.
Nuo banyios leiskims sena
miesio gatveli labi rintu: sukime
v. Mykolo gatv, i ios - A. Vo
lano gatv, kuria eidami netrukus
atsidursime Literat gatvje Q.
Pastarj garsina pastat sienas
puoiantys nedideli meno kri
nliai - meninink dedikacijos
plunksnos broliams. ia dedikacij
savo mgstamiems raytojams
Kitas visos eimos dmesio vertas
objektas - visai alia. Tai 2013 m.
ruden po rekonstrukcijos vartus
atvrs Bernardin sodas Q ,
anksiau vadintas Sereikiki parku.
ia atkurta autentika XIX a. aplinka,
lankytojai kvieiami pasigroti
fontanais. Gausu vaikams skirt
pramog: rengtos aidim aik
tels, vairios spyns, iuoyklos.
Parke galsime atsipsti ir pasidalyti
pirmaisiais spdiais, o maieji ke
liautojai gals dkti ant spuokli.
Glyn apsuptais parko takeliais
ingsniuokime v. Onos ir bernar
din banyi ansamblio Q link.
v. Onos banyia - vienas gra
iausi Vilniaus statini, kur
gaubia daugyb legend. Bene
ymiausia i j pasakoja apie
paiekoti smagu bus ne t i k vai
kams, bet ir j tveliams, jau ka-
dais atsisveikinusiems su mokyklos
suolu, taiau nepamirusiems
lietuvi (ir ne tik) literatros kr
j. Ogal pavyks prisimi nti ir vien
kit citat i krinio, skaityto per
lietuvi kalbos pamokas?
Keliaudami Literat gatve ieisi
me Didij gatv. Kelion kupina
spdi - greiiausiai ialkome!
Aplink - gausu kavini, isirinkime
kuri vien, prisskime pailsti.
Pasistiprin Pilies gatve grdami
Katedros aikts link, nepraleiskime
progos dar kart pavelgti Vilniaus
senamiest i paukio skrydio -
pasikeikime v. Jon banyios
varpin Q . Pirmame varpins
aukte veikia Mokslo muziejus, o
24 Atraskime Vilni - pasak miest
45 m auktyje rengt apvalgos
aiktel kelia modernus liftas.
Iki mgjai j vir gali ulipti
193 mediniais laipteliais - lipant
teks dti iek tiek pastang, bet
atsiveriantis vaizdas to vertas!
Jei norisi dien baigti gamto
je, grkime prie savo transporto
priemons ir keliaukime Pavilni
regioniniame parke esanios
Pkori atodangos Q link. Tai
aukiausia (65 m) atodanga Lietu
voje. J pasieksime per senamiest
ivinguriav j Drujos gatv, o iai
jsiliejus j S. Batoro gatv iki ato
dangos reiks pavaiuoti apie 3
km ryt kryptimi. Nuo Pkori
atodangos apvalgos aiktels
vingiuoja Pkori paintinis takas,
atveiantis mus prie pranczikojo
Belmonto malno EE . ia gali
ma ne tik skaniai pavalgyti, bet ir
domiai praleisti laik. Bevaikti-
ndami vis dien mus lydjusios
Vilnels ups pakrante ir baikime
ios dienos kelion.
K A I PG I K E L I O N
BE PR A M O G
Jei diena - nepakeliamai karta,
dumkime atsigaivinti Vichy"
vandens park. ia ms
laukia egzotika Polinezijos
sal aplinka. Pramogausime
moderniuose atrakcionuose,
piri kompleksuose,
aidim aiktelse.
Ozo g. 14C, Vi lni us
w w w . v a nd e n s p a r k a s . l t
Paiame Vilniaus centre stovin
ti v. Stanislovo ir v. Vladislovo
arkikatedra bazilika yra laikoma
Lietuvos krikto simboliu. Pirmoji
katedra Vilniuje buvo pastaty
ta XIII a. viduryje. Dl daugelio
prieasi katedra buvo daug kart
perstatinjama, tad iandieninis
pastatas, kurio rekonstrukcija buvo
vykdoma pagal ymaus architekto
L________________________
Lauryno Stuokos-Guceviiaus
projekt, yra klasicizmo stiliaus,
joje persipyn gotikos, renesanso
ir baroko stili elementai. Katedros
poemiai ilg laik buvo nusipelniu
si ymi moni aminojo poilsio
vieta. 1993 m. rugsjo 4 d. popie
ius Jonas Paulius II malda Vilniaus
arkikatedroje bazilikoje pradjo
kelion po Lietu\/.
Katedros a. 2, Vilnius j
? . ms
25
I H V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
Lankantis Vilniuje tiesiog priva
loma nusifotogr afuoti ukopus
ant Gedimino kalno. Nuotraukai
pasirinkime t oki viet, kad u
nugar vi ln yt raudon sena
miesio nam stog jra.
J EI L I E T I N G A
D I E N A . . .
Jei beklaidiodami po Vilniaus
senamiest pastebsime, kad
dang traukia ju odi debesys,
grasantys lietumi , nenusimin
kime. Nacionalinio muziejaus
Lietuvos Didiosios Kunigaik
tysts valdov rmuose gal
sime apirti dvi nuolatines
ekspozicijas, kurios atspindi i
rm istorij.
Apsilank ivysime skir
t in g Valdov rm maket,
reprezentacines rm menes
su atkur tu istoriniu vlyvosios
gotikos, renesanso ir ankstyvojo
baroko s tili interjeru, taip
p a t - s p e c i a l i lobyno sal.
Kat edr os a. 4, Vi l ni us
w w w . v a l d o v u r u m a i . l t
Gedimino kalno papdje, visai
alia arkikatedros bazilikos, stovi
prie kelet met atkurti Lietuvos
Didiosios Kunigaiktysts valdov
rmai. Kadaise ioje vietoje stovj
rmai buvo pagrindinis buvusios
emutins pilies pastatas. J juos
mrins gynybins sienos, Vilnios
bei Neries upi vagos. Apsilankius
rmuose kurtame muziejuje, galima
apirti dvi nuolatines ekspozicijas,
kuriose sukaupti eksponatai pasako
ja apie istorinje Lietuvos valdov
rezidencijoje virus gyvenim.
K at edr os a. 4, Vi lni us
w w w . v a l d o v u m m a i . l t 0 f
inoma, kad nuo 1323 met
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
sostinje Vilniuje stovjo Auk
tutin pilis. I pradi pilis buvo
medin - j i sudeg gaisro metu.
XV a. Vytauto Didiojo iniciatyva
atstatyta pilis tapo mrine. Jos
fragment ilik iki ms dien.
Geriausiai iliks vakarinis pilies
boktas, vadinamas Gedimino
vardu. Bokte kurta Lietuvos na
cionalinio muziejaus ekspozicija, o
ulipus ant bokto stogo esani
apvalgos aiktel galima apvelgti
Vilniaus panoram.
A r se n a l o g. 5, Vi l ni us
w w w . l n m . l t
aisl muziejuje laukiami visi:
tiek mai, tiek dideli. Ekspozicijoje
galsime apirti seniausius lietu
vikus aisliukus. Ne tik apirti, bet
ir ia pat imginti: tam skirtos aisl
kopijos bei rekonstrukcijos. Nuolat
keiiamoje parodlje XX a. prisimi
nimai" ivysime aislus, kuriais aid
ms tvai ir seneliai. Muziejuje
rengiami edukaciniai usimimai,
organizuojami interaktyvs aidimai
vaikams ir j tveliams.
Paiame Vilniaus centre, graio
sios Vilnels pakrantje, sikrs
Bernardin sodas. 2013 m., po ilgiau
nei metus trukusios rekonstrukcijos,
sodas atvr vartus lankytojams,
nustebindamas juos ia atkurta au
tentika XIX a. aplinka. Parke rengta
Bernardinai Lietuvos Didij
Kunigaiktyst atkeliavo madaug
XV a. viduryje ir steig pirmj
vienuolyn. Dabartin v. Pran
cikaus Asyieio ventov ikilo
1506-1516 m. Kartu su netoliese
stovinia v. Onos banyia, kuri
buvo pastatyta 1495-1500 m.,
bernardin ansamblis isiskyr
puonumu. Dar ir dabar v. Onos
banyia laikoma viena graiausi
Lietuvoje. Tai liepsnotosios gotikos
pavyzdys, kuriant originalius jos fa
sado ornamentus buvo panaudotos
net 33 skirting profili plytos.
Vilniaus senamiesio gatvel pa
vadinta Literat vardu neatsitiktinai:
XX a. pradioje ia veik spaustuvi
ir knygyn, ioje gatvje gyveno
ymus raytojas Adomas Mickeviius.
2008 m. gatvs pastat sienas papuo
meno krinliai, skirti literatams,
susijusiems su Lietuvos kultra. Taip
vienuoli sodo ekspozicija, kurioje
pasodinti vaistiniai, prieskoniniai,
maistiniai bei arbatiniai augalai. Lan
kytojams siloma pasivaikioti takais
prie Vilnels, pasigroti fontanais.
Vaik diaugsmui parke rengtos
aidim aiktels.
K IT A S
P A S I R I N K I M A S
Skulptoriaus Gintaro Karoso
iniciatyva kurt Europos
park - spding muziej po
atviru dangumi - rasime visai
alia Vilniaus ir geografinio
Europos emyno centro. ia
apsilank ivysime daugiau nei
imt originali modernaus
ir iuolaikinio meno skulp
tr, viena j-labirintas i
televizori-rayta Gineso
rekord knyg! Europos parkas
garsus ne tik Lietuvoje - i vieta
traukta 50-ies domiausi
meno viet pasaulyje sra.
B fiS
i l t a d a r i o g. 2 / B . R a d v i la i t s g. 7 JjS
w w w . z a i s l u m u z i e j u s . l t 0
Jo ne i k i k i k., V i l ni au s r. sav.
w w w . e u r o p o s p a r k a s . l t
prasidjo tstinis Literat gatvs pro
jektas. Iki 2014 m. ant gatvs sien
apsigyveno" 225 dedikacijos, visas
jas galima pamatyti projektui skirtoje
interneto svetainje.
B
Xfc]
w w w . l i t e r a t u g a t v e . i t B z
r
m i Mrin Belmonto vandens ma
ln XIX a. pradioje pastat pran
czas Karolis Dvimas, pirmojo sa
vininko kilm iki iol mena malno
pavadinimas. Seniau alia malno
stovjo milt sandliai, mai san
dlis, gyvenamasis namas, kalv ir
darin, o vir kanalo, atsiakojusio
Belmonto poilsio ir pramog
komplekse, kairiajame Vilnels
laite, rengtas Belmonto nuo
tyki parkas, patiksiantis iki
mgjams. Bandydami veikti
vairaus sudtingumo nuotyki
parko trasas, lankytojai gals
mgautis vaizdinga Belmonto
centro ir j supanio gamtovaiz
dio panorama.
B e l m o n t o g .1 7 , Vi lni us
w w w . b e l m o n t o n u o t y k i u p a r k a s . l t
nuo Vilnels, buvo nutiesti trys
tiltai. iuo metu malno terito
rijoje sikrs pramog ir poilsio
centras Belmontas", ia galima ne
tik skaniai pavalgyti, bet ir aktyviai
praleisti laisvalaik.
B e l m o n t o g . 1 7
w w w . b e l m o n t a s . l t B
0 ! B
1 G edi mi no
k alnas
rengt apvalgos aiktel, akis at
siveria plati sostins panorama,
rengtas modernus liftas, o norintys
pamiklinti kojas apvalgos aiktel
gali ukopti mediniais laiptais.
v. J ono g. 12, Vi l ni us
Pavilni regioniniame parke
esanti Pk ori atodanga tituluo
jama viena graiausi atodang
Lietuvoje. 65 metr aukio laitas
susiformavo natraliai, tirpstant ir
stumiantis ledynams. Jos apai ska
lauja sraunus Vilnios ups vanduo,
o vjas ir lietus ardo virutin ato
dangos dal. 2013 metais atidaryta
naujai sutvarkyta Pkori atodan
gos apvalgos aiktel, ia lankytoj
patogumui rengtos terasos, laiptai,
aiktels su pavsinmis.
v. Jon banyios varpi n, staty
ta 1600-1610 m., - Vilniaus univer
siteto senj rm ansamblio dalis.
Varpin laikoma aukiausiu Vilniaus
senamiesio pastatu, tad prie lanky
toj, pasiklusi 45 metr auktyje
V I L N I A U S P A N O R A M TO P 5
O
Nuo v. Jon banyios varpins, aukiausio senamiesio pastato apvalgos aiktels,
atsiveria plati senamiesio panorama.
0
Ant Pkori atodangos rengta apvalgos aiktel, nuo kurios matyt i Pavilni regioni
nio parko mikai, apaioje vil nij ant i Vilnel.
Kernav-Trakai-Uutrakis-AngeI kaIva
Geriausia: gegus-rugsjo mnesiais
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 5
Kaina:4
MS<1
P a k a l n i k i a i
i r n a v
G e i s i k s
D k t o s
K a z o k i k s
(* *>i
# A l e s n i n k a i
R a s t i n n a i
V i e v i n i n k a i
L a z d n a i #
R u s a k a l n i s
# R y k a n t a i
B r a u o l
t o t o r i k '
P a d v a r io n y s
S a l k i n i n k a i
S e n i e j i T r a k a i
Mikin ia i
Kernavs banyios ventoriuje
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Krivis - senovs liet uvi
ventikas, ynys. Aukiausiasis
ynys vadintas kriviu krivaiiu,
ymiausias i j buvo Lizdeika.
Neogotika - architektros
stilius, Lietuvoje vyravs XX a.
pradioje. Neogotikos stilius
puoia banyias, kurios savo
ivaizda primena sensias
gotikines ventoves.
archeologins vietovs muzie
jus B - bus domu suinoti, kokius
pdsakus Lietuvoje paliko akmens,
alvario, geleies amiai, kaip kadai
se gyveno io krato gyventojai.
Susipain su Kernave ir pasi
groj jos gamta, pasukime kitos
istorins sostins link - Trak. Iki j
vaiuosime madaug pusvaland.
Tik vaiavus miest, ak patraukia
didiulis Galvs eeras Q . Nors
i ties Trakus supa penki eerai:
Galv, Luk, Giluis, Babrukas ir
Totoriki. Automobiliu galime
apvaiuoti nedidel puslank Ka
raim, Trak, Vytauto gatvmis ir
pasigroti pakrante bei senaisiais
mediniais namais. Jie stovi trimis
langais gatv - tai Trak gyventoj
karaim nam statybos bruoas.
Automobil galime palikti mo
kamoje stovjimo aiktelje (arba
Istorin Lietuvos praeit mena
Pajautos slnyje stksantys didingi
Kernavs piliakalniai Q - pagrin
din Kernavs ku lt rin io rezer
vato vertyb. Automobil pasista
t y t i galime miestelio centre, netoli
banyios, o nuo jos iki piliakalni
nuingsniuosime labai greitai.
Piliakalniai puikiai sutvarkyti ir
priirimi, rengti laiptai ir takai, tad
nepatingkime ukopti ir pasigro
ti apylinks vaizdais. O vaizdas tikrai
vertas dmesio! Aplank piliakal
nius, apeikime nedidel miestelio
centr, pasigrokime neogotiki
ne banyia, alia esania senja
medine koplyia. Klebonijos kieme
rengtas Lietuvos formos baseinas
su ydiniomis vandens lelijomis.
Banyios prieigose stovi Geleinio
vilko skulptra Q - Vilniaus sim
bolis. Maiesiems patiks Kernavs
Galima aplankyti aukiausioje
ir vaizdingiausioje Dzkijos
auktumos dalyje sikrus
Auktadvario regionin park.
Auktadvario kalvynas, ilai ir
pievos kuria ypating krato
vaizd. ia tyvuliuoja apie 90
vairaus dydio, gylio, formos ir
kilms eer, iurlena Strvos
ir Verkns ups. ia susiforma
vusi didiausia duob Lietuvoje
(Velnio duob), Strvos griuva,
aukiausia Dzkijos auktumos
Gedanoni kalva, gyvuoja
senieji dzk kaimai, urba
nistikos paminklu paskelbtas
Auktadvario miestelis, kuriame
sikrusi regioninio parko
direkcija ir lankytoj centras.
Parkas pl yti Trak, Kaiiadori
ir Prien rajon savivaldybse.
Plotas- 17 032 ha.
nemokamose prie banyios ar
savivaldybs pastato) ir keliauti
Trak Pusiasalio pilies B , esanios
pusiasalyje, Kstuio gatvs gale,
link. Apirkime likusius pilies
griuvsius, pasivaikiokime kieme
ir traukime prie spdingiausio Tra
k miesto objekto - Salos pilies Q .
ios tvirtovs nemanoma nepa
stebti, nes raudon plyt mras
i tolo traukia ak. Prie jos patek
sime perj du medinius tiltus.
Salos pilyje kurtos Trak istorijos
muziejaus Q ekspozicijos - do
mu pasivaikioti tvirtovs kieme,
ukopti pilies laiptais, pasivalgyti
nuo pilies atsiverianius eero ir
Trak miesto vaizdus.
Kitame Galvs eero krante spin
di balti rmai - tai Uutrakio dvaro
sodyba Q . J patogiausia pasiekti
automobiliu: vaiuokime tuo paiu
keliu, kuriuo atvykome (Vievio link),
ir sukime dein - kelio nuorodos
mus nuves prie dvaro sodybos. Uu-
trak supa nuostabus sutvarkytas
parkas su skulptromis, glynais ir
tvenkiniais. Pasigrokime pagrindi
niu dvaro pastatu bei nuo teritorijos
atsiveriania panorama Galvs
eer ir Trak Salos pil.
Nuo Uutrakio dvaro sodybos
nedaug nutolusi ir kita lankytina
vieta - Angel kalva Q . J rasime
pasuk Rykant link. Ant skambiai
vadinamos kalvos, yminios Lietu
vos tkstantmeio vardo pamin
jim 2009 m., nutpusios medins
angel skulptros. ioje simbolinje
vietoje ir galime baigti savo kelion.
K AI PG I
K E L I O N BE
PR AM O G
Anuprikio poilsio ir pramog
parkas, nuo Trak nutols vos
8 km, kurtas eero ir mik
apsuptyje. Nuotyki parko
trasos veikiamos ir maiesiems
lankytojams. Viena iskirtiniau-
si pramog - skrydis 220 me
tr ilgio lynu, kurio pabaigoje
laukia minktas nusileidimas
pur sml.
Anupriki k., Trak r. sav.
www. tonyresort. lt
Aplink Galvs eero pakrant,
centrinje Trak dalyje, rasime
daug vald nuomos punkt.
Galsime isinuomoti valtel,
vandens dvirat, paplaukioti
burlaiviu. Galvs eere baltuoja
pramogins jachtos, senasis
vej laivasBaltis", kasdien
nuo Salos pilies visi norintys
kvieiami ekskursij laivu
Nepainti Trakai".
w ww. b al t i s. l t
Trak apylinkes galime painti
ir vykdami j ygius, kurie orga
nizuojami pelktose vietovse.
Tokios gamtos tikrai neivysime
vaikiodami psij takais.
Tiesa, tam reikia turti speciali
aprang, avalyn, yg veda
patyrs vadovas. Pasiskambi
n, sutartu laiku susitiksime
Trakuose arba sutartame kelio
Trakai-Semeliks 18-tame
kilometre ir kartu nuvyksime
ygio pradios viet.
Rezervacija tel. 8 69 8 2 2 8 1 0
www. pel kynas.lt
Legenda byloja, kad Kernavs
piliakalniuose stovjusi uburta
pilis, o i jos drieksi poeminiai
t u n e l ia i V i ln i , Veliuon ir
Trakus. Tunelius puo auksiniai,
sidabriniai ir geleiniai vartai.
Pasakojama, kad prie kiekvien
vart ir dabar su veimais laukia
veikai, kurie pasirodys tik
atjus pasaulio pabaigai...Tada
Kernavs piliakalniai susijungs
ir veikai su veimais pasuks
savo keliais.
0 romantin legenda apie
li et uvi kilm i senovs
romn pasakoja apie legendin
kunigaikt Kerni - nuo jo
vardo ir kils Kernavs pavadini
mas. Kernius turjo nuostabaus
groio dukter P a ja u t - jo s
vardu dabar vadinamas slnis,
kuriame stkso didingieji
Kernavs piliakalniai. j a m
Q Kernavs piliakalni komplek
sas - bene stabiausia piliakalni
grup Lietuvoje, trauka j UNESCO
Pasaulio paveldo sra. Kompleks
sudaro penki piliakalniai: Aukuro,
Pilies, Mindaugo sosto, Lizdeikos ir
Kriveikikio. Vardai iems kalnams
buvo suteikti tik XIX a., nors moni
ia gyventa jau akmens amiuje.
XIIIXIV a. Kernav buvo vienas
svarbiausi Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts ekonomini ir poli ti
ni centr. Pagrindin kunigaikio
buvein buvo Aukuro piliakalnyje,
o kiti piliakalniai atliko gynybin
paskirt. Vliau miestas sunyko, o
Neries ups potvyniai ilgam palai
dojo j vidurami miest. XIX a. i
Lietuvos Pompja buvo atrasta
i naujo.
KE R N A V S
P I L I A KA L N I
L E G E N D O S
J EI G U R G I A P I L V A S . . .
Senoji kib inin" - v ienas garsiausi Trak restoran, kur
galima paragauti pagal senuosius receptus paruot kibinu.
Pavalgyti galima t iek lauke rengtose pavsinse, tiek
nusipirkti isineti. Kibininje vyksta edukacin pamokl
Kibinu kelias", kurios metu pagal sensias tradicijas imok-
sime isikepti i s k a n i ^ rf a g lu p
____________Karaimu a. 65, Trakai
www. ki bi nas. lt
E i E
r i
I M j S j AJ okoladin" - tikras svajons isipildymas smaguriams.
1 ^ ^ I okoladas gaminamas rankomis pagal sensias belg
gamybos paslaptis. okoladinje tarp sals ir virtuvs rengti
nedideli langeliai, tad tursime puiki prog stebti, kaipgi
gaminamas okoladas! 0 pamokli metu patys galsime
Jo pasigaminti.
Vytauto g. 4, Trakai
www.ajsokoladas.l t
Restorane Kiubet" paragausime ne t ik jd b in , b e t i r kit_
karaim patiekal, ypa - tradicinio kiubet pyrago.
-------------- - 0 W E
Vytauto g. 3A ( jimas i Trak g.), Trakai
www. ki ubet e.l t
Er t 3
I
P I E T S G A M T O J E f i r
Graiu oru galime surengti
ikyl poilsiavietse prie Galvs
eero arba parke prie Uutrakio
dvaro rm.
Kernavs archeologins vieto
vs muziejaus istorija prasidjo
1930 metais, kai buvo kurtas kra
totyros muziejus. Dabar dideliame
ir moderniame muziejuje dideli ir
mai lankytojai gali ivysti net 21
tkstant vairiausi eksponat,
dalyvauti edukacinse programose.
Smalsiausi muziejaus lankytojai
E I Galvs eeras - vienas graiau
si Trak apylinki eer. Eere
susiformavusi net 21 sala, i kuri
ymiausios: Pilies, Plytin, Valka,
Raud, Deimantin, Pirtsal,
Karvin, Banytl. JValkos sal
suvarydavo pasmerktuosius
m ir ti. Oi kitos - Raud salos -
juos galdavo pamatyt i gimins.
Pirtsalje bdavo ukuriama
p ir t i s " prasiengusiems bajo
rams, Banytls saloje Vytautas
Didysis buvo pastats nedidel
cerkv. Legendos byloja, jog eero
dugne paslpta ukeikta didiojo
kunigaikio Kstuio skrynia su
lobiais, kuri itraukti pavyks tik
labai doram mogui.
Visiems inoma legenda apie
didiojo kunigaikio Gedimino
sapn - jis sapnavo staugiant
gelein vilk, staugiant taip garsiai,
lyg jame tnot 100 vilk. Krivi kri
vaitis Lizdeika paaikino Gediminui,
jog toje vietoje, kur jis susapnavo
staugiant vilk, ikils nauja alies
sostin. Taip didysis kunigaiktis
kr Vilni - dabartin Lietuvos
sostin. Geleinio vilko skulptra
Kernavje buvo pastatyta prie
Antrj pasaulin kar, taiau vliau
nugriauta ir atstatyta ti k 1990 m.
tarsi laiko ratu nukeliaus praeit,
susipains su paslapi kupinu ar
cheolog darb, bandys prakalbinti
senuosius radinius ir patys rankomis
paliesti tai, k mums prie tkstan
ius met paliko protviai.
0?
Kerniaus g. 4A, Kernav
www.kernave.org
I E ) V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
Visi kartu siaminkime Lietu
vos didiuosius kunigaikius ir
didikus menaniose vietose: ant
Kernavs pi liak alni virni ar
prie Trak Salos pilies.
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Trakuose veikia daugyb
kioskeli ir parduotuvli, kur
galima si gyti va iri suvenyr.
Taiau eer pakrantse galime
pasidairyti ir domesni akme
nuk ar k r i a u k l y i - t a i bus
puikus kelions prisiminimas.
Trak Pusiasalio pilis pirm
kart minima XIV a. viduryje.
Tvirtovs statybas pradjo didysis
kunigaiktis Kstutis, kad galt
apsiginti nuo kryiuoi a ntp uo
li. Vliau ioje t e r i t o r i jo je buvo
kurtas vienuolynas, pastatyta
banyia. Dabar Pusiasalio pilis
priklauso Trak istorijos muziejui.
Kasmet Pusiasalio pilies kieme
rengiamos garsiosios Vi duram
i vents, kuri metu pilis
tarsi atgyja: vyksta te atra li zu oti
vaidinimai, aidimai, r it e r i kovos,
skamba vidurami muzika, ur
muliuoja persirengliai.
n Trak Salos pilis - viena y
miausi pili Lietuvoje, spdinga
tiek savo ivaizda, tiek istorija.
Tai vienintel pilis Ryt Europoje,
pastatyta saloje. Manoma, jog pilis
buvo viena pagrindini Vytauto
Didiojo rezidencij. ia po suei
dimo mediokls metu valdovas ir
mir, taip ir nesulauks busimosios
savo karnos. Pasibaigus karams su
kryiuoiais, ilg laik pilis stovjo
apleista ir beveik sunyko. Ji buvo
atstatyta ti k XXa. viduryje. Dabar
Salos pilis priklauso Trak istorijos
muziejui. Vasar ia urmuliuoja
Senj amat vent, kurios metu
Trak tvirtov tarsi atgyja: skamba
gyva muzika, vyksta rit eri pasiro
dymai, o kiekvienas dalyvis silieja
vidurami atmosfer.
Trak istorijos muziejus, kurtas
1948 m., renka ir saugo vairius su
Lietuvos istorija susijusius ekspona
tus, vykdo archeologinius tyrimus.
Muziejaus ekspozicijos rengtos
Trak pilyse. ia vykdomos domios
edukacins programos (btina
iankstin registracija tel. 8 605
17748). Berniukams turbt labiau
siai patiks Vidurami karybos"
pamokos, kur jie suinos, k reik
bti tikram riteriui ir kautis m
iuose su kryiuoiais. O vyresnius
muziejaus lankytojus suavs
pamokos apie kunigaiki ir
didik herbus.
Kstuio g. 4, Trakai
w w w . t r a k a i m u z i e j u s . l t
AplinkTrakus driekiasi daug
psij ir dvirai tak.
Pakeliaukime Auktadvario
regioniniame parke (40 km ilgio
taku), Uutrakyje (18 km ilgio
taku), Trakuose Lukos, Galvs
ir Akmenos eer pakrantmis
(14 km ilgio taku).
t IBI II
J u m *
E S
v*?
B Uutrakio dvaro sodyba, pasta
tyta XIX-XX a. sandroje, priklaus
garsiai graf giminei - Tikeviiams.
Dabar dvaro rmus supa spdingas
parkas su tvenkiniais, ie su Skaisio
ir Galvs eerais sujungti sudtinga
sistema. Park puoia skulptros,
glynai, dirbtini uol kompozi
cijos, takeliai. Rm viduje veikia
menins ir istorins parodos. Visus
metus ia vyksta klasikins muzikos
koncertai ir spektakliai.
0 K & 0
P A N O R A M A <H>
Puiks gamtos vaizdai
atsiveria nuo Kernavs
piliakalni ir Angel
kalvos virns.
w w w . s e n i e j i t r a k a i . i t / u z u t r a k i o - d v a r o - s o d y b a - 2 0 i
B Angel kalvos idja gim 2009
metais, siekiant aminti Lietuvos
vardo paminjimo tkstantmet.
i kalva vainikavo vienoje ayje
isidsiusius svarbiausius apylinki
objektus: Skaisiausios Dievo Moti
nos Gimimo cerkv, Trak v. Mer
gels Marijos Apsilankymo banyi
ir Salos pil. Kalv per kelet met
papuo kelios deimtys medini
skulptr, kurias pagamino meni
ninkai i visos Lietuvos. Kiekvienas
angelas simbolizuoja vertyb:
ties, moksl, atgimim, gyvenimo
diaugsm ir kitus dalykus.
Kaunas - antrasis pagal dyd Lietu
vos miestas keliautojus ir mauosius
smalsuolius nustebins muziej ir
ekspozicij gausa. ia yra k pama
tyti ir pradinukams, ir paaugliams, o
tvai, jaunyst leid iame auktj
mokykl mieste, gals prisiminti
romantikus pasivaikiojimus po
senamiest ir palyginti, kaip pasi
keit dabartinio miesto pastatai ir
jaukios senamiesio gatvels.
Vienag Kaune
Kauno pilisRotus a.-Vilniaus g.-Laisvs al.-Aleksotas
Vienags laikas: 1 diena (8 vai.)
Fizinis sunkumas: 3
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Arkivyskupas - pagrindinis
vyskupijos priirtojas.
Barokas - t ai kultros ir meno
laikotarpis, prasidjs XVII
XVIII a. Baroko laikotarpiu
vyravo didingi pastatai, kuriuos
puo tapybos elementai.
Funikulierius- t rum pas
geleinkelis su lynine vagon
traukle, rengiamas staiuose
laituose keleiviams veti.
Gotika - dails stilius, susifor
mavs XII a. pirmojoje pusje
Pranczijoje. Gotikos laikotarpiu
buvo statomi aukti pastatai,
kuriuos puo bokteliai,
smailios arkos, vitraai.
Idas- f in an sin i valstybs
itekli visuma.
Kokliai - t ai plonos dekoraty
vins plytos krosnims.
Koktorija (nuo lotyniko
odio c o q u e r e - gaminti,
virt i, diovinti) - vaistins
patalpa, kurioje buvo gaminami
upilai bei nuovirai, plaunami ir
diovinami indai, dist il iuo
jamas vanduo.
Legenda - tai pasakojimas,
kuris paaikina vietovi atsiradi
mo istorij.
Mitologija - mokslas, tiriant is
tam tikros tautos m it kilm
ir reikm.
Renesansas - XIV-XVI a.
meno stilius, susiformavs
Italijoje. Pastatams bdingas
paprastumas ir simetrija,
apskriti ir staiakampio
formos boktai.
Zakristija - banyios patalpa
liturginiams reikmenims laikyti.
Dar viena Kauno savyb, padik
tuota paios gamtos, - miestas
sikrs didiausi Lietuvos upi -
Nemuno ir Neries - santakoje. Abi
ios ups ria gili vag, o ant
lait sikr naujieji miesto rajonai
aliakalnis, Aleksotas, ilainiai. Ne
munas, savo galias atidavs Kauno
hidroelektrins utvankai, per mies
t teka ramiai, o tai Neris, kakada
nuplovusi nema dal Kauno pilies,
ir dabar verliai silieja upi tv,
kartkartmis miestui ir jo apylin
kms pagrasindama potvyniu.
Nuo aliuojanio Santakos
parko ir pradkime ekskursij po
miest. Automobil patogiausia
palikti aiktelje prie Kauno pilies
ir psiomis vaiktinti po diding
istorij menant senamiest. Kaip
ir dera garbiems sveiams, simbo
likai pereikime per medin til t ir
aplankykime atstatyt Kauno pi
lies Q bokt. Jame - keturi
auktai ir poemis, kuriuose rengta
istorin ekspozicija Kauno pilies
istorijos mozaika". Ilgai neutruksi
me, taiau vaikams patiks pasijusti
archeologais ir ia pat smlyje
paiekoti keramikos uki, i kuri
gals sudlioti vidurami krosnies
koklius. Maiesiems keliautojams
tai bus puiki pramoga, o suaugu
sieji gals perirti salje rodom
vaizdo mediag.
Toliau aplankykime buvusi
miesto virininko buvein ir dabar
miesto simboliu laikom objekt -
Kauno rotu 0 , dl savo grak
tumo ir aukto bokto pramint
40 Vienag Kaune
K A U N O
F U N I K U L I E R I A I
Kauno mieste veikia vienint eliai
alyje tarpukario laik f uni-
kulieriai - keltuvai, kurie lynu
tempiami stat lait ar kaln.
Tokiais dviem funikulieriais
galima pasivinti kylant
aliakalnio kaln prie Prisik
limo banyios bei Aleksoto
kaln, nuo kurio atsiveria plati
senamiesio panorama.
Vienag Kaune 41
gulbe. Jeigu domims keramika,
nepamirkime usukti ir keramikos
muziej, sikrus rotus rsiuose.
ia pat ir dvi atidengtos vidurami
laikus primenanios amatinink
krosnys - viena prieais paradin
jim rotu, kita - u jos, Ryi
istorijos muziejaus kiemelyje.
Paint su Kauno architektra
ir miesto domybmis pratskime
apirdami Perkno nam 0 .
Ar inojote, kad tai - 500 met isto
rij skaiiuojanti tuomet ini Hanzos
pirkli kontora? i laik odiais
tariant, tai to meto turt ing versli
nink biuras. Pasigroj Perkno
namu, apirkime dabar ia reng
t Adomo Mickeviiaus gyvenimo ir
krybos ekspozicij, dails parod
ir koncert sal. Galbt kelions
metu vyksta domi paroda ar kon
certas? Btinai apsilankykime!
Argi nebt domu daugiau
suinoti apie Lietuvos istorij? Tad
praingsniuokime Vilniaus gatve Q
pro miesto arkikatedr bazilik 0
ir pamale priartkime prie nau
jesni laik istorijos. I karto u
poemins Birtono gatvs perjos
mus pasitinka tarpukario Lietuvos
istorijos liudininkas - istorinis pre
zidentros pastatas 0 , kuriame
1919-1940 metais gyveno ir dirbo
valstybs vadovas. Prezidentros
kiemelyje apirkime pirmosios
respublikos prezident Antano
Smetonos, Aleksandro Stulgins
kio ir Kazio Griniaus skulptras.
Maieji turistai ia gals palaksty
ti, pasimatuoti g su prezident
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Usuk Kauno t urizmo ir
informacijos centr (Laisvs
ai. 36) galsime isirinkti sau
patin kant suvenyr. Kauno
simbolis - tauras, tad ia
pasidairykime smulkmenls
su iuo gyvnu.
f
skulptromis, o suaugusieji pailss
ir aptars pirmuosius pradtos tu ri s
tins kelions spdius. Panorusius
daugiau suinoti apie ano meto
alies vadov gyvenim, muziejuje
maloniai sutiks paslaugs darbuo
tojai, kurie papasakos daug domi
ir niekur negirdt istorijos fakt.
Dar keli imtai metr priek ir
engiame Laisvs alj Q - il
giausi Lietuvoje psij gatv,
nusidriekusi net 1621 metr. Ar
galite sivaizduoti, jog joje dar prie
100 met vainjo arkliu traukia
mas tramvajus, o prie 50 met
dzg pokario automobiliai? Dabar
i centrin miesto gatv skirta ti k
pstiesiems ir dviratininkams, o
j ia - apstu. Maieji ir j tve
liai Laisvs aljoje puikiai praleis
laik: ia gausu kavini ir ueig
pasistiprinti, parduotuvi apsipirk
ti, sikrusi miesto savivaldybs
administracija ir centrinis patas,
centrinis knygynas, dramos ir mu
zikinis teatras Q . Apsilankykime
viename i teatr spektakli, skirt
visai eimai, - tai puiki pramoga.
Laisvs aljoje ir jos paon
se - dar keletas domi muziej,
kuri bent vien btinai aplanky
kime. Visa informacija muziejuose
pateikiama domiai ir nenuobodiai,
todl laikas, praleistas ia, bus
naudingas ir turiningas. Apsilan
kius pasirinktame muziejuje, verta
sugrti muzikinio teatro sodel.
Kol vaikai linksmai kryktaus ant
rengt spuokli ir aidim name
lio, tvai gals vilgtelti paminkl
Romui Kalantai, prisiminti istorinius
vykius, kai, protestuodamas prie
soviet valdi, ioje vietoje is
herojus susidegino.
Kelions pabaigoje silome pa
kilti aukiau miesto ir j pavelgti
1
Didiausi pramoq vaikams suteiks Vilniaus qatveje sikrs Vasaros metu uksti qalima ir Dauqirdo amfiteatre. ia va-
' Crazy house", primenantis siaubo f ilm Pasakls i rsio". 1 1 sr veikianti lauko kavinDaugirdo uostas" leis sutaupyti
Jau lipa nt laipteliais rs, pasveikinskrintanios lubos". Tik laiko, o uksti bus galima tiesiog stebint ltai plaukianius
viena paguoda: kavinjeCrazy house" dienos metu ir kai Nemuno vandenis. Vasar ia vyksta daug muzikini rengi-
maiau moni - visai ramu. Siaubai prasideda t i k tada, kai ni, rodomi kino f ilm ai, o saultais vasaros sekmadieniais
ia sugua daug lankytoj.
Vilniaus g. 16, Kaunas
www.crazyhouse.lt
organizuojamos smagios popiets vaikams.
SS 3E
Prieplaukos kranti n
www. daugi rdoamfi teatr as. lt g
Ramesnio poilsio i r soi piet iekantiems puikiai tiks
Pati lietuvikiausia ir savo dvasi ilaikiusi kavin yra
1 ^ ^ 1 Miesto sodas", kuriame daug erdvs, o vasar - ir didel
1 1 senamiestyje sikrusiBer neli ueiga", silanti lietuvikos
lauko terasa, nusidriekusi muzikinio teatro sodel. Vsesn
virtuvs patiekal. Vasaros metu galima sikurti kavins
dien galima ubgti j kuri nors Laisvs aljoje veikiani
kiemelyje arba antrame aukte esanioje terasoje, o vsesn
arbatin ar ukandin.
Laisvs ai. 93, Kaunas
www.miestosodas.lt
dien - susipainti su patiekal gamybos paslaptimis,
imtmeiais puoseljama nacionaline virtuve, vaii ruoimo
paproiais ir kultra, s kirt ing Lietuvos region specifika
vienoje i edukacini program.
M O D E R N I X X A . N A U J A M I E S I O A R C H I T E K T R A
Kaunas, taps laikinja sostine, smarkiai keitsi. Per neilg
laikot arp ia buvo pastatyta nemaai moderni pastat,
suteikusi miestui puonumo ir prabangos. Tie pastatai tiksliomis
geometrinmis linijomis, lakonikomis formomis, santriu dekoru
suteikia Kauno miestui savit bruo. Tai - Kauno centrinio pato
(Laisvs ai. 102), f ilharmonijos (L. Sapiegos g. 5), Lietuvos banko
rm (Maironio 25 g. / K. Donelaiio 85 g.), Vytauto Didiojo karo
muziejaus (K. Donelaiio g. 64), KTU centrini rm (K. Donelaiio
g. 73), Ekonomikos i r vadybos fakult et o (Laisvs ai. 55) pastatai.
kiek kitaip. Tam puikiai pasitarnaus
Aleksoto apvalgos aiktel, i kurios
atsiveria nepakartojamas miesto
panoramos vaizdas. j pateksime
nepaprastai - teks pereiti Vytauto
Didiojo tilt Q , kuris prie du im
tus met skyr dvi valstybes. Tilto
prieigose, Nemuno pakrantje, stovi
raudon plyt Vytauto Didiojo
banyia E2 . Apirj ventovs
architektr, pasieksime Aleksot
ir kaln pakilsime dar viena Kauno
miesto ymybe - funikulieriumi,
pastatytu ia prie 80 met. Vaikams
tai bus naujai atrasta pramoga, o j
tveliai prisimins jaunysts laikus,
kai kelions funikulieriumi buvo
Kauno centrinis patas
bene kasdienyb... Kelios akimirkos
brakaniu mediniu vagonliu - ir
mes jau viruje. Kaunieiai sako, kad
ia atsiveria pad graiausia mies
to panorama. Belieka surasti jau
matytus ir aplankytus objektus - ar
matyti miesto gulb - rotu, ramiai
tyvuliuojantis Nemunas, prie Kauno
pilies susijungiantis su Nerimi? Kol
apvalgos aiktelje dar ti k projek
tuojama panoramin kavin, kokia
jau sikr ant Milikoni kalno e
maii plento pradioje, pasistiprinti
puikiai tiks ir savi ukandiai. Kupini
nauj spdi ir atrad daug domi
Kauno viet, grkime j pilies aiktel,
kur snaudia paliktas automobilis.
Miesto panorama nuo Alekso
to - ypa grai, kai temsta ir
miestas pasipuoia ib int ir
auto mobili lemp gi rl iand o
mis. Tiesa, funikulierius veikia
t ik viesiuoju paros metu, tad
vakarin Kauno apvalgos
aiktel planuokime pakilt i
jau automobiliu.
VA K A R I N I S
K A U N A S
' - S m
1 1 i
V
I Q V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
B e j o k i o s a b e j o n s , k u r g i s i a m
i n t i K a u n e , j e i n e p r i e K a u n o
p i l i e s k u o r . A p a t i n i a i s t a t i n i o
a k m e n y s m e n a g a r b i n g m i e s
t o i s t o r i j . K a u n o p i l i s , v i e n a
s e n i a u s i m r i n i L i e t u v o s
p i l i , y r a v i e n a i k e t u r i a n k s
t y v o j o a p t v a r i n i o t i p o t v i r t o v i ,
p a s t a t y t L i e t u v o s D i d i o j o j e
K u n i g a i k t y s t j e . N u o i a k r s i
i r p l t s i m i e s t o e r d v .
44 Vienag Kaune
Kauno pilis - tai senus laikus
menanti mrin Lietuvos tvirtov,
pirm kart raytiniuose altiniuo
se paminta 1361 m. Pastatyta
pilis buvo tvirta ir atlaik nirtingas
kovas su kryiuoiais. XIV a. isto
rin palikim supa stabaus groio
gamtovaizdis - Nemuno ir Neries
upi santaka. Dabar Kauno pilyje
rengtas muziejus, kuriame susi
painsime su tapybos, skulptros,
keramikos ekspozicijomis. Nenu
stygstantys vaikai gals ukopti
bokto vir ar nusileisti j Kauno
pilies poemius.
EjftE
Pi li es g. 17, Ka un as Fp
w w w . k a u n o m u z i e j u s . l t S
klas, pastatytas XV a. antrojoje
pusje. Nam puoia niomis idai
linta virutin dalis ir akmenins
sauls simbolis. Atvyk lankytojai
gals nusileisti erdvius rsius,
kurie kadaise priklaus Hanzos
pirkliams. Teatralizuot ekskursij
metu lankytojai persikels j pirkli
laikus ir pajus vidurami dvasi.
Jdomu tai, jog Perkno vardas na
mui buvo parinktas norint ireikti
Hanzos pirkli savarankikum ir
nepriklausomyb.
A l e k s o t o g. 6, Kaunas
w w w . p e r k u n o n a m a s . l t E i
E S Kauno rotu yra vienas ymiau
si ir graiausi statini, puoian
i Kauno senamiest. Lankytojai,
besidomintys viduramiais ir j
kultra, liks suavti ia vietove,
kur anuomet vyko turgs, mugs,
ikilms ir kiti renginiai. Balta Kauno
rotu yra centrinis Rotus aikts
pastatas, pradtas statyti 1542 m.,
pasipuos 53 m aukio boktu.
Aiktje nuolat urmuliuoja vairs
renginiai: ia sutinkami garbingi
miesto sveiai, vyksta koncertai,
amin meil rotus santuok
salje prisiekia jaunavediai. Kauno
rotuje veikia istorinis burmis
tro muziejus, kuriame saugomas
didysis miesto raktas, vliavos bei
miesto herb atributai.
Rotus a. 15, Kaunas
P E R K N O N A M O
L E G E N D A
L e g e n d a b y l o j a , k a d n a m o
s i e n o j e k a d a i s e b u v o r a s t a d i e v o
P e r k n o s t a t u l l . N i e k a s v i s o j e
l i e t u v i m i t o l o g i j o j e n e g a l j o
p r i l y g t i P e r k n u i j g a i r n a r s a .
St i p r u s i s P e r k n a s g y n i r
s a u g o j o m o n i j . Tu o m e t u , k a i
P e r k n a s p r i i r j o e m s i r
p a d a n g i p l a t y b e s , r p e s t i n g o
s i o s v a i d i l u t s k r e n o a m i n j
u g n . P a s l a p t i n g u o s e P e r k n o
n a m u o s e v e n t o j i u g n i s
n e g a l j o u g e s t i , n e s t a d a b t
i t i k u s i o s n e l a i m s . T a i p d i e v o
P e r k n o v e n t y k l a , s a u g o m a
v a i d i l u i i r v e n t o s i o s u g n i e s ,
p a v i r t o P e r k n o n a m u i r i k i i
d i e n p u o i a K a u n o s e n a m i e s t
N e m u n o k r a n t i n j e . _ _
H Kauno senamiestyje sikrs
Perkno namas - unikalus mrinis
gotikins architektros pamin-
Vilniaus gatv - viena seniau
si Kauno miesto gatvi, buvusi
senojo vidurami kelio j Vilni
dalis. Anksiau i gatv supo me
diniai pastatai, o vliau - ir dideli
raudon plyt namai. Iki i dien
Vilniaus gatvje ilik keletas
svarbi pastat, prie kuri vertt
stabtelti: augustin vienuoli
namas, iliks nuo XVI a. (Vil
niaus g. 7), katalikika auktosios
v. Ignaco Lojolos kolegijos moky
kla (Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio
g. 2). Vilniaus gatv puoia ir se
nosios Kauno miesto telefono b
dels. Dailiai ipuotose suvenyr
parduotuvlse - rank darbo
dirbiniai bei graios dovanls.
Jaukiose kavinse ir restoranuose
ialk keliautojai paskanaus lietu
vik patiekal ir kit skanumyn.
Vilniaus g. 1, Kaunas
Q XV amiaus pradioje Kauno
v. apatal Petro ir Povilo ba
nyi pastat Lietuvos didysis
kunigaiktis Vytautas Didysis. Per
350 met susiformavo spdingi
architektriniai gotikos, renesanso,
baroko stili banyios elementai.
Vliau Kauno ventov buvo pra
plsta alia jos pastaius zakris
tij ir v. Sakramento koplyi.
v. apatal Petro ir Povilo arkika
tedroje bazilikoje yra palaidoti y
ms Lietuvos dvasininkai: Motiejus
Valanius, Maironis ir kiti.
PI E T U S G A M T O J E f ir
K tik sutvarkytas Santakos par
kas paioje miesto irdyje nuo
ryto iki vlyvo vakaro sutraukia
brius miestiei ir Kauno sve
i. ia treniruojasi sportininkai,
mgsta prasklsti dviratinin
kai, o savaitgaliais pievel it
Paryiuje nugula staltiess ir
pintins su maistu. Vakarais
rykiai apviesta promenada
pro Kauno piliaviet mgsta
pasivaikioti porels. ia puiki
vieta atsipsti po ekskursijos.
Kol tvai ukandiauja, maieji
gali pasisupti, pasportuoti, o
visiems atsikvpus, pratsti savo
vienag Kaune.
Q 1919 m. balandio 4 d. Kaune
irinkus pirmj Lietuvos prezident
Antan Smeton, prezidento insti
tucija pradjo dirbti Kauno prezi
dentroje. Pirmojo pasaulinio karo
metu prezidentroje gyveno garbs
mons: vokiei karins valdios
virininkas Francas Jozefas Izenbur-
gas-Birteinas, grafas Falkenhause-
nas, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.
Dabar prezidentros antrame
aukte rengti salonai, prezidento
Antano Smetonos darbo kambarys,
valgomasis. Vaikai gals atidiau
ityrinti alies vadov portretus,
tuometinius baldus ir domius as
meninius j daiktus. Prezidentra
tai puiki galimyb pamatyti tikrj
to meto alies vadov gyve
namj aplink.
Vilniaus g. 33, Kaunas ;
www. istori neprezidentura. lt HfsWf
PA N O R A M A
Jeigu norime Kauno
senamiesio gro pamatyti
netiktu rakursu, ulipkime
ant jzuit vienuolyno
stogo esanios apvalgos
aiktels-terasos (Rotus
a. 7 /Aleksoto g. 2).
D
' r
Laisvs alja - pagrindin Kauno
miesto gatv, besidriekianti miesto
centrinje dalyje. Visoje Europo
je ilgiausia psij gatv buvo
suformuota XIX a. Aljoje stovi daug
Lietuvos istorij menani paminkl,
Vytautui Didiajam, Danieliui Dols-
kiui, Romui Kalantai atminti skirt
skulptr. Paiame aljos centre
pasigrokime tryktaniu fontanu.
Maiesiems turistams prie muzikinio
teatro rengta aidim aiktel.
Visus labai nudiugins kelion
aliakalnio pakratyje sikrus
Kauno zoologijos sod-di
diausi tokio pobdio staig
Lietuvoje. Ir nors jis rengiamas
rekonstrukcijai ir kai kuri
gyvn narvai udaryti, ia vis
tiek smagiai ir turiningai pralei
sime pusdien, stebdami 2000
gyvn-induoli, pauki,
ropli, uv ir bestuburi
atstov - gyvenim. Galsime
i arti pamatyti Lietuvoje nesu
tinkam ir ret gyvn - iraf,
raganosi, egzotini pauki.
Teritorijoje veikia kelios kavinu
ks, rengtos poilsio vietos bei
vaik aidim aiktels. ia ir
spyns, ir ledain, ir arkliukas,
kuriuo galima pajodinti arba
pavaiuoti jo traukiamu vei
maiiu. Pramogos ir neidildomi
spdiai - garantuoti!
Radvi lnpl .21, Kaunas
w w w . m s o d a s . l t
Kauno valstybinis muzikinis tea
tras buvo pastatytas XIX a. pabaigo
je pagal architekto Ustino Goline-
viiaus projekt, jaukioje miesto
sodo dalyje. Anksiau teatre buvo
statomos operets, o dabar galime
apsilankyti ir operose, miuzikluose
Vytauto Didiojo tiltas, dar vadi
namas Aleksoto vardu, yra nusidrie
ks per Nemun ir jungia dvi Kauno
dalis - senamiest ir Aleksot. Vaiuo
jamj ir psij tilto dalis sutvirtina
kolonos bei rmai, nudayti juoda
ir oranine spalvomis. Pavakare, kai
miest apgaubia tamsa, tilto kolonos
nuvinta mlynomis viesomis. Pra
j 256,6 m ilgio tilt, pasieksime ali
Aleksoto kalno papd.
bei okio spektakliuose. Maieji i
rovai taip pat yra kvieiami patirti
daug smagi spdi, stebdami
spektaklius vaikams.
www. muzi ki ni steatras.l t E
|>] v. Mergels Marijos mimo
j dang banyia, stksanti Vytau
to Didiojo tilto paonje, buvo
pastatyta XV a. pradioje. domu
tai, jog Vytautui Didiajam pasta
ius banyi, ji dar buvo be bokto;
jis pastatytas XV-XVI a. Auktas, j
vir kylantis banyios pastatas yra
papuotas maais bokteliais. Storo
se banyios sienose - daug graiai
dekoruot langeli. ventovje, dar
vadinamoje Vytauto vardu, palaido
tas kunigas Juozas Tumas-Vaigan
tas, kuris tarpukariu, po banyi
niokojusi kar ir gaisr, rpinosi
ventovs atnaujinimu.
46 Vienag Kaune
K A U N O M U Z I E J T O P 5
Tado Ivanausko zoologijos muziejus pradtas kurti apie 1859 metus. Tai vienas seniausi
muziej Lietuvoje. Tiek ir tvai, t iek ir maieji muziejaus lankytojai gals apirti spding
t kstantin vabzdi armij, susipainti su bestuburi skyriaus gyvnais. Bestuburiai - tai
ne t ik labai mai gyvnliai, kurie pastebimi t ik per mikroskop, bet ir gigantai viai omarai,
dvigeldiai moliuskai. Taip pat muziejuje ivysime didiausi br pauki, o vaizduot ilais
vinsime pasinr paslapting vandens pasaul, kur viepatauja gausyb uv ir uveli.
www.zoomuziejus.lt H
m
Vytauto Didiojo karo muziejus pradtas steigti 1919 metais. Atvrus muziejaus duris, vi
sus pasitiks Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istorija ir karybos ekspozicija. Vaikai, vis labiau
vedami smalsumo, gals ivysti archeologini radini, kareivi apsiginklavim (amunicij).
Berniukai gyvendins savo svajones ir susipains su Lietuvos ir usienio karinink uniformomis,
o mergaits pasigrosLituanicos" skrydio per Atlant fotonuot rauk kolekcijomis. Laisv ir
Nepriklausomyb aminantys paminklai bei isami Lietuvos kariuomens istorija sudomins ir
smalsius vaik tvus.
K. Donelaiio g. 64, Kaunas
ht t p: // kari uomene. kam. lt /l t/ karo_muzi ej us. ht ml
Raytojas Juozas Tumas-Vaigantas 1906 m. Antanui muidzinaviiui padovanojo pirmj vel
niuk, sakydamaskad tau vis gyvenim velniai vaidentsi." Taip prasidjo Velni muziejaus
istorija. Muziejaus kolekcij sudaro 3000 eksponat. Juokingos lietuvikojo velnio statulls
sukels ypsen, o medio droiniai ir kauks suavs nuotaikingumu. Moksleiviai savo vaizduot
lavins stebdami kaukes, pypkes, pelenines ir daugyb nam apyvokos daikt, dekoruot
velniais. 1 - 4 klasi mokinukai suklus igird sekamasMaojo Piniuko pasakls". Gal po
susitikimo su velniukais vaikuiams seksis geriau klausyti savo tveli?
V. Putvinskio g. 64, Kaunas
www. muzi ej ai. lt/ kaunas/Vel ni u_muzi ejus. htm
Kauno lli teatro muziejus savo lankytojams duris atvr 1994 metais. jusius muziej
mauosius pasitiks pasak personaai: princess, karaliai, karaliens ir burt ininkai i vairi
spektakli:Egl - ali karalien",Zuiki mokykla",Nyktukas Nosis" ir kt. I viso muziejuje
saugoma apie 900 eksponat. Mgstantys bendrauti vaikai, pradini klasi moksleiviai bei j
tveliai kvieiami teatralizuotas valandles i ariau susipainti su lli teatro paslaptimis.
Ialk sveiai laukiami teatre veikianioje ir llmis dekoruotoje kavinjeAsiliuko sapnas".
Kasdien nuo 10 iki 18 vai. lankytojai gali pasigardiuoti vairiais patiekalais.
Laisvs ai. 87A, Kaunas
www. kaunoleles. lt/ 448/ muziejus.ht ml
t t1
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus pradtas kurti 1936 metais ir veikia
XVI a. menaniame name. Apsilankiusieji muziejuje pateks j XIX-XX a. vaistin. Buvusiame
lankytoj primimo skyriuje gidas atskleis jaunysts ir groio eliksyro paslaptis, koktorijoje
galsime susipainti su upil bei nuovir gaminimo ypatybmis, o treiame muziejaus
kambaryje - ir su nuodingomis mediagomis. Galiausiai maieji eksperiment mgjai engs
rs ir laboratorij, kur ivys preparat gamybos pres, tablei gamybos main.
Rotus a. 28, Kaunas
www. muzi ej ai .l t/ kaunas/medi dn_f armac_muzi ej us.ht m 0 |
m
m
w
Teatro a-Biros tiltasLiep g.-Liet uvoHu^t iuziejusl
Fizinis sunkumas: 3
domumas vaikams: 5
Kaina: 4
Klaipda - treias pagal dyd Lietuvos
miestas ir svarbiausias alies uosta
miestis. Btent su jra ir uostu (kuris,
beje, ypatingas tuo, jog neula iti
sus metus) daugeliui moni ir siejasi
Klaipdos vardas. Ar inote neprast
io krato istorij? Ilg laik, iki pat
XX a. pirmosios puss, Klaipda
priklaus Vokietijai ir buvo vadina
ma Memeliu. Tai bene seniausias
Lietuvos miestas, pirm kart
Memelburgo vardu pamintas dar
XIII a. viduryje. Deja, didel Klaip
dos senamiesio dalis buvo sugriauta
kar metu, taiau ilik kvartalai avi
viduramiku jaukumu. Senasis mies
to palikimas ir nuo jros dvelkiantis
gaivus vjas suteikia Klaipdai ave
sio. Ne veltui is miestas vadinamas
romantikiausiu Lietuvoje.
S p S i S m
e % Juzs,
L i e t u v i n i n k a i
K a l v o s g .
% 400 n]
/ f N a u j a m i e s t i s
'
(S^.O
400 m
250 m
350 m
2 k m
S e n a m i e s t i s a *
380 t
S'HESE!
Kurimarios
J U O D O JO
V A I D U O K L I O
L E G E N D A
Klaipdos piliaviets paonje,
greta pasukamojo t il t e l io , i
vandens velgianti bronzin
2,4 m aukio vaiduoklio skulp
tra primena vien i Klaipdos
miesto legend. Pasakojama,
kad 1595 m. Klaipdos pilies
sargybinis pamat vir pilies
inyrant t i l t ir ant jo stovint
vyr ilgu juodu apsiaustu.
Paslaptingas vyras sargybiniui
prane, kad miestui pritrks
grd ir malk, ir itars iuos
odius pradingo. Tad is ju oda
sis vaiduoklis laikomas miesto
gerovs ir skms globju.
Paint su Klaipda pradkime
nuo centrinje senamiesio dalyje
esanios Teatro aikts Q , j atra
sime to paties pavadinimo gatvel
je. Automobil palikime senamiesio
prieigose ir keliaukime psiomis
painti Klaipdos senamiesio!
I Teatro aikts sukime netolie
se esanio Biros tilto 0link. is
tiltas jungia Dans ups krantus. I
lto neskubdami juo pereikime,
atkreipkime dmes nuostabius
metalinius turklus, konstrukcines
t i l t o detales. Pasivaikiokime ups
pakrantje. ia, be kit laiv, ivysi
me laiv-restoran Me ri d ia n a s "-
vien Klaipdos miesto simboli.
Smalsiems keliautojams vertt
apsilankyti domiame Laikrodi
muziejuje Q (perjus ti lt, reikia
pasukti dein, Liep g. 12), kuris
sikrs vos pora ingsni nuo
Biros t il to . ia daugyb domi da
lyk apie laikrodius suinos ne tik
maieji, bet ir jau gtelj keliau
tojai. Kiek daug muziejaus viduje ir
kieme laikrodi laikrodli!
Nepraeikime pro Klaipdos
centrinio pato pastat (Liep g. 16).
J labiausiai garsina bokte rengtas
muzikinis instrumentas - karilio
nas Q . Gal pasiseks igirsti varp
grojam melodij? Trumpam
pailsti puikiai tiks Mavydo parkas
(kitaip dar vadinamas Klaipdos
skulptr parku), kur riboja S. Dau
kanto, Liep ir Trilapio gatvs. Parke
esanias domias skulptras galime
ne ti k apirti, bet ir paliesti
savo rankomis.
I parko sukime uostamiesio
centrins dalies link - prie K ir D"
dangoraii komplekso Q . Nuo
K" korpuso terasos kaip ant delno
Pavaiuoti karieta siloma Smiltynje,
persiklus keltu prie Jr muziejaus. Kam
patiko paintis su irgais, Klaipdos apylinkse
sikrs ne vienas irgynas, silantis ypating
pramog visai eimai - pajodinti irgais.
Galime apsilankyti irgyneLaims namai"
Karklje, Drevernos poilsio ir sporto klube
(Laugalig. 9, Gargdai).
atsiveria visas miesto ir apylinki
vaizdas. Ms apsilankymo verta
Klaipdos pilis Q (Pilies g. 4) -
muziejus po atviru dangumi. Ten
galsime apirti pilies liekanas,
susipainti su buvusios Klaipdos
tvirtovs istorija.
Pusdien praleid graiajame
uostamiestyje, kelkims j Smiltyn.
Persikelti labai patogu keltu i Seno
sios perklos (Dans g. 1; daugiau
informacijos www.keltas.lt), nes taip
atsidursime visai ia pat Lietuvos
jr muziejaus Q . Unikaliame mu
ziejuje ivysime daugyb vairiausi
jr gyvn: smulkiausi ry
kiaspalvi uvyi, pingvin ir jr
lit. Tiesa, iki 2014 m. vasaros Jr
muziejaus ekspozicija udaryta re
konstrukcijai, tad jei kelions metu
negalsime jos apirti, apsilanky
kime delfinariume (Smiltyns pi. 3).
Nepraleiskime nuostabi delfin ir
kit jr gyvn pasirodym, kurie
patiks kiekvienam ir privers plaiai
nusiypsoti. ie gyvnai nustebins
ne tik savo intelektu, bet ir po
mgiu krsti poktus. Tad stebint
delfin pasirodymus, geriau viet
arti baseino nesirinkti, nes gali tekti
nemenkai sulapti. Kita vertus,
kodl gi ne?
Po kupinos spdi dienos paly
dkime saul Kopgalyje Q,
aplankykime etnografin pajrio
vejo sodyb. Kopgalis - unikalaus
Lietuvos kampelio - Kuri nerijos -
pakratys. ia atsiveria neaprpiami
Baltijos jros toliai, o saullydis -
tiesiog nepakartojamas.
1
KE LI A U T O J O
O D Y N LI S
Artilerija - sviediniais ir
minomis audantys
pabklai (ginklai).
Bastionas - tvirtovs kampo
ar atskiras gynybos renginys.
Fortas-tvirtintas gyny
bos statinys.
Karilionas - tarpusavyje
suderint vairaus dydio
ir skambjimo tono
varp komplektas.
J EI G U R G I A P I LV A S . . .
Puiki vieta pailsti ir pavalgyti - Friedricho pasaas, esantis
vos u keli ingsni nuo Biros tilto. Pasaas rengtas tikra
vidurami dvasia, tad pasijusime lyg atsidr vidurami
laik Klaipdos ueigoje. ia vyksta vairios vents ir rengi
niai visai eimai, tad nepraleiskime progos juose dalyvauti!
Dans upje prisivartavs laivasMeridianas" kvieia
visus didelius ir maus - skaniai pavalgyti tikrame laivo
denyje! Restoran planuojama atidaryti iki 2014 m. vasaros
vidurio, jo virtuvei vadovaus pasaulinio lygio virtuvs efas.
T il t g. 2 6 A, Kl ai p d a
w w w . p a s a z a s . l t
f Klaipdos dangoraii kompleksoK ir D" virutinje terasoje
iltuoju met laiku veikiaAmberton Klaipda" viebuio
restoranas. ia ne tik papietausime, bet ir pasigrosime
uostamiesio vaizdais.
( ^ ) Senamiestyje sikrs0ld Port" restoranas tikrai tiks
' v ' _ \ pietums ar vakarienei su visa eima. ia i anksto galima
usakyti pic kepimo pamokles maiesiems.
N a u j o j o sodo g. 1, K l a i p da
w w w . a m b e r t o n h o t e l s . c o m
v e j g. 2 0 . K l ai p d a
w w w . o l d p o r t h o t e l . l t
K A I P G I K E L I O N E
BE P R A M O G
Neidildom spdi paliks
ypatinga p r a m o g a - p l a u
kimas laivu Baltijos jra
spdingu ir vienint eliu tokiu
visoje Lietuvoje laivuVenus".
Vaikams iki 1 met i pramoga
yra nemokama.
w w w . l a i v a s v e n u s . l t
Teatro aikt - bene pagrindin
miesto erdv, pati Klaipdos irdis.
ia vertt prisiminti ir svarbiausius
miesto istorijos faktus. Kaip bdin
ga daugeliui vidurami miest,
Klaipda krsi aplink pil-tvirtov.
Galutinai senoji miesto dalis susifor
mavo XVI a. pabaigoje. Teatro aik
tje vykdavo turgs, vairios mugs,
pasirodymus rengdavo keliaujani
teat r trups, tad aiktje vir spal
vingas miestiei gyvenimas. Tiesa,
ia vykdavo ne ti k vents - aikts
prieigose buvo pastatytos kartuvs
ir gdos stulpas.
Teatro aikts paiba - bronzi
n basakojs mergaits skulptra
Taravos Anik". Skulptra vaizduoja
vokiei poeto Simono Dacho heroj,
apdainuot to paties pavadinimo
meils dainoje. Mergaits skulptra
buvo pastatyta dar XXa. pradioje,
taiau Antrojo pasaulinio karo metais
dingo, aikt grinta tik 1989 m.
Tuo pasirpino miesto garbs pilietis
Haincas Radzvilas. i meils daina
skambjo ir per jo laidotuves, prajus
vos 4 mnesiams po skulptros
grinimo Klaipdai. Teatro aikt yra
apsupta Pilies, vej ir Teatro gatvi.
P I E T S G A M T O J E @
Mgstantys ikylauti ia kelione
t ikr ai nenusivils. Klaipdos
skulptr parke galima auniai
praleisti popiet - sitaisius
ant ols pavalgyti, pailsti,
akimis apvelgti per 100 parke
sustatyt skulptr. Jas kr
daugiau nei 60 meninink!
Biros tiltas ta ip buvo pava
dintas dl netoliese j o stovjusio
Biros pastato, kur i visos Euro
pos bdavo atplukdomos preks.
Tiltas yra pakeliamasis - j e i Dans
upe plaukia laivas, eismas t i l t u yra
sustabdomas, til ta s pakeliamas
ir laivas gali laisvai praplaukti .
Kadaise laivai tu rdavo mokti
u tai, kad til ta s bt pakeltas,
taip miestas gaudavo nemaai
pajam. Per An tr j pasaulin kar
til ta s buvo sugriautas, atstatytas
1948 metais. Dabar jis paskelb
tas kult ros paveldo objektu
ir yra saugomas valstybs. Po
2007 met rekonstrukcijos
ti lt as pasipuo aminos meils
simboliais - spynelmis. Jas ia
prirakina simyljliai, jaunavediai.
Tai daug kur Lietuvoje ir usienyje
paplitusi romantika tradicija.
Biros tiltas kerta Dans up ties
Tilt gatve.
52 Painkime Lietuvos uostamiest
B Laikrodi muziejaus lankytojai
susipains su laikrodi istorija nuo
pat j atsiradimo pradios iki i
dien. ia saugomi sauls, vandens,
smlio, net ugnies, taip pat mums
jau prasti mechaniniai laikrodiai.
Labai smagu ir muziejaus kie
me - ia rengtas sauls laikrodi
parkas. Pirmasis sauls laikrodis
ia buvo rengtas 1989 m., jis stovi
paiame parko centre - fontano vi
duryje. Parke rengta domi aiktel,
kurioje pagal savo el galsime
pasakyti, kiekgi valand. Pasidom
j i anksto, galsime prisijungti prie
muziejaus edukacini program,
skirt vairaus amiaus vaikams.
Maiausieji imoks painti laikrod,
susipains su valand skaiiavimo
istorija. 3-8 klasi moksleiviai igirs
laikrodi istorij, suinos, kaip
laikas buvo skaiiuojamas senovje.
Vaikai gals apsilankyti laikrodi
dirbtuvje ir patys tapti tikrais
laikrodi meistrais!
m
K A D I LI K T
A T M I N T Y
5 1 " m o t ,,
S i' $' 1 f lg
zn zn =3 : , j 3,
P op ul iariausi i p aj rio p arsiv e-
ami suv en y rai - t ai g in t aras,
jo g amin iai, v airios kriaukl el s.
N eskub kime j p irkt i - g a l
p av y ks rast i g rai akmen l i,
kriaukl i ar n et g in t aro g ab al
l i Bal t ijos j ros p akran t je!
B Klaipdos karil ionas - sud
tingas muzikinis instrumentas,
sudarytas i 48 varp. Pirmasis
toks instrumentas Klaipdos pato
bokte buvo rengtas 1987 metais.
Karilion visoje Lietuvoje tra
tik du - Klaipdoje ir Kaune. Tad
nepraleiskime progos jo pamatyti
ir svarbiausia - igirsti. Tai padaryti
galima savaitgaliais 12.00 vai.
V I E T A E I M Y N I N E I I
N U O T R A U K A I
siaminti Klaipdoje tikrai
tursime kur - irTeatro aik
tje, ir Klaipdos skulptr
parke prie labiausiai patikusios
skulptros, ir Dans pakrantje
prieMeridiano". Panoraminiai
vaizdai nuoK ir D" dangoraii
komplekso terasos taip pat bus
lyg i atviruko.
I
P A N O R A M A csH)
Grai miesto panorama
atsiveria nuoK ir D"
dangoraii komplekso
t e r a s o s - n u o ia Klaipda
m atyt i kaip i paukio
skrydio. Pasigrokime
nepakartojama panorama
Kuri marias, Baltijos jr,
uosto vartus ir senamiest.
PatysK ir D" dangoraiiai
taip vadinami n e v e l t u i -
v ie n o ju siluetas primena K,
o kitas - D raides. K raid
simbolizuoja Klaipdos
miesto, o D - Dans
ups pavadinimus.
Naujojo sodo g. 1, Klaipda
j Vos pavelgus K ir D" dango
raii kompleks, galima pasakyti,
kodl jis taip pavadintas. Ogi todl,
kad abu dangoraiiai yra K ir D
raidi formos. K raids formos
pastate sikrusios vairios mons,
terasoje iltuoju met laiku veikia
restoranas, D raids formos dalyje
rengti gyvenamieji butai. Pastat
kompleksas jau taps Klaipdos
simboliu, o daugelis miestiei ir
miesto svei teigia, jog pakilti
komplekso apvalgos aiktel - t i
krai verta. Nuo jos atsiveria spdin
ga uostamiesio panorama.
Naujojo sodo g. 1, Klaipda
P A S I R I N KI M A S
Pajrio kempingas yra Giru
liuose (11 km nuo Klaipdos),
ant Baltijos jros kranto. Puikiai
rengta te rito rija su vaik
aidim aiktelmis, sporto
aiktynais, pi rtimis. Galsime
surengti krepinio varybas,
paaisti t in k l in , badminton,
o ialk lauavietje isikepti
alyk ar dereli. Galima apsi
stoti su palapinmis, kemperiais
arba svei namelyje.
laito g. 3, Klaipda (Girul iai)
www. campingklaipeda. l t
Etnografiniame Karkls kaime
yra kempingasPajrio Takas",
nuo kurio iki jros t i k apie
200 metr. ia apsistojus su
kemperiu, galima naudotis duu
ir kitais patogumais. Kempingo
te ri to ri jo je rengta vaik aidi
m aiktel.
Placio g. 60, Karkl
www. paj uri ot akas.l t
mrin. Tai viena pirmj mrini
pili iandienins Lietuvos t e r i t o r i
joje. Vykstant lietuvi ir kryiuoi
miams pilis buvo labai svarbus
gynybos punktas. Kai kovos bai
gsi, pilis tapo apleista ir pradjo
nykti. Dabar ilikusios ti k jos sien
liekanos ir seniausias Klaipdo
je akmeninis grindinys (XVI a.).
Pilies muziejus rengtas po ems
pylimu - bastionu. ia kadaise buvo
laikoma artilerija - vairs ginklai.
K ?! domu tai, kad Klaipdos pilis
XIII a. viduryje buvo pastatyta
tuometins Lietuvos prieinink -
Kryiuoi ordino. I pradi buvusi
medin pilis netrukus perstatyta
Apsilank Jr muziejuje, su
visa eima galsime dalyvauti
edukacinse programose. J
laikas paprastai sutampa su
mokslo metais - vyksta nuo
rugsjo iki gegus mnesio.
Per usimimusPaslaptingas
induoli pasaulis" vaikai
susipains su delfinais ir kitais
vandens gyvnais. Juk domu
pamatyti, kaip ie draugiki gy
vnai yra auginami, ko imoksta
dresiruojami treneri. Btent
su delfin treneri profesija
supaindina pamokldomio ji
profesija - delfin treneris". Kuo
mes panas ir kuo skiriams
nuo delfin? Tai pads atsakyti
pamoklDelfinas ir a".
U I Kopgalis - Kuri nerijos iky
ulys, kur i vienos puss skalauja
Kuri marios, i kitos - Baltijos
jra. mons Kopgalyje apsigyve
no palyginti neseniai - ti k XIX a.
pirmojoje pusje. Taiau naujaku
riams teko greitai palikti vietov ir
apsigyventi pietinje Kuri nerijos
dalyje, nes Kopgalyje nuolat siaut
vjai. Vliau ia buvo rengti vyr
ir moter papldimiai, tad i vieta
tapo pirmj poilsiui pritaikyta er
dve Kuri nerijoje. XIX a. antrojoje
pusj Kopgalyje buvo pastatytas

f o r t a s - j i s buvo reikalingas Klaip
dos uosto apsaugai.
Dabar Kopgalyje ilikusios maos
kapinaits, kuriose palaidotas vie
nas pirmj laiv kapiton Lietuvo
je Liudvikas Stulpinas. Taip pat ia
galima apirti etnografin vejo
ir dresiruojami delfinai. Jiems
draugij palaiko i tolimosios
Kalifornijos (Jungtini Amerikos
Valstij) atkeliav didiuliai jr
litai. Smagiausia pramoga - i
j r gyvn pasirodymai.
Smiltyns g. 3, Klaipda
www. muzi ejus.lt SIS
sodyb. J ivyd, suprasime, kaip
senovje gyveno vejai, kokia buvo
j kasdienyb, pagrindiniai darbai
ir rpesiai.
Vienintelis Lietuvoje Jr mu
ziejus sikrs Smiltynje, Kuri
nerijos pakratyje. ia ivysime
daugyb akvariumuose plaukiojan
i uv, vairi Baltijos ir tolimes
ni jr gyventoj, kriaukli, koral
kolekcij. Specialiame pingvinams
rengtame pingvinariume ivysime
iuos didingus paukius. Gal ie
gyvnai mums primins linksm ani
macin film Pingviniukas Lolo"?
Jau daug met muziejuje gyvena
ruoniai, iaurs jr litai - kaip
domu bus juos pamatyti. Nepa
mirkime apirti muziejuje saugo
m dideli senj laiv.
Atskira Jr muziejaus da
lis - delfinariumas, kur auginami
Smiltyn-Juodkrant-Nida
Trukm: 1 diena (10-12 vai.)
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 5
Kaina: 5
Kuri nerija yra viena stabiausi
Lietuvos viet - retas lietuvis nra
girdjs apie unikalias auksines
vjo pustomas kopas, Kuri nerijos
kratovaizdius, jaukias gyvenvietes
ir sensias vej sodybas. Iskirtine
augalija ir gyvnija, kultros ir ar
chitektros paveldu garsjanti vieta
pasiymi savita, nuostabiai jaukia
ir ramia atmosfera, traukiania ke
liautojus i viso pasaulio. Kuri ne
rija - 98 km ilgio ir 0,4-4 km ploio
smlio kop pusiasalis, iskirtinis
mogaus ir gamtos krinys, - rayta
j UNESCO Pasaulio paveldo sra
. Tad keliaukime j nepaprasto
groio kampel, skalaujam Kuri
mari ir Baltijos jros vanden.
-
'
-
L
O---
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Kopa - vjo supustyta smlio
kalva, paprastai susiformavusi
j r , eer pakrantse, lygumo
se (dykumose).
Kriktas - krikionikas
antkapinis paminklas, bdingas
pamario kratui. Skirtingai
nei prasti paminklai, kriktai
bdavo statomi ties mirusiojo
kojomis. Vyr ir moter kriktai
skirdavosi: vyrams danai statyt i
paminklai su ipjaustytais irg,
pauki motyvais, moter
kriktuose vyravo irdies,
augal formos.
Vtrung, kitaip dar vadinama
vjarode, - renginys, skirtas
vjo krypiai nustatyti. mons
vtrunges naudojo nuo senovs,
siekdami nustatyti vjo krypt.
Ilgainiui paplito puonios,
dekoruotos vtrungs, kurias
ikeldavo ant nam stog,
laiv stieb.
I Klaipdos Naujojoje perkloje
keltu persikelkime Smiltyn -
kelion pradsime prie Lietuvos
jr muziejaus Q . Tiesa, nuo
2013 met pabaigos muziejus
udarytas rekonstrukcijai, tad jei
j o ekspozicij apirti ir negalsi
me, keliaukime delfinarium. Bus
tikrai domu ivysti ia rengiamus
delfin pasirodymus!
I Smiltyns keliaukime tiesiai
Juodkrant Q - antr pagal dyd
Kuri nerijos gyvenviet. Rad kur
pasistatyti savo automobil, eikime
pasivaikioti po nedidel Juodkran
ts centr Kuri mari pakrantje.
Nepamirkime aplankyti unikalios
Juodkrants vtrungi galerijos Q .
alia rasime aukt ir mediais
apaugusi kop - Ragan kaln Q .
Pasivaikiokime, pailskime,
vaikams labai patiks ant kalno
sustatytos medins skulptros -
ant j galima usilipti, pasisupti,
paaisti. Ir visai nesvarbu, kad tai -
velniki ir raganaii skulpt
r os -j os visai nebaisios!
Toliau judkime Nagli gam
t in io rezervato link. Pakeliui, ti k
ivaiav i Juodkrants, usukime
kormoran (pauki, gyvenan
i miku apaugusiuose vandens
te lk in i pakraiuose ir salose)
stebykl. Pasiek Nagli gamtin
rezervat, ivysime vien sp
dingiausi Kuri nerijos vie
t - Mirusias kopas B . Jos taip
pavadintos todl , kad kadaise po
savimi palaidojo (upust smliu)
net kelet gyvenviei. Nagli
kaimo gyventojai nuolat keldavosi
i vienos vietos kit, o galiausiai
apleido i vietov. Iskirtin rezer
vato kratovaizd galime ivysti ti k
J EI G U RG I A P I L V A S ...
T uvies mgjai turt usukti Juodkrants ueigvejon", kurioje
f gals pasimgauti vieios Kuri mari uvies patiekalais.
L. Rzos g. JO, Juodkrant veikia t i k sezono metu)
f i l i ) Usuk kavinKolibris", papietausime ir pasigrosime Nidos
' prieplaukos vaizdais.
Nagli g. 14, Nida ( veikia t i k sezono metu)
U i
* * *
*
.. " % *
X, / 1
J i
\ J
T(U i! Nordami pasimeqauti tikru Nidos svetinqumu, usukime i kavine
m?
^ Kuris", Nidoje veikiani jau 15met.
Nagli g. 29, Nida (veikia visus metus)
K A I P A T S I R A N D A
G I N T A R A S ?
r
ingsniuodami Nagli paintiniu
taku (ne taku rezervate vaikioti
draudiama). ia rengti riboen-
kliai, pus trasos driekiasi mediniu
takeliu, kita - per vjo pustom
sml. Tako pabaigoje atsiveria
nuostabus vaizdas j Kuri marias.
Pasimgav nenusakomo
groio gamtos peizaais, vykime j
didiausi Kuri nerijos gyvenvie
t - Nid Q . Pasistat automobil
Nidos centre, pasigrokime Kur
i mari pakrante ir prieplauka,
jacht uostu. Ant Urbo kalno rasi
me ikilus Nidos simbol - raudo
nai balt vytur Q . Nepraleiski-
me progos jo apirti i ariau!
Kelions pabaigoje laukia Kuri
nerijos gamtos stebuklas - Nidoje
esanti Parnidio kopa Q . Aplink
j vingiuoja paintinis takas. Kopos
viruje ikils nuo audr nukentjs
ir atstatytas sauls laikrodis-kalen-
dorius Q . Tai nuostabiausia vieta
po spdi kupinos dienos palydti
Kuri marias besileidiani saul.
( I Vienintelis Lietuvoje Jr mu
ziejus sikrs Smiltynje, Kuri
nerijos pakratyje. ia ivysime
daugyb akvariumuose plaukiojan
i uv, vairi Baltijos ir tolimes
ni jr gyventoj, kriaukli, koral
kolekcij. Specialiame pingvinams
rengtame pingvinariume ivysime
iuos didingus paukius. Gal ie
gyvnai mums primins linksm
animacin film Pingviniukas
Lolo"? Jau daug met muziejuje
gyvena ruoniai, iaurs jr litai -
kaip domu bus juos pamatyti.
Nepamirkime apirti muzieju
je saugom dideli senj laiv
ekspozicijos.
Atskira Jr muziejaus da
lis - delfinariumas, kur auginami
ir dresiruojami delfinai. Jiems
draugij palaiko i tolimosios
Kalifornijos (Jungtini Amerikos
Valstij) atkeliav didiuliai jr
litai. Smagiausia pramoga - i
jr gyvn pasirodymai.
Smiltyns g. 3, Klaipda
www. muzi ej us.i t
Gintaras - tai paprasiausi mili
jon met senumo pu sakai.
Gintaras minimas dar X a. pr. Kr.
asiriei dantiratyje. Jame
pasakojama, kad Baltijos jroje,
kur vieia iaurin vaigd,
pirkliai gaud geltonj gintar.
Seniausieji gintaro radiniai
Lietuvoje yra neolito laikotarpio
(4 000-1 600 m. pr. Kr.). Gintaru
Baltijos juros regione buvo
prekiauta dar akmens amiuje.
Gintaro kelias nuo Baltijos
jros drieksi Adrijos jros
link. Gamtininkai, pradj
domtis gintaru, nustat, kad
jis susidaro spygliuoi medi
sakams pakliuvus em ir
sukietjus. Gintaro gaballiai
vienas nuo kito skiriasi kietumu,
skaidrumu, forma, atspalviais.
J bna gelton (nuo viesaus
iki raudono), taip pat balt,
netgi alsv, mlyn. Gintaras
kasamas i ems ir jros
dugno, taip pat renkamas jros
pakrantse. Gintaro randama
ne tik Lietuvoje, bet ir kituose
pasaulio kratuose, o JAV,
Kanadoje ar Sibire Baltijos
jros gintaras laikomas
labai vertingu.
Dirbini parduotuvse ar
galerijose galima ivysti gintaro
gabaliuk su juose sustingusiais
vabzdiais, augal dalelmis. Tai
vadinamieji inkliuzai - intarpai
skaidriame gintare, susidar
augalams ir vabzdiams kliuvus
dar minkt sak mas. Tad
gintaro inkliuzuose galime
ivysti gamtos, egzistavusios
prie milijonus met, dalel.
J E I L I E T I N G A
D I E N A . . .
Nepraleiskime progos aplankyti
Gintaro galerijos-muziejaus
Nidoje, kuris kurtas gintaro
entuziast Mizgiri eimos
pastangomis. ia susipainsime
su gintaro ypatybmis, suinosi
me, kaip jis susidar, kokios
yra j o rys, kuojos skiriasi.
Ivysime vairiausi gintar
kolekcij - didiausias gintaras
sveria net 3 kg! Muziejuje
saugomas unikalus gintaras su
viduje esaniu sraigs kiauteliu,
kliuvusiais vorais ir net drieu.
Vienas domiausi ekspona
t - p a s l a p t i n g a i dingusio
Juodkrants gintaro
kambario rekonstrukcija.
Pamario g. 20, Nida
www.ambergallery.lt
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Vienas unikaliausi suveny
r-pamario krato vtrun
gs, nes niekur kitur Lietuvoje
toki kurik vjarodi
daugiau nra. Tok suvenyr
galima sigyti Juodkrants
vtrungi galerijoje.
Q Juodkrant - jauki gamtos
apsuptyje sikrusi gyvenviet,
istorinis-urbanistinis draustinis. Per
kelis imtmeius Juodkrants planas
iliko nepakits. Siaura Kuri mari
pakrantje net 2 km besidriekianti
vietov yra taisyklingo linijinio pla
no gyvenviet Lietuvoje.
Juodkrants apylinkse mons
gyveno nuo seniausi laik - tai
rodo akmens amiaus radiniai.
Pirm kart raytiniuose alti
niuose 1429 m. paminta vietov
i pradi krsi kitoje vietoje,
ariau jros (2,5 km nuo dabartins
gyvenviets). Tok Juodkrants
judjim " lm gamtos jgos -
vjas pust sml ir formavo kopas,
taip versdamas vietinius gyventojus
prisitaikyti prie toki gamtos slyg.
Juodkrants gyvenviets cen
tr e nuo XIX a. pabaigos ilikusi
evangelik liu te ro n banyia,
yra vejybos uostas, grai jacht
prieplauka. Nuo sen laik i
vietov garsja ne ti k kaip vej
kaimelis, bet ir kaip poilsio oaz
ramybs isiilgusiems monms.
ia gausu senj poilsini vil
ir vasarnami.
1
EI Vtrungi galerijoje, kurtoje
vtrungi entuziast eimynos,
susipainsime su pamario kratui
bding vtrungi istorija. Patys
galsime sigyti i grai meno k
rinli. Vtrungs atsirado 1844 m.,
kai buvo vesta nauja vejybini
laiv enklinimo sistema - staia
kampiai skardiniai skydai. Jie bda
vo imarginti keliomis spalvomis,
papuoti raudonai balta vliavle.
Vtrung sudaro virn, priev
jin ir pavjin dalys. Labiausiai
ipuoiama - pavjin dalis, kurioje
neretai atsispinddavo ir gimtojo
vej kaimo motyvai - banyia,
namai. Dviej vienod vtrungi
niekada nebdavo - kiekviena j
unikalus dirbinys, lyg meno krinys.
Paprastai jas vejai padirbdindavo
jroje, kai tinklai bdavo umesti
ir reikdavo laukti laimikio. Usu
kime Juodkrants galerij ir patys
sitikinkime vtrungi groiu.
L. Rzos g. 13, J u o d k r a n t j
60 Kelion po Kuri nerij
Jeigu kelions metu saul
lepina iluma, nepraleiskime
progos pasimgauti gamta ir
surengti ikyl. Tampuikiai tiks
Ragan kalnas, kur galsime
prissti ant suoliuk.
U I Ragan kalnas - i ties visai
ne kalnas, o imtametmis pui
mis ir krmynais apaugusi kopa,
ikilusi net 42 metrus. Kol kopa dar
nebuvo apaugusi mediais, nuo jos
atsiverdavo nuostabi Kuri nerijos
panorama. Pasak legendos, kadaise
ant kalno puotas keldavo raganos
ir velniai, ia lankydavosi net pati
vyriausioji ragana Rag, todl i
vieta ir buvo pavadinta Ragan
kalnu. Ypating vietovs aur pa
juts Juodkrants girininkas Jonas
Stanius suman, jog droybos meis
trai galt sukurti senj pasak ir
legend veikjus ir iomis skulp
tromis papuoti Ragan kaln.
Idja pradta gyvendinti 1979 m.,
bgant metams skulptr vis
M IRUS I K OP
L E G E N D A
daugjo ir galiausiai j ia ikilo per
80. iandien Ragan kalnas gyvas
lygtais laikais, kai tikrosios raganos
ia rengdavo savo sskrydius.
E Mirusios kopos dar inomos
Pilkj kop pavadinimu. 1675-
1854 m. ia buvo upustyti net keturi
vej kaimai, kurie dar ir dabar dunk
so kakur giliai po smlio danga. Kad
ir kaip mons stengsi kovoti su vis
pustomu ir slenkaniu smliu, gamta
juos nugaljo ir privert isikelti
kitas Kuri nerijos gyvenvietes. Per
Mirusias kopas driekiasi dalis Nagli
gamtinio rezervato paintinio tako,
tad juo eidami ivysime Agilos kop
(53 m aukio).
senuoju laivuKuris", burlaiviu
Lana". Silomi vairs marrutai po Kuri
marias: NidaMings kaimasUostadvarisNida,
Nida-Mirusios kopos-Juodkrant-Nida. Kelions Nidoje ms laukia neprastos pramogos! Paai
rengiamos tiek grupms, tiek ir pavieniams
keliautojams. Tiksl ivykimo laik patogiausia
pasitikslinti telefonu (tel. 8684 78707).
w w w .j o v il a . lt
kime suvju valdydami jgos aitvar, aero
buriuodami vjarat, taip pat dalyvaudami o
taciniuose aidimuose ar audydami i lanko.
w w w . irk l a k o j is . lt
Kuri nerijos kopos yra
palaidojusios ne vien kaim.
Bene inomiausia-Karvaii
kaimo, kur smliu upust
Mirusios kopos, istorija. Karvai-
iaibuvo gana didelis kaimas,
turjs savo pradios mokykl
ir banyi. Vietiniai gyventojai
kovodavo su siautusiomis gam
tos stich ijomis-smlis nuolat
upustydavo j namus, tad
ie keldavosi i vienos vietos
kit. Pasakojama, jog i pradi
smlis upust kaimo gyventoj
namus, tada banyios duris,
mons kopiomis lipo per
langus, koi griuvo jos stogas.
Galiausiai visi gyventojai paliko
kaim, taiau ir vliau jiems
ilgai ramybs nedav piktoji
smlio dvasia. Sakoma, kad
ir iandien Mirusiose kopose,
nurimus aplinkiniams garsams,
galima igirsti upustyto
kaimo gars.
I B V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
Vienags Kuri nerijoje metu
ivysime daugyb viet, kurias
norsis a m inti nuotrau
kose. Nusifotografuokime
gamtos a p s u p t y j e - u li p
an t Parnidio kopos ar Nagli
paintiniame take. 0 linksm ir
nuotaiking nuotrauk pasida
rysime apglb raganikt ar
velniuk an t Ragan kalno.
K I T A S
Po Kuri nerij galime keliauti
ne t i k automobiliu. ia lengvai
rasime kur isinuomoti dvirat
ir keliauti nutiestais dvirai
takais nuo Smiltyns per
Juodkrant, Pervalk, Preil iki
Nidos. Bendras dvirai tako
ilgis yra 53 km. Trasos nesu
dtingos, nra aukt kalni,
rengtos poilsio aiktels.
Nida - didiausia ir populiariau
sia Kuri nerijos gyvenviet. Nida,
kaip ir Juodkrant, ne visada buvo
sikrusi toje vietoje, kurioje j
matome iandien. Pirm kart pa
minta dar 1366 m., Nidos gyven
viet nuo dabartins vietovs buvo
nutolusi net 2 km. Tad Nida yra ne
ti k poilsiautoj taip mgstamas
kurortas, bet ir sen istorij tu ri n ti
gyvenviet. ia ivysime etnogra
fin vejo sodyb, gintaro galerij,
evangelik liuteron banyi
(pastatyt 1888 m.), alia vento
vs - etnografines kapines, kurios
Nidos vyturys - vienas didiau
si ir svarbiausi vyturi Lietuvos
pajryje. Statinys, kurio auktis
siek 27 m, buvo sumrytas 1874
ypatingos tuo, jog ia vietoj pras
ti ni antkapi dal kap ymdavo
mediniai kriktai. Kriktai bdingi tik
Vakar Lietuvai, tai vieni seniausi
antkapini paminkl alyje.
metais. Iki jo ved takas, kur suda
r net 200 laipteli. Deja, Antrojo
pasaulinio karo metais besitrau
kiantys vokiei kariai susprogdino
vytur. Laipteliai iliko, tad jais
lipdami galime pastebti ikalt
senovin sauls enkl. Dabar
galime ivysti ti k po karo atstatyt
pastat - nebe plytin, o imryt
i gelbetonini blok, siekiant
29,3 m aukt. Tad dabar vyturyje
rengtas kritolinis lis, pagamintas
Ukrainoje, i pradi buvo parodoje
Pranczijoje ir netgi peln apdova
nojim. Tad kol buvo atgabentas
Nid, jis sukor nema keli. Pa
grindin Nidos vyturio paskirtis -
specialiais signalais (2 trumpais ir 1
ilgu blyksniu) informuot i laivus, jog
ia uosto nra. vyturys veikia auto
matikai, viesos blyksniai siuniami
t i k tamsiuoju paros metu, o radijo
vyturys veikia be perstojo.
P A N O R A M A <H>
Kas nenort atsidu rti
paiame aukt kop
viruje ir prie akis regti
Kuri mari platybes...
Ulip ant 52 m aukio
Parnidio kopos (ia rengta
apvalgos aiktel), iuo
gamtos kampeliu susia
vsime i naujo. Nuo kopos
atsiveria Nidos gyvenviets
vaizdai, tyvuliuojanios
Kuri marios, vejams keli
rodantis senasis vyturys,
plaiausia Kuri nerijos vie
ta - Bulvikio ragas. Giedr
dien galima ivysti ir kitoje
Kuri mari pusje esant
Vents rago pusiasal.
P A R N I D I O KOPOS
S A U L S L A I K R O D I S
Sauls laikrodis-kalendo-
rius ant Parnidio kopos ikilo
1995 m. pavasar ir buvo skirtas
Nepriklausomybs atgavimui
paminti. Kalendori sukr
net keletas autori: architektas
Riardas Kritapaviius, senosios
astronomijos specialistas Libertas
Klimka ir skulptorius Klaudijus
Pdymas. Statinio auktis siek
net 12 m (2 m po eme). Parnidio
kopos - vieni ntel vieta Lietuvoje,
idealiai ti nkanti tokiam laikrodiui,
nes nuo ia atsiveria platus hori
zontas. 1999 m. uraganas Anat ol i
jus nuniokojo sauls laikrod, kur
laik jis stovjo apleistas ir apgriu
vs. 2011 m. atstatant j paminkl,
buvo sukurtos dar trys skulptros,
simbolizuojanios svarbius gamtos
vykius: iemos saulgr, pavasa
rio lygiadien ir rudens lygiadien.
elis, kuris yra ir laikrodio
rodykl, apibganti kasdien
savo rat, krinta nuo laikrodio
obelisko, pastatyto kopos
aiktels centre. Valand ir
pusvalandi ymos ikaltos
ant puslankiu ikilusi nedi
deli pakop. Po vien pakop
skirta kiekvienam mnesiui,
dar k e t u r io s - s a u l g r ir
lygiadieni dienoms. Pakop
forma primena vjo pustom
kop smlio sluoksnius.
Stebint laikrod ilgiau, galima
i t ik r j labai aikiai pamatyti
laiko tkm.
Dl savo spdingo dydio (52 m
jros lygio) ir groio Parnidio
kopa tapo viena mgstamiausi
Kuri nerijos lankytoj viet. Ukilus
ant kopos atrodo, jog saul kyla ir
leidiasi vandenyje. Dalis kopos yra
apeldinta, o dalis natraliai pustoma
ir formuojama vjo bei smlio. Pie
tuose ivysime eliais imargintas
keliaujanias kopas, susiformavusias
dl mogaus veiklos dar XVIIXVIII a.
Natrali puyn kirtimas paeid
natrali gamtos pusiausvyr, todl
slenkanios kopos upust vis gy
venviet. Pavelg iaur, pamatysi
me XIXamiuje pasodint kalnapui
kilim, kuris buvo skirtas keliaujan
ioms kopoms suvaldyti.
Vilniaus g.-Talkos eero pakrant-Kryi kalnas
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 5
Kaina: 4
Dvirai, okolado, Katin, Po
licijos muziejai, septyni sauls
stebuklai, linksmos ir keliautojams
mojanios skulptros, tryktantys
fontanai ir gelein lap eero
pakrantje... Kad iuos visus
objektus aplankytume, po vis
Lietuv vainti tikrai nereiks.
Tereiks dien praleisti iauliuose,
kurie nuo seno vadinami sauls
miestu, - iauli apylinkse ka
daise vyko garsusis Sauls mis.
Spjama, kad mio vieta yra apie
20 km iaur nuo iauli.
6
308m
153 nV
327.m
524 m
212m
378 m
iauliai
395 m
P r d e l i o t v .
p w - l y \
ST7j
v'*/T~
PMnBB^n
'Og
'/ .WA
. x M M
B,
r / K
*/
Hfo#r5
SSlr^mwW.J * 4
u
r y a
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Bulvaras - mediais, krmais,
glmis apeldinta gatvs dalis
skirta pstiesiems.
Pats graiausias iauli mies
t e -psij bulvaras Q , kurio
pradi ir pabaig rmina emaits
ir Tils gatvs. Sakoma, kad taip,
kaip Paryius didiuojasi Eliziejaus
laukais, o Londonas Big Ben"
laikrodiu, taip iaulieiai - ia
psij alja. Tad palikime auto
mobil psij aljos prieigose ir
pasivaikiokime. Jei oras graus,
galime prissti vienoje i lauko ka
vinuki - ia j gausu. Prie iauli
turi zmo informacijos centro 2013
met ruden duris atvr Nacio
nalini lli muziejus (Vilniaus
g. 213) - ia net 800 llyi pa
puotos skirting ali drabuiais.
Tolliau prie gatvs fontane nu
tp du pelikanai - tiesa, tai ti k dvi
skulptros, taiau apie jas sekama
labai domi pasaka. Kadaise du
simylj pelikanai atsiskyr nuo b
rio ir, uuot skrid pietus, pasuko
iaur. Skrisdami pro iaulius jie
nutp prie balos atsigerti ir burti
nink juos pavert akmenimis.
Kitas giedantis pauktis - kitapus
gatvs. Esame Gaidio laikrodio
aiktje 0, kur stovi domus
Gaidio laikrodis. Perj Vasario
16-osios gatv, pakelkime vir
akis - ant vaistins stogo smagiai
sau vaiktinja katinai (metalins
skulptrls). Sakoma, kad katinai
stengiasi papulti vidun vaistin vale
rijono, mat vaistin turi Valerijono"
vard. Eikime tiesiai per aljoje sto
vini ark. Miestieiai sako, kad i
arka stebuklinga - jei sugalvoji nor
ir pro j praeini - noras isipildo. Tad
sugalvokim nor ir pirmyn! Metas
aplankyti muziejus. Suaugusiesiems
I A U L I P A S I D I D I A V I M A S
Isukus i pagrindinio kelions marruto kelio,
galima aplankyti iauli miesto pasididiavi
m - Chaimo Frenkelio vil (Vilniaus g. 74).
Chaimo Frenkelio viloje su parku ir j puoianiu
fontanu rengtos muziejaus ekspozicijos. Jose
pasakojama apie senuosius vilos gyventojus
Frenkelius. Vil pastats Ch. Frenkelis buvo
vadinamasod karaliumi", nes turjo odos
fabrik ir buvo vienas garsiausi vis laik
iauli pramoninink.
G E L E I N K E L I O
M U Z I E J U S
iauliuose gausu muziej, tad,
be Dvirai ir okolado muziej,
neaplenkime ir Geleinkelio
muziejaus ekspozicijos.
Dubijos g. 46, iauliai
Siaurojo geleinkelio garveys
tikriausiai labiau patikt aplankyt'
Auros" muziej, kuris yra sikrs
Chaimo Frenkelio viloje, Geleinkeli,
Vandentvarkos ar net Vyriausiojo
policijos komisariato muziejus, taiau
iandien prisijunkime prie maj
keliautoj, kurie didesn susidomji
m rodo aplankyt Dvirai ir okola
do muziejus. U Rds fontano, prie
dar vienos arkos, rasime Dvirai
muziej Q . Bt'nai ia usukime ir
susipainkime su dviratuk istorija.
Galsime pamint ne t k i dien,
bet ir didiojo menininko ir iradjo
Leonardo da Vinio laik dvirat! U
muziejaus - dar vienas fontanas,
kart - su trimis paukiais.
Gr automobil vaiuokime
labai skani" viet - okolado
muziej Q . domi ne t k beveik
keturi tkstani met okolado
istorija - maga paragaut pai gar
diausi okolad! Tikrai ivysime
ir netoliese vir kylant didel
raudon bokt. Ar atspsite, koks
tai boktas? Ne pilies, ne banyios,
o t e s io g paprasto vandens boktas!
Kai mieste buvo nutstas vanden-
t e k i s ir kanalizacija, ia ikilo ir is
statnys. Jame i poemi buvo pa
keltas vanduo miestui t e k t . Dabar
ia veikia Vandentvarkos muziejus.
Pats metas keliaut prie iauli
miesto simbolio - sauls laikrodio
Vilniaus g. 183, iauli ai
j j t y ^ ) I Charlie pizza" sikrusi prekybos centre,,Sauls miestas"
I v-~-/ 1 treiame aukte, silo paragauti vairi ri pic ir lengv
ukandi. Picerijoje rengtos laipyns vaikams.
S t S E
Tils g. 109, iauli ai (Sauls miestas")
www. char li e. lt Hv j r r i
Retro stiliaus kavin,,Retro" laukia vis - dideli ir ma.
LILI
1 Kavinje eksponuojami daiktai, kuriuos t u rb t prisimename
UJJ
turj ar mat seneli namuose.
L E G E N D A A P I E
TA LK O S EER
Apie io eero atsiradim
pasakojama l e g e n d a - e s
kadaise mons ivydo danguje
lyg debes kybant didel eer
su daugybe uv ir pauki.
Viena senol prisimin, jog
atspjus eero vard is nusileis
ant ems. Visi m spti jo
vard, o vienas vaikas itar:
Telkva!" Eero vandenys suo
ir su dideliu trenksmu nusileido
rytinje miesto dalyje, kur
ty vu li uoja iki iol.
aikts Q , esanios prie Eero
gatvs. Visa aikt - vienas didelis
laikrodis su jo viduryje stovinia
aulio skulptra. Kiekgi iuo metu
valand? Tereikia pairti, kur
aiktje nuo skulptros krinta
elis. Kiek daug domybi iauli
mieste! Prie aikts palik automo
bil, skubkime prie ia pat esanio
Talkos eero Q . Taku, vedaniu
pakrants link, nueikime kelet
metr ir prie ms akis atsivers ne
t i k eero panorama, bet ir didels
laps skulptros vaizdas. iaulieiai
juokauja, kad Vilnius tu ri gelein
vilk, o iauliai - gelein lap.
Surenkime ikyl papldimyje,
pastatykime smlio pil, atsips-
kime. Papramogav Tils gatve
ivaiuokime magistralin keli.
Ms laukia garsusis Kryi kal
nas Q , visas nusagstytais kryi
kryeli. Ivaiuojant i miesto
centro, kratovaizdis keiiasi - keli
pradeda supti mediai, nuosavi
namai, kur laik matyti ir Talkos
eeras. Paskui keli apsupa laukai.
Prieais Kryi kaln sikrs
iauli rajono turizmo ir verslo infor
macijos centras. Geltono dolomito
ir raudon plyt centro pastatas
neisiskiria i Kryi kalno peizao:
jis leistas em, yra kitapus kelio, jo
stogas apstas ole. Nuo centro labai
patogu psiomis pasiekti pai Kry
i kalno viet. Automobil palikime
stovjimo aiktelje ir poemine
perja pasieksime Kryi kaln.
V Y R I A U S I O J O
P O L I C I J O S
K O M I S A R I A T O
M U Z I E J U S
iame muziejuje
eksponuojama policijos
pareign apranga,
kepurs, vairs enklai,
medaliai, ginklai.
Auros ai. 19, iauli ai
Tei. (8 41) 397 522
(dl muziejaus l ankymo
t ar ti s i anksto)
68 Sauls ir muziej miestas
BT1 iauli miestas pradjo kurtis
Vilniaus ir Tils gatvi sankirtoje.
Vilniaus gatve kadaise jo transpor
tas, taiau 1976 m. eismas ia gatve
buvo sustabdytas, ia nusidriek
unikalus iauli miesto psij
bulvaras, kur susirinkusieji smagiai
urmuliuodavo ir leisdavo laisvalai
k. Psij bulvaras, isaugojant
istorin palikim, iklotas grindiniu,
jaukiai apsodintas medi alja,
apstatytas suoleliais. Gatv puoia
smulkioji miesto architektra,
isaugota per rekonstrukcij. Atilus
orams bulvaras atgyja, ia poilsiau
tojai smagiai vainjasi dviraiais ar
rieduiais. Miesto sveius Vilniaus
gatvs erdvse suburia ne tik
kavins, bet ir vykstanios miesto
vents, mugs.
P U S D I E N I S
A L I K
M A L N I N I N K O
S O D YB O J E
aliki malnininko sodyba
pritaikyta paintiniam ir kult
riniam turizmui: restauruotas
XIX a. antrosios puss aliki
vjo malnas su autentika
grd malimo ranga, atstatyta
malnininko troba, graiai
sutvarkyta teritorija.
Sodyba jau tapo populiaria
vieta eimyniniam poilsiui-
ia svetingai pasitinkamas
ir didelis, ir maas. Saugioje
kaimikoje aplinkoje kiekvienas
randa irdiai miel pramog:
rengta aidim aiktel, vaik
pamgtos medins spyns bei
karusels, poilsio zonos. Sody
ba - tai puiki vieta turiningam
laisvalaikiui, eimos ikylai.
Architekt g. 73, iauli ai
htt p: // www. ausr osm uzi ej us. lt /
Ekspozicij os/Zaiiukiu-malunininko-
sodyba
^ 1 Gaidio laikrodio aiktje laik
skaiiuoja 1975 m. pastatytas lai
krodis. Laikrodio sumanytojas - Vi
lius Puronas. Statinys ypatingas tuo,
jog atvykusius pasitinka giedanti
gaidio skulptrl, aiktje pirm
kart nuskambjusi per iauli
miesto jubiliej (2003 m.). Gai
dio laikrodis nuskamba du kartus
per dien: vidurdien ir 18.00 vai.
Susirinkusieji laikrodio aiktje yra
pasveikinami lietuvi, angl, vokie
i, prancz, rus, ispan, ved ir
kitomis kalbomis.
j&S E
Vilniaus g. i r Tils g. sankrya
S bfiEffS w ww . ti c . s i a ul i a i . I t / a rt i c l e / vi e w / 4 0 /l / 7 5
V I E T A E I M Y N I N E I 1^
N U O T R A U K A I
Nusifotografuokime prie iauli
miesto simboli-Gaidio
skulptros Vilniaus gatvje
arba geleins laps Talkos
eeropakrantje. Asmenin
nuotrauk album taip pat
galsime papildyti siamin
prie Dvirai muziejaus kieme
esanio didelio dviraio.
BE P R A M O G
iauli miesto pietinje dalyje
ply ti vaikams skirtas parkas
Berynlis". ia rengtos vaik
aidim aiktels, riedleni
trasa, veikia mini zoologijos
sodas, v a s a r - la b ir in t a s ,
iem - iuoykla. Park puoia
i medio idrotos skulptros
Arklys",Karv",Pasak sene
lis". Specialioje aiktelje galima
isinuomoti ir paaisti didiu
liais achmatais ir akmis, taip
pat pavainti standartiniais ir
netradiciniais dviraiais. rengta
ir un dresavimo aiktel.
Gegui g. 55, iauli ai
B Vienintelis specializuotas dvira
i istorijai skirtas muziejus Lietu
voje lankytojus pasitinka atnaujinta,
interaktyvia, vaikams ir jaunimui
pritaikyta ekspozicija Dviratis
technologij pasaulyje". Muziejuje
sukurtas interaktyvus stendas su
virtualiomis plento dvirai traso
mis. Reikia t i k ssti ant dviraio,
pasirinkti marrut, minti pedalus ir
pasinerti virtualios trasos pojius.
Taip kiekvienas gali ibandyti plento
dvirai sport.
Tiems, kurie nori pasivary
ti, siloma tai padaryti stende
Ami lenktyns". Tiek suaugu
siajam, tie k vaikui daug diaugs
mo suteiks varybos iuolaikiniu
dviraiu ir pagal beveik penki
imtmei senumo brinius nau
jai padarytu mediniu dviraiu.
Muziejuje pristatoma ir netradi
cin transporto priemon - velo
mobilis. Juo kvieiama virtualiai
pakeliauti po iaulius.
Lankytoj patogumui rengta
poilsio zona, sukurta speciali infor
macin erdv.
Vilniaus g. 139, iauli ai
www.ausrosmuziejus.lt/Ekspozicijos/Dviraciu-muziejus S r
okolado muziejus mena
Rtos" saldaini fabriko veikimo
laikotarp, prasidjus 1913 m., kai
Antanas Griceviius savo namuose
sireng karamels virimo prietais.
Saldaini dirbtuv, kurioje buvo
gaminami karameliniai ir okoladi
niai saldainiai, gavo Rtos" vard,
nes A. Griceviius norjo pabrti
lietuvikum ir unikalum. R
tos" saldaini buvo skanaujama
ne ti k Lietuvoje, bet ir u jos rib.
Muziejuje lankytojai susipains su
okolado istorija, o okolado sma
liiai smagiai laik leis dirbtuvje.
Pamokli metu pasijusime tikrais
okolado meistrais ir pasigaminsi
me savo svajoni skanst.
H
Tils g. 133, iauli ai F^-t;
www.sokoladomuziejus.l t H
m
Sauls laikrodio aikt yra
apskritos laikrodio formos, su
metaliniais skaitmenimis. Laikro
dio valand skaiiai amina Sauls
mio metus. Atvykusius suavs
aikts viduryje stovinti kolona, ant
kurios - 4 m aukio paauksuota
bronzin aulio skulptra. Nuo
aulio", danai vadinamo Auk
siniu berniuku", krintantis sauls
elis rodo laik. Iskirtins skulp
tros autorius - Stanislovas Kuzma.
Sauls laikrodio aikt yra vienas i
septyni sauls objekt, kurie iau
liams suteikia Sauls miesto vard.
Eero g. i r alkauskio g. sankrya
m
Talkos eeras, dar vadinamas
Talos arba Telkos vardu, yra 2 km
ilgio, 550 m ploio ir 56,2 ha ploto.
iaurinje dalyje per nendrmis ap
augusi ssmauk susijungia su Gin-
kn eeru. Eero pakrants tankiai
apaugusios nendrmis, vendrais.
Rytinje eero dalyje rengtas 5 km
ilgio Talkos ekologinis takas, susi
dedantis i 23 stoteli. Kiekvienoje
i j yra stendai, supaindinantys su
vietos gyvnais ir augalais.
K A D I L I K T
A TM I N TY
Kryi kalne kaip atminimo
ir apsaugos enkl btinai
pakabinkime ir savo kryel.
Q Kryi kalnas - venta vietov,
nuo iauli nutolusi apie 12 km,
Lietuvoje ir pasaulyje igarsjusi
dl nesuskaiiuojamos daugybs
kryi ir kryeli. Viena spdin
giausi Lietuvos lankytin viet
suburia tikiniuosius ir piligrimus,
kurie kalne pakabina roini ar
pastato kryi. Kalno istorija
prasidjo XIX a., nepaisant caro
valdios draudim. Tarpukario
metu vsti v. Mii ir aukojam
atlaid kaln susirinkdavo minios
maldinink. Soviet valdia Kryi
kaln itin niokojo, taiau atkakls
ir tikjimo laisvs isiilg tikintieji
neleido kryiams inykti. 1993 m.
rugsjo 7 d. Kryi kalne apsilank
popieius Jonas Paulius II.
Jurgaii k., iauli r. sav. r i j j
www. kryzi ukainas.i t
2 km.
rd)ty.
V inknnai
EJB
M edelynas' ' - * -
i St. G ub ernij os
4 km .*
S y
r /
K eb liai . *
G irel
> - >
ap nag iai
.* 2 km
G ink nai
iv ininkai Gmkntv
M alav nai
l> r
^ A leksandrij a
71
liHIfiii]
n u i h i i i H i m m i n i i i i i j i i f . , | | i j | i
Anyki miestas pastaraisiais me
tais itin igrajo, keliautoj laukia
naujai rengta apvalgos aiktel
Anyki v. apatalo evangelisto
Mato banyios bokte, Angel
muziejus, smagios pramogos su
siauruku, vasaros rogui trasa ant
Kalitos kalno.
2007 m. Anyki miestui suteik
tas kurortins teritorijos statusas.
Anykiai garsja kaip vienas
nuostabiausi Lietuvos kampeli,
uburiani gamtos groiu ir domia
istorija. O kiek legend sukurta apie
Anyki miesto vardo atsiradim!
Viena j pasakoja apie ia gyvenus
milin, kuris beraudamas medius
usigavo nykt. I skausmo milinas
pradjs rkti: Ai, nykt, ai, nykt!'
Taip ir kils Anyki miesto vardas.
Puntuko akmuo-Anykiai-Seimynikli (Vorutos) piliakalnisLidiki kalva
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 4
Kaina: 4
, " ' i ' l t - S ' . '
Ten, kur srovena upelSventoji
v e n t o s i o s u p s u t v a n k a A n y k i u o s e
e i m y n i k l i a i
i e k t e l i a i
Anykiai
# e p e t i k f r
A u p i e i a i #
P i e n i o n y s
e i m y n i k i a i #
A n y k i a i
J u r z d i k a s
P a v e n t u p y s
K a t l r i a i
# D v a r o n y s
S k a p i k i a i
Punt ukas
N a v i n a
Gr aumynas
P U N T U K O
A K M E N S L E G E N D A
Puntuko akmuo taip pat apipintas
legend. Pasakojama, jog kadaise
akmuo guljs giliai giliai girioje.
Netoliese gyveno turtinga Anykt
eima ir galinga yn. Velniai visaip
stengsi nudobti i yn, tad
nusprend ant jos pirkios umesti
girios akmen. Vos vos velniams
paklus riedul, i dangaus trenk
aibas, velniai paliko akmen ir
isilakst. Vliau mons j pradjo
vadinti Puntuku, nes riedulys i
nelabj rank nukrito ant pikto
mogaus, vadinto Puntuku, pirkios.
Bene garsiausia Anyki krato
legenda pasakoja apie velni,
anksti ryt neus akmen ir norjus
sudauyti Anyki banyi. Taiau
pragyd gaidiai velni igsdino -
is met Puntuko akmen ir
paspruko. Gerai paiekojus ant
galins akmens puss galima rasti
Paint su Anykiais pradkime
ne nuo paties miesto, o nuo vienos
mistikiausi apylinki viet - prie
Puntuko akmens Q . J rasime
6 km nuo miesto, garsiajame Anyk
i ilelyje. ia rengti pasivaikio
jimo takai, tad pavaiktinkime po
ilel, pasigrokime aplinka, kvp
kime gryno miko oro. Apirj
diding riedul, vykime Anykius,
prie paioje miesto irdyje esanios
banyios. Jos skvere pamatysi
me paminkl vienam garsiausi
Anyki sn - poetui Antanui
Baranauskui Q . Ar dar atsimenate
eiles i garsiojo Anyki ilelio"?
Nepraleiskime progos ulipti
apvalgos aiktel, rengt viename
i Anyki v. apatalo evangelisto
Mato banyios bokt. Pamaty
sime kvap gniauiani apylinki
panoram. Apsivalg aplink, nu
sileiskime emyn, pereikime gatv
ir aplankysime unikali Anyki
viet - Angel muziej B
Susipain su Angel muziejaus
ekspozicija, pasukime atgal bany
ios link. Ujos matyti gana masy
vus tiltas - tai pagrindinis miesto
tiltas per ventosios up. Perj
juo ir nenukryp nuo pagrindins
gatvs rasime Antano Baranaus
ko ir Antano ukausko-Vienuolio
memorialin muziej . Ueikime
J EI G U R G I A P I L VA S . . .
I KavinBanqel" sikrusi labai graioje vietoje. Tad gale-
I I sime papietauti ir pasimgauti vaizdais netoliese esani
ventosios utvank.
___________________________Paupio g. 1, A n y k a i
RestoranasNykio namai" tikra i maloniai nustebins tuos,
kurie neabejingi lietuvikai v irt uv ei. ia siloma paragauti
vairiausi aukt aitik patiekal, pag amint pagal sen
sias tradicijas.
Lidiki g. 18, Anykiai
www. nyksci onamai l t
I Smaliiai gals usukti kavinPauktukas Pga", kurioje
I siloma pasivaiinti kartu grimu ar okoladu.
Daukanto g. 3A, Anykiai
www. paukstukaspuga. it
Pic mgjai taip pat neliks nuskriausti - jiems silome
l ^ = ^ l picerijJara Jums".
Ladygosg. 13, Anykiai
P I E T U S G A M T O J E v a
Jei pasitaik grai diena, ios
kelions metu surenkime ikyl
ir pailskime. Pasistiprinki
me savais ukandiais prie
eimynikli piliakalni o arba
Anyki ilelyje, prie
Puntuko akmens.
vidun ir i ariau susipainkime su
raytoj gyvenimu, darbais, Anyk
i krato istorija.
Be ymi lietuvi raytoj bei
stabios gamtos, Anykiai garsja
siauruku - senuoju siaurojo gele
inkelio ruou. Tad keliaukime iki
Anyki geleinkelio stoties. ia
pamatysime ne ti k pat gelein
kel ir tr auki n, bet ir aplankysime
Siauruko muziej Q , susipa
insime su iuo XIX a. pabaigos
technikos stebuklu.
Tada keliaukime prie netoliese
stksanio Kalitos kalno B Palik
dami Anykius, ties keliu Rokik
usukime pasigroti Anyki re
gioniniame parke stksaniu vienu
garsiausi Lietuvoje eimynikli
(Vorutos) piliakalniu Q .
Galiausiai aplankykime Lidi
ki kalv 0 , dar vadinam Lai
ms iburiu. Tai li etu vi raytojo
Jono Bilino kapas, savo ramybe
puikiai ti nkanti s baigti spdi
kupin kelion.
d Antras pagal dyd Lietuvo
je Puntuko akmuo atkeliavo i
Skandinavijos kartu su ledynais
dar prieistoriniais laikais, prie
14-20 tkst. met. Ilgai manyta,
kad tai didiausias akmuo Lietuvoje,
tik 1957 m. aptiktas didesnis - Bars
tyi riedulys. Tai ne ti k gamtos,
L_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
bet ir mitologijos paminklas, nes
toks didelis akmuo tiesiog negaljo
bti neapipintas legend. iandien
Puntukas gausiai lankomas, taps
paminklu laknams S. Dariui ir
S. Girnui atminti. 1943 m. j barel
jefus ant akmens ikal skulptorius
Bronius Pundzius.
VI E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U KA I
Bene spdingiausi seimos
ivykos nuotrauk galsime
pasidaryti prie Puntuko akmens
alia kurio atrodysime
v i s a i m a u i a i
Ten, kur srovena upel ventoji 75
P A N O R A M A
Graiausia apylinki
panorama atsiveria nuo
Anyki v. apatalo
evangelisto Mato banyios
bokto. ios ventovs
boktai siekia 79 m aukt -
tai aukiausia banyia
Paminklas Antanui Bara
nauskui - tai io ymaus lietuvi
poeto, kilusio i Anyki krato,
skulptra. A. Baranauskas yra
sukrs vien graiausi savo
poem - Anyki ilel", kuriame
apdainuojamas jo gimtins gamtos
grois ir li etuvi senov.
Lietuvoje. 186 metaliniais
laipteliais ulipsime 35 m
aukt. Jei lipdami pavargsi-
me, galsime stabtelti
laipt aiktelse.
Vilniaus g. 8, Anykiai
K A I P G I K E L I O N
BE P R A M O G
Ant Kalitos kalno rengta
vasaros rogui trasa, kurios
ilgis - 500 metr. Trasoje yra
vienas tramplynas, kilpa ir penki
poskiai, galsime patys pasi
ri nk t i vaiavimo greit. Abejing
iai pramogai tikra i neliks, no
rsis dar ir dar! iemos metu ia
dar daugiau linksmybi - veikia
iemos slidinjimo centras.
Kalno g. 25, Anykiai
Angel muziejuje saugoma
vienos moters surinkta unikali
angel kolekcija. Beatri Klezai-
t-Vasaris gim Anykiuose, taiau
ilgus metus gyveno JAV. Grusi
Lietuv, pradjo domtis angelais,
tad j kolekcija labai vairi: nuo
senj liaudies meistr darb iki
iuolaikini krini. Tai vienintelis
toks muziejus Lietuvoje. Jis kurtas
Anyki sakralinio meno centre,
tad ia vyksta ir vairios parodos,
koncertai, edukacins pamokls
vairaus amiaus vaikams Angel
bur tai " (btina iankstin regist
racija). Galima ir patiems nupieti
atviruk su angelu.
Vilniaus g. 11, Anykiai __
www. angelumuzi ej us. lt E t f
veikloje, reikia registruotis i anks
to tel. 8 612 81067 (kai kurie
usimimai vyksta ti k neturistinio
sezono metu).
A. Vienuolio g. 2, Anykiai
www.baranauskas.lt E
Esi E
A. Baranausko ir A. ukaus
ko-Vienuolio memorialiniame mu
ziejuje ivysime isaugot Antano
Baranausko kltel, pabuvosime
aplinkoje, kur gyveno ir kr is y
mus poetas. Taip pat aplankysime
raytojo Antano ukausko-Vienuo
lio nam, kuriame gim jo lit erat
ros kriniai. Muziejuje rengiamos
pamokls Po kltels stogu",
edukaciniai usimimai Sveiuose
pas Raytoj", vyksta krybiniai
susitikimai, kuri metu mokoma
si krybinio raymo pradmen,
skaitomos autori krybos itrau
kos. Norint dalyvauti edukacinje
! Siauruko muziejus kurtas gelein
kelio stotyje, kur isaugota XX a. pr.
dvasia. Siaurojo geleinkelio linija
nebuvo vienintel Lietuvoje, taiau
iandien tik Anykiuose galima ke
liauti siauruku. Kadaise tai buvo labai
svarbus geleinkelis, leisdavs susi
siekti su krato centrais. O iandien
tai tarsi ekskursija praeit. Gelein
kelio stotyje pamatysime senj kasos
langel, vandens bokt, kolonl, ge
leinkelio tilt, pakeliausime siauruko
traukinuku po Anyki apylinkes!
B Pasakojama, jog ant Kalitos kal
no kadaise stovjo bajoro Nykio
dvaras, saugojs netoliese esani
Vorutos pil. Bajoras buvs paties
karaliaus Mindaugo palikuonis. I
pradi dvaras skmingai saugoda
vo Vorut, taiau bgant amiams
B Manoma, kad ant eimynikli
piliakalnio kadaise stovjo legendin
Mindaugo pilis Voruta. domu tai, kad
yra manani, jog btent Vorutos
pilies vieta ir buvo pirmoji Lietuvos
sostin, o ne Kernav. Tikrai ino
ma, kad tvirtov ia stovjo btent
karaliaus Mindaugo valdymo metu.
is piliakalnis-viena i nedaugelio
Vilties g. 2, Anykiai
www.si aurukas.eu Efi3S
bajoro galyb ir pilis sunyko, teliko
stovti tik vienias kalnas. iandien
Kalitos kalnas - gyva ir smagi pra
mog vieta visai eimai.
Kalno g. 25, Anykiai
www. kal itoskalnas. lt E"
visikai ityrint ir aprayt archeo
logini vietovi Lietuvoje, ia atlikti
bene plaiausi tyrimai. J metu rasta
tvirtovs liekan, vairi smulki
radini: keramikos uki, aprangos ir
apavo detali, kit kasdieni daikt,
kelios lietuvikos senovins mone
tos, raktas. Tai ities grai ramybe ir
senove alsuojanti vieta.
KIT A S
P A SI R I N KI M A S
Lankydamiesi Anykiuose
tursime puiki prog netik
apirti siaurj geleinkel, bet
ir patys juo keliauti! I Anyki
geleinkelio stoties vykdomi du
reguliars reisai: AnykiaiRu
bikiaiAnykiai ir Anykiai
TroknaiAnykiai. Siauruku
vykdomi ventiniai reisai, skirti
Ugavnms, Joninms, ikyla
Anyki gamtos ir kultros
turtai". Bilietus reikia usisakyti
i anksto tel. 8 62018243.
www.siaurukas.eu
B
B Lidiki kalva nuo Anyki
centro nutolusi 2 km. ia palaidotas
raytojas Jonas Bilinas, pasakoja
ma, pats raydavs ir svajodavs ant
ios kalvos. J. Bilino kap puoia
akmeninis monumentas. Kalva dar
vadinama Laims iburiu - btent
taip J. Bilinas yra pavadins vien
savo krini. Iki kalvos virns
veda daug laipteli. Jei lipdami
suskaiiuosime laiptelius, norai i
sipildys. Tik neatsisukime atgal, nes
pavirsime akmenimis...
SIS
' 5d
i- :m
' m
KA D I LI KT
A T M I N T Y
Suvenyr, priminsiani apie
vienag Anykiuose, galime
sigyti muziejuose, viena
domesni parduotuvli veikia
Angel muziejuje. Beje, iame
muziejuje angelo skulptrl
galime ne tik sigyti, bet ir
patys pasigaminti, o tada par
siveti namo kaip savo rank
darbo krinl.
Moltus - mnulio parsiveti...
Dubingiai-Alanta-Moltai-Mindnai-Kulionys
Vienags laikas: 1 diena (6 vai.)
Geriausia: giedru oru, per pilnatj
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 5
Kaina: 3
susitelks visas astronomijos kom
pleksas - ia veikia Molt obser
vatorija, kurtas Etnokosmologijos
muziejus. Pavelgti pro teleskop j
k tik patekjusio mnulio apskri
tim - kiekvieno - ir jauno, ir jau
dylanio" - keliautojo garbs rei
kalas. O jei teleskopas toks galingas,
kad pro okuliar matai vos tredal
mnulio... Bet neskubkime, apie
visk i eils.
.
mm
, -V
' ) r : :- -v
m k f m
m m
Moltai - nedidelis miestas Auk
taitijoje, rajono centras. Taiau ne
veltui keliautojai Moltus vadina
vartais j Auktaitijos eeryn.
rytus nuo miesto telko Bebrus,
Siesarties, Baltj ir Juodj Lakaj
eerai, o ir paiame mieste susisie
kia Pastovis ir Pastovlis.
Molt kratas traukia ne tik
eer gausa. U keli kilometr
iaurs rytus, Kulioni kaime,
K a n i k a i
K u k t i k s
S k u d u t i s !
B u i t n a i
A u b a l i a i
S i d a b r i n e s
V e r b i k s e . A i s e t a s
G i r s t e i t i k i s
L e v a n i k i a i
A u b a l i a i
f e t o k u i
J u o d a i
e . S i e s a r t i s
e . B a l t i e j i L a k a j a i
D u o b u i a i
e . K e r t u o j a i
# a l v a r i a i
I n t u r k
G a l u o n a i
l i e o n y s
J o n i k i s
p i k i a i #
% A r n i o n y s
D u b i n g i a i
8
ms laukia eer vejybos istori
jos ekspozicija, spdingas keturi
metr ilgio vejo luotas, padargin
ir kiti eksponatai.
Vasar vakaras bna ilgas. Kol
saul dar auktai, verta pavaka
rieniauti, kad gurgiantis skrandis
netrukdyt j vaigdes irti.
Molt astronomijos obser
vatorija 0 , sikrusi Kulioni
kaime, turi tris teleskopus, o tai
Etnokosmologijos muziejus Q
Kad nereikt nuobodiai
laukti niekaip neateinanio vakaro,
geriausia ivaiuoti jo nelaukiant ir
pakeliui apirti vien kit domy
b. Vilnieiams pakeliui Dubingi
piliaviet Q , kaunieiams, pane-
vikiams ir anyktnams verta
prasukti pro Alantos dvar B
I jo ivingiuoja kalvota, automo
bil vir pamtanti" 119 kelio
atkarpa Alanta-Moltai 0 , auto
mobilinink neoficialiai vadinama
graiausiu Lietuvos plento ruou.
Pasiek Moltus Q , galime
stabtelti pasistiprinti, apirti
miesto centr. Prie Pastovio eero
galima surengti trump ikyl, o ti
kriems vejams rpi pasiirti, kur
sikrs vejybos muziejus Q.
Tad kol muziejus dar dirba, su
kime i Molt Kaltann link ir u
7 km privaiuosime Mindnus. ia
j saul pro teleskop mogui te
galima pavelgti du kartus: viena
akimi ir kita akimi. Juokai lieka
juokais, o i ties saul plika
akimi irti pavojinga (viesa
gali paeisti akies tinklain).
0 norint patyrinti nakties
dang, speciali apsaugos prie
moni nereikia. Danguje spindi
milijonai vaigdi vaigdeli
ir vaigdyn. Danguje surad
iaurin vaigd, pamatysime
alia vieianias septynias
vaigdes, tarsi sudaranias
samio form. Tai Maieji
Grulo Ratai. Oj apaioje iba
Didieji Grulo R atai-daug
didesnissamtelis".
KELIAUTOJO
ODYNLIS
Astronomija - mokslas,
apimantis reikini, esani
u ems ir jos atmosferos,
stebjim ir aikinim.
Etnokosmologija - tai tokia
mokslo sritis, kuri tiria mogaus
santykius su kosmine erdve.
Frontonas-trikamp ar
pusapval virutin pastato
iors dalis.
Neoromaninis stilius - t a i
romantizmui artima meno
kryptis, prasidjusi XIX a. iam
stiliui bdingos didels arkos ir
langai su grubiomis formomis.
Observatorija - tai patalpa,
kurioje laikoma mokslin
ranga, skirta dangaus
knams stebti.
Padargin - pastatas, kuriame
laikomi ems apdirbimo
reikmenys, ems kio rankiai.
Renesansas-X IV-X VI
amiuje susiformavs kul
trinis ir meninis judjimas,
kai buvo siekiama atgaivinti
antikos laikotarp.
M
M
ne veltui vadinamas muziejumi:
ia yra k veikti ir dien, ir nakt.
ia ir patys pastatai - lyg i kos
moso atskrid ir nutp kosminiai
laivai. j vien skraidani
lkt", poemine galerija netru
kus pateksime j penkias sales,
kuriose yra pristatomi skirtingi
mogaus, monijos ryiai su kos
miniu pasauliu.
Ir tai pagaliau suspindo Vakar
vaigd, o mes - prie teleskop.
I pradi pamatysime nuostab
Veneros vytjim, vliau - kelet
tolim vaigdi, kol pagaliau eks
kursijos vadovas nukreips telesko
p j besiypsant mnul ir visiems
paeiliui leis akimis pasivainti po
kalnuot jo reljef. Slankikliu it te
levizoriaus pulteliu vedioji teles
kop po mnul - ir jame atsiveria
vis nauji krateriai. O ir grus namo
akyse vis dar stovi giliai sirs
gelsvas mnulio apskritimas...
G R U L O R AT US
Apie danguje ibanius vaig
dynus sklando daug legend.
Vienaij byloja apie seniai
seniai emje buvusi sausr,
kai mons nebeturjo kogerti.
Vien nakt ijo mergait i
nam susamiu rankoje savo
serganiai motinai vandens
parneti. jo, jo, pavargo,
atsigul ir umigo. 0 atsibudusi
rado piln samt vandens. Ne
dama vanden namo mergait
pamat itrokus unel ir j
pagird. Tadamedinis samtelis
virto sidabriniu. Grusi namo
mergait norjo pagirdyti
motin, bet i liepusi paiai
mergaitei atsigerti, nes pati
jau greit mirsianti. Tuometu
namus uklydo pakeleivis
ir papra gerti. Ir mergait
atidav jamvandens samtel.
Taipsamtyje atsirado septyni
dideli deimantai-jie pakilo
dang ir virto vaigdynu. Ir
dabar danguje iba samio
form panaus vaigdynas,
vadinamas Grulo Ratais.
Ir suaugusiesie ms, i r vaikams patiks jreivika ueiga
Pas Hofman". Tai puiki vieta pasistiprinti tiems, kurie
pasiruo turmuoti" tiek vejybos muziej, tiek dangaus
platybes observatorijoje.
_____ Inturks g. 6, Molt ai
w w w . inf om oi et al .f t/ tur izm as/ m ai ti ni m as/
pas-l icf m ana jr ei vi ka ueiga
j Poekskursijos vejybos muziejuje puikiai tiks kavinVilka-
sal". Paragausime lietuvik patiekal, pasmaguriausime
vieios uvies. iagalima apsistoti nakvynei.
M i ndnai, alia kelio M olt ai -Kal tannai
www. i nfomoletai. I t / t u ri z m a s/ m a i ti n i m a s/
vilkasale-kavine-baras
Kaskelionje picerij aus, niekad nepraaus. Greitai
paruoiamas ital virtuvs patiekalas patinka visiems
eimos nariams, oGintaro" bare-picerijoje dar ir namin
gira gaminama.
Inturks g. 5?, Moltai
w w w l n f o m o i e t a i . i t / t u r izmdsZmaftinimasZ
gi nt aro-baras: picri ja
L ili
BE P R A M O G
Moltmiestasisidsts
paiameeerynocentre- tarp
makalveliir didesnikalv
tyvuliuojadaugybeer. Tad
labai smaguiameeeryne
paplaukioti baidarmis! Molt
gamtosprieglobstyjegalima
rinktispusdienosar net 2-5
dienassunakvynetrunkant
marrut. Vieni populiariausi
baidarimarrut-Baltj
Lakajir JuodjLakajeerais.
Pasisemti papildomosinforma
cijosir patarimgalimaMolt
turizmoir informacijoscentre,
Inturksg. 4, Moltuose.
Baidarimarrutussilo:
ht t p: / / mol et ukempi ngas. lt /gal uonai /;
www. bai dar iu. pusi api ai .l t
2 JMoltus - mnulio parsive
B Alantos dvaras buvo kurtas
XIXa. Naujasodio kaime. Staia
kampio formos rmus puoia neo-
romaninio stiliaus elementai. Dviej
aukt pastato priekyje dominuoja
frontonas, o statinio kairje atvyks
tanius pasitinka auktas boktas.
alia rengtas parkas su tvenkiniais.
Alantos dvaro lankytojai kvieiami ir
kratotyros muziej, kur gali susi
painti su lietuvi nam apyvokos ir
darbo reikmenimis.
Parko g. 5, Naujasodio k., Molt r. sav.
www. muzi ejus.molet ai.l t/ nauj asodzio.ht ml a
1
WT-.
PPJ
K jjgg
1
r
Jglsj
P I E T U S G A M T O J E f i r
Kodl nesurengti ikyloseerin
gameMoltkrate! sitaisyki
mePastovioeeropakrantje
rengtamepapldimyje(j
patogupasiekti einant Turgaus
gatve) - npajusime, kad
esameMoltmiestocentre.
Q Dubingi piliaviet - viena lan-
komiausi vietovi Asvejos regioni
niame parke. saugomus kultros
paveldo objektus traukta kalva
yra 500 milgio ir 200 mploio. Yra
inoma, jog ant ios kalvos Vytautas
Didysis pastat pil. Joje gyveno y
mios Lietuvos asmenybs: Radvil
eima, kunigaiktis ygimantas Au
gustas ir jo mona Barbora Radvilai
t. Tyrintojai teigia, kad Dubingi
piliavietje kadaise stovj mriniai
dviej aukt rmai, kuri vietoje
XVII a. buvo pastatyta iki i dien
ilikusi renesanso stiliaus banyia.
Dubingiai, Molt r. sav.
Q Moltai - miestas, gaubiamas
daugybs eer ir esantis paia
me j centre. 1387 m. didiajam
kunigaikiui Jogailai kaim u
raius Vilniaus kunigams, pirm
kart pamintas Molt vardas.
ia pirmoji banyia buvo pastatyta
XV amiuje. Moltuose anuomet
gyveno yd, o j pastatai, kuriuose
buvo veriamasi prekyba, pavadinti
Raudonaisiais mrais. 1956 metais,
po miesto vardo suteikimo, Moltai
pradjo plstis, ikilo gyvenamj
nam. Prie Siesarties ups lankyto
jai gali ivysti v. Jono Nepomuko
skulptr, o prie Pastovio eero
pasivaikioti skulptr parke.
0 K 0
H
www .m o l et ai . l t S h Op
119 kelio atkarpa A lanta-M ol-
tai sukels daugyb smagi spdi,
nes is kelias - tai daugybs kalneli
trasa. Vaiuodami vienu spdin
giausi Lietuvos keli, pakeliui
prasilenksime su Dri ir Limino
eerais, vingiuojantis kelias nusi
drieks per Alantos mik.
L ab anoro reg ioninio parko
v and ens telkiniai s tu lb ina
s av o v airov e - nu o G iru ti kio
ir B er aloto pelki kom pleks o
iki K ertu oj , S tirni ir kit
e er . alia e er , v aiz d ing am e
v and ens ir g am tos kam pely j e,
g alim a m au d y tis ar i ky lau ti. Tai
pu iki prog a s teb ti pas lapting
g am tos pas au l , j ei b s im e
atid s , i v y s im e ir ret au g al ,
v ienas i j - e erin lob elij a -
aps ig y v enu s i e er pakrants e.
B es is lpd am i u s en j b er
keru i , s u tiks im e ir m i ko
g y v entoj . P as kelb ti b g im o
v ar y b as ir i s iai kinti, kas g rei
tes nis , g als im e patek i rio
r a g - t a i ilg as ir lab ai s iau ras
pu s ias alis , s kiriantis B alt j ir
J u od j L akaj e eru s .
K eliau kim e apie 2 km L ab anoro
g irios pa intiniu taku : s u s ipa
ins im e s u L ab anoro g irios ,
pelki ir e er s av itu m ais ,
ia g y v enan iais g y v nais ir
au g an iais au g alais . D au g elis
j ra y ti L ietu v os rau d on j
kny g . T ake reng ti s tend ai. 0
kad laikas neb t praj s
v eltu i, tako pab aig oj e lau kia
g y t ini patikrinim as
alias is eg z am inas " .
ht t p: // labanoras. am . lt
B Mindnai garsja kaip eerin-
giausia Molt krato vietov.
1988 m. ia buvo kurtas Mindn
vejybos muziejus, kur sudaro du
pastatai, apjuosti egliaki tvora.
Muziejuje saugomi senieji vejybos
prietaisai, rengtas vejo kambarys
ir vejo padargin. Lankytojai su
sipains ir su stogastulpi skulp
tromis. Didiausio susidomjimo
sulaukiantis objektas - 4 metr
ilgio i vientiso medio iskobtas
laivelis, leidiantis sivaizduoti, kuo
XIX a. plaukiodavo vejai. Muziej
aplankyti galima usiregistravus
tel. 8 698 33018.
Mi ndnai, Molt r. sav.
www.muzi ejus.moletai.l t/ezeru_zvejybos_muziej us.html B
K AD S U K T
A T MI N T Y
ls E t nok osmol og ijos muzieja us
p a r sivek imenet ik da ug
sp di ir ini a p ie da ng a us
k nus, visa t ir k osmin p a sa u
l , bet ir suvenyr - t u inuk ,
ma g net uk , p uodel i. K ur ie
p r imins, k a d l a nk m s yp a t in
g oje viet oje.
3 Mol t astronomijos observa
t or ija laikoma didiausia Lietuvoje.
Vaikus ir suaugusiuosius nustebins
vienas didiausi teleskop visoje
iaurs Europoje - jo skersmuo yra
165 cm. Didiuls planet, galaktik
k ir vaigdi spiei fotografi
jos paliks didel spd, o naktins
ekskursijos leis ivysti paslaptingus,
nakt matomus dangaus knus.
4 JMoltus-mnulio parsiveti.
E g H
Kuli oni k., Molt r. sav. liiSjiSp
h t tp :/ /m a o. tf ai . vu .l t /m a o H.TTOi
Susipainsime su vaigdynais,
vairiausiomis vaigdmis. Pamat
krintani vaigd, nepamirkime
sugalvoti noro, galbt jis isipildys.
Observatorija sikrusi Kulioni kai
me, Molt rajono savivaldybje.
K M 1990 m. steigtas Etnokosmolo
gijos muziejus yra ne tik pirmasis,
bet ir vienintelis kosmins erdvs
muziejus pasaulyje. Muziejuje
kaupiama ir saugojama informacija
apie dangaus knus. Poeminje sa
lje ivysime skaitmeniniais kosmo
so vaizdais papuot erdvi, kosmi
ni aparat, kuriais buvo daromos
nuotraukos. spdingas sauls ir
naktinio dangaus stebjimas, uko
pus j 32 m aukio bokt, patiks
kiekvienam smalsuoliui. Muziejuje
vyksta domios dienins ir naktins
ekskursijos, j kurias reikia registruo
tis i anksto. Jeigu dangus giedras,
naktin dangaus apvalga nustebins
vaigdi skliautais, galaktikomis ir
planetomis. Etnokosmologijos mu
ziejaus lauko ekspozicijoje ivysime
vairi form akmen kolekcij. U
akmen ne tik pasislpsime, bet
ir atrasime ufiksuotas keturias
pasaulio alis. [jj]'4ftj[
Kulioni k., Molt r. sav. hRW?
www.etnokosmomuziej us.lt ESr ?
Mnulis - vienintelis gamtinis ems palydovas ir artimiausias jos kosminis knas. Jo vidutinis
skersmuo - 3474 km.
Mnulis skrieja aplink em elipsine orbita, todl nuo jos bna ne vienodu atstumu. Ariausiai
priartja iki 363 300 km, o nutolsta iki 405 500 km. Visgi tok atstum per vis savo 15-20 met
gyvenim nuvaiuoja ne kiekvienas lengvasis automobilis. ems gyventojams matoma tik viena ta
pati mnulio pus. Joje lygum daugiau negu toje, kurios nematome. ioje kaip tik daugiau krateri,
tamsi uolien dmi.
Juddamas aplink em, Mnulis, priklausomai nuo Sauls apvietimo, matomas skirtingai - tai
pilnas, tai tik pjautuvas, vien ar kit pus beirintis. is periodikai kintantis Mnulio apviestumas,
jam skriejant apie em, vadinamas Mnulio fazmis. Visas Mnulio ciklas trunka 29,5 paros.
Skriedamas savo orbita, Mnulis pamau tolsta nuo ems (po 4 cm per metus), todl gali ateiti
toks laikas, kai Mnulis em paliks.
V IETA EI M Y N I N EI m
NUOTRAUKAI
Jei visi nusifotografuosime
prienusileidusi" Etnokosmo
logijos muziejauslki"
bus k parodyti ne tik namie
likusiems artimiesiems,
giminaiiams, bet ir usienyje
gyvenantiems draugams...
Menkalinan
L EI D J A I P A T A R I A
Etnokosmologijos muziejus
ir Molt observatorija dirba
ir savaitgaliais bei giedromis
naktimis, tad sugalvoti paganyti
akis vaigdes galima ir netik
tai, pavyzdiui, grtant isa
vaitgalio ivykos po Auktaitijos
nacionalin park ar Anykius.
Taiautiek dl planuoto, tiek dl
spontaniko muziejaus lankymo
btina registruotis telefonu,
nes giedrais vakarais netrksta
norini pavelgti dang.
Etnokosmologijos muziejaus
tel.(8 383)45424; Molt ob
servatorijos tel. (8 383) 45444.
Druskininkai - vienas seniausi
Lietuvos kurort, pasiymintis nuos
tabia gamta, oianiais puynais,
vandens telkiniais ir tyru oru. Todl
is miestas - itin tinkama vieta po
ilsiui bei pramogoms su eima. ia
nutiesti psij ir dvirai takai,
besidriekiantys ak traukianiomis
ir sielai ramyb suteikianiomis vie
tomis. Miestieius ir miesto sveius
avi atnaujinti parkai, margaspalviai
glynai, Nemuno ups ir Druskonio
eero pakrants ir senja kurorto
dvasia dvelkiantys pastatai.
Girios aidas"-A. esnuiio sodyba-Vijni.
Vienags laikas: 1 diena (10 v ai.)
Fizinis sunkumas: 2
Jdomumas vaikams: 5
Kaina: 5
I I I
j
1
1: t N
j.;;
p, Ji
p jJ I
Nera v tv.
/ i j n l s t v .
A l k o s I t v .
e . M e r g e l s A k y s
- a t e e r / o i
aiiCiV n..
! &
! j j mgL { ,f
^m j -f J } M
^m ' i .- S
f e - ^ n S r
f . ^ f &
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Sa k uro s - japonikos vynios.
k a p li e r i u s t ik inij
ant kaklo neiojama porin
ventintos mediagos skiautel
su paveikslliais.
Kelion pradkime nuo miko
muziejaus Girios aidas" Q
(M. K. iurlionio g. 116), kuriame
galsime susipainti su Lietuvos
gyvnais, paukiais ir augalija.
Lauke po atviru dangumi rengta
medini skulptr ekspozicija,
kuri supa puynas. Vaikai pains
ne ti k gamt, bet ir prisimins pa
sakaites apie mekinus, nyktukus
bei lietuvi liaudies pasak Egl
ali karalien".
Toliau traukime taut odailininko
Antano esnulio skulptr par
k E3, k ur t Naujasods kaime
netoli Druskinink. ia kiekvien
svei pasitinka vjo malnas,
saugantis visus autoriaus sukurtus
meno krinius. U malno, prie Ra
tnyls upelio esaniame parke,
puikuojasi Rpintojli siena - Lie
tuvos meistr droini ekspozicija.
Apirj skulptras, keliaukime
Druskinink miesto link. Automobil
galime palikti V. Kudirkos gatvje ir
miest aplankyti psiomis. Atvyk
i karto pamatysime Druskonio
eer Q . Jo pakrants - viena
mgstamiausi vietini gyventoj
ir miesto svei poilsio viet. Eero
viduryje ak diugina tryktantis fon
tanas, vakare aismingai keiiantis
spalvas. Norint apirti fontan i
ariau, galima isinuomoti vandens
dviraius. Nepamirkime paerti ir
eere plaukiojani antyi!
Visai netoliese eero pakrantje
stovi vila Linksma" Q (M. K. iur
lionio g. 59) - Druskinink miesto
muziejus. is pastatas jau taps
kurorto simboliu, tad ia btina ap
silankyti! Muziejaus darbuotojai j uo
kauja sakydami: Miesto muziejuje
nebuvai - Druskinink nepainai!"
J E I GU R GI A P I L V A S . . . I I P ^ ^ I Puiki proga papietauti restoranePuynas".
| Pats restorane pastatas labai domus,
primenantis didiul puies kankor.
Taikos g. 6. Druskininkai
www.pusynas. l t
l | P | j M Picerija Sicilija" yra netoli Druskonio
l ^ = ^ l eero. ia galime paragauti skaniausi
pic ir po kelions atgauti jgas.
Taikos g. 9, Druskininkai
w ww . s i d ii a . l t
VIETA E I M Y N I N E I m
NUOTRAUKAI
Nusifotografuokime Vijnis
parke prie aismingai besi
barani avin ir A. esnulio
sodyboje prie malno.
Tarp Druskonio eero ir Vijnis
tvenkinio driekiasi Vijnis par
kas B - pasivaikiokime, pasig
rkime park puoianiais glynais.
Pavasar parko lankytojus diugina
prayd narcizai ir sakur alja. ia
rengtos poilsio zonos, tad galima
prissti ant suolelio ar pievels ir
pasidiaugti sauls iluma. Parko
t i l t e l puoia domi skulptra - du
ragus surm avinai.
Aljoje ir Gydykl parke rengti
suoleliai, tad galsime prissti ir pa
ilsti. Bdami Vilniaus aljoje ar jos
prieigose, net nepajusime, kaip pa
sigird muzikos garsai mus privilios
prie okanio" fontano Q . Tiesa,
vos ti k prijus fontanas nurimsta, o
nordami vl ivysti jo pasirodym
turtume usisakyti dain trumpj
tekstine inute arba alia rengtame
interneto terminale. Fontanas veikia
Druskinink gydykl parko muzikinis fontanas
Diena Druskinink kurorte 89
BE P R A M O G
Druskinink vandens parke
smagiai pramogaus visa
eima. ia vis laukia ydras
basein vanduo, pirtys,
SPA centrai ir viebuiai.
Galbt norsis ibandyti
nusileidimo takelius, jros
bang basein ir srauni
up ar ramiai paplaukioti po
spdingu kupolu esaniuo
se baseinuose.
Vilniaus ai. 13-1, Druskininkai
www. akvapark.l t
Pabuvoj viename populiariausi
kurorto park, keliaukime Vilniaus
alj Q . Tai pagrindin kurorto ga
tv, kurioje sikrusios kavins, vie
buiai ir kurorto vandens pramog
vieta - Druskinink vandens parkas.
tik iltuoju met laiku. Po spdi
kupinos dienos nepraleiskime pro
gos apsilankyti Druskinink vandens
parke (Vilniaus ai. 13-1) -t a i puiki
vieta papramogauti su visa eima ir
atgauti jgas.
G R O I O A L T I N I U S
Legenda byloja, jog Likiavos ku
nigaiktis, atklyds Druskinink
emes, kaip padk dievams u
ger mediokl nuovs sakal.
Paautas pauktis krito Nemun
ir kunigaiktis nr jo iekoti.
Kunigaiktien taip nusigando,
kad bgiodama ups pakrante
m lieti gailias aaras. Po kiek
laiko kunigaiktis iniro sveikas su
sakalu rankose, o ten, kur nukrito
kunigaiktiens aaros, m
vertis srs vandens altiniai.
Nemuno pakrantje ir dabar
trykta groio altiniai, kuri
vandeniu galima nusiplauti
veid, rankas.
Miko muziejuje Girios aidas"
eksponuojami vairiausi medio
droybos, kalvysts, keramikos, gin
taro darbai, retos Lietuvos medi
rys. is gamtos kampelis uburia
paslaptinga nuotaika: uolo dre
vse slepiasi nyktukai ir raganos,
skamba pauki balsai, girdisi
miko oimas.
K A D S U K T
A T MI N T Y
I Druskinink kaip suvenyr gali
me parsiveti sidabrin pakabut.
Nes btent Druskininkai garsja
sidabro juvelyrais.
I E MA V A S A R
Snow arena" - pirmoji
tokia vieta Baltijos alyse, kur
iema tsiasi visus metus.
Sniego arenoje rengtos trys
slidinjimo trasos, tad ia
galima pramogauti ir vasar.
Speciali slidinjimo aprang
irrang galima isinuomoti
ia pat arenoje, veikia
slidinjimo meistrikumo ir
sniegleni sporto mokykla
DruSkiSchool". Vaikams nuo
3 iki 12 metrengta atskira
DruFunPark" zona.
r
3 Antano esnulio skulptr
parkas. Antanas esnulis - vienas
garsiausi Dzkijos skulptori, suk
rusi daug pasak veikj, mitini
btybi, gyvn skulptr. Atvykus
sodyb, jau i tolo savo sparnais
moja didiulis vjo malnas. Skulp
tr parke nustebins pasak veikjas
Milinas", keliantis didel akmen,
Giri valdovas", apsuptas vreli ir
vir jo skraidani paukteli. Parko
amfiteatre groja muzika, sukasi o
kj pora, i tvenkinlyje gyvenanio
alio galvos trykta fontanlis, o vis
k aplinkui stebi apsakym veikjai
i emaits, Vinco Krvs, Antano
Vienuolio krini.
T
M. K. iurlionio g. 116, Druskininkai
Naujasods k., Druskinink sav.
www.cesnuliusodyba.lt
e & e
E i
Nemuno kelias 2, Mi zar k.,
Druskinink sav.
www.snowarena. lt
H Druskonio eero krantin - grai,
sutvarkyta, traukianti poilsiautojus
pasivaikioti (eer galima apeiti),
pailsti, pasportuoti, pasigroti
eere rengtu fontanu. Eere galima
paplaukioti vandens dviraiais.
90 Diena Druskinink kurorte
K IT A S
Grto parke ivysime sovietinio
laikotarpio veikj skulptr
ekspozicij, jame kurtasLuna
parkas", mini zoologijos sodas
ir kavin. Kavinje galsime
pasirinkti isenj laik nostal
gijos" valgiaraio ar paragauti
Dzkijos krato grybi. Luna
parke vaikai gals pasisupti
karuselse, o tveliai pr isiminti
savo vaikysts laikus.
G r to k., D r u s k i n i n k sav.
w w w . g r u t o p a r k a s . l t
P I E T S G A M T O J E v a
Atnaujintas ir rekonstruo
tas Vijnls parkas yra
populiariausia poilsiautoj
vieta. ia daug erdvs, jauki ir
grai aplinka, ydi glynai, prie
tvenkinio rengtas papldimys.
Ikylaujant tokioje vietoje
apetitas kaipmat atsiras - baisu
ir lieuvio nepraryti. Sault
dien smagu atsigaivinti Vijne-
ls tvenkinyje, paaisti t in k l in
ar pasideginti.
Muzikinis fontanas savo pasiro
dymais prikausto bene kiekvieno
miesto sveio dmes. Nors fo nta
no programa kainuoja 10 lit, bet
vaizdas tikrai to vertas. Vandens ir
gars ou domu stebti tiek dien,
tie k nakt. Informacija, kaip usi
sakyti fontano program, - prie jo
rengtuose terminaluose ir int er ne
to svetainje.
w w w . a k v a p a r k . l t / p r a m o g o s / k i t o s - p r a m o g o s / m u z i k i n i s - f o n t a n a s
I ,
Vila Linksma" - tai Druskinink
miesto muziejus, kur susipainsi
me su domia io kurorto istorija.
Pavelgsime senovines nuotraukas,
knygas, suinosime, kaip anksiau gy
veno io krato gyventojai, galsime
dalyvauti edukacinse programose.
Juk knieti suinoti, kaip prie kelis
Vijnls parkas plyti tarp Drus-
konio eero ir Vijnls tvenkinio.
Lankytojai ia gali pailsti, sureng
t i ikyl, paaisti tinklin, minti
imtmeius mons pramogaudavo,
kaip gydydavo ligas, kuo Druskinin
kams svarbi druska, kurort supantys
puynai, igaunamas mineralinis van
duo, igirsti bt ir nebt istorij.
M . K. i u r l io n i o g. 5 9, D r u s k i n i n k a i
w w w . d r u s k i n i n k u m u z i e j u s . l t S
dviraius specialiai tam pritaikytuo
se dvirai takuose, padkti vaik
aidim aiktelse, papldimyje
pasimgauti sauls spinduliais.
____________________________J
Vilniaus alja - pagrindin Drus
kinink gatv, kurioje sikr miesto
viebuiai, restoranai, pastatyta
skulptr, veikia muzikinis fontanas,
Druskinink vandens parkas, i tolo
matyti Druskinink v. Mergels
Marijos kaplierins banyia. ven
tovei - daugiau nei 100 met.
Vidurio Lietuvos regionas (K
daini, Panevio kratas) danai
bna nepelnytai umirtamas po
Lietuv keliaujani smalsuoli.
I ties - tai avingas ir domi isto
rij turintis ms alies kampelis.
Keliaudami po Vidurio Lietuvos
lygumas, galsime avtis stabia
gamta ir reikmingomis, Lietuvai
svarbiomis vietovmis.
RuoiaiKdainiaiPaili stumbrynas-Krekenava
Fizinis sunkumas: 3
domumas vaikams: 4
Kaina: 1
Vadaktai
M i t r i n a i
N a u j a r o d i a i
P a i l i s t u m b r y n a s
K r e k e n a v a
R a b i k i a i
L i n k a u i a i
# B u r v e l i a i
i r v i l i k i s
P e t k n a i
P a v e r m e n y s
l a p y b r a s t i s
# K a l n a b e
A l k s n n e
T i s k n a i
# A p y t a l a u k i s
S a n g a i l a i
A r i s t a v a I 11 4 5 1
Kdainiai
P a o b e l y s
P e l d n a g i a i
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Protestantas - protestantiz
mo tik ji mo ipainjas, tik inti s
Diev. Nuo katalik protestantai
skiriasi savo tikjimo maldos
namais, apeigomis, gyvenimo
bdo aspektais (pavyzdiui,
protestant kunigai gali vesti ir
tur ti vaik).
Protestantizmas - krik
ionybs kryptis, atskilusi nuo
Katalik Banyios reformacijos
laikais (XVI a.).
Sarkofagas - prabangus, gau
siai puotas akmens, medio ar
metalo karstas.
emin - emje ikastas
bstas (p vz partizan).
Stumbrai - stambiausi laukiniai
gyvnai, rayti ne tik Lietuvos,
bet ir Tarptautin raudonj
knyg. Stumbrai patinai gali
iaugti iki beveik 2 m aukio
ir 3,5 m ilgio, sverti iki tonos, o
tai tolygu trims karvms! Tiesa,
stumbr patels u patinus
smulkesns beveik tredaliu.
Diding stumbro galv puoia
onus ilink ragai, kn dengia
storas kailis. Nepaisant grsmin
gos ivaizdos, stumbrai - itin
rams gyvnai, vasar rupno-
jantys ol, o iem mintantys
gliais ir akelmis.
Nuo seniausi laik stumbrai
buvo paplit Lietuvoje. J kaul
randama ir piliakalniuose, mat
did ieji kunigaikiai rengdavo
i vri mediokles, jos
tapdavo tikra vente. Medioti
stumbrus galjo ne bet kas, tai
buvo tik kilmi ngj teis. Deja,
besaik mediokl lm i gyvn
inykim dar XVIII a. viduryje. Tad
kelet imtmei ne ti k Lietuvoje, bet
ir Europos giriose stumbr nebebuvo.
1969 m. Lietuv i Rusijos rezervato
buvo atveti du stumbrai, po keleto
met atsived pirmj stumbriuk.
Taip pamau Paili stumbryne i
gyvn vis daugjo. Dabar Stumbry-
no aptvare gyvena apie 20 stumbr
dar 50 vaikto laisvje stumbryno
teritorijoj e. I viso pasaulyje gyvena
tik apie 3500 stumbr.
(skaiiai apytiksliai, nes gali kisti),
Kelion pradkime galbt ir nuo
maai kam pastamo, bet labai
ypatingo kaimelio - Ruoi. Tik
atvyk, alia kaimo esaniuose
laukuose ivysime stksanius
akmeninius luitus. Ar inote, kam
ji e ia sudti? ie didiuliai akme
nys ymi ypating viet - geografi
n Lietuvos centr Q .
Pabuvoj geografiniame alies
centre, sukime Kdaini miesto,
nuo Ruoi nutolusio vos 8 km,
link. Legenda byloja, kad Kdaini
miest kr pirklys Keidangenas,
atvyks i kuri ems ir ia krs
vej kaimel. Kdainiai nra dideli,
tad nesunkiai rasime miesto centr,
kur galsime pasistatyti automobil.
Paint pradkime nuo nedidelio,
bet labai jaukaus ir avaus Kdaini
senamiesio Q . Pavaiktinkime
akmenimis grstomis gatvelmis,
pajuskime miesto dvasi. Juk Kdai
niai - gimtaisiais namais tapusi vie
ta vienai ikiliausi Lietuvos didik
gimini - kunigaikiams Radvi
loms. Didiojoje gatvje stovi tu rti n
g ir sen istorij tu ri nti Kdaini
viesioji gimnazija Q . Uj jos
vid, pasigrosime renesanso
laikus menaniu vidiniu kiemeliu,
kuris dengtas stikliniu kupolu.
Paiame senamiestyje puikuojasi
Didiosios Rinkos aikt Q . ia
kadaise virte vir miesteln gyve
nimas, nes aikt buvo pagrindin
prekybos vieta. Aiktje ivysime
spding paminkl didikams Radvi
loms. U aikts ir Kdaini evan
gelik reformat banyios stovi
labai domus pastatas - umrytos
jo lang angos tapusios paveiksl
rmais, kur k u rd i nti" keisiausi ir
spalvingiausi personaai. Radvil
gatve pasiekime Senj gatve ir
tikrai ivysime iuos Pirklio Keidan-
geno uvaiuojamuosius namus".
Tai bus diaugsmo vaikams valgan
tis io pastato langus su spalvin
gais paveikslais!
Pasisveiav didik laikus me
naniuose Kdainiuose, keliaukime
aplankyti kit karali - giri galin
stumbr. Judkime Ramygalos link
(Panevio kryptimi) ir, pasiek
Ramygalos miestel, sukime kairn.
Paili stumbrynas B - unikali
vieta, kurioje i arti pamatysime
vienus spdingiausi Lietuvos mi
k gyvn - europinius stumbrus.
Tam padaryti puikiai tiks dengta
pakyla-apvalgos aiktel prie stum-
bryno aptvaro. ie didiuliai, taiau
rams gyvnai suavs tiek dide
lius, tiek maus. Verta pasivaikioti
paintiniu miko taku H , vedaniu
pro Krekenavos mik. Jis nutiestas
ia pat, 600 m nuo Paili stumbry-
no. Eidami taku, suinosime daug
naujo apie Lietuvos mik augalus,
gyvnus, pasigrosime gamta.
alia stumbryno, Paili mike,
rasime visai kitoki viet - buvusi
partizan emin Q . Tereikia nuo
stumbryno pajti miko takeliu
piet kryptimi (emins link yra
rengta nuoroda).
Kelions pabaigoje aplankykime
Krekenavos regioninio parko lan
kytoj centr Q , sikrus Dobro-
vols kaime (2 km nuo Krekenavos).
Tai puiki galutin marruto stotel,
kur galsime pasidalyti kelions
spdiais ir apirti rengt ekspo
zicij. Lankytoj centras vadinamas
vartais Krekenavos regionin park,
tad ia galime pasisemti idj nau
joms kelionms!
KA D I L I KT
A T M I N T Y
Kdainiai vadinami Lietuvos
agurk sostine, tad gal pavyks
sigyti tai patvirtinant suvenyr
Kdaini senamiestyje esanio
se parduotuvse. Jei ne, nenusi
minkime, suvenyrais pasirpinti
galsime Krekenavos regioninio
parko lankytoj centre. ia pre
kiaujama unikaliais suvenyrais
su lietais augalais.
J EI G U R G I A PI L V A S . . .
- I
| Soiai ir skaniai pasistiprinsime Kdaini senamiestyje
sikrusiame,,Grjaus name". Jei ia apsilankysime vasar.
galsime papietauti viduramius menaniame udarame
restorano kiemelyje.
Saldumyn mgjai turt usukti Kdaini senamiestyje
esani cukrainKaergs vingis".
Didioj i g. 58, Kdainiai
www.grejausnamas.lt T
I KavinjeKaralikieji kikiai" galsime ne tik papietauti,
' T bet ir paaisti biliard. 0 ant sienos apirti spding
Jauki kavinLokaul", sikrusi Krekenavoje, laukia
vis keliautoj.
Tilto g. 29, Krekenava
A. Matelio tapyt fresk su istoriniu Kdaini vaizdu.
Josvaini g. 4, Kdainiai
I Q V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
s i a m i n k i m e p r i e L i e t u v o s g e o
g r a f i n c e n t r y m i n i a k m e n s
l u i t - j u k e s a m e p a i a m e
L i e t u v o s c e n t r e ! T a i p p a t n e p r a -
l e i s k i m e p r o g o s n u s i f o t o g r a f u o t i
r a m i a i b e s i i l s i n i s t u m b r f o n e
P a i l i s t u m b r y n e .
B 1995 m. Lietuvos emtvarkos
instituto darbuotojai Ruoi kaimo
laukuose nustat g e o g r a f i n i o L i e t u
vos c e n t r o viet, taip igarsindami
j ma Ruoi kaimel. Tuomet
centro vietoje buvo pastatyti du
didiuliai luitai, simbolizuojantys
Auktaitij ir emaitij. Paminklin
je lentoje nurodytos tikslios vietos
koordinats. Ruoius rasime nuo
Kdaini vaiuodami Dotnuvos
link ir iedinje sankryoje pasuk
pirm ivaiavim.
Senoji gatv i r Keidangeno namas (deinje)
K d a i n i a i g a r s j a l a b a i t u r t i n g a
i s t o r i j a , n e s i a m e m i e s t e g y
v e n o i k i l i o s i r L i e t u v o j e g a r s i o s
a s m e n y b s . Vi s a t a i m e s s u i
n o s i m e a p l a n k K d a i n i k r a t o
m u z i e j - v i e n d o m i a u s i i r
s e n i a u s i L i e t u v o j e . I v y s i m e
k r a t o a r c h e o l o g i j o s i r v i d u r a m
i l a i k e k s p o z i c i j a s , v a i r i u s
r e l i g i n i u s e k s p o n a t u s , i g i r s i m e
d a u g d o m a u s a p i e a p y l i n k i
d v a r g y v e n i m . M u z i e j a u s d a r
b u o t o j a i r e n g i a d a u g e d u k a c i n i
p r o g r a m v a i k a m s : u s i m i m a i
K p a s a k o j a k i r v u k a s " s k i r t i
a r c h e o l o g i j a i , G y v e n i m a s d v a r e "
p a s a k o j a a p i e d v a r k u l t r ,
p a m o k K n y g n e i k e l i a s " m e t u
v a i k a i d a u g i a u s u i n o s a p i e
d r a u d i a m o s l i e t u v i k o s s p a u d o s
l a i k o t a r p . M u z i e j u j e r e n g i a m i
k u l t r i n i a i r e n g i n i a i , k o n c e r t a i .
www. kedaini umuzi ej us. lt
f M K d a i n i miestas didiuojasi
nedideliu (beveik 86 ha), bet jaukiu
ir unikaliu s e n a m i e s i u . Jis iskirtinis
tuo, jog ia ilikusi istorin miesto
struktra ir senoji pastat archi
tektra. Dabartinis miestas buvo
suformuotas pagrindini Kdaini
valdytoj kunigaiki Radvil.
Turtingi, po Europ keliav didikai
stengsi, kad Kdainiai neatsilikt
nuo kit Europos miest, sekt j
pavyzdiu. Tad Radvil valdymo
metais Kdainiai buvo isties mo
dernus ir gyvybingas miestas, buvo
suformuotos eios turgaus aikts
(ilikusios keturios). Jose i vis
kampeli ir Europos atvykdavo pir
kli. Mieste taikiai sugyveno vairi
tautybi atstovai: lietuviai, vokie
iai, ydai, kotai, klestjo katalik
ir protestant bendruomens. Iki
i dien ilikusi Didiosios Rinkos
aikt - Kdaini senamiesio irdis.
Kdaini viesioji gimnazija
buvo kurta dar 1625 m. Jonuo
Radvilos pastangomis. Tuo metu
Lietuvoje buvo vos keletas tokio
lygio gimnazij, tad Kdainiai
ities turi kuo didiuotis. Ilg laik
Kdainiai buvo vienas pagrindini
krato vietimo centr, ia veik
knyg spaustuv. domi ir paties
gimnazijos pastato architektra, ia
galima ivysti autentikus senuosius
skliautuotus rsius. Vidinis gimna
zijos kiemelis su arkomis ir atvirais
koridoriais primena Vilniaus uni
versiteto kiemelius. Tokie kiemeliai
bdavo rengiami Italijos pavyzdiu,
taiau visai netiko vsiam lietu
vikam klimatui. Tad gimnazijos
mokiniams ir profesoriams tekdavo
nemenkai paalti altomis iemos
dienomis. Todl iandien Kdaini
gimnazijos kiemel dengia stiklo
kupolas - taip pavyko isaugoti pra
din kiemelio struktr. Gimnazijos
kiemelis laisvai lankomas.
www. svi esi oj i.l t ie
Kaip ir kituose senuosiuose
miestuose, taip ir Kdainiuose,
vienas svarbiausi gyvenimo centr
buvo turgaus aikt. Iki i dien
ilikusi Didiosios Rinkos aikt
mena XVII a. laikus. Aikt supa
senamiesio pastatai: burmistro
namas, kot namai, rotu. Nors
iandien aiktje turgs nebevyks
ta, taiau ji atgyja vairiausi miesto
rengini metu.
Didiosios Rinkos aikts puo
mena - spdingas didik Radvil
paminklas, nulietas i granito ir
bronzos. 2006 m. pastatytas krinys
vadinamas Skrynia", nes paminkle
vaizduojama skrynia su nulu
siu raktu ir vir jos ikil Kristupo
Radvilos Perkno, Jonuo Radvilos
ir Kristupo Radvilos II atvaizdai.
Skrynia simbolizuoja Lietuvos
valstybs id, o nuls raktas -
sunkius alies laikus. Vir skrynios
palink Radvilos rodo, kad btent
ios asmenybs vald Lietuvos vals
tyb. Paminkle taip pat pavaizduo
tos viena prieais kit sustingusios
lietuvi ir ved kariuomens - taip
aminti kar su vedais laikai.
Skulptroje yra ir daugiau simboli,
domi detali, tad skirkime laiko
joms apirti.
Mes - Lietuvos vidury 97
K I T A S
Viedami Kdainiuose,
aplankykime evangelik
reformat banyios rsyje
rengt kunigaiki Radvil
mauzoliej. Kdaini krato
muziejaus darbuotojas visus
norinius palyds banyios
kript - viet, kur palaidoti
vienos ymiausi didik gi min i
atstovai. Kriptoje saugomi
unikals kunigaiki Kristupo
Perkno, Jonuo, Mikalojaus,
Jurgio, Stepono ir Elbietos
Radvil sarkofagai.
Senoji g. 1, Kdainiai
www. kedaini umuzi ej us. lt
I I P Jei oras - puikus, surenkime
ikyl Paili stumbryne esan-
| | ioje vienoje i poilsini. iame
| p p gamtos kampelyje rasime
^ M j lauaviet ir galsime isikepti
| J dereli ar msyts.
f ! P I E T U S G A M T O J E war
n Nuo Paili stumbryno miko gi
lumos link vingiuoja paintinis mi
ko takas. Jame rengta 10 stend
su domia informacija apie Lietuvos
mik augalus ir gyvnus. Take yra
kur atsipsti - prissti ant suoliuk,
pasimgauti gamta, pasiklausyti
miko gars. Tako viduryje rengta
pavsin ir poilsio aiktel, kur gali
sutilpti ir didesns grups moni.
galima ilgiau stebti iuos spdin
gus gyvnus.
Geriausia Paili stumbryne
apsilankyti ryte, apie 10 vai., nes
tu o m e t stumbrai yra eriami, tad
gyvnai susirenka vien viet
ariau stebjimo aiktels. Taip pat
galima usisakyti ekskursij, kurios
metu gidas daugiau papasakos
apie stumbryn ir jo gyventojus.
Dl ekskursij reikia tartis i anksto
tel. 8 686 16434.
1
0 Paili stumbrynas - vienin
telis toks Baltijos alyse, vienas
lankomiausi Vidurio Lietuvos
giri t u r t . Ir ne velt ui, j uk ia
atvyk lankytojai supaindinami su
stambiausiais Europos gyvnais -
stumbrais. Stumbryne suteikiama
unikali galimyb i arti ivysti stum
br gyvenim: kaip jie maitinami,
kaip ilsisi sauls atokaitoje. Stum
bryne rengta dengta stebjimo
aiktel, pavsins, tad t u r i n t laiko
bokteliai buvo atkurti 2004 metais.
Tai vieta, kurioje netiktinai tiksliai
atkurta daugiau nei 70 met senu
mo istorija. P A N O R A M A
Prie Krekenavos regioninio
parko lankytoj centro
2014 m. pastatytas naujas
30 m apvalgos boktas,
nuo kurio atsiveria gras
apylinki vaizdai. Saugiai
125 laipteliais pakil bokto
vir, pasigrosime Nevio
ups kilpomis bei senvag
mis. Giedr dien Krekenavos
apylinks matyti madaug
10 km atstumu.
Greta Paili stumbryno esania
me mike atkurta senoji partizan
emin. emin - tai statinys, kurio
didioji dalis slepiasi po eme. To
kias emines po Antrojo pasaulinio
karo sirengdavo Lietuvos partiza
nai, kad galt pasislpti nuo prie
ir kur laik gyventi. Prie Paili
stumbryno esanti emin rengta
dar Antrojo pasaulinio karo metu -
1944 metais. ia kur laik slpsi
visas apylinks partizan brys. I
pradi ioje vietoje buvo rengtos
net penkios emins, valgykla ir
sandlis. emin ir du stebjimo
3 Krekenavos regioninio parko
lankytoj centras - tai vartai Kre
kenavos regionin park, turting
gamtos ir kultros vertybi. Lanky
toj centre ne tik gausime informa
cijos apie regionin park, bet ir ga
lsime apirti ekspozicijas. Viena
j padarys spd ne tik jauniesiems
keliautojams, bet ir j tveliams. Tai
atkurtas Nevio vidurupio slnio
kratovaizdis. Ekspozicijos juosta
vingiuoja per vis sals erdv - lyg
Nevio up, tekant kair, dein,
auktyn ir emyn. domiai pateikta
informacija apie Krekenavos regio
niniame parke auganius augalus,
gyvenanius gyvnus, prie Nevio
ups ilikusius dvarus, gyvuojanius
Dobrovols k., Krekenavos sen.,
Panevio r. sav.
h tt p : / / k rp d . a m . lt
Krekenavos regioninio parko lankytoj centras silo
dom paintin marrut baidarmis Nevio upe.
Plaukdami iuo marrutu, ivysime gamtos paminkl
(daugiakamien Kalnelio pu, Nevio atodang),
kultros paveldo objekt (Marmuli, dr dvarus).
Plaukiant upe galima pamatyti to, ko keliaujant
psiomis ar automobiliu nepavykt. Tiesa, iam
marrutui reikt skirti vis dien.
i *
t. f)'
^ ate--.
kaimus ir miestelius. ia igirsime
gamtos gars ir uuosime vairiau
si jos kvap. Tokios ekspozicijos
dar tikrai nebsime mat!
Medaus mgjai neturt praleisti progos paska
nauti medaus ir susipainti su io skansto keliu nuo
avilio iki ms stalo. Edukacin programa Medus"
vyksta bitininko Algimanto Antanaiio sodyboje
Petriki kaime ir Krekenavos regioninio parko
lanky toj centre Dobrovols kaime. Dalyvaudami
programoje, paragausime vieio medaus ir gardios
namins duonos. Dl dalyvavimo btina tartis i
anksto tel. (8 45) 593 648.
KA I P G I KE L I O N BE P R A M O G
ht t p :/ / k r pd . am . l t
Kelions dviraiais
m
Auktaitija: eer kratas
PalLadakalnisGinuiaiStripeikiaiIgnalina
Ignai ina-Visaginas-Zarasai-Antaliept-Utena
Vienags laikas: 2 dienos
Fizinis sunkumas: 3
Jdomumas suaugusiesiems: 4
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
ir pasiilgusiems vaizding panora
m, ir besidomintiems istorija. Per
dvi dienas aplankysime daugyb
miest, miesteli ir kaim, domu,
kad kone kiekviename j galima
aptikti kokj nors spding gamtos
ar architektros paminkl.
Keliaukime po gra Lietuvos
region, kur tyvuliuoja eerai, ne-
pailsdami iurlena upeliai, o jiems
savo oimu pritaria imtameiai
mikai. Auktaitija - legendomis
apipintas eer kratas, kelion po
jj patiks ir troktantiems nuotyki.
r
.

i
A p v a l g o s a i k t e l v i r Z a r a s o e e ro
D u s e t o s
T u r m a n t a s #
V i s a g i n .
; o d i ! e i . D k s t a i S u d e i k i a i .
D k t a s . # '
e . D a u n i k i s
U t e n a i
e . V y u o n a i t i s I
e . U t e n y k t i s
B a i u o a s
K u k t i k s
N a u j a s i s
D a u g l i k i s
It12l
B A L T A R U S I J A
A n t a l k s n e
6 k m *.
L i n k m e n y s
M o l t a i M i n d n a i
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Piklius- m a l n o taisas,
leidiantis smulkiai malti.
Sliai - balt tauta, gyvenusi
dabartinje Zaras rajono
savivaldybs iaurinje dalyje.
BE P R A M O G
Pal - pati tinkamiausia vieta
vandens pramog mgjams,
juk pro ia driekiasi daugelis
populiari vandens marrut.
Pageidaujantys plaukti vien
dien, gali rinktis i Pals
valtins silom marrut:
Auktaitijos nacionalinio parko
eerais, Bukos arba Kiaunos
upeliukais, eimenos upe. Pal
s valtinje galima isinuomoti
vali, baidari, kanoj, gauti
informacijos, emlapi.
w w w . v a lt in e .lt
Nuotyki kupin kelion prad
kime nuo painties su Auktaitijos
nacionaliniu parku. Nra geresns
vietos nei atostogautoj rojumi
vadinama Pal - ia sikrs
parko lankytoj centras. Centro
ekspozicijoje patraukliai ir do
miai atskleidiamas nacionalinio
parko iskirtinumas. Gyvenimas
eer apsuptyje suformavo savit
gyvenimo bd. Tai atskleidiama
lankytoj centro ekspozicijoje -
Eer mons". ia suinosime
tiek apie senuosius, tiek apie da
bartinius vejybos bdus, sieli ir
karvi plukdym. Lankytoj centro
darbuotojai pads tveliams sud
lioti kelions plan, o tuo metu j
vaikuiai gals paaisti: ga ud y ti"
uv arba ie b t i" signalin ugn.
Visai netoli lankytoj centro
k rymo medin Pals v. Juozapo
> banyia . iai senolei - daugiau
nei 250 met, o istorija byloja,
kad statant banyi vienintelis
naudotas rankis buvo kirvis. alia
banyios rengta archeologin eks
pozicija 0 , ia galsime apirti
V-VI a. kapaviets maket ir atkurt
akmens amiaus bst. Prie pa
likdami kaim, btinai pailskime
prie Li eero prieplaukos, kuri
yra viena seniausi Lietuvoje. Nuo
prieplaukos atsiveria plati eero
panorama, o atsisdus ant liepto
kart dien malonu j vs vanden
merkti kojas. ia galime isinuo
moti valt, pasiirstyti eere, o gr
krant surengti ikyl - paskanauti
ukandi, atsigaivinti ir kvpdami
tyr Auktaitijos or aptarti pirmuo
sius kelions spdius.
i Pals ivaiuokime 114 keliu,
vedaniu pietvakari kryptimi.
Pro automobilio langus pamojav
akarvos sodyb gyventojams,
sukime 1433 keli ir vaiuokime
tiesiai. Atidiai sekime kelio enklus,
Pals valtin
V I E T A E I M Y N I N E I I I U
N U O T R A U K A I
I
Keliaujant po eer krat
btina siamint i prie mlynuo
jani vandens t elkini. Viet
nuotraukai rasti sunku nebus,
kad nepravaiuotume i apylin
ki ymybs - Ladakalnio B ,
sispraudusio tarp tr i j eer - ko-
jo, Linkmeno ir Alksnaiio. Laikyda
miesi paproio, ant kalno virns
unekime akmenuk ir palikime
prie ia auganio uolo - tai bus
auka balt gyvybs deivei Ladai -
didiajai Motinai, viso pasaulio
gimdytojai. Seniau tikta, kad La-
dakalnis buvs jos kalnas. Nuo ant
kalno esanios apvalgos aiktels
giedr dien atsiveria nuostabus
vaizdas - matyti net ei eerai. Ar
pavyks juos visus ivardyti?
Tsdami kelion graiu keliuku,
vingiuojaniu vakarine Linkmeno
eero pakrante, stabtelkime prie
Ginui (Papiliakalns) piliakal
nio Puiki proga dar kart
apvelgti apylinkes i viraus.
Tik nesakykite, kad kojyts jau
pavargusios! Jas pailsinti galsi
me privaiav Ginui vandens
maln Q. ia esanioje kavinje
pasistiprinsime, kad pilvai negurg
t, pailsinsime kojas, o atgav
jgas apirsime pat maln ir
jame isaugot XIX a. rang.
I Ginui juddami Ignalinos
link dairykims kairje kelio pusje
stovinio enklo Bitininkysts
muziejus 5". Stripeikiuose sik
rusiame Senovins bitininkysts
muziejuje B suinosime daug
domybi apie bites, med ir
mekas, kuri senais laikais ap
linkiniuose mikuose buvo gausu.
Kokiais bdais bitininkai saugojo
med nuo smalii giri gyventoj,
suinosime apirj bitininkysts
muziejaus ekspozicij.
Stripeikiuose baigsime paint su
Auktaitijos nacionaliniu parku. Ne
u kaln ir vakaras, tad keliaukime
netoliese esani Ignalin. ia
apsistokime nakvynei, pailskime, o
ryte tskime kelion.
taiau bene spdingiausias
vaizdas atsiveria nuo Ladakal
nio arba Zaraso eero apvalgos
rato. Taip pat nusifotografuo
kime takydamiesi vandeny
je -k a d ir Almajos upje prie
Ginui vandens malno.
J E I GU R GI A PI LV A S. . .
j i Usuk j Pirat " bar, galsime pasimgauti skaniais patie-
L kalais. Isirinks kiekvienas: ar pic, ar ant lauo kept kepsn.
_ _ Galima usisakyti maist isineti.
_____________________ Pals k., Ignali nos r. sav.
Vasaros sezonu prie Ginui vandens malnosikrusioje
T ukandinje skaniai papietausime, o kart dien galsime
isimaudyti upje prie malno.
W { Vakarieniaudami Lietuvos iemos sporto centro kavin
je, galsime pasidalyti prabgusios dienos spdiais.
Jei nesijauiame pavarg ir norime pasigaminti vakarie
n patys, ia pat galime isinuomoti lauko kepsnin.
Sporto g. 3, Ignali na
www. lzsc. lt
Ginui k. , Ignali nos r. sav.
UU
Daunikio eeras Utenoje
2 D I E N A : I G N A L I N A V I S A G I N A S Z A R A S A I A N T A L I E P T U T E N A
apie viso krato, tiek apie Zaras
miesto atsiradim sklando legen
dos, pasakojanios apie kadaise
ia gyvenusius galinus ir milinus.
Gal pasivaikiojus po Zarasus i
vietini gyventoj pavyks igirsti
koki istorij.
Ko gero, labiausiai turistus j Z ara
sus Q vilioja 17 metr vir Zaraso
eero ikilusi moderni apvalgos
aiktel, rengta 2 011 metais. Nuo
jos ivysime Zaraso eero panora
m 180 laipsni kampu. Nusileid
laipteliais emyn, galsime keliauti
Zaraso eero pakrant juosianiu
taku ir mgautis kratovaizdiu.
Graiai sutvarkyta aplinka, tyras
oras ir pauki giesms leis atsipa
laiduoti ir bent trumpam pamirti
kasdienius rpesius...
Sskime j automobil ir i Zaras
traukime j Antaliept: j pasieksime
5305 keliu veik 30 km. Per pat
miestelio centr vingiuoja ven
tosios up, todl turbt nekeista,
kad ir paios vietovs pavadinimas
Gerai isimiegoj soiai papus
ryiaukime, kad energijos pakakt
visai dienai, ir eikime pavaikioti
po senj Ignalinos miesto dal. ia
dar juntama medins Ignalinos"
su vienaukiais nameliais dvasia.
Keliaujame toliau aplankyti kito
Auktaitijos miesto - Visagino.
Miesto gimimo data laikomi 1975
metai, tuo metu Ignalinos atomins
jgains statybininkams buvo kurta
gyvenviet. Vos u poros kilometr
nuo Visagino telko didiausias
Lietuvoje Drki eeras, ant kurio
kranto ir stovi garsioji Ignalinos
atomin elektrin B ilg laik
buvusi pagrindine elektros energi
jos tiekja ne tik Lietuvoje, bet ir
visame Baltijos regione.
I Visagino sukime j Zarasus,
esanius vos u 26 km. Keliausime
pro apylinkes, kuri istorija siekia
senuosius laikus: sli genties
gyvavim, susirmimus su Livonijos
ordinu, kuris i Daugpilio per Zaras
krat verdavosi j Lietuv. Tiek
Sveiams siloma apsistoti
jaukiuose viebuiouv-
dra" kambariuose su tera
somis. ia pat esaniame
poilsio komplekse galima
atgauti jgas po kelions, o
restorano sveiai kvieiami
sitaisyti salje su terasa ir
vaizdu alia tyvuliuojant
Paplovinio eer.
Mokyklos g. 11, Ignali na
www.zuvedra.com
H t e H
Senovs dvasia alsuo
janioje kaimo turizmo
sodybojeSaultekis" yra
visi patogumai. Sodybos
eimininkai savo sveiams
silo poilsiauti aktyviai:
vasar isinuomoti baidares
arba dviraius, o iem
slides, rogutes ar paias.
Girmini k., Ignalinos r. sav.
www.sodybasaul eteki s.lt
Auktaitija: eer kratas
P I E T S G A M T O J E r
Pirmj kelions dien
galime surengti ikyl Pal
je, Li eero pakrantje.
Jei diena pasitaik karta,
atsigaivinti galime vsiame
eero vandenyje.
ilt antros kelions dienos
vakar smagu surengti ikyl
parke. Pasiimkime pledus,
ukandi ir sitaisykime
Daunikio eero pakrantje
(Utenoje). Vaikai tikrai pamir
dienos nuovarg, ivyd
aidim aikteles, o sutemus
vis dmes prikaustys vie
iantis ir grojantis fontanas su
vandens ekranu.
susideda tarsi i dviej odi - ant
liepto". Savo vienags metu api
rkime Antaliepts hidroelektrin,
kuri pastaius vanduo sujung net
26 eerus - taip susiformavo Anta
liepts tvenkinys (marios). Nepati
ksite, iame tvenkinyje priskaiiuo
jama daugiau nei 50 sal ir saleli!
Kelion po Auktaitij baikime io
regiono sostine tituluojamoje Ute
noje. ia atvyk dar kart sitikinsi
me, kad keliaujame po eer krat:
net paiame mieste tyvuliuoja du
eerai - Vyuonaiio ir Daunikio.
A6 magistrale atvyk Uten
paint su miestu pradkime nuo
Utenos dvaro sodybos B . Permai
ning dvaro istorij saugo keletas
ilikusi pastat: perstatyti dvaro
rmai, kumetynas, kalv, kluonas,
tvartas ir dvaro parko likuiai. Pa
sivaikiokime po centrin miesto
dal, kelion praddami Utenio
aiktje. Aplankykime ia sikrus
Utenos krato muziej, alia jo ap
irkime lauko galerij. Keliaudami
Kauno gatve atsidursime J. Basana
viiaus gatvje, kur 36 numeriu pa
ymtame pastate sikrusi arkli
pato stotis 0D-
Nepastebimai prabgo antroji
diena. Kelion baikime vaiktin
dami Daunikio eero pakrante. At
gauti jgas galime pasinr eero
vanden. Lankydamiesi ia iltuoju
met laiku, galsime pasigroti
muzikiniu vieianiu fontanu, diu
ginaniu margaspalvmis vandens
srovmis, aunaniomis dang ir
primenaniomis ornamentus.
* J *
L A D A K A L N I O
L E G E N D A
Manoma, kad Ladakalnio
pavadinimas kils nuo
odioledas" (v ietini tariama
ladas") arba nuo balt deivs
Lados vardo. Kalnas galjs bti
iai deivei skirta aukojimo vieta.
Dar ir dabar tarp moni gyva
tradicija Ladakalnio virn
uneti po akmen ir palikt i prie
ia auganio uolo. Tuomet es
isipildo visi norai. Kit tikima,
kad kuo didesn akmen unei,
tuo daugiau nuodmi deiv
Lada atleis.
i
Pals archeologin ekspozici
ja sukurta siekiant pademonstruoti
alvario amiaus (V-VI a.) kapavie
t. Ekspozicija rengta remiantis
vieno i Auktaitijos nacionalinio
parko te ri to r ij o je esanio pilkapio
0 1750 m. pastatyta Pals
v. Juozapo banyia ikilo kunigo
Juozapo Baziliausko iniciatyva. i
banyia yra viena seniausi me
dini ventovi Lietuvoje. Drauge
su alia stovinia atuoniakampe
varpine paskelbta kultros paveldo
objektu. Medins Pals banyios
ir varpins ansamblis buvo vaizduo
jamas ant 1993 m. ileist vieno lito
popierini kupir.
radiniais. Apirkime ir alia
esani akmens amiaus bsto re
konstrukcij, kurios krjai rmsi
Kretuono apylinki gyvenviei, lai
kom vienomis seniausi Lietuvoje,
archeologiniais radiniais.
Tarp kojo, Linkmeno ir Alksnai-
io eer stkso Ladakalnis, ikils
net 176 m vir jros lygio. Tiksli kal
no pavadinimo kilm nra inoma,
taiau spjama, kad jis galjo kilti
nuo odio ledas" (vietini tariama
ladas") arba nuo balt deivs
Lados vardo. Galbt senovje ant
kalno bdavo rengiamos ceremo
nijos, kuri metu atnaaujamos
aukos iai deivei. 2012 m., vykdant
Ladakalnio rekonstrukcij, buvo
nutiestas kaln juosiantis psij
takas, rengta apvalgos aiktel.
n Tarp kojo ir Linkmeno eer
stkso Ginui, Papiliakalns pi
liakalnis. Manoma, jis galjo bti
rengtas I tkstm., alia piliakalnio
bta priepilio, dviej papili ir
senovs gyvenviets. Istorikai
Ginui, Papiliakalns piliakaln
sieja su XIIIXV a. egzistavusia
Linkmen pilimi. 2012 m. pavasar
piliakalnis buvo sutvarkytas: reng
ti nauji takai ir laiptai, suoliukai,
informaciniai stendai.
g- Graiausiame Auktaitijos nacio
nalinio parko kaime - Ginuiuose -
stovi XIX a. vandens malnas, jame
iki i dien isaugotos girnos, pi
klius, mai perklimo mechanizmai
ir kita senoji ranga. Seniau malnas
priklaus netoliese stovjusiam Lin
kmen dvarui, ia iki 1968 m. buvo
malami grdai, grikiai, veik milo
vlykla, lentpjv. Dabar malne
veikia muziejus.
Ginui k., Ignali nos r. sav. J
www. muzi ej ai .l t/ ignal ina/ gi nuci u_mal unas. htm 0
F I 1984 m. Stripeikiuose krus
Senovins bitininkysts muziej, jo
eksponatai tilpo vienoje autentiko
je sodyboje, taiau bgant metams
muziejus augo. Dabar muziejuje
sukaupti rinkiniai eksponuojami ne
tik senovikose trobose, bet ir po
atviru dangumi. Bene daugiausia
lankytoj dmesio sulaukia senie
ji kelminiai, gulstiniai, figriniai
aviliai, bitinink naudoti XVI-XX a.,
bitininkysts rankiai. Muziejaus
teritorijoje eksponuojamos 25 tau
todailininko Arno Patiejno sukur
tos uolins skulptros, vienoje
j - bii dievo Babilo skulptroje -
gyvena bii eimyna. Keli aviliai
rengti taip, kad smalss lankytojai
turt galimyb j bii gyvenim
pavelgti pro stikl i arti.
Stripeiki k., Ignalinos r. sav.
www. muzi ej ai .l t/ ignal ina/ bi ti ni nkystes_muzi ej us.ht m
m
Ignalinos atomin elektrin pra
dta statyti 1974 m. Po kiek maiau
nei deimtmet trukusi statyb
elektr gaminti pradjo pirmasis
reaktorius - tuo metu didiausias
pasaulyje, raytas Gineso rekord
knyg. I planuot keturi reakto
ri buvo pastatyti tik du. Pirmojo
Ignalinos atomins elektrins bloko
darbas buvo sustabdytas 2004 m.,
o antrasis blokas nebeveikia nuo
2009 m. pabaigos.
1995 m. duris lankytojams
atvr Ignalinos AE informacijos
centras. ia apsilank galsime pa
matyti veikiant IAE bloko maket,
videofilm, tiesiogin vaizd i re
aktoriaus patalpos, turbin sals ir
panaudoto kuro ilaikymo baseino.
S f f i B
Drkini k., Visagino sav. pjHJJ
www. iae. lt LEJcir-i:'
Zaraso eero pakrant
H iaurs ryt Lietuvoje esan
ius Zarasus supa septyni eerai,
didiausias j - Zaraso eeras su
didija sala - miestiei susibri
mo vieta. Miestas sveius uburia
savita centrine dalimi, paskelbta
urbanistikos paminklu, simintinais
kultriniais renginiais. Su miesto
istorija, etnografiniais rajono ypatu
mais susipainsime apsilank Zaras
krato muziejuje. Vaiktindami po
miest tikrai pastebsime Vilniaus
ir Vytauto gatvi sankryoje stovint
obelisk, skirt aminti vienam
reikmingiausi miesto vyki - plen
to Sankt Peterburgas-Kaunas tiesi
mui 1830-1835 m. Vasar Zarasuose
netrksta aktyvi pramog: Zaraso
eere galima ne tik paplaukioti bai
darmis, valtimis ar katamaranu, bet
ir pavaikioti v a n d e n s p a v i r i u mi
didiuliu burbulu.
rnvntzcrrascr/./t M
j j ] 1830-1835 m. pagal Rusijos val
dybos architekt projekt pastatyt
Utenos arkli pato kompleks
sudaro trys korpusai. J pastatai
pasiymi grakiomis meninmis
formomis. Po pato stoties pastatu
esantis rsys iki i dien ilaiks
autentikas akmenines sienas
ir raudon plyt lub skliautus.
Senojoje Utenos pato stotyje buvo
K IT A S
Pasak mgjai dal kelions
gali skirti spdi kupinai
painiai su vienu i trij
temini pasak kaim, esani
Grauts regioniniame
parke. Ten organizuojamos
edukacins programos, o kaimo
gyvenimas primena praeit.
Liept kaimas (Antaliept) - tai
vietov, iraizgyta tilt ir liept.
Vienas ymiausi - Antaliepts
viduryje kabantis tiltas per
ventosios up. Sakoma, kad
jis stebuklingas. Perj liept,
nusikelsime pagonikus laikus,
kai pasakikos btybs gyveno
kartu su monmis.
Senoli kaime (Vajasikyje) ren
giamos edukacins programos
nukelia XIX ami. ibalins
lempos viesoje mokysims vyti
virves, verpti, muti sviest.
Edukacins programos usako
mos tel. 8 676 34825.
Pauki kaime (Cijonuose) akys
raibs nuo pauki vairovs,
o ausyse skambs nepaliau
jama skirting pauki bals
melodija. Unikali spdi
mgjams rengiamos kiauini
paiekos pelkse, kiauiniens
kepimas ir putpeli msos ra
gavimas. Edukacins programos
usakomos tel. 8 670 72989.
www. grazut e.l t
f ] Nuo XIV a. inoma Utenos dvaro
sodyba - viena seniausi Lietuvoje.
Per vis gyvavimo laikotarp dvaro
savininkai nuolat keitsi: j vald di
dieji kunigaikiai, po to - Mykolas
Glinskis, Albertas Gotautas, Jurgis
Astikas, Kristupas Radvila ir kiti didi
kai. Galiausiai XIX a. dvar pradjo
valdyti Aleksandras Balceviius. Jo
eimininkavimo metais buvo pasta
tyti rmai ir aplink esantys kiniai
pastatai, kurtas dvaro parkas. Nuo
1918 m. dvare veikia Sauls" gim
nazija, joje moksi yms Lietuvos
mons: publicistas Bronius Kviklys,
raytojas Alfonsas Nyka-Nilinas,
irdies chirurgas Vytautas Jonas
Sirvydas ir kiti.
K. Ladygosg. 18, Utena
www.zygeiviuslenis.l t
rengti kambariai, kuriuose pail
sti sustodavo pro al vykstantys
keliautojai. Pastatas mena ir garsius
asmenis: ia lanksi Rusijos caras
Nikolajus I su snumi Aleksandru,
1843 m. arklius ia keit prancz
raytojas Onor de Balzakas. iuo
metu Utenos pato stotyje sikrusi
dails mokykla.
J. Basanaviiaus g. 3 4 ,3 6 , 3 8 , Utena ,
i norisi aktyvi pramog, neapsiriksime
apsilank Upali kaime (Utenos r. sav.)
sikrusiame ygeivi slnyje. ia mums
pasilys leistis yg visureigiu arba iban
dyti taiklum audant i lanko: tam rengta
landaftinio audymo trasa, kurioje nuobodu
tikrai nebus.
Lab dina, emaitija!
Plung-Babrungnai-Plokiai-Plateliai
Plateliai-Teliai-Laukstnai-Luok-Varniai-Medvgalis
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
;#-.:
>f ",
-v:'
* * ! ' ' *
iSa,
maL. -
1
-
N
i *
15*' .. * *-
<.
z: - *
- ^p-; T
Isiilg nauj spdi, visi kartu leis
kims kelion po krat, kuriame
gyvenantys mons neka savita
tarme, - aplankykime emaitij ir
graiausias jos apylinki vietas. Su
prasti emaiius ne visada paprasta,
taiau keistai skambantys odiai ne
vienam keliautojui suadins tyrin
tojo smalsum. 0 grjus namo viena
kita imokta fraze bus galima nuste
binti ir visko girdjusius draugus.
_ M
K pamatysime keliaudami po
kalvotj emaitij? Ivysime ir
pavaiktinsime po didik laikus
menanius dvarus, i arti pamaty
sime pilkakailj vilk, kuris Lietuvos
mikuose sutinkamas labai retai. Be
to, tursime daugyb prog smagiai
pasipliukenti eeruose, kuri iame
krate - ne vienas, o kojas pamiklin
ti kopdami j aukiausi emaitijos
kaln - Medvgal.
|, J %
L - .
, - - i* Y ' ;
j V ' f j; , " V
- 1
Medvgalis
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Balistin raketa - raketa,
kuri didel dal skrydio skrieja
neveikiant varikliui.
Lurdas - grotos formos religi
nis statinys.
Pagoda - daugiaaukt bokto
formos budist relikvij saugy- 1 D I E N A : P L U N G B A B R U N G N A I P L O K I A I P L A T E L I A I
kla arba memorialinis statinys.
Reljefas - ems paviriaus
nelygum visuma.
Skliutas - plaiaamenis
kirvis, skirtas rstams tayti.
Termobranduolinis - gauna
mas iatom branduoli labai
auktoje temperatroje.
I M O K I M E
K E L I S O D I U S
E M A I T I K A I !
Ateik ia- Akn n
Autobusas - Keleivn
Domtis, kiti nos kur
nereikia - Ckavltis
Idyklis, ramybs drumst
jas - Balamuts
Kiek kainuoja - Kikkatou
Mokykla - Ikala
Paveiksllis, nuotrauka-
Abrozdielis
Saldainiai - Cokerkas
Slpyns - Kavuons
114 Lab dina, emaitija!
Oginski dvare veikiant emaii
dails muziej, atskleidiant krato
meno subtilybes, pasivaikiokime
legendomis apipintoje vietoje -
ventame Alkos mike, taip pat
kurto parko takais. Parke auga
pagonybs laikus menantis Perkno
uolas. velgdami senol pasteb
sime aibo ymi. Legenda byloja,
kad po emaii krikto buvo uge
sinta alia uolo rusenusi ventoji
ugnis. Tai ivyds Perknas perpyko
ir tiesiai uol svied aib...
Po miest vaiktinti ir klausytis
vietini gyventoj savita tarme po
rinam istorij smagu, taiau geru
oru norisi pabti ariau gamtos ir
pasiklausyti pauki irenimo. Tad
Plungs miesto centras
Kelion pradkime nuo Plungs
miesto, neatsiejamo nuo lin, ia
subgani keli ir didik Oginski
eimos, kurios valdymo metu mies
tas igyveno pakilimo laikotarp. Ap
lankykime nuostab Plungs dva-
r Q, kadaise priklausius iai
garsiai didik giminei. emaitijos
Versaliu vadinamas dvaras ididiai
stovi Parko gatvje, kuri supa dva
ro parkas su tvenkiniais ir Babrun
go up. iame dvare veik viena
pirmj muzikos mokykl emaiti
joje, joje moksi bene garsiausias
Lietuvos kompozitorius Mikalojus
Konstantinas iurlionis. Ar pame
nate jo kurt muzik ir tapytus
paveikslus? Aplankykime iuo metu
atsisveikin su Plunge, traukime
emaitijos nacionalin park, lyg
karoliais pasidabinus piliakalniais ir
mlynuojaniais eerais.
I Plungs vykdami 164 keliu,
pasukime kairn Plateli link.
Vaiuokime tiesiai iki nuorodos
Babrungnai 2" ir sukime kair.
Kaimas pavadinim gavs nuo alia
elmikai srovenanios Babrungo
ups, kurios vandenis bandyta
paaboti jau XIX a. pradioje pa
staius akmens mro Babrungn
vandens maln 0 . Grdai ia
jau seniai nebemalami, taiau ma
lne verda gyvenimas: ia sikrs
menininkas Leonardas erniauskas
ir jo krybins dirbtuvs-meno
galerija. Usuk ne tik apirsime
paveikslus, stabtelsime trumpam
pailsti, bet ir apie gyvenim mal
ne paplepsime.
. Picerijoje,,Charlie pizza" - jauki ir iuolaikika atmosfera, gb
cos ir lengvi ukandiai - viskas, ko reikia po ilgos kelions.
- f l U l ! Viebutyje sikrusioje kavinje Prie Lksto" sveiams
' ** siloma paragauti tradicins lietuvikos virtuvs patiekal,
_ _ _ _ _ _ taip pat kepsni, kept ant arij, ir ypa gardi pic.
Maernio p. 4, Plung
www. char li e. lt
S t o p
Vytauto g. 1, Varniai
www. pri el uksto. lt g
iT
r
Plateli jacht klube yra galimyb ne tik skaniai pavalgyti,
bet ir apsistoti nakvynei, pasimgauti pirties malonumais,
isinuomoti vandens dvirat ar paplaukioti jachta.
i ^ i
Eero g. 40, Plat eliai
www. plateli uose. lt
PREZO kepykllje kiekvienas - maas ar didelis, smaliius
ar n e - pasijus tarsi rojuje: saldios bandels, pyragliai,
keksiukai, sausainiai, pyragai ir kiti gardsiai - nuo pasirin
kimo net galva svaigsta.
Turgaus a. 19A, Teliai
www.prezokepyklele.l t S
Kita kelions stotel ne maiau
domi - ji ypa patiks besidomin
tiems istorija. Per gd mik
leiskims Ploki kaimo link,
esanio u 9 km nuo Babrungn.
ia galsime savo akimis pamatyti
Ploktins karin baz, kuri buvo
viena pirmj poeminje aiktel
je rengt termobranduolini rake
t paleidimo viet Soviet Sjun
goje. Dabar bazje kurta altojo
karo ekspozicija B . i kelions
dalis leis ne tik suaugusiesiems,
bet ir maiesiems suinoti Lietuvos
ir pasaulio istorijos faktus.
Tuo paiu keliu, kuriuo vykome
i Babrungn Plokius, grkime
atgal ir judkime Beroro link. alia
kaimo tyvuliuoja Beroro eeras, o
prie pagrindinio kelio auga Birkaus
bukas. is medis pavadintas j paso
dinusio mogaus pavarde ir atjus
rudeniui tarsi suliepsnoja - raudona
lapija nustebina ne vien keliauto
j. Aplankykime ant aukiausios
apylinki kalvos stovini Beroro
v. vysk. Stanislovo banyi, kuri
statant 1746 m. nenaudotas pj-
veik dar por kilometr,
atsidursime viename graiausi
emaitijos miesteli - Plateliuose.
Didiojoje gatvje ilikusi Plateli
dvaro sodyba Q , buvusiose dvaro
arklidse rengta Ugavni eks
pozicija (aplankyti btina - juk tai
pirmasis Ugavni muziejus Lietu
voje!), o dvaro svirne - emaitijos
nacionalinio parko ekspozicija.
Sodybos parke auga legendomis
apipintas Raganos uosis, kurio
kamieno apimtis - apie 7,2 m.
Pasakojama, kad medis yra toks
storas todl, kad kadaise velnias
suglauds keturis uosius, ir ie
suaug vien kamien.
tai kaip greitai prabgo pirmoji
kelions diena. Kad galtume tsti
kelion, turime pailsti, tiesa?
Plateliuose apsistokime nakvynei:
miestelyje nakvyns viet rasti
tikrai nebus sunku. sikr kaimo
turizmo sodyboje, galime ramiai
pavaiktinti Plateli eero pakran
te. Vakarinje eero dalyje, netoli
kranto, ivysime Pilies sal - ia
kakada stovjusi Lietuvos kuni-
P A N O R A M A &>
Nebijantys aukio gali
ulipti penkiolikos metr
auktyje esani apval
gos aiktel, nuo kurios
atsiveria puiks emaitijos
nadonalinio parko vaizdai:
Plateli eeras, Siberijos
pelk, Beroro apylinks
bei dalis Plateli mies
telio. Apvalgos boktas
rengtas alia Beroro, ant
Cidabro kalno.
_
M E T A S S K A I I U O T I AVELES
Janinos Rumiens sodyba Prie iedelio" sveiams silo
t iek aktyv, t iek ir ram poils alia miko, kuriame galima
uogauti, grybauti, rieutauti.
Beroro k., Plungs r. sav.
Tel. 8 686 09867
www. prieziedelio. lt
2 D I E N A : P L A T E L I A I T E L I A I L A U K S T N A I L U O K V A R N I A I M E D V G A L I S
Iauus rytui, tskime kelion.
Dien pradkime nuo maudyni
Plateli e e r e -v i s i miegai kaipmat
isilakstys. Papusryiav ir galutinai
isibudin 2302 keliu traukime Pa-
platels, esanios paiame emaiti
jos nacionalinio parko viduryje, link.
ia driekiasi P aplatels paintinis
takas 0 , kuriuo keliauti itin domu
gegus ar birelio mnesiais. Tu
rsime unikali galimyb paklausyti
net labai neprast koncert: ret
varliagyvi ri - maj kdrini
ir smailiasnuki varli - kurkimo,
taip pat igirsime didiojo bau
blio bubenim. ie garsai -t i k r a i
neprasti ms ir maj keliautoj
ausytms, todl sukels smagaus
juoko ir nauj spdi.
Pasiilgusiems ramybs, visai
alia - Lik kaimas, kuriame kurtas
Energetini labirint ir geometri
ni figr parkas 0 , jame galima
praleisti vis dien. Vaiktindami
labirintais atsipalaiduokime, paban
dykime nieko negalvoti, pamirti
visus rpesius ir tiesiog diaugtis
grynu oru bei ramybe.
Ar jau pasiilgote miesto? Tokiu
atveju keliaukime Telius - miest
ant septyni kalv, i dviej pusi
supant legendomis apipint Masio
eer. Telius pasieksime ivaiav
A l i automagistral ir pasuk ryt
kryptimi. Teliai - emaitijos kata
likybs centras, tad iame mieste
gausu sakralini pastat.
Aplankykime Masio eero pa
krantje esant emaitijos kaimo
muziej Q , kuriame galsime
prisiliesti prie prajusi ami
istorijos. Ivysime 16 autentik
XIX a. pab. - XX a. pr. pastat. O
isiilg egzotikos gali aplankyti
dailininko Alfredo Jonuo ranko
mis sukurt emaitik-japoni-
k-kinik sodyb-muziej Q .
Neprastas derinys, tiesa? Aplanky
kime unikal gamtos kampel ir
kvpkime ryt dvasios!
Na, gal jau gana banyi ir mu
ziej? Vaiuokime Laukstn v-
rini 0 , kur atrasime nuo Teli
keliaudami iauli link. ia tursime
progos pamatyti vairiausi laukini
gyvn: stirn, li, ern, net
vilk ir didj apuok!
Kita stotel - vienas seniausi
emaitijos miesteli - Luok. iose
apylinkse gim bene garsiau
sias Lietuvos svieto lygintojas",
legenda taps Tadas Blinda. jau
K IT A S
Jei esame neabejingi
ekologiniam ir aktyviam
poilsiui gamtoje, aplink Plateli
eer galime keliauti dviraiais.
iedinio marruto ilgis - 22 km.
Kelion rekomenduojama
pradti ir baigti Plateliuose.
' " f . - "
Ar yra tek girdti apie slapt
keli, nutiest per pelk? Kai
kas mano, kad iuos kelius i
grind milinai, taiau daugelio
archeolog teigi mu, tokius
kelius nutiesti galjo t i k kant ry
be apsiarvav mons, met
metus ve akmenis ant iem
pelk dengusio ledo. Pavasar
ie akmenys nugrimzdav, tokiu
istorine asmenybe tapus veikj
pasta tiek mai, ti ek dideli. Nuo
Luoks vaiuodami pietvakari
kryptimi pasieksime legendomis
apipin atrijos kaln EE . mons
pasakoja, kad kalnas seniau buvs
velni ir ragan susibrimo vieta.
ia tveliai gals ramiai pasivaik
ioti, o maieji - padkti.
Nuo atrijos kalno iki Varni -
apie 25 km. Dal kelio veiksime
vaiuodami Varni regioninio parko
teritorija. alia Varni esaniame
Otaki kaime sikrs Varni regio
ninio parko lankytoj centras m
Jame rengta ekspozicija Septyni
keliai i Varni", kur tursime gali
myb apirti Lksto eero gintar.
Jau inome, kad i Varni veda net
septyni keliai, tad keliaukime vienu
i j - Sietuvos klgrindos E link.
Manoma, kad Sietuvos klgrinda
yra viena slapto kelio, jungusio
Medvgalio, Parpilio ir iuraii
pili gulas, atkarp. Su gidu galime
smagiai pereiti klgrindos taku ir
mes - kai kur teks bristi per pelkes,
tad geriausia persirengti maudymo
si apranga.
i turining ir smagi kelion
baikime ir saul palydkime ulip
ant io marruto paibos - Medv
galio piliakalnio E . Tai aukiausia
emaitijos kalva, nuo kurios matosi
eios kalvos: Pilies, Piliori, Sumo-
ni, uol, Alkos ir Bevard.
bdu per daugel met buvo
suformuotas povandeninio kelio
pylimas ir grindinys. Toks kelias
vadinamas klgrinda.
A R D Y MA S
P L A T E L I EERE
Jei norime pamatyti visai kitok
pasaul, pakeliaukime kiek
neprastais m a r r u t a i s -j i e
driekiasi ne ant ems, o po
vandeniu! Plateli eere yra
septyni nardyti tin ka mi marru
tai, t ry s i j -p r i e Pilies salos,
po v i e n -t i e s ja cht klubu,
Ploktins poilsiaviete ir Veri
sala (ties sala yra nuskendusi
jachta) bei prie viduryje eero
esanios Kryiavons kalvos.
Galbt kaip t i k mums nusiyp
sos laim ir pavyks pamatyti
Plateli milin ungur.
www. godi ve. lt
B Kunigaikio Mykolo Ogins
kio dvaro ansamblis ir j supantis
parkas stebina ne vien ios vietos
lankytoj. 1873-1886 m. statyt
dvaro ansambl sudaro deimt
iki i dien ilikusi pastat ir
statini: neorenesanso stiliaus
rmai, neogotikins arklids, dvi
oficinos, laikrodin-oranerija,
sargo namelis. 1879-1902 m. dvare
veik M. Oginskio steigta orkestro
mokykla. Joje moksi bsimasis dai
lininkas bei kompozitorius Mikalo
jus Konstantinas iurlionis. Dvaro
parkas buvo kurtas vento emai
i miko - Alkos - vietoje.
iuo metu dvare sikrs e
maii dails muziejus, kuriame
eksponuojami emaitijos regiono
meninink darbai. ia organizuo
jami edukaciniai usimimai, skirti
vairaus amiaus lankytojams: nuo
pai maiausi iki garbaus am
iaus senjor. Edukacinius usi
mimus reikt usisakyti i anksto
tel. 8 448 57643.
Parko g. 1, Plung
www. ogi nski .l t
V I E T A E I M Y N I N E I I Q
N U O T R A U K A I
siaminkime prie Plateli
dvaro parke auganio Raganos
uosio. Ar keliautoj komandos
pakaks, kad, susimus u
rank, pavykt apkabinti io
galino kamien?
Babrungn vandens malnas
pastatytas XIXa pr. graf uazeli
iniciatyva. Maln stat baudiau
ninkai. Pasakojama, kad vienas
prasikalts baudiauninkas buvo
mrytas malno sienoje, kurios
storis siekia iki 2 metr. Vlesniais
laikais Lraids formos malnas buvo
padalytas dvi patalpas: viename jo
gale veik malnas, kitame gyveno
pats malnininkas, o antrame aukte
buvo rengta viln karykla.
Babrungn k., Plungs r. sav.
www. leonardogal eri ja.l t B
altojo karo ekspozicija reng
ta Soviet Sjungos buvusiame
poeminiame balistini raket
achtiniame paleidimo komplekse.
ia lankydamiesi pagilinsime inias
apie altj kar, trukus penkis
deimtmeius. Ekspozicijoje, pasi
telkus vaizdin ir grafin mediag,
pasakojama apie kadaise slaptos
sovietins imperijos branduoli
ns ginkluots organizavimo bei
veikimo principus, lankytojams
demonstruojami kovini raket ir
kit altojo karo ginkluots ri
pavyzdiai bei maketai.
Ploki k., Plungs r. sav.
www.muzi ej ai .l t/ Pl unge/sal toj o_karo_muzi ej us. htm 01
B Iki XVIII a. pab. Plateli dvaras
buvo Lietuvos Didiosios Kuni
gaiktysts nuosavyb, vliau (iki
1940 m.) j vald prancz graf
uazeli gimin. Mediniai dvaro r
mai sudeg Antrojo pasaulinio karo
metais, taiau iki i dien ilik keli
dvaro sodybos pastatai yra pritai
kyti visuomens reikmms. XIX a.
pradtas formuoti dvaro parkas gali
didiuotis storiausiu Lietuvoje uosiu
(kamieno apimtis - 7,2 m) ir Plate
li liepa (kamienas - 5,4 m apim
ties). Park pamg iknosparniai,
ia j - septynios rys, i j kelios
raytos Lietuvos raudonj knyg.
Didioj i g. 22, Plateliai, Plungs r. sav.
B Rytinje Plateli eero pakrant
je rengtas 2,3 km ilgio Paplatels
paintinis psij takas, paym
tas nuorodomis, yra informacinis
stendas. ingsniuodami pajusime,
koks kalvotas yra emaitijos nacio
nalinio parko reljefas, suformuotas
paskutinio ledyno madaug prie
13-13,5 tkst. met. Jei bsime
atids, pamatysime miko gyven
toj, igirsime pauki bals. alia
tako ilikusios XXa. devintajame
deimtmetyje meninink kurtos
medins skulptros lietuvi pasak
motyvais. Dalis j pritaikytos vai
kams aisti.
emaitijos kaimo muziejuje iuo
metu eksponuojama 16 autentik
XIX a. pab. - XX a. pr. pastat. ie
pastatai suskirstyti tris sodybas: vie
na i j tariamai priklauso turtingam
E M A I T I J O S
N A C I O N A L I N I A M E
PA RK E S M A G U I R
I E M !
Iki Velyk likus septynioms
savaitms Platelius sugua
daug persirengli: ia
siautulingai veniama viena
smagiausi iemos veni -
Ugavns! Vis dien
miestelyje tvyro nuotaikingas
urmulys: vyksta persirengli
vaidinimai, brimai, turgus,
kepami ir ia pat valgomi
riebs blynai, lenktyniaujama.
2008 m. dl kultrini, tarp
j ir Ugavni, paproi
Plateliai irinkti patraukliausia
Europos turizmo vietove.
kininkui, kita - vidutiniam valstie
iui, o treioji yra maaemio valstie
io sodyba. Muziejaus teritorijoje taip
pat sukurtas visuomeninis sektorius,
kur sudaro vjo malnas, kalv ir
kapinaits. Pastatuose rengtos eks
pozicijos perteikia to meto valstiei
gyvensen, aplink ir buit, galima
ivysti emaituk veisls arkli.
Muziejuje rengiamos vairios vents,
klojimo teatro vakarai.
BSSSB
Malno g. 5, Teliai a
www.muziejai.lt/telsiai/kaimo_muzieju5.htm
Telius garsina juvelyras Alfredas
Jonuas, savo rankomis sukrs
nedidel tekanios sauls alies
salel. Tai - menininko namai,
virt emaitika-japonika-kinika
sodyba-muziejumi. ia ivysime
seniausios pasaulyje Horiudi ven
tyklos pagodos maket, No teatro
kauks Okame kopij, kabukio,
japon teatro, scenini vaizd, apie
30 Kinijai bding pastat maket.
Smalsiausieji keliautojai kvieiami
apsilankyti japonikame kambaryje,
kur galima susipainti su meniniu
gintaro apdirbimu.
Muziejaus g. 88, Teliai
1996 m. Teli mikinink
kurtame Laukstn vriniuje
susipainsime su laukini gyvn
gyvenimu. ia ivysime ne tik er
n, li, grakij danieli ir ant
akmen laipiojani muflon, bet
ir laisvje retai sutinkam vri -
vilk. Gyvnams stebti rengtos
apvalgos aiktels, yra aidim
ikteli vaikams.
Laukstn k., Degaii sen., Teli r. sav.
P I E T U S G A M T O J E &
Griebkime pintin su lengvais
ukandiais ir gaiviaisiais
grimais ir surenkime ikyl
papldimyje. Ne, prie jros
J vaiuoti tikrai nereiks -
puikus papldimys rengtas
Teli mieste, Masio eero
pakrantje. ia netrksta
J poilsiui ir sportui skirt vaik
| aidim aikteli, prieplaukos.
Skulptr parko.
E Lik kaime esanio Energetini
labirint ir geometrini figr par
ko lankytojams siloma pailsti, pa
sisemti kvpimo vaiktant labirin
tais. Nepamirkime pasiimti baltos
duonos, nes ia galima pamaitinti
tvenkinyje gyvenanias uveles, taip
pat paplaukioti vandens dviraiu,
net susirungti prie lauko achmat
lentos. Kupole rasime labirint br
ini, kuriuos galsime nuspalvinti.
42
J
J *
Lik k., Plungs r. sav.
www.ener glabirintai.lt SlP fl
HU atrijos kalnas laikomas vienu
ymiausi archeologini paminkl
Lietuvoje: ia rasta daug IXXII a.
laidojimo urn, gintaro ir stiklo
papuoal, akmens kirvuk ir kit
radini. Piliakaln tyrinj archeolo
gai spja, jog kadaise kalvos viruje
stovjusi medin pilis, o palaitje
mons galjo gyventi madaug
nuo II a. prie Krist. Nuo 228 m
vir jros lygio ikilusio piliakalnio
atsiveria neaprpiami toliai kalvotos
ems, pamatysime ne tik netolie
se stksanius milinus Girgdt,
Moterait, Sprd, bet ir u 35 km
esant Medvgal! Gerai siirj
pastebsime tolumoje baltuojanius
Teli katedros boktus.
Iii Varni regioninio parko
lankytoj centro iuolaikikoje
ekspozicijoje susipainsime su
istorine, turistine, gamtine ir
paintine Varni krato mediaga.
Gausime informacijos apie mar
rutus, gamtos ir kultros vertybes.
Pamatysime vairi nuotrauk, L
ksto eero gintar, reljefin Varni
regioninio parko maket, atrijos
geologin pjv; pasiklausysime
garso ra su pauki ir varli
balsais, sakmmis ir mitais, emai
tikai garsintais tekstais; galsime
pasiirti archeologinio paveldo
pristatym, paaisti paintinius
aidimus Atspk med", Atspk
augal" ir kt.
m Manoma, kad Varni regio
ninio parko teritorijoje esanios
klgrindos yra rengtos tada, kai
emaiiai kovojo su kryiuoiais ir
kalavijuoiais. XIX a. emlapiuose
Sietuvos klgrinda paymta kaip
dalis kelio Kaltinnai-Tverai. Apylin
kse gyvenantys vietiniai pasakoja
prisimenantys laikus, kai mons kl
grinda vaiuodavo i Poers Tverus:
vanduo plaudavo veim traukda-
vusi arkli onus, o sdyns turjo
bti ikeliamos vir vei. iandien
inomos trys klgrindos atkarpos:
viena j eina per Sietuvos upel, o
kitos dvi - per gretimas pelkes.
m Medvgalio piliakalnis - tai
ikiliausia 234 m aukio emaiti
jos kalva, priklausanti Medvgalio
archeologiniam kompleksui. J
sudaro Medvgalio, Pilies, Piliori,
Alkos, uol, Sumon kalvos su
klgrinda. Medvgalio piliakalnis
laikomas ymiausia tvirtove, gynu-
sia emaitij nuo kryiuoi. Pirm
kart Medvgalio pilis kryiuoi
kronikose minima 1316 m. Ulip
ant piliakalnio pamatysime net
14 banyi boktus, daugyb greta
esani kalv.
Lab dina, ema
iiir iMi..- f-- .....
L E G E N D O S A P I E
G R A UO L A T R I J
Paklauskime vietini, i kur
radosi grauol atrija, ir igir
sime daugyb legend. Vieni
papasakos apie per apylinkes
pilnomis emi kienmis jus
milin. Pavargs milinas pri
gul, o padkusios pelyts m
ir pragrau jo kienes. Pabuds
milinas siuto ir suriko:Ak,
js nenaudls, kaip duosiu su
atra!" Nuo to ir kils i milino
net emi susiformavusios
atrijos pavadinimas.
Kiti pasakoja, jog atrija
mgstamiausia vis emaitijos
ragan susibrimo vieta.
Btent raganos emmis u-
vertusios kadaise ia stovjusi
banyi. Po emmis palaidota
banyia m pti, dl to
linko kalno virus.
Pramogos Dzkijoje
Merkin-Puvoiai-Zervynos
Ze rvy nos-M a rci n ko nys-e p ke I i a i-M uste i ka
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 3
Kaina: 3
i v .
K pasakytumte, jei pasilytume
visai eimai pasivainti po didiau
si Lietuvos saugom teritorij -
Dzkijos nacionalin park, saugant
ne tik unikali gamt, bet ir sensias
dzk sodybas bei j gyventoj
paproius? Keliais, vingiuojaniais
per imtametes girias, rudeniop virs
tanias kiekvieno grybautojo rojumi,
vyksime lydimi upi ir upeli. Iviso
ioje teritorijoje priskaiiuojama
30 upi ir upeli bei imtai alti
ni - nuo maiausio altinlio, iki
didiausios Lietuvos ups - galingojo
Nemuno. O pamatyti iame parke
tikrai yra k - kelion bus naudinga
dek tveliams, tiek j smalsiesiems
mayliams! Tad vykime apsivalgyti!
e. Lavysas
P a n o i a i
L y n e e r i s
' a
K a p i n i k i a i # ,
M a r g i o n y s
4 k m.-
B A L T A R U S I J A
Merki o i r Nemuno santaka
P I E T U S G A M T O J E f i r
Keliaudami po Dzkijos
nacionalin park, rasime daug
puikiai reng t poilsiaviei
ir stovyklaviei, ia galime
surengti ikyl. Daugelis j yra
greta upi ir eer, tad prie
prisikimdami pilvus atsigai
vinkime vandenyje: t ai t i k dar
labiau suadins apetit!
Kelion pradkime Merkinje,
menanioje kovas su kryiuoiais
bei didiuosius Lietuvos ir Lenkijos
valdovus. Aplankykime mieste
lio ir viso krato istorij liudijant
Kratotyros muziej, kryi kalnel,
seniausi krato banyi, Magde
burgo teisi miesto rib stulpus ir
vairius paminklus. ie objektai bent
trumpam leis prisiliesti prie krato
istorijos, o muziejuose esantys
eksponatai suteiks nauj ini ir
spdi visai eimai.
Vilniaus gatvje, 3 numeriu
paymtame pastate, rasime Dz
kijos nacionalinio parko ir epkeli
valstybinio gamtinio rezervato
lankytoj centr, kuriame rengta
moderni ekspozicija, dzkika neka
pristatanti Merkins istorij, kultros
paveld ir gamtos lobius. Galbt
imoksime dar negirdt dzkik
odi? OMerkins istorija ities bus
domi kiekvienam apsilankiusiam.
Lankytoj centre galima usisakyti
vairi ekskursij: gal susigundysi-
me galimybe aplankyti juodosios
keramikos meistrus, pasivaikioti
raytojo Vinco Krvs takais.
Prie atsisveikindami su Mer
kine, palengva ukopkime ant
miestelio pakratyje stksanio
Merkins piliakalnio Q. Nuo jo
atsiveria vienas graiausi Lietuvos
kratovaizdi - Merkio ir Nemuno
santakos panorama. Nepamirki
me i vaizd aminti - dar ilgai
tursime, k prisimi nti!
Sskime automobil ir i
Merkins vaiuokime Marcinkoni
link. Pietryi kryptimi veik apie
15 km, atsidursime prie dar vienos
graios upi santakos: ia viena su
silieja ilgiausia Dzkijos up - Mer
kys ir vienas spdingiausi Lietuvos
upeli - Skroblus. Upelis unikalus
tuo, kad j o itakose vandens srva
vos 8 litrai per sekund, o bevin-
giuodamas 17,3 km ilgio vaga upelis
toliau plukdo 700 lit r vandens per
sekund! Ities spdinga!
Tsdami kelion tuo paiu keliu,
madaug u 2 km pasieksime
etnografin Puvoi kaim. Trum
pam stabtelkime, apirkime ia
ilikusius tradicins architektros
namus ir traukime toliau. Jei pavar
gome, keliaukime pailsti ir uksti!
iek tiek prie Marcinkonis, kairje
kelio pusje, ivysime kelio enkl
Varna 20". Sukime Varnos link
ir veik kiek maiau nei 10 km vl
atsidursime ties keli isiakojimu.
Pasirink ir krypt, privaiuo
sime vien didiausi Lietuvoje
los atodang, kitame ups krante
rengta poilsiaviet, alia kurios
trykta los akies altinis 0 .
Atodang pasieksime t i l t u persikl
kit krant. ia galime surengti
Sakoma, kad panorama,
atsiverianti nuo Merkins
p i li a k a ln i o , - v i e n a graiau
i Lietuvoje.
ikyl: atsipsti, pasistiprinti, aptarti
pirmuosius kelions spdius. i
rami vieta puikiai tinka trumpai
atokvpio minutlei.
Dien keiiant vakarui, pats metas
pradti dairytis nakvyns vietos.
Sukime atgal Zervyn kaimo link. Pa
keliui rasime net por stovyklaviei
(Maniagirs stovyklaviet ant los
kranto ir Mekrinio eero stovykla
viet Mekrinio eero pakrantje),
kuriose galime statytis palapines
ir sikurti nakiai. Jei nesijauiame
pavarg ir turime jg dar vie
nai ekspozicijai, galime aplankyti
netoliese esanias Zervynas E ~
kaim, ilaikius XVIIIXIX a. plan ir
architektros savitum. Ltai vaik
tindami tarp sodyb, pasijusime
tarsi gr praeit. Btent ia buvo
filmuoti lietuviki filmai Niekas
nenorjo mir ti" ir Faktas".
Dien, kupin nauj potyri,
baikime vakarodami prie lauo,
dalydamiesi kelions spdiais ir
planuodami rytojaus nuotykius.
Maitinimo staig pasirinkimas nra didelis, tad ruoiantis i ^ Jazuke e n s kavin
' ' kelionei pravartu usukti prekybos centr. Visgi por ' ' G a rd in o g. 2, M e r k i n
kavini pavyks rasti Merkinje, o Marcinkonyse galima Tek 8 6 7 6 2 9 0 0 8
susiorganizuoti ities neeilin pramog - kulinarinio pa-
veido ragavim. Rtos Sakaliens organizuojamas namins
r l S S H i -* Kirkliausko kavin
' > Sod g. 1, M e r ki n
duonos kepimas ir ragavimas paliks"neidildom spdi.
Dl usimim ta rt is t f 8 615 34306.
Tek: 8 6 0 7 1 4 6 9 8 , 8 6 2 4 3 7 4 1 5
k M E T A S S K A I I U O T I AVELES
Keliaujant po Dzkijos nacionalin park, galima nakvoti palapinse arba apsistoti kaimo
t urizmo sodybose - j parko t eri to ri jo je yra net 13. Nakvyn kaimo t urizmo sodyboje reikt
usisakyti i anksto.
M r a
Artro Svernelio kaimo t urizmo sody
boje poilsiautojams silomos vairios
pramogos gamtoje: uogauti, grybauti,
plaukti baidarmis. Sodybos eiminin
kai lankytoj laukia visus metus.
Z e r v y n k . , Varnos r. sav.
Jei 8 6 8 7 5 0 8 2 6
Vitalijos ir Algio Svirneli kaimo
t urizmo sodybojeGertrdos pirkia"
sveiams organizuojami ve ltin i
vlimo, pynimo i vyteli , droinji
mo usimimai, demonstruojamos
drevins bitininkysts tradicijos.
Zervynk., Varnos r. sav.
Jei: 8 6 1 6 0 7 9 4 2 , 8 6 9 8 4 3 3 4 9
www.meszervynose.jimdo.com i
Rtos Sakaliens kaimo turizmo
sodyboje eimininkai rengia edukacin
namins duonos kepimo usimim,
moko dzkik dain, oki, aidim.
Apsistoti sodyboje galima visus metus.
N a u j a l i g . 15,
M arci nk oni k., Varnos r. sav.
Jei 8 6 1 5 5 4 5 0 6
w w w . s a k a l a i . l t
Saldiai isimiegoj susipakuoki
me daiktus, apsiirkime, ar nepa-
likome iukli, ir keliaukime toliau.
Ms laukia vienas didiausi
Lietuvos kaim - Marcinkonys Q .
Vos vaiavus j kaim, pasitiks senoji
drevin puis, liudijanti apie gyvas
senosios bitininkysts tradicijas.
Apirkime v. apatal Simono ir
Judo Tado banyi, nepraeikime
pro krikionikai Europai neprast
dvikrym kryi, usukime Dzki
jos nacionalinio parko etnografin
sodyb-muziej 0 .
Viedami Marcinkonyse, btinai
aplankykime epkeli valstybinio
gamtinio rezervato ekspozicij Q
ir keliaukime nors akies krateliu
vilgtelti vertingiausi io krato
turt - epkeli raist. Madaug
u 5 km nuo Marcinkoni rengtas
1,5 km ilgio epkeli mokomasis
takas Q pelkje ir apypelkyje.
Ekskursijos metu suinosime daug
domybi, pasidairysime po dar
ms netyrintas vietas. Onuo
apvalgos bokto galsime apvelgti
bekrats pelks plotus.
Kelion tsime keliaudami po
netoliese esanius senuosius kai
mus. Mik apsuptu keliuku piet
kryptimi veik dar 25 km, prava
iav Margionis Q, atsidursime
Musteikoje 3 . ia apirkime
Drevins bitininkysts ekspo
zicij E , pavaiktinkime po
alia oiant mikel, kur ilikusios
senosios bii drevs. Jei pasiseks,
svetingi eimininkai visus smaliius
pavaiins medumi su koriu.
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Jei lankydamiesi Marcinkonyse
dalyvausime edukaciniame
duonos kepimo usimime, ne
pamirkime ir namuose likusi
arti m j ikepkime ir jiems
nediduk kepall duonos. Tai
bus paios geriausios lauktuvs!
> Pramogos Dzkijoje
BT1 Ant Nemuno, Merkio ir Stangs
upi santakoje stksanio 30 m
aukio Merkins piliakalnio
kadaise stovjo viena svarbiausi
pili, XIV-XV a. pr. tapusi strategi
niu centru kovojant su kryiuoiais.
inoma, kad Merkins pilyje ne
kart lanksi didieji kunigaikiai ir
valdovai: ygimantas Kstutaitis,
Kazimieras, Aleksandras, ygiman
tas Augustas, Vladislovas Vaza ir
kiti. 1418 ir 1419 m. ia Kaldas
vent didysis kunigaiktis Jogaila.
V I E T A E I MY N I N E I m
N U O T R A U K A I
siaminkime prie los
atodangos: ia prie ms
akis atsiveria nuostabi ups
slnio panorama.
Nuo 1742 m. minimos Zervy-
nos - vienas seniausi Lietuvos
kaim. Tai 48 autentik sodyb
kaimas, ilaiks XVI11XIX a. plan
ir architektros savitum. Kaimo
pakratyje augantis Zervyn uolas
paskelbtas gamtos paminklu, o apie
senosios drevins bitininkysts
tradicijas byloja drevtosios puys.
Zervynose gyveno ir kr raytojas
Juozas Aputis (1936-2010).
; Lyg nedidelis eerlis atrodantis
los akies altinis unikalus tuo,
kad jo centre nuolat kunkuliuoja
vandens srovs maiomas smlis.
Galbt dl to nuo seno los akiai
mons priskiria vairi magik sa
vybi: tikima, kad lyg aara skaidrus
altinio vanduo pagydys nuo vairi
lig, jei prie jo bus einama vos sau
lei nusileidus.
K I T A S
Ola - bene populiariausia i
kius mgstani vandens turist
up, pakerint! graiais apylinki
vaizdais, o srovs verlumas ir
jga, ups vingiai bei ivirt me
diai n el e id i a usnsti. Gal ima
r i n k t i s d v i e j d i e n marrut
R u d n i a - M a r d a s a v a s . Svarbu
i n o t i , k a d d a l i s io marruto
d r i e k i a s i D z k i j o s nacionalinio
p a r k o t e r i t o r i j a , tad plaukimas la
y r a r i b o j a m a s : baidarmis plaukti
g a l i m a n u o gegus 1 d. iki spalio
1 d . ( n e daugiau nei 100 baidari
p e r d i e n ) . Vis informacij apie
p l a u k i m Ola suteiks Dzkijos
n a c i o n a l i n i o parko lankytoj
Q iuo metu Marcinkonys yra
vienas didiausi Lietuvos kaim.
Iki XIX a. vidurio buvs nedidelis
kaimelis iaugo XIX a. antrojoje pu
sje, kai buvo nutiesta geleinkelio
atkarpa Varuva-Sankt Peterburgas.
I l g laik vienas pagrindini kaimo
moni pragyvenimo altini buvo
medus ir vakas, apie sensias
bitininkysts tradicijas liudija ir
atvykusius keliautojus pasitinkanti
senoji drevtoji puis. Dar ir dabar
senoviniu bdu liejamos vaks
didij veni metu apvieia
medin Marcinkoni v. apatal
Simono ir Judo Tado banyi.
1994 m. Marcinkoni kaime
k yto jams duris atvrusioje Dz-
jos n ac i o n al i n i o parko e t n o g r a fi -
>je s o d y b o j e - m u z i e j u j e saugomi
;sponatai, surinkti parko t e r i to -
oje. ia apsilank suinosime
ie ilini dzk gyvenimo bd,
proius ir tradicinius amatus,
Aplank epkeli valstybinio
gamtini o rezervato ekspozicij
suinosime, kodl buvo steigtas re
zervatas ir dl ko moni lankymasis
ioje te ri to rij oje yra itin grietai
ribojamas: ia negalima miko nei
kirsti nei sodinti, draudiama ne tik
medioti, bet ir grybauti ar uogauti.
igirsime, kaip ji e vaikiojo gryb
trobelm", skiltuvu skl ugn, kaip
viliodavo biteles j drevt pu ir
dar daugyb kit dalyk. Taip pat
igirsime legend ir padavim,
kuriais apipinti Marcinkonys ir j
apylinks, pasiklausysime melodin
g dzk dain.
Igirsime vairi pasakojim, smal
siems lankytojams atskleidiani,
kaip seniau ia gyven mons
pelkynuose gan karves, koks buvo
j gyvenimas mik apsuptyje, kaip
drevse laik bites. Taip pat ekspo
zicijoje pamatysime vairi gyvn
ikam, igirsime pauki bals.
128 Pramogos Dzkijoje
L
E 3 1/5 km ilgio epkeli mokomasis
takas rengtas epkeli raisto pakra
tyje. Keliaudami iuo taku pamatysi
me epkeli raist, puynais apaugu
sias kopas, susipainsime su pelks ir
miko augmenija, o ulip j apval
gos bokt apvelgsime didiulius
pelks plotus. epkeli mokomasis
takas pritaikytas ir maiau galimybi
turintiems monms. Primename,
jog rezervate siekiama utikrinti kuo
maesn natrali gamtos proces
trikdym, tad lankymasis ioje teritori
joje yra ribojamas.
(t)
epkeli valstybinio gamtinio
rezervato mokomajame take
nuo balandio! d. iki liepos 1d.
lankytis leidiama tik lydint
direkcijos darbuotojui. !'
=p
Ilg laik Margioni kaimas buvo
aplenkiamas civilizacijos naujovi,
galbt dl to ia susiformavo gausi
materialioji ir dvasin kultra. ia
iki i dien gyva unikali pagonika
tradicija: atuonis vakarus po Vli
ni kaimo kapinse renkasi kaimo
gyventojai, krenami lauai. Margio
ni kaime rasime nemaai gamtos ir
istorijos vertybi: Skroblaus itak
altinius, gamtos paminkl Lietuvio
liep, gamtos paveldo objekt Kur-
piko kadag, gamtos ir istorijos pa
minklu laikom Margioni drav".
E I Musteikos kaimas raytiniuose
altiniuose minimas nuo 1785 m.
I 59 kaim sudarani sodyb 10
paskelbta paminklinmis. 1918 m.
kaime buvo kurta pirmoji lietuvika
mokykla. J kr sutuoktiniai Tadas
Ivanauskas ir Honorata Pakauskait-
Ivanauskien, abu ia ir mokytoja
vo. XIX a. pab. - XX a. pr. susiklos
iusi kaimo struktra ir tradiciniai
pastat tipai gerai isilaik veikiau
siai dl to, kad ilg laik, norint pa
siekti kaim, tekdavo veikti siaurus,
per mikus vingiuojanius ir sunkiai
pravaiuojamus keliukus.
jj Apsilank Musteikos kaime
rengtoje Drevins bitininkysts
ekspozicijoje, pamatysime, kaip
vietiniai mons priiri kelminiuo
se aviliuose gyvenanias biteles,
kaip suka med, lydo vak ir
gamina avilius. Apsilank vasaros
pradioje, galsime stebti, kaip j
naujai pagamintus avilius leidiami
bii spieiai.
Lankytis Dzkijoje ir neibandyti
laims iekant gryb-gda.
Grybavimo sezonas prasideda jau
birelio mnesio viduryje. Gry
bauti ir uogauti galima visuose
nacionalinio parko mikuose,
iskyrus Skroblaus, Musteikos ir
Povilnio rezervatus.
aMM
Keliaukime j Suvalkij - lygum
krat, uauginus ne vien Lietu
vos viesuol. J takais ir keliausi
me pasirink marrut. ia, kiek
akys umato, driekiasi derlingi lau
kai, o senosiose mediais apsodin
tose sodybose gyvena racionals,
sumans ir be galo darbts, taiau
taups suvalkieiai.
Marijampol-Vilkavikis-Vitytis
Vitytistrij sien trikampis-Okabaliai I
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 3
Kaina: 3
Po Suvalkij - su daina
MdUSUUdl
K i s i n i k i a i
G u d e l i a i
e . P a e e r i a i
S u v a l k a i
S a s n a v a
[ J t i d e e r i a i
V i r b a l i s
V a i l a u k i s
24 km*
K l a m p u i a i f
K a t i l i k i a i
K e t u r v a l a k i a i
B d v i e i a i #
P a j e v o n y s
U b a l i a i
D u o n e l a i i a i
B a r t n i n k a i
O k a b a l i a i
L i u d v i n a v a s
G r a i k i a i
A k m e n y n a i
Kalvarija
R U S I J A
, # V i a i n i s L i u b a v a s
S a n g r d a *
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Signataras - m o g u s , p a s i r a
a n t i s k o k i n o r s s u t a r t .
Sufozinis cirkas - l a i t o d a u b a .
kai skulptras, kurios, tupdamos
ant juodo granito fontano sienels,
tingiai ildosi sauls spinduliuose.
Stabtelkime ir prie centrinje
J. Basanaviiaus aiktje ikilusio
19 m aukio paminklo Tautai ir
kalbai". Paminklas prasmina sunk
vis lietuvi tautins savimons ir
kalbos gaivintoj darb.
Btinai aplankykime miest gar
sinant Poezijos park 0 , kur pa
mg ne tik vietiniai gyventojai, bet
Kelion pradkime Suvalkijos
sostinje - Marijampolje - po
rekonstrukcijos igrajusiame
mieste. Pirmiausia stabtelkime
prie ities spdingos ir pasak
pil primenanios Ma r i ja m p o l s
geleinkel io stoties Q . J rasime
kelrodiu pasirink i tolo matom
smaile usibaigiant stoties bokt.
Painti centrin miesto dal
patogiausia vaiktinjant psiomis,
tad palikime automobil stovji
mo aiktelje ir leiskims gatveli
labirintais. Viename i kiemeli su-
raskime besislepianias aismingas
ir miesto sveiai. Pasimgaukime
graiai sutvarkyta aplinka, i ems
tryktaniais vairiomis spalvomis
J E I G U R G I A PI L V A S . . .
Jaukioje kepyklljeSotas" paragausime pyragli, band-_ _ _ U f | ) 1 Prie Paeeri dvaro sikrusioje kavinjeAukso ragas" ne tik
J T ||, atsigersime arbatos. I skaniai papietausime, bet ir maloniai praleisime laik.
____________________ Paeeri k., Vilkavikio r. sav.
Laisvs g. 24, Marijampol
www. sot as. lt
uaf p j Keliaujant greitai ialkstama, tad restoranePizza Jazz" gardi
P 4
pica kaipmat numalins alk.
J. Basanaviiaus a. 8. Mari jampol
www. pi n a j a z z . l t g
iii]
^
J
Marijampols geleinkelio stotis
V I E T A E I M Y N I N E I m
N U O T R A U K A I
Paeeri dvaro bokto apval
gos aiktelje pabandykime
rasti t oki viet, kad nuo
traukoje matytsi ir apaioje
esantys Paeeri dvaro rmai.
A7 magistrale vykdami vakar
kryptimi, privaiuosime Paeeri
kaim, kuriame - vertinga Paeeri
dvaro sodyba B . J pasieksime
keliaudami katon alja. Dvaro
oficinoje sikrs Vilkavikio krato
muziejus. Dvaro parke galime su
rengti ikyl, atsikvpti ir uksti.
Pasisveiav Paeeri dvare,
185 keliu judkime piet kryptimi,
o atsidr 185 ir 200 keli sankry
oje sukime j dein ir vaiuokime
Vityio link. Netrukus atvyksime
didiulio Vityio eero pakrantje
sikrus miestel. Po ilgos kelions
apsistokime nakvyns, o ryte susi
painsime ne ti k su viena seniausi
Suvalkijos gyvenviei, bet ir su
Vityio regioninio parko turtais.
K el iau dam i iu o m ar ru t u
n ep am ir k im e p asiim t i
asm en s dok u m en t , n es dal is
m ar ru t o driek iasi val st yb s
sien os ap sau g os z on a ir L en k ij os
Resp u bl ik os t erit orij a.
vieianiais fontanais, apirkime
maestro Vytaut Kernag menant
paminkl. ia ramiai vaiktindami
atsipalaiduosime, pailssime ir
kelion tsime toliau.
I Marijampols ivaiuokime
A7 magistrale, kuri mus atves
Vilkavik. iame mieste savo
jaunysts dienas leido ir Vilkavikio
ib uri o" gimnazijoje moksi poetai
Kazys Bradnas, Salomja Nris.
Apsivalgykime centrinje miesto
aiktje, pavadintoje J. Basanavi
iaus vardu. Aikt puoia paminklu
aminta Lietuvos Nepriklauso
mybs Akto signataro figra. Kaip
jau pastebjote, Suvalkijos krate
ities daug Lietuvos krato istorij ir
kultr menani dalyk.
K I T A S PA S I R I N K I M A S
Jei i Vilkavikio vyktume iaurs vakar k ry pti mi , neilgai
trukus pasiektume Kudirkos Naumiest, kuriame tvyro
raytojo, t aut in io at gimimo skleidjo Vinco Kudirkos
dvasia. ia galime aplankyti net tri s muziejus: Vinco Kudir
kos gimnazijos istorijos (Vytauto g. 44), Dr. Vinco Kudirkos
(V. Kudirkos g. 29) irir vintos kampel" (S. Dariaus ir
S. Girno g. 26). Visgi bene domiausias objektas ms
laukia kitoje eups pusje. Tai P. Maioto g. 42 esani
Prano Sedereviiaus sodyb puoianios io menininko
sukurtos skulptros. ia ivysime dideli irg, briedi,
angel statul, inom moni biust. Pasakojama, kad
vienoje i skulptr mrytas motociklas!
Po Suv a lk ij - su d aina 133
M E T A S
S K A I I U O T I
* AVELES
f
Visus metus dirbaniame kempingePuel" teikiamos palapini, nameli nuomos
paslaugos, ia gali apsistoti ir keliaujantys su nameliais ant rat. Kempinge galima
isinuomoti vandens ir sporto inventori, aplankyti unikal muziej
Metalo fantazija". _ _ ___
Tel. 8 61 151 12 1
www. pusele. lt H i
Norintys nakvoti palapinse, gali rink
tis Vityio stovyklaviet ant Vityio
eero kranto prie kelio VitytisPa-
vitytis. Galima pasistatyti palapines,
kur ti lau, pailsti pavsinse.
Po kelions norintiems ne t ik pailsti, bet ir turiningai praleisti laik, silome apsilankyti
erdvioje Petronls Arbatauskiens sodyboje prie Vityio eero. ia galsime atsipalai
duoti kartuose kubiluose ar naujai rengtame ildomame baseine su vandens iuoykla.
vej g. 2, Vitytis, Vilkavikio r. sav.
Tel. 8 686 79344
H,
Atsikl isimaudykime Vityio
eere, papusryiaukime ir keliauki
me apirti Taikos gatvje stovin
ios aliejins su ilikusia technolo
gine ranga. Nepamirkime senojo
Vityio vjo malno Q , jau
kadais praradusio vil t paaboti ne
nuoramas vjus. Vykime apirti
Didiojo Vityio akmens 0 ,
dunksanio paiame regioni
nio parko pakratyje, ties keliu
Ky b a rta iV i Styti s.
Grkime Vityt ir rytine eero
pakrante vykdami piet kryptimi
netrukus privaiuosime ventj
altinl Q . Jo vanduo, anot legen
dos, yra stebuklingas. Keliaudami
toliau pasieksime vadinamj sien
trikamp Q - Lietuvos kyul",
..-r B..v ^
kur supa net dvi valstybs - Rusija
(Karaliauiaus kratas) ir Lenkija.
Trij valstybi sien susikirtimo
viet enklina riboenklis. T galime
nesunkiai padaryti pasinaudoj
galimybe laisvai kirsti valstybi
sien engeno erdvje. Vaiuokime
Viainio (Lenkija) miestelio link, o
ties juo, pasirink ydkiemio krypt,
sukime 654 keli. veik kelis
kilometrus atsidursime prie stulpo,
yminio sien trikamp.
Neilgai pasisveiav kaimynin
je Lenkijoje, grkime Lietuv ir
dienos kelion baikime ymaus lie
tuvio dr. Jono Basanaviiaus gim
tinje E - O k a b a li I kaime. Kai
m pasieksime 185 keliu pavaiav
iki Ubali ir sankryoje pasuk
dein. Okabaliuose 1851 m. gim
bsimasis Nepriklausomybs Akto
iniciatorius dr. Jonas Basanaviius.
Galime apirti atkurt senj so
dyb, joje rengt ekspozicij. alia
aliuoja Lietuvos ta utin io atgimimo
uolynas, kart dien mediai
teikia malon pavs. Neskubki
me keliauti namo: pavainkime
karieta, pajodinkime.
Kokia gali bti kelion be soi
pusryi? Ne pati geriausia. Kad J
ms ivyka bt puiki, suren
kime pusryius Marijampols
Poezijos parke. ia daug poilsiui
pr it aik yt v i e t - i s i r i n k i m e
graiausi ir traukime i krepi
sumutinius, bandeles ir t e r
mos arbatos. Jei papusryia
vome prie ivykdami, galime
surengti ikyl Paeeri dvaro
sodyboje. Ant ols pasitiesus
pled malonu pasiildyti prie
vidurdienio saul.
H | 1921-1923 m. per Marijampol
buvo nutiestas geleinkelis Kazl
Rda-etokai, kiek vliau pasta
tyta Marijampols geleinkelio
stotis. Tai iskirtinis miesto statinys,
1987 m. kurtas Poezijos par
kas neatpastamai pasikeit po
2012 m. rekonstrukcijos. Parkas yra
tarsi ramybs oaz, esanti paiame
Marijampols miesto centre, ia
pabgti nuo urmulio mgsta tiek
vietiniai gyventojai, tiek ir miesto
projektuotas ininieriaus Edmundo
Fryko. Senovines miest rotues
primena keturkampis smaile usi
baigiantis vandens boktas.
sveiai. Parkas ypa spdingai
atrodo sutemus, kai jungiamas
modernus apvietimas, lankytoj
dmes prikausto i ems tryktan-
tys vairiaspalviai fontanai. Parke
rengtos poilsio zonos, vaik aidi
m aiktel.
Stoties g. 2, Marijampol
m
Paeeri eero pieti ni ame
krante sikrs Paeeri dvaras
laikomas vienu graiausi dvar
visoje Suvalkijoje. Dvaras susi
formavo XVI11XIX a., po t o buvo
kelis kartus atnaujintas, rekons
tr uo ta s . alia rm plyt i peizainis
parkas, sodas ir tv e nkin ia i. Bene
400 met isto rij skaiiuojanio
dvaro ansamblio eimininkai nuo
lat keitsi: dvar vald ir Mykolas
Glinskis, ir didikai Zabielos, ir Ne
priklausomybs Akt o signataras
Jonas Vailokaitis. iuo metu dvaro
ofi cinoje veikia Vilkavikio krato
muziejus, ia rengiamos eduka
cins programos (To sviestelio
gardumas", Senosios olininkys
ts tr adicijos", Lino kelias" ir kt.),
organizuojamos ekskursijos po
dvar ir park.
0$1E
Paeeri k., Vilkavikio r. sav.
www. vkmuziejus. lt 0S^M
V I T Y I O A K M E N I
Apie Vityio akmen pasa
kojama daugyb legend ir
padavim. Manoma, kad seniau
prie akmens vykdavo ritualai,
akmuo buvo laikomas stebu
klingu ir ventu, p r i j o buvo
meldiamasi, aukojamos aukos
dievams, deg aminoji ugnis.
Q Vityio vjo malnas yra vienin
telis Suvalkijoje iki i dien iliks
vjo malnas su gerai isilaikiusia
technologine ranga. 1925 m. ikils
statinys jau seniai nebenaudojamas
pagal paskirt, dabar tra krato
vaizdio puomena, primenanti
senuosius krato verslus. Kur laik
malne veik nedidelis muziejus,
taiau vliau malno muziejus
udarytas, o eksponatai buvo iveti
Vilkavikio krato muziej.
H Didysis Vityio akmuo yra
vienas didiausi dubentj
rieduli Lietuvoje. Akmens auktis
siekia 3,7 m, taiau didel jo
dalis slepiasi po eme. Savo forma
akmuo primena stamb vr, o jo
paviriuje matyti dubimas, vadina
mas Velnio pda.
1 3 I ems Vitytyje tryktanti glo
vandens srov, vadinama ventuo
ju altinliu, sulaukia didelio turist
I
dmesio. Pasakojama, kad seniau
altinio vanduo buvo ities stebu-
P A N O R A M A
Apvelkime Vityio
apyl inki panoram nuo Pa-
vityio piliakalnio, esanio
per kilometr nuo to paties
pavadinimo kaimo. Nuo
klingas: utraukdavo sunkiausias
aizdas, o aklam mogui tereikda
vo altinio vandeniu pavilgyti akis ir
is praregdavo. Tikdami gydomo
siomis vandens galiomis mons
dar ir dabar ia stato kryius.
piliakalni o atsiveria vaizdai
Pavityio kalvas, Vityio
K A I P G I K E L I O N BE P R A M O G
eer, aplink vilnijanias
pievas, sibuojanius
mikus. Pasakojama, kad
kadaise ant piliakalnio sto
vjusi banyia nugrimzdo,
taiau kiekvien v. Velyk
ryt vis dar girdti jos
skambantys varpai.
Besilankydamas prie Vityio eero, danas keliautojas nejuiomis pajunta
vandens auksm". Sukirba noras isinuomoti v alt ar vandens dvirat,
sibuojantis ant eero palydti saul, o po to smagiai pavakaroti prie lauo.
Vandens inventoriaus nuomos paslaugos teikiamos kempingePuel"
Petronls Arbatauskiens sodyboje.
Netoli Vityio miestelio susiker
ta ms alies Lietuvos, Karaliau
iaus krato (Rusijos) ir Lenkijos
valstybi sienos, i vieta simboli
kai vadinama trij valstybi sien
trikampiu. ia apsilankius i vieno
tako galima matyti tris stulpelius,
yminius Lenkijos-Rusijos, Lietu
vos-Rusijos ir Lietuvos-Lenkijos
ali sienas. Trij valstybi sien
sankirtos viet ymi pilkas graniti
nis obeliskas.
H 1988 m. dr. Jono Basanaviiaus
gimtinje buvo pasodinti pirmieji
uoliukai, bgant laikui iau
g Lietuvos tautinio atgimimo
uolyn. 1989 m. imtasi sodybos
atkrimo darb: 1991 m. atstaty
tas gyvenamasis namas ir kltis.
Vykdant atkrimo darbus buvo
stengiamasi kuo tiksliau atkurti
Vityio eero pakrantje driekiasi
2,4 km ilgio ilelio paintinio tako
maasis ratas, vingiuojantis vaizdingu
ilelio miku. Keliaudami iuo taku,
susipainsime su kratui bdinga aug
menija, gyvnija ir kitomis regioninio
parko vertybmis: Raganos luota
nejprastos kamieno formos mediu),
drevtaisiais mediais ar suzofiniu drku
laito dauba).
K A D S U K T
A T M I N T Y
Parsivekime uolo lap
arba gil i Lietuvos tautinio
atgimimo uolyno Okaba-
S U S I P A Z I N K I M E :
D R . JO N A S
BA S A N A V I I U S
( 1851 1927)
XIX a. pab. - XX a. pr. pasiturinio
valstieio gyvenamj aplink.
iuo metu sodyboje rengtoje
ekspozicijoje galima susipainti su
Nepriklausomybs Akto signata
ro gyvenimu, apirti ilikusius
autentikus eksponatus. Sodyboje
vyksta vairs renginiai, edukaci
niai usimimai.
Gimtins g. 17, Okabali I k., Vilkavikio r. sav.
www. muzi ejai. lt/ vilkaviski s/ basanaviciaus_sodyba.htm
Busimasis Lietuvos Nepriklau
somybs Akto signataras Jonas
Basanaviius gim 1851 m.
lapkriio 23 d. Okabali kaime.
Mokytis ivyko Marijampol,
baigs Marijampols gimnazij
stojo Maskvos universitet,
kuriame 1879 m. gijo gydytojo
specialyb. Ilgus metus pra
gyvens Bulgarijoje Lietuvos
nepamiro, taiau tvyn
gro tik 1905 m., sulauks
ini, kad Lietuvoje panaikintas
spaudos draudimas. Neilgai
trukus J. Basanaviius tapo vienu
svarbiausi tautinio judjimo
dalyvi. 1918 m. vasario 16 d.
J. Basanaviius vadovavo Tarybos
posdiui, kurio metu buvo pasi
raytas Nepriklausomos Lietuvos
valstybs atkrimo aktas.
Keliaukime j Maja Lietuva va
dinam krat, kur stkso didingi
piliakalniai, pakelje auga seni
mediai, o puyse gyvena gandrai!
Apie vietovs praeit byloja iliku
sios dvarviets, istorinius faktus
mena krato gyvenviets. Keliau
dami Nemuno, kurio vaga skiria
dvi valstybes, pakrante tursime
progos pavelgti kitame ups
krante esant kaimyn" - Kara
liauiaus krat.
Maoji Lietuva: vanden rojus
Smalininkai-Vilkykiai-Rambyno kalnas-Paggiai-ilut
ilut-Rusn-Ming-Vents ragas
Fizinis sunkumas: 3
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
Mings kaimo pri epl auka
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
P o ld e r is - nusausinta ir pyli
mu atskirta emuma, i kurios
vanduo alinamas siurbliais.
l a u g t a s - kubilas, skirtas
alui daryti.
Kelion pradkime nuo dei
niajame Nemuno krante sikrusi
Smalinink, simbolikai vadinam
vartais Klaipdos krat. Pirmiausia
aplankykime Senovins technikos
muziej Q . Nuo ia sukaupt
eksponat gausos gali apsisukti
galva: tiek po stogu, tiek ir po atviru
dangumi eksponuojama daikt daik
teli gausyb - senovin ems kio
technika ir sunkveimiai, metalo,
medio apdirbimo ranga, fo to
aparatai, spausdinimo mainls,
laikrodiai. Muziejaus eimininkas
teigia, kad eksponat ia sukaupta
daugiau nei septyni tkstaniai! Jei
pradtume skaiiuoti, utruktume
ne vien dien. Apirkime bent
didij j dal ir tskime savo pa
intin kelion.
Atsisveikin su svetingais
muziejaus eimininkais, nueikime
iki Nemuno pakrants. ia iliks
istorinis paminklas - seniausia
Lietuvoje vandens matavimo stotis,
rengta dar 1811 metais. Vandens
lygiui matuoti buvo rengti akmeni
niai laiptai, alia matuokls iliks
stebjimo boktelis.
ivaiav j 141 keli, traukime
j vakarus. U kiek daugiau nei
30 km pasieksime Vilkykius - nuo
j pradsime kelion po Rambyno
regionin park. Stabtelkime prie
Vilkyki dvaro sodybos H , k u r
tos XVII amiuje. io dvaro istorija
kiek neprasta: nuo XIX a. jis buvo
skirtas ne reprezentacinms didik
reikmms, kaip kad daniausiai
buvo prasta, o kiniams reika
lams. Pavaiktinkime po miestel,
apirkime ia stovinias bany
ias ir paminklus.
4229 keliu vykime pasienio su
Rusija link. Netrukus asfaltuot keli
pakeis vyrkelis, kuriuo darddami
vaiuosime Vilkyki mik. Miko
gilumoje auga savo kamienu stebi
nanti Ragan egl B . Ar inote,
kuo ji tokia ypatinga? Tikrai geriau
vien kart pamatyti, nei imt kart
igirsti. Egl rasime nuo kelio nuklyd
madaug 2,5 km ryt kryptimi.
Gr keli tskime kelion.
Nespsime n apsidairyti ir mes
jau ereiklaukyje. ia stabtelkime
prie ereiklaukio dvarviets Q ,
apirkime ilikus spirito varyklos
pastat. Dabar ia veikia nedidelis
muziejus. Taip pat paganykime akis
laugt boktus, svirn, buvusi
kini pastat pamatus. Nepating
kime ulipti ir ant netoliese stksan
io Milinkapio.
Vaiuodami toliau pasieksime
Merguvos eer. Kart dien
ia galime sustoti isimaudyti, o
pavelg kit Nemuno pakrant
ivysime istorin Ragains miest
(dabar vadinam Nemanu), kuriame
nuo 1549 m. klebonavo Martynas
Mavydas. Jis buvo pirmosios lietu
vikos knygos autorius. Lietuvikos
spaudos draudimo metais Ragainje
buvo spausdinami lietuviki laikra
iai ir knygos.
Kita ms kelions stotel -
Bitnai. kaim garsina puyne
sikrusi baltj gandr kolonija ir
alia kaimo stksantis Rambyno
kalnas ] - lietuvi tautinio atgimi
mo ir knygneysts epoch simbo
lis. Bdami Bitnuose usukime
Rambyno regioninio parko lankytoj
centr - suinosime daug naujo
apie Rambyno apylinkse gyvenusi
lietuvinink buit, paproius, ama
tus, ikilias io krato asmenybes.
Atsisveikinkime su Rambyno re
gioniniu parku ir 141 keliu vaiuo
kime iluts link, iki jos - madaug
90 km. Kelyje ms laukia Pag
giai, menantys XIII ami. Stab
telkime pasivaikioti po senj
miesto dal, pamanktinkime kojas,
kvpkime gryno oro ir tskime
kelion ilut. Atvyk, pasidairy
kime vietos nakvynei.
3)
Keliaudami iuo marrutu
nepamirkime pasiimti asmens
dokument, nes dalis marruto
driekiasi valstybs sienos ap
saugos zona.
J E I G U RG I A P I L V A S . . .
Kelions metu tursime nevien prog paragauti k tik irkytos uvies, daug uvies pardavj rasime ilutje, Rusnje.
KavinPagg" sikrusi pastate, kurio ivaizdaatskleidia ligai
1W1 savit Maosios Lietuvos architektros gro, kavins valgia- I |
ratyje kiekvienas ras, koparagauti.
emaii g. 1, Paggiai
www. hot el-pagege.l t
_iltuoju met laiku restoraneGi[ija" siloma sitaisyti lauko
1 kavinje, kur pasijusime tarsi gli rojuje.
Ant Kuri mari kranto sikrusiame poilsio ir laisvalaikio
centreVentain" ialkusi svei laukia restoranas, kur galima
ir pavalgyti, ir pasigrti skulptr parko, aliabanguojani
Kuri mari, Neringos kop vaizdais. Pasistiprin galsime
usisakyti pramogin kelione laivu.
Mar i g. 7, lent s k. B M S
www. vent ai ne.l t I I I
M E T A S S K A I I U O T I AVELES
P A N O R A M A
Vienas graiausi apylinki
vaizd matyti nuo Rambyno
kalno. ia rengta apvalgos
aiktel, nuo kurios atsiveria
Nemuno vingis, Lietuvos is
t ori ja i reikming Ragains
irTils miest vaizdai.
spdinga Rusns ir Minijos
apylinki panorama atsive
ria nuo Uostadvario vyturio
apvalgos aiktels.
Pasijusti lyg ant pasaulio
krato galime Vents
rago vyturio apvalgos
aiktelje. Nuo ia matyti ne
t i k Kuri mari vaizdai, bet
ir u 1 2 - 1 3 km esanti Nida,
Kuri nerijos kopos.
Isimiegoj susipainkime su
ilute. Miest puoia daugyb
kultros paveldo objekt, dauge
lis j - Lietuvinink gatvje. Tai
1926 m. statyta evangelik liute
ron banyia, autentik ivaizd
ilaiks iluts dvaras B , teismas,
kaljimas, XXa. pr. statytas patas,
gaisrin, uostas, geleinkelio stotis.
Pamatyti ilutje tikrai yra k!
I iluts traukime Rusns link.
J pasieksime vaiuodami 206
keliu, nutiestu per kone kiekvie
n pavasar potvyni uliejamas
pievas. Nemuno deltos regioni
nis parkas nuo seno vadinamas
vanden rojumi. Netrukus s i t i k i n
sime, kad taip jis vadinamas tikrai
ne be reikalo. Pavaiktinj po
Rusns senamiest aplankykime
etnografin vejo sodyb Q ,
kuri rasime t i l t u persikl kit
Pakalns krant. Ekspozicija tikrai
sudomins kiekvien poilsiautoj.
ia pamatysime, kaip gyveno pa
mario krato vejai, kokius daiktus
naudojo buityj e. Toliau vykime
Uostadvario link - sekdami kelio
enklus ti kr ai nepaklysime. kai
m garsina Uostadvario vyturys
su pri irtojo namu ir vandens
klimo stotis Q .
Nordami pasiekti, atrodyt, ia
pat - kitame Atmatos ups krante -
esani Ming (Minij) 0 , tursi
me padaryti gana nema lankst:
4204 ir 206 keliais grti ilut ir iki
senojo vej kaimelio, isidsiusio
abiejuose Minijos ups krantuose,
vaiuot' 4217 keliu. Nepatiksite-
kaimelio gyventojai vienas pas kit
sveius plaukia valtimis!
Kelion baigsime ties ems
pakraiu... Vents ragas - ities
magika vieta. Ulipkime Ven
ts rago vyturio E ) virnje
rengt apvalgos aiktel: nuo
jos atsivrs vanden platybi
vaizdas ugniau kvap. Usukime
Ornitologijos stot m , kuri o
je kasmet suieduojama apie
70t k s t. pauki. Neskubkime
atsisveikinti su vanden rojumi,
dar akimirk pasdkime ant Kur
i mari kranto, akimis ganydami
uvdras ir kirus.
1 2004 m. duris atvrusiame
Smalinink senovins technikos
muziejuje sukaupta per 7000
eksponat, ir is skaiius nuolat
auga. ia eksponuojami senovins
technikos pavyzdiai, ems kio
padargai, su vietimu, mokslu susij
kultros paveldo pavyzdiai. Muzie
jaus krjo teigimu, pasinaudojant
sukauptais eksponatais galima bt
pademonstruoti net 34 senovins
gamybos technologijas ir 19 amat.
Muziejaus teritorijoje tyvuliuoja
E S k XVI1a. alia dabartinio kelio
Jurbarkas-Mikytai buvo kurta
nedidel Vilkiki dvaro sody
ba, isipltusi valdant Liudvikui
Ferdinandui Dresleriui. Ilg laik
klestjs dvaras smarkiai nukent
jo sovietmeiu. Iki i dien iliks
smukls pastatas, raudon plyt
arklids, tarnautoj namas, sp
dingas keli aukt svirnas.
VI E T A E I M Y N I N E I m
N U O T R A U K A I
N usif otog raf uokime
auk iausioje R ambyno kalno
vietoje esan ioje ap valg os
aiktelje. A tsistokime taip ,
kad u nug ar matytsi
N emuno ving is.
tvenkinys, kuriame galima pasiirsty
ti laiveliu, ant kranto susikurti lau,
netgi pasistatyti palapines
L i e p g. 2 , S ma l i n i n k a i
WWW. '. techmuziejus.l t S
i J Ragan egl laikoma vienu
spdingiausi medi visoje
Lietuvoje, nes madaug 1 m auk
tyje jos kamienas isiakoja net
17 kamien. Spjama, kad eglei gali
bti 130-140 met. Apie neprast
med vietiniai gyventojai pasakoja
kelet legend.
L E G E N D O S A P I E
R A G A N EGL
P asak leg endos, seniai seniai
ioje eg lje g yveno rag anos.
Viena rag anait, kartai
p amilusi jaunuol , nesp jo
laiku g r ti namo, tad jos
luota musi ir su aliavusi.
K itoje leg endoje p asako
jama, kad eg l taip keistai
suaug usi dl to, kad kadaise
p ro ia joj s N ap oleonas
kardu nukirt s jos vir n .
Ikyl surenkime Rambyno
kalno papdje. ia galime
pasitiesti apklotus ir mgauda
miesi sauls spinduliais smagiai
praleisti popiet.
Legendomis ir padavimais apipin
tas Rambyno kalnas-vi s o Rambyno
regioninio parko pasididiavimas,
kasmet pritraukiantis daug lankytoj.
iuo metu kalno auktis siekia kiek
daugiau nei 46 metrus, taiau seniau
ereiklaukio dvaras minimas
nuo 1560 met. XVIII a. dvar pra
djo valdyti ion eima, o 1812 m.
valdos atiteko Tils apskrities
vadovui Liudvikui Ferdinandui
Dresleriui. Jo valdymo metais dva
ras iaugo: buvo pastatyti mriniai
pastatai, koplyia, atnaujinti rmai,
pasodinta 2,5 km liep alja. Vienu
metu dvaras buvo didiausias ir t u r
tingiausias visoje Maosios Lietuvos
te rit orij oje. Taiau dvaro sodyba
labai nukentjo abiej pasauli
ni kar ir sovietins okupacijos
metais, tad iki ms dien iliko tik
keletas pastat.
jis buvo gerokai auktesnis. Ramby-
nas kadaise buvo balt ventviet,
o nuo XIX a. kalnas garsjo Martyno
Jankaus, Vydno ir kit lietuvinink
organizuotomis pagonika dvasia
persmelktomis ventmis.
N E M U N O
P O T V Y N I A I
Kone kiekvien pavasar
pamario krato gyventojai su
nerimu laukia potvyni, kuriuos
sukelia i krant isiliej Ne
muno vandenys. Nors vietiniai
gyventojai jau priprat prie
t o k i gamtos idaig, isiliejs
vanduo pridaro daug alos: ap
semia gyvenvietes ir derlingas
emes, ardo kelius, apsunkina
susisiekim. Dl t o mons
nuo lat ieko bd, padedani
paaboti vandens stichij:
nuolat statomi ir auktinami
pylimai, t vir ti n a m i upi krantai.
Nepaisant to, dan pavasar
upi tvu vadinamas Nemunas
parodo savo gali.
n iluts miesto centre prie seno
sios turgaus aikts iliks buvs
Hugo ojaus dvaras, kurio savinin
kas, sigijs 1721 m. statyt dvar, j
pertvark, kr angliko tipo park.
Vlyvojo klasicizmo bei istorizmo
laik iluts dvaro rm pasta
tas - nesudting form, puotas
santriu, bdingu Klaipdos kratui
dekoru. iuo metu dalyje dvaro
pastato sikrs iluts turizmo
informacijos centras, veikia iluts
muziejaus biblioteka, rengta dvaro
dails krini ekspozicija.
Lietuvini nk g. 4, ilut
www.si lutesmuziejus.i t E
fine vejo sodyba perteikia pama
rio krato vejo gyvenim. ia ilik
visi kone prie 200 met statyti
sodybos pastatai (gyvenamasis na
mas, tvartas su darine ir malkin).
1997 m. Rusnje kurta etnogra- i Sukaupti eksponatai: pjautuvas
nendrms pjauti, batai-slids, kalvio
kjis ir kiti daiktai, vaizdiai pasako
ja apie vejo eimynos buit.
Skirvyt l sg. 8,Rusn
www.muzi ej ai .i t/ si tut e/etnogmf ine_sodyba.htm S
H 18 m aukio atuonkampis
Uostadvario vyturys, sujungtas su
vyturio sargo gyvenamuoju namu,
statytas 1876 metais. is vyturys
navigacijai jau seniai nenaudojamas,
taiau vis dar sulaukia daugybs
dmesio. Ant Vilkins ups kranto
ilikusi 1907 m. statyta vandens
klimo stotis, kurios paskirtis buvo
potvyni metu isiurbti vanden i
apsemt plot. Manoma, kad tai
pirmasis tokios paskirties statinys
Lietuvoje. Vandens klimo stotyje
veikia Polderi muziejus. g:
Uostadvario k., iluts r. sav.
www. muzi ej ai .l t/ si lute/ pol deri u_muzi ej us. htm S i
i i i Vanden apsuptas Mings
(Minijos) vej kaimelis avi auten
tika struktra, vej nameliais ir
sodyblmis. domiausia tai, kad
alia vandens gyvenantys mons
isiveria be tilt - vienas pas kit
tiesiog plaukia valtimis. Nuo seno
Minijos ups pakrantje isidsius
kaim pamg vejai, mat upje
gausu uv.
HI Pirmasis medinis Vents rago
vyturys buvo pastatytas 1837 m.,
jame viet alyva krenama lem
pa. Dabartinis raudon plyt 11 m
aukio statinys ikilo 1852 me
tais. Tai vienas i nedaugelio
Lietuvoje esani vyturi, kurio
apvalgos aiktel laisvai leidia
ma pasikelti lankytojams.
Rusnje arba
galime isinuomoti
paplaukioti po Kuri marias.
P A UK I O PAS AS
Daniausiai paukiai ie
duojami siekiant nustatyti j
migradjos kelius. Ant paukio
kojos udtas lengvas iedelis
tampa tarsi paukio tapatybs
kortel. Paukt pagavus dar
kart, galima nustatyti, kur ir
kada jis buvo ieduotas, kok
atstum nuskrido.
BE P R A MO G
[ ] Kiekvienais metais Vents rag
suplsta briai pauki stebtoj.
Vieta tam - itin patogi, nes pro
ia driekiasi pagrindinis pauki
migracijos kelias. ia kurta Vents
rago ornitologijos stotis, kurio
je reguliariai ieduoti paukius
pradta 1929 metais. Itisus metus
paukiai gaudomi specialiai tam
rengtomis gaudyklmis, tokiu bdu
kasmet pagaunama ir suieduojama
apie 70 tkst. sparnuoi. [ ] ^ [ h]
Vents k., iluts r. sav. ,
www. vros. lt LSJF
Kelions dviraiais
Tarp didij Nemuno kilp 148
Gamtos prieglobstyje 156
Per vasaros atostogas - prie jros 162
Dvirai trasa Elektrnuose 168
Po Kurtuvn regioninj park 174
Ne vien Piet Lietuvoje besilankant : Prien link. Pakeliaukime ir mes
keliautoj avi didiosios Nemuno kil- i Nemuno kilp regioniniame parke -
pos, susipyn ups kaspinai, apkabi- i aplankysime gra kurort Birton,
nantys Birton, Prienus, vriniaus i usuksime j Prienus, engsime
mik, vilnijantys nuo Punios pro i vriniaus mik ir apsilankysime
Balbierikio miestel ir vinguriuojantys i prie kvoni atodangos.
Tarp didij Nemuno kilp
Birstonas-Prienai-Skvonys-Birstonas
m
Vienags laikas: 1 di ena (18 km)
Lankymas: balandi o-spali o mnesi ai s
Geriausia: gegus-rugsjo mnesi ai s
Fizinis sunkumas: 3
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
Davaitbalis
V a a t k i e m i s
A l k s n i a k i e m i s
I v o n i k s
G i r a i t i k s
# Kernuvs
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Biuvet (odis kils i
prancz kalbos) - statinys ant
mineralinio vandens altinio,
kur igaunamas tryktantis
mineralinis vanduo.
Durps - degioji nuosdin
uoliena, kuri sudaro vairios
augal liekanos.
Kurhauzas (odis kils i vokie
i kalbos) - kurorto koncert ir
oki sal su bufetu.
Maash keliautoj as pramogauj a Nemuno kranti nje
metas minti prie kurorto ymybs -
Vytauto vardu vadinamo parko Q
ir piliakalnio. ia ididiai Nemuno
up velgia ant irgo sdintis pats
Vytautas Didysis. Tiesa, tai tik jo
paminklinis atvaizdas...
Palik dviraius prie Birtono
piliakalnio Q , lipkime laiptukais iki
pat jo virns. Tik neskubkime -
kad nepaslystume ar nepritrktume
oro. Nusileid keliaukime Nemu
no krantine Q centrin kurorto
park. Pakeliui ivysime kurorto
gydyklas Q , graios Birtono
banyios boktus. Pasiekus
BI R T O N O
L E G E N D A
Birtonas jau nuo sen laik
kviesdavo keliautojus atsikvpti
gamtos prieglobstyje. Senovje
ia mgdavo medioti Vytautas
Didysis, ant Birtono piliakalnio
buvo didiojo kunigaikio
mediokls dvaras. Netoli ply
tintis vriniaus mikas mena
karaliksias mediokles, kai
mike aidjs Vytauto medio
kls ragas pramogauti kviet
to meto Europos karalikj
Atvykus j Birtono kurort, ak
traukia sutvarkyta Nemuno kranti
n, parkai, vasar malonu isimau
dyti trijuose dirbtiniuose vandens
telkiniuose, atsigaivinti mineraliniu
vandeniu Vytautas", Birut", pa
sportuoti, iem - paslidinti.
Palik automobil S. Dariaus
ir S. Girno gatvs prieigose ir
sd ant dvirai, galime pasiekti
Birtono turizmo informacijos
centr Q (B. Sruogos g. 4), viloje
alia kurhauzo. ia pat - geltonoji
biuvet Q , kurioje galime para
gauti mineralinio vandens. Pats
centrin miesto park Q - pats
metas pailsti, surengti ikyl,
pavalgyti; parke rengtos krepinio,
vaik aidim aiktels, treniruo
kliai, paintinis Nemuno kilpas
atkartojantis pasivaikiojimo takas.
Mindami Nemuno pakrante
u nugar paliksime Birton ir
vaiuosime vriniaus mik
(vriniaus tako trasos danga -
asfaltas). Nepamirkime nuva
iuoti prie nuvirtusio vriniaus
uolo Q (yra rodykl), pailsti
poilsiavietse ir lauavietse.
Priartj prie Nemuno vagos
pasidairykime - antroje vasaros
pusje Nemuno salose krykauja
daug vandens pauki. Atsikvp
Nemuno pakrantje rengtoje po
ilsiavietje, judkime iki painti
nio gamtos tako su paslaptingiau
sia jo vieta - Velniablidiu E]
Ivaiav i miko ir pasiek
Prienus, kirskime A16 keli (Prie
naiBirtonas) ir vaiuokime Vil
niaus gatv. Deinje pusje lieka
Greim tiltas ES per Nemun. Po
to dvirai takas priartja prie kelio
Prienai-Birtonas, o mes, pama
t kelio enkl Lankytina vieta",
sukime deinje esant keliuk.
Pasieksime kvoni atodang E ,
nuo kurios atsiveria gras Nemuno
slnio vaizdai. Gr keli netrukus
privaiuosime Birton - savo kelio
ns pradi.
D VI R A I N U O M A
Jei neturime savdvirai - ne
bda, Birtoneveikia dvirai
nuomos punktai. 1vai.-5 Lt;
Jdiena - 25Lt.
c-
Dviraius nuomoja:
SveinamaiAudenis" 4*
Lelij g. 3, Birtonas
www. audeni s. lt
c o
Dviraius nuomoja
J. Basanaviiaus aiktje
Mob. 8 685 79499
J EI GU R GI A P I L VA S . . .
Papietauti graioje aplinkoje ant Nemuno ups skardio Visialkusi keliautoj laukia picerijaPizza Fun", kur
kvieia restoranas..Seklvtl". esantis nrie kvoni ato- I patiekiamos gardios picos. kvieia restoranasSeklytl", esantis prie kvoni ato
dangos. Pasigroti gamta galima irestorano terasos arba
nujus prie Nemuno ups.
Prieng. 10, Birtonas
www. sonata. lt /sekl yt ele
Biruts g. 3, Birtonas
1
[ l
Galime atsipsti ir papietauti Gydykl kavinje prie pat
Nemuno krantins.
nu
H*r
Q V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
P u i k i v i e t a f o t o g r a f i j a i - p r i e
g e l t o n o s i o s B i r t o n o b i u v e t s .
N E M U N O K I L P
R E G I O N I N I S
P A R K A S
1 9 9 2 m . k u r t a s N e m u n o k i l p
r e g i o n i n i s p a r k a s y r a v i e n a s
d i d i a u s i a l i e s r e g i o n i n i
p a r k , u i m a n t i s d a u g i a u k a i p
2 5 0 0 0 h a t e r i t o r i j . P a r k a s
k u r t a s N e m u n o v i d u r u p y
j e - g r a i o j e a p i e 6 0 k m i l g i o
N e m u n o a t k a r p o j e . m a n t r i a i
r a i t y d a m a s ! u p s u k u r i a d i d i
s i a s N e m u n o k i l p a s , k u r i o s t a r s i
a p g l b i a P u n i o s i r P r i e n i l u s ,
B i r t o n o k u r o r t , v r i n i a u s
m i k , a b i e j u o s e k r a n t u o s e
i s i d s i u s i a s g y v e n v i e t e s .
www. nemunokil pos. lt
M r M Biuvete vadinamas Tulps"
sanatorijai priklausantis statinys,
kur i vandens altinio igaunamas
mineralinis vanduo. Toks altinis,
atrastas 1879 m., i pradi buvo
vadinamas Viktorijos vardu ku
rorto savininko Ignacijaus Kvintos
E I Vytauto parkas buvo sufor
muotas XIX amiaus viduryje. io
mineralini versmi parko pradinin
kas buvo Birtono kurorto savi
ninkas Ignacijus Kvinta. Tuometin
park juos dailios Biruts, Meils,
dukters garbei. Primus raytojo
Juozo Tumo-Vaiganto pasilym,
altinis gavo Vytauto kalno srij
aarli" pavadinim, o minint
500-sias Vytauto Didiojo mirties
metines vandens versm pavadin
ta Vytauto vardu.
Katon aljos su fontanu ir spalvin
gu glynu Kalendorius". Dabar
Vytauto parkas priskiriamas prie
vietins reikms gamtos pamin
kl, iki i dien ilikusi nedidel
medi alj dalis.
usisakyti ekskursijas po Birton
ir apylinkes. Birtone Nemuno
srovs stiprum galima imginti
viking valtimis. Suformuokime
komand ir painkime Nemuno
ups kilpas! Srauni, vingiuota,
negili Verkns up tinka eimy
ninms kelionms. 1-2 dien
marrutai baidarmis - puiki
galimyb gerai praleisti laik.
Birtono turizmo informacijos
centro darbuotojai suteiks vis
informacij apie apgyvendinim,
maitinim, lankytinas vietas,
renginius, ekskursijas, turistinio
inventoriaus nuom. Centre galima
3 i
B Sruogos g. 4, Birtonas
www. vi si tbi rstonas. lt
f ] Birtono piliakalnis - vie
nas inomiausi ir aukiausi
piliakalni Lietuvoje - daugiau
nei 40 metr aukio. Jau XIV a.
pabaigoje ant piliakalnio stksojo
medin Birtono pilis. is piliakal
nis vadinamas Vytauto kalnu, nes
Nemuno krantin traukia tu
ristus ramybe, jaukumu ir gamtos
groiu. iose vaizdingose vietov
se susiformavs unikalus gamtos
turtas - didiosios Nemuno kilpos,
kuri groio neatstoja n viena
1401 metais Birtonas minimas
kaip Vytauto Didiojo dvaras, ku
riame didysis kunigaiktis Vytautas
ilsdavsis po mediokls. Teigia
ma, kad medin Birtono pilis ne
kart buvo pulta kryiuoi, taiau
niekada neuimta.
Europos up. 2 km krantin, bene
populiariausia poilsiautoj pasi
vaikiojimo vieta, buvo rengta
i karto po Kauno hidroelektrins
pastatymo 1959 m., siekiant apsau
goti Birton nuo potvyni.
Birtono kurorto gydykl
istorija - tai mineralini altini
istorija. Dar XIV amiuje kryiuo
i valgai mini sodyb ties sriu
vandeniu", vadinam Birsten".
1856 m. birtonieiai pastat gy
dyklas su mineralinio vandens vo
niomis bei kelet viebui - tai
buvo kurorto pradia. Reikmin
giausiu vykiu tapo gydymo purvu
Birtone pradia, purvo gydyklos,
papuotos Raudonojo kryiaus
emblema, pastatytos 1927 m. Gy
dykl pastatas iliko iki i dien
ir tapo Birtono simboliu.
Prie Vytauto piliakalnio nuo 1928 m. iki 1959 m.,
Kauno hidroelektrins pastatymo, stovjo
skulptra - Birtono banginukas, i kurio tryko
mineralinis vanduo. Skulptra ymjo altinio
Vytautas" versm. Patvenkus Nemun, ups
vandenys uliejo skulptr ir j paskandino.
Banginukas paskends Nemune prie Vytau
to piliakalnio. is Birtono simbolis atgim
kurorto herbe - mlyname jo fone vaizduojama
fantastin auksin uvis, kuriai i nugaros trykta
sidabrin vandens iurkl.
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Birtone galima sigyti
suvenyr, kurie primins apie
kelion prie didij Nemuno
kilp. Linini ir medini aisl,
vaikik antklodi galima
rasti parduotuvjeBasom"
(S. Dariaus ir S. Girno g. 2,
Birtonas); arbatos, kavos pries
k o n i - A r o m a " (S. Dariaus ir
S. Girno g. 8, Birtonas); va iri
kelions suvenyr - Birtono
turi zmo informacijos centre
(B. Sruogos g. 4, Birtonas).
Q Birtono miest puoia neo
gotikin v. Antano Paduvieio
banyia. Joje kasmet vyksta vairs
koncertai ir renginiai sakralinmis
progomis. Banyia stovi graios
gamtos apsuptyje, alia Birtono
sanatorijos, netoli Nemuno kranti
ns. Manoma, kad pirmoji banyia
galjusi stovti XVI a., kita ventov
pastatyta 1787 m. Prien senino
Kazimiero Sapiegos rpesiu ir
lomis. Nauj mrin banyi
1900-1909 m. suprojektavo garsus
architektas Vaclovas Michneviius.
Banyi puoia spdingi vitraai.
0 Birtono miesto centrinis
parkas- t a i mikas mieste,
kuriame natraliai susiformavs
tak tinklas. ia rengti skulptr,
sporto, dvirai ir poilsio takai.
Iekantiems ramybs, norintiems
pailsti, pasivaikioti, skirtas po
ilsinis skulptr takas, kur puoia
inom meninink skulptros.
Mgstantys aktyviai leisti laisvalai
k gali paaisti krepin, mini golf,
pasivainti riedlentmis.
Jei Birtone uklups lietus, ga li
me pakoreguoti savo marrut
ir apsilankytiTulps" sanatori
jos basein ir piri komplekse.
Vaikams t ur t patikti baseino
nusileidimo takas.
Darbo laikas: pirmadienis
penktadienis 14.00- 21.00 vai.
etadienis 10. 00-2 1. 00 vai.
sekmadienis 10.00- 20.00 vai.
Tel. (8 319) 61336
www. tut pe. lt
d Buvs populiarus ir turist
gausiai lankomas 1,8 m skersmens
ir 15 m aukio vriniaus uolas
skaiiavo 500-uosius metus, taiau
2005 m. uraganas Ervinas parguld
miko galin ant saman. Dabar
alia uolo galima ivysti neprasto
groio apykaklins formos pu.
m Velniablidis - vienintel
auktapelk Prien kilpoje, savo
forma primenanti duben. Keliauda
mi 0,3 km ilgio taku susipainsime
su miko ir pelks gyventojais bei
bdingiausiais augalais, i kuri
svarbiausi - kiminai. akn netu
rinios samanos itin reikmingos
pelkei - apatin j dalis nuolat
apmirta ir po truput grimzta gilyn,
taip susidaro durps.
m Greim tilto per Nemun Prie
nuose ilgis - 227 m, plotis - 11 m.
Tiltas pastatytas prie Antrj pa
saulin kar, jj suprojektavo Anato
lijus Rozenbliumas. io tilto statyba
m Nemuno suformuotu Birtono
atragiu ir kvoni gbriu driekiasi
1,6 km ilgio kvoni paintinis
gamtos takas. Unikalus kvoni
gbrys - sala sausumoje - tsiasi
madaug 3 km, jame auga daugyb
domi augal, kai kurie rayti j
Lietuvos raudonj knyg. Ko gero,
domiausia gbrio vieta - 33 m
aukio ir daugiau nei puss kilo
metro ilgio kvoni atodanga, ant
kurios rengta regykla.
rpinosi Prien burmistras Julius
Greimas. 2010 m. birelio 21 d. Vy
riausybs nutarimu tiltui suteiktas
Greim vardas, pagerbiant i ikili
prieniei eim.
K IT A S
Oreivi klubas Audenis"
atvykusius paskraidins po
spdingiausias Nemuno kilp
regioninio parko vietas. Kur
graiausias gamtovaizdis atsi
vers tarsi i paukio skrydio.
www. skri ski m ekartu. lt
Pasimgauti apylinki
vaizdais galima plaukiant
laivu Nemuno upe nuo
Birtono prieplaukos Puy
no gatvs pabaigoje arba
i prieplaukos u kurorto
sanatorij (Pylimo alja).
Miko apsupta Nemuno
vaga nea laiv tolyn iki
santakos su Verkns upe
ir konglomerato uolos,
vadinamos Ok peiumi.
Ten, kur Neries up suraito grai
kilp, kur oia Dkt uolynas,
stkso daug legendomis apipint
akmen, nuo ups skardi atsive
ria gras vaizdai, driekiasi iedin
Neries dvirai trasa. Dvirai tras
galima pasiekti traukiniu, kuris
gabena dviratininkus i Vilniaus
ar Kauno geleinkelio stoties iki
Lazdn stotels. Dviratininkams,
gabenantiems dviraius marrutais
Vilnius-Lazdnai arba Kaunas-Laz-
dnai ir atgal, dviraio gabenimas
kainuoja tik 1 Lt. Pabkime nuo
miesto triukmo ir keliaukime gam
tos apsuptyje!
Neries regioninio parko dvirai trasa
Vienags laikas: 1 diena (23 km)
Lankymas: balandio-spalio mnesiais
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 4
Kaina: 2
Gamtos prieglob:
Bielazar
D k t o s
P a d k t a i
K l i m o n i k s
( a r a g e l i k s
e . E l n i a k a m p i s
700 m
E e r i n
e . D u m b l i u k a s
i u r m o n y s
A u s i u t i k s
K a z i m i e r i k s
# P u z i f i a v a -
V i l n i k ?
Lazdnai #
Nuo Lazdn geleinkelio
stotels lauko keliuku teks numinti
iki Brauols stovyklaviets, kuri
jkurta prie Brauols upelio Q .
Stovyklavietje rengtos pavsins,
lauaviet; netoliese auga Raganos
luota vadinama puis - atrodo,
lyg medio virnje bt susuktas
milinikas paukio lizdas. Verta
patyrinti j keist medel!
Keliaudami toliau sustokime
atsigaivinti prie Pinyklos mitologi
nio altinio Q . altin irgi rasime
nesunkiai - jo viet nurodo prie
tako pastatyta rodykl. Prie altinio
atgav jgas vaiuokime Ausiutiki
regyklos Q link. Nuo apvalgos
bokto atsiveria nuostabus vaizdas:
Neries slnio panorama. Gal pavyks
irti ir vien didel Neries sal?
Pailsjus teks veikti ilgesn tra
sos atkarp, taiau ms laukiantis
Peklyns kalnas Q to vertas.
Tai legendomis apipintas kairysis
Neries laitas, ivagotas griov. Po
tokios kelions ir atsipsti nori
si - Purvs rvos poilsiaviet jau
visai netoli. Papietaukime, apvel
kime Neries vag ir toliau linksmai
riedkime. Tik nepravaiuokime
vietos, kur prasideda Purvs rva, -
numyn apie 400 m trumpam
Ausiutiki regykla
( skardis) -tai nuosta
baus reginio vietov,
kerinti spalvingais Neries
slnio vingiais. Ukopus
apvalgos aiktel, atsivers
besidriekiani puyn
virtin ir Velniakampio
kilpos vaizdas.
stabtelkime ir atkreipkime dmes
pro al tekanios Neries vanden.
Pamatysime, jog ups viduryje van
duo ypa smarkiai banguoja. Banga
vim sukelia po vandeniu slypintis
didiulis akmuo.
Toliau prie ms akis - dar trys
poilsiaviets Neries pakrantje.
Tikra atgaiva gamtos myltojams!
Prie treiosios poilsiaviets ups
krantas yra labai smlingas, todl
nepraleiskime progos isimaudyti
skaidriame vandenyje.
Nutol nuo poilsio viet turime
puiki prog pamatyti vestuvininkus
su visa palyda! Tiesa, tai tik Neries
upje gulintys penki Verkioni
Ukeiktos veselios" akmenys Q .
Taiau legenda byloja, jog ie
akmenys - akmenimis virt per up
band persikelti vestuvi dalyviai.
Jg mums dar prireiks norint pa
siekti Neries vingio supam Paneri
dvar 3 . Tad sustokime poilsiavie
tje Prie grybo", o jau tada minkime
dvaro ir nedidelio parkelio link. Prie
dvaro Neries upje matyti nemaa
sala, toliau aliuoja mikingos Neries
slnio kalvos.
Sd ant dvirai jau tolstame
nuo ups, tik atsargiai - tarp Pane
ri dvaro ir Paneri miko regyklos
nedidel trasos atkarpa (apie 500
metr) eina krato keliu Nr. 108,
kuriuo vyksta intensyvus transporto
eismas. Pasiekiame Paneri miko
regykl Q , jei dar yra jg, galime
palypti alia esant apvalgos
bokt. Toliau ms trasa driekia
si ne kur kitur, o kelions pra
di - Brauols stovyklaviet. Tad
aplink Neries ups kilp dviraiais
apsukome didel rat! Keliaujame
prie Lazdn geleinkelio stotels
ir laukiame traukinio, kuris mus
parve namo.
PI E T S G A M T O J E @
Pravaiavus Ukeiktos
veselios" akmenis, galima
sustoti prie Neries esanioje
poilsiavietjePrie grybo" ir
surengti ikyl. Mmm... ant
lauo keptos derels! Tik paskui
nepamirkime palikti tvarkingos
ir varios poilsio vietos.
I
r
2 ] Srauniai niokdamas nedidelis
Brauols upelis susilieja su Nerimi.
Ties automagistrale Vilnius-Kaunas
up paspartina savo tkms vag
ir besiskverbdama laitus krinta
emyn, taip susidaro 8 m niok-
iantys kriokliai, primenantys di
dingas kaln upes. Brauols upelio
laituose prieglobst atranda retieji
augalai, rayti Lietuvos raudonj
knyg. Tekdama Brauol apjuosia
5,4 m aukio Jotelin atodang,
kurioje formuojasi retos uolienos.
Netoli atodangos, kairiajame ups
krante, stkso Brauols akmuo.
J EI G UR G I A PI L VA S ...
ioje dvirai trasoje majtjnimojstaigjra, tad maistu, geriamuoju vandeniu reikia
pasirpinti i anksto. Nors kavini ir nerasime, taiau ilsdamiesi Neries pakrani
poilsiavietse tursime galimyb ant lauo isikepti bulvi, dereli, isivirti arbatos.
O
2
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Parsivekime namo buteliuk
Pinyklos altinio vandens.
altiniai, tekantys patekanios
sauls pus, nuo seno buvo lai-
Pinyklos mitologinis altinis nuo
seno garsja gydomosiomis savy
bmis. altinio vandeniu vietiniai
gyventojai skalaudavo nuvargusias
akis, o merginos prausdavo veidus,
kad neblst jaunatvikas grois.
Kaimo iniuoniai vanden naudo
jo vairiems ukalbjimams, kad
apsisaugot nuo nelaimi ar pikto
odio. iandien kiekvienas yra
laukiamas prie tryktanio Pinyklos
altinio atsigaivinti ir pasisemti jg.
komi ventais ir stebuklingais.
Gal ir mums sis altinio vanduo 3
suteiks sveikatos ir jg!
K I TA S
PA S I R I N K I M A S
Neries regioniniame parke
driekiasi daug paintini
tak, tinkan i keliauti visai
eimai: Dkt uolyne tarp
imtamei uol, Dktos
ups pakrantje tarp spding
Dkt ir Karmazin atodang,
stksani Bradeliki, Karma
zin ir Buivyd piliakalni, prie
Saids upelio, kur ikils Stirni
piliakalnis, o alia jo guli didysis
Saids akmuo.
Ak diuginantys Neries ups
slnio vaizdai atsiveria nuo Ausiu-
tiki regyklos (skardio). Prie
pasukdama j iaurs rytus ties
Ausiutikmis, Neris suvingiuoja ir
30 m aukio kaln atsiveria sm
ltos, senuosius laikus menanios
griovos ir raguvos, kurias igrau
slenkantys prieledyniniai eerai,
susiformav dl spariai tirpstani
ledyn. Peklyns kalnas - tai gali
myb pailsti ir pasigroti gamtos
bei vandens harmonija.
www.neriesparkas.lt
D Peklyns kalnas susiformavo
kairiajame Neries laite, alia
Gulaii kaimo. Kalnas svarbus
tuo, jog per jj 1812 m. keliavu
si Napoleono kariuomen. Ties
Karaglikmis karininkai ygiavo
i Kauno miesto ir tu rjo atlaikyti
rus puolim. Dabar ukopus
pakeiia krypt. ia ledyno morena
utveria upei keli tekti j rytus,
tad ji staigiai pasuka iaur ir u
Ausiutiki skardio beveik 4 km
teka iaurs rytus.
I K I Verkioni Ukeiktos veselios"
akmenys- t ai i Neries kyani
keturi akmen grup. Legenda
pasakoja, kad ie akmenys atsirad
prakeikus jaunj meil. Merginai
pamilus jaunikait, jis nesulauk
nuotakos motinos palankumo. i
jaunuosius prakeik tardama: Kad
js akmenimis pavirstumt". Todl
vestuvininkai su per up keliavu
siais sveiais pavirto akmenimis.
Greta kairiojo ups kranto iandien
galima pamatyti keturis akmenis:
Stanislov, Juzef, Antan ir Stepo
n, kurie dar vadinami pabroliais.
Pamergi akmenys vard neturi
ir yra maesni. Vietiniai pasakoja,
jog prabgus amiams, akmenys
atgims monmis. Taiau padavi
mas vis dar neisipilds - kaskart
upei nuslgus matomi akmeniniai
pabroliai ir pamergs.
N eries u p s vag oj e ir j os
p akrant se p ab ir akmenys
ap ip inti vairi p asakoj im ir
leg end . D id iau siems ried u
liams su teikti skamb s vard ai:
T rys B roliai, B ob akmu o,
P ariu kai, Karvu t , G aid elis ir
kiti. T a iau ne visad a akmenimis
b u vo taip avimasi - ilg laik
j ie tru kd N eries u p e vykd omai
laivyb ai, sieli p lu kd ymu i, ne
kart j u os b and yta alinti. Up s
vag oj e g u l j ried u liai b d avo
sp rog d inami, nu stu miami
ar iau kranto, ta iau d au g elis j
ilik iki i d ien.
M IT O L O G IN IA I
N E R IE S UP S
A KM E N Y S
Manoma, kad XVIII a. P aneri
dvaras su jam priklausaniais ki
niais pastatais buvo kurtas Simono
Liudviko Gutakovskio. Po 1795 met
dvaro savininku tapo Stanislovas
Puzina, o jo dukrai itekjus u Juozo
Remerio, dvaro gyvavim galutinai
perm Rmeri gimin. Pastatas
pltsi, buvo pastatyta seneli
prieglauda. Prie sovietinei valdiai
nusavinus dvar, jame burdavosi
Lietuvos inteligentija. Vliau pastate
veik vaik namai, mokykla. Neries
kranto rmai bei liep aljos - turis
t gausiai lankoma vieta.
VIE T A E IM Y N IN E I NO)
N UO T R A UKA I
Kelion s p ab aig oj e b elau kd ami
trau kinio L az d n stotel j e su
stokime nu sif otog raf u oti - taip
p avyks u f iksu oti b esiyp san iu s
eimynos veid u s.
^ 1 Nuo P aneri miko reg yklos
galime apvelgti Neries slnio
panoram. Vingiuojani up supa
Verkioni ir Kulio kilpos puynai,
Zabarijos kalvos. Pastabs lanky
tojai nuo apvalgos aiktels ivys
tolumoje kylanius Kernavs bany
ios boktus.
KlaipdaGiruliaiKarklPalanga
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 5
Kaina: 4
Nuo Klaipdos iki Palangos va
iuojant dviraiais Baltijos jros
pakrante, prie vjo pustom
kop, kvpuojant grynu puyn
oru, diaugiantis pajrio gamta.
Skaiiuojant dviraio rat apsisu
kimus, poskius, mums pavymui
krykaujanias uvdras, kitus
keliautojus. Mgaujantis eimos
ivyka prie jros...
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Gynybiniai tvirtinimai - tai
daugel ami Lietuvoje trukusi
kar liudininkai. Karini tvir
tinim gausu visoje Lietuvoje:
miestuose, kaimuose, mikuose
ir laukuose.
Kurhauzas (odis kils i vokie
i kalbos) - kurorto koncert ir
oki sal su bufetu.
Trofjus - daiktinis pergals,
ygdarbio atminimas, karo grobis.
D V I R A I N U O M A
c _ o
Dvirai nuomos centrasDu
ratai" - d vira i nu o ma ir
ekskursijos dviraiais po Kuri
nerij, Pajrio regionin park,
indn takais Vinetu kaim".
ia didiausias dvirai (apie 200)
ir kito inventoriaus pasirinkimas
visoje Lietuvoje!
Nauj oj i uosto g. 3 (prie Pilies t il to) ,
Klaipda
www. vel onuoma. lt
Kelion pradkime Klaipdos pa
kratyje, kur nuo Vasaros koncert
estrados (Liepojos g. 1) prasideda
dvirai takas, per Klaipdos mik
vedantis Girulius. Giruliai - t a i prie
Baltijos jros esanti miesto dalis,
garsjanti graiu papldimiu, poil
siavietmis ir kariniais tvirtinimais.
O karo bijoti tikrai nereikia - prie
jros stksantys gynybiniai pasta
tai Q tra tik Antrojo pasaulinio
karo palikimas. Giruliai - puiki vieta
isimaudyti, tad nieko nelauk -
nerkime j jros bangas.
Minkime toliau iki vienos
graiausi pajrio viet - Olando
Kepurs Q . Olandijos alies gy
ventojo ia neivysime, bet j kepur
pana skard - tikrai. Tiksliau,
patys lipsime ant ios kepurs" ir
galsime apvelgti jros platybes...
Nuo apvalgos aiktels traukime
Karkls kaim B , kuris vis labiau
garsja vasar ia rengiamu mu
zikos festivaliu. Privaiav Karkl,
btinai nusileiskime papldim -
jis nubarstytas jros nugludintais
akmenliais. Neskubkime ivaiuo
ti, pailskime tikrame gamtos per
le - viebutyje su mini zoologijos
sodu, mediokls trof j muziejumi
ir safariu po elnyn! Koks gi gamtos
prieglobstis be gyvnijos?
Asfaltuotu dvirai taku Placio
gatve pasieksime Plazs eer Q ,
prie kurio rengtas pauki
C o
Pavargai gulti?Kurort
pramogos" vea! Palangoje ir
ventojoje nuomojami dviraiai,
velomobiliai, motoroleriai ir
elektromobiliai.
www. kurort upramogos. lt
Palangoje vartus atvr prie pat jros ir puyno
sikrs nemokamas Vaik parkas. vairaus aukio
spalvingi skirtingo amiaus vaikams pritaikyti ai
dim renginiai, mindiojimui atspari ol, glynai,
smlio aiktels, vaik kavin - visu tuo gali diaug
tis maieji palangikiai ir kurorto sveiai. Atrakcion
parkas yra aptvertas, tad net ir pasimets maylis
pats vienas i parko teritorijos neieis.
Naglio aljos i r ermukni gatvs sanki rta, Palanga
Darbo laikas: 9 .0 0 - 22 . 0 0 vai.
(ne sezono met u nedirba)
ato s to g as - p rie j ro s
stebjimo boktelis. Gal pavyks
pamatyti gulb, ant ar gerv?
Nepamirkime uksti gamtoje, nes
kita ms stotel-jau Palangoje.
Pakeliui vasaros sostin tituluo
jam kurort galime isukti i kelio
ir pajryje aplankyti Nemirsetos
senj laiv gelbjimo stot Q .
Palangos ymyb - Botanikos
sodas B su jo centre stoviniais
Gintaro rmais. Tiesa, patys rmai
nra gintariniai, jie tik saugo
Lietuvos pajrio auks. Dviraiu
pravaiuokime parko takeliais,
sustokime paerti gulbi ir ani,
apvaiuokime Gintaro muziej.
Nuo Biruts kalno besidriekian
ia Meils alja pasieksime Jrats
ir Kastyio fontan, Palangos tilt
ir, inoma, Baltijos jr! Pats metas
pasimgauti gardiais ledais, kartu
vafliu arba rkyta uvimi. Smagu
pravaiuoti pagrindine miesto
J. Basanaviiaus gatve Q, pa
matyti vien i ymiausi kurorto
pastat - kurhauz. Artdami prie
Vytauto gatvs, matysime vir
medi virni kylant raudon
banyios bokt. Kitoje pusje,
stoties aiktje, trykta fontanas -
ia smagiai kryktauja daug
maj poilsiautoj.
JEI G U R G I A P I L V A S ...
V ie buty je..C antos p erlas' ' galsime p aragauti vrimis p at' ekal, atgauti jgas p irty je
' ar lauko kubile. V aikai nenuobod iaus aidim aik telje p o atviru dangumi.
Placioa. 146. Karkls L Klaipdos r. sav.
_ www.gamtosperlas.l t
F loros simf onija" - J. Basanaviiaus gatvje, netoli P alangos tilto, esanti kavin p atiks
t | ( jg^ ma iems, tiek dideliems. K riokli ir f ontan ap sup ta ap linka, bgiojanty s triu iukai,
sp ec ialiai vaikams rengtos aidim aik tels ir treiojo auk to terasa, nuo kurios atsiveria
vaiz das j r ir j . Basanaviiaus gatv .
_____ _____ IB a sa na vi ia us: g .[ 300 m i k i ti lt o) , Palanga
www. fl orossi mfoni ja. it
L E G E ND A A P I E
J R A T I R K A S T Y T
K adaise Baltijos j ros dugne,
gintariniuose dievo P erk no
r muose, gy veno gra uol
deiv J rat. K art Baltijos
j ros p akrantje vejojo drsus
p aj rio vejy s K asty tis. I kilusi
p avirsi ir p amaiusi vej
J rat j p amilo, K asty tis taip
p at neatsisp y r J rats kerams.
A p ie j meil su inoj s dievas
P erk nas labai t o, sugriov
gintaro r mus, nu ud K asty t,
o J rat p rirakino p rie r m
gri vsi sienos. S akoma, kad ir
dabar j ra banguoja, girddama
nelaimingos J rats verksm,
o p akrant i p launami gintaro
gaballiai - tai J rats a aros.
J E I L I E T I N G A
D I E N A . . .
B a l t u o j a n t y s g r a f T i k e v i i
d v a r o r m a i - d a b a r t i n i s
G i n t a r o m u z i e j u s , s t o v i n t i s
s p d i n g a m e P a l a n g o s
b o t a n i k o s p a r k e . T i k e v i i a i i t i n
d o m j o s i g i n t a r o k o l e k c i o n a
v i m u , o p a t s m u z i e j u s d v a r o
p a t a l p o s e k u r t a s 1 9 6 3 m e t a i s .
G i n t a r o m u z i e j a u s p o p u l i a
r u m a s n e b l s t a i k i i o l , i a
g a l i m e a p i r t i n e t i k g i n t a r o
k o l e k c i j , b e t i r a t k u r t s e n j
r m i n t e r j e r , p a s i v a l g y t i p o
d i d j s a l o n , g r a f i e n s b u d u a r ,
s v e t a i n a r g r a f o k a b i n e t .
Vytauto g. 17, Palanga
w ww. pgm . lt
s i a m i n k i m e p r i e P a l a n g o s t i l t o
j r - v i e n o s m g s t a m i a u s i
p o i l s i a u t o j v i e t P a l a n g o j e . I
P a l a n g o s n e v a l i a i v y k t i n e p a l y d -
j u s j j r b e s i l e i d i a n i o s s a u l s a r
n e i t a r u s j r a i - i k i p a s i m a t y m o !
Ol a n d o Kepure vadinama
Baltijos jros pakrantje prie
12-15 tkst. met susiformavu
sio skardio virn. io Lietuvos
kratovaizdiui neprasto kalno
auktis siekia 24 m vir jros lygio,
o status laitas nuolat ardomas
bang mos. Kalnas nuo seno
buvo apaugs puelmis ir uol
sengire, tad kontrastavo su aplink
plytiniomis lygumomis ir buvo
geras orientyras jrininkams ir
vejams. Nuo XIX a. kalno viet net
imta ymti emlapiuose.
P A N OR A M A < 8 $
N e p a t i n g k i m e l a i p t e l i a i s
u l i p t i a n t Ol a n d o Ke p u r s
s k a r d i o . N u o i a a t s i v e r i a
B a l t i j o s j r o s p l a t y b s .
J Klaipdoje ilik g yn y b i n i a i
t v i r t i n i m a i - tai Baltijos jros
Juodoji tvirtov. Antrojo pasau
linio karo metais Baltijos jros
uostas buvo vokiei pilis-tvirtov,
Klaipdos miest juos triguba
gynybin siena, drieksi tuneliai
ir slptuvs, o pajryje stksojo
gynybiniai mrai. Vienas toki -
Giruliuose iki i dien stovintis
masyvus betoninis statinys.
E I Plaz - ledynins kilms eeras,
tyvuliuojantis visai netoli Baltijos j
ros. Eeras yra nedidelis, jo kranto
linija siekia vos 1 km. Dabar i vieta
yra saugoma - priklauso Plazs
gamtos rezervatui. Prie eero reng
tas namelis, skirtas paukiams
stebti, todl net ir lietus netrukdo
grotis sparnuoiais. is eeras
patiks ir tiems, kas mgsta vaintis
dviraiais, nes vandens telkin gali
ma pasiekti tik vienu (pstiesiems
ir dviratininkams tinkamu) taku,
einaniu per rezervat.
EI Manoma, kad Karkls kaimui
pradi dav iose vietose apsi
gyven kuriai. XVI a. altiniuose
jau minima Karkls smukl. Dabar
gyvuojanti Karkl - etnografinis
kaimas, kuriame isaugotas sodyb
architektros savitumas. Kaimo
istorij mena senoji kalv, buvusi
mokykla, skenduoli kapins, ku
riose daugiau nei prie imt met
buvo laidojami jros bang krant
imesti skenduoliai.
166
J e i o r a s g r a u s - s u r e n k i m e
i k y l P a l a n g o s b o t a n i k o s s o d e
p r i e G i n t a r o m u z i e j a u s . A n t o
l s p a s i t i e s k i m e p l e d , p a t o g i a i
s i t a i s y k i m e i r s u k i r s k i m e s a v o
p a r u o t u s u k a n d i u s .
P IETUS G A MTOJ E f i r
Nemi rsetos laiv gel b j i mo sto
tis - tai istorinis objektas, menantis
itis laiv gelbjimo sistem, su
kurt 1870-1890 metais Vokietijoje.
Gelbtoj komandos paddavo ant
seklumos uplaukusiems laivams.
Visi j nariai buvo savanoriai, dirbo
be atlygio, tik iskirtiniais atvejais
gaudavo premijas. Gelbjimo valtys
buvo laikomos pakrautos ant specia
laus veimlio, kur, jei prireikdavo,
arkliais nutempdavo j vanden. Prie
pastato dar ir dabar ilik bgiai,
taiau pati gelbjimo stotis apleista.
K A D I L I K T
A T M I NT Y
B d a m i p a j r y j e , p r i s i r i n k i m e
g r a i a k m e n l i , k r i a u k l e l i ,
p a r s i v e k i m e i e k t i e k g i n t a r i
n i o s m l i o i r g a l s i m e s u k u r t i
g r a i n a m d e k o r a d j . T e r e i
k s t u i o b u t e l i o i r f a n t a z i j o s !
B J- Basanaviiaus g at v Pa
langoje - tai pagrindin vasaros
miestu vadinamo kurorto gatv.
Savaitgaliais ir vis vasar ji bna
gyva kaip niekad - ia urmuliuoja
daugyb miesto svei bei vietini
gyventoj. Graioji J. Basanaviiaus
gatv i pradi buvo vadinama
graf Tikevii bulvaru, o vliau
pervadinta ir rekonstruota. Visai
netoli jos puikuojasi Palangos
tiltas, nuo kurio galima velgti
Baltijos jr. Prie J. Basanaviiaus
ir Vytauto gatvi sankryos ikils
vienas garsiausi Palangos kurorto
pastat - kurhauzas.
1 3 Palangos botanikos parkas -
vienas graiausi ir geriausiai
priirim park Lietuvoje. Didiu
lje jo teritorijoje stkso Biruts
kalnas, trykta fontanai, ydi
glynai ir lama vairiausi mediai
bei krmai. Todl parke ypa verta
apsilankyti iltuoju laikotarpiu, kai
sodai kvepia nuo ied. Taip pat
park puoia skulptros, i kuri
garsiausia - Laiminanio Kristaus.
Verta inoti, kad mintasis Biruts
kalnas stkso ventame mike.
Pasakojama, kad ant io kalnelio
vaidilut Birut kursiusi ventj
ugn dievui Perknui, o mergin
pamilo ia atvyks didysis kuni
gaiktis Kstutis. Tikima, kad ioje
vietoje palaidota kunigaiktien
Birut. Kalnelio papdje stovi jai
skirta skulptra.
Per vasaros atostogas - prie jros 167
Elektrnai
Lankymas: gegus-rugsjo mnesiais
Geriausia: liepos-rugpjio mnesiais
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
f
Itarus miesto vard Elektr
nai" bene visiems pirmas galv
aunantis odis bna elektra". O
tveliams galbt skamba jaunys
ts laik dainos odiai: vieia
nakt, vieia dien Elektrn
iburiai..." Ir nenuostabu, juk
miesto vardas kildinamas nuo
elektros - pats miestas buvo
kurtas pradjus statyti elektrin.
Netgi miesto herbe puikuojasi ai
bas - elektros simbolis. Tad kaip
gyvena prie Lietuvos elektrins
sikr Elektrnai?
Sabaliks
El ektr na i
A b r o m i k s
R a i s t i n s g .
E l e k t r n m a r i o s
J
n o
L i e t u v o s I
e l e k t r i n j
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Mazutas - t a i t a m s u s k l a m p u s
s k y s t i s , n a f t o s p e r d i r b i m o
l i e k a n a , s u s i d a r a n t i a t s k y r u s
b e n z i n , i b a l .
Pasigirti Elektrnai tikrai turi kuo,
tad nepravaiuokime pusiaukelje
tarp Vilniaus ir Kauno gyvuojanio
miesto - juk ia tiek daug pramog
maiems ir dideliems. Pastaruoju
metu suklestjs miestas puikuojasi
2012 m. nutiesta pavyzdine dvirai
trasa - ja ir keliausime. Papramo
gausime miesto parke, Sveikatingu
mo centre, prie Elektrn mari -
tad ant dvirai ir pirmyn!
Marrut galime pradti nuo
vakarinje miesto dalyje besidrie
kianios Elektrins gatvs (prie
iedins sankryos). Elektrn
miesto iedinje sankryoje at
vykstaniuosius pasitinka skulptra
Himnas darbui", simbolizuojanti
tris kaminus ir tekani elektros
srov. I tolo vieia ir trys Lietuvos
elektrins D kaminai - minkime
Elektrins gatve jos link. Sustoj
automobili stovjimo aiktelje
galsime apirti Lietuvos energi
jos" pastat i ariau.
Grdami atgal u tiltelio per
Elektrn marias sukime deinn j
Rungos gatv ir smagiai nurkime
iki Skulptr parko 0 . Galime ne
tik pavainti parko takeliais, bet
ir prisd ant suoliuko pavalgyti,
atsigerti. Netoli u poskio, prie
Elektrn mari 0 papldimio,
sikr Ledo rmai Q . iuoyklos
pastatas primena didel skraidani
lkt ar kriaukl su perlu viduje.
Elektrnai - Lietuvos ledo ritulio
sostin, tad rekonstruoti Ledo r
mai yra Elektrn miesto simbolis.
Jei diena ilta ir saulta, puiki
proga paikylauti papldimyje prie
Elektrn mari. alia Elektrn
'***
Surenkime ikyl prie Elektrn
mari smltame papldi
myje, kartu pasigrokime
mik aluma ar nusileiskime
j vanden vingiuota iuoykla.
Tik nepamirkime, kad gamtoje
iuklinti nevalia.
PIETUS GAMTOJE k
sporto turizmo ir pramog centro
Sveikatingumo komplekso mari
pakrantje rengtas miesto papldi
mys su dviem tinklinio aiktelmis,
vaik aidim zona.
Pailsj ir pasimgav sauls spin
duliais galime vaiuoti iki modernios
Elektrn banyios Q . Jos priekyje
puikuojasi ei dideli kryiai ir arka
centre. irint j banyi ir galvas
tenka uversti...
Dienos spdiais pasidalykime
miesto kavinje, o tie, kurie nepa
vargo, keliauja iuoykl.
B 1962 m. Elektrnuose pradjo
veikti didiausia Lietuvos ilumin
elektrin. Vilniaus ir Kauno pu
siaukelje esanioje elektrinje
1972 m., pastaius atunt blok,
Elektrnai tapo pagrindine elek
tros sostine" Lietuvoje. Elektrin
tu ri tris auktus baltai raudonus
kaminus, kurie matomi vaiuojant
greitkeliu. Statant elektrin, buvo
utvenkta Strvos up. Ji isiliejo
tyvuliuojanias Elektrn marias,
pritraukianias vandens pramog
mgjus ir poilsiautojus.
V I E T A E I M Y N I N E I 1101
N U O T R A U K A I
Puiki vieta f oto grafija i - prie
vakarins elektrins pastato
puss, kur matosi transforma
t oriai i r j laidai.
^ KavinRaspa" - prie lankytin miesto viet. Usukime!
__________ Rungosg. 12, Elektrnai
Can can pizza", sikrusi prekybos centre Maxima", silo paragauti
I va iri ri pic ir k it patiekal. Yra re ng taja uko terasa, kurioje
kart dien galsime papietauti.
Rungosg. 4, Elektrnai
uu
0 2 0 0 1 m. kurtas Skulptr
parkas amino Elektrn mari
ulietus ir jau inykusius kaimus.
Parko krim inicijavo tautodai
linink Vanda Umbrasien, o jai
talkino ir skulptras dro tarp
tautinio medio droj susitiki
mo dalyviai i Lietuvos ir Latvijos.
Medinse skulptrose vaizduoja
ma kaimo moni buitis, papro
iai bei kultra. Droiniuose tarsi
prabyla Lietuvos mitai, primenan
tys mums apie protvi gyvenimo
istorinius etapus.
I E T I N G A
Elektrn sporto turizmo ir
pramog centro Sveikatingumo
komplekse yra erdvus 8 plaukimo
takeli 50 m ilgio baseinas. Kaip
smagu pasipliukenti baseine,
pasikaitinti pirtyje ar draugikai
kartu suaisti stalo teniso, stalo
futbolo, biliardo ar smiginio partij!
Plaukimo baseinas veikia pirma
dieniais-sekmadieniais, o pirtys -
penktadieniais-sekmadieniais.
Draugysts g. 20, Elektrnai
www.esportocentras.l t
Elektrn marios yra treias
pagal dyd dirbtinis eeras Lietuvo
je, atsirads utvenkus Strvos up.
Kerintys gamtos, vandens ir mik
vaizdai supa 1240 ha mari plot.
Vasaros sezono metu prie mari
susirenka buriuotojai, vandens
motociklininkai ir visi gamtos bei
vandens mgjai. Atjusi iema ak
diugina sustirusiais vandens varve
kliais ir apledjusiais mari krantais.
KAS J I - T O J I ELEKTRA?
odiselektra" buvo inomas dar senovs Graikijoje - mons pastebjo, jog trinant daikt
vien kit isiskiria iluma ir susidaro keista jga. XIX a. Aleksandras Volta, tobulindamas kito
mokslininko - Luidio Galvanio - tyrimus, irado nuolatins srovs altin - Voltos baterij.
Po io atradimo mokslininkai kaup vairias inias apie elektr ir dar vairiausius bandymus.
Tuomet buvo isiaikinta, kad elektra - tai kryptingas elektringj daleli judjimas. Taip
buvo suinota, kurios mediagos praleidia elektros srov, kaip gaminti elektros energij. Tad
iki XX amiaus buvo irasti iandien mums jau prasti elektros prietaisai: telegrafas, telefonas,
elektros lemput, elektros variklis, buvo sukonstruoti elektra varomi traukiniai, pastatytos
elektrins. Pirmoji elektrin Lietuvoje buvo rengta 1892 m. Rietavo dvare.
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Puikus suvenyras kelionei at
m in t i bus isaugotas Elektrn
sporto t urizmo ir pramog
centro ar Ledo rm bilietas.
Jis mums primins, kaip smagiai
pramogavome Elektrnuose!
Q Elektrn ledo rmuose, kuri
bendras plotas 1860 kv. m, nuolat
treniruojasi ledo r itulio komand
ir dailiojo iuoimo atstovai, vyksta
pasaulio ir Lietuvos ledo rit uli o
empionat varybos. Savaitgali
popietmis, per masinio iuoinji-
mo valandas, kvieiami apsilankyti
ir iuoimo mgjai. Prie vyks
ta nt iuointi reikt pasitikrinti
H Elektrn v. Mergels Marijos
Kankini Karaliens banyia
pastatyta 1996 m. pagal architekto
Henriko ilgalio projekt. Banyios
architektra isiskiria septyniais
auktais vertikaliais stulpais, kurie
skirti septintajam Lietuvos krikto
konkret laik interneto svetains
tvarkaratyje. Ne sezono metu
organizuojami sporto ak renginiai
ir vents. Ledo rmai tapo pirmja
visame pasaulyje igarsjusi ledo
rutul ini nk Dainiaus Zubraus,
Dariaus Kasparaiio, Egidijaus ir
Dainiaus Baub mokykla. 0jj30
www.esportocentras.l t/ledorumai.htm E p
deimtmeiui aminti. Vidines jos
erdves puoia garsi dailinink kri
niai: Stanislovo Kuzmos v. Merge
ls Marijos skulptra, Nijols Viluty
ts grafitai. Po banyios skliautais
vyksta koncertai, liturgins vents.
Atgi mi mo a. i , Elektrnai
K I T A S
Jei oras tinkamas kelionei,
dviraiais numinkime iki Abro-
miki dvaro sodybos. Vaiuoti
teks apie 2 km. Dvaro gatve
tu ri me pasiekti keli sankry,
o nuo jos - posk Abromiki
reabilitacins ligonins link.
ia pat, medi tankmje,
slepiasi buvusi dvaro sodyba.
Kairje kelio pusje stovi dvaro
svirnas (Sanatorijos g. 32). alia
tyvuliuo ja Abromiki eeras.
Abromi ki k., Elektrn sav.
www. abromiskiudvaras. l t
www. esportocentras. I t/l edor umai .ht m
Jei norime pramokti ar jau mokame iuoti - puiki galimyb
t padaryti vienoje pirmj d ir bt in io ledo iuoykl Lietu
voje - Elektrn ledo rmuose. Taiau paiuointi pavyks
t i k masinio iuoimo metu (vakarais), tad Ledo rmuose
geriausiai apsilankyti kelions pabaigoje.
Po Kurtuvn regionin park
Bubiai-Kurtuvnai-Jautmalk-Bubiai
Fizinis sunkumas: 5
S \ -
m S
I p
%&>.. , .- v7
gSk
domumas suaugusiesiems: 4 i
domumas vaikams: 4
Kaina: 3 1
, ' -.I,
.............. - - * - ! . i i i

Kurtuvn regioninis parkas - tai
mikais apaugs kalvynas, ivagotas
upi slni ir eer, tad dviraiais
keliausime gamtos apsuptyje.
Mikuose gyvena nemaai baltj
kiki, prie vandens telkini galima
ivysti dr, baltj garni, jrini
ereli, tad bkime smalss, atids ir
keliaudami stebkime aplink.
Pasak legend, Kurtuvn ir j
apylinki kratovaizd sukr milinai:
jie klumpmis supyl Girnik kaln,
priverk Buln eer, iiaudj
sln tarp Girnik ir atrijos ventkal-
ni. Tad mindami istorinmis ir legen
dinmis vietovmis tikrai nenuo
bodiausime, o nepasiklysti pads
dvirai tras yminios rodykls.
1
T
Kurtuvn v. Jokbo banyia pri e Dambos eero
# G e r v e n a i
S k a u d v i l i a i
B l u g a l i s
mn
K u r t u v n a i *
e . D a m b o s
# J u k a i i a i .
# J u k a i i a i I
e . B a r s u k y n a s
e . D u b u k a s
B a z i l i o n a i
B u t i k
B a r c i k
K n a i a i
i m o n i k
V i l a i d a i
0 B r a z i n s k i a i
^ P a v e n t u p
a d k s i a i
Elzbietik #
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Manieas- p ast at as ar ap
tverta aikt jo dinti, jodykla.
Ozas - ilgas siauras kalva-
gbris, sudarytas i ledyno
sna, smlio, vyro, rieduli.
Perkasas- ju ng iam asis
griovys arba kanalas.
Raguva - pailgas slnis
lktais laitais ir lygiu
dugnu, griova.
katonas, Dambos berai. Pasku
tin marruto kilometr veiksime
vaiuodami vyrkeliu iki Dambos
tvenkinio. Mindami jo pakrante pa
sieksime Kurtuvnus - ia galsime
atsipsti ir papramogauti.
Krypt Kurtuvn Q centro
link geriausiai nurodo auktai ikil
banyios boktai. ymaus raytojo
Motiejaus Valaniaus krinio vei
kjas Palangos Juz, aplanks Kur
tuvnus, pasakojo: Miest el radau
ma, nevert mano kelions, bet
banyi mro labai grai, galini
papuoti ir didel miest." alia
banyios - Kurtuvn dvaro so
dyba, kurioje sikrs kempingas,
Kelion prasideda Bubiuose Q
(iauli r. sav.), garsjaniuose ne
tik ia gyvenusiais ir baubsjusiais
kurtiniais, bet ir Zubov dvaro so
dyba. Dvirai trasa prasideda per
vaiavus til t per Dubys ir pasukus
Ramui kryptimi dein. Ivaiav
keli, prie poilsio aiktels rasime
dvirai tako pradi. Tad aiktelje
galime palikti automobil ir ssti ant
dvirai. Netoliese iliks rankomis
ikastas 15 km ilgio Ventos-Duby-
sos jungiamasis kanalas Q .
Omes - neriame miko gilum
ir takeliu miname per Paraudi
mik. Pakeliui mums moja ir geros
kelions linki Dirvon puis Q ,
D VI R A I N U O M A
Kurtuvn regioninis parkas steigtas siekiant isaugoti eering ir miking Kurtuvn kalnyno krato
vaizd, augalij, gyvnij. Ledynas sustm kalvagbrius, kalvas, ozus, iguljo dubumas, vanduo, vjas,
altis kr gilius upeli klonius ir eer vrinius, akotas raguvas, velniaduobes, emynines kopas. Savit
bruo kratui suteik irmons, supildami piliakalnius, usodindami kalvas mikais, rengdami uvinin
kysts tvenkinius ir Ventos-Dubysos perkas. Regioniniame parke t yvuliuoja Pageluvio eerynas, trykta
didiausi Lietuvoje Svils altiniai. Didybe spinduliuoja Martyno, Vali, Linart, Arvydiki milinai
rieduliai. Parke driekiasi psij t akai ir paintiniai takai dviratininkams, organizuojamos ekskursijos.
Kelion irgais po Kurtuvnus
I
V I E T A E I M Y N I N E I 1 0
N U O T R A U K A I
Jojimo paslaug centras. Kurtu
vn dvaro svirne nuo gegus iki
rugsjo veikia Kurtuvn regio
ninio parko lankytoj centras.
Sekmadieniais sodybos teritorijoje
veikia k i e m t u r g i s - prekybinink
turgelis, kuriame galima sigyti
vairiausi namuose gaminam
gardumyn ir tradicini patiekal.
Toliau miko keliukas ves pro
Naisius, kur auga palm panai
Naisi puis Q , iki Jautmalks
gamtos centro. Tik nepainiokime
ios Naisi vietovs su iauli rajo
no savivaldybje, Mekuii seni
nijoje, esaniais Naisiais. Btent ten
buvo filmuojamos televizijos serialo
Naisi vasara" serijos.
Jautmalk Q - ramus gamtos
kampelis norintiems pabgti nuo
miesto triukmo. ia pat liliuojan
iose pelkse peri gervs, tven
kiniuose apsistoja gulbs, antys,
mikuose gyvena elniai, stirnos,
barsukai, eiai, vovers, naktimis
siauia iknosparniai.
Sd ant dvirai vaiuokime
pro Gailiks kaimo eerlius iki
Bijots eero Q . iaurinje jo
pakrantje kurta poilsiaviei,
stovyklaviei, maudykl, tad tikrai
rasime puiki viet surengti ikyl,
isimaudyti. Pailsj ir kupini sp
di grkime dviraiais atgal iki
Bubi 10 km, kur poilsio aiktelje
ms laukia automobilis.
P I E T U S G A M T O J E
Puiki vieta pailsti su visa ei
ma - Kurtuvn dvaro sodybos
sode. ia galsime ir pavalgyti,
ir pailsti, ir papramogauti, o
kelions pabaigoje surengti
ikyl prie Bijots eero.
Zubov dvaro sodyboje Bubiuose kurtas viebutis-resto-
l y l ranas, silantis gerai praleisti ak. papietauti apsistoti
nakvynei, pajodinti irgais._ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Dubysos g. I Bubi L iauli r. sav.
www. grafozubovo.lt
I M | ( Bubiuose, prie keli Kurtuvnus, Kelm ir iaulius sankry-
1 os, sikrusi jauki kavinGryn Grynas". Smagu pasdti
lauko kavinje, vaikams - paaisti aidim aiktelse,
pasisupti karuselse.
Vingio g. 7,Bubi k., iauli r. sav.
www. gryngr ynas. lt
Visus ialkusius ir itrokusius keliautojus svetingai sutiks
smuklKrykel", kur galima paragauti pagal sensias
tradicijas gaminam patiekal ir pailsti.
R Viinskio g. 18, Kurtuvnai
O
K U R T U V N U S
j
I
Viena legenda apie Kurtuvn
pavadinimo kilm byloja apie
kadaise iose vietose stovjusi
diding pil, o jo je gyvenus
jaun karalait. Kart bemedio
damas girioje jis nuklydo prie
sraunios ups ir staiga ivydo
neemiko groio mergin,
balt i t gulb. Pakertas mer
ginos groio karalaitis suklupo
prie jos koj ir paklaus:Kas
tu? Mik deiv ar emikoji
mergel?" Tik vysteljo balti
drabuiai vaikinui prie akis, ir
mergina dingo. Atsipeikjs jis
m iekoti nepastamosios
vis aukdamas:Kurtu viena?
Ku rt u viena?" Nuo to laiko up,
prie kurios karalaitis sutiko
mergin, vadinama Kurtuva, o
B ] Sakoma, jog Bubi gyvenviets
pavadinimas atsirads dl pauki
kurtini, kurie iulbjimu pri min
davo bubjim. Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts laikotarpiu apie
miestel ilikusios informacijos
beveik nra, taiau 1795 m. prasi
djusi Bubi dvaro istorija amino
ir Bubi miestelio vard. Rusijos
imperator Jekaterina II Bubi
| B Ventos-Dubysos perkasas, dar
vadinamas Ventos-Dubysos kana
lu, iki i dien isaugojs 15 km
ilgio kanalo atkarp. Didiausias
XIX amiaus technikos objektas
buvo statomas eerius metus,
B Dirvon puis, auganti Dirvon
kaime, vietiniams gyventojams
yra ventumo altinis. Prie jos yra
pri tv ir tin ta koplytl su kryiumi,
gyventojai ia sustoja pasimelsti,
dvar su iauli kratu padovanojo
grafui Platonui Zubovui. Rmus
paveldj kiti savininkai jame buvo
kr pradios mokykl, o vliau ir
gyvulininkysts bei pienininkysts
mokyklas. iandien lankytojai gali
apsilankyti jaukiame Grafo Zu
bovo" viebutyje-restorane, kuris
buvo kurtas atnaujinus ir rekons
travus rmus.
juo tu r j plaukt i krovininiai lai
vai. Prie kanalo auga senosios Per
kaso puys, galima pasivaikioti
ir netoli pu aliuojanioje grafo
Zubovo uol aljoje, besidri e
kianioje 250 metr.
atnea gli. Pasak legend, anks
iau monms ia vaidendavosi, o
prie medi pritvi rtinus koplytl
su kryiumi visos negerovs i
karto pradingo.
tjK urtuvnai - iauli rajono
savivaldybs miestelis, garsjan
tis v. apatalo Jokbo banyia
ir Kurtuvn dvaru. Dabartin
banyi 1792 m. pabaig statyti
dvarininkas Jokbas Ignotas Na-
gurskis, o suprojektavo Martynas
Knakfusas. ventov puoia du
baroko stiliaus boktai, bajor
Nagurski herbas, angel statu
los. Aplank banyi, nepamir
kime apsilankyti vienoje seniausi
emaitijoje Kurtuvn dvaro
sodyboje. ia gyvens Prancikus
Vladislavas Nagurskis buvo krs
modern k, vykdavo ku lt r in ia i
renginiai. Vaikiodami didik
takais, ivysime atkurt medinj
dvaro svirn.
I K I Naisi puis savo forma yra
panai j palm. Manoma, jog
alia Naisi kaimo auganti puis
yra 200 met amiaus. Medio
auktis siekia 28 m, o kamienas
1,3 m auktyje - 2,7 m apimties.
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad
turtingas ydas norjs ikirsti
visus miko medius, taiau puis
liko nepaliesta dl prie jos pritvir
tintos koplytls.
B Jautmalks gamtos centras,
rengtas Jautmalks kaimo sodybo
je, isaugojo autentikas emaii
tradicijas. Su emaitikais paproiais
ir istoriniais vykiais susipainsime
mokomj program Piev auga
lai", Naktigon", Piemenli pra
manai" metu. Kalvotose Jautmalks
apylinkse susiformavusi Smirdls
pelk, auga senasis liepynas.
Jautmalks I k., Kelms r. sav.
| B Netaisyklingos formos Bijots
eeras tyvuliuoja Kurtuvn regio
niniame parke. Didiausias eero
gylis -10,1 m, o ilgis - 1,5 km.
Bijots eer maitina trys upeliai.
Vasar alia eero rengtose stovy
klavietse ir poilsiavietse smagiai
laik leidia poilsiautojai.
KIT A S P A S IR INKIM A S
Graus Naisi kaimas, kur Lietuvoje igarsino ia sukurtas seriaiasNaisi vasara", sik
rs 7 km iaur nuo iauli miesto, netoli garsiojo Kryi kalno. Naisi irgyne auginami
ir treniruojami emaituk veisls irgai, Bait diev muziejuje saugoma daugiau nei 50
balt dievybi skulptr, po atviru dangumi sikrs I nkil muziejus stebina pauki
nameli gausa. 0 kur dar modernus daasvydio centras, silantis nepamirtam
pramog. Baig kelion dviraiais Bubiuose, pakeliui galime usukti Naisius!
www. nai si uvasara. lt
KA D I L IKT
A T M INT Y
Puikus kelions suveny
ras-Dirvon ar Naisi
puies kankoris!
Nuo Vilniaus iki Kauno neskubant 182
Isukus i Al autostrados 188
Kai Palangoje apsiniauk 194
Tarp piliakalni ir dvar 202
Tarp Nemuno ir pili 208
Kelions dviraiais
Nuo Vilniaus iki Kauno neskubant
Tlniaus iki Kauno neskubant
i
Vilnius-Grigiks-Rykantai-Vievis-Elektrnai-Kruonis-Kaunas
Vienags laikas: 1 diena
Fizinis sunkumas: 2
Jdomumas suaugusiesiems: 3
domumas vaikams: 4
Kaina: 2
Daugeliui is ms yra ne kart
tek vaiuoti greitkeliu i Vilniaus
Kaun, taiau ar kada buvo galimy
b j atstum veikti neskubant ir
susipastant su domiais lankytinais
objektais? Jei ne, iek tiek iklyski-
me i greitkelio ir atraskime dalyk,
kurie sudomint ne tik vaikus, bet ir
j tvelius.
Kruonio hidroakumuli aci n elektrin
ism
,D o m e i k a v a K a r m l a v a U u s a l i a i
f9 N e v e r o n y s
Kaunas * n : " - - . 1 5 k m
# M u s n i n k a i P a b e r
i o b i k i s P a l o m e n
J a u n i n a i
P a p a r i a i
R u m i k s
K a u n o m <
K a i i a d o r y s
D k t o s
G a r l i a v a
i e m a r i a i
E l e k t r n a i
S u d e r v #
K r u o n i s t i e n i a i
N a u j o s i o s
K i e t a v i k s ^
I l a u a s
P a k u o n i s
P a s t r v y s
V a r k a l s
# A m i n t a
# Bemony?
S e m e l i k
L e n t v a r i s
S k a i d i k s
J i e z n a s ^ s u k i i i
J u o d i l i a i
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Akvedukas- di r b t i n i s
kanalas, skirtas t iekt i vanden.
Jis gali bti nutiestas per t il t ,
keli, griov ar up.
Hidroakumuliacin (lot.
h y d o r - vanduo, a a u m u -
l a t i o - surinkimas) elektrin
elektros energij veria
vandens energija, o i - vl
elektros energija.
Kelion pradkime nuo Grigiki
miesto, kur daugel nustebins visai
netoli kelio besidriekiantis Grigiki
akvedukas [J . Turbt ne vienas
yra mats prie Grigiki popieriaus
fabriko stksanius garaus, taiau
ne visi ino, kad jie rengti apatinje
akveduko dalyje. Norint j pamatyti,
tereikia usukti Grigiki popie
riaus fabriko kiem. Ten palikus
automobil, galima i arti pamatyti,
kaip atrodo 1930 m. ikils statinys,
tieks fabrikui vanden. Pasivaik
ioj grkime atgal greitkel
Vilnius-Kaunas.
Greitkeliu pravaiav Didiulio
eer, kai jau nuo Vilniaus bsime
nutol apie 24 km, dairykims
rodykls, vedanios Rykantus.
i kelions dalis tur t patikti
kiekvienam, besidominiam keliais
ir tr ansportu. Pasuk Rykantus,
privaiuosime senojo plento
ruo B , grst lifuotais
akmenimis. ioje vietoje kelio
n tampa domi net neilipus i
| Nuo Vilniaus iki Kauno neskubant
aut omobi lio - vaiavimas grindiniu
labiau primena dardjim karie
ta per nelygius akmenis. Galime
trumpam stabtelti aut omobi li
stovjimo aiktelje netoli Rykant
pato pastato.
Nutiestu senoviniu keliu keliauki
me tiesiai, kol privaiuosime asfaltu
dengt keli ir keli isiakojim.
Vaiuokime pagrindiniu keliu (kai
riau) - pateksime atgal greitkel
Vilnius-Kaunas ir pasieksime
Vievio miest.
Vievyje puiki proga susipain
t i su keli tiesimo istorija Keli
muziejuje 0 . Nordami j pasiekti,
privaiav pat Viev atidiai dairyki
ms kelio enkl, kurie nuves tiesiai
prie muziejaus pastato. Apirj
senuosius keli tiesimo rankius
ir isiaikin io darbo subtilybes,
grkime atgal greitkel ir vaiuoki
me toliau, kol pamatysime nuorod
Elektrn link.
Elektrn miestas sikrs prie
didiuli Elektrn mari, tad
ia iltuoju metu galima ilstis ir
pramogauti. Visi literatros mgjai
kvieiami aplankyti Elektrn savi
valdybs literatros ir meno
muziej Q. Nepraleiskime pro
gos ivysti spdingos Elektrn
v. Mergels Marijos Kankini
Karaliens banyios. Jos priekyje
yra puslankiu ilenktas portalas,
sudarytas i staiakamps arkos su
kryiumi ir ei vertikali kryi, -
tai simbolizuoja septint ms alies
krikionybs imtmet. Pasigroj
modernios architektros ventove,
keliaukime ten, kur gyvena" elektra.
Sskime j automobil ir vaiuokime
tiesiai didiuli kamin link, kol prie
akis ivysime Lietuvos elektrin Q.
Kita jgain ms jau laukia Kruony
je, tad keliaukime toliau.
Madaug 70-ame kelio Vilnius-
Kaunas kilometre pamatysime
rodykl, vedani Kruon. Pajudj
ia kryptimi, vyksime prie Kauno
mari sikrusi Kruonio hidroaku-
muliacin elektrin Q - vienintel
tokio tipo elektrin Baltijos alyse.
Apie jos veikimo principus smalss
keliautojai gals suinoti dalyvauda
mi domioje ekskursijoje. Pasism
nauj ini, vl grkime greitkel
Vilnius-Kaunas ir keliaukime prie
spding Kauno mari , susida
riusi pastaius Kauno hidroelektri
ns utvank.
Norint pasigroti iuo dirbtiniu
vandens telkiniu, siloma i greit
kelio pasukti Grabuciki kryptimi
ir privaiavus ied keliauti pagal
nuorod Kauno marios". Palik
automobil stovjimo aiktelje,
nueikime prie Kauno mari ir
pasivaikiokime pakrantje.
Baigdami kelion btinai aplan
kykime lietuvi poets Salomjos
Nries memorialin muziej J. J
pasieksime vaiuodami greitkeliu
Vilnius-Kaunas ir pasukdami pagal
nuorod Palemono link. Ten mus
pasitiks senasis poets namas, jame
rengta ekspozicija.
Greitkelio pakelje esanius
objektus galima aplankyti tiek
vykstant i Vilniaus j Kaun, tiek i
Kauno keliaujant atgal sostin. Tad
marrut patiems keliautojams pa
tariama susidlioti taip, kad kelion
neprailgt n vien pus.
J EI G U R G I A P I LV A S...
Ialkus pokelions, sueima galima papietauti netoli Kauno sikrusiose pakels ueigose.
Senoviko stiliaus kavinje Tvyn" net ant stalo sudliotos UeigojePas Lado" pasisotin mayliai gals pasidiaugti
r ^ l servetls yra Lietuvos trispalvs spalv. iamaj kliau- laipynmis ir spynmis lauke.
ninku laukia daug skanumyn ivaikiko valgiaraio. Kelyje Vilnius-Kaunas, 93 km, Biruliki k., Kauno r. sav.
__Kelyje Vi l ni us- Kl aj pda, 97km, Briedi takas 1 --------------------------------------------------------
Papietavus kavinjeDeivina" galima pasigroti kieme
T ^ T esaniutvenkiniu, vaikai gals paiuointi ir pasisupti.
Kelyje Vilnius-Kaunas, 93 km, V. Krvs pr. 131B
K I T A S
0 Pirmasis Rykant kaimo pamin
jimas fiksuojamas XIV-XV a. kryiuo
i ratuose. ymiausias kaimo stati
nys - v. Trejybs banyia - viena
seniausi ventovi Trak krate.
Pro kaim driekiasi domus senasis
plento ruoas - vienas seniausi
alyje. Jau XV a. jis jung Vilni su
Karaliauiumi. Manoma, kad iuo
] 1930 m. Grigiki akveduk
pastat ininierius Grigas Kurecas.
Pirmin 800 m ilgio akveduko
paskirtis buvo tokia: didiuoju ka
nalu ir akveduku atitekjs vanduo
naudotas hidroelektrinei, o maasis
kanalas tiek vanden fabrikui,
popieriaus gamybai, taip pat buvo
naudojamas vandens lygiui regu
liuoti. Dabar akveduko apatinje
dalyje rengti garaai, o virutinje
dalyje - ilumins trasos.
keliu ne kart keliavo Kryiuoi
ordino nariai. Rykantuose rastas
XV a. sidabrini monet lobis-tai
rodo, kad kaimelyje vyko prekyba,
preks keliu buvo gabenamos Vaka
r Europ, Rusij. Istorinis Rykant
kelias ypatingas tuo, kad yra grstas
lifuotais akmenimis. Manoma, kad
grindinys baigtas rengti 1939 metais.
Usukime Lietuvos liaudies
buities muziejTvik"
Rumikse, kur po atviru
dangumi isidsiusios seno
sios sodybos i vis Lietuvos
region. Susipainsime su
Auktaitija, emaitija, Suval
kija, Dzkija ir Maja Lietuva!
Norint pasiekti muziej, reikia
Susipainti su keli tiesimo
istorija kvieia Vievyje sikrs Keli
muziejus. ia galima ivysti, kokie
rankiai buvo naudojami tiesiant
pirmuosius kelius, kuo avdavo
kelininkai, nordami apsaugoti savo
kojas, kai skaldydavo akmenis,
kaip atrod autentika keli besimo
technika. Vaikus diugins senosios
fotografijos, bit maketai, kelio
enklai, senieji veimai ir
kitos domybs.
Kauno g. 14, Vievis
www.muzi ej ai .l t/ el ektrenai /kel iu_muzi ej us.ht m S ?
greitkeliu Vilnius-Kaunas,
nuvaiavus apie 78 km nuo
Vilniaus, dairytis nuorodos.
J. Aisio g. 2, Rumiks,
Kaiiadori r. sav.
w w w . l lb m . l t
E ] 1962 m. Elektrnuose pradjo
veikb didiausia Lietuvos ilumin
elektrin. Vilniaus ir Kauno pu
siaukelje esanioje elektrinje
1972 m., pastaius atunt blok,
Elektrnai tapo pagrindine elek
tros sosbne" Lietuvoje. Elektrin
turi tris auktus baltai raudonus
kaminus, kurie matomi vaiuojant
greitkeliu. Elektrin nuolat sbprina
elektros bekimo galingum, stato
naujus blokus, o elektros ir ilumos
energij igauna deginant mazut
ir gambnes dujas. Statant elektrin,
B ...
buvo utvenkta Strvos up. Ji isi
liejo tyvuliuojanias Elektrn ma
rias, dabar pritraukianias vandens
pramog mgjus ir poilsiautojus.
Elektrn savivaldybs litera
tros ir meno muziejus kvieia susi
painti su Ipolito Ukurnio kurtomis
raytoj ir j krini veikj skulp
tromis, prisiminti lietuvi liaudies
pasak Egl ali karalien".
Muziejaus kieme organizuojamas
Poezijos pavasaris". Norint aplan
kyti uolo" vidurinje mokyk
loje sikrus muziej savaitgal,
reikt susitarti i anksto.
Rungos g. 24, Elektrnai
www.elektrenumuziejus.l t
| B Kruonio hidroakumuliacin
elektrin buvo pradta statyti
1978 metais. Naktimis vanduo
siurbiamas i Kauno mari virutin
tvenkin, o dienos metu emyn
leidiamas vanduo suka specialius
renginius ir taip gamina
elektros energij.
Kruonio mstl., Kaiiadori r. sav.
www. kr uoni ohae. it
T
si
Kauno mari regioniniame
parke tyvuliuoja Kauno marios -
didiausias dirbtinis vandens
telkinys Lietuvoje. Marios susidar
1959 m. utvenkus Nemuno up
ir pastaius Kauno hidroelektrin.
Kauno marios - ne tik labai didelis,
bet ir labai gilus vandens telki
nys - giliausios vietos siekia net
iki 22 metr. emutinje Kauno
mari dalyje vanduo yra uliejs
Nemuno sln. I viet, kurias ka
daise uliejo Kauno marios, buvo
ikeltos net 45 gyvenviets.
V I ET A EI M Y N I N EI H D
N U O T R A U KA I
Palemone, Kauno miesto dalyje,
sikrs Salomjos Nries memo
rialinis muziejus. iame name nuo
1937 iki 1941-j gyveno poet Sa
lomja Nris su savo vyru Bernardu
Buu. Dabar muziejuje galime su
sipainti su poets gyvenimu ir k
ryba: apirti spalvingus stendus,
nuotraukas, paskaityti eilrai,
pairti archyvini vaizdo ra.
Atkurtuose kambariuose galima
ivysti S. Nries naudot daikt
ir bald, poets darbo kambaryje
isaugot detali: stalin lemp,
raomj mainl, i kelioni par
vet paveiksl.
S. Nries g. 7, Kaunas
www.maironi omuzi ej us.lt/lt/salomej os-neries-memoriali nis-muziejus
Pllll
Keliaujant alia didiuli
Kauno mari, atsiveria daugyb
grai viet, kur galima nusi
f otograf uoti su visa eima, -
Grabudkse ar alia Salomjos
Nries memorialinio muziejaus.
Technikos mgjai nepraleis
progos siaminti prie elektrini
Elektrnuose ir Kruonyje.
Nuo Vilniaus iki Kauno neskubant
Isukus i Al autostrados
Vaiuojant i Kauno Klaipd (arba
i Klaipdos Kaun) Al autostra
da, kelion gali bti labai domi:
tereikia nepabijoti karts nuo karto
iklysti i pagrindinio kelio. Atrasime
ms laukianius gamtos bei kul
tros lobius. Nebtina vis objekt
aplankyti i karto, pasilikime po
1-2 alia esanias vietoves kaskart,
kai vaiuosime pajr ar namo.
nkas: 1 diena
>isus metus
egus-rugsjo m
.imas: 2
raugusiesiems: 3
'aikams: 3
U v e n t i s V a r n i a i
P a n e v y s
T y t u v n a i
K a l t i n n a i
S i j o t a i f g g 3 2 k m
S k a u d v i l '
. R a s e i n i a i
S m a l i n i n k a i J u r b a r k a s
( K u d i r k o s
N a u m i e s t i s
Alja Bij ot dvaro sodyboje
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Bareljefas - ikilus skulpt
rinis vaizdas arba ornamentas
ploktumoje.
Klgrinda - slaptas, akmeni
mis grstas takas, vedantis
per pelk.
Pirmasis dmesio vertas objek
tas - visai alia: ivaiuodami i
Kauno, ties Vakarinio aplinkke
lio mazgu, pavelkime kair ir
pamatysime ia stksant Kauno
IX forto memorial ir forto tvirtini
m kompleks Q . Forto statybos
vyko 1903-1911 metais, gynybiniai
tvirtinimai tarpukariu buvo virt
kaljimu. Usukime ia - prisiliesi
me prie istorijos, suinosime daug
nauj dalyk. Lankydami ia reng
tas ekspozicijas igirsime ne vien
istorij, kurios klausantis nugara
nubgs iurpuliukas.
Vykime Babt link, juos prava
iav, i greitkelio isukime keli
Kdaini link, kur bus enklas al
girio parkas 0,3". ia, minint algirio
mio 580-sias metines, buvo
pradtas kurti algirio mio me
morialinis parkas 0 . Apirkime
koplytstulpius, pailskime raudo
nj uol pavsyje ir tskime
kelion jros link.
Kita stotel - Ariogala, miestas,
esantis visai alia Al autostrados.
U Ariogalos, prie senojo emaii
plento, laite boluoja Gedimino
stulpai Q . Netoliese trykta stebu
klingu laikomas altinlis, vadina
mas v. Mergels Marijos aar
altiniu 3 . Tikima, kad jo vanduo
tu ri gydomj gali.
Toliau keliaukime j Raseinius.
Atvyk pasivaikiokime po cen
tri n miesto dal, stabtelkime
prie centrinje aiktje stovinios
emaiio" skulptros j] - miesto
simbolio, apirkime V. Kudirkos
gatvje esant senojo pato pastat,
kur puoia stabs bareljefai,
usukime Raseini krato istorijos
muziej 0;, sikrus buvusiuose
J EI GU RGI A P I L V A S ...
Vidukls koldnai" garsja skaniausiais koldnais visose
Raseini apylinkse. Tarp ms yra ukietjusi koldn
gerbj? Tuomet btinai usukime vert in t i.
_____________Kstuio g. 3 6 , Vidukl, Rasein i r. s a v.
Vaizdingoje vietoje, senj uol paunksmje, sikrusiame
I I Dino parito" restorane galima skaniai pavalgyti ir aptarti
spdius, patirtus vaiktinjant po Dinozaur park.
___________ Puvno-i, 9. Radailiai. Klaipdos r. sav. jJsIft fM
_____________________ h t t p : / / d i noparkas.tt fi jgflS
Ant Jros ups vingio krant sikrusioje kaimo turizmo
' sodybojeJrving" galima pailsti, pasistiprinti, ia rasime
pavsin, lauaviet ir vaik aidim aiktel.
Tilto g. i , advaini ai , Rietavo r. sav.
www. jurvi nge. lt
Raseini areto namuose. Btinai
kytelkime nosis senj areto
nam kiemel, ia, vadovaujantis
senuoju kaljimo teritorijos projek
tu, atkurtas septynkampis teritori
jos planas.
Nieko nelauk grkime pagrin
din keli ir traukime Bijot kaimo
link. ia jau daugyb met rymo
istorijomis apipinti Dionizo Pokos
Baubliai Q . Pirmasis senien
muziejus Lietuvoje buvo rengtas
tkstantmeio uolo kamiene.
Ar kada teko matyti k nors pa
naaus? is eksponatas nustebins
kiekvien keliautoj!
Ivykdami i nedidelio Bijot
kaimo, neskubkime autostrad
ir pavaiuokime apie 25 km 197
keliu iaurs vakar kryptimi. U
Kaltinn miestelio rasime nuorod
j aukiausi emaitijos regiono
kalv - Medvgal Q , vadinam
Medvgalio piliakalniu. Ulipkime j
vir ir sitikinsime, kad nuo piliakal
nio atsiveriantys apylinki vaizdai -
ities spdingi.
Paskui grkime Al keli ir
dumkime Klaipdos link. Dar kart
i kelio isuksime jau prie pat uos
tamiest, nes pamatyti dinozaurus,
gyvenanius" Lietuvoje, tiesiog
privalome. O jie patogiai sitais Ra-
daili kaime, Dinozaur parke B
Nuo ia iki Klaipdos-vos 11 kilo
metr. Kelion tikrai neprailgo!
K IT A S
PA S I R I N K I MA S
Jei keliaujame nuskubdami,
galime sustoti Babtuose,
esaniuose 25 km nuo
Kauno. Miestelis sikrs
graioje vietoje, Nevio ups
pakrantje. ia apirkime
medin v. apatal Petro ir
Povilo banyi, usukime
Babt kratotyros muziej. Ant
Stabaunyios kalvos ivysime
paminkl, skirt legendiniams
laknams-S . Dariui ir S. Gi
rnui atminti, o Kauno gatvje
esaniame Babt medelyne
(Sodininkysts ir darininkys
ts institutas) galsime sigyti
1903-1911 metais pastatytas
fortas atliko gynybinio objekto
funkcij, taiau jau 1924 m. buvo
paverstas sunkij darb kaljimu,
nuo 1940 m. ia buvo kalinami
politiniai kaliniai. Vokiei okupa
cijos metais IX fortas tapo mirties
stovykla: ia buvo pralietas daugiau
nei 50 tkst. moni kraujas. Nuo
1958 m. ia kurtas respublikins
reikms Kauno IX forto muziejus,
kuriame pasakojama Kauno
tvirtovs istorija, pateikiama ini
apie pasaulinius karus, holokaust,
nacistin ir sovietin okupacijas.
Galima aplankyti forto poemius,
pamatyti ilikusias kaljimo ka
meras, pabkl slptuves ir kitus
autentikus eksponatus.
emaii pi. 73, Kaunas
www. 9fort omuzi ejus.lt
ir parsiveti pai vairiausi
vaismedi bei vaiskrmi
savo sodui.
Surenkime ikyl - tam puikiai
t in k a n ti vieta - Medvgalio
papd. Pasities pledus
pasilepinkime sauls spinduliais
ir grynu oru.
W r M 1990 m., minint algirio mio
580-sias metines, ties Cinkiki
kaimu, prie autostrados Kaunas-Klai-
pda, kurtas algirio mio me
morialinis parkas Kryiuoi ordino
sutriukinimui atminti. algirio mio
BH! Nuo XIV a. pabaigos Gediminaii
ir Jogaiiaii gimins atstovai nau
dojo Gedimino stulpus kaip vien i
Lietuvos valstybingumo simboli. is
simbolis buvo naudotas ir seno
siose Lietuvos monetose. 1937 m.,
tiesiant emaii plent, buvo
nulieti betoniniai Gedimino stulpai.
Rus okupacijos metais stulpus buvo
mginama sunaikinti, taiau nes
kmingai, tad paminklas buvo tiesiog
upiltas emmis. 1989 m. Gedimino
stulpai buvo atstatyti.
karygius primena koplytstulpiai ir
stogastulpiai. Taip pat parke pasodin
ta daugiau nei 1000 medeli. Puys
parke susodintos taip, kad skrendant
lktuvu matytsi odis algiris" ir
tekanios sauls spinduliai.
o lankydamiesi Ariogaloje
p r ip il d y k im e j v. Mer
gels Marijos aar altinio
vandens. Juk kalbama, kad is
v a n d u o -s t e bu k lin g a s .
Raseini miesto centrinje
aiktje stovi skulptoriaus Vinco
Grybo sukurta ir 1934 m. atidengta
skulptra emaitis". Ji vaizduoja
tikr emait: tv ir t vyr, sutram-
diusj mek ir rytingai engiant
pirmyn. Kuriant skulptr buvo
norima pagerbti taut ini o atgimimo
ir kov u Lietuvos nepriklausomy
b dalyvius.
I
Q I Dubysos slnio laito ite
ka v. Mergels Marijos aar
altinis, kurio vanduo, manoma,
tu ri gydomj gali. Tiesiant e
maii plent buvo ne ti k pastatyti
Gedimino stulpai, bet ir sutvarkyta
Ariogalos altinio aplinka, rengtas
nedidelis baseinlis. 1972 m. alia
altinio kaunietis Vytautas Lainskas
pastat metalin kryi, ant kurio
pri tv irtino lentel su savo regjimo
aprau. Jo teigimu, is altinlis yra
Marijos aaros.
B Raseini krato istorijos mu
ziejus kurtas buvusiuose areto
namuose, kuriuose seniau buvo
kalinami komunistini pair
nepilnameiai i visos Lietuvos.
Pagal vokiei architekt projekt
statyt kompleks sudar dviauktis
kaljimo pastatas ir dviej flygeli
administracinis-kinis pastatas.
alia glaudsi namelis, skirtas kalji
mo tarnautojams. 1952 m., lik
vidavus kaljim, pastatuose buvo
K M Pirmj senien muziej Lietuvoje
1812 m. kr raytojas, istorikas
Dionizas Poka, (kr jj ne bet kur, o
tkstantmeio uolo, vadinto
Baubliu, kamiene. 1824 m. alia
pirmojo Baublio buvo pastatytas ir
antrasis uolo kamienas. Baublyje
pats D. Poka mgdavs dirbti ir ils
tis, tad neatsitiktinai btent ia buvo
sukaupti visi archeologiniai radiniai,
istorin ir etnografin mediaga,
kurta bibliotekl, kuri sudar apie
200 knyg. Po Dionizo Pokos mirties
daugelis senien pasklido po Lietuv,
taip norjo pats j rinkjas. Ne kart
restauruoti Baubliai iandien sitais
po stikliniais gaubtais.
mm
kurta profesin technikos mokykla,
o po keli deimtmei centriniame
areto nam pastate buvo nusprs
ta rengti muziej. Apirdami
muziejaus ekspozicijas, lankytojai
turs galimyb susipainti su Rasei
ni krato istorija, liaudies menu,
tradiciniais amatais. Muziejuje
vyksta vairs kultriniai renginiai,
edukaciniai usimimai.
Muziejaus g. 3, Raseiniai
www.raseiniumuziejus.l t
K O D L BA U BL I A I ?
I storikas D ionizas P oka sav o
. kuriamam senien muziejui
p asirinko ne p rast v iet
t kstantme io uolo kamien ,
kur p av ad ino Baubliu. P ats
D. P oka j v ard siejo su seno
v s lietuv i med aus d iev ai iu
Bubilu, ta iau y ra ir kit io
p av ad inimo v ersij. V iena j
teig ia, jog 4 0 baud iaunink tu
r j s d v arininkas jiems p aliep s
nukirsti netoliese bene t kstant
met aug us uol , sup jausty ti
jj g abalais ir atrid enti d v ar .
S unkiai rid end ami kamien
baud iauninkai baub , nuo to ir
kil s p av ad inimas Baubliai" .
Bij ot k., ilals r. sav.
www. muzi ej ai .l t/ si lal e/ baubl iai .ht m
V I E T A E I M Y N I N E I
E I Medvgalis - ymiausia 234 m
aukio emaitijos kalva, priklau
santi Medvgalio archeologiniam
kompleksui, kur, be Medvgalio,
sudaro Pilies, Piliori, Alkos, uo
l, Sumon kalvos su klgrinda.
Medvgalio piliakalnis laikomas
ymiausia tvirtove, gynusia emai
tij nuo kryiuoi. Pirm kart
Medvgalio pilis Kryiuoi kroniko
se minima 1316 metais. Ulip ant
Medvgalio piliakalnio ivysime net
14 banyi boktus, daugyb greta
esani kalv.
N U O T RA U K A I
siam inkime alia imtamete
Baubli, juk tai analog o
neturintis senov s lietuv s.
kult ros p aminklas.
Q Ant didiulio tvenkinio kranto
kurtas Dinozaur parkas, kurio
lankytojai gali ivysti kelias deimtis
spdingo dydio judani, nyp
iani bei riaumojani dinozaur.
Pasivaikiojimas po park paliks
neidildom spd tiek maiesiems
lankytojams, tiek ir j tveliams.
Puyno g. 9, Radailiai, Klaipdos r. sav.
h t t p: // di nopar kas .l t 0
Kai Palangoje apsiniauk
Jei leidiant vasaros atostogas
gintariniame Lietuvos pajryje iau
apniukusi diena - nenusiminkime, ji
taip pat gali bti nepaprastai domi.
i dien paskirkime painiai su ku
rorto apylinkmis: ventja, Btinge,
Kretinga, Karkle. ia pamatyti tikrai
bus k. Tad nieko nelaukdami sski
me automobil ir pradkime kelion
Sventoji-Bting-Kretinga-Karkl
Geriausia: birelio-rugsjo mnesiais
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 5
Kaina: 4
Kretingos Viepaties Apreikimo
v. Mergel ei M ar i j ai banyia
M f ...
T * ' >
* Tr
- %
L a u k e m
D a r b n a i
R asert upiSi
L a z d i n i n k a i
T b a u s i a i
R u d a i i a i
K u r m a i i a i
# K i a u l e i k i a i
V y d m a n t a i
N e m i r s e t a
0 G i r k a l i a i
K l u o n a l i a i
V a l n a i
K r e t i n g a l
G i r u l i a i
A u k t k i i
Mazrikiai
Bauktininkai
B a l t i j o s j r a
S m i l g y n a i
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Oranerija-iltnamis,
skirtas piet krat augalams,
glms ir darovms auginti
ne sezono metu.
Sarkofagas - prabangus,
gausiai puotas akmens,
medio arba metalo karstas.
Terminalas-galinis trans
porto ar vamzdyn punktas.
ventojoje | ] - senoje vej
gyvenvietje - paprastai atostogau
ja ramaus poilsio mgjai, eimos
su maais vaikais. Atvyk pasista-
tykime automobil ir po kurort
keliaukime psiomis. Nueikime
papldim - ia mus savo bangomis
pasveikins ne tik Baltijos jra, bet ir
mojanios vejo dukros". Puiki pra
moga vaikams - praeiti vir vento
sios ups kabaniu Bedioni tiltu.
Toliau A13 keliu vykime Latvijos
link. Privaiuosime paiame pasie
nyje esani Bting, garsjani
naftos terminalu 3 . Jis rengtas
Baltijos jroje. Netoli Btings gy
venviets, ventosios mike, rengta
poilsiaviet Mikas visiems", ties
kuria prasideda Takas maiems
ir dideliems" | J . Keliaudami iuo
taku, galsime susipainti su krato
istorija ir etnografija, yptelti
humoristinms liaudies meistr
skulptroms. Maieji nudiugs ivy
d vaik aidim aikteles.
Po pasivaikiojimo gamtoje,
greiiausiai pasijausime ialk,
tad nieko nelaukdami sskime
automobil ir keliaukime pasistiprin
ti. Geriausia vieta t padaryti yra
maame ibinink kaimelyje sik
rusiame HBH pramog komplekse.
ia veikia net keletas restoran,
vasaros kavini, o vaikai ir suaugu
sieji atras daug pramog!
Deramai pasistiprin ir pal
aidim aiktelse, vaiuokime
toliau. Kita stotel - Kretinga.
Turbt ne vienam yra tek girdti,
jog Kretinga - graiausias, domiau
sias ir seniausias Vakar Lietuvos
miestelis. Netrukus ir patys tuos
sitikinsime - visos pagyros yra ne
i pirto lautos. Bene daugiausia
turist dmesio sulaukia Kretingos
dvaro sodyba Q , kurioje veikia
Kretingos muziejus, o prie rm
stovi stiklin oranerija su sp
dingu iemos sodu 3 . Apirj
ipuoselt Kretingos dvaro sodyb,
aplankykime Viepaties Apreikimo
v. Mergelei Marijai banyi Q.
Jos rsyje esanioje kriptoje sau
gomi puons graf Chodkevii
eimos nari sarkofagai.
I Kretingos vykime ant
jros kranto sikrus etnografin
Karkls kaim Q , kurio sody
bos isaugojusios architektrin
savitum. Kaime kurtas Pajrio
regioninio parko lankytoj cen
tras, kuriame apsilank galsime
pasigroti spdingu 600 litr
akvariumu. Jame vaizduojama
Baltijos jros pakrant ties Karkls
kaimu, ekosistemos modelis. Ij
i lankytoj centro, nusileiskime
papldim. Atkreipkime dme
s - pajris ia visikai kitoks nei
Palangoje: jis nubarstytas jros
nugludintais akmenliais. Jros
pakrante paj piet kryptimi,
atsidursime ties Olando Kepurs
skardiu Q . iame ruoe rengta
trasa, vadinama Litorinos taku, su
isamiais informaciniais stendais.
spdi kupina diena artja
prie pabaigos. I Karkls keliaukime
Palangos link, pakeliui stabtelki
me prie Ploio (Plazs) eerlio.
Automobil teks palikti kelkratyje
esanioje aiktelje ir iki eero
pajti psiomis (arba vaiuoti
dviraiais). Eero pakrantje rasime
pauki stebykl. Net jei dabar-
ne pauki migracijos metas,
nenusiminkime - nuo pakylos
mums prie akis atsivers nuostabus
natrali pajrio piev kratovaiz
dis su Baltijos jros ydryne.
O O I
J EI G U R G I A P I L VAS ...
MShl Jaudaugybe vasar ieilsParelio rojus" maitina ir links- Nedideliame ibinink kaimelyje sikrs didelis HBH
1 ' 1 mina ventosios kurorto sveius. Liaudyje net sklando kis: 1 1pramog kompleksas per bene du deimtmeius iaugo i
NebuvaiParelio rojuje" - nebuvai ventojoje!" i maitini- HBHJuozo" alaus bravoro. Kadaiseiaprie trij stal tilpo
mo staiga kurorte veikia taip seniai, kadiaapsilankiusius vos 18moni, 0 iandien iavienu metu gali pietauti iki
vyresnius keliautojus upls nostalgiki prisiminimai.
150svei! m-i. m
ibini nk k., Kretingos r. sav. V
Kop g. 5, ventoji
www .h bh . lt (Hus
Unikalioje vietoje - Kretingos iemos sode- sikrusioje
1^=^ I kavinjePas graf" suteikiama galimyb papietauti itisus
metus aliuojanioje ir ydinioje oazje. Labiausiai ialku-
siems keliautojams rekomenduojama paragauti firmini
patiekal: Grafo" irGrafiens" kepsni.
__________Vilniaus g. 20, Kretinga
www. pasgraf a.l t
iri Apsilank restoraneGamtos perlas" galsime paragauti
I vrienos patiekal, pasistiprin aplankyti mini zoologijos
sod, mediokls trofj muziej, pavainti visureigiu po
elnyn. Maiesiems sveiams rengtos aidim aiktels po
atviru dangumi.
Piado g. 146, Karkls k.
www.gamtosperias.l t
Kadaise ventoji buvo kur kas
pranaesn u Palang dl ia
buvusio prekybinio uosto, j kur
atvykdavo angl, ved, oland
prekybiniai laivai. XVIII a. pr. uostas
buvo sugriautas ir ventoji prarado
strategin reikm, taiau buvo
atrasta ramybs isiilgusi poilsiau
toj. Kurort supa puynai; tyras j
oras pasiymi atpalaiduojaniomis
savybmis, papldimiai diugina
baltu smliu. Per kurort teka ven
tosios up, per j nutiesti net trys
tiltai, vienas i j - Bedioni tiltas.
PA J R YJE
S K L A N D A N I O S
L E G E N D O S
Kopose, prie ventosios
uosto vart, stovi spdinga
4 m aukio skulptra vejo
dukros" (skulpt. Z. Pranaityt,
1982). Pasakojama, kad tai trys
jr velgianios ilgaplauks
merginos, laukianios i jros
grtanio savo tvo.
m Netoli Lietuvos ir Latvijos
sienos rengtas vienintelis ms
alyje Btings naftos terminalas,
kur su naftos perdirbimo mone
Maeikiuose jungia kiek daugiau
nei 90 km ilgio naftotiekis. Viena
pagrindini terminalo dali - vir
jros vandens ikils oranins
spalvos plduras, kurio apsaugos
zona yra tapusi siena, skiriania
Lietuvos ir Latvijos teritorinius
vandenis. JLatvij plaukiantys
laivai j pldur privalo aplenk
ti daugiau nei 15 km spinduliu.
Jroje esantis terminalas matomas
nuo kranto.
BE P R A M O G
HBH pramog komplekse rengtame nuotyki parke
Lies kelias" savo jgas galsime ibandyti net sep
tyniose skirtingo sudtingumo trasose. Jose veiksime
net 90 rungi. Lankydamiesi vriniuje, ivysime
ia gyvenanius naminius gyvnus ir paukius.
Komplekso teritorijoje galsime paaisti daasvyd,
krepin, vaikams rengtos aidim aiktels.
ibini nk k., Kretingos r . s q m .
K A D I L I K T
A T M I N T Y
Jei vaiktinjant papldimiu
niekaip nesiseka rasti krislelio
gintaro, nenusiminkime. i
kelion gali pr im in t i i r nepras
tos formos akmenlis, rastas
Karkls papldimyje. Juk jros
bang nugludi nt akmenli
pasirinkimas ia - didiulis.
Danai vaikams daug labiau
patinka valgyti ne namuose, o
gamtoje. Tad prie keliaudami
Taku maiems ir dideliems",
surenkime nedidel ikyl
tako pradioje rengtoj e poi l-
siavietjeMikas visiems". ia
rengtos pavsins, lauavie
ts, aidim aiktels.
ventosios mike rengtas Takas
maiems ir dideliems", kuriuo
keliaudami susipainsime su gam
tos turtais ir pasitikrinsime savo
inias. Mat take rengtos lentels su
uraytais pamokymais ir klausi
mais apie gamt. Teisingi atsakymai
mus nukreips kito gamtos paminklo
link, o neteisingi atsakymai nuves
j aklaviet. alia tako sustatytos
liaudies meistr sukurtos skulpt
ros, rengtos poilsiaviets ir vaik
aidim aiktels.
Takas susideda i t r i j maes
ni tak: patiems maiausiems
H Nuo XVI a. inoma Kretingos
dvaro sodyba priklaus vairiems
eimininkams: j vald Ksgailos,
didikai Chodkeviiai, Sapiegos,
Zubovai, ilg laik ia eimininkavo
grafai Tikeviiai. J valdymo metais
dvare buvo kurtas didiausias
Europoje privatus iemos sodas, an
gliko ti p o parke aliavo liep ir ka
ton aljos, ydjo glynai, aplink
puo dirbtinis krioklys, fontanai,
skulptros. Dvarui priklausiusiame
malne buvo rengta pirmoji Lie
tuvoje hidroelektrin. Iki i dien
ilik beveik visi Kretingos dvaro
pastatai, nuo 1992 m. ia sikrs
Kretingos muziejus. Dmesio vertas
ir Kretingos dvaro parkas. Apir
kime pietinje parko dalyje rengt
astronomin kalendori su sauls
laikrodiu. Tai domi 13 skulptr
kompozicija, yminti sensias balt
kultros tradicijas.
Vilniaus g. 20, Kretinga
www.kretingosmuziejus.l t B?
keliauninkams skirtas Eiuko
takelis", kiek vyresniems keliauto
jams pritaikytas Miko takas" ir
Laumi vingis", suteiksiantis daug
linksm spdi!
K I T A S
Botanikos sodai Lietuvoje
Vizitas Kretingos oranerij
paliko neidildom spdi?
Tuomet galima aplankyti ir kitas
Lietuvoje esanias oranerijas ir
botanikos sodus.
Kairn botanikos sodas
Vilniaus universiteto
Kairn botanikos sode
auginama beveik 11 tkst.
augal. Vienags Kairn
botanikos sode metu galsi
me pasivaikioti 200 met
senumo liep alja, pasig
rti ydiniais rododendrais
ir kitais glynais. Taip pat
ia vykdomos vairios edu
kacins programos, galima
pajodinti, pasivainti
brika, veimaiiu ar karieta,
o iem - r og m is.
Kairn g. 43, Vilnius
www. botanikos-sodas. vu.lt
0 Grafo Juozapo Tikeviiaus ini
ciatyva prie Kretingos dvaro rm
buvo pristatyta stiklin oranerija
su privaiu iemos sodu, kuriame
augo vairs egzotiki augalai:
vduoklins palms, bananmediai,
kaktusai, apelsinmediai, laurai,
citrinmediai. Koralais ipuotomis
sienomis lipo vijokliai, ia pat iurle
no krioklys, kurio vanduo tekjo
j tvenkinius, o juose plaukiojo
Kauno botanikos sodas
Kaune, Auktojoje Fredoje
esaniame Juozapo Godlev-
skio dvare, sikrs Vytauto
Didiojo universiteto bota
nikos sodas, turintis vien
didiausi oranerij Lietu
voje. Apsilank susipain
sime su vairiais augalais,
pasivaikiosime Biruts
Galdikas uol giraitje ir
glyn apsuptais takais.
Kretingos miestelio centre
stovinti Viepaties Apreikimo
v. Mergelei Marijai banyia
yra seniausia emaitijoje. alia jos
glaudiasi prancikon vienuolynas.
Mrin ventov pradta statyti
1610 m. Kretingos valdytojo Jono
Karolio Chodkeviiaus iniciatyva.
Vliau ventov buvo perstatyta,
ne kart remontuota, dl to jos
architektroje persipina vairs
stiliai: gotikos, renesanso, baro
ko. Banyioje saugomi seniausi
Lietuvoje inomi vargonai, vertingas
v. Antano Paduvieio paveikslas.
. E. i li ber og. 6, Kaunas
www. bot ani ka.vdu.l t
Kretingos banyios rsyje, po
didiuoju altoriumi, rengta funda
tori Chodkevii laidojimo kripta.
Joje saugomi puons Chodkevii
eimos nari sarkofagai, kuriuose il
sisi etmono J. K. Chodkeviiaus ir jo
monos Sofijos bei judviej dukros
dviej sn palaikai.
uvyts. iemos sodas smarkiai
nukentjo pasaulini kar metais,
jo atkrimo darbai pabaigti tik 1987
metais. iandien aplank iemos
sod galime pamatyti i tolimiausi
pasaulio kampeli atvet augal,
kuri ia yra apie 580 ri.
www.kretingosmuziejus.l t
Ej&S
ii
f c V I E T A E I M Y N I N E I I Q
V ] Manoma, kad Karkls kaimui
pradi dav iose vietose apsi-
: gyven kuriai. XVI a. altiniuose
i jau minima Karkls smukl. Dabar
; gyvuojanti Karkl - etnografinis
; kaimas, kuriame isaugotas sodyb
; architektros savitumas. Kaimo
i istorij mena senoji kalv, buvusi
i mokykla, skenduoli kapins, ku-
I riose daugiau nei prie imt met
j buvo laidojami jros bang j krant
i imesti skenduoliai.
N U O T R A U KA I
siaminkime Karkls papldi
myje net du kartus. Vien kart
Baltijos jros pakrantje, kit -
ant Olando Kepurs skardio.
E ] Olando Kepure vadinama
Baltijos jros pakrantje prie
12-15 tkst. met susiformavu
sio skardio virn. io Lietuvos
kratovaizdiui neprasto kalno
auktis siekia 24 m vir jros lygio,
o status laitas nuolat ardomas
bang mos. Kalnas nuo seno
buvo apaugs puelmis ir uol
sengire, tad kontrastavo su aplink
plytiniomis lygumomis ir buvo
geras orientyras jrininkams ir
vejams. Nuo XIX a. kalno viet
net imta ymti emlapiuose.
P A N O R A M A
Nepatingkime laipteliais
ulipti ir ant Olando Kepurs
skardio. Nuo ia atsiveria
Baltijos jros platybs.
' -
E
Tarp piliakalni ir dvar
Vilnius-Maiiagala-Ukmerg-Taujnai-Burbikis-eduva-Radvilikis-iauliai
Fizinis sunkumas: 4
domumas vaikams: 4
Kaina: 2
m h
, $ j
kj
Visai eimai veikti kelions ats
tum nuo Vilniaus iki iauli gali
pasirodyti ities ne juok darbas.
Kelion automobiliu prailgsta, tad
vietoje nenustygstantiems vaikams
ji gali bti nuobodi ir varginama. Jei
norime i ivyk paverst' linksma
pramoga, kuri palikt puik spd
ir tveliams, ir j vaikams, silome
prastin marrut papildyti sp
dingomis lankytinomis vietomis. O
jas pasieksime tik iek tiek isuk
i A2 autostrados. Darbo bus ne tik
akims, bet ir kojoms! Tad keliauki
me kartu ir apirkime domiau
sius io krato kampelius.
# L i n k u v a
P a s v a l y s
J o n i k l i s
P a n d l y s
# V a b a l n i n f
iauliai
R a d v i l i k i s # 1 6
- B u r b i k i s
1 0 k m
S u b a i u s l u s e t o s
T y t u v n a i
# R a my g a l a
# K a v a r s k a s
R a s e i n i a i
v e n i o n l i a i
i r v i n t o j
Pabrad
Kaunas
t i e ma r i a i
E l e k t r n a i V i e v i s
L e n t v a r i s
J i e z n a s
23 Mar ij ampol
K a l v a r i j a
S i m n a s
KELIAUTOJO
ODYNLIS
L o k o m o t y v a s - renginys
geleinkelio vagonams t empti.
R e z id e n c ija - valstybs
veikjo rmai; valstybs
galvos bstin.
L E G E N D I N
V I L K M E R G
Iki Pirmojo pasaulinio karo
Ukmerg buvo oficialiai vadinta
Vilkmerge. Legenda byloja,
kad netoli io miesto gyveno
yn, vardu Vilkmerg. Vien
kart alia esaniuose mikuose
mediojus kunigaikio Dau
sprungo snTautvil upuol
vilkai. Nuo mirties j igelbjo
yn, nuvijusi vilkus alin.
Atsidkodamas u igelbt
sn, kunigaiktis pastat
pi l ir pavadino j Vilkmerge.
Taip, pasak legendos, iaugo
Ukmergs miestas.
Kelion pradkime i Vilniaus
vaiuodami A2 magistraliniu ke
liu - u 25 km pasieksime nedidel
Maiiagalos miestel. Smagiai dar
ddami Algirdo gatve privaiuosime
mediais apaugus Maiiagalos
piliakaln . Jo laite rengtais
laiptais galime ukopti piliakalnio
vir ir apsidairyti po nuostabias
apylinkes, pasigroti greta telkan
iu tvenkiniu. Istorikai mano, kad
netoli ios vietos buvo sudeginti
Lietuvos didiojo kunigaikio Algir
do palaikai, tad piliakalnio pap
dje apirkime ir jam pastatyt
paminkl. Pasidair po apylinkes,
iek tiek prisimin senj Lietuvos
istorij, tskime kelion. Tada
grkime automobil ir sukime
A2 autostrad.
Nuvaiav madaug 50 km nuo
Maiiagalos, atidiai dairykims
enklo, vedanio Ukmergs mies
t, per kur tykiai srovena vento
sios up. Ukmergs miest puoia
daug banyi-v. apatal Petro
ir Povilo, v. Trejybs, o kitoje ups
pusje - Pails v. Barboros, stkso
didingas Ukmergs piliakalnis B
kurio virn galima pasiekti me
diniais laiptukais. Stabtelkime ir,
pasigroj atsivrusiais Ukmergs
vaizdais, keliaukime Ukmergs
kratotyros muziej Q - su
sipainsime su miesto istorija.
Muziejuje gav rakt nuo senosios
gaisrins bokto, ukopkime jo
vir ir pasidairykime po Ukmergs
apylinkes. I auktai miestas atrodo
ities spdingai... Nusileid emyn,
i Ukmergs ivaiuokime Gedimi
no gatve, kuri u miesto pereina
174 keli. Privaiav eismo ied,
sukime antr ivaiavim ir vykime
tiesiai. Pravaiav autostrad,
pastebsime nuorod Taujnus,
kuriuos pasieksime u 10 km.
Nedidelis Taujn miestelis kvie
ia aplankyti atnaujint spdingo
groio Taujn dvar Q. Nu
stebins ne ti k dvaro pastato
didingumas, bet ir jo kiemas, kur
galima pasivaikioti prie tvenkinio
rengtais takeliais ir pasigroti
margaspalviais glynais. Pavaik
tinj po daili dvaro sodyb,
sskime automobil ir grkime
automagistral. Jai pasibaigus,
vaiuokime tiesiai iauli kryptimi
A17, po to A9 magistraliniu keliu.
Madaug 32-ajame A9 kelio
kilometre, privaiav Dambav,
pamatysime nuorod Burbikio
dvaro [j] link. ia mus pasitiks
restauruoti dvaro pastatai ir sp
dingas parkas, kuriame gausu ne tik
kvepiani glyn, bet ir nedide
li tvenkini, saleli. Trumpam
stabtelkime ir ia pat rengtoje
pavsinje surenkime ikyl. Atsi-
pskime, papietaukime, pasidaly
kime kelionje patirtais spdiais.
Atgav jgas nuostabioje aplinkoje,
grkime j A9 keli ir keliaukime
eduvos miest.
Jveik 13 km atstum, atvyksime
prie garsiojo eduvos malno Q
(reikia sekti kelio enklus). Nordami
apirti 1905 m. pradt statyti
maln, ueikime vidun - vjo mal
ne veikia jauki kavin. Lauke galime
pasivaikioti po dailiai sutvarkyt
aplink. Po vienags malne keliau
kime j Radvilik.
Pasiek u 16 km sikrus miest,
usukime Radvilikio geleinke
lio stot H, pradjusi veikti dar
1871 metais. i stotis ilaikiusi senj
autentik pastat idstymo plan,
tad patys galsime ivysti, kaip stotis
atrod prie kelis imtus met. Tiek
suaugusiems, tiek ir maiesiems
keliautojams bus domu i arti api
rti senovik traukinio lokomotyv.
I Radvilikio, kupini nauj spdi,
jau keliaukime norima kryptimi.
V I E T A E I M Y N I N E I m
N U O T RA U K A I
Puiks vaizdai atsiveria alia
Maiiagalos piliakalnio ir paio
je jo virnje, taip pat Taujn,
Burbikio dvar sodybose.
Maieji keliautojai turbt nors
nusifotografuoti ir prie seno
viko lokomotyvo Radvilikio
geleinkelio stotyje.
B Maiiagalos miestelio, nuo Vil
niaus nutolusio 25 km, pakratyje
stkso Maiiagalos piliakalnis, dar
vadinamas Bonos pilimi. Ant pilia
kalnio stovjusi pil, minim nuo
1365 m., ne kart puol kryiuoiai.
1971-1973 m. piliakalnyje buvo
atliekami archeologiniai kasin
jimai, j metu rasta sudegusi
medini pastat liekan, keramikos,
grd, metalini dirbini. Vaiktin
dami aplink piliakaln, jo papdje
ivysime skulptorius Dominyko
epo sukurt paminkl Lietuvos
didiajam kunigaikiui Algirdui.
Kaip XV a. ra lenk istorikas Janas
Dlugoas, kunigaiktis Algirdas uvo
Kukovaiio mike, netoli Maiiaga
los, ir buvo sudegintas bei palaido
tas su savo irgu pagal senuosius
pagonikus paproius.
J E I G U RG I A P I L V A S . . .
Visai eimai bus smaqu papietauti eduvos malne, kur Papietauti kvieia ir netoli Ukmerqes jsikrusiKurng
' mayliai tikrai isirinks blyneli su mgstamiausiu daru, o ' ueiga". Maj keliautoj laukia aismingai patiekiamas
tveliai gals paskanauti ant arij kept kepsni. Pasisotin maistas, pavyzdiui, maos besiypsanios picos. Pasistiprin
maieji kvieiami padkti lauke, maln supanioje pievoje, tveliai gals pailsti prie Kurn eero, o vaikai smagiai
tveliai - pasigroti sutvarkyta aplinka, glynais. leisti laik vaik aidim aiktelje.
Vytauto 89A, eduva
www.seduvosmalunas.it
s i
Eero g. 5, Krenai, Ukmergs r. sav.
K I T A S
Abipus ventosios ups krant
sikrusio Ukmergs miesto centre,
ventosios ir Vilkmergls upi san
takoje, stkso Ukmergs piliakalnis,
davs pradi ir paiam miestui. Ant
kalno kadaise stovjo pilis, kuri,
manoma, pastat kunigaiktis Dau
sprungas. Piliakalnio kilms legen
da byloja, jog ia buvo palaidotas
ymus ved karvedys. Ant jo kapo
kiekvienas kariuomens kareivis
turjo upilti po kepur emi. Kari
buvo labai daug, tad jie supyl auk
t kaln - Ukmergs piliakaln.
P I E T S G A M T O J E f ir
Jei kelions pradioje ialkome,
surenkime ikyl prie Maiiaga-
| los piliakalnio. Pailsti galima ir
prie Ukmergs piliakalnio. Ten
rengti suoliukai, tad galima ir
papietauti, ir pailsinti kojas.
| Jauk kampel galima rasti ir
Burbikio dvaro parke.
0 Ukmergs kratotyros muziejuje
eksponuojamos pauki ir gyv
n ikamos, drugeli kolekcija,
archeologiniai radiniai. Lankytojai
kvieiami pasivaikioti po rengtus
muziejaus kambarius, vaizduojan
ius valstietik ir bajorik buit.
Muziejui priklauso ir senosios
gaisrins boktas, pastatytas XIXa.
pabaigoje. Jo auktis siekia 18 me
tr. Anksiau i jo gaisrininkai
stebdavo miesto apylinkes, o kilus
gaisrui skambindavo bokto viruje
kabjusiu varpu.
Kstuio a. 5, Ukmerg
www. muzi ejai. lt/ ukmerge/ukmerges_krastotyms_muziejus.bt m H L*
Taujn dvare organizuojamos
ekskursijos - dvaro lankytojai
kvieiami pasivaikioti dvaro
rmuose, parke, pasiklausyti
dvaro istorijos ir pasivaiinti tra
diciniu dvaro pyragu! Ekskursij
reikt usisakyti i anksto.
Taujn mstl., Ukmergs r. sav.
www. tauj enudvaras. lt
Taujn dvaras sikrs Tau
jn miestelyje, nuo Ukmergs
nutolusiame 15 km. Apie miestelio
pavadinimo kilm sklando legenda:
kai Lietuvoje dar buvo baudiava, j
i vietov atvyko ponas su snumi
Janu. Besidairydamas po apylinkes
ponas snui tar: Tau, Janai, visa
ita em." j pokalb nugird mo
ns miestel pavadino Taujanais,
vliau pavadinimas virto Taujnais.
XVIII a. pabaigoje Taujn dvaro
rmus vald grafas Benediktas
Marikonis, jo valdymo metu j dvar
buvo atvyks Rusijos caras Aleksan
dras I. Po B. Marikonio mirties iki
XXa. vidurio dvaras buvo kunigaik
i Radvil rezidencija. Tarpukariu
dvaro parke ydjo didiausi glynai
visoje Lietuvoje. Dabar parke stovi
dvaro svirnas, koplytl, bitininko
namas, rsys Peklu".
EjSH
Taujn mstl., Ukmergs r. sav. ffiFgS
www.taujenudvaras. lt E]0?SbC
B Burbikis - nedidelis kaimelis, si
krs tarp Panevio ir iauli. Jame
iliks Burbikio dvaras, istoriniuose
altiniuose minimas jau XVII amiu
je. 1819 m. Burbikio dvaras tapo
Baenski nuosavybe ir labai iaugo:
dvarininkai iplt dvaro sodyb, j
iniciatyva ikilo nauj dvaro pastat,
pradtas formuoti peizainis par
kas. Dabar dvaro rm verandoje
rengta dvaro istorijos ekspozicija,
o dvaro parke galime pasigroti
tvenkiniais, kuriuose yra 15 sal,
jas jungia net 12 tilteli. Vaikti
ndami po park, galime apirti
skulptoriaus Kazimiero Uliansko
darb: poeto Adomo Mickeviiaus,
Lietuvos didiojo kunigaikio
Vytauto paminklus, v. Mergels
Marijos skulptr, didingus parko
vartus, lit tilt. Burbikio dvaras
garsja tuo, kad pavasar ia prays
ta daugyb tulpi ied, rengiama
Tulpi ydjimo vent, sutraukianti
daugyb lankytoj. ES>0
Burbikio k., Radvilikio r. sav.
www. muzi ejai. lt/ radvili ski s/ burbiskio_dvaras. htm E
K AD S U K T
B eduvos mieste galima pasi
groti eduvos malnu, pradtu
statyti 1905 m. Dar nebaigtas sta
tyti malnas buvo usidegs, taiau
vliau sutvarkytas ir toliau naudoja
mas grdams malti. 1967 m. jame
buvo rengtas restoranas Uuo
vja". Vliau malnas buvo kiek
apleistas ir atgim tik 2000 metais.
Dabar malne veikia kavin, kvie
ianti pro al traukianius keliauto
jus. Sklando legendos, kad anksiau
malne buvo apsigyvens velnias,
mat net nepuiant vjui sukdavosi
malno sparnai - juos suks
pats nelabasis.
Vytauto g. 89A, eduva \ -
www.seduvosmalunas.lt S
A T M I N T Y
Maiiagalos ar Ukmergs
piliakalni papdse raskime
grai akmenuk. Taip namo
parsiveime dalel didingos
piliakalni istorijos... Juk iais
akmenliais ir buvo supilti
patys kalnai.
^ 9 Kol Lietuvoje dar nebuvo
automobili, mons keliaudavo
geleinkeliu. Tai buvo labai svarbi
susisiekimo priemon. Daugelis
Lietuvos gyvenviei iaugo prie
geleinkelio linij. Radvilikio
geleinkelio stotis pradjo veikti
1871 m., o geleinkelis ilgainiui
tapo neatsiejama io miesto dalimi.
Dabar Radvilikis - svarbus Lietuvos
transporto mazgas. alia stoties
esantis vandentiekio boktas,
pastatytas 1933 m., - vienas i
nedaugelio ilikusi tarpukario laik
vandentiekio bokt alyje.
Laisvs ai. 15, Radvilikis
Tarp Nemuno ir pili
P' N
Kaunas-Raudondvaris-Vilkija-Seredius-Veliuona-Raudon-Jurbarkas
Geriausia: balandio-rugsjo mnesiais
Fizinis sunkumas: 2
domumas vaikams: 4
Kaina: 3
Kelion is Kauno Jurbark avinga
jau vien tuo, kad bevaiuojant vis
marrut lyds vingiuojanti Nemu
no up. O jei j kelion pinsime ir
pakeliui stksanias pilis, 85 km ats
tumas tikrai neprailgs, kelion bus
labai domi ir kupina nauj spdi.
V a n d i o g a l a
S k i r s n e m u n
Jurbark;
V e l i u o n a
K u l a t i t j r o
a u d o n d v a r i s
11 k m
i l u o n i k i a i
r e i k i k s
S i n t a u t a i
G r i k a b d i ;
L j J L *
^ 1 M J y M r , r | , 7 7 .
. i V j j g - j f j M | p *
i i
E a u n , :' j - J j
F - j'J rt-.'i
' - J I p ^ , yiaB
K E L I A U T O J O
O D Y N L I S
Dvaras - stambausemvaldio
kis, tokiosodyba.
Piliakalnis - kalnas, kur stovi
ar stovjopilis, pilieskalnas.
Pilis - ant kalnopastatyta
gynybostvirtov.
Ivykus i Kauno 141 keliu, u
10 km pasieksime Raudondvar.
Vaiuojant J. Naujalio gatve, reikia
pasukti j kairje esani Instituto
gatv, kuri atves iki didingo Rau
dondvario dvaro . ia galsi
me pasigroti ne tik spdingu
pilies pastat kompleksu, bet ir
sutvarkytu pilies parku. Apirjus
nuostabius pilies pastatus, kvie
iame apsilankyti Juozo Naujalio
memorialiniame muziejuje. Toliau
dardkime 141 keliu - pro langus
Nemuno ups nematysime, bet u
20 km pasieksime prie ups sikru
s Vilkijos miest.
Privaiuokime prie neogotikins
raudon plyt Vilkijos v. Jurgio
banyios Q . Jos ventoriuje stovi
apvalgos boktelis, kur ulipus
atsiveria Nemuno kratovaizdis.
Pasigroj vaizdais, usukime A. ir
J. Juk etnins kultros muziej.
I Vilkijos 141 keliu keliaukime
Seredi, vis pro automobilio lang
dairydamiesi mus kelionje lydint
upi tv Nemun. Lengvai veik
13 km, pasiekiame Serediaus
miestel. ia mus pasitinka didingas
Serediaus piliakalnis 0 . Mediniai
laiptai kvieste kvieia usiropti ant
piliakalnio viraus. Ulip galime
pasidairyti po apylinkes, aminti
spding kratovaizd. Akis ukliva
u dviej v. Jono Kriktytojo
banyios bokt, tad keliaukime
apirti ir io statinio. Pasigro
jus banyia galima vykti toliau.
Grtame 141 keli ir vykstame
Veliuon. J pasiekiame gr palei
Nemun besidriekiant keli.
vaiavus Veliuonos mieste
l, prie akis idygsta Veliuonos
piliakalni kompleksas Q.Nuo
j ir galime pradti savo vienag.
Ukopkime piliakaln ir pasigro
kime Nemuno vingiais, Veliuon
supaniu kratovaizdiu, apirki
me didiajam kunigaikiui Gedimi
nui skirt paminkl. Nuo piliakalni
keliaukime iki Veliuonos dvaro
sodybos 0 , kur dabar sikrs
Veliuonos krato istorijos muziejus.
Apirj ekspozicijas, galime vykti
Raudons miestel. Sskime auto
mobil ir grkime 141 keli.
veikus 14 km, mus pasitiks
raudon plyt Raudons pilis 0 .
ia dabar veikia Raudons pagrin
din mokykla. Pasigroj puikia
pilies architektra, ukopkime
jos bokt. Aplink pastat driekiasi
graus parkas. Pasivaikioki
me ir keliaukime aplankyti kitos
pilies - Panemuns.
Ant Nemuno kranto sikrusiame
Pilies I kaime stkso Panemuns
pilis , j supa didelis parkas su
tvenkiniais. Pasigroj spdinga
tvirtove, keliaukime toliau - i
pradi vaiuokime Vytn gatve, o
paskui sukime Raseini gatv (146
keli). Juo privaiuosime ilin, kur
buvusioje smuklje sikrs Pane
muni regioninio parko lankytoj
centras 3 . ia galime apirti
ekspozicij Nemunas ir gyvenimas
prie jo" ir baigti kelion.
Tarp Nemuno ir pili
Raudondvaris - Vidurio Lietuvos
kaimelis, sikrs alia Nemuno
ir Nevio upi. Istoriniai altiniai
byloja, kad ia stovjo Vyrgals pilis,
vyko kovos tarp lietuvi ir kryiuo
i. Manoma, kad Raudondvario
pavadinimas kils nuo raudon
plyt dvaro, pastatyto XVI a. pab.
Raudondvario dvar kr Vaitie
kus Dzevaltauskas, vliau jj vald
grafai Tikeviiai, didikai Radvilos,
Vorlovskiai, Zabielos. Tarpukariu
rmuose buvo steigti vaik namai, o
Antrojo pasaulinio karo metais dva
ro pastatas buvo sunaikintas. Rmai
atstatyti tik 1973 m. Dvaro ansam
bl sudaro pilis, dvi dvaro oficinos
(pastatai, kuriuose bdavo virtuv,
skalbykla, pagalbins patalpos, tarn
kambariai), oranerija ir arklids,
plytintis parkas. Dabar pilyje veikia
Juozo Naujalio memorialinis mu
ziejus: galime patyrinti ekspozicij
apie kompozitoriaus gyvenim ir
kryb, suinoti Raudondvario isto
rij, apirti Tikevii vliav, net
palaikyti rankose simbolin
pilies rakt.
0||0
Pilies takas 6, Raudondvaris l!
www.raudondvariodvaras.lt 0
J EI G U RG I A P I L V A S . . .
fcT
Keliautoj laukia kavin,,Elara", sikrusi Raudondvario
plente, netoli Lampdi karjero. iamayliai gals isirinkti
maisto ispecialaus vaikiko valgiaraio, opapietav
padkti ant lauke rengt iuoykl.
Raudondvario pi. 288S, Kaunas
| W |
i\( Norintiems soiai pavalgyti jau pasiekus kelions tiksl,
galima apsilankyti Jurbarke esaniojeCepelininje".
Vytauto Didiojo g. 58, Jurbarkas
Iii
Papietauti sueima galima greta Panemuns pilies sikru- i
' ' ioje kavinjePrie pilies", vaikai gals paaisti pilies parke.
Ui
Pilies I k . , Jurbarko r. sav.
*
W r M Vilkijos miest puoia neogoti
kin Vilkijos v. Jurgio banyia,
pastatyta 1908 metais. ven
tovs bokt auktis siekia 35
metrus. Banyioje ilikusi XVII
a. pr. ankstyvojo baroko mii
taur, medinis sieninis laikrodis,
pagamintas XX a. pradioje. alia
banyios pastatyta v. Juozapo
skulptra. ventoriuje rengta
apvalgos aiktel, nuo kurios
atsiveria gras vaizdai.
r_"v
Banyios g. 19, Vilkija
w w w. vi lkij osparapi ja.l t
S E R E D I A U S
P I L I A K A L N I
Romantin legenda apie lietu
vi kilm i romn pasakoja,
kad Romos imperatoriaus Nero-
no persekiojamas kunigaiktis
Palemonas su eima ms kra
t pasiek plaukdamas Baltijos
jra. Vliau Nemunu pasieks
dabartinio Serediaus vietov
kunigaiktis ia pasistats
pil ir liks gyventi, o jo snus
ikeliav toliau.
Nemuno ir Dubysos krantuo
se sikrus Serediaus miestel
garsina Palemono kalnu vadinamas
Serediaus piliakalnis. Ant Palemo
no kalno stovjo medin Pietvs
pilis, pirm kart paminta 1293 m.
Atlaikiusi daug kryiuoi puolim,
1363 m. pavasarj buvo sudeginta.
1412 m. atstatyta, taiau po Melno
taikos (1422 m.) neteko reikms ir
buvo apleista. 1779 m. Serediaus
banyios inventoriuje piliakalnis
vadinamas Palemono kalnu. is
pavadinimas iliko iki i dien.
H Veliuonos miestelyje, Nemuno
ups slnio laite, isidst Veliuo
nos piliakalniai. Rytinje pusje
stksantis piliakalnis vadinamas
Gedimino kapu, ia stovi didiojo
kunigaikio Gedimino paminklas.
Manoma, kad ant io piliakalnio
XIII amiuje stovjo medin pilis.
Vakarinje pusje ikils piliakalnis
vadinamas Pilies arba Ramybs
kalnu. Ant jo XV amiuje stovjo
mrin pilis.
Tarp Nemuno ir pili
Q Raudons pilis buvo pastatyta
XVI amiuje miko pirklio Kripino
Kirenteino iniciatyva. Vliau jo
ankas pil perstat ir reng savo
rezidencij, tuo metu raudon
plyt pilis suklestjo. Per Pirmj
pasaulin kar Raudons pil labai
nuniokojo vokiei kariai: igrobst,
sunaikino paveikslus ir kitas pilyje
buvusias vertybes. Dabar pilyje vei
kia Raudons pagrindin mokykla.
alia pilies stovi mrinis mal
nas, ikils 1923 m., plyti parkas su
ilikusiomis liep ir egli aljomis.
Pasakojama, kad viename parko
medyje buvo augusi gelet, prie
kurios ridavo prasikaltusius bau
diauninkus. Einant Nemuno link,
galima ivysti aibo paliest Gedi
mino uol-vien seniausi Eu
ropoje. Kart per metus, paskutin
gegus savaitgal, Raudons pilyje
rengiama tradicin vent Pane
muni iedai". Tuomet pilis tarsi
atgyja: vyksta teatralizuoti vaidini
mai, riteri miai, lankytojai gali
persirengti istoriniais kostiumais,
stebti muzikinius pasirodymus.
Pilies g. 1, Raudon
K IT A S
Vaiuodami 141 keliu toliau
pasieksime Jurbarko miest.
Kvieiame usukti j Vydno
gatvje esant Jurbarko krato
muziej. Jame galima susi
painti su Jurbarko gyventoj
istorija ir gyvenimo bdu,
apirti j naudotus padargus
ir rankius. Apsilankykime
greta sikrusiame Vinco Grybo
memorialiniame muziejuje.
Taip pat mieste apirkime
496 m ilgio Jurbarko tilt ir
skulptoriaus V. Grybo sukurt
Vytauto Didiojo paminkl.
P I E T U S G A M T O J E k t
Surengti ikyl ant ols
galima Panemuns ir Raudons
pili parkuose ar Nemuno
prieplaukoje netoli Veliuonos.
i prieplauk pasieksime nuo
Serediaus vaiuodami 141
keliu Veliuonos link. Privaiavus
miestel, reikia sukti kair.
Veliuonos miestelis didiuojasi
dvaro sodyba - vienu i nedaugelio
medini dvar Lietuvoje. ia dabar
veikia Veliuonos krato istorijos mu
ziejus. Lankytojai kvieiami api
rti nam apyvokos daikt, ems
kio padarg, vejybos ranki, taip
pat rengt mokyklos klas, kurioje
moksi bsimasis raytojas
Petras Cvirka.
Muziejaus g. 2, Veliuona
www.muzi ej ai .l t/ lurbarkas/ vel iuonos_i stori jos_muzi ej us.ht m Si
Tarp Nemuno ir pili
i
I B V I E T A E I M Y N I N E I
N U O T R A U K A I
Diugiai nusiteik eimos
nariai gals nusifotografuoti
prie Raudondvario dvaro,
Raudons ir Panemuns pili.
Taip galima surinkti puiki
pil i nuotrauk kolekcij.
Panemuns pilies boktuose
galima ivysti audymo angas, nors
paioje pilyje dideli mi niekad
nebuvo. Tvirtov labai nukentjo
per 1831 m. sukilim, caro val
dia igabeno bibliotekos knygas
ir paveikslus. Vliau pilis buvo
apgriauta ir stovjo apleista. Pilis
buvo pradta rekonstruoti ti k 1987
metais. Dabar Panemuns pilies
parke keliautojams didel spd pa
lieka kaskadiniai tvenkiniai ir grai
aplinka. Vasaros sezono metu pilyje
organizuojamos Vilniaus dails
akademijos meno parodos.
Vytn g. 53, Pilies k., Jurbarko r. sav Ed Eg B
www. panemunespili s.lt
Panemuni regioninis parkas
kurtas Nemuno emupyje, tad
ioje te ri to r ij o je siekiama isaugoti
ups slnio kratovaizd. Panemu
ni regioninio parko lankytoj
centre rengta ekspozicija Nemu
nas ir gyvenimas prie jo", usuk
keliautojai gali apirti sensias
vej valtis, tinklus ir kitas vejybos
priemones. Lankytoj centras ati
darytas senojoje ilins smuklje,
kur XVIII a. po ilgos kelions susto
davo pailsti ir pasistiprinti
krato keliautojai. 0 0
ilins k., Jurbarko r. sav. ,
www. prpd. am. it H i
K A I PG I K E L I O N BE PR A M O G
Vinco Grybo memorialiniame muziejuje susirinkusi
moni grup kvieiama dalyvauti stiklo juvelyrikos,
vitrao gamybos, pieimo ar tapybos ant ilko pa
mokose. Noriniuosius dalyvauti pamoklse, mu
ziejus aprpina darbui reikalingomis mediagomis.
Vydno g. 3 7, Jurbarkas
www. vgrybomuziejus. l t
Tarp Nemuno ir pili
Nemuno krant vaizdais leis grtis ir Raudons pilies bokto aiktel.
Keliautojai gali laipteliais ulipt i Veliuonos v Mergels Marijos mimo dang bany
ios bokt. I ten atsiveria Veliuonos miestelio ir Nemuno panorama.
Qb0
Vilkijos Sv. Jurgio banyios ventoriuje ulipus apvalgos aiktel, galima grotis
Nemuno panorama.
Stabteljus Serediuje ir nepatingjus ulipti ant piliakalnio, turistus ta ip pat nudiugins
atsiveriantis kratovaizdis.
Veliuonos mi estel io i r Nemuno panorama i banyios bokto
Turistinio sezono metu lankytojai gali ulipt i ir j Panemuns pilies bokt.
aidimai
aidimai keliaujant automobiliu
K a r t a i s v a i u o j a n t a u t o b u s u a r a u t o m o b i l i u a t r o d o , j o g k e l i o n
t r u n k a v i s a m i n y b . t a i k g a l i m a n u v e i k t i , k a d n v i e n a s
k e l i a u t o j a s n e n u o b o d i a u t !
O......................
is smagus aidimas lavins tiek suaugusij,
tiek maj keliautoj loginj mstym, imo
kys j vairius reikinius pavelgti kitaip. aisti
labai paprasta: pirmasis aidjas turi sugalvoti
sakin, prasidedant Blogai, kad..." Pavyzdiui,
Blogai, kad ukliuvau ir pargriuvau..." Kitas
aidjas i mint turi pratsti, taiau pakreip
damas j gerj pus, pavyzdiui: Blogai, kad
ukliuvau ir pargriuvau, bet gerai, kad radau
ant ems gulint lit. Blogai, kad vliau j
pameiau, bet gerai, kad jo iekodamas radau
gra akmenuk..." Taip sukursime juoking
ir domi istorij! aidim tskime tol, kol
patiems pabos.
O......................
Paaiskime aidim, kas ino daugiau vard,
prasidedani ta paia raide. Pasirinkime vie
n abcls raid, pavyzdiui, A, ir pradkime
ratu po vien vardyti vardus, prasidedaniu i
ios raids. Ir kas gi ino daugiausia vard? O
jei prigalvosime nauj ir visai negirdt var
d - bus juoko visiems. Taip galima aisti var
dijant darovi, vaisi, patiekal pavadinimus.
O......................
Vaikai gali pabandyti atspti vairius garsus!
I pradi maieji keliautojai turi usimerkti
ir pabti tyliai. Tuo metu turime sukelti kok
nors gars, kur vaikai turs atspti. Garsai
gali bti vairs: galima glamyti popieri,
epsti, ploti rankomis, panaudoti kitus
turimus daiktus garsams sukelti. Kuo vaires
ni gars sugalvosime, tuo bus domiau ir
linksmiau aisti!
aidimai
Sukurkime istorij, pirtais vaizduodami
oro slygas! Tai padaryti visai nesunku -
tiesiog imokykime mauosius burna ir
pirtais pavaizduoti vairias oro slygas.
Pavyzdiui, piriukais galima pavaizduoti
lietaus krapnojim, kru, burna - vjo
* ptim ar audros nioktim. O dabar-
pasakokime istorij, kuri papraykime
vaik palydti imoktais oro garsais! Jsiti-
kinsime, kad is usimimas maiesiems
bus labai domus!
tai dar vienas aidimas, priversiantis smagiai
praleisti ilg kelion. Vienas i keliautoj turi
usimerkti, o kitas (arba kiti) jam pasakoti
(arba meluoti), k keliaudamas mato pro
lang: medius, didiul eer, degalin, kalv
ir pan. Usimerks aidjas turi atspti, ar
tai, kas jam sakoma, tiesa. Pajauts, kad kitas
aidjas meluoja, gali atsimerkti ir suukti:
Priiupau!" Jeigu melagis i ties priium
pamas", tak pelno spjantysis, jei ne - jis
atitenka ties sakiusiam aidjui.
O......................
aidimas Kas a esu?" aidiamas labai pa
prastai. Vienas i aidj turi sugalvoti inom
asmen arba veikj (inom mog arba
igalvot veikj, pavyzdiui, i animacinio
filmo), o kiti - bandyti atspti, k is sugalvo
jo. klausimus galima atsakyti tik Taip" arba
Ne", pavyzdiui, Ar tu tikras" - Taip", Ar tu
igalvotas" - Ne" ir pan. ie klausimai atves
prie teisingo atsakymo.
Vaikams galima pasilyti skaiiuoti pro al
pravaiuojanias transporto priemones arba,
pavyzdiui, tik raudonos spalvos automobilius.
Ar jie ino, kokios marks arba kbulo tipo
gali bti automobiliai? Juos skaiiuoti galima
ir pagal tai. Jei automobilyje kartu vaiuoja
daugiau vaik, galima surengti varybas - te
gul vienas skaiiuoja alius, o kitas - mlynus
automobilius. Kuris priskaiiuos j daugiau?
O.....................
Automobili stebjimas neavi? Maieji ke
liautojai, stebdami pro al lekianius objek
tus, gali patys sugalvoti, k nort skaiiuoti:
namus, dangumi skrendanius paukius ar
prabganius gyvnlius.
O......................
Vaikai gali skaiiuoti pro al einanius mones
ir visk usirayti. Jei dar kart keliausime
tuo paiu keliu, maieji gals vl suskaiiuoti
mones ir gautus skaiius palyginti.

Seku seku pasak... po vien odel. aidimo
metu kiekvienam duokime uduot paeiliui sa
kyti po od - tam, kad ieit rilus pasakojimas.
odiai gali bti patys vairiausi - kokie tik aus
galv. Tikrai sugalvosime domi istorij, kurios
nesinors pabaigti!
aidimai
aidimai
aidimai gamtoje
Pasirink pat domiausi kelions marrut, tikr ai rasime bent vien
viet, kur galsime atsikvpti ir paaisti.
Pasivaikioj su vaikais po park ar miko
takeliais, paraginkime juos apsidairyti aplink
ir pagalvoti, kokius gamtos radinius galima
panaudoti kaip muzikos instrumentus. Mu
zikuoti galima vairiai - dauant du akme
nukus vien kit, iugdenti medi lapus
ir pan. Kartu su vaikais galime sukurti tikr
muzikos grup!
................................ .. ......................... i
Atvyk pailsti gamtos kampel, supaindin
kime vaikus su gamtos grybmis. Pririnkime
parke ar mike kankori, gili, prisiskinkime
vairi medi lap ir, rodydami maiesiems,
paraginkime juos atpainti. Paklauskime, ant
kokio medio auga kankoriai, gils, kuriam
mediui priklauso surinkti lapai. Gudriausiems
aidjams galima paruoti priz - taip aisti ir
I splioti bus dar smagiau!
0 ......................

Jei kelion nepamirome pasiimti kamuolio,
paaiskime smag aidim. Visi sustoja ratu,
o vedjas - rato viduryje. Tada vedjas turi
mesti kamuol kuriam nors aidjui ir suukti
1 em" (arba oras", ugnis", vanduo"). Igir- l
ds od em", aidjas tu ri pasakyti vries
pavadinim, oras" - paukio, vanduo"
vardyti koki nors uv, o ugnis" - tylti.
Atsakym reikia pasakyti labai greitai - kol
vedjas suskaiius iki tr ij. Nesugalvojs
tinkamo odio, aidjas ikrinta i aidimo.
Laimi paskutinis liks rate. Ar daug odi
pavyko sugalvoti?
Jeigu atvykome su gausia ir smagia kompani
ja, iupkime kamuol, sustokime ratu ir vieni
kitiems per rankas siskime kamuol. Atrodo
paprasta, tiesa? Pamau didinkime kamuolio
perdavimo temp. Tas, kuris kamuolio nepa
gauna, - ieina i rato, o likusieji lieka stovti
ten, kur buv. Pamau tarpai tarp moni
didja, o kamuol perduoti vis sunkiau. Tad
kuris taps rato karaliumi?
Atvyk gamt paaiskime badminton
(jei tu r ime badmintono raketes). iam
aidimui reiks poros arba keturi aid
j. Susiskirstykime poromis ir bandykime
k ov oti" komandomis. Raketmis reikia
stengtis atmuti plunksninuk (plunksnin
kamuoliuk). Tai - puiki pramoga, p r i
versianti iek tiek pajudti, o mauosius
imokys taik lumo ir atidumo!
aidimai
iek tiek pajudkime. Pirmiausia sustokime
ant pievels. aidim pradedantis aidjas turi
imesti kamuol auktyn ir suukti vieno i ai
dj vard. Paauktasis turi sugauti kamuol, o
likusieji ibgioti alis kas sau. Kai tik aidjas
pagaus kamuol, jis turi suukti STOP!", o
visi sustingti vietoje. Tada pasirinkt aidj
mesti kamuol - jei pataiko, tampa vedju, jei
ne - aidimas tsiasi toliau.
O......................
Imginkime visai nesunk, bet smag aidi
m visai eimai. Vienas aidjas tampa sene
liu, vaiktaniu po lauk, o kiti turi atkartoti
jo judesius. Senelis staiga sustoja ir atsigria.
Kas nespjo sustingti - ikrinta i aidimo.
Senelis griojasi vis daniau, kol lieka vienas
vienintelis aidimo nugaltojas.
O.......................
Atviroje erdvje (pievoje, parke) paaiskime
gaudynes Aukta em". Vienas aidjas turi
gaudyti, kiti - stengtis nuo jo pabgti. Jeigu
bgdami aidjai ulipa kur nors aukiau - ant
akmens, kelmo, karstykli-j gaudyt' nega
lima. Gaudytojui belieka gaudyti tuos, kurie b
gioja eme. Taiau ulip ant auktos ems"
aidjai ten ilgai stovti negali, o gaudytojas
negali laukti, kol aidjai nulips, turi gaudyti
kitus. Pirmasis pagautas aidjas tampa gaudy
toju, ir aidimas pradedamas i naujo.
0 .....................

ChaIi chalo" - tai smagus ir judrus aidi
mas. Visi aidjai turi sustoti eil. aidi-
mo vedjas, pavyzdiui, ttis, su kamuoliu
rankose atsistoja prie kitus ir sugalvoja
od. Tai gali bti bet kas - miesto, daikto,
1 augalo ar gyvno pavadinimas. Eilje
sustoj aidjai turi atspti, kok od
sugalvojo vedjas. Prie spjant pasakoma
uuomina, pavyzdiui, daiktas i D raids.
Paeiliui kiekvienas aidjas bando atspti
sugalvot od. odis spjamas tol, kol
kuris nors aidjas j atspja. Tada ved
jas turi mesti per save kamuol ir suukti
Chali chalo!" aidjas, atspjs od, lekia
l gaudyti kamuolio, o aidimo vedjas bga
tolyn kit pus. Sugavs kamuol aidjas
turi suukti Stop" - vedjas turi sustoti,
o aidjas, pagavs kamuol, spti, kiek
ingsni yra iki vedjo. Sugalvokime vai
riausi ingsni - nuo ilgiausi iki trum
piausi: dramblio, skruzdlyts, kengros,
nyktuko ir kitoki. Nujs tiek ingsni,
kiek spjo, aidjas turi mesti kamuol
vedjo i rank padaryt lank. Jei pa
taiko - aidjai keiiasi vietomis: vedjas
stoja eil spti odio, o atspjs tampa
vedju. Jei aidjas kamuolio nepataiko,
vedjas lieka tas pats ir aidiama i naujo.
Ypa daug juoko sukels aidimas Akla vi
ta", kuriam tereiks skarels akims uriti.
I aidj reikia irinkti vien ir jam uriti
akis. J kelis kartus apsukti aplink save ir
paleisti gaudyti kit aidj. Kiek bus juo
ko, kai apsisukus galvai akla vita" prads
klaidioti! Kiti aidjai gali akl vit"
liesti, skleisti vairius garsus, iek tiek pa-
* erzinti. Svarbiausia - kad nebt sugauti.
Kai galiausiai akla vita" suiumpa vien
aidj, turi atspti, kur gi sugavo. Jei to
padaryti nepavyksta, aidiama toliau, o
jei pagautasis aidjas yra atpastamas,
jis tampa nauja akla vita".
aidimai
Abclin rodykl
i
i
Anykiai 72
Ariogala 192
Babrungnai 119
Belmontas 28
Bijotai 193
Bijots eeras 179
Birtonas 148
Bubiai 178
Burbikis 207
Bting 198
Karkl 166, 201
Kaunas 38, 187,191
Kauno mari regioninis parkas 187
Kdainiai 92
Kernav 30
Klaipda 48,166
Kopgalis 55
Kretinga 194
Kryi kalnas 71
Kruonis 187
Kulionys 78
Kuri nerija 56
Kurtuvnai 178
Cinkiks 192
epkeliai 122
Dirvonai 178
Dobrovol 99
Druskininkai 86
Druskonio eeras 90
Dubingiai 82
Elektrnai 168, 182
Ginuiai 109
Grigiks 186
Jautmalk 179
Juodkrant 56
Jurgaiiai 71
Laukstnai 120
Likai 120
Lidiki kalva 77
Maiiagala 205
Marcinkonys 128
Margionys 129
Marijampol 135
Medvgalis 121, 193
Merkin 127
Mindnai 84
Ming 145
Moltai 83
Musteika 129
Naisiai 179
Naujasod 90
Naujasodis 82
Nemirseta 167
Neries regioninis parkas 156
Nida 56
Abclin rodykl
O
kvonys 155
ventoji 198
Olando Kepur 166, 201
Okabaliai 1137
D
ventosios mikas 198
n
Talkos eeras 71
Paeeriai 135 Taujnai 206
Palanga 167 Teliai 120
Pal 108
Panemun 214
Trakai 30
Papiliakaln 108
Petriki kaimas 98
D
Plateliai 119 Ukmerg 206
Plazs eeras 166 Uostadvaris 145
Plokiai 119 Utena 111
Plung 118
Prienai 155
Uutrakis 37
Pkoriai 28
Puntuko akmuo 75
B
Puvoiai 127 los akies altinis 127
D r a
Radailiai 193 Varni regioninis parkas 121
Radvilikis 207 Veliuona 208
Rambyno regioninis parkas 144 Vent 145
Raseiniai 188 Ventos-Dubysos perkasas 178
Raudondvaris 211 Vievis 186
Raudon 213 Vilkija 212
Rykantai 186 Vilkykiai 143
Ruoiai 96 Vilkyki mikas 143
Rusn 144 Vilnius 20
Visaginas 110
B
Vitytis 136
Seredius 212
Smalininkai 143
B
Smiltyn 59 Zarasai 110
Stripeikiai 109 Zervynos 127
B B
atrijos kalnas 121
eduva 207
eimynikli piliakalnis 77
ereiklaukis 144
iauliai 64
ilin 214
ilut 144
vriniaus mikas 154
Abclin rodykl
Leidinyje panaudotos nuotraukos: Angel muziejaus, Antano esnulio
skulptr ir poilsio parko, Baltic Cycle", Dvirai muziejaus, Elektrn
savivaldybs, Energetini labirint ir geometrini figr parko, Kauno
lli teatro muziejaus (fot. L. Brundza), Keli muziejaus, Krekenavos
regioninio parko lankytoj centro, Kretingos muziejaus, Kurtuvn
regioninio parko (fot. L. Kininien), UAB Laivas Venus", Lietuvos me
dicinos ir farmacijos istorijos muziejaus, Molt astronomijos obser
vatorijos, Neries regioninio parko (fot. S. Pupininkas), Pajrio regio
ninio parko, Palangos turizmo informacijos centro, pramog ir sporto
centro Kalita", Rambyno regioninio parko, UAB Rta", iauli miesto
vyriausiojo policijos komisariato muziejaus, Tado Ivanausko zoologijos
muziejaus (fot. V. Bruien), VJ Terra Publica" archyvo, Varni regio
ninio parko, Velni muziejaus, Vilkavikio turizmo informacijos centro,
Vilniaus universiteto (fot. G. Kuzmickas), Vityio regioninio parko,
Vytauto Didiojo karo muziejaus (fot. A. Ugalis), aisl muziejaus
Taip pat panaudotos agentros w w w . s h u t t e r s t o c k . c o m nuotraukos
Leidinio fotografai: Vytautas Kandrotas (vyriausiasis fotografas), Vidmantas Balknas,
Gintaras Kandrotas, Vytautas Kielaitis, Selemonas Paltanaviius, Marina urnien
Po-01 Po Lietuv su eima / sudarytojas Vytautas Kandrotas. - Kaunas: 2014
Po Lietuv su eima"-tai kelioni vadovas keliaujantiems su savo eimos nariais ir artimaisiais.
inyne pateikiami 25 domiausi kelioni marrutai po Lietuv psiomis, dviraiais ir automobiliu,
aplankant vertingiausius alies objektus ir visiems kartu gerai praleidiant laik. Kelioni marrutai
pritaikyti keliaujant su vaikais - pateikiami domiausi muziejai, edukacins programos, aktyvios pra
mogos, parkai, aidim aiktels gamtoje. Kad ir maiesiems smalsuoliams keliauti nebt nuobodu!
Vadovas iliustruotas nuotraukomis, emlapiais, papildoma ir naudinga informacija. Keliaukime su
eima po Lietuv - atraskime ir pramogaukime visi drauge!
Atsakomybs apribojimas
Leidinyje pateikta mediaga yra informacinio pobdio. Leidjas niekaip neatsako u kelions metu
patirtus nepatogumus ar atsiradusius nuostolius, naudojantis io inyno informacija.
Visos teiss saugomos
Leidykla Terra Publica" draudia be raytinio sutikimo perspausdinti io leidinio tekstus ir iliustraci
jas. Draudiama leidin ar jo dalis skenuoti, kopijuoti ar kelti skaitmenines laikmenas. Draudiama
atgaminti ir platinti knyg ar jos dalis spausdinta, elektronine ar bet kuria kita forma, skaitant, bet
neapsiribojant vien platinimu internete, naudojimu komercinje veikloje.
UDK 910.4:379.8(474.5)(036)
Ileido
TERRA PUBLICA
VJ Terra Publica"
Tel. (8 37) 32 88 20, faks. (8 37) 32 88 21
Spausdino
UAB BALTO print"
Utenos g. 41A, LT-08217
Vilnius
info@terrapublica.lt
www.terrapublica.lt
Tel. (8 5) 210 1111
www.baltoprint.lt
ISBN 978-609-8090-47-5
SUSI PAI NKI TE SU LEI DYKLO
TAI LIETUVA
Tai Lietuva - iskirtin knyga, moderniai pristatanti Lietuv.
io unikalaus leidinio virel puoia melchiorinis pasidab
ruotas medalionas. Knygoje kruopiai atrinkta ir sudta visa
tai, k turime graiausio ir kuo galime pelnytai didiuotis.
Knygos puslapiuose pristatomi svarbiausi ms alies miestai,
etnografiniai regionai ir tradiciniai amatai. ia viskas viena
me - Lietuvos istorija, kultra, verslo ir mokslo pasiekimai,
sportinink pergals ir usienio turistus avinti gamta.
Pristatomi du atskiri knygos kalbiniai variantai - lietuvi ir
angl kalbomis su reprezentacine dute ar be jos.
256 p., formatas 252 x 313 mm, 2013 m., knyga sveria 2038 g
Knyg geriausia sigyti e. parduotuvje
www.TaiLietuva.lt
YPATINGA
LIETUVA
d o m i a u s i o s
KELIONS^
i
YPATINGA LIETUVA
Tai kelioni vadovas norintiems painti gra, ali, gyv,
mikais ir eerais nusagstyt, upeli iraiyt ms krat. Na
cionaliniai, regioniniai parkai ir rezervatai - paios vertingiau
sios ms alies vietos. ia saugomi unikals gamtos kampe
liai - vairiausi gyvn, pauki, augal buveins; saviti
miestai, miesteliai, kaimeliai - ms namai, kur puoseljamos
lietuvikos tradicijos, kalba, kultra. Tai ypatinga Lietuva -
keliaukime ir atraskime i saugom teritorij gro.
DOMIAUSIOS KELIONS PO LIETUV
Kelioni inynas, kuriame pateikiame 70 domiausi
kelioni marrut po Lietuv psiomis ir automobiliu,
aplankant iki 1100 vertingiausi alies objekt. inynas
iliustruotas puikios kokybs nuotraukomis, emlapiais ir
informacinmis lentelmis, kurios pravers kiekvienam ke
liautojui. is leidinys skirtas prisiekusiam keliautojui, kuris
trokta aplankyti ne tik tolimas alis, bet ir painti savo
gimtj krat - Lietuv.
DOMIAUSIOS KELIONS PO LIETUV AKTYVIAI
Antrasis kelioni inyno tomas pakvies visus keliauti po
Lietuv kitaip. Naujajame inyne pristatoma 70 geriausi
kelioni idj po Lietuv dviraiais, baidarmis, laivais,
lktuvu ir net irgais. Kiekvieno keliautojo laukia daug
nauj marrut, sveiuojantis per 850 lankytin vietovi.
Tai puiki galimyb painti Lietuv, istorines ir naujas,
dar neatrastas vietas, keliauti po graiausias ms alies
vietoves aktyviai.
T E R R A P U B L I C A
V Terra Publica
TERRA PUBLI CA KNYGOMI S
LIETUVA. 100 VIET, KURIAS TURITE PAMATYTI
Ms Lietuva - alis, galinti suavti ne tik turistus i
sveios alies, bet ir savo unikalumu priversti didiuotis
mus - Lietuvos gyventojus. Knygoje Lietuva. 100 viet,
kurias turite pamatyti pristatome 100 pai graiausi
ms alies viet, kurias verta ivysti. Kartu tai ir 100
akimirk, kupin atradimo, nuostabos, susidomjimo,
100 prog painti, paliesti ir susiavti. Tai 100 galimybi
sitikinti, kad gyvename nuostabioje alyje...
156 p., formatas 245 x 230 mm, 2012 m.,
knyga sveria 772 g
LIETUVA. 100 RENGINI, KURIUOS VERTA IVYSTI
Pasirodo, ir lietuviai moka linksmintis! Tai rodo visa
gausyb Lietuvos rengini. Knyga Lietuva. 100 rengini,
kuriuos verta ivysti - tai Js pagalbininkas domiam
ir turiningam laisvalaikiui. Suinokite, k veikia aktyvs,
krybingi ir gyvenim mylintys mons. Tai knyga, kuri gali
pakeisti Js gyvenim, ivaikyti nuobodul, padti surasti
bendramini, pamgti diaz ar net pagrainti savo figr.
Ir visa tai Js turite ivysti... pasirinkti... ir dalyvauti!
176 p., formatas 240 x 230 mm, 2012 m.,
knyga sveria 876 g
WELCOME TO LIETUVA
Net devyniomis kalbomis
Tai puikiomis fotografijomis iliustruotas fotoalbumas su
trumpais apraymais lietuvi, angl, prancz, vokiei, ital,
rus, latvi, ispan, lenk ir norveg kalbomis. Jame pateikta
ini apie Lietuv nuo jos krimo iki i dien. Albume
gausu nuostabi vaizd i paukio skrydio ir domios infor
macijos apie Lietuvos politik, kultr, paproius.
Su aplanku, 84 p., formatas 205 x 205 mm, 2010 m.,
knyga sveria 450 g
DOMIAUSI LIETUVOS TECHNIKOS PAMINKLAI
Knyga parengta technikos srities specialist,
supaindinani su iki i dien ilikusiomis technikos
paveldo vertybmis. Ar inote, kurioje Lietuvos vietoje nuti
esti seniausi keliai, geleinkeliai ir tiltai? Kur driekiasi senasis
pato kelias ir kuriose pato stotyse ilsdavosi keliautojai?
Ant kalv lygumose stovintys malnai, pamaryje ar Baltijos
jros pakrantje vieiantys vyturiai, boktuose valandas
skaiiuojantys laikrodiai ir kiti technikos paminklai kvieia
painti imtmeiais saugot istorij. i knyga praturtins isto
rines ir kultrines inias apie Lietuvos raid ir paang.
250 p., formatas 215 x 307 mm, 2013 m.,
knyga sveria 1354 g
LI ETUVA
100 RENGINI, KURIUOS VERTA IVYSTI
v , . - - . - - v . - .
DOMIAUSI LIETUVOS
TECHNIK S
PAMINKLAI
Tel. (8 37) 32 88 20, faks. (8 37) 32 88 21
info@terrapublica.lt, www.terrapublica.lt
Vy ta ut as Kandrotas,
l e i d i n i o P o Li et uv su e i m a "
s u da r yt o j as
Kelions i ties yra puikus bdas painti pasaul, save ir savo
vaikus. Ir netgi puikiai pailsti, jei tik kelion gerai suplanuota, o
kelions dalyviai - tinkamai pasireng.
Kelioni vadovas Po Lietuv su eima" skirtas visoms gimi
ns kartoms. Jei vien dien seneliai, tvai ir vaikai nusprst
ssti j automobil ir pakeliauti po savo gimtj em, ioje
knygoje jie ras specialiai eimai parengtus 25 marrutus ir daug
naudingos informacijos: kaip pasirengti kelionei, k domaus
papasakoti maiesiems, kur papietauti, kur geriausia vieta nusi
fotografuoti ir netgi k parsiveti lauktuvi.
simintinos kelions po didiuosius Lietuvos miestus, etno
grafinius regionus, kelions dviraiais ar tiesiog trumpi, bet do
ms stabteljimai pakeliui pajr - idjos, norintiems painti ir
daugiau imokti. Keliaukite kartu su eima, nes laikas, praleistas
su mylimiausiais monmis, yra pats vertingiausias!
TERRA PUBLICA
V Terra Publica"
Tel. (8 37) 32 88 20, faks. (8 37) 32 88 21
info@terrapublica.lt, www.terrapublica.lt
ISBN978-609-8090-47-5

Po Lietuva Su Seima 2014 LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Po Lietuva Su Seima 2014 LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Po Lietuva Su Seima 2014 LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Marrut emlapis

pusj Kopgalyje buvo pastatytas

You might also like