1 tema

Civilin teis kaip teiss aka

Vieoji ir privatin teis skiriasi principais, teismais, taiau is kriterijus nra absoliutus, priklauso nuo gino
pobdio, skiriasi valstybs atsakomybs pobdis. Civilin teis kilo i Senovs omos, ji buvo taikoma tik
pilieiams.
Vieosios ir privatins teiss skirstymo kriterijai. !bsoliutaus kriterijaus nra, taiau"
#$ subjektas yra vienas i svarbesni% skirstymo kriterij%. Valstyb gali sudaryti ir civilin& sutart' lygiais
pagrindais su kitais civilins teiss subjektais.
($ ne santyki% subjektas, bet j% turinys lemia teiss skirstym) ' vie)j) ir privai).
*$ ilg) laik) skirstymo kriterijus buvo interes% pobdis. +aiau ,V!+ (--..-#.#/ byloje nr. !01 2 -. su3ormavo
praktik), jog privataus intereso gynimas gali sutapti su vieojo intereso gynimu. Vie) interes) sudaro dauguma
privai% interes%. +odl ir interes% kriterijus negali bti absoliutus.
1$ dar buvo naudojamas subordinacijos kriterijus.
Vadovautis iimtinai vienu kriterijumi negalima.
4is teiss skirstymas ' vie)j) ir privai) teis& reikmingas tiek doktrinos, tiek praktine prasme. 5raktin
reikm pasireikia tuo, kad ioms teisms taikomi kitokie principai, altiniai, skiriasi valstybs atsakomyb,
teismingumo prasme" vieosios teiss atsakomyb tik deliktin, o privaios teiss atsakomyb deliktin arba
sutartin.
Civilins teiss samprata. Civilin teis gali bti suprantama subjektine ir objektine prasme"
#$ Subjektine prasme, civilin teis 2 tai teiss aka, kurios normos reguliuoja savarankik% ir vienas kitam
nepavaldi% asmen% turtinius, asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais ir kai kuriuos asmeninius
neturtinius, nesusijusius su turtiniais teisinius santykius.
($ 6bjektine prasme civilin teis 2 tai teiss norm% sistema, skirta teisikai sureguliuoti vienas kitam
nepavaldi% asmen% turtinius santykius, kuri% objektas turi tiksliai ireikt) arba nustatom) vert&, taip su
turtiniais susijusius ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius siekiant sukurti privaia nuosavybe pagr'st)
visuomens ekonomin& ba7&, kuri sudaryt% s)lygas geriau patenkinti 3i7ini% bei juridini% asmen% dvasinius ir
materialinius poreikius.
+eiss ak% atribojimas"
1) Dalykas (objektas$. Civilin teis reguliuoja visuomeninius santykius. +ai santykiai ne su daiktu, o su kitu
asmeniu santykyje su tuo daiktu. +eisinio reguliavimo dalykas nustatomas kai tam tikri santykiai yra iskiriami
i aplinkos. C8 neapima vis% civilini% teisini% santyki%, nes ia vyrauja dispo7ityvus reguliavimo metodas.
Civilins teiss reguliavimo dalykas yra"
a$ turtiniai santykiai, kuri% objektas yra tam tikra vertyb. 4ie santykiai dar vadinami prekiniais 2 piniginiais
santykiais, net kai kalbama apie dovanojim) ar panaudos sutart'. turtiniai santykiai susiklosto dl 'vairi%
santyki%. 4iems santykiams priklauso" nuosavybs santykiai, santykiai dl nuosavybs perdavimo kitiems
asmenims9 santykiai dl darb% atlikimo ar paslaug% tiekimo9 alos atlyginimo santykiai.
b$ asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais santykiais. :ie turi iorikai ireikt) objekt), kuris nra
atsikirtas nuo krjo asmenybs. +ai intelektins nuosavybs teisiniai santykiai. ;gyjamos ne tik turtins, bet ir
asmenins neturtins teiss. +urtins teiss gali bti perleidiamos.
c) asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais santykiais. :ie susiklosto dl nemateriali% vertybi% ir
yra neatsiejamai susij& su asmeniu. :ais ireikiama subjekto asmenyb. +ai teis ' vard), privat% gyvenim),
garbs ir orumo gynim).
#
Savo prigimtimi eimos santykiai yra teik turtiniai, tiek asmeniniai neturtiniai. 4eimos santykiai gali bti
iskiriami, bet tai nra btina.
<e subjektai lemia santyki% priskirim) vienai ar kitai teiss akai, o pats santyki% pobdis" subjekt% pavaldumo
ir intereso. Vieosios teiss subjekt% veikla ireikta per tam tikrus administracinius aktus.
($ teisinio reguliavimo metodas. =etodai yra 'vairs" liepimo, leidimo ir 'pareigojimo. Civiliniai teisiniai
santykiai nra vienalyiai, taiau dominuoja leidimo elementas.
Civilins teiss reguliavimo metodo bruoai"
#$ teisinio santykio dalyvi teisin lygyb. >alyviai yra teisikai lygs ir nepavalds vieni kitiems. >alyviai
sprendimus turi priimti laisva valia. <epaneigiama civilin teisin atsakomyb u prisiimtus 'sipareigojimus,
taiau pavaldumas neatsiranda.
($ teisinio santykio dalyvi iniciatyva. Civiliniai teisiniai santykiai turi atsirasti laisva valia.
*$ teisinio santykio dalyvi dispozytivumas. +eisinio santykio dalyviai gali nuspr&sti ar pasinaudoti savo
pinigais ar teismis, ar nepasinaudoti .
1$ teisinio santykio dalyvi turtin atsakomyb. !smuo nuostolius patiria turtini% santyki% s3eroje. Skolininkas,
kuris negali 'vykdyti savo 'sipareigojim%, negali atsakyti savo laisve.
?$ teisinio santykio dalyvi teisi gynimas iekinio teisena. !smuo turi teis& kreiptis ' teism), kad bt% apginta
jo teis. Savigyna leidiama tik 'statymo nustatyta tvarka.
Civilins teiss atribojimas nuo kit% teiss ak%.
!tribojimas nuo darbo teiss . iki @A@ a. darbo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami kaip civiliniai
santykiai. Vliau ie santykiai isiskyr. >arbo teis skiriasi nuo civilins teiss tuo, kad darbo teisje asmuo
yra pavaldus darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o civilinje teisje asmuo veikia savarankikai. angovas
darb) atlieka savo ri7ika, darbo teisje darbdavys nustato darbuotojui darbo tvark). angovas ino tik i jo
reikalaujam) re7ultat), o ne pai) darbo tvark). 5raktikoje darbo santykius siekiama 'tvirtinti kaip civilinius
B,V!+ praktika dl nelegalaus darbo$. >arbo teis liko privatins teiss srityje, nes vyrauja dispo7ityvus
reguliavimo metodas.
!tribojimas nuo administracins teiss. !dministracin teis gali reglamentuoti turtinius santykius, taiau ia
visada bus valdymo elementas. Valdymo elementas gali bti vidinis Bvienas departamentas perduoda valdi)
ministerijai$ ir iorinis Bsu treiaisiais asmenimis$. +urtiniai santykiai gali bti tam tikrame poakyje, pv7."
mokesi% ir 3inans% teisiniai santykiai.
!tribojimai nuo baudiamosios teiss.
Su konstitucine teise civilin teis glaudiai susijusi principais.
Civilins teiss 3unkcijos yra *"
#$ apsaugos. +uri bti netrukdoma 'gyvendinti savo teise ir pareigas. +aip pat apsauga nuo to, kad patys
subjektai neperengt% jiems nustatyt% imperatyv%.
($ reguliavimo, kuri skirstoma ' statin& ir dinamin&.
*$ prevencin
Viena i i% 3unkcij% gali dominuoti, pv7." teis negali reguliuoti kada vaikai turi miegoti, taiau teis tvams
nustato tam tikrus imperatyvus.
Civilins teiss tikslas yra sudaryti maksimalias galimybes 'gyvendinti civilines teises ir pareigas. +eisinis
civilini% santyki% reguliavimas nuolat pleiasi, pv7." nuosavybs teis gali bti ribojama siekiant apsaugoti
vie)j' interes).
(
2 tema
Civilins teiss principai
!ivilins teiss princip s"voka ir reikm. +eiss principu vadinama tam tikra idja, kuri lemia visuomenini%
santyki% reguliavimo krypt'. +eiss principai stabilesni u teiss normas. :ie atlieka tokias 3unkcijas"
#$ civilins teiss reglamentavimo. 4i) 3unkcij) reikia vertinti ( aspektais"
a$ kaip valstybs politikos dal', t.y. kaip valstyb iri ' civilinius santykius.
b$ pasireikia privaiuose santykiuose, pv7." alys sudaro sutart' ir ji nra nustatyta.
($ interpretavimo 3unkcija pasireikia teiss aikinimo procese. +aikant sistemin' aikinimo metod), reikia
atsivelgti ' civilins teiss principus.
*$ teiss sprag% alinimo. Cali bti taikomi arba bendrieji teiss principai arba analogija.
1$ koli7ij% alinimo. 8ai susiduria kelios C8 normos, taikoma ta, kuri labiau atitinka teiss princip).
Civilinje teisje nra vienintels teiss normos. >oktrinoje yra nuomoni% 'vairov. B'mons vadovui taikoma
ne darbo, o civilin atsakomyb.
Dendrosios norm% aikinimo taisykls#
#$ 8odeksas yra kodi3ikuotas teiss aktas ir nustato bendras teiss normas, kurios neskirtos konkreiam
ka7uistiniam atvejui.
($ 8odekse yra daug vertinam%j% s)vok% ir kriterij%, pv7." viea tvarka, gera moral, kuri% aikinimas ir
taikymas gali keistis.
*$ Speciali%j% termin% buvimas C8 ar teiss akte. :ie turi bti suvokiami speciali)ja, o ne bendrine prasme.
1$ !ikinant teiss norm) btina atsivelgti ' civilins teiss reguliavimo srit'. Civilinje teisje vyrauja
liberalumas ir civilini% teisini% santyki% autonomija.
$ygiateisikumo principas. Dendras teiss principas. 8onstitucinis teiss principas. :is reikia, kad vienodos
situacijos turi bti vertinamos vienodai. 8+ (--0.-*.(E nutarimas, kuris atskleidia precedent% reikm&. >abar
teismai turi atsivelgti ' savo ir auktesni%j% teism% sprendimus. 5recedento reikm& turi tik ratio decidendi. 4is
principas nereikia visikos subjekt% lygybs. Fra 3aktin ir teisin nelygyb. +eisiniai skirtumai visada turi bti
objektyviai pateisinami 3aktiniais skirtumais.
%rotingumo principas. Visi civilins teiss subjektai 'pareigoti elgtis s)iningai ir protingai, pv7." s)voka
Gprotinga kainaH, Gprotingas asmuoH. Fra bonus pater familias vertinimo kriterijus, kuris yra rpestingos
eimos galvos kriterijus. :o esm tokia" kiekvienoje konkreioje situacijoje reikia 'vertinti ar kiekvienas asmuo
tokioje situacijoje elgt%si taip pat. +am tikriems asmenis keliami specials reikalavimai, pv7." gydytojui. ,!+
(--..#-.#( c.b. nr. *8I.I*-1 nutartyje pasisakyta, kad alys turi teis& ' protingo dydio netesybas, o jas
nustatant svarbu 'vertinti situacij) keliais, o ne vienu aspektu.
&"'iningumo principas. Subjektyviuoju poiriu, tai vidinis asmens supratimas, o objektyviuoju 2 tai santykis
su morals normomis. 6bjektyviuoju aspektu atitinka bonus pater familias kriterij%. +ai reikia, kad
objektyviai vertinant atsivelgiama ' tai, k) asmuo turjo padaryti, o subjektyviuoju 2 k) galjo padaryti Bk)
galjo inoti, taiau nepastebjo ar pan.$ visais atvejais reikia vertinti abu kriterijus. ,!+ (--..#-.#0 c.b. nr."
*8I*I*/E nutartis.
&ituacijos analiz. Vadovautis anali7s nuoseklumu. eikia anali7uoti kelet) variant%, nebtinai vien).
Susidrus su konkreia norma, labai svarbu isiaikinti kada ta norma taikoma. <orm) reikia skaityti ne
paodiui, bet o vertinti pagal situacij). Sisteminis aikinimo principas yra vienas svarbiausi%.
(uosavybs nelie)iamumo principas. +uri bti utikrinamos savininko teiss. 8+ nutarimai" #//*.#(.#*,
#//..-1.-E.
*
*eist l+kes)i ir teisinio apibr'tumo. ? idjos"
#$ 5agarba 'gytoms teisms9
($ >raudimas taikyti 'statym) atgal9
*$ 5agr'stas tikjimas ir teisti lkesiai9
1$ Suprantamos kalbos reikalavimas9
?$ Senaties termino taikymas9
,!+ nutartis (--..#(.#E c.b. <r. *8 2 * 2 ?.E
+eistas lkestis turi bti konkretus, individualus, protingas. Valstyb nepraranda teiss keisti 'statymus.
%roporcingumo principas. jis kil&s i JS teiss. +ai vieosios teiss principas ir yra taikomas tik 'statym%
leidjui. :is turi sureguliuoti skirting% moni% interesus. +aip pat tai kaip protingumo principo iraika" C8
numato daug atvej% kai subjektas turi daug teisi% savigynai. 4is principas gali pasireikti, pv7." nustatant
servitut). eikia irti ar taikoma priemon protinga, jei taip tada ji bus ir proporcinga.
Sutari% laisvs principas. Fra 1 io principo aspektai"
#$ kiekvienas turi galimyb& spr&sti ar sudaryti sandor' ar ne.
($ galimyb pasirinkti sutarties al'9
*$galimyb nustatyti trin'9
1$ tai turi bti teista.
4ie aspektai nra absoliuts, pv7." vieoji sutartis Bnegalima atsisakyti teikti paslaugas tam tikram asmeniui dl
asmenini% dalyk%$. Sutartys taip pat gali bti privalomos, pv7." netesybos. Aimtis yra sutartys, kuri% turinyje
yra imperatyvios teiss normos.
,!+ nutartis (--0.##.-0 c.b. <r." *8 2 5 2 *E( Bdl preliminari% sutari%$ Bsutarties alys turi elgtis protingai ir
s)iningai nustatydamos sutarties turin'. Visas draudimo sutarties s)lygas nustato draudjas. :ei sutarties
nuostata neaikiK dviprasmika, sutarties ri7ika turi tekti sutart' nustaiusiam asmeniui.$
,!+ nutartis (--E.-#.(? c.b. <r." *8 2 * 2 1? B'statymas kartais nurodo ribotas galimybes alims susitarti$.
,!+ nutartis (--..##.-? c.b. <r." *8 2 * 2 1?E.
(esikiimo , priva)ius santykius principas. 8onstitucijos ((, (* str. is principas taikomas tiek L!, tiek :!.
5irmiausiai apima asmens neturtines vertybes. S)lygos, kai galimi io principo ribojimai"
#$ ibojimas turi bti nustatytas 'statymu9
($ btinas visuomens interesams apsaugoti9
*$ apsaugoti teiss pripa'stamas ir saugomas vertybes9
1$ 5roporcingumo reikalavimas.
5v7." tvai patys gali pasirinkti vaik% aukljimo bdus.
(eleistinumo piktnaud'iauti teise principas. io principo nesilaikymo pasekms"
M !smens, kuris piktnaudiauja teise, teis gali bti neginama9
M !smuo, kuris piktnaudiauja teise, privalo atlyginti al).
5v7." ' princip) galima rasti konkurencinje teisje.
1
(eleistinumo apriboti teiss principas. jis susij&s su nesikiimo ' privaius reikalus principu. Visos teiss yra
apribotos, turi savo galiojimo ribas, t.y. eg7istuoja santykiai nereguliuojami teiss. 8iekvienos teiss ribas
nustato bendrieji teiss principai.
,!+ nutartis (--..#(.(E c.b. <r." *8 2 * 2 ?EE
!ivilins teiss teismins gynybos principas. 8onstitucijos *- str. laikinosios apsaugos priemons" M aretuoti
skolininko turt)9 Mudrausti kai kuriuos veiksmus.
+am tikrais atvejais io principo 'gyvendinimas gali bti susij&s su ikiteisminio tyrimo esme, gino nagrinjimas
arbitrae Btada asmuo jau nebegali antr) kart) kreiptis ' teism), nebent tai bt% teiss klausimas$.
Siekiant teisingumo galima nukrypti nuo 3ormali% lygiateisikumo principo ar kit% teiss norm%.
3 tema
Civilins teiss altiniai
Fra 1 teiss altinio sampratos aspektai. +eiss altinyje 3ormuluojama teiss norma. +eiss altini%
klasi3ikacija"
M 5irminiai teiss altiniai. +ai bendrieji teiss principai, tarptautin teis, 8onstitucija, 'statymas, paprotys.
M !ntriniai teiss altiniai. +ai teiss taikymo norm% re7ultatai. +ai teism% praktika ir teiss doktrina.
Dendrieji teiss principai"
M 5rincipai 2 normos. +ai nuosavybs nelieiamumo, protingumo, s)iningumo pricipai.
M Avesti i teiss norm% principai.
+arptautins konvencijos, pagal santyk' su nacionaline teise skirstomos '"
=onistins. :os yra tiesiogiai taikomos nacionalinje teisje.
>ualistins.
NC8 #.#* str. 'tvirtintas tarptautins teiss prioritetasO, pv7." Vienos konvencija dl tarptautini% preki% pirkimo
2 pardavimo sutari%9 Penevos konvencija dl tarptautini% veim%.
-egionins konvencijos" Juropos mogaus teisi% ir laisvi% apsaugos konvencijoje reikalaujama taikyti
po7ityvi)j) Bvalstyb turi imtis veiksm%, kad teis bt% utikrinta$ ir negatyvi) Bvalstyb turi utikrinti, kad
veiksmai bt% 'vykdyti ir kad kiti asmenys nepaeidint% teisi%$ apsaug).
Dvials sutartys. eikia 'vertinti ar tos sutartys nepakeistos daugiaalmis sutartimis.
.& teis ir .& teiss aktai. JS nra nei nacionalins, nei tarptautins teiss dalis. +ai savanorika teis, turinti
prioritet). JS teis skirstoma '"
M %irmin .& teis. +ai Juropos Dendrij% ir JS steigimo sutartys bei j% pakeitimai"
a$ omos sutartis B#/?. m.$
b$ =astricQto sutartis B#//( m.$
c$ !msterdamo sutartis B#//. m.$
d$ <icos sutartis B(--* m.$
taip pat pirminei JS teisei priklauso bendrieji teiss principai.
?
M /ntrin .& teis. +ai reglamentai, direktyvos Bnetiesioginio taikymo aktai, nes juose nustatyti tik principai$,
taiau dabar jau yra ir tiesiogini% direktyv%, sprendimai.
5v7." sutari% teisje yra JS direktyvos, reglamentuojanios vie%j% sutari% sudarym). >aug direktyv%
intelektinje teisje ir panaiai.
(acionalin teis. :) galima skirstyti '"
#$ raytin& teis&"
M 8onstitucija. 'tvirtinta tiesioginio jos taikymo galimyb, teism% galimyb kreiptis ' 8+, kuris atlieka
interpretavimo 3unkcij). +aip pat galimyb kreiptis ' ,V!+. 8onstitucija yra kaip savo teisi% gynimo garantas.
M ;statymai, MC8. :am teikiamas prioritetas palyginti su kitais 'statymais, nebent paiame kodekse nurodyta
kitaip. :is sudarytas i 0 knyg%" bendrosios dalies, asmen%, eimos teiss, daiktins teiss, paveldjimo teiss,
prievoli% teiss. M8iti 'statymai. +ai Seimo priimtas teiss aktas. M5o'statyminiai teiss aktai. +ai norminiai
teiss aktai, dl j% iaikinimo galima kreiptis ' ,V!+. +aip pat tai individuals po'statyminiai teiss aktai"
civilins teiss subjektai savo teises gali ginti tiek bendrosios kompetencijos, tiek speciali7uotuose teismuose.
($ 5aproiai. +ai pirminis teiss altinis. +ai 'statymuose nenustatyta, visuotinai pripa'stama elgesio taisykl,
atsiradusi tam tikroje civilini% teisini% santyki% srityje, taikoma dl to, kad asmenys j) laiko teisinga ir btina ir
vadovaujasi ir laikosi ilgai. 5aproio kaip elgesio taisykls poymiai"
a$ Visuotin elgesio taisykl9
b$ Algalaik elgesio taisykl9
c$ +&stinio pobdio taisykl. +ai reikia, kad asmenys ja vadovaujasi nenutrkstamai.
d$ 4i taisykl pripa'stama kaip teisinga ir visuotinai btina.
5v7." tarptautinje prekyboje BleR mercatoria$ taikomi A<C6+J=S taisykls Btarptautini% prekybos rm%
parengtos$.
5aproiai yra taikomi" Mkai tai tiesiogiai nurodo teiss aktas, pv7." NC8 0.#.* str.O. M8ai tai tieisogiai numato
ali% sudaryta sutartis. M8ai eg7istuoja teisinio reglamentavimo spraga.
5aproiai gali bti ne tik visiems taikomi, bet ir akiniai, pv7." galiojantys tik prekyboje ar pan.
Dalykin praktika 0 tarp konkre)i asmen susiklos)iusi praktika. :i gali bti reikminga aikinant sutart'.
*eism precedentai. :% privalomumas kyla i lygiateisikumo principo.
!ivilins teiss doktrina. ; doktrin) atsivelgti privalu, nes ji 3ormuoja teiss aikinimo taisykles.
Dendr%j% teiss paproi%, geros morals 'taka civiliniams teisiniams santykiams. NC8 #.E# str.O tai nra
tiesiogiai taikomos taisykls. :ie svarbs aikinant vertinamuosius C8 'tvirtintus kriterijus.
Civilini% teisi% galiojim) laike apibria jo 'sigaliojimo ir galiojimo pasibaigimo laikotarpis. Civilinje teisje
tai svarbus, nes naujas C8 'sigaliojo tik (--# m. eg7istuoja tokie civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja ilg)
laik) ir svarbu nustatyti kada taikyti naujo C8 normas. +aigi santykius galima skirstyti '"
M tie, kurie atsirado ir baigsi iki C8 'sigaliojimo.
M tie, kurie atsirado po C8 'sigaliojimo9
M mirs santykiai. :ie atsirado iki C8 ir t&siasi jau po C8 'sigaliojimo. +oms teisms ir pareigoms, kurios
taikomos kodeksui 'sigaliojus, taikomos dabar galiojanios teiss normos, pv7." jei nuomininkas paeidia #//?
m. sudaryt) nuomos sutart', tai taikomos dabartinio C8 normos.
0
C8 galioja visoje ,ietuvos teritorijoje.
Civilins teiss norm% galiojimas asmenims. Civilins teiss normos taikomos visiems subjektams vienodai,
taiau valstyb gali nustatyti skirting) reguliavim) skirting% kategorij% asmenims, pv7." vartotojas ir
verslininkas.
!nalogijos taikymas NC8 #.E str.O.
;statymo analogijos taikymo s)lygos"
#$ nra teiss normos, paproio ar susitarimo, kuris reglamentuot% santyk'.
($ yra panaius santykius reglamentuojanios teiss normos.
*$ santykiai turi bti panas.
5agal analogij) negali bti taikomos specialiosios teiss normos, bet nuo j% reikia skirti singuliarines teiss
normas Bjos nustato bendr%j% norm% taisykli% iimtis$.
+eisinis argumentavimas pagal analogij) 2 tai reikinys, kai panaioms situacijoms teiss normos taikomos ir
aikinamos vienodai. B=utatis mutandis 2 su reikiamais pakeitimais$.
4 tema
Civilins teiss raidos pagrindiniai bruoai
Aki ,ietuvos statut% primimo santykius reguliavo daugiausiai paproiai, o po valstybs sukrimo 2 ,ietuvos
>idiojo kunigaikio aktai" 'sakymai, privilegijos Bpagrindinis altinis #1 2 #? a., atskiriems luomams ir
mietams. #*.E m. :ogailos privilegija bajorams katalikams" pripainta bajor% nuosavybs teis ' em&9 #11. m.
8a7imiero privilegija" suteik vienodas teises ,ietuvos ir ,enkijos bajorams disponuoti eme, =agdeburgo
teis.$.
,ietuvos statut% laikotarpis. +ai kompleksinis luominis teiss aktas. AAA ,ietuvos Statutas galiojo iki #E1- m.
jiems didel& 'tak) turjo romn% teis.
Civilinei teisei ,ietuvoje turjo tarpukario laikotarpis"
M @ usijos imperijos 'statym% s)vado tomas 2 galiojo didiojoje ,ietuvos dalyje.
M Snemunje galiojo 5ranc7ijos civilinis kodeksas.
M 8uro gubernijos dalyje galiojo 2 5abaltijo gubernij% civilini% 'statym% rinkinys.
M 8laipdos krate galiojo 2 Vokietijos #/-- m. civilinis kodeksas.
M Vilniaus krate galiojo usijos imperijos 'statymo s)vado @ tomas su modi3ikacijom.
4ie 'statymai svarbs, nes danai bna neispr&stas klausimas dl ems atkrimo ir svarbu irti ' tuo
laikotarpiu galiojusi) teis&, t.y. tarybinio laikotarpio B#/1- 2 #//- m$, iskyrus laikotarp', kai ,ietuv) buvo
okupavusi Vokietija. <audojamas #/01 m. C8, #/0/ m. santuokos ir eimos kodeksas.
5o nepriklausomybs atkrimo ,ietuva ilg) laik) neturjo savo C8, todl buvo naudojamas #/01 m. C8.
>abar ,ietuvos C8 atitinka JD teisei. Juropoje jau pasigirsta idj% apie viening) kodeks).
5 tema
Pagrindini pasaulio valstybi civilins teiss sistem bendra charakteristika
>abar pastebimos civilins teiss vienodinimo tendencijos Juropoje. Vienodinimas gali bti regioninis ir
pasaulinis. Civilins teiss vienodinimo bdai"
.
#$ 8onvencij% ar tarptautini% sutari% primimas.
($ 5avy7dini% 'statym% primimas9
*$ +eiss vienodinimas per teiss taikymo aktus ar doktrin).
4ie vienodinimo bdai 'vairiose srityse taikomi skirtingai.
Anstitutai vienodinantys teiss taikym)"
#$ S+ prekybos teiss komisija BS<CA+!,$
($ omos tarptautins privatins teiss vienodinimo institutas BS<A>6A+$
*$ Tagos tarptautins privatins teiss kon3erencija
1$ +arptautin jr% organi7acija
?$ +arptautin civilins aviacijos organi7acija BAC!6$
0$ +arptautiniai prekybos rmai 5aryiuje BACC$
Fra iniciatyva sukurti Juropos C8. Jg7istuoja darbo grup, norinti parengti bendr) C8. 5rie io projekto dirba
'vairi% ali% mokslininkai. ,ietuvai atstovauja pro3. V. =ikelnas.
6 tema
Tarptautins privatins teiss bendrieji klausimai
Civiliniai santykiai turi tarptautins teiss taikym), pv7." usienio alies pilietis padaro auto'vyk'. Ssienio
teiss taikymas gali bti s)lygotas"
M Subjekto i kitos valstybs buvimo9
M 6bjekto i kitos valstybs buvimo9
M +am tikro juridinio 3akto, kuris 'vyko usienio valstybje9
M Spendiant asmens teisinio statuso klausim)9
M 4ali% autonomijos principo eg7istavimas9
+arptautinio elemento buvimas gali bti"
Subjektas i kitos valstybs ar kitoje valstybje9
6bjekto buvimas usienyje, pv7." norimas parduoti turtas, esantis usienyje.
+am tikro juridinio 3akto 'vykimas usienyje.
+eisinio statuso nustatymo problema9
4ali% valios autonomija, kai alys gali susitarti taikyti kitos alies teis&. UV. =ikelnas G+arptautins
privatins teiss 'vadasHV
,!+ apvalga (---.#(.(#
Vyksta diskusija koki) teiss ak) laikyti tarptautine privatine. >ominuoja nuomon, kad tarptautin privatin
teis yra nacionalins teiss aka. :i naudojama koli7ijoms alinti.
>ar yra nuomon, kad tarptautin privatin teis yra bet kurios kitos valstybs teis usienio teiss turinio
nustatymas" yra valstybi%, kur is klausimas yra laikomas teiss klausimu, t.y. teismas turi pats isiaikinti
usienio teis&. 8itose alyse usienio teiss taikymas laikomas 3akto klausimu, t.y. usienio teiss turinio
'rodymus teikia alys. 8ai kuriose valstybse tai yra mirus klausimas. ,ietuva priklauso prie i% ali%. NC8
#.#( str. # d.O dl proces% teiss norm% alys susitarti negali, bet gali susitarti dl teiss turinio. 8ai ikyla
skubs klausimai, teismas gali taikyti ,ietuvos teis&.
envoi Brenua$. +aikant usienio teis& gali bti taip, kad ji nukreipia ' kitos valstybs teis&, o i gr)ina atgal,
pv7." norint nustatyti asmens veiksnum), 5ranc7ijoje tai yra nustatoma pagal pilietyb&. +ada nukreipiama
renvoi, kuri gali gr)inti atgal arba nukreipti ' treiosios alies teis&. NC8 #.#1 str.O. laikomasi po7icijos, kad
E
nukreipiama ' kitos valstybs materialin& teis&. :ei nukreipiama ' kitos valstybs teis&, tai taikoma tos teiss
teiss sistema.
8oli7ins teiss normos sudaro tarptautins teiss turin' ir esm&. :os struktra yra ne'prasta, nes ia iskiriama
apimtis Bvisuomenini% santyki% nurodymai, kurie nukreipiami ' usienio valstybs teis&$ ir ryys Btaikoma ta
teiss normos dalis, kuri nukreipia ' t) valstyb&, kurios teis taikoma$.
8oli7ins teiss normos" MVienaals9 M>vials Bdviej% valstybi% teiss sistemos taikymas$9 M=irios.
+aip pat koli7ins teiss normos skirstomos '" MDendr)sias Bbendros taikymo taisykls$9 MSpecialios Btam tikros
iimtys$.
Avengti usienio valstybs teiss taikymo pasekmi% padeda vieosios teiss taikymo ilyga" valstyb gali
atsisakyti taikyti usienio alies teis&. Vieosios tvarkos ilyga turi bti suprantama pagal tarptautin& privatin&
teis&, o ne pagal nacionalin&. +arptautins teiss doktrinoje vieosios tvarkos ilyga yra siauresn, nei tai bt%
nacionalinje teisje. U,!+ apvalga (---.#(.(#V. jei pasirinkta kitos valstybs teis prietarauja ms% teiss
principams, teismai ios teiss netaikys, nelaikys galiojania.
$e1 personalis principas# asmens civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jo nuolatin& gyvenam)j) viet) arba
pagal leR patria princip), t.y. pagal tos valstybs teis&, kurios pilietis jis yra.
$e1 concursus principas# bankroto bylos nagrinjimo principai nustatomi pagal tos alies teis&, kurioje byla yra
nagrinjama.
$e1 loci actus principas# sandoriui taikoma tos valstybs teis, kur jis buvo sudarytas.
$e1 locus regit actum principas# sandorio 3ormai taikoma tos valstybs teis, kurioje jis buvo sudarytas.
$e1 causae principas# teisinio santykio elementams ir papildomiems santykiams taikoma pagrindinio santykio
teis.
7 tema
Civilinio teisinio santykio samprata ir ypatumai
Laktinis visuomeninis santykis 'gyja teisinio santykio 3orm). >abar main% santykiuose ali% veiksmai yra
btini.
!ivilinis teisinis santykis 0 tai civilins teiss reguliuojami santykiai, kuri dalyviai turi subjektines teises ir
pareigas. :o bruoai"
M !ivilinis teisinis santykis visada yra visuomeninis santykis. <ra santyki% tarp moni% ir daikt%. >aiktinje
teisje yra tik santykis tarp daikto savininko ir kit% asmen%.
M 2aktinis santykis neinyksta, jis lieka. :' labai svarbu suprasti teisinio reguliavimo prasme. J3ektyviausias
teisinis reguliavimas yra tada, kai jis atitinka ilgalaik& susiklosiusi) 3aktini% santyki% praktik), pv7." pagal sen)
kodeks) nebuvo palkan% tarp L!, tada buvo sudaroma skolos suma su jau 'skaiiuotomis palkanomis.
M Dka teiss norm civilinio teisinio santykio ali turimos teiss ir pareigos gali b+ti priverstinai
,gyvendinamos, alis gali ginti savo subjektines teises. 8ai C8 nra tam tikros normos, tada taikoma analogija.
<eturtiniai santykiai ne visi sureguliuoti.
Civilini% teisini% santyki% ypatumai"
M :ie grindiami subjekt% lygiateisikumu ir turtiniu atskirumu. Aimtis yra administraciniai santykiai, kur
taikomas pavaldumo elementas.
M 8iti ypatumai atskleidiami per subjektus, objektus ir dalyk).
/
Civilini% teisini% santyki% turinys"
M Laktinis visuomeninis santykis sureguliuotas teiss norma neinyksta, jo turinys tampa teisiniu turiniu.
>oktrinoje vyksta diskusija" ar tai civilini% teisini% santyki% subjekt% veiksmai, ar j% teiss ir pareigos. +urinio
dalimi turt% bti ir veiksmai. ,abiau pagr'sta po7icija" civilin' teisin' santyk' sudaro veiksmai, numatyti
teismis ir pareigomis.
M Civilini% teisini% santyki% 3orma yra iorin ir vidin. Vidin& 3orm) sudaro subjektins teiss ir pareigos.
Aorin 3orma gali bti 'vairi, pv7." sutartis, odin 3orma, veiksm% atlikimas,
Subjektin teis reikia, kad asmuo gali elgtis tam tikru bdu, o subjektin pareiga 2 kad privalo elgtis tam tikru
bdu.
Subjektin teis, tai teiss ginamas elgesio bdas. :) reikia skirti nuo teiss normos objektyvi)ja prasme
supratimo.
Subjektin pareiga, tai teiss nulemtas tam tikras privalomas elgesio bdas.
5agal pobd' teik subjektins teiss, tiek pareigos gali bti turtins ir neturtins.
Subjektins teiss turin' sudaro"
#$ Calimyb paiam pasirinkti elgesio variant).
($ Calimyb reikalauti i kito atitinkamai elgtis.
*$ Calimyb imtis priemoni% savo subjektinei teisei ginti. Cali bti taikomas jurisdikcinis ir ne priemons.
Subjektins pareigos turin' sudaro"
#$ eikalavimas netrukdyti pasirinkusiam tam tikro elgesio variant) elgtis jo pasirinktu bdu.
($ 5areiga atlikti tam tikrus veiksmus.
*$ <etrukdyti imtis gynimo priemoni% ir atstatyti paeist) subjektin& teis&.
Civilini% teisini% santyki% rys"
1) %agal dalyk" civilins#
M +urtiniai santykiai. Visada galima reikalauti atlyginti al).
M !smeniniai neturtiniai santykiai. Sunku nuspr&sti alos atlyginimo klausim).
3) %agal pob+d,#
M !bsoliuts civiliniai teisiniai santykiai. ;pareigotas neapibrtas asmen% ratas, o teiss turtojas yra konkretus
asmuo. <ra nustatyta konkretaus subjekto, galinio paeisti teis&. >aiktins teiss ir i j% kylantys santykiai.
M S)lyginiai civiliniai teisiniai santykiai. ;pareigotas atitinkamai elgtis yra asmuo ar tam tikra j% grup.
8onkreiai nurodytas subjektas ar j% grup, turini% reikalavimo teis&. 5rievolins teiss ir i j% kylantys
santykiai.
Civilini% teisini% santyki% pasibaigimo, pasikeitimo ar prasidjimo pagrindai yra juridiniai 3aktai. +uri bti *
prielaidos"
#-
M +eiss norma turi nustatyti abstrakt% santyki% model', pv7." 'statymas turi numatyti dovanojimo model'.
M +eisinio subjektikumo reikalavimas. Subjektas turi galti bti tam tikr% teisini% santyki% subjektu, pv7."
usienietis negali bti nuosavybs teiss subjektu ,ietuvoje.
M :uridinio 3akto buvimas, pv7." turi bti sudaryta pirkimoIpardavimo sutartis.
5oymiai, kurie bdingi juridiniams 3aktams"
M +uri bti realios tikrovs 3aktai, taigi turti iorin& iraik), pv7." noras nusipirkti daikt) nra juridinis 3aktas,
nes tai tik mintis. :uridin valia turi bti ireikta objektyviai.
M Lakto buvimas turi bti siejamas su konkreia norma.
:uridini% 3akt% klasi3ikacijos"
1) %agal sukeliamas teisines pasekmes#
M +eis& sukuriantys juridiniai 3aktai.
M +eis& pakeiiantys juridiniai 3aktai, pv7." sutarties pakeitimas.
M teis& panaikinantys juridiniai 3aktai, pv7." turto kon3iskavimas.
5v7." 'vaikinimo santykiai. ;vaikinus vaik) santykiai tarp jo ir biologini% tv% pasibaigi), o tarp vaiko ir globj%
2 atsiranda. +aip pat tam tikras 3aktas gali bti teisikai reikmingas nors nra nurodytas 'statyme, o 'vardintas
sutartyje.
3) %agal 'mogaus valios kriterijus#
M veiksmai. +ai teik veikimas, tiek neveikimas civilinje teisje. +ai valios aktai atliekami s)moningai ir siekiant
teisini% pasekmi%. !smenys turi bti veiksns. Civilinje teisje daugiausiai juridini% 3akt% yra veiksmai. :ie
skirstomi"
a$ teistus veiksmus"
W teisiniai aktai 2 tai juridiniai 3aktai, kuriais civilini% teisini% santyki% dalyviai tiesiogiai siekia sukurti teisin'
santyk'. +ai sandoriai Bjuos gali sudaryti ne tik privats subjektai tarpusavyje, bet ir privats ir vieieji
asmenys$, administraciniai aktai Btai aktai, kuriuos kompetentinga institucija, veikdama savo galios srity
sukuria, pakeiia ar panaikina civilines teisines pasekmes.
W teisiniai poelgiai 2 tai juridiniai 3aktai, kuriais nebtinai siekiama sukurti civilinius teisinius santykius, bet dl
savo pobdio jie atsiranda, pv7." mu7ikos krinio sukrimas.
M teisiniai 'vykiai. :ie skirstomi"
#$ !bsoliuts teisiniai 'vykiai. :ie atsiranda, vystosi ir 'vyksta nepriklausomai nuo mogaus valios, pv7."
natrali mirtis.
($ Santykiniai teisiniai 'vykiai. :ie atsiranda esant mogaus valiai, bet tolesnis j% vystymasis nuo mogaus
valios nepriklauso, pv7." mogaus gimimas.
Laktin sudtis ir sudtingas juridinis 3aktas.
2aktin sudtis 0 tai tam tikr santyki atsiradimas, siejamas su keliomis aplinkybmis, pvz.# testamentas su
s"lyga.
&udtinis juridinis 4aktas 0 tai vienas juridinis 4aktas, kur, sudaro kelios aplinkybs, pvz.# teiss pa'eidimas. turi
bti nustatyta pareiga elgtis tam tikru bdu, alos padarymas, alos atlyginimas.
>l teisins bsenos yra diskutuojama, pv7." draudimo sutartis" btina sutartis ir draudiminis 'vykis. +eisins
bsenos eg7istavim) galima pripainti, kai ji nustatyta 'statymu, pv7." paveldjime reikalingas ne tik juridinis
3aktas 2 mirtis, bet ir teisin padtis 2 bti mirusiojo giminaiiu.
##
Visada reikia atidiai 'vertinti, kuris juridinis 3aktas 'vyko anksiau, kokios jo pasekms. !titinkamai 'vykusios
aplinkybs gali sukelti tam tikras teisines pasekmes.
8 tema
Fiiniai asmenys
2/ kaip civilins teiss subjektai
Civilins teiss santykis, kur' reguliuoja civilins teiss normos ir susi3ormuoja tarp civilins teiss subjekt%.
omn% teisje L! galjo bti tiek subjektu, tiek objektu Bvergai$. !smuo turi turti teisin' subjektikum), kad
bt% teiss subjektu. Skirtingos teiss akos nustato savus reikalavimus. Civilin teis" teisnumo ir veiksnumo
kriterijai, kurie apibdina asmens gebjim) bti teisini% santyki% subjektu ir 'gyvendinti savo teises ir pareigas.
<ustatant reikalavimus atsivelgiama ' situacij). !smuo turi ne tik gebti tapti civilini% teisini% santyki%
subjektu, bet ir realiai juos 'gyvendinti. :ei asmuo negali atlikti tam tikr% veiksm%, jis negali bti braukiamas i
civilins apyvartos, pv7." i psicQinio ligonio negalima atimti jo turim% teisi% ' turt).
Veiksnumas ir teisnumas atsirado tik viduramiais. Civilinio teisnumo bruoas yra lygyb. 5ripa'stama, kad
vis% asmen% galimyb bti civilini% teisini% santyki% subjektu yra vienoda, bet 3aktin galimyb yra skirtinga,
todl isiskiria veiksnumas.
+eisinis subjektikumas plai)ja prasme yra teis ' teis&, ,t.y. teis 'gyti teis&. :is nra perleidiamas, o
perleidiama konkreti subjektin teis.
!ivilinis teisnumas
NC8 (.# str.O teisnumas 0 tai galjimas turti teises ir pareigas. :am bdinga" Mabstraktumas B'statymai
neatskleidia ir nenustato baigtinio teisi% ir pareig% s)rao$9 Mneatskiriamumas.
Civilinio teisnumo turin' atskleidia teisi% ir pareig% visuma NC8 (.1 str.O. civilinis teisnumas yra tik prielaida
turti teises ir pareigas, taiau tai nereikia , kad mes ias teises ir pareigas turime, kai asmuo netenka konkrei%
teisi%, nereikia, kad jis netenka veiksnumo, tai reikia, kad jis netenka konkreios subjektins teiss. +eisnumo
apribojimas reikia draudim) bti tam tikr% civilini% teisini% santyki% subjektu. +iek , piliei%, tiek
usieniei%, tiek asmen% be pilietybs teisnumas yra lygus, iskyrus tam tikrus atvejus, pv7." usienieiams
draudiama 'gyti nuosavybs teis& ' em& ,ietuvoje.
+eisnumo atsiradimo ir pasibaigimo momentas apibrtas NC8 (.# str.O. asmens gimimo momentu
pripa'stamas primas savarankikas jo 'kvpimas, tai nustato specialus 'statymas. <esvarbu ar asmuo kvpuoja
pats, ar padedamas medicinini% prietais%. 8ai negalima nustatyti ar vaikas gim gyvas, ar ne, tada
pre7iumuojama, kad vaikas gim gyvas. <egim&s vaikas nra teiss subjektas, bet jau yra saugomi jo interesai,
pv7." dar negimusiam vaikui galima palikti palikim).
+eisnumo pasibaigimo momentu laikomas mirties momentas NC8 (.* str.O De C8 tai reglamentuoja specialus
'statymas. 5agal j', mirties momentas smegen% 3unkcij% neatlikim) galima nustatyti tik specialia medicinine
'ranga medicinos 'staigoje, o kraujotakos nutrkimui tai nra btina Npagal C8 ?.* str.O. jei nepavyksta
nustatyti, kuris asmuo mir anksiau, pre7iumuojama kad asmenys mir abu kartu.
!smens teisnumas pasibaigia tik vien) kart) NC8 (.*# str.O. jei paskelbiamas mirusiu ir atsiranda, tada
konstatuojama, kad asmuo vis) laik) turjo teisnum). 8ai sutarties alis veriasi verslu, jam reikalavimai
grietesni NC8 0.#*0 str.O. +ada atsivelgiama ' poymius" Mveiklos t&stinumas9 Msavarankikumas Bpatys
priimame sprendimus$9 Matlygintinumas Bveriamasi tam tikra veikla siekiant gauti atlyg'
Civilinje teisje grietesni kriterijai nustatomi, kad galima bt% pripainti asmen' verslininku, o administracine
Bmokestine$ prasme paprasiau. NC8 0.1-# str.O jei pardavjas 2 :!, pirkjas I L!.
#(
5eiksnumas
5eiksnumas 0 tai galjimas pa)iam savo veiksmais ,gyti ir ,gyvendinti teises ir pareigas. +eisnus asmuo gali
bti ir veiksnus ir neveiksnus.
Veiksnum) galima skirstyti '"
M Sandorin' veiksnum). +ai gebjimas sudaryti sandorius ir prisiimti atsakomyb& u juos.
M >eliktinis veiksnumas. +ai gebjimas atlyginti padaryt) al).
Veiksnumas susij&s su galimybe atlikti tam tikrus valinius veiksmus ir poelgius. :is susij&s su mogaus amiumi
ir psicQine branda. 5sicQin branda pasiekiama asmeniui sulaukus #E met% amiaus. Aimtis NC8 (.? str.O" tai
asmens emancipacija Bgalima taikyti sulaukus #0 met%$ ir sudarius santuok) Bgalima taikyti nuo #? m.$. visiko
veiksnumo 'gijimas nereikia, kad 'gyjamos visos teiss ir pareigos, pv7." emancipacijos metu negalima sudaryti
santuokos.
5agal veiksnumo turin' isiskiria"
M asmenys iki #1 met%. NC8 (.. str.O tokie asmenys gali sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, kurie
susij& su nauda neatlygintinai ir su nepilnameio l% panaudojimu susijusius santykius. +okiems asmenims
nustatoma globa.
M asmenys nuo #1 m. iki #E met%. 4ie asmenys turi dalin' civilin' veiksnum). :iems suteikiami platesni
'galiojimai sudarant sandorius. NC8 (.E str. O. <ustatoma rpyba. Sandorius gali sudaryti pats asmuo,
turdamas sutikim). 5ajamomis taip pat gali disponuoti pats asmuo. +aiau jei jis pinigus vaisto, teismas turi
galimyb& apriboti galimyb& sudaryti tokius sandorius. 8ai asmenys sudaro sandorius be tv% sutikimo, jei gali
t) sandor' patvirtinti. NC8 #.0/ str.O. Calima apriboti ir asmen% veiksnum) nuo #1 iki #E m.
M asmenys nuo #E met%.
Vertinant ar sandoris yra smulkus buitinis reikia nustatyti santykio pobd' Bar skirti kasdienai, pv7." laikraio
pirkimas$, taip pat sandorio sum). +ai yra vertinamieji kriterijai. i7ik) prisiima visai veiksnus asmuo, o ne
nepilnametis.
Sandoriai, kurie susij& su nauda neatlygintinai. +ai ne tik dovanojimo sutartys, t.y. ne tik pinigine, bet ir teisine
prasme. >ovanojimo sutartyje gali bti ne tik pinigai, bet ir atleidimas nuo prievols ar kt.
Sandoriai, susij& su nepilnamei% udirbtu ar tv% suteikt% l% panaudojimo. Sandoriai galimi jei jiems
nenustatyta privaloma notarin ar kita speciali 3orma.
;statymai nustato ir nepilnamei% iki #1 m. sutartin& atsakomyb& NC8 (.. str. 1 d.O. sandorio alis yra
nepilnametis, taip pat deliktins atsakomybs atvejis. 8alts s)voka ia suprantama speci3ikai" ia vertinama ar
tvai ir globjai tinkamai vykd savo pareigas, pv7." jei asmuo idau lang), tada tvai netinkamai aukljo.
/smens pripa'inimas neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Calimyb apriboti asmens veiksnum) sudaroma vadovaujantis dviem tikslais" paties asmens ir civilins
apyvartos, trei%j% asmen% naudai.
NC8 (.#- str.O. neveiksniu pripa'stama tik dl psicQins ligos ir silpnaprotysts. +okiam asmeniui nustatoma
globa. 5ripa'stama neveiksniu teismo sprendimu, kur' vliau galima panaikinti.
!smens pripainimas ribotai veiksniu, siejamas su galimybe apriboti jo turtines teises. NC8 (.## str.O. jei asmuo
susituok&s ir ilaidus, tai gali bti apribojamas jo veiksnumas. , nra bankroto institutoX :ei L!
#*
pradjo versl) ir jam nepasisek&, tai skolos j' persekios, o jei lugs :!, tai steigjas savo pinigais neatsako.
ribotai veiksniam asmeniui nustatomos tik tam tikros ribos, veiksmai, kuri% jis negali atlikti.
(uolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta
<uolatin gyvenamoji vieta. :i yra kriterijus, pagal kur' nustatoma asmeniui taikoma teis. Cyvenamoji vieta,
tai ta vieta, kur asmuo 3aktikai, 3i7ikai gyvena.
<uolatin gyvenamoji vieta yra valstyb.
Vienas i bd% nustatyti gyvenam)j) viet) yra gyvenamosios vietos deklaracija. :i svarbi civiliniame procese,
tai vieta ' kuri) siuniami iekiniai. NC8 (.#. str. *d.O asmuo privalo praneti asmeniui apie pasikeitusi)
gyvenam)j) viet).
/smens paskelbimas ne'inia kur esan)iu ar mirusiu
:ei asmuo nesirodo namie, atsiranda trukdiai kitiems 'gyvendinti savo teises. De to, kyla klausimas ar jis
apskritai gyvas.
<einia kur esaniu asmuo pripa'stamas, kai # metus nra duomen% apie jo buvimo viet). 4iuo atveju
steigiama laikina neinia kur esanio asmens turto apsauga. <einia kur esaniu asmuo laikoma nuo teismo
sprendimo 'siteisjimo dienos. Santuoka negali bti atnaujinama jei sudaryta nauja.
!smuo pripa'stamas mirusiu jei nepasirodo savo gyvenamojoje vietoje *m. ir nra duomen%, kur jis yra, arba
dingo tokiomis aplinkybmis, kurios sudaro mirties grsm& B0 mn.$. Speci3in taisykl taikoma kariams B(
metai$. 8ai teismas pripa'sta asmen' mirusiu, tai prilyginama jo miriai. Sprendimas paskelbti mirusiu
'sigalioja nuo jame nurodytos datos ar nuo 'sigaliojimo. !tsiranda pasekms dl turtini% ir asmenini% neturtini%
santyki%. !tsiranda paveldjimo teis. Santuoka paskelbtam mirusiu asmeniui gr'us neatnaujinama. <egalima
reikalauti turto gr)inimo, nebent yra svarbios aplinkybs.
Fra ? veiksnumo grups"
#$ <eveiksns asmenys iki #1 met%9
($ <e visikai veiksns asmenys nuo #1 iki #E m.
*$ Visikai veiksns asmenys nuo #E m.
1$ !smenys teismo pripainti neveiksniais.
?$ !smenys, kuri% veiksnumas apribotas teismo.
5re7iumuojama, kad asmenys iki #E met% yra veiksns, jei ne'rodyta kitaip.
+eisnumo ir veiksnumo institutas Budaviniams$"
#$ ;vyki% ar aplinkybi% scQema9
($ !plinkybi% anali7 ir struktra.
*$ Santyki% kvali3ikavimo klausimas9
1$ 8lausimas dl teisnumo ir veiksnumo ribojim%9
?$ Valios ireikimo galiojimas9
Situacija" girtas obertas gr'ta igr&s, susivaidija su buto nuomininke ir pasiada nuo kito mnesio
isikraustyti. yte atsikl&s jis ito neatsimena, o nuominink turi nauj) nuomotoj).
M <ustatyti kokie santykiai sieja alis. +ai sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys i sutartins teiss normos.
M <ustatyti ar oberto valios ireikimas tapo 'pareigojaniu. :is buvo girtas ir triukmavo, taiau jo
veiksnumas nebuvo apribotas.
M !r toks valios ireikimas galioja. !r 'manoma ataukti vali)X
#1
Situacija" septyniolikmetis asmuo prie pat savo gimtadien' usako mu7ikantus u (--- ,t. Vakarlio metu
jubiliatas susipa'sta su teisininku, kuris jam pasako, kad vaikinas sandor' gali ginyti, nes dar nebuvo
pilnametis sudarydamas sandor', todl neturjo visiko veiksnumo. yte jis atsisako mokti mu7ikantams dl
tos prieasties.
M 8as yra sutarties alys. +ai mu7ikantai ir nepilnametis.
M 8adangi asmuo dar buvo nepilnametis, tai reikia nustatyti" ar tai smulkus buitinis sandoris, ar asmeninis
sandoris neatlygintinai ar disponavimas savo teismis. :ei buvo panaudotos los, kuriomis gali disponuoti pats
asmuo, tada sudarant sandor' nereikia tv% sutikimo. kadangi udavinyje apie tv% sutikim) neusiminta, tai
sandor' sudar pats nepilnametis.
M +ada anali7uojamas nepilnameio elgesys. 5o vidurnakio jis ir toliau usakinja dainas taigi pritaria tokiam
sandoriui.
!ivilins b+kls aktai
NC8 (.#E str.O
Jg7istuoja tam tikri juridiniai 3aktai, kurie yra svarbs valstybei. +ai yra 'raas atliekamas metrikacijos
'staigoje. 5artneryst registruojama ne civilinje metrikacijoje, bet gyventoj% registre. 4iuo atveju reikt% taikyti
tam tikras 3aktines aplinkybes, pv7." igyventi kartu tam tikr) laik). +aiau ,ietuvoje to nra, nes bijoma tos
paios lyties asmen% partnerysts.
Calioja civilins bkls akto teisingumo pre7umpcija" civilins bkls aktai, kurie 'ra 'registruoti laikomi
teisingais jei ne'rodyta kitaip.
&peci4ins 2/ teiss
4iuo atveju susiklosto absoliuts teisiniai santykiai. 4ios teis neturi ekonominio turinio, taigi negali bti
'vertintos pinigais. +aip pat ios teiss neatskiriamos nuo asmens. :os 'gyjamos 'statymo pagrindu, todl
nepriklauso nuo kit% asmen% valios. :oms taikomi speci3iniai gynimo bdai, pv7." paneigti orum) eminanias
inias.
+ai yra mogaus teis ' vard), privat% gyvenim), asmens garb ir orumas. 5v7." jei paeista teis ' privat%
gyvenim) ir atvai7d) galima reikalauti turtins ir neturtins alos atlyginimo. ;statymo pre7iumuojama, kad
neturtin ala buvo, jei 'rodomas jos dydis.
+eis ' vard). !pie vardo pakeitim) reikalaujama praneti kreditoriams.
eikia atskirti teis& ' atvai7d), nuo teiss ' privat% gyvenim). 5v7." jei pre7identas nu3otogra3uojamas privaioje
erdvje ir nuotrauka panaudota vieojoje erdvje, tai paeidiamos abi jo teiss. :ie nuotrauka padaryta
vieojoje erdvje, tada paeidiama tik teis ' atvai7d).
!tvai7du laikoma jei galima identi3ikuoti asmen', todl nebtinai turi bti matomas veidas. !tvai7do gamybai ir
platinimui reikalingas sutikimas, pagal ,!+. :ei atvai7das panaudotas be sutikimo, tai yra deliktin atsakomyb,
o jei su sutikimu 2 tai jau sutartin atsakomyb. Vieiesiems asmenims ios teiss taikomos siauriau.
Vieais L! laikoma dl uimamos visuomenins padties, pareig%, vienadieniai. Cynimo bdas, taikomas
atvai7dui" prevencinis iekinys, udraudiama platinti. ibojimai i JP++ byl%.
5agal JP++ praktik) irima ar eg7istuoja tokie kriterijai"
#$ ar ribojimas yra nustatytas 'statymu9
($ ar toks ribojimas btinas demokratinje visuomenje9
*$ ar yra tikslas apginti visuotinai pripa'stamas vertybes9
1$ ar toks kiimasis yra proporcingas9
#?
,!+ nutartis (--..##.#* c.b. <r." *8 2 * 2 1EE. Blaikratis paskelb, kad asmuo sukiavo, o teismas pripaino,
kad laikratis paeid asmens teis&.$
<e tik inios, bet ir j% gavimo procesas turi bti teistas BP. Pvagulio byla" paeista jo teis ' privat%
gyvenim). $
Carbs ir orumo gynimas. 6arb 0 tai asmens socialinis ,vertinimas, orumas 0 tai asmens paties savs
,vertinimas.
Svarbu 'vertinti, kas buvo in3ormacijos skleidjas. +inkamo atsakovo nustatymas" jei visuomens in3ormavimo
priemon nenurodo paeidjo, tai atsako ji pati ir turi atlyginti padaryt) al). A visuomens in3ormavimo
priemons reikalaujama ne tikslumo, o s)iningumo. 8ai kalbama apie kritik), tada svarbu nustatyti ar tai
vieam, ar privaiam asmeniui taikoma. Svarbu skirti, kur reikiama nuomon, o kur pateikiama in3ormacija.
Calima reikalauti turtins ir neturtins alos atlyginimo. +urtin ala 2 tai netektos pajamos, neturtin ala
negali bti pagrindas asmeniui nepagr'stai praturtti.
10 tema
Sandoriai
&andorio s"voka
,egalin sandorio s)voka apibrta C8 #.0* str. # d. GSandoriais laikomi asmen% veiksmai, kurias siekiama
sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. G
,aisvai sudaromi sandoriai yra kertinis rinkos elementas.
A sandorio s)vokos galima nustatyti iuos sandorio elementus"
#$ tai yra valinis aktas Bmogaus veiksmas$. +uo jis skiriasi nuo 'vyki%.
($ tai teistas veiksmas9
*$ sandoris yra s)moningai nukreiptas ' teisini% padarini% Bcivilini% teisini% santyki% atsiradim), pasikeitim),
pasibaigim)$ atsiradim)9
1$ sukelia teisines pasekmes civilini% santyki% s3eroje.
+aigi sandoris, kaip minta, yra valinis aktas. :am bdingi tam tikri psicQologiniai poymiai"
#$ vidinis noras9
($ iorin valia, tai reikia, kad valia turi bti ireikta. valios ireikimas gali bti"
A$ +iesioginis ireikimas"
a$ odiu9
b$ ratu"
M tiesiogiai ratu Bpasiraant$
M netiesiogiai Bvieai paskelbiant$
AA$ <etiesioginis valios ireikimas. +ai yra konkliudentiniai veiksmai.
AAA$ Valia taip pat gali bti ireikta tyljimu, bet tik sutartyje ar 'statyme numatytais atvejais.
Valios ireikimas yra tik vienas i sandorio sudarymo element%. >ar gali bti btini ie sandorio elementai"
#$ Subjektikumo reikalavimas.
($ +urinio reikalavimas.
*$ Lormos reikalavimas.
Sandorio sudarymui btini du elementai. Valios ireikimas yra objektyvus 3aktas, kuris gali bti 'rodinjamas.
Dtini elementai"
#0
a$ Subjektikumo elementas9
b$ 6bjektikumo elementas.
Svarbesnis elementas common laY tradicijoje yra objektyvusis valios ireikimo elementas. 8ontinentins teiss
valstybse danai pripa'stamas subjektyvaus elemento prioritetas.
,abai svarbu, kad vidin valia ir valios iorinis ireikimas sutapt%.
7otyvas 0 tai paskata, tikslas, dl kurio sudaromas sandoris. :is yra u sandorio rib%, todl vertinant ar alis
vali) ireik tinkamai, neatsivelgiama ' motyvus, jeigu motyvas nra 'trauktas ' sandorio turin'.
Valios ireikimas turt% sietis su teisini% pasekmi% sukrimu. Calimos tokios situacijos, kai asmens valia
ireikiama netiesiogiai, o kompiuterins tecQnikos pagalba. +ada valios ireikimu laikomas tecQnikos
paruoimas, reikiamos programos instaliavimas.
%agrindas (causa) 0 tai tipinis teisinis rezultatas, kuris turi b+ti pasiektas. :ei sandorio teisinis tikslas
nesutampa su tikruoju tikslu, tada sandoris laikomas tariamu arba apsimestiniu.
5agrindas paprastai yra btinas sandorio elementas, kuris gali bti nenustatytas, tik jei tai 'tvirtinta 'statyme.
5agrindo neteistumas gali lemti sandorio negaliojim). 5agrindo svarba pripa'stama tiek ,ietuvos, tiek kit%
ali% teiss doktrinos. De sandori%, kurie turi pagrind), yra toki% kurie pagrindo neturi 2 abstrakts sandoriai,
pv7." vekseliai.
C8 #.0? str. GValios ireikimas vieu skelbimuH sunkiai pritaikomas praktikoje.
&andori klasi4ikacija
<ra baigtinio sandori% s)rao. 5ati sandorio s)voka yra teisin abstrakcija. Sandoriai klasi3ikuojami pagal
'vairius pagrindus"
A) %agal sandorio ali skai)i"
#$ Vienaaliai sandoriai. !pibrimas pateiktas C8 #.0* str. * d. GVienaaliu laikomas sandoris, kuriam
sudaryti pakanka vienos alies valios.H Svarbu tai, kad vienas asmuo negali primesti valios kitai aliai BC8 #.0*
str. 1 d.$. 5asekms atsiranda tik sandorio aliai. 4is sandori% tipas ypatingai danai naudojamas daiktinje
teisje, dl bendraturi% santyki%. :ei nra sandorio pabaigos nustatyto termino, tada jis neterminuotas.
($ >vialiai sandoriai. !pibrimas pateiktas C8 #.0* str. 0 d. G>vialiu laikomas sandoris, kuriam sudaryti
btina dviej% ali% suderinta valia.H. Svarbu yra skirti, kas yra sandorio alis, ir kas yra sandorio dalyvis. +ai ne
tas patsZZZ :ame turi btinai bti suderinta abiej% ali% valia. <ebtinai tai turi bti priepriein valia. >vialiai
sandoriai vadinami sutartimis. :% pavadinimas B'vardijimas$ ne visada yra svarbus nustatant ali% vali).
>vialiai sandoriai skirstomi '"
a$ !tlygintinius. 8ai kiekviena i alis u savo veiksm) ar daikt) gauna priepriein' veiksm) ar daikt).
:ie skirstomi '"
M Jkvivalentinius sandorius. 8ai kiekvienos i sutarties ali% gaunama nauda yra apskaiiuojama ir
apibriama.
Mi7ikos sutartis. 8ai ali% nauda negali bti nustatyta sandorio sudarymo metu, pv7." draudimo sutartis, renta.
b$ <eatlygintinius. 8ai prieprieinio alies veiksmo nra.
i praktins puss, sandoriuose reikia vertinti ne tik pagrindines teisines pasekmes, bet ir alutines.
5aios sutartys gali bti skirstomos '"
!$ Vienaales sutartis. :os common laY tradicijoje nepripa'stamos. +ai ov7." dovanojimo, panaudos sutartis.
#.
D$ >viales sutartis.
*$ >augiaales sutartis. +ai daugia nei dvej% ali% valios ireikimas. Siekiama bendro tikslo, tai pv7."
jungtins veiklos sutartis.
AA$ %agal sandorio sudarymo moment"#
#$ ealiniai sandoriai. +okiems sandoriams btinas veiksmo atlikimas, pv7." paskolos, dovanojimo sutartis.
($ 8onsensualiniai sandoriai. :ie laikomi sudarytais nuo pat sudarymo momento, kai alys susitaria
!biej% ri% sandoriai, be nurodyto esminio skirtumo, 'statymo numatytais atvejais gali bti ireikti tik
'statym% nurodyta 3orma. ealinis sandoris [ susitarimas I\ valios ireikimas I\ sandorio sudarymas nurodyta
3orma. A praktins puss, 3ormuluojant paskolos sutart' labai svarbu nurodyti ar pati sutartis yra pinig%
perdavimo 'rodymas Bypa grynais pinigais$.
Fra svarbu skirti 3aktin' sutarties 'vykdym) ir jos sudarym). :ei vykdymo ir sudarymo momentas sutampa, tai
nereikia kad sutartis realin. :i yra konsensualin.
AAA$ %agal sutarties pagrind" sandoriai skirstomi ,#
#$ 8au7aliniai sandoriai 2 sandoriais susieti su tam tikru pagrindu.
($ !bstrakts sandoriai 2 sandoriai, neturintys pagrindo.
AV$ %agal tai, ar teisini padarini atsiradimas yra susietas su tam tikru terminu#
#$ +erminuoti sandoriai"
a$ !tidedamieji
b$ <aikinamieji
c$ 5akeiiantieji.
($ <eterminuoti sandoriai.
V$ Liduciariniai sandoriai iskiriami, todl, kad ia ypating) reikm& turi ali% tarpusavio pasitikjimas. 4iuose
sandoriuose viena alis veikia daniausiai veikia kitos alies interesais, pv7." atstovavimo santykiai.
5asitikjimo praradimas iuose sandoriuose yra sandorio nutraukimo pagrindas.
VA$ %agal tai, ar yra s"lyga#
#$ S)lyginiai. !pibrimas nurodytas C8 #.00 str. # d. G+eisi% ir pareig% atsiradim), pasikeitim) ar pabaig)
sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikr% s)lyg% buvimo ar nebuvimo.H. 4ie sandoriai pagal s)lygos
tip) skirstomi '"
M !tidedamieji
M <aikinamieji
M 5akeiiamieji.
Su s)lygos buvimu gali bti susietas ir visas sandoris, ir tam tikra jo dalis. ,abai svarbu yra apibrti ir
identi3ikuoti s)lyg). +ai gali bti tiek veiksmas Bmogaus sukeltas$, tiek 'vykis Bnepriklauso nuo mogaus$.
Veiksmas kaip s)lyga gali bti tik tuo atveju, kai nra visikai priklausomas nuo skolininko valios. Veiksmai
gali nuo ali% valios nepriklausyti, s)lyginai priklausyti arba nepriklausyti.
($ Des)lyginiai sandoriai.
S)lygos poymiai"
a$ tai bsima aplinkyb. :ie aplinkyb jau yra inoma, tada C8 #.0E str.
b$ tai neinoma arba tiktina aplinkyb. :ei aplinkyb inoma, tada ji vadinama terminu, pv7." mirtis.
c$ +ai objektyviai galima aplinkyb9
d$ +eistumo reikalavimas, kuris yra atskleistas C8 #.00 str. #d.
#E

&andorio galiojimo s"lygos
De valios ireikimo btina tam tikr% teisikai reikming% element% visuma. Jlement% nebuvimas gali lemti
sandorio negaliojim) arba speci3ini% teis% atsiradim), pv7." restitucija.
#$ Subjektai. 4i s)lyga btina sandorio galiojimui. +uri turti civilin' teisin' subjektikum) arba sandorin'
veiksnum).
($ 4ali% valia ir valios ireikimo bdai. Svarbi i% element% vienov Bsuderinamumas$. +aip pat labai svarbu
tai, kaip 3ormavosi sandorio ali% valia ir ar nebuvo veiksm%, ikreipiani% sandorio ali% vali). Valia turi bti
ireikta 'statym% nustatyta 3orma.
*$ Sandorio 3orma. +ai bdas, kuriuo sandorio alys ireikia savo vali). Cali bti valia ireikta"
a$ Podiu. +ai reglamentuoja C8 #..( str. tokia 3orma sandoriai gali bti sudaromi tik tuo atveju, kai 'statymas
nenumato kitokios sandorio sudarymo 3ormos. Calimi trys atvejai.
b$ atu"
paprasta raytin
kvali3ikuota raytin, kuri gali bti privaloma notarin, arba alys paios gali nusistatyti.
c$ Sandoris sudaromas elektroninmis priemonmis. +ai reglamentuoja C8 #..* str. ( d.
>l tradicikai susi3ormavusio 3ormali7mo nustatomi dar kiti sandorio 3ormos reikalavimai reikalingi tam, kad"
M 4ali% interesai, kad bt% galima 'rodyti sandorio sudarymo 3akt).
M dl sutarties sudtingumo, alys nors ir bdamos s)iningos gali pamirti sutarties turin'.
M trei%j% asmen% interes% apsaugos tikslu.
M siekiant apsaugoti silpnesn& sandorio al'.
M palengvinti, jei prireiks, 'rodinjim) civiliniame procese.
Sandorio sudarymas ratu reikia ne tik jo suraym) ratika 3orma, bet ir jo pasiraym). Sandor' pasirayti turi
pati sandorio alis, arba atstovai, jei sandoris sudaromas per atstovus.
C8 #. .0 str.
<otarins 3ormos reikalavimas yra iimtinis BC8 #..1 str.$ ir yra taikomos tik dl nekilnojamojo daikto
daiktini% teisi% perleidimo, vedyb% ir kiti 'statyme numatyti sandoriai. Dtinas notarines 3ormas nustato
kodeksasZZZ
1$ Sandorio registracija gali turti dvejop) reikm&"
#$ >eklaratyvin Bivieinimo$. Sandoris bet kokiu atveju 'sigalioja nuo tada, kai yra sudaromas.
($ 8onstitutyvin&. +ai reikia, kad priklausomai nuo registracijos buvimo ar nebuvimo priklauso sandorio
galiojimas. +oks sandoris 'sigalioja tik j' 'registravus, nuo 'registravimo momento. 5v7. servitutas.
+aiau svarbu yra tai, kad sandorio registravimo nesilaikymas nra sandorio negaliojimo pagrindas, nebent
registravimo privalomumas bt% imperatyviai nustatytas 'statyme.
1$ Sandorio turinio teistumas. +ai sudaromo sandorio s)lyg% visuma. :is turi bti teistas. 5agr'stai neteistu
turiniu laikomas tik toks turinys, kuris prietarauja imperatyvioms 'statymo normoms. +eistumas vertinamas
civilins teiss prasme. ,!+ c. b. <r. *8 2 * 2 0(K(--* data" (--*.-#.(-
?$ #. 0/ str. reglamentuojama sandorio sudarymo vieta.
&andori negaliojimas
Sandorio galiojimas priklauso nuo btin% element% buvimo. :ei yra element% yd%, jie nesukelia teisini%
padarini%.
#/
4io instituto reikm"
#$ apsaugo s)ining) al'9
($ Sandorio negaliojimas utikrina vieojo intereso apsaug)9
*$ Civilini% teisini% santyki% stabilumo utikrinimas.
<egaliojani% sandori% rys"
A$ <iekiniai sandoriai. NC8 #..E str.O :ie negalioja nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Aekin' dl sandorio
pripainimo niekiniu gali pareikti bet kuris suinteresuotas asmuo. +eismas sandor' niekiniu gali skelbti eR
o33icio, bet tik tuo atveju, jei sandorio negaliojimo pagrindas yra akivai7dus, . <iekinis sandoris negalioja nuo
pat sudarymo, bet danai tai negaliojimo pagrindai nra akivai7ds, todl tai sprendia teismas. <iekinio
sandorio alys negali patvirtinti, nes ia yra svarbus vieasis interesas. Sandoriai yra laikomi niekiniais tik
'statym% nustatytais atvejais.
AA$ <uginijami sandoriai. NC8 #..E str. (d.O <egalioja nuo to laiko, kai yra teismo sprendimas. Aekin' gali
pareikti tik 'statyme nustatyti subjektai. ]ia akivai7desnis privatus interesas. +aigi 'statymas numato galimyb&
patvirtinti sandor'. +eisins pasekms atsiranda nuo 'sigaliojimo momento ir galioja iki nuginijimo momento.
:ei al' tenkina, pasekms gali bti paliktos. +eismai negali eR o33icio konstatuot, kad sandoris yra
nuginijamas. Sandorio patvirtinimas NC8 #../ str. ( d.O. 4alys turi du pasirinkimus, patvirtinti sandor' ar j'
nuginyti. Sandorio patvirtinimas taip pat yra sandorio patvirtinimas.
NC8 (.. str.O paprastai tyljimas laikomas sandorio nepatvirtinimu, taiau kai sandor' praoma patvirtinti
pilnameio, kur' jis sudar bdamas nepilnametis, tai tyljimas laikomas patvirtinimu.
Sandori% negaliojimo pasekms"
M Cali bti taikomas visam sandoriui ar jo daliai.
M 5askelbtas negaliojaniu sandoris nesukelia teisini% pasekmi%, kuri% buvo siekiama sandoriu.
M NC8 #./? str,O nustatytas negaliojimo pradios momentas. Sandoris laikomas negaliojaniu nuo teismo
sprendimo dienos, bendroji taisykl yra tokia, kad jie negalioja nuo pat sandorio sudarymo.
M pagrindin sandorio negaliojimo pasekm yra restitucija. ji gali bti" MVienaal9 M>vial9 M<etaikoma nei
vienai i ali%. NC8 0 knyga #- skyrius, paskaityti C8O
M papildomos pasekms tokios" #$ turtins alos atlyginimas9 ($ neturtins alos atlyginimas, kuris taikomas tik
'statym% nustatytais atvejais. >l to negali susitarti paios alys.
5agal sandorio elementus, negaliojantys sandoriai skirstomi"
#$ Sandoriai su subjekt% trkumais NC8 #.E( 2 #.E* str.O, NC8 #.E1 2 #.E0 str.O.
($ +urinio trkumai" NC8 #.E- 2 #.E# str.O
*$ Valios trkumai NC8 #.E/ 2 #./( str., #.E0 str., #.E. str.O
1$ Sandorio 3ormos ydos NC8 #./* str.O
*ariamas sandoris. +ai sandoris turintis paslpt) s)lyg). +okie sandoriai realiai nevykdomi. :is priskiriamas prie
niekini% sandori%. 4alys turi atlikti visus veiksmus siekdamos teisini% pasekmi%.
/psimestinis sandoris. 4alys vien) sandor' nori pridengti kitu. :is laikomas niekiniu, nes turi valios yd).
+ikrasis sandoris gali bti galiojantis jei neprietarauja 'statymams.
&andoris, sudarytas suklydimo atveju. 4is sandoris nuginijamas. +uri eg7istuoti tokios aplinkybs"
8laidos 3aktas. +uri eg7istuoti kitokios aplinkybs, nei 'sivai7davo klydusi alis.
8laida turi turti esmin& reikm&. NC8 #./- str. 1 d.O
(-
>l suklydimo neturi bti klydusios alies kalts. :ei ji nebuvo rpestinga, turi prisiimti ri7ik). i7ikos
prisimimas kiekvienu atveju vertinamas skirtingai. +aip pat turi galioti s)iningumo principas" turi bti
atskleista esmin in3ormacija.
&andoris sudarytas dl apgauls. NC8 #./# str.O. apgaul gali bti ir aktyvs veiksmai ir nutyljimas.
&andoris su turinio tr+kumais. NC8 #.E- str.O
5ats C8 nepateikia Gimperatyvios 'statymo normosH apibrimo. Amperatyvumas skirtas apriboti nuginijam%
sandori% pagrindus, jei paeidiamos esmins, svarbiausios normos. Cali bti 'vardijamas arba ne. Amperatyvi%
'statymo norm% negalima paeisti.
>l po'statymini% akt% painiava didesn. <egalioja, jei randama 'statymo norma Bpagrindas$.
NC8 #.E# str.O sandorio negaliojimas dl vieosios tvarkos. +ai labai sunku 'rodyti.
!! tema
Atstovavimas
;galiojimas parduoti but)" du sandoriai" pirkimo 2 pardavimo ir 'galiojimo.
Sandorius L! sudaro patys arba per atstovus. !tstovavimo institutas eg7istuoja tam, kad palengvint% civilin&
apyvart) dl asmens uimtumo, ini% stygiaus Bkai asmuo nesupranta teisini% sandori% aplinkybi%, teismai
teigia, kad tokiu atveju asmuo turjo turti atstov)$, pats vienas asmuo negali sudaryti daug sandori%, pv7."
'mons direktorius negali sdti prie kasos. 8artais asmuo pats dl savo pobdio negali dalyvauti civilinje
apyvartoje, pv7." :! savo sandorius sudaro per valdymo organus, taip pat vaikai negali ireikti savo valios.
!tstovas gali sudaryti visus sandorius, iskyrus dl asmeninio ir imperatyvaus pobdio, pv7." santuoka,
testamentas, vedyb% sutartis. +aip pat galimi kiti atvejai, kai draudiama sudaryti pats asmuo ir jo atstovas BC8
(.#*1 str.$
!tstovavimo santyki% metu susiklosto santykiai tarp trij% ali%"
#$ atstovaujamojo9
($ atstovo9
*$ treiojo asmens
/tstovavimas 0 tai civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu
atstovas, remdamasis ,statymu, administravimo aktu ar sandoriu jam suteiktas atstovavimo ribas, sudaro
sandorius ir atstovaujamojo vardu atlieka juridin reikm turin)ius veiksmus, kurie sukuria teisini padarini#
sukuria pakei)ia ar panaikina civilines teises ir pareigas atstovaujamajam.
!tstovavimo poymiai"
#$ Susiklosto vidiniai santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo ir ioriniai santykiai 2 tarp atstovo ir treiojo
asmens.
($ !tstovas veikia atstovaujamojo vardu ir s)skaita.
*$ !tstovas turi veikti nevirydamas 'galiojim%.
!tstovavimo santykiams bdingas tiesioginis e3ektas 2 teisins pasekms tarp atstovo ir atstovaujamojo
susiklosto tiesiogiai, o jei viskas gerai, tarp treiojo asmens ir atstovo nesusiklosto jokie tiesioginiai santykiai.
De to, atstovavimo santykiai vadinami 3iduciariniais Bpasitikjimo$ teisiniais santykiais. ]ia labai svarbus
asmen% tarpusavio pasitikjimas.
(#
!tstovavimo santyki% subjektai"
#$ !tstovas 2 3aktikai veikiantis asmuo. +ai gali bti veiksns L! ir :!.
($ !tstovaujamasis 2 bet koks asmuo, kuriam atstovaujama.
*$ +reiasis asmuo.
Svarbu atskirti atstovavim) nuo"
#$ :! organ% veiklos. 8ai veikia :!, tai laikoma, kad jis veikia pats, nes jis kitokiu bdu veikti negali.
($ Laktini% pavedim% vykdymo, pv7." nuneti paduot) daikt). Savo vali) atstovavimo sutartyje ireikia
atstovas.
*$ !tstovavimu nra laikomas pasiraymas u kit) asmen' BC8 #..0 str.$, nes vali) ireikia tas pats asmuo.
1$ Sutikimo davimas ribotai veiksniam asmeniui, nes jam reikia tik patvirtinimo.
?$ Veiksmai treiojo asmens naudai, pv7." tvai vaikams.
0$ <uo paslpto atstovavimo 2 kai veikiama savo vardu, bet kito s)skaita, pv7." komisas, prekybos agento
veikla.
5avedimo santykiuose asmuo veikia kaip atstovas. !tstovavimas gali bti paslptas ir gali bti atskleistas
Bmatoma kieno vardu veikiama$.
/tstovavimo r+ys#
1) savanorikas atstovavimas. :is atsiranda tada, kai atstovaujamasis nori geriau utikrinti savo teises.
3) !tsirandantis 'statym% Bplai)ja prasme$ pagrindu. +ai gali bti tiek 'statymas, tiek sandoris, tiek teismo
sprendimas, administracinio akto pagrindu.
8) Dtinasis arba privalomas atstovavimas.
%er atstov" sudaryto sandorio teisins pasekms (!9 3.188 str. 3d.)
:ei norima, kad per atstov) sudarytas sandoris turt% teisni% pasekmi%, tai tam btinos dvi s)lygos"
#$ atstovas neviryt% savo 'galiojim%9
($ atstovavimo 3aktas turi bti atskleistas. :is gali bti aikiai ireiktas arba numanomas. BC8 (.#** str. ( d.$.
tam btinos dvi s)lygos" atstovaujamojo elgesys tai turi duoti numanyti ir treiajam asmeniui turi bti protingas
pagrindas tikti, kad yra atstovavimo santykiai.
Cali bti taip, kad atstovavimo 3aktas yra neatskleistas. +ada nepasireikia tiesioginis e3ektas. Aimtis C8 (.#**
str. *d., kai treiasis asmuo i aplinkybi% turjo suprasti, kad sudaro sandor' su atstovu Btada gr'tama ' C8
(.#** str. ( d.$. taip pat kai aliai neturjo reikms asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris. +eism% praktikoje
ginijami tokie sandoriai, kurie turjo reikm&" kilo abejons dl 3inansinio pajgumo, t.y. ar sandoris
nukreiptas ' L! ar ' :!, taiau tai neturi per didels reikms. +eisins pasekms atsiranda tarp treiojo asmens
ir atstovo. +aiau pagal C8 (. #** str. Ed. jei atstovas neatskleidia atstovavimo 3akto, tai atsako pats atstovas.
Sandoriai be 'galiojim% civilins teiss prasme nereikia, kad jie negali sukelti teisini% pasekmi%, nes juos
galima patvirtinti BC8 (.#** str. 1 2 Ed.$. +apats yra padariniai kai veikiama be 'galiojim% ir 'galiojimai
virijami. +ada sukeliamos pat sandorio sudarymo pradios. 5atvirtinimas gali bti raytinis, odinis ar
konkliudentiniai veiksmai. +yljimas laikomas nepatvirtinimu.
5arduodamas butas maesne nei rinkos kaina. !tstovavimo turin' apibria ne tik atstovo valia, bet kai ji nra
aikiai apibrta tada bendrieji teiss principai 2 protingumas ir s)iningumas. +aip nukrypstama nuo 'galinim%
apimties. +aiau jei treiasis asmuo to neinojo, tada teisins pasekms sukeliamos. ,!+" akivai7di kain%
disproporcija yra pagrindas konstatuoti ali% nes)iningum). Calima gynyba prie atstov). Aimtis C8 (. #**
str. ? d. jei atstovas sandor' 'vykd pagal atstovaujam)j'.
((
+ariamas atstovavimas yra tada, kai i viso nra atstovavimo santyki%. 8artais jie yra numanomi, pv7."
kasinink parduotuvje. !tsakomyb priskiriama atstovaujamajam. ;statymai yra orientuoti ne tik ' treiojo
asmens, bet ir ' atstovaujamojo interesus. pestingumo reikalavimas keliamas ir treiajam asmeniui.
Anteres% kon3liktas BC8 (.#*1 str.$. atribojimas reikia pareig) vengti interes% kon3likto. :ei atstovas veikia su
treiaisiais asmenimis su kuriais j' sieja itin glauds ryiai, tada susikerta interesai tarp atstovaujamojo ir
atstovo. +aip pat tarp atstovo ir trei%j% asmen%. !tstovas negali sudaryti sandori% BC8 (.#*1 str.$ su artimais
giminaiiais, C8 *.#*0 str., *.#*- str.
,!+ (--E.-(.(- nutartis c.b. nr. *8 2 * 2 ##/" atstovas 'galiotas sudaryti main% sutart'. teismas pasisak, kad
artim% giminaii% s)voka turi bti vertinama ir C8 *.#*1, *.#*0 str.
,!+ (--..-..(* nutartis c.b. nr. *8 2 * 2 *#-" teismas pasisak, kad artimos giminysts santykiai tai ne tik
giminysts, bet ir svainysts santykiai. +okie sudaryti atstovo sandoriai yra nuginijami. +oki% sandori%
nuginijimas numatytas C8 (.#*? str. kai virijama suteiktus 'galiojimus. 8ai sandoris vykdomas, bet
nesudaromas jis gali bti, nes nra tada interes% kon3likto, nes nra aikiai ireikta valia, tad atstovas gali bti
abiej% ali%.
Vidini% santyki% turinys turi 'tak) ioriniams santykiams. Vidiniuose santykiuose atstovaujamasis suteikia
atstovui 'galinimus. ;galinimai gali bti suprantami kaip atstovo teis ir pareiga veikti atstovaujamojo vardu.
Aorin 'galinimo ireikimo 3orma 2 'galiojimas BC8 (. #*. str.$. tai 'galiojimo ireikimo 3orma. ;galiojimas 2
tai vienaalis sandoris, kuris gali bti atliekamas tiek sutarties pagrindu, tiek numatytas pavedimu, kad vienas
asmuo veiks kito asmens vardu. :ei atstovas atsisako priimti tada vidiniai santykiai neatsiranda. !tstovas turi
visas atidumo, rpestingumo pareigas. ;galiojimas gali bti vadinamas ir abstrakiu sandoriu, nes nuginijimas
nepanaikina 'galiojimo galiojimo. :' reikia ataukti, kitaip jis ir toliau galioja.
:galiojim r+ys#
#$ Vienkartinis 2 suteikiamas konkreiam veiksmui atlikti.
($ Specialusis 2 suteikiamas tam tikram veiksmui atlikti.
*$ Ceneralinis 2 atstovui suteikiama teis atlikti 'vairaus pobdio veiksmus.
C8 (.#*. str. ( d. minimaliai veikti.
;galiojimas yra terminuotas sandoris BC8 (.#1( str.$. kai nenurodoma sudarymo data jis negalioja, nes ia labai
svarbu ar asmuo 'galiotas. 8ai nenurodyta galiojimo pabaiga, tada jis galioja vienus metus. ,!+ (--E.-(.-E
nutartis c.b. nr. *8 2 * 2 0?" reikia atskirti 'galiojimo ir atstovavimo sutart', nes nuo to priklauso teisins
pasekms. B'galiojimas ir atstovavimo sutartis$
;galiojimas gali bti sudaromas paprasta raytine ir notarine 3orma, kai tai numato 'statymas. <otarin 3orma
C8 (. #*E str. C8 (.#*/ str. numatyta supaprastintas 'galiojimas patvirtintas ne notaro, o kit% asmen%. >l C8
(.#*0 str. (d. kyla daug diskusij%.
%er,galiojimas
;galiojimo reikm tokia, kad atskleistume vidinius santykius tretiesiems asmenims. C8 (.#1* str. numato
reikalavim) pateikti 'galiojim) arba jo kopij). C8 (.#11 str. numatoma pareiga gr)inti 'galiojim). Natidiai
irti kaip 3ormuluojamas 'galiojim% teksto turinysO.
5er'galiojimas numatytas C8 (.#1? str. kai 'galiotinis paveda pavestuosius veiksmus treiajam asmeniui. +ai
galima padaryti tik tada kai tai btina dl susiklosiusi% aplinkybi% ir kai tai leidia pats atstovaujamasis. ]ia
vadovaujamasi bendraisiais teiss principais. Fra reikalavimas, kad per'galiojimo 3orma atitikt% 'galiojimo
3orm). !tstovaujamasis gali bti nepatenkintas per'galiotiniu ir tada is aktas bus panaikintas. :ei 'galiotinis
nein3ormavo apie tai atstovaujamojo tai per'galiotinio padaryta ala tenka 'galiotiniui. ;galiojimas ir
per'galiojimas yra sandoriai, todl jiems taikomi visi sandorio reikalavimai.
(*
;galiojim% pasibaigimas C8 (.#1. str. :ie skirstomi '"
#$ nepriklausanius nuo ali% valios. 8ai viena sandorio alis praranda savo subjektikum) ar kita.
($ priklausantys nuo ali% valios. 8ai alys savo valia jo atsisako.
C8 (.#?- str. nustatyti apribojimai atsisakyti 'galiojim%. +ai yra tada, kai neutikrinama atstovaujamojo
pareiga, kai reikia utikrinti atstovaujamojo turto ar interes% apsaug), iki kol tai bus atstovaujamajam. Sandori%
sudarymas jau esant 'galiojim% pasibaigimo terminui. L! mirus 'galiojimas pasibaigia. C8 (.#1E str. ( d.
laikoma pasibaigus, kai alys inojo ar turjo suinoti.
!tstovavimo pasibaigimas. >vi pareigos"
#$ gr)inti visa tai, kas buvo gauta vykdant pavedim) ar 'galiojim).
($ 5areiga atsiskaityti u atlikt) pavedim).
!tstovavimas tarp L! yra neatlygintinas, tarp :! 2 atlygintinas.
C8 (.#.0 2 (.#E? str. 5rokra. +ai speci3in 'galiojim% ris. :i taikoma verslo santykiams. Subjektai yra
verslininkai ir darbuotojai. 5rokra kaip 'galiojim% ris yra registruojama :! registre. A to seka, kad tretieji
asmenys pagr'stai tikisi, kad turi teis& veikti B(.#E( str.$. 5rokra suteikia prokuristui teis& atlikti visis veiksmus,
susijusius su verslu, iskyrus C8 (.#./ str. B'mons vadovas turi duoti 'galiojim) dl <+$. ]ia negalimas
per'galiojimas.
!tstovavimas :! gali bti pagal 'galiojim), prokr) ar numanom) atstovavim).
8ai vienas kit) atstovauja sutuoktiniai"
NC8 *.(/ str.O santuoka neapriboja sutuoktini% teisnumo ir veiksnumo. NC8 *./( str. *d.O sutuoktinis
sudarydamas dl bendros nuosavybs veikia su kito sutuoktinio sutikimu. Aimtis taikoma dl nekilnojam%
daikt%, 'mons, dl vertybini% popieri%, tokiu atveju privalomas abiej% sutuoktini% sutikimas arba reikalingas
'galiojimas atstovauti sutuoktin'. :ei sutuoktinis vengia duoti sutikim) NC8 *.*( str.O tada j' gali duoti teismas.
Situacija" du broliai atsikuria nuosavybs teis& ' em&. Vienas brolis tvarko dokumentus su kito brolio
'galiojimu. :is parduoda em&. !ntrojo brolio preten7ijos" 'galiojimas yra suklastotas, buvo susitarta inuomoti,
o ne parduoti em&, taip pat jis negavo savo pinig%. eikalaujama pripainti sandor' negaliojaniu ir taikyti
restitucij). <umatyta, kad klastojimo nra.
eikia atskleisti 'galinim), ar nra interes% kon3likto, ar yra pagrindas sandorio negaliojimui.
MAdenti3ikuojami vidiniai ir ioriniai santykiai. Aoriniai santykiai 2 sudaryta pirkimoIpardavimo sutartis.
;galiojimo galiojimo klausimas.
M,!+ nutartis (--..-1.-0 c.b. <r. *8 2 * 2 #?1 Bar nusikaltimas gali bti konstatuojamas civilins teiss
prasmeX Civilins teiss prasme tai nra btina, tik pasakoma, kad galbt padarytas nusikaltimas. :ei nustatyta,
kad 'galiojimas nesuklastotas, laikoma, kad asmuo ireik vali). $
M+aip pat reikia nustatyti, ar treiasis asmuo galjo 'velgti 'galiojimo virijim). :ei atstovaujamasis neapribojo
atstovo veiksm%, tai gali bti bet kas" tiek nuomos, tiek pirkimoIpardavimo sutartis. Vadinasi, treiasis asmuo
yra s)iningas, sandoris negali bti nuginijamas. >l nesumokt% pinig% paduodamas atskiras iekinys.
M ,!+ nutartis (--E.-(.(- c.b. <r." *8 2 * 2 ##/ Bkaip ginamas klausimas dl valios ireikimo trkum%X :ei
yra valios trkum% turi bti ginijamas pats 'galiojimas, o jei keliami klausimai dl 'galiojim% vykdymo 2 tada
atskiras klausimas. +okiu atveju nesprendiami ir restitucijos klausimai.
Duvo 'galiojimas ipirkti em& i valstybs. !tstovas tai ir atliko. +urdamas teis& disponuoti ta eme, jis j)
pardav uovienei, tai yra interes% kon3liktas. +ai reikia sandor' su savimi, kad parduota savo naudai. jis
pasim atlyg'.
(1
Pems sklypas B'galiojimas parduoti$ parduodamas treiajam asmeniui * kartus maesne nei rinkos kaina.
Aorine prasme treiasis asmuo buvo s)iningas. 4iuo atveju tai nra interes% kon3liktas. :is taikomas vidiniams,
o ne ioriniams santykiams.
;galiojimus i usienio valstybs reikalaujama legali7uoti, tai yra reikalingas o3icialaus asmens patvirtinimas.
+ada ms% notarai priima 'galiojimus.
9omercinis atstovavimas
+ai labai sudtinga santyki% grandin. Sudtingumas kyla i agento veiklos speci3ikos.
NC8 (.#?( str. # d.O trys poymiai"
M agentas yra nepriklausomas asmuo.
M agentui tai pagrindin veikla9
M visais atvejais tai atlygintina.
8omercinis atstovavimas gali pasireikti trimis 3ormomis"
#$ +iesiog tarpininkavimo 3unkcija. !gentas suranda klient).
($ ;prastas atstovavimas. Sandoriai sudaromi atstovaujamojo vardu.
*$ <etiesioginis atstovavimas. Sandor' agentas sudaro savo vardu, bet atstovaujamojo interesais.
!gento veiklos garantija yra ta, kad jis turi galti i savo veiklos usidirbti.
!gento veiklos ribojimai gali bti" M!8+FV^S. :is pats negali iekoti sutari%. M5!SFV^S. >raudiama
vykdyti sandorius ieinanius u valstybs rib%.
,abai svarbi sandorio 3orma. NC8 (.#?1 str. *d.O. S)lygos, kurios negalioja jei dl j% nesusitarta ratu.
!tstovaujamojo tyljimas reikia sutikim), pritarim). +ai reikalinga tam, kad utikrintume civilins apyvartos
stabilum).
Sutartis gali bti nutraukiama visais atvejais.
!ntrasis skirsnis taikomas tik ioriniams santykiams.
12 tema
"ekinio senatis# Terminas
+erminas svarbus civilinje teisje, nes su jais siejamos tam tikros teisins pasekms. :ie suteikia aikum),
stabilum).
+ermin% reikm yra ta, kad negalima reikalauti prievols 'vykdymo terminui nepasibaigus. Sujus terminui
taip pat tam tikros pasekms gali pasibaigti. >aniausiai terminas nustatomas skolininko naudai.
*erminas 0 tai laiko momentas, su kuriuo, ,statymu ar ali susitarimu, siejamos tam tikr teisni pasekmi
atsiradimas, pasibaigimas, pasikeitimas. *ai vienas i juridini 4akt. *ai ,vykis, nes nepriklauso nuo 'mogaus
valios.
+erminas gali bti nustatomas"
laiko tarpu9
konkreia data9
(?
'vykiu, kuris btinai 'vyks.
+erminai gali bti nustatyti 'statymu, teismo sprendimu, ali% susitarimu.
5agal sukeliamas pasekmes, terminai skirstomi '"
teis& sukurianius terminus
teis& modi3ikuojanius terminus9
teis& panaikinanius terminus.
5agal termino nustatymo pobd', terminai skirstomi '"
minimalius terminus, pv7." ne maiau kaip # m.
maksimalius terminus, pv7." ne daugiau kaip ( m.
konkretus terminas, pv7." (--E.-0.-1
5agal ali% galimyb& keisti, terminai skirstomi '"
imperatyvius terminus, kuri% alys negali keisti savo susitarimu, pv7." iekinio senatis
dispo7ityvius terminus, kuriuos alys gali keisti savo susitarimu.
>ar terminai skirstomi '"
apibrtus terminus, kurie yra apibrti konkreiu laiko tarpu9
santykinai apibrtus terminus, pv7." per pirm) (--E m. ketvirt'.
5rotingo laiko tarpo terminus, kuriuos ,ietuvoje vengiama taikyti9
<eapibrtus terminus, kai teisinis santykis i esms yra terminuotas, taiau jo pabaiga neaiki, pv7." nuoma,
panauda.
5agal santykius terminai skirstomi '"
bendruosius terminus, kurie yra taikomi visiems tam tikriems santykiams9
specialiuosius terminus, kurie taikomi tam tikrai santyki% grupei9
civilini% teisi% 'gyvendinimo terminai yra labai 'vairs. Calima iskirti"
Civilini% teisi% galiojimo terminus9
+erminus, skirtus reikalavimams i civilini% teisini% santyki% pareikti.
6aliojimo terminas 0 tai terminas, kuriam esant galioja civilin subjektin teis ir galima ,gyvendinti vien" i
trij galimybi.
6arantiniai terminai 0 tai terminai, skirti reikalavimams dl sutarties tr+kum pareikti. ;uos reikia skirti nuo
tinkamumo panaudoti termin, pvz.# garantinis laikotarpis per kur, daiktas neturi sugesti, o tinkamumo 0
laikotarp,, per kur, daiktas suvartojamas.
%retenziniai terminai 0 tai terminai, kurie skirti pretenzijoms , kylan)ioms i civilins teiss pareikti. ;ie b+na
naikinamieji ir atnaujinamieji.
<ekinio senaties terminas 0 tai laiko tarpas, per kur, pa'eista teis gali b+ti ginama teismine tvarka.
(0
!ivilins teiss galiojimo terminai. >ar vadinami civilini% pareig% vykdymo terminais. 8ol galioja vienos alies
teis, tol galioja kitos alies pareiga. Cali bti bendrieji terminai, kurie nustatomi visai prievolei 'vykdyti, ir
daliniai 2 prievolei dalinai 'vykdyti.
+ermin% skaiiavimo taisykls B(--E.-0.-1$"
jei terminas nustatytas metais, pv7." nuo iandien po ( m. B(-#-.-0.-1$
jei terminas nustatytas mnesiais, pv7." indl' padjau * mn. laikotarpiui. B(--E.-/.-1$
jei terminas nustatytas savaitei, tai galioja iki kitos savaits atitinkamos dienos.
Veiksmas atliekamas paskutin& termino dien) iki vidurnakio, arba t) dien) kai baigiasi tos institucijos darbo
laikas NC8 #.#(( str. #d.O. taigi svarbu nustatyti ar tas veiksmas turi bti atliekamas kokioje nors
organi7acijoje.
; termino skaiiavimo laik) 'skaitomos veni% ir o3icialios nedarbo dienos. :ei paskutin termino diena yra
savaitgalis, jis nusikelia (1 valandoms.
+erminai yra skaiiuojami pagal ,ietuvos, o ne pagal usienio laik).
+ermino praleidimo pasekms priklauso nuo termino ries, pv7." praleidus termin) subjektinei pareigai
'vykdyti yra civilinis pareigos paeidimas. jei tai senaties terminas, pv7." dl paveldjimo primimo, tai j'
galima atnaujinti su s)lyga, kad jis buvo praleistas dl svarbi% prieasi%.
<ekinio senatis 0 tai laiko tarpas, per kur, asmuo gali tiktis, kad teismas apgins jo subjektines teises. Senaties
termino tikslas yra utikrinti stabilum) civilinje apyvartoje, kad neikilt% seni kon3liktai. +aip pat tai susij& su
3akto klausimo nustatymu, nes kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau nustatyti 3aktines aplinkybes. +aip pat tai
yra tarsi paskatinimas operatyviai ginti savo teises. Aekinio senatis yra imperatyvi norma NC8 #.#(? str. #( d. ir
#.#(0 str.O. taip yra todl, kad daniausiai sutarties ali% padtis nra lygi.
+iek iekinio senaties, tiek valstybs turto apsauga yra vieo intereso gynimas. 8adangi prioritetas teikiamas
valstybs teisi% gynimui, daniausiai senaties terminai atnaujinami.
Aekinio senat' reikia skirti nuo naikinam%j% termin%, nes kai sueina naikinamasis terminas inyksta pati
subjektin teis.
Senaties termino reikm NC8 #.#*. str.O" senaties termino pasibaigimas yra pagrindas neginti subjektins
teiss. eikia skirti kreipimosi ' teism) ir teiss gynimo terminus. :ei nei viena i ali% nepareik iekinio
senaties, tai teismas nagrins byl), nes pats teismas senaties termino pareikti negali. +aip pat svarbu tai, kad
iekinio senat' galima taikyti tik nagrinjant byl) pirmos instancijos teisme. C58 yra leidiama teismui priimti
dalin' sprendim).
; teism) galima kreiptis net jei iekinio senaties terminas praleistas.
Aekinio senaties terminas gali bti dviej% ri%" bendrasis B#- m.$ ir specialusis BNC8 #.#(? str.O ir specials
'statymai$.
Subjektyvusis iekinio senaties termino momentas" senaties terminas pradedamas skaiiuoti tik kai asmuo
suino apie paeist) teis& NC8 #.#(0 str.O. objektyvusis senaties termino momentas 2 kai terminas
skaiiuojamas nuo tam tikro objektyvaus 3akto ar 'vykio.
Senaties termino reikm"
#$ suteikti asmeniui galimyb& apginti savo paeist) teis&.
($ Stikrinti civilini% teisini% santyki% stabilum) ir ukirsti keli) begaliniam bylinjimuisi.
*$ 5askatinti asmen' kuo greiiau ginti savo paeist) teis&.
(.
1$ 5alengvinti 'rodinjimo proces).
Sutrumpinti iekinio senaties terminai"
# mn. 2 taikomas i konkurso re7ultat% atsirandantiems reikalavimams.
* mn. 2 taikomas reikalavimams pripainti :! organ% sprendimus negaliojaniais.
0 mn. 2 taikomas iekiniams dl netesyb% Bbaudos, delspinigi%$ iiekojimo9 iekiniams dl parduot% daikt%
trkum%9 i ryi% 'moni% santyki% su klientais atsirandantiems reikalavimams, jei siuntos buvo siuniamos
,ietuvoje.
# m. 2 i ryi% 'moni% santyki% su klientais atsirandantiems reikalavimams, jei siuntos siuniamos ' usien'9
i draudimo sutari% atsirandantiems reikalavimams.
* m. 2 reikalavimams dl padarytos alos atlyginimo.
? m. 2 iekiniams dl palkan% ir kit% periodini% imok% iiekojimo.
4ali% susitarimu pakeisti iekinio senaties terminus ir j% skaiiavimo tvark) keisti draudiama.
,!+ senato apvalga (--(.#(.(( dl , 'statym% taikant iekinio senat'.
,!+ nutartis c.b. <r. *8 2 * 2 1.0. Bnuosavybs teiss suvarymas yra t&stinio pobdio. :ei bt% reikalavimas
dl alos atlyginimo bt% taikoma iekinio senatis, bet jei tai susij& su apribojimais 2 senatis netaikoma$.
,!+ nutartis c.b. <r. *8 2 * 2 *E. Biekinio senaties pradia turi bti nustatoma, jei tok' klausim) kelia viena i
ali%. +eismas privalo nagrinti iekinio senaties termino klausim). Svarbi% prieasi% baigtinio s)rao nra$.
,abai svarbu nustatyti iekinio senaties pradios moment), taip pat pabaig). <ustatyti kada teis buvo
objektyviai paeista, subjektyvusis momentas 2 kada alis suinojo apie paeidim). <ustatomos aplinkybs
buvusios tarp objektyvaus ir subjektyvaus momento 2 ar asmuo turjo ir galjo suinoti apie paeidim).
!plinkybs turi sietis su senaties tikslais" jei aplinkybs trukd kreiptis ' teism) 2 tai svarbi prieastis. Skolos
pripainimo 3aktas turi bti nustatytas per iekinio senaties buvimo termin), o jei nustatoma jau pasibaigus
terminui tai nra pagrindas, taiau kreditoriui yra pagrindas manyti, kad iekinio senatis bus atnaujinta. ,!+
pasak, kad tiek prokuroro teis, tiek iekinio senatis yra vieo intereso gynimas. +okiu atveju, nors terminai ir
praleidiami, taiau ginas vyksta. 5rioritetas teikiamas valstybs interesams. 5rokurorui iekinio senatis
taikoma tada, kai jis suino, taiau jis negali delsti ar vilkinti termino.
Aekinio senaties sustabdymas ir nutraukimas. NC8 #.#(/ str., #.#*- str.O iekinio senatis gali bti sustabdoma
ar nutraukiama esant tam tikroms aplinkybms.
<ekinio senaties termino sustabdymas 0 tam tikro laiko tarpo ne,skaitymas , iekinio senaties termin". :ei
'vyksta kakuri i mint% aplinkybi%, tai dar nereikia, kad yra pagrindas stabdyti iekinio senat'" aplinkybs
turi atsirasti ar bti paskutinius 0 mn.
_I pradia9 pabaiga
( savaits
0 mn.
:ei nra inomas atsakovas, tai nra aplinkyb, ' tai tik atsivelgiama.
5asibaigus tai aplinkybei, su kuria siejamas termino nutraukimas, terminas skaiiuojamas i naujo.
+eism% praktika" ginai dl prievols pripainimo 3akto buvimo. :ei skolininkas yra :! ar asmuo, kuris
pripa'sta prievol& ar turi teis& pripainti, tai tokie veiksmai turi bti atlikti nepasibaigus iekinio senaties
(E
terminui. :ei alys tariasi dl naujo termino, svarbu 'vertinti ar nebuvo naujo susitarimo, kuriuo pakeista pradin
s)lyga. +ada skaiiuojama nuo antrojo termino.
,!+ (--..##.-? c.b. <r. *8 2 * 2 1.- dl iekinio senaties atnaujinimo termino. <egali bti sprendiama dl
iekinio senaties termino, privalu konstatuoti termino pradi).
Aekinio senaties pasibaigimo pagrindai NC8 #.#*? str.O. jei pasibaigia iekinio senatis pagrindiniams
reikalavimams, tai pasibaigia ir papildomiems.
!dministraciniams reikalavimams apsk%sti paprastai taikomas *- d. iekinio senaties terminas, o civiliniams 2
#- d. 5v7." nusiperkamas statinys ir jo priestatas Bpriklausinys$. +ai iekinio senaties terminas nustatomas pagal
pagrindin' reikalavim).
13 tema
Civilins teiss objektai
!ivilins teiss objekt samprata. Civilins teiss objektai 2 tai materialios ir nematerialios vertybs.
NC+ #./. str.O nustatytos objekt% rys, nuo kuri% priklauso teisinis reglamentavimas, ali% teiss ir pareigos,
prievoli% 'vykdymas ir t.t. taigi civilins teiss objekt% rys"
#$ Daiktai 2 tai materials iorinio pasaulio dalykai. :ie gali bti mogaus sukurti, gamtoje esantys ar i gamtos
pasisavinami. :ie nra siejami su naudingumu mogui, pv7." iukls. >aiktais gali bti tik tokie objektai,
kuriuos galima uvaldyti ir daryti poveik', todl pv7." dangaus knai nra laikomi daiktais. >aiktams teisine
prasme priskiriami ir gyvnai, 'renginiai, keliai, energija, todl skiriasi nuo supratimo buitine prasme. Pmogaus
organai, kompiuterins programos nra laikomos daiktais, tai intelektualin nuosavyb Bkompiuterins
programos aiku, ne organai$. >aikt% klasi3ikacija"
M 8ilnojami daiktai
M nekilnojami daiktai. NC8 #./E str. 1,( str.O
>aikt% priskirimas vienai ar kitai klasei grindiamas"
a$ daikto prigimtimi, pv7." em yra nekilnojamas daiktas. +aip pat turi bti taikomi tokie kriterijai" tai daiktas,
kurio negalima perkelti nesumainus verts ar nepakeitus paskirties B<amas sugriovus taps malk% krva$
b$ Socialinis 2 teisinis daikto statusas. +ai gali bti nustatyta 'statyme ar kitame teiss akte, pv7." orlaiviai ir
laivai laikomi nekilnojamais daiktais.
4i klasi3ikacija reikminga dl i% prieasi%" Mnuosavybs teis ' nekilnojamus daiktus registruojama9
Mprievol, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, vykdoma to daikto buvimo vietoje9 Mtaikoma nekilnojamo daikto
vietos teis9 Msenaties terminas 2 #- met%9 Mnekilnojam% daikt% sandoriams taikoma notarin 3orma.
5agal daikt% galjim) bti civilins teiss objektais jie skirstomi '"
>aiktai, kuri% civilin apyvarta neribota. Visi daiktai gali bti civilins teiss objektais.
>aiktai, kuri% civilin apyvarta apribota. Civilin daikt% apyvarta galima apriboti dl visuomens saugumo,
valstybs ekonominio intereso, visuomens sveikatos interes%.
(/
JP+5,!8 ir teism% praktika" daikt% civilins apyvartos ribojimas turi bti nustatytas 'statymu, turi bti btina
apsaugoti visuomens interesus, bti btinu ir tai turi bti proporcinga.
>ar daiktai gali bti skirstomi '"
Suvartojamus daiktus. +ai tokie daiktai, kuriuos pavartojus pagal paskirt' visikai ar i dalies praranda savo
pirmines savybes.
<esuvartojami daiktai. +ai daiktai, kuriuos pavartojus pagal paskirt', nepraranda savo savybi% ar praranda
labai pamau.
Vien% sandori% objektu gali bti tik suvartojami, kit% 2 tik nesuvartojami, dar kit% 2 ir suvartojami, ir
nesuvartojami daiktai.
>ar vienas daikt% skirstymas"
individuals daiktai 2 tai vieninteliai savo ries daiktai. :ie yra nepakeiiami.
iniai poymiais apibrti daiktai 2 tai pakeiiami daiktai, kurie apibdinami tik skaiiumi, kiekiu.
4is skirstymas svarbus prievoli% vykdymui ir daiktinje teisje, sprendiant daikt% padalinimo ir restitucijos
klausimus. +aiau is skirstymas santykinis.
>aiktai, atsivelgiant ' dalum), skirstomi '"
dals daiktai. :uos padalijus jie nepraranda savo savybi%, kiekviena dalis tenkina tuos paius poreikius, pv7."
ben7inas
nedals daiktai. 5adalinus io daikto dalys negali tenkinti t% pai% poreiki%. >aiktas nedalus gali bti 3i7ine
ir teisine prasme Bali% susitarimu ar 'statymu$. +ai svarbu dalinant i bendros nuosavybs.
>aikt% skirstymas '"
pagrindinius daiktus. :ie gali bti savarankikai civilins apyvartos objektai.
antraeilius daiktus. :ie savarankikai negali bti civilins apyvartos objektu. !ntraeil' daikt) itinka
pagrindinio daikto likimas, jei 'statymas nenumato ko kita. !ntraeiliai daiktai skirstomi '"
a$ esmins pagrindins daikto dalys9
b$ vaisius, pv7." karvs pienas
c$ produkcija9
d$ pajamos9
e$ priklausiniai. :% 3unkcin paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui. ,!+
>aikt% skirstymas pagal vert&"
daiktai, turintys paprast) vert&
daiktai, turintys iskirtin& vert& NC8 1.## str.O j% panaudojimas priklauso nuo asmens, kuris panaudos t)
daikt). Bprisiminimai$
daiktai, turintys asmeniniais tikslais pagr'st) vert&. +ai daiktai, keliantys tam tikrus prisiminimus, dovanoti
daiktai.
($ Pinigai ir vertybiniai popieriai. 5inigai i kit% daikt% isiskiria todl, kad j% vert pasireikia ne materialine,
bet ekvivalento verte, kuri jiems yra suteikta, pv7." pagamint% kupir% vert nesiskiria, o ekvivalento skiriasi.
5inigai yra sukurti tam, kad pakeist% daikt). :ei yra riniais poymiais apibdinami, dals, pakeiiami daiktai.
5inigai skirstomi '"
M grynuosius pinigus.
M negrynuosius pinigus9
*-
,ietuvos ir usienio valiutos 'statymas"
5ertybiniai popieriai 0 tai dokumentai, iduoti laikantis nustatytos 4ormos ir turintys reikiamus rekvizitus, kurie
patvirtina teis, kuri" galima ,gyvendinti pateikus tok, dokument". :ie vertinami ne pagal materialin& vert&, o
pagal suteikiam) teis&. :ie gali bti mokjimo priemonmis.
Vertybiniai popieriai pasiymi tokiomis savybmis" Mbdingas 3ormalumas Bbtina reikiama 3orma ir
rekvi7itai$9 Mturi bti tiksliai 'vardyta suteikiama teis9 Mbdingas perleidiamumas9 Mbdingas patikimumas
Bribota galimyb nuginyti$9 Mnorint 'gyvendinti teis& ir j) pagr'sti, reikia pateikti pat' popieri%.
Vertybini% popieri% rys NC8 #.#-# str.O"
#. 5agal disponavimo bd)"
M pareiktiniai vertybiniai popieriai. :uose nenurodytas reikalavimo teis& turintis asmuo.
M vardiniai vertybiniai popieriai. :uose 'vardintas konkretus reikalavimo teis& turintis asmuo.
M orderiniai vertybiniai popieriai. eikalavimo teis& gali 'gyvendinti ne tik vertybiniuose popieriuose nurodyti
asmenys, bet ir kiti reikiama tvarka paskirti asmenys.
(. 5agal ileidimo pagrind)"
M emisiniai, pv7." akcija9
M neemisiniai, pv7." vienkartiniai vekseliai ir ekiai.
*. 5agal ileidimo subjekt) Bemitent)$"
M valstybs ileisti vertybiniai popieriai9
M privai% asmen% ileisti vertybiniai popieriai9
1. 5agal 3orm)"
M materials vertybiniai popieriai. :ie suraomi ir iduodami kaip atskiras dokumentas.
M nematerials vertybiniai popieriai. :ie nra suraytas dokumentas, bet 'rayta ' apskaitos knygas.
?. 5agal savo turin'"
M piniginiai vertybiniai popieriai, pv7." vekseliai9
M prekiniai vertybiniai popieriai, pv7." NC8 #.#-0 str.O
M nuosavybs vertybiniai popieriai, pv7." akcijos
0. 5riklausomai nuo tikslo"
M investiciniai vertybiniai popieriai9
M neinvesticiniai vertybiniai popieriai9
Vertybiniai popieriai yra akcijos, obligacijos, vekseliai, ekiai, konosamentai.
=bligacijos 0 tai vertybinis popierius, kuris patvirtina teis gauti pinigin obligacijos vert bei ekvivalent" ir
pal+kanas.
!kcijos paprastai naudojamos kaip kapitalo pritraukimo priemon.
5ekseliai 0 >!9 1.1?@ str.A tai abstrakti priemon. :ie gali bti paprastieji ir 'sakomieji vekseliai Bvekselio
davjas 'pareigoja kit) asmen' sumokti sum)$. :ei vekselis neapmokamas laiku, jis protestuojamas pas notar),
o ne kreipiantis ' teism). +uri bti ant vekselio numatyti rekvi7itai. Vekseliai danai naudojami kaip utikrinimo
priemon. +ai nekau7alinis sandoris Bnra pagrindo$. Vekselis nesusietas su tais santykiais, kuriais remiantis
*#
buvo iduotas. +odl labai ribotos galimybs veksel' ginyti. :is gali bti ginijamas tik dl to, kad vekselis
buvo iduotas davjo tyia.
Bvekselis, bdamas abstraktus sandoris yra nesusiejamas su idavimo pagrindu. ,!+ pabria, kad vekselis turi
patikimumo savyb& ir bet kurie asmenys turi pasitikti juo kaip dokumentu. Vekseli% negalima ginyti ir
'prastiniais sandori% negaliojimo pagrindais. :ei veksel' jau 'gij&s treiasis asmuo, tai jis negali ginyti
sandorio.$
<ndosamentas 0 'raas tik dl to, jei neturi rekvi7it% ir dl vekselio davjo tyia
]ekis reikia 'pareigojim) atsiskaityti, bet moktojas yra bankas ar kita kredito 'staiga. Nreglamentuoja ]eki%
'statymasO.
*$ Trtas . :is gali bti suprantamas plai)ja Bdaiktai, daikt% visuma$ ir siaur)ja Bdaiktai, turtins teiss ir
pareigos$ prasme.
+urtas gali bti skirstomas '"
!ktyv). +ai reikia turimus daiktus ir reikalavimo teises.
5asyv). +ai reikia 'sipareigojim) Bturtins prievols$.
4is skirstymas svarus paveldjimo teisje.
1$ !nte"ektin#s veik"os re$"tatai . 4is objektas savo turinio prasme sudarytas i"
M pramonins nuosavybs teiss. ; i) kategorij) patenka tai, kas susij& su iradimais, patentais, komercinmis
paslaptimis, preki% enklais ir kt. ios teiss saugo idj).
M autori% bei atlikj% teiss. 4ios teiss saugo iradimo 3orm) 2 krybins veiklos re7ultatas. Saugomos tik
tokios vertybs, kurios 'gyja objektyvi) iraik). 8ai 'gyja iraikos 3orm), tada pradedamos saugoti teiss.
?$ !n%orma&i'a. :i gali turti prekin& arba pinigin& iraik). An3ormacija naudinga, nes gali bti panaudojama ir
komercine prasme, nes jos turjimas gali bti galimyb monopoli7uoti rink).
NC8 #.##0 str.Okomercin paslaptis yra saugoma. 5agal teism% praktik), in3ormacija gali bti laikoma
komercine paslaptimi ir j) gali nustatyti pats subjektas, kuris valdo t) in3ormacij).
,!+ nutartis (--0.-/.(- c.b. <r. *8 2 * 2 1//
0( Darbai ir darb) re$"tatai. :ei prievols objektai buvo veiksmai, vertinama ar veiksmai atlikti tinkamai. :ei
vertinamas re7ultatas, o jo nra, tai prievol laikoma ne'vykdyta. 5v7." paslaug% sutartis 2 re7ultatas negali bti
garantuotas, nes nuo 'galiotinio nepriklauso.
.$ *emateria"ios vertyb#s kaip &ivi"in#s teis#s ob'ektai. +ai asmenins neturtins teiss ir vertybs Bgarb,
orumas...$. jos yra neatskiriamos nuo asmens, jos negali bti perleidiamos, taiau gali bti ginamos ir
panaudojamos civilinje apyvartoje.
14 tema
Civilini teisi %gyvendinimas
!ivilini teisi ,gyvendinimas 0 tai realizavimas galimybi, kurias suteikia subjektin teis. Civilini% teisi%
'gyvendinimo bruoai"
*(
M 8ai kurios subjektins teiss kartu yra ir pareigos, pv7." tv% ar globj% teis 'gyvendinti globotini% teises,
kartu yra ir pareiga.
M ;gyvendinimas apima teises, kurios jau eg7istuoja, pv7." galima spr&sti ar prayti ar reikalauti gr)inti skol) ar
ne, o jei praoma apriboti savo intelektin& veikl), tai jau veiksnumo ribojimas.
M !tsisakymas 'gyvendinti civilin& teis& nereikia tos teiss pasibaigimo. 4i teis yra tiesiog ne'gyvendinama,
nebent 'statyme yra numatyti terminai.
Civilini% teisi% 'gyvendinimo bdai"
!$ 5agal pobd'"
#$ !ktyvs veiksmai Bsubjektins teiss turtojo veiksmai$.
($ ;pareigoto asmens elgesys.
8iekviena subjektin teis turi savo ribas. Jg7istuoja piktnaudiavimo teise institutas civilinje teisje. NC8
#.#*. str.O. piktnaudiavimo teise aspektai"
M atliekami veiksmai neleistinu tikslu, pv7." siekiant padaryti kitam asmeniui al).
M civilins subjektins teiss 'gyvendinimas neleistinais bdais.
M civilins subjektins teiss gynimas neleistinais bdais.
M subjektins teiss 'gyvendinimas neturi prietarauti civilins teiss principams, gerai moralei.
5areig% vykdymui taikomi tie patys kriterijai kaip ir teisi% 'gyvendinimui. 5areiga priklauso nuo teisinio
santykio pobdio" tai gali bti pareiga susilaikyti nuo tam tikr% veiksm%9 atlikti tam tikrus veiksmus teis&
turinio asmens naudai.
Civilini% teisi% gynimo bdai. +ai svarbus elementas utikrinant civilines teises. 5lai)ja prasme gynimas apima
ir prevencines priemones. Siaur)ja prasme tai konkreios priemons paeistai teisei ginti.
;statymas utikrina ne tik, kad bt% ginama ne tik asmens teis, bet ir teisti interesai. Cinamas interesas turi
turti tam tikras teisines pasekmes.
Skiriamos tokios civilini% teisi% gynimo 3ormos"
#) jurisdikcins. Civilins teiss ginamos pasinaudojant valstybs institucij% ar jos 'galiot% asmen% prievarta.
+ai gali bti teismin, arbitrao, administracinio nagrinjimo tvarka.
($ nejurisdikcins. Civilins teiss ginamos nesinaudojant valstybs institucij% prievarta.
Civilins teiss gynimo bdai pagal tikslus"
#$ prevencinio pobdio9
($ teisi% atstatymo Batkrimo$ bdai9
*$ bdai, susij& su poveikio paeidjui taikymu.
NC8 #.#*E str.O s)raas nra baigtinis.
Civilins teiss paeidimas gali bti pripaintas, kad paeista teis.
<ejurisdikcinius gynimo bdus apima savigynos institutas. Viena alis taiko kitai aliai priemones
nesinaudodama valstybs pagalba. 5agal kit) nuomon&, tai valstybs gynimo 3orma.
Savigynai taikomas proporcingumo principas. taikomos priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui.
+aip pat taikomas s)iningumo principas" savigyna privaloma naudotis s)iningai, nes kitaip negausi greitos
valstybs pagalbos.
,!+ nutartis c.b. <r. *8 2 * 2 ?(#
**
Savigynos bruoai" Mvienaalikumas9 Mrealus ar gresiantis teiss paeidimas9 Mlaikinumas Bprivaloma
operatyviai reaguoti ' teiss paeidim)9 Mveiksm% apskundimo galimyb9 Miimtinumas Btaikoma tik iimtinais
atvejais, kai negalima pasinaudoti kitais civilins teiss gynimo bdais$ NC8 #.#*/ str. # d. O
*1