Professional Documents
Culture Documents
იბერიის სამეფოს წარმართული ღვთაებები
იბერიის სამეფოს წარმართული ღვთაებები
იბერიის სამეფოს წარმართული ღვთაებები
vlasi vawaZe
Ddisertacia
Tbilisi
2009
sarCevi
gv.
Sesavali
...................................................................................................................................... 3-36
................................................... 49-79
..................................................................... 94-104
.......................................................................................................................................... 119-124
Sesavali
rogorc
midiel
mefeTa
saxelebi,
aseve
midielTa
moxseniebuli
sasperebi
igive
iberielebi
arian
saqarTvelos Zveli istoriis SeswavlisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba VI_V saukuneebis berZeni istorikosis qsenofontis `anabasiss~
eni-
Weba. masSi qarTveluri tomebis sayofacxovrebo Taviseburebebia aRwerili: dasaxlebebi, Cacmuloba, SeiaraReba da a.S. CvenTvis `anabasisi~ gansakuTrebiT sainteresoa saqarTvelos teritoriaze mosaxle sxvadasxva tomebis aqemenidur sparseTTan urTierTobis gamo. sayuradReboa isic, rom
dasavleT armeniis mmarTvels tiribazs moqiravneebad qarTveluri tomebi
xalibebi da taoxebi hyolia [Xenofont IV.12.18]. aq sagulisxmoa is, rom Tu
herodote Tavis TxzulebaSi am tomebs sparseTis morCilebaSi myofebad
ixseniebs, axla isini ubralo moqiravneebi arian, rac imaze miuTiTebs,
rom Zv. w. V saukunis bolos maT Tavisufleba aqvT mopovebuli [47; 58].
qsenofonti Tavis TxzulebaSi ar Sexebia aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze mosaxle xalxebs. Qqsenofonti tiribazis morCilebaSi myof fasianebTan erTad hesperitebsac ixseniebs, [ Xenofont. VII.8 ]
romelTac g. me-
liqiSvili saspeirebTan (iberebTan) akavSirebda [44; 17]. qsenofonti saintereso cnobebs gvawvdis dasavleT da aRmosavleT armeniis Sesaxebac,
romelnic sparsTa satrapiebs warmoadgendnen. aRmosavleT armenias artaqserse II-is siZe oronti ganagebda [Xenofont. II 4, 8-9], dasavleT armenias
ki tiribazi, rac imaze mianiSnebs, rom, Sesabamisad, dasaxelebul qveynebSi religiuri warmodgenebic sparsul samyarosTan iyo kavSirSi. konkretulad romeli RvTaebebi SeiZleba moviazroT am droidan `armeniis~ teritoriaze, amis Sesaxeb informacias iZleva artaqserqse II (405-361) warwera suzis sasaxlis aSenebis Sesaxeb, romelSic aqemenidTa mefes ahuramazdas gverdiT miTra da anahitic hyavs moxseniebuli, rac am ori RvTaebis
status quo-s aRdgena unda iyos zaraTuStras reformebis Semdeg [129], Tu
gaviTvaliswinebT im garemoebasac, rom mogviano periodis somxeTSi iranuli ardvisura-anahitis kults gansakuTrebulad scemen Tayvans (plutarqe, straboni, faustos buzandi), SesaZloa somxebSi anahitisa da miTras kultebis Tayvaniscemis gaCena ukve artaqserqse II-is droidan vivaraudoT. cnobilia, rom dasavleT da aRmosavleT armeniis satrapiebi aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze mosaxle qarTvelur tomebs emezoblebodnen, romlebsac erTmaneTTan kulturul_politikuri urTierTobebi
unda hqonodaT; am konkretuli urTierTobis safuZvelze SegviZlia viva5
qarTveluri to-
mebis rwmena-warmodgenebSic arsebobdnen, rac erTgvari bazisi unda yofiliyo qarTuli warmarTuli panTeonis formirebisaTvis aqemeniduri religiis niadagze. sxvanairad ver avxsniT iberielTa winaqristianul rwmena-warmodgenebSi ahuramazdas, miTras, anahitis kultebis arsebobas. gasaTvaliswinebelia isic, rom azos Semdgomi oTxi mefidan ors sparsuli
saxeli aqvs, pirveli farnavazia, romlis saxelic sparsulad armazs niSnavs, meore _ mefe mirvani, romlis saxelic sparsuli RvTaeba
miTradan
modis [4;474,478-499].
aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze mosaxle iberebs urTierToba
rom hqoniaT aqemenidebTan da icnobdnen maT tradiciebs, amis Sesaxeb
mniSvnelovan cnobas berZeni geografi straboni gvawvdis. strabonis cnobiT `dablobze cxovrobdnen iberTagan ufro metad miwaTmoqmedni. eseni
mSvidobianad arian ganwyobili, armenielTa da midielTa msgavsad ewyobian~ [Strabo. XI-II. 3] (T. yauxCiSvils
aqvs kidev sami ganmarteba _ vewyobi, vicvam, viWurvebi [78; 128 Sen: 1]), Semdeg ki armeniasa da midielebTan dakavSirebiT vkiTxulobT: `xolo Cvevebi midielebsa da armenielebs metwilad erTi da igive aqvT, imitom rom
qveyanac maTi msgavsia~ [Strabo. XI.13.9]. amis erT-erTi mtkicebuleba isaa,
rom `sparsTa yvela siwmides scemen pativs midielebi da armenielebi~
[Strabo. XI.14.16]. berZeni geografis naSromidan CvenTvis cnobilia, romel
siwmindeebzea saubari. ase magaliTad, `armeniis satrapi sparseTis mefes
yovelwliurad ugzavnida 20000 kvics miTras dResaswaulisaTvis~ [Strabo.
XI.14.9]; `armenielebs gansakuTrebiT miaCndaT anaitidis taZrebi, romlebic
sxvadasxva adgilas iyvnen agebulni~ [Strabo. XI.14.16], anu armenielebisaTvis, strabonis mixedviT, ori mTavari sparsuli RvTaeba miTra da anahiti
yofila cnobili. midielebTan dakavSirebiT ki vigebT, rom `midielebi
mTavrebi iyvnen amaTi (anu armenielebis) da amaze uwin sparselebisac,
romelTac axla upyriaT eseni da maTi memkvidreebic aziis mpyrobelobaSi. amJamad e.w. sparsuli tansacmeli, midrekileba mSvildosnobisa da
mxedrobisadmi, mefeebis samsaxuri, samkaulebi, RmerTebis Tayvaniscema
qveSevrdomebisagan sparselebSi midielTagan gadmovida. es rom WeSmari-
tebaa, gansakuTrebiT Cans tansacmelidan [Strabo. XI. 18, 9], anu strabonisTvis cnobilia, rom aqemenidebi midielTa samefos gamgrZeleblebi iyvnen
(msgavsi varaudi jer kidev herodotesTan gvxvdeba, rodesac istorikosi
kiros II didis mier midiis samefos damxobis Sesaxeb saubrobs, sadac kirosi midielTa mefis astiagesis SviliSviladaa gamoyvanili. Sesabamisad
herodotes mixedviT aqemenidTa mosvla saxelmwifos saTaveSi midiis samefos gagrZelebad SeiZleba miviCnioT) [Her. I, 107_III]. Tu strabonis cnobas
iberTa Sesaxeb, `armenielTa da midielTa msgavsad ewyobian~, gaviazrebT,
rogorc vewyobi, vicvam, viWurvebi da am ukanasknelTa tradiciebs SevudarebT, romelsac straboni Tavis mxriv aqemenidur iranTan uvlebs paralels, gasagebi gaxdeba, rom aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze mosaxle xalxebisTvis, jer midielebTan, Semdeg _ aqemenidebTan kulturul-politikuri urTierTobis safuZvelze,
warmodgenebic.
iberielTa winaqristianuli religiuri warmodgenebis fesvebi SesaZloa midielTa da armenielTa religiur warmodgenebSia saZebari, romlebsac, Tavis mxriv, aqemenidebTan aqvT bevri saerTo. midielebTan da
aqemenidur iranTan qarTveluri tomebis urTierTobaze qarTuli werilobiTi wyaroc saubrobs. leonti mrovelisaTvis cnobilia, rogorc midiis
samefos politikuri wanamZRvarebi
bas kimerielebi da skviTebic Rebulobdnen [118; 49-50]1, rac leonti mrovelis cnobas srulebiT Seesabameba, rameTu werilobiT wyaroSi jer saubaria `xazarTa~ gamosvlis Sesaxeb, Semdeg ki
saxebac, romelic `eufla yovelsa queyanasa sparsTasa~, romelsac qarTlSi Tavisi Ze gamougzavnia: `movida qarTlad da Semusrna yovelni qalaqni da cixeni qarTlisani [60; 14-15], romelic mravali weli erisTavobda, xolo mis Semdgom `ucalo iqmnes Zeni afridonisani, rameTu iwyes
brZolad urTierTis~. amiT qarTlosianT usargebliaT da droebiT ganTavisuflebulan [60;15]. Mmematianis cnobaze afridonTan da ardam erisTavTan dakavSirebiT dazustebiT Tqma Znelia, ramdenad Seesabameba es yvelaferi istoriul realobas, Tumca `Semdgomad amissa mravalTa weliwadTa
kualad ganZlierdes sparsni da ganadidna mefe sparsTa, romelsa erqua
qekapos~ _ vkiTxulobT `mefeTa cxovrebaSi~ [60; 15]. v. kovalevskaia am qekaposSi da mis memkvidreebSi midielTa mefeebis saxelebs varaudobs: faraboroti _ fraarti, qaixosro igive kiaqsari. [60; 15] [121; 62] (m. andronikaSvils gansxvavebuli mosazrebebi aqvs qekaposis, faraborotisa da qaixosros Sesaxeb. qekaposTan dakavSirebiT mkvlevari SewniSnavs, rom es am
saxelis qarTuli formaa da unda modiodes `axali sparsuli formidan
kaikabus, romelic kaikavhs-is gverdiT arsebobda [4, 507], saxels qaixosros avestur Kava. Haosrava [h], fal. Ka; Husrave, axal spars. Kqaixusrav-Tan
uvlebs paralels da saxel xosrosTan aqvs Sedarebuli[4;506], faraborotTan dakavSirebiT ki aRniSnavs, rom am saxelSi `Sahnames gmiri _ fareborzi, `Sahnames qarTuli versiebiT~ _ faremuzi qvaqaozis Ze, siauSis
Zma~ aris gadmocemuli[4;500]; faraborot-faremuzTan dakavSirebiT davZendiT, rom qarTlis cxovrebis leonti mroveliseuli teqstis arSiaze
faraborotis saxels miwerili aqvs faremuz [61; 14]. gamoTqmulia mosazreba, rom `qarTlis cxovrebaSi~ iranuli eposis gmirebi zepirsityvierebis gziT Semovidnen. al. xaxaniSvilis azriT, informaciis wyaro iyo `saero tradicia, xalxSi daculi ambebi Zveli droisa, is ambebi, romelic
erTnairad gavrcelebuli iqmneboda rogorc sparselebSi, ise qarTvelebSic~ [86; 1-2]; amave Tvalsazriss iziareben n. mari [42] da mose janaSvili
[76; 221]; k. kekeliZe fiqrobda, rom leonti mrovelis wyaros uSualod
firdousis `Sahname~ warmoadgenda [31; 18-19], Tumca m. andronikaSvilis azriT, `qarTlis cxovrebis~ arqaul nawilSi iranuli samyaro _ pirTa saxelebi _ warmodgenilia, rogorc saSualo sparsuli da uZvelesi parTuli formebiT, ise (metwilad) arabuli da axali sparsuli formebiT [43;
148-149]. g. qavTaria `mefeTa cxovrebis~ `gamosvla xazarTa~-s nawils qarTlis cxovrebaSi Sesul msoflio istoriuli ambebis umniSvnelovanes
sakiTxad miiCnevs, romliTac, mecnieris azriT, qarTuli wyaro afiqsirebs Zvel samyaroSi mimdinare procesebs. termin `xazarebSi~ mkvlevari
aseve kimereliebsa da skviTebs moiazrebs, romelTac Zv. w. VIII s-Si unda
elaSqraT kavkasionis qedis samxreTiT mdebare vrcel teritoriaze [59;
13-15], rasac adastureben rogorc antikuri avtorebi, aseve Zvel aRmosavluri lursmuli warwerebi [118; 235-238], [99; 221-227]. g. qavTaria aRniSnavs,
rom mcire aziaSi am momTabare xalxis moxvedris gzebi kargad iyo cnobili antikuri avtorebisaTvis, romelsac zustad miuTiTebs leonti mrovelic [59; 15]. viziarebT g. qavTarias mosazrebas qekapos faraborotis
ZesTan dakavSirebiT, romelic Zv. w. VII s. I naxevarSi saTaveSi Caudga
asureTis winaaRmdeg midiis ajanyebas da gamarjvebiT daasrula is (g.
qavTarias mosazrebiT es faraboroti asuruli warwerebSi moxseniebuli
kaStriti unda iyos, romlis midiuri saxeli xSatritia, herodote ki
fraorts uwodebs [Her. I, 102]. qarTlis cxovrebaSi qekaposis Ze faraborotad aris cnobili [61; 14], [59; 16-17]). aRsaniSnavia, rom Zv. w. 653 w. skviTebma axladSeqmnili midiis saxelmwifos dapyroba SeZles, midielTa mefe ki maTTan brZolaSi daiRupa[61; 14],. es istoriuli faqti leonti mrovelisTvisacaa cnobili, romelTanac vkiTxulobT: `da Semdgomad amissa
ramdenTame weliwadTa ucalo iqmna qekapos mefe sparsTa, rameTu iwyo
brZola TurqTa~ [61; 14]. g. qavTaria SeniSnavs, rom am `TurqebSi~ qarTuli wyaro skviTebs gulisxmobs [59; 26-27]. midiis erTianobis aRdgenas da
skviTebis gandevnas, herodote kaStaritis Svilis kiaqsaris saxels ukavSirebs [Her. I, 101-102], es faqti Semonaxulia leonti mrovelTanac: `da
Semdgomad amisa, ramodenime weliwadTa ucalo iqmna qaixosro mefe da
9
iwyo brZolad TurqTa, eZiebda sisxlsa mamisa maTisasa~ [61; 15], anu qarTuli werilobiTi wyarosaTvis cnobilia, rom kaStariti, igive qekaposi,
skviTebTan brZolaSi daiRupa.
`ramodeniTame weliwadTa ucalo iqmna~, SesaZloa, herodotes cnobas
asaxavs, romlis Tanaxmadac skviTebis batonoba 28 weli gagrZelebula
[Her. I, 74]. rac Seexeba qaixosros, is midielTa mefe kiaqsari (midiurad _
uvaxStara) unda iyos, amis safuZvels gvaZlevs rogorc qaixosro saxelis gamoyvana kiaxsar-uvaxStaridan, ise leonti mrovelisa da herodotes werilobiTi monacemebis paraleluri Sedarebebic. leonti mrovelis
gadmocemiT, xazarTa (kimerielTa Tu skviTTa) Semosevis paralelurad
adgili hqonia sparselebis (midielebis) laSqrobebsac saqarTvelosa da
somxeTSi. `qarTlis cxovrebaSi~ aRweril xazarebisa da sparselebis
laSqrobebs Tu gavyvebiT, sakmaod saintereso suraTs vixilavT. sparsul
sakuTar
saxelebSi
aRrevebis
miuxedavad,
Txzulebis
am
monakveTSi
istoriul realobasTan sakmaod miaxloebiTaa daxatuli midiaSi arsebuli rTuli politikuri situacia. Sida uwesrigobis garda, midiasac mZime
tvirTad
awva
momTabare
tomebis
TareSi
midielTa
da
skviTTa
dacul
cnobebs
gvagonebs:
kerZod,
es berZen istorikoseb-
herodotesTan
masagetebTan
dakavSirebiT vkiTxulobT, rom isini `misdeven skviTuri cxovrebis wesebs~ [Her I. 215], anu TiToeuli maTgani colad erT qals irTavs, magram
qalebTan isini Tanaziarad cxovroben. elinTa gadmocemebi skviTebis
msgavsi Cveulebebis Sesaxeb, ufro masagetebs exeba. rodesac masageti
romelime qalisadmi swrafvas igrZnobs, Camohkidebs Tavis kaparWs mis etlTan da Semdeg mSvidad amyarebs masTan kavSirs [Her. I, 216]. msgavsi cnoba daculia strabonTanac [Strabo. XI, 8;6], romelTanac albanebTan dakavSirebiT vkiTxulobT: `albanebi moxucebulebs metismetad scemen pativs,
ara marto Tavis mSoblebisa, aramed sxvebisasac; xolo micvalebulze
zrunva araa wesi, arc mogoneba. maTTan erTad flaven qonebasac~ [Strabo.
XI, IV; 8], qarTvelTa winaprebis es wes-Cveuleba zoroastrelTa rwmena-warmodgenebs gvagonebs, romelTa religia gardacvlilis damarxvas an masze
zrunvas ki ar moiTxovda, aramed ahqondaT gardacvlilis gvami sadme maRal adgilze da iq `stovebdnen~ [105; 158].
SesavalSi warmoebulma msjelobam, qarTuli da ucxouri werilobiTi wyaroebis paralelurma Sedarebebma da arqeologiurma monacemebma
dagvanaxa, rom qarTvelTa winaprebs urTierToba uwevdaT jer midielebTan, Semdeg ki aqemenidur iranTan, am urTierTobebis paralelurad qarTveluri tomebisaTvis cnobili unda yofiliyo zoroastruli religia,
rac erTgvari bazisi unda gamxdariyo qarTuli warmarTuli panTeonis
Camoyalibebis procesSi.
iberiis winaqristianuli warmarTuli panTeoni winareelinisturi Tu
elinisturi qveynebis kulturasTan qarTvelTa urTierTobis erT-erTi
naTeli nimuSia. qarTul werilobiT wyaroebSi qarTul warmarTul panTeonSi Semavali RvTaebebis Sesaxeb cnobebi mwiria da, zog SemTxvevaSi,
araerTgvarovani. RvTaebebis saxelebis gansxvavebuli interpretaciebi
qarTlis cxovrebis sxvadasxva redaqciaSi zogierTi kerpis warmomavlo12
13
droindel
rwmena-warmodgenebSi
vxedavT
da
mesopotamiur
kulturas vukavSirebT. am or qalRvTaebas winamdebare naSromSi ori Tavi aqvs daTmobili. erTSi saubaria aininas da dananas kultebis Sesaxeb
qarTvelur tomebis rwmena-warmodgenebSi elinistur da postelinistur
xanaSi, calke Tavi ki aqvs daTmobili yaraSambSi (somxeTSi) aRmoCenil
vercxlis Tasze asaxul qalRvTaeba iSTarisadmi miZRvnil ritualur siuJets, sadac Suamdinaruli RvTaeba or Tanamdev RvTaebasTan _ ninadasa
da quliTasTan erTadaa warmodgenili. mocemuli arqeologiuri eqsponati am kuTxiT qarTul mecnierebaSi jer ar SeuswavliaT. calke qveTavi
14
((i)Truj(ani)), aramed isic, rom ahrimanis saxelis xsenebas adreuli werilobiTi Tu epigrafikuli Zeglebi eridebian da ahuramazdas mxolod ahrimanis msaxur RvTaebebs upirispireben, Cvens SemTxvevaSi _ drujs. mocemul TavSi gamoyenebulia ara marto ucxouri da qarTuli literatura
da werilobiTi wyaroebi, aramed moxmobilia arqeologiuri, eTnografiuli, enaTmecnieruli masalebic.
mesame Tavi daTmobili aqvs farnavazis Semdgomi mefeebis saurmagisa
da mirvanis mier aRmarTuli ori qalRvTaebis kerpis aininas da daninas
sakiTxs. iqidan gamomdinare, rom am ori qalRvTaebis Zirebi winareelinisturi samyaros religiur warmodgenebSi midis, mocemuli Tavi Cven or
qveTavad davyaviT. Cven viziarebT gr. kapancianis, m. wereTlisa da s. janaSias mosazrebebs am qalRvTaebebis Sesaxeb da iSTar-ninadasTan vavlebT paralels. mocemuli RvTaebebi, savaraudod, Zv. w. II aTaswleulSi
arsebobdnen, rodesac TrialeTis kulturis matarebel tomebs axlo urTierToba hqondaT Zvel civilizaciebTan _ uris III dinastia, xeTebi, xuritebi. Cven xelT am RvTaebebis amsaxveli ori nivTi mogvepoveba, pirveli saqarTveloSi, walkis platoze, mexuTe yorRanSi napovni TrialeTis
vercxlis Tasia, meore _ somxeTSi, yaraSambSi aRmoCenili vercxlis Tasi, romelic aseve TrialeTis didi yorRanuli kulturis matarebeli
xalxis nawarmia. Cveni kvlevis sagani es ukanaskneli gaxda, radganac masze ufro srulyofilad aris warmodgenili RvTaeba iSTarTan dakavSirebuli ritualuri msvlelobis Tu msxverplSewirvis siuJeti. qalRvTaeba
iSTari Tasis erT-erT frizze or Tanamdev qalRvTaebasTan ninadasa da
quliTasTan erTad aris gamosaxuli. mocemuli Tasi, masze asaxuli religiuri ritualisa da warmodgenili personaJebis raobis garkvevis mizniT, saqarTveloSi mecnierTa mier calke Seswavlis sagani ar gamxdara
da am mxriv Cvens mier Catarebuli kvleva mniSvnelovan siaxles warmoadgens.
winamdebare naSromis meoTxe Tavi uSualod aininas da daninas RvTaebrivi funqciebis garkvevas aqvs daTmobili: rogor moxda ainina-iSTaris
(imave nanaias, ninos) konsolireba gviandel sparsul qalRvTaeba ardvisura anahitTan. am sakiTxTan dakavSirebiT moxmobilia paraleluri masa-
16
17
warmodgena gveqmneba saqarTvelos teritoriaze mosaxle sxvadasxva tomis warmarTuli tradiciebisa da mogviano periodis iberiis samefos politikuri, socialuri da kulturuli viTarebis Sesaxeb. berZen-romael
20
istorikosebTan mocemuli es informacia imdenadaa mniSvnelovani, ramdenadac Cveni naSromi mxolod religiuri kuTxiT ar aris SemosazRvruli
(winamdebare naSromis mexuTe Tavi Zv. w. II saukuneSi qarTlis politikur
viTarebas exeba). berZnul-romauli werilobiTi wyaroebi informacias
gvawvdian aqemeniduri iranis religiuri warmodgenebis Sesaxebac. herodoteze, qsenofontsa da strabonze naSromis Sesaval nawilSi Cven ukve
gvqonda saubari. rac Seexeba sxva istorikosebs, plutarqe Zvirfas cnobebs gvawvdis lukulusisa da pompeusis biografiebSi kavkasiis, kerZod,
saqarTvelosa da somxeTis Sesaxeb. lukulusis biografiaSi plutarqe
armenielebis mier anaitidis (anahitis) Tayvaniscemas ixseniebs, iberebTan
dakavSirebiT ki aRniSnavs, rom isini tigran II-is mokavSireebi iyvnen romaelebis winaaRmdeg omSi. artaqserqse II-is biografiaSi ki ahurmazdas,
miTrasa da anahitis erTad moxsenieba adasturebs varauds am sparseli
mefis dros iranSi mimdinare religiur reformis Sesaxeb.
amdenad, plu-
Targmanebi [109].
22
1984 welsve gamovida krebuli, romelSic Zveli aRmosavleTis mwerlobis, maT Soris iranis, brwyinvale nimuSebia Sesuli. krebulSi Sesulia avestis Semadgeneli sami wignis vendidadebis pirveli sami Tavi, asnebis
indoeli
mecnieris
jal
dastur
karseji
pavris
wignSi
aqve davsZenT, rom warmarTi qarTvelebisTvis cnobili iyo zoroastrizmis mimdevarTa wminda wignebi, risi pirdapiri miniSnebac wminda ninos cxovrebaSi, kerZod ki abiaTar mRvdelis mier Tqmul ambavSia daculi, sadac nebroTis, anu sparsTa wigni ixsenieba, romelic mefe mirians
hqonia [61; 105].
24
arqeologiuri wyaroebi
saqar-
TveloSi funqcionirebis erT-erT argumentad pirvelma moixmo arqeologiuri masala, kerZod _ miTras gamosaxulebiani ori eqsponati [38; 189].
mniSvnelovania i. gagoSiZis mier dedoflismindvris gaTxrebis dros sofel aradeTTan napovni oqros sakidi firfita nayofierebis qalRmerTis
gamosaxulebiT, romelsac Tavze namgala mTvare adgas. diademiT, yelsabamiTa da sayureebiT Semkuli qalRmerTis gamosaxuleba iranuli qalRvTaeba ardvisura anahitis gamosaxulebas imeorebs [13; 175]. mocemuli eqsponatis saqarTvelos teritoriaze arsebobis faqti unda mianiSnebdes
imaze, rom iberiis mcxovreblebisTvis cnobili iyo am sparsuli qalRvTaebis `ikonografia~.
aqemeniduri iranisa da saqarTvelos teritoriaze mosaxle xalxebs
Soris kulturul-politikur urTierTobebze miuTiTebs vanSi, algeTisa
da yanCaeTis samarxebSi aRmoCenili zurgSedrekili samajurebi. rogorc
il. gagoSiZe aRniSnavs: `CvenSi zurgSedrekili samajurebi unda gavrcelebuliyo aqemenianTa iranidan, sadac amgvari samajurebi Cveulebrivia
ukve Zv. w. VI saukunis bolodan. magaliTad, zurgSedrekili samajuri aRmoCnda suzianaSi, sparsul-aqemeniduri namosaxlaris pirvel fenaSi, romelic Zv. w. VII-VI saukuneebiT TariRdeba, amazeve metyvelebs persepolisis reliefebze, kerZod, darios I (520-486) sasaxlis reliefebze gamosaxuli zurgSedrekili samajurebi... kavkasia amgvari samajurebis gavrcelebis ukiduresi CrdiloeTi
uaxlesi samecniero gamokvlevebidan saqarTvelos teritoriaze zoroastruli religiis RvTaebebis arsebobasTan dakavSirebiT or naSroms
gamovyofdiT: pirveli n. yifians ekuTvnis. man erT-erT Tavis statiaSi saqarTvelos teritoriaze napovni qandakeba mimoixila, romelic xarze gadamjdari adamianis gamosaxulebas warmoadgens da romelSic mkvlevari
miTra-atiss xedavs, eqsponati mis mier Zv. w. I saukuniTaa daTariRebuli
[85]; meore naSromi m. quTaTelaZes ekuTvnis, romelmac fundamenturi
25
cec-
xlTayvanismcemlur taZrebs mimoixilavs, romelTa Sorisaa samadlo, cixiagora, dedoflis mindvris taZris kompleqsi. g. yifians cecxlis samlocvelod miaCnia ufliscixis naqalaqaris centralur terasaze, kldeSi gamokveTil sivrceSi arsebuli samlocvelo, sadac mogvianebiT qristianuli eklesia aSenda [84] (i. gagoSiZem misi Tavdapirveli struqtura
miTreumad gansazRvra [112; 1-12]). g. yifiani aqemeniduri iranis religiisTvis damaxasiaTebeli taZrebis arqiteqturul gamosaxulebebs Zveli qarTuli oqromWedlobis nimuSebSic xedavs, magaliTisTvis: axalgoris ganZis sasafeTqle sakidebi (Zv. w. IV s.), gonios ganZis oqros balTa (ax. w.
II) da xaiSis oqros sakidi (ax. w. III s.) [84; 72-83].
winamdebare naSromis III TavSi, romelic yaraSambis vercxlis Tasze
asaxul ritualur siuJets exeba, uxvadaa gamoyenebuli paraleluri arqeologiuri masalebi, rogorc axlo aRmosavleTis kulturebis, ise saqarTvelosa da mezobeli xalxebis.
27
epigrafikuli Zeglebi
winamdebare naSromis III TavSi, romelic mTlianad yaraSambSi aRmoCenil vercxlis Tasze gamosaxul ritualur siuJets exeba da romelic
Cven xeTur-xuritul religiur warmodgenebs davukavSireT, arqeologiuri paraleluri masalebis garda moxmobil iqna Cvenamde moRweuli cnobebi xaTis CrdiloeT da Crdilo-aRmosavleTiT arsebuli taZrebis da
sxvadasxva RvTaebebis aRwerilobis Sesaxeb. Cven gamoviyeneT agreTve
RvTaeba iSTaris aRweriloba, romlis Targmanebic qarTul enaze gr. giorgaZisa da ir. tatiSvilis naSromebSi SegiZliaT ixiloT [16], [57].
zoroastruli religiis kvlevaSi mniSvnelovan rols asrulebs besitunis kldeze Sesrulebuli mefe darios I-is (521-486) warwera, imave darios I warwera suecis arxidan (warwera marmarilos filaze suzasTan),
qserqses antidevuri (486-465) da artaqserqse II (405-361) warwera suzis
sasaxlis aSenebis Sesaxeb. Cven visargebleT mocemuli teqstebis rusuli
TargmanebiT,
krebuliT
28
212-244,
270].
rusi
mkvlevari
m.
kovalevski
exeba
mazdeanuri
sarwmunoebis gamovlenis sakiTxs kavkasiis mTielTa yofaSi. iberiis samefos warmarTuli panTeonis saTaveSi mdgom armazis paralels ki iranul
ormuzdSi xedavs [126; 85-118]. msgavsi mosazreba gamoTqva al. xaxaniSvilmac, romlis naSromSi Semavali erT-erTi Tavi marTalia qarTuli eposis
gmiris amiranis sakiTxs exeba, magram iqve armazTan dakavSirebiT aRniSnavs, rom qarTuli armazi sparsuli ormuzdis gansaxiereba unda yofiliyo [163; 85-118].
1901 w. gamodis n. maris monografiuli naSromi qarTvelTa warmarTuli RvTaebebis Sesaxeb, sadac mecnieri mimoixilavs qarTul werilobiT
wyaroebSi _ ,,mefeTa cxovrebaSi~ da `moqcevai qarTlisaiSi~ moxseniebul
winaqristianul warmarTul panTeonSi Semaval RvTaebebs da rig maTgans
aqemenidur samyarosTan akavSirebs. [140; 3-21].
1918 w. gamosul statiaSi `qalaqi armazi _ qalaqi mcxeTa~ s. kakabaZe
armazis kerpis sakiTxsac Seexo.[27; 1-10].
1924 w. kidev erTi monografiuli naSromi gamodis, romlis avtori, m.
wereTeli zemoT naxsenebi mecnierebisgan gansxvavebiT qarTuli warmar29
Tuli panTeonis RvTaebebis iranul samyarosTan kavSirs uaryofda da xeTur panTeonTan avlebda paralels. m. wereTlis mier SemoTavazebuli es
mosazrebebi Semdeg mravalma mecnierma gaiziara [94].
germaneli
mecnieris
o.
fon
vezendokis
wignSi
Uber Georgishes
Heidentum umTavresi yuradReba warmarTobis niadagze saqarTveloSi mazdeanobis saxecvlili, qarTuli saxeobis gamorkvevas aqvs daTmobili.
[175; 92-102].
s. makalaTia, romelic RvTaeba miTras kults ikvlevda saqarTveloSi, Tavis naSromebSi qarTvelTa warmarTuli panTeonis or RvTaebas armazs da zadens Seexo. aRniSnuli sakiTxebi mimoxilulia mecnieris naSromSi `RvTaeba miTras kulti saqarTveloSi~ da 1938 w. gamosul meore
naSromSi `jege misaronis kulti saqarTveloSi~. [38], [39].
1936 w. gamoqveynda k. kekeliZis ori statia qarTul werilobiT wyaroebSi moxseniebuli ori RvTaebis iTrujanisa da armazis Sesaxeb. man
pirvelma daukavSira iTrujani iranul cecxlis RvTaeba atrs [29; 268270], xolo kerp armazis prototipad ki sparsuli RvTaeba miTra miiCnia.
am daskvnamde igi armazisa da miTras RvTaebrivi atributebis msgavsebam
miiyvana [30].
Lleon meliqseT begi erT-erTi pirveli iyo, romelic Seecada qarTuli armazis saxeli, somxuri werilobiTi wyaroebis safuZvelze, somxur
aramazdTan daekavSirebina, romelic, Tavis mxriv, iranuli ahuramazdas
prototipia. meliqseT begis statia `~ erTgvari pasuxi iyo iv. javaxiSvilisa da m. wereTlisadmi, romlebmac armazis iranuli warmomavloba eWvqveS daayenes. [142; 38-45].
qarTul werilobiT wyaroebSi moxseniebuli ori qalRvTaebis aininas da daninas sakiTxs Seexo gr. kapanciani da es kerpebi xeTuri samyaros RvTaebebs inanas da ninadas daukavSira [125; 54-57].
S. amiranaSvili statiaSi `qarTuli reliefuri qandakebis uZvelesi
nimuSi~ mxolod RvTaeba armazis sakiTxs exeba. mecniers miuReblad miaCnda armazis ahuramazdasTan gaigiveba. igi armazis kerpis sakiTxs qarTuli reliefuri qandakebis erT-erT uZveles nimuSTan aRbulaxis stelasTan (Zv.w. XII X saukuneebi) mimarTebaSi ganixilavda, sadac sqematurad
warmodgenil mamakacis figuras rqis formis qimiani TavsaburiTa da sa30
mecnierma is mTvaris RvTaeba armass daukavSira, xolo zadenTan dakavSirebiT ki m. wereTlis mosazreba gaiziara da mc. aziur (luviur) RvTaeba
sandonTan (santaSTan) gaavlo paraleli [141; 112, 229].
m. andronikaSvili, romelic iranul-qarTul enobriv paralelebs ikvlevda, mxolod RvTaeba armazis etimologiis ganmartebiT Semoifargla.
[4; 499].
a. afaqiZe statiaSi `antikuri xanis qarTuli warmarTuli panTeoni~
farTod mimoixilavda ara marto werilobiT saistorio wyaroebSi moxseniebul qarTvelTa winaqristianuli warmarTuli panTeonis RvTaebebs,
aramed qarTveli tomebis uZveles rwmena-warmodgenebsac. mecnieri antikuri xanis saqarTveloSi (qarTlSi) leonti mrovelze da `moqcevai qar31
`mefis WiSkarTan~ arsebuli amindis (tarosis) RvTaeba TeSubis reliefuri gamosaxuleba, romelsac armazis prototipad Tvlida. `moqcevai qarTlisaiSi~ ki armazis, gacisa da gaimis erTad moxseniebas xeTur-xurituli samyarosaTvis damaxasiaTebel `RvTaeba triadebis~ analogiad miiCnevs da xeTur-luviur samyaros ukavSirebs. [15; 145-157]. [16; 145-150]. (2004 w.
gamoqveynebul statiaSi `kidev erTxel armazis kerpis definiciisaTvis~
gr. giorgaZe aRniSnavda, rom `funqcionalurad armazi unda ganasaxierebdes meomar RvTaebas, amindis RvTaebis zogierTi niSnis gaTvaliswinebiT
(am mxriv is mxolod waagavs TeSubs, Tumca maTi gaigiveba ar SeiZleba),
armazi, gaci da ga adgilobrivi RvTaebebia. armazi aris `RmerTi RmerTTa~, warmarT qarTvelTa mTavari RvTaeba, panTeonis meTauri. aqve unda
gavixsenoT isic, rom gaci da ga iyvnen `RmerTebi mamaTa TqvenTa arian
qarTliT~) [17; 9].
e. koWlamazaSvili pirveli iyo, vinc armazTan dapirispirebuli qaldevelTa RvTaeba iTrujanis etimologiisa da raobis SeswavliT Seecada
armazis warmomavlobisa da RvTaebrivi funqciebis garkvevas. [34]
S. qurcikiZes sadisertacio naSromSi `zoroastrizmis gadmonaSTebi
aRmosavleT saqarTvelos mTielTa tradiciul yofaSi da kulturaSi~
iberiis samefos winaqristianuli warmarTuli panTeonis RvTaebebi calke
kvlevis sagnad ar gauxdia. S. qurcikiZis disertacia kompleqsuri naSromia zoroastrizmis gadmonaSTebis Ziebisa aRmosavleT saqarTvelos mTielTa tradiciul yofasa da kulturaSi. mecnieris gamokvlevaSi calke
Tavebi aqvs daTmobili rogorc zoroastrul religiur sistemaSi dakrZalvis tradicias, aseve mis saqarTveloSi gavrcelebasa da pirobebs.
calke Tavebi aqvs daTmobili agreTve aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi siwminde-uwmindurobasTan dakavSirebul rwmena-warmodgenebs, romelTa
did nawils mkvlevari zoroastrul gadmonaSTad miiCnevs. sainteresoa,
S. qurcikiZis azriT, ratom SemorCa mTielTa tradiciebSi dRevandlamde
es araqarTuli, warmarTuli gadmonaSTebi: `aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTis mosaxleobam mazdeanoba uSualod qarTlis samefo karis zegavleniT SeiTvisa, romlisTvisac mazdeanuri kulti qveynis politikuri
centris oficialur aRmsareblobas warmoadgenda qristianobamdel xanaSi... mTis sazogadoebaSi zoroastrizmis elementebis didi xnis manZilze
33
yofis fonze. erT-erT TavSi ki mecnieri farnavazis gatarebul religiur reformasac exeba. mecnieris calke Seswavlis sagani qarTuli warmarTuli panTeonis RvTaebebi _ armazi, gaci da ga ar gamxdara, am mxriv gr.
qavTaria iziarebs gr. giorgaZis mosazrebas [59; 102].
Tavis erT-erT naSromSi kerp armazis sakiTxs o. lorTqifaniZec Seexo da miiCnia, rom `umaRlesi RvTaeba armazi TviT saxelmwifos uzenaes
mbrZanebels ganasaxierebs. elinisturi aRmosavleTis monarq-despotTa
msgavsad, qarTlis pirvelma mefem Tavi RmerTad gamoacxada, magram elinisturi mefeebidan igi romelime berZnul RmerTs ki ar ganasaxierebda,
aramed TviT qarTvelTa uZveles da uzenaes RvTaebas, es iyo udidesi
mniSvnelobis politikuri aqti: mefis kultis daweseba qarTlis mefis xelisuflebis uzenaesobis Sesaxeb qveSevrdomTa Soris rwmenis ganmtkicebas isaxavda miznad~ [36; 251, Sen. 291-292].
bolo wlebSi fundamenturi gamokvleva armazis sakiTxze m. gvelesians ekuTvnis. mecniers Tavis sadisertacio naSromSi ganxiluli aqvs armazis, rogorc gaRmerTebuli mefis kultTan dakavSirebuli problemuri
sakiTxebi, aseve is wanamZRvrebi, romlebic mematianis lakonur ganacxads
farnavazis mier missave saxelze kerpis aRmarTvis, anu Tavisive gaRmerTebis Sesaxeb realur istoriul safuZvels uZebnis elinistur epoqaSi.
sainteresoa aseve mecnieris mier armazis kerpis garegnuli iersaxis vizualuri aRdgenis mcdeloba; mecnieris azriT, armazi gaRmerTebuli
farnavazis kultia da kavSirSia ara mTvaris RvTaeba armasTan, aramed
iranul ahuramazdasTan, bolos ki, daskvnis saxiT, armazTan dakavSirebiT dasZens, rom `farnavazis mier saxelsa zeda Tssa~ aRmarTuli kerpi
farnavazisave qandakebad vigulvoT, romelSic farnavazis epoqaSive damkvidrebuli gaRmerTebuli mefis romelime konkretul RvTaebasTan dawyvilebis tradiciisamebr, misi saRmrTo saxeliT _ armazis (ahuramazdas)
garegnuli iersaxe da Tvisebebi unda xorcSesxmuliyo [14; 122]. miuxedavad imisa, rom m. gvelesianis interesis sferoSi am SemTxvevaSi qarTul
warmarTul panTeonSi Semavali sxva RvTaebebi ar moqceula, mecnieri mainc exeba qaldevelTa RvTaeba iTrujans, romelic wm. ninos cxovrebis
mixedviT armazs mtrobda. sainteresoa mecnieris cda iTrujanis sparsuli sicruis RvTaeba drujidan gamoyvanis Sesaxeb [14; 79-80], (razec sauba35
36
Tavi 1
37
iqve, cota qvemoT vigebT: da ese iyo pirveli mefe mcxeTasa Sina azo, Z arian qar-
TvelTa mefisa.[92;320] leonti mrovelTan azos mcxeTaSi Semosvlamde saubaria aleqsandre makedonelis mier qarTvelebisaTvis mzis, mTvarisa da xuTi varskvlavis Tayvaniscemis dawesebis Sesaxeb, romelic qarTvelebma uaryves.
3
Tumca aqve imasac davZenT, rom qarTlis cxovrebis sxvadasxva redaqciebSi, rodesac
azos mier gacisa da gas (gaimis) kerpTa Tayvaniscemis SemoRebis Sesaxebaa saubari, orive kerpi vercxlisad iwodeba. mariam dedofliseul qarTlis cxovrebis nusxaSi vkiTxulobT: da Seqmna: orni kerpni vercxlisani
ul qarTlis cxovrebis redaqciaSic [62; 14]; ixileT aseve [64; 28.] aqve imasac aRvniSnavT,
rom mariam dedofliseul da ana dedofliseul qarTlis cxovrebebSi, azosTan dakavSirebul TxzulebebSi kerpTa saxelebi ar ixsenieba.
38
iqve, SeniSvnaSi mecnieri akonkretebs, rom sinamdvileSi armazi da zadeni iyvnen Rmer-
39
RvTaeba miiCnia. xaci, iseve rogorc gaci, avtoris miTiTebiT, xeTur leqsikasa da toponimikaSic dasturdeba [15; 147-157], [16; 150]. Aaseve xeTur-xuritul samyaros daukavSira armazis marcxniv mdgomi kerpi ga (gaimi) [16;
150]. gr. giorgaZes aseTi varaudis safuZvels isic aZlevda, rom man qarTul werilobiT wyaroebSi moxseniebul armazis aRwerilobas mcire aziur (xeTur-xuritul) omisa da tarosis (TeSubis) RvTaebebTan mouZebna paraleli. xeTur triadaSi tarosis mcvel RvTaebad xaci ixsenieba [16; 145],
msgavsad armazis gverdiT moxseniebuli gacisa .7
Cveni varaudiT, gaci da gaimi qarTvelTa winaprebis mier motanili
RvTaebebia, romlebmac adgilobriv warmarTul panTeonSi sxva RvTaebebTan erTad myarad daimkvidres adgili. am SemTxvevaSi Cven g. meliqiSvilis mosazrebas vemxrobiT, romelmac gaci da ga adgilobriv RvTaebebad
sjulis kanonSi qarTvelTa warmarT RvTaebaTa Soris mxolod boCi, gaci, badagon da
armaz arian moxseniebuli. Cveni mxridan SevniSnavdiT, rom mariam dedofliseul qarTlis cxovrebaSi, sawinaaRmdegod eqvTime mTawmindelis cnobisa, armazis gverdiT mxolod kerpi oqrosa... gaimaa naxsenebi: da kualad iyo: marjueniT: missa: sxua kerpi oqrosa: saxiTa: kacisaTa: mdgomare da saxeli misi gaimaa romelni igi RTad uCnda ersa
[95; 71].
40
miiCnia [141; 317]. ver daveTanxmebiT n. marsa da m. wereTels, romlebic gacis saxelis gamoyvanas astartedan da yaTedan cdilobdnen, etimologiurad es, cota ar iyos, sakamaTod gveCveneba. sinamdvilesTan ufro axlosaa gr. giorgaZis versia gacis saxelis gamoyvanisa xeTur-xurituli xacidan, Tumca Zneli warmosadgenia (Tu am SemTxvevaSi gr. giorgaZis mosazrebas armaz-tarosis kerpebis aRwerilobis struqturis
igiveobis Se-
saxeb gaviziarebT) xeTur triadaSi mTavari RvTaebisadmi daqvemdebarebuli RvTaeba xaci-gaci qarTvelebSi ufro adre gaCeniliyo, vidre armazi.
ara gvgonia, am SemTxvevaSi qarTul werilobiT wyaroebSi raime SecdomasTan gvqondes saqme, radganac maTTvis Tanabrad cnobilia rogorc gaci da ga, ise armazi. leonti mroveli mefeTa cxovrebaSi armazis saxels sparsul samyaros ukavSirebs [61; 25], maSin rodesac wminda ninos
cxovrebaSi gaci da gaimi
aRvniSnavT imasac, rom farnavazi qarTlis samefos saTaveSi azos damarcxebis Semdeg modis, am ukanasknels ki leonti mroveli muq ferebSi
gvixatavs.8 farnavazi qarTlis samefos saTaveSi mosvlis Semdeg rig reformebs atarebs, romelTa Soris armazis kerpis Tayvaniscemis SemoRebacaa, anu religiuri reforma. leonti mrovelTan araferia naTqvami imaze, Seexo Tu ara farnavazis religiuri reforma azos mier Semotanil
kerpebs, mxolod wminda ninos cxovrebidan vigebT, rom gacisa da gaimis kerpebi moTavsebuli iyvnen mTavari RvTaeba armazis gverdiT da erTgvar triadas qmnidnen.9 amasTanave, qarTuli werilobiTi wyaro ramdenjerme xazs usvams gacisa da gas warmoSobas da maT Seqmnas qarTvelTa
winaprebs miawers. maSasadame, azos damarcxebisa da qarTlis samefos saTaveSi farnavazis mosvlis Semdeg gacsa da gas arseboba ar SeuwyvetiaT,
SesaZloa imitomac, rom isini qarTvelTa uZvelesi RvTaebebi iyvnen da
maTi sparsuli RvTaebebiT Canacvleba ki ar moxda, aramed adgilobrivi
iyo kaci Zneli da mesisxle... da amcno spaTa misTa, viTarmed: yovelman qarTvelman-
man romelman povos saWurveli, mokalT igi... da ese azon maT hromTa zeda iyo mesisxle [61; 20]
9
41
qarTuli RvTaebebis Serwyma moxda sparsulTan.10 Tumca, marto es faqtebi ar kmara imisaTvis, rom gaci da ga adgilobriv, qarTuli warmoSobis
RvTaebebad miviCnioT, miT umetes, rom gviandel xalxur gadmocemebSi,
tradiciebSi aseTi saxelis mqone RvTaebebi ar gvxvdeba, arc imis faqtebi gagvaCnia, maTTvis rame salocavi daedgaT. saqarTveloSi ar dasturdeba toponimikuri adgilebi, romlebic gacisa da gaimis (gas) saxelTan
SeiZleba dagvekavSirebina, gansxvavebiT armazisgan, zadenisgan. leonti
mroveli am kerpebis qarTlSi damkvidrebas azos ukavSirebs da maT oqrosa da vercxlis kerpebad moixseniebs.11 wminda ninos cxovrebidan ki
maT sqessac vigebT _ isini mamakaci RvTaebebi yofilan.12
saerTaSoriso simbolikis mixedviT, liTonis simbolikaSi vercxli
mTvaresTanaa kavSirSi [161; 331-332],13 oqro ki adreul stadiaSi mzesTan
asocirdeboda. misi asociaciis gamo mzesTan oqro mamakacuri sawyisis
10
kerpi vercxlisad iwodeba [64; 28]; [62; 28]; [62; 14]; [65; 16]; amasTanave ana da
mariam de-
atributi, aseve mefeTa liToni. asociaciis gamo mTvaris SuqTan, mas adareben imedis sinaTlesTan da sibrZnesTan. [161; 331-332]
42
simbolod iTvleboda[161; 122-123]. Cvens SemTxvevaSi, wminda ninos cxovreba gacs oqros mamakac kerpad warmogvidgens, rac sruliad Seesabameba
simbolikis mixedviT mis mzesTan da mamakacur sawyisTan dakavSirebas,
Tumca aqve imasac SevniSnavT, rom Tu Satberdis krebulSi, qarTlis
cxovrebis Zvel somxur Targmansa da anaseul nusxaSi gaci oqros kerpad
warmogvidgeba, mariamiseul nusxaSi oqros kerpad gaimia moxseniebuli
[65; 71].14 vaxuSti batoniSvili ki am faqts nakleb mniSvnelobas aniWebda,
radganac erTgan is xazgasmiT miuTiTebda: azon... qmna kerpni didni _ gaci oqrosa da gaim vercxlisa [8; 55]. meoregan ki, rodesac armazis kerps
da mis Tanamdev RvTaebebs aRwers, ambobs: armazis imier da amier iyo gaim da gacim oqrosi da vercxlisa [8; 78].
wminda ninos cxovreba Zvirfas cnobebs gvawvdis gacisa da gaimis
RvTaebrivi funqciebis Sesaxeb. moqcevai qarTlisais sxvadasxva redaqcia maT yovelTa dafarulisa gamomZiebelns uwodebs.15 qarTlis cxovrebis Zveli somxuri Targmanidan ki vigebT, rom Cveni mamebis Zveli
RmerTebi, gaimi da gacimi... mzis aRmomabrwyinveblebi da wvimaTa momcemlebi da qveynis nayofTa aRmomaceneblebi [64; 103] yofilan. erTi SexedviT, gacs unda Seesabamebodes qarTlis cxovrebis am redaqciaSi daculi mzis aRmomabrwyinvebeli, magram moqcevai qarTlisais sxva nusxebSi gacisa da gaimis RvTaebrivi funqcia mxolod yovlisa dafarulis gamoZieba yofila, amasTanave, qarTlis cxovrebis Zveli somxuri Targmani,
RvTaebaTa aRweris dros, ar ixseniebs arc armazsa da arc zadens.16 qarTul werilobiT wyaroebSi gacis funqciebis gasarkvevad sakmao cnobebi
14
da kualad iyo: missa: sxua kerpi oqrosa: saxiTa: kacisaTa: mdgomare da saxeli misi
sayuradReboa isic, rom qarTlis cxovrebis Zvel somxur TargmanSi gaci da gaimisad-
mi yvela is frazaa gamoyenebuli, romelic sxva redaqciebSi armazTan da zadenTan mimarTebaSia gamoyenebuli. erTaderTi epiTeti, romelsac qarTlis cxovrebis Zveli somxuri Targmani gacTan da gaimTan mimarTebaSi ar xmarobs soflis mpyrobelia, rac TavisTavad imas unda gulisxmobdes, rom gaci da gaimi armazis kultis SemoRebis Semdeg
umaRles RvTaebebad aRar iTvlebodnen.
43
ukve zemoT aRvniSneT mecnierTa erTi nawili cdilobda, armazi ahuramazdasTan, tarosTan an mTvaris RvTaeba armasTan daekavSirebina, Tumca
am SemTxvevaSi CvenTvis ufro sainteresoa s. makalaTias da k. kekeliZis
mosazrebebis xazgasma, radgan isini pirvelebi iyvnen, vinc Seecadnen
wminda ninos cxovrebaSi daculi armazis kerpisTvis ara marto misi etimologiis, aramed aRwerilobis struqturis mixedviT moeZebnaT paraleli, aseTad ki iranuli RvTaeba miTras mixr-iaStebSi naxsenebi aRweriloba miiCnies [38; 189].17 wminda ninos cxovrebis avtori Semdegnairad aR-
17
ro kavSiri hqondaT mcire aziis qveynebTan, II _ ahuramazda-armazis religia, gansakuTrebiT sasanidebis periodSi saxelmwifo religia iyo, III miTraizmis wes-Cveulebebi
dResac SemorCa... jer kidev n. marma aRniSna da mere germanelma mecnierma o. f. vezendokma gaimeora, rom zadeni, romelsac qarTul matianeSi yvelgan armazis Semdeg meore
adgili uWiravs da mis gverdiT vxedavT, unda iyos avestis yazata an sparsuli yazadan,
rac keTil genias niSnavs, pirvelyovlisa miTras; meore _ mazdeanobam kerpTayvanismcemloba ar icoda sazogadod, kerZod arsad ar akeTebdnen da ar sdgamdnen ahuramazdas an
armazis kerps. miuxedavad amisa, mematianis gadmocemiT, qristianobis SemoRebisas CvenSi,
44
wers RvTaeba armazs da mis Tanamdev or RvTaebas: dga kaci erTi spilenZisa, da tansa mas ecua jaW oqrosi, da Tavsa missa Cabalaxi myari,
da Tualni esxnes zurmuxti da bivrili, da elTa misTa aqunda rmali
brwyinvale, viTarca elva iqceoda elTa Sin _ ukeTu vinme Seexebian, Tavi Tisi sikudilad ganwirisa. . . da kualad iyo marjueniT missa kaci
oqrosi da saxeli misi gaci da marcxeniT missa udga kaci vercxlisa, da
saxeli misi gaim [61; 89-90]. gamomdinare iqidan, rom im qveynebSi, sadac
zoroastrizmi iyo gavrcelebuli, arc akeTebdnen, arc dgamdnen ahuramazdas kerps,18 misaRebia k. kekeliZis mosazreba, rom gulubryvilo mematianem tyuilad monaTla armazis saxeliT is kerpi, romelic namdvilad
warmoadgenda miTras bareliefis gamosaxulebas[30; 351] mixr-iaStebis mixedviT:
miTras xelSi uWiravs
gurzi, romelsac asi kopi aqvs,
asi mWreli waxnagiT,
romelic meomarTa gasanadgurebladaa
mimarTuli.
es gurzi Camosxmulia oqros liTonisgan,
myari oqrosgan.
es yvelaze Zlieri da gamarjvebis
momtani iaraRia. [136; 38]
wminda ninos cxovrebidan vigebT, rom armazs elTa misTa aqunda
rmali brwyinvale, viTarca elva, da iqceoda elTa Sina. ukeTu vinme
mcxeTaSi, TiTqos idga armazis kerpi, mxedris atributiT, romelic CvenSi winaprebis
samlocvelos Seadgenda da romelic TiTqos setyvaTa da mexTatexiT Seimusra... am garemoebas n. mari da iv. javaxiSvili xsnian mazdeanobis qarTul niadagze gadagvarebiTa da
SecvliT, magram ufro axlos viqnebiT simarTlesTan, Tu vifiqrebT, rom gulubryvilo
mematianem tyuilad monaTla armazis saxeliTY is kerpi, romelic namdvilad warmoadgenda miTras gamoxatulebas. miTra yvela dRemde aRmoCenil bareliefze warmodgenilia, rogorc mxedari: mas asxia samxari, Tavze axuravs Cafxutiseburi qudi da xelSi
uWiravs alesili xanjali, romliTac is xars klavs. [30; 350-351]
18
Cven ver miviCnevT besitunis kldeze, nimrud daRis yorRanebSi aRmoCenil sarkofageb-
45
me biwi da mces me maxili igi, romlisgan eSinis yovelsa [61; 89]. sulxan saba orbelianis sityvis konis ganmartebiT _ biwi _ knini rame Seryvnilebaa[55; 67]. anu mciredi siyalbea, miTra ki mixr-iaStebis mixedviT
aris RvTaeba, romelic sicrues, siyalbes aravis patiobs:
Tavs hkveTs
miTra xalxs, romlebmac is moatyua,
yovel mxares cviva Tavebi
adamianebisa, romlebmac miTra moatyues [136; 36].
amasTanave, wminda ninos cxovrebaSi aRweril RvTaeba armazs, miTras msgavsad ori RvTaeba axlavs. qarTvel mematianesTan vkiTxulobT:
da kualad iyo marjueniT missa kaci oqrosi da saxeli misi gaci da
marcxeniT missa udga kaci vercxlisa da saxeli misi gaim, mixr-iaStebidan ki viciT, rom miTras ori aseTi Tanamdevi RvTaeba sroSa da raSnu
hyavda:
mis xelmarjvniv modis keTili da
samarTliani sroSam
xelmarcxniv maRali, Zlieri raSnu [136; 38].
mixr-iaStebis mixedviT, sroSa da raSnu miTras exmarebian mtris
ZlevaSi [136; 37].19 miTras xSirad gamosaxavdnen sxva ori Tanamdevi RvTaebis kautosa da kautopatis garemocvaSi, romelTac xelSi CiraRdnebi
eWiraT da dilis da saRamos varskvlavebs ganasaxierebdnen [145; 156].20 Tu
19
Sa mowodebulia, raTa ukuagdos morwmuneebSi codva da daicvas isini boroti Zalebisagan... amisaTvis is SeiaraRebulia kverTxiT, SubiTa da saomari najaxiT... mogviano periodSi gavrcelda miTi sroSaze da raSnuze, rogorc miTras Tanamdev RvTaebebze, romlebic masTan erTad asamarTleben gardacvlilTa sulebs Cinvantis xidze [145; 467]
raSnu _ samarTlianobisa. miTrasTan da sroSasTan erTad gardacvlilTa sulebis erTerTi mosamarTle, romelic avlens keTil da borot qmnilebebs. amisaTvis mas saswori
uWiravs, raSnu miTras mudmivi Tanamdevia [145; 373]
20
imedi da mwuxareba. kautos yovelTvis xelT epyra maRla aweuli CiraRdani, kautopates
piriqiT, Zirs daSvebuli. maT sparsuli tanisamosi ecvaT da frigiuli qudebi exuraT.[145;156]
46
21
patidan, magram es sakmaod rTulia da aradamajereblad gveCveneba. amasTanave, gas etimologia gaurkvevelia, is sityvis winsarTi unda iyos, verc gacis saxels gamoviyvanT
mocemuli RvTaebis saxelidan.
22
RvTaebrivi funqciebi iZleva varaudis safuZvels, davukavSiroT zoroastruli panTeonis RvTaebebs, magaliTisaTvis aramazdi, vahagani, anaitidi _ zoroastrul ahuramazdas,
vereTragnas, anahits.
23
47
qarTlSi
damkvidrebis
Semdeg
warmarTul
kultebs
brZola gamoucxada, kerpebi da warmarTuli salocavebi mospo, maT ricxvSi gacisa da gaimisac, romelTa saxelebs Semdgomi periodis qarTuli
werilobiTi wyaroebi, saero Tu sasuliero literatura da qarTuli
xalxuri zepirsityviereba aRar ixseniebs.
48
Tavi 2
49
qarTul samecniero literaturaSi jerac gaurkvevelia RvTaeba iTrujanis warmomavlobisa da vinaobis sakiTxi. pirvelad am saxels yuradReba mari brosem miaqcia, romelmac gamoTqva mosazreba, TiTqos iTrujani beroz qaldevelisa da sxvaTa qsisuTri unda yofiliyo [169; 102]. misi
es mosazreba Tavidanve uaryo niko marma: Znelia warmoidgino, Tu rogori saxiT, saxeli qsisuTri SeiZleba gadaqceuliyo iTrujanad? amasTanave, qsisuTri ar aris RmerTi (qsisuTri igive bibliuri noea v.v.), qarTulSi ki laparakia qaldevelTa RmerTze [140; 25]. mecnieri mivida daskvnamde, rom qaldeuri RmerTi iTrujani, SesaZlebelia, mwignobruli gziT
Semovida semituridan (siriul-arabulidan), Tumca odnav damaxinjebuli
formiT da CvenSi man saxeli iTrujani miiRo-o [140; 28-29]. aRniSnul sakiTxs Tavis droze m.wereTelic Seexo, misi sityvebiT qarTuli iTru,
aris igive arameuli yaTar, asuruli iSTar, berZnuli astarte qalRmerTi [94; 86]. ivane javaxiSvili qarTuli warmarTuli panTeonis ganxilvisas RvTaeba iTrujanis sakiTxs ar ikvlevda, radganac... mas arc salocavi da arc kerpi hqonia saqarTveloSi: igi qaldevelTa RvTaebad iwodeba, maSasadame, is qarTul warmarTul panTeons ar ekuTvnis-o [74; 102-103].
RvTaeba iTrujanze yvelaze vrceli gamokvleva k. kekeliZes ekuTvnis,
romelmac iTrujani iranul atar-atruSanad miiCnia: radganac amas amJRavnebs Cvens wyaroebSi Senaxuli cnoba misi damokidebulebisa armazTan da fonetikuradac iqidan unda modiodes, amas ar ewinaaRmdegeba arc
aRiareba misi qaldevelTa RmerTad, arc mtroba misi armazTan [29; 125].
misi es mosazreba gaziarebuli iqna Semdgomi drois mecnierTa mier: meliqseT begi, a. afaqiZe, e. koWlamazaSvili.24 m. gvelesiani Tavis sadisertacio naSromSi armazis kerpis kulturul-istoriuli aspeqtebi RvTaeba iTrujanTan dakavSirebiT
di, rom am RvTaebaSi SesaZloa asaxuliyo sparsuli sicruis da borotebis RvTaeba druji: CvenTvis sruliad damajerebelia da logikuri iT-
24
desac werda: iTrujani iseTi stiqionis RmerTia, romlis mospobas qarTvelTa armazi
wyliT cdilobs. is soflis mpyrobelia, wvimis momcemia da cecxlis mspobeli. ixileT
aseve [142; 43] [34; 41-50]
50
ke-
gverdigverd moxsenieba, rogorc ori soflis mpyrobeli RvTaebisa unda migvaniSnebdes imaze, rom qarTuli warmarTuli panTeoni kargad icnobs iTrujanis saxelis mqone RvTaebas. iTrujansa da armazs Soris mudmivi mtrobaa. iTrujanis mier armazis kerpis damxobiT, am ukanasknels arseboba ar Seuwyvetia. or RvTaebas Soris brZola Cveulebrivi momentia Zveli xalxebis warmodgenebSi: zevsi kronosi, ahuramazda ahrimani, osirisi seTi da a. S.
51
26
26
( , I) . 1958 [119]
27
28
armazcixe ixsenieba ucxour wyaroebSic. straboni mas harmoZikes eZaxis, rac qar-
52
Tuli armazcixis gadmocema Cans. pliniusTan mas hermasti ewodeboda klavdius ptolemaiosTan ki harmaktika, varianti: armasika g. meliqiSvili, mcxeTa qarTlis samefos dedaqalaqi [53; 447],
53
kidev erTxel uaryo armazis ahuramazdasgan warmomavloba: m. gvelesiani saerTod uaryofs triadis arsebobas, radgan misi aRiareba gaabaTilebda zogierT mis mosazrebas
kerpisa (farnavazis) da ahuramazdas igiveobis Sesaxeb . . . ikonografiulad (kompoziciurad) armazis kerpi aSkarad triadaa_sameulia, e.i. Sedgeba RvTaebaTa sami wevrisagan
. . . samive RvTaeba ganasaxierebs erT mTlian kults, kompoziciurad igi asea gamoxatuli: centrSi mTavari RvTaeba armazi, romelsac marjvniv da marcxniv ori sxvadasxva
RvTaeba udgas _ gaci da gaim Cans, msaxuri RvTaebani . . . ahuramazdas kulti ki ikonografiulad mxolod ori sxvadasxva RvTaebisagan gamoisaxeba, romlebic kompoziciurad
erTmaneTis sawinaaRmdegod dganan, esenia: TviTon ahuramazda da misi mowinaaRmdege ahrimaniu (ahrimani). maSasadame, kulti aSkarad dualisturia.... arcerT ZvelaRmosavlur
qveyanaSi triadebis iseTi ikonografiuli (kompoziciuri) gamosaxva, rogorc es Zvel
anatoliur triadebs axasiaTebT (e. i. SuaSi mTavari RvTaeba, mis marjvniv da marcxniv
mdgomi Tanmxlebi, ZiriTadad, msaxuri RvTaebebi) arsad ar gvxvdeba (maTSi triadebi CamoTvlilia ubralod ufros-umcrosobiT) triadebis mcire aziuri saxeoba ar aris dadasturebuli sxva Zvel aRmosavlur regionebSi [17; 8, 9]. g.giorgaZis mocemul statias
gamoexmaura m. Ggvelesiani, romelmac kidev erTxel kiTxvis niSnis qveS daayena armazis
xeTur luviuri warmomavloba, ris magaliTadac moiyvana qarTuli armazis genetikuri
kavSiri somxur armazdTan da iranul ahuramazdasTan; b-ni g.giorgaZe ar aigivebs armazs TeSubTan, arc xeTur armasTan, miT ufro_ahura mazdasTan, romelTan mimarTeba
mas mxolod saxelismieri kuTxiT miaCnia dasaSvebad da Sesabamisad, misi yuradRebis
miRma rCeba warmarTuli somxeTis uzenaesi RvTaeba aramazdi, romelic somxur, berZnul, siriul, iranul werilobiT wyaroTa mixedviT makavSirebel xidad gvevlineba armazsa da ahura mazdas Soris geneturobis TvalsazrisiT . . . armaz-ahura mazdas kavSiris kuTxiT gaixsna wyaroseuli araerTi epizodi, romelTa Soris gamovyofdi armazis
dResaswauls axali wlis dResaswauls, romelic uZveles civilizaciebSi RvTaebis
korelati mefis kultTan dakavSirebul dResaswauls warmoadgenda da romelic swored aseTad mefis ahura mazdasTan Tanafardobis mauwyeblad gvevlineba iransa da
somxeTSi gamomdinare armazis dResaswaulis aRwerilobidan, sadac xazi esmeba mefe mirianisa da nana dedoflis rols saqarTveloSic; missive yuradRebis miRma darCa erTi umniSvnelovanesi momenti armazis raobis dasadgenad esaa elinisturi epoqisaTvis
damaxasiaTbeli RvTaebaTa sinkretizaciis gamovlinebis sakiTxi; rogorc erTi (ahura
mazda), ise meore (aramazdi)
riTac aixsneba movses xorenacis, elinurad da sparsulad ganswavluli somexi istorikosis mier qarTvelTa armazis Weqa-quxilis momvlineblad (igive mexismfrqvevelad
rac zevsis sayovelTaod cnobili epiTetia) moxsenieba, rac mowmobs, rom misTvis arma-
54
ar uaryofs ZvelaRmo-
savlur religiebSi triadaTa arsebobas, magram maTgan Zvelanatoliuri triadebis gamorCeva qarTlis triadis paralelad oden kompoziciuri wyobis niSniT ( avtorisave
sityvebiT, marjvena marcxenas principiT) ar meCveneba damajereblad . . . Tu mcxeTis
triada, samive RvTaeba, rogorc b-ni g. giorgaZe miiCnevs gamoxatavs erT mTlian
kults amas saTanado Semamagrebeli argumentebi sWirdeba, ramdenadac triadis sakulto mTlianoba ver daiyvaneba mxolod maTi lokalizaciis, kompoziciuri struqturis
donemde ( wyaro ar gvaZlevs aranair sxva realias maTi arsobrivi mTlianobis Sesaxeb )
m.gvelesiani
55
varni iyvnen [126; 84-85]. msgavsi mosazreba gr. kapancianmac gamoTqva iranuli umaRlesi RvTaeba aramazdi, somxebma sasanidebamde (aqemenidebi,
parTia) SeiTvises... es aramazdi qarTvelebmac SeiTvises armazis formiT...
rogorc Cans, iranulma umaRlesma RvTaeba aramazdma Zlieri sparsuli
kulturul politikuri gavlenis wyalobiT sruliad gamodevna somxeTisa da qarTlis adgilobrivi RvTaebebi... Tumca eWvgareSea rom somxebsa
da qarTvelebs Tavisi RvTaebebic hyavdaT [125; 57].
mecnierebaSi Tavidanve gamouCnda mowinaaRmdegeebi armaz ahuramazdas identurobis versias. erT-erTi pirveli, vinc msgavsi mosazrebis safuZvlianoba uaryo, m. wereTeli iyo: qarTvelTa armazi ar aris ahuramazda, aramed mcire aziis RmerTi cisa da sinaTlis, atmosferos, wvimisa
da elWeqisa TeSubia [94; 84]. iv. javaxiSvili ki pirdapir miuTiTebda:
armazis Sesaxeb cnobebs rom sparsul ahuramazdasTan saxelis meti araferi aqvs saerTo, es ucilobelia [74; 104-109]. Tumca mecnieri ar uaryofda saqarTveloSi mazdeanobis arsebobas, magram armazis ahuramazdasTan dakavSireba arasworad miaCnda qarTul werilobiT wyaroebSi
arasakmao sabuTebis gamo. aradamajereblad eCveneboda marto fonetikur
masalaze dayrdnobac [74; 105].31 a. boltunovam ganavrco iv. javaxiSvilis
mosazreba da qarTuli armazi xeTur RvTaeba arma, armas daukavSira [108;
239]. gamoiTqva varaudi, rom axladSemoyvanili RvTaeba armazi TandaTan
Seerwya iberiis adgilobrivi macxovreblebis religiur warmodgenebs,
kerZod mTvaris Zvel RvTaebas, ris gamoc misi popularoba xalxur masebSi swrafad gavrcelda da gamyarda [108; 240]. a. afaqiZe eTanxmeba armazis
dakavSirebas xeTur-mcireaziur samyarosTan da a. boltunovas msgavsad
mas xeTur-nesitur (an: xeTur-luviur) kulturas, iqauri mTvarisa da
mTvaris RmerTis armas saxels ukavSirebs [53; 667]. calke qveTavi miuZRvna armazis sakiTxs gr. giorgaZem naSromSi aTasi RvTaebis qveyana da
31
xis arc erTi Temis mexsierebasa da rwmenas armazi, viTarca RvTaeba, an gmiri anda xati, ar SerCenia, imisda miuxedavad rom Cvens ers mazdeanobis araerTi sxva naSTi aqvs
SerCenili. rogor moxda, rom sxva ufro wvrilmanic ki xalxma SeinarCuna, armazi ki
srulebiT daiviwya, Tu igi marTla IV s-Si qarTvelTa mTavar RvTaebad da kerpad iTvleboda? [74; 105]
56
pirvelma scada kerpis aRwerilobis safuZvelze daedgina misi warmomavloba. armazis aRweriloba man xeTur kerpTa aRwerilobebTan daakavSira
[16; 146-153]. armazi uaxlovdeba mcireaziur (xeTur-xuritul) omisa da
tarosis (TeSubis) RvTaebebs. masSi TiTqos Tavmoyrilia am ori anatoliuri RvTaebis Tvisebebi. zemoTqmulidan gamomdinare, armazs ver ganvixilavT rogorc mTvaris RvTaebas (toponimi armazi romc moiazrebodes
etimologiurad mTvared), romlisaTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi niSanTvisebebi mas aSkarad ar gaaCnia. magram igi arc iranuli religiuri samyarodan aRebuli kerpia. marTalia, farnavazi axlad Seqmnil qarTlis
samefoSi marTva-gamgeobis mowyobas iranis samefos msgavsad Sesdgomia,
magram mas sakulto reformis gatarebisas (armazis kerpis Seqmnisas)
aSkarad ar miumarTavs iranuli religiuri samyarosaTvis. sparsul samyaros es kerpi mxolod da mxolod saxelwodebiT ukavSirdeba, magram esec
imitom rom, daarqva ra usaxelo kerps Tavisi saxeli farnavazis magivrad mas armaz uwoda, radgan farnavazs sparsulad armaz erqva, sxva
mxriv armazis kerps iranul religiur samyarosTan araferi aqvs saerTo
[16; 149].32
32
melmac armazis paralelebi berZnul hermesTan gaavlo [93; 162-167], rac Cveni azriT
mcdaria, I imitom rom qarTuli warmarTuli panTeonisaTvis cnobili iyo elinisturi
RvTaebebi apoloni, artemida da afrodita, romlebic qarTul werilobiT wyaroSic
ixseniebian. Zveli qarTuli tradicia icnobs dionises kultsac, magaliTad ZalisSi aRmoCenili abanos mozaikaze dionises gamosaxuleba mogvyavs [52; 329-332] (am SemTxvevaSi
Cven mxolod aRm. saqarTveloSi arsebul berZnul RvTaebebs ganvixilavT, rameTu das.
saqarTvelos Zveli macxovreblebisaTvis berZnuli RvTaebebi kargad iyvnen nacnobni.
amis dasturia vanis naqalaqarze gamovlenili samlocveloebi, romlebic berZeni RmerTebisadmi iyo miZRvnili). armazs rom hermesTan araviTari kavSiri ara aqvs, amas strabonis cnobac unda adasturebdes, sadac armazcixe harmoZikedaa moxseniebuli (berZeni
geografisTvis cnobili unda yofiliyo am toponimis warmomavloba da Tu is hermess
ukavSirdeboda aucileblad mianiSnebda kidec) armazs aramazdis saxeliT somxebic icnoben, sadac es ukanaskneli mexTamtexeladaa moxseniebuli, mexismtexeloba ki, rogorc cnobilia, beZnuli miTologiis mixedviT damaxasiaTebelia umaRlesi RvTaeba zevsisaTvis da ara hermesisTvis.
57
aRniSnuli sakiTxis Seswavla moiTxovs ufro vrclad SevCerdeT armazze. misaRebad migvaCnia m. gvelesianis mier wamoyenebuli ramdenime
argumenti, romelic armazis xeTur warmomavlobas uaryofs. ai isinic:
1. saxelis armazi iranuli warmomavloba (sparsulidan momdinareobs mefe farnavazisa da farnavazianTa dinastiis meti wili mefeebis saxelebi).33
2. CvenSi eWvs badebs marTebuloba armazis paralelTa Ziebisa qronologiurad iseT Soreul epigrafikul ZeglebSi, rogoricaa Zv. w. aR.
XIII s-is lusmuli warwerebi qalaq boRazqoidan [14; 69];
3. armazobac da aramazdobac Tvisobrivad erTi da igive dResaswaulia da orive maTgani axali wlis dadgomas, iranul navrozobas ukavSirdeba [14; 148];
mocemuli mosazrebis gasamyareblad Cveni mxridan davsZendiT rom:
4.
armazi, qarTuli werilobiTi wyaros mixedviT, umaRlesi RvTaebaa. moqcevai qarTlisai-Si epiTeti soflis mpyrobeli, Cveni azriT, gagebuli
unda iqnas ara rogorc meomari RvTaeba (armazis soflis mpyrobeloba
gr. giorgaZes gaazrebuli aqvs, rogorc RvTaebis meomruli xasiaTis damaxasiaTebeli epiTeti) [16; 148], 34 aramed RmerTTa Soris upirvelesi, umaRlesi RvTaeba. amaSi ufro metad davrwmundebiT, Tu mas somxur werilo-
33
enobrivi urTierTobidan, sadac mecnieri asabuTebs qarTveli mefeebis saxelebis (farnavazi, mirvan-mirian-mirdat-miTrdat da sxvaTa) sparsulidan warmomavlobas. ixileT
aseve [140; 5] .n. mari erT-erTi pirvelTagani iyo, romelmac yuradReba gaamaxvila saxel
farnavazis sparsul warmomavlobaze, mefeTa cxovrebaSi arsebuli citatis safuZvelze, sadac vkiTxulobT: farnavazma Seqmna kerpi saxelad Tavisda, rameTu sparsulad
farnavazs armazs eZaxdnen da saxeli farnavazi farnavazdi miiCnia sparsuli sityva
farnadan warmomdgarad, rac brwyinvales niSnavs. qarTvel mefeTa saxelis sparsulidan
warmomavlobas miuTiTebs m. sanaZec [51; 80]. m. sanaZem qarTvelTa mefe farnavazfarsmanis saxeli iranul farnabazs daukavSira, rac qarTul TargmanSi JRers, rogorc bednieri xelis mqone (baza xels niSnavs, farna brwyinvales), xolo farnabazis zust
qarTul Sesatyvisad qarTuli xelmwife esaxeba, Tumca aqve unda aRvniSnoT
isic, rom
58
biT wyaroebSi moxseniebul aramazds da sparsul ahuramazdas SevadarebT. qarTuli armazi somxur wyaroebSi aramazdad moixsenieba: nunem
mospo Weqa-quxilis momvlinebeli aramazdis qandakeba [49; 86]. armazi
aramazdad ixsenieba qarTlis cxovrebis Zvel somxur TargmanSic [64;
83].35 etimologiuri
msgavsebis
garda
aha,
ese
saukunis
ra RmerTni,
340]. am
da Zuelni
SemTxvevaSi
mpyrobeli
armazis
momcemeli rom
esera,
da
queynisa,
didTa
amis
naSobTa
panTeonSi
amas
momcemeli
migvaCnia.
dasturad
armazi
mogvyavs
gamomzrdelni
da
soflis
didTa
nayofTa
RmerTni qarTlisani,
rom umaRlesi
RvTaebaa
armaz
epiTeti
RmerTi
man
frazebi:
yovladve
mamaTa
warmar-
mpyrobeli
jan
queyniT na-
qarTul
soflis
vkiTxu-
nayofTa
epiTetebad
Tul
armaz
RmerTni
yofila,
krebulSi
Satberdis
RmerTTa
armaz
arian:
zeda eseviTari
metyvelebs
Semdegi
qarTvelTa
mteri
amaze
da qaldevelTa
aman
mas
urva moawia,
zeda zRua
RmerTi
iTru-
Semoadgina
da
viTar
paralelTa
Ziebisas,
sainteresoa aramazdis
daxasiaTeba
somxur
funqciebis
yvela RmerTis
mamad,
Semqmnelad, nayofierebis
renaci
35
didebulad
da
momcemelad
wyaroebSi,
mamacad,
cisa
sadac
is
da miwis
xo-
uwo-
ahuramazda ormizdad transformacias: ahuramazda ormizdi armazdi (armazdi aseTi formiT ixsenieba m. xorenacTan, agaTangelosTan, qarTlis cxovrebis Zvel somxur
TargmanSi) aramazdi (qarTlis cxovrebis Zveli somxuri Targmani) aramazi [64] armazi [64].
59
debs.36 elinizmis epoqaSi iranuli panTeonis umaRlesi RvTaeba ahuramazda ormizdi iqna gaigivebuli berZnuli panTeonis umaRles RvTaeba zevsTan. elinisturi gavlenebi unda ganecada somxur warmarTul panTeonsac. movses xorenacis mixedviT, aramazdi elinistur periodSi dios-zevsTan asocirdeboda, radganac misi qandakeba somexma mefeebma RvTaeba
aramazdis mTavar taZarSi dadges [49; II 12, 14]. moviyvanT ramdenime
faqts armaz ormizdis zevs iupiterTan
sxva
igiveobis argumentad,
qveynebis
dapyrobis
Sem-
dgom persepolisSi Zvel aRmosavlur RvTaebaTa saxelze aRmarTul frataadris taZris berZnulenovan warweraSi moxseniebulia: zevs megistosi
(ormizdi), apolon heliosi (miTra), artemida aTena (anahiti) [14; 61].
1950 w. nimrud daRTan aRmoCenil erT-erT yorRanze, darTul reliefze
gamosaxul RvTaebebTan amokveTilia warwerebi, romlebic maT elinistur
iranul saxelebs gvamcnoben: zevs ormizdi, apolon miTra da a. S.
[14. 165; 44-51]. Teimuraz batoniSvilTan ki armazi (anu ormuzdi) iupiterTanaa gaigivebuli, iseve rogorc zadeni apolonTan [157; 663].37 kvlevam
36
lis momvlinebeli RvTaebisa. berZnulromaul miTologiaSi Weqaquxilis momvlineblad zevsiiupiteri iTvleboda. zevsi ixsenieba, rogorc yvelaze Zlevamosili da udidesi RmerTi berZeni xalxisa, mama da mbrZanebeli RmerTebisa da adamianebisa (ix. [131; 35.
135; 17, 491]. SeadareT agaTangelosTan aramazdis moxseniebas, rogorc yvela RmerTis mama. zevsaramazdTan dakavSirebiT moviyvanT kidev ramdenime magaliTs movses xorenacis
somxeTis istoriidan: somexTa mefem (igulisxmeba artaSes I) eladaSi xelT igdo diosis, artemidas, aTenas, hefestosisa da afrodites qandakebebi, romlebic somxeTSi gagzavna [49; w.II, T.12] diosSi igulisxmeba berZenTa RmerTi zevsi [49; 266] cota qvemoT ki
somexTa mefe tigran II didTan dakavSirebiT vigebT: tigranma isurva bomonTa ageba...
aRamarTvina olimpiel diosis gamosaxuleba cixe-simagre aniSi, aTenasi tilSi, hefestosisa _ bagariaWSi
[49; w.II, T.14] CvenTvis cnobilia, rom aramazdis kerpi aniSi idga:
artaSesma... maJani aramazdis kerpis qurumTuxucesad daadgina aniSi [49; w.II, T.53] anis
taZari rom aramazdisadmia miZRvnili, amas agaTangelosic adasturebs [166; 38, 586, 55-60].
mocemuli sakiTxi vrclad aqvs Seswavlili m. gvelesians [14; T. II]
37
somxuri aramazdi, berZnebis gavlenis Sedegad aRiqmeboda da igivdeboda berZnul zevsTan [125 ; 58].
60
gviCvena, rom armazsa da aramazds, fonetikuri msgavsebis garda, RvTaebrivi funqciebic erTnairi hqoniaT; orive es RvTaeba msgavsebas iranul
ahuramazda ormizdTan naxulobs, es rom marTlac asea, amaze werilobiT Tu epigrafikul wyaroebSi ahuramazdas RvTaebrivi funqciebis daxasiaTebac migvaniSnebs. darios I-is warweraSi suecis arxidan ahuramazda
Semdegi epiTetebiTaa Semkuli: RmerTi didi ahuramazda, romelmac Seqmna
zeca, miwa, adamiani, romelmac Seqmna keTilismyofeli pirobebi adamianisaTvis, romelmac dariosi mefed gaxada [136; 44]; ahuramazda nayofierebisa da mesaqonleobis RvTaebacaa _ [1.] [136]38 romelmac Seqmna CvenTvis
sabedniero saqoneli [1; asna 47]; enebos mazda ahuras Sewevna Cvenda
garjaSi, vamravloT saqoneli adamiano aSas moniWebuli keTili azriT
[1; asna 47]; vin daifaravs Cems saqonels... Tu ara aSa da TviT Sen, hoi
mazdav [1; asna 50.]
avestaSi da aqemeniduri periodis epigrafikul warwerebSi ahuramazdas RvTaebrivi funqciebis gansazRvram dagvanaxa, rom armazsa da aramazds ahuramazdasTan, garda etimologiuri msgavsebisa, RvTaebrivi funqciebic saerTo aqvT. samive es RvTaeba sakuTar panTeonSi umaRlesia
soflis mpyrobeli, elinistur periodSi ki zevs iupiterTan asocirdebian; samive nayofierebis mfarvelia: didTa nayofTa gamomzrdeli
momcemeli. CvenTvis ucnobia, armazi ramdenad iTvleboda cisa da miwis
Semqmnelad, magram am mxriv somxur aramazds iranul ahuramazdasTan
es paralelic akavSirebs. ahuramazdam dariosi mefed gaxada _ armazis
pirveli moxseniebac qarTul werilobiT wyaroSi farnavazis mefed gaxdomas ukavSirdeba.39
38
Zvel msoflioSi TiToeul mmarTvels Tavisi mfarveli RvTaeba gaaCnda da qveynis sa-
TaveSi misi mosvlis Semdeg es RvTaebac wamyvan poziciebs ikavebda panTeonSi da umaRlesi RmerTi xdeboda. msgavsi procesis momswre unda viyoT mefeTa cxovrebaSic. leonti mrovelis mixedviT, azos ori kerpis _ gacisa da gaimis Tayvaniscema SemouRia,
farnavazis mier azos Zlevis Semdeg qarTul warmarTul panTeonSi myarad mkvidrdeba
farnavazis mier SemoRebuli axali kulti armazi, romelic umaRlesi RvTaeba xdeba.
farnavazi ar spobs Zuel RmerTebs mamaTa CuenTans gacsa da gaims, aramed maT Tavis
61
arqeologiur da istoriul werilobiT wyaroebze dayrdnobiT qarTuli armazi sparsul RvTaeba ahuramazdad migvaCnia, romelic somxeTSi
aramazdis saxeliT yofila cnobili. Tu armazi ahuramazdaa, hyavs Tu
ara qarTul armazs sparsuli RvTaebis msgavsad dapirispirebuli RvTaeba (varT Tu ara qarTul warmarTul panTeonSi dualizmis momswre)? ahuramazdas SemTxvevaSi es ahrimania. Tu moqcevai qarTlisai-s avtors davujerebT, aseTi dapirispirebuli RvTaeba qarTul armazsac
hyolia
qaldevelTa RmerTi iTrujani. Tu armazi ahuramazdaa, Sesabamisad, iTrujani ahrimani an masTan dakavSirebuli romelime RvTaeba unda iyos.
iTrujani rom sparsul samyaros ukavSirdeba, es cnobilia moqcevai
qarTlisai-s avtorisaTvis. aq sxva kiTxva ismis: romel iranul RvTaebas
Seesabameba iTrujani? qarTvel mecnierebSi gaziarebulia pirvelad k. kekeliZis mier gamoTqmuli mosazreba, rom iTrujani cecxlis RvTaeba atari unda yofiliyo, romelsac qarTuli werilobiTi tradicia atroSanis
saxelwodebiTac icnobs [66; 225]. is pirdapir miniSnebas xedavda moqcevai
qarTlisai-Si iTrujan iTruSanis funqciebisa da RvTaebriobis gasarkvevad: Tu mxedvelobaSi gveqneba is garemoeba, rom iTrujans armazi
emuqreba wyliT, xolo iTrujanma mas gadauxada elviTa da mexistexiT,
iTrujani unda miviCnioT iseTi stiqionis RvTaebad, romelic wyliT SeiZleba mospobil iqnes, romelic elvasTan da mexTanaa dakavSirebuli,
ese igi cecxlis RvTaebad[29; 268]. mecnieri Seecada aexsna, Tu rogor
moxda iTrujan iTruSan ataris armaz ahuramazdasTan dapirispireba, atari xom armazis Svilad iTvleboda: Cven wyaroebSi ar Senaxula
namdvili suraTi qarTuli wyaroebis... am wyaroebma ar ician arc is, rom
iTrujani iranuli RvTaebaa, arc is, rom armazic garedanaa Semosuli,
piriqiT es wyaroebi amtkiceben, rom armazi iranuli RvTaeba ki ara... qarTuli erovnuli RmerTia, isini armazis kults upirispireben iranul
kults, ase magaliTad, ninos cxovrebis Satberdul versiaSi... TiTqos armazis msaxurni sxvani arian, mzisa da cecxlis msaxurni mogvni _ sxvani...
mfarvel RvTaeba armazs uqvemdebarebs, rac unda gaviazroT, rogorc farnavazis RmerTis gamarjveba azos RmerTebze. armazi farnavazs daexmara mtris ZlevaSi, gamefebaSi,
ris Semdegac Sesabamisad, umaRlesi RvTaeba gaxda qarTul warmarTul panTeonSi.
62
leontisac hgonia, rom armazi aris erovnuli RmerTi, xolo cecxlTayvanismcemloba _ sxva, ucxo kulti. am pirobebSi Cvens wyaroebs, kidevac
rom scodnodaT, rom iTrujani iranuli RmerTia, ufleba hqondaT daepirispirebinaT is armazisTvis, rogorc erovnuli qarTuli RvTaebisaTvis.[29; 269-270] Cven ver daveTanxmebiT k. kekeliZis am mosazrebas ramdenime mizezis gamo. mecnieri aRniSnavda, rom wyaroebma ar ician arc is,
rom iTrujani iranuli RvTaebaa, arc is rom armazic garedanaa Semosuli,[29; 270] maSin rodesac amave wyaroebze dayrdnobiT qaldevelTa qveyanas sparseTTan aigivebda.[29; 268]40 armazi rom garedan Semotanili
RvTaebaa, amis Sesaxeb werilobiTi wyaroebi informirebulni arian. leonti mroveli amis Sesaxeb (anu armazi, rom araqarTuli RmerTia) pirdapir miTiTebas gvaZlevs: farnavaz Seqmna kerpi didi saxelsa zeda Tissa: ese ars armazi, rameTu farnavazs sparsulad
40
rebiT: igi warmoadgens sacxovrebeli Senobis kedlis ZirSi Tixisagan amoyvanil iatak-
63
Si Camjdar ,,kvercxiseburi~ formis keras, romelic, albaT, ,,uqrobi cecxlis~ Sesanaxad gamoiyeneboda. sameurneo kera Tu Rumelebi Sulavris goraze ezoSi, Senobis gare
kedelTan ewyoboda. kera, rogorc Cans, ukve maSin iyo ritualSi CarTuli. yovel SemTxvevaSi, nacari romelsac uqrobi cecxlis Sesanaxi keridan iRebdnen, wminda iyo da
mis gareT gatanasa da gadayras eridebodnen.~ _ SeadareT
leonti mroveli sparsTa sjuls manamdec ixseniebs, sparsTa mefe qaixosrosTan da-
aTariRebda nazve-
rev goraze mcire bazilikis qveda fenis kuTvnil nagebobas, romelic Semdgom miTreumad gadakeTda [96; 9, 71].
saqarTveloSi aRmoCenili cecxlTayvanismcemluri samlocveloebidan gamovyofdiT nekresSi arsebul cecxlTayvanismcemlur taZars, romelsac l. WilaSvili ax. w.
aR. II s-iT aTariRebda (taZris dangreva ax. w. aR IV s-is dasawyisis, qarTlSi qristianobis gavrcelebas ukavSirdeba) [96; 72].
64
44
cota qvemoT ki vigebT: xolo viTar igi moiwivnes qalaqad mcxeTad, wiaR moguTasa
idsa zeda, da dadges. mun xedvida wminda nino cecxlis msaxurTa maT erTa moguebasa
da cTomasa [61; 88] aq sainteresoa is, rom wm. nino mcxeTaSi armazis dResaswaulze midis da cecxlis msaxurTa maT erTa moguebisa da cTomisa mowme xdeba _ xom ar niSnavs es imas, rom armazis dResaswauli zoroastrul tradiciebTan iyo dakavSirebuli
da, Sesabamisad, armazi araqarTuli RvTaeba iyo.
wminda ninos cxovrebaSi sayuradReboa kidev erTi momenti; rodesac mirianma
qritianobis miRebis Semdeg mefe konstantinesTan wargzavna mociquli, konstantine da
dedamisi elene amisTs ganmxiaruldes rameTu daidastures mirian mefisagan sruliad
mowyueda sparsTa da mtkiced miReba siyvarulisa maTisa [61; 115] . sruliad mowyueda
sparsTagan, rogorc politikur, ise religiur mowyuedas unda gulisxmobdes.
46
65
47
ardvisura anahiti ardv iaStebSi wminda wylebis RvTaebad moixsenieba [136]. anahiti
rom wmida wylebis RvTaebaa, amaze miniSnebas misadmi miZRvnil locvebSi araerTxel
vxvdebiT. is moixsenieba, rogorc uZlieresi mdinareTa Soris [136; ardv iaSti 2]; mas
aqeben, rogorc Zlevamosil, tanad dedofals, keTilad nazards, romlis wylebi dRe
da Rame moedinebian, is wyaluxvia ufro, vidre yvela mdinare [136;ardv iaSti 15]. cecxli-atari ki zoroastrizmis erT-erTi wminda simbolod iTvleba. xom ar aris mocemul
teqstSi laparaki imaze, rom lopotis qveynis nair-nairi tomebi icnobdnen iranul religias da Tayvans scemdnen atarisa da anahitis kultebs?
48
da mivida maxloblad mis samsaxureblisa maTisa, daasxa wyali xeneSi igi cecxli ma-
Ti daSrita, ixileT aseve evstaTe mcxeTelis wameba , _ cecxli ara RmerT ars amiT,
rameTu cecxli kacman aRagmis da kacmanve daSritos, rameTu kaci ufal ars cecxlisa
[66; 268]. cecxlTayvanicmcemelTa da qristianTa Soris brZolisa da aRm. saqarTveloSi
sparsuli religiis Sesaxeb informacias iakob curtavelis SuSanikis wameba-Sic
vxvdebiT [66]
50es
unda momxdariyo VII s. II naxevarSi, amasTan dakavSirebiT ufro vrclad ixileT [24].
IV-VII saukuneebs ganekuTvneba gomis quCaze feTxanias eklesiasTan mdebare zoroastruli taZari, romelic aTeSgas saxelwodebiTaa cnobili, rac imaze miuTiTebs, rom zoro-
66
werilobiTi
wyaroebisa
da
cecxlTayvanismcemluri
arqiteqturis
garda, qarTvelebSi cecxlis kultis arsebobaze migvaniSnebs eTnografiuli masalac. s. makalaTiam gamoikvlia iranuli ataris kultis arseboba
saqarTveloSi da mivida im daskvnamde, rom is qarTvelebSi anTar-aTaris
saxeliT unda SemorCeniliyo: megrul-afxazuri da iranuli aTari erTi
da igivea rogorc saxelwodebiT, ise maTTan dakavSirebuli rwmeniTa da
ritualebiT, maSasadame, atar-anTar-aTaris kulti qarTvelebSi imdenad
myarad yofila gamjdari, rom SemdgomSi Rrma fesvebi gaudgams samegrelosa da afxazeTis tradiciebis gadmonaSTebSi [39; 11]51 cecxlis kultma
asaxva hpova qarTul folklorSic [95; 235-236]. yvelaferi zemoTqmulidan
gamomdinare ver daveTanxmebiT k. kekeliZis
aris erovnuli qarTuli RmerTi, xolo cecxlTayvanismcemloba sxva, ucxo kultia. Tundac armazi qarTvelTa RmerTad miviCnioT, cecxlTayvanismcemloba Tu cecxlis kulti qarTvelTaTvis ucxo ar yofila. mas
Tayvans scemdnen saqarTvelos teritoriaze mosaxle xalxebi uZvelesi
droidan. sparsuli religiis gavrcelebis Semdeg aRmosavleT saqarTveloSi iwyeba cecxlTayvanismcemluri taZrebis ageba, iranuli atari ki
aTar _ anTaris saxiT qarTul tradiciaSi da xalxur zepirsityvierebaSic SemorCenila.
zemoT ukve vaxseneT, rom iTrujani qaldevelTa RvTaebaa, xolo
Zvel qarTul literaturul ZeglebSi irans xSirad qaldevelTa (babilonelTa) qveyanasTan aigivebdnen, maSasadame, moqcevai qarTlisaiSi
Cven mowme vxdebiT ori araqarTuli, iranuli RvTaebis brZolisa. gamomdinare iqidan, rom atari wminda cecxlia, is umaRles RvTaeba ahuramazdas ar upirispirdeba (piriqiT, is exmareba meomrebs borotebasTan brZolaSi) [132; 129]. iTrujani ki soflis mpyrobelia, mudmiv brZolaSia armaz _ ahuramazdasTan, aseTi RvTaeba ki Zv. sparsul religiaSi _ ahrimani
astruli sparsuli Temi TbilisSi mTeli Suasaukuneebis manZilze arsebobda [25; 276,
485].
51
li, romelic aRdgomis wina dReebSi imarTeba da xalxSi Wiakokonas saxeliTaa cnobili
67
RmerTi iTrujani da Cueni ese RmerTi armaz yovladve mter arian: aman rame mas zeda
zRva moaqcia, da aw man Suri iZia da mis mier moiwia ese.
68
54
55
56
aininas anahitTan dakavSireba erT-erTma pirvelma n. marma scada, ix. [140; 9], [125; 57].
69
57
upirispirebdnen.
Stakelbergi, romelic aRniSnavda, rom aqemenidebis lursmul warwerebSi ahrimanis saxeli ar gvxvdeba, magram es sulac ar niSnavs, rom iranelebSi dualizmi ar iyo gavrcelebuli [102; 8-9].
59
Sesaxeb erT-erT eposSi sami feris gveleSaps vxvdebiT _ TeTrs, wiTelsa da Savs, romelTac amirani amarcxebs. Savi gveleSapi fSaur gadmocemaSi qarcecxlas saxeliT SemorCenila, qarTlurSi _ pircecxla, xolo svanur TqmulebebSi mis funqcias matylis
mrTveli devi asrulebs [95; 177].
70
am mxriv gamonakliss
arc daviT garejelis cxovreba unda warmoadgendes [71; 232]. somxur miTologiaSi viSapi aris urCxuli, romelic xSirad gvelis saxiTaa warmodgenili (agreTve, Weqa-quxilis an Weqa-quxilis Rrublebis)62 (SeadareT
60
mas Sina mkdr iyo veSapi didi . . . eSmaki, romeli mkdr iyo veSapsa mas Soris [71;
183-184], guelveSapi didi saSineli [72; 408]. rogorc davinaxeT daviT garejelis cxovrebis sxvadasxva redaqciaSi veSapi _ guelveSapi, sxvadasxvanairad aris moxseniebuli: I
SemTxvevaSi _ rogorc veSapi, II-Si _ veSapi, romelSic eSmaki mkdr iyo.
lia is, rom
aq xazgasmu-
levan WilaSvili aRniSnavda, rom ioane zedazneli, Sio mRvimeli, iese wilkneli,
abibos nekreseli, ioseb alaverdeli da sxvebi, mazdeanebis winaaRmdeg mebrZolebis rangSi Canan. am mxriv gamonakliss TiTqos daviT garejelis cxovreba unda warmoadgendes,
Tumca, levan WilaSvilis azriT, garejis qvabTa kompleqsSi mazdeanTa samlocveloebis dadasturebiT, aq Cndeba warmarTuli fena, romlis ganadgurebis Semdeg, qristian
moRvaweebs sruli SesaZlebloba eZlevaT axalnergi sarwmunoebis gasavrceleblad. mazdeanTa saritualo adgilebi daingra da moispo, nawili gadakeTda adreqristianul eklesiebad, yofili cecxlTayvanismcemlebi ki moeqcnen qristianul sarwmunoebaze. es
procesi VI saukuneSi unda dasrulebuliyo [96; 56]. Cveni azriT, am brZolas asaxavs
daviT garejelis cxovrebaSi wmindanis brZola veSapis winaaRmdeg.
62
71
aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT ixileT aseve [95; 177-178] Savi. xangamoSvebiT es veSapi
mzes wvdeba, Caylapavs da dRe bneldeba. svanebis rwmeniT, tyve mze veSapisagan Tavs amiranis gziT aRwevs... gveleSapis mizeziT mzis dabneleba pirvelyofili warmodgenis gadmonaSTia. aseTi Sexeduleba umTavresad gavrcelebulia primitiul xalxebSi. CvenSi igi
amiranianma Semogvinaxa. msgavsi scena Semonaxulia qarTul saeklesio reliefzec _
favnisis eklesiis aRmosavleT fasadze. sarkmlis zemoT frontonis sibrtyeSi moTavsebuli didi
Tan dakavSirebiTac vxvdebiT, romelic dev apoSas ebrZvis, es aris brZola wvimisa
gvalvis winaaRmdeg. miTis Tanaxmad tiStriti yovel wels uaxlovdeba vourkaSas
zRvis napirebs didebuli TeTri raSis saxiT, iq mas xvdeba apoSa (gvalvis demoni) Savi
raSis saxiT, isini erkinebian erTmaneTs, tiStriti sZlevs apoSas da sdevnis mas ,
- ( VIII) [103]. Tu tiStrits saTanadod scemdnen Tayvans, tiStriti ufro Zlieri aRmoCndeboda da amarcxebda demons. Tu wlis ganmavlobaSi adamianebi arasaTanadod scemdnen Tayvans tiStrits da msxverplic cota mihqondaT, apoSa imarjvebda tiStritze da gandevnida mas ukan [ 104; 13]
72
mas eca mexi da daiwua igi sruliad). rogorc davinaxeT, iranuli ahrimani, romelic Zvel somxur miTologiaSi veSapis saxeliT iyo cnobili,
qarTvelebSi gveleSapis saxeliT gavrcelebula. brZolis scenebi, romlebSic boroti Zalebi (gveleSapi _ apoSa, aJi) keTil Zalebs (tiStriti,
atari, miTra) upirispirdebian (romlebic Zv. iranulma religiurma teqstebma Semogvinaxa) qarTuli werilobiTi wyaroebisTvisac (aseve xalxuri zepirsityvierebisTvis) yofila cnobili. ar unda iyos SemTxveviTi,
rom msgavs siuJetebs wminda ninos cxovrebaSi (armaz-iTrujanis dapirispireba) da daviT garejelis cxovrebaSic vnaxulobT (daviT garejelisa da gveleSapis dapirispireba).
qarTvelebisTvis cnobili rom iyo RvTaeba ahrimani, amaze metyvelebs
qarTul xalxur zRaprebSi, hagiografiul Tu saero literaturaSi SemorCenili ahrimanisadmi daqvemdebarebuli sxvadasxva demonebis saxelebi.
qarTul gveleSapze ukve visaubreT, romelsac paralelebi iranul aJi
visapa, aJi dahakasTan moeZebneba. rac Seexeba sxva demonur Zalebs: devebs,
eSmaks, drujs, romlebic ahrimanis Tanamdevi RvTaebebi arian. devebi iranul miTologiaSi keTil sulebs upirispirdebian, maT meTaurobs triada:
sicruis suli _ druji, boroti azris suli _ aka mana, boroti saqmis
(Zarcvis) _ aiSma [4]. zaratuStra maT boroti azrisgan Sobilebs uwodebs grhmasTan (devebis msaxuri _v.v.) erTad, romelic sawyisia sicruisa,
amayobisa da mzakvrobisa[1; asna 32]. am orTaveSi (anu keTilsa da borotSi _ v.v.) devebma airCies uborotesi, gadavidnen aeSmis mxares da sicocxles aavadebdnen [1; asna 30]. devi rogorc avi suli, boroti arseba
kargad aris
64
73
rafiaSic: maman Senman wmindani Semoisxna saxiT Tvisa, xolo Sen devni
Semoixvien [66; 228].
qarTul zepirsityvierebas SemorCa ahrimanis Tanmxlebi kidev erTi
RvTaebis saxeli _ eSma, romelic boroti geniaa da avsulTan, satanasTan
asocirdeba. qarTulSi es sityva ori saxiT aris warmodgenili: eSmaki da
ufro arqauli _ eSma. avestaSi dadasturebulia forma aeSma, zogadi
mniSvnelobiT _ avi, boroti, cofiani, mrisxane. igi warmoadgens agreTve
demonis saxels daeva (qarTuli devi) erT-erT sam uborotes sulTagans, romelic arsebobs adamianTa da cxovelTa winaaRmdeg [4; 37-38, 315317].65
yvelaferi zemoTqmulidan gamomdinare, imis mtkiceba, rom moqcevai qarTlisaiSi moxseniebuli qaldevelTa RmerTi iTrujani borotebis RvTaeba ahrimania, ar iqneboda swori _ amis safuZvels ar gvaZlevs
ahriman-iTrujanis fonetikuri Seusabamoba. saxeli iTrujani moqcevai
qarTlisai-s sxvadasxva redaqciebSi saxecvlili formebiTaa cnobili:
iTruj (anaseuli nusxa) _ iTrojan (WeliSviliseuli) _ iTarJan (anaseuli) _ iTrujna (maCabliseuli) _ iTruSna (Satberdiseuli) da sruliad ar Seesabameba fonetikurad ahriman _ angro mainu _ arimans. maSin
ra RvTaebaa iTrujani? Cveni azriT, iTrujanSi sicruis demoni druji
igulisxmeba (es varaudi pirvelma m. gvelesianma gamoTqva. man gaamaxvila yuradReba iTrujanisa da drujis etimologiur msgavsebaze: (i)
Truj (ani) _ druji. magram mecnieri mxolod amiT Semoifargla) [14;
79-80], romelic simarTles _ aSas66 ebrZvis. zoroastrelTa wminda wigni
morwmuneebs drujisa da drujianelTa winaaRmdeg daundobeli brZolisaken mouwodebs: akuweT drujianelni iaraRiT [1; asna 31] me var... mteri
drujianelTa, mtkice sayrdeni aSaianelTa [1; asna 43] aSaianelebs siyvaruliT unda moepyro, drujianelTa mimarT iyav ulmobeli [1; asna 47]
65
sparsuli warmomavlobis unda iyos sityva jojoxeTic, romelic somxebSi joxkis sa-
xeliT yofila cnobili da, savaraudod, sparsuli duzaxidan unda modiodes. duzax _
joxk _ jojoxeTi. duzax _ joxkTan dakavSirebiT ixileT [166; 35. 4. 39-40].
66
74
67
angro maniu anu boroti suli. I, II, [136] ixileT aseve [111, 181]
aRniSnul TavebSi saubaria, rom ahuramazda iqms keTils, qmnis qveynebs, ahrimani ki
(vendidebSi is angro mainud _ borot sulad ixsenieba) qmnis keTilis sawinaaRmdegos,
mavne qmnilebebs. ahrimanma daRupa pirveli adamiani iima, gamogzavna xari dedamiwaze, moavlina wyaldidoba, scada zaratuStras daRupva da a.S.
68
gr. kapancianis naSromSi borot sulebTan dakavSirebiT vkiTxulobT, rom bevri moxu-
RvTaeba druji, rom qarTul xalxur zepirsityvierebas SemorCa, amis Sesaxeb Tavisi
azri gamoTqva a. grenma: avestaSi drujebi araCveulebriv bumberazebad arian warmodgenilni. isini miTiuri mWedlis STamomavlebi arian[95; 59]
75
mosazreba
iTrujanTan
dakavSirebiT,
romelmac
etimologiuri
wminda
70
zogadad, daboloeba ani-sTan dakavSirebiT ixileT [6; 49-50, 65, 84, 88]
71
al. xaxanaSvili da m. kovalevski Tvlidnen, rom sparsulma ahrimanma asaxva hpova qar-
Tul amiranSi: armazi sparsuli ormuzdis gansaxierebaa. keTil ormuzds arimani upirispirdeba. ase unda yofiliyo saqarTveloSic. amitom arimani qarTul xalxur warmodgenaSi amirans Seerwya. arimans eSmakebi emsaxurebian, eSmaki qarTul-xalxur warmarTul
sityvierebaSi ki did rols TamaSobs. amis gamo warmoudgenelia, rom maTi meTauric ar
yofiliyo qarTvelebis mier SeTvisebuli aseTi varaudis safuZvlianoba: al.xaxanaSvi-
77
78
79
Tavi 3
80
1987
w.
Semodgomaze,
somxeTis
arqeologiisa
da
eTnografiis
institutisa da muzeum erebunis mier yaraSambis samarxis (nairis raioni) CrdiloeT nawilSi, arqeologiuri gaTxrebis Sedegad gamovlenil iqna Sua brinjaos xanis didi yorRani. gaTxrebis Sedegad aRmoCenili iqna
mdidruli samarxeuli inventari, sabrZolo iaraRi, Zalauflebis insigniebi, aseve Zvirfasi liTonisagan Seqmnili maRalmxatvruli nawarmi. paraleluri masalebis mixedviT, yaraSambis yorRani Zv. w. II aTaswleulis
dasawyisiT TariRdeba da TrialeTis kulturis areals miekuTvneba [146;
145].
samarxSi aRmoCenil inventars Soris gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs Zveli torevtikis Sedevri, vercxlis furclisagan naWedi didebuli Tasi, romelic dafarulia sxvadasxva scenebis reliefuri gamosaxulebebiT.
morfologiuri niSnebi saSualebas gvaZlevs aRvniSnoT misi aSkara
naTesaoba Sua brinjaos xanis, somxeTsa da amierkavkasiaSi gamovlenil
Zvirfasi liTonisagan Seqmnil TasebTan da paraleli gavavloT adreuli
periodis dasavleT mcire aziis ZeglebTan. yaraSambis Tasis yvelaze axlo analogs warmoadgens TrialeTSi, yoruRTaSis yorRanSi aRmoCenili
vercxlis Tasi.73
yaraSambis Tass gaaCnia iseTive forma da proporciebi, Sesrulebulia imave teqnikuri xerxiT, rogorc TrialeTis vercxlis Tasi. TrialeTis Tass yaraSambis TasTan anaTesavebs kompoziciis frizulad ganTavseba da horizontaluri ganviTareba.
sisagan, yaraSambis Tasze mocemulia 6 frizi, romelic mTlianad dafarulia rTuli kompoziciebiT (nadirobis, brZolis, sakulto ritualebis,
cxovelTa procesiebisa da sxv. scenebiT), romelSic adamianTa da cxovelTa figurebi garemoculni arian im periodisaTvis damaxasiaTebeli
realiebiT. Tasis zemoTa frizi gamoxatavs cxovelze nadirobas, romel73
v.e. ohanesianis azriT, orive Tasi uciloblad erTi da imave mxatvrul skolas
81
TrialeTis
vercxlis Tasi da misi paralelebi, sadac mocemulia yaraSambis mxatvrul-stilisturi analizi TrialeTis vercxlis TasTan mimarTebaSi da
maTi
ZvelaRmosavluri
paralelebis
fonze
ganxilva
[22].
aRniSnuli
mkvlevarebi yaraSambis Tasis mxolod mecnierul-stilistur analizs iZlevian da zedapirulad exebian masze warmodgenil miTologiur siu-
82
Jets.74 Cven SevecadeT mocemuli Tasi am kuTxiT gangvexila, mogveZena paralelebi da warmodgenili miTologiuri siuJeti migvesadagebina axlo
aRmosavluri RvTaebebisadmi miZRvnil ritualebTan Tu gamosaxulebebTan.
TrialeTis kulturis Zeglebze Zvel aRmosavluri kulturis Zlieri
gavlena arsebiTia _ es udavo faqtia. Tumca, amasTan erTad, unda aRiniSnos am gavlenaTa uaRresad Taviseburi xasiaTic. TrialeTis kulturis
Zeglebi ukavSirdebian Zveli aRmosavleTis kulturis ara romelime konkretul centrs, aramed ramodenimes erTad [89; 83]; oqromWedloba dakavSirebulia mesopotamiasTan da xeTur-xuritul samyarosTan [89; 83].75 TrialeTisa da yaraSambis TasebTan formis gamosaxulebaTa Sesrulebis teqnikuri xerxebis, Tematuri Tu kompoziciuri paralelebis saxiT SeiZleba
moxmobil iqnas calkeuli magaliTebi rogorc wina aziuri, aseve kavkasiuri arqeologiuri masalebidan. siuJetis frizulad ganawileba, rogorc
es TrialeTisa da yaraSambis Tasebze gvxvdeba, gavrcelebuli iyo ZvelaRmosavlur xelovnebaSi. magaliTisTvis SeiZleba moviyvanoT alebastris WurWeli uruqidan, sadac reliefuri gamosaxulebebi oTx frizadaa
ganawilebuli da warmodgenilia SiSveli figurebisagan Semdgari saritualo procesia, romelic qalRmerT inanas frontaluri figurisaken miemarTeba. sayuradReboa momijnave procesiebis sapirispiro moZraoba da
cxovelTa msgavsi procesiebi mdedri da mamri cxvrebis saxiT (Tumca
isini stilisturad gansxvavdebian aRniSnuli Tasebis gamosaxulebebisgan).76 paralelis gavleba SeiZleba biblosis, mefis axiramis sarkofag-
74
miTologiur
safuZvels
xedavs
da
sakmaod
vrclad
ganixilavs
am
TvalsazrisiT
aRmosavlur
83
ze77 da mesopotamiur sabeWdavebze warmodgenil kompoziciebTan.78 garkveuli kompoziciuri msgavseba SeiniSneba maikopis TasTanac [3, tab. 10]. rogorc TrialeTis, ise yaraSambis vercxlis Tasebze mocemuli mjdomare
figurebis paralelad SeiZleba dasaxeldes Sumeruli gamosaxulebebi,
romlebic mxrebiT fasSi, welszemoT SiSvlebs gamosaxavdnen,79 aseve hasanlus Tasze warmodgenili mjdomare figura.80 xolo rac Seexeba am Tasebze mocemul danarCen figurebs, isini garkveul ikonografiul msgavsebas amJRavneben xeTur reliefebTan da zemoT aRniSnuli hasanlus Tasis
figurebTan. Cveni azriT, yaraSambis Tasze xeTuri gavlenebi ufro Zlieria. rigi niSnebidan gamomdinare yaraSambis Tasi ganixileba rogorc
mcire aziur-kavkasiuri kulturis nawarmi, romelmac mesopotamiuri gavlena ganicada [134; 130].
yaraSambis Tasze mocemuli siuJetebi miTologiur warmodgenebs
rom ukavSirdeba, amaze maTi axlo aRmosavluri paralelebi miuTiTeben
(razec zemoT ukve gvqonda saubari). v.sarianidis SeniSvniT: aRmosavlu-
77
biblosi, mefe axiramis sarkofagi Zv. w. XII-XI s.s. inaxeba beiruTis nacionalur
muzeumSi [174; 18]. axiramis sarkofagze warmodgenili scena siuJeturad gvagonebs TrialeTisa da yaraSambis vercxlis Tasebze mocemul kompoziciebs: ramdenime figura
maRla apyrobili xelebiT, marjvnidan marcxnisaken, mjdomare wverosani figurisaken
miemarTeba, romlis gverdiT sfinqsismagvari fantastikuri arsebaa gamosaxuli. iqve
samsxverplo, romelic TrialeTisa da yaraSambis Tasebze warmodgenil siuJetebSi
gamosaxuli
samsxverplos
msgavsia.
SeadareT
mocemuli
samsxverploebi
xamurabis
aqvs
mokle
fexebi,
romlebzec
vacebia
gamosaxuli
ukangadaweuli
rqebiT.
eqsponatis ilustracia ixileT [173; Taf 4]_ eqsponati suzidanaa da inaxeba parizSi,
luvrSi.
78
gamosaxulebiT.
79
il 4].
80
84
81
mxrebidan [frTebi gamosdis]; marjvena xelSi oqros Tasi [upyria, marcxena xelSi] aqvs
oqros sikeTe [_ raRac simbolo] mis qvemoT sayrdenia, movercxlili, [romlis qveS]
devs
lomis
gamosaxuleba,
movercxlili.Alomis
frTebis
marjvniv
[da
marcxniv]
msxverplSewirvas
(xeTebSi)
musikalur
instrumentze
dakvra
mohyveboda
xolme.
praqtikulad
arc
ar
imarTeboda
instrumentis
86
RvTaebisadmi miZRvnil dResaswaulze ritualur musikas asrulebs). aRniSnuli figura RvTaeba rom ar aris, amis safuZvels gvaZlevs is, rom
iSTaris gamosaxuleba arfismagvari sakraviT xelSi CvenTis araa cnobili. xeTuri teqstebis Tanaxmad iSTar-SavuSqasadmi miZRvnil simRerebs,
rogorc wesi, momRerlebi asrulebdnen. magaliTisaTvis moviyvanT q. samuxas iSTaris saSemodgomo sadResaswaulo ritualis aRwerilobidan erT
fragments: mefe-dedofali svamen RvTaebas
LU.mes GALA
mRerian iSTa-
ris didi instrumentis (= qnaris) TanxlebiT.84 yaraSambis Tasze warmodgenili musikosis msgavs gamosaxulebebs vxvdebiT Zvel aRmosavlur reliefebzec.85 mTavari RvTaeba iSTaris ukan gamosaxuli ori
figura,
romlebsac xelSi komblebi uWiravT, iSTaris Tanmdev RvTaebebad niniTad da quliTad migvaCnia, romlebic xSir SemTxvevaSi mis gverdiT gamoisaxebodnen.86
gareSe [100; 70, 72] ixileT aseve suraTi [100, sur 8] reliefi zinJiridan musikosebi
lirebiT (arfebiT) _ SeadareT am reliefze mocemuli arfismagvari sakravi Tasis II
frizze musikosis xelSi dakavebul instruments.
84
Tan axlda musikalur sakravebze dakvra da simRera. rogorc xeTuri teqstebidan Cans,
xeTuri dResaswaulebis Catarebas yovelTvis Tan axlda musika. musikos-momRerlebi
sadResaswaulo
gvxvdebian
ritualebis
isini
teqstebSi
aqtiuri
monawileni
msxverplis
iyvnen.
SewirvasTan
da
gansakuTrebiT
sakulto
xSirad
trapezTan
87
msvlelobi-
ikonografiuli gamosaxuleba _
87
149].
ZaRlis
msgavs
gamosaxulebas
vxvdebiT
Tasis
zeda
frizzec,
romelzec
88
biT, Zaxilis iSTari fexze mdgomarea. Tumca mcire aziuri iSTari orbunebovani RvTaeba iyo mdedrisa da mamris TvisebebiT [137; 303], amdenad
misi gamosaxva mjdomare pozaSi Cvens SemTxvevaSi ar unda ewinaaRmdegebodes imas, rom mocemul figuraSi iSTari davinaxoT. miT umetes, Tu gaviTvaliswinebT imasac, rom iSTaris xurituli saxelwodeba SauSqa _ nawarmoebia sityvidan iaraRi [145; 636].
TetebSi is iSTar meomradac moixsenieba [137; 595]. xeTur _ xuritul religiur teqstebSi araerTxel moixsenieba misi iaraRi, is exmareba xaTusili III-s mtris ZlevaSi [137; 194-204].88 mis qmrebs Soris moixsenieba qiSis
mfarveli RmerTi meomari zababa [144; 510]. cnobilia aseve, rom enqim inana
(igive iSTari) ngrevisa da brZolebisadmi siyvaruliT daajildova [144;
510].89 RvTaebis win Camwkrivebuli moWrili Tavebi da sabrZolo iaraRi,
88
mxriv
iSTari
siyvarulis
mfarvelia,
xolo
meore
mxriv
omis
qalRmerTad
rCeba
imisagan
damoukideblad,
ixileT
[101],
miTologiuri
igi
siyvarulis
siuJeti
aqaduri
gliptkiidan.
miTi
CrdiloeTis
asaxavs
SuamdinareTis
brZolas
mTis
xalxebTan
da
SesaZloa
ara
aramed
aqadeli
amorZali
iSTari
miuZRveba
am
dinastiis
mefeebs
gamarjvebis Soreul gzebze da roca enxeduana Sumerul enaze Txzavs eposs inanas
laSqrobaze, zRaprul mTianeTSi, ebixis qveyanaSi, sadac qalRmerTi amyarebs Tavis
89
RmerTis, anis asulia; meore tradiciiT misi meuRlea da cis dedoflad iwodeba.
xeTur
kerpTa
aRwerilobaSi
lomi
xSirad
moixsenieba
rogorc
iSTaris
lomTan
erTad
gamosaxavdnen
reliefebze,
sabeWdavebze
Tu
90
Tu sabeWdavis reliefebze.92 Tumca arc imas gamovricxavT, rom yaraSambis Tasze frTebgaSlili frinvelis gamosaxuleba, SesaZloa, qvesknelis
samyaros ukavSirdebodes. iaziliqais miwisqveSa oTaxebSi napovnia samarxebi, sadac zogjer gvxvdeba ara marto adamianis ConCxebi, aramed frinvelisac. magaliTad, erT SemTxvevaSi frTagaSlili frinvelis fituli
kedelze iqna milursmuli sami didi lursmniT [138; 132]. aRniSnul SemTxvevaSi, frinveli SesaZloa mterTan brZolaSi daRupuli meomrebisadmi
miZRvnili msxverpli iyos.93
92
TiamaTs
da
TvisebebiT
sxva
Tu
RvTaebebs
simbolikiT
[145;
347].
iSTari
warmogvidgeba
frinvelisaTvis
Zveli
aRmosavleTis
damaxasiaTebeli
xalxebis
saxviT
gverdebSi
sarkiseburi
principiT
moTavsebuli
ori
busi.
qalRvTaeba
or
heraldikurad ganlagebul lomze dgas. orive xeli maRla aqvs apyrobili da beWdebi
upyria,
saxe
pirdapir
kavSirSia
Sumerul _
aqadur
miTologiur
personaJTan
tyveebis
dasjis
scenisagan,
romelSic
cocxali
adamianebi
monawileoben.
(Sumerul
qariSxali-qari)
aqaduri
anzu,
Sumerul-aqadur
adreuli
wakiTxva
miTologiaSi
zu,
imdugudi,
im-dugudi,
uzarmazari
frinveli.
RvTaebrivi
saxiT)
saxviTi
xelovnebis
Zeglebze
(umTavresad
gliptikaze)
xSirad
91
xeTur teqstebSi daculi RvTaebaTa aRwerilobebis, iSTarTan dakavSirebuli sxvadasxva miTologiuri siuJetebisa Tu RvTaebis gamosaxulebebidan gamomdinare, III frizze mocemuli kompozicia omis RvTaeba iSTarisadmi miZRvnil ritualad migvaCnia. rogorc Cans, mterze gamarjvebis
Semdeg, gamarjvebul meomrebs RvTaeba iSTarisaTvis madlierebis niSnad
brZolaSi mopovebuli mtris Tavebi da sabrZolo iaraRi SeuwiravT.94
Zv. w. III aTaswleulis dasasruli mniSvnelovani xanaa amierkavkasiis
uZveles istoriaSi. mtkvar-araqsis kulturis safuZvelze aRmosavleT saqarTvelosa da mis mimdebare olqebSi axali, TrialeTis kultura Camoyalibda, romelic Zv. w. II aTaswleulSi ayvavda. kulturis saerTo donis
amaRlebis erT-erTi mizezi winaaziur samyarosTan urTierTobebis gafarToebac iyo, rac kargad aisaxa yorRanuli kulturis am safexurze. o.
jafariZis SeniSvniT, TrialeTis kulturis saiuveliro xelovnebis dawinaureba ganapiroba eTno-kulturuli kontaqtebis gaZlierebam Zvel aRmosavlur samyarosTan [80; 198]. TrialeTis kulturis matarebeli tomebisaTvis, rogorc Cans, axlo aRmosavleTis religiebi ucxo ar yofila,
risi naTeli dasturicaa ritualuri siuJetebi TrialeTisa da yaraSambis
vercxlis Tasebze.
xeTur da
finikiur ZeglebTan. rigi niSnebidan gamomdinare, yaraSambis Tasi ganixileba rogorc mcire aziur-amierkavkasiuli kulturuli arealis produqti, romelmac mesopotamiuri gavlena ganicada. amis dasturia yaraSambis
Tasze warmodgenili nayofierebis (omis) RvTaebisadmi miZRvnili rituali da mTavari figurebis ikonografiuli paralelebi xeTur RvTaebebTan. gamoiTqva mosazreba, rom Tasze mocemulia erT RvTaebasTan, iSTarTan (xurit. SavuSqa) dakavSirebuli sxvadasxva ritualuri scenebi. iSTari mravalfunqciuri RvTaebaa; erTi mxriv is siyvarulis mfarvelia, xo-
mieraa mokveTili, romelic dabal skamze zis da xelSi culi uWiravs [146; 152].
92
lo meores mxriv _ omis qalRmerTi, romelsac yovelTvis gamarjveba moaqvs [170; 81], mSvidobianobis dros ki monadireTa RvTaebaa, rogorc qalRmerTi mSvildisrisa da kaparWisa [88; 114]. iSTaris rTuli saxe, erT
RvTaebaSi sxvadasxva funqciebis gaerTianeba, imis maCvenebelia, rom am
RvTaebam ganviTarebis rTuli da xangrZlivi gza ganvlo, romlis garkveul safexurs unda asaxavdes misi TiToeuli zoomorfuli gamosaxuleba,
emblema Tu atributi [88; 116]. yaraSambis Tasze iSTaris funqciebis am erTianobas vxvdebiT, sadac is warmogvidgeba rogorc nadirobis, nayofierebisa da omis qalRvTaeba, misi ikonografiisaTvis damaxasiaTebeli elementebiTa da masTan dakavSirebuli wminda cxovelebiT (lomi, frinveli,
iremi).
93
Tavi 4
94
95
95
96
Semdegnair variants gvTavazobda; wakiTxuli unda yofiliyo ara rogorc ainina da danana, aramed (ai)ninada da nana.
97
Tan erTad, yvela aRiarebs mis uSualo kavSirs wina aziasTan da iqidan mosuli axali
eTnikuri nakadebis arsebobas im periodSi ver uaryofs [18], [45], [58], [79], [133], [134].
o. jafariZe Tavis erT-erT bolo naSromSi mocemul sakiTxTan dakavSirebiT aRniSnavs: amierkavkasiis ufro samxreTiT am droisaTvis (anu Zv.w. II aTaswleulis I naxevari)
xuritulenovani da maTTan axlos mdgomi tomebi binadroben. rogorc Cans, amierkavkasiis samxreTi nawili kidev didxans ganicdida xurituli kulturis gavlenas, rasac aq
calkeul Zeglebze aRmoCenili aSkarad xurituli warmomavlobis nivTebi mowmoben
[80;183]
96
[146]99, romelzec zemodan meore frizze mocemuli centraluri kompozicia ritualur siuJetad migvaCnia; masze gamosaxulia mjdomare RvTaeba
sasmisiT xelSi, komblebiT(?) SeiaraRebul or adamianismagvar arsebasTan
erTad, romlebic iSTaris Tanmdevi RvTaebebi niniTa da quliTa unda iyvnen. warmodgenili siuJeti qalRvTaeba iSTarisadmi miZRvnili rituali
rom aris, amis safuZvels rogorc zemoT ukve ganvmarteT xeTur saritualo teqstebSi daculi RvTaebebis aRweriloba100 da naxsenebi RvTaebis
ikonografiuli gamosaxulebebi iZleva101. radgan Zveli aRmosavleTis
xalxebSi qalRvTaeba iSTaris kulti Zlieri iyo, is TrialeTis kulturis matarebeli xalxisTvisac unda yofiliyo cnobili. RvTaeba farnava-
99
SeadareT [171; il 500 (7)]. RvTaeba iSTaris SiSveli gamosaxuleba, dgas or heraldi-
kurad gamosaxul lomze, xelebi orantas pozaSia da zecis simbolo beWdebi upyria,
mxrebidan frTebi gamosdis, Tavze Tavsaburavi (?) ukeTia, aqvs yelsabnevi, romelic
mTlianad ufaravs yels, marcxena xeli Semkuli aqvs samajuriT. mTavari figuris marjvniv da marcxniv ori frinvelia (bu?), romlebic, savaraudod, misi Tanmdevi RvTaebebi
niniTa da quliTa arian.
97
zianTa warmarTul panTeonSi, ninaTas (ninada) arseboba Cvenis azriT, uZvelesi kultis gamoZaxilia elinistur epoqaSi.
leonti mrovelTan daculia cnoba, sadac saubaria, rom qarTvelebi
aleqsandre makedonelamde mzes, mTvares da xuT varskvlavs scemdnen
Tayvans [61; 18]. leonti mrovelisTvis, rogorc Cans, maTi pirvandeli saxelebi ucnobi yofila, amitomac ixseniebs im astralur simboloebs,
romlebic mocemul RvTaebebs Seesabameboda. Cvens mier ukve naxseneb, yaraSambSi aRmoCenil vercxlis Tasze samive astralur simbolos vxvdebiT:
1. naxevarmTvares, romelic Tasis zemodan meore frizze, irmis fexebs SuaSia moTavsebuli;
2. mzis diskos mzis simbolos, romelic III frizze warmodgenili
taxtze mjdomare figuris winaa gamosaxuli, xolo Tasis II da III frizebze moTavsebuli mTavari personaJi iSTaris gamosaxulebad migvaCnia,
romlis astraluri simboloc varskvlavia102.
Tasze mocemuli es ikonografia saTaves mesopotamiaSi iRebs, sadac
RvTaebaTa triadas: uTu SamaSs mze, nana-nan sins mTvares, iSTars
varskvlavs xSir SemTxvevaSi qudurus samijne qvebze Tu sxvadasxva reliefebze mxolod TavianTi astraluri simboloebiT gamosaxavdnen103.
TrialeTis
kulturis
matarebeli
xalxebisTvis
cnobili
iyo
102
melic inana-iSTaris erT-erTi simboloa da SesaZloa aRviqvaT varskvlavis gamosaxulebad [143; 244]. iSTaris gverdiT xSirad gamosaxavdnen mis astralur simbolos varskvlavs. ixileT ilustracia [174; il 25]. eqsponati Zv. w. II aTaswleulis SuaxnebiTaa
daTariRebuli. masze warmodgenilia fexze mdgomare sami figura, centraluri profilSi mdgomi figura iSTari, grZeli tansacmliT, marjvena xelSi Tasi upyria, Tavze qudi axuravs, yels samkauli umkobs, Tavis ukan iSTaris simbolo, 8 qimiani varskvlavia,
romlis qvemoTac dabali samsxverplo dgas.
103
qudurus samijno qva, meliSipaka (Zv. w. XII s.) suzidan. masze srulad aris warmodge-
nili Sumerul-aqaduri panTeonis RvTaebebis simboloebi. inaxeba parizSi, luvrSi. qudurus samijno qva frizebadaa dayofili, pirvel rigSi (zemodan) vxvdebiT ukve naxseneb RvTaebaTa triadis astralur simboloebs: naxevarmTvare-nan sini, mzis disko-SamaSi,
varskvlavi _ iSTari. [145; 651]
98
aqemeniduri
iranis religiis gavleniT mimdinareobs, qarTlSi sxva sparsul RvTaebebTan erTad unda Semosuliyo qalRvTaeba anahitis kultic, rac aininas
saxelSi aisaxa. Tu manamde qarTvelebSi nayofierebis, siyvarulisa da
omis qalRvTaeba iSTaris kulti iyo gavrcelebuli, amjerad mas iranuli anahiti unda Canacvleboda. orive es qalRvTaeba datvirTulia msgav-
104
105
qalRvTaeba iSTari didi popularobiT sargeblobda Zvel aRmosavleTSi. mas jer kidev
Sumeruli miTologia icnobs inanas saxeliT, xolo Zv. w. III aTaswleulis Suaxanebidan
is CvenTvis iSTaris saxeliTaa cnobili. misi es saxeli xeTur-xuritul saritualo religiur teqstebSic fiqsirdeba. xeTur-xuritul RvTaebaTa panTeonSi SeRwevis Semdeg,
iSTarma adgilobrivi RvTaebebis funqciebi SeiTavsa, xurituli ninu an nino gaxda iSTar ninevieli, zogjer mas anunitusa da nanaiasac uwodebdnen [144; 595]; rogorc Cans,
xuritulma nanaiam (iSTaris ipostasi) mogviano periodis qarTul warmarTul panTeonSic ganagrZo arseboba, iSTaris erT-erT Tanmdev RvTaeba ninadasTan erTad da werilobiT wyaroebSi aininasa da dananas saxelebiT SemorCnen (amas yuradReba jer kidev m. wereTelma miaqcia) am RvTaebis popularobaze qarTvelebSi isic mianiSnebs, rom misi saxeli qarTveli qalis piradi saxelic gamxdara nina, nana.
99
si funqciebiT, rogorc nayofierebisa da gamarjvebis momniWebeli RvTaebebi, maTi wminda cxovelebi arian veluri mxecebi katisebrTa ojaxidan
lomebi, panterebi, vefxvebi [Plinius, 35, 108]106. isini ikonografiuladac erTnairad gamoisaxebodnen; ardv iaStebis mixedviT anahits wvrili weli
da didi mkerdi aqvs, misi TeTri xelebi samajurebiTaa Semkuli, atarebs
sayureebs da oqros samkauls, mis gvirgvinze varskvlavebia gamosaxuli
[136, XXX]107. TiTqmis identuria iSTaris gamosaxulebac.
aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze mosaxle xalxisTvis orive am
qalRvTaebis gamosaxuleba cnobili unda yofiliyo. Razec wina TavSi
vrclad gvqonda saubari108. mogviano periodSi qarTvelebisaTvis anahitis
ikonografiuli gamosaxulebac yofila cnobili. anahitia warmodgenili
sof. aradeTTan, dedoflis mindorze napovn oqros sakid firfitaze:
qalRmerTs diadema, yelsabami da sayureebi amkobs, rogorc imdroindeli
umaRlesi wris qalebs, Tavze namgala mTvare adgas. eqsponati I saukuniT
TariRdeba, dedoflis mindvris sataZro kompleqsSi qalRvTaeba anahitis
saxelobis taZaric arsebobs [12; 64-76]109. taZris siaxloves iseTi eqspona106
108
iSTaris msgavsi gamosaxulebebi SegiZliaT ixiloT [171; il. 500], [173; il. 15], [174; il.
25]. iSTaris samkaulebis aRwera ixileT [137; 140]. inana Tavisi didebuli, Zvirfasi samkaulebiT Semkuli Cadis qvesknelSi, Tavze ixuravs velis gvirgvins _ nayofieri yanebis
niSans, mkerdze samkerduls miirqvams... inanas Tan miaqvs yvelaferi, rac misi kultis sagans Seadgens... magram qvesknelis sasaxleSi misvlamde arc samkaulebi SerCeba, arc Sesamoseli... dedofals gaatareben 9 karebSi da TiToeulis win qvesknelis mekare daayrevinebs TiTo samkaulsa da samosels.
109
. ., - ( II I . )
. 112-114
anahitisadmi miZRvnili zemoT aRwerili medalionis ilustracia ixileT [13; 37]
100
rom
Cvens
aRwerilobasTan,
anahitia110.
qarTvelebSi anahitis kultis arsebobis erT-erTi damadasturebeli
faqti qarTul-somxur-albanuri warmarTuli panTeonis paralelebSi unda veZioT. Zveli werilobiTi wyaroebidan CvenTvis cnobilia, rom somxeTSi gansakuTrebulad
sadmi miZRvnili taZrebic arsebobda. somxeTSi am qalRmerTis popularobaze erT-erTi olqis saxeli, anaitakanic metyvelebs. anahitis kulti gavrcelebuli iyo mezobel albaneTSic. k. v. treveri aRniSnavda, rom anaiti iyo qalRvTaeba albanuri panTeonis, romlis saxelic CvenTvis ucnobia, magram romelsac straboni mTvaris RvTaebis berZnuli saxeliT ixseniebs, dakavSirebulia wyalTan da selenasTan avlebs paralelebs [160;
327], [Strabo, XI, IV, 7. XII, 3, 31].
qalRvTaeba anahitis kulti popularobiT sargeblobda qarTlSic,
amis safuZvels arqeologiuris garda ( dedoflismindorSi aRmoCenili
110
moT sataRicSi (somxeTi) 1873w. aRmoCenili qalRvTaeba anahitis qandakeba, romelic dedoflis mindorSi aRmoCenili anahitis gamosaxulebis msgavsad, Semkulia yelsabamiTa
da sayureebiT, Tavze ki namgala mTvare adgas. eqsponati Zv.w. IV saukuniTaa daTariRebuli. misi zomebia 35, 5, X 31, X 23,6. asli erevnis istoriul muzeumSi inaxeba, originali
ki britaneTis muzeumSi. SeadareT aseve [175;il. 500] SeadareT dedoflismindorSi da sataRicSi aRmoCenili anahitis gamosaxulebebi, misadmi miZRvnil himnebSi qalRvTaebis aRwerilobas:
,
, ...
, ,
, ;
.
,
... ,
...
, , , .
, XXX. [136]
101
taZari da medalioni v.v.), werilobiTi da eTnografiuli wyaroebi iZlevian. informacias mocemuli qalRvTaebis Sesaxeb qarTul werilobiT wyaroebSic vxvdebiT. andria pirvelwodebulTan dakavSirebul TqmulebaSi
vkiTxulobT: da moiwia awyvers, romels pirvelad ewodeboda sosangeTi
da daivana adgilsa erTsa sada iyo taZari sakerpo, romelsa aw Zvel eklesia ewodeba da mas Sina imsaxurebodes kerpni maTni, xolo mTavrobda
maSin dedakaci vinme qurivi samZivari[61; 39]. cota qvemoT ki vigebT: xolo iyo qalaqsa mas Sina bomoni sakerpo, romelsa Sina imsaxurebodes
bilwni RmerTni maTni, artemi da apoloni[61; 41]. Zneli ar aris artemsa
da apolonSi berZnuli panTeonis RvTaebebi artemida da apoloni davinaxoT. elinizmis periodSi am RvTaebebs iranul anahitTan da miTrasTan
aigivebdnen da xSir SemTxvevaSi am saxelebiTac moixseniebdnen111. xom ar
varT imave procesis momswre saqarTveloSic, miTumetes, rom msgavsi ram
somxuri werilobiTi wyaroebisaTvisacaa cnobili112.
kidev erTi miniSneba qalRvTaeba anahitze vaxtang gorgaslis Zes daCis saxels ukavSirdeba: maSin daCim aiyvana Tavisi diswulni, gadavida
kolxeTs, lopotis qveyanaSi, kldovans oRroCoRroebsa da gamoqvabulebSi, romlis mosaxleoba iyo didad mravali da nair-nairi tomebisa, romlebic cecxlsa da wyals scemdnen Tayvans [61; 200]. ardvisura anahita
ardv iaStebSi wminda wylebis RvTaebad moixsenieba113, cecxli-atari ki
111
1950 w. nimrud daRis erT-erT yorRanTan aRmoCenil samarxze darTul reliefze (ro-
melic Zv. w. I s-iT TariRdeba) gamosaxulia mefe, romelic xels arTmevs RvTaebas, RvTaebaTa zurgze amokveTili warwerebi maT elinistur-iranul saxelebs gvamcnobs: zevsi
oromazdi, apoloni miTra, artemida anahiti da a. S. [165; 45-50]
112
sosangeTSi mdgar taZars qali qurumi udgas saTaveSi, rac SesaZloa imaze mianiS-
nebs, rom taZari qalRvTaebisadmi yofila miZRvnili. Cveni azriT, zemoT moyvanil teqstSi saubari qalRvTaeba anahitzea, romelic teqstSi artemides saxeliTaa moxseniebuli.
113
iranuli poezia, ardvisura anahiti. anahiti rom wminda wylebis RvTaebaa, amaze miniS-
nebas misadmi miZRvnil locvebSi araerTxel vxvdebiT. is moixsenieba rogorc uZlieresi mdinareTa Soris (ardv iaSti 2), mas aqeben rogorc Zlevamosil, tanad dedofals,
keTilad nazards, romlis wylebi dRe da Rame dian, is wyaluxvia ufro, vidre yvela
mdinare (ardv iaSti 15). kidev erTgan vkiTxulobT:
Seswire msxverpli Sen anahitas mas wyalTa
102
es ukanaskneli
da
didi
dedis
kulti
saqarTvelos
teritoriaze
romlebzec
asaxuli
ritualuri
msvlelobac,
rogorc
zemoT
iranuli poezia, ardvisura anahita, ardv iaSti 3. anahitisadmi miZRnil erT-erT him-
nSi vkiTxulobT:
norCni qalwulni keTil mflobels gevedrebian...
keTil dedobas mSobiare gTxoven qalebi,
Sen ZalgiZs iyo mwyalobeli maTi, oi ardvi! (ardv iaSti 87)
103
Semosvlis
Semdeg
qalRvTaeba aininas
115
104
Tavi 5
105
Semdeg
(romelsac Zv.w. III saukunis bolos II s-is dasawyisSi unda emefna), misi Ze
farnajomi mefdeba, romelic leonti mrovels mefeTa cxovrebaSi religiur reformatorad hyavs gamoyvanili, ris gamoc igi samefo gadatrialebis msxverpli Seiqmna. leonti mroveli farnajomis dros momxdari samefo gadatrialebis im mizezs asaxelebs, rom farnajomma Seiyuara sjuli sparsTa cecxlis msaxureba, moiyvanna sparseTiT cecxlis msaxurni
da moguni... da iwyo cxadad gmobad kerpTa, amisTvis moiZules igi
mkdrTa qarTlisaTa. rameTu didi sasoeba aqunda kerpTa mimarT [61; 29].
leonti mrovelis cnoba mefe farnajomis Sesaxeb mwiria da ar iZleva im
epoqis realur (srul) suraTs, Tumca aRniSnuli cnobis Sedarebis safuZvelze ucxour wyaroebTan SesaZlebelia misi restavrireba da farTo
WrilSi ganxilva.
qarTlis samefo taxtze mefe farnajomis asvlis Semdeg, erT-erTi
pirveli reforma cixe-qalaqTa Seneba yofila: aman farnajom mefeman
umata yovelTa cixe-qalaqTa Seneba da aman aRaSena cixe zadeni da Seqmna
kerpi saxeliT zaden [61; 29].
moRvaweoba cixe-qalaqTa aqtiuri gamagrebiTa da SenebiT dauwyia? rogorc Cans, amis mizezi Zv.w. 190w. magneziis brZolis Semdeg sagareo politikuri cvlilebebi unda yofiliyo. Tu qarTlis samefos aqamde urTierToba uxdeboda selevkidebis saxelmwifosTan, axla misi mezobeli somxeTi gaZlierda, sadac didi iyo parTiis gavlena da sadac parTiis samefo
dinastiis warmomadgenlebi mefobdnen. istoriuli werilobiTi wyaroebi
saintereso cnobebs gvawvdian Zv.w. II saukunis somxeTisa da iberiis urTierTobaTa Sesaxeb. strabonis Tanaxmad: mogviTxroben armeniaze, rom
pirvelad is patara yofila, gazrdila artaqsiasa da zariadris meSveobiT, romlebic pirvelad antioqe didis sardlebi iyvnen, xolo mere misi
damarcxebis Semdeg gamefdnen . . . amaT gazardes qveyana imis xarjze, rom
mezobel xalxebs CamoaWres nawilebi... iberebs _ pariadres kalTebi, xorzene da gogarene, romelic mtkvris
kebisagan waiRes kareniti da qserqsene, romlebic mcire armeniis mezoblad arian [Strabo, XI, 14,5]. movses xorenaci ki CvenTvis saintereso periodze Semdeg cnobas gvawvdis: arSakma im xanebSi somexTa qveyanaSi Tavi106
si Zma, valarSaki gaamefa, misca mas sabrZaneblad CrdiloeTi da dasavleTi; xelmwifis garigebis Semdeg [uboZa] . . . Saras naSiers, guSars
mTinis mTa, anu kangarqi, naxevari javaxeTi, kolbi, wofi da Zori hnarakertis cixesimagremde. aSocis uflad da taSiris sepuhad valarSakma haikiani guSari STamomavali ganamwesa, xolo kavkasiis mTis mopirdapire
mxares, CrdiloeTis ganmgeblad daadgina didi da Zlevamosili gvari,
romlis ufalT gugarelTa pitiaxSebi daerqvaT. isini iyvnen STamomavalni darehis naxararis mihrdatisa, romelic wamoiyvana aleqsandrem da
mTavrad dausva nabuqodonosoris mier tyved moyvanil iverielTa modgmas [49; II 3, 8]; 116
miaTxova vinme mihrdats, qarTvelTa did pitiaxSs; igi naSieri iyo darehis naxararis mihrdatisa... somexTa mefem mihrdats miando CrdiloeTis
mTebisa da pontos zRvis gamgebloba [49, II, 11 ].117 sebeosisgan ki vigebT,
rom am dros arSakma gaamefa Tavisi Zma arSaki, zedmetsaxelad umcrosi,
somxeTze qalaq mcbinSi da gamouyo mas miwebi: arabeTi... kabadokia kilikiiT, didi dasavleTis zRvis sanapiromde CrdiloeTis mxridan kavkasiis
did mTebamde... man gaagzavna is mrcinidan dasavleTisaken didi laSqriT...
da veravin aRudga mas win, mis Sesaxvedrad gamovida bagrat faraziani,
aramenakis Svilebidan erT-erTi didi naxarari jariT. miuboZa ZRveni...
116
somxeTis mier, rac strabonis zemoT moyvanil cnobebs exmianeba. movses xorenacTan
moxseniebuli javaxeTi,
aSoci-aboci da
romlebic
rvani
da
spaspeti...
meoTxe
gagzavna
samSvildes
erisTavad,
da
misca
skvireTisa da mdinareTgan vidre mTamde, romel ars taSiri da aboci, mexuTe gagzavna
wundis erisTavad, da misca farvaniTgan vidre Tavamde mtkurisa, romel ars javaxeTi
da kola da artani [61; 24]. s. kakabaZe da g. meliqiSvili Tvlidnen, rom straboniseul
gogareneSi (somxur wyaroebSi gugarqi) istoriuli qvemo qarTli igulisxmeba [28; 18]
xoraZene ki mis dasavleTiT mdebare olqia, gadaWimuli mtkvrisa da Woroxis dinebaTa
Soris. igi moicavda javaxeTsa da taSirs, zogic mas klarjeTs ukavSirebs [44; 148].
g.qavTaria Tvlis, rom strabonis xorZene, moqcevai qarTlisais arian qarTli da
leonti mrovelis klarjeTi erTsa da imave olqs moicavda [60; 30].
117
strabonis Tanaxmad, swored artaSes I-is (artaqsias) mefobis dros gogarene, iseve
107
veles yovlisa, pirvel farnavazianTa saSinao politikur-socialuri reformebiT unda yofiliyo ganpirobebuli. qarTlis samefo karze gadat118
jer kidev g. meliqiSvili miuTiTebda [46; 50]. m.sanaZe, T. dundua, bagrat farazians
gadamweris Secdomad miiCneven da mas bagrat farnavazianad kiTxuloben [51; 87], [19; 5].
Cveni azriT, es bagrati igive mihrdat_miriania. m. andronikaSvili bagrat-bagadatTan
dakavSirebiT aRniSnavda: Zveli sparsuli BBagadata RvTis mocemuli, RvTis wyalobaa...
SeadareT, magaliTad, rusuli , falauri yazdanbaxs, Turquli alahverdi, qarTuli
RvTiswyaloba, avestaSi dadasturebuli forma Bavodata [4; 443]. m. andronikaSvils
mirdatis
saxels
adarebs
Zvel
iranul
Mihradata _
anu
miTras
mocemuls
da
analogiurad nawarmoeb saxelebs: bagrat, Trdat, spandiat da sxv. rusi mecnieri i.a.
grantovski wers, rom iranuli baga xSirad miekuTvneboda miTras [4; 478], [113; 302], am
mosazrebebze dayrdnobiT SegviZlia vivaraudoT, rom bagrati da miTrdat-miriani erTi
da igive pirovneba unda iyos. Tu erT SemTxvevaSi bagrat-bagadati RvTis mocemuls
niSnavs,
meore
SemTxvevaSi
mihrdati
miTras
mocemuls.
sebeosiseuli
bagarat
108
rialebis mcdelobas jer kidev mefe saurmagis dros hqonda adgili: mas
Jamsa Sina zraxva yves erisTavTa qarTlisaTa da Tques: ara keTil ars
Cuenda, raTamca vmsaxurebdeT naTesavsa Cuensa, aramed viyoT erTad, da
movklaT Cuen saurmag[61; 26]. saurmagi daxmarebis saTxovnelad durZukeTs midis: xolo azonelebad wodebuli laSqari gaemarTa masTan mamamisis sikeTis gamo [61; 26], amis Semdeg saurmagma daipyra qarTli da
mosrna gandgomilni misni [61; 27].120 aRniSnul dapirispirebaSi saurmags
farnavazis dros dawinaurebuli aznaurebi exmarebian, romlebic, mefeTa
cxovrebis mixedviT, qarTlis mkvidrni ar yofilan. g. qavTaria zemoT
moyvanil citatas Semdegnairad ganixilavs: imdroindel saqarTveloSi
gabatonebuli klasis ori kategoria arsebobda: warCinebulni da aznaurni. warCinebulTa Cadenil danaSauls Sedegad mohyva maTi damdableba,
xolo warCinebul yvna aznaurni, damsaxurebis jildos warmoadgenda
[59; 102], amas ki qarTlis mosaxleobaSi ukmayofileba unda gamoewvia, ramac gamoZaxili farnajomis mefobis dros hpova, (anu warCinebulebma,
romlebic saurmagis dros damarcxdnen da TavianTi privilegiebi dakarges, Tavi wamoyves mefe farnajomis mefobis periodSi, rasac xeli Seuwyo
garTulebulma sagareo politikurma viTarebam, romelmac, rogorc aRvniSneT, gavlena iqonia qarTlis samefozec.) SeiTqunes erisTavni qarTlisani umravlesni . . . farnajom mefeman mouwoda sparsTa da moiyvanna
sparsni Zlierni da romelnime darComodes Semokribna qarTvelnica [61;
29] _ savaraudod, farnajomis momxreTa wreSi, romelnime darComodes
Semokribna qarTvelnica saurmagis mefobis dros dawinaurebuli aznau120
es
aznaurebi,
mefeTa
cxovrebis
mixedviT,
qarTlis
mkvidrni
ar
yofilan.
romelni
azonisgan moerTnen farnavazs... igini ganyna evTa da queyanaTa Sina, ipurna igini
keTilad, rameTu brZolasa mas azonissa mned iyvnen da uwoda maT aznaurni [61; 25]. g.
qavTarias azriT, farnavazma erTguli aTasi mxedari... ganyna xevTa da queyanaTa Sina,
axali safexuria mosaxleobis socialuri dayofis TvalsazrisiT. gamoikveTa mefis
momxreTa gabatonebuli zeda fena [59; 102]. leonti mrovelis gadmocema, rom pirveli
aznaurebi iyvnen hromni aTasni mxedarni SeiZleba mieweros feodalur sazogadoebaSi
gavrcelebuli
Sexedulebebis
gavlenas,
im
epoqas,
rodesac
gabatonebuli
klasis
109
121
arzok
mefisa,
aznaurTavegani.
da
igi
avnebdes
sazRvarTa
somxiTisaTa,
queyanasa parxlisasa, romel ars tao, da vervin Sevidoda mavne klarjeTs... da mkvidrni
klarjeTisani iyvnen, kacni mkvircxni da medarnica [61; 48]. moyvanili citatebi kidev
erTi dasturi imisa, rom aznaurebis saxiT mefis momxreTa gabatonebuli zedafena
gamoikveTa, romelTac daunawildaT miwebi qveynis sxvadasxva kuTxeSi, rasac ormagi
amocana
ekisreboda:
jildo
damsaxurebis
sanacvlod
da
mefis
xelisuflebis
110
aw arRara Rirs aris igi mefed Cuenda. moguec Ze Seni arSak, romelsa
uzis colad naTesavi farnavazianTa, mefeTa CuenTa-guaSuele Zali Seni
da vaotoT farnajom, SemomRebeli axlisa rjulisa, da iyos mefed Cuenda Ze Seni arSak da dedoflad Cuenda coli, misi, Svili mefeTa CuenTa[61; 29]. qarTveli erisTavebis mier qarTlis samefoSi momxdari gadatrialeba motivirebuli unda yofiliyo ara religiuri, aramed socialurpolitikuri mizezebiT, raSic mniSvnelovani roli, rogorc zemoT aRvniSneT, sagareo faqtorma da saSinao dapirispirebam iTamaSa. somxebi
(romelTa warmomadgenelic mefdeba qarTlSi) sparsuli religiis mimdevarni iyvnen (ixileT vrclad qvemoT). CvenTvis ucnobia, somxeTis mefis
arSak
arSakunianis
Svilma,
romelic
(iseve
rogorc
danarCeni
mosaxleoba) sparsuli religiis mimdevari iyo, an misma memkvidreebma gaatares Tu ara qarTlSi religiuri reforma, Tumca erTi ram cxadia _
arSak arSakunianis qarTlis samefos saTaveSi mosvla TavisTavad unda
gulisxmobdes qarTlis samefos ara marto politikur damorCilebas,
aramed somxeTidan sparsuli religiis Semosvlasa da qarTul warmarTul panTeonSi zoroastruli RvTaebebis gaCenas. Tumca, rogorc qvemoT
davinaxavT, qarTvelebisTvis zoroastruli RvTaebebi ucxo ar yofila
da maTi gavrceleba saqarTveloSi jer kidev aqemeniduri iranis periodidan SeiZleba vivaraudoT.
somxebi rom sparsuli religiis mimdevarni yofilan, amas jer kidev
berZeni geografi straboni aRniSnavda: Cvevebi midielebs da armenielebs
metwilad erTi da igive aqvT, imitom rom qveyanac maTi msgavsia; cota
qvemoT ki vigebT: sparsTa yvela siwmides scemen pativs midielebi da armenielebi [Strabo, XI, 14,16]. warmarTi somxebis mier sparsTa RmerTebisadmi Tayvaniscemas ixsenieben movses xorenaci [49; II, 31,53,60,86 da a.S.], agaTangelosi [166; 13,18-20,26 da a. S.],
122ixileT;
ira-
111
nuli RvTaebebis _ ahuramazdas, anahitis, miTrasa da vereTragnas gavrceleba, romlebic somxur wyaroebSi aramazdis, anaiti-anahitis, mixris, vahagnis saxelebiT arian cnobilni. Tu
etimologiurad da RvTaebrivi
123
movses xorenaci qarTul RvTaeba armazs aramazdad moixseniebs: nunem mospo Weqa-
quxilis
momvlinebeli
aramazdis
qandakeba[49;
II,
86].
armazi
aramazdad
ixsenieba
RmerTTa armaz, romel ara ars mis gareSe sxua kerpi [61; 106].
wminda ninos cxovrebaSi armazi soflis mpyrobelad ixsenieba [61; 89]. agaTangelosis
mixedviT, somxur aramazds somxebi yvela RmerTis mamas uwodeben, romlis mudmivi
epiTetebia didebuli da mamaci, cisa da miwis Semqmneli, nayofierebis momcemi [166;
13].
ahuramazda
warweris
ki,
romelic
mixedviT,
suecis
iranul
arxidan
panTeonSi
Semdegi
SeiZleba
gaazrebul
iyos,
umaRlesi
epiTetebiT
RvTaebaa,
ixsenieba:
darios
mefis
RmerTi
didi
rogorc
nayofierebisa
da
mesaqonleobis
112
Camogdebis
mizezad,
ar
unda
Seeferebodes
sinamdviles.
yazdan da niS-
125
armazSi xedavda, wminda ninos cxovrebaSi armazis aRwerilobidan gamomdinare [30; 351-
113
metyveleben arqeo-
miTra
zaden
aris
xeTuri
RmerTi
sandon,
xeTurad
santas,
RmerTi
114
127
lomi, taxi. miTra gamoisaxeba xarTan erTad, rogorc xaris dammarcxebeli. somxebSi
mixris wminda frinveli yoranicaa [145; 154-157, 160] mamali miTras Tanmdevia da mzesTan
asocirdeba [145; 309].
128
115
dacul cnobas
TiTqosda farnajomma Seiyuara sjuli sparsTa cecxlis msaxureba, moiyvanna sparseTiT cecxlis msaxurni da moguni, rac Cveni azriT, qarTlis
samefoSi sparsuli religiis popularobiTa da cecxlTayvanismcemluri
taZrebis mSeneblobiT unda yofiliyo ganpirobebuli. marTlac, saqarTveloSi aRmoCenili cecxlTayvanismcemluri taZrebis (meti wilis) aSenebis
TariRi farnajomis mefobis periods emTxveva. i. gagoSiZe dedoflis mindvris sataZro kompleqss, romelic mazdeizmTan unda yofiliyo dakavSirebuli, Zv. w. II s. aTariRebs [12; 64 ]. imave periodiT Zv.w. II s. aTariRebda l. WilaSvili nazverev goraze mcire bazilikis qveda fenis kuTvnil
nagebobas, romelic Semdgom miTreumad gadakeTda [96; 9,71]. Zv. w. III s. dasawyisiTa da II s. SuaxanebiTaa daTariRebuli cixiagoras sataZro kompleqsi, romelsac aseve moeZebneba paraleli zoroastrul taZrebTan [43;
47]. samive am warmarTuli taZris aSenebis TariRi qarTlSi farnajomis
mefobas emTxveva (romelsac, savaraudod, Zv. w. II s-is dasawyisSi unda
emoRvawna) da exmianeba mefeTa cxovrebaSi dacul cnobas.
yvelaferi zemoqmulidan gamomdinare, farnajomi araa zadenis kerpis
damwesebeli. am RvTaebis gavrceleba qarTlSi ufro adrea savaraudebeli. moqceva qarTlisai qarTuli warmarTuli panTeonis Camoyalibebas
azonisa da pirveli oTxi farnavaziani mefis Rvawlad miiCnevda, rasac
qarTuli werilobiTi wyaro SesaZloa maT gansadideblad akeTebda. ahuramazda, anahiti da miTra aqemenidi mefis artaqserse II-is droidan moixseniebian erTad werilobiT wyaroebSi130 da mniSvnelovan rols TamaSoben sparsul religiaSi. maTi daqsaqsva da qarTul werilobiT wyaroSi
am kerpebis SemoRebis sxvadasxva farnavaziani mefeebisaTvis miwera arasworia, radgan isini jer kidev mefe farnavazisaTvis unda yofiliyo cno-
129
m.
a.
dandamaevisa
da
v.g.
lukoninis
azriT,
amaze
werilobiTi
wyaroebi
da
116
qarTlis
samefos
mezoblad
gaZlierebulma
somxebma
am
periodSi, SeZles Careuliyvnen qarTlis samefos saSinao saqmeebSi da miitaces kidec saqarTvelos rigi teritoriebi. qarTlis samefos saSinao
saqmeebSi ucxo Zalis Carevas samefo gadatrialeba mohyva, romlis Sedegadac, farnajomis nacvlad qarTlis samefos saTaveSi mefe arSak arSakunianis Ze modis. qarTlis samefo karze gadatrialeba ganpirobebuli
unda yofiliyo ara marto sagareo cvlilebebiT,
rispirebiTac. mimdinare msjelobam gamoavlina, rom qarTlis samefo karze ori dajgufeba unda arsebuliyo, romelTagan erTi somxuri orientaciis momxre yofila. rogorc Cans, am dapirispirebaSi gamarjveba am ukanasknelT moupovebiaT, rasac mohyolia arSak arSakunianis asvla qarTlis samefo taxtze. qarTlis mefis farnajomis momxreTa jgufSi farnavazis dros dawinaurebuli aznaurebi unda yofiliyvnen, romlebic
warCinebul yvna mefe saurmagma. qarTlis erisTavebSi maTTvis ucxo
aznaurTa dawinaurebas ukmayofileba unda gamoewvia, ramac Tavi iCina
mefe farnajomis periodSi; ucxo Zalis daxmarebiT, qarTvelma erisTavebma SeZles samefo saTaveSi moeyvanaT maTTvis sasurveli kandidati da
aRedginaT mefe saurmagis dros Selaxuli uflebebi. qarTvel erisTavTa
kvlav aRzevebas aznaurTa damdableba unda gamoewvia. mefe farnajomis
dros momxdari gadatrialebis Sedegad, mefis momxreTa es jgufi damarcxebulia, rasac somexTa mxridan qarTuli miwebis mitaceba da qarTlis
samefos saTaveSi maTTvis sasurveli kandidatis dasma mohyolia. zemoTqmulidan gamomdinare gasagebi xdeba, Tu ratom daiwyo mefe farnajomma
117
118
daskvna
119
ki adgilobrivi RvTaebebia. amis mixedviT, mefeTa cxovrebaSi da wminda ninos cxovrebaSi moxseniebuli qarTvelTa warmarTuli panTeonis
RmerTebi sam kategoriad davyaviT:
1.RmerTni mamaTa CvenTani gaci da ga, anu qarTvelTa winaprebis kerpebi. maT qarTlSi (mcxeTaSi) Semotanas leonti mroveli azos saxels
ukavSirebs, romelic warmoSobiT arian qarTlidan iyo. gacisa da gas
etimologiuri paraleli sxva xalxebis religiebSi ar moiZebneba, qarTul werilobiT wyaroSi ki am ori kerpis moxseniebam, rogorc RmerTni
mamaTa CvenTani, safuZveli mogvca isini adgilobriv warmarTul RmerTebad CagveTvala. sainteresoa, rom farnavazi, romelic qarTlSi armazis
(ahuramazdas) Tayvaniscemas amkvidrebs, ar spobs qarTvelTa winaprebis
RmerTebs. ufro metic, wminda ninos cxovrebis avtori maT armazis
gverdiT mdgomebad moixseniebs. gaci da ga, TavianTi RvTaebrivi funqciebiT, werilobiT wyaroSi daculi aRwerilobis
RvTaebebs sroSasa da raSnus, an kautosa da kautopats mogvagoneben, paralelebis gavleba RvTaebebis am orive wyvilTanaaY SesaZlebeli, rac
winamdebare naSromSi warmoebulma kvlevamac cxadyo. rac Seexeba armazis kerpis sakiTxs, wm. ninos cxovrebaSi arsebuli aRwerilobis mixedviT, am SemTxvevaSi Cvens win ara ahuramazda, aramed RvTaeba miTraa, rac
am RvTaebis
xa _ werilobiTi wyaro or erTmaneTTan dapirispirebul soflis mpyrobel RvTaebas iTrujansa da armazs ixseniebs. iTrujani, sicruisa da borotebis RmerTi Ddrujia, razec ara marto am saxelis gamoyvana migvaniSnebs RvTaeba (i)Truj(ani)s saxelidan, aramed isic, rom qarTul werilobiT wyaros is armaz-ahuramazdasTan dapirispirebulad hyavs warmodgenili.
winamdebare naSromSi Catarebulma kvlevam dagvanaxa, rom qarTvelTa
warmarTuli panTeoni Tavisi mravalferovnebiT gamoirCeva. masSi vxvdebiT rogorc adgilobriv, aseve Suamdinarul da iranul RvTaebebs, rac
qarTveluri tomebis kulturul- politikuri urTierTobebiT unda iqnes
axsnili am ZvelaRmosavlur civilizaciebTan. Zv.w..III-IIaTaswleulebSi am
kulturul-politikur urTierTobebze arsebobaze saubari arqeologiuri monacemebiT SegviZlia. rac Seexeba midiasa da aqemenidur iranTan
QqarTveluri tomebis urTierTobas, amaze, ucxouri
werilobiTi wyaroe-
bis garda, ,qarTuli werilobiTi wyaroc saubrobs. qarTvelTa warmarTuli panTeonis ZiriTad birTvs iranidan Semosuli RmerTebi Seadgendnen.
Tu rodidan
sa-
warmarTul pan-
win wamowevasa
biT jer midielebTan, Semdeg ki aqemenidur iranTan. aqemeniduri religiis popularobis mizezi, Cveni azriT, am religiis doqtrinaSicaa, romelic monoTeizmsac qadagebs da dualizmic axasiaTebs.G gasaTvaliswinebelia isic, rom iberiis samefos somxeTi
124
literaturis nusxa
1.
2.
amiranaSvili S., qarTuli reliefuri qandakebis uZvelesi nimuSi,saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, XII-B.,1944, gv. 115-128
3.
4.
andronikaSvili m., narkvevebi iranul-qarTuli enobrivi urTierTobidan, Tbilisi, T.s.u. gamomc. 1966.
5.
6.
sakiTxebi,
axvlediani n., skviTebi aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze qarTlis cxovrebis cnobebis mixedviT, stu-s Sromebi, istoriul filologiuri seria, t I, Tbilisi, 1997
8.
batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa, qarTlis cxovreba, t. IV (teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier) Tbilisi. sabWoTa saqarTvelo, 1973
9.
bedoSvili g., qarTul toponimTa ganmartebiTi etimologiuri leqsikoni, w. I, Tbilisi, Bbakur sulakauris gamomcemloba., 2003
10.
biblia,
11.
12.
gagoSiZe i., dedoflis mindvris sataZro kompleqsis 1976_1977w.w. arqeologiuri gaTxrebis angariSi, saqarTvelos saxelmwifo muzeumis arqeologiuri eqspediciebi VI, Tbilisi, 1978, gv. 62-77
13.
14.
gvelesiani m., armazis kerpis kulturul-istoriuli aspeqtebi (armazis kerpis definiciisaTvis), sakandidato naSromi, Tbilisi, 2003
15.
16.
17.
18.
gogaZe e., TrialeTis yorRanuli kulturis periodizacia da genezisi, Tbilisi, mecniereba, 1972
19.
20.
vawaZe v., religiuri dapirispirebis sakiTxisaTvis Zv. w. II s-is I naxevarSi (mefe farnajomi), istoriul eTnografiuli Jurnali Studiebi IX, Tbilisi. 2005, gv.274-291
21.
22.
vawaZe n., TrialeTis vercxlis Tasi da misi paralelebi. Tsu-s studenturi konferencia, 2001 (xelnaweri. naSromi arsad gamoqveynebula)
23.
24.
mi, 1958
25.
26.
iranuli poezia (Seadgina, Sesavali werili da SeniSvnebi daurTo vaxuSti kotetiSvilma) Tbilisi, sabWoTa saqarTvelo, 1977
27.
28.
kakabaZe s., qarTuli saxelmwifos genezisis sakiTxebi, saistorio moambe, w. I, Tbilisi, 1924, gv.1-120
29.
30.
kekeliZe k., qristianizmi da miTraizmi, etiudebi Zveli qarTuli literaturis istoriidan, t. II, T.s.u.-s gamomcemloba, 1945, gv. 343-353
31.
32.
33.
34.
35.
lorTqifaniZe g., Ciqovani n., ideologia, religiuri rwmena- warmodgenebi, qarTuli kulturis istoria (uZvelesi droidan XIX saukunis I
naxevris bolomde) Tbilisi, Tsu-s gamomcemloba, 1997
36.
37.
maTiaSvili n., cixiagoras sabeWdavTa anabeWdebi, arqeologiuri krebuli II, Tbilisi, 1998, gv.84-89
38.
makalaTia s. RvTaeba miTras kulti saqarTveloSi, Tbilisis saq. muzeumis moambe, III, Tbilisi, 1926,gv. 179-194
39.
40.
41.
42.
43.
44.
meliqiSvili g., saqarTveloSi klasobrivi sazogadoebisa da saxelmwifos warmoqmnis sakiTxisaTvis, Tbilisi, mecniereba, 1955
45.
46.
47.
48.
miqelaZe g., qsenofonti, anabazisi (cnobebi qarTveli tomebis Sesaxeb), Tbilisi, mecniereba, 1967
127
49.
movses xorenaci, somxeTis istoria (Zveli somxuridan Targmna, Sesavali da SeniSvnebi daurTo aleqsandre abdalaZem) Tbilisi, mecniereba,
50.
1984
Sesavali
werili
da
ganmartebebi
daurTo
akaki
uruSaZem),
sanaZe m., qarTlis cxovreba da saqarTvelos istoriis uZvelesi periodi (qarTlosidan mirianamde), Tbilisi, saqarTvelos macne, 2001
52.
saqarTvelos
istoriisa
da
kulturis
ZeglTa
aRweriloba,
t.
5,
Tbilisi, 1990
53.
54.
55.
56.
surgulaZe.
i.
QqarTvelTa
uZvelesi
sarwmunoebis
sakiTxisaTvis,
tatiSvili ir., xeTuri religia, Tsu-s klasikuri Ffilologiis, bizanistikisa da neogrec. instituti, saq. MmecnierebaTa Aakademiis istoriisa da eTnologiis instituti. II Sevsebuli Dda Sesworebuli gamocema, logosi, 2004
58.
fuTuriZe m., centralur da aRmosavlur amierkavkasiuri Sua brinjaos xanis kulturis Zv. aRmosavlur samyarosTan kontaqtis sakiTxisaTvis, macne, #2 _ istoriis seria, 1983, gv.40-56
59.
60.
61.
qarTlis cxovreba (teqsti dadgenili Yyvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier), t. I. Tbilisi, gamomcemloba saxelgami,
1955
128
62.
qarTlis cxovreba, ana dedofliseuli (dasabeWdad moamzada filologiis ganyofilebam s. yauxCiSvilis redaqciiT), Tb. sssr mecn. Aakad.
Ggamomcemloba, 1942
63.
qarTuli xalxuri zRaprebi, t. I (Ciqovani m.-s redaqciiT, komentarebiTa da leqsikoniT), Tbilisi, stalinis saxelmwifo universiteti, 1938
64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
73.
javaxiSvili iv., qarTveli eris istoria, w. I, Tbilisi, gamocema mesame, (sil. TavarTqilaZe), 1928
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.
83.
T.
85.
yifiani n., miTra-atisis terakotuli gamosaxuleba saqarTvelos xelovnebis muzeumidan, arqeologiuri Jurnali, #2. Tbilisi, 2002, gv.8790
86.
xaxanaSvili al., kvali saero poeziisa qarTlis cxovrebaSi _ iveria, #5. 1888
87.
xidaSeli m., centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreul rkinis xanaSi, Tbilisi, mecniereba, 1982
88.
rkinis
xanaSi
(brinjaos
gravirebuli
sartyelebi),
Tbilisi,
mecniereba, 1984
89.
130
90.
xidaSeli m., irmis xati qarTul kulturaSi, saqarTvelos siZveleni, # 4-5. Tbilisi, 2003, gv.9-29
91.
92.
Satberdis krebuli, X saukunisa (gamosacemad moamzades b. gigineiSvilma da el. giunaSvilma), Tbilisi, gamomcemloba mecniereba, 1979
93.
94.
95.
Ciqovani m., qarTuli eposi, wigni I (mijaWvuli amirani), Tb. saq. mecn.
akademia, 1959
96.
97.
98.
99. ., , , . . , 1960
100. . ., . , . , 1982
101. .., , . 1979
102. .. ,
, ,( ) II,
. 1901, .1-39
103. . . , 1928
104. . : . . . ..-
. . ... ., 1987.
105. . ., , . . .
, , 2003
106. . ., , 1. . ,
1960
131
107. . . , 2. . ,
1966
108. ., , . . ., 2, , 1949, .
229-240
109. .., , . .
, 1956
110. . ., , (
) . , 1984
111. . ., , . ,
1972
112. . ., , . . . . IV, ., 1983, .1-12
113. . ., , .
1970
114. , 9 ( . .
, 2 ) I, 1-4, . 1988
115. , 9 ( . .
, 2 ) II, 5-9, . 1988
116. . ., , .
, 1963
117. . .;
. ., , .
, 1980.
118. . ., ( 4 . .)
-. . , 1956
119. . . ., . (
, I) . , 1958
120. . ., ( ), . . .
, 1962
121. . . (
1500 500 . . . . ); , . .
. , 1968
132
122. , (.
- .), . , 2004
123. , (
, - .);
, . , 1853
124. ( - . .) , _.,
1939
125. p., (
) , . , 1940
126. ., ( ), . I; .
. . 1880.
127. ., , ,
-saq. ssr. mecnierebaTa akademiis macne, istoriis
seria 3, 1975, .62-73
128.
.,
, 2005
129. , (, . .
. .) , . , 1951
130. , ; . 1975
131. . ., , . ., 2002
132. .., ( )1922
133. . ., A , T., .
. , 1941
134. . ., IX - II . ., -,
, 1993
135. ( . .) .
, 1987
136. (, , . - :
. ., . ., . .) .
, 1984
133
137. (. .
- . .) . , 1977
138. . ., , . , 1982
139. ( ., ., .)
., 1978
140. . . ., , T., . . . ., 1901
141. . ., . , ., . . ,
1959
142. , ( ), ., 1938
143. ( - M . .) .
, 1991
144. ( . .), . I; .
, 1987
145. , II ( . ) .
, 1988
146. . ., , -
, 4 (123); , 1988, .145-160
147. , . I (. ., .)
.,
, 1989
148. ., ( ),
, CCXXX; -, , 1883
149. , ( . .
, ), I, 1-5; , . .,
1890
150. , ( . .
, ), II, 6-25, . .,
1895
151. , ( . .
, ), III, , . . 1899
152. , (. . . . ,
_ , 1941
134
15,
, 1974
155. , ( , .
.) , , 1964
156. , . 15, . 1974
157. ., (
) . II, . III, , 1908
158. . . , .
, . . . ., 1937
159. . ., - , -
. ( ), 1940
160. . . ,
. ( ), 1959
161. ., , ., , 2001
162. , ( . );
, . . , 1953
163. ., , . I; 2,
XIX . 1910
164. ., , ., . . , 1959
165. ., , . , 1985
166. . .,
, . . ., 1896
167. , .-.. 2005
168. Abramischvili Rostom, IV eue angaben uber die existen des Thrako-kimmerischen
ethnischen Elements und des 50g.
not 2. 1849
135
170. Edzard D.O. , Mesopotamien Die mithologie der sumerer und akkader (Worterbuch der
Mithologie, I. Die alten kulturvolker, I) Stutgart, 1965
171. Golan A., Prehistoric Religion: mythology, symbolism, Jerusalem, 2003
172. Humbach H. The Cathas of Zarathustra and the other old Avestan texts. Heidelberg, 1991
173. Klengel H., Hammurapi von Babylon und seine Zeit, veb Deutscher Verlag der
wissenschaften, Berlin, 1976
174. Klengel H., Geschichte und Kultur Alstyriens, Koehler Amelang. Leipzig, 1979
175. Wesendonk O. Von, Uber Georgisches Heidentum, Leipzig, 1924
176. Seibert Ilse, Women in Ancient Near East, Leipzig, 1974
136