H. L. A.

H A R T
TEISES
S A M P R A T A
p r a d a i
AL K
H. L. A. H A R T
TEISS
SAMPRATA
I angl kalbos vert
EGI DI J US KRI S
V I L NI US
pradai
1997
UDK 340.1
Ha 339
Originally published in English
by Oxford University Press
under the title The Concept o f Law
Oxford University Press 1961
Versta i5:
Hart H. L. A. The Concept o f Law!
Second edition. - Oxford: Garendon Press,
1994
This edition is published with the support
from the Open Society Fund-Lithuania,
and from the CEU Translation Project
of the Open Society Institute-Budapest
Knygos leidim finansavo
Atviros Lietuvos fondas
ir Atviros visuomens institutas Budapete
(Vidurio Europos universiteto Vertim projektas)
Vertimas lietuvi kalb
ir vadinis straipsnis -
ISSN 1392-1673 Egidijaus Krio, 1997
ISBN 9986-776-63-5 Maketas - Pradai, 1997
TURINYS
Egidijus Kris. Hartas ir m e s .................................................... 9
Pratarm.........................................................................................35
Redaktori pastaba..................................................................... 39
I. PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI........................................43
1. Teiss teorijos keblumai............................................ 43
2. Trys nuolat kartojami klausimai.............................51
3. Apibrimas...................................................................64
II. STATYMAI, KOMANDOS IR SAKYMAI............ 71
1. Liepim vairov.......................................................... 71
2. Teis kaip prievartiniai sakymai............................75
III. STATYM VAIROV.................................................. 83
1. Teiss turinys.................................................................84
Pripainimas niekiniu kaip sankcija.................... 95
Galias suteikianios normos kaip teiss frag
mentai ............................................................................98
Ikraipymas - vienodumo kai na ........................ 102
2. Taikymo ribos..............................................................106
3. Kilms formos............................................................ 109
5
IV. SUVERENAS IR VALDINYS.....................................116
1. protis paklusti ir teiss tstinumas.................... 118
2. Teiss ilikimas........................................................... 132
3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai ....138
4. Suverenas statym leidybos institucijos prie
dangoje .......................................................................... 145
V. TEIS - PIRMINI IR ANTRINI NORM
JUNGINYS.............................................................. 161
1. Nauja pradia............................................................. 161
2. Prievols idja............................................................ 164
3. Teiss elementai.........................................................176
VI. TEISINS SISTEMOS PAGRINDAI....................... 188
1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojimas 188
2. Nauji klausimai......................................................... 202
3. Teisins sistemos patologija................................... 211
VII. FORMALIZMAS IR SKEPTIKAS POIRIS
NORMAS.......................................................................220
1. Atviroji teiss struktra.......................................... 220
2. Skeptik poiri normas vairov.................236
3. Teismo sprendimo galutinumas ir neklaidin
gumas ............................................................................. 243
4. Pripainimo taisykls neapibrtumas................251
VIII. TEISINGUMAS IR MORAL...............................261
1. Teisingumo principai.................................................264
2. Moralin ir teisin prievol.................................. 279
3. Moraliniai idealai ir socialin kritika................ 297
IX. TEIS IR MORAL...................................................... 303
1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizmas..........303
6
2. Minimalus prigimtins teiss turinys................. 314
3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas ....322
X. TARPTAUTIN TEIS............................................... 338
1. Dl ko kyla abejoni............................................... 338
2. Prievols ir sankcijos............................................... 342
3. Prievol ir valstybi suverenitetas....................... 347
4. Tarptautin teis ir moral................................... 356
5. Formos ir turinio analogija................................... 363
POST SCRIPTUM.................................................................. 371
vadas................................................................................ 371
1. Teiss teorijos esm................................................. 373
2. Teisinio pozityvizmo e s m ..................................... 380
(i) Pozityvizmas kaip semantin teorija..................380
(ii) Pozityvizmas kaip interpretacin teorija 385
(iii) velnusis pozityvizmas.......................................388
3. Norm e sm ............................................................... 394
(i) Norm praktikos teorija......................................394
(ii) Normos ir principai............................................ 395
4. Principai ir pripainimo taisykl.......................... 406
Genealogija ir aikinimas......................................406
5. Teis ir moral.......................................................... 412
(i) Teiss ir pareigos................................................... 412
(ii) Teiss identifikavimas......................................... 413
6. Teisj diskrecija....................................................... 417
PASTABOS................................................................................. 423
Rinktin kritikos darb bibliografija......................................467
Vard rodykl.............................................................................. 471
7
HARTAS IR MES
Dr. Egidijus Kris
I
Pagaliau lietuvikai pasirodo Herberto Lionelio Adolphuso
Harto Teiss samprata. Nortsi tikti, kad is vykis taps ms
teiss teorijos studij ir tyrim poskio taku. Prie keturis de
imtmeius is H. L. A. Harto veikalas i esms pakeit vis
tuometin teiss teorij ir drauge vis teiss moksl; galima netgi
teigti, kad kaip tik nuo tada teiss teorija, arba jurisprudencija,
tapo savarankiku teiss mokslu greta kit. Ities, pasirodius Tei
ss sampratai, teiss teorija jau negaljo bti tik atskir teiss
ak ini apibendrinimas. Kitaip tariant, ji nebegaljo bti tik
teiss enciklopedija teiss mokslo kategorij ir svok apibr
im, tipologij bei klasifikacij rinkinys. Kita vertus, teiss teori
ja nebegaljo bti tik nuolanki politikos filosofijos tsa, t.y. tokia
teiss filosofija, kuri teisines kategorijas iveda i auktesnij
ties abstraki filosofini ar moralini princip. Teiss teori
jos nebebuvo galima toliau grsti tik politiniais, ideologiniais ar
vertybiniais argumentais. Ji nebegaljo bti nei grynai formali
enciklopedin, nei moralistin. Ten, kur turjo galimybes laisvai
reiktis socialin mintis, teiss teorija tapo analitiniu ir praktik
orientuotu mokslu. Ji tapo teisin praktik analizuojania jurisp
rudencija.
Lietuvos skaitytojas nra lepinamas teiss teorijos veikalais.
Bet ar jis j nori? Teiss teorija nra tokios inios apie teis,
kurios ia pat gali tapti knu. Teiss teorija - tai vairiausios
spekuliacijos apie tai, k kasdieniame gyvenime, atrodo, galima
9
Egi di j us Kri s
paaikinti kur kas paprasiau. Galbt neatsitiktinai H. L. A. Har-
to knyga faktikai pinnoj moderniosios teiss teorijos knyga
lietuvi kalba; ja pradedamas lietuvi skaitytojo supaindinimas
su pasauline teiss teorijos klasika. Tai, kad H. L. A. Harto vei
kalas chronologikai aplenk kitus, yra atsitiktinumas: Atviros Lie
tuvos fondas, inicijavs ios knygos ileidim, svarst galimyb
ileisti ir kit autori tolygaus reikmingumo darbus; reikia ma
nyti, kad ateityje tai bus padaryta. Todl viliams, kad i knyga
paskatins ir profesionali teisinink, ir kit moksl atstov do
mjimsi jurisprudencija kaip mokslu, prasminaniu vis teiss -
ypatingo socialinio fenomeno - bt. Taiau sunku tiktis, jog
artimiausiu metu bus iversti tie dvideimt ar trisdeimt moder
niosios teiss teorijos veikal, kuriuos slygikai galtume sujung
ti moderniosios teiss teorijos klasikos bibliotek.
j vis pirma turt eiti Johno Lockeo Du traktatai apie
valdym (Two Treatises of Government) \ barono Charleso Louis
Montesquieu Apie statym dvasi (De Vesprit des lois)2, Jeano
Jacqueso Rousseau Apie visuomens sutart arba politins teiss
principai (Contrat social, ou principes du droit politique)3, Jameso
Madisono, Johno Jayaus ir Alexanderio Hamiltono Federalist
uraai (Faderalist Papers) ir Benjamino Constanto de Rebequeo
Konstitucins politikos kursas (Cours de la politique constitution-
nelle). iuos veikalus galima laikyti politikos ir teiss fdosofijos
darbais - tiek daug dmesio juose skiriama tautos suvereniteto,
valdi padalijimo ir individo laisvs problemoms; bet jie drauge
dav pradi daugelio teiss teorijos kategorij (pavyzdiui, teisi
ns atsakomybs, pozityviosios teiss sistemos, teisdaros proceso
1 Antrasis traktatas ileistas 1992 m. (D. Lokas. Es apie tikrj
pilietins valdios kilm, 0P*mH ir tiksl. - Vilnius: Mintis, 1992).
2 Itraukos iverstos (S. L. Monteskj. Apie statym dvasi II
A. Rybelis (ats. red.). f jt^ sofijs istorijos chrestomatija. Naujieji amiai. -
Vilnius: Mintis, 1987). - -
' Iverstas 1979 m. * ' ^ Uso- Apie visuomens sutarti arba poli
tins teiss principai / / %" Ruso. Rinktiniai ratai. - Vilnius: Mintis,
1979).
10
HARTAS I R MES
ir kt.) nagrinjimui. ie veikalai glaustai supaindint su iuolai
kins Vakar teiss teorijos prieistore, arba itakomis (bet dar
ne su paia jurisprudencija, kaip ji imta traktuoti po Harto).
Toliau i bibliotek turt eiti autoriai, kuriuos slygikai
galime pavadinti iuolaikins jurisprudencijos klasikais (XIX a. -
XX a. vidurys): pozityvistai Jeremy Benthamas, Johnas Austinas
ir, inoma, Hansas Kelsenas, istorins mokyklos krjai Friedri-
chas Karlas von Savigny ir seras Henry Sumneras Maineas (prie
ios krypties savaip pritampa ir Karlas Marxas), moderniosios
prigimtins teiss mokyklos atstovai Franois Geny, Jeanas Dabi
nas ir A. P. dEntrves, vairi sociologini teiss teorij pagrin
djai Rudolfas von Iheringas, Eugenas Ehrlichas, Emileis Durk-
heimas ir Leonas Duguit, ymiausias (galbt vienintelis ymus)
psichologins teiss mokyklos atstovas Leonas Petrayckis, paga
liau vairi ankstyvojo teisinio realizmo krypi atstovai Oliveris
Wendellas Holmesas jaunesnysis, Karlas Llewellynas, Roscoe
Poundas, Jeromeas Frankas, Karlas Olivecrona, Vilhelmas Luns-
tedtas ir Alfas Rossas, teiss ir logikos integracijos alininkai Em-
stas Roguinas ir Wesley Newcombas Hohfeldas, galbt ir kai ku
rie kiti. Sraas gali atrodyti ilgas tik tokiai visuomenei, kuriai jos
teisins kultros skurdas neatrodo problema arba kurioje kasdie
n rutina utemdo imtmeius kaupt imint.
Visus iuos autorius vienijo siekis atsakyti klausim Kas yra
teis?. Bet vienareikmikai klausim nebuvo atsakyta. Ma-t
tyt, galima prognozuoti, jog niekuomet nebus suformuluota tokia
tpiss svoka, kuri visikai patenkint bent jau didel dal teissi
teoretik. Ir jau vien todl teiss teorija iliks dinamiku ir aist
ras kurstaniu mokslu.
Hartas nuo ymij teiss teoretik stovi tarsi skyrium. Jis
jokiu bdu nebuvo revoliucionierius, paneigs ankstesnisias te
orijas ir ant j griuvsi sukrs savj. Taiau XX a. antrojoje
II
11
Egi di j us Kri s
pusje tikriausiai tik dviem teoretikams Kelsenui, o iek tiek
vliau Hartui - pavyko pakreipti analitins jurisprudencijos rai
d taip, kad tolesns teiss ir teisins sistemos prigimties studijos
privaljo bti polemika su j veikalais. Bet fi^Har^s, (^JCelsenaS)
savo pagrindiniuose veikaluose ipltojo dar X-XII a. pradjusi
formuotis pagrindin Vakar teisins tradicijos ir jos sudedamo
sios dalies - teiss mokslo metodologine nuostata: teis, kuri
faktikai yra eklektikas, o danai ir racionaliai nepaaikinamas
fenomenas, patiriantis tiek vairiausi tak, kad net bandymas
jas susisteminti atrodo bergdias, vis dlto - bent jau praktikos
sumetimais - gali bti aikinama kaip sistema, joje galima, i-
skirti pagrindinius ir antraeilius elementus, svarbiausius j vei
kianius veiksnius, raidos dsningumus4.
Bandydama sukonstruoti viening teiss samprat, visa be ga
lo marga teiss teorija, bent jau nuo to meto, kai ji m atsiskirti
nuo politikos ir morals filosofijos, pasuko trimis kryptimis -
analitine (Benthamas, Austinas ir kt.), sociologine (Ehrlichas,
Durkheimas, amerikiei ir skandinav realizmo mokyklos) ar
transformuotos prigimtins teiss mokyklos kryptimi (Geny, dEn-
trves ir kt.)5. Aiku, toks schematikas apibdinimas labai su
paprastina ities skirting mokykl vairov. Taiau tik nedauge
liui mokslinink pavyko savo teorijas integruoti vis i trij ir
iandien gana aikiai matom pagrindini teiss teorijos krypi
patirt, ne atmesti nepriimtinas ar nepatinkanias, bet visas jas
pavelgti per viening metodologin prizm. Hartas toki meto
dologij ne tik pasil (tiesa, sekdamas daugiausia Benthamu ir
Austinu), bet ir nuosekliai taik. Todl jo teiss teorija nra koks
4 r. H. J. Berman. The Origins of Western Legal Science// J. C.
Smith, D. N. Weisstub (eds.). The Western Idea of Law. - London: But-
terworths, 1983. - P. 399 ff.
5 ia a remiuosi: J. Stone. The Province and Function o f Law. -
IjJuffalo: William S. Hein & Co., 1950; Legal System and Lawyers' Rea
sonings. - London: Stevens & Sons, 1964; Human Law and Human
Justice. - London: Stevens & Sons, 1965; Social Dimensions o f Law and
Justice. - London: Stevens & Sons, 1966; r. taip pat.: S. Strmholm. A
Short History o f Inegal Thinking in the West. - Stockholm: Norstedts,
1985.
12
HARTAS I R MES
nors apreikimas, neinia i kur atsirads mokslininko galvo
je, - ji iaugo i priekabios, skrupulingos Benthamo, Austino,
Kelseno, Holmeso, skandinav realist, pagaliau vlesni paties
Harto kritik (pavyzdiui, Ronaldo Dworkino ir Lono L. Fulle-
rio) teigini analizs. Atrodo, kad jam rpjo j kiekvieno teigi
nio kiekvienas odis.
III
Herbertas Lionelis Adolphusas Hartas gim 1907 m. Jis baig
eltenhemo koled (Cheltenham College) ir Bredfordo vidurin
mokykl (Bradford Grammar School). Tolesnis Harto gyvenimas
ir veikla daugiausia buvo susij su Oksfordo universitetu. ia,
Naujajame kolede (New College), 1929 m. jis baig klasikin ir
senovs istorij bei filosofij ir buvo absoliutus savo laidos lyde
ris. 1932 m. Hartas, ilaiks advokatros egzaminus, tapo baris-
teriu (taip Anglijoje vadinami teismo advokatai) kanclerio (t.y.
teisingumo) teisme ir darb dirbo atuonerius metus. Jo prak
tikos sritis buvo patiktins nuosavybs, eimos ir mokesi by
los. Koledas, kur Hartas baig, ne kart j kviet darb -
dstyti filosofijos, taiau Hartas io pasilymo vis atsisakydavo.
Karo metais jis dirbo karinje valgyboje - drauge su kitais dviem
Oksfordo filosofais Gilbertu Ryleu6 ir Stuartu Hampshireu, ta
iau ir ia jis dirbo daugiausia teisin darb. Harto teisin prak
tika truko i viso eiolika met; po to jis dar kart buvo pakvies
tas dirbti Naujajame kolede - ir kart sutiko7.
Pasirinks akademin karjer, Hartas i pradi neketino sa
vo filosofijos inias taikyti sprendiant teiss problemas. Vis dlto
Yra pagrindo manyti, kad btent Ryleis, kur laik Kembride
dirbs drauge su vienu ymiausi kalbos filosofijos specialist austru Lud-
wigu Wittgensteinu, paskatino Hart domtis kalbos filosofija (r.
J. M. Kelly. A Short History o f Western Legal Theory. - Oxford: Claren
don Press, 1992. - P. 403).
7 r. N. MacCormick. H. L. A. Hart. - Stanford: Stanford University
Press, 1981. - P. 2.
13
Egi di j us Kri s
ijo kitaip. Jo, kaip teisininko, patirtis ir sugebjimas manipu
liuoti odiais siekiant praktini tiksl buvo kaip tik tai, kas tuo
metu atrod ypa reikalinga jo kolegoms filosofams, kuriems kal
bos vartojimo teorins ir praktins problemos jau buvo tapusios
nauja, dar nepakankamai inagrinta sritimi8.
1952 m. Hartas, kaip teisininkas ir filosofas, buvo irinktas
vakuojani Oksfordo Jurisprudencijos katedros viet. Jau jo inau
guracin kalba Apibrimai ir teorija jurisprudencijoje (Defini
tion and Theory in Jurisprudence)9 buvo sutikta prietaringai, net
kritikai. Joje Hartas pabr btinum kurti teiss teorijas ne
remiantis jau suformuluotais teisini svok apibrimais, bet nuo
dugniai analizuojant teisine jr j* Pici
nei praktikai. Juk nors apskritai, atrodo, yra inoma, kada kokius
teisinius terminus reikia vartoti, dauguma i termin i tikrj
yra anomalijos, nes jie daniausiai neturi tiesiogini atitikmen
reali fakt pasaulyje10. Todl daugelis teiss teoretik suklumpa,
bandydami pasilyti tokius teisini svok apibrimus, kurie nu
rodyt konkreius iomis svokomis ymimus realaus pasaulio rei
kinius, ir jais remdamiesi suformuluoti vidujai neprietaringas tei
ss teorijas; tuo tarpu kiti, prieingai, visas teisines svokas ap
skritai skelbia esant fikcijas11. Hartas kviet prisiminti Benthamo
raginim nevargti ir neapibrinti teisini svok, bet analizuoti,
kokia reikme tam tikri odiai turi konkreiame teisiniame teks-
te12. i metodologin nuostata yra visos teisins sistemos konstra
vimo prielaida: faktikai kiekviena teisin svoka informuoja apie
tam tikras - realias arba fiktyvias juridines ir socialines sly
gas, kuriomis ji pati yra prasminga, o btent ios slygos ir sieja
vairius teisinius reikinius vien visum. I esms visa tolesn
8 Ibid.
l> H. L. A. Hart. Definition and Theory in Jurispnidence. - Oxford:
Clarendon Press, 1953.
10 H. L. A. Hart. Essays in Jurispnidence and Philosophy. Oxford:
Clarendon Press, 1983. - P. 22.
" Ibid. - P. 22-26.
12 Ibid. - P. 26.
14
HARTAS I R MES
Harto mcrlnlinp vftilrln hmr galima sakyti, vaisingas bandymas
rodyti, kad ir teiss, ir atskiru jos elementu analizs ieities ta
kas yra odi, kuriais ymimi reals arba fiktyvs teisiniai rei
kiniai prasms aikinimasis
Taiau po inauguracins kalbos, ^apibrusios jo mokslin pro
gram13, kelet met Harto mokslini tyrinjim rezultatai buvo
maai kam inomi, iskyrus jo paskait klausiusius studentus14.
1959 m. Hartas drauge su Anthony M. Honor ileido veikal
Prieastinis ryys teisje {Causation in Law)15. Taiau didiausi ir
teisinink, ir filosof susidomjim sukl 1961 m. pasirodiusi
jo knyga Teiss samprata (The Concept o f Law)16, kuri sulauk
daugelio pakartotini leidim ir kuriai neykti epitet net Harto
kritikai17. Teiss samprata i pradi buvo sumanyta kaip vadov
lis, bet savo miliniku poveikiu teisins minties raidai ji tikriau
siai pralenk visus iki tol paraytus teiss disciplin vadovlius.
ioje knygoje Hartas originaliai susieja lingvistin, filosofin ir pro
fesionalaus teisininko poir teis, kartu pagrsdamas jurispru
dencijos, kaip teiss teorijos, kuri negali ir neturi bti tik atskir
teiss srii ar ak studij ir tyrim apibendrinimas, paskirt.
Teiss sampratoje, remiantis dar garsiojoje Harto inauguracinje
kalboje idstytomis nuostatomis, kad vis teisiniu reikiniu es-j
ms atskleidimo prielaidas sudaro nuodugni teisinje kalboje var-
tojam odii ^rjaii| analiz (kuri visikai manoma derinti su
atitinkam reikini deskriptyviu sociologiniu nagrinjimu), buvo
suformuluota nauja teiss koncepcija: teis - tai vadinamj pirmi-
13 r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403.
14 r. N. MacCormick. Op. cit. - P. 3.
15 H. L. A. Hart, A. M. Honor. Causation in Law. - Oxford: Cla
rendon Press, 1959.
16 H. L. A. Hart. The Concept o f Law. - Oxford: Clarendon Press,
1961.
17 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachu
setts: Harvard University Press, 1978. - P. ix; M. P. Golding. Philosophy
o f Law . - P. 43; J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403; N. MacCormick. Op.
cit. - P. 3.
15
Egi di j us Kri s
niif ir antriniu norm junginys. Vlesniuose Harto veikaluose
Teis, laisv ir moral (Law, Liberty and Morality, 1963)18, Baudia
mosios teiss moral (The Morality of Criminal Law, 1965)19, Baus
m ir atsakomyb. Teiss filosofijos apybraios (Punishment and
Responsibility. Essays in the Philosophy o f Law, 1967)20, taip pat
gausiuose straipsniuose, i kuri svarbiausieji paskelbti rinkiniuo
se Apybraios apie Bentham. Jurisprudencijos ir politikos teorijos
studijos (Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political
Theory, 1982) bei Jurisprudencijos ir filosofijos apybraios (Essays
in Jurisprudence and Philosophy, 1983)21, - i koncepcija buvo
pltojama, drauge atsakant kritik pastabas. Harto teiss teori
jos kulminacija - Teiss sampratos 1994 m. leidimas, kuriame yra
vis teiss teoretik ilgai lauktas (nors nebaigtas) Post scrip
tum - autoriaus atsakymas daugel} vieno garsiausi jo kritik,
Ronaldo Dworkino, argument. is Teiss sampratos leidimas pa
sirod jau po Harto mirties; jis mir 1993 m.
IV
ia nra reikalo atpasakoti vis Harto teorijos turin; tie, ku
rie domisi jurisprudencija, perskait knyg dar ir dar kart gr
prie jo valgi teigini ir elegantik formuluoi. Hartas pats
perspja, kad jo veikale dstymas yra itisinis; ities argumenta
vimas yra toks nuoseklus, kad bet koks jo atpasakojimas arba
santrauka tampa fragmentiki. Paymtina, kad btent dl ios
prieasties jurisprudencijos vadovliuose, kuriuose pateikiamos
svarbiausi teiss teorijos veikal itraukos, itrauk i Teiss sam
pratos beveik nebna - i knyg reikia skaityti vis.
18H. L. A. Hart. The Morality o f Criminal Law. - Jerusalem: Magnes
Press, Hebrew University & London: Oxford University Press, 1965.
19 H. L. A. Hart. Punishment and Responsibility. Essays in the Philo
sophy o f Law. - Oxford: Clarendon Press, 1968. .
2(1 H. L. A Hart. Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and
Political Theory. - Oxford: Clarendon Press, 1982.
21 H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy. - Oxford:
Clarendon Press, 1983.
16
HARTAS I R MES
Sustosiu tik prie kai kuri esmini Harto teorijos fragment.
Hartas kritikai vertina ir galiausiai atmeta, ko gero, visas iki
tol dominavusias pagrindines teiss sampratas. Antai jam nepri
imtina prigimtins teiss doktrina Hartas, kaip pozityvistas,
nemato nieko, kas tikinamai patvirtintu kokios nors prigimtins^
iankstins, a priori egzistuojanios teiss buvim: kita vertus,
net ir pripastant prigimtins teiss objektyvum, klausimas, kas
yra teis ir teisin sistema, likt toks pat atviras. Harto netikina
ir amerikietikosios realizmo mokyklos propaguotos teiss pre-
diktyvistins analizs nuostatos, kad teis - tai tik numatymas to,
kaip vienu ar kitu atveju pasielgs teismai ar kiti jurisdikciniai
organai, kuri kompetencijai priskirtas gin sprendimas: juk gry
nai deskriptyvi analiz nesugeba paaikinti, kodl ie organai pa
prastai elgiasi btent taip. Jam abejoni kelia ir tos teisinio re
alizmo atmainos (ypa ipltotos Skandinavijoje), kurios teis, kaip
objektyviai funkcionuojant socialinio gyvenimo veiksn, i visuo
mens perkelia grynai (ar daugiausia) psichini vaizdini ir jaus
m srit. Grynai normatyvistins teiss teorijos (pavyzdiui, Kel-
seno grynoji teiss teorija) taip pat nra be priekaitu - kalin-
damos teis norm tarpusavio logini ryi ir j priklausymo
vieningai sistemai tinkle, jos nestengia (arba nesistengia) paai
kinti, kodl ios normos galioja gyvenime, t.y. kodl ias akceptuo
ja tie, kurie privalo j laikytis ar jas taikyti22. Pagaliau Hartas
sukvla prie teorij, kurios pagrindin idja yra nulmusi ir m
suose vis dar dominuojanios (ir, deja, atrodo, dar ilgai dominuo
sianios) teiss sampratos raitla>^ t a i idja, kad teis yra suve-
rpnr^valins parpiSkimai, arba g rasinimais paremti sakymai: da
ryk tai, k liepia suverenas (t.y. valstyb), nes prieingu atveju tau
bus taikomos tam tikros (daniausiai i anksto apibrtos) sank
cijos. Bene nuosekliausiai i teorij suformulavo Austinas, pa
sak kurio tai, kad tam tikriems - autoritetingiems liepimams
mons yra prat paklusti, ir yra visos galiojanios teiss pagrin
das; btentAustino grasinimo^ (suvereno ko
mand) koncepcijos kritika yra Harto teiss teorijos ieities takas.
22 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 43.
17
Egi di j us Kri s
Kai kurie Austino liepim teorijos netolygumai buvo pasteb
ti jau seniai, pavyzdiui, tai, kad i teorija nesugeba paaikinti
toki specifini sistem, kaip tarptautin arba primityvioji teis,
esms, arba tai, kad pagrindinio ios teorijos veikjo - suve
reno - identifikavimas toli grau nra paprastas dalykas. Taiau
Hartas atkreip dmes tai, kad i i pairos patraukli teorija,
sukonstruota remiantis daugiausia pavyzdiais i baudiamosios
teiss srities, nepaaikina daugelio iuolaikins valstybs vidaus
teiss element: juk iuolaikin municipalin teis nra tik bau
diamoji arba administracin teis, kur suverenas sakinja valdi
niams ir nustato sankcijas u jo nurodym nesilaikym23. Antai
Austinas sandorio pripainim niekiniu laik sankcija u (iuo
atveju civilins) teiss paeidim, tuo tarpu Hartui tokia mintis
atrod absurdika24. Sutikime: Harto koncepcija, jeigu tik ji pra
siskintu kelia i Lietuvos teiss mokyklas, apverstu auktyn k-jo
mis vis mums iprasta teorini teiss trinars struktros modeli
(norma = hipotez + dispozicija -f sankcija)!
Hartas normos (rule) svokai suteikia iek tiek kitok turin
negu daugelis autori, savsias teiss sampratas taip pat grindu-
si normomis (pavyzdiui, Kelsenas vartojo ne rule, bet norm
termin). Harto teorijoje norma tai taip pat taisykl, bet is
terminas tarsi apima ir normatyvumo, ir normalumo aspektus,
t.y. irJ&nnalj, ir socialin normos identifikavimo kriterijus. Toks
termino pakeitimas (nors lietuvikai ir vienu, ir kitu atveju pa
prastai sakoma nonna) savaip reikmingas: Hartas tarsi atsiriboja
nuo radikalaus normatyvizmo, normas irinio tik per deon-
tin prizm, t.y. kaip tai, kas nurodo, k reikia daryti. Taigi jis
kitaip nei, tarkime, Kelsenas formuluoja normos svok. Harto
teiss teorija pradedama klausimu: k reikia tai, kad tam tikroje
visuomenje ar bendruomenje galioja (ar tiesiog yra) norma?
2' r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403-404.
24 r. Lord Lloyd of Hampstead. Introduction to Jurisprudence. -
London: Stevens & Sons, 1979. - P. 189.
18
HARTAS I R MES
Atsakym klausim pateikia normos akceptavimo kategorija:
norma yra (galioja) tuomet, kai ji yra akceptuojama ft.v. priima
ma, arba pripastama i Taiau normos akceptavimo nereikia trak
tuoti kaip jos moralinio ar ideologinio pripainimo. Lygiai taip
pat normos akceptavimas nereikia, jog mons jauiasi parei
goti elgtis tam tikru bdu. Juo labiau akceptavimas nereikia, jog
norma tik konstatuoja tam tikr dsning ar labiausiai paplitus
elges: kad visuomenje galiot norma, jog banyioje kiekvienas
vyrikis privalo nusiimti kepur, nepakanka, kad visi jie taip elg
tsi; kad iorikai matomas nukrypimas nuo tam tikro elgesio
modelio bt laikomas nukrypimu nuo normos, reikia, jog j taip
vertint ir dauguma tos visuomens nari (nors j motyvai taip
vertinti tam tikr elges gali bti skirtingi). Todl normos galio
jimas (buvimas) apima du aspektus - iorin (dauguma mopi
elgsi tam tikru bdu, t.y. seka tam tikru elgesio modeliu) ir
vidin (jie pripasta tam tikr elges kaip model, t.v. kaip sektina
gavyzd)- Kai reikalavimas laikytis toki norm, taip pat sociali
nis spaudimas tiems, kurie joms nepaklsta (ar nort nepaklus
ti), yra pakankamai stiprs, galima teigti, jog ios normos nustato
piie\>oles (arba suteikia galias, t.y. tai, k mes paprastai vadiname,
subjektyvinmis teismis; Hartas grietai skiria prievoles nusta
tanias ii galias suteikianias normas, nors kai kurie kritikai abe
joja tokio grietumo pagrstumu25). Paymtina, kad Hartas skiria
paprast privaljim nuo prievols turjimo: ginkluoto pliko
upultas mogus privalo (jauiasi privals) atiduoti pastarajam sa
vo pinigus (antraip plikas su juo susidoros), bet kai pinigus
atiduoti reikalauja mokesi inspektorius, mogus tai padaryti
ne tik privalo, bet ir turi prievol.
Tokios - kartais nelengvai lietuvi kalb iveriamos - ling
vistins vingrybs tik i pirmo vilgsnio atrodo apsunkinanios
Harto formuluojam teiss samprat. I tikrj be nuodugnios
25 r. S. P Sinha. What Is Law? - New York: Paragon House, 1989. -
P. 144.
19
Egi di j us Kri s
odi prasms analizs sunku bt sukritikuoti ir argumentuotai
paneigti Austino ir jo sekj teorij, pasak kurios teis yra suve
reno grasinimais paremti sakymai, arba, kalbant mums prasta
kalba, valstybs valia, paversta statymu. Bet tai, kad tokios
tiesmukos, nors i pairos gana nepriekaitingos, koncepcijos
atsisakymas yra itin svarbus, ypa irykja velgiant jau i i
dien perspektyvos, kai Vakar politins ir teisins minties socia
linis kryptingumas bene visuotinai vardijamas teisins valstybs
arba teiss viepatavimo r f //imA kategorijomis. Ities juk ne
kiekviena suverenu pasiskelbusio ir realiai savo grasinimus gy
vendinti galinio subjekto komanda gali bti laikoma teise net ir
tada, kai jai visuotinai paklstama, lygiai kaip ne visos prievols
ar pareigos yra teisins prievols ar pareigos - juk kai kurios i
j nra suformuluotos kaip suvereno (kurio vali daniausiai for
muluoja ne koks nors vienas valdovas, o tstin demokratikai
irinkta statym leidybos institucija - parlamentas) nurodymai
visuomens nariams, nors jas pripasta ir realizuoja absoliuti dau
guma visuomens nari. Ubgdami tolesniam dstymui u aki,
paymkime, kad tai tokiu originaliu bdu pozityvizmas randaj
savyje jg kritikai vertinti valstybs kuriam, taigi pozityvijj
teis, likdamas itikimas savo paties metodologinms nuostatoms
(kad, Kelseno odiais tariant, visa teis yra pozityvioji teis26) -
nenuslysdamas nei spekuliatyvius prigimtins teiss mokyklos
neapibrtumus, nei perdt sociologizavim, kai teise vadinami
ir tokie socialiai reikmingo elgesio veiksniai, kuri normatyvinis
turinys, velniai tariant, yra kvestionuotinas.
Bet grkime prie Harto teorijos. Aiku, manoma sivaizduoti
toki visuomen, kurioje prievoles nustatanios bei galias sutei
kianios normos bt vienintels teiss normos. Taiau tokia vi
suomen i tikrj gali bti gyvybinga tik tokiu atveju, jeigu ji yra
labai maa ir jos gyvenimo aplinka yra pakankamai stabili. Priein-
Cit. pagal: M. P. Golding. Op. cit. P. 40; plg. K. Lee. The
Positivist Science of Law. Aldershot: Avebury, 1989. - P. 4-5.
20
A *
gu atveju prievoles nustatani bei galias suteikiani norm sis
tema neivengiamai bt ydinga trimis poiriais. Pirma, ios nor^
mos bt neaikios, neapibrtos - nustatant, koks yra tikrasis
i norm turinys ar galiojimo ribos, nuolat kilt sunkum. An
tra, ios normos bt statikos - jos kit tik natraliai kintant
gyvenimo slygoms, vadinasi, labai ltai. Ir, treia, ios normos
bt neefektyvios - niekuomet nebt galima aikiai nustatyti,
ar norma yra paeista, o neorganizuotas socialinis spaudimas b
t pernelyg silpnas, kad palaikyt j galiojim. Todl kiekviena
brandesn visuomen negali pasitenkinti tik prievoles nustatan
iomis normoipis, kurias Hartas vadina pirminmis normomis. Jai
reikia ir kitokiu norm - antnmjwnn, kuri Hartas, atsivelg
damas trejop pirmini norm nepakankamum, taip pat skiria
tris ris.
Vis pirma, visuomenje turi galioti tai, k Hartas vadina
pripainimo taisykle. Pripainimo taisykl tai tokia svarbiau
sioji norma, kuri nustato, kurios normos tikrai gali ir turi bti
laikomos pirminmis prievoles nustataniomis arba galias sutei
kianiomis normomis. Konkrets bdai, kuriais suformuluojama
pripainimo taisykl, gali bti labai jvairs - tai gali bti tam
tikras isamus pirmini norm sraas, ikaltas akmenyje (kiek
toki pirmyki teiss kodeks ino istorija!), bet tai gali bti
ir niekur oficialiai neufiksuota nuostata, kad tai, k nustato par
lamentas, ir yra statymas, o drauge ir teis (pavyzdiui, joks An
glijos statymas nenustato, jog ioje alyje turi bti ministr
kabinetas, bet egzistuojanio ministr kabineto, kaip teis ku
rianios institucijos, legitimumas niekam nekelia n menkiausi
abejoni). Antra, turi bti keitimo taisykls - jos nustato, kas ir
kokiu bdu gali keisti galiojanias prievoles nustatanias bei ga
lias suteikianias normas, t.y. inicijuoti ir gyvendinti statym lei
dyb. Todl pirmini teks norm keitimo negalima paaikinti
remiantis grasinimais paremtais sakymais; is procesas pats pa
klsta tam tikroms taisyklms, kurios irgi yra teiss elementas.
HARTAS I R MES
Egi di j us Kri s
Pagaliau, treia, turi bti byl sprendimo taisykls, leidianios au
toritetingai nustatyti, ar pirmins normos buvo paeistos, ir taiky
ti tam tikras poveikio priemones paeidjams. ios treiosios r
ies antrins normos istorikai atsirado anksiau ir u pripaini
mo taisykl, ir u keitimo taisykles. Visos trys antrini norm
rys yra artimai susijusios, taiau is ryys ypa glaudus tarp
pripainimo taisykls ir keitimo taisykli. Bet antrins normos
susijusios ne tik tarpusavyje: bdamos normos, kuri objektas yra
kitos (t.y. pirmins) normos, jos yra integrali teisins sistemos
dalis. Todl Hartas teise apibdina kain pirmini ir antrini nor-
m jungin. Visuomen, kurioje galioja ne tik pirmins prievoles
nustatanios bei galias suteikianios normos, bet ir antrins nor
mos (bent jau byl sprendimo taisykls), engia ingsn i iki-
teisinio pasaulio teisin.
Taiau perjimas i ikiteisinio pasaulio teisin ne momen
tinis aktas, o ilgas ir sudtingas procesas. Todl teisins sistemos
buvimas ar nebuvimas - tai danai ne taip ar ne klausimas, o
masto, arba laipsnio, klausimas27. Kitaip tariant, teisins sistemos
visuomenje gali bti daugiau arba maiau. Primityvios vi
suomens yra primityvios ir dl to, kad jose nra (ar labai maai
yra) antrini norm (nors ne visuomet aiku, kokias konkreias
normas reikt laikyti antrinmis; kai kurios antrins normos eg
zistuoja ir primityviose visuomense28). Toks teisins sistemos pri
gimties traktavimas neleidia Harto priskirti tai formali pozity
vist kategorijai, kurie teisin sistem iri tik kaip logini
ryi visum, o teiss spragas upildyti ar vairi norm prieta
ravimus veikti bando operuodami tik teiss aikinimo technika.
Harto poiriu, teisin sistema - besivystanti tikrov, nepraran
danti savo ryio su socialine sistema.
11 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45.
28 r. ibid.; S. P. Sinha. Op. cit. - P. 145.
22
HARTAS I R MES
V
Aiku, visos anksiau dominavusias teiss sampratas neigian
ios ir nauj teisk samprat formuluojanios teorijos, jeigu tik
jos nra racionaliai nepaaikinamo apreikimo rezultatas, su
ankstesnmis teorijomis bna susijusios ne tik negatyvia, bet ir
pozityvia prasme. Harto teorija nra iimtis. Nors Hartas ir prie
taravo Austinui, teis apibdinusiam kaip suvereno komandas, jis
neband paneigti proio paklusti kaip gyvenimo fakto, galinio
daryti tak teisinei sistemai. Juk idant teisin sistema bt pri
painta egzistuojania (galiojania), nepakanka, kad norm laiky
tsi absoliuti visuomens nari dauguma (t.y. kad jos bt efek
tyvios grynai bihevioristine prasme), bet reikia, kad antrines nor
mas akceptuot patys pareignai, institucijos, kurios ias normas
turi realizuoti. iuo poiriu proio paklusti svoka gali bti pra
sminga paaikinant, kas konkreioje visuomenje laikoma tokiais
pareignais29. Ryys su Austino teorija ilieka, net ir atmetus pas
tarosios formuluojam teiss samprat.
Kita vertus, Hartas visikai nepaneigia ir Kelseno minties apie
fundamentaliosios normos, i kurios gali bti logikai ivedamos
visos kitos teiss normos, egzistavim. Kelseno norm sistema
vis pirma login sistema, kurioje i vienos - fundamentalio
sios - normos (Basic Norm) gali bti ivedamos visos kitos. Te
oretiko udavinys rasti i fundamentalij norm ir nustatyti
bdus, kuriais galt bti konstruojama visa teisin sistema. Pa
ymsime, kad btent ia idja galiausiai grindiama vis iuolai
kinms teisinms sistemoms priklausani norm hierarchija, o
drauge ir konstitucingumo idja. Ities Harto postuluojama pri
painimo taisykl bent i tolo turt priminti Kelseno fundamen
talij norm; ne veltui Hartas pripainimo taisykl vadina svar
biausija norma (ultimate ivle of recognition). Taiau Kelsenui
pagrindin, fundamentalioji norma yra galiojanti teis, nes, pagal
29 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45-46.
23
Egi di j us Kri s
logikos dsnius, tai, kas galioja, gali bti ivedama tik i to, kas
galioja. O Hartas i svarbiausij norm, t.y. pripainimo taisykl,
iri kaip socialini fakt - pati s avai me ji. kaip teis, nra nei
galiojanti, nei negaliojanti30. Akivaizdu, kad yra daug valstybi,
kuriose valdantieji bent ideologiniais sumetimais (nors gali bti ir
kit) nesutiks su tokiu hipersociologizuotu pagrindins normos
traktavimu, ir yra daug teisinink - mokslinink bei praktik, -
kuriems toks pai teisins sistemos pagrind paeminimas iki
nuogo fakto lygmens atrodys tolygus teiss socialinio vertingumo
sumenkinimui.
ios nuolaidos (jeigu tai nuolaidos) Austinui ir Kelsenui, ku
rias galbt bt priverstas padaryti Hartas ar veikiau kai kurie jo
teorijos sekjai, liudija pirmiausia ne Harto teorijos prietaringu
m, o tik tai, kad teis yra toks daugialypis socialinio gyvenimo
fenomenas, kurio negalima patikimai redukuoti koki nors vie
n - tegu ir sklandiausiai surst schem. Bet Hartas ir ne
siek suformuluoti toki teiss samprat, kuri apimt vis didiu
l teisini reikini vairov, nesiek savo teorijoje suklasifikuoti
ir susisteminti vairias teiss atmainas. Antai, raant apie teiss
altinius31, j domino tik paprotys, precedentas ir statymas; jis
visai neskyr dmesio kitiems teiss altiniams - religijai, prero
gatyvai, tradicijoms, protui (reason), sutartims, pagaliau normi
niams aktams apskritai, kuri tik viejia ris yra statymas. Hartui
kartais priekaitaujama, kad galios terminu jis ymi visk, kas
nra prievol arba pareiga (todl pirmines normas ir skirsto tik
prievoles nustatanias ir galias suteikianias normas), o juk nuo
itoki apibendrint gali dert skirti, pavyzdiui, kompetencij
arba teisnum32. Taiau Teiss samprata tai teiss teorijos pa
grindai, o ne visa apimantis akademinis kursas. Todl Harto
teiss teorija pagrstai gali bti vadinama teiss osofija ja
30 r. ibid. - P. 46; J. W. Harris. Legal Philosophies. - London:
Butterworths, 1980. - P. 110.
Mr. Ill skyriaus 3 Kilms formos.
32 r. S. P. Sinha. Op. cit. P. 145.
24
HARTAS I R MES
remiantis gali bti konstruojamos vairios pozityviosios teiss te
orijos, labiau orientuotos kasdienius teisins praktikos porei
kius.
VI
Priekait Harto teorijai isakoma ir daugiau. Kartais gali at
rodyti, kad jeigu nebt Harto ir Kelseno veikal, bent pus da
barties teiss teoretik turt pasiiekoti kito usimimo pole
mika, kurioje vieni ginijasi su iais autoritetais, o kiti kartoja ir
gina j argumentus, tapo vienu i svarbiausi iuolaikins teisins
teorins minties varomj jg. Vienas i daniausiai girdim
priekait - tai moralistinio turinio (bet nebtinai atvirai mora
lizuojantis) argumentas, kad Hartas nepagrstai imeta morali
nes nuostatas i postuluojamos pripainimo taisykls: juk btent
politins, socialins, o ypa moralins nuostatos ir yra tas stab
dys, kuris turt neleisti ir daugelyje visuomeni i tikrj nelei
dia pripainimo taisykl paversti piktnaudiavimo valdia ran
kiu33. Toks priekaitas bt suprantamas, jeigu Hartas bt ap
skritai prieprieins teis moralei, bet jis neneig, kad pati
pripainimo taisykl gali bti grindiama moraliniais kriterijais -
tiesiog vadovavimasis ar nesivadovavimas moraliniais kriterijais
jam yra toks pat socialinis faktas, kaip ir paios pripainimo tai
sykls galiojimas. Hartas ne prieprieino teis moralei ir ne tei
sino nemorali teis - jis tiesiog nelaik morals savaiminiu tei
ss identifkavimo kriter|ymiTjos analizs elementu34 (pozityvis
tai laiko vertybes - taip pat moralines vertybes - irelevantinmis
jurisprudencijos poiriu35, bet ne irelevantinmis apskritai). Ko
kiais konkreiais motyvais grindiama pripainimo taisykl, ko
33 r. R. W. M. Dias. Jurisprudence. - London: Butteworths, 1985. -
P. 352-356.
34 r. S. P. Sinha. Op. cit. - P. 144.
35 r. ibid. - P. 126.
25
Egi di j us Kri s
kios yra konkreios jos susiformavimo aplinkybs konkreioje vi
suomenje, tai Harto nedomino arba domino tik tiek, kiek j
nurodymas padjo iskirti pripainimo taisykl i vis kit teiss,
kaip sudtingo reikinio, element.
Taiau kitas Harto teorijos atvilgiu isakomas priekaitas yra
kur kas esmingesnis; jo negalima atmesti pareikiant, jog Hartas
tiesiog nenorjo apie tai rayti, nes jam rpjo isiaikinti pa
matinius teiss ir teisins sistemos klausimus, o ne sukurti po
zityviosios teiss teorijos svok sistem. Kritikai teigia, kad Har-
tas nenurod, koks yra teisin sistem sudaraniu norm ir kit
ios sistemos element santykis (ir ar apskritai yra koki nors
kit teiss element, iskyrus normas). ie elementai - l ai prin-
cipai, teiss aikinimo aktai, taip pat politins nuostatos (poli-
cies)y kurios gali atlikti t pai socialin funkcij, kaip ir teiss
normos. Jeigu ie elementai nelaikomi teise, tai pernelyg daug
kas i to, kas yra teis, nepagrstai paliekama u teisins sistemos
rib. Jeigu ie elementai laikomjeise (nors, atrodo, Hartas ma
n kitaip), j ir norm akivaizds skirtumai suniveliuojami, argu
mentuotai nepaaikinant, kodl tai daroma36.
Kaip tik iuo poiriu Harto teorija dav postm atsirasti
kitai - alternatyviai - teiss teorijai, o drauge ir prog suibti
naujai supervaigdei teiss teoretik vaigdyne. Jos vardas -
Ronaldas
VII
Dworkinas buvo Harto pdinis Oksfordo Jurisprudencijos ka
tedroje37. Jo pagrindiniai kontrargumentai prie Harto teorij bu
vo idstyti straipsni rinkinyje Rimtas poiris teises (Taking
Rights Seriously, 1973)38, o vliau knygose Principo reikalas
36 r. ibid. - P. 144-145.
37 r. J. M. Op. cit. - P. 407.
's R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachusetts:
Harvard University Press, 1978.
26
HARTAS I R MES
(A Matter of Principle, 1985)39 ir Teiss imperija {Law's Empire,
1986)40. Svarbiausias priekaitas, kur Dworkinas pateikia Harto
teorijai, yra tas, kad Hartas, vis teis laikydamas tik normomis,
nepelnytai ignoruoja kitus teiss elementus - subjektyvines teises
(rights), principus (principles), teiss aikinimo aktus (interpreta
tions) ir politines nuostatas ^gp/Zc/g^p.^Pasak Dworkino, ne tik
bendrosios teiss ali, bet ir kontinentins teiss tradicijai pri
klausantys teisjai sprsdami bylas taiko ne tik teiss normas,
kurias jiems diktuoja kodeksai ir statymai, bet ir daugel kit
standart, kurie nra normos41. Dworkino nuomone, Hartas per
nelyg pabr lengvas bylas, kuriose taikomos normos; tuo tar
pu sunkidse bylose jurisdikciniams organams tenka vadovautis
ne aikiai suformuluotomis normomis, bet politinmis nuostato-
mis, t.y. standartais, kuriuos diktuoja tikslas pagerinti bendruo
mens ekonomini, politin ar socialin gyvenim, bei principais,
t.y. tokiais standartais, kuriuos diktuoja teisingumo, nealikumo
ar kitokie moraliniai rfi1r a Avimai42
Dworkinas pats pripasta, kad kartais skirtum tarp norm ir
princip yra sunku irti43. Vis dlto ginas dl to, ar principai
yra normoms prilygstantis teiss elementas, kur reikia atskirai
iskirti, jokiu bdu nra tuias ginas dl svok. Juk jeigu taip
bt, galbt pakakt susitarti, kad arba normos svoka apima ir
principus, kaip tam tikr norm atmain (t.y. vadovautis plaija
normos samprata), arba principai, kaip ne taip grietai formuluo
jami standartai, yra ne normos, o tik savotika j uuomazga (t.y.
vadovautis siaurja normos samprata, kuri Hartui priskiria dau
gelis kritik44). Antroji alternatyva atrodo visai tikinama, juolab
w R. Dworkin. A Matter o f Principle. - Cambridge, Massachusetts:
Harvard University Press, 1985.
40 R. Dworkin. Laws Empire. - Cambridge, Massachusetts: Harvard
University Press, 1986.
41 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 22.
42 r. ibid.
43 r. ibid. - P. 27-28.
44 r. M. D. Bayles. Hart's Legal Philosophy. - Dordrecht: Kluwer
Academic Publishers, 1992. - P. 167.
27
Egi di j us Kri s
kad Harto teorijoje teisins sistemos buvimas, kaip buvo minta,
yra masto klausimas. Hartas paaikina, kodl jis nesutinka prin
cipus priskirti teiss sriiai: viena vertus, tokiu bdu lengviau api
bdinti teismin proces; kita vertus, identifikuojant teis, i tik
rj reikia identifikuoti jos branduol, o ne tai, k Hartas vadina
neapibrtumo aureole, t.y. vairius ribinius atvejus, kurie pasi
ymi tik kai kuriais teiss bruoais (net jei yra ribini atvej, -
rao jis, - vis pirma turi bti ribos)45. Bet reikalas tas, kad
jurisdikciniai organai - ir ne tik bendrosios teiss, bet ir konti
nentins teiss tradicijos alyse - i tikrj danai vadovaujasi ne
normomis, bet kitais standartais; ia pakanka paminti vadina
muosius bendruosius teiss principus arba mums inom teiss,
taikym pagal analogij. Taiau iais atvejais standartai (ypa jei
gu juos diktuoja visuomenje susiklosiusi teisingumo samprata
ar kiti moraliniai imperatyvai) nesiduoda lengvai, mechanikai
keiiami - jie yra palyginti stabils, danai pergyvena ne vien
moni kart46.
Kitas kontrargumentas, kur Dworkinas pateikia prie Harto
teorij, yra toks. Kadangi principai yra teis, jie, kaip ir normos,
turt bti identifikuojami remiantis pripainimo taisykle. Bet,
Dworkino sitikinimu, pripainimo taisykl tam netinka, nes prin
cipai akceptuojami ne dl to, kad j autoriai yra tam tikri pa
reignai ar institucijos, bet dl savo turinio, t.y. dl to, kad ilgai
niui sitikinama j priimtinumu47. Todl yra pagrindo abejoti tuo,
k Hartas laiko paia teisins sistemos erdinfi, - pripainimo
taisykle. Dworkinas jpuola pripainimo taisykls, kaip socialinio
fakto, samprat apskritai: sprendiant sunkias bylas, daniau
siai nepakanka nurodyti, koks yra socialinis faktas, t.y. kokia
yra tam tikroje visuomenje susiklosiusi socialin ir teisin prak
tika, bet tenka remtis vieno sprendimo varianto moralinio prana
umo prie kitus kriterijumi, todl pati pripainimo taisykl nega-
H. L. A. Hart. Essays in Jurispmdence and Philosophy. - P. 70.
4( r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 409.
47 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. P. 40.
28
HARTAS I R MES
Ii bti vien tik socialinio fakto konstatavimas48. tokius kontrar
gumentus Hartas ir jo alininkai atsako, kad kai kuriose visuome
nse btent moralinis tam tikr princip turinys ir yra tas krite
rijus, kuriuo remiasi pripainimo taisykl49, o jeigu teisjai, sprs
dami bylas, apeliuoja sprendimo moralum, vadinasi, to
reikalauja pati pripainimo taisykl50.
Bet kodl Dworkinas taip akcentuoja princip, kaip teiss ele
ment, reikm? klausim galima atsakyti taip. Jeigu teisjai,
sprsdami sunkias bylas, i tikrj naudojasi plaia diskrecija
(o tuo Hartas neabejoja), vadinasi, nra garantij, kad jurisdikci-
ns institucijos bus naudojamos geriems tikslams. Dworkino ma
nymu, isami teiss teorija turi pasilyti sprendim ir iais
sunki byl atvejais, ir tai ji turi padaryti pasitelkdama prin
cipus, kai negalima pasitelkti norm (tiesa, Harto alininkai ne
sutinka, kad principai visuomet pateikia aik atsakym, kaip sprs
ti sunkias bylas51). Dworkinui diskrecija - tai tokia plati teisj
nuoiros laisv, kai j faktikai nevaro jokie autoritetingi stan
dartai52. Jeigu teisjai naudojasi tokia diskrecija, jie faktikai ku-
ria teis ejCpost facto) tuo tarpu jie turt ne sukurti naujas teises
hyiraJSaijinc mictotyti, WyHqc tf jcjf S os jgu turi, ir atitinka
mai sprsti ginus53. Teismai i jurisdikcins institucijos neturt
virsti statym leidybos institucija - statym leidyba turt bti
demokratikai irinkt pareign prerogatyva.
Bet nors ie Dworkino argumentai ir svars demokratins
politins ideologijos poiriu, juose ignoruojamos dvi svarbios ap
linkybs. Pirma, nors statymai apskritai neturt galioti atgaline
tvarka, bet retroaktyvi statym leidyba savaime nra nesininga,
48 r. ibid. - P. 68.
r. H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy.
P. 54-55.
50 r. J. L. Coleman. Markets, Morals and the Law. - Cambridge,
Massachusetts: Cambridge University Press, 1988. - P. 23.
51 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 175.
52 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 32.
5' r. ibid. - P. 30, 44, 81, 84.
29
Egi di j us Kri s
ypa jei tenka sprsti ginus, kuri teis dar nra sureguliavusi, -
juk geriau juos isprsti tokiu bdu, negu neisprsti visai54. An
tra, tiktis, kad iuolaikinje administracinje visuomenje tei
ss aktus leis tik demokratikai irinkti atstovai, yra mai ma
iausiai naivu55. Vis dlto Dworkino susirpinimas, kad teisj
diskrecija nevirst priedanga neteisingiems ir neteistiems spren
dimams, visikai suprantamas.
Dworkinas sitikins, kad teisjai, sprsdami bylas, turi remtis
moni teismis. moni teiss nusveria naudingumo sumetimus:
visuomenei gali atrodyti naudinga panaikinti arba apriboti tei
ses, ir vis dlto teiss yra svarbesns. Dworkinas teises vadina
koziriais56; teisi kaip koziri (rights as trumps) koncepcija yra
viena i jo liberalios moralins ir politins filosofijos kertini ak
men. Pasak Dworkino, juridins teiss (t.y. subjektyvins teiss)
yra moralini teisi atmaina: teismai, ginantys moni juridines
teises, i tikrj realizuoja politins morals nuostatas57. Teis
jams ities kartais ikyla dilema: sugedusioje (wicked) teisinje
sistemoje jie, vadovaudamiesi moraliniais kriterijais, kartais turi
slpti, k vienu ar kitu klausimu i tikrj skelbia teis58. Taip
Harto ir Dworkino polemikoje atgimsta imtametis pozityvizmo
ir prigimtins teiss mokyklos ginas: ar neteisinga teis yra tei-j
Taiau nereikia manyti, kad Dworkinas ir jo sekjai tik kar
toja, savaip persakydami, senus prigimtins teiss mokyklos at
stov argumentus. Dworkinas savo teiss koncepcij vadina tei
se kaip visuma (law as integrity)59, kurioje yra vietos vairiems
teiss elementams. Reikalas tas, kad Dworkinas akcentuoja tai,
k Hartas pavadino vidiniu poiriu teis, t.y. teisins sistemos
54 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 176.
55 r. ibid.
5,1 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 184-205.
57 r. R. Dworkin. A Matter of Principle. - P. 256.
ss r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 326-327, 341-343.
y) r. R. Dworkin. Laws Empire. - P. 176 ff.
30
HARTAS I R MES
veikj nuomonmis ir nuostatomis teiss reikalavim atvilgiu,
tuo tarpu Hartas nesitenkina vien vidiniu poiriu, bet derina j
su deskriptyviu ioriniu teisinio elgesio stebjimu60. Todl Harto
ir Dworkino teorijos nra tokios nesutaikomos, kaip atrodo i
pirmo vilgsnio ir kaip tikriausiai jie abu man.
ia nra galimybs plaiau analizuoti ities gausi ir nesiliau
jani Dworkino ir Harto bei j alinink (Harto sekj Josepho
Rao, Michaelo D. Bayleso ir oponent Lono L. Fullerio, Kento
Greenawalto, Johno Finniso) diskusij (kurios ia pateikti tik frag
mentai). Diugu, kad nors po Harto mirties dienos vies ivydo
kai kurie iki tol neinomi jo atsikirtimai Dworkino kritik. Skai
tytojas pamatys, kad kai kada Dworkinui pavykdavo paskatinti
Hart pakeisti savo anksten pozicij (pats Dworkinas, priein
gai, vargu ar kada nors prisipaino klyds). Bet ir tada, kai abu
oponentai neprieidavo prie bendros nuomons, j polemika pl
tojo jurisprudencij labiau negu imt kit autori teiss teorijos
traktatai.
r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 189.
31
TEISS
SAMPRATA
Skiriama J. H.
PRATARM
Raydamas i knyg, a siekiau pagilinti teiss, prievartos
ir morals - skirting, bet susijusi socialini reikini - sam
prat. Nors knyga vis pirma skirta studijuojaniajam jurisp
rudencij, tikiuosi, kad ji gali bti naudinga ir tiems, kuriuos
labiau domina ne teis, bet morals ar politikos filosofija. Tei
sininkas i knyg laikys analitins jurisprudencijos apybrai
a, nes jos paskirtis yra ne kritikuoti teis ar teisin politik,
o veikiau paaikinti bendrj teisinio mstymo struktr. Be
to, a danai keliu klausimus, kuriuos galima vadinti klausi
mais dl odi reikmi. Antai a svarsiau, kuo privalti"
skiriasi nuo turti prievol"; kuo teiginys, kad norma* yra
galiojanti teiss norma, skiriasi nuo teiginio, kad j i yra parei
gn elgesio numatymas; kas turima galvoje, kai teigiama, jog
socialin grup laikosi normos, ir kuo is teiginys skiriasi bei
kuo yra panaus teigin, kad ios grups nariai daro tam
tikrus dalykus, nes taip yra prat. Viena i svarbiausi ios
knygos tem yra tai, kad nei teiss, nei kurios nors kitos so-
dalins sanklodos formos nemanoma suprasti, nevertinus tam
tikr esmini skirtum tarp dviej ri teigini, kuriuos a
pavadinau vidiniais" ir ioriniais", - stebjimo bdu tiriant
socialines normas, galima formuluoti ir vienus, ir kitus.
* Angl kalbos odis rule reikia ir norm, ir taisykl. ioje knygoje
jis daniau (bet ne visuomet) veriamas nonna. (vaigdutmis ymimos
vertjo pastabos, o skaiiais paymtos nuorodos yra paties autoriaus. -
Red. past.)
T 35
P RATARM
Nors knygoje daug dmesio skiriama analizei, j galima
laikyti ir apraomosios sociologijos apybraia; juk prielaida,
kad odi reikmi tyrinjimai paaikina tik paius odius,
yra klaidinga. Daugel i pirmo vilgsnio nepastebim socia
lini situacij ar santyki skirtum geriausiai galima paai
kinti nagrinjant prast atitinkam posaki vartosen ir tai,
kaip ie posakiai priklauso nuo socialinio konteksto, kuris pats
juose danai nra minimas. iems tyrinjimams ypa tinka
profesoriaus ]. L. Austino odiai, kad valgus odi suvo
kimas" gali padti mums aikiau suvokti reikinius".
Aiku, a labai skolingas kitiems autoriams; i tikrj daug
vietos ioje knygoje skirta paprasto teisins sistemos modelio,
sukonstruoto vadovaujantis Austino* liepim teorija, trku
mams aptarti. Bet skaitytojas tekste aptiks labai nedaug nuo
rod kitus autorius, taip pat labai nedaug ina. Vietoj j
knygos pabaigoje jis ras plaias pastabas, kurias reikt skai
tyti po kiekvieno skyriaus; jose tekste idstyta nuomon sie
jama su mano pirmtak ir aminink isakytais poiriais,
taip pat usimenama, kokia linkme j veikaluose diskusija ga
lt bti toliau pltojama. Tok bd a pasirinkau i dalies
dl to, kad ioje knygoje argumentavimas yra itisinis, tad jo
gretinimas su kitomis teorijomis j pertraukt. Bet a turjau
ir pedagogin tiksl: tikiuosi, jog itoks dstymas susilpnins
sitikinim, kadjeiss teorijos knyga - tai vis pirma knyga,
* Johnas L. Austinas - Jeremyo Benthamo (apie j r. ina p. 69)
mokinys, Londono universiteto profesorius. Jis laikomas Anglijos ana
litins jurisprudencijos krju ir vienu i teisinio pozityvizmo pagrind
j. Svarbiausias Austino veikalas - Nustatytoji jurisprudencijos sritis ir ju-
rispmdencijos studijavimo nauda (The Province of Jurisprudence Determi-
ned and the Uses of the Study o f Jurisprudence, 1832), kuris po jo mirties
buvo ileistas pakartotinai su jo monos Sarahos Austin pratarme, bet
jau kitu pavadinimu - Jurisprudencijos paskaitos, arba pozityviosios teiss
filosofija (Lectures on Jurispnidence or the Philosophy o f Positive Law,
1861-1863). Austino teorija - Harto teorijos ieities takas ta prasme,
kad Hartas savo koncepcij dsto kaip Austino kritik. NB: nepainioti su
J. L. Austinu, kurio straipsn Hartas irgi cituoja (r. p. 66).
36
PRATARM
iMms^ij^mma, kas.moma kitose knygose. Kol io sitiki
nimo laikosi tie, kurie rao, ioje srityje negali bti didels
paangos; o kol jo laikosi tie, kurie skaito, paios disciplinos
mokomoji vert bus tikrai labai menka.
A jau seniai esu skolingas tokiai gausybei draug, kad
vis savo skol dabar negaliu suminti. Taiau turiu prisipa
inti ess ypa skolingas ponui A. M. Honor, kurio nuodugni
kritika atskleid daug minties painiavos ir stiliaus trkum.
A juos bandiau paalinti, bet bijau, kad liko daug ko, kam jis
nepritart. Jeigu bent kiek yra vertinga ioje knygoje idsty
toji politikos filosofija ir naujas prigimtins teiss interpretavi
mas, tai tik pokalbi su ponu G. A. Paulu dka; jam turiu
padkoti ir u korektros skaitym. U naudingus patarimus
bei kritik taip pat esu labai dkingas dr. Rupertui Crossui* ir
ponui P. F. Straivsonui, skaiiusiems tekst.
H. L. A. HART
Oksfordas, 1961 m. vasaris
Per pastaruosius deimt met pasirod daug kritins lite
ratros apie i knyg. Naudodamasis tuo, kad knyga leidia
ma pakartotinai, a pridjau prie Pastab" (p. 467-469) rink
tin sra veikal, kuriuose pateikta esmin knygoje isakyt
pair kritika ir mano kritik pasilytos rykiausios i pa
ir modifikacijos arba ipltojimai. A tikiuosi kada nors
ateityje dti knyg isami diskusij iais klausimais.
H. L. A. HART
Oksfordas, 1972 m. kovas
* Rupertas Crossas - Oksfordo universiteto profesorius; jo ymiausias
veikalas (laikomas vienu i fundamentaliausi iai temai skirt veikal) -
Precedentas angl teisje (Precedent in English Law, 1961).
37
REDAKTORI PASTABA
Teiss samprata per kelerius metus, prajusius po ios kny
gos pasirodymo, pakeit jurisprudencijos supratim ir jos tyri
m pobd anglikai kalbaniame pasaulyje ir u jo rib. Jos
poveikis buvo milinikas, todl pasirod daugyb publikaci
j, aptariani i knyg ir joje idstytas doktrinas - ir ne tik
teiss teorijos kontekste, bet taip pat morals ir politikos filo
sofijos kontekste.
Hartas ilgus metus puoseljo mint papildyti Teiss sampra
t dar vienu skyriumi. Jis nenorjo kraptytis prie teksto, kurio
taka buvo tokia didiul, todl, atsivelgiant jo nor, is
tekstas ia spausdinamas be pakeitim, iskyrus menkesnes
pataisas. Taiau Hartas norjo atsakyti gausius ios knygos
aptarimus - apginti savo pozicij nuo t, kurie j ikraip,
paneigti nepagrst kritik, bet taip pat - jo manymu, tai buvo
lygiai svarbu - nusileisti teisingos kritikos jgai ir pasilyti,
kaip knygoje idstytos doktrinos galt bti pataisytos, kad
atsivelgt iuos argumentus. Naujasis skyrius, kuris i pra
di buvo sumanytas kaip anga, bet galiausiai tapo prierau
knygos pabaigoje, liko neubaigtas i dalies tik dl to, kad
Hartas skrupulingai siek tobulumo. itaip atsitiko ir dl to,
kad jis nesiliov abejojs paties io sumanymo imintingumu;
j kamavo dvejons, ar dert taip elgtis su rytingais ir val
giais pagrindiniais knygos teiginiais, tokiais, kokie jie i pra
39
R E DAK T OR I PASTABA
di buvo sumanyti. Vis dlto, nors ir su ilgomis pertrauko
mis, Hartas atkakliai dirbo, raydamas priera, ir iki mir
ties jis beveik ubaig pirmj i dviej sumanyt dali.
Kai Jennifer Hart papra mus perirti rankraius ir nu
sprsti, ar tarp j yra kas nors, k bt verta pateikti spaudai,
mums labiausiai rpjo, kad nebt spausdinama tai, ko Har
tas nebt norjs skelbti. Todl mes labai apsidiaugme si
tikin, kad prierao pirmoji dalis buvo i esms ubaigta. Ant
rosios dalies mes aptikome tik ranka raytas pastabas, bet jos
buvo pernelyg fragmentikos ir neubaigtos, kad jas bt ga
lima publikuoti. Pirmosios dalies, prieingai, buvo keli varian
tai - perraytas mainle, itaisytas, dar kart perraytas ir dar
kart itaisytas. Akivaizdu, kad netgi paskutiniojo varianto Har
tas nelaik visikai ubaigtu. is variantas daug kart taisytas
pietuku ir ratinuku. Maa to, Hartas ne atmesdavo ankstes
nius variantus kaip nebereikalingus, bet, atrodo, dirbdavo to
liau prie to varianto, kuris paklidavo po ranka. Nors tai ir
apsunkino ms, kaip redaktori, udavin, bet pataisos, pa
darytos per pastaruosius dvejus metus, buvo daugiausia sti
liaus niuans pataisos, o tai savaime liudija, kad Hartas buvo
i esms patenkintas savo tekstu.
Ms uduotis buvo palyginti alternatyvius variantus ir,
radus skirtum, nustatyti, ar atskir teksto dali, esani tik
viename variante, kituose nebuvo dl to, kad Hartas jas atmet
kaip nereikalingas, ar dl to, kad jis niekada neturjo vieno
varianto, apimanio visus pataisymus. Spausdinamame tekste
yra visi pataisymai, kuri Hartas neatsisak ir kurie yra toliau
jo taisytuose teksto variantuose. Kartais pats tekstas bdavo
nenuoseklus. Danai taip atsitikdavo dl to, kad mainink
neteisingai perskaitydavo rankrat, o Hartas jos klaidas ne
visuomet pastebdavo. Kitais atvejais, be jokios abejons, saki
niai bdavo sudarkomi juos komponuojant, kaip paprastai b-
40
R E D A K T O R I PASTABA
na, ketinant juos pataisyti, kai bus galutinai tvarkomas tekstas;
bet Hartas nespjo to padaryti. Tokiais atvejais mes bandme
rekonstruoti pradin tekst arba atkurti Harto mint, kuo ma
iau priddami nuo savs. 6-ame skirsnyje (apie diskrecij*)'
susidrme su ypatinga problema. Mes aptikome du io skir
snio pirmosios pastraipos variantus - vien egzempliori, ku
riame tekstas tam tikroje vietoje nutrko, ir kit egzempliori,
kuriame buvo ir likusioji to skirsnio dalis. Kadangi nebaigtasis
variantas buvo tame egzemplioriuje, kuriame buvo ir daugelis
Harto paskutinij patais, o jis pats niekuomet io varianto
neatmet, taip pat todl, kad jis harmoningai dera prie viso
dstymo iame knygos prierae, mes nusprendme leisti spaus
dinti abu variantus - tas, kuris nebuvo pratstas, pateikiamas
kaip baigiamoji pastaba.
Hartas niekuomet nedav perrayti mainle pastab, ku
rios daugiausiai yra nuorodos. Pastab buvo tik rankratinis
variantas, o su kuo ios pastabos siejamos, lengva nustatyti i
paties pirmojo mainle perrayto pagrindinio teksto egzem
plioriaus. Vliau Hartas kartais priddavo nuorodas paaikini
muose paratse, bet jie daugiausiai neubaigti, kartais liudi
jantys tik poreik surasti nuorod, ir nieko daugiau. Timothy
Endicottas patikrino visas nuorodas, surado visas, kurios buvo
neubaigtos, ir pridjo nuorodas tose vietose, kur Hartas cita
vo Dvvorkin arba atpasakojo jo odius, nenurodydamas al
tinio. Endicottas taip pat patais tekst ten, kur citatos buvo
netikslios. Atlikdamas dideli paiek ir iradingumo reika
laujant darb, jis taip pat pasil kelet pagrindinio teksto
patais, atitinkani jau mintas redakcines gaires, ir mes ias
pataisas su dkingumu primme.
Mes n kiek neabejojame, kad Hartas, jeigu tik jis bt
galjs, bt toliau dailins ir tobulins tekst prie j paskelb
* Ty. laisv nuoir.
41
RE DAK T OR I PASTABA
damas. Bet mes esame sitikin, kad ia skelbiamas knygos
prieraas yra jo gerai apsvarstytas atsakymas daugel Dwor-
kino argument.
P. A. B.
J. R.*
* J. R. - Josephas Raas (apie j r. ina p. 394); R A. B. - Pene
lope A. Bulloch.
42
PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI
I
1. Teiss teorijos keblumai
Retas klausimas apie moni visuomen yra kartojamas
taip primygtinai, kaip klausimas Kas yra teis?, ir ret
klausim rimti mstytojai atsako taip vairiai, keistai ir net
paradoksaliai. Net jeigu apsiribotume tik paskutinij
150 met teiss teorija ir paliktume nuoaly antikos ir vidu
rami samprotavimus apie teiss prigimt, vis tiek siti
kintume, kad ia susiklosiusi situacija neturi analog n
viename i dalyk, kurie sistemingai studijuojami kaip at
skiros akademins disciplinos. Visai nra isamios literat
ros, skirtos klausimams Kas yra chemija? arba Kas yra
medicina?, bet klausimu Kas yra teis? tokios literat
ros yra. Kelios eiluts elementaraus vadovlio vadiniame
puslapyje - tai ir viskas, k reikia inoti studijuojaniajam
iuos mokslus; o jam pateikiami atsakymai labai skiriasi
nuo t, kurie silomi studijuojaniajam teis. Niekam neat
jo galv mintis, jog daug k galima paaikinti atkakliai
teigiant, kad medicina yra tai, kaip gydytojai gydo ligas
arba numatymas to, k darys gydytojai, lygiai kaip ir pa
reikiant, kad tai, kas tradicikai pripastama bdinga, svar
bia chemijos sritimi, tarkime, rgi tyrinjimas, i ties
visai nra chemijos sritis, ir jog tai yra svarbu. Taiau kai
kalbama apie teis, danai sakomi dalykai, i pirmo vilgs
nio atrodantys tokie pat keisti, kaip k tik mintieji, - ir ne
tik sakomi, bet ir atkakliai, ikalbingai ir aistringai rodi
43
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
njami, lyg jie apreikt tiesas apie teis, kurias ilg laik
buvo utemds klaidingas teiss tikrosios esms supratimas.
Tai, kaip pareignai sprendia ginus, <. . . > ir yra tei
s.1 Pranaavimai, kaip <. . . > pasielgs teismai, <...> ir
yra tai, k a vadinu teise.2 statymai yra teiss altiniai,
<...> bet ne paios teiss sudedamosios dalys.3 Konstitu
cin teis yra tik pozityvioji moral.4 Vogti negalima; jei
gu kas nors vagia, turi bti nubaustas. <. . . > Pirmj nor
m, jeigu ji apskritai egzistuoja, apima antroji norma, kuri
ir yra vienintel tikroji norma. <.. . > Teis yra pirmin nor
ma, nustatanti sankcij.5
Tai tik keletas i daugybs i pirmo vilgsnio keist ir
paradoksali teigini ir neigini apie teiss esm. Atrodo,
kad kai kuriuos i j lengva paneigti, nes jie prietarauja
tviriausiai siaknijusiems sitikinimams. Mums kyla pagun
da atsakyti: inoma, statymai yra teis, bent jau viena i
jos atmain, net jeigu yra ir kit; inoma, teis negali
bti tik tai, k daro pareignai arba darys teismai, nes tam,
kad atsirast pareignas arba teismas, taip pat reikalinga
teis.
Vis dlto i paradoksali posaki autoriai - ne prana
autojai ar filosofai, kuri profesinis bruoas yra abejoti
paiais aikiausiais sveiko proto postulatais. ie posakiai -
moni, kurie buvo vis pirma teisininkai ir, bdami pro
fesionalai, arba dst teis, arba vertsi teisine praktika, o
kartais jau kaip teisjai teis taik, ilg teiss apmstym
rezultatas. Be to, tai, k jie sak apie teis, tuo metu ir toje
1 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd edition, 1951), p. 9.
2 O. W. Holmes, The Path of the Law'4 in Collected Papers (1920),
p. 173.
' J. C. Gray, The Nature and Sources of the Law (1902), p. 276.
4 Austin, The Province o f Jurisprudence Determined (1832), Lecture
VI (1954 edition), p. 259.
5 Kelsen, General Theory of Law and State (1949), p. 61.
44
I. P RI MYGT I NI AI KL AUS I MAI
vietoje pagilindavo ms supratim apie j. Juk, inant i
teigini kontekst, jie tampa kartu ir aiks, ir pains; tai
greiiau ne sausi apibrimai, o kai kuri nepelnytai igno
ruot ties apie teis didingas hiperbolizavimas. Jie yra toji
viesa, kuri priveria mus velgti teisje daug k i to, kas
yra paslpta, taiau i viesa yra tokia ryki, kad mus visi
kai apakina, ir mes taip ir liekame aikiai nesuvok visumos.
Greta io nesiliaujanio knygose pltojamo teorinio gin
o, mes susiduriame su keistu prieingu reikiniu: dauguma
moni paprayti sugeba lengvai ir utikrintai vardyti teiss
pavyzdius. Retas anglas neino, kad yra statymas, drau
diantis udyti, arba reikalaujantis mokti pajam mokest,
arba smulkiai apibdinantis, k reikia daryti, kad sudaryta
sis testamentas galiot. I tikrj kiekvienas, iskyrus vaik
arba usieniet, pirm kart susidrs su angliku odiu
teis*, lengvai galt paminti daugiau toki pavyzdi,
o daugelis moni galt padaryti dar daugiau. Jie galt
bent jau bendrais bruoais papasakoti, kaip suinoti, ar tam
tikri dalykai Anglijoje yra teis; jie ino, kad yra specialis
t, su kuriais galima konsultuotis, taip pat teismai, kurie
visais iais atvejais turi galutin ir sprendiamj bals. Pa
prastai jie ino dar daugiau. Dauguma isimokslinusi mo
ni suvokia, kad Anglijos statymai sudaro tam tikr siste
m ir kad Pranczijoje ar Jungtinse Valstijose, ar Soviet
Rusijoje - faktikai beveik kiekvienoje atskira alimi
* Angl kalbos odis law reikia ir teis, ir statym; beje, law neretai
ymi ne tik parlamento ileist aukiausiosios teisins galios akt, kur
lietuvikai vadiname statymu, bet ir emesns statym leidybos institu
cijos ileist normin akt. statym, kaip raytin teiss altin, gali ymti
(o ioje knygoje daniausiai ir ymi) odis statote (reiau - act). Tais
atvejais, kai anglikas terminas law vartojamas daugiskaita (laws), jis,
atsivelgiant kontekst, veriamas arba teis, arba statymai. Taiau kai
terminas law vartojamas vienaskaita, jis daniausiai veriamas teis, ir tik
iimtiniais atvejais, kai akivaizdu, kad kalbama ne apie teis, o apie sta
tym, jis veriamas statymas (r. taip pat ina p. 47).
45
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
laikomoje pasaulio dalyje - yra teisins sistemos*, kurios,
nepaisant svarbi skirtum, apskritai yra panaios savo struk
tra. I tikrj vietimas bt paliks didiul sprag, jei
nebt supaindins moni su iais faktais, ir vargu ar
laikytume tai didels iminties poymiu, jeigu inantieji iuos
faktus galt pasakyti, kokie yra svarbiausi skirting teisi
ni sistem panaumai. Kiekvienas ipruss mogus turt
sugebti identifikuoti iuos svarbiausius poymius madaug
pagal toki scherh. Jie apima: (i) normas, neleidianias
arba draudianias tam tikru bdu elgtis ir nustatanias
bausm u tok elges; (ii) normas, reikalaujanias, kad mo
ns atlygint kitiems tam tikrais bdais padaryt al;
(iii) normas, detaliai reglamentuojanias, kaip turi bti su
daromi testamentai, sutartys ar kiti sandoriai, kuriais suku
riamos teiss ar nustatomos pareigos; (iv) teismus, kurie
turi nustatyti, kokios yra normos ir ar jos buvo paeistos, ir
skirti bausm arba pareigoti sumokti kompensacij;
* ia ir toliau ioje knygoje anglikas terminas legal system daniau
siai veriamas ne teiss sistema, bet teisin sistema. itaip ne tiek atsiri
bojama nuo lietuvikoje teiss literatroje prasto perdm etatistinio tei
ss ir visos teisins sistemos interpretavimo, kuris, beje, nra labai bdin
gas ir paiam Hartui, bet veikiau akcentuojama galimyb teiss sistemos
svok vartoti (kai tai reikalinga) jos tikrja, etimologijos slygotja pras
me. iuo poiriu teiss sistema - tai teisins sistemos, kaip vis teisini
reikini visumos, sudedamoji dalis. Taigi teisin sistema - tai ne forma
lios teiss, kaip norm (taisykli) ir su jomis organikai susijusi idea
lios tikrovs element (pavyzdiui, precedent, princip ir 1.1.), lygio ka
tegorija, bet realaus teisini reikini bvio kategorija, apimanti ir tokius
elementus, kaip teisins institucijos (staigos), teisininko profesija, teiss
reguliuojami reals konkrei subjekt santykiai ir kt. Deja, lietuvikojo
je teiss literatroje terminas teiss sistema paprastai vartojamas ir tada,
kai kalbama apie teiss, traktuojamos kaip norm visuma, sistem, ir
tada, kai kalbama apie teiss normas platesniame parateisiniame (so
cialiniame, politiniame, kultriniame, istoriniame ar netgi geopolitinia
me) kontekste. Taiau tada, kai autorius vartoja tfermin system of law, jis
nedvejojant veriamas teiss sistema..
46
I. P RI MYGT I NI AI KL AUS I MAI
(v) statym leidybos institucij*, kuri turi kurti naujas nor
mas, taip pat naikinti sensias.
* Hartas vartoja angl kalboje prast legislatros termin (legislatu
re). iuo terminu paprastai ymimos vairios statym leidiamosios (arba
legislatyvins) valdios institucijos - ir aukiausiosios (kurios paprastai
vadinamos tiesiog parlamentais), ir valstybs sudedamj dali (valstij,
provincij, emi, departament, kanton, rajon, prefektr ir pan.)
institucijos, atliekanios analogikas funkcijas (legislatros siauresnija io
termino prasme). Paymtina, jog legislatros terminas pats savaime ne
reikia, kad atitinkama institucija yra suvereniteto turtoja ar reikj,
todl teisinga bt iuo odiu ymti ir tokias institucijas, kurios yra
aukiausiosios legislatyvins valdios turtojos federacini valstybi su
dedamosiose dalyse (pavyzdiui, JAV valstij kongresai arba Vokietijos
emi landtagai), ir tokias, kurios yra veikiau ne valstybins valdios
staigos, bet aukiausiosios savivaldos institucijos tam tikruose teritori
niuose dariniuose; toki institucij analogas Lietuvoje iuo metu yra sa
vivaldybi tarybos. Taigi legislatros terminas gali bti vartojamas ir siau
rja, ir plaija prasme. Todl lietuvi kalb terminas legislature galt
bti veriamas dvejopai: arba legjslatra (daniausiai tada, kai autorius
nenori specialiai iskirti parlamento kaip aukiausiosios statym leidia
mosios valdios institucijos), arba statym leidybos institucija (ypa tada,
kai autorius kalba kaip tik apie aukiausij statym leidybos instituci
j). Analogikai (diferencijuotai - legislatra arba statym leidybos insti
tucija) galt bti veriamas ir reiau ioje knygoje vartojamas terminas
legislative body. Taiau legislatros terminas, deja, apskritai nra prigijs
lietuvikoje teiss terminijoje. Todl, ms manymu, vienintelis priimti
nas kelias yra vartoti vien svok - statym leidybos institucija, nors
lietuvi kalbos odis statymas reikia btent parlamento (bet ne emes
ns kompetencijos valstybs institucijos) ileist akt, todl vargu ar ga
lima kalbti apie vietin statym leidybos institucij, neikreipiant o
dio statymas tikrosios prasms. Lygiai taip pat sudtinga adekvaiai
iversti termin legislator; jo paodin reikm yra statym leidjas, bet
vertime statym leidjo svoka vartojama plaija prasme, ir vairi vie
tini legislatr -atveju; tas pat pasakytina ir apie termin legislation,
plaiausija prasme reikiant bet koki legislatyvin veikl, kuri, laikantis
susiklosiusios vartosenos, veriama tiesiog statym leidyba. Ir tik bd
vardis legislative, ypa |cai turima galvoje legjLslatyvin valdia arba tam
tikros institucijos legblatyvins galios, veriamas ne tik statym leidybos,
bet ir legislatyvinis, iuos odius vartojant kaip sinonimus (kadangi bent
ia bdvardine forma jis yra - nors ir ne itin plaiai - prigijs lietuvikoje
teiss terminijoje). (ia bt nepriimtinas i pirmo vilgsnio, atrodo, kom
promisinis variantas - vadinti i institucij teiss krimo institucija arba
teiss norm krimo institucija, nes toli grau ne visos teiss teorijos su
tikt su prielaida, kad teis kuria tik i institucija arba kad teis yra tik
normos; tijes sakant, bet kurios teisins sistemos funkcionavimo praktika
47
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
Bet jeigu iuos dalykus visi ino, kodl vis dar klausia
ma Kas yra teis? ir kodl klausim taip vairiai ir
keistai atsakoma? Ar taip yra dl to, kad, greta aiki tipi
k atvej, kuriuos lemia iuolaikini valstybi teisins sis
temos (kad jos yra teisins sistemos, niekas n nemano
abejoti), yra ir abejotin atvej, dl kuri teisinio pob
dio nra tikri ne tik eiliniai isimokslin mons, bet ir
patys teisininkai? inomiausieji i toki abejotin atvej -
primityvioji teis ir tarptautin teis; reikia pasakyti, jog
daug kas tiki, kad pakanka argument, nors ir ne absoliu
i, leidiani neigti iuo metu prasto odio teis var
tojimo tokiais atvejais pagrstum. Tokie abejotini ar giny
tini atvejai tikrai skatina usitsus ir tam tikru poiriu
bergdi gin, bet, inoma jie negali bti keblum, susi
jusi su bendrj teiss esme ir ireikiam primygtiniu klau
simu Kas yra teis?, prieastis. Kad ie atvejai neali bti
sunkum prieastis, atrodo, yra aiku dl dviej dalyk.
Pirma, visai suprantama, kodl iais atvejais kyla abejo
ni. Tarptautinei teisei trksta statym leidybos instituci
jos, valstybs negali bti patrauktos tarptautinius teismus
be j iankstinio sutikimo, centralizuotos ir efektyvids^ank-
cij sistemos irgi nra. Tam tikroms primityviosios teiss
atmainoms, taip pat ir toms, i kuri pamau isirutuliojo
kai kurios iuolaikins teisins sistemos, i dalyk taip pat
trksta, todl savaime suprantama, kad kaip tik dl io j
nukrypimo nuo tipiko atvejo j priskyrimas teisei tampa
abejotinas. ia nra nieko neaikaus.
Antra, tai, kad mes esame priversti skirti aikius tipi
kus atvejus ir ginytinus ribinius atvejus, nra tik toki su-
lengvai abi ias prezumpcijas paneigia.) inoma, toks lietuviko termino
pasirinkimas nra be priekait - nuolaidiavimas toli grau nevisikai
susiformavusios lietuvikosios teiss terminijos tradicijoms, aiku, paleng
vina skaitym, bet gali bti, kad kartu dar labiau tvirtina, ms poiriu,
abejotin tradicij.
48
I. P R I MYGT I NI AI KLAUS I MAI
dting termin, kaip teis ir teisin sistema, savitu
mas. Dabar jau inoma (nors kadaise tam buvo teikiama
per maa reikms), kad skirtum btina velgti beveik
visada, kai susiduriame su bendrais terminais, vartojamais
klasifikuojant moni gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyve
name, bruous. Kartais skirtumas tarp aikaus, tipiko at
vejo arba posakio vartojimo paradigmos ir abejotino atvejo
yra tik masto klausimas. Vyras su vieianiu glotniu viru
galviu, aiku, yra plikas; kitas vyras su velia evelira, i
noma, toks nra; bet ar treiasis vyras, turintis vienur kitur
kuokt plauk, yra plikas, galtume ginytis be galo, jei
tik is klausimas mums atrodyt to vertas ar turintis bent
koki praktin reikm.
Kartais nukrypimas nuo tipiko atvejo nra tik masto
klausimas, bet atsiranda tada, kai tipikas atvejis faktikai
yra paprastai tarpusavyje susijusi, bet skirting element
kompleksas, o ginytinais atvejais vieno arba daugiau i i
element gali trkti. Ar orlaivis yra laivas? Ar tai vis dar
bus achmatai, jeigu aidiama be valdovs? Tokie klau
simai gali bti pamokantys, nes veria mus apgalvoti savj
tipiko atvejo sudties samprat ir aikiai j apibrti; ta
iau visikai aiku, kad ilgi ginai dl teiss kyla ne dl
reikini vadinamojo ribinio aspekto, nes tai yra pernelyg
bendras dalykas. Be to, tik palyginti nedaugeliui teiss te
orij, ir ne paioms reikmingiausioms i labiausiai inom
ir polemikiausi, rpi, ar tinka vartoti terminus primity
vioji teis arba tarptautin teis apibdinti tiems atve
jams, kuriems jie paprastai taikomi.
Turint galvoje bendr moni sugebjim atpainti ir
pateikti teiss pavyzdius, taip pat tai, kiek daug apskritai
yra inoma apie teisini sistem tipikus atvejus, gali atro
dyti, kad atkakl klausinjim Kas yra teis? galima bt
nesunkiai nutraukti, tiesiog nuosekliai primenant inomus
dalykus. Kodl mums tiesiog nepakartojus rykiausi muni
49
I. P RI MYGT I NI AI KL AUS I MAI
cipalins teiss* poymi sistemos, kuri - galbt apimti
optimizmo - mes djome (p. 46-47) iprususio mogaus
lpas? Tada mes galtume tiesiai pasakyti: tai tipikas
terminais teis ir teisin sistema ymimas atvejis; at
minkite, kad, greta i tipik atvej, socialiniame gyveni
me aptinkama ir toki darini, kurie turi kai kuriuos i i
ryki poymi, bet stokoja kit. Tai ginytini atvejai; ia
negali bti jokio galutinio argumento u ar prie j trakta
vim kaip teiss.
Toks io klausimo sprendimo bdas bt priimtinas dl
trumpumo. Bet jis neturt joki kit pranaum. Vis pir
ma aiku, kad tie, kuriuos labiausiai trikdo klausimas Kas
yra teis?, nra pamir t inom fakt, kuriuos pateikia
is schematikas atsakymas; jiems nereikia j priminti. Ne
aikumai, dl kuri is klausimas vis dar uduodamas, kyla
ne dl neinojimo, ne dl umarumo ir ne dl nesugeb
jimo atpainti reikinius, ymimus odiu teis. Be to,
apmst terminus, vartojamus schematikai apibdinti tei
sinei sistemai, sitikinsime, jog i schema parodo tik tai,
kad tipiku, normaliu atveju vairi ri teis yra panai,
ir nieko daugiau. Taip yra dl to, kad ir teismas, ir statym
leidybos institucija, kurie ioje glaustoje schemoje yra tipi
kos teisins sistemos tipiki elementai, patys yra teis&.su-
kurti. Tik tada, kai yra tam tikra teis, suteikianti monms
jurisdikcij nagrinti bylas ar kompetencij leisti statymus,
ie mons tampa teismu arba statym leidybos institucija.
Todl is trumpas klausimo sprendimo bdas yra bever
tis - jis tik primena klausjui, kokie yra nerayti susitari
* Municipalins teiss {municipal law) terminas lietuvikoje literatro
je paprastai vartojamas vietos savivaldos institucij veiklos ir kompeten
cijos kontekste. Taiau autentikoji io termino prasm gali bti platesn:
jis vartojamas ir tuomet, kai reikia akcentuoti teisins sistemos savavald
(autonomik) pobd. Hartas j vartoja kaip nacionalins (arba munici
palins) teiss sinonim, terminui municipal teikdamas pirmenyb prie
kelet kit - domestic, national, internal ir kt.
50
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
mai, nustatantys odi teis ir teisin sistema vartose
n, bet neduoda nieko daugiau. Atvirai sakant, bt ge
riausia kol kas niekaip neatsakyti klausim Kas yra tei
s?, kol isiaikinsime, kas i tikrj teisje neaiku tiems,
kurie klausim kelia arba bando j atsakyti, net jeigu
nra joki abejoni, kad jie imano teis ir gali atpainti
jos pavyzdius. K dar jie nori inoti ir kodl jie nori tai
suinoti? klausim lyg ir galima atsakyti bendrais bruo
ais. Juk yra tam' tikros pasikartojanios svarbiausios te
mos, kuri plotmje nuolat rutuliojasi ginai dl teiss es
ms ijf- kurios provokuoja hiperbolizuotus ir paradoksalius
teiginius apie teis, tokius, kaip jau ms cituotieji. Sam
protavim apie teiss esm istorija ilga ir sudtinga; taiau,
velgiant retrospektyviai, aikiai matyti, kad ie samprotavi
mai beveik visada sukasi apie kelias pagrindines proble
mas. ios problemos nebuvo pasirinktos be pagrindo arba
igalvotos akademins diskusijos dalyvi malonumui; jos su
sijusios su tais teiss aspektais, dl kuri paprastai visais
laikais kyla nesutarim, todl netgi mstani ir gerai i
manani bei valdiusi teis moni galvose gali egzis
tuoti ir i problem sukelta painiava, ir logikas siekimas
jas geriau isiaikinti.
2. Trys nuolat kartojami klausimai
ia mes iskirsime tris nuolat kartojamus pagrindinius
klausimus, o vliau parodysime, kodl jie visi drauge supo
nuoja reikalavim suformuluoti teiss apibrim, t.y. atsa
kyti klausim Kas yra teis? arba migloiau formuluo
jamus klausimus, tokius kaip Kokia yra teiss prigimtis
(arba esm)?
Du i i klausim ikyla tokiu bdu. Visur ir visada
rykiausias teiss bendras bruoas yra toks: jos buvimas rei
51
I. P RI MYGT I NI AI KL AUS I MAI
kia, kad tam tikros moni elgesio rys yra jau nebe laisvo
pasirinkimo dalykas, bet tam tikra prasme privalomos. Ta
iau si i pairos paprasta teiss savyb i tikrj nra
paprasta; juk galima skirti vairias laisvai nepasirenkamo,
privalomo elgesio formas. Pirmasis ir paprasiausias laisvai
nebepasirenkamo elgesio atvejis - kai vienas mogus yra
priverstas daryti tai, k jam liepia kitas, - ne todl, kad jis
bt veriamas fizikai, t.y. jo knas bt stumdomas arba
tampomas, bet todl, kad tas antrasis grasina jam nemalo
niomis pasekmmis, jeigu jis atsisakyt. Plikas sako au
kai atiduoti jam savo pinigin, grasindamas auti, jeigu au
ka atsisakyt tai padaryti; o jeigu auka paklsta, t bd,
kuriuo ji buvo priversta tai padaryti, mes apibdiname sa-i
kydami, kad auka privaljo tai padaryti. Kai kam atrod
akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kai v i ppas a s mu o gras i n
damas sako kitam ir ia odio pareigoti prasme jparei
goja j paklusti, ir gldi teiss esm arba bent jau jurisp
rudencijos mokslo raktas6. Tai yra Austino analizs, pada
riusios toki didiul tak Anglijos jurisprudencijai, ieitie 5
takas.
inoma, nra jokios abejons, kad ir is aspektas greta
kit danai yra bdingas teisinei sistemai. Baudiamasis sta
tymas, skelbiantis tam tikr elges nusikaltimu ir nustatan
tis nusikaltliui skirtin bausm, primena mintj plik,'
taiau pakylt raytinio sakymo lyg; vienintelis palyginti
neymus skirtumas yra tas, kad statym atveju sakymai
daniausiai bna adresuojami grupei, kuri paprastai tokiems
sakymams paklsta. Bet kad ir koks patrauklus atrodyt
is sudtingo reikinio - teiss - redukavimas tok papras
t element, j atidiai inagrinj pamatysime, jog taip tik
rasis vaizdas tik ikraipomas, o neaikum kyla net ir tuo
atveju, kai kalbama apie baudiamj statym, t.y. tada, kai
Austin, op. cit.. Lecture I, p. 13. Jis terpia: ir etikos.
52
I. P R I MYGT I NI AI KLAUS I MAI
tokia supaprastinta analiz, atrodo, turt labiausiai tikin
ti. Kuo tada teis ir teisin prievol skiriasi nuo grasinimais
paremt sakym ir kuo yra su jais susijusios? Tai yra pir
masis svarbus klausimas, visuomet slypintis klausime Kas
yra teis?
Antrasis tokio pobdio klausimas kyla dl to, kad elge
sys gali bti ne laisvai pasirenkamas, bet privalomas ir kita
prasme. Morals normos sukuria pareigas ir tam tikras el
gesio sritis atriboja nuo asmens laisvo pasirinkimo elgtis
kaip tinkamam. Teisin sistema neabejotinai apima elemen
tus, artimai susijusias su tokiais paprastais atvejais, kaip
grasinimais paremti sakymai, bet lygiai taip pat neabejoti
nai jai bdingi ir elementai, glaudiai susij su tam tikrais
morals aspektais. Ir vienu, ir kitu atveju sunku tiksliai nu
statyti ssaj; bet lygiai taip pat slinku atsispirti pagundai
neabejotinai glaud ry interpretuoti kaip tapatum. Teisei
ir moralei bdingas tas pats odynas - yra ir teisins, ir
moralins prievols, pareigos* ir teiss; be to, visos nacio-
^ Prievol ir pareiga yra angl k. odi obligation ir duty atitikmenys.
Siekiant nenukrypti nuo autoriaus terminijos, kai kur veriant ignoruoja
ma prastin lietuvikoji i termin vartosena; antai skyriuje apie tarp
tautin teis (kurioje labiau prigijs pareigos terminas) daniau kalbama
apie prievoles. Reikalas tas, kad angl kalbos odis obligation i esms
(iskyrus kai kurias retas iimtis) apima duty reikm (taiau j etimolo
gija skirtinga, r. ina p. 172, taip pat Harto pastab V skyriui ir ina
p. 442); tuo tarpu lietuvikojoje teiss literatroje prievols terminas da
niau vartojamas civilins (ir apskritai privatins) teiss kontekste, o pa
reigos - konstitucins, administracins ir baudiamosios (t.y. vieosios)
teiss kontekste. Taiau tai veikiau yra lingvistins konvencijos dalykas,
o ne dviej reikini esminis skirtumas, nes kalbama faktikai apie vien
reikin - apie tai, k tam tikram teiss subjektui reikia atlikti. I anksto
aptarus nukrypimo nuo tokios konvencijos galimyb, formuluoi pras
m neturt pakisti. Prievols ir pareigos svokos, kaip kalbos figros,
lietuvi kalboje paios savaime tikriausiai nra problemikos; dl j var
tojimo praktikoje i esms nekyla neaikum. Deja, pastaruoju metu lie
tuvikojoje teiss literatroje kartais bandoma reviduoti prievols ir parei
gos svok vartosen - remiantis ne logikos ir ne teisins praktikos, bet
veikiau naujosios politins ideologijos padiktuotais motyvais (nors iaip
jau bandymas atkreipti dmes teiss terminijos problemas yra sveikin-
53
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
nalins teisins sistemos atkartoja tam tikr fundamentali
moralini reikalavim esm. Nuudymas ir savavalikas
smurto vartojimas - tai tik patys akivaizdiausi pavyzdiai,
liudijantys, kad teisiniai ir moraliniai draudimai gali sutap-?
tinas). Pirmiausia ios svokos skiriasi laiko atvilgiu - prievol yra is
torikai ankstesn u pareig, - rao Alfonsas Vaivila. - Ji atsirado i
asmens juridins priklausomybs valstybei ar privaiam asmeniui (vergo
v, baudiava) ir toliau - i prievartos, kuri tampa galima disponuojant
asmeniu kaip privaios nuosavybs objektu. Antras skirtumas - prievo
l - tai tas, kas atliekama pirmiausia ne atlikjo interesais. Treia - tai
veiksmai, kuriuos individas privalo atlikti, bet kuri btinyb yra atsira
dusi be paties atlikjo laisvos valios ir kurie yra skiriami ne jo subjekti-
nms teisms gyvendinti. Tai grynos prievartos individo atvilgiu padari
nys. Atlikdamas toki prievol, individas nesusikuria sau nauj teisi <. . . >
ir tuo nepadidina savo isilaisvinimo (A. Vaivila. Naujai teiss sampra
tai - nauj terminij // Teiss problemos, 1996, Nr. 2, p. 24). Visi trys
mintieji tariami skirtumai yra akivaizdiai klaidingi. Pirma, prievol nra
senesn u pareig - bent jeigu laikysims koncepcijos, kad ir valstyb,
ir teis neatsirado akimirksniu neinia i kur kaip socialins nelygybs ir
prievartos rankiai, o drauge su visa monija yra ilgo istorinio vystymosi
rezultatas, nulemtas inter alia t veiksni, kuriuos Hartas ios knygos IX
skyriuje formuluoja kaip truizmus, sudaranius minimal prigimtins tei
ss turin (r. p. 314-322). Antra, teigti, kad prievol atliekama ne
atlikjo interesais, tolygu ignoruoti daugelio rimt teiss sociolog po
stuluojam aksiom, jog savanorikas teiss realizavimas socialiniu poi
riu yra duoti-imti tipo santykis (arba j visuma), taigi prievoli reali
zavimas apskritai yra ingsnis didesns socialins harmonijos ir stabilu
mo, kuris, tikkims, yra vis racionali individ interesas, linkme. Tre
ia, klaidinga manyti, kad prievols atsiranda be atlikjo laisvos valios ar
netgi prie j: jokia visuomen nra tik jgos ir prievartos santyki sis
tema; daugelis vadinamj prievolini santyki - tai civiliniavkomefciniai
ir panas santykiai, daniausiai netgi negalintys atsirasti be laisvos busi
mojo prievols atlikjo valios (pirkimas-pardavimas, mainai ir kt.). Todl
vargu ar yra rimtas pagrindas prievols svok silyti pakeisti pareigos
svoka, nes pareigos es iplaukia ne i valstybs, < . . . > o i paties
individo laisvo <. . . > sipareigojimo, skirto < . . . > savo bendrajai laisvei
didinti (ibid., p. 25). Tokia verbalinio liberalizmo io padiktuota ini
ciatyva ne tik apverst auktyn kojom vis ms teisin kalb, bet ir
akademiniu lingvistiniu poiriu bt nevaisingas dalykas. Skeptikai rei
kt vertinti bandymus <. . . > lingvistin semantik grsti svok logika.
io pobdio bandymai, be kita ko, atsiduria uburtame rate: konceptu
alioji logika grindiama kalba <. . . >; konceptualioji logika visada yra ki
taip perrengta kalba, ir nieko nekeiia tai, kad ji savaip transformuota ar
padaryta tikslesn (L. Hjelmslev. Kalba. vadas. - Vilnius: Baltos lankos,
54
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
ti. Maa to, atrodo, kad abi ias sritis jungia viena - teisin
gumo - idja: tai kartu ir vertyb, specialiai susijusi su tei
se, ir labiausiai teisin i vis vertybi. Mes galvojame ir
kalbame apie teisingum pagal statym, bet kartu - ir
apie statym teisingum arba' neteisingum.
ios aplinkybs skatina manyti, jog teis geriausia inter
pretuoti kaip morals ar teisingumo atmain, o jos es-
m-sudaro ne tai, kad ji apima sakymus ir grasinimus, bet
tai, kad teis atitinka morals ir teisingumo principus. i
doktrina bdinga ne tik scholastinms prigimtins teiss te
orijoms, bet ir tam tikrai iuolaikinei teiss teorijai, kriti
kai vertinaniai i Austino paveldt teisin pozityvizm.
Bet, atrodo, ir teorijos, itaip glaudiai suartinanios teis
ir moral, danai painioja vien privalomo elgesio r su
kita ir galiausiai nefflalieka vietos nei riniams pai teiss
ir morals norm skirtumams, nei j reikalavim skirtingu
mams. Nors mes galime konstatuoti j panaum ir net
suartjim, ie skirtumai yra ne maiau svarbs. Todl tvir
tinimas, kad neteisingas statymas nra teis7, yra toks
pat perdtas ir paradoksalus, o gal net klaidingas, kaip ir
teiginiai, jog statymai nra teis arba konstitucin teis
nra teis. Toks tad yra is blakymasis tarp dviej kratu
tinum, sudarantis teiss teorijos raid, - tie, kurie mano,
jog teis ir moral klaidingai laikomos pernelyg panaiomis
dl to, kad ir teis, ir moral vartoja t pat odyn - kalba
apie teises ir pareigas, yra link prie i pair protestuo
ti taip pat perdtai ir paradoksaliai. Pranaavimai, kaip i
1995. - P. 142). Aiku, tokia termin revoliucija ir negali vykti - visuo
men nra tokia neracionali, kad usiimt jai paiai atvirai alingais ir
akivaizdiai bergdiais dalykais; taiau pati tendencija jaukti moksl yra
pavojinga
7 Non videtur esse lex quae justa non f u e r i t St. Augustine 1, De
Libero Arbitrio, 5; Aquinas, Sumina Theologica, Qu. xcv, Arts. 2, 4.
55
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
tikrj pasielgs teismai, bet jokiu bdu ne kas nors kita, ir
yra tai, k a vadinu teise.8
Treioji svarbi amina problema, verianti mus klausti
Kas yra teis?, yra bendresnio pobdio. I pirmo vilgs
nio gali atrodyti, jog tai, kad teisin sistem bendriausia
prasme visuomet sudaro normos, vargu ar gali kelti koki
nors abejoni ar bti sunkiai suprantama. Ir tie, kuriems
teiss sampratos raktas yra grasinimais paremt sakym
kategorija, ir tie, kurie teiss sampratos ieities taku laiko
teiss ry su morale bei teisingumu, sutinka, kad teis ap
ima normas, o gal net ir susideda daugiausia i j. Taiau
daugelis su teiss esms samprata susijusi keblum kyla
kaip tik dl nepasitenkinimo ia i pairos neproblemika
formuluote, dl jos nepatikimumo ir keliamos painiavos.
Kas yna normos? K reikia pasakymas, kad norma egzis
tuoja? A i teismai i tikrj taiko normas, ar tik apsimeta
tai dar? Vienkart suabejojus ia formuluote (o tai ypa
bdinga io imtmeio jurisprudencijai), irykja didiuliai
nuomoni skirtumai. Mes juos ia tik trumpai apibdinsime.
inoma, i ties yra daug vairi norm ri - ne tik
ta akivaizdia prasme, kad, greta teiss norm, esama eti
keto ir kalbos taisykli, aidim ir klub taisykli, bet ir ta
maiau akivaizdia prasme, kad netgi kiekvienoje i i sri
i tai, k mes vadiname normomis, gali atsirasti skirtin
gais bdais, o j ryys su elgesiu, su kuriuo jos yra sieja
mos, gali bti nevienodas. Antai netgi teiss srityje kai ku
rios normos yra sukuriamos leidiant statymus, kitos nra
sukuriamos tokiais i anksto apgalvotais veiksmais. Dar svar
biau yra tai, jog kai kurios normos yra privalomos ta pras
me, kad jos reikalauja, jog mons elgtsi tam tikru bdu,
pavyzdiui, nevartot smurto arba mokt mokesius, ne
svarbu, ar jie to nori, ar ne; tuo tarpu kitos normos, kaip
8 Holmes, loc. cit.
56
I. P R I MYGT I NI AI KLAUS I MAI
antai tos, kurios nustato santuokoj testamento ar sutari
sudarymo proces, formalumus ir slygas, nurodo, k mo
ns turt daryti, kad j norai pradt pildytis. ios dvi
norm rys skiriasi taip pat, kaip tos aidimo taisykls,
kurios draudia tam tikr elges (nesiningai aisti ar ei
dinti teisj ) ir nustato baudas u j, ir tos, kurios nusta
to, kas turi bti daroma norint pelnyti takus arba laimti.
Bet jeigu mes akimirksn ignoruotume i vairov ir su
telktume dmes tik pirmj norm r (bding bau
diamajai teisei), tai pamatytume, jog teiginio, kad yra to
ki paprast privalom norm ris, prasm labai skirtin
gai interpretuoja netgi iuolaikiniai autoriai. Kai kam i
tez atrodo visikai nesuprantama.
I pradi kyla tikriausiai savaime suprantama pagunda
pritarti paprastai privalomos normos idjai, bet io poi
rio netrukus tenka atsisakyti. Tokio poirio, jog pasaky
mas, kad norma egzistuoja, reikia tik tai, kad grup mo
ni ar j dauguma tam tikromis aplinkybmis kaip taisyk
l, t.y. paprastai, elgiasi tam tikru panaiu bdu. Taigi,
iuo poiriu, pasakymas, jog Anglijoje yra norma, kad ba
nyioje vyrikis neturi bti su kepure arba kad reikia atsi
stoti, kai grojama Dieve, saugok Karalien*, reikia tik
tai, kad dauguma moni paprastai elgiasi kaip tik taip.
Nors tuo ir pasakoma dalis to, kas turima galvoje,,vis dlto
ito tiesiog nepakanka. Socialins grups nari elgesys gali
tiesiog bti vienodas (visi gali reguliariai per pusryius ger
ti arbat arba kiekvien savait vaikioti kin), ir vis
dlto gali nebti normos, kuri reikalaut tai daryti. Skirtu
m tarp i dviej socialini situacij - tos, kai elgesys yra
tiesiog vienodas, ir tos, kai galioja socialin norma, - da
nai atskleidia kalba. Apibdindami antrj situacij, gali
me vartoti, nors tai ir nra btina, tam tikrus odius, ku
* God Save the Queen - Anglijos himnas.
57
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
riuos bandydami pritaikyti pirmajai situacijai tik sukeltume
painiav. Tai odiai privalo, turi ir reikia; nepaisant
j skirtingumo, jie atlieka tas paias funkcijas parodydami,
kad yra norma, reikalaujanti tam tikro elgesio. Nors tai,
kad kiekvien savait reguliariai vaikiojama kin, yra
tiesa, bet netiesa, kad kiekvienas mogus privalo arba turi,
arba jam reikia kiekvien savait vaikioti kin; tokios
normos Anglijoje nra. Taiau yru norma, kad banyioje
vyrikis privalo nusiimti kepur.
Tad kuo prastas vienodas socialins grups elgesys i
esms skiriasi nuo normos, kuri esant daniausiai liudija
odiai privalo, turi arba reikia? tai ia teiss teore
tik nuomons isiskiria, ypa iuo metu, kai is klausimas
dl keleto prieasi tapo itin svarbus. Apie teiss normas
danai manoma, jog j pagrindinis skiriamasis bruoas (ele
mentas, ireikiamas odiais privalo arba reikia) yraj
tai, kad nukrypimai nuo tam tikr elgesio variant tikriau-j
iai sulauks prieikos reakcijos, o u nukrypimus quo teif
ss norm pareignai skirs bausm. Jeigu nukrypstama nuo
to, k galime pavadinti tiesiog grupiniais proiais (pavyz
diui, kassavaitinis vaikiojimas kin), u tai nra bau
diama, tai netgi nra smerkiama; taiau jeigu tam tikro
elgesio reikalauja normos, nuo j nukrypus panai pasek-
m galima tiktis - net jeigu tai nra teiss normos, kaip,
pavyzdiui, reikalavimas, kad vyrai banyioje nusiimt ke
pures. Jeigu tai yra teiss normos, tai ias pasekmesjjaima
numatyti, jos yra apibrtos ir oficialiai organizuotos; tuo
tarpu kai nukrypstama nuo ne-teiss norm, nors panaios
prieikos reakcijos nukrypim irgi galima tiktis, iuo
atveju pasekmi bdingas bruoas yra j neapibrtumas
ar neorganizuotumas.
Tai, kad bausms nuspjamumas yra svarbus teiss nor
m aspektas, yra savaime suprantama; taiau norint su
prasti, k reikia teiginys socialin norma egzistuoja arba
Y O :C * . ~ j " / ( f- r i ' [ ' ' ' ,[ . .
1 58
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
kas yra tas normoms bdingas elementas, ymimas odiais
privalo arba reikia, nepakanka vien tik konstatuoti
aspekt. itokiam prediktyvistiniam poiriui prietarauja
ma vairiais aspektais; taiau ypa verta atidiai panagrinti
vien i j, apibdinant vis tam tikr teiss teorijos mo
kykl, gyvuojani Skandinavijoje*. Jis yra tai koks: jeigu
* Turima omenyje vadinamoji skandinavikojo realizmo mokykla. Skan
dinavikojo realizmo pradininkas - vedas Axelis Hgerstrmas; kiti ry
kiausi atstovai - A. Vilhelmas Lunstedtas (vedija), Karlas Olivecrona
(vedija) ir Alfas Rossas (Danija). Atmesdami ir pozityvistin analitin
jurisprudencij (Hartas nevisikai pritaria tradiciniam analitins jurisp
rudencijos apibdinimui kaip tokios jurisprudencijos, kuri teisin siste
m traktuoja kaip udar login sistem, kurioje teisingus sprendimus
i predestinuotj teiss norm galima dedukuoti pasitelkus vien tik l o
gik; apie tai r. Harto pastabas IX skyriui p. 459), ir prigimtins teiss
doktrin, skandinavikojo realizmo atstovai teis interpretuoja i psicho
logijos ir biheviorizmo pozicij. Hgerstrmas teis apibdina kaip indi
vid konatyvius (t.y. valingus) impulsus veikti tam tikru bdu, arba
pareigos jausmus, kurie nra tiesiogiai susij su veikianiojo asmens ver
tybi sistema (io asmens poiriu nra nei geri, nei blogi, nes i veiks
m vertinimas teiss poiriu yra antrinis dalykas), ir dl to j negalima
vertybikai interpretuoti. Olivecrona teiss normas laiko niekieno nefor
muluojamais liepimais (imperatyvais), kylaniais i per amius susifor
mavusi ir visuomens vairiomis formomis sukaupt idj apie moni
elges, todl nes principinio skirtumo tarp teiss ir morals norm -
vienintelis (ir pagrindinis) j skirtumas yra ne i norm turinys ar po
bdis, bet tas atsakas, kur jos sukelia moni smonje: teiss normos
nurodo tok elges, su kuriuo susijs jgos panaudojimas. Lunstedtas tei
gia, kad teis - tai tiesiog moni gyvenimas organizuotomis grupmis;
ji yra tai, kas tam tikru metu tam tikroje visuomenje laikoma monms
naudingu dalyku, t.y. socialins gerovs sampratos nulemtos normos, sa
vo ruotu lemianios socialinio teisingumo jausmus, kurie neturi jokio
aminojo turinio, bet patys yra bene svarbiausias tiesioginis moni elges
lemiantis veiksnys. Rossas teigia, kad teiss normos yra socialini veiks-j
m (socialins tikrovs) visumos interpretavimo schema, galinanti su-
vokti j motyvavim ir juos prognozuoti, taigi pati teis turi dvejopa
realyb - psichologin (nes j akceptuoja visuomens teisin smon) i/
bihevioristin (nes jos nuspjamum utikrina normas taikani teism
veikla), - kuri vien visum sujungia teiss galiojimo idja. Reikia
paymti, kad skandinavikasis realizmas beveik nieko bendra neturi su
kita mokykla, irgi vadinama realizmo vardu, - su amerikietikuoju realiz
mu (Johnas Chipmanas Grayus, Oliveris Wendellas Holmesas jaunesny
sis, Karlas Llewellynas, Josephas W. Binghamas, Jeromeas Frankas ir
kt.), kurio metodologiniai pagrindai yra pragmatizmas ir biheviorizmas.
59
I. P R I MYGT I NI AI KLAUS I MAI
mes sigilintume teisjo arba pareigno, baudianio u
nukrypimus nuo teiss norm, veikl (arba veikl t pri
vai asmen, kurie priekaitauja dl nukrypimo nuo ne
teiss norm arba kritikuoja u tokius nukrypimus), maty
tume, kad ioje veikloje normos dalyvauja tokiu bdu, ku
rio is prediktyvistinis poiris visikai nepaaikina. Juk tei
sjui, skirianiam bausm, norma yr? nr.p>ras.Tq j wmns
paeidimas - paeidjui skiriamos bausms pateisinimas ir
pagrindas j skirti. Nors paaliniam stebtojui gali atrodyti,
jog norma yra nurodymas, kad teisjas ar kiti asmenys gali
bausti u nukrypim nuo jos, taiau pats teisjas norm
velgia kitaip. Jam normos prediktyvistinis aspektas (nors
ir visikai realus) neturi reikms, svarbiausia yra jos orien
tacin ir pateisinamoji funkcija. Tas pat pasakytina ir apie
neformal pasmerkim u ne-teiss norm paeidim. is
pasmerkimas taip pat yra ne vien tiktina reakcija nukry
pim, bet kakas, kam normos buvimas tra orientyras ir
k jis turi pateisinti. Todl mes ir sakome, jog mog smer
kiame ar baudiame dl to, kad jis paeid norm, o ne tik
jog buvo galima tiktis, kad mes j pasmerksime arba nu-
bausime.
Bet kai kurie autoriai, itaip kritikuojantys prediktyvis-
tin poir, pripasta, jog kakas ia neaiku - kakas, kas
nepasiduoda nedviprasmikai, grietai, faktais grindiamai
analizei. Kas dar, be sistemingos - ir dl to nuspjamos -
bausms arba nuo prast elgesio modeli nukrypstani
asmen pasmerkimo, gali bti bdinga normai ir skirti j
nuo paprasto grupinio proio? Ar i tikrj gali bti dar
kakas, be i aikiai nustatom fakt, - koks nors naujas
elementas, kuris yra orientyras teisjui ir pateisina arba pa
grindia skiriam bausm? Nurodyti, koks i tikrj yra is
naujasis elementas, sunku, todl mintieji prediktyvistins
teorijos kritikai iuo klausimu atkakliai tvirtina, jog visa i
neka apie normas ir atitinkam toki odi, kaip priva-
60
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
lo, reikia arba turi, vartojim yra labai paini ir tik
riausiai ipuia moni akyse j svarb, bet neturi raciona
laus pagrindo. ie kritikai teigia, es mes tik manome, jog
normoje yra kakas, kas veria mus daryti tam tikrus daly
kus, kuo mes vadovaujams ar pateisiname tai, k darome,
ir nors i iliuzija yra naudinga, bet vis dlto tai iliuzija. Be
i aikiai nustatom grupinio elgesio fakt ir tos reakcijos,
kuri turi sukelti nukrypimas nuo jo, yra tik ms galingas
jausmas, jog mes esame veriami elgtis taip, kaip reika
lauja norma, ir imtis priemoni prie tuos, kurie to nedaro.
Mes nesuvokiame tikrosios i jausm esms, bet sivaiz
duojame, kad visuotinje struktroje yra kakoks iorinis,
nematomas elementas, kreipiantis ir kontroliuojantis ms
veikl. Mes neisiveriame u fikcijos rib, - juk sakoma,
kad teis visuomet susijusi su fikcijomis. Kaip tik todl, kad
tikime ia fikcija, mes galime ikilmingai kalbti apie sta
tym, o ne moni valdi. Kad ir ko bt verti tokios
kritikos pozityvs teiginiai, ji bent jau skatina isiaikinti
skirtum tarp socialini norm ir paprast vienod elgesio
proi. Norint suprasti teis, btina suvokti skirtum,
todl pirmuosiuose ios knygos skyriuose apie tai daug ra
oma.
Vis dlto skeptikas poiris teiss normos pobd ne
visada nukrypsta tok kratutinum, kai pati privalomos
normos idja atmetama kaip prietaringa ar fiktyvi. Angli*
joje ir Jungtinse Valstijose dominuojanti skeptiko poi
rio forma greiiau ragina mus atsisakyti minties, kad teisi
n sistema susideda vien tik i norm arba net vis pirma
i norm. Be abejo, teismai savo sprendimus formuluoja
tokiu bdu, jog sudaryt spd, kad j sprendimai yra i
anksto nulemti ir btinai iplaukia i griet ir aiki pras
m turini norm. Gali bti, kad labai paprastose bylose
taip ir yra; bet absoliuios daugumos byl, kurias sprendia
teismai^bjgtiR gali bti vairi - tai lediir jstatymai, ir
61
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
precedentai, kurie, kaip manoma, tvirtina normas. Svar
biausiose bylose visuomet yra galimyb rinktis. Teisjas turi
pasirinkti vien i alternatyvi prasmi, kurias jis gali su
teikti statymo terminams, arba vien i konkuruojani i
aikinim, k reikia precedentas. Bet tai slepia tradicija,
pagal kuri teisjai ne kuria, o atranda teis, suteikda
mi savo sprendimams toki iraik, tarsi ie bt nuosek
lios ivados i jau egzistuojani norm, padarytos teis
jams nesikiant ir neturint galimybs rinktis. Teiss normos
gali turti negiijamos prasms erd; kai kada sunku ir
sivaizduoti, kad dl normos prasms galt kilti ginas.
Aikinant 1837 m. Testament akto* 9-ojo skirsnio nuosta
t, kad sudarant testament turi dalyvauti du liudytojai,
atrodo, neturt kilti problem. Bet visas normas gaubia
neapibrtumo aureol, kai teisjas turi rinktis vien i al
ternatyv. Net atrodanios nekaltos Testament akto nuo
statos, kad testatorius turi pasirayti testament, prasm tam
tikromis aplinkybmis gali kelti abejoni. O kas, jeigu te
statorius pasira slapyvardiu? Arba jo rank vediojo ki
tas? Arba jis para tik savo inicialus? Arba jis para vis
savo vard, teisingai ir be kito asmens pagalbos, bet ne
paskutiniojo puslapio apaioje, o pirmojo puslapio viruje?
Ar visi ie atvejai bus laikomi pasiraymu mintosios tei
ss normos prasme?
Jeigu tiek daug neaikum gali kilti kuklioje privatins
teiss srityje, tai kur kas daugiau j aptiktume didingose
konstitucijos frazse, tokiose kaip Jungtini Valstij Kon
stitucijos Penktoji ir Keturioliktoji pataisos, skelbianios, kad
* Anglijos (ir apskritai Didiosios Britanijos, taip pat kai kuri jos
buvusi kolonij) statymai paprastai vadinami Acts, t.y. aktais; iame
vertime paliekamas is tradicinis pavadinimas, atsisakant kitais atvejais
labiau prasto (ir bendresn prasm turinio) odio statymas (Hartas
tokiu atveju labiau links vartoti neutral termin statute, o kartais -
legislative enactment).
62
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
be deramo teisinio proceso* jokiam asmeniui negali b
ti atimta gyvyb, laisv arba turtas**. Apie i fraz vie
nas autorius9 yra pasaks, kad jos tikroji prasm i ties yra
visikai aiki. Ji reikia, kad be z joks w negali bti x arba
y; kur z, wt x ir y gali bti bet kokie dydiai, priklausantys
* Deramas (tinkamas, nustatytas) teisinis procesas (due process of law) -
svoka, kuri teiss mokslo apyvart ved angl konstitucionalistas
Dicey (apie j r. ina p. 202). Teiss teorija skiria bent du deramo
teisinio proceso tipus - anglikj (akcentuojant, kad be deramo teisi
nio proceso asmeniui negali bti atimta gyvyb, laisv arba turtas) ir
amerikietikj (ipleiant iuos reikalavimus visai konstitucini santy
ki, o vliau ir mogaus teisi sriiai ir sudarant prielaidas vadinamojo
procesinio teisingumo (procedural justice) koncepcijai).
** Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijos Penktoji pataisa skelbia:
Joks asmuo u mirtimi baudiam ar kitok gding nusikaltim negali
bti patrauktas atsakomybn kitaip, negu pagal Didiojo iuri pareiki
m arba kaltinim, iskyrus bylas, keliamas asmeniui, atliekaniam tikrj
karo tarnyb sausumos arba jr karinse pajgose arba paauktinje
kariuomenje karo arba grsms visuomenei laikotarpiu; jokiam asme
niui u t pat paeidim du kartus neturi grsti laisvs atmimo arba
fizin bausm; niekas negali bti veriamas liudyti prie save jokioje bau
diamojoje byloje; niekajn negali bti atimta gyvyb, laisv arba turtas be
deramo teisinio proceso; privati nuosavyb negali bti paimta visuome
ns poreikiams, u j teisingai neatlyginus. Keturioliktoji pataisa, regu^
liuojanti inter alia dvigubos (t.y. ir JAV, ir atskir valstij) pilietybs
santykius, buvo priimta po Jungtini Amerikos Valstij pilietinio karo; ji
mintsias garantijas perkl ir valstij statym srit, udrausdama vals
tijoms priimti bei taikyti atitinkamus statymus. iuo poiriu ji buvo
reikalinga, nes iki tol ir Pirmoji pataisa, ir vergij panaikinusi Tryliktoji
pataisa kartais bdavo interpretuojamos kaip nesudaranios teisinio pa
grindo suteikti negrams (buvusiems vergams) visas pilietines teises. Ke
turioliktoji pataisa netgi iplt pilietini teisi garantijas, udrausdama
valstijoms apriboti JAV piliei (turimi galvoje ne tos valstijos pilieiai)
privilegijas ir lengvatas, taip pat nustatydama lygios teisins gynybos rei
kalavimus (vadinamoji lygios gynybos klauzul (Equal Protection Clause)).
Beje, kol kas visa JAV Konstitucija dar nra iversta lietuvi kalb;
pirmasis anoniminis jos septyni straipsni (t.y. pagrindinio teksto) ir
pirmj deimties patais vertimas (r. Jungtini Amerikos Valstij Kon
stitucija. - Vilnius: MGKB Vilnius, 1990) yra perdm netikslus ir dl
to nenaudotinas nei oficialiuose, nei moksliniuose tekstuose; netikslum
yra ir naujausiame vertime, ileistame JAV Informacijos Tarnybos
l> J. D. March, Sociological Jurisprudence Revisited, 8 Stanford
Law Rexiew (1956), p. 518.
63
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
plaiai vertybi skalei. Apvainikuodami iuos ivedioji
mus, skeptikai mums primena, kad ne tik normos yra ne
apibrtos, bet ir j teisminis iaikinimas gali bti ne tik
valdingas, bet ir galutinis. Ar, turint visa tai galvoje, nra
pernelyg drsu, o gal net klaidinga teis traktuoti kaip i
esms susijusi su normomis? Tokias mintis pratsia para
doksalus neiginys, kur jau citavome: statymai yra teiss
altiniai, bet ne paios teiss sudedamosios dalys10.
H
3. Apibrimas
tai tie trys nuolat kartojami klausimai: kuo teis skiria
si nuo grasinimais paremt sakym ir kuo yra su jais su
sijusi? Kuo teisin pareiga skiriasi nuo moralins prievols
ir kuo yra su ja susijusi? Kas yra normos ir kokiu mastu
teis sudaro normos? Daugelio samprotavim apie teiss
esm pagrindinis tikslas ir buvo isklaidyti abejones ir
painiav, susijusi su iais klausimais. Dabar jau aiku, ko
dl ie samprotavimai paprastai bdavo vertinami kaip tei
ss apibrimo paiekos, taip pat kodl bent jau gerai ino
mi apibrim variantai taip menkai tepaddavo isklaidyti
iuos nuolat ikylanius sunkumus ir abejones. Suformu
luoti apibrim, kaip galima sprsti i io termino, reikia
nubrti rib, atskirti vien dalyk nuo kito, kuris kalbos
yra ymimas atskiru odiu. Toki rib reikalingum danai
jauia tie, kurie puikiai imano kasdien kalbamojo odio
vartosen, bet negali nurodyti arba paaikinti ypatybi, ski
riani - jie tai supranta - vien dalyk nuo kito. Visi mes
kartkartmis atsiduriame tokioje keblioje padtyje; j ge
riausiai apibdina mogus, sakantis: Kai matau drambl,
a galiu j atpainti, bet negaliu jo apibrti. T pai keb
10 Gray, loc. cit.
64
I. P R I MYG T I NI AI KL AUS I MAI
li situacij nusako ie v. Augustino odiai apie laiko s
vok: Kas tad yra laikas? Kai mans ito niekas neklausia,
a inau; bet jeigu a noriu paaikinti tai klausianiajam, a
neinau11. Kaip tik ia prasme net kvalifikuoti teisininkai
yra patyr, kad nors jie ir imano teis, bet teisje ir jos
ryiuose su kitais dalykais yra nemaai to, ko jie negali
paaikinti ir iki galo nesupranta. Kaip mogui, galiniam
pastamame mieste nusigauti i vienos vietos kit, bet
negaliniam to paaikinti kitiems arba pasakyti jiems, kaip
tai padaryti, reikia emlapio, taip ir tiems, kurie atkakliai
ragina suformuluoti apibrim, reikalingas toks emlapis,
aikiai vaizduojantis ryius, kuriuos jie miglotai jauia esant
tarp j imanomos teiss ir kit dalyk.
Tokiais atvejais odio apibrimas kartais ir-galL bti
toks emlapis: jis kartu gali irykinti paslpt, princip,
kreipiant ms odio vartosen, ir parodyti ryius tarp t
reikini, kuriems is odis taikomas, ir kit reikini. Kar
tais sakoma, kad apibrimas yra grynai verbalinis, arba
kad jis paaikina tik odius; vis dlto tuomet, kai api
briamasis posakis yra plaiai vartojamas, tokia paira
labiausiai klaidina. Netgi tokie apibrimai, kaip trikam
pis - tai trion tiesialinijin figra arba dramblys - tai
keturkojis, kuris nuo kit skiriasi stora oda, iltimis ir straub
liu, mums maai k pasako ir apie i odi prast var
tosen, ir apie daiktus, kuriuos ie odiai apibdina. Toks
gerai pastamas apibrimo tipas kartu atlieka dvejop
funkcij. Jis pateikia kod, arba formul, kaip tam tikr
od iversti kitus gerai suprantamus terminus, ir drauge
suranda viet tam dalykui, kur is odis paprastai ymi,
nurodydamas ir tas jo savybes, kurios yra bendros daik
tams, priklausantiems didesnei eimai, ir tas, kurios skiria
j nuo kit tai paiai eimai priklausani daikt. Mginda-
11 Confessiones, XIV, 17.
3. 1 20 4 65
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
mi suformuluoti tokius apibrimus, mes kreipiame dme
s ne tik odius, <...> bet ir tikrov, apie kuri kalb
dami iuos odius vartojame. Mes pasitelkiame valg o
di suvokim, kad aikiau suvoktume reikinius12.
is apibrimo konstravimo bdas (per genus et differen
tiam*), kur mes matome nesudtingais trikampio ir dram
blio atvejais, yra pats paprasiausias ir kai k labiausiai
patenkina, nes jis duoda mums tok odi derin, kuriuo
visuomet galima pakeisti apibriamus odius. Bet tai ne
visuomet manoma, o ir tada, kai tai manoma, toks apibr
imas ne visuomet yra informatyvus. Ar jis bus vyks, pri
klauso nuo slyg, kurios danai nra patenkinamos. Pa
grindin slyga yra ta, kad turi bti didesn daikt eima,
jarba genus**, kurios pobdis mums bt aikus ir kuri
apibrimas skirt tai, k jis apibria; juk, atvirai sakant,
apibrimas, teigiantis, kad kas nors priklauso vienai arba
kitai eimai, mums nieko nepasako, jeigu apie ios eimos
pobd mes esame susidar tik miglot arba prietaring
vaizd. Teiss atveju kaip tik dl io reikalavimo toks api
brimo konstravimo bdas tampa bevertis, nes nra jokios
gerai inomos ir suprantamos bendros kategorijos, kuri ap
imt teis kaip savo sudedamj dal. Bendroji elgesio nor
m eima aikiausiai pretenduoja tai, kad kaip tik i
svok vartotume tokiu bdu apibrdami teis; taiau, kaip
matme, normos samprata kelia ne maiau keblum negu
paios teiss svoka, todl tie teiss apibrimai, kurie pra
dedami tuo, kad teis apibdinama kaip norm ris, ge
riau suprasti teis mums n kiek nepadeda. Todl reikia ko
nors esmingesnio negu toks apibrimo konstravimo bdas,
kuris skmingai naudojamas nurodyti tam tikros specialios
12 J. L. Austin, A Plea for Excuses**, Proceedings of the Aristotelian
Society, vol. 57 (1956-7), 8.
* Pagal r ir skirtumus (lot.).
** Gimin, gentis, tauta, kilm, kategorija, klas, ris ir pan. (lot.).
6 6
I. P R I MYGT I NI AI KL AUS I MAI
kategorijos vietai tam tikroje inomoje ir gerai supranta
moje bendroje daikt klasje, kuriai i kategorija priklauso.
Taiau, mgindami apibrti teis iuo daug adaniu ir
paprastu bdu, susiduriame ir su kitais didiuliais sunku
mais. Manyti, kad itaip galima apibrti bendr svok,
reikia remtis atvirai neisakoma prielaida, jog visi dalykai,
kuriuos mes apibriame kaip trikampius ar dramblius, turi
tam tikr bendr poymi, kuriuos liudija apibriamoji
svoka. inoma, net palyginti ankstyvuose etapuose mes
neivengiamai turime atkreipti dmes tai, kad esama ri
bini atvej, o tai liudija, jog prielaida, es keli tuo paiu
bendru terminu vadinami reikiniai turi turti tuos paius
poymius, gali bti pernelyg kategorika. Labai danai pras
tin arba net speciali termino vartosena yra visikai atvi
ra ta prasme, kad nra draudiama iplsti io terming
vartosen, j taikyti ir tiems atvejams, kai yra tik kai kurie
paprastai drauge bdingi poymiai. Kaip mes jau inome,
tai teisinga tarptautins teiss ir tam tikr primityviosios
teiss ri atvejais, todl visuomet galima rasti tikinam
argument ir u, ir prie vartosenos ipltim. Daug svar
biau yra tai, kad, greta toki ribini atvej, keletas reiki
ni, vadinam bendru terminu, danai tarpusavyje yra su
sij visai kitokiais ryiais negu tie, kuriuos postuluoja is
paprastas apibrimo tipas. Juos gali sieti analogija, kaip
tada, kai kalbame apie mogaus pd ir kalno pap
d*. Juos gali sieti skirtingi ryiai su svarbiausiuoju ele
mentu. Tok vienijant princip matome tada, kai odis svei
kas taikomas ne tik mogui, bet ir jo veido spalvai arba jo
daromai rytinei manktai; antrasis atvejis yra pirmosios -
svarbiausiosios - savybs enklas, o treiasis - jos prieastis.
Arba tai (ir ia mes tikriausiai susiduriame su principu,
panaiu t, kuris sujungia skirtingas teisin sistem suda
* Angl k. ir vienu, ir kitu atveju vartojamas odis foot.
3 * 67
I. P R I MYGT I NI AI KLAUS I MAI
rani norm ris) keletas reikini gali bti sudtinges
nio reikinio skirtingos sudedamosios dalys. odio gele
inkelis vartojim kaip payminio apibdinti ne tik trauki
niui, bet ir geleinkelio linijai, stoiai, palydovui bei ribotos
atsakomybs kompanijai valdo kaip tik ios ries vienijan
tis principas.
inoma, be ms aptartojo labai paprasto tradicinio api
brimo konstravimo bdo, yra ir daug kit; vis dlto, at
rodo, yra aiku, jog dl trij pagrindini problem, slypin
i, kaip mes parodme, nuolat kartojamame klausime Kas
yra teis?, pobdio joks pakankamai glaustas apibdini
mas, kur galtume laikyti apibrimu, negali patenkinamai
atsakyti klausim. ia gldinios problemos yra perne
lyg skirtingos ir pernelyg esmingos, kad jas bt galima
isprsti tokiu bdu. Tai liudija pastang pateikti glaust
apibrim istorija. Bet vis dlto nuojauta, danai skatinusi
sujungti ias tris problemas vien klausim ar suformu
luoti vien apibrim nebuvo klaidinga; juk manoma, kaip
mes toliau ioje knygoje parodysime, iskirti ir apibdinti
pagrindin element grup, kuri yra bendra atsakymams
kiekvien i i trij klausim. Kokie yra ie elementai ir
kodl jie nusipelno tokio didelio dmesio, kuris jiems ski
riamas ioje knygoje, geriausiai paaiks, jeigu mes vis
pirma nuodugniai aptarsime teorijos, dominavusios Angli
jos jurisprudencijoje nuo t laik, kai Austinas j idst,
trkumus. Tvirtinimas, kad raktas teisei suprasti yra pa
prasta grasinimais paremto sakymo, kur pats Austinas pa
vadino komanda, svoka, yra pretenzingas. ios teorijos
trkum nagrinjimui skirti kiti trys skyriai. Smoningai ig
noruodami moderniosios teiss teorijos raidos nuoseklum,
mes i pradi kritikuojame i teorij, o labiausiai su ja
konkuruojanios teorijos nagrinjim atidedame vlesniems
skyriams; juk prieinga paira, kad teis geriausia traktuo
ti nurodant jos btin ssaj su morale, yra senesn dok
6 8
I. P RI MYGT I NI AI KL AUS I MAI
trina, kuri Austinas, kaip ir prie j ras Benthamas*,
pasirinko pagrindiniu savo kritikos objektu. Jeigu mes turi
me pasiteisinti dl tokio nenuoseklumo, tai galime pasaky
ti, kad paprastos liepim teorijos klaidos geriau parodo ke
li ties negu kur kas sudtingesni su ja konkuruojani
teorij klaidos.
vairiose knygos vietose bus kalbama apie ribinius atve
jus, su kuriais susidr teiss teoretikai suabejodavo, ar
jiems tinka svokos teis ir teisin sistema, bet pasi
lymai, kaip isklaidyti ias abejones, kuriuos skaitytojas ia
taip pat ras, raant i knyg buvo tik antraeilis rpestis.
Jos pagrindinis tikslas - ne suformuluoti teiss apibrim
kaip taisykl, pagal kuri galima bt patikrinti odio var
tojimo teisingum; ios knygos tikslas yra pltoti teiss te
orij, geriau ianalizuojant municipalins teisins sistemos
struktr bei pasilant geresn teiss, prievartos ir mora
ls, kaip socialini reikini tip, panaum ir skirtum
samprat. Kituose trijuose skyriuose pateiktuose kritiniuo
* Jeremy Benthamas - liberali pair morals ir politikos filosofas,
utilitarizmo ir teisinio pozityvizmo pradininkas Anglijoje, kurio darbai
turjo milinik poveik visai pasaulinei jurisprudencijos raidai. Be to,
bent kelios teiss mokslo sritys vienareikmikai gali bti laikomos Bentha-
mo sukurtomis - deontologija, kodifikacijos teorija ir kt. ymiausieji
Benthamo teiss veikalai: Valdymo fragmentas (Fragment o f Government,
1776); Apibrtosios jurisprudencijos ribos ( The Limits o f Jurisprudence
Defined, paraytas apie 1780 m., bet ilg laik inotas tik jo mokini,
pavyzdiui Austino, ir ileistas tik 1945 m.); Morals ir statym leidybos
princip vadas (Introduction to the Principles o f Morals and Legislation,
1780); statym leidybos teorija (The Theory o f Legislation, 1802 m. jo
mokinio veicaro frankofono ileistas pranczikai pavadinimu Trait de
legislation civile et penale (Taklatas apie civilinius ir baudiamuosius sta
tymus); vertimas angl k. pasirod tik 1950 m.); Teismini rodym
pagrindimas (Rationale of Judicial Evidence, 1813); Komentar komenta
ras (A Comment on the Commentaries, pirmkart ispausdintas tik
1928 m.); Deontologija, arba morals mokslas (Deontology, or the Science
of Morality, ileistas 1832 m., jau po autoriaus mirties); Apie vietos ir laiko
tak statym leidybai (On the Influence of Tune and Place in Matters o f
Legislation, ispausdintas po autoriaus mirties jo vienuolikos tom Ra
tuose (Works, 1838-1843)).
69
I. P RI MYGT I NI AI KLAUS I MAI
se samprotavimuose iskirta element sistema, smulkiai ap
raoma V ir VI skyriuose, padeda pasiekti tiksl, o kaip
- tai parodoma likusioje knygos dalyje. Kaip tik dl ios
prieasties jie laikomi pagrindiniais teiss sampratos ele
mentais, labai svarbiais jai paaikinti.
STATYMAI, KOMANDOS IR SAKYMAI
II
1. Liepim vairov
Ianalizuoti teiss samprat, remdamasis, atrodyt, pa
prastomis komandos ir proio svokomis, aikiausiai ir
kruopiausiai paband Austinas knygoje Jurisprudencijos sri
tis* iame ir kituose dviejuose skyriuose mes idstysime
ir kritikuosime pair, kuri i esms yra tokia pati, kaip ir
Austino, bet greiiausiai skiriasi nuo jos kai kuriais aspek
tais. Mat mums labiausiai rpi ne Austinas, bet tai, kuo
mus siekia tikinti tam tikro tipo teorija, kuri visuomet bus
viliojanti, kad ir kokie bt jos trkumai. Todl, kai Austi
no mintys kelia abejoni ar jo pairos atrodo nenuosek
lios, mes nedvejodami nekreipiame tai dmesio, bet ids-
tome aik ir nuosekl poir. Be to, kai Austinas tik u
simena apie tai, kaip jis galt atsakyti savo kritikams, mes
ias uuominas irutuliojame (kartais sekdami vlesniais te
oretikais, pavyzdiui, Kelsenu**), kad teorija, kuri ia bus
aptariama ir kritikuojama, bt pateikta grietai ir tiksliai
suformuluota.
* Tikrasis io veikalo pavadinimas - The Province o f Jurisprudence
Detennined and the Uses o f the Study of Jurisprudence (r. ina p. 36).
Hartas vartoja prast sutrumpint io veikalo pavadinim The Province
of Juiispnidence Determined.
** Hansas Kelsenas - austr teisininkas, Vienos, Kelno, enevos,
Kalifornijos universitet profesorius, normatyvizmo ir pozityvistins gry
nosios teiss teorijos pradininkas, taip pat ras tarptautins teiss klau
simais. Kelsenas laikomas vienu i kontinentins (vis-a-vis angl ir ame-
71
II. ( STATYMAI , KOMANDOS I R SAKYMAI
Daugelyje vairi socialinio gyvenimo situacij vienas as
muo gali pareikti pageidavim, kad kitas asmuo k nors
daryt arba susilaikyt ir tam tikr dalyk nedaryt. Tada,
kai is pageidavimas isakomas ne tik kaip domi informa
cija arba smoningas savo trokim atskleidimas, bet no
rint, kad asmuo, kur kreipiamasi, paklust iam pageida
vimui, angl ir daugelyje kit kalb nors ir nebtina, bet
prasta pavartoti speciali lingvistin form, vadinam lie
piamja nuosaka: Eik namo!, Ateik!, Stok!, Neu
dyk jo! Socialins situacijos, kuriose mes itaip imperaty
viai kreipiams vienas kit, yra be galo vairios; taiau
galima iskirti tam tikras nuolat pasikartojanias pagrindi
nes j ris, kuri svarb liudija tam tikros gerai inomos
klasifikacijos. Prayiau paduoti drusk - tai iaip jau yra
tik praymas, nes kalbantysis paprastai itaip kreipiasi t,
kuris gali padaryti jam paslaug, bet nesako, kad tai labai
skubu, ir n neusimena apie tai, kas galt atsitikti, jeigu
is jo nepaklausyt. Neudyk mans - tai paprastai yra
maldavimas, nes kalbantysis priklauso nuo to asmens, ku
r kreipiasi, malons arba yra keblioje situacijoje, i kurios
pastarasis j gali ivaduoti. Kita vertus, Nejudk gali reikti
perspjim, jeigu kalbantysis ino apie kok nors pavoj (gy
vat olje), gresiant tam, kur jis kreipiasi, kurio is ne
juddamas gali ivengti.
Socialini situacij, kuriose paprastai, nors nebtinai vi
sada, pasitelkiamos imperatyvins kalbos formos, ne tik yra
rikiei) konstitucingumo teorijos pagrindj ir Austrijos konstitucinio
teismo krju. Jo ymiausieji veikalai: Grynoji teiss teorija (Reine Rechts
lehre, 1934, 1960 (2-as leidimas)); Visuomen ir gamta: sociologinis tyri
mas (Society and Nature: A Sociological Inquiry, 1943); Bendroji teiss ir
valstybs teorija (General Theory of Law and State, 1945); Komunistin
teiss teorija ( The Communist Theory o f Law, 1955); Teiss ir morales
filosofijos ratai (Essays in Legal and Moral Philosophy, vairiu metu pa
rayt straispsni rinkinys, Ileistas po autoriaus mirties 1973 m.); Ben
droji norm teorija (Allgemeine Theorie der Nonnen, ispausdintas 1979 m.)
ir kt. (i viso daugiau kaip 600 publikacij).
72
II. [ STATYMAI , KOMANDOS I R SAKYMAI
labai daug - jos nepastebimai pereina viena kit; taigi
tokie terminai, kaip maldavimas, praymas arba per
spjimas, ymi tik kelet j apytikri skirtum. Svarbiau
sia i i situacij yra ta, kuriai, atrodo, labiausiai tinka
odis liepimas. Jos pavyzdys - situacija, kai ginkluotas
plikas sako banko tarnautojui: Duok en pinigus, arba
ausiu. Jos skiriamasis bruoas, leidiantis mums teigti,
jog plikas ne prao, juo labiau ne maldauja tarnautojo
atiduoti pinigus, bet liepia jam tai padaryti, yra tai, jog siek
damas, kad tarnautojas paklust jo isakytam pageidavi
mui, kalbantysis grasina padarysis k nors tokio, kas nor
maliam mogui turt atrodyti alinga arba nemalonu, to
dl tarnautojas tampa kur kas maiau suinteresuotas elgtis
taip, kad isaugot pinigus. Jeigu ginkluotam plikui pa
vyksta, mes i situacij apibdinsime sakydami, kad pli
kas privert tarnautoj, o pats tarnautojas iuo poiriu bu
vo pliko galioje. Tokiais atvejais gali kilti daug domi
lingvistini klausim: visikai teisinga yra pasakyti, kad gin
kluotas plikas liep tarnautojui atiduoti pinigus, o tarnau
tojas pakluso, bet tam tikra prasme neteisinga bt sakyti,
kad ginkluotas plikas dav sakym tarnautojui juos ati
duoti, nes i gana karikai skambanti fraz parodo esant
tam tikr teis ar valdi sakinti, o kalbamuoju atveju
tokios valdios nra. Taiau bt visikai suprantama, jeigu
pasakytume, kad ginkluotas plikas sak savo pagalbinin
kui saugoti duris.
ia mums nereikia leistis tokias smulkmenas. Nors su
odiais sakymas ir paklusimas danai gali bti sieja
mos nuorodos valdi ir paklusim valdiai, mes posa
kius grasinimais paremti sakymai ir prievartiniai saky
mai vartosime ymti tokiems sakymams, kurie, kaip ir
mintasis ginkluoto pliko sakymas, remiasi vien tik gra
sinimais, o odius paklusimas ir paklusti Vartosime no
rdami parodyti, kad iems sakymams yra paklstama. Ta
73
II. STATYMAI , KOMANDOS I R {SAKYMAI
iau jau vien dl to, kad Austino pasilytasis komandos
svokos apibrimas padar didiul tak teisininkams, svar
bu paymti, jog ta paprasta situacija, kai paklusti priver
iama tik grasinimais pakenkti, nra kaip tik tas atvejis, kai
komandos svoka yra vartojama savo tikrja prasme. Sis
odis, nedanai pasitaikantis ne kariniame kontekste, turi
gili potekst, kad egzistuoja palyginti stabili hierarchin
moni organizacija, kaip antai kariuomen arba sekj gru
p, kurioje vadui tenka dominuojantis vaidmuo. Paprastai
vadas yra generolas (o ne serantas), jis ir komanduoja,
nors is terminas gali bti vartojamas apibdinti kitoms ypa
tingo pranaumo formoms - antai Naujajame Testamente
sakoma, kad Kristus komandavs* savo mokiniams. Daij
svarbiau yra tai, kad komandoje nebtinai turi slypti gra-j
sinimas pakenkti nepaklusniajam; tai ir yra lemiamas skiri
tumas tarp vairi liepimo form. I tikrj komanduoti
tolygu gyvendinti savo autoriteting valdi moni atvil
giu, bet ne gali pakenkti jiems, ir nors komanda gali bti
susipynusi su grasinimais pakenkti, ja siekiama sukelti ne
baim, bet vis pirma pagarb autoritetingai valdiai.
Nors kaip tik ms jau minto ginkluoto pliko grasi
nimais paremtus sakymus Austinas, nekreipdamas dme
sio ankstesnje pastraipoje nurodytus skirtumus, nepagrstai
vadina komandomis, visikai aiku, kad teiss idjai koman
dos idja, labai glaudiai susijusi su autoritetinga valdia,
yra kur kas artimesn. Taiau komandos svoka yra perne
lyg artima teiss svokai, kad tikt ms tikslui; juk teisei
bdingas autoritetingos valdios elementas visuomet buvo
viena i klii, ikylani mginant kaip nors lengvai pa
aikinti, kas yra teis. Todl apibdinant teis j apimanti
komandos svoka mums negali praversti. I tikrj, nepai
* Originale vartojamas odis to command. Lietuvikame Naujojo Te
stamento tekste tokio posakio nepavyko rasti. ia raoma sak, lie
p.
74
II. STATYMAI . KOMANDOS I R S AKYMAI
sant Austino analizs trkum, ji vertinga tuo, kad tie ele
mentai, kuriuos apima ginkluoto pliko situacija, patys sa
vaime nra nesuprantami ir nereikalauja smulkesnio paai
kinimo, kaip autoritetingos valdios elementas; todl mes
seksime Austinu, bandydami sukonstruoti teiss idj i
element pagrindu. Taiau mes nesitikime skms kaip Aus-
tinas, bet veikiau pamginsime pasimokyti i savo neskms.
2. Teis kaip prievartiniai sakymai
Netgi sudtingoje didelje visuomenje, tokioje kaip iuo
laikin valstyb, atsitinka, kad pareignas individui tiesio
giai liepia k nors padaryti. Policininkas liepia konkreiam
motorins transporto priemons vairuotojui sustoti arba kon
kreiam elgetai trauktis alip. Bet jau vien todl, kad jokia
visuomen negali ilaikyti tiek pareign, kiek j reikt,
kad kiekvienas visuomens narys atskirai bt oficialiai in
formuotas apie kiekvien veiksm, kur jis turt atlikti,
itokios paprastos situacijos nra ir negali bti prastas tei
ss funkcionavimo bdas. ios individualizuotos kontrols
formos arba yra iimtys, arba papildo ir sustiprina bendras
nurodym formas, kurios nra adresuotos konkretiems as
menims ir j nevardija, ir nenurodo konkretaus veiksmo,
kur reikia atlikti. Vadinasi, netgi baudiamojo statymo (ku
ris i vis teiss atmain labiausiai primena grasinimais pa
remtus sakymus) standartinis modelis yra bendra pobdio
dviem atvilgiais; jis nurodo bendr elgesio variant ir ski
riamas neapibrtai asmen grupei tikintis, jog ie asmenys
pripains, kad jis skirtas jiems, ir jo laikysis. Taigi individu
als tiesioginiai pareigno nurodymai ia vaidina antraeil
vaidmen: jeigu konkretus asmuo nesilaiko pirmini ben
drj nurodym, pareignai gali atkreipti juos io asmens
dmes ir pareikalauti, kad jis iems nurodymams paklust,
75
I I. STATYMAI , k o m a n d o s i r s a k y m a i
kaip daro mokesi inspektorius, arba pareignai gali ofi
cialiai fiksuoti bei registruoti tok i nurodym nesilaiky
m, o teismas u j nesilaikym gali skirti numatyt bausm.
Todl teisin kontrol yra vis pirma, nors ir ne vien
tik, kontrol pasitelkus nurodymus, kurie ia dvejopa pras
me yra bendro pobdio. Tai yra pirmasis bruoas, kuriuo
reikia papildyti paprast pliko model, jeigu norime, kad
is modelis atkurt teiss charakteristikas. Tai, kokiai as
men grupei i kontrol taikoma ir kaip i asmen grup
konkreiai apibriama, vairuoja skirtingose teisinse sis
temose ir netgi skirting statym atvilgiu. Paprastai ma
noma, kad, jei nra speciali poymi, ipleiani arba
susiaurinani subjekt klas, iuolaikins valstybs ben
drieji statymai skiriami visiems asmenims, esantiems jos
teritorijoje. Kanon teisje vadovaujamasi panaiu poi
riu, kad paprastai visi banyios nariai paklsta jos teisei,
iskyrus tuos atvejus, kai nurodoma maesn subjekt kla
s. Visais atvejais statymo taikymo apimties klausimas yra
klausimas dl konkretaus statymo aikinimo, susijs su to
kiais bendrais poiriais. ia verta paymti, jog nors tei
sininkai, kartu ir Austinas, kartais sako, kad statymai yra
adresuojami13 asmen grupms, bet tai yra klaidinga, nes
skatina manyti esant panaum su tiesioginio susidrimo
situacija, nors i tikrj panaumo ia nra, ir tie, kurie
vartoja posak, neturjo jo galvoje. sakinjimas mo
nms k nors padaryti yra ryi su jais palaikymo forma ir
i tikrj yra susijs su kreipimusi* juos, t.y. su j d
mesio atkreipimu arba su pastangomis j atkreipti, bet sta
tym leidyba monms nra su tuo susijusi. Todl plikas
13 Adresuojami visai bendruomenei, Austin, op. cit., p. 22.
* Angl kalbos odis to address reikia ir adresuoti, ir kreiptis. ia,
kaip ir daugelyje kit ios knygos viet, autoriaus dstoma teorija neat
siejama nuo kalbos, kuria ji buvo parayta; vargu ar i teorij apskritai
galtume adekvaiai suprasti, jeigu ignoruotume jos grynai anglik
pobd.
76
II. STATYMAI , KOMANDOS I R SAKYMAI
tuo paiu savo pasakymu Duok en iuos banknotus i
reikia savo nor, kad tarnautojas kai k padaryt, ir i
tikrj kreipiasi tarnautoj, t.y. jis daro tai, ko paprastai
pakanka, kad tarnautojas atkreipt dmes pliko i
reikt nor. Jeigu jis to nebt padars, o tik bt tuos
paius odius itars tuiame kambaryje, jis i viso neb
t kreipsis tarnautoj ir nebt jam saks k nors pada
ryti, - apie toki situacij mes galtume pasakyti, kad pl
ikas tik itar odius Duok en iuos banknotus. iuo
poiriu statym leidyba skiriasi nuo sakymo monms k
nors padaryti, ir skirtum reikia turti omenyje, jeigu ia
paprasta idja norime remtis konstruodami teiss model.
Tikrai pageidautina ileidus statymus kuo greiiau atkreip
t juos dmes t, kuriems ie statymai yra skirti. Jeigu
tai nebus padaryta, statym leidjas nepasieks tikslo, kur
jis turjo leisdamas statymus, todl teisins sistemos, pasi
telkdamos specialias promulgacij reguliuojanias normas,
danai nustato, kad tai reikia padaryti . Bet statymai gali
bti ubaigti kaip statymai dar prie tai padarant arba net
jeigu tai visai nra daroma. Jeigu nra prieing tvark
nustatani norm, statymai yra teistai ileisti ir tada, kai
tie, kuriems ie statymai skirti, patys turi suinoti, kokie
statymai yra ileisti ir kam jie skirti. Tie, kurie sako, kad
statymai adresuojami tam tikriems asmenims, paprastai
turi omenyje, kad tai yra tie asmenys, kuriems konkretus
statymas yra taikomas, t.y. i kuri jis reikalauja elgtis tam
tikru bdu. Vartodami ia od adresuojami, mes galime
nepastebti svarbaus skirtumo tarp statymo ileidimo ir tie
sioginio sakymo, taip pat supainioti du skirtingus klausi
mus: Kam statymas yra taikomas? ir Kam jis yra i
leistas?
Pliko situacij reikia ne tik papildyti bendrumo poy
miu; jeigu mes norime turti tikinam situacijos, kurioje
77
I I . [ STATYMAI , KOMANDOS I R SAKYMAI
gldi teis, model, turime padaryti ir kur kas esmingesni
jos pakeitim. I ties tam tikra prasme plikas yra prana
esnis ar viresnis u banko tarnautoj; is pranaumas ar
ba virenyb grindiami jo laikinu gebjimu grasinti, ir to
gali visikai pakakti, kad banko tarnautojas padaryt tai,
kas jam sakoma. Joki kit virenybs ar pavaldumo santy
ki, iskyrus i j trumpalaik prievartin form, tarp i
dviej moni nra. Bet plikui jos gali pakakti; juk pa
prastas tiesioginis sakymas Duok en iuos banknotus, ar
ba ausiu inyksta vos tik j itarus. Plikas neileidia
banko tarnautojui nuolat galiojani sakym (nors jis gali
tai padaryti savo sekj gaujai), kuri tam tikros asmen
grups reguliariai turt laikytis. Taiau absoliuiai daugu-l
mai statym bdingas is nuolatinumo, arba pastovumo,]
poymis. Vadinasi, nordami paaikinti, kas yra statymai,!
ir imdami pagrindu grasinimais paremt sakym svok,
mes turime siekti atkurti tstin statym pobdi.
Todl yra pagrindo manyti, jog tie, kuriems skirti ben
dro pobdio statymai, paprastai yra sitikin, kad, jiems
nepaklusus, grasinimas gali bti vykdytas ne tik ikart pro-
mulgavus sakym, bet vis laik, kol sakymas bus atauk
tas ar panaikintas. Galima teigti, kad is nepaliaujamas ti
kjimas nepaklusimo sukeliamomis pasekmmis palaiko pra
dini sakym gyvybingum arba nuolatinum, nors, kaip
pamatysime vliau, itaip primityviai analizuoti statym am
inj turin yra sunku. inoma, jeigu itaip visuotinai tiki
ma nuolatine grasinimo vykdymo galimybe, tai i tikrj
gali bti reikalingas daugybs veiksni, kuri pliko situ
acijoje nemanoma atkurti, sutapimas: gali bti, kad galia
vykdyti grasinimus, susijusius su tokiais nuolatiniais saky
mais, siekianti daugel asmen, i tikrj gali egzistuoti ir
bti laikoma egzistuojania tik tuo atveju, jeigu yra ino
ma, kad didel dalis gyventoj yra pasiruo paklusti patys,
78
II. [ STATYMAI , KOMANDOS I R SAKYMAI
savo noru, t.y. ne dl to, kad bijo grasinimo, ir bendradar
biauti vykdant grasinimus tiems, kurie nepaklsta.
Kad ir kuo remtsi is visuotinis tikjimas galimybe vyk
dyti grasinimus, mes turime skirti j nuo kito btino poy
mio, kuriuo turime papildyti pliko situacij, kad ji bent
apytikriai pant apibrt situacij, kurioje gldi teis.
Kad ir kokie bt motyvai, mes turime daryti prielaidj
kad tie, kuriems sakymai yra skirti, daugumai i j daniau
paklsta negu nepaklsta. Sekdami Austinu, mes tai vadin
sime visuotiniu proiu paklusti ir drauge su juo paym
sime, kad, kaip ir daugelis kit teiss aspekt, is taip pat
yra i esms miglota ir netiksli idja. klausim, kiek mo
ni, kaip ilgai ir keliems bendro pobdio sakymams turi
paklusti, kad bt galima pripainti esant teis, negalima
atsakyti apibrtai, kaip ir klausim, kiek maai plauk
turi turti vyrikis, kad jis bt plikas. Ir vis dlto i aplin
kyb - tai, kad paklusimas yra visuotinis, - lemia esmin
skirtum tarp statym ir ms aptartos paprastos situaci
jos, kai sakinja plikas. Paprast laikin vieno asmens
virenyb kito asmens atvilgiu natraliai laikome visika
teiss, pasiyminios saotyluniutsnumu ir .tvarkingumu,
prieingybe; ir juk i tikrj daugelyje teisini sistem to
kios trumpalaiks prievartins galios, koki turi mintasis
plikas, realizavimas bt traktuojamas kaip baudiamasis
nusikaltimas. Mums dar reikia sitikinti, ar ios paprastos,
nors neabejotinai miglotos visuotinio proio paklusti grasi
nimais paremtiems bedro pobdio sakymams idjos pa
kanka atkurti teisins sistemos tvarkingam pobdiui ir ts
tinumui.
Vieno asmens duodam grasinimais paremt bendro po
bdio sakym, kuriems visuotinai paklstama, idja, ku
ri mes sukonstravome nuosekliai papildydami paprast pl
iko situacijos atvej, akivaizdiai labiau atitinka iuolaiki
ns valstybs statym leidybos institucijos ileist baudia
79
I I . STATYMAI , k o m a n d o s I R S AKYMAI
mj statym negu kuri nors kit teiss atmain. Juk yra
teiss tip, kurie prima facie* visikai neprimena toki bau
diamj statym; vliau mums reiks aptarti teigin, kad
ios kitos teiss rys, nepaisant j iorinio nepanaumo, i
tikrj yra tik sudtingos ar uslptos tos paios formos
atmainos. Bet jeigu ms sukonstruotu bendro pobdio
sakym, kuriems visuotinai paklstama, modeliu siekiama
atkurti bent jau baudiamojo statymo bruous, tai kai k
daugiau reikia pasakyti ir apie asmen, kuris duoda iuos
sakymus. iuolaikins valstybs teisinei sistemai bdinga
tam tikro tipo virenyb jos teritorijoje ir nepriklausomyb
nuo kit sistem, kuri mes kol kas neatkrme savo pa
prastame modelyje. ios dvi svokos nra tokios paprastos,
kaip gali atrodyti, bet tai, kas jose yra esminga sveiko proto
poiriu (kuris gali pasirodyti ess klaidingas), gali bti api
bdinta itaip. Anglijos teis, Pranczijos teis arba bet ku
rios kitos iuolaikins valstybs teis reguliuoja gyventoj,
gyvenani teritorijose, kuri geografins ribos yra gana
tiksliai apibrtos, elges. Kiekvienos valstybs teritorijoje
gali bti daug skirting asmen arba asmen organizacij,
kurios duoda grasinimais paremtus bendro pobdio saky
mus ir sulaukia prasto paklusnumo. Bet mes turime velg
ti skirtum tarp kai kuri i i asmen arba organizacij
(pavyzdiui, Londono grafysts tarybos arba ministro, rea
lizuojani tai, k mes vadiname deleguotosios statym lei
dybos galiojimais), kaip pavaldi teiss krj, ir Karalie
ns Parlamente**, kuri turi aukiausij valdi. ry
* Vis pirma (lot.). Apie io termino specifin teisin reikm r.
ina p. 271.
** Karalien Parlamente (Queen in Parliament) - posakis, Anglijoje
paprastai reikiantis aukiausij legislatyvin valdi, kuri knija ir
realizuoja Parlamentas. Turima omenyje, kad Parlamentas ireikia kara
liens (arba karaliaus), t.y. hipotetinio suvereno, vali, taigi Parlamento
aktai gali bti interpretuojami ir kaip karaliens valios iraika; nors pati
karalien Parlamente ir neposdiauja (iais laikais jos galios, ypa sta-
80
galima ireikti paprastu proi terminu pasakant, kad Ka
ralien Parlamente niekam i proio nepaklsta, taiau pa-
valdieji teiss krjai neperengia statymo jiems nustatyt
rib, todl juos galima laikyti Karaliens Parlamente ga
liotiniais, kurianiais teis. Jeigu jie to nedaryt, Anglijoje
bt ne viena teisin sistema, bet sistem daugtas; juk i
tikrj tik dl to, kad Karalien Parlamente ia prasme turi
aukiausij valdi, palyginti su visais kitais toje teritori
joje, Anglijoje yra vieninga sistema, kurioje galima velgti
auktesnij ir pavaldi element hierarchij.
Toks pat negatyvus Karaliens Parlamente apibdinimas,
kad ji i proio nepaklsta niekieno kito sakymams, apy
tikriai nusako ir nepriklausomybs svok, kuri mes varto
jame kalbdami apie vairi ali skirtingas teisines siste
mas. Aukiausioji Soviet Sjungos statym leidybos ins
titucija nra pratusi paklusti Karalienei Parlamente; kad ir
k Karalien Parlamente nusprst dl Soviet Sjungos
reikal (nors tai ir bt Anglijos teiss dalis), tai nebt
tym leidybos srityje, yra itin ribotos), bet Parlamentas, veikdamas jos
vardu, tarsi pripasta j ten esant ir vadovaujant jo veiklai. Anglijos
konstitucinje praktikoje yra ilik daug element, liudijani toki mo
narcho, kaip formalaus suvereno, funkcij, kai monarchas, kuris pats
faktikai neatlieka tam tikr veiksm, savo autoritetu legitimizuoja kit
asmen arba institucij veikl. Kartais i monarcho reikalaujama tik tam
tikro simbolinio akto (pavyzdiui, karaliens kalbos Parlamente, prade
dant kasmetin Parlamento sesij), bet daniausiai nereikia ir jo. Monar
cho autoriteto transferencija liudija pagarbos monarchijos institutui (in
terpretuojamos kaip pagarba valstybingumui) tradicij. Kita vertus, ji at
spindi tam tikr politini veikj siek (beje, visuomens vertinam po
zityviai ir jau irgi tapus tradicija) savo veiklos legitimum pelnyti per
monarcho autoritet (pavyzdiui, Parlamento dauguma ir jos suformuota
vyriausyb vadinama Her Majesty's Government, t.y. Jos Didenybs vyriau
sybe, o opozicins parlamentins partijos ir j suformuota elin vy
riausyb - Her Majestys Opposition, t.y. Jos Didenybs opozicija). Kita
vertus, karalien Parlamente istorijos poiriu nra visikai nekaltas po
sakis, tik dar labiau legitimizuojantis tam tikr politini veikj ir ins
titucij veikl; jis, kaip ir vyriausybs, vykdomosios valdios, veikl legi
timizuojantis posakis Karalien Slaptojoje taryboje (Queen in the Privy Coun
cil), mena absoliutizmo laikus.
II. STATYMAI , KOMANDOS I R S AKYMAI
81
II. STATYMAI , KOMANDOS I R SAKYMAI
SSRS teiss dalis. Taip bt tik tuo atveju, jeigu SSRS sta
tym leidybos institucija i proio paklust Karalienei Par
lamente.
Pasak io paprasto aikinimo, kur mes vliau tursime
kritikai ianalizuoti, ten, kur yra teisin sistema, turi bti
tam tikri asmenys arba asmen organizacijos, duodanios
grasinimais paremtus bendro pobdio sakymus, kuriems
visuotinai paklstama; be to, turi bti visuotinai tikima,
kad nepaklusimo atveju ie grasinimai bus vykdyti. is as
muo arba organizacija turi turti aukiausij valdi vals
tybs viduje ir bti iorikai nepriklausomi. Jeigu, sekdami
Austinu, tok aukiausij valdi turint ir nepriklausom
asmen arba asmen organizacij vadinsime suverenu, tai
bet kurios valstybs statymai bus suvereno arba jo valdi
ni, kurie veikdami paklsta suverenui, grasinimais parem
ti bendro pobdio sakymai.
STATYM VAIROV
III
Jeigu tokiose iuolaikinse sistemose, kaip Anglijos tei
s, aptinkam skirting teiss ri vairov imtume lyginti
su paprastu ankstesniajame skyriuje sukonstruotu prievarti
ni sakym modeliu, susidurtume su gausybe prietaravi
m. Juk i tikrj ne visi statymai liepia monms k nors
daryti arba nedaryti tam tikr dalyk. Tad ar nebt klaida
skirstyti statymus suteikianius privatiems asmenims teis
sudaryti testamentus, sutartis ar santuokas ir suteikianius
gali pareignams, pavyzdiui, teisjui - nagrinti bylas, mi
nistrui - nustatyti taisykles, o grafysts tarybai - kurti sta
tus? I tikrj ne visi statymai yra kieno nors ileidiami ir
ne visi jie ireikia kieno nors trokim, kaip ms modelio
bendro pobdio sakymai. Neteisinga bt itaip apib
dinti paprot, kuris daugelyje teisini sistem uima nors ir
kukli, taiau jam priklausani viet. Be abejo, netgi tada,
kai statymai sukurti apgalvotai, jie neturi bti vien tik sa
kymai, duodami kitiems. Argi statymai danai nesuvaro
pai statym leidj? Pagaliau argi tam, kad ileistieji
statymai bt statymai, jie i tikrj turi ireikti tikruo
sius statym leidjo trokimus, ketinimus ar norus? Argi
aktas, ileistas laikantis nustatytos tvarkos, nebus statymas,
jeigu (kaip tai atsitiko su daugeliu Anglijos Finans akto
straipsni) tie, kurie u j balsavo, net neinojo, k jis rei
kia?
83
I I I . STATYM J VAI ROV
Tokie yra kai kurie svarbiausieji i daugelio manom
prietaravim. Akivaizdu, kad, norint juos atsivelgti, b
tina iek tiek modifikuoti pradin paprast model, o kai
visus iuos prietaravimus bus atsivelgta, mes tikriausiai
sitikinsime, jog grasinimais paremt bendro pobdio sa
kym svoka bus neatpastamai pakitusi.
Ms mintus prietaravimus galima suskirstyti tris pa
grindines grupes. Kai kurie i j kyla dl statym turinio,
kiti - dl j kilms form, o dar kiti - dl taikymo rib.
iaip ar taip, atrodo, kad visose teisinse sistemose yra sta
tym, kurie vienu ar daugiau i i trij aspekt skiriasi
nuo ms sukonstruotojo bendro pobdio sakym mode
lio. Toliau iame skyriuje mes atskirai aptarsime iuos tris
prietaravim tipus. Dar kitame skyriuje mes pateiksime
fundamentalesn kritik ir rodysime, kad visa proio pa
klusti aukiausiajam ir nepriklausomam suverenui koncep
cija, kuria remiasi is modelis, yra neteisinga (jau nekal
bant apie prietaravimus dl turinio, kilms form ir taiky
mo rib), nes visos i tikrj egzistuojanios teisins siste
mos maai kuo atitinka model.
)
1. Teiss turinys
Baudiamoji teis yra toks dalykas, kuriam mes arba
paklstame, arba nepaklstame, o apie tai, ko reikalauja
jos normos, mes kalbame kaip apie pareig. Jeigu mes
nepaklstame, sakoma, kad mes sulaume statynW, o
tai, k mes padarme, vadinama neteisingumu teiss po
iriu, arba pareigos sulauysiu, arba nusiengimu*.
* Harto ia vartojamas angl kalbos odis offence reikia ir nusien
gim, ir upuolim; lietuvi kalb jis neretai veriamas paeidimas. Ta
iau tai nra tikslus, ar bent vienintelis, termino vertimas, o tik labiausiai
prasto lietuviko termino vartojimas ymti reikiniui, kuris kitoje kalbo
je interpretuojamas kitaip (taigi ir kitaip suvokiamas kitokio mentaliteto).
84
I I I . STATYM VAI ROV
Baudiamasis statymas atlieka tam tikr socialin funkci
j - jis nustato ir apibria tam tikras elgesio ris kaip tai,
ko tie, kuriems is statymas taikomas, turi vengti arba k
jie turi daryti, nesvarbu, kokie yra j pai norai. Bausme
arba sankcija, kuri statymas sieja su baudiamojo sta
tymo sulauymais ar paeidimais, siekiama (nors bausm
gali turti ir kit tiksl) pateikti vien motyv susilaikyti
nuo ios veiklos. Visais iais poiriais galima bent jau
velgti aik panaum tarp baudiamosios teiss bei jos
sankcij ir ms modelio grasinimais paremt bendro po
bdio sakym. Taip pat yra tam tikras panaumas (nepai
sant daugelio svarbi skirtum) tarp toki bendro pob
dio sakym ir deliktins teiss*, kurios pirmutinis tikslas
Hartas, atrodo, tyia stengsi neakcentuoti skirtumo tarp dviej io o
dio prasmi: jam offence - tai toks nusiengimas, kai upuolatna teisin
tvarka arba atskiri jos subjektai, arba elementai (prieingu atveju jis tik
riausiai nebt ignoravs alternatyvaus termino violation); klasikiniu**
arba tipiku offence pavyzdiu galtume laikyti paties suvereno upuo
lim, tiesiogiai ar netiesiogiai ignoruojant jo - suvereno - nustatyt
teisin tvark. Apskritai ie terminai atspindi ir tam tikr tautinio men
taliteto aspekt: teis ireikia ir kimija ne tik tam tikras vertybes per se,
bet ir i vertybi form, logikai nulemt tautos kultrins patirties,
kurios semantin iraika (arba tiesiog tekstas) yra kalba. {domu, kad
lietuvi kalba ir joje gldintis mentalitetas statymo paeidim sieja su
kalte, k ir rodo odis nusikaltimas; pats savaime visikai nekonkretizuo
jantis nusikaltimo ir kalts turinio, - rao Leonidas Donskis; - angl
kalba nusikaltim (crime) ir nusikaltl (criminal) ivis atskiria nuo kalts
(guilt); o rus kalbos odis prestupmk siejamas su pamatiniu odiu pres-
tuplenije, reikianiu perengim leistin ir galim rib, ymini asmens
laisv, - ia nusikaltlis (prestupnik < prestupit) yra tiesiog mogus, ne
pasitenkins sociumo nubrtomis jo personalins laisvs ribomis, todl
ir rysis jas perengti - nusikaltimas yra laisvs-ikio ir laisvs-atsako
konflikto kulminacinis takas, rykiausia io konflikto apraika; beje, i-
dstytajai sampratai savo reikme gan artimas lietuvikas odis nusiengi
mas, bet jis ymi tik menk nusikaltim; tiesa, angl kalbos odis offence,
reikis nusiengim bei eidim, taip pat ymi lemtingos ribos peren
gim (L. Donskis. Moderniosios smons konfigracijos. Kultra tarp mi
to ir diskurso. - Vilnius: Baltos lankos, 1994. - P. 21, inaa).
* Vadinamoji deliktin teis (the law o f torts) - ypatinga bendrosios
teiss sistem teiss atmaina, arba aka. Ji nra visikai adekvati roman
ir german teisini sistem deliktinei teisei, kuri pirmiausia ihterpretuo-
85
III . [ STATYM VAI ROV
yra sudaryti galimybes asmenims gauti kompensacij u a
l, patirt dl kit elgesio. ia taip pat apie normas, api
brianias, kok elges reikia laikyti suklusiu neteistas
pasekmes, sakome, kad jos nustato asmenims pareigas
(arba reiau - prievoles) susilaikyti nuo tokio elgesio,
nesvarbu, ko jie patys nori. Pat elges mes vadiname
pareigos sulauymu, o kompensacij arba kitas teisinio
poveikio priemones - sankcija. Bet yra svarbi teiss r
i, kur tokio panaumo su grasinimais paremtais saky
mais apskritai nelieka, nes jos atlieka visikai kit socialin
funkcij. Teiss normos, apibrianios bdus, kuriais suda
romos teistos sutartys arba testamentai, arba santuokos,
nereikalauja, kad asmenys elgtsi tam tikru bdu, nesvar
bu, nori jie to ar ne. Tokie statymai nenustato pareig ar
prievoli. Visai ne: suteikdami individams teisines galias
laikantis tam tikr nustatyt procedr ir paklstant tam
tikroms slygoms kurti teisi ir pareig struktras teiss
prievartins sistemos ribose, jie sukuria mechanizmus, pa
dedanius individams gyvendinti savo norus.
itokiu bdu individams suteikta galia sutartimis, testa
mentais, santuokomis ir kt. forminti savo teisinius santy
kius su kitais yra vienas i didiausi teiss nuopeln socia
liniam gyvenimui; kartu tai yra tas teiss bruoas, kuris
utemdomas vis teis traktuojant kaip grasinimais parem
tus sakymus. esmin skirtum tarp statym, suteikiani
tokias galias, ir baudiamojo statymo funkcij galima velg-
jama kaip civilins teiss sudedamoji dalis, jau vien dl to, kad bendro
sios teiss sistemoje apskritai nra civilins teiss kaip vieningos sudeda
mosios visos teisins sistemos dalies (akos, arba posistemio), kur bet
koki al i principo galima vertinti pinigais kaip nuostolius (damages).
Be to, kadangi ton bendriausia io termino prasme yra tiesiog deliktas,
is terminas apima ne tik delikt (ir juo padaryt al) civiline io
termino prasme, bet ir kitokias veikas (reguliuojamas baudiamosios, ad
ministracins ir kt. teiss norm); taigi angl ir amerikiei deliktin
teis negali bti vien civilini delikt ir su jais susijusi atsakomybs
santyki teis.
8 6
I I I . STATYM VAI ROV
ti daugeliu ms prastinio kalbjimo apie i statym r
atvej. Sudarydami testament, mes galime laikytis arba
nesilaikyti 1837 m. Testametit akto 9-ojo skirsnio nuo
statos, nustatanios liudytoj skaii. Jeigu mes jos nesilai
kysime, ms sukurtas dokumentas nebus galiojantis, tei
ses ir pareigas sukuriantis testamentas; jis bus niekinis,
neturintis teisins galios ir nesukeliantis teisini pasek
mi. Bet nors jis ir yra niekinis, taiau tai, kad mes nesi
laikme statymo reikalavim, nra jokios prievols ar pa
reigos sulauymas arba paeidimas, arba nusiengi
mas, ir jeigu mes taip manytume, tai tik sukelt painiav.
sigilin vairias teiss normas, suteikianias teisin ga
li privatiems asmenims, pamatytume, kad paios ios nor
mos gali bti suskirstytos kelet ri. Antai galia suda-
ryti testamentus ar sutartis remiasi norma, susijusia su teis
numu arba asmens kvalifikacijos minimumu (pavyzdiui, jis i
turi bti pilnametis arba pakaltinamas), privalomu tiems,
kurie ias galias realizuoja. Kitos normos smulkiai nusako
bd ir form, kaip i galia turi bti realizuojama, ir nusta
to, ar testamentai ir sutartys gali bti sudaryti odiu, ar
ratu, o jeigu ratu, tai koks turi bti j forminimo bei
patvirtinimo bdas. Dar kitos normos nustato teisi ir pa
reig, kurias individai gali sukurti tokiais teisiniais aktais,
struktros vairovs ribas, j maksimali arba minimali
trukm. Toki norm pavyzdiai yra vieosios politikos nor
mos sutari atvilgiu arba normos, nukreiptos prie pagal
testament arba sandor galini atsirasti akumuliacij*.
Vliau mes aptarsime teisinink mginimus iuos me
chanizmus sukurianius arba galias suteikianius statymus,
teigianius: Jeigu js norite tai daryti, darykite tai itaip,
* Akumuliacijos (kartais kumuliacijos) (accumulation arba cumula
tion) terminas bendrosios teiss alyse vartojamas labai vairiomis pra
smmis; ia turimas omenyje skirting asmen teisi t pat turt suta
pimas (materialinje teisje) arba keli iekini sujungimas (procesinje
teisje).
87
II I . [ STATYM VAI ROV
asimiliuoti su baudiamaisiais statymais, kurie, kaip ir gra
sinimais paremti sakymai, teigia: Darykite tai, nesvarbu,
ar js to norite, ar ne. Taiau ia mes aptarsime dar vien
r statym, kurie irgi suteikia teisines galias, bet, skirtin
gai nuo jau aptartj, ios galios savo prigimtimi yra ne
privaios, o vieos, arba oficialios. J pavyzdi galima ap
tikti visose trijose - teismo, statym leidybos ir valdymo -
srityse, kurias tradicikai, nors ir neapibrtai, yra skirsto
ma valdia.
Pirmiausia aptarkime tuos statymus, kuriais remiasi ben
drosios teiss teismo veikla. Teismo atveju kai kurios nor
mos apibria teisjo jurisdikcijos dalyk ir turin, arba, kaip
mes sakome, suteikia jam teis nagrinti tam tikr ri
bylas. Kitos normos apibria teisjo skyrimo pareigas
bd, ioms pareigoms eiti reikalingas kvalifikacijas ir i
pareig jimo trukm. Dar kitos idsto teisjo elgesio ka
nonus ir nustato procedr, kurios turi laikytis teismas. To
ki norm, kurios sudaro kak panaaus teismo kodeks,
pavyzdi galima aptikti 1959 m. Grafysi teism akte,
1907 m. Baudiamojo apeliacinio teismo akte arba Jungti
ni Valstij kodekso* 28-ajame skyriuje. Matydami iuose
* Kodeksu (lot. codex, ang. code) paprastai vadinamas statymas arba
statym rinkinys (svadas), kuriame susistemintos tam tikros teiss akos
(srities) normos, t.y. jos idstytos pagal tam tikrus vieningus kriterijus,
siekiant sukurti j nuosekli sistem ir ivengti galim teiss sprag, kom
pleksikai reguliuoti tam tikr socialinio gyvenimo srit. Roman ir ger
man teiss tradicijos alyse (pirmiausia kontinentinje Europoje, kartu
ir Lietuvoje) kodeksas formaliai turi toki pat teisin gali, kaip ir kiti
statymai (taiau jo autoritetas paprastai bna didesnis). Bendrosios tei
ss alyse kodeksais kartais vadinami ne tik susisteminti statymai, bet ir
visi teiss norm rinkiniai, kuriuose ios normos yra susistemintos pagal
teisinio reguliavimo dalyk. Kai kada kodeksais gali bti vadinami net ir
neoficials (t.y. privai asmen ar organizacij sudaryti) teiss norm
rinkiniai; nors tokie neoficials rinkiniai patys neturi statymo galios, ta
iau neretai jie cituojami ar kitaip nurodomi kaip teiss altiniai. Jungti
ni Valstij kodeksas (U.S. Code) - svarbiausias (po Konstitucijos) JAV
federalins teiss altinis, kuriuo paprastai remiasi teismai. Iki 1926 m.
visi federaliniai statymai buvo inkorporuoti vien dar 1875 m. sudaryt
8 8
I I I . STATYM VAI ROV
statymuose suformuluot nuostat, skirt bendrosios tei
ss teismo sandarai ir normaliai veiklai, vairov, galime tik
diaugtis. Tik labai nedaugelis i j i pirmo vilgsnio pri-
rinkin - vadinamj Perirtj statym svad (Revised Statutes) bei j
nuolat papildanius reguliarius nauj statym chronologinius rinkinius,
vadinamuosius Pilnus statym rinkinius (Statutes at Large). 1925 m. JAV
Kongresas nusprend parengti viening ir sisteming Jungtini Valstij
kodeks. is darbas buvo patiktas Kongreso specialiai paskirtam parei
gnui - statym revizoriui (Revisor of Statutes), kuris i 1875 m. Peri
rtj statym rinkinio irinko visas iki tol nepakeistas ir nepanaikintas
normas, o i vis nuo 1873 m. ileist Piln statym rinkini - visas tuo
metu dar tebegaliojusias normas ir sujung jas vien rinkin, Jungtini
Valstij kpdeks, idstydamas jas penkiasdeimtyje skirsni pagal teisi
nio reguliavimo dalyk. Pirmasis Jungtini Valstij kodeksas pasirod
1926 m.; jo buvo keturi tomai. Be to, kasmet bdavo ileidiamas ana
logikos struktros kumuliatyvinis naujai sigaliojusi norm rinkinys -
oficialus Jungtini Valstij kodekso papildym svadas, kuriuo buvo ga
lima remtis taip pat, kaip ir paiu Jungtini Valstij kodeksu (tai buvo
oficials io kodekso priedai). 1932 m. ie papildym priedai buvo inkor
poruoti Jungtini Valstij kodeks, ir tai buvo naujoji oficiali Jungtini
Valstij kodekso laida (U.S. Code, 1932 ed.). Nuo tol kas eeri metai
ileidiaWa nauja Jungtini Valstij kodekso laida, o kasmet - jo papil
dym priedas. Be io svarbaus JAV federalini statym rinkinio, leidia
mas ir Anotuotasis Jungtini Valstij kodeksas (United States Code Anota-
ted, aiba U.S.CA.) - daugiatomis veikalas, atkartojantis vis Jungtini
Valstij kodekso tekst, bet papildantis j nuorodomis federalini ar net
valstij lygiu sprstas bylas, kuriose buvo taikomos atitinkamos Jungtini
Valstij kodekso normos, kryminmis nuorodomis kitus Jungtini Vals
tij kodekso skirsnius, taip pat istorinio pobdio pastabomis bei bibliog
rafinmis nuorodomis. Anotuotasis Jungtini Valstij kodeksas irgi yra
reguliariai atnaujinamas, j taip pat nuolat papildo oficialus periodinis
biuletenis - Kongreso ir administracijos inios dl Jungtini Valstij kodek
s o (United States Code Congressional and Administrative News). Dau
gelis valstij taip pat yra ileidusios ir periodikai atnaujina savus kodek
sus, kuriuose inkorporuoti ne tik statymai, bet ir bendrosios teiss teis
m precedentai, o kartais - ir vykdomosios valdios aktai. Taigi Jungti
nse Amerikos Valstijose kodekso terminas paprastai ymi ne atskir
statym (kaip Lietuvoje), bet vairi teiss akt svad; taiau paym
tina, kad kodeksais gali bti vadinamos ir atskiros io faktikai visa ap
imanio svado dalys, pavyzdiui, Baudiamojo proceso kodeksas (Code of
Criminal Procedure) yra tiesiog Jungtini Valstij kodekso atuoniolikta
sis skirsnis. Kita vertus, kartais Jungtinse Amerikos Valstijose kodeksais
vadinami ir atskiri susistemint statymai, kaip antai Vieningasis komercinis
kodeksas (Uniform Commercial Code); jie, beje, irgi gali bti inkorporuo
jami Jungtini Valstij kodeks.
89
I II . STATYM v a i r o v
mena teisjui duodamus sakymus k nors daryti ar susilai
kyti nuo tam tikr dalyk; taiau, inoma, nra jokios prie
asties, dl kurios statymas negalt specialiomis normo
mis udrausti teisjui perengti savo jurisdikcijos ribas arba
nagrinti byl, kuria jis yra finansikai suinteresuotas, ir
nustatyti u tai bausm; tokios normos, nustatanios min
tsias teisines pareigas, papildyt tas, kurios teisjui sutei
kia teismo gali ir apibria jo jurisdikcij. Juk tokias ga
lias suteikiani norm paskirtis yra ne sulaikyti teisjus
nuo netinkamo elgesio, bet apibrti teismo sprendim ga
liojimo slygas bei ribas.
Smulkiau panagrinti tipik nuostat, apibriani teis
mo jurisdikcijos apimt, bt pamokantis dalykas. Kaip la
bai paprast pavyzd imkime 1959 m. Grafysi teism ak
to (su pataisomis) skirsn, suteikiant grafysi teismams
jurisdikcij nagrinti bylas dl ems vindikacijos. Jo for
muluot, labai tolima sakymams, yra tokia.
Grafysts teismas turi jurisdikcij nagrinti bet kok iekin dl ems
vindikacijos ir priimti dl jo sprendim, jeigu ginijamos kainotos
ems grynoji metin vert nevirija vieno imto svar14.
Jeigu grafysts teismo teisjas perengia savo jurisdikci
jos ribas nagrindamas byl dl ems, kurios metin vert
yra didesn kaip 100 svar, vindikacijos ir dl tokios ems
ileidia sakym*, nei jis, nei bylos alys nepadaro nusien
gimo. Taiau i situacija nra visikai tokia pati kaip ta, kuri
susiklosto, privaiam asmeniui padarius kok nors dalyk,
kuris yra niekinis dl to, kad asmuo nesilaik tam tikros
esmins slygos, teisinanios tam tikros teisins galios re
14 48 (1) skirsnis.
* iuo atveju sakymo (order) terminas vartojamas paia bendriausia
prasme; konkreiu atveju tai gali bti sprendimas, nutarimas, nutartis,
nuosprendis ir pan.
90
I II . STATYM VAI ROV
alizavim. Jeigu busimasis testatorius nepasirao testamen
to arba neranda savo testamentui dviej liudytoj, tai, k
jis parao, neturi teisins reikms arba nesukelia teisini
pasekmi. Taiau teismo sprendimas, net jeigu jis aikiai
perengia nustatytas teismo jurisdikcijos ribas, vertinamas
visai kitaip. Be abejons, vieosios tvarkos interesai reika
lauja, kad netgi tada, kai teismas teiss poiriu negaljo
priimti tam tikro sprendimo, is teismo sprendimas bt
laikomas turiniu teisin gali tol, kol auktesnysis teismas
pripains j negaliojaniu. Todl tol, kol apeliacine tvarka
jis nra panaikintas kaip sprendimas, padarytas virijus ju
risdikcij, alimu tai yra galiojantis sprendimas, kur reiks
vykdyti. Bet jis turi teisin yd: apieliacin instancija privalo
j anuliuoti arba atmesti, nes yra viryta jurisdikcija. Rei
kia paymti, kad y a svarbus skirtumas tarp to, kas Angli
joje paprastai vadinama emesniojo teismo sprendimo pa
naikinimu auktesniajame teisme, ir sprendimo anuliavi
mo dl to, kad buvo viryta jurisdikcija. Jeigu sprendimas
panaikinamas, taip atsitinka dl to, kad tai, k emesnysis
teismas pareik arba apie byloje taikom statym, arba
apie jos faktus, laikoma klaidinga. Bet emesniojo teismo
sprendimas, anuliuotas dl to, kad buvo viryta jurisdikcija,
gali bti nepriekaitingas abiem iais atvilgiais. Klaidinga
yra ne tai, k emesniojo teismo teisjas pareik arba nu
sprend, bet tai, kad jis tai pareik arba nusprend. Jis
paband padaryti tai, kam neturjo teisini galinim, nors
tokius galinimus gali turti kiti teismai. Bet vieosios tvar
kos interesai reikalauja, kad sprendimas, priimtas virijus
jurisdikcij, galiot tol, kol j anuliuos auktesnysis teismas,
ir tai dar labiau komplikuoja situacij, nes jurisdikcij nu
statani norm atitikimas arba neatitikimas primena nor
m, apibriani slygas, kuriomis privats asmenys gali
realizuoti savo teisines galias, atitikim arba neatitikim.
91
I I I . STATYM VAI ROV
odiai paklusti ir nepaklusti, labiau tinkantys baudia
majai teisei, kurios normos analogikos sakymams, prastai
apibdina normos ir j atitinkanio elgesio ry.
Panaus tokios teiss normos, kuri nebent tik ikrai
pant galima sulyginti su bendro pobdio sakymais, pavyz
dys yra statymas, suteikiantis legislatyvines teises emes
niajai statym leidybos institucijai. ia vl, .kaip ir privai
teisi realizavimo atveju, slyg, kurias nustato legislatyvi
nes teises suteikianios normos, atitikimas yra ingsnis, pri
menantis aidimo, tarkime, achmat, jim; sistema ga
lina asmenis pasiekti pasekmes, kurias galima apibrti nor
m poiriu. statym leidyba yra veiksmingas arba efek
tyvus teisini gali realizavimas kurians juridines teises ir
pareigas. Dl kompetencij suteikianios normos slyg ne
atitikimo tai, kas sukurta, netenka galios ir todl tampa
niekiniu io tikslo atvilgiu.
Kadangi normos, kuriomis remiasi legislatyvini gali
realizavimas, turi reguliuoti daugel vairi statym leidy
bos aspekt, ios normos yra dar vairesns negu tos, ku
riomis remiasi teismo jurisdikcija. Antai kai kurios normos
apibria, kas gali bti legislatyvini gali realizavimo daly
kas; kitos - statym leidybos institucijos nari kvalifikaci
jas arba tapatyb; dar kitos - statym leidybos bd ir
form, taip pat procedr, kurios turi laikytis statym lei
dybos institucija. Tai tik keletas svarbi dalyk; pavelg
bet kur statym, pavyzdiui, 1882 m. Municipalini kor
poracij akt, suteikiant ir apibriant emesns statym
leidybos arba normas kurianios institucijos galias, j pa
stebsime kur kas daugiau. Toki norm neatitikimo pa
sekms gali bti ne visuomet vienodos, bet visuomet bus
tam tikros normos, kuri nesilaikant mginimas realizuoti
legislatyvines galias duos niekin rezultat arba, kaip buvo
emesniojo teismo sprendimo atveju, jis turs bti paskelb
92
II I . S TATYM VAI ROV
tas negaliojaniu. Kartais statymo gali bti nustatyta, jog
pakanka paymjimo, kad buvo laikomasi nustatyt proce
sini reikalavim, kaip yra vidaus procedros dalykuose;
taiau kartais asmenims, dalyvavusiems statym leidyboje,
nors normos tokios teiss jiems nesuteik, gali tekti skirti
bausm pagal specialisias baudiamosios teiss normas, ku
rios toki veikl laiko nusiengimu. Bet yra esminis, nors
i komplikacij i dalies ir maskuojams, skirtumas tarp
legislatyvines galias suteikiani ir j realizavimo bd api
briani norm ir baudiamosios teiss norm, kurios vis
dlto yra panaios grasinimais paremtus sakymus.
i dviej bendr norm tip asimiliavimas kartais gali
bti groteskikas. Jeigu statym leidybos institucijai pateik
tas projektas gauna reikalaujam bals daugum ir todl
yra nustatyta tvarka priimamas, nei tie, kurie balsavo u
projekt, pakluso statymui, reikalaujaniam sprendim
priimti bals dauguma, nei tie, kurie balsavo prie, pakluso
jam arba nepakluso; inoma, tas pat pasakytina ir tada, kai
projektas negauna reikalaujamos daugumos ir joks staty
mas nra priimamas. Esminis skirtumas tarp toki, kaip
ios, norm funkcij neleidia vartoti terminijos, tinkamos
apibdinti elgesiui baudiamosios teiss norm atvilgiu.
Mums dar reikia sukurti toki iuolaikin teisin siste
m sudarani vairi teiss atmain isami ir smulki tak
sonomij, kuri nesivadovaut iankstine nuostata, kad visk
reikia redukuoti vienintel paprast tip. Atskirdami tam
tikrus statymus, kuriuos labai bendrai pavadinome galias
suteikianiais statymais, nuo t, kurie nustato pareigas ir
yra panas grasinimais paremtus sakymus, mes engme
tik pirmj ingsn. Bet tikriausiai padarme pakankamai,
kad parodytume, jog kai kuriuos skiriamuosius teisins sis
temos bruous lemia tai, kokias nuostatas, susijusias su pri
vai ar viej teisini gali realizavimu, formuluoja io
93
I II . STATYM VAI ROV
tipo normos. Jeigu nebt ios bdingos ries norm, ne
bt ir kai kuri mums labai gerai inom socialinio gyve
nimo svok, nes ios svokos logikai suponuoja toki tai
sykli buvim. Jeigu nebt privalom baudiamj staty
m, primenani grasinimais paremtus sakymus, tai neb
t nusikaltim ir nusiengim, vadinasi, ir mogudysi
bei vagysi; lygiai taip pat, jeigu nebt galias suteikian
i norm, nebt ir pirkimo, pardavimo, dovanojimo, te
stament ir santuok, nes pastarieji dalykai, kaip ir teism
sprendimai arba teis kuriani institucij aktai, yra tik tei
stas teisini gali realizavimas.
Ir vis dlto jurisprudencijoje stipriai jauiamas vienodu
mo siekimas, o kadangi toks siekimas anaiptol nra blogas,
mums reikia aptarti du didij teisinink pasilytus alter
natyvius argumentus jo naudai. i argument tikslas - pa
rodyti, kad ms akcentuotasis skirtumas tarp teiss atmai
n yra pavirutinikas, o gal net nerealus ir kad grasinimais
paremt sakym svoka gal gale vienodai tinka anali
zuoti ir baudiamosios teiss normoms, ir galias suteikian
ioms normoms. Kaip ir daugelyje ilg laik jurisprudenci
joje dominavusi teorij, iuose argumentuose yra tiesos
dalel. Ms iskirtos dvi teiss norm rys i tikrj kai
kuriais atvilgiais yra panaios. Abiem atvejais veiksmus ga
lima kritikuoti arba vertinti norm atvilgiu kaip teiss po
iriu teisingus arba neteisingus. Ir galias suteikianios
normos, reguliuojanios testamento sudarym, ir baudia-i
mosios teiss norma, nustatanti bausm u smurtin upuo
lim, yra matai, kuriais remiantis galima kritikai vertinti
tam tikrus veiksmus. Tikriausiai kaip tik tai turima omeny
je, ir vienas, ir kitas vadinant normomis. Be to, svarbu su
prasti, kad nors galias suteikianios normos skiriasi nuo
pareigas nustatani ir dl to iek tiek panai grasini
mais paremtus sakymus norm, jos visuomet yra susijusios
su iomis normomis; juk j suteikiamos galios yra galios
94
I I I . STATYM VAI ROV
kurti antrosios ries bendro pobdio normas arba nusta
tyti pareigas konkretiems asmenims, kurie prieingu atveju
nebt toki pareig subjektai. Tai ypa akivaizdu tuo at
veju, kai suteikiama galia yra tai, k mes paprastai vadina
me teise leisti statymus. Nors ir nevisikai tiksliai, taiau
galima teigti, kad tokios normos, kaip baudiamosios tei
ss, nustato pareigas, o galias suteikianios normos sudaro
galimyb ias pareigas sukurti.
Pr i pa i ni mas ni e k i ni u k ai p s ankci j a
Pirmasis argumentas, kuriuo siekiama parodyti esmin
dviej norm ri tapatum ir interpretuoti jas abi kaip
prievartinius sakymus, akcentuoja pripainim niekiniu,
jeigu kokia nors esmin galios realizavimo slyga nra pa
tenkinama. rodinjama, kad tai yra tarsi baudiamosios
teiss numatyta bausm, paadtasis blogis ar statymo nu
statyta sankcija u normos sulauym; taiau sutinkama,
kad tam tikrais atvejais i sankcija gali sudaryti tik mayt
nepatogum. Kaip tik ia prasme mums siloma vertinti
toki situacij, kai koks nors asmuo vadovaudamasis staty
mu siekia, kad jam duotas pasiadjimas bt tesimas, nes
taip pareigoja sutartis, bet nusivilia suinojs, kad teiss
poiriu is raytinis pasiadjimas yra niekinis, nes nebuvo
patvirtintas antspaudu ir jis u j nesumokjo jokio atlygi
nimo. Panaiai apie norm, nustatani, kad testamentas,
sudarytas nedalyvaujant dviem liudytojams, negalioja, turi
me manyti, es ji verianti testatorius nenukrypti nuo Te
stament akto 9-ojo skirsnio reikalavim, lygiai kaip pa
klusti baudiamajai teisei mus veria mintis, jog galime b
ti kalinti.
Niekas negali paneigti, jog kai kuriais atvejais galima
velgti tok ry tarp pripainimo niekiniu ir tam tikr psi
chologini veiksni, toki kaip vilties, kad sandoris galios,
lugimas. Ir vis dlto toks sankcijos idjos ipltimas, kad
95
II I . STATYM VAI ROV
ji apimt pripainim niekiniu, yra painiavos altinis (ir jos
poymis). Gerai inomi kai kurie menkesni prietaravimai
tokiam poiriui. Antai danai pripainimas niekiniu gali
nebti blogis tam asmeniui, kuris nesilaik tam tikros
slygos, kad aktas teisikai galiot. Teisjas gali bti mate
rialiai nesuinteresuotas savo sprendimo galiojimu ir bti
jam abejingas; paadtojo blogio arba sankcijos ia ga
li nevelgti ir alis, kuri yra sitikinusi, kad sutartis, dl
kurios jai pateiktas iekinys, jos nieko nepareigoja, nes ji
nebuvo sulaukusi nustatyto amiaus arba nepasira doku
mento, nors sudarant tam tikras sutartis tai reikalinga. Ta
iau, iskyrus iuos nesudtingus atvejus, kuriuos, pasitel
kus iek tiek iradingumo, manoma suderinti, pripainimo
niekiniu dl daug svarbesni prieasi negalima sulyginti
su bausme, kuri siejama su norma kaip paskata susilaikyti
nuo ios normos draudiam veiksm. Baudiamosios tei
ss normos atveju galima identifikuoti ir skirti du dalykus -
tam tikr normos draudiam elgesio tip ir sankcij, ska
tinani tokio elgesio atsisakyti. Bet kaip galima vadovau
jantis iuo poiriu vertinti tokius pageidaujamus sociali
nius veiksmus, kaip moni pasiadjimai vieni kitiems, ne
atitinkantys teisini formos reikalavim? Tai ne tas pat, kaip
elgesys, kurio skatina atsisakyti baudiamosios teiss nor
mos; tai nra kakas, k siekiama slopinti teiss normomis,
nustataniomis sutari teisines formas. Normos tik atsisa
ko tokius dalykus teisikai pripainti. Dar absurdikiau b
t laikyti sankcija t fakt, kad statymo projektui, negavu
siam reikalingos daugumos, nepripastamas statymo sta
tusas. Prilyginti fakt baudiamosios teiss sankcijoms
bt tas pat, kaip manyti, kad aidimo taisyklmis, nusta
taniomis, kada turi bti skaitomi takai, siekiama elimi
nuoti visus judesius, iskyrus vari muim ir perbgim*.
* Kriketo ir beisbolo terminas (run); gali bti ir apibgimas.
96
I I I . STATYM VAI ROV
Jeigu taip i tikrj bt, tai bt galas visiems aidimams;
taiau galias suteikianias normas sulyginti su grasinimais
paremtais sakymais galima tik tuo atveju, jeigu manoma,
kad iomis normomis siekiama priversti mones elgtis tam
tikrais bdais, o pripainimas niekiniu ias normas papil
do ir yra motyvas joms paklusti.
Su poiriu, kad pripainimas niekiniu yra panaus
baudiamosios teiss adamj blog arba sankcijas, susijusi
painiava gali irykti ir kitu bdu. Baudiamosios teiss
norm atveju logikai manoma ir net gali bti pageidauti
na, kad tokios normos bt, net jeigu nebt grasinama
bausme arba kitokiu blogiu. inoma, galima tvirtinti, kad
tokiu atveju tai nebus teiss normos; ir vis dlto galima
aikiai skirti tam tikr elges draudiani norm ir nuosta
t, kad sulauius i norm turi bti taikomos nuobaudos,
taip pat numanyti, kad pirmoji egzistuoja be antrosios. Tam
tikra prasme net tada, kai mes ignoruojame sankcij, ilie
ka atpastamas elgesio, kur norma siekia palaikyti, mode
lis. Bet logikos poiriu mes negalime nubrti skirtumo
tarp normos, reikalaujanios tam tikr slyg atitikimo, pa
vyzdiui, testamento patvirtinimo, kad jis galiot, ir vadina
mosios pripainimo niekiniu sankcijos. Tokiu atveju, jei
gu ios esmins slygos nesilaikymas nesukelt pripainimo
niekiniu, tvirtinimas, kad pati norma egzistuoja be sankcij
net kaip ne-teiss norma, nebt suprantamas. Nuostata
dl pripainimo niekiniu pati yra io tipo normos dalis, o
pareigas nustatani norm papildanti bausm - nra. Jei
gu tai, kad kamuolys nepataiko tarp virpst, nereikt, kad
vartis pripastamas niekiniu, t.y. nemutu, tai negalima
bt tvirtinti, kad yra aidimo taisykls, nustatanios, kada
turi bti skaitomi takai.
Ms ia kritikuotasis argumentas yra bandymas paro
dyti, jog galias suteikianios normos yra i esms tapaios
prievartiniams sakymams, ipleiant sankcijos arba paa
4. 1204 97
I II . [ S TATYM VAI ROV
dtojo blogio prasm, kad ji apimt teisinio sandorio pri
painim niekiniu, kai jis anuliuojamas dl to, jog nebuvo
laikomasi i norm. Antrasis argumentas, kur mes dar
aptarsime, yra kitoks, jis faktikai laikosi visikai prieingos
krypties. Uuot mgins parodyti, kad ios normos yra prie
vartini sakym atmaina, is argumentas nepripasta joms
teiss statuso. Kad galima bt jas ignoruoti, susiaurina
ma odio teis reikm. io argumento, kur vairs tei
sininkai pateikia labiau ar maiau kratutine forma, ben
dras turinys yra tvirtinimas, kad tai, k netiksliai arba ne
profesionalia kasdiene kalba vadiname ubaigtomis teiss
normomis, i tikrj yra prievartini norm, kurios vienin
tels yra tikrosios teiss normos, nebaigti fragmentai.
Galias suteikia nio s normos kaip teiss fragmentai
Kratutin io argumento forma neigia, kad net bau
diamosios teiss normos, suformuluotos tais odiais, ku
riais jos danai ireikiamos, yra tikroji teis. Kaip tik to
kia forma argument pateik Kelsenas: Teis yra pirmi
n norma, nustatanti sankcij15. Nra teiss, draudianios
udyti; yra tiktai teis, nurodanti pareignams tam tikromis
aplinkybmis taikyti tam tikras sankcijas tiems, kurie udo.
iuo poiriu tai, kas paprastai laikoma teiss turiniu, tu
riniu orientuoti paprast piliei elges, tra ne jiems, bet
pareignams adresuotos normos, liepianios jiems taikyti
tam tikras sankcijas, jeigu patenkinamos tam tikros slygos,
normos hipotez, arba jeigu-slyga*. iuo poiriu, visa
General Theory o f Law and Slate, p. 63. r. p. 44.
* Hartas vartoja terminus antecedent ir if-clause, kurie ia veriami
atitinkamai hipotez ir jeigu-slyga (nors pastarojo termino vertimas gali
atrodyti iek tiek gremzdikas). Taiau antecedent lietuvikas paodinis
atitikmuo turt bti visa, kas anksiau vyko, praeitis, arba ankstesnysis
gyvenimas, t.y. antecedentas; terminas hipotez ia pasirinktas dl to, kad
mums prastoje teiss teorijos terminijoje jis ymi teiss normos logins
98
I I I . ( STATYM VAI ROV
tikroji teis yra slygiki sakymai pareignams taikyti sank
cijas. Jie visi yra tokios formos: Jeigu padaromas arba
nepadaromas, arba vyksta X tipo dalykas, tai taikykite Y
tipo sankcij.
Vis labiau detalizuojant hipotezes, arba jeigu-slygas, ga
lima ia slygika forma atkurti bet kurio tipo teiss nor
mas, taip pat normas, suteikianias privaias arba viesias
galias ir apibrianias j realizavimo bd. Taigi pamaty
sime, kad Testament akto nuostatos, reikalaujanios dvie
j liudytoj, yra elementas, bendras daugeliui skirting nu
rodym teismams taikyti sankcijas vykdytojui, kuris, paeis
damas testamento nuostatas, atsisako mokti paveldjimo
mokesius: jeigu ir tik jeigu yra nustatyta tvarka liudytoj
patvirtintas ias nuostatas formuluojantis testamentas ir jei
gu ..., tai jam turi bti taikomos sankcijos. Panaiu bdu
sitikinsime, kad teismo jurisdikcijos ribas apibrianti nor
ma yra daugelio slyg, kurios turi bti patenkintos prie
teismui taikant kokias nors sankcijas, bendras elementas.
Lygiai taip pat ir normas, suteikianias legislatyvines galias
ir apibrianias statym leidybos bd ir form (taip pat
konstitucijos nuostatas dl aukiausiosios statym leidy
bos institucijos), galima atkurti ir pavaizduoti kaip apibdi
nanias tam tikras bendrsias slygas, kurias vykdius (greta
kit) teismai turi taikyti statymuose numatytas sankcijas.
struktros element, nurodant faktines aplinkybes, kuriomis pradeda ga
lioti visa teiss norma, atsiranda ios normos numatytos teiss ir parei
gos, t.y. susiformuoja ne abstraktus (arba potencialus), bet realus teisinis
santykis tarp konkrei subjekt (plg. A. Aleksandrovas (ats. red.). Vals
tybs ir teiss teorija. - Vilnius: Mintis, 1972. - P. 297; S. Vanseviius (ats.
red.). Valstybs ir teiss teorija. - Vilnius: Mintis, 1989. - P. 90). Nors
Hartas (ir kiti autoriai, kuri pairas jis analizuoja, pavyzdiui, Kelse-
nas) ir neapibdina hipotezs kaip teiss normos elemento, t.y. kaip jos
sudedamosios dalies, bet laiko j tik normos galiojimo prielaida (jeigu-
slyga), vis dlto prasms poiriu terminas hipotez i vis lietuvikoje
teiss literatroje vartojam termin tikriausiai yra artimiausias jo varto
jamam antecedent.
4 *
99
I II . STATYM VAI ROV
Taigi teorija mums silo esm atskirti nuo j umaskuojan
i form; tada mes pamatytume, kad tokios konstitucins
formos, kaip tai, k nustato Karalien Parlamente, yra sta
tymas, arba Amerikos Konstitucijos nuostatos dl Kongrfe-
so legislatyvini gali, tik apibria bendrsias slygas, ku
rioms esant teismai turi taikyti sankcijas. Savo esme ios
formos yra ne ubaigtos normos, bet jeigu-slygos: Jeigu
Karalien Parlamente nustat, kad ..., arba Jeigu Kongre
sas, neperengdamas Konstitucijos nustatyt rib, nustat,
kad ... yra slyg, bendr daugybei nurodym teismams
taikyti sankcijas arba skirti bausmes u tam tikro tipo elge
s, formos.
Tai ities galinga ir domi teorija, kurios tikslas yra at
skleisti tikrj, vieningj teiss esm, ugoiam prastini
form ir formuluoi vairovs. Prie imantis nagrinti jos
trkumus reikia paymti, kad kratutin ios teorijos for
ma nukrypsta nuo pradins teiss sampratos, kur teis traki-
tuojama kaip sakymai, paremti grasinimais taikyti sankci
jas, kurie bus realizuoti, jeigu iems sakymams nebus pa|-
klstama. ia pagrindin svoka yra visikai kita - tai sa
kymai pareignams taikyti sankcijas. iuo poiriu, nra
btina, kad sankcija bt numatyta u kiekvieno statymo
sulauym; tik btina, kad kiekvienas tikrasis statymas
nurodyt, jog turi bti taikoma kokia nors sankcija. Todl
visai gali bti taip, kad toki nurodym nevykdantis parei
gnas visai nebus baudiamas; inoma, daugelyje teisini
sistem daniausiai taip i tikrj ir atsitinka.
Kaip jau minjome, i bendra teorija gali gyti dvi for
mas - antroji yra ne tokia kratutin kaip pirmoji. is ne
toks kratutinis poiris isaugo pradin teiss kaip eili
niams pilieiams (ir kitiems asmenims) adresuot grasini
mais paremt sakym samprat (kuri daugeliui intuityviai
atrodo priimtinesn) bent jau t norm, kurios, sveiko pro
to poiriu, turi nustatyti ne tik pareign, bet vis pirma
100
I II . STATYM VAI ROV
eilini piliei elges, atvilgiu. iuo nuosaikesniu poiriu,
baudiamosios teiss normos yra statymai, ir j nereikia
rekonstruoti kaip kit, ubaigt, norm fragment; juk jos
jau yra grasinimais paremti sakymai. Taiau tokia rekonst
rukcija reikalinga kitais atvejais. Ir i, ir labiau kratutin
teorija privatiems asmenims teisines galias suteikianias nor
mas traktuoja kaip tikrosios ubaigtos teiss - grasinimais
paremt sakym - fragmentus. O iuos sakymus galima
atrasti klausiant: kokiems asmenims teis liepia daryti vie
nokius ar kitokius dalykus ir baudia, jeigu jie neklauso?
Tai inant tokias normas, kaip 1837 m. Testament akto
nuostatos dl liudytoj, taip pat kitas normas, suteikianias
individams galias ir apibrianias j teisto realizavimo
slygas, galima rekonstruoti taip, kad jos apibdint kai
kurias i slyg, kuriomis pagaliau atsiranda tokia teisin
pareiga. Tada jos atrodys kaip slygik grasinimais parem
t sakym arba pareigas nustatani norm hipotezs, ar
ba jeigu-slygos elementas. Jeigu ir tik jeigu testament
nustatytu bdu pasira testatorius ir paliudijo du liudyto
jai, ir jeigu ..., tai vykdytojas (arba kitas teistas atstovas)
turi gyvendinti testamento nuostatas. Panaiai ir normos
dl sutarties sudarymo atrodys tik kaip fragmentai taisyk
li, liepiani asmenims daryti dalykus, kuriuos reikia da
ryti pagal sutart, jeigu tam tikri dalykai yra pasakyti arba
padaryti (jeigu alis yra sulaukusi pilnametysts, jos sutar
tins prievols patvirtintos antspaudu arba jai paadtas
atlyginimas).
Legislatyvines galias suteikianias normas (taip pat kon
stitucij nuostatas dl aukiausiosios statym leidybos ins
titucijos) rekonstruoti taip, kad jos bt traktuojamos kaip
tikrj norm fragmentai, galima vadovaujantis tais pa
iais principais, kuriuos apibdinome 98-99 puslapiuose,
nagrindami ios teorijos radikalesn variant. Vienintelis
skirtumas yra tas, kad nuosaikesnis poiris galias sutei
101
kianias normas traktuoja kaip eiliniams pilieiams k nors
daryti grasinant sankcijomis liepiani norm hipotezes, arba
jeigu-slygas, o ne tik kaip nurodym pareignams taikyti
sankcijas jeigu-slygas (kaip traktuoja radikalesn teorija).
Abu ios teorijos variantai siekia neabejotinai skirtingas
teiss normos atmainas redukuoti vienintel form, kuri,
kaip manoma, ireikia teiss kvintesencij. Jie abu padaro
sankcij pagrindiniu ir svarbiausiuoju elementu, ir abu lun
ga, kai parodoma, jog teis kuo puikiausiai gali egzistuoti
be sankcij. Taiau bendro pobdio prietaravim mes
turime atidti kitam kartui. ia mes rutuliosime tik dalin
abiej ios teorijos form kritik teigdami, kad u patrauk
l modelio, j kur redukuojama visa teis, vienodum jos
moka pernelyg didel kain: jos ikrato skirtingas sociali
nes funkcijas, kurias atlieka skirtingos teiss norm rys.
Tai pasakytina apie abi ios teorijos formas, bet labiausiai
krenta akis tada, kai baudiamoji teis yra rekonstruoja
ma taip, kaip reikalauja radikalesn ios teorijos forma.
I k r ai py mas - v i e nodu mo kai na
Ikraipym, kuris atsiranda dl tokios rekonstrukcijos,
verta panagrinti dl to, kad taip atskleidiama daug skir
ting teiss aspekt. Yra daug bd kontroliuoti visuome
n, bet baudiamajai teisei bdingas toks bdas, kai nor
mos tam tikrus elgesio tipus pateikia kaip standartus, ku
riais turi vadovautis arba visi visuomens nariai, arba tam
tikros j kategorijos: tikimasi, jog jie be pareign pagal
bos ar sikiimo supras normas ir tai, kad jos skirtos btent
jiems, ir i norm laikysis. Pareignai turi nustatyti nor
mos sulauymo fakt ir taikyti paadtsias sankcijas tik
tuomet, kai sulauomas statymas ir teis neatlieka ios pir
mins funkcijos. Palyginti su individualiais tiesioginiais sa
kymais, tokiais kaip budinio keli policininko sakymai
I II . STATYM VAI ROV
9
102
III. STATYM v a i r o v
motorins transporto priemons vairuotojui, io bdo ski
riamasis poymis yra tai, kad visuomens nariams palieka
ma patiems suinoti normas ir suderinti su jomis savo el
ges; tam tikra prasme jie patys sau taiko normas, bet
norm papildanti sankcija jiems suteikia motyv prisiderin
ti. Paprastai sakant, bdingas i norm funkcionavimo
bdas bt umaskuotas, jeigu mes sutelktume dmes
normas, reikalaujanias, kad teismai taikyt sankcijas tiems,
kurie joms nepaklsta, arba jas laikytume svarbiausiomis;
juk pastarosios normos formuluoja nuostatas tik tam atve
jui, kai sistemos pirminis tikslas lunga arba 'nra pasiekia
mas. Galbt jos yra btinos, bet vis dlto pagalbins.
Idjos, kad baudiamosios teiss materialini norm
funkcija ir plaija prasme j reikm yra kreipti ne tik
pareign, kuri inioje yra bausmi sistema, bet ir eilini
piliei veikl neoficialiame gyvenime, negalima atmesti,
neignoruojant esmini teiss skirtum ir neumaskuojant
jos, kaip socialins kontrols priemons, specifinio pob
dio. Nors tokia bausm u nusikaltim, kaip bauda, ir mo
kesiai, kai elgesys yra teistas, apima nurodymus pareig
nams iiekoti tam tikr pinig sum, vis dlto tai nra tas
pat. ias idjas skiria tai, kad pirmoji i j apima nusien
gim, arba pafeigos sulauym, paeidiant norm, kuri buvo
nustatyta siekiant kreipti eilini piliei elges. Tiesa, tam
tikromis aplinkybmis is skirtumas, kuris iaip jau yra aki
vaizdus, gali bti nerykus. Mokesiai gali bti nustatomi
ne tam, kad valstyb gaut pajam, bet siekiant sudaryti
nepalankias slygas apmokestinamai veiklai, nors statymas
aikiai ir nepasako, kad ia veikla nereikia usiimti, kaip
yra tais atvejais, kai statymas tam tikr veikl padaro kri
minalin. Ir prieingai, baudos u tam tikrus baudiamuo
sius nusiengimus dl pinig nuvertjimo gali tapti tokios
maos, kad jos mokamos n kiek dl to nesigrauiant. Tada
ias baudas irima kaip tik mokesius, o nusiengi
103
I II . STATYM VAI ROV
mai vykdomi danai kaip tik dl tos prieasties, jog tokio
mis aplinkybmis nebesuvokiama, kad norm reikia vertinti
rimtai, kaip elgesio standart, t.y. taip, kaip yra vertinamos
didioji dauguma baudiamosios teiss norm.
Kartais apie tokias teorijas, kaip ms aptariamoji, pa
lankiai atsiliepiama ir dl to, kad rekonstruojant teis
nurodym taikyti sankcijas form es pasiekiama didesnio
aikumo^ nes i forma atskleidia visk, k apie teis nori
inoti blogasis mogus. Gal tai ir tiesa, bet tikriausiai tai
nra adekvatus ios teorijos gynimas. Kodl teisei neturt
labiau rpti abejojantis mogus arba neinantis mo
gus, kuris nori daryti tai, ko reikalaujama, jeigu tik jam
galima bt pasakyti, kas tai yra? Arba mogus, norintis
sutvarkyti savo reikalus, jeigu tik jam galima bt pasaky
ti, kaip tai padaryti? Tai, inoma, labai svarbu, jeigu mes
norime suprasti teis ir suvokti, kaip j gyvendina teismai,
kai jie imasi taikyti sankcijas. Bet tai neturt skatinti mus
manyti, kad suprasti reikia tik tai, kas vyksta teismuose.
Privai asmen bylinjimasis ar kaltinimas, ireikiantys
labai svarbias, bet tik pagalbines nuostatas, susijusias su
neskmingu sistemos funkcionavimu, neatskleidia pagrin
dini teiss, kaip socialins kontrols priemons, funkcij.
Jas atskleidia tik vairs bdai, kuriais teis naudojama
siekiant kontroliuoti, kreipti ir planuoti gyvenim u teis
mo sien.
Tok pagalbini ir pagrindini dalyk sukeitim vieto
mis kratutinje ios teorijos formoje galima palyginti su
pasilymu rekonstruoti aidimo taisykles. Teoretikas, nagri
njantis kriketo arba beisbolo taisykles, gali pareikti, kad
jis aptiko vienodum, kur slepia taisykli terminija ir tra
dicinis sitikinimas, jog vienos i j yra adresuojamos aid
jams, kitos - pareignams (teisjui ir tak skaiiuotojui),
o dar kitos - ir vieniems, ir kitiems. Visos taisykls, - gali
teigti is teoretikas, - i tihiy yra taisykls, nurodanios
104
I II. STATYM VAI ROV
pareignams tam tikromis slygomis daryti tam tikrus da
lykus. Taisykls, nustatanios, kad tam tikri judesiai, sm
giavus kamuol, yra perbgimas arba kad sugautas mo
gus yra paalinamas, i tikrj yra tik sudtingi nurody
mai pareignams: vienu atveju tak skaiiuotojui, kad ta
k skaiiavimo urnale rayt perbgim, o kitu atveju
teisjui, kad mog paalint i aikts. Savaime supran
tama, kad ios transformacijos taisyklms primestas vieno
dumas umaskuoja i taisykli veikimo bdus ir tai, kaip
aidjai jomis naudojasi, kreipdami savo tiksling veikl,
vadinasi, umaskuoja ir t funkcij, kuri jos atlieka tokia
me bendradarbiavimo ir varyb dvasia pasiyminiame so
cialiniame renginyje, koks yra aidimas.
Ne tokia kratutin ios teorijos forma palieka nuoaly
je baudiamj teis ir visus kitus pareigas nustatanius
statymus, nes jie jau atitinka paprast prievartini sakym
model. Bet ji visas teisines galias suteikianias ir j reali
zavimo bd apibrianias normas redukuoja i vienin
tel form. J ia galima kritikuoti tais paiais argumen
tais, kaip ir kratutin ios teorijos form. Jeigu vis teis
paprasiausiai velgtume i t asmen, kuriems teis nusta
to pareigas, pozicij, o visus kitus jos aspektus nuemintu
me iki daugiau ar maiau detaliai apibrt slyg, kurio
mis ie asmenys turi prisiimti pareigas, statuso, tai tokius
teisei bdingus ir visuomens poiriu vertingus elemen
tus, kaip pareiga, mes traktuotume tik kaip kok antraeil
dalyk. Norint suprasti privaias galias suteikianias nor
mas, jas reikia velgti i jas realizuojani asmen pozici
j. Tada jos ikyla kaip papildomas elementas, greta prie
vartins kontrols, teiss diegtas socialin gyvenim. Taip
atsitinka todl, kad, turdamas ias privaias galias, priva
tus pilietis tampa privaiu statym leidju, o jeigu nebt
toki norm, jis teturt tik pareigas. Jis tampa kompeten
tingas lemti teiss gyvendinim savo sutari, paskol, testa
105
I II . STATYM VAI ROV
ment ir kit teisi ir pareig, kurias jis gali sukurti, struk
tr srityje. Kodl iuo specialiu bdu taikomos normos,
teikianios tiek daug ir toki bding patogum, neturt
bti pripastamos skirtingomis nuo pareigas nustatani
norm, kuri veikimo srit i tikrj i dalies lemia toki
gali realizavimas? Apie tokias galias suteikianias normas
mstome, kalbame ir jas socialiniame gyvenime taikome
kitaip negu pareigas nustatanias normas, ir jas vertiname
dl kit sumetim. Kaip dar galima bt rodinti j pob
dio skirtingum?
Legislatyvines ir teismo galias suteikiani ir apibrian
i norm redukavimas slyg, kuriomis atsiranda parei
gos, formulavim vieojoje srityje turi panai maskavimo
yd. Tie, kurie ias galias naudoja tam, kad duot valdin
gus nurodymus ir sakymus, naudoja ias normas tokia for
ma, kuri lemia kryptinga veikla, absoliuiai skirtinga nuo
pareigos atlikimo arba paklusimo prievartinei kontrolei.
Vaizduoti tokias normas tik kaip tam tikrus pareigas nusta
tani norm aspektus arba fragmentus reikia dar labiau
negu privaioje srityje umaskuoti teiss ir jos veikimo ri
bose galimos veiklos bdingus poymius. Juk norm, ga
linani statym leidjus pakeisti ir papildyti pareigas nu
statanias normas, o teisjus - nustatyti, ar ios normos yra
sulauytos, diegimas visuomenei yra toks pat svarbus ings
nis pirmyn, kaip ir rato iradimas. Tai ne tik svarbus ings
nis; tai toks ingsnis, kur, kaip mes rodinsime IV skyriu
je, pagrstai galima laikyti ingsniu i ikiteisinio pasaulio
teisin.
2. Taikymo ribos
Trumpai sakant, i vis teiss atmain paprastam prie
vartini sakym modeliui artimiausias yra baudiamasis sta-
106
I II . STATYM v a i r o v
tymas. Bet netgi iems statymams bdingi tam tikri iame
skirsnyje aptariami bruoai, kuriuos is modelis gali utem
dyti, ir mes j nesuprasime, kol neatsikratysime jo takos.
Grasinjmais paremtas sakymas i esms yra noro, kad kiti
laryt tam tikrus dalykus arba susilaikyt nuo j, iraikaj
inomaTIstaTym leidyba galf lgyti i iimtinai tik kitiems
skirto kreipimosi form. Tam tikrose sistemose absoliutus
monarchas, sutelks savo rankose vis legislatyvin valdi,
gali bti visada laikomas iimtimi, neeinania jo ileist
statym veikimo srit; ir net demokratinje sistemoje gali
bti leidiami statymai, kurie netaikomi tiems, kurie juos
ileido, bet taikomi tik tam tikroms statyme nurodytoms
grupms. Bet statymo taikymo ribos visuomet yra jo aiki
nimo klausimas. Aikinant galima nustatyti, ar tuos, kurie
ileido statym, reikia iskirti; inoma, dauguma iandien
leidiam statym nustato teisines prievoles statymo k
rjams. statym leidyba skiriasi nuo paprasto grasinimais
palydimo sakymo kitiems daryti tam tikrus dalykus ir tikrai
gali pasiymti tokia susisaistymo galia. Joje is esms nra
jokios nuorodos j kitus. Tai yra teisinis reikinys, kuris
atrodo painus tik tol, kol mes, pasiduodami io modelio
takai, manome, kad statymus kuria mogus arba mons,
viresni u statym, kuriam kiti yra pavalds.
Toki dl paprastumo patraukli vertikali, arba i
viraus apai tipo, teisdaros schem suderinti su tikro
ve galima tik tuo atveju, jeigu statym leidj kaip oficial
asmen skirsime nuo jo kaip privataus asmens. Veikdamas
kaip oficialus asmuo, jis kuria statymus, nustatanius prie
voles kitiems asmenims, kartu ir jam paiam kaip priva
iam asmeniui. iuose samprotavimuose nra nieko, kas
kelt prietaravimus, bet, kaip pamatysime IV skyriuje, skir
ting kompetencij idja galima tik galias suteikiani tei
ss norm, kuri negalima redukuoti prievartinius saky-
107
I II . [ STATYM VAI ROV
mus, poiriu. Kartu reikia turti omenyje, kad is sudtin
gas bdas yra visikai nereikalingas; tai, kad statym leid
jai ir save susaisto statymais, galima paaikinti ir be jo. Juk
ir kasdieniame gyvenime, ir teisje turime naudotis kuo
nors, kas galint mus tai daug geriau suprasti. Tai yra nau-
I
dojimasis pasiadjimu, kuris, norint suprasti daugel (nors
ir ne visus) teiss bruo, daugeliu poiri yra kur kas
geresnis modelis negu tas, kuris susijs su prievartiniais sa
kymais.
Paadti - tai pasakyti k nors, kas sukuria adaniajam
prievol; kad odiai sukelt tokias pasekmes, turi bti nor
mos, nustatanios, kad jeigu tam tikri asmenys tam tikro
mis aplinkybmis (t.y. pakaltinami asmenys, suvokiantys sa
vo bkl ir niekieno niekaip neveriami) pasako iuos o
dius, jie turi padaryti tai, k patys vardijo. Taigi addami
mes taikome nustatytas procedras, kad pakeistume savo
moralin situacij, nustatydami prievoles sau ir suteikdami
teises kitiems; tariant teisinink kalba, mes realizuojame
norm suteikt gali tai daryti. Ities bt galima skirti
du asmenis viename adaniajame: vien veikiant kaip prie
voli krj, o kit - kaip pareigojamj asmen, ir sivaiz
duoti, kad vienas i j sako kitam k nors padaryti, bet tai
nieko neduot.
Lygiai taip pat iuo bdu galima pasinaudoti, norint su
prasti statym leidybos susisaistomj gali. Juk ileidiant
statym, kaip ir duodant paad, remiamasi prielaida, kad
yra tam tikros proces valdanios normos: i norm
apibrt asmen odiai, itarti arba parayti laikantis i
norm nustatytos procedros, sukuria prievoles visiems, ku
rie patenka i odi tiesiogiai arba netiesiogiai paym
t lauk. Jos gali apimti tuos, kurie dalyvauja statym lei
dybos procese.
inoma, nors esama analogijos, paaikinanios statym
leidybos susisaistomj pobd, adjimas daug kuo skiriasi
108
I I I . STATYM VAI ROV
nuo statym krimo. Pastarj reguliuojanios normos yra
daug sudtingesns, ia nra pasiadjimui bdingo abipu
sikumo. Paprastai n vienas mogus nra iskirtinje pa
dtyje asmens, kuriam pasiadama ir kuris turi iskirtin, o
gal ir vienintel teis reikalauti, kad is paadas bt vyk
dytas. iais atvilgiais artimesn analogija statym leidybos
susisaistomajam pobdiui bt kai kurios kitos Anglijos
teisje inomos prievoli prisimimo formos, kaip antai as
mens pasiskelbimas kit asmen turto patiktiniu. Vis dl
to apskritai teiss krim leidiant statymus geriausiai ga
lima suprasti, analizuojant tai tokius privaius konkrei
teisini prievoli krimo bdus.
Ta pataisa, kurios labiausiai reikia prievartini sakym,
arba norm, modeliui, yra nauja statym leidybos kaip vi
suotini elgesio norm, kuri turi laikytis visa visuomen,
diegimo ar modifikavimo samprata. statym leidjas ne
btinai yra tas, kuris duoda sakymus kitam, - kakas, k
jau pats pavadinimas apibdina kaip esant u to, k jis
daro, rib. Kaip ir pasiadantis asmuo, jis realizuoja norm
suteiktas galias: labai danai duodantis..paad, tur o sta
tym leidjas gali patekti j veikimo lauk.
3. Kilms formos
Aptardami teiss atmainas, mes kol kas apsiribojome
statymais, kurie, nepaisant vis ms akcentuot skirtu
m, vis dlto vienu aspektu yra analogiki prievartiniams
sakymams. Kaip ir sakymo davimas, statymo -ileidimas
yra smoningas ir informatyvus aktas. Kaip sakym duo
dantis mogus j smoningai formuluoja tokiais odiais,
kad jo pageidavimai bt suprantami ir jiems bt pakls
tama, taip ir tie, kurie dalyvauja statym leidyboje, smo
ningai laikosi statymo krimo procedros. Todl teorijos,
109
I I I . {STATYM VAI ROV
pasitelkianios teisei analizuoti prievartini sakym mode
l, tvirtina, jog atmetus tai, kas umaskuoja dalykus, matyti,
kad visai teisei bdingas is panaumo statym leidyb
aspektas ir kad teiss status ji gyja tik smoningo teiss
krimo akto dka. Akivaizdiausiai tokiam tvirtinimui prie
taraujantis teiss tipas yra paprotys; taiau diskusij dl to,
ar paprotys i tikrj yra teis, danai sujaukdavo nesu
gebjimas atskirti du skirtingus klausimus. Pirmasis yra toks:
ar paprotys kaip toks yra teis, ar ne? Neigimo, kad pa
protys kaip toks yra teis, prasm ir teigiam reikm le
mia ta paprasta tiesa, kad kiekvienoje visuomenje yra dau
gyb paproi, kurie nepriklauso teisei. Neriuklus skryb
ls prie dam, nesulauoma jokia teiss norma; toks daly
kas apskritai neturi jokio teisinio statuso, iskyrus tai, kad
teis tai leidia. Tai rodo, kad paprotys ,yra teis tik tuomet,
kai jis priklauso paproi grupei, kuri konkreti teisin sis-
tema pripasta esant teis. Antrasis klausimas susijs su
tuo, k reikia teisinis pripainimas. Ko reikia, kad pa
protys bt pripastamas teisikai? Ar, kaip reikalauja prie
vartini sakym modelis, pripainim sudaro tai, kad
kas nors, tikriausiai suverenas arba jo galiotinis, sako
laikytis paproio, taigi jo kaip teiss status i tikrj lemia
kakas, kas iuo poiriu primena statym leidybos akt?
iuolaikiniame pasaulyje paprotys nra labai svarbus tei
ss altinis. Paprastai jis yra subordinuotas ta prasme,
kad statym leidybos institucija statymu gali panaikinti pa
protins normos teisin status; o daugelyje sistem teism
atliekami patikrinimai siekiant nustatyti, ar paprotys yra tin
kamas bti teisikai pripaintas, apima tokias nekonkreias
idjas, kaip priimtinumas, bent iek tiek pagrindianias
nuomon, kad akceptuodami arba atmesdami paprot teis
mai faktikai nekontroliuojami realizuoja savo diskrecij.
Taiau kildinti paproio teisin status i to fakto, kad teis
mas arba statym leidjas, arba suverenas taip sak,
110
III. STATYM VAI ROV
reikia priimti teorij, kuri manoma tik tokiu atveju, jei
sakymui suteikiama tokia plati prasm, kad savosios pra
sms netenka pati teorija.
Kad galtume apibdinti i teisinio pripainimo doktri
n, turime prisiminti t vaidmen, kur teiss, traktuojamos
kaip prievartiniai sakymai, sampratoje vaidina suverenas.
Pagal i teorij, teis yra arba suvereno, arba jo pavaldi
nio, kur jis gali pasirinkti duoti sakymams jo vardu, saky
mas. Pirmuoju atveju teis kuriama, suverenui duodant sa
kym tiesiogine odio sakymas prasme. Antruoju atveju
pavaldinio duotas sakymas bus teis tik tuomet, jeigu is
sakymas savo ruotu duodamas vykdant tam tikr suvere
no duot sakym. Pavaldinys turi turti tam tikr suvereno
deleguot valdi duoti sakymus jo vardu. Kartais ji gali
bti suteikiama, tiesiogai nurodant ministrui leisti saky
mus tam tikrais klausimais. Jeigu i teorija ia sustot, ji
tiesiog negalt paaikinti fakt; taigi ji rutuliojama toliau
ir teigia, kad kai kada suverenas savo vali gali pareikti ne
tokia tiesiogine forma. Jo sakymai gali bti tyls; aikiai
nesuformuluodamas sakymo, jis gali parodyti savo pagei
davim, kad jo valdiniai daryt tam tikrus dalykus, nesiki-
damas, kai jo pavaldiniai duoda sakymus jo valdiniams ir
baudia juos, kai ie nepaklsta.
Geriausiai tylaus sakymo idj galima paaikinti pa
vyzdiu i karybos srities. Serantas, pats visuomet pakls
tantis vyresnybei, sako savo vyrams atlikti tam tikras var
ginanias uduotis ir baudia juos, jeigu jie neklauso. Apie
tai suinojs generolas leidia tai tsti, nors jeigu jis liept
serantui ataukti ias varginanias uduotis, is jam pa
klust. Galima manyti, jog iomis aplinkybmis generolas
tyliai ireik savo vali, kad vyrai atlikt ias sunkias u
duotis. Generolo nesikiimas, kai jis galjo sikiti, ir yra
tylus odi, kuriuos jis bt galjs pavartoti sakydamas
atlikti ias sunkias uduotis, pakaitas.
111
I II . S TATYM VAI ROV
Kaip tik tokiu aspektu ms praoma irti j paproti
nes normas, teisinje sistemoje turinias teiss status. Kol
teismai, sprsdami konkreias bylas, netaiko i norm, jos
yra jokia teis, o tik paproiai. Kai teismai jomis naudojasi
ir duoda jas atitinkanius nurodymus, kurie yra gyvendina
mi, tik tada jos pirm kart pripastamos teisikai. Galjs
sikiti suverenas tyliai sak savo valdiniams paklusti teis
j sakymams, modeliuojamiems pagal anksiau atsiradu
s paprot.
Tok paproio teisinio statuso traktavim galima kriti
kuoti dvejopai. Vis pirma, paprotins normos nebtinai
neturi teiss statuso iki j panaudojimo teismo procese.
Tvirtinti, kad btinai yra kaip tik taip, bt arba dogmati
ka, arba reikt nesugebjim skirti tai, kas btina, nuo to,
kas gali bti tam tikrose sistemose. Jeigu statymai, ileisti
tam tikrais nustatytais bdais, yra teis dar prie teismams
imant juos taikyti konkreiose bylose, kodl tokie negalt
bti tam tikr apibrt ri paproiai? Kodl negalt
bti taip, kad, kaip teismai pripasta privalomu bendr
princip, jog tai, k nustato statym leidybos institucija,
yra teis, jie taip pat pripaint privalomu kit bendr prin
cip, jog tam tikr apibrt ri paproiai yra teis? Ne
jaugi yra absurdika tarti, kad kai kuriose bylose teismai
taiko paprot, kaip jie taiko statym kaip tok dalyk, kuris
jau yra teis, ir todl, kad jis yra teis? inoma, gali bti,
kad teisin sistema nustatys, jog jokia paprotin norma ne
gali turti teiss statuso tol, kol teismai, kurie nekontro
liuojami realizuoja savo diskrecij, paskelbia, kad ji tok
status turi turti. Bet tai tik viena galimyb, kuri nepanei
gia, kad gali bti sistem, kuriose teismai nebeturi tokios
diskrecijos. Kaip tad galima nustatyti, kad paprotin nor
ma, kol jos netaik teismas, negali turti teiss statuso?
iuos prietaravimus kartais atsakoma tik dar kart
pakartojant dogm, kad niekas negali bti teis, jeigu kas
112
I I I . S TATYM VAI ROV
nors ito nesak ir kol nesak. Silomoji teism ssajos su
statymais ir su paproiais analogija atmetama remiantis
tuo, kad statymas jau buvo sakytas dar prie teismui j
taikant, o paprotys - ne. Maiau dogmatiki argumentai
yra neadekvats, nes jie pernelyg remiasi konkrei siste
m konkreiais bruoais. Siekiant parodyti, kad paprotys
tol nra teis, kol jo netaiko teismai, kartais remiamasi ta
aplinkybe, kad Anglijos teisje teismai gali atmesti paprot,
jeigu jis neilaikys jo racionalumo ibandymo. Taiau i
to daugi daugiausia galima sprsti tik apie paprot Angli
jos teisje. Bet net ir ito negalima teigti, nebent i tikrj,
kaip kai kas tvirtina, yra beprasmika skirti sistem, kurioje
teismai privalo taikyti tam tikras paprotines normas tik tuo
met, kai jos yra racionalios, nuo sistemos, kurioje teismai
nekontroliuojami naudojasi diskrecija.
Antrasis kritinis argumentas teorijos, kad paproio, trak
tuojamo kaip teis, teisin status lemia tylus suvereno sa
kymas, atvilgiu yra fundamentalesnis. Ar galima suvereno'
nesikiim traktuoti kaip tyl noro, kad bt paklstama
normoms, pareikim, net jeigu sutinkama, kad paprotys
tol nra teis, kol teismas jo netaiko konkreioje byloje?
Net i labai paprasto 111 puslapyje pateikto pavyzdio i
karybos srities nebtinai iplaukia ivada, jog generolas ne
sikio seranto sakymus todl, kad norjo, jog i saky
m bt klausoma. Gali bti, kad jis tik norjo siteikti
vertinamam pavaldiniui ir tikjosi, jog vyrai ras kok nors
bd ivengti varginani uduoi. Be abejo, kai kuriais
atvejais mes galtume padaryti ivad, kad jis norjo, jog
varginanios uduotys bt atliktos, bet net jeigu mes pri
eitume toki ivad, materialin rodym dalis bt tas fak
tas, jog generolas inojo, kad yra duoti sakymai, turjo
laiko juos apsvarstyti ir nusprend nieko nedaryti. Pagrin
dinis prietaravimas tam, kad tyli suvereno valios parei
kim idja bt pasitelkiama aikinant paproio teisin sta-
113
I I I . STATYM VAI ROV
tu, yra toks, jog visose iuolaikinse valstybse suvere
nui labai retai galima priskirti tok inojim, apsvarstym
ir sprendim nesikiti, nesvarbu ar suverenas tapatinamas
su aukiausija statym leidybos institucija, ar su rink
jais. inoma, daugelyje teisini sistem paprotys i tikrj
yra statymui subordinuotas teiss altinis. Tai reikia, kad
statym leidybos institucija galt panaikinti j teisin sta
tus; bet jeigu ji to nedaro, tai dar nieko nepasako apie
statym leidjo norus. statym leidjas tik labai retai at
kreipia dmes teism taikomas paprotines normas, o rin
kjai - dar reiau. Todl j nesikiimo negalima lyginti su
generolo nesikiimu seranto veikl, net jeigu iuo atveju
mes esame pasireng daryti ivad, jog jis norjo, kad jo
pavaldinio sakym bt klausoma.
Tad kas tada yra paproio teisinis pripainimas? Kas
tada lemia paprotins normos teisin status, jeigu ne j
konkreioje byloje taikanio teismo sakymas ir ne auk
iausiosios teis kurianios valdios tylus sakymas? Kaip
gali paprotys, tarsi jis bt statymas, bti teis dar prie
teismui j taikant? iuos klausimus bus galima isamiai
atsakyti tik tada, kai nuodugniai ir smulkiai inagrinsime
doktrin, skelbiani, kad ten, kur yra teis, turi bti ir tam
tikras suverenus asmuo arba asmenys, kuri tik vien ben
dro pobdio sakymai, nesvarbu, ar jie aikiai isakyti, ar
tyls, yra teis; tai mes padarysime kitame skyriuje. O kol
kas galima itaip apibendrinti io skyriaus ivadas.
Teiss kaip prievartini sakym teorija jau i pat pra
di susiduria su prietaravimu, kad visose sistemose gali
ma aptikti teiss atmain, kurioms is apibdinimas netin
ka dl trij esmini prieasi. Pirma, net ir baudiamojo
statymo, kuriam labiausiai tinka toks apibdinimas, taiky
mo ribos danai labai skiriasi nuo t, kurios bdingos ki
tiems duodamiems sakymams: juk tokia teis gali nustatyti
pareigas ir kitiems asmenims, ir tiems, kurie j kuria. An
114
I II . { STATYM { VAI ROV
tra, kiti statymai yra nepanas sakymus tuo, jog jie ne
reikalauja, kad asmenys k nors daryt, bet suteikia jiems
galias; jie nenustato pareig, bet pasilo mechanizmus, ga
linanius laisvai kurti juridines teises ir pareigas teisins
prievartos kontekste. Treia, nors statymo ileidimas tam
tikrais poiriais yra analogikas sakymo davimui, kai ku
rios teiss normos kyla i paproio, ir j teisinio statuso
nelemia joks smoningas teisdaros aktas.
Apginti i teorij nuo toki prietaravim bandoma vai
riais bdais. Paprasta grasinimo blogiu arba sankcija id
ja buvo iplsta taip, kad ji apimt teisinio sandorio pripa
inim niekiniu; teiss normos svoka buvo siaurinama, kad
neapimt galias suteikiani norm, kurios laikomos tik tei
ss fragmentais; viename fiziniame statym leidjo, kurio
aktai susaisto j pat, asmenyje buvo aptikti du asmenys;
sakymo svoka buvo iplsta, ja ymima ne tik odin, bet
ir tyli valios iraika, kuria laikomas nesikiimas paval
dini duodamus sakymus. Nors visa tai buvo daroma ira
dingai, bet grasinimais paremt sakym modelis daugiau
umaskuoja teis negu j atskleidia. Bandymai teiss vai
rov redukuoti i vienintel paprast form baigiasi tuo,
kad teisei primetama tariama vienov. I tikrj iekoti tei
sje vienovs bt klaida, nes, kaip mes rodysime V sky
riuje, jeigu ir ne pats svarbiausias, tai vienas i skiriamj
teiss bruo yra tas, kad ji yra skirting normos tip sam
plaika.
SUVERENAS IR VALDINYS
IV
Kritikuodami paprast teiss kaip prievartini sakym
model, mes kol kas neklme klausim dl to suvere
naus asmens arba suvereni asmen, kuri bendro po
bdio sakymus i koncepcija laiko bet kurios visuomens
teise. Aptardami grasinimais paremto sakymo idjos tinka
mum paaikinti skirting teiss atmain vairovei, mes kol
kas rmms prielaida, kad kiekvienoje visuomenje, ku
rioje yra teis, i tikrj yra suverenas, kur galima apib
dinti pozityviai ir negatyviai remiantis proiu paklusti: tai
asmuo, arba asmen grup, kurio sakymams yra pratusi
paklusti didioji visuomens dalis, bet kuris pats nra pra
ts paklusti jokiam kitam asmeniui arba asmenims.
Dabar i bendr vis teisini sistem pagrindus ap
imani teorij reikia panagrinti smulkiau; juk suverenite
to doktrina, nepaisant jos visiko paprastumo, yra kaip tik
tai. i doktrina teigia, kad kiekvienoje moni visuomen
je, kurioje yra teis, ir demokratijoje*, ir absoliutinje
* Demokratijos (democracy) terminas angl kalboje (ir kai kuriose
kitose kalbose) vartojamas ne tik apibdinti tam tikrai politinei santvar
kai (t.y. tokiam politiniam reimui, kuriam bdinga valdios institucij
atsakomyb elektoratui, periodiki ir laisvi rinkimai, mogaus ir pilieio
teisi gerbimas ir t.t.), bet ir kaip demokratins valstybs sinonimas. Toks
io termino vartojimas yra ir tam tikros politikos paradigmos iraika:
ioje paradigmoje pati valstyb nelaikoma savaiminiu, autonomiku rei
kiniu, kuriam demokratijos atributas gali bti suteikiamas arba nesutei-
116
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
monarchijoje, galiausiai galima aptikti esant politini for
m vairovs slepiam paprast ry tarp pratusi paklusti
valdini ir niekam paklusti nepratusio suvereno. Pagal i
teorij, tokia vertikali, i suvereno ir valdini sudaryta struk
tra yra esmin teis turinios visuomens dalis, kaip stu
buras yra esmin mogaus dalis. Ten, kur yra tokia struk
tra, apie visuomen kartu su jos suverenu galima kalbti
kaip apie atskir nepriklausom valstyb, taip pat galima
kalbti ir apie jos teis; kai tokios struktros nra, netinka
n viena i i svok, nes, pasak ios teorijos, suvereni ir
pavaldi form ryys yra paios i svok prasms dalis.
Du ios doktrinos aspektai yra ypa svarbs, kad nusa
kytume toliau iame skyriuje pateikiamos nuodugnios kriti
kos gaires, ir mes ia juos bendrais bruoais pabrime.
Pirmasis aspektas susijs su proio paklusti idja - is pro
tis yra viskas, ko reikalaujama i t, kuriems taikomi suve
reno statymai. Mes patyrinsime, ar toks protis pakanka
mai paaikina du rykius daugumos teisini sistem poy
mius: autoritetingos valdios leisti statymus, kuri turi
skirtingi ir vienas kit keiiantys statym leidjai, tstinu
m ir statym ilikim dar ilgai po to, kai nebelieka nei j
krjo, nei t, kurie buvo prat jam paklusti. Antrasis m
s aptariamas aspektas yra susijs su suvereno virenybe
teiss atvilgiu: jis kuria teis kitiems, taigi nustato j tei
sines pareigas, arba apribojimus, bet kartu teigiama, kad
teis neriboja ir negali riboti jo paties. ia mes patyrinsi
me, ar tam, kad bt teis, yra btinas toks teisikai neri
bojamas aukiausiojo statym leidjo statusas ir ar legis-
latyvins valdios teisinius apribojimus arba j nebuvim
kiamas politins klass (politinio elito) nuoira ir valia, bet akcentuoja
mas demokratins valstybs ryys su visuomene ir priklausomyb nuo jos,
t.y. demokratija interpretuojama kaip santvarka, kylanti ne i politins
klass, bet i visuomens
117
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
galima suprasti remiantis paprastais proio ir paklusimo
terminais, kuriuos i teorija suskaido ias svokas.
1. protis paklusti ir teiss tstinumas
Kaip ir daugelis kit i pairos paprast idj, kurio
mis vadovaujamasi per daug i jas nesigilinant, paklusimo
idja i tikrj nra nesudtinga. Palikime nuoalyje t jau
ms mint15 keblum, kad odis paklusimas danai rei
kia skaitymsi su autoritetinga valdia, o ne tik iaip paklu
sim grasinimais paremtiems sakymams. Taiau net ir tuo
atveju, kai vienas mogus kitam sakym duoda tiesiogiai,
nra lengva tiksliai nustatyti, koks ryys turi bti tarp sa
kymo davimo ir tam tikro konkretaus veiksmo atlikimo,
kad pastarj bt galima interpretuoti kaip paklusim. Ko
ki reikm turi, pavyzdiui, tas faktas (tada, kai tai i tik
rj yra faktas), kad asmuo, kuriam kas nors buvo sakyta,
t pat dalyk tikrai bt padars be jokio sakymo? ie
sunkumai ypa akivaizds tais atvejais, kai statymai drau
dia monms daryti tokius dalykus, kuriuos daugeliui nie
kuomet neaut galv daryti. Tol, kol nesusidorosime su
iais sunkumais, pati visuotinio proio paklusti valstybs
statymams idja bus gana miglota. Bet ms dabartiniam
tikslui galime sivaizduoti labai paprast situacij, kuriai,
kaip tikriausiai sutiksime, odiai protis ir paklusimas
tikrai gerai tiks.
sivaizduokime toki situacij: gyventojai gyvena terito
rijoje, kuri jau labai seniai valdo absoliutus monarchas
(Rex); jis kontroliuoja savo mones grasinimais paremtais
sakymais, reikalaudamas, kad jie daryt vairius dalykus,
kuri jie antraip nedaryt, taip pat kad jie nedaryt toki
dalyk, kuriuos prieingu atveju daryt; nors pirmaisiais
15 r. p. 73-74.
118
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
valdymo metais jam ir teko susidurti su sunkumais, bet
laikui bgant reikalai susitvark, ir apskritai galima tiktis,
kad mons jo klausys. Taiau vargu ar yra pagrindo many
ti, kad, nors iaip jau visi mons iems reikalavimams pa
klsta, jie tai daro i proio, arba kad toks paklusimas
yra prastinis tikrja arba daniausiai vartojama io o
dio prasme, nes tiems dalykams, kuri reikalauja Rex, gy
vendinti neretai reikia nema pastang, o pagunda nepa
klusti iems reikalavimams bei rizika sulaukti bausms yra
gana didels. mons i tikrj gali isiugdyti prot pa
klusti tam tikriems statymams: vainjimas kairija kelio
puse anglui tikriausiai ir yra tokio gyto proio paradigma.
Bet tais atvejais, kai statymas prietarauja tam tikriems
galingiems polinkiams, kaip, pavyzdiui, mokti mokesius
reikalaujantys statymai, ms eventualus paklusimas iems
statymams, nors ir prastas, nra diegtas, kaip protis, mes
nepaklstame jiems nesusimstydami ir lengvai, kaip yra
proio atveju. Ir vis dlto, nors paklusnumui, kurio sulau
kia Rex, io proio elemento danai trksta, kiti svarbs
elementai jam yra bdingi. Kai sakome, kad asmuo turi
prot, pavyzdiui, pusryiaudamas skaityti laikrat, i to
iplaukia, kad jis jau tam tikr laik tai dar praeityje ir
tiktina, kad toks jo elgesys kartosis ir ateityje. Bet tokiu
atveju ir daugel ms sivaizduojamos bendruomens mo
ni galima apibdinti kaip apskritai paklstanius Rex sa
kymams bet kuriuo metu po to, kai baigsi pradinis sunku
m laikotarpis, ir tikriausiai paklusianius jiems ir ateityje.
Reikia pasakyti, kad tokioje viepataujant Rex susida
riusioje socialinje situacijoje protis paklusti yra kiekvieno
valdinio ir Rex asmeninis santykis: kiekvienas paprastai da
ro tai, k Rex liepia daryti ir jam, ir kitiems asmenims.
Pasakymas, kad gyventojai turi itok prot, kaip ir tvirti
nimas, kad mons yra prat etadienio vakarais lankytis
smuklje, reikia tik tai, kad daugelio moni proiai yra
119
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
supanaj: kiekvienas i j yra prats paklusti Rex, lygiai
kaip kiekvienas i j gali bti prats etadienio vakar eiti
smukl.
Reikia paymti, jog tam, kad ioje labai paprastoje si
tuacijoje Rex bt suverenas, reikalingi tik gyventoj asme
ninio paklusimo aktai. I kiekvieno j reikalaujama tik vie
no - paklusti; tol, kol galima nuolat tiktis paklusnumo,
niekam i bendruomens nari nereikia turti ar pareikti
kokios nors nuomons dl to, ar jo paties arba kit paklu
simas Rex kuriuo nors poiriu yra teisingas, tinkamas ar
ba teistai reikalaujamas. Kad proio paklusti svok gal
tume pritaikyti kuo tiksliau, mes aprame visuomen, ku
ri, atvirai sakant, yra labai paprasta. Tikriausiai ji yra net
per daug paprasta, kad kur nors bt egzistavusi, ir tai
tikrai nra primityvi visuomen; juk ankstyvosioms visuo
menms tokie absoliuts valdovai kaip Rex yra beveik ne
inomi, o j nariams paprastai rpi ne tiesiog paklusti, bet
jie turi aik poir, kad vis t, kuriuos tai lieia, paklu
simas yra teisingas dalykas. Ir vis dlto Rex valdoma ben
druomen i tikrj turi kai kuri svarbi poymi, bdin
g visuomenei, kurioje viepatauja teis, - bent jau tol, kol
yra gyvas Rex. Tam tikra prasme ji netgi yra vieninga, todl
j galima vadinti valstybe. vieningum suponuoja ta
aplinkyb, kad bendruomens nariai paklsta tam paiam
asmeniui, nors jie gali neturti jokios nuomons dl to, ar
tai daryti yra teisinga.
Dabar sivaizduokime, kad skmingai valds Rex mir
ta, paliks sn Rex II, kuris irgi imasi leisti bendro pob
dio sakymus. Vien ta aplinkyb, kad, kol buvo gyvas Rex I,
buvo visuotinai prasta jam paklusti, pati savaime n kiek
nepadidina tikimybs, kad i proio bus paklstama ir
Rex II. Bet jeigu vienintelis dalykas, kuriuo galima remtis,
yra ta aplinkyb, kad paklstama Rex I, ir tikimyb, kad
jam ir toliau bt paklstama, vadinasi, Rex II pirmojo
120
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
sakymo mes negalsime laikyti tokiu sakymu, kur dav
suverenas ir kuris dl to yra teis, kaip galjome pasakyti
apie Rex I paskutinj sakym. Kol kas dar nra susiforma
vs protis paklusti Rex II. Dar reikia palaukti ir pairti,
ar Rex II bus paklstama taip, kaip buvo paklstama jo
tvui, - tik tada bus galima teigti, kad, remiantis ia teorija,
dabar jis yra suverenas, o jo sakymai yra teis. Nra nieko,
kas padaryt j suverenu i pat pradi. Teigti, kad susifor
mavo protis paklusti, bus galima tik tada, kai inosime,
kad tam tikr laik jo sakym buvo klausoma. Tik tuomet,
bet ne anksiau, apie kiekvien nauj sakym bus galima
pasakyti, kad jis jau yra teis nuo jo ileidimo momento,
dar prie tai, kai jam paklstama. Kol nebus pasiekta i
stadija, bus tarpuvaldio laikotarpis, kurio metu jokia teis
negali bti kuriama.
Tokia padtis, inoma, yra manoma, o neramiais laikais
ji kartais i tikrj susiklosto, taiau nutrkus tstinumui
ikylantys pavojai yra akivaizds, ir j paprastai vengiama.
Kad taip neatsitikt, net ir absoliutins monarchijos teisi
nei sistemai yra bdinga utikrinti teis kurianios valdios;
nenutrkstam^ tstinum normomis, susiejaniomis vien
teiss krj su kitu: ios normos i anksto reguliuoja p
dinyst, vardydamos teiss krj arba bendrais bruoais
nusakydamos jo savybes ir bd, kuriuo j bt galima nu
statyti. iuolaikinje demokratijoje ios savybs labai sud
tingos, jos susijusios su statym leidybos institucijos, ku
rios nari personalin sudtis danai kinta, sudtimi, bet
tstinumui reikaling norm esm manoma pavaizduoti pa
prastesnmis formomis, kurios tinka ir ms hipotetinei mo
narchijai. Jeigu norma nustato vyriausiojo snaus pdinys
ts teis, tai Rex II turs titul* galinant j uimti tvo
* Angl kalbos odis title ymi ir titul (t.y. tam tikr asmens aukt
kilm liudijant ir dl to tam tikras ypatingas teises garantuojant vard),
ir apskritai subjektyvin teis arba atskiras jos ris (pavyzdiui, su tam
121
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
viet. Po tvo mirties jis turs teis kurti teis, ir kai tik bus
ileisti jo pirmieji sakymai, bus galima visikai pagrstai
teigti, kad ie sakymai jau yra teis dar iki to, kol tarp jo,
kaip asmens, ir jo valdini susiklostys koks nors prastinio
paklusnumo santykis. Ties sakant, toks santykis gali nie
kuomet neatsirasti. Ir vis dlto Rex II odis gali bti teis;
juk jis pats gali mirti netrukus po to, kai ileis savo pirmuo
sius sakymus; jis nesulauk to meto, kai jam bt pakls
tama, taiau jis galjo turti teis kurti teis, ir jo sakymai
galjo bti teis.
Aikinant teis kurianios valdios tstinum atskiriems
statym leidjams keiiant vienas kit, prasta vartoti to
kias svokas kaip pdinysts tvarka, titulas, pdinys
ts teis ir teis kurti teis. Taiau akivaizdu, kad, var
tojant ias svokas, apyvart vedama sistema nauj ele
ment, kuri niekaip nepaaikina proio paklusti bendro
pobdio sakymams idja; remdamiesi ia suvereniteto te
orijos nuostat diktuojama idja, mes ir sukonstravome pa
prast Rex I teisin pasaul. Juk tame pasaulyje nebuvo
norm, taigi nebuvo ir teisi arba titul, o todl a fortiori*
nebuvo teiss arba titulo, kur bt galima paveldti: jame
buvo vien tik faktai, kad sakymus dav Rex I ir kad jo
sakymams buvo prasta paklusti. Tam, kad Rex, kol jis bu
vo gyvas, bt suverenas, o jo sakymai bt teis, nieko
daugiau ir nereikjo; bet to nepakanka, kad jo pdinis gy
t teises. proio paklusti idja faktikai negali paaikinti
tstinumo, kur kiekviena normali teiss sistema isaugo,
kai vien statym leidj pakeiia kitas, ir,negali dl dviej
tikromis uimamomis pareigomis ar socialiniu statusu susijusias asmens
teises, nuosavybs teis, valstybs teis teritorij arba net tiesiog vals
tybs suverenitet). Taigi terminas titulas savo platesniaja (bdinga angl
kalbai, bet kur kas maiau prasta lietuvi kalbai) prasme rodo esant
glaud ry tarp subjektyvins teiss ir jos turtojo, kuris kartais vadina
mas title-holder, t.y. titulo ir su juo susijusi teisi turtoju.
* Juo labiau (lot.).
122
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
skirting, taiau susijusi prieasi. Pirma^protis paklusti
vieno statym leidjo duodamiems sakymams pats savai
me negali suteikti naujajam statym leidjui jokios teiss
uimti senojo statym leidjo viet ir duoti sakymus vietoj
jo. <Antr^prastinis paklusimas senajam statym leidjui
pats savaime dar nereikia tikimybs, kad bus paklstama
naujojo statym leidjo sakymams, ir nesukuria tokios prie
laidos. Kad tokia teis ir tokia prielaida bt valdios per
mimo momentu, reikia, kad dar valdant ankstesniajam sta
tym leidjui visuomenje bt gyvavusi kur kas sudtin
gesn bendra socialin praktika negu ta, kuri galima
apibdinti pasitelkus proio paklusti idj: turjo bti ak
centuojama norma, pagal kuri naujasis statym leidjas
gyja teis perimti valdi.
Kas yra i sudtingesn praktika? Kas yra is normos
akceptavimas? ia mums teks i naujo pradti klausinti t
pai dalyk, apie kuriuos trumpai usiminme I skyriuje.
Kad atsakytume iuos klausimus, mes turime laikinai pa
likti nuoalyje teiss normas, kaip special atvej. Kuo pro
tis skiriasi nuo normos? Koks yra skirtumas tarp grup api
bdinanio teiginio, kad jie turi prot etadienio vakarais
vaikioti kin, ir teiginio, kad jie laikosi normos, jog,
js banyi, vyrikis privalo nusiimti kepur? I skyriuje
jau esame paminj kai kuriuos i t element, kuriuos
btina analizuoti, analizuojant ios ries normas, ir dabar
mums reikia toliau pltoti i analiz.
Socialins normos ir proiai i tikrj yra panas vie
nu poiriu: abiem atvejais aptariamasis elgesys (pavyzdiui,
kepurs nusimimas banyioje) turi bti visuotinis, nors
nebtinai visikai vienodas; tai reikia, kad esant progai j
kartoja daugelis grups nari; mes jau esame minj, kad
kaip tik itai reikia posakis Jie daro tai kaip taisykl
Bet, be io panaumo, yra ir trys ryks skirtumai.
123
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
Pirma, kad grup turt prot, pakanka, kad jos nari
elgesys faktikai supanat. Nukrypimas nuo prastins tvar
kos neturi duoti dingsties kokiai nors kritikai. Bet tokio
visuotinio elgesio supanajimo ar net visiko suvienodji
mo nepakanka tam, kad egzistuot tokio elgesio reikalau
janti norma: tuomet, kai tokia norma egzistuoja, nukrypi
mai paprastai vertinami kaip klaidos arba ydos, kurias ga
lima kritikuoti, ir jeigu ikyla grsm, kad bus nukrypta
nuo normos, toks potencialus nukrypimas susiduria su spau
dimu jos laikytis, taiau ios kritikos ir spaudimo formos
skiriasi priklausomai nuo vairi norm tip.
Antra, ten, kur tokios normos egzistuoja, ne tik fakti
kai susiduriame su tokia kritika, bet ir nukrypimas nuo el
gesio modelio visuotinai pripastamas pakankamu pagrin
du iai kritikai. Tokio nukrypimo kritikavimas traktuojamas
kaip legitimus arba pateisinamas ta paia prasme, kaip ir
reikalavimas paklusti elgesio modeliui, kai ikyla grsm,
kad nuo jo gali bti nukrypta. Maa to, iskyrus ukietju
sius paeidjus, kuri yra mauma, i kritik bei reikala
vimus legitimiais arba visikai pagrstais paprastai laiko ir
tie, kurie kritikuoja arba reikalauja, ir tie, kurie yra kriti
kuojami arba i kuri yra reikalaujama. Kiek grups nari
turi iais vairiais bdais traktuoti prastin elgesio model
kaip kritikos pagrind, kaip danai ir kaip ilgai jie turi tai
daryti, kad pateisint teigin, jog i grup turi norm, nra
apibrta; bet ie dalykai neturt ms jaudinti labiau ne
gu klausimas, kiek plauk gali turti mogus, kad vis dlto
bt plikas. Mums tik reikia atminti, jog teiginys, kad gru
pje yra tam tikra norma, suderinamas su maumos, ne tik
lauanios norm, bet ir atsisakanios irti j kaip
model sau arba kitiems, egzistavimu.
Treiasis socialines normas nuo proi skiriantis poy
mis iplaukia i to, kas jau pasakyta, taiau jis yra toks
svarbus, o jurisprudencija j taip danai ignoruoja arba ne-
124
, IV. SUVERENAS IR VALDI NYS
' '
teisingai traktuoja, kad mes j ia inagrinsime smulkiau.
Tai yra poymis, kur toliau ioje knygoje mes vadinsime
norm vidiniu aspektu. Kai socialinje grupje protis yra
visuotinis, is visuotinumas yra tik faktas, apibdinantis ga
lim stebti daugumos grups nari elges. Kad toks protis
bt, n vienas grups narys neturi kokiu nors bdu ms
tyti apie visuotin elges, jis net neturi inoti, kad aptaria
masis elgesys yra visuotinis; dar maiau jiems reikia steng
tis k nors io elgesio mokyti arba siekti j palaikyti. Pakan
ka, kad kiekvienas pats elgiasi taip, kaip faktikai elgiasi ir
kiti. Tuo tarpu kad egzistuot socialin norma, reikia, jog
bent kai kurie grups nariai aptariamj elges laikyt ben
dru modeliu, kuriuo visa. grup turt sekti. Be socialinei
normai ir socialiniam proiui bendro iorinio aspekto, kur
stebtojas gali fiksuoti ir kur sudaro prastinis vienodas
elgesys, socialin norma turi ir vidin aspekt.
io norm vidinio aspekto pavyzdi nesunkiai galima
aptikti bet kurio aidimo taisyklse. Paalinis stebtojas, ste
bintis achmatinink jimus, taiau nieko nenutuokiantis
apie tai, kaip iuos jimus vertina patys achmatininkai, ga
lt ufiksuoti, kad jiems bdingas panaus protis vienodai
stumdyti valdov; bet achmatininkams bdinga ne tik tai.
Jiems taip pat bdingas smoningas kritikas poiris ]
elgesio variant: jie laiko j modeliu visiems, aidiantiems
aidim. Kiekvienas i j ne tik pats tam tikru bdu
pastumia valdov, bet ir turi nuomon apie tai, ar vi
siems dera stumdyti valdov iuo bdu. ios nuomons ai
kiai pastebimos i to, kad, kitiems faktikai nukrypus nuo
modelio arba ikilus nukrypimo grsmei, jie yra kritikuoja
mi arba i j reikalaujama paklusti taisyklms, o tie, kurie
yra kit kritikuojami, pripasta ios kritikos ir reikalavim
legitimum. iai kritikai, reikalavimams arba pritarimui i
reikti pasitelkiamas platus normatyvins kalbos spektras.
A (tu) neturjau (neturjai) itaip pastumti valdovs;
125
I V S UVE R E NAS I R VALDI NYS
A (tu) turiu (turi) eiti taip; Tai yra teisinga; Tai yra
neteisinga.
Norm vidinis aspektas danai traktuojamas neteisingai,
kaip susijs tik su jausmais, prieingai fiziniam elgesiui,
kur galima stebti i alies. Be abejo, tada, kai socialin
grup visuotinai akceptuoja normas ir jas visuotinai palaiko
socialine kritika ir spaudimu joms paklusti, individai danai
gali patirti psichologinius igyvenimus, analogikus tiems,
kuriuos sukelia suvarymai arba prievarta. Sakydami, kad
jie jauiasi priversti* elgtis tam tikru bdu, jie i tikrj
gali remtis iais igyvenimais. Bet tokie jausmai nra reika
lingi ar pakankami tam, kad egzistuot pareigojanios
normos. Teigdami, kad mons akceptuoja tam tikras nor
mas, bet nepatiria jausmo, tarsi jie bt veriami, mes ne
prietaraujame patys sau. Taiau reikia, kad mons tam
tikrus elgesio variantus kritikai ir smoningai vertint kaip
bendr model ir kad tai atsispindt kritikoje (ir savikriti
koje), reikalavimuose paklusti ir pripainime, kad tokia kri
tika ir reikalavimai yra pateisinami, - visa tai bdingai i
reikia normatyviniai terminai reikia, privalo, turi,
teisinga ir neteisinga.
Tokie tad yra esminiai bruoai, skiriantys socialines nor
mas nuo paprast grupini proi; inodami juos, mes ga
lime vl imtis teiss. Galima numanyti, kad ms socialin
je grupje galioja ne tik normos, paverianios tam tikr
elgesio r modeliu, kaip, pavyzdiui, ta, kuri reikalauja
banyioje nusiimti kepur, bet ir norma, galinanti identi
fikuoti elgesio modelius ne tokiu tiesioginiu bdu, vado
vaujantis tam tikro asmens pasakytais ar paraytais odiais.
Si norma savo paprasiausia forma nustato, kad visus tuos
veiksmus, kuriuos liepia (galbt tam tikrais formaliai api
brtais bdais) atlikti Rex, reikia atlikti. Tai visikai pakei
* Angl kalbos odis bound reikia ir priverstas arba pareigotas, ir
suritas arba ritas, ir susaistytas.
126
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
ia situacij, kuri mes i pradi aprame kaip proio
paklusti Rex situacij; juk ten, kur yra akceptuota itokia
norma, Rex ne tik faktikai nurodys, kas turi bti atlikta,
bet ir turs teis tai daryti, o jo sakymams ne tik bus visuo
tinai paklstama, bet bus visuotinai pripastama, kad yra
teisinga jam paklusti. Rex faktikai bus statym leidjas,
turintis autoiiteting valdi leisti statymus, t.y. diegti gru
ps gyvenim naujus elgesio modelius, o kadangi mes da
bar kalbame ne apie sakymus, bet apie modelius, tai
nra jokios prieasties, dl kurios jis neturt bti saisto
mas savo paties ileist statym.
Socialin praktika, pajungta tokiai autoritetingai legisla-
tyvinei valdiai, bus i esms tokia pati, kaip ir susiklostanti
veikiant paprastoms tiesioginms elgesio normoms, pavyz
diui, kad banyioje reikia nusiimti kepur, kurias dabar
galime laikyti tiesiog paprotinmis normomis, ir jos lygiai
taip pat skirsis nuo visuotini proi. Dabar elgesio mode
lis bus Rex odis, taigi nukrypimus nuo Rex nustatyto elge
sio bus galima kritikuoti; dabar bus visuotinai remiamasi
Rex odiu, jis bus laikomas pateisinaniu kritik ir reika
lavimus.
Kad suprastume, kaip ios normos paaikina legislatyvi-
ns valdios tstinum, mums pakanka tik atkreipti dmes
tai, jog kai kuriais atvejais dar prie naujajam statym
leidjui pradedant leisti statymus jau gali bti aiku, kad
egzistuoja tvirtai siaknijusi norma, suteikianti jam, kaip
tam tikros asmen klass arba linijos atstovui, teis tai da
ryti, kai ateis jo eil. Todl gali atsitikti taip, kad dar esant
gyvam Rex I grupje bus visuotinai pripastama, jog as
muo, kurio odio turi bti klausoma, nra tik konkretus
Rex I, bet tai yra asmuo, kuris tuo metu atitinka tam tikrus
apibrtus reikalavimus, pavyzdiui, yra vyriausias i vis
gyvenani tam tikro protvio tiesiogins linijos palikuo
ni; tada Rex I yra tiesiog tam tikras konkretus asmuo,
127
IV. S UVE RE NAS I R VALDI NYS
tam tikru konkreiu metu atitinkantis iuos reikalavimus.
Kitaip nei protis paklusti Rex I, i norma velgia ateit,
nes ji orientuojasi ne tik dabartin faktikj statym lei
dj, bet ir galimus busimuosius statym leidjus.
Tai, kad tokia norma yra akceptuojama, vadinasi, ir tai,
kad ji egzistuoja, Rex I gyvavimo laikotarpiu rodo paklusi
mas jam, o kartu ir pripainimas, kad paklusnumas yra tai,
k jis turi teis, nes jis atitinka bendrosios normos nusta
tytus reikalavimus. Jau vien todl, kad grupje tam tikru
metu akceptuojamos normos veikimo sritis galina iuo b
du bendrais bruoais numatyti busimuosius statym leid
jo pdinius, jos akceptavimas leidia mums konstatuoti ir
t teisin aplinkyb, kad pdinis turi teis leisti statymus
net prie praddamas tai daryti, r t fakt, kad jis gali
tiktis tokio paties paklusimo, kaip ir jo pirmtakas.
inoma, tai, jog visuomen tam tikru momentu akcep
tuoja norm, dar negarantuoja, kad i norma galios ir to
liau. Gali kilti revoliucija, visuomen gali liautis skaitytis su
ia norma. Tai gali vykti arba pirmajam statym leidjui,
Rex I, dar esant gyvam, arba tuo metu, kai jo viet uima
naujasis statym leidjas, Rex II, ir jeigu tai atsitiks, Rex I
praras teis leisti statymus arba Rex II ios teiss negis.
Tiesa, gali susiklostyti neaiki padtis: gali bti sudting
tarpini laikotarpi, kai neaiku, ar mes turime reikal tik
su maitavimu arba su laikinais senosios normos galiojimo
pertrkiais, ar su negrtamu ir visa apimaniu jos atmeti
mu. Bet dalykas i esms yra aikus. Nuostata, kad naujasis
statym leidjas turi teis leisti statymus, remiasi prielai
da, jog socialinje grupje galioja norma, pagal kuri jis
turi i teis. Jeigu yra aiku, kad norma, kuri jam dabar
suteikia toki teis, buvo akceptuojama tuo metu, kai dar
buvo gyvas jo pirmtakas, kuriam ji taip pat suteik toki
teis, reikia manyti, kad ji nebuvo atmesta ir vis dar galio
ja, nes nra rodym, patvirtinani, jog yra prieingai. Ly-
128
IV. S UVE R E NA S I R VALDI NYS
giai tok pat tstinum matome rungtynse, kai tak skai
iuotojas, neturdamas rodym, kad po paskutinij inin-
g* aidimo taisykls buvo pakeistos, skaito naujojo bet-
smenj}?* prastiniu bdu atliktus perbgimus.
Aptarme paprastus teisinius pasaulius, kuriuose gyve
na Rex I ir Rex II, ir ito tikriausiai pakanka, norint paro
dyti, jog daugumai teisini sistem bdingas legislatyvins
valdios tstinumas priklauso nuo tos socialins praktikos
formos, kuri lemia tai, kad norma yra visuomens akcep
tuojama, ir ms nurodytais aspektais skiriasi nuo paprasto
paklusimo i proio. i argumentacij galima apibendrinti
tokiu bdu. Net jeigu darytume prielaid, kad tam tikras
asmuo, kaip antai Rex, kurio bendro pobdio sakymams
i proio paklstama, gali bti vadinamas statym leidju,
o jo sakymai - statymais, vien tik proio paklusti kiekvie
nam naujam io statym leidjo pdiniui toli grau nepa
kanka, kad pdinis turt teis paveldti, taigi ir kad legis-.
latyvin valdia nenutrkt. Vis pirma, proiai nra nor
matyvs, todl jie niekam negali suteikti teisi arba
valdios. Antra, protis paklusti vienam asmeniui negali (nors
akceptuotos normos - gali) bti susijs ne tik su dabartiniu
statym leidju, bet ir su busimj jo pdini klase ar
linija arba utikrinti paklusim ir jiems. Taigi tai, jog vie
nam statym leidjui paklstama i proio, neleidia nei
tvirtinti, kad jo pdinis turs teis kurti teis, nei konsta
tuoti, jog reikia tiktis, kad jam bus paklstama.
Taiau kaip tik ia reikia atkreipti dmes vien svarb
dalyk, kur mes kitame skyriuje inagrinsime visapusi-
* Beisbolo raundas (inning), kurio metu abi komandos po kart mu
a kamuol.
** Beisbolo aidjas (lietuvikai kartais vadinamas muju), specialia
lazda - bet (bat) - atmuantis aikt mest kamuol. Jo udavinys -
perbgti visas keturias bazes (base), kol prieininko komandos aidjai
sugaus atmut kamuol, ir pelnyti savo komandai tak.
5. 1204
129
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
kai. Tai vienas i stipriausi Austino teorijos moment. No
rdami atskleisti esminius akceptuotj norm ir proi
skirtumus, mes pasirinkome labai nesudting visuomens
form. Baigdami kalbti apie suvereniteto aspekt, turi
me pasidomti, kokiu mastu ms samprotavimus apie tei
s leisti statymus suteikianios normos akceptavim gali
ma taikyti iuolaikinei valstybei. Ms paprastos visuome
ns atveju mes samprotavome taip, tarsi dauguma eilini
moni ne tik paklsta statymams, bet ir supranta arba
akceptuoja norm, nustatani teiss krj pdinysts tei
s, galinani juos leisti statymus. Taip i tikrj gali bti
tik paprastoje visuomenje; bet bt absurdika manyti, jog
iuolaikinje valstybje didioji gyventoj dauguma, kad ir
kokie klusns statym reikalavimams jie bt, galt bent
kiek aikiau suvokti normas, reglamentuojanias nuolat kin
tani institucij, susidedani i asmen, kuriems suteikta
teis leisti statymus. Sakyti, kad gyventojai akceptuoja
ias normas lygiai taip pat, kaip kokios nors maos genties
nariai akceptuoja norm, suteikiani valdi jos vienas ki
t keiiantiems vadams, reikt, jog eilini piliei galvas
dedamas konstitucijos dalyk supratimas, nors i dalyk
jie gali ir neimanyti. Tokio supratimo galima bt reika
lauti tik i pareign arba i sistemos inov, i teism,
kuri funkcija yra nustatyti, kas yra teis, ir i teisinink, su
kuriais eiliniai pilieiai konsultuojasi, nordami suinoti, kas
ji yra.
iuos paprastos gentins visuomens ir iuolaikins vals
tybs skirtumus verta atkreipti dmes. Tad kokiu bdu per
amius nepakitusi Karaliens Parlamente legislatyvin val
di reikt traktuoti kaip grindiam tam tikra fundamen
talia visuotinai akceptuota norma ar normomis? Paprastai
kalbant, iuo atveju visuotinis normos akceptavimas yra su
dtingas reikinys, tarsi suskylantis du: pareignai ir eili
130
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
niai pilieiai skirtingais bdais lemia normos akceptavim
ir teisins sistemos egzistavim. Galima teigti, kad sistemos
pareignai neabejotinai pripasta ias fundamentalias nor
mas, suteikianias legislatyvin valdi: statym leidjai tai
daro tuomet, kai jie kuria statymus vadovaudamiesi nor
momis, suteikianiomis jiems teis tai daryti; teismai tai
daro tuomet, kai statymus, ileistus t, kuriems suteikta
teis tai daryti, jie identifikuoja kaip statymus, kuriuos jie
turi taikyti; o ekspertai tai daro tuomet, kai jie, remdamiesi
taip ileistais statymais, vadovauja eiliniams pilieiams. Ei
linis pilietis tai, kad jis akceptuoja norm, daniausiai pa
rodo paklusdamas i pareign veiksm rezultatams. Jis
laikosi iuo bdu sukurtos ir identifikuotos teiss, reikia ja
grindiamus reikalavimus bei naudojasi jos suteiktomis ga
liomis. Bet apie jos kilm arba jos krjus jis gali inoti
labai maai: kai kurie mons apie statymus gali inoti tik
tai, kad tai yra teis, ir nieko daugiau. Ji draudia eili
niams pilieiams daryti tai, k jie nort daryti, o ie ino,
kad, jeigu nepaklus teiss reikalavimams, policininkas gali
juos aretuoti, o teisjas nuteisti laisvs atmimu. T aplin
kyb, kad teisins sistemos pagrindas yra paklusimas i pro
io grasinimais paremtiems sakymams, akcentuojanti dok
trina priveria realistikai pavelgti santykinai pasyv
sudtingo reikinio, kur mes vadiname teisine sistema, as
pekt, ir tai yra ios doktrinos jga. ios doktrinos silpnoji
vieta yra tai, kad ji nepaaikina kito, santykinai aktyvaus,
io reikinio aspekto, kuris pastebimas pirmiausiai, taiau
ne tik sistemos pareign arba ekspert veikloje, kai jie
kuria, identifikuoja arba taiko teis, arba aspekt ikrei
pia. Jeigu norime sudting socialin reikin matyti tok,
koks jis i tikrj yra, turime nepamirti n vieno i i
aspekt.
5* 131
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
2. Teiss ilikimas
1944 m. Anglijoje viena moteris buvo apkaltinta ir nu
teista u tai, kad, paeisdama 1735 m. Raganavimo akt,
br ateit16. Tai tik vaizdingas pavyzdys, iliustruojantis la
bai gerai inom teisin reikin: prie imtmeius ileistas
statymas iandien vis dar gali bti teis. Ir nors toks rei
kinys tikrai gerai inomas, io teiss ilikimo aspekto nega
lima suprasti vadovaujantis paprasta schema, traktuojania
statymus kaip asmens, kuriam i proio paklstama, saky
mus. ia mes faktikai susiduriame su problema, prieinga
ms k tik aptartajai teis kurianios valdios tstinumo
problemai. Tkda, remdamiesi paprasta proi paklusti sche
ma, klausme, kaip gali atsitikti, kad pirmasis statymas,
kur ileidia ankstesnj statym leidj pareigose pakeits
asmuo, jau yra teis prie jam asmenikai sulaukiant pras
tinio paklusnumo. syk klausimas yra toks: kaip gali seniai
mirusio ankstesniojo statym leidjo ileistas statymas vis
dar bti teis visuomenje, apie kuri negalima pasakyti,
kad ji paklsta iam statym leidjui? Kaip ir pirmuoju
atveju, neikyla joki sunkum, jeigu mes apsiribojame pa
prasta schema, kai statym leidjas tebra gyvas. Juk i
tikrj, atrodo, i schema kuo puikiausiai paaikina, kodl
Anglijoje Raganavimo aktas buvo teis, bet Pranczijoje is
statymas negaljo bti teis, net jeigu jo nuostatos ir bt
apmusios Pranczijos pilieius, burianius ateit Pranczi
joje. nors, inoma, j buvo galima taikyti tiems pranczams,
kuriems, j nelaimei, teko stoti prie Anglijos teismus.
dalyk paprastai bt galima paaikinti taip: Anglijoje bu
vo prasta paklusti tiems, kurie ileido statym, o Pran
czijoje - ne. Todl tai buvo teis Anglijai, o Pranczijai -
ne.
16 R. v. Duncan [1944] 1 KB 713.
132
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
Nekvestionuojamas statym gebjimas pergyventi savty
krjus ir tuos, kurie jiems i proio paklusdavo, - tai tz
statym savyb, kuri ia turime paaikinti, todl mes ne
galime juos velgti siaurai, apsiribodami vien tik j krj
gyvenamuoju laikotarpiu. Kodl tad Raganavimo aktas, ku
ris nebuvo teis an dien pranczams, vis dar yra teis
mums? Juk mes, dvideimtojo amiaus anglai, tikrai nega
lime apie save pasakyti, es mes vis dar i proio pakls
tame Jurgiui II ir jo Parlamentui, nors iems odiams ir
suteiktume pai plaiausi prasm. iuo poiriu i die
n anglai yra panas ano meto pranczus: nei vieni, nei
kiti nepaklsta arba nepakluso io statymo krjui i pro
io. Raganavimo aktas gali bti vienintelis aktas, liks i
ano viepatavimo, ir vis dlto Anglijoje jis vis dar gali bti
teis. Atsakymas klausim Kodl vis dar teis? yra i
esms toks pat, kaip ir atsakymas klausim Kodl jau
teis?, nes jame pernelyg paprasta proi paklusti suvere
niam asmeniui svoka pakeiiama kita - asmen, kuri o
dis sukuria visuomenei elgesio model, t.y. t asmen, ku
rie turi teis leisti statymus, klas arba linij apibriani
ir iuo metu akceptuot fundamentalij norm svoka.
Tokia norma turi galioti iuo metu, bet veikimo poiriu ji
gali bti nepriklausoma nuo laiko: ji gali velgti ne tik
ateit ir bti susijusi su busimojo statym leidjo legislaty-
vine veikla, bet ji taip pat gali velgti atgal ir bti susijusi
su buvusiojo statym leidjo veikla.
Pasitelk paprast Rex dinastijos schem, gauname tok
vaizd. Kiekvienas i tai paiai genealoginei linijai priklau
sani statym leidj - Rex I, Rex II ir Rex III - gali
gauti t teis pagal t pai bendr norm, suteikiani
teis leisti statymus vyriausiajam gyvam tiesiogins linijos
palikuoniui. Mirus konkreiam valdovui, jo legislatyvins
veiklos rezultatai ilieka; juk tas pagrindas, kuriuo jie re
miasi, yra bendra norma, kuri kitos ios visuomens nari
133
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
kartos gerbia ir toliau, paisydamos kiekvieno statym lei
djo, nesvarbu, kada jis gyveno. ioje paprastoje situacijoje
jie visi - ir Rex I, ir Rex II, ir Rex III - turi teis leisti
statymus ir tokiu bdu nustatyti elgesio modelius; i teis
jiems suteikia ta pati bendra norma. Daugelyje teisini sis
tem viskas yra ne taip paprasta, nes iuo metu akceptuo
toji norma, pagal kuri praeityje ileisti statymai yra pripa
stami teise, gali skirtis nuo normos, susijusios su dabar
ties statym leidyba. Taiau inant, kad iuo metu i
pamatin norma yra akceptuojama, statym ilikim ne k
sunkiau suprasti negu t fakt, kad varyb teisjo spren
dimai, padaryti pirmajame rungtyni klinyje, aidiant ko
mandoms, kuri sudtys po to pasikeit, turi turti toki
pai reikm galutiniam varyb rezultatui, kaip ir naujojo
teisjo, umusio ankstesniojo viet treiajame klinyje,
sprendimai. Ir vis dlto, nors akceptuotos normos, sutei
kianios gali ne tik dabartini, bet ir buvusij ir busim
j statym leidj sakymams, svoka ir nra nesupranta
ma, ji kur kas sudtingesn ir rafinuotesn negu proio
paklusti dabartiniam statym leidjui idja. Tad ar galima
isklaidyti sudtingum ir, kaip nors sumaniai ipltus
grasinimais paremt sakym koncepcijos ribas, parodyti,
kad statym ilikim galiausiai lemia kur kas paprastesnis
paklusimo dabartiniam suverenui i proio faktas?
Jau bta vieno iradingo mginimo tai padaryti: Hobbe-
sas yra pasaks, jog ne tas yra suverenas, kas, naudoda-
fmasis savo autoritetu, pirmkart ileido statymus, bet tas,
kieno autoritetas utikrina, kad jie ir toliau lieka staty
mai17; ia jam antrino Benthamas ir Austinas. Atmetus
normos svok ir pasirinkus paprastesn proio idj, i
kart nepaaikja, kok dar autoritet, jeigu ne valdi*,
17 Leviatanas, sk. xxvi.
* Angl k. odis authority reikia autoritet, valdi arba valdios (arba
valdymo) staig; kartais jis reikia du arba net visus iuos tris dalykus
drauge; tai nebdinga n vienam i sumintj lietuvi kalbos odi.
134
IV. S U VE R E NA S I R VALDI NYS
gali turti statym leidjas. Bet ioje citatoje isakytas prin
cipinis argumentas yra aikus. O jis yra toks: nors istorikai
susiklost taip, kad tam tikro statymo, kaip antai Ragana
vimo akto, altinis arba aknys yra buvusiojo statym lei
djo legislatyvin veikla, savo dabartin status, pagal kur
is statymas yra teis dvideimtojo amiaus Anglijoje, jis
gyja dl to, kad teise j pripasta dabartinis suverenas. is
pripainimas negyja tikslaus sakymo formos, kuri turi iuo
metu gyvenani statym leidj ileisti statymai; jo for
ma - tai tyl suvereno valios iraika. Tai lemia tas faktas,
kad suverenas nesikia, nors galt, kai jo galiotieji atsto
vai (teismai, o galbt ir vykdomoji valdia) taiko labai se
niai ileist statym.
inoma, tai yra ta pati ms jau nagrintoji tylij sa
kym teorija, kuri buvome pasitelk, bandydami paaikin
ti tam tikr paprotini norm, niekada niekieno nepaliep
t, teisin status. III skyriuje pateikta ios teorijos kritika
juo labiau gali bti taikoma tuomet, kai ia teorija mgina
ma paaikinti tebesitsiant praeityje ileist statym pri
painim teise. Juk paira, kad ankstesniojo suvereno
ileistas statymas nra teis tol, kol jo faktikai netaiko
teismai, nagrinjantys konkrei byl, ir kol jis nra prie
varta gyvendinamas, tyliai sutinkant dabartiniam suvere
nui, i tikrj netikina, nors, kita vertus, inant, jog teis
mai naudojasi plaia diskrecija atmesti nepagrstas paproti
nes normas, neatrodo visikai nepagrstas poiris, kad tol,
kol teismai, sprsdami konkrei byl, faktikai netaiko tam
tikros paprotins normos, i norma neturi teiss statuso.
Jeigu i teorija yra teisinga, i jos iplaukia ivada, jog teis
mai tokios normos prievarta negyvendina todl, kad ji jau
yra teis; bet tai bt absurdika ivada, padaryta remiantis
odis power, reikiantis valdi, kartu reikia ir jg (gali), o tam tikra
me kontekste - teise, tak ir pan. (plg. prancz autoiit k pouvoir).
Todl authority priklausomai nuo konteksto veriama ir valdia, ir auto
ritetas, ir autoritetinga valdia.
135
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
tuo, kad dabartinis statym leidjas galjo ataukti tai, kas
buvo nustatyta anksiau, bet ia savo galia nepasinaudojo.
Juk i dien Anglijoje Viktorijos epochos statymai turi
visikai t pat teisin status, kaip ir tie, kuriuos iandien
leidia Karalien Parlamente. Ir vieni, ir kiti yra teis dar
iki to, kai teismuose atsiduria bylos, kuriose ie statymai
turt bti taikomi, o kai ios bylos patenka teism, teis
mai taiko ir Viktorijos epochos, ir dabar ileistus statymus,
nes jie jau yra teis. Nei vienu, nei kitu atveju jie netampa
teise tik po to, kai juos pritaiko teismai; abiem atvejais j,
kaip teiss, status lemia tas faktas, kad juos ileido asme
nys, kuri aktai turi teisin gali pagal iuo metu akceptuo
tas normas, o tai, ar ie asmenys iuo metu yra gyvi, ar
mir, neturi jokios reikms.
Teorija, teigianti, jog praeityje ileist statym dabarti
n teiss status lemia tai, kad dabartinis statym leidjas
tyliai neprietarauja, jog teismai juos taikyt, yra nenuosek
li; jos nenuoseklum aikiausiai parodo nesugebjimas pa
aikinti, kodl i dien teismai turt velgti skirtum
tarp Viktorijos epochos statymo, kuris nebuvo panaikintas
ir vis dar yra teis, ir statymo, panaikinto Eduardo VII
laikais, kuris jau nra teis. Paprastai tariant, akcentuoda
mi iuos skirtumus, teismai (o drauge su jais ir bet kuris
teisininkas arba sistem suprantantis eilinis pilietis) ope
ruoja fundamentaliosios normos ar norm, nustatani, k
reikia laikyti teise, ir apimani ir praeities, ir dabarties
legislatyvinius veiksmus, kriterijumi: jie skiria iuos du sta
tymus ne vadovaudamiesi inojimu, kad dabartinis suvere
nas vien i i statym tyliai sak (t.y. leido gyvendinti
prievarta), bet kito - ne.
Kita vertus, galima susidaryti spd, jog vienintelis ios
ms jau atmestos teorijos pranaumas yra tai, kad ji pa
teikia labai neaik priminimo apie tikrov variant. iuo
atveju primenama, jog jeigu sistemos pareignai, vis pir
136
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
ma teismai, neakceptuos normos, nustatanios, kad tam tik
ros praeities arba dabarties legislatyvins operacijos remiasi
teista valdia, j, kaip teiss, statusui trks esminio ele
mento. Bet is gana banalus realizmas neturt bti paky
ltas teorijos, kuri kartais vadinama teisiniu realizmu ir
kurios pagrindinius bruous mes smulkiai aptarsime toliau18,
lyg; kai kurios ios teorijos atmainos teigia, kad joks sta
tymas nra teis, kol jo faktikai nra pritaiks teismas.
Yra skirtumas tarp teisingo teiginio, jog statymas yra teis
tik tuo atveju, jeigu teismai akceptuoja norm, nustatani,
kad teis sukuriama tam tikromis legislatyvinmis operaci
jomis, ir klaidingos teorijos, teigianios, jog niekas nra tei
s, kol to netaiko teismas, sprendiantis konkrei byl;
norint suprasti teis, is skirtumas yra esminis. inoma, kai
kurios teisinio realizmo teorijos atmainos eina daug toliau
negu ms kritikuotasis klaidingas statym ilikimo paai
kinimas; juk jos visikai neigia, kad kokiam nors buvusio
arba dabartinio suvereno ileistam statymui gali bti pri
skiriamas teiss statusas, kol jo faktikai nra taiks teis
mas. Taiau toks statym ilikimo paaikinimas, kuris ne
iauga visa apimani realistin teorij, bet pripasta, kad
dabartinio suvereno, skirtingo nuo ankstesnij suveren,
ileistieji statymai yra teis dar iki to, kai juos taiko teis
mai, surenka visa tai, kas abiejose koncepcijose yra blo
giausia, ir ities yra absurdikas. i pusin paira yra ne
pagrsta dl to, kad dabartinio suvereno ileisto statymo
teisinis statusas ir ankstesniojo suvereno ileisto, bet vliau
nepanaikinto statymo teisinis statusas niekuo nesiskiria. Ar
ba ir vienas, ir kitas statymas yra teis (su tuo sutikt
eiliniai teisininkai), arba, kaip teigia visa apimanti realizmo
teorija, n vienas i i statym nra teis tol, kol ms
dien teismai j neims taikyti, sprsdami konkrei byl.
JKr. toliau, p. 236-251.
137
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai
Suvereniteto doktrinos akcentuojam valdinio prot pa
klusti papildo tai, kad paiam suverenui toks protis neb
dingas. Jis kuria teis savo valdiniams, ir kuria j bdamas
u bet kokios teiss rib. Jo galiai kurti teis nra ir negali
bti joki teisini rib. Svarbu suprasti, jog jau pats suve
reno svokos apibrimas numato, kad jo valdia yra teisi
kai neribota: i teorija tiesiog rodinja, kad legislatyvins
valdios teisiniai apribojimai manomi tik tuo atveju, jeigu
statym leidjui sakinja kitas statym leidjas, kuriam
pirmasis i proio paklsta; bet tokiu atveju jis jau nebt
suverenas. Jeigu jis yra suverenas, jis nepaklsta jokiam
kitam statym leidjui, vadinasi, negali bti joki teisini
jo legislatyvins valdios apribojim. Taiau ios teorijos
reikmingum lemia anaiptol ne itokie apibrimai ir pa
prastos btinai i j iplaukianios ivados, kurios mums
nieko nepasako apie faktus. Jos reikmingum lemia teigi
nys, kad kiekvienoje visuomenje, kurioje yra teis, yra ir
suverenas, pasiymintis iais poymiais. Tikriausiai mums
verta pavelgti, kas slypi u teisini ar politini form, ku
rios mums pera mint, kad visos teisins galios yra ribotos
ir kad joks asmuo arba asmenys negali bti u teiss rib,
t.y. tokioje padtyje, kuri priskyrme suverenui. Ir jeigu
mes tikrai pasiry isiaikinti dalyk, mes pamatysime t
tikrov, kuri, pasak ios teorijos, slypi u mintj form.
Negalima klaidingai interpretuoti ios teorijos kaip sil
pniau ar stipriau tvirtinanios tam tikrus dalykus, negu ji
tai daro i tikrj. i teorija teigia ne tik tai, kad bna
toki visuomeni, kuriose yra suverenas, turintis teisikai
neribot valdi, bet ir tai, kad teiss buvimas visuomet
lemia ir tokio suvereno buvim. Kita vertus, i teorija ka
tegorikai neigia, kad apskritai nra joki suvereno valdios
apribojim; ji tik teigia, kad nra teisini jos apribojim.
138
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
Antai suverenas, gyvendindamas legislatyvin valdi, i tik
rj gali paklusti vieajai nuomonei - arba bijodamas pa
sekmi, kurias gali sukelti jos paniekinimas, arba dl to,
kad jis pats jauiasi ess moralikai pareigotas i nuomo
n gerbti. ioje srityje suverenui gali daryti tak gausyb
vairi veiksni, tad jeigu liaudies sukilimo ar moralinio
pasmerkimo baim veria j neleisti toki statym, kuriuos
kitokiomis aplinkybmis jis vis dlto ileist, jis iuos veiks
nius ities gali laikyti ir vadinti savo valdios apribojimais.
Bet tai ne teisiniai apribojimai. Suverenas neturi teisins
pareigos susilaikyti ir neleisti toki statym, o teiss teis
mai*, sprsdami, ar prie juos esantis statymas yra suvere
no nustatytoji teis, ignoruos argument, jog io statymo
negalima laikyti teise dl to, kad jis prietarauja vieajai
nuomonei arba neatitinka morals reikalavim, nebent su
verenas bt jiems saks argument atsivelgti.
i teorija, suformuluojanti bendrj teiss samprat, yra
ities labai patraukli. Susidaro spdis, kad i teorija patei
kia paprast ir tikinam atsakym du svarbiausius klau
simus. inodami, kad yra suverenas, kuriam paklstama i
proio, bet kuris pats niekam i proio nepaklsta, toliau
galime padaryti du dalykus. Pirma, jo bendro pobdio sa
kymuose mes galime iskirti ios visuomens teis ir atskir
ti j nuo daugybs kit norm, princip ir modeli, mora
* Bendrosios teiss tradicijoje skiriamos dvi pagrindins teism r
ys - teiss teismai (law courts aiba courts o f law), kurie sprendia bylas,
remdamiesi ileistais statymais bei ankstesniais toki teism sprendimais
(precedentais), ir teisingumo teismai (courts of justice arba courts o f equi
ty), kurie nagrinja ir sprendia bylas, vadovaudamiesi teisingumo sam
prata, t.y. sprendia tokias bylas, kuriose negalima, vadovaujantis vien
tik galiojania teise (statymais arba precedentais, reiau paproiais ir
tradicijomis), nedviprasmikai, adekvaiai ir visikai atstatyti paeistus
interesus arba atlyginti patirtus nuostolius (al). XIX a. pabaigoje -
XX a Anglijos teism sistema buvo i esms transformuota, teiss ir tei
singumo teismai laipsnikai susiliejo. Vis dlto teisinje terminijoje iliko
teiss teisino terminas, iandien danai ymintis teism apskritai.
139
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
ls ar tiesiog paprotini, kuriais taip pat yra valdomas ios
visuomens nari gyvenimas. Antra, paioje teiss srityje
galime nustatyti, ar mes susiduriame su nepriklausoma tei
sine sistema, ar su tam tikros didesns sistemos subordi
nuota dalimi.
Paprastai teigiama, jog Karalien Parlamente, traktuo
jama kaip vieninga tstin statym leidybos institucija, ati
tinka ios teorijos reikalavimus, o Parlamento suverenum
lemia kaip tik is mint reikalavim atitikimo faktas. Ne
svarbu, kiek is sitikinimas (kai kuriuos jo aspektus mes
vliau aptarsime VI skyriuje) atitinka tikrov, tai, ko i te
orija reikalauja, nesunkiai ir gana nuosekliai galima atkurti
ms sivaizduojamame paprastame Rex I pasaulyje. Tai
naudinga padaryti dar prie pradedant nagrinti kur kas
sudtingesn iuolaikins valstybs atvej, nes tokiu bdu
geriausiai galima pademonstruoti visas i ios teorijos i
plaukianias ivadas. Nordami prisitaikyti prie io skyriaus
pirmame skirsnyje pateiktos proi paklusti idjos kritikos,
situacij galime pavaizduoti vartodami jau ne proi, bet
norm svok. Remdamiesi iuo pagrindu, galime sivaiz
duoti visuomen, kurioje galioja teism, pareign ir pilie
i visuotinai akceptuota norma, nustatanti, kad, kai Rex
paliepia k nors padaryti, jo odis iai grupei yra elgesio
modelis. Kad tuos sakymus, kurie ireikia privaius no
rus ir kuriems Rex nepageidauja suteikti oficialj statu
s, bt galima atskirti nuo t posaki, kuriems jis pagei
dauja tok status suteikti, visuomenje gali bti nustato
mos dar ir papildomos normos, apibrianios ypating
stili, kur monarchas turi vartoti tuomet, kai jis leidia
statymus kaip monarchas, bet ne tuomet, kai jis duoda
privataus pobdio sakymus savo monai arba damai. Kad
ios statym leidybos bd ir form nustatanios normos
a'tlikt savo paskirt, jas reikia vertinti rimtai; Rex jos kar
tais gali sudaryti nepatogum. Nors ias normas galima lai
140
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
kyti teiss normomis, vis dlto j negalima laikyti monar
cho legislatyvins valdios apribojimais, nes nra tokio
dalyko, dl kurio jis, nordamas gyvendinti savo norus, ne
galt ileisti sakymo, jeigu tik laikysis reikalaujamos for
mos. Teis nustato jo legislatyvins valdios formos ribas,
bet neriboja jo legislatyvins valdios srities.
iai teorijai, kaip bendrajai teiss teorijai, pateikiamas
toks prietaravimas: tokio suvereno, kaip ms sivaizduo
jamosios visuomens Rex, kuriam nra joki teisini apri
bojim, buvimas nra btina teiss buvimo slyga arba prie
laida. Kad padarytume toki ivad, mums nereikia iekoti
kvestionuojam arba ginytin teiss ri. Tad is argu
mentas nra perkeltas i paprotins teiss arba tarptautins
teiss sistem, kuri kai kas apskritai nenort vadinti tei
se vien dl to, kad iais atvejais nra statym leidybos
institucijos. Remtis iais pavyzdiais visai nra reikalo, nes
teisikai neapriboto suvereno samprata neteisingai traktuo
ja teiss pobd daugelyje iuolaikini valstybi, kuriose nie
kas neabejoja esant teis. iose valstybse yra statym lei
dybos institucijos, bet kartais tokioje sistemoje aukiausio
ji legislatyvin valdia toli grau nra neribota. Raytin
konstitucija gali apriboti statym leidybos institucijos kom
petencij ne tik apibrdama statym leidybos form ir
bd (mes galtume sutikti, kad tai nra apribojimai), bet
taip pat palikdama tam tikrus dalykus u ios institucijos
kompetencijos statym leidybos srityje rib ir tokiu bdu
nustatydama turinio apribojimus.
Kita vertus, prie pradedant nagrinti sudting iuolai
kins valstybs atvej, naudinga isiaikinti, k paprastame
pasaulyje, kuriame Rex yra aukiausiasis statym leidjas,
reikia svoka jo legislatyvins valdios teisiniai apriboji
mai ir kodl i svoka yra visikai nenuosekli.
Paprastoje Rex valdomoje visuomenje gali bti akcep
tuota norma (nesvarbu, traukta raytin konstitucij ar
141
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
ne), nustatanti, jog neturi galioti joks Rex ileistas staty
mas, nustatantis, kad vietiniai gyventojai gali be teismo pro
ceso bti ivaryti i j gyvenamosios teritorijos arba nuteis
ti kalti, taip pat kad bet koks teiss aktas, kuris prieta
rauja ioms nuostatoms, yra niekinis ir kad tokiu j privalo
laikyti visi . Tokiu atveju Rex galia leisti statymus susidurs
su apribojimais, kurie, be jokios abejons, bus teisiniai, net
jeigu mes ir nesame link itoki fundamentali konstituci
jos norm apskritai laikyti teise. Kitaip negu vieosios nuo
mons ar visuomens moralini sitikinim, kuriems Rex
danai gali nusileisti netgi pats to nenordamas, nepaisy
mas, i ypating apribojim ignoravimas jo ileistus sta
tymus paveria niekiniais. Todl teismai iuos apribojimus
turt vertinti kitaip, negu jie vertint anas kitas - morals
nustatytas ar de facto susidariusias - statym leidjo val
dios gyvendinimo ribas. Ir vis dlto, nepaisant i teisini
apribojim, Rex aktai, ileisti tose jiems nustatytose ribose,
yra statymai, o jo valdomoje visuomenje yra nepriklauso
ma teisin sistema.
Nordami iki galo isiaikinti, kas yra ios ries teisi
ns ribos, mes btinai turime ilgliau sustoti prie io si
vaizduojamo paprasto atvejo. Rex padt danai galima api
bdinti pasakant, kad jis negali leisti statym, leidiani
mones kalinti be teismo proceso; ios odio negali pra
sms palyginimas su ta, kai negali reikia, kad asmuo turi
tam tikr teisin pareig arba prievol ko nors nedaryti,
daug k paaikina. i antrj prasm odiui negali mes
suteikiame tuomet, kai sakome: Tu negali vainti dvira
iu aligatviu. Bet konstitucija, veiksmingai apribojanti
aukiausiosios statym leidybos institucijos legislatyvines
galias tam tikroje sistemoje, tai daro ne nustatydama (ji
jokiu bdu ir neturi nustatyti) statym leidybos institucijai
pareigas nebandyti leisti tam tikr statym; prieingai, ji
nustato, kad kiekvienas toks statymas, jeigu bus bandoma
142
IV. S UVE RE NAS I R VALDI NYS
j ileisti, bus niekinis. Konstitucija nustato ne teisines pa
reigas, bet teisin neteisnum. ia ribos reikia ne parei
gos buvim, bet teisins galios nebuvim.
Tokius Rex legislatyvins valdios apribojimus pagrstai
galima laikyti konstituciniais, taiau ie apribojimai nra
tik teismams nerpinios konvencijos arba morals dalykai.
Tai yra normos, suteikianios valdi leisti statymus, sude
damosios dalys, o j ryys su teismais yra esminis, nes teis
mams i norma yra ileist statym ar kit akt galiojimo
kriterijus. Ir vis dlto, nors ie apribojimai yra teisiniai, o
ne tik moraliniai arba konvencionalus, j buvimo arba ne
buvimo negalima apibdinti vien tik nurodant, kad Rex yra
arba nra prats paklusti kitiems asmenims. Rex visikai
gali susidurti su itokiais apribojimais ir niekuomet nesiekti
j ivengti; ir vis dlto gali ir nebti tokio asmens, kuriam
jis i proio paklsta. Tokiu atveju Rex tik patenkina sly
gas, kad jo kuriama teis galiot. Arba jis gali duoti i
apribojim neatitinkanius sakymus ir taip pamginti j
ivengti; bet tai, kad jis itaip elgiasi, nereikia, jog jis ne
pakluso kokiam nors asmeniui; tokiu bdu jis nei paeid
kok nors auktesniojo statym leidjo statym, nei sulau
teisin pareig. Bet nra jokios abejons, kad jis nesu
kr (nors ir nepaeid) galiojanios teiss. Ir atvirkiai,
jeigu konstitucin norma, suteikianti Rex teis leisti staty
mus, nenumato Rex galios leisti statymus teisini apribo
jim, tas faktas, jog jis i proio paklsta gretimos terito
rijos karaliui Tironui, nei panaikina Rex ileist akt kaip
teiss status, nei rodo, kad ie aktai yra vieningos siste
mos, kurioje Tironui priklauso aukiausioji valdia, subor
dinuotos sudedamosios dalys.
Idstytieji akivaizds samprotavimai nuvieia kelet as
pekt, kuri paprasta suvereniteto doktrina beveik visikai
nepaaikina, bet kurie yra ypa svarbs, norint suvokti tei
sins sistemos pagrindus. Juos galima apibendrinti itaip.
143
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
Pirma, legislatyvins valdos teisinius apribojimus suponuoja
ne statym leidjui nustatytos pareigos paklusti tam tik
ram auktesniajam statym leidjui, bet neteisnumas, kom
ponuotas normas, suteikianias jam teis leisti statymus.
Antra, ikilus reikalui nustatyti, ar tam tikras ileistas
aktas yra teis, visikai nereikia bandyti isiaikinti, ar tai,
kas iuo aktu buvo nustatyta - nesvarbu, ar aikiai formu
luojant, ar tyliai sutinkant, - buvo nustatyta suvereno ar
ba neapriboto statym leidjo ta prasme, kad jo galia
leisti statymus buvo neribojama teisikai, arba ta prasme,
kad jis buvo niekam i proio nepaklstantis asmuo. Vietoj
to reikia parodyti, kad akt ileido statym leidjas, ku
ris pagal galiojani norm turjo teis leisti statymus, ir
kad arba i norma nenumato joki apribojim, arba n
vienas i nustatyt apribojim netaikomas iam konkreiam
aktui.
Treia, norint rodyti, jog mes turime reikal su nepri
klausoma teisine sistema, visikai nebtina parodyti, kad
ioje sistemoje nra joki teisini aukiausiojo statym
leidjo apribojim arba kad jis nepaklsta i proio jokiam
asmeniui. Pakanka tik parodyti, kad normos, apibrianios
statym leidj, nesuteikia vrenybs tiems, kurie turi val
di ir kitoje teritorijoje. Ir prieingai, tas faktas, jog sta
tym leidjas nra pavaldus tokiai usienio valdiai, nerei
kia, kad jo paties valdomoje teritorijoje jis turi neribot
valdi.
Ketvirta, reikia skirti teisikai neapribot legislatyvin
valdi ir toki, kuri, nors ir yra apribota, toje sistemoje
yra aukiausioji valdia. Nors paties Rex legislatyvin val
di ir riboja konstitucija, taiau Rex visikai gali bti auk
iausioji krato teisei inoma legislatyvin valdia ta pras
me, kad jis gali panaikinti bet kur kit statym.
Pagaliau, penkta, statym leidjo kompetencij ribojan
i norm buvimas arba nebuvimas yra lemiamas dalykas,
144
IV. S U VE R E NA S I R VALDI NYS
tuo tarpu statym leidjo proiai paklusti turi tik tam tik
r netiesiogin reikm kaip dar vienas teiss poymis. Tas
faktas (jeigu tai i tikrj yra faktas), kad statym leidjui
nebdingas protis paklusti kitiems asmenims, mums gali
praversti tik tuo vieninteliu poiriu, jog kartais tai gali
bti dar vienas, nors toli grau ne galutinis, rodymas, kad
statym leidjo galia leisti statymus nra kokios nors kon
stitucins ar teiss normos subordinuota analogikai kit
asmen galiai. Lygiai taip pat ir tas faktas, kad statym
leidjas kokiam nors asmeniui i tikrj paklsta i proio,
mums gali turti reikms tik tuo vieninteliu poiriu, jog
tai i dalies rodo, kad statym leidjo galia leisti statymus
pagal tam tikras galiojanias normas yra subordinuota ana
logikai kit asmen galiai.
4. Suverenas statym leidybos institucijos
priedangoje
iuolaikiniame pasaulyje yra daugyb teisini sistem,
kuriose institucija, paprastai laikoma aukiausija sistemos
statym leidybos institucija, paklsta tam tikriems teisi
niams apribojimams, susijusiems su jos legislatyvini gali
gyvendinimu; vis dlto ir teisininkas, ir teiss teoretikas
sutiks, kad tokios statym leidybos institucijos aktai, ileis
ti neperengiant jos gali rib, tikrai yra teis. Tokiais at
vejais, jeigu mes vis dar laikoms teorijos, kad jeigu yra
teis, tai turi bti ir suverenas, kurio teis negali apriboti,
mes turime iekoti tokio suvereno u teisikai apribotos
statym leidybos institucijos. Ar jis ten yra - tai kaip tik
tas klausimas, kur mes dabar aptarsime.
Mes galime trumpam ignoruoti kiekvienos teisins sis
temos vienokiu ar kitokiu bdu - taiau nebtinai raytin
je konstitucijoje - btinai formuluojamas nuostatas, apibr
ianias statym leidjus bei statym leidybos bd ir
145
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
form. ias nuostatas galima traktuoti veikiau kaip staty
m leidybos institucijos ir to, k ji turi daryti, kad jos veikla
bt statym leidyba, detalizavim, o ne kaip jos legislaty
vins valdios srities teisinius apribojimus; nors, ties sa
kant, sunku pateikti bendr kriterij, kuris pakankamai vie
nareikmikai atskirt materialinio pobdio apribojimus
nuo nuostat, tik nusakani statym leidybos bd ir
form, arba nuo statym leidybos institucijos apibrim;
tai rodo ir Piet Afrikos pavyzdys19.
Vis dlto paprast materialini apribojim pavyzdi ga
lima aptikti federalinse konstitucijose, kaip antai Jungti
ni Australijos Valstij* Konstitucijoje, nustatanioje, kad
paprasta statym leidybos procedra negalima pakeisti cen
trins vyriausybs ir atskir valstij valdi atskyrimo, taip
pat tam tikr asmenini teisi. Tokiais atvejais valstijos ar
ba federalins statym leidybos institucijos ileistas teiss
19 r. Hanis v. Dnges [1952] 1 TLR 1245.
* ia tikriausiai autoriaus klaida; nuo 1901 m. Australijos, iki tol
buvusios Anglijos kolonija, oficialus pavadinimas yra Australijos Sandrau
ga (Commonwealth of Australia). Sandraugos pavadinimas bdingas ir kai
kurioms kitoms buvusioms Anglijos kolonijoms (pavyzdiui, Baham San
drauga, Dominikos Sandrauga), taip pat Jungtins Karalysts ir jos bu
vusi kolonij tarptautinei sjungai (organizacijai) - vadinamajai Nacij
Sandraugai, arba Brit Sandraugai (British Commmonwealth), dabar va
dinamai tiesiog Sandrauga (Commonwealth). 1901 m. Australijos Konsti
tucija numat konfederacin valstybs sutvarkymo form; konfederacij
sudar eios valstijos (Naujasis Piet Velsas, Viktorija, Kvinslendas, Va
kar Australija, Piet Australija ir Tasmanija). iandien Australija - tai
faktikai federacija, kuri sudaro eios mintos valstijos bei dvi federa
lins teritorijos - iaurs teritorija (Australijos Sandraugos dalimi tapo
1911 m.) ir Australijos sostins teritorija (Kanbera). Ne tik Australijos,
bet ir kai kuri kit federacini valstybi (pavyzdiui, Indijos, Brazilijos,
Kanados ir kt.) sudedamosios dalys yra vadinamos valstijomis, taiau
iuo metu tik dviej pasaulio valstybi oficialiuose pavadinimuose var
tojami odiai Jungtins Valstijos, o vienos valstybs pavadinime - Fede
racins Valstijos; tai - Jungtins Amerikos Valstijos, Jungtins Meksikos
Valstijos ir Mikronezijos Federacins Valstijos. Kita vertus, Hartas ia
galjo vartoti valstijos termin dl to, kad angl kalbos odis state turi
specifin reikm (r. ina p. 349).
146
IV. S UVE RE NAS I R VALDI NYS
aktas, kuriuo siekiama pakeisti valdi atskyrim federaci
joje arba kuris yra nesuderinamas su iuo atskyrimu ar su
tokiu bdu ginamomis asmeninmis teismis, turi bti trak
tuojamas kaip ultra vires* o teismai turi j paskelbti nega
liojaniu tokiu mastu, kiek jis paeidia konstitucijos nuo
statas. ymiausias i toki teisini legislatyvins valdios
apribojim yra Jungtini Valstij Konstitucijos Penktoji pa
taisa. Ji, greta kit dalyk, nustato, kad jokiam asmeniui
negali bti atimta gyvyb, laisv arba turtas be deramo
teisinio proceso**; teismai, nustat, kad Kongreso ileis
tieji statymai paeidia iuos arba kitus Konstitucijos nu
statytus legislatyvins valdios apribojimus, tokius statymus
pripasta negaliojaniais.
inoma, yra daug vairiausi mechanizm, kuriais kon
stitucijos nuostatos apsaugomos nuo statym leidybos ins
titucijos operacij. Kai kada, kaip yra veicarijoje, kai ku
rios nuostatos, reguliuojanios federacij sudarani na
ri*** teises arba asmenines teises, traktuojamos kaip tik
* Ultra vires aktai - tai aktai (norminiai aktai, teiss taikymo aktai
arba veikos), atlikti virijant teisinius galiojimus. is terminas daniausiai
vartojamas ymti korporacijos (mons) veiksmams, kuriais perengia
mos korporacijos stat arba specialaus statymo nustatytos jos kompe
tencijos ribos; taiau savo bendriausia prasme is terminas gana plaiai
vartojamas ne tik kinje arba komercinje teisje, bet ir baudiamojoje
bei administracinje teisje. Bendrosios teiss alyse, paaikjus, kad koks
nors teiss subjektas atliko ultra vires akt, kompetentingas valstybs or
ganas arba pareignas ileidia special sakym (wiit), vadinam quo
warranto. Quo warranto - tai suvereno (kuriam is valstybs organas arba
pareignas atstovauja) reikalavimas, kad is teiss subjektas paaikint,
kokia teise remdamasis jis atliko akt; quo warranto neturi tiesioginio
tikslo reikalauti sankcijos paeidjui, todl tai nebtinai yra iekinys (ac
tion), kur teismui suvereno vardu pateikia kompetentingas valstybs or
ganas arba pareignas (nors kai kada quo warranto gali bti pateikiamas
drauge su atitinkamu iekiniu arba ir pats atlikti iekinio funkcij). Pa
grindinis ir tiesioginis quo warranto tikslas - padti nustatyti, ar vykdy
tasis aktas i tikrj yra ultra vires.
** r. inaas p. 63.
*** veicarijos oficialus pavadinimas yra veicarijos Konfederacija;
taiau faktikai i valstyb iuo metu yra jau ne konfederacija (arba nebe
147
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
politins arba rekomendacins, nors pagal savo form jos
yra privalomos. Tokiais atvejais teismams nesuteikiama ju
risdikcija perirti federalins statym leidybos institu
cijos ileist akt ir paskelbti j negaliojaniu, nors is aktas
gali akivaizdiai neatitikti konstitucijos nuostat, apibrian
i leistin statym leidybos institucijos operacij srit20.
Taip pat buvo nustatyta, kad ir Jungtini Valstij Konstitu
cijos kai kurios nuostatos formuluoja politinius klausimus,
todl tais atvejais, kai tam tikra byla yra priskiriama iai
kategorijai, teismai n nebando nustatyti, ar statymas prie
tarauja konstitucijai*.
grynojo tipo konfederacija), bet veikiau federacija, kurioje statym
leidiamoji (arba legislatyvin) ir vykdomoji valdia yra sukoncentruota
centrins vyriausybs rankose, o valstybs sudedamosioms dalims - kan
tonams - palikti plats jurisdikcins (arba teismins) valdios galiojimai.
20 r. veicarijos Konstitucijos 113 str.
* Politini klausim doktrina - vienas i originali amerikietikosios
konstitucins doktrinos element. Amerikietikosios konstitucins dok
trinos erdis - trys doktrinos: federalizmo (federalism), valdi padalijimo
(separation of powers) ir teismins kontrols (judicial review); jas papildo
kitos, i j logikai ivedamos, bet ne paios Konstitucijos tekste sufor
muluotos, o teism generuojamos doktrinos, i kuri ypa pamintinos
vadinamosios apribojim doktrinos (limiting doctrines): procesinio teisnu-
mo (standing), laiko pasirinkimo (timing) ir politinio klausimo (political
question). Politini klausim doktrinos pagrindus suformulavo JAV Auk
iausiojo Teismo pirmininkas Johnas Marshallas 1803 m. (r. Marbury v.
Madison, 5 U.S. 137, 2 L. Ed. 60 [1803]). Pagal i doktrin (o teism
formuluojama konstitucin doktrina bendrosios teiss alyse yra teiss
altinis), klausim, dl kurio buvo kreiptasi teism, is gali pripainti
politiniu klausimu, jeigu mano, jog io klausimo (nors jis, tarkime, ieki
nyje buvo suformuluotas i pairos laikantis teisiniams aktams keliam
reikalavim) negalima teisingai isprsti dl to, kad jo esm yra konflik
tas, kils dl gino ali skirting politini nuostat. Galima skirti dvi
politini klausim kategorijas: (1) klausimai, kuri teismas neketina sprsti
dl j grynai politinio pobdio; (2) klausimai, kuri teismas neturt (ir
todl atsisako) sprsti dl to, kad taip bt pasiksinta kitos - legisla-
tyvins arba vykdomosios - valdios kompetencij; beje, pirmoji politini
klausim kategorija yra savotikai subordinuota antrajai, kaip labiau tei
sinei. iuo, antruoju, poiriu politini klausim doktrina yra JAV do
minuojanios valdi padalijimo doktrinos tsa (r. Baker v. Carr, 369
U.S. 186, 82 S.Ct. 691, 7 L. Ed. 2d 663 [1962]). Pasak JAV Aukiausiojo
Teismo teisjo Williamo Brennano, politini klausim doktrina reikalau-
148
IV. S U VE R E NA S I R VALDI NYS
Kai prast aukiausiosios statym leidybos institucijos
operacij teisinius apribojimus nustato konstitucija, patys
ie apribojimai nra apsaugoti nuo tam tikr teisins kaitos
form. Tai priklauso nuo paios konstitucijos keitim regu
liuojanios konstitucijos nuostatos pobdio. Dauguma kon
stitucij numato plaias konstitucijos keitimo galias, kurias
gali realizuoti arba kita, o ne nuolatin statym leidybos,
institucija, arba nuolatins statym leidybos institucijos na
riai, laikydamiesi specialios procedros. Jungtini Valstij
Konstitucijos V straipsnio nuostata, kad pataisas turi rati
fikuoti trys ketvirtadaliai valstij arba konventai*, suaukti
ja, kad federaliniai teismai patikrint, ar Konstitucija tam tikro klausimo,
dl kurio buvo kreiptasi teism, nra priskyrusi kitai - ne jurisdikcinei
- valdiai, o nustat, jog taip yra, jo nenagrint. Toks yra oficialus
paaikinimas. Taiau teismo motyvai, dl kuri jis nenagrinja politini
klausim, i tikrj gali bti vairs. Pavyzdiui, teismas gali tiesiog ne
norti kompromituoti savs ir apskritai teismins valdios, o tokia grs
m bt visikai reali, jeigu teismas negalt prievarta gyvendinti savo
sprendimo politinje byloje. Septintajam JAV prezidentui Andrew Jac-
ksonui priskiriamas gana cinikas posakis: Johnas Marshallas prim
sprendim. Tegu dabar pats j ir gyvendina.
* Terminas konventas (convention) ia vartojamas dl dviej prieas
i. Pirma, taip siekiama ilaikyti originalaus teksto (ir ia cituojamos
JAV Konstitucijos, ir Harto knygos) terminijos autentikum; antra, taip
pabriama ios ypatingos statym leidybos institucijos specifika: JAV
valstij aukiausiosios statym leidybos institucijos paprastai vadinamos
arba kongresu (congress), arba tiesiog legislatra (legislature), t.y. staty
m leidybos institucija. Specialiosios paskirties atstovaujamosios insti
tucijos, kurios pagal savo funkcijas irgi yra ne kas kita, kaip statym
leidybos institucijos, paprastai vadinamos konventais. Konventai aukia
mi ypatingais atvejais, pavyzdiui, tik vienam ypa svarbiam statymui
priimti. Toks buvo, pavyzdiui, 1787 m. Filadelfijoje suauktas Federalinis
konventas (Federal Convention), prims JAV Konstitucij; paymtina,
kad i speciali institucija, kurios paskirtis buvo priimti federalin Konsti
tucij, buvo sukurta, nors tuo metu funkcionavo ir kita aukiausioji
statym leidybos institucija - Kongresas, iaugs i dar 1774 m. Filadel
fijoje suaukto Kontinentinio kongreso (Continental Congress); taigi, nors
Kongreso legitimumo uteko priimti JAV, kaip jau faktikai egzistavusios
federacins valstybs, pagrindu tapusiems Konfederacijos straipsniams
(Articles o f Confederation), bet federalin Konstitucij priimti (ir tokiu
bdu jai didesn legitimum garantuoti) turjo speciali institucija. Analo-
149
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
trijuose ketvirtadaliuose valstij*, - tai pirmosios ries kon
stitucijos keitimo galios pavyzdys; tuo tarpu 1909 m. Piet
gik pavyzdi galima aptikti ir kit valstybi istorijoje; pavyzdiui,
1792 m. Pranczij respublika paskelb Nacionalinis konventas, kuris tu
rjo parengti ir ios valstybs konstitucij; valstybs santvarkos konstitu
cinius pagrindus turjo nustatyti ir 1918 m. suauktas Rusijos Steigiama
sis susirinkimas, vliau ivaikytas bolevik partijos. ia prasme konven
tas - tai specialios konstitucins paskirties institucija, kurios tiesiogins
funkcijos gali bti vairios (nebtinai tik konstitucijos primimas), o veik
los trukm nra grietai apibrta; aiku, i institucija nebtinai turi bti
oficialiai vadinama iuo odiu, todl konventu galima laikyti ir 1918 m.
Lietuvos Taryb, ir vliau suaukt Steigiamj Seim. Taiau konvento
terminas gali bti vartojamas ir platesne prasme, jis gali ymti paius
vairiausius valstybs ar net visuomens atstovaujamuosius organus; ia
prasme konvento svoka gali bti taikoma faktikai bet kokiam susirin
ki mui - ir nuolatinms aukiausiosioms valstybs statym leidybos ins
titucijoms, ir emesniojo lygmens legislatroms, ir net vairiems politini
jg sambriams, kaip antai politini partij konferencijoms arba suva
iavimams (visos valstybs mastu).
* Hartas ia nevisikai tiksliai perteikia mintosios Konstitucijos nuo
statos turin; JAV Konstitucijos V straipsnis skelbia, kad Konstitucijos
patais ratifikuoti turi caba trij ketvirtadali valstij statym leidybos
institucijos (legislatures), aiba konventai (conventions), suaukti trijuose
ketvirtadaliuose valstij (pai amerikiei parengtame JAV Konstituci
jos vertime lietuvi kalb vartojami terminai valstij statym leidiamo
sios institucijos ir vabtij suvaiavimai); ,be to, Kongresas turi teis pasi
lyti vienok ar kitok ratifikavimo bd. Taigi termino statym leidybos
institucijos doktrininis aikinimas ia gyja ypa svarbi reikm. JAV ofi
cialiosios konstitucins doktrinos poiriu, statym leidybos institucijomis
Konstitucijos krjai laik valstij atstovaujamuosius organus, tokius kaip
tie, kurie 1789 m. valstijose gyvendino legislatyvin valdi (r. Johnny
H. Killian (ed.) & Leland E. Beck (assoc, ed.). The Constitution of the
United States o f America: Analysis and Interpretation. Annotations o f Cases
Decided by the Supreme Coui1 of the United States to July 2, 1982 (with
subsequent supplements). - Washington, D.C.: U.S. Government Prin
ting Office, 1987, p. 909). Teigdamas, jog federalins Konstitucijos patai
s turi ratifikuoti valstijos (o tai ne tas pat, kas valstijos statym leidybos
institucijos) arba iose valstijose suaukti konventai, Hartas neatsivelgia
tai, kad daugelyje valstij pastaraisiais deimtmeiais (dar prie pasiro
dant Harto knygai) m plisti dar viena statym leidybos forma - refe
rendumas, kuris, kaip teigia JAV oficialioji konstitucin doktrina, vis dl
to negali ratifikuoti federalins Konstitucijos patais. Faktikai tai net
trigubas apribojimas, kur konstitucin doktrina suformuluoja, aikin
dama vien vienintel termin - statym leidybos institucijos, arba legis-
latros: (1) federalin valdia neturi teiss reikalauti, kad valstijoje bt
surengtas referendumas dl pasilytosios federalins Konstitucijos patai-
150
IV. S UVE RE NAS I R VALDI NYS
Afrikos akto* 152 skirsnio nuostata dl konstitucijos keiti
mo yra antrosios ries tokios galios pavyzdys. Taiau ne
sos; (2) valstijos statym leidybos institucija savo sprendimo dl pasi
lytosios federalins Konstitucijos pataisos (nesvarbu, ar jis bt teigia
mas, ar neigiamas) negali dangstyti referendumo metu pareikta vals
tijos piliei valia; (3) valstijos pilieiai negali ksintis statym leidybos
institucijos kompetencij ir reikalauti, kad dl Kongreso pasilytos fede
ralins Konstitucijos pataisos valstijoje bt surengtas referendumas. JAV
Aukiausiasis Teismas taip iaikino mintuosius apribojimus: Valstijos
statym leidybos institucijos funkcija yra ratifikuoti pasilytj federali
ns Konstitucijos patais, o Kongreso funkcija pasilyti i patais yra
federalin funkcija, kylanti i federalins Konstitucijos; ir i funkcija per
engia visus apribojimus, kuri siekia arba kuriuos yra nustat valstijos
mons (r. Lesser v. Ganieti; 258 U.S. 130, 137 [1922]; taip pat r.
Hawke v. Smith, 253 U.S. 221, 231 [1920]). Kita vertus, ratifikavimo
bdo parinkimas yra ne valstij statym leidybos institucij, bet Kongre
so, t.y. federalins valdios, kompetencija; JAV Aukiausiasis Teismas
iaikino, kad Konstitucijos V straipsnio turinys iuo poiriu yra visikai
vienareikmis ir nenumato joki ios Kongreso prerogatyvos iimi (r.
United States v. Speague; 282 U.S. 716 [1931]). Be to, Kongresas turi
teis pakeisti ir termin, per kur nustatytas skaiius valstij aukiausi
j statym leidybos institucij ar specialiai tuo tikslu suaukt valstij
konvent turi ratifikuoti atitinkam federalins Konstitucijos patais; kar
tais Kongresas tai ir daro (r. Atuonioliktj ir Dvideimtj federalins
Konstitucijos pataisas); kai toks terminas nra nustatytas, atskiros fede
ralins Konstitucijos pataisos ratifikavimo procesas gali trukti nepapras
tai ilgai (pavyzdiui, paskutinioji, Dvideimt septintoji Konstitucijos pa
taisa virija visus rekordus - ji buvo pasilyta 1789 m., bet reikalingo
valstij skaiiaus ratifikuota tik 1992 m.
* 1909 m. Didiosios Britanijos Parlamento ileistas vadinamasis Pie
t Afrikos aktas suteik iai valstybei (tuo metu pavadintai Piet Afrikos
Sjunga) nepriklausomyb ir drauge iskyr j i Didiosios Britanijos
teisins sistemos. Analogiki aktai buvo priimti dl daugelio buvusi An
glijos kolonij: Naujosios Zelandijos (1852 m.), Australijos Sjungos
(1900 m.), Kanados (1867 m.), Ceono (1947 m.) ir kt. Visi ie aktai,
kuriais tam tikros teritorijos paalinamos i valstybs teisins sistemos
(tarsi ikeliamos u suvereno sau nusistatyt teisinio reguliavimo rib),
ne tik liudija anglikosios politins kultros teisins dimensijos svarb
(suvereno poiriu, nepakanka tik politine deklaracija ar tarpvalstybine
sutartimi pripainti tam tikros valstybs nepriklausomyb, btinas ir vi
daus teiss aktas, tarsi sudarantis prielaidas tokiam pripainimui ir j le-
gitimizuojantis), bet kartu atspindi ir tam tikr suvereno valios ir galios
hipertrofavim, bding Anglijos konstitucinei doktrinai: jeigu Didiosios
Britanijos Parlamentas mano, kad reikia reguliuoti visuomeninius santy
kius tarp subjekt tam tikroje teritorijoje (galbt netgi esanioje visikai
151
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
visose konstitucijose nurodomos konstitucijos keitimo ga
lios; o ir tuomet, kai tokios galios yra numatytos, kai kada
tam tikros konstitucijos nuostatos, apribojanios statym
leidybos institucij, yra u i gali realizavimo srities rib;
tokiais atvejais ir pati konstitucijos keitimo galia yra ribota.
Tok konstitucijos keitimo galios apribojim galima aptikti
net ir Jungtini Valstij Konstitucijoje (nors kai kurie ap
ribojimai jau nebeturi praktins reikms). Jos V straipsnis
nustato, kad jokia pataisa, kuri gali bti priimta iki 1808 m.,
neturi jokiu bdu paeisti Pirmojo straipsnio devintojo skir
snio pirmosios ir ketvirtosios dalies ir kad n i vienos
valstijos be jos sutikimo negali bti atimtas jos lygus atsto
vavimas Senate.
Galima rodinti, kad ten, kur yra nustatyti statym lei
dybos institucijos apribojimai, kuriuos, kaip Piet Afrikoje,
gali panaikinti patys ios institucijos nariai, laikydamiesi spe
cialios procedros, yra pagrindas i institucij tapatinti su
suverenu, kuriam negali bti nustatyta joki teisini apri
bojim, kaip ir teigia ms apariamoji teorija. iai teorijai
sunks yra tik tie atvejai, kai statym leidybos institucijos
kitoje ems rutulio pusje ir faktikai besitvarkanioje kaip nepriklau
soma valstyb), tai jis ir turi teis tai daryti, nebent jis pats ios teiss
atsisakyt. Piet Afrikos aktas ir kiti analogiki statymai faktikai ir yra
tok atsisakym liudijantys dokumentai (nors juose neretai daromos ily
gos, tarsi rezervuojanios Didiosios Britanijos Parlamentui teis kurti
teis kitoms valstybms, jeigu jos paios kreiptsi Didiosios Britani
jos Parlament praydamos, kad is ileist joms statymus). Angl kon
stitucins doktrinos klasikas Jenningsas tokias Didiosios Britanijos Par
lamento pretenzijas globalin visuomenini santyki reguliavim paai
kina paprastai: Didiosios Britanijos Parlamentas turi teis leisti staty
mus visoms vietoms ir visiems asmenims. Jenningsas netgi pateikia tok
pavyzd (kur pats pripasta esant gerokai hiperbolizuot): jeigu Didio
sios Britanijos Parlamentas paskelbt, jog rkymas Paryiaus gatvse yra
nusikaltimas, tai toks elgesys ir bt nusikaltimas pagal Anglijos teis;
inoma, Pranczijos pareignai ios brit Parlamento nuostatos galt
nepaisyti, taiau bet kuriam asmeniui, rkiusiam Paryiaus gatvse, Di
diosios Britanijos teisme galt bti ikelta baudiamoji byla ir paskirta
bausm (r. I. Jennings. The Law and the Constitution. - London, 1954).
152
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
apribojimus gali panaikinti tik speciali institucija, kuriai pa
tikta realizuoti konstitucijos keitimo gali, kaip yra Jung
tinse Valstijose, arba kai ie apribojimai apskritai yra u
konstitucijos keitimo galios srities rib.
Analizuojant nagrinjamosios teorijos pretenzijas nuosek
liai paaikinti tokius atvejus, btina prisiminti tai, kas nere
tai pamirtama: pats Austinas, pltodamas i teorij, net
ir Anglijoje netapatino suvereno su statym leidybos insti
tucija. Tokia buvo Austino nuomon; taiau pagal visuoti
nai pripaint doktrin nra joki Karaliens Parlamente
legislatyvins valdios teisini apribojim, todl i jos laisv
danai vaizduojama kaip to, kas vadinama suverenia sta
tym leidybos institucija, paradigma, skirianti Karalien
Parlamente nuo Kongreso ir kit grietos konstitucijos
ribojam statym leidybos institucij. Vis dlto Austinas
man, kad bet kokioje demokratijoje suverenioji visuome
ns dalis yra rinkjai, o ne irinktieji atstovai. Todl Angli
joje Bendruomeni rm* narius tiksliausiai apibdintu
me sakydami, kad jie yra tik juos irinkusios arba paskyru
sios visuomens dalies patiktiniai - vadinasi, suverenitetas
visuomet priklauso karalikiesiems perams** ir Bendruo
meni rm rinkj korpusui21. Panaiai Austinas laiksi
poirio, kad Jungtinse Valstijose kiekvienos i valstij,
taip pat didesniosios valstybs, kylanios i federacins s
jungos, suverenitetas priklauso valstij vyriausybms***,
* Didiosios Britanijos Parlamento emieji rmai; auktieji rmai yra
Lord rmai.
** Karalikieji perai (Kings Peers) - lordai; ia turimi galvoje Lord
rmai.
21 Austin, Province of Jurisprudence Determined, Lecture VI, p. 230-1.
*** ia Hartas bei jo cituojamas Austinas, raydami apie Jungtines
Amerikos Valstijas, vartoja vyriausybs (government) termin jo anglikja
prasme, kuri i esms skiriasi nuo amerikietikosios. Veriant od go
vernment lietuvi kalb, neivengiamai kyla sunkum. Tiksliausias ir
tikriausiai etimologikai artimiausias vertinys yra \yriausyb; taip ir ver
iama ioje knygoje. Taiau Anglijoje vyriausyb yra Parlamento dalis -
153
. v. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
sudaranioms vien jungtini organ; ia valstijos vyriausybe
vadinama ne jos prastin statym leidybos institucija, bet
piliei korpusas, kuris i prastin statym leidybos ins
titucij paskiria22.
iuo poiriu skirtumas tarp tokios teisins sistemos,
kurioje prastin statym leidybos institucija yra nevaro
ma teisini apribojim, ir tokios, kurioje toki apribojim
esama, pasirodo bess tik skirtumas tarp suverenaus elek
torato suvereni gali realizavimo bd, kuriuos jis pats
pasirenka. Pagal i teorij, Anglijoje vienintelis bdas, ku
riuo elektoratas tiesiogiai realizuoja jam priklausani su-
ministr kabineto nariai btinai yra ir kuri nors Parlamento rm na
riai, o vyriausybe (government) paprastai vadinama Parlamento dauguma.
Taigi terminas government gali bti (ir yra) pagrstai priskiriamas ir legis-
latyvinei, ir vykdomajai valdiai, nes vyriausybe (government) i tikrj
vadinama ta politin jga, kuri tuo metu kontroliuoja valstybs instituci
jas, arba net paios ios institucijos, j visuma, t.y. tai, k mes Lietuvoje
paprastai vadiname tiesiog (valstybine) valdia; tokia vyriausybs sampra
ta yra vienas i esmini Anglijos tipo parlamentini demokratij poy
mi. Jungtinse Amerikos Valstijose terminas government irgi ymi tam
tikros politins jgos kontroliuojam valdios institucij sistem, bet ia
is terminas yra dar bendresnio pobdio, nes jis tiesiogiai nra taiko
mas legislatyvinei, o ypa vykdomajai valdiai: Jungtini Amerikos Vals
tij (ir atskir i valstyb sudarani valstij) ministr kabinetas vadina
mas administracija (administration), o ne vyriausybe (government). Tok to
paties termino prasms pakeitim galima paaikinti JAV konstitucins
santvarkos specifika: Jungtinse Amerikos Valstijose valdi padalijimo
principas yra vienas i svarbiausij politins santvarkos princip (r.
ina p. 148); ia legislatyvin ir vykdomoji valdios yra grietai atribo
tos. Taigi Jungtinse Amerikos Valstijose vyriausybs (government) termi
nas turi ne politin, o tik socialin turin. Lietuvoje (kurioje skirtingais
laikotarpiais legislatyvins ir vykdomosios valdios buvo tai daugiau, tai
maiau atribotos, o iuo metu, atrodo, yra balansuojama tarp valdi
padalijimo ir tam tikros parlamentarizmo atmainos) vyriausybe tradicikai
vadinama ne visa valstybs valdios institucij sistema (kaip JAV) ir ne
vieninga legislatyvin ir vykdomoji valdia (kaip Didiojoje Britanijoje),
bet tik vykdomoji valdia (ar net tik jos dalis), t.y. ministr kabinetas;
1992 m. Lietuvos Konstitucijoje suformuluota dar siauresn vyriausybs
samprata, pagal kuri vyriausyb sudaro tik Ministras Pirmininkas ir mi
nistrai (r. iuo metu galiojanios Lietuvos Konstitucijos 91 str.).
22 Ibid., p. 251.
154
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
vereniteto dal, yra atstov, kurie posdiaus Parlamente,
irinkimas ir elektorato suverenios galios delegavimas jiems.
is delegavimas tam tikra prasme yra absoliutus, nes nors
ir pareikiamas pasitikjimas, kad atstovai nepiktnaudiaus
jiems deleguotomis galiomis, bet piktnaudiavimo atvejais
is pasitikjimas yra pagrindas tik moralinms sankcijoms
ir nerpi teismams, kaip jiems rpi legislatyvins valdios
teisiniai apribojimai. Jungtinse Valstijose yra visai kitaip:
ia, kaip ir bet kurioje kitoje demokratijoje, kurioje pras
tin statym leidybos institucija yra teisikai apribota, rin
kj korpusas, realizuodamas savo suvereni gali, nepasi
tenkina vien tik delegat irinkimu, bet nustato jiems teisi
nius apribojimus. ia elektorat galima laikyti ypatinga ir
tiesiogiai nevardyta statym leidybos institucija, viresne
u prastin statym leidybos institucij, kuri yra teisikai
priversta laikytis konstitucini apribojim, o kilus kon
fliktui teismai prastins statym leidybos institucijos aktus
paskelbs negaliojaniais. Vadinasi, ia elektoratas knija
suveren, nevarom joki teisini apribojim, kaip ir rei
kalauja nagrinjamoji teorija.
Visikai aiku, kad, itaip toliau rutuliojant i teorij,
paprasta suvereno samprata jeigu ir nra radikaliai trans
formuojama, tai tampa kur kas rafinuotesn. Kaip buvo
parodyta io skyriaus pirmame skirsnyje, suvereno apibdi
nimas kaip asmens arba asmen, kuriems yra pratusi pa
klusti didioji visuomens dauguma, beveik paodiui tin
ka paprasiausiai visuomens formai, kurioje Rex yra abso
liutus monarchas, o dl jo, kaip statym leidjo, teisi
permimo nra jokios nuostatos. Ten, kur itokia nuostata
egzistuoja, i jos nuosekliai iplaukianio legislatyvins val
dios tstinumo, kuris yra toks svarbus iuolaikins teisins
sistemos poymis, negalima ireikti paprasta proi pa
klusti svoka; jam ireikti reikia pasitelkti akceptuotosios
normos, pagal kuri pdinis turi teis leisti statymus dar
155
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
prie faktikai tai darydamas ir sulaukdamas paklusimo, s
vok. Bet toks suvereno tapatinimas su demokratins vals
tybs elektoratu visikai netikina, nebent odiams protis
paklusti ir asmuo arba asmenys suteiktume visikai kito
ki reikm, negu jie turjo tuomet, kai buvo taikomi mi
ntajam paprastam atvejui; bet i reikm gali tapti supran
tama tik tuomet, kai vogiomis pasitelkiama akceptuotosios
normos svoka. Tam nepakanka paprastos proi paklusti
bei sakym schemos.
Kad taip yra, galima pademonstruoti daugeliu vairi
bd. Aikiausiai tai matyti, kai kalbama apie demokratij,
kurioje elektoratui nepriklauso tik nepilnameiai ir psichi
kai nesveiki asmenys, todl elektoratas sudaro didij dau
gum gyventoj, arba kai sivaizduojama paprasta sociali
n grup, kuri sudaro psichikai sveiki suaugusieji, visi
turintys teis balsuoti. Tokiais atvejais bandydami elektora
t traktuoti kaip suveren ir taikyti jam tuos paprastus api
brimus, kuriuos i teorija suformulavo i pat pradi, mes
sugausime save sakant, kad ia visuomens didioji dau
guma i proio paklsta pati sau. Taigi vietoj ankstesniojo
aikaus dvi dalis - teisini apribojim nevarom ir sa
kymus duodant suveren ir jam i proio paklstanius
valdinius - padalytos visuomens paveikslo ikyla iskyds
visuomens, kurioje dauguma paklsta daugumos arba net
vis visuomens nari duodamiems sakymams, vaizdinys.
Aiku, jog ia nra nei sakym ta prasme, kuria is odis
buvo i pradi vartojamas (noro, kad kiti elgtsi tam tik
rais bdais, iraika), nei paklusimo.
Atsakant i kritik, galima skirti visuomens narius
kaip privaius asmenis ir kaip oficialius - rinkjus ar sta
tym leidjus. Toks atskyrimas yra visikai suprantamas; dau
gum teisini ir politini reikini i ties lengviausia pa
aikinti remiantis kaip tik iuo poiriu; bet suvereniteto
teorijai tai negali padti, net jeigu mes btume pasireng
156
IV. S UVE RE NAS I R VALDI NYS
engti dar vien ingsn ir teigti, kad mons, veikdami kaip
oficials asmenys, tampa kitu asmeniu, kuriam i proio
paklstama. Juk jeigu paklaustume, kas turima omenyje,
kai apie asmen grup sakoma, jog, rinkdami atstov arba
duodami sakym, jos nariai veik ne kaip individai, o
kaip oficials asmenys, klausim galtume atsakyti
tik nurodydami, jog jiems bdingos ypatybs, kurias numa
to tam tikros normos, ir jog jie laikosi kit norm, apibr
iani, k jie turi daryti, kad j veiklos rezultatas bt
galiojantys rinkimai arba galiojantis statymas. Nustatyti, kad
tai, k nuveik i asmen grup, yra rinkimai arba staty
mas, galima tik remiantis tokiomis normomis. Taigi priski
riant iuos dalykus juos kuriantiems subjektams negalima
vadovautis tuo paiu paprastu ir savaime suprantamu krite
rijumi, kuriuo remiantis asmeniui priskiriami jo odiu i
tarti arba ratu suformuluoti sakymai.
Tad kas lemia toki norm buvim? Kadangi tai yra
normos, apibrianios, k visuomens nariai turi daryti,
kad jie veikt kaip elektoratas (ir todl, kaip reikalauja
aptartoji teorija, bt suverenas), jos paios negali bti su
vereno ileisti sakymai, nes tam tikrus dalykus galima lai
kyti suvereno ileistais sakymais tik tuo atveju, jeigu ios
normos jau galioja ir j yra laikomasi.
Gal tuomet galima teigti, kad ios normos yra tik jau
apraytojo gyventoj proio paklusti elementai? Paprastu
atveju, kai suverenas yra vienas asmuo, kuriam didioji vi
suomens dalis paklsta, jeigu - ir tik jeigu - suverenas
duoda sakymus tam tikra forma, pavyzdiui, ratu, pasira
ytus ir paliudytus, galima bt teigti (atsivelgiant pirma
me skirsnyje idstytus prietaravimus dl proio svokos
vartojimo iuo atveju), jog norma, nustatanti, kad statymus
suverenas turi leisti btent iuo bdu, yra tik jau apraytojo
visuomens proio paklusti elementas: visuomens nariai
yra prat paklusti suverenui, kai is duoda sakymus ito
157
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
kiu bdu. Bet kai suverenaus asmens negalima nustatyti
nesiremiant iomis normomis, i norm negalima pateikti
tik kaip slyg arba aplinkybi, kuriomis visuomen i pro
io paklsta suverenui. ios normos yra suvereno konstitu
ciniai elementai, o ne iaip kokie dalykai, kuriuos btinai
reikt paminti, apibdinant proius paklusti suverenui.
Todl negalima tvirtinti, kad aptariamuoju atveju normos,
detaliai reglamentuojanios elektorato elgesio procedr,
yra tik tokios slygos, kuriomis visuomen, kaip daugelis
individ, paklsta sau kaip elektoratui; juk sau kaip elek
toratui nenurodo asmens, kur galima identifikuoti atski
rai nuo i norm. Tai yra tik glausta nuoroda, kad rink
jai, rinkdami savo atstovus, laiksi norm reikalavim. Dau
gi daugiausia galima teigti (atsivelgiant pirmame
skirsnyje isakytus prietaravimus), kad ios normos nusta
t slygas, kuriomis irinktiesiems asmenims i proio pa
klstama; bet taip mes grtume atgal prie to aptariamosios
teorijos varianto, kuriame ne elektoratas, bet statym lei
dybos institucija yra suverenas, o visos problemos, kylan
ios dl to, kad galimi tokios statym leidybos institucijos
legislatyvini gali teisiniai apribojimai, likt neisprstos.
ie argumentai prie aptariamj teorij, kaip ir tie, ku
rie buvo isakyti ankstesniame io skyriaus skirsnyje, yra
fundamentals ta prasme, jog jie yra tolygs teiginiui, kad
ne tik kai kurie ios teorijos teiginiai yra klaidingi, bet ap
skritai paprasta sakym, proi ir paklusimo idja yra ne
tinkama analizuoti teisei. Vietoj jos reikalinga normos, su
teikianios ribotas ar neribotas galias asmenims, tam tikru
bdu gavusiems teis leisti statymus laikantis tam tikros
procedros, svoka.
Greta to, k galima pavadinti aptariamosios teorijos ben
dru koncepciniu netinkamumu, isakoma ir daugyb papil
dom kontrargument prie bandym i teorij susieti su
tuo faktu, kad tai, kas paprastai laikoma aukiausija sta
158
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
tym leidybos institucija, gali bti teisikai apribota. Jeigu
tokiais atvejais suverenas turi bti tapatinamas su elektora
tu, tai net ir tada, kai elektoratas turi neribot konstitucijos
keitimo gali, kuri realizuodamas jis gali paalinti visus
prastins statym leidybos institucijos apribojimus, pagrs
tai galima paklausti, ar ie apribojimai tikrai yra teisiniai
apribojimai, nes juk elektoratas yra davs sakymus, ku
riems prastin statym leidybos institucija i proio pa
klsta. Galima kol kas atmesti ms isakytj prietaravi
m, kad legislatyvins valdios teisiniai apribojimai yra ne
teisingai traktuojami kaip sakymai, vadinasi, ir kaip
nustatytos ios valdios pareigos. Net jeigu taip bt, argi
galima manyti, kad ie apribojimai yra pareigos, kurias vyk
dyti statym leidybos institucijai elektoratas sak bent ty
lomis? Visi ankstesniuose skyriuose idstyti kontrargumen
tai prie tylij sakym idj ia tinka dar labiau. Nors tas
bdas, kuriuo galima realizuoti konstitucijos keitimo gali,
gali bti ities sudtingas, kaip, pavyzdiui, tas, kur nusta
to Jungtini Valstij Konstitucija, taiau tai, kad elektora
tas ios savo galios nerealizuoja, daniausiai tikinamai liu
dija elektorato neimanym arba abejingum, nors gali iek
tiek byloti ir apie jo norus. Mes i tikrj labai nutolome
nuo situacijos, kurioje mintis, kad generolas tyliai sak sa
vo monms daryti tai, k jis ino jiems daryti sakius ser
ant, galt atrodyti visikai tikima.
Ir dar: k, remdamiesi ia teorija, mes galtume pasaky
ti, jeigu statym leidybos institucija susidurt su tokiais
apribojimais, kurie apskritai yra u elektoratui patiktos
konstitucijos keitimo galios srities rib? Tai ne tik yra ma
noma - kai kada i ties susiklosto tokia padtis. ia elek
toratui yra nustatyti teisiniai apribojimai, todl nors j ir
galima bt vadinti ypatingja statym leidybos institucija,
bet jis nra nevaromas teisini apribojim, o todl nra ir
suverenas. Ar iuo atveju mes turtume tvirtinti, kad suve-
159
IV. S UVE R E NAS I R VALDI NYS
renas yra visa visuomen ir kad tai savo tyliu sakymu
nustat iuos teisinius apribojimus, prie kuriuos sukilti elek
toratas nepajg? Tai, kad itaip samprotaujant jau nebt
galima velgti skirtumo tarp revoliucijos ir statym leidy
bos, tikriausiai yra pakankamas pagrindas atmesti argu
ment.
Pagaliau teorija, traktuojanti elektorat kaip suveren,
geriausiu atveju kalba tik apie apribot statym leidybos
institucij demokratijoje, kurioje i tikrj yra elektoratas.
Ir vis dlto mintis apie sost paveldint monarch, tok kaip
Rex, turint ribotas legislatyvines galias, kurios kartu yra ir
ribotos, ir aukiausios toje sistemoje, visikai nra absur
dika.
v
TEIS - PIRMINI IR ANTRINI
NORM JUNGINYS
1. Nauja pradia
I trij paskutinij skyri suinojome, kad paprastas
teiss, traktuojamos kaip suvereno prievartiniai sakymai,
modelis vairiais labai svarbiais atvejais nesugeba reprodu
kuoti kai kuri itin reikming teisins sistemos poymi.
Norint tai pademonstruoti, mums nebuvo btina nurodyti
(kaip dar ankstesnieji kritikai) tarptautin teis arba pri
mityvij teis, kurias kai kas gali laikyti ginytinais arba
ribiniais teiss pavyzdiais; vietoj j mes nurodme tam tik
rus jau inomus iuolaikins valstybs municipalins teiss
poymius ir parodme, kad i pernelyg paprasta teorija ar
ba juos ikraipo, arba apskritai j nenuvieia.
Pagrindiniai aspektai, kuriais i teorija yra nenusisekusi,
yra tokie pamokomi, kad juos verta dar kart reziumuoti.
Pirma, tapo aiku, kad nors i vis teiss atmain baudia
masis statymas, neleidiantis tam tikr veiksm arba juos
udraudiantis ir nustatantis u juos bausm, labiausiai pa
naus grasinimais paremtus sakymus, kuriuos vienas as
muo duoda kitiems, bet ir jis vis dlto skiriasi nuo toki
sakym vienu svarbiu aspektu - jis paprastai taikomas ir
tiems, kurie j ileido, o ne tik kitiems. Antra, yra ir kit
teiss ri, kurias bt absurdika interpretuoti kaip gra
sinimais paremtus sakymus; i j pamintinos normos, su
teikianios teisines galias nagrinti bylas ar leisti statymus
(vieosios galios) arba kurti ar keisti teisinius santykius (pri
6. 1204
161
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I N I NOR M J UNGI NYS
vaios galios). Treia, yra teiss norm, kurios skiriasi nuo
sakym savo kilms formomis, nes jos randasi ne i to, kas
bt panau tiksliai suformuluot nurodym. Galiausiai,
teiss analiz, grindiama suvereno, kuriam i proio pa
klstama ir kuriam jokiu bdu netaikomi kokie nors teisi
niai apribojimai, svoka, nesugeba paaikinti iuolaikinei
teisinei sistemai bdingo legislatyvines valdios tstinumo,
o suverenusis asmuo arba asmenys ioje analizje negali
bti tapatinami nei su elektoratu, nei su iuolaikins vals
tybs statym leidybos institucija.
Prisiminkime, kad, itaip kritikuodami teiss, traktuoja
mos kaip suvereno prievartinai sakymai, koncepcij, mes
aptarme ir kelet papildom irading argument, kuriais
operuojama norint i teorij ivaduoti nuo jai ikylani
sunkum, nors taip ir suardomas ios teorijos ities primi
tyvus paprastumas. Bet ir ie argumentai nepasiek tikslo.
Paaikjo, kad vieno i i argument - tylaus sakymo s
vokos - negalima taikyti sudtingiems iuolaikins teisins
sistemos reikiniams; is argumentas gali bti taikomas tik
kur kas paprastesnms situacijoms, kaip, pavyzdiui, ta, kai
generolas tyia susilaiko ir nesikia jo pavaldiniams duo
dant sakymus. Kiti argumentai, kaip antai kai galias sutei
kianios normos traktuojamos tik kaip pareigas nustatani
norm fragmentai arba kai visos normos laikomos skirto
mis tik pareignams, ikreipia t prasm, kuria apie jas
kalbama, galvojama ir kuria jos faktikai taikomos sociali
niame gyvenime. Tai ne k labiau gali pretenduoti ms
pritarim nei teorija, pagal kuri visos aidimo taisykls i
tikrj yra nurodymai teisjui ir tak skaiiuotojui. Dar
vienu iradingu argumentu buvo siekiama statym leidybai
bding susisaistomj pobd suderinti su teorija, teigian
ia, kad statymas yra sakymas, duodamas kitiems, staty
m leidjus, veikianius kaip oficials asmenys, skiriant kaip
vien asmen, sakinjant kitiems, tarp j ir patiems sau
162
V. TEI S - P I R MI NI I R AN T R I NI NOR M J UNGI NYS
kaip privatiems asmenims. is argumentas pats savaime yra
nepriekaitingas, bet jis papildo teorij tuo, ko joje i pra
di nebuvo, - normos, apibrianios, k reikia daryti sie
kiant leisti statymus, svoka; juk tiktai laikantis ios nor
mos statym leidjai tampa oficialiais asmenimis ir kartu
atskirais individais, kuriuos galima prieprieinti jiems pa
tiems, kaip privatiems asmenims.
Taigi paskutinieji trys skyriai - tai neskms apraymas,
todl aiku, kad reikia pradti i naujo. Taiau i ios ne
skms galima pasimokyti, tad taip smulkiai j nagrinti,
kaip padarme mes, ities buvo verta, nes kiekvienu atveju,
kai i teorija neatitikdavo fakt, buvo galima bent bendrais
bruoais velgti, kodl ji buvo pasmerkta lugti ir ko rei
kia, kad ji iuos klausimus geriau paaikint. Pagrindin
neskms prieastis yra ta, kad tarp element, i kuri i
teorija buvo sukonstruota - t.y. tarp sakym, paklusimo,
proi, grasinim idj - neatsirado ir dl i element
kombinacijos negaljo atsirasti vietos normos idjai, be ku
rios negalima net turti vilties, jog pavyks nuviesti nors
paias elementariausias teiss formas. I ties normos idja
anaiptol nra paprasta: III skyriuje mes jau sitikinome,
kad, nordami teisingai vertinti teisins sistemos sudtin
gum, turime velgti skirtum tarp dviej nors ir susijusi,
bet skirting tip. Pirmojo tipo, kur tikrai galima laikyti
pamatiniu arba pirminiu tipu, normos reikalauja, kad mo
ns atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo j,
nesvarbu, ar jie to patys nori, ar ne. Antrojo tipo normos
tam tikru poiriu yra parazitins arba antrins pirmojo
tipo norm atvilgiu, nes jos numato, kad mons, daryda
mi arba sakydami tam tikrus dalykus, gali diegti naujas
pirmojo tipo normas, panaikinti ar modifikuoti sensias ar
ba vairiais bdais apibrti j galiojimo srit ar kontroliuo
ti j veikim. Pirmojo tipo normos nustato pareigas, antro
jo tipo normos suteikia galias - viesias arba privaias.
6* 163
V. T E I S - P I R MI NI I R AN T R I NI NOR M J UNGI NYS
Pirmojo tipo normos apima veiksmus, susijusius su fiziniu
judjimu arba pokyiais; antrojo tipo normos yra susijusios
su operacijomis, kurios sukelia ne tik fizin judjim ar po
kyius, - jomis kuriamos arba keiiamos pareigos arba prie
vols.
Tam tikr pradin analiz, kas turima galvoje, kai tei
giama, kad socialinje grupje galioja i dviej tip nor
mos, mes jau atlikome, o iame skyriuje mes ne tik plto
sime i analiz, bet ir suformuluosime bendr teigin, kad
mintoji dviej norm tip kombinacija yra tai, k Austi-
nas klaidingai man aptiks prievartini sakym svokoje,
btent - jurisprudencijos mokslo raktas. Mes jokiu bdu
neteigsime, jog i pirmini ir antrini norm kombinacij
galima aptikti visur, kur tik odis teis yra teisingai
vartojamas; juk aiku, kad daugyb vairiausi atvej, ku
riais vartojamas odis teis, vienus su kitais sieja ne koks
nors toks paprastas vienodumas, bet ne tokie tiesioginiai
ryiai - daniausiai formos ar turinio analogijos - su pa
grindiniu atveju. iame ir tolesniuose skyriuose mes pam
ginsime parodyti, kad daugel teiss bruo, dl kuri ikil
davo daugiausia keblum ir kurie ir skatino teiss apibr
imo paiekas, ir nukreipdavo jas neteisinga linkme, galima
isiaikinti perpratus iuos du norm tipus ir j sveik.
iam element junginiui skiriama svarbiausioji vieta dl tos
aikinamosios galios, kuri ie elementai turi nuvieiant
koncepcijas, sudaranias teisins minties metmenis. odio
teis vartojimo ymti daugybei akivaizdiai vairiari
atvej pateisinimas yra antraeilis dalykas, kurio galsime
imtis tuomet, kai suvoksime iuos pagrindinius dalykus.
2. Prievols idja
Pirmiausia prisiminkime, kad, nepaisant vis teorijos,
traktuojanios teis kaip prievartinius sakymus, klaid, ios
164
V. T E I S - P I RMI NI I R ANT R I NI NO R M J UNGI NYS
teorijos ieities takas buvo visikai teisingas pripainimas,
jog kur yra teis, ten moni elgesys tam tikru poiriu
tampa nealternatyvus arba privalomas. Pasirinkus tok iei
ties tak, iai teorijai buvo suteiktas reikmingas postmis,
tad ir mes, konstruodami nauj teiss samprat, grindia
m pirmini ir antrini norm sveikos koncepcija, prad
sime nuo tos paios idjos. Taiau tikriausiai kaip tik da
bar, engdami pirmj lemting ingsn, mes turtume
daugiausia pasimokyti i ios teorijos klaid.
Prisiminkime ginkluoto pliko situacij. A liepia B ati
duoti jam savo pinigus ir grasina j nuauti, jeigu jis nepa
klust. Pagal prievartini sakym teorij, i situacija ben
drais bruoais iliustruoja prievols arba pareigos idj. io
je situacijoje, pakyltoje raytinio sakymo lyg, aptinkame
teisin prievol; A turi bti suverenas, kuriam i proio
paklstama, o jo sakymai turi bti bendro pobdio, nu
statantys elgesio bdus, o ne pavienius veiksmus. Teiginio,
kad pliko situacija irykina prievols prasm, tikinamu
m lemia tas faktas, jog tai ities yra tokia situacija, ku
rioje mes sakytume, kad jeigu B pakluso, vadinasi, jis pri
valjo atiduoti savo pinigus. Taiau lygiai taip pat aiku,
jog jeigu, remdamiesi iais faktais, teigtume, kad B turjo
prievol arba pareig atiduoti pinigus, mes i situacij
apibdintume neteisingai. Taigi jau i pat pradi aiku,
kad, norint suprasti prievols idj, mums reikia dar kako.
Teiginys, kad kas nors privaljo k nors padaryti, skiriasi
nuo teiginio, kad is asmuo turjo prievol tai padaryti, ir
skirtum dar reiks paaikinti. Pirmasis teiginys daniausiai
yra teiginys apie sitikinimus ir motyvus, dl kuri atlieka
mas tam tikras veiksmas: antai pliko situacijoje tai, kad B
privaljo atiduoti savo pinigus, gali paprasiausiai reikti,
kad jis buvo sitikins, jog jeigu j neatiduos, jam bus pa
daryta tam tikra ala arba j itiks kitos nemalonios pasek
165
V. T EI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
ms, todl jis, siekdamas i pasekmi ivengti, ir atidav
pinigus. Supratimas, kas galt jam atsitikti, jeigu jis nepa
klust, kart paskatino B nedaryti to, kam kitokiomis ap
linkybmis jis bt teiks pirmenyb (pasilikti pinigus).
Dar du dalykai iek tiek apsunkina privaljimo k nors
padaryti svokos nuvietim. Tikriausiai aiku, jog negali
ma manyti, kad B privalo atiduoti pinigus, jeigu gresianti
ala, vertinant j sveiko proto poiriu, yra menkut, paly
ginti su nuostoliais ar kitomis rimtomis pasekmmis, kurias
patirt B arba kiti asmenys, jeigu paklust sakymams; taip
bt, jeigu A, pavyzdiui, tik pagrasint nybti B. Mes taip
pat neturtume sakyti, jog B privaljo atiduoti pinigus, jei
gu nra pakankamo pagrindo manyti, kad A sugebs rea
lizuoti arba tikriausiai realizuos savo grasinim padaryti pa
lyginti didel al. Ir vis dlto, nors i svoka ir apima
tokias nuorodas tai, kaip sveikas protas vertina santykin
al, ir racional tikimybs vertinim, pats teiginys, kad
asmuo privaljo kam nors paklusti, i esms yra psicholo
ginis teiginys, nes nurodo sitikinimus ir motyvus, dl kuri
buvo atliktas tam tikras veiksmas. Bet teiginys, kad kas
nors turjo prievol k nors padaryti, yra visai kitos ries,
ir skirtingum patvirtina daug poymi. Antai nors B
veiksmus ir jo sitikinimus bei motyvus pliko situacijoje
liudijani fakt ir pakanka, kad galtume pagrsti teigin,
jog B privaljo atiduoti savo pinigin, bet j nepakanka
pagrsti teiginiui, jog jis turjo prievol tai padaryti; be to,
ios ries faktai, t.y. faktai, liudijantys sitikinimus ir mo
tyvus, visai nereikalingi tam, kad teiginys, jog asmuo turjo
prievol k nors padaryti, bt teisingas. Antai teiginys, jog
asmuo turjo prievol, pavyzdiui, papasakoti ties arba at
vykti karo tarnyb, vis tiek yra teisingas, net jeigu is
asmuo buvo sitikins (pagrstai ar nepagrstai), kad jis nie
kada nebus surastas ir kad jam nra ko bijoti, jeigu nepa
166
V. T E I S - P I R MI NI I R ANT R I NI NO R M J UNGI NYS
klust. Be to, teiginys, jog asmuo turjo i prievol, visi
kai nepriklauso nuo to, ar is asmuo i tikrj atvyko karo
tarnyb, ar ne, o teiginys, jog kas nors privaljo k nors
padaryti, paprastai numato, kad jis tai i tikrj padar.
Kai kurie teoretikai, tarp j ir Austinas, tikriausiai ma
nydami, jog asmens sitikinimai, baims ir motyvai yra vi
sikai nesusij su klausimu, ar jis turjo prievol k nors
padaryti, i svok apibr remdamiesi ne mintais sub
jektyviais faktais, bet galimybe arba tikimybe, kad nepaklu
ss prievol turintis asmuo bus nubaustas arba patirs blo
g i kit. itaip teiginiai apie prievoles yra traktuojami ne
kaip psichologiniai teiginiai, bet kaip galimybi, kad bus
paskirta bausm arba padarytas blogis, numatymas arba
vertinimas. Daugeliui vlesnij teoretik itokia paira
atrod tikras apreikimas, ji sukonkretino abstraki svo
k ir apibdino j tokiais pat aikiais, grietais, empiriniais
terminais, kokie paprastai vartojami moksle. I tikrj i
paira kartais bdavo pripastama kaip vienintel alter
natyva metafizinms prievols ir pareigos koncepcijoms,
traktuojanioms iuos dalykus kaip nematomus objektus,
paslaptingai egzistuojanius vir arba u prast, steb
jimu pastam fakt pasaulio. Taiau yra daug prieasi,
skatinani atmesti toki teigini apie prievoles kaip nu
matym interpretacij, kuri, ties sakant, nra vienintel
alternatyva sunkiai suprantamai metafizikai.
Fundamentaliausias kontrargumentas yra toks: predik-
tyvistin interpretacija padaro dar sunkiau suprantam t
fakt, kad ten, kur yra normos, nukrypimai nuo j yra ne
tik pagrindas numatyti, jog norm paeidjai sulauks prie
ikos reakcijos arba teismas taikys jiems sankcijas, bet ir
prieastis, dl kurios i reakcija kyla arba tokios sankcijos
yra taikomos, bei j pateisinimas. IV skyriuje jau buvo
167
V. T E I S - P I RMI NI I R AN T R I NI NO R M J UNGI NYS
atkreiptas dmesys tok norm vidinio aspekto nepaisy
m; iame skyriuje mes toliau tai nagrinsime.
Taiau yra ir antrasis, paprastesnis, kontrargumentas
prie prievols prediktyvistin interpretacij. Jeigu teiginys,
jog asmuo turjo prievol, i ties reikia, kad is asmuo
bt nubaustas u nepaklusim, tai prietarautume jam sa
kydami, jog is asmuo turjo prievol, pavyzdiui, atvykti
karo tarnyb, bet dl to, kad jis iveng jurisdikcijos arba
skmingai papirko policij ar teism, nebuvo n menkiau
sios galimybs, jog jis bus pagautas arba priverstas kentti.
I tikrj iuose odiuose nra jokio prietaravimo; tokie
teiginiai danai formuluojami, ir visi juos supranta.
Tai, inoma, tiesa, kad normalioje teisinje sistemoje,
kurioje u didij dal paeidim taikomos sankcijos, pa
eidjas paprastai rizikuoja sulaukti bausms; todl ir teigi
nys, kad asmuo turi prievol, ir teiginys, kad jis bus nu
baustas u nepaklusnum, abu yra teisingi. I tikrj abiej
teigini ryys tam tikra prasme yra netgi dar glaudesnis:
jeigu negalima tiktis, kad paeidjams apskritai bus taiko
mos sankcijos, bent jau municipalinje teisinje sistemoje
beveik nra ar visai nra jokios prasms formuluoti kokius
nors konkreius teiginius apie asmens prievoles. iuo po
iriu apie tokius teiginius galima pasakyti, kad jie yra ti
kjimo ilgalaikiu normaliu sankcij sistemos funkcionavi
mu prielaida, panaiai kaip krikete posakis jis yra uriby
je nors kategorikai ir netvirtina, bet leidia tiktis, kad
aidjai, teisjas ir tak skaiiuotojas tikriausiai imsis pras
t priemoni. Vis dlto, norint suvokti prievols idj, ypa
svarbu suprasti, jog atskirais atvejais teiginys, kad asmuo
turi prievol pagal tam tikr norm, ir numatymas, kad jis
gali bti nubaustas u nepaklusim, gali nesutapti.
Aiku, kad pliko situacijoje prievols negalima velg
ti, nors iai situacijai bdingi elementai tikrai gali apib
dinti paprastesn svok bti pareigotam k nors padary
168
V. TE I S - P I RMI NI I R ANT R I NI N O R M J UNGI NYS
ti. Kad suprastume prievols teisin form, pirmiausia tu
rime suprasti jos bendr idj, o tam turime inagrinti
kitoki socialin situacij, kuri nuo pliko situacijos skiria
si tuo, kad ia jau yra socialins normos; i situacija padeda
atskleisti teiginio, kad asmuo turi prievol, prasm dviem
atvilgiais. Pirma, toki norm, paveriani tam tikras el
gesio ris modeliu, buvimas yra normalus, nors ir nekon
statuotas tokio teiginio pagrindas ar bdingas kontekstas;
antra, tokio teiginio skiriamoji funkcija yra bendrosios nor
mos taikymas konkreiam asmeniui, atkreipiant dmes t
fakt, kad i norma apima io asmens atvej. IV skyriuje
mes jau matme, kad bet koki socialini norm buvimas
apima prastinio elgesio ir aikios pairos, jog is elgesys
atitinka model, derin. Mes taip pat matme, kokiais pa
grindiniais aspektais ios normos skiriasi nuo paprasiausi
socialini paproi ir kaip vartojama vairi normatyvin ter
minija (reikia, privalo, turi), norint atkreipti dmes
model bei nukrypimus nuo jo ir siekiant suformuluoti
iuo modeliu grindiamus reikalavimus, kritik ar pripai
nim. odiai prievol ir pareiga sudaro svarb i
normatyvini odi klass poklas, nes jie turi tam tikr
kitiems odiams paprastai nebding prasmi. Todl, no
rint suvokti prievols arba pareigos svok, vien tik supra
timo, kokie elementai apskritai skiria socialines normas nuo
paprasiausi proi, paties savaime nepakanka, nors be
ito tikrai negalima apsieiti.
Teiginys, kad kas nors turi prievol arba kad jam yra
nustatyta prievol, i tikrj numato normos buvim; ir vis
dlto ne visada yra taip, kad ten, kur yra normos, j reika
laujamas elgesio modelis yra prasminamas prievols svo
ka. Nors posakiams Jis turt turti prievol ir Jis turi
prievol bendra tai, kad jie abu aikiai nurodo galiojan
ius elgesio modelius arba yra vartojami apibdinti konkre
tiems atvejams remiantis tam tikra bendro pobdio nor
169
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
ma, juos ne visada galima sukeisti vietomis. Etiketo taisyk
ls arba taisyklingos kalbos normos i tikrj yra normos:
jos yra kai kas daugiau negu supanaj elgesio proiai
arba elgesio dsningumai; j mokoma ir stengiamasi jas
palaikyti; jomis remiamasi, kai specifiniais normatyviniais
odiais kritikuojamas ms pai ir kit moni elgesys.
Tu turi nusiimti skrybl; Klaidinga sakyti js buvai.
Taiau ios ries norm kontekste vartoti odius prievo
l arba pareiga bt ne tik keista stiliaus poiriu, bet
ir klaidinga. itaip socialin situacija bt klaidingai apib
dinta, nes nors riba, skirianti prievolmis susijusias normas
nuo kit norm, neryki, taiau svarbiausias racionalus io
skirtumo pagrindimas yra pakankamai aikus.
Normas suvokiame kaip nustatanias prievoles ir jas taip
vadiname tuomet, kai visuotinis reikalavimas paklusti yra
primygtinis, o socialinis spaudimas tiems, kurie nukrypsta
nuo i norm arba grasina nukrypsi, yra stiprus. Tokios
normos gali bti iimtinai paprotins kilms: gali nebti
centralizuotai organizuotos bausmi, taikom u toki nor
m paeidimus, sistemos; socialinis spaudimas gali gyti tik
iskydusios bendro pobdio prieikos arba kritikos reak
cijos form, taiau neperaugti fizines sankcijas. is spau
dimas gali apsiriboti odiniais nepritarimo pareikimais ar
ba apeliavimu individ pagarb paeistajai normai; jis gali
labai stipriai priklausyti nuo to, kaip veikia gdos, sins
grauimo ir kalts jausmai. Kai spaudimas yra pastarosios
ries, mes galime bti link ias normas laikyti socialins
grups morals dalimi, o prievol, kylani i i norm, -
moraline prievole. Ir atvirkiai, kai isiskirianios arba pras
tos spaudimo formos yra fizins sankcijos, net jeigu jos n
ra pareign aikiai formuluojamos bei realizuojamos, bet
paliekamos apskritai visos bendruomens nuoirai, mes
bsime link ias normas priskirti primityviosios, arba rudi
mentins, teiss kategorijai. inoma, abu iuos rimto so
170
V. T E I S - P I R MI NI I R ANT RI NI NO R M J UNGI NYS
cialinio spaudimo tipus mes galime aptikti susijusius su tuo,
kas akivaizdiai yra ta pati elgesio norma; kartais tai gali
atsitikti be jokios nuorodos, kad vienas i j yra specifikai
bdingas kaip pirminis, o kitas yra antrinis, ir tuomet klau
simas, ar mes turime reikal su morals norma, ar su ru
dimentine teise, gali likti be atsakymo. Taiau tai, ar tarp
teiss ir morals manoma nubrti skiriamj rib, iuo
metu neturi ms varyti. Svarbu yra tai, kad su normomis
susijusio socialinio spaudimo svarbos arba rimtumo akcen
tavimas yra pirminis veiksnys, nuo kurio priklauso tai, ar
mes ias normas suvokiame kaip lemianias prievoli atsi
radim.
Su ia pirmine prievols savybe natraliai yra susijusios
kitos dvi. Rimto socialinio spaudimo palaikomos normos
yra suvokiamos kaip svarbios, nes tikima, kad jos yra bti
nos, siekiant palaikyti socialin gyvenim arba tam tikr itin
vertinam jo poym. Tokios akivaizdiai svarbiausios nor
mos, kaip antai tos, kurios apriboja laisv smurto vartoji
m, paprastai suvokiamos prievols kontekste. Lygiai taip
pat normos, reikalaujanios siningumo ar tiesos, ar kad
bt laikomasi paad, arba apibrianios, k turt dary
ti tas, kas socialinje grupje atlieka ypating vaidmen ar
ba funkcij, yra suvokiamos arba prievols kontekste, ar
ba - tikriausiai daniau - pareigos kontekste. Antra, vi
suotinai pripastama, kad nors elgesys, kurio ios normos
reikalauja, gali teikti naud kitiems, taiau jis gali prieta
rauti tam, k nort daryti i pareig turintis asmuo. Taigi
prievols ir pareigos paprastai suvokiamos kaip susijusios
su pasiaukojimu arba tam tikr dalyk isiadjimu, o nuo
latin konflikto tarp prievols arba pareigos ir intereso ga
limyb visose visuomense yra vienas i truizm, kuriais
operuoja ir teisininkai, ir moralistai.
i trij veiksni, skiriani su prievolmis ar pareigo
mis susijusias normas nuo kit norm, kontekste galima
paaikinti odyje prievol umaskuot saitiy kuriais yra
171
V. T E I S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
susaistytas pareigotasis asmuo, figr*, taip pat panai
skolos svok, slypini odyje pareiga. ioje daugeliui
teisins minties atstov ramybs neduodanioje figroje so
cialinis spaudimas tampa tarsi grandine, sukaustania tuos,
kurie turi prievoles, ir jie nebra laisvi daryti tai, k nori.
Kit grandins gal kartais laiko grup arba jos oficials
atstovai, primygtinai reikalaujantys, kad prievol bt vyk
dyta, arba vykdantys bausm: kartais grup tai patiki pri
vaiam asmeniui, kuris gali pasirinkti, ar primygtinai reika
lauti, kad prievol bt vykdyta, ar priimti jos vert atitin
kant ekvivalent. Pirmoji situacija tipika pareigoms arba
prievolms i baudiamosios teiss srities, o antroji - prie
volms ir pareigoms i civilins teiss srities, kurioje mes
manome privatiems asmenims esant bdingas prievoles ati
tinkanias teises.
Kad ir kokios natralios ir daug k paaikinanios bt
ios figros arba metaforos, mes neturime leisti, kad jos
mus suviliot klaidinga koncepcija, es prievol i esms
yra tam tikras spaudimo arba prievartos pojtis, patiriamas
t, kurie turi prievoles. I to, kad prievoles nustatanias
normas paprastai palaiko rimtas socialinis spaudimas, nei
plaukia, jog turti i norm nustatyt prievol tolygu pa
justi prievart arba spaudim. Taigi pasakymas, jog koks
nors ukietjs sukius turjo prievol sumokti rent, bet
nepatyr jokio spaudimo sumokti, kai paspruko to nepa
dars, nebus prietaringas, o danai net gali bti teisingas.
Jaustis privalaniam ir turti prievol - tai skirtingi, nors
danai kartu egzistuojantys dalykai. Juos tapatinti reikt
tam tikru bdu - psichologini poji kontekste - ne
* Hartas vartoja od bond, reikiant ir ry ir saitus (panius), ir
nelaisv (kalinim), ir sipareigojim (paad), bet kartu - ir obligacij,
t.y. vertybin popiei arba skolos rat. (I lietuvi kalb obligacijos termi
nas yra atjs i lotyn kalbos (lot. obligatio - prievol), o anglikai
prievol - obligation). Taigi dar kart galime sitikinti, kad vienas i svar
biausij Harto teorijos pagrind yra angl kalbos odi ir j reikmi
ryiai.
172
V. TEI S - P I R MI NI I R AN T R I NI NO R M J UNGI NYS
teisingai interpretuoti svarb norm vidin aspekt, kur
mes atkreipme dmes III skyriuje.
I tikrj norm vidinis aspektas yra tas dalykas, prie
kurio mums vl reikia grti prie galutinai atmetant pre-
diktyvistins teorijos argumentus. Juk ios teorijos alinin
kas pagrstai galt paklausti, kodl mums vis dar taip rpi
pabrti prediktyvistins teorijos nenuoseklumus, jeigu so
cialinis spaudimas yra toks svarbus prievoles nustatani
norm poymis; juk i teorija kaip tik iam poymiui skiria
svarbiausi viet, apibrdama prievol kaip tikimyb, jog
nukrypim nuo tam tikr elgesio parametr lyds gresianti
bausm arba prieika reakcija. Gali atrodyti, jog teiginio,
kad prievol yra prieikos reakcijos nukrypim numaty
mas arba jos tikimybs vertinimas, analiz tik neymiai ski
riasi nuo ms pai isakytos minties, jog nors mintasis
teiginys numato tam tikras slygas, kuriomis nukrypimai
nuo normos paprastai sutinkami prieikai, io teiginio tik
roji paskirtis yra ne numatyti tai, bet pasakyti, kad tokia
norma apima tam tikro asmens atvej. Taiau i tikrj is
skirtumas nra menkas. Nesuvok jo svarbos, mes tikrai
negalime teisingai suprasti, kuo yra ypatingos visos tos su
norm buvimu susijusios ir visuomens normatyvin struk
tr sudaranios moni mintys, kalba ir veiksmai.
Apibdinti, kodl is skirtumas toks svarbus suprasti ne
tik teisei, bet ir apskritai bet kurios visuomens struktrai,
gali padti ir tokia priepriea, grindiama norm vidiniu
ir ioriniu aspektais. Tas faktas, kad socialinje grupje
^alioja tam tikros elgesio normos, leidia formuluoti daug
glaudiai susijusi, taiau vis dlto skirting teigini; juk
asmuo su normomis gali bti susijs arba tik kaip stebto
jas, kuris pats j neakceptuoja, arba kaip grups narys, ku
ris akceptuoja ias normas ir kuriam jos yra elgesio orien
tyrai. i ssaj galima vadinti atitinkamai ioriniu ir vi
diniu poiriu. Vadovaujantis ioriniu poiriu, taip pat
173
V. T E I S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
galima formuluoti skirting ri teiginius. Juk stebtojas,
pats neakceptuodamas norm, gali konstatuoti, kad grup
ias normas akceptuoja, ir itaip gali i alies nurodyti t
bd, kuriuo jiey vadovaudamiesi vidiniu poiriu, yra susi
j su iomis normomis. Taiau kad ir kokios bt ios nor
mos - aidim, kaip antai achmat arba kriketo, ar mora
ls arba teiss normos, - jeigu tik norime, mes galime pa
sirinkti stebtojo, kuris itaip net nesirems grups vidiniu
poiriu, pozicija. Toks stebtojas pasitenkina tuo, kad fik
suoja stebimojo elgesio, kuris i dalies atitinka normas, ds
ningumus, taip pat tuos kitus dsningumus - prieikos re
akcijos, priekait ir bausms, - kuriais reaguojama nu
krypimus nuo norm. Prajus tam tikram laikui, iorinis
stebtojas, remdamasis stebtaisiais dsningumais, gali nu
statyti ry tarp nukrypim nuo norm ir prieikos reakci
jos, taip pat gali gana skmingai numatyti ir vertinti tiki
myb, kad nukrypimas nuo grups normalaus elgesio su
kels prieik reakcij ar utrauks bausm. ios inios ne
tik atskleis daug k apie i grup, bet gali padti stebto
jui gyventi tarp ios grups nari ivengiant nemaloni pa
sekmi, kuri sulaukt tas, kas bandyt tai daryti i ini
neturdamas.
Taiau jeigu stebtojas tikrai grietai laikosi io kratu
tinio iorinio poirio ir n kiek nekreipia dmesio tai,
kaip normas akceptuojantys grups nariai patys iri savo
prastin elges, jis apskritai negali j gyvenimo apibdinti
remdamasis normos svoka, taigi ir prievols arba pareigos
svokomis, kurios yra ivestins i normos svokos. Uuot
pateiks tok apibdinim, jis operuos stebimj elgesio
dsningum, numatym, tikimybi ir enkl kategorijomis.
Juk tokiam stebtojui grups nario nukrypimas nuo norma
laus elgesio bus tik enklas, kad galima tiktis prieikos
reakcijos, ir niekas daugiau. Jo poiris bus panaus po
ir mogaus, kuris, tam tikr laik judrioje gatvje steb
174
V. TEI S - P I R MI NI I R AN T R I NI NO R M J UNGI NYS
js viesoforo signalus, pasako tik tiek, jog usidegus rau
donai viesai yra didel tikimyb, kad eismas sustos. Steb
tojas velgia viesoforo vies tik kaip j natral enkl,
kad mons elgsis tam tikru bdu, lygiai kaip debesys yra
enklas, kad lis. Taip darydamas stebtojas visikai ignoruos
t moni, kuriuos jis stebi, socialinio gyvenimo matmen,
nes jiems raudona viesa nra tik enklas, kad kiti sustos,
- jie raudon vies iri kaip signal jiems sustoti, taigi
ir kaip prieast, dl kurios reikia sustoti, kaip to reikalau
ja normos, kurios sustojim degant raudonai viesai padaro
elgesio modeliu ir prievole. io dalyko konstatavimas rei
kia, kad atkreipiamas dmesys tai, kaip grup motyvuoja
savo paios elges. Taip nurodomas norm vidinis aspek
tas - toks, koks jis matomas velgiant i moni vidiniu
poiriu.
Iorinis poiris gali beveik tiksliai atkurti t bd, ku
riuo normos funkcionuoja kai kuri visuomens nari gy
venime - btent t, kurie atmeta grups normas ir kuriems
ios normos rpi tik tada ir tik todl, kad jie mano, jog
norm paeidimas sukels nemaloni pasekmi. J poi
riui ireikti bus reikalingos tokios frazs: A privaljau
tai padaryti, A tikriausiai dl to nukentsiu, jeigu ...,
Tu tikriausiai dl to nukentsi, jeigu ..., Jeigu ..., tai jie
tau padarys tai k. Bet jiems nebus reikalingos tokios
iraikos formos, kaip A turjau prievol arba Tu turi
prievol, nes jos yra reikalingos tik tiems, kurie savo ir
kit asmen elges velgia vadovaudamiesi vidiniu poi
riu. Iorinis poiris, apsiribojantis stebimais elgesio ds
ningumais, negali atkurti to bdo, kuriuo normos funkcio
nuoja kaip normos gyvenime t moni, kurie paprastai
sudaro visuomens daugum. ie mons - tai pareignai,
teisininkai arba privats asmenys, kuriems normos vairiose
situacijose tarnauja kaip elgesio socialiniame gyvenime
orientyrai, kaip pretenzij, reikalavim, pripainimo, kriti
175
V. TEI S - P I RMI NI I R ANT R I NI NORM J UNGI NYS
kos arba bausmi pagrindas, t.y. visuose prastiniuose gyve
nimo reikaluose, kurie yra tvarkomi laikantis norm reika
lavim. Jiems normos paeidimas yra ne tik pagrindas nu
matyti kilsiant prieik reakcij, bet ir io prieikumo mo
tyvas.
Atrodo, kad kiekvienos visuomens, kuri gyvena laiky
damasi norm - nesvarbu, teiss ar kitoki, - gyvenime
visada yra tampa tarp t, kurie akceptuoja normas ir sava
norikai bendradarbiauja jas palaikydami, taigi savo pai
ir kit asmen elges velgia per norm prizm, ir t,
kurie atmeta normas ir jas velgia tik vadovaudamiesi
ioriniu poiriu, kaip galimos bausms enkl. Vienas i
sunkum, su kuriais susiduria kiekviena teiss teorija, sie
kianti teisingai vertinti visas sudtingas aplinkybes, - tai
atminti, kad egzistuoja abu ie poiriai ir neignoruoti ku
rio nors i j, tarsi jo ivis nebt. Tikriausiai vis ms
isakyt prievols prediktyvistins teorijos kritik galima re
ziumuoti apkaltinant j, kad kaip tik taip ji elgiasi su prie
voles nustatani norm vidiniu aspektu.
3. Teiss elementai
inoma, manoma sivaizduoti visuomen, kurioje nra
statym leidybos institucijos, teism, taip pat joki parei
gn. I tikrj yra daug primityvi bendruomeni tyrin
jim, ne tik tvirtinani, kad tokia galimyb yra realizuota,
bet ir smulkiai apraani gyvenim visuomens, kurioje
vienintel socialins kontrols priemon yra ta visiems gru
ps nariams bdinga paira paios ios grups standar
tinius elgesio bdus, kuria remdamiesi mes apibdinome
prievoles nustatanias normas. ios ries socialin struk
tra danai vadinama paproiu; vis dlto mes io termi
no nevartosime, nes jam danai suteikiama tokia reikm,
176
V. TE I S - P I RMI NI I R ANT R I NI NO R M J UNGI NYS
kad paprotins normos esanios labai senos, o jas palaikan
tis socialinis spaudimas ess silpnesnis u t, kuris palaiko
kitas normas. Siekdami ivengti ios paslptos mintojo ter
mino prasms, mes i socialin struktr vadinsime pirmi
nmis prievoles nustataniomis normomis. Jeigu visuome
n turi gyventi vadovaudamasi vien tik itokiomis pirmin
mis normomis, tai, be jokios abejons, turi bti vykdytos
tam tikros slygos, kurios yra tik keletas akivaizdiausi
banali ties apie moni prigimt ir apie pasaul, kuriame
mes gyvename. Pirmoji i i slyg yra tokia: vienokia ar
kitokia forma normose turi bti knyti apribojimai, drau
diantys laisvai naudoti jg, vogti ir apgaudinti, t.y. daryti
dalykus, kuriuos monms kyla pagunda daryti, bet kuriuos
jie apskritai turi slopinti, jeigu jiems tenka gyventi greta
vienas kito. Mums inomose primityviose visuomense to
kios normos i tikrj visuomet egzistuoja greta daugybs
kit norm, nustatani individams vairias pozityvias pa
reigas atlikti tam tikras paslaugas ar kitaip prisidti prie
bendro gyvenimo. Antra, jeigu tokia silpnai organizuota vi
suomen, susidedanti i madaug vienodo fizinio pajgumo
asmen, nori ilikti, tai, nors tokioje visuomenje gali eg
zistuoti ms jau apraytoji tampa tarp t, kurie akceptuo
ja normas, ir t, kurie normas atmeta, jeigu tik socialinio
spaudimo baim nepaakina j prisitaikyti, visikai aiku, kad
pastarieji tegali bti tik mauma - antraip socialinis spau
dimas, kurio turt bijoti atmetantys normas, bt perne
lyg menkas. i mint taip pat patvirtina ms inios apie
primityvias bendruomenes, kuriose nors ir yra atskaln ir
piktadari, taiau dauguma gyvena laikydamiesi norm, ku
rias vertina vadovaudamiesi vidiniu poiriu.
Taiau ms dabartiniam tikslui kur kas svarbesn yra
tai tokia mintis. Visikai aiku, kad, viepataujant toki
neoficiali norm reimui, skmingai gyvuoti galt tik sta
bilioje aplinkoje sikrusi nedidel bendruomen, kurios na-
177
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
rius jungia giminysts ryiai, bendros pairos ir tikjimas.
Bet kokiomis kitomis slygomis tokia paprasta socialins
kontrols forma nestokos trkum, todl bus reikalingi kiti
j papildantys mechanizmai. Vis pirma, normos, kuriomis
vadovaudamasi gyvena i grup, nesudarys sistemos, bet bus
tiesiog atskir standart rinkinys, be jokio skiriamojo ar
bendro poymio, inoma, iskyrus tai, kad tai yra normos,
kurias akceptuoja tam tikra moni grup. iuo poiriu
jos bus panaios j etiketo taisykles, kuri mes patys laiko
ms. Todl jeigu kilt abejoni dl to, kokios yra ios nor
mos, arba dl to, kokioje srityje galioja tam tikra konkreti
norma, nebus jokios procedros, kaip isklaidyti ias abejo
nes, nurodant autoriteting tekst arba pareign, kurio
pareikimai iuo klausimu yra autoritetingi. Juk, paprastai
tariant, tokia procedra ir teksto arba asmen autoritetin
gumo pripainimas remiasi prielaida, kad yra kitokio tipo
norm, negu prievoles ar pareigas nustatanios normos, be
kuri i grup ex hypothesi* nieko daugiau neturi. pirmi
ni norm paprastos socialins struktros trkum mes ga
lime pavadinti jos neapibrtumu.
Kitas trkumas - tai norm statikas pobdis. Tokia vi
suomen inos tiktai vien bd, kuriuo gali kisti ios nor
mos, - lt augimo proces, kai tam tikri elgesio bdai,
kadaise laikyti neprivalomais, i pradi tampa prastiniais
arba visuotinai paplitusiais, o vliau privalomais, ir atvirk
tin nykimo proces, kai nukrypimai, u kuriuos kadaise
bdavo grietai susidorojama, i pradi imami toleruoti, o
vliau juos nebekreipiama dmesio. Tokioje visuomenje
nebus joki priemoni, galinani normas smoningai pri
taikyti prie kintani slyg, eliminuojant senas normas ir
diegiant naujas, - juk galimyb tai padaryti remiasi prielai
da, kad yra normos, priklausanios kitam tipui, negu prie
* Pagal hipotez (lot.).
17 8
V. TE I S - P I R MI NI I R ANT RI NI NO R M J UNGI NYS
voles nustatanios normos, kuriomis vienintelmis vadovau
jasi i visuomen. Kratutiniu atveju norm statikumas ga
li gyti dar radikalesn pobd. Nors tai tikriausiai niekuo
met nebuvo visikai realizuota jokioje konkreioje bendruo
menje*, atvej verta panagrinti dl to, kad taip
atskleidiamas vienas teisei labai bdingas dalykas. iuo
kratutiniu atveju ne tik nebt manoma smoningai pa
keisti bendro pobdio normas, bet ir joks individas savo
smoningu pasirinkimu negalt varijuoti ar modifikuoti i
i norm konkreiais atvejais kylani prievoli. Papras
iausiai kiekvienas individas turs grietai nustatytas prie
voles arba pareigas daryti tam tikrus dalykus ar susilaikyti
nuo j. I tikrj danai gali bti taip, kad dl i prievoli
vykdymo kiti asmenys turs naudos; vis dlto, jeigu yra tik
pirmins prievoles nustatanios normos, ie asmenys netu
rs jokios galios nei atleisti pareigotuosius nuo i prievo
li vykdymo, nei perduoti kitiems naud, gaut dl i prie
voli vykdymo. Mat tokios operacijos, kaip atleidimas nuo
prievols vykdymo arba naudos perdavimas, sukelia asme
n pradinio statuso, kur lemia pirmins prievoles nusta
tanios normos, pokyius; kad tokios operacijos bt gali
mos, turi bti normos, priklausanios kitai riai, negu pir
mins normos.
Treiasis ios paprastos socialinio gyvenimo formos tr
kumas - iskydusio socialinio spaudimo, kuriuo palaikomos
normos, neefektyvumas. Jeigu nra organo, turinio specia
lius galinimus galutinai ir autoritetingai nustatyti akcep
tuotosios normos paeidimo fakt, visose visuomense, i
skyrus paias maiausias, nuolat kils begaliniai ginai dl
* Teigdamas, kad toks kratutinis variantas tikriausiai niekuomet nie
kur nebuvo realizuotas, Hartas tikriausiai turi galvoje jo absoliut rea
lizavim. Taiau kai kuriose religinse teisinse sistemose is variantas
realizuotas dideliu mastu, kaip antai musulmon teisje, kurioje doktri
nos poiriu nra teiss skirstymo objektyvin ir subjektyvin teis.
179
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I N I NOR M J UNGI NYS
to, ar tam tikra norma buvo, ar nebuvo paeista. Toki
galutini ir autoriteting sprendim stygi reikia skirti nuo
kito su juo susijusio trkumo. Turime galvoje t aplinkyb,
kad bausmes u norm paeidimus, kaip ir kitas su fizin
mis pastangomis ar jgos naudojimu susijusias socialinio
spaudimo formas, gyvendina ne koks nors specialus orga
nas, bet jos paliekamos patiems nukentjusiems asmenims
arba visai bendruomenei. Akivaizdu, kad gaiatis, susijusi
su neorganizuotomis grups pastangomis sulaikyti ir nu
bausti paeidjus, taip pat, nesant oficialaus sankcij mo
nopolio, savitarpio pagalbos vis pakurstoma vendeta gali
turti rimt pasekmi. Taiau teiss istorija sakmiai pera
mint, kad oficiali organ, galini autoritetingai nustatyti
norm paeidimo fakt, nebuvimas yra gerokai didesnis tr
kumas; daugelis visuomeni vis pirma randa priemoni,
galinani ivengti io trkumo, ir tik po to - kito.
Priemon, galinanti itaisyti iuos tris pagrindinius ios
paprasiausios socialins struktros formos trkumus, yra
pirmini prievoles nustatani norm papildymas antrin
mis normomis - kitokios ries normomis. Jau pat priemo
ni, padedani veikti kiekvien i i trkum, diegim
galima laikyti ingsniu i ikiteisinio pasaulio teisin, nes
diegiant kiekvien i i priemoni atsiranda daug elemen
t, kurie tampa neatsiejami nuo teiss: i tikrj vis i
trij priemoni drauge pakanka, kad pirmini norm rei
mas virst tuo, kas, be jokios abejons, yra teisin sistema.
Mes aptarsime i eils visas ias priemones ir parodysime,
kodl teis aikiausiai galima apibdinti kaip prievoles nu
statani pirmini norm ir mintj antrini norm jun
gin. Bet prie imantis io aptarimo reikia sidmti tai
tokius bendrus dalykus. Kalbamosios priemons reikia, kad
diegiamos tam tikros normos; nors ios normos, be abejo,
skiriasi vienos nuo kit ir nuo prievoles nustatani pirmi
ni norm, kurias jos papildo, jos turi svarbi bendr bruo
180
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
ir yra vairiais bdais vienos su kitomis susijusios. Antai
apie jas visas galima pasakyti, jog jos yra kito lygio, negu
pirmins normos, nes jos visos kalba apie tokias normas ta
prasme, kad pirmini norm objektas yra veiksmai, kuriuos
turi atlikti arba kuri neturi atlikti individai, o vis antrini
norm objektas yra paios pirmins normos. Jos konkreti
zuoja tuos bdus, kuriais galima galutinai iaikinti, diegti,
eliminuoti, varijuoti pirmines normas ir galutinai nustatyti
j paeidimo fakt.
Paprasiausia priemon, kompensuojanti pirmini nor
m reimo neapibrtum, yra diegimas to, k mes pava
dinsime pripainimo taisykle. Taip bus nurodytas tam tik
ras bruoas ar bruoai, kuri turjimas galutinai patvirtins,
kad kalbamoji norma yra ios grups norma, kuri turi bti
palaikoma darant socialin spaudim. Tikrovje pripaini
mo taisykl gali gyti bet kuri i daugybs vairi form,
paprast ar sudting. Gali bti taip, kad nebus rasta nie
ko, iskyrus raytiniame dokumente idstyt arba ant ko
kio nors vieo paminklo ikalt autoriteting norm sra
ar tekst, kaip buvo daugelio visuomeni ankstyvojoje tei
sje. Neabejotina, kad istorijos poiriu is ingsnis i iki-
teisins bkls teisin galjo bti engtas tik rykiais eta
pais, i kuri pirmasis buvo iki tol nerayt norm paver
timas raytinmis. Tai buvo svarbus, taiau ne lemiamas
ingsnis: lemiam reikm turjo kitas dalykas - nuorodos
tai, kas parayta arba ikalta, pripainimas autoritetinga,
t.y. tinkamu bdu paalinti abejonms dl normos buvimo.
Kur yra toks pripainimas, ten yra ir labai paprasta antri
ns normos forma - taisykl, pagal kuri galutinai identifi
kuojamos prievoles nustatanios pirmins normos.
inoma, brandioje teisinje sistemoje pripainimo tai
sykls yra sudtingesns; jos normas identifikuoja nurody
damos ne kok nors tekst ar sra, bet tam tikrus pirmi
nms normoms bdingus bendrus poymius. Tokiais poy
181
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
miais gali bti tas faktas, kad normas ileido speciali insti
tucija arba kad jos ilg laik buvo praktikuojamos kaip pa
protys, arba kad jos yra susijusios su teism sprendimais.
Be to, tais atvejais, kai identifikavimo kriterijais laikomi
daugiau negu vienas toki bendr bruo, gali bti nuosta
ta dl j eilikumo pagal prioritetus, siekiant ivengti gali
mo i kriterij konflikto, - antai paprotys ar precedentas
subordinuojami statymui, kuris yra teiss auktesnysis al
tinis. Dl tokio sudtingumo iuolaikinje teisinje siste
moje pripainimo taisykls gali atrodyti visai kitaip, negu
paprastas autoritetingo teksto akceptavimas; taiau net ir i
paprasiausia pripainimo taisykls forma suponuoja daug
teisei bding element. vesdama apyvart autoritetin
gumo poym, ji suteikia postm teisins sistemos idjai,
tiesa, tik jos uuomazginei formai: dabar normos yra nebe
iaip pavieni, tarpusavyje nesusijusi norm rinkinys, jos
yra sujungtos tam tikru paprastu bdu. Be to, paprastoje
tam tikros normos identifikavimo operacijoje, kuria nusta
toma, kad i norma turi reikalaujam poym - eina au
toriteting norm sra, gldi teisinio galiojimo idjos
uuomazga.
Priemon, kompensuojanti pirmini norm reimo sta
tikumo savyb, yra to, k mes pavadinsime keitimo tai
syklmis, diegimas. Paprasiausia tokios taisykls forma
yra norma, galinanti asmen arba asmen grup diegti nau
jas pirmines normas, nustatanias grups arba tam tikros
jos sudt einanios klass elges, taip pat eliminuoti senas
normas. Kaip jau rodinjome IV skyriuje, teiss akto ilei
dimo ir panaikinimo idjas galima suprasti tik remiantis
tokios normos, o ne grasinimais paremt sakym svoka.
Tokios keitimo taisykls gali bti labai paprastos arba labai
sudtingos: suteiktosios galios gali bti neribotos arba vai
riai apribotos, be to, normos gali ne tik konkreiai apibr
ti statymus leidianius asmenis, bet ir grietai ar nelabai
182
v. TEI S - P I R MI NI I R ANT R I NI NO R M J UNGI NYS
grietai nustatyti procedr, kurios privalu laikytis leidiant
statymus. Paprastai kalbant, ryys tarp keitimo taisykli ir
pripainimo taisykli bus labai glaudus: ten, kur yra pirmo
sios taisykls, antrosios btinai apims nuorod statym
leidyb kaip normas identifikuojant poym, taiau jos ne
btinai turi nurodyti visas statym leidybos procedros
smulkmenas. Paprastai pagal pripainimo taisykles tam tik
ras oficialus paymjimas arba oficialus nuoraas bus laiko
mas pakankamu rodymu, jog aktas buvo ileistas tinkamai.
inoma, jeigu yra tokia paprasta socialin struktra, kurio
je vienintelis teiss altinis yra statymai, pripainimo tai
sykl paprasiausiai apibr akto ileidim kaip vienintel
norm galiojim identifikuojant poym arba kriterij.
IV skyriuje pateiktas sivaizduojamosios Rex I karalysts pa
vyzdys kaip tik iliustruoja toki situacij: ten pripainimo
taisykl paprasiausiai skelbs, jog tai, k nustato Rex I, yra
teis.
Normas, suteikianias asmenims gali keisti pirmini nor
m i pat pradi nustatyt j status, mes jau gana smul
kiai aprame. Jeigu nebt itoki privaias galias sutei
kiani norm, visuomens gyvenimas netekt kai kuri
svarbiausij teiss jam teikiam patogum. Juk ios nor
mos padaro manomas tokias operacijas, kaip testament ir
sutari sudarymas, nuosavybs perdavimas, taip pat dau
gel kit savanorikai sudarom teisi ir pareig struktr,
knijani gyvenim pagal teis, nors, inoma, elementari
gali suteikianios normos forma taip pat sudaro pagrind
ir moraliniam pasiadjimo institutui. i norm gimini
kumas keitimo taisyklms, kurias apima statym leidybos
svoka, yra akivaizdus; pastarojo meto teorija, pavyzdiui,
Kelseno, rodo, jog daugelis msling sutari ar nuosavy
bs institut bruo aikintini sutari sudarymo ar nuosa
vybs perdavimo operacijas traktuojant kaip individ ribo
t legislatyvini gali realizavim.
183
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
Treiasis paprasto pirmini norm reimo papildymas,
turintis kompensuoti iskydusio socialinio spaudimo neefek
tyvum, - tai antrins normos, galinanios individus auto
ritetingai sprsti, ar tam tikru konkreiu atveju nebuvo su
lauyta pirmin norma. Teisinis gin sprendimas apima
mai maiausiai itokius sprendimus; antrines normas, su
teikianias gali daryti tokius sprendimus, mes vadinsime
byl sprendimo taisyklmis. ios normos ne tik identifi
kuoja bylas sprendianius asmenis, bet ir apibria proce
dr, kurios privalu laikytis. Kaip ir kitos antrins normos,
ios taip pat yra kito lygio, negu pirmins normos: nors jas
gali sustiprinti kitos normos, nustatanios teisj pareigas
sprsti bylas, paios ios normos nenustato pareig, bet su
teikia teismo galias bei special status teismo sprendimams
dl prievoli paeidimo. Kaip ir kitos antrins normos, ios
normos taip pat apibria tam tikras svarbias teisines svo
kas - iuo atveju tai yra teisjo ar teismo, jurisdikcijos ir
teismo sprendimo svokos. Ir be i panaum kitas ant
rines normas byl sprendimo taisykls yra su jomis artimai
susijusios. I tikrj byl sprendimo taisykles turinti siste
ma btinai apima ir elementari ir netobul pripainimo
taisykl. Taip yra todl, kad jeigu teismai turi gali daryti
autoritetingus sprendimus dl normos sulauymo fakto, iuos
sprendimus galima padaryti tik kaip autoritetingus sprendi
mus dl to, kokios yra ios normos. Taigi jurisdikcij sutei
kianti norma kartu bus ir teism sprendimais pirmines nor
mas identifikuojanti pripainimo taisykl, o patys ie spren
dimai taps teiss altiniu. Tiesa, i nuo jurisdikcijos
minimumo neatsiejama pripainimo taisykls forma bus la
bai netobula. Autoriteting tekst arba statym rinkin ga
lima suformuluoti bendro pobdio terminais, taiau teis
mo sprendimams tai netinka, ir j panaudojimas kaip auto
riteting normas nurodani orientyr priklauso nuo nelabai
patikim i atskir sprendim iplaukiani ivad; j pa
184
V. TEI S - P I R MI NI I R ANT R I NI NO R M J UNGI NYS
tikimumas btinai svyruoja priklausomai nuo juos aikinan
i asmen gdi ir nuo teisj nuoseklumo.
Vargu ar reikia sakyti, kad tik nedaugelyje teisini sis
tem teismo galioms patikta autoritetingai nustatyti pir
mini norm paeidimo fakt. Nors ir ne i karto, taiau
dauguma sistem velg didesns socialinio spaudimo cen
tralizacijos pranaumus; jos i dalies udraud privatiems
asmenims patiems taikyti fizines bausmes ar naudoti jg
savigynos tikslais. Uuot tai leidusios, jos papild prievoles
nustatanias pirmines normas dar kitomis antrinmis nor
momis, konkreiai apibrianiomis ar bent apribojanio
mis baudiamsias priemones u paeidimus, taip pat su
teik teisjams, nustaiusiems paeidimo fakt, iimtin ga
li pavesti baudiamsias priemones taikyti kitiems
pareignams. ios antrins normos sukuria sistemoje cen
tralizuotas oficialias sankcijas.
Jeigu mes pavelgtume i alies ir apmstytume strukt
r, atsiradusi i prievoles nustatani pirmini norm ir
antrini pripainimo, keitimo ir byl sprendimo taisykli
junginio, mums bt visikai aiku, kad tai yra ne tik tei
sins sistemos erdis, bet ir galingiausias rankis, galinantis
analizuoti daugel reikini, dl kuri lauo galvas ir teisi
ninkai, ir politikos teoretikai.
is element derinys geriausiai nuvieia ne tik teisinin
kams profesiniu poiriu rpimas specifines teisines svo
kas, kaip antai prievol ir teiss, galiojimas ir teiss altinis,
statym leidyba ir jurisdikcija, taip pat sankcija. Analogi
kai reikia analizuoti ir valstybs, valdios bei pareigno s
vokas (jungianias teis su politikos teorija) - tik tada bus
galima isklaidyti jas gaubiani migl. Prieasi, dl ku
ri i pirmini ir antrini norm svokomis grindiama ana
liz turi toki aikinamj jg, nereikia toli iekoti. Dau
gelis teisines ir politines svokas gaubiani neaikum bei
i svok ikraipym atsiranda dl to, kad ios svokos i
185
V. TEI S - P I RMI NI I R AN T R I NI NORM J UNGI NYS
esms yra susijusios su tuo, k mes pavadinome vidiniu
poiriu, t.y. poiriu t, kurie ne tik fiksuoja ir progno
zuoja normas atitinkant elges, bet ir naudoja normas kaip
tam tikr standart, vertindami savo ir kit asmen elges.
Analizuojant teisines ir politines svokas, aspekt reikia
vertinti kur kas atidiau, negu tai paprastai buvo daroma
iki iol. Paprasto pirmini norm reimo slygomis vidinis
poiris reikiasi savo paprasiausia forma, kai ios normos
naudojamos kaip kritikos pagrindimas, kaip reikalavim pa
klusti, socialinio spaudimo ir bausms pateisinimas. Anali
zuojant pamatines prievols ir pareigos svokas, reikalinga
nuoroda i visikai elementari vidinio poirio apraik.
Papildius sistem antrinmis normomis, to, kas yra sako
ma ir daroma vadovaujantis vidiniu poiriu, spektras labai
ipleiamas ir pavairinamas. Drauge atsiranda aib nauj
svok, kurias analizuojant reikia remtis vidiniu poiriu.
iai aibei priklauso tokios svokos, kaip statym leidyba,
jurisdikcija, galiojimas, taip pat bendros privai ir viej
teisini gali svokos. Jas visada linkstama analizuoti tais
bdais, kuriuos silo prastas, mokslinis, t.y. faktus kon
statuojantis arba prediktyvistinis, diskursas. Bet taip galima
reprodukuoti tik j iorin aspekt: norint teisingai atskleis
ti i svok bding vidin aspekt, reikia velgti tuos
vairius bdus, kuriais statym leidjo kuriant teis atlie
kamos operacijos, teismo vykdomas byl sprendimas, priva
i ar oficiali gali realizavimas, taip pat kiti veiksmai
teisje yra susij su antrinmis normomis.
Kitame skyriuje mes parodysime, kaip teiss galiojimo
bei teiss altini idjas ir tarp suvereniteto doktrin klai
d pasimetusias tiesas galima suformuluoti kitaip ir paai
kinti remiantis pripainimo taisyklmis. Bet skyri mes
baigsime spdami: nors daugel teiss aspekt paaikinanti
pirmini ir antrini norm junginio idja nusipelno tos di
diuls svarbos, kuri jai yra teikiama, ji pati savaime negali
186
V. T EI S - P I RMI NI I R ANT R I NI NO R M J UNGI NYS
paaikinti vis problem. Teisins sistemos branduolys yra
pirmini ir antrini norm junginys - bet tai dar ne visa
teisin sistema; tolstant nuo io centro, reiks rasti vietos ir
kitokio pobdio elementams; kaip tai padaryti, nurodysi
me tolesniuose skyriuose.
TEISINS SISTEMOS PAGRINDAI
VI
1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojimas
Kaip teigia IV skyriuje kritikuotoji teorija, teisins sis
temos pagrindas yra tokia situacija, kai socialins grups
dauguma yra pratusi paklusti suverenaus asmens arba su
vereni asmen duodamiems grasinimais paremtiems sa
kymams, o patys ie asmenys nra prat kam nors paklus
ti. Kalbamojoje teorijoje i socialin situacija yra kartu ir
btina, ir pakankama teiss buvimo slyga. ios teorijos
nesugebjim atsivelgti kai kuriuos rykiausius iuolaiki
ns municipalins teisins sistemos bruous mes jau paro
dme; vis dlto kadangi i teorija yra uvaldiusi daugelio
mstytoj protus, joje turi bti tam tikr ties apie kai
kuriuos teiss aspektus, nors jos ir pateiktos neaikia ir
klaidinania forma. Taiau aikiai suformuluoti ias tiesas
ir teisingai vertinti j svarb galima tik sudtingesns so
cialins situacijos kontekste, kur grup akceptuoja antrin
norm - pripainimo taisykl - ir taiko j identifikuoti prie
voles nustatanioms pirminms normoms. Jeigu k nors ap
skritai galima laikyti teisins sistemos pagrindais, tai ito
kio vertinimo nusipelno tik i situacija. iame skyriuje ap
tarsime vairius ios situacijos elementus, kuriuos tik i
dalies arba neteisingai atsivelgia suvereniteto ir kitos te
orijos.
Ten, kur akceptuojama pripainimo taisykl, autoritetin
gi kriterijai, kuriais remiantis identifikuojamos prievoles nu
188
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
statanios pirmins normos, suteikiami ir privatiems asme
nims, ir pareignams. Kaip matme, ie kriterijai gali gyti
bet kuri ar kelet i daugelio vairi form - tai nuoroda
autoriteting tekst, statym leidybos akt, paprotin
praktik, tam tikr konkrei asmen bendro pobdio
sprendimus, ankstesnius teismo sprendimus konkreiose
bylose. Labai paprastoje sistemoje, tokioje kaip IV skyriuje
apraytasis Rex I pasaulis, kuriame teis yra tik tai, k nu
stato Rex I, o jo paties legislatyvinei valdiai nei paprotin
norma, nei konstitucinis dokumentas nenustato joki teisi
ni apribojim, vienintelis teiss identifikavimo kriterijus
bus paprasta nuoroda t fakt, kad akt ileido Rex I.
Esant i paprast pripainimo taisykls form rodo ben
droji norm identifikavimo pagal kriterij praktika - ir
pareign, ir privai asmen. iuolaikinje teisinje siste
moje, pasiyminioje teiss altini vairove, pripainimo
taisykl yra atitinkamai sudtingesn: teiss identifikavimo
kriterij yra daug, ir jie paprastai apima raytin konstitu
cij, statym leidybos institucijos ileistus aktus, taip pat
teismo precedentus. Daugeliu atvej yra nuostata dl i
kriterij idstymo pagal j santykin subordinacij ir pri
oritetus, siekiant ivengti galimos j kolizijos. Kaip tik ia
prasme ms sistemoje bendroji teis yra subordinuota
statymui.
Labai svarbu santykin vieno kriterijaus subordinavi-
m kitam skirti nuo j /didinimo vienas i kito, nes dl to,
kad buvo supainiotos ios dvi idjos, nepagrstai buvo pa
laikoma paira, kad visa teis i esms ar i tikrj yra
statym leidybos produktas (net ir tada, kai statym lei
djas apskritai tyli). Ms alies sistemoje paprotys ir
precedentas yra subordinuoti statymui, nes statymu gali
ma panaikinti paprotins ir bendrosios teiss norm, kaip
teiss, status. Kad ir koks nepatikimas bt j, kaip teiss,
statusas, paprotys ir precedentas j yra gav ne tyliu legis-
189
VI . TEI S I NS S I S TEMOS P AGRI NDAI
latyvini gali realizavimo aktu, bet dl to, kad buvo ak
ceptuota pripainimo taisykl, suteikianti ioms normoms
nors ir subordinuot, taiau savarankik viet. Ir vl, kaip
ir paprastuoju atveju, esant i sudting pripainimo tai
sykl ir jai bding skirting kriterij hierarchin tvark
rodo bendroji norm identifikavimo pagal iuos kriterijus
praktika.
Nors retkariais Anglijos teismai gali apskritai nurodyti
santykin vieno teiss kriterijaus viet kito kriterijaus at
vilgiu, antai kai jie paskelbia, kad Parlamento aktai yra
viresni u kitus teiss altinius ar hipotetinius teiss alti
nius, kasdieniame teisins sistemos gyvenime jos pripaini
mo taisykl labai retai atvirai formuluojama kaip norma.
Daniausiai pripainimo taisykl nra suformuluojama, bet
tai, kad ji yra, parodo tas bdas, kuriuo teismai arba kiti
pareignai, arba privats asmenys, arba j patarjai identi
fikuoja konkreias normas. inoma, yra skirtumas, ar ios
normos suponuojamus kriterijus taiko teismai, ar kiti as
menys: kai teismai prieina tvirt ivad remdamiesi tuo,
kad konkreti norma buvo teisingai identifikuota kaip teis,
tam, k jie sako, kitos normos suteikia special autoritetin
g status. iuo poiriu, kaip ir daugeliu kit, teisins sis
temos pripainimo taisykl yra panai aidimo tak skai
iavimo taisykl. Bendra norma, apibrianti, kokie veiks
mai yra skaitomi kaip takai (perbgimai, variai ir t.t.),
aidime yra retai suformuluojama, taiau pareignai ir ai
djai naudoja i norm, identifikuodami tam tikras fazes,
kurios turi reikm siekiant pergals. Ir ia pareign (tei
sjo ir tak skaiiuotojo) sprendimai turi special autori
teting status, kur jiems suteikia kitos normos. Be to,
abiem atvejais galimas konfliktas tarp io autoritetingo nor
mos taikymo ir visuotinio supratimo, ko reikalauja pati i
norma. Kaip pamatysime vliau, vertinant ios ries nor
m sistemos buvimo fakt, i komplikacij negalima neat
sivelgti.
190
VI . T EI S I NS SI S TEMOS P AGRI NDAI
Tai, kad teismai ir kiti subjektai, identifikuodami tam
tikras sistemos normas, naudojasi nesuformuluotomis pri
painimo taisyklmis, yra vidinio poirio poymis. itaip
tie, kurie tokiu bdu naudojasi mintomis taisyklmis, pa
rodo, kad jie patys jas akceptuoja kaip normas, kuriomis
reikia vadovautis, o i pair atspindi specifin leksika,
nebdinga iorin poir ireikiantiems posakiams. Tik
riausiai pats paprasiausias i i posaki yra toks: Teis
nustato, k a d posak mes galime igirsti ne tik i tei
sj lp, j vartoja ir eiliniai mons, gyvenantys tam tik
ros teisins sistemos slygomis, kai jie identifikuoja tam
tikr ios sistemos norm. Kaip ir posakiai uribis arba
vartis, tai yra kalba asmens, kuris vertina situacij nuro
dydamas normas, kurias jis drauge su kitais pripasta tin
kamomis iam tikslui. i pair, jog normos yra pripas
tamos bendrai, reikia skirti nuo kitos pairos, bdingos
stebtojui, ab extra* fiksuojaniam fakt, kad socialin gru
p akceptuoja tokias normas, taiau jis pats j neakceptuo
ja. iorin poir ireikia ne bdingas posakis Teis
nustato, kad ..., bet Anglijoje pripastama, jog teis nu
stato, kad ..., jeigu Karalien Parlamente nustato, kad ....
Pirmj i i posaki form mes pavadinsime vidiniais tei
giniais, nes ji atskleidia vidin poir; j natraliai vartoja
asmuo, akceptuojantis pripainimo taisykl ir, nekonstatuo
damas jos akceptavimo fakto, taikantis i taisykl pripas
tant tam tikr konkrei sistemos norm galiojania Ant
rj posaki form mes pavadinsime ioriniais teiginiais, nes
tai sistemos ioriniam stebtojui, kuris pats neakceptuoja
jos pripainimo taisykls, taiau konstatuoja fakt, jog kiti
j akceptuoja, bdinga kalba.
Jeigu suprantamas is akceptuotosios pripainimo tai
sykls vartojimas formuluojant vidinius teiginius ir jis nuo
* I alies (lot.).
191
VI . T EI S I NS S I S T E MOS PAGRI NDAI
sekliai skiriamas nuo iorinio teiginio, konstatuojanio fak
t, kad i taisykl yra akceptuota, inyksta daugelis neai
kum dl teisinio galiojimo idjos. Juk odis galiojan
tis daniausiai, nors ir ne visada, vartojamas tik itokiuose
vidiniuose teiginiuose, nesuformuluot, bet akceptuot pri
painimo taisykl taikant konkreiai teisins sistemos nor
mai. Pareikti, jog i norma galioja, tolygu pripainti, jog ji
ilaik visus pripainimo taisykls jai pateiktus patikrini
mus, taigi pripainti j sistemai priklausania norma. I tik
rj mes galime paprasiausiai pasakyti, jog teiginys, kad
tam tikra norma galioja, reikia, kad ji atitinka visus pripa
inimo taisykls nustatytus kriterijus. Tai neteisinga tik ta
prasme, kad gali utemdyti toki teigini vidin pobd; juk,
kaip ir kriketo aidj posakis Uribis, ie teiginiai, ku
riais konstatuojamas galiojimas, paprastai ne specialiai kon
statuoja pripainimo taisykls atitikim, bet taiko i kal
baniojo ir kit akceptuot taisykl konkreiam atvejui.
Sakoma, jog kai kurie teisinio galiojimo idjos keliami
sunkumai susij su teiss galiojimo ir jos efektyvumo*
ryiu. Jeigu efektyvumas reikia t fakt, kad tam tikro
elgesio reikalaujaniai teiss normai daniau paklstama
negu nepaklstama, tai visikai aiku, jog nra jokio btino
ryio tarp kokios nors konkreios normos galiojimo ir jos
* ia ir toliau Harto vartojamas terminas efficacy formaliai skiriasi
nuo jam artimo termino efficiency (kur Hartas irgi vartoja, bet kiek
kitokiame kontekste). Abu ie terminai reikia efektyvum, taiau efficacy
yra toks efektyvumas, kuris beveik btinai (bet netiesiogiai) numato
(normos) formal galiojim; drauge jis nra tolygus iam formaliam ga
liojimui, kur Hartas vadina validity. Tuo tarpu efficiency - tai nuogas
efektyvumas, arba tik efektyvumas, arba tiesiog rezultatyvumas. Lietu
vikojoje teiss terminijoje vartojamas teiss (arba normos) efektyvumo
terminas paprastai ymi santyk tarp faktikojo normos veikimo rezultato
ir tikslo, kurio siek statym leidjas i norm ileisdamas, t.y. jis inter
pretuojamas tik vieno i dviej alternatyvi anglikj analog - efficien
cy - prasme. Todl efektyvumo terminas iame vertime vartojamas su tam
tikra ilyga, suteikiant jam ne toki griet prasm, kaip iki iol prasta
lietuvikojoje teiss literatroje.
192
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
efektyvumo, nebent ios sistemos pripainimo taisykls vie
nas i kriterij yra nuostata (kartais vadinama atgyvenimo
taisykle), kad jokia norma neturi bti laikoma sistemai pri
klausania norma, jeigu ji seniai nustojo bti efektyvi.
Nuo konkreios normos galiojimui galinio arba nega
linio atsiliepti jos neefektyvumo reikia skirti bendr nepa
garb sistemos normoms. i nepagarba gali bti tokia visa
apimanti ir tokia ilgalaik, kad nauj sistem galima apib
dinti kaip niekuomet netapusi tam tikros grups teisine
sistema, o kadaise susiformavusi teisin sistem - kaip
nustojusi bti grups teisine sistema. Ir vienu, ir kitu at
veju nra normalaus konteksto, arba fono, reikalingo no
rint suformuluoti kok nors norm svoka grindiam vidi
n teigin. Tokiais atvejais ir vertinti konkrei asmen tei
ses ir pareigas remiantis sistemos pirminmis normomis, ir
vertinti kurios nors i sistemos norm galiojim remiantis
ios sistemos pripainimo taisyklmis bt beprasmika. Rei
kalauti, kad bt taikoma sistema norm, kurios arba nie
kuomet nebuvo efektyvios, arba kuri visi liovsi pais, b
t - iskyrus tam tikras ypatingas aplinkybes, kurias pami
nsime vliau - toks pat bergdias dalykas, kaip vertinti
aidimo eig remiantis tak skaiiavimo taisykle, kuri nie
kuomet nebuvo akceptuota arba kurios nustota paisyti.
Galima sakyti, jog, formuluojant vidin teigin dl siste
mai priklausanios normos galiojimo, daroma prielaida, kad
iorinis teiginys, bendrais bruoais konstatuojantis sistemos
efektyvumo fakt, yra teisingas. Taip yra todl, kad kaip tik
itokiame bendro efektyvumo kontekste vidini teigini var
tojimas yra normalus dalykas. Taiau bt klaida sakyti, jog
galiojim konstatuojantys teiginiai reikia, kad sistema ap
skritai yra efektyvi. Juk nors kalbti apie sistemai priklau
sanios niekuomet nesusiformavusios arba nebepaisomos
normos galiojim paprastai yra betikslis ir tuias dalykas,
vis dlto is usimimas nra beprasmikas arba visuomet
7. 1204 193
VI . TEI S I NS S I S T E MOS P AGRI NDAI
betikslis. Yra toks vaizdingas romn teiss dstymo b
das - kalbti taip, tarsi sistema vis dar bt efektyvi, apta
rinti konkrei norm galiojim ir jomis remiantis sprsti
problemas; ir vienas i bd puoselti viltis, jog bus restau
ruota revoliucijos sunaikinta senoji socialin tvarka, o nau
joji bus atmesta, yra itikimyb senojo reimo teisinio ga
liojimo kriterijams. Tai nesvyruodami daro baltieji rusai, vis
dar reikalaujantys nuosavybs pagal kakoki paveldjimo
norm, kuri carinje Rusijoje buvo galiojanti norma.
Normalaus kontekstinio ryio tarp vidinio teiginio, kad
konkreti sistemai priklausanti norma galioja, ir iorinio tei
ginio, bendrais bruoais konstatuojanio sistemos efektyvu
mo fakt, suvokimas pads mums teisingai vertinti popu
liari teorij, teigiani, jog konstatuoti normos galiojim -
tai numatyti, kad ios normos gyvendinim utikrins teis
mai arba kad tam bus imtasi koki nors kit oficiali veiks
m. Daugeliu poiri i teorija panai ankstesniame sky
riuje ms aptart ir atmest prediktyvistin prievols ana
liz. Abiem atvejais i prediktyvistin teorij generuoja tas
pats motyvas - sitikinimas, jog yra tik vienas bdas iveng
ti metafizini interpretacij: arba teiginys, kad norma ga
lioja, turi suteikti jai koki nors paslapting savyb, kurios
nemanoma nustatyti empirinmis priemonmis, arba is tei
ginys turi numatyti bsim pareign elges. Teorijos tiki
namum abiem atvejais lemia tas pats svarbus faktas: iori
nio teiginio, konstatuojanio fakt, kur gali fiksuoti steb
tojas, kad sistema apskritai yra efektyvi ir tikriausiai tokia
bus ir toliau, teisingum paprastai numato kaip prielaid
kiekvienas, kuris akceptuoja normas ir formuluoja vidin
teigin dl prievols arba dl galiojimo. iedu tikrai yra
labai glaudiai susij. Pagaliau teorija abiem atvejais karto
ja t pai klaid: ji neigia vidinio teiginio special pobd
ir traktuoja j kaip iorin teigin dl oficialaus veiksmo.
194
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
Nagrinjant, koki funkcij teismo sprendime atlieka pa
ties teisjo teiginys, kad konkreti norma galioja, i klaida
ikart tampa akivaizdi: juk nors ia teisjas, formuluoda
mas tok teigin, taip pat daro prielaid apie bendr siste
mos efektyvum jo nekonstatuodamas, jam tiesiog nerpi
prognozuoti savo paties ar kit oficialius veiksmus. Jo tei
ginys, kad norma galioja, yra vidinis teiginys, pripastantis,
kad i norma atitinka parametrus, leidianius identifikuo
ti, kas io teisjo teisme turi bti laikoma teise; is teigi
nys - tai ne pranaavimas, bet jo sprendimo pagrindo dalis.
Kai tai, kad norma galioja, teigia privatus asmuo, tvirtini
mas, kad is teiginys yra numatymas, yra labiau tikinantis,
nes kilus konfliktui tarp neoficiali teigini dl galiojimo
arba negaliojimo ir byl sprendianio teismo teigini, vi
suomet yra rimtas pagrindas sakyti, kad pirmuosius teigi
nius reikia ignoruoti. Taiau net ir iuo atveju tikriausiai
bus dogmatika teigti, kad is teiginys ignoruojamas kaip
teiginys, kurio klaidingumas dabar jau rodytas, nes jis ne
teisingai numat, k pasakys teismas; mes tuo sitikinsime,
VII skyriuje nagrindami toki konflikt tarp oficiali pa
reikim ir aiki norm reikalavim reikm. Mat yra ir
daugiau prieasi ignoruoti teiginius, ne tik tas faktas, kad
jie klaidingi, ir daugiau poiri, kuriais teiginiai gali bti
klaidingi, ne tik pamintasis.
Pripainimo taisykl, nustatanti kriterijus, pagal kuriuos
vertinamas kit sistemos norm galiojimas, tam tikru svar
biu atvilgiu, kur mes dar pamginsime paaikinti, yra svar
biausioji norma; o kai, kaip paprastai bna, yra keletas kri
terij, idstyt pagal santykin subordinacij ir prioritetus,
vienas i j yra aukiausiasis. ios mintys apie pripainimo
taisykl kaip svarbiausij norm ir apie vieno i jos krite
rij virenyb nusipelno tam tikro dmesio. Jas svarbu i
painioti i ms atmestosios teorijos, teigianios, kad kiek
vienoje teisinje sistemoje, net jeigu ji slepiasi u teisini
7 * 195
VI . T EI S I NS S I S T E MOS PAGRI NDAI
form, turi bti suvereni legislatyvin valdia, kuriai nra
nustatyta joki teisini apribojim.
I i dviej idj - aukiausiojo kriterijaus ir svar
biausiosios normos - lengviau apibrti pirmj. Galima
sakyti, kad teisinio galiojimo kriterijus arba teiss altinis
yra aukiausias, jeigu juo remiantis identifikuotos normos
pripastamos sistemai priklausaniomis normomis net ir
tada, kai jos prietarauja normoms, identifikuotoms remian
tis kitais kriterijais, tuo tarpu iais kriterijais remiantis iden
tifikuotos normos nepripastamos sistemai priklausanio
mis normomis, jeigu jos prietarauja normoms, identifikuo
toms remiantis aukiausiuoju kriterijumi. Ms jau
pavartotas aukiausiojo ir subordinuotojo kriterij s
vokas taip pat galima paaikinti, pasitelkus tok palyginim.
Aiku, kad aukiausiojo ir auktesniojo kriterij svokos
paprasiausiai nurodo j santykin viet skalje, bet ne tei
gia kokios nors teisikai neribotos legislatyvins valdios id
j. Taiau svokas aukiausiasis ir neribotas lengva su
painioti - bent jau teiss teorijoje. Viena i tokio supainio
jimo prieasi yra tai, kad paprastesnse teisins sistemos
formose svarbiausiosios normos - pripainimo taisykls,
aukiausiojo kriterijaus ir teisikai neapribotos statym lei
dybos institucijos idjos tarsi susilieja. Juk ten, kur yra kon
stitucijos neapribota statym leidybos institucija, kompe
tentinga savo aktu panaikinti vis kit teiss norm, kildi
nam i kit teiss altini, kaip teiss status, tokioje
sistemoje sudedamoji pripainimo taisykls dalis yra tai, kad
aukiausiasis galiojimo kriterijus yra statym leidybos ins
titucijos valios pareikimas. Konstitucins teorijos poiriu,
taip yra Jungtinje Karalystje. Bet netgi tokiose sistemose,
kaip Jungtini Valstij, kuriose nra tokios teisikai neap
ribotos statym leidybos institucijos, kuo puikiausiai gali
bti svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, nustatanti
aib galiojimo kriterij, i kuri vienas yra aukiausiasis.
196
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
Taip bus ten, kur reguliarios statym leidybos institucijos*
legislatyvin kompetencij apriboja konstitucija, nesuteikianti
jai galios keisti konstitucij arba nustatanti iai galiai tam
tikras ilygas. ia, net jei termin statym leidybos insti
tucija aikinsime kuo plaiausiai, nra statym leidybos
institucijos, kuriai nebt nustatyta teisini apribojim; ir
vis dlto, be jokios abejons, sistemoje yra svarbiausioji nor
ma - pripainimo taisykl, o jos konstitucijos klauzulse -
aukiausiasis galiojimo kriterijus.
Kokia prasme pripainimo taisykl yra sistemos svar
biausioji norma, geriausiai galima suprasti laikantis tokios
gerai pastamos teisinio mstymo sekos. Jeigu kyla klausi
mas, ar tam tikra norma teisikai galioja, norint j atsakyti
reikia naudotis galiojimo kriterijumi, kur pateikia kokia
nors kita norma. Ar tam tikras Oksfordiro grafysts po
statyminis aktas galioja? Taip, nes jis buvo ileistas reali
zuojant galias, suteiktas sveikatos ministro saku, ir laikan
tis nustatytos procedros. Siame pirmajame etape minta
sis sakas pateikia kriterijus, kuriais remiantis galima vertinti
postatyminio akto galiojim. Eiti toliau gali nebti jokio
praktinio poreikio, taiau visuomet yra galimyb tai daryti.
Mes galime suabejoti sako galiojimu ir galiojim patik
rinti remdamiesi statymu, galinaniu ministr leisti tokius
sakus. Pagaliau, kai suabejojama statymo galiojimu ir jis
vertinamas remiantis norma, kad tai, k nustato Karalien
Parlamente, yra teis, ms abejons dl galiojimo baigia
si: mes jau radome norm, kuri, kaip ir tarpins grandys,
sakas ir statymas, nustato kit norm galiojimo vertinimo
* Reguliari statym leidybos institucija - faktikai bet kokia statym
leidybos institucija, ir nuolat funkcionuojanti, ir kartkartmis suaukiama
auktesniojo suvereniteto subjekto (pavyzdiui, monarcho), ir numatyta
konstitucijoje, ir joje nenumatyta, bet veikianti pagal tradicij. is termi
nas neapima tik t statym leidybos institucij, kurios suaukiamos spe
cialiam klausimui nagrinti (pavyzdiui, konvent siaurja io termino
prasme, r. ina p. 149-150).
197
VI . TE I S I N S S I S T E MOS PAGRI NDAI
kriterijus; taiau ji nepanai j juos, nes nra jokios normos,
pateikianios kriterijus, kuriais remiantis galima bt pa
tikrinti jos paios teisin galiojim.
Apie i svarbiausij norm tikrai galima bt daug ko
paklausti. Galima paklausti, ar Anglijoje i tikrj susiklos
t tokia praktika, kad teismai, statym leidybos instituci
jos, pareignai arba privats pilieiai i tikrj taiko i
norm kaip svarbiausij norm - pripainimo taisykl. O
galbt ms teisinio mstymo procesas buvo tik tuias ai
dimas iuo metu jau atmestos teisins sistemos galiojimo
kriterijais? Galima paklausti, ar pakanka tokios teisins sis
temos formos, kurios pagrindas yra itokia norma? Ar ji
duoda daugiau gero negu blogo? Ar yra proto padiktuot
prieasi, dl kuri j bt galima palaikyti? Ar yra mo
ralin prievol tai daryti? Aiku, tai labai svarbs klausi
mai; bet lygiai taip pat aiku, kad, keldami juos dl pripa
inimo taisykls, mes daugiau nemginame tokio paties
tipo klausim apie pripainimo taisykl atsakyti taip pat,
kaip remdamiesi ja atsakme klausimus apie kitas nor
mas. Kai nuo pasakymo, kad tam tikras aktas galioja, nes
jis atitinka norm, pagal kuri tai, k nustato Karalien
Parlemente, yra teis, mes pereiname prie pasakymo, kad
Anglijoje teismai, pareignai ir privats asmenys ia norma
remiasi kaip svarbiausija norma - pripainimo taisykle, tai
yra perjimas nuo vidinio teis konstatuojanio teiginio, tvir
tinanio galiojant sistemos norm, prie iorinio fakt kon
statuojanio teiginio, kur galt suformuluoti sistemos ste
btojas, net jeigu jis pats ios sistemos ir neakceptuoja.
Lygiai taip pat pereidami nuo teiginio, jog tam tikras aktas
galioja, prie teiginio, jog sistemos pripainimo taisykl yra
puiki norma, o ja grindiama sistema verta paramos, mes
pereiname nuo teisin galiojim konstatuojanio teiginio prie
vertybinio teiginio.
198
VI . TE I S I N S SI S TEMOS P AGRI NDAI
Kai kurie autoriai, pabriantys didiausi pripainimo
taisykls teisin svarb, ias savo mintis isak taip: kit
sistemai priklausani norm teisin galiojim galima pade
monstruoti remiantis pripainimo taisykle, tuo tarpu jos pa
ios galiojimo pademonstruoti negalima - j galima tik tarti
esant arba postuluoti, arba jis yra hipotez. Taiau tai
gali labai suklaidinti. I tikrj kasdieniame teisins siste
mos gyvenime teisj, advokat arba eilini piliei formu
luojami teiginiai dl atskir norm teisinio galiojimo susij
su tam tikromis prielaidomis. Tai yra vidiniai teis konsta
tuojantys teiginiai, ireikiantys sistemos pripainimo tai
sykl akceptuojanij poir, ir, bdami tokie, jie palieka
nesuformuluota daug k i to, kas galt bti pasakyta fak
tus apie sistem konstatuojaniuose ioriniuose teiginiuose.
Tai, kas lieka nepasakyta, sudaro teigini dl teisinio galio
jimo prastin fon, arba kontekst, todl yra sakoma, jog
ie teiginiai tai numato kaip prielaid. Taiau svarbu ai
kiai sivaizduoti, kas yra ie numanomi dalykai, ir nesukelti
neaikum dl j turinio. Jie susideda i dviej dalyk. Pir
ma, asmuo, rimtai teigiantis, jog tam tikra teiss (tarkime,
konkretaus statymo) norma galioja, pats naudojasi pripai
nimo taisykle, kuri jis akceptuoja kaip tinkam identifi
kuoti teisei. Antra, taip jau yra, kad i pripainimo taisyk
l, kuria remdamasis jis vertina konkretaus statymo galio
jim, akceptuoja ne tik jis, - tai yra pripainimo taisykl,
kuri yra akceptuota ir kuria apskritai funkcionuodama nau
dojasi sistema. Jeigu ios prielaidos teisingumu bt abejo
jama, j galt patvirtinti nuoroda reali praktik - kaip
teismai identifikuoja tai, k reikia laikyti teise, ir kad ios
identifikacijos yra visuotinai akceptuojamos arba joms - nors
ir nenoromis - paklstama.
N vienos i i dviej prielaid jokiu bdu negalima
apibdinti kaip galiojimo, kurio nemanoma pademonst
ruoti, numanymo. Atsakant klausimus, kylanius norm
199
VI . TEI S I NS S I S T E MOS PAGRI NDAI
sistemos viduje, kur normos, kaip sistemos sudedamosios
dalies, statusas priklauso nuo to, ar ji atitinka tam tikrus
pripainimo taisykls nustatytus kriterijus, mums reikia tik
odio galiojimas, ir paprastai mes tik iuo atveju j ir
vartojame. Tokio klausimo negali kilti dl paios iuos kri
terijus nustatanios pripainimo taisykls galiojimo; ji ne
gali nei galioti, nei negalioti, bet yra paprasiausiai akcep
tuojama kaip tinkama naudoti tokiais atvejais. paprast
fakt ireikti miglotu posakiu, es jos galiojim galima nu
manyti, bet jo negalima pademonstruoti, - tolygu pasaky
ti, jog mes numanome taiau negalime pademonstruoti, kad
Paryiuje esantis metro etalonas - vis matavim metrais
teisingumo svarbiausiasis matas - pats yra teisingas.
Rimtesnis priekaitas - kad kalbos apie numanym,
jog svarbiausioji norma - pripainimo taisykl galioja, pa
slepia antrosios prielaidos, kuria grindiami teisinink tei
giniai apie galiojim, i esms faktin pobd. Be abejo,
teisj, pareign ir kit asmen praktika, kuri ir yra tik
roji pripainimo taisykls btis, yra sudtinga. Kaip pama
tysime vliau, ities bna situacij, kai negalima aikiai ir
grietai atsakyti, koks yra konkretus itokios normos turi
nys ir sritis, ir net ar ji apskritai yra. Vis dlto tokios nor
mos galiojimo numanym svarbu skirti nuo jos buvimo
prielaidos, antraip bus neaiku, k reikia teiginys, jog to
kia norma yra.
Ankstesniame skyriuje pavaizduotoje paprastoje pirmi
ni prievoles nustatani norm sistemoje tvirtinimas, kad
konkreti norma yra, gali bti tik toks iorinis fakt konsta
tuojantis teiginys, kur galt suformuluoti norm neakcep
tuojantis stebtojas ir kur jis galt verifikuoti isiaikinda
mas, ar tam tikras elgesio modelis yra visuotinai akceptuo
jamas kaip standartas ir ar jam bdingi tie poymiai, kuriais,
kaip mes matme, socialin norma skiriasi nuo to, kas yra
tiesiog panas proiai. Kaip tik itokiu bdu mes dabar
200
VI . TEI S I NS S I S TEMOS P AGRI NDAI
turtume aikinti ir verifikuoti teigin, jog Anglijoje yra nor
ma - nors ir ne teiss norma, - reikalaujanti, kad eidami
banyi nusiimtume kepures. Jeigu dabartinje socialins
grups praktikoje galima aptikti toki norm kaip minto
sios, nereikia aptarinti jokio atskiro j galiojimo klausimo,
nors, inoma, galima kvestionuoti i norm vertingum
arba pageidaujamum. Jeigu jau yra nustatytas i norm
buvimo faktas, teigdami arba neigdami, kad jos galioja, ar
ba sakydami, kad j galiojim mes numanome, bet nega
lime jo pademonstruoti, mes tik visk supainiotume. Kita
vertus, ten, kur, kaip brandioje norm sistemoje, yra nor
m sistema, apimanti pripainimo taisykl, taigi normos,
kaip sistemos dalies, statusas dabar priklauso nuo to, ar ji
atitinka tam tikrus pripainimo taisykls nustatytus kriteri
jus, odis bti imamas vartoti kitokia prasme. Teiginys,
jog norma yra, dabar jau gali nebebti tuo, kuo jis buvo
paprastu paprotini norm atveju, - ioriniu teiginiu, kon
statuojaniu fakt, kad tam tikras elgesio modelis buvo vi
suotinai akceptuotas kaip praktikos standartas. Dabar tai
gali bti vidinis teiginys, taikantis akceptuot, bet nesufor
muluot pripainimo taisykl ir reikiantis (apytikriai) ga
lioja pagal sistemos galiojimo kriterijus, bet ne daugiau.
Taiau iuo poiriu, kaip ir kitais, pripainimo taisykl yra
nepanai kitas iai sistemai priklausanias normas. Tvirti
nimas, jog ji yra, gali bti tik iorinis fakt konstatuojantis
teiginys. Juk subordinuotoji sistemos norma gali galioti ir
ia prasme bti net ir tuo atveju, jeigu jos visuotinai ne
paisoma, tuo tarpu pripainimo taisykl yra tik kaip kom
pleksika, taiau paprastai harmoninga teism, pareign
ir privai asmen praktika, kai jie identifikuoja teis rem
damiesi tam tikrais kriterijais. Jos buvimo klausimas - tai
fakto klausimas.
201
VI . T E I S I N S S I S T E MOS P AGRI NDAI
2. Nauji klausimai
Kai tik mes atsisakome poirio, kad teisins sistemos
pagrindas yra protis paklusti suverenui, kuriam nra nu
statyta joki teisini apribojim, ir pakeiiame poir
svarbiausiosios normos - pripainimo taisykls, suteikian
ios norm sistemai jos galiojimo kriterijus, koncepcija, mus
ugriva daugyb nuostabi ir svarbi klausim. Tai paly
ginti nauji klausimai; kadangi jurisprudencija ir politikos
teorija ilg laik buvo atsidavusios seniesiems mstymo b
dams, ie klausimai buvo lyg ir nepastebimi. Be to, tai sun
ks klausimai, reikalaujantys isamaus atsakymo: viena ver
tus, reikia suprasti kai kuriuos pamatinius konstitucins tei
ss dalykus, kita vertus, reikia suvokti t savit bd, kuriuo
teisins formos gali tyliai mainytis ir keistis. Todl iuos
klausimus mes nagrinsime tik tiek, kiek jie imintingai ar
neimintingai kartoja ms jau isakyt mint, jog atsklei
diant teiss samprat svarbiausi vaidmen vaidina pirmi
ni ir antrini norm junginys.
Pirmasis sunkumas yra susijs su klasifikavimu; juk nor
ma, kuri galiausiai naudojama identifikuojant teis, iven
gia konvencionali kategorij, vartojam apibdinant teisi
n sistem, nors ios kategorijos danai laikomos isamio
mis. Antai apie konstitucij ra Anglijos autoriai nuo
Dicey* laik paprastai kartodavo teigin, kad Jungtins Ka
ralysts konstituciniai mechanizmai susideda i dalies i sta
tym grietja io termino prasme (statym, vyriausybs
* Albertas Vennas Dicey - vienas ymiausi Anglijos (XIX a. pab. -
XX a. pr.) teiss mokslinink, iuolaikins konstitucins teiss doktrinos
krjas, valstybs teoretikas ir vienas teiss sociologijos pradinink. Tei
sins ideologijos ir teisins politikos poiriu ypa reikminga jo teisins
valstybs (rule o f law) koncepcija. I jo ymiausi veikal pamintini:
Konstitucijos teiss studij vadas ( Introduction to the Study of the Law of
the Constitution, 1885); Paskaitos apie teiss ir vieosios nuomons santyk
Anglijoje devynioliktame amiuje (Lectures on the Relation Between Law
and Public Opinion in England During the Nineteenth Centuiy, 1905).
202
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
dekret ir precedentuose knyt norm), o i dalies i
konvencij, kurios yra viso labo tik tradicijos, susitarimai
arba paproiai. Pastaroji grup apima svarbias normas,
pavyzdiui, kad Karalien negali atsisakyti pritarti Per ir
Bendruomeni rm nustatyta tvarka priimtam statymui;
taiau Karalienei nra nustatyta jokios teisins pareigos pri
tarti iam statymui, todl tokios normos vadinamos kon
vencijomis, nes teismai nepripasta, kad jos nustato teisin
pareig. Ties sakant, norma, kad tai, k nustato Karalien
Parlamente, yra teis, nepatenka n vien i i kategori
j. Tki nra konvencija, nes teismai yra itin glaudiai su ja
susij ir naudojasi ja identifikuodami teis; bet tai nra ir
to paties lygio norma kaip statymai grietja io termino
prasme, kuriuos identifikuojant ji yra naudojama. Net jei
gu ji bt priimta statymo, tai jos nenuemint iki staty
mo lygio; juk tokio akto teisinis statusas btinai priklausys
nuo to fakto, kad norma egzistavo dar prie ileidiant
akt ir nuo jo nepriklaus. Be to, kaip buvo parodyta anks
tesniame skirsnyje, jos buvim, ne taip, kaip statymo, k
nija reali praktika.
is dalyko aspektas kai kuriuos priveria i nevilties su
ukti: tai kaip mes galime rodyti, kad konstitucijos pama
tins nuostatos, kurios, be jokios abejons, yra teis, i tik
rj yra teis? Kai kas klausim atsako, kad teisini
sistem pagrindas yra kakas, kas yra ne-teis, ikiteis,
metateis arba tiesiog politinis faktas. ie keblumai -
tai aikus enklas, jog kategorijos, vartojamos apibdinti
iam svarbiausiajam bet kurios teiss sistemos bruoui, yra
pernelyg nebrandios. Pripainimo taisykl pavadinant tei
se, galima remtis tokiu argumentu: norma, nustatanti kri
terijus, pagal kuriuos identifikuojamos kitos sistemai pri
klausanios normos, tikrai gali bti laikoma konstituojan-
iu teisins sistemos poymiu, todl pati i norma nusipelno
bti vadinama teise; pripainimo taisykl pavadinant fak
203
VI . T EI S I NS S I S TEMOS P AGRI NDAI
tu, galima remtis tokiu argumentu: konstatuoti itokios
normos buvim tolygu suformuluoti iorin teigin, konsta
tuojant tikr fakt apie efektyviai sistemai priklausani
norm identifikavimo bd. Abu ie aspektai nusipelno d
mesio, bet mes negalime j abiej deramai vertinti, pasi
rinkdami vien i etikei - teis arba faktas. Vietoj to
mums reikia prisiminti, jog svarbiausij norm - pripa
inimo taisykl galima velgti dviem poiriais: pirmj i
reikia iorinis teiginys, konstatuojantis normos buvimo kon
kreioje sistemos praktikoje fakt; antrj poir ireikia
vidiniai teiginiai dl galiojimo, formuluojami t, kurie i
norm naudoja identifikuodami teis.
Antroji grup klausim kyla dl tvirtinimui, kad tam
tikra teisin sistema egzistuoja tam tikroje alyje ar tam
tikroje socialinje grupje, bdingo i pirmo vilgsnio ne
pastebimo sudtingumo ir neapibrtumo. Tai tvirtindami
mes i tikrj glaustai, koncentruotai nurodome daugel vai
ri socialini fakt, paprastai vienalaiki. Klaidingos teori
jos prieglobstyje ipltota prastin teisins ir politins min
ties terminija yra linkusi pernelyg supaprastinti faktus, o j
prasm padaryti neaiki. Taiau nusim ios terminijos
mums udtus akinius ir pavelg faktus, mes aikiai ma
tome, kad teisin sistema, kaip ir mogus, vienu metu gali
bti dar negimusi, kitu - dar nevisikai nepriklausoma nuo
savo motinos, vliau naudotis sveikos ir nepriklausomos eg
zistencijos teikiamomis galimybmis, dar vliau - nykti ir
pagaliau mirti. ie pusiaukel tarp gimimo ir normalios ne
priklausomos egzistencijos, tarp normalios nepriklausomos
egzistencijos ir mirties ymintys etapai sujaukia t mums
jau prast tvark, kurios laikantis apibdinami teisiniai rei
kiniai. ie dalykai tikrai daug k apsunkina, bet juos pa
nagrinti verta, nes jie reljefikai pademonstruoja, koks su
dtingas yra tas reikinys, kur mes laikme savaime su
prantamu dalyku, kai, kalbdami apie tipik atvej, sitikin
204
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
ir teisingai teigme, kad tam tikroje alyje egzistuoja teisi
n sistema.
Vienas bdas, kuriuo galima sitikinti io dalyko sud
tingumu, - tiesiog pairti, kokiais atvilgiais paprasta Aus-
tino sukonstruota visuotinio proio paklusti sakymams for
mul nebesugeba atgaminti sudting fakt, apibdinani
minimalias slygas, kurias turi atitikti siekianti turti teisi
n sistem visuomen, arba juos ikraipo. Tarkime, jog i
formul numato vien btin slyg - kad ten, kur staty
mai nustato prievoles arba pareigas, jiems turi bti visuo
tinai paklstama ar bent jau neturi bti visuotinai nepa-
klstama. Bet nors tai ir yra esmin slyga, ji tinka tik tam,
k galime pavadinti teisins sistemos galutiniu produktu,
kur ji daro poveik privatiems asmenims; taiau kasdienis
teisins sistemos buvimas taip pat apima ir oficial teiss
krim, jos oficial identifikavim ir jos oficial naudojim
bei taikym. i dalyk ry su teise galima bt vadinti
paklusimu tik tokiu atveju, jeigu taip iplstume io o
dio prastin prasm, kad jis nebestengt informatyviai
apibdinti i operacij. statym leidjai, kai jie leisdami
statymus laikosi jiems legislatyvines galias suteikiani nor
m, jokia prasta odio paklusti prasme ioms normoms
nepaklsta, iskyrus, inoma, tuos atvejus, kai ias galias
suteikianias normas tvirtina kitos normos, nustatanios pa
reig elgtis taip, kaip reikalauja ios pirmosios normos. Ly
giai taip pat i norm nesilaikymas, kai statym leidjai
neileidia jokio statymo, nra nepaklusimas ioms nor
moms. Be to, odis paklusti aikiai neapibdina to, k
daro teisjai, taikantys sistemos pripainimo taisykl ir pri
pastantys statym galiojania teise bei naudojantys j
sprendiant ginus. inoma, yra daug bd, kuriais mes,
jau atsivelgdami nurodytas aplinkybes, galime isaugoti
i paprast terminij ir toliau vartoti od paklusimas.
Vienas i i bd - tokius atvejus, kai, pavyzdiui, teisjai,
205
VI . T E I S I N S S I S TEMOS PAGRI NDAI
pripaindami statym, taiko bendruosius galiojimo kriteri
jus, laikyti paklusimu konstitucijos krj sakymams ar
ba (kai nra krj) paklusimu depsichologizuotai ko
mandai, t.y. komandai be komanduotojo. Taiau pastara
jam sumanymui mes tikriausiai neturtume skirti daugiau
dmesio, negu snno be dds svokai. Arba galima pa
sirinkti kitok bd: visikai nekreipti dmesio pareign
pozicij teiss atvilgiu ir, uuot stengusis kaip nors apib
dinti norm panaudojim leidiant statymus bei sprendiant
bylas, vis oficialj pasaul irti kaip vien asmen
(suveren), duodant sakymus per vairius atstovus arba
jo valios skelbjus, kuriems pilieiai i proio paklsta. Bet
ir i konstrukcija yra ne kas kita, kaip patogus pavirutini
kas sudting fakt, kuriuos vis tiek dar reiks apibdinti,
ufiksavimas, arba visikai nevykusios ir painios alegorijos
pavyzdys.
Konstatavus, jog bandymas teisins sistemos egzistavi
mo fakt paaikinti remiantis patogia ir nesudtinga pa
prast piliei santykiui su teise i tikrj bdingo (taiau
ne visada santyk isamiai apibdinanio) paklusimo i
proio svoka buvo neskmingas, natralu bandyti ios ne
skms ivengti darant prieing klaid. ios klaidos esm
yra tokia: konstatuojama tai, kas yra bdinga (nors bdin
ga yra ne tik tai) pareign veiklai, ypa teisj poiriui
teis ar j santykiui su teise, ir itai laikoma adekvaiu to,
kas turi bti teisin sistem turinioje socialinje grupje,
paaikinimu. Taip paprasta koncepcija, teigianti, jog didiu
ma visuomens paklsta teisei i proio, pakeiiama kon
cepcija, teigiania, jog dauguma visuomens nari bendrai
ipasta, akceptuoja arba laiko juos pareigojania svar
biausij norm - pripainimo taisykl, nustatani kriteri
jus, pagal kuriuos galiausiai vertinamas statym galioji
mas. inoma, galima, kaip buvo padaryta III skyriuje, si
vaizduoti paprast visuomen, kurioje yra plaiai pasklids
206
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
teiss altini inojimas ir supratimas. Tokios visuomens
konstitucija buvo tokia paprasta, kad, jos inojim ir ak-
ceptavim priskiriant ne tik pareignams ir teisininkams,
bet ir eiliniams pilieiams, nereikjo griebtis joki fikcij.
Visikai galjome pasakyti, kad paprastame Rex I pasaulyje
buvo kur kas daugiau, negu tik didiosios gyventoj daugu
mos paklusimas jo odiams i proio. Visikai gali bti,
jog ten ir didioji gyventoj dauguma, ir pareignai taip
pat aikiai ir smoningai akceptavo pripainimo taisykl,
nustatani, kad Rex odis yra visai visuomenei galiojan
ios teiss kriterijus, nors valdiniai ir pareignai turjo at
likti skirtingus vaidmenis ir buvo skirtingai susij su pagal
kriterij identifikuotomis teiss normomis. Kategorikai
tvirtinti, kad tokia padtis, kuri galima sivaizduoti esant
paprastoje visuomenje, visada ar paprastai bna ir sud
tingoje iuolaikinje valstybje, tolygu kategorikai teigti fik
cijos realum. ia, be jokios abejons, i tikrj susiklosto
tokia situacija, kad didel eilini piliei dalis - galbt dau
guma - neturi teisins struktros ar jos galiojimo kriterij
bendros sampratos. Teis, kuriai pilietis paklsta, yra ka
kas, k jis tik ino esant teis. Jis gali jai paklusti dl
daugybs vairiausi prieasi, kuri viena danai, nors ir
ne visuomet, gali bti inojimas, kad taip jam paiam bus
geriau. Jis bendrais bruoais inos tiktinas nepaklusimo
pasekmes: kad yra pareignai, galintys j aretuoti, taip pat
kiti asmenys, galintys j patraukti teisminn atsakomybn ir
kalinti u statymo sulauym. Aiku, kad tol, kol didioji
gyventoj dauguma paklsta pagal sistemos galiojimo kri
terijus galiojantiems statymams, norint nustatyti konkre
ios teisins sistemos buvimo fakt, nereikia joki kit ro
dym.
Bet jau vien dl to, kad teisin sistema yra sudtingas
pirmini ir antrini norm junginys, norint apibdinti rea
lioje teisinje sistemoje susiklostanius santykius su teise,
207
VI . TEI S I NS S I S TEMOS P AGRI NDAI
vien tik io rodymo neutenka. Be io rodymo, dar reikia
teisingai apibdinti tinkam sistemos pareign santyk su
antrinmis normomis, kurias jie iri kaip pareignai. iuo
atveju lemiam reikm turi btent tai, kad turi bti vie
ningas arba bendrai ipastamas sistemos galiojimo krite
rijus nustatanios pripainimo taisykls oficialus akceptavi-
mas. Bet kaip tik ia nebetinka paprasta visuotinio paklu
simo idja, eilini piliei atveju adekvaiai apibdinusi
privalomj minimum. Problema nra ar yra ne tik ling
vistin - kad, kalbant apie teism ir kit pareign poi
r ias antrines normas btent kaip normas, vartoti od
paklusimas nra natralu. Jeigu bt reikalas, galima b
t rasti platesn reikm turini posaki, kaip antai vyk
dyti, laikytis arba elgtis pagal, kuriais galima bt api
bdinti ir tai, k teiss atvilgiu daro eiliniai pilieiai, at
vykstantys karo tarnyb, ir tai, k daro teisjai, kurie,
vadovaudamiesi tuo, kad tai, k nustato Karalien Parla
mente, yra teis, savo teismuose konkret statym identi
fikuoja kaip teis. Taiau ie blanketiniai terminai tik u
maskuoja tuos esminius skirtumus, kuriuos btina suvokti,
norint suprasti, kokios yra tos minimalios slygos, btinos
sudtingo socialinio reikinio, ms vadinamo teisine siste
ma, egzistavimui.
Paklusimo svoka netinka apibdinti tam, k daro sta
tym leidjai, elgdamiesi pagal jiems galias suteikianias
normas, ir tam, k daro teismai, taikydami akceptuot svar
biausij norm - pripainimo taisykl, - kai paklstama
normai (arba sakymui), visikai nra reikalo, kad pakls-
tantysis asmuo manyt, jog tai, k jis daro, ir yra tai, k ir
jis pats, ir kiti turi daryti; nra jokio reikalo, kad tai, k
daro, jis pats irt kaip elgesio model kitiems sociali
ns grups nariams. Jis neturi savo elges pagal normas
irti kaip teising, tinkam arba privalom. Ki
taip tariant, jo poiriui neturi bti bdingas tas kritiku
208
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
mas, kuris reikiasi tada, kai akceptuojamos socialins nor
mos ir tam tikri elgesio tipai traktuojami kaip visuotiniai
standartai. Jis gali ipainti t pat vidin poir ir akcep
tuoti normas kaip standartus visiems, kam jos yra taiko
mos, bet tai nra btina. Vietoj to jis gali norm irti
tik kaip tai, kas reikalauja, kad jis atlikt tam tikr veiks
m, ir grasina bausme, jeigu jis to nepadaryt; jis gali pa
klusti normai dl to, kad bijo pasekmi, arba i inercijos,
negalvodamas apie save arba apie kitus kaip apie turinius
prievol tai daryti ir neketindamas dl nukrypim kritikuo
ti nei savs, nei kit. Taiau teism poirio normas, ku
riomis jie operuoja btent kaip teismai, negalima apibdin
ti mintuoju grynai asmeniniu santykiu su normomis, galin
iu - nes jo visikai pakanka - su jomis sieti eilin ioms
normoms paklstant piliet. Aikiausias pavyzdys ia yra
svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, pagal kuri nu
statomas kit norm galiojimas. Jeigu i norma apskritai
yra, j reikia irti vadovaujantis vidiniu poiriu kaip
vie, bendr teisingo teismo sprendimo model, o ne tik
kaip tai, kam kiekvienas teisjas paklsta tik pats atskirai.
Nors atskiri sistemos teismai kartkartmis gali nukrypti nuo
i norm, jie apskritai turi kritikai irti tokius nukry
pimus kaip nusiengimus i esms bendriems arba vie
iems standartams. Tai ne tik teisins sistemos efektyvumo
arba jos sveikumo klausimas, bet btina slyga, kuriai esant
galima kalbti apie vieningos teisins sistemos egzistavim.
Teisinei sistemai bdingas vieningumas ir jos tstinumas
dingt, jeigu tik kai kurie teisjai ir tik patys atskirai
veikt vadovaudamiesi nuostata, kad tai, k nustato Kara
lien Parlamente, yra teis, bet nekritikuot t, kurie ios
pripainimo taisykls nepaiso. Juk itai priklauso nuo to, ar
iuo lemiamu momentu yra akceptuojami bendri teisinio
galiojimo standartai. Bt ities keblu apibdinti situacij,
kuri susidaryt intervale tarp i teisj elgesio kapriz ir
209
VI . TEI S I NS S I S TEMOS PAGRI NDAI
eiliniam mogui susidrus su prieingais teism sakymais
neivengiamai kilsianio chaoso. Tokiu atveju mes susidur
tume su lusus naturae*, apie kuri verta galvoti jau vien
todl, jog ji primygtinai spja mus apie tai, kas danai
bna pernelyg akivaizdu, kad bt pastebta.
Taigi tam, kad egzistuot teisin sistema, yra btinos ir
pakankamos dvi minimalios slygos. Turi bti visuotinai pa
klstama toms elgesio normoms, kurios galioja pagal siste
mos svarbiausiuosius galiojimo kriterijus; kita vertus, jos
pripainimo taisykls, nustatanios teisinio galiojimo krite
rijus, bei jos keitimo ir byl sprendimo taisykls turi bti i
tikrj akceptuojamos kaip bendri vieieji pareign oficia
laus elgesio standartai. Pirmoji slyga yra vienintel slyga,
kuri turi atitikti privats pilieiai: nors sveikoje visuome
nje jie i tikrj danai akceptuos ias normas kaip ben
drus elgesio standartus ir pripains prievol jiems paklusti
arba netgi velgs ios prievols ry su bendresne prievole
gerbti konstitucij, taiau iaip jau privats pilieiai gali
paklusti tik kiekvienas pats atskirai ir dl bet koki mo
tyv. Antrj slyg turi atitikti dar ir sistemos pareignai.
Jie turi irti ias taisykles kaip bendruosius oficialaus
elgesio standartus ir kritikai vertinti savo pai ir vienas
kito nukrypimus kaip nusiengimus. inoma, tai tiesa, kad,
be i taisykli, bus daug pirmini norm, taikytin parei
gnams jau tik kaip privatiems asmenims, kurioms jie turi
tik paklusti.
Taigi tvirtinimas, kad teisin sistema egzistuoja, - tai
dviveidis Janas: is teiginys iri ir to, ar paklsta eiliniai
pilieiai, ir to, ar pareignai akceptuoja antrines normas
kaip svarbiausiuosius bendruosius oficialaus elgesio stan
dartus. Sis dualizmas neturt stebinti. Palyginti su papras-
tesnija decentralizuota ikiteisine vien tik i pirmini nor
m susidedania socialins struktros forma, is dualizmas
* Gamtos idaiga (lot.).
210
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
tik atspindi sudting teisins sistemos pobd. Dl to, kad
paprastesnje struktroje nra pareign, normos turi bti
plaiai akceptuojamos kaip nustatanios svarbiausiuosius
grups elgesio standartus. Logika manyti, kad, jeigu ioje
struktroje nebt plaiai paplits vidinis poiris, joje ne
galt bti joki norm. Mes rodinjome, kad vaisingiau
sias bdas apibdinti teisin sistem yra pirmini ir antri
ni norm junginio konstatavimas; ten, kur toks junginys
yra, norm, kaip grups bendrj standart, akceptavim
galima atskirti nuo tokio santykinai pasyvaus dalyko, kaip
eilinio pilieio paklusimas ioms normoms tik paties atski
rai. Kratutiniu atveju vidinis poiris, susijs su jam b
dinga teisins kalbos normatyvine vartosena (Tai yra ga
liojanti norma), gali bti apribotas oficialiuoju pasauliu.
ioje sudtingesnje sistemoje akceptuoti ir naudoti siste
mos teisinio galiojimo kriterijus gali tik pareignai. Visuo
men, kurioje taip ir bt, bt apgailtinai panai avi
kaimen; o avys galt baigti savo gyvenim skerdykloje.
Bet vargu ar yra pagrindo manyti, kad tokios visuomens
negali bti; taip pat vargu ar yra pagrindo neigti tokios
visuomens teis vadintis teisine sistema.
3. Teisins sistemos patologija
Taigi rodymus, kad teisin sistema egzistuoja, reikia imti
i dviej skirting socialinio gyvenimo sektori. Normalus,
neproblemikas atvejis, kai galima neabejojant teigti, jog
teisin sistema yra, - tai tokia situacija, kai atitinkami tipi
ki abiej i sektori interesai teiss atvilgiu sutampa. Pa
prastai tariant, taip yra tada, kai oficialiu lygiu pripain
toms galiojanioms normoms yra visuotinai paklstama. Ta
iau kartais oficialusis sektorius yra atitrks nuo privataus
sektoriaus ta prasme, kad nebra visuotinio paklusnumo
211
VI . TEI S I NS S I S TEMOS PAGRI NDAI
normoms, galiojanioms pagal teismuose naudojamus ga
liojimo kriterijus. Tai gali atsitikti vairiais bdais, kurie su
sij su teisini sistem patologija, nes jie reikia, jog lunga
sudtinga sutampanti praktika, kuri nurodome formuluo
dami iorin teigin, kad teisin sistema yra. Tai, kuo remia
masi kaip prielaida, konkreios sistemos viduje formuluo
jant vidinius teiginius dl teiss, ia irgi i dalies suardoma.
Tok lugim gali sukelti vairs destruktyvs veiksniai.
Revoliucija, kuriai vykstant grups viduje keliamos kon
kuruojanios pretenzijos valdyti, yra tik vienas i toki at
vej; nors ji visuomet susijusi su kai kuri esamosios siste
mos statym paeidimu, jos rezultatas gali bti tik tai, kad
teisikai neleistinu bdu atsiranda senj pakeiianti nauja
pareignais tampani asmen grup, bet ne nauja konsti
tucija ir ne nauja teisin sistema. Kitas atvejis yra prieo
okupacija, kai konkuruojanti pretenzija valdyti neturint esa
mosios sistemos poiriu teistos valdios kyla i iors;
dar kitas atvejis yra tvarkingos teisins kontrols lugimas
siautjant anarchijai ar banditizmui, kai visai nra parei
kiama joki politini pretenzij valdyti.
Kiekvienu i i atvej gali bti tarpini etap, kai a
lies teritorijoje arba emigracijoje veikia teismai, taikantys
senosios, kadaise aikiai susiformavusios sistemos teisinio
galiojimo kriterijus; taiau alies teritorijoje j sakymai yra
neefektyvs. Kada btent galima pagrstai pareikti, kad
teisin sistema galutinai liovsi egzistavusi, tiksliai nustatyti
nemanoma. Paprastai tariant, jeigu yra tam tikra reali res
tauracijos tikimyb arba jeigu susiformavusi sistema buvo
sugriauta vykstant visuotiniam karui, kurio baigtis dar nra
aiki, jokiu kategoriku pareikimu, es sistema liovsi eg
zistavusi, negalima tikti. Taip yra todl, kad teiginys, jog
teisin sistema egzistuoja, yra pakankamai platus ir ben
dras, kad apimt ir pertrkius; tai, kas vyksta trumpais lai
ko tarpais, teigin nei verifikuoja, nei falsifikuoja.
212
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
inoma, kai po i pertrki atkuriami normals santy
kiai tarp teism ir gyventoj, gali kilti sunki klausim.
Ivijus okupant kariuomen arba sutriukinus maitinink
vyriausyb, vyriausyb grta i emigracijos; tuomet kyla
klausimas, kas toje teritorijoje pertrkio laikotarpiu buvo ir
kas nebuvo teis. ia svarbiausia yra suprasti, kad is
klausimas negali bti fakto klausimas. Jeigu tai bt fakto
klausimas, j galima bt atsakyti paklausus, ar pertrkis
truko taip ilgai ir ar jis buvo toks visa apimantis, kad su
siklosiusi situacij bt galima apibdinti kaip toki, kur
ankstesnioji sistema liovsi egzistavusi, o grus i emigra
cijos buvo sukurta senj panai nauja sistema. Uuot
taip formulavus klausim, galima kelti klausim dl tarp
tautins teiss arba - gal kiek paradoksaliai - dl teiss
paioje po restauracijos susiklosiusioje teiss sistemoje. Pas
taruoju atveju visai gali bti, jog restauruotoji sistema apims
retrospektyv statym, skelbiant, kad sistema nenutrks
tamai buvo (arba, formuluojant atviriau, buvo manoma,
kad ji buvo) ios teritorijos teis. Taip gali bti daroma, net
jeigu pertrkis truko taip ilgai, kad tokia deklaracija gali
atrodyti toli grau neatitinkanti ivados, kuri galima bt
padaryti, jeigu is klausimas bt traktuojamas kaip klausi
mas dl fakto. Tokiu atveju nra prieasties, dl kurios i
deklaracija negalt bti restauruotosios sistemos norma,
apibrianti teis, kuri ios sistemos teismai privalo taikyti
pertrkio laikotarpiu vykusiems vykiams bei sudarytiems
sandoriams.
Manyti, kad teisins sistemos teiginiai apie teis, nuro
dantys, kas turt bti laikoma jos paios praeities, dabar
ties ar busimojo egzistavimo pakopomis, konkuruoja su i
oriniu poiriu grindiamais teiss egzistavimo fakt kon
statuojaniais teiginiais, yra paradoksalu. Iskyrus akivaizd
galvosk, susijus su nuoroda pai save, egzistuojanios
sistemos nuostatos dl laikotarpio, kuriuo j reikia laikyti
213
VI . T E I S I N S S I S TEMOS PAGRI NDAI
egzistavusia, teisinis statusas n kiek nesiskiria nuo vienos
sistemos statymo, skelbianio, kad tam tikra sistema vis
dar egzistuoja kitoje alyje, nors neatrodo, kad pastaroji
nuostata sukelt daug praktini pasekmi. I tikrj mums
visikai aiku, jog Soviet Sjungos teritorijoje egzistuojan
ti teisin sistema nra ta pati, kaip carinio reimo teisin
sistema. Taiau jeigu Britanijos Parlamentas statymu pa
skelbt, kad carins Rusijos teis vis dar yra teis Rusijos
teritorijoje, tai i tikrj turt prasm ir teisini pasekmi
kaip Anglijos teiss sudedamoji dalis, susijusi su SSRS, ta
iau n kiek nepaveikt ms pastarajame sakinyje sufor
muluoto teiginio dl fakto teisingumo. Toks statymas tur
t gali ir prasm tik tuo poiriu, kad jis apibrt, kokia
teis turt bti taikoma Anglijos teismuose, taigi Anglijo
je nagrinjant bylas su rusikuoju elementu.
Apraytosios situacijos prieingyb galima pamatyti a
viais pereinamojo laikotarpio momentais, kai nauja teisin
sistema randasi i senosios si - kartais tik po cezario
pjvio. Naujausioji Sandraugos istorija yra puiki sritis io
teisini sistem embriologijos aspekto studijoms. io laiko
tarpio schematizuota, supaprastinta raida yra tokia. Tarki
me, jog tam tikro laikotarpio pradioje yra kolonija, turinti
vietin statym leidybos institucij, teismus ir vykdomj
valdi. i konstitucin santvark statymu nustat Jungti
ns Karalysts Parlamentas, pasiliks sau vis teisin kom
petencij leisti iai kolonijai statymus. ioje stadijoje kolo
nijos teisin sistema yra tiesiog platesns sistemos subordi
nuotoji dalis, o i sistem apibdina svarbiausioji norma -
pripainimo taisykl, pagal kuri tai, k nustato Karalien
Parlamente, ir yra (inter alia*) kolonijos teis. io raidos
laikotarpio pabaigoje mes matome, jog svarbiausioji nor
ma - pripainimo taisykl pakito, nes kolonijos teismai dau
* Greta kit dalyk (lot).
214
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
giau nepripasta Vestminsterio* Parlamento teisins kom
petencijos leisti statymus buvusiai kolonijai. Tebra tiesa
tai, kad daugel konstitucins santvarkos dalyk nustato
ankstesnysis Vestminsterio Parlamento ileistas statymas, -
bet dabar tai yra tik istorijos faktas, nes konstitucins san
tvarkos teisinis statusas toje teritorijoje jau nra kildinamas
i Vestminsterio Parlamento valdios. Dabar teisin siste
ma buvusioje kolonijoje turi vietines aknis ta prasme,
kad galutinius teisinio galiojimo kriterijus apibrianti pri
painimo taisykl daugiau nebeatsivelgia kitos teritorijos
statym leidybos institucijos aktus. Naujoji taisykl papras
iausiai remiasi tuo faktu, kad ji yra akceptuojama ir nau
dojama kaip tokia taisykl teism ir kitose oficialiose vie
tins sistemos, kurios normoms yra visuotinai paklstama,
operacijose. Todl nors vietos statym leidybos institucijos
sudtis, akt leidimo bdai ir struktra vis dar gali bti
nustatyti ankstesniosios konstitucijos, ios statym leidybos
institucijos ileisti aktai dabar galioja ne todl, kad jie yra
ileisti realizuojant galias, suteiktas Vestminsterio Parlamen
to ileisto statymo. Jie galioja todl, kad pagal vietin pri
painimo taisykl tai, kad akt ileido vietos statym leidy
bos institucija, yra pagrindinis galiojimo kriterijus.
i raida gali klostytis daugeliu vairi bd. Po tam tik
ro laikotarpio, per kur metropolijos statym leidybos ins
titucija faktikai nerealizuoja savo formalios legislatyvines
valdios kolonijos atvilgiu, iskyrus tuos atvejus, kai pati
kolonija su tuo sutinka, i statym leidybos institucija gali
galutinai pasitraukti nuo scenos, atsisakydama legislatyvi
nes valdios buvusios kolonijos atvilgiu. ia reikia pay
mti, kad galimos teorins abejons dl to, ar Jungtins
Karalysts teismai pripains Vestminsterio Parlamento kom
* Vestminsteris - Londono centras, kuriame yra Jungtins Karalysts
Parlamentas. Formaliai Vestminsteris yra atskiras miestas (City o f West
minster), i kurio ilgainiui iaugo Londonas.
215
VI . TEI S I NS S I S TEMOS P AGRI NDAI
petencij itokiu bdu negrtamai apkarpyti savo galias.
Kita vertus, atsiskyrimas gali bti pasiektas tik jga. Bet ir
vienu, ir kitu raidos atveju ios raidos rezultatas yra dvi
nepriklausomos teisins sistemos. Tai yra fakto teiginys, ir
jis yra n kiek ne maiau fakto teiginys dl to, kad kalba
apie teisini sistem egzistavim. Pagrindinis rodymas ia
yra tai, kad buvusioje kolonijoje iuo metu akceptuojama ir
naudojama svarbiausioji norma - pripainimo taisykl dau
giau neapima jokios nuorodos kit teritorij statym lei
dybos institucij operacijas kaip vieno i galiojimo kriterij.
Taiau gali bti ir taip, kad, nors faktikai kolonijos tei
sin sistema dabar yra nepriklausoma nuo metropolijos, met
ropolijos sistema gali nepripainti io fakto; ioje srityje
Sandraugos istorija pateikia daug intriguojani pavyzdi.
Tai, kad Vestminsterio Parlamentas pasiliko arba gali teisi
kai pasilikti gali leisti statymus kolonijai, vis dar gali bti
Anglijos teiss dalis; tad jeigu kokios nors bylos dl kolizi
jos tarp Vestminsterio statymo ir vieno i vietins statym
leidybos institucijos ileist statym bus nagrinjamos An
glijos valstybs vidaus teismuose, ie teismai gali realizuoti
btent itok poir dalyk. Atrodo, kad iuo atveju
Anglijos teiss nuostata prietarauja faktui. Anglijos teis
mai nepripasta kolonijos teiss tuo, kuo ji i tikrj yra, -
nepriklausoma teisine sistema su sava vietine svarbiausija
norma - pripainimo taisykle. Faktikai tai bus dvi teisins
sistemos, bet Anglijos teis primygtinai teigs, kad ji yra tik
viena. Taiau abu ie teiginiai logikai neprietarauja vienas
kitam, nes vienas i j yra teiginys, konstatuojantis fakt, o
kitas - (Anglijos) teiss nuostata. Siekdami paaikinti tok
poir, jeigu norime, galime pasakyti, kad teiginys dl fak
to yra teisingas, o Anglijos teiss nuostata yra teisinga
pagal Anglijos teis. Panaius skirtumus tarp dviej nepri
klausom teisini sistem egzistavimo fakto teigimo (arba
neigimo) ir teiss nuostat dl teisins sistemos egzistavi
216
VI . T E I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
mo reikia turti galvoje nagrinjant santyk tarp tarptauti
ns vieosios teiss ir municipalins teiss. Kai kurios labai
keistos teorijos atrodo tikinamos tik todl, kad skirtum
ignoruoja.
Baigdami i schematik teisini sistem patologijos ir
embriologijos apvalg, turtume paminti kitas normali
slyg, kuri sutapimas patvirtinamas kategoriku teisins
sistemos egzistavimo konstatavimu, dalinio sutrikimo for
mas. Gali i dalies iirti pareign vienyb, kuri paprastai
numatoma kaip prielaida, sistemoje formuluojant vidinius
teiginius dl teiss. Gali atsitikti taip, kad oficialiojo pasau
lio pairos skiriasi kai kuriais konstituciniais klausimais, ir
tik iais klausimais, o tai galiausiai lemia ir teisj nuomo
ni isiskyrim. Tokio skilimo dl svarbiausij kriterij,
naudotin identifikuoti teisei, pradia buvo Piet Afrikos
konstitucins problemos, kilusios 1954 m. teism nagrin
toje Hairis v. Dnges byloje23. ia statym leidybos institu
cija veik vadovaudamasi kitokiu poiriu savo kompe
tencij ir galias negu teismai ir ileido aktus, kuriuos teis
mai pripaino negaliojaniais. tai statym leidybos
institucija atsak kurdama special apeliacin teism nag
rinti apeliacijoms dl bendrj teism sprendim, staty
m leidybos institucijos ileistus aktus pripastani nega
liojaniais. is teismas nustatyta tvarka nagrindavo tokias
apeliacijas ir panaikindavo bendrj teism sprendimus;
bendrieji teismai savo ruotu pripaindavo statym leidy
bos institucijos sukurtus specialius teismus neturiniais ga
lios, o i teism sprendimus - teisikai niekiniais. Jeigu is
procesas nebt buvs sustabdytas (vyriausyb* nusprend,
kad tokiu bdu siekti savo tikslo yra neimintinga), bt
aminai blakomasi tarp dviej poiri statym leidybos
23 [1952] 1 TLR 1245.
* Turimas omenyje Parlamentas (r. ina p. 53-54).
217
VI . T EI S I NS S I S TEMOS PAGRI NDAI
institucijos kompetencij, taigi ir galiojanios teiss krite
rijus. Identifikuoti sistemos pripainimo taisykl galima tik
esant normalioms slygoms - pareign, ypa teisj, suta
rimui, o ios slygos bt buvusios panaikintos. Ir vis dlto
didioji dauguma teisini veiksm, nesusijusi su ia kon
stitucine problema, bt atliekami kaip ir anksiau. Kol
visuomen nesusiprieino, o teis ir tvarka nepakriko, bt
neteisinga teigti, kad ankstesnioji teisin sistema liovsi eg
zistavusi: juk posakis ta pati teisin sistema yra pernelyg
platus ir lankstus, kad leist viening pareign konsensu
s dl vis ankstesnij teisinio galiojimo kriterij laikyti
btina teisins sistemos buvimo ta paia slyga. Mes ga
lime padaryti tik viena - apibdinti susiklosiusi situacij,
kaip jau padarme, ir vardyti j kaip netipik, nenormal
atvej, keliant grsm, jog teisin sistema iirs.
Pastarasis atvejis priartina mus prie platesns temos, ku
ri nagrinsime kitame skyriuje fundamentali konstituci
ni klausim dl teisins sistemos galiojimo svarbiausij
kriterij ir jos paprastosios teiss kontekste. Visos nor
mos susijusios su konkrei atvej identifikavimu ir klasi
fikavimu vartojant apibendrinamuosius terminus, taiau
kiekvienu atveju, kai mes kok nors dalyk esame pasireng
pavadinti norma, galima iskirti aikius pagrindinius atve
jus, kuriems toks pavadinimas neabejotinai tinka, ir kitus
atvejus, kai yra pagrindo ir teigti, ir neigti io pavadinimo
tinkamum. Bandant konkreias situacijas sprausti ben
dro pobdio normas, niekaip nemanoma eliminuoti io
tikrumo erdies ir abejons aureols dualizmo. Dl to vis
norm ribos nra grietai apibrtos, kitaip tariant, j struk
tra* yra atvira, o tai gali daryti poveik pripainimo
taisyklei, apibrianiai svarbiausiuosius kriterijus, naudo
jamus identifikuoti tiek teisei, tiek konkreiam statymui.
* Hartas vartoja termin texture, t.y. audinys.
218
VI . TE I S I N S S I S TEMOS P AGRI NDAI
iuo teiss aspektu danai remiamasi siekiant pademonst
ruoti, jog bet koks teiss sampratos aikinimas remiantis
norm svoka btinai yra klaidingas. Todl grietas tokio
poirio laikymasis nepaisant tikrj konkreios situacijos
aplinkybi neretai plstamas kaip konceptualizmas arba
formalizmas; kaltinim dabar mes ir imsims nagrinti.
VII
FORMALIZMAS IR SKEPTIKAS
POIRIS NORMAS
1. Atviroji teiss struktra
Kiekvienoje didelje grupje pagrindins socialins kon
trols priemons turi bti ne kiekvienam individui atskirai
duodami konkrets nurodymai, bet bendros normos, mo
deliai ir principai. Jeigu bendr elgesio modeli nebt
manoma perduoti daugybei moni taip, kad jie iuos mo
delius be papildom nurodym suprast kaip reikalaujan
ius i j tam tikro elgesio, susiklosius tam tikroms aplin
kybms, tai negalt bti nieko panaaus tai, k mes da
bar pripastame kaip teis. Vadinasi, teis daniausiai turi
bti susijusi su asmen klasmis, taip pat su veiksm, daik
t ir aplinkybi klasmis; bet jokiu bdu ne vien tik su
jomis; teiss funkcionavimo plaiose socialinio gyvenimo sri
tyse skm priklauso nuo jos labai isklidusio sugebjimo
atpainti konkreius veiksmus, daiktus ir aplinkybes kaip
atskirus teiss sukonstruot bendr klasifikacij atvejus.
I anksto perduoti tokiems bendriems elgesio modeliams,
kurie turt bti taikomi vliau pasitaikysianiais atvejais,
naudojami du i pirmo vilgsnio labai skirtingi pagrindiniai
mechanizmai. Vienas i j vartoja maksimaliai daug klasi
fikacin reikm turini bendr odi, o kitas tenkinasi
j minimumu. Pirmojo tipikas atvejis yra tai, k mes vadi
name statym leidyba, o antrojo - tai, k vadiname prece
dentu. J abiej skiriamuosius bruous galima velgti tai
tokiose paprastose ne-teisinse situacijose. Prie eidamas
220
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S J NORMAS
banyi, vienas tvas sako savo snui: eidamas bany
i, kiekvienas vyrikis ir berniukas turi nusiimti kepur.
Kitas, eidamas banyi ir nusiimdamas kepur, taria:
irk: tokiais atvejais teisingas yra tai itoks elgesio
bdas.
Elgesio modeli perdavimas arba mokymas rodant pa
vyzd gali gyti vairias formas, kur kas sudtingesnes negu
ms apsakytuoju paprastu atveju. Ms apsakytasis atve
jis bus panaesnis teisin precedento naudojim, jeigu uuot
nurods vaikui, kad tam tikromis konkreiomis aplinkyb
mis jis sekt savo tvu, kuris, eidamas banyi, parod
pavyzd, kaip reikia teisingai elgtis, tvas manys, jog vaikas
j iri kaip tinkam elges demonstruojant autoritet ir
stebs j, siekdamas imokti elgtis kaip pridera. Kad pana
umas teisin precedento naudojim bt dar didesnis,
reikia daryti prielaid, jog pats tvas sivaizduoja save ne
kuriant naujus elgesio modelius, o sekant tradiciniais, ir
kiti mano taip pat.
Nors visas perdavimo rodant pavyzd formas lydi tam
tikri bendri odiniai nurodymai, kaip antai Daryk taip, kaip
darau a, vis dlto lieka atvira galimybi sritis, taigi lieka
vietos ir abejonei, ko i tikrj norima net tais atvejais, kai
perduoti siekiantis asmuo yra aikiai ireiks savo pozicij.
Kaip tiksliai is elgesys turi bti mgdiojamas? Ar turi
reikms tai, kad kepur nukeliama ne deine, bet kaire
ranka? Arba tai, kad ji nukeliama ltai arba greitai? O tai,
kad ji bus padta po suolu? O tai, kad banyioje ji vl
neusidedama ant galvos? Tai vis bendro pobdio klausi
m, kuriuos galt sau kelti vaikas, variantai: Kokiais po
iriais mano elgesys turi bti panaus jo elges, kad bt
teisingas? Kuo konkreiai i jo elgesio man reikia vado
vautis? Suprasdamas pavyzd, kai kuriuos jo aspektus
vaikas kreipia daugiau dmesio negu kitus. Taip daryda
mas jis vadovaujasi sveiku protu ir bendromis iniomis apie
221
VI I . F O R MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S ] NORMAS
tai, kokius dalykus ir tikslus suaugusieji mano esant svar
bius, taip pat tuo, kaip jis pats suvokia konkretaus atvejo
(jimo banyi) ir tokiu atveju tinkamo elgesio bendr
pobd.
Palyginti su pavyzdi neapibrtumu, bendr modeli
perdavimas tiksliomis bendromis kalbos formomis (Kiek
vienas vyrikis, eidamas banyi, privalo nusiimti skryb
l) atrodo aikus, patikimas ir neabejotinas. Bendraisiais
elgesio orientyrais laikytini poymiai ia identifikuojami o
diais; jie konkreiame pavyzdyje nra susipyn su kitais,
juos galima iifruoti verbalikai. Kad inot, k reikia da
ryti kitais atvejais, vaikui nebereikia splioti, kas turta gal
voje arba kokiam elgesiui bus pritarta; jam nebereikia gal
voti, kokiu poiriu jo elgesys turi bti panaus pavyzd,
kad bt teisingas. Vietoj to jam yra pateiktas odinis api
bdinimas, kuriuo vaikas gali naudotis pasirinkdamas, k
jis turi daryti ateityje ir kada jis tai turi daryti. Jam tereikia
tik atpainti atskirus aikiais odiniais terminais vardija
mus atvejus, priskirti konkreius faktus bendriesiems klasi
fikacijos skyriams ir padaryti paprast dedukcin ivad.
Jam neikyla alternatyva rinktis savo rizika arba iekoti dar
kito autoritetingo orientyro. Jis turi norm, kuri gali tai
kyti pats sau.
Didiajai daliai io imtmeio jurisprudencijos bdinga
tai, jog vis geriau buvo sismoninama (kartais ir perverti
nama) ta aplinkyb, kad skirtumas tarp perdavimui rodant
autoriteting pavyzd (precedentui) bdingo neapibrtu
mo ir perdavimui autoritetinga bendro pobdio kalba (sta
tym leidybai) bdingo apibrtumo yra toli grau ne toks
grietas, kaip galima bt sprsti i mintojo naivaus paly
ginimo. Net tada, kai naudojamos odiais suformuluotos
bendrosios normos, tam tikrais konkreiais atvejais gali kil
ti neaikum dl j reikalaujamo elgesio formos. Konkre
ios faktins situacijos nelaukia ms atskirtos viena nuo
222
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S J NORMAS
kitos ir paymtos kaip atvejai, kuriais turi bti taikoma
kalbamoji bendroji norma; pati norma taip pat negali tie
siogiai nurodyti, kokiais atvejais ji turi bti taikoma. vai
rialyp patirtis, ne tik ta, kuri susijusi su normomis, rodo,
jog orientyrai, kuriuos nurodo bendroji kalba, turi tam tik
r rib, gldini kalbos prigimtyje. inoma, bna paprast
atvej, nuolat pasikartojani panaiuose kontekstuose, ku
riems bendrus posakius galima taikyti neabejojant (Jeigu
k nors galima vadinti transporto priemone, tai lengvj
automobil - tikrai), bet taip pat bna atvej, kai neaiku,
ar ie posakiai tinkami, ar ne (Ar transporto priemon
ia vartojama prasme apima dviraius, lktuvus, rieduius?).
Pastarieji atvejai - tai faktins situacijos, kurias mums nuo
lat ir dsningai primeta gamta ar moni iradingumas;
jiems bdingi tik kai kurie paprastj atvej poymiai, bet
kit poymi jiems trksta. iuos neaikumus gali sumain
ti aikinimo kanonai, bet jie negali j paalinti; juk ie
kanonai patys yra bendrosios kalbos vartojimo normos ir
vartoja bendrus terminus, kuriuos paius reikia aikinti. Ai
kinti paius save jie gali n kiek ne geriau, negu kitos nor
mos. Bendrj termin, atrodo, nereikia aikinti, o konkre
ias situacijas galima nesunkiai, arba automatikai, atpa
inti tik akivaizdiais, prastiniais, nuolat panaiuose
kontekstuose pasikartojaniais atvejais, kai, priimant spren
dimus, visuotinai sutariama dl galimybs taikyti tam tikrus
klasifikacinius terminus.
Jeigu nebt toki prastini, niekam abejoni neke
liani atvej, bendrieji terminai, kaip perdavimo priemo
n, bt visikai beveriai. Taiau ie prastiniai atvejai yra
vairs, ir juos taip pat reikia klasifikuoti vartojant ben
druosius terminus, kiekvienu konkreiu momentu sudaran
ius ms kalbos itekli dal. Taigi kakas nesulaikomai
skatina perdavimo kriz: yra argument ir u, ir prie mi
ntj bendrj termin vartojim, bet klasifikuojantiems
223
VI I . F O R MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S \ NORMAS
asmenims iuos terminus vartoti arba, prieingai, atmesti
neliepia nei kokia nors grieta sutartis, nei visuotinis susi
tarimas. Tokiais atvejais norintysis paalinti abejones bti
nai turi kokiu nors bdu rinktis i i atvir alternatyv.
tai ia norm ireikianti autoritetinga bendroji kalba
mus orientuoja beveik taip pat neaikiai, kaip ir autorite
tingas pavyzdys. Kaip tik ia mus apleidia jausmas, jog
normos kalba galins mus nesunkiai atrinkti lengvai atpa
stamas situacijas; gebjimas priskirti tam tikrai kategori
jai ir dedukcijos bdu formuluoti ivadas jau nra sampro
tavimo, padedanio nustatyti, kaip elgtis yra teisinga, er
dis. Prieingai, atrodo, jog dabar normos kalba tik paymi
tam tikr autoriteting pavyzd - btent t, apie kur kal
bama akivaizdiuoju atveju. Jos paskirtis gali bti beveik
lygiai tokia pati, kaip precedento, taiau, palyginti su pre
cedentu, normos kalba nuodugniau atribos tuos bruous,
kuriuos reikia kreipti dmes, be to, is atribojimas gis nuo
latin pobd. Atsakydamas ikilus klausim, ar norma,
draudianti transporto priemonms vainti parke, taikyti
na tam tikram ios normos lyg ir tiesiogiai neapibriamam
aplinkybi deriniui, asmuo gali padaryti tik viena - apsvars
tyti (kaip daro tas, kuris vadovaujasi precedentu), ar is
konkretus atvejis pakankamai primena akivaizdj atvej
tam tikrais turiniais reikm atvilgiais. Tokiu bdu kal
bos jam palikta diskrecija gali bti labai plati, todl, kai jis
taiko norm, ivada faktikai yra pasirinkimo rezultatas, net
jeigu ji nra savavalika arba iracionali. Jo pasirinkimas yra
tai koks: prie byl* grups jis nusprendia prijungti nauj
* Angl kalbos odis case reikia ir atvej, ir (teisin) byl, t.y. teisin
byla - tai faktikai vienas i gyveninio atvej, kuris dl vienoki ar kitoki
prieasi gyja teisin reikm. ia vl, kaip ir kitur ioje knygoje, aki
vaizdiai atsiskleidia anglikojo teisinio mentaliteto ypatumai: danai sa
koma, jog precedentin teis, akcentuojanti ne bendrsias normas, o spren
dimus, priimtus nagrinjant konkreias bylas, vystosi byla po bylos (case
by case), bet posak galima bt versti ir atvejis po atvejo, t.y. viena
224
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S f NORMAS
byl, nes galima rodyti, jog i jas primena tam tikrais pa
kankamai panaiais ir teisin reikm turiniais bruoais.
Teiss norm atveju iuos reikmingumo ir panaumo kri
terijus lemia daugyb sudting teisin sistem persmel
kiani veiksni bei tam tikrai normai galimi priskirti tiks
lai arba paskirtis. Apibdinti iuos veiksnius tolygu apib
dinti tai, kas yra teisinio mstymo bdingi bruoai arba
ypatumai.
Kad ir kuris i i mechanizm - precedentas ar staty
m leidyba - bt pasirinktas perduoti elgesio modeliams,
kad ir kaip sklandiai jie susidorot su didiule daugybe
paprast atvej, abu jie tam tikroje stadijoje - tada, kai
suabejojama galimybe juos taikyti, - pasirodys es neapib
rti; jiems abiem bus bdinga tai, k mes pavadinome at
virja struktra. Kol kas, kalbdami apie statym leidyb,
mes tai pavaizdavome kaip bendr moni kalbos ypatyb;
neaikumai susidrus su ribiniais atvejais ir yra ta kaina,
kuri reikia sumokti u tai, kad, bet kokiu bdu perduo
dant su faktais susijusius dalykus, vartojami bendri klasifi
kaciniai terminai. Taip vartojamoms natralioms kalboms,
tokioms kaip angl, i atviroji struktra neivengiamai b
dinga. Taiau btina suprasti, kodl, jau nekalbant apie re
aliai egzistuojani priklausomyb nuo kalbos ir jai bdin
g atvirj struktr, net kaip idealo neverta puoselti to
kios smulkmenikos normos koncepcijos, kuri visuomet i
anksto atsakyt klausim, ar tam tikra norma taikytina
konkreti gyvenimo situacija po kitos. Be to, lietuvi kalboje bylos termi
nas paprastai vartojamas tada, kai kalbama apie proces teisme arba
kitame ginus nagrinjaniame organe. Tuo tarpu Anglijoje case - tai bet
kokia teisin reikm turinti gyvenimo situacija: faktas ia aplenkia
teis, o teisinis procesas tampa btinu, dsningu, neivengiamu faktini
santyki palydovu. is anglikojo teisinio mentaliteto ypatumas i dalies
paaikina ir tai, kad mle of law tipo teisins valstybs vienas i svarbiau
sij bruo yra vadinamasis due process of law; t.y. deramas teisinis pro
cesas (r. ina p. 63), kuris toli grau nebtinai yra teismo procesas.
8. 1204 225
VI I . F O R MAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I RI S \ NORMAS
konkreiu atveju, ir niekuomet nereikalaut, ikilus reika
lui j taikyti, i naujo pasirinkti vien i atvir alternatyv.
Trumpai tariant, tikroji prieastis yra tokia: btinyb mums
pasirinkti lemia tai, kad mes esame ne dievai, bet mons.
Keblioms moni gyvenimo (taigi ir statym leidybos) si
tuacijoms bdinga tai, jog kai tik bandome nedviprasmikai
ir i anksto reguliuoti tam tikr elgesio srit pasitelkdami
bendrus modelius, kuriuos tam tikrais konkreiais atvejais
reikia naudoti be jokio tolesnio oficialaus nurodymo, mes
susiduriame su dviem tarp savs susijusiais sunkumais. Pir
masis sunkumas yra ms santykinis fakto neinojimas, ant
rasis - santykinis tikslo neapibrtumas. Jeigu pasaul, ku
riame gyvename, bt galima apibdinti nurodant baigtin
tam tikr poymi skaii, o mes inotume visus iuos po
ymius bei visus galimus j derinius, kiekvienam mano
mam atvejui bt galima i anksto sukurti atitinkam nuo
stat. Bt galima kurti normas, kurias taikant konkretiems
atvejams nereikt rinktis. Viskas bt inoma, o kadangi
viskas bt inoma, kiekvienu klausimu bt galima k nors
padaryti ir i anksto tai konkreiai numatyti normoje. To
kiame pasaulyje gerai dert mechanin jurisprudencija.
Paprastai sakant, toks pasaulis - tai ne tas pasaulis, ku
riame mes gyvename; statym leidjai yra mons, todl
jie negali inoti vis ateityje galini susiklostyti aplinkybi
derini. Su iuo nesugebjimu numatyti susijs santykinis
tikso neapibrtumas. Kai mes pakankamai drsiai formu
luojame tam tikr bendr elgesio norm (pavyzdiui, nor
m, nustatani, jog park neleidiama vaiuoti jokiai
transporto priemonei), iame kontekste vartojama kalba fik
suoja btinas slygas, kurias turi atitikti viskas, kas tik pa
tenka ios normos srit; ji taip pat fiksuoja tam tikrus
aikius pavyzdius, leidianius mums suvokti tuos atvejus,
kurie neabejotinai yra ios normos srityje. ie pavyzdiai
yra paradigma, aiks atvejai (lengvasis automobilis, auto
226
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S ] NORMAS
busas, motociklas); ligi iol yra apibrtas ir tikslas, ms
turtas leidiant statymus, nes toks buvo ms pasirinki
mas. Mes i pat pradi nusprendme, kad parke reikia
palaikyti viej tvark bei ramyb ir kad, iaip ar taip, u
tai reikia sumokti tam tikr kain - neleisti iems daly
kams bti parke. Kita vertus, kol bendro tikslo palaikyti
viej tvark nesusiejame su tais atvejais, kuri mes i
pradi nenumatme, o galbt ir negaljome numatyti (kaip
antai elektra varomo aislinio lengvojo automobilio), ms
tikslas iuo poiriu yra neapibrtas. Mes nesitikjome,
kad bus nenumatyt atvej, kai ms paklaus, ar reikia
tam tikr ramybs parke dal paaukoti dl t vaik, kuri
malonumui ir interesams i ramyb ir turi tarnauti, ar i
ramyb reikia nuo j ginti; todl is klausimas liko nei
sprstas. Ikilus nenumatytam atvejui, mes susiduriame su
mintais kvestionuojamais dalykais; tuomet ir galime atsa
kyti klausim, pasirinkdami i konkuruojani interes
tokiu bdu, kuris geriausiai mus patenkina. Tai darydami
savo pradin tiksl mes apibriame tiksliau, o kartu atsi
tiktinai atsakome klausim, kokia yra toji bendrojo odio
reikm, kuria jis vartojamas ioje normoje.
Skirtingos teisins sistemos arba ta pati sistema skirtin
gais laikotarpiais gali ignoruoti arba daugiau ar maiau ai
kiai pripainti tok poreik toliau rinktis, bendrsias normas
taikant konkretiems atvejams. Yda, teiss teorijoje vadina
ma formalizmu arba konceptualizmu, yra toks poiris
odiais suformuluotas normas, kuriuo siekiama po to, kai
buvo suformuluota bendroji norma, poreik rinktis u
maskuoti ir minimalizuoti. Vienas i bd tai padaryti yra
toks normos reikms ualdymas, kad jos bendrieji termi
nai turt t pai reikm kiekvienu atveju, kai tik kves
tionuojamas ios normos taikymas. Norint eiti iuo keliu,
reikia akcentuoti tam tikrus akivaizdiajam atvejui bdin
gus poymius ir usispyrus laikytis nuomons, jog mintieji
8 * 227
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEPTI KAS P O I RI S J NORMAS
poymiai yra btini ir pakankami, kad normos sriiai bt
galima priskirti visa tai, kam jie bdingi, nesvarbu, koki
kit savybi priskiriamieji reikiniai turt arba stokot,
nesvarbu, kokios bt tokio normos taikymo socialins pa
sekms. Einant iuo keliu, utikrinamas tam tikras apibr
tumo arba nuspjamumo laipsnis, sumokant u tai akla i
ankstine nuostata dl to, k reiks daryti daugeliu ateityje
vyksiani atvej, kuri vidins struktros mes n nenu
manome. itaip mums i tikrj pavyks i anksto - bet
patamsyje - isprsti problemas, kurias bt galima protin
gai isprsti tik tada, kai jos atsirast ir bt identifikuotos.
Naudodami metod, mes bsime priversti normos sriiai
priskirti tuos atvejus, kuriuos, siekdami realizuoti protingus
socialinius tikslus, nortume palikti u ios srities rib ir
kuriuos palikti u i rib mums leist ms kalbos atviros
struktros terminai, jeigu tik mes juos ne taip grietai api
brtume. Todl ms klasifikacijos grietumas i esms
prietarauja tiems tikslams, kuriuos mes klme, sukurda
mi arba palaikydami norm.
io proceso virn - jurist svok rojus; jis sukuria
mas, bendrajam terminui suteikiant t pai reikm ne tik
kiekvienkart taikant t pai norm, bet visada, kai tik is
terminas vartojamas bet kokioje tai teisinei sistemai pri
klausanioje normoje. Tad nors vairiais atvejais sprendia
mi skirtingi klausimai, ias skirtingas aplinkybes atsivelg
ti nebtina, aikinti termin nra reikalo, ir to niekas nedaro.
I tikrj visos sistemos skirtingais bdais ieko kom
promiso tarp dviej socialini poreiki - poreikio turti
tam tikras normas, kurias daugelyje elgesio srii privats
asmenys gali garantuotai taikyti patys sau, nelaukdami nau
j oficiali nurodym ir nebandydami vertinti tam tikr
socialini problem svarbos, ir poreikio tam tikrus klausi
mus, kuriuos galima teisingai vertinti ir isprsti tik tada,
kai jie ikyla konkreiomis aplinkybmis, palikti atvirus, kad
228
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S NORMAS
juos galima bt isprsti vliau, vadovaujantis turima in
formacija grindiamu oficialiu pasirinkimu. Kai kuriose tei
sinse sistemose kai kada pernelyg daug paaukojama dl
apibrtumo, o teismai statymus arba precedentus aikina
pernelyg formaliai ir nesugeba atsivelgti nagrinjam by
l panaumus ir skirtumus, kuriuos galima velgti tik tuo
met, kai jie nagrinjami socialini tiksl kontekste. Kitose
sistemose arba kitu metu gali atrodyti, kad teismai perne
lyg daug dalyk traktuoja kaip visuomet atvirus arba kaip
tokius, kuriuos bet kada galima reviduoti precedentais, ir
pernelyg maai dmesio kreipia tas ribas, kurias, nepai
sant atviros legislatyvines kalbos struktros, i vis dlto nu
stato. iuo klausimu teiss teorijos istorija ities intriguo
janti; ji linkusi teiss norm neapibrtum arba ignoruoti,
arba pernelyg sureikminti. Nordami ivengti io blaky
mosi tarp dviej kratutinum, turime prisiminti, kad
neapibrtum lemiantis moni nesugebjimas nuspti at
eit skiriasi skirtingose elgesio srityse ir kad teisins siste
mos atitinkamai bando vairiais metodais nesugebjim
koreguoti.
Kartais jau i pat pradi pripastama, jog srityje, kuri
siekiama teisikai kontroliuoti, individuali atvej charak
teristikos socialiai reikmingais, bet nemanomais numatyti
aspektais kinta taip smarkiai, kad statym leidybos institu
cija negali i anksto skmingai apibrti viening norm,
kurias reikt, nelaukiant tolesni oficiali nurodym, tai
kyti visoms byloms i eils. Todl, reguliuodama toki srit,
statym leidybos institucija sukuria tik paius bendriausius
modelius, o tada norm konkretizavimo, pritaikymo speci
finiams tikslams, funkcij deleguoja normas kurianiam ir
su vairiais byl tipais susipainusiam administraciniam or
ganui. Antai statym leidybos institucija gali reikalauti, kad
pramonje bt laikomasi tam tikr standart: bt nusta
toma tik teisinga kaina arba bt utikrinamos saugios dar
229
VI I . F O R MAL I Z MAS I R SKEPTI KAS P O I RI S J NORMAS
bo slygos. Uuot leidus vairioms monms taikyti iuos
neapibrtus standartus paioms sau, rizikuojant, jog ex post
facto* bus nustatyta, kad mons juos paeid, gali bti
nusprsta, jog geriausia atidti sankcij u paeidimus tai
kym, kol tam tikras administracinis organas specialiais nuo
statais nustatys, k ios konkreios pramons mons atvil
giu reikia laikyti teisinga kaina arba saugiomis slygo
mis. i gali kurti normas galima realizuoti tik po to, kai
vyks kakas panaaus teismin su konkreia pramons
mone susijusi fakt tyrim ir bus iklausyti argumentai ir
u, ir prie konkret reguliavimo bd.
inoma, netgi nustaius paius bendriausius modelius,
bus akivaizdi ir nediskutuotin j atitikimo arba neatiti
kimo pavyzdi. Tam tikri kratutiniai atvejai to, kas yra
arba kas nra teisinga kaina arba saugios slygos, bus
visuomet identifikuojami ab initio**. Antai i begalins dau
gybs atvej vienas kratutinumas bt tokia didel kaina,
kad mons nestengt susimokti u jiems gyvybikai svar
bi paslaug, taiau verslininkams bt garantuota galimy
b gauti milinik peln; prieingas kratutinumas bt
tokia maa kaina, kad nebelikt paskat usiimti iuo ver
slu. Kad ir kok tiksl mes usibrtume, reguliuodami kai
nas, abu ie kratutinumai j lugdys. Bet tai tik vairi
veiksni vairovs kratutinumai, kurie praktikai maai ti
ktini; tarp j yra sunki atvej i realaus gyvenimo, ku
riems ir reikia skirti dmes. Tiktin derini, kuriuos
galt jungtis reikm turintys faktoriai, yra nedaug, vadi
nasi, ms pradinis teisingos kainos arba saugios sistemos
siekis ilieka santykinai neapibrtas, taigi ilieka ir porei
kis vliau oficialiai rinktis. iais atvejais aiku, kad normas
kurianti institucija turi naudotis diskrecija, o mintojo
* Faktui vykus; po visa ko (lot.).
** I pradi (lot.).
230
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S | NORMAS
vairiomis aplinkybmis pateikiamo klausimo negalima trak
tuoti taip, tarsi bt galima rasti tik vien vienintel teisin
g atsakym j, taiau ne t, kur diktuoja protingas dau
gybs susikertani interes kompromisas.
Kitas panaus metodas naudojamas tada, kai srityje, ku
ri siekiama kontroliuoti, nemanoma identifikuoti specifi
ni vienodai atliekam arba draudiam atlikti veiksm gru
ps ir pajungti iuos veiksmus paprastai normai, bet jos
numatom labai vairi aplinkybi spektras apima inomas
bendros praktikos charakteristikas. ia teis gali remtis vi
suotinai pripaintomis nuostatomis dl to, kas yra protin
ga. Uduot vertinti vairias nenuspjamas formas gyjan
ius socialinius reikalavimus ir nustatyti proting j pusiau
svyr is metodas palieka asmenims, kuri sprendimus gali
koreguoti teismas. iuo atveju reikalaujama, kad asmenys
prisitaikyt prie kintanio modelio dar prie j oficialiai api
briant; koki konkrei veiksm imtis ar nuo koki susi
laikyti is modelis i j reikalavo, jie gali suinoti i teismo
tik ex post facto, tada, kai jau bus j paeid. Kai kur teismo
sprendimai tokiais klausimais yra laikomi precedentais, o
tai, kaip juose konkretizuojamas kintamas modelis, labai
primena administraciniam organui deleguotos norm kri
mo galios realizavim, nors ia yra ir akivaizdi skirtum.
Rykiausias io metodo pavyzdys Anglijos ir Amerikos
teisje yra rmimasis pakankamo rpestingumo* modeliu
bylose dl neatsargumo. Tiems, dl kuri neprotingo ner
pestingumo nebuvo ivengta kit asmen fizini sualoji
m, gali bti taikomos civilins, o reiau - baudiamosios
sankcijos. Bet kas yra protingas arba pakankamas rpestin
gumas konkreioje situacijoje? inoma, galima nurodyti ti
pikus pakankamo rpestingumo pavyzdius, kaip antai su
* Hartas ia vartoja termin due care, kurio paodinis vertimas bt
deramas rps tingu m as.
231
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I RI S J NORMAS
stojimas, irjimas ir klausymasis, kur vaiuoja transpor
tas. Bet mes puikiai inome, kad situacijos, kuriose reikia
bti rpestingam, yra be galo vairios ir kad reikia atlikti
ne tik sustok, irk, klausyk, bet ir daug kit veiksm
arba vien tik kitus veiksmus; ties sakant, jeigu irjimas
nepads ivengti pavojaus, atlikti tik iuos veiksmus gali
bti per maa ir visai nenaudinga. Taikant protingo rpes
tingumo standartus siekiama utikrinti, kad (1) bt ima
masi atsargumo priemoni, kurios padt ivengti esmins
alos padarymo, bet kad (2) tos atsargumo priemons bt
tokios, jog rpinimasis atsargumo priemonmis nereikalau
t i esms paaukoti kitus vertingus interesus. Nieko ypa
tingo nepaaukojama sustojant, irint ir klausant, iskyrus,
inoma, atvej, kai mirtinai kraujuojantis mogus veamas
ligonin. Bet kadangi potenciali rpestingumo reikalau
jani atvej yra didiul vairov, negalima ab initio nu
matyti, nei kokie gali susiklostyti aplinkybi deriniai, nei
kokius interesus ir kokiu mastu reiks paaukoti, imantis
atsargumo priemoni, kad bt ivengta alos. Vadinasi,
mes negalime numatyti, kokius konkreius interesus ar ver
tybes nortume paaukoti arba kokius kompromisus dl j
darytume, siekdami ivengti rizikos padaryti al. Ir vl ms
tikslas apsaugoti mones nuo alos yra neapibrtas, kol
mes jo nesiejame su galimybmis, kurias mums gali suteikti
tik praktika, arba kol mes jo nepatikriname, atsivelgdami
ias galimybes; bet kai tai bus padaryta, priimtasis spren
dimas padarys ms tiksl pro tanto* apibrt.
Nagrinjant abu iuos metodus, lengviau suprasti, kas
bdinga toms plaioms elgesio sritims, kurias skmingai ab
initio kontroliuoja norma, reikalaujanti atlikti konkreius
veiksmus, vietoj kintamo modelio nustaiusi tik atviros struk
tros ribin juost. O bdinga ioms sritims tai, kad tam
* Atitinkamai (lot.).
232
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S \ NORMAS
tikr dalyk - vienoki ar kitoki atpastam veiksm,
vyki arba situacij - mes siekiame ivengti arba juos gy
vendinti, vadinasi, ie dalykai turi mums toki praktin reik
m, kad yra tik labai nedaug su jais susijusi aplinkybi,
dl kuri mes galtume juos vertinti kitaip. Rykiausias pa
vyzdys ia - mogaus nuudymas. Nors aplinkybs, kurio
mis mons udo vieni kitus, yra labai vairios, mes, uuot
nustat kintam model (derama pagarba mogaus gyvy
bei ), galime sukurti udyti draudiani norm, nes mano
me, jog tik labai nedaug veiksni gali atrodyti svarbesni u
gyvybs saug arba priversti mus kitaip vertinti jos svarb.
Nuudymas beveik visuomet dominuoja kit su juo susiju
si veiksni atvilgiu, todl, i anksto iskirdami j kaip nu
udym, mes nesusikuriame aklos iankstins nuostatos dl
t dalyk, kuri lyginamj svarb dar reikia nustatyti. i
noma, bna iimi - veiksni, ugoiani paprastai do
minuojant veiksn. Yra nuudymas dl savigynos, taip pat
kit teist gyvybs atmimo form. Taiau toki veiksni
yra maai, ir jie palyginti nesunkiai identifikuojami; juos
laikome bendrosios normos iimtimis.
Svarbu paymti, kad tam tikro lengvai identifikuojamo
veiksmo, vykio arba situacijos dominuojantis statusas gali
bti tam tikra prasme konvencionalus, arba dirbtinis, o ne
nulemtas tos natralios, arba tikrosios, svarbos, kuri
jie turi mums kaip monms. Nesavarbu, kuria kelio puse
vaiuoti liepia keli eismo taisykls arba kokie yra nustatyti
perveimo formalumai (neperengiant tam tikr rib); ta
iau svarbu, kad bt lengvai identifikuojama ir vieninga
procedra, kitaip tariant, kad dl i dalyk bt galima
aikiai pasakyti, kas yra teisinga, o kas neteisinga. Kai itai
nustato teis, jos laikymasis, iskyrus neymias iimtis, gyja
milinik svarb; papildom aplinkybi, galini i svar
b persverti, yra palyginti nedaug, o tas, kurios gali tai
padaryti, galima lengvai identifikuoti kaip iimtis ir susieti
233
VI I . F O R MAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I R I S J NORMAS
su norma. i norm aspekt labai aikiai iliustruoja Angli
jos nekilnojamojo turto teis.
Kaip matme, bendrj norm perdavimas autoritetin
gais pavyzdiais susijs su sudtingesniais neapibrtumais.
Precedento pripainimas teisinio galiojimo kriterijumi skir
tingose sistemose ir netgi skirtingais laikotarpiais toje pa
ioje sistemoje reikia skirtingus dalykus. Anglikosios pre
cedento teorijos apibdinimai tam tikrais atvilgiais vis
dar yra labai ginytini: i tikrj net svarbiausieji ios teori
jos vartojami terminai, kaip antai ratio d e c i d e n d i ma
terials faktai, aikinimas, turi savj neapibrtumo au
reol. Jokio naujo bendro apibdinimo mes nesilysime,
tik, kaip ir statymo atveju, pamginsime trumpai apibdin
ti atvirosios struktros srit ir t krybin veikl, kuri joje
atlieka teismai.
Siningai apibdinant precedent Anglijos teisje, nie
kaip negalima nutylti tai toki fakt prieprie. Pirma}
vienintelio metodo, leidianio nustatyti norm, kuriai tam
tikras autoritetingas precedentas yra autoritetas, nra. Ne
paisant to, dl absoliuios daugumos isprstj byl nra
joki abejoni. Bylos santrauka paprastai bna pakanka
mai tiksli. Antra, nra jokios autoritetingos ar vienintels
teisingos kurios nors normos formuluots, kuri galima b-
* Ratio decidendi - sprendimo motyvas (lot.), vienas i svarbiausij
teismo precedento (ir kartu precedentins teiss) element. Jis kartu
ymi ir princip, kur nustato (arba atkartoja, jeigu is principas pasisko
lintas i io arba kit teism anksiau sprst byl) teismas, sprendian
tis konkrei byl. Kiti precedento elementai yra: stare decisis (laikytis to,
kas nusprsta (lot.)) principas, pagal kur bylas sprendiantys teismai yra
saistomi analogikas bylas sprendusi ankstesnij teism sprendim; pats
sprendimas (holding) ir obiter dictum (arba tiesiog dictum, dg. dieta (a
lutiniai samprotavimai (lot.)), isakytoji teismo pozicija atskirais klausi
mais, kuri nebuvo privaloma priimant sprendim dl ios bylos. Stare
decisis principas, nors ir neabsoliutus, bdingas visai precedentinei teisei
apskritai, vadinasi, garantuoja suformuluoto ratio decidendi privalom per
davim kitoms byloms, tuo tarpu obiter dieta nra privalomi kitiems
teismams, nors ie vis dlto danai jais remiasi
234
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S ] NORMAS
t pateikti remiantis bylomis. Kita vertus, ikilus preceden
to klausimui vlesnje byloje, danai visuotinai sutariama,
jog tam tikra formuluot yra adekvati. Treia, kad ir koks
autoritetingas bt precedentu grindiamos normos statu
sas, j galima suderinti su io precedento saistom teism
krybine, arba legislatyvine, veikla, kuri gali bti dviej r
i. Viena vertus, vlesnisias bylas sprendiantys teismai
gali priimti prieing sprendim, susiaurindami precedentu
grindiam norm ir pripaindami, kad yra tam tikra ios
normos iimtis, kuri anksiau nebuvo atsivelgta, o jeigu
ir buvo atsivelgta, i iimtis buvo palikta atvira. is anks
tesniosios bylos iskyrimo procesas apima tam tikr tei
sin reikm turini ios ir dabar sprendiamos bylos skir
tum suradim, o toki skirtum grups niekuomet nega
lima isamiai apibrti. Kita vertus, teismai, sekdami
ankstesniuoju precedentu, gali ignoruoti ankstesniojoje by
loje suformuluotos normos nustatytas io precedento ribas,
nes ito es nereikalaujanti jokia statymo ankstesniojo
precedento nustatyta norma. Taip elgiantis norma ipleia
ma. Nepaisant i dviej precedento saistomosios galios pa
likt atvir legislatyvins veiklos form, anglikosios prece
dent sistemos rezultatas yra tai, kad taikant iuos prece
dentus buvo sukurta daugyb norm, kuri didioji dauguma
- ir svarbi, ir ne toki svarbi - yra tokios pat apibrtos,
kaip ir bet kuri statymo norma. Dabar jas galima pakeisti
tik statymu, kaip danai skelbia patys teismai, sprendian
tys bylas, kuri konkreios aplinkybs prietarauja susi
klosiusi precedent reikalavimams.
Atviroji teiss struktra reikia, jog i tikrj yra toki
elgesio srii, kuriose daugelis dalyk turi bti paliekama
teismo arba pareign iniai, kad ie, atsivelgdami aplin
kybes, galt nustatyti pusiausvyr tarp konkuruojani in
teres, kuri svoris kiekvienoje byloje yra vis kitoks. Ir vis
dlto didioji teiss gyvenimo dalis - tai ir pareign, ir
235
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I RI S I NORMAS
privai asmen orientavimas apibrtas normas, nereika
laujanias,, kaip kintami modeliai, kad jie kiekvienu kon
kreiu ateju priimt nauj sprendim. Nors dl kiekvienos
normos (nesvarbu, raytins ar perduodamos precedentu)
taikymo konkreiu atveju gali kilti neaikum, is rykiau
sias socialinio gyvenimo faktas tebegalioja. ia norm pa
ratse ir precedent teorijos paliktose atvirose srityse teis
mai atlieka norm krimo funkcij, kuri administraciniai
organai daniausiai atlieka konkretizuodami kintamus mo
delius. Stare decisis tvirtai pripastanioje sistemoje i teis
m funkcija yra labai panai deleguotj administracinio
organo teisdaros gali realizavim. Anglijoje fakt da
nai padaro neaik formos: juk teismai danai neigia vykd
i krybin funkcij ir primygtinai tvirtina, jog tikrasis sta
tym aikinimo ir precedent taikymo tikslas yra atitinka
mai statym leidybos institucijos ketinim arba jau eg
zistuojanios teiss iekojimas.
2. Skeptik poiri normas vairov
Mes gana plaiai aptarme atvirj teiss struktr, nes
jos bruo svarbu matyti teisingoje viesoje. Jeigu jis su
vokiamas neteisingai, tai visuomet skatina hiperbolizuoti,
dl to kiti teiss bruoai tampa neaiks. Kiekvienoje tei
sinje sistemoje plati ir svarbi sritis paliekama atvira; i
pradi miglotiems jos modeliams apibrtum suteikia, sta
tym neaikumus paalina arba tik bendrais bruoais per
duodamas autoritetingais precedentais normas pltoja ir
konkretizuoja teismai ir kiti pareignai, realizuojantys savo
diskrecij. i j veikla yra svarbi ir nepakankamai itirta;
vis dlto ji neturt ugoti tos aplinkybs, kad ir tas kon
tekstas, kuriame i veikla vyksta, ir jos svarbiausias galuti
nis rezultatas yra i bendrj norm srities. Tai yra nor
236
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S ] NORMAS
mos, dl kuri taikymo individai kiekvienu konkreiu atve
ju gali sprsti nesikreipdami pareignus, kad ie duot
tolesnius nurodymus ar realizuot savo diskrecij.
Gali atrodyti keista, jog galima rimtai suabejoti tvirtini
mu, kad normos sudaro teisins sistemos struktros erd.
Vis dlto skeptikas poiris normas, t.y. tvirtinimas,
jog visa kalba apie normas yra tik mitas, slepiantis ties,
kad teis sudaro tik teism sprendimai ir j numatymas,
teisinink mstymui gali padaryti galing poveik. Kai tai
sakoma kategorikai ir abstrakiai, turint galvoje ir antri
nes, ir pirmines normas, toks tvirtinimas ities yra gana
nenuoseklus, nes fakto, kad yra teism sprendimai, konsta
tavimo negalima nuosekliai suderinti su norm buvimo nei
gimu. Taip yra todl, kad, kaip matme, teism buvimas
susijs su buvimu antrini norm, kurios suteikia jurisdik
cij vieni kitus keiiantiems asmenims ir tokiu bdu j spren
dimus padaro autoritetingus. moni, suvokiani sprendi
mo ir jo numatymo svokas, bet ne normos svok, ben
druomenei autoritetingo sprendimo idja, o drauge ir teismo
idja bus svetima. Joje nebus nieko, kas padt atskirti
privataus asmens sprendim nuo teismo sprendimo. Gali
ma pabandyti vargais negalais sumainti sprendimo nusp
jamumo trkumus, pasitelkus paklusimo i proio svo
k ir laikant j teismui reikalingos autoritetingos jurisdik
cijos pagrindu. Bet tokiu atveju pamatysime, kad iam tikslui
vartojama proio svoka pati nukents dl vis neatitiki
m, irykjusi, kai IV skyriuje bandme ia svoka pa
keisti legislatyvines galias suteikianios normos svok.
Kai kuriose nuosaikesnse ios teorijos formose gali b
ti daroma nuolaida, kad jeigu yra teismai, turi bti ir juos
sukurianios teiss normos, o ios normos negali bti tie
siog teism spendim numatymas. Taiau i nuolaida pati
savaime nepastmja ms toli priek. Juk is teiginys
bdingas tokiai teorijai, kuri teigia, kad statymai, kol j
237
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEPTI KAS P O I RI S I NORMAS
netaiko teismai, yra ne teis, bet tik teiss altiniai, o tai
nesuderinama su tvirtinimu, kad vienintels egzistuojanios
normos yra tos, kuri reikia teismams sukurti. Turi bti
taip pat antrins normos, suteikianios legislatyvines galias
vieni kitus keiiantiems asmenims. Taip yra todl, kad i
teorija neneigia statym buvimo; ji i tikrj kalba apie
juos kaip apie teiss altinius ir tik neigia, kad jie yra
teis, kol j netaiko teismai.
Kad ir kokie svarbs, o neapgalvotos ios teorijos for
mos atvilgiu - ir tikinami bt ie prietaravimai, j ne
galima taikyti visiems ios teorijos variantams. Visai gali
bti, kad skeptiku poiriu normas niekuomet nebuvo
siekiama neigti teismo arba legislatyvines galias suteikian
i antrini norm buvimo ir niekuomet nebuvo preten
duojama parodyti, jog ios normos yra tik sprendimai arba
sprendim numatymas ir niekas daugiau. Tie pavyzdiai,
kuriais daniausiai rmsi ios ries teorija, i tikrj yra
paimti i privai asmen pareigas nustatani ar teises
arba galias jiems suteikiani norm srities. Ir vis dlto,
net jeigu tarsime, kad ia prasme yra riboti ir norm buvi
mo neigimas, ir tvirtinimas, jog tai, k mes vadiname nor
momis, yra tik teism sprendim numatymas, i teorija yra
akivaizdiai klaidinga bent vienu poiriu. Juk negalima abe
joti tuo, kad, iaip ar taip, iuolaikinje valstybje tam tik
rose elgesio srityse monms yra bdingas vairiausias elge
sys ir pairos, kurias mes pavadinome vidiniu poiriu. J
gyvenime statymai funkcionuoja ne tik kaip proiai arba
kaip pagrindas, kuriuo remiantis nuspjami teism sprendi
mai ar kit pareign veiksmai, bet kaip akceptuoti teisi
niai elgesio modeliai. Tai reikia, kad individai ne tik gana
tvarkingai daro tai, ko teis i j reikalauja, bet ir iri j
kaip teisin elgesio model ir remiasi ja kritikuodami kitus
arba teisindami savo reikalavimus bei pripaindami kit kri
tik ir reikalavimus. itaip normatyvikai naudodami teiss
238
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I R I S ] NORMAS
normas, mons neabejodami pripasta, jog teismai ir kiti
pareignai ir toliau priimins sprendimus ir elgsis tam tik
ru prastiniu, vadinasi, nuspjamu, bdu pagal sistemos nor
mas; bet tai, kad mons neapsiriboja ioriniu poiriu, t.y.
teism sprendim fiksavimu ir numatymu arba galimu sank
cij taikymu, yra sidmtinas socialinio gyvenimo faktas.
Prieingai, mons nuolat normatyviniais terminais irei
kia bendr teiss, kaip elgesio orientyro, akceptavim.
III skyriuje mes gana plaiai nagrinjome pozicij, kad to
kie normatyviniai terminai, kaip prievol, reikia tik pa
reign elgesio numatym ir nieko daugiau. Jeigu, kaip mes
rodinjome, i pozicija yra klaidinga, teiss normos socia
liniame gyvenime funkcionuoja btent kaip teiss normos:
jos yra naudojamos kaip normos, o ne kaip proi ar nu
matym apraymai. Be jokios abejons, tai yra normos, ku
rioms bdinga atvira struktra, o ten, kur i struktra yra
atvira, individai gali tik numatyti, kokius sprendimus priims
teismai, ir atitinkamai koreguoti savo elges.
skeptik poir normas tikrai reikia atkreipti d
mes, taiau tik kaip teorij, aikinani norm funkcij
teismui priimant sprendim. Pripastant visus prietaravi
mus, kuriuos jau buvo atkreiptas dmesys, itaip traktuo
jamas skeptikas poiris prilygsta tvirtinimui, kad - bent
jau teism atvilgiu - atviros struktros sritis niekaip neri
bojama, taigi kad irti teisjus kaip turinius paklusti
normoms arba privalanius sprsti bylas taip, kaip jie ir
sprendia, yra ne tik beprasmika, bet ir neteisinga. Teisj
veikla gali bti pakankamai nuspjama, prastin ir vienin
ga, o tai leidia kitiems gyventi vadovaujantis teism per
ilgus laikotarpius priimtais sprendimais kaip normomis. Tei
sjai, sprsdami bylas taip, kaip jie jas sprendia, gali netgi
jausti prievart, ir iuos j jausmus irgi galima numatyti,
taiau, iskyrus tai, nra nieko, k galima bt apibdinti
kaip norm, kurios jie laikosi. Nra nieko, k teismai laiko
239
VI I . F O R MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S NORMAS
teisingo teisj elgesio modeliu, vadinasi, j elgesyje nra
nieko, kas liudyt esant norm akceptavimui bding vidi
n poir.
Kalbamj teorij, pateikiam ia forma, bandoma pa
remti daugybe vairi argument, turini labai skirting
svor. Tas, kuris skeptikai iri normas, kartais yra nusi
vyls absoliutumo alininkas; jis suprato, kad normos nra
viskas, kokios jos bt formalisto rojuje arba tokiame pa
saulyje, kuriame mons bt tarsi dievai ir galt numa
tyti visus galimus fakt derinius, vadinasi, atviroji struktra
nebt btinas norm bruoas. Taigi skeptiko koncepcija,
nusakanti, ko reikia, kad egzistuot normos, gali bti nepa
siekiamas idealas; sitikins, jog tai, k vadiname normo
mis, neprilygsta iam idealui, jis ireikia savo nusivylim
neigdamas norm buvim ar j buvimo galimyb apskritai.
Todl pagrsti skeptiko pozicijai danai remiamasi tuo fak
tu, kad atviroji struktra bdinga toms normoms, kuriomis
teigia es susaistyti byl sprendiantys teisjai, arba kad yra
i norm iimi, kuri i anksto negalima konkreiai api
brti, ir tuo faktu, kad nukrypimas nuo norm neutrauks
teisjui fizins sankcijos. ie faktai pabriami siekiant pa
rodyti, kad normos yra svarbios tiek, kiek jos padeda jums
numatyti, k darys teisjai. Iskyrus tai, kad jos yra gras
aisliukai, tai yra visa j svarba24.
itai tvirtinti tolygu nekreipti dmesio tai, kuo normos
i tikrj yra bet kurioje realaus gyvenimo srityje. Tai rei
kia, kad mums ikyla dilema: Arba normos yra tai, kuo jos
turt bti formalisto rojuje, ir saisto taip, kaip saisto gran
dins, arba jos yra ne normos, bet tik nuspjami sprendi
mai arba elgesio pavyzdiai. I tikrj tai yra klaidinga
dilema. Mes paadame rytoj aplankyti draug. Atjus ryto
jui paaikja, kad, tesdami savo paad, mes turtume pa
24 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd ed), p. 9.
240
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S NORMAS
likti k nors pavojingai sergant. itokia prieastis laikoma
pateisinania paado netesjim, bet is faktas jokiu bdu
nereikia, jog nra normos, reikalaujanios, kad paad b
t laikomasi, o yra tik tam tikras dsningumas, kad j yra
laikomasi. I io fakto negalima daryti ivados, kad yra to
ki norm iimi, kuri negalima isamiai numatyti, kad
kiekvienoje situacijoje mums paliekama vadovautis savo nuo
ira ir kad mes niekuomet neprivalome testi paad. Nor
ma, kuri baigiasi odiu ikyrus..., tebra norma.
Kartais neigiama, jog esama teismus pareigojani nor
m; taip yra todl, jog klausimas, ar asmuo, veikiantis tam
tikru bdu, itaip parodo akceptuojs norm, reikalaujan
i, kad jis veikt btent ituo bdu, yra painiojamas su
psichologiniu klausimu dl mstymo proceso, kur is as
muo patyr prie arba jau veikdamas. Labai danai asmuo,
akceptuojantis norm kaip pareigojani ir kaip tai, ko nei
jis, nei kiti negali laisvai pakeisti, apie tai, ko i norma
reikalauja tam tikroje situacijoje, sprendia visikai intuity
viai ir daro tai, pirma nepagalvojs nei apie norm, nei
apie tai, ko ji reikalauja. Kai mes pagal taisykles pastumia
me achmat figr arba sustojame degant raudonai vie
soforo viesai, ms normoms paklstantis elgesys danai
yra tik tiesiogin reakcija susidariusi situacij, nenulemta
joki normomis pagrst iskaiiavim. Kad tokie veiksmai
yra tikrieji normos taikymo atvejai, rodo j santykis su tam
tikromis aplinkybmis. Kai kurios i i aplinkybi susi
klosto anksiau, negu atliekamas konkretus veiksmas, o kai
kurios veiksm lydi; dar kitas galima nusakyti tik ben
drais ir hipotetiniais terminais. Pats svarbiausias i i veiks
ni, liudijani, jog atlikdami veiksm mes taikme norm,
yra tai, kad jeigu ms elgesiu abejojama, mes ias abejo
nes aliname ir savo elges teisiname remdamiesi norma; o
kad mes i tikrj akceptuojame norm, liudija ne tik tai,
jog mes anksiau pripainome ir dabar pripastame i
241
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S NORMAS .
norm ir elgiams pagal j, bet ir tai, jog mes kritikuojame
savo pai bei kit nukrypimus nuo ios normos. Turdami
tokius ar panaius rodymus, mes i tikrj galime daryti
ivad, jog jeigu dar prie mums neapgalvotai paklstant
normai ms paklaust, kaip yra teisinga elgtis ir kodl,
mes - jeigu tik ms atsakymas bt siningas - nurody
tume i norm. Norint atskirti veiksm, kuris i tikrj yra
atliekamas dl to, kad laikomasi normos, nuo veiksmo, ku
ris tiesiog atsitiktinai su ja sutampa, skiriamasis poymis
bus ne konkretus galvojimas apie norm, bet tai toks el
gesio ir mintj aplinkybi santykis. Btent itaip mes skir
sime suaugusio achmatininko jim nuo teisingai past-
musio figr mao vaiko veiksmo ir vardysime jim
kaip paklusim akceptuotajai normai.
Tai nereikia, kad negalima apsimesti arba pasistengti
gerai pasirodyti ir kad tai niekada nepavyksta. Visi em
piriniai patikrinimai jau dl paios savo prigimties gali duoti
klaidingus rezultatus, bet jie nra neivengiamai klaidingi;
tai taikytina ir patikrinimui, ar asmuo tik ex post facto ap
simet, kad veik pagal normos reikalavimus. Gali bti, jog
tam tikroje visuomenje teisjai vis pirma priima sprendi
mus intuityviai, arba vadovaudamiesi nuojauta, ir tik po to
i teiss norm katalogo pasirenka toki, kuri neva prime
na sprstj byl; tada jie gali tvirtinti, jog tai ir buvo toji
norma, kuri jie laik reikalaujania j sprendimo, nors
niekas daugiau j veiksmuose ar odiuose neskatina ma
nyti, kad jie laik i norm juos pareigojania. Kai kurie
teism sprendimai gali bti tokie, bet visikai akivaizdu,
kad dauguma sprendim, kaip ir achmatinink jim, ar
ba priimami i tikrj stengiantis paklusti normoms, smo
ningai laikomoms i sprendim orientaciniais modeliais,
arba - jeigu jie priimami intuityviai - teisinami remiantis
normomis, kuri teisjas turjo laikytis i pat pradi ir
242
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S \ NORMAS
kuri tinkamumas konkreiai bylai bus visuotinai pripas
tamas.
Paskutinioji, bet n kiek ne maiau domi skeptiko po
irio normas forma nesiremia nei teiss norm atviru
pobdiu, nei daugelio sprendim intuityviu pobdiu; ji
remiasi tuo faktu, kad teismo sprendimas yra unikalus, nes
jis yra autoritetingas, o aukiausij tribunol atveju -
galutinis. i teorijos forma, kuriai bus skirtas kitas skirsnis,
tampa aiki i garsiosios vyskupo Hoadlyo frazs, taip da
nai kartojamos Grayaus knygoje Teiss prigimtis ir altiniai:
O ne, absoliui vali aikinti bet kokius raytinius ar o
dinius statymus turi ne tas asmuo, kuris pirmasis juos u
rao arba odiu isako, bet tas, kuris statymus i tikrj
kuria.
3. Teismo sprendimo galutinumas
ir neklaidingumas
Aukiausiajam tribunolui priklauso paskutinis odis dl
to, kas yra teis, ir po to, kai jis itar j, teiginys, kad
teismas suklydo, nesukelia sistemoje joki pasekmi, nes
juo nepakeiiamos niekieno teiss ar pareigos. inoma, io
sprendimo teisin gali galima panaikinti statymu, bet jau
pats faktas, kad reikia griebtis toki priemoni, liudija, jog
teiss poiriu teiginys, kad teismo sprendimas buvo netei
singas, yra tuias. ie faktai veria manyti, kad tik pedan
tas gali bandyti skirti aukiausiojo tribunolo sprendim ga
lutinum ir neklaidingum. I to kyla kita neigimo, jog teis
mai priimdami sprendimus apskritai yra saistomi norm,
forma: Teis (arba konstitucija) yra tai, k teismai sako j
esant.
domiausias ir labiausiai pamokomas kalbamosios teori
jos formos bruoas yra tas, kad ji eksploatuoja toki teigi
243
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S \ NORMAS
ni, kaip teis (arba konstitucija) yra tai, k teismai sako
j esant, ir neoficiali teigini apie teis santykio su ofi
cialiais teismo pareikimais paaikinimo, kur teorija turi
pateikti, kad bti nuosekli, dviprasmikum. Idant suvoktu
me dviprasmikum, mes nukrypsime al ir panagrin
sime jo analog i aidim srities. Daugelis aidim, kuri
metu varomasi, aidiami be oficialaus tak skaiiuotojo:
nepaisant konkuruojani interes, aidjams gana neblo
gai sekasi taikyti konkretiems atvejams tak skaiiavimo
taisykl; priimdami sprendimus, jie paprastai sutinka vieni
su kitais, o neisprendiam gin pasitaiko nedaug. Dar
prie paskiriant oficial tak skaiiuotoj aidjo, jeigu tik
jis yra siningas, teiginys apie aidimo rezultat yra ban
dymas vertinti aidimo eig remiantis tam tikra iame ai
dime akceptuota tak skaiiavimo taisykle. itokie teigi
niai apie aidimo rezultat yra vidiniai tak skaiiavimo
taisykls taikymu grindiami teiginiai, kurie, nors jie ir da
ro prielaid, kad aidjai apskritai paklus normoms ir prie
taraus, jeigu jos bus paeidiamos, nra teiginiai apie iuos
faktus ar i fakt numatymas.
Lygiai kaip ir pokyiai, vykstantys brandiai teiss siste
mai keiiant paprotin tvark, aidimo papildymas antrin
mis normomis, paskirianiomis tak skaiiuotoj, kurio
sprendimai yra galutiniai, veda sistem nauj vidini tei
gini r; juk, skirtingai nuo aidj teigini apie aidimo
rezultat, tak skaiiuotojo teiginiams antrins normos su
teikia status, padarant juos nekvestionuojamus. ia pras
me i ties aidimo tikslams rezultatas yra toks, kok j
sako esant tak skaiiuotojas. Bet svarbu matyti, kad tai
sykl, pagal kuri skaiiuojami takai, lieka tuo, kuo ji buvo
ligi iol, o tak skaiiuotojo pareiga yra taikyti j kaip
galima geriau. Rezultatas yra toks, kok j sako esant ta
k skaiiuotojas, - jeigu is teiginys reikt, kad nra jo
kios tak skaiiavimo taisykls, iskyrus t, kuri tak
244
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S J NORMAS
skaiiuotojas savo nuoira nusprend taikyti, is teiginys
bt neteisingas. I tikrj toks aidimas, kuriame vado
vaujamasi itokia taisykle, gali bti, o jeigu tak skaiiuo
tojas savo diskrecij realizuoja bent kiek sistemingai, j aisti
gali bti savotikai domu; taiau tai bus kitoks aidimas.
Tok aidim galima bt pavadinti tak skaiiuotojo dis
kreios aidimu.
Tak skaiiuotojas ginus isprendia greitai ir galuti
nai, bet visikai aiku, kad u iuos pranaumus reikia mo
kti tam tikr kain. Paskyrus tak skaiiuotoj, aidjai
gali pakliti kebli padt: gali paaikti, jog noras, kad
aidim kaip ir anksiau reguliuot tak skaiiavimo tai
sykl, ir noras turti galutinius autoritetingus sprendimus
dl jos taikymo, kur kyla abejoni, yra vienas kitam prie
taraujantys tikslai. Tak skaiiuotojas gali nuoirdiai klys
ti, jis gali bti girtas arba lengvabdikai paeisti savo pa
reig taikyti tak skaiiavimo taisykl kaip galima geriau.
Dl bet kurios i i prieasi jis gali skaityti perbgi
m tada, kai betsmenas n nepajudjo. Gali bti nusprs
ta tak skaiiuotojo sprendimus taisyti kreipiantis auk
tesn institucij, bet kada nors tai turs baigtis galutiniu,
autoritetingu sprendimu, priimtu moni, kuriems lemta
klysti, todl yra rizika, kad ir is sprendimas gali bti pri
imtas nuoirdiai suklydus, piktnaudiaujant padtimi arba
paeidiant taisykl. Nemanoma kiekvienai normai sukurti
papildom norm, leidiani itaisyti jos paeidimo pa
sekmes.
Su institucijos, turinios priimti galutin autoriteting
sprendim, steigimu susijusi rizika gali materializuotis bet
kurioje srityje. Rizik, galini materializuotis kuklioje ai
dim srityje, verta paanalizuoti todl, kad tai ypa aikiai
parodo, jog kai kurios skeptikai normas irinio asmens
ivados ignoruoja tam tikrus skirtumus, be kuri negalima
suvokti ios valdios formos, kad ir kur ji bt taikoma.
Paskyrus oficial tak skaiiuotoj ir jo sprendimus dl
245
VI I . F O R MAL I Z MAS I R SKEPTI KAS P O I RI S NORMAS
rezultato pripainus galutiniais, aidj arba kit neparei-
gn teiginiai dl rezultato aidime neturi jokio statuso;
ie teiginiai aidimo rezultatui neturi reikms. Jeigu atsi
tinka taip, kad jie sutampa su tak skaiiuotojo teiginiais, -
na ir puiku; bet jeigu jie iems teiginiams prietarauja, juos,
apskaiiuojant rezultat, reikia atmesti. Taiau iuos visi
kai akivaizdius dalykus suvoktume ikreiptai, jeigu aidj
teiginius laikytume tak skaiiuotojo sprendim numaty
mais, o i teigini atmetim - tada, kai jie prietarauja
tak skaiiuotojo sprendimams, - bt absurdika aikinti
teigiant, kad tai buv tokie i sprendim numatymai, ku
rie pasirod es klaidingi. Formuluodamas savo teiginius
dl rezultato po to, kai buvo paskirtas oficialus tak skai
iuotojas, aidjas daro t pat, k jis dar iki tol, - jis
vertina aidimo eig, kaip galima geriau remdamasis tak
skaiiavimo taisykle. Tai yra lygiai tas pat, k daro ir pats
tak skaiiuotojas, kol jis atlieka savo pareigas. Skirtumas
tarp j yra ne tas, kad vienas i j numato, k sakys Jptas,
bet tas, kad aidjo teiginiai yra neoficialus tak skaiia
vimo taisykls taikymas ir todl, apskaiiuojant rezultat,
neturi reikms; tuo tarpu tak skaiiuotojo teiginiai yra
autoritetingi ir galutiniai. Svarbu paymti, kad jeigu ai
diamas aidimas bt tak skaiiuotojo diskrecija, tada
santykis tarp neoficiali ir oficiali teigini btinai bt
kitoks: aidjo teiginiai ne tik bt tak skaiiuotojo spren
dim numatymas, bet jie ir negalt bti kas nors kita. Mat
tokiu atveju teiginys Rezultatas yra toks, kok j sako esant
tak skaiiuotojas pats bt tak skaiiavimo taisykl;
tada aidjo teiginiai jokiu bdu negalt bti tik neoficia
lios to, k oficialiai daro tak skaiiuotojas, versijos. Tada
tak skaiiuotojo sprendimai bt kartu ir galutiniai, ir
neklaidingi - antraip klausimas, ar jie yra klaidingi, ar ne
klaidingi, bt beprasmikas, nes tak skaiiuotojui neb
t kaip pasielgti teisingai arba neteisingai. Bet papras
246
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S \ NORMAS
tame aidime teiginys Rezultatas yra toks, kok j sako
esant tak skaiiuotojas nra tak skaiiavimo taisykl -
tai yra norma, nustatanti tak skaiiavimo taisykls taiky
mo konkreiais atvejais, kai tai daro tak skaiiuotojas,
autoritetingum ir galutinum.
Kita pamoka, kuri mums duoda is autoritetingo spren
dimo pavyzdys, susijusi su fundamentalesniais dalykais. Pa
prast aidim nuo tak skaiiuotojo diskrecijos aidimo
manoma atskirti jau vien dl to, kad nors tak skaiiavi
mo taisykl, kaip ir kitos taisykls, turi sav atviros struk
tros srit, kurioje tak skaiiuotojas turi rinktis, ji vis dl
to turi ir aikiai apibrtos prasms erd. Kaip tik nuo ios
erdies tak skaiiuotojui neleidiama nutolti, ir kaip tik ji
tam tikru mastu nustato teisingo ir neteisingo tak skai
iavimo standartus ir neoficialius teiginius dl rezultato for
muluojaniam aidjui, ir oficialius sprendimus priimaniam
tak skaiiuotojui. Kaip tik tai leidia sakyti, jog tak
skaiiuotojo sprendimai nors ir yra galutiniai, bet nebtinai
neklaidingi. Tas pat galioja ir teisei.
Ta aplinkyb, jog kai kurie tak skaiiuotojo sprendi
mai paprasiausiai yra neteisingi, tam tikra prasme nra
nesuderinama su aidimo tsa - i sprendim paisoma
taip pat, kaip ir sprendim, kurie yra neabejotinai teisingi;
bet yra tam tikra riba, kiek neteising sprendim toleravi
mas yra suderinamas su paiu tolesniu aidimu, ir i situ
acija turi reikming teisin parabol. Tas faktas, kad atski
ri arba iimtiniai nukrypimai nuo standarto yra toleruoja
mi, nereikia, kad toliau nebeaidiamas kriketas arba
beisbolas. Kita vertus, jeigu ie nukrypimai nuo standarto
yra dani arba jeigu tak skaiiuotojas atsisako taikyti ta
k skaiiavimo taisykl, kur nors turi bti riba, kai arba
aidjai nebeakceptuoja standarto neatitinkani tak skai
iuotojo sprendim, arba - jeigu jie juos akceptuoja - tai
yra jau kitas aidimas. Tai daugiau nebe kriketas ir ne beis
247
VI I . F ORMAL I Z MAS I R SKEPTI KAS P O I RI S J NORMAS
bolas, bet tak skaiiuotojo diskrecija, nes i kit ai
dim bdingas bruoas yra tai, kad j rezultatai apskritai
yra nustatomi taip, kaip tiesiogiai reikalauja i taisykl, kad
ir koki laisv tak skaiiuotojui palikt jos atvira strukt
ra. Galima sivaizduoti, jog tam tikromis slygomis turtu
me teigti, kad aidiamas aidimas i tikrj yra tak
skaiiuotojo diskrecija, bet tas faktas, kad tak skaiiuo
tojo sprendimai yra galutiniai aidiant visus aidimus, ne
reikia, jog visi aidimai yra btent tokie.
iuos skirtumus btina turti omenyje, vertinant toki
skeptiko poirio normas form, kuri remiasi teismo
sprendimo kaip galutinio ir autoritetingo teiginio, kokia kon-
creiu atveju yra teis, unikaliu statusu. Palyginti su tak
skaiiuotojais, kuri sprendimai teisdaroje nra naudoja
mi kaip precedentai, atviroji teiss struktra palieka teis
mams kur kas platesn ir daug svarbesn teisdaros gali.
Kad ir k nusprst teismai, ir dl t dalyk, kuriuos ap
ima visiems atrodanti aiki taisykls dalis, ir dl t, kurie
priklauso taisykls kvestionuojamajai ribinei sriiai, spren
dimai galioja tol, kol statymas j nepakeiia; aikinant iuos
dalykus, teismai ir vl turs tok pat autoriteting spren
diamj bals. Ir vis dlto neinyksta skirtumas tarp kon
stitucijos, kuri, sukrusi teism sistem, nustato, kad teis
yra tai, k mano esant reikalinga aukiausiasis teismas, ir
tikrosios Jungtini Valstij Konstitucijos, arba iuo atveju
bet kurios iuolaikins valstybs konstitucijos. Jeigu teigin
Konstitucija (arba teis) yra tai, k j sako esant teisjas
aikintume taip, es jis paneigia skirtum, tai is teiginys
bt klaidingas. Teisjai - netgi aukiausiojo teismo teis
jai - bet kuriuo konkreiu momentu yra dalis tokios siste
mos, kurios normos turi pakankamai aikiai apibrt cen
tr, galinant pasilyti teisingo teismo sprendimo mode
lius. Teismai iuos modelius iri kaip tai, ko jie,
realizuodami savo valdi priimti toje sistemoje nekvestio-
248
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I R I S I NORMAS
nuotinus sprendimus, negali ignoruoti. Kiekvienas atskiras
teisjas, praddamas eiti savo pareigas, kaip ir kiekvienas
tak skaiiuotojas, praddamas eiti savsias, jau randa tra
dicija virtusi ir kaip io pareigno elgesio model akcep
tuot norm, kaip antai norm, jog tai, k nustato Karalie
n Parlamente, yra teis. Tai leidia ias pareigas uiman-
tiems asmenims veikti krybikai, bet kartu ir apibria j
veikl. Tokie modeliai i tikrj negalt ilgiau egzistuoti,
jeigu j nesilaikyt dauguma to meto teisj, nes i mo
deli egzistavimas tam tikru konkreiu metu reikia, kad
jie yra akceptuojami kaip teisingo byl sprendimo standar
tai ir j, kaip toki, yra laikomasi. Bet dl to iuos mode
lius naudojantis teisjas netampa j autoriumi, arba, Hoad-
lyo odiais tariant, statym krju, turiniu teis sprs
ti taip, kaip jam patinka. Teisj paklusimas modeliams
reikalingas jiems palaikyti, bet teisjai i modeli nekuria.
inoma, gali atsitikti taip, jog, prisidengdami teismo
sprendim galutinumo ir autoritetingumo skydu, teisjai su
sivienij gali atmesti egzistuojanias normas ir nebepripa-
inti, kad j sprendimus kaip nors apriboja net aikiausi
Parlamento aktai. Jeigu dauguma j sprendim bt tokie
ir jie bt akceptuojami, tai prilygt sistemos transforma
cijai, analogikai kriketo virtimu aidimu tak skaiiuoto
jo diskrecija. Taiau iliekanti toki transformacij galimy
b nereikia, kad iuo metu sistema yra tokia, kokia ji b
t, jeigu transformacija vykt. Jokios normos negali bti
apsaugotos nuo paeidim ar nuo j atsisakymo; juk mo
nms niekada nei psichologikai, nei fizikai nra nemano
ma jas sulauyti ar j atsisakyti; o jeigu pakankamai daug
moni tai daro pakankamai ilg laik, normos nustoja eg
zistuoti. Bet tam, kad normos egzistuot, nebtina, jog bet
kuriuo konkreiu laikotarpiu jos iomis nemanomomis ga
rantijomis bt apsaugotos nuo sunaikinimo. Teiginys, jog
249
VI I . F O R MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S { NORMAS
tam tikru metu yra norma, reikalaujanti, kad teisjai Par
lamento aktus arba Kongreso aktus akceptuot kaip teis,
reikia, jog, pirma, iam reikalavimui yra visuotinai pakls
tama, o atskiri teisjai retai nuo jo nukrypsta ar atsisako
jam paklusti; antra, kai arba jeigu tai atsitinka, absoliuti
dauguma dalyk traktuoja arba traktuos kaip vert rim
tos kritikos ir kaip blog, net jeigu dl to, kad norma nu
stato, jog tokie sprendimai yra galutiniai, ios konkreios
bylos sprendimo pasekmi negalima pakeisti niekaip kitaip,
kaip tik statymu, kuris, nors ir nepripasta sprendim
esant teising, bet pripasta j galiojant. Logikos poiriu
manoma, kad mons gali sulauyti visus savo paadus -
pirmiausia tikriausiai suvokdami, jog elgiasi blogai, o po to
netgi ito nesuvokdami. Tuomet norma, reikalaujanti laiky
tis paad, nebeegzistuos; taiau tai menkai paremt po
ir, kad iuo metu tokios normos nra ir kad paad i
tikrj laikytis nereikia. Lygiai taip pat ir teisj atveju
pateikiamas argumentas, es jie gali organizuoti dabartins
sistemos sunaikinim, yra ne k stipresnis.
Baigdami kalbti apie skeptik poir normas, turi
me pasakyti kelet odi apie iuo poiriu vadovaujantis
formuluojam pozityvi nuostat, jog normos yra teism
sprendim numatymai. Akivaizdu, ir tai ne kart buvo sa
kyta, jog nepriklausomai nuo to, kiek i nuostata yra teisin
ga, ji geriausiai gali bti taikoma tiems teiginiams apie tei
s, kuriuos rizikuoja formuluoti privats asmenys arba j
patarjai. Jos negalima taikyti pai teism teiginiams apie
teiss norm. Pastarieji teiginiai turi bti arba nevaromos
diskrecijos odin priedanga, kaip tvirtino kai kurie radika
lesni realistai, arba norm, kurias teismai, vadovauda
miesi vidiniu poiriu, nuoirdiai laiko teisingo sprendimo
modeliais, formulavimas. Kita vertus, teism sprendim nu
matymai teisje neabejotinai uima svarbi viet. Susidr
su atvirosios struktros sritimi, klausim K iuo klausi
250
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S NORMAS
mu sako teis? labai danai galime pasilyti tik vien vai
sing atsakym - atsargiai numatyti tai, k darys teismai.
Maa to, netgi tada, kai visiems aiku, ko reikalauja nor
mos, tai gali bti ireikta teismo sprendimo numatymo
forma. Bet svarbu paymti, jog ypa pastaruoju atveju, o
vairiu mastu ir pirmuoju atveju tas pagrindas, kuriuo re
miasi is numatymas, yra inojimas, kad teismai iri tei
ss normas ne kaip numatymus, o kaip modelius, kuri
jie, priimdami sprendimus, turi laikytis, ir kad ie modeliai,
nors ir pasiymintys atvira struktra, yra pakankamai api
brti ir nors ir nepanaikina teisj diskrecijos, bet j ap
riboja. Vadinasi, daugeliu atvej numatymai to, k darys
teismai, yra tarsi ms numatymas, kad aidiantieji ach
matais rik stumdys striai: jie galiausiai remiasi nenuma
tomojo norm aspekto pripainimu ir vidiniu poiriu nor
mas kaip modelius, kuriuos akceptuoja tie, kuriems ie
numatymai taikomi. Tai yra tik V skyriuje jau akcentuoto
fakto, kad, nors dl norm buvimo kurioje nors socialinje
grupje numatymai yra galimi, o danai netgi patikimi, i
norm ir i numatym negalima sutapatinti, dar vienas
aspektas.
4. Pripainimo taisykls neapibrtumas
Formalizmas ir skeptikas poiris normas yra teiss
teorijos Scil ir Charibd; tai kratutiniai poiriai, naudin
gi tiek, kiek jie vienas kit pataiso, bet tiesa yra tarp j. I
tikrj, norint smulkiai ir informatyviai apibdinti vidu
rio keli ir parodyti, kokie yra teism, realizuojani sta
tymo arba precedento teiss atvirosios struktros jiems pa
likt krybin funkcij, paprastai naudojami vairs sam
protavimo bdai, reikia padaryti daug daugiau, negu mes
galime padaryti ia. Bet iame skyriuje mes jau daug k
251
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEPTI KAS P O I RI S NORMAS
pasakme, ir tai leidia mums vaisingai grti prie svarbaus
klausimo, kur VI skyriaus pabaigoje atidjome vlesniam
laikui. Tai buvo ne konkrei teiss norm, bet pripaini
mo taisykls neapibrtumo, taigi ir svarbiausij kriterij,
kuriuos teismai naudoja identifikuoti galiojanioms teiss
normoms, neapibrtumo klausimas. Skirtumas tarp tam tik
ros normos neapibrtumo ir jai, kaip sistemos normai, iden
tifikuoti naudojamo kriterijaus neapibrtumo ne visuomet
yra aikus. Bet jis aikiausias tais atvejais, kai normas nu
stato autoritetingas statymo tekstas. statymo odiai ir tai,
ko jis tam tikru konkreiu atveju reikalauja, gali bti visi
kai aiku; ir vis dlto gali kilti abejoni, ar statym leidy
bos institucija turi gali tokiu bdu leisti statymus. Kartais
isklaidyti ioms abejonms pakanka tik iaikinti kit, le-
gislatyvines galias suteikusi, teiss norm, kurios galioji
mu galbt neabejojama. Taip bus, pavyzdiui, tada, kai kves
tionuojamas pavaldios institucijos ileisto akto galiojimas,
nes kyla abejoni dl pavaldios institucijos legislatyvines
galias apibrianio Parlamento auktesns galios akto pra
sms. Tai yra tiesiog konkretaus statymo neapibrtumo
arba atviros struktros problema, bet fundamentali klau
sim iuo atveju nekyla.
Nuo i paprast klausim reikia skirti klausimus dl
paios aukiausiosios statym leidybos institucijos teisins
kompetencijos. Tai klausimai, susij su teisinio galiojimo
galutiniais kriterijais; jie gali kilti net tokioje sistemoje, kaip
ms pai, kurioje nra raytins konstitucijos*, apibr-
* prasta manyti, jog Didiojoje Britanijoje nra kitoms alims b
dingos raytins konstitucijos. Taiau ios nuomons negalima suabsoliu
tinti, tarsi nebt ir jokio raytinio akto arba akt, turini konstitucin
reikm. I tikrj toki akt yra bent keletas, kaip antai Didioji laisvi
chartija (Magiui Charta, 1215), Habeas Corpus aktas (Habeas Corpus
Act, 1679), Teisi deklaracija (Bill of Rights, 1689) arba Santvarkos aktas
(Act of Settlement, 1701), taip pat kai kurie kiti istoriniai teisiniai doku
mentai. Tez, jog Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, yra tei
singa tik tuo poiriu, kad nra vieningos konstitucijos, arba vienintelio ir
252
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S I NORMAS
ianios aukiausiosios statym leidybos institucijos kom
petencij. Didija dauguma atvej formul Tai, k nusta
to Karalien Parlamente, ir yra teis tiksliai ireikia Par
lamento teisin kompetencij nustatani norm ir yra ak
ceptuojama kaip galutinis kriterijus identifikuoti teisei, kad
ir kokios atviros periferijoje bt itokiu bdu identifikuo
tos normos. Taiau gali kilti abejoni dl jos turinio arba
dl to, kokiu mastu ji taikytina; galima paklausti, k reikia
nustatyta Parlamento, o kai kyla abejoni, jas gali isklai
dyti teismai. Tad koki ivad dl teism vietos teisinje
sistemoje reikt padaryti i to fakto, kad gali kelti abejo
ni teisins sistemos svarbiausioji norma ir kad teismai gali
ias abejones isklaidyti? Ar tai reikia, jog reikia kaip nors
modifikuoti tez, kad teisins sistemos pagrindas yra teisi
nio galiojimo kriterijus apibrianti akceptuotoji pripaini
mo taisykl?
Kad atsakytume iuos klausimus, ia aptarsime kai ku
riuos anglikosios parlamento suvereniteto doktrinos aspek
tus, nors, inoma, panai abejoni dl teisinio galiojimo
svarbiausij kriterij gali kilti bet kurioje sistemoje. Vei
kiami Austino doktrinos, skelbusios, kad teis i esms yra
teisikai netramdomos valios produktas, senesnieji konsti
tucijos teoretikai ra, jog logikos poiriu btinai turi bti
statym leidybos institucija, suvereni ta prasme, kad kiek
vienu savo, kaip tstins institucijos, egzistavimo momentu
ji yra laisva ne tik nuo ab extra nustatyt teisini apriboji-
vientiso akto, kuriam bt subordinuoti visi kiti teiss tradicij reikm
turintys teiss altiniai, arba tiesiog akto, kuris bt vadinamas konstitu
cija. Bt paradoksalu, jeigu alis, kurioje, kaip danai tvirtinama, kilo ir
buvo ipltota konstitucionalizmo idja, pati neturt to pagrindo, ku
riuo i idja remiasi. Taiau i ties joks Didiosios Britanijos Parlamento
aktas nenustato, kad, pavyzdiui, alyje turi bti ministr kabinetas arba
ministras pirmininkas, t.y. kai kurie aikiai konstituciniai klausimai yra
sprendiami ne leidiant aukiausij teisin gali turinius statymus
(vien statym!), o vadovaujantis paproiais ir tradicijomis.
253
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I R I S ] NORMAS
m, bet ir nuo savo paios anksiau ileist statym. Tai,
kad parlamentas ia prasme yra suverenus, dabar galima
laikyti nustatytu faktu, o princip, kad joks ankstesnis par
lamentas negali sutrukdyti savo pdiniams panaikinti jo
ileistus statymus, teismai laiko svarbiausiosios normos -
pripainimo taisykls, j naudojamos identifikuoti galiojan
ioms teiss normoms, dalimi. Taiau svarbu matyti, jog nei
logikos, nei juo labiau esms poiriu nra btina, kad eg
zistuot kaip tik toks parlamentas; tai tik vienas variantas
i daugelio kit, lygiai taip pat manom, bet taip jau atsi
tiko, kad mes j akceptavome kaip teisinio galiojimo krite
rij. ie kiti variantai remiasi kitu principu, kuris n kiek
ne maiau, o gal net labiau yra vertas suvereniteto vardo.
Tai yra principas, kad parlamentas neturt negalti negr
tamai apriboti savo pdini legislatyvins kompetencijos,
bet, prieingai, turt turti i platesnij gali nustatyti
apribojimus paiam sau. Tokiu atveju parlamentas bent vie
nkart istorijoje galt realizuoti didesns apimties legisla-
tyvin kompetencij, negu jam leidia mintoji akceptuoto
ji susiformavusi doktrina. Reikalavimas, kad kiekvienu savo
egzistavimo momentu parlamentas bt laisvas nuo teisi
ni apribojim, taip pat ir nuo t, kuriuos jis pats sau nu
sistat, galiausiai yra tik viena i dviprasmikos teisins vi
sagalybs idjos interpretacij. Ji faktikai turi tok pasirin
kim: arba tstin visagalyb visais klausimais, nedaranti
takos vlesni parlament legislatyvinei kompetencijai, ar
ba neribota save apimanti visagalyb, kuri galima realizuo
ti tik vienkart. ios dvi visagalybs koncepcijos turi savo
atitikmenis - dvi visagalio Dievo koncepcijas: viena vertus,
tai Dievas, kuris kiekvienu savo egzistavimo momentu turi
tas paias galias, vadinasi, negali j apkarpyti, o kita vertus,
tai Dievas, kurio galios apima gali sunaikinti savo visaga
lyb, kad jis ja nebesinaudot ateityje. Kuria visagalybs
forma, tstine ar save apimania, naudojasi ms Parla
254
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S NORMAS
mentas - tai empirinis klausimas dl to, koki form gyja
norma, akceptuojama kaip svarbiausias kriterijus identifi
kuoti teisei. Nors tai yra klausimas dl teisins sitemos pa
grind sudaranios normos, tai vis tiek yra klausimas dl
fakto, kur kiekvienu konkreiu laiko momentu - bent jau
keletu poiri - galima gana apibrtai atsakyti. Taigi ai
ku, kad iuo metu akceptuojama norma yra tstinio suve
reniteto norma, taigi Parlamentas negali apsaugoti savo sta
tym nuo panaikinimo.
Vis dlto, kaip ir bet kurios kitos normos atveju, tas
faktas, kad Parlamento suvereniteto norma yra apibrta
iuo vienu poiriu, nereikia, kad ji yra apibrta visais
poiriais. Dl jos gali kilti klausim, kuriuos iuo metu
negalima aikiai atsakyti, kad tai yra teisinga arba neteisin
ga. Juos galima isprsti tik padarant pasirinkim, o pada
ryti tai turi tie, kuri pasirinkimui iais klausimais galiau
siai pripastama autoritetinga valdia. Tokie Parlamento
suvereniteto normos neapibrtumai reikiasi tai tokiu b
du. Esamoji norma pripasta, jog Parlamentas negali ko
kio nors klausimo statymu negrtamai ibraukti i Parla
mento busimosios statym leidybos srities; taiau galima
velgti skirtum tarp akto, kuriuo kaip tik ir siekiama tai
padaryti, ir akto, kuris, palikdamas Parlamentui laisv leisti
statymus bet kuriuo klausimu, siekia pakeisti statym lei
dybos bd ir form. Pastarasis aktas, pavyzdiui, gali
reikalauti, kad tam tikrais klausimais negalt sigalioti joks
statymas, kuris nra priimtas abej kartu posdiaujani
rm dauguma arba kuris nra patvirtintas plebiscitu. i
nuostat gali dar labiau tvirtinti ilyga, jog pakeisti pai
i nuostat galima tik laikantis tos paios specialios proce
dros. Toks dalinis statym leidybos proceso pakeitimas
kuo puikiausiai gali bti suderinamas su iuo metu galio
jania norma, pagal kuri Parlamentas negali negrtamai
suvaryti savo pdini; juk tuo, k jis daro, siekiama ne
255
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I RI S ] NORMAS
tiek suvaryti pdinius, kiek eliminuoti juos quoad* tam
tikr klausim ir perduoti j legislatyvines galias naujai spe
cialiai institucijai. Todl galima sakyti, jog i speciali klau
sim atvilgiu Parlamentas ne suvar arba supaniojo
Parlament, arba ne sumaino jo tstin visagalyb, bet i
naujo apibr Parlament ir tai, k reikia daryti, kad tai
bt statym leidyba.
Paprastai tariant, jeigu tik itoks mechanizmas teisikai
galiot, j naudodamas Parlamentas galt gauti praktikai
tokius pat rezultatus, kaip tie, kuri Parlamento galiai, at
rodo, nepriskyr akceptuotoji doktrina, kad Parlamentas ne
gali suvaryti savo pdini. Taip yra todl, kad nors skir
tumas tarp tos srities, kurioje Parlamentas gali leisti staty
mus, apribojimo ir paprasiausio statym leidybos bdo
bei formos pakeitimo kai kada i tikrj yra pakankamai
aikus, ios dvi kategorijos faktikai nepastebimai susilieja.
statymu, ufiksavusiu minimal ininieri darbo umokes
t ir po to nustaiusiu, kad statymo galios negali gyti joks
ininieri atlyginimus reguliuojantis aktas, jeigu jo savo
sprendimu nra patvirtinusi Ininieri sjunga, ir dar la
biau tvirtinusiu i nuostat, galima i tikrj pasiekti vis
k, k tik galima praktikai pasiekti statymu, amiams
ufiksavusiu darbo umokest ir po to iurkiausiu bdu
udraudusiu panaikinti pat statym. Vis dlto galima
pateikti argument, kur teisininkai pripaint i dalies pa
grstu, rodant, jog antrasis aktas negaliot pagal iuo me
tu akceptuojam Parlamento tstinio suvereniteto norm,
taiau pirmasis aktas nebt negaliojantis. is argumenta
vimas yra laipsnikas, kiekvienoje pakopoje nuosekliai fik
suojantis tai, k gali daryti Parlamentas, bet kiekvienkart
keliantis vis daugiau abejoni, nors iaip jau kiekvienas nau
jas argumentas yra ankstesniojo tsa. N vienos i io argu
* Atvilgiu (lot.).
256
VI I . F O R MAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S NORMAS
mentavimo pakop negalima atmesti kaip neteisingos, bet
negalima ir beslygikai akceptuoti kaip teisingos, nes ia
mes esame paios fundamentaliausios sistemos normos at
virosios struktros srityje. ia bet kuriuo momentu gali kil
ti klausimas, kur nra atsakymo - tik atsakymai.
Antai galima sutikti, jog Parlamentas gali negrtamai i
viso panaikinti Lord rmus ir tokiu bdu pakeisti dabar
tin Parlamento sudt; tokiu atveju jis pranokt 1911 m. ir
1949 m. Parlamento aktus, nustatanius, jog, leidiant tam
tikrus statymus, Lord rm sutikimas nra reikalingas;
kai kurios institucijos juos linkusios aikinti kaip tam tikr
Parlamento teisi delegavim karalienei ir Bendruomeni
rmams, kuris gali bti atauktas. Tkip pat galima sutikti su
tuo, k teig Dicey25: kad Parlamentas gali visikai sunai
kinti pats save, ileisdamas akt, kuriuo skelbiamas jo gali
pasibaigimas ir panaikinami statymai, pagal kuriuos ateity
je turt bti renkami parlamentai. Tokiu atveju Parlamen
tas gali teistai papildyti i legislatyvin saviudyb aktu,
kuriuo visos jo galios perduodamos kokiam nors kitam or
ganui, sakykime, Manesterio korporacijai. Jeigu jis gali pa
daryti itai, negi jis negali teistai daryti menkesni daly
k? Negi jis negali nutraukti savo gali leisti statymus tam
tikrais klausimais ir perduoti j naujam sudtiniam dari
niui, kur eit jis pats ir koks nors kitas organas? Jeigu
taip, tai ar Vestminsterio statuto 4 skirsnis, nustatantis, jog
dl bet kurio statymo, lieianio dominij, reikalingas jos
sutikimas, nepadar ito Parlamento gali leisti statymus
dominijai atvilgiu? Teiginys, jog ios nuostatos panaikini
mas be dominijos sutikimo galios, gali bti ne tik, lordo
Sankeyo odiais tariant, teorija, kuri n kiek nesusijusi
su realybe. Tai gali bti bloga teorija - bent jau ne geres
n, negu jai prieinga. Pagaliau, jeigu Parlamentas gali per
25 The Law of the Constitution (10th edn.), p. 68 n.
9. 1204
257
VI I . F OR MAL I Z MAS I R S KEPT I KAS P O I R I S J NORMAS
tvarkyti pats save savo veiksmais, kodl jis negali pertvar
kyti savs nustatydamas, kad Ininieri sjunga, kurios su
tikimo reikalaujama leidiant tam tikr ri statymus, yra
btina sudedamoji io proceso dalis?
Visikai manoma, kad teismas, turintis sprsti su iais
dalykais susijusias bylas, vien dien parems arba atmes kai
kurias i i problemik hipotezi, kuriomis - nors abejo
tinomis, bet ne akivaizdiai klaidingomis - nuosekliai re
miamasi ioje diskusijoje. Tuomet mums bus pateiktas atsa
kymas j keliamus klausimus; tol, kol egzistuoja sistema,
is atsakymas vienintelis i vis manom atsakym turs
autoriteting status. iuo poiriu teismai padarys aiki
svarbiausij norm, pagal kuri identifikuojama galiojanti
teis. ia teiginys Konstitucija yra tai, k j sako esant
teismai nereikia, kad konkrei aukiausij tribunol
sprendim negalima ginyti. I pirmo vilgsnio vaizdas at
rodo paradoksalus: tai teismai, kurie realizuoja kuriam
sias galias, nustatanias svarbiausiuosius kriterijus, pagal ku
riuos turi bti patikrintas pai statym, suteikiani teis
mams, kaip teisjams, jurisdikcij, galiojimas. Kaip gali
konstitucija suteikti valdi pasakyti, kas yra konstitucija?
Taiau paradokso nebelieka, jeigu prisimename, kad nors
kiekviena norma tam tikrais atvilgiais gali bti abejotina,
i tikrj egzistuojanios teisins sistemos btina slyga yra
tai, kad ne kiekviena norma gali bti abejojama visais at
vilgiais. Teism galimyb turti valdi kiekvienu konkre
iu momentu sprsti iuos svarbiausij galiojimo kriterij
ribotumo klausimus lemia vien tik ta aplinkyb, kad tuo
metu nekyla abejoni dl i kriterij taikymo plaiai tei
ss sriiai, kartu ir mintj valdi suteikianioms nor
moms, nors j kyla dl i kriterij tikslios srities bei rib.
Taiau kai kam gali atrodyti, jog itokio atsakymo klau
sim nepakanka. Gali atrodyti, kad itoks atsakymas netiks
liai nuvieia teism veikl fundamentali norm, apibr
258
VI I . F ORMAL I Z MAS I R S KEP TI KAS P O I R I S \ NORMAS
iani teisinio galiojimo kriterijus, periferijoje; taip gali
bti dl to, kad ia i veikla pernelyg supanaja su pras
tinmis bylomis, kurias nagrindami teismai krybikai pa
sirenka, kaip aikinti konkret statym, kuris pasirod ess
neapibrtas. Visikai aiku, kad toki prastini byl turi
bti kiekvienoje sistemoje, todl atrodo akivaizdu, kad jos
turi bti dalis - galbt tik numanoma - norm, pagal ku
rias teismai veikia taip, tarsi jie turt jurisdikcij jas sprs
ti pasirinkdami vien i statymo palikt atvir alternatyv,
net jeigu jie bt link pasirinkim pateikti kaip atradi
m. Bet - bent jau tada, kai nra raytins konstitucijos, -
klausimams dl fundamentali galiojimo kriterij daniau
siai nra bdinga i anksiau numanoma savyb, todl lo
gika teigti, kad, ikilus iems klausimams, teismai pagal
galiojanias normas jau turi aiki valdi sprsti ios r
ies klausimus.
Atrodo, jog viena i formalistini klaid ri gali b
ti nuomon, kad kiekvien teismo ingsn apima tam tikra
bendroji norma, i anksto suteikianti teismui valdi engti
ingsn, todl jo kuriamosios galios visuomet yra tam tik
ra deleguotj legislatyvini gali atmaina. Bet i tikrj
gali bti, kad, kai teismai sprendia su paiomis fundamen
taliausiomis konstitucinmis normomis susijusius, taiau i
anksto nenumatytus klausimus, valdia juos sprsti jiems
suteikiama ir akceptuojama po to, kai ie klausimai ikilo ir
sprendimas yra priimtas. Gerai, jeigu toki vyki eig lydi
skm. Galima sivaizduoti situacij, kai problemikasis kon
stitucinis klausimas pernelyg radikaliai padalija visuomen,
kad j bt galima isprsti teismui priimant sprendim.
Vienu metu su tradicikai susiklosiusiomis 1909 m. Piet
Afrikos Akto klauzulmis susij klausimai kl pernelyg
didel konflikto grsm, kad juos bt buv galima isprs
ti teisinmis priemonmis. Bet kai sprendiami ne tokie
gyvybikai svarbs socialiniai klausimai, mes tiesiog ramiai
9* 259
VI I . F OR MAL I Z MAS I R SKEP TI KAS P O I R I S \ NORMAS
nuryjame stulbinani su paiais teiss altiniais susiju
sios teisj teisdaros veiklos dal. Kai tai vyksta, danai
retrospektyviai pareikiama, es teismams visuomet buvo b
dinga teis daryti tai, k jie padar, ir tuo gali bti nuo
irdiai tikima. Bet jeigu vienintelis itokio pareikimo tei
singumo rodymas yra skm, lydjusi tai, kas buvo pada
ryta, is pareikimas gali bti tik fikcija, kuria yra tikima.
iuo antruoju bdu, ko gero, teisingiausiai galima api
bdinti Anglijos teism manipuliacijas su precedento sais
tomja galia susijusiomis normomis: tai yra skmingas ban
dymas paimti valdi ir ja naudotis. ia valdia gyja auto
ritet ex post facto, nes j lydi skm. Antai prie
Baudiamajam apeliaciniam teismui priimant sprendim dl
Rex v. Taybr bylos26 galjo atrodyti, jog klausimas, ar is
teismas turi teis nusprsti, kad jo nevaro jo paties prece
dentai su subjekto laisve susijusiais klausimais, yra visikai
atviras. Bet sprendimas buvo priimtas ir dabar laikomas
turiniu statymo gali. Pareikimas, es teismui visuomet
buvo bdinga teis priimti tok sprendim, aiku, bus tik
tam tikras bdas pavaizduoti i situacij tvarkingesn, ne
gu ji i tikrj yra. ia, paioje i fundamentaliausi da
lyk sandroje, mums dert pritarti tam, kuris normas
iri skeptikai, - bet tegu jis nepamirta, jog mes pritaria
me jam tik ioje sandroje; tegu jis nebando nuslpti nuo
ms tos aplinkybs, jog teismai gali itaip spdingai rutu
lioti paias fundamentaliausias normas vis pirma dl to,
kad jie yra peln pagarb neabejotinai normoms paklstan
iais veiksmais plaiausiose, pagrindinse teiss srityse.
26 [1950] 2 KB 368.
260
VIII
TEISINGUMAS IR MORAL
Mes buvome sitikin, jog, norint nuviesti teiss kaip
socialins kontrols priemons bruous, btina vesti ele
mentus, kuri negalima sukonstruoti pasitelkus sakymo, gra
sinimo, paklusimo, proi ir visuotinumo idjas. Pernelyg
daug kas i to, kas bdinga teisei, ikraipoma, bandant iuos
dalykus paaikinti remiantis iomis paprastomis svokomis.
Taigi mums atrod btina socialins normos idj atskirti
nuo visuotinio proio idjos ir pabrti norm vidin as
pekt, kuris vadovaujantis iomis normomis reikiasi kaip
nukreipiantis ir lemiamas elgesio modelis. Po to mes atsky
rme pirmines prievoles nustatanias normas nuo antrini
norm - pripainimo, keitimo ir byl sprendimo taisykli.
Pagrindin ios knygos tema yra tokia: nors tais atvejais,
kai odis teis vartojamas teisingai, ne visada galima abi
ias normos ris aptikti kartu, taiau, norint nuviesti dau
gel bding teiss apraik, taip pat daugel teisins min
ties erd sudarani idj, reikia remtis viena arba abiem
iomis normos rimis, todl j junginys teisingai gali bti
laikomas teiss esme. ios svarbiausios vietos suteikim
pirmini ir antrini norm junginiui mes grindiame ne
tuo, kad ia jos atliks odyno funkcij, bet tuo, kad jos
pasiymi didiule aikinamja galia.
Dabar atidiau pavelkime teigin, kuriuo daugel me
t trunkanioje diskusijoje apie teiss esm arba jos
261
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
prigimt, arba apibrim daniausiai remiamasi opo
nuojant paprastai liepim teorijai, kuri mes atmetme kaip
netinkam . Tai bendro pobdio teiginys, kad tarp teiss ir
morals yra ryys, kuris tam tikra prasme yra btinas, ir
kad bandant analizuoti arba paaikinti teiss svok btent
ry reikia laikyti svarbiausiuoju dalyku. io poirio a
lininkams gali nerpti ginyti ms pateikt paprastos lie
pim teorijos kritik. Jie net gali daryti prielaid, kad i
kritika yra naudinga ir paangi; mintis, kad teiss painimo
ieities taku i tikrj reikt laikyti pirmini ir antrini
norm jungin, o ne grasinimais paremtus sakymus, jiems
gali pasirodyti priimtina. Bet jie pateiks argument, kad
vien tik ito nepakanka: jie teigs, kad net i element
svarba esanti antrin ir kad tol, kol nebus aikiai nustatytas
btinas teiss ryys su morale ir velgta jo didiul svar
ba, nebus galima isklaidyti kan, taip ilgai temdiusi
teiss painim. Vadovaujantis iuo poiriu, kvestionuoti-
nomis arba prietaravimus kelianiomis teiss apraikomis
bus laikomos ne tik primityvij visuomeni teis arba tarp
tautin teis, kurias manme esant abejotinas dl to, kad
iais atvejais nra nei statym leidybos institucijos, nei teis
m su j privalomja jurisdikcija, nei centralizuotai organi
zuot sankcij. iuo poiriu kur kas labiau kvestionuoti-
nos atrodyt t municipalini teisini sistem, kurios i
pairos turi vis juge, gendarme et legislateur* savybi kom
plekt, taiau neatitinka tam tikr fundamentali teisingu
mo arba morals reikalavim, pretenzijos bti traktuoja
moms kaip teis. Pasak v. Augustino: Argi valstybs be
teisingumo nra tik didels plik gaujos?26
Yra daug reikming hipotezs, teigianios, kad tarp tei
ss ir morals yra btinas ryys, atmain, bet ne visas i j
* Teisjo, andaro ir statymu leidjo (pranc.).
2,1 Ipainimai, iv.
262
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
lengva atpainti dl to, kad jos yra pernelyg aikios. Pagrin
diniai terminai btinas ir moral gali bti aikinami
labai vairiai, taiau ir ios pairos alininkai, ir kritikai ne
visuomet skirdavo ias skirtingas interpretacijas ir ne visuo
met jas atskirai aptardavo. Radikaliausia, o dl to ir aki
vaizdiausia ios pairos apraika siejama su tomistine pri
gimtins teiss tradicija. J sudaro du teiginiai: pirma, yra
tam tikri tikrosios morals arba teisingumo principai, jie
yra dievikos prigimties, taiau mogaus protas juos gali
atskleisti pats, be apreikimo pagalbos; antra, moni su
kurti statymai, prietaraujantys iems principams, nra ga
liojanti teis. Lex iniusta non est lex. * Kitoms ios ben
dros pairos atmainoms bdingas kitoks poiris ir mo
rals princip status, ir teiss ir morals konflikto
pasekmes. Kai kurios i j morale laiko ne nekintamus ar
ba protu atskleidiamus elgesio principus, bet moni po
iri elges, kurie vairiose visuomense arba vairi in
divid gali bti skirtingi, iraikas. Tokiose teorijose pa
prastai taip pat laikomasi nuomons, jog konflikto tarp teiss
ir netgi pai fundamentaliausi morals reikalavim ne
pakanka, kad norma prarast savo, kaip teiss, status; ios
teorijos btin teiss ir morals ry aikina kitaip. ios
teorijos teigia, kad teisin sistema negalt egzistuoti, jeigu
nebt plaiai, nors nebtinai visuotinai, pripastama mo
ralin prievol paklusti statymui, nors tam tikrais konkre
iais atvejais i prievol gali nustelbti dar stipresn mora
lin prievol nepaklusti tam tikriems morals poiriu ydin
giems statymams.
Visapusikas vairiausi teorijos, teigianios tarp teiss
ir morals esant btin ry, atmain nagrinjimas klam
pint mus morals filosofijos problematik. Bet dmesin
gam skaitytojui, noriniam susidaryti pagrst nuomon apie
* Neteisingi statymai nra statymai (lot.).
263
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
itoki teigini teisingum ir svarb, to nereikia. Tam la
biausiai reikia atskirti ir identifikuoti kai kuriuos ilg laik
painiotus dalykus, kuriuos mes aptarsime iame ir kitame
skyriuose. Pirmoji i i problem yra susijusi su bendrajai
morals sriiai priklausanios specifins teisingumo idjos
ir jos tam tikr poymi, dl kuri morals ryys su teise
tampa ypa glaudus, iskyrimu. Antroji susijusi su ypatyb
mis, skirianiomis morals normas ir principus ne tik nuo
teiss norm, bet ir nuo vis kit socialini norm arba
elgesio modeli ri. itos dvi problemos yra io skyriaus
dalykas; treioji problema - tai tos vairios prasms ir at
vilgiai, kuriais teiss normas ir moral galima teigti esant
susijusias; iai problemai skirtas kitas skyrius.
1. Teisingumo principai
Terminai, kuriuos teisininkai daniausiai vartoja girdami
arba smerkdami teis arba jos administravim, - tai odiai
teista ir neteista; teisinink ratuose ie odiai labai
danai vartojami taip, tarsi teisingumo ir morals idjos
reikt t pat dalyk. I tikrj yra labai svari prieasi,
dl kuri kritikuojant teisinius reikinius teisingumui tur
t bti skiriama pati reikmingiausia vieta; vis dlto svarbu
suprasti, kad tai yra specifinis morals aspektas ir kad sta
tymai bei statym administravimas gali turti vairiausi
pranaum arba j stokoti. Norint parodyti specifin tei
singumo pobd, pakanka trumpai prisiminti kelet prast
moralinio sprendimo ri. Apie asmen, kuris itin iauriai
elgsi su savo vaiku, paprastai bus sprendiama kaip apie
padarius tai, kas moralikai klaidinga, bloga ar net nedora,
arba kaip apie nepaisius savo moralins prievols arba pa
reigos savo vaikui. Bet kritikuoti jo elges kaip neteising
bt keista. Taip yra ne todl, kad odio neteisinga smer
264
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
kiamoji galia yra pernelyg silpna, bet todl, kad moralin
kritika, grindiama teisingumo arba neteisingumo kategori
jomis, savo esme paprastai skiriasi nuo kit bendro pob
dio moralins kritikos ri, tinkani iam konkreiam
atvejui ir ireikiam odiais klaidinga, bloga arba ne
dora, ir yra specifikesn. odis neteisinga bt tinka
mas, jeigu mogus vien i savo vaik pasirinktinai nubaus
t sunkesne bausme negu kitus, padariusius tok pat nusi
engim, arba jeigu jis nubaust vaik u kok nors
nusiengim, neddamas pastang isiaikinti, ar is vaikas
i tikrj nusiengim padar. Pereikime nuo individua
laus elgesio kritikos prie teiss kritikos: lygiai taip pat pa
reikiant, jog statymas, reikalaujantis, kad tvai leist savo
vaikus mokykl, yra geras statymas, galima ireikti pri
tarim iam statymui, o pareikiant, jog statymas, drau
diantis kritikuoti vyriausyb, yra blogas statymas, galima
ireikti nepritarim tokiam statymui. Tokia kritika papras
tai neisakoma terminais teisingumas arba neteisingu
mas. Kita vertus, odis teisinga bt tinkama pritarimo
statymui, paskirstaniam mokesi nat pagal turt, i
raika; taip pat odis neteisinga bt tinkamas ireikti
nepritarim statymui, draudianiam spalvotiesiems mo
nms naudotis visuomeninio transporto priemonmis arba
lankytis parkuose. Galime tvirtinti, kad statymas yra geras,
nes jis yra teisingas, arba kad jis yra blogas, nes neteisin
gas, ir neliksime nesuprasti, bet negalime teigti, kad staty
mas yra teisingas, nes jis yra geras, arba kad statymas yra
neteisingas, nes blogas; i to akivaizdu, kad teisinga ir ne
teisinga yra specifikesns moralins kritikos formos, negu
gera ir bloga arba teisinga* ir klaidinga.
* Lietuvi kalbos od teisinga atitinka bent keletas angl kalbos
odi; iuo atveju Hartas nurodo skirtum (kartu ir tam tikr panaum
ar bent ry) tarp odi just ir right. Just (kils i lotyn kalbos odio
iustus, kurio tiesioginis ryys su kitu lotyn kalbos odiu iustitia, rei
kianiu teis, yra akivaizdus) siejamas su teisingumo (justice) idja; ios
265
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
Skiriamieji teisingumo poymiai ir j ypatingas ryys su
teise pradeda aikti tada, kai pastebime, jog didioji dalis
kritikos, formuluojamos vartojant terminus teisinga ir ne
teisinga, beveik lygiai taip pat gali bti isakyta vartojant
odius nealika ir alika*. Nealikumas nra tiesiog
tapatus moralei apskritai; nuorodos nealikum labiau-
kategorijos prieingyb yra unjust, arba neteisinga. Right, kuris lietuvi
kalb, deja, irgi veriamas teisinga, siejamas ne su teisingumu kaip mo
ralinio pobdio kategorija, bet su neklaidingumu; ios kategorijos prie
ingyb yra wrong, arba klaidinga (kiek kitokiame kontekste right gali bti
veriama gris, o wrong - blogis). Kaip matome, Hartas aikiai skiria
moralin teisingum nuo grynai formalaus teisingumo, interpretuoja
mo kaip neklaidingumas, neprotingumas, neimintingumas, tiesiog prak
tinio (bet ne principinio) pobdio klaida, bet kartu kurdina juos vienos
talpesns kategorijos - plaiai interpretuojamos morals reikini, arba
moralins tikrovs - srityje. Reikia pripainti, kad tokia i termin var
tojimo tradicija i principo bdinga daugeliui teiss filosofijos ir teiss
teorijos mokykl, taiau ne visoms: kai kurios i j, ypa vairios kra
tutinumus linkusios teorijos (pavyzdiui, grindiamos grynojo pragma
tizmo filosofija arba itin skeptikai vertinanios socialinius ir politinius
reikinius, arba absoliuiai neigianios prigimtins teiss doktrinos pain
tin svarb, arba, prieingai, suabsoliutinanios moralini elgesio vertini
mo kriterij reikm, arba ignoruojanios teisinius reikinius ymini
odi reikmi tyrinjimo svarb pastant pai teisin tikrov) skir
tum arba umaskuoja, arba pernelyg pabria. Kadangi nra brandios
lietuvikos teiss teorijos terminijos, kai kurias Harto teorijos mintis ne
lengva perteikti nedviprasmikai. Kita vertus, vienas i stiprij Harto
teorijos aspekt yra jo gebjimas velgti gilumines termin prasmes ir
tuo remiantis teorikai modeliuoti u j transcenduojanius reikinius,
bet tai kartu yra ir bene problemikiausias jo teorijos aspektas (nenorime
sakyti silpnoji vieta), nes skirtingose kalbose (o Hartas kreipia dmes
tik angl kalb, tarsi kit n nebt) tie patys arba labai panas
reikiniai gali bti ymimi skirtingais terminais arba skirtingi reikiniai
ymimi tais paiais terminais, jeigu tautos smon, lemianti konkreios
kalbos formavimsi ir raid, velgia kokias nors net ir negiminik rei
kini ssajas arba analogijas, kuri dl vienoki ar kitoki prieasi
galbt nevelgia (ar bent nefiksuoja) kit taut smon.
* Originale vartojami odiai fair ir unfair, kuriuos (kaip ir anksiau
aptartuosius odius just ir unjust) irgi galima versti teisinga ir neteisinga;
taiau odis fair taip pat gali bti veriamas nealika (bealika\ dora,
garbinga, sining ir pan. ioje knygoje fair paprastai (bet ne visuomet)
veriamas nealika, o unfair - alika; taiau kai kur Hartas, kalbdamas
apie nealikum, vartojo kit (tik i vienintel reikm turint) termi
n- impartial, kuris taip pat veriamas nealika.
266
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
iai tinka dviem socialinio gyvenimo situacijoms. Viena i
i situacij - kai mums nerpi atskiro individo elgesys, bet
rpi, kaip individ klass traktuojamos tuomet, kai joms
reikia paskirstyti tam tikr nat ar grybes. Taigi tai, kas
paprastai laikoma nealika arba alika, yra priklausanti
dalis. Antroji situacija susiklosto tuomet, kai padaroma
tam tikra ala ir u j reikalaujama kompensacijos arba
atlyginimo. ios dvi situacijos - tai ne vieninteliai konteks
tai, kai vertinama remiantis teisingumo arba nealikumo
kriterijais. Ne tik paskirstym arba kompensacijas vadina
me teisingomis arba nealikomis, bet ir teisj - teisingu
arba neteisingu, teismo proces - nealiku arba aliku, o
asmen - teisingai arba neteisingai nuteistu. Tai yra teisin
gumo svokos ivestinio taikymo atvejai, kuriuos galima pa
aikinti, jeigu yra suprastas pirminis teisingumo svokos tai
kymas paskirstymo ir kompensacijos reikiniams.
ie vairs teisingumo idjos taikymai remiasi bendru
principu, jog individai turi teis tam tikr lygi arba ne
lygi su kitais padt. Tai yra toks dalykas, kur reikia gerbti
socialinio gyvenimo vingiuose, kai tenka paskirstyti nat
arba grybes; tai taip pat yra toks dalykas, kur reikia atsta
tyti, jeigu jis paeistas. Vadinasi, teisingumas tradicikai su
prantamas kaip pusiausvyros arba proporcijos palaikymas ar
ba atstatymas, o svarbiausiasis teisingumo priesakas danai
formuluojamas taip: Vienodas bylas traktuok vienodai;
taiau pastarj formuluot reikia papildyti: o skirtingas
bylas - skirtingai. Todl kai mes teisingumo vardu protes
tuojame prie statym, draudiant spalvotiesiems monms
lankytis vieuosiuose parkuose, ms kritikos esm yra tai,
kad toks statymas yra blogas, nes, paskirstydamas gyvento
jams viej patogum teikiamas grybes, jis skirtingai trak
tuoja asmenis, kurie visais reikmingais poiriais yra pa
nas. Ir atvirkiai, jeigu statymas yra giriamas kaip tei
singas, nes jis i tam tikros atskiros visuomens dalies atima
267
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
tam tikr privilegij arba lengvat, pavyzdiui, mokesi
srityje, tai reikia, jog vadovaujamasi mintimi, kad tarp pri
vilegijuotosios klass ir kit bendruomens nari nra to
kio reikmingo skirtumo, kuris leist i klas traktuoti ki
taip. i paprast pavyzdi pakanka, kad sitikintume, jog
nors idja Vienodas bylas traktuok vienodai, o skirtingas
bylas - skirtingai yra svarbiausias teisingumo idjos ele
mentas, ji pati savaime yra neubaigta ir nepapildyta negali
pasilyti jokio aikaus elgesio orientyro. Taip yra dl to,
kad bet kuri moni grup tam tikrais poiriais yra panai
bet kuri kit moni grup, bet kitais poiriais skiriasi
nuo jos, ir tol, kol nra nustatyta, kurie panaumai ar skir
tumai yra reikmingi, formuluot Vienodas bylas traktuok
vienodai yra tik tuia forma. Kad j upildytume, mums
reikia inoti, kada, kokiems konkretiems tikslams bylas rei
kia laikyti vienodomis ir kokie skirtumai yra reikmingi. Be
io tolesnio papildymo mes negalime imtis kritikuoti staty
m ar kit socialini darini kaip neteising. Nra netei
singa, jeigu statymas, draudiantis atimti gyvyb, traktuoja
rudaplaukius udikus taip pat, kaip ir kitus; taiau, inoma,
statymas, traktuojantis rudaplaukius udikus kitaip negu
kitus udikus, bt neteisingas, kaip ir statymas, veriantis
vienodai traktuoti psichikai sveikus asmenis ir psichinius
ligonius.
Todl teisingumo idjos struktra tam tikru poiriu yra
sudtinga. Galima sakyti, kad ji susideda i dviej dali:
nekintamo arba pastovaus poymio, kurio koncentruota i
raika yra priesakas Vienodas bylas traktuok vienodai, ir
kintamo arba vairuojanio kriterijaus, vartojamo apibr
iant, kada, kokiam konkreiam tikslui bylos yra vienodos
arba skirtingos. iuo poiriu teisingumas primena tikrumo
arba auktumo, arba iltumo svokas, kurios, inoma, re
miasi tam tikru standartu, bet is standartas vairuoja, ne
lygu kokiai klasei priskiriamas daiktas, kuriam ios svokos
268
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
yra taikomos. Auktas vaikas gali bti tokio paties gio,
kaip ir emagis mogus, ilt iem temperatra gali bti
tokia pati, kaip ir alt vasar, o deimanto falsifikatas gali
bti tikra antikvarin vertyb. Bet, palyginti su iomis svo
komis, teisingumas yra kur kas sudtingesnis dalykas, nes
j trauktas kintamas standartas, nustatantis, kurie skirting
atvej panaumai yra reikmingi, ne tik vairuoja, nelygu
kokiam objektui jis yra taikomas, bet danai gali bti kves
tionuojamas netgi vienintelio objekto tipo atvilgiu.
Kai kada moni panaumai ir skirtumai, kuri reik
mingumas leidia teisinius reikinius vertinti kaip teisingus
arba neteisingus, i tikrj yra visikai akivaizds. Tki ypa
pasakytina apie tuos atvejus, kai mums rpi ne statymo,
bet jo taikymo konkretiems atvejams teisingumas arba ne
teisingumas. Juk ia reikmingus individ panaumus bei
skirtumus, kuriuos turi atkreipti dmes statym taikantis
asmuo, apibria pats statymas. Sakyti, jog udyti drau
diantis statymas taikomas teisingai, tolygu sakyti, jog is
statymas yra nealikai taikomas visiems, kurie vienas
kit panas tuo, kad padar io statymo draudiam da
lyk, ir tik jiems; jokia iankstin nuostata ar interesas ne
privert taikytojo nukrypti nuo vienodo i asmen trak
tavimo. Todl suprantama, kad teisingumo reikalavimais lai
komi tokie procesiniai standartai, kaip audi alteram partem
tegu niekas nebna teisjas savo paties byloje, o Angli
joje ir Amerikoje ie standartai danai nurodomi kaip pri
gimtinio teisingumo principai. Taip yra dl to, kad ie da
lykai yra nealikumo ir objektyvumo garantijos, kuri pa
skirtis - utikrinti, jog statymas bt taikomas visiems tiems
ir tik tiems, kurie yra panas reikmingu paties statymo
nurodytu aspektu.
Aiku, jog tarp io teisingumo aspekto ir paios idjos,
kad turi bti laikomasi normos nustatytos procedros, yra
* Iklausyk ir kit al (lot.).
269
VI I I . TEI S I NGUMAS I R MOR AL
labai glaudus ryys. I tikrj galima sakyti, kad teisingas
statymo taikymas skirtingiems atvejams paprasiausiai rei
kia, jog rimtai irima teigin, kad tai, kas turi bti taiko
ma iems skirtingiems atvejams, yra ta pati bendra norma,
nepriklausoma nuo iankstinio nusistatymo, intereso ar kap
rizo. is glaudus ryys tarp teisingumo gyvendinant teis ir
paios normos kategorijos kai kuriuos ymius mstytojus
paskatino teisingum tapatinti su paklusimu teisei. Bet tai
yra klaida, nebent teisei specialiai suteiktume itin plai
prasm; juk tokia teisingumo samprata nepaaikina to fak
to, kad kritika teisingumo vardu neapsiriboja teiss taiky
mu konkreiais atvejais, bet ir patys statymai danai kriti
kuojami kaip teisingi arba neteisingi. I tikrj visai nra
absurdika tokia prielaida, kad neteisingas statymas, drau
diantis spalvotiesiems asmenims lankytis parkuose, yra tai
komas teisingai, nes pagal statym baudiami tik tie as
menys, kurie i tikrj yra kalti paeid statym, ir tik
po nealiko teismo.
Pereikime nuo teiss taikymo teisingumo arba neteisin
gumo prie paios teiss kritikos iuo poiriu: akivaizdu,
kad dabar pati teis jau negali apibrti, kokius individ
panaumus ir skirtumus teis turi pripainti, kad jos nor
mos vienodas bylas galt traktuoti vienodai, o dl to ir
pati teis bt teisinga. Vadinasi, ia yra plati erdv abejo
nms ir ginams. Fundamentals bendr moralini ir poli
tini pair skirtumai gali lemti nesutaikomus nuomoni
skirtumus ir nesutarimus dl to, kokias moni ypatybes
reikia laikyti reikmingomis, kad teis bt galima kriti
kuoti kaip neteising. Antai ankstesniajame pavyzdyje va
dindami neteisingu ir plsdami statym, draudiant spal
votiesiems monms lankytis parkuose, mes rmms tuo,
kad paskirstant bent jau itokius patogumus odos spalvos
skirtumai yra nereikmingi. Nra jokios abejons, jog iuo
laikiniame pasaulyje paprastai, nors ir ne visuotinai, pripa-
270
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
jstama, kad bet kokios odos spalvos mons sugeba ms
tyti, jausti ir kontroliuoti save ir kad tai yra esminiai mo
ni panaumai, kuriuos teis turi kreipti dmes. Todl
daugelyje civilizuot ali i esms sutariama, kad ir bau
diamoji teis (interpretuojama ne tik kaip apribojanti lais
v, bet ir kaip utikrinanti apsaug nuo vairi ri alos),
ir civilin teis (interpretuojama kaip silanti alos atlygi
nim) bt neteisingos, jeigu, paskirstydamos i nat ir
grybes, skirtingai traktuot asmenis pagal tokius j poy
mius, kaip odos spalva arba religiniai sitikinimai. Bet jeigu
statymas diskriminuot mones, vietoj i gerai inom
mogikj prietar idini nurodydamas tokius akivaizdiai
nereikmingus j poymius, kaip gis, svoris arba grois,
toks statymas bt kartu ir neteisingas, ir absurdikas. Jei
gu valstybinei banyiai priklausantys mogudiai bt at
leidiami nuo mirties bausms, jeigu iekinius dl meito
galt pateikti tik perai, jeigu u spalvotj asmen upuo
lim bt baudiama velniau, negu u baltj upuolimus,
daugelyje iuolaikini bendruomeni tokie statymai bt
smerkiami kaip neteisingi remiantis tuo, kad prima facie*
* Vis pirma (lot.). Teiss literatroje is terminas vartojamas norint
parodyti, jog tam tikram dalykui (pavyzdiui, ginui) konstatuoti kaip
faktui nereikia joki papildom rodym, be t, kurie jau yra surinkti
arba kurie yra akivaizds. Tai nereikia, kad prima facie fakt teisme arba
kitame jurisdikciniame organe nereikia rodyti, taiau j negalima i
anksto atmesti kaip nepagrst ar nepakankam. Pavyzdiui, prima facie
byla (prima facie case) yra tokia byla, kurioje negalimas tiesioginis verdik
tas (directed verdict), t.y. vienos i ali praymu (motion) arba paties
teismo iniciatyva (sua sponte) prisiekusij teisme patiems prisiekusie
siems nedalyvaujant teisjo priimtas verdiktas byl atmesti, jos nenagri
nti, nes kita alis nesugebjo pateikti reikalingo minimumo fakt, liudi
jani, kad tam tikras ginas i tikrj yra arba kad jis turi bti nagrin
jamas teisme, arba nesugebjo ar neparod noro gintis nuo pateikt
kaltinim arba pretenzij. ia prasme prima facie svoka yra artima pre
zumpcijos (presumption), t.y. fakto pripainimo teistai patikimu, kol ne
rodyta kitaip, svokai ir prieinga inferencijos (inference), t.y. ivados,
padarytos remiantis nustatytais faktais, svokai, bet kartu prima facie yra
inferencijos, kuri yra btinas teismo arba kito jurisdikcinio organo kiek-
271
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
mons turi bti traktuojami vienodai, o mintosios privi
legijos arba lengvatos nra pagrstos jokiais reikmingais
motyvais.
I tikrj iuolaikiname moguje taip giliai siaknijs
principas, jog prima facie mons turi bti traktuojami vie
nodai, kad ten, kur statymai diskriminuoja pagal tokius
dalykus, kaip odos spalva arba ras, is principas beveik
visuotinai ipastamas bent jau odiais. Jeigu tokia diskri
minacija yra usipuolama, ji daniausiai ginama teigiant,
kad diskriminuojamoji klas stokoja tam tikr esmini mo
gikj savybi arba kad i savybi ji kol kas nra isiug
diusi; gali bti sakoma, jog teisingumo diktuojamus reika
lavimus vienodai traktuoti mones, deja, reikia paaukoti,
kad bt galima isaugoti kokius nors vertingesnius daly
kus, kuriems, jeigu nebt mintosios diskriminacijos, kilt
grsm. Vis dlto, nors is pripainimas odiais iuo metu
yra visuotinai paplits, visikai manoma sivaizduoti mora
l, kuri apsieina be i nenuoirdi diskriminacijos ir ne
lygybs pateisinimo bd, bet atvirai atmeta princip, jog
prima facie mons turi bti traktuojami vienodai. Vietoj to
galima manyti, jog mons natraliai ir nekintamai priklau
so tam tikroms klasms, todl kai kurie i prigimties tinka
bti laisvi, tuo tarpu kiti tinka bti j vergais, arba, Aris
totelio odiais tariant, gyvais kit moni rankiais. ia
nebra prima facie moni lygybs nuostatos. Kai kuriuos
ios pairos elementus galima aptikti Aristotelio ir Plato
no veikaluose, bet net juose neapsiribojama tik uuomina,
jog nuodugniai ginant vergij btina parodyti, kad vergai
nesugeba egzistuoti savarankikai arba kad jie skiriasi nuo
laisvj nesugebjimu suvokti tam tikr gero gyvenimo
ideal.
vieno racionalaus sprendimo elementas, prielaida, nes viena i pamatini
bendrosios teiss gin nagrinjimo teisme taisykli, vadinamoji inferen-
cijos taisykl (rule o f inference, rule of inference on inference) skelbia, kad
inferencija negali bti grindiama kita inferencija.
272
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
Todl aiku, jog reikming panaum arba skirtum
kriterijai danai gali vairuoti, nelygu kokios yra fundamen
talios konkretaus asmens ar visuomens moralins pai
ros. Ten, kur taip yra, teiss vertinimas kaip teisingos arba
neteisingos gali susidurti su kitokios morals kvptais prie
ingais vertinimais. Bet kartais pakanka atsivelgti t ne
ginijam tiksl, kur turt realizuoti kvestionuojamasis sta
tymas, kad paaikt tie panaumai ir skirtumai, kuriuos
teisingas statymas turt pripainti, todl vargu ar tokiais
atvejais dl i panaum ir skirtum galt kilti koki
nors nesutarim. Jeigu statymu siekiama teikti pagalb
skurstantiesiems, tai, laikantis principinio reikalavimo Vie
nodos bylos turi bti traktuojamos vienodai, tikrai negali
ma nekreipti dmesio tai, kiek vairs pretendentai yra
reikalingi tokios pagalbos. Panaus poreikio kriterijus bes
lygikai pripastamas ir tuomet, kai progresyviniai pajam
mokesiai mokesi nat paskirsto pagal apmokestinam
j asmen turt. Kartais reikmingi yra asmen sugebjimai
atlikti tam tikr funkcij, su kuria siejamas kvestionuoja
mojo statymo gyvendinimas. statymai, nesuteikiantys vai
kams arba psichiniams ligoniams balsavimo teiss arba tei
ss sudaryti testament ar sutartis, laikomi teisingais, nes
tokie asmenys nesugeba iais dalykais racionaliai naudotis,
o psichikai sveiki suaugusieji, kaip manoma, tai sugeba.
Tokia diskriminacija remiasi pagrindu, kurio reikmingu
mas iuo atveju yra akivaizdus, tuo tarpu diskriminacija iais
klausimais pagal lyt arba pagal skirting moni odos spal
v tokio pagrindo neturi; taiau, inoma, pasisakant u mo
ter arba spalvotj moni priklausomyb buvo tikinja
ma, kad moterims ar spalvotiesiems monms trksta bal
tajam vyrikiui bdingo sugebjimo racionaliai mstyti ir
priimti sprendimus. Aiku, itokie tikinjimai reikia pri
painim, kad tokios teiss atveju teisingumo kriterijus yra
lygs sugebjimai atlikti konkrei funkcij, taiau jeigu
273
VI I I . TE I S I NGUMAS I R MOR AL
nepateikiama joki rodym, kad toki sugebjim neturi
moterys arba spalvotieji mons, is principas ir vl pripa
stamas tik odiais.
Kol kas mes kalbjome apie teisingum arba neteisin
gum t statym, kuriuos galima laikyti paskirstaniais in
dividams nat ir grybes. Kai kurios i i grybi, kaip
antai pagalba skurstantiesiems arba maisto daviniai, yra ma
terialins; kitos nra materialins, kaip antai baudiamo
sios teiss teikiama apsauga nuo kno sualojim arba sta
tym nustatytos slygos, susijusios su galimybe sudaryti te
stamentus arba sutartis, arba teis balsuoti. Nuo paskirstymo
ia plaija prasme reikia skirti vieno asmens kitam pada
rytos alos atlyginim. iuo atveju ryys tarp to, kas yra
teisinga, ir svarbiausiojo teisingumo priesako Vienodas by
las traktuok vienodai, o skirtingas bylas - skirtingai, be
abejons, nra toks tiesioginis. Bet jis nra ir toks netiesio
ginis, kad jo nebt galima atsekti, ir tai galima parodyti
itaip. statymai, nustatantys, kad asmenys turi atlyginti vie
nas kitam padarytus civilinius deliktus arba kitus teiss pa
eidimus, gali bti laikomi neteisingais dl dviej skirting
prieasi. Viena vertus, jie gali nustatyti nevienodas privi
legijas arba lengvatas. Taip bt, jeigu iekinius dl meito
galt pateikti tik perai arba jeigu joks baltasis asmuo ne
bt atsakingas u tai, kad paeid spalvotojo asmens tei
ses arba j upuol. Trumpai sakant, tokie statymai paeis
t teisi ir pareig atlyginti al nealiko paskirstymo prin
cipus. Bet tokie statymai gali bti neteisingi ir visai kitu
poiriu: nenustatydami jokios alikos diskriminacijos, jie
gali apskritai nenumatyti jokios teisins apsaugos nuo as
men vienas kitam daromos alos, nors moralin nuostata
ir bt tokia, kad atlyginim reikt gauti. Tokiu atveju
statymas, nors visus traktuojantis vienodai, bt neteisin
gas.
274
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
Todl toki statym yda bt ne j nustatytas neteisin
gas paskirstymas, bet atsisakymas visiems vienodai nustaty
ti atlyginim u al, kuri padaryti kitiems yra moralinis
blogis. Labiausiai riantis ak tokio neteisingo alos atly
ginimo atsisakymo atvejis bt sistema, kurioje niekas, ne
pelnytai patyrs fizin al, negalt gauti nuostoli atlygi
nimo. Verta paymti, kad net jeigu baudiamoji teis tok
upuolim draust bei nustatyt u j bausm, is neteisin
gumas vis tiek ilikt. Galima nurodyti labai nedaug tokio
nejautrumo pavyzdi, taiau tai, kad Anglijos teis nenu
stato atlyginimo u ksinimsi privat gyvenim (i to
danai turi naudos reklamuotojai), danai kritikuojama kaip
tik iuo poiriu. Delikt arba sutari teiss formalumai,
leidiantys neteistai praturtti kito sskaita, atliekant tam
tikrus moraliniu blogiu laikomus veiksmus, taip pat kalti
nami neteisingumu dl to, kad nenustatomas alos atlygini
mas, kai moralikai jis laikomas reikalingu.
alos atlyginimo teisingumo ir neteisingumo ir principo
Vienodas bylas traktuok vienodai, o skirtingas - skirtin
gai ry lemia tai, jog, be teiss, dar yra moralinis sitiki
nimas, kad tie, kurie patenka teiss akirat, turi teis tar
pusavyje susilaikyti nuo tam tikr alingo elgesio ri. To
kia bent sunkiausias alos ris udraudianti abipusi teisi
ir prievoli struktra yra kiekvienos socialins grups mo
rals pagrindas, bet tai nra visa ios socialins grups mo
ral. Jos tikslas yra sukurti individ moralin ir tam tikra
prasme dirbtin lygyb ir taip kompensuoti prigimtin ne
lygyb. Antai moralinis kodeksas, draudiantis mogui api
plti kit mog ar vartoti prie j smurt net ir tuo atveju,
kai jis, bdamas stipresnis ar gudresnis, galt tai padaryti
nebaudiamas, stiprj ir gudrj sulygina su silpnuoju ir
kvailuoju. J bylos tampa moralikai vienodos. Todl mora
l ignoruojantis stipruolis, savo jg panaudojs tam, kad
padaryt al kitam mogui, laikomas paeidusiu i mora
275
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
ls sukurt pusiausvyr, arba lygybs tvark; tuomet teisin
gumas reikalauja, kad piktadarys, kiek tai manoma, atsta
tyt moralin status quo* Paprastu vagysts atveju tai
bus tiesiog paimto daikto grinimas; kitokios alos atlygi
nimas tra ios primityvios idjos ipltimas. Manoma, jog
tas, kuris tyia arba dl neatsargumo fizikai sualojo kit
asmen, tarsi atm kak i savo aukos; nors jis to tiesio
giai ir nepadar, i analogija nra visikai dirbtin, nes juk
jis pasipeln savo aukos sskaita, net jeigu patirtoji nauda
buvo tik malonumas sualoti auk arba neatsisakymas tam
tikr patogum, kuri atsisakyti jam liepia pareiga imtis
reikiam atsargumo priemoni. Todl kai, paklusdami tei
singumo reikalavimui, statymai nustato, kad reikia atlygin
ti al, jie netiesiogiai pripasta princip Vienodas bylas
traktuok vienodai, nes nustato, kad turi bti atstatytas pa
eistas moralinis status quo, kai ir auka, ir piktadarys yra
lygs ir vienodi. Bet galima sivaizduoti, jog yra manoma
tokia moralin paira, kuri tokiais atvejais nesiremia indi
vid tarpusavio lygybs idja. Moralinis kodeksas gali drausti
barbarams upulti graikus, bet leisti graikams upulti bar
barus. Tokiais atvejais gali bti manoma, jog moral barba
r pareigoja atlyginti graikui padaryt al, bet pats tokio
atlyginimo jis neturi gauti. ia viepataus moralin nelygy
bs tvarka, kai auka ir piktadarys traktuojami skirtingai.
Kad ir kokia mums bt atstumianti i para, pagal j
statymas bus teisingas tik tuomet, kai jis atspinds skir
tum ir skirtingas bylas traktuos skirtingai.
ioje trumpoje teisingumo apybraioje mes aptarme tik
kelet paprasiausi jo taikymo atvej, kad parodytume ypa
ting teisingais laikomiems statymams priskiriam tobulu
mo form. Ji ne tik skiriasi nuo kit pranaum, kuriuos
gali turti arba kuri gali stokoti statymai, bet kai kada
* Esama arba buvusi padtis (lot.).
276
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
teisingumo reikalavimai gali kirstis su kitais pranaumais.
Taip gali atsitikti tada, kai teismas, skiriantis konkreiam
paeidjui bausm u tam tikr ypa paplitus nusikaltim,
skiria jam grietesn bausm negu kitose panaiose bylose,
ir pripasta, jog tai yra spjimas. Tai yra principo Vie
nodas bylas traktuok vienodai paaukojimas bendram vi
suomens saugumui ir jos gerovei. Civilinse bylose pana
us teisingumo ir visuotins gerovs konfliktas sprendia
mas pastarosios naudai tuomet, kai teis nenustato jokio
atlyginimo u tam tikr moralin blog, nes norint priversti
atlyginti al tokiose bylose gali kilti dideli sunkum pa
teikiant rodymus, arba tai pernelyg apkraut teismus arba
labai apsunkint tam tikr veikl. Net jeigu padaromas mo
ralinis bogis, jokia visuomen negali paksti neriboto prie
vartinio teiss taikymo, todl jis turi tam tikras ribas. Ir
atvirkiai, visuomens gerovs labui teis gali priversti as
men, padarius kitam al, j atlyginti, net jeigu morali
kai, teisingumo poiriu, tai nelaikoma tinkamu dalyku. Da
nai sakoma, jog kaip tik taip bna tuomet, kai u paeidi
m yra nustatyta grieta atsakomyb nepriklausomai nuo
to, ar ala buvo padaryta tyia, ar dl nerpestingumo. Kai
kada i atsakomybs forma ginama tuo pagrindu, jog vi
suomens interesai reikalauja, kad bt atlyginta ala j
atsitiktinai patyrusiems; teigiama, jog lengviausias bdas tai
padaryti yra ukrauti nat tiems, kieno veiksmai, kad ir
kaip rpestingai kontroliuojami, buvo toki nelaiming at
sitikim prieastis. Jie paprastai turi storas pinigines ir ga
limybes apsidrausti. Jeigu pasirenkama itokia gynyba, ga
lima numanyti, jog apeliuojama bendr visuomens gero
v, kuri, nors gali bti moraliai priimtina ir kartais net
vadinama socialiniu teisingumu, skiriasi nuo teisingumo,
kuriam pirmiausia rpi atstatyti, kiek tai manoma, status
quo tarp dviej individ, pirmini form.
277
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
Reikia paymti, jog yra vienas svarbus teisingumo ir
socialinio grio arba gerovs idj slyio takas. Tik labai
nedidel dalis socialini pokyi arba statym yra vienodai
priimtini visiems individams arba vienodai kelia j gerov.
Tik statymai, susij su paiais elementariausiais poreikiais,
tokiais kaip policijos apsauga arba keliai, prie to priartja.
Daugeliu atvej teis sudaro slygas vienai gyventoj klasei
gauti naud tik neleidiant kitiems gauti tai, k ie pre
tenduoja. Parama skurstantiesiems gali bti teikiama tik i
grybi, priklausani kitiems asmenims; visuotinis privalo
mas mokymas mokyklose ne tik gali reikti, jog paminama
norinij mokyti savo vaikus privaiai laisv, bet ir gali
bti finansuojamas tik mainant kapitalo investicijas pra
mon arba senatvs pensijas, arba nemokam medicinos
pagalb. Pasirinkus vien i i konkuruojani alternaty
v, ji gali bti ginama kaip priderama tuo pagrindu, kad tai
buvo padaryta dl visuomens grio arba dl bendrojo
grio. K ios frazs reikia, nra aiku, nes, atrodo, nra
toki svarstykli, kuriomis galima bt pasverti vairi al
ternatyv na bendrj gr ir nustatyti, kuris i j dides
nis. Taiau aiku, kad jeigu bus pasirinkta i anksto neap-
svarsius vis bendruomens grupi interes, pasirinkim
bus nesunku kritikuoti kaip nauding tik vienai grupei ir
neteising. Taiau statymas bus apsaugotas nuo itokios kri
tikos, jeigu statym leidybos institucija nealikai inagri
njo vis grupi pageidavimus, net jei gal gale vienos gru
ps reikalavimai buvo pajungti kit grupi reikalavimams.
Taiau kai kas gali rodinti, jog reikalavimas i skirtin
g klasi pageidavim arba interes pasirinkti t, kuris tar
nauja bendrajam griui, faktikai reikkia tik tai, kad vi
s j pageidavimus prie priimant sprendim btina nea
likai inagrinti. Nepriklausomai nuo to, ar tai tiesa, ar ne,
aiku, jog teisingumas ia prasme yra mai maiausiai bti
278
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
na slyga, kuri turi atitikti bet koks legislatyvinis pasirin
kimas, siekiantis bendrojo grio. Mes ia susiduriame su
dar vienu distributyvinio teisingumo aspektu, kuris skiriasi
nuo ms aptartj paprast form. Tai, kas ia teisingai
paskirstoma, yra ne kokia nors ypatinga gryb, kuri
pretenduoja priklausantys tam tikrai klasei, bet nealikas
dmesys bei konkuruojani pretenzij vairias grybes
apsvarstymas.
2. Moralin ir teisin prievol
Teisingumas - tai tik viena morals sritis, kurioje dau
giausia dmesio skiriama ne individualiam elgesiui, bet in
divid klasi traktavimo bdams. Kaip tik dl to teisingu
mu ypa patogu remtis kritikuojant teis ir kitus vieuosius
arba socialinius institutus. I vis vertybi i yra pati vie-
iausia ir labiausiai teisin. Taiau teisingumo principai ne
isemia visos morals idjos, ir teiss moralin kritika ne
visuomet isakoma teisingumo vardu. statymus galima
smerkti kaip moralikai blogus paprasiausiai dl to, kad
jie reikalauja, jog mons atlikt tam tikrus veiksmus, ku
riuos individams moral draudia atlikti, arba dl to, kad
jie reikalauja, jog mons susilaikyt nuo tam tikr veiks
m, nors morals poiriu juos atlikti yra privalu.
Todl btina bendrais bruoais apibdinti tuos su indi
vid elgesiu susijusius principus, normas ir standartus, ku
rie priklauso morals sriiai ir padaro elges moralikai pri
valom. ia mes susiduriame su dviem tarpusavyje susiju
siais sunkumais. Pirmasis yra toks: odiui moral bei
kitiems su juo susijusiems ar beveik sinonimikiems o
diams, kaip antai etika, bdinga sava nemenka neapib
rtumo sritis, arba atvira struktra. Yra toki princip
arba norm form, kurias kai kas laikys moralinmis, o kai
279
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
kas ne. Antra, net ir tuomet, kai iais klausimais nuomons
sutampa ir tam tikri principai arba normos akceptuojamos
kaip neginijamai priklausanios morals sriiai, gali bti
dideli filosofini nesutarim dl i princip ar norm
statuso arba j santykio su visomis kitomis moni iniomis
bei patyrimu. Ar ie principai yra nekintami, ne moni
sukurti, bet visatos organizacijos dalis, laukianti, kol juos
atras mogaus protas? O gal jie yra kintani moni pa
ir, pasirinkim, reikalavim arba jausm iraika? Tai
dviej morals filosofijos kratutinum supaprastintos for
muluots. Tarp i dviej kratutinum yra daug sudting
ir rafinuot variant, kuriuos ipltojo morals esm mgi
n nuviesti filosofai.
Toliau mes stengsims ivengti i filosofinio pobdio
sunkum. Vliau27 mes identifikuosime keturis svarbiausius
bruous, nuolat aptinkamus paprastai moraliu vadinamo
elgesio principuose, normose ir standartuose, ir apraysime
juos skyreliuose Svarba, Imunitetas valingam pakeitimui,
Moralini nusiengim tyinis pobdis ir Moralinio spau
dimo forma. ie keturi bruoai atspindi skirtingus bdin
gos ir svarbios funkcijos, kuri tokie standartai atlieka so
cialiniame gyvenime arba individ gyvenime, aspektus. Jau
vien tuo galime pasiteisinti, kodl reikinius, pasiyminius
iais keturiais bruoais, mes aptarsime atskirai ir vis pir
ma lyginsime su teise ir nustatinsime j skirtumus. Maa
to, teiginys, kad moralei bdingi ie keturi bruoai, yra neut
ralus konkuruojani filosofini teorij, aptariani tiek jos
status, tiek fundamental pobd, atvilgiu. Nors filoso
fai t fakt, jog moralei bdingi ie keturi bruoai, inter
pretuot arba aikint labai skirtingai, bet, inoma, jei ir
ne visi, tai bent dauguma j sutikt, kad ie keturi bruoai
yra btini kiekvienai morals normai arba principui. Ities
27 Toliau, p. 286.
280
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
galima paprietarauti, kad nors ie bruoai yra btini, bet
tai nra vieninteliai btini morals bruoai, ir j nepakanka
atriboti moralei nuo tam tikr elgesio norm ar princip,
kuriuos atskirti nuo morals galint tikslesnis kriterijus.
Mes nurodysime aplinkybes, kuriomis remiasi tokie prie
taravimai, bet laikysims platesns morals sampratos.
ia pasiteisinsime tuo, kad tai atitinka paplitusi vartose
n, be to, tai, k is odis ia plaija prasme ymi, socia
liniame ir individ gyvenime atlieka svarbi ir bding
funkcij.
Pirmiausia panagrinkime socialin reikin, danai var
dijam kaip tam tikros visuomens i moral arba kaip
konkreios socialins grups akceptuotoji ar konvencio-
nalioji moral. ie posakiai - tai nuoroda tam tikroje
visuomenje plaiai pripastamus elgesio standartus; iuos
standartus reikia skirti nuo toki individo gyvenim galin
i reguliuoti moralini princip arba moralini ideal, ku
rie nra bendri jam ir kokiai nors didelei grupei su juo
drauge gyvenani asmen. Socialins grups bendrosios
arba akceptuotosios morals erdis yra tokios normos, ku
rias pavadinome pirminmis prievoles nustataniomis nor
momis ir kurias jau aprame V skyriuje, nuviesdami ben
drj prievols idj. ios normos skiriasi nuo kit ir galin
gu jas palaikaniu socialiniu spaudimu, ir tuo, kad joms
paklstant ymiu mastu paaukojamas individualus interesas
arba polinkis. Tame paiame skyriuje mes pavaizdavome ir
toki visuomens raidos pakop, kai itokios normos yra
vienintels socialins kontrols priemons. Mes paymjo
me, jog ioje pakopoje gali nebti nieko, kas atitikt labiau
isivysiusiose visuomense konstatuojam aik skirtum
tarp teiss ir morals norm. Gali bti, jog tam tikra emb
rionin io skirtumo forma manoma ir ioje visuomenje,
jeigu ia yra kokios nors normos, kurias palaiko vis pirma
bausms u nepaklusim grsm, tuo tarpu kitas palaiko
281
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
apeliavimas numanom pagarb normoms arba tokius
jausmus, kaip kalt ar sins grauimas. Takoskyra tarp
teiss norm ir kit norm tampa aikiai apibrta tuomet,
kai i ankstyvoji pakopa yra praeityje ir jau engtas ingsnis
i ikiteisinio pasaulio teisin, t.y. dabar socialins kontro
ls priemoni arsenalui priklauso pripainimo, byl spren
dimo ir keitimo taisykles apimani norm sistema. Dabar
oficialiosios sistemos dka identifikuojamos pirmins prie
voles nustatanios normos yra atskirtos nuo kit, bet ios
kitos normos toliau egzistuoja greta oficialiai pripaintj.
Ir ms pai bendruomenje, ir visose i pakop pasie
kusiose bendruomense faktikai yra daug teisin sistem
nepatenkani socialini norm ir standart ri; tik kai
kurias i j paprastai laikome ir vadiname moralinmis nor
momis arba moraliniais standartais, nors kai kurie teiss
teoretikai od moralinis vartoja ymti visoms ne-teiss
normoms.
Tokias ne-teiss normas galima diferencijuoti ir klasifi
kuoti daugybe vairi bd. Kai kurios i j susijusios tik
su tam tikra elgesio sritimi (pavyzdiui, apranga) arba su
tik retkariais pasitaikaniomis ir specialiai sukuriamomis
progomis (ceremonijos ir aidimai), todl j veikimo sritis
yra labai ribota. Kai kurios normos yra laikomos skirtomis
visai socialinei grupei, kitos - tam tikriems ios socialins
grups pogrupiams, iskiriamiems pagal tam tikrus poy
mius kaip atskira socialin klas arba pagal j pai pasi
rinkim susiburti ar susijungti siekiant ribot tiksl. Kai
kurios normos laikomos pareigojaniomis tik pagal susita
rim, todl jas galima savo noru ataukti; kitos nekildina
mos nei i susitarimo, nei i jokio kito laisvo pasirinkimo.
Paeidus kai kurias normas, gali bti tik nurodoma arba
primenama, kaip teisingai reikjo pasielgti (pavyzdiui,
etiketas arba taisyklingos kalbos taisykls), ir nieko dau
giau, o u kit norm paeidim galima sulaukti grieto
282
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
pasmerkimo ar paniekos arba ilgesn ar trumpesn laik
bti paalintam i atitinkamos bendrijos. ioms skirtingoms
norm rims priskiriamos santykins svarbos koncepcij
atspindi ir j reikalaujamas privataus intereso paaukojimo
mastas, ir joms paklusti verianio socialinio spaudimo stip
rumas, nors ir negalima sudaryti jokios tikslios ios svarbos
skals.
Kiekvienoje teisin sistem suformavusioje visuomenje
greta kit ne-teiss norm yra toki, kurioms teikiama di
diausia svarba ir kurios, nepaisant tam tikr esmini skir
tum, yra daug kuo panaios ios visuomens teis. var
dijant i norm reikalaujamus veiksmus arba susilaikym
nuo tam tikr veiksm, labai danai vartojami teiss norm
reikalavimus ymintys odiai teiss, prievols ir pa
reigos, priduriant moralins. Visose bendruomense tei
sini ir moralini prievoli turinys i dalies susipina; taiau
teiss norm reikalavimai yra specifikesni, o j iimtys kur
kas smulkiau apibrtos, negu analogik morals norm.
Antai, kaip ir daugelis teiss norm, moralin prievol ir
pareiga nurodo tai, k reikia daryti arba ko nereikia daryti
tam tikromis grups gyvenime nuolat susiklostaniomis ap
linkybmis, o ne retomis, nepastoviomis ir specialiai suku
riamomis progomis. ios normos reikalauja arba susilaikyti,
arba atlikti tam tikrus veiksmus, kurie yra paprasti ta pras
me, kad jiems atlikti nereikia joki speciali gdi ar in
telekto. Moralines prievoles, kaip ir daugel teisini prievo
li, gali suprasti kiekvienas normalus suaugs mogus. Pa
klusimas ioms morals normoms, kaip ir teiss normoms,
yra laikomas savaime suprantamu dalyku, todl nors u j
sulauym grietai smerkiama, taiau u moralins prievo
ls atlikim, kaip ir u paklusim teisei, nra giriama, i
skyrus tuos atvejus, kai tai reikalauja iskirtinio smoningu
mo, itverms arba atsispirti ypatingai pagundai. Moralines
prievoles ir pareigas galima klasifikuoti vairiai. Kai kurios
283
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
i j - tai ypatingos, ilgalaiks funkcijos, arba vaidmenys,
kurias atlieka ne visi visuomens nariai. Tokios yra tvo
arba vyro pareigos rpintis savo eima. Kita vertus, yra
bendrosios prievols, kurias, kaip manoma, vis gyvenim
turi visi normals saug mons (pavyzdiui, susilaikyti nuo
smurto), bei specialiosios prievols, kurias kiekvienas vi
suomens narys gali gyti, sueidamas j specialius santykius
su kitais (pavyzdiui, prievols testi paadus arba atsily
ginti u gautas paslaugas).
ios paios fundamentaliausios ries morals norm
pripastamos prievols ir pareigos gali skirtis vairiose vi
suomense arba skirtingu metu toje paioje visuomenje.
Kai kurios i j gali atspindti visai klaidingus ar net prie
taringus sitikinimus apie tai, ko reikia grups sveikatai ar
ba saugumui; vienoje visuomenje pulti savo vyro laido
tuvi lau gali bti monos pareiga, o kitoje saviudyb
gali bti nusiengimas bendrajai moralei. Moraliniai ko
deksai bna vairs, o i vairov lemia arba saviti, taiau
tikri konkreios visuomens poreikiai, arba prietarai ir ne
inojimas. Taiau pakop, kurioje visuomens moral gali
ma skirti nuo jos teiss, pasiekusi visuomeni socialin
moral visuomet apima tam tikras prievoles ir pareigas,
reikalaujanias paaukoti privaius polinkius arba interesus;
tai btina kiekvienai ilikti siekianiai visuomenei, kol mo
nms ir pasauliui, kuriame jie gyvena, tebra bdingi kai
kurie prasiausi ir akivaizdiausi bruoai. I toki sociali
niam gyvenimui akivaizdiai reikaling norm galima nuro
dyti normas, draudianias ar bent ribojanias laisv smur
to panaudojim, normas, reikalaujanias tam tikr padoru
mo ir siningumo santykiuose su kitais asmenimis form,
taip pat normas, draudianias sunaikinti arba atimti i kit
asmen materialinius daiktus. Jeigu i elementariausi nor
m laikymasis bet kurioje draugje gyvenani individ gru
pje nebt savaime suprantamas dalykas, vargu ar toki
284
VI I I . TE I S I NGUMAS I R MOR AL
grup galtume apibdinti kaip visuomen; aiku, jog tokia
grup ilgai negyvuot.
Taigi prievoles ir pareigas nustatanios morals ir teiss
normos tam tikrais atvilgiais yra stulbinamai panaios, ir
tai rodo, jog tie patys odiai ia vartojami neatsitiktinai.
iuos panaumus galima apibendrinti taip. ios normos yra
panaios tuo, kad jos laikomos pareigojaniomis nepriklau
somai nuo pareigotojo asmens sutikimo, ir jas palaiko di
delis socialinis spaudimas, veriantis j laikytis; manoma,
jog ir u paklusim teiss normoms, ir u paklusim mora
ls normoms neturi bti giriama, nes toks paklusimas lai
komas savaime suprantamu dalyku ir yra tik minimalus na
as socialin gyvenim. Be to, ir teiss, ir morals sriiai
priklauso normos, reguliuojanios ne speciali individ veik
l iskirtinmis progomis, bet individ elges nuolat pasi
kartojaniose gyvenimo situacijose; nors ir vienos, ir kitos
normos gali reguliuoti daugyb specifini su konkreios vi
suomens tikraisiais ar sivaizduojamais poreikiais susijusi
dalyk, ir teiss, ir morals normos nustato tam tikrus rei
kalavimus, kuriuos akivaizdiai turi tenkinti kiekviena ir to
liau kartu gyventi norini moni grup. Todl ir teiss, ir
morals normoms vienodai bdingi ir tam tikri padorumo
ir siningumo reikalavimai, ir tam tikros smurto prie as
men ar nuosavyb draudimo formos. Ir vis dlto beveik
niekas neabejoja, jog, nepaisant i panaum, yra tam tik
r poymi, kurie negali bti bendri teisei ir moralei, bet
jurisprudencijos istorija liudija, kad kaip tik juos sunkiausia
suformuluoti.
ymiausias bandymas glaustai suformuluoti esmin tei
ss ir morals skirtum priklauso teorijai, teigianiai, jog
teiss normos reikalauja tik iorinio elgesio ir yra indife
rentikos motyv, ketinim arba kit vidini elgesio ele
ment atvilgiu, tuo tarpu moral reikalauja ne koki nors
specifini iorini veiksm, o tik geros valios bei dor ke
285
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
tinim arba motyv. Tokia mintis i tikrj prilygsta oki
ruojaniam teiginiui, es teisingai suvokt teiss ir morals
norm turinys niekuomet negali sutapti; ir nors ioje teori
joje esama tiesos, iandien ji yra didiai klaidinanti. Tokia
ivada, kuri i tikrj yra klaidinga, daroma remiantis tam
tikrais svarbiais morals poymiais, konkreiai - tam tikrais
skirtumais tarp moralinio pasmerkimo ir teisins bausms.
Kam nors padarius morals norm draudiam dalyk arba
nepadarius to, ko morals normos reikalauja, tas faktas,
kad asmuo tai padar netyia ir kad tai atsitiko nepaisant
vis atsargumo priemoni, yra aplinkyb, atleidianti as
men nuo moralinio pasmerkimo; tuo tarpu teisinje siste
moje arba paproiuose gali bti grietosios atsakomybs
norm, pagal kurias tiems, kurie normas paeid netyia
arba be kalts, vis tiek gali bti skiriama bausm. Taigi
i ties, nors grietosios atsakomybs svoka moralje
labiau u bet k kita ioje srityje priartja prie loginio prie
taravimo, j galima kritikuoti tik tuomet, kai ji aptinkama
teisinje sistemoje. Taiau tai nereikia, kad moral reika
lauja tik ger ketinim, geros valios ar motyv. Kaip pama
tysime toliau, taip manyti reikia supainioti atleidimo nuo
atsakomybs idj su elgesio pateisinimo idja.
Ir vis dlto tai, k is painus argumentas sukarikatrina,
nra nesvarbu; miglotas suvokimas, jog teiss ir morals
skirtumas yra susijs su vienos i j vidinio pobdio ir
kitos iorinio pobdio priepriea, spekuliacijose apie tei
s ir moral yra pernelyg danai pasikartojanti tema, kad j
bt galima laikyti neturiniu visikai jokio pagrindo. Uuot
j atmet, mes j traktuosime kaip teigin, glaustai nurodan
t keturis svarbiausius tarpusavyje susijusius bruous, kuri
visuma galina skirti moral ne tik nuo teiss norm, bet ir
nuo kit socialini norm ri.
(i) Svaiba. Teiginys, jog kiekvienos morals normos ar
standarto esminis bruoas yra tai, kad jis laikomas labai
286
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
svarbiu ir palaikytinu, gali atrodyti nuvalkiotas ir pernelyg
bendras. Vis dlto, nordami bent kiek tiksliau apibdinti
kokios nors socialins grups arba individo moral, negali
me io bruoo ignoruoti, bet negalime ir jo tiksliau sufor
muluoti. Tai liudija daugelis dalyk: pirma, tas paprasiau
sias faktas, jog moraliniai standartai atsilaiko prie galing
aistr, kurias jie apriboja, atakas, be to, jie ilaikomi paau
kojant svarbius asmeninius interesus; antra, rimtos sociali
nio spaudimo formos, kuriomis siekiama ne tik paklusimo
kiekvienu individualiu atveju, bet ir utikrinti, kad morali
niai standartai visiems visuomens nariams bt diegti ar
perduoti kaip savaime suprantamas dalykas; treia, visuoti
nis pripainimas, kad jeigu moraliniai standartai nebt vi
suotinai akceptuojami, individ gyvenime vykt svarbias
pasekmes sukeliani nemaloni pokyi. Palyginti su mo
rale, laikysen, manieras, aprang diktuojanios normos, taip
pat kai kurios - bet ne visos - teiss normos pagal savo
svarb yra santykinai menkesns. Galbt j laikymasis var
gina, bet jos nereikalauja didelio pasiaukojimo: norint, kad
bt joms paklstama, nedaroma jokio stipraus spaudimo,
o jeigu j nebus laikomasi arba jos bus pakeistos, kitose
socialinio gyvenimo srityse nevyks joki dideli pokyi.
Daugel morals norm palaikymui priskiriamos svarbos as
pekt galima paaikinti labai paprastai ir pakankamai ra
cionaliai: juk net jeigu ios normos reikalauja, kad parei
gotasis asmuo paaukot savo privaius interesus, paklusi
mas joms utikrina visiems vienodai bendrus gyvybinius
interesus. To pasiekiama arba tiesiogiai apsaugant asmenis
nuo akivaizdios alos, arba palaikant tolerantikos ir tvar
kingos visuomens struktr. Taiau nors iuo bdu galima
ginti didiosios dalies socialins morals, interpretuojamos
kaip apsauga nuo akivaizdiai aling dalyk, racionalum,
is paprastas utilitarinis poiris ne visuomet manomas; o
tada, kai jis yra manomas, jo nereikia laikyti poiriu t
287
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
moni, kurie savo gyvenim grindia morals reikalavi
mais. Gal gale kiekvienos visuomens moralje viena i
svarbiausi viet tenka su seksualiniu elgesiu susijusioms
normoms, bet toli grau nra akivaizdu, jog ioms normoms
teikiama svarba yra susijusi su sitikinimu, kad elgesys, kur
ios normos draudia, yra alingas kitiems; kad toki nor
m buvim visada galima iuo bdu pateisinti, faktikai ne
galima rodyti. Net iuolaikinje savo morals i Dievo jau
nebekildinanioje visuomenje moralinis seksualinio elge
sio reguliavimas, kaip antai visuotinis veto homoseksualu
mui, laikomas svarbiu ne dl to, kad bt kaip nors apskai
iuota ala, kuri gali patirti kiti. Seksualins funkcijos ir
jausmai visiems yra tokie svarbs, o ms emocinis santy
kis su jais yra toks ypatingas, kad nukrypimus nuo akcep
tuotj arba normali j iraikos form lengvai apgaubia
ypatingas drovumas arba reikmingumas. iais nukrypi
mais bjaurimasi ne dl sitikinimo j daroma socialine a
la, bet tiesiog dl to, kad jie atrodo nenatrals ar savai
me atstumiantys. Ir vis dlto bt absurdika neigti ios
ries emfatik socialini veto teis bti vadinamiems mo
rale; ities seksualin moral yra bene rykiausias to, k
morale laiko paprasti mons, aspektas. Bet aiku tai kas:
ta aplinkyb, kad visuomen gali itaip neutilitarikai ver
tinti savo paios moral, nereikia, jog morals norm ne
galima kritikuoti arba smerkti, jeigu nusprendiama, kad
jas palaikyti yra nenaudinga arba kad u tai sumokta per
nelyg didelmis kaniomis.
Kaip matome, teiss normos gali atitikti morals nor
mas ta prasme, kad jos reikalauja to paties elgesio arba j
draudia. Tos teiss normos, kurioms tai bdinga, neabejo
tinai laikomos tokiomis pat svarbiomis, kaip ir j morali
niai analogai. Taiau svarba vis teiss norm statusui nra
esminis dalykas, kaip yra moralini norm atveju. Teiss
norma visuotinai gali bti laikoma visikai nesvarbia ir ne-
288
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MO R AL
palaikytina; i tikrj visi gali sutikti, jog i norm reikia
panaikinti - ir vis dlto ji lieka teiss norma tol, kol bus
panaikinta. Kita vertus, jeigu niekas nemano, kad tam tikra
norma vis dar yra svarbi arba kad j vis dar verta palaikyti,
bt absurdika toki norm laikyti visuomens morals
dalimi. Galbt senieji paproiai ir tradicijos, kuri iandien
laikomasi tik i pagarbos senovei, kadaise tikrai turjo mo
ralini norm status, bet is j, kaip morals dalies, sta
tusas igaravo drauge su ta svarba, kuri buvo teikiama j
laikymuisi ir sulauymui.
(ii) Imunitetas valingam pakeitimui. Teisinei sistemai b
dinga, kad naujas teiss normas galima diegti, o senas pa
keisti arba panaikinti valingu aktu, nors raytin konstitu
cija, apribojanti aukiausiosios statym leidybos instituci
jos kompetencij, kai kuriuos statymus gali apsaugoti nuo
itokio pakeitimo. Morals norm arba princip, priein
gai, tokiu bdu negalima nei sukurti, nei pakeisti, nei elimi
nuoti. Taiau teigti, jog to negali bti, nereikia neigti,
jog tai apskritai manoma sivaizduoti, kaip yra teiginio,
kad mons negali pakeisti klimato, atveju. iuo teiginiu
tiesiog atkreipiamas dmesys tokius faktus. Posakiai Nuo
1960 met sausio 1 dienos toks ir toks dalykas bus bau
diamasis nusikaltimas arba Nuo 1960 met sausio 1 die
nos toks ir toks dalykas nebebus neteistas, kartu nuro
dant priimtus arba panaikintus statymus, bus visikai pra
smingi. Prieingai, tokie teiginiai, kaip Nuo rytojaus daryti
tai ir tai nebebus amoralu arba Prajusij met sausio
1 dien tapo amoralu daryti tai ir tai, bt stulbinamai
paradoksals, jeigu tik jie apskritai turt prasm. Juk tai,
kad morals normos, principai arba standartai bt trak
tuojami kaip statymai, t.y. kaip dalykai, kuriuos galima su
kurti arba pakeisti valingu aktu, yra nesuderinama su tuo
vaidmeniu, kur individ gyvenime vaidina moral. Elgesio
standartams mogikuoju fiat* negalima nei suteikti mora
lo. 1204 289
VI I I . T E I S I NG UMAS I R MORAL
linio statuso, nei jo atimti, taiau kasdienis toki svok,
kaip ileidimas arba panaikinimas, vartojimas liudija, kad
to negalima pasakyti apie teis.
Didel morals filosofijos dalis yra skirta paaikinti iai
morals savybei, taip pat nuviesti idjai, jog moral yra
kakas ia, k reikia atpainti o ne sukurti valingu mo
gaus pasirinkimu. Bet pats is faktas, skirtingai nuo jo ai
kinim, nra tik morals norm ypatyb. Todl, skiriant
moral nuo vis kit socialini norm ri, negalima rem
tis vien tik iuo, nors ir labai svarbiu, morals bruou. Juk
iuo poiriu (bet ne kitais) moral yra panai kiekviena
socialin tradicija: tradicijos taip pat negalima sukurti arba
panaikinti mogikuoju fiat* Pasakojama tokia tikriausiai
igalvota istorija: vienos naujos Anglijos vieosios mokyklos
direktorius paskelb, jog nuo kit mokslo met pradios
mokykloje sigalios tradicija, kad vyresnieji berniukai turi
vilkti tam tikr aprang; ios istorijos komikum lm
tai, kad tradicijos svoka yra logikai nesuderinama su va
lingo akto bei pasirinkimo svoka. Normos gyja ir praran
da tradicij status augdamos, praktikuojamos, nustojamos
praktikuoti ir lugdamos; tuo tarpu normos, sukuriamos
arba eliminuojamos ne iais ltais nevalingais procesais, bet
kitokiais bdais, negali itaip gyti arba prarasti tradicijo
statuso.
To fakto, kad morals ir tradicij negalima kaip staty
m tiesiogiai pakeisti teisdaros aktu, nereikia klaidingai
suprasti kaip j imuniteto kitoms keitimo formoms. Ities,
nors morals normos arba tradicijos negalima panaikinti
arba pakeisti valingu pasirinkimu arba aktu, taiau staty
m ileidimas arba panaikinimas tikrai gali bti viena i
tam tikro moralinio standarto ar tam tikros tradicijos pasi
keitimo ar inykimo prieasi. Jeigu tam tikra tradicin
* Tebnie (lot.).
290
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
praktika, kaip antai linksmybs Guyaus Fawkeso nakt*,
bus udrausta statymu ir baudiama, ji gali liautis, o tra
dicija inyks. Ir atvirkiai, jeigu statymai reikalauja, jog
tam tikr klasi atstovai atlikt karo tarnyb, tai galiausiai
gali virsti ios klass tradicija, kuri gali pergyventi pat sta
tym. statymai taip pat gali nustatyti siningumo ir hu
manikumo standartus, galiausiai pakeiianius ir pakelian
ius paplitusi moral; ir atvirkiai, teisins represijos nors
moralikai ir privalomos praktikos atvilgiu galiausiai gali
lemti ios praktikos svarbos suvokimo, vadinasi, ir jos, kaip
morals, statuso praradim; vis dlto tokius mius prie
siaknijusi moral teis daniausiai pralaimi, o morals
norma ir toliau galioja greta statym, draudiani tai, ko
i norma reikalauja.
ias tradicijos ir morals keitimo formas, kur teis
gali bti prieastinis veiksnys, reikia skirti nuo statyminio
pakeitimo arba panaikinimo. Nors teisdaros akto nulemt
teisinio statuso gijim arba praradim i tikrj galima pa
vadinti ileistojo statymo teisinmis pasekmmis, bet tai
nra atsitiktinis prieastinis ryys, ir tuo jis skiriasi nuo staty
* Guyaus Fawkeso naktis (lapkriio 5) - tradicin vent, Anglijos
moni (pirmiausia anglikon) masini linksmybi naktis. vents metu
deginama nevyklio smokslininko Guyaus Fawkeso ikama. 1605 m.
grup fanatik katalik, nusivylusi tik prie dvejus metus j sost engu
siu karaliumi Jokbu I (James I), j manymu, neutikrinusiu religins
tolerancijos, sureng fantastik ir absurdik smoksl, vadinam Para
ko smokslu (Gunpowder Plot). Smokslui vadovavo Vorvikiro dentel
menas Robertas Catesby. Su juo ivien jo Anglijos jzuit vadovas Hen
ry Garnettas. Smokslinink planas buvo susprogdinti Parlamento r
mus, pradedant Parlamento sesij. Taip vienu teroristiniu aktu bt nu
udyti ir karalius, ir kiti ymiausi valsybs veikjai. Po sprogimo, kilus
sumaiiai, katalikai turjo sukelti mait centrinse Anglijos grafystse.
Susprogdinti rmus buvo patikta Ispanijos kariuomenje tarnavusiam
Guyui Fawkesui. Taiau smokslas buvo iaikintas, Garnettas ir Fawke-
sas buvo kankinami, po to nubausti mirtimi. Catesby su grupe bendra
mini dar band sukilti, bet buvo lengvai numalinti. Istorikai vieningai
pripasta, jog btent is fantastikas smokslas Anglijoje ilgam atitolino
religin tolerancij katalikams.
10* 291
VI I I . T E I S I NG UMAS I R MORAL
mo eventualaus poveikio tradicijai ir moralei. skirtum
akivaizdiai atskleidia toks faktas: nors visuomet galima
abejoti, ar aikus ir galiojantis teisdaros aktas sukels mo
rals pokyius, taiau joki panai abejoni negalima isa
kyti dl to, ar aikus ir galiojantis teisdaros aktas pakeit
teis.
Morals arba tradicijos idjos nesuderinamum su va
lingo akto sukelt pokyi idja reikia skirti ir nuo to imu
niteto, kuris kai kuriose sistemose kai kuriems statymams
suteikiamas konstitucijos apribojaniomis klauzulmis. Ka
dangi tok imunitet galima panaikinti konstitucijos patai
sa, is imunitetas nra btinas statymo, kaip teiss, statuso
elementas. Morals arba tradicij nepasidavimas panaioms
keitimo formoms nevairuoja priklausomai nuo bendruo
mens arba laiko ir tuo skiriasi nuo mintojo teisinio imu
niteto legislatyviniam pakeitimui. is nepasidavimas gldi
paioje i termin reikmje; moralins statym leidybos
institucijos, turinios kompetencij kurti ir keisti moral,
kaip teisdaros aktais galima kurti ir keisti teis, idja ap
skritai yra svetima paiai morals svokai. Vliau, nagrin
dami tarptautin teis, mes pamatysime, kaip svarbu yra
skirti tiesiog statym leidybos institucijos nebuvim de fac
to, kur galima laikyti sistemos defektu, nuo fundamenta
laus nesuderinamumo, slypinio, kaip mes jau pabrme,
idjoje, jog morals normas arba standartus galima sukurti
arba panaikinti statymais.
(iii) Moralini nusiengim tyinis pobdis. Senoji kon
cepcija, kad moral susijusi tik su vidiniais dalykais, o
teisei rpi tik iorinis elgesys, i dalies neteisingai nuvie
ia abu k tik aptartuosius bruous. Taiau labai danai
manoma, jog kaip tik i koncepcija nurodo tam tikras svar
bias moralins atsakomybs ir moralinio pasmerkimo savy
bes. velgiant ab extra, asmens veiksmas gali bti laikomas
nusiengimu morals normoms arba principams, taiau jei
gu jam pavyksta rodyti, kad jis tai padar netyia ir kad tai
292
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
vyko nepaisant vis manom atsargumo priemoni, kuri
jis msi, toks asmuo atleidiamas nuo moralins atsako
mybs; tokiomis aplinkybmis jo smerkimas bt laikomas
moralikai nepagrstu. Tigi, kadangi asmuo padar visk,
k galjo, jis nra moralikai smerkiamas. Tam tikru mastu
tai galioja kiekvienoje isivysiusioje teisinje sistemoje; ben
dras mens rea * reikalavimas - tai baudiamosios atsakomy-
* Mens rea - nusikalstama valia, nusikalstamas ketinimas (lot.). Ben
drosios teiss ali baudiamosios teiss doktrina vadovaujasi nuostata,
kad veika gali bti laikoma baudiamuoju nusikaltimu (criminal offense)
tik tuo atveju, jeigu j lydi (tiksliau - aplenkia) mens rea - nusikalstamas
ketinimas. Sis reikalavimas paprastai ireikiamas formule actus non facit
reum, nisi mens sit re a - pati veika dar nra kalt, jeigu nra nusikalstamo
ketinimo (lot.). Baudiamieji nusikaltimai paprastai klasifikuojami pagal
keturis pagrindinius mens rea tipus: jie gali bti padaryti tyia (intentio
nally'), smoningai (knowingly), dl nepagrstos savikliovos (beatodairi
kai) (recklessly) ir dl nerpestingumo (neatsargumo) (grossly negligent,
criminally negligent). Taigi mens rea bent iorikai ir formaliai (bet ne
savo struktra, nes, pavyzdiui, j neatsargumo samprata ir tipologija toli
grau neprimena mums prastos neatsargumo sampratos ir tipologijos, o
ir pati corpus delicti, t.y. nusikaltimo sudtis, traktuojama kitaip) atitinka
ms (ir kai kuri kit kontinentins teiss tradicijos ali) baudiamo
sios teiss formuluojam nusikaltimo subjektyvins puss (kaip nusikalti
mo sudties elemento) svok. Taiau yra ios bendrosios taisykls iim
i. Grietosios atsakomybs (strict liability) nusikaltimai (nusiengimai)
paprastai nereikalauja mens rea: tokios veikos laikomos nusikaltimais (nu
siengimais) vien dl to, kad taip nustato statymai, nors veika pati savai
me nra nei bloga, nei moralikai smerktina. Tokie nusikaltimai (nusien
gimai) vadinami malum prohibitum - neteisti, nes draudiami (lot.); juos
reikia skirti nuo nusikaltim (nusiengim) malum in se - savaime netei
st (lot.), reikalaujani mens rea; skirtum kai kada labai sunku
velgti, pavyzdiui, greiio virijimas laikomas malum prohibitum, bet
vaiavimas nepaisant taisykli {reckless driving, t.y. vaiavimas demonst
ruojant smoning nepagarb kit moni gyvybms ir visuomens sau
gumo poreiki nepaisym) laikomas malum in se. Mens rea doktrina taip
pat nustato aplinkybes, kuriomis veika neutraukia baudiamosios atsa
komybs, net jeigu formaliai galima konstatuoti buvus mens rea. Tokios
aplinkybs yra klaida (mistake), prievarta (duress), savigyna (self-defense),
btinumas (necessity) bei asmens negaljimas bti patrauktu baudiamo
jon atsakomybn (incapacity to affect criminal liability); ia irgi galima
velgti analogij (bet ne tapatum, nes, pavyzdiui, j savigyna nra
visikai tas pat, kas ms btinoji gintis, o j asmens negaljimas bti
patrauktu baudiamojon atsakomybn, apimantis inter alia stipr girtu-
293
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
bs elementas, kurio paskirtis yra utikrinti, kad nusikaltu
siems ne dl nerpestingumo, ne savo noru arba tokiomis
slygomis, kai jie neturjo fizins arba protins galimybs
elgtis pagal teiss reikalavimus, bt atleista. Jeigu bt
kitaip, teisin sistema nebt apsaugota nuo rimto morali
nio pasmerkimo - bent jau tada, kai u sunkius nusikalti
mus baudiama itin grietomis bausmmis.
Ir vis dlto visos teisins sistemos tokio atleidimo nuo
atsakomybs pripainim kvalifikuoja daugybe skirting b
d. Dl tikr ar tariam sunkum, su kuriais susiduriama
rodinjant psichologinius faktus, teisin sistema gali atsisa
kyti tirti tikrj konkrei individ psichin bkl arba j
protinius sugebjimus ir vietoj to atlikti objektyv patikri
nim, grindiam prielaida, jog nusiengimu kaltinamas
individas sugebjo kontroliuoti save arba galjo imtis toki
atsargumo priemoni, kuri bt msis normalus ir pro
tingas mogus. Kai kurios sistemos gali atsisakyti valin
g neteisnum skirti nuo kognityvinio neteisnumo; taip
darydamos, atleidim nuo atsakomybs jos apriboja tik tais
atvejais, kai nebuvo atitinkam ketinim arba trko ini.
Teisin sistema dargi gali nustatyti toki grietj atsako
myb u tam tikr ri nusiengimus, kuri visikai nepri
klausyt nuo mens rea, galbt palikdama tik minimal rei
kalavim, kad kaltinamasis turi galti normaliai kontroliuo
ti savo raumen jg.
Todl aiku, jog rodius, kad kaltinamasis asmuo nega
ljo laikytis statymo, kur paeid, teisin atsakomyb ne
btinai yra panaikinama; tuo tarpu moralje A negaljau
m, kartais yra netgi prieingas ms doktrinai, t pat stipr girtum
traktuojaniai kaip sunkinani aplinkyb) su ms teiss doktrinos for
muluojama aplinkybi, atleidiani nuo atsakomybs, kategorija (m
suose tokiomis aplinkybmis pripastama nenugalima jga, btinoji gin
tis, btinasis reikalingumas, nusikaltlio sulaikymas arba kitoks teisins
pareigos vykdymas, arba savo teiss realizavimas, nukentjusiojo sutiki
mas).
294
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
to ivengti visuomet yra pagrindas atleisti nuo atsakomy
bs - moralin prievol bt visikai ne tai, kas ji yra, jeigu
moralinis privalti ia prasme nereikt galti. Taiau
svarbu suvokti, kad A negaljau to ivengti yra tik pa
grindas (nors ir labai tvirtas) atleisti nuo atsakomybs,
taip pat atleidim nuo atsakomybs skirti nuo elgesio pa
teisinimo, nes, kaip jau minjome, teiginys, jog moral ne
reikalauja jokio iorinio elgesio, remiasi i dviej idj
supainiojimu. Jeigu geri ketinimai pateisint tai, k drau
dia morals normos, tai nebt nieko smerktino atsitikti
nai ir nepaisant vis atsargumo priemoni kit mog nu-
udiusio mogaus veiksmuose. atvej reikt vertinti taip,
kaip iuo metu yra vertinamas mogaus nuudymas, kai to
btinai reikalauja savigynos interesai. Savigyna yra pateisi
nama dl to, kad tokiomis aplinkybmis nuudymas nra
tas elgesys, kurio sistema siekia ivengti; ji netgi gali tok
elges skatinti, nors tai, inoma, yra bendro draudimo udy
ti iimtis. Bet kai kas nors nusiengia netyia, moralinis
asmens atleidimo nuo atsakomybs pagrindas yra ne tai,
kad tokius veiksmus teisin politika leidia ar net sveikina,
o tai, kad, ityr konkretaus paeidjo psichin bkl, nu
statome, jog jam nebuvo normali galimybi elgtis taip,
kaip reikalauja teis. Vadinasi, is morals vidinio pob
dio aspektas reikia ne tai, kad moral nra iorinio el
gesio kontrols forma, o tik tai, kad btina moralins atsa
komybs slyga yra individo galjimas tam tikru bdu kon
troliuoti savo elges. Net moralje yra skirtumas tarp Jis
nepadar nieko blogo ir Jis negaljo ivengti to, k jis
padar.
(iv) Moralinio spaudimo forma. Dar vienas skiriamasis
morals bruoas yra bdinga j palaikanio moralinio spau
dimo forma. is bruoas glaudiai susijs su ankstesniuoju
ir, kaip ir ankstesnysis, labai prisidjo prie miglotos sam
295
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
pratos, kad moralei rpi vidiniai dalykai. Tokia morals
interpretacija remiasi iais faktais. Jeigu kiekvienkart, kai
tik kas nors ketina paeisti elgesio norm, j j atkalbti bt
manoma tik grasinant fizinmis bausmmis arba nurodant
nemalonias pasekmes, tokios normos nebt galima laikyti
visuomens morals dalimi, taiau tai nebt klitis i nor
m traktuoti kaip tos visuomens teiss dal. Ities tipika
teisinio spaudimo forma tikrai galima laikyti tokius grasini
mus. Morals atveju yra kitaip: ia tipika spaudimo for
ma - apeliavimas pagarb normoms, kaip dalykams, kurie
yra svarbs patys savaime; daroma prielaida, kad tokio po
irio laikosi ir tie, kuriuos kreipiamasi. Taigi moralinis
spaudimas paprastai, bet ne iimtinai remiasi ne grasini
mais ir ne apeliavimu baim arba interes, bet kontem-
pliuojamojo veiksmo moralinio pobdio ir morals reika
lavim priminimu. Tai bus melas, Tai reik, jog tu sulau
ei savo paad. Ities visa ko pagrindas ia yra vidiniai
moraliniai baims ir bausms analogai, nes tariama, jog
protestas suadins t, kuriuos kreipiamasi, gdos arba kal
ts jausm: juos gali nubausti j pai sin. inoma,
kartais tok grynai moralin apeliavim lydi grasinimai fizi
ne bausme arba apeliavimas normal asmenin interes;
nukrypimai nuo moralinio kodekso susiduria su daugybe
vairi prieikos visuomens reakcijos form - nuo santy
kinai neformaliai reikiamos paniekos iki socialini ryi
nutraukimo arba ostrakizmo. Bet emfatiki norm reikala
vim priminimai, apeliavimas sin ir pasikliovimas, jog
savo darb atliks kalt ir atgaila, yra bdingiausios ir ry
kiausios visuomens moral palaikanio spaudimo formos.
Tai, kad ji turi bti palaikoma btent iais bdais, tiesiogiai
iplaukia i to, jog moralins normos ir standartai akcep
tuojami kaip dalykai, kuriuos akivaizdiai itin svarbu palai
kyti. Standartai, kurie nra palaikomi iais bdais, nei so-
296
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
daliniame, nei asmeniniame gyvenime negalt vaidinti to
vaidmens, kur vaidina moralin prievol.
3. Moraliniai idealai ir socialin kritika
Socialins morals pamatas yra moralin prievol ir pa
reiga, bet ne tik tai. Taiau prie imdamiesi kit jos form
mes aptarsime, kokie prietaravimai pateikiami prie t b
d, kuriuo mes apibdiname moralin prievol. Ketveriopi
kriterijai, ankstesniame skirsnyje ms taikyti atskirti mo
ralei nuo kit socialini standart ar norm form (svarba,
imunitetas valingam pakeitimui, moralini nusiengim ty
inis pobdis bei specifin socialinio spaudimo forma), tam
tikra prasme yra formals kriterijai. Jie tiesiogiai nenurodo
jokio btinojo turino, kur turt turti morals sriiai pri
skirtinos normos arba standartai, taip pat jokio tikslo, ku
riam ios normos arba standartai turt tarnauti socialinia
me gyvenime. Taiau mes pabrme, jog visuose morali
niuose kodeksuose tikrai galima aptikti tam tikr draudimo
naudoti smurt asmen arba daikt atvilgiu form, taip
pat padorumo, siningumo sudarant sandorius bei garbin
go paad laikymosi reikalavimus. Jeigu mons nori ir to
liau gyventi drauge, o ne izoliuotai vienas nuo kito, min
tuosius dalykus, kurie, savaime suprantama, yra tik tam tik
ros akivaizdiausios nuvalkiotos tiesos apie mogaus prigimt
ir fizinio pasaulio pobd, reikia i tikrj laikyti esminiais;
todl bt labai keista, jeigu kur nors juos tvirtinanioms
normoms nebt priskiriama moralin svarba bei ms k
tik apraytasis statusas. Atrodo, aiku, jog toki norm rei
kalaujamas asmeninio intereso paaukojimas ir yra ta kaina,
kuri tokiame pasaulyje, kaip msikis, reikia sumokti u
tai, kad gyvename drauge su kitais, o i norm teikiama
apsauga ir yra tas minimumas, kuris tokioms btybms, kaip
297
VI I I . T E I S I NG UMAS I R MORAL
mes, gyvenim su kitais padaro prasming. Kaip parodysi
me kitame skyriuje, ie paprasti faktai yra prigimtins tei
ss doktrinose gldinios neginijamos tiesos branduolys.
Daugelis morals teoretik nort greta keturi ms
pasilytj kriterij morals apibrim traukti dar vie
n - mintj morals ir moni poreiki bei interes ry,
kuris, atrodo, nekelia joki abejoni. ie teoretikai daro
ilyg, jog joki norm negalima pripainti priklausanio
mis morals sriiai, jeigu ios normos negali atlaikyti racio
nalios kritikos moni interes poiriu, taigi negalima ro
dyti, kad jos (galbt netgi kokiu nors nealiku ir visiems
lygiu bdu) skatina i interes paang visuomenje, ku
rios normos jos yra. Kai kurie i i teoretik gali eiti dar
toliau: jie atsisako pripainti moraliniu bet kok princip
arba elgesio norm, jeigu i i princip arba norm reika
laujam veiksm arba susilaikymo nuo tam tikr veiksm
negali turti naudos visi tie, kurie, nors ir nepriklausydami
tam tikrai visuomenei, patys nori ir gali gerbti ias normas.
Taiau mes tyia pasirinkome platesn morals samprat,
galini apimti visas socialines normas bei standartus, ku
riems konkreioje visuomens praktikoje yra bdingi visi
keturi mintieji bruoai. Kai kurios i i norm atlaikys
i nauj silom patikrinim pagrindu isakom kritik,
kitos - ne; pastarosios gali bti smerkiamos kaip iraciona
lios arba nekultringos, arba net barbarikos. Mes pasirin
kome i platesn samprat ne tik dl to, kad j kur kas
labiau atitinka prastin odio moralinis vartosena, bet
ir dl to, kad, vadovaudamiesi siauresniu ribotu poiriu,
neapimaniu mintosios kritikos neatlaikani norm, mes
btume priversti labai dirbtinai atskirti socialins strukt
ros elementus, visikai identikai funkcionuojanius gyveni
me t, kurie savo gyvenim grindia iomis normomis. Ki
tiems asmenims i tikrj galbt nedaranio alos elgesio
moraliniai draudimai ne tik instinktyviai traktuojami lygiai
298
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
taip pat pagarbiai, kaip ir tie, kurie draudia aling elges;
drauge su racionaliau pateisinam norm reikalavimais jie
nustato socialinius asmenybs parametrus ir kartu su pas
taraisiais sudaro individ gyvenimo, kur, kaip tikimasi ir i
tikrj manoma, jie gyvena, visuotinai akceptuoto vaizdo
dal.
Taiau tiesa yra ir tai, jog moral apima daug daugiau,
negu tik konkreioje socialini grupi praktikoje pripas
tamas prievoles ir pareigas, ir tai taip pat yra svarbu. Prie
vol ir pareiga - tai tik morals, netgi socialins morals,
pamatas, bet yra morals form, ieinani u akceptuoto
sios konkrei visuomeni bendrosios morals rib. ia rei
kia atkreipti dmes dar du morals aspektus. Pirma, net
atskiros visuomens moralje greta imperatyvi moralini
prievoli ir pareig struktros bei palyginti aiki ias prie
voles ir pareigas apibriani norm egzistuoja tam tikri
moraliniai idealai. Skirtingai nuo pareigos, i ideal reali
zavimas laikomas ne savaime suprantamu dalyku, bet pagy
rimo vertu pasiekimu. Didvyris ir ventasis - tai du kra
tutiniai tipai moni, darani daugiau, negu i j reikalau
ja pareiga. Tai, k jie daro, nepanau prievol arba pareig,
tai nra kakas, ko i j gali bti reikalaujama, o jeigu
jiems nepavyksta to padaryti, tai nelaikoma blogiu arba
smerktinu dalyku. Ant emesns pakopos negu ventieji ir
didvyriai yra tie, kuriuos visuomen pripasta nusipelniu
siais pagyrimo u tokias j kasdieniame gyvenime rodomas
moralines dorybes, kaip drsa, labdaryb, dosnumas, kan
trumas arba dorovingumas. Toki socialiai pripaint idea
l bei dorybi ir pirmini imperatyvi socialins prievols
bei pareigos form ryys yra pakankamai aikus. Daugelis
moralini dorybi yra savybs, susidedanios i sugebjimo
ir pasirengimo perengti siauras pareigos nustatytas ribas,
tai yra tam tikras rpinimasis kit interesais arba jos reika
laujamas asmeninio intereso paaukojimas. Kaip pavyzdius
299
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MORAL
galima nurodyti dosnum ir labdaryb. Kitos moralins do
rybs, kaip antai nuosaikumas, kantrumas, drsa arba si
ningumas, tam tikra prasme yra pagalbins - tai yra cha
rakterio savybs, pasireikianios nepaprastu atsidavimu pa
reigai arba svarbiausij moralini ideal siekimu ypatingos
pagundos arba pavojaus akivaizdoje.
vairiais bdais galima patekti kitas, dar toliau plytin
ias morals sritis, kur isivaduojama i atskiros socialins
grups pripastam prievoli ir ideal nelaisvs ir susidu
riama su tokiais principais ir idealais, kuriuos pasitelkus
galima morals poiriu kritikuoti pai visuomen; vis dlto
netgi ia ilieka svarbs ryiai su pirmaprade socialine mo
rals forma. Tyrinjant savo pai arba kurios nors kitos
visuomens akceptuotj moral, visuomet joje galima ap
tikti daug kritikuotin dalyk; t ini, kurias galima gauti
iandien, viesoje i moral gali atrodyti nepagrstai repre-
syvi, iauri, prietaringa arba nekultringa. Ji gali varyti
moni laisv, ypa religins diskusijos bei religins prak
tikos srityje arba eksperimentuojant su vairiomis mogaus
gyvenimo formomis, netgi tuomet, kai kitiems i to tra
maai naudos. Maa to, kai kuri visuomeni moral gali
saugoti nuo alos tik savo narius arba net tik tam tikras
klases, verg arba helot klas palikdama j eiminink
geidi valioje. Galima numanyti, jog ios ries kritika,
kuri (net tuo atveju, jeigu ji bus atmesta) bus tikrai pripa
stama moraline kritika, remiasi nuostata, jog akceptuo
toji visuomens moral ir kiti socialiniai dariniai turi ten
kinti dvi formalias slygas - pirmoji yra racionalumas, o
antroji - visuotinumas. Taigi itokia kritika leidia suprasti,
jog, pirma, socialiniai dariniai neturi remtis sitikinimais,
kuri klaidingum galima rodyti, ir, antra, jog apsauga nuo
alos, kuri moral paprastai teikia reikalaudama tam tikr
veiksm, o nuo kai kuri liepdama susilaikyti, turi apimti
bent jau visus tuos mones, kurie patys gali ir nori paisyti
300
VI I I . T E I S I NGUMAS I R MOR AL
i apribojim. Todl tokios moralins visuomens kritikos,
kaip toji, kuri skelbia laisvs, brolybs, lygybs, laims sie
kimo ir panaius lozungus, moralin pobd lemia ta aplin
kyb, jog i kritika ragina vykdyti reformas - arba tam tik
ros vertybs vardan, arba vis tuo metu galiojani morali
jau pripaint (nors galbt nevienodu mastu) vertybi jun
ginio vardan, arba tam tikro i vertybi igryninto ir i
plsto taip, kad bt tenkinami abu - racionalumo ir visuo
tinumo - reikalavimai, varianto vardan.
inoma, ta aplinkyb, kad pati akceptuotosios morals
arba kito socialinio reikinio kritika laisvs arba lygybs
vardan yra pripastama moraline kritika, dar nereikia, kad
ios kritikos atmetimas kit vertybi vardan taip pat negali
bti moralinis. Laisvs apribojimo smerkimui galima prie
prieinti nuostat, jog galima pateisinti laisvs paaukojim
dl socialins arba ekonomins lygybs arba saugumo. Gali
paaikti, jog tokie vairioms moralinms vertybms teikia
mos reikms arba j pabrimo skirtumai yra nesutaiko
mi. Jie gali reikti, jog vadovaujamasi i esms skirtingomis
idealiomis visuomens sampratomis, ir sudaryti viena kitai
oponuojani politini partij moralin pagrind. Vienas i
svarbiausi demokratijos pateisinim yra tai, kad ji leidia
eksperimentuoti ir rinktis kuri nors i toki alternatyv,
kartu palikdama galimyb sprendim perirti.
Galiausiai moral, perengusi tam tikros visuomens vi
suotinai pripastam prievoli ir ideal nubrtas ribas, ne
visuomet turi gyti socialins kritikos form. Svarbu atmin
ti, jog moral turi ir privat aspekt, pasireikiant tuo, kad
individas pripasta idealus, kuriais neprivalo dalytis su ki
tais arba laikyti j kit asmen, juo labiau visos visuome
ns kritikos altiniu. Gyvenim galima paskirti didvyrikiems,
romantikiems, estetiniams ar mokslo idealams arba kno
marinimui, nors tai ir ne taip priimtina. Ir ia galima ro
dinti, jog apie moral iuo atveju kalbama todl, kad to
301
VI I I . TE I S I NGUMAS I R MOR AL
kiu bdu individ siekiamos vertybs bent jau yra analogi
kos kai kurioms i j pai visuomens morals pripasta
m vertybi. Taiau tai, inoma, yra ne turinio, bet formos
ir funkcijos analogija. Tokie idealai individ gyvenime vai
dina t pat vaidmen, kaip moral visuomenje. Jie uima
aukiausij ir svarbiausij viet, todl j siekimas yra
laikomas pareiga, kuriai reikia paaukoti kitus interesus ar
ba trokimus; nors mogaus atsivertimas nra nemanomas,
taiau mintis, kad tokius idealus galima susikurti, pakeisti
arba atmesti valingu pasirinkimu, yra chimerika; pagaliau
u nukrypimus nuo i ideal baudia ta pati sin, kal
t ir atgaila, kurias pirmiausia ir apeliuoja socialin mo
ral.
IX
TEIS IR MORAL
1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizmas
Teis ir moral sieja daugyb vairiausi tip ryi, bet
nra tokio ryio, kur analitiniais tikslais bt galima viena
reikmikai iskirti kaip vienintel j ry. Vietoj to svarbu
iskirti kelet i daugybs vairi dalyk, turim galvoje tei
giant arba neigiant teiss ir morals giminikum. Kartais
teigiamas toks j ryys, kur jeigu kas nors ir ginija, tai tik
labai nedaugelis; taiau io ryio neginijamas buvimas gali
bti neteisingai interpretuojamas kaip tam tikro kur kas
labiau abejotino ryio poymis, o galbt netgi tapatinamas
su tokiu ryiu. Antai negalima rimtai ginyti, jog teiss rai
dai faktikai visur ir visuomet milinik tak dar kon-
vencionalioji moral bei atskir socialini grupi idealai,
taip pat individ, kuri moralinis akiratis buvo perengs
tuo metu akceptuotos morals ribas, skatinamos supratin
gos moralins kritikos formos. Bet ia tiesa galima pasinau
doti ir visikai kitu tikslu - pagrsti kitokiam teiginiui, b
tent kad teisin sistema turi pademonstruoti tam tikr spe
cifin morals arba teisingumo atitikim, arba kad ji turi
remtis plaiai paplitusiu sitikinimu, jog yra moralin prie
vol paklusti moralei. Taiau nors is teiginys tam tikra
prasme gali bti teisingas, i jo negalima daryti ivados,
kad teisins sistemos taikomi konkrei statym teisinio
galiojimo kriterijai turi remtis jei ne aikia, tai bent numa
noma nuoroda moral arba teisingum.
303
IX. TEI S I R MORAL
Galima tarti, jog, be i klausim, su teiss ir morals
santykiu yra susij ir daugelis kit. iame skyriuje mes ap
tarsime tik du tokius klausimus, bet kalbant apie juos rei
ks pasvarstyti ir daugel kit. Pirmasis klausimas - tai klau
simas, kuris vis dar aikiausiai formuluojamas kaip prigim
tins teiss ir teisinio pozityvizmo problema, nors abu ie
pavadinimai vartojami vardyti paioms vairiausioms tezms
apie teis ir moral. ia teisiniu pozityvizmu vadinsime pap
rast idj, jog nebtinai yra teisingas teiginys, kad staty
mai reprodukuoja arba tenkina tam tikrus morals reikala
vimus, nors faktikai jie danai tai daro. Bet tik dl to, kad
io poirio alininkai arba tyljo, arba labai nesutar dl
morals esms, btinai reikia aptarti dvi labai skirtingas
formas, kuriomis teisinis pozityvizmas bdavo atmetamas.
Vien i j labai aikiai suformulavo klasikins prigimtins
teiss teorijos: kad mogaus sukurta teis galiot, ji turi
atitikti tam tikrus moni elgesio principus, laukianius, kol
juos atras mogaus protas. Kita forma laikosi kitokio, ne
tokio racionalistinio poirio moral ir bando kitaip pa
aikinti teisinio galiojimo ryio su moraline vertybe ypatu
mus. iame ir kitame skirsniuose aptarsime pirmj i i
form.
Gausioje literatroje nuo Platono iki i dien, skirtoje
rodyti arba paneigti prielaidai, kad bdus, kaip mons
turt elgtis, gali atrasti mogaus protas, viena i diskutuo
janij ali, atrodo, sak kitai: Js esate akli, jeigu to
nematote, bet sulaukdavo tik tokio atsakymo: Js sap
nuojate. Taip buvo todl, kad teiginys, jog racionaliai ga
lima atrasti tikruosius teisingo elgesio principus, paprastai
nebdavo formuluojamas kaip atskira doktrina, bet i pat
pradi buvo pateiktas, o vliau ilg laik ginamas kaip
sudedamoji negyvosios ir gyvosios gamtos bendros sampra
tos dalis. i paira daugeliu atvilgi yra iuolaikins pa
saulietins minties erd sudaranios bendros gamtos sam
304
IX. T E I S I R MORAL
pratos antitez. Todl ios pairos kritikams atrodo, jog
prigimtins teiss teorija kyla i gilias ir senas aknis turin
ios painiavos, nuo kurios iuolaikinis mstymas triumfuo
damas isivadavo, tuo tarpu ios pairos alininkai link
manyti, jog kritikai pabria pavirutinikus ir banalius da
lykus, bet ignoruoja kur kas gilesnes tiesas.
Antai daugelis iuolaikini kritik mano, kad teiginys,
es mogaus protas geba atrasti tinkam elges nustatan
ius statymus, remiasi paprastu odio statymas dvipras
mikumu* ir kad atskleidus dviprasmikum prigimtins
teiss mokykla patirs mirtin smg. Kaip tik itaip Johnas
Stuartas Millis vertino Montesquieu, pirmame Esprit des
Lois** skyriuje naiviai klausus, kodl negyvi daiktai, kaip
antai vaigds, ir gyvnai paklsta savo prigimties staty
mams, tuo tarpu mogus to nedaro, bet nusideda. Millis
man, jog taip buvo atskleista ilgai trukusi painiava, kai
statymai, formuluojantys gamtos tvark arba dsningumus,
buvo suplakti su statymais, reikalaujaniais tam tikro mo
ni elgesio. Pirmuosius galima atrasti stebjimu ir protu,
juos galima vadinti deskriptyviais, ir juos atrasti yra moks
lininko udavinys; antrj iuo bdu negalima atrasti, nes
ie statymai yra ne teiginiai apie faktus arba i fakt ap
raymai, bet nurodymai arba reikalavimai monms elg
tis tam tikru bdu. Todl Montesquieu klausim galima
atsakyti paprastai: preskriptyviuosius statymus galima pa
eisti, bet jie vis tiek liks statymai, nes toks paeidimas
reikia tik tai, kad mons nedaro to, kas jiems liepta; ta
* Angl kalbos odis law reikia ne tik teis arba statym (r. ina
p. 45), bet ir dsn (plg. rus k. zakon arba prancz k. loi). Siekiant
vertim padaryti kiek galima artimesn originalo tekstui, iame skyriuje
tai, kas lietuvikai paprastai vadinama gamtos dsniu, kartais (ne visuo
met) iek tiek dirbtinai vadinama gamtos statymu.
** statym dvasia, ymiausias XVIII a. prancz filosofo, teisininko,
raytojo Charles Louis de Montesquieu de Secondat veikalas, kuriame
suformuluoti klasikins valdi padalijimo teorijos pagrindai.
305
I X. T E I S I R MOR AL
iau sakyti, kad galima arba negalima paeisti mokslo at
rastuosius gamtos statymus, yra beprasmyb. Jeigu vaig
ds elgiasi prieingai, negu skelbia j dsning judjim
bandantys aprayti mokslo dsniai, ie dsniai ne paeidia
mi, bet praranda teis bti vadinami statymais, ir juos
reikia suformuluoti i naujo. iuos statymo prasms skir
tumus atitinka ir sistemingi su ia svoka susijusio odyno,
apimanio tokius odius, kaip privalo, pareigotas, rei
kia ir turi, vartosenos skirtumai. iuo poiriu, tikjim
prigimtine teise galima traktuoti kaip labai paprast klai
d - nesugebjim velgti, jog iuos teiss prisodrintus o
dius galima vartoti labai skirtingomis prasmmis. Lygiai
taip pat toks tikintysis gali nesuvokti, jog sakiniuose Tu
turi atvykti karo tarnyb ir Jeigu atsisuks iaurs vjas,
turi paalti tas pats odis turi visikai skirting prasm.
Kritikai, ariausiai puol prigimtins teiss mokykl, kaip
antai Benthamas ir Millis, oponentams bding i skirtin
g statymo prasmi painiojim danai siejo su dar gyvu
tikjimu, jog stebimus gamtos dsningumus nustat arba
sak Dievikasis Visatos Valdovas. Pasak tokio teokratinio
poirio, tarp traukos dsnio ir Deimties sakym - Dievo
mogui nustatytos teiss - yra, Blackstoneo* odiais ta
riant, vienintelis palyginti nedidelis skirtumas: monms vie
ninteliams i visos krinijos duotas protas ir valios laisv,
todl jie, skirtingai nuo daikt, geba atrasti dievikuosius
nurodymus ir jiems nepaklusti. Tkiau prigimtins teiss mo
kykla ne visuomet buvo susijusi su tikjimu Dievikuoju
Valdovu arba Visatos statym Krju; net ir tuomet, kai
tokia ssaja buvo, svarbiausioji prigimtins teiss doktrina
* Seras Williamas Blackstone 'as - vienas ymiausi Anglijos teisinin
k (XVIII a.). Buvo teisjas, Parlamento narys, universiteto profesorius
ir administratorius. Oksfordo universitete skait Anglijos teiss paskaitas.
Svarbiausias veikalas - Anglijos statym komentaras ( The Commentaries
on the Laws o f England, 1765-1769), padars pradi universitetinms
Anglijos teiss studijoms, greta civilins ir kanon teiss.
306
IX. T E I S I R MOR AL
logikai nebuvo priklausoma nuo io tikjimo. Ir ta odio
prigimtinis* prasm, kuria od vartoja prigimtins tei
ss mokykla, ir iai mokyklai bdingas bendras poiris, iki
minimumo sumainantis tok akivaizd ir tok svarb iuo
laikiniam mstymui preskriptyvij ir deskriptyvij staty
m skirtum, siekia dar graik mstytojus, kuri pairos
iuo klausimu buvo pakankamai pasaulietins. Ities vieno
kia ar kitokia forma prigimtins teiss doktrina nuolat at
gimsta dl to, kad jos patrauklum lemia ne Dievo ir ne
mogaus autoritetas, taip pat dl to, kad, nepaisant maai
kam iandien priimtinos terminijos ir metafizikos, ji teigia
tam tikras elementarias tiesas, be kuri negalima suprasti
nei morals, nei teiss. ia mes pabandysime ias tiesas
atskirti nuo j metafizinio konteksto ir idstyti paprasiau.
i dien pasaulietiniam mstymui negyv ir gyv daik
t, gyvn ir moni pasaulis yra vairi nuolat pasikarto
jani vyki bei pokyi, patvirtinani esant tam tikrus
dsningus ryius, arena. Kai kuriuos i i ryi mons
atrado ir suformulavo kaip gamtos dsnius. Tokiu iuolaiki
niu poiriu, suprasti gamt reikia kai kuriuos jos reiki
nius aikinti pasitelkus inias apie iuos dsningumus. Tie
sa, reals faktai, vykiai arba pokyiai neatsispindi didij
mokslo teorij struktroje taip paprastai, kaip veidrodyje;
ities dana tokia teorija - tai tiesiog abstrakios matema
tins formuls, kuriose nra jokios tiesiogins nuorodos
kok nors tikrovs fakt. J ry su vykstaniais vykiais ir
pokyiais sudaro tai, jog remiantis iomis abstrakiomis for
muluotmis galima daryti apibendrinimus, susijusius su vyks
taniais vykiais, kuriuos ie vykiai gali patvirtinti arba ro
dyti esant nepagrstus. Todl mokslo teorijos pretenzijos,
es ji padeda mums geriau painti gamt, galiausiai pri
* Natural (prigimtin teis - natural law) - is odis reikia ir prigim
tinis, ir gamtinis (gamtikas), ir natralus, ir gimtas, ir normalus, ir pras
tas (prastinis), ir paprastas, ir netgi (specifiniame kontekste) objekty\>us.
307
I X. TEI S I R MOR AL
klauso nuo jos gebjimo remiantis dsningai vykstani da
lyk apibendrinimu numatyti, kas vyks. Traukos dsnis ir
antrasis termodinamikos dsnis iuolaikiniam mstymui yra
gamtos dsniai, o ne tik matematins konstrukcijos, nes jie
teikia informacij apie matom reikini dsningumus.
Prigimtins teiss doktrina priklauso tai senesniajai gam
tos sampratai, kurioje regimasis pasaulis yra ne tik toki
dsningum raikos arena, o gamtos painimas - ne tik i
dsningum painimas. Prieingai, remiantis iuo senesniuo-
ju poiriu, kiekvien egzistuojant ir pavadinim turint
gyv ar negyv daikt arba mog irima ne tik kaip
siekiant palaikyti savo egzistencij, bet ir kaip savo raida
siekiant apibrtos optimalios bkls, kuri yra tam tikras
gris, arba jam tinkamo tikslo* (reXo finis**).
Tai teleologin gamtos koncepcija, pasak kurios daiktai
vystydamiesi pereina kelet tobulumo lygi. Stadijos, ku
riomis kiekvienas tam tikros ries daiktas vystosi savo spe
cifinio ar tikrojo tikslo linkme, dsningai kartojasi; jas ga
lima suformuluoti apibendrinimuose, apraaniuose bdin
g daikto kitimo bd arba veiksm, arba vystymsi; tad ia
prasme teleologin paira gamt sutampa su iuolaikine
paira. Jos skiriasi tuo, kad, teleologiniu poiriu, daik
tams dsningai nutinkantys vykiai nra mstomi tik kaip
dsningai vykstantys, o klausimai, ar ie vykiai tikrai vyksta
dsningai, ar jie turi vykti ir ar yra gerai, kad jie vyksta,
nelaikomi nesusijusiais klausimais. Prieingai, tai, kas pa
prastai nutinka (iskyrus kai kurias retas atsitiktinumui
priskiriamas baisybes), galima ir paaikinti, ir vertinti kaip
gr arba kaip tai, kas turjo vykti, interpretuojant tai kaip
ingsn io daikto tikrojo tikslo arba siekimo linkme. Todl
daikto vystymosi dsniai turt nurodyti ir tai, kaip jis tu-
* Originale - the end, kuris gali bti veriamas ir pabaiga (baigtis), ir
ubaigtumas (apvainikavimas), ir tikslas, ir netgi mirtis.
** Riba, pabaiga, tikslas (gr., lot.).
308
IX. T E I S I R MORAL
ret elgtis arba kisti, ir tai, kaip jis paprastai elgiasi arba
kinta.
Abstrakiai suformuluotas toks gamtos mstymo bdas
atrodo keistas. Bet, kadangi teleologin poir ir iandien
dar atspindi prasti daikt - bent jau gyvj - vystymosi
apibdinimo bdai, is poiris gali pasirodyti ne toks fan
tastikas, jeigu prisiminsime kai kuriuos net ir dabar varto
jamus kalbjimo apie iuos daiktus bdus. Antai gils atve
ju jos iaugimas uol yra toks dalykas, kuris ne tik ds
ningai nutinka gilms, bet ir, prieingai negu jos supuvimas
(kuris irgi yra dsningas), yra laikomas jos optimalia bran
dos bkle, kurios viesoje tarpins stadijos interpretuoja
mos ir vertinamos kaip geros arba blogos, drauge identifi
kuojant jos skirting dali funkcijas ir struktrinius po
kyius. Normalus lap augimas reikalingas tuo atveju, jeigu
jis leidia sukaupti pilnaveriui arba tinkamam vysty
muisi reikaling drgm, o lap funkcija ir yra tiekti drg
m. Todl augim mes ir mstome, ir vardijame kaip tai,
kas natraliai turi vykti. Kalbant apie negyv daikt veiks
mus arba judjim, toks kalbjimo bdas, atrodo, tinka kur
kas maiau, nebent ie dalykai bt moni tikslingai su
kelti artefaktai. Teiginys, jog krentantis ant ems akmuo
siekia tam tikro jam bdingo tikslo arba grta savo
tikrj viet tarsi arklid uoliuojantis irgas, atrodo
iek tiek komikas.
Teleologin poir gamt i dalies sunku suprasti dl
to, kad sumaindamas iki minimumo skirtumus tarp teigi
ni, konstatuojani, kas dsningai vyksta, ir teigini, nuro
dani, kas turi vykti, jis kartu labai sumaina iuolaiki
niam mstymui tokius svarbius skirtumus tarp moni, tu
rini savo tiksl ir smoningai siekiani j realizuoti, ir
kit gyv arba negyv daikt. Juk, teleologikai velgiant
pasaul, mogus, kaip ir kiti daiktai, mstomas kaip siekian
tis jam nustatytos specifins optimalios bkls arba tikslo,
309
I X. TEI S I R MOR AL
o ta aplinkyb, kad jis, prieingai negu kiti daiktai, tai gali
daryti smoningai, nelaikoma radikaliu skirtumu tarp mo
gaus ir visos kitos gamtos. is specifinis mogaus tikslas
arba gris i dalies primena toki kit gyv daikt bkl,
kai yra pasiekta biologin branda ir ivystytos fizins galios;
bet ia yra ir grynai mogikas elementas - proto ir charak
terio vystymasis ir tobulumas, kur liudija mstymas ir elge
sys. Kitaip negu kiti daiktai, mogus geba mstymu ir re
fleksija atskleisti, k ada is jo proto ir charakterio tobu
lumas, ir i dalyk trokti. Taiau, teleologiniu poiriu, i
optimali bkl nra mogikasis gris ar mogaus tikslas
dl to, kad mogus jos trokta; veikiau mogus jos trokta
todl, kad i bkl yra jo natralus tikslas.
Kita vertus, daug kas i io teleologinio poirio ilik
kai kuriuose ms mstymo arba kalbjimo apie mones
bduose. Jis reikiasi, kai tam tikrus dalykus mes identifi
kuojame kaip mogaus poreikius, kuriuos yra gera tenkinti,
o tam tikrus monms padarytus ar j patirtus dalykus -
kaip al arba sualojim. Antai nors tiesa, kad kai kurie
mons nordami numirti gali atsisakyti valgyti arba ilstis,
valgym ir poils mes irime kaip kak daugiau, negu
tik moni dsningai daromus arba kartais troktamus da
lykus. Net jeigu kas nors atsisako maisto ir poilsio tuomet,
kai jie jam reikalingi, maistas ir poilsis yra moni porei
kiai. Todl sakoma ne tik kad visiems monms yra nat
ralu valgyti ir miegoti, bet ir kad visi mons kartais turi
valgyti ir ilstis, arba kad ie dalykai i prigimies yra geri.
odis i prigimties, vartojamas tokiuose moni elgesio
vertinimuose, turi atskirti juos ir nuo vertinim, atspindin
i tik konvencijas arba moni nurodymus (Tu turi nusi
imti skrybl), kuri turinio negalima atrasti mstymu ar
ba refleksija, ir nuo vertinim, kurie tik nurodo, ko reikia
pasiekti tam tikram konkreiam tikslui, kur tam tikru me
tu vienas mogus gali turti, o kitas ne. Toki pai pair
310
I X. T E I S I R MOR AL
atspindi ms siloma kno organ funkcij koncepcija ir
toji riba, kuri mes nubriame tarp i funkcij ir papras
t prieastinio ryio poymi. Sakoma, kad irdies funkcija
yra varinti krauj, bet nesakoma, kad vinio auglio funk
cija yra bti mirties prieastimi.
iuos primityvius pavyzdius, kuriais norjome pailiust
ruoti prastuose samprotavimuose apie mogaus veiksmus
vis dar gyvus teleologinius elementus, pamme i kuklios
ir monms, ir gyvnams bendros biologini fakt srities.
Galima teisingai paymti, jog is samprotavimo ir irai
kos bdas yra prasmingas dl vieno visikai akivaizdaus da
lyko - numanomos prielaidos, jog tikrasis moni veiklos
tikslas yra ilikimas, o i prielaida remiasi paprastu atsitik
tiniu faktu, kad dauguma moni didij dal laiko nori
tsti savo egzistencij. I prigimties gerais vadinami veiks
mai yra tokie, kurie reikalingi norint ilikti; mogaus porei
ki, alos ir kno organ funkcij arba pokyi sampratos
remiasi tuo paiu paprastu faktu. inoma, jeigu ia susto
tume, turtume tik labai supaprastint prigimtins teiss
variant: io poirio klasikai ilikim (perseverare in esse
suo*) traktavo tik kaip pat emiausi daug sudtingesns
ir kur kas labiau ginytinos mogaus tikslo arba mogikojo
grio koncepcijos sluoksn. Aristotelis j trauk nesuinte
resuot mogaus intelekto lavinim, o Akvinietis - Dievo
painim; ir viena, ir kita yra vertybs, kurios gali bti ir
buvo kvestionuojamos. Dar kiti mstytojai, i kuri pami
ntini Hobbesas ir Humeas, buvo link nukreipti savo
vilgsnius emiau: kukliame tiksle ilikti jie velg pagrin
din ir neginytin element, suteikiant prigimtins teiss
terminijai empirin prasmingum. mogaus prigimtis jo
kiu bdu negalt tverti be individ bendrijos, o tokia
* Ilik, kas esi (lot.).
311
I X. T E I S I R MOR AL
bendrija niekuomet nebt manoma, jeigu nebt gerbia
mi sins ir teisingumo* statymai.28
i paprasta mintis i tikrj yra labai glaudiai susijusi
ir su teiss, ir su morals bdingais bruoais; j galima
atskirti nuo labiau ginytin bendro teleologinio poirio
element, mogaus tiksl arba mogikj gr traktuojan
i kaip ypating gyvenimo bd, dl kurio mons tikrai
gali didiai nesutarti. Maa to, samprotaudami apie iliki
m, idj, jog tai, ko mons btinai trokta, nes tai yra j
tikrasis siekimas arba tikslas, yra i anksto nustatyta, mes
galime atmesti kaip pernelyg metafizin iuolaikiniam ms
tymui. Tai, kad mons apskritai trokta gyventi, galima
laikyti visikai atsitiktiniu faktu ir pripainti, jog galt bti
ir kitaip; mintis, jog ilikimas yra mogaus siekimas arba jo
tikslas, gali nereikti nieko daugiau, kaip tik tai, kad mo
ns ito trokta. Bet, net jeigu sveikas protas mus skatina
iuos dalykus irti btent itaip, vis tiek ilikimas turi
ypating status moni elgesio atvilgiu ir ms mstyme
apie elges; is statusas atitinka t reikmingum ir bti
num, kuriuos ilikimui priskiria ortodoksins prigimtins
teiss mokyklos formuluots. Taip yra ne tik dl to, kad
absoliuti dauguma moni i tikrj trokta gyventi, tegu ir
baisiame skurde, bet ir dl to, kad trokim atspindi
visos ms mstymo ir kalbos struktros, kuriomis mes api
bdiname pasaul ir vienas kit. Negalima eliminuoti visuo
tinio noro gyventi, nepalieiant toki svok, kaip pavojus
ir saugumas, ala ir nauda, poreikis ir funkcija, liga ir gy
dymas, nes ios svokos leidia kartu ir apibdinti reiki
nius, ir juos vertinti pagal tai, koks yra j naas ilikim,
akceptuojam kaip tikslas.
* Originale - laws of equity and justice; abu ie terminai lietuvi
kalb paprastai veriami teisingumas. Apie equity samprat r. ina p.
139.
28 Hume, Treatise o f Human Nature, i i i , ii, Of Justice and Injustice.
312
IX. TE I S I R MOR AL
Taiau be i samprotavim, rodani, jog akceptuoti
ilikim kaip tiksl yra btina, galima pateikti ir kit -
paprastesni, ne toki filosofik, tam tikra prasme glau
diau susijusi su diskusija apie moni teis ir moral.
Mes neturime nukrypti nuo ios temos, nes tokios i pat
pradi buvo diskusijos slygos; mums rpi tokie socialiniai
dariniai, kuriais siekiama palaikyti egzistencij, o ne tie,
kurie skirti saviudi klubui. Mes norime inoti, ar tarp
i socialini darini yra toki, kuriuos galima aikiai pa
vadinti protu atrandamais prigimtiniais statymais, ir koks
yra j ryys su moni teise ir morale. Keldami ar bet
kok kit klausim apie tai, kaip mons turt gyventi drau
ge, mes neturime pamirti, kad j tikslas, apskritai kalbant,
yra gyventi. Tuomet argumentuoti yra nesunku. Tam tikr
visikai akivaizdi mogaus prigimties ir moni gyvena
mojo pasaulio apibendrinim - ities gerai inom ties -
apmstymas leidia daryti ivad, jog kiekvienoje norinio
je ilikti gyvybinga socialinje organizacijoje turi bti tam
tikros elgesio normos, ir tokios normos yra tol, kol jos yra
laikomos geromis. Visose visuomense, pasiekusiose toki
pakop, kurioje teis ir moral skiriamos kaip skirtingos
socialins kontrols formos, tokios normos i tikrj yra
bendros teisei ir konvencionaliajai moralei. Greta j, ir tei
sje, ir moralje yra daug dalyk, bding tik tam tikrai
konkreiai visuomenei, daug toki dalyk, kurie gali bti
laikomi voliuntarizmo apraika arba tiesiog pasirinkimo da
lyku. Elementariomis tiesomis apie mones, j natrali ap
link bei tikslus grindiami visuotinai pripastami elgesio
principai gali bti laikomi prigimtins teiss minimaliu til
tiniu; juos reikia skirti nuo pretenzingesni arba labiau abe
jotin konstrukcij, kurios danai pateikiamos tokiu pava
dinimu. Kitame skirsnyje mes aptarsime iam kukliam, bet
svarbiam minimumui pagrind suteikianius rykiausius mo
313
I X. T E I S I R MOR AL
gaus prigimties bruous, pateikdami juos kaip penkias ge
rai inomas tiesas.
2. Minimalus prigimtins teiss turinys
Mes ia idstysime paprastas gerai inomas tiesas; nag
rinjant jas bei j ry su teise ir morale, svarbu paymti,
jog kiekvienu atveju minimieji faktai pateikia motyv, ko
dl, jeigu ilikimas laikomas tikslu, teis ir moral turi tu
rti specifin turin. Kaip bendriausi galima bt nurodyti
tok paprast argument: neturdami tokio turinio, ir sta
tymai, ir moral negalt patenkinti to minimalaus tikslo -
ilikti, kur sau kelia mons, jungdamiesi bendrijas. Jeigu
nebt tokio turinio, nebt ir jokios prieasties, dl ku
rios patys mons turt savanorikai laikytis koki nors
norm; o jeigu tie, kurie sitikina, kad j interesai reikalau
ja laikytis norm ir jas palaikyti, bent minimaliai vieni su
kitais savo noru nebendradarbiaut, tai nebt manoma
taikyti prievart kitiems monms - tiems, kurie nesilaiko
norm savo noru. Isiaikinti gana skirtingas objektyvi fakt
ir teiss ar morals norm ryio formas yra ne tik svarbu,
bet ir manoma, todl svarbu pabrti io poirio postu
luojam objektyvi fakt ir teiss bei morals norm turi
nio ryio itin racional pobd. Antai dar jauni psichologi
jos ir sociologijos mokslai gali nustatyti, o galbt jau ir
nustat, kad negali bti jokios statym sistemos ir jokio
moralinio kodekso, jeigu nra patenkinamos tam tikros fi
zins, psichologins arba ekonomins slygos, pavyzdiui,
jeigu eimoje mai vaikai nra maitinami ir tam tikru bdu
aukljami, arba kad savo funkcijas skmingai gali atlikti tik
tam tikros ries statymai. io tipo natrali slyg ir nor
m sistem ryiuose nra vietos tarpiniam elementui - mo
tyvams, nes ia tam tikr norm buvimas nesiejamas su t,
kieno normos jos yra, smoningais tikslais ar ketinimais.
314
I X. T E I S I R MORAL
Tam tikru bdu galima rodyti, jog maitinimas vaikystje
yra btina slyga, kad gyventojai sukurt arba palaikyt
moralin arba teisin kodeks, ar net tokio moralinio arba
teisinio kodekso sukrimo arba palaikymo prieastis, bet tai
nra motyvas gyventojams tai daryti. Tarp toki prieastini
ryi ir ketinimais arba smoningais tikslais grindiam ry
i nra jokios prieprieos; pirmuosius ities galima laikyti
svarbesniais arba fundamentalesniais u antruosius, nes jie
gali konkreiai paakinti, kodl monms yra bdingi tie
smoningi tikslai arba ketinimai, kuriuos prigimtins teiss
mokykla laiko savo ieities taku. ios ries prieastiniai
aikinimai nesiremia gerai inomomis tiesomis, smoningi
tikslai arba ketinimai juose taip pat nra tarpiniai elemen
tai: iuos aikinimus, pasitelkusios apibendrinim ir teorij,
kurie remiasi stebjimu, o kur manoma - ir eksperimentu,
turi suformuluoti sociologija ir psichologija, taip pat kiti
mokslai. Todl ie ryiai skiriasi nuo t, kurie tam tikr
teiss ir morals norm turin sieja su faktais, postuluoja
mais tai toki gerai inom ties.
(i) mogaus paeidiamumas. Teis ir moral daugiau
sia reikalauja ne teikti kokias nors aktyvias paslaugas, bet
susilaikyti nuo tam tikr veiksm, iuos reikalavimus pa
prastai formuluodama negatyvia forma kaip draudimus. I
j socialiniame gyvenime svarbiausi yra tie, kurie draudia
naudoti smurt, udyti arba padaryti kno sualojimus. Pa
grindinis toki norm poymis gali bti suformuluotas klau
simu: jeigu nebt i norm, kokia prasm tokioms kaip
mes btybms bt turti kokias nors kitas normas? io
retorinio klausimo reikm lemia ta aplinkyb, kad kartais
mons bna link upulti ir sualoti kit, ir paprastai jie
yra paeidiami. Vis dlto nors tai gerai inomas dalykas,
bet nebtinai visada yra tiesa - kadaise galjo bti arba
kada nors gali bti kitaip. Yra toki gyvn ri, kuri
fizin struktra (pavyzdiui, ioriniai griauiai arba kara-
315
I X. T E I S I R MOR AL
paksas) juos visikai apsaugo nuo kit tos paios ries
atstov upuolimo ir nuo kit gyvn, kurie neturi organ,
kad galt upulti. Jeigu mons nebegalt vienas kito
paeisti, inykt vienas akivaizdus pagrindas, kuriuo remia
si bdingiausia teiss ir morals nuostata: Neudyk.
(ii) Apytib lygyb. mons vienas nuo kito skiriasi fizi
ne jga, aktyvumu, o dar labiau - intelektualiniais sugeb
jimais. Ir vis dlto skirting teiss ir morals form supra
timui labai svarbi ta aplinkyb, jog n vienas individas nra
tiek galingesnis u kitus, kad galt ilgesn laik niekieno
nepadedamas viepatauti j atvilgiu ar juos pavergti. Net
ir didiausias stipruolis turi kartais miegoti, o umigs jis
praranda savo pranaum. is apytikrs lygybs faktas la
biau negu kuris nors kitas irykina btinyb turti abipu
sio susilaikymo ir kompromis sistem, kuri yra ir teisins,
ir moralins prevols pagrindas. Socialinis gyvenimas ir jo
normos, reikalaujanios tokio susilaikymo, kartais kyri; bet,
iaip ar taip, apytikriai lygioms btybms jos nra tokios
bjaurios, bukos ir iurkios, kaip nevaroma agresija. i
noma, visikai neturt stebinti tai, kad, susiformavus to
kiai susilaikymo sistemai, visuomet atsiras toki, kurie no
rs ja naudotis, gyvendami jos elyje ir kartu paeisdami
jos nustatytus apribojimus; tai irgi inoma tiesa. Kaip bus
vliau parodyta, tai ities yra vienas i objektyvi fakt,
lemiani btinum nuo tik moralini socialins kontrols
form pereiti prie organizuot teisini. Ir iuo atveju vis
kas galjo bti kitaip. Uuot visi buv apytikriai lygs, kai
kurie mons galt bti gerokai stipresni u kitus ir ge
riau sugebti isiversti be j - arba dl to, kad kai kurie
mons iuo atvilgiu gerokai viryt dabartin vidurk, ar
ba dl to, kad didioji dalis moni gerokai nuo jo atsilik
t. Tokie nepaprasti mons galt daug k laimti agresy
vumu, bet maai k pet dl savitarpio susilaikymo arba
kompromis su kitais. Taiau, norint sitikinti kardinalia apy
316
IX. T E I S I R MOR AL
tikrs lygybs fakto reikme, nereikia fantazuoti apie mili
nus tarp pigmj, nes j geriausiai atskleidia faktai i tarp
tautinio gyvenimo srities: valstybi galia ir paeidiamumas
ia yra (ar buvo) tiesiog nesugretinami. Kaip pamatysime
vliau, i tarptautins teiss subjekt nelygyb buvo vienas
i veiksni, lmusi, kad tarptautin teis gijo visikai skir
ting, palyginti su municipaline teise, pobd, ir apribojusi
jos gebjimo funkcionuoti kaip organizuota prievartin sis
tema mast.
(iii) Ribotas altruizmas. mons - ne velniai, valdomi
trokimo inaikinti vienas kit; rodinjimo, kad, turint tik
kukl tiksl ilikti, pagrindins teiss ir morals normos
yra btinos, nedert tapatinti su klaidinga paira, es
mons i principo yra gods ir nra nesavanaudikai suin
teresuoti savo artimo ilikimu ir gerove. Bet nors mons
nra velniai, jie nra ir angelai; tas faktas, kad mons yra
per vidur tarp i dviej kratutinum, lemia abipusio su
silaikymo sistemos btinyb ir galimyb j sukurti. Ange
lams, niekuomet nepasiduodantiems pagundai pakenkti ki
tiems, susilaikymo reikalaujanios normos nebt reikalin
gos. Tuo tarpu velniams, pasirengusiems naikinti, nesvarbu,
koki kain u tai reiks sumokti, tokios normos bt
nemanomos. Todl mons tik tam tikru mastu ir tik kai
kada bna altruistai, o polinkis agresij kartojasi gana
danai ir, jeigu nebt kontroliuojamas, socialiniam gyve
nimui galt bti lemtingas.
(iv) Riboti itekliai. monms reikia maisto, drabui ir
pastogs, taiau po ranka nra j beribio pertekliaus, j
stinga, juos reikia uauginti arba atkovoti i gamtos, arba
sukurti mogaus trisu; bet tai - tik atsitiktinis faktas. Jau
vien dl i fakt yra btina tam tikra minimali nuosavybs
(bet nebtinai individualios nuosavybs) instituto forma, taip
pat tam tikros ries normos, reikalaujanios gerbti ins
titut. Paprasiausias nuosavybs formas ireikia normos,
317
I X. T E I S I R MOR AL
neleidianios kitiems monms - ne savininkui - vaik
ioti po em ar j naudoti arba paimti ar naudoti materia
lius daiktus. Auginant javus, em turi bti apsaugota, kad
po j nevaikiot kas tinkamas, o maistas - nuo jo uau
gimo arba sugavimo iki suvartojimo - turi bti apsaugotas,
kad jo nepasisavint kiti. Gyvenimas visuomet ir visur pri
klauso nuo io minimalaus susilaikymo. Ir iuo atvilgiu
viskas galjo bti kitaip, negu yra. mogaus organizmas
galt bti sukonstruotas kaip augal, gebani gauti mais
t i oro, arba tai, ko reikia mogui, galt augti neribotais
kiekiais be jokio kultivavimo.
Kol kas mes aptarinjome tik statikas normas - stati
kas ta prasme, kad individai negali keisti nei i norm
nustatom prievoli, nei i prievoli apimties. Bet dl dar
bo pasidalijimo, kur, nordamos turti pakankamus itek
lius, turi suformuoti visos grups, iskyrus paias maiau
sias, atsiranda poreikis turti dinamikas normas - dina
mikas ta prasme, kad jos galina individus paius sukurti
prievoles ir keisti j apimt. I i norm pamintinos nor
mos, galinanios mones perduoti, keisti ar parduoti savo
produktus; ie sandoriai reikia, jog mons geba keisti pa
prasiausi nuosavybs form apibriani pradini teisi
ir prievoli apimt. Tas pats neivengiamas darbo pasidali
jimas bei aminas poreikis bendradarbiauti taip pat yra
veiksniai, lemiantys kit dinamik, arba prievoles suku
riani, norm form btinum socialiniame gyvenime. Jos
utikrina pasiadjim pripainim prievols altiniu. is
mechanizmas galina individus itarus arba paraius tam tik
rus odius tapti atsakingus ir patirti pasmerkim arba baus
m, jeigu jie nevykdo to, dl ko buvo susitarta. Kai altruiz
mas nra beribis, reikia nustatyti procedr, numatani
tokias susisaistymo opracijas, kurios leist sukurti minima
l pasitikjim busimuoju kit asmen elgesiu ir utikrint
bendradarbiavimui btin galimyb elges numatyti. is
318
I X. T E I S I R MORAL
btinumas ypa akivaizdus tais atvejais, kai mainomi ar ben
drai planuojami dalykai yra savitarpio paslaugos arba kai
mainom arba parduodam preki negalima gauti tuo pa
iu metu arba nedelsiant.
(v) Ribotas suvokimas ir valios stipryb. Faktai, lemiantys
pagarbos asmenims, nuosavybei ir pasiadjimams reika
laujani norm btinum socialiniame gyvenime, yra pa
prasti, o j visuotinis naudingumas akivaizdus. Dauguma
moni geba suvokti i naud ir, kaip reikalauja i nor
m laikymasis, paaukoti tiesioginius trumpalaikius intere
sus. I tikrj jie gali paklusti dl daugelio motyv - kai
kurie imintingai apskaiiav, kad nauda didesn u auk,
kai kurie dl nesavanaudiko rpinimosi kit gerove, kai
kurie dl to, kad normas mano esant savaime vertas pagar
bos, o itikimyb joms laiko savo idealu. Kita vertus, nei
ilgalaikio intereso suvokimas, nei valios stipryb ar jos ge
rumas, t.y. dalykai, kuriais remiasi i skirting motyv pa
klusti efektyvumas, nra vis moni vienodi. Visiems kada
nors kyla pagunda atiduoti pirmenyb savo pai tiesiogi
niams ineresams, ir, jeigu nebt specialios organizacijos
tokiems dalykams iaikinti ir nubausti, daugelis tokiai pa
gundai neatsispirt. Nra jokios abejons, kad savitarpio
susilaikymo pranaumai yra tokie enkls, jog savo noru
bendradarbiaujani prievartinje sistemoje skaiius ir jga
bt gerokai didesni, negu bet kokio manomo teiss pa
eidj susivienijimo. Ir vis dlto, iskyrus labai maas ir
glaudias visuomenes, bt kvaila nusilenkti suvarym sis
temai, jeigu nebt organizacijos, taikanios prievart tiems,
kurie tokiu atveju bandyt pasinaudoti sistemos teikiamais
pranaumais, bet nepaklust jos nustatytoms prievolms.
Todl sankcijos yra reikalingos ne kaip paprastas moty
vas paklusti, bet kaip garantija, kad paklstantieji savo no
ru nebus paaukoti nepaklstantiesiems. Kitaip paklusti reik
t rizikuoti patirti neskm. Kadangi is pavojus yra nuo
319
I X. T EI S I R MOR AL
latinis, protinga yra reikalauti savanoriko bendradarbiavi
mo prievartinje sistemoje.
Reikia paymti, jog mintasis objektyvus moni apy
tikrs lygybs faktas taip pat turi lemiam reikm organi
zuot sankcij efektyvumui. Jeigu kai kurie mons bt
ymiai galingesni u kitus ir dl to nepriklausomi nuo to,
ar pastarieji susilaiko, teiss paeidj galia galt viryti
teiss ir tvarkos alinink gali. Esant tokiai nelygybei, sank
cij taikymas negalt bti skmingas ir utraukt pavoj,
tikrai ne maesn u t, kurio iomis sankcijomis buvo sie
kiama ivengti. Tokiomis aplinkybmis vietoj socialinio gy
venimo, grindiamo savitarpio susilaikymo sistema, kai tik
retkariais prie teiss paeidj maum naudojama jga,
vienintel gyvybinga sistema bt toji, kurioje silpnasis pa
klust stipriajam paiomis geriausiomis slygomis, kokias
tik jam pavykt usitikrinti, ir gyvent jo globojamas. Dl
itekli trkumo tai lemt keleto konfliktuojani jgos cen
tr, susitelkusi apie savo stipruol, susidarym; kartkar
tmis ie centrai galbt kariaut tarpusavyje, bet pralaim
jimo rizika - natrali sankcija, kuri niekuomet nebna ne
reikminga, - galt garantuoti nelengv taik. Tuomet
reguliuoti klausimams, dl kuri galybs nenort ka
riauti, galt bti akceptuotos tam tikros normos. Ir vl,
norint suprasti nesudting apytikrs lygybs logistik ir jos
svarb teisei, nereikia svaiioti apie pigmjus ir milinus.
Tarptautin arena, kurioje atitinkam subjekt galia labai
skiriasi, iuo atvilgiu yra pakankamai iliustratyvi. Itisus
imtmeius valstybi skirtumai lemdavo toki sistem, ku
rioje organizuotos sankcijos bdavo nemanomos, o teis
turdavo apsiriboti dalykais, neturjusiais gyvybins reik
ms. Dar neaiku, kokiu mastu atominiai ginklai, tap pri
einami visiems, atstatys nelygi jg pusiausvyr ir kokias
kontrols formas, labiau primenanias municipalin bau
diamj teis, jie sukurs.
320
I X. T E I S I R MOR AL
Ms aptartosios paprastos gerai inomos tiesos ne tik
atskleidia iminting prigimtins teiss doktrinos pagrin
d. Norint suvokti teis ir moral, ios tiesos yra gyvybikai
svarbios; jos paaikina, kodl grynai formalus j pagrindi
ni form apibrimas, nenurodant jokio specifinio turinio,
buvo toks nevyks. Tikriausiai didiausia nauda, kuri is
poiris teikia jurisprudencijai, yra ta, kad jis ivaduoja j
nuo tam tikr apgauling dichotomij, danai diskusij apie
teiss savybes nukreipiani klaidinga linkme. Antai, vado
vaujantis iuo paprastu prigimtins teiss mokyklos poi
riu, tradicin klausim, ar kiekviena teisin sistema turi nu
statyti sankcijas, galima suformuluoti naujai ir gerokai ai
kiau. Mums nebereikia rinktis vienos i dviej danai
vienintelmis laikom netinkam alternatyv: pirmoji skel
bia, jog to reikalauja pati odi teis arba teisin
sistema reikm, o kita teigia, jog tai, kad dauguma teisi
ni sistem i tikrj nustato sankcijas, yra tik faktas. N
viena i i alternatyv ms nepatenkina. Nra joki api
brt princip, draudiani odiu teis pavadinti sis
temas, kuriose nra centralizuotai organizuot sankcij, o
terminu tarptautin teis vardyti sistem, kuri visikai j
neturi, yra netgi prasminga (bet neprivaloma). Kita vertus,
reikia suprasti, kokia vieta municipalinje teisinje sistemo
je turi bti skiriama sankcijoms, jeigu norima, kad jos tar
naut toki btybi kaip mes minimaliems tikslams. ino
dami bdingus faktus ir tikslus, dl kuri sankcijos munici
palinje teisinje sistemoje yra manomos ir btinos, galime
sakyti, jog tai yra natrali btinyb; kokios nors panaios
frazs reikia ir apibdinti asmen, nuosavybs ir pasiad
jim apsaugos minimali form, kurios taip pat yra neat
skiriami municipalins teiss bruoai, statusui. Kaip tik i
taip reikt atsakyti pozityvizmo tez, kad teis gali bti
bet kokio turinio. Juk pakankamai svarbi yra ir tokia tie
sa: norint teisingai apibdinti ne tik teis, bet ir daugel
U. 1204
321
I X. TE I S I R MOR AL
kit socialini institut, reikia palikti vietos ne tik apibr
imams ir paprastiems fakto konstatavimams, bet ir treia
jai teigini kategorijai - tokiems teiginiams, kuri teisingu
mas priklauso nuo moni ir nuo pasaulio, kuriame jie gy
vena, neprarasdami savo rykiausi bruo.
3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas
Ir teisje, ir moralje slypinios savitarpio susilaikymo
sistemos teikiama apsauga bei nauda skirtingose visuome
nse gali bti taikoma labai skirtingam asmen ratui. Tie
sa, atsisakius teikti i elementari apsaug kuriai nors mo
ni klasei, sutinkaniai akceptuoti atitinkamus suvarymus,
bt paeisti morals ir teisingumo principai, kuriuos bent
jau odiais pripasta visos iuolaikins valstybs. J vis
atvirai reikiamas moralinis poiris yra persunktas idja,
jog bent jau i fundamentali dalyk atvilgiu mons turi
teis bti traktuojami vienodai, o traktavimo skirtumams
pateisinti nepakanka tik nuorodos kit asmen interesus.
Ir vis dlto aiku, jog nei teis, nei visuomeni akcep
tuotoji moral nereikalauja, kad j minimali apsauga bt
teikiama visiems, susijusiems su iomis visuomenmis; da
nai tai ir nebdavo daroma. Vergovinse visuomense do
minuojanti grup tikriausiai n neman, kad vergai yra mo
ns, o ne tik naudojimui skirti objektai, bet i grup mora
likai buvo labai jautri vienas kito pretenzijoms ir interesams.
Huckleberry Finnas, paklaustas, ar dl garlaivio sprogimo
niekas nenukentjo, atsak: Ne, tik umu negr. Tetos
Sally atsakymas Tai gerai, nes kartais sualojami mons
glaustai ireikia vis danai monse dominavusi moral.
Kaip Huckas patyr savo kailiu, jeigu ten, kur vyrauja tokia
moral, dominuojanios grups nariams bdingas rpini
masis kitais apima ir vergus, tai visikai gali bti vertinama
322
I X. T E I S I R MOR AL
kaip sunkus moralinis nusiengimas, utraukiantis visas su
moraline kalte susijusias komplikacijas. Laiko poiriu
mums nemaloniai artimas analogijas pateikia nacistin Vo
kietija ir Piet Afrika.
Nors kai kuri visuomeni teis kartais aplenkdavo ak
ceptuotj moral, paprastai statymai seka kandin mora
ls, ir net vergo nuudymas gali bti laikomas tik viej
itekli niokojimu arba nusiengimu eimininkui, kurio nuo
savyb yra is vergas. Netgi ten, kur vergija nra oficialiai
pripastama, diskriminacija pagal ras, odos spalv arba
tikjim gali sukurti toki teisin sistem ir toki socialin
moral, kurios nepripasta, jog visi mons turi teis mi
nimali apsaug nuo kit.
ie skausmingi monijos istorijos faktai pakankamai ai
kiai parodo, kad nors siekianti bti gyvybinga visuomen
turi pasilyti kai kuriems savo nariams savitarpio susilaiky
mo sistem, ji, deja, neturi pasilyti jos visiems. I ties,
kaip mes jau pabrme, kalbdami apie sankcij poreik ir
j galimum, jeigu norima kam nors jga primesti norm
sistem, reikia, kad bt pakankamai j akceptuojani sa
vo noru. Be j savanoriko bendradarbiavimo, suteikianio
autoritet, negalima sukurti teiss ir vyriausybs prievarti
ns valdios. Bet prievartin valdia, itaip sukurta autori
teto pagrindu, gali bti naudojama dviem pagrindiniais b
dais. J galima naudoti tik prie teiss paeidjus, kurie,
nors ir jiems ios normos teikia apsaug, vis tiek savanau
dikai ias normas lauo. Kita vertus, prievartin valdi
galima naudoti pajungti ir laikyti nuolatinio pavaldumo
padtyje valdini grupei, kuri, palyginti su eimininko gru
pe, gali bti didel arba maa priklausomai nuo pastaro
sios turim prievartos priemoni, solidarumo ir drausms,
taip pat nuo pirmosios bejgikumo ir nepajgumo organi
zuotis. Tokiems engiamiesiems sistema gali nepasilyti nie
11*
323
IX. TEI S I R MOR AL
ko, kas utikrint j lojalum, iskyrus baim. Jie yra siste
mos aukos ir negauna i jos jokios naudos.
Ankstesniuose ios knygos skyriuose mes pabrme t
aplinkyb, kad teisins sistemos egzistavimas yra socialinis
reikinys, visuomet turintis du aspektus, kuri n vieno ne
galima ignoruoti, antraip ms poiris nebus tikrovikas.
Jis apima ir su savanoriku norm akceptavimu susijusias
pairas bei elges, ir paprastesnes pairas bei elges, su
sijus su paprastu paklusimu arba nenoriu sutikimu.
Vadinasi, teis turini visuomen sudaro tie, kurie jos
normas iri, vadovaudamiesi vidiniu poiriu, ne tik kaip
patikim numatym t dalyk, kurie juos itiks pakliuvus
pareign rankas, jeigu jie nepaklus, bet ir kaip akcep
tuotus elgesio standartus. Taiau ji taip pat apima ir tuos,
kuriems ie teisiniai standartai turi bti primesti jga arba
grasinant jga, nes jie yra arba teiss paeidjai, arba tie
siog bejgs sistemos aukos; jiems normos rpi tik kaip
galimos bausms altinis. i dviej sudedamj dali pu
siausvyr lemia daug vairi veiksni. Jeigu sistema yra ne
alika ir nuoirdiai rpinasi vis t, kuri paklusnumo ji
reikalauja, gyvybiniais interesais, ji didij laiko dal gali
pelnyti daugelio i asmen itikimyb, taigi bti stabili.
Kita vertus, sistema gali bti ribota ir udara, pajungta do
minuojanios grups interesams, ir dl nuolatins maito
grsms ji gali virsti vis represyvesne ir nestabilesne. Tarp
i dviej kratutinum bna vairiausi i poiri teis
derini, kurie danai bdingi net tam paiam individui.
io kalbamojo reikinio aspekto apmstymas atskleidia
iblaivani ties: ingsnis i paprastos visuomens formos,
kur pirmins prievoles nustatanios normos yra vienintels
socialins kontrols priemons, teisin pasaul su jo cen
tralizuotai organizuota statym leidybos institucija, teismais,
pareignais ir sankcijomis duoda didel naud, bet u tai
reikia sumokti tam tikr kain. Nauda yra milinika: tai
324
IX. T E I S I R MOR AL
gebjimas prisitaikyti prie pokyi, tikrumas ir efektyvu
mas; kaina, kuri reikia sumokti, yra rizika, kad centrali
zuotai organizuota valdia kuo puikiausiai gali bti panau
dota engti daugeliui, be kuri paramos ji gali isiversti, to
kiu bdu, kuris nemanomas paprastesniam pirmini norm
reimui. Kadangi i rizika materializavosi ir tai gali vykti
dar kart, teigin, jog, be ms apibdintojo minimalaus
prigimtins teiss turinio, yra tam tikras kitas bdas, ku
riuo teis turi atitikti moral, reikia labai atidiai inagrin
ti. Daugelis toki teigini arba negali paaikinti, kokia pras
me teiss ir morals ryys yra laikomas btinu, arba, juos
inagrinjus, paaikja, jog nors tai, apie k jie kalba, yra
teisinga ir svarbu, bet jeigu bandoma tai pateikti kaip b
tin teiss ir morals ry, kyla didel painiava. skyri
baigsime ei tokio teiginio form nagrinjimu.
(i) Valdia ir autoritetas*. Danai sakoma, kad, jeigu tei
sin sistema negali pasikliauti tik mogaus valdia mogui,
ji turi remtis moralins prievols suvokimu arba tikjimu
sistemos moraliniu vertingumu. ioje knygoje mes patys pa
brme, kad grasinimais paremti sakymai ir protis pa
klusti nepadeda suprasti teisins sistemos pagrind ir teisi
nio galiojimo idjos. Kaip buvo plaiai rodinjama VI sky
riuje, aikinant abu iuos reikinius, reikia pasitelkti
akceptuotosios pripainimo taisykls svok, be to, kaip bu
vo parodyta iame skyriuje, btina prievartins valdios eg
zistavimo slyga yra tai, kad bent kai kurie asmenys turi
savo noru bendradarbiauti sistemoje ir akceptuoti jos nor
mas. ia prasme bt teisinga teigti, jog teiss prievartin
valdia suponuoja jos akceptuotj autoritet. Bet tik val
dia grindiamos teiss ir teiss, akceptuojamos kaip mo
ralikai pareigojanios, dichotomija nra isami. Daugel
moni priversti gali statymai, kuriuos ie mons nemano
* r. ina p. 134-135.
325
I X. T E I S I R MOR AL
esant moralikai pareigojanius; kita vertus, nors sistemos
stabilumas bt didiausias, jeigu akceptuojantieji sistem
savo noru manyt, kad jie moralikai privalo tai daryti, bet
teigti, kad jie taip i tikrj mano, nebt teisinga. J iti
kimyb sistemai i tikrj gali remtis daugybe vairi sume
tim: ilgalaikio intereso iskaiiavimais, nesavanaudiku su
interesuotumu kitais, nesvarstomu paveldtu arba tradici
niu poiriu, arba net tiesiog noru daryti tai, k daro kiti.
Ities niekas nedraudia akceptuojantiesiems sistemos au
toritet pasitarti su savo sine ir nusprsti, kad moraliniu
poiriu jie turt ios sistemos neakceptuoti, taiau dl
vairi prieasi jie ir toliau tai daro.
ios banalybs galjo tapti neaikios dl to, kad nusaky
ti moni prisiimamoms teisinms ir moralinms prievo
lms visi vartoja tuos paius odius. Akceptuojantieji tei
sins sistemos autoritet j iri vidiniu poiriu ir savo
santyk su jos reikalavimais ireikia ir teisei, ir moralei
bendra normatyvine kalba formuluodami vidinius teiginius,
kaip antai: Man (tau) reikia, A (jis) privalau (priva
lo), A (jie) turiu (turi) prievol. Vis dlto tai nereikia,
kad juos kaip nors pareigoja moralinis sprendimas, jog da
ryti tai, ko reikalauja teis, yra moralikai teisinga. Be jo
kios abejons, jeigu nepasakyta nieko daugiau, remiamasi
prielaida, kad kiekvienas tokiais odiais vardijantis savo
arba kit asmen teisines prievoles nemano esant koki
nors moralini arba kitoki motyv, neleidiani i prie
voli vykdyti. Taiau i to negalima daryti ivados, kad tei
sikai privalomais gali bti pripainti tik tie dalykai, kurie
yra akceptuoti kaip moralikai privalomi. Mintosios prie
laidos pagrindas yra tas faktas, kad danai bt beprasmi
ka pripainti arba nurodyti teisin prievol, jeigu pats kal
btojas turi tvirt moralini arba kitoki motyv raginti jos
nevykdyti.
326
IX. T E I S I R MORAL
(ii) Morals taka teisei. Kiekvienos iuolaikins valsty
bs teis pateikia tkstanius liudijim, kad jai daro tak
ir akceptuotoji socialin moral, ir platesni moraliniai ide
alai. Si taka pasiekia teis arba staiga ir atvirai per staty
m leidyb, arba tyliai ir palengva per teismo proces. Kai
kuriose sistemose, kaip antai Jungtinse Valstijose, svar
biausieji teisinio galiojimo kriterijai aikiai apima teisingu
mo principus ir pagrindines moralines vertybes; kitose sis
temose, kaip antai Anglijoje, kur nra nustatyta joki for
mali aukiausiosios statym leidybos institucijos
kompetencijos apribojim, pati statym leidyba gali ne ma
iau skrupulingai laikytis teisingumo ir morals reikalavi
m. Kit bd, kuriais teis atspindi moral, yra nesuskai
iuojama daugyb, taiau jie vis dar nesulauk reikiamo
dmesio: statymai gali bti tik teisinis kevalas ir tiesiogiai
reikalauti, kad j pripildant bt remiamasi morals princi
pais; nuoroda morals ir siningumo sampratas gali bti
pagrindas apriboti prievarta taikytin sutari sriiai; atsa
komyb ir u civilinius, ir u baudiamuosius teiss paei
dimus gali bti suderinta su vyraujania moralins atsako
mybs samprata. i fakt negalt paneigti joks pozity
vistas; jis negalt paneigti ir to, kad teisini sistem
stabilumas i dalies priklauso nuo tokio pobdio morals
atitikimo. Jeigu postuluojant btinj teiss ir morals ry
turima galvoje kaip tik tai, reikia sutikti, jog toks ryys tik
rai yra.
(iii) Aikinimas. Kad statymus bt galima taikyti kon
kreiose bylose, juos reikia aikinti; objektyviai nagrinjant
teismo proceso esm, isklaidomi j aptemdantys mitai ir
tampa aiku, kaip buvo parodyta VI skyriuje, jog atvira
teiss struktra palieka plai erdv krybinei veiklai, ku
ri kai kas vadina legislatyvine veikla. Aikindami staty
mus ar precedentus, teisjai nra varomi aklo nemotyvuo
to pasirinkimo alternatyv arba reikalavimo mechanikai
327
I X. T EI S I R MOR AL
daryti ivadas i norm, turinias i anksto nustatyt pras
m. Labai danai j pasirinkim lemia prielaida, jog j ai
kinam norm tikslas yra protingas, t.y. normos nebuvo
sumanytos tam, kad tarnaut neteisingumui arba paeist
susiklosiusius morals principus. Priimant teismo sprendi
m, ypa didels konstitucins svarbos klausimais, danai
reikia ne iaip taikyti tam tikr vienintel svarb morals
princip, bet rinktis i moralini vertybi; kvaila bt tik
tis, kad ten, kur statymo prasm kelia abejoni, moral
visuomet silo aik atsakym. ia teisjai vl gali rinktis,
bet is pasirinkimas nra nemotyvuotas ar mechanikas; pa
sirinkdami teisjai danai atskleidia bdingas vertybes, ku
riomis jie patys vadovaujasi ir kuri specifinis ryys su tei
siniais sprendimais paaikina, kodl kai kas toki teisj
veikl legislatyvine vadina nenoriai. Mintosios vertybs
yra ios: nealikumas ir neutralumas nagrinjant alternaty
vas; vis asmen, kuriems turs takos sprendimas, interes
vertinimas; siekimas atskleisti tam tikr priimtin bendro
pobdio princip ir juo pagrsti sprendim. Nra abejoni,
jog negalima pademonstruoti, kad priimtasis sprendimas yra
vienintelis teisingas, nes visuomet manoma rasti kelet to
ki princip; taiau sprendimas gali bti priimtinas kaip
nealiko pasirinkimo rezultatas, gautas remiantis protu ir
informacija. Visais iais atvejais susiduriame su lyginimu
ir balansavimu, bdingu pastangoms vykdyti teisingum
konkuruojani interes atvilgiu.
Nedaugelis imtsi neigti i element, kurie visikai ga
li bti vadinami moraliniais, svarb darant priimtinus
sprendimus; padrika ir kintanti aikinimo tradicija arba ka
nonai, daugelyje sistem lemiantys aikinim, danai juos
inkorporuoja j aikiai neformuluodami. Bet net jeigu iuos
faktus siloma laikyti btinojo teiss ir morals ryio rody
mu, nereikia pamirti, kad paeidiant teis tais paiais prin
cipais remiamasi ne k maiau, negu jos laikantis. Juk nuo
328
I X. T E I S I R MOR AL
Austino laik iki ms dien priminim, jog tokie elemen
tai turt kreipti sprendim, daugiausia bdavo sulaukiama
i kritik, maniusi, kad teisj vykdoma teisdaros veikla
danai bna akla socialinms vertybms, automatika ar
ba nepakankamai grindiama protu.
(iv) Teiss hitika. Kartais teiss ir morals btinasis ry
ys formuluojamas tik kaip teiginys, jog gera teisin sistema
tam tikrais atvilgiais, tokiais kaip jau paminti ankstesnia
me paragrafe, turi atitikti teisingumo ir morals reikalavi
mus. Kai kas teigin gali laikyti akivaizdia gerai inoma
tiesa, bet tai nra tautologija; ities kritikuojant teis gali
ma nesutarti ir dl tikrj moralini standart, ir dl rei
kalaujam atitikimo aspekt. Ar moral, kuri teis turi
atitikti, kad galt bti laikoma gera, yra grups, apie ku
rios teis kalbama, akceptuotoji moral ir tuo atveju, kai ji
remiasi prietarais arba neteikia naudos ir apsaugos ver
gams ir engiamoms klasms? Arba ar moral - tai standar
tai, kultringi ta prasme, kad jie remiasi racionaliu tikji
mu savaime suprantamais dalykais ir pripasta visus mo
nes turint teis bti vienodai traktuojamiems ir vienodai
gerbiamiems?
Gerai inoma, jog idja, kad teisin sistema turi visus
jos akiratyje esanius mones traktuoti kaip turinius teis
tam tikr fundamentali apsaug bei fundamentalias lais
ves, iandien yra visuotinai akceptuota kaip idealo konsta
tavimas, kuriuo neabejotinai galima remtis kritikuojant tei
s. Netgi ten, kur praktika nuo io idealo nukrypsta, bent
odiais jis paprastai pripastamas. Gali bti net taip, jog
moral, nesilaikani poirio, kad visi mons turi teis
bti traktuojami vienodai, filosofija paskelbs susipainioju
sia tam tikruose vidinuose prietaravimuose, dogmatika ar
ba iracionalia. Tokiu atveju kultringoji ias teises pripas-
tanti moral imama vertinti ypatingai - kaip vienintel tik-
roji moral, o ne tik kaip viena i daugelio galim morali.
329
I X. TE I S I R MOR AL
i teigini ia negalime inagrinti, taiau net jeigu jie ir
pripastami teisingais, jie negali pakeisti ir neturi utem
dyti tos aplinkybs, kad municipalins teisins sistemos su
joms bdinga pirmini ir antrini norm struktra gyvavo
pakankamai ilgai, nors ir tyiojosi i mintj teisingumo
princip. Tai, k galima laimti (jeigu apskritai k nors ga
lima laimti) neigiant, jog neteisingos normos yra teis, mes
toliau ir aptarsime.
(v) Teistumo ir teisingumo principai. Galima sakyti, jog
ivada, kad gera teisin sistema, tam tikrais atvilgiais ati
tinkanti morals ir teisingumo reikalavimus, skiriasi nuo
i reikalavim neatitinkanios sistemos, yra klaidinga, nes
jeigu moni elges kontroliuoja vieai paskelbtos ir teism
taikomos bendro pobdio normos, tai btinai yra reali
zuojamas tam tikras teisingumo minimumas. Analizuodami
teisingumo idj, mes jau atkreipme dmes29 t aplinky
b, jog pai paprasiausi jo form (teisingum taikant
teis) sudaro ne kas kita, kaip tik rimtas poiris nuosta
t, kad daugybei skirting asmen reikia taikyti t pai
bendrj norm, neleidiant nei prietarams, nei interesui,
nei kaprizui nukreipti io proceso kita linkme. Btent tok
nealikum ir turi utikrinti procesiniai standartai, Angli
jos ir Amerikos teisininkams inomi prigimtinio teisingu
mo princip pavadinimu. Vadinasi, nors teisingai gali bti
taikomi ir visikai odioziniai statymai, bet paioje grynoje
bendrosios normos taikymo idjoje slypi bent jau teisingu
mo uuomazga.
Kitus ios minimalios teisingumo formos aspektus, ku
riuos tikrai galima pavadinti prigimtiniais, galima atskleisti
nagrinjant tai, kas yra bdinga faktikai bet kuriam socia
lins kontrols metodui - tiek aidimo taisyklms, tiek tei
sei: socialin kontrol vis pirma apima bendruosius elge-
29 r. p. 269.
330
IX. T E I S I R MORAL
io standartus, perduodamus asmen, kurie, kaip tikimasi,
supras normas ir elgsis pagal jas be tolesnio oficialaus nu
rodymo. Kad tokia socialin kontrol funkcionuot, nor
mos turi tenkinti tam tikras slygas: turi bti manoma jas
suprasti ir joms paklusti, ir apskritai jos neturi bti retros
pektyvios*, nors ia gali pasitaikyti iimi. Tai reikia, kad
daniausiai tie, kurie eventualiai yra baudiami u norm
paeidim, turjo ir galimyb, ir prog paklusti. Paprastai
sakant, ie kontrols pasitelkus normas bruoai yra glau
diai susij su teisingumo reikalavimais, kuriuos teisininkai
vadina teistumo principais. Ir tikrai, vienas pozityvizmo
kritikas iuose kontrols pasitelkus normas aspektuose vel
g kai k, kas prilygsta btinajam teiss ir morals ryiui,
ir pasil tai pavadinti teiss vidine morale. Taigi, jeigu
btinasis teiss ir morals ryys reikia btent tai, mes ga
lime tok poir priimti. Deja, toks ryys primena labai
didel neteisingum.
(vi) Teisinis galiojimas ir prieinimasis teisei. Kad ir kaip
neapgalvotai bt suformuluotas is bendras poiris, tik
nedaugelis pozityvistais laikom teiss teoretik bandyt
paneigti teiss ir morals ryio formas, apraytas pastaruo
siuose penkiuose skyreliuose. Kas tuomet paakino teisin
pozityvizm suukti iuos didiuosius karo kius: Teiss
egzistavimas yra vienas dalykas, o jos teigiamybs ir neigia
mybs - kitas30; Valstybs teis yra ne idealas, bet tai, kas
* ia tikriausiai sivl netikslumas, bet taip ispausdinta abiejuose
knygos leidimuose, kuriais remiasi is vertimas. Taiau teiss literatroje
paprastai vartojamas ne retrospekcijos (atgalinio stebjimo), bet retroak-
djos (atgalinio galiojimo) terminas; beje, toliau iame tekste vartojami
abu ie terminai.
30 Austin, The Province of Jurisprudence Defined, Lecture V, p. 184-185.
(Knygos pavadinime tikriausiai yra klaida: turt bti The Province of
Jurisprudence Detennined; The Limits of Jurisprudence Defined yra Bent ha
mo veikalas; r. inaas p. 36 ir 69. - Vert.)
331
I X. T E I S I R MOR AL
i tikrj egzistuoja, <...> ji yra ne tai, kas turt bti, bet
tai, kas yra31; Teiss normos gali turti bet kok turin32?
iems mstytojams labiausiai rpjo vienas dalykas -
padti aikiai ir siningai suformuluoti teorines ir morali
nes problemas, kilusias dl to, jog egzistuoja konkrets mo
rals poiriu neteisingi statymai, kurie buvo ileisti tinka
ma forma, turi aiki prasm ir patenkina visus pripasta
mus sistemos galiojimo kriterijus. J poiriu, raginimas
nesuteikti tokiems statymams teiss vadintis teise arba
galiojaniais galt tik supainioti ir apie iuos statymus
mstant teoretik, ir varg pareign arba privat piliet,
turinius juos taikyti arba jiems paklusti. Jie man, kad,
susidrus su iomis problemomis, reikia imtis paprastesni
ir atviresni priemoni, sutelkti dmes kur kas geresn ir
tinkamesn intelektualin ir moralin argument; reikia sa
kyti: Tai yra teis; bet ji yra pernelyg neteisinga, kad bt
galima j taikyti ar jai paklusti.
io prieingo poirio patrauklumas irykja tuomet,
kai po revoliucij ar didij perversm tam tikros siste
mos teismai turi apsvarstyti savo poir ankstesniojo re
imo metu privai piliei arba pareign teisine forma
padarytas moralines neteisybes. Socialiniu poiriu gali b
ti pageidautina tokius pilieius ir pareignus nubausti, ta
iau gali bti sunku arba galbt nemanoma atvirai retros
pektyviais statymais tai, k ankstesniojo reimo teis leido
ar ko netgi reikalavo, paversti baudiamaisiais nusikaltimais;
morals poiriu tai savaime bt odiozika. Tokiomis ap
linkybmis gali atrodyti natralu inaudoti teiss odyne
slypini moralin potekst, ypa toki prigimtins teiss
teorijos apsunkint odi, kaip ius, recht, diritto, droit*
31 Gray, The Nature and Sources o f the Law; s. 213.
32 Kelsen, General Theory of the Law and State, p. 213.
* Teis (lot., vok., it., pranc.).
332
I X. T E I S I R MOR AL
Gali kilti pagunda teigti, jog aktai, kuriais buvo sakyta ar
ba leista vykdyti neteisingum, neturi bti pripastami ga
liojusiais arba laikomi teise net ir tuo atveju, kai sistema,
kurioje ie aktai buvo ileisti, nepripaino joki jos staty
m leidybos institucijos legislatyvins kompetencijos apri
bojim. Kaip tik ia forma prigimtins teiss mokyklos ar
gumentai po paskutiniojo karo atgim Vokietijoje, reaguo
jant opias socialines problemas, sukeltas naci valdymo
negerovi ir j pralaimjimo. Ar reikia bausti informato
rius, savanaudikais tikslais padjusius kalinti kitus asme
nis, nusiengusius naci reimo metais ileistiems siaubin
giems statymams? Ar pokario Vokietijos teismai galjo juos
nuteisti tuo pagrindu, kad tokie statymai paeid prigimti
n teis ir todl buv negaliojantys, tad ir auk kalinimas
u toki statym paeidimus faktikai buvs neteistas, o
pagalba kalinant pati buvusi nusiengimas33? Kad ir kokia
nesudtinga i problema atrodyt tiems, kuriems priimtinas
poiris, jog moraliai neteisingos normos negali bti teis,
ir tiems, kurie tok poir atmeta, besiginijantieji, atrodo,
daniausiai nieko aikaus nepasako apie jos bendr pobd.
Tiesa, mums iuo atveju rpi alternatyvs moralinio spren
dimo netaikyti moralikai neteising norm, nepaklusti joms
arba neleisti kitiems ginantis teisintis jomis formulavimo
bdai; taiau i problema klaidingai pateikiama kaip verba
lin. N viena gino alis nebt patenkinta, jeigu jai pasa
kyt: Taip, js esate teiss, anglikai (arba vokikai) tei
singa bt t dalyk pavadinti taip, kaip js ir pavadinote.
Antai pozityvistas galt remtis angl kalbos odi varto-
J3 r. 1945 m. liepos 27 d. sprendim, Oberlandesgericht Bamberg,
5 Sddeutsche Juristen-Zeitung, 207, plaiai aptart: H. L. A. Hart, Legal
Positivism and the Separation of Law and Morals, in M. Harvard L. Rev.
(1958), 598, ir L. Fuller, Positivism and Fidelity to Law, ibid., p. 630.
Bet atkreipkite dmes patikslint io sprendimo vertinim toliau,
p. 461-462.
333
I X. T E I S I R MOR AL
sena, parodydamas, kad teiginys, jog teiss norma yra per
nelyg neteisinga, kad jai bt galima paklusti, nra prieta
ringas ir kad i prielaidos, jog norma yra pernelyg neteisin
ga, kad jai bt galima paklusti, neiplaukia, jog i norma
nra galiojanti teiss norma, taiau jo oponentai vargu ar
laikys tai pagrindu baigti byl.
Trumpai tariant, jeigu i problem traktuotume tik kaip
kalbos vartojimo taisykli problem, su ja tinkamai susido
roti nepavykt. Juk i tikrj ginijamasi dl platesns ir
siauresns samprat santykinio pranaumo arba dl papras
tai socialiniame gyvenime veiksmingai norm sistemai pri
klausani norm klasifikavimo bdo. Jeigu mums tekt
racionaliai pasirinkti vien i i samprat, tai reikt da
ryti dl to, jog viena i j yra pranaesn u kit tuo atvil
giu, kad ji bus naudinga ms teoriniams tyrinjimams ar
ba pastms priek ms moralinius svarstymus ir suteiks
jiems aikumo, arba ir viena, ir kita.
Platesnioji i i dviej konkuruojani teiss samprat
apima siauresnij. Pasirink platesnij samprat, mes sa
vo teorinius tyrinjimus nukreipsime grup, o teise lai
kysime visas normas, galiojanias pagal formalius pirmini
ir antrini norm sistemos kriterijus, net jeigu kai kurios i
j paeidia paios visuomens moral arba tai, k mes
galime laikyti kultringa arba tikrja morale. Pasirink siau
resnij samprat, tokias moral paeidianias normas i
teiss paalintume. Tikriausiai aiku, jog, pasirinkus siau
resnij samprat, teorikai ar mokslikai tiriant teis kaip
socialin reikin nieko negalima laimti: i samprata reika
laus, kad bt paalintos tam tikros normos, net jeigu joms
bdingi visi kiti sudtingi teiss poymiai. Pasilymas palik
ti tokias normas nagrinti kitai disciplinai, inoma, neduot
nieko, iskyrus painiav, todl suprantama, kad nei istori
niai, nei kitokie teiss tyrinjimai nemato reikalo tai daryti.
Jeigu pasirinktume platesnij teiss samprat, mes galtu-
334
IX. T EI S I R MOR AL
me teiss tyrimuose rasti viet ir moralikai neteising sta
tym ypatumams, kad ir kokie jie bt, ir visuomens re
akcijai iuos statymus. Vadinasi, siauresns sampratos pa
sirinkimas iuo atveju neivengiamai turi sutrikdyti ms
pastangas suprasti pirmini ir antrini norm sistemoje gl
dinio specifinio socialins kontrols metodo raid ir jo
potencialias galimybes. io metodo taikymo tyrimas apima
piktnaudiavimo juo tyrim.
Tai galbt iauresnioji teiss samprata moraliniuose svars
tymuose yra vertinga praktikos poiriu? Kuria prasme, su
sidrus su moralikai neteisingais reikalavimais, geriau yra
manyti: Tai jokiu bdu nra teis, negu Tai yra teis, bet
ji pernelyg neteisinga, kad jai bt galima paklusti arba j
taikyti? Ar mons blaiviau galvos, ar jie bus labiau pasi
reng nepaklusti, jeigu to reikalauja moral? Ar i sampra
ta pads rasti geresni bd sprsti tokioms problemoms,
kaip tos, kurias mums paliko naci reimas? Niekas neabe
joja, kad idjos daro tak; taiau neatrodo, kad pastangos
auklti ir mokyti mones vadovautis siauresnija teisinio
galiojimo samprata, kurioje nra vietos galiojantiems, bet
moralikai klaidingiems statymams, paskatins juos atkak
liau prieintis blogiui susidrus su organizuotos jgos gra
sinimais arba pads jiems aikiau suvokti tai, kas morals
poiriu statoma ant kortos, kai reikalaujama paklusti. Tol,
kol mons gali tiktis, jog kas nors su jais bendradarbiaus
tokiu mastu, kad galint juos viepatauti kit atvilgiu, jie
naudos teiss formas kaip vien i savo ranki. Pikti mo
ns nustatins piktas normas, kurias kiti vers vykdyti. Jeigu
mons nori tapti valgesni, susidr su oficialiu piktnau
diavimu valdia, jiems i tikrj labiausiai reikia nepamirti,
jog paymjimas, kad kas nors teisikai galioja, nra lemia
mas dalykas sprendiant paklusimo klausim ir jog, nors ir
kokia didinga bt oficialiosios sistemos didybs arba auto-
335
IX. T E I S I R MOR AL
ritto aura, ios sistemos reikalavimus gal gale reikia nuo
dugniai inagrinti morals poiriu. Ities labiau tiktina,
jog is suvokimas, kad u oficialios sistemos rib yra dar
kakas, kuo remdamasis individas blogiausiu atveju turi i
sprsti savo paklusimo problemas, gyvuos tarp t, kurie yra
prat manyti, kad teiss normos gali bti ir neteisingos,
negu tarp t, kurie mano, kad niekas, kas neteisinga, nie
kur negali turti teiss statuso.
Bet yra ir stipresnis argumentas, skatinantis pasirinkti
platesnij teiss samprat, leidiani manyti ir sakyti: Tai
yra teis, bet ji neteisinga, - neteising norm nepripas
tant teise, bt be galo supaprastinta dl i norm kylan
i moralini problem vairov. Ankstesnieji autoriai, rei
kalav, kaip Benthamas ir Austinas, skirti, kas yra teis ir
kas ji turt bti, taip elgsi i dalies dl to, jog man, kad
jeigu mons neskirs i dalyk, jie gali neskaiiuodami,
kiek tai kainuos visuomenei, daryti skubotas ivadas, es
statymai yra negaliojantys ir jiems nereikia paklusti. Bet,
greta io anarchijos pavojaus, kuris gali bti ir pervertintas,
pernelyg didelis supaprastinimas gali gyti ir kit form.
Pasirinkus siauresn poir ir kreipiant dmes tik asme
n, i kurio reikalaujama paklusti blogoms normoms, mums
gali atrodyti visai nesvarbu, ar jis mano susiduris su galio
jania teiss norma, ar ne, jeigu jis yra sitikins, jog mo
rals poiriu is reikalavimas yra neteisingas, ir daro tai,
ko reikalauja moral. Bet, greta moralins paklusimo pro
blemos (ar a turiu padaryti blog darb?), yra ir sokra
tikoji pasidavimo problema: ar a turiu leistis nubaudia
mas u savo nepaklusnum, ar turiu pabgti? Be to, yra
dar ir klausimas, su kuriuo susidr pokario Vokietijos teis
mai: Ar mes turime bausti dariusius iuos blogus darbus,
jeigu jiems tai leido tuo metu galiojusios blogos normos?.
ie klausimai kelia labai skirtingas morals ir teisingumo
problemas, kurias reikia nagrinti atskirai vienas nuo kit,
336
IX. T E I S I R MOR AL
nes visikas ir galutinis atsisakymas blogus statymus pripa
inti galiojaniais, nesvarbu, kokiu tikslu, negali padti i
sprsti ias problemas. Morals problemos yra subtilios ir
sudtingos, ir j negalima sprsti iuo iurkiu bdu.
Teiss samprata, teiss negaliojim skirianti nuo jos ne
moralumo, leidia mums velgti i atskir problem su
dtingum ir vairov; tuo tarpu siauroji teiss samprata,
neigianti neteisingas normas teisikai galiojant, gali paslp
ti tai nuo ms. Galima sutikti, jog Vokietijos informato
riai, savanaudikais tikslais padj nubausti kitus asmenis
pagal tuos siaubingus statymus, padar morals draudia
m dalyk; taiau moral taip pat reikalauja, kad valstyb
baust tik tuos, kurie, darydami blog, dar tai, k valstyb
tuo metu draud. Tai nulla poena sine lege* principas. Jeigu
reikia pasiksinti princip, kad galima bt ivengti to,
kas laikoma didesniu blogiu negu io principo paaukoji
mas, tiesiog gyvybikai btina tuos dalykus, kurie pastatyti
ant kortos, aikiai identifikuoti. Retroaktyvios bausms at
vejai neturi bti panas prastus nubaudimo u tuo metu
neteist veik atvejus. Nesudtinga pozityvistin doktrina,
teigianti, jog moraliai neteisingos normos vis tiek gali bti
teis, turi bent jau tok pranaum, kad ji nesilo apsimes
ti, jog ekstremaliomis slygomis nereiks rinktis kurios nors
i keli blogybi.
* Nra bausms be statymo (lot.).
337
TARPTAUTIN TEIS
X
1. Dl ko kyla abejoni
Pirmini ir antrini norm junginio idj, kuriai ioje
knygoje skiriama tokia reikminga vieta, galima laikyti vi
duriu tarp teisini kratutinum. Teiss teorija rakto teisei
suprasti iekojo kartais paprastoje grasinimais paremt sa
kym idjoje, o kartais - sudtingoje morals idjoje. Su
abiem iomis idjomis teis ities turi daug bendr bruo
ir ssaj; vis dlto, kaip matme, niekada neinyksta pavo
jus, kad j reikm bus pervertinta, o teiss ypatumai, ski
riantys j nuo kit socialins kontrols priemoni, bus u
temdyti. Tuo ir gera idja, kuri mes pasirinkome kaip svar
biausij, kad ji leidia vairialypius teiss, prievartos ir
morals ryius matyti tokius, kokie jie i tikrj yra, ir i
naujo apmstyti, kodl jie yra reikalingi ir ar apskritai jie
yra reikalingi.
Nors pirmini ir antrini norm junginio idja ir pasi
ymi iais teigiamais bruoais ir nors ji harmoningai dera
su pratimu traktuoti io bdingo norm junginio buvim
kaip pakankam slyg, leidiani vartoti posak teisin
sistema, mes nepretenduojame apibrti od teis rem
damiesi ia idja. Kaip tik dl to, kad mes nepretenduoja
me itokiu bdu identifikuoti arba reguliuoti toki odi,
kaip teis arba teisinis, vartojim, ioje knygoje siekia
ma veikiau nuviesti teiss samprat, o ne pateikti teiss
338
X. T ARP T AUT I N T E I S
apibrim, kuris, kaip natraliai bt tikimasi, turt nu
rodyti i posaki vartojimo taisykl arba taisykles. Laiky
damiesi io tikslo, paskutiniame skyriuje mes nagrinjome
vokiei bylose pareikt nuomon, es tam tikroms nor
moms, vertinus j moralin neteisingum, nereikt pri
painti teiss vadintis galiojania teise net ir tuo atveju, kai
jos priklauso esamai pirmini ir antrini norm sistemai.
Galiausiai i nuomon mes atmetme; taiau mes tai pa
darme ne dl to, kad ji prietaravo pairai, jog tokiai
sistemai priklausanios normos turi bti vadinamos teise,
ir ne dl to, kad ji prietaravo susiklosiusiai vartosenai.
Pastangas susiaurinti galiojani statym klas, paalinant
i jos tai, kas moralikai neteisinga, mes kritikavome visai
kitu pagrindu - kad jos nei paspartina teorinius tyrinjimus
arba moralinius svarstymus, nei suteikia jiems aikumo. Ty
rinjimai parod, kad iuos tikslus atitinka susiklosiusiai
vartosenai neprietaraujanti ir net ir moraliai neteisingas
normas laikyti teise leidianti platesnioji koncepcija.
Tarptautin teis - prieingas atvejis. Juk nors odio
teis vartojimas iuo atveju atitinka per pastaruosius 150
met susiklosiusi praktik, bet tai, kad ia nra tarptau
tins statym leidybos institucijos, privalomj jurisdikcij
turini teism bei centralizuotai organizuot sankcij, pa
skatino - bent jau teiss teoretikus - nuogstauti. i ins
titut nebuvimas reikia, kad valstybms skirtosios normos
primena t paprast, tik i pirmini prievoles nustatani
norm susidedani socialins struktros form, kuri, ap
tik j individ visuomense, mes esame prat priepriein
ti brandioms teisinms sistemoms. Kaip parodysime, i ties
galima bandyti rodyti, jog tarptautin teis stokoja ne tik
statym leidybos institucij ir teismus sukuriani antrini
keitimo ir byl sprendimo norm, bet ir tiksliai teiss al
tinius apibrianios ir bendrus jos norm identifikavimo
kriterijus teikianios unifikuojanios pripainimo taisykls.
339
X. T ARP T AUT I N T E I S
ie skirtumai ities stulbinantys, todl klausim Ar tarp
tautin teis tikrai yra teis? vargu ar galima apeiti. Bet
ir iuo atveju mes nei atmesime daugeliui kylanias abejo
nes, paprasiausiai primindami susiklosiusi vartosen, nei
jas tiesiog patvirtinsime remdamiesi tuo, jog pirmini ir
antrini norm junginio buvimas yra btina, o kartu ir pa
kankama slyga, kad posakis teisin sistema bt varto
jamas teisingai. Vietoj to mes smulkiai inagrinsime i
ikilusi abejoni pobd ir, kaip ir Vokietijos atveju, pa
klausime, ar tiktina, kad prastin platesnioji posakio tarp
tautin teis vartosena sukliudyt siekti kokio nors prak
tinio arba teorinio tikslo.
Nors mes iam klausimui skirsime tik vien skyri, kai
kurie raytojai iam tarptautins teiss pobdio klausimui
skiria dar maiau vietos. Jiems atrodo, kad klausimas Ar
tarptautin teis tikrai yra teis? ikilo arba iliko tik dl
to, kad banalus odi reikmi klausimas buvo klaidingai
palaikytas rimtu daikt prigimties klausimu: kadangi faktai,
skiriantys tarptautin teis nuo municipalins teiss, yra ai
ks ir gerai inomi, vienintelis klausimas, kur reikia atsa
kyti, yra klausimas, ar mes laikysims egzistuojanios kon
vencijos, ar nuo jos nukrypsime; bet tai yra toks dalykas,
kur kiekvienas asmuo turi pats sau nusprsti. Taiau toks
trumpas io klausimo sprendimo bdas tikrai yra pernelyg
trumpas. I ties kaip viena i prieasi, paskatinusi teo
retikus dvejoti, ar od teis galima taikyti ir tarptautinei
teisei, tam tikr vaidmen suvaidino labai paprasta ir tie
siog absurdika paira tai, kaip reikt pateisinti to pa
ties odio taikym daugeliui skirting dalyk. Principo, ku
riuo paprastai vadovaujamasi ipleiant bendrus klasifikaci
nius terminus, tip vairov jurisprudencijoje pernelyg danai
buvo ignoruojama. Ir vis dlto abejoni dl tarptautins
teiss aknys gldi giliau, ir jos yra kur kas domesns,
negu ios klaidingos pairos odi vartojim. Maa to,
340
X. T A R P T A UT I N T E I S
dvi io trumpo klausimo (Ar mes laikysims egzistuojan
ios konvencijos, ar nuo jos nukrypsime?) sprendimo b
do pasilytos alternatyvos nra vienintels; juk, be j, yra
dar alternatyva iaikinti ir inagrinti principus, faktikai
kreipusius esam vartosen.
Pasilytasis trumpas kelias tikrai bt tinkamas, jeigu
mes turtume reikal su tikriniu daiktavardiu. Jeigu kas
nors paklaust, ar Londonu vadinama vieta tikrai yra Lon
donas, mes negaltume padaryti nieko daugiau, kaip tik
priminti iam mogui konvencij ir palikti jam paiam sprs
ti, ar ios konvencijos laikytis, ar parinkti kit vard pagal
savo paties skon. Tokiu atveju bt absurdika klausti, ko
kiu principu remiantis Londonas buvo pavadintas btent
taip ir ar is principas buvo priimtinas. Tai bt absurdika
todl, kad tikrinio vardo suteikimas remiasi tik ad hoc*
konvencija, tuo tarpu bet kurios rimtos diciplinos bendrj
termin taikymo ipltimas visuomet remiasi tam tikru prin
cipu ar loginiu pagrindu, nors galbt ikart ir negalima pa
sakyti, koks jis yra. Kuomet, kaip ir iuo atveju, tokiu tai
kymo ipltimu abejoja tie, kurie faktikai sako: Mes ino
me, jog tai vadinama teise, bet ar tai tikrai teis?,
reikalaujama - be abejo, miglotai, - kad principas bt
iaikintas, o jo patikimumas patikrintas.
Mes aptarsime du pagrindinius abejoni dl tarptauti
ns teiss teisinio pobdio altinius, o drauge ir tuos ings
nius, kuri, kilus ioms abejonms, msi teoretikai. Abiej
ri abejons kyla dl tarptautinei teisei nepalankaus jos
lyginimo su municipaline teise, kuri laikoma aikiu, tipiku
pavyzdiu to, kas yra teis. Pirmj aknys gldi teiss, kaip
vis pirma grasinimais paremt sakym, sampratoje; jos
akcentuoja tarptautins teiss norm ir municipalins tei
ss norm pobdio skirtingum. Antrosios ries abejones
suadina obskurantikas tikjimas, kad valstybs i esms
* iuo atveju (lot.).
341
X. T A R P T AUT I N TE I S
nesugeba bti teisins prievols subjektais; jos akcentuoja
tarptautins teiss subjekt ir municipalins teiss subjekt
pobdio skirtingum.
2. Prievols ir sankcijos
Abejons, kurias mes aptarsime, danai idstomos tarp
tautins teiss knyg vadiniuose skyriuose ir formuluoja
mos kaip klausimas: Kaip gali bti pareigojanti tarptauti
n teis?. Vis dlto i populiari klausimo forma yra labai
paini; todl dar prie imantis io klausimo reikia panagri
nti ankstesnj, kur atsakymas anaiptol nra aikus. is
ankstesnis klausimas yra toks: kas turima galvoje sakant,
kad teis yra pareigojanti, kai kalbama apie vis teisin
sistem? Teiginys, jog atskira sistemos norma pareigoja kon
kret asmen, teisininkams yra inomas, o jo prasm yra
pakankamai aiki. Mes galime teigin perfrazuoti taip:
kalbamoji norma yra galiojanti norma, o atitinkamas as
muo pagal j turi tam tikr prievol arba pareig. Be to,
bna tam tikr situacij, kuriose formuluojami dar ben
dresni ios formos teiginiai. Tam tikromis aplinkybmis ga
lima abejoti, ar viena arba kita teisin sistema yra taikytina
konkreiam asmeniui. Toki abejoni gali kilti esant teiss
norm kolizijai, taip pat tarptautinje vieojoje teisje. Pir
muoju atveju galima paklausti, ar Pranczijos, ar Anglijos
teis pareigoja konkret asmen su konkreiu sandoriu su
sijusiais klausimais, o antruoju atveju galima paklausti, ar,
pavyzdiui, prieo okupuotos Belgijos gyventojus pareigojo
tai, k Belgijos vyriausyb emigracijoje teig esant Belgijos
teis, ar okupacins valdios ordonansai. Bet abiem atve
jais tokie klausimai yra teiss klausimai, ikylantys tam tik
ros teisins sistemos (municipalins arba tarptautins) vi
duje, ir jie sprendiami vadovaujantis tos sistemos normo
342
X. T AR P T AUT I N T EI S
mis ir principais. ia keliamas klausimas ne dl norm ben
dro pobdio, bet tik dl i norm veikimo srities arba
dl galjimo jas taikyti konkreiomis aplinkybmis konkre
tiems asmenims arba sandoriams. Trumpai tariant, klausi
mas Ar tarptautin teis yra pareigojanti? ir jam gimi
niki klausimai Kaip tarptautin teis gali bti pareigo
janti? arba Kas lemia tai, kad tarptautin teis yra pa
reigojanti? yra skirtingos eils klausimai. Jais ireikiama
abejon ne dl galjimo taikyti, bet dl bendro tarptautins
teiss teisinio statuso; i abejon tiesiau galima ireikti
tokiu klausimu: Ar galima prasmingai ir teisingai teigti,
jog tokios normos, kaip ios, sukelia prievoles? I minto
se knygose vykstani diskusij aiku, kad iuo atveju vie
nas i abejoni altini yra tiesiog centralizuotai organizuo
t sankcij sistemos nebuvimas. Tai vienas i tarptautinei
teisei nepalankaus jos lyginimo su municipaline teise, ku
rios normos neabejotinai yra laikomos pareigojaniomis
ir tapatinamos su teisins prievols paradigmomis, aspekt.
Tolesnis argumentavimas yra paprastas: jeigu dl ios prie
asties tarptautins teiss normos nra pareigojanios,
tai j priskyrimo teisei negalima pateisinti ir dl to j
nereikia irti rimtai; juk kad ir kokios tolerantikos bt
bendrins kalbos formos, itai yra pernelyg didelis skirtu
mas, kad jo bt galima nepastebti. Vis spekuliacij apie
teiss esm itakos - tai prielaida, kad jos buvimas bent jau
tam tikr elges padaro privalom.
Nagrindami argument, kiekvien su tarptautins sis
temos faktine puse susijusi abejon laikysime liudijania
jo naudai. Atkreipkime dmes, kad nei Taut Sjungos Sta
tuto 16 straipsnis, nei Jungtini Taut stat VII skyrius
nesukr tarptautinje teisje nieko, kas galt prilygti mu
nicipalins teiss sankcijoms. Nepaisant Korjos karo, taip
pat to, kas morals poiriu gali bt pamokoma Sueco
konflikte, mes darome prielaid, kad tada, kai stat nuo
343
X. T ARP T AUT I N T E I S
stat dl prievartinio teiss gyvendinimo taikymas yra svar
bus, labai gali bti, jog ias nuostatas paralyiuos veto, to
dl jas reikia laikyti egzistuojaniomis tik popieriuje.
Tvirtinti, jog tarptautin teis nra pareigojanti dl to,
kad ji stokoja organizuot sankcij, reikia tyliai priimti
teiss teorijos, teigianios, jog teis yra i esms susijusi su
grasinimais paremtais sakymais, silom prievols analiz.
Kaip matme, i teorija tapatina prievols turjim arba
buvim pareigotu su tikimybe patirti sankcij arba baus
m, kuri gresia u nepaklusim. Vis dlto, kaip jau buvo
parodyta, is tapatinimas ikreipia t vaidmen, kur prievo
ls ir pareigos idjos visuomet vaidino teisinje mintyje bei
samprotavimuose. Net veiksmingas ir organizuotas sankci
jas turinioje municipalinje teisje dl daugelio III skyriu
je nurodyt prieasi reikia skirti iorinio prediktyvistinio
teiginio Tiktina, jog a (tu) nukentsiu (nukentsi) dl
savo nepaklusnumo prasm nuo vidinio normatyvinio tei
ginio A (tu) turiu (turi) prievol veikti tai tokiu bdu,
kuris konkretaus mogaus situacij vertina norm, akcep
tuot kaip orientaciniai elgesio modeliai, poiriu. Tiesa,
ne visos normos sukelia prievoles ir pareigas; tiesa ir tai,
kad tos normos, kurios sukelia prievoles ir pareigas, pa
prastai ragina paaukoti privaius interesus, o jas palaiko
rimti reikalavimai elgtis pagal ias normas bei atkakli nu
krypim nuo i norm kritika. Taiau kai tik mes isiva
duojame i prediktyvistins analizs bei j paskatinusios tei
ss sampratos, i esms laikanios teis grasinimais parem
tais sakymais, atrodo, nebra jokios rimtos prieasties, dl
kurios reikt normatyvin prievols idj apriboti normo
mis, palaikomomis organizuot sankcij.
Taiau reikia apsvarstyti ir kito tipo argument, labiau
tikinam dl to, kad jis nesiejamas su prievols apibri
mu, grindiamu sankcij, kuriomis grasinama, tiktinumu.
Skeptikas galt atkreipti dmes tai, k ir mes patys pa
344
X. T A R P T AUT I N T E I S
brme: municipalinje teisinje sistemoje yra tam tikros
nuostatos, kurios pagrstai vadinamos btinomis; tokios nuo
statos yra pirmins prievoles nustatanios normos, normos,
draudianios laisvai vartoti smurt, taip pat normos, lei
dianios oficialiai vartoti jg kaip i ir kit norm sank
cij. Jeigu tokios normos bei jas palaikanios organizuotos
sankcijos ia prasme yra btinos municipalinei teisei, argi
jos lygiai taip pat nra btinos tarptautinei teisei? Net ne
akcentuojant, jog tai iplaukia i paios odi pareigo
jantis ir prievol reikms, galima manyti, jog taip ir
yra.
Atsakym tokio tipo argument diktuoja nuolatin mu
nicipalins teiss psichologin ir fizin kontekst suformuo
janios elementarios tiesos apie mones ir juos supani
aplink. Fizins jgos ir paeidiamumo poiriu apytikriai
lygi individ visuomense fizins sankcijos yra ir btinos,
ir manomos. Jos reikalingos tam, kad savanorikai pakls-
tantieji teiss suvarymams netapt teiss paeidj, kurie
naudojasi kit pagarbos teisei teikiamais pranaumais, bet,
nesant toki sankcij, patys jos negerbia, aukomis. Neizo
liuotai vienas nuo kito gyvenantys individai turi tiek daug
prog padaryti al kitiems, jeigu ne atvirai upuldami, tai
klasta, o j ansai ivengti bausms yra tokie dideli, kad n
vienoje visuomenje, iskyrus paias paprasiausias jos for
mas, jokiomis grynai natraliomis bauginimo priemonmis
negalima bt sulaikyti t, kurie yra pernelyg pikti, perne
lyg kvaili arba pernelyg silpni, kad paklust teisei. Taiau ir
dl paties apytikrs lygybs fakto, ir dl aiki paklusimo
suvarym sistemai teikiam pranaum vargu ar galima
tiktis, kad kokios nors teiss paeidj sjungos jgos vir
yt jgas t, kurie savanorikai bendradarbiauja palaiky
dami i sistem. Tokiomis aplinkybmis, kurios sudaro mu
nicipalins teiss fon, sankcijas teiss paeidjams galima
skmingai taikyti palyginti menkai rizikuojant, o j grsm
345
X. T ARP T AUT I N T E I S
reikmingai papildys esamas natralias bauginimo priemo
nes. Bet kaip tik dl to, kad paprastos gerai inomos tiesos,
tinkanios individams, netinka valstybms, o tarptautins
teiss faktinis fonas taip labai skiriasi nuo municipalins
teiss faktinio fono, nra nei lygiai tokios pat sankcij b
tinybs (nors gali bti pageidautina, kad tarptautin teis
bt palaikoma sankcijomis), nei lygiai tokios pat perspek
tyvos, kad jos bus naudojamos saugiai ir efektyviai.
Taip yra todl, kad agresija tarp valstybi yra visai ne
panai agresij tarp individ. Smurto vartojimas tarp vals
tybi turi bti vieas, todl, nors ir nra tarptautins poli
cijos, labai maai tiktina, kad is reikalas liks tik tarp ag
resoriaus ir aukos, kaip galt bti mogudysts arba va
gysts atveju, jeigu nebt policijos. Pradti kar net stip
resnei valstybei reikia rizikuoti sulaukti toki pasekmi,
kurias retai kada galima racionaliai ir aikiai numatyti. Kita
vertus, dl to, kad valstybs nra lygios, negalima visada
bti tikriems, jog susivienijusios tarptautins tvarkos ali
nink jgos virys agresij linkusi valstybi jgas. Vadi
nasi, sankcij organizavimas ir naudojimas gali bti susijs
su didiausia rizika, o sankcij grsm labai menkai papil
dys natralias bauginimo priemones. iomis labai skirtin
gomis faktinmis aplinkybmis tarptautin teis vystsi ki
taip negu municipalin teis. Jeigu u nusikaltimus nebt
taikomos organizuotos represijos ir bausms, iuolaikini
valstybi gyventojai smurto ir vagysi galt tiktis kas
valand; taiau valstybi gyvenime tarp siaubing kar b
davo ilgi taikos metai. inant, kuo kare rizikuojama ir kas
statoma ant kortos, taip pat valstybi tarpusavio poreikius,
racionalu tiktis tik i taikos met; taiau juos verta regu
liuoti normomis, kurios skiriasi nuo municipalins teiss
norm (be kit dalyk) tuo, jog nesukuria jokio centrinio
organo, utikrinanio j prievartin gyvendinim. Ir vis dlto
apie tai, ko ios normos reikalauja, ir galvojama, ir kalba
346
X. T A R P T A UT I N TEI S
ma kaip apie privalom dalyk; yra ir visuotinis spaudimas,
veriantis paklusti normoms; iomis normomis remiasi pre
tenzijos bei j pripainimas, o j paeidimas laikomas pa
teisinaniu ne tik primygtinius reikalavimus gauti kompen
sacij, bet ir represalijas* bei atsakomuosius veiksmus**.
Kai norm nepaisoma, tai daroma ne todl, kad jos nra
pareigojanios; anaiptol, stengiamasi nuslpti faktus. ino
ma, galima sakyti, jog tokios normos yra efektyvios tik tol,
kol jos lieia klausimus, dl kuri valstybs nelinkusios ka
riauti. Taip tikrai gali bti, ir tai nepalankiai atsiliept ios
sistemos svarbai ir jos vertei monijai. Taiau tai, jog tiek
daug dalyk galima utikrinti, liudija, kad i organizuot
sankcij btinumo municipalinei teisei jos fizini ir psicho
logini fakt slygomis negalima daryti paprastos ivados,
es be i sankcij tarptautin teis, funkcionuojanti visi
kai kitokiame kontekste, neukrauna prievoli, nra pa
reigojanti arba nra verta vadintis teise.
3. Prievol ir valstybi suverenitetas
Didioji Britanija, Belgija, Graikija, Soviet Rusija turi
teises ir prievoles pagal tarptautin teis ir todl yra jos
subjektai. Tai atsitiktiniai valstybi, kurias eilinis mogus
laiko nepriklausomomis, o teisininkas - suvereniomis, pa
vyzdiai. Vienas i patvariausi su tarptautins teiss priva
lomuoju pobdiu susijusi keblum altini buvo sunku
mai, kylantys siekiant pripainti arba paaikinti t fakt,
* Prievartos priemons, kuri imasi valstyb, atsakydama , jos ma
nymu, tarptautins teiss poiriu neteistus kitos valstybs veiksmus.
Paprastai represalijos nesiejamos su ginkluotos jgos naudojimu.
** Turimos galvoje retorsijas - valstybs teisins gynybos priemons,
kuri ji imasi siekdama paveikti kit valstyb, kad i nutraukt pirmosios
valstybs atvilgiu vykdomus nedraugikus veiksmus, diskriminacin poli
tik ir pan.
347
X. T ARP T AUT I N T E I S
kad suvereni valstyb taip pat gali bti pareigota arba tu
rti prievol pagal tarptautin teis. Tam tikra prasme i
skeptiko poirio forma yra radikalesn negu prietaravi
mas, jog tarptautin teis nra pareigojanti dl to, kad ji
stokoja sankcij. Juk pastarj prietaravim bt galima
paalinti, jeigu tarptautin teis vien dien sustiprint sank
cij sistema, tuo tarpu is prietaravimas remiasi konsta
tuojamu arba tik numanomu valstybs, kuri kartu yra ir
suvereni, ir pavaldi teisei, sampratos esminiu nenuoseklumu.
Nordami inagrinti prietaravim, turime nuodug
niai ianalizuoti suvereniteto svok, taikom ne statym
leidybos institucijai ar kokiam nors kitam elementui arba
asmeniui valstybs viduje, bet paiai valstybei. Susidr su
odio suverenus vartojimu jurisprudencijoje, esame lin
k j sieti su viresnio u teis asmens, kurio odis u j
emesniems arba jo valdiniams yra teis, idja. Ankstes
niuose ios knygos skyriuose buvo parodyta, kad i viliojan
ti svoka visai nepadeda suprasti municipalins teiss siste
mos struktros; taiau dar galingesnis painiavos altinis ji
yra tarptautins teiss teorijoje. inoma, valstyb galima
sivaizduoti taip, tarsi ji bt savotikas Antmogis, t.y. B
tyb, kuri i prigimties nevaroma teiss, bet yra teiss al
tinis savo valdiniams. Gali bti, kad i idj, tartin dau
gelio politikos ir teiss teorij kvpj, jau nuo eioliktojo
amiaus skatino simbolikas valstybs tapatinimas su mo
narchu (Ltat c est mo/*). Bet, norint suprasti tarptauti
n teis, svarbu atsikratyti toki asociacij. odis valsty
b nra kokio nors asmens arba daikto, vidujai arba i
prigimties esanio u teiss rib, vardas; tai tik bdas nu
rodyti du faktus: pirma, kad tam tikros teritorijos gyvento
jai gyvena vyraujant tai organizuotai valdymo formai, kuri
nustato teisin sistema, turinti jai bding struktr, ap-
* Valstyb - tai a (pranc.) - posakis, priskiriamas Pranczijos
karaliui Liudvikui XIV, siekusiam tvirtinti absoliui monarcho valdi.
348
X. T A R P T AUT I N T E I S
imani statym leidybos institucij, teismus ir pirmines
normas; ir, antra, kad vyriausyb turi aikiai neapibrto
masto nepriklausomyb.
inoma, odiui valstyb bdinga sava plati neapib
rtumo sritis, bet to, kas pasakyta, pakanka atskleisti jos
pagrindinei prasmei. Tokios valstybs, kaip Didioji Brita
nija arba Brazilija, Jungtins Valstijos arba Italija (tai vl
yra atsitiktiniai pavyzdiai), labai dideliu mastu yra nepri
klausomos ir nuo teisins, ir nuo faktins bet kokios u j
sien esanios valdios arba asmens kontrols ir tarptauti
nje teisje bus laikomos suvereniomis valstybmis. Kita
vertus, atskiros valstybs, kurios yra federacins sjungos
nars, kaip antai Jungtins Valstijos*, daugeliu vairi bd
yra pavaldios federalins vyriausybs ir konstitucijos val
diai ir kontrolei. Taiau net i federalini valstij nepri
klausomyb yra didel, palyginti su, tarkime, Anglijos gra
fysts statusu; pastarosios odiu valstyb niekuomet ne
pavadintume. Grafystje gali bti kai kurias statym leidy
bos institucijos funkcijas toje teritorijoje atliekanti vietin
taryba, taiau jos menkos galios yra subordinuotos Parla
mento galioms, ir, iskyrus tam tikras nedideles iimtis, gra
fysts teritorijoje paklstama tiems patiems statymams ir
vyriausybei, kaip ir kitoje alies dalyje.
* Angl kalbos odis state reikia ir valstyb, ir valstij; anglikas JAV
pavadinimas United States o f America galt bti veriamas ir Jungtins
Amerikos Valstijos, ii Jungtins Amerikos Valstybs; beje, ankstesnje (XX a.
pradios ir tarpukario) lietuvikoje literatroje pastarasis pavadinimas
buvo gana prigijs. Jis tikriausiai labiau atspindi JAV konstitucin raid
ir politin istorij, kurios vienas bdingiausi bruo buvo glaudiai su
sijusi, bet tuo metu formaliai nepriklausom buvusij kolonij susifor
mavimas valstybes, siekusias politins integracijos nauj valstyb ir
gyvendinusias j. Kaip matome, io angl kalbos politinio ir teisinio
termino (state) vartosena atspindi gilumin tendencij ir politinio menta
liteto bruo - pripainim, jog valstybs buvimas nepaneigia jos sudeda
mj dali valstybingumo, o sudtins valstybs (konfederacijos, federa
cijos, kai kada net imperijos) atveju j daniausiai net suponuoja (plg.
Kanad, Australij).
349
X. T ARP T AUT I N TEI S
Tarp i kratutinum yra daug vairi organizuot val
dymo form turini teritorini vienet tarpusavio priklau
somybs (ir nepriklausomybs) tip ir laipsni. iuo poi
riu suklasifikuoti kolonijas, protektoratus, siuzerenitetus, glo
bojamsias teritorijas, konfederacijas yra ities nuostabi pro
blema. Daugeliu atvej vieno vieneto priklausomyb nuo
kito ireikiama teisinmis formomis, taigi teis priklauso
mame teritoriniame vienete bent tam tikrais klausimais ga
liausiai bus priklausoma nuo kitame vienete atliekam tei-
sdaros operacij.
Taiau kai kuriais atvejais priklausomos teritorijos teisi
nje sistemoje jos priklausomyb gali neatsispindti. Taip
gali bti arba todl, kad i teritorija yra tik formaliai nepri
klausoma, o faktikai yra valdoma i iors per marionetes,
arba todl, kad priklausomoji teritorija turi tikr autonomi
j vidaus gyvenimo klausimais, bet iors santyki - ne, o
jos priklausomybs nuo kitos alies iors santyki klausi
mais nereikia ireikti jos vidaus teisje. Vieno teritorinio
vieneto priklausomyb nuo kito iais vairiais bdais nra
vienintel galimo jos nepriklausomybs apribojimo forma.
Apribojantis veiksnys gali bti ne kito tokio vieneto valdia
arba autoritetinga valdia, bet tarptautin autoritetinga val
dia, daranti tak vienas nuo kito nepriklausomiems viene
tams. manoma sivaizduoti daug vairi tarptautins auto
ritetingos valdios form, vadinasi, ir daug vairi valstybi
nepriklausomybs apribojim. ia, greta daugybs kit, pa
mintini tokie galimi atvejai: pagal Britanijos Parlamento
model organizuota pasaulin statym leidybos institucija,
turinti teisikai neribotas galias reguliuoti vis teritorini
vienet vidaus reikalus ir iors santykius; pagal Kongreso
model organizuota federalin statym leidybos institucija,
turinti teisin kompetencij tik konkreiai nurodytais klau
simais arba apribot garantij, utikrinani j sudarani
vienet specifines teises; toks reimas, kuriame vienintel
350
X. T ARP T AUT I N TEI S
teisins kontrols forma yra normos, visuotinai akceptuoja
mos kaip taikytinos visiems; ir pagaliau toks reimas, kuria
me vienintele prievols forma pripastama sutartin arba
paios prisiimta prievol, todl valstybs nepriklausomyb
teisikai apriboja tik jos paios aktas.
io galimybi spektro nagrinjimas yra sveikintinas da
lykas, nes pats suvokimas, jog yra daug galim priklauso
mybs ir nepriklausomybs form ir laipsni, yra ingsnis
pirmyn bandant atsakyti teigin, jog dl to, kad valstybs
yra suverenios, jos negali bti pavaldios tarptautinei tei
sei arba jos pareigotos, arba gali bti pareigotos tik tam
tikros specifins tarptautins teiss formos. Juk odis su
verenus reikia ne k kita, kaip nepriklausomas; kaip ir
pastarasis odis, jis yra negatyvus savo prasme: suvereni
valstyb yra tokia valstyb, kuri nra pavaldi tam tikroms
kontrols rims, o jos suverenitetas yra ta elgesio sritis,
kurioje is elgesys yra autonomikas. Kaip matme, tam
tikr autonomijos mast diktuoja pati odio valstyb
reikm, bet prielaida, jog valstybs turi bti neribojamos
prievoli arba gali bti ribojamos tik tam tikr prievols
ri, geriausiu atveju yra nepagrstas tvirtinimas, kad vals
tybs turi bti laisvos nuo vis kit suvarym, o blogiausiu
atveju yra tik neargumentuota dogma. Juk reikia konsta
tuoti tarp valstybi faktikai esant tam tikr tarptautins
autoritetingos valdios form, tad tokiu paiu mastu yra
apribotas ir valstybi suverenitetas, o io apribojimo mas
tas yra toks, kur leidia normos. Todl inoti, kurios vals
tybs yra suverenios ir koks yra j suvereniteto laipsnis,
galima tik tuomet, kai yra inoma, kokios yra normos; ly
giai taip pat inoti, ar anglas arba amerikietis yra laisvi ir
koks yra j laisvs mastas, galima tik tuomet, kai inoma,
kokia yra Anglijos arba Amerikos teis. Tarptautins teiss
normos ities yra neapibrtos, o daugeliu klausim tarp j
ikyla kolizijos, todl abejon dl valstybms likusios nepri
351
X. T ARP T AUT I N T E I S
klausomybs srities yra kur kas didesn negu abejon dl
pilieio laisvs pagal municipalin teis. Vis dlto ie sun
kumai nepatvirtina a priori argumento, kuriuo ivad apie
tarptautins teiss bendr pobd bandoma daryti remian
tis neatsivelgiant tarptautin teis valstybms priskiria
mu absoliuiu suverenitetu.
Reikia paymti, kad nekritikas suvereniteto idjos trak
tavimas panaiai supainiojo ir municipalins teiss, ir tarp
tautins teiss teorij, todl ir vien, ir kit reikia panaiai
koreguoti. Nekritikai traktuojant suvereniteto idj, mes
skatinami tikti, kad tarptautin teis turi turti tam tikr
pobd, nes valstybs yra suverenios ir joms negali bti
nustatyta joki teisini apribojim, iskyrus tuos, kuriuos
jos nusistato paios, lygiai kaip mes skatinami tikti, kad
kiekvienoje municipalinje teisinje sistemoje turi bti su
verenus statym leidjas, kuriam nra nustatyta joki tei
sini apribojim. Abiem atvejais, tikint suvereno, kuriam
nra nustatyta joki teisini apribojim, buvimu, susikuria
ma iankstin nuomon klausimu, kur galima atsakyti tik
inagrinjus veikianias normas. Municipalins teiss srity
je is klausimas yra toks: kokiu mastu ioje sistemoje pri
pastama aukiausiosios statym leidybos institucijos val
dia? Tarptautins teiss srityje is klausimas skamba taip:
koks yra norm leidiamas maksimalus valstybi autonomi
jos mastas?
Taigi paprasiausias atsakymas prietaravim yra toks,
kad jame sukeiiama toji tvarka, kuria ie klausimai turi
bti nagrinjami. Kol neinoma, kokios yra tarptautins tei
ss formos ir ar jos nra tik tuios formos, nra kaip su
inoti, kok suverenitet turi valstybs. Daugelis teisini de
bat buvo pains dl to, kad is principas bdavo ignoruo
jamas; jo viesoje naudinga panagrinti tas tarptautins tei
ss teorijas, kurios yra inomos kaip voliuntaristins arba
savs apribojimo teorijos. ios teorijos stengiasi valstybi
352
X. T ARP T AUT I N T E I S
(absoliut) suverenitet suderinti su pareigojani tarptau
tins teiss norm buvimu, traktuodamos visas tarptautines
prievoles kaip valstybi pai sau nusistatytas prievoles, ana
logikas i pasiadjim kylanioms prievolms. Tokios te
orijos faktikai yra politikos mokslo sriiai priklausanios
visuomens sutarties teorijos analogai tarptautinje teisje.
Pastaroji teorija siek paaikinti faktus tokiu bdu: indivi
dai yra i prigimties laisvi ir nepriklausomi, taiau jie
buvo municipalins teiss pareigoti, nes traktavo prievol
paklusti teisei kaip kylani i sutarties, kuri pareigotieji
individai sudar vienas su kitu, o tam tikrais atvejais - ir su
savo valdovais. Mes ia nenagrinsime nei gerai inom
prietaravim iai teorijai, kai ji suprantama paodiui, nei
jos vertingumo, kai ji laikoma tik vaizdinga analogija. Vie
toj to i mintosios teorijos istorijos mes paimsime tris ar
gumentus, prietaraujanius voliuntaristinei tarptautins tei
ss teorijai.
Pirma, ios teorijos visikai nepaaikina, i kur yra ino
ma, jog valstybs gali bti suvarytos tik pai sau nusi
statyt prievoli, arba kodl is poiris valstybi suvere
nitet turt bti priimtas dar neianalizavus tikrojo tarp
tautins teiss pobdio. Ar be to, kad i paira danai
kartojama, j dar kas nors palaiko? Antra, argumentas, ku
riuo siekiama rodyti, jog valstybs dl savo suvereniteto
gali bti pavaldios tik toms normoms arba pareigojamos
tik toki norm, kurias jos paios sau nusistat, yra nenuo
seklus. Kai kurios visikai kratutins savs apribojimo
teorijos formos valstybs sutikim arba sutartinius siparei
gojimus traktuoja tik kaip numatomo bsimo valstybs el
gesio deklaracijas, o j nevykdymo nelaiko kokios nors prie
vols sulauymu. Nors tokia teorija visikai prietarauja fak
tams, taiau ji bent yra nuosekli: tai yra pati paprasiausia
teorija, teigianti, jog valstybi absoliutus suverenitetas yra
nesuderinamas su jokios ries prievolmis, o valstyb, kaip
12. 1204
353
X. T ARP T AUT I N T E I S
ir parlamentas, negali susisaistyti. Taiau ne tokia kratuti
n paira, kad valstyb gali pasiadjimu, susitarimu arba
sutartimi sau nusistatyti prievoles, prietarauja teorijai, tei
gianiai, jog valstybs paklsta tik toms normoms, kurias
jos paios sau nusistato. Juk tam, kad uraytieji arba itar
tieji odiai tam tikromis aplinkybmis atlikt pasiadjimo
funkcij ir tokiu bdu sukurt prievoles ir suteikt teises,
kurias galt pretenduoti kiti, jau turi egzistuoti normos,
nustatanios, jog tai, k valstyb daro, ji privalo daryti taip,
kad tai atitikt mintuosius odius. Akivaizdu, kad tokioms
normoms, kuri buvim suponuoja pati sau nusistatyt prie
voli svoka, j privalomojo statuso negali suteikti sau nu
sistatyta prievol paklusti ioms normoms.
I ties kiekvienam konkreiam veiksmui, kur valstyb
privalo atlikti, privalomj pobd teorikai gali suteikti pa
siadjimas; vis dlto taip galt bti tik tokiu atveju, jeigu
norm, nustatani, kad pasiadjimai ir t.t. sukuria prievo
les, valstybei bt galima taikyti nepriklausomai nuo joki
pasiadjim. Bet kokioje visuomenje, nesvarbu, ar susi
dedanioje i individ, ar i valstybi, tam, kad pasiadji
mo, susitarimo arba sutarties odiai sukurt prievoles, rei
kia ir pakanka to, kad apskritai, nors nebtinai visuotinai,
bt pripastamos tok dalyk nustatanios ir i susisais-
tymo operacij procedr apibrianios normos. Jeigu jos
yra pripastamos, ias procedras smoningai taikantis in
dividas arba valstyb yra suvaromi priklausomai nuo to, ar
jis arba ji patys pasirenka tokius suvarymus, ar ne. Vadi
nasi, net i visikai savanorika socialins prievols forma
nurodo esant tam tikras normas, kurios yra pareigojanios
nepriklausomai nuo j pareigotosios alies pasirinkimo, o
valstybi atveju tai prietarauja prielaidai, kad j suvereni
tetas reikalauja, jog jos bt laisvos nuo vis toki norm.
Treia, yra faktai. Reikia skirti k tik kritikuot apriorin
teigin, kad valstybs ga bti pareigotos tik j pai sau
354
X. T ARP T AUT I N T E I S
nusistatyt prievoli, nuo teiginio, kad nors kitokios siste
mos slygomis jos galt bti pareigotos kitokiais bdais,
taiau faktikai pagal dabartines tarptautins teiss normas
nra jokios kitos valstybi prievols formos. inoma, da
bartin tarptautins teiss sistema gali turti i grynai kon
sensuso pagrindu sukurt form; teisinink ratuose, teis
j - net tarptautini teism - ivadose bei valstybi dekla
racijose galima aptikti ir teigini, isakani poir
tarptautins teiss pobd, ir jo paneigim. Ar i paira
yra teisinga, ar ne, gali parodyti tik bealikas konkreios
valstybi praktikos tyrimas. I ties iuolaikin tarptautin
teis didija dalimi yra sutari teis, todl buvo imtasi
nuodugni bandym rodyti, jog tos normos, kurios, kaip
paaikja, yra pareigojanios valstybes be iankstinio i
valstybi sutikimo, i tikrj remiasi iuo sutikimu, taiau
toks sutikimas galjo bti duotas tik tyliai, arba j galima
numanyti. Nors ir ne visi ie bandymai visas tarptautins
prievols formas redukuoti vien yra fikcijos, taiau bent
kai kurie i j yra tokie pat tartini, kaip ir tylios koman
dos idja, kuria, kaip mes matme, buvo siekiama analo
gikai, tik daug akivaizdiau melagingai, supaprastinti mu
nicipalin teis.
ia negalima imtis smulkiai nagrinti teigin, jog visos
tarptautins prievols kyla i pareigotosios alies sutikimo,
taiau reikia nurodyti dvi aikias ir svarbias ios doktrinos
iimtis. Pirmoji susijusi su naujomis valstybmis. Niekuo
met nebuvo abejojama, kad susikrus naujai nepriklauso
mai valstybei, kaip antai 1932 m. Irakui arba 1948 m. Izra
eliui, bendrosios tarptautins teiss prievols, apimanios,
greta kit, privalomj gali sutartims suteikianias nor
mas, i valstyb pareigoja. iuo atveju bandymas naujo
sios valstybs tarptautines prievoles grsti tyliu sutikimu
arba tokiu sutikimu, kur galima numanyti, atrodo nie
kam tiks. Antroji iimtis yra tokia: valstyb, kuri gyja te
12*
355
X. T ARP T AUT I N T E I S
ritorij arba patiria kokius nors kitokius pokyius, dl ku
ri pirm kart atsiranda norm nustatom prievoli, ku
ri anksiau i valstyb negaljo nei laikytis, nei paeisti ir
dl kuri jai nebuvo progos nei duoti, nei neduoti sutiki
mo, realizavimo sritis. Jeigu anksiau prijimo prie jros
neturjusi valstyb gyja pajrio teritorij, aiku, jog jau
vien to pakanka, kad ji tapt pavaldi visoms normoms, re
guliuojanioms klausimus, susijusius su teritoriniais vande
nimis ir atvira jra. Be i, yra ir daugiau ginytin atvej,
daugiausiai susijusi su bendrj arba daugiaali sutari
poveikiu joms nepriklausanioms alims; taiau ir i dvie
j svarbi iimi visikai pakanka, kad bt galima laikyti
pagrstu tarim, jog bendroji teorija, skelbianti, kad visos
tarptautins prievols yra pai sau nusistatytos, remiasi
pernelyg abstrakia dogma, bet maai kreipia dmesio
faktus.
4. Tarptautin teis ir moral
V skyriuje mes nagrinjome paprast socialins strukt
ros form, susidedani tik i pirmini prievoles nustatan
i norm, ir matme, kad visose visuomense, iskyrus
paias maiausias, glaudiausiai susijungusias ir labiausiai
izoliuotas, ji kentt dl rimt trkum. Toks reimas tu
rt bti statikas, nes jo normas keist tik lti augimo ir
smukimo procesai, norm identifikavimas bt nepatikimas,
o j paeidimo konkreiais atvejais iaikinimas bei socia
linio spaudimo taikymas paeidjams reikalaut daug lai
ko, bt atsitiktinis ir silpnas. Mes padarme aiki ivad,
jog municipalinei teisei bdingos antrins normos - pripa
inimo, keitimo ir byl sprendimo taisykls ir yra tos skir
tingos, bet susijusios tarpusavyje priemons kompensuoti
iems vairiems trkumams.
356
X. T ARP T AUT I N T EI S
Tarptautin teis savo forma primena tok pirmini nor
m reim, nors jos danai labai detali norm turinys yra
visikai nepanaus primityvios visuomens norm turin, o
daugelis jos svok, metod ir technini priemoni yra to
kios paios, kaip ir moderniosios municipalins teiss. La
bai danai teisininkai manydavo, kad iuos formalius tarp
tautins teiss ir municipalins teiss skirtumus geriausiai
galima ireikti tarptautin teis priskiriant moralei. Ta
iau, atrodo, aiku, kad itaip vardij skirtum tik sukel-
tume painiav.
Kartais atkakl teigim, kad normos, reguliuojanios san
tykius tarp valstybi, yra tik morals normos, kvepia sena
dogmatika nuomon, es tokia socialins struktros for
ma, kurios negalima redukuoti grasinimais paremtus sa
kymus, gali bti tik moral. inoma, od moral gali
ma vartoti tokia plaia prasme; taip vartojamas jis tampa
koncepcij iukliade, kuri drauge su normomis ir prin
cipais, paprastai laikomais moraliniais, tokiais kaip prasti
draudimai elgtis iauriai, nesiningai arba meluoti, keliau
ja aidim taisykls, klub taisykls, etiketo normos, funda
mentalios konstitucins teiss ir tarptautins teiss nuosta
tos. iai metodikai verta prietarauti dl to, kad tie dalykai,
kurie visi kartu priskiriami morals klasei, vienas nuo
kito taip reikmingai skiriasi savo forma bei socialinmis
funkcijomis, jog tokia iurkti klasifikacija negalt tarnau
ti jokiam sivaizduojamam praktiniam arba teoriniam tiks
lui. itaip dirbtinai iplstoje morals kategorijoje tekt i
naujo paymti senuosius skirtumus, kuriuos ji itrina.
Konkreiu tarptautins teiss atveju yra kelios skirtin
gos prieastys, dl kuri reikt prieintis jos norm pri
skyrimui moralei. Pirmoji i j yra ta, jog valstybs da
nai priekaitauja viena kitai u amoral elges arba giria
viena kit u tai, kad jos gyvena pagal tarptautins morals
standartus. Be jokios abejons, viena i dorybi, kurias vals
357
X. T ARP T AUT I N T E I S
tybs gali arba negali rodyti turinios, yra tarptautins tei
ss laikymasis, bet tai nereikia, kad i teis yra moral.
Faktikai valstybi elgesio vertinimas morals aspektu ai
kiai skiriasi nuo pretenzij bei reikalavim formulavimo ir
nuo teisi bei prievoli pripainimo pagal tarptautins tei
ss normas. V skyriuje mes ivardijome tam tikrus bruous,
kuriuos galima laikyti apibrianiais socialin moral, -
tarp j paminjome speciali moralinio spaudimo form,
kuria moralins normos yra palaikomos pirmiausia. Toks
moralinis spaudimas - tai ne apeliavimas baim, ne gra
sinimai atkeryti ir ne reikalavimai k nors kompensuoti,
bet apeliavimas sin, grindiamas tikjimu, jog kai tik
asmeniui, kur kreipiamasi, bus primintas atitinkamas mo
ralinis principas, kalts arba gdos jausmas privers j prin
cip gerbti ir atlyginti nuostolius.
Pretenzijos pagal tarptautin teis tokia forma neisa
komos, taiau, inoma, kaip ir municipalinje teisje, jas
galima susieti su moraline apeliacija. Valstybi viena kitai
pateikiamuose danai techninio pobdio argumentuose dl
ginijam tarptautins teiss dalyk dominuoja nuorodos
precedentus, sutartis bei teisinink veikalus; moralinis tei
singumas arba neteisingumas, gris arba blogis ia daniau
siai neminimi. Vadinasi, teiginys, jog Pekino vyriausyb pa
gal tarptautin teis turi teis ivyti nacionalist pajgas i
Formozos* arba jos neturi, labai skiriasi nuo klausimo, ar
taip pasielgti yra sininga, teisinga, ar moralikai gera, ar
bloga, ir yra skirtingai argumentuojamas. Nra jokios abe
jons, kad santykiuose tarp valstybi pasitaiko kompromis
tarp to, kas aikiai yra teis, ir to, kas aikiai yra moral,
kuri yra analogika mandagumo ir paslaugumo standartams
privaiame gyvenime. Antai tokia kompromisin yra tarp
tautinio mandagumo sritis, pasireikianti diplomatiniams
* T.y. Taivano (port.).
358
X. T ARP T AUT I N T EI S
atstovams teikiama privilegija gauti asmeniniam naudoji
mui skirtas prekes be muit.
Bet svarbesnis yra toks io skirtingumo pagrindimas. Kaip
ir municipalins teiss normos, tarptautins teiss normos
morals poiriu yra gana indiferentikos. Norma gali eg
zistuoti ne dl to, kad konkreti norma siejama su kokiu
nors moraliniu btinumu, o dl to, kad yra patogu arba
btina turti tam tikr aiki, fiksuot norm atitinkam
subjekt atvilgiu. Tokia norma kuo puikiausiai gali bti
viso labo viena i didels daugybs galim norm, i kuri
vienodai gerai bt tikusi bet kuri. Taigi ir municipalins
teiss, ir tarptautins teiss normos paprastai yra gana smul
kmenikos, be to, jos savavalikai nustato skirtumus, kurie
kaip morals norm arba princip elementai bt nesu
prantami. Tiesa, galim socialins morals turin nereikia
irti dogmatikai: kaip matme V skyriuje, socialins gru
ps moralei gali bti primesta daug toki dalyk, kurie,
vertinant juos iuolaikini ini viesoje, gali pasirodyti ab
surdiki arba prietaringi. Antai nors ir sunku, bet manoma
sivaizduoti, kad mons, kuri bendri sitikinimai labai ski
riasi nuo msiki, galt suteikti moralin svarb vaiavi
mui kairija, o ne deinija kelio puse, arba kad jie, sulau
dviej liudytoj akivaizdoje duot pasiadjim, galt
dl to jausti moralin kalt, taiau tokios kalts nejaust,
jeigu liudytojas bt tik vienas. Bet, nors tokios keistos
morals apraikos ir yra manomos, vis dlto tai nepanei
gia, kad moralei (logikai) negali priklausyti normos, t,
kurie jas pripasta, visuotinai laikomos neturiniomis jokio
pranaumo prie alternatyvas ir ne itin svarbiomis. Taiau
nors teis apima ir daug moralin reikm turini norm,
Ji gali apimti ir apima kaip tik tokias normas, ir savavali
kai nustatyti skirtumai, formalios procedros bei smulkme
nikas detalizavimas, kuriuos bt ypa sunku suvokti kaip
Morals sudedamj dal, yra natrals ir lengvai suvokia-
359
X. T ARP T AUT I N T E I S
mi teiss bruoai. Juk viena i bdingiausi teiss funkcij,
skiriani j nuo morals, yra diegti tik tuos elementus,
kurie maksimaliai garantuot aikum ir nuspjamum bei
palengvint pretenzij rodym arba vertinim. Dl nesai
kingo dmesio formos dalykams ir detalms teisei prikia
mas formalizmas ir legalizmas; vis dlto svarbu atmin
ti, kad ios ydos yra kai kuri skiriamj teiss savybi
hiperbolizavimas.
Dl tos paios prieasties, dl kurios tikimasi, kad ne
moral, bet valstybs municipalin teiss sistema atsakys
klausim, kiek reikia liudytoj, kad sudarytasis testamentas
galiot, taip pat tikimasi, kad ne moral, bet tarptautin
teis nurodys mums tokius dalykus, kaip antai kiek dien
kariaujanios alies laivas gali stovti neutraliame uoste,
kad papildyt kuro atsargas arba remonto tikslais, koks yra
teritorini vanden plotis ir kokie metodai turi bti naudo
jami jam imatuoti. Visi ie dalykai - tai btinos ir pagei
dautinos nuostatos, kurias turi suformuluoti teiss normos,
taiau kol manoma, kad tokios normos vienodai gali gyti
bet kuri i keleto form arba kad jos yra reikmingos tik
kaip viena i daugelio priemoni, padedani pasiekti spe
cifinius tikslus, tol jos skiriasi nuo norm, kuri statusas
individ arba socialiniame gyvenime yra analogikas mora
ls statusui. inoma, ne visos tarptautins teiss normos
yra io formalaus arba savavaliko, arba moralikai neutra
laus tipo. Kalbama apie tai, kad teiss normos gali, o mo
rals normos negali bti tokio tipo.
Tarptautins teiss ir bet kokio reikinio, kur mes pa
prastai suvokiame kaip moral, pobdio skirtumas turi ir
kit aspekt. Nors reikalaujanio tam tikr praktini veiks
m arba juos udraudianio statymo galiojimas galiausiai
gali sukelti grups morals pokyius, morals normas ku
rianios arba naikinanios statym leidybos institucijos idja,
kaip matme VII skyriuje, yra absurdika. statym leidy
360
X. T AR P T AUT I N TE I S
bos institucija savuoju fiat negali diegti naujos normos ir
suteikti jai morals normos statuso, lygiai kaip ji negali
suteikti normai tradicijos statuso, nors prieastys, dl kuri
taip yra, abiem atvejais gali bti skirtingos. Taigi moral ne
tik stokoja statym leidybos institucijos; pati pakeitimo mo
gaus legislatyviniu fiat idja yra visikai nesuderinama su
morals idja. Taip yra todl, kad moral suvokiama kaip
galutinis kriterijus, kuriuo remiantis vertinami moni veiks
mai (legislatyviniai arba kitokie). Skirtumas nuo tarptauti
ns teiss yra aikus. Tarptautins teiss prigimtyje arba
funkcijoje nra nieko, kas bt panaiai nesuderinama su
idja, kad normos gali bti keiiamos statym leidybos prie
monmis; statym leidybos institucijos stoka yra tik stoka,
daugelio suvokiama kaip trkumas, kuris vien dien bus
itaisytas.
Pagaliau tarptautins teiss teorijoje reikia velgti pa
ralel tarp V skyriuje kritikuoto argumento, kad, net jeigu
atskiros municipalins teiss normos gali prietarauti mo
ralei, vis dlto sistema kaip visuma remiasi visuotinai papli
tusiu sitikinimu, jog yra moralin prievol paklusti ios sis
temos normoms, nors ypatingais iimtiniais atvejais i prie
vol gali ugoti kiti dalykai. Aptariant tarptautins teiss
pagrindus, danai teigiama, jog blogiausiu atveju tarptau
tins teiss normos turi remtis valstybi sitikinimu, kad yra
moralin prievol ioms normoms paklusti; taiau jeigu toks
teiginys reikia ne tik tai, kad valstybi pripastam prie
voli nemanoma gyvendinti prievarta taikant oficialiai or
ganizuotas sankcijas, atrodo, nra pagrindo su juo sutikti.
inoma, mintis, kad valstyb tam tikr tarptautins teiss
reikalaujam elgesio bd laiko moralikai privalomu ir to
dl veikia atitinkamu bdu, tam tikromis aplinkybmis tik
rai gali bti pateisinama. Pavyzdiui, prievoles pagal labai
nelengv sutart valstyb gali ir toliau vykdyti dl tos aki
vaizdios alos, kuri patirt monija, jeigu pasitikjimas
361
X. T ARP T AUT I N T E I S
sutartimis rimtai susvyruot, arba bdama sitikinusi, jog
siningumas reikalauja, kad ji prisiimt varginani nat,
ukraunam kodekso, i kurio ji savo ruotu turjo naudos
praeityje, kai i nat ne kitos valstybs. Taiau dabar
ms neturt sulaikyti klausimas, kieno konkreiai su to
kiais moralini sitikinim dalykais susij motyvai, mintys ir
jausmai turi bti priskiriami valstybei.
Taiau nors mintasis moralins prievols jausmas gali
bti, sunku rodyti, kodl ir kuria prasme is jausmas turi
bti tarptautins teiss egzistavimo slyga. Aiku, kad vals
tybi praktikoje tam tikr norm reguliariai laikomasi net
paaukojant kai kuriuos dalykus; iomis normomis remia
masi formuluojant pretenzijas; paeidus ias normas, paei
djas yra grietai kritikuojamas, o pats paeidimas yra lai
komas pagrindu reikalauti kompensacijos arba atpildo. Vi
sa tai, inoma, yra elementai, kuri reikia paremti teiginiui,
kad tarp valstybi egzistuoja joms prievoles nustatanios
normos. pareigojanij norm buvim bet kurioje vi
suomenje rodo tai, kad apie ias normas galvojama ir
kalbama kaip apie tokias ir kad jos funkcionuoja kaip to
kios. Ko dar reikia pagrindams ir kodl, jeigu reikia dar
ko nors, tai turi bti moralins prievols pagrindas? ino
ma, tiesa, kad normos negalt egzistuoti arba funkcionuo
ti santykiuose tarp valstybi, jeigu absoliuti dauguma nepri
paint i norm ir nebendradarbiaut savanorikai jas
palaikant. Taip pat tiesa, kad tiems, kurie paeidia arba
grasina paeisi ias normas, daromas spaudimas danai
yra palyginti silpnas ir paprastai bna decentralizuotas ir
neorganizuotas. Bet, kaip ir individ, savanorikai akcep
tuojani kur kas labiau prievartin municipalin teisin
sistem, atveju, ia pasireikiantys motyvai savanorikai pa
klusti tokiai sistemai gali bti kuo vairiausi. Visikai gali
bti, kad bet kokiai teisins tvarkos formai yra sveikiausia,
kai yra visuotinai paplits jausmas, jog morals poiriu
362
X. T ARP T AUT I N T E I S
privalu iai sistemai paklusti. Vis dlto paklusimas teisei
gali bti motyvuojamas ne iuo jausmu, bet ilgalaiki inte
res apsvarstymu arba noru pratsti tradicij, arba nesava
naudiku rpinimusi kitais monmis. Matyt, nra jokio rim
to pagrindo identifikuoti kur nors i pamintj dalyk
kaip btin teiss egzistavimo tarp individ arba valstybi
slyg.
5. Formos ir turinio analogija
Neimananiam vilgsniui atrodo, kad formali tarptauti
ns teiss struktra, stokojanti statym leidybos instituci
jos, teism, kurie turt privalomj jurisdikcij, taip pat
oficialiai organizuot sankcij, labai skiriasi nuo municipa
lins teiss struktros. Kaip mes sakme, ji savo forma pri
mena (bet turiniu - ne) paprast ankstyvosios, arba papro
tins, teiss reim. Ir vis dlto kai kurie teoretikai, labai
nordami apginti skeptik akyse tarptautins teiss teis
vadintis teise, pasidav pagundai iki minimumo sumain
ti iuos formalius skirtumus ir pernelyg ipsti t analogij,
kuri galima velgti tarp tarptautins teiss ir statym ar
ba kit pageidautin municipalins teiss bruo. Antai jie
rodinjo, jog karas, pasibaigiantis sutartimi, pagal kuri
pralaimjusioji valstyb praranda dal savo teritorijos arba
prisiima tam tikras prievoles, arba sutinka su kokia nors
ribotos nepriklausomybs forma, i esms yra statym lei
dybos aktas; juk jis, kaip ir statym leidyba, yra primestas
teisinis pokytis. iandien itokia analogija maai kam atro
dyt taigi, ir tik nedaugelis sutikt, jog ji padjo rodyti,
kad ir tarptautin teis, ir municipalin teis turi vienod
teis vadintis teise; juk vienas i rykiausi municipalins
teiss ir tarptautins teiss skirtum yra tai, kad pirmoji
Paprastai nepripasta jga igaut susitarim galiojimo, o
antroji pripasta.
363
X. T ARP T AUT I N T E I S
Tie, kurie mano, jog teis vadintis teise priklauso nuo
toki analogij, pabria ir daugyb kit labiau tikinam
analogij. Tas faktas, kad beveik visose bylose alys teisin
gai vykdo Tarptautinio teismo* ir jo pirmtako Nuolatinio
tarptautinio teisingumo teismo** sprendimus, danai pa
briamas kaip savotikai kompensuojantis t fakt, kad,
skirtingai nuo valstybs vidaus teism, jokios valstybs ne
galima paduoti iuos tarptautinius tribunolus be jos i
ankstinio sutikimo. Taip pat buvo velgtos analogijos tarp
teisikai reguliuojamo ir oficialiai administruojamo jgos
panaudojimo kaip municipalins teiss numatytos sankcijos
ir decentralizuot sankcij, t.y. karo arba atsakomojo j
gos panaudojimo, kurio griebiasi valstyb, tvirtinanti, kad
tarptautins teiss numatytas jos teises paeid kita valsty
b. Kad ia esama tam tikros analogijos, yra aiku; bet jos
reikmingum reikia vertinti atsivelgiant tok pat aik
fakt, kad municipaliniai teismai turi privalomj jurisdik
cij nagrinti savigalbos teigiamas ir neigiamas pasekmes
ir bausti tuos, kurie griebsi jos neteistai, tuo tarpu joks
tarptautinis teismas panaios jurisdikcijos neturi.
Galima manyti, kad kai kurias i i abejotin analogij
labai sustiprina prievols, kurias valstybs prisim pagal
Jungtini Taut status. Taiau ir iuo atveju bet koks i
* Turimas omenyje Jungtini Taut Organizacijos Tarptautinis teis
mas, kurio statutas yra sudedamoji JTO stat dalis. Teismo bstin yra
Hagoje. Tarptautinis teismas sprendia ginus tarp valstybi, vadovauda
masis konvencijomis, tarptautiniais paproiais ir civilizuot taut pripa
intais bendraisiais teiss principais. Byla teismui perduodama gino
ali susitarimu arba pagal vienos alies pareikim, jeigu kita valstyb,
gino dalyv, yra pripainusi privalomj Tarptautinio teismo jurisdikcij
ios kategorijos byloms. Reikia pripainti, kad valstybs i privalomj
jurisdikcij pripasta labai atsargiai (j yra pripainusios tik maiau negu
pus Teismo statuto dalyvi).
* * Taut Sjungos tarptautinis teismas tarpvalstybiniams ginams
sprsti ir konsultacinms ivadoms tarptautiniais klausimais priimti, vei
ks Hagoje 1922-1940 m. (formaliai nustojo veikti tik 1946 m., atsista
tydinus visiems teisjams).
364
X. T AR P T AUT I N TE I S
prievoli galios vertinimas yra nedaug vertas, jeigu igno
ruojama tai, kokiu mastu tokias popieriuje pasigrtinas
prievartin teiss gyvendinim numatanias stat nuosta
tas paralyiavo didij valstybi veto, j ideologinis susi
skaldymas bei aljansai. tai kartais atsakoma, es prievar
tin teiss gyvendinim nustatanias municipalins teiss
nuostatas taip pat gali paralyiuoti visuotinis streikas, bet
toks atsakymas vargu ar tikina; juk lyginant municipalin
teis ir tarptautin teis mums rpi tai, kas faktikai yra, o
iuo atveju nemanoma paneigti, kad ie faktai skiriasi.
Taiau buvo pasilyta viena formali tarptautins teiss
ir municipalins teiss analogija, kuri verta panagrinti iek
tiek smulkiau. Kelsenas ir dauguma iuolaikini teoretik
primygtinai tvirtina, jog tarptautinje teisje, kaip ir muni
cipalinje teisje, yra ir btinai turi bti fundamentalioji
norma, arba tai, k mes pavadinome pripainimo taisykle,
kuria remiantis galima vertinti kit tos sistemos norm
galiojim; todl normos ir sudaro tam tikr viening siste
m. Prieingu poiriu, i struktros analogija yra netikra:
tarptautin teis - tai tiesiog atskir prievoles nustatani
pirmini norm, kurios nra sujungtos mintuoju bdu, vi
suma. Tai, kalbant prastais tarptautins teiss specialist
terminais, yra visuma paprotini norm, i kuri viena yra
norma, suteikianti sutartims pareigojani gali. Paymti
na, kad tiems, kurie msi mintosios uduoties atrasti i
tarptautins teiss fundamentalij norm, buvo labai sun
ku j suformuluoti. I kandidat i pozicij pamintinas
pacta sunt servanda* principas. Taiau vliau dauguma te
oretik ios pairos atsisak, nes ji pasirod nesuderina
ma su tuo faktu, kad ne visos prievols pagal tarptautin
teis kyla i pacta**, nors ir kaip plaiai interpretuotume
termin. Todl jis buvo pakeistas kitu, maiau inomu, -
* Sutari reikia laikytis (lot.).
** Sutari (lot.).
365
X. T ARP T AUT I N T E I S
vadinamja norma, nustatania, kad valstybs turi elgtis
taip, kaip jos paprastai elgiasi.
Mes neaptarinsime i ir kit konkuruojani tarptau
tins teiss fundamentaliosios normos formuluoi prana
um; mes kvestionuosime prielaid, jog toks elementas
joje btinai turi bti. ia reikia pateikti pirm ir tikriausia-
si paskutin klausim: kodl reikia daryti i apriorin prie
laid (nes btent tokia ji yra) ir taip susidaryti iankstin
nuostat dl tikrojo tarptautins teiss norm pobdio?
Juk tikrai manoma sivaizduoti (ir tikriausiai taip danai ir
bna), jog visuomen gali gyventi, vadovaudamasi jos na
riams prievoles nustataniomis normomis kaip pareigo
janiomis net ir tuo atveju, jeigu ji jas suvokia tiesiog kaip
visum atskir norm, kuri nejungia arba j galiojimo ne
lemia kokia nors fundamentalesn norma. Aiku, jog pats
norm buvimas dar nereikia, kad yra tokia fundamentali
norma. Daugelyje iuolaikini visuomeni yra etiketo nor
mos; nors mes ir nelaikome j nustataniomis prievoles,
taiau tikrai galime sakyti, kad ios normos yra; ir vis dlto
mes nei iekosime, nei galime tiktis atrasti fundamentali
etiketo norm, su kuria bt galima sieti atskir norm
galiojim. Tokios normos sudaro ne sistem, o tik visum;
inoma, tokios socialins kontrols formos, susidurianios
su daug svarbesniais klausimais nei etiketo, nepatogumai
yra dideli. Juos jau aprame V skyriuje. Vis dlto jeigu
normos faktikai akceptuojamos kaip elgesio modeliai ir
yra palaikomos atitinkamomis socialinio spaudimo formo
mis, kurios skiriasi nuo privalomj norm, tai norint pa
rodyti, kad jos yra pareigojanios normos, nieko daugiau ir
nereikia; taiau ioje paprastoje socialins struktros for
moje stinga to, kas yra municipalinje teisje: btent bdo
parodyti individuali norm galiojim remiantis tam tikra
sistemos svarbiausija norma.
366
X. T A R P T A UT I N T E I S
Aiku, apie normas, sudaranias ne sistem, bet papras
t visum, galima bt paklauti daugelio dalyk. Pavyz
diui, galima klausti j istorins kilms arba kokios prie
astys skatino i norm augim. Taip pat galima klausti,
koki vert ios normos turi tiems, kurie pagal jas gyvena,
ir ar jie laiko save moralikai pareigotais paklusti ioms
normoms, ar paklsta dl kokio nors kito motyvo. Taiau
vieno klausimo, kur bt galima pateikti kalbant apie sis
temos, papildytos, kaip municipalin teis, fundamentalija
norma, arba antrine pripainimo taisykle, normas, iuo pa-
prastesniuoju atveju negalima paklausti. iuo paprastesniuo-
ju atveju mes negalime paklausti: Kokia svarbiausia nuo
stata grindiamas atskir sistemos norm galiojimas arba
j pareigojamoji galia? Tokios nuostatos nra, bet jos ir
nereikia. Todl klaidinga manyti, kad fundamentalioji nor
ma, arba pripainimo taisykl, yra visuotinai btina prievo
les nustatani norm, arba pareigojanij norm, bu
vimo slyga. Ji yra ne btinyb, bet prabanga, bdinga la
biau isivysiusioms socialinms sistemoms, kuri nariai ne
tik iaip vien po kitos akceptuoja atskiras normas, bet yra
i anksto pasireng akceptuoti bendras norm grupes, ati
tinkanias bendruosius galiojimo kriterijus. Paprastesnje
visuomens formoje mes dar turime palkti ir pamatyti,
ar norma bus akceptuota kaip norma, ar ne; tuo tarpu sis
temoje, kurioje yra fundamentalioji norma - pripainimo
taisykl, dar prie faktikai norm sukuriant galima teigti,
kad ji bus galiojanti, jeigu ji atitiks pripainimo taisykls
reikalavimus.
T pai mint galima idstyti kitaip. Mintoji pripai
nimo taisykl, papildanti paprast atskir norm visum,
ne tik pateikia jai sistemos pranaumus ir identifikavimo
lengvum, bet pirm kart padaro galimus naujos ries
teiginius. Tai vidiniai teiginiai apie norm galiojim; juk
dabar klausimai Kokia sistemos nuostata padaro i nor
367
X. T ARP T AUT I N TE I S
m pareigojani? arba, Kelseno odiais tariant, Kas
sistemos viduje yra jos galiojimo prieastis? gyja nauj
prasm. Atsakymus iuos naujus klausimus pateikia fun
damentalioji norma - pripainimo taisykl. Bet nors pa
prastesnje struktroje iuo bdu, t.y. nurodant koki nors
dar fundamentalesn norm, norm galiojimo negalima pa
demonstruoti, tai anaiptol nereikia, kad koks nors klausi
mas apie normas arba j pareigojamj gali, arba galio
jim lieka nepaaikintas. Tai, kodl normos tokioje papras
toje socialinje struktroje yra pareigojanios, nra kokia
nors paslaptis, kuri iaikint fundamentalioji norma, jei
gu tik mums pavykt j suprasti. Paprastos struktros nor
mos yra, kaip ir labiau isivysiusi sistem fundamentalio
ji norma, pareigojanios, jeigu jos akceptuojamos ir funk
cionuoja kaip tokios. Taiau jeigu usispyrus iekoma vie
novs ir sistemos, kurioje i pageidaujam element fak
tikai negalima rasti, lengvai galima aptemdyti ias papras
tas tiesas apie skirtingas socialins struktros formas.
Ities pastangos sumodeliuoti fundamentalij norm pa
ioms paprasiausioms socialins struktros formoms, ku
riose tokios normos nra, yra iek tiek komikos. Tai tolygu
tvirtinimui, kad nuogas laukinis i tikrj turi bti apsiren
gs kokiais nors nematomais iuolaikiniais drabuiais. De
ja, ia taip pat nuolat gresia pavojus susipainioti. Mus ga
lima tikinti traktuoti kaip fundamentalij norm tai, kas
yra tik tuias pakartojimas to fakto, kad atitinkama visuo
men (nesvarbu, individ ar valstybi) laikosi tam tikr
elgesio modeli kaip privalomj norm. Tai, be abejo, pa
sakytina apie keist tarptautinei teisei silyt fundamenta
lij norm: Valstybs turi elgtis taip, kaip jos paprastai
elgdavosi. Juk tuo nepasakoma nieko daugiau, kaip tik
tai, jog akceptuojantieji tam tikras normas taip pat turi
laikytis normos, nustatanios, kad norm turi bti laikoma
si. Tai yra tik to fakto, kad valstybs yra akceptavusios nor
368
X. T ARP T AUT I N TEI S
m visum kaip pareigojanias normas, nenaudingas pa
kartojimas.
Jeigu mes atsikratome prielaidos, kad tarptautin teis
turi turti fundamentalij norm, mums ikylantis klausi
mas turi bti fakto klausimas. Koks yra tikrasis norm po
bdis, kaip jos funkcionuoja santykiuose tarp valstybi? i
noma, galima skirtingai aikinti stebimuosius reikinius; ta
iau su vienu dalyku negalima nesutikti - jokios fundamen
taliosios normos, nustatanios bendruosius tarptautins tei
ss norm galiojimo kriterijus, nra, o faktikai galiojan
ios normos sudaro ne sistem, bet norm visum; tarp j
yra ir normos, nustatanios, kad sutartys turi pareigojam
j gali. I ties daugeliu svarbi klausim santykius tarp
valstybi reguliuoja daugiaals sutartys; kartais teigiama,
kad ios sutartys gali pareigoti ir jose nedalyvaujanias vals
tybes. Bet jeigu tai bt visuotinai pripastama, tokios su
tartys faktikai bt legislatyviniai aktai, o tarptautins tei
ss normoms turt bti taikomi visai kitokie galiojimo kri
terijai. Tada bt manoma suformuluoti toki fundamen
talij norm - pripainimo taisykl, kuri ne tuiai pakar
tot fakt, kad valstybs faktikai laikosi norm visumos,
bet i tikrj atspindt tikr sistemos bruo. Tarptautin
teis iuo metu tikriausiai yra perjimo prie ios ir kit
form, priartinsiani jos struktr prie municipalins tei
ss struktros, akceptavimo stadijoje. Kai is perjimas baig
sis, jeigu jis apskritai vyks, formalios analogijos, kurios ian
dien atrodo netikinamos ir net iliuzins, gis turin ir paa
lins skeptik abejones dl tarptautins teiss teisins ko
kybs. Bet kol tai nevyko, ios analogijos yra funkcijos ir
turinio, o ne formos analogijos. Funkcijos analogijas leng
viausia velgti apmstant tuos aspektus, kuriais tarptautin
teis skiriasi nuo morals; kai kurie i j buvo nagrinjami
ankstesniame skirsnyje. Turinio analogijas sudaro vairs
principai, svokos ir metodai, bendri ir municipalinei, ir
369
X. T ARP T AUT I N T E I S
tarptautinei teisei, todl leidiantys vienoje srityje teisinin
k naudojam metodik laisvai perkelti kit srit. Bentha-
mas, pavadinimo tarptautin teis iradjas, tarptautin
teis gyn tiesiog pareikdamas, kad ji yra pakankamai
analogika34 municipalinei teisei. ia verta pridurti du da
lykus. Pirma, tai yra turinio, o ne formos analogija; antra,
ioje turinio analogijoje jokios kitos socialins normos nra
tokios panaios municipalin teis, kaip tarptautins tei
ss normos.
MPrinciples of Morals and Legislation, xvii, 25, n. 1.
POST SCRIPTUM
vadas
i knyga pirm kart buvo ispausdinta prie trisdeimt
dvejus metus. Per t laik jurisprudencija ir filosofija labai
suartjo, o teiss teorijos disciplina ir ioje alyje, ir Jung
tinse Valstijose buvo labai ipltota. Noriau tikti, jog i
knyga padjo skatinti i pltot, net jeigu tarp mokslinin
k teisinink ir tarp filosof kritikavusi jos pagrindines
doktrinas buvo ne maiau negu jas atsivertusi. Kad ir
kaip ten bt, nors i pradi a raiau i knyg manyda
mas, jog j skaitys Anglijos universitet bakalauro progra
mos studentai, bet ji paplito daug plaiau, pasirod daug
papildomos j kritikai komentuojanios literatros ir an
glikai kalbaniame pasaulyje, ir kai kuriose valstybse, kur
buvo ileisti ios knygos vertimai. Didioji ios kritins lite
ratros dalis - tai straipsniai teiss ir filosofijos urnaluose,
bet buvo ispausdinta ir nemaai reikming knyg, kurio
se vairios ios knygos doktrinos buvo pasirinktos kritikos
taikiniais bei ieities taku pai kritik teiss teorijoms
idstyti.
Nors a ir meiau kelet kritik pastab kai kuriems
savo kritikams, ypa velioniui profesoriui Lonui Fulleriui1
1 r. mano atsiliepim apie jo Teiss moralum (The Morality o f Law
(1964)), 78 Haivard Law Review; 1281 (1965)), perspausdint mano kny
goje Es apie jurispntdencij ir filosofij (Essays on Jurisprudence and
Philosophy (1983), p. 343). [Pastaba: redaktori pridtos Post scriptum
inaos pateikiamos lautiniuose skliaustuose.]
371
P OST S C RI P T UM
ir profesoriui R. M. Dworkinui2, iki iol a n vienam i j
isamiai neatsakiau; a buvau links stebti ir mokytis i
labai pamokomos diskusijos; kai kurie joje dalyvav kritikai
vienas nuo kito skyrsi ne maiau negu nuo mans. Bet
iame Post scriptum a pabandysiu atsakyti kai kuri
Dworkino plataus pobdio kritik, pateikt vaisinguose
straipsniuose, surinktuose jo knygose Rimtas poiris tei
ses (Taking Rights Seriously; 1977) ir Principo reikalas (A
Matter of Principle, 1982), bei knygoje Teiss imperija (Laws
Empire, 1986)3*. Post scriptum a sutelkiu dmes pir-
2 r. mano straipsnius Teis filosofijos poiriu (Law in the Per
spective of Philosophy: 1776-1976, 51 New York University Law Review,
538 (1976)); Amerikos jurisprudencija anglo akimis: komaras ir kilni
svajon (American Jurisprudence through English Eyes: The Nightma
re and the Noble dream, 11 Georgia Law Review, 969 (1977)); Nauda
ar teiss (Between Utility and Rights, 79 Columbia Law Review, 828
(1979)). Visos ivardytos publikacijos perspausdintos knygoje Es apie
jurisprudencij ir filosofij. r. taip pat Teisin pareiga ir prievol (Le
gal Duty and Obligation), sk. VI, mano knygoje Es apie Bentham
(Essays on Bentham, 1982), ir Komentar (Comment) R. Gavisono
parengtoje knygoje iuolaikins teiss filosofijos problemos (Issues in Con
temporary Legal Philosophy (1987), p. 35).
3 Toliau cituojami atitinkamai kaip TRS, AMP ir LE.
* Ronaldo Dworkino, bene garsiausio Harto kritiko, pagrindins kny
gos. Pirmoji, nors ir sudaryta i anksiau parayt straipsni, faktikai yra
vientisa studija. Pirmj dviej knyg pavadinimai - savotikas odi
aismas, atspindintis ne tik Dworkino propaguojamas liberalias politines
vertybes, bet ir jo teiss teorijos turin - subjektyvines teises (rights) ir
teiss principus (principles), kuriuos, pasak jo, Hartas, traktuojantis teis
kaip vien tik ar beveik vien tik normas, nepelnytai ignoruoja, kaip ir kitus
reikinius, pavyzdiui, teiss aikinimo aktus (interpretations) ir politines
nuostatas (policies), kuriuos Dworkinas irgi laiko teiss elementais. Ap
skritai Dworkinas, dstydamas savo teorij, perm Harto metod: Har
to teorijos ieities takas - nuodugni Austino teiss teorijos kritika, be
kurios vargu ar bt manoma pati Harto teorija; tuo tarpu Dworkino
teorijos ieities takas - principin Harto koncepcijos kritika, be kurios
Dworkino teorija tikrai nebt buvusi sukurta. Politikos filosofijos poi
riu (bet kokia brandi ir konstruktyvi teiss filosofija visuomet turi ir tam
tikr politikos bei morals filosofijos aspekt) Dworkinas, akcentuojantis
individo prigimtines teises (teiss kaip koziriai, rights as trumps), yra ne
toks akademikai neutralus, kaip Hartas. I kit ( mintuosius rinkinius
netraukt) jo straipsni, kuriuose nuosekliausiai atskleidiama jo teiss
372
P OS T S C RI P T UM
miausia Dworkino kritik, nes jis ne tik teig, kad beveik
visi bdingiausieji ios knygos teiginiai yra i esms netei
singi, bet ir kvestionavo vis teiss teorijos koncepcij ir
tai, k, kaip galima numanyti i knygos, i teorija turt
veikti. Metams bgant, Dworkino argumentai prie pagrin
dines knygos idjas buvo i esms nuosekls, bet vyko ir
tam tikr svarbi kai kuri argument turinio bei termini
jos, kuria jie buvo formuluojami, pokyi. Kai kurie anks
tesniuose rainiuose buv ryks kritiniai argumentai nebe-
isakomi paskutiniajame Dworkino veikale, nors j ir nebu
vo aikiai atsisakyta. Taiau tokia ankstyvoji kritika plaiai
paplito ir yra labai takinga, todl a maniau esant reikalin
ga j atsakyti, kaip ir vlesnij kritik.
Pirmasis ir ilgesnysis io Post scriptum skirsnis skirtas
Dworkino argumentams. Bet antrajame skirsnyje a aptariu
daugelio kit kritik teiginius, jog kai kuri mano tezi
formulavimas yra ne tik neaikus ir netikslus, bet tam tik
rais aspektais ities nenuoseklus ir prietaringas4. A turiu
ia pripainti, kad mano kritikai buvo teiss daugeliu atve
j, kuri a dabar nenoriu svarstyti, todl iame Post
scriptum pasinaudosiu proga paaikinti tai, kas buvo ne
aiku, ir perirti tai, k i pradi paraiau nenuosekliai
arba prietaringai.
1. Teiss teorijos esm
Raydamas i knyg, turjau tiksl pateikti toki teiss
teorij, kuri bt bendra ir deskriptyvi. Ji yra bendra ta
teorija ir teiss filosofija, pamintini tokie: Teisj diskrecija (Judicial
Discretion, 60 Journal o f Philosophy 638 (1963)), Teis kaip aikinimas
(Law as Interpretation, 60 Texas Law Review 527 (1982)), Ronaldo
Dvorkino atsakymas (A Reply by Ronald Dworkin, Marshall Cohen
(ed.), Ronald Dworkin and Contemporary Jurispnidence (1983)) ir kt.
4 [Hartas neubaig antrojo i ia pamint skirsni. Zr. Redaktori
pastab.]
373
POST S C RI P T UM
prasme, kad ji nesiejama su kokia nors konkreia teisine
sistema arba teisine kultra, bet siekia paaikinti ir iry
kinti teis kaip sudting socialin ir politin institut, tu
rint valdymo pasitelkus normas (ir ia prasme normatyvi
n) aspekt. is institutas, nepaisant jo vairovs skirtingo
se kultrose ir skirtingais laikais, gijo toki pai bendr
form ir struktr, nors ji ir apaugo gausybe nesusipratim
bei jos esm utemdani mit, kuriuos reikia isklaidyti.
Norint susidoroti su ia aikinamja uduotimi, ieities ta
ku reikia imti plaiai paplitusias bendrsias inias apie ry
kiausius iuolaikins municipalins teiss sistemos bruous,
kurias ios knygos 46 puslapyje a priskiriu kiekvienam i
silavinusiam mogui. Mano dstymas yra deskriptyvus ta
prasme, kad jis yra moralikai neutralus ir jam nekeliami
jokie tikslai k nors pateisinti: juo nesiekiama morals ar
kokiu nors kitu poiriu pateisinti arba pagirti mano ben
drojoje teiss sampratoje apibdinamas formas ir strukt
ras, taiau a manau, kad j aikus supratimas yra svarbi
kiekvienos naudingos moralins teiss kritikos prielaida.
iam deskriptyvumui utikrinti mano knygoje nuolat var
tojamos tokios svokos, kaip pareigas nustatanios normos,
galias suteikianios normos, pripainimo taisykls, keitimo tai
sykls, norm akceptavimas, vidiniai ir ioriniai poiriai, vi
diniai ir ioriniai teiginiai ir teisinis galiojimas. ios svokos
sutelkia dmes elementus, kuriais remiantis galima pa
teikti aiki teisini institut ir teisins praktikos vairovs
analiz ir atsakyti klausimus apie bendrj teiss esm,
ikilusius apmstant iuos institutus ir praktik. Tai bt
tokie klausimai: kas yra normos? Kuo normos skiriasi nuo
paprast proi arba tiesiog elgesio dsningum? Ar yra
i esms skirting teiss norm tip? Kaip normos gali bti
susijusios? K reikia tai, kad normos sudaro sistem? Kaip
teiss normos ir j galia yra susijusios su grasinimais, o kita
vertus - su morals reikalavimais?5
s r . H. L. A. Hart, Comment, in Gavison, n. 2, p. 35.
374
POS T S C RI P T UM
itaip - kaip deskriptyvi ir bendra - suvokiama teiss
teorija i esms skiriasi nuo Dworkino teiss teorijos (arba
jurisprudencijos, kaip jis danai j vadina) koncepcijos,
teiss teorij laikanios i dalies evalvacine ir justifikacine*
bei skirta konkreiai teisinei kultrai6, kuri paprastai yra
paties teoretiko teisin kultra; Dworkino atveju tai yra
angl ir amerikiei teis. Taip suvokiamos teiss teorijos
pagrindin udavin Dworkinas vadina interpretaciniu7*;
jis i dalies yra vertinamasis, nes susijs su identifikavimu
t princip, kurie geriausiai tinka arba labiausiai dera
prie jau susiklosiusios teiss bei teisins sistemos teisins
praktikos ir, parodydami teis jai palankiausioje vieso
je8, pateikia geriausi jos moralin pateisinim. itaip iden
tifikuojami principai Dworkinui yra ne tik teiss teorijos
sudedamosios dalys, bet ir numanomos paios teiss sude
damosios dalys. Antai jam jurisprudencija yra byl spren
dimo bendroji dalis, tylus bet kokio teisinio sprendimo pro-
* Terminai evalvacine (evaluative) ir justifikacine (justificatory) lietu
vi kalbos poiriu gali sulaukti tam tikr priekait, taiau j paodiniai
lietuvikieji atitikmenys vertinamoji (vertybin) ir pateisinamoji (arba pa
nas) turinio poiriu bt ne maiau ydingi, nes vargu ar gali padti
identifikuoti atitinkamas teorijas kaip tam tikr teorij ris (tipus). Ma
nydami, kad lietuviko arba tarptautinio odio, perteikianio mums nau
j termin, vartojimas yra veikiau konvencijos, be to - ir proio dalykas,
patogum lietuvio skaitytojo ausiai turjome paaukoti dl prasms ir tu
rinio. Deja, lietuvikoji teiss terminija (ypa teorijos terminai) nra pa
kankamai ipltota ir vargu ar gali (ir ar ateityje gals) pasilyti auten
tikus terminus, leidianius pakankamai abstrahuotai vardyti tokius rei
kinius. Galima teigti, kad toks teiss teorijos termin internacionaliza-
vimas iuo metu, kai praktiniai teiss srities poreikiai pranoksta pastan
gas ir galimybes planingai vystyti terminij, yra nepaneigiama tendencija,
taip pat spti, kad i tendencija dar kur laik dominuos.
6 LE 102.
7 LE, sk. 3.
* Dworkinas vartoja termin interpretive. iaip jau lietuvikojoje tei
ss literatroje vartojama ne teiss interpretavimo, bet teiss aikinimo
svoka, kuri vargu ar tikt specifins teiss teorijos koncepcijos pavadi
nimui.
NLE 90.
* LE 90.
375
POST S C RI P T UM
logas9. Savo ankstesniajame darbe tokius principus Dwor-
kinas vardijo tiesiog kaip sveikiausij teiss teorij10,
bet paskutiniame darbe Teiss imperija jis kritikuoja ir iuos
principus, ir konkreias teiss nuostatas, iplaukianias i
i princip kaip teis interpretacine prasme. Jau susi
klosiusi teisin praktik arba teiss paradigmas, kurias
turt aikinti itokia interpretacin teorija, Dworkinas va
dina preinterpretarinmis11*; jis yra sitikins, jog teore
tikui neturt ikilti koki nors sunkum identifikuojant
iuos preinterpretacinius duomenis, be to, jam ir nereikia
sprsti jokios su i preinterpretacini duomen identifika
vimu susijusios teorins uduoties, nes jie yra nustatyti kaip
bendro konkrei teisini sistem teisinink konsensuso re
zultatas12.
Visai neaiku, kodl tarp toki skirting sumanym, kaip
manoji ir Dworkino teiss teorijos koncepcijos, turt kilti
arba ities galt kilti koks nors reikmingas konfliktas. An
tai daugelis Dworkino darb, tarp j ir Teiss imperija, yra
skirti lyginti ir nagrinti trij skirting bd, kuriais teis
(praeities politiniai sprendimai13) pateisina prievart ir
itaip leidia susiformuoti trims skirtingoms teiss teorijos
formoms, Dworkino vadinamoms konvencionalizmu, tei
siniu pragmatizmu bei integralia teise14, pranaumams.
Visa tai, k Dworkinas rao apie iuos tris teorij tipus, yra
labai domus ir reikmingas naas evalvacin justifikacin
jurisprudencij, todl man nerpi ginytis dl to, kaip Dwor
kinas nagrinja ias interpretacines idjas15, iskyrus jo tei
10 TRS 66.
11 LE 65-66.
* Dworkinas vartoja termin preinterpretive.
12 Taiau Dworkinas perspja, kad tokios preinterpretacins teiss
identifikavimas pats gali bti susijs su interpretavimu. r. LE 66.
13 LE 117.
14 LE 94.
15 Taiau atkreipkite dmes, kad kai kurie kritikai, pavyzdiui, Mi
chaelas Mooreas savo straipsnyje iuolaikins teorijos poskis inter-
376
P OS T S C RI P T UM
gin, jog toki pozityvistin teiss teorij, kuri pateikiama
ioje knygoje, galima aikiai suformuluoti i naujo kaip to
ki interpretacin teorij. Mano akimis, is teiginys yra klai
dingas; toliau a idstysiu motyvus, kodl prietarauju ban
dymui pateikti mano teorijos interpretacin versij.
Taiau Dworkinas savo knygose atmeta bendr ir de-
skriptyvi teiss teorij kaip klaidinani arba geriausiu at
veju tiesiog bevert. Pasak jo, naudingos teiss teorijos
interpretuoja praktikos istorins raidos pakop16, o anks
iau jis yra ras, jog lktas apraymo ir vertinimo atribo
jimas es susilpnins teiss teorij17.
Man sunku suprasti tikruosius Dworkino motyvus, dl
kuri jis atmeta deskriptyvij teiss teorij, arba jurispru
dencij, kaip jis j danai vadina. Atrodo, kad jo pagrin
dinis kontrargumentas yra toks: teiss teorija turi atsivelg
ti vidin teiss perspektyv, t.y. teisins sistemos dalyvio
arba savikio poir, o deskriptyvioji teorija, kuri remiasi
ne dalyvio, bet iorinio stebtojo poiriu, jokio adekvataus
ios vidins perspektyvos vertinimo negali pasilyti18. Ta
iau toje deskriptyviosios jurisprudencijos schemoje, kuri
siloma mano knygoje, faktikai nra nieko, kas sistemoje
nedalyvaujaniam ioriniam stebtojui neleist apibdinti,
kaip sistemos dalyviai iri teis, vadovaudamiesi min
tuoju vidiniu poiriu. Antai ioje knygoje a gana plaiai
paaikinau, kad sistemos dalyviai parodo savo vidin poi-
pretacij: bloga lemiantis poskis? (The Interpretive Tum in Modern
Theory: A Turn for the Worse?, 41 Stanford Law Review; 871 (1989), p.
947-8), pripaindamas, jog teisin praktika Dworkino nurodytja prasme
yra interpretacin, neigia, kad interpretacin gali bti teiss teorija.
16 LE 102; plg.: Bendrosios teiss teorijos mums yra bendrosios
ms pai teism praktikos interpretacijos, LE 410.
17 AMP 148; plg.: Teiss teorij negalima prasmingai suvokti kaip
< . . . > neutrali samprotavim apie socialin praktik (A Reply by Ro
nald Dworkin, Marshall Cohen (ed.), Ronald Dworkin and Contempora
ry Jurisprudence (1983) [toliau cituojamas kaip RDCf|, p. 254).
18 [r. LE 13-14.]
377
P OS T S C RI P T UM
r, akceptuodami teis kaip suteikiani jiems elgesio orien
tyrus ir tuos kriterijus, kuriais remdamiesi jie j kritikuoja.
inoma, deskriptyviosios teiss teorijos atstovas pats neak
ceptuoja teiss tais paiais bdais, kaip kiti sistemos daly
viai, bet jis gali ir turi aprayti tok teiss akceptavim -
ties sakant, tai a ir bandiau padaryti ioje knygoje. Ta
iau, inoma, nordamas tai padaryti, deskriptyviosios tei
ss teorijos atstovas turi suprasti, k reikia vadovautis iuo
vidiniu poiriu, ir ia - tik ia - prasme jis turi sugebti
sivaizduoti save sistemos dalyvio vietoje; bet tai nra nei
teiss akceptavimas, nei dalyvio vidinio poirio primimas
arba palaikymas, nei koks nors kitoks deskriptyvios pozici
jos atsisakymas.
Atrodo, kad Dworkinas, kritikuodamas deskriptyvij ju
risprudencij, bando atmesti i akivaizdi galimyb iori
niam stebtojui iuo deskriptyviu bdu atsivelgti dalyvio
vidin poir, nes jis, kaip minjau, identifikuoja jurispru
dencij kaip byl sprendimo bendrj dal, o tai tolygu
jurisprudencijos arba teiss teorijos traktavimui kaip siste
mos teisins dalies, regimos jos dalyvi teisj vidiniu po
iriu. Taiau deskriptyviosios teiss teorijos atstovas gali
suprasti ir aprayti sistemos dalyvio vidin poir teis jo
neakceptuodamas ir pats juo nesivadovaudamas. Net jeigu
(kaip rodinjo Neilas MacCormickas19* ir daugelis kit kri
tik) sistemos dalyvio vidinis poiris, kur liudija tai, kad
teis yra akceptuojama kaip teikianti elgesio orientyrus ir
kritikos kriterijus, btinai apima tikjim, jog yra tam tikr
moralini motyv elgtis pagal teiss reikalavimus ir mora-
19 [r. Legal Reasoning and Legal Theory (1978), 63-4, 139-40.]
* Profesorius Neilas MacConnickas, buvs kotijos Edinburgo univer
siteto Teiss fakulteto dekanas, yra vienas i ymiausi Harto teorijos
populiarintoj. Greta kit jo darb, pamintini veikalai Teisinis argumen
tavimas ir teiss teorija {Legal Reasoning and Legal Theory. - Oxford:
Clarendon Pres, 1978) ir H. L. A. Hartas {H. L. A. Hart. - Stanford:
Stanford University Press, 1981).
378
P OS T S C RI P T UM
linis teise grindiamos prievartos naudojimo pateisinimas,
itai morals poiriu neutrali deskriptyvioji jurisprudenci
ja taip pat turt aprayti, bet ne palaikyti arba perimti.
Taiau, atsakydamas mano pareikt mint, kad min
tieji i dalies su vertinimais susij Dworkino interpretaci
niais vadinami klausimai yra ne vieninteliai klausimai, ku
riuos turt nagrinti jurisprudencija ir teiss teorija, ir kad
bendrai ir deskriptyviai jurisprudencijai ia tenka svarbi vie
ta, Dworkinas sutinka, jog taip ir yra, ir paaikina, jog to
kius jo pastebjimus, kaip jurisprudencija yra byl spren
dimo bendroji dalis, reikia suvelninti, nes, kaip jis dabar
sako, jie yra teisingi tik jurisprudencijos, sprendianios
prasmingus klausimus, atvilgiu20. Tai yra svarbi ir sveikin
tina i pairos ekstravagantiko ir i ties, paties Dworki
no odiais tariant, imperialistinio teiginio, jog vienintel
tikra teiss teorijos forma yra interpretacin ir evalvacin
teiss teorija, pataisa.
Vis dlto, nors Dworkinas ir atsisako mintojo akivaiz
diai imperialistinio teiginio, tolesni perspjamj odi,
kuriais jis savo atsisakym palydi, potekst mane ir dabar
labai glumina: Bet reikia pabrti - kiek is [prasmingu
mo] klausimas persmelkia tas problemas, kurias daugiau
siai nagrinja bendrosios teorijos, kaip antai Harto21. io
perspjimo tikslas yra neaikus. Mano nagrintos proble
mos (r. sra p. 374) apima tokius klausimus, kaip teiss
santykis su prievartiniais sakymais, o kita vertus, su mora
ls reikalavimais, todl Dworkinas perspdamas, atrodo, no
rjo pasakyti tai k: svarstant tokias problemas, netgi de-
skriptyviosios teiss teorijos atstovui teks susidurti su to
kiais su teiss nuostat prasme arba reikme susijusiais
R. M. Dworkin, Legal Theory and the Problem of Sense, in
R. Gavison (ed.), Issues in Contemporary Legal Philosophy: The Influence
of H. L. A. Haii (1987), p. 19.
21 Ibid.
379
POST S C RI P T UM
klausimais, j kuriuos gali patenkinamai atsakyti tik inter
pretacin ir i dalies evalvacin teiss teorija. Jeigu tikrai
bt taip, nordamas nustatyti kurios nors konkreios tei
ss nuostatos prasm, netgi deskriptyviosios teiss teorijos
atstovas turt pateikti interpretacin ir evalvacin klausim
Koki reikm reikia suteikti iai nuostatai, kad ji iplauk
t i geriausiai tinkani jau susiklosiusiai teisei ir geriau
siai j pateisinani princip? ir j atsakyti. Bet net jeigu
i ties mano pamintuosius io tipo klausimus atsakymo
iekantis bendrosios ir deskriptyviosios teiss teorijos atsto
vas turt nustatyti teiss nuostat reikm daugybje skir
ting teisini sistem, atrodo, nra jokio pagrindo pritarti
poiriui, kad tai jis turi nustatyti, pateikdamas Dworkino
interpretacin ir evalvacin klausim. Be to, net jeigu vis
teiss sistem, kurias bendrosios ir deskriptyviosios teiss
teorijos atstovas turjo atsivelgti, teisjai ir teisininkai pa
tys iuo interpretavimo ir i dalies vertinimo bdu i tikrj
jau yra isprend mintuosius reikms klausimus, tai ben
drosios deskriptyviosios teorijos atstovas turt aprayti kaip
fakt, kuriuo vliau bt grindiama jo bendroji deskripty-
vioji ivada dl toki teiss nuostat reikms. inoma, b
t didel klaida manyti, kad dl tokio i ivad pagrindi
mo jos paios turi bti interpretacins ir evalvacins ir kad
jas formuluojantis teoretikas nuo uduoties jas aprayti per
simet prie uduoties jas interpretuoti ir vertinti. Apray
mas gali likti apraymu net tada, kai tai, kas apraoma, yra
vertinimas.
2. Teisinio pozityvizmo esm
(i) Pozityvizmas kaip semantin teorija
Dworkinas mano knyg laiko veikalu, atstovaujaniu
iuolaikiniam teisiniam pozityvizmui, kuris nuo ankstesni
380
P OS T S CRI P TUM
j pozityvizmo atmain, toki kaip Benthamo ir Austino, i
esms skiriasi tuo, jog atmeta j imperatyvines teiss teori
jas ir j koncepcij, kad visa teis kylanti i teisikai neri
bojamo suverenaus statymus leidianio asmens arba orga
no. Manojoje teisinio pozityvizmo versijoje Dworkinas ap
tinka daug skirting, bet tarp savs susijusi klaid. Pati
fundamentaliausia i i klaid yra paira, kad toki tei
ss nuostat, kaip tos, kurios aprao juridines teises ir tei
sines pareigas, teisingumas priklauso tik nuo to, kaip spren
diami paprast istorini fakt, taip pat su individ sitiki
nimais ir socialinmis pairomis susijusi fakt klausimai22.
Faktai, nuo kuri priklauso teiss nuostat teisingumas, yra
tai, k Dworkinas vadina teiss pagrindais23; pasak jo,
pozityvistas klaidingai mano, jog iuos faktus fiksuoja kal
bos normos, bendros ir teisjams, ir advokatams, kontro
liuojantiems odio teis vartojim, taigi ir jo prasm, ir
teiginiuose apie tai, kas yra konkreios sistemos teis kon
kreiu klausimu, ir teiginiuose apie tai, kas yra teis (t.y.
teis apskritai)24. I ios pozityvistins pairos teis tur
t iplaukti ivada, jog vieninteliai nesutarimai, galintys kil
ti dl teiss klausim, yra tie, kurie susij su toki istorini
fakt buvimu arba nebuvimu; bet negali bti teorini nesu
tarim ar prietaravim dl to, kas yra teiss pagrindai.
Daug savo vaizdingos teisinio pozityvizmo kritikos pus
lapi Dworkinas skiria tam, kad parodyt, jog teorinis ne
sutarimas dl teiss pagrind, prieingai pozityvisto poi
riui, yra rykiausias angl ir amerikiei teisins praktikos
bruoas. Prietaraudamas poiriui, kad iuos pagrindus vie
nareikmikai fiksuoja ir teisjams, ir advokatams bendros
kalbos normos, Dworkinas tikinja, kad jos yra esmingai
22 LE 6 ff.
23 LE 4.
24 LE 31 ff.
381
POST S C RI P T UM
prietaringos, nes apima ne tik istorinius faktus, bet labai
danai ir prietaringus moralinius bei vertybinius sprendimus.
Dworkinas pateikia du labai skirtingus paaikinimus, kaip
atsitiko, kad tokie pozityvistai kaip a prim i esms
klaiding poir. Pirmasis i i paaikinim yra toks: po
zityvistai tiki, kad jeigu tai, kas yra teiss pagrindai, nebt
vienareikmikai ufiksuota norm, bet bt prietaringas
dalykas, leidiantis laikytis skirting teorini pozicij, tada
ir odis teis skirtingiems monms reikt skirtingus da
lykus, o j vartodami jie paprasiausiai nesusinekt ir kal
bt ne apie t pat dalyk. is pozityvistams primestas
sitikinimas, Dworkino akimis irint, yra visikai klaidin
gas; argument prie prietaringus teiss pagrindus, kuriais,
kaip manoma, pozityvistas turi remtis, Dworkinas vadina
semantiniu geluoniu25, nes is argumentas remiasi odio
teis reikms teorija. Taigi Teiss imperijoje jis usimojo
apibdinti semantin geluon.
Nors Teiss imperijos pirmajame skyriuje a drauge su
Austinu esu priskiriamas tai paiai teoretik semantik ka
tegorijai, vadinasi, esu laikomas vienu i t, kurie papras
tais faktais paremt pozityvistin teorij kildina i odio
teis reikms ir todl yra patyr io semantinio geluonio
dr, taiau i tikrj nei mano knygoje, nei kituose mano
rainiuose nra nieko, kuo galima bt pagrsti itok mano
teorijos vertinim. Antai gali bti klaidinga mano doktrina,
jog susiformavusios municipalins teisins sistemos apima
pripainimo taisykl, nustatani kriterijus, pagal kuriuos
identifikuojami statymai, kuriuos turi taikyti teismai, ta
iau a niekur negrindiau ios doktrinos klaidinga idja,
jog odio teis reikmje gldi mintis, kad tokia pripa
inimo taisykl turi bti visose teisinse sistemose, arba
netgi dar klaidingesne idja, jog jeigu teiss pagrind identi
25 LE 45.
382
P OS T S C RI P T UM
fikavimo kriterijai nebt vienareikmikai ufiksuoti, tei
s skirtingiems monms reikt skirtingus dalykus.
Pastarasis man priskiriamas argumentas i ties supai
nioja svokos reikm su jos taikymo kriterijais; a jo toli
grau neprimiau, bet, aikindamas teisingumo svok, spe
cialiai atkreipiau dmes (ios knygos p. 268-269) t fak
t, kad nekintam reikm turinios svokos taikymo krite
rijai gali kisti ar bti prietaringi. Kad tai bt aiku, a
nurodiau i esms t pat skirtum tarp svokos ir skirtin
g svokos koncepcij, kaip ir tas, kuris taip ikiliai fig
ruoja vlesniame Dworkino darbe26.
Galiausiai Dworkinas tikinja, jog pozityvistas, tvirti
nantis, es jo teiss teorija yra ne semantin teorija, bet
deskriptyvus teiss apskritai kaip sudtingo socialinio rei
kinio skiriamj bruo apibdinimas, bando savo teorij
pristatyti kaip semantins teorijos prieingyb, bet jokio skir
tumo i tikrj ia nes, tai ess tik klaidinimas*. Dworki
no argumentas27 yra toks: kadangi vienas i skiriamj tei
ss kaip socialinio reikinio bruo yra tai, kad teisininkai
diskutuoja dl teiss nuostat tikrumo ir aikina tai rem
damiesi toki nuostat reikme, tokia deskriptyvi teorija
gal gale negali nebti semantin28. Man atrodo, kad is
argumentas supainioja teiss reikm su teiss nuostat
reikme. Dworkinas sako, kad semantin teiss teorija yra
tokia teorija, kurioje pati odio teis reikm padaro
teis priklausom nuo tam tikr specifini kriterij. Bet
teiss nuostatos paprastai yra teiginiai ne apie tai, kas yra
2( Apie skirtum r. John Rawls, A Theory o f Justice (1971), pp. 5-6,
10. [Skirdamas teisingumo svok nuo teisingumo koncepcij, Rawlsas
pareikia: ia a seku H. L. A Hartu, jo Teiss samprata, pp. 155-159.
Zr. A Theory o f Justice, p. 5, n. 1.]
* Dworkinas rao, kad i prieingyb savaime yra nesusipratimas
(R. Dworkin. L aws Empire. - Cambridge: Harvard University Press,
1986. - P. 418).
27 LE 418-19, n. 29.
28 r. LE 31-3.
383
P OS T S C R I P T UM
teis, bet apie tai, kas yra i teis, t.y. k tam tikros sis
temos teis leidia monms daryti arba reikalauja, kad jie
daryt, arba galina juos daryti. Tad net jeigu toki teiss
nuostat reikm ir lemia j apibrimai arba tikrumo s
lygos, tai neskatina daryti ivados, kad pati odio teis
reikm padaro teis priklausom nuo tam tikr specifini
kriterij. Taip bt tik tokiu atveju, jeigu i odio teis
reikms bt kildinami ir ie sistemos pripainimo taisyk
ls formuluojami kriterijai, ir tokios pripainimo taisykls
poreikis. Bet itokios doktrinos mano darbe nra n
pdsako29.
Dworkinas manj teisinio pozityvizmo form neteisin
gai traktuoja dar vienu poiriu. Manj pripainimo tai
sykls doktrin jis traktuoja kaip reikalaujani, kad jos
nustatomi teiss identifikavimo kriterijai bt tik istoriniai
faktai, taigi pateikia j kaip akivaizdi fakt pozityviz
mo30 pavyzd. Taiau nors mano pateikti svarbiausieji pri
painimo taisykls nustatyt kriterij pavyzdiai yra tai, k
Dworkinas vadina genealogija31, a, kalbdamas tik apie
t bd, kuriuo teisins institucijos priima arba kuria sta
tymus, bet ne apie j turin, ir ioje knygoje (p. 147), ir
savo ankstesniame straipsnyje Pozityvizmas ir teiss bei
morals atribojimas (Positivism and the Separation of Law
and Morals)32 specialiai paymjau, jog kai kuriose teisi
nse sistemose, kaip antai Jungtinse Valstijose, svarbiau
sieji teisinio galiojimo kriterijai, be genealogijos, gali ai
kiai apimti teisingumo principus arba esmines moralines
vertybes, o ie gali formuoti teisini konstitucini apriboji
m turin. Teiss imperijoje primesdamas man akivaizdi
29 r. ios knygos p. 334-335, kur a atmetu bet koki toki doktrin.
30 [i fraz yra Harto, o LE jos nra.]
31 TRS 17.
32 71 Harvard Law Review, 598 (1958), perspaudintas mano knygoje
Essays on Jurisprudence and Philosophy (r. ypa pp. 54-5).
384
P OS T S C RI P T UM
fakt pozityvizm, Dworkinas ignoruoja mano teorijos
aspekt. Taigi, atvirai sakant, jo man priskiriamas seman
tinis akivaizdi fakt pozityvizmo variantas man neb
dingas, ir man nebdinga jokia kita akivaizdi fakt pozi
tyvizmo forma.
(ii) Pozityvizmas kaip interpretacin teorija
Pateikdamas kit akivaizdi fakt pozityvizmo apibdi
nim, Dworkinas nebetraktuoja jo kaip semantins teorijos
arba kaip teorijos, grindiamos lingvistiniais argumentais,
bet bando j rekonstruoti jau kaip paties Dworkino inter
pretacins teorijos atmain, kuri jis vadina konvenciona-
lizmu. Pasak ios teorijos (kuri Dworkinas galiausiai at
meta kaip yding), interpretacins teorijos atstovu apsime
ts pozityvistas yra pasirengs parodyti teis paioje
palankiausioje viesoje, taiau jis pateikia tokius teiss kri
terijus, kurie yra tiesiog paprasti faktai, vienareikmikai
fiksuojami ne teiss odyno, kaip yra semantiniame pozity
vizmo variante, bet konvencijos, kuria vadovaujasi ir teis
jai, ir teisininkai. Tokia teorija parodo teis jai palankioje
viesoje, nes vaizduoja teis utikrinant tai, kas teiss sub
jektams turi didiul vert: btent tai, kad teisins prievar
tos taikymo atvejai tampa priklausomi nuo visiems prieina
m akivaizdi fakt, todl dar prie panaudojant prievart
kiekvienas bus tinkamai sptas. Tai Dworkinas vadina gi
nam lkesi idealu33, bet mano, kad jo nuopelnai ga
liausiai nepersveria jo vairiausi trkum.
Taiau toks interpretacinis pozityvizmo kaip konvencio-
nalizmo traktavimas negali bti tikinamai pateiktas kaip
manosios teiss teorijos variantas arba jos rekonstrukcija.
Taip yra dl dviej prieasi. Pirma, kaip jau buvo pay
n LE 117.
13. 1204
385
P OS T S C R I P T UM
mta, mano teorija nra akivaizdi fakt pozityvizmo te
orija, nes teiss kriterijais ji laiko ne tik akivaizdius fak
tus, bet ir vertybes. Taiau svarbesn yra antroji prieastis:
visos Dworkino interpretacins teiss teorijos formos re
miasi prielaida, jog teiss ir teisins praktikos prasm arba
tikslas yra pateisinti prievart34, bet a tikrai nesilaikau ir
niekuomet nesilaikiau pairos, kad tai yra teiss prasm
arba tikslas. Kaip ir kitos pozityvizmo formos, mano teorija
nepretenduoja identifikuoti teiss ir teisins praktikos pras
m ar tiksl kaip tok; todl mano teorijoje nra nieko, kuo
bt galima pagrsti Dworkino pair, kad teiss tikslas
yra pateisinti prievart; a iai pairai tikrai nepritariu. A
i tikrj manau, jog beviltika iekoti kokio nors specifinio
teiss tikslo, iskyrus t, kad ji nustato moni elgesio orien
tyrus bei tokio elgesio kritikos kriterijus. Bet tai, inoma,
nepads atskirti statym nuo kit tuos paius bendruosius
tikslus turini norm arba princip; skiriamieji teiss bruo
ai yra jos antrini norm formuluojama nuostata dl jos
standart identifikavimo, keitimo ir prievartinio taikymo ir
bendras reikalavimas teikti jai pirmenyb prie kitus stan
dartus. Bet net jeigu manoji teorija visikai ipaint aki
vaizdi fakt pozityvizm konvencionalizmo, ginanio l
kesius ir garantuojanio, jog visi gali bti i anksto persp
ti apie teisins prievartos panaudojimo atvejus, pavidalu,
tai tik parodyt, kad a tai laikau tik tam tikru teiss mo
raliniu pranaumu, o ne tuo vieninteliu tikslu, kurio teis
kaip tokia turi siekti. Kadangi galimyb taikyti teisin prie
vart daniausiai atsiranda tuomet, kai paeidiama pirmi
n teiss funkcija orientuoti jos subjekt elges, teisin prie
varta yra antrin funkcija, nors ji, inoma, reikminga. Jos
pateisinimo negalima racionaliai laikyti teiss kaip tokios
prasme arba tikslu.
34 [LE 93.]
386
P OS T S CRI P T UM
Motyvai, paskatin Dworkin rekonstruoti manj tei
ss teorij kaip konvencionalistin interpretacin teorij,
teigiani, jog teisin prievarta yra pateisinama tik tada,
kai ji atitinka konvencionalias sampratas35, remiasi ios
knygos V skyriaus 3-iame skirsnyje mano pateiktu teiss
element apibdinimu. Ten a antrines normas - pripaini
mo, keitimo ir byl sprendimo taisykles vaizduoju kaip prie
mones, kompensuojanias sivaizduojamojo paprasto, tik pir
mines prievoles nustatanias normas turinio reimo
trkumus. ie trkumai - tai norm tapatumo neapibrtu
mas, j statikas pobdis, taip pat iskydusio socialinio spau
dimo, vienintels norm prievartinio gyvendinimo priemo
ns, neefektyvumas, atimantis daug laiko. Bet apibdindamas
ias antrines normas kaip priemones, padedanias ivengti
mintj trkum, a niekur netvirtinau, kad teisin prie
varta yra pateisinama tik tada, kai ji atitinka ias normas, ir
juo labiau kad tokio pateisinimo suteikimas yra bendroji
teiss esm arba jos bendrasis tikslas. Ities aptardamas
antrines normas a kalbjau apie prievart tik ta prasme,
jog nurodiau, kad palikti prievartin norm gyvendinim
ne organizuotoms teism administruojamoms sankcijoms,
bet iskydusiam socialiniam spaudimui yra neefektyvu ir at
ima daug laiko. Taiau, atvirai kalbant, neefektyvumo kom
pensavimas dar nra pateisinimas.
inoma, pirmini prievoles nustatani norm reimo
papildymas antrine pripainimo taisykle i ties pads pa
teisinti prievartos naudojim ta prasme, kad taip bus paa
lintas vienas moralinis kontrargumentas prie prievartos nau
dojim, nes individams paprastai bus suteikiama galimyb
i anksto identifikuoti prastus prievartos taikymo atvejus.
Bet tai, kad pripainimo taisykl utikrina teiss reikalavi
m apibrtum ir i reikalavim inojim i anksto, yra
svarbu ne tik tuomet, kai sprendiamas prievartos klausi-
35 LE 429 n. 3.
13*
387
POST S C RI P T UM
mas: tai turi lygiai toki pat lemiam reikm protingo tei
sini gali realizavimo (pavyzdiui, testament arba sutar
i sudarymo) poiriu ir apskritai privataus ir vieojo gy
venimo racionalaus planavimo poiriu. Todl prievartos
pateisinimo, prie kurio prisideda ir pripainimo taisykl,
negalima laikyti jos bendrja esme arba bendruoju tikslu;
juo labiau tai negali bti teiss kaip visumos bendroji esm
arba bendrasis tikslas. Bet mano teorija jokiu bdu tokios
galimybs nepera.
(iii) velnusis p o z i t y v i z m a s *
Priskirdamas man akivaizdi fakt pozityvizmo dok
trin, Dworkinas klaidingai traktavo mano teorij: es ji ne
tik reikalauja (kaip i ties ir yra), jog pripainimo taisyk
ls buvimas ir autoritetas priklausyt nuo to fakto, kad j
akceptuoja teismai, bet taip pat reikalauja (taip i ties
nra), kad ios normos nustatomi teisinio galiojimo kriteri
jai bt iimtinai specifiniai akivaizds faktai, kuriuos Dwor
kinas vadina genealogijos dalykais ir kurie yra susij su
teisdaros arba teiss akt primimo bdais ir formomis.
i nuomon dvejopai klaidinga. Pirma, ji ignoruoja tai, kad
a aikiai pripainau, jog pripainimo taisykl kaip teisinio
galiojimo kriterijus gali apimti morals princip arba esmi
ni vertybi atitikim; taigi manoji doktrina yra tai, kas
vadinama velniuoju pozityvizmu o ne akivaizdi fak
t pozityvizmu, kaip j vadina Dworkinas. Antra, mano
knygoje jokiu bdu neteigiama, kad pripainimo taisykls
nustatytieji akivaizdi fakt kriterijai turi bti vien tik ge
nealogijos dalykai; anaiptol, tokiais kriterijais gali bti ir
statym turinio esminiai apribojimai, tokie kaip Jungtini
Valstij Konstitucijos eioliktoji arba Devynioliktoji patai
* Originale - soft positivism.
388
P OS T S C RI P T UM
sos dl valstybins religijos arba balsavimo teiss apri
bojim*.
Taiau toks atsakymas dar nra atsakymas svarbiau
siuosius Dworkino kritinius argumentus, nes, atsakydamas
kitiems tam tikr velniojo pozityvizmo form pasirinku
siems teoretikams36, Dworkinas pareik svarbi kritini pa
stab, kurios, jeigu bt teisingos, turt bti taikomos ir
mano teorijai, todl j jas ia reikia atsakyti.
Fundamentaliausias Dworkino kritinis argumentas yra
toks: velnusis pozityvizmas, leidiantis, kad teiss identifi
kavimas priklausyt nuo toki prietaring dalyk, kaip mo
ralini arba kitoki vertybini sprendim atitikimas, ir ben
drasis pozityvistinis teiss paveikslas, i esms siekiantis
pateikti patikimus vieuosius elgesio modelius, kuriuos b
t galima identifikuoti kaip akivaizdius faktus - tiksliai ir
nepriklausomai nuo prietaring argument, yra visikai ne
suderinami37. Nordamas nustatyti tok velniojo pozityviz
mo ir kitos mano teorijos dalies nesuderinamum, Dworki
nas cituoja mano poir pripainimo taisykl, kuris, jo
manymu, greta kit trkum, paalina ir sivaizduojamojo
ikiteisinio paproi tipo pirmini prievoles nustatani nor
m reimo neapibrtum.
Si velniojo pozityvizmo kritika man atrodo dvejopai per
dta: ji hiperbolizuoja ir apibrtumo laipsn, kur nuosek
* ia tikriausiai spaudos klaida: JAV Konstitucijos eioliktoji patai
sa kalba apie Kongreso teisi nustatant mokesius ipltim, o ne apie
draudim vesti valstybin religij. Hartas tikriausiai turjo galvoje Pir
mj patais, kurioje yra vadinamoji klauzul (arba ilyga) dl valstybi
ns religijos vedimo (Establishment Clause) y pagal kuri Kongresas inter
alia negali priimti jokio statymo, vedanio [valstybin] religij arba
draudianio j laisvai ipainti. JAV Konstitucijos Devynioliktoji patai
sa draudia piliei teis balsuoti apriboti pagal lyt - ja 1920 m. fede-
raliniu lygiu buvo galutinai suteikta balsavimo teis moterims (valstij
lygiu tai buvo padaryta daug anksiau).
36 r. jo atsakymus E. P. Soperui ir J. L. Colemanui, RDCJ 247 ff.
ir 252 ff.
'7 RDCJ 248.
389
POS T S C R I P T UM
ls pozityvistas turt priskirti teisini standart visumai, ir
neapibrtum, atsirandant tada, kai tam tikr morals prin
cip arba vertybi atitikimas imamas laikyti teisinio galio
jimo kriterijumi. inoma, i ties svarbi pripainimo taisyk
ls funkcija yra suteikti apibrtum, reikaling nustatant
teis. Jeigu pripainimo taisykls nustatytieji teiss kriteri
jai ne tik kai kada kelt prietaringus klausimus, bet kelt
juos visuomet arba daugeliu atvej, pripainimo taisykl
ios savo funkcijos neatlikt. Taiau atmesti bet kokio ne
apibrtumo galimyb - bet kokia kaina, bet kuri kit
vertybi sskaita - nra tas tikslas, kur a kada nors kliau
pripainimo taisyklei. Tai buvo atvirai - bent a taip tik
jausi - pasakyta ioje knygoje pareikiant, kad ir pati pri
painimo taisykl, ir ja remiantis identifikuojamos konkre
ios teiss normos gali turti ginytin neapibrtumo au
reol38. A taip pat pateikiau tok bendro pobdio
argument: net jeigu statymus bt galima sukonstruoti
taip, kad' i anksto bt galima isprsti visus dl j reik
ms galinius kilti klausimus, priimti tokius statymus da
nai reikt konfliktuoti su kitais tikslais, kuriuos teis tur
t puoselti39. Neapibrtumo saik reikia toleruoti, o dau
gelio teiss norm atveju - netgi sveikinti, nes, kai inomas
nenumatytos bylos turinys o tie klausimai, kuriems reik
mingai atsilieps sprendimas, gali bti identifikuoti, vadina
si, ir racionaliai isprsti, gali bti priimtas pagrstas teismo
sprendimas. i velniojo pozityvizmo form, vienu i teiss
kriterij pripastani galini bti prietaring morals
princip arba moralini vertybi atitikim, galtume laikyti
neadekvaia tik tuo atveju, jeigu pripainimo taisykls funk
cij suteikti apibrtum traktuotume kaip svarbiausij ir
nusveriani kitas. ia kertinis klausimas yra sietinas su
[r. ios knygos p. 218, 251-260.]
3l) [r. ios knygos p. 226.]
390
P OS T S C RI P T UM
tuo neapibrtumo laipsniu arba mastu, kur gali toleruoti
teisin sistema, siekianti nuo decentralizuoto paproi tipo
norm reimo pereiti prie visuotini patikim ir apibrt
i anksto identifikuojamo elgesio orientyr.
Kitas Dworkino kritinis argumentas prie manj vel
niojo pozityvizmo variant kelia kitokias, sudtingesnes tei
ss apibrtumo ir ubaigtumo problemas. ioje knygoje a
pltojau pair, kad pagal pripainimo taisykls nustaty
tus kriterijus bendrais bruoais identifikuojamos teiss nor
mos bei principai danai pasiymi tuo, k a paprastai va
dinu atvirja struktra, todl ikilus klausimui, ar kon
krei norm reikt taikyti tam tikroje byloje, teis
nesugeba klausim konkreiai atsakyti nei taip, nei ne
ir rodo i dalies esanti neapibrta. itokios bylos nra
sunkiosios bylos*, prietaringos ta prasme, kad raciona
ls ir informuoti teisininkai gali nesutarti dl to, kuris i
atsakym teiss poiriu yra teisingas; tokiais atvejais fun
damentaliai neubaigta yra pati teis: ji nepateikia jokio
atsakymo tokiose bylose sprendiamus klausimus. ie klau
simai yra teisikai nesureguliuoti, todl tam, kad tokiais
atvejais bt galima priimti sprendim, teismai turi reali
zuoti ribot teisdaros funkcij, kuri a vadinu diskreci-
ja. Taiau Dworkinas atmeta idj, kad teis gali bti mi
ntja prasme neubaigta ir kad joje gali likti sprag, ku
rios turt bti upildomos reguliuojant mintj teiss
krimo diskrecij. Jis mano, jog i paira yra klaidinga
ivada i to fakto, kad juridins teiss arba teisins parei
gos egzistavim teigianti teiss nuostata gali bti prieta
ringa, vadinasi, dl jos racionals ir informuoti mons gali
nesutarti, o tuomet, kai jie i ties nesutaria, danai nra
* Uuomina Dworkino koncepcijoje vartojam sunkij byl (hard
cases) svok; Dworkinas priekaitauja Hartui (ir teisiniam pozityvizmui
apskritai), es jis sunkias bylas palieks teisjo nuoirai, arba diskre-
cjai (discretion) y t.y. alia teiss (r. R. Dworkin. Taking Rights Serious-
(v. - Cambridge: Harvard University Press, 1977. - P. 81 ff.).
391
P OS T S C R I P T UM
jokio bdo neginijamai parodyti, ar tai, k jie sako, yra
teisinga, ar neteisinga. Tokia ivada yra klaidinga, nes netgi
tuomet, kai teiss nuostata yra tokia prietaringa, vis dlto
gali bti dalyko fakt, dl kuri tai, k ie mons sako,
ir yra teisinga arba klaidinga; nors i dalyk teisingumo
arba klaidingumo negalima pademonstruoti, taiau paius
argumentus, jog tai yra teisinga, vis tiek galima vertinti
kaip geresnius u argumentus, jog tai yra klaidinga, ir at
virkiai. is skirtumas tarp prietaringos teiss ir neubaig
tos arba neapibrtos teiss Dworkino interpretacinje te
orijoje yra gana svarbus dalykas, nes pagal i teorij teiss
nuostata yra teisinga tik tuo atveju, jeigu drauge su kitomis
prielaidomis ji iplaukia i princip, kurie ne tik geriausiai
atitinka teisins sistemos institucin istorij, bet geriausiai
j pateisina morals poiriu. Vadinasi, Dworkino poiriu,
bet kokios teiss nuostatos teisingumas galiausiai priklauso
nuo moralinio sprendimo, kas geriausiai j pateisina, tei
singumo, o kadangi, jo akimis irint, moraliniai sprendi
mai yra i esms prietaringi, tai prietaringos yra ir visos
teiss nuostatos.
Teisinio galiojimo kriterijaus, kurio taikymas yra susijs
su prietaringu moraliniu sprendimu, idja Dworkinui ne
sukelia joki teorini sunkum; jo poiriu, tai vis tiek gali
bti tikrasis iki tol egzistavusios teiss kriterijus, nes jo prie
taringas pobdis kuo puikiausiai dera su faktais (daniau
siai morals faktais), dl kuri jis yra teisingas.
Taiau Dworkinas tikinja, jog velnusis pozityvizmas,
sutinkantis, kad teisinio galiojimo kriterijus gali i dalies
bti moralinis kriterijus, be to nenuoseklumo, apie kur jau
rame p. 389-391, yra nenuoseklus dar ir kitu poiriu.
Juk jis nesuderinamas ne tik su pozityvistiniu vienareik
mikai identifikuojamos teiss paveikslu, bet ir su tuo
noru, kur Dworkinas priskiria pozityvistams, - noru ob
392
P OS T S CRI P T UM
jektyv teiss nuostat svor40 padaryti nepriklausom nuo
koki nors sipareigojim prietaringai moralini sprendi
m status apibdinaniai filosofijos teorijai. Iki tol egzis
tavusiai teisei moralin kriterij galima taikyti tik tuo atve
ju, jeigu yra objektyvi moralini fakt, dl kuri morali
niai sprendimai yra teisingi. Bet kad yra toki morals fakt,
tai yra prietaringa filosofijos teorija; jeigu toki fakt n
ra, teisjas, kuriam liepta taikyti moralin kriterij, gali tok
liepim traktuoti tik kaip raginim realizuoti savo paties
teisdaros diskrecij, vadovaujantis savo paties geriausiuo-
ju morals ir jos reikalavim supratimu ir paklstant vi
siems tiems apribojimams, kuriuos jam nustato teisin
sistema.
A vis dar manau, kad teiss teorija turt vengti sipa
reigoti bendrj moralini sprendim status apibdinan
ioms prietaringoms filosofijos teorijoms, o bendr klausi
m, ar iems moraliniams sprendimams bdinga tai, k
Dworkinas vadina objektyviu svoriu, turt palikti atvir,
kaip a darau ioje knygoje (p. 279-280). Juk kad ir koks
bt atsakymas filosofin klausim, teisjo pareiga vis
tiek bus ta pati: btent priimti geriausi manom moralin
sprendim dl kiekvienos moralins problemos, kuri jam
gali tekti sprsti. Jokiam praktiniam tikslui neturs jokios
reikms tai, ar taip sprsdamas bylas teisjas kuria teis,
vadovaudamasis morale (ir paklusdamas visiems tiems su
varymams, kuriuos jam nustato teis), ar jis savo ruotu
vadovaujasi savo paties moraliniais sprendimais dl to, ko
kia jau egzistuojanti teis buvo atskleista moralinio teiss
kriterijaus. inoma, jeigu, kaip a tvirtinu turint bti, teiss
teorija moralini sprendim objektyvaus teisnumo klausi
m palieka atvir, tada ir velniojo pozityvizmo negalima
Paprastai apibdinti kaip teorijos, teigianios, kad morals
40 RDCJ 250.
393
P OS T S C RI P T UM
principai arba moralins vertybs gali bti teisinio galioji
mo kriterijai, nes jeigu klausimas, ar morals principams ir
moralinms vertybms bdingas objektyvus svoris, yra atvi
ras, tai turi bti atviras ir klausimas, ar velniojo pozity
vizmo nuostatos, siekianios paklusim joms laikyti vienu
i egzistuojanios teiss kriterij, gali tokios bti, ar jos gali
bti tik nurodymai teismams kurti teis vadovaujantis mo
rals reikalavimais.
Reikia paymti, jog kai kurie teoretikai, ir pirmiausia
Raas*, mano, kad, nesvarbu koks yra moralini sprendi
m statusas, jeigu teis reikalauja, jog teismai nustatydami
teis taikyt moralinius kriterijus, ji itokiu bdu suteikia
teismams diskrecij ir nurodo jiems ja naudotis, vadovau
jantis geriausiais savo moraliniais sprendimais, ir kurti tai,
kas yra nauja teis; taiau tai morals nepaveria iki tol
egzistavusia teise41.
3. Norm esm
(i) Norm p r a k t i k o s teorija
vairiose ios knygos vietose a pabrdavau skirtum
tarp vidini ir iorini teigini ir tarp vidini ir iorini
teiss aspekt.
Nordamas paaikinti iuos skirtumus ir j svarb, a
pradjau (p. 125) nagrinti ne sudting teisin sistem,
* Dr. Josephas Raas - Harto mokinys ir jo teorijos tsjas, Jeruzals
Hebraj universiteto, vliau Oksfordo universiteto teiss dstytojas. Jo
ymiausi veikalai: Teisins sistemos samprata ( The Concept of a Legal
System. An Introduction to the Theory of Legal System. - Oxford: Claren
don Press, 1970), Teiss autoritetas (The Authority o f Law. Essays on Lan'
and Morality. - Oxford: Clarendon Press, 1979) ir Laisvs moral (The
Morality o f Freedom. - Oxford: Clarendon Press, 1986).
41 r. J. Raz, Dworkin: A New Link in the Chain, 74 California
Law Review, 1103 (1986), p. 1115-16.
394
P OS T S C RI P T UM
kuri sudaro ir ileist akt nustatytos, ir paproio tipo
normos, bet paprastesn atvej (kuriuo galioja tie patys skir
tumai tarp vidini ir iorini dalyk) - bet kokios sociali
ns grups, didels ar maos, paproio tipo normas, kurias
a vadinu socialinmis normomis. Mano pateiktas i nor
m apibdinimas tapo inomas kaip norm praktikos te
orija, nes ia grups socialins normos traktuojamos kaip
tokios, kurias suformuoja tam tikra socialins praktikos for
ma, apimanti ir elgesio modelius, kuri paprastai laikosi
dauguma grups nari, ir ypating normatyvin poir
tokius elgesio modelius, kur a vadinu akceptavimu. is
akceptavimas apima individ nuolatin pasirengim tokius
elgesio modelius laikyti ir savo pai bsimo elgesio orien
tyrais, ir kritikos, legitimuojanios reikalavimus bei vairias
spaudimo paklusti formas, kriterijais. Iorinis poiris so
cialines normas yra j praktikos stebtojo poiris, o vidi
nis poiris - tai normas kaip elgesio orientyrus ir kritikos
kriterijus akceptuojanio ios praktikos dalyvio poiris.
Dworkinas plaiai kritikavo manj socialini norm
praktikos teorij; jis, kaip a jau minjau, nurodo pana,
bet daugeliu aspekt visikai kitok skirtum tarp sociologo
pateikiamo bendruomens socialini norm iorinio apra
ymo ir normas apeliuojanio dalyvio, siekianio vertinti
ir kritikuoti savo paties ir kit elges, vidinio poirio42. Kai
kurios Dworkino kritins pastabos mano pateikto origina
laus socialini norm apibdinimo atvilgiu yra tikrai logi
kos ir svarbios teiss suvokimo prasme; toliau a nurodau
reikmingas mano pradins pozicijos korektyvas, kurias a
dabar manau esant btinas.
(i) Mano pozicija, kaip nurod Dworkinas, yra ydinga ta
prasme, kad ji ignoruoja svarb skirtum tarp grups kon-
vencionali norm demonstruojamo konvencijos konsensu-
42 r. LE 13-14.]
395
POST S C R I P T UM
so ir nepriklausom sitikinim konsensuso, kur parodo vie
noda grups nari praktika. Normos yra konvencionali so
cialin praktika, jeigu visuotinis j laikymasis grupje yra
vienas i motyv, kuriais individuals ios grups nariai re
miasi jas akceptuodami; prieingai, tiesiog vienod prakti
k, kaip antai bendr grups moral, lemia ne konvencija,
bet tas faktas, kad grups nariai nepriklausomai vienas nuo
kito turi tuos paius motyvus elgtis tam tikrais konkreiais
bdais ir paprastai taip elgiasi.
(ii) Manasis socialini norm aikinimas, kaip Dworki
nas teisingai paymjo, taikytinas tik toms normoms, kurios
yra konvencionalios mano k tik nurodyta prasme. Tai y
miai susiaurina mano praktikos teorijos srit, todl iandien
a jos nelaikau isamiai paaikinania individualij ar so
cialin moral. Taiau i teorija patikimai paaikina kon-
vencionalias socialines normas, apimanias, be prastini so
cialini paproi (kurie gali bti arba nebti pripastami
turiniais teisin gali), tam tikras svarbias teiss normas,
tarp j ir pripainimo taisykl, kuri faktikai yra teismins
paprotins normos, egzistuojanios tik tada, kai j akcep
tuoja ir praktikuoja teiss identifikavimo ir taikymo opera
cijas atliekantys teismai, forma. Tuo tarpu ileist akt nu
statytos teiss normos, nors jas pagal pripainimo taisykls
nustatytus kriterijus ir galima identifikuoti kaip galiojanias
teiss normas, prieingai, gali egzistuoti kaip teiss normos
jau nuo j ileidimo momento, dar net nepasitaikius progai
jas praktikuoti, todl praktikos teorija joms netaikytina.
Taigi svarbiausias Dworkino kritinis kontrargumentas
prie norm praktikos teorij yra toks: i teorija daro klai
ding prielaid, kad socialin norm diegia jos socialin
praktika, todl teigin, jog tokia norma egzistuoja, ji trak
tuoja tik kaip iorin sociologin fakt, kad patenkinamos
normos egzistavimo praktikos slygos43. Dworkinas bando
43 [r. TRS 48-58.]
396
P OS T S C RI P T UM
tikinti, kad toks poiris negali paaikinti net paiai pa
prasiausiai konvencionaliai normai bdingo nomiatyvinio
pobdio. ios normos nustato pareigas, taip pat teikia mo
tyvus veikti, kuriuos apeliuojama tuomet, kai tokiomis nor
momis remiamasi, kaip paprastai bna, kritikuojant elges
ir palaikant reikalavimus veikti. Mintieji bruoai - motyv
teikimas ir pareig nustatymas - kuria i norm specifin
normatyvin pobd ir parodo, kad j egzistavimas - tai ne
tik faktin situacija, kaip yra praktikos ir pair, kurios,
pagal praktikos teorij, lemia socialins normos egzistavi
m, atveju. Pasak Dworkino, normatyvin taisykl, pasiy
minti iais skiriamaisiais bruoais, gali egzistuoti tik tuo
met, jeigu yra tam tikra normatyvin situacija44. ie paci
tuotieji odiai, man atrodo, trikdo ir yra migloti: i
einanij banyi taisykls (vyrai banyioje privalo
nusiimti skrybles)45 aptarimo atrodo, kad Dworkinas nor
matyvin situacij suvokia kaip ger moralini pagrind
arba pateisinimo, kodl reikia daryti tai, ko norma reika
lauja, buvim; todl jis rodinja, kad nors paprasta regu
liari praktika ir negali konstituoti normos, taiau ji gali
padti i norm pateisinti, sukurdama bdus, kuriais jai
yra nusiengiama, ir sudarydama slygas atsirasti lkesiams,
kurie yra geri normos, reikalaujanios banyioje nusiimti
skrybles, pagrindai. Jeigu kaip tik tai Dworkinas turi gal
voje, kalbdamas apie normatyvins taisykls tezei pagrsti
reikaling normatyvin situacij, jo pozicija socialins nor
mos egzistavimo slyg atvilgiu man atrodo aikiai per
grieta. Juk, kaip atrodo, i pozicija reikalauja ne tik to,
kad normas kaip nustatanias pareigas arba teikianias
motyvus veikti apeliuojantys dalyviai tikt, jog yra geri
moraliniai norm laikymosi pagrindai arba pateisinimas, bet
ir kad tokie geri pagrindai i tikrj bt. Paprastai tariant,
44 TRS 51.
45 [TRS 50-58; r. ios knygos p. 221-222.]
397
P OS T S C R I P T UM
visuomenje gali bti jos nari akceptuot norm, kurios
morals poiriu yra neteisingos, kaip antai normos, drau
dianios tam tikros odos spalvos asmenims naudotis vie
aisiais patogumais, tokiais kaip parkai arba papldimiai.
Ities net lengvesnioji slyga, pagal kuri tam, kad egzis
tuot socialins normos, reikia tik, kad dalyviai tikt, jog
yra geri moraliniai pagrindai jos laikytis, kaip bendroji so
cialini norm egzistavimo slyga yra aikiai per grieta.
Juk kai kurios normos gali bti akceptuojamos vien tik dl
abejingumo arba dl pagarbos tradicijai, arba dl noro so
lidarizuotis su kitais, tikint, jog visuomen geriau ino, kas
yra naudinga individams. ios pairos gali egzistuoti drau
ge su daugiau ar maiau aikiu suvokimu, kad morals po
iriu normos nra nepriekaitingos. inoma, konvencio-
nali norma kartu gali bti moralikai teisinga bei pateisina
ma ir bti laikoma tokia. Taiau ikilus klausimui, kodl
akceptavusieji konvencionalias normas kaip savo elgesio
orientyrus arba kaip kritikos kriterijus tai padar, a nema
tau prieasties i daugelio galim atsakym (r. ios knygos
p. 207, 209) tikjim norm moraliniu pateisinimu nurody
ti kaip vienintel manom arba vienintel teising atsakym.
Galiausiai Dworkinas rodinja, jog norm praktikos te
orijos, net ir apribotos konvencionaliomis normomis, reikia
atsisakyti, nes ji negali akomoduoti idjos, kad konvencio-
nali norma gali bti vidujai prietaringa ir dl to dl ios
normos gali kilti nesutarim46. Dworkinas neneigia, kad kai
kurios nuolatins praktikos ir akceptavimo konstituojamos
normos yra neprietaringos, bet jis tvirtina, kad iais bdais
konstituojamos normos apima tik palyginti nesvarbius atve
jus, tokius kaip kai kuri aidim taisykls; taiau viena
labai svarbi ir vargu ar prietaringa norma, teisins siste
mos svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, ioje kny
goje yra traktuojama kaip norma, kuri konstituoja vienin-
46 [TRS 58.]
398
P OST S C RI P T UM
ga teism praktika: teismai, atlikdami teiss taikymo ir tei
ss prievartinio vykdymo operacijas, i norm akceptuoja
kaip orientyr. tai Dworkinas atsako, kad sunkiose bylose
tarp teisj danai kyla teorini nesutarim dl to, k tam
tikru klausimu sako teis; ie nesutarimai es rodo, kad
tariamasis neprietaringumas bei visuotinis akceptavimas yra
tik iliuzija. inoma, negalima paneigti, kad toki nesutari
m kyla danai ir kad jie yra reikmingi, taiau remtis to
kiais nesutarimais kaip argumentu, kad pripainimo taisyk
lei negalima taikyti praktikos teorijos, reikia klaidingai su
prasti normos funkcij: es norma turinti visikai nulemti
konkrei byl teisines pasekmes, todl bet kurioje byloje
kylant bet kok teisin klausim turi bti galima isprsti
paprastai - vien tik remiantis normos teikiamais kriterijais
arba standartais. Bet tokia koncepcija yra klaidinga: nor
mos funkcija yra tik nustatyti bendrsias slygas, kurias iuo
laikinse teisinse sistemose turi patenkinti teisingi teisiniai
sprendimai. Norma paprastai i funkcij atlieka, nustaty
dama galiojimo kriterijus, kuriuos Dworkinas vadina gene
alogijos dalykais; ie kriterijai taikomi ne teiss turiniui,
bet normos primimo bdui ir formai; taiau, kaip a jau
minjau (p. 388), be i genealogijos dalyk, pripainimo
taisykl gali nustatyti ir kriterijus, susijusius ne su faktiniu
statym turiniu, bet su j esmini moralini vertybi arba
princip atitikimu. inoma, konkreiais atvejais teisjai ga
li nesutarti dl to, ar patenkinami ie kriterijai; moralinis
patikrinimas, ar atitinkama pripainimo taisykl, toki ne
sutarim nepaalins. Teisjai gali sutarti dl toki kriterij
taikymo pagrstumo, nes jie kyla i jau susiklosiusios teis
mins praktikos, bet dl to, ko ie kriterijai reikalauja kon
kreiose bylose, jie vis tiek gali nesutarti. Jeigu pripaini
mo taisykl irima itaip, tai norm praktikos teorij jai
visikai galima taikyti.
399
P OS T S C R I P T UM
(ii) Normos ir principai
Ilg laik geriausiai inomas Dworkino kritinis kontrar
gumentas prie ioje knygoje isakytas mintis buvo toks: i
knyga klaidingai vaizduojanti teis tik kaip susidedani i
viskas arba nieko tipo norm ir ignoruojanti kit teisin
standart, btent teiss principus, kurie vaidina svarb ir
savit vaidmen teisinio argumentavimo ir byl sprendimo
atvilgiu. Kai kurie kritikai, pastebj mano darbe trku
m, j vertino kaip daugiau ar maiau izoliuot yd, kuri
a galiau itaisyti paprasiausiai traukdamas teiss prin
cipus drauge su teiss normomis teisin sistem kaip jos
sudedamj dal; jie man, kad tai a galiu padaryti neat
sisakydamas arba rimtai nemodifikuodamas kurios nors i
pagrindini mano knygos tem. Bet Dworkinas, kuris pir
masis m mane kritikuoti iuo poiriu, primygtinai tvir
tina, kad teiss principams mano teorijoje galt atsirasti
vietos tik atsisakius pagrindini ios teorijos doktrin. Pa
sak jo, jeigu a pripainiau, kad teis i dalies susideda i
princip, a nebegaliau nuosekliai, kaip anksiau, laikytis
nuomons, kad sistemos teis yra identifikuojama pagal teis
m praktikoje akceptuojamos pripainimo taisykls nusta
tomus kriterijus, arba kad teismai bent kartkartmis reali
zuoja tikrj teisdaros gali arba diskrecij tose bylose,
kuriose esama aiki teis nesugeba padiktuoti sprendimo,
arba kad tarp teiss ir morals nra btino arba konceptu
alaus ryio. ios doktrinos ne tik yra svarbiausios mano
teiss teorijoje, bet jos danai yra laikomos sudaraniomis
iuolaikinio teisinio pozityvizmo erd; tad j atsisakymas
ities bt gana reikmingas vykis.
iame savo atsakymo skirsnyje a svarstysiu vairius kri
tinio kontrargumento, es a ignoravs teiss principus, as
pektus, taip pat bandysiu rodyti, kad visa tai, kas ioje
kritikoje yra teisinga, galima pritaikyti be joki svarbi
400
P OS T S C RI P T UM
pasekmi mano teorijai kaip visumai. Bet dabar a nuoir
diai noriu prisipainti, kad savo knygoje byl sprendimui
bei teisiniam argumentavimui, taip pat argumentams, ku
riuos mano kritikai vadina teiss principais, a skyriau toli
grau nepakankamai vietos. iandien a sutinku, jog tai,
kad principai ioje knygoje buvo paliesti tik probgmais,
yra jos trkumas.
Bet kuo a esu kaltinamas, k a ignoruoju? Kas yra
teiss principai ir kuo jie skiriasi nuo teiss norm? Ta
prasme, kuria apie juos rao teisininkai, principai papras
tai apima didel vairov teorini ir praktini samprotavi
m, i kuri tik kai kurie yra susij su tomis problemomis,
kurias norjo ikelti Dworkinas. Net jeigu principo svo
k taikytume tik elgesio modeliams, taip pat teism elge
siui sprendiant bylas, skirtum tarp norm ir toki princi
p galima brti skirtingais bdais. Taiau a esu sitikins,
jog visi mano kritikai, kaltinantys mane princip ignoravi
mu, sutiks, kad yra mai maiausiai du bruoai, skiriantys
principus nuo norm. Pirmasis bruoas susijs su laipsniu:
principai, palyginti su normomis, yra plats, bendri ir ne
konkretizuoti ta prasme, kad danai tai, kas bt laikoma
daugeliu skirting norm, gali bti apibdinama kaip vieno
principo iraikos. Antrasis bruoas yra toks: principai dau
giau arba maiau aikiai nurodo tam tikr siek, tiksl, tei
ss turjim arba vertyb, todl tam tikra prasme manoma,
kad pageidautina juos ginti arba j laikytis, taigi jie verti
nami ne tik kaip teikiantys juos ireikiani norm paai
kinim arba login pagrindim, bet kaip bent padedantys
jas pateisinti.
Be i dviej su princip aikinamuoju ir pateisinamuo
ju vaidmeniu norm atvilgiu siejam bruo - princip
platumo ir j pageidaujamumo tam tikru poiriu, i kuri
n vienas nekelia didesni prietaravim, yra treiasis ski
riamasis bruoas, kur a pats laikau laipsnio klausimu, o
401
P OST S C R I P T UM
Dworkinas - ne; jis bruo laiko lemiamu. Pasak Dwor
kino, normos viskas arba nieko bdu jas taikani asme
n argumentavimo procese funkcionuoja ta prasme, kad
jeigu norma yra galiojanti ir apskritai taikytina konkreioje
byloje, ji ios bylos teisines pasekmes arba rezultat pada
ro btinus, t.y. juos aikiai nulemia47. Dworkinas pateikia
teiss norm pavyzdi: tai normos, leidianios greitkelyje
vaiuoti 60 myli per valand greiiu, arba statymai, nu
statantys testament sudarymo, patvirtinimo ir galiojimo rei
kalavimus, kaip antai statymo norma, kad testamentas ne
galioja, jeigu jis nra paliudytas dviej liudytoj. Dworki
nas teigia, kad teiss principai skiriasi nuo toki viskas
arba nieko tipo norm, nes tuomet, kai reikia taikyti prin
cipus, sprendimas netampa btinas - principai tik nuro
do jo krypt arba byloja u sprendim, arba nurodo tam
tikr motyv, kur gali nustelbti kiti dalykai, bet kur teis
mai turi atsivelgti kaip orientuojant viena arba kita lin
kme. Trumpumo dlei a princip bruo vadinsiu j
nesprendiamuoju pobdiu. Dworkinas pateikia toki ne
sprendiamj princip pavyzdi; kai kurie i j yra gana
specifiniai, kaip antai principas, kad teismai turi atidiai
inagrinti [automobili] pirkimo sutartis ir sitikinti, ar s
iningai atsivelgiama vartotojo ir vieuosius interesus48;
kiti yra daug platesns apimties, kaip antai principas, kad
niekas negali turti naudos i to blogio, kur padar49;
daugelis pai svarbiausij Jungtini Valstij Kongreso ir
valstij statym leidybos institucij gali konstitucini ap
ribojim, kaip antai Jungtini Valstij Konstitucijos Pirmo
sios, Penktosios ir Keturioliktosios patais nuostatos, fak
47 [TRS 24.]
48 TRS 24, cituojama i: Henningsen v. Bloomfield Motors, Inc. , 32 NJ
358, 161 A.2d 69 (1960), p. 387, 161 A.2d, p. 85.
* TRS 25-6.
402
P OS T S C RI P T UM
tikai funkcionuoja kaip tokie nesprendiamieji principai50.
Teiss principai, pasak Dworkino, nuo norm skiriasi tuo,
kad jiems bdingas ne galiojimo, bet svorio matmuo51, va
dinasi, princip, konfliktuojant su kitu didesnio svorio prin
cipu, pastarasis gali nustelbti, todl pirmasis principas ne
gals nulemti sprendimo; bet vis dlto jis liks nepakits, ir
juo bus galima remtis kitose bylose, kur, konkuruodamas
su kokiu nors kitu maesnio svorio principu, jis gali nuga
lti. Normos, kita vertus, arba galioja, arba negalioja, bet
joms nebdingas is svorio matmuo; tad jeigu, kaip mes
anksiau minjome, tarp j kyla konfliktas, pasak Dworki
no, galioti gali tik viena i i norm, o konkurencij su
kita pralaimjusi norm reikia i naujo suformuluoti taip,
kad ji bt suderinama su savo konkurente ir kad j bt
galima taikyti konkreioje byloje.
A nematau prieasties, kodl reikt pripainti griet
skirtum tarp teiss princip ir teiss norm arba poir,
kad jeigu galiojani norm galima taikyti konkreioje by
loje, ji, prieingai negu principas, visuomet turi nulemti by
los rezultat. Nra jokio pagrindo, kodl teisin sistema
negalt pripainti, jog galiojanti norma nulemia rezultat
tose bylose, kuriose ji yra taikoma, iskyrus tuos atvejus,
kai kita norma laikoma svarbesne ir taip pat yra taikytina
toje paioje byloje. Taigi norma, kuri, konkuruodama su
svarbesne norma, pralaimjo tam tikroje byloje, gali, kaip
ir principas, ilikti ir nulemti rezulat kitose bylose, kur ji
laikoma svarbesne u kit konkuruojani norm52.
50 [Dworkinas nagrinja, ar Pirmoji pataisa yra norma, ar principas,
TRS 21.)
51 [TRS 26.]
52 svarb aspekt, kur a pats neatkreipiau dmesio, pabr
Raas ir Waluchowas. r. J. Raz, Legal Principles and the Limits of
Law, 81 Yale LJ 823 (1972), pp. 832-4, ir W. J. Waluchow, Herculean
Positivism, 5 Oxford Journal of Legal Studies 187 (1985), pp. 189-92.
403
POS T S C R I P T UM
Taigi, Dworkino poiriu, teis sudaro viskas arba nie
ko tipo normos ir nesprendiamieji principai; jis nemano,
kad is skirtumas tarp norm ir princip yra laipsnio klau
simas. Bet, mano nuomone, Dworkino pozicija nra nuo
sekli. Jo anksiau pateiktieji pavyzdiai leidia manyti, kad
tarp norm ir princip gali kilti konfliktas, kuriame princi
pas, konkuruodamas su norma, kartais nugals, o kartais
pralaims. I Dworkino nurodom byl pamintina Riggs v.
P a l m e i kurioje, nepaisant aiki testamento galiojim re
guliuojani statym norm formuluoi, buvo palaikytas
principas, kad mogui negalima leisti turti naudos i jo
paties blogo darbo, ir taip neleista udikui paveldti pagal
savo aukos testament. Tai pavyzdys principo, laimjusio
konkurencij su norma; taiau ios konkurencijos buvimas
aikiai parodo, kad normos neturi viskas arba nieko po
bdio, nes jos gali mintuoju bdu konfliktuoti su princi
pais ir ie gali jas nusverti. Net jeigu itokias bylas apib
dintume (kaip Dworkinas kartais silo) ne kaip norm ir
princip konfliktus, bet kaip konflikt tarp svarstomj nor
m paaikinanio bei pateisinanio principo ir kokio nors
kito principo, grietas skirtumas tarp viskas arba nieko
tipo norm ir nesprendiamj princip inyksta; juk iuo
poiriu norma negals pati nulemti bylos, kurioje ji yra
taikoma, rezultato, nes j pateisinantis principas nusileidia
kitam principui savo svoriu. Tas pat bt ir tuo atveju, jei
gu (kaip irgi silo Dworkinas) principas bt laikomas tei
kianiu motyv naujai iaikinti tam tikr aikiai suformu
luot teiss norm54.
io teiginio, kad teisin sistem sudaro viskas arba nie
ko tipo normos ir nesprendiameji principai, nenuoseklu-
53 115 N.Y. 506, 22 N.E. 188 (1889); TRS 23; taip pat r. LE 15 ff.
54 [Dworkino argumentus r. TRS 22-8 ir LE 15-20.]
404
P OS T S C RI P T UM
mo galima ivengti pripastant, jog mintasis skirtumas yra
tik laipsnio klausimas. inoma, galima velgti tam tikr
neabsoliut skirtum tarp beveik sprendiamj norm, ku
ri taikymo slyg patenkinimo pakanka, kad ios normos
nulemt teisines pasekmes, iskyrus kelet atvej (kai j
nuostatos gali konfliktuoti su kita, svarbesne laikoma nor
ma), ir paprastai nesprendiamj princip, kurie tik nuro
do sprendimo krypt, bet labai danai negali jo nulemti.
A i tikrj esu sitikins, kad argumentavimas remian
tis tokiais nesprendiamaisiais principais yra svarbus byl
sprendimo ir teisinio argumentavimo bruoas ir kad j rei
kia vardyti adekvaiais terminais. Dworkinas ities vertas
pagyrimo u tai, kad rod ir pavyzdiais pagrind princip
svarb ir j vaidmen teisiniame argumentavime, o i mano
puss tikrai buvo didel klaida nepabrti princip nespren
diamosios galios. Bet, vartodamas od norma, a tikrai
neketinau teigti, kad teisins sistemos susideda tik i vis
kas arba nieko tipo arba beveik sprendiamj norm. A
ne tik kreipiau dmes (r. ios knygos p. 228-232) tai, k
a pavadinau (tikriausiai nevykusiai) kintamais teisiniais
modeliais, konkretizuojaniais, kokius veiksnius reikia at
sivelgti ir juos palyginti su kitais, bet taip pat bandiau
(r. p. 232-234) paaikinti, kodl kai kurias elgesio sritis
labiau tinka reguliuoti ne tokiais kintamais modelais, kaip
pakankamas rpestingumas, bet veikiau beveik sprendia
mosiomis normomis, visais atvejais, iskyrus retas iimtis,
draudianiomis tuos paius konkreius veiksmus arba rei
kalaujaniomis i veiksm. Kaip tik todl yra u nuudy
m ir vagyst persekiojanios normos, o ne tik tinkamos
pagarbos mogaus gyvybei ir nuosavybei reikalaujantys prin
cipai.
405
P OST S C RI P T UM
4. Principal ir pripainimo taisykl
Genealogija ir aikinimas
Dworkinas teigia, kad teiss princip - esmini teiss
element - negalima identifikuoti pagal pripainimo tai
sykls nustatytus ir teism praktikoje atsiskleidianius kri
terijus, todl pripainimo taisykls doktrin reikia atmesti.
Pasak Dworkino, teiss principus galima identifikuoti tik
juos konstruktyviai aikinant kaip teisins sistemos jau su
siformavusios teiss vis institucin istorij geriausiai ati
tinkani ir geriausiai j pateisinani princip unikalios
visumos sudedamj dal. inoma, joks teismas, nei Angli
jos, nei Amerikos, identifikuodamas teis niekuomet atvi
rai nesivadovavo tokiu makrosisteminiu holistiniu kriteriju
mi, tad Dworkinas nusileidia: joks realus mogus teisjas
nra panaus jo mitin idealj teisj Herakl ir nega
lt atlikti tokio ygdarbio - ikart paaikinti vis savo a
lies teis. Vis dlto jis mano, kad teismus geriausiai galima
suprasti, laikant juos bandaniais ribotai pamgdioti He
rakl; teism sprendim vertinimas iuo bdu, Dworkino
nuomone, padeda nuviesti paslptj struktr55.
ymiausias i Anglijos teisininkams inom princip
identifikavimo remiantis ribotu konstruktyviu aikinimu pa
vyzdi - tai lordo Atkinso formuluot Donahue v. Steven
son byloje56 apie anksiau nesuformuluot gretim princi
p kaip pagrindiant vairias atskiras normas, nustatan
ias pareig atsargiai elgtis vairiose situacijose.
Poiris, kad teisjus, itaip ribotai konstruktyviai aiki
nanius teis, geriausiai galima suprasti kaip bandanius
pamgdioti Heraklio makrosistemin holistin poir, ma
ns netikina. Bet dabartin mano kritin pastaba yra to-
55 LE 265.
56 [1923] A.C. 562.
406
POST S C RI P T UM
kia: Dworkinas, pernelyg susidomjs konstruktyviu aiki
nimu, ignoruoja t fakt, kad daug teiss princip savo sta
tus gyja ne dl to, kad su malonumu paaikina jau susi
formavusi teis, bet dl to, k jis vadina i princip ge
nealogija; tai yra tas bdas, kuriuo pripaintas autoritetin
gas altinis sukuria arba akceptuoja iuos principus. A ma
nau, kad dl io pernelyg didelio susidomjimo konstrukty
viu aikinimu Dworkinas faktikai daro dvigub klaid: pir
ma, jis yra sitikins, kad teiss princip negalima identifi
kuoti remiantis j genealogija; antra, jis yra sitikins, kad
pripainimo taisykl gali tik nustatyti genealogijos kriteri
jus. Abu ie sitikinimai yra klaidingi; pirmasis yra klaidin
gas todl, kad nei princip nesprendiamasis pobdis, nei
kiti j bruoai jokiu bdu nerodo, kad princip nemano
ma identifikuoti remiantis genealogijos kriterijais. Juk, at
virai sakant, galima daryti prielaid, kad raytins konstitu
cijos arba konstitucijos pataisos, arba statymo nuostata bu
vo siekiama veikti principams bdingu nesprendiamuoju
bdu ir silyti sprendimo motyvus, taiau konkreiose by
lose iuos motyvus gali nusverti kokios nors kitos normos
arba principo silomi svaresni motyvai, kuriais grindiamas
alternatyvus sprendimas. Dworkinas pats atkreip dmes
tai, jog Jungtini Valstij Konstitucijos Pirmj patais, nu
statani, kad Kongresas negali apriboti odio laisvs, rei
kia aikinti kaip tik iuo bdu57. Ir kai kuriuos teiss prin
cipus, tarp j tam tikrus fundamentalius bendrosios teiss
principus, kaip antai princip, kad niekas negali gauti nau
dos i savo blogo darbo, galima identifikuoti kaip teis re
miantis iuo genealogijos kriterijumi ta prasme, kad vai
riausias bylas sprendiantys teismai nuolat atsivelgdavo
iuos principus kaip formuluojanius sprendimo motyvus;
iuos motyvus turi bti atsivelgiama, nors kai kuriose
57 [r. TRS 27.]
407
P OS T S C R I P T UM
bylose juos gali nustelbti kiti motyvai, nurodantys prieing
krypt. inant tokius pagal genealogijos kriterijus identifi
kuojam teiss princip pavyzdius, jokio bendro pobdio
argumento, es pripainus principus sudedamja teiss da
limi tenka atsisakyti pripainimo taisykls doktrinos, nega
lima laikyti vykusiu. Toliau a rodysiu, kad princip pripa
inim teiss dalimi ne tik galima i tikrj suderinti su ia
doktrina, bet jis faktikai reikalauja i doktrin priimti.
Jeigu pripastama (kaip i tikrj ir turi bti), kad yra
bent keli teiss principai, kuriuos, remiantis pripainimo
taisykls nustatytais genealogijos kriterijais, galima uiuop
ti arba identifikuoti kaip teis, tada Dworkino kritin ar
gument reikia redukuoti kuklesn teigin, jog yra daug
teiss princip, kuri negalima iuo bdu uiuopti, nes j
yra pernelyg daug arba jie yra pernelyg neapiuopiami, ar
ba pernelyg neatspars pokyiams ar modifikacijoms, arba
jie nepasiymi niekuo, kas leist juos identifikuoti kaip tei
ss principus pagal kokius nors kitus kriterijus, iskyrus tai,
kad jie priklauso mintajai aikiai princip sistemai, ge
riausiai atitinkaniai teisins sistemos institucin istorij bei
praktik ir geriausiai j pateisinaniai. I pirmo vilgsnio
atrodo, kad is interpretacinis kriterijus yra ne alternatyva
pripainimo taisykls nustatytajam kriterijui, o, kaip teigia
kai kurie kritikai58, tik sudtinga velniajam pozityvizmui
bdinga itokio principus ne pagal j genealogij, bet pagal
j turin identifikuojanio kriterijaus forma. Tiesa, jeigu pri
painimo taisykl apimt tok interpretacin kriterij, ji dl
ankiau, p. 389 ff., aptart prieasi negalt utikrinti
reikiamo teiss identifikavimo apibrtumo laipsnio, kaip,
pasak Dworkino, nort pozityvistas. Ir vis dlto rodymas,
58 r., pavyzdiui, E. P. Soper, Legal Theory and the Obligation of
a Judge, RDCJ, p. 16; J. Coleman, Negative and Positive Positivism,
RDCJ. p. 28; D. Lyons, Principles, Positivism and Legal Theory, 87
Yale Law Journal, 415 (1977).
408
POST S C RI P T UM
kad interpretacinis kriterijus yra sudedamoji konvenciona-
laus teiss pripainimo modelio dalis, tebra geras teorinis
jo teisinio statuso paaikinimas. Todl, prieingai negu tei
gia Dworkinas, princip pripainimas teiss dalimi tikrai
nra nesuderinamas su pripainimo taisykls doktrina.
Pastarosiose dviejose pastraipose idstyt argument pa
kanka rodyti, kad, prieingai negu teigia Dworkinas, prin
cip kaip teiss dalies akceptavimas bt suderinamas su
pripainimo taisykls doktrina net ir tuo atveju, jeigu Dwor
kino interpretacinis kriterijus, kaip jis pats tikina, bt vie
nintelis tinkamas princip identifikavimo kriterijus. Bet i
tikrj galima daryti dar grietesn ivad, btent: jeigu
teiss principai identifikuojami remiantis iuo kriterijumi,
pripainimo taisykl yra btina. Taip yra todl, kad, identi
fikuojant bet kur teiss princip vadovaujantis Dworkino
interpretaciniu kriterijumi, ieities takas yra tam tikra spe
cifin jau susiformavusios teiss sritis, kuri is principas
padeda pateisinti. Todl io kriterijaus taikymas remiasi prie
laida, jog identifikuojama jau susiformavusi teis, o kad tai
bt manoma, yra btina pripainimo taisykl, tiksliai api
brianti teiss altinius bei tarp j susiklosiusius vireny
bs ir subordinacijos santykius. Kalbant Teiss impeiijoje var
tojamais terminais, teiss normos ir praktika, kurios yra
ieities takai sprendiant interpretacin uduot identifi
kuoti pamatin arba numanom teiss princip, sudaro
preinterpretacin teis; pasirodo, jog daug kas i to, k
Dworkinas apie j sako, patvirtina poir, kad jai identifi
kuoti yra btina kas nors, kas bt labai panau pripai
nimo taisykl, identifikuojani autoritetingus teiss alti
nius ioje knygoje apraytuoju bdu. Pagrindinis skirtumas
tarp mano ir Dworkino poiri ia yra tik tas, kad a
bendr teisj sutarim dl teiss altini identifikavimo
kriterij sieju su j bendru iuos kriterijus nustatani nor
m akceptavimu, tuo tarpu Dworkinas yra links kalbti ne
409
P OS T S C RI P T UM
apie normas, bet apie tos paios interpretacins bendruo
mens nari konsensus59, apie j bendras paradigmas60
bei prielaidas61. inoma, kaip Dworkinas aikiai parei
k, yra reikmingas skirtumas tarp nepriklausom sitikini
m konsensuso, kur kit sutarimas nra vienas i motyv,
dl kuri kiekviena konsensuso alis siekia sutarti, ir kon
vencijos konsensuso, kur tai yra toks motyvas. Pripainimo
taisykl mano knygoje i tikrj traktuojama kaip grindia
ma konvencionalia teisj konsensuso forma. Kad ji ja re
miasi bent jau Anglijos ir Amerikos teisje, atrodo, yra
visikai aiku, nes juk Anglijos teisjo motyvas traktuoti
Parlamento statymus (kaip ir Amerikos teisjo motyvas
traktuoti Konstitucij) kaip teiss altin, viresn u kitus
altinius, apima t aplinkyb, kad jo kolegos teisjai tam
pritars, kaip pritar j pirmtakai. Pats Dworkinas statym
virenybs doktrin apibdina kaip beprasmik teiss isto
rijos fakt, apribojant t vaidmen, kur galt vaidinti tei
sj sitikinimai62; jis pareikia, kad interpretacin paira
negali isilaikyti, jeigu tos paios interpretacins bendruo
mens nariai nesiremia bent apytikriai tomis paiomis prie
laidomis dl to, kas turi bti laikoma nusistovjusia tvar
ka63. Todl a darau ivad, kad, nors ir kaip skirtsi nor
mos ir Dworkino minimos prielaidos, konsensusas bei
paradigmos, teiss altini teismin identifikavim jis ai
kina i esms taip pat, kaip ir a.
Taiau tarp mano ir Dworkino poiri ilieka didiuli
teorini skirtum. Juk Dworkinas neabejotinai atmest ma
no silom jo interpretacinio teiss princip kriterijaus trak
tavim kaip specifins formos, kuri kai kuriose teisinse
s [LE 65-6, 91-2.]
60 [LE 72-3.]
61 [LE 47, 67.]
h2 [LE 401.]
* LE 67.
410
POST S C RI P T UM
sistemose gyja konvencionali pripainimo taisykl, kurios
egzistavimas ir autoritetas priklauso nuo to, ar j akceptuo
ja teismai. Jo manymu, itoks traktavimas visikai ikreipt
ir sumenkint konstruktyvaus aikinimo projekt, kurio
tikslas - parodyti teis paioje palankiausioje moralinje
viesoje, o tai, Dworkino poiriu, yra teiss identifikavimo
sudedamoji dalis. Juk jis aikinimo stili neiri kaip
teiss pripainimo, kurio reikalauja konkrei teisini sis
tem teisj ir teisinink akceptuojamos paprastos konven-
cionalios normos, metod. Anaiptol, jis aikinimo stili
pateikia kaip svarbiausij bruo, bding ne tik teisei, bet
ir daugumai socialins minties bei socialins praktikos ap
raik, ir kaip gilaus ryio tarp vis aikinimo form,
apimani tok aikinim, kaip jis suprantamas literatros
kritikoje ir net gamtos moksluose64, rodym. Taiau net
jeigu is interpretacinis kriterijus yra ne tik konvencionalios
normos reikalaujamo teiss pripainimo modelis, bet yra
giminikas ir turi ssaj su tokiu aikinimu, kaip jis supran
tamas kitose disciplinose, faktas, kad jeigu ir yra koki nors
teisini sistem, kuriose identifikuojant teiss principus i
tikrj yra taikomas Dworkino holistinis interpretacinis kri
terijus, tai tokiose sistemose kriterij kuo puikiausiai ga
lt nustatyti konvencionali pripainimo taisykl. Bet ka
dangi toki teisini sistem, kuriose bt taikomas is vi
sikai holistinis kriterijus, i tikrj nra, o yra tik tokios
sistemos kaip Anglijos teis ir Amerikos teis, kuriose kon
struktyvus aikinimas identifikuojant latentikuosius teiss
principus gyja kuklesn iraik tokiose bylose, kaip Dono
hue v. Stevenson, vienintelis klausimas, kur reikia isprsti,
yra toks: ar aikinim reikia suprasti kaip konvenciona
lios pripainimo taisykls arba kokiu nors kitu bdu nusta
tyto kriterijaus taikym, o jeigu taip, tai koks yra jo teisinis
statusas.
MLE 53.
411
P OS T S C RI P T UM
5. Teis ir moral
(i) Teiss ir pareigos
ioje knygoje a rodinju, kad nors tarp teiss ir mora
ls yra daug atsitiktini ryi, bet nra jokio btino kon
ceptualaus ryio tarp teiss ir morals turinio; todl mora
likai neteisingos nuostatos gali galioti kaip teiss normos
ir principai. Vienas ios teiss ir morals atskyrimo formos
aspektas yra tas, kad gali bti toki juridini teisi, ku
rioms nra jokio moralinio pateisinimo ir kurios neturi jo
kios moralins galios. Dworkinas atmet i idj dl po
irio (galiausiai kilusio i jo paties interpretacins teiss
teorijos), kad turi bti bent teisi ir pareig egzistavimo
konstatavimo prima facie moraliniai pagrindai. Taigi idj,
kad juridins teiss turi bti suprantamos kaip [a] mora
lini teisi ris, jis laiko lemiamu65 savosios teiss te
orijos elementu ir sako, kad oponuojanti pozityvizmo dok
trina priklauso keistam teisinio esencializmo pasauliui66,
kuriame mums tiesiog duotas ikianalitinis inojimas, kad
gali bti juridini teisi ir pareig, neturini jokio mora
linio pagrindo ar galios. Kad ir kokie bt Dworkino ben
dros interpretacins teorijos pranaumai, jo isakytoji dok
trinos, kad juridins teiss ir pareigos gali neturti jokios
moralins galios ir morals poiriu gali bti nepateisina
mos, kritika yra tiesiog klaidinga; mano manymu, svarbu
tuo sitikinti, nes tai padeda suprasti, koks gali bti de-
skriptyviosios jurisprudencijos naas teiss suvokim.
Dworkino kritika yra klaidinga tai dl koki prieasi:
juridins teiss ir pareigos yra toks dalykas, kai teis su
savo prievartos aparatu atitinkamai arba gina individ lais
v, arba j apriboja, arba suteikia individams gali pasi-
RDCJ 260.
RDCJ 259.
412
P OS T S C RI P T UM
naudoti teisins prievartos mechanizmais, arba jos nesutei
kia. Tad ar statymai yra morals poiriu geri, ar blogi,
teisingi ar neteisingi, teises ir pareigas reikia irti kaip
svarbiausius teiss operacij tikslus, kuri reikm mo
nms yra didiul ir nepriklauso nuo statym moralinio
gerumo. Todl yra neteisinga teigti, kad realiame pasaulyje
juridini teisi ir pareig konstatavimas gali bti prasmin
gas tik tuo atveju, jeigu yra tam tikras moralinis pagrindas
teigti jas egzistuojant.
(ii) Teiss identif ikavimas
Fundamentaliausias ioje knygoje rutuliojamos teiss te
orijos ir Dworkino teorijos poiri teiss ir morals ry
ius skirtumas susijs su teiss identifikavimu. Pagal mano
teorij, ir teiss egzistavim, ir jos turin galima identifi
kuoti remiantis socialiniais teiss altiniais (pavyzdiui, sta
tym leidyba, teismo sprendimais, socialiniais paproiais)
be nuorodos moral, iskyrus tuos atvejus, kai itaip iden
tifikuojama teis pati apima moralinius teiss identifikavi
mo kriterijus. Kita vertus, Dworkino interpretacinje teori
joje kiekviena teiss nuostata, nurodanti, kokia yra teis
kuriuo nors konkreiu klausimu, btinai apima moralin
sprendim, nes, pagal jo holistin interpretacin teorij, tei
ss nuostatos yra teisingos tik tuo atveju, kai jos drauge su
kitomis prielaidomis kyla i vis jau susiformavusi ir re
miantis teiss socialiniais altiniais identifikuot teis ge
riausiai atitinkani ir geriausiai morals poiriu j patei
sinani princip visumos. Todl i visa apimanti holistin
interpretacin teorija turi dvigub funkcij: ir identifikuoti
teis, ir j pateisinti morals poiriu.
Tokia, trumpai tariant, buvo Dworkino teorija iki jam
Teiss imperijoje nustatant skirtum tarp interpretacins tei
ss ir preinterpretacins teiss. Dworkino teorija yra laiko-
413
POST S C R I P T UM
ma alternatyva pozityvizmo teorijai, teigianiai, kad teiss
egzistavim ir jos turin galima identifikuoti nesiremiant
morale, bet savo pradine forma ji buvo paeidiama tai
tokios kritikos. Ten, kur remiantis teiss socialiniais alti
niais identifikuota teis yra morals poiriu neteisinga, j
geriausiai pateisinantys principai galt bti tik maiau
siai neteisingi i vis t teis atitinkani princip. Bet to
kie maiausiai neteisingi principai negali turti pateisina
mosios galios ir negali nustatyti joki moralini apribojim
arba suvarym tam, kas gali bti laikoma teise, o kadangi
jie negali netikti jokiai teisinei sistemai, kad ir kokia ji bt
bloga, tai teorijos, siekianios identifikuoti teis remiantis
iais principais, negalima atskirti nuo pozityvizmo teorijos,
teigianios, kad teis galima identifikuoti nesiremiant mo
rale. To, kas gali bti laikoma teise, moralinius apribojimus
arba suvarymus i tikrj gali nustatyti principai, kurie yra
moralikai sveiki pagal to, k Dworkinas vadina fono mo
rale67, kriterijus, o ne tiesiog moralikai sveikiausieji i vi
s teis atitinkani princip. iai miniai a n kiek ne
prietarauju, bet ji yra visikai suderinama su mano teigi
niu, kad teis turi bti identifikuojama nesiremiant morale.
Nurodydamas mintj paskutinj skirtum tarp inter
pretacins ir preinterpretacins teiss, Dworkinas daro ily
g, jog gali bti toki blog teisini sistem, kad bus ne
manomas joks i sistem statym aikinimas, kur mes
galtume laikyti moralikai priimtinu. Jeigu taip atsitinka,
paaikina Dworkinas, galima griebtis to, k jis vadina vi
diniu skepticizmu68, ir neigti, kad itokios sistemos yra tei
s. Bet kadangi ms altiniai, kuriais remdamiesi apibdi
name tokias situacijas, yra labai lanksts, mes neprivalome
daryti ios ivados, bet galime pasakyti, jog tokios teisins
('7 [TRS 112, 128, ir r. TRS 93.]
MIJE 78-9.
414
P OS T S C RI P T UM
sistemos, kad ir kokios blogos jos bt, yra teis preinter-
pretacine prasme69. Todl mes nesame priversti atsisakyti
vadinti teise netgi paius blogiausius naci statymus, nes
ie nuo moralikai priimtin reim statym gali skirtis tik
savo neteisingu moraliniu turiniu, bet turs daug bendr
skiriamj teiss bruo (pavyzdiui, teisdaros formas, by
l sprendimo ir teiss prievartinio gyvendinimo formas).
Daugelyje kontekst ir siekiant daugelio tiksl gali bti pa
kankamai motyv ignoruoti moralinius skirtumus ir drauge
su pozityvistu sakyti, kad tokios blogos sistemos yra teis.
ia Dworkinas tik priduria, kad tokios blogos sistemos yra
teis tik preinterpretacine prasme; tai yra tarsi Dworkino
atskira nuomon, liudijanti jo itikimyb savo paties inter
pretaciniam poiriui.
A esu sitikins, kad toks apeliavimas ms kalbos
lankstum ir skirtumo tarp interpretacins ir preinterpreta-
cins teiss nustatymas patvirtina, o ne susilpnina pozityvis
to pozicij. Juk taip tik praneama, jog nors jis primygtinai
teigia, kad deskriptyvioji jurisprudencija leidia identifikuo
ti teis nesiremiant morale, bet justifikacins interpretaci
ns jurisprudencijos atveju yra kitaip - ia teiss identifika
vimas visuomet yra susijs su moraliniu sprendimu dl to,
kas geriausiai pateisina jau susiformavusi teis. itoks pra
neimas, aiku, nesuteikia pozityvistui jokio motyvo atsisa
kyti savo deskriptyvios teorijos; juo ito ir nesiekiama; ta
iau netgi praneim reikia suvelninti, nes teis gali bti
tokia bloga, kad reiks pasitelkti vidin skepticizm; to
kiu atveju teiss aikinimas bus nebesusijs su kokiu nors
moraliniu sprendimu, o toks aikinimas, kaip j supranta
Dworkinas, turs kapituliuoti70.
64 [LE 103.]
70 [LE 105.]
415
POST S C R I P T UM
Dar viena Dworkino padaryta jo interpretacins teorijos
korektyva yra labai svarbi jo juridini teisi sampratos po
iriu. Pradinje Dworkino holistinje teorijoje teiss iden
tifikavimas ir jos pateisinimas yra traktuojami kaip iplau
kiantys i unikalios geriausiai vis jau susiformavusi tam
tikros sistemos teis atitinkani ir geriausiai j pateisinan
i princip visumos. Todl tokie principai, kaip a min
jau, atlieka dvejop funkcij. Bet kadangi susiformavusi sis
temos teis gali bti tokia bloga, kad yra nemanomas joks
visa apimantis pateisinamasis ios sistemos teiss aikini
mas, Dworkinas paymjo, jog ios dvi funkcijos gali bti
atskirtos, paliekant tik teiss principus, identifikuojamus ne
siremiant kokia nors morale. Taiau itokia teis negali su
kurti joki teisi, kurios turt prima facie moralin gali,
o Dworkinas teigia, kad j turi visos juridins teiss. Vis
dlto vliau Dworkinas pripaino, jog net ten, kur sistema
yra tokia sugedusi, kad negali bti jokio moralinio arba
pateisinamojo jos teiss kaip visumos aikinimo, yra mano
mos situacijos, kuriose individus pagrstai galima apibdinti
kaip turinius teises, pasiyminias bent prima facie mora
line galia71. Tokios situacijos gali susiklostyti ten, kur siste
mai priklauso statymai (pavyzdiui, susij su sutari suda
rymu ir j prievartiniu gyvendinimu), nepaveikti bendro
sistemos sugedimo, todl individai, remdamiesi tokiais sta
tymais, gali planuoti savo gyvenim arba tvarkyti nuosavy
b. Nordamas atsivelgti tokias situacijas, Dworkinas su
velnina savo pradin idj, kad prima facie moraline galia
pasiyminios juridins teiss ir pareigos turi iplaukti i
bendrosios interpretacins teiss teorijos; jis pripasta, jog
itokios situacijos nepriklausomai nuo jo bendrosios teori
jos sukuria specialius motyvus priskirti individams juridi
nes teises, pasiyminias tam tikra moraline galia.
71 [LE 105-6.]
416
P OST S C RI P T UM
6. Teisj diskrecija72
Atriausias tiesioginis konfliktas tarp ioje knygoje i
dstytos teiss teorijos ir Dworkino teorijos kyla dl mano
teiginio, kad kiekvienoje teisinje sistemoje visuomet yra
tam tikr teisikai nesureguliuot atvej, kuriais teis tam
tikru atvilgiu nediktuoja jokio sprendimo arba jo krypties,
taigi ir pati teis yra i dalies neapibrta arba neubaigta.
Jeigu tokiu atveju teisjas turi priimti sprendim ir neketi
na, kaip kadaise sil Benthamas, atsisakyti savo jurisdik
cijos arba esamos teiss nereguliuojamus klausimas per
duoti sprsti statym leidybos institucijai, jis, uuot tiesiog
taiks esam jau susiformavusi teis, turi realizuoti savo
diskrecij ir pats kutii teis tai bylai. Taigi, sprsdamas to
kias teisikai nenumatytas arba nesureguliuotas bylas, tei
sjas kartu ir kuria nauj teis, ir taiko jau sukurtj teis,
o i savo ruotu suteikia jam teisdaros galias, bet jas ir
apriboja.
Dworkinas atmeta i dalies neapibrtos arba neu
baigtos teiss ir spragas upildanio bei ribot teisdaros
diskrecij realizuojanio teisjo vaizdin kaip klaiding pa
ios teiss ir teisjo argumentavimo paaikinim. Jis teigia,
jog neubaigta yra ne teis, bet jos pozityvistinis vaizdas, o
kad taip yra, rodys jo paties interpretacin teiss sam
prata, teisei priskirianti ne tik aikiai suformuluot teis,
identifikuojam nurodant jos socialinius altinius, bet ir nu
manomus teiss principus, t.y. tuos principus, kurie geriau
siai atitinka aikij teis ir geriausiai j paaikina morals
poiriu arba geriausiai su ja dera. Jo interpretaciniu po
iriu, teis niekuomet nra neubaigta arba neapibrta,
todl teisjas niekada neturi progos perengti jos ribas ir
priimdamas sprendim realizuoti teisdaros gali. Todl kaip
72 [Alternatyvus io skirsnio pirmosios pastraipos variantas pateikia
mas kaip baigiamoji pastaba.]
H. 1204
417
P OST S C R I P T UM
tik tokius numanomus principus ir j moralinius matme
nis turi atsigrti teismai, sprendiantys mintsias sunki
sias bylas, kuriose socialiniai teiss altiniai tam tikru tei
ss klausimu negali padiktuoti sprendimo.
Svarbu tai, kad tos teisdaros galios reguliuoti i dalies
teiss nesureguliuotus atvejus, kurias a priskiriu teisjams,
skiriasi nuo statym leidybos institucijos teisdaros gali:
teisj galios ne tik turi paklusti daugybei jo pasirinkim
susiaurinani suvarym, kuri gali visikai nepatirti saty-
m leidybos institucija, bet ir, kadangi teisjas savo galias
realizuoja tik sprsdamas konkreias neatidliotinas bylas,
jis negali j panaudoti diegdamas plataus masto reformas
arba naujus kodeksus. Taigi jo galios yra epizodikos ir turi
paklusti daugybei esmini suvarym. Vis dlto yra toki
atvej, kai esama teis negali padiktuoti kokio nors spren
dimo kaip teisingo, taigi tokias bylas sprendiantis teisjas
turi realizuoti savo teisdaros galias. Bet jis negali to daryti
savavalikai: teisjas visuomet turi vadovautis tam tikrais
bendraisiais motyvais, pateisinaniais jo sprendim; jis turi
veikti taip, kaip veikt siningas statym leidjas, priiman
tis sprendimus pagal savo paties sitikinimus ir vertybes.
Bet jeigu teisjas patenkina ias slygas, jis turi teis vado
vautis ne teiss diktuojamais kriterijais arba sprendimo mo
tyvais, ir jie gali skirtis nuo t, kuriais vadovaujasi kiti tei
sjai, susidr su panaiomis sunkiomis bylomis.
Prie mano pasilytj teism, realizuojani toki ri
bot diskrecijos gali sprsti teiss nevisikai sureguliuotas
bylas, samprat Dworkinas pateikia tris pagrindinius kriti
nius kontrargumentus. Pirmasis yra toks: i samprata klai
dingai apibdina teismo proces ir tai, k teismai veikia,
sprsdami sunkisias bylas73. Bandydamas tai rodyti,
Dworkinas apeliuoja teisj ir advokat vartojam kalb,
73 [TRS 81; pig. LE 37-9.]
418
POS T S C RI P T UM
kuria jie apibdina teisjui keliam uduot, ir teismo
sprendimo primimo fenomenologij. Jis sako, kad bylas
sprendiantys teisjai ir advokatai, darantys spaudim tei
sjams, kad ie bylas isprst j naudai, netgi neprastais
atvejais nekalba apie teisj kaip apie kuriant teis. Net
sunkiausiose i toki byl teisjas paprastai neisiduoda su
vokis, kad sprendimo primimo procesas, kaip mano po
zityvistas, susideda i dviej visikai skirting pakop: pir
mojoje teisjas pirmkart nustato, jog esama teis nedik
tuoja jokio sprendimo; antrojoje teisjas nusigria nuo
esamos teiss ir ima kurti teis alims de novo* ir ex post
facto, vadovaudamasis savo paties supratimu, kas yra ge
riausia. I ties yra prieingai: advokatai kreipiasi teisj
taip, tarsi jis visuomet rpintsi atrasti ir taikyti esam tei
s, o teisjas kalba taip, tarsi teis bt suteikt teisi sis
tema, kurioje nra sprag, o kiekvienos bylos sprendim
reikt ne irasti, bet atrasti.
Nra abejons, kad i mums pastama teismo proceso
retorika paremia idj, jog isivysiusioje teisinje sistemo
je teisikai nesureguliuot atvej nebna. Bet ar galima
rimtai tuo tikti? Aiku, yra sena europietikoji valdi pa
dalijimo tradicija ir doktrina, dramatizuojanti skirtum tarp
statym leidjo bei teisjo ir kategorikai reikalaujanti, kad
teisjas visuomet bt tuo, kas jis yra, kai esama teis yra
aiki, - tik teiss, kurios jis nei kuria, nei kontroliuoja, skel
bjas. Taiau svarbu teismuose sprendiant bylas teisj ir
advokat vartojam ritualin kalb skirti nuo j kur kas
reflektyvesni bendr teigini apie teismo proces. Didieji
teisjai, kaip antai Oliveris Wendellas Holmesas** ir Car-
* I naujo (lot.).
** Oliveris Wendellas Holmesas jaunesnysis - Masasetso teisininkas,
vienas garsiausi JAV Aukiausiojo Teismo teisj (1902-1932), teiss
mokslininkas. ymiausi veikalai: Bendroji teis (The Common Law, 1881),
Teiss kelias ( The Path o f the Law; 1897). Kai kuriais savo sprendimais
Holmesas prieinosi prezidento Theodoreo Roosevelto politikai.
14*
419
P OS T S C R I P T UM
doo* Jungtinse Valstijose arba lordas Macmillanas, lor
das Radcliffeas ir lordas Reidas** Anglijoje, taip pat gau
syb kit teisinink, mokslinink ir praktik, primygtinai
teig, kad yra teiss nevisikai sureguliuot byl, kuriose
teisjui nors epizodikai, taiau neivengiamai ikyla u
davinys kurti teis, ir kad pagal esam teis daugelis byl
galt bti sprendiamos ir vienaip, ir kitaip.
Kodl prieinamasi idjai, kad teisjai kartais ir kuria, ir
taiko teis, mums padeda suprasti vienas principinis daly
kas, kuris taip pat nuvieia pagrindinius teisj ir statym
leidybos institucij teisdaros skirtumus. Tai yra toji reik
m, kuri nesureguliuotas bylas sprendiantys teismai pa
prastai teikia tam, kad bt elgiamasi pagal analogij, siek
dami utikrinti, jog j sukurta naujoji teis, nors tai yra
nauja teis, atitiks principus ar pamatinius motyvus, kurie
pripastami turiniais tvirt padt esamoje teisje. Aiku,
kad tuomet, kai tam tikri statymai arba precedentai pasi
rodo es neapibrti arba kai aikioji teis tyli, teisjai pa
prastai nenusviedia j al savo teiss knyg ir nepradeda
nebeatsivelgdami esam teis patys kurti teis. Sprsda
mi tokias bylas, teisjai labai danai nurodo tam tikr ben
dr princip arba bendr siek ar tiksl, kur, kaip galima
manyti, ireikia arba kelia kokia nors svarbi ir su atitinka
ma byla turinti ry teiss sritis ir kuris nurodo apibrt
ios neatidliotinos sunkios bylos sprendim. Tai ities yra
konstruktyvaus aikinimo, kuris yra vienas i rykiausi
Dworkino byl sprendimo teorijos bruo, branduolys. Bet
nors i procedra i tikrj atideda teisj teisdaros mo
* Benjaminas Cardozo - Niujorko teisininkas, ymus JAV Aukiau
siojo Teismo teisjas (1932-1938), teiss mokslininkas, teisj diskrecijos
alininkas. ymiausi veikalai: Teismo proceso esm (Nature o f the Judicial
Process, 1921), Teiss vystymasis (Growth o f the Law; 1924), Teiss mokslo
paradoksai (Paradoxes of Legal Science, 1928).
** yms Anglijos XX a. 1 puss teisjai, teisj kuriamos teiss
(judge-made law) doktrinos alininkai.
420
POS T S C R I P T UM
ment, ji jo neeliminuoja, nes kiekvienoje sunkioje byloje
gali ikilti skirtingi konkuruojanias analogijas palaikantys
principai, todl teisjas danai turs i j rinktis, vadovau
damasis, kaip ir siningas statym leidjas, ne kokia nors
teiss jam pirta jau nustatyta prioritet tvarka, bet savo
paties supratimu apie tai, kas yra geriausia. Teisj teisda
ros momentas bt ne tik atidedamas, bet ir eliminuojamas
tik tuo atveju, jeigu esama teis visuomet ir visoms tokioms
byloms galt pasilyti tam tikr unikali visum auktes
nij princip, suteikiani santykin svor arba prioritetus
tokiems konkuruojantiems emesns eils principams.
Kitos Dworkino kritins pastabos dl manosios teisj
diskrecijos sampratos smerkia j ne kaip deskriptyviai klai
ding, bet dl to, kad ji skatinanti nedemokratin ir netei
sing teisdaros form74. Teisjai paprastai nra renkami, o
demokratijoje, pasak Dworkino, teisdaros galias turt tu
rti tik irinktieji tautos atstovai. toki kritik galima at
sakyti vairiai. Gali kurti teis suteikim teisjams spren
diant teiss nesureguliuotus ginus galima vertinti kaip kai
n, kuri yra btina sumokti, norint ivengti su tokiais
alternatyviais reguliavimo metodais, kaip kreipimasis sta
tym leidybos institucij, susijusi nepatogum; jeigu ias
galias realizuojantys teisjai yra suvaryti ta prasme, kad
jiems leidiama ne koreguoti kodeksus arba diegti plataus
masto reformas, bet tik kurti konkreiose bylose ikilusioms
specifinms problemoms skirtas normas, tokia kaina gali
atrodyti menka. Antra, gerai inomas iuolaikini demok
ratij bruoas yra ribot legislatyvini gali delegavimas
vykdomajai valdiai, todl j delegavimas teisjams netur
t atrodyti didesn grsm demokratijai. Abiem delegavi
mo atvejais irinktajai statym leidybos institucijai papras
tai liks galimyb kontroliuoti: ji gals anuliuoti arba pakeis-
74 [TRS 84-5.]
421
POST S C R I P T UM
ti bet kur emesns galios teiss akt, kur ji laiko nepri
imtinu. Tiesa, tuomet, kai statym leidybos institucijos ga
lias apriboja raytin konstitucija, o teismai turi plaias per
iros galias, kaip yra JAV, gali paaikti, jog demoh'atikai
irinkta statym leidybos institucija negali ataukti dalies
teism legislatyvini akt. Tada aukiausij demokratin
kontrol galima utikrinti tik pasitelkiant gremzdik kon
stitucins pataisos primimo mechanizm. Tai yra toji kai
na, kuri reikia mokti u vyriausybs teisinius suvarymus.
Dworkinas teisj teisdar kaltina dar ir neteisingumu;
jis smerkia j kaip retrospektyvios arba ex post facto teis-
daros form, kuri, inoma, paprastai yra laikoma neteisin
ga. Bet retrospektyvioji teisdara laikoma neteisinga todl,
jog ji nuvilia pagrstus lkesius t, kurie atlikdami tam
tikrus veiksmus rmsi prielaida, kad j veiksm teisines
pasekmes lems inoma teisin tvarka, buvusi tuo metu, kai
ie veiksmai buvo atliekami. Bet net jeigu is prietaravi
mas galioja tais atvejais, kai teismas retrospektyviai pakei
ia arba panaikina nedviprasmikai nustatyt teis, jis toli
grau neatrodo tikinamai sunkij byl atveju, nes tai yra
tokie atvejai, kuriuos teis paliko nevisikai sureguliuotus
ir kuriems nra jokios aikiai nustatytos ir galinios patei
sinti lkesius teisins tvarkos.
PASTABOS
ios knygos tekstas yra savarankikas; skaitytojui gali atrodyti
geriausia perskaityti kiekvien skyri itisai prie imantis i pa
stab. Teksto inaose pateikiami tik citat altiniai ir nuorodos
j cituojamas bylas arba statymus. i pastab tikslas - atkreipti
skaitytojo dmes trij ri dalykus: (i) papildomas bendr
teksto teigini iliustracijas arba pavyzdius; (ii) veikalus, kuriuose
tekste idstytos arba nurodytos pairos yra perimtos ir toliau
pltojamos arba kritikuojamos; (iii) pasilymus, kaip toliau bt
galima nagrinti tekste ikeltus klausimus. Visos nuorodos i
knyg yra pateikiamos nurodant skyri ir skirsni numerius, pa
vyzdiui, I skyrius, 1 sk. Vartojamos tokios santrumpos:
Austin, The Province Austin, The Province of Jurispru-
Austin, The Lectures Austin, Lectures on the Philosophy
of Positive Law
Kelsen, General Theory Kelsen, General Theory o f Law and
State
dence Detennined (ed. Hart, Lon
don, 1954)
HLR
LQR
MLR
PAS
BYBIL Britisch Year Book of International
Law
Harvard Law Review
Law Quarterly Review
Modern Law Review
Proceedings of the Aristotelian
Society
423
PASTABOS
I skyrius
P. 44. Kiekviena i iame puslapyje pateikt Llewellyno, Hol-
meso, Grayaus, Austino ir Kelseno citat paradoksaliai ir perd
tai pabria tam tikr teiss aspekt, kur, autoriaus manymu,
paslepia prastin teiss terminija arba kur ankstesnieji teoreti
kai nepelnytai ignoravo. Kiekvieno ymaus teisininko atveju pa
prastai verta atidti samprotavimus apie tai, ar jo teiginiai apie
teis patys savaime yra teisingi, ar klaidingi, ir vis pirma smul
kiai ianalizuoti, kokiais motyvais jis iuos teiginius grindia, ir,
antra, koki teiss teorij ar koncepcij iais teiginiais siekiama
istumti i apyvartos.
Toks paradoksali ir hiperbolizuot teigini vartojimas kaip
atmestj ties akcentavimo metodas yra bdingas filosofijai. Zr.
J. Wisdom, Metaphysics and Verification, in Philosophy and
Psycho-Analysis (1953); Frank, Law and the Modem Mind (Lon
don, 1949), Appendix VII (Notes on Fictions).
Kiekvienos i i penki citat teigiamos arba i j numano
mos doktrinos nagrinjamos VII skyriaus 2 ir 3 sk. (Holmesas,
Gray ir Llewellynas), IV skyriaus 3 ir 4 sk. (Austinas) ir III sky
riaus 1 sk., p. 98-102 (Kelsenas).
P. 48-49. Tipiki atvejai ir ribiniai atvejai. ia nurodyta kalbos
savyb bendrai aptariama VII skyriaus 1 sk., pavadintame Atvi
roji teiss struktra; j reikia turti galvoje ir mginant sukonst
ruoti toki termin, kaip teis, valstyb, nusikaltimas ir kt.,
apibrimus, ir bandant apibdinti su bendrais terminais sufor
muluot norm taikymu konkreioms byloms susijus argumenta
vim. I teiss mokslinink, savo veikaluose pabrusi ios kal
bos savybs svarb, pamintini: Austin, The Province, Lecture VI,
pp. 202-7, ir Lectures in Jurisprudence (5th edn., 1885), p. 997
(Note on Interpretation); Glanville Williams, International Law
and the Controversy Concerning the Word Law, 22 BYBIL
(1945), ir Language in the Law (penki straipsniai), 61 ir 62
LQR (1945-46). Taiau pastaruoju klausimu r. J. Wisdomo ko
424
PASTABOS
mentarus: Gods, Philosophy, Metaphysics and Psycho-Analy
sis, in Philosophy and Psycho-Analysis (1953).
P. 52. Austinas apie prievol. r. The Province, Lecture I,
pp. 1418; The Lectures, Lectures 22, 23. Prievols idja bei skir
tumai tarp prievols turjimo ir privaljimo prievarta smul
kiai nagrinjami V skyriaus 2 sk. Apie Austino pateikt analiz
r. pastabas II skyriui, p. 429-430.
P. 53-55. Teisin ir moralin prievol. Teiginys, jog teis geriau
siai galima suprasti nurodant jos ry su morale, nagrinjamas
VIII ir IX skyriuose. is teiginys gijo daug vairi form. Kar
tais, kaip antai klasikinse ir scholastinse prigimtins teiss te
orijose, is tvirtinimas siejamas su teiginiu, kad fundamentals
moraliniai skirtumai yra objektyvios tiesos, kurias galima at
rasti mogaus protu; bet daugelis kit teisinink, ne maiau su
interesuot pabrti teiss ir morals tarpusavio priklausomyb,
nesilaiko ios pairos morals esm. r. pastabas IX skyriui
p. 459-460.
P. 59-60. Skandinavijos teiss teorija ir privalomosios nonnos
idja. Svarbiausieji ios mokyklos darbai skaitantiems anglikai
yra: Hgerstrm (1868-1939), Inquiries into the Nature of Law
and Morals (trans. Broad, 1953) ir Olivecrona, Law as Fact (1939).
Aikiausiai j poiris teiss norm pobd yra isakytas: Oli
vecrona, op. cit. Jo pateiktj teiss norm prediktyvistins ana
lizs kritik, kuriai pritar nemaai Amerikos teisinink (r. op.
cit., pp. 85-8, 213-15), reikia lyginti su panaia kritika: Kelsen,
General Theory (pp. 165 ff., The Prediction of the Legal Func
tion). Verta panagrinti, kodl ie du teisininkai, nepaisant j
sutarimo daugeliu klausim, prieina prie toki skirting ivad.
Skandinavijos mokyklos kritik r.: Hart, review of Hgerstrm,
op. cit., in 30 Philosophy (1955); Scandinavian Realism, Camb
ridge Law Journal (1959); Marshall, Law in a Cold Climate,
Juridical Re\iew (1956).
425
PASTABOS
R 61. Skeptikas poiris normas Amerikos teiss teorijoje.
Apie tai r. VII skyriaus Formalizmas ir skeptikas poiris
normas 1 ir 2 sk., kuriuose nagrinjamos kai kurios svarbiausios
doktrinos, inomos teisinio realizmo pavadinimu.
R 62. Abejon dl prast odi reikms. Apie pasirayti
arba paraas reikm r.: 34 Halsbury, Laws of England (2nd
edn.). paras. 165-9 ir In the Estate of Cook (1960), 1 AER 689
ir ten minimas bylas.
R 64. Apibrimas. Apie bendr iuolaikin poir apibri
mo formas ir funkcijas r. Robinson, Definition (Oxford, 1952).
Tradicinio apibrimo per genus et differentiam kaip teiss termi
n aikinimo metodo netinkamumas nagrintas: Bentham, Frag
ment on Government (pastabos V skyriui, 6 sk.) ir Ogden, Ben-
thams Theory of Fictions (pp. 75-104). Taip pat r.: Hart, Defi
nition and Theory in Jurisprudence, 70 LQR (1954) ir Cohen
and Hart, Theory and Definition in Jurisprudence, PAS Suppl.
vol. xxix (1955).
Apie termino teis apibrim r.: Glanville Williams, op.
cit.; R. Wollheim, The Nature of Law, in 2 Political Studies
(1954) ir Kantorowicz, Tite Definition of Law (1958), Chapter I.
Apie bendr termin apibrim poreik ir j aikinamj funk
cij, nors n kiek neabejojama j kasdieniu taikymu konkreiais
atvejais, r.: Ryle, Philosophical Arguments (1945); Austin, A Plea
for Excuses, 57 PAS (1956-7), pp. 15 ff.
P. 66-68. Bendrieji terminai ir bendrosios savybs. Nekritikas
sitikinimas, kad jeigu bendras terminas (pavyzdiui, t e i s , vals
tyb, nacija, nusikaltimas , geras, teisingas) yra vartoja
mas teisingai, tai vairs atvejai, kuriems jis yra taikomas, visi turi
pasiymti bendromis savybmis, yra didels painiavos altinis.
Jurisprudencijoje, konstruojant apibrimus, buvo ieikvota daug
laiko ir parodyta daug iradingumo bergdiai bandant rasti ben
drsias savybes, kurios, vadovaujantis iuo poiriu, yra laikomos
426
PASTABOS
vieninteliu pakankamu motyvu vartoti t pat od ymti dauge
liui skirting dalyk (r. Glanville Williams, op. cit. Taiau svarbu
paymti, kad i klaidinga paira bendr odi pobd ne
visuomet, kaip mano is autorius, sukelia tolesn verbalini klau
sim painiav).
Suprasti skirtingus bdus, kuriais gali bti susij keli bendro
termino vartojimo atvejai, yra ypa svarbu teiss, morals ir po
litikos termin atvilgiu. Analogij r.: Aristotelis, Nikomacho eti
ka, I, sk. 6 (kur tariama, kad itaip gali bti susij skirtingi g
rio atvejai); Austin, The Province, Lecture V, pp. 119-24. Apie
skirtingas ssajas su pagrindiniu atveju, pavyzdiui, odio svei
kas, r. Aristotelis, Kategorijos, sk. I, ir pavyzdius Topikoje, I,
sk. 15, ii, sk. 9 (apie paronimus). Apie eiminio panaumo
kategorij r. Wittgenstein, Philosophical Investigations, I, paras.
66-76. Pig. VIII skyriaus 1 sk. apie termino teisingas struktr.
Wittgensteino patarimas (op. cit., para 66) yra glaudiai susijs
su teiss ir politikos termin analize. Aptardamas aidimo api
brim, jis sak: Nesakykite, kad turi bti kas nors bendra,
antraip jie nebt vadinami aidimais, bet irkite ir matykite,
ar yra kas nors bendra jiems visiems. Juk jeigu js irsite
juos, js matysite ne k nors bendra jiems visiems, bet panau
mus, santykius ir daugyb kit panai dalyk.
II skyrius
P. 12. Liepim vairov. Liepim skirstymas sakymus, mal
davimus, pastabas ir t.t. priklauso nuo daugelio aplinkybi,
kaip antai nuo socialins situacijos, ali ryi bei j ketinimo
panaudoti jg; tai kol kas yra beveik nenagrintas klausimas.
Dauguma filosofini liepimams skirt diskusij yra susijusios ar
ba (1) su santykiu tarp liepiamosios ir tiesiogins, arba deskrip-
tyvios, kalbos ir su galimybmis pirmj redukuoti antrj (r.
Bohnert, The Semiotic Status of Commands, 12 Philosophy of
Science (1945)), arba (2) su klausimu, ar liepimai yra susij kokiu
427
PASTABOS
nors dedukciniu ryiu, o jeigu taip, tai kokiu (r. Hare, Impera
tive Sentences, 58 Mind (1949); taip pat The Language of Morals
(1952); Hofstadter and McKinsey, The Logic of Imperatives, 6
Philosophy of Science (1939); Hall, What is Value (1952), chap. 6;
Ross, Imperatives and Logic, 11 Philosophy of Science (1944)).
Studijuoti iuos logikos klausimus yra svarbu, bet taip pat labai
reikia skirti vairius imperatyvus, nurodant kontekstines sociali
nes situacijas. Klausimas, kokios yra tipikos situacij rys, kur
gramatine liepiamja nuosaka suformuluoti sakiniai paprastai b
t priskiriami sakym, maldavim, praym, komand,
nurodym, instrukcij ir t.t. klasms, yra ne tik kalbos fakt,
bet ir kalboje pripaint vairi socialin situacij bei santyki
panaum ir skirtum nustatymo metodas. J suvokimas yra la
bai svarbus studijuojant teis, moral ir sociologij
P. 72. Liepimai kaip pageidavimo, kad kiti elgtsi tam tikru
bdu arba susilaikyt nuo tam tikr veiksm, iraika. itaip api
bdinant tipik liepiamosios nuosakos vartosen kalboje, reikia
bti atsargiems ir skirti tok atvej, kai kalbtojas tiesiog pranea,
jog jis nori, kad kitas atlikt tam tikrus veiksmus, ir taip pateikia
tam tikr informacij apie save pat, ir tok atvej, kai jis kalb
damas siekia kit asmen paskatinti elgtis taip, kaip nori kalban
tysis. Pirmuoju atveju paprastai tikt tiesiogin, o ne liepiamoji
nuosaka (apie skirtum r. Hgerstrm, Inquiries into the Na
ture of Law and Morals, chap. 3, 4, pp. 16-26). Apibdinti tipi
kam liepiamosios nuosakos vartojimui nepakanka, nors ir btina
kad kalbantysis turt tiksl paskatinti kit asmen elgtis taip,
kaip nori kalbantysis; taip pat yra btina, kad kalbantysis nort,
jog mogus, kur kreipiamasi, suvokt, kad tai ir yra jo kalb
jimo tikslas, ir itaip bt paskatintas elgtis taip, kaip pageidauja
kalbantysis. Apie keblum (kuris tekste yra ignoruojamas) r.
Grice, Meaning, 66 Philosophical Review (1957), ir Hart, Signs
and Words, 11 Philosophical Quarterly (1952).
428
PASTABOS
R 73. Pliko situacija, sakymai ir paklusimas. Vienas i sun
kum, su kuriais tenka susidurti analizuojant bendrj liepimo
svok, yra tas, kad nra jokio odio, yminio tai, kas bendra
sakymams, komandoms, praymams ir daugeliui kit panai da
lyk, t.y. ireikianio nor, kad kitas asmuo atlikt tam tikr
veiksm arba jo neatlikt, kaip nra jokio vieno odio, yminio
tokio veiksmo atlikim arba susilaikym nuo jo. Visi paprastai
vartojami posakiai (pavyzdiui, sakymai, reikalavimai, pa
klusimas, laikymasis) bna nuspalvinti specifiniais skirting si
tuacij, kuriose jie daniausiai vartojami, poymiais. Net labiau
siai bespalvis i i posaki, btent pasakyti, kad, suponuoja
tam tikr vienos alies pranaum prie kit. Nordami aprayti
pliko situacij, mes pasirinkome posakius sakymai ir paklu
simas, nes bt visai suprantama pasakyti, kad plikas sak
tarnautojui atiduoti pinigus, o tarnautojas pakluso. Tiesa, abst
rakts daiktavardiai sakymai ir paklusimas iaip jau nebt
vartojami iai situacijai apibdinti, nes ir su vienu, ir su kitu i i
odi siejama danai teigiama savybe laikoma autoritetinga val
dia. Bet ir aikindami teiss teorij, traktuojani teis kaip prie
vartinius sakymus, ir j kritikuodami daiktavardius sakymai
ir paklusimas, kaip ir veiksmaodius sakyti ir paklusti,
mes vartojome neatsivelgdami i autoritetingos valdios arba
tinkamumo potekst. Tai yra patogumo dalykas, neireikiantis
jokios iankstins nuostatos jokiu klausimu. Ir Benthamas (Frag
ment of Government, sk. I, pastaba 12), ir Austinas (The Pro
vince, p. 14) vartojo od paklusimas ia prasme. Benthamas
suvok ia pamintus sunkumus(r. Of Laws in General, 298 n.a.).
P. 75. Teis kaip prievartiniai sakymai: ryys su Austino doktri
na. io skyriaus 2-ame skirsnyje sukonstruotas paprastas teiss
kaip prievartini sakym modelis skiriasi nuo Austino knygoje
The Province idstytos doktrinos iais atvilgiais.
(a) Teiminija. Vietoj odio komanda vartojami posakiai
grasinimais paremti sakymai ir prievartiniai sakymai; prie
astys nurodytos tekste.
429
PASTABOS
(b) statym bendras pobdis. Austinas (op. cit., p. 19) velgia
skirtum tarp statym ir konkrei komand; jis teigia, kad
komanda yra statymas, jeigu ji bendrai pareigoja atlikti veiks
mus, priklausanius tam tikrai klasei, arba susilaikyti ir j neat
likti. Pagal poir, komanda bt statymas net ir tuo atveju,
kai suverenas j adresuot vieninteliam individui, jeigu ja bt
reikalaujama, kad jis atlikt arba susilaikyt ir neatlikt tam tik
ros klass arba ries veiksmus, ne tik vien veiksm arba kelet
skirting individualiai apibrt veiksm. Tekste sukonstruotos
teisins sistemos modelyje sakymai yra bendri ir ta pasme, kad
jie yra taikomi individ klasms, ir ta, kad jie nurodo veiksm
klases.
(c) Baim ir prievol. Kartais Austinas daro prielaid, jog as
muo yra pareigotas arba privalo tik tuo atveju, jeigu jis i tikrj
bijo sankcijos (op. cit., pp. 15 ir 24, ir The Lectures, Lecture 2
(5th edn., p. 444): alis yra pareigota arba privalo tai daryti arba
susilaikyti dl to, kad jai yra nemalonus blogis ir ji to blogio
bijo). Taiau jo pagrindinei doktrinai, atrodo, pakanka, kad bt
,/nenkiausia galimyb padaryti menkiausi blog, nesvarbu, ar
mogus to bijo, ar ne (The Province, p. 16). Teiss kaip prievar
tini sakym modelyje mes darme ilyg, jog turi bti apskritai
tikima kad nepaklusimas sukels blog, kuriuo yra grasinama.
(d) Galia ir teisin pareiga. Analizuodamas komand ir prie
vol, Austinas i pradi daro prielaid, kad komandos autorius
tikrai turi turti gali (bti galintis ir norintis) vykdyti eventu
alj blog; bet vliau reikalavim jis suvelnina iki menkiausios
galimybs padaryti menkiausi blog (op. cit., pp. 14, 16). Apie
iuos Austno pateikt komandos ir prievols apibrim prieta
ringumus r. Hart, Legal and Moral Obligation, in Melden,
Essays in Moral Philosophy (1958), ir V skyriaus 2 sk.
(e) Iimtys. Austinas deklaratyvius statymus, leidianiuosius
statymus (pavyzdiui, panaikinanius teiss aktus) ir neubaigtus
statymus traktuoja kaip jo bendro teiss apibrimo, sukonstruo
430
PASTABOS
to remiantis komandos svoka, iimtis (op. cit., pp. 25-9). io
skyriaus tekste tai neatsivelgiama.
(f) statym leidjas kaip suverenas. Nors Jungtinje Karalyst
je vienintel nauda, kuri elektoratui teikia jo suverenitetas, yra
galimyb paskirti savo atstovus ir deleguoti jiems likusias savo
suverenias galias, Austinas buvo sitikins, jog demokratijoje su
verenitetas priklauso elektoratui, o ne jo atstovams statym lei
dybos institucijoje. Nors Austinas teig, kad tiksliai kalbant to
kia yra tikroji pozicija, bet jis (kaip visi autoriai konstitucionalis-
tai) leido sau kalbti apie Parlament kaip apie suvereniteto
turtoj (op. cit., Lecture VI, pp. 228-35). io skyriaus tekste
tokia statym leidybos institucija, kaip parlamentas, yra tapatina
ma su suverenu; bet r. IV skyri, kuriame pateikiama smulkesn
io Austino doktrinos aspekto analiz.
(g) Austino doktrinos padailinimai ir suvelninimai. Tolesniuo
se ios knygos skyriuose smulkiai nagrinjamos tam tikros idjos,
kurios buvo pasitelktos ginant Austino teorij nuo kritikos, taiau
neatgaminamas tas j modelis, kuris buvo sukonstruotas iame
skyriuje. ias idjas pasil pats Austinas, nors kai kada tik sche
matikai arba tik j uuomazgas, tarsi laukdamas vlesnij au
tori, pavyzdiui, Kelseno, doktrin. Tai tylios komandos svo
ka (r. III skyriaus 3 sk., p. 111 ir IV skyriaus 2 sk., p. 135);
pripainimas niekiniu kaip sankcija (III skyriaus 1 sk.); doktrina,
jog tikroji teis yra pareignams adresuojama norma, reikalau
janti, kad jie taikyt sankcijas (III skyriaus 1 sk.); elektoratas
kaip ypatingoji suvereni statym leidybos institucija (IV skyriaus
4 sk.); suverenaus organo vieningumas ir tstinumas (IV skyriaus
4 sk., p. 156-157.). Kiekvienkart, vertinant Austin, reikia atsi
velgti W. L. Morison, Some Myth about Positivism, 68 Yale
Law Journal, 1958, kur koreguojami dideli anksiau raiusij
apie Austin suklydimai. Taip pat r. A. Agnelli, John Austin alle
origini del positivismo giwidico (1959), sk. 5.
431
PASTABOS
III skyrius
P. 83. Teiss vairov. Bandymai suformuluoti bendrj teiss
apibrim nustelb vairi teiss norm tip form ir funkcij
skirtumus. ioje knygoje rodinjama, kad prievoles arba pareigas
nustatani norm ir galias suteikiani norm skirtumai jurisp
rudencijai turi lemiam reikm. Teis geriausiai galima suvokti
kaip i dviej norm tip jungin. Vadinasi, tai yra pagrindinis
iame skyriuje pabriamas teiss norm tip skirtumas, bet ga
lima, o kai kada atsivelgiant keliamus tikslus ir reikia nubrti
daug kitoki skirtum (apie tolesnes statym klasifikacijas, nu
vieianias ir atspindinias j vairias socialines funkcijas, kurias
danai liudija j lingvistin forma, r. Daube, Forms o f Roman
Legislation (1956)).
P. 84-86. Pareigos baudiamojoje ir civilinje teisje. Sutelk
dmes skirtum tarp pareigas nustatani norm ir galias su
teikiani norm, mes ignoravome daugel skirtum tarp pareig
baudiamojoje teisje ir pareig deliktinje ir sutari teisje.
Kai kurie teoretikai, kuriems ie skirtumai padar spd, tikino,
kad sutartyse ir deliktuose pirmins arba hipotezs pareigos
atlikti veiksmus ar susilaikyti nuo j (pavyzdiui, atlikti tam tikr
sutartyje numatyt veiksm arba susilaikyti nuo meito) yra iliu
zins, o vienintels tikrosios pareigos yra su teisins gynybos
priemonmis arba su sankcijomis susijusios pareigos sumokti
kompensacij tam tikromis aplinkybmis, taip pat jeigu neatlie
kama vadinamoji pirmin pareiga (r. Holmes, The Common Law,
chap. 8, kritikuotas Buckland, Some Reflections on Jurisprudence,
p. 96, ir The Nature of Contractual Obligation, 8 Cambridge
Law Journal (1944); plg. Jenks, The New Jurisprudence, p. 179).
P. 86 Prievol ir pareiga. Angl ir amerikiei teisje ie ter
minai iandien yra beveik sinonimai, nors, iskyrus abstrakius
teiss reikalavim aptarimus (pavyzdiui, teisins prievols kaip
moralins prievols prieybs analiz), apie baudiamj teis ne
432
PASTABOS
prasta kalbti kaip apie prievoles nustatani teis. od prie
vol teisininkai turbt daniausiai vartoja kalbdami apie sutar
tis arba kitus atvejus, tokius kaip prievol padarius teiss paei
dim sumokti kompensacij, kai apibrtas asmuo tur teis prie
kit apibrt asmen (teis in personam*). Kitais atvejais da
niau yra vartojamas odis pareiga. Tai ir viskas, kas iuolaiki
nje angl kalbos teisinje vartosenoje yra lik i romn obliga
tio** kaip vinculum juris***, susaistani apibrtus individus (r.
Salmond, Jurisprudence, 11th edn., chap. 10, p. 260; chap. 21; taip
pat pig. V skyriaus 2 sk.).
P. 87. Galias suteikianios normos. Kontinentinje jurispru
dencijoje galias suteikianios normos kartais vadinamos kompe
tencijos normomis (r. Kelsen, General Theory, p. 90, ir A. Ross,
On Law and Justice (1958), pp. 34, 50-9, 203-25). Rossas skiria
privai ir socialin kompetencij (taigi ir privaius veiksmus,
pavyzdiui, sutartis, ir vieuosius teiss aktus). Jis taip pat pay
mi, kad kompetencijos normos nenustato pareig. Kompetenci
jos norma pati savaime nra direktyva; ji nenustato procedros
kaip pareigos <...>. Kompetencijos norma pati savaime neskel
bia, kad kompetentingasis asmuo pareigojamas realizuoti savo
kompetencij (op. cit., p. 207). Taiau reikia paymti, jog, ne
paisant velgt skirtum, Rossas laikosi pairos, kuri mes ia
me skyriuje kritikuojame (p. 98-102), kad kompetencijos normas
galima redukuoti elgesio normas, nes abu norm tipai turi
bti interpretuojami kaip direktyvos teismams (op. cit., p. 33).
Analizuojant vairi mginim eliminuoti skirtum tarp i
dviej normos tip arba parodyti, jog is skirtumas yra tik pavir
utinikas, kritik tekste, reikia prisiminti kitokias nei teis socia
linio gyvenimo formas. Moralje nekonkreios normos, apibr
ianios, ar asmuo yra davs j saistant paad, suteikia indivi
dams ribotas moralins statym leidybos galias, todl jas reikia
* Asmeniui (lot.).
** Prievol (lot.).
*** Teisiniai paniai (lot.).
433
PASTABOS
skirti nuo norm, kurios nustato pareigas in invitum* (r. Mel
den, On Promising, 65 Mind (1956); Austin, Other Minds,
PAS Suppl. vol. xx (1946), perspausdinta Logic and Language,
2nd series; Hart, Legal and Moral Obligation, in Melden, Es
says on Moral Philosophy). iuo poiriu taip pat gali bti nagri
njamos bet kurio sudtingo aidimo taisykls. Kai kurios taisyk
ls (analogikos baudiamajai teisei), grasindamos bauda, drau
dia tam tikras elgesio ris, pavyzdiui, plsti teisj arba
neklausyti. Kitos taisykls apibria aidimo pareign (teisjo,
tak skaiiuotojo arba ringo teisjo) jurisdikcij; dar kitos api
bria tai, kas turi bti daroma norint pelnyti takus (pavyzdiui,
varius arba perbgimus). Norint atlikti perbgim arba muti
vart, reikia patenkinti ias slygas, - tai yra lemiama faz sie
kiant laimti; i slyg nepatenkinimas yra vario nemuimas,
ir ia prasme tai yra paskelbimas niekiniu. ia prima facie yra
skirtingas funkcijas aidime atliekani taisykli skirtingi tipai.
Vis dlto teoretikas galt teigti, jog iuos tipus galima ir reikia
redukuoti vien tip arba dl to, kad vario nemuimas (pa
skelbimas niekiniu) gali bti laikomas sankcija arba bauda u
draudiam elges, arba dl to, kad visas taisykles galima inter
pretuoti kaip nurodymus pareignams tam tikromis aplinkybmis
imtis tam tikr ingsni (pavyzdiui, ufiksuoti rezultat arba pa
alinti aidjus i aikts). Taiau i dviej taisykls tip reduka
vimas mintuoju bdu vien tip reikt, kad j pobdis tampa
tik dar miglotesnis, o tai, kas aidime yra svarbiausia, subordi
nuojama tam, kas yra antraeilis dalykas. Verta panagrinti, ar
iame skyriuje kritikuojamos redukcionistins teiss teorijos pa
naiai supainioja vairias skirting teiss norm tip funkcijas so
cialins veiklos sistemoje, kuriai ios normos priklauso.
P 88-90. Teismo galias suteikianios normos ir papildomos tei
sj pareigas nustatanios nonnos. Nors t pat elges galima trak
tuoti ir kaip jurisdikcijos rib perengim, dl kurio teismo spren
* Prie kitos alies vali (lot.).
434
PASTABOS
dimas gali bti anuliuotas kaip niekinis, ir kaip pareigos, kuri
nustat specialioji norma, reikalaujanti, kad teisjas neperengt
savo jurisdikcijos rib, nevykdym, skirtumas tarp i dviej nor
m tip ilieka. Taip bt tuo atveju, jeigu nagrinjaniam byl
teisjui bt galima udrausti perengti jo jurisdikcijos ribas (ar
ba kitu bdu elgtis taip, kad jo sprendimas bt pripastamas
negaliojaniu) arba jeigu u tok elges bt nustatytos bausms.
Panaiai jeigu teisikai subjektu negalintis bti asmuo dalyvauja
oficialiame procese, jam gali bti skiriama bausm, o procesas
pripastamas negaliojaniu. (Apie toki bausm r. 1933 m. Vie
tos savivaldos akt, 76 str.; Rands v. Oldroyd (1958), 3 AER 344.
Taiau is Aktas nustato, jog vietins valdios procesas neturi
bti pripastamas negaliojaniu dl to, kad jos nari subjektiku
mas turjo trkum (ib., Schedule III, Part 5 (5)).
P. 95. Pripainimas niekiniu kaip sankcija. Austinas priima
poir, bet jo nepltoja (The Lectures, Lecture 23), bet r. kri
tik: Buckland, op. cit., chap. 10.
P. 98. Galias suteikianios normos kaip pareigas nustatani
norm fragmentai. ios teorijos kratutin variant drauge su te
orija, skelbiania, jog pirmins teiss normos - tai normos, rei
kalaujanios, kad teismai arba pareignai tam tikromis slygo
mis taikyt sankcijas, ipltojo Kelsenas (r. General Theory,
pp. 58-63 ir (su nuorodomis konstitucin teis) ib., 143-4. Tai
gi konstitucijos normos nra nepriklausomos ubaigtos normos;
jos yra bdingos vis teiss norm, kurias turi taikyti teismai ir
kiti organai, sudedamosios dalys). i doktrin suvelnina tai,
kad ji apsiriboja statika teiss samprata, skirtinga nuo dina
mikos teiss sampratos (ib., p. 144). Kelseno aikinim taip pat
komplikuoja jo teiginys, es privaias galias, pavyzdiui, sudaryti
sutart, suteikiani norm atveju antrin norma arba sutarties
sukurtos pareigos nra tik papildoma teiss teorijos konstrukci
ja (op. cit., p. 90 ir 137). Bet i esms iame skyriuje kritikuo
jama Kelseno teorija. Paprastesn variant r. Rosso doktrinoje,
435
PASTABOS
kad kompetencijos normos yra netiesiogiai suformuluotos elge
sio normos (Ross, op. cit., p. 50). Nuosaikesn teorij, redukuo
jani visas normas pareigas sukurianias normas, r. Bentham,
Of Laws in General, chap. 16, Appendices A-B.
P. 103. Teisins pareigos kaip numatymas ir sankcijos kaip mo
kesiai u elges. Apie abi ias teorijas r. Holmes, The Path of
the Law (1897), in Collected Legal Papers. Holmesas man, jog
btina pareigos idj nuplauti cinizmo rgtimi, nes ji painio
jama su moraline pareiga. Mes suteikiame odiui vis t turin,
kur imame i morals (op. cit., 173). Bet teiss norm kaip
elgesio modeli koncepcija nereikia, jog jas reikia tapatinti su
morals standartais (r. V skyriaus 2 sk.). Holmeso, identifikavu
sio pareig su pranayste, kad jeigu jis [blogasis mogus] darys
tam tikrus dalykus, jis patirs nepageidaujamas pasekmes (loc.
cit.), kritik r. A. H. Campbell, Review of Franks Courts on
trial, 13 MLR (1950), taip pat V skyriaus 2 sk., VII skyriaus 2
ir 3 sk.
Amerikos teismams buvo sunku atskirti baud nuo mokesio,
atsivelgiant JAV Konstitucijos I straipsnio 8- skirsn, sutei
kiant Kongresui gali nustatyti mokesius. r. Charles C. Ste
ward Machine Co. v. Davis, 301 US 548 (1937).
P. 105. Individas kaip pareigos turtojas ir kaip privatus statym
leidjas. Plg. Kelseno teisinio subjektikumo ir privaios autono
mijos sampratas (General Theory; pp. 90, 136).
P. 107. statym leidj susaistanti statym leidyba. Liepim
teiss teorij kritik, grindiam mintimi, jog sakymai ir koman
dos gali bti taikomi tik kitiems asmenims, r. Baier, The Morai
Point of View (1958), pp. 136-9. Taiau kai kurie filosofai priima
sau adresuojamos komandos idj ir netgi naudoja j savojoje
pirmojo asmens moralinio sprendimo analizje (r. Hare, The
Language of Morais, sk. 11 ir 12 apie reikia). Apie tekste mini
436
PASTABOS
m statym leidybos ir pasiadjimo analogij r. Kelsen, Gene
ral Theory, p. 36.
P. 110-111. Paprotys ir tyliosios komandos. Tekste kritikuojama
doktrina yra Austino (r. The Province, Lecture I, pp. 30-3 ir The
Lectures, Lecture 30). Apie tyliosios komandos svok ir jos var
tojim liepim teorijos poiriu aikinant vairi teiss form pri
painim r. Benthamo primimo ir pasidavimo doktrinas:
Of Laws in General, p. 21; Morison, Some Myth about Positi
vism, 68 Yale Law Journal (1958), taip pat IV skyriaus 2 sk.
Tyliosios komandos svokos kritik r. Gray, The Nature and Sour
ces of the Law, ss. 193-9.
P. 115. Liepim teorijos ir statym aikinimas. Doktrin, kad
statymai i esms yra sakymai, vadinasi, statym leidjo valios
arba ketinim iraika, galima kritikuoti vairiai, ne tik tais b
dais, kurie buvo pasilyti iame skyriuje. Kai kurie kritikai j
paskelb atsakinga u klaiding statym aikinimo uduoties kon
cepcij, pagal kuri statym aikinimas - tai bandymas nustatyti
statym leidjo ketinimus, nepaisant tos aplinkybs, kad ten,
kur statym leidybos institucija yra sudtingas dirbtinis darinys,
bandant rasti arba sukurti jos ketinim rodymus ne tik galima
susidurti su sunkumais, bet ir pats posakis statym leidybos
institucijos ketinimai neturi jokios aikios prasms (r.
Hgerstrm, Inquiries into the Nature of Law and Morals, chap. iii,
pp. 74-97; o apie statym leidjo ketinim idjos fikcij r. Pay
ne, The Intention of the Legislature in the Interpretation of
Statute, Current Legal Problems (1956); apie statym leidjo
vali plg. Kelsen, General Theory, p. 33).
IV skyrius
P. 116. Austinas apie suverenitet. iame skyriuje nagrinjama
suvereniteto teorija yra ipltota Austino knygoje The Province,
437
PASTABOS
(V ir VI paskaitos). Mes j interpretavome ne tik kaip silant
tam tikrus formalius apibrimus arba abstraki schem, kuria
remiantis logikai konstruojama teisin sistema, bet kaip teigian
t, kad visose visuomense, tokiose kaip Anglija arba Jungtins
Valstijos, kuriose yra teis, turi bti ir suverenas, pasiymintis
Austino nurodytomis savybmis, nors jo buvim gali maskuoti
vairios konstitucins ir teisins formos. Kai kurie teoretikai Aus
tin interpretavo kitaip - kaip ito neteigiant (r. Stone, The
Province and Function o f Law; sk. 2 ir 6, ypa pp. 60, 61, 138,
155, kur Austino pastangos identifikuoti suveren vairiose ben
druomense traktuojamos kaip nevyk nukrypimai nuo jo pagrin
dinio tikslo). ios Austino pairos kritik r. Morison, Some
Myth about Positivism, loc. cit., pp. 217-22. Pig. Sidgwick, The
Elements of Politics, Appendix (A) On Austins Theory of Sove
reignty.
P. 122. Legislatyvins valdios tstinumas Austino teorijoje. Trum
pos nuorodos knygoje The Province asmenis, kurie gyja suve
renitet paveldjimo bdu (Lecture V, pp. 152-4) yra sugesty
vios, bet miglotos. Atrodo, jog Austinas pripasta, kad, norint
apibdinti suvereniteto tstinum nurodant vienas kit keiiani
suverenitet gyjani asmen pdinyst, reikia ne tik jo svar
biausij paklusimo i proio bei komand svok, bet ir
dar kai ko, bet kit element jis niekuomet aikiai neidentifika
vo. Jis ta proga kalba apie titul ir apie pretenzijas paveldti,
taip pat apie legitim titul, nors visi ie paprastai vartojami
posakiai nurodo, jog yra ne tik proiai paklusti vienas kit kei-
iantiems suverenams, bet ir paveldjim reguliuojanios normos.
Tai, kaip Austinas aikina iuos terminus, taip pat jo vartojamus
posakius rinis titulas ir suvereniteto gijimo rinis bdas
reikia iskirti i jo suvereno apibrto pobdio doktrinos (op.
cit., Lecture V, pp. 145-55). ia Austinas atvej, kai suverenu
esantis asmuo arba asmenys yra identifikuojami individualiai, pa
vyzdiui, vardu, skiria nuo atvejo, kai ie asmenys yra identifikuo
jami kaip atitinkantys tam tikr ries apraym. Antai (imki-
438
PASTABOS
me paprasiausi pavyzd) paveldimoje monarchijoje rinis ap
raymas gali bti toks: tam tikro protvio vyriausiasis gyvas
vyrikos lyties palikuonis; tuo tarpu parlamentinje demokratijo
je tai bt labai sudtingas apraymas, nurodantis, kas lemia tin
kamum dalyvauti statym leidybos institucijoje.
Atrodo, kad, Austino poiriu, atitinkantis rin apray
m asmuo turi titul arba teis paveldti. Bet itoks suvereno
paaikinimas pateikiant rin apraym iam reikalui netinka, ne
bent Austinas tokiame kontekste turi galvoje paveldjim regu
liuojanios akceptuotosios pripainimo taisykls apraym. Juk,
ties sakant, yra skirtumas tarp kiekvieno visuomens nario fak
tiko paklusimo i proio tam, kas tuo metu atitinka mintj
apraym, ir akceptavimo normos, pagal kuri turi bti paklsta
ma tam, kas atitinka apraym ir turi teis arba titul tai, kad
jam bt paklstama. Tai analogika skirtumui tarp asmen, tam
tikru bdu stumdani achmat figras i proio, ir t, kurie
daro t pat, taiau akceptuoja norm, jog tai yra teisingas jimas.
Jeigu yra teis arba titulas, kur reikia paveldti, turi bti ir
tok paveldjim nustatanti norma. Austino rini apraym dok
trina negali pakeisti tokios normos, bet ji paprasiausiai atsklei
dia jos btinum. Apie tam tikra prasme panai Austino nesu
gebjimo priimti normos, apibdinanios mones kaip statym
leidjus, svok kritik r. Gray, The Nature and Sources o f the
Law chap. iii, ss. 151-7. Austino samprotavimams V paskaitoje
apie suverenaus organo vienyb ir korporacin arba kolegial
teisnum bdingas tas pats trkumas (r. io skyriaus 4 sk.).
P. 123. Normos ir proiai. ia akcentuojamas vidinis norm
aspektas toliau aptariamas V skyriaus 2 sk., p. 173, ir 3 sk., p. 186,
VI skyriaus 1 sk. ir VII skyriaus 3 sk. Taip pat r. Hart, Theory
and Definition in Jurisprudence, 29 PAS Suppl. vol. (1955),
pp. 247-50. Pana poir r.: Winch, Rules and Habits, in The
Idea of a Social Science (1958), chap. ii, pp. 57-65, chap. iii, pp.
84-94; Piddington, Malinowskis Theory of Needs, in Man and
Culture (ed. Firth).
439
PASTABOS
P. 130. Fundamentali konstitucini norm visuotinis akcepta-
vimas. vairios pareign ir privai piliei pairos teiss nor
mas, susijusios su konstitucijos akceptavimu, vadinasi, ir su teisi
ns sistemos egzistavimu, toliau kompleksikai nagrinjamos V sky
riaus 2 sk., p. 173-176, ir VI skyriaus 2 sk., p. 207-211. Taip pat
r. Jennings, The Law of the Constitution (3rd edn.), Appendix 3:
A Note on the Theory of Law.
P. 134. Hobbesas ir tylij komand teorija. r. ante, III sky
riaus 3 sk. ir pastabas jam; taip pat Sidgwick, Elements o f Politics,
Appendix A. Apie i dalies realistin teorij, skelbiani, kad
iuolaikins statym leidybos institucijos ileisti statymai nra
teis, kol jie nra taikomi, r.: Gray, The Nature and Sources of
Law; chap. 4; J. Frank, Law and the Modem Mind, chap. 13.
P. 138. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai. Prieingai
negu Austinas, Benthamas laiksi poirio, kad aukiausioji val
dia gali bti apribojama specialia konvencija, o i konvencij
paeidiantys statymai bus negaliojantys. r. A Fragment on Go
vernment, chap. 4, paras. 26, 34-8. Austino argumentas prie su
vereno valdios teisinio apribojimo galimyb remiasi prielaida,
kad bti taip apribotam reikia turti pareig. Zi. The Province,
Lecture VI, pp. 254-68. Faktikai legislatyvins valdios teisiniai
apribojimai - tai ne pareigos, bet neteisnumas (r. Hohfeld, Fun
damentai Legal Conceptions (1923), chap. I).
P. 140-141. Nuostatos dl statym leidybos bdo ir fortuos.
Sunkumai, su kuriais susiduriama bandant iskirti iuos esminius
legislatyvins valdios apribojimus, toliau aptariami VII skyriaus
4 sk., p. 253-258. Isam skirtumo tarp suverenaus organo teis-
numo apibrimo ir suvarymo r. Marshall, Parliamentary
Sovereignty and the Commonwealth (1957), chaps. 1-6.
P. 146. Konstituciniai apribojimai ir teismin kontrol. Apie kon
stitucijas, neleidianias vykdyti teismin kontrol, r. Wheare,
440
PASTABOS
Modem Constitution, chap. 7. ia turimos galvoje veicarijos (i
skyrus kanton statymus), Pranczijos Treiosios Respublikos,
Olandijos, vedijos konstitucijos. Apie JAV Aukiausiojo Teismo
atsisakym nagrinti pareikimus dl antikonstitucingumo, kuriuo
se keliami politiniai klausimai, r.: Luther v. Borden, 7 Howard
I 12 L. Ed. 581 (1849); Frankfurter, The Supreme Court, in 14
Encyclopaedia o f the Social Sciences, pp. 474-6.
P 155. Elektoratas kaip ypatingoji statym leidybos instituci
ja. Apie Austino ios svokos vartojim siekiant ivengti prie
taravimo, kad daugelyje sistem yra nustatyti prastins statym
leidybos institucijos teisiniai apribojimai, r. The Province, Lectu
re VI, pp. 222-33, 245-51.
P. 156-157. statym leidj privati ir oficiali kompetencija. Aus-
tinas danai skiria suverenaus organo narius skyrium ir laiko
mus j kolegialios ir suverenios kompetencijos turtojais (The
Province, Lecture VI, pp. 261-6). Bet is skirtumas yra susijs su
suverenaus organo legislatyvin veikl reguliuojanios normos id
ja. Austinas, remdamasis netikusia rinio apraymo svoka,
tik usimena apie oficialios arba kolegialios kompetencijos svo
kos analiz (r. pastab dl p. 122.).
P 159-160. Ribota keitimo gali sritis. r. Jungtini Valstij
Konstitucijos V straipsnio provizo*. Vokietijos Federacins Res
publikos Pagrindinio statymo 1 ir 20 straipsniai apskritai yra u
79 (3) straipsnio suteikt keitimo gali rib. Taip pat r. Turkijos
Konstitucijos (1945) 1 ir 102 straipsnius.
* Provizo - statymo arba kito teiss akto straipsnio ypatinga ilyga,
prasidedanti odiu provided... (jeigu...); lietuviko atitikmens nra - i
dalies tinkami terminai hipotez ir ilyga.
441
PASTABOS
V skyrius
P. 167. Piievol kaip alos, kuria grasinama, tikimyb. Apie
prievoli prediktyvistines analizes r.: Austin, The Province, Lec
ture I, pp. 15-24, ir The Lectures, Lecture 22; Bentham, A Frag
ment on Government, sk. 5, ypa 6 ir pastaba; Holmes, The Path
of the Law. Austino analiz kritikuojama: Hart, Legal and Moral
Obligation, in Melden, Essays in Moral Philosophy. Apie bendr
j prievols svok pig. Nowell-Smith, Ethics (1954), chap. 14.
P. 171-172. Prievol ir sait figra (vinculum juris). r. A. H.
Campbell, The Structure of Stairs Institute (Glasgow, 1954), p. 31.
Pareiga* per prancz k. od devoir** yra kilusi i lotyniko o
dio debitum***. Taigi ia slypi skolos**** idja.
P. 172. Prievol ir prievartos jautimas. Rossas analizuoja galio
jimo svok remdamasis dviem elementais - btent normos efek
tyvumu ir tuo, kaip ji jauiama kaip motyvuojanti, t.y. socialiai
pareigojanti. Tai susij su prievols analize remiantis patirtus
elgesio modelius lydiniu psichiniu patyrimu. r. Ross, On Law
and Justice, chaps, i, ii; Kritik der sogenannten praktischen Er-
kenntniss (1933), p. 280. Nuodugn pareigos idjos ir jos ryio su
jausmu aptarim r. Hgerstrm, Inquiries into the Nature o f Law
and Morals, pp. 127-200; apie tai r. Broad, Hgerstrms Ac
count of Sense of Duty and Certain Allied Experiences, 26 Phi
losophy (1951); Hart, Scandinavian Realism in Cambridge Law
Journal (1959), pp. 236-40.
P. 173. Nonn vidinis aspektas. Skirtumas tarp stebtojui b
dingo iorinio prediktyvistinio poirio ir normas akceptuojan
* Anglikai duty.
** Pareiga, prievol (pranc.).
*** Skola, siskolinimas, prievol, (lot.).
* * * * A n g l i k a i debt.
442
PASTABOS
tiems bei jas orientyrais naudojantiems bdingo vidinio poirio
apraytas (nors kitu poiriu): Dickinson, Legal Rules. Their
Function in the Process of Decision, 79 University of Pennsylva
nia Law Review; p. 833 (1931). Pig. L. J. Cohen, The Principles of
World Citizenship (1954), chap. 3. Reikia paymti, kad ioriniu,
t.y. stebimosios visuomens norm neakceptuojanio stebtojo,
poiriu gali bti suformuluota daug skirting teigini tip: (i) ste
btojas gali tiesiog fiksuoti t, kurie laikosi norm taip, lyg jos
bt tik proiai, elgesio dsningumus, nenurodydamas to fakto,
kad iuos elgesio pavyzdius visuomens nariai laiko teisingo el
gesio modeliais; (ii) be to, stebtojas gali fiksuoti ir dsning
prieik reakcij nukrypimus nuo prasto elgesio pavyzdi kaip
prast dalyk, ir vl nenurodydamas to fakto, kad tokius nukry
pimus visuomens nariai laiko toki reakcij motyvais bei j pa
teisinimu; (iii) stebtojas gali fiksuoti ne tik tokius stebimus el
gesio dsningumus bei reakcijas, bet taip pat t fakt, kad visuo
mens nariai akceptuoja tam tikras normas kaip elgesio modelius
ir kad stebimj elges ir mintsias reakcijas jie laiko tokiais,
kuri ios normos reikalauja arba kuriuos jos pateisina. Svarbu
skirti iorin teigin apie fakt, kad visuomens nariai akceptuoja
tam tikr norm, nuo vidinio teiginio apie norm, kur formuluo
ja pats j akceptuojantis asmuo. r. Wedberg, Some Problems
on the Logical Analysis of Legal Science, 17 Theoria (1951);
Hart, Theory and Definition in Jurisprudence, 29 PAS Suppl.
vol. (1955), pp. 247-50. Taip pat r. VI skyriaus 1 sk., p. 191-194
ir p. 200-201.
P. 176. Paprotins normos primityviose bendruomense. Visuo
meni, kuriose visikai nebuvo statym leidybos ir byl sprendi
mo organ, buvo labai nedaug. iam bviui artimiausi visuome
ni tyrinjimus r.: Malinowski, Crime and Custom in Savage So
ciety; A. S. Diamond, Primitive Law (1935), chap. 18; Llewellyn
and Hoebel, The Cheyenne Way (1941).
443
PASTABOS
P. 180. Byl sprendimas, kai nra organizuot sankcij. Apie
primityvias visuomenes, kuriose laikomasi nuostatos ginus sprs
ti tam tikromis uuomazginmis byl sprendimo formomis, bet
nra jokios centralizuotai organizuot sankcij sistemos, leidian
ios sprendimus taikyti prievarta, r. Evans-Pritchard, The Nuer
(1940), pp. 117 ff., cituojama Gluckman, The Judicial Process
among the Barotse (1955), p. 262, kur raoma apie tvarking
anarchij. Romos teisje rafinuota bylinjimosi sistema susifor
mavo gerokai anksiau, negu buvo jungtas valstybs mechaniz
mas, galinantis prievarta taikyti sprendimus civilinse bylose. Iki
vlyvosios imperijos laik byl laimjusiam iekovui, jeigu atsako
vas jam nesumokdavo, buvo paliekama teis j suimti arba u
valdyti jo nuosavyb. r. Schulz, Classical Roman Law p. 26.
P. 180. ingsnis i ikiteisinio pasaulio teisin. r. Baier, Law
and Custom in The Moral Point o f View, pp. 127-33.
P. 181. Pripainimo taisykl. Tolesn diskusij apie teisins
sistemos element ir jo ry su Kelseno fundamentalija norma
(Grundnonn) r. VI skyriaus 1 sk. ir X skyriaus 5 sk. ir pastabas
jiems.
P 181. Autoritetingj norm tekstai. Pagal tradicij Romoje
bronzos lentels su XII lenteli statymais buvo istatytos turgaus
aiktje; taip padaryta plebjams reikalaujant, kad bt skelbiami
autoritetingieji teiss tekstai. I ilikusi negausi liudijim neat
rodo, kad XII lenteli statymai labai skyrsi nuo tradicini pa
protini norm.
P 183. Sutartys, testamentai ir 1.1. kaip legislatyvini gali rea
lizavimas. palyginim r. Kelsen, General Theoiy; p. 136, kur
teisinis sandoris apibdinamas kaip teiss krimo aktas.
444
PASTABOS
VI skyrius
P. 188. Pripainimo taisykl ir Kelseno fundamentalioji nor
ma. Viena i svarbiausij ios knygos tezi yra ta, kad teisins
sistemos pagrind sudaro ne visuotinis protis paklusti suverenui,
kuriam nra nustatyta joki teisini apribojim, bet svarbiausioji
norma - pripainimo taisykl, nustatanti autoritetingus galiojan
i sistemos norm identifikavimo kriterijus. i tez iek tiek
primena Kelseno fundamentaliosios normos koncepcij, bet dar
labiau - Salmondo nepakankamai irutuliot svarbiausij tei
ss princip koncepcij (r. Kelsen, General Theory, pp. 110-24,
131-4, 369-73, 395-6; Salmond, Jurisprudence, 1 lth edn., p. 137,
Appendix I). Taiau ioje knygoje vartojama terminija skiriasi
nuo tos, kuri vartojo Kelsenas, nes poiris, kuriuo ia vadovau
jamasi, skiriasi nuo Kelseno poirio iais pagrindiniais aspektais.
1. ioje knygoje klausimas, ar pripainimo taisykl apskritai
yra ir koks yra jos turinys, t.y. kokie galiojimo kriterijai yra bet
kurioje konkreioje teisinje sistemoje, laikomas nors sudtingu,
bet empiriniu fakto klausimu. Taip yra, nors, ties sakant, siste
mos viduje veikiantis teisininkas, tvirtinantis, kad tam tikra kon
kreti norma galioja, paprastai ne tiesiogiai pareikia, bet tyliai re
miasi kaip prielaida tuo faktu, kad pripainimo taisykl (pagal
kuri jis tikrina, ar konkreti norma galioja) egzistuoja kaip ak
ceptuotoji sistemos pripainimo taisykl. Jeigu tuo bt abejoja
ma, i neisakyt prielaid galima bt nustatyti apeliuojant
faktus, t.y. tikrj sistemos teism ir pareign praktik, kai jie
identifikuoja j taikom teis. Kelseno terminija, kuria jis funda
mentalij norm apibdina kaip teisin hipotez (ib., xv), hi
potetin (ib., 396), postuluojam svarbiausij norm (ib., 113),
teisinje smonje egzistuojani norm (ib., 116), prielaid
(ib., 396), gal ir nra visikai nesuderinama su ioje knygoje pa
briama mintimi, jog klausimas, kokie teisinio galiojimo kriteri
jai yra bet kurioje teisinje sistemoje, yra fakto klausimas, bet ji
i mint supainioja. Tai yra fakto klausimas nepaisant t o s \ p -
445
PASTABOS
linkybs, kad tai yra klausimas apie normos egzistavim ir jos
turin. Pig. Ago, Positive Law and International Law in 51 Ame
rican Journal of International Law (1957), p. 703-7.
2. Kelsenas kalba apie fundamentaliosios normos galiojimo
prielaid. Tekste (p. 199-201) nurodyta, kodl visuotinai akcep
tuotos pripainimo taisykls galiojimo arba negaliojimo klausi
mas negali kilti skyrium nuo jos egzistavimo fakto klausimo.
3. Kelseno fundamentaliosios normos turinys tam tikra pras
me visuomet yra tas pats; juk visose teisinse sistemose i norma
yra tiesiog norma, nustatanti, jog turi bti paklstama konstitu
cijai arba tiems, kurie padjo pirmosios konstitucijos pamatus
(General Theory; p. 115-16). is iorinis vienodumas gali bti ap
gaulingas. Jeigu vairius teiss altinius konkreiai apibrianti
konstitucija yra gyva tikrov ta prasme, kad ir sistemos teismai,
ir pareignai i tikrj identifikuoja teis pagal konstitucijos nu
statytus kriterijus, tokiu atveju konstitucija yra akceptuojama ir i
tikrj egzistuoja. Atrodo, jog nereikia kartoti, kad yra dar kita
norma, dl kurios ir turi bti paklstama konstitucijai (arba tiems,
kurie padjo jos pamatus). Tai ypa akivaizdu ten, kur raytins
konstitucijos nra, kaip antai Jungtinje Karalystje*: ia, atrodo,
nra vietos normai, nustataniai, kad konstitucijai turi bti pa
klstama, papildaniai norm, jog identifikuojant teis reikia tai
kyti tam tikrus galiojimo kriterijus (pavyzdiui, tai, kad akt pri
ima Karalien Parlamente). Tai yra akceptuotoji norma; apib
dinti j kaip toki, kuriai reikia paklusti, bt mistika.
4. Kelseno manymu (General Theory, pp. 373-5, 408-10), lo
gikai nemanoma tam tikr teiss norm laikyti galiojania ir
kartu morals norm, draudiani elgtis taip, kaip reikalauja
teiss norma, akceptuoti kaip moralikai pareigojani. Joki pa
nai ivad ioje knygoje idstyta teisinio galiojimo samprata
neskatina daryti. Vienintelis motyvas vietoj posakio ,fundamenta-
lioji norma vartoti posak pripainimo taisykl yra tas, kad
* r. ina p. 252-253.
446
PASTABOS
taip siekiama ivengti uuominos, jog palaikomas Kelseno poi
ris teiss ir morals konflikt.
P. 189. Teiss altiniai. Kai kurie autoriai skiria formalius
arba juridinius teiss altinius nuo istorini arba materiali
j (Salmond, Jurisprudence, 11th edn., chap. v). i paira yra
kritikuojama (Allen, Law in the Making, 6th edn., p. 260), bet is
skirtumas, jeigu jis interpretuojamas kaip dviej odio altinis
reikmi atskyrimas, yra svarbus (r. Kelsen, General Theory;
pp. 131-2, 152-3). Viena prasme (t.y. materialia, istorine) al
tinis yra tiesiog prieastin arba istorin taka, turjusi reikms
konkreios teiss normos egzistavimui konkreiu laiku ir konkre
ioje vietoje; ia prasme tam tikr iuolaikini Anglijos norm
altinis gali bti Romos teiss normos arba kanon teiss nor
mos, arba netgi liaudies morals normos. Bet kai sakoma, kad
teiss altinis yra statymas, odis altinis nurodo ne tiesiog
istorin arba prieastin slygotum, bet vien i kalbamojoje tei
sinje sistemoje akceptuot teisinio galiojimo kriterij. Tai, kad
statym ileido kompetentinga statym leidybos institucija, yra
atitinkamos statymo normos galiojimo pagrindas, o ne jos egzis
tavimo prieastis. skirtum tarp konkreios teiss normos isto
rinio slygotumo ir jos galiojimo pagrindo galima nubrti tik
toje sistemoje, kuri apima pripainimo taisykl, pagal kuri tam
tikri dalykai (statym leidybos institucijos vykdomas akto ileidi
mas, paproi praktika arba precedentas) yra akceptuojami kaip
galiojani teis identifikuojantys poymiai.
Taiau reali praktika aik istorini arba prieastini ryi
ir juridini arba formali altini skirtum gali padaryti neryk;
kaip tik dl to tokie autoriai, kaip Allenas (op. cit.), skirtum
kritikavo. Tose sistemose, kuriose statymas yra formalus arba
juridinis teiss altinis, byl sprendiantis teismas privalo remtis
atitinkamu statymu, bet jam, be abejo, lieka plati laisv aikinti
statymo formuluoi reikm (r. VII skyriaus 1 sk.). Bet kartais
teisjui paliekama daug daugiau, negu aikinimo laisv. Kai tei
447
PASTABOS
sjas mano, kad joks statymas arba kitoks formalus teiss altinis
nereguliuoja jo sprendiamos bylos, jis gali grsti savo sprendim,
pavyzdiui, Digest* tekstu arba Pranczijos teisinink darbais
(r., pavyzdiui, Allen, op. cit., 260 f). Teisin sistema ttereikalau
j kad jis remtsi iais altiniais, bet jeigu jis tai daro, tai yra
akceptuojama kaip visikai tinkama. Todl jie yra kur kas dau
giau, negu tik istorinis arba prieastinis slygotumas, nes ie ra
tai pripastami sprendimus pagrindianiais gerais motyvais.
Galbt galima kalbti apie tokius altinius, kaip leistinieji juri
diniai altiniai, ir skirti juos nuo privalomj arba formali
juridini altini, toki kaip statymas, ir nuo istorini arba ma
teriali altini.
P. 192. Teisinis galiojimas ir efektyvumas. Kelsenas skiria teisi
ns tvarkos efektyvum ir konkreios normos efektyvum; teisin
tvarka yra efektyvi kaip visuma (General Theory; pp. 412,
118-22). Jo sitikinimu, norma galioja, jeigu ir tik jeigu ji priklau
so sistemai, kuri yra efektyvi kaip visuma. i pair jis irgi
isako, tik kur kas migloiau, pareikdamas, jog sistemos kaip
visumos efektyvumas yra jos norm efektyvumo conditio sine qua
non (btina slyga), bet ne conditio per quam (pakankama slyga:
sd quaere). io skirtumo esm, vartojant ios knygos terminij,
galima nusakyti taip. Bendras sistemos efektyvumas nra teisins
sistemos pripainimo taisykls nustatytas galiojimo kriterijus, ta
iau jis, nors tiesiogiai ir nepostuluojamas, imamas kaip prielaida
visuomet, kai sistemos norma, remiantis jos galiojimo kriterijais,
* Digest ai, arba Pandektai (Digesta, arba Pandectae) - dalis impera
toriui Justinianui vadovaujant 528-534 m. kodifikuotos Romos civilins
teiss (Corpus iuris civilisj, kuri eina itraukos i Romos teiss klasik
darb (daugiausia privatins teiss klausimais). Kitos Justiniano kodifika-
cijos sudedamosios dalys - Institutai (InstitutionesJ, Novelos (Novellae
Constitutiones) ir Justiniano kodeksas (Codex Justinianeus). Justiniano ko-
difikacija - vienas ankstyviausi ir didingiausi kodifikacijos bandym;
kodifikuotasis aktas, susidedantis i mintj keturi dali, paprastai klai
dingai (ar supaprastintai) vadinamas tiesiog Justiniano kodeksu, be to.
turint galvoje pirmiausia Digestus.
448
PASTABOS
yra identifikuojama kaip galiojanti sistemos norma, o jeigu siste
ma apskritai nra efektyvi, nieko prasmingo apie galiojim pasa
kyti negalima. Paira, kurios laikomasi tekste, iuo atvilgiu ski
riasi nuo Kelseno pairos, nes ia rodinjama, kad sistemos
efektyvumas yra teigini dl galiojimo normalus kontekstas, taiau
vis dlto ypatingomis aplinkybmis tokie teiginiai gali bti pra
smingi netgi tuo atveju, jeigu sistema jau nra efektyvi (r. ante,
p. 101).
Kelsenas taip pat aptaria teisins sistemos galimyb padaryti
normos galiojim priklausom nuo jos ilgalaikio efektyvumo ir
tai vadina desuetudo* Tokiu atveju (konkreios normos) efekty
vumas bt vienas i sistemos galiojimo kriterij, o ne tik prie
laida (op. cit., pp. 119-22).
P. 194. Galiojimas ir numatymas. Apie poir, jog teiginys,
kad teis galioja, yra busimojo teisj elgesio ir specifinio moty
vuojanio jausmo numatymas, r. Ross, On Law and Justice, chaps.
1, 2; kritika pateikiama: Hart, Scandinavian Realism in Camb
ridge Law Journal (1959).
P. 197. Konstitucijos su ribotomis keitimo galiomis. r. Vakar
Vokietijos ir Turkijos atvejus pastabose IV skyriui, ante, p. 441.
P. 202-203. Konvencionalios kategorijos ir konstitucins strukt
ros. Tariamai isam skirstym teis ir konvencij r. Dicey,
Law of the Constitution, 10th edn., pp. 23 ff.; Wheare, Modem
Constitutions, chap. I.
P. 203-204. Pripainimo taiykl: teis ar faktas? Argumentus u
ir prie jos priskyrim politini fakt klasei r. Wade, The Basis
of Legal Sovereignty, Cambridge Law Journal (1955), ypa p. 189,
ir Marshall, Parliamentary Sovereignty and the Commonwealth,
pp. 43-6.
* Neveikimas, nepratimas (lot.).
15. 1204
449
PASTABOS
R 204. Teisins sistemos egzistavimas, paklusimas i proio ir
pripainimo taisykls akceptavimas. Apie pavojus, kylanius perne
lyg supaprastinus sudting socialin reikin, apimant ir eilini
piliei paklusim, ir konstitucini norm akceptavim, privalo
m pareignams, r. IV skyriaus 1 sk., p. 130-131, ir Hughes,
The Existence of a Legal System, 35 New York University Law
Review (1960), p. 1010, kur iuo poiriu teisingai kritikuojama
terminija, mano vartojama straipsnyje Hart, Legal and Moral
Obligation in Essays in Moral Philosophy (Melden edn., 1958).
P. 212. Dalinis teisins tvarkos lugimas. Tekste usiminta tik
apie nedaugel galim tarpini bkli tarp teisins sistemos pil
nakraujs ir normalios egzistencijos ir jos nebuvimo. Revoliucija
teiss poiriu aptariama Kelsen, General Theory\ pp. 117 ff., 219
ff., taip pat isamiai apraoma Cattaneo knygoje II Concetto di
Revoluzione nella Scienza del Diritto (1960). Prieo okupacijos su
kelti teisins sistemos pertrkiai gali gyti daug skirting form;
kai kurie i j buvo suskirstyti kategorijas tarptautinje teisje;
r. McNair, Municipal Effects of Belligerent Occupation, 56
LQR (1941); r. taip pat teorin diskusij straipsnyje: Goodhart,
An Apology for Jurisprudence in Interpretations of Modem Le
gal Philosophies, pp. 288 ff.
P. 214. Teisins sistemos embriologija. Kolonijos isivystymas
dominij, apraytas Wheare, The Statute of Westminster and Do
minion Status, 5th ed., yra studija, labai naudinga teiss teorijai.
Taip pat r. Latham, The Law and the Commonwealth (1949).
Lathamas pirmasis interpretavo Sandraugos konstitucin raid kaip
naujosios fundamentaliosios normos, turinios lokalines aknis,
formavimsi. Taip pat r. Marshall, op. cit., ypa sk. vii, kur ra
oma apie Kanad; Wheare, The Constitutional Structure of the
Commonwealth (1960), chap. 4, Autochtony.
P. 215. Legislatyvins valdios atsisakymas. Apie Westminsterio
statuto 4 sk. teisines pasekmes r.: Wheare, The Statute of West
4 5 0
PASTABOS
minster and the Dominion Status, 5th edn., pp. 297-8; British Coal
Corporation v. The King (1935), AC 500; Dixon, The Law and
the Constitution, 51 LQR (1935); Marshall, op. cit., pp. 146 ff;
taip pat VII skyriaus 4 sk.
R 216. Metropolijos sistemos nepripainta nepriklausomyb. Dis
kusij apie Airijos Laisvj Valstyb r.: Wheare, op. cit; Moore
v. AG for the Irish Free State (1935), AC 484; Ryan v. Lennon
(1935), IRR 170.
R 216. Fakto konstatavimai ir teiginiai apie teis, susij su tei
sins sistemos egzistavimu. Kelsenas (op. cit., pp. 373-83), kalb
damas apie galim municipalins teiss ir tarptautins teiss san
tyk (nacionalins teiss prioritetas ar tarptautins teiss priori
tetas), taria, jog teiginys, kad teisin sistema egzistuoja, turi bti
teiginys apie teis, sukonstruotas i vienos teisins sistemos pozi
cij velgiant kit ir akceptuojant kit sistem kaip galiojani
ir sudarani viening sistem. Sveiko proto diktuojamas poi
ris, kad municipalin teis ir tarptautin teis yra skirtingos tei
sins sistemos, reikalauja teigin, jog teisin sistema (nacionalin
ar tarptautin) egzistuoja, traktuoti kaip fakto teigin. Kelsenui
tai yra nepriimtinas pliuralizmas (Kelsen, loc. cit.; Jones, The
Pure Theory of International Law, BYBIL 1935); r. Hart,
Kelsens Doctrine of the Unity of Law in Ethics and Social
Justice, vol. 4 of Contemporary Philosophical Thought (New York,
1970).
P. 217. Piet Afrika. Isami svarbios teisins pamokos, kuri
galima gauti i Piet Afrikos konstitucini sunkum, analiz r.
Marshall, op. cit., chap. 11.
VII skyrius
P. 221. Norm perdavimas pavyzdiu. Precedento svokos var
tojimo ia prasme apibdinim r. Levi, An Introduction to Le
is* 451
PASTABOS
gal Reasoning, s. 1 in 15 University of Chicago Law Review (1948).
Wittgensteinas {Philosophical Investigations, I, ss. 208-38) patei
kia daug svarbi pastab apie taisykli mokymo ir j laikymosi
sampratas. r. diskusij apie Wittgenstein: Winch, The Idea of
Social Science, pp. 24-33, 91-3.
P. 225. odiais formuluojam norm atviroji struktra. Apie
atvirosios struktros idj r. Waismann, Verifiability in Essays
on Logic and Language, I (Flew edn.), pp. 117-3. Apie jos ry su
teisine argumentacija r. Dewey, Logical Method and Law, 10
Cornell Law Quarterly (1924); Stone, The Province and Function
of Law, chap. vi; Hart, Theory and Definition in Jurisprudence,
29 PAS Suppl. vol., 1955, pp. 258-64, ir Positivism and the Se
paration of Law and Morals, 71 HLR (1958), pp. 606-12.
P. 227. Formalizmas ir konceptualizmas. Artimi i posaki
sinonimai, vartojami teiss literatroje, yra mechanin arba au
tomatin jurisprudencija, svok jurisprudencija, besaikis lo
gikos naudojimas. r. Pound, Mechanical Jurisprudence, 8 Co
lumbia Law Review (1908) ir Interpretations of Legal History;
chap. 6. Ne visuomet tikrai aiku, koki yd nurodo ie terminai.
r. Jensen, The Nature of Legal Argument, chap. I ir Honore
apvalg (74 LQR (1958), p. 226); Hart, op. dt., 71 HLR,
pp. 608-12.
P. 229. Teisiniai standartai ir specifins normos. Geriausiai i
teiss kontrols form pobd ir ryius tarp j nuvieiant apta
rim r. Dickinson, Administrative Justice and the Supremacy of
Law, pp. 128-40.
P. 229-230. Kuriant administracines normas diegiami teisiniai
standartai. Jungtinse Valstijose federalins reguliuojaniosios i
nybos, kaip antai Valstij tarpusavio prekybos komisija ir Fede
ralin prekybos komisija, kuria normas, diegianias siningos
konkurencijos, teising ir pagrst kain ir kt. standartus (r.
452
PASTABOS
Schwartz, An Introduction to American Administrative Law;
pp. 6-18, 33-7). Anglijoje panai norm krimo funkcij atlie
ka vykdomoji valdia, taiau ji paprastai apsieina be Jungtinms
Valstijoms bdingo formalaus kvaziteisminio suinteresuotj a
li iklausymo. Plg. Socialinio aprpinimo nuostatus, priimtus pa
gal 1957 m. Fabrik akt, ir Statybos nuostatus, priimtus pagal to
paties akto 60 str. Amerikietikajam modeliui artimesns yra
1947 m. Transporto akto nustatytos Transporto tribunolo galios
sprsti ginus dl mokjim iklausius tuos, kurie atsisako mo
kti.
P. 231. Rpestingumo standartai. Aiki pareigos imtis reikia
m atsargumo priemoni struktros analiz r. eksperto J. iva
doje (US v. Carrol Towing Co., (1947), 159 F 2nd 169, 173). Apie
tai, jog bendrus standartus tikslinga pakeisti konkreiomis nor
momis, r. Holmes, The Common Law, Lecture 3, pp. 111-19;
ios pozicijos kritik r. Dickinson, op. cit., p. 146-50.
P. 232. Kontrol pasitelkus specialisias normas. Apie slygas,
lemianias, kad grietos ir tvirtos normos yra tinkamesn kontro
ls forma negu lanksts standartai, r. Dickinson, op. cit.,
pp. 128-32, 145-50.
P 234-235. Precedentas ir teism legislaty\>in veikla. iuolaiki
n bendr precedento naudojimo Anglijoje apibdinim r.
R. Cross, Precedent in English Law (1961). Tekste nurodytas siau-
rinimo procesas gerai inomas i L. & S.W. Railway Co. v. Gomm
(1880), 20 Ch.D. 562, kur susiaurinama norma, suformuluota Tulk
v. Moxhay (1848), 2 Ph. 774.
P. 236. Skeptik poiri teis vairov. Amerikiei veikalai
iuo klausimu gali bti skaitomi kaip aikinamoji diskusija. Antai
argumentus, idstytus Frank, Law and the Modem Mind (chap. I,
Appendix 2, Notes on Rule Fetishism and Realism), ir Llewel
lyn, The Bramble Bush, reikt svarstyti atsivelgiant : Dickinson,
453
PASTABOS
Legal Rules: Their Function in the Process of Decision, 79
University of Pennsylvania Law Review (1931); The Law Behind
the Law, 29 Columbia Law Review (1929); The Problem of the
Unprovided Case in Recueil d*Etudes sur les sources de droit en
Vhonneur de R Geny; 11 chap. 5; Kantorowicz, Some Rationa
lism about Realism in 43 Yale Law Review (1934).
P. 240. Skeptikas kaip nusivyls absoliutumo alininkas. r.
Miller, Rules and Exceptions, 66 International Journal o f Ethics
(1956).
P. 241. Intuityvus norm taikymas. r. Hutcheson, The Jud
gement Intuitive; The Function of the Hunch in Judicial De
cision, 14 Cornell Law Quarterly (1928).
P. 243. Konstitucija yra tai, k teisjai sako j esant. i fraz
priskiriama Jungtini Valstij Aukiausiojo Teismo pirmininkui
Hughesui: Hendel, Charles Evan Hughes and the Supreme Court
(1951), pp. 11-12. Bet r. G. E. Hughes, The Defence Court of the
United States (1966 edn.), pp. 37-41, kur kalbama apie teisj
pareig aikinti Konstitucij atsiribojus nuo savo asmenini poli
tini pair.
P. 253. Alternatyvios parlamento suvereniteto analizs. r.
H. W. R. Wade, The Basis of Legal Sovereignty, Cambridge Law
Journal (1955); i pozicija kritikuojama: Marshall, Parliamentary
Sovereignty and the Commonwealth, chaps. 4, 5.
P. 254. Parlamento suverenitetas ir Dievo visagalyb. r. Mac-
kie, Evil and Omnipotence, Mind, 1955, p. 211.
P. 255-256. Parlamento suvarymas arba apibrimas i naujo.
Apie skirtum r.: Friedmann, Trethowans Case, Parliamen
tary Sovereignty and the Limits of Legal Change, 24 Australian
Law Journal (1950); Cowen, Legislature and Judiciary, 15 MLR
454
PASTABOS
(1952), 16 MLR (1953); Dixon, The Law and The Constitution,
51 LQR (1935); Marshall, op. cit., chap. 3.
R 257. 1911 m. ir 1949 m. Parlamento aktai. J aikinim kaip
leidiani deleguotosios statym leidybos form r. H. W. R.
Wade, op. cit., ir Marshall, op. cit., pp. 44-6.
P. 257. Vestminsterio statuto 4 sk Dauguma autoritet laikosi
poirio, jog io skirsnio ileidimas nereikt, kad galia leisti sta
tymus dominijai negavus jos sutikimo negrtamai prarandama.
r.: British Coal Corporation v. The King (1935), AC 500; Wheare,
The Statute of Westminster and Dominion Status, 5th edn., pp. 297-
8; Marshall, op. cit., pp. 146-7. Piet Afrikos teismai yra isak
prieing poir, kad vienkart suteikta laisv negali bti atim
ta, Ndlwana v. Hofmeyr (1937), AD 229, p. 237.
VIII skyrius
P 264. Teisingumas kaip specifinis morals aspektas. Aristotelis
Nikomacho etikos penktos knygos 1-3 skirsniuose vaizduoja tei
singum kaip konkreiai susijus su pusiausvyros arba proporcin
gumo (avaXoyia) tarp asmen ilaikymu arba atstatymu. Geriau
sius ios idjos iuolaikinius iaikinimus r.: Sidgwick, The Me
thod of Ethics, chap. 6; Perelman, De la Justice (1945); Ross, On
Law and Justice, chap. 12. domios istorins mediagos pateikia
ma Del Vecchio knygoje Justice; Hartas j apvelgia 28 Philosop-
hy (1953)).
P. 270. Teisingumas taikant teis. Pagunda traktuoti teisingu
mo aspekt kaip isemiant teisingumo idj tikriausiai paaikina
Hobbeso pareikim, kad jokia teis negali bti neteisinga (Le
viathan, chap. 30). Austinas (The Province, Lecture VI, p. 260 n.)
isako nuomon, kad teisingas - tai santykins reikms termi
nas ir kad jis pasakomas turint omenyje konkret statym,
455
PASTABOS
kur kalbtojas laiko lyginimo standartu. Taigi, jo manymu, staty
mas, patikrintas pozityviosios morals arba Dievo teiss poi
riu, gali bti moralikai neteisingas. Austinas laiksi nuomons,
jog Hobbesas turjo omenyje tik tai, kad statymas negali bti
teisikai neteisingas.
P. 272. Teisingumas ir lygyb. Informatyv principo, jog prima
facie mons turi bti traktuojami vienodai, statuso ir jo ryio su
teisingumo idja aptarim r.: Benn and Peters, Social Principles
and the Democratic State, chap. 5, Justice and Equality; J. Rawls,
Justice as Fairness, Philosophical Review (1958); Raphael, Equa
lity and Equity, 21 Philosophy (1946), Justice and Liberty, 51
PAS (1951-2).
P. 272. Aristotelis apie vergij. r. Politik, kn. I, ii, 3-22. Jo
manymu, kai kurie vergai nebuvo vergai i prigimties, ir j
vergija nebuvo nei teisinga, nei tikslinga.
P. 274. Teisingumas ir alos atlyginimas. Aristotelis dalyk
aikiai skiria nuo teisingumo paskirstant grybes (op. cit., kn.V,
sk. 4), nors yra pabriamas vienijantis principas, jog kiekvien
kart taikant teisingumo idj turi bti ilaikoma arba atstatoma
teisinga arba tinkama proporcija (avaXoyia). r. Jackson, Bo
ok 5 of the Nicomachean Ethics (Commentary: 1879).
P. 275. Teisinis atlyginimas u ksinimsi privat gyvenim.
Argument, kad teis turt pripainti teis privat gyvenim ir
kad bendrosios teiss principai reikalauja tokio pripainimo, r.
Warren and Brandeis, The Right to Privacy, 4 HLR (1890), o
skirting J. Grayaus nuomon r. Robertson v. Rochester Folding
Box Co. (1902), 171 NY 538. Anglijos deliktin teis negina pri
vataus gyvenimo kaip tokio, taiau iuo metu jis labai saugomas
Jungtinse Valstijose. Anglijos teiss pozicij r. Tolley v. J. S. Fry
and. Sons Ltd. (1931), AC 333.
456
PASTABOS
P. 277. Teisingumo konfliktas tarp individ ir platesni sociali
ni interes. Grietosios atsakomybs ir atsakomybs be kalts
deliktinje teisje aptarim r.: Prosser, Torts, chaps. 10, 11, ir
Friedmann, Law in a Changing Society; chap. 5. Grietosios atsa
komybs pagrindim baudiamojoje teisje r.: Glanville Williams,
The Criminal Law, chap. 7; Friedmann, op. cit., chap. 6.
P. 278. Teisingumas ir bendrasis gris. r. Benn and Peters,
Social Principles and the Democratic State, chap. 13, kur bendrojo
grio siekimas tapatinamas su teisingais veiksmais arba su nea
liku atsivelgimu vis visuomens nari interesus. is bendro
jo grio tapatinimas su teisingumu nra visuotinai pripasta
mas. r. Sidgwick, The Method of Ethics, chap. 3.
P. 279. Moralin prievol. Apie poreik skirti socialins mora
ls prievoles bei pareigas ir nuo moralini ideal, ir nuo asme
nins morals r.: Urmson, Saints and Heroes in Essays on
Moral Philosophy, (Melden edn.); Whiteley, On Defining Mo
rality, in 20 Analysis (1960); Strawson, Social Morality and
Individual Ideal in Philosophy (1961); Bradley, Ethical Studies,
chaps. 5, 6.
P. 281. Socialins grups moral. Austinas (The Province) po
sak pozityvioji moral vartoja, nordamas atskirti faktikj
visuomens moral nuo Dievo teiss, kuri jam yra svarbiausias
kriterijus, pagal kur reikia patikrinti ir pozityvij moral, ir po
zityvij teis. Taip nurodomas labai svarbus skirtumas tarp so
cialins morals ir t morals princip, kurie j pranoksta ir ku
riais remiantis ji yra kritikuojama. Taiau Austino pozityvioji mo
ral apima visas normas, kurios nra pozityvioji teis; j eina
etiketo, aidim, klub taisykls bei tarptautins teiss normos,
taip pat tai, kas paprastai mstoma kaip moral ir taip vardija
ma. is platus morals termino vartojimas supainioja pernelyg
daug svarbi formos ir socialins funkcijos skirtum. r. X sky
riaus 4 sk.
457
PASTABOS
P. 284. Esmins normos. r. IX skyriaus 2 sk., kur rutuliojama
idja, jog smurto naudojim ribojanios bei reikalaujanios gerbti
nuosavyb ir pasiadjimus normos sudaro prigimtins teiss mi
nimal turin, kuris yra ir pozityviosios teiss, ir socialins mo
rals pagrindas.
P. 285-286. Teis ir iorinis elgesys. Tekste kritikuojam pai
r, jog teis reikalauja iorinio elgesio, o moral - ne, teisininkai
perm i Kanto, skyrusio teiss ir etikos statymus. r.: General
Introduction to the Metaphysics of Morals, in Hastie, Kant's Phi
losophy of Law (1887), pp. 14, 20-4. i doktrina iuolaikikai
idstyta: Kantorowicz, The Definition of Law, pp. 4351, jos
kritik r. Hughes, The Existence of a Legal System, 35 New
York University LR (1960).
P. 293. Mens rea ir objektyvs standartai. r. Holmes, The Com
mon Law, Lecture 11; Hall, Principles of Criminal Law, chaps. 5,
6; Hart, Legal Responsibility and Excuses, in Determinism and
Freedom (ed. Hook).
P. 295. Pateisinimas ir atleidimas. Apie skirtum teisje dl
nuudymo r. Kenny, Outlines of Criminal Law (24th edn.),
pp. 109-16. Apie jos bendr moralin svarb r.: Austin, A Plea
for Excuses, 57 PAS (1956-7); Hart, Prolegomenon to the Prin
ciples of Punishment, 60 PAS (1959-60), p. 12. Pana skirtum
r. Bentham, Of Laws in General, pp. 121-2, kur raoma apie
atleidim ir iteisinim.
P. 298. Moral, moni poreikiai ir interesai. Pair, jog kri
terijus, leidiantis norm vadinti morals norma, yra tai, kad ji
yra racionalaus ir nealiko vis t, kuriuos ji palies, interes
apsvarstymo rezultatas, r. Benn and Peters, Social Principles of
the Democratic State, chap. 2. Pig. Devlin, The Enforcement of
Morals (1959).
458
PASTABOS
IX skyrius
P. 303. Prigimtin teis. Dl klasikinms, scholastinms bei iuo
laikinms prigimtins teiss koncepcijoms ir odio pozityviz
mas dviprasmikumui skirtos literatros gausumo (r. toliau)
danai sunku aikiai velgti, kokia problema i tikrj yra svar
biausia, kai prigimtin teis prieprieinama teisiniam pozityviz
mui. Tekste pabandyta identifikuoti vien toki problem. Taiau
jeigu skaitytume tik antrinius altinius, i diskusija duot labai
menkus rezultatus. Negalima apsieiti be tam tikro tiesioginio su
sipainimo su pirmini altini terminais ir filosofinmis prielai
domis. Toliau nurodytas lengvai veikiamas minimumas: Aristot
le, Physics, ii, chap. 8 (trans. Ross, Oxford); Aquinas, Summa
Theologica, Quaestiones 90-7 (vertimas angl k.: DEntrves,
Aquinas: Selected Political Writings, Oxford, 1948); Grotius, On
the Law of War and Peace; Prolegomena (in The Classics of Inter
national Law, vol. 3, Oxford, 1925); Blackstone, Commentaries,
Introduction, s. 2.
P. 304. Teisinis pozityvizmas. iuolaikinje angl ir amerikiei
literatroje odis pozityvizmas yra vartojamas ymti vienam
arba keliems i i teigini: (1) kad statymai yra moni koman
dos; (2) kad nra btino ryio tarp teiss ir morals, arba tarp
teiss, kokia ji yra, ir teiss, kokia ji turi bti; (3) kad teiss
svok reikmi analiz arba tyrimas yra svarbus tyrimas, kur
reikia skirti (bet jokiu bdu ne prieprieinti) nuo teiss istorini
tyrinjim, sociologini tyrim bei kritini vertinim morals, so
cialini udavini, funkcij ir kt. poiriais; (4) kad teisin siste
ma yra udara login sistema, kurioje teisingus sprendimus ga
lima dedukuoti i predestinuotj teiss norm pasitelkus tik lo
gik; (5) kad moralini sprendim, prieingai negu fakto teigini,
negalima suformuluoti remiantis racionaliais argumentais, paro
dymais arba rodymais (nepainumas etikoje). Benthamo ir Aus
tino pairas ireikia (1), (2) ir (3), bet ne (4) ir (5) teiginiai;
Kelseno pairas ireikia (2), (3) ir (5), bet ne (1) arba (4)
459
PASTABOS
teiginiai. (4) teiginys danai priskiriamas analitins jurispruden
cijos atstovams, bet neabejotinai neturint tam tvirto pagrindo.
Kontinentinje literatroje odis pozityvizmas danai varto
jamas apskritai atmetant tvirtinim, kad kai kuriuos moni elge
sio principus arba normas galima atrasti tik protu. Verting dis
kusij apie pozityvizmo dviprasmikumus r. Ago, op. cit., in
57 American Journal of International Law (1957).
P. 305. Miliis apie prigimtin teis. r. jo Essay on Nature in
Nature, the Utility of Religion and Theism.
P. 306. Blackstone'as ir Benthamas apie prigimtin teis. Black
stone, loc. cit., ir Bentham, Comment on the Commentaries, ss. 1-6.
P. 314. Minimalus prigimtins teiss turinys. io prigimtins tei
ss empirinio varianto pagrindus r.: Hobbes, leviathan, chaps.
14, 15; Hume, Treatise o f Human Nature, Book III, part 2, ss. 2,
4-7.
P. 322. Huckleberry Finnas. Marko Twaino romanas yra gili
individo simpatijoms ir humanizmui prietaraujanios socialins
morals nulemtos dilemos studija. Tai vertinga visos morals ta
patinimo su humanizmu korektyva.
P. 322. Vergija. Aristoteliui vergas buvo gyvas rankis (Poli
tik I, sk. 2-4).
P. 327. Morals taka teisei. Vertingi bd, kuriais moral dar
tak teiss raidai, tyrinjimai yra: Ames, Law and Morais, 22
HLR (1908); Pound, Law and Morals (1926); Goodhart, English
Law and the Moral Law (1953). Austinas visikai pripaino
faktin arba prieastin ry. r. The Province, Lecture V, p. 162.
P. 327. Aikinimas. Apie moralini svarstym viet aikinant
teis r.: Lamont, The Value Judgement, pp. 296-31; Wechsler,
Towards Neutral Principles of Constitutional Law, 73 HLR i,
460
PASTABOS
p. 960; Hart, op. cit., in 71 HLR, pp. 606-15; Fullerio kritik r.
ib., 661 ad fin, Austino pripainim, kad teisjams paliekama
atvira pasirinkimo i konkuruojani analogij sritis, ir jo pa
teikt teisj nesugebjimo pritaikyti savo sprendimus prie nau
dingumo standart kritik r. The Lectures, Lectures 37, 38.
P 329. Teiss kritika ir vis moni teis bti vienodai traktuo
jamiems. r.: Benn and Peters, Social Principles and the Democ
ratic State, chaps. 2, 5; Baier, The Moral Point of View, chap. 8,
kur dstoma nuomon, kad tokios teiss pripainimas yra ne vie
na i daugelio galim morali, bet bdingas tikrosios morals
bruoas.
P. 330. Teistumo ir teisingumo principai. r. Hall, Principles o f
Criminal Law, chap. i, o apie teiss vidin moral r. Fuller,
op. cit., 71 HLR (1958), pp. 644-8.
P 333. Prigimtins teiss doktrin atgimimas pokario Vokietijo
je. r. Harto pateikt G. Radbrucho vlyvj pair aptarim ir
Fullerio atsakym: op. cit., 71 HLR (1958). Ten diskutuojama
apie Oberlandsgericht Bamberg* 1949 m. liepos mnes priimt
nuosprend, kuriuo mona, skundusi savo vyr u 1934 m. naci
priimto statymo paeidim, buvo nuteista u neteist vyro lais
vs atmim, remiantis tuo, kad 64 HLR (1951), p. 1005, pateik
tas bylos vertinimas buvo teisingas ir kad Vokietijos teismas pri
paino 1934 m. statym negaliojaniu. vertinim kaip neteisin
g neseniai kritikavo Pappe (On the Validity of Judicial Decisions
in the Nazi Era, 23 MLR (I960)). Dr. Pappes kritika yra labai
pagrsta, o Harto aptartoji byla turi bti grietai vertinama kaip
hipotetin. Kaip rodo dr. Pappe (op. cit., p. 263), ioje konkre
ioje byloje teismas (ems apeliacinis teismas), akceptavs teori
n galimyb, kad statymai, paeid prigimtin teis, gali bti
neteisti, nusprend, jog kalbamasis naci statymas jos nepaei-
* Bambergo antrosios instancijos teismas (vok.).
461
PASTABOS
d; kaltinamoji buvo pripainta kalta neteistu laisvs atmimu
dl to, kad, nors ji ir neturjo pareigos suteikti informacij, bet
padar tai i grynai asmenik paskat, turdama suprasti, jog
taip elgtis yra prieinga vis padori moni tyrai sinei ir tei
singumo jausmui. Taip pat reikt panagrinti nuodugni dr.
Pappes atlikt Vokietijos Aukiausiojo Teismo panaios bylos
sprendimo analiz (ib., p. 268 ad fin.).
X skyrius
iR 340. Ar tarptautin teis tikrai yra teis? Pair, kad tai
yra tik verbalinis klausimas, klaidingai laikomas fakto klausimu,
r. Glanville Williams, op. cit., in 22 BYBIL (1945).
P. 341. Abejoni altiniai. Konstruktyvi bendr apvalg r.
A. H. Campbell, International Law and the Student of Jurisp
rudence in 35 Grotius Society Proceedings (1950); Gihl, The
Legal Character and Sources of International Law in Scandina
vian Studies in Law (1957).
P. 342. Kaip gali bti pareigojanti tarptautin teis? is klau
simas (kai kada nurodomas kaip tarptautins teiss pareigojan
ios galios problema) keliamas: Fischer Williams, Chapters on
Current International Law; pp. 11-27; Brierly, The Law of Nations,
5th edn. (1955), chap. 2; The Basis o f Obligation in International
Law (1958), chap. 1. Taip pat r. Fitzmaurice, The Foundations
of the Authority of International Law and the Problem of Enfor
cement in 19 MLR (1956). ie autoriai tiesiogiai neaptaria tei
ginio, kad norm sistema yra (arba nra) pareigojanti, reikms.
P 343. Sankcijos tarptautinje teisje. Apie Taut Sjungos Sta
tuto 16 str. teikiamas galimybes r. Fischer Williams, Sanctions
under the Covenant in 17 BYBIL (1936). Apie sankcijas pagal
JTO stat vii skyri r. Kelsen, Sanctions in International Law
462
PASTABOS
under the Charter of U.N., 31 Iowa LR (1946), ir Tucker, The
Interpretation of War under present International Law, 4 The
International Law Quarterly (1951). Apie Korjos kar r. Stone,
Legal Controls o f International Conflict (1954), chap. ix, Discour
se 14. inoma, galima ginytis, ar Vienybs taikos labui rezoliu
cija pademonstravo, kad Juiigtins Tautos nra paralyiuotos.
R 346-347. Tarptautin teis, mstoma ir vardijama kaip priva
lomoji. r. Jessup, A Modem Law of Nations, chap. 1, ir The
Reality of International Law, 118 Foreign Affairs (1940).
R 347. Valstybi suverenitetas. Aikiai idstyt poir, kad
suverenitetas - tai tik odis, kuriuo vadinama toji tarptautinio
gyvenimo srities dalis, kurioje teis leidia individualius valstybi
veiksmus, r. Fischer Williams, op. cit., pp. 24-6, ir Van Klef-
fens, Sovereignty and International Law, Recueil des Cours
(1953), I, pp. 82-3.
P. 348. Valstyb. Apie valstybs svok ir priklausom valsty
bi tipus r. Brierly, The Law of Nations, chap. 4.
P. 352. Voliuntaristins ir savs apribojimo teorijos. Svarbiau
sieji autoriai yra Jellinek, Die Rechtliche Natur der Staatsvertrge;
Triepel, Les Rapports entre le droit interne et la droit interna
tionale, Recueil des Cours (1923). Kratutini pair laikosi
Zorn, Grndzuge des Vlkerrechts. Kritin ios pozityvizmo for
mos aptarim r.: Gihl, op. cit., in Scandinavian Studies in Law
(1957); Starke, An Introduction to International Law, chap. 1;
Fischer Williams, Chapters on Current International Law, pp. 11-16.
P. 353. Prievol ir sutikimas. Poir, kad jokia tarptautins
teiss norma nepareigoja valstybs be jos aikaus arba tylaus
iankstinio sutikimo, yra isak Anglijos teismai (r. R. v. Keyn
1876, 2 Ex. Div. 63, The Franconia), taip pat Nuolatinis tarp
tautinio teisingumo teismas. r. The Lotus, PCIJ Series A, No. 10.
463
PASTABOS
P. 356. Naujos valstybes ir valstybs, gyjanios pajrio teritorij.
r. Kelsen, Principles of International Law, pp. 312-13.
P. 356. Poveikis valstybms, nedalyvaujanioms bendrose tarp
tautinse sutartyse. r. Kelsen, op. cit., 345 ff.; Starke, op. cit.,
chap. 1; Brierly, op. cit., chap, vii, pp. 251-2.
P. 357. Visa apimantis morals termino vartojimas. Austino po
zicij pozityviosios morals atvilgiu r. The Province, Lectu
re V, pp. 125-9, 141-2.
P. 361. Moralin prievol paklusti tarptautinei teisei. Pair,
kad tai yra tarptautins teiss pagrindas, r. Lauterpacht, In
troduction to Brierlys The Base of Obligation in International Law,
xviii, ir Brierly, ib., chap. 1.
P. 363. Jga primestos sutartys kaip statymai. r. Scott, The
Legal Nature of International Law in American Journal o f Inter
national Law (1907), pp. 862-4. prasto bendrj sutari apib
dinimo kaip tarptautini statym kritik r. Jennings, The
Progressive Development of International Law and its Codifica
tion, 24 BYBIL (1947), p. 303.
P. 364. Decentralizuotos sankcijos. r. Kelsen, op. cit., p. 20, ir
Tucker, op. cit., 4 International Law Quarterly (1951).
P. 365-366. Tarptautins teiss fundamentalioji norma. Jos for
mulavim kaip pacta sunt seivanda r. Anzilotti, Corso di diritto
intemazionale (1923), p. 40. Apie normos Valstybs turi elgtis
taip, kaip jos paprastai elgdavosi pakait r. Kelsen, General
Theory, p. 369, ir Principles of International Law, p. 418. Reik
ming kritin aptarim r. Gihl, International Legislation (1937) ir
op. cit., Scandinavian Studies in Law (1957), pp. 62 ff. Isamesn
ir labiau ipltot tarptautins teiss kaip neturinios jokios fun
damentaliosios normos interpretacij r. Ago, Positive Law and
464
PASTABOS
International Law, 51 American Journal o f International Law
(1957) ir Scienza giuridica e diritto intemazionale (1958). Gihlas
daro ivad, kad, nepaisant Tarptautinio Teismo Statuto 38 straips
nio, tarptautin teis neturi formali teiss altini. Bandym su
formuluoti tarptautinei teisei pradin hipotez, kuri turt su
laukti kritikos, panaios t, kuri isakyta tekste, r. Lauterpacht,
The Future of Law in the International Community; pp. 420-3.
P. 369-370. Tarptautins teiss ir municipalins teiss turinio
analogija. r. Campbell, op. cit. in 35 Grotius Society Proceedings
(1950), p. 121 ad fin.; sutari ir norm, reguliuojani teritorijos
gijim, gijimo senat, inuomojim, mandatus, servitutus* ir kt.,
aptarim r. Lauterpacht, Private Law Sources and Analogies o f
International Law (1927).
P. 417. [ia pateikiama alternatyvi io skirsnio pradia, nes ji
nebuvo atmesta.]
Gausiuose savo veikaluose, skirtuose byl sprendimui, Dwor
kinas neig, kad teismai turi diskrecij teisdaros gali prasme
sprsti esamos teiss nevisikai sureguliuotas bylas, ir ios nuo
mons tvirtai laiksi. Jis rodinjo, kad, iskyrus kai kurias ne
reikmingas iimtis, toki byl nra, nes, pasak jo garsiojo posa
kio, visuomet yra vienintelis teisingas atsakymas bet kur pra
sming klausim dl to, k sako teis kiekvienu bet kurioje byloje
kylaniu teiss klausimu1.
Bet nors i pairos jo doktrina nesikeit, tai, kad vliau Dwor
kinas savo teiss teorij ved interpretacines idjas ir pareik,
jog visos teiss nuostatos yra interpretacins ta specialia pras
me, kuri jis pats iam odiui suteik, jo pozicij i esms labai
suartino su manja (pirmasis tai iaikino Raas2), pripastania,
* ia turimas galvoje vienos valstybs teritorini teisi apribojimas
kitos valstybs naudai.
1 [r. jo straipsn No Right Answer? (P. M. S. Hacker and J. Raz
(eds.). Law, Morality and. Society (1977), pp. 58-84); pataisytas perspaus
dintas pavadinimu Is There Really No Right Answer in Hard Cases?,
AMP, chap. 5.]
465
PASTABOS
kad teismai faktikai turi ir danai realizuoja teisdaros diskreci-
j. Galima tvirtinti, kad, prie Dworkinui vedant savo teorij
interpretacines idjas, ms pairos byl sprendim smarkiai
skyrsi, nes Dworkino ankstesnis kategorikas teisj diskrecijos
neigimas bei jo usispyrimas, jog visuomet bna teisingas atsaky
mas, buvo susijs su idja, kad teisjo vaidmuo sprendiant bylas
yra esamos teiss atpainimas ir jos taikytnas. Bet i ankstesnioji
koncepcija, kuri, inoma, labai prietaravo mano miniai, kad
teismai, sprsdami bylas, danai realizuoja teisdaros diskrecij,
visikai nefigruoja
[ia baigiasi 6 skirsnio alternatyvios pradios tekstas.]
2 [r. J. Raz. Dworkin: A New Link in the Chain, 74 California
Law Review , 1103 (1986), pp. 1115-16.]
RINKTIN KRITIKOS DARB
BIBLIOGRAFIJA*
I
Knygos
Carrio, Legal Principles and Legal Positivism, Buenos Ai
res, 1971.
Eckmann, Rechtspositivismus und Sprachanalytische Phi
losophie, Berlin, 1969.
Fuller, The Morality o f Law, ch. V, revised ed., Yale,
1969.
Gavazzi, Norme primarie e norme secondarie, Turin, 1967.
Raz, The Concept o f a Legal System, chs. VI and VIII,
Oxford, 1970.
Scarpelli, Cos il positivismo giuridico, ch. VII, Milan,
1965.
II
Straipsniai
Bedau, Law, Legal Systems and Types of Legal Rules
in Memoria del XIII Congreso International de Filosofia (Me
xico), vol. VII (1964), 17.
* i bibliografij Hartas pateik knygos 1972 m. leidime; be abejo,
iuo metu ji yra gerokai pasenusi - joje nenurodyti reikmingi MacCor-
micko, Razo, Harriso, Finniso, Greenawalto, Skubiko, Lee, Fincho ir
kit autori darbai, pasirod jau po 1972 m., jau nekalbant apie svar
biausius Dworkino veikalus. Deja, nra ini apie tai, ar Hartas vliau
band i bibliografij atnaujinti.
467
RI NKTI N KRI T I KOS DARB B I B L I O GR A F I J A
Bobbio, Nouvelles Reflexions sur les normes primaires
et secondaries in La Regle de Droit, ed. Perelman, Brus
sels (1971), 104.
- Ancora delle norme primarie e secondarie, 59 Ri-
vista di filosofia (1968), 35.
Catania, KAccettazione nel Pensiero di H. L. A. Hart
in 48 Rivista Intemazionale di Filosofia del Diritto (1971),
261.
Cattaneo, II Diritto Naturelle nel Pensiero di H. L. Hart
in 42 Rivista Intemazionale di Filosofia del Diritto (1965),
673.
Cohen, The Concept of Law, 71 Mind (1962), 395.
Dworkin, The Model of Rules in 35 University of Chi
cago Law Review (1967), 14, perspausdintas Essays on Le
gal Philosophy pavadinimu Is Law a System of Rules?,
ed. Summers, Oxford, 1968.
Dworkin and MacCallum, Symposium on Judicial Dis
cretion in 60 Journal o f Philosophy (1963), 624, 638.
Hughes, Rules, Policy sind Decision Making in 77 Yale
Law Review (1968), 411.
- Validity and the Basic Norm in 59 California Law
Review (1971), 695.
Macbride, The Acceptance of a Legal System in 49
The Monist (1965), 377.
Morris, The Concept of Law in 75 Harvard Law Re
view (1962), 452.
Raz, The Identity of Legal Systems in 59 California
Law Review (1971), 795.
Sartorius, The Concept of Law in 52/2 Archiv fr
Recht- und Sozialphilosophie (1966), 161.
- Social Policy and Judicial Legislation in 8 American
Philosophical Quarterly (1971), 151.
Singer, Harts Concept of Law in 60 Journal o f Philo
sophy (1963), 197.
468
RI NK T I N KRI T I KOS DA R B B I B L I O GR A F I J A
Woozley, The Existence of Rules in 1 Nous (1967), 63.
Dar turintys pasirodyti Finniso, Hackerio, MacCormic-
ko, Rao ir Tapperio straipsniai leidinyje Oxford Essays in
Jurisprudence II> Oxford.
VARD RODYKL
Agnelli A. 431
Ago 446, 460, 464-455
Allen C. K. 447, 448
Ames J. B. 460
Anzilotti D. 464
Aquinas 53, 311, 459
Aristotelis 272, 311, 427, 455,
456, 459, 460
Atkin, lordas 406
Augustinas, v. 55, 65, 262
Austin John 36, 44, 52, 55, 68,
69, 71, 74, 75, 76, 79, 82, 130,
134, 159, 164, 167, 253, 329,
331, 336, 381, 382, 424, 425,
427, 429, 430, 431, 434, 435,
437-439, 440, 441, 442, 455,
456, 457, 459, 460, 461, 464
Austin J. L. 36, 66, 426, 458
Baier K. 436, 444, 461
Benn S. I. ir Peters R. S. 456,
457, 458, 461
Bentham Jeremy 69, 134, 306,
336, 370, 381, 417, 426, 429,
436, 437, 440, 442, 458, 459,
460
Blackstone W., seras 306, 459,
460
Bohnert H. G. 427
Bradley F. H. 457
Brierly J. L. 462, 463, 464
Broad C. D. 442
Buckland W. W. 432, 435
Campbell A. H. 436, 442, 462,
465
Cardozo B. 419-420
Cattaneo M. 450
Cohen L. J. 426, 443
Cohen M. 377
Coleman J. L. 389, 408
Cowen D. V. 454
Cross R. 37, 453
Daube D. 432
Del Vecchio G. 455
Devlin L. J. 458
Dewey J. 452
Diamond A. S. 443
Dicey A. V. 202, 257, 449
Dickinson J. 443, 452, 453
Dixon, seras O. 451, 455
Dworkin R. M. 372-389, 391-393,
395-418, 420-422, 465-466
Eduardas VII, karalius 136
Evans-Pritchard E. E. 444
471
V A RD RODYKL
Fawkes G. 291
Fitzmaurice G. G. 462
Frank Jerome 424, 436, 440, 453
Frankfurter F. 441
Friedmann W. 454, 457
Fuller L. L. 333, 371, 461
Gavison R. 372, 374, 379
Gihl T. 462, 463, 464
Gluckman M. 444
Goodhart A. L. 450, 460
Gray J. C. 44, 64, 243, 332, 424,
437, 439, 440, 456
Grice P. 428
Grotius 459
Hgerstrm A. 425, 428, 437, 442
Hall J. 428, 458, 461
Hare R. M. 428, 436
Hart H. L. A. 333, 379, 383, 425,
426, 428, 430, 434, 439, 442,
443, 449, 450, 451, 452, 455,
458, 461
Hastie 458
Hendel 454
Hoadly, vyskupas 243, 249
Hobbes T. 134, 311, 440, 455,
456, 460
Hofstadter A. ir McKinvey J. C. C.
428
Hohfeld W. N. 440
Holmes O. W. J. 44, 56, 419, 432,
436, 442, 453, 458
Huckleberry Finn 322, 460
Hughes C. E., C. J. 454
Hughes G. E. 450, 454, 458
Honor A. M. 37, 452
Hume D. 311, 312, 460
Hutcheson J. C. 454
Jackson H. 456
Jellinek G. 463
Jenks E. 432
Jennings R. 464
Jennings W. Ivor 440
Jensen O. C. 452
Jessup P. C. 463
Jones J. W. 451
Kant I. 458
Kantorowicz H. 426, 454, 458
Kelsen H. 44, 71, 98, 183, 332,
365, 368, 424, 425, 431, 433,
435, 436, 437, 444, 445, 446-
447, 448-449, 450, 451, 459,
462, 464
Kenny 458
Lamont W. D. 460
Latham R. T. 450
Lauterpacht H. 464, 465
Levi 451
Llewelyn 44, 240, 424, 443, 453
Lyons D. 408
MacCormick N. 378
Mackie 454
Macmillan, lordas 420
Malinowski 443
Marshall G. 425, 440, 449, 450,
451, 454, 455
McNair 450
Melden A. 430, 434, 442, 457
Mill J. S. 305, 306, 460
472
V A R D RODYKL
Miller 454
Montesquieu 305
Moore M. 376
Morison W. L. 431, 437, 438
Nowell-Smith P. 442
Olivecrona K. 425
Pappe K. 461-462
Paul G. A. 37
Payne D. J. 437
Perelman Ch. 455
Piddington R. 439
Platonas 272, 304
Pound R. 452, 460
Prosser W. L. 457
Radbruch G. 461
Radcliffe, lordas 420
Raphael D. 456
Rawls J. 383, 456
Raz J. 394, 403, 465
Reid, lordas 420
Robinson R. 426
Ross A. 428, 433, 435-136, 442,
449, 455
Ryle G. 426
Salmond J. 433, 445, 447
Sankey, lordas 257
Schulz F. 444
Schwartz 453
Scott J. B. 464
Sidgwick H. 438, 440, 455, 457
Soper E. P. 398, 408
Starke J. G. 463
Stone J. 438, 452, 463
Strawson P. E. 37, 457
Triepel H. 463
Tucker R. W. 463, 464
Twain Mark 460
Urmson J. O. 457
Van Kleffens E. N. 463
Viktorija, karalien 136
Wade H. W. R. 449, 454, 455
Waismann F. 452
Waluchow W. J. 403
Waren S. D. ir Brandeis L. D.
456
Wechsler H. 460
Wedberg A. 443
Wheare K. C. 440, 449, 450, 451,
455
Whiteley 457
Williams Glanville L. 424, 426,
427, 457, 462
Williams J. F. 462, 463
Winch P. 439
Wisdom J. 424
Wittgenstein L. 427, 452
Wollheim R. 426
Zorn P. 463
473
Herbert Lionel Adolphus Ha r t
TEISS SAMPRATA
I angl kalbos vert
Egidijus Kris
Redaktor Ramut Rybelien
Dailininkas Algimantas Dapys
SL 1573. 1997 11 18. 24 leidyb. apsk. 1.
Tiraas 2 000. Usakymas 1204
Ileido UAB Pradai" leidykla,
T. Vrublevskio g. 6, 2600 Vilnius
Spaud Spindulio" spaustuv,
Gedimino g. 10, 3000 Kaunas
Hart, Herbert Lionel Adolphus
339 Teiss samprata/Herbert Lionel Adolphus
Hart. - Vilnius: Pradai, 1997. - 473 p. - (Atviros
Lietuvos knyga: ALK, ISSN 1392-1673)
Kn. taip pat: Hartas ir mes/Egidijus Kris, p. 9-31. -
Bibliogr.: p. 467-469. - Vard r-kl: p. 471-473.
ISBN 9986-776-63-5
iuolaikinio angl teiss teoretiko H. L. A. Harto (1907-
1993) knygoje analizuojamos teiss teorijos problemos,
teisins sistemos pagrindai, suvereno ir valdinio, teisingumo
ir morals, teiss ir morals santykiai, tarptautins teiss
klausimai.
UDK 340.1
TEISS TEORIJA
H. L. A. Harto Teiss samprata - ymiausias io imtme
io teiss filosofijos veikalas, paraytas elegantiku sti l i u
mi ir kupinas pol emi ni teigini. Iverstas daugel pa
saulio kalb, jis tapo nepamainoma knyga visiems studi
juojantiems jurisprudencij ir teiss filosofij.
is H . L. A. Harto veikalas i esms pakeit vis tuome
tin teiss teorij ir drauge vis teiss moksl; galima netgi
teigti, kad kaip tik nuo tada teiss teorija, arba juri spru
dencija, tapo savarankiku teiss mokslu greta ki t .
Egidijus Kris
H. L. A. Hart ( 1907 1993) - vienas ymiausi moder
niosios teiss teoretik. Jo gyvenimas ir kryba daugiau
sia buvo susij su Oksfordo universitetu. Be Teiss sampra
tos (1961), jis dar para tokias knygas: Teis, laisv ir mo
ral (1963), Baudiamosios teiss moral (1965), Bausm ir
atsakomyb. Teiss filosofijos apybraios ( 1967) .
A L K - serija verst i ni knyg, kurias l ei di a vairios
l ei dykl os, remi amos At vi r os Li et uvos f ondo. Serijos
tikslas supai ndi nti skaitytojus su dvi deimt o amiaus
human i t a r i ni moksl pagrindais. ios knygos l ei di m
A L F r e mi a k a r t u su Vi d u r i o Eur opos uni ver si t et o
Ve r t i m pr oj ekt u.
A T V I R O S L I E T U V O S KNYGA
* >
: C E U
r
* i *
I SSN 1 3 9 2 - 1 6 7 3
I S BN 9 9 8 6 - 7 7 6 - 0 0 - 0