Baudiamoji teis (specialioji dalis)

Nusikaltimai mogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)

Docentas dr. Olegas Fedosiukas
O.Fedosiukas@lat.lt

This presentation will probably
involve audience discussion,
which will create action
items. Use PowerPoint to
keep track of these action
items during your
presentation

In Slide Show, click on the
right mouse button
Select Meeting Minder
Select the Action Items tab
Type in action items as they
come up
Click OK to dismiss this box

This will automatically create
an Action Item slide at the
end of your presentation with
your points entered.

Sveikatos baudiamoji teisin apsauga
BK XVIII skyrius kriminalizuoja vairaus sunkumo sveikatos
sutrikdymus.
Tyins veikos:
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Neymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo suklimas (BK 140 str.)
Neatsargios veikos:
Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 137 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 139 str.)

vairaus sunkumo sveikatos sutrikdym sudtys
apibdinamos iais bendrais poymiais:
statymo saugoma vertyb mogaus sveikata.
Nukentjusysis bet kurio amiaus mogus.
Veika neteistas alingas fizinis poveikiu kito mogaus organizmui
(mechaninis, terminis, biologinis, cheminis ir kt.).
Padariniai sveikatos sutrikdymas arba, kaip minimumas, fizinis
skausmas. Prieastinis ryis tarp veikos ir padarini
Asmens, trauktino atsakomybn, amius turi bti ne maesnis kaip 16
met, o u tyin sunk sveikatos sutrikdym 14 met.
Subjektyvieji poymiai: pakaltinamumas ir kalt (tyia ir
neatsargumas).
BK 135 ir 138 straipsni antrosios dalys numato sunkaus ir nesunkaus
tyini sveikatos sutrikdym kvalifikuotas sudtis. Kvalifikuojantys
poymiai yra tokie pat kaip ir nuudymo atveju.
Sveikatos sutrikdymo samprata
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialins
apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymu Nr. V-
298/158/A1-86 Dl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli
patvirtinimo // inios, 2003.05.30, Nr. 52 -2357,
Sveikatos sutrikdymas tai neteistas tyinis arba neatsargus
mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis
poveikis kito mogaus organizmui, sukls mogaus sualojim arba
susargdinim.
Sualojimas - tai mogaus kno audini ar organ anatominio
vientisumo ar j funkcij paeidimas.
Susargdinimas - tai organizmo funkcij sutrikdymas.
Sveikatos sutrikdym klasifikavimas pagal sunkum
Sveikatos sutrikdymai bna trij ri:
Sunks (BK 135 ir 137 str.)
Nesunks (BK 138 ir 139 str.)
Neyms (BK 140 str.)
Baudiamoji atsakomyb taip pat numatyta u tyin
fizinio skausmo suklim (BK 140 str.)

Sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymas
Sveikatos sutrikdymo sunkumas baudiamosiose bylose
nustatomas pagal specialisto ivad.
Specialistas savo ruotu vadovaujasi teisiniais
medicininiais poymiais, nurodytais atitinkamuose BK
straipsniuose ir j medicininiais aikinimais, kurie pateikti
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos
Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m.
gegus 23 d. sakyme Nr. V-298/158/A1-86 Dl
sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli
patvirtinimo.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo poymiai, nurodyti
BK 135 straipsnio 1 dalyje
regos netekimas;
klausos netekimas;
kalbos netekimas;
vaisingumo netekimas;
ntumo nutrkimas;
kitoks sunkus suluoinimas;
susirgimas sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga,
realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus
psichik;
didels dalies profesinio ar bendro darbingumo netekimas
(aikinama kaip daugiau nei 30 proc.);
nukentjusio asmens kno nepataisomas subjaurojimas
Nesunkaus sveikatos sutrikdymo poymiai, nurodyti
BK 138 straipsnio 1 dalyje
Nedidels dalies profesinio ar bendro darbingumo
netekimas (aikinama kaip nuo 5 iki 30 proc.)
arba
Ilgai trunkantis susirgimas (aikinama kaip ilgiau nei 10
dien), kai nra sunkaus sveikatos sutrikdymo poymi
Neymaus sveikatos sutrikdymo poymiai, nurodyti
BK 140 straipsnio 1 dalyje
Neymus sualojimas
arba
Trumpas susirgimas (aikinama kaip iki 10 dien)
Fizinis skausmas kaip smurtavimo padarinys,
nurodytas BK 140 straipsnio 1 dalyje
Fizin skausm kaip BK 140 str. numatyto nusikaltimo
poym reikt suprasti plaij prasme, t. y. kaip apimant
ne tik skausmingus mogaus pojius, bet ir kitas fizines
kanias:
Pernelyg altos ar kartos aplinkos poveikis,
Neturjimas galimybs kvpuoti,
Poveikis, sukeliantis kno traukulius ir pan.
Fizinio skausmo faktas gali bti nustatytas ne tik specialisto
ivada, bet ir asmen parodym
Sveikatos sutrikdymai kaip kit nusikaltim
sudedamoji dalis
Tais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas padarytas plimo, turto
prievartavimo, iaginimo ir kit smurtini nusikaltim metu, jis
kvalifikuojamas atskirai nuo i nusikaltim tiki tada, kai u j
nustatyta sankcija yra grietesn nei u t smurtin nusikaltim.
Pvz., iaginimo metu padarytas neymus ar nesunkus sveikatos
sutrikdymas, atskirai nuo iaginimo (BK 149 str. 1 d.)
nekvalifikuojamas. Tuo tarpu sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135
str.) kvalifikuotinas atskirai, nes tai yra sunkesn norma nei
iaginimas. Tokiais atvejais bausm skiriama pagal idealios sutapties
taisykl
Nusikaltim sveikatai ir fizinio smurto santykis
Tyiniai nusikaltimai sveikatai padaromi naudojant fizin
smurt.
BK 140 straipsnis tiesiogiai kriminalizuoja smurtavim,
suklusi mogui fizin skausm ar neym sveikatos
sutrikdym.
Nusikaltim sveikatai kontekste aktualu isiaikinti fizinio
smurto kaip teisins kategorijos samprat.


Fizinio smurto kriminalizavimo bdai
Fizinis smurtas kaip atskira nusikalstama veika (delicta sui
generis).
Nuudymai (129 131 str.)
Sveikatos sutrikdymai (135, 136, 138, 140 str.)
Fizinio skausmo suklimas (140 str.)
Neteistas laisvs atmimas (146 str.) it kt.

Fizinis smurtas kaip vertimo elgtis prie savo vali arba
pasiprieinimo veikimo priemon
Plimas (180 str.)
Iaginimas (149 str.)
Pasiprieinimas valstybs tarnautojui (286 str.) ir kt.


Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato pateiktas
fizinio smurto apibrimas
Veiksmai, kuriais paeidiamas nukentjusiojo asmens
kno nelieiamumas, mogaus kno audini ar organ
anatominis vientisumas arba j funkcijos.
Tai gali bti nukentjusiojo muimas, rank ulauimas,
nukentjusiojo ugulimas, prispaudimas, smaugimas,
priverstinis alkoholio, narkotini, psichotropini
mediag ar mogaus vali paveikiani vaist
sugirdymas ir pan.
(2004 m. gruodio 30 d. nutarimas Nr. 49 dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose)

Mokslins fizinio smurto sampratos elementai
Neteistumas
Fizinis poveikis pirmiausia yra neteistas aktas
Neteistumas turi du aspektus:
1. Tai prietarauja nukentjusiojo valiai
2. Tai negali bti pateisinta btinja gintimi,
btinuoju reikalingumu, nusikaltlio sulaikymo
aplinkybmis ir t.t.

Mokslins fizinio smurto sampratos elementai
Fizinis poveikis
Fizin smurt sudaro fizinis poveikis kito mogaus kno
sferai, organizmui (tiek ioriniams, tiek vidiniams
organams)
Fizinis poveikis gali bti:
Mechaninis
Terminis
Cheminis
Biologinis
Kitoks (pvz., veikiant mau ar dideliu barometriniu
spaudimu, igsdinant iki infarkto, naudojant hipnoz
ir t.t.)
Klausimas diskusijai
Ar laikytina fiziniu poveikiu hipnoz?
Ar galima pripainti fiziniu smurtu mogaus
uhipnotizavim prie jo vali?
Mokslins fizinio smurto sampratos elementai
Fizinio poveikio pasekms
Fizinis smurtas - tai fizinis poveikis, nukreiptas
gyvybs atmim,
alos sveikatai padarym,
fizinio skausmo ar kit fizini kani suklim,
laisvs atmim,
bejgikumo ar kitos nenatralios bkls suklim.
Mokslins fizinio smurto sampratos elementai
Subjektyvieji poymiai
Fiziniam smurtui bdinga tyin kalt:
Supranta, kad neteistai prie nukentjusiojo vali
daro jam aling fizin poveik,
Numato, kad sukels jam alingas pasekmes (atims
gyvyb, sutrikdys sveikat, sukels fizin skausm ar
kitas fizines kanias, atims laisv, sukels bejgikumo
ar kit nenatrali bkl),
Nori i pasekmi arba kad ir nenori, bet smoningai
leidia joms kilti.


Mokslinis fizinio smurto apibrimas
Fizinis smurtas - tai neteistas tyinis prie
nukentjusiojo vali jo organizmui daromas fizinis
poveikis, nukreiptas
1. jo gyvybs atmim,
2. alos sveikatai padarym,
3. fizinio skausmo ar kit fizini kani suklim,
4. laisvs atmim arba
5. bejgikumo ar kitos nenatralios bkls suklim
Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasiksinimo
nuudyti problema
Danoje byloje, kurioje kaltininkas sukl nukentjusiajam
vieno ar kito sunkumo sveikatos sutrikdym, kyla
abejoni, ar nra ia pasiksinimo nuudyti. Pvz., suduota
daug smgi, panaudotas peilis, kirvis ir pan.
Pateikus kaltinim pasiksinimu nuudyti, gynyba beveik
visada rodinja, kad veika kvalifikuotina kaip sveikatos
sutrikdymas.
Teismas tokiais atvejais turi motyvuoti, kodl pasirinko
vien ar kit pozicij.

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasiksinimo
nuudyti klausimai -1
(apibrtos tyios vertinimo taisykl)
LAT senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas, 6 p.
Veika gali bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas
nuudyti tik esant apibrtai kaltininko tyiai atimti
gyvyb. Tyinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant
tiesioginei apibrtai tyiai atimti gyvyb, kvalifikuojamas
kaip pasiksinimas nuudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dal
ir 129 straipsn, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat
kvalifikuojama veika, nesuklusi joki padarini (ov ir
nepataik), jei tyia buvo nukreipta kito mogaus
gyvybs atmim.

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasiksinimo
nuudyti klausimai 2
(neapibrtos tyios vertinimo taisykl)
LAT senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas, 6 p.
Kai yra tiesiogin neapibrta tyia, veika kvalifikuojama
pagal atsiradusius padarinius kaip nuudymas ar
sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius
padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad
kaltininkas veik netiesiogine tyia.

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasiksinimo
nuudyti klausimai -3
(tyios kryptingumo nustatymas)
LAT senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas, 6 p.
Apie kaltininko tyios turin teismas sprendia
atsivelgdamas visas padaryto nusikaltimo aplinkybes:
nusikaltimo padarymo rankius, bd, sualojim kiek, j
pobd, viet (pvz., kai sualoti gyvybei svarbs organai),
nusikalstam veiksm intensyvum ir j nutraukimo
prieastis,
kaltininko ir nukentjusiojo tarpusavio santykius, elges
vykio metu, taip pat prie nusikaltim ir po jo padarymo ir
kt.