7 TEMA. TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR FUNKCIJOS.

7.1. TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR JOS RAIDA.

Socialine paskirtimi bei funkcijomis teis tiesiogiai siprasmina visuomenje kaip socialinio elgesio reguliatorius.
Teiss socialin as!i"#is tai tikslas, kuriam teis kuriama ir dl kurio ji egzistuoja.
A#s!leis#i #eiss socialin$ as!i"#% tai atsakyti klausim, kodl atsiranda ir egzistuoja teis.
Teis tiesiogiai atsiranda i !moni" bendravimo ir todl skirta j valdyti atsi!velgiant vis" !moni" lygyb# ir j" laims siek.
Tiesiogin jos priederm organizuotai, vienodo veiksmingumo priemonmis saugoti vis" visuomens nari" teises ir lemti j"
gyvendinim.
$storijoje teiss paskirtis buvo nusakoma vairiai.
Teiss socialin paskirtis istorinis reikinys ir todl kei%iasi priklausomai nuo teiss sampratos poky%i" ir j lemian%ios
!moni" socialins, ekonomins b&ties permain"' besikei%ian%ios visuomens socialins strukt&ros ir socialini" jg" santykio.
(emiantis #eisini& e#a#i'(& teiss socialin paskirtis tvirtinti valstybs ir u! jos stovin%ios ekonomikai ir politikai
vyraujan%ios !moni" grups )klass* vali
(emiantis ilie#ins #eiss samprata teiss socialin paskirtis apsaugoti vis" visuomens nari" pagrindines teises ir laisves
vienodai veiksmingomis priemonmis.
Socialin #eiss as!i"#is istorikai perjo dvi pagrindines "ai)os s#a)i*as'
klasin# ir
bendranacionalin# )demokratin#*.
Pi"(osios s#a)i*os teis buvo kuriama u!tikrinti )saugoti* ne visos visuomens, o tik politikai ir ekonomikai vyraujan%i"
socialini" grupi" interesus, atitinkamai slopinant kitas socialines grupes. Tokios paskirties teis tai privilegij" ir prievoli"
prieprieos teis.
An#"a*ai s#a)i*ai )pradjo aikiau formuotis +uropoje po ,ntrojo pasaulinio karo* b&dinga tai, kad teis turi organizuotu b&du
saugoti ne vienos, o vis" socialini" grupi" teises, lemti j" gyvendinim, derinti prieingus interesus ir itaip palaikyti
visuomenje socialin# santarv# bei rimt.
Tokios orientacijos teis siekia socializuoti !moni" santykius, grsti juos ne jga, o abipuse nauda, lygiateisikumu,
bendradarbiavimu. Siekiama, kad kiekvienas galt" dalyvauti lygiaver%iuose mainuose, laisvai pltoti savo asmenyb#, tiktis
savo teisi" saugos ir tais atvejais, kai pats dl objektyvi" prie!as%i" nebepajgia pareig" vykdymu u!sitikrinti minimalios savo
teisi" saugos.
-i #eiss socialins as!i"#ies "ai)a tai teiss pa!angos raida.
Teiss a+an,a yra taip pat reikalinga visuomenei kaip ir tec.nikos, mokslo, ekonomikos pa!anga, nes ji rodo mogaus
socialjim, monikjim stiprjant gebjim gyventi santarvje, naudotis savo teismis nevarant artimo teisi.
7.-. .MO/AUS TEISS KAIP PO0IT12IOSIOS TEISS SOCIALINS PASKIRTIES O3JEKTAS.
/mogaus teiss gali b&ti suprantamos vairiai. (.0.1ificas si&lo apibendrinti dviem po!i&riais'
Na#4"alis#ini& pripa!stama, kad !mogaus teiss ir j" gyvendinimas priklauso asmeniui i prigimties )gimimo*, kad
jos nuo valstybs nepriklausomos ir neatimamos. 2alstyb ir visuomen privalan%ios jas tik saugoti, lemti j"
gyvendinim. ) nesvarstomas klausimas ar neatimamumas dera su gyvenimo realijomis, su asmens pareiga legalizuoti
savo teises visuomenje atitinkam" pareig" vykdymu. 3eatsakoma klausim ar !mogus gimsta su pa%ia subjektine
teise ar tik su iankstiniu visuomens leidimu turti, gyti teis#*.
Po'i#56is#ini& !mogaus teiss kylan%ios i valstybs, i savo nuo!i&ra jas !mogui suteikia ar atima. /mogus i
prigimties neturi joki" teisi", jos ateina tik i organizuotos bendrijos, kurioje asmuo gyvena, veikia ir kuri gali laisvai
manipuliuoti jo teismis. )jis teigia valstybs pirmenyb# prie asmen ir neieko objektyvi" kriterij", kurie apribot"
valstybs savival# kuriant teis#*
Tiesos reikia iekoti integruojant ias pa!i&ras.
P"i,i(#ins #eiss skiriasi priklausomai nuo objekto, t.y. t" vertybi", kurias jos turi saugoti4 vienos yra
7iolo,ins "i,i(#ies )gyvyb sveikata, orumas, laisv ir t.t.*, kitos
socialins "i,i(#ies paties asmens susikurtos )turtas, kvalifikacija ir t.t.*
As(ens #eis tai jo ir visuomens )kit" asmen"* abipusio sipareigojimo santykis naudotis savo vertybmis nedarant !alos
kito asmens vertybms. 5&tent dl to, kad s&7*e!#in #eis yra ne sa6578 o san#5!is, nra prigimtini" teisi" ir niekas
negimsta su teismis.
6ita vertus, pagrindins !mogaus teiss nra valstybs malon asmeniui. 2alstyb turi tik saugoti asmens teises, kurias jis pats
gijo atitinkam" pareig" vykdymu.
5et yra teisi", kurios atsiranda kaip valstybs teisk&ros rezultatas, pvz.teis susirainjimo slaptum. 3ereikia, kad valstyb
gali pripa!inti ias teises ar j" nepripa!inti. /mogus objektyviai turi teisi" ias socialines vertybes, nes jos yra ivestins i
!mogaus orumo ir laisvs. Ta%iau, kad ios teiss i teisnumo statuso pereit" subjektin# teis#, reikia, kad valstyb pripa!int"
tai statymais.
7.9. .MO/AUS TEISS TEISNUMO IR SU3JEKTINS TEISS L1/MENIU.
2isuotinje !mogaus teisi" deklaracijoje )789:* bei daugelio +uropos ali" konstitucijose, konstatuojant !mogaus teisi"
prigimt, teigiama, kad ;!mons gimsta laisvi< arba ;teiss suteikiamos !mogui gimstant<, kitaip sakant, !mons gimsta su
teismis.
Terminas ;teiss< %ia pavartotas nevienareikmikai' netiku, kas turima galvoje asmens teisnumas ar subjektin teis.
=eigu ;!mogus gimsta su teismis< subjektins teiss prasme, tai nesuprantama, kodl jis tas teises dar turi garantuoti pareig"
vykdymu kito asmens naudai.
2artojant termin ;!mogaus teiss<, tapatinamos dvi artimos, bet savo esme skirtingos teisins svokos' asmens #eisn&(as su
to paties asmens s&7*e!#ine #eise.
.(o,a&s #eis(s deklaracijose ir konstitucijose pirmiausia suteikiama #eisn&(o prasm.
Teisn&(as tai yra abstraktus leidimas asmeniui imtis bet kuri" pareig" ir j" vykdymu abstrakt" teisnum )leidim* versti
konkre%ia subjektine teise.
>vz., leidimas turti nuosavyb# )teisnumas* virs subjektine teise tik t turt, kur asmuo susikurs pareig", kuri" imtis jam
buvo suteiktas leidimas )teisnumas*, vykdymu.
Tik is leidimas asmeniui suteikiamas nuo gimimo. =is gyjamas be asmens kult&rini" pastang", u!tenka asmeniui gimti
civilizuotoje visuomenje, kad tok leidim gaut".
Tuo tarpu s&7*e!#in #eis jau reikalauja asmens kult&rinio aktyvumo, reikalauja vykdyti tam tikras pareigas, kad jomis
susikurt" pageidaujam vertyb#, o tuo pagrindu ir asmenin# teis# j.
>vz., teisnumo lygiu suteikt ;teis#< laisvai keliauti asmuo gali paversti savo subjektine teise keliauti konkre%i al tik
apmokdamas kelions ilaidas. =ei tokios pareigos jis nenori ar nepajgia atlikti, tai ;teis< keliauti pasilieka teisnumo
lygmens ir j turintis asmuo niekur nekeliauja.
Tik vaik" ar neveiksni" asmen" teisnumas tiesiogiai virsta subjektine teise, bet tik tais atvejais, jei eima, visuomen, valstyb
prisiima vykdyti tas pareigas, kuriomis ie asmenys privaljo garantuoti teisnumo jiems suteikt ;teis#< vien ar kit jiems
reikming gr.
?eklaracijose, konvencijose, konstitucijose pirmiausia yra tvirtinamos ne subjektins teiss, o tik asmen" teisnumas, kur
asmuo realiai gali paversti subjektine )asmenine* teise tik atitinkam" pareig" vykdymu.
Tai rodo, kad subjektin teis skatina asmen kult&riniam aktyvumui )k&rybai*, santarvei ir bendradarbiavimui.
/mogus k&rjas sigyja subjektin# teis# tik pareigai tarpininkaujant )kei%iasi paslaugomis su artimu*, o !mogus vartotojas
prieingai reikalauja teisnum versti jo subjektine teise neatlyginamai savintis kit" asmen" kuriam gr.
6iekvienas teisnumas, kuris virsta subjektine teise pareigai netarpininkaujant, yra agresyvus. 5et atskirais atvejais tai agresija,
kuri visuomen, atsi!velgdama socialinio stabilumo palaikymo interesus ir nevirydama tam tikr" rib", priversta toleruoti.
Tokio tipo subjektinmis teismis yra vadinamosios antrosios kartos asmens teiss )socialins, ekonomins, kult&rins*, nes tai
yra kult&rikai pasyvi" asmen" teisnumas, legaliai paverstas j" subjektinmis teismis.
Tai, kad teisnumas kartu reikia ir subjektin# teis#, yra iimtis i taisykls tais atvejais, kai tam tikra kategorija asmen"
objektyviai nepajgia vykdyti pareig" susikurti vertybi", kurias jie turi teisnum, ir antra, visuomen sutinka perimti toki"
asmen" pareigas.
Teisn&(: asmeniui suteikia valstyb savo statymais, o s&7*e!#in$ #eis$ asmuo sigyja pareig" vykdymu.
7.;. JURIDIN .MO/AUS TEISI< SAMPRATA.
>ozityvioji teis turi vienodai branginti ir augoti vis" asmen" teises, vienodai lemti j" gyvendinim.
Todl pagrindinis !mogaus teisi" juridins koncepcijos po!ymis vis" !moni" lygiateisikumo pripa!inimas.
;2isi !mons gimsta laisvi ir lyg&s savo orumu ir teismis<, @ sakoma 2isuotinje !mogaus teisi" deklaracijoje.
5et k faktikai reikia i teisi" lygybA
7* teisi" lygyb reikia turim materialij grybi apimties lygyb, arba vartojimo kokybs lygyb# )ekonomin#*
B* teisi" lygyb reikia juridin lygyb lygyb# statymams, proced&r" lygyb#. 1ygyb %ia reikia tik diskriminacijos
nebuvim.
E!ono(in l5,57 ir #eisin l5,57 skirtingi dalykai.
J&"i)in l5,57 tai starto lygyb, tai teisi" imtis savarankikos veiklos lygyb
E!ono(in l5,57 finio, arba veiklos rezultat" )vartojimo*, lygyb.
Crientuojantis teisin# valstyb# ir jos propaguojamas vertybes, pirmum reikia teikti #eisinei l5,57ei, skelbian%iai, kad !mons
teisi" po!i&riu l5,4s #i! s#a"#&o)a(i, t.y. jiems leid!iama imtis bet kurios statym" neu!draustos veiklos, naudotis tuo pa%iu
teisiniu asmens teisi" gynybos mec.anizmu, jie atsakingi pagal tuos pa%ius statymus ir kt.
Tolesn j" padtis visuomenje priklauso nuo j" gabum", nor", mokjimo dirbti, ekonomini" galimybi" imtis savarankikos
veiklos. Toki" galimybi" susik&rimas taip pat laikomas paties asmens veiklumo reikalu.
2isa tai stimuliuoja !moni" iniciatyv, skatina juos lenktyniauti, pirmauti, kurti asmenin# gerov# nekenkiant kito asmens
gerovei.
=uridin )proced&r"* lygyb kartu reikia, kad asmenys nei pagal statym, nei pagal teismo sprendimus negali b&ti
diskriminuojami vienas kito at!vilgiu.
7.=. .MO/AUS TEISI< SAU/OS DIFERENCIACIJA IR DISKRIMINACIJA.
$ prigimties !mons nra lyg&s' skiriasi j" lytis, am!ius, proto gebjimai, talentai, sveikata, darbtumas ir kita. Tokie skirtumai
negali b&ti paalinti, nes gl&di pa%ioje !mogaus prigimtyje. /mogaus kult&rins pastangos kompensuoti savo prigimtin
netobulum ir yra !monijos pa!angos varomoji jga.
Dstatymai, atsi!velgdami iuos skirtumus, nustato visiems !monms vienodas veikimo taisykles, proced&r" lygyb#, starto
galimybi" lygyb#. Todl esant lygioms staro galimybms stiprieji, sveikesnieji, protingesnieji pasieks daugiau. $r tai gilins
visuomens prietaravimus.
?l skirtum" atsiranda didel ekonomin )vartojimo* !moni" nelygyb, kuri ne tik galima, bet ir b&tina velninti, jeigu
visuomen nori palaikyti socialin stabilum.
Todl esant vienodoms starto galimybms statymais gali b&ti padidinama tam tikr" asmen" teisi" sauga, jeigu jie objektyviai
nepajgia garantuoti bent minimalios savo teisi" saugos arba vykdo visuomenei svarbias pareigas, kuri" vykdymas adekva%iai
neatsispindi j" teisi" saugoje. Tai suponuoja teisinio reguliavimo diferenciacij.
,smen" lygybs statymams logika teorijos po!i&riu neatrodo sudtinga4 tokia ji tampa taikoma praktikai, nes 1(
6onstitucijos B8 str.tiesiogiai draud!ia tik diskriminacij valin asmens teisi" var!ym arba atleidim nuo statymo
reikalavim" )privilegij" teikimas* lyties, rass, socialins padties ir kitais pagrindais.
Ta%iau praktikai yra toki" kategorij" !moni", kurie turi speciali" pareig", visuomenei arba patys nesugeba bent minimaliai
garantuoti savo pagrindini" !mogaus teisi", ir todl kyla b&tinyb remiantis statymu didinti j" teisi" saug valstybs
priemonmis.
Tai reikalauja skirti diferenciacij nuo diskriminacijos, kartu atskleid!iant tokios diferenciacijos teistumo pagrindus.
Dis!"i(inaci*a tai savavalikas asmens teisi atmimas, ribojimas
Di>e"enciaci*a teisi pridjimas arba lengvat suteikimas valstybs priemonmis, bet tik tiems asmenims, kurie patys
objektyviai nepajgia bent minimaliai garantuoti savo pagrindini" !mogaus teisi" )tai nepilname%iai, seneliai, asmenys su
gimta negalia* arba vykdo specialias, tik su " asmeniu susijusias pareigas visuomenei, kuri" adekva%iai neatspindi j" teisin
padtis )moterys, gimdan%ios ir auginan%ios vaikus, asmenys dirbantys gyvybei ir sveikatai itin pavojingomis slygomis ir kt.*
?iferenciacijos teistumas grind!iamas visuomens solidarumu, .umanizmo pajauta ir socialinio stabilumo kaip vis" teisi"
saugumo garanto poreikiu.
Di>e"enciaci*os #i!slas suvelninti turtin# nelygyb#, kad ji galiausiai nevirst" realia teisi" nelygybe.
2isais kitais atvejais bet koks teisi" saugos pridjimas konkretiems asmenims ar j" grupms bus privilegij" teikimas
)diskriminacija*.
Teisin l5,57 teikia !monms galimyb# imginti save savarankikoje veikloje, gebjimu patiems pasir&pinti savo teisi"
sauga.
=eigu i lygyb kai kuriems asmenims nepakankama susikurti bent minimali savo pagrindini" teisi" saug, jiems minimaliu
lygiu taikoma vartojimo lygyb, siprasminanti kaip visuomens parama, solidarumas.
-i lygiava apima tik minimali" !mogaus teisi" saugos lygmen' kas daugiau, tas yra paties asmens kult&rini" pastang"
rezultatas.
=i siprasmina kaip !emutin !mogaus teisi" saugumo riba, reikalinga palaikyti visuomenje socialin# santarv# ir rimt.
E! io minimumo turi baigtis faktin, arba vartojimo lygyb, ji turi pereiti teisin#, arba proced&r" lygyb#, pareigojan%i
kovoti su neteistomis lengvatomis ar privilegijomis.
Teisin l5,57 nra absoliuti e!ono(ins l5,57s prieyb. Tarp j" civilizuotoje visuomenje formuojasi tarpusavio
papildymo santykiai.
Teisin lygyb skatina asmens kult&rin aktyvum ir nacionalinio produkto didjim, jo strukt&ros vairov#, o ekonomin
lygyb ma!ina socialin# tamp, atsirandan%i teisins lygybs vyravimo slygomis.
Tik veikdamos abipusio papildymo principu, jos gali garantuoti socialin stabilum, visuomens pltot# ne revoliucijos, o
evoliucijos b&du.
>rie pagrindini" !mogaus teisi" garantij" priskirtinas ir savavalikas asmens teisi ribojimo nebuvimas.
Teistas !mogaus teiss ribojimas galimas tik dviem atvejais'
6ai reikia apsaugoti kito asmens teises )imperatyvas naudotis savo teismis nevar!ant kito asmens teisi"*. (iboti
asmens teises reikia todl, kad !mogus yra ne tik teiss subjektas, bet ir agresorius prie artimo teis#.
6ai reikia u!kirsti keli religins, tautins neapykantos kurstymui, karo ir prievartos propagandai.
2isais kitais atvejais !mogus yra laisvas gyvendindamas savo teises. Tos teiss negali b&ti juridikai apribotos, kol pats asmuo
neduoda tam pagrindo nevykdydamas pareig".
Socialin iuolaikins teiss paskirtis @ saugoti vis" visuomens nari" teises ir lemti j" gyvendinim.
7.?. .MO/AUS ORUMAS IR TEIS @ ORUMA.
7.7. TEIS @ ORUMA TEISNUMO IR SU3JEKTINS TEISS PO.IBRIU.
7.C. ORUMAS KAIP LAIS2O .MO/AUS PAREI/< 21KD1MU SUSIKURIAMAS /RIS.
7.D. .MO/AUS ORUMAS TEISINS PRAKTIKOS PO.IBRIU.
7.1E. TEISS FUNKCIJOS IR J< SANT1KIS SU TEISS SOCIALINE PASKIRTIMI.
Socialin #eiss as!i"#is yra gyvendinama teiss funkcijomis.
)lot. functio atlikimas, vykdymas*.
Teiss >&n!ci*os tai teiss poveikio !moni" elgesiui kryptys ar b&dai.
6aip konkre%iu laikotarpiu suprantama socialin teiss paskirtis, tokios yra ir teiss funkcijos.
$storiniu po!i&riu ne visos teiss funkcijos universalios' vienos i j" )reguliavimo* yra b&dingos vis" epoc." teisei )nes
susijusios su pa%ia teiss esme teisi" ir pareig" santykiu*, kitos tik tam tikros epoc.os teisei )demokratinei*.
S!i"ia(os #o!ios a,"in)ins #eiss >&n!ci*osF
1G Re,&lia6i(o >&n!ci*a. (eguliavimo funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu b&du, kad, leid!iant asmeniui
naudotis tam tikru griu, jis kartu pareigojamas tai daryti nevar!ydamas kito asmens teisi" ir kartu jam leid!iama
reikalauti i kit" asmen" elgesio, nedaran%io !alos jo griui.
6lasins ir demokratins valstybs slygomis reguliacin teiss funkcija dl skirtingos socialins paskirties yra skirtingo
turinio.
6lasinje valstybje reguliacin teiss funkcija veikia taip, kad asmens teisin padtis )statusas* visuomenje grind!iama
ne teisi" ir pareig" vienove )lygiateisikumu*, o privilegij" ir prievoli" )vald!ios ir pavaldumo* santykiu.
+sant tokio turinio reguliavimo funkcijai, reikjo plataus masto prievartos siekiant u!tikrinti neteisini" paliepim"
vykdym.
Tuo tarpu laisvoje visuomenje !moni" santykiai reguliuojami taip, kad kiekvieno asmens teisin padtis grind!iama teisi"
ar pareig" vienove. 2isi asmenys vienas kito at!vilgiu laikomi juridikai lyg&s' jiems pripa!stama tiek teisi", kiek jie
vykdo vienas kito at!vilgiu j" teises garantuojan%ias pareigas.
-G P"ieHin,I in#e"esI )e"ini(o8 a"7a socialinio !o("o(iso8 >&n!ci*a.
Tai demokratins teiss funkcija, kuri nusako reguliavimo funkcijos pob&d' siekiant apsaugoti teises vis" visuomens
nari", turin%i" da!nai prieingus interesus4 socialiniai santykiai reguliuojami derinant prieing" teiss subjekt" interesus,
neleid!iant n vienam i j" per daug sigalti kit" socialini" grupi" interes" ignoravimo, siaurinimo sskaita.
Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieing" interes" kompromisas )teisi" ir pareig" vienov* ir itaip garantuojama vienoda
vis" visuomens nari" teisi" apsauga.
E!tikrinti i funkcij vykdan%ios teiss veiksmingum reikia minimalios teisins prievartos, nes siekiama tvirtinti
visuomenje ne vyravimo ar viepatavimo, o tarpusavio santarvs b&sen.
9G 2als#57s "ie6a"#os Jsan!ci*IG le,ali'a6i(o i" no"(a6i(o J"e"esinG >&n!ci*a.
=i iplaukia i b&tinybs garantuoti teiss normomis nustatom" pareig" sakmum )reguliavimo funkcijos veiksmingum*.
-i funkcija nustato pob&d ir mast valstybs prievartos )sankcijos*, kuri leid!iama taikyti u! reguliacini" teiss norm"
nustatom" pareigojim", draudim" nevykdym. =os esm# sudaro imperatyvas bausti.
Teiss literat&roje tvirtintas pavadinimas apsaugin. 1ogikos po!i&riu tai netikslus terminas, nes i funkcija susitapatina
su socialine teiss paskirtimi apskritai.
5aud!iam"j" statym" paskirtis ne drausti, o bausti, nes atitinkamas veikas jau u!draud anks%iau priimtos reguliacins
teiss normos )konstitucija*, nustatydamos atitinkamas pareigas, kur kiekviena pareiga negatyviu aspektu kartu reikia ir
draudim neatlikti veiksm", !aling" kito asmens teisms.
2alstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija ilieka ir demokratins valstybs teisje, bet jos kompetencija,
palyginti su totalitarini" re!im" teise, gerokai siauresn, nes teisinis reguliavimas %ia i esms vykdomas teiss normomis,
kurios k&nija prieing" interes" kompromis, ma!inant prievartos )sankcij"* poreik. Tada !mons noriau pakl&sta teiss
paliepimams, nes tai labiau atitinka j" interesus. >rievartai ioje akcijoje tenka antraeilis vaidmuo.
6itos teiss funkcijos yra tec.nologinio pob&d!io ir iplaukia i trij" pirm"j", yra jas aptarnaujan%ios.
;G In>o"(a6i(o >&n!ci*a nurodo, kokio teisinio santykio dalyvi" elgesio reikalauja konkreti teiss norma ir kokios
sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatyt" pareig".
Tiesiogiai informavimo funkcija ireikia teiss vieumo princip. 6ad veikt", teis pirmiausia turi b&ti viea prieinama
pilie%iams. $nformacijos apie teisto elgesio formas !mons gauna i vairi" teiss apraik" statym", nutarim",
instrukcij", vairi" teiss taikymo akt", teisinio vietimo, teiss literat&ros ir t.t. Tai padeda pilie%iams naudotis savo
teismis nepa!eid!iant kit" asmen" teisi", teisins tvarkos.
=G A&!l*a(o*i8 a"7a #eiss a+ei)i(o "e6enci*os8 >&n!ci*a Kyra tarsi vis" teiss funkcij" apibendrinimas, ji skatina
asmen apmstyti t !al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip pat t bendrj naud, kuri
garantuoja teistas elgesys. Tai skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventi santarvje su artimu, ne tik
jaustis asmenybe, bet ir matyti kit !mog" ja esant.
Teiss funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistem' teisinio reguliavimo unkcija yra centrin, integruoja, palenkia
savo reikmms visas kitas teiss funkcijas4 ios tik padeda reguliavimo funkcijai ir u!tikrina jos veiksmingum.