Lietuvos Teises Pagrindai (2004)

LIETUVOS TEISS PAGRINDAI
LIETUVOS
TEISS PAGRINDAI
UDK 340(474.5) Li333
A u t o r i k o l e k t y v a s :
G. Dambrauskien, A. Marcijonas, E. Monkeviius, P. Petkeviius,
V. Piesliakas, J. atas, E. ileikis, V Valanius, A. Vileita, D. alimas, S. alimien
Koordinatorius doc. dr. Juozas atas
2004-08-27 Nr.A-211
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos
Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota
S k y r i a u t o r i a i :
TEISS TEORIJA - doc. dr. Juozas atas
KONSTITUCIN TEIS - doc. dr. Egidijus ileikis
ADMINISTRACIN TEIS -doc. dr. Pranas Petkeviius
CIVILIN TEIS - doc. dr. Alfonsas Vileita
CIVILINIO PROCESO TEIS - doc. dr. Virgilijus Valanius
Mokesi TEIS, APLINKOS APSAUGOS TEIS -prof. dr. Antanas Marcijonas
DARBO TEIS -prof. dr. Genovait Dambrauskien
EMS TEIS - doc. dr. Eduardas Monkeviius
BAUDIAMOJI TEIS, BAUDIAMOJO PROCESO TEIS -prof. habil. dr. Vytautas Piesliakas
TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS - doc. dr. Dainius alimas, doc. dr. Skirgail alimien
R e c e n z e n t a i :
doc. dr. Vytautas Nekroius
doc. dr. Vytautas Pakalnikis
Leidinio rengim rm Atviros Lietuvos fondas
ISBN 9955-616-03-2 G. Dambrauskien, 2004
A. Marcijonas, 2004 E.
Monkeviius, 2004 P.
Petkeviius, 2004 V.
Piesliakas, 2004 J. atas,
2004 E. ileikis, 2004 V.
Valanius, 2004 A. Vileita,
2004 D. alimas, 2004 S.
alimien, 2004 UAB
Justitia", 2004
TURINYS
PRATARM ........................................................................................................................... 19
Pirmas skyrius
TEISS TEORIJA................................................................................................................... 21
1. Bendrieji valstybs ir teiss klausimai ................................................................................. 23
1.1. Valstybs ir teiss mokslai bendrojoje moksl sistemoje..................................... 23
1.2. Valstybs teorijos (pagrindins idjos) ................................................................ 23
2. Teiss teorijos pagrindai ...................................................................................................... 26
2.1. Teiss samprata .................................................................................................... 26
2.2. Teiss poymiai.................................................................................................... 26
2.3. Teiss teorijos (pagrindins idjos) ..................................................................... 27
2.4. Teiss formos (altiniai) ....................................................................................... 32
2.5. Teisins sistemos.................................................................................................. 33
2.6. Lietuvos teisin sistema........................................................................................ 35
2.7. Lietuvos norminiai teiss aktai .............................................................................38
2.8. Lietuvos teiss normos .........................................................................................44
2.9. Teisiniai santykiai ................................................................................................48
2.10. Teistumas ir teistvarka Lietuvos Respublikoje ...............................................49
2.11. Teistas elgesys, teiss paeidimai ir j prieastys.............................................51
2.12. Teisin atsakomyb ...........................................................................................53
2.13. Teis ir moral.................................................................................................... 56
Pagrindins svokos.................................................................................................................59
Klausimai .................................................................................................................................60
Uduotys ..................................................................................................................................60
Antras skyrius
KONSTITUCIN TEIS ........................................................................................................63
1. Konstitucin teis ir Konstitucija.........................................................................................65
1.1. Konstitucins teiss samprata ir ypatumai ............................................................65
1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos samprata ir ypatumai ...................................70
2. Pamatiniai valstybs organizavimo principai.......................................................................77
2.1. Pamatini valstybs organizavimo princip bendra samprata ............................. 77
2.2. Demokratins valstybs principas ........................................................................77
5
2.3. Respublikins valstybs principas ............................................................ 84
2.4. Nepriklausomos valstybs principas ........................................................ 84
2.5. Teisins valstybs principas...................................................................... 85
3. Konstitucins mogaus teiss ir laisvs.................................................................. 89
3.1. Bendra samprata ...................................................................................... 89
3.2. Prigimtins universaliosios teiss ir laisvs............................................... 90
3.3. Specialiosios pilietins (politins) teiss .................................................. 94
3.4. Specialiosios kins ir kultrins (socialins) teiss.................................. 97
3.5. Konstitucins asmens pareigos .............................................................. 100
4. Pagrindins valstybs valdios institucijos............................................................ 103
4.1. Seimas.................................................................................................... 103
4.2. Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb .................................................. 114
4.3. Teismai................................................................................................... 117
Pagrindins svokos................................................................................................. 127
Klausimai ................................................................................................................. 128
Uduotys .................................................................................................................. 129
Treias skyrius
ADMINISTRACIN TEIS................................................................................... 131
1. Administracins teiss samprata .......................................................................... 133
1.1. Administracins teiss reguliavimo dalykas ...........................................133
1.2. Administracins teiss reguliavimo metodas..........................................135
1.3. Administracins teiss altiniai ..............................................................135
1.4. Administracins teiss svokos apibrimas ..........................................136
2. Administracins teiss normos ir santykiai...........................................................137
2.1. Administracins teiss normos samprata ir struktra.............................137
2.2. Administracins teiss norm rys .......................................................138
2.3. Administracins teiss norm galiojimas................................................139
2.4. Administracins teiss norm gyvendinimas.........................................139
2.5. Administracini teisini santyki samprata ir ypatumai .........................140
2.6. Administracini teisini santyki rys...................................................140
2.7. Administracini teisini santyki atsiradimo,
pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai............................................................141
3. Vieasis valdymas .................................................................................................142
3.1. Vieojo valdymo samprata ir pagrindiniai bruoai .................................142
3.2. Vieojo valdymo principai ......................................................................145
4. Vieojo valdymo subjektai ....................................................................................145
4.1. Vieojo valdymo subjekt samprata.......................................................145
4.2. Vieojo valdymo subjekt rys .............................................................147
6
Turinys
4.3. Vieojo valdymo subjekt sistema ......................................................... 148
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb........................................................... 148
4.5. Ministerijos ............................................................................................ 151
4.6. Vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij ...................................... 152
4.7. Apskrities valdymas ............................................................................... 153
4.8. Savivaldybs valdymo subjektai.............................................................. 154
5. Valstybs tarnyba.................................................................................................. 156
6. Valdymo aktai ...................................................................................................... 159
6.1. Valdymo akt samprata ir juridin reikm............................................ 159
6.2. Valdymo akt skirtumas nuo kit teisini akt ...................................... 160
6.3. Valdymo akt klasifikacija ..................................................................... 161
6.4. Valdymo akt rengimo ir primimo tvarka ............................................. 162
6.5. Valdymo akt paskelbimo ir sigaliojimo tvarka.................................... 163
7. Administracin atsakomyb................................................................................. 164
7.1. Administracins atsakomybs samprata ................................................ 164
7.2. Administracins atsakomybs principai ................................................. 164
7.3. Administracins atsakomybs pagrindas -
administracins teiss paeidimas ................................................................ 166
7.4. Juridin administracinio teiss paeidimo sudties analiz ................... 166
7.5. Administracins nuobaudos ir j rys.................................................... 168
7.6. Administracini nuobaud skyrimo, apskundimo
ir vykdymo procesin tvarka ......................................................................... 171
Pagrindins svokos ................................................................................................. 175
Klausimai ................................................................................................................. 176
Uduotys .................................................................................................................. 177
Ketvirtas skyrius
CIVILIN TEIS.................................................................................................... 179
1. Civilins teiss samprata, principai ir altiniai...................................................... 181
1.1. Civilins teiss samprata ........................................................................ 181
1.2. Civilins teiss principai......................................................................... 181
1.3. Civilins teiss altiniai........................................................................... 182
1.4. statymo ir teiss analogija ..................................................................... 182
2. Civilins teiss subjektai....................................................................................... 182
2.1. Fiziniai asmenys ..................................................................................... 182
2.2. Juridiniai asmenys .................................................................................. 183
3. Sandoriai .............................................................................................................. 188
3.1. Sandorio samprata ir sandori rys ...................................................... 188
3.2. Sandorio subjektai.................................................................................. 188
7
LIETUVOS TEISES PAGRINDAI
3.3. Juridiniai poelgiai ...............................................................................................189
3.4. Slyginiai sandoriai ............................................................................................189
3.5. Sandorio galiojimo slygos ............................................................................... 189
3.6. Sandorio forma.................................................................................................. 189
3.7. Negaliojantys sandoriai ..................................................................................... 191
3.8. Sandorio pripainimo negaliojaniu padariniai ................................................. 195
4. Atstovavimas..................................................................................................................... 195
4.1. Atstovavimo samprata, subjektai ir rys .......................................................... 195
4.2. Komercinis atstovavimas................................................................................... 197
5. Terminai............................................................................................................................ 198
5.1. Termino samprata.............................................................................................. 198
5.2. Termin rys.................................................................................................... 198
5.3. Termin skaiiavimas........................................................................................ 198
6. Iekinio senaties terminai .................................................................................................. 199
7. Daiktin teis .................................................................................................................... 200
7.1. Daiktins teiss samprata................................................................................... 200
7.2. Daiktini teisi vieumas................................................................................... 200
7.3. Daiktini teisi objektai..................................................................................... 200
7.4. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ................................................................ 201
7.5. Valdymas........................................................................................................... 201
7.6. Nuosavybs teis ............................................................................................... 202
7.7. Bendrosios nuosavybs teis ............................................................................. 204
7.8. Savininko teisi apsauga ir gynimas.................................................................. 205
7.9. Kitos daiktins teiss ......................................................................................... 206
8. Prievoli teis.................................................................................................................... 208
8.1. Prievols samprata............................................................................................. 208
8.2. Prievols dalykas ............................................................................................... 209
8.3. Prievoli rys ................................................................................................... 209
8.4. Prievoli subjektai ............................................................................................. 209
8.5. Asmen pasikeitimas esant prievolei ................................................................. 210
8.6. Prievoli vykdymas ........................................................................................... 210
9. Sutari teis..................................................................................................................... 211
9.1. Sutarties samprata.............................................................................................. 211
9.2. Sutari rys .................................................................................................... 211
9.3. Sutarties forma .................................................................................................. 212
9.4. Sutari sudarymo tvarka .................................................................................. 212
8
Turinys
10. Civilin atsakomyb......................................................................................................... 212
10.1. Civilins atsakomybs samprata ir rys..........................................................212
10.2. Civilins atsakomybs slygos......................................................................... 213
10.3. Sutartin atsakomyb .......................................................................................213
10.4. Deliktin atsakomyb....................................................................................... 214
11. Atskiros sutari rys.....................................................................................................216
11.1. Pirkimo-pardavimo sutartis ..............................................................................216
11.2. Nuomos sutartis................................................................................................220
11.3. Lizingo sutartis ................................................................................................223
11.4. Gyvenamj patalp nuomos sutartis...............................................................224
11.5. Panaudos sutartis ..............................................................................................228
11.6. Rangos sutartis .................................................................................................229
11.7. Krovini veimo sutartis .................................................................................. 231
11.8. Paskolos sutartis ...............................................................................................232
11.9. Bank sutartys. Atsiskaitymo teisiniai santykiai ..............................................233
11.10. Draudimo sutartis ...........................................................................................235
12. Intelektin nuosavyb ......................................................................................................238
12.1. Autori teiss....................................................................................................238
12.2. Gretutins teiss ...............................................................................................243
12.3. Autori teisi ir gretutini teisi kolektyvinis administravimas .......................245
12.4. Autori teisi ir gretutini teisi gynimas ........................................................246
12.5. Pramonin nuosavyb.......................................................................................246
13. Paveldjimo teis .............................................................................................................253
13.1. Paveldjimo teiss samprata.............................................................................253
13.2. Paveldjimo pagrindai ......................................................................................253
13.3. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta ...................................................................254
13.4. pdiniai............................................................................................................254
13.5. Paveldjimas pagal statym.............................................................................254
13.6. Paveldjimas pagal testament .........................................................................255
13.7. Palikimo primimas ir jo atsisakymas ............................................................. 257
14. eimos teis .................................................................................................................... 259
14.1. eimos teiss samprata, principai ir altiniai ....................................................259
14.2. Santuoka, jos sudarymo slygos ir tvarka........................................................ 259
14.3. Asmeniniai ir turtiniai sutuoktini santykiai.................................................... 261
14.4. Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas........................................... 264
14.5. Asmeniniai bei turtiniai tv ir vaik santykiai ............................................... 267
9
14.6. vaikinimas ...................................................................................................... 272
14.7. Globa ir rpyba................................................................................................ 273
Pagrindins svokos .............................................................................................................. 274
Klausimai .............................................................................................................................. 277
Udaviniai ............................................................................................................................. 278
Penktas skyrius
CIVILINIO PROCESO TEIS............................................................................................281
1. Bendrosios civilinio proceso nuostatos.............................................................................. 283
1.1. Civilinio proceso esm.
Civilinis procesas ir civilinio proceso teis, jos paskirtis .......................................... 283
1.2. Civilinio proceso tikslai .....................................................................................284
1.3. Civilinio proceso principai .................................................................................284
1.4. Byl priskirtinumas teismams ir teismingumas..................................................293
1.5. Proceso dalyviai .................................................................................................295
1.6. Bylinjimosi ilaidos..........................................................................................296
1.7. Teismo nuobaudos .............................................................................................297
1.8. Procesiniai dokumentai ir j teikimas ...............................................................298
1.9. Iekinys ............................................................................................................. 300
1.10. Laikinosios apsaugos priemons .....................................................................301
1.11. Teismo posdiai..............................................................................................302
2. Procesas pirmosios instancijos teisme ...............................................................................303
2.1. rodymai .............................................................................................................303
2.2. Gino teisena......................................................................................................304
2.3. Teismo sprendimai ............................................................................................ 308
3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.............................................................312
3.1. Apeliaciniai skundai ...........................................................................................312
3.2. Atskirieji skundai .............................................................................................. 316
4. Kasacinis procesas ............................................................................................................ 316
5. Proceso atnaujinimas ........................................................................................................ 318
Pagrindins svokos...............................................................................................................320
Klausimai.............................................................................................................................. 321
Uduotys............................................................................................................................... 321
etas skyrius
MOKESI TEIS.............................................................................................................. 323
1. Mokesi samprata, esm ir rys .................................................................................... 325
1.1. Valstybs pajamos ir mokesi samprata.......................................................... 325
1.2. Mokesi rys ................................................................................................. 325
2. Lietuvos Respublikos valstybin mokesi sistema ......................................................... 326
10
Turinys
3. Mokesi teiss samprata.
Mokesi teiss normos ir mokestiniai teisiniai santykiai......................................................327
3.1. Mokesi teiss svoka ir dalykas ......................................................................327
3.2. Mokesi teiss normos......................................................................................327
3.3. Mokestiniai teisiniai santykiai ........................................................................... 328
4. Mokesi teiss altiniai.....................................................................................................328
5. Apmokestinimo teisinis reglamentavimas......................................................................... 329
5.1. Apmokestinimo tvarka........................................................................................329
5.2. Mokesi moktojai, j pareigos ir teiss .......................................................... 329
5.3. Apmokestinimo objektas ir mokesio baz........................................................ 330
5.4. Mokesio dydis (tarifas) .....................................................................................330
5.5. Mokesi mokjimo taisykls............................................................................ 330
6. Mokesi administravimas................................................................................................ 331
6.1. Mokesi administravimo samprata ................................................................. 331
6.2. Mokesius administruojanios institucijos ir j kompetencija........................... 332
6.3. Mokesi apskaiiavimas ir sumokjimas ......................................................... 334
6.4. Mokestini gin nagrinjimas.......................................................................... 336
7. Kai kuri mokesi apibdinimas ..................................................................................... 338
7.1. Pridtins verts mokestis.................................................................................. 338
7.2. Akcizas .............................................................................................................. 339
7.3. Gyventoj pajam mokestis............................................................................... 339
7.4. Pelno mokestis ................................................................................................... 340
7.5. ems mokestis ................................................................................................. 340
7.6. Paveldimo turto mokestis................................................................................... 340
8. Atsakomyb u mokesi statym paeidimus ................................................................ 341
8.1. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim ir jos pagrindas .... 341
8.2. Finansins sankcijos........................................................................................... 341
8.3. Atleidimas nuo baud ........................................................................................ 342
8.4. Administracin ir baudiamoji atsakomyb
u mokesi statym paeidimus............................................................................. 343
Klausimai .............................................................................................................................. 345
Uduotys................................................................................................................................ 345
Septintas skyrius
DARBO TEIS..................................................................................................................... 347
1. Darbo teis: bendroji dalis................................................................................................. 349
1.1. Darbo teiss svoka, sistema, principai ir metodas ............................................ 349
1.2. Darbo teiss altiniai .......................................................................................... 352
11
1.3. Darbo teiss vienyb ir diferenciacija.................................................... 353
1.4. Darbo teiss subjektai ............................................................................ 353
1.5. Darbo teiss subjekt atstovavimas ........................................................ 355
2. Kolektyviniai darbo santykiai............................................................................... 356
2.1. Socialin partneryst.............................................................................. 356
2.2. Kolektyvin sutartis................................................................................ 357
2.3. mons kolektyvin sutartis ................................................................... 358
2.4. Kolektyviniai darbo ginai ..................................................................... 360
3. Individuals darbo santykiai................................................................................. 363
3.1. darbinimo svoka ir institucijos............................................................. 363
3.2. Darbo sutartis ......................................................................................... 364
3.3. Darbo ir poilsio laikas ............................................................................371
3.4. Darbo umokestis. Garantijos ir kompensacijos .....................................378
3.5. Darbo drausm ....................................................................................... 381
3.6. Materialin atsakomyb .........................................................................383
3.7. Darbo ginai ...........................................................................................385
3.8. Sauga darbe ............................................................................................387
Pagrindins svokos .................................................................................................388
Klausimai .................................................................................................................389
Uduotys ..................................................................................................................390
Atuntas skyrius
APLINKOS APSAUGOS TEIS.............................................................................391
1. Aplinkos apsaugos teiss samprata ir altiniai ......................................................393
1.1. Valstybs aplinkosaugin funkcija ..........................................................393
1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teiss sistema..........................394
1.3. Aplinkos apsaugos teiss svoka, dalykas ir objektas ..............................394
1.4. Aplinkos apsaugos teiss altiniai ...........................................................394
2. Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas................................................................395
2.1. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo samprata ir funkcijos ................395
2.2. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo organizacin struktra ..............395
2.3. Aplinkos apsaugos valstybin kontrol...................................................397
3. Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai ............................................................398
3.1. kins veiklos aplinkosauginio pagrindimo tikslai ir priemons ............398
3.2. Teritorij planavimo teisinis reguliavimas.............................................. 398
3.3. Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas .......................399
3.4. kins veiklos objekt, galini turti poveik aplinkai, projektavimas,
statyba ir primimas naudoti..........................................................................400
3.5. kins veiklos objekt eksploatavimas ...................................................401
12
Turinys
3.6. Atliek tvarkymo teisinis reguliavimas .................................................. 402
3.7. Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas......................................... 403
3.8. Aplinkos apsaugos normatyvai, standartai, limitai.................................. 403
4. Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai ....................... 404
4.1. Aplinkos oro apsauga............................................................................. 404
4.2. Dirvoemio apsauga ............................................................................... 405
4.3. Laukins augalijos apsauga.................................................................... 406
4.4. Laukins gyvnijos apsauga.................................................................... 408
4.5. Saugom teritorij apsauga.................................................................... 410
4.6. Vandens apsauga .................................................................................... 411
5. Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim.............................. 412
Pagrindins svokos.................................................................................................. 415
Klausimai ................................................................................................................. 415
Uduotys...................................................................................................................416
Devintas skyrius
EMS TEIS......................................................................................................... 417
1. ems teiss aka..................................................................................................419
1.1. ems teiss dalykas, metodas, ypatumai.
ems teisiniai santykiai ...............................................................................419
1.2. ems teiss altiniai, j sistema............................................................421
2. ems nuosavybs teis ........................................................................................422
2.1. ems nuosavybs teiss svoka, rys ir turinys ....................................422
2.2. Privati ems nuosavyb .........................................................................423
2.3. Valstybin ems nuosavyb ...................................................................425
2.4. Bendroji ems nuosavyb......................................................................426
2.5. ems servitutai
ir kiti nuosavybs teisi ribojimai..................................................................427
2.6. ems nuosavybs teiss gynimas ..........................................................428
3. ems sandoriai ....................................................................................................428
3.1. ems sandori svoka, forma ir rys .................................................. 428
3.2. ems nuosavybs perleidimo sutartys .................................................. 429
3.3. ems keitimo sutartis.......................................................................... 430
3.4. ems nuomos ir kitos jos naudojimo sutartys....................................... 431
4. ems naudojimo teis ........................................................................................ 432
4.1. ems naudojimo teiss turinys ir rys................................................ 432
4.2. ems kio paskirties emi naudojimas ............................................... 433
4.3. Kitos paskirties emi naudojimas ........................................................ 435
4.4. ems pamimas visuomens poreikiams.............................................. 437
13
5. ems valdymo teis......................................................................................................... 437
5.1. ems valdymo teiss svoka ir turinys............................................................. 437
5.2. Valstybinio ems valdymo sistema .................................................................. 439
5.3. Valstybin emtvarka ir ems kadastras......................................................... 440
5.4. ems teisinis registravimas .............................................................................. 441
6. ems teisin apsauga....................................................................................................... 442
6.1. ems teisins apsaugos svoka ir sistema ........................................................ 442
6.2. Specialiosios ems apsaugos priemons........................................................... 442
6.3. Atsakomyb u ems teiss paeidimus........................................................... 444
6.4. ems gin nagrinjimas.................................................................................. 446
Klausimai .............................................................................................................................. 449
Uduotys................................................................................................................................ 450
Deimtas skyrius
BAUDIAMOJI TEIS........................................................................................................ 451
1. Baudiamoji teis ir baudiamasis statymas.....................................................................453
1.1. Baudiamoji teis kaip teiss aka .....................................................................453
1.2. Baudiamasis statymas ir jo galiojimas ............................................................453
2. Pagrindins baudiamosios teiss nuostatos (principai),
tvirtintos naujajame Baudiamajame kodekse...................................................................... 455
2.1. Nusikaltimo sudtis - baudiamosios atsakomybs pagrindas............................455
2.2. Non bis in idem principas (negalima du kartus bausti u t pat)........................455
2.3. Baudiamosios atsakomybs teisingumo principas ............................................ 456
2.4. Atsakomybs individualizavimo principas......................................................... 456
2.5. anso principas................................................................................................... 457
2.6. Nukentjusiojo interes ipltimo principas.......................................................457
2.7. Gero kaltininko elgesio ir pagalbos
atskleidiant nusikaltimus skatinimo principas .........................................................458
3. Baudiamojo kodekso struktra ........................................................................................459
4. Baudiamosios atsakomybs pagrindai .............................................................................459
4.1. Nusikalstamos veikos samprata .........................................................................459
4.2. Nusikaltim kategorijos .....................................................................................460
4.3. Baudiamoji atsakomyb u atskiras nusikalstamas veikas ...............................461
5. Nusikalstamos veikos sudtis ir jos baudiamoji teisin reikm......................................464
5.1. Nusikalstamos veikos sudties samprata ir reikm...........................................464
5.2. Nusikalstamos veikos
(nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo) sudties poymiai..................................465
5.3. Nusikalstamos veikos sudi rys ..................................................................466
14
Turinys
6. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ....................................................... 467
6.1. Pavojinga veika.................................................................................................. 467
6.2. Nusikalstamos veikos padarymo padariniai ....................................................... 470
6.3. Asmens, padariusio nusikalstam veik, amius................................................ 471
6.4. Fakultatyvs objektyvieji nusikalstamos veikos
sudties poymiai ...................................................................................................... 471
7. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ...................................................... 472
7.1. Pakaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga. Nepakaltinamumo
samprata ir poymiai ................................................................................................. 472
7.2. Ribotas pakaltinamumas ir jo baudiamoji teisin reikm................................ 474
7.3. Kalts samprata.................................................................................................. 475
7.4. Klaida ir jos taka kaltininko atsakomybei .........................................................479
7.5. Kazusas ir jo baudiamasis teisinis vertinimas...................................................480
8. Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs.............................................................. 481
8.1. Btinoji gintis..................................................................................................... 482
8.2. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas..........................................484
8.3. Profesini pareig vykdymas .............................................................................484
8.4. Btinasis reikalingumas .....................................................................................484
8.5. Teissaugos institucijos uduoties vykdymas.....................................................485
8.6. sakymo vykdymas.............................................................................................485
8.7. Pateisinama profesin ar kin rizika.................................................................485
8.8. Mokslinis eksperimentas ....................................................................................485
9. Baudiamoji atsakomyb u nebaigt nusikalstam veik.................................................486
10. Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik
ir j baudiamoji atsakomyb ................................................................................................488
10.1. Bendrininkavimo samprata ir poymiai............................................................488
10.2. Bendrinink rys ............................................................................................490
10.3. Bendrininkavimo formos..................................................................................491
10.4. Prisidjimas prie nusikalstamos veikos ........................................................... 492
11. Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai ...................................................... 493
11.1. Baudiamosios atsakomybs samprata ............................................................ 493
11.2. Bausm ir jos paskirtis..................................................................................... 495
11.3. Bausmi rys ................................................................................................. 495
11.4. Bausms skyrimas ........................................................................................... 498
11.5. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs................................................... 501
11.6. Atleidimas nuo bausms .................................................................................. 503
11.7. Senatis ............................................................................................................. 506
11.8. Teistumas......................................................................................................... 507
15
Pagrindins svokos ..............................................................................................................509
Klausimai .............................................................................................................................. 511
Uduotys................................................................................................................................511
Vienuoliktas skyrius
BAUDIAMOJO PROCESO TEIS....................................................................................513
1. Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos.......................................................................515
1.1. Baudiamasis procesas kaip teiss aka ir mokymo disciplina...........................515
1.2. Baudiamojo proceso statymai..........................................................................515
1.3. Baudiamojo proceso principai ..........................................................................516
1.4. Baudiamojo proceso dalyviai ...........................................................................519
2. Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas..........................................................................524
2.1. Ikiteisminio tyrimo pradia ................................................................................524
2.2. tariamojo sulaikymas ir kardomosios priemons ..............................................525
2.3. rodymai ir j rinkimas ikiteisminio tyrimo metu ..............................................527
2.4. Ikiteisminio tyrimo pabaiga ...............................................................................528
3. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme.............................................................. 530
3.1. Bendrosios nuostatos..........................................................................................530
3.2. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijos................................... 531
4. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.............................................................537
4.1. Apskundimas apeliacins instancijos teismui .................................................... 537
4.2. Apeliacinis procesas ir jo ypatumai ................................................................... 537
4.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje ............................. 538
5. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme .............................................................. 539
5.1. Kasacinio apskundimo pagrindai....................................................................... 539
5.2. Kasacinis procesas ir jo ypatumai...................................................................... 540
5.3. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teismo posdyje................................ 541
Pagrindins svokos.............................................................................................................. 543
Klausimai .............................................................................................................................. 544
Uduotys ............................................................................................................................... 544
Dvyliktas skyrius
TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS .......................................................... 545
1. Tarptautin teis................................................................................................................ 547
1.1. Tarptautins teiss svoka ................................................................................. 547
1.2. Tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis................................................. 549
1.3. Tarptautins teiss specifika .............................................................................. 550
1.4. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis ....................................................... 555
1.5. Tarptautins teiss sistema ................................................................................ 557
16
Turinys
1.6. Jus cogens normos................................................................................... 558
1.7. Pagrindiniai tarptautins teiss principai ................................................ 559
2. Europos Sjungos teis......................................................................................... 560
2.1. Europos Bendrij teiss virenyb.......................................................... 561
2.2. Europos Bendrij teiss tiesioginis galiojimas ir taikymas ..................... 562
2.3. Europos Bendrij teiss vieningo veikimo utikrinimas
bei taikymas valstybse narse...................................................................... 563
2.4. Europos Bendrij teiss sistema............................................................. 563
2.5. Pagrindins teiss ................................................................................... 566
2.6. Bendrieji Europos Bendrij teiss principai........................................... 567
2.7. Struktriniai Europos Bendrij teiss principai...................................... 568
Pagrindins svokos ................................................................................................. 572
Klausimai ................................................................................................................. 574
Uduotys...................................................................................................................575
3

PRATARM
Nuo seniausi laik inoma, kad n viena moni visuomen negali normaliai gyvuoti
ir vystytis, jei nepaisomos joje galiojanios elgesio (bendrabvio) normos ir taisykls.
iais laikais kiekvienas mogus gyvena valstybs forma organizuotoje ir i esms
teiss norm reguliuojamoje visuomenje. Kiekvienoje valstybje veikia joje priimti
statymai, kiti teiss aktai, reguliuojantys vairius moni tarpusavio santykius. Kad
valstybje vyraut tvarka ir drausm, jos pilieiai turi inoti bent svarbiausias joje
galiojanias bendravimo taisykles ir elgtis taip, kaip to reikalauja jos statymai (teiss
normos).
Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybje, galioja daug vairi statym ir
postatymini teiss akt, kuriuose sureguliuoti svarbiausi ms alyje visuomeniniai
santykiai: nustatytos mogaus teiss ir pareigos, j gyvendinimo tvarka, atsakomybs
formos ir kt. Vien tik Seimo priimt statym iuo metu suskaiiuojama per tris
tkstanius. ioje statym gausybje nelengva susigaudyti net ir teiss specialistams.
Taiau statymuose tvirtinta daug ir toki teisini dalyk, kuriuos turi inoti
kiekvienas Lietuvos pilietis. Vadinasi, btina organizuoti teisin visuomens vietim
ir mokym, vis pakop mokyklose dstyti teiss pradmen ir pagrind kursus,
pristatyti bei aikinti visuomenei naujus teiss aktus, rengti ir leisti teisins tematikos
straipsnius ir kt. ios ir kitos teisinio vietimo bei mokymo priemons turt bti
naudojamos sistemingai, pagal specialiai tam parengt vientis valstybin program.
Nedelsiant tai daryti skatina pats gyvenimas, teisins valstybs ir gerovs visuomens
ms alyje krimo tikslai. Jei iuolaikiniame - labai dinamikame, permain
kupiname - gyvenime mogus teisikai neipruss, jis pasmerktas neskmms ir
atsilikimui.
iuo metu ypa svarbu, kad reikalingiausios teiss inios bt nedelsiant, nuo-
sekliai ir sistemingai perteikiamos alies auktj mokykl studentams. Be to, svarbu,
kad tai bt daroma studij programose tvirtintos Lietuvos teiss pagrind, kaip
privalomos disciplinos, dstymo tvarka. Tik taip perteikiant teiss inias galima
pasiekti, kad specialistas gyt reikiam teisin iprusim, kuris leist jam uimti
deram pilietin pozicij. Darbui vairiose kins veiklos srityse rengiam auktos
kvalifikacijos specialist teisinis mokymas btinas dar todl, kad skmingai klostytsi
j bsimoji profesin veikla. Visi svarbiausi santykiai, susij su moni valdymu ir
verslo organizavimu, iuo metu sureguliuoti teiss norm (statym ir postatymini
teiss akt). Todl tinkami, teisikai pagrsti sprendimai gali bti priimami tik inant
teiss norm reikalavimus.
19
iame vadovlyje sutelkta bei koncentruotai pateikta reikalingiausia mogaus
gyvenime ir jo praktinje veikloje teisin informacija, apimanti pagrindines Lietuvos
teisins sistemos struktrines dalis - pradedant trumpa teiss teorijos apvalga bei
pratsiant pakankamai isamia atskir teiss ak (konstitucins, administracins,
civilins, darbo, baudiamosios ir kt.) analize. Jo autoriai - Vilniaus universiteto
Teiss fakulteto ir Lietuvos teiss universiteto profesoriai ir docentai - leidin skiria
pirmiausia Lietuvos auktj mokykl ne teiss specialybs studentams. Kadangi
vadovlyje pateikta informacija pagrsta i esms naujausi kodeks ir statym
nuostatomis, jis bus naudingas ir praktikuojantiems teisininkams bei kit srii
specialistams, kuri domjimosi sritis ar praktin veikla susijusi su teisiniais dalykais
ar (ir) praktiniu j panaudojimu.
<
PIRMAS SKYRIUS
TEISS TEORIJA

1. BENDRIEJI VALSTYBES IR TEISES KLAUSIMAI
1.1. VALSTYBS IR TEISS MOKSLAI BENDROJOJE
MOKSL SISTEMOJE
Europos Komisijos Moksl klasifikacijoje skiriamos ios penkios moksl kryptys
(sistemos): humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicininiai ir technologiniai
mokslai. Vis i krypi mokslai skiriasi tyrimo objektais, daikt ir reikini esms
painimo bdais, mokslinio tyrinjimo metodologijomis ir kitais poymiais.
Visuomens gyvenimo ir veiklos reikinius tiria bei aikina tam tikri socialiniai
mokslai: valstybs ir teiss mokslai, administravimas, ekonomika, politologija, so-
ciologija, psichologija, edukologija ir kt. J nagrinjimo, tyrimo bei aikinimo ob-
jektai yra vairs monijos (visuomens) gyvavimo reikiniai, procesai, tendencijos:
moni gyvenimo slygos, j tarpusavio santykiai, j ekonomins, socialins ar
dvasins raidos dsningumai, valstybiniai, teisiniai ir kitokie visuomens gyvenimo
klausimai ar reikiniai. Pavyzdiui, mokslas, nagrinjantis valstybs vidaus ir usienio
reikal tvarkym, vairius jos valdymo meno aspektus, vadinamas politologija.
Mokslas, tiriantis ekonomines visuomens gyvenimo slygas, alyse vykstanius ga-
mybos, preki apyvartos ir kitus apsikeitimo materialinmis vertybmis procesus,
vadinamas ekonomika. Psichinius visuomenje atsirandanius reikinius, j kilm,
vystimsi, reikimosi formas ir metodus tiria psichologijos mokslas, o visuomens
raidos dsnius, joje esani socialini institucij veikim bei socialini grupi san-
tykius tiria sociologijos mokslas. Specifinius visuomens gyvenimo tyrimo objektus ir
j painimo bdus turi ir visi kiti socialiniai mokslai.
Socialinis mokslas, tiriantis valstybinio ir teisinio pobdio reikinius, vadinamas
teiss mokslu (jurisprudencija). Tai mokslas, kurio tyrimo, teorinio bei praktinio
apibendrinimo ir aikinimo objektai yra valstybs, teiss ir teisini sistem, kaip
socialini reikini, atsiradimo, raidos bei pasikeitimo prieastys, j poymiai, tipai,
formos, funkcijos, valstybs mechanizmo veikimo ypatumai, teiss altini ir norm
klasifikavimo metodai, teisini santyki specifika, teiss paeidim, teisins
atsakomybs, teism ir kit teisingumo staig organizavimo, veiklos bei kiti su
teisingumu, teistumu ir teistvarka susij klausimai.
1.2. VALSTYBS TEORIJOS (PAGRINDINS IDJOS)
I istorijos inoma, kad pirmykts bendruomenins santvarkos laikais nebuvo nei
valstybs, nei teiss, ir kad abu ie socialiniai dariniai atsirado tam tikru visuomens
raidos periodu. Pirmosios valstybs - senovs Egiptas, umeras, Babilonas, Asirija ir
kitos - susidar IV tkstantmeio gale bei III tkstantmetyje pr. Kr. Taigi
23

TEISS TEORIJA
valstyb, kaip visuomens organizavimosi forma bei jos interesus tenkinantis darinys,
yra ilgos istorins raidos socialinis fenomenas. Todl natralu, kad per daugel ami
vairi krypi mokslininkus domino ir tebedomina kada ir kaip atsirado valstyb,
kokios buvo jos atsiradimo prielaidos, aplinkybs, kokia valstybs esm (paskirtis),
vaidmuo visuomens gyvenime ir kiti su valstybingumu susij klausimai. Bandant
juos paaikinti istorijos raidoje buvo sukurta daug vairi teorij, doktrin, koncepcij
ir kitoki mokym.
Daugiau ar maiau inomos ir yra gijusios tam tikr pripainim ios valstybin-
gumo teorijos: teologin (dievikoji), patriarchalin, visuomenins sutarties, prie-
vartos, psichologin, istorin klasin ir kai kurios kitos.
Pastaruoju metu mokslas apie valstyb pasipild naujomis teorijomis, kuri tyrimo
ir aikinimo objektas yra valstybingumas naujomis - poindustrins ir informacins
visuomens - slygomis. J autoriai, turdami galvoje esminius pokyius, pastaruoju
metu vykusius visuomens gyvenime, kelia vairias valstybs ir teiss pertvarkymo
idjas, labiau atitinkanias iuolaikin visuomens raid ir realijas. Praktinius
valstybs ir teiss pertvarkymo metodus silani teoretik poiriai yra vairs.
Mokslinje literatroje ir publicistikoje iuo metu nemaai dmesio skiriama
palyginti naujoms - visuotins gerovs valstybs, teisins valstybs, pliuralins de-
mokratijos valstybs ir kt. -valstybingumo esms teorijoms.
VISUOTINS GEROVS VALSTYBS TEORIJA
Visuotins gerovs valstybs idjos buvo pradtos pltoti po Antrojo pasaulinio karo,
kai dl suintensyvjusios ekonomins pltros ir skmingo socialini program
gyvendinimo kai kuriose alyse (Vokietijoje, Austrijoje ir kt.) buvo pasiekti
didiuliai laimjimai darbo slyg gerinimo, socialinio aprpinimo, sveikatos ap-
saugos, vietimo, gyvenamj nam statybos ir kitose moni gyvenimo srityse. Visi
ie laimjimai - visuotins gerovs idj pltros prielaidos bei slygos, kuri pagrindu
ir susiformavo visuotins gerovs valstybs teorija. Jos esm - valstybs reikms ir
vaidmens iklimas socialinje ekonominje visuomens raidoje. ioje teorijoje ypa
pabriami valstybs veiklos mastai ir pasiekti rezultatai socialini paslaug srityje.
Iskirtiniai visuotins gerovs valstybs bruoai, anot ios teorijos alinink, yra kuo
didesnio uimtumo utikrinimas, socialinio draudimo pltojimas, nedarbo paalp
didinimas, dideli gyvenamj nam statybos mastai ir kiti laimjimai tenkinant
socialinius moni poreikius. Pagal i teorij valstyb, kurioje pasiekti ie ir kiti
dideli socialiniai laimjimai, laikoma visuotins gerovs valstybe, nes joje utikrinta
beveik vis moni gerov (kitaip sakant, tokia valstyb yra visuotins gerovs
altinis). Anksiau, XIX a., teigia mintos teorijos alininkai, valstyb nekovojo su
socialiniu neteisingumu, nesprend socialini problem. Dabar ji tampa teigiama
ekonomine jga, kuri prieinasi monopolizavimui ir siekia visuotins gerovs. Kai
kurie ios teorijos alininkai teigia, kad visuotins gerovs valstybi" jau yra arba kai
kurios Vakar alys greitai tokiomis taps.
Paymtina, kad visuotins gerovs valstybs teorijoje ypa pabriama mogaus
vert. Joje teigiama, kad valstybs veiklos tikslai turi bti tokie: saugoti kiekvieno
asmens teises, tenkinti teistus jo interesus. Atsakomyb u i tiksl gyvendinim
turi prisiimti pati valstyb.
24
Bendrieji valstybs ir teiss klausimai
i teorija i esms skiriasi nuo vairi liberalizmo koncepcij, kuri atstovai
teigia, kad valstyb neturi kitis visuomens gyvenim, iskyrus tuos atvejus, kai
paeidiama teis.
TEISINS VALSTYBS TEORIJA
Teisins valstybs idjos pradtos brandinti dar XIX a. Taiau nuosekli j sistema
(teorija) susiformavo tik XX a.
Teisins valstybs (vok. Rechtstaat) svoka pirm kart buvo pavartota Vokieti-
joje. Anglijoje ta paia prasme buvo vartojama teiss viepatavimo (angl. Rule of
Law) svoka. Vliau socialine politine prasme abi ios svokos imtos vartoti kaip
sinonimai.
Teisins valstybs teorijos esm - valstybs ir teiss tarpusavio ssaj bei teiss
vaidmens valstybs veikloje ir apskritai visuomens gyvenime iauktinimo idjos.
ioje teorijoje aikinama, kaip turi bti gyvendinami valstybs, kurioje viepatauja
teis, tikslai, kokie valstybs veiklos bdai (priemons) turi bti laikomi teistais,
kaip turi bti reguliuojami visuomeniniai santykiai socialinje ir kitose moni
gyvenimo bei veiklos srityse. Kadangi teis pagal i teorij yra tik kai kurios teiss
normose knytos bei statymuose tvirtintos bendramogikosios vertybs,
svarbiausiu dalyku teisinje valstybje turi bti laikoma ne statymas, o teis. Todl
vis valdios organ, kini ir visuomenini darini, fizini ir juridini asmen
veikla valstybje, j tarpusavio santykiai turi bti grindiami teise ir reguliuojami tik
teisinmis priemonmis. Kitaip sakant, visa tai, kas vyksta valstybje, turi bti
numatyta teiss normose. Valstyb, kaip ir joje veikianios institucijos, negali
perengti teiss nustatyt rib ir ksintis piliei teises. Pagrindiniai teisins
valstybs bruoai - demokratikumas, garantuotas statym laikymasis, utikrintas
statym stabilumas, apsaugotos mogaus teiss. Pagal i teorij teisine valstybe
negali bti laikoma tokia valstyb, kurioje statymai keiiami atsivelgiant
ekonominius ar politinius tam tikr sluoksni interesus. Akivaizdiu ios teorijos
nepaisymo pavyzdiu Lietuvoje gali bti laikomas dar neseniai taikytas pensij
dirbantiems pensininkams sumainimas (tai prietarauja Konstitucijai).
PLIURALINS DEMOKRATIJOS TEORIJA
Pliuralins demokratijos teorijos (kai kurie autoriai j vadina valdios difuzijos"
teorija) idjos pradtos pltoti XX a. Jose atsispindi socialdemokratini politini
srovi pairos. ios teorijos pradininkai ir sekjai (G. Laskis, M. Liuver, R. Dalis
ir kt.) teigia, kad iuolaikinje visuomenje klasi nebeliko (todl ir valdia neteko
klasinio pobdio) ir kad mons, susiskirst atskiras grupes pagal vairius kitus
poymius (ami, profesij, interesus, gyvenamj viet ir kt.), turi daugiau ar maiau
galimybi per ias grupes daryti poveik valstybs institucij veiklai, j priimamiems
sprendimams. Kiekvienas visuomens darinys bei jam priklausantys mons, kaip
teigia ios teorijos sekjai, iuo metu tam tikru mastu dalyvauja valstybs valdyme,
dl to ir pati valstyb tampa visuotins moni valios ir apskritai visuomens interes
reikj. Rykus teigiamas ios teorijos bruoas - demokratikumas, nes joje
akcentuojamas vis piliei dalyvavimas tvarkant valstybs reikalus.
25
2. TEISS TEORIJOS PAGRINDAI
2.1. TEISS SAMPRATA
Visa monijos raidos istorija parod, kad negali bti visuomens be tam tikr tai-
sykli (socialini norm), reguliuojani jos nari tarpusavio santykius. Jau pir-
myktje bendruomeninje santvarkoje buvo daug vairi paproi, tradicij, drau-
dim ir kitoki moralinio pobdio norm bei taisykli, kuri nemaa dalis vliau,
besiformuojant valstybms, tapo teiss normomis. Todl dar Senovs Romoje visikai
pagrstai buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. Kur visuomen, ten ir teis".
iais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenje, jos nari susi-
klausymas ir drausm palaikoma, reguliuojama ir utikrinama taip pat daugybs
vairaus pobdio elgesio taisykli: teiss ir morals norm, visuomenini susi-
vienijim taisykli, paproi, tradicij ir kt. Be i priemoni, kurios reguliuoja
santykius visuomenje, nebt galima utikrinti materialini vertybi gamybos ir
paskirstymo, patenkinti materialini ir kultrini moni poreiki, apsaugoti kit j
teisi ir teist interes. Ir apskritai jei nebt moni tarpusavio santykius re-
guliuojani norm, visuomenje neivengiamai sivyraut anarchija, netvarka,
chaosas.
Mint socialini norm reikm reguliuojant visuomeninius santykius labai
nevienoda. Ypa svarb vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teiss
normos (t. y. privalomo elgesio taisykls). Jos iais laikais reguliuoja visus svar-
biausius visuomeninius santykius. Teisikai sureguliuoti visuomeniniai santykiai tam-
pa stabilesni, o paioje visuomenje sivyrauja didesn tvarka ir drausm.
Spaudoje ir kasdienje kalboje svoka teis" vartojama vairiomis prasmmis
(danai skaitome ir girdime sakant asmenin teis", moralin teis" ir kt.). Teisine
prasme svoka teis" vartojama kaip asmens elgesio socialinio vertinimo (teisto ar
neteisto) matas (kriterijus). Remiantis teiss normomis, nustatoma, kurie asmens
poelgiai yra leistini (taigi ir teisti), kurie - draudiami (neteisti) ir kokie galimi
neleistino elgesio (teiss paeidimo) padariniai (sankcijos). Moksliniuose darbuose,
atsivelgiant teiss, kaip socialinio fenomeno, savybes, teis paprastai apibriama
kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot ir jos saugom privalom elgesio taisykli
(norm) visuma.
2.2. TEISS POYMIAI
Nuo morals ir kit visuomeninius santykius reguliuojani priemoni teis skiriasi
jos norm itakomis (primimo tvarka), veiksmingumu bei reikmingumu regu-
liuojant santykius ir kai kuriais kitais poymiais.
Pirma, teis sudaro ne bet kokios visuomeninius santykius reguliuojanios tai-
sykls, o tik tos, kurias sukuria (nustato) arba sankcionuoja (patvirtina) pati valstyb
per jos galintas institucijas ar pareignus.
Antra, teis kuriama dviem bdais: valstybei tiesiogiai nustatant ir valstybei
sankcionuojant (tvirtinant) tam tikras kit sukurtas elgesio taisykles. Daugum teiss
norm tiesiogiai nustato (sukuria) pati valstyb per savo valdios ar valdymo
26
Teiss teorijos pagrindai
organus. Siekdama, kad privalomo elgesio taisykls bt inomos ir kad j bt
laikomasi, valstyb jas formina (tvirtina) tam tikrame teiss akte ir paskelbia vi-
suomenei. Pagrindiniai dokumentai, kuriuose tvirtinamos svarbiausios teiss normos,
vadinami statymais. Privalomo elgesio taisykles (teiss normas) valstyb formina ne
tik statymuose, bet ir kituose teiss aktuose: dekretuose, nutarimuose, sprendimuose,
potvarkiuose, sakymuose, instrukcijose bei kt.
T r e i a, taisykli sankcionavimas (tvirtinimas), kaip teiss krimo bdas, tai-
komas reiau. Valstyb daniausiai tvirtina (sankcionuoja) moni ir visuomenini
organizacij status, statutus ar kitokio pavadinimo j sukurtus aktus ir taip suteikia
jiems teisin gali. Pavyzdiui, bet kurios mons ar visuomenins organizacijos
statai tampa juridiniu norminiu aktu, o juose tvirtintos taisykls tampa privalomos (t.
y. jos tampa teiss normomis) tik po to, kai juos nustatyta tvarka registruoja
kompetentinga valstybs institucija.
Ke t v i r t a , teis - tai privalomo elgesio taisykli visuma (sistema). J laikytis
btina. Tai nustato valstyb. Fizini ir juridini asmen veiksmus, kurie neatitinka
teiss normose nustatyt reikalavim, valstyb traktuoja kaip teiss paeidimus arba
nusikaltimus ir kaltiems asmenims numato atitinkamas bausmes (sankcijas).
Penkta, nustatyt arba sankcionuot elgesio taisykli laikymsi valstyb saugo ir
utikrina vairiomis poveikio priemonmis, kai reikia - ir prievarta. Teiss
paeidjams taikydama nepalankias poveikio priemones, valstyb skatina juos elgtis
taip, kaip to reikalauja teiss normos, statymai. Tuo teiss normos skiriasi nuo
morals ir kit visuomenje veikiani socialini norm bei taisykli, kuri laikymosi
savo poveikio priemonmis valstyb neutikrina.
e t a, teiss normos yra specifins, nes jose daniausiai nustatyti bendro po-
bdio paliepimai, t. y. jos yra privalomos arba visiems gyventojams, arba tam tikrai
j kategorijai (pvz., pareignams, karikiams ar kt.). Valstyb priima ir individualaus
pobdio teiss aktus, kurie susij su konkreiais asmenimis (pvz., teisikai
forminamas tam tikro asmens apdovanojimas ordinu ar medaliu arba paskyrimas
uimti tam tikras pareigas). Tokiais individualiais valstybs aktais nesukuriamos
bendro pobdio taisykls, todl jie nepriskiriami prie normini akt, o yra tik teiss
norm taikymo aktai.
S e p t i n t a , galiojanti teis - tai ne paviens, o tarpusavyje suderintos ir tam tikru
bdu sugrupuotos veikianios elgesio taisykls. Dl to jas gerokai lengviau taikyti
praktikoje. Tuo teiss normos skiriasi nuo morals ir kit visuomenje galiojani
nuostat, kurios i esms veikia kaip atskiros, tarpusavyje nesuderintos ir nesusijusios
su kokia nors sistema, taisykls.
2.3. TEISS TEORIJOS (PAGRINDINS IDJOS)
BENDROSIOS PASTABOS
Teiss krimosi ir raidos kelias - ilgas ir sudtingas. Jos atsiradimas siejamas su
ekonominmis ir socialinmis permainomis, vykusiomis paskutiniuoju giminins-
gentins santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teis, kaip ir valstyb, atsirado ne staiga ir
ne tuioje vietoje. Ji formavosi palaipsniui tuo metu veikusi paprotini norm ir
taisykli pagrindu. Pradioje teisinis reguliavimas (valstybs nustatytos taisykls)
27
TEISES TEORIJA
tik i dalies (neymiai) papild neteisin (moralin, religin, paprotin) reguliavim.
Pirmieji teiss aktai (valstybs pripainti ir patvirtinti bei jos ginami kai kurie pa-
proiai ir individuals monarch paliepimai) reguliavo tik atskirus, labai svarbius
visuomeninius santykius. Vliau, kai susikr ir sitvirtino pirmosios vergovins
valstybs, pasirod pirmieji didesns apimties raytiniai teiss aktai, reguliuojantys
jau vairaus pobdio visuomeninius santykius. Tai: Hammurapio statymas (teiss
norm svadas, ileistas Babilone XVIII a. pr. Kr.), Manu statymas (teisini ir
religini norm svadas, ileistas Indijoje II a. pr. Kr.), XII lenteli statymas (teiss
norm svadas, ileistas Senovs Romoje 451-450 m. pr. Kr.) bei kt.
Istorijos raidoje didjant teiss, kaip visuomenini santyki reguliavimo priemo-
ns, vaidmeniui, pamatins jos idjos tapo filosof, politolog, teisinink ir kit srii
mokslinink tyrinjimo objektu. J isakyt mini, samprotavim ir argument
pagrindu atsirado vairi teorij, doktrin, koncepcij, mokym, vienaip ar kitaip
aikinani teiss kilms (prigimties), esms (socialins paskirties), tarnybinio
vaidmens ir kitus su teise susijusius klausimus.
TEOLOGINIAI (DIEVIKIEJI) TEISS MOKYMAI
Teologiniai teiss mokymai (gr. theos Dievas" + logos mokslas"), turintys ypa
gilias istorines aknis, teiss kilm bei socialin jos paskirt sieja tik su Dievo valia ir
jo nurodymais (ireiktais religinse dogmose ir postulatuose), kaip mons privalo
gyventi (elgtis) emje.
Nuo seniausi laik iki pat Naujj ami beveik vis ali visuomeni ideolo-
giniame gyvenime vyravo vienokia ar kitokia teologin pasaulira, veikusi moni
smon ir j elges. Didel vaidmen ji atliko ir jurisprudencijoje. vairios religij ir
jas atspindini filosofini teisini teorij atstovai teiss atsiradim (kilm) siejo su
Dievo valia, o dievikj gali apskritai traktavo kaip pirmaprad visuomens
pagrind bei btin jos egzistavimo slyg. Dar senovs graik filosofas Heraklitas
(g. apie 544-540 m. pr. Kr.) teig, kad visi mogikieji statymai kildinti i vie-
nintelio, t. y. Dievo, statymo. O senovs laik yd pranaas ir statymdavys Moz
(gyvens XIII a. pr. Kr.) religinio pobdio teisyne (jame neatskiriami religiniai ir
pasaulietiniai dalykai) teig, kad visi statym paeidimai rstina Diev, yra nuod-
m, absoliutus blogis, reikalaujantis atpirkimo ir negailestingos bausms. Vlesni
laik yd teoretikai taip pat niekada nra sureikmin jokios mogikosios veiklos,
skaitant ir teiskr. Anot j, valdia gldi Toroje (t. y. Dievo statyme - penkiose
pirmosiose Senojo Testamento knygose), o mogaus galia yra ribota, laikina ir
kintanti. Dl to judaizmas, skirtingai nei krikionyb, nesukr teorij apie die-
vikj karali teis.
Pagal Dievo sakym ir kit religini dogm nuostatas, ami amius buvo ver-
tinama tai, kas leistina ar draudiama, teista ar neteista, etika ar smerktina. Ir tik
Naujausiaisiais laikais, kai visuomenini santyki reguliavimo svertus i Banyios
pamau perm valstyb, uuot rmusis vien tik Dievo statymu, imta vadovautis ir
moni kuriama teise. iuo visuomens raidos laikotarpiu m formuotis ir vairios
pasaulietins teisins doktrinos, teorijos, srovs ir kitokie mokymai, jau mogikuoju
poiriu aikinantys vairius teiss kilms, esms, vaidmens visuomens gyvenime
bei kitus su teise susijusius klausimus.
28
PRIGIMTINS TEISS TEORIJA
Prigimtins teiss teorijos (lot. jus generis human) itakos taip pat labai senos. Dar V
a. pr. Kr. graik filosofas Parmenidas gamtos (physis) dsnius prieprieino moni
sukurtiems statymams (nomos). Platonas taip pat iskyr dvi teiss dalis: prigimtin
teis, kuri jis siejo su idj pasauliu, ir moni sukurt teis, kuri jis laik
neatsiejama nuo reikini pasaulio. Anot Aristotelio, bet kurioje teisinje sistemoje
persipyn dviej ri pradai: aminieji, gamtiniai, ir laikinieji, nulemti istorijos.
iuolaikiniame teiss moksle prigimtin teis apibriama kaip visuma pamatini
teisi ir princip, iplaukiani i paios mogaus prigimties ir nepriklausani nuo
socialini slyg -valstybi bei jose galiojani teiss norm. Tiek ankstesnieji, tiek
iuolaikiniai ios teorijos pasekjai teigia, kad, be pozityviosios (moni sukurtos,
kintanios, vairiose alyse skirtingos) teiss, egzistuoja gimta teis, kuri traktuojama
kaip amina, nekintanti, neatimama, bendra visiems monms ir iplaukianti i paios
mogaus prigimties.
Kai kurie prigimtins teiss teorijos atstovai teis kildino i gimto moni po-
reikio siekti tvarkos" ir aminojo teisingumo". Jie teig, kad siekti teisingumo yra
gimta mogaus savyb. Todl ir teis, kaip siek knijanti priemon, yra
neatsiejama nuo mogaus prigimties.
Vienas i ymiausi prigimtins teiss teorijos atstov austr teiss teoretikas A.
Ferdrosas teig, kad teiss esm gldi paioje teiss idjoje", kuri siknija
prigimtinje teisje ir atitinka dorovingj" mogaus prigimt". Vokietis E. Zaueris
teiss esm taip pat siejo su teiss idja", t. y. j tapatino su teisingumu".
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta, kad mogaus teiss ir
laisvs yra prigimtins, todl j egzistavimas nepriklauso nuo valstybs valios.
ISTORIN TEISS MOKYKLA
i mokykla, atsiradusi XIX a. pradioje Vokietijoje, teis kildino i paproi ir teig,
kad ji yra ne statym leidjo valios produktas, o reikinys, susiformavs ltai
vystantis visuomeniniams santykiams. Jos pradininkai - Berlyno universiteto pro-
fesoriai K. F. fon Savigny (1779-1861 m.), G. F. Puchta (1798-1846 m.), K. F. Eich-
gornas (1781-1854 m.) ir kt. - teig, kad statym leidjas yra ne teiss krjas, o tik
tautos dvasios" reikjas, t dvasi galintis suvokti tik inodamas tautos istorij.
Anot j, sukurti nauj teis ir panaikinti senj nemanoma lygiai taip, kaip
nemanoma sukurti bendros kalbos ir panaikinti vietos tarmes.
Teiss paprotys istorins teiss mokyklos atstovams buvo aukiau u statymus,
nes, anot j, paprotinje teisje gldi tautos dvasia". Kartu jie nepritar prigimtins
teiss nuostatoms, taip pat teiss reformos idjoms ir aikiai pasisak u teiss
nekintamum, stabilum bei neleistinum valdininkams kitis teiss krimosi
proces.
PSICHOLOGIN TEISS DOKTRINA
i doktrina, atsiradusi XX a. pradioje, teis traktuoja kaip moni psichologinio
gyvenimo reikin. Jos atstovas rus mokslininkas L. I. Petroickis teig, kad teis
nra objektyviai egzistuojantis socialinio gyvenimo reikinys, o tra tik psichikos
29
TEISES TEORIJA
fenomenas, ypatinga forma igyvenim, kurie psichologijoje vadinami emocijomis.
io mokslininko nuomone, visi teisiniai draudimai, pareigojimai, leidimai yra tik
psichologini igyvenim rezultatas. Kiti psichologins teiss doktrinos atstovai
teig, kad svarbiausi visuomenini institut susidarym lemia tam tikra psichologin
kai kuri asmen ar j grupi bsena. Todl, anot j, ir valstyb, ir teis yra tam
tikros psichologins moni bsenos rezultatai. J paskirtis - ginti esam santvark.
NORMATYVIZMO DOKTRINA
Normatyvizmo kryptis teiss moksle susiformavo XX a. pradioje. Jos atstovai teigia,
kad teis yra vientisa, logika, udara teiss norm sistema, ir silo tas teiss normas
nagrinti, analizuoti, klasifikuoti bei kurti vadinamsias grynsias" teiss svokas,
atsiribojant nuo esam socialini slyg ir tikrovs, kurioje jos bus taikomos.
ymiausias ios krypties atstovas - austr kilms JAV teiss teoretikas Hansas
Kelzenas (1881-1973 m.) teig, kad teis pati reguliuoja savo krim, nes kiekviena
auktesnioji" teiss norma sukuria emesnij" norm. Tokiu bdu susidaro grieta
teiss norm hierarchija. Vadovaudamasis teiss norm hierarchijos idja, H.
Kelzenas sukr universali pasaulins teistvarkos schem, kuri trauk tarptautin
teistvark ir visas valstybi teistvarkas. Pagal i schem tarptautin teis, kuriai H.
Kelzenas teik pirmum valstybi teiss atvilgiu, lemia valstybi teiss norm turin
ir j galiojimo bei veikimo slygas. Pagrindine teiss norma H. Kelzenas laik
princip Pacta sunt servanda (Sutari privalu laikytis") - bendrj vis kit teiss
norm altin.
Normatyvizmo doktrinos atstovai teis traktavo tik kaip udar, nuo socialinio,
psichologinio ir istorinio turinio atskirt login form, todl i doktrina teiss moksle
danai vadinama grynosios teiss mokykla".
TEISINIO POZITYVIZMO DOKTRINA
Teisinio pozityvizmo doktrinos atstovai teis kildina i btinybs teisikai sureguliuoti
tam tikrus santykius ir i statym leidjo valios, kuria siekiama tuos santykius sure-
guliuoti. Teisinje praktikoje pozityviosios teiss svoka suprantama kaip visuma
galiojani (moni sukurt) teiss norm, kurios skiriasi nuo prigimtins teiss
norm ir nuo negaliojani nuostat (netekusi galios, panaikint ar dar neteisint -
kuriam nuostat, teiss idj, silom teisinti reikalavim ir kt.). Galiojanioms
teiss normoms iskirti vietoj pozityviosios teiss svokos kai kada vartojama svoka
de lege lata (pagal galiojant statym"). Kai pagal galiojani teis dar
nereguliuojamas tam tikras santykis, bet numatomj sureguliuoti, vartojama svoka
de lege ferenda (pagal bsimj, numatom statym").
Pozityvioji teis, kaip visuomenini santyki sureguliavimo priemon, atlieka
svarb vaidmen visuomens gyvenime. vairiais visuomens raidos laikotarpiais ji
utikrina ekonomines, socialines, nuosavybs ir kitas mogaus teises bei laisves.
30
REALIZMO DOKTRINA
Realizmo doktrina, teiss moksle susiformavusi antrojoje XIX a. pusje, teiss at-
siradim siejo su poreikiu apginti privai savinink interesus. Anot ios doktrinos
pradininko vokiei teisininko R. Iheringo (1818-1892 m.), teis yra valstybs ap-
gintas privai savinink interesas, ji gimdo jg ir pati yra jgos politikos gyvendi-
nimo priemon.
Esmin ios teiss doktrinos savyb yra ta, kad ji teism praktikoje pirmenyb
teikia ne teiss norm reikalavimams, o konkretiems teism sprendimams, realiems j
veiksmams, taikant jiems teiss reikalavimus. Buvs JAV Aukiausiojo Teismo
teisjas Oliveris Holmesas teig, kad statymas yra tik prielaida to, kaip teismas turt
sprsti vien ar kit konkret klausim. Todl realizmo doktrinos atstovai teigia, kad
teiss moksle svarbu utikrinti teism veiklos laisv, silo maiau juos varyti teiss
norm reikalavimais.
SOCIOLOGIN TEISS MOKYKLA
i mokykla, susiformavusi XX a. pradioje, teiss kilm sieja su pragmatizmu, su
visuomenei ikylaniais poreikiais reguliuoti tam tikrus socialinius santykius. So-
ciologins teiss mokyklos krjas vokiei teiss profesorius F. Listas ir jo pase-
kjai (JAV teisininkas R. Paundas ir kt.) teigia, kad teiss, kaip ir kit socialini
reikini, vertingum lemia tai, kiek ji naudinga bei taikytina teisinje praktikoje.
Anot R. Paundo, teis yra tik socialin technika, ji turi vienodai tarnauti visoms
visuomens klasms, o galiojantys teiss aktai visada turi atitikti ekonomines ir
socialines alies slygas.
MARKSISTIN TEISS DOKTRINA
Marksistai teiss atsiradim sieja visuomens susiskirstymu prieikas klases (tur-
tinguosius ir beturius) bei kilusiomis tarp j rietenomis ir dl to ikilusiu poreikiu
apginti ekonomikai viepataujanios visuomenje klass (turtingj) interesus ir
nuslopinti kitos visuomens dalies (beturi) pasiprieinim. K. Marksas, F. Engelsas
ir j idj skleidjai teig, kad teis, kaip ir valstyb, yra istorinis bei klasinis
reikinys ir kad ji atsirado beveik tuo pat metu kaip ir valstyb, t. y. vlyvajame
pirmykts bendruomenins santvarkos raidos etape. Teigiama, kad klasi prieta-
ravimai iuo laikotarpiu tapo itin atrs, o iki tol veikusios neteisins visuomenini
santyki reguliavimo priemons (paproiai, proiai, tradicijos ir kt.), pagrstos vien
morale, pasirod esanios per silpnos antagonistiniams klasiniams prieik visuo-
mens dali santykiams sureguliuoti. Siekiant sutramdyti neturtingosios visuomens
dalies prieinimsi ir priversti j paklusti turtingj valiai, pastarieji pamau m
grietinti kai kuriuos gimininje gentinje santvarkoje veikusius paproius, pro-
ius, tradicijas, suteikdami jiems privalomo elgesio taisykli gali (paversdami juos
teisiniais paproiais, teisiniais proiais ir teisinmis tradicijomis). Kad bt utikrin-
ta, jog j bus laikomasi, visuomenje ekonomikai viepataujanti klas sukr viej
valdi (apmokam valdymo aparat) bei specialiuosius prievartos organus (teismus,
andarmerij, policij ir kt.), pavesdama jiems irti, kad visuomenje bt
elgiamasi taip, kaip to reikalauja teiss normomis paverstos paprotins taisykls.
31
TEISS TEORIJA
2.4. TEISS FORMOS (ALTINIAI)
TEISS FORMOS (ALTINIO) SAMPRATA
Teiss forma (altinis) - tai teiss iraikos bdas. Teiss forma rodo, kokiomis
priemonmis valstybs valdia teisina (legalizuoja) savo vali, kokios yra jos
reikalavim iorins iraikos (teiss altini) formos.
Plaija prasme teiss altinis yra valstybs valdios valia, kuri, suformuluota
(ireikta) ir tvirtinta teiss normose, tampa kartu ir valstybs valia. Normini teiss
akt leidybos (ar sankcionavimo) teises aukiausioji valstybs valdia suteikia ir
vairiems kitiems (emesnio lygmens) valstybs organams bei kai kurioms ne-
valstybinms organizacijoms. Todl teiss formos (altinio) svoka praktikoje da-
niausiai vartojama daugiskaitoje ir apibriama kaip valstybs kompetenting or-
gan ar j galint nevalstybini organizacij ileisti teiss aktai, kuri normose
(elgesio taisyklse) suformuluota (ireikta) ir tvirtinta valstybs valia.
Kad valstybs valia bt privaloma bei inoma visuomenje (taigi ir gyvendi-
nami teiss normose nustatyti reikalavimai), ji turi bti tam tikru bdu suformuluota
(ireikta) ir paskelbta.
Istorikai inomos trys valstybs valdios valios teisinimo (pavertimo teiss nor-
momis) formos: teisinis paprotys, teisinis precedentas ir norminis teiss aktas.
TEISINIS PAPROTYS
Teisinis paprotys, skirtingai nei neteisinis, - tai kompetentingo valstybs organo
patvirtinta (sankcionuota) bet kuri paprasta paprotin elgesio taisykl (t. y. tokia
taisykl, kuri susiformuoja visuomenje ilg laik danai j taikant ir kurios laikomasi
i tradicijos). Valstybs sankcija tokiam paproiui suteikia privalomj pobd, t. y.
paveria j teiss norma. Teisinis paprotys yra seniausia teiss forma, vyravusi
vergovinse ir i dalies feodalinse valstybse iki tol, kol monarchai pradjo leisti
statymus ir sakymus.
Teisinius paproius reikia aikiai skirti nuo neteisini, t. y. valstybs nesankcio-
nuot, paproi. Vergovins ir feodalins valstybs i pirmykts bendruomenins
santvarkos perm daug vairi joje susiformavusi paproi. Taiau toli grau ne
visi jie tapo teiss normomis. Pavyzdiui, taip ir liko valstybs neteisinti rank su-
kirtimai susitariant, rank paspaudimai sveikinantis ir daug kit paproi. Teisiniais
paproiais tapo tik tie, kuriuos valstyb patvirtino (sankcionavo) teism sprendimais,
valdymo aktais, juos ra statymus arba pateik kaip nurodymus, kad tam tikrais
atvejais bt vadovaujamasi atitinkamais paproiais. Tokie valstybs sankcionuoti
(patvirtinti) paproiai ir tapo teisiniais paproiais (teiss normomis).
TEISINIS PRECEDENTAS
Teisinis precedentas yra tokia teiss forma, kai teismo sprendimas konkreioje byloje
ar kito valstybs organo priimtas sprendimas konkreiu klausimu taikomas ir kitais
panaiais atvejais ir itaip tampa visuotinio elgesio taisykle. iuo metu teisinis
precedentas dar plaiai taikomas anglosaksikj ali teisje (ypa civilinje).
Teisiniai precedentai turjo takos ir formuojantis kai kurioms tam tikr ali kons-
32
titucinms nuostatoms. Pavyzdiui, sekant Anglijos parlamente sukurto precedento
pavyzdiu, daugelyje ali iuo metu ministr kabinet atsistatydinimai siejami su
parlamentuose pareiktais jiems nepasitikjimo votumais".
NORMINIS TEISS AKTAS
Norminis teiss aktas yra i esms iuolaikin valstybs valdios valios teisinimo
forma. Tai kompetentingo valstybs organo ileistas oficialus raytinis dokumentas,
kuriame suformuluotos (nustatytos) reikalaujamo elgesio taisykls (teiss normos), t.
y. nurodyta, kaip turi bti elgiamasi tam tikromis aplinkybmis. prastas norminis
teiss aktas yra statymas.
Vergovinio ir feodalinio tipo valstybse statymais daniausiai bdavo paveriami
apdoroti ir susisteminti teisini paproi bei precedent uraai. J rengjai tais
laikais reikalingiausius paproius ir precedentus apraydavo ir traukdavo tam tikrus
rinkinius, taip sukurdami pirmuosius statym tekstus. Lietuvoje tokiu bdu buvo
sudaryti visi trys (1529 m., 1566 m. ir 1588 m.) Lietuvos statutai. Po pirmojo statuto
paskelbimo statym teis Lietuvoje pamau istm i visuomens gyvenimo
paprotin ir precedentin teis. Nuo 1529 m. paproiais ir precedentais buvo
remiamasi tik reguliuojant santykius, kuri neaprp statut nuostatos.
Dabar egzistuojaniose demokratinse valstybse valdios valia ireikiama ir
teisinama norminiuose teiss aktuose - parlament priimamuose statymuose ir kt. Jie
laikomi svarbesniais u kitas teiss formas. Norminio teiss akto reikm ir juridin
(teiss altinio) galia taip pat pripastama normatyvinio (pareigojanio) turinio
sutartims.
Lietuvos Respublikoje pagrindinis teiss altinis yra statymas. Teisiniais papro-
iais ir precedentais Lietuvoje beveik nesivadovaujama.
2.5. TEISINS SISTEMOS
TEISINS SISTEMOS SAMPRATA
Teis, kaip bendras (globalus) socialinis fenomenas, yra ireikta ir tvirtinta
norminiuose teiss aktuose, kurie, tam tikra tvarka sugrupuoti, sudaro atskiras teisines
sistemas (tarptautines, bendranacionalines ir nacionalines).
Plaija prasme teisin sistema suvokiama kaip teisin valstybs sandara, grin-
diama konstitucija, t. y. kaip vientisas tarpusavyje suderint ir susiet valdios,
valdymo, teismini ir teissaugos institucij (teism, prokuratros, policijos ir kt.),
taip pat teisini priemoni darinys. Taiau daniausiai teisins sistemos svoka var-
tojama siaurja prasme ir ji suprantama kaip suderint, sugrupuot, tarpusavyje
hierarchiniais ir koordinaciniais ryiais susiet teiss norm, teiss akt ir j gru-
pi (teiss institut, ak ir kt.) junginys.
Kiekvien teisin sistem, nesvarbu, kokia yra j sudarani teiss norm pa-
skirtis ir kokios vairios yra j iraikos formos, sudaro ne iaip paprasta elgesio
taisykli samplaika, o tam tikru bdu tarpusavyje susiet ir sugrupuot teiss norm
bei j grupi komplektas. Taiau teiss norm esm (paskirtis) ir j grupavimo bei
sisteminimo bdai yra skirtingi. Todl teiss moksle ir praktikoje iskiriamos
33

TEISES TEORIJA
trij tip teisins sistemos: tarptautins, bendranacionalins ir nacionalins. Vis j
teisinio reguliavimo dalykai yra santykinai savarankiki, visos jos turi tam tikrus
teisinio reguliavimo metodus.
TARPTAUTINS TEISINS SISTEMOS
i teisini sistem grup sudaro tarptautins vieosios teiss, tarptautins privatins
teiss ir Europos Sjungos teiss sistemos.
Tarptautin vieoji teis - sistema teiss norm, reguliuojani santykius tarp
vieosios tarptautins teiss subjekt (t. y. santykius tarp valstybi ir i santykius su
tarptautinmis tarpvyriausybinmis organizacijomis).
Tarptautin privatin teis - sistema teiss norm, reguliuojani santykius tarp
privai teiss subjekt (i esms santykius tarp skirting valstybi teiss subjekt -
fizini ir (ar) juridini asmen).
Europos Sjungos teis - regionin tarptautin teisin sistema, sukurta siekiant
utikrinti vairiapus Europos ali - Sjungos nari - integracij. Pagrindiniai ios
teisins sistemos teiss altiniai yra normos ir taisykls, tvirtintos Europos Bendrijos
steigimo sutartyje (pasirayta 1957 m. Romoje), Europos Sjungos sutartyje
(pasirayta 1992 m. Maastrichte) bei kituose vairiais lygiais (tarpvyriausybiniu, S-
jungos institucij, nacionaliniu) priimtuose teiss aktuose, kuri visuma ir sudaro i
teisin sistem.
BENDRANACIONALINS TEISINS SISTEMOS
Prie i teisini sistem priskiriamos: kontinentin (kodifikuota) ir bendroji (pre-
cedentin), taip pat vairios teologinmis dogmomis grindiamos teisins sistemos.
Kontinentin teisin sistema (kitaip dar vadinama roman-german) susiformavo
ir buvo diegta kai kuriose alyse netrukus po Didiosios prancz revoliucijos (1789-
1794 m.). Atgimimo epochoje Europoje subrandintos bei revoliucijos metu ikeltos
teisins idjos (ypa i Romn teiss perimti kai kurie teiss principai) buvo
pradtos gyvendinti i pradi kontinentins Europos alyse bei j kolonijose, o
vliau, darant tak Napoleono kodeksui, ir kai kuriose kitose valstybse.
i teisin sistema i kit sistem isiskiria tuo, kad pagrindiniai jos altiniai yra
statymai (kodifikuoti teiss aktai). Kiti teiss altiniai (administraciniai teiss aktai,
paproiai ir kt.) atlieka antraeil vaidmen, o teismins praktikos aktai apskritai
nelaikomi teiss altiniais. ioje teisinje sistemoje teis skirstoma dvi dalis: viej
ir privatin.
Bendroji teisin sistema (kitaip dar vadinama anglosaksikoji arba precedentin)
susiformavo Anglijos teism priimt sprendim (t. y. be rykios Romn teiss
takos) pagrindu. Pagal itakas ir teiss altinius Bendroji teisin sistema (angl.
Common Law) i esms pagrsta teisminiais precedentais. Tai reikia, kad teismo
sprendimu, priimtu inagrinjus kuri nors byl, gali pasiremti ir kiti to paties lyg-
mens ar emesni instancij teismai, nagrindami analogikas bylas. Be preceden-
tins dalies, i teisin sistem pasirinkusiose alyse (Anglijoje, Australijoje, Ka-
nadoje, kai kuriose JAV valstijose ir kt.) taikoma ir vadinamoji statutin teis",
pagrsta parlamento priimamais teiss aktais.
34
ariato (islamo) teisin sistema susiformavo VII XII a. Arabijos kalifate bei
pradta taikyti kitose islamikose alyse. i teisin sistem sudaro tam tikra tvarka
sugrupuotos religins etins ir teisins islamo nuostatos, iplaukianios i Korano,
sn ir fikch (t. y. teolog - teiss inov) vieningos nuomons.
Kanon (banytins) teisins sistemos formavimosi pradia siejama su krik-
ionybs IV a. sitvirtinimu Romos imperijoje. Jos pagrind sudaro tam tikra tvarka
sugrupuotos krikionikos etins teisins nuostatos, reguliuojanios i esms
banytini bendruomeni vidinius, taip pat kai kuriuos eimos, santuokos ir turtinius
santykius. Pirmieji kanon rinkiniai buvo paskelbti dar IV a. Vliau (1582 m.) visi
kanon teiss altiniai buvo sujungti vien Kanon teiss svad (Corpus juris
canonici), kuris kartu su kitais paskelbtais banytini susirinkim nutarimais, po-
piei norminiais aktais (konstitucijos, buls, enciklikos) sudaro dabartin kanon
teisin sistem.
NACIONALINS TEISINS SISTEMOS
Kiekvienoje suverenioje unitarinje valstybje yra viena teisin sistema, o sjunginse
valstybse (federacijose) gali bti tiek teisini sistem, kiek jose yra autonomini
darini. Todl daugum iuolaikini teisini sistem sudaro nacionalins teisins
sistemos.
Kiekviena nacionalin teisin sistema susideda i daugybs tarpusavyje sveikau-
jani teiss norm ir j jungini - teiss ak, atak, teisini institut, sudarani
vientis darin. Nepaisant to, kad teiss norm reguliavimo dalykai ir metodai gali
bti skirtingi ir kad normose nustatyti reikalavimai gali nesutapti ir net kai kada vieni
kitiems prietarauti, kiekvienos valstybs nacionalin teisin sistem visada sudaro i
esms tarpusavyje suderintos teiss normos, suformuluotos bei sugrupuotos
vadovaujantis bendraisiais principais.
2.6. LIETUVOS TEISIN SISTEMA
LIETUVOS TEISINS SISTEMOS SAMPRATA
Lietuvos teisin sistema - tai vientisa, darni valstybje galiojani teiss ak ir
institut visuma.
Kaip ir bet kurioje kitoje valstybje, Lietuvoje veikia daug vairi statym ir
postatymini normini akt. Vien tik Seimo priimt statym iuo metu yra per 3
tkstanius. Juose suformuluota ir tvirtinta nuo keli iki keli imt ar net keli
tkstani elgesio taisykli - teiss norm. Tad Lietuvoje veikia daugyb teiss
norm, reguliuojani labai vairius visuomeninius santykius, susidaranius vairiose
moni (visuomens) gyvenimo, buities ir veiklos srityse. Visos tos teiss normos
veikia ne pavieniui ir ne kaip mechanikai sudarytas rinkinys, o kaip tam tikru bdu
tarpusavyje susiet, suderint ir sugrupuot elgesio taisykli sistema. Pagrindiniai
Lietuvos teisins sistemos struktriniai vienetai, kuriuose grupuojamos ir sistemina-
mos teiss normos (taip pat ir norminiai aktai), yra teiss institutai ir teiss akos.
Teiss institutas - tai grup teiss norm, reguliuojani labai artimus (gimi-
ningus) visuomeninius santykius. Pavyzdiui, civilins teiss normos, reguliuojan-
35

TEISES TEORIJA
ios turto paveldjim, sudaro paveldjimo teiss institut, civilins teiss normos,
reguliuojanios prievoli vykdymo tvark, - prievoli teiss institut ir 1.1. Kadangi
teiss institutai yra palyginti nedideli teiss norm junginiai, vientisoje teisinje
sistemoje jie priskiriami prie atitinkam teiss ak.
Teiss aka - tai sistema teiss norm, reguliuojani kokybikai vieningus (vie-
narius) visuomeninius santykius, susidaranius tam tikrose moni gyvenimo ir
veiklos srityse. Pavyzdiui, turtinius santykius reguliuoja civilin teis, darbinius
santykius - darbo teis ir 1.1. Atskira teiss aka susiformuoja tada, kai: 1) tam tikros
ries santykiai sudaro kokybs atvilgiu vientis kompleks; 2) tie santykiai
kokybikai skiriasi nuo kitos teiss akos norm reguliuojam santyki; 3) ikyla io
santyki komplekso atskiro teisinio sureguliavimo poreikis.
vairi teiss ak norm reguliuojami santykiai yra labai nevienodi ir nevie-
nareikmiai. Teiss akose, kuri normos reguliuoja labai plaius ir sudtingus
santykius, gali bti iskirti teiss posakiai, t. y. norm grups, kurios reguliuoja dal
visuomenini santyki, turini ir bendr (visai akai bding), ir specifini poymi.
Pavyzdiui, civilinje teisje atskiru ios teiss posakiu gali bti laikoma eimos teis.
Normini teiss akt ir juose tvirtint teiss norm grupavimas pagal atskiras
akas ir posakius (t. y. j idstymas viename bendrame rinkinyje - kodekse) vadi-
namas kodifikacija. Lietuvoje iuo metu kodifikuotos vis svarbiausi teiss ak
normos.
LIETUVOS TEISINS SISTEMOS STRUKTRINS DALYS
Lietuvos teisin sistem sudaro ios pagrindins teiss akos:
1. Konstitucin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius
su valstybs valdios organizavimu ir gyvendinimu. ios teiss akos normos
tvirtina Lietuvos valstybin ir visuomenin santvark, jos kio sistem, nustato
valstybs valdios ir valdymo institucij sudarymo tvark, j kompetencij, veiklos
principus, pagrindines mogaus teises, laisves, pareigas ir kt. Pagrindiniai konstitu-
cins teiss (ir kit teiss ak) altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija,
rinkim (Prezidento, Seimo, Savivaldybi taryb) statymai, kiti konstitucins reik-
ms aktai.
2. Administracin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja valstybinio val-
dymo (administravimo) institucij sudarymo, veiklos ir likvidavimo tvark. ios
teiss akos normos nustato: valstybinio valdymo institucij kompetencij (teises,
pareigas), j atsakomyb, veiklos principus, taip pat fizini ir juridini asmen teises
bei pareigas, sprendiant reikalus su administracinmis institucijomis. Pagrindinis
specialus administracins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos administracini
teiss paeidim kodeksas.
3. Civilin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susiju-
sius asmeninius, neturtinius santykius, susidaranius dl materialini vertybi tur-
jimo, naudojimo, disponavimo (perleidimo kitiems), dl prievoli vykdymo, alos
atlyginimo, turto paveldjimo, taip pat vairius teisinius eimos santykius. Pagrindinis
specialus civilins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
4. Civilinio proceso teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja teismo, iekovo,
atsakovo, liudytoj ir kit civilinio proceso dalyvi teises bei pareigas nagrin-
36
jant civilines bylas. Pagrindinis specialus civilinio proceso teiss altinis yra Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodeksas.
5. Finans teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja biudeto sudarymo,
kreditavimo, mokesi rinkimo ir kitus su finansais susijusius santykius. Finans
teiss normos nustato l kaupim ir j panaudojim, paskol suteikim, vairi
mokesi ir rinkliav rinkim, finansins atsiskaitomybs tvark ir 1.1. Pagrindiniai
specials finans teiss altiniai yra Biudetins sandaros, Biudetini staig, Lie-
tuvos banko, Bank, vairi ri mokesi (gyventoj pajam, juridini asmen
pelno, PVM ir kt.) mokjimo statymai.
6. Darbo teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja darbuotoj ir darbdavi
darbo santykius. Darbo teiss normos nustato darbuotoj primimo darb ir at-
leidimo i jo tvark, reguliuoja santykius, susijusius su j darbo ir poilsio laiku, darbo
umokesiu, darbo drausme, darbo apsauga, darbo ginais ir kt. Svarbiausias specialus
darbo teiss altinis yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
7. ems teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius su
ems turjimu, naudojimu ir disponavimu. ios teiss akos normos nustato nuo-
savybs teiss em atkrimo ir jos, taip pat mik bei vandens telkini naudojimo
tvark, j apsaug ir kt. Pagrindiniai specials ems teiss altiniai yra ems,
ems reformos, ems gelmi ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, kurie regu-
liuoja santykius ioje srityje.
8. Baudiamoji teis - teiss aka, kurios normos nustato, koki visuomenei
pavojing veikl reikia laikyti nusikaltimu ir kokios bausms taikytinos asmenims,
padariusiems nusikaltimus. Tai normos, kurios numato, koki veik reikia laikyti
nuudymu, vagyste, plimu ir 1.1., kokios bausms taikytinos asmenims, padariu-
siems nusikaltimus. Pagrindinis baudiamosios teiss altinis yra Lietuvos Respub-
likos baudiamasis kodeksas.
9. Baudiamojo proceso teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja teismo, kalti-
namojo, kaltintojo (prokuroro), ikiteismini tyrimo institucij ir pareign veikl
tiriant bei nagrinjant baudiamsias bylas. ios teiss akos normos nustato baudia-
mojo proceso dalyvi - teisjo, kaltinamojo, kaltintojo (prokuroro), gynjo ir kit
jame dalyvaujani asmen - teises bei pareigas. Pagrindinis specialus baudiamojo
proceso teiss altinis yra Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas.
Lietuvos teiss normos reguliuoja Lietuvos piliei, usieniei ir kio subjekt
santykius, kai sprstini klausimai ir kiti su jais susij dalykai priklauso Lietuvos
jurisdikcijai (t. y. kai jie gali bti sprendiami ir svarstomi Lietuvoje ir pagal Lietuvos
Respublikos statymus). Lietuvos santykius su usienio valstybmis ir su tarp-
tautinmis organizacijomis, taip pat Lietuvos fizini bei juridini asmen privataus
pobdio tarptautinius santykius reguliuoja tarptautins (vieosios ir privatins)
teiss normos. Tarptautins teisins sistemos (kaip norm visuma) nepriklauso jokios
valstybs (taigi ir Lietuvos) teisinei sistemai, nes jas sudaranios teiss normos labai
skiriasi nuo vidaus teiss norm j krimo (valstybi valios derinimo) metodais, j
taikymo specifika bei kitais poymiais. Taiau tai nereikia, kad tam tikros
tarptautins sutartys ar kai kurios j nuostatos negali bti trauktos nacionalin teis.
Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje nustatyta, kad tarptautins
sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisins sistemos dalis". Kitos tarptautins
37
TEISES TEORIJA
sutartys, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika, nors tiesiogiai nra trauktos Lie-
tuvos teisin sistem, netiesiogiai veikia ms vidaus teis ir pareigoja alies valdi
vidaus teiss norm reikalavimus derinti prie tarptautini teiss norm reikalavim.
2.7. LIETUVOS NORMINIAI TEISS AKTAI
NORMINIO TEISS AKTO SAMPRATA
Norminis teiss aktas - tai oficialus raytinis dokumentas, turintis privalomj juri-
din gali ir skirtas nevienkartiniam naudojimui (taikymui).
Norminio teiss akto poymiai yra ie: 1) jis yra priimtas kompetentingo teis-
kros subjekto; 2) ireikia valdingus paliepimus; 3) sukuria tam tikrus teisinius
padarinius; 4) reguliuoja visuomeninius santykius; 5) nustato, keiia ar naikina teiss
normas.
Lietuvoje, kaip ir kitose alyse, kuriant teiss normas, rengiant ir leidiant nor-
minius teiss aktus (teiss altinius) pirmiausia dalyvauja aukiausiosios valstybs
valdios ir valstybinio valdymo institucijos - Lietuvos Respublikos Seimas, Prezi-
dentas ir Vyriausyb. Valdymo (administravimo) norminius aktus leidia visos Lie-
tuvos akinio valstybinio valdymo institucijos - ministerijos, komitetai, departa-
mentai, kitos valstybs institucijos, taip pat visos vietos savivaldos institucijos: miest
ir rajon savivaldybi tarybos, valdybos ir merai.
Visi minti teiskros subjektai leidia vairi pavadinim, form, reikms ir
paskirties norminius aktus (teiss altinius), kuriuose suformuluotos ir tvirtintos
teiss normos. Teiskros institucijos reikm ir vieta kit institucij sistemoje lemia
ir norminio akto, kaip teiss altinio, reikm, teisin gali, teritorin veiklos erdv.
NORMINI TEISS AKT KLASIFIKACIJA
Teiss akt klasifikacija - tai j skirstymas atskiras grupes pagal tam tikrus poy-
mius. Taip sugrupavus (suklasifikavus) teiss aktus lengviau galima jais naudotis ir
veiksmingiau taikyti juose tvirtintas normas.
Pagal reikm (teisin gali) norminiai teiss aktai skirstomi statymus ir po-
statyminius norminius teiss aktus. statymai pagal reikm (teisin gali) skirstomi
pagrindinius (konstitucinius) ir paprastuosius.
Pagal teritorin galiojimo erdv norminiai teiss aktai skirstomi nacionalinius ir
lokalinius. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kodeksai, kiti Lietuvos statymai,
Vyriausybs nutarimai ir akinio valstybinio valdymo institucij aktai galioja visoje
Lietuvos teritorijoje, o savivaldybi taryb, miest (rajon) mer, apskrii viri-
nink norminiai aktai - tik atitinkam administracini vienet ribose.
Norminiai teiss aktai klasifikuojami ir pagal taikomj paskirt asmen atvilgiu.
Dauguma Lietuvos normini teiss akt taikoma visiems fiziniams ir(ar) juridiniams
asmenims. Taiau yra nemaai normini teiss akt, skirt tam tikr kategorij
asmen (subjekt) santykiams reguliuoti. Taikomoji norminio teiss akto paskirtis
asmen atvilgiu paprastai nurodoma paiame teiss akte. Antai jau sta-
38
tym pavadinimai - Usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje statymas,
Viej staig statymas ir 1.1. - atskleidia taikomj j paskirt.
Norminiai teiss aktai klasifikuojami ir pagal teiss akas, t. y. priskiriami prie
kurios nors teiss akos (baudiamosios, civilins, darbo ar kt.) altini.
STATYMO SAMPRATA IR YPATUMAI
nekamojoje kalboje, danai ir spaudoje statymu vadinamas dokumentas, kuriame
pateiktos kokios nors valstybs institucijos suformuluotos (nustatytos) ir tvirtintos
elgesio taisykls. Tokiais atvejais statymas sutapatinamas su norminiu teiss aktu
apskritai ir net su atskira teiss norma. Nors ir statymuose, ir postatyminiuose
norminiuose teiss aktuose suformuluotos (nustatytos) ir tvirtintos teiss normos,
teisiniu poiriu statymai skiriasi nuo postatymini akt kai kuriais poymiais.
Pirma, specifinis, tik statymui bdingas poymis yra tas, kad jis yra auk-
iausiosios atstovaujamosios valstybs valdios institucijos aktas. Lietuvos valsty-
bs institucij sistemoje svarbiausias yra Lietuvos Respublikos Seimas. i auk-
iausioji atstovaujamosios valstybs valdios institucija aktyviai dalyvauja
teiskroje, sprendia svarbiausius valstybs gyvenimo klausimus, priima didiausi
teisin gali turinius norminius teiss aktus - statymus. Maiau reikmingais
klausimais (pvz., dl statym vykdymo ir kt.) Seimas priima nutarimus, o politiniais
ir kitais nenormatyvinio pobdio klausimais - deklaracijas, kreipimusis, pareikimus.
statym leidimo teis Lietuvoje suteikta tik Lietuvos Respublikos Seimui. Tai -
viena i Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje ivardyt Seimo iimtini
teisi.
Antra, statymas, palyginti su kitais norminiais teiss aktais, turi aukiausi
teisin gali. Vadinasi, valstybinio valdymo ir vietos savivaldos institucijos, leisda-
mos norminius aktus, turi atsivelgti statym reikalavimus ir grietai juos taikyti.
Bet kuris i institucij ileistas norminis teiss aktas, prietaraujantis statymams, yra
neteistas, neturi teisins galios ir turi bti panaikintas.
Treia, statymas yra neginijamas. Visos valstybs institucijos, visuomenins
organizacijos, kio subjektai, pareignai ir gyventojai privalo j tiksliai vykdyti.
Niekas, iskyrus Konstitucin Teism, neturi teiss uginyti vieno ar kito statymo
teistumo ar teisingumo (ir dl to jo nevykdyti), nes ms valstybje nra auktesns
institucijos u Seim. Tuo tarpu postatyminius norminius teiss aktus neretai
uginija auktesns valstybs institucijos ir dl to jie (arba kai kurios j nuostatos)
naikinami (ataukiami).
Ke t v i r t a , statymas gali bti pakeistas arba panaikintas tik kitu statymu, ir
tai padaryti gali tik pats Seimas. Jokia kita institucija, iskyrus Seim, negali
pakeisti arba panaikinti savo paios priimto statymo. Tuo tarpu Seimo priimtu
statymu gali bti panaikintos, pakeistos ir danai keiiamos kit valstybs institucij
nustatytos elgesio taisykls. Ileidus nauj statym, visada naikinami arba keiiami
jam prietaraujantys kit valstybs institucij ileisti norminiai teiss aktai.
39
TEISES TEORIJA
PAGRINDINIAI IR PAPRASTIEJI STATYMAI
Svarbiausi Lietuvos teiss altiniai yra konstituciniai statymai. Tai Lietuvos Res-
publikos Konstitucija, konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs", konstitucinis
aktas Dl nesijungimo postsovietines ryt sjungas" ir kt. Pagrindiniai statymai
lemia vis paprastj statym bei postatymini normini teiss akt turin ir yra
teisinis pamatas leidiant visus kitus norminius aktus. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, kad jei statymas ar kitas aktas prietarauja
Konstitucijai, jis negalioja.
Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kit konstitucini statym nuostatos
turi pai aukiausi teisin gali.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos turin sudaro esmins nuostatos (teiss nor-
mos), reguliuojanios svarbiausius visuomeninius santykius valstybje. Joje tvirtinti
mogaus (visuomens) ir valstybs tarpusavio santykiai, apibdintos pagrindins
mogaus ir piliei teiss, laisvs bei pareigos, ivardytos Lietuvos valstybs valdios
ir valstybinio valdymo institucijos, nustatyti j veiklos principai ir kompetencija,
isprsti svarbiausi teism sistemos klausimai, sureguliuoti usienio politikos,
pilietybs ir kai kurie kiti valstybins reikms dalykai.
Daugelis Konstitucijos nuostat tiesiogiai nereguliuoja visuomenini santyki,
taigi ir nenustato konkrei j dalyvi teisi ir pareig. Konstitucijoje vyrauja
vadinamosios normos principai, nurodantys svarbiausi visuomenini santyki
reguliavimo krypt. Paprastuosiuose statymuose ir postatyminiuose norminiuose
teiss aktuose konstitucins normos sukonkretintos, nurodytos j gyvendinimo
slygos, teisini santyki subjekt teiss, pareigos, teisin atsakomyb u t norm
paeidim.
Paprastieji statymai - tai visi kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti statymai,
kuriems priimti pakanka paprastosios posdyje dalyvaujani Seimo nari bals
daugumos. Kaip ir Konstitucija bei kiti pagrindiniai statymai (svarbiausi teiss
altiniai), paprastieji statymai yra labai reikmingi teiss altini sistemoje ir yra
teisinis pamatas leidiant postatyminius norminius teiss aktus. Pastarj atvilgiu
paprastieji statymai turi aukiausi teisin gali.
Kai kuriuos savo sprendimus Seimas formina nutarimais. statymo form Sei-
mas visada suteikia tiems teiss aktams, kuriuose tvirtinti svarbs privalomojo po-
bdio paliepimai. Tuo statymai skiriasi nuo nenormatyvinio pobdio Seimo pri-
imt akt - deklaracij, pareikim ir kit akt, kuriuos neprivalu vykdyti. Juose
Seimas ireikia tik savo pageidavimus, norus, silymus, bet ne privalomojo elgesio
reikalavimus.
STATYM LEIDIMO TVARKA
Seimo vidaus darbo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
Tai, kad statymai yra svarbiausi normini teiss akt sistemoje, kad jie turi auk-
iausi teisin gali vis kit teiss akt atvilgiu, ir lemia specifin statym leidimo
tvark. statymas danai yra ilgo ir sudtingo analitinio proceso rezultatas. Rengiant
statymo projekt, pirmiausia ianalizuojami galiojantys teiss aktai ir nustatoma, ar
reikia leisti konkret statym. Jei toks poreikis yra, rengiamas statymo projektas.
Skiriamos keturios savarankikos statymo leidimo stadijos: staty-
40
mo leidybos iniciatyva, projekto svarstymas, statymo primimas ir statymo pa-
skelbimas.
statymo leidybos iniciatyvos teis (t. y. teis pateikti statymo projekt Seimui
tiesiogiai svarstyti) pagal Konstitucij (68 str.) suteikta Seimo nariams, Respublikos
Prezidentui ir Vyriausybei.
statymo leidybos iniciatyvos teis Seime turi ir Lietuvos Respublikos pilieiai. 50
tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, kur is
privalo svarstyti, bet neprivalo jo priimti. Tai nereikia, kad pavieniai Lietuvos
pilieiai ar maas j skaiius negali teikti silymo ileisti vien ar kit statym arba
pakeisti jau galiojant. Taiau tai jie gali padaryti netiesiogiai - per Seimo narius,
Respublikos Prezident ar Vyriausyb. J silymai pirmiausia inagrinjami ten, o po
to, jei tai yra tikslinga, j vardu statymo projektas teikiamas tiesiogiai svarstyti
Seimui.
statymo projekto svarstymas pradedamas projekt pateikusios institucijos at-
stovo ar Seimo nario praneimu. Papildom praneim perskaito atitinkamo Seimo
komiteto atstovas. Po to iklausomi Seimo nari pareikimai, kuriuose aptariami
svarstomo statymo projekto privalumai ir trkumai.
Visi statymai Seime priimami laikantis Seimo Statute nustatyt reikalavim.
statymas laikomas priimtu, jei u j balsavo dauguma Seimo nari, dalyvavusi
posdyje. Konstituciniai statymai priimami, jei u juos balsuoja daugiau kaip pus
vis Seimo nari, o jie keiiami tik pritarus ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari.
Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu, kuris
gali bti paskelbtas Seimo nutarimu arba jei jo reikalauja ne maiau kaip 300 tks-
tani piliei, turini rinkim teis.
statymo paskelbimas - paskutin statymo leidimo stadija. Seimo priimti sta-
tymai, pasirayti Lietuvos Respublikos Prezidento, taip pat Seimo ir Vyriausybs
nutarimai bei kiti norminiai teiss aktai skelbiami Valstybs iniose". Pagal Kon-
stitucij (7 str.) galioja tik paskelbti statymai, o j neinojimas neatleidia nuo at-
sakomybs.
POSTATYMINIAI NORMINIAI TEISS AKTAI
Kad Vyriausyb, akinio valstybinio valdymo ir vietins valdios bei valdymo orga-
nai galt tinkamai atlikti savo funkcijas, Seimas, o statymuose nustatytais atvejais ir
Vyriausyb suteikia jiems reikiamus galiojimus. Vienas i svarbiausi toki ga-
liojim yra postatymini normini teiss akt (privalomj elgesio taisykli) lei-
dimas. Lietuvoje postatyminius norminius teiss aktus galiotos leisti ios valstybs
institucijos: Vyriausyb, ministerijos ir kitos akinio valdymo institucijos, miest
(rajon) savivaldybi tarybos, j valdybos ir merai. Savo kompetencijos ribose
vietinius (lokalinius) norminius aktus turi teis leisti vyriausiasis kio subjekt (mo-
ni, staig) administratorius. Vis mint valstybs institucij leidiami norminiai
teiss aktai vadinami postatyminiais, nes juose tvirtintos taisykls visikai atitinka
statym reikalavimus. Tai -viena i svarbiausi teistum utikrinani slyg.
Lietuvoje, kaip ir kitose alyse, visus svarbiausius visuomeninius santykius reguliuoja
statymai. Visos pagrindins (pirmins) teiss normos nustatomos ir tvirtinamos
Seimo priimtuose statymuose. Postatyminiai norminiai aktai gali bti priimami tik
remiantis statymais. J paskirtis - sukonkretinti ir aikinti statym
41
TEISES TEORIJA
nuostatas, nurodyti statym norm taikymo praktikoje tvark tam tikrose veiklos
srityse ir konkreiose situacijose. Tik tokie postatyminiai norminiai aktai turi teisin
gali ir yra teiss altiniai.
VYRIAUSYBS NORMINIAI TEISS AKTAI
Svarbiausi postatyminiai norminiai teiss aktai yra Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs norminiai teiss aktai, vadinami nutarimais. statymai turi didesn teisin gali
nei postatyminiai teiss aktai, o Vyriausybs nutarimai - didesn teisin gali nei kit
(emesni) valstybs institucij leidiami teiss aktai.
Vyriausybs nutarimuose paprastai bna suformuluoti ir tvirtinti bendro po-
bdio paliepimai (t. y. teiss normos), kuriais daniausiai konkretinamos ir aiki-
namos statym nuostatos, nusakoma, kaip jos turi bti gyvendinamos praktikoje.
Taigi ie aktai yra normatyviniai.
Taiau neretai Vyriausyb priima nutarimus, taikytinus tik tam tikram asmeniui ar
tam tikru atveju (pvz., nutarimas dl tam tikro asmens paskyrimo konkretaus ministro
pavaduotoju, dl diplomatini santyki su kuria nors usienio alimi umezgimo).
Tokie nutarimai yra teiss aktai, bet ne normatyvinio pobdio, nes juose tvirtintos
nuostatos nra bendro pobdio taisykls.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISS AKTAI
Pagal Konstitucijos 85 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidentas, vykdydamas jam
suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus. Jais Prezidentas skiria ir ataukia
Lietuvos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij,
suteikia aukiausius diplomatinius rangus, specialius vardus ir karinius laipsnius,
skelbia nepaprastj padt, suteikia Lietuvos pilietyb. ie Prezidento dekretai turi
teisin gali tik tada, kai juos pasirao Ministras Pirmininkas arba atitinkamas
ministras. Aktais dekretais Prezidentas taip pat formina konkrei asmen
apdovanojimus ordinais arba medaliais, nuteistiems asmenims suteikia malon ir kt.
Taigi Prezidento dekretai yra nenormatyvinio pobdio teiss aktai, nes jais
nesukuriamos bendro pobdio taisykls, o tik forminami (tvirtinami) sprendimai,
susij su konkreiais asmenimis ar atvejais.
Prezidento aktai dekretai, kaip ir statymai, skelbiami Valstybs iniose".
Vidaus darbo tvarkos klausimais Prezidentas priima nutarimus.
AKINIO VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJ TEISS AKTAI
Ministerij, departament ir kit akinio valstybinio valdymo institucij teiss aktai
vadinami sakymais ir instrukcijomis. Kai kada savo aktus akins valstybinio
valdymo institucijos pavadina iaikinimais, aplinkraiais ar kitaip. Jais i insti-
tucij vadovai (ministrai, direktoriai ir kt.) paprastai konkretina statymus, Vyriau-
sybs nutarimus, nurodo, kaip jie turi bti vykdomi praktinje j vadovaujam inyb
veikloje. Taigi ie aktai yra postatyminiai, turintys teisin gali tik tada, kai jie
tiksliai atitinka ir statym, ir Vyriausybs nutarim reikalavimus.
sakymai gali bti norminiai ir nenorminiai. Paprastai ministrai ir kiti akinio
valstybinio valdymo institucij vadovai savo sakymais tvirtina vairius status, nuo-
42
status, instrukcijas ir kitas bendro pobdio taisykles, skaitant ir technines (pvz.,
priegaisrines, darbo saugos, eismo). Tokie sakymai kartu su patvirtintomis taisyk-
lmis yra norminiai teiss aktai (teiss altiniai). Taiau gana danai sakymais re-
guliuojami santykiai su tam tikrais asmenimis arba jie priimami tik tam tikrais at-
vejais. Tokiais sakymais nenustatomos bendros elgesio taisykls, todl jie yra
nenorminiai.
Ministr ir kit akinio valstybinio valdymo institucij vadov instrukcijose, i-
aikinimuose ir kituose aktuose paprastai aikinama ir isamiai nurodoma emesnms
pagal pavaldum institucijoms bei pareignams, kaip statymai ar kiti teiss aktai turi
bti taikomi praktinje t inyb veikloje. Todl ie aktai, skirtingai nei sakymai,
visada yra norminiai.
VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ TEISS AKTAI
Vietos savivaldos institucijos Lietuvoje yra miest ir rajon savivaldybi tarybos. Jos
sprendia vietins reikms klausimus ir gyvendina auktesni valstybs institucij
paliepimus. Savo kompetencijos ribose savivaldybi tarybos priima sprendimus,
kuriuose paprastai tvirtinti bendro pobdio paliepimai. Juos privalo vykdyti visos t
administracini vienet teritorijoje esanios mons, staigos, organizacijos, taip pat
pareignai ir pilieiai. Taigi savivaldybi taryb sprendimai yra norminiai teiss aktai.
Savivaldybi vykdomosios institucijos Lietuvoje yra miest (rajon) savivaldybi
valdybos, merai, seninai. Jie gyvendina juos irinkusi (ar paskyrusi) savivaldybi
taryb sprendimus, Vyriausybs nutarimus, statymus. Savo kompetencijos ribose
merai ir kitos vykdomosios institucijos leidia aktus, kurie vadinami nutarimais ir
potvarkiais. iuose teiss aktuose daniausiai nenustatytos bendro pobdio elgesio
taisykls, jais reguliuojami tik konkrets santykiai (pvz., nutarimu forminamas
patalp konkreiam fiziniam ar juridiniam asmeniui paskyrimas). Taigi tokie teiss
aktai nra norminiai. Mer ir kit vykdomj institucij teiss aktus gali panaikinti
tik pati juos irinkusi (paskyrusi) savivaldybs taryba.
MONI IR KIT KIO SUBJEKT NORMINIAI TEISS AKTAI
moni ir kit kio subjekt vyriausieji administratoriai (prezidentai, direktoriai,
pirmininkai ir kt.) galioti savo kompetencijos ribose (kai kada kartu su profsjun-
gomis) leisti aktus, kuriuos galima laikyti norminiais teiss aktais. Tokie aktai yra:
vidaus darbo tvarkos taisykls, pareiginiai nuostatai, premijavimo nuostatai, nustatyta
tvarka patvirtintos vairios technins taisykls ir kt. Be to, moni valdytojai galioti
sudarinti vadinamsias normatyvines (kolektyvines ir kt.) sutartis, kurias taip pat
galima laikyti norminiais teiss aktais. moni vyriausij administratori
leidiamuose norminiuose aktuose tvirtintos lokalins (vietos) reikms elgesio
taisykls, kuri privalo laikytis tik to kinio vieneto darbuotojai.
Individualaus taikymo sprendimus kini institucij vadovai formina savo sa-
kymais.

43
TEISES TEORIJA
VALSTYBS SANKCIONUOJAMI NORMINIAI TEISS AKTAI
Daugum teiss norm tiesiogiai nustato pati valstyb per savo valdios ir valdymo
institucijas. Kartu valstyb taiko ir kit, netiesiogin, teiss krimo bd. Ji sank-
cionuoja (patvirtina) taisykles, kurias parengia pavieniai pilieiai, j grups ar vi-
suomenins organizacijos. Sankcionuodama j parengtus aktus valstyb suteikia
tiems aktams privalomj reikm, ir jie tampa teiss aktais (teiss altiniais). Juose
ufiksuotos nuostatos tampa teiss normomis. Tokie teiss aktai yra, pavyzdiui, vis
juridinio asmens status turini teiss subjekt statai (statutai). ie dokumentai
Lietuvoje teisinio akto gali gyja tik po to, kai registruojami Lietuvos Respublikos
juridini asmen registro statyme nustatyta tvarka.
NORMINI TEISS AKT SIGALIOJIMAS
statymai ir kiti norminiai teiss aktai teisin gali gyja nuo juose nurodytos siga-
liojimo dienos. Jei paiame norminiame akte nenurodyta jo sigaliojimo pradia, jis
sigalioja kit dien po to, kai tas norminis aktas buvo oficialiai paskelbtas Valstybs
iniose".
Norminiai aktai nustoja galioti, kai pasibaigia j galiojimo laikas arba kai jie
panaikinami.
2.8. LIETUVOS TEISS NORMOS
TEISS NORMOS SAMPRATA
Socialin teiss paskirtis - bendrojo ir individualaus pobdio normomis reguliuoti
visuomeninius santykius. Lietuvos teis sudaryta i elgesio taisykli - teiss norm,
tvirtint teiss aktuose. Bet kuriame statyme ar postatyminiame teiss akte (teiss
altinyje) yra suformuluotos ir tvirtintos teiss normos.
Taigi teiss norma - tai valstybs nustatyta arba sankcionuota (patvirtinta) ir jos
saugoma elgesio taisykl (poelgio modelis). Viename norminiame teiss akte da-
niausiai bna deimtys, imtai ir net tkstaniai teiss norm. Teiss akte, kuris
taikomas individualiai, paprastai bna viena ar kelios teiss normos.
Kaip turi bti elgiamasi tam tikrais atvejais, nustato ir kitos visuomenje vei-
kianios socialins (bendrabvio) normos bei taisykls: morals (dorovs) normos,
paproiai, visuomenini organizacij taisykls, mandagumo (etiketo) taisykls, ne-
teisimo pobdio technins taisykls bei reikalavimai ir kt. Taiau svarbiausi vaid-
men reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teiss normos. Tik jos nustato
reguliuojam santyki dalyviams privalomj gali turinias teises, pareigas, atsa-
komyb ir utikrina j gyvendinim.
SPECIFINIAI TEISS NORMOS BRUOAI
Pirmiausia reikia paymti, kad teiss aktai gali bti norminiai (bendrojo taikymo) ir
nenorminiai (individualaus taikymo). Taigi ir juose tvirtintos teiss normos gali bti
bendrojo bei individualaus taikymo.
Norminiuose (bendrojo taikymo) teiss aktuose nustatytos elgesio taisykls
reguliuoja ne vienkartinius (atskirus), o besikartojanius visuomeninius santy-
44
kius. Jos skiriamos ne konkreiam asmeniui ar atvejui ir neturi konkretaus vykdytojo.
Bendro pobdio teiss norma taikytina visais analogikais atvejais ir visiems
asmenims, kurie atitinka tos normos hipotezje numatytas slygas. Todl ji laikoma
bendro reguliuojamojo pobdio ir tuo skiriasi nuo individuali, konkrei teisini
paliepim, formint individualaus taikymo teiss aktuose ir teiss normose (pvz.,
teism sprendimuose ar nuosprendiuose, priimtuose pritaikius atitinkam teiss
norm). Teismo sprendimas (nuosprendis), priimtas inagrinjus konkrei byl, taip
pat yra privalomas teisinis paliepimas, bet juo nenustatomos bendro pobdio elgesio
taisykls. Tai tik vienkartinis bendrojo taikymo teiss normos pritaikymo konkreiu
atveju ir konkreiam asmeniui (fiziniam ar juridiniam) aktas.
Nuo kit socialini norm teiss norma skiriasi tuo, kad jos laikymsi utikrina
pati valstyb, taikydama tam tikras poveikio priemones. Beje, ir kitos visuomenje
veikianios socialins normos (elgesio taisykls) yra ir turi bti paremtos tam tikra
iorine jga. Kitaip ir bti negali, nes elgesio taisykl (norma) visada ireikia ne
nuomon, patarim, pageidavim ar praym, o reikalavim. Jei taisykl (norma)
nebt paremta iorine jga, ji tapt tik pageidavimu, praymu ir pan., bet ne elgesio
reikalavimu. Todl, pavyzdiui, morals (dorovs) norm veiksmingumas grin-
diamas kito mogaus autoriteto ar apskritai visuomens nuomons galia (prie kit
mog ar visuomen gda, nepatogu dl netinkamo, amoralaus elgesio). Vi-
suomenini organizacij norm bei taisykli laikymasis paremtas ir t organizacij
nustatyt poveikio priemoni veiksmingumu, ir pai organizacij bei j nari
autoriteto galia. O teiss norm nustatyt reikalavim vykdym remia ir, jei reikia, j
laikymsi utikrina kompetentingos valstybs institucijos, galiotos taikyti vairias
poveikio priemones, tarp j ir smurt. Tuo teiss normos i esms skiriasi nuo kit
visuomenje veikiani socialini norm bei taisykli.
TEISS NORMOS STRUKTRA
Loginiu poiriu teiss norma gali bti suskaidyta tris sudedamsias dalis: hipotez,
dispozicij ir sankcij. Tai padeda isprsti klausimus, kurie ikyla gyvendinant
teiss norm, t. y. nustatant, kuriais atvejais ta (konkreti) norma gali ar turi bti
taikoma, koks poelgis leistinas ir koks yra draudiamas, kokios taikytinos normos
(elgesio reikalavimo) paeidjui poveikio priemons.
Hipotezje nustatomos faktins aplinkybs (slygos), kurioms esant (arba nesant)
reikia taikyti t teiss norm. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
(toliau - BK) 132 straipsnio (meiimas") hipotetinje dalyje teigiama: Skelbimas
inomai melaging prasimanym, eminani kito asmens garb..." Vadinasi, i teiss
norma gali bti taikoma esant dviem slygoms: 1) jei paskelbiami inomai melagingi
prasimanymai; 2) jei tie prasimanymai emina asmens garb. Tik esant ioms dviem
slygoms kaltinamas asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal
nurodyt BK 132 straipsn.
Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos elementas. Jei norma neturt
hipotezs, bt neaiku, kada ji taikytina, t. y. ji prarast savo praktin reikm.
Dispozicija yra ta normos dalis, kurioje nurodyta (arba numanoma), koks yra
reikalaujamas ir(ar) leidiamas asmens elgesys, kad jam negalt bti pritaikytos
hipotezje numatytos slygos. I cituoto BK 132 straipsnio hipotezs iplaukia dis-
pozicija, kad asmuo, inodamas, jog informacija, kuri jis ketina paskelbti, neati-
45
TEISES TEORIJA
tinka tikrovs ir emina kito asmens garb, turi susilaikyti nuo jos paskelbimo arba
paskelbti tikr informacij ir j pateikti taip, kad nebt eminama kito asmens garb.
Dispozicija yra nepaprastai svarbi teiss normos dalis. Joje nustatytos reguliuo-
jamojo santykio dalyvi teiss ir pareigos. Jei vykdyta tai, ko reikalaujama dispozi-
cijoje, vadinasi, teiss norma nebuvo paeista.
Sankcija yra ta teiss normos dalis, kurioje numatytos poveikio priemons, nepa-
lankios asmenims, nevykdiusiems dispozicijoje keliam reikalavim. Cituotos BK
132 straipsnio normos sankcija yra baigiamoji jos dalis, kurioje nurodyta, kad kaltas
asmuo baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam pa-
iam laikui, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym".
Teiss normos nereikia tapatinti su raytine jos iraikos forma (t. y. statymo ar
kito norminio akto straipsniu). Viename straipsnyje gali bti kelios elgesio taisykls
(teiss normos) su skirtingomis formuluotmis. Kai kuriose i j aikiai ireikiamas
elgesio reikalavimas ir yra visos trys sudedamosios dalys (hipotez, dispozicija ir
sankcija). Taiau labai danai statymo straipsnio tekste (ypa tada, kai ir be
hipotezs aiku, kada teiss norma turi bti taikoma) hipotez ar dispozicija
nepateikiama. Neretai straipsnio pradioje nurodoma viena, kelioms teiss normoms
bendra hipotez.
statymo straipsnio tekste dispozicija taip pat tiesiogiai nenurodoma, kai ji nu-
manoma, iplaukia i hipotezs, paios normos prasms ir turinio.
Sankcija gali bti nenurodoma toje teiss normoje, kurioje idstytos hipotez ir
dispozicija. Taiau tai nereikia, kad jos apskritai nra. Vienokia ar kitokia sankcija
yra kiekvienoje teiss normoje. Daugelio teiss norm (ypa konstitucini) sankcijos
yra nurodytos kitose teiss normose ir net kituose norminiuose teiss aktuose. Taip
yra todl, kad norminiuose teiss aktuose teiss normas stengiamasi idstyti glaustai,
lakonikai, ivengiant pasikartojim. Praktikoje labai svarbu isiaikinti visas teiss
normos dalis, nes tik tada galima suvokti teiss normos prasm ir teisingai j
pritaikyti.
TEISS NORM RYS
Teiss normos pagal tai, koks yra j klasifikavimo pagrindas, skirstomos vairias
grupes.
Pagal teiss akos (reguliuojam visuomenini santyki ries) poym teiss
normos skirstomos konstitucins, civilins, baudiamosios, darbo ir kit teiss
ak normas.
Pagal teisin gali (i esms teis kuriani institucij kompetencij) teiss
normos skirstomos statymines ir postatymines.
Pagal galiojimo trukm teiss normos skirstomos neapibrtos galiojimo
trukms (neterminuotos, j yra dauguma) ir apibrtos galiojimo trukms (laikinos,
pvz., einamj met biudeto normos). J galiojimo laikotarpis nurodomas teiss
akto pavadinime arba tekste.
Pagal teritorin galiojimo erdv teiss normos skirstomos galiojanias visoje
alies teritorijoje ir lokalines (vietos), galiojanias tik tam tikruose administraci-
niuose alies vienetuose.
46
Pagal reguliuojam santyki subjektus (t. y. asmenis, kuriems teiss normos
taikomos) jos skirstomos bendrsias, taikytinas visiems teiss subjektams, ir
specialisias, taikytinas tik tam tikriems asmenims.
Pagal teiss norm atliekamas funkcijas (specializacij) jos skirstomos
reguliatyvines (nustatanias teisinio santykio dalyvi teises ir pareigas), apsaugines
(nustatanias tam tikras priemones subjektyvioms teisms apginti), rekomendacines
(patarianias atlikti tam tikrus veiksmus ir suteikianias tam tikriems organams teis
nustatyti privalomsias taisykles ar duoti privalomuosius nurodymus),
imperatyvisias (beslygikai pareigojanias, sakmiai reikalaujanias, liepianias),
dispozityvisias (suteikianias tam tikr pasirinkimo galimyb), skatinamsias (nu-
statanias lengvatas ar pirmenyb), pareigojamsias, draudiamsias, gali-
namsias ir kt.
Atskira visuomenje veikiani norm ris - technins normos. Tai yra taisykls,
kuriomis vadovaujasi mons, vartodami darbo rankius, gamybos priemones ar
gamybos objektus. Jose nustatyti reikalavimai ar patarimai, kaip geriau, naiau,
racionaliau, saugiau ir pan. gali ar turi bti vartojami darbo rankiai arba gamybos,
vartojimo ar buities poreikius tenkinti padedanios priemons (mainos, stakls,
prietaisai, agregatai) arba kaip racionaliau panaudoti gamtos objektus (pvz., agro-
technikos taisykls, nurodanios, kaip paruoti em, kad bt gautas geresnis der-
lius), arba kaip atlikti tam tikras gamybines, medicinines ar kitokias operacijas (pvz.,
chirurgijos taisykls, nustatanios augli alinimo metodus) ir 1.1.
Vadovaudamiesi techninmis normomis ir taisyklmis, mons tiesiogiai daly-
vauja materialini vertybi gamybos ir kai kuri dvasini vertybi krimo proce-
suose. Siekiant ioje veikloje utikrinti darn ir tvark, btina laikytis nustatyt
reikalavim.
Daugelis technini norm ir taisykli yra rekomendacinio, patariamojo (t. y.
neprivalomojo) pobdio. Tik svarbiausias (btiniausias) technines normas ir tai-
sykles valstyb patvirtina ir tokiu bdu suteikia joms privalomj pobd. Tai ji daro
patvirtindama technini norm ar taisykli rinkinius, nustatydama vairi ri stan-
dartus, technines slygas arba traukdama teisinius aktus taisykles (pvz., saugumo
technikos instrukcijos ir pan.), pagal kurias galima vartoti gamybos priemones (ma-
inas ar mechanizmus).
Valstybs patvirtintos technins normos bei taisykls tampa ir teiss normomis bei
taisyklmis. Utikrinti, kad j bt laikomasi, - teisin tam tikr asmen pareiga.
Techninms normoms suteikdama ir teisin gali valstyb labai prisideda prie
veiksmingesnio technikos naudojimo, darbo organizavimo tobulinimo, visuomenins
gamybos pltojimo.
TEISS NORM GYVENDINIMAS
Teiss normos gyvendinamos, kai mons elgiasi taip, kaip jos reikalauja ar leidia,
ir nedaro to, k jos draudia. gyvendinant teiss norm, kartais reikia, kad mons
elgtsi aktyviai (t. y. atlikt tam tikrus veiksmus), o kartais - kad jie bt pasyvs
(susilaikyt nuo tam tikr veiksm).
Pagal teiss norm gyvendinimo pobd skiriamos keturios j gyvendinimo
formos: laikymasis, vykdymas, panaudojimas ir taikymas.
47
TEISES TEORIJA
Teiss norm laikymasis - tai pasyvi j gyvendinimo forma, kai susilaikoma nuo
draudiam veiksm (pvz., nepasisavinamas svetimas turtas, nesinaudojama
visuomeniniu transportu neturint bilieto).
Teiss norm vykdymas yra aktyvi j gyvendinimo forma, kai asmenys aktyviai
atlieka savo teisines pareigas. ia forma visada gyvendinamos pareigojamosios
teiss normos. Asmuo atlieka teiss normos reikalaujamus veiksmus, nors jis gali ir
nenorti to daryti (pvz., studentas nenori laikyti egzamino, bet jis j laiko veriamas
teiss normos -juk egzamin ilaikymas siejamas su diplomo ar kitokio kvalifikacij
patvirtinanio dokumento idavimu).
Teiss normos gali bti panaudojamos aktyviai arba pasyviai. Tokiu bdu gali
bti gyvendinamos tos teiss normos (galimybs, laisvs), kuri panaudojimas pri-
klauso nuo asmens noro (pvz., pilietis savo turt gali savo nuoira arba parduoti,
arba dovanoti, arba keisti, arba laikyti j asmeniniam naudojimui).
Teiss norm taikymas yra ypatinga j gyvendinimo forma. Teiss normas taiko
tik kompetentingi valstybs organai (teismai ir kt.) ir tik tada, kai paeidiami t
norm nustatyti reikalavimai ir kai jos negali bti gyvendinamos be valstybs
institucijos veiklos. Taikant teiss norm konkreiam asmeniui, ji sukonkretinama,
irykinamos subjektyvios to asmens teiss ir pareigos. Teiss normos taikymo faktas
forminamas atitinkamais dokumentais. Tai gali bti prastos rezoliucijos
pareikimuose (pvz., apmokti", leisti"), atskirai priimami sprendimai ar nutartys,
taip pat sudtingi motyvuoti teiss aktai (pvz., teismo nuosprendis). Teiss norm
taikymo aktai yra privalomi ir j laikymsi utikrina valstyb prievartos priemonmis.
2.9. TEISINIAI SANTYKIAI
moni bendravimo (visuomeniniame ar asmeniniame gyvenime ir kitur) santykiai
vadinami visuomeniniais santykiais. ie santykiai gali bti labai vairs. Nuo
seniausi laik juos reguliuoja pai moni sukurtos normos bei taisykls (api-
bendrintai vadinamos socialinmis normomis): morals (dorovs) normos, paproiai,
tradicijos ir kt. Svarbiausi visuomeniniai santykiai sureguliuojami teiss normomis.
Tokie teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai ir vadinami teisiniais
santykiais.
gyvendinant konkreias teiss normas atsiranda ir konkrets teisiniai santykiai. J
dalyviai (subjektai) tokiais atvejais gyvendina savo subjektyvias teises ir vykdo
teisines pareigas.
Nors teiss norma ir yra btina teisinio santykio atsiradimo slyga, jos buvimas
tokio santykio nesukuria. Kad konkretus teisinis santykis atsirast, pasikeist ar i-
nykt, be j reguliuojanios teiss normos, turi bti dar ir gyvenimo faktas, t. y. turi
bti aplinkyb (ar kelios aplinkybs), numatyta konkreios teiss normos hipotezje.
Toks gyvenimo faktas, su kuriuo teiss normoje siejamas konkretaus teisinio
santykio atsiradimas, pasikeitimas ar inykimas, vadinamas teisiniu faktu.
Teisiniai faktai yra dviej ri: vykiai, kurie nepriklauso nuo mogaus valios
(stichins nelaims, tragedijos ir kt.), ir valingi moni veiksmai. Pastarieji gali bti
teisti (sutartys, turto paveldjimas ir kt.) ir neteisti (nusikaltimai ir kitokie teiss
paeidimai).
48
Teisin santyk sudaro ie struktriniai elementai: dalyviai (subjektai), turinys ir
objektas.
Teisini santyki dalyviais (subjektais) gali bti fiziniai bei juridiniai asmenys (jie
turi bti teisns ir veiksns) ir valstyb. Teisnumas - tai valstybs pripaintas asmens
gebjimas turti tam tikras teises ir pareigas. Veiksnumas - valstybs pripaintas
asmens gebjimas savo veiksmais gyti tam tikras teises ir vykdyti turimas teises ir
pareigas.
Teisinio santykio turinys - tai to santykio dalyvi subjektyvios teiss ir teisins
pareigos. Jos yra tarpusavyje susijusios: subjektyvi vieno subjekto teis paprastai
atitinka teisin kito subjekto pareig, ir atvirkiai.
Teisinio santykio objektas yra visa tai, dl ko tarp moni atsiranda toks santykis.
Teisini santyki objektai gali bti materialins vertybs (vairs daiktai), dvasins
vertybs (garb, orumas, sveikata), moni veikla.
2.10. TEISTUMAS IR TEISTVARKA
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
TEISTUMO IR TEISTVARKOS SAMPRATOS
Leisdama statymus ir postatyminius norminius teiss aktus, juose nustatydama
elgesio taisykles (teiss normas), valstyb reikalauja, kad j bt tiksliai ir nuosekliai
laikomasi. Bet kuris statymas ar postatyminis norminis teiss aktas veiksmingas tik
tada, kai jame nustatytus elgesio reikalavimus vykdo visi, visur ir visada. Toks
visuotinis norminiuose teiss aktuose nustatyt reikalavim vykdymas ir yra teis-
tumo esm. Taigi teistumas - visuotinis faktinis Lietuvos norminiuose teiss
aktuose nustatyt elgesio reikalavim vykdymas.
Teistumas paeidiamas tada, kai norminiuose teiss aktuose nustatyti reika-
lavimai nevykdomi arba netinkamai taikomos teiss normos. Kartu paeidiama ir
teistvarka - Lietuvoje esama tvarka, nustatyta ir saugoma teiss norm. Taigi
teistumas ir teistvarka i esms yra du skirtingi to paties reikinio aspektai. Teis-
tumas yra ne kas kita, kaip reikalaujamas piliei elgimosi bdas (t. y. j prievol
elgtis taip, kaip reikalauja teiss normos), o teistvarka yra teistumo gyvendinimo
rezultatas.
Teistvark Lietuvoje siekiama utikrinti tobulinant statymus, kad ie atitikt
visuomens interesus, dirbant aukljamj darb, skatinant teiss normose nustatyt
reikalavim laikymsi, teiss paeidjams taikant atitinkamas prievartos priemones.
TEISTUMO GYVENDINIMO SLYGOS (REIKALAVIMAI)
Kad visi teiss subjektai vienodai vykdyt savo pareigas ir galt naudotis savo
subjektyviomis teismis, kad visuomens gyvenime nebt savivals, valstybje turi
bti sudarytos tam tikros slygos ir laikomasi tam tikr reikalavim. Kitaip sakant,
valstybje turi bti sukurtas toks visuomeninis gyvenimas, kad bt sudarytos
reikiamos slygos teiss normoms gyvendinti.
Pirma, btina teistumo gyvendinimo slyga yra statymo virenybs utik-
rinimas kit (postatymini) normini teiss akt atvilgiu. Taigi Lietuvoje nra ir
49
TEISES TEORIJA
neturi bti svarbesnio teiss akto u statym, visi kiti norminiai teiss aktai turi bti
leidiami tik remiantis statymais ir turi visikai juos atitikti (t. y. jie turi bti
postatyminiai). Vadinasi, privalomoji statymo galia turi bti visuotin (svarbiausia,
kad vis valdymo, teissaugos organ ir teism sprendimai bt pagrsti statymais).
Antra, kiekvienas pilietis privalo gerai inoti savo alies statym reikalavimus,
todl Lietuvos statymai bei postatyminiai norminiai teiss aktai turi bti aiks ir
suprantami. Toki teiss akt reikalavimus pilieiai lengviau suvokia ir geba taikyti
praktikoje. statymo neinojimas ar nesugebjimas j pritaikyti neatleidia mogaus,
paeidusiu t statym, nuo atsakomybs, ir tai visikai teisinga, nes prieingu atveju
bet kuris nusikaltlis, remdamasis tuo, kad neinojo teisinio reikalavimo, ivengt
atsakomybs.
Svarbi teistumo stiprinimo slyga yra ir visuotinis teisinis piliei mokymas bei
vietimas. Ypa svarbu, kad Lietuvos teiss pagrindai bt dstomi (kaip priva-
lomasis dalykas) visose Lietuvos auktosiose ir vidurinse mokyklose.
Treia, inodamas statymus, pilietis turi smoningai juos vykdyti, t. y. jo elgesys
turi atitikti teiss norm reikalavimus. Kitaip sakant, pilietis privalo atlikti tik tokius
veiksmus, kuri i jo reikalauja arba jam leidia teiss normos, ir smoningai
susilaikyti nuo poelgi bei veiksm, kuriuos teiss normos draudia. Toks elgesio
bdas turi bti visuotinis. Tai pasiekti galima plaiai organizuojant teisin visuomens
(ypa jaunimo) mokym ir dorovin aukljim. Teiss norm reikalavimus turi
vykdyti visi be joki iimi. Niekam Lietuvoje neturi bti suteikta privilegija"
paeisti statymus, j nesilaikyti. Visi mons prie statym yra lygs.
Ke t v i r t a , visi valstybs pareign ir tarnautoj valdingi sprendimai turi bti
paremti statymais ar postatyminiais teiss aktais. Atlikdami savo funkcijas ir kitus
valdingus veiksmus, pareignai ir kiti valstybs tarnautojai (taip pat ir j at-
stovaujamos staigos) turi tiksliai ir beslygikai laikytis norminiuose teiss aktuose
tvirtint reikalavim. Valstybs aparato darbuotojams suteikiami ypatingi galiojimai
- valstybs vardu atlikti tam tikrus valdingus veiksmus, susijusius su vairiais moni
interesais. Jiems keliami didiuliai reikalavimai, o svarbiausia - saugoti mogaus
teises. Saugodami piliei teises ir imdamiesi priemoni j teistiems interesams
patenkinti, pareignai privalo pirmiausia patys gerai inoti teiss reikalavimus bei
grietai j laikytis ir nenuolaidiauti asmenims, paeidinjantiems teiss normas.
Kitaip sakant, visi valdingi pareign ir valstybs institucij veiksmai fizini ir
juridini asmen atvilgiu turi bti paremti statymais ir postatyminiais teiss aktais.
Penkta, svarbi teistumo slyga yra atsakomybs u teisini reikalavim pa-
eidim neivengiamumo utikrinimas. Paprastai teiss paeidjai ino, kad atlieka
neleistinus veiksmus, u kuriuos reiks atsakyti, bet tikisi, jog pasiseks paslpti
pdsakus". Kad teiss paeidjai neivengt atsakomybs, valstybin ir visuomenin
teiss reikalavim laikymosi prieiros sistema turi bti tinkamai organizuota.
Lietuvoje utikrinti statym laikymsi pirmiausia yra pareigotos valstybs instituci-
jos: teismai, prokuratros, vidaus reikal, valstybs kontrols institucijos. Svarb vaid-
men kovojant su teiss paeidjais atlieka spauda ir neabejingi visuomens nariai.
Pagal j pateikt informacij teiss paeidjai danai traukiami atsakomybn.
Tik nuosekliai laikantis vis aptart reikalavim alyje bus utikrintas teistumas
ir teistvarka.
50
2.11. TEISTAS ELGESYS, TEISS PAEIDIMAI IR
J PRIEASTYS
Tobulindama statymus, atlikdama aukljamj darb ir naudodama kitas teistum
bei teistvark stiprinanias priemones, valstyb turi rytingai ir nuosekliai kovoti su
nusikalstamumu. Neiaikinus ir nenubaudus nusikaltli, silpnja teistumas,
ardoma teistvarka.
TEISTAS ELGESYS
Teistas yra toks elgesys, kuris visikai atitinka teiss normose nustatytus reikalavi-
mus. Visi moni poelgiai yra teisti, jei jie neprietarauja teiss normoms, staty-
mams. Be to, teisti poelgiai yra ir tokie, kuri apskritai nereguliuoja teiss normos ir
dl to neudrausti. Galioja principas, kad leidiama daryti visk, ko nedraudia
statymas.
Teistas elgesys yra prasta, natrali laisvai (savo noru) daugumos piliei (tar-
nautoj, pareign, j atstovaujam staig) atliekamos veiklos iraika. I esms
Lietuvos pilieiai deramai naudojasi savo teismis ir tinkamai atlieka savo pareigas.
Tai jie daro smoningai. Tok daugumos piliei elgesio bd lemia tai, kad teiss
norm reikalavimai i esms atitinka dorovinius Lietuvos moni sitikinimus, j
etinius poreikius ir interesus. Taip jiems elgtis diktuoja j vidiniai (moraliniai,
psichologiniai ir kt.) poreikiai bei sitikinimai, smoningumas, gilus visuomenins
pareigos supratimas.
Dalis piliei, nors ir nra labai smoningi, taiau, inodami ir suvokdami teiss
paeidim padarinius, laikosi teiss reikalavim, kad jiems nebt skirta bauda ar
taikoma kitokia bausm (teisin atsakomyb).
Lietuvoje panaikintos kai kurios teiss paeidim (ypa nusikalstamumo)
prielaidos. Antai i esms ubaigus valstybinio ir visuomeninio turto privatizavim
bei alyje pasikeitus nuosavybs santykiams, kartu sumajo t ri turto grobstymo
galimybi, o sitvirtinus demokratiniam valstybs valdymui, visikai inyko politinio
nusikalstamumo prielaidos. Taiau tai, kad buvo atkurta nepriklausomyb, dar
nereikia, kad alyje nebus teiss paeidim. Toki ivad paneigia pats gyvenimas,
nes nusikaltim ir kit teiss paeidim mastai ms visuomenje kasmet didja.
TEISS PAEIDIM PRIEASTYS
Teiss paeidimu laikomas bet koks teiss norm reikalavim neatitinkantis mogaus
poelgis. Daniausiai tai teiss norm draudiama veika arba, jeigu ir leidiama, tai
veika, atliekama nesilaikant nustatytos tvarkos. Teiss paeidim prieastys ms
visuomenje gali bti vairios. Jos paprastai skirstomos subjektyvias (t. y.
priklausanias tik nuo paties mogaus valios) ir objektyvias (priklausanios ir nuo
mogaus valios, ir nuo kit, t. y. iorini, aplinkybi).
Subjektyvios teiss paeidim prieastys yra tokios: 1) menkas kai kuri indivi-
d smoningumas ir savanaudikumas. Dl ios prieasties padaroma daug turtinio
pobdio teiss paeidim ir nusikaltim (korupcija, kyininkavimas, vagysts,
plimai, sukiavimas ir kt.); 2) alkoholizmas ir narkomanija. Apsvaigus nuo alko-
51
TEISES TEORIJA
holio ar narkotik daroma daug nusikaltim mogaus asmenybei, jo sveikatai ir
orumui (chuliganizmas, kno sualojimai, nuudymai, smurtas prie moteris ir vai-
kus, dani keli eismo taisykli paeidimai ir kt.); 3) kai kuri individ prieikumas
alies teistvarkai. Dl ios prieasties niokojamas visuomeninis turtas, teriama
aplinka, siekiama pakenkti Lietuvos autoritetui pasaulyje.
Teisinje literatroje nurodomos dar ir tokios subjektyvios teiss paeidim
prieastys, kaip nedrausmingumas, budrumo stoka ir kt.
Objektyvios (iorins) teiss paeidim prieastys yra tokios: nedarbas, skur-
das, ryki socialin nelygyb, netikrumas dl ateities, inaudojimo bei diskriminacijos
apraikos, biurokratizmas, prastas teisinis moni (ypa jaunimo) parengimas
gyvenimui, ypa prastas j aukljimas ir daug kit neigiam reikini, iplitusi ms
visuomenje.
Stiprinant teistum svarbiausia yra mogaus aukljimo problema. Atkrus
nepriklausomyb staigiai pasikeitus socialinei ekonominei santvarkai, daugelio mo-
ni smon nepakito. inoma, mogaus smon keiiasi kur kas liau nei eko-
nominiai ir politiniai santykiai visuomenje. Todl iandien, kovojant su teiss pa-
eidimais, daugiausia dmesio turi bti skiriama mogui, jo asmenybs formavimui,
jo kultriniam ir doroviniam ugdymui. Tai padaryti galima tik bendromis valstybs ir
visuomens pastangomis.
TEISS PAEIDIM KLASIFIKAVIMAS
Visi teiss paeidimai visuomenei yra alingi. Taiau vairi teiss paeidim a-
lingumo laipsnis yra labai nevienodas. Todl visi teiss paeidimai pagal alingumo
laipsn skirstomi nusikaltimus, baudiamuosius nusiengimus ir kitus teiss pa-
eidimus.
Nusikaltimai, kaip teiss paeidim ris, yra ne tik alingi, bet ir pavojingi
visuomenei. Tai vairs veiksmai (neveikimas), nukreipti prie vis moni ypa
saugomas vertybes, todl jie i esms yra pavojingi visuomenei. Visi veiksmai (ne-
veikimas), kurie yra pavojingi visuomenei ir laikytini kriminaliniais nusikaltimais,
ivardyti baudiamuosiuose statymuose. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
specialiojoje dalyje ivardyti tokie nusikaltimai: nusikaltimai monikumui, karo
nusikaltimai, nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vien-
tisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikaltimai mogaus gyvybei, sveikatai, laisvei,
garbei ir orumui, nusikaltimai vaikui ir eimai, asmens privataus gyvenimo ne-
lieiamumui, politinms ir socialinms teisms, nuosavybei, informatikai, ekonomikai
ir verslo tvarkai, finans sistemai, valstybs tarnybai ir kt.
Baudiamieji nusiengimai, kaip teiss paeidim ris, yra vairs visuomenei
pavojingi veiksmai. Tai maiau reikmingi statym, postatymini normini teiss
akt ir jais saugom visuomens ar kai kuri piliei teisi paeidimai. Visiems
nusiengimams bdinga tai, kad juos padarius numatytos bausms, nesusijusios su
laisvs atmimu (iskyrus aret).
Kiti teiss paeidimai skirstomi administracinius teiss paeidimus, drausminius
nusiengimus ir civilinius teiss paeidimus.
52
2.12. TEISIN ATSAKOMYB
TEISINS ATSAKOMYBS SAMPRATA
Teisin atsakomyb - tai kalto asmens pasmerkimas ir bausms (sankcijos) jam taikymas u
netinkam elges.
Ms alyje teisins atsakomybs priemonmis pirmiausia siekiama saugoti ir stiprinti
esam visuomens gyvenimo tvark. Be to, teisin atsakomyb atlieka ir aukljamj funkcij.
J taikant siekiama perauklti teiss paeidjus, t. y. paalinti i j smons (psichologijos)
neigiamus, visuomenei netinkamus, t. y. skatinanius atlikti neteistus veiksmus, mstymo
bruous bei tvirtinti j smonje visuomenei tinkamo (teisto) elgesio btinybs poreik.
Numatydama bausmes (sankcijas) u teiss norm paeidimus, valstyb saugo esam ms
alies teistvark ir padeda pilieiams sismoninti, kad btina laikytis teiss normose tvirtint
nurodym bei reikalavim.
TEISINS ATSAKOMYBS RYS
Kadangi veiksmai ir poelgiai, kuriais paeidiamos teiss normos, yra labai vairs, egzistuoja
vairios teisins atsakomybs rys bei bausms (sankcijos), t. y. poveikio priemons, kurios
taikomos paeidjams. Atsivelgiant tai, kokio pobdio teiss normos paeidiamos, teisin
atsakomyb gali bti baudiamoji, administracin, drausmin, materialin ir civilin.
NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB
Nusikaltimu laikoma visuomenei pavojinga veika (aktyvs veiksmai ar neveikimas), numatyta
Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Nuo kit teiss paeidim ri nusikaltimas
skiriasi veikos pavojingumu visuomenei.
Baudiamoji atsakomyb - tai vairios bausms, kurias gali skirti tik teismas u
kriminalinius nusikaltimus. Nusikaltim pavojingumo visuomenei laipsnis labai nevienodas,
todl ir bausms u padarytus nusikaltimus yra skirtingos. U vienus nusikaltimus taikomos
sunkios bausms, u kitus - lengvesns, o kartais kaltas asmuo gali bti atleidiamas nuo
bausms dl nusikaltimo maareikmikumo.
Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse (22 str.) numatytos kriminalini bausmi
rys. Pagrindins bausms yra: laisvs atmimas iki gyvos galvos, terminuotas laisvs
atmimas, pataisos darbai be laisvs atmimo ir bauda. Kartu su pagrindinmis bausmmis
nuteistiesiems gali bti skiriamos ir tokios papildomos bausms: turto konfiskavimas, bauda,
teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas.
Mirties bausm Lietuvoje panaikinta.
ADMINISTRACINIAI TEISS PAEIDIMAI IR
ADMINISTRACIN ATSAKOMYB
Administracinis teiss paeidimas padaromas tada, kai paeidiama valstybinio valdymo
tvarka, nustatyta administracins, finans, aplinkosaugos teiss ir kit teiss ak norm. Tai
vairs veiksmai, kuriais paeidiami statymuose ir valsty-
53
TEISES TEORIJA
binio valdymo institucij teiss aktuose nustatyti reikalavimai (pvz., prekybos, keli
eismo ir kt. taisykli paeidimai). Administraciniai teiss paeidimai yra ir
vaiavimas be bilieto visuomeniniu transportu, automobilio pastatymas neleistinoje
vietoje, finansins atskaitomybs ar priegaisrins apsaugos taisykli paeidimas ir kt.
Dl administracini teiss paeidim valstybje gali bti sukelta netvarka,
paeidiamos mogaus teiss. Kadangi tokie teiss paeidimai trukdo siekti darnaus
valstybinio valdymo tiksl, todl yra alingi ir valstybei, ir visuomenei.
Administracin atsakomyb - tai administracini nuobaud kaltiems asmenims
taikymas u j padarytus administracins teiss ir kai kuri kit teiss ak norm
paeidimus. Jas skiria valstybinio valdymo organai (pareignai), specialiai galioti
nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir taikyti administracines sankcijas.
i teis suteikta keli policijos, priegaisrins apsaugos, aplinkos apsaugos, mokesi
inspekcijos ir kai kurioms kitoms institucijoms (j pareignams).
Administracins nuobaudos yra ios: spjimas, bauda, paeidimo rankio ar
objekto konfiskavimas, asmeniui suteiktos specialiosios teiss (pvz., vairuoti trans-
porto priemon, medioti, vejoti) atmimas, administracinis aretas (iki 30 par),
nualinimas nuo darbo (pareig). Daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas
ir nualinimas nuo darbo (pareig) gali bti skiriamos kaip pagrindins ir kaip
papildomos nuobaudos.
DARBO DRAUSMS PAEIDIMAI IR
DRAUSMIN BEI MATERIALIN ATSAKOMYB
Darbo drausm darbuotojas paeidia tada, kai nevykdo arba netinkamai vykdo darbo
pareigas. Jis iurkiai paeidia darbo tvark tada, kai neatvyksta darb be svarbi
prieasi vis darbo dien (pamain), neleistinai elgiasi su lankytojais ar klientais,
darbe vykdo vagyst, sukiauja, pasisavina arba ivaisto turt, darbo metu bna
neblaivus ir kt. Darbo drausms paeidjai trukdo monms ir staigoms sprsti
kinius, socialinius, kultrinius, administracinius ir kitokius udavinius. Kai kada,
paeidus darbo drausm, monei ar staigai padaroma materialin ala. Tokiais at-
vejais darbo drausms paeidjas gali bti traukiamas ne tik drausminn, bet ir
materialinn atsakomybn.
Drausmin atsakomyb - tai drausminio poveikio priemoni darbo drausms
paeidjams taikymas. Jas skiria darbdavys ar jo galiotas administracijos vadovas.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeks (237 str.) u darbo drausms paei-
dim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas
i darbo.
Drausmines nuobaudas reikia aikiai skirti nuo administracini. Administracines
nuobaudas skiria specialios, tam galiotos valstybinio valdymo institucijos bei j
atstovai (keli policijos komisarai, priegaisrins apsaugos inspektoriai ir kt.), o
drausmines nuobaudas - darbdaviai, paprastai moni ar staig vadovai. Drausmin
atsakomyb reikia taip pat aikiai skirti nuo materialins.
Materialin atsakomyb - tai darbuotojo pareiga monei ar staigai atlyginti dl
jo kalts padaryt al. Tiek drausmin, tiek materialin atsakomyb gali bti tai-
komos tik paeidus darbo drausm ir tik tam darbuotojui, kuris su ta mone yra
54
pasiras darbo sutart. Taiau materialin atsakomyb gali bti taikoma padarius ne
bet kok darbo tvarkos paeidim, o tik tok, dl kurio mon (staiga) patiria
materiali al (pvz., kai darbuotojas praranda ar sugadina darbo rankius). Vis al
arba jos dal privalo atlyginti kaltas darbuotojas, o alos atlyginimas nelaikomas
drausmine nuobauda.
CIVILINS TEISS PAEIDIMAI IR CIVILIN ATSAKOMYB
Civilin teis paeidiama tada, kai paeidiami teiss norm reguliuojami turtiniai ir
su jais susij asmeniniai santykiai. Turtinius santykius reguliuoja civilins teiss, o
kai kuriais atvejais ir ems bei kai kuri kit teiss ak normos. Civilins teiss
paeidimai yra: alos kito asmens ar organizacijos turtui padarymas, prievolini
sipareigojim nevykdymas arba netinkamas vykdymas ir kt.
Civilin atsakomyb - tai kalto asmens turtin prievol atlyginti kitam asmeniui
padaryt al (nuostolius). Kadangi padarius civilins teiss paeidimus atsiranda
turtin ala, jai atlyginti taikomos turtinio atkuriamojo pobdio priemons
(sankcijos): atitinkamos pinig sumos sumokjimas nukentjusiam asmeniui; tam
tikro turto iiekojimas i kalto asmens nukentjusiojo naudai; neteistai sudaryto
sandorio pripainimas negaliojaniu; neteistai gautos sumos iiekojimas valstybs
naudai; netesyb mokjimas (paeidus sutartis); nukentjusio asmens atsisakymo
visikai ar i dalies vykdyti sutart pripainimas teistu ir kt.
Turtines sankcijas skiria teismas arba kita kompetentinga institucija, turinti spe-
cial galiojim (pvz., arbitraas) taikyti tokias sankcijas.
Turtins sankcijos gali bti skiriamos ir kaip savarankika poveikio priemon, ir
kartu su kitomis poveikio priemonmis: su baudiamosiomis sankcijomis (pvz., lais-
vs atmimas ir turto konfiskavimas) arba su drausminmis nuobaudomis (pvz.,
papeikimas u sugadintas aliavas padarius brok ir tam tikros sumos iiekojimas i
kalto darbuotojo siekiant atlyginti monei padaryt al).
Kai viena visuomenei alinga veika paeidiami ne vienos ries visuomeniniai
santykiai, tai tuo padaromi keli ri teiss paeidimai - civilins ir administracins
arba administracins ir darbo teiss paeidimai ir pan. Pavyzdiui, jei automobilio
vairuotojas, paeisdamas eismo taisykles, padaro turtin al psiajam, iuo savo
veiksmu jis nusiengia ir pagal administracin, ir pagal civilin teis. Tokiu atveju
jam gali bti taikoma ir civilin, ir administracin atsakomyb.
Paymtina, kad nusikaltimas ir kitos ries teiss paeidimas negali bti tapa-
tinami. Nusikaltimas yra visuomenei pavojingas teiss reikalavim paeidimas, tuo
tarpu kitais atvejais, t. y. kai nra visuomenei pavojingo poymio, tra tik teiss
paeidimas. Taigi baudiamoji atsakomyb negali bti tapatinama su administracine,
drausmine ar civiline atsakomybe. Taiau nusikaltimais danai padaroma ir ma-
terialin ala. Jei nukentjusiajam atlyginama nusikaltimu padaryta ala, tai laikoma
ne kaltojo civiline teisine atsakomybe, o tik civilinio proceso priemone turtinei alai
atlyginti.
55
TEISES TEORIJA
2.13. TEIS IR MORAL
MORALS (DOROVS) NORM IR PRINCIP SAMPRATA
moni elges visuomenje, j tarpusavio santykius reguliuoja ne tik teiss, bet ir
morals (dorovs) normos. Darbe, buityje ir kitose visuomeninio gyvenimo srityse
mons elgiasi vadovaudamiesi ir teiss, ir morals, ir kitomis socialinio pobdio
taisyklmis. statymai (teiss normos) labai danai papildo morals normas, todl jos
tampa dar svarbesns.
Moral, kaip ir teis, monms kelia tam tikrus reikalavimus, kurie formuluojami
kaip normos ar principai. Morals normos - tai tam tikros istorikai susifor-
mavusios ir visuomens priimtos elgesio taisykls, orientuojanios mones savo
noru pasirinkti kilnius, visuomenei reikmingus poelgius ir susilaikyti nuo ne-
tinkam veiksm. Pagal jas vieni moni poelgiai vertinami kaip teisingi, teigiami,
kiti - kaip neteisingi, neigiami, amorals, atmestini ir smerktini.
Bendros morals nuostatos ireikiamos principais. Morals principai - tai
plataus turinio etins kategorijos (pvz., laisv, lygyb, patriotizmas, humanizmas,
siningumas ir kt.). Morals (dorovs) principai daniausiai apima ne vien, o
daugel morals norm. Morals normos nurodo, kaip mogus konkreioje situacijoje
privalo elgtis, o principai atskleidia socialin morals turin, ireikia bendrus
monms keliamus reikalavimus ir taip nustato j elgesio krypt. Pavyzdiui,
siningumo principas apima tokius dorovs reikalavimus (normas): testi duot od,
nemeluoti, neapgaudinti ir kt.
MORALS NORM IR PRINCIP KLASIFIKAVIMAS
Moral yra labai sudtingas istorinis ir socialinis reikinys, todl ir jos normas bei
principus galima skirstyti vairiai.
Pagal teritorin veikimo erdv ir galiojimo laik morals normos (i dalies ir
principai) gali bti skirstomos bendrsias (bendramogiksias, visuotines) ir
grupines. Kai kurios morals vertybs yra prastos visai civilizuotai monijai ir
galioja nuo ami (pvz., pagarba vyresniesiems, pagalbos suteikimas itikus ne-
laimei). Egzistuoja ir kai kuri visuomens sluoksni - turtingj ir beturi, tikin-
ij ir ateist, net vairi profesini bendruomeni moral.
Pagal veikimo pobd morals normas galima suskirstyti dvi grupes: parei-
gojanias (pvz., morals reikalavimai padti mogui nelaimje, gerbti vyresniuosius)
ir draudianias (pvz., negalima meluoti, eidinti ir pan.) pareigojanios normos
reikalauja, kad mogus kurt gr, o draudianios - kad jis susilaikyt nuo blogio.
Apskritai morals reikalavim besilaikanio individo elgesys turi atitikti visuomens
ginamas vertybes.
TEISS IR MORALS NORM VEIKIMO BDAI
Teis ir moral buvo ir yra tarpusavyje glaudiai susij socialiniai reikiniai. Tai
matyti ir i j norm reguliavimo kryptingumo: vienais atvejais jos reguliuoja tuos
paius visuomeninius santykius, o kitais atvejais teiss normos reguliuoja vienokius
santykius, o morals normos - kitokius. Taip yra todl, kad egzistuoja specifi-
56
niai santykiai, kurie gali bti reguliuojami tik teiss norm (pvz., dauguma darbo
santyki, transporto eismo santykiai ir kt.), ir santykiai, kurie reguliuojami tik morals
norm (pvz., dauguma eimos santyki). Taigi moni elgesiui gali turti takos ir
morals normos, ir morals normos kartu su teiss normomis.
Nemaai morals norm reikalavim yra visikai arba i dalies paremta teisiniais
reikalavimais. Pavyzdiui, bet koks smoningas tiesos ikraipymas vadinamas melu.
Laikantis bendramogikj (visuotini) morals norm, smerkiamas bet koks melas
ir reikalaujama sakyti tik ties. Vienu i deimties Dievo sakym kategorikai
reikalaujama: Nesakyk netiesos". Teis tik i dalies papildo morals reikalavim,
nustatydama, pavyzdiui, baudiamj atsakomyb ne u mel apskritai, o tik u mel
tam tikrais atvejais. Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse nustatyta
atsakomyb u melaging skundim ar praneim apie nebt nusikaltim (236 str.),
melagingus parodymus, ivadas ir vertim (235 str.), meiim (154 str.) ir kt.
Daniausiai u mel teisikai nebaudiama, o melaging ini skleidjas gali bti
patrauktas tik moralinn atsakomybn (gali bti svarstomas visuomenje ir susilaukti
jos pasmerkimo). Kai kada tiesos ikraipymas arba nuslpimas pateisinamas, jei
norima mogui gero (pvz., taip kartais traktuojamas tiesos apie tragikus ligos
padarinius nuslpimas ir pan.).
Teiss normos, papildydamos morals norm reikalavimus, padidina reguliuo-
jamj j vaidmen. Pavyzdiui, kiekvieno mogaus savaime suprantama moralin
pareiga yra kiek galima padti kitam mogui, kai is suserga, yra sualojamas ar j
itinka kitokia nelaim. bendramogikj moralin reikalavim medicinin de-
ontologija sustiprina pareigodama gydytoj bti visuomet pasirengus suteikti me-
dicinin pagalb" (Hipokrato priesakas gydytojui). Dar labiau sustiprindama
moralin - deontologin reikalavim teis numato asmens sveikatos prieiros veikla
usiimani specialist administracin atsakomyb u pareig nevykdym arba
netinkam vykdym (Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso
(toliau - ATPK) 43
4
str.).
Kita vertus, teiss norm (t. y. valstybs nustatyt elgesio reikalavim) veiks-
mingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jose yra dorovingumo dvasios, kiek jos
atspindi ir knija moral.
Kuo didesnis dorovinis teiss norm autoritetas (moralinis pagrindas), tuo ga-
lingesn j poveikio jga, taigi ir svarbesnis reguliuojamasis vaidmuo visuomenje. O
jei teiss nuostatos nesutampa su moraliniais moni sitikinimais ar jiems prie-
tarauja, galima tiktis visikai kitoki padarini. Tada jos ne tik neatlieka tiesiogins
paskirties, bet ir tampa teistvarkos alyje silpninimo, teisinio nihilizmo ir dorovinio
nuosmukio visuomenje prielaidomis. Niekas labiau nekompromituoja teistvarkos ir
teiss, kaip amoralios j nuostatos. Kita vertus, negalima sivaizduoti tvirtos
teistvarkos, jei moni dorov yra menka. Tokiais atvejais net ir gauss dorovingi
teisiniai draudimai danai gyvenime neduoda teigiam rezultat.
SKIRIAMIEJI TEISS IR MORALS NORM BRUOAI
Nors teiss ir morals normos daugiau ar maiau savarankikai reguliuoja moni
elges, j tarpusavio santykius, taiau vienomis vis dlto negalima pakeisti kit.
Teiss ir morals norm skiriamieji bruoai yra ie: 1) morals normos atsirado daug
anksiau nei teiss normos. Morals normos veik jau pirmyktse bendruo-
57

TEISES TEORIJA
mense, o teiss normos atsirado tik susidarius valstybms; 2) teiss normos yra
konkretesns negu morals. Morals normos nustato tik bendruosius, o teiss normos
- konkreius ir apibrtus elgesio reikalavimus; 3) teiss norm sigaliojimo laik ir
galiojimo termin nustato valstybs. Morals norm galiojimo laikas neapibrtas; 4)
teiss norm laikymsi, jei reikia, utikrina valstyb. Morals norm laikymasis
paremtas asmeniniu smoningumu, vieosios nuomons bei visuomens autoriteto
jga, baime bti jos pasmerktam. Neteisini paproi laikymsi utikrina proio ir
tradicijos jga, o visuomenini organizacij taisykli laikymsi -j nari savidrausm.
Apskritai visos ios priemons i esms grindiamos asmeniniu smoningumu.
Laikytis Lietuvos teiss norm yra moralin kiekvieno asmens pareiga, nesvarbu,
kas grst jas paeidus. I ties Lietuvos teiss norm nustatyt reikalavim daugelis
laikosi klausydamiesi sins balso, o ne todl, kad j nesilaikant grst kokia nors
bausm.
PAGRINDINS SVOKOS
Teiss mokslas - socialinis mokslas, tiriantis valstybinio ir teisinio pobdio reiki-
nius (jurisprudencija).
Teisin valstyb - tai koncepcija, pagal kuri vis valdios organ, kini ir visuo-
menini darini, fizini ir juridini asmen veikla valstybje, j tarpusavio san-
tykiai turi bti grindiami teise ir reguliuojami tik teisinmis priemonmis.
Prigimtin teis - visuma pamatini teisi ir princip, iplaukiani i paios mogaus
prigimties ir nepriklausani nuo socialini slyg - valstybi bei jose galiojani
teiss norm.
Teiss forma (altinis) - valstybs kompetenting organ ar j galint nevalstybini
organizacij ileisti teiss aktai, kuri normose (elgesio taisyklse) suformuluota
(ireikta) ir tvirtinta valstybs valia.
Teisinis paprotys - kompetentingo valstybs organo patvirtinta (sankcionuota) tai-
sykl, kuri susiformuoja visuomenje ilg laik danai j taikant ir kurios laiko-
masi i tradicijos.
Teisinis precedentas - tokia teiss forma, kai teismo sprendimas tam tikroje byloje ar
kito valstybs organo priimtas sprendimas tam tikru klausimu taikomas ir kitais
panaiais atvejais ir itokiu bdu tampa visuotinio elgesio taisykle.
Norminis teiss aktas - oficialus raytinis dokumentas, turintis privalomj teisin
gali visiems arba daugeliui teiss subjekt ir skirtas nevienkartiniam naudojimui
(taikymui).
Teisin sistema - suderint, sugrupuot, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais
ryiais susiet teiss norm, teiss akt ir j grupi (teiss institut, ak ir kt.)
junginys.
Kodifikacija - normini teiss akt ir juose tvirtint teiss norm idstymas viename
bendrame tam tikros teiss akos ar posakio rinkinyje - kodekse.
statymas - Seimo priimtas teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali, kurio privalo
laikytis visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, kio subjektai,
pareignai ir gyventojai. statymas gali bti pakeistas arba panaikintas tik Seimo
priimtu kitu statymu.
Teiss norma - valstybs nustatyta arba patvirtinta (sankcionuota) ir jos saugoma
elgesio taisykl (poelgio modelis).
Teisiniai santykiai - teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai.
Teisnumas - valstybs pripaintas asmens galjimas turti tam tikras teises ir pa-
reigas.
Veiksnumas - valstybs pripaintas asmens galjimas savo veiksmais gyti tam tikras
teises ir vykdyti turimas teises ir pareigas.
59
TEISES TEORIJA
Teistumas - visuotinis faktinis Lietuvos norminiuose teiss aktuose nustatyt el-
gesio reikalavim vykdymas.
Teistvarka - valstybs esama tvarka, nustatyta ir saugoma teiss norm.
Teisin atsakomyb - tai kalto asmens pasmerkimas ir bausms (sankcijos) jam
taikymas u teiss paeidim.
Morals normos - tam tikros istorikai susiformavusios ir visuomens priimtos el-
gesio taisykls, orientuojanios mones savo noru pasirinkti kilnius, visuomenei
reikmingus poelgius ir susilaikyti nuo netinkam veiksm.
KLAUSIMAI
1. Kokiai moksl krypiai pagal Europos Komisijos Moksl klasifikacij priski-
riamas teiss mokslas?
2. Kokios vertybs ikeliamos visuotins gerovs valstybs teorijoje?
3. Kokiais poymiais teiss normos isiskiria i kit socialini norm?
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nurodyta, kad mogaus
teiss ir laisvs yra prigimtins". Kaip galima bt paaikinti i Konstitucijos nuo-
stat, remiantis ymiausi prigimtins teiss teorijos atstov mintimis?
5. Kas yra teiss altini hierarchija? Ivardykite Lietuvos teiss altini sek
pagal j teisin gali.
6. Kokie pagrindiniai kontinentins ir bendrosios (anglosaksikosios) teiss sis-
tem skirtumai?
7. Kaip suprantama statymo svoka nekamojoje ir teiss kalboje?
8. Kas yra dispozicija?
9. Kuo teiss normos skiriasi nuo technini norm?
10. Kuo skiriasi teistumo ir teistvarkos svokos?
UDUOTYS
1. Dar Senovs Romoje buvo sakoma: Ubi societas ibi jus (Kur visuomen, ten ir
teis"). Panagrinkite, ar Robinzonui Kruzui reikjo teiss?
2. Ivardykite pagrindines teiss akas. Nurodykite pagrindinius civilins teiss
institutus.
3. Per inias buvo praneta, kad Vyriausyb prim statym dl cukraus mo-
kesio vedimo". Kokia klaida sivl tame praneime? Atsakym pagrskite.
60
Pagrindins svokos, klausimai, uduotys
4. Baudiamojo kodekso 130 straipsnyje Nuudymas labai susijaudinus" para-
yta: Tas, kas nuud mog staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin ei-
dianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio, baudiamas laisvs
atmimu iki eeri met". Nurodykite, kokia yra ios teiss normos hipotez, dis-
pozicija ir sankcija.
5. Pasvarstykite, kokios yra kyininkavimo (korupcijos), kaip teiss paeidimo,
subjektyvios ir objektyvios prieastys?

ANTRAS SKYRIUS
KONSTITUCIN TEIS

1. KONSTITUCIN TEIS IR KONSTITUCIJA
1.1. KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA IR YPATUMAI
KONSTITUCINS TEISS ESM
Bazin valstybs teiss norm dalis tradicikai vadinama konstitucine teise. J sudaro
pagrindins valstybs ir j krusios bendruomens (piliei) politins ir teisins
vertybs (pvz., mogaus, eimos, kalbos, religijos, aplinkos, darbo ar verslo svarbiausi
aspektai) ir principai (pvz., nepriklausomybs ar demokratijos principai) bei su jais
susijusios normos, t. y. vieojo ir i dalies privataus elgesio taisykls (pvz.,
parlamento nario ar teisjo veiklos, tv ir vaik tarpusavio elgesio taisykls). Visa tai
gali bti ireikta viename dokumente, pavadinimu Konstitucija" ar Pagrindinis
statymas", ir j detalizuojaniuose teiss aktuose (statymuose, valdymo aktuose ar
teism sprendimuose) arba pateikta vairiuose aktuose ar statymuose, kuri visuma
rodyt esant nesusistemint konstitucij. Bendruoju poiriu konstitucin teis turi
kiekviena valstyb, nesvarbu, ar ji ileido special dokument, pavadinimu
Konstitucija". Jei valstyb tokio dokumento neturi, tai savaime nereikia, kad jos
teritorijoje nra jokio pamatinio politinio ir teisinio sutvirtinimo, neleidianio
sivyrauti savivalei ir anarchijai. Antai konstitucijos, kaip vientiso vertybi, princip ir
norm rinkinio, neturinioje Didiojoje Britanijoje i esms galioja seniausia
pasaulyje konstitucin teis, kurios pagrind sudaro vairiais imtmeiais vardan
individo ir parlamentins demokratijos apsaugos priimti parlamento aktai, teism
sprendimai ir susiformav paproiai. Apibendrinant galima sakyti, kad konstitucin
teis - tai sistema konkreios alies politini ir teisini vertybi, princip ir norm,
tvirtinani ir reglamentuojani esminius mogaus, pilieio bei visuomens jungini
santykius su valstybs institucijomis ir kitais asmenimis, pagrindini valstybs
valdios institucij organizavimo ir veikimo tvark.
KONSTITUCINS TEISS SVOKA
Jei kiekviena valstyb, kaip teigme, turi konstitucin teis, tai atrodyt, kad ms
pateiktas tokios teiss apibrimas turt tikti kiekvienai valstybei, nesvarbu, ar jos
pamatin santvarka turi monarchijos, parlamentins (prezidentins) respublikos,
autoritarinio valdymo ar vienos partijos diktatros poymi. Taiau XX amiaus
istorija rodo, kad vien valstybi (JAV, VFR ar Pranczijos) organizavimo pagrind
sudaro demokratikai priimtos teiss normos, kit (buvusios TSRS ir Jugoslavijos,
Kubos ar kitos socialistins" ar liaudies" valstybs) - politinio lyderio nubrti
prioritetai ar vienintels partijos suvaiavim sprendimai, dar kit (Irano, Saudo
Arabijos) - religins vertybs ir j nulemtos normos. Remiantis tuo, galima
65
KONSTITUCIN TEIS
teigti, kad konstitucin teis geriausiai galima apibrti vertinus konkreios valstybs
konkretaus laikotarpio konstitucin teis.
Dabartin Lietuvos Respublikos konstitucin teis, sigaliojus 1992 m. Konsti-
tucijai (toliau - Konstitucija) ir pradjus veikti Konstituciniam Teismui, galima
apibrti dvejopai. Pirmiausia j galima apibrti pagal tai, kaip formintas auk-
iausios teisins galios dokumentas ir koki akt formos jame numatytos. iuo
platesniu poiriu konstitucin teis - tai Konstitucijoje ir joje (tiesiogiai ar ne-
tiesiogiai) numatytuose statymuose bei juose numatytuose postatyminiuose teiss
aktuose tvirtint princip ir norm sistema. Taigi tokiu atveju konstitucins teiss
altiniai yra Konstitucija ir jos nuostatas detalizuojantys statymai - konstituciniai
statymai (Konstitucijos 47 str., 69 str. 3 d., 150 str.) ir paprastieji (t. y.
nekonstituciniai) statymai, pavyzdiui, Vyriausybs statymas (Konstitucijos 93 str.),
Konstitucinio Teismo statymas (Konstitucijos 102 str. 2 d.), rinkim statymai
(Konstitucijos 34 str. 2 d.), statymo gali turintis Seimo statutas (Konstitucijos 76
str.) ir norminiai postatyminiai aktai: Vyriausybs nutarimai (Konstitucijos 95 str.),
Respublikos Prezidento dekretai (Konstitucijos 85 str.). Toki konstitucins teiss
samprat galima vertinti teigiamai ta prasme, kad ji apibrta tokiais Konstitucijos
odiais, kaip nustato statymas", saugo statymas" (Konstitucijos 12 str. 3 d., 19
str.), ir yra pagrsta detalizuojaniuose statymuose tradicikai vartojamais odiais
Vyriausybs nustatyta tvarka". Kita vertus, pateikt apibrim galima vertinti ir
kritikai, nes, pirma, jame pernelyg sureikminti statymai ir juos leidiantis Seimas,
kuris pagal dabartin Konstitucij nra aukiausioji valstybs institucija. Paymtina,
kad Konstitucijoje nra nuostatos, panaios Lietuvos Respublikos 1990 m. Laikinojo
Pagrindinio statymo princip Aukiausioji Taryba - aukiausiasis valstybins
valdios organas". Taigi Seimas nra pagrindinis Konstitucijos aikintojas ir
gyvendintojas, nes jo teisin kryb Konstitucinis Teismas gali pripainti
prietaraujania Konstitucijai. Antra, pateiktas apibrimas pera mint, kad
Konstitucija tarsi galioja statym nustatyta tvarka", nors pagal 1992 m. Konstitucij
(7 str. 1 d., 105 str. 1 d., 107 str. 2 d.) statymai turi galioti Konstitucijos nustatyta ir
Konstitucinio Teismo iaikinta tvarka. Treia, mintasis konstitucins teiss
apibrimas sudaro spd, kad ir kiti Konstitucijoje numatyti norminiai
postatyminiai sprendimai - ministro sprendimai ministerijos kompetencijai
priklausaniais klausimais" (K 98 str. 1 d.) ar savivaldybi taryb sprendimai
(Konstitucijos 119 str. 4 d., 121 str. 2 d.) - neva yra konstitucins teiss altiniai.
Ieit, kad norint visikai painti konstitucin teis, btina analizuoti ir vis ministr
bei savivaldybi taryb priimtus ir galiojanius norminius sprendimus, susijusius su
Konstitucija. Tokiu atveju konstitucins teiss studijos i esms bt administracins
teiss studijavimas. Ketvirta, mintj konstitucins teiss apibrim kritikai galima
vertinti ir todl, kad Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb" bei kituose
skirsniuose nra odi nustato Vyriausyb" ar Vyriausybs nustatyta tvarka". Tai
rodo, kad mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi esminiai klausimai
negali bti reglamentuojami postatyminiais aktais. Visa tai turint omenyje, pateikto
konstitucins teiss apibrimo nereikt vertinti rimtai. Prieingu atveju konstitucin
teis turtume vadinti valstybine teise.
Siauresniu poiriu dabartin Lietuvos Respublikos konstitucin teis galima
apibrti ir pagal tai, koks aukiausiosios teisins galios dokumentas ir jame
66
Konstitucin teis ir Konstitucija
tvirtintas vertybes detalizuojantis reglamentavimas - statym, postatymini akt ar
teism sprendim pagrindu - yra svarbiausias, pastovus ir neginijamas teismine
tvarka. iuo poiriu k o n s t i t u c i n t e i s -tai prigimtini mogaus teisi ir
laisvi bei kit vertybi (pirmiausia - tautos suvereniteto), j apsaugos, gynimo ir
gyvendinimo institucines bei organizacines priemones tvirtinanios
Konstitucijos ir j galutinai ir neskundiamai (Konstitucijos 107 str. 2 d.) aiki-
nanio Konstitucinio Teismo sprendimuose ipltot princip bei koncepcij visu-
ma. iuo atveju konstitucins teiss altiniai yra prigimtins mogaus teiss ir laisvs
(jas sukuria mogaus gimimas, bet ne valstyb ar konstitucij referendumu priimantys
pilieiai), tautos suverenitetas (jis egzistuoja savaime prie sukuriant valstyb ir po
to), visa tai apraanti Konstitucija ir j aikinanio bei taikanio Konstitucinio Teismo
sprendimai. Toki samprat, viena vertus, galima laikyti nepakankama ir vienpusika,
nes joje pernelyg sureikminama devyni Konstitucinio Teismo teisj (Konstitucijos
103 str. 1 d.) sprendim reikm ir tarsi nuvertinami 141 Seimo nario priimti
statymai. Kita vertus, pateikt konstitucins teiss apibrim i esms galima
vertinti kaip tinkamiausi, nes visi statymai ar Vyriausybs aktai gali bti
Konstitucinio Teismo pripainti antikonstituciniais ir todl netaikomais (Konstitucijos
107 str. 1 d.). Be to, konstitucin teis i principo turi bti pastovi ir negali keistis vien
todl, kad pasikeit statymai ar postatyminiai aktai (o jie paprastai keiiasi, po
rinkim pasikeitus Seimo ir Vyriausybs sudiai ar i institucij prioritetams).
KONSTITUCINS TEISS REGULIAVIMO SRITIS (APIMTIS)
K reguliuoja konstitucin teis, pasakyti trumpai ir kartu isamiai nemanoma. iuo
atveju svarbu pabrti, kad konstitucin teis turi trigub objekt, t. y. ji reguliuoja
(daro norminamj, t. y. stabilizuojamj, organizuojamj, integruojamj ir apsaugin
- poveik):
1) pamatinius valstybs organizavimo principus ir procedras, pirmiausia de-
mokratins, respublikins, nepriklausomos ir teisins valstybs principus bei juos
atitinkanias procedras - rinkim ir referendumo tvarkos pagrindus, prigimtini
mogaus teisi ir laisvi apsaugos ir gynimo principus, iimtiniais atvejais -j ribo-
jimo pagrindus, socialini (t. y. nevalstybini) jungini (religini organizacij, tau-
tini bendrij, politini partij ar visuomens informavimo priemoni) laisvo stei-
gimosi ir veiklos garantijas, vietos savivaldos gyvendinimo pagrindus. iuo atveju
konstitucins teiss altiniai yra Konstitucija, Seimo rinkim statymas, Respublikos
Prezidento rinkim statymas, Savivaldybi taryb rinkim statymas, Referendumo
statymas, Politini partij statymas, Visuomens informavimo statymas, Vietos
savivaldos statymas ir i statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio
Teismo nutarimai;
2) pagrindines valstybs valdios funkcijas ir jas vykdanias institucijas, t. y.
statym leidybos, valdymo (administravimo) ir teisingumo vykdymo funkcijas bei
jas pagal tam tikrus principus ir tvark vykdanio Seimo, Respublikos Prezidento,
Vyriausybs ir teism (bei kai kuri kit institucij, pavyzdiui, Valstybs kontrols,
Lietuvos banko) teisins padties pagrindus. iuo atveju konstitucins teiss
materials ir formals altiniai yra Konstitucija, Seimo statutas, Prezidento statymas,
Vyriausybs statymas (i dalies - ir Vyriausybs darbo reglamentas), Konsti-
67
KONSTITUCIN TEIS
tucinio Teismo statymas, Teism statymas ir i statym atitikt Konstitucijai ver-
tinantys Konstitucinio Teismo nutarimai;
3) valstybs galiojim ribas, t. y. ne tiek Konstitucijoje tiesiogiai apibrt pa-
grindini valstybs institucij kompetencij, kiek tokios kompetencijos (paodiui
Konstitucijos tekste nevardytas) galiojim ribas, kurios logikai ir sistemikai i-
plaukia i prigimtini mogaus teisi ir laisvi, teisins valstybs ir kit pagrindini
princip. iuo atveju konstitucins teiss altiniai yra trys: prigimtins mogaus teiss
ir laisvs, Konstitucija ir statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio
Teismo nutarimai.
ioje vietoje tikslinga aptarti konstitucinius santykius. Jie gali bti skirstomi
konstitucikai reikmingus santykius, kuri teiss normos tiesiogiai nereglamentuoja
(pvz., Respublikos Prezidento ir didiausios Seimo nari frakcijos lyderio susitikimas
bei kompromisinis susitarimas) ir konstitucinius teisinius santykius, kurie regla-
mentuoti konstitucins teiss norm (pvz., Respublikos Prezidento ir Seimo santykiai,
susiklostantys skiriant generalin prokuror ar Konstitucinio Teismo teisjus).
Konstituciniai santykiai yra:
1) esminiai mogaus ir valstybs institucij santykiai, susij su prigimtinmis verty-
bmis (Konstitucijos 18 str.) ar konstituciniais principais (tokie santykiai susiklosto,
pvz., valstybs pareignams slapta klausantis asmens pokalbi telefonu, taip pat
sulaikant ar suimant mog; Konstitucijos 19-26 str.);
2) pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij santykiai (pvz., Seimo ir
Respublikos Prezidento santykiai, susiklostantys parenkant ir skiriant Ministr Pir-
minink; Konstitucijos 92 str. 1 d.);
3) kolegialios valstybs institucijos nario ir kit ios institucijos nari santykiai (pvz.,
Ministro Pirmininko ir ministr santykiai arba Seimo nari santykiai svarstant sta-
tymo projekt; Konstitucijos 69 str., 95 str.);
4) kolegialios valstybs institucijos nario ir ios institucijos (pvz., Seimo nario ir
Seimo) santykiai.
i aptart santyki dalyvius, turinius tam tikr konstitucin status (t. y. kons-
titucines teises, pareigas, galiojimus ar atsakomyb), galima laikyti konstitucini
teisini santyki subjektais. vairiose Konstitucijos nuostatose kalbama apie: kiek-
vien individ (mog, piliet ar usieniet; Konstitucijos 18-26 str., 48 str.), specialj
individ (pvz., dirbani motin, darbuotoj ar gerai besimokant piliet"; Kons-
titucijos 39 str. 2 d., 41 str. 3 d. 2 s., 51 str.), individ junginius (pvz., eim, religin
ar visuomenin organizacij, tautin bendrij, profesin sjung ar politin partij;
Konstitucijos 35 str., 38 str., 43 str., 45 str.), autonominius darinius, t. y. vadinamsias
personalines korporacijas (valstybs pripaintas banyias, universitetus, visuomens
informavimo priemones; Konstitucijos 40 str. 3 d., 43 str. 2 ir 4 d.), teritorines {vietos)
savivaldybes (t. y. emesniuosius valstybs teritorijos administracinius vienetus;
Konstitucijos 11 str., 119 str., 123 str. 1 d.), pagrindines valstybs institucijas ir j
atskirus narius (pvz., Seim ir jo narius, Vyriausyb ir ministrus; Konstitucijos 55-63
str.; 98-100 str.), auktesniuosius administracinius vienetus (t. y. apskritis; r.
Konstitucijos 123 str. 1 d.), valstybin bendruomen, svarbiausius gyvenimo klausimus
sprendiani referendumu (Konstitucijos 9 str.), Lietuvos Respublik ir jos
konstitucins teiss reglamentuojamus santykius su individu, j junginiu, usienio
valstybe ar tarptautine organizacija (Konstitucijos 136 str., 138 str.).
68
KONSTITUCINS TEISS PADTIS TEISINJE SISTEMOJE
Konstitucins teiss padties valstybs teisinje sistemoje, t. y. jos ryio su admi-
nistracine, baudiamja, civiline ar kita teiss norm ir princip posisteme, supra-
timas priklauso nuo to, kaip suvokiama Konstitucijos reikm (daugiau apie tai r.
kit io skyriaus skirsn).
Jei Konstitucij, be kita ko, suvoktume kaip mogaus teisi ir laisvi altin (j
tikrasis altinis - mogaus prigimtis, gimimas, o ne Konstitucija), tuo atveju konsti-
tucin teis gali atrodyti kaip svarbiausioji teiss aka. Toks poiris priimtinas tik su
slyga, jei valstybs (pvz., buvusios TSRS) statymai ir teiss mokslas visos teisins
sistemos neskirsto viej ir privatin. Lietuvos Respublikoje toks skirstymas
egzistuoja. Tai akivaizdiai rodo naujojo Civilinio kodekso (1.1 str.) nuostatos, taip
pat Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys, kur, pavyzdiui, raoma, kad privati-
nje teisje turi dominuoti dispozityvus, o ne imperatyvus teisinio reguliavimo me-
todas. Reali kin laisv yra manoma tik tada, jeigu daugum privatins teiss norm
sudaro dispozityvios, o ne imperatyvios teiss normos" (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2000 10 02 nutartis (civilin byla Nr. 3K-3-905/2000). Turint tai omenyje,
galima teigti, kad Lietuvos valstybs konstitucin teis nra absoliuiai svarbiausia ar
pirmin teisins sistemos aka, nes kitos sistemos akos nra absoliuiai ivestins.
Vertinant Konstitucij kaip prigimtini mogaus teisi ir laisvi nesukuriant {tik
jas apraant ir reikiam j apsaug numatant) akt, konstitucin teis galima
suprasti kaip bazin teisins sistemos grand, kuri ypatinga tuo, kad: 1) netiesiogiai
(per konstitucing statym leidyb ir tiesiogin Konstitucijos taikym teism
sprendimais) lemia atitinkamas administracins, baudiamosios ar civilins teiss
posistemi norm formuluotes ir j taikym. iuo poiriu kiekvienas Konstitucinio
Teismo sprendimas, kuriuo ginijamas teiss aktas (Konstitucijos 105 str. 1 d.),
reguliuojantis administracinius ar civilinius santykius, pripastamas antikonstituciniu,
rodo konstitucionalizuot (Konstitucijos tiesiogiai paveikt) administracin ar civilin
teis; 2) pagal savo princip ir norm (r., pvz., Konstitucijos 30 str. ar 31 str.)
gyvendinim, apsaug ar gynim yra priklausoma" nuo kit teisins sistemos
posistemi. Todl konstitucing administracin ar civilin teis atitinkamai rodo
konkretizuot konstitucij" (konstitucij, pritaikyt konkreiam atvejui).
Konstitucija yra ir konstitucins teiss, ir kit teisins sistemos posistemi altinis,
nes: 1) joks statymas, reguliuojantis administracinius, civilinius ar baudiamuosius
santykius, negali prietarauti Konstitucijai (Konstitucijos 7 str. 1 d.); 2) Konstitucijoje
yra daug nuorod, tvirtint odiais nustato statymas" (Konstitucijos 30 str. 2 d.) ar
statymo nustatyta tvarka" (Konstitucijos 31 str. 1 d., 84 str. 21 p.), kurias
gyvendinant btina laikytis principo Konstitucija yra vientisas aktas" (Konstitucijos
6 str. 1 d.), t. y. atsivelgti kitas Konstitucijos nuostatas, kurios yra susijusios su
konkretizuojania nuoroda; 3) prigimtinms mogaus teisms ir laisvms bei kitoms
vertybms (pvz., nepriklausomybei, demokratijai) veiksmingai gyvendinti, saugoti ar
objektyviai ginti yra btinos tam tikros (konstitucingos!) administracins,
baudiamosios ar civilins teiss normos, kurios tvirtintos Konstitucijoje odiais
saugo statymas" (Konstitucijos 19 str., 23 str. 2 d.) ar gina statymas"
(Konstitucijos 21 str. 2 d.); 4) Konstitucijoje nustatyti Seimo
69
KONSTITUCIN TEIS
ir Vyriausybs galiojimai, kuriuos gyvendinant (pvz., pagal mint vientisumo
princip Seimui nustatant mokesius, o u j nemokjim ar vengim mokti -
administracines nuobaudas ar kriminalines bausmes; Konstitucijos 127 str.)
leidiamos konstitucingos administracins, baudiamosios ar civilins teiss normos.
1.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS
SAMPRATA IR YPATUMAI
KONSTITUCIJOS RENGIMO IR PRIMIMO ISTORIJA BEI PAKEITIMAI
Tarptautins teiss poiriu Lietuvos valstyb 1940-1990 m. buvo okupuota. Vadi-
nasi, de facto gyvavusi Lietuvos Taryb Socialistin Respublika (toliau - LTSR)
nebuvo Lietuvos valstybingumo forma (t. y. nereik valstybs tstinumo socialis-
tiniu pavidalu"). Pagal LTSR rinkim statym 1990 m. vasar (ir kovo pradioje)
demokratikai irinkta LTSR Aukiausioji Taryba t pai met kovo 11d. pakeit
savo pavadinim - pasivadino Lietuvos Respublikos Aukiausija Taryba - ir prim
Akt Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo". Tai darydama
Aukiausioji Taryba (j galima vadinti Atkuriamuoju Seimu) siek iveng konsti-
tucinio vakuumo ir spdio, kad Lietuvos valstyb atsirado i LTSR. Be to, t pai
kovo 11 dien po minto Akto primimo buvo smoningai atstatytas" ir po teisikai
svarbios pauzs (juridins sekunds") sustabdytas Lietuvos valstybs 1938 m.
Konstitucijos galiojimas, priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis
statymas, paskelbtas sigaliojani nuo primimo momento. Tok jo pavadinim
galima suprasti, turint omeny, kad dl skubaus primimo objektyviai neivengta (be
to, turint omeny TSRS neigiam nusistatym prie Lietuvos nepriklausomyb -
smoningai nesistengta visikai ivengti) daug LTSR 1978 m. Konstitucijos
formuluoi ir struktros ypatybi. Neatsitiktinai Aukiausioji Taryba kovo 11 dien
prim ir protokolin nutarim pavesti [...] komisijai per tris savaites parengti
pasilymus dl priimto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo
tobulinimo [...]". Visa tai leidia suprasti, kodl Laikinasis Pagrindinis statymas,
galiojs iki dabartins Konstitucijos sigaliojimo 1992 m. lapkrit, keistas daugiau nei
20 kart.
Naujos (nuolatins) Konstitucijos projekto kontrai ltai m rykti laikotarpiu
nuo 1991 m. pavasario iki 1992 m. pavasario, kai buvo vieai skelbiami alternatyvs
politini partij, darbo grupi ir atskir ekspert projektai. Vienas i pagrindini
projekt skirtum ir politini nesutarim objekt buvo stipraus" Respublikos
Prezidento klausimas, t. y. kolegialaus parlamento (bsimoji Seimo) ir vienasmenio
valstybs vadovo gali vadovauti valstybei santykio klausimas.
Kompromisiniame Aukiausiosios Tarybos deputat projekte, kuris Aukiau-
siosios Tarybos nutarimu paskelbtas visuomenei 1992 m. gegus 1 d. dienraiuose,
buvo tvirtintos subalansuotos Seimo ir Respublikos Prezidento galios ir n vienai i
i institucij nesuteikta iskirtin teis dominuoti. Galutin projekt Aukiausioji
Taryba patvirtinto ir referendumui pateik 1992 m. spalio 13 d. nutarimu. T pai
met spalio 25 d. kartu su Seimo rinkimais vykusiame referendume Konstitucijos
projektui pritar daugiau kaip 56 procentai vis rinkj.
70
KONSTITUCIJOS STRUKTRA (SUDEDAMOSIOS DALYS)
Siauresniu poiriu Konstitucij sudaro 154 straipsniai, o platesniu - Konstitucijos
raytinis ir neraytinis (loginis ir sisteminis) tekstas, susidedantis i preambuls,
keturiolikos skirsni bei Baigiamj nuostat", ir du atskiri aktai (Konstitucijos 150
str.):
1. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs", priimtas Lietuvos Respub-
likos Aukiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 11 d., t. y. po to, kai daugiau kaip trys
ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj (rinkj) pritar Aukiausiosios Tarybos priimtam
Kovo 11-osios Aktui, 1991 m. vasario 9 d. apklausoje (plebiscite) pasisak u
nepriklausom ir demokratin respublik.
2. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines
Ryt sjungas", priimtas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1992 m.
birelio 8 d. siekiant konstitucikai ukirsti keli galimai Lietuvos valstybs integ-
racijai postsovietinio Ryt bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias
erdves" (minto Akto preambul) ir pasiekti iuo politikai jautriu klausimu pamatin
deputat (signatar) kompromis.
Paymtina, kad Seimas 2004 m. pradjo Konstitucijos 150 straipsnio pakeitimo
(papildymo) procedr. Jai rezultatyviai pasibaigus, sudedamosiomis Konstitucijos
dalimis taps dar du aktai: 1) konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts
Europos Sjungoje"; 2) 1992 m. (kartu su referendumu dl Konstitucijos priimtas)
statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos".
PAGRINDINIAI KONSTITUCIJOS BRUOAI
Nei Konstitucijoje, nei statymuose ar Konstitucinio Teismo nutarimuose nra tvir-
tinto Konstitucijos apibrimo, kuris bt trumpas ir atspindt pagrindinius bruous.
Taigi Konstitucij reikt suprasti krybikai (neformaliai), gerai siskaitant jos
tekst, atsivelgiant rengimo ir primimo istorij, gyvendinim ir kita. Pirmiausia
svarbu inoti, kad Konstitucija, remiantis joje paioje esaniais teiginiais, yra:
1) vientisas aktas (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Tai odine ir logine kalba paaikinta
Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivadoje: Konstitucins nuostatos yra
susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos norm idstymo struktr, bet ir pagal
j turin. [...] Tiek Konstitucijos preambul, tiek jos skirsniai bei straipsniai sudaro
prasming Konstitucijos visum". Kitaip tariant, Konstitucijoje nra prietaravim ar
nesuderint norm (neirint to, kad kai kurios nuostatos, pvz., tvirtintos 20
straipsnio 1-3 dalyse, i pirmo vilgsnio neatitinka viena kitos), be to, kiekvienas
Konstitucijos skirsnis ir straipsnis sudaro vientis sistem, kurioje atskiros nuostatos
turi bti aikinamos ne izoliuotai, bet pagal j login ir sistemin ry su kitomis
nuostatomis. Antai norma nuosavyb nelieiama" (Konstitucijos 23 str. 1 d.) pagal
login ir sistemin ry su teisins valstybs principu bei norma nuosavyb gali bti
paimama [...]" (Konstitucijos 23 str. 3 d.) nereikia, kad nuosavyb yra absoliuiai
nelieiama. Taigi statymo nustatytais atvejais teismas gali konfiskuoti asmeniui
nuosavybs teise priklausant daikt (pvz., vilkik), kuriuo padaromas iurktus
(administracinis ar kriminalinis) teiss paeidimas (pvz., kontrabanda);
2) tiesiogiai taikomas aktas, be kita ko, ir kiekvieno asmens teisms ginti (Kon-
stitucijos 6 str. 1 d. ir 2 d.). Tai reikia, kad Konstitucija yra ne politin deklaracija,
71
KONSTITUCIN TEIS
bet teiss aktas, kur Konstitucinis Teismas ir kiti teismai sprsdami bylas (r.
Konstitucijos 105 str. 1 d., 109 str.), o valdymo institucijos vykdydamos vieojo
administravimo funkcijas turi taikyti pirmiausia pagal jo turin ir prasm, bet ne
statym perpasakot" Konstitucijos turin ir prasm. Kitaip tariant, galioja
Konstitucijos nustatyta tvarka, o ne statym nustatyta tvarka". Visa tai galima
geriau suprasti, perskaiius tok Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinim: Ga-
liojant teiss altini hierarchijai, bet kokio teiss gino sprendimas turi prasidti nuo
aukiausi teisin gali turini teiss altini analizs - Konstitucijos ir statymo"
(Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis (civilin
byla Nr. 3K-3-910/2000). Taigi kiekvienas teisjas, sprsdamas teisin gin,
pirmiausia privalo atsivelgti Konstitucij, o po to - atitinkam statym. Bet jei
asmuo, siekdamas, pavyzdiui, kad teismas pareigot valstybs institucij ar kit
asmen atlyginti padaryt moralin ar materialin al (Konstitucijos 30 str. 2 d.),
savo reikalavimus ir argumentus gr tik Konstitucija, jam svarbu bti perskaiius tok
Aukiausiojo Teismo iaikinim: Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali
bti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai
- statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys Konstitucijai" (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 3 d. nutartis (civilin byla Nr. 3K-3-
108/1999). Taigi, jei Konstitucijoje nustatyto reglamentavimo akivaizdiai nepakanka
teisiniam ginui objektyviai ir teisingai isprsti, teismas ar valdymo institucija gali ir
turi remtis reglamentavimu, nustatytu statymuose ar norminiuose valdymo
(postatyminiuose) aktuose. Paymtina, kad teismas, turintis pagrindo manyti, kad
statyme ar Vyriausybs nutarime nustatytas reglamentavimas neatitinka
Konstitucijos, privalo sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis Konstitucin Teism,
kad is inagrint statymo ar Vyriausybs nutarimo atitikt Konstitucijai
(Konstitucijos 110 str. 2 d.);
3) viriausias aktas, nurungiantis jam prietaraujanius statymus (ar kitus aktus).
Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje raoma: Negalioja joks statymas ar kitas aktas,
prieingas Konstitucijai". Tai rodo, jog Konstitucijai galioja virenybs principas,
pagal kur ji valstybs teisinje sistemoje yra aukiausios teisins galios aktas.
inoma, anot ymaus tarpukario Lietuvos konstitucionalisto M. Riomerio, Kon-
stitucijos aktas nra gyvas ir gintis pats negali", t. y. virenybs principas savaime
negali padaryti negaliojaniais statymo ar tarptautins sutarties" (Konstitucinio
Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas). Todl svarbu inoti, kad tik Konstitucinis
Teismas, kreipiantis j tam tikriems subjektams (r. Konstitucijos 106 str.), galiotas
sprsti, ar prietarauja Konstitucijai (ir dl to negali bti taikomas) Seimo priimtas
statymas, Vyriausybs nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas ar kitaip
pavadintas i institucij teiss aktas.
KONSTITUCIJOS REIKM IR ISKIRTINUMAS
Remdamiesi pagrindiniais Konstitucijos bruoais, nurodytais jos paios tekste, pa-
sistengsime parodyti Konstitucijos reikm bei jos iskirtinum.
Pripastant Konstitucijos virenyb prie statymus ir kitus aktus (Konstitucijos 7
str.), galima teigti, kad Konstitucija yra ypatinga teiss akto forma, t. y. pagrindinis
valstybs teiss aktas. J galima i dalies vadinti pagrindiniu statymu", nes nuo 1990
m. iki 1992 m. Lietuvos Respublikoje galiojo laikinoji konstitucija, pava-
72
dinimu Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas". Atsivelgiant
Konstitucijos turinio vairov (himnas, mogaus teiss, mokesiai, darbas, karas ir
pan.) ir tai, kad joje apibdintos vertybs, daranios tak mogaus ir visuomens
teisiniam saugumui, galima dar pridurti, kad Konstitucija yra ir svarbiausias valstybs
statymas. Kad tai ypa svarbus aktas, rodo ir specifin Konstitucijos primimo ir
keitimo tvarka: ji priimama referendumu, o dauguma priimtos Konstitucijos nuostat
gali bti keiiamos sudtinga parlamentine tvarka (balsuojant ne maiau kaip 2/3 vis
Seimo nari, be to, u pakeitim balsuojant du kartus ir tarp t balsavim darant trij
mnesi pertrauk), o I ir XIV skirsni nuostatos - tik referendumu (Konstitucijos 148
str.).
Konstitucija savo abstraktumu ir konkretumu yra ypatingas teiss aktas, kuris dl
savo prigimtins teiss sudaro bazin visos valstybs teisins sistemos pagrind ir nuo
statym skiriasi tuo, kad yra: 1) form forma, t. y. esmines institucines ar
organizacines formas (pvz., tiesiogins ir atstovaujamosios demokratijos, nevalsty-
bini organizacij, pagrindini valstybs institucij ir j teiss akt formas) sujun-
giantis teiss aktas, suteikiantis statym leidjui ypating teis ias formas detali-
zuoti; 2) norm norma, t. y. ne tik tiesiogiai tvirtintas, bet ir logikai bei sistemikai
suvokiamas (pvz., trumpoje 18 straipsnio formuluotje mogaus teiss ir laisvs yra
prigimtins") normas kodifikuojantis aktas, kuriame yra administracins, bau-
diamosios ir civilins teiss norm ir princip; 3) imperatyvi vizija - normatyvus
projektas, rodantis ne tiek 1992 m. spalio 25-osios tikrov (kai dl kio reform
nebuvo teisinio saugumo, neveik Konstitucinis Teismas, buvo dislokuoti buvusios
TSRS kariniai daliniai ir taikyta mirties bausm), kiek nuolatos tobulintin valstybs
organizavimo ir mogaus teisi (laisvi) gyvendinimo bei apsaugos model; 4)
valstybins ir socialins valdios ribojimo aktas, pagal kur varomos ne tik statym
leidjo ar teism galimybs (pvz., neleidiama skirtingai vertinti asmen; Kon-
stitucijos 29 str. 1 d.), bet ir privai verslo subjekt dominavimas gamyboje ir rinkoje
(Konstitucijos 46 str. 4 d.) ar gamintoj savival vartotojo atvilgiu (Konstitucijos 46
str. 5 d.); 5) valstybins bendruomens kompromisinis vienybs aktas, vainikuojantis
daugiau nei penki Konstitucijos projekt rengim 1991-1992 m.
KONSTITUCIJOS FUNKCIJOS
Konstitucijos preambulje parayta, kad lietuvi tauta priima ir skelbia i Konsti-
tucij siekdama [...] darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs", puosel-
dama [...] tautin santarv" ir 1.1. Taigi jau ie odiai atspindi tam tikrus Konstitu-
cijos rengj ir u j balsavusi piliei konstitucinius poreikius, kuriems patenkinti ir
skirtos I XIII skirsni nuostatos. Konstitucijos nuostatas galima sisteminti pagal j
galim poveik tikrovei t. y. norminio efekto valstybiniam ir visuomeniniam (i dalies
privaiam) gyvenimui kryptis: stabilizavim, organizavim, integravim ir apsaug
(gynim).
Stabilizavimo funkcija pasireikia tose Konstitucijos nuostatose, kuriose, pa-
vyzdiui: 1) susiaurinamas Konstitucijos keitimo iniciatori ratas (toki iniciatyv
gali pateikti ne maiau kaip 1/4 vis Seimo nari arba ne maiau kaip 300 tkst.
rinkj; Konstitucijos 147 str. 1 d.), palyginti su teiss inicijuoti statymus subjektais
(j yra keturi: Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir ne maiau kaip
50 tkstani piliei; Konstitucijos 68 str.); 2) numatoma, kad nepriimta Kons-
73

KONSTITUCIN TEIS
titucijos pataisa i naujo gali bti teikiama ne anksiau kaip po met (Konstitucijos
148 str. 4 d.); 3) nustatytas skirtingas Seimo ir Respublikos Prezidento kadencijos
laikotarpis (t. y. galiojim trukm: atitinkamai ketveri ir penkeri metai; Konstitucijos
55 str. 1 d.), itaip utikrinant, kad vienu metu nebt perrenkamos abi tiesiogiai
legitimuotos (t. y. vienintels tiesioginiuose rinkimuose renkamos) valstybs
institucijos; 4) numatytas reguliarus Konstitucinio Teismo sudties (devyni teisj)
atnaujinimas (kas treji metai pakeiiant tris io teismo teisjus; Konstitucijos 103 str.
1 d.), itaip utikrinant, kad vienu metu nepasibaigt vis teisj, skiriam
devyneriems metams, galiojimai ir dl to ilikt tstinumas.
Organizavimo funkcija atsispindi Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui:
1) papunkiui nustatyti pagrindini valstybs institucij galiojimai (tai pasakytina
apie keturias institucijas: Seim, Respublikos Prezident, Vyriausyb ir Konstitucin
Teism; Konstitucijos 67 str., 84 str., 94 str., 105 str.); 2) netiesiogiai parodytas
valdi - statym leidiamosios, valdymo ir teisingumo vykdymo - padalijimas
tarp Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs bei teism, t. y. nei vienos i i
institucij neskelbiant aukiausia, ir neleidiama n vienai i j perimti kitos insti-
tucijos konstitucinius galiojimus ar deleguoti kitoms institucijoms savo konstituci-
nius galiojimus; 3) numatyti dvejopi valstybs teritorijos administraciniai vienetai -
auktesnieji vienetai (jie nevardyti; statym leidjas juos yra pavadins
apskritimis) ir savivaldybs, kurios, logikai mstant, yra emesnieji vienetai (r.
Konstitucijos 11 str., 119 str., 123 str. 1 d.).
Integravimo funkcija atsispindi tose Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyz-
diui: 1) numatyta dviej valstybs institucij suderinta politin valia dl Ministro
Pirmininko ir generalinio prokuroro skyrimo - iuos pareignus skiria Respublikos
Prezidentas, gavs Seimo pritarim. Taigi Respublikos Prezidentas pirmiausia turi
kreiptis (dekretu) Seim, kad is pritart skirti jo teikiam kandidat, tada Seimas
nutarimu pritaria ar nepritaria pateiktai kandidatrai. Tik po to Respublikos
Prezidentas gali dekretu skirti kandidat pareigas, jei tam pritar Seimas;
2) sudarytos slygos Seimo nari maumai, t. y. ne maesnei kaip 1/5 Seimo nari
grupei", aktyviai dalyvauti vadovaujant valstybei: teikiant interpeliacij (ypating
klausim ratu) Ministrui Pirmininkui ar ministrui (Konstitucijos 61 str.) ar kreipiantis
Konstitucin Teism dl statymo atitikties Konstitucijai (Konstitucijos
106 str. 1 d.); 3) garantuojama piliei tautinms bendrijoms kultrin autonomija
(Konstitucijos 45 str.).
Apsaugos (gynimo) funkcija atsispindi Konstitucijos nuostatose, kuriose, pa-
vyzdiui: 1) pareigojami statym leidjas ir teismai saugoti ar ginti prigimtines
mogaus teises ir laisves (r. Konstitucijos 22 str. 4 d., 24 str. 2 d.) ir utikrinama i
teisi (laisvi) turtojui galimyb kreiptis teism dl j gynimo (Konstitucijos 30
str. 1 d.); 2) suteikiami Konstituciniam Teismui galiojimai pripainti statym,
Vyriausybs nutarim ar Respublikos Prezidento dekret prietaraujaniu Konsti-
tucijai (antikonstituciniu pripaintas aktas negali bti taikomas nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas; Konstitucijos 107 str. 1 d.);
3) neleidiama Seimui keisti tam tikr Konstitucijos nuostat, t. y. I skirsnio (1-
17 str.) ir IV skirsnio (147-149 str.) nuostatas leidiama keisti tik referendumu, su
papildoma slyga, kad referendume u 1 straipsnio pakeitim pasisakyt ne maiau
kaip 3/4 piliei (rinkj); 4) numatyta galimyb vesti karo padt (r. Konstitucijos
142 str.) ir nepaprastj padt (r. Konstitucijos 144 str.) bei valstybins
74
bendruomens (t. y. teisins tautos ir kiekvieno jos nario) teis prieintis agresoriui,
okupantui ar kitam subjektui, kuris prievarta ksinasi nepriklausomyb, teritorijos
vientisum ar konstitucin santvark (r. Konstitucijos 3 str. 2 d.).
KONSTITUCIJOS NUOSTATOS, NORMOS IR PRINCIPAI
Konstitucijos formuluotes labiausiai tinka vadinti nuostatomis. odis normos" iuo
atveju netinka, nes tradicikai suprantamas kaip tam tikros elgesio taisykls. Tai
svarbu kalbant apie Konstitucij, nes ne kiekvienoje Konstitucijos nuostatoje (pvz., 1-
4 str.) yra pateikta konkreti elgesio taisykl, t. y. kas, kada, k ir kaip turi daryti ar
nedaryti. Galima pridurti, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. gruodio 1 d. nutarime,
aikindamas Konstitucijos odius statym nuostatos gali bti priimamos ir
referendumu" (Konstitucijos 69 str. 4 d.), iaikino, jog: 1) tiek visas statymas, tiek
jo dalys visada susideda i tam tikr nuostat"; 2) svoka statymo nuostatos" gali
bti suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros jo nuostatos". Vadinasi,
referendumu galima priimti ir vien izoliuot, ir kelet susijusi statymo nuostat.
Toks iaikinimas - papildomas pagrindas kiekvien Konstitucijos straipsnio sakin ar
dal vertinti kaip nuostat. Todl galima teigti, kad, pavyzdiui, Konstitucijos 1
straipsnyje, be bendros nuostatos (principo), tvirtinta ir keletas atskir nuostat
(princip): 1) Lietuvos valstyb yra demokratin; 2) Lietuvos valstyb yra respublika;
3) Lietuvos valstyb yra nepriklausoma.
Nors visos Konstitucijos nuostatos sudaro vientis sistem, jas, kad bt aikiau ir
patogiau teisikai mstyti, prasminga sugrupuoti pagal tam tikrus kriterijus. Antai
pagal aikaus reglamentavimo buvim ar principinio valstybs ar kit asmen
veikimo ar neveikimo nustatym (t. y. turinio apibrtum, konkreios elgesio
taisykls pateikim ar nepateikim), tam tikro subjekto apibdinim (vardijim),
asmens teiss ar pareigos nustatym, tam tikro veikimo ar neveikimo materialin
tvirtinim ir tokio veikimo ar neveikimo procesin detalizavim, saviraikos
(vadinamosios diskrecijos) statym leidjui suteikim n u o s t a t a s galima
suskirstyti taip:
1) detaliai reglamentuojanios ir elgesio taisykles pateikianios normos (pvz.,
nustatanios pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo ar Respublikos Prezidento pa-
reig laikino jimo" ir jo pavadavimo tvark; 58 str., 87 str., 89 str.) ir abstrakiai
postuluojami (t. y. nukreipiantys, abstrakiai nusakantys, kas kuo ar kaip turt bti,
i ko gauti param ir pan.) p r i n c i p a i t i k s l a i (pvz., Lietuvos valstyb yra
[...]", valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv", valstyb
rpinasi moni sveikata", valstyb remia savivaldybes"; 1 str., 46 str. 2 d., 54 str. 1
d., 120 str. 1 d.);
2) definicins nuo s t a t o s (jose paprastai apibdinama tam tikra vertyb,
institucija ar pareignas, pavyzdiui: Respublikos Prezidentas yra valstybs
vadovas"; mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins", Valstybs himnas - Vinco
Kudirkos Tautika giesm", Lietuvos valstybs gynimas [...] - kiekvieno Lietuvos
Respublikos pilieio teis ir pareiga"; 16 str., 18 str., 77 str. 1 d., 139 str. 1 d.) ir
b l a n k e t i n s n u o s t a t o s (jos paprastai ireikiamos odiais nustato staty-
mas", pavyzdiui: Seimo nari rinkim tvark nustato statymas", Pilietybs gijimo
ir netekimo tvark nustato statymas"; r. Konstitucijos 12 str. 3 d., 55 str. 3 d., 60 str.
3 d.);
75
KONSTITUCIN TEIS
3) galiojanios d i s p o z i c i n s nuo s t a t o s (jose suteikiama tam tikram
subjektui galimyb veikti ar neveikti savo nuoira, nepaeidiant to subjekto
kompetencijos prasms ir paskirties. Antai Respublikos Prezidentas pagal 68 straipsn
gali, bet ne privalo gyvendinti teis teikti Seimui statym projektus. Tuo tarpu pagal
71 straipsnio 1 dalies nuostat Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne
vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba
motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti", taigi jis negali savo nuoira nieko
nedaryti - arba nepasirayti statymo projekto, arba jo motyvuotai negrinti, nes tokiu
neveikimu paneigt definicin princip, kad jis yra valstybs vadovas; 77 str. 1 d.) (r.
Konstitucinio Teismo 2002 06 09 nutarim) ir p a r e i gojanios imperatyvios
nuo s t a t o s (jose kategorikai reikalaujama tam tikro veikimo ar neveikimo, pvz.,
kad Respublikos Prezidentas btinai pasirayt jo prie tai vetuot ir Seimo
pakartotinai priimt statym, kad Vyriausyb atsistatydint, kai Seimas vis Seimo
nari bals dauguma pareikia nepasitikjim ja, o visos institucijos, pareignai ir
nevalstybins organizacijos ar privats asmenys nedaryt nieko, kas prietaraut
draudimui Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors [...] politinei partijai
ar asociacijai"; 35 str. 2 d., 72 str. 3 d., 101 str. 3 d.);
4) ma t e r i a l i n s nuo s t a t o s (jose arba tvirtinta tam tikra institucija, pvz.,
Konstitucinis Teismas, ir ios institucijos paskirtis ar galiojimai, nenustatant jos
darbo tvarkos, arba nustatyta tam tikros institucijos kompetencija ar asmens teis
(pvz., peticijos teis), nepateikiant jos gyvendinimo tvarkos. Pavyzdiui, Konstitu-
cijos 33 straipsnio 3 dalyje tvirtinta tik materialioji esm: Pilieiams laiduojama
peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas", o 105 straipsnyje,
kuriame raoma, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai neprietarauja
Konstitucijai, nenustatyta, kaip ir kuo remiantis gyvendinama materialioji norma) ir
p r o c e s i n s n u o s t a t o s (jose sukonkretinta, pvz., Respublikos Prezidento
rinkim procedra ir priesaikos eiga, Konstitucijos keitimo procedra; r. 79-81 str.,
82 str., 148 str. 3 d.);
5) b e nd r o s i o s u n i v e r s a l i o s nuo s t a t o s dl vis subjekt ir j veiksm
(statymui, teismui [...] visi asmenys lygs"; 29 str. 1 d.) ir s p e c i a l i o s i o s
i i mt i n s nuo s t a t o s dl tam tikr subjekt ir j veiksm, kuriose arba patei-
kiama bendrosios taisykls iimtis (Laisv reikti sitikinimus [...] nesuderinama su
nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos [...]
kurstymu"; 25 str. 4 d.), arba specialiosios taisykls iimtis (Seimo narys negali gauti
jokio atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl"; 60 str. 2 d.), arba skiriama
specialiam subjektui, pavyzdiui, gerai besimokaniam pilieiui", dirbaniai
motinai", eimoms, auginanioms ir aukljanioms vaikus namuose", kiekvienam
dirbaniam mogui" (39 str. 1 ir 2 d, 41 str. 3 d, 49 str.).
Toks Konstitucijos nuostat sugrupavimas nra absoliuiai teorinis dalykas, ne-
turintis praktins reikms. Antai, nesuvokiant Konstitucijos nuostat skirstymo
normas ar principus, sunku bt suprasti: 1) konstitucinio statymo Dl Lietuvos
valstybs" 1 straipsnio odius: Teiginys [...] yra konstitucin norma ir pamatinis
valstybs principas"; 2) Konstitucinio Teismo iaikinim, kad Konstitucijos prin-
cipai ir normos turi [...] prasm ir turin, kuris yra atskleidiamas konstitucinje
jurisprudencijoje. Konstitucijos norm ir princip negalima aikinti (irykinta - aut.)
statym leidjo ir kit teiskros subjekt priimtais aktais, nes taip bt paneigta
Konstitucijos virenyb teiss sistemoje" (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimas).
76
2. PAMATINIAI VALSTYBS ORGANIZAVIMO
PRINCIPAI
2.1. PAMATINI VALSTYBS ORGANIZAVIMO PRINCIP
BENDRA SAMPRATA
Pamatiniai valstybs organizavimo (ir funkcionavimo) principai apibendrinti Kons-
titucijos 1 straipsnyje: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika".
i nuostata leidia iskirti nepriklausomos, demokratins ir respublikins valstybs
organizavimo principus. Be to, preambuls odiai siekdama [...] teisins valstybs"
ir iuos odius detalizuojani nuostat gausumas, pavyzdiui, Konstitucijos
tiesioginio taikymo ginant individualias teises principas (6 str. 1 ir 2 d.), Konstitucijos
virenybs principas (7 str. 1 d., 105 str.), mogaus teisi ir laisvi neatimamumo
principas (18 str.), teisj depolitizacijos ir nepriklausomybs principai (113 str. 2 d.,
114 str. 1 d.), rodo, kad pamatinis valstybs organizavimo principas yra ir teisins
valstybs principas. Tokio nusistatymo laikosi ir Konstitucinis Teismas.
I pamatini princip kyla atitinkamos vis valstybs institucij veiklos kryptys ir
pareigos, kurios turi bti vykdomos pagal kiekvienos institucijos kompetencij ir
paskirt. Tuo tarpu i kit (nepamatini, specialij) konstitucini princip, kurie
susij su tam tikra specifine valstybs veikla (pvz., rpinimusi moni sveikata ar
natralios gamtins aplinkos apsauga, pagalbos savivaldybms teikimu; Konstitucijos
53 str. 1 d., 54 str. 1 d., 120 str. 1 d.) kyla tik tam tikr (ne vis) valstybs institucij
pareigos.
2.2. DEMOKRATINS VALSTYBS PRINCIPAS
I pirmo vilgsnio demokratija - tai labai aikus ir paprastas principas, reikiantis
tautos valdi. Tai rodo Konstitucijos 2 straipsnis: Lietuvos valstyb kuria Tauta.
Suverenitetas priklauso Tautai". Taiau LTSR laikotarpis, kai buvo skelbiama liau-
dies valdia, o realiai j turjo viena partija, veria abejoti, ar demokratij sudaro tik
vienas elementas, nurodytas dabartins Konstitucijos 2 straipsnyje. Suvokiant, kad
nra ir negali bti iankstins ir vieningos tautos valios (ji turi bti suformuota ir
ireikta), galima teigti, kad demokratin valstyb - tai ne tiek valdios turjimo, kiek
jos laisvo ir atviro gyvendinimo proceso principas. Taigi demokratin valstyb
charakterizuoja:
1) demokratiniu referendumu ir rinkimais (Seimo, Respublikos Prezidento bei
savivaldybi taryb rinkimais) ar per demokratikai irinktus atstovus (Seimo narius,
o plaiau irint - ir per Respublikos Prezident; 55 str. 1 d.) gyvendinama teisins
tautos suvereni valdia (4 str.). Paymtina, kad nors dl rinkim ir referendum
organizavimo valstyb patiria didiuli ilaid, monija iki iol nra sugalvojusi
veiksmingesni bd nei rinkimai ir referendumas demokratikai ireikti
imtatkstantins (tuo labiau milijonins) bendruomens politinei valiai;
2) piliei politins teiss, kurias gyvendinant veiksmingai daroma taka for-
muojant (pirmiausia rinkim ir referendumo agitacins kampanijos laikotarpiu) ir
77
KONSTITUCIN TEIS
ireikiant (pirmiausia rinkim ir referendumo balsavimo dien) teisins tautos po-
litin vali. Iskirtinos piliei rinkim teis ir teis laisvai vienytis politines partijas
(Konstitucijos 34 str., 35 str. 1 d.). Paymtinos ir tokios politins prigimties" teiss,
kurios Konstitucijos tekste pateiktos kaip piliei, bet statymais i principo gali bti
detalizuotos ir kaip Lietuvoje nuolatos gyvenani usieniei teiss. Tokios yra
peticijos teis, teis laisvai vienytis visuomenines organizacijas, teis lygiomis
slygomis stoti [...] valstybin tarnyb" (Konstitucijos 33 str. 1 d.) ir susirinkim
laisv (Konstitucijos 33 str. 1 ir 3 d., 35 str., 36 str.). iuo atveju svarbu, koks yra
pilietybs gijimo ir netekimo reglamentavimas. Ji, pasak Konstitucinio Teismo, yra
nuolatinis asmens politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas
abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu,
itikimybe bei gynyba". Konstitucija, usimindama, kad pilietyb gyjama gimstant
ir kitais statymo nustatytais pagrindais" (12 str. 1 d.), galioja statym leidj
nustatyti pilietybs gijimo ir netekimo tvark" (12 str. 3 d.). Naujajame Pilietybs
statyme, priimtame 2002 m., tvirtinta nuostata, kad usienietis Lietuvos pilietyb
gali gyti Respublikos Prezidento dekretu tokiais pagrindais: a) turi bti vykdytos
vadinamosios natralizacijos slygos, t. y. mogus turi nebti kitos valstybs pilietis
ar bti atsisaks kitos valstybs pilietybs, mokti lietuvi kalb, turti nuolatin
gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met (jei nra
aplinkybi, dl kuri natralizacija negalima, pvz., jei pilietybs siekiantis asmuo
dalyvavo nusikalstamoje veikloje prie Lietuvos valstyb); b) iimties tvarka u
usienieio (bet ne asmens, turjusio kada nors Lietuvos Respublikos pilietyb)
nuopelnus Lietuvos valstybei, Respublikos Prezidentui primus dl to dekret. iuo
atveju netaikoma n viena bendrj natralizacijos slyg (pvz., reikalavimas mokti
lietuvi kalb ar atsisakyti kitos valstybs pilietybs). Taiau btina, kad usienietis
faktikai integruotsi valstybin bendruomen", t. y. nusipelnyt ne tam tikrai
institucijai ar monei, bet visai valstybei didindamas jos autoritet (Konstitucinio
Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas). Paymtina, kad pilietybs gali bti
netenkama Respublikos Prezidento dekretu, jei pilietis tarnauja kitos valstybs karo
tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje" neturdamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybs sutikimo;
3) politini partij, laisvai keliani kandidatus, agituojani u juos ir kitaip
padedani formuoti rinkj politin vali, nevaromas steigimas ir veikla (Kon-
stitucijos 35 str. 1 d.), lemianti daugiapartin sistem, kurioje nra partij, pagal
tikslus ir veikl prietaraujani Konstitucijai, taigi ir draudimui, kad niekas negali
bti veriamas jas stoti; 35 str. 1 ir 2 d.). Konstitucijoje nedetalizuojama, kokia
konkreti partin sistema (dvipartin, tripartin, penki ar 30 partij) turt susi-
formuoti. Todl galima teigti, kad optimalus ar idealus partij skaiius - tai ne
konstitucinis, bet politologinis klausimas. Teisiniu poiriu svarbiausia yra tai, kad n
viena partija nebt privilegijuota ar vedanti" (r. LTSR 1978 m. Konstitucijos 6
str.), t. y. visos partijos turi bti lygiateiss, laisvai konkuruoti keldamos kandidatus ir
agituodamos u juos. iuo poiriu galima suprasti ir pateisinti, kodl statym
leidjas: a) garantuoja ne vienai partijai, bet keletui partij dotacijas i valstybs
biudeto, t. y. teisina valstybin partij finansavim: valstybs biudeto dotacija
paskirstoma toms politinms partijoms ir politinms organizacijoms, kurios yra
gavusios ne maiau kaip 3 procentus vis rinkj bals, paduot u [...] keltus kan-
didatus ar j sraus tuose Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri
78
Pamatiniai valstybs organizavimo principai
rezultatus skirstoma valstybs biudeto dotacija" (Politini partij ir politini or-
ganizacij finansavimo statymo 13 str. 2 d.); b) nesudaro slyg finansikai su-
valstybinti" partij, t. y. nustato mintos dotacijos rib: dotacija negali viryti 0,1
procento valstybs biudeto ilaid" (to paties statymo 13 str. 2 d.). Paymtina ir
partij steigimo tvarka, kuri kiekviena piliei grup i principo yra pajgi vykdyti:
Politinei partijai [...] steigti btina, kad ji turt Lietuvoje ne maiau kaip tkstant
steigj, kurie savo ar savo atstov suvaiavime turi patvirtinti statut (status),
program ir irinkti vadovaujanius organus" (Politini partij statymo 2004 m.
redakcija). Turint tai omenyje ir atsivelgiant tai, kad partijas, kuri nariais gali bti
tik aktyvij rinkim teis (taigi 18 met sukak) turintys pilieiai, registruoja
Teisingumo ministerija, galima pateikti tok politins partijos apibrim: Politin
partija - tai registruotas, ne maiau kaip 1000 aktyvij rinkim teis turini
piliei jungiantis susivienijimas, siekiantis padti formuoti ir ireikti piliei
interesus ir politin vali bei turintis suvaiavime patvirtint program, statut ir
irinktus vadovaujanius organus;
4) visuomens informavimo priemoni (Konstitucijoje vadinam masins in-
formacijos priemonmis"; Konstitucijos 44 str.) laisv, kuriai utikrinti skirtos kon-
stitucins garantijos - draudimai cenzruoti ir monopolizuoti jas. Tai detalizuota
Visuomens informavimo statyme, kuriame nustatyta, kad, pavyzdiui, ne tik vals-
tybs institucijos (iskyrus mokslo ir mokymo staigas), bet ir visi bankai (taigi ir
privats bankai) negali bti dienrai, radijo ar televizijos stoi savininkai (bet gali
leisti neperiodinio pobdio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo
veikl"; Visuomens informavimo statymo 2004 m. redakcija). Verta atkreipti d-
mes, kad statym leidjas vardan asmens privataus gyvenimo apsaugos nustato
universalius draudimus (pvz., draudim be asmens sutikimo filmuoti ar fotografuoti
privaioje valdoje, skelbti informacij apie privat gyvenim be mogaus sutikimo,
iskyrus atvejus, kai informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusi-
kaltimus, o kalbant apie politikus ar garsius visuomenins veiklos" dalyvius - kai
informacija atskleidia visuomenin reikm turinias privataus [...] gyvenimo
aplinkybes ar asmenines savybes") ir individualias asmens savigynos galimybes, jei
bt piktnaudiaujama informacijos laisve (pvz., atsakymo teis", t. y. teis atsakyti
dienraiui ar televizijos laidai, paneigiant tikrovs neatitinkani informacij, teis
reikalauti (prireikus teismine tvarka), kad dienratis ar televizijos laida atlygint
moralin al (jos maksimalus dydis - 10 tkstani lit, o kai teismas nustato, kad
eminanti informacija paskelbta tyia - 50 tkstani, bet ne daugiau kaip 5 procentai
konkreios informavimo priemons metini pajam; Visuomens informavimo
statymo 13 str. 3 d., 15 str., 23 str. 6 d. 54 str.);
5) daugumos principas, pagal kur tiek sprendimai referendumu, tiek Seimo
statymai, tiek Vyriausybs ar Konstitucinio Teismo nutarimai priimami bals dau-
guma. T pat galima pasakyti ir apie Respublikos Prezidento rinkimus, kurie vyksta
pagal daugumos sistem: irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiausia bals (r.
Konstitucijos 81 str. 2 d.);
6) valstybins bendruomens atstovo laisvas mandatas, pagal kur kiekvienas
Seimo narys, bdamas visos teisins tautos (bet ne jos dalies, pvz., tam tiktos profe-
sijos ar lyties) atstovas, vadovaujasi (privaldamas laikytis Konstitucijos ir statym)
savo sine ir negali bti varomas joki mandat", t. y. paad ar sipareigojim j
rmusiems ar kitokiems asmenims (Konstitucijos 59 str. 4 d.). I io principo
79
KONSTITUCIN TEIS
iplaukia Seimo nario galimyb laisvai jungtis (ar nesijungti) frakcijas, o ioms -
pasiskelbti opozicinmis (tai detalizuoja Seimo statutas);
7) Vyriausybs, kuri atsiranda ne per visuotinius rinkimus, atsakomyb Seimui ir
io galimyb pareikalauti, kad Vyriausyb atsiskaityt u savo veikl Seime, o esant
reikalui - pareikti jai nepasitikjim, itaip priveriant atsistatydinti (Konstitucijos 92
str. 5 d., 96 str. 1 d., 101 str. 1 ir 3 d.), taip pat parlamentinis apkaltos procesas, t. y.
Seimo galimyb 3/5 vis nari bals dauguma atimti kiekvieno Seimo nario mandat
ar paalinti i pareig Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo
Teismo ir Apeliacinio teismo teisjus, iurkiai paeidusius Konstitucij arba
sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas" (Konstitucijos
74 str.). Seimui taip pat suteikta galimyb pareikti nepasitikjim pareignams,
kuriuos skiria ar renka jis pats (iskyrus tuos, kurie atleidiami i pareig apkaltos
proceso tvarka; Konstitucijos 75 str.);
8) vietos savivalda, kuri sudaro prielaidas decentralizuoti valstybs valdym ir
laisvai pltotis tam tikros vietovs bendruomens (vietos gyventoj, kurie i esms yra
savivaldos subjektas) kultriniams ir kiniams interesams, tradicijoms. Turint
omenyje, kad LTSR laikotarpiu vadinamosios vietins tarybos buvo vieningos vals-
tybins valdios organ sistemos" grandis (LTSR 1978 m. Konstitucijos 78 str.),
paymtina, kad dabar pagal Konstitucij (119 str.) vietos savivalda ir j pirmiausia
ireikianios institucijos (savivaldybi tarybos) yra susijusios ne su valstybs
valdios gyvendinimu" (tai gyvendina Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb
ir teismai; Konstitucijos 5 str. 1 d.), bet su specifini savivaldos, kylanios i vietos
bendruomens, gali gyvendinimu. Todl galima daryti dvi svarbias ivadas: a)
savivaldybs institucijos i principo nra valstybs institucijos ir todl nra tiesiogiai
pavaldios Vyriausybei ar Seimui. iuo poiriu nuostata valstyb remia
savivaldybes" (Konstitucijos 120 str. 1 d.) pasakoma, kad valstyb remia tai, kas nra
jos institucijos. Aiku, savivaldybs - tai valstybs teritorijos dalys, sukuriamos
statymu (11 str.). Todl Konstitucinis Teismas pagrstai aikina, kad Konstitucijoje
yra tvirtintas savivaldybi ir valstybs interes derinimo principas; b) vietos
savivalda, kaip valdymo forma, i principo yra savarankika vieojo valdymo grandis
(r. Konstitucijos 120 str. 2 d.) ir todl nesutampa su vietiniu valstybs valdymu, kuris
pasireikia auktesniuose administraciniuose vienetuose, statyme vadinamuose
apskritimis (o jei valstybs valdymo institucij teritoriniai padaliniai veikia
savivaldybse - ir savivaldybi lygmeniu). Taigi visa tai turint omenyje suprantama,
kodl Konstitucinis Teismas iaikino, kad jei statymais savivaldybms perduodamos
valstybs funkcijos arba kitais teiss aktais (pvz., Vyriausybs nutarimais) sukuriamos
naujos savivaldybi pareigos, turi bti numatomos ir ioms funkcijoms ar pareigoms
reikalingos los (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas). iame
kontekste paymtina, kad Konstitucijoje vardyta tik viena - pagrindin ir
atstovaujamoji (sprendiamoji) - savivaldybs institucija - taryba. Tuo tarpu kitas -
vykdomsias - institucijas, j santykius gali savo nuoira nustatyti statym leidjas
(119 str. 3 d.). Jis, pavyzdiui, gali numatyti mer, burmistr ar kitok savivaldybs
pareign ar kolegial organ (valdyb ar magistrat) kaip vykdomuosius organus",
kuriuos turi sudaryti taryba (119 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24
d. nutarime iaikino, kad taryba pagal statym negali turti teiss sudaryti
vykdomuosius organus (pvz., mer ir valdyb) i savo nari, nes vykdomieji organai
yra atskaitingi tarybai (119 str. 4 d.). Be to, Konstitucinio
80
Teismo mintame nutarime iaikinta, kad tas pats asmuo vienu metu negali bti
savivaldybs tarybos ir Seimo narys. Jei Seimo narys dalyvauja ir gauna mandat
savivaldybs tarybos rinkimuose, jis iki pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos
posdio turi apsisprsti, kurioje institucijoje (tarybos ar Seimo) vykdys atstovo
veikl. Atsivelgdamas tokius iaikinimus, statym leidjas 2003 m. nustat nauj
savivaldybs institucij sistem, atsisakydamas mero kaip vienasmens vykdomosios
institucijos, valdybos kaip kolegialios vykdomosios institucijos, ir tvirtino naujas
nuostatas: a) meras vykdo tarybos pirmininko funkcijas pirmininkaudamas tarybos
posdiams ir atstovaudamas jai (nebdamas atskira, savarankika vykdomja
institucija) ir yra renkamas tarybos i jos nari; b) savivaldybs administracijos
direktorius yra savivaldybs vykdomoji institucija ir pareigas skiriamas mero
silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu" (Vietos savivaldos statymo 29 str.).
Kalbant apie vietos savivald, verta paymti, kad Konstitucijoje (123 str. 4 d.)
numatyta, jog Seimas savivaldybs teritorijoje gali laikinai vesti tiesiogin valdym
(logikai mstant - valstybin, vyriausybin administravim, kuris pagal savo esm ir
pobd nesiskiria nuo apskrities valdymo). Tokia nuostata pagal Konstitucijos
vientisumo princip (6 str. 1 d.) neprietarauja vietos savivaldos ir kartu demokratins
valstybs principams, nes: 1) tiesioginis savivaldybs valdymas gali bti tik laikinas,
nepaneigiantis savivaldybs tarybos kadencijos reglamentavimo Konstitucijoje
prasms; 2) tik Seimas (bet ne Vyriausyb ar kita valdymo funkcij vykdanti
institucija) gali vesti mint valdym. Be to, statym leidjas nustat tiesioginio
valdymo vedimo pagrindus (pvz., jei savivaldybs taryba ksinasi valstybs terito-
rijos vientisum ir konstitucin santvark, jei du met ketvirius i eils nevyksta
tarybos posdiai, jei naujai irinkta taryba per du mnesius nuo pirmojo posdio
suaukimo dienos neirenka mero; 2003 m. Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs
teritorijoje statymo 2 str.), kuri pagrstumas i principo nekelia abejoni, tuo labiau,
kad pagal statym Seimas gali, bet neprivalo vesti mint valdym iki 6 mnesi
Vyriausybs silymu, o jei nusprendia tai daryti - privalo nustatyti nauj rinkim
savivaldybs taryb rinkim dat (Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs
teritorijoje statymo 2 str. 4-7 d.).
Detalizuojant demokratikai tiesioginiu ar atstovaujamuoju bdu gyvendinam
valstybins bendruomens suverenitet - vienintel valstybins valdios pateisinimo
(legitimacijos) altin (Konstitucijos 4 str.), paymtina, kad pagal Konstitucij
tiesioginis tautos suvereniteto gyvendinimas pirmiausia pasireikia referendumu (9
str., 69 str. 4 d., 148 str.) ir rinkimais (55 str., 78 str., 119 str. 2 d.).
Kalbant apie referendum, paymtina, kad jis bus demokratinis, jei jo metu
galios tiesiogini, visuotini ir lygi rinkim bei slapto balsavimo principai. Pagal
Konstitucij (9 str.) referendum skelbia Seimas savo iniciatyva arba kai to reikalauja
ne maiau kaip 300 tkstani rinkim teis turini piliei. Referendumo statyme
(11 str. 5 d.) nustatyta, kad piliei paraus, kuriais patvirtinamas pritarimas
konkretaus referendumo paskelbimo idjai, ne maiau kaip 15 piliei iniciatyvin
grup, registruota Vyriausiosios rinkim komisijos, turi surinkti per tris mnesius.
Tuo atveju, jei referendumo idj silo Seimo nariai, j iniciatyvin grup turi bti ne
maesn kaip 1/4 vis Seimo nari (Referendumo statymo 9 str. 3 d.).
Paymtina, kad pagal Referendumo statym skiriami privalomieji ir konsulta-
ciniai referendumai. Privalomieji referendumai turi bti beslygikai rengiami, kai
81
KONSTITUCIN TEIS
sprendiami klausimai dl Konstitucijos 1 straipsnio (iuo atveju sprendimas pri-
imamas, jei tam pritaria ne maiau kaip 3/4 piliei, rayt rinkj sraus) ir kit I
skirsnio bei XIV skirsnio nuostat (iais atvejais sprendimas priimamas, jei tam
pritaria ne maiau kaip pus piliei, rayt rinkj sraus), Konstitucijos
sudedamosios dalies - konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo
postsovietines Ryt sjungas" (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria ne
maiau kaip 3/4 piliei, rayt rinkj sraus) keitimo ir Lietuvos valstybs
dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su Lie-
tuvos valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij
institucijoms ar j jurisdikcijai" (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria
daugiau kaip pus referendume dalyvavusi piliei). Be to, privalomasis refe-
rendumas gali bti rengiamas, jei Seimas ar 300 tkstani rinkim teis turini
piliei silo sprsti kit klausim, susijus su statym ar j nuostat primimu
(Referendumo statymo 4 str. 1 ir 2 d., r. Konstitucijos 69 str. 4 d.).
Galima priminti, kad 2003 m. gegus 10-11 dienomis vykusiame privalomajame
referendume dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje dalyvavo daugiau
kaip pus (63,3 procento) piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus, o
u klausimo sprendimo tekst Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos
Sjungoje" balsavo daugiau kaip pus (91,07 procento) referendume dalyvavusi
piliei.
Konsultaciniai referendumai, kuri daugiau kaip puss piliei (rayt rinkj
sraus) balsais priimtas sprendimas pareigoja Seim nagrinti jo gyvendinim, gali
bti rengiami kitais valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais, jei tai inicijuoja 300
tkstani rinkim teis turini piliei ar Seimas, ir dl to nebtina rengti
privalomojo referendumo (Referendumo statymo 5, 8 str.).
Detalizuojant demokratinius ir reguliarius (kas ketveri metai vykstanius) Seimo
ir (kas penkeri metai rengiamus) Respublikos Prezidento bei (kas ketveri metai
organizuojamus) savivaldybi taryb rinkimus, paymtina, kad j konstituciniai
principai yra vienodi: visuotin, tiesiogin ir lygi rinkim teis bei slaptas balsavimas
(Konstitucijos 55 str. 1 d., 78 str. 2 d., 119 str. 2 d.).
Visuotins rinkim teiss principas apima vis veiksni piliei (o savivaldybi
taryb rinkimuose pagal Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies 2002 m. pakeitim -ir
kit nuolatini savivaldybs gyventoj), kurie rinkim dien yra sukak 18 met,
galimyb rinkti tam tikra tvarka registruotus kandidatus (t. y. gyvendinti aktyvij
rinkim teis) ir vis t veiksni piliei, kurie yra sukak Konstitucijos ar statym
nustatyto amiaus (Seimo rinkimuose - 25 met, Respublikos Prezidento - 40,
savivaldybi taryb - 20) bei atitinka kitus reikalavimus (pvz., sslumo), galimyb
bti renkamais kandidatais (t. y. gyvendinti pasyvij rinkim teis).
Tiesiogins rinkim teiss principas rodo, kad atstovus rinkjai renka be tarpi-
nink.
Lygios rinkim teiss principas rodo tai, kad kiekvienas rinkjo balsas (ir vienas
srao balsas", t. y. balsas u partijos pateikt kandidat sra Seimo ir savival-
dybi taryb rinkimuose, ir vadinamieji trys pirmumo balsai", t. y. balsai u bet
kuri trij kandidat norim eilikum tame srae, u kur atiduodamas srao
balsas") turi vienod vert skaiiuojant balsus ir nustatant galutinius rinkim re-
zultatus (tokius pirmumo balsus, atiduodamus balsuojant u kandidat sra, numato
Seimo rinkim statymas ir Savivaldybi taryb rinkim statymas).
82
Paymtina, kad Konstitucijoje nustatyta konkreti Respublikos Prezidento rin-
kim sistema (t. y. daugumos bals sistema - irinktu laikomas arba daugiau kaip
pus vis bals pirmajame rate surinks, arba daugiausia bals antrajame rate su-
rinks kandidatas; r. Konstitucijos 81 str.), tuo tarpu Seimo ir savivaldybi taryb
rinkim sistemos nenustatytos. statym leidjas iuo atveju pasirinko:
1) miri (i dalies proporcin barjerin, i dalies daugumos bals sistem) Sei-
mo rinkim sistem, pagal kuri i 141 Seimo nario 71 Seimo narys renkamas 71
vienmandatje rinkim apygardoje pagal daugumos sistem (tai reikia, kad irinktu
laikomas kandidatas, gavs daugiausia rinkj bals; paymtina, kad iose
apygardose kandidatus gali kelti partijos, o kiekvienas pilietis, turintis pasyvij
rinkim teis, gali ikelti ir registruoti savo kandidatr, jei tai paraais paremia ne
maiau kaip vienas tkstantis tos apygardos rinkj), o 70 Seimo nari - vienoje
daugiamandatje rinkim apygardoje (ji apima vis valstybs teritorij) pagal pro-
porcin barjerin sistem, pagal kuri skirstant mandatus (proporcingai gautiems
rinkj balsams) dalyvauja tik tie sraai, kurie veik vadinamj rinkim barjer, t.
y. gavo ne maiau nei 5 procentus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals (jei dvi
ar daugiau partij sudar bendr - koalicin - kandidat sra, - ne maiau nei 7
procentus;
2) proporcin barjerin savivaldybi taryb rinkim sistem, pagal kuri kiek-
vienoje savivaldybje sudaroma daugiamandat rinkim apygarda, kurioje kandidatai
renkami tik pagal partij pateiktus kandidat sraus (t. y. atskiras pilietis, turintis
pasyvij rinkim teis, neturi galimybs ikelti savo kandidatros), o skirstant
mandatus (proporcingai gautiems rinkj balsams) dalyvauja tik tie sraai, kurie
veik rinkim barjer, t. y. gavo ne maiau nei 4 procentus vis rinkimuose
dalyvavusi rinkj bals (jei dvi ar daugiau partij sudar bendr - koalicin -
kandidat sra, -ne maiau nei 6 procentus.
Kalbant apie rinkimus, svarbu aptarti Vyriausij rinkim komisij, kuri pagal
Konstitucij (67 str. 13 p.) sudaro Seimas. Kadangi i komisija tiesiogiai paminta
Konstitucijoje, galima teigti, kad tik ji gali centralizuotai organizuoti tiek Seimo, tiek
Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb rinkimus, taip pat referendumus. Tai
iaikino Konstitucinis Teismas, vertindamas specialiai Respublikos Prezidento
rinkimams 1993 m. pagal tam tikr statym sudaryt Respublikos Prezidento
rinkim komisij", kuri pavadinta aukiausia Respublikos Prezidento rinkim
organizavimo institucija" (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11d. nutarimas).
Vyriausiosios rinkim komisijos teisin padtis detalizuota 2002 m. priimtame
Vyriausiosios rinkim komisijos statyme. Pagal statym mintoji komisija yra
nuolatin ir nepriklausoma institucija, kuri ketveriems metams sudaro Seimas i: 1)
pirmininko; 2) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie
burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt ei kandidat; 3) trij auktj
universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos
teisinink draugijos pasilyt ei kandidat; 4) partij, gavusi Seimo nari
mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen (mintos partijos
turi teis pasilyti po vien asmen). Paymtina, kad jei kandidatai atitinka
reikalavimus (yra pilieiai, pagal Seimo rinkim statym gali tapti kandidatais
Seimo narius, per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi
taryb rinkimus ar referendumus nebuvo atleisti i rinkim ar referendumo komisijos
u statym paeidim), tai Seimas negali pasilyt kan-
83
KONSTITUCIN TEIS
didat atmesti". Svarbu ir tai, kad asmenys, paskirti komisij i teisingumo ministro
ir Lietuvos teisinink draugijos pasilyt kandidat, turi sudaryti daugiau kaip 1/2
Vyriausiosios rinkim komisijos nari" (minto statymo 6 str., 7 str.).
2.3. RESPUBLIKINS VALSTYBS PRINCIPAS
Savaime aiku, kad respublika - tai ne monarchija. Taiau kas ji i esms yra? Res-
publika, kaip valstybs valdymo forma, dar nebuvo numatyta pirmj laikinj (1918
ir 1919 m.) konstitucij preambulse. Ten raoma: Iki Steigiamasis (kuriamasis) bus
nusprends Lietuvos valdymo form [...]". Pirm kart j vardyta 1920 m. Kons-
titucijos nuostatoje Lietuvos valstyb yra [...] respublika" (1 str.). Sisteminiu po-
iriu respublika - tai keli valstybs valdi vykdani institucij bendro valstybs
valdymo forma. J charakterizuoja: 1) demokratiniai valstybs vadovo (Respublikos
Prezidento) rinkimai, kuri nevaro reikalavimai, kad kandidatai turt aristokratin
kilm, turt ar isilavinim (r. Konstitucijos 78 str. 1 d.); 2) valstybs vadovo
reguliarus perrinkimas kas penkeri metai (Konstitucijos 78 str.); 3) kompetencija,
ribojama konstitucini galiojim srao, ir pagal tok sra priimam kai kuri
dekret kontrasignavimo (Ministro Pirmininko ar atitinkamos srities ministro
paraas lemia keturi ri Respublikos Prezidento pasirayt dekret galiojim, t. y.
dekret dl diplomatini atstov usienio valstybse skyrimo ir ataukimo,
aukiausi karini laipsni suteikimo, nepaprastosios padties paskelbimo ir
pilietybs suteikimo; Konstitucijos 85 str.); 4) konstitucin valstybs vadovo pareiga
daryti visk, kas pavesta konstitucing statym (Konstitucijos 77 str. 2 d.). iuo po-
iriu Seimas, kaip kolegiali teisins tautos atstovyb, gali statymu pavesti Res-
publikos Prezidentui papildomai daryti tai, kas atitinka jo konstitucini galiojim
pobd; 5) valstybs vadovo atsakomyb, kuri gali pasireikti arba paalinimu i pa-
reig parlamentinio apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 str.) arba patraukimu
atitinkamon (pvz., administracinn ar baudiamojon) teisinn atsakomybn bendrja
tvarka, kai baigs eiti savo pareigas (Konstitucijos 86 str. 1 d.).
2.4. NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS PRINCIPAS
Kitaip nei 1990-1991 m., kai atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs nesiryo
(dl ger santyki su tuometine TSRS ir Rusijos Federacija) de jure pripainti dau-
guma Vakar Europos valstybi, o odis nepriklausomyb" Lietuvoje akivaizdiai
reik nepriklausomyb nuo TSRS, dabar sunku trumpai ir aikiai pasakyti, k reikia
vairias tarptautines sutartis ratifikavusios ir Europos mogaus teisi teismo
jurisdikcij pripastanios Lietuvos nepriklausomyb, tuo labiau, kad jau kalbama
apie nepriklausom Lietuv kaip Europos Sjungos, NATO ar kitos tarptautins
organizacijos nar.
Logikai ir sistemikai mstant galima teigti, kad nepriklausomyb, arba suve-
renitetas, reikia, kad valstyb turi iimtin teis savo teritorijoje, tiksliau teisin ir
politin savarankikum vykdyti pagrindines valstybs valdios funkcijas (statym
leidyb, valdym ir teisingumo vykdym), jei tuo nra paeidiamos prigimtins
mogaus teiss ir laisvs (Konstitucijos 18 str.) ir vadovaujamasi visuotinai pripa-
84
intais tarptautins teiss principais ir normomis" (Konstitucijos 135 str. 1 d.). Be to,
nepriklausomyb ireikia ir valstybins bendruomens (teisins tautos) suverenitetas
(Konstitucijos 2 str.), demokratikai gyvendinamas tiesiogiai ar per Seimo narius bei
Respublikos Prezident (Konstitucijos 4 str.), o platesniu poiriu - ir per Vyriausyb,
taip pat teismus (Konstitucijos 5 str. 1 d.). Nepriklausoma valstyb neinyksta, jei jos
bendruomen demokratikai - tiek tiesiogiai referendumu, tiek netiesiogiai per Seim,
Respublikos Prezident ir Vyriausyb - pritaria, kad valstyb sijungt Europos
Sjung deleguodama jai dal savo kompetencijos, kuri bus vykdoma kartu su kitomis
ios Sjungos narmis. Aiku, toks delegavimas, kad bt aikiau, turt bti
tiesiogiai numatytas Konstitucijoje, todl btina atitinkamai pakeisti (ar pleiamai
aikinti) Konstitucij, pavyzdiui, jos 136 straipsn. Siame straipsnyje pernelyg
abstrakiai numatytas Lietuvos valstybs dalyvavimas tarptautinse organizacijose,
nustatytas reikalavimas jeigu tai neprietarauja valstybs interesams ir jos
nepriklausomybei". Minta, kad Seimas 2004 m. apsisprend papildyti Konstitucijos
150 straipsn, nustatant, kad sudedamja Konstitucijos dalimi laikomas ir
konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje".
ioje vietoje svarbu prisiminti Konstitucijos sudedamj dal - konstitucin akt
Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas" (Kon-
stitucijos 150 str.). Jame, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje
negali bti joki Rusijos [...] karini bazi ir kariuomens dalini". Nesileidiant
neteisines diskusijas, kiek kareivi, amunicijos ar ginkluots turt apimti odiai
kariuomens dalinys", galima teigti, kad iame akte nedraudiama statym leidjui
nustatyti, kad Lietuv laikinai tarptautinms pratyboms gali atvykti tam tikro
gausumo Rusijos ar kitos valstybs, esanios postsovietinse Ryt Sjungose", ka-
reivi grup (tai numato Tarptautini operacij, karini pratyb ir kit rengini
statymas, pakeistas 2002 m. sausio 15 d.).
2.5. TEISINS VALSTYBS PRINCIPAS
Abstrakts Konstitucijos preambuls odiai siekdama teisins valstybs" vairiuose
Konstitucijos straipsniuose yra sukonkretinami (5 str., 7 str., 18 str., 30 str., 105 str.).
J vientisas (logikai ir sistemikai iplaukiantis) ryys leidia teigti, kad teisin
valstyb - tai pagal Konstitucij, konstitucingus statymus ir valdymo aktus bei teism
sprendimus gyvuojanti valstyb. iuo poiriu teisin valstyb charakterizuoja:
1) prigimtini mogaus teisi ir laisvi apsauga ir gynyba (Konstitucijos 18 str.).
Esant neivengiamai btinybei, tos teiss ir laisvs ribojamos statymo nustatyta
tvarka, t. y. remiantis proporcingo ribojimo principu. Tai reikia, kad, viena vertus,
ribojimu siekiamas tikslas turi atitikti ribojimo priemones (pvz., sumim, priverstin
gydym, visuomenins organizacijos ar partijos veiklos udraudim ar veiklos
sustabdym), kita vertus, teiss paeidim pobdis ir pavojingumas turi atitikti u
tokius paeidimus statymu nustatomas sankcijas (pvz., baudas ar bausmes; daugiau
apie visa tai - kitame skirsnyje);
2) asmen teisins lygybs (lygiateisikumo) statymui, teismui ir kitoms valsty-
bs institucijoms principas (Konstitucijos 29 str. 1 d.). J Konstitucinis Teismas yra
praplts vairiais teiginiais, pavyzdiui: lygybs statymui principas reikia lyg
85

KONSTITUCIN TEIS
mat", kai reikia t pai norm taikyti skirtingiems asmenims"; principas pareigoja
vienodus faktus teisikai vertinti vienodai, ir draudia i esms tokius pat faktus
savavalikai vertinti skirtingai"; principas reikalauja, kad teisje pagrindins teiss ir
pareigos bt tvirtintos vienodai" (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000
m. birelio 30 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). I viso to kyla draudimas varyti
mogaus teises ar teikti jam privilegijas dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms,
socialins padties, tikjimo, sitikinim [...]" (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Toks
draudimas i esms yra asmen nediskriminavimo ir neprivilegijavimo pagal mintus
kriterijus principas, kuris gali bti pleiamas, teisikai vardijant ir kitus
diskriminacinio (savivaliko ir neobjektyvaus) vertinimo kriterijus. iuo poiriu
galima pateisinti norm, kad visi nuteistieji lygs nepaisant j [...] genetini savybi,
negalumo, seksualins orientacijos, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios vietos
ir kit nenumatyt Lietuvos Respublikos statymuose ypatybi" (Teisingumo ministro
2003 m. birelio 18 d. sakymu patvirtint Aretini vidaus tvarkos taisykli 2 p.).
iame kontekste paymtinas asmen teisinio saugumo principas, pagal kur, viena
vertus, galioja tik paskelbti statymai (Konstitucijos 7 str. 2 d.), kita vertus, statymai
galioja ateit (t. y. negalioja atgaline data). Konstitucinis Teismas iaikino, kad
vienas i teisins valstybs reikalavim yra tas, jog teiss akt galia turi bti
nukreipiama ateit. Teiss aktuose tvirtintos normos taikomos faktams ir
pasekmms, atsirandantiems po j sigaliojimo" (Konstitucinio Teismo 2001 m.
lapkriio 29 d. nutarimas). Tiesa, teisinje valstybje galioja iimtis, kad priimti
statymai, panaikinantys veikos baudiamum ar suvelninantys atsakomyb, turi
grtamj gali" (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11d. nutarimas). Be to,
paymtina, kad asmen teisinio saugumo principas apima asmens teist lkesi
princip. Jis pagal Konstitucinio Teismo iaikinimus reikia, viena vertus, vis
valstybs institucij pareig laikytis prisiimt sipareigojim (pvz., mokti tam
tikriems asmenims statymu ar valdymo aktu nustatyt pensij ar darbo umokest),
kita vertus, asmens teistai gyt teisi (pvz., teisi gauti tam tikr pensij ar darbo
umokest) apsaug (asmenys turi teis pagrstai tiktis, kad j pagal galiojanius
teiss aktus gytos teiss bus ilaikytos nustatyt laik ir gals bti realiai
gyvendinamos" (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodio 18 d. nutarimas).
Pavyzdiui, jei kiekvienas naujos kadencijos Seimas keiia prokuror skyrimo ir
atleidimo tvark ir todl n vienas paskirtas generalinis prokuroras neibna savo
pareig vis statymo nustatyt galiojim laik, tuo ne tik sudaromos anti-
konstitucins prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratros sistemoje", bet ir
paeidiamas asmens (iuo atveju generalinio prokuroro) teist lkesi (eiti
pareigas vis statymo nustatyt laik, jei nepadaromas nusikalstamas teiss
paeidimas) principas [...]. statym leidjas, nustats generalinio prokuroro ga-
liojim trukm, neturi teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i
pareig nepasibaigus galiojim terminui pagrind" (Konstitucinio Teismo 2003 m.
sausio 24 d. nutarimas). Toks iaikinimas jau ir konstitucins teiss ir teiss istorijos
dalis, nes Seimas 2003 m. pakeit Konstitucij, tiesiogiai nustatydamas generalinio
prokuroro skyrimo ir atleidimo tvark (84 str. 11 p., 118 str. 5 d.);
3) valdi - statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins - padalijimo prin-
cipas (kitaip tariant, pagrindini valstybs valdios funkcij ir jas vykdani pa-
grindini valstybs institucij - Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir teis-
m - kompetencijos atribojimo principas; Konstitucijos 67 str., 84 str., 94 str.,
86
109 str.), pagal kur, viena vertus, n viena valstybs institucija nra aukiausiasis
valstybins valdios organas" (LTSR 1978 m. Konstitucijos 97 str. 1 d.), kita vertus,
n viena valstybs valdi (pagal Konstitucijos 5 str. 1 d.) gyvendinanti institucija
negali atsisakyti savo galiojim, perimti kitos institucijos galiojimus ar perleisti savo
galiojimus kitai institucijai. Visa tai daug kart yra akcentavs Konstitucinis
Teismas;
4) maum - tiek opozicini Seimo nari grupi ar frakcij, tiek piliei tautini
bendrij (Konstitucijos 45 str.) ar asmen religini organizacij (43 str.) -apsaugos
principas, kurio negali paneigti mintas demokratijos elementas - daugumos
principas. iuo poiriu vienas i demokratins ir teisins valstybs princip
bendrum - daugumos ir maumos interes derinimas;
5) asmens galimyb kreiptis teism (Konstitucijos 30 str. 1 d.), t. y. nepri-
klausom ir nealik teism" (Konstitucijos 31 str. 2 d.). i galimyb yra absoliuti, t.
y. statym leidjas neturi galiojimo nustatyti, kad tam tikras valdymo institucijos
sprendimas yra neskundiamas teismui. Akcentuojama ir asmens teis reikalauti, kad
jam teismine tvarka bt atlyginta padaryta materialin ir moralin ala. Anot
Konstitucinio Teismo, net ir nesant atitinkamo statyminio reguliavimo, asmuo gali
reikalauti jam atlyginti neteistais valstybs institucij ar pareign veiksmais
padaryt al tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais
Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkam mogaus teisi ir laisvi
apsaugos ir gynimo garantijos" (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d.
nutarimas). Be to, svarbi ir Teism statymo (5 str.) nuostata, kad asmuo turi teis
operatyv teism", t. y. teismas visa savo veikla turi utikrinti, kad bylos bt
inagrintos [...] per manomai trumpiausi laik";
6) teisj ir teism vykdani teisingum, nepriklausomumo principas (Kons-
titucijos 109 str. 2 d.). Konstitucijoje numatytas dvejopas nepriklausomumas: a)
individualus teisj nepriklausomumas. J, anot Konstitucinio Teismo, lemia tai, kad:
pirma, teisj galiojim trukm nelieiama. J riboja bendra taisykl: Lietuvos
Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig [...] sulauk statyme nustatyto
pensinio amiaus" (Konstitucijos 115 str. 2 p.); antra, draudiama teisj suimti ar
patraukti baudiamojon atsakomybn be Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimo
(r. Konstitucijos 114 str. 2 d.). Tai iek tiek detalizuoja Teism statymo (47 str.)
nuostata: Draudiama eiti teisjo gyvenamsias ar tarnybines patalpas, daryti ten
arba teisjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje [...] apir, krat ar pom";
treia, teisjui, gaunaniam teisjo atlyginim (Konstitucijos 113 str. 1 d.), negalima
statymais ar kitais teiss aktais mainti darbo umokesio (Konstitucinio Teismo
1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). iame kontekste paymtinos Teism statymo (1
str. 3 d., 3 str. 4 d., 47 str.) nuostatos, pagal kurias niekas neturi teiss reikalauti, kad
teisjas atsiskaityt dl konkreioje byloje priimto sprendimo", bylose teism
priimtus sprendimus gali perirti tik teismas ir tik statym nustatyta tvarka",
teisjas ar teismas neatsako u al, atsiradusi proceso aliai dl to, kad byloje
priimtas neteistas ar nepagrstas sprendimas. i al [...] atlygina valstyb. Dl
teisjo nusikalstamos veikos vykdant teisingum atsiradusi ir asmeniui valstybs
atlygint turtin ir neturtin al valstyb regreso tvarka iieko i teisjo"; b)
kolektyvinis teism, kaip teismins valdios institucij sistemos, nepriklausomumas ir
savivalda. Konstitucinis Teismas iaikino, kad teism veikla nra ir negali bti
laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai
87
KONSTITUCIN TEIS
nors vykdomosios valdios institucijai" (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21
d. nutarimas). Todl statym leidjas negali, pavyzdiui, nustatyti teisingumo
ministro galiojimus kontroliuoti teism administracin veikl. ioje vietoje pay-
mtinos esmins Teism statymo 2002 m. redakcijos naujovs, susijusios su teism
savivalda: pirma, sukurta nauja teism savivaldos institucij sistema: Visuotinis
teisj susirinkimas (aukiausia savivaldos institucija), Teism taryba (i 24 jos
nari didiausi nari dal renka Visuotinis teisj susirinkimas, o pagal pareigas
tarybos sudt eina Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo
administracinio teismo pirmininkai, taip pat Respublikos Prezidento ir Seimo Pir-
mininko atstovai, teisingumo ir finans ministrai ar j galioti viceministrai, Seimo
Teiss ir teistvarkos bei Biudeto ir finans komitet pirmininkai ar j pavaduotojai;
paymtina, kad Teism taryba - tai Konstitucijos 112 straipsnyje numatyta speciali
institucija", kuri pataria Respublikos Prezidentui dl teisj paskyrimo, paauktinimo,
perklimo ar atleidimo i pareig), Teisj garbs teismas (jo septynis narius skiria
Teism taryba ketveriems metams teisj drausms byloms ir teisj praymams dl
teisjo garbs gynimo nagrinti); antra, sukurtas naujas teism savivaldos institucij
organizacinis metodinis ir techninis aptarnavimas, kur turi atlikti Nacionalin teism
administracija (ji kaupia ir analizuoja teism statistik, tvarko pretendent laisvas
apylinks teismo teisj vietas sra bei teisj karjeros siekiani asmen registr).
Paymtina, kad Teism statymas (11 str.), viena vertus, draudia bloginti sta-
tym numatytas finansines ir materialines technines teism veiklos slygas", kita
vertus, numato abstraki ilyg: Kai i esms pablogja valstybs ekonomin ir
finansin bkl, Seimas gali perirti teism finansines ir materialines veiklos s-
lygas". Kaip ir pagal k galima (reikt) sprsti apie valstybs ekonomins ir fi-
nansins bkls esmin pablogjim" - sudtingas klausimas, kuris turi daug netei-
sim (kini) aspekt.
Dar papildomai galima atkreipti dmes ypating teisj ir teism nepriklauso-
mumo aspekt - depolitizavim. Tai reikia, kad teisjams draudiama dalyvauti
politini partij veikloje (Konstitucijos 113 str. 2 d.), o politinms partijoms - kitis
teisjo ar teismo veikl (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Taigi teisjas ir teismas, viena
vertus, turi klausyti statymo, o ne politini nurodym ar instrukcij (neatsitiktinai
Konstitucinis Teismas iaikino, kad teisj dalyvavimas vykdant koki nors politi-
kos krypt" yra imanentinis totalitarinio ir autoritarinio reimo bruoas; Konstitucinio
Teismo 1995 m. gruodio 6 d. nutarimas), kita vertus, Respublikos Prezidentas ir jam
teisj paskyrimo klausimais patarianti teisj institucija (Konstitucijos 112 str. 5 d.)
negali teisj skyrimo sieti su kandidat (ar profesins karjeros laiptais kylani
teisj) dalyvavimu politinje veikloje (Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodio 21 d.
nutarime nurod, kad teismin valdia vienintel formuojama ne politiniu, bet pro-
fesiniu pagrindu"). Paymtina, kad depolitizavimo principas nedraudia teisjams
jungtis nepolitines organizacijas. iuo poiriu Teisj asociacija ar panai savano-
rika organizacija (Teism statymo 115 str.) atitinka konstitucin teisjo status.
88
3. KONSTITUCINS MOGAUS TEISS IR LAISVS
3.1. BENDRA SAMPRATA
Konstitucijoje tiesiogiai nepasakoma, k reikia odiai mogaus teiss ir laisvs" ir
kodl jos yra prigimtins" (18 str.). Logikai ir lingvistikai aikinant Konstitucij,
darytina ivada, kad prigimtins teiss ir laisvs - tai bet kurioje valstybje ar niekieno
emje gimstant (ne gaunant pilietyb) gyjamos pagrindins teiss ir laisvs. Tai yra
kiekvieno mogaus buvimo, veikimo ar neveikimo ir nelieiamumo galimybs (ir tam
tikros nepriklausomybs nuo kolektyvo - visuomens ar valstybs - garantijos) bei
kartu visos monijos vertybs, kurios istorikai yra ankstesns, negu susikr
valstyb, o teisikai yra aukiau suverenios valstybs valdios. Visa tai supaprastinus
galima apibendrinti:
1. Konstitucija Lietuvos valstybs nesukuria, bet konstatuoja, kad yra gamtos
sukurtos (gimstant gyjamos) mogaus teiss ir laisvs, kurioms apsaugoti ir ginti (r.
6 str. 2 d., 30 str.) yra skirtos specialios Konstitucijos nuostatos (18-26 str.). iuo
poiriu valstybin bendruomen, primusi Konstitucij referendumu, sukuria tik
teisines formuluotes, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai ireikiama gamtos sukurt
vertybi esm. Tuo tarpu piliei teiss (rinkti, stoti partijas ar valstybs tarnyb; 33-
37 str.) gyjamos tam tikram mogui gaunant valstybs (iuo atveju -Lietuvos
Respublikos) pilietyb ir yra valstybs teisins krybos produktas, ireiktas
Konstitucijos nuostatose ir j apsaugotas.
2. Nra ir negali bti baigtinio prigimtini teisi ir laisvi srao, t. y. Konstitu-
cijoje tik i dalies apraomos prigimtins teiss (laisvs), kurias valstybs bendruo-
men suvok 1992 m. Tai patvirtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 1995 m. pilieio
teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet (Konstitucijos 32 str. 1 d.) vertino
kaip mogaus (kiekvieno teistai esanio Lietuvoje mogaus) teis.
3. Niekas - nei mogus, siekiantis mogudysts ar saviudybs, nei valstybs
institucija ar jos pareignas, siekiantis apriboti ar udrausti tam tikr mogaus veikl,
skirti jam baud ar bausm, - negali atimti ar savo nuoira valdyti tai, kas yra gamtos
sukurta. Todl negali valstybs institucijos nesikiti, jei mogus laisva valia
nusprendia nusiudyti (atimti sau gyvyb) arba prao, kad jam kiti padt tai pa-
daryti (pastarasis atvejis - dabar diskutuojamas eutanazijos, kaip teistos pagalbos
atimti gyvyb nepagydoma liga serganiam ir dl to kanias patirianiam mogui,
teisinimo klausimas).
4. Valstyb, pripaindama, kad gamtos sukurtos teiss ir laisvs yra vertybs,
sipareigoja jas beslygikai ginti, o esant neivengiamai btinybei -jas riboti. Tai ji
gali atlikti konstitucingo statymo nustatyta tvarka pagal mint proporcingumo
princip ir nepaeidiant ribojamos teiss ar laisvs esms - tai, be ko teis ar laisv
yra beprasm. Anot Konstitucinio Teismo, jeigu teis taip apribojama, kad jos
gyvendinti pasidaro nemanoma, jeigu teis suvaroma perengiant protingai su-
vokiamas ribas arba neutikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju bt pa-
grindo teigti, jog paeidiama pati teiss esm" (Konstitucinio Teismo 2000 m. va-
sario 23 d. nutarimas).
89
KONSTITUCIN TEIS
Atkreiptinas dmesys, kad Konstitucijoje tam tikr teisi ir laisvi turtojams
(subjektams) vardyti vartojami skirtingi odiai: mogus" (19-26 str.), kiekvienas
mogus" (48 str. 1 d.), kiekvienas dirbantis mogus" (49 str. 1 d.), pilietis" (32-37
str.), asmuo" (29 str. 1 d., 30 str.), kiekvienas lietuvis" (32 str. 4 d.). Paymtina,
kad odiai mogus", asmuo", pilietis" nra sinonimai. Jie skiriasi pagal turinio
apimt. Plaiausios svokos - mogus" ir asmuo": pirmoji apima ir pilieius, ir
usienieius ar asmenis be pilietybs, antroji - visus fizinius ir (kalbant apie
nuosavybs nelieiamum, asmen lygyb ar teis kreiptis teism; Konstitucijos 23
str., 29 str., 30 str.) juridinius asmenis. Siauriausias yra odis pilietis". Jis vardija tik
fizinius asmenis, turinius Lietuvos Respublikos pilietyb (Konstitucinio Teismo
1995 m. sausio 24 d. nutarimas).
Konstitucines asmens teises ir laisves, kad bt aikiau, galima grupuoti vairiai.
Pagal konstitucini asmens teisi ir laisvi esm ir pobd (t. y. pagal tai, kam
apsaugoti ir ginti - gamtos sukurtoms vertybms ar visuomens ir valstybs sukur-
toms vertybms - jos gali bti taikomos) ir turtojus (subjektus), jas galima skirstyti
dvi grupes: prigimtines universalisias ir specialisias.
Prigimtins universaliosios teiss ir laisvs - tai kiekvieno mogaus teiss ir
laisvs (nesvarbu, kokia jo tautyb, religija, gimtoji kalba, lytis ar pilietyb), kurios
pagal savo esm ir pobd gyjamos gimstant, be to, leidia mogui apsisaugoti ir
apginti savo autonomij nuo valstybs institucij ar pareign. Tokios yra klasikins
gynybins (apsaugins") teiss ir laisvs, tvirtintos Konstitucijos 19-26
straipsniuose.
Specialiosios teiss, t. y. konkretaus mogaus, turinio tam tikr pilietyb, tautyb,
lyt ar ami, teiss (pvz., 18 met sulaukusio pilieio rinkim teis; r. Konstitucijos
33-37 str.), arba kiekvieno mogaus teiss (pvz., kiekvieno mogaus teis laisvai
pasirinkti darb ar kiekvieno dirbanio mogaus teis kasmet gauti atostogas;
Konstitucijos 48 str. 1 d., 49 str.), yra ivestins i gimstant gyjam teisi kaip
vertybi (pvz., mogaus orumo nelieiamumo), bet j tikslas nra tiesiogiai apsaugoti
mog nuo valstybs savivals ar piktnaudiavimo.
3.2. PRIGIMTINS UNIVERSALIOSIOS TEISS IR LAISVS
Klasikins prigimtins teiss ir laisvs tvirtintos Konstitucijos 19-26 straipsniuose.
ios universaliosios mogaus teiss gyvyb ir orum yra vis kit teisi ir laisvi
pagrindas (slyga) ir todl yra aukiausios vertybs" (Konstitucinio Teismo 1998 m.
gruodio 9 d. nutarimas).
Teiss gyvyb (19 str.) esm mogaus biologinio fizinio egzistavimo nelie-
iamumas ir apsauga. i teis yra absoliuti, nes jos nemanoma konstitucingai riboti
nepaeidiant esms (neatimant gyvybs). Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodio 9
d. nutarime pripaindamas, kad Baudiamajame kodekse nustatyta mirties bausm
prietarauja Konstitucijos nuostatoms mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins" (18
str.) ir mogaus teis gyvyb saugo statymas" (19 str.), rmsi vairiais
Konstitucijos aikinimo bdais, i kuri maiausiai tikinamais galima laikyti keturis:
1) istorin poir, - kai atsivelgiama Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
statutuose nustatytus mirties bausms taikymo apribojimus ir Lietuvos Respublikos
1920 m. Konstitucijos nuostat Mirties bausm naikinama" (16 str.),
90
Konstitucins mogaus teiss ir laisvs
kurios neliko vlesnse konstitucijose; 2) statistin poir - pastebta, kad pasta-
raisiais metais Lietuvoje daugiau negu 40 proc. nuteistj buvo skiriama reali laisvs
atmimo bausm, taiau tai nusikalstamumo didjimo nesustabd"; 3) lyginamj
poir - paymta, kad Vakar ir Vidurio Europos valstybse mirties bausm
panaikinta ar praktikai nevykdoma; 4) lingvistin poir - Konstitucijos 19 straips-
nyje tvirtinta tik viena norma, kurios formuluotje nenumatyta, kad statymu ar
teismo sprendimu galima riboti mogaus gyvyb. Labiausiai tikinamais galima lai-
kyti du Konstitucijos aikinimo bdus: 1) login - iaikinta, kad mirties bausm yra
fizinis nuteisto mogaus sunaikinimas, gyvybs atmimas nepriklausomai nuo to,
kokiu bdu tai daroma: suaudant, pakariant, suleidiant mirtin vaist doz ar kitokiu
bdu"; 2) sistemin - nurodyta, kad nors Konstitucijos preambuls teiginiai apie darni
pilietin visuomen ir teisin valstyb suponuoja mint apie kiekvieno mogaus ir
visos visuomens apsaug nuo nusikalstam ksinimsi, taiau bendrj interes
apsauga demokratinje teisinje valstybje negali paneigti konkreios mogaus teiss
apskritai".
mogaus teiss gyvyb, kaip absoliui vertyb, savaime nepaeidia statymas,
leidiantis policijos, prokuratros, Specialij tyrim tarnybos ar kitam valstybs
pareignui panaudoti prie mog aunamj ginkl tam tikrais atvejais (pagrindais)
ir tvarka, pavyzdiui, kai: 1) pareignas upuolamas jo gyvybei akivaizdiai
pavojingu bdu ir nra kit galimybi tok upuolim atremti; 2) asmuo, atliekantis
teismo paskirt laisvs atmimo bausm, bga i bausms atlikimo vietos ir aki-
vaizdiai atsisako paklsti j sustabdyti siekianio pareigno reikalavimui sustoti (r.,
pvz., Prokuratros statymo 56 straipsn aunamojo ginklo naudojimo tvarka"). iuo
atveju vertinant statymo atitikt Konstitucijai, svarbu atsivelgti, ar statymas
pareigoja pareignus panaudoti, esant galimybei, pirmiausia kitas savigynos ar
sulaikymo priemones, iauti spjamj v or, stengtis taikyti kojas ir taip
ivengti sunki padarini, tarp j - netyinio gyvybs atmimo.
Kalbant apie mogaus gyvyb, problemikas yra eutanazijos (gr. euthanasia -gera
lengva mirtis) klausimas, t. y. aktyvios pagalbos (pvz., suleidiant mirtin vaist doz,
atjungiant gyvyb palaikanius medicinos aparatus) nusiudyti nepagydoma liga
serganiam (ir dl to skausmus kenianiam) asmeniui teisinimas. Konstitucijos 19
straipsnio formuluot lyg ir neleidia teigti, kad Baudiamajame kodekse gali nebti
numatytos baudiamosios atsakomybs u tai, jog mogus A, praomas mogaus B,
padjo pastarajam atimti gyvyb (tuo i esms jam ne paddamas nusiudyti, bet j
nuudydamas). Taigi neatsitiktinai naujojo Baudiamojo kodekso 134 straipsnyje
raoma: tas, kas beviltikai serganio mogaus praymu padjo jam nusiudyti,
baudiamas [...]". Taiau akivaizdu, kad btina atsivelgti tai, kad serganio asmens
gydymas beviltikas ir skausmai nepakeliami, ir siekti atitinkamai keisti iki iol
vyravusi baudiamosios (ir konstitucins) teiss nuostat, kad vieosios ar privaios
medicinos staig darbuotojai, viena vertus, gali ir turi velninti mirtanio paciento
skausmus, kita vertus, neturi teiss jam padti gyvendinti laisva valia priimt
sprendim nusiudyti, siekiant ivengti beprasmi skausm.
Teis l ai svs nelieiamum (20 str.) apima mogaus judjimo ir bendrj
veikimo ar neveikimo (veiksm atlikimo ar neatlikimo) laisv, kuri gali bti ribojama
(o jei tai nenumatyta Konstitucijos ir statym arba taikoma ne statymo nustatyta
tvarka - ir paeidiama) vairiai: sulaikant ar suimant mog, skiriant jam aret ar
kit laisvs suvarymo (atmimo) bausm, j priverstinai gydant ar taikant
91
KONSTITUCIN TEIS
organizuoto nusikalstamumo ukardymo priemones (r. Organizuoto nusikalstamumo
ukardymo statymu nustatytus teismo pareigojimus). iuo atveju, vertinant teiss
apribojimo konstitucingum, svarbu atsivelgti ne tik reglamentavimo statymais
buvim ir jo taikymo btinum (pagrstum), bet ir konkretaus asmens, kuriam
apribota judjimo ar veikimo laisv, savigynos galimybes, pavyzdiui, psichikos
ligonio teis bti iklausytam psichiatrijos staigos administracijos, [...] teismo, kai
sprendiami jo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo [...] klausimai"
(Psichikos sveikatos prieiros statymo 22 str.). Konstitucija tiesiogiai detalizuoja tik
du (pavojingiausius) ribojimo atvejus: sulaikym ir sumim (r. 20 str. 2 ir 3 d.).
Paymtina, kad kartu su Konstitucija 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimto
statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 8 straipsnyje
nustatyta, kad Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies nuostatos (dl nusikaltimo vietoje
sulaikyto asmens pristatymo teism per 48 valandas tam, kad teismas, dalyvaujant
sulaikytajam, nusprst, ar sulaikymas yra pagrstas ir arba priimt nutarim asmen
suimti, arba j tuoj pat paleist) pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti
baudiamojo proceso statymai su ia Konstitucija". Tokia sunkiai suvokiama ir
kritikuotina norma pradta veiksmingai gyvendinti, kai Lietuva 1995 m. ratifikavo
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij su laikina ilyga,
kad prokuroro galiojimas leisti suimti asmen, tariam padarius nusikaltim, galios
dar vienerius metus. Minta Konvencija Lietuvoje sigaliojo 1995 m. birelio 20 d.,
todl i ilyga neteko galios 1996 m. birelio 20 d. Be to, paymtina, kad
Konstitucinis Teismas iaikino, jog Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos odis skubiai", vartojamas kalbant apie kiekvieno sulaikytojo
ar suimtojo pristatym teisjui, atitinka Lietuvos Konstitucijos odius per 48
valandas" ir nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo" (Konstitucinio Teismo 1995 m.
sausio 24 d. ivada). Tok iaikinim galima ir pateisinti, ir laikyti nevisikai
tikinamu. Loginiu poiriu 48 valandos - pakankamai ilgas laiko tarpas sulaikyto
mogaus orumui paeminti, ypa jei teismas 15 ar 20 valand prievarta laikyt asmen
nusprst tuojau pat paleisti". Tiesa, analogikas pristatymo teismui terminas
nustatytas Italijos ir Portugalijos konstitucijose, o Ispanijos Konstitucijoje tvirtinta
net ilgesn (72 valand) trukm. itai primin ir ms Konstitucinis Teismas,
pagrsdamas savo iaikinim.
Teis orum (jo nelieiamum; Konstitucijos 21 str. 2 d.) yra tokia pat reik-
minga kaip ir teis gyvyb, nes tiek nuosavybs, tiek privataus gyvenimo ar bsto
nelieiamumas yra tiesiogiai susijs su mogaus orumu. Taigi valstybs institucijoms
ir pareignams draudiama elgtis su mogumi (pvz., keliant teisin baim,
psichologin prievart ar fizin skausm sulaikant, suimant, atliekant asmens apir,
nustatant ir skiriant bausmes, skiriant prievartin gydym ir pan.) kaip su daiktu.
mogaus orumas -viena sudtingiausi teisini (ir filosofini) kategorij. Tai, kaip jis
turi bti saugojamas, matyti, pavyzdiui, i toki norm: Aretins kameros
gyvenamojo (miegamojo) [...] ploto norma vienam nuteistajam yra ne maiau kaip 5
kvadratiniai metrai"; Aretins personalas nuteistj ratu kreipiasi Js" ir pavarde
( nuteistj aretu nepilnamet galima kreiptis odiu Tu" ir vardu") (teisingumo
ministro 2003 m. birelio 18 d. sakymu patvirtint Aretini vidaus tvarkos taisykli
20 p., 36 p.).
Teis privataus gyvenimo nelieiamum (22 str. 1 d.) lingvistikai ir
sistemikai aikinant apima: 1) asmens susirainjimo, pokalbi telefonu ar kito-
92
kio susiinojimo nelieiamum (22 str. 2 d.); 2) asmeninio (taigi ir seksualinio) ir
eimyninio gyvenimo nelieiamum (22 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas iaikino,
kad asmens teis privatum apima daugiau element: privat, eimos ir nam
gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij, asmenini fakt
slaptum, draudim skelbti gaut ar surinkt konfidenciali informacij ir kt."
(Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). statym leidjo poiriu
privatus gyvenimas paeidiamas, kai: 1) neteistai einama asmens gyvenamsias ir
kitokias patalpas ar a p t v e r t (irykinta -aut.) privai teritorij"; 2) neteistai
stebimas asmuo; 3) neteistai apiekomas asmuo ar jo turtas; 4) paeidiamas
korespondencijos bei asmenini ura ir informacijos konfidencialumas"; 5)
neteistai paskelbiami duomenys apie asmens sveikatos bkl; 6) atliekami kiti
neteisti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 2.23 str. 2 d.).
Kalbant apie privataus gyvenimo nelieiamum, vairiai - ir teigiamai, ir neigiamai -
galima vertinti Visuomens informavimo statymo (14 str. 3d.) nuostat, kad
informacija apie privat gyvenim gali bti skelbiama be mogaus sutikimo tais
atvejais, kai: 1) informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui; 2) informacija
padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus"; 3) informacija yra
pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese"; 4) informacija apie vieojo
asmens - valstybs politik, tarnautoj, politini partij ar visuomenini organizacij
vadov bei kit visuomeninje ir politinje veikloje dalyvaujani asmen" - privat
gyvenim atskleidia visuomenin reikm turinias privataus io asmens gyvenimo
aplinkybes ar asmenines savybes". Paskutin ilyga -sudtingiausia ir labiausiai
diskutuotina.
Nuosavybs nelieiamumo garantija (Konstitucijos 23 str. 1 d.) apima ir
privaios nuosavybs, kaip konstitucinio instituto, garantij, ir vairias subjektines
(individualias) nuosavybs teises" (Konstitucijos 23 str. 2 d.), kurias privalo saugoti
statym leidjas. Konstitucinis Teismas laikosi tradicinio aikinimo, kad subjektines
nuosavybs teiss - tai savininko teis valdyti jam priklausant turt, juo naudotis bei
disponuoti neperengiant statym nustatyt rib, nepaeidiant kit asmen teisi ar
teist interes" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Paymtina,
kad pirmaisiais veiklos metais Konstitucinis Teismas aikino, kad nuosavyb yra
teis turt. Tai reikia savininko teis nekliudomai daryti turtui bet kok poveik, jei
tuo nepaeidiamas statymas, sutartis arba treij teiss, ir draudim kitiems
asmenims j daryti" (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Vliau
Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime praplt nuosavybs samprat,
paymdamas, kad bendrasis nuosavybs nelieiamumas ir nuosavybs teisi apsauga
reikia ne tik vis savinink - fizini asmen, juridini asmen, savivaldybi ir
valstybs" - nuosavybs apsaug, bet ir kiekvieno asmens teis nuosavyb (t. y.
galimyb tapti savininku). Be to, svarbu paymti, kad Konstitucinis Teismas
sistemikai sujung nuosavybs ir asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos" (46
str. 1 d.) turin ir jo galimo paeidimo vertinim: asmens konstitucin teis gyti
nuosavyb yra esmin (btina) asmens kins veiklos laisvs gyvendinimo slyga".
Pavyzdiui, jei Vyriausybs nutarimas draudia monms prekiauti seno pavyzdio
banderolmis" paenklintais Lietuvoje pagamintais alkoholiniais grimais, juos
gabenti bei laikyti ir (svarbiausia!) nenustato, kaip mons po nutarime nurodytos
datos gali realizuoti dar iki draudimo nustatymo teistai gytus (joms nuosavybs teise
priklausanius) alkoholinius grimus, akivaizdu, kad tokiu
93
KONSTITUCIN TEIS
nutarimu yra paeidiamos ir nuosavybs teiss (teiss valdyti nuosavybs teise pri-
klausanius alkoholinius grimus, jais naudotis ir disponuoti), ir asmens kins
veiklos laisv ir iniciatyva (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas).
Teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti (Konstitucijos 25 str. 1 d.), taip
pat informacijos laisv (Konstitucijos 25 str. 2 d.) apima vairias individualias
galimybes (pvz., odio, nuomons ar spaudos laisv) ir kartu nelieiamas vertybes,
kurios susijusios su vadinamuoju komunikacijos procesu. Anot Konstitucinio Teismo,
tokiame procese atsiranda visuomeninis kontaktas, formuojasi vieoji nuomon"
(Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d. nutarimas). Kalbant apie informacijos
laisv, svarbu paymti, kad Konstitucija (44 str.) draudia visuomens informavimo
(masins informacijos") cenzr ir tokio informavimo priemoni (t. y. dienrai ar
kit leidini, leidykl, radijo ar televizijos stoi, informacijos agentr ir pan.)
monopolizavim. Cenzra, anot Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d.
nutarimo, - tai spaudos, kino film, radijo ir televizijos laid, teatro spektakli ir kit
vie rengini turinio kontrol, kad nebt platinamos tam tikros inios ir idjos".
Paymtina, kad aptariamos teiss nra absoliuios. Konstitucijoje (25 str. 4 d.)
vienareikmikai atmetamos (laisv [...] nesuderinama su") tokios komunikacijos
galimybs, kurios laikytinos nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar
socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ar
dezinformacija". Konstitucija (25 str. 3 d.), be to, leidia statymais riboti teises
(laisves) skleisti informacij, jei tai btina apsaugoti mogaus garb ir orum,
sveikat, privat gyvenim, dorov ar ginti konstitucin santvark. iuo poiriu
galima suprasti minto Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimus, kad: 1) teiss
aktuose gali bti nustatytos tiek visuomeninio, tiek privataus radijo ar televizijos
funkcijos (kultrin, jaunimo aukljimo ir pan.), reklamos kiekis; 2) statym leidjas,
nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt (neatskleisti
informacijos altinio), negali sudaryti prielaid neatskleisti - net teismui -
informacijos altinio net ir tada, kai demokratinje valstybje informacijos altin
atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens
interes, [...] kad bt vykdomas teisingumas, nes informacijos altinio
neatskleidimas galt sukelti daug sunkesnes pasekmes negu jo atskleidimas. [...]
Taigi statym leidjas, nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio
paslapt [...], turi pareig (irykinta - aut.) nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju
sprsti, ar urnalistas turi atskleisti informacijos altin, gali tik teismas"
(Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).
3.3. SPECIALIOSIOS PILIETINS (POLITINS) TEISS
I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad visos pilieio teiss, tvirtintos Konstitucijos 32-
37 straipsniuose, yra politins teiss, nes Konstitucinis Teismas, kaip minta,
iaikino, kad pilietyb yra nuolatinis asmens p o l i t i n i s (irykinta - aut.) teisinis
ryys su konkreia valstybe" (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 13 d. nu-
tarimas). Pagal tok poir ieit, kad norint suteikti usienieiui peticijos teis (33
str. 3 d.) ar teis vienytis visuomenines organizacijas (35 str. 1 d.), pirmiausia btina
keisti Konstitucij, tvirtinant, pavyzdiui, mogaus teis teikti peticijas" ir
mogaus teis jungtis visuomenines organizacijas". Toks poiris i esms yra
94
k l a i d i n g a s . Akivaizdu, kad ne kiekviena pilieio teis, pavyzdiui, teis laisvai
kilnotis ar ivykti i Lietuvos (32 str. 1 d.), yra politin, nors istorikai gal ir gali bti
vertinama kaip politins prigimties" teis. Klasikinmis politinmis galimybmis
iandien galima laikyti tik rinkim teis ir teis vienytis politines partijas, nors ir jos
gali bti i dalies suteiktos usienieiams. Antai 2002 m. priimtoje Konstitucijos (119
str. 2 d.) pataisoje numatyta ne tik piliei, bet ir kit savivaldybs gyventoj teis
rinkti (ir bti renkamais) savivaldybi taryb rinkimuose.
Vertinant teis vienytis bendrijas, asociacijas ir visuomenines organizacijas
ar politines partijas (35 str. 1 d.), galima teigti, kad: 1) i teis turi bti gyvendinta
laisvai, t. y. asmens laisva valia. iuo poiriu Konstitucijos draudimas, kad niekas
negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai"
(35 str. 2 d.), turi bti taikomas ir, pavyzdiui, asmeniui A nusipirkus, paveldjus ar
kitaip sigijus nuosavybs teise but X daugiabuiame name. Jis negali i karto bti
veriamas tapti to namo but savinink bendrijos nariu, nors tokiai bendrijai
priklaus ankstesnis buto X savininkas. Konstitucinis Teismas iaikino, kad
reglamentavimas statymu, kai narysts daugiabui nam savinink bendrijoje
atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia", prietarauja Konstitucijos 35
straipsnio 1 ir 2 dalims (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas); 2)
i teis yra politin (tik piliei) tik tada, jei ji susijusi su politini partij steigimu ir
veikla. Taiau kalbant apie bendrijas, asociacijas ar visuomenines organizacijas, i
teis klaidinga laikyti politine, nes, pavyzdiui, usienietis, priklausydamas Lietuvoje
registruotam golfo klubui, achmat mgj draugijai, bitinink asociacijai ar
daugiabuio namo savinink bendrijai, negyja iskirtini galimybi kelti save
kandidatu Seimo narius ar dalyvauti rinkim agitacijoje. Kita vertus, galima teigti,
kad, pavyzdiui, Asociacij statymas, nustatantis, kad asociacijos nariais gali bti ir
kit valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys", atitinka Konstitucij.
Pilieio teiss laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje bei laisvai
ivykti i Lietuvos yra suformuluotos vienoje Konstitucijos nuostatoje (32 str.
1 d.). Pagal savo esm ir tiksl jos nra politins, t. y. statymu gali ir turi bti ga-
rantuojamos ir usienieiams, teistai esantiems Lietuvoje. ioje vietoje svarbu pri-
minti, kad: 1) Konstitucinis Teismas, atsivelgdamas Lietuvoje esani usieniei
statuso reglamentavim statymais, konstatavo Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijoje tvirtint mogaus ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje garantuojam pilieio kilnojimosi teisi atitikt pagal j subjektus
(Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. nutarimas); 2) statyme Dl usieniei
teisins padties" (15 str.) nustatyta, jog leidim gyventi Lietuvoje gavs usienietis
gyja teis pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, j keisti, ivykti i Lietuvos ir j
sugrti (!) io leidimo galiojimo laiku. Plaiau kalbant apie pilieio teis laisvai
ivykti i Lietuvos, yra svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad negali bti
nustatoma leidimin (t. y. leidimais pagrsta - aut.) ivykimo tvarka, t. y. negali bti
nustatoma tokia tvarka, kad pilietis turt prayti kurios nors valstybins institucijos
leidimo ivykti i Lietuvos" (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio
2 d. nutarimas). iuo atveju Konstitucinis Teismas vertino vairuotojo paymjimo
pamimo tvark. Administracin teiss paeidim vairuojant transporto priemon
padariusiam asmeniui, kuriam paskirta bauda, iduodamas laikinas leidimas vairuoti
transporto priemon, o vairuotojo paymjimas negrinamas, iki bus sumokta
paskirta bauda. Toks reglamentavimas pagal Konstitucin Teism i esms
95
KONSTITUCIN TEIS
reikia, kad asmuo usienyje negali pasinaudoti mintu dokumentu, liudijaniu jo
teis vairuoti transporto priemon. Taiau tai [...] nereikia, jog yra suvaryta ar
paneigta pilieio teis laisvai ivykti i Lietuvos". Taiau ginyt reglamentavim
Konstitucinis Teismas pripaino prietaraujaniu Konstitucijai kitu poiriu - pagal
teisins valstybs princip, reikalaujant proporcingai riboti mogaus teises. Taigi
teis vairuoti transporto priemon yra gyta teis. J patvirtina vairuotojo pay-
mjimas. Vairuotojo paymjimo negrinimas, iki bus sumokta paskirta bauda, ir
idavimas laikino leidimo vairuoti transporto priemon reikia gytos teiss su-
varym, nes duodamas tik laikinas leidimas ja naudotis, tuo tarpu teiss vairuoti
transporto priemon atmimas kaip administracin nuobauda nra paskirta".
Piliei tei s rinktis be ginklo taikius susirinkimus tvirtinta Konstitucijos 36
straipsnyje. Ji yra detalizuota Konstitucinio Teismo iaikinimuose. Ten parayta: 1)
Susirinkim statymas numato pareiktin (bet ne leidimin) susirinkim laisvs
gyvendinimo tvark; 2) savivaldybs institucijos, pagal statym nustatydamos
nuolatin susirinkim viet (kur organizuojant susirinkimus nereikia i anksto
vertinti, ar nebus paeistas visuomens saugumas ar moni sveikata), neturi teiss
reikalauti, kad visi susirinkimai bt organizuojami tik tokioje vietoje (Konstitucinio
Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas).
Be to, svarbus Susirinkim statymas, kuriame, be kita ko, numatytos vairios
susirinkim formos (mitingai, demonstracijos, piketai, eityns, procesijos), kuri vieta
ir laikas suderinamas su savivaldybs vykdomja institucija. Tik organizuojant piket,
kuriame dalyvauja ne daugiau kaip 10 moni", nebtina organizatoriui ratu
praneti atitinkamos savivaldybs vykdomajai institucijai apie piketo viet ir laik
(iaip apie tai ratu praneti btina prie penkias darbo dienas iki numatomo
susirinkimo dienos).
Susirinkim statyme parayta, kad susirinkimo organizatoriais gali bti ne tik 18
met turintys pilieiai (toki ivad galima daryti i Konstitucijos 36 str.), bet ir
registruotos politins partijos, visuomenins organizacijos, profesins sjungos,
religins organizacijos ir kiti juridiniai asmenys (Susirinkim statymo 4 str.).
Rinkimasis be ginklo taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 str.) suprantamas ne
tik pagal tai, ar susirinkimo dalyviai turi aunamj ginkl. statymas draudia ir
tokius susirinkimus, kuri dalyviai turi: 1) neaunamuosius ginklus (pvz., mediok-
linius peilius); 2) daiktus, kurie specialiai pritaikyti kno sualojimams padaryti"
(pvz., vadinamuosius kastetus, metalinius strypus, kuokas); 3) daiktus, kurie, nors ir
nra specialiai pritaikyti kno sualojimams (ar materialinei alai) padaryti, bet
kuriuos realiai galima tokiems tikslams panaudoti" (pvz., nam kiui skirtus daiktus:
kirvius, akes ar peilius).
Netaikus susirinkimas (arba juo tapti galintis susirinkimas) statyme suprantamas
ir pagal kitus dalyvi poymius: tam tikr apsirengim, neapsirengim ar sakomas
kalbas. Nuostatose draudiami susirinkimai, kuri dalyviai yra: 1) apsireng karine
uniforma, neperaunamomis liemenmis, slepia veidus kaukmis ar yra kitaip
usimaskav; 2) nuogi ar kitaip cinikai paeidia dorov"; 3) kalbomis, plakatais,
kiais ir kitokiais veiksmais akivaizdiai kursto paeisti arba paeidia Lietuvos
Respublikos konstitucin santvark ar statymus" (Susirinkim statymo 8 str.
1p.,3p.,4.).
Piliei, priklausani tautinms bendrijoms, tei s puoselti savo kalb, kultr
ir paproius tvirtinta Konstitucijos 37 straipsnyje. Tai rodo, kad tau-
96
tinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto isaugojimas, kultros ts-
tinumas ir tautin saviraika" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas).
Pateikta teis i esms nra politin, todl ir usienietis, nuolatos gyvenantis
Lietuvoje, remdamasis Konstitucijos 37 straipsniu, gali kelti valstybei tam tikrus
reikalavimus (pvz., gintis nuo prievartins asimiliacijos, t. y. valstybs veiksmais
keliamos grsms prarasti tautin kultrin identitet). Svarbs iuo atveju tokie
Konstitucinio Teismo iaikinimai:
1. Kokiai tautybei priklausyti - tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas,
iskyrus pat asmen, negali sprsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo"
(Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Remiantis tokiu iaikinimu,
galima aikiau suprasti, kodl, pavyzdiui, dvialse Lietuvos ir Ukrainos ar Lenkijos
sutartyse dl abipusio supratimo ir kaimyninio bendradarbiavimo nustatyta, kad
Lietuvos Respublikos pilietis pats sprendia, ar jis priklauso ukrainiei ar lenk
tautinei bendrijai Lietuvoje (antai lenk tautinei maumai Lietuvoje priklauso
asmenys, kurie turi Lietuvos pilietyb, yra lenk kilms arba priskiria save lenk
tautybei, kultrai, laikosi lenk tradicij bei laiko lenk kalb savo gimtja kalba
(Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1994 m. Draugik santyki ir gero
kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 13 str.).
2. Konstitucijos 37 straipsniui neprietarauja ginytas reglamentavimas, pagal kur
nelietuvi tautybs asmen vardai ir pavards iduodamame Lietuvos Respublikos
pilieio pase raomi lietuvikais ramenimis. Toks Konstitucinio Teismo iaikinimas
pagrstas tuo, kad, viena vertus, lietuvi kalba yra valstybin kalba (Konstitucijos 14
str.), kuri yra svarbi piliei lygiateisikumo garantija, nes leidia visiems pilieiams
vienodomis slygomis bendrauti su valstybs ir savivaldybi staigomis", antra vertus,
Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau nei imtui tautybi [...]. Jeigu
teiss normomis bt nustatyta, kad i piliei vardai ir pavards Lietuvos
Respublikos pilieio pase raomi kitokiais, ne lietuvikais, ramenimis, bt [...]
sutrikdyta valstybs ir savivaldybi staig, kit moni, staig bei organizacij
veikla". Be to, Konstitucinis Teismas paymjo, kad lietuvi kalbos, kaip valstybins
kalbos, statusas reikia, kad j privalu vartoti tik vieajame gyvenime, o kitose
gyvenimo srityse asmenys nevaromai gali vartoti bet kuri jiems priimtin kalb"
3.4. SPECIALIOSIOS KINS IR
KULTRINS (SOCIALINS) TEISS
Kiekvienas vos tik gims mogus ne i karto gauna teis laisvai rinktis, pavyzdiui,
darb ar versl (Konstitucijos 48 str. 1 d.), turti kasmetines mokamas atostogas
(Konstitucijos 49 str.) ar studijuoti auktj moksl (K 41 str. 3 d.). II Konstitucijos
skirsnyje mogus ir valstyb" (kuriame kalbama apie mogaus gyvyb, laisv,
orum) i esms kalbama apie prigimtines mogaus teises. III ir IV Konstitucijos
skirsniuose Visuomen ir valstyb" bei Tautos kis ir darbas" jau kalbama apie
asmens teises, kurios tarsi atskirtos nuo klasikini prigimtini vertybi (II skirsnio) ir
pagal savo pobd bei paskirt vadintinos specialiosiomis kinmis ir kultrinmis
(socialinmis) teismis. Jos i esms nra prigimtins, todl statym leidjas gali jas
labiau modeliuoti, t. y. apibrti turin, iimtis, nepaneigianias
97
KONSTITUCIN TEIS
konkreios teiss konstitucinio tvirtinimo prasms. Pavyzdiui, pagal Konstitucij
statymu negalima nustatyti mogaus teiss gyventi ar bti oriu, jo amiaus ar isi-
lavinimo, bet, kita vertus, galima nustatyti dirbti norinio mogaus minimal ami,
privataus stomatologo auktojo isilavinimo cenz ir pan. Visa tai nereikia, kad
specialiosios kins ar kultrins teiss turi maesn konstitucin gali nei klasikins
prigimtins vertybs.
mogaus teis laisvai pasirinkti darb ar versl (Konstitucijos 48 str. 1 d.)
reikia, kad mogus gali nevaromai ar ribotai (kai btina saugoti sveikat, viej
tvark ar kitas konstitucines vertybes) pasirinkti konstitucing (aikiai ir sakmiai
statymais nedraudiam) darb ar versl ir tok pasirinkim gyvendinti pagal aikius,
objektyviai btinus ir realiai vykdomus reikalavimus ar apribojimus. Antai mogaus
teiss laisvai pasirinkti advokato darb esm nepaeidiama statymo, kuriuo
neleidiama tam tikrai valstybs institucijai rayti advokat sra kiekvieno
pageidaujanio asmens, turinio specializuot auktj teisin isilavinim (pvz., gyt
Rusijos ar buvusios TSRS prokuratros, kitos teissaugos institucijos specializuotoje
auktojoje mokykloje), nes nustatyta, jog advokatas turi turti auktj universitetin
teisin isilavinim. Tokio ribojimo pagrind Konstitucinis Teismas, atsivelgdamas
galim advokato darbo vairov ir reikm padedant ginti vairiai paeidiamas
mogaus teises ir laisves, vertino kaip objektyviai btin ir konstitucing
(Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Paymtina, kad pagal
vientis Konstitucijos sistem teiss laisvai pasirinkti darb ar versl paskirtis yra
utikrinti btin mogaus gyvybini poreiki tenkinim ir jo deram padt
visuomenje (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). statym leidjo
pareiga yra sudaryti reikiamas teisines prielaidas, atsivelgiant konkretaus darbo ar
verslo pobd. Pasak Konstitucinio Teismo, vykdydamas toki pareig statym
leidjas turi laikytis konstitucini princip, tarp j ir minto asmen teist lkesi
principo, ir taisykls, kad negalima nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, pagal kur
asmuo, gyvendindamas vien konstitucin teis, netekt galimybs gyvendinti kit
konstitucin teis". Pavyzdiui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai prietarauja
nuostatos, kuriose asmenims dl gaunamos pensijos suvaromos galimybs pasirinkti
darb ar versl, nors tokie asmenys ir atitikt norintiems dirbti darb ar verstis
verslu nustatytas slygas". Dar vienas pavyzdys: Konstitucija neleidia nustatyti
statymu, kad ijusiems i tarnybos valstybs pareignams ir kariams, turintiems
teis gauti tam tikr pensij, i pensija jiems mokama visa, jei jie nra laisvai
pasirink tokio naujo darbo ar verslo, u kur gaut pajam, nuo kuri skaiiuojamos
ir mokamos valstybinio socialinio pensij draudimo mokos", o jei yra laisvai
pasirink tok nauj darb ar versl, u kur gauna pajam, nuo kuri skaiiuojamos
ir mokamos valstybinio socialinio pensij draudimo mokos", tai jiems mokama 30
procent dydio pareigno ar kario valstybins pensijos dalis". Be to, ijusiems i
tarnybos valstybs pareignams ir kariams, turintiems teis gauti tam tikr pensij, i
pensija mokama, o jei jie laisvai pasirinkt vl grti tarnyb (jei tai pagal statym
leidiama), anksiau paskirta ir mokta pensija nra mokama.
Pi l i ei o teis gauti pensij -tai i esms kiekvieno teistai dirbusio ir
mokesius mokjusio mogaus reikalavimo teis, netiesiogiai numatyta nuostatoje
valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin pa-
ram nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais
atvejais" (Konstitucijos 52 str.). Kalbant apie pensijas, svarbi Konstitucinio Teismo
98
2003 m. liepos 4 d. nutarime pateikta doktrina (t. y. argumentuot teigini ir kon-
cepcij sistema). Pagal j, statymu nustaius tam tikr pensin aprpinim, pagal kur
tam tikri asmenys gyja teis konkrei pensij, valstyb prisiima sipareigojim
toki pensij paskirti ir mokti", o asmenys, atitinkantys statyme nustatytas slygas,
turi teis reikalauti, kad valstyb jiems skirt [...] pensij ir j mokt" (t. y.
vykdyt statymu prisiimt sipareigojim ir mokt nustatyto dydio imokas").
Nustatytas pensinis aprpinimas statymu gali bti bloginamas tik tada, kai
akivaizdiai susidaro ypatinga situacija ir dl to btina apsaugoti kitas konstitucines
vertybes. Kitaip tariant, esant ekonominei krizei ar kitai ypatingai situacijai, kai
objektyviai trksta l, btin pensijoms mokti, paskirtos ir mokamos pensijos gali
bti laikinai (kol yra ypatinga situacija) mainamos proporcingai, lyginant su
gyvybikai svarbiais visuomens interesais". Be to, pensij sistema gali bti
pertvarkoma statymu, laikantis valstybs prisiimt konstitucing sipareigojim
mokti tam tikras pinigines imokas. Jeigu pertvarkant pensij sistem i esms
pakeiiamas pensij teisinis reglamentavimas (arba nelieka statymais pirmiau nu-
statyt pensij), statym leidjas privalo, viena vertus, numatyti pakankam per-
einamj laikotarp, per kur asmenys, dirbantys atitinkam darb ar atliekantys
atitinkam tarnyb, suteikiani teis atitinkam pensij pagal ankstesn reguliavim,
galt pasirengti tokiems pakeitimams", antra vertus, nustatyti t e i s i n g
s u s i d a r i u s i praradim kompensavimo (irykinta - aut.) mechanizm
asmenims, kuriems [...] pensija buvo paskirta ir mokama".
Asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva tvirtinta Konstitucijos 46 straipsnio 1
dalyje. Pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra ne viena konkreti, bet vairi
teisini galimybi visuma, kurios turi sudaryti prielaidas tiek fiziniam, tiek juridiniam
asmeniui savarankikai priimti jo kinei veiklai reikalingus sprendimus, o jos turin
sudaro teis laisvai sudarinti sutartis, siningos konkurencijos laisv, kins veiklos
subjekt lygiateisikumas ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
Tai lengviau suprasime pasitelk konkret Konstitucijos taikymo pavyzd. statym
leidjas, saugodamas moni sveikat, apribojo farmacin veikl kaip ypating
asmens kin veiklos srit (nes ji susijusi su vaist laikymu, gaminimu ir pardavimu),
nustatydamas, kad privati vaistin nuosavybs teise gali priklausyti arba auktj
farmacin isilavinim turiniam fiziniam asmeniui, arba fizini asmen grupei,
kurioje daugiau kaip pus vaistins statinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems
farmacin isilavinim. Toks ribojimas pagal Konstitucin Teism yra nepakankamai
pagrstas, neproporcingas ir todl antikonstitucinis. Toks Konstitucinio Teismo
sprendimas pagrstas tuo, kad: 1) vien buvimas vaistins savininku nereikia, jog
savininkas turi teis vykdyti farmacin veikl, kuriai yra btinas farmacinis
isilavinimas; 2) statymu galima nustatyti tokius vaistini savinink nuosavybs
teisi apribojimus, kad j nuosavose vaistinse tik asmenys, turintys farmacin
isilavinim, galt vadovauti vaistinei ir kontroliuoti joje dirbanius asmenis,
vykdanius farmacin veikl; 3) neleidiama riboti asmens teiss nuosavyb
priklausomai nuo asmens isilavinimo", t. y. tam tikro isilavinimo reikalavimas
negali bti nustatomas asmenims, kurie siekia turti nuosavybs teise vaistini".
Kalbant apie asmens kins veiklos laisv ir iniciatyv, paymtina, kad jos yra
ne tik kiekvieno esamo ar galimo (bsimo) verslo subjekto individuali galimyb, bet
ir valstybs kio pagrindas. Pagal Konstitucij (46 str. 1 d.) pagrindins verty-
99
KONSTITUCIN TEIS
bs, kuriomis grindiamas valstybs (jos bendruomens) kis - tai privati nuosavyb,
asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva. Taigi asmens kins veiklos laisv nra
absoliuti. Tai ufiksuota Konstitucijoje: valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji
tarnaut bendrai tautos gerovei" (46 str. 3 d.). K reikia tokia gerov - sudtingas
politinis ir ekonominis socialinis (ne tik teisinis) klausimas. Konstitucinis Teismas
iuo klausimu pateik abstrakt ir sudting aikinim: tautos gerov atspindi
materialini grybi vartojimas, taiau tam vertinti neturt bti sureikmintas
individo materialini poreiki tenkinimas", t. y. svokos bendra tautos gerov"
turinys kiekvienu konkreiu atveju atskleidiamas atsivelgiant ekonominius,
socialinius bei kitus svarbius veiksnius". Kitaip tariant, tautos gerov neturt bti
suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme" (Konstitucinio Teismo 1997 m.
vasario 13 d. nutarimas). K reikia valstyb reguliuoja" -paprastesnis klausimas. j
Konstitucinis Teismas atsak taip: kins veiklos reguliavimui bdingas bendrojo
leidimo metodas: leidiama viskas, kas nra draudiama. Taigi draudimai yra vienas
i kins veiklos reguliavimo bd. [...] statyme nustatyti draudimai turi bti
pagrsti, adekvats siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aikiai suformuluoti"
Visa tai susij su konstituciniu draudimu (j turi detalizuoti statyminis draudimas)
monopolizuoti gamyb ir rink (46 str. 4 d.) ir principu valstyb gina vartotojo
interesus" (46 str. 5 d.). Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas Telekomunikacij
statymo nustatyt vieno kio subjekto - akcins bendrovs Lietuvos telekomas"-
teis verstis fiksuoto telefono ryio paslaug teikimu iki 2002 m. gruodio 31 d.,
iaikino, kad, viena vertus, pagal Konstitucij negalima vesti monopolio, t. y.
negalima statymu suteikti kio subjektui iimtini teisi veikti kurioje nors kio
srityje, dl ko i sritis bt monopolizuota", o antra vertus, draudimas monopolizuoti
gamyb ir rink nereikia, kad yra draudiama tam tikromis aplinkybmis statyme
konstatuoti monopolijos konkreioje kins veiklos srityje buvim. Toks
konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus
reikalavimus ginant vartotoj interesus" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d.
nutarimas). Konstitucinis Teismas nurod, kad specialios vartotoj interes gynimo
priemons yra diskriminuojani kain nustatymo ribojimas, monopolins rinkos
preki kain dydi, tarif valstybinis reguliavimas, preki kokybs ar kit
reikalavim monopoliniam kio subjektui nustatymas ir pan. Tai iaikins ir pay-
mjs, kad ginytame statyme pereinamajam laikotarpiui nustatytas konkurencijos
telekomunikacij srityje draudimas nra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryio,
Interneto" tinklo paslaug rinka yra laisva", Konstitucinis Teismas nusprend, kad
ginytos Telekomunikacij statymo nuostatos neprietarauja Konstitucijos 46
straipsniui.
3.5. KONSTITUCINS ASMENS PAREIGOS
Dabartinje Lietuvos Konstitucijoje nra vieno bendro skirsnio, kuriame bt tvir-
tintos piliei ar asmen pareigos. Kelet j galima rasti 28, 38, 53 ir 139 straips-
niuose. Taigi padaryta prieingai negu LTSR 1940 ir 1978 m. konstitucijose, kurios
piliei pareigas prilygino teisms ar net ikl vir j. Klasikiniai pavyzdiai yra
tokios nuostatos: 1) kiekvieno darbingo LTSR pilieio pareiga - siningai dirbti
100
jo pasirinktoje visuomenei naudingos veiklos srityje [...]. Vengimas visuomenei nau-
dingo darbo (o kas tai yra, galjo sprsti tik vienintel komunist partija -past. aut.)
nesuderinamas su socialistins visuomens principais (1978 m. Konstitucijos 58 str.);
2) kiekvienas LTSR pilietis turi saugoti ir stiprinti visuomenin, socialistin nuosa-
vyb, kaip vent ir nelieiam taryb santvarkos pagrind [...]. Asmenys, kurie ksi-
nasi visuomenin socialistin nuosavyb, yra liaudies prieai" (1940 m. Konstitu-
cijos 103 str.). Toks sakmus ir gsdinantis juridinis tonas bei formuluots ugo
visas politines ar klasikines asmens teises, kurias LTSR konstitucijos pateik su
gausybe ilyg. Turint visa tai omenyje, svarbu paymti, kad klasikin ir pirmin
demokratins valstybs Konstitucijos paskirtis yra tvirtinti prigimtines mogaus
teises gintis nuo galimo valstybs institucij ar pareign ksinimosi (o ne j pareigas
valstybje). vairiuose galiojanios Lietuvos Konstitucijos skirsniuose terptos asmens
pareigos nesudaro vientisos pareig sistemos, kuri reikt gretinti su mogaus ir
pilieio teisi bei laisvi sistema. iuo poiriu galima kritikai vertinti vadovlius ar
kitokius teiss leidinius, kuri struktroje vien skirsn sudedamos pagrindins
mogaus teiss, laisvs ir p a r eigos (irykinta - aut.)".
Kiekvieno mogaus pareiga laikytis Konstitucijos ir statym bei nevaryti kit
moni teisi ir laisvi (Konstitucijos 28 str.) yra teisins valstybs principo dalis. i
pareiga rodo, kad n viena prigimtin mogaus teis ar laisv nra visikai absoliuti,
jei ja piktnaudiaujama siekiant varyti analogik ar panai kito mogaus teis
(laisv). mogaus teiss ir laisvs gali ir turi bti ribojamos proporcingai kit moni
teisi ir laisvi varymui. Anot Konstitucinio Teismo, tarp asmen teisi ir laisvi i
vienos puss ir visuomens interes - i kitos neretai kyla konflikt, o kartais
atsiranda ir prietaravim. Demokratinje visuomenje tokie prietaravimai
sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepaeisti j pusiausvyros.
Vienas i interes derinimo bd yra asmens teisi ir laisvi ribojimas" (Konstitucinio
Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Visa tai turi principin reikm vertinant
tai, kas yra teisinga ir kas yra teisingumas: teisingumo negalima pasiekti pripastant
tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teistus interesus" (Konstitucinio
Teismo 1995 m. gruodio 22 d. nutarimas). Paymtina, kad pareiga nevaryti kit
moni teisi ir laisvi lieia ir privaius juridinius asmenis, kurie i esms yra tam
tikr moni teisinio susivienijimo forma.
Tv pareiga (ir teis!) auklti savo vaikus ir juos iki pilnametysts ilaikyti
(Konstitucijos 38 str. 6 d.), taip pat vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje
ir tausoti j palikim (Konstitucijos 38 str. 7 d.) rodo, kad konstitucin teis i dalies
reglamentuoja ir privaius moni santykius, t. y. kad tam tikri toki santyki
aspektai nra visikai privats ir turi viej reikm. Toks reglamentavimas yra
principinis ir abstraktus, suteikiantis statym leidjui tam tikr teiskros erdv.
Antai statyme nustatytas tv valdios apribojimas" (CK 3.180 str.), kurio
kratutin priemon -neterminuotas tv valdios apribojimas, kuriam esant be
atskiro tv sutikimo vaikas gali bti vaikintas" (CK 3.180 str. 3 d.). Tai vaiko
prevencins apsaugos ir kardomojo gynimo priemon, kuri gali bti taikoma tik
teismo (ne valdymo institucijos) sprendimu, esant akivaizdiai (tai gali rodyti, pvz.,
tv iaurus elgesys su vaikais ar nesirpinimas jais, amoralumas) btinybei (CK
3.183 str.). itai suinteresuotas asmuo (tvai ar vienas i j) gali ginyti teisme
(Konstitucijos 30 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Nereikt pernelyg sureikminti Konstitu-
cijos odius tvai [...] nevaromi (irykinta -aut.) rpinasi vaik [...] doro-
101
KONSTITUCIN TEIS
vini aukljimu" (Konstitucijos 26 str. 5 d.) ir neatsivelgti nuostat nepilnameius
vaikus gina statymas" (Konstitucijos 39 str. 3 d.). i nuostata (kartu su mogaus
teises tvirtinaniais straipsniais) reikalauja, kad valstybs institucijos nedelsiant
sikit tv ir vaik santykius, jei, pavyzdiui, tvai smurtauja prie vaikus ar taiko
toki aukljimo" priemon kaip plakimas ryktmis". Toks aukljimo" bdas
neatitinka mogaus orumo nelieiamumo (Konstitucijos 21 str. 2 d.) ir su juo
susijusios nuostatos, kad draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum,
iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes" (Konstitucijos 21 str. 3 d.).
Nuostata, kad asmenims iki 16 met mokslas yra privalomas" (Konstitucijos 41
str. 1 d.), rodo, kad vaik mokymasis nra tik tv privatus aukljimo reikalas.
statym leidjas gali nustatyti tvams tam tikras baudas, jei jie smoningai neu-
tikrina, kad bt laikomasi mintos nuostatos. iuo poiriu tikslinga kalbti ne tiek
apie vaik iki 16 met pareig mokytis, kiek apie tv ir valstybs institucij
pareig utikrinti, kad vaikai mokytsi. Tai yra susij su atviros, darnios ir pilietins
visuomens siekiu, apie kur kalbama Konstitucijos preambulje. Galima bt tik
suabejoti, ar tikslinga Konstitucijoje vardyti konkret (mokytis turinio asmens)
ami. Tai i principo galt nustatyti statym leidjas - galt bti tiek 16, tiek 17 ar
18 met riba. tvirtinus Konstitucijoje konkret aptariamos pareigos subjekto
maksimal ami, jo statym leidjas didinti negali (antraip netekt prasms
konstitucinis reglamentavimas). iuo poiriu galima suprasti, kodl po diskusij
Seime naujojoje (2003 m.) vietimo statymo redakcijoje atsisakyta padidinti pareigos
mokytis ami iki 18 met. vietimo statyme nustatyta, kad: 1) privalomasis
vietimas - tai piliei ir usieniei, turini teis nuolat gyventi ar laikinai
apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybs garantuojamas ugdymas
iki 16 met pagal pradinio (ketveri met) ir pagrindinio (eeri met) ugdymo
programas; 2) vaikas iki 16 met negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo
vietimo programas" (vietimo statymo 2 str. 21 d., 9 str., 10 str., 29 str. 8 d.).
Klasikin pilieio pareiga (ir teis) - ginti Lietuvos valstyb nuo usienio gin-
kluoto upuolimo, taip pat pareiga statymo nustatyta tvarka atlikti karo ar alter-
natyvij krato apsaugos tarnyb (139 str. 1 d. ir 2 d.). Detalizuoti i pareig
esminius aspektus Konstitucija galioja statym leidj, kuris ir nustat, kad: 1) 19
met - minimalus, o 26 metai - maksimalus karo auktinio amius (Karo prievols
statymo 4 str. 6 d.); 2) vyras - karo prievolininko lytis (Karo prievols statymo 4 str.
6 d.). iuo atveju mintinas Moter ir vyr lygi galimybi statymas (2 str. 3 d.),
pagal kur lygi lyi galimybi paeidimu (tiesiogine diskriminacija dl lyties")
nelaikoma tik vyrams taikoma karin prievol".
Konstitucijoje netiesiogiai tvirtinta (t. y. nevardyta, bet logikai ir sistemikai
iplaukia) asmens pareiga mokti mokesius. Joje tvirtinta: 1) mogaus pareiga
laikytis statym (Konstitucijos 28 str.); 2) iimtinis statym leidjo galiojimas
nustatyti mokesius (Konstitucijos 127 str. 3 d.). Pagal ias nuostatas mogus privalo
laikytis vis statym, taigi ir t, kuriuose nustatomi mokesiai. Paprasiau tariant,
mogus negali vykdyti pareigos laikytis statym nemokdamas statymuose
nustatyt mokesi. Todl galima pagrstai kalbti apie konstitucin (o ne statymo
sukurt) asmens pareig mokti mokesius. Paymtina, kad mokesi mokjimas yra
susijs su nuosavybe (Konstitucijos 23 str.) ir asmens teisinio saugumo
102

Pagrindins valstybs valdios institucijos
principu (t. y. teisine valstybe). Todl statym leidjas neturi visikos laisvs nusta-
tyti bet kokius mokesius ar baudas u j nemokjim. Antai Konstitucinis Teismas
iaikino, kad Konstitucijai prietaravo statymas, pagal kur tiek vien kart, tiek
kelet kart paeidus pareig mokti mokesius skiriama vienoda ir pagal protingumo
kriterij neproporcingai didel pinigin nuobauda: ne maiau kaip 50 000 lit" (tai
iaikinta Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarime).
4. PAGRINDINS VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJOS
4.1. SEIMAS
SEIMO SAMPRATA
Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Seim sudaro 141 tautos atstovas,
taiau tiesiogiai Seimas neapibdinamas. Konstitucinis Teismas yra detalizavs, kad
Seimas - valstybins bendruomens atstovyb, parlamentas, kad kiekvienas
parlamento narys atstovauja tautai, visi parlamento nariai yra tautos atstovyb"
(Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas).
Konkretesn Seimo samprat galima pateikti remiantis valdi padalijimo prin-
cipu, kuris jau buvo aptartas. Minta, kad pagal valdi padalijimo princip valstybs
valdi vykdo keletas lygiaveri institucij, i kuri kiekviena turi savo esmin
kompetencij (leisti statymus, vykdyti juos bei atlikti administravim, vykdyti
teisingum), kurios negalima nei perduoti, nei atsisakyti ar leisti perimti kitoms
institucijoms. Taigi teisiniu poiriu Seimas: 1) nra pagrindin ar svarbiausioji
valstybs institucija, t. y. yra ne aukiausioji, bet viena i aukiausij valstybins
valdios institucij, nurodyt Konstitucijos nuostatoje Valstybs valdi Lietuvoje
vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, teismas" (5 str. 1 d.).
Paymtina, kad dabartinje Konstitucijoje atsisakyta perimti Lietuvos Respublikos
1990 m. Laikinojo Pagrindinio statymo (78 str.) teigin, kad parlamentas - anuomet
Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba - yra aukiausiasis valstybins valdios
organas" (is teiginys 1990 m. perimtas i LTSR 1978 m. Konstitucijos 97 str. 1 d.);
2) yra vienintel institucija, turinti galiojim leisti statymus (Konstitucijos 67 str. 2
p.) - norminius teiss aktus, kurie, nors ir bdami, pagal teisin gali, palyginti su
Konstitucija, emesnio lygio (Konstitucijos 7 str. 1 d.), yra tiesiogiai ar netiesiogiai
numatyti Konstitucijoje kaip aktai, kuriais leidiama detalizuoti esminius jos nuostat
klausimus ir riboti tam tikras mogaus teises ir laisves; 3) yra vienintel institucija,
turinti galiojim nustatyti (statymu) mokesius (Konstitucijos 127 str. 3 d.) ir tvirtinti
(taip pat statymu) valstybs biudet (131 str.); 4) yra tiesiogiai renkama ir
atstovaujamoji valstybs valdios institucija, pagal legitimacij (t. y. demokratin
galiojim atsiradim i valstybins bendruomens suvereniteto) galinti bti gretinama
tik su Respublikos Prezidentu. Apie Seimo rinkim sistem kalbta anksiau aptariant
demokratins valstybs princip.
103
KONSTITUCIN TEIS
SEIMO KOMPETENCIJA
Konstitucini Seimo galiojim sraas (67 str.) susideda i 20 punkt. Juose ar
kituose straipsniuose (pvz., 106 str.) tvirtintus galiojimus galima sugrupuoti:
1. galiojimai, susij su statym leidyba. i grup eina mokesi nustatymas,
valstybs biudeto tvirtinimas, ministerij steigimas ar panaikinimas, amnestijos
paskelbimas, tarptautini sutari ratifikavimas ar valstybs teritorijos administracini
vienet (savivaldybi ir auktesnij administracini vienet", dabar vadinam
apskritimis) nustatymas.
2. galiojimai, susij su valdymu ir atitinkam Seimo nutarim primimu. i
grup eina valstybs kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko skyrimas,
Vyriausiosios rinkim komisijos sudarymas, Respublikos Prezidento ir savivaldybi
taryb rinkim ir referendum datos nustatymas, parlamentins kontrols vykdymas
nutarimais, kuriais, pavyzdiui, pritariama ar nepritariama Vyriausybs nari
atsakymams interpeliacij arba pareikiamas nepasitikjimas Seimo skirtu ar rinktu
pareignu.
3. galiojimai, rodantys ypatingus konstitucinius santykius su Respublikos Pre-
zidentu, Vyriausybe, teismais. Seimo kompetencijai priklauso kreipimasis (nutari-
mu) Konstitucin Teism dl vis jo jurisdikcijai priskirt akt konstitucingumo
vertinimo, trij teism teisj - Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir
Apeliacinio teismo teisj - skyrimas (nutarimais), usienio politikos klausim svars-
tymas, pritarimas ar nepritarimas (nutarimu) Respublikos Prezidento teikiamai
Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausybs programos svarstymas ir pritarimas ar
nepritarimas jai (nutarimu), nepasitikjimo Ministru Pirmininku ar Vyriausybe
pareikimas (nutarimu).
4. galiojimai, susij su valstybs apsauga ir gynyba. Seimo kompetencijai pri-
klauso karo ir nepaprastosios padties vedimas, mobilizacijos skelbimas, sprendimas
panaudoti ginkluotsias pajgas. Visa tai detalizuota Karo padties statyme,
Nepaprastosios padties statyme ir Nacionalinio saugumo pagrind statyme.
Paymtina, kad Seimas yra savarankikas tiek, kiek jo gali neriboja Konsti-
tucija" (Konstitucinio Teismo 1993 m. spalio 1 d. nutarimas).
SEIMO STRUKTRA
Konstitucija suteikia Seimui galiojim nustatyti savo struktr specialiu aktu -Seimo
statutu (Konstitucijos 76 str.). Pasak Konstitucinio Teismo, Seimo struktra - tokia
Seimo statute nustatyt jo vidini padalini sistema, kuri turi utikrinti parlamento
darbingum, efektyv jo funkcionavim, t. y. turi sukurti reikiamas slygas bei
prielaidas Seimui nepertraukiamai gyvendinti Konstitucijoje apibrtas jo funkcijas"
(Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas).
Seimo statuto nustatytoje Seimo struktroje iskirti: Seimo komitetai, frakcijos ir
Seimo vadovai (t. y. Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai). ias struktros grandis
galima detalizuoti.
Seimo komitetai sudaromi pirmiausia pagal dalykin ar profesin Seimo nari
specializacij. J paskirtis - utikrinti tinkam dalykin klausim parengim" ir j
svarstym Seimo posdyje (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas).
Jie sudaromi i dalies laisva Seimo nari valia (kiekvienas Seimo narys gali
104
pageidauti, kad frakcija rekomenduot Seimui j skirti tam tikro komiteto nariu) ir i
dalies pagal imperatyv reikalavim, kad kiekvienas Seimo narys, iskyrus Seimo
Pirminink ir Ministr Pirminink (jei is yra Seimo narys), bt kokio nors komiteto
narys (Seimo statuto 10 str.). Kiekvienas komitetas susideda i 7-17 nari (iskyrus
Europos reikal komitet). Komitetuose laikomasi proporcingo frakcij atstovavimo:
frakcijos rekomenduoja skirti komitet nariais tiek savo atstov, kiek joms yra skirta
viet (atsivelgiant frakcijos didum, t. y. nari skaii). Komitet sudt tvirtina
Seimas. Seimo politin dauguma turi galimyb netvirtinti komitet sudties, kuri
jiems atrodo nepriimtina (t. y. daryti tak, kad opozicins frakcijos rekomenduot
skirti tam tikrus komiteto narius kitus atstovus).
Seimo nari frakcijos pirmiausia ireikia politin Seimo nari orientacij. J
paskirtis pagal mint Konstitucinio Teismo nutarim - padti gyvendinti Seimo
nariams pagal politines orientacijas savo tikslus (nebtinai vien pagal j partin
priklausomyb) bei utikrinti organizuotus parlamento nari grupi ryius su par-
lamente atstovaujamomis politinmis partijomis bei organizacijomis". Frakcijos
sudaromos tik pagal laisv Seimo nari apsisprendim. Tai reikia, kad Seimo statutas
(38 str.) nepareigoja Seimo narius priklausyti kuriai nors frakcijai. Jame sakoma:
Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat". Tiesa,
galioja ribojimas, kad frakcij krimas negali bti grindiamas profesiniais ar
vietiniais interesais. Tok ribojim galima pateisinti, nes Seimo narys privalo bti ne
tam tikros profesijos, gyvenamosios vietovs ar regiono, bet visos valstybins
bendruomens atstovas (tai tvirtinta Konstitucijos 59 str. 4 d.). Seimo statute (26 str.)
nustatyta, kad Seimo nariai, nesijungiantys frakcijas, laikomi vienos mirios Seimo
nari grups nariais". Tokia grup turi visas frakcijai suteiktas teises. Tok
reglamentavim galima suprasti ir pateisinti, nes: 1) frakcijos turi kai kurias specifines
teises, kuri neturi atskiri Seimo nariai; 2) skiriant tam tikrus Seimo narius mirios
grups nariais (net jei jie to nenori), siekiama ne juos diskriminuoti ar priversti jungtis
frakcijas, bet suteikti jiems vienodai veiksmingas galimybes dalyvauti Seimo darbe
kaip ir kitiems frakcijose esantiems Seimo nariams.
Kalbant apie frakcij sudarymo tvark, paymtina, kad laisvo mandato principas
leidia Seimui nustatyti tik pareiktin frakcij sudarymo tvark. Frakcij steigiani
Seimo nari bendras pareikimas apie frakcijos sudarym i esms reikia frakcijos
veiklos pradi. Seimo statuto (38 str., 39 str.) nuostatose tvirtinta, kad ne maiau
kaip septyni Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu pateikia Seimo Pirmininkui j
pasirayt pareikim, kuriame nurodytas frakcijos pavadinimas ir jos senino bei jo
pavaduotoj pavards, o Seimo Pirmininkas, nustats, kad frakcija atitinka
reikalavimus (susijusius su minimaliu nari skaiiumi ir draudimu kurti frakcijas
pagal profesinius ar vietinius interesus), privalo ne vliau kaip per savait Seimo
posdyje paskelbti apie frakcijos krim. Paymtina, kad, pasak Konstitucinio
Teismo, tiesioginiais ar netiesioginiais leidimais pagrsta (leidimin") frakcij
sudarymo tvarka, kai Seimas ar Seimo Pirmininkas turi laisv registruoti
(neregistruoti) frakcij atsivelgdamas tai, ar j steigiantys Seimo nariai pasirao
deklaracij laikytis tam tikr sipareigojim, prietarauja konstituciniam laisvo
mandato principui (59 str. 4 d.). Be to, svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas,
kad Konstitucijai prietarauja Seimo statuto nuostata, kad politins partijos ir j
koalicijos, kuri nariai yra irinkti Seim pagal t pat rinkim sra, sudaro vien
frakcij. Tai pagrsta tokiais argumentais: 1) nors frakcijos daniausiai ir su-
105
KONSTITUCIN TEIS
daromos pagal parlamentar partikum, taiau tai nereikia, jog frakcija yra partija
Seime (t. y. frakcijas formuoja politins partijos); 2) pagal Konstitucijos nuostat
Pareigas eidami Seimo nariai [...] negali bti varomi joki mandat" kiekvienas
Seimo narys turi laisv mandat, t. y. turi galimyb veikti savarankikai, neirint j
rinkimuose rmusios ar iklusios partijos (taip pat kit asmen) reikalavim ar
nurodym. Toks iaikinimas leidia teigti, kad Seimo statute negalima drausti ar
riboti: 1) steigti frakcijas, nesvarbu, pagal kur kandidat sra Seimo narys gavo
mandat daugiamandatje apygardoje ar kokiai partijai jis priklauso frakcijos
steigimo metu; 2) keisti naryst frakcijoje, t. y. frakcijos nariui istoti i tam tikros
frakcijos ir pereiti kit frakcij, nesvarbu, kad jis neirinktas pagal jos kandidat
sra daugiamandatje apygardoje ar nra gavs jos paramos vienmandatje
apygardoje.
domu tai, kad pagal Seimo statuto 1998 m. redakcij minimalus frakcijos nari
skaiius yra septyni, o pagal ankstesn redakcij buvo trys. Toks skaiiaus padidini-
mas iek tiek apsunkina frakcij steigim, bet i principo nepaneigia j steigimo
laisvs ir kartu laisvo mandato. Todl frakcij nari skaiiaus padidinimas Konsti-
tuciniam Teismui buvo visai priimtinas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d.
nutarimas).
Kalbant apie frakcijas, svarbu paminti opozicines frakcijas, kurios nuo kit frak-
cij skiriasi vieai pareiktu nusistatymu Vyriausybs atvilgiu. Pagal Seimo statut
(41 str.) opozicins yra tokios frakcijos (ar j koalicijos), kurios: 1) pasiskelbia, kad
nesutinka su Vyriausybs programa; 2) paskelbia politines deklaracijas, kuriose i-
dstomos jas nuo Seimo politins daugumos skirianios nuostatos; 3) paskelbia
alternatyvias Vyriausybs programas. Visa tai rodo ypating Seimo struktros re-
glamentavim, kuriuo siekiama utikrinti demokratin parlamentins valios for-
mavimo ir iraikos tvark. Pasak Konstitucinio Teismo, parlamentui nustatant
frakcij formavimo tvark turt bti atsivelgiama [...] maumos gynimo princip,
parlamentins opozicijos minimalius reikalavimus" (Konstitucinio teismo 1993 m.
lapkriio 26 d. nutarimas). iuo poiriu verta dmesio opozicijos lyderio pareigyb:
jei opozicin frakcija (ar j koalicija) turi daugiau kaip 1/2 Seimo politinei maumai
priklausani Seimo nari, tokios frakcijos (koalicijos) seninas (vadovas) yra
vadinamas Seimo opozicijos lyderiu ir turi tam tikras specifines teises (Seimo statuto
41 str.). Tokia teis, pavyzdiui, atsispindi Seimo statuto 108 straipsnio nuostatoje:
Be eils vien kart kalbti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis". Mintoji pareigyb,
pasak Konstitucinio Teismo, savaime neprietarauja Konstitucijai, taiau jos
pavadinimas nra gana aikus, nes susidaro spdis, kad opozicijos lyderis gali kalbti
vis opozicini frakcij vardu, nepaisant, ar jos visos ar ne visos dalyvavo j renkant
(Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Seimo Pirmininkas Konstitucijoje vardijamas: 1) kaip pirmininkaujantis Seimo
posdiams (66 str. 1 d.); 2) kaip promulguojantis (t. y. pasiraantis ir oficialiai
skelbiantis) Seimo statuto pataisas ir statymus, jei to per 10 dien dl objektyvi
prieasi nepadaro Respublikos Prezidentas (70 str. 2 d., 71 str. 2 d. ir 4 d.); 3) kaip
laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas (iam mirus ar atsistatydinus, r.
Konstitucijos 89 str. 1 d.) ar laikinai pavaduojantis j (laikinai ivykus usien arba
susirgus; r. Konstitucijos 89 str. 2 d.); 4) kaip skiriantis kandidatus Konstitucinio
Teismo teisjus (Konstitucijos 103 str. 1 d.); 5) kaip priklausantis Valstybs gynimo
106
tarybai, svarstaniai svarbiausius valstybs gynybos klausimus (140 str. 1 d.). Seimo
statute (187 str.) nustatyta, kad Seimo Pirmininkas renkamas i Seimo nari pirmame
naujo irinkto Seimo posdyje slaptu balsavimu, o kandidatus ratiku pareikimu gali
silyti ne maiau kaip 1/10 Seimo nari. Kandidatas laikomas irinktu, jeigu u j
balsavo daugiau kaip pus balsavusi (taigi ne vis irinkt) Seimo nari, o jei n
vienas kandidatas negauna tokios bals daugumos, pakartotinai balsuojant irinktu
laikomas tas, kuris gauna daugiau bals (r. Seimo statuto 191 str.). Seimo statute (24
str.) yra reikalavimas, kad Seimo Pirmininkas sustabdyt savo veikl Seimo nari
frakcijoje. Dar, kalbant apie Seimo pirminink, tikslinga paminti Konstitucinio Teis-
mo iaikinim, kad Seimo statuto nuostata, suteikianti Seimo posdio pirmininkui
galimyb savo nuoira nutraukti kiekvien Seimo nario klausim, jei toks klausimas,
Seimo Pirmininko manymu, yra panaus Seimo nario pareikim ar nuomons
sakym", prietarauja Seimo nario laisvo mandato ir vis Seimo nari lygybs
principams (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Seimo Pirmininko pavaduotojas Konstitucijoje vardijamas: 1) kaip galintis pir-
mininkauti Seimo posdiams (bet ne vadovauti Seimui ar atlikti kitus Seimo Pir-
mininko galiojimus; Konstitucijos 66 str. 1 d.); 2) kaip Seimo pavedimu galintis eiti
Seimo Pirmininko pareigas, jei is laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas (jei
Respublikos Prezidentas mir, atsistatydino, buvo paalintas i pareig apkaltos
proceso tvarka ar Seimas nutar, kad jo sveikatos bkl neleidia jam eiti valstybs
vadovo pareig; Konstitucijos 89 str. 1 d.). Paymtina, kad Seimo Pirmininko
pavaduotojas, ivykus Seimo Pirmininkui ar dl kit pirmininko nebuvimo prieasi
(jos nra esminis klausimas), negali vietoj Seimo Pirmininko pasirayti priimt
statym, jei to dl objektyvios situacijos (pvz., ivykos usien) per 10 dien
nepadar Respublikos Prezidentas (r. Konstitucijos 71 str. 2 d.). Tai iaikino
Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas). Be
to, domu, kad Konstitucijoje vartojama vienaskaita Seimo Pirmininko pavaduo-
tojas", o Seimo statutas numato kelet pavaduotoj. Konstitucinis Teismas iaikino,
kad Konstitucijos nuostata apie Seimo Pirmininko pavaduotojo galiojim pir-
mininkauti posdiams turi organizacins funkcijos prasm, nes [...] nurodoma, kas
vadovauja Seimo posdiams, todl negalima daryti ivados, kad ia norma yra
reglamentuojami struktros klausimai, t. y. nustatomas Seimo Pirmininko pava-
duotoj skaiius" (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas). Vadinasi,
Konstitucija leidia Seimui savarankikai nustatyti Seimo Pirmininko pavaduotoj
skaii. Antai Seimo statuto 1998 m. redakcijoje (24 str.) nustatyta, kad Seimo
Pirmininko pavaduotoj yra ne daugiau kaip penki", o Seimo Pirmininko teikimu
Seimas vien i Seimo Pirmininko pavaduotoj paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju
pavaduotoju".
SEIMO DARBO TVARKA
Konstitucija suteikia Seimui galiojim nustatyti savo darbo tvark Seimo statutu (74
str.). Toks galiojimas nra absoliutus, nes Konstitucijoje tiesiogiai reglamentuojami
kai kurie Seimo darbo tvarkos klausimai (pvz., statym primimas, priimt statym
vetavimas ir pakartotinis svarstymas; 69-72 str.). Be to, paymtina, kad Seimo nario
laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 str. 4 d.) draudia Seimui nustatyti,
pavyzdiui, toki Seimo nario paalinimo i posdio sals (ar pos-
107
KONSTITUCIN TEIS
dio pirmininko galimybs nutraukti Seimo nari pasisakymus) tvark, kuri aki-
vaizdiai paeist ar sudaryt prielaidas paeisti laisvo mandato esm. Antai Seimo
statute (21 str.) nustatyta, kad Seimo nario paalinimas (i posdio), kur u iurkt
ar tstin Seimo darbo trukdym (prievartos naudojim ar kvietim j naudoti,
grasinim ar vie eidim) gali silyti Seimo posdio pirmininkas ar Seimo Etikos
ir procedr komisija, skiriamas Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari
daugumos sprendimu, kuris priimamas be svarstymo (t. y. be tikinjimo ar rodi-
njimo), o paalinimo trukm negali bti ilgesn kaip dvi posdi dienos (jei Seimo
nario paalinimas nemanomas be apsaugos darbuotoj palydos, posdio pirmininko
sprendimu, paalinimo i sals laikas gali bti pratstas iki 5 posdi). Toks
reglamentavimas i principo nesudaro prielaid Seimo Pirmininkui ar Seimo politinei
daugumai savivaliauti ar paeisti Seimo nario laisvo mandato princip.
Seimo darbo tvark galima pairti siauresniu ir platesniu poiriu. Pagal i
tvark, viena vertus, galima apibrti statym leidybos procedr (siaurasis aspek-
tas), antra vertus, sprsti konstitucins kompetencijos (pvz., usienio politikos
klausim svarstymo; Konstitucijos 67 str. 16 p.) ir vidins autonomijos (pvz., komi-
tet ar frakcij sudarymo) klausimus (platusis aspektas). Toliau nagrinjama siauroji
darbo tvarkos samprata.
Konstitucija (68-72 str.) rodo, kad statym leidyba - tai visuma juridikai reik-
ming veiksm, btin, kad bt priimtas statymas, ir atliekam tam tikra [...] logine
ir laiko seka" (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas). Konstitucijoje
tiesiogiai numatytos penkios statym leidybos procedros stadijos:
1. Inicijavimo stadija. J pradti gali (t. y. statym leidybos iniciatyvos teis"
turi) kiekvienas Seimo narys (ar j grup), Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir 50
tkstani piliei (Konstitucijos 68 str.). Anot Konstitucinio Teismo, tinkamam
subjektui pareikus statymo sumanym, statym leidybos institucijos - parlamento
pareiga yra pradti svarstyti pateikt projekt".
2. Svarstymo stadija. Pagal Seimo statut (141-143 str.) svarstymo stadijos
pradia gali bti suprantama dvejopai. Svarstymas prasideda, viena vertus, kai,
projekto iniciatoriui trumpai (iki 10 minui) apibdinus projekt Seimo posdyje,
Seimo nariai pradeda jam teikti klausimus, t. y. prasideda trumpa (iki 10 minui)
pirmini klausim pateikimo iniciatoriui ir jo atsakym atkarpa. Antra vertus, svars-
tymo pradia galima laikyti t moment, kai, iniciatoriui atsakius jam pateiktus
klausimus, priimamas Seimo sprendimas pradti projekto svarstymo procedr" (143
str.). Pastarasis poiris, atrodo, labiau priimtinas, nes po projekto pateikimo ir
atsakymo klausimus gali bti priimtas ir Seimo sprendimas atmesti projekt
nurodant motyvus" (143 str.). Paymtina, kad statymo projektas gali bti atmestas
ne maesne kaip 114 vis Seimo nari bals dauguma. Be to, svarbu ir tai, kad pagal
Seimo statut projekto svarstym sudaro ne tik svarstymas Seimo posdyje, bet ir
pagrindiniame komitete, kur Seimas paskiria konkreiam projektui svarstyti, ar
kituose komitetuose. Verta dmesio ir tai, kad statym projektai gali bti svarstomi
skubos tvarka arba ypatingos skubos tvarka, jei taip nusprendia Seimas pagal
motyvuot teikim (skubos tvarka svarstyti teikia Respublikos Prezidentas, Vyriau-
syb, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis ko-
mitetas ar frakcija, o ypatingos skubos tvarka - Respublikos Prezidentas, Vyriausyb
ar Seimo Pirmininkas). Paymtina, kad Konstitucija tiesiogiai nenumato Seimo
posdio kvorumo, t. y. tam tikro posdyje dalyvaujani Seimo nari skaiiaus,
108
kuriam nesant statym projekt svarstymas laikytinas neteistu, o priimti sprendimai
- negaliojaniais. Kitaip tariant, Konstitucija nereikalauja, kad pradedant posd
dalyvaut daugiau kaip pus ar ne maiau kaip tredalis vis Seimo nari. Tok
kvorum i principo galt nustatyti Seimo statutas - tai ne tiek konstitucinis, kiek
politinis ir dalykinis Seimo vidins darbo tvarkos klausimas. Tiesa, jei Seimo statutas
nustatyt tam tikr teisto posdio dalyvi minimum, tai dar neturt reikti, kad
toks minimumas visais atvejais btinas ir priimant statymus. iuo atveju kilt
neaikumas, ar Seimo statutas nekonkuruoja su Konstitucijos nuostata, kad staty-
mams priimti pakanka bet kokios (nekvalifikuotos!) posdyje dalyvaujani Seimo
nari bals daugumos (Konstitucijos 69 str. 2 d.). Paymtinas ir Konstitucinio Teis-
mo iaikinimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas), kad Kon-
stitucija leidia Seimo statute nustatyti, jog Seimo posdyje, pradjus statymo
primimo procedr", bt svarstomos ne kiekvieno Seimo nario, bet ne maiau kaip
1/5 Seimo nari pateiktos pastabos. iuo atveju svarbiausia tai, kad nra ribojama
kiekvieno Seimo nario statym leidybos iniciatyvos teis (Konstitucijos 68 str.
1 d.), t. y. yra reglamentuojama tik antroji - svarstymo - stadija, kuri pradjus
kiekvieno Seimo nario statym leidybos iniciatyvos teis bna gyvendinama.
3. Primimo stadija. Apie j Konstitucijoje usimenama trumpai: statymai
laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani pos-
dyje" (Konstitucijos 69 str. 2 d.). Vadinasi, statymams priimti nustatytas paprastos
Seimo nari bals daugumos principas. Tiesa, kai kuriems statymams priimti Kons-
titucijoje nustatytas kvalifikuotos (t. y. fiksuotos) daugumos principas. Konstituciniam
statymui (juo laikytinas arba statymas, nurodytas Konstitucijoje kaip konstitucinis,
arba statymas, Seimo raytas konstitucini statym sra, kur Seimas
turi patvirtinti ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma; tokio srao Seimas
iki 2004 m. liepos mn. nebuvo nustats - tai viena didiausi Konstitucijos
gyvendinimo problem; daugiau apie tai r. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio
24 d. nutarim) priimti btina, kad u j balsuot daugiau kaip pus vis Seimo nari
(Konstitucijos 69 str. 3 d.). Respublikos Prezidento grintas statymas
gali bti priimtas, nepriimant Respublikos Prezidento teikt patais ir papildym,
daugiau kaip 1/2 vis Seimo nari bals dauguma, o grintas konstitucinis statymas
- ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma (Konstitucijos 72 str.
2 d.). statymui dl Konstitucijos pataisos priimti btina ne maesn kaip 2/3 vis
Seimo nari bals dauguma (balsuojant u projekt du kartus, tarp kuri daroma
ne maesn kaip trij mnesi pertrauka) (Konstitucijos 148 str.). statymas dl
Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties, kuria keiiamos valstybs sienos, rati-
fikavimo gali bti priimtas, jei u j balsuoja ne maiau kaip 4/5 vis Seimo nari
(Konstitucijos 10 str. 2 d., 138 str. 1 d. 1 p.).
Paymtina, kad statym nuostatas taip pat galima priimti referendumu (Kon-
stitucijos 69 str. 4 d.). Tokia galimybe per pirmj 1992 m. Konstitucijos galiojimo
deimtmet nebuvo pasinaudota.
4. Promulgavimo (t. y. pasiraymo ir oficialaus paskelbimo) stadija. ioje stadi-
joje i principo turt veikti tik Respublikos Prezidentas. Jis po statymo teikimo
per 10 dien gali pasirinkti vien i dviej alternatyvi sprendim: arba pasirayti ir
oficialiai paskelbti statym, arba j motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti
(Konstitucijos 71 str. 1 d.). Tiesa, tam tikrais iimtiniais atvejais (kai yra nei-
vengiama btinyb, pvz., Respublikos Prezidentui ivykus usien) statym pro-
109
KONSTITUCINE TEIS
mulguoti gali Seimo Pirmininkas. Tai numatyta Konstitucijoje: Jei nurodytu laiku
(per deimt dien -aut.) Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir
nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas" (71 str. 2 d.). i nuostata nereikia, kad Respublikos Prezidentas,
bdamas valstybs vadovu (Konstitucijos 77 str. 1 d.) ir kartu valstybs stabilumo ir
nuspjamumo simboliu, turi galimyb savo nuoira sprsti, ar promulgavimo
stadijoje jam k nors daryti (vetuoti ar pasirayti) ar nieko nedaryti. Tai iaikino
Konstitucinis Teismas: Konstitucijos 71 straipsnio 2 dalies formuluot [...] nra in-
terpretuotina kaip reikianti Respublikos Prezidento teis nepasirayti ir oficialiai
nepaskelbti Seimo priimto statymo ir kartu motyvuotai negrinti jo Seimui pa-
kartotinai svarstyti" (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas).
Promulgavimo stadijoje gali dalyvauti ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, jei jis
tai daro kaip Seimo pavedimu laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas (kai Seimo
Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas; Konstitucijos 89 str. 1 d.).
Jokiais kitais atvejais (pvz., kai Seimo Pirmininkas, turintis pasirayti Respublikos
Prezidento per 10 dien dl objektyvi prieasi nepasirayt statym, yra ivyks)
Seimo Pirmininko pavaduotojas negali promulguoti statym.
5. sigaliojimo stadija. Konstitucijoje parayta, kad statymai sigalioja juos pa-
siraius ir oficialiai paskelbus (taigi paskelbimo dien), jeigu paiais statymais
nenustatoma vlesn sigaliojimo diena" (70 str. 1 d.). Paymtina, kad statymo gali
turintis Seimo statutas (ir jo pataisa, forminta gana gremzdikai: Seimo statutas dl
Seimo statuto pakeitimo"), kur pasirao Seimo Pirmininkas (ne Respublikos
Prezidentas), sigalioja kit dien po jo paskelbimo, jei jame nenustatyta kita
sigaliojimo tvarka. Be to, reikia neumirti, kad galioja tik paskelbti statymai" (7
str. 2 d.).
PARLAMENTINIS APKALTOS PROCESAS
Kalbant apie Seim, tikslinga aptarti apkaltos proces, pagal kur Seimas 3/5 vis
nari bals dauguma (t. y. ne maiau kaip 85 balsais) gali panaikinti bet kurio Seimo
nario mandat (teorikai - ir Seimo Pirmininko, kuris, logikai mstant, prie apkaltos
pabaig turt bti atstatydintas, jei pats savo noru neatsistatydina i i pareig),
paalinti i uimam pareig Respublikos Prezident ar trij teism (Konstitucinio
Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo) teisjus, iurkiai paeidusius
Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas
nusikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Paymtina, kad Konstitucijoje nenumatyti
subjektai, kurie gali inicijuoti apkalt. Juos iki 2004 m. vardijo Seimo statutas,
kuriame buvo pasakyta, kad apkalt gali inicijuoti ne maiau kaip 1/4 vis Seimo
nari, Respublikos Prezidentas, o dl Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo
teisj - taip pat ir teisj garbs teismas. Toks reglamentavimas pagal Konstitucinio
Teismo 2004 m. iaikinim i dalies prietarauja Konstitucijai, nes parlamentins
apkaltos iniciatyva gali kilti tik i Seimo nari (bet ne i Respublikos Prezidento ar
teism savivaldos institucijos). Taigi dabar apkalt gali silyti ne maiau kaip
ketvirtadalis parlamentar, t. y. 36 Seimo nariai. Parodyta iniciatyva savaime
nereikia, kad apkaltos procesas yra pradtas. Iniciatyvai turi pritarti posdyje daly-
vaujani Seimo nari bals dauguma (Seimo statuto 244 str., 245 str.). Paymtina ir
tai, kad apkalta yra ne teismo procesas, kuriame gali bti pareikiamas kal-
110
tinimas ir skiriama kriminalin bausm, bel parlamentin procedra, kurios galimi
teisiniai padariniai (paalinimas i pareig, mandato atmimas ir draudimas ateityje
uimti renkamas valstybs politik pareigas) yra konstitucins sankcijos (bet ne
baudiamosios teiss sankcijos, t. y. bausms). Be to, svarbus Konstitucinio Teismo
iaikinimas, kuriame sakoma, kad Seimas, atsivelgdamas tris skirtingus apkaltos
pagrindus (iurktus Konstitucijos paeidimas, priesaikos sulauymas ir tarimas
padarius nusikaltim), gali nustatyti nevienod apkaltos organizavim. Pavyzdiui,
Seimas gali pradti supaprastint apkalt, jei generalinis prokuroras pareikia Seime,
kad paaikjo padarytas nusikaltimas. Tada Seimas leidia patraukti Seimo nar (ar
kur nors teisj, jei jis savo noru neatsistatydina) baudiamojon atsakomybn ir,
atsisaks atlikti reikiam tyrim (nes tai atliks prokurorai arba teismas), nusprendia
palaukti ir sprsti konstitucins atsakomybs (mandato atmimo, paalinimo i
pareig) klausim apkaltos tvarka atsivelgiant tai, ar ikiteisminio ir teisminio
tyrimo metu bus nustatyta, kad Seimo narys kaltas padars nusikaltim. Tiesa,
Konstitucinis Teismas iaikino, kad supaprastinta apkalta prietarauja Konstitucijai
(teisins valstybs principui), jei jos tvarka nenumato nuteistojo Seimo nario
galimybs gintis Seime, t. y. dalyvaujant Seimo posdyje teikti paaikinimus ar
gyvendinti paskutins replikos teis". Tai ir lm, kad Seimo narys Audrius
Butkeviius, nuteistas ir atliekantis laisvs atmimo bausm (bet dl to neprarads
mandato, nes Konstitucijos 63 straipsnyje, nurodaniame visus Seimo nario ga-
liojimo pasibaigimo pagrindus, nra odi kai siteisja j apkaltins teismo nu-
osprendis"), 1999 m. gijo konstitucin teis gintis, atvyks i laisvs atmimo vietos
Seimo posd (kuriame supaprastintos apkaltos tvarka buvo siekiama balsuoti dl jo
mandato atmimo), ir jame pateikti, jo manymu, svarbius paaikinimus. Apkalta 1999
m. birelio 15 d. patyr fiasko, nes u j balsavo 70 Seimo nari, o reikjo maiausiai
85 bals.
Paymtina, kad Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo ivada, 2004 m. ba-
landio 6 d. paalino Respublikos Prezident i pareig u iurkt Konstitucijos
paeidim ir priesaikos sulauym pagal tris kaltinimus (u kuriuos atitinkamai
balsavo 86, 86 ir 89 Seimo nariai). iuo atveju Seimas isprend politin klausim
(paalinti ar nepaalinti), o teisin klausim (dl iurktaus Konstitucijos paeidimo ir
priesaikos sulauymo fakto) prie tai buvo galutinai isprends Konstitucinis Teismas
ir pateiks ivad. Taigi Seimo nariai negaljo ginytis (diskutuoti) dl Konstitucinio
Teismo ivados, kurioje galutinai buvo isprstas teisinis klausimas (fakto
nustatymas).
SEIMO NARIO KONSTITUCIN PADTIS
Jau minta, kad Seimo narys turi laisv mandat ta prasme, kad jis, vadovaudamasis
Konstitucija, valstybs interesais ir savo sine, negali bti varomas joki kit
mandat (59 str. 4 d.), t. y. politini partij, rinkj ar finansini rmj nurodym,
reikalavim (taip pat Seimo nario sipareigojim ar paad jiems prie rinkimus).
Toks mandatas - tai prieingyb imperatyviam mandatui, kuris buvo tvirtintas LTSR
konstitucijoje (jo esm - deputatas turi vykdyti rinkjams duotus paadus,
vadinamuosius rinkj priesaikus, o jei jis to nedaro, gali bti bet kuriuo metu
atauktas daugumos rinkj sprendimu"; LTSR 1978 m. Konstitucijos 92 str., 96
str.).
111
KONSTITUCIN TEIS
Irinktas Seimo narys visas parlamentines teises (pvz., teis teikti statym pro-
jektus, balsuoti) gyja tik prisieks, kad jis bus itikimas Lietuvos Respublikai (59 str.
2 d.). Jei kuris nors Seimo narys neprisiekia, Seimas priima nutarim, pagal kur jis
netenka mandato. Paymtina, kad Seimo statute (4 str.) nustatytas terminas, per kur
Seimo narys privalo prisiekti. Taigi Seimo narys turi prisiekti ne vliau kaip per vien
mnes nuo pirmojo posdio, kuriame jis dalyvavo.
Seimo nario teiss yra tokios:
1) individualios, reikianios, kad kiekvienas Seimo narys turi teis (nesvarbu, ar
ji gyvendinama drauge su kitais Seimo nariais) inicijuoti statym leidyb (Kons-
titucijos 68 str. 1 d.) ar pateikti paklausim Vyriausybs nariams, kit institucij,
kurias sudaro Seimas, vadovams (Konstitucijos 61 str. 1 d.). Pateikti paklausimus
Lietuvos Aukiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininkams negalima, nes
tai i esms bt kiimasis teisjo ar teismo veikl, o tai yra draudiama (Kons-
titucijos 114 str. 1 d.). Seimo statute (213 str.) yra detalizuota paklausimo svoka.
Jame raoma, kad paklausimu laikytinas toks raytinis kreipimasis, kuriame reika-
laujama pateikti informacij apie tam tikros institucijos veikl ir priimtus sprendimus
ir keliamas klausimas, dl kurio Seimo narys kreipsi valstybs institucijas, taiau, jo
nuomone, jis nebuvo tinkamai inagrintas arba buvo isprstas neigiamai; atsakymo
paklausim terminas negali viryti 10 dien (jei paklausimo gavjas silo ir
paklausim pateiks Seimo narys sutinka - vieno mnesio). Paymtina, kad
paklausimas (ir atsakymas j) nagrinjamas Seimo posdyje;
2) kolektyvins, reikianios, kad tam tikro gausumo Seimo nari grup, pavyz-
diui, ne maesn kaip 1/5 Seimo nari, turi teis kreiptis Konstitucin Teism dl
vis jo jurisdikcijai priskirt teiss akt (Seimo, Vyriausybs ir Respublikos Prezi-
dento akt) konstitucingumo vertinimo (Konstitucijos 106 str. 1-3 d.) ar pateikti
sesijos metu interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, kuria reikalaujama
paaikinti i pareign priimt sprendim motyvus (Konstitucijos 61 str. 2 d.).
Seimo statute (220 str.) parayta, kad Vyriausybs narys, gavs interpeliacij, privalo
ne vliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui ratik atsakym, kuris
Seimo sesijos metu apsvarstomas ne vliau kaip per penkias darbo dienas. Apsvarsts
atsakym, Seimas gali nutarti, kad jis nepakankamas ir puss vis Seimo nari bals
dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru, itaip priveriant
j atsistatydinti (Konstitucijos 61 str. 3 d.).
Reikt aptarti ir Seimo nario veiklos garantijas (teiss normomis ireiktas
organizacines ir finansines priemones). Konstitucijoje numatyta:
1) piniginio atlyginimo garantija (60 str. 3 d.), pagal kuri Seimo nario darbas ir
su juo susijusios ilaidos (pvz., atsirandanios reguliariai vykstant susitikti su rink-
jais) atlyginamos i valstybs biudeto (Konstitucijos 60 str. 2 d.). Paymtina, kad
Konstitucija (60 str. 2 d.) draudia Seimo nariui gauti kit (papildom) atlyginim,
iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo statute (15 str.) tai detalizuota. Jame
parayta, kad atlyginimu u krybin veikl laikomas autorinis atlyginimas u meno
krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u mediag radijo ir televizijos
laidoms, taip pat atlygis u pedagogin ir mokslin veikl ne Seimo, jo komitet ir
komisij posdi metu";
2) Seimo nario asmens nelieiamumo (imuniteto) garantija (62 str. 1 d.), pagal
kuri negalima, viena vertus, Seimo nario patraukti baudiamojon atsakomybn ir
suimti ar kitaip suvaryti laisv be Seimo sutikimo (Konstitucijos 62 str. 2 d.), o
112
antra vertus, jo persekioti u balsavimus ar kalbas (62 str. 3 d.). Tai negalioja, kai
Seimo narys meiia ar eidinja kit asmen. eidim reikia suprasti kaip tyin
Seimo posdio ar komiteto posdio dalyvio garbs ir orumo eidim odiu, ratu
ar veiksmu (pvz., antausiu), o meit - kaip skleidim melaging prasimanym,
tiesos neatitinkani ini, eminani kito asmens garb ir orum. Kitos garantijos
(pvz., gyvenimas Seimo viebutyje) detalizuotos Seimo nari darbo slyg statyme.
Seimo nario ketveri met galiojim laikas pradedamas skaiiuoti, kai naujas
irinktas Seimas susirenka pirmj posd. is laikas baigiasi, kai pirmj posd
susirenka kitas, naujas, Seimas (Konstitucijos 59 str. 1 d.). Seimo nario galiojimai
nutrksta pirma laiko, kai jis atsistatydina, mirta, Seimo rinkimai pripastami
negaliojaniais (tai gali pripainti Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo ivada,
kur pateikiama per 72 valandas, kai to paprao Seimas ar Respublikos Prezidentas;
Konstitucijos 105 str. 3 d. 1 p., 106 str. 5 d.) ir kitais Konstitucijos 63 straipsnyje
numatytais atvejais.
SEIMO KONTROLIERIAI
Kalbant apie Seim paymtini ir Seimo kontrolieriai (politologijoje ar lyginamosios
teiss moksluose jie vadinami ombudsmenais; tokia specifin kontrols idja
pirmiausia gyvendinta Skandinavijos valstybse). J pareiga - tirti piliei skundus
dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar
biurokratizmo" (Konstitucijos 73 str. 1 d.).
statym leidjas, prims Seimo kontrolieri statym, nustat, kad piktnau-
diavimas reikia piktnaudiavim tarnybine padtimi. piktnaudiavimo svok
eina: 1) savival, t. y. kai veikiama ar neveikiama neturint tam galiojim arba vir-
ijant turimus galiojimus; 2) savanaudiki tikslai, t. y. kai veikiama ar neveikiama
siekiant pasisavinti ar kitiems perleisti svetimas las ar kitok turt; 3) subjektyvios
asmenins paskatos, t. y. kai veikiama ar neveikiama dl kerto, pavydo, karjerizmo
ar pan. Biurokratizmas reikia pareigno veikim ar neveikim, kai sistemingai
laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti [...]
pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus". Paymtina, kad biurokratizmu
statyme laikomas ir toks neveikimas, kai atsisakoma informuoti asmen apie jo
teises" (Seimo kontrolieri statymo 2 str. 3 d.).
Konstitucija tiesiogiai tvirtina tik vien Seimo kontrolieri galiojim - teis
silyti teismui atleisti kaltus pareignus i uimam pareig. Taiau Seimo kontro-
lieri statymas (4 str. 2 d.) prapleia Konstitucijos ilyg iskyrus teisjus", nu-
matydamas Seimo kontrolieri nesikiim ir ikiteisminio tyrimo pareign proce-
sinius sprendimus (t. y. anksiau vadint tardytojais ir kvotjais, kuriems skirt
Konstitucijos nuostat neliko po Konstitucijos 118 straipsnio 2003 m. kovo 20 d.
pataisos, procesin veikl). Be to, paymtina, kad statymas neleidia Seimo kont-
rolieriams tirti Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, valstybs
kontrolieriaus ir kolegialius sprendimus priimani Vyriausybs bei savivaldybi
taryb veiklos.
Verta dmesio statymo nuostata, pagal kuri: 1) anoniminiai skundai ne-
nagrinjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip"; 2) skundai, paduoti
prajus vieneri met terminui nuo skundiam veiksm padarymo, nenagrin-
113
KONSTITUCIN TEIS
jami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip"; 3) Seimo kontrolierius gali
pareikti iekinius teisme, kad bt arba kompensuojami skundo autoriaus moraliniai
ir materialiniai nuostoliai, arba kalti pareignai bt atleisti i uimam pareig; 4)
Seimo kontrolierius turi bti nepriekaitingos reputacijos, turti auktj teisin
isimokslinim ir ne maesn kaip 5 met teisinio darbo arba darbo valstybs valdios
bei valdymo institucijose (taigi nebtinai tik teisinio darbo siauruoju poiriu) sta
(Seimo kontrolieri statymo 5 str., 17 str., 18 str., 22 str.).
4.2. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VYRIAUSYB
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VYRIAUSYB
KAIP VYKDOMOJI VALDIA
I pirmo vilgsnio Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb yra atskiros ir pagal kom-
petencij savarankikos institucijos. Taiau i Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies nuo-
statos matyti, kad mintosios institucijos labiausiai simbolizuoja vykdomj valdi,
tiksliau - atlieka valdymo (administravimo) funkcij. Tai turint omeny galima geriau
suprasti, kodl: 1) skiriant ir atleidiant ministrus tiesiogiai nedalyvauja Seimas - tai
sprendia du subjektai: Ministras Pirmininkas, teikdamas ministr kandidatras, ir
Respublikos Prezidentas, pritardamas ar nepritardamas pateiktoms kandidatroms
(Konstitucijos 92 str. 2 d.); 2) Ministras Pirmininkas ar tam tikros valdymo srities
ministras privalo pasirayti (kontrasignuoti) kai kuriuos Respublikos Prezidento
dekretus (Konstitucijos 85 str.); 3) Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin
Teism tik dl Vyriausybs akt, t. y. t akt, kurie priskirti jo jurisdikcijai,
konstitucingumo (Konstitucijos 106 str. 3 d.). Visa tai nereikia, kad Vyriausyb yra
pavaldi Respublikos Prezidentui.
RESPUBLIKOS PREZIDENTO KONSTITUCIN PADTIS
Konstitucijos nuostatos leidia Respublikos Prezident vertinti ir kaip vienamen
valstybs valdios institucij (5 str. 1 d.), kuri, pavyzdiui, pateikdama metin pra-
neim Seime (84 str. 18 p.) neprivalo turti ar gauti Seimo, tuo labiau Vyriausybs
pasitikjim. Konstitucijos nuostatos leidia Respublikos Prezident vertinti ir kaip
pareign - valstybs vadov (77 str. 1 d.), kuris: 1) gali bti perrinktas penkeri met
kadencijai tik vien kart i eils (78 str. 3 d.); 2) privalo sustabdyti savo veikl
politinje partijoje (83 str. 2 d.) ir todl turi bti i dalies depolitizuotas.
Paymtina, kad Respublikos Prezidentas turi ypating asmens nelieiamumo
garantij: jo imunitetas platesnis nei Seimo nario ar ministro, nes yra visikai ribo-
jama galimyb patraukti j administracinn atsakomybn. iuo atveju svarbus Kon-
stitucinio Teismo iaikinimas, kad Operatyvins veiklos statyme numatytas nusi-
kalstam veikl imituojantis elgesio modelis (t. y. nusikaltimo inscenizavimas") gali
bti panaudotas prie Seimo nar, bet negali bti panaudotas prie Respublikos
Prezident (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas). Paprasiau ta-
riant, Konstitucija neleidia prokurorams ar kitiems pareignams imitaciniais veiks-
mais provokuoti Respublikos Prezident daryti nusikaltim.
114
RESPUBLIKOS PREZIDENTO KOMPETENCIJA
vairiapus valstybs vadovo kompetencij rodo jo konstitucini galiojim sraas
Konstitucijos 84 straipsnyje. Jame ivardyti net 24 punktai. Respublikos Prezidento
galiojimus galima susisteminti 5 grupes:
1. galiojimai, susij su usienio politika ir tarptautinmis sutartimis. Juos gy-
vendindamas Respublikos Prezidentas pasirao ir teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis, Vyriausybs teikimu skiria (ataukia) Lietuvos
diplomatinius atstovus ir sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus" (84
str. 1-3 p.). Kuris usienio politikos klausimas yra pagrindinis ir kuris nepagrindinis -
tai ne tiek konstitucinis, kiek Vyriausybs, Respublikos Prezidento ir Seimo, kuris
svarsto kitus usienio politikos klausimus" (97 str. 16 p.), nusistovjusios praktikos ir
partnerysts klausimas. Konstitucinis Teismas iaikino, kad Respublikos Prezidentas
turi iimtin teis teikti ratifikuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Seimui,
tuo tarpu pasirayti tokias sutartis gali ir jis, ir Ministras Pirmininkas (Konstitucinio
Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas).
2. galiojimai, susij su Vyriausybs formavimu ir jos veikla bei to nulemti san-
tykiai su Seimu (84 str. 4-9 p.). Apie tokius galiojimus iame knygos skirsnyje bus
kalbama toliau, aptariant Vyriausybs sudarymo tvark.
3. galiojimai, susij su valstybs pareign skyrimu (atleidimu) bei to nulemti
santykiai su Seimu. Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (dl to Respublikos
Prezidentui btina dekretu kreiptis Seim, pateikiant silom kandidatr) skiria
kariuomens vad ir saugumo tarnybos (j statym leidjas pavadino Valstybs
saugumo departamentu) vadov. Be to, Respublikos Prezidentas teikia Seimui (kad
is skirt) valstybs kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko kandida-
tras (84 str. 10-14 p.).
4. galiojimai, susij su vadovavimu ginkluotosioms pajgoms ir valstybs gyny-
bai (84 str. 15-18 p.). ia paymtina ir tai, kad Respublikos Prezidentas yra Vals-
tybs gynimo tarybos, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos
klausimus, vadovas (140 str.).
5. Mirs galiojimai. Paskutiniai, t. y. 19-24 punktai rodo, jog valstybs vadovas
atlieka integravimo funkcij (j ireikia malons, apdovanojim ir pilietybs
teikimas), slygin notaro" funkcij (t. y. statym promulgavim) bei organizavimo
funkcij (nustato Seimo rinkim dat, aukia neeilin Seimo sesij).
VYRIAUSYBS SUDARYMAS
Vyriausybs sudarymo procedra sudtinga. Joje dalyvauja dvi institucijos (Res-
publikos Prezidentas ir Seimas) ir i dalies treias subjektas - Ministras Pirmininkas.
Be to, ji vyksta keliais etapais:
1. Respublikos Prezidentas dekretu teikia Ministro Pirmininko kandidatr Sei-
mui. iuo atveju Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas (Konstitucijos 77
str. 1 d.) i principo turi vengti nestabilumo ar neprognozuojamos situacijos, t. y.
parinkti ir teikti tik tok kandidat, kuriam akivaizdiai pritars Seimo nari dauguma.
Kaip Respublikos Prezidentas suino naujai irinkto Seimo politins daugumos
nuomon ar pageidavimus? Tiktina, kad i pokalbi ar deryb su daugiau-
115
KONSTITUCIN TEIS
sia rinkj bals surinkusi Seimo nari grupi, spjusi ar dar nespjusi susiburti
frakcij ar frakcijas, atstovais. Pagal Seimo statut (192 str.) Seimo posdyje
klausimai Respublikos Prezidentui, po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kan-
didatr, neuduodami"; pristatytas kandidatas atsako Seimo nari klausimus (iki 40
min.), ir ne vliau kaip per savait nuo kandidatros pristatymo turi bti surengtas
kitas Seimo posdis sprendimui priimti.
2. Seimas nutarimu pritaria arba nepritaria Respublikos Prezidento pateiktai
Ministro Pirmininko kandidatrai. Iki iol nebuvo situacijos, kad Seimas nepritart.
Jei taip atsitikt, Respublikos Prezidentas turt i naujo teikti kit kandidat.
3. Respublikos Prezidentas dekretu skiria kandidat, gavus Seimo pritarim,
Ministru Pirmininku.
4. Ministras Pirmininkas teikia (ratiku kreipimusi ar kitokiu dokumentu - tai
nra detaliai reglamentuota) Respublikos Prezidentui ministr kandidatras, o Res-
publikos Prezidentas, jei sutinka su jomis, dekretais skiria pateiktus kandidatus mi-
nistrus (j skaii lemia ministerij skaiius; ministerij sraas pateiktas Vyriausybs
statyme) ir atskiru dekretu tvirtina visos Vyriausybs sudt (Konstitucijos 92 str. 2 ir
3 d.). iuo atveju paymtina, kad Konstitucijoje ir statymuose nereglamentuota,
kokia tvarka sprendiami nesutarimai, galintys ikilti Respublikos Prezidentui ne-
pritarus pateiktoms ministr kandidatroms. Ar valstybs vadovas bna politikai
aktyvus parenkant ministrus, pageidaujant alternatyvi kandidatr ar kitaip darant
tak Vyriausybs sudiai, priklauso nuo jo asmenybs ar politins strategijos.
5. Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria Ministro Pirmininko per 15 dien nuo jo
paskyrimo pristatytai (ratiniu kreipimusi ar kitokiu dokumentu - tai nra detaliai
reglamentuota) svarstyti Vyriausybs programai. i programa pagal Konstitucinio
Teismo iaikinim yra teisinis dokumentas, kuriame idstytos tam tikro laikotarpio
valstybs veiklos gairs"; jis turi bti skelbiamas Valstybs iniose" (Konstitucinio
Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Paymtina, kad Vyriausyb laikoma gavusi
galiojimus veikti (tampa legitimuota), jei jos programai pritaria dauguma Seimo
posdyje dalyvaujani Seimo nari (Konstitucijos 90 str. 5 d.). Tok reikalavim
legitimacijai gauti galima vertinti kritikai, nes pagal tautos suvereniteto princip
Vyriausybs programai i esms turt pritarti dauguma vis Seimo nari, o ne 30, 50
ar 70 posdyje dalyvaujani nari.
VYRIAUSYBS KOMPETENCIJA
Vyriausybs galiojimai Konstitucijoje tvirtinti tik 7 punktais (r. 94 str.). Taigi su-
sidaro klaidingas spdis, kad Seimo ir Respublikos Prezidento galiojimai, ireikti
gausybe punkt, yra svarbesni ar reikmingesni valdant. Akivaizdu, kad Vyriausybs
galiojimas tvarkyti krato reikalus (Konstitucijos 94 str. 1 p.) apima daug veiklos
bar, kuriuos galima bt apibdinti daugybe punkt. is pavyzdys rodo, kad
Vyriausyb - bendrosios (valdymo) kompetencijos institucija - gali imtis vairi
iniciatyv, jei jos tik iplaukia i Vyriausybs veiklos programos ir nepaeidia Seimo
iskirtins prerogatyvos reglamentuoti svarbiausius mogaus teisi ir laisvi bei kit
konstitucini vertybi gyvendinimo ar ribojimo klausimus.
Vyriausybs galiojimas ir pareigojimas vykdyti statymus (94 str. 2 p.) rodo, kad
Vyriausyb yra vykdomosios valdios institucija, kuri, nors ir bdama pagal
kompetencij savarankika, privalo vykdyti ir tai, kam ji nepritaria ar pritaria i
116
dalies. Jei Vyriausyb to nedaro, svarbi reikm gauna jos parlamentin kontrol -
Seimo nari galiojimai kontroliuoti Vyriausyb, teikiant paklausimus ar interpe-
liacijas, kratutiniu atveju - Seimui reikiant nepasitikjim Ministru Pirmininku ar
Vyriausybe (Konstitucijos 101 str. 3 d. 2 p.). Svarbus iuo atveju ir Konstitucinio
Teismo iaikinimas, kad Vyriausybs pareiga priimti postatyminius aktus, btinus
statymams gyvendinti, kyla i Konstitucijos, o esant statym leidjo pavedimui - ir
i statym bei Seimo nutarim dl statym gyvendinimo" (Konstitucinio Teismo
2001 m. spalio 30 d. nutarimas).
Vienas pagrindini Vyriausybs, kaip valdios, galiojim yra rengti (sudaryti)
valstybs biudet, kuris pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra centralizuotas
finans itekli fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis nacionalini paja-
m" (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Vykdydama tok ga-
liojim, Vyriausyb stengiasi gyvendinti savo politinius prioritetus, nors ji negali ig-
noruoti ir toki Konstitucinio Teismo iaikinim: Vyriausyb, rengdama valstybs
biudeto projekt, turi atsivelgti [...] Seimo, Respublikos Prezidento, Teism pa-
teiktus asignavim i valstybs biudeto [...] dydius"; jeigu Vyriausybs parengta-
me valstybs biudeto projekte Seimui, Respublikos Prezidentui, Teismams bt nu-
matyta akivaizdiai maiau, negu j reikia [...], bt sudarytos prielaidos paeisti
konstitucin valdi padalijimo princip ir Konstitucijos 5 straipsn" (Konstitucinio
Teismo 2002 m. liepos 11d. nutarimas). Sudaryt biudet statymu patvirtina Seimas
(jam Vyriausyb biudeto projekt turi pateikti ne vliau kaip prie 75 dienas iki
biudetini met pabaigos, t. y. gruodio 31 dienos; Konstitucijos 129 str., 130 str.).
Dar vienas Vyriausybs galiojimas - ministerij koordinavimas (Konstitucijos
94 str. 3 p.), kuris rodo klasikin centralizuot valstybs valdym. Tai reikia, kad
Vyriausybs veikla jos posdiais nesiriboja ir toliau pasireikia Ministro Pirmininko,
vadovaujanio Vyriausybei (Konstitucijos 97 str.), ir ministr, vadovaujani
ministerijoms (Konstitucijos 98 str.), bendradarbiavimu.
4.3. TEISMAI
TEISMO SAMPRATA
Pagal Konstitucijos nuostat Valstybs valdi Lietuvoje vykdo [...] Teismas" (5 str.
1 d.) sunku kategorikai teigti, kad odis Teismas" apima ir Lietuvos Respublikos
Konstitucin Teism, ir visus kitus teismus, numatytus Konstitucijos 111 straipsnio 1
ir 2 dalyse. 1 dalyje minimi Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygardos ir apylinks teismai - visus juos statym leidjas vadina bend-
rosios kompetencijos teismais (Teism statymo 12 str.). 2 dalyje numatyta galimyb
steigti specializuotus teismus administracinms, darbo, eimos ar kit kategorij
byloms nagrinti (i toki nesakmiai numatyt teism dabar steigti tik
administraciniai teismai). Tokio keblumo nebt, jei Konstitucijos IX skirsnyje Teis-
mas" bt terptos nuostatos, susijusios su Konstitucinio Teismo teisine padtimi.
Taiau tokios nuostatos pateiktos atskirame (VIII) skirsnyje Konstitucinis Teismas".
Be to, Konstitucijoje (104 str. 4 d.) teigiama, kad Konstitucinio Teismo teisj asmens
nelieiamyb yra adekvati ne kit teisj, bet Seimo nari asmens nelieiamybei. Visa
tai leidia teigti, kad: 1) siauresniu poiriu Konstitucinis Teis-
117
KONSTITUCIN TEIS
mas yra specifin valstybs teismins kontrols institucija, kuri nra bendrosios
teism sistemos grandis; 2) platesniu poiriu Konstitucinis Teismas tiek pagal savo
galiojimus, tiek pagal pavadinim yra teismas tikrja to odio prasme, nes yra
konstitucinio teisingumo vykdymo institucija.
KONSTITUCINIS TEISMAS
Konstitucin Teism sudaro devyni devyneriems metams Seimo paskirti teisjai, kuri
kandidatras i nepriekaitingos reputacijos piliei, turini ne maesn kaip 10
met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta"
(Konstitucijos 103 str. 3 d.) teikia trys subjektai: Respublikos Prezidentas, Seimo Pir-
mininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Kas treji metai trys teismo teisjai
pakeiiami, todl teisj kadencijos pabaiga nesutampa. Pirm kart (1993 m.) ski-
riant teisjus trys i j buvo paskirti devyneriems, trys - eeriems, trys - trejiems
metams. Toks reguliarus teismo atnaujinimas vienu tredaliu garantuoja konstitucins
jurisprudencijos (t. y. teismo teigini ir koncepcij sistemos) tstinum ir leidia
ivengti nestabilumo, kuris galt kilti, jei i karto pasikeist visi teisjai.
Konstitucinio Teismo kompetencija dvilyp. Viena vertus,) tiria ir sprendia, ar
atitinka Konstitucij Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai (statymai,
Seimo statutas, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nu-
tarimai) ir kiti aktai, pavyzdiui, Vyriausybs posdyje priimtas sprendimas, kuris
nra formintas kaip nutarimas, bet raytas posdio darbotvark (iuo atveju
vykdoma vadinamoji abstrakioji, t. y. konkretaus gino ar gyvenimikos situacijos
nesprendianti, Konstitucijos ir ginijamo akto norm atitikties kontrol). Tai padars
(t. y. inagrinjs byl), Konstitucinis Teismas priima nutarim, kuris yra ne tik
galutinis ir neskundiamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), bet ir sukelia konkret
padarin: po oficialaus nutarimo paskelbimo (Valstybs iniose", kituose leidiniuose
ar per informacin agentr ELTA) antikonstituciniu pripaintas aktas negali bti
taikomas (aiku, jei jis nra vienkartinio taikymo; Konstitucijos 107 str. 1 d.). Antra
vertus, Konstitucinis Teismas teikia ivadas dl: 1) tariamo Seimo rinkim statymo
ir Respublikos Prezidento rinkim statymo paeidimo per tam tikrus rinkimus; 2)
abejojamos Respublikos Prezidento sveikatos bkls ir jo uimam pareig atitikties;
3) abejojamos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ir Konstitucijos atitikties; 4)
asmen, prie kuriuos Seime dl iurktaus Konstitucijos paeidimo pradta apkaltos
procedra, konkrei veiksm prietaravimo Konstitucijai (Konstitucijos 105 str. 3
d.). iais atvejais Konstitucinio Teismo ivados, nors ir yra galutiniai ir
neskundiami" teisini klausim sprendimai (Konstitucijos 107 str. 2 d.), savaime
nesukelia konkrei padarini, nes remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, [...]
klausimus galutinai politikai sprendia Seimas" (Konstitucijos 107 str. 3 d.). Tiesa,
Seimas negali kvestionuoti Konstitucinio Teismo ivados, t. y. rengti diskusijas ar
ginus dl ivados pagrstumo, objektyvumo ir pan.
Paymtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgaline data. Tai rei-
kia, kad statymo, kur pirmiau taikant buvo apribotos konstitucins asmen teiss
(pvz., pensinio amiaus asmen teiss laisvai pasirinkti darb neprarandant teistai
priklausanios pensijos dalies) ar susiaurinti konstituciniai principai (pvz., teisj
nepriklausomumo principas, paeistas sumainus teisj darbo umokest),
pripainimas prietaraujaniu Konstitucijai savaime nereikia, kad: 1) naikinami visi
118
teisiniai santykiai, susiformav taikant antikonstitucin statym; 2) visiems asme-
nims, kuri konstitucins teiss (ar i j kylantys teisti interesai) buvo paeistos
taikant antikonstitucin statym, pagal j reikalavimus teismai ar valdymo institucijos
privalo kompensuoti materialin ar moralin al (pvz., imokti vis pensij ar
teisjo darbo umokesio dal, negaut pritaikius antikonstitucin statym). Tiesa,
Konstitucinis Teismas, nagrindamas Lietuvos Respublikos pilietybs neteisto su-
teikimo Jurij Borisov byl, iaikino, kad jo nutarimo negaliojimas atgaline data nra
absoliutus. Vadinasi, gali bti iimtys, pavyzdiui, minto J. Borisov pripainimas
nesaniu Lietuvos Respublikos pilieiu, nes jam pilietyb Respublikos Prezidentas
suteik paeisdamas Konstitucij ir statymus (Konstitucinio Teismo 2003 m.
gruodio 30 d. nutarimas). Visa tai - vienas sudtingiausi konstitucins teiss
klausim ir moksliniu, ir praktiniu poiriu.
Inicijuoti ginijamo akto konstitucingumo patikrinim gali keturi subjektai: 1)
Seimas, kaip kolegiali institucija, priimdamas nutarim dl kreipimosi Konstitucin
Teism. Paymtina, kad Seimas gali kreiptis dl vis akt, priklausani
Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitucingumo, o jo kreipimasis sustabdo
ginijamo akto galiojim (Konstitucijos 107 str. 4 d.); 2) Respublikos Prezidentas,
kuris galiotas kreiptis tik dl Vyriausybs akt. Respublikos Prezidentas negali
inicijuoti statym konstitucingumo patikrinimo. Jo dekretas, kuriuo kreipiamasi, gali
sustabdyti tik ginijamo Vyriausybs akto galiojim (aiku, jei toks aktas nra
vienkartinio taikymo); 3) ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, t. y. ne maiau kaip 29
Seimo nariai, galintys kreiptis dl akt, priklausani Konstitucinio Teismo
jurisdikcijai, konstitucingumo; 4) bendrosios kompetencijos ar administraciniai teis-
mai, sustabd nagrinjam byl dl joje taikytino akto konstitucingumo. Jie gali
kreiptis dl vis akt, priklausani Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitu-
cingumo (106 str., 110 str. 2 d.).
Inicijuoti ivados teikim gali du subjektai: 1) Seimas, galintis kreiptis dl vis
keturi mint ivad, ir 2) Respublikos Prezidentas, turintis galimyb kreiptis dl
dviej ivad - Seimo rinkim statymo paeidimo ir Lietuvos Respublikos
tarptautins sutarties konstitucingumo.
Paymtina, kad Konstitucija nesuteikia teiss kreiptis Konstitucin Teism: 1)
kiekvienam mogui, mananiam, kad valstybs institucija paeid jo prigimtines (ar
konstitucines pilietines) teises ir laisves; 2) savivaldybms, universitetams, valstybs
pripaintoms religinms organizacijoms ar kitiems asmenims, turintiems konstitucin
status ir manantiems, kad status paeid statym leidjas ar kita valstybs
institucija. Tiesa, tiek kiekvienas mogus, tiek ir bet kuri organizacija gali netiesiogiai
inicijuoti bylos svarstym Konstituciniame Teisme, t. y. argumentuotai paprayti, kad
bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas sustabdyt bylos nagrinjim ir
kreiptsi Konstitucin Teism, praydamas vertinti byloje taikytino akto
konstitucingum (110 str. 2d.).
Konstitucinio Teismo galiojim vykdymas detalizuotas Konstitucinio Teismo
statyme. Jame paymta: 1) bylos nagrinjimas turi bti baigtas ir galutinis nutarimas
priimtas ne vliau kaip per 4 mnesius nuo praymo gavimo dienos, jeigu Kon-
stitucinis Teismas nenustato kitaip (29 str. 2 d.). Taigi statyme i esms nenustatytas
maksimalus terminas bylai inagrinti; 2) byla gali bti nagrinjama tik kolegialiame
posdyje, jei jame dalyvauja ne maiau kaip 2/3 vis jo teisj (19 str. 1 d.); 3) visi
sprendimai priimami ne maesne kaip puss posdyje dalyvaujani teisj bals
119
KONSTITUCIN TEISE
dauguma" (19 str. 3 d.); 4) teisjai neturi teiss paskelbti nuomoni, pareikt
pasitarim kambaryje" (53 str. 3 d.); 5) teisjas u pareig nevykdym ir nedalyva-
vim teismo posdiuose be pateisinamos prieasties negali bti traukiamas draus-
minn atsakomybn: u tokius veiksmus jam Konstitucinio Teismo (bet ne jo pir-
mininko) sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos, t. y. iki 50 procent
sumaintas atlyginimas u prajus mnes (12 str.).
Kalbant apie Konstitucin Teism, verta atkreipti dmes Teism statymo (60
str.) nuostat, kurioje sakoma, kad buvs Konstitucinio Teismo teisjas be egzamino
ir atrankos gali bti paskirtas" bet kurio bendrosios kompetencijos ar administracinio
teismo (tiek Aukiausiojo, tiek apylinks) teisju.
BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI
Teism sistema (siauresniu poiriu - be Konstitucinio Teismo) nustatyta Konsti-
tucijos 111 straipsnyje. Ten nevartojamas odi junginys bendrosios kompetencijos
teismai". Teism statyme yra detalizuota, kad Aukiausiasis Teismas, Apeliacinis
teismas, apygardos ir apylinks teismai yra bendrosios kompetencijos teismai,
nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas" (12 str. 2 d.). Ten nurodytos ir iimtys,
rodanios, jog nereikt sureikminti teiginio, kad aptariami teismai nagrinja tik
civilines ir baudiamsias bylas. Taigi: 1) apylinks teismai nagrinja ir j kompeten-
cijai statym priskirtas administracini teiss paeidim bylas; 2) kiekvienas bend-
rosios kompetencijos teismas, nagrindamas civilin byl, kartu gali nusprsti ir dl
individualaus administracinio akto teistumo (Teism statymo 12 str. 3 d.).
Konstitucijoje nedetalizuojama n vieno bendrosios kompetencijos teismo kom-
petencija, struktra (skyri sudarymas) ar teisj skaiius. Tai nustatyti galiojamas
statym leidjas (Konstitucijos 111 str. 4 d.). Jis ir nustat, kad Lietuvos Aukiau-
siajame Teisme turi bti Civilini ir Baudiamj byl skyriai, kuriuos teisjus pa-
skiria io teismo Pirmininkas (atsivelgdamas teisj darbo krv skyriuose), ir
Senatas, kur eina io teismo pirmininkas (jis pirmininkauja Senate), mint skyri
pirmininkai ir po septynis abiej skyri didiausi Aukiausiojo Teismo teisjo
darbo sta turinius teisjus (Teism statymo 22 str. 2 d. ir 3 d., 24 str.).
Kalbant apie Aukiausiojo Teismo status, paymtina, kad is teismas: 1) yra
vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems bendrosios kompetencijos
teism sprendimams (nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams) per-
irti; 2) formuoja vienod teism praktik, skelbdamas savo biuletenyje nutartis,
kurias privalo atsivelgti teismai ir valdymo institucijos. Tokios nutartys gali bti
trejopos: trij teisj kolegijos nutartys, iplstins septyni teisj kolegijos nutartys
bei skyri plenarini sesij nutartys. Paymtina, kad Aukiausiojo Teismo
leidiamame biuletenyje Teism praktika" skelbiamos ne visos nutartys, bet tik tos,
kurias skelbti pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Taip pat paymtina, kad
mintas Aukiausiojo Teismo Senatas tvirtina teism praktikos apibendrinimo
apvalgas ir teikia rekomendacinius iaikinimus. Antai Senato 1997 m. birelio 13 d.
nutarime Nr. 5 iaikinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas neturi
apsiriboti vien tik rodym ivardinimu, o privalo, nurodydamas rodomj reikm,
idstyti j turin" (Teism praktika. Nr. 7. P.13-22).
Be to, Aukiausiasis Teismas turi galiojim analizuoti ir apibendrinti bendrosios
kompetencijos teism praktik taikydamas Europos Sjungos teiss normas.
120
Aukiausiajame Teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, iplstin septyni
teisj kolegija arba io teismo skyriaus plenarin sesija. io teismo teisj skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Kandidatras parenka ir Respublikos Pre-
zidentui pasilo Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Turint omenyje Konstitucinio
Teismo 1999 m. pateikt iaikinim, kad Konstitucijoje neleidiama statymu su-
teikti teisingumo ministrui teiss teikti Respublikos Prezidentui teisj kandidatr
(nes be tokio teikimo Respublikos Prezidentas negali gyvendinti savo konstitucini
galiojim, numatyt Konstitucijos 84 str. 11 p.), svarbi nuostata, kad Aukiausiojo
Teismo pirmininko siloma kandidatra Respublikos Prezidento nesaisto" (Teism
statymo 73 str. 2 d.).
Aukiausiojo Teismo teisjus skiria (atleidia) Seimas Respublikos Prezidento
teikimu. Tai detalizuota Teism statymo nuostatose, kuriose teigiama, kad Auk-
iausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas teisjas, turintis tam tikr teisjo darbo
atitinkamame teisme sta: bendrosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos
administraciniame teisme - ne maiau kaip atuoneri met, Apeliaciniame teisme
arba Vyriausiajame administraciniame teisme - ne maiau kaip penkeri met. Taigi
akivaizdu, kad, pavyzdiui, apylinks teismo teisjas (turintis teisjo darbo sta tik
iame teisme) negali bti skiriamas Aukiausiojo Teismo teisju, nesvarbu, koks jo
darbo staas. Aukiausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas ir teiss krypties
socialini moksl daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne maesn kaip deimties
met atitinkam teisinio pedagoginio darbo sta. Beje, Aukiausio Teismo teisjais
gali bti skiriami ir advokatai bei Generalins prokuratros prokurorai, atitinkamai
turintys penkiolikos met advokato ar prokuroro darbo sta (Teism statymo 68
str.).
Lietuvos apeliacinis teisinas, kuriame taip pat yra du skyriai (Civilini byl ir
Baudiamj byl skyriai), yra apeliacin instancija byloms dl apygardos teism spren-
dim (nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym) apsksti. Be to, is teismas nag-
rinja praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim
pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Siame teisme bylas nagrinja trij
teisj kolegija, o teisjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. statyme
nustatyta, jog Apeliacinio teismo teisjo pareigas skiriami teisjai, kurie rayti
teisj karjeros siekiani asmen registr", o kandidatai turi turti tam tikr teisjo
darbo bendrosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos administraciniame
teisme sta - ne maiau kaip ketveri met (Teism statymo 67 str., 72 str.).
Apygardos teismai yra apeliacin instancija byloms dl apylinks teism spren-
dim (nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym) apsksti. Be to, ie teismai yra
pirmoji tam tikr civilini ir baudiamj byl, kurios pagal statymus priklauso j
kompetencijai, instancija. Apygardos teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, o
statym nustatytais atvejais - vienas teisjas. Apygardos teism teisjus skiria (at-
leidia) Respublikos Prezidentas, atsivelgdamas Teism tarybos patarim. apy-
gardos teismo teisjo pareigas gali bti skiriami teisjai, kurie rayti teisj kar-
jeros siekiani asmen registr" ir turi ne maesn kaip penkeri met apylinks
teismo teisjo darbo sta (Teism statymo 65 str., 66 str.).
Apylinks teismai yra pirmoji civilini ir baudiamj byl, kurios pagal staty-
mus priklauso j kompetencijai, instancija. Prie apylinks teismo yra ir hipotekos
skyrius. io skyriaus veiklos teritorij, kuri gali nesutapti su apylinks teismo veiklos
teritorija, nustato teisingumo ministras (Teism statymo 16 str.). Apylinks teis-
121
KONSTITUCIN TEIS
me bylas nagrinja vienas teisjas, atskirais statym numatytais atvejais bylas gali
nagrinti trij teisj kolegija. io teismo teisju Respublikos Prezidentas, atsi-
velgdamas Teism tarybos patarim, gali skirti nepriekaitingos reputacijos piliet,
turint auktj universitetin teisin isilavinim, pateikus sveikatos paymjim,
turint ne maesn kaip penkeri met teisinio darbo sta ir ilaikius pretendent
teisjus egzamin (Teism statymo 51 str.). Asmuo pirm kart teisjo pareigas
skiriamas penkeriems metams. Pasibaigus iam terminui (ir nustatyta tvarka vertinus,
kad asmuo tinka dirbti teisju), Respublikos Prezidentas gali t pat asmen skirti
apylinks teismo teisju (be egzamino ir atrankos) iki to laiko, kol jam sukaks 65
metai. apylinks teismo, kaip ir kit mint teism, teisjo pareigas gali bti
skiriami ir teiss krypties socialini moksl daktarai bei habilituoti daktarai, turintys
atitinkam teisinio pedagoginio darbo sta (Teism statymo 66-69 str.)
ADMINISTRACINIAI TEISMAI
statym nuostatose pasakyta, kad administracinis teismas yra teismas, skirtas nagri-
nti byloms dl gin, kylani i administracini teisini santyki" (Teism staty-
mo 12 str. 4 d.), pavyzdiui, sprsti, ar tam tikru raytiniu ar neraytiniu aktu (realia
veika) nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas
nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udavi-
niams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus" (Administ-
racini byl teisenos statymo 3 str.). Aikiau pasidaro pagalb pasitelkus administ-
racini teism nagrinjam byl pavyzdius. Tuose teismuose nagrinjamos,
pavyzdiui, bylos dl mokesi sumokjimo ar iiekojimo (ar finansini sankcij
taikymo), dl tarnautoj ir j darbdavs - valstybs institucijos tarnybini gin, dl
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim, dl valstybs ar savivaldybs
tarnautoj neteistais veiksmais padarytos turtins ir moralins alos asmenims atly-
ginimo, dl usieniei skund dl pabglio statuso, dl valstybinio administravimo
institucij vilkinimo (t. y. smoningo delsimo) atlikti j kompetencijai priskirtus veiks-
mus (Administracini byl teisenos statymo 15 str.). Paymtina, kad administraci-
niai teismai netiria Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo nari ar Vyriausybs
veiklos, tuo labiau prokuror ar ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm.
Konstitucijoje nekonstatuojama, kad yra (veikia ar turi veikti) administraciniai
teismai. Nuostat, kad gali bti steigti specializuoti teismai" (Konstitucijos 111 str.
2 d.) statym leidjas gyvendino 1999 m. priimdamas Administracini teism stei-
gimo statym (in. 1999, Nr. 13-309). Pirminje io statymo redakcijoje buvo nu-
matyta tokia administracini teism sistema: apygardos administraciniai teismai,
Vilniaus auktesnysis administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracini
byl skyrius. Tokia sistema pakeista 2000 m. primus Administracini teism
steigimo statymo pataisas (in. 2000, Nr. 85-2567), t. y. panaikinus Vilniaus auk-
tesnj administracin teism ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyri. Da-
bar, be penki apygardos administracini teism, veikia dar Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas.
statyme yra detalizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija,
kuri pasireikia trejopai: is teismas, viena, yra apeliacin instancija byloms dl apygar-
dos administracini teism sprendim (nutarim ir nutari) apsksti, antra, apelia-
cin instancija administracini teiss paeidim byloms dl bendrosios kompetenci-
122
jos apylinks teism nutarim apsksti, treia, pirmoji ir galutin instancija administ-
racinms byloms, priklausanioms jo kompetencijai. Be to, Vyriausiasis administra-
cinis teismas yra galutin instancija administracinms byloms pagal skundus dl Vy-
riausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo. is teismas gali bti laikomas ir
savotika kasacine instancija, nes gali statym nustatytais atvejais patenkinti asmen
praymus atnaujinti proces ubaigtose, t. y. siteisjusiose teismo sprendimu, admi-
nistracinse bylose, tarp j - ir administracini teiss paeidim bylose (Administra-
cini byl teisenos statymo 20 str. 2 d., Teism statymo 31 str.). Vyriausiajame
administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, sudtingas bylas teis-
mo pirmininko iniciatyva - iplstin penki teisj kolegija ar io teismo plenarin
sesija, kurioje dalyvauja ne maiau kaip 2/3 teismo teisj. Paymtina, kad Vyriausiasis
administracinis teismas leidia biuleten Administracini teism praktika", kuriame
skelbiamais to teismo plenarins sesijos, trij teisj kolegijos ar iplstins penki
teisj kolegijos priimtais sprendimais, nutarimais ar nutartimis formuoja viening
administracini teism praktik. Vyriausiojo administracinio teismo teisju skiriamas
asmuo turi bti raytas teisj karjeros siekiani asmen registr" ir turti ben-
drosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos administraciniame teisme ne
maiau kaip ketveri met teisjo darbo sta (Teism statymo 67 str., 72 str.).
Apygardos administracinis teismas pagal statymus yra pirmoji instancija ad-
ministracinms byloms, kurios nepriklauso pirmiau aptart administracini teism
kompetencijai, tirti. Pavyzdiui, apygardos teismai sprendia bylas pagal skundus dl
galiot pareign (bet ne apylinks teism) nutarim administracini teiss
paeidim bylose. Vilniaus apygardos administracinis teismas ypatingas tuo, kad jis,
palyginti su kitais keturiais apygardos administraciniais teismais, turi iimtin kom-
petencij sprsti pirmja instancija bylas, kurios priklauso administracini teism
kompetencijai, jei pareikjas ar atsakovas yra ministerija, Vyriausybs staiga ar ki-
tas centrinis administravimo subjektas (iskyrus bylas dl i subjekt priimt nor-
mini administracini akt teistumo - tai sprsti yra iimtin Vyriausiojo admi-
nistracinio teismo kompetencija).
Pagal Konstitucij (112 str. 4 d.) visus specializuot, taigi administracini, teism
teisjus skiria Respublikos Prezidentas (be Seimo pritarimo). statyme tvirtinta, jog
administracini teism teisjo pareigas skiriami teisjai, kurie rayti teisj
karjeros siekiani asmen registr" ir turi ne maesn kaip penkeri met apylinks
teismo teisjo darbo sta (Teism statymo 65 str., 66 str.). Taigi reikalavimai specia-
lizuot teism apygardos lygmens ir bendrosios kompetencijos teisjams yra vienodi.
Verta atkreipti dmes, kad kol pagal statym aukiausioji ir galutin instancija
administracinms byloms tirti buvo Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius,
kurio teisjus (kaip ir kitus io teismo Civilini ir Baudiamj byl skyri teisjus)
skirdavo Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (Konstitucijos 84 str. 11 p., 112
str. 3 d.), konstitucinis Respublikos Prezidento galiojimas skirti ir atleisti
administracini teism teisjus atrod diskutuotinas. Panaikinus tok skyri ir steigus
Vyriausij administracin teism, jo teisjus skiria (atleidia) Respublikos
Prezidentas (be Seimo pritarimo) (Konstitucijos 112 str. 4 d.). Taiau visa tai dabar
tapo diskutuotina kitu poiriu, nes bendroji konstitucin teism sistema (Lietuvos
Respublikos teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygard ir apylinki teismai"; Konstitucijos 111 str. 1 d.) pagal Konstitucij
turi bti derinama su: 1) Seimo, kaip kolegialios valstybins bendruomens at-
123
KONSTITUCIN TEIS
stovybs, galiojimais skirti ar dalyvauti skiriant galutins apeliacins ir kasacins ins-
tancij teism teisjus (Apeliacinio teismo, Aukiausiojo Teismo teisjus); 2) parla-
mentine apkalta, kuri gali bti taikoma galutins apeliacins ir kasacins instancij
teism teisjams (Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjams). Tai, kad Res-
publikos Prezidentas skiria Vyriausiojo administracinio teismo (galutins instancijos
administracinms byloms tirti) teisjus be Seimo pritarimo, visk iek tiek sujaukia,
nes nublanksta Apeliacinio teismo teisjai (irint hierarchijos).
PROKURATRA TEISM ATVILGIU
Konstitucinio Teismo pateiktame iaikinime sakoma, kad prokurorai nra teisjai,
jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios
negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu" (Konstitucinio Teismo 1999
m. gruodio 21 d. nutarimas).
Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 118 straipsnio 2003 m. priimtas
pataisas:
1) prokurorai vykdo tokias konstitucines funkcijas: organizuoja ikiteismin ty-
rim ir vadovauja jam bei palaiko valstybin kaltinim baudiamosiose bylose
(118 str. 1 d.). Tai detalizuojaniame Prokuratros statyme teigiama, kad, pavyzdiui,
prokurorai turi teis nutarimu ikelti ikiteisminio tyrimo pareignui drausms byl. Be
to, Konstitucijos 118 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad statymo nustatytais atvejais
prokuroras gina asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus interesus (118
str. 2 d.). odiai statymo nustatytais atvejais" iek tiek detalizuoti Prokuratros
statyme (19 straipsnyje Vieojo intereso gynimas"). Jame numatyta, kad prokurorai,
nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, viej
interes gina arba savo iniciatyva, arba pagal asmens, valstybs (savivaldybs)
institucijos ar staigos pareikim (praneim, pasilym) ar skund, neatsivelgdami
tai, ar viej interes konkreiu atveju privaljo ginti kit institucij pareignai
(svarbiausia yra tai, kad ie pareignai nesim priemoni paeidimams paalinti").
Pagal Prokuratros statym (19 str. 2 d.) ginti viej interes galima, pavyzdiui,
gyvendinant tokius galiojimus: prokurorui kreipiantis teism su iekiniu,
prokurorui dalyvaujant teismui nagrinjant civilines bylas ir kartu prokuror
pareiktus civilinius iekinius baudiamosiose bylose, prokurorui apskundiant teismo
nutartis (nutarimus, sprendimus), jam priimant nutarimus dl fizini asmen
ikeldinimo i gyvenamj patalp, prokuroro nutarimu reikalaujant atlikti tam tikro
valstybs pareigno (tarnautojo) veiklos tarnybin patikrinim;
2) prokuroras konstituciniu lygmeniu tarsi prilygintas teisjui pagal nepriklau-
somum. Konstitucijoje parayta: prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra ne-
priklausomas ir klauso tik statymo" (plg. Konstitucijos 109 str. 2 ir 3 d.), todl tei-
singa Prokuratros statymo (4 str.) nuostata, kad prokuratrai vadovaujantis
generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui", o Vyriausybei
teikia informacij. Paymtina, kad nauj prokuror nepriklausomumo konstitucin
garantij nevisikai atitinka tai, kad, viena vertus, prokurorams yra privalomos
generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dl ikiteisminio tyrimo ar
valstybinio kaltinimo praktikos (Prokuratros statymo 8 str. 1 p., 16 str. 2 d.), o antra
vertus, Generalin prokuratra vadovauja teritorinms prokuratroms. Be to,
diskutuotina, ar prokuror ir kartu Lietuvos prokuratros nepriklausomum atitinka
tai, kad prokuratros veiklos prioritetus nustato ir prokuratros parlamen-
124
tin kontrol atlieka Seimas" (Prokuratros statymo 4 str. 2 d.). Paymtina ir tai, kad
pagal Prokuratros statym (20 str. 2 d.) nelaikoma, jog neleistinai kiamasi teisjo
ar teismo veikl, jei prokuroras gyvendina teis praneti asmenims, kurie pagal
Teism statym atlieka teism administracins veiklos prieir, apie atvejus, kai
teismas nesiima reikiam priemoni bylai tinkamai inagrinti". Verta dmesio ir tai,
kad pradti ikiteismin tyrim dl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik
generalinis prokuroras (Prokuratros statymo 12 str. 3 d.);
3) konstituciniu lygmeniu nustatyta generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo
tvarka: generalin prokuror skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas Seimo pritari-
mu (Konstitucijos 84 str. 11 p., 118 str. 5 d.). Tokia nuostata turi stabilizuoti gene-
ralinio prokuroro skyrimo tvark, kuri kelis kartus keitsi 1994-2000 m. tai 1994 m.
spalio mnes Prokuratros statyme nustatyta, kad generalin prokuror skiria (at-
leidia) Respublikos Prezidentas, t pai met lapkriio mnes - kad tai daro Seimas
Respublikos Prezidento teikimu, 1997 m. - kad generalin prokuror septyneriems
metams skiria (ir atleidia) Seimas pagal Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto,
kuriam kandidatras sil Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo
ministras, teikim, 2000 m. - kad generalin prokuror septyneriems metams skiria (ir
atleidia) Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Tokiu nestabiliu reglamentavimu
statym leidjas paeid teist lkesi princip. Tai iaikino Konstitucinis
Teismas, paymdamas, kad n vienas generalinis prokuroras nra i pareig js
vis statymo nustatyt galiojim laik. Teiss aktuose, kuriais generaliniai
prokurorai buvo atleidiami i pareig, i pareign atleidimas nebuvo siejamas su
j darbo vertinimu". Be to, statym leidjas, statymu nustats generalinio prokuroro
galiojim trukm, neturi teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i
pareig nepasibaigus galiojim terminui pagrind" (Konstitucinio Teismo 2003 m.
sausio 24 d. nutarimas). Prokuratros statyme (22 str.) nustatyti reikalavimai
kandidatui generalinio prokuroro (ir jo pavaduotojo) pareigyb. Jis, be kita ko, turi
bti ne jaunesnis kaip 35 met ir turti ne maesn kaip deimties met tam tikro
teisinio darbo (tarnybos prokuroru ar teisjo darbo, ar teisinio pedagoginio darbo su
tam tikru moksliniu laipsniu) sta;
4) konstituciniu lygmeniu detalizuota prokuratros sistema (sandara): Lietuvos
Respublikos prokuratra yra Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros"
(Konstitucijos 118 str. 4 d.). Tai detalizuota Prokuratros statyme (6-9 str.), kuriame
teigiama, kad teritorins prokuratros yra dvejopos: apygardos ir apylinks proku-
ratros. Paymtina, kad Generalin prokuratra formuoja vienod prokuror praktik
(pvz., atliekant nusikalstam veik ikiteismin tyrim ar palaikant valstybin kaltinim
baudiamosiose bylose), gina viej interes, vadovauja teritorinms prokuratroms
(Prokuratros statymo 8 str. 1 p.). Be to, naujojoje Prokuratros statymo redakcijoje
neliko ankstesni nuostat, kad prokuratros veikia prie teism" (t. y. Generalin
prokuratra - prie Aukiausiojo Teismo, apygardos prokuratros - prie apygardos
teism, apylinks prokuratros - prie apylinks teism).
ADVOKATRA
Konstitucijoje tiesiogiai neusimenama apie advokatr - advokat visum. Todl
gali atrodyti, kad nra pagrindo, kalbant apie teismus, vertinti advokat organizacij,
kuri nra valstybs institucija, o advokatas nra valstybs tarnautojas ar teissaugos
pareignas ir tra specifins profesins veiklos subjektas, negaunantis i
125
KONSTITUCIN TEIS
valstybs darbo umokesio. Taiau irint Konstitucijos visum, svarbi nuostata
(31 str. 6 d.), kurioje teigiama, kad asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir
kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama
teis gynyb, taip pat ir t e i s t u r t i a d v o k a t " (irykinta-aut.). i nuostata
terpta straipsn, kuriame sujungti esminiai teisingumo vykdymo baudiamosiose
bylose principai, pavyzdiui, asmens nekaltumo prezumpcijos principas (asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas
siteisjusiu teismo nuosprendiu" (31 str. 1 d.). Taigi advokatr galima gretinti su
teismais, tuo labiau, kad Advokatros statyme skelbiama, jog advokatai yra
nepriklausoma Lietuvos teisins sistemos dalis.
Pagal nauj (2004 m.) Advokatros statym (4 str.) advokato veikla yra teisini
paslaug teikimas, bet ne komercins kins veiklos vykdymas. Advokatu gali tapti
nepriekaitingos reputacijos teisininkas, ilaiks advokato kvalifikacinius egzaminus
(pagal Teisingumo ministerijos nustatyt program ir tvark, suderint su Lietuvos
advokatra) po to, kai gijo tam tikr teisin isilavinim (teiss magistro arba
teisininko profesin kvalifikacin laipsn, t. y. vienpakop teisin universitetin
isilavinim), atliko dvej met advokato padjjo praktik arba (jei tokios praktikos
neatliko) sukaup tam tikro teisinio darbo sta (ne maesn kaip dvej met teisinio
darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint pareigybi sra sta).
Be to, advokatu lengvatine tvarka (t. y. be kvalifikacini egzamin) gali bti
pripaintas asmuo, turintis penkeri met teisinio darbo sta. Visa tai kiekvienu
konkreiu atveju vertina Lietuvos advokatros institucija - Advokat taryba, kuri
priima pagal suinteresuoto asmens pareikim sprendim pripainti (ar nepripainti)
pareikj advokatu.
Paymtina, kad verstis advokato praktika gali tik civilin atsakomyb apsidrau-
ds (minimali draudimo suma - 100 000 lit vienam draudiminiam vykiui") ir
kontor (t. y. advokato darbo viet" individualiai veiklai) steigs (arba sutart dl
nuolatins darbo vietos su jau veikiania kontora sudars) advokatas (Advokatros
statymo 20 str., 21 str.).
Advokatui draudiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesin veikl.
Leidiama susitarti su klientais dl umokesio taip, kad io umokesio dydis
priklausyt nuo bylos baigties tik civilinse bylose ir tose baudiamosiose bylose,
kuriose pateikiamas iekinys.
Tada, kai advokatai atlieka savo profesines pareigas, jie negali bti tapatinami su
savo klientais (Advokatros statymo 46 str.).
126
PAGRINDINES SVOKOS
Konstitucin teis - pamatini vertybi ir jas atitinkani taisykli (norm, princip)
sistema, t. y. tautos suvereniteto ir prigimtini mogaus teisi ir laisvi, j
apsaugos, gynimo ir gyvendinimo institucines bei organizacines priemones tvir-
tinanios Konstitucijos ir j galutinai ir neskundiamai aikinanio Konstitucinio
Teismo sprendimuose ipltot princip bei koncepcij visuma.
Konstituciniai santykiai - konstitucikai reikmingi (neteisiniai) arba tiesiogiai teiss
norm reglamentuojami (teisiniai) esminiai mogaus ir valstybs institucij san-
tykiai, susij su prigimtinmis vertybmis ar konstituciniais principais (taip pat
pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij santykiai, kolegialios vals-
tybs institucijos nario ir kit ios institucijos nari santykiai bei kolegialios
valstybs institucijos nario ir ios institucijos santykiai).
Konstitucija - ypatinga teiss akto forma, t. y. pagrindinis ir svarbiausias valstybs
teiss aktas, valstybins bendruomens ir jos atstov kompromisin sutartis dl
vertybi ir jas atitinkani taisykli (norm, princip), darani tak mogaus ir
visuomens teisiniam saugumui. Konstitucija ne tik tvirtina esmines ben-
druomens institucines ar organizacines formas, bet ir yra valstybins bei socia-
lins valdios ribojimo aktas, skirtas apsaugoti ir ginti individ.
Pilietyb - tai mogaus narysts valstybje teisin forma, t. y. nuolatinis asmens
politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas abipusmis teismis bei
pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, itikimybe bei gynyba.
Politin partija - registruotas, ne maiau kaip 1000 (aktyvij rinkim teis turini)
piliei jungiantis susivienijimas, siekiantis padti formuoti ir ireikti piliei
interesus ir politin vali bei turintis suvaiavime patvirtint program, statut ir
irinktus vadovaujamuosius organus.
Laisvas mandatas - tai kiekvieno Seimo nario, kaip visos teisins tautos atstovo,
vadovavimasis (laikantis Konstitucijos ir statym) savo sine ir nesusivarymas
jokiais mandatais, t. y. paadais ar sipareigojimais j rmusiems ar kitokiems
asmenims.
Referendumas - visuotinis piliei balsavimas dl svarbaus ir reikmingo valstybei ir
visuomenei klausimo. Referendum skelbia Seimas savo iniciatyva arba kai to
reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani rinkim teis turini piliei.
Respublika - keli valstybs valdi vykdani institucij bendro valstybs valdymo
forma, grindiama reguliariu ir demokratiku aukiausio valstybs pareigno
perrinkimu.
Suverenitetas - valstybs vardu veikiani institucij galimyb savo teritorijoje rea-
lizuoti teisin ir politin savarankikum, t. y. vykdyti pagrindines valstybs val-
dios funkcijas, nepaneigiant universali mogaus teisi ir laisvi.
Teisin valstyb (plaiuoju poiriu) - tai pagal Konstitucij, konstitucingus staty-
mus ir valdymo aktus bei nepriklausom teism sprendimus gyvuojanti valsty-
127
KONSTITUCIN TEIS
b, kurioje asmuo teisinmis priemonmis (skundu, pareikimu) gali realiai gintis
nuo patiriamos savivals, teisinio netikrumo (nesaugumo) ar teist lkesi
paeidim.
Cenzra - spaudos, kino film, radijo ir televizijos laid, teatro spektakli ir kit
vie rengini turinio kontrol, kad nebt platinamos tam tikros inios ir idjos.
Seimas - kolegiali valstybins bendruomens (teisins tautos") atstovyb, par-
lamentas, kurio kiekvienas narys atstovauja Tautai (ne savivaldybei, apskriiai,
tam tikrai partijai, profesijai, religijai ar lyiai), o visi nariai (kartu pamus) yra
Tautos atstovyb. Seimas yra vienintel institucija, turinti galiojim leisti
statymus.
Respublikos Prezidentas - ne tiek tautos, kiek valstybs atstovas, vienamen vals-
tybins valdios institucija, turinti utikrinti valstybs valdios institucij bend-
radarbiavim ir savo autoritetu personifikuoti (sumoginti, suasmeninti) valstybs
institucij ir pareign sistem.
Vyriausyb - kolegiali valstybs vykdomosios valdios institucija, kuri sudaro
Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Parlamentin kontrol - Seimo nari galiojimai kontroliuoti Vyriausyb, pirmiausia
- tvirtinant Vyriausybs parengt valstybs biudeto projekt, teikiant pa-
klausimus ar interpeliacijas, kratutiniu atveju - reikiant Seimo nepasitikjim
ministru, Ministru Pirmininku ir kartu visa Vyriausybe.
KLAUSIMAI
1. Kokie yra konstitucins teiss altiniai?
2. Kodl mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi esminiai klau-
simai negali bti reglamentuojami postatyminiais aktais?
3. Kokios yra stambiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamosios
dalys?
4. Kokie yra pagrindiniai Konstitucijos bruoai?
5. Kaip suprantate teigin, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas?
6. Kokios pagrindins Konstitucijos atliekamos funkcijos?
7. Kas yra Konstitucijos blanketins nuostatos? Pateikite pavyzdi.
8. Kokie yra Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo ir netekimo bdai?
9. Paaikinkite vietos savivaldybi ir valstybs ryius pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij. Ar apskrities virininkas yra vietos savivaldos teis gyvendinantis
subjektas?
10. Kuo skiriasi vienmandat rinkim apygarda nuo daugiamandats?
11. Paaikinkite valdi padalijimo principo esm pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij.
128
12. Kokiais atvejais gali bti pateisinama cenzra demokratinje visuomenje?
13. Kokios yra pagrindins Lietuvos Respublikos pilieio konstitucins pareigos?
14. Kuo skiriasi Seimo komitetai nuo frakcij?
15. Kokios yra pagrindins statym leidybos procedros stadijos?
16. Kuo skiriasi ir kuo panaios Respublikos Prezidento ir Vyriausybs funkcijos
(kompetencija) ?
17. Kas yra interpeliacija?
18. Kas gali kreiptis Konstitucin Teism dl teiss akto (kokio) konstitucingumo?
UDUOTYS
1. Konstitucijoje numatyta Seimo galimyb 3/5 vis nari bals dauguma atimti
Seimo nario mandat ar paalinti i pareig Respublikos Prezident, Konstitucinio
Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjus, iurkiai paeidusius
Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nu-
sikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Koki funkcij atlieka ios Konstitucijos nuostatos,
t. y. kas i j iplaukia (nors nra tiesiogiai, paodiui nurodyta)?
2. Nubraiykite schem ir joje pavaizduokite konstitucini santyki subjekt
tarpusavio ryius.
3. Ianalizuokite Lietuvos Respublikos pilietybs statym ir nurodykite, kokiais
atvejais asmuo gali turti dvigub pilietyb - Lietuvos Respublikos ir bet kurios kitos
usienio valstybs.
4. Irinkite Konstitucijos nuostat, kuri, Js nuomone, reikt pakeisti. Su-
formuluokite savo silom Konstitucijos patais ir nurodykite konkreius ingsnius,
kuri imtumts siekdami pakeisti Konstitucij.
5. Padiskutuokite, ar eutanazija nepaeidia mogaus teiss gyvyb.
6. Konstitucinis Teismas 1998 m. prim nutarim, kuriuo pripaino, kad Bau-
diamajame kodekse numatyta mirties bausm prietarauja Konstitucijai. bendrosios
kompetencijos teism kreipsi asmen, kuriems vykdyta mirties bausm tarp 1992 ir
1998 m., artimieji giminaiiai, praydami priteisti al dl neteisto mirties bausms
vykdymo. K turt atsakyti bendrosios kompetencijos teismas?
129

TREIAS SKYRIUS
ADMINISTRACIN TEIS

1. ADMINISTRACINS TEISS SAMPRATA
1.1. ADMINISTRACINS TEISS REGULIAVIMO DALYKAS
Savo pobdiu teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai yra labai vairs, jie su-
siklosto vairiose valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srityse bei sferose. Todl,
atsivelgiant i visuomenini santyki vairov bei j reguliavimo ypatumus (me-
tod), teis, kaip tam tikros ries socialini norm sistema, skaidoma atskiras
akas, kuri kiekviena turi savo specifin reguliavimo dalyk - tam tikr visuomenini
santyki grup.
Administracins teiss, kaip savarankikos teiss akos, reguliavimo dalykas yra
ypatinga, specifin visuomenini santyki grup. Norint apibrti administracin teis
ir irykinti jos reguliavimo dalyk, reikia i visos teiss sistemos iskirti tam tikr
grup visuomenini santyki, kurie turi iai teiss akai bding poymi.
Administracins teiss reguliavimo dalyk i esms nusako jau ios teiss akos
pavadinimas. odis administracin" kils i lotyn kalbos odio administratio,
kuris reikia valdymas, vadovavimas". Taigi galima sakyti, kad administracin teis
- tai valdymo teis, arba teiss aka apie valdym, o jos reguliavimo dalykas yra
visuma visuomenini santyki, kurie susiklosto valdymo procese.
Vis dlto toks administracins teiss reguliavimo dalyko apibrimas yra per
platus, nepakankamai tikslus, nes svoka valdymas" vartojama vairiais aspektais,
pavyzdiui, ja nusakomi ne tik valdymo procesai, vykstantys valstybs viduje, bet ir
u jos rib. Valdymo procesus tiria vairios visuomens ir gamtos moksl akos -
filosofija, ekonomika, teis, mechanika, bionika ir kt. Svoka valdymas" jose trak-
tuojama gana nevienodai.
Siekiant apibdinti administracins teiss reguliavimo dalyk, pirmiausia reikia
atsivelgti visuomenini santyki teisinio reguliavimo sfer. i sfera - tai teiss
norm reguliuojami valdymo pobdio santykiai, kurie yra susij su specifine ir
savarankika valstybs veiklos rimi - vieuoju valdymu, arba valstybs vykdomosios
valdios gyvendinimo veikla, kuri danai vadinama vykdomja veikla. Lietuvos
Respublikos vieojo administravimo statymo 3 straipsnyje sakoma: Vieasis ad-
ministravimas - statymais ir kitais teiss aktais reguliuojama valstybs ir vietos
savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta sta-
tymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti,
numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti" (Valstybs inios, 1999, Nr. 60-
1945).
Taigi administracins teiss reguliavimo dalykas yra visuma visuomenini santy-
ki, kurie susiklosto vieojo valdymo srityse, arba valstybs vykdomosios valdios gy-
vendinimo (vykdomosios veiklos) procese. Pagrindin vieojo valdymo - valstybs
vykdomosios valdios subjekt (vyriausybs, ministerij, vyriausybs staig, savi-
133
ADMINISTRACINE TEISE
valdybi institucij ir kt.) paskirtis -statym, kit teiss akt, vietos savivaldos ins-
titucij sprendim gyvendinimas bei viej paslaug administravimas (plaiau apie
vieojo valdymo samprat, jo turin, funkcijas, santyk su valstybs vykdomosios
valdios svoka r.: poskyryje Vieasis valdymas").
Reikia pasakyti, kad administracins teiss reguliavimo dalykas apima ne tik vie-
j valdym, arba vykdomj veikl. Administracins teiss normos reguliuoja ir
tokius visuomeninius santykius, kurie susiklosto u vieojo valdymo (vykdomosios
veiklos) rib. Tai reikia, kad administracins teiss reguliavimo dalykui priskiriami ir
kai kurie ne valdymo pobdio teisiniai santykiai. Tokiai ne valdymo pobdio
teisini santyki grupei, kuriuos reguliuoja administracins teiss normos, priklauso
specifiniai procesiniai santykiai, atsirandantys apylinks teismams (teisjams) ir
kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir taikant pa-
eidjams administracines nuobaudas bei kitas administracinio poveikio priemones,
taip pat administraciniams teismams nagrinjant skundus dl priimt sprendim
administracini teiss paeidim bylose ir sprendiant bylas dl gin, kylani i
administracini teisini santyki. Tokio pobdio teisinius santykius reguliuoja
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso (ATPK) procesins
normos, Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas (toliau -
Administracini byl teisenos statymas) ir kiti statymai.
Atsivelgiant tai, kad administracin teis reguliuoja vairius teisinius santykius,
galima iskirti tokias pagrindines administracini teisini santyki grupes:
1. Visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto vieojo valdymo srityje, t. y.: 1) vals-
tybs, savivaldybi institucijoms ir kitiems statym galiotiems subjektams gyven-
dinant valstybs vykdomosios valdios udavinius ir funkcijas socialins kultrins,
kins, administracins politins veiklos srityse; 2) vidaus valdymo teisiniai santykiai,
kurie susiklosto vis valstybs institucij - Seimo, Respublikos Prezidento,
Vyriausybs, ministerij, teism, prokuratros, taip pat savivaldybi institucij -
vidaus valdymo (administravimo) veikloje (struktros tvarkymas, personalo val-
dymas, materialini finansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos tvar-
kymas), kad nurodytos institucijos galt tinkamai vykdyti joms ikeltus pagrindinius
udavinius ir funkcijas (leisti statymus, vykdyti teisingum, vadovauti socialinei,
kultrinei, kinei, administracinei, politinei veiklai, taip pat dalyvauti moni, staig,
teikiani gyventojams socialines, kultros, vietimo paslaugas, administracijos
veikloje).
2. Teisiniai procesiniai santykiai, reguliuojami administracins teiss norm, ku-
rie susiklosto apylinks teismams (teisjams) ir kitiems subjektams nagrinjant
administracini teiss paeidim bylas ir skiriant paeidjams administracinio po-
veikio priemones, taip pat administraciniams teismams nagrinjant skundus dl
priimt sprendim administracini teiss paeidim bylose ir sprendiant bylas dl
gin, kylani i administracini teisini santyki.
Reikia pabrti, kad administracin teis, reguliuodama visuomeninius santykius,
vis pirma yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi su vieuoju valdymu. Visuomeniniai
santykiai, susiklostantys bei reguliuojami vieojo valdymo sferoje, sudaro
administracins teiss reguliavimo dalyko branduol. Administracins teiss normos
tvirtina pagrindinius vieojo valdymo principus, jo subjekt sudarymo tvark, nustato
i subjekt teisin status, j udavinius ir funkcijas, teises, pareigas, atsakomyb,
veiklos formas ir metodus.
134
Administracins teiss samprata
Vieojo valdymo subjekt vykdomoji veikla yra labai plati, ji apima vairias so-
cialinio kultrinio, kinio, administracinio valstybinio darbo sritis. ioje veikloje
sprendiami svarbiausi valstybs, visos visuomens udaviniai - kuriama bei plto-
jama materialin tautos kio baz, tobulinami kiti visuomeniniai teisiniai santykiai,
laiduojamas alies saugumas, stiprinama teistvarka bei asmens teisi apsauga. i
udavini negalima bt isprsti be teisinio, ypa administracinio teisinio,
reguliavimo.
Administracins teiss normos reguliuoja valstybs tarnybos organizavimo ir jos
veiklos santykius, nustato valstybs tarnautoj statuso gijimo slygas ir tvark, j
teises, pareigas, atsakomyb.
Administracins teiss normose neapsiribojama vien tik vieojo valdymo subjekt
teisinio statuso ir veiklos reglamentavimu. iose teiss normose taip pat tvirtinamos
plaios kit teiss subjekt - visuomenini organizacij, kit visuomenini
susivienijim, piliei bei kit asmen teiss vieojo valdymo srityje ir nustatomos j
pareigos. Be to, administracins teiss normose sukonkretinamos svarbiausios
konstitucins piliei teiss, laisvs ir pareigos, sudaromos reikiamos organizacins ir
teisins prielaidos joms gyvendinti.
Labai svarbu, kad administracins teiss normos padeda utikrinti teistum,
saugoti ir ginti visuomens interesus, piliei bei kit asmen teises vieojo valdymo
srityje. iose normose nustatytos btinos organizacins ir teisins teistvarkos
utikrinimo slygos, administracini poveikio priemoni taikymo pagrindai ir pro-
cesin tvarka.
1.2. ADMINISTRACINS TEISS REGULIAVIMO METODAS
Kitas kriterijus administracins teiss reguliuojam visuomenini santyki specifikai
apibdinti ir administracinei teisei nuo kit teiss ak atriboti yra j visuomenini
santyki reguliavimo metodas. is metodas parodo, koks yra teiss norm
reguliuojam visuomenini santyki dalyvi tarpusavio ryi pobdis, j padtis
vienas kito atvilgiu. Paprastai skiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:
civilinis teisinis ir administracinis teisinis. Administracinio teisinio metodo esm
sudaro tai, kad reguliuojamo santykio alys nra viena kitai lygios, j tarpusavio
teisin padtis paprastai ireikiama valdios ir pavaldumo kategorijomis. Tuo tarpu
civilinio teisinio metodo esm sudaro tai, kad civilins teiss norm reguliuojamo
visuomeninio santykio alys paprastai yra lygiaverts viena kitos atvilgiu. Kitaip
sakant, administracinio teisinio santykio esm sudaro ne atitinkamo santykio ali
organizacinis (hierarchinis) ir administracinis pavaldumas viena kitai, o tai, kad viena
santykio alis turi valdingus galiojimus sprsti tam tikrus klausimus bei priimti
juridikai privalomus sprendimus netgi tiesiogiai nepavaldi subjekt atvilgiu. Tai
lemia pati vieojo valdymo prigimtis.
1.3. ADMINISTRACINS TEISS ALTINIAI
Administracins teiss altiniai yra tie teiss aktai, kuriuose esama administracins
teiss norm. Administracin teis reguliuoja labai daug ir vairi visuomenini
santyki. Pats administracins teiss reguliavimo dalykas, jos reguliuojam visuo-
135
menini santyki vairov lemia ir jos norm gausum, j hierarchij bei formas.
Taigi administracins teiss altiniai yra: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ad-
ministracins teiss altinis yra ne visos konstitucins normos, o tik tos, kuriose
tvirtinta vieojo valdymo institucij sistema, j sudarymo bei veiklos principai, kom-
petencijos pagrindai, piliei teiss ir pareigos vieojo valdymo srityje; 2) ratifikuotos
tarptautins sutartys; 3) Lietuvos Respublikos statymai ir Seimo nutarimai, kuri
normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje. Administracins
teiss altiniams taip pat priskiriami kai kurie statymais patvirtinti kodeksai
(Administracini teiss paeidim kodeksas, Muitins kodeksas, Keli transporto
kodeksas ir kt.), statutai (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas); 4)
Vyriausybs nutarimai, jais tvirtinami nuostatai, taisykls; 5) ministr ir kit vieojo
valdymo institucij vadov sakymai, sakymais patvirtintos taisykls, instrukcijos; 6)
Savivaldybi taryb sprendimai, kit savivaldybi institucij vadov sakymai.
Be to, kai kurie teiss inovai laikosi nuomons, kad administracins teiss al-
tinis yra ir Konstitucinio Teismo nutarimai.
1.4. ADMINISTRACINS TEISS SVOKOS APIBRIMAS
Galima sakyti, kad administracin teis yra savarankika teiss aka (teiss sistemos
ris), kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo sferoje, t.
y.: 1) valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo procese; 2) vis valstybs ir
savivaldybi institucij vidaus valdymo veikloje; 3) savivaldybi institucij bei staig
veikloje; be to, 4) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius apylinks teismams
bei kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir administ-
raciniams teismams nagrinjant bylas bei skundus dl gin, kylani i administ-
racini teisini santyki.
Administracin teis yra susijusi su kitomis teiss akomis. Ypa jai artima kon-
stitucin teis, kuri yra nacionalins teiss sistemos branduolys. Svarbiausios jos
normos kartu yra ir administracins teiss pagrindas, jos juridins galios altinis.
Konstitucins teiss normose tvirtinti vis teiss subjekt teisins padties ir veiklos
pagrindai, nustatyta valstybs vykdomosios valdios institucij (tarp j ir savi-
valdybi) sistema, t. y. centrins ir teritorins valdymo institucijos, j sudarymo ir
funkcionavimo principai, i institucij santykiai su kitomis valstybs aparato insti-
tucijomis. Administracin teis reguliuoja santykius, susijusius su vieojo valdymo
subjekt (institucij) sudarymu, j funkcionavimu, j veiklos koordinavimu, kontrole
bei prieira. Administracins teiss normos reguliuoja valstybs tarnybos
organizavimo ir jos veiklos santykius, nustato valstybs tarnautoj statuso gijimo
slygas, j teises, pareigas ir atsakomyb. Jose taip pat nustatyti administracins
atsakomybs pagrindai, jos poveikio priemons ir procesin j taikymo tvarka.
136
2. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS IR SANTYKIAI
2.1. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS SAMPRATA
IR STRUKTRA
Administracins teiss normos yra savarankika teiss norm ris. Joms bdingi
bendrieji teiss norm poymiai - tai valstybs nustatytos ir saugomos bendro po-
bdio privalomos elgesio taisykls, kurios nustato reguliuojam visuomenini san-
tyki subjekt teises ir pareigas, leistin ir ginam elges ir tokio elgesio ribas.-Taiau
administracins teiss normos turi ir savit poymi. Pirma, jos reguliuoja
visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, nors dalis toki norm reguliuoja
specifinius nevaldymo pobdio santykius (pvz., teismams nagrinjant administra-
cines bylas). Antra, ios normos reguliuoja visuomeninius santykius administraciniu
teisiniu metodu. Treia, kadangi administracins teiss normose nustatytos re-
guliuojamo visuomeninio santykio subjekt teiss ir pareigos, tai suteikia iems
subjektams galiojimus veikti valstybs vardu. Ketvirta, vieojo valdymo pobdis
lemia i teiss norm imperatyvum, kuris gali pasireikti trejopai: 1) kaip tiesio-
ginis paliepimas, pareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu bdu; 2) kaip galimyb
pasirinkti vien i nurodyt elgesio variant; 3) kaip suteikimas subjektui teiss elgtis
savo nuoira, taiau neperengiant teiss normos apibrt elgesio rib.
Taigi apibendrinus galima teigti, kad administracins teiss normos yra savaran-
kikos ir specifins teiss normos, kurios, taikant administracin teisin metod, regu-
liuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, taip pat specifinius (procesinius)
nevaldymo pobdio santykius.
Administracins teiss norma turi savo vidin struktr, t. y. iuos elementus: 1)
hipotez, 2) dispozicij ir 3) sankcij.
Hi p o t e z -tai normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes ir slygas, ku-
riomis i norma turi bti vykdoma ar taikoma. Kitaip sakant, hipotezje nurodomos
aplinkybs ar juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda atitinkami administraciniai
teisiniai santykiai. Pavyzdiui, Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnyje pasakyta:
Asmuo, priimamas valstybs tarnautojo pareigas, turi atitikti iuos bendruosius
reikalavimus: 1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb; 2) mokti lietuvi kalb; 3)
bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 mnesi". Pagal
apibrtumo laipsn administracins teiss normos hipotez gali bti absoliuiai ar
slygikai apibrta arba visikai neapibrta. Neapibrtos hipotezs daniausiai yra
tose normose, kurios reglamentuoja vieojo valdymo subjekt teisin padt arba j
tarpusavio santykius.
Di s p o z i c i j a -tai svarbiausia administracins teiss normos dalis, nustatanti
tam tikr elgesio taisykl. ia suformuluotos reguliuojamo visuomeninio santykio
subjekt teiss, pareigos, galiojimai, draudimai, apribojimai. Pavyzdiui, Valstybs
tarnybos statymo 15 straipsnio 1 dalyje sakoma: Valstybs tarnautojai privalo: 1)
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym; 2) bti lojals Lietuvos
valstybs ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti mogaus teises ir laisves, tarnauti
visuomens interesams" ir 1.1. Dispozicija gali bti absoliuiai apibrta, slygikai
apibrta ir neapibrta.
137
Sa nk c i j a -tai valstybinio poveikio (administracinio, drausminio) priemons,
kurios taikomos asmenims, paeidusiems dispozicij (teiss normoje nustatyt elgesio
taisykl). Pavyzdiui, ATPK 128 straipsnyje nustatyta: Transporto priemoni
vairavimas neturint teiss j vairuoti ar neturint teiss vairuoti ios ries transporto
priemoni utraukia baud nuo trij iki penki imt lit". Pagal poveikio tikslus ir
pobd administracins teiss norm sankcijos gali bti skirstomos administracines
nuobaudas (bauda, specialij teisi atmimas, administracinis aretas ir kt.) ir
administracines kardomsias priemones (administracinis asmens sulaikymas,
nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir kt.).
Administracins teiss normos negalima tapatinti su teiss aktu ar jo straipsniu. Ji
ypatinga tuo, kad atskiros jos dalys (ypa sankcija) neretai yra suformuluotos ne tame
paiame, o skirtinguose akto straipsniuose arba net kituose teiss aktuose (r., pvz.,
ATPK 161, 162 str.).
2.2. ADMINISTRACINS TEISS NORM RYS
Administracins teiss normos gali bti riuojamos pagal vairius kriterijus. Teisi-
nje literatroje daniausiai jos grupuojamos pagal: 1) teiss normos turin; 2) normos
taikymo sfer; 3) subjektus, kuriems taikomos normos; 4) norm tarpusavio santyk
(subordinacij); 5) poveikio subjektams pobd; 6) galiojimo ribas.
Pagal turin normos skirstomos materialisias ir procesines administracines
teiss normas. Materialiosios teiss normos nustato subjekt teisin padt, j teises,
pareigas. Procesins administracins teiss normos reglamentuoja materialij teiss
norm realizavimo tvark.
Pagal taikymo sfer administracins teiss normos skirstomos bendrsias,
specialisias ir ypatingsias. Bendrosios normos reguliuoja tam tikr grup viena-
ri santyki arba nustato bendrus teisinio reguliavimo pradmenis. Specialiosios
normos konkretizuoja bendrsias normas, atsivelgiant tam tikros ries visuo-
menini santyki ypatumus. Pavyzdiui, ATPK 12 straipsnyje sakoma, kad admi-
nistracinio teiss paeidimo subjektai gali bti fiziniai asmenys, kuriems iki admi-
nistracinio teiss paeidimo padarymo sukako eiolika met. ATPK 13 straipsnyje
nurodomi nepilnamei, j tv administracins atsakomybs ypatumai. Ypatingosios
normos reguliuoja visuomeninius santykius, kai susidaro nepaprastos aplinkybs
(pvz., stichins nelaims, karo padtis ir pan.).
Pagal subjektus, kuriems taikomos administracins teiss normos, ios skirstomos
reguliuojanias: 1) vieojo valdymo institucij (valstybs, savivaldybi) teisin
padt, j veiklos formas ir metodus; 2) valstybs tarnautoj administracin teisin
status; 3) visuomenini ir kit nevalstybini organizacij teisi padt vieojo
valdymo srityje; 4) piliei ir usieniei administracin teisin status.
Pagal tarpusavio santyk (subordinacij) administracins teiss normos skirs-
tomos konstitucines normas bei statymus ir postatymines normas. Aukiausi
teisin gali turi konstitucins normos ir normos-statymai. Pastarosiomis remiantis
kuriamos postatymins normos.
Pagal poveikio subjektams pobd administracins teiss normos skirstomos
pareigojanias, galiojanias, draudiamsias. pareigojanios normos reikalauja
i teiss subjekt atlikti tam tikrus normoje numatytus veiksmus. galiojanios
normos suteikia teiss subjektams teis atlikti tam tikrus veiksmus arba elgtis
138
Administracins teiss normos ir santykiai
savo nuoira normos apibrtose ribose. Draudiamosios normos nustato tam tikrus
elgesio apribojimus arba draudia tam tikrus veiksmus.
Be nurodyt ri, administracins teiss normos dar gali bti skatinamosios ir
rekomendacins. Skatinamosiose normose numatytos skatinamosios priemons sub-
jektams. Rekomendacinse normose subjektams siloma atlikti tam tikrus veiksmus.
Jos nra privalomos ir i esms taikomos nepavaldiems subjektams.
2.3. ADMINISTRACINS TEISS NORM GALIOJIMAS
Administracins teiss normos sigalioja kartu su teisiniu aktu, kuriame jos suformu-
luotos. J galiojimas susijs su tam tikru laiku, erdve (teritorija) bei asmenimis. Mo-
mentas, nuo kada teisiniai aktai (kartu ir normos) sigalioja, apibriamas nevienodai.
Tai nustatyta Lietuvos Respublikos statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir
kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos". Administracins teiss normos
atgaline data negalioja, t. y. jos netaikomos faktams, atsiradusiems iki normos sigalio-
jimo, iskyrus atvejus, kai atgalinis galiojimas tvirtintas paiame norminiame akte.
Pagal galiojimo laik administracins teiss normos skirstomos terminuotas ir
neterminuotas. Terminuotos normos galiojimo laikas yra tiksliai apibriamas teiss
akte. Taiau dauguma administracins teiss norm yra neterminuotos, t. y. j
galiojimo laikas neapibrtas.
Administracins teiss normos nustoja galios: 1) pasibaigus j galiojimo laikui
(terminuot norm); 2) panaikinus ar pakeitus teisin akt ar jo dal, kuriame yra
administracini teiss norm; 3) Konstituciniam Teismui pripainus teiss akt ar jo
dal prietaraujaniu Konstitucijai ar statymams; 4) administraciniam teismui
pripainus teiss akt ar jo dal prietaraujaniu statymui; 5) pasikeitus aplinkybms,
dl kuri buvo ileistas teiss aktas.
Norm galiojimo erdv (teritorija) priklauso nuo valstybs ir savivaldybi insti-
tucij, leidiani norminius aktus, kompetencijos bei veiklos teritorijos.
Administracins teiss normos gali bti numatytos visiems teiss subjektams arba
tam tikrai j grupei. Tos normos, kurios galioja visiems teiss subjektams, paprastai
vadinamos bendrosiomis. Jas daniausiai leidia valstybins valdios ir bendrosios
kompetencijos vieojo valdymo institucijos. Normos, numatytos tam tikrai subjekt
grupei, priskirtinos prie specialij norm.
2.4. ADMINISTRACINS TEISS NORM
GYVENDINIMAS
Savo socialin paskirt administracins teiss normos atlieka tada, kai jos yra gy-
vendinamos. Teiss moksle skiriamos keturios administracins teiss norm gy-
vendinimo formos: 1) norm laikymasis; 2) norm vykdymas; 3) norm panaudo-
jimas; 4) norm taikymas.
Paprasiausias administracins teiss norm gyvendinimo bdas - j laikymasis.
Tai savanorikas teiss subjekto paklusimas norm reikalavimams. itokiu bdu
paprastai gyvendinamos draudiamosios normos (subjektas atsisako draudiam
veiksm). Normos vykdomos, kai jos yra pareigojanios. Tada subjektas jas
gyvendina aktyviais veiksmais atlikdamas tam tikras pareigas.
139
Panaudojimo bdu gyvendinamos galiojanios normos. Tai subjektyvi teisi
gyvendinimo forma. Tokiu atveju subjektas gali savo nuoira pasirinkti statymuose
ar kituose teiss aktuose nustatytus administracini teiss norm realizavimo bdus
(pvz., su skundu kreiptis administracini gin komisij ar apygardos
administracin teism).
Sudtingiausias administracins teiss norm gyvendinimo bdas - j taikymas.
Svarbiausia tai, kad administracins teiss normas taiko tik kompetentingos valstybs
ar savivaldybi institucijos (pareignai), nes bd naudoti galima tik turint
specialius statyme ar kitame teiss akte nustatytus galiojimus. Be to, taikant
administracins teiss normas turi bti priimamas atitinkamas teiss aktas arba
normos realizavimas forminamas kita teisine forma (pvz., iduodant pilieiui pas
tam tikruose dokumentuose padaromi atitinkami raai).
2.5. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI
SAMPRATA IR YPATUMAI
Administraciniai t ei si ni ai santykiai - tai administracins teiss norm su-
reguliuoti visuomeniniai santykiai. Jiems yra bdinga tai, kad: 1) jie paprastai susi-
klosto specifinje socialinio gyvenimo sferoje - vieajame valdyme; 2) administraci-
niams teisiniams santykiams bdingas privalomasis subjektas, t.y. viena io santykio
alis paprastai turi bti vieojo valdymo subjektas (valstybs, savivaldybs institucija,
jos pareignas) ar kitas teiss subjektas, turintis valstybinius valdingus galiojimus.
Tai sudaro vieojo valdymo esm, ireikia jo valding pobd. Antroji administracinio
teisinio santykio alis gali bti bet kuris administracins teiss subjektas;
3) jie daniausiai atsiranda vienos alies iniciatyva, o antrosios alies sutikimas nra
btinas, iskyrus atskirus statym numatytus atvejus. Toki iniciatyv, jei yra teiss
normoje numatytos slygos, gali pareikti bet kuris administracins teiss subjektas.
Taiau tai nereikia, kad administracinio teisinio santykio alys lygiateiss, nes tik
privalomasis subjektas gali sprsti atitinkamus klausimus; 4) ginai, kylantys tarp
administracinio teisinio santykio ali, gali bti sprendiami ne tik administracine, bet
ir teismine tvarka. steigus Lietuvoje administracinius teismus ir primus Administ-
racini byl teisenos statym, daugelis gin, kylani i administracini teisini
santyki, nagrinjami administraciniuose teismuose; 5) administracinio teisinio san-
tykio alis, paeidusi teiss normas, atsako ne antrajai santykio aliai, bet valstybei.
2.6. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI RYS
Administraciniai teisiniai santykiai yra labai vairs. Juos galima suskirstyti pagal: 1)
ryio tarp administracinio teisinio santykio ali pobd; 2) paskirt; 3) turin;
4) subjekt pobd; 5) gynimo bd.
Pagal ryio tarp santykio ali pobd administraciniai teisiniai santykiai yra
vertikals ir horizontals.
Vertikals (subordinaciniai) santykiai susiklosto tarp subjekt, kurie vieni kitiems
pavalds organizacine tvarka. Tai santykiai tarp auktesnij ir emesnij vieojo
valdymo institucij, tarp vadovo ir jam pavaldi tarnautoj. Tai valdios ir
pavaldumo santykiai, kurie atsiranda gyvendinant vieojo valdymo funkcijas.
140
Administracins teiss normos ir santykiai
Horizontals administraciniai teisiniai santykiai susiklosto tarp tiesiogiai nepa-
valdi vienas kitam subjekt. Tai santykiai tarp vienodo lygmens vieojo valdymo
institucij, pavyzdiui, dviej ministerij, valstybs ir savivaldybi institucij, vie-
ojo valdymo institucij ir visuomenini organizacij. Kitaip sakant, tokie santykiai
susiklosto tarp vieojo valdymo ir kit teiss subjekt, kurie tarp savs nra susij
organizacinio pavaldumo tvarka.
Pagal tikslin paskirt skiriami pozityvs ir deliktinio pobdio administraciniai
teisiniai santykiai. Pozityvs yra tie teisiniai santykiai, kurie atsiranda vieojo
valdymo institucijoms, j pareignams sprendiant vairius organizacinius udavi-
nius, vadovaujant kinei, socialinei, kultrinei veiklai, padedant gyvendinti piliei
subjektines teises ir pan. Deliktinio pobdio administraciniai teisiniai santykiai
atsiranda dl teiss paeidim.
Pagal konkret turin administraciniai teisiniai santykiai skirstomi turtinio ir
neturtinio pobdio santykius. Turtinio pobdio teisiniai santykiai atsiranda,
pavyzdiui, vieojo valdymo institucijoms paskirstant bei perduodant kitoms orga-
nizacijoms tam tikr turt, materialinius, finansinius iteklius. Neturtiniai teisiniai
santykiai susiklosto vieojo valdymo subjektams sprendiant vietimo, kultros, svei-
katos prieiros bei kitus panaaus pobdio klausimus.
Pagal subjekt pobd administraciniai teisiniai santykiai skirstomi santykius,
atsirandanius tarp valstybs institucij, tarp valstybs institucij ir tarnautoj, tarp
valstybs ir savivaldybi institucij, tarp valstybs institucij ir visuomenini orga-
nizacij, tarp valstybs institucij ir piliei ir 1.1.
Atsivelgiant gynimo bd, administraciniai teisiniai santykiai skirstomi
ginamus administracine tvarka ir ginamus teismo tvarka.
2.7. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI
ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI
Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeiia ir pasibaigia juridini fakt
pagrindu. ie faktai - tai tam tikros aplinkybs, nurodytos administracins teiss
normoje. Juridiniai faktai - tai vykiai ir veiksmai. vykiai - tai tokie reikiniai, kurie
vyksta be moni valios (pvz., gaivalin nelaim, natrali mogaus mirtis, laiko
termino pasibaigimas). Veiksmai (neveikimas) - tai smoningi valiniai moni
elgesio aktai, moni valingos veiklos rezultatas. Veiksmai, atsivelgiant j santyk
su galiojaniomis teiss normomis, gali bti teisti ir neteisti. Teisti veiksmai yra
tie, kurie atitinka teiss norm reikalavimus. Jie savo ruotu skirstomi juridinius
aktus ir juridinius poelgius. Juridiniais aktais vadinami tokie veiksmai, kuriais
tiesiogiai, smoningai siekiama teisini rezultat. Tokie, pavyzdiui, yra vieojo
valdymo institucij leidiami individuals valdymo aktai. Juridiniai poelgiai yra tokie
veiksmai, kuriais subjektas tiesiogiai nesiekia tam tikr teisini rezultat, taiau t
poelgi rezultatai yra tokie reikmingi, kad sukelia teisinius padarinius.
Veiksmai, paeidiantys teiss normas, vadinami neteistais. Tai teiss paeidi-
mai, kuri pagrindu kyla administraciniai teisiniai santykiai.
141
3. VIEASIS VALDYMAS
3.1. VIEOJO VALDYMO SAMPRATA
IR PAGRINDINIAI BRUOAI
Kaip jau minta, svoka valdymas" plaiai vartojama vairiose visuomens ir gamtos
moksl akose - filosofijoje, ekonomikoje, teisje, mechanikoje, bionikoje ir kt.
Plaija prasme i svoka reikia vairius valdymo procesus, kurie vyksta visuomen-
je, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje, ir juos atitinkamais aspektais tiria vairs mokslai.
Valdymo procesai visada vyksta tam tikroje organizuotoje sistemoje. Sistema
susideda i valdymo subjekto (valdaniojo) ir valdymo objekto (valdomojo). Val-
dymo subjektas, sprsdamas tam tikrus udavinius, daro krypting poveik valdymo
objektui. Valdymo procesams organizuoti reikalinga informacija, tam tikros inios.
Remdamasis tokia informacija, valdymo subjektas daro tam tikrus sprendimus ir juos
siunia valdymo objektui, ir is privalo tuos sprendimus vykdyti. Tokiu bdu
valdymo procese tarp valdymo subjekto ir valdymo objekto palaikomas nuolatinis
ryys ir sprendiami valdymo udaviniai bei vykdomos tam tikros funkcijos. Taigi
valdymo struktr sudaro jo subjektas, objektas ir funkcijos. Atsivelgiant tai,
galima teigti, kad valdymas - tai tam tikroje sistemoje pasireikiantis tikslingas bei
kryptingas poveikis, kur valdymo subjektas daro valdymo objektui, siekdamas i-
laikyti sistem tam tikroje organizacinje struktroje, isprsti reikiamus udavinius,
pasiekti usibrt tiksl.
Mokslinje literatroje iskiriamos tokios trys valdymo rys: 1) mechaninis (ma-
in, technologijos proces) valdymas; 2) biologinis (proces, vykstani gyvuo-
siuose organizmuose) valdymas; 3) socialinis (moni, j kolektyv veiklos, elgesio)
valdymas.
Su teiss reikiniais artimiausiai susijs socialinis valdymas, kuris atsirado susi-
formavus moni visuomenei ir pasidar btina jos socialine funkcija. Tai, kad so-
cialinis valdymas yra btinas, lemia bendra moni veikla bei j gyvenimo poreikiai.
Socialinio valdymo paskirtis yra visuomens ar jos dalies bendro gyvenimo bei
veiklos organizavimas ir koordinavimas, atsivelgiant bendrus visuomens tikslus
bei interesus.
Kadangi socialin valdym gyvendina mons, j kolektyvai, nuo moni veiklos
ypatum priklauso jo specifika. Tik mons sugeba vertinti aplinkybes, pasirinkti
tinkamiausius elgesio variantus, veikti tikslingai ir valingai.
Socialiniam valdymui bdinga tai, kad bendros veiklos moni elgesys yra pa-
jungiamas vieningai valdaniajai - valdymo subjekto - valiai. Didel reikm iame
procese turi tokios valdymo formos, kaip organizacin veikla, norminis reguliavimas,
kontrol, prieira, poveikio priemoni taikymas socialins veiklos dalyviams, j
skatinimas, aukljimas, kuri pagalba siekiama teigiamai paveikti moni smon,
vali ir elges. Todl socialinio valdymo objektu reikia laikyti ne atskirus individus, j
grupes, o j visuomenikai reikming elges, veiksmus.
iuolaikinje visuomenje egzistuoja vairi form bei paskirties socialinio val-
dymo sistemos. Tai valstybins bei savivaldybi institucijos ir visuomenins bei kitos
nevalstybins organizacijos. Atsivelgiant tai, skiriamos dvi stambios socialinio val-
dymo rys - vieasis valdymas ir visuomeninis.
142
Vieasis valdymas
Visuomeninis valdymas - tai savanorikumo principu susikrusi gyventoj
visuomenini organizacij bei kitoki nevalstybini susivienijim organizacin
veikla. Jis vykdomas ne valstybs, o atitinkam asmen, susivienijusi visuomenin
ar kit nevalstybin organizacij, vardu. Be to, visuomeninis valdymas vykdomas ne
teisinmis formomis, todl tokioje veikloje priimami valdymo aktai nra teisiniai, jie
privalomi ne visiems teiss subjektams, o tik atitinkam visuomenini ar kit
nevalstybini organizacij nariams. Toki valdymo akt vykdymas remiasi ne
valstybine prievarta, bet visuomeninio, moralinio pobdio poveikio priemoni
taikymu.
Vieasis valdymas yra savarankika socialinio valdymo ris. i veikla turi vie-
j, arba valstybin, interes, jos esm ir pobd lemia valstybs prigimtis. Svar-
biausieji vieojo valdymo poymiai yra: 1) valdymo procese gyvendinami valstybs
udaviniai, funkcijos ir interesai; 2) valdymo funkcijas vykdo specials subjektai,
kuriuos formuoja valstyb statym nustatyta tvarka; 3) ie subjektai veikia valstybs
vardu ar jos pavedimu; 4) iems subjektams suteikiami valstybs valdingi galiojimai;
5) toki subjekt kompetencij bei veiklos ribas nustato valstyb statymais ir kitais
aktais.
Valstybs vieningos valdios veikla skaidoma tris pagrindines ris: statym
leidiamj, statym vykdomj ir teismo veikl. is valstybs valdios veiklos skai-
dymas turi tvirt teisin pagrind - jis tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
ir kituose statymuose. Vieasis valdymas i esms yra susijs su valstybs
vykdomosios valdios gyvendinimu (jos vykdomja veikla). Vieasis valdymas, kaip
valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo veikla, apibrtas 1999 m. birelio 17
d. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statyme. Jo 3 straipsnio 1 dalyje
raoma: Vieasis administravimas - statymais ir kitais teiss aktais reguliuojama
valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji
veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij
sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti".
I statyme pateikto apibrimo galima daryti ivad, kad vadinamasis vieasis
administravimas i esms gali bti traktuojamas kaip vieasis valdymas, nors vieojo
administravimo svoka, apibrta mintame statyme, yra siauresn u vieojo
valdymo svok. Vieasis valdymas neapsiriboja vien tik vieojo administravimo
sritimis, nurodytomis minto statymo 5 straipsnyje, tai yra administraciniu regla-
mentavimu (administracinio reglamentavimo teiss akt, tam tikr taisykli pri-
mimu), vidaus administravimu ir viej paslaug teikimo administravimu. Vieasis
valdymas apima ir tokias organizacinio darbo formas, kaip vadovavimas kinei,
socialinei kultrinei, administracinei politinei veiklai. Vieajam valdymui priklauso
valstybs tarnybos organizavimas, valdymo akt leidimas, kontrols ir administ-
racins prieiros vykdymas, administracinio ir drausminio poveikio priemoni tai-
kymas, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas, asmens teisi gynimas
ir kt. Savo turiniu valstybs vykdomosios valdios veikla (vykdomoji veikla) sudaro
tik vieojo valdymo branduol. Pagal Konstitucij ir kitus statymus valstybs vyk-
domj valdi i esms gyvendina tokie specialieji subjektai: Vyriausyb, ministe-
rijos, Vyriausybs staigos, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos,
kurios turi atitinkamus valdingus galiojimus ir paprastai veikia valstybs vardu. Tuo
tarpu kai kurie vieojo valdymo veiksmai atliekami ir kitose valstybs instituci-
143
jose - Seime, teismuose, prokuratroje, nors ios valstybs institucijos vykdomosios
valdios funkcij nevykdo. Pavyzdiui, Seim, kaip statym leidiamj institucij,
aptarnauja jo administracinis aparatas - kanceliarija ir kiti padaliniai, kurie tvarko
ratvedyb, rpinasi darbo personalu, patalpomis, ranga ir pan., kad bt utikrintos
normalios ios statym leidiamosios institucijos veiklos slygos. Panaios vidaus
valdymo funkcijos vykdomos ir teismuose, kuri pirmininkai organizuoja teisj ir
aptarnaujanio personalo darb, utikrina darbo drausm, rpinasi kiniais reikalais ir
pan. iais atvejais teism pirmininkai, kai jie procesine tvarka nesvarsto byl, yra ne
teismins valdios atstovai, o administratoriai, kurie utikrina reikiamas teism vidaus
veiklos slygas. Tokia mint institucij vidinio valdymo veikla yra pagalbin ir ji
pagal savo pobd ir vykdymo subjektus valstybs vykdomajai valdiai nepriskiriama,
nors j reglamentuoja statymai ir kitos administracins teiss normos. Vieojo
administravimo statyme (3 str. 3 d.) vidaus valdymas apibdintas taip: Vidaus
administravimas - administravimo veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos
savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos savarankikas
funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialini ir
finansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos tvarkymas), kad jos galt
tinkamai vykdyti joms priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybs veiklos
udavinius".
Reikia pabrti, kad valstybs vykdomosios valdios veiklai nepriskiriamos mo-
ni, taip pat staig, teikiani socialines paslaugas (vietimo, mokslo, kultros,
sveikatos prieiros ir kt.) administracijos valdymo funkcijos, nes i organizacij
administracija nra valstybs vykdomosios valdios subjektas.
Taigi dar kart pravartu pasakyti, kad vieojo valdymo turin sudaro: 1) valstybs
ir vietos savivaldos institucij vykdomoji veikla (vieojo valdymo branduolys); 2) kit
statymais galiot subjekt vykdomoji veikla; 3) vis valstybs ir savivaldybi insti-
tucij vidaus valdymo funkcijos; 4) moni ir socialini staig administracijos val-
dymo pobdio veikla.
Vieajam valdymui, kaip savarankikai valstybs veiklos riai, bdingi tokie
pagrindiniai bruoai: 1) vieasis valdymas vis pirma yra vykdomojo pobdio veikla.
Svarbiausia jo paskirtis - gyvendinti statymus ir kitus teiss aktus; 2) viej valdym
vykdo specialieji subjektai -valstybs ir vietos savivaldos vykdomosios valdios
institucijos (j pareignai), kuri vykdomoji veikla sudaro vieojo valdymo branduol;
3) kai kurias valdymo pobdio funkcijas vykdo vis valstybs ir savivaldybi
institucij administracija. Tai vidaus valdymo funkcijos, kurios yra vieojo valdymo
sudtin dalis; 4) vieasis valdymas -postatymin veikla. Ji vykdoma remiantis
statymais ir praktikai gyvendinant statymus bei kitus teiss aktus. statymai ir kiti
j pagrindu priimti teiss aktai nustato valdymo kryptis, apimt, jo formas ir metodus;
5) vieojo valdymo veiklos sfera labai plati. Ji apima visas svarbiausias valstybinio
gyvenimo sritis - tautos kin, socialin kultrin ir administracin politin. Be to,
vieojo valdymo sferoje pilieiai gyvendina daugum jiems priklausani teisi ir
pareig, joje saugomos ir ginamos asmens teiss ir teisti interesai; 6) vieasis
valdymas - tai kasdien, nenutrkstama, operatyvi, organizacinio pobdio veikla.
Valdymo procese mobilizuojamos ir nukreipiamos kolektyvini ir individuali teiss
subjekt pastangos valdymo udaviniams sprsti.
144
Vieojo valdymo subjektai
3.2. VIEOJO VALDYMO PRINCIPAI
Vieojo valdymo principai - tai pagrindins idjos, nuostatos, kuriomis remiantis turi
bti sudaryta ir turi funkcionuoti vieojo valdymo sistema bei io valdymo subjekt
veikla. Principais laikytinos tik tokios idjos, vadovavim tvirtinanios nuostatos,
reikalavimai, kurie yra objektyvs, atspindi reali tikrov, mokslikai pagrsti.
Kadangi vieojo valdymo sfera labai plati, tai vairs ir jo principai. Pagrindiniai
vieojo valdymo principai yra tvirtinti galiojaniuose statymuose. J turi bti lai-
komasi visose vieojo valdymo srityse, jais turi bti vadovaujamasi organizuojant
vieojo valdymo subjekt sistem bei vykdant praktin vieojo valdymo veikl. Lie-
tuvos Respublikos vieojo administravimo statyme (4 str.) tvirtinti tokie svarbiausi
valdymo principai:
1.statym virenybs principas. Jis reikia, kad vieojo valdymo subjekt
kompetencija turi bti nustatyta statymo, o veikla atitikti statyme idstytus teisinius
pagrindus. Valdymo aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais
atvejais turi bti pagrsti statymais.
2. Objektyvumo principas. Jo esm yra ta, kad sprendimo primimas ir kiti
oficials vieojo valdymo veiksmai turi bti nealiki, objektyvs.
3. Proporcingumo principas. Jis reikia, kad administracinio sprendimo mastas
bei grietumas turi bti proporcingi valdymo tikslui. Pavyzdiui, konkreti drausminio
poveikio priemon turi bti nustatyta bei taikoma atsivelgiant padaryto teiss
paeidimo pobd bei jo pavojingumo visuomenei laipsn.
4. Nepiktnaudiavimo valdia principas. Jis reikia, kad vieojo valdymo
institucijoms draudiama vykdyti veikl, kuriai jos neturi suteikt galiojim, arba
priimti sprendimus pagal savo kompetencij siekiant tiksl, kurie statyme nenu-
matyti.
5. Tarnybinio bendradarbiavimo principas. Jis reikia, kad vieojo valdymo
institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikaling
informacin ir kitoki pagalb.
Be Vieojo administravimo statyme nurodyt princip, dar galima paminti
teistumo, socialinio teisingumo, asmenins atsakomybs, vieumo, lygiateisikumo,
lojalumo, politinio neutralumo, karjeros ir kitus principus, kurie yra tvirtinti kituose
statymuose. Visi ie principai yra universals, vienodai svarbs, j turi bti
laikomasi visose vieojo valdymo srityse, vis valdymo institucij, j pareign ir
kit vieojo valdymo subjekt veikloje.
4. VIEOJO VALDYMO SUBJEKTAI
4.1. VIEOJO VALDYMO SUBJEKT SAMPRATA
Vieojo valdymo subjektai - tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarny-
bos, valstybs tarnautojai (pareignai), kiti subjektai, kuriems statymuose numatyta
gyvendinti valstybs vykdomosios valdios udavinius ar atskiras ios valdios
funkcijas.
145
Vieojo valdymo subjekt sistema plati. J sudaro kolektyviniai ir fiziniai, vals-
tybiniai ir nevalstybiniai subjektai. Svarbiausius vieojo valdymo subjektus formuoja
atstovaujamosios valdios institucijos - Seimas ir savivaldybi tarybos. Todl vieojo
valdymo subjektai u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi atstovaujamosios
valdios institucijoms (Konstitucijos 96, 119 str.). Tam, kad vieojo valdymo sub-
jektai galt skmingai vykdyti valstybs vykdomosios valdios udavinius, jiems
statymai suteikia plaius valdingo pobdio valstybs galiojimus. Vieojo valdymo
subjekt veikla yra labai vairiapus. Jie savo kompetencij gyvendina nustatytoje
teritorijoje ir tam tikrose valdymo srityse bei akose. Savo veikl ie subjektai vykdo
statym nustatytomis formomis ir metodais. Vieojo valdymo subjektams yra
bdingos visos trys valstybins veiklos teisins formos: teiss kuriamoji, teiss
vykdomoji (taikomoji) ir teiss apsaugos. Taiau kalbant apie teiss norm krim,
svarbu pabrti, kad i veikla nra tolygi statym leidiamosios institucijos - Seimo -
analogikai veiklai. Vieojo valdymo subjektai kuria teiss normas remdamiesi ir
vadovaudamiesi galiojaniais statymais. Taigi vieojo valdymo subjekt priimami
teiss aktai visada yra postatyminiai.
Vieojo valdymo subjektams bdinga ir tai, kad j veikloje dominuoja valdios-
pavaldumo santykiai, kurie paprastai reguliuojami administraciniais metodais. Tam,
kad priimti statymai bt vykdyti vieojo valdymo srityje, be tikinimo, moralinio ir
materialinio skatinimo priemoni, danai naudojamos vairios administracins bei
drausmins poveikio priemons. Jas taiko kompetentingi vieojo valdymo subjektai ir
teismas.
Vieojo valdymo subjekt teisin padtis turi tam tikr ypatum. Valdios at-
stovaujamj institucij ir teism teisin padtis nustatoma tik statymais, tuo tarpu
vieojo valdymo subjekt teisinis statusas apibriamas ne tik statymais, bet ir
valdymo aktais.
Vieojo valdymo subjekt vidin organizacin struktra vairi ir sudtinga. Taip
yra todl, kad valdymo subjekt yra labai daug, jie vairs, be to, kiekvieno j veikla
turi savo ypatum. Kai kurie vieojo valdymo subjektai (pvz., Vyriausyb) sprendia
bendrosios kompetencijos udavinius, kiti subjektai atlieka kontrols, prieiros,
vadovavimo specialiosioms valdymo akoms funkcijas.
Atsivelgiant valdymo ypatumus, galima teigti, kad vieojo valdymo subjektai -
tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pa-
reignai) ir kiti statymuose numatyti subjektai, kuri tiesiogin paskirtis - gyvendinti
valstybs vykdomosios valdios udavinius arba atskiras jos funkcijas, vadovauti so-
cialins kultrins, kins ir administracins politins veiklos sritims. Paprastai vieojo
valdymo subjektai yra pavalds Vyriausybei. Taiau funkcionuoja ir kai kurios Seimo
steigtos ir tik jam atskaitingos, Vyriausybei nepavaldios valstybs institucijos. ios
institucijos turi specialj status ir vykdo tam tikras valdymo funkcijas. Joms
priklauso, pavyzdiui, Lietuvos bankas, Valstybs kontrol, Valstybs saugumo
departamentas, Valstybin lietuvi kalbos komisija ir kt. Vieojo valdymo subjektams
taip pat priskiriama vis valstybs institucij (Seimo, teism), valstybs ir
savivaldybi staig administracija.
Vieojo valdymo subjekto teisin padt rodo jo kompetencija. vieojo valdymo
subjekto kompetencij eina udaviniai, funkcijos, teiss ir pareigos, veiklos formos ir
metodai.
146
Vieojo valdymo subjekto udaviniai - tai nurodymas, k jis turi pasiekti savo
veikloje arba utikrinti savo veikla.
Vieojo valdymo subjekto funkcijos - tai pagrindins jo veiklos kryptys reali-
zuojant jam ikeltus udavinius. Valdymo funkcijos parodo, i koki sudtini dali
susideda subjekto veikla, jos turinys. Be to, vieojo valdymo subjekto funkcijos
atspindi jo veiklos specializacij.
Vieojo valdymo subjekto teiss k pareigos parodo jo funkcij apimt ir gy-
vendinimo ribas.
Vieojo valdymo subjekto veiklos forma - tai udavini ir funkcij gyvendinimo
bdas, valdymo veiklos iorin iraika. Vykdydamas pavestus udavinius ir
funkcijas, vieojo valdymo subjektas atlieka konkreius veiksmus, kurie pagal tam
tikrus poymius jungiami grupes, kurias priimta vadinti valdymo formomis. Svar-
biausios teisins valdymo formos yra normini ir individuali akt primimas, i
akt gyvendinimas, vairi klausim svarstymas ir kt.
Vieojo valdymo subjekto veiklos metodai - tai poveikio priemons, kurios
taikomos teiss subjektams, norint utikrinti, kad valdymo sprendimai bt vykdomi.
Poveikio priemons gali bti vairios - tikinimo, prievartos, administracinio ir
ekonominio pobdio.
4.2. VIEOJO VALDYMO SUBJEKT RYS
Kadangi vieojo valdymo subjekt yra labai daug ir jie labai vairs, juos galima
suriuoti tam tikras grupes. Tokio riavimo kriterijai gali bti vieojo valdymo
subjekt formavimo tvarka, j teisin prigimtis, kompetencijos pobdis, klausim spren-
dimo bdas, veiklos teritorija.
Pagal formavimo tvark vieojo valdymo subjektai gali bti sudaromi (pvz.,
Vyriausyb), steigiami (pvz., ministerijos, vyriausybs staigos ir staigos prie mi-
nisterij), paskiriami (pvz., Vyriausybs atstovas apskrityje). i subjekt formavimo
tvarka nustatyta statymuose.
Pagal teisin prigimt vieojo valdymo subjektai gali bti valstybiniai ir ne-
valstybiniai (vietos savivaldos).
Pagal kompetencijos pobd vieojo valdymo subjektai gali bti: 1) bendrosios
kompetencijos subjektai, t. y. tie, kurie yra plaiausios, vairiapuss kompetencijos,
sprendia vairius socialinius kultrinius, kinius, administracinius politinius
klausimus (pvz., Vyriausyb). iems subjektams bdinga ir tai, kad jie tam tikroje
teritorijoje jungia kitus valdymo subjektus, vadovauja j veiklai bei j koordinuoja; 2)
akins kompetencijos subjektai, t. y. tokie, kurie vadovauja tam tikrai socialins
kultrins, kins ar administracins politins veiklos akai (pvz., ministerijos).
Pagal klausim sprendimo bd vieojo valdymo subjektai skirstomi kolegialius
ir vienvaldius. Kolegials subjektai (pvz., Vyriausyb) svarbiausius savo
kompetencijos klausimus sprendia posdiuose, o valdymo aktai priimami subjekto
nari bals dauguma. Vienvaldi subjekt (pvz., ministerij) kompetencijos
klausimus sprendia j vadovai vienasmenikai. iai grupei priklauso dauguma vie-
ojo valdymo subjekt.
147
ADMINISTRACIN TEIS
Pagal veiklos teritorij vieojo valdymo subjektai skirstomi : 1) centrinius
valstybinio valdymo subjektus, kurie valdym vykdo visoje valstybs teritorijoje (Vy-
riausyb, ministerijos); 2) teritorinius valstybinio valdymo subjektus, kurie valdym
vykdo tam tikroje teritorijoje (apskrities virininkas); 3) teritorinius nevalstybinio
valdymo subjektus (savivaldybs).
Pagal finansavimo altinius vieojo valdymo subjektai skirstomi biudetinius ir
kiskaitinius.
4.3. VIEOJO VALDYMO SUBJEKT SISTEMA
Vieojo valdymo sistema apima vairi ri, skirtingos tikslins paskirties, nevie-
nodos teisins padties valstybinius ir nevalstybinius (savivaldybi ir kt.) vieojo val-
dymo subjektus. Tarp vairi i vieojo valdymo sistemos subjekt yra pastovs
ryiai ir kiekvienas i j ioje sistemoje uima tam tikr viet.
Vieojo valdymo subjektus vienija tai, kad jie gyvendina t pai valstybs veik-
los r - vykdomj valdi. Visi jie tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi atstovauja-
mosios valdios institucijoms, atitinkamiems auktesniesiems valdymo subjektams.
Valstybiniai vieojo valdymo subjektai susij tarpusavyje organizaciniais pavaldumo
arba koordinavimo ir kontrols santykiais. Valstybiniai ir savivaldybi valdymo
subjektai turi tam tikr savarankikum ir atitinkamus valdingo pobdio galiojimus,
kurie btini jiems pavestiems udaviniams ir funkcijoms gyvendinti. Savivaldybi
valdymo institucijos yra visikai savarankikos ir nepavaldios valstybiniams vieojo
valdymo subjektams.
Vienas i svarbiausi princip, kuriuo remiantis formuojami vieojo valdymo
subjektai, yra teritorinis principas. Pagal princip formuojami centriniai ir ad-
ministraciniai teritoriniai subjektai.
Centriniai valstybiniai vieojo valdymo subjektai formuojami valdymo veiklai
atlikti visoje valstybs teritorijoje. Administraciniai teritoriniai vieojo valdymo sub-
jektai formuojami valstybs administraciniuose teritoriniuose vienetuose (apskrityse,
savivaldybse) ir jie savo veikl vykdo atitinkamos teritorijos ribose.
Mintinas ir kitas labai svarbus - akinis - vieojo valdymo subjekt steigimo
principas. Pagal princip steigiami centriniai akiniai valstybinio valdymo subjek-
tai - ministerijos bei kitos staigos, kurios valdym vykdo tam tikroje socialins
kultrins, kins ar administracins politins veiklos akoje.
Taigi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Vieojo administravimo statym
(8 str.) vieojo valdymo subjekt sistem sudaro: 1) valstybinio valdymo (admi-
nistravimo) subjektai -valstybs institucijos, staigos, tarnybos bei valstybs tarnau-
tojai (pareignai); 2) savivaldybi valdymo subjektai - savivaldybs taryba,
savivaldybs administracija, joms pavaldios staigos, tarnybos; 3) kiti vieojo val-
dymo subjektai - vieosios staigos ir nevyriausybins organizacijos, kurioms statym
nustatyta tvarka suteikti vieojo valdymo galiojimai.
4.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB
Lietuvos Respublikos Vyriausyb - tai aukiausioji kolegiali valstybs institucija,
gyvendinanti vykdomj valdi Lietuvoje. Vyriausybs sudarymo ir veiklos teisi-
148
niai pagrindai, sudtis, sudarymo tvarka, kompetencija yra apibrta Konstitucijos VII
skirsnyje ir Vyriausybs statyme.
Vyriausyb savo veikl grindia kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo
principais. Ji solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Ne reiau kaip kart per
metus ji pateikia Seimui savo programos gyvendinimo ataskait. Seimo reikalavimu
jo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo
veikl.
Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (apie j skyrimo tvark bei
Seimo ir Respublikos Prezidento kompetencij jau minta io vadovlio antrame
skyriuje Konstitucin teis"). Ministras Pirmininkas ir ministrai turi nelieiamumo
garantijas. Jie negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat
negali bti suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be
iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti kit renkam ar skiriam pareig
(Seimo nariai gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo,
komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kit atlyginim,
iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest
u krybin veikl.
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka da-
lyvauti Seimo, jo komitet, komisij bei frakcij posdiuose ir pareikti savo nuo-
mon svarstomais klausimais. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo
sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dl Vyriausybs, ministerij ar kit
Vyriausybs staig veiklos, privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta
tvarka. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta
tvarka atsako Seimo nari klausimus.
Konstitucijoje ir Vyriausybs statyme nustatyti pagrindiniai Vyriausybs ga-
liojimai (taip pat r. io vadovlio antro skyriaus Konstitucin teis" 4.2 skirsn).
Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausyb: 1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos
Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Res-
publikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig
veikl, turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij
teiss aktus; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs
biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 5) rengia ir teikia Seimui
svarstyti statym projektus; 6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su
usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; teikia Respublikos Prezidentui
silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie
tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo; 7) teikia Seimui silymus dl
ministerij steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja, likviduoja Vyriausybs
staigas bei staigas prie ministerij ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dal
staig prie ministerij steigjo funkcij; Vyriausyb gali pavesti atitinkamai
ministerijai vykdyti dal Vyriausybs staigos steigjo funkcij; 9) tvirtina ministerij,
Vyriausybs staig ir staig prie ministerij nuostatus (tvirtinti staig prie
ministerij nuostatus Vyriausyb gali pavesti atitinkamam ministrui); 10) statymo
nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuose administraciniuose vienetuose;
11) skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus, j pavaduotojus bei
savivaldybi veiklos administracin prieir vykdanius Vyriausybs atstovus;
149
12) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs
teritorijoje; 13) prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinas komisijas; 14) turi teis
kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar statymai ar Seimo priimti teiss
aktai neprietarauja Konstitucijai; 15) turi statym leidybos iniciatyvos teis; 16)
vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.
Vyriausybei ir jos veiklai atstovauja Ministras Pirmininkas. Ministras Pirmi-
ninkas: 1) sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2)
teikia silymus Respublikos Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo; 3) vals-
tybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j Ministro
Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus (vyriausij pa-
tarj, patarjus, atstov spaudai ir kt.), Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig -
departament, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdani tarnyb, agentr,
inspekcij vadovus; 4) Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezi-
dentui silymus pavesti vienam i ministr pavaduoti Ministr Pirminink; 5) teikia
Seimui svarstyti Vyriausybs program; 6) teikia Vyriausybs silymus dl apskrii
virinink, j pavaduotoj skyrimo ir atleidimo i pareig; 7) kvieia Vyriausybs
posdius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybs posdio
darbotvark; 8) suteikia galiojimus dertis ir pasirayti tarptautines sutartis; 9) sudaro
Vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams kitas alis, taip pat dalyvauti
tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; 10) suteikia galiojimus
Vyriausybei atstovauti Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 11) sprendia
Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus; 12) jeigu nepritaria ministro veiklos
Vyriausybje nuostatoms, turi teis pateikti Respublikos Prezidentui silym
ministr atleisti; 13) pasirao Vyriausybs nutarimus; 14) leidia potvarkius, priima
operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus rezoliucijomis; 15) vykdo kitas
pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Konstitucija, Vyriausybs statymas ir
kiti statymai.
Vyriausybs statymo IX skyriaus nuostatose ir Vyriausybs reglamente tvirtinta
Vyriausybins veiklos organizavimo tvarka. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus
sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus.
Juos pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamas ministras. Vyriausybs
posdiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems toki teis numato Konstitucija ir kiti
statymai (pvz., Valstybs kontrolierius, generalinis prokuroras, Lietuvos banko pir-
mininkas). Vyriausybs posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Posdio
darbotvark tvirtina Ministras Pirmininkas.
Svarstomu klausimu Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas, kur pa-
prastai padaro atitinkamas ministras, ir Vyriausybs nari nuomon. Ministrui
Pirmininkui leidus, savo nuomon gali pareikti ir kiti posdyje dalyvaujantys
asmenys.
Vyriausybs posdis teistas, jeigu jame dalyvauja dauguma Vyriausybs nari.
Vyriausybs posdiai yra protokoluojami. Protokoluose nurodomi posdyje daly-
vaujantys asmenys, svarstom klausim pateiks pranejas, nuomones iuo klausimu
pareik kalbtojai ir priimtas sprendimas. Protokol pasirao Ministras Pirmininkas.
Vyriausybs ir Ministro Pirmininko funkcijas vykdyti yra steigta Vyriausybs
kanceliarija. Jai vadovauja Vyriausybs kancleris, kuris pavaldus Ministrui Pirmi-
ninkui. Vyriausybs kanceliarijos struktr ir nuostatus tvirtina Vyriausyb.
150
4.5. MINISTERIJOS
Ministerijos yra akins kompetencijos valdymo institucijos, vadovaujanios joms
pavestoms valdymo sritims (akoms). Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir
panaikina Seimas priimdamas statym. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt
jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina toje srityje valstybs
politik. Jos konkreius udavinius ir funkcijas bei kitus teisins padties klausimus
reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausyb. Ministerijai vadovauja
ministras, kuris: 1) sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir
yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim bei tiesiogini
udavini ir funkcij gyvendinim; 2) utikrina statym, tarptautini sutari,
Respublikos Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko
potvarki ir kit teiss akt vykdym; 3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento
nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt projektus; 4) leidia sakymus ir jais
patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Esant reikalui, keli ministrai
gali leisti bendrus sakymus arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus; 5)
Vyriausybei pavedus, tvirtina staig prie ministerij nuostatus; 6) tvirtina ministerijos
administracijos struktr ir pareigybi sra nevirydamas darbo umokesiui skirt
l; 7) tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus, koordinuoja ir
kontroliuoja ministerijos padalini, taip pat staig prie ministerij veikl; 8)
Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j
ministerijos valstybs tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus; 9) nustato
ministerijos valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis; 10)
vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim jam suteiktas funkcijas.
Ministr gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriau-
sybs narys. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai -vi-
ceministras, ministro patarjai, atstovas spaudai - padeda ministrui suformuoti po-
litines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti.
Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos teiss aktai ir program projektai
atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje; 2) koordinuoja
ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj veikl; 3) ministro
pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines
nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose; 4)
dalyvauja derinant ministerijos rengiam teiss akt ir program projektus su
suinteresuotomis institucijomis bei atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekre-
torius. Jis koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl,
utikrina, kad gyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai bt valdomi ir
panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informaciniai itekliai. Ministro
pavedimu valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i
j ministerijos administracijos valstybs tarnautojus. Ministerijos valstybs
sekretorius pagal savo kompetencij leidia potvarkius, saugo ministerijos antspaud
ir atsako u jo naudojim.
Ministerijos valstybs sekretoriaus nereikia painioti su ministerijos sekretoriais,
kurie yra karjeros valstybs tarnautojai, tiesiogiai pavalds ministerijos valstybs
151
sekretoriui ir ministrui. Ministerijos sekretoriai vykdo funkcijas ministro nustatytose
administravimo srityse.
Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija.
Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos
valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami
kiti ministerijos bei kit institucij atstovai. Kolegijos nari skaii nustato ir
kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras. Jis taip pat teikia
klausimus kolegijai svarstyti.
Pagal Vyriausybs statymo 29 straipsn Lietuvos Respublikoje yra ios minis-
terijos: 1) Aplinkos ministerija; 2) Finans ministerija; 3) Krato apsaugos minis-
terija; 4) Kultros ministerija; 5) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susi-
siekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) vietimo ir mokslo
ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) kio ministerija; 11) Usienio reikal
ministerija; 12) Vidaus reikal ministerija; 13) ems kio ministerija.
4.6. VYRIAUSYBS STAIGOS IR
STAIGOS PRIE MINISTERIJ
Vyriausybs statymo 33 straipsnyje pasakyta, kad ministerij funkcijoms nepriskir-
tiems klausimams sprsti Vyriausyb gali steigti Vyriausybs staigas - departa-
mentus, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir
kitas staigas. Vyriausybs staigos udaviniai, funkcijos ir teiss nustatomos jos
nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausyb. Vyriausybs staigai vadovauja generalinis
direktorius (direktorius, virininkas), kuris pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybs staigos vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus,
taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriau-
sybs staigos vadovas yra asmenikai atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus
udavinius. Vyriausybs staigos vadovas leidia sakymus ir sakymu patvirtintus
kitus teiss aktus (nuostatus, taisykles), tikrina, kaip jie vykdomi. Vyriausybs stai-
gos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs patvirtintais vieai paskelbtais
strateginiais veiklos planais, parengtais vadovaujantis Vyriausybs programa, kuriai
Seimas pritar, ir suderintais su valstybs ilgalaiks raidos strategija. iuo metu veikia
tokios Vyriausybs staigos: Europos teiss departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kno
kultros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Lietuvos
archyv departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Tautini maum ir
ieivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Valstybin atomins
energetikos saugos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Tabako ir
alkoholio kontrols tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Viej pirkim
tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Valstybin maisto ir veterinarijos
tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir kt.
Antrosios grandies staigos, kurias steigia Vyriausyb, - tai staigos prie mi-
nisterij. J teisin padtis, palyginti su Vyriausybs staig teisine padtimi, yra
kitokia. staiga prie ministerijos priklauso tos ministerijos veiklos sriiai. Pagal
Vyriausybs statymo 30 straipsn prie ministerij Vyriausyb gali steigti departa-
152
mentus, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas ir inspekcijas.
Joms vadovauja direktorius arba virininkas. Jis sprendia ios staigos kompetencijai
priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs statym numatytas
funkcijas. staigos prie ministerijos veikl reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina
Vyriausyb. staig prie ministerij vadovus skiria ir i pareig atleidia ministras,
nors yra ir iimi (pvz., Policijos departamento prie VRM generalin komisar
vidaus reikal ministro silymu ir Vyriausybs teikimu pareigas skiria Respublikos
Prezidentas). Vyriausyb turi teis panaikinti staig prie ministerij vadov teiss
aktus, jeigu jie prietarauja Konstitucijai, statymams, Prezidento dekretams,
Vyriausybs nutarimams, Ministro Pirmininko potvarkiams, tarptautinms sutartims.
tai prie Vidaus reikal ministerijos yra steigtos tokios staigos: Policijos
departamentas, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo darb departamentas, Finansini nusikaltim tyrimo departamentas. Prie
kit ministerij yra steigta toki staig: Civilins saugos departamentas prie Krato
apsaugos ministerijos, Muitins departamentas prie Finans ministerijos, Valstybin
mokesi inspekcija prie Finans ministerijos, Valstybin ne maisto produkt
inspekcija prie kio ministerijos, Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Lietuvos darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybin darbo
inspekcija prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalin vartotoj
apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos ir kt.
4.7. APSKRITIES VALDYMAS
Apskritis yra auktesnysis administracinis teritorinis vienetas. Lietuvos Respublikoje
yra 10 apskrii: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Alytaus, Taurags,
Marijampols, Teli ir Utenos.
Apskrities valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs
institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities virinink ir jo pavaduotoj (pava-
duotojus) skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Taigi apskrities
valdymas yra sudtin vieojo valdymo dalis. Apskrities valdymo organizavim
reguliuoja Apskrities valdymo statymas.
Apskrities virininkas, vykdydamas jam paskirtas funkcijas, bendradarbiauja su
savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis, joms pavaldiomis valdymo stai-
gomis bei organizacijomis apskrityje. Apskrities virininkas pranea atitinkamai
Seimui ar Vyriausybei apie valstybs valdymo institucij padalini apskrityje veikl
ir sprendimus, jei jie neatitinka statym, Vyriausybs nutarim arba paeidia pi-
liei ir organizacij teises. Jeigu ginijamo sprendimo nepanaikina, nepakeiia j
prims valstybs institucijos padalinys ar auktesnioji valstybs valdymo institucija,
galutin sprendim priima Vyriausyb.
Pagal Apskrities valdymo statym pagrindiniai apskrities virininko udaviniai
yra: 1) gyvendinti valstybs politik regionins pltros, socialinio aprpinimo, vieti-
mo, kultros, sveikatos prieiros, teritorij planavimo, paminklotvarkos, ems nau-
dojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines
ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vy-
riausybs institucij struktrini padalini veikl, taip pat derinti savivaldybi vyk-
153
domj institucij veikl gyvendinant regionines programas; 3) numatyti priorite-
tines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja admi-
nistracij ir jai vadovauja. Apskrities virininko administracija yra juridinis asmuo.
Administracijos struktr ir jos nuostatus tvirtina apskrities virininkas pagal vy-
riausybs patvirtint tipin struktr ir jos tipinius nuostatus. Administracijos struk-
tr sudaro departamentai (socialini reikal ir vietimo, regionins pltros, teiss,
ems tvarkymo, kaimo reikal ir kt.), skyriai, tarnybos (pvz., apskrities gydytojo),
administracijos sekretorius. Apskrities virininkas organizuoja administracijos darb
ir atsako u jos veikl; teikia Vyriausybei apskrities l smatos projekt; statym ir
kit teiss akt nurodyta tvarka skiria ir atleidia i pareig jam pavaldi staig
vadovus, administracijos departament, skyri ir padalini vadovus, sudaro su iais
darbuotojais darbo sutartis; tvirtina administracijos etat sra; aukia region
pltros tarybos pirmj posd ir vadovauja tarybos darbui, kol taryba isirinks
pirminink ir pasitvirtins savo nuostatus; vykdo kitus statymus, Vyriausybs ir
Ministro Pirmininko jam suteiktus galiojimus. Kai apskrities virininko nra, jo
pareigas eina apskrities virininko pavaduotojas.
Apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrina, kaip jie
vykdomi. Apskrities virininko sakymai ir kiti teiss aktai gali bti naikinami sta-
tym nustatyta tvarka.
4.8. SAVIVALDYBS VALDYMO SUBJEKTAI
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statym savivaldybs valdymo (ad-
ministravimo) subjektai yra savivaldybs institucijos ir joms pavaldios staigos bei
kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus, atliekantys jiems pavestas
valdymo funkcijas ir atsakingi u i funkcij gyvendinim. Savivaldybs
institucijos yra atstovaujamoji institucija -savivaldybs taryba ir vykdomoji institu-
cija - savivaldybs administracijos direktorius, turinios vietos valdios ir vieojo
valdymo (administravimo) teises ir pareigas. Vieojo valdymo funkcijas statym
nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, savivaldybs administracijos direktorius,
kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnautojai, kuriems teiss aktai
ar savivaldybs tarybos sprendimai suteikia vieojo valdymo teises.
Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt
savivaldybs bendruomens atstov. Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina
kolegialiai posdiuose. Tarybos posdis teistas, jeigu jame dalyvauja dauguma
tarybos nari. Svarstomais klausimais taryba priima sprendimus ir kontroliuoja j
gyvendinim. Sprendimai priimami vis tarybos nari, dalyvaujani posdyje, bals
dauguma. Sprendimus pasirao meras arba jo pavaduotojas, pirmininkavs posdiui.
Tarybos posdiai aukiami prireikus, bet ne reiau kaip kas trys mnesiai.
Posdiams pirmininkauja meras, o kai jo nra - mero pavaduotojas. Tarybos
posdiai protokoluojami. Protokolus pasirao meras ar jo pavaduotojas, pirmi-
ninkavs posdiui.
Savivaldybs tarybos galiojimai yra labai plats -jie apibrti Vietos savivaldos
statymo 17 straipsnyje. Taigi savivaldybs taryba: tvirtina savo veiklos reglament;
renka ir i pareig atleidia mer, kuris yra tarybos pirmininkas (jo galiojimai
154
tvirtinti statymo 20-21 str.); mero teikimu skiria mero pavaduotoj/pavaduotojus;
priima sprendim sudaryti savivaldybs tarybos kolegij; sudaro savivaldybje
tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktras; renka Kontrols komiteto pirminink;
priima sprendim dl savivaldybs kontrolieriaus primimo ir atleidimo; priima
sprendim dl savivaldybs administracijos direktoriaus primimo pareigas; tvirtina
savivaldybs administracijos struktr; tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo
apyskait; tvirtina eldini apsaugos, miesto ir kit gyvenamj vietovi tvarkymo,
sveikatos, sanitarijos ir higienos, aplinkos apsaugos, prekybos turgavietse taisykles ir
kt.
Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i savivaldybs tarybos nari gali su-
daryti savivaldybs tarybos kolegij ir pavesti jai vykdyti tam tikrus Vietos savival-
dos statyme nustatytus savivaldybs tarybos galiojimus. Kolegijos nariai pagal pa-
reigas yra meras ir mero pavaduotojas/pavaduotojai. Kit kolegijos nari kandidatras
tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos darbo tvark, posdi organizavimo tvark,
kolegijos nari status nustato savivaldybs tarybos veiklos reglamentas.
Savivaldybs kontrolierius - tai savivaldybs institucija, kuri vykdo savivaldybs
kontrols funkcij. Kontrolierius kontroliuoja, kaip vykdomas savivaldybs biudetas
ir naudojamas jos turtas. Jis atskaitingas savivaldybs tarybai ir jo veikla nesusijusi su
savivaldybs tarybos galiojim pabaiga.
Savivaldybs administracija - tai savivaldybs staiga, kurios sudt eina struk-
triniai padaliniai - departamentai, skyriai, tarnybos ir kt. ir struktriniai teritoriniai
padaliniai - seninijos. Savivaldybs administracijos struktr tvirtina ir jos direktori
pareigas vieo konkurso bdu 5 metams skiria savivaldybs taryba. Savivaldybs
administracijos direktorius yra pavaldus tarybai ir atsakingas merui. Savivaldybs
administracija organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim
gyvendinim arba pati juos gyvendina; gyvendina statymus ir Vyriausybs
nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs institucij sprendim; organizuoja savi-
valdybs biudeto pajam ir ilaid bei kit pinigini itekli buhalterins apskaitos
tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim;
rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus bei vykdo kitas
statyme nurodytas funkcijas.
Seninija yra savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys, vei-
kiantis tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje. Seninijos aptarnaujamos teritorijos
ribas ir seninijai perduodamas savivaldybs administracijos funkcijas savo
sprendimu nustato savivaldybs taryba. Seninijai vadovauja seninas, kur konkurso
bdu skiria ir atleidia savivaldybs administracijos direktorius vadovaudamasis
Valstybs tarnybos statymu. Seninijos veikl reglamentuoja vietos savivaldos
statymas ir savivaldybs mero patvirtinti seninijos veiklos nuostatai. Seninijos ir
senino funkcijos yra tokios: tvarko nam kio knygas kaimo vietovje; savivaldybs
administratoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amiaus vaik apskaitai;
teikia savivaldybs administratoriui duomenis apie aukiamojo amiaus jaunuolius,
gyvenanius seninijos teritorijoje; dalyvauja organizuojant civilin saug;
organizuoja bendrojo naudojimo teritorij, gatvi, aligatvi valym ir prieir bei
gatvi ir kit viej viet apvietim; organizuoja eldini ir kapini prieir;
iduoda gyventojams paymas apie eimos sudt, gyvenamj viet; i-
155
duoda leidimus laidoti; kaimo gyvenamj vietovi seninijose ir miestuose, ku-
riuose nra civilins metrikacijos staig, registruoja mirties faktus; Notariato sta-
tymo nustatyta tvarka atlieka seninijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius
veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka tvirtina gyventoj oficialiems
testamentams prilyginamus testamentus; nagrinja administracini teiss paeidim
bylas; vykdo kitas statymo numatytas funkcijas.
Savivaldybs valdymo subjektai nra pavalds valstybs institucijoms. Savival-
dybs dl j teisi paeidimo gali kreiptis teism. Savivaldybs tarybos sprendimai
ir mero potvarkiai, nevirijantys i institucij kompetencijos, privalomi savivaldybs
administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje esanioms staigoms, monms,
organizacijoms ir gyventojams.
Kaip savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, kaip vykdo Vyriausybs
nutarimus, priiri Vyriausybs skiriami pareignai - Vyriausybs atstovai apskrityse.
5. VALSTYBS TARNYBA
Valstybs tarnyba yra vienas i svarbiausi administracins teiss institut. Tai su-
dtingas, kompleksinis teiss institutas, kur sudaro ne tik administracins teiss, bet
ir kit teiss sistemos ri (ak) - konstitucins, darbo, socialins apsaugos,
civilins teiss - norm reguliuojami visuomeniniai santykiai.
Valstybs tarnybos svok, principus, valstybs tarnautojo status, atsakomyb,
darbo umokest, socialines ir kitas garantijas, tarnybos valdymo teisinius pagrindus
nustato Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas.
Valstybs tarnybos svoka minto statymo 2 straipsnyje apibdinama gana
plaiai. Glaustai valstybs tarnyb galima apibdinti kaip visum teisini santyki, kurie
atsiranda gijus valstybs tarnautojo status valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje
ryium su vieojo valdymo veiklos vykdymu. Valstybs tarnyba grindiama statym
virenybs, lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u
priimtus sprendimus, karjeros, taip pat valstybs tarnautoj veiklos etikos principais.
Valstybs tarnybos statymas be ilyg taikomas valstybs tarnautojams, iskyrus
statutinius valstybs tarnautojus, kuri tarnyb reglamentuoja statymo patvirtintas
statutas (pvz., VRM vidaus tarnybos statutas) arba Diplomatins tarnybos statymas,
nustatantys specialias primimo tarnyb, jos atlikimo, atsakomybs ir kitas su
tarnybos ypatumais susijusias slygas. Statutiniams valstybs tarnautojams Valstybs
tarnybos statymo nuostatos taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai ar
Diplomatins tarnybos statymas, iskyrus nustatyt darbo apmokjimo tvark.
Valstybs tarnybos statymas netaikomas: 1) valstybs politikams (asmenims,
statym nustatyta tvarka irinktiems ar paskirtiems Respublikos Prezidento, Seimo
Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybs tarybos nario,
savivaldybs mero, savivaldybs mero pavaduotojo pareigas); 2) Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos Vy-
riausiojo administracinio teismo ir kit teism teisjams, prokurorams; 3) Lietuvos
banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems
156
Valstybs tarnyba
Lietuvos banko darbuotojams; 4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems
valstybs institucij ir staig vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento
paskirtiems valstybs pareignams, iskyrus kai jie privalo atlyginti al, paeid
Lietuvos Respublikos statymus (Valstybs tarnybos statymo 33 str. 3 d.). Valstybs
saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams bei Specialij
tyrim tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams taikomos Valstybs tarnybos statymo
VI skirsnio nuostatos (Darbo umokestis); 5) Seimo ar Respublikos Prezidento
paskirtiems valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkams, j
pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij,
taryb, fond valdyb pirmininkams ir nariams, iskyrus kai jie privalo atlyginti al,
paeid Lietuvos Respublikos statymus (Valstybs tarnybos statymo 33 str. 3 d.); 6)
profesins karo tarnybos kariams; 7) valstybs ir savivaldybi moni darbuotojams;
8) viej staig darbuotojams; 9) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir
gaunantiems darbo umokest i valstybs ir savivaldybi biudet ar valstybs pinig
fond.
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss
aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij
nereglamentuoja Valstybs tarnybos statymas.
Valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose yra nustatytos vairios pareigy-
bs, nuo kuri priklauso valstybs tarnautojo teisin padtis. Valstybs tarnautojai, be
jiems bding bendrj poymi, skiriasi ne tik vykdomomis funkcijomis, bet ir
uimama vieta valstybs ar savivaldybs institucijose, staigose bei vaidmeniu gy-
vendinant valstybs tarnybos udavinius. Pagal Valstybs tarnybos statym (6 str.)
valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos : 1) karjeros; 2) politinio (asmeninio)
pasitikjimo; 3) staig vadov; 4) pakaitini.
Karjeros valstybs tarnautojas priimamas pareigas vieo konkurso bdu neter-
minuotam laikui ir turi galimyb statymo nustatyta tvarka gyvendinti teis karjer
valstybs tarnyboje.
Politinio (asmeninio) pasitikjimo tarnautojas priimamas pareigas j primusio
valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos galiojimo laikui.
staigos vadovas yra valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio)
pasitikjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybs ar savivaldybs institucijai ar
staigai.
Pakaitinis valstybs tarnautojas - tai tarnautojas, pakeiiantis (be konkurso) lai-
kinai negalint eiti pareig karjeros valstybs tarnautoj.
Valstybs tarnautoj pareigybs yra trij lygi: 1) A lygio - pareigybs, kurioms
btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas isilavinimas; 2) B lygio -pa-
reigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis neuniversitetinis arba jam
prilygintas isilavinimas; 3) C lygio - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip
vidurinis isilavinimas ir gyta profesin kvalifikacija.
Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 20 kategorij. Aukiausia yra 20-oji
kategorija, emiausia - 1-oji kategorija. Valstybs tarnautoj pareigybs nustatomos
Vyriausybs patvirtinta j apraymo ir vertinimo metodika. Pareigybs aprayme
nurodoma pareigybs lygis, kategorija, specials reikalavimai, keliami tam tikras
pareigas einaniam valstybs tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos. Nuo
valstybs tarnautojo pareigybs kategorijos priklauso algos koeficientas ir darbo
umokestis.
157
Valstybs tarnybos statyme nustatyti asmen primimo valstybs tarnyb ben-
drieji reikalavimai. Asmuo turi bti: 1) Lietuvos Respublikos pilietis; 2) mokti
lietuvi kalb; 3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 m-
nesi (reikalavimas bti ne vyresniam kaip 62 met ir 6 mnesi netaikomas politinio
(asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams valstybs tarnautojams).
valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo: 1) statym nustatyta
tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo valstybs tarnybai
padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum; 2) kurio teis eiti valstybs
tarnautojo pareigas yra atms teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimas giminaitis ar
svainysts ryiais susijs asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar
savivaldybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bt susij
tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) kuris statym nustatyta tvarka pripaintas
neveiksniu; 5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys; 6)
kitais statym nustatytais atvejais.
Valstybs tarnybos statyme tvirtintos valstybs tarnautoj teiss ir pareigos. Yra
bendros visiems tarnautojams teiss ir pareigos ir specialiosios teiss ir pareigos,
atsivelgiant tai, kokioje institucijoje ar staigoje tarnautojas dirba.
Valstybs tarnybos statyme nustatytos valstybs tarnautoj karjeros galimybs,
tarnybins veiklos vertinimo pagrindai, kokia veikla nesuderinama su valstybs tar-
nautoj pareigomis, j kvalifikacijos klimo organizavimas, socialins ir kitos ga-
rantijos.
Labai svarbios statymo nuostatos, numatanios valstybs tarnautoj skatinim ir
nustatanios atsakomyb. U nepriekaiting tarnybini pareig atlikim valstybs
tarnautojai gali bti skatinami: 1) padka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine
imoka. U ypatingus nuopelnus valstybs tarnybai tarnautojai gali bti teikiami
valstybs apdovanojimui gauti. Apie valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir
valstybs apdovanojimus raoma valstybs tarnautojo asmens byl.
U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojai traukiami tarnybinn (draus-
minn) atsakomybn. U valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt
materialin al valstybs tarnautojai traukiami materialnn atsakomybn. U tar-
nybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini
nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) atleidimas i pareig.
Tarnybin nuobauda - atleidimas i pareig gali bti skiriama tik u iurkius
nusiengimus, kurie numatyti Valstybs tarnybos statyme (29 str.). Tarnybin nuo-
bauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo
paaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jeigu prajo 6 mnesiai
nuo nusiengimo padarymo dienos arba nuo tstinio (trunkamojo) nusiengimo pa-
aikjimo dienos. nustatytus terminus neskaitomas laikas, kur valstybs tarnautojas
njo pareig dl ligos ar atostog. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik
vien tarnybin nuobaud. Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi
baudiamosios veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybinio
nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo mediaga per-
duodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma ikelti
baudiamj ar administracin byl arba asmuo atleidiamas nuo baudiamosios ar
administracins atsakomybs, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir
tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg
atsiradimo, jei po atitinkam byl tirti kompetentingos institucijos
158
Valdymo aktai
sprendimo primimo neprajo daugiau kaip vieneri metai. Jei daugiau kaip vieneri
met terminas prajo, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama.
Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Tarny-
bini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvark nustato Vyriausyb. Spren-
dimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas Administracini
byl teisenos statymo nustatymo tvarka.
Valstybs tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos
paskyrimo datos prajo vieneri metai. Tarnybin nuobauda gali bti panaikinta
anksiau, negu sueis vieneri metai, j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu arba
jei valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim.
Valstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje neblaivus, apsvaigs nuo narko-
tini ar toksini mediag, tiesioginis jo vadovas t dien gali neleisti dirbti (nualinti
nuo pareig) ir sustabdyti darbo umokesio mokjim.
Valstybs tarnybos bendrj valdym atlieka Vyriausyb ir vidaus reikal mi-
nistras. Vyriausyb gyvendina valstybs tarnybos politik ir vykdo teiss aktuose
nustatytas ios tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. Vidaus reikal ministras teikia
Vyriausybei su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projektus, koordinuoja teiss
akt gyvendinimo kontrol, atlieka valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
6. VALDYMO AKTAI
6.1. VALDYMO AKT SAMPRATA IR JURIDIN REIKM
Teisinje literatroje teiss aktas (lot. actus - veiksmas, poelgis) suprantamas kaip
juridinis dokumentas, kuriuo siekiama tam tikr teisini pasekmi. Vieojo valdymo
institucij (pareign) valdymo aktai yra savarankika teisini akt ris. iais aktais
vieojo valdymo subjektai, siekdami tam tikr juridini rezultat, teisikai tvirtina
savo sprendimus. Valdymo aktais tvirtinamos teiss normos, kurios reguliuoja
visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, nustatomos tam tikros elgesio
taisykls, valdymo santyki ali teiss, pareigos ir atsakomyb. Valdymo aktus
leidia vieojo valdymo subjektai, vykdydami statymus ir remdamiesi statymais,
todl ie aktai yra postatyminiai. Svarbiausia juridin valdymo akt reikm yra ta,
kad jais sprendiami vieojo valdymo udaviniai. Valdymo aktais tvirtinama vieojo
valdymo subjekt kompetencija, j veiklos formos, todl j primimas teisinje
literatroje vadinamas pagrindine valdymo forma. Vieojo valdymo subjektai
valdymo aktais vienaalikai ireikia savo vali, kuri yra beslygikai privaloma
subjektams, kuriems jie skirti.
Valdymo aktas gali bti kaip juridinis faktas, t. y. kaip tam tikra aplinkyb, kurios
pagrindu atsiranda, keiiasi ar pasibaigia teisiniai santykiai. Danai valdymo aktas
gali bti kit valdymo akt primimo pagrindas. Pavyzdiui, remiantis Vyriausybs
nutarimu, ministerijos, Vyriausybs staigos ir kitos institucijos priima atitinkamus
valdymo aktus. Valdymo aktas gali bti kaip tam tikras rodymas teismui nagrinjant
civilin, administracin ar baudiamj byl. Valdymo aktai turi juridin reikm ir
tais atvejais, kai jie gali bti civilini teisini sandori sudarymo ir galiojimo slyga,
159
ADMINISTRACIN TEIS
taip pat pagrindas civiliniams teisiniams, darbo, finans, ems teisiniams santykiams
atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Valdymo aktai gyvendinami remiantis tikinimu ir
valstybins prievartos priemonmis. Taigi apibendrinus galima teigti, kad:
1. Valdymo aktai yra pagrindin teisin vieojo valdymo subjekt veiklos forma.
2. Valdymo aktai - tai postatyminiai aktai, kurie priimami vykdant statymus ir
remiantis statymais.
3. Valdymo aktai yra vienaaliko pobdio teisiniai sprendimai, kurie privalomi
atitinkamiems teiss subjektams.
4. Valdymo akt pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia teisiniai santykiai.
5. Valdymo aktai gyvendinami remiantis tikinimu ir valstybs prievartos prie-
monmis.
6.2. VALDYMO AKT SKIRTUMAS NUO KIT
TEISINI AKT
Valdymo aktas skiriasi nuo statymo. statymas yra aukiausia juridin valstybs
valdios valios pasireikimo forma ir vis kit teisini akt altinis. Valdymo aktas
galioja tik tada, kai yra ileistas pagal statym ir vykdant j. Nuo statymo priklauso
valdymo akto turinys ir juridin galia.
Valdymo aktai skiriasi nuo teismo procesini akt. Teismas normini akt ne-
priima, elgesio taisykli nenustato. Teismo aktai priimami remiantis civilinio, bau-
diamojo ar administracinio proceso normomis bylose, kuri nagrinjimas priklauso
tik teismo kompetencijai. Teismas statym nustatyta procesine tvarka byloje priima
sprendim, nuosprend, nutarim arba nutart nesikiant jokioms kitoms institucijoms
ar pareignams. Tuo tarpu vieojo valdymo subjektas priima norminius ir
nenorminius aktus ne tik remdamasis statymais, bet ir vykdydamas tiesioginius
auktesnij institucij, j pareign nurodymus.
Valdymo aktas skiriasi nuo civilins sutarties - juridinio akto civiliniuose teisi-
niuose santykiuose. Civilin sutartis yra sandoris, t. y. dviej ar daugiau subjekt
savitarpio susitarimo ir veikimo rezultatas. Valdymo akt teisiniai santykiai paprastai
nustatomi, pakeiiami arba nutraukiami vienaalikai, be antrosios io santykio alies
sutikimo.
Valdymo aktai skiriasi ir nuo visuomenini organizacij akt. Visuomenini
organizacij aktai yra privalomi ioms organizacijoms ir j nariams. Vieojo valdymo
subjekt aktai gali bti privalomi visiems adresatams, t. y. valstybinms ir savi-
valdybi institucijoms, staigoms, monms, j pareignams, visuomeninms orga-
nizacijoms ir pilieiams.
Galiausiai valdymo aktai skiriasi nuo asmens ir tarnybini dokument (asmens
paso, asmens liudijimo, diplomo, gimimo liudijimo, revizijos akto ir kt.). Minti
dokumentai teiss norm nenustato, nesukuria, nepakeiia ir nenutraukia admi-
nistracini teisini santyki. Dokument paskirtis - paliudyti asmens tapatyb, pa-
tvirtinti tam tikr fakt. Tam tikrais atvejais tarnybiniai dokumentai (pvz., revizijos
aktas) gali bti pagrindas valdymo aktui priimti. Pavyzdiui, remdamasis revizijos
aktu organizacijos vadovas priima sakym, kuriame nustatoma darbo tvarka, turto
apsaugos taisykls ir 1.1.
160
Valdymo aktai
6.3. VALDYMO AKT KLASIFIKACIJA
Vieojo valdymo subjekt valdymo aktai labai vairs ir jie turi specifini, tik jiems
bding poymi. Todl ie aktai gali bti klasifikuojami pagal vairius kriterijus.
Specialiojoje teisinje literatroje valdymo aktai daniausiai klasifikuojami pagal: 1)
juridines savybes; 2) galiojim erdvje; 3) juos priimani subjekt kompetencijos
pobd; 4) juos priimanius subjektus; 5) j iorins iraikos form.
Pagal juridines savybes valdymo aktai skirstomi norminius ir individualius
(administracinius, teiss taikymo) aktus. Norminiame valdymo akte nustatomos
elgesio taisykls individualiais bruoais neapibdint subjekt grupei. Vienas i
svarbiausi norminio akto poymi yra tas, kad jame nenurodomas konkreiai
apibrtas administracini teisini santyki subjektas, o tik bendrais bruoais nu-
sakomi tam tikros kategorijos subjektai (apskritai pilieiai, pareignai, organizacijos
ir pan.). Individualus teiss aktas - tai vienkartinis teiss taikymo aktas, skirtas
konkreiam subjektui ar individualiais bruoais apibdint subjekt grupei.
Individualus aktas priimamas tada, kai reikia taikyti tam tikras norminiame akte
nustatytas teiss normas. Pavyzdiui, remdamasis vietimo ir mokslo ministerijos
nuostatais (norminiu aktu) ministras priima sakym (individual akt) steigti N
vidurin mokykl.
Pagal galiojim erdvje valdymo aktai skirstomi centrini ir teritorini valdymo
subjekt aktus. Pavyzdiui, Vyriausybs aktai galioja visoje alies teritorijoje, o
teritorini valdymo subjekt aktai - tik tam tikrame administraciniame teritoriniame
vienete (apskrityje).
Pagal vieojo valdymo subjekt kompetencijos pobd valdymo aktai skirstomi
bendrosios ir akins kompetencijos institucij aktus. Bendrosios kompetencijos
subjekt aktams priklauso Vyriausybs aktai, kuriais reguliuojami visuomeniniai
santykiai vairiose kins, socialins kultrins ir administracins politins veiklos
srityse. akins kompetencijos institucij aktai yra ministerij aktai.
Pagal aktus priimanius valdymo subjektus aktai skirstomi : 1) Vyriausybs
nutarimus ir Ministro Pirmininko potvarkius, jo pavedimus, formintus rezo-
liucijomis; 2) ministr sakymus; 3) Vyriausybs staig vadov sakymus; 4) ap-
skrii virinink sakymus; 5) centrini valdymo institucij staig, esani
administraciniuose teritoriniuose vienetuose, vadov sakymus; 6) savivaldybi ad-
ministracijos vadov sakymus; 7) staig, moni, organizacij vadov sakymus.
Pagal iorins iraikos form valdymo aktai gali bti raytiniai ir odiniai.
Paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai yra raytiniai. Jeigu sakymu nustatyta,
kad akto forma privalo bti raytin, tai to nesilaikant aktas neturs teisins galios.
Operatyvioje veikloje valdymo subjektai danai vartoja odin akt form. Pa-
vyzdiui, institucij, staig vadovai danai odiu duoda tam tikrus sakymus, nu-
rodymus, kurie yra privalomi.
161
6.4. VALDYMO AKT RENGIMO IR PRIMIMO TVARKA
Valdymo akt rengimo ir primimo tvark reglamentuoja statymai ir kiti teiss aktai.
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas
nustato valdymo akt rengimo tvark, stadijas, akt formas, struktr, turinio ir
kalbos reikalavimus. Valdymo akt rengimo ir primimo tvark taip pat
reglamentuoja Vyriausybs darbo reglamentas, ministerij, Vyriausybs staig, sa-
vivaldybi taryb darbo reglamentai ir Teisingumo ministro sakymas dl valdymo
akt rengimo rekomendacij.
Numatytos tokios valdymo akto rengimo stadijos: 1) valdymo akto (norminio)
paskirties ir jo rengimo uduoties nustatymas; 2) valdymo akto projekto rengjo
nustatymas (parinkimas); 3) valdymo akto teksto parengimas; 4) valdymo akto de-
rinimas ir aprobavimas.
Pasilymus valdymo aktams rengti turi teis teikti visi fiziniai ir juridiniai asme-
nys. Valdymo akto paskirt ir jo rengimo uduot turi teis nustatyti valstybs ar
savivaldybs institucijos pagal savo kompetencij. Akto rengjais gali bti institucijos
paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar j grup, taip pat asmuo arba asmen
iniciatyvin grup. Valdymo aktas turi bti parengtas pagal mintame statyme (5-12
str.) tvirtintus reikalavimus. Tai reikia, kad valdymo aktas turi atitikti Konstitucij,
statymus, Vyriausybs nutarimus, kitus teiss aktus.
statyme nustatyta, kad btina laikytis rengiamo valdymo akto formos, t. y. akte
turi bti: 1) institucijos, galiotos priimti akt, pavadinimas; 2) akto ries pavadi-
nimas (nutarimas, sakymas, nuostatai); 3) konkretaus klausimo, kuriuo priimamas
aktas, pavadinimas (pvz., vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl bendrojo
lavinimo mokykl kompiuterizavimo"); 4) akto primimo data, numeris, vieta; 5) akto
tekstas; 6) akt pasiraanio asmens pareigos, vardas, pavard; 7) akto teksto
virutinje deinje pusje turi bti parayta Projektas".
Btina laikytis statyme nurodytos valdymo akto struktros. Vyriausybs ir kit
valdymo institucij teiss aktus sudaro punktai, j pastraipos ir punkt papunkiai.
Punktai ymimi arabikais skaitmenimis ir numeruojami i eils. Po skaitmens de-
damas takas. Punkt pastraipos nenumeruojamos. Punkt papunkiai ymimi ara-
bikais skaitmenimis ir turi pradin punkto ir savo eils skaitmen. Tarp punkto ir
papunkio skaitmens ir po papunkio skaitmens dedami takai. Atskirai numeruoti
papunkiai gali bti vadinami punktais. Viso teiss akto punkt numeracija yra
itisin. Didesns apimties valdymo aktas gali bti skirstomas skyrius ir skirsnius.
Skyriai ir skirsniai ymimi romnikais skaitmenimis i eils.
statyme yra tvirtinti tokie valdymo akto turinio reikalavimai: 1) akto turinys turi
atitikti jo paskirt; 2) akto turinys turi bti logikas, glaustas ir aikus; 3) akto tekste
neturi bti nereikaling arba netaisykling odi, odi jungini, pastab ir
dviprasmybi. Punkto tekstas nekartojamas kituose punktuose. Neleistini odi
sutrumpinimai, iskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda leidin, kuriame is aktas
oficialiai paskelbtas. Pirm kart minimas pavadinimas negali bti trumpinamas.
Valdymo aktai raomi laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir teiss termi-
nijos. Tarptautiniai odiai vartojami tik tada, kai lietuvi kalboje nra i odi
atitikmen. statyme nustatyti taip pat reikalavimai, kuri reikia laikytis keiiant ar
papildant valdymo akt. Keiiant valdymo akt, jei punktas, jo dalis keiiamas i
esms, turi bti idstoma pakitimo esm ir pateikiama keiiamo punkto, jo dalies
162
Valdymo aktai
nauja redakcija. Jei valdymo aktas papildomas nauju punktu (jo dalimi), idstoma
papildymo esm ir pateikiama naujo punkto redakcija. Jei keiiamame akte keiiama
ar buvo pakeista daugiau kaip pus jo punkt, aktas paprastai pateikiamas naujos
redakcijos arba parengiamas naujas teiss aktas. Kiti reikalavimai keiiant ar
papildant valdymo aktus yra nustatyti nurodyto statymo 11 straipsnyje.
Parengtas valdymo akto projektas derinamas, tvirtinamas ir pateikiamas insti-
tucijai, galiotai j priimti. Derinamas ekonominius santykius reguliuojanio akto
projektas turi bti vertinamas antikorupciniu poiriu. Jeigu yra pagrindo manyti, kad
priimtas aktas gali daryti tak kriminogeninei situacijai, j priimti galiota institucija
skiria kriminologin ekspertiz.
Valdymo akt primimo tvarka nustatyta statymuose. Aktai priimami kolegialiai
ir vienvaldikai. Vyriausybs statymo 41 straipsnyje pasakyta, kad Vyriausybs
nutarimai priimami posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs
nutarimus per 3 dienas pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras.
Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybs staig ir kit valdymo institucij
vadovai aktus priima vienvaldikai ir juos pasirao. Prireikus keli ministrai gali leisti
bendr sakym arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus (instrukcijas, taisykles) ir
priimt sakym pasirao.
6.5. VALDYMO AKT PASKELBIMO
IR SIGALIOJIMO TVARKA
Valdymo akt paskelbimo ir sigaliojimo tvarka nustatyta 1993 m. balandio 6 d.
statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir siga-
liojimo tvarkos". Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos,
keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien
po to, kai jie, pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro, paskelbiami
Valstybs iniose", jeigu paiuose nutarimuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo
data. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nra nustatomos,
keiiamos ar pripastamos netekusios galios teiss normos, taip pat Ministro
Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose nutarimuose ir
potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data.
Lietuvos banko, ministerij, departament ir Vyriausybs staig bei kit vals-
tybs valdymo institucij teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripas-
tamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo
Valstybs iniose", jeigu paiuose teiss aktuose nenumatyta vlesn j sigaliojimo
data.
Auktesnij administracini vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j vyk-
domj institucij priimti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripas-
tamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo
vietinje spaudoje, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo
data.
Teiss aktai, kuriuose yra valstybs ar tarnybin paslapt sudarani ini, Vals-
tybs iniose", interneto tinklalapiuose ir vietinje spaudoje neskelbiami. ie aktai
turi bti isiuniami toms institucijoms, kurios statym nustatyta tvarka gali dispo-
nuoti valstybs ar tarnybin paslapt sudaraniomis iniomis.
163
7. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB
7.1. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS SAMPRATA
Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs ris, todl jai yra
bdingi visi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Administracin atsakomyb - tai
asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins teiss paeidim. Ad-
ministracins atsakomybs pagrindas - statymo nustatytas administracinis teiss
paeidimas. Administracinio teiss paeidimo ir administracins atsakomybs sub-
jektas gali bti fizinis asmuo, kaltas padars paeidim. Traukiamam administracinn
atsakomybn asmeniui taikoma administracin nuobauda, kuria teiss paeidjui
daromas tam tikras teisinis poveikis. Atlikdamas administracin nuobaud kaltas
asmuo priverstas patirti jam nemaloni moralinio, turtinio, fizinio ir kitokio pobdio
padarini. Nubaustas asmuo netenka kai kuri materialini vertybi, teisi, laisvs,
darbo, patiria moralinio pobdio padarini.
Administracinn atsakomybn, skirtingai negu drausminn (tarnybinn), kalti
asmenys traukiami ne tarnybinio, ne darbo santyki pavaldumo tvarka. Tai reikia,
kad administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kaltiesiems nuobaudas skiria
ne staig, moni, organizacij, kuriose dirba paeidjas, vadovai, bet kitos
atitinkamos valstybs valdymo institucijos, j pareignai ar teismas (teismo teisjas).
Kalti padar administracin teiss paeidim asmenys traukiami administracinn
atsakomybn Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso
normose nustatyta tvarka, kuri garantuoja objektyv, visapusik, teising bylos
nagrinjim ir asmens teisi apsaug.
Administracinei atsakomybei bdinga tai, kad ji yra labai svarbi teisin priemon
kovojant ne tik su administraciniais, bet ir kitais teiss paeidimais. Ypa svarbus
profilaktinis administracins atsakomybs vaidmuo kovojant su piktybiniais vieosios
tvarkos paeidimais, vagystmis, tarnybiniais piktnaudiavimais, keli eismo
taisykli, aplinkos apsaugos, priegaisrins apsaugos ir kitais pavojingais teiss
paeidimais. Svarbu ir tai, kad taikant administracin atsakomyb siekiama ne tik
kaltj asmen nubausti, bet ir sudrausminti kitus, pasakyti, jog btina laikytis
statym, utikrinti, kad bt vykdomi teiss reikalavimai. Reikia pabrti, kad ad-
ministracin atsakomyb u teiss paeidimus nustatoma tik statymais.
7.2. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS PRINCIPAI
Teisins atsakomybs tikslas bus pasiektas, ji bus veiksminga, kai j taikantys sub-
jektai laikysis pagrindini jos princip. Teisje atsakomybs principai suprantami
kaip tam tikros vadovaujanios nuostatos, idjos, kurios atspindi ir ireikia pa-
grindinius teiss reikalavimus, jos esm.
1. Atsakomybs teistumo principas. Tai reikia, jog reikia tiksliai laikytis mate-
rialij ir procesini teiss norm ir jas vykdyti. Administracini teiss paeidim
kodekso 7 straipsnyje pasakyta: Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u
administracin teiss paeidim kitaip, kaip statym nustatytais pagrindais ir tvarka".
164
Administracin atsakomyb
2. Atsakomybs tik u prieing teisei veikim ar neveikim ir tik esant kaltei
principas. Tai reikia, kad administracinn atsakomybn gali bti traukiamas asmuo,
kuris padar teiss draudiam veikim (neveikim) kaltai, t. y. suvokdamas
pavojingus, alingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, j siekdamas arba
smoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
3. Atsakomybs teisingumo ir tikslingumo principas. Jo esm yra ta, kad admi-
nistracins atsakomybs priemons (j grietumas) turi bti nustatytos ir parinktos
teisingai ir tikslingai, atsivelgiant teiss paeidimo pavojingum, paeidjo kalts
laipsn, atsakomyb velninanias ir sunkinanias aplinkybes. Tuo atveju, kai taikyti
administracin atsakomyb netikslinga arba atsakomybs tikslas pasiektas anksiau
negu buvo numatyta taikant nuobaud, atsakomyb gali bti netaikoma arba nuo jos
asmuo gali bti atleistas anksiau. ATPK 30
1
straipsnyje pasakyta: Organas
(pareignas), nagrinjantis administracini teiss paeidim bylas, atsivelgdamas
aplinkybes, nurodytas io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat io kodekso 31
straipsnyje nustatytas atsakomyb lengvinanias bei kitas statym nenurodytas
lengvinanias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali
paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn
nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos".
Pagal ATPK 329 straipsn, jei asmuo, kuriam atimta teis vairuoti transporto
priemon arba teis medioti ar vejoti, teiss atmimo laikotarpiu nepadar teiss
paeidimo, nuobaud skyrs pareignas gali, prajus ne maiau kaip pusei paskirtojo
laiko, tarpininkaujant visuomeninei organizacijai, darbdaviui, sutrumpinti nurodytos
specialiosios teiss atmimo termin.
4. Atsakomybs neivengiamumo principas. Jo esm ta, kad kiekvienas ad-
ministracins teiss paeidimas turi bti iaikintas, kaltas asmuo patrauktas at-
sakomybn, skirta nuobauda vykdyta. spjamoji administracins nuobaudos reikm
svarbi tuo, kad ji neivengiama ir daro real poveik teiss paeidjui.
Nebaudiamumas, teiss paeidimo nepasmerkimas paprastai skatina naujus
paeidimus, padeda formuotis antivisuomeniniams paeidjo polinkiams bei
proiams.
5. Atsakomybs vieumo principas. Jis reikalauja, kad kalto asmens poelgis bt
pasmerktas vieai, atvirai, inant visuomenei. Atsakomybs vieumas didina auk-
ljamj poveik paeidjui ir kitiems asmenims, daro atsakomybs priemones veiks-
mingesnes. Vieumo principo reikalavimai gali bti gyvendinami vairiais bdais -
vieai, atvirai svarstant bylas, organizuojant ivaiuojamuosius byl nagrinjimo
posdius monse, staigose, gyvenvietse, praneant darboviets, mokyklos ad-
ministracijai ir kolektyvui apie jo nario bylos svarstymo rezultatus.
6. Atsakomybs operatyvumo principas. Tai reikia, kad administracini teiss
paeidim bylos tiriamos, nagrinjamos, nuobaudos paeidjui skiriamos ir vykdo-
mos nedelsiant, per kuo trumpesn laikotarp nuo paeidimo padarymo. Administ-
racini teiss paeidim bylos ypatingos tuo, kad ATPK normose nemaai numatyta
atvej, kai administracins nuobaudos kaltiems asmenims gali bti skiriamos teiss
paeidimo padarymo vietoje (ATPK 262 str.). Atsakomybs operatyvumas didina jos
efektyvum bei veiksmingum.
165
7.3. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS PAGRINDAS -
ADMINISTRACINIS TEISS PAEIDIMAS
Administracins atsakomybs pagrindas yra administracinis teiss paeidimas. Tai
tokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuriai bdingi ie pagrindiniai
poymiai: 1) veikos prieingumas teisei; 2) veikos pavojingumas (alingumas) visuome-
nei; 3) veikos kaltumas; 4) atsakomyb (baudiamumas) u veikos padarym (ATPK
9 str.).
Pirmasis poymis reikia, kad tam tikras veikas (veiksmus, poelgius, neveikim)
draudia statymas. Tokios draudiamos veikos yra suformuluotos ATPK ypa-
tingojoje dalyje (pvz., inomai melagingas specialij tarnyb ikvietimas (186 str.),
priegaisrins saugos taisykli paeidimas (192 str.), kontrabanda (210 str.).
Antrasis poymis reikia, kad draudiamos veikos yra dl to, kad jos pavojingos
visuomenei, sukelia negatyvius, alingus padarinius (paeidiama vieoji tvarka,
sualojamas turtas, padaroma ala mogaus sveikatai ir 1.1.).
Treiasis poymis reikia, kad prieingi teisei veiksmai (neveikimas)padaromi
kaltai, t. y. tyia ar dl neatsargumo.
Ketvirtasis poymis reikia, kad kaltas padars administracin teiss paeidim
asmuo turi bti baudiamas, turi atsakyti u padaryt veik pagal statym. ATPK
Ypatingosios dalies normose nustatytos sankcijos, kurios taikomos teiss paeidjams
u konkreius padarytus paeidimus.
Administracinis teiss paeidimas yra savarankika teiss paeidimo ris. Ad-
ministracini teiss paeidim sudtys yra suformuluotos ATPK Ypatingosios dalies
normose. Pagrindinis administracinio teiss paeidimo atribojimo nuo baudiamojo
nusiengimo ir baudiamojo nusikaltimo kriterijus yra veikos visuomenei
pavojingumo laipsnis. Administracinis teiss paeidimas yra maiau pavojingas vi-
suomenei negu baudiamasis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas. Kokios
teisei prieingos ir visuomenei pavojingos veikos laikomos administraciniais teiss
paeidimais ir kokios veikos priskiriamos baudiamiesiems nusikaltimams ar bau-
diamiesiems nusiengimams, sprendia statymo leidjas.
7.4. JURIDIN ADMINISTRACINIO TEISS PAEIDIMO
SUDTIES ANALIZ
Be nurodyt bendrj poymi, administraciniam teiss paeidimui, kaip ir bet kokios
kitos ries teiss paeidimui, yra bdingi tam tikri objektyvs ir subjektyvs
poymiai, kurie ir eina juridin io teiss paeidimo sudt. Taigi administracinio
teiss paeidimo sudt eina tokie keturi pagrindiniai elementai: 1) objektas; 2)
objektyvioji pus;3) subjektas;^) subjektyvioji pus. ie visi administracinio teiss
paeidimo sudties elementai yra tarpusavyje labai susij. Jei veikoje bent vieno i i
element trksta, tai nra ir administracinio teiss paeidimo sudties. Taigi
administracinio teiss paeidimo sudtis suprantama kaip tam tikr juridini veikos
poymi, rodani jos prieingum teisei ir pavojingum visuomenei, visuma.
Juridin administracinio teiss paeidimo sudties element analiz padeda iaikinti
jo socialin pobd, turin, individualius jo sudtini element poymius ir teisingai
nustatyti juridin veikos kvalifikacij.
166
Administracinio t ei ss paeidimo objektas gali bti: bendrasis, rinis ir
tiesioginis. Bendrasis administracinio teiss paeidimo objektas - tai tie visuomeniniai
santykiai (materialios ir dvasins vertybs, teisiniai griai), kuriuos ksinasi teisei
prieinga veika ir tuos visuomeninius santykius gina administracins teiss normos.
Rinis administracinio teiss paeidimo objektas - tai grup teiss reguliuojam
gimining visuomenini santyki, kuriuos ksinasi teisei prieinga veika ir kuriuos
gina administracins teiss sankcijos. ATPK Ypatingojoje dalyje yra ivardyti
tipikiausi riniai administracini teiss paeidim objektai: valstybin ir vieoji
tvarka, nuosavyb, piliei teiss ir laisvs, gamtos, istorijos ir kultros paminklai,
valdymo tvarka, teisingumas ir kt. Tiesioginis administracinio teiss paeidimo
objektas - tai tie teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai, tos vertybs, griai,
kuriuos tiesiogiai ksinasi veika. Pavyzdiui, vieoji tvarka (rinis objektas) gali bti
paeista sutrikdius moni poils, rimt. Taigi iuo atveju tiesioginis paeidimo
objektas - moni poilsis, rimtis.
Administracinio tei ss paeidimo objektyvioji pus-tai visuma poymi, kurie
apibdina iorin veikos pasireikimo form (paeidimo padarymo bd).
Objektyvioji administracinio teiss paeidimo pus paprastai yra formuluojama teiss
normos dispozicijoje. Objektyviajai administracinio teiss paeidimo pusei priskiriami
visi tie ioriniai veikos pasireikimo poymiai bei aplinkybs, kurie t veik ir
apibdina: 1) teisei prieingi veiksmai (neveikimas); 2) alingi padariniai; 3)
prieastinis ryys tarp veiksm (neveikimo) ir aling padarini; 4) paeidimo
padarymo vieta, laikas, bdas, priemons. Kitaip sakant, objektyvioji pus rodo, kaip,
kokiais konkreiais veiksmais (neveikimu), bdais, priemonmis, kokiomis aplin-
kybmis padaromas administracinis teiss paeidimas. Pavyzdiui, ATPK 188
3

straipsnyje pasakyta: Neleidimas Valstybs kontrols pareign ir j galiot
asmen tikrinti moni, staig ir organizacij, nepateikimas jiems dokument arba
dokument nuslpimas, klaidingas, ne vis arba ne laiku ini suteikimas, taip pat
valstybs kontrols pareign teist reikalavim ir sprendim nevykdymas utraukia
baud pareignams nuo penki imt iki vieno tkstanio lit".
Administracinio teiss paeidimo subjektas gali bti fizinis asmuo, kuriam iki
administracinio teiss paeidimo padarymo sukako 16 met ir yra pakaltinamas.
eiolika met - tai amiaus riba, nuo kurios asmuo sugeba suvokti savo poelgius,
vertinti j sukeltus alingus padarinius ir savo atsakomyb u vykdytus teisei
prieingus veiksmus.
Administracinn atsakomybn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieingus
teisei veiksmus (veikimas ar neveikimas), buvo nepakaltinamas, t. y. negaljo
suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl chronikos psichikos ligos, laikino
psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos.
Administracinje teisje, be paprasto subjekto, yra iskiriamas h specialusis pa-
eidimo subjektas. Toks subjektas gali bti asmuo, kuriam, be bendrj administra-
cinio teiss paeidimo subjekto poymi, yra bdingi papildomi, specials, poymiai,
numatyti teiss normose. Paprastai specialieji administracini teiss paeidim
subjektai yra pareignai (ATPK 14 str.), tvai, prekybos moni darbuotojai, pro-
fesionals transporto priemoni vairuotojai ir kt.
Reikia pasakyti, kad ne visi administracini teiss paeidim subjektai yra trau-
kiami administracinn atsakomybn. ATPK 15 straipsnyje pasakyta, kad tikrosios
karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikal tarnyb pareignai ir jiems
167
prilyginti asmenys u administracinius teiss paeidimus atsako pagal drausms sta-
tutus, o Specialij tyrim tarnybos pareignai - pagal Specialij tyrim tarnybos
statut. Kiti asmenys, kuriems taikomi drausms statutai arba specials drausms
nuostatai, tiesiogiai iuose aktuose nurodytais atvejais u administracinius teiss
paeidimus traukiami administracinn atsakomybn.
Usienieiai, padar administracin teiss paeidim, atsako pagal ATPK, jeigu
kitaip nenumatyta kituose statymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse
(ATPK 16 str.).
Administracinio teiss paeidimo subjektyvioji pus - tai asmens psichinis
santykis su jo daroma teisei prieinga veika ir jos padariniais. Administracinio teiss
paeidimo subjektyvij pus sudaro ie elementai: kalt, motyvas ir tikslas.
Kalt yra pagrindinis administracinio teiss paeidimo subjektyviosios puss
elementas. Jeigu asmens veiksmuose nra kalts, negali bti ir teiss paeidimo
sudties, kartu ir administracins atsakomybs. Kalt gali reiktis dviem formomis:
tyia ir neatsargumu. Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu tyia,
jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd,
numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet
smoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Administracinis teiss paeidimas
laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas
ar neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus
ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo k galjo jas
numatyti (ATPK 11 str.).
Administracinio teiss paeidimo motyvas - tai paskatos, kurios stumia subjekt
vykdyti teisei prieingus veiksmus. Paskatos gali bti, pavyzdiui, kertas, pavydas,
pyktis.
Teiss paeidimo tikslas yra tai, ko subjektas siekia darydamas teisei prieing
veik (pvz., pasisavinti svetim turt, sualoti ar sunaikinti svetim turt). Reikia
pabrti, kad norint teisingai vertinti subjektyvius ir objektyvius veikos poymius bei
teisingai juridikai kvalifikuoti veik, btina isiaikinti teiss paeidimo padarymo
tikslus bei motyvus.
Kaip jau buvo minta, veika, neturinti administracinio teiss paeidimo poymi,
negali bti pripastama administraciniu teiss paeidimu. Taiau galiojantys
statymai numato tokius veiksmus, kurie iorikai primena administracinio teiss
paeidimo poymius, bet i esms dl tam tikr aplinkybi nra pavojingi visuomenei
ir prieingi teisei ir todl, juos padarius, administracin atsakomyb netaikoma. Kitaip
tariant, statymai numato aplinkybes, kurios paalina veikos pavojingum ir
prieingum teisei. Tokios aplinkybs yra btinasis reikalingumas ir btinoji gintis
(ATPK 17 ir 18 str.).
7.5. ADMINISTRACINS NUOBAUDOS IR J RYS
Administracins nuobaudos yra savarankika administracinio teisinio poveikio prie-
moni ris. Administracini nuobaud paskirtis bei tikslai nustatyti ATPK 20
straipsnyje. Jame raoma: Administracin nuobauda yra atsakomybs priemo-
168
n, kuri skiriama administracin teiss paeidim padariusiems asmenims nubausti bei
siekiant auklti, kad jie laikytsi statym, gerbt bendro gyvenimo taisykles, taip pat
kad pats teiss paeidjas, tiek ir kiti asmenys nepadaryt nauj teiss paeidim".
Administracins nuobaudos, panaiai kaip ir baudiamosios bausms, yra represinio
pobdio. Asmuo, kuriam skirta administracin nuobauda, priverstas patirti tam tikrus
neigiamo pobdio padarinius, t. y. jis netenka tam tikr teisi, laisvs, materialini
vertybi arba patiria kitokius teisi apribojimus. Taiau be represinio pobdio
poveikio, administracins nuobaudos turi ir kitoki tiksl. Jomis siekiama teiss
paeidj ir kitus asmenis drausminti, auklti ir spti, kad nepadaryt teiss
paeidim.
Administracini nuobaud efektyvum lemia tai, kad kiekvienu atveju jos turi bti
taikomos atsivelgiant konkret teiss paeidim, jo padarymo aplinkybes.
Nuobaudos grietumas visada turi atitikti padaryto administracinio teiss paeidimo
pavojingumo visuomenei laipsn, kalto asmens savybes, atsakomyb lengvinanias ir
sunkinanias aplinkybes.
Reikia pabrti, kad administracini teiss paeidim sudt ir administracines
nuobaudas nustato tik statym leidjas. ATPK 21 straipsnyje numatytos tokios ad-
ministracini nuobaud rys: 1) spjimas; 2) bauda; 3) daikto, kuris buvo admi-
nistracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam,
kurios buvo gautos padarius administracin teiss paeidim, konfiskavimas; 4) su-
teiktos asmeniui specialiosios teiss (teiss vairuoti transporto priemones, teiss
skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi
vadovu, teiss medioti arba vejoti) atmimas; 5) administracinis aretas; 6) nu-
alinimas nuo darbo (pareig).
Pagal ATPK 22 straipsn administracins nuobaudos gali bti pagrindins ir pa-
pildomosios. Daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas ir nualinimas nuo
darbo (pareig) gali bti skiriami kaip pagrindins ir kaip papildomosios ad-
ministracins nuobaudos. ATPK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos kitos administra-
cins nuobaudos gali bti skiriamos tik kaip pagrindins.
spjimas, kaip administracin nuobauda, pareikiamas ratu. statym nu-
matytais atvejais spjimas gali bti forminamas kitokiu nustatytu bdu.
Bauda asmenims negali bti skiriama maesn kaip deimt lit ir didesn kaip
vienas tkstantis lit. Pareignams skiriama bauda negali bti maesn kaip dvi-
deimt lit ir didesn kaip du tkstaniai lit. U atskir ri administracinius teiss
paeidimus statyme gali bti nustatyta didesn bauda, negu numatyta ATPK 24
straipsnyje. U administracinius teiss paeidimus nepilnameiui gali bti skiriama ne
daugiau kaip pus baudos, numatytos ATPK. ATPK numatytais atvejais kaip
alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinks teismo nutarimu ir paeidjo sutikimu
bauda gali bti pakeista nemokamais vieaisiais darbais.
Daikto ar pajam, gaut padarius administracin teiss paeidim, konfis-
kavimas yra priverstinis neatlygintinas io daikto ir i pajam pavertimas valstybs
nuosavybe. Konfiskuotas gali bti tik daiktas ir pajamos, kurie yra paeidjo
nuosavyb, iskyrus daikt ir pajamas, kurie buvo administracinio teiss paeidimo
padarymo rankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarius administracin
teiss paeidim, numatyt ATPK 163
2
, 173 straipsniuose, 209
1
straipsnio 2 dalyje,
209
2
straipsnio 1,2 ir 3 dalyse, 209
3
straipsnyje, 209
4
straipsnio 3 ir 4 daly-
169
se, 210 ir 214
10
straipsniuose. aunamojo ginklo, kit mediokls ranki ir aud-
men konfiskavimas negali bti skiriamas asmenims, kuriems mediokl yra pa-
grindinis pragyvenimo altinis.
Specialiosios teiss atmimas skiriamas iki penkeri met u iurkt arba
sisteming naudojimosi ia teise tvarkos paeidim. Tokios teiss atmimo laikas
negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo, jeigu kitaip nenustato statymai. Atmimas
teiss vairuoti transporto priemones negali bti skiriamas asmenims, kurie naudojasi
iomis priemonmis dl invalidumo, iskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivs.
Atmimas teiss medioti arba vejoti negali bti skiriamas asmenims, kuriems
mediokl arba vejyba yra pagrindinis pragyvenimo altinis.
Administracinis aretas nustatomas ir skiriamas tik iimtiniais atvejais u atskir
ri (pavojingesni) administracinius teiss paeidimus iki 30 par. Administracin
aret skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teismo teisjas). Administracinis
aretas negali bti skiriamas nioms moterims, moterims, turinioms vaik iki
dvylikos met amiaus, asmenims, kuriems nesukako atuoniolika met, pirmos ir
antros grups invalidams.
Nualinimas nuo darbo (pareig) skiriamas u atskir ri administracinius
teiss paeidimus, padarytus ryium su darbuotojo tarnybini pareig atlikimu.
Nualinim nuo darbo (pareig) skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teisjas).
ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracini nuobaud skyrimo terminai.
Administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo
teiss paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui (kuris
nepertraukiamai tsiasi iki jo nutraukimo, pvz., vengimas karins skaitos), - per eis
mnesius nuo jo paaikjimo dienos. Administracin nuobauda u ATPK
dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus, taip pat u 85,185
2
,193
3
, 209, 209
1
,
209
2
, 209
3
, 209
4
, 210, 214
11
straipsniuose numatytus paeidimus gali bti skiriama ne
vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo
padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai.
Atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jei paeidjo
veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda
gali bti skiriama ne vliau kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti
baudiamj byl arba j nutraukti primimo dienos.
Jeigu teiss paeidjas neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar
gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi nega-
lima sprsti jo administracins atsakomybs klausimo, ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 da-
lyse nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin
skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos arba nuo spren-
dimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos.
Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka,
ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins
instancijos sprendimo siteisjimo dienos.
Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos
dienos, kai pasibaig nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracins teiss
paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda.
170
7.6. ADMINISTRACINI NUOBAUD SKYRIMO,
APSKUNDIMO IR VYKDYMO PROCESIN TVARKA
Vienas i svarbiausi administracini nuobaud skyrimo ypatum yra tas, kad ad-
ministracini teiss paeidim bylas nagrinja ir nuobaudas kaltiems asmenims taiko
labai daug valstybs institucij ir pareign. Tai paaikinti galima tuo, kad
administracini teiss paeidim padaroma palyginti daug ir vairiose valdymo sri-
tyse. Valdymo institucijos, vadovaudamos tam tikroms socialins kultrins, kins ir
administracins politins veiklos sritims, turi utikrinti, kad bt laikomasi nustatytos
valdymo tvarkos, ginamos ir saugomos fizini ir juridini asmen teiss, skmingai
gyvendinami visi udaviniai ir funkcijos. Skmingai kovoti su administraciniais
teiss paeidimais ir kvalifikuotai nagrinti toki paeidim bylas gali tos institucijos
bei j pareignai, kurie turi speciali ini ir yra kompetentingi. Tokie subjektai
paprastai yra vairios valstybins inspekcijos, administracins komisijos prie
savivaldybi taryb, apylinks teismai (teisjai), policijos ir kiti pareignai. Taigi
pagal ATPK 216 straipsn administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir
nuobaudas paeidjams skiria: 1) administracins komisijos prie savivaldybi taryb;
2) policija; 3) valstybins inspekcijos; 4) seninij kaimo vietovse seninai; 5)
rajon (miest) apylinks teismai (teisjai); 6) kitos statym tam galiotos institucijos
bei pareignai - vairi transporto ri, aplinkos apsaugos, muitins, valstybins
sienos apsaugos, krato apsaugos, valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos
ir kit institucij pareignai.
Administracini teiss paeidim bylos tiriamos, nagrinjamos, kaltiems asme-
nims nuobaudos skiriamos ir jos gyvendinamos tam tikra administracins teiss
normose nustatyta tvarka, kuri vadinama administracini teiss paeidim byl
teisena. Taigi administracini teiss paeidim byl teisena -tai statym
reglamentuojama procesin administracini paeidim byl iklimo, j tyrimo ir na-
grinjimo, nutarim iose bylose primimo, j apskundimo ir vykdymo tvarka.
Administracini teiss paeidim byl teisena yra grindiama teistumo, vis
piliei lygybs statymui ir institucijai (pareignui), tirianiai ir nagrinjaniai admi-
nistracinio teiss paeidimo byl, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos, teisingumo,
teiss gynyb, lietuvi kalbos, vieumo ir operatyvumo principais.
Kad administracini teiss paeidim byl teisena pasiekt savo tiksl ir bt
skmingai gyvendinti jos udaviniai, ATPK normose numatytos tam tikros priemo-
ns. ATPK 264 straipsnyje raoma: Lietuvos Respublikos statym tiesiogiai numa-
tytais atvejais, siekiant ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti
protokolams, utikrinti kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi
nutarimai administracini teiss paeidim bylose, leidiamas asmens administracinis
sulaikymas, asmens apira, daikt patikrinimas, daikt ir dokument pamimas,
priverstinis transporto priemons nuveimas, transporto priemons vaiuokls
ublokavimas specialiu taisu arba vairuotojo nualinimas nuo transporto priemons
vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotik arba
vaist ar kit svaigij mediag nustatyti". Be mint teisenos utikrinimo
priemoni, ATPK 263 straipsnyje numatytas ir teiss paeidjo pristatymas jo
asmenybei nustatyti, teiss paeidimo faktui iaikinti ir paeidimo protokolui surayti.
Pristatyti asmen policij, seninijos kaimo vietovje bei kit atitinkam staig
bstin turi teis ATPK 263 straipsnyje nurodyti pareignai. Pristatytas asmuo gali bti
laikomas iki 3 valand.
171
Administracinio asmens sulaikymo atvejai, slygos, terminai, pareignai, tu-
rintys teis taikyti i poveikio priemon, numatyti ATPK 265-267 straipsniuose.
Administracinis asmens sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 5 valandas. Pasienio
ruoo reim arba pasienio kontrols punkt reim paeids asmuo gali bti
sulaikytas iki 3 valand protokolui surayti, o prireikus nustatyti jo asmenyb ir
iaikinti teiss paeidimo aplinkybes - iki 48 valand. U kai kuriuos administra-
cinius teiss paeidimus (pvz., susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidi-
m, nedidel chuliganizm) asmuo gali bti sulaikytas, kol apylinks teismo teisjas ar
policijos komisaras statymo nustatytais terminais inagrins byl, bet ne ilgiau kaip
48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaiiuojamas nuo paeidjo
pristatymo protokolui surayti momento, o girto asmens - nuo jo iblaivjimo laiko.
Asmens apiros ir daikt patikrinimo, daikt ir dokument pamimo, priverstinio
transporto priemons nuveimo ar jos vaiuokls blokavimo, asmens nualinimo nuo
transporto priemoni vairavimo atvejai ir slygos nustatyti ATPK 268, 269, 270
straipsniuose.
Administracini teiss paeidim byl teisena yra sudtingos struktros. J sudaro
tam tikros viena paskui kit nuoseklumo tvarka einanios stadijos. Kiekviena stadija
susideda i specifini vienari procesini veiksm ir turi savo tiesiogin paskirt.
Pagal ATPK normas, reglamentuojanias administracini teiss paeidim byl
teisenos procesinius veiksmus, galima skirti tokias savarankikas ios-teisenos
stadijas: 1) bylos iklimas; 2) bylos nagrinjimas; 3) nutarimo primimas bei
paskelbimas; 4) nutarimo apskundimas; 5) nutarimo vykdymas.
Administracini teiss paeidim byl teisenoje dalyvauja daug asmen, kuri
procesins teiss, pareigos ir apskritai j teisin padtis tvirtinta ATPK normose.
Taigi pagal ATPK dvideimtajame skirsnyje tvirtintas nuostatas administracini
teiss paeidim byl teisenoje dalyvauja: 1) atsakomybn traukiamas asmuo; 2) nu-
kentjusysis; 3) atstovas pagal statym; 4) galiotas atstovas; 5) liudytojai; 6) eks-
pertas; 7) vertjas; 8) institucijos, kurios pareignas sura administracinio teiss
paeidimo protokol, atstovas.
Institucija (pareignas), tirianti bei nagrinjanti administracinio teiss paeidimo
byl, turi utikrinti nurodyt asmen procesines teises, taip pat reikalauti, kad minti
asmenys laikytsi nustatyt procesini pareig. Atsakomybn traukiamo asmens
kaltumas turi bti pagrstas rodymais. ATPK 256 straipsnis, pabrdamas rodym
reikm ir apibrdamas rodym svok, teigia: rodymai administracinio teiss
paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai
(pareignai) statymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss
paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes,
turinias reikms bylai teisingai isprsti".
Bylos iklimas. Tai pirmoji administracini teiss paeidim byl teisenos sta-
dija, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir kitos i byl teisenos stadijos. ios stadijos
esm sudaro tai, kad tam galiotos institucijos pareignai nustato administracinio
teiss paeidimo fakt, asmen, nusikaltus padarius paeidim, ir ikelia jam byl.
Bylos iklimas forminamas protokolo suraymu (kai kuriais statymo numatytais
atvejais byla gali bti ikeliama prokuroro, teismo, teisjo nutarimu). Surayti ad-
ministracinio teiss paeidimo protokol turi teis asmenys, nurodyti ATPK 259, 259
1

straipsniuose (policijos, vidaus reikal, valstybini inspekcij, muitins ir kiti
pareignai). Protokolas suraomas laikantis ATPK 260 straipsnyje nurodyt reika-
172
lavim ir ne vliau kaip per tris dienas nuo jo suraymo pasiuniamas institucijai
(pareignui), galiotai nagrinti byl.
Bylos nagrinjimas. Kaip minta, vienas svarbiausi administracini teiss pa-
eidim byl teisenos ypatum yra tas, kad i paeidim bylas nagrinja gana daug
vairi institucij ir pareign. ie subjektai numatyti ATPK 216 straipsnyje
(administracins komisijos prie savivaldybi taryb, policija, valstybins inspekcijos,
teismas ir kt.). Byl nagrinjimo vieta, procesin tvarka, asmen, dalyvaujani iame
procese, teiss bei pareigos, kiti procesiniai veiksmai yra reglamentuojami ATPK
272-284 straipsniuose.
Nutarimo primimas. Inagrinjusi administracinio teiss paeidimo byl, ins-
titucija (pareignas) priima nutarim. Nutarimas yra svarbiausias procesinis aktas,
kuriuo isprendiama, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas ar jo nra, ar
traukiamas atsakomybn asmuo yra kaltas, ar nekaltas, skiriama jam administracin
nuobauda ar neskiriama. Nutarimo turinys nurodytas ATPK 286 straipsnyje. Pagal
ATPK 287 straipsn byloje gali bti priimtas toks nutarimas: 1) skirti paeidjui
administracin nuobaud; 2) nutraukti byl (nutarimas nutraukti byl gali bti
priimamas esant vienai i aplinkybi, numatyt ATPK 250 ir 251 straipsniuose); 3)
motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitai galiotai nagrinti byl institucijai
(pareignui).
Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas
per tris dienas teikiamas (pasiraytinai) arba isiuniamas asmeniui, dl kurio
nutarimas priimtas, institucijai, kurios pareignas sura teiss paeidimo protokol,
taip pat nukentjusiajam jo praymu.
Nutarimo apskundimas. i teisenos stadija - fakultatyvi, nes nutarimas nebtinai
turi bti skundiamas. Taiau tais atvejais, kai patrauktas administracinn atsa-
komybn asmuo, nukentjusysis ar institucija, kurios pareignas sura administ-
racinio teiss paeidimo protokol, yra nepatenkinti priimtu nutarimu, j gali apsksti
statymo nustatyta tvarka. ATPK 291 straipsnyje pasakyta, kad nutarim byloje gali
apsksti asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas, institucija, kurios pareignas sura teiss
paeidimo protokol, taip pat nukentjusysis.
Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, priimtas ATPK 216 straipsnio
1, 2 ir 5 punktuose nurodyt institucij (pareign), gali bti apskstas atitinkamam
apygardos administraciniam teismui. Skundas gali bti paduotas per 10 dien nuo
nutarimo primimo dienos. Jeigu is terminas praleistas dl svarbi prieasi, j
pareikjo praymu gali atnaujinti apygardos administracinis teismas. Apygardos
administracinis teismas byl pagal gaut skund inagrinja per 20 dien pirmosios
instancijos teismo proceso tvarka. Tai reikia, kad byla nagrinjama i esms aikinantis
visas jos aplinkybes. Inagrinjs byl pagal skund, apygardos administracinis
teismas priima vien i sprendim, nurodyt Lietuvos Respublikos administracini
byl teisenos statymo 124 straipsnyje. Apygardos administracinio teismo nutarimas
per 10 dien nuo jo paskelbimo gali bti skundiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriau-
siajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas.
Apylinks teismo (teisjo) nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje per
10 dien nuo jo paskelbimo gali bti skundiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriau-
siajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas.
Padavus skund nustatytu laiku, sustabdomas nutarimo skirti nuobaud (iskyrus
spjim ir administracin aret) vykdymas iki skundo inagrinjimo.
173
ADMINISTRACIN TEIS
Nutarimo vykdymas. Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje vyk-
domas jam siteisjus (iskyrus kai skiriamas spjimas ir aretas). Nutarim skirti
nuobaud vykdymo tvark reglamentuoja ATPK nuostatos. Pagal ATPK 304 straips-
nio 4 dal nutarim vykdyti nukreipia j primusi institucija (pareignas).
ATPK 308 straipsnyje nustatytas nutarim skirti administracin nuobaud vyk-
dymo senaties terminas. Negali bti vykdomas nutarimas skirti administracin nuo-
baud, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mnesius nuo primimo dienos. Jeigu
nutarimo vykdymas sustabdytas pagal ATPK 295 straipsn, senaties termino eiga
sustabdoma iki skundo inagrinjimo. Atidjus nutarimo vykdym, senaties termino
eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. Nutarimo dl administracinio areto
vykdymo senatis - vieneri metai.
ATPK 306 straipsnyje pasakyta, kad, esant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vyk-
dyti nutarim skirti administracin aret ar baud negalima, primusi nutarim
institucija (pareignas) pagal asmens pareikim gali atidti nutarimo vykdym iki
vieno mnesio.
Atsivelgdama paeidjo turtin padt, kitas reikmingas aplinkybes, nagri-
njanti administracinio teiss paeidimo byl institucija (pareignas) gali paskirtos
baudos mokjim idstyti per laikotarp iki dvej met (ATKP 313 str.)
ATPK 338
1
straipsnyje numatyta, kad administracinio areto vykdymas gali bti
slyginai atidtas. Tai reikia, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis
aretas arba kuriam bauda pakeiiama administraciniu aretu io kodekso 314
straipsnyje nustatyta tvarka, apylinks teismas (teisjas) paeidjui sutinkant tuo
paiu nutarimu gali atidti areto vykdym nuo 1 iki 12 mnesi. Atiddamas paskirto
areto vykdym, teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam viej darb nuo 25
iki 400 valand.
Detali nutarim dl konkrei administracini nuobaud vykdymo procesin
tvarka reglamentuojama ATPK dvideimt penktojo-trisdeimt pirmojo skirsni nuo-
statose. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas numato atvejus,
kuriais gali bti atnaujinta administracini teiss paeidim byl teisena (siteisjusi
teismo nutarim perirjimas).
174
PAGRINDINS SVOKOS
Administracin teis - savarankika teiss aka, kurios normos reguliuoja visuo-
meninius santykius vieojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybs vykdomosios val-
dios gyvendinimo procese; 2) vis valstybs ir savivaldybi institucij vidaus
valdymo veikloje, moni, staig, teikiani socialines, kultros, vietimo pa-
slaugas, administracijos veikloje; be to, 3) jos normos reguliuoja visuomeninius
santykius apylinks ir administraciniams teismams, valdymo institucijoms
(pareignams) nagrinjant administracini teiss paeidim bylas bei skundus,
ginant fizini asmen bei kit teiss subjekt teises ir j teistus interesus.
Administracins teiss normos - savarankikos ir specifins teiss normos, kurios
taikant administracin teisin metod reguliuoja visuomeninius santykius vieojo
valdymo srityje.
Administraciniai teisiniai santykiai - administracins teiss norm sureguliuoti
visuomeniniai santykiai.
Valdymas - tai tam tikroje sistemoje pasireikiantis tikslingas bei kryptingas povei-
kis, kur valdymo subjektas daro valdymo objektui, siekdamas ilaikyti sistem
tam tikroje organizacinje struktroje, isprsti reikiamus udavinius, pasiekti
usibrt tiksl.
Vieasis administravimas - statym ir kit teiss akt reguliuojama valstybs ir
vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla,
skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendi-
mams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti.
Vieojo valdymo subjektai - tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarny-
bos, valstybs tarnautojai (pareignai) ir kiti statymuose numatyti subjektai, kuri
tiesiogin paskirtis - gyvendinti valstybs vykdomosios valdios udavinius arba
atskiras jos funkcijas, vadovauti socialins kultrins, kins ir administracins
politins veiklos sritims.
Ministerija - akins kompetencijos valdymo institucija, vadovaujanti jai pavestai
valdymo sriiai (akai).
Kolegija - ministro patariamoji institucija, sudaroma i tos ministerijos valstybs
tarnautoj.
Vyriausybs staigos - tai ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti
Vyriausybs steigtos institucijos - departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas
vykdanios tarnybos, agentros, inspekcijos ir kitos staigos.
Apskritis - auktesnysis administracinis teritorinis vienetas, kurio valdym per ap-
skrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vy-
riausyb. Lietuvos Respublikoje yra 10 apskrii: Vilniaus, Kauno, Klaipdos,
iauli, Panevio, Alytaus, Taurags, Marijampols, Teli ir Utenos.
Savivaldybs valdymo (administravimo) subjektai - tai savivaldybs institucijos ir
joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus ga-
liojimus, atliekantys jiems pavestas valdymo funkcijas ir atsakingi u i funkcij
gyvendinim. Savivaldybs institucijos yra atstovaujamoji institucija (sa-
175
ADMINISTRACIN TEIS
vivaldybs taryba) ir vykdomoji institucija (savivaldybs administracijos direk-
torius), kurios turi vietos valdios ir vieojo valdymo (administravimo) teises ir
pareigas.
Savivaldybs taryba - savivaldos institucija, kuri susideda i statym nustatyta tvarka
demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov (savivaldybs tarybos
nari).
Meras - savivaldybs tarybos pirmininkas.
Savivaldybs kontrolierius - tai savivaldybs institucija, kuri kontroliuoja, kaip vyk-
domas savivaldybs biudetas ir naudojamas jos turtas.
Savivaldybs administracija - savivaldybs staiga, kurios sudt eina struktriniai
padaliniai - departamentai, skyriai, tarnybos ir kt. ir struktriniai teritoriniai
padaliniai - seninijos.
Seninija - savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys, veikiantis
tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje.
Valstybs tarnyba - visuma teisini santyki, kurie atsiranda gijus valstybs tar-
nautojo status valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje ryium su vie-
ojo valdymo veiklos vykdymu.
Valdymo aktai - tai postatyminiai aktai, kurie priimami vykdant statymus ir re-
miantis statymais.
Administracin atsakomyb - asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins
teiss paeidim.
Administracinis teiss paeidimas - tai asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuri
yra prieinga teisei, pavojinga (alinga) visuomenei ir kuri padarius atsiranda
kaltumas ir administracin atsakomyb (baudiamumas).
Administracin nuobauda - atsakomybs priemon, kuri skiriama siekiant nubausti
administracin teiss paeidim padarius asmen bei priversti j laikytis statym,
gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiant auklti j, kad nepadaryt nauj
teiss paeidim.
Administracini teiss paeidim byl teisena - tai statym reglamentuojama pro-
cesin administracini paeidim byl iklimo, j tyrimo ir nagrinjimo, nuta-
rim iose bylose primimo, j apskundimo ir vykdymo tvarka.
KLAUSIMAI
1. Kas sudaro administracins teiss reguliavimo dalyk?
2. Kuo skiriasi civilinis teisinis metodas nuo administracinio teisinio reguliavimo
metodo?
3. Kokia yra administracins teiss normos struktra?
4. Kokie yra pagrindiniai vieojo valdymo bruoai?
176
5. Kokiame teiss akte reglamentuojama Vyriausybs darbo tvarka? Kokia pa-
grindin Vyriausybs darbo forma?
6. Kokios yra ministro funkcijos?
7. Kuo skiriasi ministerijos sekretoriaus ir ministerijos valstybs sekretoriaus
funkcijos?
8. Kokios iuo metu Lietuvoje yra ministerijos?
9. Kokios pagrindins apskrities virininko funkcijos?
10. Kada sudaroma savivaldybs tarybos kolegija? Kas tampa ios kolegijos nariais
pagal pareigas?
11. Kokie yra bendrieji asmen primimo valstybs tarnyb reikalavimai?
12. Kuo valdymo aktas skiriasi nuo civilins sutarties?
13. Kokia tvarka apskundiamas nutarimas administracinio teiss paeidimo
byloje?
UDUOTYS
1. Pagal poveikio subjektams pobd administracins teiss normos skirstomos
pareigojanias, galiojanias, draudiamsias. Paanalizuokite Administracini teiss
paeidim kodeks ir pateikite mint norm pavyzdi.
2. Apskrities virininkas prim sprendim, kuriuo valstybin em inuomavo
savo monai. Kokius vieojo valdymo principus paeid apskrities virininkas?
3. Apibdinkite Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos pagal
vieojo valdymo subjekt ris.
4. Nubraiykite schem, kurioje bt pavaizduota ministerijos struktra.
5. Lietuvos pilietis, dvideimt vieneri met A. J., sulaikytas neblaivus prie auto-
mobilio vairo. Ianalizuokite administracins teiss paeidim pagal administraci-
nio teiss paeidimo sudt (objektas, objektyvioji pus, subjektas, subjektyvioji pus).
177

KETVIRTAS SKYRIUS
CIVILIN TEIS

1. CIVILINES TEISES SAMPRATA,
PRINCIPAI IR ALTINIAI
1.1. CIVILINS TEISS SAMPRATA
Civilin teis - tai privatins teiss aka, kurios normos reglamentuoja asmen
turtinius santykius, su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip
pat ir eimos santykius, be to, statym nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius
neturtinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.1 str.). Civilin
teis nustato santykius tarp nepriklausom (nepavaldi vienas kitam tuose
santykiuose) fizini ir juridini asmen. ie asmenys laisva valia savo nuoira
sukuria civilins teiss reglamentuojamus santykius.
Civilins teiss reglamentuojam santyki subjektai nra pavalds vienas kitam.
Pavaldumas bdingas vieosios teiss reglamentuojam santyki subjektams. i
santyki dalyviai privalo paklusti asmenims, kurie turi valstybs suteiktus ga-
liojimus. Tai bdinga tokioms teiss akoms, kaip administracin teis, finans teis,
baudiamoji teis, baudiamojo proceso teis ir kt.
Paprastai civilinius teisinius santykius asmenys sukuria laisva valia. Jie patys savo
nuoira nustato savo teises ir pareigas, iskyrus prievoles dl alos padarymo. ios
prievols gali atsirasti ir prie asmens vali, kai ala padaroma neatsargiai, kai ala
atsiranda dl didesnio pavojaus altinio (vairi mechanizm, sprogstamj,
radioaktyvij, savaime usidegani mediag ir pan.).
Civilins teiss reglamentuojami turtiniai santykiai - tai nuosavybs santykiai,
santykiai dl daikt, pinig, vertybini popieri, teisi perdavimo, darb atlikimo,
paslaug teikimo, keleivi ir krovini veimo bei kt. Asmeniniai santykiai atsiranda
sukrus intelektins nuosavybs objekt (literatros, meno ar mokslo krin,
pramonin dizain, k nors iradus ir pan.).
1.2. CIVILINS TEISS PRINCIPAI
Pagal CK 1.2 straipsnio nuostatas civilinei teisei bdingi ie principai: civilini teisi-
ni santyki lygiateisikumas, nuosavybs nelieiamumas, sutarties laisv (sutari
sudarymas savo nuoira, laisva valia pasirenkant sutarties al, dalyk ir form),
teisinis apibrtumas, proporcingumas ir teisti lkesiai, neleistinumas piktnaudiauti
teise, visapusika civilini teisi apsauga. Be to, CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad
civilini teisini santyki dalyviai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas,
privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus.
181
CIVILIN TEIS
1.3. CIVILINS TEISS ALTINIAI
Pagrindinis statymas, kuris reglamentuoja civilinius santykius, yra Civilinis ko-
deksas, priimtas 2000 m. liepos 18 d. ir sigaliojs 2001 m. liepos 1 d. J sudaro 6
knygos: Bendrosios nuostatos, Asmenys, eimos teis, Daiktin teis, Paveldjimo
teis ir Prievoli teis. Be CK, krovini ir keleivi veim reglamentuoja Gele-
inkelio transporto kodeksas, Vidaus vanden transporto kodeksas, Keli transporto
kodeksas, Prekybins laivybos statymas, draudimo santykius - draudimo statymai.
Specialiais statymais reglamentuojama literatros, meno ir mokslo krini, iradim,
pramoninio dizaino, preki enkl, puslaidininki gamini apsauga.
1.4. STATYMO IR TEISS ANALOGIJA
Jei nra statymo, kuriuo reglamentuojami atitinkami santykiai, tai kil tarp asmen
ginai sprendiami pagal statymo, kuriuo nustatomi panas santykiai, nuostatas
(statymo analogija). Jei tokio statymo nra, ginas sprendiamas vadovaujantis
bendraisiais civilins teiss principais, teisingumo, siningumo ir protingumo
reikalavimais (teiss analogija).
2. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI
Civilini teisini santyki dalyviai, t. y. civilini teisi turtojai, vadinami civilins
teiss subjektais. Civilins teiss subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Civilins
teiss subjektai paprastai turi bti teisns ir veiksns.
Te i s n urnas - tai galjimas turti civilines teises ir pareigas. Veiksnumas -tai
galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir pareigas.
2.1. FIZINIAI ASMENYS
Fiziniai asmenys - tai mons. Fizinio asmens teisnumas atsiranda jam gimstant ir
inyksta jam mirus. Vis fizini asmen teisnumas yra vienodas. Jie privaios nu-
osavybs teise gali turti visus daiktus, kurie neiimti i apyvartos, verstis kine
komercine veikla, steigti mones ar kitokius juridinius asmenis, paveldti turt ir
palikti j testamentu, pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet, sudaryti statym
nedraudiamus sandorius, turti krinio, iradimo, pramoninio dizaino autoriaus
teises bei kitas turtines ir asmenines neturtines teises, kurias saugo civiliniai statymai
(CK 2.4 str. 1 d.).
Fiziniai asmenys, kurie statym nustatyta tvarka veriasi kine komercine veikla,
vadinami verslininkais.
Tik k gims mogus nesuvokia aplinkos, bet jis gali turti civilines teises ir
pareigas, t. y. bti civilini teisini santyki dalyvis, taiau teisi ar pareig jis negali
gyti savo veiksmais. Tokios galimybs neturi ir asmenys, kurie dl silpnaprotysts ar
kitos ligos nestengia suprasti savo veiksm pobdio ir padarini. Atsivelgiant ias
aplinkybes, fiziniai asmenys pagal j veiksnumo apimt skirstomi
182
Civilins teiss subjektai
keturias grupes: 1) visikai veiksns asmenys (sulauk 18 met); 2) i dalies veiksns
asmenys (nuo 14 iki 18 met); 3) ribotai veiksns asmenys (j veiksnum teismas
apribojo dl piktnaudiavimo alkoholiu ar narkotinmis mediagomis); 4) neveiksns
asmenys (asmenys iki 14 met ir asmenys, kuriuos dl silpnaprotysts ar kitos
psichikos ligos teismas pripaino neveiksniais.
Nepilnameiai iki 18 met gali tapti visikai veiksns, jei jie statymo nustatyta
tvarka sudaro santuok arba yra emancipuojami, t. y. jei teismas pripasta juos
visikai veiksniais (CK 2.9 str.).
U nepilnameius iki 14 met visus teisinius veiksmus (gyvendina teises ir atlieka
pareigas, sudaro sutartis bei kt.) atlieka j tvai, iskyrus smulkius buitinius sandorius,
kuriuos sudaryti turi teis patys nepilnameiai. Jei jie tv neturi arba jei tvai
neatlieka jiems savo pareig, steigiama globa, skiriamas globjas, kuris ir gyvendina
nepilnameio teises bei atlieka jo pareigas.
Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met yra i dalies veiksns. Jie sandorius sudaro
patys tv arba rpintoj sutikimu, turi teis savarankikai disponuoti gautomis
pajamomis (udarbiu, stipendija ir pan.) bei turtu, gytu u ias pajamas, sudaryti
smulkius buitinius sandorius. Jie, sukr literatros, meno ar mokslo krin, k nors
irad, gali gyti autoriaus teises.
Asmeniui, teismo pripaintam neveiksniu, steigiama globa, skiriamas globjas,
kuris gyvendina io neveiksnaus asmens teises bei atlieka jo pareigas, jo vardu
sudaro reikiamas sutartis.
2.2. JURIDINIAI ASMENYS
Juridinis asmuo yra pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo
vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1
d.). Juridinis asmuo - tai statymo nustatyta tvarka organizuot fizini asmen grup,
kurios tikslas - atlikti viesias funkcijas arba usiimti kine komercine veikla. Todl
skiriami vieieji ir privats juridiniai asmenys.
Juridin asmen gali steigti valstybs ar savivaldybs institucija, pagal savo
kompetencij priimdama atitinkam nutarim ar potvark kurti staig, valstybin ar
savivaldybs mon. Privai asmen iniciatyva, gavus atitinkamos institucijos
leidim, steigiami bankai, draudimo mons. statym nustatyta tvarka steigj (tiek
fizini, tiek juridini asmen) iniciatyva kuriamos akcins bendrovs, kins
bendrijos, individualios mons, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs ir kt.;
iems asmenims steigti leidimo nereikia. Steigjai juridini asmen registrui pateikia
tik statym nustatytus juridinio asmens steigimo dokumentus. Juridinis asmuo
laikomas steigtu, kai jis registruojamas juridini asmen registre (CK 2.63 str. 1 d.).
JURIDINI ASMEN TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS
Juridinis asmuo (kaip ir fizinis asmuo), kaip civilini teisini santyki subjektas,
apibriamas pagal du poymius: teisnum ir veiksnum. Juridinis asmuo tampa
teisnus ir veiksnus, kai jis registruojamas juridini asmen registre. Juridinio asmens
teisnum lemia jo steigimo tikslai ir paskirtis. Todl juridini asmen teisnu-
183
CIVILINE TEISE
mas nra vienodas. Juridinio asmens teisnum lemia jo veikl reglamentuojantys
statymai ir jo statai (nuostatai). Juose tvirtinta juridinio asmens veiklos sritis,
veiklos tikslai, kartais bna vardytos svarbiausi sandori, kuriuos gali sudaryti
juridinis asmuo, rys.
Privats juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises bei pa-
reigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokios fizinio asmens savybs kaip lytis,
amius bei giminyst (CK 2.74 str. 1 d.). Privataus juridinio asmens sudaryt sandor,
kuris prietarauja jo statams ir veiklos tikslams, negaliojaniu galima pripainti tik
tuo atveju, kai juridinio asmens sutarties alis veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo
inoti, kad juridinio asmens institucija neturjo teiss sudaryti tokio sandorio (CK
1.182 str. 1 d.).
Viej juridini asmen teisnumas siauresnis nei privai. i asmen
teisnumas specialusis. Jie gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas,
kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.).
Jei i asmen sudaryti sandoriai prietarauja j veiklos tikslams, gali bti pripasta-
mi negaliojaniais (CK 1.82 str. 2 d.).
Juridinis asmuo kartu su teisnumu gyja ir veiksnum. Juridinio asmens veiks-
num (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius, vykdyti sutartis ir kt.) gyvendina
jo organai (direktorius, valdyba, administracija ir pan.), kuri kompetencija
apibriama statymuose ir steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali
bti vienameniai (direktorius, virininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegials (nari
susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). io asmens vali formuoja ir
ireikia jo organai.
JURIDINI ASMEN RYS
Juridiniai asmenys skirstomi mones, organizacijas ir staigas.
mon - savo vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam
tikrai kinei komercinei veiklai pltoti. mon sudaro jai priklausantys pastatai, em,
los, taip pat jai priklausanti teisi ir pareig visuma. Visos mons yra juridiniai
asmenys. mons skirstomos visikos ir ribotos atsakomybs mones. Individualios
mons ir kins bendrijos yra visikos atsakomybs mons, nes j turtas
atsakomybs poiriu neatskirtas nuo mons dalyvi turto. Iiekojim pagal mons
skolas galima nukreipti mons turt, o jei io turto nepakanka reikalavimams
patenkinti - mons dalyvi turt.
Ribotos atsakomybs mons atsako tik savo turtu. Pagal mons skolas negalima
iiekojimo nukreipti jos dalyvi turt, kurio jie nra perdav arba neprivalo
perduoti monei.
Skiriamos dar ir ios moni rys: individualios mons, tikrosios kins bendri-
jos, komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos, akcins bendrovs, kooperatins
bendrovs (kooperatyvai), valstybs ar savivaldybs mons. mons, jei tai neprieta-
rauja Konkurencijos statymui, gali jungtis koncernus, konsorciumus, asociacijas ir
kitus susivienijimus.
Individuali mon nuosavybs teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems
fiziniams asmenims bendrosios jungtins nuosavybs teise. Taiau mons negalima
tapatinti su mons savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo eimos poreikiams
tenkinti. mons turtas apskaitomas atskirai, vedant mons veiklos bei apy-
184
vartos buhalterin apskait, sudarant balansus. mons balans neeina asmeninis
savininko turtas, kuris naudojamas jo ir jo eimos poreikiams. Atsakomybs poiriu
turtas nra atskirtas nuo savininko turto. Savininkas u mons skolas atsako visu
savo turtu.
Tikroji kin bendrija yra visikos turtins atsakomybs mon, turinti savo
pavadinim ir steigta pagal bendrosios jungtins veiklos sutart sujungus keli fizini
ar juridini asmen turt bendrj dalin nuosavyb komercinei kinei veiklai
pltoti. kini bendrij veikla reglamentuojama kini bendrij statymu. kin
bendrij gali steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. kin bendrija steigiama
pagal bendrosios jungtins veiklos sutart. Steigjai sutartyje suformuluoja kins
bendrijos veiklos tikslus, nustato na dyd, pelno ir pajam paskirstymo tvark bei
aptaria kitus mons veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi vien bals ir kartu su
kitais nariais sprendia visus bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami bals
dauguma. Kil ginai sprendiami teismo tvarka. Kadangi bendrija yra visikos
atsakomybs juridinis asmuo, pagal prievoles savo turtu atsako pati bendrija, kaip
mon, ir jos nariai. Bendrijos nariai savo turtu pagal bendrijos prievoles atsako
solidariai. Narys, grins vis bendrijos skol, gyja reikalavimo teis kitiems
bendrijos nariams. Tarpusavyje bendrijos nariai atsiskaito pagal dalins atsakomybs
taisykles: kiekvieno nario atsakomyb proporcinga jo na bendrij dydiui.
Bendrijos pajamos nariams skirstomos pagal j na dyd.
Komanditin (pasitikjimo) kin bendrija - tai bendrai kinei veiklai pltoti pagal
sutart susijung keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu
savo turtu, o kiti, komanditoriai, - tik savo indliu. Komanditorius, t. y. indlininkas,
yra asmuo, kuris su savo kapitalu dalyvauja bendrijos kinje komercinje veikloje ir
gauna dal bendrijos pajam, atitinkani indlio dalies dyd bendrovs turte.
Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme.
Akcins bendrovs - tai tokios bendrovs, kuri statinis kapitalas padalytas dalis,
vadinamas akcijomis. Bendrov yra ribotos atsakomybs mon. Ji u savo prievoles
atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovs prievoles atsako tik ta suma, kuri
jie mokjo ar privalo mokti u pasiraytas akcijas. Akcini bendrovi steigimas,
valdymas ir veikla reglamentuojama Akcini bendrovi statyme. Skiriamos dviej
ri akcins bendrovs: akcin bendrov ir udaroji akcin bendrov. Akcins
bendrovs kapitalas negali bti maesnis nei 150 000 Lt, ir jos akcijos platinamos
vieai. Udarosios akcins bendrovs kapitalas negali bti maesnis nei 10 000 Lt ir
jos negali sudaryti daugiau kaip 250 akcinink. ios bendrovs akcijos neplatinamos
vieai. Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek usienio asmenys. Steigjas
turi bti steigiamos bendrovs akcininkas, t. y. turi bti pasirengs pirkti akcij.
Steigjai, sudar akcins bendrovs steigimo sutart, gyja teis banke sudaryti l
kaupimo sutart. Jie parengia bendrovs status ir juos registruoja juridini asmen
registre. Kai visi pradiniai naai yra mokti, steigjai iki bendrovs registravimo
privalo suaukti steigiamj susirinkim, kuris tvirtina akcins bendrovs steigimo
ataskait, pasirenka audito mon, renka bendrovs valdymo organ narius, sprendia
kitus visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijos klausimus. Bendrov turi bti
registruota juridini asmen registre per 6 mnesius nuo steigimo sutarties sudarymo
dienos. Jei tai nepadaroma, ji laikoma nesteigta, ir turi bti grinti naai u
pasiraytas akcijas.
185
CIVILINE TEIS
Kiekviena bendrov turi savo pavadinim, kuriame turi bti odiai, nurodantys
jos r: akcin bendrov arba udaroji akcin bendrov. Gali bti nurodomos
atitinkamos i odi santrumpos - AB arba UAB. Be i odi, pavadinime turi
bti reikminiai skiriamieji odiai, pavyzdiui, AB Jra", UAB De Jure" ir pan.
Akcininkas yra asmuo, kuris turi bent vien akcij arba jos dal. Akcininkas neturi
joki turtini sipareigojim bendrovei, iskyrus sipareigojim nustatyta tvarka
apmokti visas pasiraytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcinink susirinkimo
nutarimas, pareigojantis visus arba dal akcinink mokti papildomus naus,
neprivalomas akcininkams, kurie nedalyvavo susirinkime arba balsavo prie tok
sprendim.
Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Akcinink turtins teiss yra tokios:
gauti pelno dal (dividend), likviduojamos bendrovs turto dal, nemokamai akcij,
kai bendrovs statinis kapitalas didinamas i bendrovs l, pirmumo teise sigyti
bendrovs ileidiam akcij, disponuoti savo akcijomis ir turti kit bendrovs
statuose numatyt turtini teisi. Neturtins akcininko teiss yra tokios: teis
dalyvauti akcinink susirinkimuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su fi-
nansine atskaitomybe, apsksti teismui visuotinio akcinink susirinkimo ir valdybos
nutarimus, taip pat atsisakym teikti informacij apie kin bendrovs veikl. Akci-
ninkas turi tiek bals, kiek turi akcij. Viena akcija - vienas balsas. Jei yra ileistos
vairios verts akcijos, tai maiausios nominalios verts akcija yra vienas balsas.
Akcins bendrovs organai yra: visuotinis akcinink susirinkimas, stebtoj
taryba, valdyba ir bendrovs vadovas. Visuotinis akcinink susirinkimas yra
aukiausias bendrovs organas. Jame gali dalyvauti visi akcininkai, neatsivelgiant
tai, kiek ir koki akcij jie turi. Visuotinis akcinink susirinkimas turi teis keisti ir
papildyti bendrovs status, rinkti ir ataukti bendrovs valdymo organ narius,
tvirtinti metin finansin ataskait, priimti nutarim dl pelno paskirstymo, padidinti
ar sumainti statin kapital, likviduoti akcin bendrov ir kt. Visuotinis akcinink
susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvaujantys akcininkai turi daugiau nei
pus vis bals. Jei nra kvorumo, tai turi bti suauktas pakartotinis susirinkimas,
kuris turi teis priimti nutarimus pagal paskelbt nevykusio susirinkimo darbotvark,
nesvarbu, kiek akcinink susirinkt. Visuotinio akcinink susirinkimo nutarim
galima apsksti teismui ne vliau kaip per 30 dien nuo dienos, kai asmuo suinojo
arba turjo suinoti apie jo primim.
Stebtoj taryba yra kolegialus (3-15 nari) visuotinio susirinkimo renkamas
bendrovs veikl priirintis organas, kuriam vadovauja pirmininkas. Stebtoj taryba
renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, - bendrovs vadov) ir atleidia juos
i pareig, sprendia, ar jie gali eiti pareigas, analizuoja valdybos ir bendrovs vadovo
veikl, finansini itekli naudojim, kapitalo rentabilum, darbo apmokjim,
bendrovs finansins bkls perspektyv, visuotinam akcinink susirinkimui teikia
svarstyti tam tikrus klausimus, sprendia kitus statuose ar visuotinio akcinink
susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.
Akcins bendrovs valdyba - tai kolegialus valdymo organas, kuris svarsto ir
tvirtina bendrovs valdymo struktr ir pareigybes, bendrovs vadovo ir jo pava-
duotoj atlyginimus, renka ir atleidia bendrovs vadov, rengia visuotinius ak-
cinink susirinkimus.
Akcins bendrovs vadovas yra vienamenis bendrovs valdymo organas, kuris
nuolat vadovauja bendrovei. Administracijos vadovas pagal status ar reglament
bendrovs vardu sudaro sandorius.
186
Akcin bendrov yra jai priklausanio turto savinink. Akcininkams nuosavybs
teise priklauso tik akcijos.
Valstybs ir savivaldybs mons steigiamos statymo nustatyta tvarka. Steigiamai
monei turt suteikia valstyb ar savivaldyb, atsivelgiant mons r. Suteikto
turto savininku lieka valstyb arba savivaldyb, o mon pagal savo status valdo
turt, juo naudojasi ir disponuoja patikjimo teise. mon pagal savo prievoles atsako
savo turtu. Jeigu mon neturi turto, i kurio galima iiekoti, iieko-toj reikalavimai
tenkinami arba i valstybs, arba i savivaldybs biudeto. Taiau iiekoma suma
negali viryti verts valstybs ar savivaldybs turto, esanio monje, kur negalima
nukreipti iiekojimo.
ems kio bendrov yra fizini asmen steigta mon gamybinei ir komercinei
ems kio veiklai pltoti, sujungus j turt bendrj nuosavyb. Bendrov yra
ribotos turtins atsakomybs mon. Ji neatsako u savo nari prievoles, nesusijusias
su bendrovs veikla. Nuosavas bendrovs kapitalas formuojamas i nari na (paj)
ir bendrovs pelno. Bendrovs valdymo organai yra nari susirinkimas ir valdyba.
Kooperatins bendrovs (kooperatyvai) - tai fizini arba fizini ir juridini
asmen savanorikai steigti kio subjektai j nari ekonominiams, kiniams ir
socialiniams poreikiams tenkinti. Tai ribotos atsakomybs juridiniai asmenys. Ko-
operatins bendrovs pagal savo prievoles atsako tik joms priklausaniu turtu ir
neatsako u savo nari prievoles. Kooperatins bendrovs narys u bendrovs skolas
atsako tik dto pajaus ir jam priklausanio bendrovje turto dydiu. Kooperatins
bendrovs statuose gali bti nustatyta didesn nario atsakomyb.
Asociacijos (visuomenins organizacijos, sjungos, draugijos ir kt.) steigiamos j
nari interesams ginti ir atstovauti. Asociacija, kaip juridinis asmuo, neatsako u savo
nari prievoles, o jos nariai neatsako u asociacijos prievoles. Asociacijos tikslai,
valdymo organai ir j kompetencija nustatyta asociacijos statuose. Asociacijos yra
vieieji juridiniai asmenys.
Vieosios staigos - tai vieieji juridiniai asmenys, kuri steigjais (dalininkais)
gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Vieosios staigos steigiamos socialinms ir
kultrinms paslaugoms teikti. Jos negali skirstyti savo pelno dalininkams (tai daryti
gali tik statuose numatytiems tikslams).
Politins partijos - tai politiniai Lietuvos piliei susivienijimai, kuri nariai,
formuodami piliei nuomon, j ireikdami ir konkuruodami su kitomis partijomis,
rinkim bdu siekia politins valdios. Politin partija laikoma steigta, kai ji
registruojama juridini asmen registre. Politins partijos yra vieieji juridiniai
asmenys. Politin partija nuosavybs teise gali turti turto, kurio reikia jos tikslams
gyvendinti. Politins partijos teisnum ir veiksnum gyvendina jos organai (suva-
iavimas, valdyba ir pan.). Nariai neturi partijos turto dalies. Partija yra ribotos
atsakomybs juridinis asmuo. Partijos nariai neatsako pagal partijos prievoles, o
partija neatsako pagal nari prievoles.
Profesins sjungos - tai savanorikas dirbanij susivienijimas, kuris gina savo
nari darbo, ekonomines, socialines teises ir atstovauja j interesams. Profesin
sjunga yra ribotos atsakomybs juridinis asmuo. Profesins sjungos nariai neatsako
pagal jos prievoles, profesin sjunga neatsako pagal savo nari prievoles. ios
sjungos nariai nra jos turto savininkai. Profesins sjungos teises ir pareigas
gyvendina jos organai. Profesin sjunga savo statuose nustato organizacin
struktr ir valdymo organus.
187
3. SANDORIAI
3.1. SANDORIO SAMPRATA IR SANDORI RYS
Civilins teiss savaime i civilini statym neatsiranda. Kad atsirast civilins teiss
ir pareigos, reikia tam tikr fakt, kurie vadinami juridiniais faktais. Antai CK 2.2
straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo nuosavybs teise gali turti vairius daiktus,
bti krinio autorius. Taiau tam, kad gyt ias teises, jis privalo sigyti atitinkamus
daiktus, sukurti krin ir pan. Asmen teiss atsiranda, keiiasi ar pasibaigia kaip
juridin reikm turini fakt (juridini fakt) padarinys. Dauguma civilini teisini
santyki atsiranda sandori pagrindu. Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais
siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).
Sandoriai - tai smoningi, laisva valia atliekami asmen (tiek fizini, tiek juridini)
veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines
teises ir pareigas. Sandoriai gali bti vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai. Vienaalis
sandoris - tai toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vieno asmens valios ireikimo
(pvz., testamento sudarymas, vienaalis sutarties nutraukimas ar atsisakymas sutarties,
vieas atlyginimo paadjimas, konkurso paskelbimas). Taiau daniausiai teisinius
padarinius sukelia ne vieno asmens teisiniai veiksmai, o suderinti keli asmen
veiksmai. Tokie sandoriai vadinami dvialiais ir daugiaaliais. Dvialiai sandoriai -tai
tokie sandoriai, kuri subjektai ireikia suderint vali, nors j interesai prieiniai.
Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas, kai jo dalyviai susitars dl
perkamo daikto ir kainos; ali interesai yra prieingi: pardavjas nori gauti pinig u
parduodam daikt, o pirkjas - daikt.
Sudarant daugiaal sandor savo vali ireikia keli asmenys, kurie siekia vieno
bendro tikslo. Pavyzdiui, keli asmenys sutaria steigti tikrj kin bendrij.
Dvialiai ir daugiaaliai sandoriai yra sutartys. Sandorio svoka platesn nei sutarties.
Visos sutartys - sandoriai, bet ne visi sandoriai - sutartys. Vienaaliai sandoriai nra
sutartys.
Dar skiriami konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Konsensualinis sandoris laiko-
mas sudarytu nuo susitarimo momento. Realiniam sandoriui sudaryti susitarimo
nepakanka: viena sandorio alis turi atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., perduoti daikt
ir pan.).
3.2. SANDORIO SUBJEKTAI
Sandorius sudaryti gali tik veiksns fiziniai asmenys. Kai kuriuos sandorius gali
sudaryti ir nevisikai veiksns (pvz., nepilnameiai) ar ribotai veiksns (pvz., tie,
kuri neveiksnumas teismo sprendimu apribotas dl piktnaudiavimo svaigalais)
asmenys. Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai. U nepilnameius vaikus
sandorius sudaro j tvai arba globjai bei rpintojai. U neveiksnius asmenis san-
dorius sudaro j globjai. Jei sandor sudaro atstovas, tai sudarant sandor dalyvauja ir
jo valia. Atstovo valios iraikai taikomos tos paios taisykls kaip ir kiekvieno kito
asmens valios iraikai.
Asmuo, sudarantis sandor, savo atliekamais veiksmais ireikia vali sukurti,
pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. mogaus valia - tai vidinis jo psi-
188
Sandoriai
chikos aktas, o j ireikiantis veiksmas - tai objektyviai suvokiamas mogaus elge-
sys. Susiformavusi valia ireikiama odiais (pasakant odius arba juos ireikiant
ratu), veiksmais (dovanos primimas, preki apmokjimas, preki isiuntimas, darb
atlikimas, krinio perdavimas ir kt.).
3.3. JURIDINIAI POELGIAI
Sandor btina skirti nuo juridini poelgi. Juridiniais poelgiais nra tiesiogiai sie-
kiama sukurti teisinius padarinius, taiau jie atsiranda. Tai faktinio pobdio veiks-
mai. Juridiniai poelgiai yra daikto pagaminimas, jo suvartojimas, sunaikinimas, k-
rinio sukrimas. Visi ie veiksmai atliekami nesiekiant teisinio rezultato, taiau jie
sukelia teisinius padarinius. Pagaminus daikt, atsiranda nuosavybs teis j, su-
naikinus daikt, pasibaigia nuosavybs teis j. Sukrs krin, jo autorius gyja
asmenines neturtines ir turtines autoriaus teises. Juridinius poelgius gali atlikti bet
koks asmuo, nesvarbu, koks jo veiksnumas.
3.4. SLYGINIAI SANDORIAI
Slyginiu vadinamas toks sandoris, kurio teisini padarini atsiradimas priklauso nuo
sandoryje nustatyt aplinkybi atsiradimo ateityje, jei tikrai neinoma, susiklostys
tokios aplinkybs ar ne. Taiau turi bti toki aplinkybi atsiradimo galimyb. Jei
tokios aplinkybs jau yra sudarant sandor, tai toks sandoris yra beslyginis, kai
slyga atidedamoji, ir niekinis, kai slyga naikinamoji (CK 1.68str. 1 d.). Slyginiu
taip pat nelaikytinas toks sandoris, kur sudarant inoma, kad atitinkamos aplinkybs
tikrai susiklostys ar nesusiklostys. Tai gali bti vertinama kaip teisi ir pareig
atsiradimo ar pasibaigimo termino nustatymas.
Jei sandoriu nustatyta, kad teiss ir pareigos atsiras tik ateityje susiklosius tam
tikroms aplinkybms, toks sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga. Su-
darius sandor su naikinamja slyga, teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio su-
darymo momento, o nuo slygos vykimo priklauso teisi ir pareig pasibaigimas.
Nevykus slygai sandoris gali pasibaigti vykdymu.
3.5. SANDORIO GALIOJIMO SLYGOS
Sandoris galioja, jei atitinka j sudariusi asmen veiksnum, o i asmen valia
ireikta laisvai. Be to, sandorio slygos turi bti teistos, neprietarauti vieajai
tvarkai ar moralei. Jeigu sandoris neatitinka i reikalavim, tai jis negalioja nuo pat
jo sudarymo momento ir neturi bti vykdomas. Vykdyti tok sandor - teiss
paeidimas.
3.6. SANDORIO FORMA
Sandorio forma - tai sandor sudarani asmen valios ireikimo forma. Sandorio
formos reikalavimai priklauso nuo jo sudtingumo, reikms. Nesudtingi, buitinio
pobdio, sandoriai nedidelei sumai, taip pat sandoriai, kurie vykdomi juos sudarant,
sudaromi odiu. Kiti sandoriai, atsivelgiant subjekt sudt, vert, da-
189
CIVILINE TEISE
lyko pobd, sudaromi paprasta raytine ar notarine forma. Kilus ginui tarp sandor
sudariusi asmen, sandorio forma padeda nustatyti jo turin, ali teises ir pareigas,
be to, sandorio forma suteikia galimyb tretiesiems asmenims gauti informacijos apie
teisin nekilnojamj daikt padt.
Asmuo, sudarydamas sandor, savo vali sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines
teises bei pareigas gali ireikti odiu, pasakydamas tam tikrus odius (pvz., per-
ku", parduodu", dovanoju"). i vali galima ireikti ir ratu, suraant tam tikr
tekst (testament, sutart, galiojim ir pan.) ir j pasiraant. Raytin sandorio forma
gali bti paprasta ir notarin. Paprasta - tai vieno, dviej ar daugiau asmen
pasiraytas tekstas. statymu nustatytais atvejais arba sandor sudarani asmen valia
raytin sandor tvirtina notaras. Toks sandoris gyja raytin notarin form.
Konkliudentiniai veiksmai rodo asmens vali sudaryti sandor. Tai gali bti silom
preki apmokjimas, preki isiuntimas ir kiti panaaus pobdio veiksmai, kuriais
ireikiama juos atliekanio asmens valia sudaryti sandor.
Visi sandoriai, kuriems statymu nenustatytos raytins formos, gali bti sudaromi
odiu. Sandoris laikomas sudarytu odiu, jei j sudarantis asmuo savo vali sudaryti
sandor ireikia pasakydamas tam tikrus odius arba atitinkamai elgdamasis
(konkliudentiniais veiksmais). odiu sudaromi sandoriai tarp asmen, kurie yra
vienas kito akivaizdoje, taip pat sandor galim sudaryti odiu ireikiant vali
telefonu. Sandoriai, kuri sudarymas sutampa su j vykdymu, gali bti sudaromi
odiu, nesvarbu, kokia yra sandorio suma, jei statymu nenustatyta kitaip.
Paprasta raytine forma sandoris sudaromas suraant atitinkam dokument. Tok
dokument gali surayti ir pasirayti vienas asmuo (vienaalis sandoris) arba du
asmenys (dvialis sandoris) ir daugiau asmen (daugiaalis sandoris). Dvialiai ar
daugiaaliai sandoriai gali bti sudaromi apsikeiiant laikais, ratais, naudojant
elektroninio ryio priemones (telegraf, faks, teletaip, internet ir kt.).
Raytin sandor pasirao j sudarantis asmuo arba asmenys. Gali bti nustatyta,
kad atitinkamo asmens paraas turi bti patvirtintas juridinio asmens antspaudu.
Jei fizinis asmuo dl ligos ar neratingumo negali pasirayti sandorio dokumento,
tai u j gali pasirayti kitas asmuo. Tokiu atveju dokumente turi bti nurodyta, kodl
pasira kitas asmuo. Kito asmens para turi patvirtinti notaras ar kitas asmuo,
turintis toki teis, sandor sudaranio asmens akivaizdoje.
Notarine forma turi bti sudaromi sandoriai dl teisi nekilnojamj daikt
perleidimo ir daiktini teisi iuos daiktus suvarymo, taip pat vedyb sutartys ir kiti
sandoriai, kuriems statym nustatyta privaloma notarin forma (CK 1.74 str.). iais
atvejais sandoris sudaromas ratu ir jo sudarymo fakt patvirtina notaras,
padarydamas atitinkamas atymas paiame dokumente, registruodamas sandor
registracijos knygoje ir pasilikdamas vien sandorio dokumento egzempliori. No-
taras, tvirtindamas sandor, privalo patikrinti sandor sudarani asmen tapatyb,
isiaikinti tikrj j vali, paaikinti sudaromo sandorio teisinius padarinius. Notaras
neturi teiss tvirtinti sandori, kurie paeidia viej tvark, prietarauja
imperatyviosioms teiss normoms, neatitinka teisingumo ir geros morals rei-
kalavim.
Sandoris laikomas sudarytu nuo to momento, kai ji patvirtina notaras.
Jei statymu nustatyta teisin tam tikr sandori registracija, tai sudarytas sandoris
galioja nuo jo sudarymo momento, o ne nuo registracijos momento, iskyrus tuos
atvejus, kai statymais numatyta, kad sandoris sigalioja tik j registravus ati-
190
Sandoriai
tinkame registre. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto (ems, pastat, statini) pirkimo-
pardavimo sutartis sigalioja nuo jos sudarymo notarine forma. Nuo io momento
atsiranda ali teiss ir pareigos. Nuosavybs teis pirkjui pereina nuo nekilnojamojo
daikto perdavimo momento (CK 6.393 str. 4 d.).
Jei statymu nustatyta tam tikr sandori registracija, tai, neregistravus sandorio,
asmuo pagal tok sandor gyt savo teisi negali panaudoti prie treiuosius asmenis.
i taisykl suformuluota siekiant civilins apyvartos stabilumo. gijjas gyja visas
registruotas teises. Kas neregistruota, tas jam neegzistuoja. Taikant mint taisykl,
btina atsivelgti gijjo siningum (1.5 str.). Jo siningumas preziumuojamas, o
nesiningum privalo rodyti asmuo, kuris ginija sudaryt sandor.
3.7. NEGALIOJANTYS SANDORIAI
Sandoriai, neatitinkantys statymo reikalavim, negalioja. Skiriami niekiniai ir nu-
ginijami sandoriai.
Niekiniai sandoriai - tai tokie sandoriai, kurie prietarauja imperatyviosioms
teiss normoms, paeidia i norm reikalavimus. Tai sandoriai, kurie draudiami
pagal statymus, todl laikoma, kad jie apskritai nebuvo sudaryti. Kadangi niekinis
sandoris paeidia statym, jis negalioja nuo pat jo sudarymo momento, nesvarbu, ar
yra pareiktas reikalavimas tok sandor pripainti negaliojaniu. Taiau tai nereikia,
kad nereikia kreiptis teism dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu. Kilus
ginui, tik teismas, vertins visas aplinkybes, sandor kaip niekin gali pripainti
negaliojaniu.
Nuginijam sandor pripainti negaliojaniu gali tik teismas, jei to reikalauja
suinteresuotas asmuo. Jei nra suinteresuoto asmens reikalavimo, tai teismas savo
iniciatyva tokio sandorio negali pripainti negaliojaniu. ie sandoriai taip pat pa-
eidia teis, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, j gali neginyti sandorio
dalyviai. Nuginijami sandoriai nepaeidia viej interes, imperatyvij teiss
norm, o paprastai paeidia teises, kurias turi atitinkami asmenys. Todl i sandori
galiojimas priklauso nuo t asmen valios.
CK 1.78 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad sandoris yra niekinis tik tais atvejais,
kai statymu nustatyta, jog toks sandoris negalioja.
Iekin dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti tik
statymuose nurodytas asmuo. Tai gali bti suinteresuotas asmuo, kurio teises pa-
eidia toks sandoris arba kitas asmuo, turintis tokias teises (tvai, globjai, rpin-
tojai, juridinio asmens dalyvis ir kt.). Atstovo sudaryt sandor pripainti negalio-
janiu dl galinim paeidimo gali reikalauti tik atstovaujamasis.
Jei alis, turinti teis pareikti reikalavim dl nuginijamo sandorio pripainimo
negaliojaniu, patvirtina sandor, tai po to ji netenka teiss ginyti patvirtint sandor.
Patvirtinimu ji dar kart ireikia savo vali, t. y. sudaro sandor. statymu
nenustatytos tokio patvirtinimo formos ir slygos. Sandorio patvirtinimas, kaip bet
kuris sandoris, gali bti negaliojantis. Todl patvirtinimui keliami tokie patys reika-
lavimai kaip ir sandoriui. Sandoris turi bti patvirtintas laisva valia, suvokiant visas
patvirtinimo aplinkybes. Teisins galios neturi patvirtinimas, gautas dl prievartos,
grasinimo, apgauls, neinojimo.
191
CIVILINE TEISE
Patvirtinimo termin gali nustatyti kita alis. Ji turi siningai nurodyti aliai,
turiniai teis ginyti sandor, pastarojo sudarymo aplinkybes ir padarinius, prayti
per nurodyt termin patvirtinti sandor arba atsisakyti j patvirtinti. Patvirtinus
sandoris tampa neginijamu.
Imperatyviosioms statymo normoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir
negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Sandorio subjektai savo valia negali pakeisti, apriboti ar
panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo. Todl sandoriai, pa-
eidiantys tokias normas, yra niekiniai. Jie negalioja nuo sudarymo momento. To-
kius sandorius vykdant paeidiama teis ir atsiranda ne tik civiliniai teisiniai pada-
riniai, - paeidjai gali bti traukiami baudiamojon ar administracinn atsakomybn.
Niekiniai sandoriai yra tokie, kurie prietarauja gerai moralei ir vieajai tvarkai
(CK 1.81).
Vieoji tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, administracins
teiss ir kit teiss ak administracinio pobdio teiss normose. Sandoriai, kurie
prietarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra
tiesiogiai taikomas aktas. Sandoriai, prietaraujantys geros morals normoms, taip pat
yra niekiniai.
Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organ, jei paeidiama
privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta j kompetencija ar jei jie
prietarauja juridinio asmens tikslams, gali bti pripainti negaliojaniais tik tais
atvejais, kai kita sandorio alis veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad tas
sandoris prietarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Viej juridini
asmen sudaryti sandoriai, prietaraujantys j veiklos tikslams, gali bti pripastami
negaliojaniais (CK 1.82 str.).
Negaliojaniais taip pat pripastami sandoriai, kuriuos sudaro nepilnameiai
asmenys iki 14 met. Savarankikai sudaryti jie gali tik smulkius buitinius sandorius.
Negalioja fizinio asmens, kur teismas pripaino neveiksniu dl psichikos ligos ar
silpnaprotysts, sudaryti sandoriai (CK 1.84 str.). Fiziniai asmenys, kuri veiksnum
teismas apribojo dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais ar narkotinmis
mediagomis, turi teis sudaryti tik smulkius buitinius sandorius (gyti maisto
produktus, buitinio vartojimo reikmenis ir pan.). Kitus sandorius jie sudaro rpintojo
sutikimu. Be rpintojo sutikimo jie neturi teiss perleisti (parduoti, dovanoti,
inuomoti ir pan.) ar suvaryti (registruoti hipotek, suteikti uzufrukt, servitut ir kt.)
nekilnojamj daikt (ems sklyp, pastat, statini). Be to, jie be rpintojo
sutikimo neturi teiss disponuoti nam apyvokos daiktais, indliais banke, gaunamu
atlyginimu ir kt. Tokie sandoriai, sudaryti be rpintojo sutikimo, pastarojo rei-
kalavimu gali bti pripainti negaliojaniais. Reikalavimus dl tokio sandorio pri-
painimo negaliojaniu gali pareikti rpintojas ar prokuroras. Kiti asmenys, tarp j ir
kita sandorio alis, toki reikalavim pareikti negali.
Negalioja toks sandoris, kuris sudaromas neketinant sukelti teisini padarini.
Toks sandoris dar vadinamas fiktyviu (CK 1.86 str.). is sandoris turi paslpt (ne-
vie) ali suderint slyg (ilyg), kad nebus joki padarini. Jei toks sandoris
sudaromas siekiant neteist tiksl, asmenims, sudariusiems tok sandor, gali bti
taikoma vieosios teiss nustatyta atsakomyb. Tai - niekiniai sandoriai. Paprastai
toks sandoris nevykdomas, todl netaikoma restitucija. Teismas tik konstatuoja, kad
sandoris negalioja. Sandoris, kuris buvo vykdytas, nelaikytinas tariamu.
192
Sandoriai
Apsimestinis sandoris - tai toks sandoris, kuris sudaromas kitam sandoriui pri-
dengti (CK 1.87 str.). Jis vertinamas pagal tikr, o ne pagal iorikai ireikt j
sudariusi asmen vali. To tikrojo sandorio, kur pridengia apsimestinis, galiojimas
priklauso nuo jo pobdio ir sudarymo aplinkybi. Jis gali bti pripaintas
negaliojaniu arba galiojaniu pagal sandori galiojimo nuostatas. Apsimestinmis
gali bti laikomos atskiros sandorio dalys (slygos).
Negaliojaniu sandoriu pripastamas sandoris, kur sudaro fizinis asmuo, b-
damas tokios bsenos, kad negali suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti (CK
1.89 str.). Sandor pripastant negaliojaniu neatsivelgiama tokios bsenos (ji gali
bti ligos ar didelio susijaudinimo padarinys, pvz., alkoholini grim, narkotini ar
psichotropini ir kitoki chemini mediag naudojimas tiek paties sandorio
teistum ginijanio asmens iniciatyva, tiek kitos sandorio alies ar treij asmen
iniciatyva) prieast. Visais atvejais, nustaius, kad asmuo buvo tokios bsenos, jog
negaljo visikai suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti, sandoris pripaintinas
negaliojaniu.
I esms suklydus sudarytas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal
klydusios alies iekin (CK 1.190 str. 1 d.). Suklydimas - tai neteisingas sudaromo
sandorio suvokimas, neatsivelgiant kit asmen elges. Jei asmuo, sudarantis
sandor, dl kit asmen veiksm neteisingai suvokia jo aplinkybes ir padarinius, tai
toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu dl klaidos. Suklydus neteisingai
suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai ireikiama valia sudaryti sandor. Tai -
nuginijamas sandoris. Tok sandor galima pripainti negaliojaniu tik remiantis j
sudariusio asmens iekiniu. Suklydimas dl sudaromo sandorio motyv, net jei ie
motyvai buvo inomi kitai sandorio aliai, nra pagrindas sandor pripainti
negaliojaniu.
Negaliojaniais gali bti pripainti sandoriai dl apgauls, smurto, ekonominio
spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su
antrja alimi ar dl susiklosiusi sunki aplinkybi (CK 1.91 str.). Tai - nugin-
ijami sandoriai, turintys valios trkum.
Grasinama gali bti asmeniui, sudaraniam sandor, arba jam artimiems asme-
nims - tvams, vaikams, sutuoktiniui ar kitiems jam artimiems giminaiiams. Gra-
sinimas turi bti realus. Vertinant grasinimo realum reikia atsivelgti galimus
veiksm, kuriais buvo grasinama, padarinius, j realum, pobd. Sandoris pripa-
intinas negaliojaniu tiek tuo atveju, kai grasinama atlikti neteistus veiksmus (su-
muti, nuudyti, sunaikinti turt ir pan.), tiek tuo atveju, kai grasinama atlikti teistus
veiksmus (praneti teissaugos institucijoms apie padaryt sunk nusikaltim ir pan.).
Abiem atvejais kitos alies valia sudaryti sandor nra laisva. Nra pagrindo sandor
pripainti negaliojaniu, kai grasinama nerimtai, juokaujant, kai grasinimas pagrstas
prietarais ir pan.
Pagrindas sandor pripainti negaliojaniu yra, jei is sandoris buvo sudarytas
grasinant taikyti ekonominio poveikio priemones. Toks grasinimas laikytinas pakan-
kamu pagrindu sandor pripainti negaliojaniu, jei nukentjusioji alis buvo eko-
nomikai priklausoma nuo kitos sandorio alies ir grasinimas ekonominio spaudimo
priemonmis buvo realus bei galjo sukelti kitai aliai rimt ekonomini sunkum.
Apgaul - tai sandor sudaranio asmens suklaidinimas dl esmini to sandorio
aplinkybi. Apgaul reikianius veiksmus gali atlikti kita sandorio alis ar kitas
193
CIVILIN TEIS
asmuo, kuris nra sandorio alis. Apgaule gali bti sudarytas ir vienaalis sandoris.
Apgaul gali reikti ir aktyvs veiksmai - teigimas to, ko nra. Jei nuslepiamos
svarbios sandorio aplinkybs, tai taip pat yra apgaul. Apgaul bus ir tada, jei viena
sandorio alis, sudaranti sandor, pati neteisingai suvoks sudaromo sandorio esm,
aplinkybes, o kita sandorio alis, inodama apie tai ir pasinaudodama suklydimu,
sudarys sandor.
Smurtu laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudaraniam
sandor. Tai gali bti laisvs suvarymas, kankinimas, muimas, tiesioginis grasini-
mas atimti gyvyb, sualoti sveikat. Smurtas gali paveikti konkret fizin asmen
tam tikromis aplinkybmis, atsivelgiant asmens, taikiusio smurt, ir asmens, ku-
riam buvo taikomas smurtas, lyt, ami, bsen, fizin silpnum ir kt. Smurtas turi
bti reikmingas ir realus.
Daugelis sandori sudaromi per atstov. Juridini asmen sandorius daniausiai
sudaro j atstovai. Atstovas privalo veikti pagal galiojimus gindamas atstovaujamojo
interesus. Jei atstovas piktavalikai susitaria su kita alimi ir sudaro sandor, kuris
kenkia atstovaujamojo interesams, tai toks sandoris, remiantis atstovaujamojo
iekiniu, gali bti pripaintas negaliojaniu. Piktavaliku laikytinas tik tyinis atstovo
susitarimas su kita alimi, kurio pagrindu sudaryto sandorio slygos nenaudingos
atstovaujamajam.
Ne kiekvienas sandoris, sudarytas dl susiklosiusi sunki aplinkybi, gali bti
pripaintas negaliojaniu. Negaliojaniu pripaintinas tik toks sandoris, kuris buvo
sudarytas susiklosius sunkioms aplinkybms tikrai nenaudingomis sandor suda-
riusiam asmeniui slygomis, kai kita sandorio alis, inodama apie tas aplinkybes,
jomis pasinaudojo.
Pagal sutari laisvs princip paios alys gali nustatyti, kokia forma bus su-
daromi dvialiai ir daugiaaliai sandoriai, iskyrus tuos atvejus, kai statymu nustatyti
sandorio formos reikalavimai. statymu taip pat gali bti nustatyti privalomos
sandorio formos nesilaikymo padariniai. CK 1.94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
sandoris, sudarytas nesilaikant statymo nustatytos formos, negalioja tik tais atvejais,
kai jos nesilaikymo padariniai nustatyti statymo. Kitais atvejais privalomos sandorio
formos nesilaikymo padariniai yra kitokie. Kai nesilaikoma paprastos raytins
sandorio formos, jei statymo nenustatyta kitaip, sandoris galioja, taiau kilus ginui
dl sandorio sudarymo ir jo vykdymo fakto, negalima remtis liudytoj parodymais.
iuos faktus galima rodyti raytiniais rodymais (kvitais, pakvitavimais, laikais ir
kitokiais raytiniais dokumentais). Sandorio sudarymo ir(ar) jo vykdymo fakt taip
pat galima rodyti faktinmis aplinkybmis (perduodant daiktus, prekes, atliekant
darb, suteikiant paslaugas, perduodant ir ileidiant krin ir kt.).
Jei nesilaikoma paprastos raytins formos, sandoris negalioja tik tais atvejais, kai
tai nurodyta statyme. Sandoriai, sudaryti nesilaikant statymu nustatytos privalomos
notarins formos, yra negaliojantys. Tok sandor galiojaniu gali pripainti teismas,
jei: 1) sandoris dvialis; 2) viena alis t sandor vykd; 3) kita alis vengia forminti
sandor notarine tvarka.
Sandorio vykdymo metu savo vali ireikia ne tik ta alis, kuri vykdo, bet ir kita
alis, kuri priima io vykdymo rezultatus. Taigi ali valia sudaryti sandor ir j vyk-
dyti akivaizdi. Jei sandoris vykdytas tokiu bdu, kad pagal vykdymo bd negalima
nustatyti kitos alies neabejotinos valios sudaryti sandor ir j vykdyti (pvz., pinigai
194
Atstovavimas
mokami notaro ar teismo depozit, nes juos priimti atsisak kita alis), nra pa-
grindo sandor pripainti galiojaniu.
Jei nesilaikoma statym numatyto reikalavimo teisikai registruoti sandor, jis
nelaikytinas negaliojaniu, iskyrus statym nustatytus atvejus (CK 1.94 str.).
Sandoris paprastai pripastamas negaliojaniu nuo jo sudarymo momento. Visa,
k pagal tok sandor gavo alys, jos privalo grinti viena kitai. Jei negalima grinti
natra, turi bti atlyginama pinigais, nes inyko teisinis sutarties vykdymo pagrindas.
Taiau galimi tokie atvejai, kai ali nemanoma grinti padt, buvusi iki
sandorio sudarymo, pavyzdiui, jei pagal sandor buvo atlikti darbai, suteiktos
paslaugos. Tada pagal sandorio slygas turi bti isprstas ali atsiskaitymo
klausimas, o pats sandoris nutrauktas. Jei pagal sandorio slygas atsiskaityti negalima
(slygos yra neteistos, prietarauja imperatyviosioms statym normoms, paeidia
kit asmen teises), tai atsiskaityti reikia vadovaujantis nuostata, kad n viena
sandorio alis nieko negali gyti ar sutaupyti pasinaudodama kita sandorio alimi.
Sandoris gali bti sudtingas, sudarytas i keleto dali, kuriose nustatytos skir-
tingos slygos, lemianios ali teises ir pareigas. Sandoryje gali bti keletas slyg,
kurios gali bti niekins ir nuginijamos. Joms taikomi tie patys galiojimo nuostatai
kaip ir visam sandoriui. Pripainus vien ar kelias sudaryto sandorio slygas
negaliojaniomis, kyla klausimas, ar visas sandoris galioja. CK 1.96 straipsnyje nu-
statyta, kad jei sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit sandorio dali,
jeigu sandoris bt sudarytas be i dali ir jei niekas neginija kit sandorio dali
galiojimo, jos galioja.
3.8. SANDORIO PRIPAINIMO
NEGALIOJANIU PADARINIAI
CK nustatyti tokie sandorio pripainimo negaliojaniu padariniai: kiekviena alis
privalo grinti kitai aliai visa, k yra gavusi pagal sandor, t. y. alys grinamos
padt, buvusi iki sandorio sudarymo (restitucija). Jei sandoris nebuvo vykdomas, jis
pripastamas negaliojaniu. Jei negalima natra grinti to, kas buvo perduota,
atlyginama pinigais. CK nra tvirtintas konfiskavimas. Neteist sandori objektai
(daiktai, pinigai ir kt.) gali bti konfiskuojami pagal administracins ar baudiamosios
teiss nuostatas.
4. ATSTOVAVIMAS
4.1. ATSTOVAVIMO SAMPRATA, SUBJEKTAI
IR RYS
Civilini teisini santyki dalyviai ne visada patys sudaro sandorius, tiesiogiai gy-
vendina savo teises, vykdo prievoles. Antai neveiksns asmenys patys savo veiksmais
negali gyti nei teisi, nei pareig. Juridinio asmens organai taip pat danai negali
sudaryti vis reikaling sandori, gyvendinti teisi ir atlikti pareig. Kartais
195
CIVILINE TEISE
vienu metu teisinius veiksmus reikia atlikti keliose vietose. Tokiais atvejais teisiniams
veiksmams atlikti yra pasitelkiami atstovai, kurie atstovaujamojo vardu sudaro
sutartis, priima sutarties vykdym. Tada asmenims atsiranda daugiau galimybi
dalyvauti civilinje apyvartoje.
Atstovas veikia atstovaujamojo vardu. Atstovo atlikti teisiniai veiksmai atsto-
vaujamojo vardu pagal galinim, pagrst galiojimu, statymu ar administraciniu
aktu, tiesiogiai sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pa-
reigas. Atstovavimas - tai teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per atstov,
kuris atlieka teisinius veiksmus. Nors veiksmus atlieka atstovas, bet i veiksm
padariniai atsiranda atstovaujamajam. Atstovas veiksmus atlieka atstovaujamojo
vardu.
Atstovaujamuoju gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Atstovu gali bti
tik veiksnus fizinis asmuo. Juridiniai asmenys gali bti atstovais, jei tokia veikla
numatyta j statuose.
Pagal tai, kuo remdamasis veikia atstovas, skiriamos ios atstovavimo rys: 1) at-
stovavimas pagal galiojim (atstovaujamasis duoda atstovui galiojim, kuriuo va-
dovaudamasis is atlieka teisinius veiksmus; toks atstovavimas dar vadinamas su-
tartiniu, nes atstovavimo santykio dalyviai sudaro pavedimo sutart); 2) atstovavimas
pagal statym (atstovui galinimai suteikiami pagal statym; tokia tvarka tvai
atstovauja savo nepilnameiams vaikams); 3) atstovavimas pagal administracin
akt (neveiksniems asmenims steigiama globa ir skiriami globjai, kurie veikia rem-
damiesi teismo sprendimu dl j paskyrimo; tokia tvarka veikia pardavjai, bank
operatoriai aptarnaudami klientus).
GALIOJIMAS
galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam
asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su tre-
iaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Kai kuriems galiojimams yra nustatyta notarin
forma. CK 2.138 straipsnyje numatyta, kad notaras turi patvirtinti galiojimus notarine
forma, sudaryti sandorius, galiojimus, fizinio asmens vardu atlikti veiksmus,
susijusius su juridiniais asmenimis, iskyrus statymo numatytus atvejus (galiojimus
pato siuntiniams, korespondencijai, darbo umokesiui, pensijoms, stipendijoms,
paalpoms gauti), kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo
naudotis ar disponuoti.
Juridinio asmens duodam galiojim pasirao jo vadovas, ir galiojimo rate
dedamas to juridinio asmens antspaudas, jei jis privalo turti antspaud (CK 2.140 str.
Id.).
galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Jei galiojimo terminas
nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro
patvirtintas galiojimas teisiniams veiksmams atlikti usienyje, jei jo galiojimo
terminas nenurodytas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo. Negalioja
galiojimas, kuriame nenurodyta jo idavimo data (CK 2.142 str.).
galiotinis pats turi atlikti veiksmus, kuriems atlikti jam suteiktos teiss. Jis gali
pergalioti iuos veiksmus atlikti kit asmen tik tuo atveju, jei jam tokia teis suteikta
pagal gautj galiojim arba jei jis dl susiklosiusi aplinkybi priverstas tai
padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus (CK 2.145 str. 1 d.). Apie pergaliojim
galiotinis privalo praneti galiotojui ir pateikti reikiamus duomenis apie as-
196
Atstovavimas
men, kuriam perduoti galinimai. Jei galiotinis nepranea galiotojui apie
pergaliojim, tai jis u asmens, kuriam perduoti galinimai, veiksmus atsako kaip u
savo paties veiksmus. Atstovas neatsako u galiotinio veiksmus, jei is buvo
paskirtas atstovaujamojo nurodymu, iskyrus atvejus, kai atstovas inojo, kad
skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesiningas, taiau apie tai neprane
atstovaujamajam (CK 2.145 str. 4 d.).
galiojimas pasibaigia: pasibaigus jo terminui; galiotojui panaikinus galiojim
(galiotojas turi teis bet kada panaikinti galiojim); galiotiniui atsisakius galiojimo
(galiotinis turi teis atsisakyti galiojimo bet kada, su slyga, kad toks atsisakymas
nepadarys alos galiotojui); nustojus egzistuoti galiotiniui ar galiotojui (mirus
fiziniam asmeniui, pripainus j neinia kur esaniu ar paskelbus mirusiu, pripainus
neveiksniu ar apribojus veiksnum, likvidavus juridin asmen ar iklus bankroto
byl juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas).
4.2. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
Komercin atstovavim vykdo prekybos agentas arba prokuristas.
Prekybos agentas - tai asmuo, kurio pagrindins kins veiklos tikslas - nuolat u
atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis savo ar atstovaujamojo
vardu, jo sskaita ir interesais (CK 2.152 str. 1 d.). Prekybos agentas yra verslininkas,
kuris pagal komercinio atstovavimo sutart sudaro sutartis atstovaujamojo arba savo
vardu. Prekybos agentas taip pat gali tarpininkauti savo klientui -surasti reikiamus
kontrahentus, dalyvauti derybose su jais. Jei sutart jis sudaro savo vardu, tai pagal
sutart su klientu pastarajam perduoda visk, k gijo vykdydamas pavedim.
Komercinio atstovavimo sutartys paprastai yra ilgalaiks. Jas galima sudaryti
apibrtam ir neapibrtam terminui. Jei, pasibaigus apibrtam terminui, alys ir
toliau gyvendina savo teises ir vykdo savo pareigas, tai pripastama, kad sutartis
atnaujinta neapibrtam terminui tomis paiomis slygomis (CK 2.155 str.). Ne-
apibrtam terminui sudaryt sutart galima nutraukti bet kurios alies iniciatyva i
anksto spjus kit al. spjimo terminai numatyti CK 2.165 straipsnyje. Salys ne-
gali tarpusavio susitarimu nustatyti trumpesni termin.
Prekybos agentas privalo siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo
pavedimus, jo instrukcijas, bti lojalus, informuoti atstovaujamj apie sudarytas
sutartis, teikti kit reikaling informacij, saugoti atstovaujamojo prekybos paslaptis,
nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jei i slyga numatyta sutartyje, atlyginti at-
stovaujamajam padarytus nuostolius, pasibaigus sutariai, grinti atstovaujamajam
dokumentus ir kt.
Atstovaujamasis privalo aprpinti agent reikiamais dokumentais ir informacija
(kainoraiais, preki pavyzdiais, reklamine mediaga, standartinmis sutari
slygomis ir 1.1.), nedelsiant praneti prekybos agentui apie sutikim ar atsisakym
sudaryti sutartis, apie sutarties slyg pakeitim ar papildym, apie agento sudaryt
sutari patvirtinim arba nepatvirtinim, jei reikia tokio patvirtinimo, suteikti
informacij, btin pavedimui vykdyti, mokti sutart atlyginim.
Prokura yra galiojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teis savo
darbuotojui ar kitam asmeniui jo vardu ir jo interesais atlikti visus teisinius
197
CIVILINE TEISE
veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu (CK 2.176 str. 1 d.).
Asmuo, kuris turi prokr, yra prokuristas. Prokura gali iduoti tik juridinis asmuo -
verslininkas. Tai gali bti prekybos, gamybin, paslaug teikimo ar kitokio pobdio
verslo mon. Prokuristu gali bti tik ios mons darbuotojas, kuris atlieka tam tikrus
teisinius veiksmus (sudaro ir vykdo sutartis, valdo verslo mon, atstovauja teisme ir
pan.). Prokuristas neturi teiss perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt (mon)
ar suvaryti teises j, pasirayti atstovaujamojo balans ir mokesi deklaracij,
skelbti atstovaujamojo bankrot, duoti prokr, priimti mon dalininkus.
Prokura turi bti raytin ir registruota teiss akt nustatyta tvarka.
Prokura pasibaigia, kai: atstovaujamasis j ataukia; prokuristas jos atsisako;
atstovaujamajam ikeliama bankroto byla; likviduojamas ar reorganizuojamas pro-
kr idavs asmuo; prokuristas mirta.
5. TERMINAI
5.1. TERMINO SAMPRATA
Terminu civilinje teisje vadinamas laiko tarpas (metai, mnuo, savait ir pan.) arba
laiko momentas (kalendorin data, valanda ir pan.), kuriam pasibaigus atsiranda tam
tikri teisiniai padariniai. Termin taip pat galima apibrti nurodant bsim
neivengiam vyk.
Terminai lemia prievoli vykdymo ir teisi gyvendinimo laik, teisini santyki
atsiradimo moment, j trukm ir pasibaigimo laik, teisiniams santykiams suteikia
apibrtumo. Terminai yra juridiniai faktai, priskirtini prie vyki, nors juos nustato
mons, nes laiko tkm nepriklauso nuo mogaus valios. Terminai santykinai gali
bti apibrti tokiomis svokomis: nedelsiant", tuojau pranea", per paprastai
(normaliai) tam reikaling laik", per trumpiausi technikai manom laik" ir pan.
5.2. TERMIN RYS
Atsivelgiant tai, kas nustato terminus, skiriamos tokios j rys: 1) statymuose
nustatyti (nustatyti imperatyviosiose teiss normose); 2) sutartiniai (nustatyti ali
susitarimu); 3) teisminiai (nustatyti teismo). Pagal teisinius padarinius skiriami at-
naujinamieji, gyjamieji ir naikinamieji terminai (CK 1.117 str. 3 d.). Pasibaigus at-
naujinamj termin teismas gali atnaujinti, jei jis buvo praleistas dl svarbi prie-
asi. Pasibaigus gyjamajam terminui, atsiranda (gyjama) tam tikra civilin teis ar
pareiga. Pasibaigus naikinamajam terminui, inyksta tam tikra civilin teis ar
pareiga. i termin teismas ar arbitraas negali atnaujinti.
5.3. TERMIN SKAIIAVIMAS
Terminas prasideda kit dien po tos kalendorins datos ar vykio, kuriais paymta
jo pradia. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr paskutini termi-
198
Iekinio senaties terminai
no met mnes ir dien (pvz., 1 met terminas, nustatytas rugpjio 15 d., pasibaigs
kit met rugpjio 15 d.). Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr
termino mnesio dien (pvz., 2 mnesi terminas, nustatytas rugsjo 15 d., pasibaigia
lapkriio 15 d.). Jei metais ar mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi tok mnes,
kuriame nra nustatytos dienos, jis pasibaigia paskutin to mnesio dien. Savaitmis
skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr paskutins savaits dien (jei terminas
buvo nustatytas antradien, tai jis pasibaigs tam tikros savaits antradien). Jei
paskutin termino pabaigos diena yra nedarbo diena, tai paskutine termino diena
laikoma po jos einanti darbo diena. Veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi
bti atliktas iki paskutins darbo dienos 24 valandos. Jei veiksmas turi bti atliktas
organizacijoje, j reikia atlikti iki tos valandos, kuri toje organizacijoje baigiamos
atlikti operacijos. Jei visi ratiki pareikimai (praneimai) teikiami patui ar
telegrafui iki paskutins darbo dienos 24 valandos, ie veiksmai laikomi atliktais
laiku, nors dokument adresatas gaus tik po keli dien.
6. IEKINIO SENATIES TERMINAI
Iekinio senatis - statymais nustatytas terminas, kuriam pasibaigus inyksta galimyb
apginti paeist teis pareikiant civilin iekin. Pasibaigus iekinio senaiai,
paeistos asmens teiss negalima apginti ir gyvendinti prievartos bdu, jei paeidjas
reikalauja pareikt iekin atmesti dl jo senaties praleidimo.
Iekinio senatis skatina civilini santyki dalyvius laiku vienas kitam pareikti
reikalavimus, kreiptis teism dl paeist teisi gynimo. Kai laiku kreipiamasi
teism, galima geriau nustatyti tikruosius ali santykius. Prajus ilgesniam laikui, tai
padaryti sunkiau: pametami dokumentai, liudytojai pamirta kai kurias aplinkybes, jie
ivyksta, mirta ir pan.
Iekinio senatis nustatoma imperatyviosiomis teiss normomis, todl ali susi-
tarimai dl io termino negalioja. Teismas privalo laikytis statymo numatytos ie-
kinio senaties.
Ar iekinio senatis praleista, galima isiaikinti tik teisminio nagrinjimo metu.
Todl teismas privalo visais atvejais priimti nagrinti iekinio pareikim ir, tik nu-
stats, kad gino alis reikalauja taikyti iekinio senat, jog nra aplinkybi, dl kuri
sustabdoma ar nutraukiama iekinio senaties eiga arba leidiama atnaujinti praleist
termin, atmeta iekin.
Pagal CK 1.125 straipsnio nuostatas yra bendrasis deimties met iekinio se-
naties terminas ir sutrumpinti iekinio senaties terminai, kurie statymo nustatytais
atvejais taikomi tam tikr ri reikalavimams. Pavyzdiui, sutrumpinta ei m-
nesi iekinio senatis taikoma reikalavimams dl netesyb iiekojimo, dl parduot
daikt trkum; trij mnesi iekinio senatis taikoma reikalavimams pripainti
juridinio asmens organ sprendimus negaliojaniais; vieno mnesio senatis taikoma
i konkurso rezultat atsirandantiems reikalavimams; trej met senatis taikoma
reikalavimams dl padarytos alos atlyginimo.
199
7. DAIKTIN TEIS
7.1. DAIKTINS TEISS SAMPRATA
Objektine prasme daiktin teis - tai visuma teiss norm, reglamentuojani tokius
turtinius santykius, kai galintas subjektas savo teises gali gyvendinti neatsi-
velgdamas pozityvius kit asmen veiksmus. Kiti daiktinio teisinio santykio daly-
viai (subjektai) turi pasyvi teisin pareig - netrukdyti galintam asmeniui valdyti
daiktus, jais naudotis ir disponuoti, nesvarbu, kokia yra kit asmen valia. Daiktins
teiss normos lemia turtini santyki pastovum. Prievolins teiss normos reguliuoja
santykius dl turto perjimo i vien asmen kitiems.
Subjektine prasme daiktin teis yra absoliuti atitinkamo asmens teis valdyti
daikt, j naudoti ir juo disponuoti.
Daiktini teisi poymiai: 1) daiktins teiss yra tik tos teiss, kurios tokiomis
pripastamos pagal statym, j sraas yra baigtinis; 2) tai yra absoliuios teiss; 3)
daiktins teiss objektas visada yra tik individualiais poymiais apibrtas daiktas.
Skiriamos ios daiktins teiss: valdymas, nuosavybs teis, turto patikjimo teis,
servitutas, uzufruktas, ustatymo teis (superficijus), ilgalaik nuoma, hipoteka ir kei-
timas. Daiktinei teisei bdinga tai, kad ji susijusi su daiktu ir egzistuoja tol, kol
egzistuoja daiktas. Inykus daiktui, daiktin teis pasibaigia.
Pagrindinis civilins teiss principas - sutari laisvs principas. Asmenys gali
sudaryti vairias sutartis - tiek statym numatytas, tiek nenumatytas, sudarytas i
vairi kit sutari element. Taiau daiktins teiss srityje situacija yra kitokia, visikai
prieinga. Kadangi baigtinis daiktini teisi sraas nustatytas statym, suinteresuoti
asmenys pagal sutart gali nustatyti tik tokias daiktines teises, kurios leidiamos pagal
statymus. Negalima keisti statymo nustatyt daiktini teisi (pvz., negalima steigti
hipotekos, pagal kuri kreditorius naudosis keistu nekilnojamuoju daiktu). Taip pat
negalima ali sutarimu prievolinms teisms suteikti daiktin pobd.
7.2. DAIKTINI TEISI VIEUMAS
Dl absoliutaus pobdio daiktins teiss turi bti inomos aplinkiniams. J vieumas
yra j apsaugos garantija. Daiktini teisi nekilnojamuosius ir kilnojamuosius
daiktus vieumas utikrinamas skirtingai. Daiktins teiss nekilnojamuosius daiktus
yra registruojamos vieuose registruose, todl niekas negali teigti, kad neinojo
registro duomen.
7.3. DAIKTINI TEISI OBJEKTAI
Daiktini teisi objektai yra daiktai. Daiktai laikomi i gamtos paimti arba gamybos
procese sukurti materialaus pasaulio dalykai (akmens anglis, nafta, automobilis,
telefonas ir pan.). Literatros, mokslo kriniai, iradimai nra daiktai. Tokie dalykai,
kaip atmosferos oras, tekantis vanduo ir pan., taip pat nra daiktai. Daiktini teisi
dalyku gali bti tik esantys individuals arba neriniai daiktai. Prievoli dalyku gali
bti bsimi daiktai, riniai daiktai.
200
Daiktin teis
Pinigai - tai ypatinga ris daikt, kuri vert lemia ne fizins savybs, o valsty-
bs valia nustatytas pinigini prievoli padengimo kursas. Taiau pinigai valdomi,
jais naudojamasi ir disponuojama kaip ir visais kitais daiktais, todl jie laikomi
ypatingais daiktais. Daiktini teisini santyki objektu gali bti daikt rinkinys (bib-
lioteka, monet rinkinys, bald komplektas ir pan.). Daiktini teisi objektu negali
bti neatskirta daikto dalis. Atskirta daikto dalis yra daiktins teiss objektas.
7.4. NEKILNOJAMIEJI IR KILNOJAMIEJI DAIKTAI
CK 4.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai,
kurie pagal prigimt yra nekilnojami, ir daiktai, kurie pagal prigimt yra kilnojami,
taiau nekilnojamaisiais jie pripastami pagal statym. Nekilnojamieji daiktai - tai
ems sklypai ir su jais susij daiktai (pastatai, statiniai, mikas, mediai, javai ir
pan.), kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties. ems
sklypas, iskirtas pagal emtvarkos reikalavimus ir formintas statymo nustatyta
tvarka, yra pagrindinis nekilnojamas daiktas. Kiti nekilnojamieji daiktai (pastatai,
statiniai, mikas, mediai ir pan.) yra ems sklypo priklausiniai. Pastatai, butai gali
bti savarankikais nekilnojamaisiais daiktais, jei jie statym nustatyta tvarka atskirti
nuo nuosavybs teiss em. Pastatas tampa nekilnojamuoju daiktu, savarankiku
daiktins teiss objektu, jei jis buvo pastatytas ant statym nustatyta tvarka gyto
ems sklypo, skirto statybai.
Kilnojamieji daiktai pagal prigimt yra daiktai, kuriuos galima perkelti i vienos
vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts (CK 4.2 str. 3
d.). Tai -visi kiti daiktai, nepriskiriami prie nekilnojamj daikt.
Nekilnojamiesiems daiktams statymuose nustatytas specialus teisinis reimas: 1)
sandori, sudarom dl i daikt privaloma raytin forma; 2) nekilnojamieji daiktai
registruojami teisi registre; 3) reglamentuojamas registruot teisi gyvendinimas.
Nekilnojamiesiems daiktams taikomi j buvimo vietos statymai. Sandoriai dl
kilnojamj daikt gali bti prekybos paslaptis. Sandoriai dl kilnojamj daikt gali
bti sudaromi remiantis vairi ali statymais tiek pagal i daikt buvimo viet,
tiek sandorio ali sutarimu.
7.5. VALDYMAS
Valdymas, kaip daiktin teis, yra faktinis daikto turjimas siekiant j valdyti kaip
sav (CK 4.22 str. l d.). Teis valdyti daikt yra viena i nuosavybs teisi, kuri sau-
goma kaip daiktin teis, neatsivelgiant nuosavybs teis. Galimas valdymas kaip
prievolins teiss dalis. Taip asmenys daiktus valdo pagal nuomos, panaudos ar
kitoki sutart, sudaryt su daikto savininku ar valdytoju. ie asmenys daiktus valdo
ne kaip savo, o kaip kitiems asmenims priklausanius daiktus.
VALDYMO RYS
Valdymas gali bti teistas ir neteistas. Teistu laikomas valdymas, gytas statymo
nustatytais pagrindais, nepaeidiant kit asmen valdymo teiss, t. y. gytas tais
paiais pagrindais, kaip yra gyjama nuosavybs teis. Neteistas yra valdymas, ku-
201
CIVILINE TEISE
ris gyjamas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus ar kit asmen
teises (pvz., pavogto ar pagrobto daikto valdymas). Neteistas valdymas gali bti
siningas ir nesiningas. Siningas yra toks valdymas, kai valdytojas neino ir
negali inoti, kad daikt jis valdo neteistai. Nesiningas valdytojas ino arba turi
(gali) inoti, kad daikt valdo neteistai (pvz., vogto daikto, radinio valdymas ir pan.).
Valdymo teistumas ir siningumas preziumuojami. Kilus ginui dl valdymo,
rodyti valdymo neteistum ar nesiningum privalo iekovas.
VALDYMO ATSIRADIMAS
Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik registravus j vieajame registre (CK
4.27 str. 2 d.). Daikto valdymo teiss negalima registruoti, jeigu registre yra regist-
ruota to daikto nuosavybs teis. Kilnojamojo daikto valdymas atsiranda pamus
daikt, j paymjus, padjus atitinkam patalp (pvz., sugavus laukin gyvn,
uv).
VALDYMO PABAIGA
Valdymas baigiasi, kai valdytojas atsisako valdymo teiss daikt. Kilnojamojo daikto
valdymas baigiasi, kai valdytojas praranda galimyb paveikti daikt pagal savo vali,
daikt uvaldo kitas asmuo, pamesto daikto nerandama, valdytojas negali daikto
valdyti dl kit prieasi. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jei valdytojas
praranda galimyb veikti daikt ir negali susigrinti ios prarastos galimybs (pvz.,
pastatas sugriuvo). Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo jo iregistravimo i
vieojo registro momento (CK 4.33 str. 3 d.).
VALDYMO GYNIMAS
Valdymas ginamas teismine tvarka. Valdytojas gali reikalauti ne tik paalinti valdy-
mo paeidimus, bet ir atlyginti nuostolius, padarytus paeidiant valdym. Kilus
ginui, kam priklauso daikto valdymo teis, ginamas valdymas to asmens, kuris
rodys, kad yra teistas daikto valdytojas. Jeigu n viena i gino ali to rodyti
nesugeba, tai ginamas valdymas to asmens, kuris anksiau pradjo valdyti daikt.
7.6. NUOSAVYBS TEIS
NUOSAVYBS TEISS SAMPRATA
Nuosavybs teiss svoka vartojama dviem prasmmis - ekonomine ir teisine. Nu-
osavyb ekonomine prasme - tai moni santykiai dl jiems priklausani daikt
valdymo, naudojimo ir disponavimo jais. Savininkas gali naudotis jam priklausaniu
daiktu, j sunaudoti, sunaikinti, perleisti kitam asmeniui. Taiau svarbu ne tik tai, kaip
daikto savininkas suvokia savo ry su daiktu, bet ir tai, kaip ry suvokia kiti,
aplinkiniai, asmenys. Asmens santykis su jam priklausaniu daiktu ir io asmens
santykiai su kitais asmenimis dl daikto ir yra ekonominis nuosavybs santykis.
Nuosavyb - tai istorikai susiformav moni santykiai dl daikt valdymo,
naudojimo ir disponavimo jais.
202
Daiktin teis
Nuosavybs santykiai yra svarbiausi turtiniai santykiai. Jie yra vis kit turtini
santyki pagrindas. Teisikai reguliuojami ie santykiai gyja teisin form ir yra
vadinami nuosavybs teise. Nuosavybs teiss svoka vartojama objektine ir sub-
jektine prasme.
Objektin nuosavybs teis yra visuma teiss norm, kuriomis remiantis tvirti-
nami ir saugomi santykiai dl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Svar-
biausi nuosavybs teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija ir CK ket-
virtosios knygos V skyriaus nuostatos (CK 4.37-4.105 str.). Subjektin nuosavybs
teis yra tam tikr daikt nuosavybs teis, kuri turi konkretus subjektas (fizinis ar
juridinis asmuo). Tai savininko teis pagal statymus savo nuoira valdyti daiktus, jais
naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teis - tai svarbiausia daiktin teis. Visos kitos
daiktins teiss, susijusios su nuosavybs teise, priklauso konkreiam asmeniui. Jos
atsiranda nuosavybs teis sudaranias teises skaidant atskiras teises.
NUOSAVYBS TEISS SUBJEKTAI
Nuosavybs teiss subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (akcins bendrovs,
bankai, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs, visuomenins organizacijos,
politins partijos, religins bendruomens), Lietuvos valstyb ir savivaldybs.
NUOSAVYBS TEISS RYS
Atsivelgiant nuosavybs teiss subjektus ir jiems priklausani daikt paskirt,
skiriama vieoji ir privatin nuosavyb. Viej nuosavyb sudaro valstybs, sa-
vivaldybi nuosavyb ir religini bendruomeni nuosavyb. Vieoji nuosavyb nau-
dojama visos visuomens arba jos dalies bendriesiems poreikiams patenkinti. Pri-
vatin nuosavyb naudojama tam tikr fizini asmen ar j grupi poreikiams
patenkinti.
NUOSAVYBS TEISS OBJEKTAI
Nuosavybs teiss objektais gali bti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Daikt,
kurie gali priklausyti asmenims, kiekis yra neribotas. Tik Lietuvos Respublikai
iimtine nuosavybs teise priklauso ems gelms, valstybins reikms vidaus van-
denys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Kai kuriuos
daiktus (ginklus, nuodingsias mediagas ir pan.) asmenys gali gyti tik turdami
leidimus, kurie iduodami statymo nustatyta tvarka.
NUOSAVYBS TEISS TURINYS
Nuosavybs teiss turin sudaro savininko teis valdyti daiktus, jais naudotis ir
disponuoti. Nuosavybs teiss turin sudaranias teises gali turti ir ne savininkas. Jas
savininkas gali perduoti kitam asmeniui arba jos gali pereiti kitam asmeniui statym
nustatyta tvarka (teismo sprendimu, paveldimos ir pan.).
Valdymas - tai faktinis daikto turjimas, savininkui teiss suteikta galimyb turti
daikt savo inioje. Daikt paprastai valdo savininkas. Bet daikt gali valdyti ir kitas
asmuo - ne savininkas: nuomininkas, saugotojas ir pan. Tai gali vykti ir savininkui
sutikus, ir nesutikus (pagal sutart, teismo nutart ar sprendim).
203
CIVILINE TEISE
Naudojimas - tai daikto naudojimas pagal paskirt materialiems ar kitokiems
poreikiams patenkinti. Savininkas daikt naudoja savo nuoira, nepaeisdamas kit
asmen teisi, statymo reikalavim. Naudojimo teis gali turti ne tik savininkas, bet
ir kitas asmuo. i teis savininkas gali perduoti pagal sutart. Ji gali bti perduota
kitam asmeniui ir prie savininko vali, pavyzdiui, teismo sprendimu.
Disponavimas - tai savininko teis daryti tak teisiniam ir faktiniam daikto liki-
mui. Disponuodamas daiktu, savininkas gali perduoti j naudoti kitiems asmenims,
sunaikinti, nuosavybs teis daikt perduoti kitam asmeniui.
NUOSAVYBS TEISS ATSIRADIMAS
Skiriami pirminiai ir ivestiniai nuosavybs teiss atsiradimo bdai. gyjant nuosa-
vybs teis pirminiu bdu, neperimamos kitos teiss, susijusios su daiktu. iuo atveju
teis gyjama pirm kart arba, jei ne pirm kart, tada neatsivelgiama buvusio
savininko vali. Pirminiai nuosavybs teiss gijimo bdai yra ie: vaisi (tam tikros
veiklos rezultat) ir pajam pasisavinimas, naujo daikto pagaminimas, beeimininkio
daikto, laukini gyvn, laukini ir namini bii, priklydusi ir beprieiri namini
gyvuli, radinio, lobio pasisavinimas, atlygintinas netinkamai laikom kultros
vertybi ir kit daikt pamimas visuomens poreikiams, daikt konfiskavimas u
teiss paeidimus, nuosavybs gijimas sujus gyjamosios senaties terminui.
gyjant nuosavybs teis ivestiniu bdu, buvusio savininko teiss ir pareigos,
susijusios su perduodamu daiktu, pereina naujam savininkui. Nuosavybs teis gali
pereiti kitam asmeniui ir savininkui sutikus, ir nesutikus (nuosavybs teiss gijimas
pagal sandorius, teismo sprendimu, paveldjimo tvarka ir kt.).
Daikto gijjas nuosavybs teis daiktus gyja nuo j perdavimo gijjui mo-
mento, jei statyme ar sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.49 str. 1 d.). Nuosavybs
teis bsim daikt galima pagal sutart perleisti i anksto. Pagal sandor nuosavybs
teis gyjama nuo statyme nustatyto momento.
Daikto perdavimas - daikto teikimas gijjui, transporto organizacijai, patui, kad
is nugabent ir teikt gijjui. Daikto perdavimui prilyginamas disponavimo
dokumento (vataraio, konosamento) perdavimas.
Perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka gijjui tuo metu,
kai jam pereina nuosavybs teis. Jei perleidjas praleidia termin daikt perduoti
arba gijjas praleidia termin daikt priimti, tai atsitiktinio uvimo ar sugedimo
rizika tenka termin praleidusiai aliai, jei statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK
4.52 str.).
7.7. BENDROSIOS NUOSAVYBS TEIS
Daiktai nuosavybs teise gali priklausyti keletui asmen. Tokie asmenys vadinami
bendraturiais, o jiems priklausantys daiktai sudaro bendrj j nuosavyb. Bendro-
sios nuosavybs santykius reglamentuojanios normos sudaro bendrosios nuosavybs
teiss institut, o io instituto norm tvirtintos bendraturi teiss bendrus daiktus
yra subjektin j bendrosios nuosavybs teis. Bendrosios nuosavybs teis yra dviej
ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant nuosavybs
204
Daiktin teis
teiss objekt ir juo disponuoti (CK 4.72 str. Id.). Yra dvi bendrosios nuosavybs
rys: bendroji jungtin ir bendroji dalin nuosavyb. Bendrosios dalins nuosavybs
teisje nustatytos kiekvieno savininko dalys, o bendrosios jungtins nuosavybs
teisje jos nra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybs teis laikoma
daline, jei statymuose nenustatyta kitaip.
Bendrosios dalins nuosavybs teis - tai keli asmen nuosavybs teis daikt ar
daiktus, kai kiekvienam bendraturiui priklauso tam tikra nuosavybs teiss dalis,
ireikiama trupmena (1/2,1/3,2/5 ir pan.) arba procentais (25 proc. 30 proc. ir pan.).
Vis bendraturi dali suma turi sudaryti vienet arba 100 proc. Dalis bendrojoje
nuosavybje suprantama ne kaip reali iskirta turto dalis, nes padalijus daikt realias
dalis, bendrosios nuosavybs teis pasibaigia. Tai - ne reali, o ideali dalis bendrojoje
nuosavybje. Bendraturiai bendrosios nuosavybs teises gyvendina bendru
sutarimu. Jeigu bendraturiai nesutaria, tai t teisi gyvendinimo tvark nustato
teismas. Jei nuosavybs objektas duoda pajam ar vaisi (tam tikros veiklos
rezultat), jie skirstomi bedraturiams pagal j turimas dalis. Visi bendraturiai pagal
turimas dalis padengia ilaidas, reikalingas nuosavybs objektui isaugoti ir ilaikyti,
atsako pagal prievoles, susijusias su bendrja nuosavybe.
Kiekvienas bendraturtis turi teis disponuoti jam priklausania nuosavybs teiss
dalimi. Jis j gali perleisti (parduoti, dovanoti, palikti testamentu ir pan.) kitiems
asmenims - tada kit bendraturi sutikimo nereikia. Taiau bendrosios nuosavybs
teiss dal perduodant paaliniam asmeniui, kiti bendraturiai turi pirmumo teis
pirkti parduodam dal ta paia kaina ir tomis paiomis slygomis.
Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios dalins
nuosavybs. Jeigu nesutariama dl padalijimo, bendroji dalin nuosavyb padalijama
teismo tvarka. Bendraturio kreditorius turi teis reikalauti atidalyti skolininko dal,
kad bt galima i jos iiekoti.
Bendrosios jungtins nuosavybs teiss dalyvi dalys nra konkreiai apibrtos.
Visi jie nuosavyb valdo, ja naudojasi ir disponuoja bendrai. Dalys nustatomos tik
padalijant nuosavyb bendraturiams. Bendrosios jungtins nuosavybs bendra-
turius sieja ne tik bendri turtiniai interesai, bet ir asmeniniai ryiai. Skiriama su-
tuoktini bendroji jungtin nuosavyb.
7.8. SAVININKO TEISI APSAUGA IR GYNIMAS
Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienod teisi apsaug. Niekas
neturi teiss paimti i savininko nuosavyb prievarta, reikalauti, kad jis prie savo
vali sujungt savo nuosavyb su kito savininko nuosavybe, iskyrus statymuose
numatytus atvejus. Nuosavyb galima paimti i savininko prie jo vali tik teismo
sprendimu ar nuosprendiu. Nuosavyb visuomens poreikiams galima paimti tik
teisingai atlyginant.
VINDIKACINIS IEKINYS
Savininko teis valdyti jam priklausani nuosavyb ginama remiantis CK 4.95
straipsniu, kuriame nustatyta, kad savininkas turi teis ireikalauti savo daikt i kito
asmens, kuris j neteistai valdo. Reikalavimas grinti daikto valdymo
205
CIVILIN TEIS
teis vadinamas vindikacija, vindikaciniu iekiniu. Vindikacin iekin gali pareikti
asmuo, kuris reikalavimo pareikimo metu turi nuosavybs teis kito asmens
neteistai valdom daikt. Vindikacinis iekinys pareikiamas tam asmeniui, kuris
turi daikt iekinio pareikimo metu. Jei neteistas valdytojas daikt sunaudojo,
sunaikino ar kitokiu bdu j prarado, galima pareikti tik alos atlyginimo iekin, nes,
inykus nuosavybs objektui, pasibaigia pati nuosavybs teis. Vindikacijos dalyku
gali bti tik tie daiktai, kurie nuosavybs teise priklauso savininkui. Grinti rinius
daiktus galima ireikalauti tik tada, kai jie yra iskirti i kit tos pat ries daikt
(saugomi tam tikroje patalpoje, tam tikru bdu supakuoti, kaip nors paymti).
CK 4.96 straipsnyje nustatytas vindikacijos apribojimas, kai daikt neteistai
valdo siningas gijjas (asmuo, kuris neino ir negali inoti, kad jis neteistai valdo
daikt). Savininkas jam priklausant daikt i siningo valdytojo ireikalauti gali tik
tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas j buvo perdavs valdyti,
pamestas arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j
valdomas, be to, reikalavimas grinti daikt turi bti pareiktas neprajus trejiems
metams nuo daikto praradimo momento. I siningo gijjo negalima ireikalauti
nekilnojamojo daikto, iskyrus tuos atvejus, kai savininkas tok daikt prarado dl
padaryto nusikaltimo. Pastarasis nekilnojamojo daikto vindikacijos apribojimas
nustatytas todl, kad teiss (taip pat ir nuosavybs teiss) nekilnojamj daikt
registruojamos ir gijjas gyja visas registruotas teises ir apribojimus. registruotas
teises galima panaudoti prie treiuosius asmenis, tarp j ir prie nekilnojamojo
daikto savinink.
NEGATORINIS IEKINYS
Savininko teiss paeidiamos ne tik neteistai uvaldant jo nuosavyb, bet ir truk-
dant jam normaliai naudotis savo nuosavybe (pvz., utvrus jam prijim ar priva-
iavim prie nam valdos ar ems sklypo, kaimyniniame sklype pastaius triukm
kelianius renginius, rengus rkykl). Todl CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad
savininkas gali reikalauti paalinti bet kuriuos jo teiss paeidimus, nors jie ir nesusij
su nuosavybs valdymo netekimu. Toks reikalavimas, pareiktas teismo tvarka,
vadinamas negatoriniu iekiniu.
Negatorin reikalavim pareikti galima, kol tsiasi nuosavybs teiss paeidimas.
Pasibaigus teis paeidiantiems veiksmams, inyksta iekinio pagrindas. Negatorinio
reikalavimo tikslas - nutraukti teis paeidianius veiksmus ir udrausti juos. Jei
neteistais veiksmais padaroma ala, papildomai galima reikalauti atlyginti al.
Negatoriniams reikalavimams netaikoma iekinio senatis, nes teiss paeidimas yra
tstinio pobdio (CK 1.127 str. 5 d.).
7.9. KITOS DAIKTINS TEISS
TURTO PATIKJIMO TEIS
Savininkas jam priklausant turt gali perduoti kitam asmeniui valdyti, naudoti ir
disponuoti. Savininkas, perduodamas visas savo teises tam tikr turt patikti-
206
Daiktin teis
niui, nustato i teisi gyvendinimo ribas ir kitas slygas. Pasibaigus patikjimo
teisei, turtas grta savininkui - patiktojui. Turto patikjimo teis - tai patiktinio
teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei juo
disponuoti (CK 4.106 str. 1 d.).
Patikjimo teise valstybs ir savivaldybi turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja
valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos. Valdymo ir naudojimo bei
disponavimo slygas atitinkamai nustato valstyb arba savivaldyb, perduodama turt
mintiems asmenims. Kiti asmenys turt patiktiniui gali perduoti patikjimo
sutartimi.
Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti statymas, administracinis
aktas, sutartis, testamentas ar teismo sprendimas (CK4.108 str.).
SERVITUTAS
Servitutas - tai teis ribotai naudotis svetimu daiktu (pvz., svetimu ems sklypu)
arba teis tam tikru atvilgiu apriboti kito daikto savinink (pvz., drausti daryti langus
svetim kiem, statyti tam tikro aukio pastatus). Servitutas - tai daiktin ne-
terminuota teis, susijusi ne su asmeniu, bet su daiktais. Kai daiktas pereina kitam
asmeniui, iam asmeniui kartu su daiktu pereina servituto teiss ir pareigos. Daiktas
gali bti viepataujantysis (su kuriuo susijusi teis) ir tarnaujantysis (su kuriuo susiju-
si pareiga). Pavyzdiui, vieno ems sklypo (viepataujaniojo) savininkas gali turti
servitut naudotis kito sklypo (tarnaujaniojo) tam tikrais daiktais (naudoti statybai
sml, mol, vanden, ganyklas ir pan.) arba pereiti, pervaiuoti, ginti gyvulius per
kaimynin sklyp. Tarnaujaniojo sklypo savininkui gali bti draudiama statyti sta-
tinius savo sklype, gali bti ribojamas statini auktis ir pan.
Servitut gali nustatyti statymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o statymo
numatytais atvejais - administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Servitutas baigiasi: jo
atsisakius; tam paiam asmeniui tapus viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto
savininku; uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui; pablogjus tar-
naujaniojo daikto bklei; inykus servituto btinumui; sujus senaties terminui CK
4.130 str. Id.).
UZUFRUKTAS
Uzufruktas - asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti
ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti
svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas (CK 4.141 str. 1 d.).
Uzufrukt gali nustatyti statymas, teismo sprendimas ir sandoris (CK 4.147 str. 1 d.).
Uzufrukto dalyku gali bti konkretus daiktas, visas turtas (pvz., kininko kis),
skolos procentai, banko palkanos (indlis priklauso banko sskaitos savininkui, o
palkanos - uzufruktoriui), daikto naudojimo teis (pvz., teis gyventi tam tikroje
patalpoje tam tikr laik).
Uzufruktas baigiasi: jo atsisakius; mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori
juridin asmen ar prajus 30 met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui;
uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; uvus uzufrukto objektui; pablo-
gjus uzufrukto objekto bklei; sujus senaties terminui; panaikinus uzufrukt teismo
sprendimu (CK 4.150 str. 1 d.).
207
CIVILINE TEISE
HIPOTEKA
Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis ne-
kilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK
4.170 str. 1 d.). Jeigu skolininkas nevykdo skolinio sipareigojimo (negrina skolos,
nesumoka priklausani sum ir pan.), hipotekos dalykas (em, pastatai ir kiti
nekilnojamieji daiktai) parduodamas i viej varytyni ir i gaut sum atly-
ginama kreditoriui priklausanti suma. Su hipoteka susij reikalavimai tenkinami
pirmumo eile. Hipotekos dalyku gali bti nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso
skolininkui arba kitam asmeniui (svetimo daikto hipoteka).
Gali bti registruojama priverstin ir sutartin hipoteka. Priverstin hipoteka at-
siranda statymo ar teismo sprendimo pagrindu. Sutartin hipoteka gali bti re-
gistruota vienaaliu daikto savininko ar skolininko ir kreditoriaus sutarimu suraant
hipotekos lakt, kur tvirtina notaras. Hipoteka registruojama hipotekos teisjo
sprendimu. Ji sigalioja nuo jos registravimo vieame hipotekos registre. Su io
registro duomenimis gali susipainti bet kuris asmuo. Daikto savininkas
nekilnojamj daikt gali perleisti kitam asmeniui, taiau hipoteka ilieka kartu su
daiktu. Skola iiekoma hipotekos teisjo nutarimu.
KEITIMAS
keitimas - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis
kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas
kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui (CK 4.198 str. 1 d.).
keitimu utikrinamas bet koks pinigins prievols vykdymas. kaito turtojas, sko-
lininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, turi pirmumo teis patenkinti savo
reikalavimus i keisto daikto verts. Jeigu keisto daikto nuosavybs teis pereina
kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas
kaito turtojui arba kai keitimo laktas buvo registruotas hipotekos registre, jeigu
statymai nenustato kitaip (CK 4.207 str. 1 d.).
8. PRIEVOLI TEIS
8.1. PRIEVOLS SAMPRATA
Asmenys yra vairi teisini santyki dalyviai. Daiktins teiss turtojas sueina
teisinius santykius su daugybe asmen, kurie turi pasyvi pareig nepaeisti daiktini
teisi subjekto teisi. Daiktini teisi turtojas jam priklausanias teises gali
gyvendinti be kit asmen pagalbos. Be i santyki, visuomenje egzistuoja ir
santykiai tarp konkrei asmen, kuri vienas turi reikalavimo teis, o kitas -pareig
atlikti reikalaujamus veiksmus. Tokie santykiai vadinami prievoliniais. Prievol - tai
teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies
(kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o
kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig (CK 6.1
str.).
208
Prievoli teis
8.2. PRIEVOLS DALYKAS
Kaip matyti i prievols apibrimo, prievols dalyku gali bti veiksmas arba susi-
laikymas nuo tam tikro veiksmo. Susilaikymas nuo tam tikro veiksmo irgi yra sko-
lininko tam tikras veikimo bdas. Atliekam veiksm dalyku gali bti daiktai (pvz.,
pareiga perduoti daikt pagal pirkimo-pardavimo arba nuomos sutart, sumokti
pinig sum, atlikti darb, suteikti paslaug ir pan.). Taiau prievols dalyku negali
bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d.).
8.3. PRIEVOLI RYS
Civilinje teisje skiriamos ios prievoli rys: 1) sutartins ir nesutartins; 2) vie-
naals ir dvials; 3) paprastosios ir sudtingosios; 4) alternatyviosios ir fakultatyvio-
sios; 5) pagrindins ir priklausomosios; 6) dalomosios ir nedalomosios; 7) asmenins
prievols; 8) prievols treiojo asmens naudai.
Prievols sutartines ir nesutartins skirstomos pagal j atsiradimo pagrind.
Sutartins prievols atsiranda susitarus alims (pirkimas-pardavimas, nuoma, ranga ir
kt.) arba vienaalio sandorio pagrindu (vieas atlyginimo paadjimas, konkurso
paskelbimas ir pan.). Nesutartins prievols atsiranda atsivelgiant ali vali (alos
padarymas, nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas). Prievol yra vienaal, jei
viena alis turi tik teises, o kita - tik pareigas. Jei abi alys turi teises ir pareigas, tai
prievol - dvial. Jei prievol dvial, tai abi alys savo pareigas privalo vykdyti
kartu, jeigu nesutarta arba statyme nenumatyta kitaip. Jei tarp prievols ali yra
vienas teisinis ryys, tai tokia prievol vadinama paprastja (pvz., pagal paskolos
sutart skolininkas turi tik vien pareig - grinti paskol, o joki kit pareig neturi),
o jei tarp ali yra ne vienas ryys, tai prievol yra sudtingoji (pvz., daikto pirkimas-
pardavimas, pastato statybos sutartis). Kilus ginui, reikia nustatyti prievols pobd,
vertinti vis teisi ir pareig kompleks. Alternatyvija vadinama tokia prievol,
pagal kuri skolininkas privalo atlikti vien sutarties ar statymo numatyt veiksm
(pvz., perduoti daikt ar sumokti pinig sum). Pagal CK 6.27 straipsnio 1 dal
pasirinkimo teis priklauso skolininkui, jeigu statymai, sutartis ar teismo sprendimas
nenustato kitaip. Fakultatyvija vadinama tokia prievol, pagal kuri skolininkas
kreditoriaus naudai privalo atlikti konkret veiksm, o jeigu dl tam tikr prieasi to
padaryti negali, turi atlikti kok kit veiksm. Priklausomoji yra tokia prievol, kuri
neatskiriamai susijusi Spagrindine prievole. Nustojus galioti pagrindinei prievolei,
netenka galios ir priklausomoji prievol (pvz., prievol mokti netesybas). Asmenin
prievol - tai prievol, glaudiai susijusi su kreditoriaus ar skolininko asmeniu. Tokiu
atveju negalimas asmen pasikeitimas. Mirus vienai i ali, prievol pasibaigia.
8.4. PRIEVOLI SUBJEKTAI
Prievoli subjektai yra kreditorius ir skolininkas. Subjektai gali bti fiziniai ir juri-
diniai asmenys. Prievols teisinio santykio dalyviai gali bti keletas kreditori ir
keletas skolinink. Jei taip bna, prievols gali bti dalins arba solidariosios.
209
CIVILINE TEISE
Dalins prievols kiekvienas skolinink privalo vykdyti nustatyt prievols dal, o
jeigu dalys nenustatytos, tai lygiomis dalimis. Jei skolinink pareiga yra solidarioji,
tai kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai
bendrai, tiek bet kuris j skyrium, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.).
Bendraskoliai yra pareigoti iki to laiko, kada bus vykdyta visa prievol. Jei
solidarij prievol vykdo vienas skolinink, jis gyja teis reikalauti, kad kiti bend-
raskoliai jam atlygint tai, k jis vykd, atskaiius jam tenkani dal.
Jei kreditori yra du ar daugiau, jie gali reikalauti jiems tenkanios dalies, jei
reikalavimas dalinis, arba kiekvienas kreditorius gali reikalauti, kad skolininkas jam
vykdyt vis prievol arba bet koki jos dal, jeigu kreditori reikalavimas yra
solidarusis. Solidarj reikalavim gali nustatyti statymas ar sutartis. Reikalavimas
yra solidarusis, kai prievols dalykas yra nedalus (6.18 str. 1 d.).
8.5. ASMEN PASIKEITIMAS ESANT PRIEVOLEI
Kreditorius turi teis be skolininko sutikimo perleisti vis reikalavim ar jo dal kitam
asmeniui, jeigu tai neprietarauja statymui ar sutariai arba jei reikalavimas nesusijs
su kreditoriaus asmeniu. Pradinis kreditorius atsako u perduoto reikalavimo
galiojim, bet neatsako u jo vykdym. Apie reikalavimo perleidim kitam asmeniui
kreditorius privalo praneti skolininkui. To nepadarius, skolininkas gali prievol
atlikti ankstesniajam kreditoriui. Skolininkas gali perkelti skol kitam asmeniui, jeigu
kreditorius su tuo sutinka. Kreditoriui turi reikm skolininko asmuo (jo
siningumas, turtin padtis ir pan.).
8.6. PRIEVOLI VYKDYMAS
Prievols vykdymas - tai atlikimas arba neatlikimas tam tikr veiksm, kuriuos
privalo atlikti ar neatlikti skolininkas kreditoriaus reikalavimu. iuos veiksmus
nustato sutartis arba statymas. Prievol turi bti vykdoma siningai, tinkamai bei
nustatytais terminais pagal statym ar sutarties nurodymus, o jei toki nurodym
nra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievol turi bti
vykdoma kokybikai, nustatytoje vietoje ir nustatytu terminu. Prievol turi bti
vykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar statymuose arba kuri nulemia
prievols esm. Jeigu prievols vykdymo vieta nenurodyta, turi bti vykdyta: 1)
prievol perduoti pagal individualius poymius apibdint daikt daikto buvimo
vietoje prievols atsiradimo momentu; 2) prievol perduoti nekilnojamj daikt -
daikto buvimo vietoje; 3) prievol perduoti pagal ries poymius apbdint daikt -
skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje; 4) pinigin prievol - kreditoriaus
gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu; 5)
visos kitos prievols - skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo
termino sujimo momentu (CK 6.52 str. 2 d.).
Prievol turi bti vykdoma statymo ar sutarties nustatytu terminu. Jeigu vyk-
dymo terminas nenustatytas arba prievol turi bti vykdyta kreditoriui pareikalavus,
tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet
kada toki prievol vykdyti. Kreditoriui pareikalavus, skolininkas prievol privalo
vykdyti per septynias dienas nuo pareikalavimo dienos, jeigu pagal
210
Sutari teis
statymus ar sutarties esm nra aikus kitoks prievols vykdymo terminas (pvz.,
bankas privalo neterminuot indl, indlininkui pareikalavus, iduoti nedelsiant).
9. SUTARI TEIS
9.1. SUTARTIES SAMPRATA
Sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti
civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui
ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kit veiksm atlikimo), o
pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis asmenys sudaro laisva
valia savo nuoira. Sutarties laisvs principas susijs su sutarties subjekto
pasirinkimu (kiekvienas asmuo pats sprendia, su kuo ir koki sutart sudaryti),
sutarties turiniu (sutarties slygas alys nustato laisva valia, bendru sutarimu; viena
sutarties alis negali primesti kitai aliai savo slyg) ir sutarties forma (sutarties
dalyviai bendru sutarimu nustato sutarties form, atsivelgdami statymo reikala-
vimus). Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras
sutarties slygas nustato imperatyviosios statym normos. Sutartis - tai viena
sandori ri. Visi dvialiai ir daugiaaliai sandoriai yra sutartys, todl sutartims
taikomi tie patys reikalavimai kaip ir sandoriams.
9.2. SUTARI RYS
Sutartys gali bti dvials ir vienaals, atlygintins ir neatlygintins, konsensuali-ns
ir realins, vienkartinio vykdymo sutartys ir tstinio vykdymo sutartys, vartojimo,
rizikos, treiojo asmens naudai ir kitos sutartys. Kadangi sutartys yra ypatinga
sandori ris, tai sutari klasifikacija atitinka sandori klasifikacij. Bet yra ir kai
kuri skirtum.
Sutartis yra vienaal, jeigu viena sutarties alis turi teises, o kita - tik pareigas
(pvz., esant paskolos sutariai, skolintojas turi reikalavimo teis, o skolininkas -
pareig grinti skol). Jei abi sutarties alys turi teises ir pareigas, t. y. kiekviena
sutarties alis tuo paiu metu yra ir kreditorius, ir skolininkas, tai tokia sutartis
vadinama dvia le (pvz., pirkimo-pardavimo atveju pardavjas turi teis gauti kain,
bet privalo perduoti pirkjui parduodam daikt, pirkjas turi teis gauti perkam
daikt, bet privalo sumokti pardavjui kain).
Vieja laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis
paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (prekybos, rangos darb,
transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kit moni sudaromos
sutartys). Esant rizikos sutariai, kaip ji vykdoma priklauso nuo to, ar vyksta kokie
vykiai, ar ne (pvz., pagal draudimo sutart draudikas privalo imokti draudimo
atlyginim tik vykus draudiminiam vykiui). Sutartis treiojo asmens naudai yra
tokia sutartis, pagal kuri i sutarties atsiradusi prievol turi bti vykdyta treiajam
asmeniui, kuris nra sutarties dalyvis. is asmuo pagal toki sutart neturi joki
pareig. Jis gali atsisakyti jam sutartimi suteikt teisi. Kol treiasis
211
CIVILINE TEISE
asmuo neireikia valios, kad sudaryta sutartis but vykdyta jo naudai, asmuo, su-
dars sutart jo naudai, gali ataukti treiojo asmens teis.
9.3. SUTARTIES FORMA
Kadangi sutartis yra sandoris, tai visi reikalavimai, kurie keliami sandorio formai, yra
taikomi sutari formai. Paprastos raytins formos sutartis galima sudaryti pasiraant
vien ali suderint dokument, apsikeiiant ratais, telegramomis, te-
lefonogramomis, telefakso praneimais ar kitokiais ryi renginiais, jeigu yra u-
tikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti alies para.
9.4. SUTARI SUDARYMO TVARKA
Skiriamos dvi sutarties sudarymo stadijos: oferta ir akceptas. Of erta vadinamas
pasilymas sudaryti sutart, perduotas kitam asmeniui, jeigu jame yra esmins
bsimos sutarties slygos (tos slygos, kurias akceptavus, sutartis bt laikoma
sudaryta). Akceptas - tai ofertos primimas. Oferta pateikiama odiu, ratu, ryi
priemonmis, konkliudentiniais veiksmais (pvz., prekes idstant vitrinoje nurodant j
kainas; i oferta vadinama vieja). Jei sutart alys sudaro viena kitos akivaizdoje, tai
paprastai oferta pateikiama ir ji akceptuojama odiu. Jeigu akceptantas nesutinka su
pateikto pasilymo slygomis ir pasilo kitas slygas, tai laikoma, kad jis
neakceptavo pateiktos ofertos ir pateik kontrahentui nauj oferta. Sutartis laikoma
sudaryta nuo to momento, kai oferentas suino apie akcept.
Oferta pareigoja oferent nesudaryti su kitu asmeniu tokios paios sutarties, kol
nebus gautas atsakymas oferta arba nebus pasibaigs akcepto terminas. Oferentas
gali ataukti oferta, jeigu ataukim akceptantas gauna anksiau negu oferta arba
kartu su oferta. Taip pat akceptantas gali ataukti akcept, jeigu oferentas ataukim
gauna anksiau negu akcept arba kartu su akceptu.
10. CIVILIN ATSAKOMYB
10.1. CIVILINS ATSAKOMYBS SAMPRATA IR RYS
Paeidus kito asmens teis, atsiranda atsakomyb. Civilin atsakomyb yra turtin.
Teiss paeidjas, kaip skolininkas, privalo nukentjusiajam atlyginti padarytus nu-
ostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius). Asmuo, kurio teiss
paeistos, tampa kreditoriumi, nes jis gyja reikalavimo teis. CK 6.245 straipsnio 1
dalyje civilin atsakomyb apibriama kaip turtin prievol, kuri atsiranda dl to,
kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis
reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o
kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud,
delspinigius).
Atsivelgiant tai, kokios teiss paeistos, civilin atsakomyb yra dviej ri:
sutartin ir deliktin. Sutartin atsakomyb atsiranda dl to, kad nevykdoma ar
212
Civilin atsakomyb
netinkamai vykdoma sutartis. Deliktin atsakomyb atsiranda, kai paeidiamos
teiss, nesusijusios su sutartiniais santykiais.
10.2. CIVILINS ATSAKOMYBS SLYGOS
Civilins atsakomybs slygos yra ios: 1) neteisti veiksmai; 2) ala ir nuostoliai; 3)
prieastinis ryys ir 4) kalt.
Neteisti veiksmai - tai neteistas neveikimas, kai nevykdomos sutarties ar
statymo nustatytos pareigos, ir neteistas veikimas, kai atliekami neteisti kit as-
men teises paeidiantys veiksmai. Neveikimas irgi yra tam tikras elgesys. ala yra
asmens turto netekimas ar sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm.
Pinigin alos iraika yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginami tik tie
nuostoliai, kurie susij su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulmusiais skolininko
civilin atsakomyb tokiu bdu, kad nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs
prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK
6.247 str.). Prieastinis ryys reikia, kad kilusi ala yra neteist veiksm pasekm.
KaIt - tai mogaus psichinis santykis su jo atliekamais veiksmais ir i veiksm
rezultatu. Kalt gali pasireikti tyia (asmuo numato savo veiksm pasekmes) ir
neatsargumu (asmuo nenumato savo veiksm pasekmi, nors gali jas numatyti).
Civilin atsakomyb atsiranda tais atvejais, jeigu pareigotas asmuo kaltas, iskyrus
statym ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be
kalts. Skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus (CK
6.248 str. 1 d.). Visa tai reikia, kad asmuo, paeids teis, nordamas ivengti
atsakomybs, privalo rodyti savo nekaltum.
Neturtin ala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, reputacijos pa-
blogjimas ir pan.) teismo vertinta atlyginama tik statym numatytais atvejais.
Padaryti nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymuose ar
sutartyje numatyta ribota atsakomyb.
Civilin atsakomyb netaikoma, taip pat asmuo gali bti visikai ar i dalies
atleistas nuo civilins atsakomybs iais pagrindais: dl nenugalimos jgos; valstybs
veiksm; treiojo asmens veiksm; nukentjusio asmens veiksm; btinojo rei-
kalingumo; btinosios ginties, savigynos (CK 6.253 str. Id.).
10.3. SUTARTIN ATSAKOMYB
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu
jis paeidia sutart, tai privalo atlyginti kitai sutarties aliai ios patirtus nuostolius,
sumokti netesybas (baud, delspinigius). Netesybos - tai pinig suma, kuri
skolininkas, paeids sutart, privalo sumokti kreditoriui. Netesybos nustatomos arba
sutartyje, arba statymuose. Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali
reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realaus prievols vykdymo. Kai
pateikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, tai netesybos skaitomos nuostolius.
Nuostoliai atlyginami tiek, kiek j nepadengia netesybos. Teismas turi teis sumainti
neprotingai dideles netesybas.
213
CIVILINE TEISE
10.4. DELIKTIN ATSAKOMYB
odis deliktinis" kils i lotyn kalbos odio delictum (liet. teiss paeidimas").
Deliktin atsakomyb atsiranda, kai paeidiamos asmens absoliutins teiss, kai
paeidimas nesusijs su prievolini teisi paeidimu. iuo atveju prievolinis teisinis
santykis atsiranda kaip teiss paeidimo pasekm: asmuo, kurio teiss paeistos,
tampa kreditoriumi, o paeidjas - skolininku. is turi pareig atlyginti teiss
paeidimu padaryt al, nes, kaip CK 6.263 straipsnio 2 dalyje parayta, al, pa-
daryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais - ir neturtin al privalo
visikai atlyginti atsakingas asmuo.
Kaip ir kiekvienos prievols, taip ir deliktins prievols subjektai yra kreditorius ir
skolininkas. Kreditorius - tai asmuo (fizinis ar juridinis), kuriam jo teiss paeidimu
padaryta ala. Jis turi teis reikalauti, kad skolininkas atlygint padaryt al.
Skolininkas - tai asmuo, padars al. Jis turi pareig atlyginti padaryt al.
Skolininkai yra ne tik asmenys, kurie savo veiksmais padaro al, bet ir asmenys,
kurie atsako u kit asmen padaryt al. Asmuo, samdantis darbuotojus, privalo
atlyginti al, atsiradusi dl jo darbuotoj, einani savo darbines (tarnybines)
pareigas, kalts (CK 6.264 str. 1 d.). Jeigu asmuo, kuris nra darbuotojas,
vykdydamas kito asmens nurodymus, padaro al, tai abu ie asmenys atsako soli-
dariai; taip pat solidariai atsako atstovas ir atstovaujamasis, jeigu atstovas padaro al
vykdydamas pavedim (CK 6.265 str.). U nepilnamei iki 14 met padaryt al
atsako j tvai, globjai ar aukljimo bei mokymo staigos, jeigu nerodo, kad nra j
kalts. U neveiksni asmen padaryt al atsako j globjai arba gydymo staigos,
kuri inioje yra ie asmenys, jeigu jie nerodo savo nekaltumo. Nepilnameiai nuo
14 met patys atsako u savo padaryt al. Jeigu jie neturi l alai atlyginti, tai
atitinkam alos dyd turi atlyginti j tvai, rpintojas ar mokymo, aukljimo staiga,
kuri inioje jie buvo, jeigu nerodo, kad ala padaryta nesant j kalts. Tv,
globj, rpintoj, aukljimo staig kalt pasireikia, jei nebna tinkamos prieiros,
tinkamo aukljimo.
U padaryt al neatsako veiksnus fizinis asmuo, kuris padaro al bdamas
tokios bsenos, kai jis negali suprasti savo veiksm reikms (liga, didelis susijau-
dinimas ir pan.). Taiau jis neatleidiamas nuo atsakomybs, jei tokios bsenos
pasidar vartodamas alkoholinius grimus, narkotines ar psichotropines mediagas ar
kaip kitaip. Fiziniai asmenys, kuri veiksnumas teismo apribotas dl piktnaudiavimo
alkoholiu, narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, al atlygina bendrais
pagrindais. Jeigu al padaro asmuo, kuris dl psichikos ligos ar silpnaprotysts
negali suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti, tai teismas gali priteisti alos
atlyginim i kartu gyvenanio sutuoktinio, tv ar vaik, jeigu jie inojo apie al
padariusio asmens bsen ir nesim priemoni, kad jis bt pripaintas neveiksniu
(CK 6.268 str.).
Jei al padaro statiniai ar kitokie renginiai, taip pat naminiai gyvnai ar laukiniai
gyvnai, esantys asmens inioje, tai padaryt al privalo atlyginti pastat, rengini
savininkai ar valdytojai (CK 6.266 ir 6.267 str.).
Dl valstybs ar savivaldybs institucij neteist akt ar i institucij darbuo-
toj neteisto veikimo ar neveikimo atsiradusi al privalo atlyginti atitinkamai
valstyb arba savivaldyb (CK 6.271 str.).
214
Civilin atsakomyb
Prievol atlyginti fizinio asmens padaryt al pereina jo pdiniams. Reikalavi-
mas atlyginti turtin al, nesusijusi su kreditoriaus asmeniu, irgi pereina kredito-
riaus pdiniams.
Deliktin prievol atlyginti padaryt al atsiranda, kai yra ios slygos: 1) ala
padaryta neteistais veiksmais; 2) neteisti veiksmai yra alos prieastis ir 3) asmuo,
padars al, yra kaltas. ala yra ne tik prievols dl alos atlyginimo slyga, bet ir
asmens, padariusio al, atsakomybs matas, nes atlyginama tik padaryta ala. Nra
alos - nra ir prievols atlyginti al.
Visi veiksmai, kuriais padaroma ala, laikomi neteistais, iskyrus statymo nu-
statytus atvejus. Antai CK 6.269 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad asmuo, padars
alos teistai gindamasis ar gindamas kit asmen, neatsako u upuolikui padaryt
al. Antra vertus, teismas gali pareigoti atlyginti al asmen, kurio interesais veik
al padars asmuo, esant btinajam reikalingumui (CK 6.274 str.).
Su kalts buvimu nesiejama didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb.
Didesnio pavojaus altiniu laikomi objektai (savaeigs transporto priemons, me-
chanizmai, sprogstamosios, nuodingosios, savaime usideganios, radioaktyviosios
mediagos, statybos ir 1.1.), kuriuos naudojant, neirint griet j naudojimo tai-
sykli, yra galimas alos padarymas kitiems asmenims. ie objektai gali padaryti al
ir nesant j valdytoj kalts. Todl CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio
veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus
altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba
nukentjusiojo tyios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus altinio valdytoju,
atsakaniu u padaryt al, laikomi asmenys, kurie didesnio pavojaus altin valdo
nuosavybs, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu (nuomos, panaudos ar kito-
kios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir 1.1.). Jei didesnio pavojaus altin neteis-
tai uvaldo kitas asmuo (pvz., vagis pavagia automobil) ir esama didesnio pavojaus
altinio valdytojo kalts (pvz., valdytojas neutikrino reikiamos didesnio pavojaus
altinio apsaugos), tai u didesnio pavojaus altinio padaryt al solidariai atsako
valdytojas ir asmuo, neteistai uvalds didesnio pavojaus altin ir padars al. At-
lygins al valdytojas gyja regreso teis reikalauti sumokt sum i neteistai u-
valdiusio didesnio pavojaus altin asmens (CK 6.270 str. 3 d.). Jei du ar daugiau
didesnio pavojaus altini padaro al, tai i altini valdytojai nukentjusiajam al
atlygina solidariai. Didesnio pavojaus altini valdytojams dl i altini sveikos
padaryta ala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. didesnio pavojaus altini val-
dytoj atsakomyb priklauso nuo j kalts. Kaltasis atlygina al nekaltajam.
Asmuo, padars al, privalo j atlyginti visikai (CK 6.263 str. 2 d.).
Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali
pareigoti atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir
kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus
nuostolius, t. y. al atlyginti pinigais. Jei dl alos atsiradimo yra kaltas ir
nukentjusysis, tai teismas, atsivelgdamas tai, gali sumainti alos atlyginim arba
atleisti asmen, padarius al, nuo jos atlyginimo (CK 6.282 str. 1 d.). Taiau
nukentjusiojo kalt neatsivelgiama iiekant dl maitintojo gyvybs atmimo
atsiradusi al ir atlyginant laidojimo ilaidas (CK 6.282 str. 2 d.). Taip pat teismas
gali sumainti alos atlyginimo dyd, atsivelgdamas al padariusio asmens sunki
turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaryta tyia (CK 6.282 str. 3 d.).
215
CIVILINE TEISE
Sveikatos sualojimo atveju nukentjusiajam atlyginami visi jo patirti nuostoliai ir
neturtin ala. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias bt gavs nukentjs
asmuo, jeigu jo sveikata nebt sualota, ilaidos sveikatai grinti (gydymo,
papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, prieiros, speciali transporto
priemoni gijimo, sualoto asmens perkvalifikavimo bei kitos sveikatai grinti
btinos ilaidos).
Gyvybs atmimo atveju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo miru-
siojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym (nepilnameiai
vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tvai ar kiti nedarbingi ilaikytiniai), taip pat mirusiojo
vaikas, gims po jo mirties. ie asmenys taip pat turi teis neturtins alos
atlyginim.
11. ATSKIROS SUTARI RYS
11.1. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA IR RYS
i
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt
(prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja
priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) (CK 6.305 str.
Id.).
Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualin (nes laikoma sudaryta nuo susi-
tarimo momento, forminto statymo nustatyta tvarka), dvial (nes tiek pardavjas,
tiek pirkjas turi teises ir pareigas) ir atlygintin (nes pirkjas u perduodam jam
daikt ar prek privalo sumokti kain).
Pirkimo-pardavimo sutari rys yra ios: 1) vartojimo pirkimo-pardavimo
sutartys (pardavjas parduoda kilnojamuosius daiktus-prekes fiziniams asmenims j
asmeniniams, eimos nari, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar
profesija, tenkinti); 2) didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys (pardavjas - asmuo,
kuris veriasi prekyba, parduoda savo gaminius ar sigytus daiktus pirkjo
nuosavybn pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems poreikiams, nesusijusiems su
asmeniniais ar eimos nari poreikiais, tenkinti) (CK 6.371 str.); 3) vieojo pirkimo-
pardavimo sutartys (valstybs ar savivaldybs staigos, mons perka daiktus ar
paslaugas savo poreikiams tenkinti) (CK 6.380 str.); 4) energijos pirkimo-pardavimo
sutartys (j dalykas yra elektros energija, ilumin energija, dujos); 5) nekilnojamo
daikto pirkimo-pardavimo sutartys; 6) mons pirkimo-pardavimo sutartys (mons
kaip kinio-gamybinio komplekso pirkimas-pardavimas su visomis teismis ir
pareigomis); 7) daikt pirkimas isimoktinai; 8) pirkimas-pardavimas su atpirkimo
teise; 9) daikt pardavimas aukciono bdu; 10) teisi pirkimas-pardavimas.
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES DALYKAS
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos
pardavjas jau turi ar kurie gali bti sukurti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie
216
Atskiros sutari rys
daiktai bei turtins teiss, prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 str.
l ir 2 d.). Pirkti bei parduoti galima bsim daikt, kurio nra, bet kuris bus sutarties
vykdymo metu, arba kuris yra, nors pardavjas neturi nuosavybs teiss, bet jis i
teis gis sutarties vykdymo momentu. Kai sutarties sudarymo metu daikto nra, tai
nuosavybs teis nesam daikt negali pereiti pirkjui sutarties sudarymo metu.
Sutarties dalykas apibdinamas kiekiu, kokybe ir kaina. Kiekis turi atitikti sutar-
ties slygas. Daikt kiekis nustatomas svorio, trio, kiekio, ilgio matais arba pinigais
(CK 6.329 str.). Jei kiekio nemanoma nustatyti - sutartis laikoma nesudaryta.
Nesutinkant pirkjui negalima paeisti kiekio. Sutartyje gali bti aptarta kiekio
padidinimo ar sumainimo galimyb. Gali bti nustatytas ir apytikris kiekis.
Daikt asortimentas - tai daikt sraas pagal tam tikrus poymius. Gali bti
grupinis ir iplstas asortimentas. Perduodami daiktai turi atitikti asortiment. Pakeisti
asortiment galima tik pirkjui sutikus.
Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka sutarties s-
lygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus. Jeigu daikt kokyb
neaptarta, tai pardavjo perduodamo daikto kokyb turi bti tokia, kad j galima bt
panaudoti pagal paskirt arba tam tikslui, apie kur prane pirkjas pardavjui
sudarydamas sutart (CK 6.333 str.).
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES FORMA
Pirkimo-pardavimo sutarties forma nustatoma pagal sandori sudarymo formos
taisykles. Jeigu sutarties sudarymas ir jos vykdymas sutampa, tai toki sutart galima
sudaryti odiu, neatsivelgiant jos sum. Nekilnojamojo daikto (ems, pastato,
buto ir kt.) pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarins formos. Jei ios formos
nesilaikoma, sutartis negalioja. Tik vieame registre registruota nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Pirkjas
nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyja nuo jo perdavimo, kuris forminamas
perdavimo aktu ar kitokiu raytiniu dokumentu (CK 6.393 ir 6.398 str.). Daikt
pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartis turi bti raytin.
mons pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ratu kaip vieningas dokumentas,
prie kurio turi bti ie priedai: mons turto inventorizavimo aktas, mons balansas,
nepriklausom auditori ivada apie mons turto sudt ir kain bei mons skol
(prievoli) sraas, kuriame nurodyta skolos dydis, vykdymo terminai, prievoli
utikrinimo bdai, kreditoriai ir j adresai. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas
daro sutart negaliojani (CK 6.403 ir 6.404 str.).
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES TURINYS
Sutarties turin sudaro pardavjo ir pirkjo teiss bei pareigos. Vienos sutarties alies
pareigas turi atitikti kitos alies teiss.
Bendrosios pardavjo teiss ir pareigos yra ios: 1) perduoti daiktus (prekes); 2)
patvirtinti daikt nuosavybs teis; 3) pareigos, kai treiasis asmuo pareikia iekin
dl daikto pamimo; 4) saugoti parduotus daiktus.
Daikt perdavimas. Pardavjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutart perduoti
daiktus pirkjui ir patvirtinti nuosavybs teis daiktus ir j kokyb. Laiko-
217
CIVILINE TEISE
ma, kad pardavjas, perduodamas daiktus, patvirtina nuosavybs teis ir daikt
kokyb, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta. Tai
vadinama garantija pagal statym. Daikt perdavimo ilaidos tenka pardavjui, jeigu
sutartyje nenumatyta kitaip. Pardavjas perduoda pirkjui dokumentus, susijusius su
perduodamais daiktais. Daiktai perduodami betarpikai pirkjui ar jo galiotam
asmeniui. Be to, jei tai numatyta sutartyje, daikt perdavimu laikomas:
1) daikt teikimas pirmam vejui, kad is perduot pirkjui; 2) daikt pateikimas
pirkjui ar jo nurodytam asmeniui ir leidimas disponuoti jais atsarg buvimo ar
gaminimo vietoje; 3) daikt pateikimas pirkjui toje vietoje, kur sutarties sudarymo
metu buvo pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta, arba vietoje, nurodytoje pirkjo.
Jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, daikt atsitiktinio uvimo rizika ar sugedimo
rizika pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus ar sutart
pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu pareig perduoti daikt, neatsivelgiant
nuosavybs teiss perjimo moment.
Daikt nuosavybs teiss patvirtinimas. Pardavjas privalo patvirtinti, kad
perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi ar pretenzij (pvz., daiktai
nra keisti, panaikinta j hipoteka, nra aretuoti), iskyrus atvejus, kai pirkjas,
sptas pardavjo, i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi ar pretenzij
objektai.
Treiajam asmeniui pareikus iekin dl parduoto daikto pamimo iki sutarties
vykdymo atsiradusiu pagrindu, pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti byloje,
o pardavjas privalo stoti t byl ir ginti pirkjo interesus. Jeigu to pirkjas
nepadaro, o pardavjas rodo, kad dalyvaudamas byloje bt galjs ukirsti keli
parduot daikt paimti i pirkjo, tai pardavjas atleidiamas nuo atsakomybs. Jei
pirkjo patrauktas dalyvauti byloje pardavjas joje nedalyvavo, tai jis netenka teiss
rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus (CK 6.322 str.).
Pardavjo pareiga saugoti parduotus daiktus. Kai nuosavybs teis ar patikjimo
teis pereina pirkjui iki parduot daikt perdavimo, pardavjas privalo iki perdavimo
daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogti. Su daikt saugojimu susijusias btinas
ilaidas pirkjas privalo pardavjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK
6.326 str.).
Bendrosios pirkjo teiss ir pareigos yra ios: 1) sumokti kain ir kitas ilaidas;
2) priimti daiktus; 3) praneti pardavjui apie netinkam pirkimo-pardavimo su
tarties vykdym ir 4) nedisponuoti daiktais, kol u juos nesumokta.
Pareiga sumokti kain ir kitas ilaidas. Pirkjas privalo sumokti daikt kain
per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Parduodam
daikt kaina nustatoma pinigais ali susitarimu. Jeigu kaina sutartyje nenustatyta ir
nenustatyta jos nustatymo tvarka, tai laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri
sutarties sudarymo metu buvo prastai mokama toje prekybos srityje u tokius pat
daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jei tokios kainos nra -
protingumo kriterijus atitinkani kain (CK 6.313 str.). Jei kainos sumokjimo vieta
sutartimi nenustatyta, tai kain pirkjas privalo sumokti daikt pardavimo vietoje,
kai pardavjas perduoda jam daikt ar disponavimo juo dokument. Pirkjas, laiku
nesumokjs kainos, privalo pardavjui mokti palkanas.
Pareiga priimti daiktus. Pirkjas privalo priimti jam perduodamus pardavjo
daiktus, iskyrus atvejus, kai pardavjas perduoda daiktus paeisdamas sutar-
218
Atskiros sutari rys
t, ir pirkjas turi teis reikalauti pakeisti daiktus ar nutraukti sutart. Net jei pirkjas
gavo daiktus, kuriuos turi teis grinti, jis privalo juos saugoti iki grinimo, o tokius
daiktus, gautus i vejo, isisti pardavjui savo lomis, be to, greit gendanius
daiktus pirkjas gali panaudoti nelaukdamas pardavjo praneimo. Tokius daiktus
pirkjas gali parduoti ir, atskaits saugojimo bei realizavimo ilaidas, likusi sum
grinti pardavjui.
Pareiga praneti pardavjui apie netinkam pirkimo-pardavimo sutarties
vykdym. Pirkjas privalo per nustatyt termin, o jei terminas nenustatytas - per
proting termin praneti pardavjui apie daikt kokybs, kiekio, asortimento,
komplektikumo, taros ar pakuots slyg paeidim. Jei pirkjas nevykdo ios
pareigos ir dl jo paeidimo nebemanoma vykdyti jo reikalavim arba j vykdymas
pareikalaut nepaprastai dideli ilaid, pardavjas turi teis atsisakyti visikai ar i
dalies tenkinti atitinkamus pirkjo reikalavimus.
Nedisponuoti daiktais, kol u juos nesumokta. Pirkjas neturi teiss naudotis ir
disponuoti jam parduotais daiktais, jei sutartyje nustatyta, kad nuosavybs teis
daikt ilieka pardavjui, kol nebus u j sumokta. Tai netaikoma tai atvejais, kai
sutartis ar daikto paskirtis lemia k kita (CK 6.349 str.).
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Pardavjo atsakomyb. Jeigu pardavjas neperduoda pirkjui parduoto daikto, tai
pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostoli atlyginimo. Kai pardavjas
atsisako perduoti individualiais poymiais apibdint daikt, tai pirkjas turi teis
reikalauti, kad daiktas bt paimtas i pardavjo ir perduotas jam, jeigu daiktas nra
perduotas kitam asmeniui. Jei daiktas dar neperduotas kitam asmeniui, bet yra
sudarytos sutartys su kitais asmenimis, tai pirmenybs teis daikt turi asmuo, kurio
teis atsirado anksiau, o kai to nustatyti negalima, tai pirmenybs teis gauti daikt
turi asmuo, anksiau pareiks iekin. Visais atvejais pirkjas gali nutraukti sutart ir
reikalauti nuostoli atlyginimo.
Jei parduotas daiktas yra netinkamos kokybs, tai pirkjas turi teis savo pasi-
rinkimu pareikalauti: 1) kad apibdintas pagal r daiktas bt pakeistas tinkamos
kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado ne dl
pardavjo kalts; 2) kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; 3) kad pardavjas
per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas tokiems
trkumams paalinti; 4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties bei pareikalauti
nuostoli atlyginimo, jei kokybs reikalavim paeidimas yra esminis (CK 6.334
str.).
Kai pardavjas pagal sutart perduoda pirkjui maesn daikt kiek, negu nu-
rodyta sutartyje, pirkjas turi teis, jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, arba reikalauti
perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir juos apmokti, o
jeigu kaina sumokta, tai reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius (CK 6.330 str.).
Kai parduot daikt teismas atiteisia i pirkjo dl pagrind, kurie buvo iki daikto
perdavimo, pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain ir atlyginti nuostolius
(CK 6.323 str.).
Pirkjo atsakomyb. Jei pirkjas nesumoka kainos, tai pardavjas turi teis teismo
tvarka iiekoti nesumoktas sumas bei statyme ar sutartyje nustatytas pa-
219
CIVILINE TEISE
lukanas arba atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad jam but grinti perduoti kil-
nojamieji daiktai, atlyginti paeidiant sutart padaryti nuostoliai.
11.2. NUOMOS SUTARTIS
NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA
Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt
laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja
mokti nuomos mokest (CK 6.477 str. 1 d.).
Nuomos sutartis yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento.
i sutartis dvial, nes abi sutarties alys turi teises ir pareigas. Be to, i sutartis
atlygintin.
NUOMOS SUTARTIES ALYS
Sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai
asmenys, kuriems nuomos dalykas priklauso nuosavybs teise arba kuriems teis
inuomoti svetim daikt suteikia statymai ar turto savininkas (turto administravi-
mas, jo valdymas patikjimo teise ir pan.).
NUOMOS SUTARTIES DALYKAS
Sutarties dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji nesunaudojamieji individualiais
poymiais apibdinami daiktai. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo
poymiai, leidiantys nustatyti daikt, kur nuomotojas turi perduoti nuomininkui (CK
6.477 str. 3 d.). Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko
negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
NUOMOS SUTARTIES FORMA
Sudarant nuomos sutart taikomi bendrieji sandori formos reikalavimai (CK 1.TOUS
str.). Be to, yra nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui
turi bti raytin. Nekilnojamj daikt nuomos sutart, sudaryt ilgesniam kaip
vieneri met terminui, prie treiuosius asmenis galima panaudoti, jeigu ji statym
nustatyta tvarka registruota vieame registre (CK 6.478 str. 1 d.).
NUOMOS SUTARTIES TERMINAS
Nuomos sutartis gali bti terminuota ir neterminuota, taiau sutarties terminas negali
bti ilgesnis kaip vienas imtas met (CK 6.479 str. 1 d.). Sutarties terminas
nustatomas ali susitarimu. Jei terminas neaptartas, tai laikoma, kad sutartis ne-
terminuota. Pagal CK 6.480 straipsnio 1 dal, jei sutartis neterminuota, tai abi alys
turi teis bet kada nutraukti sutart, spjusios apie tai viena kit prie vien mnes iki
nutraukimo, o jei nuomojami nekilnojamieji daiktai - prie tris mnesius iki
nutraukimo. Sutartyje galima numatyti ir ilgesnius spjimo terminus. Jei pasibai-
220
Atskiros sutari rys
gus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dien naudojasi daiktu, o nuo-
motojas tam neprietarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
NUOMOS SUTARTIES TURINYS
Nuomotojo pareigos yra ios: 1) nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties
slygas bei daikto paskirt atitinkanios bkls daikt su atitinkamais dokumentais ir
priedais, kurie yra btini t daikt naudojant, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Nuomotojas prie nuomos sutarties sudarym privalo praneti nuomininkui apie visas
treij asmen teises daikt (servitut, keitim, uzufrukt ir kt.); 2) nuomotojas
privalo savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont, jeigu ko kita
nenumato statymai ar sutartis (CK 6.492 str. l d.); 3) nuomotojas, parduodamas ar
kitaip perduodamas, keisdamas ar dar kaip suvarydamas nuomojam daikt, privalo
apie nuomos sutart praneti asmenims, kuriems perduoda teises daikt, o apie teisi
daikt perdavim - nuomininkui (CK 6.495 str.).
Nuomininko pareigos yra ios: 1) nuomininkas privalo naudotis isinuomotu
daiktu pagal sutart ir daikto paskirt; 2) nuomininkas privalo laiku mokti nuomos
mokest. Nuomos mokestis, kaip atlyginimas u nuom, gali bti mokamas: pinigais,
kurie sumokami i karto arba mokami periodikai; perduodant nuomotojui dal
gaunamos i inuomoto daikto produkcijos, vaisi ar pajam; teikiant nuomotojui tam
tikras paslaugas; savo sskaita pagerinant inuomoto daikto bkl; perduodant
nuomotojui kit daikt nuosavybn arba j inuomojant; 3) nuomininkas privalo
ilaikyti isinuomot daikt: laikyti j tvarking ir atlyginti to daikto ilaikymo
ilaidas, savo lomis daryti einamj remont, jeigu ko kita nenustato statymai ar
sutartis; 4) nuomininkas privalo grinti isinuomot daikt nuomotojui, pasibaigus
nuomos sutariai.
Be to, nuomininkas turi teis subnuomoti isinuomot daikt, gavs raytin
nuomotojo sutikim, jei ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutartis priklauso nuo
nuomos sutarties. Jos terminas negali bti ilgesnis nei nuomos sutarties. Pasibaigus
nuomos sutariai, pasibaigia ir subnuomos sutartis. Pripainus nuomos sutart
negaliojania, nustoja galioti ir subnuomos sutartis (CK 6.490 str.). Nuomininkas taip
pat turi teis, nuomotojui ratu leidus perleisti savo teises ir pareigas pagal nuomos
sutart kitam asmeniui arba ias teises keisti, perduoti kaip turtin na ar kitaip jas
suvaryti (CK 6.491 str.).
NUOMOS SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Jeigu nuomotojas neperduoda inuomoto daikto, jo dokument, pried nuomininkui,
tai is turi teis pareikalauti i nuomotojo, kad perduot t daikt, ir iiekoti dl
sutarties vykdymo udelsimo atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir
iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius (6.484 str.). Nuomotojas
atsako u inuomoto daikto trkumus, kurie visikai ar i dalies kliudo naudoti daikt
pagal paskirt net ir tais atvejais, kai jis, sudarydamas sutart, apie tuos trkumus
neinojo. Taiau nuomotojas neatsako u tuos inuomoto daikto trkumus, kuriuos jis
aptar sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turjo inoti, arba
kuriuos jis galjo pastebti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto
perdavimo metu, taiau j nepastebjo dl savo pa-
221
CIVILINE TEISE
ties didelio neatsargumo. Jeigu nuomotojas nuomininkui perdav daikt su trkumais,
tai pastarasis savo pasirinkimu gali: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos
trkumus paalint arba sumaint nuomos mokest, arba atlygint nuomininkui
trkum paalinimo ilaidas; 2) iskaiiuoti i nuomos mokesio trkum paalinimo
ilaidas; 3) reikalauti nutraukti nuomos sutart prie termin, jei apie tai i anksto
prane nuomotojui (CK 6.485 str.2 d.). Jei nuomotojas nedaro inuomoto daikto
kapitalinio remonto, tai nuomininkas teismo leidimu gyja teis atlikti kapitalin
remont ir iiekoti remonto kain i nuomotojo ar skaityti i kain nuomos
mokest arba nutraukti sutart ir iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius
nuostolius (CK 6.492 str. 2 d.).
Nesumoktus nuomininko nuompinigius nuomotojas gali iiekoti teismo tvarka
kartu su palkanomis (j dydis nustatytas CK 6.210 str.). Jeigu nuomininkas,
pasibaigus sutariai, daikt grina pavluotai, tai nuomotojas turi teis reikalauti, kad
nuomininkas sumokt nuomos mokest u udelst laik bei atlygint nuostolius
(CK 6.499 str. 2 d.). Jei nuomininkas pablogina daikt, tai jis privalo atlyginti dl to
atsiradusius nuostolius, iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad daiktas pablogjo ne dl
jo kalts. Taip pat nuomininkas atsako u daikto praradim, jei nerodo, kad tai
atsitiko ne dl jo ar kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi
teis ar galimyb naudotis isinuomotu daiktu, kalts. Nuomininkas atsako u jo
eimos nari ar darbuotoj padaryt isinuomotam daiktui al.
NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu alys jos neat-
naujina. Prie termin sutart galima nutraukti tiek nuomotojo, tiek nuomininko
reikalavimu. Nuomotojas turi teis teismo tvarka nutraukti sutart prie termin, jeigu:
1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutart ar daikto paskirt; 2) nuomininkas
tyia ar dl neatsargumo blogina daikto bkl; 3) nuomininkas nemoka nuomos
mokesio; 4) nuomininkas nedaro remonto tuo atveju, kai pagal statymus ar sutart
privalo j daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Nurodytais atvejais
nuomotojas gali nutraukti nuomos sutart, jeigu jis prie tai ratu spjo nuominink
apie sutarties paeidim ir nurod proting termin iam paeidimui paalinti (CK
6.497 str.).
Nuomininkas turi teis teismo tvarka nutraukti sutart, jeigu: 1) nuomotojas nedaro
remonto, kai jis j privalo daryti; 2) daiktas dl aplinkybi, u kurias nuomininkas
neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto
nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirt ir sutarties slygas; 4) per-
duotas daiktas yra su trkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui
nebuvo inomi, o dl i trkum daikto negalima naudoti pagal jo paskirt ir sutarties
slygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai (CK 6.498 str.).
Jei nuomininkas nuomotojo sutikimu pagerina isinuomot daikt, tai jis turi teis
btin iam pagerinimui ilaid atlyginim, iskyrus tuos atvejus, kai statymai ar
sutartis numato k kita. Jei pagerinimai padaryti be nuomotojo sutikimo ir ie
pagerinimai atskiriami be alos daiktui, tai nuomininkas juos gali pasilikti sau, kai
nuomotojas nesutinka j atlyginti. Jei tokie pagerinimai neatskiriami be alos daiktui,
tai jie neatlygintinai atitenka nuomotojui (CK 6.501 str.).
222
Atskiros sutari rys
11.3. LIZINGO SUTARTIS
LIZINGO SUTARTIES SAMPRATA
Pagal lizingo sutart viena alis (lizingo davjas) sipareigoja gyti nuosavybs teise i
treiojo asmens kitos alies (lizingo gavjo) nurodyt daikt ir perduoti j gavjui
valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis lizingo
sutartyje numatyt kain, daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu su-
tartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.).
i sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintin. Ji turi nuomos, kredito ir pir-
kimo-pardavimo sutari element. Lizingo davjas, gydamas lizingo gavjo nuro-
dyt daikt, sudaro pirkimo-pardavimo sutart, perduodamas daikt lizingo gavjui,
i karto negaudamas i pastarojo daikto kainos, kredituoja lizingo gavj. Lizingo
davjas lieka perduoto gavjui daikto savininku, kol lizingo gavjas nesumoks visos
kainos. Todl i sutartis dar vadinama finansine, arba iperkamja, nuoma.
LIZINGO SUTARTIES ALYS, DALYKAS IR FORMA
Sutarties alys yra lizingo davjas ir lizingo gavjas. Lizingo davjas pagal sutart gali
bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo (CK 6.567 str. 3 d.).
Sutarties dalyku gali bti bet kokie kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus
em ir gamtos iteklius (CK 6.568 str. 1 d.).
Speciali reikalavim lizingo sutarties formai Civiliniame kodekse nenustatyta.
Kadangi lizingo davju gali bti tik juridinis asmuo, tai i sutartis turi bti raytins
formos. Jeigu sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, tai sutartis turi bti su-
daroma notarine forma.
LIZINGO SUTARTIES TURINYS
Lizingo davjo pagrindin pareiga yra sudaryti lizingo gavjo pasirinkto daikto pir-
kimo-pardavimo sutart. Lizingo davjas pardavj ir daikt renkasi pagal lizingo
gavjo nurodymus ir neatsako u pardavjo ir lizingo dalyko parinkim, jeigu lizingo
sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 2 d.). Jeigu ko kita nra numatyta sutartyje,
daikt, kuris yra lizingo sutarties dalykas, pardavjas perduoda tiesiogiai lizingo
gavjui io verslo vietoje. Lizingo davjas neatsako lizingo gavjui u sutarties
dalyko trkumus, iskyrus atvejus, kai lizingo gavjas pasikliov lizingo davjo
patyrimu ir iniomis arba kai lizingo davjas dar takos pasirenkant sutarties dalyk.
Kadangi lizingo davjas yra lizingo sutarties dalyko savininkas, tai jis turi teis
patikrinti sutarties dalyko komplektikum bei kokyb.
Lizingo gavjas privalo: 1) priimti sutarties dalyk, patvirtinti sutarties dalyko
komplektikum ir kokyb atitinkamais dokumentais; 2) daiktu naudotis ir j ilaikyti
rpestingai ir atidiai, palaikyti j tokios bkls, kokios jam buvo perduotas,
atsivelgiant normal nusidvjim bei sutartyje aptartus galimus pakeitimus. Li-
zingo gavjui nuo daikto perdavimo momento tenka visos daikto ilaikymo ir re-
monto ilaidos, be to, ir atsitiktinio daikto uvimo rizika. Sutarties dalyko atsitiktinis
uvimas neatleidia lizingo gavjo nuo sutarties vykdymo; 3) sumokti lizingo
davjui sutarties dalyko kain. Kaina mokama sutartyje nustatytais terminais ir dy-
diais. Sumokjus kain, nuosavybs teis sutarties dalyk pereina lizingo gavjui.
223
CIVILINE TEISE
Lizingo gavjas turi teis pareikti tiesiogiai visus reikalavimus, atsirandanius i
lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties. Jis turi visas pirkjo teises ir pareigas,
iskyrus pareig sumokti pardavjui u gyt daikt. i pareiga tenka lizingo davjui.
Kai lizingo gavjas i esms paeidia sutart, lizingo davjas turi teis nutraukti
sutart ir reikalauti grinti jam sutarties dalyk bei iiekoti i lizingo gavjo tokio
dydio nuostolius, kad jie lizingo davj grint toki padt, kokia bt buvusi, jei
tinkamai bt vykdyta sutartis (CK 6.574 str.).
11.4. GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIS
Gyvenamj patalp nuoma yra viena i nuomos ri. Gyvenamosios patalpos yra
nekilnojamieji daiktai, nesvarbu, ar jos yra atskirame name (pastate) ar dau-
giabuiame name. Gyvenamj patalp nuoma iskirta atskirai i bendr nuomos
sutari nuostat, atsivelgiant gyvenamj patalp nuomos santyki socialin
reikm.
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest
gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o
nuomininkas sipareigoja naudoti i patalp pagal paskirt ir mokti nuomos mokest
(CK 6.576 str.).
i sutartis yra konsensualin (laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, o ne nuo
gyvenamosios patalpos perdavimo). Nuo susitarimo momento atsiranda ali teiss ir
pareigos. Nuomininkas gali reikalauti, kad jam bt perduota pagal sutart
gyvenamoji patalpa. i sutartis dvial, nes kiekviena sutarties alis turi teises ir
pareigas: nuomotojas privalo perduoti sutartyje numatyt gyvenamj patalp, o
nuomininkas privalo mokti nuompinigius.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kaip ir kiekviena kita nuomos sutartis,
yra atlygintin, nes nuomininkas gyja teis naudotis gyvenamja patalpa, o nuo-
motojas - teis gauti nuompinigius.
Gyvenamoji patalpa turi bti naudojama tik nuomininko ir jo eimos nari gy-
venimui. Jeigu gyvenamoji patalpa inuomojama ne gyvenimui, o verslo poreikiams
(pvz., stomotologijos kabinetui, advokato kontorai, staigos biurui steigti), tai tokios
nuomos santykiams netaikytinos gyvenamosios patalpos nuomos sutart reg-
lamentuojanios teiss normos. Tokius santykius reglamentuoja CK 6.477-6.503
straipsniai.
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES ALYS
Gyvenamj patalp nuomotojais gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Nuomininkas paprastai yra fizinis asmuo. Visais atvejais inuomot pagal i sutart
gyvenamj patalp naudoja (joje gyvena) tik fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys
gali inuomoti gyvenamsias patalpas savo darbuotojams ar kitiems fiziniams
asmenims apgyvendinti.
224
Atskiros sutari rys
Nors nuomos sutart sudaro vienas asmuo - nuomininkas, taiau nuomininko
eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas pagal sudaryt nuomos sutart kaip ir
nuomininkas (CK 6.589 str.). Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantis su-
tuoktinis (partnerysts sutart sudars sugyventinis), j nepilnameiai vaikai, nuo-
mininko ir jo sutuoktinio tvai. Pilnameiai vaikai, j sutuoktiniai ir nuomininko
vaikaiiai priskiriami prie nuomininko eimos nari, jei jie su nuomininku turi bendr
k. Kiti artimieji giminaiiai ir ilaikytiniai gali bti teismo tvarka pripainti
nuomininko eimos nariais, jei jie su nuomininku igyveno ne maiau kaip vienerius
metus ir turjo bendr su nuomininku k (CK 6.588 str.).
Kita gyvenamosios patalpos nuomos sutarties alis yra nuomotojas. Tai paprastai
yra gyvenamj patalp savininkas arba asmuo, turintis teis sudaryti gyvenamosios
patalpos nuomos sutart. Tai gali bti atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija,
mon, kita organizacija ar fizinis asmuo.
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES FORMA IR DALYKAS
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstyb, savivaldyb ar
juridinis asmuo, turi bti sudaroma ratu. J pasirao galiotas pareignas ir nuomi-
ninkas. Nuomos sutartys tarp fizini asmen gali bti sudaromos odiu. Terminuota
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos alys, turi bti suda-
roma ratu. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti panaudota prie
treiuosius asmenis tik registravus j statym nustatyta tvarka vieame registre.
Sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis,
atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli kambari ir su ja
susijusi pagalbini patalp. Tai gali bti atskiras gyvenamasis namas, jo dalis, at-
skiras butas i vieno ar keli kambari, taip pat atskiri izoliuoti kambariai. Sava-
rankikos nuomos sutarties dalyku negali bti kambario dalis arba kambarys, susijs
su kitu kambariu bendru jimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbins patalpos
(virtuvs, koridoriai, sandliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras
nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbins patalpos gali bti
inuomojamos bendram naudojimui (CK 6.581 str.). Nuomojama gyvenamoji patalpa
turi atitikti techninius ir sanitarinius reikalavimus, keliamus gyvenamosioms
patalpoms. Sutartyje reikia aptarti pagalbini patalp bei namo rengini naudojimo
tvark. Jei i tvarka sutartyje neaptarta, tai nuomininkas turi teis naudotis
pagalbinmis patalpomis ir ranga kartu su kitais io namo gyventojais ir tomis
paiomis slygomis (bendro naudojimo teise).
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES TERMINAS
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti neterminuota arba terminuota (CK
6.582 str.). Gyvenamj patalp nuomos sutartyje gali bti nurodytas, bet gali bti ir
nenurodytas jos galiojimo terminas. Jei sutartyje jos galiojimo terminas nenurodytas,
tai sutartis galioja neribot laik, kol sutartis nenutraukiama bendru sutarimu ar
vienos alies iniciatyva CK nustatytais pagrindais. Paprastai pagal neterminuotas
sutartis nuomojamos valstybs ir savivaldybi gyvenamosios patalpos. Pagal
terminuot sutart nuomotojas nuomininkui gyvenamj patalp suteikia sutartyje
nustatytam laiko tarpui.
225
CIVILINE TEISE
Raytin sutartis sigalioja nuo jos pasiraymo momento. odin sutartis sigalioja
arba nuo odinio susitarimo momento, arba nuo leidimo apsigyventi gyvenamojoje
patalpoje dienos. iuo atveju leidimas paprastai duodamas odiu (nors gali bti
duotas ir ratu). Nepriklausomai nuo to, kaip leidimas duotas (odiu ar ratu),
sutartis bus laikoma sudaryta nuo to momento, kai nuomininkas akceptuos leidim
apsigyventi. Nuomininkas leidim apsigyventi gali akceptuoti odiu, ratu ir faktinio
pobdio veiksmu - apsigyvendamas patalpoje.
Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutariai, alys gali nauja sutartimi
atnaujinti sutarties termin arba sudaryti neterminuot sutart. Jeigu alys, pasibaigus
sutarties terminui, jos termino neatnaujino, nesudar naujos neterminuotos sutarties, o
nuomininkas toliau naudojasi gyvenamja patalpa, moka nuompinigius, kuriuos
nuomotojas priima, tai sutartis pripastama pratsta tokiam pat terminui tomis
paiomis slygomis (CK 6.607 str. 2 d.).
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES TURINYS
Nuomotojo pareigos yra ios: 1) nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisv,
tinkam gyventi gyvenamj patalp, nurodyt sutartyje (CK 6.587 str. 1 d.); 2)
nuomotojas privalo utikrinti tinkam gyvenamojo namo, kuriame yra gyvenamoji
patalpa, naudojim, teikti nuomininkui u umokest sutartyje numatytas btinas
komunalines paslaugas arba utikrinti j teikim, utikrinti daugiabuio namo bendro
turto ir komunalini paslaug teikimo rangos, esanios name, remont (CK 6.587
str.).
Nuomininko pareigos yra ios: 1) nuomininkas u gyvenamosios patalpos nuom
turi mokti nuomos mokest (nuompinigius). mokest nuomininkas turi sumokti
kas mnes, ne vliau kaip iki kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins
dienos, jeigu ali susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybs ir savivaldybi
gyvenamj patalp nuomos mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
moni, staig ir organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp
nuomos mokestis nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia
sutartis nesudaroma, - administracijos ir darbuotoj susitarimu, taiau maksimalus
nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka
patvirtint maksimal nuomos mokest. moni, staig, organizacij ir fizini
asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp nuomos
mokesio dydis nustatomas ali susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio
dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal
nuomos mokest (CK 6.583 str.); 2) nuomininkas moka mokest u alt ir kart
vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas (iukli
iveim, lift, bendro naudojimo patalp ir teritorijos valym ir kt.).
Nuomininko teiss yra ios: 1) nuomininkas, nuomojantis valstybs ar savival-
dybs gyvenamsias patalpas, ir jo eimos nariai bei buv eimos nariai, kurie laikinai
ivyksta i i patalp, isaugo teis patalp eis mnesius, jeigu mokamas nuomos
mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas (CK 6.591 str.); 2) nuomininkas,
nuomojantis valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp, ar jo eimos narys, kai
ivyksta kit vietov ar usien ilgiau kaip eiems mnesiams,
226
Atskiros sutari rys
turi teis rezervuoti nuomojam gyvenamj patalp (CK 6.593 str.); 3) nuomininkas,
gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir nuomotojo raytin sutikim, turi teis
gyvenamj patalp subnuomoti, t. y. sudaryti ios patalpos nuomos sutart su kitu
asmeniu; ios sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos sutarties termin;
pasibaigus nuomos sutariai, pasibaigia subnuomos sutartis; atsisaks isikelti
subnuomininkas keldinamas i jo uimam patalp teismo tvarka nesuteikiant kitos
gyvenamosios patalpos (CK 6.595 str.); 4) nuomininkas ir jo eimos nariai,
tarpusavyje susitar ir i anksto prane nuomotojui, turi teis nuomojamojoje
patalpoje apgyvendinti laikinus gyventojus, nesudarydami su jais subnuomos sutarties
ir neimdami nuomos mokesio; laikini gyventojai, atsisak isikelti i patalpos,
keldinami teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.596 str.); 5)
valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomininkai turi teis pakeisti nuomos
sutart, kai dalijamas butas (CK 6.599 str.), kai viena gyvenamoji patalpa keiiama
kelias (CK 6.600 str.), kai nuomininkai susijungia vien eim (CK 6.601 str.), kai
kitas eimos narys pripastamas nuomininku (CK 6.602 str.), kai perduodamas
patutintas kambarys (CK 6.603 str.), kai nuomininkas nutraukia darbo santykius (CK
6.604 str.); 6) valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomininkas ir jo eimos
nariai turi teis pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas
tik ratu leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnameiams eimos
nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims; jei nuomininkas, jo eimos
nariai ar kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginas sprendiamas teismo tvarka (CK
6.05 str.).
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
Gyvenamosios patalpos nuomos terminuota sutartis baigiasi pasibaigus jos terminui,
taiau nuomininkas turi pirmenybs teis sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos
sutart naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykd sutarties slygas (CK 6.607 str.).
Kitais atvejais sutartis nutraukiama arba nuomininko, arba nuomotojo iniciatyva.
Nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes ratu spjs
nuomotoj. Jeigu nuomininkas nespja nuomotojo, tai nuomotojas turi teis
susidariusi nuostoli atlyginim, t. y. nuomininkas privalo sumokti nuompinigius
u vien mnes (CK 6.609 str.). Sutartis gali bti pripainta negaliojania ir CK
6.586 straipsnyje nustatytais pagrindais (jei nuomininkas pateik tikrovs ne-
atitinkanius duomenis, jei nuomos sutartimi buvo paeistos kit asmen teiss, jei
pareign veiksmai, susij su nuomos sutartimi, buvo neteisti).
Nuomotojo reikalavimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti nu-
traukta, jei: 1) nuomininkas nuolat (ne maiau kaip u tris mnesius, jeigu sutartis
nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u komunalines
paslaugas; 2) nuomininkas ar jo eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys
ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j naudoja ne pagal paskirt; 3) nuomininkas,
jo eimos nariai arba kartu gyvenantys asmenys netinkamu savo elgesiu sudaro
nemanomas slygas gyventi kitiems kartu arba greta. iais atvejais nuomininkas, jo
eimos nariai keldinami teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK
6.611 str.).
227
CIVILINE TEISE
11.5. PANAUDOS SUTARTIS
PANAUDOS SUTARTIES SAMPRATA, ALYS, FORMA IR DALYKAS
Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena alis (panaudos da-
vjas) perduoda kitai aliai (panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir
neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t
daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo perduotas, atsivelgiant normal susid-
vjim arba sutartyje numatytos bkls (CK 6.629 str.).
i sutartis yra realin, neatlygintin, vienaal. Ji nuo nuomos sutarties skiriasi
tuo, kad panaudos davjas panaudos gavjui perduoda laikinai valdyti ir naudoti
individual daikt neatlygintinai.
Sutarties alys gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pelno siekiantys juridiniai
asmenys neturi teiss panaudos pagrindais perduoti daikt neatlygintinai naudotis
asmenims, kurie yra i juridini asmen steigjai, dalyviai ar organ nariai (CK
6.630 str.).
Sutarties forma tokia pati kaip ir nuomos sutarties. Pagal CK 6.478 straipsn
sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin, o nekilnojamj
daikt panaudos sutartis ilgesniam nei vieneri met terminui gali bti panaudota
prie treiuosius asmenis, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame
registre.
Sutarties dalykas yra nesunaudojami individuals kilnojamieji ir nekilnojamieji
daiktai.
PANAUDOS SUTARTIES TURINYS
Kadangi sutartis realin, tai panaudos davjas neturi pareigos perduoti daikt. Taiau
CK 6.633 straipsnyje nustatyta, kad perduodamas daiktas turt bti tokios bkls,
kuri atitikt sutarties nustatytas slygas ir daikto naudojimo paskirt. Daiktas turi bti
perduodamas su priklausiniais ir jo dokumentais. Panaudos gavjas privalo ilaikyti ir
saugoti jam pagal sutart perduot daikt, daryti jo einamj ir kapitalin remont bei
apmokti visas daikto ilaikymo ilaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.636
str.). Pasibaigus sutariai, panaudos gavjas privalo grinti panaudos davjui daikt
tokios bkls, kokios jis jam buvo perduotas, atsivelgiant normal susidvjim.
PANAUDOS SUTARTIES PABAIGA
Panaudos sutarties pabaiga priklauso nuo to, ar sutartis terminuota, ar neterminuota.
Terminuot sutart panaudos davjas turi teis reikalauti nutraukti prie termin, jeigu
panaudos gavjas naudoja daikt ne pagal paskirt, nevykdo pareigos ilaikyti ir
saugoti daikt, i esms pablogina daikto bkl ar be jo sutikimo perduoda daikt
treiajam asmeniui arba kai daiktas dl nenumatyt nepaprast aplinkybi yra skubiai
ir neivengiamai reikalingas paiam panaudos davjui (CK 6.641 str. 1 ir 2 d.).
Panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart, jeigu: nustatomi daikto
trkumai, dl kuri normaliai naudotis daiktu nemanoma arba pasidaro labai sunku, o
apie tuos trkumus sutarties sudarymo metu jis neinojo ir negaljo inoti; daik-
228
Atskiros sutari rys
tu negalima naudotis pagal paskirt dl aplinkybi, u kurias panaudos gavjas ne-
atsako; sutarties sudarymo metu panaudos davjas nespjo apie treij asmen
teises daikt arba panaudos davjas neperduoda daikto priklausini ar dokument
(CK 6.641 str. 3 d.).
Neterminuot sutart gali nutraukti kiekviena alis, apie tai spjusi kit al prie
tris mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Be to, jeigu ko kita nenustato
sutartis, panaudos gavjas turi teis bet kada nutraukti terminuot panaudos sutart,
spjs kit al ne vliau kaip prie vien mnes (CK 6.642 str.).
11.6. RANGOS SUTARTIS
RANGOS SUTARTIES SAMPRATA, DALYKAS, ALYS IR FORMA
Rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika
pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o
usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti (CK 6.644 str. Id.).
Sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin. Pagal i sutart yra atliekamas
darbas ir darbo rezultatas perduodamas usakovui. Darb rangovas atlieka savo
rizika. Jis pats organizuoja darb ir atsako u darbo rezultat, todl atsitiktinai uvus
darbo rezultatui, jis negali gauti sutartimi nustatyto atlyginimo.
Sutarties dalykas yra rangovo darbo rezultatas. Tai gali bti naujai pagamintas
daiktas (pastatytas namas, pasitas naujas drabuis ir pan.), nauj savybi arba
prarast savybi suteikimas daiktui (daikto patobulinimas, jo remontas ir pan.).
Sutarties alys yra rangovas ir usakovas. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai asme-
nys. Rangos darbus gali atlikti mons ir fiziniai asmenys, turintys teis atlikti ati-
tinkamus rangos darbus. Kai kuriuos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys statym
nustatyta tvarka iduot leidim - licencij (CK 6.646 str.).
Sutarties forma nustatoma vadovaujantis bendrosiomis sandori sudarymo tai-
syklmis (CK 1.71-1.73 str.). Sutartis su juridiniu asmeniu sudaroma ratu. Ji gali
bti forminama iduodant usakovui kvitus, kasos ekius, etonus, priimant usa-
kym ir pan.
RANGOS SUTARTIES TURINYS
Rangovo pareigos yra ios: 1) atlikti sulygt darb laiku, kokybikai ir perduoti u-
sakovui; 2) saugoti usakovo patiktus daiktus (mediag, rankius, prietaisus ir
pan.); 3) spti usakov, jei atsiranda aplinkybs, kurios trukdo tinkamai atlikti
darb.
Rangovas privalo sulygt darb atlikti kokybikai ir laiku. Jis darb atlieka i savo
mediagos, savo priemonmis ir jgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.647
str. 1 d.). Rangovas darbui atlikti turi teis pasitelkti kitus asmenis - subrangovus (CK
6.650 str. 1 d.). Tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu. Jis yra atsakingas
usakovui ir u subrangov atlikt darb. Rangovo atliekam darb kokyb turi
atitikti rangos sutarties slygas, o jeigu sutartyje kokybs slygos nenustatytos, -
prastai tokios ries darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str. 1 d.). Kai rangos
sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas usakovui kartu su
229
CIVILINE TEISE
pagamintu daiktu perduoda ir teises j (CK 6.645 str. 2 d.). Darb rezultato ar
tarpinio rezultato atsitiktinio uvimo rizika, iki juos priima usakovas, tenka ran-
govui. Jei praleidiamas darbo ar jo etapo primimo terminas, tai atsitiktinio uvimo
rizika tenka termin praleidusiai aliai (CK 6.649 str.).
Jei darbas atliekamas visikai ar i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas
atsako u netinkam mediagos sunaudojim. Jis privalo pateikti usakovui me-
diagos sunaudojimo ataskait, grinti mediagos likuius. Mediag ar rengini
atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka juos davusiai aliai.
Rangovas, kaip atliekamo darbo specialistas, privalo nedelsiant spti usakov,
kai gauta i usakovo mediaga, kiti daiktai ar dokumentai yra blogos kokybs,
usakovo nurodymai, kaip atlikti darbus, trukdo darb atlikti tinkamai, saugiai, kai
yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm darbo tinka-
mumui, tvirtumui ar saugumui. Jis iais atvejais privalo sustabdyti darb, kol usa-
kovas pakeis netinkam mediag tinkama, pakeis savo nurodymus arba imsis prie-
moni aplinkybms, sudaranioms grsm darbo tinkamumui, paalinti. Jeigu
usakovas nesiima reikiam priemoni nurodytoms aplinkybms paalinti, rangovas
turi teis nutraukti sutart ir pareikalauti nuostoli atlyginimo. Rangovas, nespjs
usakovo apie nurodytas aplinkybes, neatleidiamas nuo atsakomybs u atlikto
darbo trkumus (CK 6.659 str.).
Usakovo pareigos yra dvi: 1) priimti atlikt darb ir 2) u j sumokti. '
Usakovas privalo sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui,
apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat). Usakovas, pastebjs nukrypimus nuo
sutarties ar kitus darbo trkumus, turi apie tai nedelsiant praneti rangovui. Darbo
primimas forminamas aktu ar kitokiu dokumentu, patvirtinaniu darb primim.
Jeigu usakovas darb priima jo nepatikrins, jis netenka teiss remtis darbo
trkumais, kurie buvo akivaizds ir kuriuos galima buvo pastebti priimant darb.
Jeigu po darbo primimo nustatomi trkumai, kuriuos rangovas buvo paslps,
usakovas apie juos privalo praneti rangovui per proting termin. Jei usakovas
praleidia termin darbui priimti, atsitiktinio darbo rezultato uvimo rizika tenka
usakovui (CK 6. 662 str.).
U darb usakovas apmoka sutartyje nustatyta tvarka. Gali bti mokama i
anksto, u atskirus darb etapus arba primus darbo rezultat, su slyga, kad darbai
yra atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str.).
RANGOS SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Jeigu rangovas paeidia galutin darb atlikimo termin, tai usakovas turi teis
atsisakyti priimti darb ir pareikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu prievols vykdy-
mas dl termino praleidimo prarado prasm (CK 6.652 str. 4 d.). Kai rangovo atliktas
darbas yra netinkamos kokybs, usakovas turi teis savo pasirinkimu reikalauti i
rangovo neatlygintinai paalinti trkumus, atitinkamai sumainti darb kain,
atlyginti trkum alinimo ilaidas. Rangovas, uuot paalins trkumus, turi teis
neatlygintinai atlikti darb i naujo ir atlyginti usakovui dl sutarties vykdymo
termino udelsimo padarytus nuostolius. Jei rangovas trkum nepaalina arba
trkumai yra nepaalinami, usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti
nuostolius.
Kai usakovas vengia priimti atliktus darbus, rangovas, pasibaigus mnesio ter-
minui nuo tos dienos, kuri pagal sutart darbai turjo bti priimti, ir du kartus
230
Atskiros sutari rys
ratu spjs usakov, turi teis parduoti darbo rezultat, o gaut sum, atskaits jam
priklausanius mokjimus, usakovo vardu sumokti depozitin sskait (CK 6.662
str. 6 d.).
11.7. KROVINI VEIMO SUTARTIS
iuolaikin ekonomika negali funkcionuoti be transporto paslaug. Transporto prie-
monmis perveami dideli kiekiai keleivi ir krovini. Transportas leidia aprpinti
gamyb aliavomis, renginiais, realizuoti pagamint produkcij, aprpinti gyventojus
vartojimo reikmenimis.
Pagal tai, kokios transporto priemons atlieka veimus, skiriami veimai gele-
inkeli, automobili, vidaus vanden, oro ir jr transporto priemonmis. Pagal tai,
kas veama, skiriamas keleivi, bagao, krovini veimas.
Veimo santykius, be CK 6.807-6.823 straipsni, reglamentuoja Lietuvos Res-
publikos geleinkeli transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos
keli transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos vidaus vanden
transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos aviacijos statymas
(priimtas 2000 m.) ir Lietuvos Respublikos prekybins laivybos statymas (priimtas
1996 m.). Be to, veimo santykius reglamentuoja Varuvos civilins aviacijos
konvencija (in., 1997, Nr. 19-413) ir Tarptautinio krovini veimo keliais
konvencija (CMR) (in., 1998, Nr. 107-2932).
KROVINIO VEIMO SUTARTIES SAMPRATA, DALYVIAI IR FORMA
Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin
nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui
(gavjui), o siuntjas sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest (CK 6.808
str. 1 d.).
i sutartis realin, dvial ir atlygintin. Tais atvejais, kai kroviniai veami nuolat
ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini pateikimo terminus ir tvark,
vejas ir krovini siuntjas gali sudaryti ilgalaik veim organizavimo sutart (CK
6.822 str.). i sutartis yra konsensualin. Ji nustato krovini ir transporto priemoni
pateikimo mast, atsiskaitymo tvark ir slygas. Konkretaus krovinio veimo sutartis
laikoma sudaryta nuo to momento, kai krovin priima vejas.
Sutarties dalyviai yra siuntjas, vejas ir gavjas. Siuntjai gali bti juridiniai ir
fiziniai asmenys. Vejai yra tik transporto mons. Jeigu krovin pergabena i vienos
vietos kit fizinis asmuo arkliais ar karuiu, tai tokius santykius reglamentuoja
rangos sutartis.
Sutarties forma raytin. Veimo sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu ar
kitokiu dokumentu (CK 6.808 str. 2 d.). Krovini veimas geleinkeli, keli, vidaus
vanden ir oro transportu forminamas vataraiais. Vataraio blankais u nustatyt
umokest aprpina vejai. Vatarat kartu su kroviniu vejui pateikia krovinio
siuntjas. Vataratyje nurodomos visos veimo slygos (siuntjas, gavjas, krovinys,
veimo slygos ir kt.). Vejas krovin priima pagal vatarat. Vataratis tampa
krovini veimo sutarties sudarymo ir jos turinio rodymu udjus pradins transporto
mons spaud. Krovinys gavjui iduodamas pagal vatarat.
231
CIVILINE TEISE
Krovini veimo jra sutartis forminama arba konosamentu (kai perveami ne-
dideli krovini kiekiai), arba arteriu (kai veama visame laive, jo dalyje arba tam
tikrose laivo patalpose). Carteris - tai susitarimas, kuriuo laivo savininkas (valdy-
tojas) sipareigoja inuomoti vis laiv arba jo dal. Carteris - tai konsensualin
sutartis. Konosamentu forminama realin sutartis. Konasamentas yra vertybinis
popierius. Jis suteikia j turiniam asmeniui teis disponuoti veamu kroviniu. Todl
konosamentai gali bti iduodami ir esant arteriui.
KROVINIO VEIMO SUTARTIES TURINYS
Vejas privalo pateikti krovinio siuntjui tinkamos bkls transporto priemones
krovinio siuntjo usakyme, veimo sutartyje arba veimo organizavimo sutartyje
nustatytais terminais. Krovinius pakrauna (ikrauna) vejas arba siuntjas (gavjas)
sutarties arba taisykli nustatyta tvarka. Vejas privalo pristatyti krovin paskirties
viet sutartyje, statyme ar kituose teiss aktuose nustatytais terminais, o jeigu jie
nenustatyti, per proting termin (CK 6.816 str.). Atgabent krovin vejas iduoda
vataratyje ar veimo sutartyje nurodytam asmeniui.
Krovinio siuntjas privalo apmokti veim. Veimo umokestis u krovini
veim vieuoju transportu nustatomas pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus
tarifus. Krovinio gavjas privalo priimti krovin ir sumokti siuntjo nesumoktas
sumas bei papildomas tarif nustatytas sumas.
KROVINIO VEIMO SUTARTIES DALYVI ATSAKOMYB
U veimo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym vejas atsako veimo su-
tarties ir statym nustatytais pagrindais ir tvarka. Veimo sutarties slygos, panai-
kinanios ar ribojanios vejo civilin atsakomyb, negalioja (CK 6.817 str. 2 d.).
Vejas ir siuntjas atleidiami nuo atsakomybs u transporto priemoni nepa-
teikim arba j nepanaudojim, jeigu tai vyko dl nenugalimos jgos, krovini vei-
mo nutraukimo ar transporto apribojimo tam tikrais marrutais statym nustatyta
tvarka ir kitais statym numatytais atvejais (CK 6.818 str.). Vejas atsako u krovi-
nio ar bagao neisaugojim (praradim, trkum, sualojim) po krovinio ar bagao
primimo iki jo idavimo gavjui ar kitam galiotam asmeniui, jeigu nerodo, kad kro-
vinys ar bagaas buvo visikai ar i dalies prarastas ar sualotas dl aplinkybi, kuri
vejas negaljo ivengti ir kuri paalinimas nuo jo nepriklaus (CK 6.820 str. Id.).
Prekybins laivybos statymas reglamentuoja veimo sutarties ali atsakomyb,
kai veimo metu vyksta bendroji avarija (smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos
ar aukojimai, kad bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas; frachtas -umokestis u
krovinio veim ir laivu veami kroviniai). Bendrosios avarijos ilaidos ar aukojimai
dalijami proporcingai laivo, frachto ar krovinio vertei. Tai gali bti nuostoliai,
padaryti dl krovini ar laivo priklausini imetimo u borto, nuostoliai, padaryti
gesinant gaisr, uplukdant laiv ant seklumos ir pan.
11.8. PASKOLOS SUTARTIS
Paskolos sutartimi paskolos davjas perduoda paskolos gavjui nuosavybn pinigus
arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gav-
232
r
Atskiros sutari rys
jas sipareigoja grinti davjui toki pat pinig sum arba tok pat kiek tokios pat
ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita
(CK 6.870 str. 1 d.). i sutartis realin, nes pripastama sudaryta nuo pinig arba
daikt perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Sutartis yra vienaal, nes pareig
turi tik paskolos gavjas: jis privalo grinti skol ir sumokti palkanas, jeigu su-
tartyje nenustatyta, kad palkanos neturi bti mokamos. Paskolos gavjas tampa jam
perduot pinig ar kit daikt savininku. Nuo daikt perdavimo momento jam tenka
i daikt atsitiktinio uvimo rizika.
Sutartis sudaroma ratu, jei paskolos suma virija 2000 lit arba jei paskolos
davjas yra juridinis asmuo. Raytine sutarties forma pripastamas paskolos ratelis
ar kitoks dokumentas, kurie patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavim (CK 6.871
str.).
11.9. BANK SUTARTYS. ATSISKAITYMO
TEISINIAI SANTYKIAI
Bankai - tai specialios mons, kurios atlieka finansines operacijas su pinigais, ver-
tybiniais popieriais, kasos operacijas. Bankas surenka daugelio asmen pinigus
vien bendr mas, paversdamas pinigus kapitalu. Kam reikia pinig, tas j gali gauti
banke. Banko kapital sudaro: 1) nuosavas pagrindinis kapitalas (akcinis kapitalas);
2) indlinink patiktos los bankui (banko klient los sskaitose); 3) kapitalas,
gaunamas ileidiant vertybinius popierius. Bankas kartu yra ir skolininkas, ir
kreditorius. Jis yra indlinink skolininkas, o asmen, kuriems suteik kreditus
(paskolas), - kreditorius.
Bank kontrol Lietuvoje atlieka Lietuvos bankas.
Bankai sudaro sskaitos, indli sutartis. Jie teikia paskolas ir kreditus, atlieka
kasos operacijas: priima mokjimus klient sskaitas, klient pavedimu atlieka
mokjimus i j sskait. Jie perka ir parduoda vertybinius popierius, saugo doku-
mentus ir brangenybes, nuomoja seifus ir kt.
KREDITAVIMAS
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti
kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las
(kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti
palkanas (CK 6.881 str. 1 d.). i sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintin.
Sutarties dalyku gali bti tik pinigai. Kreditus gali teikti tik bankas ar kita kredito
staiga. Sutarties forma - raytin, kurios nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK
6.882 str.).
BANKO INDLIS
Banko indlis forminamas sutartimi. Banko indlio sutartimi viena alis (bankas ar
kita kredito staiga) sipareigoja priimti i kitos alies (indlininko) arba, gavusi kitai
aliai pervest pinig sum (indl), sipareigoja grinti indl ir sumokti u j
palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka (CK 6.892 str. 1 d.). Sutartis
konsensualin, atlygintin, dvial, ir indlininkas privalo mokti u banko paslau-
233
CIVILINE TEISE
gas. Pinigai, mokti indlio sskait, yra banko nuosavyb. Indlininkas turi tik
reikalavimo teis. Sutartis turi bti raytin. Tai gali bti indlininko knygel, de-
pozito sertifikatas ar kitoks banko iduotas dokumentas. Jeigu raytins formos
nesilaikoma, indlio sutartis negalioja (CK 6.894 str.).
Indl galima dti kito asmens naudai. is asmuo gyja teises indl nuo savo
pirmojo pareikalavimo bankui momento arba nuo savo ketinimo naudotis indlininko
teismis ireikimo kitokiu bdu momento (CK 6.900 str.).
BANKO SSKAITA
Juridiniai asmenys paprastai atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o perveda pinigus i
moktojo sskaitos gavjo sskait. Tam, kad galima bt atlikti mokjimo-
atsiskaitymo operacij banke, reikia turti banko sskait, kuri atidaroma sudarant
banko sskaitos sutart.
Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento
(sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr
sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas
operacijas, o klientas sipareigoja apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir opera-
cijas (CK 6.913 str. 1 d.).
i sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin (bankas moka palkanas, o klientas
apmoka banko atliekamas operacijas). ios sutarties alys yra: bankas ar kredito
staiga ir fizinis ar juridinis asmuo. Sutarties dalykas - kliento pinigins los,
esanios banke. Klientas turi prievolin reikalavimo teis ias las, o nuosavybs
teis las turi bankas. Sutarties forma - paprasta raytin.
Banko pareigos yra ios: 1) vykdyti kliento pavedimus; 2) skaityti sskait kliento
vardu gaunamas pinigines las; 3) mokti palkanas ir 4) saugoti kliento sskaitos
paslapt. Kliento yra ios pareigos: 1) laikytis banko taisykli atliekant atsiskaitymo
operacijas ir 2) apmokti banko atliekamas operacijas.
ATSISKAITYMAI
Didioji dalis atsiskaitym tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitym dalyvaujant
fiziniams asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi ne grynaisiais
pinigais. Tokie atsiskaitymai atliekami per bankus, kuriuose yra atidarytos at-
siskaityme dalyvaujani asmen sskaitos. Atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais
atliekami pateikiant mokjimo pavedimus, akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir
kitas statym nustatytas atsiskaitymo priemones.
Mokjimo pavedimas. Moktojas pateikia bankui mokjimo pavedim, kurio
turinys ir forma, taip pat kartu su juo pateikt dokument turinys ir forma turi atitikti
statym ir banko veiklos taisykli nustatytus reikalavimus (CK 6.932 str. 1 d.).
Mokjimo pavedim blankais savo klientus aprpina bankai. Moktojo pavedim
bankas vykdo, jeigu moktojo sskaitoje yra pinig, jeigu ko kita nenustato banko ir
moktojo sudaryta sutartis (bankas gali kredituoti moktoj). Bankas, vykdydamas
pavedim, perveda jame nurodyt pinig sum gavjo bank, kad j skaityt
pavedime nurodyto asmens sskait.
Akredityvas - tai nustatytos formos banko dokumentas, kuriuo moktojo bankas
paveda gavjo bankui atlikti mokjimus i akredityve nurodytos sumos moktojo
nustatytomis slygomis. Akredityvais atsiskaitoma, kai tai nustato sutartis, su-
234
Atskiros sutari rys
daryta moktojo su l gavju. Pavyzdiui, pirkjas duoda pavedim j aptarnau-
janiame banke atidaryti akredityv nurodytai sumai. Bankas, vykdydamas i pave-
dim, atidaro akredityv banke, aptarnaujaniame pardavj. Pardavjas yra in-
formuojamas apie atidaryt akredityv. Pardavjas, vykds pirkimo-pardavimo
sutart, dokumentus apie sutarties vykdym perduoda savo bankui, kuris, patikrins
dokumentus, atlieka mokjim, jeigu dokumentai atitinka akredityvo slygas. Akre-
dityvai gali bti ataukiami ir neataukiami. Jeigu akredityve nra aikiai nurodyta, ar
jis ataukiamas, ar ne, toks akredityvas laikomas neataukiamu (CK 6.937 str. 4 d.).
Inkaso - tai banko operacija, kuria bankas, vykdydamas kliento pavedim, gauna
pagal kliento pateiktus mokjimo dokumentus (sskaitas, ekius, vekselius) pinigus
klientui.
ekis - tai raytinis sakymas bankui imokti pinig sum i ekio davjo s-
skaitos asmeniui, pateikusiam ek. Tai ekio davjo sakymas tik bankui. sakymas
kitam asmeniui imokti pinigus nra ekis. ekis apmokamas ekio davjui pinigais
i jo sskaitos, esanios banke. Klientas, norintis atsiskaityti ekiais, sudaro sutart su
banku, ir bankas jam iduoda eki knygel; sutariama dl parao ir eki sumos.
Reikalavimus ekio formai, atsiskaitym ekiais tvark nustato Lietuvos Respublikos
eki statymas. ekis nra pinigai. Kol ekis neapmoktas, prievol sumokti pinig
sum nevykdyta. Bankas gali atsisakyti apmokti ek, jeigu jis neteisingai
formintas, nra l moktojo sskaitoje, praleistas pateikimo apmokti terminas.
Vekselis - tai vertybinis popierius, kuriuo j iras asmuo be slyg sipareigoja
tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum nurodytam asmeniui pats
arba sako tai padaryti kitam. Vekselis gali bti sakomasis arba paprastasis. sakomuoju
vekseliu davjas sako kitam asmeniui (paprastai bankui), kad is vekselyje rayt
sum sumokt jame nurodytam asmeniui. Paprastuoju vekseliu davjas be slyg
sipareigoja vekselyje rayt sum sumokti pats. Vekseli santykius reglamentuoja
Lietuvos Respublikos vekseli statymas. Vekselis - tai sutartin, abstrakti (nenuro-
doma u k mokama), vienaal (vekselio gavjas pagal veksel joki pareig vekse-
lio davjui neturi), formali ir pinigin prievol. Vekselis - tai atsiskaitymo ir kreditavi-
mo priemon, nes pinigai pagal veksel imokami vliau. Veksel galima perduoti kitam
asmeniui, padarius ra apie perdavim kitoje vekselio pusje arba pratsoje. Toks
raas vadinamas indosamentu. Asmuo, padars tok ra, vadinamas indosantu.
Indosantas atsako u vekselio akcept ir apmokjim, jeigu nra padars prieingo
rao. Vekseliai iki j mokjimo termino sujimo pateikiami moktojui akceptuoti.
11.10. DRAUDIMO SUTARTIS
Gyvenime danai prarandamas turtas (daiktai). Tai atsitinka veikiant gamtos jgoms
(uraganas, audros, aibo ilydiai, potvyniai ir pan.), monms (turto sunaikinimas,
sualojimas, vagyst ir pan.). Net jeigu al padaro mons, ne visada padaryta ala
atlyginama. ala neatlyginama, kai nenustatomas asmuo, padars al, kai is asmuo
yra nekaltas arba neturi turto, kur galima bt nukreipti iiekojim. Nurodytais
atvejais padarytus nuostolius gali atlyginti draudimas. Draudimo mons pagal
draudimo sutartis surenka i draudj draudimo mokas ir tokiu bdu sudaro l
fond, i kurio imoka draudjams draudimo atlyginim, vykus draudimo vykiui.
Draudimas - tai nuostoli paskirstymas daugeliui asmen.
235
CIVILINE TEISE
DRAUDIMO SUTARTIES SAMPRATA
Draudimo sutartimi viena alis (draudikas) sipareigoja u sutartyje nustatyt draudi-
mo mok (premij) sumokti kitai aliai (draudjui) arba treiajam asmeniui, kurio
naudai sudaryta sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok,
apskaiiuot statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar
draudimo sutartyje nustatytas draudiminis vykis (CK 6.987 str. 1 d.).
Sutartis yra realin (draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, sigalioja
nuo to momento, kai draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok (CK 6.996 str.
1 d.) ir dvial. i sutartis dar vadinama rizikos sutartimi, nes i anksto neinoma, ar
vyks, ar nevyks draudiminis vykis, nors draudiminio vykio galimyb turi bti. Tai
nra slyginis sandoris, nes ali teiss ir pareigos atsiranda nuo draudimo mokos
sumokjimo momento. Draudimas gali bti privalomasis ir savanorikas, gyvybs ir
ne gyvybs (CK 6.988 str.). Ne gyvybs draudimu gali bti draudiama nuo
nelaiming atsitikim, galimas transporto priemoni, veam krovini, turto, kredito,
finansini nuostoli, kit turto ri bei teisi draudimas.
Draudimo santykius reglamentuoja CK 6.987-6.1018 straipsniai, Lietuvos
Respublikos draudimo statymas, Lietuvos Respublikos transporto priemoni
savinink ir valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo statymas ir
kiti teiss aktai.
i
DRAUDIMO SUTARTIES ALYS, DALYKAS IR FORMA
Sutarties alys yra draudikas (draudimo mon, turinti draudimo veiklos licencij) ir
draudjas (asmuo, sudars su draudiku draudimo sutart ar esantis draudju statymo
pagrindu, privalantis mokti draudimo mokas bei turintis teis gauti draudimo
imok atsitikus draudiminiam vykiui). Draudjais gali bti visi fiziniai ir juridiniai
asmenys. Draudimo sutart galima sudaryti treiojo asmens naudai, kuris sutartyje
nurodytomis slygomis gyja teis draudimo imok.
Sutarties dalyku gali bti konkretus daiktas, kapitalas, prievoli vykdymas, civi-
lin atsakomyb.
Sutarties forma turi bti raytin. Sutarties sudarym patvirtina draudimo liudi-
jimas (polisas). Draudjas, nordamas sudaryti sutart, pateikia ratu draudikui
nustatytos formos praym sudaryti sutart. Draudikas, sudarydamas sutart, privalo
supaindinti draudj su atitinkamos draudimo ries taisyklmis ir teikti i
taisykli kopij draudjui. Praymas sudaryti sutart ir draudimo ries taisykls yra
sudtins draudimo sutarties dalys. Sutarties sudarymo fakt patvirtina draudiko
draudjui iduodamas draudimo liudijimas (polisas).
DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
Draudimo sutartys yra terminuotos. Gyvybs draudimo sutartis sudaroma ne trum-
pesniam kaip vieneri met laikotarpiui. Draudimo sutartis gali bti nutraukta prie
termin, jeigu inyko galimyb vykti draudiminiam vykiui arba inyko draudimin
rizika (pvz., uvo draudimo objektas). Draudjas turi teis nutraukti sutart bet kokiu
atveju (CK 6.1009 str.).
236
Atskiros sutari rys
DRAUDIMO SUTARTIES TURINYS
Draudjo pareigos yra ios: 1) laiku mokti draudimo mokas (premij); 2) saugoti
draudimins apsaugos dalyk; 3) praneti apie pasikeitimus, kurie didina rizik; 4) pra-
neti apie draudimin vyk; 5) rodyti nuostolius, vykus draudiminiam vykiui.
Draudimo moka mokama draudimo monei grynaisiais pinigais arba naudojantis
banko ar pato paslaugomis. mok mokjimo terminai nustatomi draudimo sutartyje.
Inykus apdraustam objektui, draudjas atleidiamas nuo pareigos mokti draudimo
mokas. Sumajus arba padidjus draudimo rizikai, draudimo mok dydis
atitinkamai mainamas arba didinamas suinteresuotos alies reikalavimu.
Draudjas apdraustu daiktu (turtu) turi rpintis, j saugoti. Ikilus pavojui, jis
privalo imtis vis galim priemoni pavojui ivengti, o vykus draudiminiam vykiui,
imtis priemoni sumainti galimus nuostolius (gesinti gaisr, ikviesti gaisrininkus,
gydyti apdraust gyvul, gelbti brangiausi turt).
Sudarant draudimo sutart ir jos galiojimo metu draudjas privalo suteikti drau-
dikui vis inom informacij apie aplinkybes, kurios gali turti takos draudiminiam
vykiui vykti ir galimiems nuostoliams atsirasti (CK 6.993 str.).
Draudjas, suinojs apie draudimin vyk, privalo apie tai praneti draudikui ar
jo atstovui per sutartyje nustatyt termin ir sutartyje nustatytu bdu. Jis privalo
pateikti draudikui visus su draudiminiu vykiu susijusius dokumentus.
Paprastai nuostolius privalo rodyti iekovas. Taigi draudjas turi rodyti savo
reikalavimus. Jis turi rodyti, kad buvo draudiminis vykis, draudimo sutarties dalykas
nukentjo nuo io vykio, nuostoli dyd. Draudjas neprivalo rodinti savo
nekaltumo ar nesiningumo. Jo nekaltumas ar siningumas preziumuojami.
Pagrindin draudiko pareiga yra imokti draudimo imokas. Jeigu ne gyvybs
draudimo sutartyje, iskyrus statym numatytus atvejus, nustatyta draudimo suma
yra maesn u draudimo vert (apdrausto objekto vert), tai, vykus draudiminiam
vykiui, draudikas privalo atlyginti draudjui ar naudos gavjui dal jo patirt
nuostoli proporcingai draudimo sumos ir draudimo verts santykiui (CK 6.999 str. 1
d.). Pavyzdiui, apdraustas pastatas, kurio vert 60 000 Lt., draudimo suma 45 000 Lt.
Draudiminis vykis padar alos, kurios vert 10 000 Lt. Kadangi pastatas apdraustas
75 proc. verts, tai draudikas imoks 75 proc. padarytos alos verts. Danai
draudikas atlygina visus draudjo patirtus nuostolius dl draudiminio vykio, bet ne
daugiau negu draudimo suma.
Jei draudimo suma, nurodyta sutartyje, virija draudimo vert, tai draudimo
sutartis negalioja dl tos draudimo sutarties dalies, kuri virija draudimo vert. Taiau
imoktos draudimo vert virijanios draudimo imokos negalima iiekoti (CK
6.1001 str. 1 d.). Jeigu objektas buvo apdraustas keliose draudimo monse dl t
pai rizik, tai draudimo imok kiekviena mon moka proporcingai, nevirydama
bendros alos dydio ir ne daugiau negu draudimo vert.
Draudikas, sumokjs draudimo imok draudjui, turi teis reikalauti imokt
sum i atsakingo u padaryt al asmens.
DRAUDIMO SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Jeigu sutart paeidia draudjas (pvz., nesumoka draudikui nustatytu laiku draudimo
mok), tai draudikas, atsivelgiant paeidimo pobd, gali nutraukti sutar-
237
CIVILINE TEISE
t. Jis turi teis sumainti ar atsisakyti imokti draudimo imok, jeigu draudiminis
vykis atsitiko dl apdraustojo kalts (tyins veiklos), jeigu draudjas, sudarydamas
sutart, pateik draudikui inomai neteisingus duomenis ar juos nuslp, jeigu
draudjas gavo vis ar dalin alos atlyginim i asmens, padariusio al, jeigu
draudiminis vykis atsitiko dl karo veiksm, karo arba ypatingosios padties vedi-
mo, masini neramum, branduolins energijos poveikio, jeigu draudimo ries
taisykls nenumato kitaip.
DRAUDIMO SUTARTIES PABAIGA
Draudimo sutartis pasibaigia, jei: draudjas nustatytu laiku nesumoka draudimo
mok; draudikas sumoka visas draudimo sutartyje numatytas imokas; likviduojamas
draudjas ir nra jo teisi bei pareig permj; mirta apdraustasis; pasibaigia
draudimo sutarties galiojimo terminas ir kitais statym numatytais atvejais.
12. INTELEKTIN NUOSAVYB
Intelektins nuosavybs dalykas yra krybinio darbo produktai. Kaip asmuo, paga-
mins bet kok material daikt, gyja nuosavybs teis daikt, lygiai taip pat
asmuo, sukrs nematerial objekt (krin, iradim, dizain ir kt.), gyja intelektins
nuosavybs teises savo krybinio darbo rezultat. Pasaulins intelektins
nuosavybs organizacijos steigimo konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad inte-
lektin nuosavyb sudaro teiss : literatros, meno ir mokslo krinius; atlikj
atlikimo veikl, garso raus ir televizijos laidas; iradimus visose mogaus veiklos
srityse; mokslo atradimus; pramonin dizain; preki enklus, aptarnavimo enklus,
firm pavadinimus ir komercinius yminius; apsaug nuo nesiningos kon-
kurencijos, taip pat visas kitas teises, susijusias su intelektine veikla gamybos, mokslo,
literatros ir meno srityse.
ios teiss skirstomos autori teises, gretutines teises ir pramonin nuosavyb.
Prie pramonins nuosavybs priskiriamos teiss, susijusios su gamyba ir gamini
realizavimu. Pramonins nuosavybs objektai (iradimai, pramoninis dizainas, preki
enklai ir kt.) registruojami. Tik registruotus objektus savininkas turi iimtines
teises. Nustojus galioti registracijai, pasibaigia atitinkamo asmens turtins teiss tok
objekt.
12.1. AUTORI TEISS
Autori teisi apsaug reglamentuoja Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini
teisi statymas (in., 2003, Nr. 28-1125; toliau - ATGT), kuriame nustatytos autori
teiss literatros, mokslo ir meno krinius. Autori teiss yra civilins teiss
institutas, nes CK 1.111 straipsnyje prie civilini teisi objekt priskirti ir mokslo,
literatros bei meno kriniai. Todl autori santykiams reglamentuoti taikomos ir CK
normos.
238
Intelektin nuosavyb
AUTORI TEISI OBJEKTAI
Autori teisi objektai pagal ATGT 4 straipsn yra originals literatros, mokslo ir
meno kriniai, kurie yra krybins veiklos rezultatas, ireiktas kokia nors objektyvia
forma. Kriniai yra autori teisi objektai, jeigu jie pasiymi originalumu, yra
krybins veiklos rezultatas ir ireikti objektyvia forma. literatros krinio svok
eina: 1) groins literatros krinys (beletristika, poezija, drama) ir 2) bet koks
originalus raytins formos krinys (groin literatra, mokslo veikalai, technikos
kriniai arba praktinio pobdio kriniai, kuriuose pateikiami techniniai ar buitiniai
patarimai ir kt.). Prie mokslo krini siaurja prasme priskiriami mokslo tyrimo
darbai, sukurti prisilaikant reikalavim, keliam mokslo darbams. Taiau prie mokslo
krini plaija prasme priskiriami visi kriniai, iskyrus groin literatr (technin
literatra, mokslo populiarinimo literatra, inynai, praktinio pobdio literatra).
Prie meno krini priskiriami vaizduojamojo meno kriniai (tapybos, grafikos,
skulptros ir kt. kriniai), muzikos kriniai (opera, operet, baleto muzika, simfonija,
dainos ir kt.). Literatros krinio svoka teisine prasme taikoma ir kompiuteri
programoms.
Krinys autori teisi objektu tampa nuo jo (ar jo dalies) sukrimo momento,
neatsivelgiant jokius formalumus nei tai, ar nurodytas krinio autorius ar ne,
inoma ar neinoma, kas yra tikrasis jo autorius.
Autori teisi objektais nelaikomi: idjos, procedros, procesai, sistemos, veiklos
metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teiss aktai, oficials
administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai (sprendimai, nu-
osprendiai, nuostatai, normos, teritorij planavimo ir kiti oficials dokumentai), taip
pat j oficials vertimai; oficials valstybs simboliai ir enklai (vliavos, herbai,
himnai, piniginiai enklai ir kt.); oficialiai registruoti teiss akt projektai; prastinio
pobdio informaciniai praneimai apie vykius; folkloro kriniai (ATGT 5 str.).
AUTORI TEISI SUBJEKTAI
Autori teisi subjektai yra autorius ir jo teisi permjai. Autorius yra fizinis asmuo,
sukrs krin. Fizinis asmuo, kurio vardas prastu bdu nurodytas krinyje, yra
laikomas to krinio autoriumi, jeigu nerodyta kitaip. ios nuostatos laikomasi ir tada,
kai vietoj autoriaus vardo nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia joki abejoni dl
tikrojo autoriaus vardo (ATGT 6 str.).
Asmuo, sukrs krin, tampa autoriumi, neatsivelgiant jo veiksnum. Auto-
riaus veiksnumas turi reikms tik gyvendinant jo teises. Neveiksni autori teises
gyvendina j tvai arba globjai. Krini autoriai negali bti gyvuliai (pvz., be-
dion, nutapiusi paveiksl), prietaisai ir mainos (pvz., kompiuteris). Kompiuteris
gali bti mogaus naudojamas kaip rankis krybos procese, kaip pagalbin prie-
mon. Jeigu naudojant kompiuter sukuriamas krinys, tai autorius bus mogus,
sukrs t krin.
Be autori, autori teisi subjektais laikomi ir autoriaus teisi permjai - as-
menys, kurie autoriaus turtines teises gijo pagal sutart arba paveldjo. Tai gali bti
fiziniai ir juridiniai asmenys.
Bendraautoryst. Kai krin sukuria du ar daugiau fizini asmen bendru
krybiniu darbu, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar sukurtas krinys su-
239
CIVILINE TEISE
daro nedalom visum, ar susideda i dali, kuri kiekviena gali turti savarankik
reikm. Bendrai sukurto krinio dalis laikoma turinia savarankik reikm, jeigu ji
gali bti panaudota atskirai nuo kit io krinio dali. Bendraautori savitarpio
santykiai ir kiekvienam i bendraautori skiriama atlyginimo dalis nustatomi j
susitarimu. Jei tokio susitarimo nra, autori teises krin gyvendina visi
bendraautoriai kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsivelgiant kiekvieno
bendraautorio krybos indl. N vienas i bendraautori neturi teiss, neturdamas
tam pakankamo pagrindo, udrausti naudoti bendr krin (ATGT 7 str.).
Bendraautorysts santykiams atsirasti reikalingos ios slygos: 1) bendras kry-
binis darbas; 2) bendraautori susitarimas ar sutikimas dl bendro darbo ir jo re-
zultato; 3) bendro darbo bendras rezultatas - krinys; 4) kiekvieno bendraautorio
krybinis indlis, atitinkantis originalumo reikalavimus.
Autoriaus turtins teiss krin, iskyrus kompiuteri programas, kur sukr
darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybin uduot, 5 me-
tams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje (ATGT 9 str. 2 d.).
Autori teiss audiovizualinius krinius (filmus) priklauso juos sukrusiems
asmenims, kuriais laikomi reisierius, scenarijaus autorius, dialog autorius, daili-
ninkas, operatorius ir muzikos (su tekstu ar be teksto), sukurtos specialiai iam
kriniui, autorius. Anksiau sukurt krini, kurie yra perdirbti arba traukti film
autoriai turi autori teises savo krinius.
Filmai - tai tokie kriniai, kuriuos sudaro visuma susijusi vaizd (tiek su garsu,
tiek be garso), kurie atgaminami panaudojant atitinkamas technines priemones (kino
filmai, televizijos filmai, televizijos programos, videofilmai ir kt.). Jei filmas
nesudtingas, jo krjas gali bti vienas asmuo, kuriam priklauso visos teiss su-
kurt krin. Paprastai kino filmai, televizijos filmai, videofilmai yra sudtingi k-
riniai. Kuriant film reikia dti daug krybinio darbo, organizacinio darbo, daug
pinig. J kuriant dalyvauja scenarijaus autorius, muzikos autorius, reisierius, ak-
toriai ir kiti atlikjai, dailininkas, kostium dailininkas, dialog autorius, operatorius
ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie atlieka vairius darbus (gamina de-
koracijas, siuva drabuius, teikia transporto paslaugas ir kt.). Vis i asmen darb
organizuoja, finansuoja, gyja reikalingas teises filmo gamintojas (prodiuseris).
ATGT 11 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad autoriai, sudarydami filmo
sukrimo sutart arba perduodami gamintojui jau sukurtus krinius, suteikia jam teis
atgaminti, platinti, eksportuoti, subtitruoti krin, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.
AUTORIAUS TEISI APSAUGOS ENKLAS
Autorius arba kitas autoriaus teisi subjektas gali informuoti visuomen apie savo
teises, panaudodamas autori teisi apsaugos enkl, kur sudaro trys elementai:
apskritime ar apvaliuose skliaustuose rayta raid , autoriaus arba kito autoriaus
teisi subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji krinio ileidimo metai (ATGT 12
str.).
240
Intelektin nuosavyb
AUTORI TEISS
Autoriaus teiss krin atsiranda nuo krinio ar jo dalies sukrimo momento, t. y. kai
krinys ar jo dalis gyja objektyvi form. Nuo io momento autorius gyja visas
asmenines neturtines teises, nurodytas ATGT 14 straipsnyje ir turtines teises, nu-
rodytas 15 straipsnyje.
Autoriaus asmenins neturtins teiss. Autorius, neatsivelgiant jo turtines teises,
net ir tuo atveju, kai turtins teiss perduotos kitam asmeniui, turi tokias asmenines
neturtines teises: 1) teis reikalauti pripainti krinio autoryst, aikiai nurodant
autoriaus vard ant vis ileidiamo krinio egzempliori, taip pat kitu manomu
bdu vieai atliekant krin (autorysts teis); 2) teis reikalauti, kad bet kokiu bdu
naudojant krin bt nurodomas arba nebt nurodomas autoriaus vardas, arba bt
nurodomas autoriaus pseudonimas (teis autoriaus vard); 3) teis prietarauti bet
kokiam krinio ar jo pavadinimo ikraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet
kokiam kitam ksinimuisi krin, galiniam paeisti autoriaus garb ar reputacij
(teis krinio nelieiamyb). Asmenins neturtins autoriaus teiss yra neatskiriamai
susijusios su autoriaus asmeniu ir neturi ekonominio turinio. Jos saugomos
neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims, be to, saugomos neatsivelgiant
j subjekto vali - autoriaus sudaryti sandoriai dl i teisi perdavimo negalioja.
Autori turtins teiss. ATGT 15 straipsnyje tvirtinta, kad autorius turi ias
iimtines turtines teises: 1) atgaminti krin bet kokia forma ir bdu; 2) ileisti krin;
3) versti krin; 4) adaptuoti, aranuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti krin; 5)
platinti krinio original ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai
ar kitaip perduodant nuosavybn ar juos valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;
6) vieai rodyti krinio original ar kopijas; 7) vieai atlikti krin bet kokiais bdais
ir priemonmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieai skelbti krin, skaitant jo
padarym vieai prieinam kompiuteri tinkle (internete).
Bet koks krinio originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus ar jo teisi
permjo ar jo tinkamai galioto asmens leidimo yra laikomas neteistu, iskyrus
statymo numatytus atvejus. Autorius ar jo teisi permjas turi teis udrausti tok
krinio originalo ar jo kopij panaudojim.
Autorius turi teis gauti autorin atlyginim u krin, nesvarbu, kokiu bdu jis
buvo panaudotas. U vie krinio atlikim ir vie krinio paskelbim autorius turi
teis gauti autorin atlyginim tiek tiesiogiai atliekant krin (gyvas atlikimas), tiek
panaudojant fonogram ar garsinio regimojo krinio ra, radijo ir televizijos
transliacij ar retransliacij. U krinio transliacij ir retransliacij autorius turi teis
gauti autorin atlyginim tiek transliuojant ar retransliuojant tiesiogin krinio
atlikim, tiek panaudojant fonogram ar audiovizualinio krinio ra, radijo ir
televizijos transliacij ar retransliacij. Autorinio atlyginimo dydis ir mokjimo tvarka
nustatoma autorinje sutartyje, taip pat autorinse licencinse sutartyse, kurias krini
naudotojai sudaro su autoriais arba su autori teisi kolektyvinio administravimo
asociacijomis.
Autoriaus turtini teisi apribojimai leidiami iimtinai io statymo numatytais
atvejais. Jie turi neprietarauti prastiniam krinio naudojimui ir nepaeisti teist
autoriaus ar kito autoriaus teisi subjekto interes. Krin galima naudoti be autoriaus
ar jo teisi permjo leidimo ir nemokant autoriui atlyginimo tik
241
CIVILINE TEISE
ATGT nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais krin galima naudoti tik autoriaus
ar jo teisi permjo leidimu ir u kiekvien panaudojim mokant atlyginim; kitoks
krinio naudojimas yra autoriaus iimtini turtini teisi paeidimas ir utraukia
statym nustatyt atsakomyb. statymo nustatytomis slygomis, apimtimi ir tvarka
leidiama atgaminti krin asmeniniais tikslais, cituoti, naudoti mokymo, mokslini
tyrim, informacijos ir visuomens saugumo tikslais, religini apeig metu, atgaminti
j laikinai ir kt.
Autori teisi galiojimo terminas. Autoriaus turtins teiss galioja vis autoriaus
gyvenim ir 70 met po jo mirties, nepaisant krinio teisto vieo paskelbimo datos.
Autoriaus asmenins neturtins teiss saugomos neterminuotai. Autori turtins teiss
krin, sukurt bendraautorysts pagrindu, galioja vis bendraautori gyvenim ir 70
met po paskutinio bendraautorio mirties. Autori teiss anonimikai arba
pseudonimu vieai paskelbt krin galioja 70 met nuo krinio teisto vieo
paskelbimo datos. Jei tokio krinio autoriaus tapatyb nekelia abejoni arba per
nurodyt termin paaikja autoriaus tikrasis vardas, autoriaus turtins teiss tok
krin galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po autoriaus mirties.
Autori turtins teiss audiovizualin krin galioja, kol gyvi reisierius, sce-
narijaus autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius bei muzikos, specialiai
sukurtos iam kriniui, autorius ir 70 met po paskutiniojo i j mirties.
Fizinis ar juridinis asmuo, pirm kart teistai ileids ar kitaip teistai vieai
paskelbs anksiau nespausdint (neskelbt) krin, pasibaigus jo autoriaus teisi
galiojimo terminui, gyja autoriaus iimtines turtines teises krin, kurios galioja 25
metus nuo krinio pirmojo teisto ileidimo ar vieo paskelbimo datos.
Autoriaus teisi galiojimo terminai pradedami skaiiuoti nuo sausio 1 dienos po t
met, kada vyko juridinis faktas (autoriaus mirtis, pirmas krinio ileidimas), kurio
pagrindu pradedamas skaiiuoti nurodytas terminas.
AUTORINS SUTARTYS
Autori turtins teiss gali bti perduodamos sutartimi. Autori asmenins neturtins
teiss kitiems asmenims neperduodamos. Turtines teises autorius gali perduoti
kitiems asmenims autorine sutartimi dl teisi perdavimo arba suteikti autorine
licencine sutartimi.
Pagal autorin sutart viena alis (autorius ar jo teisi turtojas) perduoda arba
suteikia autori turtines teises literatros, mokslo ar meno krin arba sipareigoja
sukurti sutartyje nurodyt krin ir perduoti ar suteikti autori turtines teises j kitai
aliai (teisi permjui ar licenciatui), o kita alis sipareigoja naudoti krin arba
pradti juo naudotis sutartyje nustatytomis slygomis ir sumokti nustatyt autorin
atlyginim, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (ATGT 39 str. 1 d.).
i sutartis konsensualin, atlygintin ir dvial. Sutartys dl krini redagavimo,
mokymo, konsultavimo, organizacini ir technini paslaug teikimo, sutartys, kuri
dalykas nra autoriaus turtini teisi pardavimas ar suteikimas, nelaikomos
autorinmis.
Autorinje sutartyje dl teisi perdavimo turi bti aikiai nurodytos autoriaus
perduodamos turtins teiss krin (nurodant konkretaus krinio pavadinim).
Asmuo, kuriam perduotos autoriaus turtins teiss, laikomas autoriaus turtini teisi
permju. Negalima perduoti teisi visus bsimus autoriaus krinius.
242
Intelektin nuosavyb
Autorius ar jo turtini teisi permjas gali sudaryti autorin licencin sutart dl
iimtini teisi suteikimo (iimtin licencija) arba autorin licencin sutart dl
neiimtini teisi suteikimo (neiimtin licencija). Licencija laikoma iimtine tik tuo
atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje.
Autorin sutartis yra viena civilini sutari ri. Taigi iai sutariai taikomi
bendrieji sandori ir sutari nuostatai (galiojimo slygos, sudarymo tvarka ir kt.).
Negalioja autorins sutarties slygos, kurios riboja autoriaus teisnum ar veiksnum
(CK 2.6 str.). Antai, pavyzdiui, negalioja sutartyje nurodytos slygos, kad autorius
sipareigoja visus per vis savo gyvenim sukurtus krinius perduoti leidjui, nekeisti
pseudonimo, neskelbti krini savo vardu ir pan.
Autorini sutari rys yra tokios: 1) turtini teisi sukurt krin perdavimo
sutartis (krinio perdavimo pasinaudoti sutartis); 2) krinio usakymo ir teisi
bsim krin perdavimo sutartis; 3) licencin sutartis, kuria suteikiama teis atga-
minti, versti, perdirbti, platinti, vieai atlikti, transliuoti ar kitaip panaudoti sukurt ir
paskelbt krin. Skiriamos dviej ri licencins sutartys: iimtin ir neiimtin
licencija. Jeigu suteikta iimtin licencija, tai niekas kitas negali krinio naudoti, pats
autorius negali suteikti kitos tokios paios licencijos kitiems asmenims. Licenciatas
(asmuo, gijs licencij), turintis iimtin licencij, gali pareikti reikalavimus
kiekvienam asmeniui, kuris paeidia jo licencines teises, taip pat ir paiam autoriui.
12.2. GRETUTINS TEISS
Gretutini teisi objektai danai bna susij su krini naudojimu. Krinius atlieka
atlikjai, jie raomi fonogramas, transliuojami, j pagrindu kuriami filmai. Autorius
turi teises atliekamus krinius, o atlikjas - atlikim. Atliekami kriniai raomi
fonogramas: fonogramos gamintojas turi teis fonogram, atlikjas - atlikim,
autorius - atlikt ir rayt fonogram krin. Transliuotojas gali transliuoti gyv
atlikim arba naudoti raus (fonogramas ar audiovizualinius raus). Transliuotojas
turi teis savo laid ar program, taiau ilieka transliuojam ir retransliuojam
krini autori teiss (inoma, savo teisi nepraranda nei atlikjai, nei fonogram
gamintojai, kuri raus naudoja transliuotojas). Tiek atlikjas, tiek fonogramos
gamintojas, tiek transliuotojas krinius gali naudoti nepaeisdamas autori teisi.
ATLIKJ TEISS
Atlikjais laikomi aktoriai, dainininkai, muzikantai, okjai ar kiti asmenys, vaidi-
nantys, dainuojantys, skaitantys, deklamuojantys, kitaip atliekantys literatros, meno,
cirko ar liaudies meno krinius. Taip pat atlikju laikomas orkestro, ansamblio ar
choro vadovas ir dirigentas (ATGT 2 str. 2 d.).
Atlikjas turi asmenines neturtines ir turtines teises. Atlikjo asmenins neturtins
teiss neperduodamos kitiems asmenims, tuo tarpu turtins gali pereiti kitiems
asmenims. Atlikjui priklauso ios asmenins neturtins teiss: teis vard (teis
bti vardytam kaip atlikjui) ir teis prietarauti bet kokiam atlikimo idarkymui ar
ikraipymui, kurie gali padaryti al atlikjo garbei ar reputacijai
243
CIVILINE TEISE
(ATGT 52 str.). ios teiss analogikos atitinkamoms autoriaus teisms. Atlikjo
ry su jo atliekamu kriniu lemia jo teis vard. Nors ATGT 52 straipsnyje nenu-
statyta, kaip ir kokiu bdu turi bti nurodomas autoriaus vardas, bet kadangi tai
atlikjo teis, tai pats atlikjas ir sprendia vardo nurodymo klausimus. Atlikjas gali
krinius atlikti ir j atlikim skelbti savo tikru vardu, taip pat gali skelbti kitu vardu -
pseudonimu, jei is vardas nepaeidia kit asmen teisi ir neprietarauja morals
normoms. Antrosios asmenins neturtins teiss turin sudaro tai, kad atlikimo
naudotojas neturi teiss daryti pakeitim atlikimo rae, kurie daryt al atlikjo
garbei ir reputacijai.
Atlikj turtins teiss yra ios: 1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieai skelbti
nerayt (neufiksuot) atlikim, iskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra
radijo ar televizijos laida; 2) rayti nerayt (neufiksuot) atlikim; 3) atgaminti
atlikimo ra; 4) padaryti atlikimo ra vieai prieinam; 5) platinti atlikimo ra
arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant
nuosavybn arba juos valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant.
Jeigu krin atlieka kolektyvas (orkestras, choras, ansamblis, aktori grup ir
pan.), tai teises atlikim gyvendina arba kolektyvo atstovas, arba vadovas. Atlikj
kolektyvas gali turti administracijos vadov - administratori ir meno vadov
(dirigent, chorved, reisieri ir pan.). Kolektyvui atstovauja tas vadovas, kuriam
atstovavimo teis suteik kolektyvo nari sudaryta sutartis arba statymai. ,
FONOGRAMOS GAMINTOJO TEISS
Fonogramos gamintojas - fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe
ufiksuotas pirmasis krinio atlikimas, kit gars ar gars iraikos raas.
Fonogramos gamintojo iniciatyva ir atsakomyb pasireikia, kai jis: 1) sudaro sutartis
su muzikos ir literatros krini autoriais ar j teises administruojania asociacija; 2)
sudaro sutartis su atlikjais dl krinio atlikimo; 3) sudaro sutart su ra studija dl
atlikimo raymo. ra studija negyja gretutini teisi. Su ra studija sudaroma
rangos sutartis. Tai nereikia, kad ra studija negali bti fonogramos gamintoja. Ji
gali gyti fonogramos gamintojo teises, jeigu ra padaro savo iniciatyva ir sskaita.
Fonogramos gamintojui priklauso turtins gretutins teiss jo padaryt ra. Jis turi
ias iimtines teises: 1) atgaminti fonogram; 2) ileisti fonogram; 3) padaryti
fonogram ar jos kopij vieai prieinam; 4) platinti fonogram ar jos kopijas jas
parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn ar valdyti,
taip pat jas importuojant ir eksportuojant (ATGT 54 str. 1 d.).
TRANSLIUOTOJO TEISS
Transliacija - gars arba vaizd ir gars arba j iraikos vieas perdavimas tele-
komunikacijos priemonmis, skaitant palydovin ry. Ukoduot signal perdavimas
laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojanioji organizacija aprpina
visuomen specialiais ikodavimo prietaisais arba duoda leidim juos sigyti. Tran-
sliuojanioji organizacija yra juridinis asmuo, kurio pagrindin veikla yra program
rengimas ir transliacija, taip pat kabelins transliacijos operatorius, rengiantis ir
transliuojantis savo laidas ir programas.
Transliuotojas turi ias iimtines teises: 1) retransliuoti savo transliacijas; 2) re-
transliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas; 3) rayti savo transliacijas; 4) atga-
244
Intelektin nuosavyb
minti savo transliacij raus; 5) vieai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta u
jimo mokest visuomenei prieinamose vietose; 6) padaryti transliacij raus ar j
kopijas vieai prieinamus, skaitant perdavim kompiuteri tinklais (internete); 7) pla-
tinti savo transliacij raus ar j kopijas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybn
arba juos valdyti, taip pat importuojant ir eksportuojant (ATGT 56 str. 1 d.). Radijo
ar televizijos programa atsiranda tik tansliacijos metu.
GRETUTINI TEISI GALIOJIMO TERMINAS
Gretutins teiss galioja 50 met po krinio atlikimo, pirmojo fonogramos ar garsinio
regimojo krinio rao padarymo ar tokio krinio teisto vieo paskelbimo datos,
pirmojo transliacijos vieo perdavimo datos arba po pirmojo atlikimo ileidimo (vieo
paskelbimo) (ATGT 59 str.).
12.3. AUTORI TEISI IR GRETUTINI TEISI
KOLEKTYVINIS ADMINISTRAVIMAS
Paprastai krinio ar gretutini teisi objekto naudojim kontroliuoja patys autoriai ar
gretutini teisi subjektai, nes be j sutikimo niekas neturi teiss paskelbti krin,
atlikim, atlikimo ra (fonogram), juos naudoti. Minti intelektualins nuosavybs
objektai paskelbiami pagal sudarytas sutartis, kurios nustato i objekt panaudojimo
slygas. Taiau tiek autoriai, tiek gretutini teisi subjektai ne visada patys gali
kontroliuoti jau paskelbt krini ar gretutini teisi objekt panaudojim. Jie
paprastai patys gyvendina teises didelius krinius (romanai, apysakos, dramos
kriniai, operos, simfonijos ir pan.). Taiau jie praktikai negali kontroliuoti paskelbt
dain, poezijos krini, nedideli muzikos (daniausiai lengvosios) ir kit krini
naudojimo, nors yra suinteresuoti, kad ie kriniai bt kuo plaiau naudojami ir
jiems bt mokamas autorinis atlyginimas. Kadangi autoriai patys negali kontroliuoti
i teisi realizavimo (dain ir nedideli muzikos krini panaudojimo koncertuose,
j ra bei atlikimo ra panaudojimo, transliavimo, retransliavimo ir kt.) ne tik savo
alyje, bet ir kitose alyse, tai jie steigia kolektyvinio teisi administravimo
asociacijas, kurios gina j teises. Savo ruotu siningi krini bei gretutini teisi
objekt naudotojai ne visada gali susirasti atitinkamo objekto teisi savinink ir su juo
susitarti dl naudojimo slyg. Todl krini ir gretutini teisi objekt naudotojams
yra patogiau, kai yra inomas juridinis asmuo, kuris galintas sudaryti sutartis ir
suteikti teis panaudoti krin ar gretutini teisi objekt. statymas suteikia
autoriams, atlikjams, fonogram gamintojams, transliuojanioms organizacijoms bei
kitiems autori teisi bei gretutini teisi subjektams teis steigti specialias jiems
priklausani turtini teisi administravimo asociacijas ir perduoti ioms asociacijoms
turtini teisi gyvendinim.
Kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanorikos narysts pagrindu
kaip autori, atlikj, fonogram gamintoj, transliuojani organizacij ar kit
autori teisi ar gretutini teisi subjekt ar j susivienijim asociacija. Kolektyvinio
administravimo asociacija yra ne pelno organizacija (ATGT 66 str. 1 d.). Lietuvoje
tokios asociacijos yra Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentra (LATGA-
A) ir Asociacija gretutini autorinms teisms agentra AGATA (ankstesnis
pavadinimas Asociacija gretutini autorinms teisi agentra").
245
CIVILINE TEISE
Kolektyvinio administravimo asociacija jos atstovaujam autori ir gretutini
teisi subjekt vardu ir remdamasi pasiraytomis sutartimis dl teisi perdavimo
atlieka sius funkcijas: 1) suteikia naudotojams licencijas panaudoti krinius ar gretu-
tini teis objektus; 2) renka ir iieko autorin atlyginim u krini ar gretutini
teisi objekt panaudojim pagal suteiktas licencijas; 3) paskirsto ir imoka surinkt
autorin atlyginim jos atstovaujamiems autori ir gretutini teisi subjektams; 4) be
atskiro galiojimo gina jos atstovaujam autori teisi ir gretutini teisi subjekt
teises teisme ir kitose institucijose bei atlieka kitas funkcijas (ATGT 67 str.).
Usienio autori ir gretutini teisi subjekt teises Lietuvoje kolektyvinio ad-
ministravimo asociacijos gyvendina pagal pasiraytas dviales ir daugiaales sutartis
su atitinkamomis usienio valstybi kolektyvinio administravimo asociacijomis
(ATGT 69 str.).
12.4. AUTORI TEISI IR GRETUTINI TEISI GYNIMAS
Dl paeist autoriaus teisi gynimo autorius ar jo teisi permjai gali kreiptis
teism su iekiniu paeidjui ir reikalauti nutraukti neteistus veiksmus bei atlyginti
turtin ir neturtin al. Bylas dl autori neturtini teisi nagrinja apygardos
teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 27 str. 2 p.),
o kitas bylas - apylinks teismai.
Kolektyvinio administravimo asociacijos turi teis be atskiro galiojimo pareikti
iekinius asmenims, kurie paeidia jos atstovaujam autori ir gretutini teisi
subjekt turtines teises. Teismas tokiu atveju iieko 3 kartus didesn atlyginim,
negu bt reikj mokti u suteikt licencij. Jeigu per vienerius metus tas pats
asmuo pakartotinai paeidia krini ir gretutini teisi objekt naudojimo tvark,
iiekomas 6 kartus didesnis atlyginimas, negu priklausyt mokti u suteikt
licencij (ATGT 78 str.).
Turtin ala atlyginama pagal CK nuostatas. Taiau ATGT 79 straipsnyje tvir-
tinta, kad nustatant nuostoli dyd atsivelgiama paeidimo esm, padarytos alos
dyd, teisi subjekto negautas pajamas ir kitas turtas ilaidas, paeidjo gaut naud
bei pajamas. Paeidjo gauta nauda neteistai naudojant krin ar gretutini teisi
objekt gali bti pripainta nuostoliais. Uuot reikalavs atlyginti nuostolius, autori
ar gretutini teisi subjektas gali pareikalauti kompensacijos, kurios dyd (nuo 10 iki
1000 minimali gyvenimo lygi) nustato teismas, atsivelgdamas paeidjo kalt, jo
turtin padt bei kitas bylos aplinkybes.
Jeigu paeistos autoriaus ar atlikjo asmenins neturtins teiss, tai paeidjas
privalo atlyginti neturtin al, kurios dyd nustato teismas, atsivelgdamas al
padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd, neteist
veiksm prieastis bei kitas aplinkybes (ATGT 80 str.).
12.5. PRAMONIN NUOSAVYB
PRAMONINS NUOSAVYBS SAMPRATA IR OBJEKTAI
Pramonin nuosavyb - tai intelektins nuosavybs dalis, kuri apima daugyb teiss
institut, susijusi su pramonine gamyba, pramons gamini realizavimu rinkoje,
paslaug teikimu.
246
Intelektin nuosavyb
Paryiaus konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pramonins nuosavybs
objektais laikomi iradim patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, preki
enklai, paslaug enklai, firm vardai ir kilms nuorodos arba kilms vietos
pavadinimai, taip pat apsauga nuo nesiningos konkurencijos. is sraas nra
pilnas. Pramonin nuosavyb suprantama ir paia plaiausia prasme, kaip teigiama
Paryiaus konvencijos 1 straipsnio 3 dalyje, ir apima ne tik pramon ir prekyb
tiesiogine prasme, bet ir ems kio gamybos sritis, kalnakasybos pramon ir visus
produktus - tiek gaminamus, tiek ir gamtins kilms (pvz., vyn, grdus, tabako
lapus, valgius, gyvulius, ikasenas, mineralinius vandenis, al, gles, miltus). Prie
pramonins nuosavybs objekt taip pat priskirtinos puslaidininkini gamini
topografijos ir gamybins komercins paslaptys (ang. know-how). Toliau aptarsime
labiausiai paplitusias pramonins nuosavybs objekt ris: iradimus ir preki
enklus.
PATENT TEIS
Patent teis - tai visuma teiss norm, kurios reglamentuoja iradim teisin ap-
saug, nustatydamos ios apsaugos slygas, patentavimo tvark ir patento suteikiamas
teises, atsakomyb u patento savininko ar jo teisi permjo teisi paeidim.
Lietuvoje pagrindinis patent teiss altinis yra Lietuvos Respublikos patent
statymas, Seimo priimtas 1994 m. sausio 18 d. (in., 1994, Nr. 8-120, su vlesniais
pakeitimais).
Patent teiss objektas yra iradimas. Patent statymas nepateikia isamios
iradimo svokos, o tik nurodo iradimo patentabilumo poymius, t. y. poymius,
kuriems esant iradim galima patentuoti ir gauti patent. statymo 2 straipsnyje
nustatyta, kad iradimai yra patentabils, jeigu jie nauji, iradimo lygio ir turi pra-
monin pritaikomum.
Iradimo naujumas. statymo3 straipsnyje nustatyta, kad iradimas yra naujas,
jeigu jis neinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki paraikos
padavimo datos arba, jeigu pretenduojama prioritet, iki prioriteto datos buvo vieai
skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje arba usienyje. Naujumas nustatomas
technikos lygiu tam tikrai datai (paraikos padavimo datai arba prioriteto datai).
Technikos lyg sudaro visa viea informacija apie iradimus ir kitus techninius
sprendinius. Tai informacija apie technikos pasiekimus tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje
pasaulio alyje. statyme tvirtintas pasaulinio naujumo reikalavimas.
Nustatant iradimo naujum vertinama visa informacija, kuri buvo inoma iki
paraikos padavimo datos arba prioriteto datos. Prioriteto teis nustato Paryiaus
konvencijos dl pramonins nuosavybs saugojimo 4 straipsnis (in., 1996, Nr. 55-
1289). Bet kuris asmuo, nustatyta tvarka padavs iradimo paraik vienoje i Pary-
iaus konvencijos ali, naudojasi prioriteto teise paduoti paraik kitose alyse per
12 mnesi nuo pirmos paraikos padavimo datos. Jis gali prayti atitinkamos alies
patent inybos, kad jo vlesnei paraikai bt suteikta pirmosios paraikos padavimo
data. Be to, statymo 6 straipsnis suteikia iradjui lengvatin 6 mnesi termin, jeigu
informacija apie iradim buvo paskleista per 6 mnesius iki patentins paraikos
padavimo datos ir jeigu i informacij paskleid pats iradjas arba jo teisi
permjas, eksponuodamas iradim oficialioje ar oficialiai pripaintoje tarptautinje
parodoje, arba kitas asmuo, nordamas pakenkti iradjui ar jo teisi permjui.
247
CIVILINE TEISE
Iradimo lygis. statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad iradimas yra iradimo lygio,
jeigu jis neinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu. is apibdinimas
nra visai tinkamas, nes nra specialisto, kuris inot vis technikos lyg (pasaulins
technikos lyg). Iradimas nra iradimo lygio, jei iradimu sprendiama problema,
jos sprendimo bdas ir iradimo rezultatas akivaizdus atitinkamos srities specialistui.
Pramoninis pritaikomumas. Patent statymo 5 straipsnyje parayta, kad
pramonin pritaikomum turi iradimas, kur galima pagaminti ar panaudoti pra-
monje, ems kyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. statymas, pateikdamas
nepiln srii, kuriose gali bti panaudotas iradimas, sra, nustato, kad pramonin
pritaikomum turi visi iradimai, kurie gali bti panaudoti bet kokioje mogaus
veiklos srityje.
Patent statymo 2 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad iradimais nelaikomi atra-
dimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai, gamini ioriniai vaizdai, aidim,
intelektins ir kins veiklos planai, taisykls ir bdai, skaiiavimo main programos
bei informacijos teikimo bdai. Atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai
nra techniniai sprendiniai. Tai mokslo inios, kuri negalima monopolizuoti,
negalima udrausti monms jomis naudotis. aidim, intelektins ir kins veiklos
planai, taisykls ir bdai nra techniniai sprendiniai, todl ir negali bti patentuojami.
Skaiiavimo main programas Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi
statymas saugo kaip krinius. Iradimais nelaikomi informacijos teikimo bdai,
taiau iradimais gali bti pripastamos technins informacijos perdavimo
priemons. Be to, patentai neiduodami u moni ir gyvn gydymo, lig
diagnozavimo ir profilaktikos bdus (iskyrus renginius bei mediagas, kurie
naudojami tiems bdams), augal ir gyvn veisles, biologinius (iskyrus mikro-
biologinius) j ivedimo bdus, iradimus, prietaraujanius visuomens interesams,
morals ir humanikumo principams.
Patento idavimas. Sukrus iradim, reikia forminti patentin paraik ir j
paduoti Valstybiniam patent biurui. Paraik gali paduoti pats iradjas, jo teisi
permjas, darbdavys (tarnybinio iradimo paraik). Jeigu yra keletas asmen (tiek
fizini, tiek juridini), turini teis paduoti paraik, tai jie paraik paduoda
bendrai. Be to, ie asmenys gali paraik paduoti per atstov ar patentin patiktin.
Usienio ali fiziniai ir juridiniai asmenys paraikas Valstybiniam patent biurui gali
paduoti tik per Lietuvos Respublikos patentin patiktin. Patentinis patiktinis - tai
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj technin, gamtos moksl ar teisin
isilavinim, ilaiks nustatyt kvalifikacin egzamin ir raytas Lietuvos
Respublikos patentini patiktini registr, kur tvarko Valstybinis patent biuras.
Dl vieno iradimo paduodama viena paraika. Vien paraik galima paduoti dl
iradim grups, jeigu iuos iradimus jungia bendra iradybos mintis.
Patentins paraikos sudtis. Patentin paraik sudaro Patent statymo 11
straipsnyje nustatyta dokument visuma: 1) praymas iduoti patent; 2) iradimo
apraymas; 3) vieno ar daugiau punkt apibrtis; 4) briniai, jeigu j reikia
iradimo esmei paaikinti, 5) referatas; 6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumoktas
mokestis; 7) dokumentas apie teis paduoti patentin paraik (jei j paduoda ne
iradjas) ir 8) pareikimas dl iradimo autorysts.
Svarbiausi paraikos dokumentai yra iradimo apraymas, apibrtis ir briniai
(jeigu jie reikalingi), nes juose atskleidiama iradimo esm. Iradimo esm
248
Intelektin nuosavyb
turi bti atskleista aikiai ir isamiai, kad atitinkamos srities specialistas, inagrinjs
iradimo apraym ir brinius, galt iradim panaudoti.
Iradimo apibrtis. Iradimo apraymas baigiamas iradimo apibrtimi.
Iradimo apibrtis nustato patento suteikiamos teisins apsaugos ribas. Patentas
saugo tik t patentuoto iradimo poymi visum, kuri nurodyta iradimo apibrtyje.
Nenurodyt iradimo apibrtyje poymi (nors jie ir bt nurodyti iradimo
aprayme ar briniuose) patentas nesaugo. Iradimo apibrtyje nurodomi tik es-
miniai iradimo poymiai. Esminiais laikomi tokie poymiai, kuri bent vieno nesant
negalima bus pasiekti iradimo tikslo (iradimas bus neveikiantis). Iradimo apibrt
gali sudaryti vienas ar daugiau punkt. Visi apibrties punktai turi bti tiksls ir
konkrets.
Gavs iradimo paraik, Valstybinio patent biuro paraik primimo skyrius per
tris dienas nuo paraikos gavimo dienos atlieka formalij paraikos ekspertiz,
kurios metu patikrina, ar visi pateikti paraikos dokumentai, ar teisingai jie forminti
ir ar sumoktas mokestis. Atsivelgiant ios ekspertizs rezultatus, paraika arba
grinama pareikjui, arba priimama nagrinti, suteikiant jai padavimo dat ir
iduodant pareikjui patentins paraikos primimo paym.
Primus paraik nagrinti, Valstybinio patent biuro iradim skyrius atlieka
patentins paraikos ekspertiz. Tikrinama, ar pateiktas patentuoti iradimas ne-
priskirtinas prie nepatentuotin objekt (nra atradimas, mokslo teorija, matematinis
metodas, gamini iorinis vaizdas, aidim, intelektins veiklos planas, taisykl ar
bdas, skaiiavimo main programa, informacijos teikimo bdas, moni ar gyvn
gydymo, lyg diagnozavimo ir profilaktikos bdas ir kt.). Jeigu ekspertiz nustato,
kad paraika atitinka Patent statymo reikalavimus, tai, prajus 18 mnesi nuo jos
padavimo datos ar prioriteto datos, paraika paskelbiama oficialiame Valstybinio
patent biuro biuletenyje. Pareikjui papraius ratu, paraik galima paskelbti
anksiau, bet ne anksiau kaip po 6 mnesi nuo jos padavimo datos.
Paskelbus patentin paraik, Valstybinis patent biuras pranea pareikjui, kad
per tris mnesius turi bti sumoktas nustatyto dydio mokestis u patento idavim.
Biuras, gavs praneim, kad mokestis sumoktas, priima sprendim iduoti patent.
Iradimas raomas patent registr, o pareikjui iduodamas patentas.
Patentas. Patentas - tai Valstybinio patent biuro iduotas dokumentas, kuris
patvirtina pareikto sprendinio pripainim iradimu, iradimo pirmum, iradimo
autoryst ir iimtines teises iradim. Valstybinio patent biuro iduotas patentas
negarantuoja iradimo naujumo, iradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo, nes
Lietuvoje yra pareiktin patent idavimo tvarka ir patentai iduodami pareikjo
atsakomybe ir rizika, t. y. pareikjas yra atsakingas, jeigu jo gautas patentas
paeidia kit asmen teises.
Patentas galioja 20 met nuo paraikos padavimo dienos. Jo galiojimas priklauso
nuo met mokesio mokjimo. is mokestis mokamas u treiuosius patento ga-
liojimo metus. Mokest reikia sumokti per einamj met paskutiniuosius du m-
nesius. Nesumokjus mokesio per termin, j galima sumokti per kit met 6
mnesius. Taiau tokiu atveju reikia sumokti 50 proc. didesn mokest.
Patento suteikiamos teiss. Patentas jo savininkui suteikia iimtin teis
patentuoto iradimo panaudojim: be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi
teiss gaminti gaminius naudodamas patentuot iradim, silyti, veti ar tiekti bei
kaupti rinkai patentuot gamin, naudoti patentuot bd. Leidiama be pa-
249
CIVILINE TEISE
tento savininko leidimo panaudoti patentuot iradim savo poreikiams patenkinti, jei
tai neprietarauja ekonominiams patento savininko interesams, panaudoti iradim
eksperimentams ar mokslinio tyrimo tikslais, gaminant vaistus pagal atskir gydytojo
recept, jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais. Patento savininko
teisi paeidimu nelaikomas Lietuvoje patentuot iradim panaudojimas usienio
jr, oro ar sausumos transporto priemonse, kurios laikinai ar atsitiktinai yra
Lietuvos teritorijoje, jeigu ie iradimai naudojami transporto priemoni reikalams.
Teiss patentin paraik ir patent paveldimos. i teisi nepaveldi valstyb
(Patent statymo 26 str.).
Pirmalaikio naudojimo teis. Iki paraikos padavimo datos ar jos prioriteto datos,
nuo kada pradeda galioti iduotas patentas, gali bti asmen, kurie tok pat kaip
patentuotas iradimas technin sprendin gali bti pradj naudoti arba bti pasiruo
naudoti, neatsivelgiant patento savininko vali. Jie ir toliau gali naudoti iradim
taip, kaip naudojo ar numat naudoti pasirengimo metu. i teis iradimo naudotojui
suteikia Patent statymo 29 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teis susijusi su
mons veikla, todl j kitam asmeniui galima perduoti tik su mone ar jos dalimi,
kurioje iradimas naudojamas arba rengiamasi j naudoti.
Patento savininkas licencine sutartimi gali dal ar visas savo patentines teises
perduoti kitiems asmenims, leisti kitiems asmenims panaudoti patentuot iradim.
Vyriausyb gali leisti panaudoti patentuot iradim, nustatydama tokio panaudojimo
laik, atlyginim u panaudojim ir kitas slygas. Patento savininkas gali kreiptis
teism dl tokio leidimo pagrstumo ir nustatyto atlyginimo dydio (Patent statymo
39 str.).
Patentini teisi gynimas. Visus ginus dl iradimo patentavimo, kurie kyla iki
patento idavimo, nagrinja Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius, kurio
sprendimus galima sksti Vilniaus apygardos teismui. Ginus, kurie kyla po patento
idavimo (dl patentins paraikos ar patento nuosavybs teiss pripainimo kitam
asmeniui, dl iduoto patento pripainimo visikai ar i dalies negaliojaniu, dl
iduoto patento paeidimo, dl priverstins licencijos idavimo ir patento panaikinimo
ir kt.) nagrinja Vilniaus apygardos teismas (Patent statymo 40 str.).
Iekinius dl paeist patento savininko teisi gali pareikti pats patento savinin-
kas savo interesais, o jeigu suteikta licencija - licenciato interesais. Patent statymo
41 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kiti asmenys paeidia licenciato teises, tai jis gali
kreiptis patento savinink ir prayti, kad is imtsi reikaling priemoni jo gautoms
pagal licencij teisms ginti, nurodydamas, koki priemoni reikia imtis, kokio dydio
jam padaryti nuostoliai turi bti atlyginti. Jeigu patento savininkas per tris mnesius
nepareikia iekinio licenciato teisi paeidjui, tai tok iekin gali pareikti pats
licenciatas, apie tai pranes patento savininkui. statymo 41 straipsnyje nenurodoma
licencijos ris. iame straipsnyje teis pareikti iekin licenciato patentini teisi
paeidjui turi tik iimtins ar pilnutins licencijos savininkas. Paprastosios licencijos
savininkas tokios teiss neturi, nes jis neturi iimtins teiss licencijos dalyk.
PREKI IR PASLAUG ENKLAI
Jau senovje kai kurie amatininkai savo gaminius ymdavo savo vardu, vardo pir-
mosiomis raidmis arba tam tikrais simboliais. itaip amatininkas gamin susiedavo
su savo asmeniu. Vartotojai irgi su laiku pagal enkl skirdavo vieno amatininko
250
Intelektin nuosavyb
gaminius nuo kito gamintojo panai gamini. Viduramiais, susiformavus amati-
nink cechams, gaminius ymdavo cechai. Naging, gabi meistr darbai turdavo
didesn paklaus. Ilgainiui toks ymjimas gijo komercin reikm. Atitinkamais
enklais savo gaminius pradjo ymti mons. Kad nebt naudojami kit asmen
enklai, o kartu nebt falsifikuojami gaminiai, atsirado poreikis reglamentuoti toki
enkl naudojim. Preki enklais ymimos ne tik preks, bet ir preki pakavimas,
jie dedami ant preks enklo savininko firmini blank, naudojami reklamoje.
Lietuvoje preki enkl apsaug reglamentuoja Lietuvos Respublikos preki
enkl statymas (in., 2000, Nr. 92-2844). Preki enklas yra bet koks ymuo, kurio
paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens preki ar
paslaug. J galima pavaizduoti grafikai. Preki enklui prilyginamas ir enklas,
skirtas paslaugoms ymti (Preki enkl statymo 2 str. 1 d.).
enklai gali bti sudaryti i odi, vard, pseudonim, firm vard, ki, rai-
di, skaitmen, pieini, emblem, erdvini form (gaminio iorinis vaizdas, pa-
kuot), spalv, j derinio ar kompozicijos arba nurodyt ymen derinio. Preks
enklas simbolizuoja preks gamintoj ar paslaug teikj. Jo pagrindin paskirtis -
individualizuoti preki gamintoj ar paslaug teikj. inoma, preks enklas gali
atlikti ir reklamos funkcij, bet tai nra pagrindin ir esmin preks enklo savyb, ji
neiplaukia i preks enklo paskirties, o priklauso nuo enklo savininko veiklos
pobdio. Gera prek gamintoj giria, bloga - peikia. Pirat" falsifikuoti gaminiai
beveik visada realizuojami neteistai naudojant svetim preks enkl.
Kadangi enklo registracija jo savininkui suteikia iimtin teis enkl, tai en-
klas turi turti skiriamuosius poymius, nes negalima suteikti iimtins teiss ben-
drins kalbos odius, skaiius, geometrines figras, daikt atvaizdus ir pan. Naujai
sudarytus odius galima registruoti kaip preks enklus.
Preki enkl statymo 6 straipsnyje nustatyti absoliuts atsisakymo registruoti
enkl arba jo registracijos pripainimo negaliojania pagrindai. Pagal statym ne-
gali bti preki enklais tie, kurie neturi skiriamojo poymio, yra tap bendriniais
odiais, ymi preki ar paslaug charakteristikas, gali suklaidinti visuomen, prie-
tarauja moralei, vieajai tvarkai ar etinms normoms, yra sudaryti i Lietuvos Res-
publikos vardo, Lietuvos ir usienio valstybi vliav, herb, simboli ir kt.
Preki enkl statymo 7 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai preks enklui.
Ten nurodoma, kad preki ir paslaug enklais negalima registruoti ymen, kurie
yra tapats ar panas : jau registruotus ar pareiktus registruoti Valstybiniame
patent biure enklus; plaiai inomus Lietuvoje enklus, kurie priklauso kitiems
asmenims; kit asmen firm vardus, stili ar ikabas; Lietuvos Respublikoje sau-
gomus preki kilms vietos pavadinimus ar preki kilms vietos nurodymus, kurie
kaip nesaugomas elementas traukti enkl, registruojam asmens, kuris turi teis
naudoti preks kilms vietos pavadinim arba kilms vietos nurodym; saugom
pramonin dizain, krin, kito asmens pavard ar portret, iskyrus atvejus, kai i
teisi savininkas yra davs sutikim.
Preks enklo paraika. Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris nori registruoti preks
enkl, turi paduoti parak Valstybiniam patent biurui. Dl vieno enklo
paduodama viena paraika. Neleidiama viena paraika prayti registruoti daugiau
kaip vien preks enkl. Paraik gali paduoti pats pareikjas arba jo galiotas
atstovas. Usienio ali fiziniai ir juridiniai asmenys paraikas paduoda per patentin
patiktin.
251
CIVILINE TEISE
Paraik enklui registruoti sudaro: 1) praymas registruoti enkl ir iduoti
preki enklo liudijim (prayme nurodomas pareikto registruoti enklo vaizdas ir
apraymas bei preki ir paslaug, kurioms ymti skirtas enklas, pavadinimai pagal
tarptautin klasifikacij); 2) dokumentas, liudijantis, jog sumoktas nustatytas
mokestis; 3) galiojimas, jeigu paraik paduoda atstovas; 4) praymas suteikti
prioritet (jeigu reikia); 5) kompetenting institucij iduotas leidimas panaudoti
valstybi vardus, vliavas, simbolius ir kt. (jeigu reikia); 6) kolektyvinio enklo nau-
dojimo nuostatai Qeigu reikia); 7) leidimas panaudoti kitiems asmenims priklau-
sanius dizain, krinius, kit asmen vardus, pseudonim, atvaizd ir pan.
Valstybinis patent biuras, gavs paraik, per 1 mnes atlieka formali eks-
pertiz, kurios metu ekspertas patikrina, ar yra visi reikalingi dokumentai, sudarantys
paraikos sudt, ir ar jie teisingai forminti. Jeigu ekspertas nustato, kad paraika
neatitinka statymo reikalavim, tai apie tai praneama pareikjui, kuris turi teis per
3 mnesius nuo praneimo gavimo dienos itaisyti paraik. Jeigu jis paraikos
neitaiso, tai Valstybinis patent biuras pripasta, jog ji nepaduota.
Primus paraik, Valstybinis patent biuras atlieka paraikos ekspertiz, kurios
metu patikrina, ar silomas registruoti enklas atitinka Preki enkl statymo
6 straipsnyje nustatytus absoliuius reikalavimus. Nustaius, kad pateiktas registruoti
enklas neatitinka nurodyt reikalavim, paraika atmetama ir apie tai praneama
pareikjui, kuris turi teis per tris mnesius prayti Valstybinio patent
biuro atlikti pakartotin ekspertiz. Atlikus pakartotin ekspertiz, jos rezultatai
praneami pareikjui. Pareikjas, nesutinkantis su ekspertizs ivadomis, turi teis
per tris mnesius nuo ekspertizs ivad gavimo dienos, paduoti praym Valstybinio
patent biuro Apeliaciniam skyriui perirti ekspertizs ivadas.
Ekspertas netikrina preks enklo naujumo. Jis netikrina, ar nra tapatus ar
panaus registruojamas enklas anksiau registruotus ar pateiktus registruoti en-
klus, kit moni, firm vardus ar j stili bei ikabas, kit asmen plaiai inomus
enklus ir kitus yminius, kuri negalima registruoti pagal Preki enkl statymo
7 straipsn. Tai reikia, kad Lietuvoje yra pareiktin preki enkl registracija: pre-
ki enklai registruojami pareikjo rizika ir atsakomybe.
Ekspertas, prims sprendim registruoti enkl, apie tai pranea pareikjui, kuris
per tris mnesius nuo praneimo gavimo dienos turi sumokti nustatyt mokest.
raius enkl Lietuvos Respublikos preki enkl registr, apie tai skelbiama
Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje. Per tris mnesius nuo paskelbimo
dienos suinteresuoti asmenys gali ginyti registracij paduodami protest Valstybinio
patent biuro Apeliaciniam skyriui. Su protesto turiniu supaindinamas enklo
savininkas. Jis turi teis per tris mnesius nuo protesto gavimo dienos pateikti moty-
vuotus prietaravimus. Jeigu protestas patenkinamas, enklo registracija visikai ar i
dalies panaikinama, apie tai paskelbiant Valstybinio patent biuro oficialiame
biuletenyje. Atmetus protest arba jo negavus, Valstybinis patent biuras registruoto
enklo savininkui iduoda registracijos liudijim, kuris galioja 10 met nuo paraikos
padavimo datos ir kurio galiojim galima pratsti daugyb kart po 10 met.
enklo savininkas gyja iimtines teises enkl. enklas galioja tik toms prekms
ar paslaugoms, kurios yra nurodytos liudijime. Be enklo savininko leidimo niekas
neturi teiss naudoti savo veikloje ymens, kuris tapatus ar panaus registruotj.
enklas naudojamas prekms ar pakavimui ymti. Juo paymtos preks
ileidiamos rink, nuomojamos, sandliuojamos, importuojamos ar eksportuoja-
252
Paveldjimo teis
mos. Be to, enklas naudojamas komercins veiklos dokumentacijoje ir reklamoje.
enklo ymuo gaminamas ir laikomas turint tiksl j panaudoti komercinje veikloje.
enklo savininko teisi gynimas. enklo savininkas gali kreiptis teism ir reikalauti
nutraukti bet kokius jo teises paeidianius veiksmus ir atlyginti tokiais veiksmais
padaryt al. Teismas, atstatydamas padt, buvusi iki teiss paeidimo, ar
nutraukdamas teis paeidianius veiksmus, gali priimti sprendim konfiskuoti ir
sunaikinti enklo savininko teises paeidianius neteistai naudojamus enklus,
priemones, rengimus jiems gaminti ir prekes, kai neteisto j enklinimo svetimu
enklu negalima paalinti (Preki enkl statymo 50 str.). Be to, pagal Preki enkl
statymo 52 straipsn enklo savininkas turi teis reikalauti, kad bt taikomos
muitins prieiros priemons (neteistai svetimu enklu ymt importuojam ar
eksportuojam preki sulaikymas).
13. PAVELDJIMO TEIS
13.1. PAVELDJIMO TEISS SAMPRATA
Paveldjimo teis - tai civilins teiss institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio
fizinio asmens (palikjo) turto, jo turtini teisi perjim pdiniams. Mirus palikjui,
jo turtas, turtins teiss ir pareigos nepasibaigia. Jos pereina mirusio asmens
pdiniams, o jei pdini nra ar jie negali paveldti arba atsisak palikimo, tai
mirusio asmens teiss pereina valstybei. Mirus palikjui, vyksta universalus jo turto
perjimas jo pdiniams (asmenims, kurie paveldi palikjo turt po jo mirties). Jeigu
pdini yra keletas, jiems palikjo teiss ir pareigos pereina atitinkama dalimi.
Paveldjimas - tai mirusio fizinio asmens turtini teisi ir pareig ir kai kuri
asmenini neturtini teisi perjimas jo pdiniams pagal statym ar(ir) testament
(CK 5.1 str. Id.).
Paveldimi yra materials daiktai (nekilnojamieji ir kilnojamieji) ir nematerials
daiktai (vertybiniai popieriai, patentai, preki enklai ir kt.), palikjo turtins
reikalavimo teiss ir turtins prievols, statymo nustatytais atvejais - intelektin
nuosavyb (autori turtins teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins
turtins teiss bei teiss pramonin nuosavyb) ir kitos statymo nustatytais atvejais
turtins teiss bei pareigos.
Nepaveldimos yra asmenins neturtins ir turtins teiss, neatskiriamai susijusios
su palikjo asmeniu (teis garb ir orum, autoryst, teis autorin vard, krinio
nelieiamyb, teis atlikjo vard ir atlikimo nelieiamyb), teis alimentus ir
paalpas, mokamas palikjui ilaikyti, teis pensij, iskyrus statymuose nustatytas
iimtis.
13.2. PAVELDJIMO PAGRINDAI
Paveldima pagal statym ir pagal testament. Pagal statym paveldima, kada ir kiek
tai nepakeista testamentu. Jeigu nra pdini nei pagal statym, nei pagal
testament, arba n vienas pdinis nepriima palikimo, arba testatorius i vis p-
dini atm teis paveldti, mirusiojo turtas paveldjimo teise pereina valstybei.
253
CIVILINE TEISE
13.3. PALIKIMO ATSIRADIMO LAIKAS IR VIETA
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis
paskelbiamas mirusiu, - diena, kuri siteisjo teismo sprendimas paskelbti mirusiu,
arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Jeigu negalima nustatyti, kuris i
dviej ar daugiau asmen mir pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo paiu metu ir
teisi permimo tarp j neatsiranda (CK 5.3 str.).
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutin nuolatin palikjo gyvenamoji vieta.
Jeigu palikjas pastoviai negyveno vienoje vietoje, tai palikimo atsiradimo vieta
laikoma: vieta, kur palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt daugiausia
gyveno; jeigu palikjas gyveno keliose vietose, tai palikimo atsiradimo vieta bus
ekonomini ar asmenini interes vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindins mass, kai
turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikjas paskutinius
eis mnesius prie mirt palaik santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, arba su
palikju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikjo
gyvenamosios vietos pagal nurodytas aplinkybes, tai palikimo atsiradimo vieta gali
bti nustatinjama pagal palikjo pilietyb, jo registracij, jam priklausani
transporto priemoni registracijos viet ir kitas aplinkybes. Kilus ginui, palikimo
atsiradimo viet nustato teismas.
13.4. PDINIAI
Pagal statym palikim paveldi fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties
momentu, ir vaikai, gim po palikjo mirties, be to, Lietuvos valstyb. Pagal te-
stament gali paveldti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstyb. Paveldti gali
ne tik gyvi fiziniai asmenys mirties momentu, ne tik, kurie buvo pradti palikjui
esant gyvam, bet ir testamente vardyti dar nepradti asmenys, jiems gimus.
Neturi teiss paveldti nei pagal statym, nei pagal testament asmenys, kurie
prieingais teisei tyiniais veiksmais, nukreiptais prie palikj, kur nors i jo p-
dini ar prie testamente ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim, prisidjo
prie to, kad jie paveldt (tyia atm palikjui ar pdiniui gyvyb, ksinosi j
gyvyb, tyia trukd palikjui sudaryti, pakeisti ar panaikinti testament, apgaule,
grasinimais, prievarta privert palikj sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudaryt
testament, privert pdin atsisakyti palikimo, slp, klastojo ar sunaikino
testament). Nepaveldi pagal statym tvai po savo vaik mirties, jeigu j valdia
teismo sprendimu buvo apribota. Nepaveldi sutuoktinis, jeigu palikjas buvo kreipsis
teism dl santuokos nutraukimo ir teismas buvo nustats pagrind santuokai
nutraukti (CK 5.7 str.).
13.5. PAVELDJIMAS PAGAL STATYM
CK 5.11 straipsnyje nustatytos eios pdini pagal statym eils. Kiekvienos eils
pdiniai paveldi lygiomis dalimis. Pirmos eils pdiniai yra palikjo vaikai (tarp j ir
vaikiai) ir palikjo vaikai, gim po jo mirties; antros eils - palikjo tvai (tviai),
vaikaiiai; treios eils - palikjo seneliai tiek i tvo, tiek i motinos puss, palikjo
provaikaiiai; ketvirtos eils - palikjo broliai ir seserys, proseneliai ir
254
Paveldjimo teis
prosenels tiek i tvo, tiek i motinos puss; penktos eils - palikjo brolio ir sesers
vaikai (snnai ir dukterios), taip pat palikjo tvo ir motinos broliai ir seserys
(dds ir tetos); etos eils - palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai
(pusbroliai ir pussesers).
Antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini
arba jiems neprimus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai i vis pirmos
eils pdini atimta paveldjimo teis. Treios, ketvirtos, penktos ir etos eils
pdiniai paveldi, jeigu nra auktesns eils pdini, jeigu ie pdiniai atsisak
palikimo arba i j atimta paveldjimo teis.
Paveldjimas atstovavimo teise. Palikjo vaikaiiai ir provaikaiiai paveldi pagal
statym kartu su paveldiniais atitinkamai pirmos arba antros eils pdiniais, jeigu
palikimo atsiradimo metu nebra gyvo to i j tv, kuris bt pdinis. Jie lygiomis
dalimis paveldi t dal, kuri bt priklausiusi mirusiam j tvui ar motinai paveldint
pagal statym (CK 5.12 str.).
Sutuoktinio paveldjimo teis. Palikj pergyvens sutuoktinis paveldi pagal sta-
tym arba su pirmos ar su antros eils pdiniais (jeigu jie yra). Su pirmos eils
pdiniais jis paveldi vien ketvirtadal palikimo, jeigu pdini ne daugiau kaip trys,
neskaitant sutuoktinio. Jeigu pdini daugiau kaip trys, tai sutuoktinis paveldi
lygiomis dalimis su kitais pdiniais. Kai sutuoktinis paveldi su antros eils pdiniais,
jis paveldi pus palikimo. Nesant pirmos ir antros eils pdini, sutuoktinis paveldi
vis palikim (CK 5. 13 str.).
13.6. PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT
TEIS SUDARYTI TESTAMENT
Testament gali sudaryti tik asmenikai ir tik visikai veiksnus fizinis asmuo. Ne-
galioja testamentas: sudarytas neveiksnaus asmens; sudarytas asmens, kurio veiks-
numas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiu, narkotinmis ar toksinmis me-
diagomis; kurio turinys neteistas ar nesuprantamas. Testamentas gali bti
pripaintas negaliojaniu ir kitais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais.
Neiliks testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatinti
teismo tvarka (CK 5.16 str.). Testatorius savo sudaryt testament bet kada gali
panaikinti.
Galima sudaryti kelet testament. Tokiu atveju vlesnis testamentas keiia anks-
tesn.
Testament testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. prastinis
suinteresuot pdini kalbinjimas ar praymas sudaryti jiems palank testament
nelaikomi prievarta ir neturi takos testamento galiojimui (CK 5.18 str.).
TESTAMENTO TURINYS
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti vis savo turt arba jo dal (nei-
skiriant ir prastinio nam apstatymo bei apyvokos reikmen) vienam ar keliems
asmenims, kurie yra pdiniai pagal statym ar tokie nra, taip pat valstybei, savi-
valdybms, juridiniams asmenims. Testatorius gali palikti turt ar jo dal juridiniams
asmenims, kurie turs bti steigti vykdant testament, taip pat dar neprad-
255
CIVILINE TEISE
tiems, negimusiems fiziniams asmenims. Testatorius gali testamente atimti pavel-
djimo teis i vieno, keli ar vis pdini (CK 5.19 str.).
TEIS PRIVALOMJ PALIKIMO DAL
Palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems reikalingas ilaikymas
palikjo mirties dien, paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri
kiekvienam i j tekt paveldint pagal statym (privalomoji dalis), jeigu testamentu
neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dyd atsivelgiama paveldimo turto
vert, skaitant prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmen vert (CK 5.20 str.).
ANTRINIO PDINIO PASKYRIMAS
Testatorius turi teis nurodyti testamente kit pdin tam atvejui, jeigu jo paskirtas
testamentu pdinis numirs prie atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Taip
pat testatorius gali antriniam pdiniui paskirti kit pdin, jeigu antrinis pdinis
numirs iki palikimo atsiradimo arba nepriims palikimo.
TESTAMENTIN ISKIRTIN
Testatorius turi teis pareigoti pdin pagal testament vykdyti koki nors prievol
(testamentin iskirtin) vieno ar keli asmen naudai; ie asmenys gyja teis
reikalauti t prievol vykdyti. Iskirtins gavjais gali bti tiek pdiniai pagal sta-
tym, tiek kiti asmenys (CK. 5.23 str. 1 d.). Be to, testatorius vis savo turt, jo dal ar
konkret kok daikt gali palikti visuotinai naudingam tikslui pasiekti arba labdarai.
Tokio turto pdiniu gali bti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus steigtas vykdant
testatoriaus vali.
TESTAMENT RYS
Testamentai gali bti vieieji ir asmeniniai. Vieieji testamentai - tai testamentai, kurie
sudaryti ratu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos
konsulinio pareigno atitinkamoje valstybje. Negalima ginyti vieojo testamento
sudarymo fakto. Vieiesiems testamentams prilyginami: asmen, besigydani
ligoninse, kitose stacionarinse gydymo-profilaktikos staigose, sanatorijose arba
gyvenani seneli ir invalid namuose testamentai, patvirtinti t ligonini, gydymo
staig, sanatorij vyriausij gydytoj, j pavaduotoj medicinos reikalams arba
budinij gydytoj, taip pat i seneli ir invalid nam direktori ir vyriausij
gydytoj; asmen, esani plaukiojimo metu jr laivuose arba vidaus plaukiojimo
laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos Respublikos vliava, testamentai, patvirtinti t
laiv kapiton; asmen, esani valgomosiose, mokslinse, sportinse ir kitose
ekspedicijose, testamentai, patvirtinti t ekspedicij virinink; kari testamentai,
patvirtinti dalini, jungini, staig ir karo mokykl vad (virinink); asmen,
esani laisvs atmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvs atmimo viet
virinink; testatoriaus gyvenamosios vietos senin patvirtinti testamentai (CK 5.28
str. 6 d.).
Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka suraytas testamentas, kuriame
nurodyta testatoriaus vardas, pavard, testamento sudarymo data (metai, mnuo,
256
Paveldjimo teis
diena), vieta ir kuris ireikia testatoriaus vali ir jo pasiraytas. Asmeninis testa-
mentas gali bti suraytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos
valstybs nenurodymas daro testament negaliojant tik tuo atveju, jeigu testamento
sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bdais arba jos nra aikios i kit
aplinkybi. Asmeninis testamentas akivaizdiai nebaigtas ar nepasiraytas negalioja.
Asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos
konsuliniam pareignui usienio alyje. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo
perduotas saugoti statymo nustatyta tvarka, tai jis po testatoriaus mirties ne vliau
kaip per 1 metus turi bti pateiktas teismui patvirtinti. iuo atveju galioja tik teismo
patvirtintas testamentas (CK 5.31 str. 4 d.).
Bendrasis sutuoktini testamentas. Bendruoju sutuoktini testamentu abu su-
tuoktiniai vienas kit paskiria savo pdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties vis
mirusiojo turt (i jo ir bendrosios sutuoktini nuosavybs dal) paveldi pergyvens
sutuoktinis, iskyrus privalomj palikimo dal (CK 5.43 str.). Bendrj sutuoktini
testament gali sudaryti tik sutuoktiniai kaip viej testament. Tok testament
notaro ar kito asmens, tvirtinanio testament, akivaizdoje pasirao abu sutuoktiniai.
Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka vis savo turt. Testamentu gali bti
paskirtas pdinis, kuris pavelds turt mirus paskutiniam sutuoktiniui. Kiekvienas
sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo ataukti savo valios ireikim ta paia tvarka,
kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio
valios ireikimas. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neataukus bendrojo sutuoktini
testamento, negalioja. Bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios, jeigu iki
palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareikiamas iekinys
(paduodamas praymas) nutraukti santuok, arba sutuoktinis dav sutikim ituokai.
Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teiss pakeisti bendro testa-
mento. Jis turi teis atsisakyti priimti palikim. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio
turt paveldi jo pdiniai pagal statym, o pergyvens sutuoktinis gyja teis savo
nuoira sudaryti nauj testament.
TESTAMENTO VYKDYMAS
Testament vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas, pdinis arba teismo
paskirtas palikimo administratorius. Jeigu testatorius nepaskyr testamento vykdytojo
arba paskirtas testamento vykdytojas ar pdinis negali atlikti savo pareig, tai
palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas skiria palikimo administratori, kuris
atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti. Asmuo, pradjs vykdyti
testament, neturi teiss be svarbi prieasi atsisakyti i pareig. Testamento
vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti.
13.7. PALIKIMO PRIMIMAS IR JO ATSISAKYMAS
Kad gyt palikim, pdinis turi j priimti. Neleidiama palikim priimti i dalies
arba su slyga ar ilygomis. Palikim galima priimti per tris mnesius nuo jo atsira-
dimo dienos. Laikoma, kad pdinis palikim prim, kai jis faktikai pradjo valdyti
paveldim turt. Palikim, be to, galima priimti kreipiantis palikimo atsiradimo
vietos apylinks teism dl turto apyrao sudarymo arba pdiniui padavus
257
CIVILINE TEISE
palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim apie palikimo primim. Asmenys,
kuriems paveldjimo teis atsiranda tik tuo atveju, kai kiti pdiniai palikimo ne-
priima, gali pareikti sutikim priimti palikim per tris mnesius nuo teiss priimti
palikim atsiradimo dienos.
Neveiksni asmen vardu palikim priima j tvai arba globjai. Ribotai veiksns
asmenys palikim priima tik tv arba rpintoj sutikimu.
pdinis, laikomas primusiu palikim, jeigu jis pradjo valdyti turt, juo rpintis
kaip savo turtu (valdyti, naudoti ir disponuoti, priirti, mokti mokesius, kreipsi
teism ireikdamas vali priimti palikim ir paskirti palikimo administratori ir
pan.). pdinis, pradjs valdyti koki nors palikimo dal ar net kok nors daikt,
laikomas primusiu vis palikim. pdinis, pradjs valdyti turt, turi teis per
palikimui priimti nustatyt termin atsisakyti palikimo, padavs apie tai pareikim
palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikim pdinis vald
kit pdini interesais.
pdinis pagal statym ar pdinis pagal testament turi teis per tris mnesius
nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidiama atsisakyti su sly-
gomis ir ilygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas paias pasek-
mes kaip ir palikimo neprimimas. pdinis atsisako palikimo paduodamas parei-
kim palikimo atsiradimo vietos notarui. Neleidiama atsisakyti palikimo, jeigu
pdinis padav palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim, kad jis priima pali-
kim arba prao iduoti jam paveldjimo teiss liudijim, arba kreipsi palikimo
atsiradimo vietos apylinks teism dl turto apyrao sudarymo.
PDINIO ATSAKOMYB U PATIKJO SKOLAS
pdinis, prims palikim turto valdymo permimu arba padavs pareikim
notarui, u palikjo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu palikim prim nurodytu
palikimo primimo bdu keletas pdini, visi jie u palikjo skolas atsako solidariai
visu savo turtu. pdinis, prims palikim pagal teismo antstolio sudaryt apyra, u
palikjo skolas atsako tik paveldtu turtu. Jeigu bent vienas pdinis prim palikim
pagal apyra, tai visi kiti pdiniai laikomi primusiais palikim pagal apyra (CK
5.53 str.).
PDINI SAVITARPIO SANTYKIAI
Jeigu yra keletas pdini, primusi palikim, tai j paveldtas turtas yra j
bendroji dalin nuosavyb. Kiekvienas pdinis pagal jo paveldt palikimo dal turi
dalins nuosavybs teis kiekvien palikjo daikt, turi atitinkam reikalavimo teiss
dal ir prievols dal prievoliniuose santykiuose, kuri subjektu buvo palikjas. Nieko
negalima priversti atsisakyti teiss jam priklausani dal. Palikimas pasidalijamas
bendru pdini sutarimu. Jeigu nesutariama, gin sprendia teismas.
258
14. EIMOS TEIS
14.1. EIMOS TEISS SAMPRATA, PRINCIPAI IR ALTINIAI
eimos teis - tai civilins teiss dalis, kurios normos nustato bendruosius eimos
santyki teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos
galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenines
neturtines teises, vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei kit eimos nari tarpu-
savio teises ir pareigas, vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt registra-
vimo tvarkos pagrindines nuostatas (CK 3.1 str. 1 d.).
eimos teiss dalykas yra santykiai, kurie susidaro tarp sutuoktini, tv ir vaik,
broli ir seser savitarpio santykiai, santykiai tarp senoli ir vaikaii, vaiki ir
tvi. Be to, eimos teiss normos reglamentuoja globos ir rpybos santykius. Visi
ie santykiai bna asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai. Asmeniniai neturtiniai
santykiai - tai santykiai, kurie neturi turtinio turinio, t. y. j negalima vertinti
pinigais. Tokie santykiai susiklosto eimoje tarp vyro ir moters, tarp tv ir vaik bei
kit eimos nari. Turtiniai santykiai - tai santykiai, atsirandantys dl bendro
sutuoktini ar eimos turto, dl asmeninio kiekvieno eimos nario turto, dl ilaikymo
ar materialins paramos teikimo eimos nariams ir kt.
eimos santykiai atsiranda sudarius santuok, gimus vaikui, vaikinus vaik ir kt.
Jie bna asmeninio ir tstinio pobdio, be to, i i santyki kylani teisi negalima
perleisti kitiems asmenims. i santyki dalyviai yra tik fiziniai asmenys.
eimos teiss principai yra ie: 1) santuokos laisvs ir savanorikumo principas,
kuris tvirtintas Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje. Jis reikia, kad santuoka suda-
roma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka, sudaryta paeidiant princip,
negalioja; 2) monogamijos principas -jis reikia, kad santuoka ar registruota part-
neryst galima tik tarp asmen, kurie nra kitoje santuokoje; 3) sutuoktini lygia-
teisikumo principas, kuris tvirtintas Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalyje. Jis reikia,
kad sutuoktini teiss eimoje lygios; 4) prioritetinis vaik teisi ir interes apsaugos
ir gynimo principas. Jis reikia, kad sprendiant visus eimos klausimus, susijusius su
vaikais, turi bti vadovaujamasi vaiko interesais, o prioritetas turi bti teikiamas
vaiko aukljimui eimoje; 5) motinysts visokeriopos apsaugos principas, kuris
tvirtintas Konstitucijos 39 straipsnyje. Tai reikia, kad valstyb globoja eimas,
auginanias ir aukljanias vaikus namuose, nustato lengvatas nioms moterims,
dirbanioms motinoms, auginanioms vaikus. eimos santykiams taikomi ir bendrieji
civilins teiss principai (teisingumo, siningumo, protingumo ir kiti).
eimos teiss aItiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas
ir kiti statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Paproi eimos
santykiuose paisoma tik statym numatytais atvejais.
14.2. SANTUOKA, JOS SUDARYMO SLYGOS IR TVARKA
SANTUOKOS SAMPRATA
Santuoka yra statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susi-
tarimas sukurti eimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, statym nustatyta tvarka
registrav santuok, yra sutuoktiniai (CK 3.7 str.).
259
CIVILINE TEISE
Civiliniame kodekse santuoka apibdinama kaip civilin sutartis, kuria siekiama
tik teisini pasekmi. i samprata nevisikai atitinka eimos santyki specifik,
nelieia j neturtinio pobdio. Santuoka sudaroma ne tik dl teisini pasekmi, bet ir
dl meils (dl lytinio biologinio poreikio). Banyia banytin santuok laiko
sakramentu. Tokiu bdu vyro ir moters santykiai sudvasinami.
Tarp sutuoktini susidaro ne tik teiss reglamentuojami santykiai, bet ir santykiai,
kuri teiss normos negali reglamentuoti. Meils, pagarbos, lytinio gyvenimo teis
negali reglamentuoti.
Santuoka yra ne tik sutartis, ne tik vienkartinis aktas, bet ir sutuoktini bkl.
SANTUOKOS SUDARYMO SLYGOS IR TVARKA
Santuokos sudarymo slygos yra ios: 1) santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos
lyties asmeniu; 2) santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia; bet koks grasinimas,
prievarta, apgaul ar kitokie valios trkumai yra pagrindas santuok pripainti
negaliojania; 3) santuok leidiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo
dien yra atuoniolikos met. Norinio tuoktis, taiau neturinio atuoniolikos met
asmens praymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teis sumainti tokio
asmens santuokin ami, bet ne daugiau kaip trejais metais. Ntumo atveju teismas
gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam penkiolikos met; 4) asmuo, siteisjusiu
teismo sprendimu pripaintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos; 5) asmuo,
sudars santuok ir jos statym nustatyta tvarka nenutrauks, negali sudaryti kitos
santuokos; 6) draudiama tuoktis tvams su vaikais, tviams su vaikiais, seneliams
su vaikaiiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su
pussesermis, ddms su dukteriomis, tetoms su snnais.
Pirmiausia bsimieji sutuoktiniai susitaria sudaryti santuok. Tok susitarim
galima sudaryti odiu, ratu ar paduodant nustatytos formos praym civilins
metrikacijos staigai registruoti santuok. Toks susitarimas nepareigoja tuoktis ir jo
negalima gyvendinti prievarta. Taiau jis sukelia turtines teisines pasekmes. Jeigu
santuoka nesudaroma, tai abi susitarimo alys turi teis reikalauti, kad bt grintos
dovanos, iskyrus atvejus, kai dovanos vert nevirija 1000 Lt arba santuoka nebuvo
sudaryta dl to, kad viena susitarimo alis mir. alis, kuri be pagrindo atsisak
sudaryti santuok, privalo kitai aliai atlyginti nuostolius bei moralin al. iems
reikalavimams taikomas vieneri met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo
atsisakymo sudaryti santuok dienos.
Norintys susituokti asmenikai paduoda nustatytos formos praym vieno j arba
tv gyvenamosios vietos civilins metrikacijos staigai savo pasirinkimu (CK 3.299
str. 1 d.). Tai, kad paduotas toks praymas, vieai paskelbiama metrikacijos staigoje
ne vliau kaip prie dvi savaites iki santuokos registravimo. Santuoka registruojama
prajus ne maiau kaip vienam mnesiui nuo praymo padavimo dienos, dalyvaujant
dviem liudytojams (CK 3.301 str. 1 d.).
Besituokiantys asmenys gali sudaryti banytin santuok. Tokiu atveju atitinka-
mos religins organizacijos galiotas asmuo privalo per 10 dien po banytins san-
tuokos sudarymo pateikti vietos metrikacijos staigai nustatytos formos praneim
apie santuokos sudarym. Metrikacijos staiga padaro santuokos sudarymo ra ir
iduoda liudijim. Jeigu metrikacijos staigai praneimas nepateikiamas per nustatyt
termin, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo traukta apskait
civilins metrikacijos staigoje.
260
eimos teis
14.3. ASMENINIAI IR TURTINIAI
SUTUOKTINI SANTYKIAI
ASMENINIAI NETURTINIAI SUTUOKTINI SANTYKIAI
Sudar santuok, sutuoktiniai gyja eimos teisje numatytas teises ir pareigas. Su-
tuoktiniai turi lygias teises ir vienod civilin atsakomyb vienas kitam bei vaikams
santuokos sudarymo, jos trukms ir jos nutraukimo klausimais. Sutuoktiniai susi-
tarimu negali atsisakyti teisi ar panaikinti pareig, kurios pagal statymus atsiranda
kaip santuokos pasekm (CK 3.26 str.). Sutuoktiniai privalo bti vienas kitam lojals
ir vienas kit gerbti, taip pat vienas kit remti moraliai bei materialiai ir, atsivelgiant
kiekvieno j galimybes, prisidti prie bendr eimos ar kito sutuoktinio poreiki
tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dl objektyvi prieasi negali pakankamai
prisidti prie bendr eimos poreiki tenkinimo, t pagal savo galimybes turi daryti
kitas sutuoktinis (CK 3.27 str.).
Abu sutuoktiniai turi teis pasilikti iki santuokos turt savo pavard, pasirinkti
kito sutuoktinio pavard kaip bendr pavard arba pasirinkti dvigub pavard, kai prie
savo pavards prijungiama sutuoktinio pavard (CK 3.31 str.).
SUTUOKTINI TURTINS TEISS IR PAREIGOS
Sutuoktini turtins teiss ir pareigos yra ios: 1) teis eimos turt; 2) teis
ilaikym.
Sutuoktini turto teisinis reimas gali bti nustatomas pagal statymus arba pagal
sutartis. Jeigu sutuoktiniai nra sudar vedyb sutarties, j turtui taikomas statym
nustatytas turto teisinis reimas. Be to, yra skiriamas eimos turtas.
STATYM NUSTATYTAS SUTUOKTINI TURTO TEISINIS REIMAS
statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas reikia, kad sutuoktini gytas
po santuokos sudarymo turtas yra j bendroji jungtin nuosavyb, kol jis nra
padalytas arba kol jungtins nuosavybs teis nra pasibaigusi kitokiu bdu (CK 3.87
str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dal bendrja jungtine nuosavybe pripastamas: 1)
turtas, gytas po santuokos sudarymo; 2) pajamos ir vaisiai, gauti i asmeninio
sutuoktini turto; 3) pajamos, gautos i abiej sutuoktini bendros arba vieno
sutuoktinio veiklos, iskyrus las, btinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) pajamos
i sutuoktini bendros mons ar verslo veiklos, iki santuokos vieno sutuoktinio gytos
mons pajamos ir ios mons verts padidjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos
sudarymo i sutuoktini darbins ar intelektins veiklos, dividendai, pensijos,
paalpos bei kitokios imokos, iskyrus tikslins paskirties imokas (alos, padarytos
dl sveikatos sualojimo, atlyginimas, tikslin materialin parama ir kt.).
Laikoma, kad turtas yra bendroji jungtin nuosavyb, kol nerodyta, kad jis yra
vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb (CK 3.88 str. 2 d.).
Asmenin sutuoktini nuosavyb yra: 1) abiej sutuoktini atskirai gytas turtas iki
santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldtas turtas, jeigu
dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas abiem
sutuoktiniams; 3) sutuoktini asmeninio naudojimo daiktai (avalyn, drabuiai,
profesins veiklos rankiai); 4) intelektins ir pramonins nuosavybs teiss
261
CIVILIN TEIS
(teiss literatros, meno ir mokslo krinius, atlikjo teiss, teiss iradim, pra-
monin dizain ir kt.), iskyrus pajamas, gaunamas i intelektins veiklos; 5) los ir
daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, iskyrus las ir daiktus, skirtus
abiej sutuoktini bendram verslui; 6) los, vieno sutuoktino gautos kaip alos atly-
ginimas ar kompensacija u al, padaryt dl sveikatos sualojimo, arba kaip netur-
tins alos atlyginimas, tikslin materialin parama ir kitokios imokos, iimtinai su-
sijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teiss, kuri negalima perleisti kitiems
asmenims; 7) sutuoktinio gytas turtas u asmenines las arba las, gautas realizavus
jam nuosavybs teise priklausant turt, jeigu to turto gijimo metu buvo aikiai
ireikta sutuoktinio valia gyti turt asmeninn nuosavybn (CK 3.89 str. 1 d.).
Turt, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas gali pripainti bendrja
jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu is turtas i esms buvo pagerintas su-
tuoktini bendromis lomis arba kito sutuoktinio lomis ir darbu. Tai gali bti
kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt. (CK 3.90 str. 1 d.).
eimoje vaikai neturi dalies bendrojoje jungtinje sutuoktini nuosavybje. Jie
gali turti savo nuosavyb, paveldt, dovanot ar gyt u jiems priklausanias las.
Jeigu jie prisidjo darbu ar lomis prie bendro eimos turto, tai jie gyja teis turto
dal, atitinkani j indl.
SUTARTINIS SUTUOKTINI TURTO REIMAS
Sutartin sutuoktini turto rim nustato vedyb sutartis. Vedyb sutartis yra su-
tuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat
po santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (CK 3.101 str.). i sutart galima
sudaryti iki santuokos sudarymo arba sudarius santuok. Jeigu sutartis buvo sudaryta
iki santuokos sudarymo, tai ji sigalioja sudarius santuok. Nepilnametis gali vedyb
sutart sudaryti tik po santuokos registravimo, nes nuo io momento jis tampa visikai
veiksnus. Asmenys, kuri veiksnum yra apribojs teismas, i sutart gali sudaryti tik
rpintojo raytiniu sutikimu. Jeigu rpintojas tokio leidimo neduoda, tai sutuoktinio
praymu leidim sudaryti sutart gali duoti teismas (CK 3.102 str.4 d.).
Sutartis ir jos pakeitimai turi bti sudaryti notarine forma ir registruoti vedyb
sutari registre. Keisti vedyb sutart galima ir teismo leidimu. Sutarties pakeitimai
neturi grtamosios galios (CK 3.103 str.).
Vedyb sutartyje nustatoma, koks turtas bus asmenin kiekvieno sutuoktinio
nuosavyb, koks - bendroji sutuoktini nuosavyb arba dalin nuosavyb, taip pat
nustatoma tiek esamo, tiek bsimo turto teisin padtis.
Negalioja vedyb sutarties slygos, kurios prietarauja imperatyviosioms statym
normoms, paeidia CK tvirtint sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs lygi
dali princip, riboja sutuoktini teisnum ar veiksnum, reglamentuoja sutuoktini
asmenines neturtines teises, nustato ar keiia sutuoktini asmenines teises ir pareigas
j vaikams, riboja ar atima i sutuoktinio (sutuoktini) teis ilaikym, teis kreiptis
teism, keiia turto paveldjimo tvark ar slygas (CK 3.105 str.). Be to, vedyb
sutart galima pripainti negaliojania bendraisiais sandori pripainimo
negaliojaniais pagrindais.
Vedyb sutartis baigiasi nutraukus santuok ar sutuoktiniams pradjus gyventi
skyrium, iskyrus prievoles, kurios pagal sutart ilieka ir po santuokos nutraukimo ar
sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.).
262
eimos teis
EIMOS TURTAS
CK 3.84 straipsnyje tiek i asmeninio kiekvieno sutuoktinio, tiek i bendrosios jung-
tins sutuoktini nuosavybs iskiriamas eimos turtas ir nustatomas ypatingas jo
teisinis reimas. Tai turtas, kuris turi bti naudojamas tik bendriems eimos porei-
kiams. Prie eimos turto yra priskiriami eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji
daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus (CK 3.84 str. 2
d.). iais daiktais sutuoktinis, daikt savininkas, gali disponuoti tik gavs kito
sutuoktinio raytin sutikim. Jeigu eima turi nepilnamei vaik, tai reikalingas
teismo leidimas. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti eimos turto teisinio reimo ar
jo sudties (CK 3.85 str.).
eimos turto teisinis reimas pasibaigia nutraukus santuok, j pripainus ne-
galiojania ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium.
SUTUOKTINI TURTO VALDYMAS,
NAUDOJIMAS, DISPONAVIMAS JUO
Abu sutuoktiniai jiems priklausant turt (tiek asmenins nuosavybs teise, tiek ben-
drosios jungtins nuosavybs teise) valdo ir naudoja bendrai eimos poreikiams ten-
kinti. Sutuoktiniai turi teis tarpusavyje sudaryti visus sandorius. Jie gali perleisti
vienas kitam jiems priklausanius daiktus, sudaryti paskolos sutartis. Sandorius su
treiaisiais asmenimis dl bendrosios jungtins nuosavybs sudaro abu sutuoktiniai.
Jeigu tok sandor sudaro vienas sutuoktinis, tai preziumuojama, kad jis sudaro san-
dor kitam sutuoktiniui sutinkant, iskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas
kito sutuoktinio raytinis sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Jeigu sutuoktinis neduoda
kitam sutuoktiniui leidimo sudaryti sandor, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis
teism ir prayti, kad teismas leist sudaryti sandor (CK 3.93 str. 1 d.).
BENDROSIOS JUNGTINS
SUTUOKTINI NUOSAVYBS PADALIJIMAS
Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb gali bti padalyta bendru sutuoktini su-
tarimu, vieno j reikalavimu, kreditori reikalavimu tiek nenutraukus santuokos, tiek
j nutraukus ar pradjus gyventi skyrium. Dalijant turt sutuoktini dalys laikomos
lygios. Nuo dali lygybs principo galima nukrypti atsivelgiant nepilnamei vaik
interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bkl ar jo turtin padt bei kitas svarbias
aplinkybes. Sutuoktinio, kuris privalo mokti ilaikym kitam sutuoktiniui, dalis i
bendro turto gali bti mainama ilaikymo suma, jei ilaikymas yra priteisiamas
vienkartine suma arba priteisiamas tam tikras turtas, be to, jei ne daugiau kaip prie
metus iki turto padalijimo bylos iklimo vienas sutuoktinis be kito sutikimo
sumaino turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, vert dal jo padovanodamas
arba juo padidindamas savo asmenin nuosavyb. Vieno sutuoktinio dalis gali bti
sumainama eimos negaut pajam suma dl io sutuoktinio aplaidumo arba kai is
sutuoktinis nuslp savo pajamas nuo eimos ir naudojo savo asmeniniams
poreikiams (CK 3.123 str.). dalytin turt netraukiami daiktai, skirti nepilnamei
vaik poreikiams tenkinti, sutuoktini drabuiai, asmeninio naudojimo daiktai, j
asmenins neturtins teiss ir turtins teiss, susijusios su sutuoktinio asmeniu (CK
3.120 str. 1 d.).
263
CIVILINE TEISE
Daiktai dalijami natura, nedalus daiktai priskiriami vienam sutuoktiniui, kitam j
vert kompensuojama kitais daiktais arba pinigais.
BENDRAS GYVENIMAS NEREGISTRAVUS SANTUOKOS
Pastaruoju metu daug vyr ir moter gyvena bendrai, nesudar santuokos. Jeigu jie
bendrai gyvena registrav partneryst ne maiau kaip vienerius metus, turdami
tiksl sukurti eiminius santykius, tuomet j turtinius santykius reglamentuoja CK
3.229-3.235 straipsniai.
CK 3.230 straipsnyje apibriama, kas laikoma sugyventini bendrai naudojamu
turtu. Tai yra: sugyventini bendrai gytas ir bendrai naudojamas namas ar butas;
vienam sutuoktiniui priklausanti uzufrukto ar kitokia teis naudotis gyvenamuoju
namu ar butu, kur sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami; bendrai gyti
nekilnojamieji daiktai, susij su bendrai naudojamu gyvenamuoju namu ar butu bei
baldai ir nam apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai gijo ir bendrai
naudoja, iskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja.
Visas turtas, kur sugyventiniai gijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali
bti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus j bendram
gyvenimui ar vienam j mirus. Turtas dalijamas lygiomis dalimis. Nuo io principo
galima nukrypti atsivelgus sugyventini nepilnamei vaik interesus, bendro
gyvenimo trukm, j ami, sveikat, turtin padt, asmenin indl turto
sukaupim ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.234 str.).
14.4. SANTUOKOS NEGALIOJIMAS IR SANTUOKOS
NUTRAUKIMAS
SANTUOKOS NEGALIOJIMAS
Santuoka teismo gali bti pripainta negaliojania nuo jos sudarymo momento, jeigu
buvo paeistos nustatytos santuokos sudarymo slygos pagal sutuoktinio, neinojusio
apie klitis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teiss ar
teisti interesai buvo paeisti sudarant santuok, iekin. Nepilnameio sudaryta
santuoka gali bti pripainta negaliojania pagal nepilnameio sutuoktinio, jo tv,
globj ar rpintoj, valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos arba prokuroro
iekin. Kai nepilnameiam sutuoktiniui sukanka atuoniolika met, iekin dl
santuokos pripainimo negaliojania gali pareikti tik pats sutuoktinis. Asmens, kur
teismas yra pripains neveiksniu, sudaryta santuoka gali bti pripainta negaliojania
pagal neveiksnaus sutuoktinio globjo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio
teiss ar teisti interesai buvo paeisti sudarant santuok, iekin. Santuoka, sudaryta
tik dl aki, neturint tikslo sukurti eimos teisinius santykius, gali bti pripainta
negaliojania pagal vieno i sutuoktini arba prokuroro iekin.
Teismas gali netenkinti reikalavimo pripainti santuok negaliojania, jeigu bylos
nagrinjimo metu inyko aplinkybs, kurios buvo klitis sudaryti santuok. Be to,
teismas gali atsisakyti pripainti negaliojania santuok, sudaryt nepilnameio, jeigu
santuokos pripainimas negaliojania prietaraut nepilnameio sutuoktinio arba
sutuoktini nepilnamei vaik interesams. Santuoka negali bti pripa-
264
eimos teis
inta fiktyvia, jeigu, kol byla dl santuokos pripainimo negaliojania buvo ikelta,
sutuoktiniai sukr eimos santykius arba daugiau nei metus po santuokos sudarymo
bendrai gyvena, arba jiems gim ar jie laukiasi bendro vaiko. Santuoka negali bti
pripainta negaliojania po jos nutraukimo, iskyrus atvejus, kai buvo paeistas
monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaiiu. Taip
pat nepripastama negaliojania santuoka, sudaryta, kai vienas i sutuoktini
neireik savo tikrosios valios, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai
paaikjo aplinkybi, leidiani reikalauti santuok pripainti negaliojania, su-
tuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus, arba jiems gim bendras
vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
Iekiniams dl santuokos pripainimo negaliojania nustatytas vieneri met
iekinio senaties terminas. Jis skaiiuojamas nuo pilnametysts dienos, kai santuok
sudar nepilnametis, arba nuo aplinkybi, sudarani pagrind santuokai pripainti
negaliojania, paaikjimo dienos, arba nuo fiktyvios santuokos sudarymo dienos
(prokuroras iais atvejais iekin gali pareikti per penkerius metus nuo santuokos
sudarymo). Reikalavimams pripainti santuok negaliojania kitais pagrindais
iekinio senatis netaikoma (CK 3.42 str.).
Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms yra ios: 1) tv, kurie
buvo susituok ir kuri santuoka vliau buvo pripainta negaliojania, vaikai laikomi
santuokiniais; 2) jeigu abu sutuoktiniai buvo siningi, t. y. neinojo ir negaljo
inoti, kad yra klii sudaryti santuok, tai santuoka, nors ir pripainta negaliojania,
sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes kaip ir galiojanti santuoka, iskyrus
paveldjimo teis. Aplinkybs, patvirtinanios sutuoktinio siningum, turi bti
nurodytos teismo sprendime. Kai siningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti
santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripastamos sutuoktiniui. Jeigu abu
sutuoktiniai buvo nesiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktini
teisi ir pareig. Kiekvienas j turi teis atsiimti savo turt, taip pat ir padovanot
kitam sutuoktiniui.
Siningas ir ilaikymo reikalingas sutuoktinis turi teis reikalauti priteisti i
nesiningo sutuoktinio ilaikym, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
SANTUOKOS PABAIGA
Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis mirta arba santuoka nutraukiama statym
nustatyta tvarka. Santuoka gali bti nutraukta abiej sutuoktini bendru sutikimu,
vieno sutuoktinio praymu arba dl sutuoktini (sutuoktinio) kalts (CK 3.49 str.).
Santuokos nutraukimas sutuoktini bendru sutikimu. Sutuoktiniai gali susitarti ir
santuok nutraukti bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, jeigu yra visos ios
slygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praj daugiau nei vieneri metai; 2) abu
sutuoktiniai yra sudar sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi (turto padalijimo,
vaik ilaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visikai veiksns.
Bendras sutuoktini praymas nutraukti santuok paduodamas vieno i sutuok-
tini gyvenamosios vietos apylinks teismui. Kartu su praymu dl santuokos nu-
traukimo sutuoktiniai turi pateikti sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi. Teis-
mas priima sprendim santuok nutraukti, jeigu sitikina, kad santuoka faktikai iiro.
Santuoka laikoma iirusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir nebegalima
tiktis, kad jie vl prads gyventi kartu.
265
CIVILINE TEISE
Teismas privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio pra-
ymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin
sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.53 str.).
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio praymu. Santuok galima nutraukti
vieno sutuoktinio praymu, kur jis paduoda jo gyvenamosios vietos apylinks
teismui, kai yra bent viena i i slyg: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija)
daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis pripaintas teismo sprendimu
neveiksniu po santuokos sudarymo; 3) sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas
neinia kur esaniu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvs atmimo bausm ilgiau nei
vienerius metus u netyin nusikaltim.
Neveiksnaus sutuoktinio interesais praym dl santuokos nutraukimo gali pa-
duoti jo globjas, prokuroras arba globos ir rpybos institucija (CK 3.55 str.).
iuo atveju sutuoktinio praymas dl santuokos nutraukimo nagrinjamas su-
paprastinto proceso tvarka, taikinimo priemons netaikomos. Teismas, atsivelg-
damas vieno sutuoktinio ami, santuokos trukm, sutuoktini nepilnamei vaik
interesus, gali atsisakyti nutraukti santuok, jeigu santuokos nutraukimas padaryt
esmins turtins ar neturtins alos vienam sutuoktiniui ar j nepilnameiams
vaikams. Kitas sutuoktinis arba jo globjas turi teis pareikti, kad santuoka iiro dl
praym padavusio sutuoktinio kalts, ir reikalauti, kad teismas santuok nutraukt
dl pareikjo kalts. Kai tok praym teismas pripasta pagrstu, santuoka
nutraukiama konstatuojant, kad ji iiro dl santuokos nutraukim inicijavusio
sutuoktinio kalts (CK 3.57 str.).
Teismas, nutraukdamas santuok, turi isprsti sutuoktini nepilnamei vaik
gyvenamosios vietos ir j ilaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ilaikymo bei j
bendro turto padalijimo klausimus, iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru
sutuoktini susitarimu, patvirtintu notaro.
Santuokos nutraukimas dl sutuoktinio kalts. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti
santuok, jeigu ji faktikai iiro dl kito sutuoktinio kalts. Sutuoktinis pripastamas
kaltu dl santuokos iirimo, jeigu jis i esms paeid savo kaip sutuoktinio pareigas
ir dl to bendras sutuoktini gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad
santuoka iiro dl kito sutuoktinio kalts, jeigu jis yra nuteisiamas u tyin
nusikaltim arba yra neitikimas, arba iauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar eimos
nariais, arba paliko eim ir daugiau kaip vienerius metus visikai ja nesirpina.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokin arba iki san-
tuokos turt pavard. Jeigu santuoka buvo nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai
kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali udrausti kaltam dl santuokos iirimo
sutuoktiniui pasilikti santuokin pavard, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendr
vaik (CK 3.69 str.).
Kai santuoka nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai sutuoktinis, kaltas dl
santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias statymai ar vedyb sutartis suteikia
isituokusiam asmeniui, skaitant teis ilaikym. Kitas sutuoktinis turi teis
reikalauti i kalto dl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtin al, susijusi
su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtin al, padaryt dl santuokos
nutraukimo. ala nepriteisiama, jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini
kalts. Kaltas dl santuokos nutraukimo sutuoktinis, reikalaujant kitam sutuoktiniui,
privalo grinti i jo gautas dovanas, iskyrus vestuvin ied, jeigu vedyb sutartyje
nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini kal-
266
eimos teis
ts, abu sutuoktiniai turi teis reikalauti grinti vienas kitam dovanotus nekilnoja-
muosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nra praj daugiau kaip
deimt met ir nekilnojamasis daiktas nra perleistas tretiesiems asmenims.
Buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymas. Teismas, priimdamas sprendim
nutraukti santuok, sprendia sutuoktini ilaikymo klausim, jeigu is klausimas
neisprstas sutuoktini sudarytoje sutartyje. Ilaikymas priteisiamas tam su-
tuoktiniui, kuris neturi pakankamai turto ar pajam visikai save ilaikyti.
Preziumuojama, kad sutuoktiniui, kuris augina bendr savo ir buvusio sutuoktinio
vaik, kuris yra nedarbingas dl amiaus ar sveikatos bkls, yra reikalingas ilaiky-
mas. Ilaikymas nustatomas atsivelgiant santuokos trukm, ilaikymo reikalin-
gum, abiej buvusi sutuoktini turtin padt, j sveikatos bkl, ami, sidar-
binimo galimyb bei kitas svarbias aplinkybes. Sutuoktinis, dl kurio kalts nutraukta
santuoka, neturi teiss ilaikym.
Gyvenimas skyrium. Vienas sutuoktinis gali kreiptis su praymu teism dl gy-
venimo skyrium patvirtinimo, kai dl tam tikr aplinkybi, nors ir nepriklausani
nuo kito sutuoktinio, bendras j gyvenimas tapo netoleruotinas (nemanomas) arba
gali i esms pakenkti j nepilnamei vaik interesams, arba sutuoktiniai nesuinte-
resuoti tsti bendr gyvenim. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru praymu
teism dl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dl gyvenimo skyrium pasekmi jie
yra sudar sutart, kurioje numato nepilnamei vaik gyvenamosios vietos, j ilai-
kymo ir aukljimo, taip pat sutuoktini turto padalijimo ir tarpusavio ilaikymo klau-
simus. Kai teismas priima sprendim dl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktini
bendras gyvenimas, taiau kitos sutuoktini teiss ir pareigos ilieka, iskyrus CK
numatyt iimi atvejais. Gyvenimas skyrium neturi takos sutuoktini teisms ir
pareigoms j nepilnameiams vaikams, iskyrus CK numatyt iimi atvejais. Pri-
imdamas sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo
isprsti sutuoktini bendro turto padalijimo klausimus, gali priteisti ilaikymo
reikalingam sutuoktiniui ilaikym i kito sutuoktinio, dl kurio kalts buvo pradta
gyventi skyrium, jeigu ie klausimai nenustatyti sutuoktini sudarytoje sutartyje.
Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vl pradeda kartu gyventi ir ben-
dras gyvenimas patvirtina j ketinim kartu gyventi nuolat arba kai teismas priima
sprendim, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktini praymas dl gyvenimo skyrium
pabaigos.
14.5. ASMENINIAI BEI TURTINIAI
TV IR VAIK SANTYKIAI
Teiss normos savaime nesukuria eimos santyki tarp tv ir vaik. Teiss normos
gali nustatyti aplinkybes (juridinius faktus), dl kuri atsiranda eimos teisiniai san-
tykiai tarp tv ir vaik. ie santykiai atsiranda, kai: 1) gimsta vaikas; 2) atsiranda
giminysts ryys; 3) statymo nustatyta tvarka nustatoma vaiko kilm.
VAIKO KILM
Nuo vaiko kilms priklauso vaiko ir tv tarpusavio teiss ir pareigos (CK 3.137 str.
2 d.). Vaiko kilm i atitinkam tv patvirtina civilins metrikacijos staigoje ra-
267
CIVILINE TEISE
sytas gimimo raas ir jo pagrindu iduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodyti
vaiko tvai. Motina gimimo rae raoma pagal medicinos staigos iduot pay-
mjim apie vaiko gimim. Jei vaiko gimimo rae nra duomen apie motin,
motinyst gali nustatyti teismas.
Jeigu vaik pagimd motina, kuri yra susituokusi, vaiko tvu gimimo rae ra-
omas vaiko motinos sutuoktinis. Kai vaikas gimsta prajus ne daugiau kaip 300 die-
n nuo gyvenimo skyrium, santuokos nutraukimo ar vyro mirties, vaiko tvu pripa-
stamas buvs vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu motina sudaro nauj santuok ir
vaikas gimsta neprajus 300 dien po ankstesns santuokos pabaigos, vaiko tvu
laikomas naujas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaik pagimd motina, kuri nra
susituokusi arba prajus daugiau kaip 300 dien nuo santuokos pabaigos, vaiko tvu
gali bti raytas vyras, kuris pripasta save vaiko tvu arba kurio tvyst nustat
teismas (CK 3.140 str.).
TVYSTS PRIPAINIMAS
Kai vaiko gimimo rae nra duomen apie tv, vyras, laikantis save tvu, turi teis
kartu su vaiko motina paduoti civilins metrikacijos staigai nustatytos formos notaro
patvirtint pareikim dl tvysts pripainimo. Jei vaikui yra suj 10 met, prie
pareikimo turi bti pridtas raytinis vaiko sutikimas. Nepilnametis vyras prie
praymo prideda raytin tv, globjo ar rpintojo sutikim. Jeigu nurodyti asmenys
sutikimo neduoda, leidim gali duoti teismas nepilnameio praymu (CK 3.142 str.).
Vyras pareikim dl tvysts pripainimo gali paduoti kartu su nia motina, jei yra
aplinkybi, kad nebus galima paduoti pareikimo vaikui gimus. Tokiu atveju prie
pareikimo pridedama medicinos staigos payma apie moters ntum.
Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dl kit prieasi negali paduoti pa-
reikimo kartu su vaiko tvu, neduoda sutikimo vaikas, sukaks 10 met, vaiko tvai,
globjai ar rpintojai, tvyst galima registruoti, jei pareikim patvirtina teismas.
TVYSTS NUSTATYMAS
Jei vaik pagimd nesusituokusi moteris ir tvyst nepripainta, tvyst gali nustatyti
teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Iekin dl tvysts pripainimo gali pateikti vyras,
laikantis save vaiko tvu, vaiko motina, vaikas, gijs visik veiksnum, vaiko glo-
bjas (rpintojas), valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba mirusio vaiko
palikuonys (CK 3.147 str. 2 d.). Pagrindas tvystei nustatyti yra moksliniai rodymai
(ekspertizi rodyti giminysts ry ivados) ir kitos CPK numatytos rodym
priemons (CK 3.148 str. l d.).
TVYSTS AR MOTINYSTS NUGINIJIMAS
Nuginyti tvyst, kai vaikas gim susituokusiems tvams arba neprajus 300 dien
po santuokos pabaigos, galima tik rodius, kad asmuo negali bti vaiko tvas. Tokie
rodymai gali bti ekspertizi ivados, kad vyras nevaisingas, kad jis nra io vaiko
tvas, taip pat rodymai, kad tariamas vaiko tvas negaljo vaiko pradti (pvz., buvo
ivyks, sirgo).
268
eimos teis
ASMENINIAI TV IR VAIK SANTYKIAI
Tvo ir motinos teiss ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jie turi teis ir pareig
dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata, ilaikyti juos, atsivelg-
dami j fizin ir protin bkl sudaryti palankias slygas visapusikai ir harmoningai
vystytis, kad vaikas bt parengtas savarankikam gyvenimui visuomenje (CK 3.155
str. 2 d.). Tvai privalo sudaryti slygas savo vaikams mokytis. Visus klausimus,
susijusius su vaik aukljimu, tvai sprendia tarpusavio sutarimu, kilusius ginus dl
vaik aukljimo sprendia teismas.
CK 3.161 straipsnyje tvirtinta, kad kiekvienas vaikas turi neatimam teis gyventi
bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turti vard ir pavard, inoti savo tvus, jei tai
nekenkia jo interesams. Jis turi teis kartu gyventi su tvais, bti aukljamas ir
aprpinamas tv eimoje, bendrauti su tvais ir giminaiiais, jei tai nekenkia vaiko
interesams. Vaikai neturi nuosavybs teiss tv turt, o tvai - vaik turt.
Santuokini ir nesantuokini vaik teiss yra lygios.
Vardas vaikui suteikiamas bendru tv sutarimu. Galima vaikui suteikti du vardus.
Vaikui suteikiama tv pavard. Jeigu tv pavards skirtingos, tai suteikiama tvo ar
motinos pavard tv sutarimu. Kai tvai nesutaria dl vaiko vardo ar pavards, gin
sprendia teismas.
Vaik nuolatin gyvenamoji vieta yra j tv, globj arba rpintoj gyvenamoji
vieta. Tvai turi teis reikalauti grinti jiems nepilnameius vaikus i kiekvieno as-
mens, laikanio juos pas save ne pagal statym ar teismo sprendim. Kai tvas ir
motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma j sutarimu, o jiems nesu-
tarus, j nustato teismas. Kartu su vaiku negyvenantys tvai turi teis bendrauti su
vaiku. Kai tvai nesutaria dl bendravimo, bendravimo tvark nustato teismas.
GINAI DL VAIK GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMO
Paprastai vaikas gyvena kartu su tvais. Taiau pradjus tvams gyventi atskirai
(irstant eimai), kyla vaiko gyvenamosios vietos klausimas: su kuriuo tv liks gy-
venti vaikas. Daniausiai klausim isprendia patys tvai bendru sutarimu. T-
vams nesutarus, gin sprendia teismas. Taip pat gali kilti ginai dl vaik ir su
kitais asmenimis, kurie laiko pas save vaikus be teisinio pagrindo. Tai gali bti vaiko
gimins (seneliai, dds, tetos ir pan.) bei kiti asmenys.
Kreiptis teism dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tvas, mo-
tina, taip pat nepilnamei tv, neturini visiko veiksnumo, tvai, globjai ar
rpintojai. Teismas gin sprendia vadovaudamasis vaiko interesais, atsivelgdamas
vaiko nor. vaiko nor galima neatsivelgti, kai jo noras prietarauja jo interesams
(CK 3.174 str.).
Nagrinjant ginus dl vaik, btina, kad dalyvaut valstybin vaiko teisi ap-
saugos institucija. Ji turi patikrinti vaiko gyvenimo slygas, surinkti duomenis apie
kiekvien i tv (j darb, gaunamas pajamas, sveikat, buities slygas, elges ei-
moje, elges visuomenje, o jei vienas i tv yra sudars kit santuok, isiaikinti,
kokie yra sutuoktinio santykiai su vaiku, pairos vaik), suinoti vaiko nor ir
pateikti ivad. Kadangi tv teiss auklti vaikus yra lygios, tai vaikas paliekamas
tam i tv, pas kur jo gyvenimas geriau atitiks vaiko interesus. vaiko nor reikia
atsivelgti, taiau jis neturi lemiamos reikms. Jo noras gali prietarauti jo intere-
sams, nes nepilnametis vaikas gali neadekvaiai suvokti savo interesus.
269
CIVILIN TEIS
TV TEISS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU
J VAIKAMS PRIKLAUSANIU TURTU
Nepilnameiams vaikams gali nuosavybs teise priklausyti turtas. Tai gali bti j
paveldtas, jiems dovanotas ar kitokiu bdu j gytas turtas. turt valdo ir juo
naudojasi j tvai uzufrukto teismis, t. y. jie turi teis naudoti vaik daiktus, gau-
namus i j vaisius, produkcij ir pajamas. Tvai j nepilnameiui vaikui priklausant
turt tvarko bendru sutarimu. Tarp tv kilusius ginus dl turto tvarkymo sprendia
teismas. Jeigu tvai ar vienas i j netinkamai tvarko vaikui priklausant turt, daro
al jo interesams, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba prokuroras turi
teis kreiptis teism ir prayti nualinti tvus nuo nepilnameiui priklausanio turto
tvarkymo. Tvai privalo tvarkyti savo nepilnamei vaik turt iimtinai vaik
interesais. Pajamas ir vaisius, gaunamus i vaikui priklausanio turto, tvai gali
naudoti eimos reikmms, atsivelgdami vaiko interesus. Nepilnameio vaiko turt
tvarkantys tvai neturi teiss tiesiogiai ar per tarpininkus sigyti savo nuosavybn io
turto ar teisi j (CK 3.186 str.).
Tvai neturi teiss tvarkyti uzufrukto teismis savo nepilnamei vaik turto, ku-
ris yra: 1) gytas vaiko u savo paties udirbtas las; 2) skirtas vaiko lavinimo, jo
pomgi tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; 3) vaikui dovanotas ar jo
paveldtas su slyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas (CK 3.187 str.).
Be iankstinio teismo leidimo tvai neturi teiss keisti savo nepilnamei vaik
turt ar kitaip suvaryti teises j, vaik vardu priimti ar atsisakyti priimti palikim,
sudaryti nuomos sutart ilgesniam nei penkeri met terminui, vaik vardu sudaryti
arbitrain susitarim, j vardu sudaryti paskolos sutart, jeigu sutarties suma virija
keturi minimali alg dyd, investuoti vaik pinigines las, jeigu j suma virija
deimties minimali mnesini alg dyd (CK 3.188 str.).
Kai tv valdia priklauso tik vienam i nepilnameio vaiko tv, tai vaiko turt
uzufrukto teise tvarko tik is tvas arba motina. Ituokos ar gyvenimo skyrium atveju
turto tvarkymo teis priklauso tam i tv, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Jei vaiko
tvas (motina) sudaro nauj santuok, jis (ji) isaugo uzufrukto teis nepilnameio
vaiko turt, taiau privalo pervesti vaiko sskait visas turto duodamas pajamas ir
atskirai sutvarkyti apskait vaisi, kurie virija ilaidas vaiko ugdymui (aukljimui,
lavinimui, materialiniam aprpinimui). Jeigu naujas vaiko tvo (motinos) sutuoktinis
vaik vaikina, tai jis taip pat gyja turto tvarkymo teis (CK 3.190 str.).
Tv teis tvarkyti uzufrukto teise j nepilnamei vaik turt pasibaigia, kai
nepilnametis vaikas gyja visik veiksnum (emancipuojamas, sudaro santuok).
VAIK IR TV TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS
Tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus. Ilaikymo tvarka ir
forma nustatoma bendru tv susitarimu. Ilaikymo dydis priklauso nuo vaiko po-
reiki ir turtins tv padties. Materialin ilaikym savo nepilnameiams vaikams
privalo teikti abu tvai pagal savo turtin padt (CK 3.192 str.).
Nepilnamei vaik tvai, nutraukdami santuok arba praddami gyventi sky-
rium, turi sudaryti sutart, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai ilaikant
savo nepilnameius vaikus, taip pat to ilaikymo tvark, dyd ir formas. i sutart
tvirtina teismas. Kai vienas i tv nevykdo teismo patvirtintos sutarties dl nepil-
270
eimos teis
namei vaik ilaikymo, kitas tv gyja teis kreiptis teism dl vykdomojo rato
idavimo CK 3.193 str.).
Jei nepilnameio vaiko tvai (ar vienas j) nevykdo pareigos materialiai ilaikyti
savo nepilnameius vaikus, teismas ilaikym priteisia pagal vieno tv ar vaiko
globjo (rpintojo) arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos iekin. Ilaiky-
m teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametysts, iskyrus atvejus, kai vaikas
yra nedarbingas dl invalidumo, kuris jam nepilnameiui nustatytas. Priteisto ilaiky-
mo iiekojimas nutraukiamas, jeigu: nepilnametis emancipuojamas, sulaukia pilna-
metysts, yra vaikinamas ar mirta. Kai vienas tv, i kurio buvo priteistas ilaiky-
mas, mirta, ilaikymo pareiga pereina jo pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas
(CK 3.194 str.). Tv pareiga ilaikyti savo nepilnameius vaikus ilieka ir atskyrus
vaikus nuo tv arba apribojus tv valdi, iskyrus atvejus, kai vaikas vaikinamas.
Ilaikymas priteisiamas kas mnes mokamomis imokomis, konkreia pinig
suma arba priteisiant vaikui tam tikr turt (but, nam, ems sklyp ir kt.).
Priteisiant ilaikym dviem ar daugiau vaik, teismas turi nustatyti tok ilaikymo
dyd, kuris bt pakankamas tenkinti bent minimalius vis vaik poreikius. Iiekota
ilaikymo suma visiems vaikams turi bti panaudota lygiomis dalimis, iskyrus atve-
jus, kai dl svarbi prieasi (ligos ir kt.) yra btina nukrypti nuo lygybs principo
(CK 3.198 str.). Priteistas ilaikymas iiekomas i privalanio j mokti tvo (moti-
nos) darbo umokesio, taip pat i vis kit j pajam ri. Ilaikymas priteisiamas
nuo teiss ilaikym atsiradimo dienos, taiau ilaikymo siskolinimas negali bti
iiekotas daugiau kaip u trejus metus iki iekinio pareikimo dienos (CK 3.200 str.).
Teismas gali pagal vaiko, jo tvo (motinos) arba valstybins vaiko teisi apsaugos
institucijos ar prokuroro iekin sumainti arba padidinti priteisto ilaikymo dyd,
jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas ilaikymas, primimo i esms
pasikeit ali turtin padtis, vaiko padtis (vaiko liga, sualojimas, slaugymas ar
nuolatin prieira).
Jei vaikui yra nustatyta globa (rpyba), ilaikymas iiekomas globjui (rpinto-
jui), kuris privalo naudoti gaut ilaikym iimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas,
kuriam priteistas ilaikymas, gyvena vaik globos institucijoje, ilaikymas iiekomas
ir mokamas vaik globos institucijai. Tokiu atveju vaik globos institucija atidaro
ilaikym gaunanio vaiko vardu valstybs kontroliuojamoje kredito staigoje sskai-
t, kurioje esaniomis lomis statym nustatyta tvarka savo interesais gali dispo-
nuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais -jo globjas ar rpintojas (CK 3.202 str.).
Valstyb ilaiko nepilnameius vaikus, ilgiau kaip mnes negaunanius ilaikymo
i tvo (motinos) ar i kit pilnamei artimj giminaii, turini galimyb juos
ilaikyti. Valstyb, teikusi ilaikym nepilnameiams vaikams, turi atgrtinio
reikalavimo teis iiekoti vaikui suteiktas ilaikymo las i vaiko tv ar kit jo
pilnamei artimj giminaii, jeigu jie neteik vaikui ilaikymo dl prieasi,
teismo pripaint nesvarbiomis.
VAIK PAREIGA ILAIKYTI SAVO TVUS
Pilnameiai vaikai privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus ir
jais rpintis. Ilaikymas mokamas vaik ir tv tarpusavio susitarimu arba pagal tv
iekin teismo sprendimu priteisus ilaikym i vaik. Ilaikymo dyd nustato teismas,
atsivelgdamas vaik ir tv eimin bei turtin padt, taip pat kitas bylai svarbias
aplinkybes. Ilaikymui reikalinga pinig suma mokama kas mnes.
271
CIVILINE TEISE
Kai pilnameiai vaikai nesirpina savo nedarbingais tvais, teismas pagal j iekin
gali i vaik priteisti papildomas ilaidas, tv turtas dl sunkios j ligos, sualojimo
ar jiems btinos prieiros, kuri atlygintinai atliko paaliniai asmenys. Teismas,
priteisdamas toki papildom ilaid kompensacij, turi atsivelgti tv ir vaik
eimin ir turtin padt bei kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas
ilaikymo dyd, turi atsivelgti vis pilnamei vaik pareig ilaikyti tv ar
motin, neatsivelgiant tai, ar iekinys dl ilaikymo priteisimo pareiktas visiems
vaikams ar tik vienam i j (CK 3.205 str.).
Teismas gali atleisti pilnameius vaikus nuo pareigos ilaikyti savo nedarbingus
tvus, jeigu nustato, kad tvai veng atlikti savo pareigas nepilnameiams vaikams
arba vaikai buvo atskirti nuo savo tv nuolatinai dl pai tv kalts (CK 3.206 str.).
KIT EIMOS NARI TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS
Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimyb, privalo ilaikyti paramos reikaling ne-
pilnamet brol (seser), neturint tv arba negalint gauti j ilaikymo. Taip pat
pilnameiai vaikaiiai, turintys galimyb, privalo ilaikyti savo nedarbingus ir para-
mos reikalingus senelius. Savo ruotu seneliai, turintys galimyb, privalo ilaikyti
paramos reikalingus savo nepilnameius vaikaiius, neturinius tv arba negalinius
gauti j ilaikymo (CK 3.236-3.237 str.).
14.6. VAIKINIMAS
VAIKINIMO SAMPRATA IR SLYGOS
Normaliai vaikai gimsta ir auga eimoje. Juos ilaiko ir auklja tvai. Tai tv teis ir
pareiga. Taiau nemaai yra atvej, kai vaikai lieka be tv - tvai mirta, palieka
vaikus, atsisako j. Tokie vaikai perduodami globjams (rpintojams) arba vaik
aukljimo staigoms. Taiau laikoma, kad vaikui geriausia augti eimoje. Antra ver-
tus, yra eim, kurios neturi ar negali turti savo vaik, taiau jos nori turti vaik,
juos auklti ir itaip patenkinti tvysts jausm. ias problemas galima isprsti
sivaikinus be tv globos likusius vaikus. Taigi vaikinimas - tai statym nustatyta
tvarka svetim vaik primimas eim, dl ko tarp vaikio ir tvio bei j giminaii
susidaro tokie patys santykiai kaip ir tarp giminaii pagal kilm ir pasibaigia
vaikinto vaiko teisiniai santykiai su giminaiiais pagal kilm.
vaikinti leidiama ne jaunesnius kaip 3 mn. vaikus, kurie yra rayti vaikinam
vaik apskait, iskyrus tuos atvejus, kai vaikinamas sutuoktinio vaikas arba vaikas,
gyvenantis vaikintojo eimoje. vaikint vaik leidiama vaikinti tvio (mots)
sutuoktiniui. vaikinti iskiriant seseris ir brolius leidiama tik iimtiniais atvejais, kai
abiej vaikinti negalima dl j sveikatos arba kai seserys ir broliai buvo iskirti ir
nra galimybi utikrinti j gyvenim kartu. vaikinti galima tik vaikio interesais
(CK 3.209 str.). Jeigu vaikis yra 10 met, tai btinas raytinis jo sutikimas, kuris
duodamas teismui. vaikinamas iki 10 met vaikas, jeigu jis sugeba ireikti savo
nuomon, turi bti iklausytas teisme. Teismas gali atsivelgti jo nor, jei jis
neprietarauja jo paties interesams (CK 3.214 str.).
vaikintojais gali bti pilnameiai visikai veiksns abiej lyi asmenys iki pen-
kiasdeimties met, tinkamai pasireng vaikinti. Iimtiniais atvejais leidiama vai-
272
eimos teis
kinti ir vyresnio amiaus asmenims. Tai turi bti sutuoktiniai. Tik iimtiniais atvejais
vaikinti gali nesusituok asmenys arba vienas i sutuoktini. vaikinti gali asmenys
(iskyrus vaiko tvo ar motinos sutuoktin ir giminaiius), kurie yra asmen, norini
vaikinti, apskaitoje. Amiaus skirtumas tarp vaikintojo ir vaikinamo vaiko turi bti
ne maesnis kaip 18 met. vaikinant savo sutuoktinio vaikus, is amius gali bti ne
maesnis kaip 15 met (CK 3.211 str.).
SUTIKIMAS VAIKINTI
Vaiko tv sutikimas - btina vaikinimo slyga, jeigu tvai yra. Jeigu tvai nepilna-
meiai ar neveiksns, tai sutikim duoda j tvai, globjas ar rpintojas. Sutikimas
turi bti raytinis ir teismo patvirtintas. Tik tvai gali duoti sutikim vaikinti vaik
konkreiam vaikintojui, jeigu is yra giminaitis. Visais kitais atvejais duodamas
bendras sutikimas. vaikinamo vaiko tv sutikimo nereikia, jeigu tvai yra neinomi,
mir, apribota tv valdia arba jie pripainti neinia kur esaniais ar paskelbti
mirusiais (CK 3.214 str.). Kai vaik vaikina vienas sutuoktinis, reikalingas kito su-
tuoktinio sutikimas, jeigu nepriimtas teismo sprendimas dl sutuoktini gyvenimo
skyrium arba sutuoktinis nepripaintas neinia kur esaniu ar neveiksniu.
Lietuvos piliei praymus vaikinti nagrinja apylinks teismai pagal pareikjo
arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet. Usienio valstybi piliei praymus
vaikinti Lietuvos piliet nagrinja Vilniaus apygardos teismas (CK 3.220 str.).
14.7. GLOBA IR RPYBA
Vaikai iki 14 met gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. Visus kitus sando-
rius u juos sudaro tvai, o jeigu tv nra - globjai. Vaikai nuo 14 iki 18 met
sandorius (iskyrus tuos, kuri neleidia statymas) sudaro patys tv sutikimu, o
jeigu tv nra - rpintoj sutikimu. Asmenims, teismo pripaintiems neveiksniais,
skiriamas globjas, o asmenims, kuri veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo
alkoholiu, narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, skiriamas rpintojas.
Globjas ir rpintojas yra savo globotini atstovai pagal statym ir gina neveiksni ar
ribotai veiksni asmen teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globjas turi teis
sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus btinus sandorius.
Rpintojas duoda sutikim ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandor, kurio is
negali sudaryti savarankikai (CK 3.240 str.).
Teismas, pripains asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas
paskirti io asmens globj ar rpintoj. Vaiko laikinj globj ar rpintoj skiria
rajono (miesto) savivaldybs valdyba ar meras. Jeigu nustatoma vaiko nuolatin
globa ar rpyba, vaiko globj ar rpintoj skiria teismas (CK 3.264 str.). Vaiko
globju ar rpintoju negali bti skiriamas asmuo: kuris neturi 21 met (iskyrus at-
vejus, kai globoti pageidauja artimas giminaitis); kuris pripaintas neveiksniu ar ri-
botai veiksniu; nuo kurio buvo atskirtas vaikas; kuris buvo tviu (mote) ir jo valdia
buvo apribota ar jis buvo atskirtas nuo vaiko, nes netinkamai atliko savo pareigas;
anksiau buvo atleistas nuo globjo ar rpintojo pareig dl blogo pareig atlikimo;
teistas u tyinius nusikaltimus; sulauks eiasdeimt penkeri met (iskyrus artim
globotinio giminait); sergantis chroniku alkoholizmu, narkomanija, psichikos ar
kitomis ligomis, kuri sra yra patvirtinusi Vyriausybs galiota institucija.
273
PAGRINDINES SVOKOS
Civilin teis - privatins teiss aka, kurios normos reglamentuoja asmen turtinius
santykius, su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat
eimos santykius ir statym nustatytais atvejais kitokius asmeninius neturtinius
santykius.
Turtiniai santykiai (civilins teiss poiriu) - tai nuosavybs santykiai dl daikt,
pinig, vertybini popieri, teisi perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo,
keleivi ir krovini veimo bei kt. Turtiniai santykiai taip pat atsiranda sukrus
intelektins nuosavybs objekt (literatros, meno ar mokslo krin, k nors
iradus, registravus preks enkl ir pan.).
Civilinis teisinimas - tai galjimas turti civilines teises ir pareigas.
Civilinis veiksnumas - tai galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir pareigas.
Fiziniai asmenys - visi mons - civilini teisini santyki dalyviai.
Juridinis asmuo - pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo
vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme (CK 2.33
str. 1 d.). Kitaip tariant, tai statym nustatyta tvarka organizuot fizini asmen
grup, kurios tikslas - atlikti viesias funkcijas arba usiimti kine komercine
veikla (skiriami vieieji ir privats juridiniai asmenys).
mon - vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai
kinei komercinei veiklai pltoti.
Sandoriai - tai smoningi, laisva valia atliekami asmen (tiek fizini, tiek juridini)
veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti
civilines teises ir pareigas.
Juridiniai poelgiai - tai faktinio pobdio veiksmai, kuriais nors ir nra tiesiogiai
siekiama sukurti teisinius padarinius, taiau jie atsiranda (daikto pagaminimas, jo
suvartojimas, sunaikinimas, krinio sukrimas).
Niekiniai sandoriai - tai tokie sandoriai, kurie prietarauja imperatyviosioms teiss
normoms, paeidia i norm bei geros morals reikalavimus. Tai sandoriai,
draudiami pagal statymus, todl laikoma, kad jie apskritai nebuvo sudaryti.
Nuginijami sandoriai - tai tokie sandoriai, kuriuos pripainti negaliojaniais gali tik
teismas, jei to reikalauja suinteresuotas asmuo.
Atstovavimas - sandori sudarymas, teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per
atstov, atliekant teisinius veiksmus.
galiojimas - raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui
(galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais
asmenimis.
Prekybos agentas - tai asmuo, kurio pagrindinis kins veiklos tikslas - nuolat u
atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis savo ar atstovaujamojo
vardu, jo sskaita ir interesais.
274
Terminas - laiko tarpas (metai, mnuo, savait ir pan.) arba laiko momentas (ka-
lendorin data, valanda ir pan.), kuriam pasibaigus atsiranda tam tikri teisiniai
padariniai.
Iekinio senatis - statymais nustatytas terminas, kuriam pasibaigus inyksta gali-
myb apginti paeist teis pareikiant civilin iekin.
Daiktin teis (objektyvija prasme) - daiktins teiss norm visuma.
Daiktin teis (subjektyvija prasme) - tai absoliuti konkretaus asmens teis valdyti
daikt, j naudoti ir juo disponuoti.
Valdymas - tai daiktin teis, faktinis daikto turjimas siekiant j valdyti kaip sav.
Nuosavybs teis (objektin) - visuma teiss norm, kuriomis remiantis tvirtinami ir
saugomi santykiai dl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
Nuosavybs teis (subjektin) - tam tikr daikt nuosavybs teis, kuri turi kon-
kretus subjektas (fizinis ar juridinis asmuo). Tai savininko teis pagal statymus
savo nuoira valdyti daiktus, jais naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teis yra
svarbiausia daiktin teis.
Servitutas - teis ribotai naudotis svetimu daiktu (pvz., svetimu ems sklypu) arba
teis apriboti kito daikto savinink tam tikru atvilgiu (pvz., drausti daryti langus
svetim kiem, statyti tam tikro aukio pastatus).
Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekil-
nojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui.
keitimas - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilno-
jamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas
kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui.
Prievol - tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos
alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro
veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo
pareig.
Sutartis - dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civi-
linius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui
ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm
atlikimo, o pastarieji gyja reikalavimo teis.
Oferta - pasilymas sudaryti sutart, kurioje yra esmins bsimos sutarties slygos
(tos slygos, kurias akceptavus sutartis bt laikoma sudaryta).
Akceptas - ofertos primimas.
Civilin atsakomyb - turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar
netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo
atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).
275
CIVILINE TEISE
Pirkimo-pardavimo sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (pardavjas) sipareigoja
perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o
pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum
(kain).
Nuomos sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti
nuomininkui daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis
(nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest.
Rangos sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam
tikr darb savo rizika pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo
rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j
sumokti.
Intelektin nuosavyb - tai teiss literatros, meno ir mokslo krinius, atlikj
atlikimo veikl, garso raus ir televizijos laidas, iradimus visose mogaus veik-
los srityse, pramonin dizain, preki ir paslaug enklus, firm vardus ir ko-
mercinius ymenis, apsaug nuo nesiningos konkurencijos, taip pat visos kitos
teiss, susijusios su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatros ir meno
srityse.
Autorius - fizinis asmuo, sukrs krin.
Autorin sutartis - tai tokia sutartis, pagal kuri viena alis (autorius ar jo teisi
turtojas) perduoda arba suteikia autori turtines teises literatros, mokslo ar
meno krin arba sipareigoja sukurti sutartyje nurodyt krin ir perduoti ar
suteikti autori turtines teises j kitai aliai (teisi permjui ar licenciatui), o kita
alis sipareigoja naudoti krin arba pradti juo naudotis sutartyje nustatytomis
slygomis ir sumokti nustatyt autorin atlyginim, jeigu sutartyje nenustatyta
kitaip.
Patent teis -visuma teiss norm, kurios reglamentuoja iradim teisin apsaug
nustatydamos jos slygas, patentavimo tvark ir patento suteikiamas teises,
atsakomyb u patento savininko ar jo teisi permjo teisi paeidim.
Patentas - Valstybinio patent biuro iduotas dokumentas, kuris patvirtina pareikto
sprendinio pripainim iradimu, iradimo pirmum, iradimo autoryst ir i-
imtines teises iradim.
Preki enklas - bet koks ymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba
paslaugas nuo kito asmens preki arba paslaug. J galima pavaizduoti grafikai.
Paveldjimo teis - tai civilins teiss institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio
fizinio asmens (palikjo) turto, jo turtini teisi perjim pdiniams.
eimos teis - civilins teiss dalis, kurios normos nustato bendruosius eimos san-
tyki teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos
galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenines
neturtines teises, vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei kit eimos nari
tarpusavio teises ir pareigas, vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt
registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
276
Santuoka - statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susita-
rimas sukurti eimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, statym nustatyta
tvarka registrav santuok, yra sutuoktiniai.
Vedyb sutartis - sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas
santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.
eimos turtas - tai turtas, kuris turi bti naudojamas tik bendriems eimos porei-
kiams. Prie eimos turto yra priskiriami eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji
daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus.
vaikinimas - tai statym nustatyta tvarka svetim vaik primimas eim, kuriam
vykus tarp vaikio ir tvio bei j giminaii susidaro tokie patys santykiai kaip ir
tarp giminaii pagal kilm ir pasibaigia vaikinto vaiko teisiniai santykiai su
giminaiiais pagal kilm.
KLAUSIMAI
1. Kuo skiriasi civiliniai teisiniai santykiai nuo konstitucini ir administracini
teisini santyki?
2. Kas yra statymo ir teiss analogija?
3. Koks yra 17 met jaunuolio civilinis veiksnumas?
4. Kuo skiriasi viej ir privaij juridini asmen civilinis teisnumas?
5. Kokie sandorio ir sutarties skirtumai?
6. Kokios yra sandorio formos?
7. Kuo skiriasi niekiniai sandoriai nuo nuginijam?
8. Kokios yra atstovavimo rys?
9. Kada pasibaigia galiojimas?
10. Kas yra prokra?
11. Koks yra nekilnojamj daikt teisinis reimas?
12. Kas sudaro nuosavybs teiss turin?
13. Kuo skiriasi bendroji dalin nuosavyb nuo bendrosios jungtins nuosavybs?
14. Kas yra negatorinis iekinys?
15. Kas yra uzufruktas?
16. Kaip vadinami prievols subjektai?
17. Kokios yra sutarties sudarymo stadijos?
18. Kokios yra civilins atsakomybs slygos?
19. Kas yra daikt asortimentas ir kuo jis reikmingas sudarant pirkimo-pardavimo
sutartis?
277
CIVILINE TEISE
20. Kokios yra rangovo pareigos?
21. kokias dvi sritis skaidoma intelektin nuosavyb?
22. Kaip sprendiami bendraautori tarpusavio santykiai?
23. Kokias funkcijas atlieka Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentra
(LATGA-A)?
24. Kaip preks enklo savininkas gali apginti savo teises?
25. Kas ir kokia eile gali paveldti pagal statym?
26. Kas yra testamentin iskirtin?
27. Ar Lietuvoje gali susituokti tos paios lyties asmenys? Atsakym pagrskite
Civilinio kodekso Treiosios knygos eimos teis" nuostatomis.
28. Kokia yra banytins santuokos teisin reikm?
29. Koks yra statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas?
30. Kokios yra santuokos nutraukimo sutuoktini bendru sutikimu slygos?
31. Kuo skiriasi svokos gyvenimas skyrium" vartojimas nekamojoje ir teisinje
kalboje?
32. Kas gali bti vaikintojais?
33. Kuo skiriasi globa ir rpyba?
UDAVINIAI
1. Nuo 2004 m. Lietuvoje sigaliojo statymas, kuris numat galimyb i preky-
binink atimti prekybos alkoholiniais grimais licencij, jei bus nustatyta atvej, kai
buvo parduoti alkoholio gaminiai nepilnameiams iki 18 met. Didieji prekybos
centrai nuo 2004 m. gegus 1 d. i vis asmen, perkani alkoholinius grimus (taip
pat ir t, kurie atrodo akivaizdiai vyresni negu 18 m.), pradjo reikalauti pateikti
asmens dokument - pas, vairuotojo paymjim ar kt. vertinkite statymo nuostat
ir prekybinink veiksmus teisingumo, protingumo ir siningumo princip poiriu.
2. Nubraiykite schem, kurioje bt palyginti reikalavimai akcinei bendrovei ir
udarajai akcinei bendrovei.
3. Nurodykite teisin form i juridini asmen: B alieji laukai", Lietuvos
pramoninink konfederacija, UAB Grynas pelnas", Klaipdos universitetas, A.
Petraiio mon Rojus", Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Politini kalini ir
tremtini sjunga, UAB Kauno banko lizingas, Lietuvos bankas.
4. Raytojas para knyg. vertinkite veiksm: ar tai sandoris, ar -juridinis
poelgis?
5. Vyras ir moteris susitar sudaryti santuok siekdami pasinaudoti statyme nu-
matyta lengvata gauti paskol, o j gav - santuok nutraukti. vertinkite sandor.
278
6. alys ratu susitar, kad sutartis bus nutraukta balandio 31d. Taiau paaikjo,
kad tokios dienos kalendoriuje nra. Taikydami termin skaiiavimo taisykles,
nurodykite, kada nutrksta sutarties galiojimas.
7. Vaikas nusipirko troleibuso biliet. Nurodykite, kokia tai sutartis pagal sutari
ris.
8. Studentas i atskir sen leidini sudar lietuvik pasak vaikams rinkin ir
ileido knygut. Taiau viena leidykla i t pai pasak sudar labai pana rinkin ir
ileido knyg kitokiu pavadinimu. Paanalizuokite, kas iuo atveju yra autoriaus teisi
objektas, subjektas ir ar leidykla paeid studento autoriaus teises.
9. Lietuvos verslininkas 1998 m. sugalvojo nauj elektroninio verslo metod: jo
elektroninje svetainje galima isirinkti daug preki elektronin krepel ir tada u
jas visas susimokti kredito kortele. Padiskutuokite, ar is iradimas galt bti
uregistruotas Valstybiniame patent biure.
10. Mirus tvui, savo tvo individualios mons versl toliau tvark snus. Po kiek
laiko paaikjo, kad mon turi kreditori, ir ie pareikalavo i snaus sugrinti
skolas. Taiau snus pareik, kad jis atsisako palikimo (individualios mons) ir
skol nemoksis. Pakomentuokite situacij remdamiesi Civilinio kodekso Penk-
tosios knygos Paveldjimo teis" nuostatomis.
11. A. Kraptuko ir D. Kraptukiens santuoka nutraukta 2004 m. sausio 10 d. 2004
m. kovo 18 d. D. Kraptukien sudar antr santuok su B. Linduku. 2004 m. spalio
11 d. D. Kraptukienei gim vaikas. Kas pagal Civilin kodeks yra vaiko tvas?
279

PENKTAS SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEIS

1. BENDROSIOS CIVILINIO PROCESO NUOSTATOS
1.1. CIVILINIO PROCESO ESM. CIVILINIS PROCESAS IR
CIVILINIO PROCESO TEIS, JOS PASKIRTIS
Asmeniui kreipusis teism dl teismins gynybos, prasideda konkreios bylos pro-
cesas. Jame dalyvauja: teismas, sprendiantis byl, asmenys, pradj byl, t. y. ie-
kovai, asmenys, atsakantys byloje, t. y. atsakovai, kiti suinteresuoti asmenys, taip pat
liudytojai, ekspertai, vertjai ir kt. iuo atveju kalbame apie proces siaurja prasme,
t. y. apie konkret proces, nes jame dalyvauja konkretus teismas, proceso dalyviai
yra individualizuoti, o santykius tarp j reguliuoja teiss normos, taikomos konkreiai
situacijai. Taigi kiek bus civilini byl, tiek bus ir civilini proces.
Civilinis procesas plaija prasme suvoktinas kaip socialinis reikinys, susijs su
visuomens poreikiu teismine tvarka apsaugoti civilines teises. Civilinio proceso metu
yra realizuojama konstitucin asmens teis kreiptis teism. Savaime aiku, kad
teismins apsaugos teikimas galimas tik grietai statym reglamentuota tvarka.
Civilinis procesas teisme negali vykti be i anksto nustatyt taisykli. Civilini
byl nagrinjimas ir sprendim jose primimas nemanomas be civilinio proceso
teiss normose nustatytos tvarkos, t. y. procesini veiksm atlikimo tvarkos. Tam,
kad bt pradtas civilinis procesas, suinteresuotas asmuo turi kreiptis teism su
iekiniu, pareikimu ar skundu. Tai pirmas procesinis veiksmas, po kurio ateina eil ir
kitiems veiksmams. Tik tada teisjas gali ikelti civilin byl, atsisakyti priimti
iekinin pareikim ar nepradti sprsti bylos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekse (CPK) numatytos plaios galimybs civilinio proceso dalyviams veikti
siekiant kuo operatyviau ir teisingiau isprsti gin.
Galima teigti, kad ci vi l i ni s procesas - tai teismo, byloje dalyvaujani asmen
ir kit proceso dalyvi veikla nagrinjant civilines bylas bei vykdant teismo priimtus
sprendimus civilinio proceso teiss normose nustatyta tvarka. Kartais civiliniu
procesu yra pavadinama civilinio proceso teis. Civilinio proceso t ei stai sistema
teiss norm, kurios reguliuoja teismo, byloje dalyvaujani asmen bei kit proceso
dalyvi veikl teismui nagrinjant civilines bylas, priimant jose sprendimus bei juos
vykdant. Taigi civilinio proceso teiss normose nustatyta kreipimosi teism, vairi
veiksm atlikimo, t. y. bylos nagrinjimo teisme, tvarka, asmen, dalyvaujani
teismo procese, teiss ir pareigos, teismo sprendim primimo, suraymo, paskelbimo
tvarka bei t sprendim vykdymas. Be to, civilinio proceso teiss normose tvirtinta
tvarka, pagal kuri asmuo, kurio teiss ar teisti interesai yra paeisti, gali gyvendinti
konstitucin teis kreiptis teism (Konstitucijos 30 str.).
Civilinis procesas ir civilinio proceso teis - nra tapaios svokos. Civilinis
procesas vadinamas civilinio proceso teiss dalyku. Jis vyksta civilinio proceso tei-
283
CIVILINIO PROCESO TEISE
ss normose nustatyta tvarka. Civilinio proceso teiss normas arba statymus, reg-
lamentuojanius civilinio proceso vyksm Lietuvos Respublikoje, reguliuoja CPK,
kuris nustato civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruk-
trizavimo byl ir kit byl dl privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos
byl nagrinjimo ir sprendim primimo bei vykdymo, praym dl usienio teism
sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo nagrinjimo tvark (CPK 1
str. 1 d.).
1.2. CIVILINIO PROCESO TIKSLAI
Civilinio proceso tikslai - tai tam tikra statymo leidjo pozicija, rodanti, kokia kryp-
timi turt pltotis civilinio proceso teis. Formuluodama proceso tikslus, valstyb
kartu parodo aik ir nedviprasmik proceso siek. CPK 2 straipsnyje vardyti tikslai,
keliami Lietuvos civiliniam procesui: 1) asmen paeist ar ginijam materialini
subjektini teisi ar statym saugom interes gynimas; 2) tinkamas statym tai-
kymas teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant; 3)
kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas; 4) teiss aikinimas bei
pltojimas.
Sprendiant i i civiliniam procesui keliam tiksl, matyti, kad, priimdamas
CPK, statymo leidjas band suderinti tikslus, kuriems bdingas privataus pobdio
elementas (1 ir 3) (tai suprantama, nes civilinis procesas daniausiai siejamas su
privaios teiss reguliavimo sferoje veikiani norm taikymu), su tikslais, kuriuose
vyrauja vieojo pobdio elementas (2 ir 4). Tok pasirinkim lm proceso, kaip tam
tikr aidimo taisykli, svarbos suvokimas iuolaikinje visuomenje, kurioje dviej
asmen bylinjimasis ne visada ir nebtinai susijs tik su konkreios bylos alimis.
1.3. CIVILINIO PROCESO PRINCIPAI
Siekiant suvokti civilinio proceso esm, btina inoti, kad civilinis procesas grin-
diamas tam tikromis pamatinmis nuostatomis, kurios vadinamos principais. Nag-
rindamas individual ali gin, teismas savo veiksmus grindia materialiosios ir
proceso teiss normomis. Nors civilinio proceso nuostatos yra pakankamai detalios,
teismui neretai tenka susidurti su situacijomis, kurios gali bti vertinamos vairiai.
Tuo tarpu teismas turi pasirinkti tinkamiausi procesin sprendim. Tokiu atveju
teismas pirmiausia atsivelgia proceso tikslus bei principus. Pavyzdiui, susidrs su
situacija, kurios vertinimas susijs su bylos nagrinjimo trukme, teismas vadovausis
vienu i civilinio proceso tiksl - pasirinkti tok procesin sprendim, kuris leist
inagrinti byl kuo greiiau ir minimaliausiomis snaudomis. Kitaip tariant, teismas
vadovausis ne tik vienu i proceso tiksl, bet ir proceso koncentruotumo ir
ekonomikumo principu (CPK 7 str.).
CIVILINIO PROCESO PRINCIPAI LIETUVOS CPK
Paprastai civilinio proceso statymuose nenustatomas baigtinis proceso princip
sraas. Ne iimtis ir Lietuvos civilinio proceso kodeksas. Antai antrajame CPK
skyriuje Civilinio proceso principai" ufiksuoti tokie principai: teis kreiptis teis-
284
Bendrosios civilinio proceso nuostatos
m teismins gynybos (CPK 5 str.); teisingum vykdo tik teismai (CPK 6 str.); visi
asmenys lygs statymui ir teismui (CPK 6 str.); procesas turi bti koncentruotas ir
ekonomikas (CPK 7 str.); teismas bendradarbiauja su dalyvaujaniais byloje asme-
nimis (CPK 8 str.); teismo posdiai ir bylos mediaga yra viei (CPK 9 ir 10 str.);
procesas teisme vyksta valstybine kalba (CPK 11 str.); rungimosi (CPK 12 str.); dis-
pozityvumo (CPK 13 str.); betarpiko rodym tyrimo (CPK 14 str.); odinio bylos
nagrinjimo (CPK 15 str.); bylos nagrinjimo nepertraukiamumo (CPK 16 str.); tei-
sj sudties nekintamumo (CPK 16 str.); ali procesinio lygiateisikumo (CPK 17
str.); teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.); sprendimo primimo slaptumo
(CPK 19 str.); garantuotos teisins pagalbos (CPK 20 str.); teisj ir teism nepri-
klausomumo ir nealikumo (CPK 21 str.). Taiau tai dar nereikia, kad Kodekse nra
nuostat, kurios savo esme bei svarumu neprilygt principams. Pavyzdiui, CPK 95
straipsnyje tvirtintas draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas, CPK
185 straipsnyje ufiksuotas laisvo rodym vertinimo principas, reikiantis ir tai, kad
teismui jokie rodymai neturi iankstins galios. Mintame principus apibdinaniame
skyriuje nra raytas ir svarbus civiliniame procese teiss bti iklausytam principas,
taiau jis aikiai matomas CPK 186 straipsnyje. Toki pavyzdi galima nurodyti ir
daugiau. Svarbu yra tai, kad, nors bdami ir reikmingi, civilinio proceso, kaip ir kitos
teiss akos, principai negali bti suabsoliutinti. Taigi nereikt manyti, kad,
pavyzdiui, odinio bylos nagrinjimo principas bus paeistas tais atvejais, kai bus
susidurta su io principo iimtimis, kuri CPK numato ne vien. Tarkime, tiesmukai
suvokdami odikumo civiliniame procese principo taikym, negaltume pateisinti
galimybs teismui atskiruosius skundus nagrinti raytinio proceso tvarka (CPK 336
str.) arba galimybs teismui savo nuoira pasirinkti proceso form, kai nagrinjama
byla, kurioje ginijama pinig suma nesiekia 1000 lit (CPK 441 str.). ie pavyzdiai
iliustruoja, kad principai yra tam tikros gairs, dominants, bet jokiu bdu ne proceso
dogmos, kuri negalima interpretuoti. Kita vertus, nereti atvejai, kai teismui tenka
vertinti procesin situacij, kurioje susikerta kelios principins nuostatos. Ieitis viena:
pasitelkus vairius teiss aikinimo metodus, iekoti princip tarpusavio pusiausvyros,
siekti juos suderinti.
Teiss kreiptis teism teismins gynybos principas. Tokia asmens teis tvirtinta
Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje, kituose teiss aktuose. is principas
kartais dar vadinamas teismins gynybos prieinamumo principu (angl. access to
court). Teiss kreiptis teism teismins gynybos principas CPK pateiktas pirmas
neatsitiktinai. Tai, galima sakyti, kertinis civilinio proceso principas, ipltojantis
Konstitucijos 30 straipsnyje numatyt vien i esmini teisins valstybs element.
Tai reikia, kad is principas kreipimsi teism sieja ne vien tik su konstitucini
teisi gynyba, bet ir su bet kokia paeista ar ginijama teise". Be to, neapsiribojama
vien teisi gynimu. Yra tvirtinama teis ginti ir statymo saugom interes".
Atkreiptinas dmesys, kad teism turi bti kreipiamasi statym nustatyta
tvarka". Tai reikia, kad kreipiantis teism nepakanka nurodyti paeist ar ginijam
teis ir remtis Konstitucijos 30 straipsniu arba vien teiss kreiptis teism principu.
io principo praktin taikym yra ipltojusi teism praktika. Teis kreiptis teism
negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu.
Paymtina, kad, kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism
285
realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark
numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo
pareikimo formai ir turiniui. Asmuo, pateikiantis iekin, privalo tinkamai (CPK
numato reikalavimus iekinio formai ir turiniui) surayti iekin, aikiai suformuluoti
iekinio dalyk ir pagrind. Prieingu atveju ir teismui, ir kitiems proceso dalyviams
gali bti neaiki ne tik iekovo reikalavimo apimtis, bet ir gino esm.
Teismins gynybos prieinamumo principas neleidia atsisakyti teiss kreiptis
teism. Taigi bet kokie asmens pareikimai ar sipareigojimai, kad jis nesikreips
teism, taip pat ali susitarimai, kad jos nesikreips teism, yra niekiniai ir nesukelia
joki teisini padarini. statyme (CPK 137 str. 2 d. 6 p.) numatyta vienintel iimtis:
teism galima nesikreipti tik tokiu atveju, jei tarp gino ali yra sudarytas
arbitrainis susitarimas ir reikalaujama jo laikytis.
Teis kreiptis teism nereikia, kad civilin byl gali ikelti ir teismas. Civilin
byla gali bti ikelta tik suinteresuotam asmeniui pateikus pareikim. statyme (CPK
49 str.) numatyti asmenys, kurie turi teis pareikti iekin ir neturdami asmeninio
suinteresuotumo. Tokiais atvejais iekinys reikiamas ginant viej interes.
Teisingum vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmen lygybs statymui ir
teismui principu. is principas, tvirtintas CPK6 straipsnyje, i esms apima dvi
pagrindines nuostatas. Pirma, civilines bylas nagrinja teismas ir, antra, statymui ir
teismui visi asmenys yra lygs. Taigi i io principo iplaukia, kad teismo funkcij
negali perimti jokia kita valstybs institucija - Seimas, Vyriausyb ar kiti valstybs
(taip pat ir privats) dariniai.
Galimi atvejai, kai statymu nustatoma iankstin neteismin gino nagrinjimo
tvarka. Tai jokiu bdu nepaneigia principo, kad teisingum vykdo tik teismas.
Asmeniui visada turi ilikti galimyb kreiptis teism. Btent tai ir tvirtina mintas
principas. Neatsitiktinai ir CPK 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ikyla
abejoni dl konkretaus gino priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginas nagri-
njamas teisme (teismo prioriteto taisykl).
CPK 6 straipsnyje raoma, kad teisingumui gyvendinti neturi ir negali turti
takos ali lytis, ras, kalba ir kitos aplinkybs. Taigi i norma atkartoja Konstitucijos
29 straipsn, tvirtinant vis asmen lygyb statymui ir draudiant bet koki
diskriminacij. Tai reikia, jog teis kreiptis teism lygiai su Lietuvos asmenimis turi
bti pripainta ir usienieiams bei asmenims be pilietybs.
Proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principas. is principas yra naujas
Lietuvos civilinio proceso teisje. Jo raymas civilinio proceso kodeks (CPK 7 str.)
rodo, kad rengiant 2002 met CPK buvo remiamasi socialiosios civilinio proceso
mokyklos propaguojamomis idjomis. ios mokyklos atstov nuomone, proceso
udavinys yra nustatyti materialij ties ir kasdieniniame gyvenime gyvendinti
materialij teis. Anot ymaus austr proceso teiss mokslininko Franco Kleino,
pagrindin proceso socialin funkcija yra kuo greiiau, paprasiau ir pigiau isprsti
gin. F. Kleinas teigia, kad valstyb suinteresuota ne tik kad konfliktas bt
isprstas teisingai (proceso tiksl vieojo elemento irykinimas), bet ir greitai
(operatyvumo principo svarbos akcentavimas). Kiekvienas ginas sutrikdo normali
darbo atmosfer tarp atskir visuomens element, todl procesas turi bti
koncentruotas.
Proceso ekonomikumas ir koncentruotumas, taip pat ir proceso dalyvi tarpu-
savio bendradarbiavimas glaudiai susijs su bylos proceso operatyvumu, arba by-
286
los judjimu priek". Valstyb nra suinteresuota, kad nepigiai kainuojanti teismo
maina suktsi tuiai ar judt pernelyg palengva. ia vertt prisiminti ir sparnuota
fraze jau tapus teigin, kad ltas teisingumas - blogas teisingumas" (ang. justice
delayed -justice denied).
Proceso koncentruotumo principas reikia ir tai, kad visi proceso dalyviai (ne vien
tik teismas) turi siekti, kad byla bt inagrinta jau per pirmj teismo posd. Tai
glaudiai susij su ali procesinio bendradarbiavimo principu (CPK 8 str.).
Koncentruotumo principe tvirtinta teismo pareiga rpintis kiek manoma greitesniu
bylos inagrinjimu (tai numatyta CPK 72 str.) ir ukirsti keli bet kokiems
bandymams vilkinti proces. Kita vertus, tame paiame principe nustatyta ali
pareiga rpintis proceso skatinimu. Jeigu alys ios pareigos neatlieka, rizikuoja
sulaukti neigiam procesinio poveikio pasekmi. Pavyzdiui, yra nustatyta ali
pareiga visus argumentus ir rodymus pateikti pasirengimo nagrinti byl teisme
stadijos metu (CPK 226 str.). To nepadarius, teismas turi teis atsisakyti priimti
pavluotai pateiktus rodymus (CPK 181 str.) ir pan. Realizuojant proceso kon-
centruotumo ir ekonomikumo princip, atskiroms byl kategorijoms nustatyti pa-
sirengimo bylos nagrinjimui ir bylos inagrinjimo terminai (pvz., CPK 412 str.),
tvirtintos supaprastinto proceso formos: dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.),
gin dl nedideli sum supaprastinto priteisimo procesas (CPK 441 str.) ir kt.
Be proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principo, CPK tvirtintas ir
draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas, reikalaujantis, kad alys
siningai naudotsi savo procesinmis teismis, ir kartu draudiantis jomis
piktnaudiauti. U piktnaudiavim procesinmis teismis alims gali bti taikomos
CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos (bauda iki dvideimties tkstani lit,
nuostoli atlyginimas).
Kooperacijos principas. Proceso dalyvi kooperacijos (bendradarbiavimo)
principas (CPK 8 str.) ypa atsiskleidia pasirengimo civilins bylos teisminiam nag-
rinjimui stadijoje (CPK 225-233 str.). Akcentuojant teismo ir bylos ali bendra-
darbiavim jokiu bdu nesulyginami teismas ir proceso dalyviai ir nra nuvertinamas
teismo, kaip ali gino arbitro, vaidmuo procese. Teismo ir proceso ali
bendradarbiavimas i esms skiriasi nuo verslo partneri ar kitokioje veikloje pari-
tetiniais ar subordinacijos pagrindais dalyvaujani asmen bendradarbiavimo. sta-
tymo leidjo nustatytos civilinio proceso nuostatos yra lyg savotikas stabdi ir
atsvar mechanizmas galimai teismo ar kit proceso dalyvi savivalei".
rodym rinkimas ir pateikimas nra tik gino ali reikalas. Atsivelgiant civi-
linio proceso tikslus, socialin jo funkcij, gana daug teisi ioje srityje turi turti ir
byl nagrinjantis teismas, nors, inoma, teismo galios nra beribs. Taigi koopera-
cijos principas civiliniame procese reikia aktyv gino ali ir byl nagrinjanio
teismo bendradarbiavim siekiant kuo greiiau isprsti gin ir priimti byloje tei-
sing sprendim.
Kooperacijos principas reikia, kad tiek teismas, tiek ir alys bei kiti dalyvaujantys
byloje asmenys privalo bendrai veikti siekdamos CPK 2 straipsnyje numatyt tiksl.
Akivaizdu, kad tarpusavio bendradarbiavimas turi bti grindiamas siningumu.
Bendradarbiavimas reikia, kad alys privalo siningai naudotis savo procesinmis
teismis, jomis nepiktnaudiauti, privalo rpintis greitu bylos inagrinjimu,
rpestingai ir laiku, atsivelgdamos proceso eig, pateikti teismui rodymus ir
argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. Kitaip tariant, a-
287
lys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, bendradarbiaudami su teismu, privalo va-
dovautis nepiktnaudiavimo procesinmis teismis principu. Antra vertus, teismo
bendradarbiavimas su alimis ir kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis pareigoja
teism stebti, kad procesas vykt grietai laikantis teiss norm ir, inoma, siekti,
kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, kad byla bt inagrinta jau pirmajame
teismo posdyje.
Teismo posdio vieumo principas. is civilinio proceso teiss principas
pakartoja konstitucin nuostat (Konstitucijos 117 str.), kad bylos teismuose nag-
rinjamos vieai. Numatytos ir vieumo principo iimtys. Kai siekiama apsaugoti
mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptum, taip pat kai vieai nagrinjama
byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt, teismo posdis gali
bti udaras. Taiau teismo sprendimas visada turi bti skelbiamas vieai.
Proceso vieumas pirmiausia reikia ali ir kit byloje dalyvaujani asmen
teis asmenikai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinjant byl ir susipainti su visa
jos mediaga. Proceso vieumo principas reikia ir tai, kad bet kuris visuomens narys
turi teis dalyvauti teismo procese, betarpikai stebti teismo darb. Taigi bet kuris
asmuo gali pats sitikinti, ar teismas posdio metu elgiasi nealikai ir objektyviai, ar
sudarytos visos slygos, kad teisme bt iklausytos abi alys, liudytojai, kiti
dalyvaujantys byloje asmenys ir pan.
odiai proceso vieumas" nereikia, kad neturi bti paisoma rimties teismo
posdio salje, trikdoma teismo posdio eiga. Dl ios prieasties statymuose
numatyti ribojimai, reglamentuojantys vaizdo ir garso raymo priemoni naudojim
posdio metu. Antai Lietuvoje teismas posdio eigai ir rodymams fiksuoti bei
rodymams tirti turi teis naudoti bet kokias technines priemones be joki ribojim
(CPK 170 str. 3 d.), o kit asmen teis naudoti technines priemones teismo posdio
metu yra ribota.
Bylos mediagos vieumo principas. Bylos nagrinjimo vieumas ir bylos
mediagos vieumas nra tapats principai. Bylos mediagos vieumas yra papildoma
teismo veiklos vieumo garantija. Ji skirta asmenims, kurie nra bylos alys, kurioms
j teisin padtis garantuoja teis susipainti su byla. Bylos mediagos vieumas
reikia, kad su inagrintos civilins bylos ar vykdomosios bylos mediaga turi teis
susipainti bet kuris asmuo. Teis susipainti su bylos mediaga (skaityti byl, daryti
nuoraus) atsiranda ubaigus byl, t. y. kai siteisjs teismo sprendimas nebegali bti
perirtas. Su vykdomosios bylos mediaga atitinkamai galima susipainti po to, kai
teismo sprendimas visikai vykdytas.
Taikant bylos mediagos vieumo princip taip pat galimos iimtys. Pavyzdiui,
teismas, nagrindamas byl vieame teismo posdyje, turi teis savo iniciatyva ar
dalyvaujani byloje asmen praymu nutartimi nustatyti, kad visa bylos mediaga ar
jos dalis bt neviea. Taip paprastai daroma, kai reikia apsaugoti mogaus, jo
privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie mogaus sveikat
konfidencialum, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybs,
tarnybos, profesin, komercin ar kita statym saugoma paslaptis.
Proceso kalbos principas. Teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine lietuvi
kalba. is konstitucinis principas (Konstitucijos 117 str.) tapo ir civilinio proceso
principu (CPK 11 str.). Tai nereikia, kad asmenys, nemokantys lietuvi kalbos,
neturi teiss bti iklausyti arba kad jie turi maiau teisi u tuos, kurie j moka.
Proceso kalbos principas, numatydamas, kokia kalba turi vykti teismo pro-
288
cesas Lietuvoje, garantuoja, kad asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, su-
teikiama teis nemokamai naudotis vertjo paslaugomis. Kadangi statymas asmeniui
suteikia teis kalbti proceso metu ta kalba, kuri jis moka, teis turti vertj
atsiranda tiek nemokantiems lietuvi kalbos, tiek ir nepakankamai j mokantiems.
Rungimosi principas. iuo principu (CPK 12 str.) pabriama, kad civilinis
procesas teisme paprastai yra dviej lygiaveri varov dvikova. Rungimosi prin-
cipo esm sudaro tai, jog nealikas teismas nagrinja privat gin, todl alys
privalo rodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavim ar atsikir-
tim pagrindu. Taigi alys negali tiktis, kad pakaks tik pareikti iekin, o toliau vis
darb atliks teismas, ekspertai, liudytojai ir pan. Rungimosi principas reikia, kad
ali procesin elgsena turi bti aktyvi. Sali pasyvumas procese, nepasinaudojimas
teise, kartu ir pareiga rodyti savo reikalavimus, rodym nepateikimas nustatytais
terminais gali sukelti joms nepageidaujam neigiam pasekmi. Teismas, matydamas,
kad gino alis savo reikalavim nerod, paprasiausiai atmes iekin. Rungimosi
principas sudaro prielaidas teismui likti nealikam arbitrui, sudaryti alims lygias
galimybes procese.
Rungimosi principas gali bti laikomas civilinio proceso erdimi. Tai reikia, kad
ne teismas, o tik alys nustato gino dalyko apimtis. Teismas paprastai (galimos
statymais numatytos iimtys) netiria fakt ir nerenka rodym savo iniciatyva, o
sprendim byloje priima remdamasis tik ali nurodytais faktais.
Kita vertus, nereikt suprasti, kad gino alys turi ne tik pateikti rodymus ar
nurodyti j buvimo viet, bet teisikai vertinti (kvalifikuoti) gino esm. ali ro-
dyt fakt galutinis teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva.
Dispozityvumo principas. Turint galvoje, kad civilinis procesas pirmiausia sietinas
su privai gin nagrinjimu, tai atsakymas, kas turi rpintis privai ali
asmenini arba turtini teisi gynyba, perasi pats savaime. Dispozityvumo principas
(CPK 13 str.) suponuoja alims galimyb paioms pasirinkti savo procesins elgsenos
model - inoma, statym nustatytose ribose. Niekas negali priversti al nutarti
kreiptis jai teism ar nesikreipti. Tik alis gali apsisprsti, vesti jai byl teisme paiai
ar veikti procese per atstov ir pan. Kitaip tariant, alis turi visik laisv apsisprsti,
kaip naudotis (disponuoti) jai statymu garantuojamomis procesinmis bei
materialinmis teismis.
Be to, kas minta, dispozityvumo principas reikia dar ir tai, kad: 1) ne teismas,
bet suinteresuotas asmuo pareikia iniciatyv (iekin), kad bt ikelta civilin byla;
2) iekovas turi teis didinti ar mainti savo reikalavimus; 3) bylos nagrinjimo
dalyk (kitaip tariant, ribas) nustato ne teismas, bet alys; 4) iekovas turi teis
atsisakyti nuo iekinio; 5) atsakovas turi teis pripainti iekin; 6) alys gali ubaigti
byl taikos sutartimi; 7) tiek iekovas, tiek atsakovas gali apsksti priimt sprendim
ir pan.
Betarpikumo principas. is principas reikia, kad teismas privalo tiesiogiai
(betarpikai) itirti visus byloje esanius rodymus, savo sprendim gali pagrsti tik
tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje, o priimdamas sprendim neturi
teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig.
Betarpikumo principas garantuoja, kad alims sudaromos slygos tiesiogiai dalyvauti
bylos nagrinjime. is principas glaudiai susijs su teiss bti iklausytam,
odikumo bei kitais civilinio proceso principais. Dar yra svarbu tai, kad teismas
negali remtis rodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posdio metu (CPK
289
263 str. 2 d., 266 str., 270 str.). Tai garantuoja, kad priimant sprendim teismas ne-
sivadovaus prielaidomis, spliojimais ar aplinkybmis, kurios proceso metu nebuvo
analizuojamos.
Tiesioginio dalyvavimo principas reikia, jog teismas, priimdamas sprendim,
neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig
(CPK 266 str.). Teism praktika grietai reaguoja atvejus, kai pasisakoma dl
asmen, netraukt bylos nagrinjim, teisi ir pareig. Ir tai suprantama, nes io
draudimo paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.
2 d. 2 p.), taip pat pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) ir bylai i
naujo nagrinti.
odikumo principas. io principo (CPK 15 str.) esm ta, kad rodymai,
dalyvaujani byloje asmen pasisakymai ir bylos teisminis nagrinjimas vyksta o-
diu. Svarbus ir kitas odikumo principo aspektas - sprendimas gali bti grindiamas
tik ta bylos mediaga, kuri buvo itirta ir pateikta proceso metu odiu. Visi
paaikinimai, pareikimai, nuomons, teisin argumentacija pateikiami odiu. Kiti
rodymai (daiktiniai, raytiniai), teismui pateiktos ekspert ivados taip pat anali-
zuojami odiu.
Gali kilti klausimas, ar odikumo principas nevaro proceso ekonomikumo
principo. Suprantama, odinis bylos nagrinjimas visada utrunka ilgiau. Taiau byl
nagrindamas odiu teismas turi didesnes galimybes labiau sigilinti ali pozicijas,
pasitikslinti j uduodamus klausimus, pagaliau gali labiau suvokti bylos esm.
Proceso vyksmas vien ratu kaip tik reikt proceso ekonomikumo ribojim, nes
beribis ali ir teismo susirainjimas galt trukti ne vienerius metus. Kita vertus,
odiu ne visada galima tiksliai ir aikiai pasakyti, nebna pakankamai laiko
teiginiams apsvarstyti. Taigi paprastai civilinis procesas konstruojamas taip, kad bt
galima suderinti odin bylos nagrinjim su raytiniu procesu. Lietuvos civiliniame
procese taip pat tvirtintas vadinamasis miraus proceso modelis. Iekinys,
atsiliepimas iekin visada turi bti pateikiami ratu. Pasirengimas bylos nagrin-
jimui (CPK 225-233 str.) vyksta miriu bdu: alims ratu pasikeiiant paruoia-
maisiais dokumentais ir, teismui nusprendus, kvieiant alis parengiamj posd,
kuris vyksta odiu. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme (CPK 176-300
str.) visada vyksta odiu. Tuo tarpu apeliaciniame procese, nors ir ufiksuota, kad
procesas vyksta pagal taisykles, numatytas procesui pirmosios instancijos teisme,
apeliantui pageidaujant ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims neprietaraujant,
procesas gali vykti ratu (CPK 322 str.). inoma, apeliacinis skundas ir atsiliepimas
apeliacin skund visada turi bti pateikiami ratu.
Nagrinjant bylas kasacine tvarka dominuoja raytinio proceso principas (CPK
356 str. 1 d.). Tik iimtiniais atvejais kasacin byla gali bti nagrinjama odinio
proceso tvarka (CPK 356 str. 2 d.).
Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas.
io principo esm ta, kad, teismui musis nagrinti byl, visas dmesys turi bti
sukoncentruotas btent jai, sudaromos galimybs maksimaliai sigilinti bylos esm
ir operatyviai baigti jos nagrinjim. Kartais bylos nepertraukiamumo principas dar
vadinamas vientisumo principu.
Bylos nepertraukiamumo principas reikia ir tai, kad kiekviena byla turi bti
nagrinjama dmesingai ir susitelkus tik konkret objekt - ali gin. Tai galima
geriau atlikti, kai teismo posdis vyksta be pertrauk, kuri metu usiimama
290
kitais darbais, atitrkstama nuo nagrintos bylos. Tokia taisykl yra ufiksuota CPK
235 straipsnio 3 dalyje, numatanioje, kad kiekvienos bylos teismo posdis vyksta be
pertraukos.
Viena i btin bylos nepertraukiamumo, arba vientisumo, principo slyg -teisj
sudties nekintamumas. Tai reikia, kad visi teisjai turi bti vienodai susipain su
bylos mediaga, iklaus ali paaikinimus, betarpikai ityr rodymus. Taigi is
principas labai glaudiai siejasi su betarpikumo ir odikumo principais. Jeigu bylos
nagrinjimo metu btina pakeisti teisj, bylos nagrinjimas turi bti pradtas i
naujo, iskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad
byla bt nagrinjama nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (CPK 16
str. 2 d., 235 str. 2 d.). Tokia ilyga numatyta siekiant sudaryti slygas procesui byloje
toliau vykti operatyviai ir ekonomikai.
ali procesinio lygiateisikumo principas. is principas, tvirtintas CPK 17
straipsnyje, i esms atspindi Konstitucijos 29 straipsnyje ufiksuot princip, kad
statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys ly-
gs. Lygiateisikum reikt suprasti taip: kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi
teis, kad jo byla teisme bt nagrinjama pagal tas paias taisykles, kaip yra nagri-
njamos ir kitos bylos. io principo paeidimu bt laikoma vien proceso taisykli
taikymas, tarkime, Lietuvos pilieiui, o kitoki - usienieiui, nebent protingu ir pa-
teisinamu atveju. Pavyzdiui, apeliaciniame procese yra tvirtinta bendro pobdio
taisykl, kad apeliacinis skundas pateikiamas per 30 dien nuo pirmosios instancijos
teismo sprendimo primimo dienos. Tuo tarpu jeigu apelianto gyvenamoji ar buveins
vieta yra usienio valstybje, apeliacinis skundas gali bti pateikiamas per 40 dien.
ali procesinio lygiateisikumo principas nereikia, kad visi dalyvaujantys byloje
asmenys turi turti lygiai tokias paias teises. Atsivelgiant asmen teisin padt
procese, kinta ir procesini teisi apimtis bei pobdis. Pavyzdiui, teis pareikti
iekin turi tik iekovas, o atsakovas - ne. Tuo tarpu atsakovas turi teis gintis nuo
pareikto iekinio: pateikti atsiliepim, pareikti atsikirtimus ar net pareikti
prieiekin. Teisi, kurios priklauso nuo asmens procesins padties, skirtumai jokiu
bdu nereikia, kad jiems netaikomas ali procesinio lygiateisikumo principas. iuo
atveju procesini teisi lygybs tvirtinim reikt suvokti plaiau, t. y. kad n viena
i proceso ali negali turti daugiau teisi u kit.
Nuo to, kaip gyvendinamas ali procesinio lygiateisikumo principas, priklauso,
ar bus sudarytos slygos pasireikti ir kitiems principams. Pavyzdiui, nepagrstas
atsisakymas priimti prieiekin gali reikti dispozityvumo bei rungimosi princip
nepateisinam ribojim ir pan.
Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas. is
principas, tvirtintas CPK 18 straipsnyje, nusako bendro pobdio taisykl, kad
teismo procesiniai dokumentai privalomi visiems. Teismas yra valdios institucija,
todl jo sprendim privalomumas btinas atributas. Teismo procesiniams
dokumentams privalomumo principas ima galioti nuo siteisjimo momento (CPK
279 str.). Atsisakymas vykdyti teismo sprendim ar teismo sprendimo, kitokio teismo
procesinio dokumento nepaisymas vertintinas kaip teism nepriklausomumo ir
vieosios tvarkos paeidimas. Todl BK 245 straipsnyje teigiama, kad teismo
sprendimo nevykdymas yra nusikaltimas.
Teismo sprendimo privalomumo princip galima suprasti ir siauresniu aspektu.
Teismas aikina ir taiko teiss normas, todl teismo sprendimas yra teiss taikymo
291
altinis. Pagal CPK 4 straipsn teismai, aikindami ir taikydami teis, atsivelgia
Aukiausiojo Teismo nutartyse suformuluotas teiss aikinimo ir taikymo taisykles
(CPK 361 str. 4 d. 2 p.). Taigi Aukiausiojo Teismo nutartys, kaip teiss taikymo
altinis, yra privalomos emesniems bendrosios kompetencijos teismams (CPK 362
str. 2 d.), o nukrypimas nuo Aukiausiojo Teismo praktikos yra pagrindas paduoti
kasacin skund (CPK 346 str. 2 d. 2 p.).
Sprendimo primimo slaptumo principas. io principo (CPK 19 str.) esm yra ta,
kad turi bti utikrinama, jog sprendim byloje priimt inagrinjs byl teisjas ar
teisj kolegija pagal savo vidin sitikinim, neveikiami jokios paalins takos. i
principin nuostata glaudiai siejasi su teisj nepriklausomumo ir nealikumo
principu. Taigi po bylos nagrinjimo teismas ieina sprendimo primimo kambar,
kuriame turi bti sudarytos palankios slygos sprendimui priimti. Viena i toki
slyg - teisj nuomons dl bylos faktini bei teisini aplinkybi vertinimo neturi
bti vieinamos. Kai byla nagrinjama kolegialiai, teismo sprendimas priimamas
bals dauguma. Teisjas, nesutinkantis su koleg nuomone, turi teis ratu idstyti
savo atskirj nuomon. statymas draudia teisjui skelbti nuomones, kurios buvo
aptarinjamos pasitarimo kambaryje (CPK 264 str.), taiau atskirosios nuomons
pareikimas nra pripastamas io principo paeidimu (CPK 264 str. 2 d., 268 str. 6 ir
7 d.).
Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas. Tarp ali kils ginas neretai
bna sudtingas, o jo suvokimas reikalauja teisini ini. Natralu, kad ne kiekvienas
bylininkas j turi. Dl ekonomini prieasi ne kiekvienas asmuo gali kreiptis
advokat, kuris suteikt reikiam teisin konsultacij. Minimas principas tvirtina teis
asmeniui, neturiniam pakankamai finansini itekli, tiktis, kad savo procesinmis
teismis jis gals pasinaudoti tokia apimtimi ir taip pat kvalifikuotai kaip prieinga
gino alis, besinaudojanti advokato pagalba. Taigi teisins pagalbos prieinamumo
principas tiesiogiai veikia asmen procesinio lygiateisikumo princip ir nuo to gali
priklausyti, ar apskritai abi alys naudosis tinkamu procesu (ETK 6 str.).
Teis valstybs apmokam teisin pagalb tvirtinta nacionaliniame CPK (CPK
20 str.) ir vardyta principu i esms todl, kad statymo leidjas jau anksiau buvo
prims Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym. CPK 20 straipsnyje,
kuriame numatytas mintas principas, paymima, kad teis valstybs garantuojam
nemokam teisin pagalb atsiranda statym numatyta tvarka. Beje, nemokama
valstybs teisin pagalba numatyta ne visiems asmenims, o tik fiziniams. Pagal
Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 1 straipsn valstybs garantuo-
jama teisin pagalba yra pripastama Lietuvos Respublikos pilieiams, taip pat
Lietuvoje nuolat gyvenantiems usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs, jeigu
kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos statymuose ar tarptautinse sutartyse, dl
turtins padties negalintiems tinkamai ginti savo teisi ir statym saugom interes.
Tokie asmenys turi teis nemokamai statymo nustatyta tvarka gauti teisin
informacij, konsultacijas ir bti atstovaujami civilinse bylose.
Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas. is principas yra
vienas i demokratins teisins valstybs neginijam element. Tik nepriklausomas
nuo kit valstybs valdios institucij teismas gali vykdyti teisingum. Toks principas
yra tvirtintas daugumos demokratini valstybi konstitucijose, taip pat Konstitucijos
109 straipsnyje, Teism statymo 2, 3, 4 straipsniuose, aptartas
292
daugelyje tarptautini ataskait, dokument, mokslini darb. Galima kalbti apie
institucin teismo ir asmenin teisjo nepriklausomum. Teisjo nepriklausomumas
yra jo nealikumo sprendiant konkret gin prielaida ir btina slyga. Apie teisjo
ir teismo nepriklausomum ne kart yra pasisaks ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas. Pavyzdiui, prietaraujaniomis Konstitucijoje tvirtintam
teism ir teisj nepriklausomumo principui pripaintos: vykdomosios valdios teis
premijuoti teisjus (1995 met gruodio 6 d. nutarimas); statymo leidjo teis atidti
siteisjusio teismo sprendimo vykdym (1997 met lapkriio 13 d. sprendimas);
vykdomosios valdios institucij pernelyg didelis dalyvavimas atrenkant pretendentus
teisjus, juos skiriant teisjo pareigas bei sprendiant klausimus, susijusius su
teisjo karjera (1999 met gruodio 21 d. nutarimas bei 2000 met sausio 12 d.
sprendimas); teisj atlyginim mainimas (2001 met liepos 12 d. nutarimas) ir pan.
Teiss nealik teism pagrindin garantija yra ta, kad teisjas privalo nusia-
linti arba gali bti nualintas nuo bylos nagrinjimo, kai susiduriama su statyme
numatytais pagrindais (CPK 65 str.). Teism praktikoje beveik nekyla problem, kai
reikia sprsti teisjo nualinim (nusialinim), remiantis giminysts santykius
apibrianiu kriterijumi (CPK 65 str. 1 d. 2 p.) arba santuokos, globos ar rpybos
santyki pagrindu (CPK 65 str. 1 d. 3 p.) ir kitais atvejais. Asmenims, statymo nu-
statyta tvarka sprendiantiems teisjo nu(si)alinimo klausimus, sudtingiau priimti
teising sprendim tada, kai byloje dalyvaujantys asmenys teigia, jog teisjo
sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai
suinteresuoti bylos baigtimi" arba yra aplinkybi", kurios kelia abejoni dl teisjo
nealikumo. Teisjo nealikumas turi bti ne tik subjektyviai vertintas, bet ir
objektyviai matomas. Neutenka to, kad paiam teisjui atrodo, jog tam tikros
aplinkybs, kurios kelia abejoni bylininkui dl teisjo nealikumo, yra nepagrstos
ir subjektyviai jo (teisjo) neveikia. Europos mogaus teisi teismas, pltodamas
objektyviojo nealikumo koncepcij, t. y. i esms pripaindamas, kad aplinkyb, jog
teisjas, nagrindamas byl turi atrodyti nealikas ne tik jam paiam, bet ir
paaliniam asmeniui, objektyviam stebtojui, ne kart yra pripains prietaraujaniu
ETK 6 straipsnio 1 daliai tokius atvejus, kai byl nagrinjs teisjas neatitinka
nealikumo kriterijaus. Pavyzdiui, Europos mogaus teisi teismas 2003 m. birelio
17 d. sprendime pripaino, kad teisjas negali bti laikomas nealiku, kai jis
nagrinja byl, kurioje su viena i proceso ali (universitetu, kuriame skaito
paskaitas) yra susijs profesiniais ir finansiniais ryiais, nes tai gali sukelti pareikjui
rimtas teisines abejones dl teisjo nealikumo.
1.4. BYL PRISKIRTINUMAS TEISMAMS IR
TEISMINGUMAS
BYL PRISKIRTINUMAS TEISMAMS
Teismo kompetencij i esms apibdina byl priskirtinumo teismams ir byl
teismingumo institutai. Byl paskyrim bendros kompetencijos ar specializuotiems
teismams nustato teismingumo institutas. Bylos priskirtinumo teismui klausim turi
isprsti pats teismas (teisjas) ex officio (pagal pareigas"). Tai reikia, kad
293
CIVILINIO PROCESO TEIS
bylininkas negali nusprsti, kokia institucija ar teismas turi nagrinti jo keliam klau-
sim ar byl. Teismo teis sprsti, ar ginas priklauso jo kompetencijai ir jurisdikcijai,
yra viena i teismo nepriklausomumo garantij. Byl priskirtinum teismams re-
glamentuoja CPK 22-24 straipsniai, o teismingum - CPK 25-36 straipsniai.
Byl priskirtinumas teismams (anksiau vadinta inybingumu) - tai byl prisky-
rimas teismo kompetencijai. Byl priskirtinumo esm tvirtinta Konstitucijos 30
straipsnio, Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei
CPK 5 straipsnio nuostatose, pagal kurias kiekviena asmens paeista teis turi bti
ginama teisme. Konstitucijos ir Konvencijos nuostatose tik numatyta teis kreiptis
teism, bet nenustatyta ios teiss gyvendinimo tvarka. Teismo veikla vykdant
teisingum yra procesin veikla ir, atsivelgiant nagrinjam santyki prigimt, i
veikl reglamentuoja civilinio proceso, baudiamojo proceso ar administracinio
proceso normos.
Jau minta, kad teismins pagalbos principas reikalauja, kad kiekvienam asmeniui
turi bti utikrinta teis kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. Civiliniams
teismams priskiriami nagrinti ginai, kylantys i civilini, eimos, darbo, intelektins
nuosavybs, bankroto ir kit privatini teisini santyki.
Byl priskirtinumas civiliniams teismams jokiu bdu neatima galimybs nustatyti
iankstin gin sprendimo ne teisme tvark. Vienintel slyga - tokie atvejai turi bti
numatyti statymuose. Taigi teis suinteresuotam asmeniui kreiptis teism atsiranda
tik tada, kai is asmuo laikosi statymo nustatytos iankstins gino nagrinjimo
tvarkos. Tik laiksis tokios tvarkos, asmuo gyja teis kreiptis teism. Antai
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalyje raoma, kad tuo atveju, kai tikrovs
neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomens informavimo priemon,
asmuo, apie kur ie duomenys buvo paskleisti, turi teis surayti paneigim ir
pareikalauti, kad ta visuomens informavimo priemon paneigim nemokamai
atspausdint ar kitaip paskelbt per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Tik atsisakius
tai padaryti ar nepadarius to per statymo nustatyt termin, asmuo gyja teis kreiptis
teism (CK 2.24 str. 4 d.).
statymuose ir kituose teiss aktuose gali bti numatyta teis suinteresuotam
asmeniui pasinaudoti iankstine gino nagrinjimo tvarka arba i karto tiesiogiai
kreiptis teism. Ta aplinkyb, kad buvo pasinaudota iankstine gino sprendimo
tvarka, neatima teiss po to kreiptis teism. Pavyzdiui, Geleinkelio transporto
kodekso 72 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad iekiniai dl reikalavim, kylani i
veimo sutarties, pareikiami teismui, taiau iekovas iki iekinio pareikimo gali
pateikti pretenzij geleinkelio monei.
BYL TEISMINGUMAS
Asmeniui, kurio teiss paeistos, btina isiaikinti, kok teism reikia kreiptis
teismins gynybos. Civilines bylas nagrinja bendrieji apylinks, apygardos teismai,
Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukiausiasis Teismas. J kompetencija
nustatyta CPK, reglamentuojaniame teismingumo tvark. Pirmiausia reikia
isiaikinti, kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas, t. y. apylinks ar
apygardos, turi nagrinti civilin byl kaip pirmosios instancijos teismas. Lietuvos
apeliacinis ir Lietuvos Aukiausiasis teismai byl kaip pirmosios instancijos teismai
nenagrinja. Taiau nepakanka nustatyti, kokia bendrosios teism sistemos
294
grandis yra kompetentinga nagrinti konkret gin. statyme nustatytos tam tikros
taisykls, kurias apibendrintai galima vadinti teismingumo taisyklmis. CPK
numatyta bendrojo pobdio taisykl, kurios esm tokia: iekiniai teismuose na-
grinjami pagal atsakovo gyvenamj viet arba buvein (CPK 29 str.). Laikantis ios
taisykls nagrinjama dauguma byl. Kita vertus, statyme numatyta galimyb tam
tikrais atvejais bylos alims susitarti, koks teismas galt nagrinti j gin (CPK 32
str.). Taiau bylininkai negali pakeisti iimtinio (ginai dl nekilnojamojo daikto
paprastai nagrinjami to daikto buvimo vietos teisme (CPK 31 str.)) ir rinio (kai
byla jau statymu priskirta atitinkamos ries teismui: civiliniam, administraciniam,
apylinks ar apygardos teismui) teismingumo. Tam tikrais atvejais statymas suteikia
galimyb iekovui paiam pasirinkti, kok teism jam kreiptis. Tokie atvejai
ivardyti CPK 30 straipsnyje. Pavyzdiui, pagal savo gyvenamj viet kreiptis
teism iekovas gali dl ilaikymo priteisimo ir dl tvysts nustatymo, dl atlygi-
nimo alos, padarytos sualojant fizinio asmens sveikat. Iekinys, susijs su juridinio
asmens filialo veikla, gali bti pareikiamas ir pagal filialo buvimo viet. Iekinys dl
sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, taip gali bti pareikiamas ir pagal
sutarties vykdymo viet.
Paprastai tos paios grandies teism kompetencija nesiskiria. CPK 28 straipsnyje
numatyta iimtis i ios taisykls. Civilines bylas dl gin, numatyt Patent, Preki
enkl statymuose, dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vai-
kinti Lietuvos Respublikos piliet nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas.
Iimtiniais atvejais, kad byla bt inagrinta operatyviau ir ekonomikiau, teism
vadovai gali civilin byl perduoti nagrinti kitam teismui (CPK 35 str.). iuo atveju
galima neatsivelgti teritorinio, iimtinio, rinio (iskyrus byl priskirtinum
administraciniams teismams) bei sutartinio teismingumo taisykles.
1.5. PROCESO DALYVIAI
Civilinio proceso dalyviai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai.
Dalyvaujantys byloje asmenys nuo kit asmen skiriasi tuo, kad jie turi bti teisikai
suinteresuoti bylos baigtimi. CPK 37 straipsnis dalyvaujaniais byloje asmenimis
vardija: 1) alis, t. y. iekov ir atsakov; 2) treiuosius asmenis; 3) valstybs,
savivaldybi institucijas, kitas statymuose numatytas organizacijas bei prokuror, pa-
reikusius iekin kit asmen interesams ginti (CPK 49 str.) arba statyme nurodant
konkreius atvejus, kai toks iekinys galimas (pvz., CK 3.182 straipsnio 2 dalyje
numatyta vaiko teisi apsaugos institucijos ir prokuroro teis pareikti iekin dl
laikino ar neterminuoto tv valdios ribojimo).
Prie dalyvaujani byloje asmen priskiriami ir pareikjai bei suinteresuoti as-
menys (CPK 442 str. ivardytose bylose), kreditorius bei skolininkas (CPK 431 str.).
Dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi ir mint asmen atstovai.
Iekovas ir atsakovas neabejotinai yra svarbiausi dalyvaujantys byloje asmenys. Jie
turi atitinkamas teises ir pareigas, pavyzdiui, teis susipainti su bylos mediaga,
daryti iraus ir nuoraus, pareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant
rodymus, apsksti teismo sprendim (CPK 42 str.). Remdamasis dispozityvumo
principu, iekovas taip pat turi teis pakeisti iekinio pagrind arba dalyk, padidinti
arba sumainti iekinio reikalavimus arba atsisakyti iekinio, o atsakovas
295
turi teis pripainti iekin. alys gali ubaigti byl taikos sutartimi. Be teisi, alys
civiliniame procese turi ir pareigas. Antai alims numatyta pareiga (CPK 42 str. 5 d.)
siningai naudotis priklausaniomis procesinmis teismis. Tai reikia ir alies
pareig rpintis, kad procesas judt priek, t. y. laiku bt pateikti byloje btini ir
turimi rodymai, vykdyti teismo nurodymus ir kitaip bendradarbiauti su teismu,
siekiant, kad byla bt teisingai isprsta kaip galima greiiau.
1.6. BYLINJIMOSI ILAIDOS
Bylinjimosi ilaidos yra ilaidos, skirtos procesini veiksm atlikimui padengti,
visikai ar i dalies ilaidoms, kurias patyr laimjusi byl proceso alis, apmokti.
Bylinjimosi ilaidas sudaro pinigai, kuriuos turi sumokti alys u tam tikrus teismo
atliekamus procesinius veiksmus, be to, j turtos pinigins ilaidos, susijusios su
bylos nagrinjimu teisme.
YMINIS MOKESTIS
CPK 80 straipsnyje numatytas atitinkamas mokestis, vadinamas yminiu, kur asmuo,
besikreipiantis teism, privalo sumokti. Nepaisant to, kad yminis mokestis,
nustatytas tam, kad, be kita ko, atlikt ir prevencin funkcij, t. y. apsaugot nuo to,
kad asmenys nesikreipt teism vien dl bylinjimosi", valstyb turi numatyti
tokius yminio mokesio dydius, kurie neukirst kelio asmeniui pasinaudoti teise
teismin gynyb arba i esms nepaneigt ios reikmingos teiss. Prieingu atveju
valstyb gali bti pripainta paeidusi EZTK 6 straipsnio reikalavimus. Atsivelgus
tai, CPK numatyti tokie yminio mokesio dydiai, kurie nevaryt asmens teiss
kreiptis teism. Pavyzdiui, kreipiantis teism dl vis gin (iskyrus turtinius),
yminis mokestis svyruoja nuo 20 iki 100 lit. Turtiniuose ginuose yminio
mokesio dydis priklauso nuo iekinio sumos. Pavyzdiui, jeigu iekinys nevirija
100 000 lit, yminis mokestis sudarys 3 procentus nuo iekinio sumos. Maksimalus
yminio mokesio dydis negali viryti 30 000 lit (CPK 80 str.).
Kita vertus, statyme numatyti atvejai, kai iekovai nuo yminio mokesio yra
atleidiami (CPK 83 str.). Pavyzdiui, jeigu sutuoktiniai kreipiasi teism ir prao
nutraukti santuok bendru sutarimu, yminis mokestis neimamas. itaip yra skati-
namos alys gera valia ir taikiai isprsti problemas. yminio mokesio neturi mokti
ir asmenys, kurie kreipiasi teism dl nusikalstama veika padarytos turtins ir
neturtins alos atlyginimo.
Svarbi asmens teiss kreiptis teism garantija - tai atleidimas nuo yminio
mokesio mokjimo vis asmen, kurie Vyriausybs nustatyta tvarka pripainti so-
cialiai remtinais (CPK 83 str. 4 d.). Atkreiptinas dmesys, kad teismui yra suteikta
teis, atsivelgus turtin padt, visikai ar i dalies atleisti asmen nuo yminio
mokesio mokjimo (CPK 83 str. 3 d.).
BYLINJIMOSI ILAID PASKIRSTYMAS
Lietuvos civiliniame procese tvirtinta taisykl, kad ilaidas, patirtas bylinjimosi
metu, laimjusiai aliai atlygina pralaimjusi byl alis. Be to, teismas ias ilaidas i
antrosios alies priteisia net ir tuo atveju, jei ioji ir bt atleista nuo byli-
296
njimosi ilaid mokjimo valstybs biudet (CPK 93 str. 1 d.). Tokio principo
esm yra ta, kad kiekvienas bylininkas, prie praddamas teismo proces, gerai
apsvarstyt, ar verta bylintis, nes pralaimjimo atveju teks ne tik paiam padengti
bylinjimosi ilaidas, bet ir atlyginti jas bylos oponentui. i nuostata, kaip ir yminis
mokestis, skatina vengti beprasmiko bylinjimosi, nepiktnaudiauti teise kreiptis
teism teismins gynybos. Jeigu iekinys tenkinamas i dalies, bylinjimosi ilaidos
paskirstomos alims proporcingai teismo patenkint ar atmest iekinio reikalavim
daliai. Tokiu atveju i atsakovo priteisiamos ne visos iekovo turtos bylinjimosi
ilaidos, o tik tokia j dalis, kuri atitinka patenkint reikalavim dal.
PIKTNAUDIAVIMO PROCESINMIS TEISMIS PASEKMS
alis, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba
smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim, gali bti
teismo pareigota atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnyje
tvirtinta svarbi nuostata, leidianti aliai, kuri piktnaudiauja procesinmis teismis,
taikyti rimtas procesines sankcijas. ia nuostata taip pat siekiama gyvendinti proceso
koncentruotumo ir ekonomikumo princip. Dl vienos alies piktnaudiavimo kita
alis gali patirti vairi nuostoli, pavyzdiui, sugaiti daug laiko, negauti atlyginimo,
kit pajam, patirti kelions ilaid ir pan.
Piktnaudiaujant procesinmis teismis alos gali bti padaryta ne tik aliai, bet ir
valstybei, t. y. nepagrstai ieikvotos teismo ir byloje dalyvaujani asmen los bei
laikas. Tokiu atveju nuostoliai iiekomi ne tik alies naudai, bet ir paskiriama bei
iiekoma iki dvideimties tkstani lit bauda valstybs naudai.
CPK yra nurodyti ir konkrets nuostoli atlyginimo atvejai. Antai CPK 440
straipsnyje numatytas dl teismo sakymo tvarka pareikto nesiningo reikalavimo
atsiradusi nuostoli atlyginimas, kuris gali siekti iki vieno tkstanio lit dydio
baud, o CPK 463 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris padav aikiai
nepagrst pareikim pripainti fizin asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo
nutartimi gali bti nubaustas nuo penki imt iki dviej tkstani lit bauda. I
tokio asmens priteisiamos ir bylinjimosi ilaidos.
1.7. TEISMO NUOBAUDOS
Teismo nuobaudos - tai statyme numatytos sankcijos, kurias teismas gali skirti byloje
dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams,
vertjams) bei kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netinkam
vykdym (CPK 103 str.). Teismas gali spti proceso dalyv, gali j paalinti i teismo
sals, skirti baud, galiausiai - aret. Teismo nuobaud ri sraas yra baigtinis.
Nuobaudos skiriamos asmenims, bylos nagrinjimo teisme metu paeidiamiems
teismo posdio tvark.
Paeidus proceso tvark asmen posdio pirmininkas pirmiausia spja (CPK
162 str. 1 d.). i teismo nuobauda taikoma tik byl nagrinjant odinio proceso tvarka
asmenims, esantiems teismo posdi salje.
Paalinimas i teismo posdi sals - grietesn nuobauda, paprastai skiriama
asmenims, kurie jau buvo spti. Nutartis paalinti asmen i teismo posdi sals
297
raoma teismo posdio protokol, o jei protokolas neraomas, priimama CPK 291
straipsnio reikalavimus atitinkanti teismo nutartis.
Baudas teismas skiria u procesini pareig nevykdym, piktnaudiavim pro-
cesinmis teismis. Jos skiriamos CPK numatytais atvejais. Teismas neturi teiss
skirti baudos, kuri nenumatyta statyme. Pavyzdiui, teismas gali skirti baud: alims
- u nesining naudojimsi procesinmis teismis (CPK 95 str.); visiems proceso
dalyviams, piktybikai nepaklususiems teismo posdio pirmininko patvarkymui arba
paeidusiems teismo posdio tvark (CPK 162 str. 6 d.); byloje dalyvaujantiems
asmenims - u priesaikos sulauym (CPK 186 str. 6 d.); vertjui -u neteist
atsisakym atlikti savo pareigas (CPK 240 str. 4 d.); asmeniui, pareikusiam
akivaizdiai nepagrst pareikim pripainti fizin asmen neveiksniu arba ribotai
veiksniu (CPK 463 str.); alims - u neatvykim teismo posd, jeigu statymuose
nustatyta j pareiga jame dalyvauti arba jei teismas pripasta, jog btina, kad alis
dalyvaut ir nra galimybs sprendim priimti u aki (CPK 246 str. 3 d.); liudytojui,
vertjui, ekspertui, be svarbi prieasi neatvykusiems teismo posd (CPK
245 str. 2 d.); juridinio asmens vadovui, dl kurio kalts atstovas neatvyko teismo
posd (CPK 246 str. 3 d.); kreditoriui, nesiningai teismo sakymo tvarka parei-
kusiam akivaizdiai nepagrst reikalavim (CPK 440 str.); byloje dalyvaujantiems
asmenims - u nevykdym pareigos praneti teismui apie procesini dokument
teikimo vietos pasikeitim (CPK 121 str. 3 d.); asmenims, dl kuri kalt veiksm
nevykdytas teismo reikalavimas pateikti turimus raytinius rodymus ir nepraneta
teismui, kad raytinio rodymo negalima pateikti dl svarbi prieasi, arba nuro-
dytas prieastis teismas pripaino nesvarbiomis (CPK 199 str. 6 d.); asmenims, dl
kuri kalt veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti j turimus daiktinius
rodymus ir teismui nepraneta, kad daiktinio rodymo negalima pateikti dl svarbi
prieasi (CPK 207 str.); alies atstovui - u neatvykim nesant svarbi prieasi
teismo posd, kai dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim (CPK
246 str. 3 d.); skolininkui - u nevykdym pareigos pateikti informacij apie turim
turt ir jo buvimo viet arba melaging duomen pateikim (CPK 645 str. 2 d.).
Paprastai maksimalus baudos dydis nevirija vieno tkstanio lit. Teismas bau-
dos dyd nustato atsivelgdamas paeidimo pobd ir paeidim padariusio asmens
veiksmus bei kitas reikmingas aplinkybes. Kaip minta, statyme yra numatytos ir
didesns baudos: u piktnaudiavim procesinmis teismis teismas gali skirti baud
iki dvideimties tkstani lit; u teismo antstolio reikalavim pateikti informacij
apie turim turt nevykdym arba melaging duomen pateikim antstolio teikimu
gali skirti iki dviej tkstani lit baud.
Aretas, kurio trukm negali viryti penkiolikos par, gali bti skiriamas byloje
dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams ir asmenims, esantiems teismo
posdi salje, u piktybik teismo posdio pirmininko nurodym nevykdym
arba teismo posdi tvarkos paeidimus (CPK 162 str. 6 d.).
1.8. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS
PROCESINIAI DOKUMENTAI
Procesiniai dokumentai yra dviej ri: 1) byloje dalyvaujani asmen (CPK 110
str.) ir 2) teismo (CPK 116 str.). Dalyvaujanio byloje asmens procesiniam do-
298
kumentui keliami tam tikri reikalavimai. Antai jame visada turi bti ie rekvizitai: 1)
teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujani
byloje asmen procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu jis yra
inomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba
vienas i j yra juridinis asmuo, - visas jo pavadinimas, buvein, kodas,
atsiskaitomosios sskaitos numeris ir kredito staigos rekvizitai; 3) procesinio
dokumento pobdis ir dalykas; 4) aplinkybs, patvirtinanios procesinio dokumento
dalyk, ir rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie
pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesin dokument paduodanio asmens
paraas ir jo suraymo data (CPK 111 str. 2 d.). Jeigu procesin dokument teismui
pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi CPK 111 straipsnio 2 dalies 2
punkte numatyti duomenys apie atstov, taip pat pridedamas dokumentas, rodantis
atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nra arba jeigu byloje
esanio galiojimo terminas yra pasibaigs.
Dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai - tai i asmen iekiniai,
prieiekiniai, atsiliepimai iekinius ar prieiekinius, dublikai (iekovo atsiliepimai
atsakovo pareikt atsiliepim), triplikai (atsakovo atsiliepimai dubli-k), atskirieji,
apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai juos ir kiti dokumentai, kuriuose
raytinio proceso metu pareikti j praymai, reikalavimai, atsikirtimai ar
paaikinimai (CPK 110 str.).
Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, sakymai, nutartys, nutarimai, re-
zoliucijos, teismo posdio protokolai, aukimai ir praneimai) - tai proceso metu
teismo priimti dokumentai (CPK 116 str.).
PROCESINI DOKUMENT TEIKIMAS
Nepakanka vien nepriekaitingai surayti procesinius dokumentus. Viena i teismo
proceso slyg - procesiniai dokumentai turi bti tinkamai teikti. Tai teismo pareiga.
Teismas procesinius dokumentus paprastai teikia registruotu patu, per antstolius,
kurjerius (CPK 117 str.). Teismas naudojasi teismo antstoli paslaugomis tais
atvejais, kai alis aikiai vengia priimti procesinius dokumentus. Jeigu dalyvaujantis
byloje asmuo sutinka, teismas gali iduoti jam procesin dokument, kad j teikt
adresatui. Procesinius dokumentus teikti elektroninmis priemonmis - per ryi
galinius renginius galima dalyvaujanio byloje asmens sutikimu.
Kai iekovas, atsakovas ar tretysis asmuo veda byl per atstov, su byla susij
procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui (CPK 118 str.). Savo ruotu atstovas
privalo nedelsdamas praneti atstovaujamajam gavs procesinius dokumentus. Dar
viena galimyb - procesinius dokumentus vienos alies advokatas gali perduoti kitos
alies advokatui. Vienintel slyga - advokatai turi atstovauti abiem gino alims
(CPK 119 str.).
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teism ir kitus by-
loje dalyvaujanius asmenis apie kiekvien procesini dokument teikimo vietos
pasikeitim. U ios pareigos nevykdym teismas dalyvaujantiems byloje asmenims
turi teis skirti iki vieno tkstanio lit baud.
299
1.9. IEKINYS
IEKINIO TURINYS
Kai paeidiamos asmens teiss, iam tenka apsisprsti, koki gynybos priemoni
imtis. Nusprend, kad teismas - vienintel institucija, galinti apginti paeistas teises
(jei derybos su prieinga alimi nedav rezultat, nra galimybs kreiptis kitas
institucijas ir pan.), asmuo gali priimti sprendim kreiptis teism. Tokiu atveju reikia
surayti iekin. Iekinys laikomas vienu reikmingiausi ali procesiniu dokumentu.
Tik iekinys suteikia teisin galimyb pradti civilin proces.
CPK 135 straipsnyje iekiniui keliami tam tikri reikalavimai. Iekinyje btina
nurodyti: iekinio sum, jeigu iekinys turi bti kainotas; aplinkybes, kuriomis ie-
kovas grindia savo reikalavim (faktin iekinio pagrind); rodymus, patvirtinanius
iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir kitoki rodym
buvimo viet; iekovo reikalavim (iekinio dalyk); iekovo nuomon dl sprendimo
u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas pareikt iekin arba
parengiamasis procesinis dokumentas; informacij, ar byla bus vedama per advokat.
inoma, iekinys turi atitikti ir reikalavimus, keliamus visiems byloje dalyvau-
janio asmens dokumentams (CPK 111 str.), t.y. iekinyje turi bti dokumento
pavadinimas, teismo, kuriam jis pateikiamas, pavadinimas, byloje dalyvaujani
asmen vardai, pavards, asmen kodai ir pan.
Iekinio turinys turi bti aikus ir suprantamas. Prieingu atveju atsakovas negals
argumentuotai gintis, o teismui bus neaiku, kokios iekovo teiss ir kokiu bdu buvo
paeistos, ko pageidauja iekovas ir pan. Taigi iekinyje turt bti kaip galima
isamiau nurodytos visos reikmingos bylai teisingai isprsti aplinkybs, tas
aplinkybes pagrindiantys rodymai bei aikus ir nedviprasmikas iekovo rei-
kalavimas. Reikt turti galvoje tai, kad ne laiku pateiktus rodymus teismas gali
atsisakyti priimti (CPK 181 str.). Apskritai alis, kuri nesirpina proceso skatinimu,
gali patirti neigiam padarini. Beje, statymas nereikalauja, kad iekovas nurodyt
teiss normas (tai yra teismo prerogatyva), kuriomis vadovaudamasis teismas turt
priimti jam palank sprendim, taiau aplinkybes, pagrindianias teiss paeidimo
fakt, bei savo reikalavimus nurodyti visada privalu. Sali ar dalyvaujani byloje
asmen nenurodyt teiss norm ar teisini argument parinkimas teismui
sprendiant gin pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes teism praktikoje
nepripastamas iekinio pagrindo pakeitimu. Teisin iekinio pagrind reikia
nurodyti, kai alis pati privalo rodinti usienio teiss turin (CPK 808 str. 2 d.).
IEKINIO PRIMIMAS
Iekinio teikimas teismui savaime nereikia, kad teismas ikels civilin byl ir prads
kitus procesinius veiksmus. Teismas turi ne tik patikrinti, ar iekinys atitinka
procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK
111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar pareikim pateiks asmuo turi teis
kreiptis teism dl teismins gynybos. Kitaip tariant, kreipimasis teism visada
siejamas su tam tikromis teisinmis prielaidomis.
statymas pareigoja teism atsisakyti priimti iekin (CPK 137 str.), jeigu: ie-
kinys nenagrintinas teisme; iekinys neteismingas tam teismui; suinteresuotas as-
300
muo, kreipsis teism, nesilaik statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio
bylos sprendimo ne teisme tvarkos; yra siteisjs teismo arba arbitrao sprendimas,
priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba
teismo nutartis priimti iekovo atsisakym iekinio ar patvirtinti ali taikos sutart;
teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu; alys yra sudariusios susitarim perduoti t gin sprsti arbitraui ir
atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio
susitarimo; pareikim paduoda neveiksnus fizinis asmuo; pareikim suinteresuoto
asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo. Teismo atsisakymas priimti
iekin daniausiai nekliudo vl kreiptis teism su tuo paiu iekiniu, jeigu yra
paalintos arba inyko aplinkybs, kliudiusios priimti iekin.
Bylos iklimu prasidjs civilinis procesas sukelia tam tikrus procesinius teisi-
nius padarinius: iekin pareiks asmuo netenka teiss pareikti tapat iekin tame
paiame ar kitame teisme; prasideda pasirengimo bylos nagrinjimui teisme stadija ir
nustatyt procesini termin eiga (CPK 142 str. 1 d., 413, 421 ir kt. str.); civilinio
proceso dalyviai gyja byloje dalyvaujanio asmens procesin padt, procesines
teises ir pareigas ir pan.
ATSILIEPIMAS IEKIN
Civiliniame procese tiek teismui, tiek alims svarbu yra inoti ne tik, koks yra ie-
kovo reikalavimas, bet ir kokia prieingos alies - atsakovo pozicija dl kilusio gino.
Pateikdamas iekin, iekovas idsto argumentus, kuriais remiantis prao patenkinti
savo reikalavim. Atsakovas taip pat turi atskleisti savo pozicij, prieingu atveju
teismas, neinodamas atsakovo nuomons dl reikiam teisini pretenzij, turs ne
vis informacij ir negals deramai pasirengti bylos nagrinjimui i esms. Kad taip
nevykt, CPK 142 straipsnyje numatyta pareiga atsakovui pateikti atsiliepim
iekin.
gyvendindamas proceso ekonomikumo princip, teismas nustato ne trumpesn
kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimams
pateikti, praneime taip pat nurodo pasekmes, jei atsiliepimai nebus pateikti, bei
atsakovo pareig pateikti atsiliepim iekin. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelg-
damas atsakovo ar treiojo asmens praym ir bylos sudtingum, gali termin
pratsti iki eiasdeimties dien. Atsiliepimo per teismo nustatyt termin nepateikus
be pateisinamos prieasties, prieingos alies praymu gali bti priimtas sprendimas
u aki arba (jei alis prao priimti sprendim u aki) teismas gali pasinaudoti CPK
181 straipsnyje numatyta teise atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus.
Taigi atsiliepimo pareikt iekin nepateikimas vliau procese aliai gali apsunkinti
galimyb rodyti savo pozicijos pagrstum.
1.10. LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS
Civilins bylos nagrinjimas teisme utrunka. Galimos situacijos, kai per bylinji-
mosi laikotarp nesininga alis gali imtis priemoni, kad, pavyzdiui, turtas, dl
kurio kilo ginas, bt paslptas, parduotas ar padovanotas kitiems asmenims, pa-
galiau - sunaikintas. Kad taip neatsitikt, statyme (CPK 145 str.) numatyta aliai
galimyb prayti teism suvaryti gino objekt, kitaip tariant - taikyti laikinsias
301
apsaugos priemones. Tokios priemons gali trukti tik iki teismo sprendimo primimo,
todl ir vadinamos laikinosiomis.
Teismas gali: aretuoti atsakovo nekilnojamj daikt, pinigines las ar turtines
teises; udrausti perleisti nuosavybs teis; sulaikyti atsakovui priklausant daikt;
udrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikr veiksm;
pareigoti atsakov atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti ir
pan. Teismas gali panaudoti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j
suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum. Pavyzdiui, kilus ginui dl 10
000 lit, teismas nearetuoja atsakovo indlio banke ir kartu tokios pat verts
atsakovo automobilio. Laikinosios apsaugos priemons parenkamos vadovaujantis
ekonomikumo principu. Tai reikia, kad teismas paprastai vadovaujasi ne mak-
simalaus, bet minimalaus atsakovo turto ar teisi suvarymo principu ir taiko adek-
vaias ir proporcingas laikinsias apsaugos priemones.
Jeigu paeidiami teismo nurodyti draudimai, kaltiesiems asmenims gali bti
skiriama iki vieno tkstanio lit bauda. Be to, iekovas turi teis iiekoti i t
asmen nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni
nevykdymo (CPK 149 str.).
1.11. TEISMO POSDIAI
TEISMO POSDI FORMOS
Civilins bylos nagrinjamos teismo posdiuose. Jau minta, kad teis bti iklau-
sytam, rungimosi bei kiti principai civiliniame procese lemia, kad daugeliu atvej
teismo procesai vyksta odiu. Taiau galimos ir iimtys. Teismo posdis gali bti
vieas ar udaras, odinis ar tam tikrais atvejais - raytinis. Pirmosios ir apeliacins
instancijos teisme vyrauja odinio bylos nagrinjimo principas, o kasaciniame procese
- raytinis, iskyrus atvejus, kai teisjai kasaciniame teisme nusprendia kitaip.
Atkreiptinas dmesys, kad raytinis procesas galimas tik sakmiai statyme nurodytais
atvejais. Jeigu statyme nenumatyta, kokia forma kokioje proceso stadijoje konkreti
byla turi bti nagrinjama, tai reikia, kad teismo procesas turi bti odinis.
NEDALYVAVIMAS TEISMO POSDYJE
Teismas privalo utikrinti, kad visiems proceso dalyviams bt tinkamai ir laiku
praneta apie teismo posdio viet ir laik. Jei i pareiga vykdoma, atsiranda tiki-
myb, kad visi suinteresuoti asmenys dalyvaus byl nagrinjant teismo posdyje,
kitaip tariant, teismo procesas vyks tinkamai. alies dalyvavimas teismo procese yra
svarbus ir dl to, kad nedalyvaujaniojo atvilgiu gali bti priimtas sprendimas u
aki (neiklausius nedalyvaujaniojo argument). Tai yra, jei proceso alis, kuriai
buvo tinkamai praneta apie teismo posd, nutars jame nedalyvauti, ji rizikuos, nes
jos atvilgiu gali bti priimtas nepalankus sprendimas.
VADOVAVIMAS TEISMO POSDIUI
Teismo posdiui vadovauja teisjas, kuris gyja posdio pirmininko status. Pos-
dio pirmininkas pradeda, vadovauja ir baigia teismo posd, suteikia proceso da-
302
Procesas pirmosios instancijos teisme
lyviams od, taip pat gali atimti i teis i asmen, kurie nevykdo jo nurodym.
Kitaip tariant, teismo posdio pirmininkas vadovauja visam procesui. Apylinks
teisme civilin byl daniausiai nagrinja vienas teisjas, kuris kartu yra ir posdio
pirmininkas. Iimtiniais atvejais apylinks teisme bylos nagrinjimui gali bti suda-
ryta trij teisj kolegija. Tada vienas i j skiriamas posdio pirmininku. Jis turi
laiduoti, kad proceso metu bt laikomasi pagrindini proceso nuostat, visiems
proceso dalyviams bt sudarytos vienodos galimybs pateikti savo argumentus ir
samprotavimus, kad procesas bt koncentruotas, vykt ekonomikai ir jau pirma-
jame teismo posdyje byla bt inagrinta i esms.
Posdio pirmininkas rpinasi, kad bt nustatytos isamios esmins bylos ap-
linkybs, imasi priemoni alims sutaikyti. odinio bylos nagrinjimo i esms metu
posdio pirmininkas gali uduoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims,
reikalauti i j paaikinim, nurodyti jiems aplinkybes, kurias btina nustatyti bylai
teisingai inagrinti, pareikalauti i j rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pa-
grstos, arba rinkti rodymus savo iniciatyva bylose, kylaniose i darbo, eimos tei-
sini santyki, ir ypatingosios teisenos bylose (vadinamosiose nedispozityviose by-
lose) (CPK 159 str.).
Jau minta, kad posdio pirmininkas yra teisingo ir tinkamo teismo posdio
garantas. CPK 161 straipsnis suteikia jam teis pasilyti alims pasirpinti atstova-
vimu, jei posdio pirmininkas mano, kad jos be atstovo pagalbos nesugebs tinkamai
ginti savo teisi.
2. PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
2.1. RODYMAI
Civiliniame procese galioja principas, kad kiekviena alis turi rodyti tas aplinkybes,
kuriomis grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). iai taisyklei
atsiskleisti geriausiai padeda rungimosi principas, t. y. abiem proceso alims
sudaromos vienodos galimybs rodinti savo pozicij. Konstitucija pareigoja teism
vykdyti teisingum (Konstitucijos 109 str.). Taiau tai nereikia, kad kiekviena civilin
byla visada bus isprsta pagal subjektyv kurios nors proceso alies teisingumo
suvokim. Teisjas, nagrindamas civilin gin, sprendim gali priimti tik
remdamasis tais gino ali pateikiamais faktiniais duomenimis (rodymais CPK 177
str. prasme), kuriais arba patvirtinamos, arba paneigiamos proceso ali nurodomos
aplinkybmis. rodinjimo tikslas - sudaryti galimyb teismui sitikinti, kurios ali
nurodytos aplinkybs egzistuoja (egzistavo), kurios - ne.
Bylai reikmingi faktiniai duomenys (rodymai) gali bti nustatomi tam tikra
tvarka. Juos teismas gali nustatyti remdamasis ali paaikinimais, liudytoj paro-
dymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, apiros protokolais bei ekspert
ivadomis ir kt.
rodinjimo procese svarbus vaidmuo tenka teismui. Teismas turi stebti ir kon-
troliuoti, kad alims bt sudarytos slygos vienodai naudotis procesinmis teismis
ir laisvai pateikti rodymus. Jeigu teismas pastebi, kad alis nesugeba tinkamai
pasinaudoti savo teismis arba nepateikia rodym, kuriuos galt ir turt pateik-
303
ti, jo pareiga yra isiaikinti alies teises ir kt. (CPK 158, 159, 161'str.). Jeigu ir
iaikinus, kokia yra civilinio proceso esm ir kaip turi elgtis alys, kad rodyt savo
pozicijos pagrstum, alis nesiima joki priemoni, teismas priima sprendim byloje
vadovaudamasis esama mediaga.
Teismas vertina byloje esanius rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst
visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu,
inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. Jokie rodymai teismui neturi i anksto
nustatytos galios (CPK 185 str.), iskyrus atvejus, kai byloje pateikiami oficials
rodymai (CPK 197 str. 2 d.), kuriems statyme suteikta padidinta rodomoji galia.
2.2. GINO TEISENA
PASIRENGIMAS BYLOS NAGRINJIMUI
Gavus iekin, teismui btina tinkamai pasirengti bylos nagrinjimui. Prie nagri-
njant byl teismo posdyje, turi bti sitikinta, ar iekovo reikalavimas yra supran-
tamas bei aikus ne tik teismui, bet ir prieingai gino aliai, ar nekyla abejoni dl
gino esms ir pan. Tam yra skirta labai reikminga civilinio proceso stadija - pasi-
rengimas teisminiam nagrinjimui. Visk, kas priklauso, tinkamai atlikus ioje sta-
dijoje, galima pasiekti, kad byla bt inagrinta jau pirmajame teismo posdyje.
Visas pasirengimo teisminiam nagrinjimui etapas slyginai gali bti suskirstytas
dvi dalis: 1) parengiamieji veiksmai siekiant tinkamai pasirengti teisminiam nagri-
njimui ir 2) pasirengimas teismo posdiui.
Tam, kad pasirengimo nagrinti byl teismo posdyje etapas nebt beprasmis,
statyme (CPK 226 str.) proceso dalyviams numatyti tam tikri reikalavimai. Pasi-
rengimo nagrinti byl teisme metu alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus
turimus rodymus bei paaikinimus, turinius reikms bylai, taip pat nurodyti
rodymus, kuri jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdanias
tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus pareiktus
reikalavimus.
Teismas paprastai gali nusprsti, kok pasirengimo bd procese reikia taikyti.
Vienintel iimtis - teismas privalo skirti pasirengimo nagrinti byl paruoiamaisiais
dokumentais bd, jeigu abi alys turi savo procesinius atstovus. CPK 227 straipsnyje
numatyta, jog raytinio pasirengimo teisminiam nagrinjimui pagrind sudaro du
paruoiamieji dokumentai: dublikas (iekovo atsiliepimas atsakovo pareikt
atsiliepim) ir triplikas (atsakovo atsiliepimas iekovo dubli-k). Iimtiniais atvejais
teismas gali nustatyti didesn paruoiamj dokument skaii.
Parengiamasis teismo posdis skiriamas, jei teismui atrodo, kad galima alis
sutaikyti, arba nutaria, kad tokio posdio, kuris vyksta odiu, metu bus galima
patikslinti kai kurias aplinkybes ir tai pads geriau pasiruoti bylos nagrinjimui.
Reikia turti galvoje, kad teismas visada turi imtis taikytojo vaidmens, jei yra nors
menka galimyb, kad alys gali susitarti taikiai. itaip taupomos ne tik valstybs
los, skirtos teism ilaikymui, bet ir bylos ali snaudos (intelektins, materialins,
emocins ir kt.).
304
BYLOS NAGRINJIMAS TEISME
Teismui sitikinus, kad jau pasiruota bylos nagrinjimui teisme, skiriamas teismo
posdis. Tai pagrindin civilinio proceso stadija, kurios metu galutinai nustatomas
proceso ali reikalavim pagrstumas, apginamos paeistos asmens teiss, gyven-
dinami kiti CPK 2 straipsnyje numatyti proceso tikslai. Bylos nagrinjamos teismo
posdiuose.
Teismas, nagrindamas byl, privalo tiesiogiai itirti byloje esanius rodymus:
apklausti dalyvaujanius byloje asmenis, iklausyti liudytoj parodymus, itirti eks-
pert ivadas, raytinius, daiktinius ir kitus rodymus. Kitaip tariant, nepakanka, kad
teismas su rodymais susipaint tik pats vienas. Tiriant rodymus turi dalyvauti visi
proceso dalyviai. Jie, naudodamiesi procesinmis teismis, padeda nustatyti rodym
ry su byla, j reikm siekiant teisingai inagrinti byl. Teismas privalo suteikti
byloje dalyvaujantiems asmenims galimyb, remiantis teismo itirt rodym analize,
pareikti savo nuomon dl gino bei pasilyti savo io gino isprendimo variant.
Reikminga garantija, kad teismo posdis vyks laikantis vis proceso nuostat,
nealikai ir objektyviai, yra galimyb pareikti nualinim. Toki teis turi daly-
vaujantys byloje asmenys. Nualinimas gali bti reikiamas ne tik teisjui ar teis-
jams, bet ir ekspertui, vertjui, teismo posdio sekretoriui. CPK 243 straipsnyje
nurodyta, kad teismas alims, tretiesiems asmenims privalo iaikinti j procesines
teises. Kadangi Lietuvos civiliniame procese nereikalaujama, kad teismo posdiuose
bylininkus visada atstovaut advokatai, tokia teismo pareiga yra logika. Nerealu, kad
visi proceso dalyviai turt teisin isimokslinim ir gerai imanyt civilin proces.
Procesini teisi iaikinimas padeda alims geriau orientuotis. Tiesa, tuo atveju, kai
al atstovauja advokatas, procesins alies teiss teisme neaikinamos, nes tai turt
padaryti advokatas.
Dalyvaujani byloje asmen praymai. Prie pradedant nagrinti byl i esms,
teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen praymus. Tai svarbi teismo posdio
dalis. Dalyvaujani byloje asmen praymai isprendiami iklausius kit byloje
dalyvaujani asmen nuomones. CPK 245 straipsnio 2 dalyje raoma, jog teismas
gali atmesti dalyvaujani byloje asmen praymus, jeigu jie galjo bti pateikti
anksiau, o toki praym tenkinimas uvilkint sprendimo byloje primim. i
nuostata skatina alis nepiktnaudiauti procesinmis teismis, tinkamai ir laiku jomis
naudotis. Nesilaikant ios bendrojo pobdio taisykls, praymas gali bti atmestas ne
dl jo nepagrstumo, o dl pavluoto jo pateikimo, be to, nustaius, kad praymo
tenkinimas neigiamai paveiks bylos eigos trukm. Apskritai byloje dalyvaujani
asmen teis reikti praymus nra ribojama kokia nors proceso stadija ar terminais
(iimtys i ios taisykls yra galimos. Antai CPK 314 straipsnyje i esms draudiama
apeliacins instancijos teismui priimti naujus rodymus, kurie galjo bti pateikti
pirmosios instancijos teisme). Taiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje tvirtinta bendro
pobdio byloje dalyvaujani asmen pareiga rpintis greitu bylos inagrinjimu,
rpestingai ir laiku, atsivelgiant proceso eig, pateikti teismui rodymus ir
argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ir atsikirtimai. Teismui svarstant
galimyb atmesti praymus dl j pavluoto pateikimo, reikt vertinti praym
pobd. Reikia irti, pirma, ar tai praymai, susij su nauj rodym (ius novorum)
pateikimu, taip pat iekinio element pakeitimu ar papildymu arba prie-
305
iekinio pateikimu, o antra, ar tai kitokie praymai, susij su bylos eiga. Pirmj
praym tenkinim kai kurios CPK nuostatos riboja laiko atvilgiu arba sieja su
atitinkam slyg buvimu. Antai praymas dl iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimo
turt bti tenkinamas nepaisant to, kad jis galjo bti pareiktas anksiau ir net jei
tokio praymo tenkinimas uvilkins sprendimo byloje primim, jeigu dl tokio
pakeitimo yra gautas prieingos alies sutikimas (CPK 141 str. 1 d.). Vis dlto CPK
226 straipsnis orientuoja byloje dalyvaujanius asmenis tai, jog visi turintys
reikms bylai rodymai bt pateikti teismui pasirengimo civilins bylos nagri-
njimui stadijoje.
Sali ir j atstov neatvykimo teismo posd pasekms. Visi, kuriems gali tekti
bylintis teisme, turi rimtai pairti tai, kas gali nutikti, jei neatsakingai bus
vertintos proceso taisykls. CPK 246 straipsnis reglamentuoja ali neatvykimo
teismo posd teisines pasekmes. Straipsnyje tvirtinta bendro pobdio nuostata, kad
dalyvavimas teismo posdyje yra ali bei j atstov teis, taiau tam tikrais atvejais
nepasinaudojimas ia teise gali sukelti aliai nepageidaujamus padarinius, aptariamus
io straipsnio komentare. Kad byloje dalyvaujantys asmenys galt pasinaudoti teise
atvykti teismo posd, jiems turi bti tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir
viet. Praneimas laikomas tinkamu, jei jis atliktas nepaeidiant CPK 117-134
straipsniuose nustatyt taisykli.
Jei teismo posd neatvyksta iekovas, kuriam tinkamai nepraneta apie teismo
posdio laik ir viet, ir jis neturi atstovo, vadinasi, iekovui slygos pasinaudoti
teise dalyvauti teismo posdyje nebuvo sudarytos. Bylos nagrinjimas tokiu atveju
turi bti atidtas, kartu turi bti laiduojama, kad bus tinkamai praneta iekovui apie
kit teismo posd. Saliai vedant byl per atstov, su byla susij procesiniai
dokumentai teikiami tik atstovui, kuris yra pareigotas nedelsiant informuoti apie tai
atstovaujamj (CPK 118 str.), todl jei teismo posd neatvyksta tiek iekovas, tiek
jo atstovas, vadinasi, netinkamai buvo praneta apie teismo posdio viet ir laik
iekovo atstovui. Tokiu atveju bylos nagrinjimas taip pat atidedamas. Kartais
iekovas ar jo atstovas dl objektyvi prieasi gali neturti galimybs atvykti
nustatytu laiku teismo posd. Bylos nagrinjimas tada gali bti atidedamas, jei: 1)
iekovas ar jo atstovas praym dl bylos nagrinjimo atidjimo bei neatvykim
pateisinanius dokumentus pateikia iki teismo posdio, kur nra galimybi atvykti,
pradios; 2) teismas neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis. Neatvykimas dl
ligos, atostog, komandiruots, alies atstovo uimtumo kitose bylose paprastai
nelaikomas neatvykimu dl svarbi prieasi (CPK 246 str.). Toks reglamentavimas
sietinas su vienu i civilinio proceso tiksl - kuo greiiau atkurti teisin taik tarp
gino ali (CPK 2 str.) ir proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principo (CPK 7
str.) gyvendinimu. Nurodydamas pavyzdin, taiau nebaigtin neatvykimo teismo
posd nesvarbi prieasi sra, statymo leidjas odiu paprastai" preziumuoja,
kad liga, komandiruot, atostogos bei kitos 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse skliaustuose
nurodytos aplinkybs nepripaintinos svarbiomis tam, kad procesas judt priek.
Kita vertus, odio paprastai" vartojimas komentuojamame straipsnyje reikia ir tai,
kad, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes (pvz., bylos sudtingum, prieingos
alies vali, ali procesin elgsen apskritai, pareikt praym motyvacij), teismui
paliekama teis pripainti, kad neatvykimas teismo posd dl ligos, komandiruots
ar kit prieasi, yra svarbi prieastis. Taigi visais atvejais asmuo, pageidaujantis
atidti bylos nagrinjim, pri-
306
valo ne vien nurodyti neatvykimo prieast (pvz., lig ar komandiruot), bet turi ir
rodyti, jog prastomis pastangomis, kuri objektyviai imtsi siningas, apdairus
bylininkas, neatvykimo teismo posd prieasi nepavykt paalinti. Prognozuo-
dama galim procesin teismo reakcij, alis, pateikianti praym atidti teismo
posd, tarkime, dl komandiruots, turt numatyti, kad teismas vertins, pavyzdiui,
tokias aplinkybes, prie kiek laiko buvo suplanuota komandiruot, ar buvo galima
komandiruot nusisti kit asmen, ar manoma i komandiruots grti anksiau ir
pan. Nors komentuojamame straipsnyje nra nurodyta, prie kiek laiko iki teismo
posdio turi bti pateiktas praymas dl bylos nagrinjimo atidjimo, atsivelgiant
CPK 7 straipsnio 2 dalyje tvirtint dalyvaujani byloje asmen pareig skatinti
proceso eig, tokie praymai turi bti pateikti kiek manoma anksiau, kad reikiamais
atvejais bt galima apie nevyksiant teismo posd informuoti kitus bylos dalyvius.
Jeigu duomen apie neatvykimo prieastis nra, laikytina, jog teismo posd
neatvykta ne dl svarbi prieasi.
CPK 246 straipsnio 1 dalyje taip pat tvirtintos neigiamos procesins pasekms
iekovui, jeigu nei jis, nei jo atstovas be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd.
Tokiu atveju teismas atsakovo praymu priima sprendim u aki (CPK 285 str.), o jei
kita alis neprao sprendimo u aki primimo - palieka iekin nenagrint (CPK 296
str.). Be to, norint priimti sprendim u aki ar palikti iekin nenagrint, turi nebti
iekovo ar jo atstovo praymo nagrinti byl jiems nedalyvaujant. Iekovui pateikus
praym nagrinti byl jam nedalyvaujant, teismas turi nagrinti byl i esms.
Draudimas priimti sprendim u aki, jei alis pra nagrinti byl jai nedalyvaujant,
tiesiogiai tvirtintas CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju negalima palikti ir
iekinio nenagrinto, nes dalyvavimas teismo posdyje yra alies teis, o ne pareiga,
be to, iekovas aikiai yra ireiks vali nedalyvauti teismo posdyje. Kita vertus,
jeigu teismas pripasta, jog btina, kad alis dalyvaut teismo posdyje (alies
procesin teis atvykti teismo posd tokiu atveju i esms transformuojasi
procesin pareig), o ji teismo posd neatvyksta ir nepaprao nagrinti byl jai
nedalyvaujant, teismas gali priimti sprendim u aki.
Bylos nagrinjimas i esms. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas posdio
pirmininko praneimu apie byl. Pranedamas apie byl posdio pirmininkas trumpai
idsto iekovo reikalavimus, atsakovo atsikirtimus bei juos pagrindianias
aplinkybes, kit dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, jeigu tokie buvo pateikti.
Praneimo apie byl tikslas - akcentuoti iekinio pagrind ir dalyk, pateikti esmini
bylos aplinkybi santrauk, atkreipti jas byloje dalyvaujani asmen dmes. Prie
pradedant rodym tyrim, posdio pirmininkas turi dar syk isiaikinti, ar
inaudotos visos galimybs baigti byl taikos sutartimi. i pareiga labiau
akcentuojama, kaip minta, pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje (CPK
231 str.). Taiau vienas i civilinio proceso tiksl - kuo greitesnis teisins taikos
atkrimas (CPK 2 str.) - orientuoja, kad taikaus gino ubaigimo btina siekti viso
bylos nagrinjimo metu. Procesas pradedamas iekovo iniciatyva, io asmens
paaikinimai turi itin svarbi reikm bylos aplinkybms nustatyti, todl pirmasis
paaikinimus teismo posdyje duoda iekovas. Po jo pasisako atsakovas. Jeigu byloje
dalyvaujantis asmuo veda byl per atstov, atstovas turi teis pasisakyti ikart po
asmens, kur jis atstovauja, parodym. Iklauss dalyvaujani byloje asmen
paaikinimus, teismas CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka itiria visus kitus
byloje esanius rodymus.
307
Ityrs visus rodymus, posdio pirmininkas paklausia dalyvaujani byloje as-
men, ar jie nori papildyti bylos mediag. Po to posdio pirmininkas paskelbia, kad
bylos nagrinjimas i esms yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamsias
kalbas. Baigiamj kalb metu byloje dalyvaujantys asmenys vertina nustatytas
bylos aplinkybes ir itirtus rodymus, atkreipia dmes pasitvirtinusias aplinkybes
bei ginija aplinkybes, kurios, j nuomone, nepasitvirtino, formuluoja savo poir
tarp ali susiklosiusius teisinius santykius bei interpretuoja iuos santykius reg-
lamentuojanias teiss normas. Galiausiai baigiamj kalb dalyviai idsto savo
nuomon, kok sprendim turt priimti teismas. Baigiamosios kalbos padeda teismui
tiksliau nustatyti kiekvieno byloje dalyvaujanio asmens pozicij, konkretizuoti
nuomoni skirtumus, tiek susijusius su faktine, tiek su teisine nagrinjamos bylos
puse, ir suformuoti savo vidin sitikinim, kuris btinas norint priimti sprendim. Po
baigiamj kalb teismas ieina sprendim primimo kambar priimti sprendimo ar
atitinkamos nutarties byloje (CPK 257 str.).
Ijs sprendim primimo kambar, teismas privalo priimti sprendim arba
vien i 258 straipsnio 1 dalyje nurodyt nutari: nutart atidti sprendimo primim
ir paskelbim; ubaigti byl neprimus teismo sprendimo (nutraukti byl arba palikti
iekin nenagrint); atnaujinti bylos nagrinjim, jeigu pripasta, kad reikia nustatyti
naujas bylai reikmingas aplinkybes arba itirti naujus rodymus. Nordamas priimti
kitoki nutart, pavyzdiui, nutart dl ekspertizs skyrimo bei bylos sustabdymo,
teismas pirmiausia turt atnaujinti bylos nagrinjim i esms ir isiaikinti
dalyvaujani byloje asmen nuomon bei nustatyti kitokias aplinkybes, reikmingas
tokiai nutariai priimti (CPK 256 str.).
2.3. TEISMO SPRENDIMAI
Teismo sprendimais plaija prasme laikomi ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys,
nutarimai, sakymai, t. y. teismo procesiniai dokumentai, kuriais isprendiama byla
arba fiksuojama tam tikro procesinio veiksmo pabaiga.
Teismas isprendia byl i esms priimdamas sprendim (CPK 259 str.). Teismo
sprendimo primimu baigiamas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme.
Priimant sprendim konkrei gino ali konkretiems santykiams pagal teismo
konstatuotas faktines aplinkybes yra taikomos teiss normos. Teismas sprendime
neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ar pareig
(CPK 266 str.). Jo sprendimas yra individualaus pobdio. Tai ne norminio pobdio
aktas, skirtas neapibrtam asmen ratui, o teiss taikymo aktas, kuriuo nustatomos
konkrei asmen teiss ir pareigos.
SPRENDIM RYS
CPK yra pateiktos sprendim rys. Pagal byloje isprendiam pareikt reikala-
vim dal skiriami galutiniai (isprendiamas visas ginas) sprendimai (CPK 260 str.)
ir daliniai (isprendiama tik dalis gino) sprendimai (CPK 261 str.). CPK 262
straipsnyje teigiama, kad teismas taip pat gali priimti preliminar sprendim (ypatinga
sprendimo ris, priimama dokumentiniame procese) ir sprendim u aki (priimamas
vienai i ali be svarbi prieasi esant pasyviai, - teismui atli-
308
kus tik formal byloje esani rodym vertinim), taiau ie sprendimai tik i dalies
atitinka anksiau aptart teismo sprendimo samprat. Pastarieji sprendimai nuo
anksiau mint skiriasi dviem aspektais. Pirma, tiek sprendimas u aki, tiek
preliminarus sprendimas priimami atlikus vien formal rodym vertinim (CPK 285
str., 428 str.), tuo tarpu prastas sprendimas priimamas visapusikai ityrus bylos
aplinkybes (CPK 270 str. 4 d.). Antra, preliminar sprendim bei sprendim u aki
turi teis panaikinti tok sprendim prims teismas pagal specialias j perirjimo
procedras, tuo tarpu apeliacins instancijos teismas perirti iuos sprendimus turi
ribotas galimybes - preliminarus sprendimas apskritai neskundiamas apeliacine
tvarka, o apeliacin skund dl sprendimo u aki turi teis paduoti tik alis, dl kurios
sprendimas u aki nra priimtas (CPK 285 str., 288 str., 428 str., 430 str.).
SPRENDIMO PRIMIMAS
Priimdamas sprendim teismas vertina rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs,
turinios reikms bylai, yra nustatytos, kurios nenustatytos, koks statymas turi bti
taikomas byloje, ar iekinys yra tenkintinas ar atmestinas. Vertindamas rodymus
teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo rodymo tikrum, ssajum, leistinum ir
pakankamum bei vis rodym tarpusavio ry. statyme yra tvirtintas laisvo
rodym vertinimo principas (CPK 185 str.). Atkreiptinas dmesys, jog tam tikros
bylos aplinkybs, kurios pagal statymus turi bti patvirtintos tam tikromis
rodinjimo priemonmis, negali bti patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo
priemonmis (CPK 177 str. 4 d.). Be to, oficials raytiniai rodymai turi didesn
rodomj gali (CPK 197 str. 2 d.) - tai laikytina iimtimi i laisvo rodym vertini-
mo taisykls.
Nustats turinias reikms bylai aplinkybes, teismas jas teisikai vertina (kva-
lifikuoja), t. y. nustato, kuriomis materialins teiss normomis reikia vadovautis
sprendiant gin. Beje, preliminari bylos aplinkybi teisin kvalifikacij teismas
atlieka jau pasirengimo teisminiam nagrinjimui metu, nes nuo taikytinos materia-
lins teiss normos parinkimo daugiausia priklauso rodinjimo dalykas byloje.
Priimant sprendim teismas negali perengti iekovo suformuluot reikalavim
rib. Draudimas perengti byloje pareikt reikalavim ribas laikomas vienu i
klasikini dispozityvumo principo aspekt. Privatinei teisei bdingas dispozityvus
pobdis, todl sprendiant gin, kilus i privatini materialini teisini santyki,
alims turi bti suteikiama galimyb disponuoti gino objektu. Gino ribas nustato
iekovo bei treiojo asmens su savarankikais reikalavimais pareikiami reikalavimai
bei atsakovo pareikiami prieiniai reikalavimai. Taigi pagal bendr taisykl teismas
negali perengti byloje pareikt reikalavim, t. y. pasisakyti dl t reikalavim, kuri
dalyvaujantys byloje asmenys neikl (CPK 13 str.), pavyzdiui, priteisti iekovui
tai, ko is nepra. Pareikt reikalavim rib perengimu taip pat laikytini atvejai,
kai teismas patenkina (atmeta) iekin kitu faktiniu pagrindu, nei nurod byloje
dalyvaujantys asmenys. Toks reikalavim rib perengimas bus neteistas, nebent tai
sakmiai leidiama CPK nurodytais atvejais. Taiau reikia paymti, jog kartais tam
tikr klausim, nenurodyt iekinyje, isprendimas nelaikytinas byloje pareikt
reikalavim rib perengimu. Pirmiausia tai pasakytina apie atvejus, kai statymai
vieno klausimo isprendim teisme privalomai sieja su kito
309
klausimo isprendimu. Pavyzdiui, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje teismas, prims
sprendim apriboti tv valdi, tuo paiu sprendimu pareigojamas skirti vaikui
glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet, nors pastarieji reikalavimai byloje ir
nebt pareikti. Tai reikia, jog tam tikr kategorij bylose (daniausiai susijusiose
su padidinta vieojo intereso apsauga civiliniame procese) statym leidjas yra
ireiks aiki vali, kad vienos i ali subjektins teiss ir pareigos nebt
nustatytos kartu nepasisakant dl kit subjektini teisi ir pareig, nes tarp j yra
neatskiriamas ryys. Antra, kartais pats gino pobdis pareigoja teism sprendimu
pasisakant dl pareikt reikalavim isprsti ir kitus klausimus, kurie ali nebuvo
keliami.
Sprendime kategorikai draudiama (CPK 266 str.) pasisakyti dl netraukt
dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. Teismo sprendimas, bdamas individualaus
pobdio teiss taikymo aktas, neturi veikti asmen, nedalyvavusi bylos nagrinjime,
subjektini teisi ir pareig. Nurodyti dalyvaujanius byloje asmenis yra iekovo,
paduodanio iekin, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). Teismas, nustats,
jog bylos isprendimas gali turti takos tam tikr asmen teisms ar pareigoms, gali
iuos asmenis traukti byl savo iniciatyva, kad dalyvaut vienos i ali pusje
treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim (CPK 47 str.).
Jeigu pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt ar netinkamai traukt
dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig, tai laikytina absoliuiu sprendimo
negaliojimo pagrindu, ir toks sprendimas beslygikai naikintinas apeliacins
instancijos teisme (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Sprendimas dl netraukt bylos nagri-
njim asmen teisi ar pareig taip pat yra pagrindas atnaujinti proces jau inag-
rintoje byloje (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Teismui draudiama priimti sprendimus, kuri vykdymas bt siejamas su tam
tikr slyg atsiradimu ar neatsiradimu (slyginius sprendimus). Visi teismo spren-
dimai turi bti beslyginiai. Pavyzdiui, negalimas sprendimas, kuriuo neteistai
atleisto i darbo asmens grinimas ankstesn darb padaromas priklausomas nuo
atitinkamo etato toje monje vedimo; draudiama priimti sprendim dl nuomininko
ikeldinimo, nesitikinus, ar jis turi galimyb susirasti kit gyvenamj bst ir pan.
Slyginis sprendimas neleistinas dl to, kad juo nra isprendiamas tarp ali kils
ginas, o kartu paneigiamas ir teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18
str.).
SPRENDIMO SITEISJIMAS
Teismo sprendimas siteisja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui.
siteisjus teismo sprendimui, ali ginijami teisiniai santykiai tampa neginijamais,
o teisin taika tarp gino ali laikoma atkurta (CPK 2 str.). siteisjusio teismo
sprendimo teisin galia pasireikia tuo, kad atitinkam faktini aplinkybi bei i j
kylani subjektini teisi buvimas ar nebuvimas nustatomas galutinai ir dl to teismo
sprendimu patvirtintos subjektins teiss suinteresuot asmen pageidavimu turi bti
beslygikai gyvendinamos.
Terminus apeliaciniam skundui paduoti reglamentuoja CPK 307 straipsnis. Jeigu
dl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, teismo
sprendimo siteisjimas sustabdomas iki bylos inagrinjimo apeliacine tvarka
310
pabaigos (suspensyvinis apeliacijos efektas). Bylos nagrinjimas apeliacine tvarka
baigiamas, apeliacins instancijos teismui realizavus vien i CPK 326 straipsnyje
nurodyt teisi. Jeigu apeliacins instancijos teismas CPK 308 straipsnio 2 dalyje bei
321 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais apeliacin proces nutraukia,
apeliacinis procesas taip pat laikomas baigtu, o pirmosios instancijos teismo
sprendimas siteisja. Apeliacins instancijos teismui inagrinjus byl apeliacine
tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nra panaikintas, siteisja nuo
apeliacins instancijos teismo nutarties primimo dienos. Tiek apeliacins instancijos
teismo nutartis, tiek inagrinjus byl apeliacine tvarka priimtas naujas sprendimas
siteisja nuo j primimo dienos. Kadangi dalinis sprendimas yra galutinis
sprendimas toje gino dalyje (CPK 261 str.), jo siteisjimui taikomos visos
bendrosios sprendimo siteisjim reglamentuojanios taisykls.
Teismo sprendimo siteisjimas sukelia svarbi teisini pasekmi - gyja res ju-
dicata gali, t. y. tampa alims statymu. Yra keli teismo sprendimo res judicata
galios poymiai. Pirmasis i j - teismo sprendimo nenuginijamumas. siteisjs
teismo sprendimas nebegali bti apeliacinio apskundimo objektu, ir jo perirjimas
manomas tik iimtine kasacine tvarka. siteisjus teismo sprendimui, ali ginas
laikomas isprstu galutinai ir neginijamai, kartu konstatuojamas teisins taikos tarp
ali atkrimas (CPK 2 str.). Su nenuginijamumu glaudiai susijs kitas siteisjusio
teismo sprendimo poymis -jo iimtinumas. Iimtinumas, tvirtintas CPK 279
straipsnio 4 dalyje, suprantamas kaip draudimas teismui kada nors nagrinti tapat
gin, t. y. gin tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu.
Pareikt tapat iekin teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), o pagal
tapat iekin ikelt civilin byl nutraukti (CPK 293 str. 3 p.). Skiriamas ne vien
paodinis, taiau ir teisinis ali tapatumas, todl t pai iekinio reikalavim tuo
paiu pagrindu negali reikti ne tik alys, bet ir j teisi permjai. Kitas svarbus
siteisjusio teismo sprendimo poymis - jo prejudicialumas. CPK 279 straipsnio 4
dalyje tvirtinta bendro pobdio taisykl, pagal kuri, sprendimui ar nutariai
siteisjus, alys ir kiti byloje dalyvav asmenys teismo nustatyt fakt ir teisini
santyki nebegali ginyti kitose bylose. Praktikoje teismo sprendimo prejudicialumas
daniausiai reikia, kad primus teismo sprendim dl pripainimo (pvz., tam tikro
fakto), teismas iuo pagrindu gali priimti ir sprendim dl priteisimo (pvz., tam tikros
pinig sumos). Pavyzdiui, asmuo, siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas vaiko
tvu, byloje dl ilaikymo vaikui priteisimo nebegali ginyti savo tvysts, nes
aplinkybs, nustatytos siteisjusiu teismo sprendimu vienoje civilinje byloje,
neberodinjamos kitoje civilinje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (CPK
182 str.). Pagal bendr taisykl teismo sprendimo prejudicialumas turi takos tik
dalyvavusiems byloje asmenims, taiau tam tikrais atvejais teismo sprendimas sukelia
teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Tai vlgi daniausiai lieia
sprendimus dl pripainimo. Pavyzdiui, siteisjus teismo sprendimui dl asmens
pripainimo neveiksniu, tvysts nustatymo, mons pabaigos dl bankroto ir pan., ne
tik byloje dalyvav asmenys, bet ir tretieji asmenys negali kitose bylose ginyti tokiais
teismo sprendimais nustatyt aplinkybi. Vykdytinumas - teismo sprendimo poymis,
reikiantis, kad teismo sprendimas gali bti vykdomas priverstine tvarka. Tik
siteisjs teismo sprendimas gali bti vykdomas priverstinai, iskyrus skubaus
vykdymo atvejus (CPK 282-283 str.).
311
3. BYLOS NAGRINJIMAS
APELIACINS INSTANCIJOS TEISME
3.1. APELIACINIAI SKUNDAI
Teismo sprendimo primimas byloje ne visada reikia, kad byla jau baigta. Bylos
nagrinjimo eigoje teismas sprendia vairius procesinius klausimus. J isprendimas
forminamas teismo nutartimis. Daugeliu atvej dl j galima paduoti skundus, kurie
vadinami atskiraisiais (CPK 334 str.). Tuo tarpu nesutinkant su tuo, kaip teismas
inagrinjo gin, galima paduoti skund, vadinam apeliaciniu (CPK 305 str.).
Apeliacija (lot. appellatio) - pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari)
teistumo ir pagrstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios
instancijos teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum apeliacinio skundo
ribose.
Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme paprastai vyksta odiu.
Apelianto praymu byla apeliacine tvarka gali bti nagrinjama raytinio proceso
tvarka, jeigu tam atsiliepimuose apeliacin skund neprietarauja kiti byloje dalyvau-
jantys asmenys (CPK 322 str.).
Apeliacija, kitaip nei kasacija, yra prastinis teism sprendim kontrols bdas,
todl galimyb pasinaudoti apeliacijos teise egzistuoja visais atvejais, iskyrus tuos,
kai statymuose aikiai nurodyta, jog apeliacija draudiama. i taisykl atitinka Eu-
ropos Tarybos Ministr komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5
Dl apeliacini sistem funkcionavimo tobulinimo" nuostat, jog paprastai alims
turt bti garantuojama teis sksti pirmosios instancijos teismo sprendimus ape-
liacins instancijos teismui. Paymtina, kad minta taisykl taikoma pirmosios ins-
tancijos teismo sprendimams, nes jais isprendiama byla i esms. Nutartims ap-
sksti taikoma prieinga nuostata - atskiruoju skundu gali bti apskundiamos tik tos
pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios ivardytos CPK 334 straipsnyje.
CPK bendrosios nuostatos (CPK I dalis), kuriose tvirtinti proceso tikslai, prin-
cipai, proceso dalyvi procesin padtis, teismo sudtis, nualinimai ir kt., yra pa-
matins ir taikomos visoms civilinio proceso stadijoms, tarp j ir apeliaciniam pro-
cesui.
CPK 303 straipsnio 1 dalyje yra numatytas teiss apeliacij apribojimas turti-
niuose ginuose, kai ginijama suma yra maesn nei 250 Lt. is apribojimas atitinka
Europos Tarybos Ministr Komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5
Dl apeliacini sistem funkcionavimo tobulinimo" 3 straipsnio nuostat, leidiani
ir skatinani taikyti apeliacijos apribojimus bylose dl nedideli sum priteisimo.
Apeliacijos ribojimas gino suma statymo leidjo nustatytas siekiant ivengti
apeliacins instancijos teism pernelyg didels apkrovos santykinai nedidelio reik-
mingumo ginais. Be to, ginijamai sumai nevirijant 250 Lt sumos, bylinjimasis
apeliacins instancijos teisme yra neekonomikas, nes galimos bylinjimosi ilaidos
tokiais atvejais paprastai siekia arba net virija praom priteisti sum.
Siekiant apsaugoti labiausiai socialiai paeidiamas asmen grupes, numatyta
iimtis (CPK 303 str. 1 d.). Apeliacijos apribojimas gino suma nra taikomas gin-
ams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi su darbo
312
Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme
santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sua-
lojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo.
Apeliaciniame procese tvirtinta taisykl: apeliacine tvarka byl nagrinja trij
teisj kolegija. Kolegialumo principas apeliaciniame procese tvirtintas atsivelgiant
tai, jog apeliaciniame procese tikrinamas jau priimto teismo sprendimo teistumas ir
pagrstumas. Tai, kad byloje priimto teismo sprendimo teistum ir pagrstum tikrina
trys auktesns instancijos teismo teisjai, laiduoja teism sprendim kontrols
kokyb, didina byloje dalyvaujani asmen pasitikjim sprendim kontrols
mechanizmu. Kolegialus byl nagrinjimas auktesns instancijos teismuose
numatytas beveik vis valstybi civilinio proceso statymuose.
Asmuo, paduodantis apeliacin skund, vadinamas apeliantu. Apeliantu gali bti
tik byloje dalyvaujantis asmuo, t. y. iekovas, atsakovas ar kiti CPK 37 straipsnyje
ivardyti asmenys. Sprendiant klausim, ar asmuo turi teis paduoti apeliacin
skund, neturi reikms faktas, ar skund paduodantis asmuo realiai dalyvavo
pirmosios instancijos teismo posdyje. Reikminga yra tik ta aplinkyb, ar is asmuo
buvo trauktas pirmosios instancijos teismo proces kaip byloje dalyvaujantis
asmuo.
Apeliacin skund paduodantis asmuo turi turti teisin interes pakeisti ar pa-
naikinti skundiam teismo sprendim (nutart). Teisinis interesas panaikinti skun-
diam teismo sprendim (nutart) teiss teorijoje paprastai aikinamas kaip visikas
ar dalinis byloje dalyvaujanio asmens reikalavim nepatenkinimas pirmosios
instancijos teisme. Nepatenkinti gali bti ne tik iekovo ar treiojo asmens,
pareikianio savarankikus reikalavimus, iekinio reikalavimai, bet ir atsakovo
reikalavimas iekin atmesti. Teisin interes pakeisti ar panaikinti skundiam teismo
sprendim (nutart) gali turti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, jei skundiamas
teismo sprendimas (nutartis) yra jam nepalankus, t. y. suvaro jo teises ar udeda
papildomas pareigas. Atkreiptinas dmesys, kad asmuo, kuriam skundiamas teismo
sprendimas yra palankus, laikomas neturiniu teisinio intereso pakeisti ar panaikinti
skundiam teismo sprendim (nutart).
Vienas esmini dalyk apeliaciniame procese - apeliacinis skundas. Tai byloje
dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism praant patikrinti
priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) tei-
stum ir pagrstum ir nurodant tokio praymo motyvuotus pagrindus. Kadangi
apeliacinis procesas, kaip ir apskritai civilinis procesas, gali bti pradtas tik suinte-
resuoto asmens iniciatyva {nemo judex sine actore), apeliacinis skundas yra btina
apeliacinio proceso prielaida. Apeliaciniu skundu ne tik inicijuojamas apeliacinis
procesas, bet kartu apibriamos ir apeliacinio bylos nagrinjimo ribos (CPK 320 str.).
CPK 307 straipsnyje numatyti terminai apeliaciniam skundui paduoti. Jis gali bti
paduotas per 30 arba 40 (jei apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio
valstybje) dien nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos.
Termino apeliaciniam skundui paduoti eiga prasideda kit dien po teismo sprendimo
primimo ir skaiiuojama pagal bendras procesini termin skaiiavimo taisykles
(CPK 73, 74 str.). Teismo sprendimo, kitaip nei pirmosios instancijos teismo
nutarties, nuorao gavimo data takos apeliacinio apskundimo termino eigai neturi,
taiau pavluotas sprendimo nuorao gavimas gali bti teismo pripaintas svarbia
prieastimi sprendiant praleisto apeliacinio apskundimo termino atnaujinimo
klausim.
313
Teismas dl svarbi prieasi praleist sprendimo apeliacinio apskundimo ter-
min gali atnaujinti. Praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo
klausim teismas nagrinja tik esant raytiniam apelianto praymui raytinio proceso
tvarka (CPK 78 straipsnis). Motyvuotas apelianto praymas atnaujinti praleist
apeliacinio apskundimo termin su prayme nurodytas aplinkybes pagrindianiais
rodymais teismui turi bti pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu.
Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo prieastis yra svarbi, kiek-
vienu atveju sprendia teismas, vertindamas apelianto prayme nurodytas aplinkybes
ir apelianto pateiktus rodymus. Sprendiant praleisto apeliacinio skundo padavimo
termino atnaujinimo klausim turi bti paisoma to, jog statym leidjas,
nustatydamas teismo sprendim apeliacinio apskundimo terminus, siek utikrinti
teismo sprendim, kartu ir civilini teisini santyki stabilum. Taigi praleistas
terminas gali bti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo prieastys
tikrai buvo svarbios. Svoka svarbios prieastys" yra vertinamoji, todl, sprsdamas,
ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo prieastys yra svarbios,
teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3
str. 6 d.). Teismo atsisakymas atnaujinti praleist apeliacinio apskundimo termin turi
bti motyvuotas.
Siekiant utikrinti teisini santyki tarp gino ali stabilum bei teismo spren-
dimo teisin gali (pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui neapskstas teismo
sprendimas siteisja ir gali bti pradtas vykdyti) bei ukirsti galimyb nesiningai
aliai piktnaudiauti procesu, CPK 307 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog praymas
atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termin negali bti paduotas, jeigu
prajo daugiau kaip ei mnesiai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo
paskelbimo dienos.
Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim, kurie nebuvo pareikti nag-
rinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reika-
lavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktu iekiniu (pavyzdiui, priteisti delspini-
gius, palkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.).
Draudimas reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme statymo
leidjo nustatytas atsivelgiant apeliacinio proceso paskirt bei tiksl utikrinti
operatyv ir koncentruot bylos inagrinjim teisme. Apeliacinio proceso paskirtis -
patikrinti ginijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum ir pagrstum
(CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nra laikomas nauju, pakartotiniu bylos
nagrinjimu, todl tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo
teistum ir pagrstum apeliacins instancijos teismas negali perengti bylos
nagrinjimo rib, nustatyt pirmosios instancijos teisme. Leidus alims reikti naujus
reikalavimus apeliacins instancijos teisme, procesas apeliacinje instancijoje gyt
nauj kokyb ir bt nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo
teistumo ir pagrstumo kontrols funkcija.
Draudimas reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme atitinka
civilinio proceso koncentruotumo princip (CPK 7 str.), pagal kur alys skatinamos
galutinai suformuluoti savo reikalavimus jau pasirengimo teisminiam bylos
nagrinjimui metu (CPK 226 str.).
CPK 313 straipsnyje tvirtintas vienas pagrindini apeliacinio proceso princip -
draudimas apeliacins instancijos teismui priimti apeliantui labiau nepalank
sprendim, negu tas, kuris yra apelianto skundiamas. is non reformatio in peius
314
Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme
principas pripastamas apeliacijos teiss garantija. Juo siekiama suteikti apeliantui
galimyb apsksti, jo manymu, neteist ir (ar) nepagrst teismo sprendim,
nesibaiminant, kad apeliacins instancijos teismas dar labiau pablogins jo padt,
palyginti su ta, kuri buvo po ginijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo
primimo. Blogesniu sprendimu gali bti laikomas tas, kuriuo asmeniui sumainama
teisi arba jam udedama didesn pareiga. Tai reikia, jog po bylos inagrinjimo
apeliacins instancijos teisme, apelianto teisi, nustatyt ginijamu pirmosios
instancijos teismo sprendimu, apimtis negali sumati, o pareig - padidti. Kadangi
civiliniame procese dalyvauja dvi prieingus interesus turinios alys, principas,
draudiantis priimti apeliantui blogesn sprendim gali bti taikomas tik tuo atveju, jei
sprendim skundia tik viena j. Jei sprendim skundia abi alys, io principo
taikymas apeliacin proces padaryt negalim - priimdamas iekovui palankesn
sprendim apeliacins instancijos teismas neivengiamai pablogint atsakovo padt,
ir atvirkiai. Taigi tais atvejais, kai sprendim skundia tiek iekovas, tiek atsakovas,
apeliacins instancijos teismas CPK 313 straipsnio nuostat nra varomas.
Apeliaciniame procese yra ribojama nauj rodym pateikimo galimyb. iuo
draudimu siekiama panaikinti galimyb alims piktnaudiauti procesu ir skatinti bylos
dalyvius veikti taip, kad byla bt itirta greitai ir isamiai, bylintis siningai,
atskleidiant bylai reikmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant
kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims netiktumus po pirmosios instancijos
teismo sprendimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomikumo, koncentruotumo,
draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principai.
Kita vertus, nauj rodym pateikimo apeliacins instancijos teisme draudimas
nra absoliutus. Net ir tais atvejais, kai apie naujai pateikiamus rodymus apeliantui
buvo inoma bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu, iuos rodymus
galima pateikti apeliacins instancijos teismui, kai: 1) pirmosios instancijos teismas
nepagrstai juos atsisak priimti ar 2) i rodym pateikimo btinyb ikilo vliau
(CPK 314 str.).
Apeliaciniame procese viena pagrindini figr yra proceso iniciatorius -
apeliantas. io asmens tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas lemia ir by-
los nagrinjimo apeliacine tvarka apimtis. Suprantama, apeliaciniame procese, kaip ir
pirmosios instancijos teismo procese, galioja rungimosi (CPK 12 str.), dispozityvumo
(CPK 13 str.) principai. Tai riboja teismo galimyb savo iniciatyva inicijuoti
apeliacin proces, taip pat pradti aikintis aplinkybes ar faktus, kuri aikintis
neprao apeliantas. Apeliacins instancijos teismo perengimas apeliacinio bylos
nagrinjimo ribas - pripastamas proceso teiss paeidimu, sudaraniu pagrind
panaikinti apeliacins instancijos teismo priimt nutart (sprendim). Taigi apelia-
cins instancijos teismas savo iniciatyva negali iplsti apeliacinio skundo argument
srao ir pradti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde
nesiremiama.
Draudimas perengti apeliacinio skundo ribas (lot. tantum devolutum quantum
appellatum) nereikia, jog apeliacins instancijos teismas, nagrindamas byl ape-
liacine tvarka, gali remtis tik apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir ro-
dymais. Apeliaciniame procese taip pat dalyvauja prieingus interesus turinios alys.
Nesutikim su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais byloje dalyvaujantys
asmenys idsto atsiliepimuose apeliacin skund. Atsiliepimuose apelia-
315
cin skund pateikti argumentai susij su apeliacinio skundo argumentais (CPK 318
str.), ir juos apeliacins instancijos teismas privalo analizuoti. Todl, kaip pagrstai
yra paymjs Lietuvos Aukiausiasis Teismas, apeliacins instancijos teismo
pasirmimas faktais ir rodymais, neminimais apeliaciniame skunde, taiau nurodytais
kitos alies, atsikertanios apeliacinio skundo argumentus, nra laikomas apeliacinio
skundo rib perengimu.
Tantum devolutum quantum appellatum principas taip pat nra absoliutus. CPK
320 straipsnio 2 dalyje tvirtintos io principo iimtys. Apeliacins instancijos teismas
nra saistomas apeliacinio skundo nustatyt bylos nagrinjimo rib dviem atvejais: 1)
jei to reikalauja vieasis interesas nagrinjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V
dalyje numatyt kategorij bylas ir 2) kai tikrina, ar nra CPK 329 straipsnyje
nurodyt absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Absoliuiais sprendimo
negaliojimo pagrindais pripastami tokie proceso teiss norm paeidimai, kuriems
esant laikoma, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo.
Valstyb, kurios veikla grindiama teisins valstybs koncepcijos (angl. rule of law)
pamatinmis nuostatomis, kartu ir visuomen suinteresuota, kad teismo procesas
vykt tinkamu bdu, laikantis pagrindini proceso princip, todl CPK 329 straipsnio
2 dalyje nurodyt paeidim apeliacins instancijos teismas negali ignoruoti vien tik
dl to, kad apeliantas apeliaciniame skunde i paeidim nenurod.
Inagrinjs byl, apeliacins instancijos teismas gali: 1) pirmosios instancijos teis-
mo sprendim palikti nepakeist; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo spren-
dim (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim; 3) pakeisti pirmosios instancijos
teismo sprendim; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i
dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) (CPK 326 str.).
3.2. ATSKIRIEJI SKUNDAI
Atskiraisiais skundais gali bti skundiamos teismo nutartys. Norint paduoti atskirj
skund, nebtina laukti, kol bus baigtas bylos nagrinjimas i esms. Skirtingai nei
apeliaciniams skundams, atskiriesiems skundams paduoti numatyti kur kas trumpesni
terminai - 7 dienos nuo teismo nutarties primimo dienos. Dl svarbi prieasi
praleistas atskirojo skundo padavimo terminas gali bti teismo atstatomas. CPK yra
numatyti atvejai, kuriems esant gali bti paduodamas atskirasis skundas. Taiau
galioja bendra taisykl, kad atskirasis skundas gali bti paduodamas visais atvejais,
kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.).
4. KASACINIS PROCESAS
Kasacija (lot. cassatio - ataukimas, panaikinimas, pranc. casser - lauyti) yra
siteisjusi teism sprendim ar nutari teistumo kontrols forma. Tai nra treioji
(po pirmosios ir apeliacins instancij) teismo instancija. Skirtingai nuo apeliacijos -
prastins teism sprendim ar nutari teistumo ir pagrstumo formos,
316
Kasacinis procesas
kasacinis teismas sprendia tik teiss aikinimo ir taikymo, bet ne faktini bylos
aplinkybi analizs bei revizavimo klausimus.
CPK 340 straipsnyje numatyta, kad civilines bylas kasacine tvarka nagrinja vie-
nintelis teismas - Lietuvos Aukiausiasis Teismas.
Kasacine tvarka bylas nagrinja arba trij teisj kolegija, arba septyni teisj
kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus plenarin sesija
(t. y. visi skyriuje dirbantys teisjai).
Kasacinis skundas gali bti paduodamas tik dl siteisjusio teismo sprendimo.
Atkreiptinas dmesys, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu
bylininkas pirmiausia turi paduoti apeliacin skund, ir tik tada, kai jo netenkina ir
apeliacins instancijos teismo sprendimas, jis gyja teis paduoti skund, kuris
vadinamas kasaciniu, o asmuo, j padavs, - kasatoriumi (CPK 347 str. 1 d. 4 p.).
Beje, CPK 341 straipsnyje numatyta, kad kasacija negalima ir turtiniuose ginuose,
jeigu ginijama suma yra maesn kaip penki tkstaniai lit. is apribojimas ne-
taikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi
su darbo santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos
sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Minta ilyga
dl kasacijos leistinumo turi teis pasinaudoti bet kuris konkreioje byloje
dalyvaujantis asmuo.
Kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo skundiamo spren-
dimo, nutarties siteisjimo dienos. Taigi CPK 345 straipsnyje numatytas gerokai
ilgesnis terminas kasaciniam skundui paduoti nei apeliaciniam. Asmenims, pralei-
dusiems kasacinio skundo padavimo termin dl prieasi, kurias teismas pripasta
svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujintas. Pareikimas dl praleisto termino
atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis paduotas prajus daugiau kaip
vieneriems metams nuo sprendimo siteisjimo dienos. Tai reikia, kad, prajus
daugiau kaip vieneriems metams po teismo sprendimo siteisjimo, byloje dalyvavs
asmuo netenka teiss ne tik paduoti kasacin skund, bet ir prayti atstatyti praleist
termin.
Norint paduoti kasacin skund, nepakanka nesutikti su priimtu teismo sprendimu.
Nesutikimas turi atitikti kasacijos pagrindus - aplinkybes, kurioms esant siteisjs
teismo sprendimas ar nutartis gali bti perirtas kasacine tvarka.
statyme (CPK 346 str. 2 d.) nurodyti trys kasacijos pagrindai: 1) materialins ar
procesins teiss norm paeidimas, turintis esmins reikms vienodam teiss
aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo
(nutarties) primimui; 2) jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo
nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo
praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu
yra nevienoda.
Lietuvos statym leidjas, CPK tvirtindamas ribotos ir leidim (priimti ar ne
kasacin skund, sprendia teismas, kitaip tariant, suteikia leidim kasacijai) kasacijos
model, numato tvark, kas sprendia, ar yra pagrindas paduoti kasacin skund ar jo
nra. Tai atlieka i trij teisj sudaroma atrankos kolegija. Vadovaudamasi mintais
kasacijos pagrindais, atrankos kolegija sprendia paduoto kasacinio skundo primimo
klausim (CPK 350 str.). Tik atrankos kolegija gali konstatuoti, ar yra kasacijos
pagrindai, ar ne. Atrankos kolegija, nustaiusi bent vien kasacijos pagrind ir nesant
kit aplinkybi, dl kuri kasacinis procesas negalimas, priima
317
kasacin skund (suteikia leidim kasacijai), o nenustaiusi kasacijos pagrindo,
kasacin skund atsisako priimti (nesuteikia leidimo kasacijai) (CPK350 str. 1 d. ir 2
d. 3 p.). Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo bent vienas i
atrankos kolegijos nari. Kasacinio skundo primimo klausimas isprendiamas
priimant nutart raytinio proceso tvarka. Jei teisjas dalyvauja atrankos kolegijoje
sprendiant kokio nors kasacinio skundo primimo klausim, tai netrukdo jam nag-
rinti byl pagal t kasacin skund kasacine tvarka.
Kasatoriui padavus kasacin skund ir atrankos kolegijai j primus bei chrono-
logine tvarka raius teisme nagrintin byl sra, prieingai proceso aliai atsi-
randa pareiga pateikti teismui atsiliepim kasacin skund. Jame idstomas ne-
sutikimas su kasaciniame skunde nurodytais reikalavimais ir juos pagrindianiais
argumentais. Kitaip tariant, atsiliepime kasacin skund turi bti pateikta teisikai
argumentuota priimto kasacinio skundo kritika.
Kasacinis teismas, nagrindamas byl, negali perengti kasacinio skundo rib
(iimtis - jeigu to reikalauja vieasis interesas), t. y. kasaciniame procese tvirtinta
tokia pati taisykl kaip ir pirmosios bei apeliacins instancijos teismuose. Tai siejama
su dispozityvumo principu. Nors kasacinis teismas gali vertinti tik tai, ar emesnieji
teismai tinkamai pritaik teiss normas, faktins aplinkybs, kurias nustat emesnieji
teismai, saisto ir j. Kasaciniame procese taip pat galioja on reformatio in peius
principas, t. y. kasacinis teismas dl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo
u skundiam sprendim ar nutart, jeigu sprendim skundia tik viena i ali.
Kasaciniame teisme teismo posdiai paprastai vyksta ne odiu, bet raytine
tvarka (356 str. 1 d.). Kasacinio teismo posdio metu alims ir tretiesiems asmenims
gali atstovauti atstovai pagal statym (tvai, tviai ir pan.), advokatai, juridinio
asmens darbuotojai, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, bei asmenys,
turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja savo
artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Taigi asmen, galini
bti atstovais kasaciniame teisme, ratas yra ribotas.
Paprastai bylas kasaciniame teisme nagrinja trij teisj kolegija. Taiau ikilus
sudtingam teiss aikinimo ar taikymo klausimui, byla gali bti perduota nagrinti
iplstinei septyni teisj kolegijai arba Civilini byl skyriaus plenarinei sesijai
(CPK 357 str. 1 d.).
Inagrinjus kasacin skund, priimama teismo nutartis. Kasacinio teismo nutartis
yra galutin, neskundiam ir siteisja nuo primimo dienos. Joje idstyti
iaikinimai yra privalomi teismui, i naujo nagrinjaniam byl.
5. PROCESO ATNAUJINIMAS
Tai, kad kasacinis teismas prim galutin ir neskundiam nutart, nereikia, kad
procesas byloje negali bti atnaujintas. Proceso atnaujinimas yra savarankika pro-
ceso stadija, bet ne naujas teismo procesas. Proceso atnaujinimo atveju byla nagri-
njama i naujo. Tiesa, tai daroma statymo nustatytose ribose. Yra peririmi priimti
ir siteisj teism sprendimai, o anksiau vyks teismo procesas yra tarsi
318
Proceso atnaujinimas
pratsiamas. Proceso atnaujinimas, kaip ir apeliacija bei kasacija, priskiriamas prie
teism sprendim (nutari) teistumo ir pagrstumo kontrols form.
CPK 366 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant procesas gali bti at-
naujintas. Taigi tai gali bti padaryta, pavyzdiui: jei naujai paaikja esmini bylos
aplinkybi, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo
metu; jei siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi alies ar
treiojo asmens paaikinimai, liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto
ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklasto-
jimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas; jei sprendime
teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar pareig; jei
byl inagrinjo neteistos sudties teismas.
Praym atnaujinti proces gali paduoti alys ir tretieji asmenys, taip pat netraukti
bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas ar nutartis paeidia j
teises ar statym saugomus interesus. Praymus dl proceso atnaujinimo, siekiant
apginti viej interes, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Paprastai praymas atnaujinti proces paduodamas pirmosios instancijos teismui,
primusiam sprendim byloje. Taiau jei byla inagrinta neteistos sudties teismo,
praymas atnaujinti proces paduodamas tam teismui, kuriame, pareikjo nuomone,
byla buvo inagrinta neteistos sudties. Tai gali bti ir pirmosios, ir apeliacins
instancijos, ir kasacinis teismas (CPK 367 str. 2 d.). Jei Europos mogaus teisi
teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai
civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijai ir(ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos
Respublika, tai praymas atnaujinti proces tokiose bylose paduodamas Lietuvos
Aukiausiajam Teismui.
Praymas atnaujinti proces gali bti pateikiamas per tris mnesius nuo tos dienos,
kuri j pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti aplinkybes, sudaranias
proceso atnaujinimo pagrind. Praymas atnaujinti proces negali bti pateikiamas,
jeigu nuo sprendimo ar nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai,
iskyrus atvej, kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos
Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir(ar) jos
papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika (CPK 366 str. 1 d.
1 p.). statyme (CPK 368 str. 2 d.) numatytas penkeri met terminas negali bti
atnaujintas, kitaip tariant, jis yra naikinamasis. Taigi prajus penkeriems metams po
sprendimo siteisjimo byloje, iskyrus vien mint iimt, niekas nebegali prayti
atnaujinti pasibaigus civilinje byloje proces.
319
PAGRINDINS SVOKOS
Civilinio proceso teis - sistema teiss norm, kurios reguliuoja teismo, byloje da-
lyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant civilines
bylas, priimant jose sprendimus bei juos vykdant.
Civilinis procesas - teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi
veikla nagrinjant civilines bylas bei vykdant teismo priimtus sprendimus civilinio
proceso teiss normose nustatyta tvarka.
Byl priskirtinumas teismams (inybingumas) - tai byl priskyrimas tam tikro teis-
mo kompetencijai.
Iekovas - tai proceso dalyvis, pateiks teismui iekin ir reikalaujantis priteisti savo
naudai i atsakovo iekinio dalyk.
Atsakovas - proceso dalyvis, i kurio iekovas reikalauja priteisti iekinio dalyk.
yminis mokestis - nustatytas mokestis, kur asmuo, kreipdamasis teism, privalo
sumokti. statyme numatyti atvejai, kai iekovai nuo yminio mokesio yra at-
leidiami.
Teismo nuobaudos - statyme numatytos sankcijos, kurias teismas gali skirti byloje
dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams,
vertjams) bei kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netin-
kam j vykdym.
Iekinys - vienas reikmingiausi procesini dokument, kuriuo inicijuojamas ci-
vilinis procesas. Iekinyje turi bti nurodytas iekinio dalykas (pinig suma, ku-
rios reikalaujama ir pan.) ir iekinio pagrindas (kuo grindiamas iekinys).
rodymai - bylai reikmingi faktiniai duomenys, kuriuos teismas gali nustatyti rem-
damasis ali paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daik-
tiniais rodymais, apiros protokolais bei ekspert ivadomis ir kt.
Apeliacija - pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari) teistumo ir pa-
grstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios instancijos
teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinis skundas - byloje dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins ins-
tancijos teism praant patikrinti priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios ins-
tancijos teismo sprendimo (jo dalies) teistum ir pagrstum ir nurodant tokio
praymo motyvuotus pagrindus.
Kasacija - tai siteisjusi teism sprendim ar nutari teistumo kontrols forma.
Kasacinis teismas sprendia tik teiss aikinimo ir taikymo, o ne faktini bylos
aplinkybi analizs bei revizavimo klausimus.
320
KLAUSIMAI
1. Kokie yra civilinio proceso tikslai?
2. Kokios yra teismo posdio vieumo principo iimtys?
3. Kas yra civilinio proceso dalyviai?
4. Kaip paskirstomos bylinjimosi ilaidos?
5. Kokie reikalavimai keliami iekinio turiniui?
6. Kokios gali bti atsiliepimo iekin per teismo nustatyt termin nepateikimo
be pateisinamos prieasties pasekms?
7. Kas yra laikinosios apsaugos priemons?
8. Kokia yra bylos nagrinjimo i esms eiga?
9. K reikia lotynikas terminas res judicata!
10. Kokia yra apeliacijos esm ir kuo apeliacija skiriasi nuo kasacijos?
11. Kas gali paduoti praym atnaujinti bylos proces?
UDUOTYS
1. Sutartyje viena alis sipareigojo atsisakyti pateikti iekin teismui. vertinkite
i sutarties slyg civilinio proceso princip poiriu.
2. Nagrinjant byl susirgo teisjas. Laikinai bylos nagrinjimo metu j pavadavo
kitas teisjas, kuris vadovavo dviem posdiams. Pirmasis teisjas pasveiko ir grs
i karto prim sprendim toje byloje teismo posdi salje. vertinkite i situacij
civilinio proceso princip poiriu.
3. Verslininkai sutar gin sprsti arbitrae. Arbitraui primus sprendim, pra-
laimjusioji alis kreipsi teism su iekiniu praydama sprsti t pat gin. Kaip
turt pasielgti teismas?
4. Iekovas pareik aikiai nepagrst iekin. Kokios galimos tokio veiksmo
procesins pasekms?
5. Atsakovas neatvyko teismo posd ir neprane, kodl neatvyko. Teismas
atsakovo atvilgiu prim sprendim u aki. Ar turjo teismas toki teis? Kokiais
atvejais gali bti priimamas sprendimas u aki?
321

ETAS SKYRIUS
MOKESI TEIS

>
1. MOKESI SAMPRATA, ESM IR RYS
1.1. VALSTYBS PAJAMOS IR MOKESI SAMPRATA
Valstyb, kaip visuomens politin organizacija, rpinasi bendra piliei gerove,
utikrina krato apsaug, teistvark, remia kultr ir moksl, stato mokyklas, li-
gonines, tiesia kelius, laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, kit
socialin param, rpinasi moni sveikata, natralios gamtins aplinkos isaugojimu,
pltoja tarptautin bendradarbiavim, dalyvauja tarptautinse organizacijose ir atlieka
daugyb kit funkcij. Suprantama, kad tam reikalingi dideli piniginiai itekliai.
Todl valstyb turi turti atitinkamus pajam altinius, i kuri gaunamos los bt
kaupiamos atitinkamuose valstybs pinig fonduose ir naudojamos jos vykdomoms
funkcijoms finansuoti.
Valstybs pajamos yra gaunamos vairiais bdais, skiriasi j kaupimo tvarka ir
panaudojimo kryptys. Taiau pats seniausias ir svarbiausias valstybs pajam altinis,
atsirads kartu su valstybe, yra mokesiai. Valstyb per mokesius kaip tik ir surenka
jos funkcijoms finansuoti btinas pinigines las. Jeigu mokesi pavidalu gaunam
l nepakanka, tokiu atveju valstyb yra priversta skolintis, mokti palkanas arba
didinti mokesius.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statym mokestis - tai
mokesio statyme mokesio moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei.
Mokesiai, kaip pagrindinis valstybs pajam altinis ir krato ekonominio, kul-
trinio bei socialinio gyvavimo pagrindas, daro poveik tiek valstybs, tiek ir vis kit
kio subjekt ir gyventoj materialiniams interesams. Todl pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucij valstybinius mokesius nustato Seimas, priimdamas mo-
kesi statymus. Seimas formuoja valstybs mokesi politik, nustato Lietuvos
Respublikos mokesi sistem bei reguliuoja kitus mokesi nustatymo ir admi-
nistravimo santykius. Tai, kad mokesius nustato tik valstyb, reikia, kad mokti
mokesius yra prievol valstybei, o ne institucijai, kuri juos surenka. Paymtina, kad
mokestis nra ir negali bti susitarimo tarp valstybs ir mokesio moktojo objektas.
1.2. MOKESI RYS
Mokesiai, kaip pinigin prievol valstybei, yra labai vairs ir gali bti klasifikuo-
jami vairiais pagrindais. Pagal mokesi moktoj ypatybes jie yra skirstomi [juri-
dini asmen, gyventoj ir bendruosius mokesius. Antai juridiniai asmenys moka
pelno mokest, gyventojai - pajam mokest, bendriesiems mokesiams priskiriami
yminis mokestis, valstybs rinkliava, ems mokestis ir kt.
325
MOKESI TEIS
Mokesiai yra skaitomi atitinkamus biudetus ar tikslinius pinig fondus. Pagal
tai jie yra skirstomi valstybs biudeto, savivaldybi biudet bei valstybs tikslini
pinig fond mokesius. Mokesi paskirstymo tvarka nustatoma Lietuvos Respub-
likos biudetins sandaros statymuose ir konkrei mokesi statymuose.
Pagal apmokestinamo objekto poymius yra iskiriami pajam, pelno, turto ir
vartojimo mokesiai. Pajam mokesiai yra imami nuo mokesio moktojo pajam,
kurias jis gauna per mokestin laikotarp i savo veiklos. Pelno mokesio objektas yra
mokesio moktojo i jo veiklos gautas pelnas (grynosios pajamos). Turto mokesio
objektas yra atitinkamas apmokestinamas turtas ar turto prieaugis. Vartojimo
mokesiai yra siejami su vairi preki, paslaug vartojimu.
Pagal apmokestinimo bd mokesiai yra skirstomi tiesioginius ir netiesioginius.
Tiesioginius mokesius (pvz., pelno, ems, pajam, moni ir organizacij
nekilnojamojo turto) moka atitinkam peln ar pajamas gaunantys asmenys ar turto
savininkai. Tiesioginiuose mokesiuose faktinis ir statyme numatytas mokesi
moktojas yra vienas asmuo. Netiesiogini mokesi atveju mokestis sudaro preks
(paslaugos) kainos pried ir nra siejamas su mokesi moktojo turtu ar pajamomis.
Netiesioginius mokesius (pridtins verts mokest, akcizus) sumoka preki
(paslaug) vartotojai, nes jie eina preks (paslaugos) kain, o statyme numatytas
mokesi moktojas (daniausiai mon ar verslininkas) juos nustatyta tvarka ap-
skaiiuoja ir sumoka biudet ar fondus.
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBIN MOKESI SISTEMA
Kiekviena valstyb, tarp j ir Lietuvos Respublika, turi savo, tik jai bding valsty-
bin mokesi sistem, kuri sudaro joje egzistuojanti teisikai ir ekonomikai pa-
grst mokesi visuma.
Dabartin Lietuvos Respublikos valstybin mokesi sistem pagal Mokesi
administravimo statymo 13 straipsn sudaro:
1) pridtins verts mokestis;
2) akcizas;
3) gyventoj pajam mokestis;
4) moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis;
5) ems mokestis;
6) mokestis u valstybinius gamtos iteklius;
7) naftos ir duj itekli mokestis;
8) mokestis u aplinkos terim;
9) konsulinis mokestis;
10) yminis mokestis;
11) atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros
programos finansavimo statym;
12) paveldimo turto mokestis;
13) privalomojo sveikatos draudimo mokos;
14) mokos Garantin fond;
326
Mokesi teiss samprata. Mokesi teiss normos ir mokestiniai teisiniai santykiai
15) valstybs rinkliava;
16) loterij ir azartini loim mokestis;
17) mokestis u pramonins nuosavybs objekt registravim;
18) baltojo cukraus virkvoio mokestis;
19) kvotinio gamybos cukraus mokestis;
20) valstybinio socialinio draudimo mokos;
21) papildomos cukraus gamybos mokestis;
22) pelno mokestis;
23) muitai;
23) atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym.
3. MOKESI TEISS SAMPRATA.
MOKESI TEISS NORMOS
IR MOKESTINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.1. MOKESI TEISS SVOKA IR DALYKAS
Mokesi teis - tai visuma teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius,
atsirandanius nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet
bei valstybs pinig fondus.
Mokesi t ei ss dalyk sudaro visuma tarpusavyje susijusi mokestini
santyki, atsirandani nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs)
biudet bei valstybs pinig fondus. Mokestini santyki prigimtis, j paskirtis ir
pobdis reikalauja detalaus i santyki teisinio reguliavimo, todl valstyb skiria
didel dmes mokestini teisini santyki reguliavimui. Mokestini santyki teisinis
reguliavimas susideda i mokesi teiss norm ir j pagrindu atsirandani
mokestini teisini santyki.
3.2. MOKESI TEISS NORMOS
Mokesi teiss norma - tai valstybs nustatyta ir saugoma grietai apibrta ir
privaloma elgesio taisykl, tvirtinanti mokestini santyki dalyvi teises ir pareigas,
kurias tinkamai vykdant atsiranda garantija, jog valstyb gaus btinas pajamas.
Mokesi teiss normos reguliuoja specifinius visuomeninius santykius, kurie
susiklosto nustatant ir surenkant mokesius valstybs biudet bei pinig fondus,
todl mokesi teiss normoms yra bdingas imperatyvus pobdis. Mokesi teiss
normose labai grietai apibrtos mokestini teisini santyki dalyvi teiss ir
pareigos, j elgesio leistinos ir draudiamos ribos, kuri privaloma grietai laikytis.
Paeidus mokesi teiss normose tvirtintus reikalavimus, kaltiems subjektams yra
taikomos mokesi statymuose numatytos finansins sankcijos (baudos,
delspinigiai), taip pat jie gali bti traukiami administracinn ar baudiamojon
atsakomybn.
327
MOKESI TEIS
3.3. MOKESTINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
gyvendinant teiss normas susiklosto tam tikri mokestiniai teisiniai santykiai.
Mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi ir pasibaigia pagal mokesi teiss
norm reikalavimus, juose yra realizuojamos mokesi teiss normos, kartu ir vals-
tybs mokesi politika. Mokestiniai teisiniai santykiai - tai mokesi teiss norm
sureguliuoti valiniai visuomeniniai santykiai, kylantys nustatant ir surenkant
mokesius valstybs (savivaldybs) biudet bei valstybs piniginius fondus.
4. MOKESI TEISS ALTINIAI
Mokesi teis, kaip ir kiekviena teiss aka, turi savarankikus teiss altinius.
Mokesi teiss altinis - tai kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas
norminis teiss aktas, tvirtinantis teiss normas, kurios reguliuoja visuomeninius
mokestinius santykius privalom nurodym davimo pagrindu.
Teiss aktus, skirtus mokestiniams santykiams reguliuoti, leidia Seimas, Vyriau-
syb, Finans ministerija, Valstybin mokesi inspekcija, Muitins departamentas,
Aplinkos ministerija. J visuma sudaro atitinkam mokesi teiss altini sistem,
kuri, atsivelgiant teiss akt form, teisin gali, reguliavimo apimt, yra skirstoma
atskiras sudtines dalis (ris). Pavyzdiui, pagal teisin gali mokesi teiss alti-
niai yra skirstomi Lietuvos Respublikos Konstitucij, statymus, Konstitucinio Teis-
mo nutarimus, postatyminius aktus. Pagal reguliavimo apimtis yra iskiriami bend-
rieji ir specialieji mokesi teiss altiniai. Bendrieji mokesi teiss altiniai yra
skirti vairiems visuomeniniams santykiams, tarp j ir mokestiniams, reguliuoti. Tokie
altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudetins sandaros statymas,
kiekvienais metais priimamas biudeto patvirtinimo statymas, Administracini teiss
paeidim kodeksas ir kiti. Specialieji mokesi teiss altiniai yra skirti tik
mokestiniams santykiams reguliuoti. Pagrindinis specialusis mokesi teiss altinis
yra Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas (toliau - Mokesi
administravimo statymas), priimtas 2004 m. balandio 13 d. Pagrindinis Mokesi
administravimo statymo bruoas yra tas, kad jis kompleksikai reguliuoja
mokestinius santykius. Kartu jame tvirtintos pagrindins svokos, mokesi sistema,
mokesi administratoriaus teiss ir pareigos, apibrtas mokesi moktojo statusas,
reglamentuota mokesi moktojo apskaitos tvarka, bendrieji mokesi
apskaiiavimo, sumokjimo iiekojimo, grinimo, delspinigi skaiiavimo ir baud
skyrimo klausimai, tvirtintos atsakomybs, taikomos u mokesi statym
paeidimus, principins nuostatos, nustatyti ikiteismini mokestini gin
nagrinjimo subjektai ir i gin nagrinjimo procedros. Mokesi administravimo
statymas yra pagrindas leidiant kitus specialius mokesi teiss altinius. io
statymo 3 straipsnyje yra tvirtinta, kad atitinkamas mokestis, kurio nustatymas
priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali bti nustatomas tik statymu.
Todl atskir specialij mokesi teiss altini grup sudaro atskir mokesi
statymai, kuriuose nustatyti konkrei mokesi moktojai, apibrtas mokesio
objektas, mokesio baz, tarifas, mokesio mokjimo tvarka, lengvata ir pan.
Specialieji mokesi teiss alti-
328
Apmokestinimo teisinis reglamentavimas
niai yra ir postatyminiai aktai, kuriuos leidia Vyriausyb, Finans ministerija,
Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos. Vyriausyb, gyvendin-
dama mokesi statymus, nustato atitinkamus metodus ir taisykles, utikrinanias
mokesi administravim, arba paveda tai padaryti Finans ministerijai. Valstybin
mokesi inspekcija prie Finans ministerijos, gyvendindama mokesi
administravimo politik, leidia teiss aktus mokesi statymams gyvendinti.
Paymtina, kad joks postatyminis teiss aktas negali bti priimtas be finans
ministro sutikimo. Specialieji mokesi teiss altiniai yra ir Seimo ratifikuotos ir
sigaliojusios tarptautins sutartys dl pajam ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir
fiskalini paeidim ivengimo, kurias Lietuva yra pasiraiusi daugiau kaip su 30
usienio valstybi, ir kitos tarptautins sutartys, skirtos mokestiniams santykiams
reguliuoti.
5. APMOKESTINIMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
5.1. APMOKESTINIMO TVARKA
Apmokestinimo tvarka - mokesi statym nustatytos taisykls, kuriomis api-
briamas mokesi moktojas, mokesio baz, mokesio dydis (tarifas), mokesio
lengvatos, baudos ir delspinigiai, mokesio mokjimas bei jo iiekojimas. ie
mokesi elementai yra apibrti Mokesi administravimo statyme ir konkrei
mokesi statymuose.
5.2. MOKESI MOKTOJAI, J PAREIGOS IR TEISS
Mokesi moktojas - tai asmuo, kuriam pagal mokesi statymus yra nustatyta
prievol mokti mokesius. Mokesio moktojas gali bti tiek fizinis, tiek juridinis
asmuo ar iaip organizacija, neatsivelgiant tai, kokie jos santykiai su valstybe.
Mokesi moktojas turi daugyb statymuose tvirtint teisi ir pareig, kuri vi-
suma sudaro mokesio moktojo teisin status.
Pagrindin mokesi moktojo pareiga yra mokti mokesi statymuose nu-
matytus mokesius laikantis nustatytos mokesi apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos.
Be ios pareigos, mokesi moktojas turi ir kit pareig. Jis privalo tvarkyti apskait
statym nustatyta tvarka, saugoti dokumentus, registruoti kines operacijas, be to,
mokesi administratoriui iduoti reikalaujamus dokumentus, teikti kit reikaling
informacij, pildyti ir pateikti mokesi deklaracij, registruotis pas mokesi
administratori ir pan.
Be mint pareig, mokesi moktojas turi ir daug teisi. Jis turi teis: pateiks
paklausim, i mokesi moktojo gauti informacij, reikaling mokesio statymui
vykdyti; informacijos, pateiktos mokesi administratoriui, slaptum; naudotis mo-
kesio statyme nustatytomis lengvatomis; uginyti kiekvien mokesi administra-
toriaus veiksm jo atvilgiu ir io veiksmo pasekmes; mokesio permokos grini-
m (skaitym); nuostoli, patirt dl neteist mokesi administratoriaus veiksm,
atlyginim, taip pat kai kurias kitas mokesi statymais nustatytas teises.
329
MOKESI TEISE
Kalbant apie mokesi moktoj, reikia atkreipti dmes, kad mokesi moktojo
pareiga sumokti gali bti perkeliama kitam subjektui - mokest iskaiiuojaniam
asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam mokesio statyme yra nustatyta prievol iskaiiuoti
mokest ir j sumokti valstybs biudet bei fondus. Toks mokestins prievols
padalijimas matyti, pavyzdiui, gyventoj pajam mokesio mokjimo atveju.
Atskirais atvejais galimas ir mokesio natos perklimas, kai mokesi moktojui
priklausani mokti sum sumoka asmuo, pagal statym nesantis mokesio
moktojas ar mokest iskaiiuojantis asmuo. Toks mokesio natos perklimas gali
bti statymikai reguliuojamas, nustatomas netiesioginiais mokesiais arba
sutartimis.
5.3. APMOKESTINIMO OBJEKTAS IR MOKESIO BAZ
Apmokestinimo objektas yra visi tie daiktai, reikiniai (turtas, pajamos, pelnas,
vartojimo preks ir pan.), kurie statymo nustatyta tvarka yra apmokestinami konk-
reiu mokesiu. Svarbu tai, kad prievol mokti mokest mokesi moktojui atsi-
randa tik tada, kai jis turi nuosavybje ar naudoja kok nors apmokestinimo objekt.
Apmokestinimo objektas atsispindi daugelyje mokesi statym pavadinim (pvz.,
Pelno mokesio statymas, Gyventoj pajam mokesio statymas, ems mokesio
statymas).
Nors mokesio objekto buvimas lemia mokestins prievols atsiradim, taiau
mokestis yra skaiiuojamas nuo mokesio bazs. Mokesio baz yra nustatoma
vairiais bdais, kurie priklauso nuo to, koks yra apmokestinimo objektas. Pavyzdiui,
jei objektas yra materialinis turtas, mokesio baz nustatoma pagal dokumentus,
patvirtinanius turto verts pinigin iraik (pvz., ems mokesio, paveldimo turto
mokesio atveju), jei apmokestinimo objektas yra pajamos, pelnas, mokesio baz
nustatoma pagal dokumentus, patvirtinanius pajam, pelno gavim ir pan.
5.4. MOKESIO DYDIS (TARIFAS)
Mokesio dydis (tarifas) - tai mokesio statyme nustatyta pinig suma, kuri
mokesi moktojas privalo sumokti valstybs (savivaldybs) biudet nuo mo-
kesio bazs. Nustatant ir koreguojant mokesio dyd (tarif) yra reguliuojamas
mokesi surinkimas. Mokesio dydis (tarifas) yra nustatomas tvirta pinig suma arba
procentais nuo mokesio bazs. Mokesio dydis (tarifas) tvirta pinig suma daugeliu
atvej nustatomas tada, kai apmokestinimo objektas yra ireiktas natriniais
vienetais (pvz., mokesio u aplinkos terim tarifas nustatomas Lt/tonai), taiau
dominuoja procentinis mokesio dydis (tarifas). Jis gali bti proporcinis, progresinis
ir mirus.
5.5. MOKESI MOKJIMO TAISYKLS
Mokesi mokjimo taisyklse nustatomas mokesio sumokjimo bdas, forma,
mokesio mokjimo terminas, mokesio lengvatos. Taiau mokesiai vieni nuo ki-
330
Mokesi administravimas
t labai skiriasi - tai priklauso nuo mokesio moktojo, mokesio bazs ir kt. Taip pat
nevienoda ir mokesi mokjimo tvarka.
Mokesi teisje egzistuoja principas, kad visi mokesi moktojai privalo mokti
mokesius ir visi mokesi moktojai dl mokesi statym nustatyt slyg yra
lygs. Taiau atskiruose mokesi statymuose numatytos io principo iimtys,
suteikianios mokesi moktojams ar j grupms atitinkamas lengvatas. Pagal
Mokesi administravimo statym mokesio lengvata - tai mokesio moktojui ar j
grupei mokesi statymu nustatytos iskirtins apmokjimo slygos, kurios, palyginti
su prastinmis slygomis, yra palankesns. Taigi mokesio lengvatos leidia
palengvinti mokesi nat atskiriems mokesi moktojams ar j grupms (pvz.,
invalidams, asmenims, auginantiems vaikus), jomis taip pat galima siekti paskatinti
atskir kio ak vystymsi (pvz., pelno mokesio lengvatos, iki nebus priimtas
atskiras Seimo sprendimas, taikomos ems kio produkcij gaminanioms monms,
laisvj ekonomini zon monms, monms, kuriose dirba riboto darbingumo
asmenys). Mokesio lengvatos gali bti visuotinio pobdio, t. y. taikomos visiems
vieno ar kito mokesio moktojams, arba bti individualios, t. y. taikomos mokesio
moktojo praymu. Jos taip pat gali bti nustatomos atsivelgiant apmokestinamj
objekt. Be to, jos gali bti nuolatins arba laikinos. Reikia paymti tai, kad vykdant
mokesi reform vadovaujamasi nuostata, kad mokesi statymuose kuo maiau
bt numatyta iskirtini slyg atskiriems mokesi moktojams (ar j grupms),
kad per mokesius nebt sprendiamos vien kio subjekt problemos kit sskaita.
Todl mokesi lengvatos palaipsniui bus mainamos, naudojant kitus kio
reguliavimo mechanizmus.
6. MOKESI ADMINISTRAVIMAS
6.1. MOKESI ADMINISTRAVIMO SAMPRATA
Tobulinant apmokestinimo teisin reguliavim siekiama ne tik sukurti darni ir
veiksming mokesi sistem, bet ir efektyv, kuo maesni ilaid reikalaujant
mokesi administravimo mechanizm. Mokesi administravimas apima visum
priemoni, kurias naudoja valstybs ir savivaldybs institucijos, siekdamos nustatyti ir
surinkti mokesius ir kitus piniginius mokjimus valstybs (savivaldybs) biudet
bei piniginius fondus. Jis gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasme.
Mokesi administravimas plaija prasme - tai kompetenting valstybs (savi-
valdybs) institucij praktin veikla nustatant ir surenkant mokesius. ia prasme
mokesi administravimas apima vairi valstybs ir savivaldybs institucij - Seimo,
Vyriausybs, Finans ministerijos, Valstybins mokesi inspekcijos, savivaldybs
tarybos ir kt. - veikl, kuri jos atlieka joms Konstitucijoje ir statymuose priskirtos
kompetencijos ribose. Seimas, priimdamas statymus, veda vienus ar kitus
mokesius. Mokesi statymus gyvendina Vyriausyb, o kai yra jos pavedimas -
Finans ministerija. Mokesi statym gyvendinimas yra pavestas ir vietos sa-
vivaldos institucijoms. Mokesi administravimas siaurja prasme yra apibrtas
331
MOKESI TEISE
Mokesi administravimo statyme. Tai mokesio administratoriaus teisi ir funkcij
gyvendinimas, taip pat mokesi ir kituose statymuose nustatyt mokesi
administratoriaus ir mokesio moktojo pareig vykdymas ir teisi gyvendinimas.
Mokesi administravimas ia prasme apima vykdomosios valdios institucij, toki
kaip Valstybin mokesi inspekcija, Lietuvos Respublikos muitin ir kt., veiksmus,
kurie yra atliekami gyvendinant mokesi statymus.
6.2. MOKESIUS ADMINISTRUOJANIOS INSTITUCIJOS IR
J KOMPETENCIJA
Pagal Mokesi administravimo statym mokesi administratorius - tai u
mokesi administravim atsakinga valstybs staiga ar institucija, turinti statym
suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo srityje. Taigi mokesi ad-
ministratorius yra atitinkama institucija, kurios pareignai savo kompetencijos ribose
atlieka mokesi administravim. Mokesi administravimo statyme yra parayta,
kad io statymo 13 straipsnyje nurodytus mokesius, iskyrus muitus, administruoja
Valstybin mokesi inspekcija.
Valstybin mokesi inspekcija yra valstybs institucija prie Finans ministerijos,
finansuojama i valstybs biudeto ir kit l bei atskaitinga finans ministrui. Ji
administruoja visus Mokesi administravimo statymo 13 straipsnyje numatytus
mokesius, iskyrus muitus.
Valstybin mokesi inspekcij sudaro: 1) Valstybin mokesi inspekcija prie
Finans ministerijos - centrinis mokesi administratorius; 2) teritorins valstybins
mokesi inspekcijos - vietos mokesi administratoriai.
Valstybins mokesi inspekcijos struktra, jos darbo organizavimo principins
nuostatos, mokesi administratoriaus teiss ir pareigos yra tvirtintos Mokesi
administravimo statyme. Visa tai detalizuota Valstybins mokesi inspekcijos
sistemos sudtini dali nuostatuose ir kituose teiss aktuose.
Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos (toliau - VMI) (centrinis
mokesi administratorius) - tai Valstybinei mokesi inspekcijos sistemai va-
dovaujanti staiga, pavaldi ir atskaitinga Finans ministerijai. VMI vadovauja viri-
ninkas, kur skiria ir atleidia i pareig finans ministras.
VMI nuostatuose yra surayti svarbiausi ios staigos udaviniai. Jie yra tokie: 1)
gyvendinti mokesi administravimo politik, nustatytus mokesi administravimo
prioritetus, procedras bei tvark; 2) utikrinti efektyv teritorini mokesi
inspekcij darb koordinuojant, kontroliuojant bei metodikai joms vadovaujant; 3)
padti mokesi moktojams bei mokesius iskaiiuojantiems asmenims gyvendinti
savo teises ir pareigas.
VMI, gyvendindama jai ikeltus udavinius, atlieka daugyb funkcij: rengia ir
teikia apibendrintus mokesio statymo paaikinimus, konsultacijas mokesi mo-
kjimo klausimais, nustato j vienodo taikymo procedras; vieia ir informuoja
mokesi moktojus, nustato j aptarnavimo prioritetus ir procedras ir kontroliuoja,
kaip j laikomasi; nustato mokesi ir kit mok apskaitos procedras; pagal savo
kompetencij atlieka mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo kontrol;
nustato mokestini nepriemok iiekojimo prioritetus ir procedras; nagrinja
mokestinius ginus; kaupia ir apibendrina mokesi administravimo
332
praktik; Seimo, Vyriausybs ir Finans ministerijos pavedimu leidia teiss aktus
mokesi statymams gyvendinti, rengia statym projektus, teikia pasilymus dl
mokesi statym ir mokesi administravimo tobulinimo; atlieka kitas statym ir
teiss akt jai pavestas funkcijas.
VMI, kaip valstybinei mokesi sistemai vadovaujanti institucija, turi daug teisi
ir pareig teritorini mokesi inspekcijoms. VMI privalo utikrinti Valstybins
mokesi inspekcijos veiklos teistum, tikslingum ir efektyvum, teikti Finans
ministerijai duomenis, paaikinimus, ivadas ir kit informacij, iai pareikalavus
atsiskaityti u savo veikl, utikrinti informacijos apie mokesi moktojus slaptum
ir 1.1.
Teritorin valstybin mokesi inspekcija (toliau - Apskrities VMI) (vietos mo-
kesi administratorius) yra Valstybins mokesi inspekcijos sistemos dalis, pavaldi
ir atskaitinga VMI. Jos steigjas yra VMI. Apskrii VMI skaii ir j veiklos zonas
nustato finans ministras.
Pagal tipinius teritorins (apskrities) valstybins mokesi inspekcijos nuostatus
svarbiausi jos udaviniai yra: 1) gyvendinti mokesi administravimo politik,
nustatytus mokesi administravimo prioritetus, procedras bei tvark; 2) utikrinti
efektyv mokesi valstybs ir savivaldybi biudetus bei fondus mokjim bei
iiekojim; 3) padti mokesi moktojams ir mokesius iskaiiuojantiems
asmenims gyvendinti savo teises ir pareigas.
Apskrities VMI, gyvendindama jai pavestus udavinius, atlieka daugyb funk-
cij: konsultuoja mokesi moktojus ir teikia informacij apie mokesi statymus ir
kitus teiss aktus; priima ir nagrinja mokesi moktoj skundus, praymus,
pasilymus; tvarko mokesi ir kit mok valstybs (savivaldybs) biudet bei
piniginius fondus apskait; paskirsto mokesius tarp valstybs, savivaldybi biudet
bei pinig fond; atlieka mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir mokjimo kontrol;
ieko vengiani mokti mokesius moktoj, iieko mokestines nepriemokas,
grina (skaito) permokas ir 1.1.
Apskrities VMI pareignai, vykdydami jai pavestas funkcijas, naudojasi Mokesi
administravimo statymo 33 straipsnyje tvirtintomis teismis. Jie turi teis: gauti i
moni, staig ir organizacij, tarp j ir kredito staig, dokumentus ir kitus
duomenis, reikalingus j pareigoms atlikti; laikantis nustatytos tvarkos eiti mo-
kesi moktojo patalpas ar teritorij; laikinai paimti i mokesi moktojo doku-
mentus; duoti mokesi moktojui privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mo-
kesi administratori; iiekoti ne gino tvarka i asmen sskait banko staigose
laiku nesumoktus mokesius; nustatytais atvejais duoti nurodymus banko staigoms
nutraukti pinig idavim bei pervedim i mokesi moktoj sskait; statymo
nustatyta tvarka ir pagrindais aretuoti mokesi moktojo turt; surayti administ-
racini teiss paeidim protokolus, skirti administracines nuobaudas, kitas finansines
sankcijas, apskaiiuoti delspinigius; netiesiogiai nustatyti mokesio baz ir 1.1. Be to,
Apskrities VMI pareignai gali naudotis ir kitomis statymuose bei kituose teiss
aktuose nustatytomis teismis.
Lietuvos Respublikos muitin yra atsakinga u muit administravim Lietuvos
Respublikoje. Pridtins verts ir Akciz mokesius muitin administruoja tiek, kiek
jai pavesta pagal Pridtins verts mokesio ir Akciz statymus. Administruojant
muitus ir kitus mintus mokesius muitin yra mokesi administratorius, Muitins
departamentas - centrinis mokesi administratorius, o teritorin muitin - vietos
333
MOKESI TEIS
mokesi administratorius. Muitins bei jos pareign teisin status reglamentuoja
Muitins statymas bei Tarnybos muitinje statutas.
Aplinkos ministerija ar jos galiota institucija administruoja mokest u aplinkos
terim, mokest u valstybinius gamtos iteklius, naftos ir duj mokest ir atskaitymo
nuo pajam pagal Mik statym, ir tik tiek, kiek jai pavesta pagal Mokesi u
valstybinius gamtos iteklius, Mokesio u aplinkos terim, Naftos ir duj itekli
mokesio bei Mik statymus.
ems kio ministerija administruoja Kvotinio cukraus gamybos mokest,
Papildomo cukraus gamybos mokest bei Baltojo cukraus virkvoio mokest, taiau
tik tiek, kiek nustatyta pagal i mokesi statymus.
2002 m. kovo 28 d. Seimas prim Lietuvos Respublikos finansini nusikaltim
tyrim tarnybos statym, kuriuo apibr ios Tarnybos paskirt, udavinius, funk-
cijas, organizacin struktr ir kt. Viena pagrindini ios Tarnybos funkcij - sta-
tym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesi
moktoj apgaulingu ar aplaidi apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen
apie mokesius ir kitas mokas pateikimu valstybs institucijoms, gyvendinti pre-
vencines priemones, ukertanias keli mokesi ir kit mok nemokjimui ir pan.
6.3. MOKESI APSKAIIAVIMAS IR SUMOKJIMAS
Mokesio apskaiiavimas - tai mokesio deklaracijos ar kito dokumento pildymas,
nurodant mokesio dyd pinigais, privalom sumokti valstybs (savivaldybs)
biudet bei fondus. Tokiu bdu mokestis apskaiiuojamas visuma veiksm, kuri
metu yra nustatoma mokesio baz, pritaikomi nustatyti mokesio tarifai, lengvatos,
apskaiiuojama konkreti moktina mokesio suma.
Mokesius apskaiiuoja patys mokesi moktojai. Taiau yra atvej, kai mo-
kesius gali apskaiiuoti ir mokesi administratorius. Dl kiekvieno priklausanio
mokti mokesio pateikiama atskira mokesio deklaracija. Mokesi moktojo mo-
kesio deklaracija, pateikiama mokesi administratoriui, turi bti nustatytos formos
(j nustato centrinis mokesi administratorius), pateikiama laiku ir tik tam
administratoriui, kuriam ji skirta.
Mokesi administratorius kontroliuoja, ar teisingai yra paskaiiuojami ir laiku
sumokami mokesiai, ar nedaroma kit mokesi statym paeidim. Tuo tikslu yra
atliekamas mokesi moktoj (mokest iskaiiuojani asmen) patikrinimas.
Mokesi moktojo patikrinimas yra labai svarbi ir sudtinga mokesi admi-
nistravimo sritis, sukelianti mokesi moktojui tam tikras teisines pasekmes, todl
teiss normose yra grietai reglamentuotas.
Principins nuostatos, reglamentuojanios mokesi moktojo patikrinim ir jo
rezultat forminim, yra tvirtintos Mokesi administravimo statymo VI skyriuje.
Detali patikrinimo atlikimo, jo rezultat forminimo tvarka yra nustatyta centrinio
mokesi administratoriaus. Yra nustatyta, kad mokesi administratorius
savarankikai pasirenka tikrintinus mokesi moktojus, nustato tikrinimo mast ir
laik. Mokesio moktojo patikrinimas (iskyrus numatytas iimtis) negali trukti
ilgiau kaip 90 dien. Paprastai laikomasi taisykls, kad negalima pakartotinai tikrinti
u t pat mokestin laikotarp ir dl to paties mokesio. Patikrinimus atlieka vietos ir
centrinio mokesi administratoriaus pareignai. Pareignai, tikrindami,
334
ar teisingai apskaiiuotas mokestis, turi teis gauti i mokesi moktojo reikalingus
dokumentus, deklaracijas, paaikinimus, tikrinti materialines vertybes, plombuoti j
saugojimo vietas, atlikti kontrolinius matavimus, netiesiogiai nustatyti mokesio baz
ir 1.1. Patikrinimo metu mokesi moktojas turi bti iklausomas, jis gali teikti savo
raytines pastabas ir rodymus dl tikrinamo dalyko.
Mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo patikrinimo rezultatai forminami
patikrinimo akte, kur pasirao patikrinim atliks pareignas, su aktu pasiraytinai
supaindindamas mokesi moktoj. Mokesio moktojas turi teis teikti savo
pastabas mokesi administratoriui dl patikrinimo akto. Tai jis turi padaryti per
nustatytus terminus. Patikrinimo aktas tvirtinamas mokesi administratoriaus
sprendimu. Mokesi administratorius gali ir nepatvirtinti patikrinimo akto ar
patvirtinti i dalies, pakeisti patikrinimo akt, pavesti atlikti papildom patikrinim.
Sprendime turi bti nurodomos patikrinimo metu papildomai nustatytos mokesi
sumos, permok sumos, papildomai apskaiiuoti delspinigiai ir skirtos baudos.
Sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo vienas egzempliorius teikiamas mo-
kesi moktojui. Patvirtintas patikrinimo aktas yra privalomas vykdyti. Jis gali bti
apskstas Mokestini gin komisijai, o po to administraciniam teismui.
Patikrinimo metu mokesi administratoriaus nustatytos mokestins nepriemokos,
t. y. nesumoktos mokesi, baud ir priskaiiuot delspinigi sumos, turi bti
sumoktos ne vliau kaip per 20 dien nuo sprendimo teikimo jam dienos (jeigu
atskiras mokesio statymas nenurodo kito termino).
Taigi Mokesi administravimo statyme mokesi moktojui suteikta galimyb
geranorikai padengti mokestin nepriemok, t. y. per 81 straipsnyje nustatytus
terminus sumokti nesumoktus mokesius, baudas ir delspinigius. Taiau gali bti,
kad mokesi moktojas, uuot siningai vykds mokestin prievol, imsis tam
tikr veiksm, stengdamasis ivengti j atlikti (klastoti dokumentus, paslpti turt,
iimti pinigus i sskait banke ir 1.1.). Siekiant to ivengti, Mokesi administra-
vimo statyme (95-104 str.) numatyti mokestins prievols vykdymo utikrinimo b-
dai. Jie yra tokie: 1) delspinigiai; 2) mokesi administratoriaus pareigno nurodymas
banko staigoms nutraukti pinig idavim bei pervedim i mokesio moktojo
sskait; 3) mokesio moktojo turto aretas; 4) hipoteka ar keitimas; 5) laidavimas
ar garantija.
Mokesio moktojui, laiku nevykdaniam mokestins prievols, mokesi admi-
nistratorius teikia raginim geruoju sumokti mokest ir su juo susijusias sumas.
Mokesio moktojui leidiama sumokti raginime nurodytas sumas per 20 dien nuo
raginimo teikimo dienos (jeigu mokesio statymas nenumato kito termino).
Mokesio moktojui nevykdius mokestins prievols, mokesio administratorius
gyja teis priverstinai iiekoti mokesio moktojo mokestin nepriemok, jeigu yra
bent vienas i i pagrind: 1) mokesio moktojas nesumoka mokesio ir su juo
susijusi sum, nurodyt mokesio administratoriaus raginime; 2) mokesio
moktojas nesumoka deklaruoto mokesio atitinkamame mokesio statyme nustatytu
terminu; 3) mokesio moktojas per 20 dien nesumoka mokesi administratoriaus
sprendime dl patikrinimo akto tvirtinimo numatyto mokesio ir su juo susijusi
sum.
Teis iiekoti mokestin nepriemok gyjama kit dien po to, kai pasibaigia
raginime geruoju sumokti mokest nurodytas terminas, o jei raginimas nesiunia-
335
MOKESI TEISE
mas - po 20 dien po mokesio statyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teiss
akte nustatyto termino pabaigos.
Mokestin nepriemoka priverstinai gali bti iiekoma iais bdais: 1) duodant
kredito staigai nurodym nurayti mokestins nepriemokos sumas i asmens s-
skaitos; 2) pateikiant laiduotojui ar garantui reikalavim vykdyti mokesi moktojo
prievol ir u j sumokti mokestin nepriemok; 3) duodant kredito staigai
nurodym nurayti mokestins nepriemokos sumas i laiduotojo ar garanto sskaitos,
jei jis nesumoka u mokesi moktoj mokestins nepriemokos, priimant sprendim
dl priverstinio mokestins nepriemokos iiekojimo i mokesi moktojo,
laiduotojo arba garanto turto.
Mokesio ir su juo susijusi sum priverstinio iiekojimo senaties terminas yra
penkeri metai.
6.4. MOKESTINI GIN NAGRINJIMAS
Mokesi administravimo statymo 144 straipsnyje yra tvirtinta, kad mokesi mo-
ktojas turi teis apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm
arba neveikim. Jeigu taip vyksta, kyla mokestiniai ginai.
Mokestiniams ginams privaloma ikiteismin j nagrinjimo procedra, todl
mokestini gini nagrinjimas susideda i dviej dali - ikiteisminio mokestini
gin nagrinjimo, kur atlieka centrinis mokesi administratorius ir Mokestini
gin komisija, ir teisminio mokestini gin nagrinjimo Vilniaus apygardos ad-
ministraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundiamas
centrinio mokesi administratoriaus ar Mokestini gin komisijos sprendimas.
Paymtina, kad privaloma ikiteismin mokestini gin nagrinjimo procedra
neriboja mokesi moktojo teiss po atitinkamo centrinio mokesi
administratoriaus sprendimo dl mokestinio gino tiesiogiai kreiptis teism.
CENTRINIO MOKESI ADMINISTRATORIAUS
NAGRINJAMI MOKESTINIAI GINAI
Pagal Mokesi administravimo statymo 150 straipsn centrinis mokesi admi-
nistratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp mokesi moktojo ir vietos
mokesi administratoriaus. Skundas yra paduodamas per vietos mokesi
administratori. Skundas turi bti pateikiamas ratu per 20 dien po to, kai mokesi
moktojui buvo teiktas vietos mokesi administratoriaus sprendimas, kur mokesi
moktojas skundia. Centrinis mokesi administratorius skund nagrinja tik tada,
jei jis atitinka statyme tvirtintus reikalavimus. Jei skundas neatitinka nustatyt
reikalavim, centrinis mokesi administratorius savo sprendimu mokesi moktojui
nustato 15 dien termin trkumams paalinti. Reikia paymti tai, kad, praleidus
nustatyt skundo padavimo termin, centrinio mokesi administratoriaus arba
Mokestini gin komisijos sprendimu jis gali bti atnaujintas. Primus sprendim
atnaujinti praleist termin skundui paduoti, sustabdomas ginijam dar neiiekot
mokesi, baud ir delspinigi iiekojimas, bet tai nra klitis paskirti ar pagrindas
panaikinti kuri nors mokesi iiekojimo utikrinimo priemon.
336
Centrinis mokesi administratorius sprendim turi priimti per 30 dien nuo
skundo gavimo. Jei skundas sudtingas, is terminas gali bti pratstas iki 60 dien,
apie tai praneant skund padavusiam asmeniui.
Centrinis mokesi administratorius, inagrinjs skund, priima vien i i
sprendim: 1) patvirtina vietos mokesi administratoriaus sprendim, kur mokesi
moktojas skundia; 2) panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; 3) i
dalies patvirtina arba i dalies panaikina vietos mokesi administratoriaus
sprendim; 4) paveda vietos mokesi administratoriui atlikti pakartotin patikrinim
ir priimti nauj sprendim; 5) pakeiia vietos mokesi administratoriaus sprendim.
Mokesi moktojas, nesutinkantis su sprendimu, turi teis per 20 dien nuo
sprendimo gavimo dienos j apsksti Mokestini gin komisijai arba teismui. Spren-
dimo neapskundus, j privalo vykdyti gino alys, taip pat su ginu susij tretieji
asmenys.
MOKESTINI GIN NAGRINJIMAS
MOKESTINI GIN KOMISIJOJE
Mokestini gin komisija yra vieasis juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biu-
deto. Komisijos narius skiria Vyriausyb eeri met laikotarpiui. Mokestini gin
komisija yra speciali mokestiniams ginams nagrinti suformuota institucija, kurios
vienintelis udavinys yra operatyviai, objektyviai inagrinti gin ir priimti teist ir
pagrst sprendim.
Pagal Mokesi administravimo statymo 151 straipsn Mokestini gin komisija
nagrinja: mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius
ginus dl centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus
mokesi moktoj skundus dl vietos mokesi administratorius sprendim;
mokestinius ginus, kilusius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi
administratoriaus; mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mo-
kestinius ginus, kai centrinis mokesi administratorius per nustatytus terminus
neprim sprendimo.
Skundas Mokestini gin komisijai per centrin mokesi administratori pa-
teikiamas per 20 dien nuo centrinio mokesi administratoriaus sprendimo gavimo
dienos arba per 20 dien nuo termino sprendimui priimti pasibaigimo dienos.
Skundui, paduodamam Mokestini gin komisijai, keliami tie patys reikalavimai
kaip ir skundui, paduodamam centriniam mokesi administratoriui. Mokestini
gin komisija taip pat gali atnaujinti skundo padavimo termin. Mokestini gin
komisija sprendim priima per 60 dien nuo skundo gavimo. Ji priima vien i i
sprendim: 1) patvirtina centrinio mokesi administratoriaus sprendim arba pa-
naikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 2) i dalies patvirtina arba i
dalies panaikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 3) pakeiia
centrinio mokesi administratoriaus sprendim; perduoda skund centriniam
mokesi administratoriui nagrinti i naujo.
Mokestini gin nagrinjimas Mokestini gin komisijoje yra paskutin iki-
teisminio i gin nagrinjimo pakopa. Jos sprendim apskundus teismui, prasideda
teisminis mokestini gin nagrinjimas.
337
MOKESI TEISE
TEISMINIS MOKESTINI GIN NAGRINJIMAS
Mokesi moktojas (mokest iskaiiuojantis asmuo), nesutinkantis su centrinio
mokesi administratoriaus ar Mokestini gin komisijos sprendimu, turi teis jos
sprendim apsksti teismui. Centrinis mokesi administratorius Mokestini gin
komisijos sprendim apsksti teismui gali tik tuo atveju, jei jis ir Komisija, sprsdami
gin, skirtingai interpretavo statymo ar kito teiss akto nuostatas. Skund teismui
mokesi moktojas paduoda ne vliau kaip per 20 dien po centrinio mokesi
administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimo teikimo dienos.
Skundus dl Mokestini gin komisijos priimt sprendim pirma instancija nag-
rinja Vilniaus apygardos administracinis teismas Administracini byl teisenos sta-
tymo nustatyta tvarka. Jo sprendimas apeliacine tvarka per 14 dien nuo sprendimo
paskelbimo gali bti skundiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Be mint mokestini gin, gali kilti ir kiti ginai dl mokesi administratoriaus
ar jo pareign veiksm (neveikimo) mokesi ir kit mokjim klausimais, kurie
nepatenka mokestini gin kategorij. Tokie ginai pagal Administracini byl
teisenos statymo 26 straipsnio 3 dal gali bti skundiami Administracini gin
komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
7. KAI KURI MOKESI APIBUDINIMAS
7.1. PRIDTINS VERTS MOKESTIS
is mokestis mokamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Pridtins verts mokesio (toliau -
PVM) statym, kuris sigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 dienos.
PVM objektas yra preki tiekimas (paslaug teikimas), kuris turi atitikti tokias
slygas: jis turi bti atliekamas u atlyg; i veikla turi vykti Lietuvoje; prekes tiekti
(paslaugas teikti) turi apmokestinamasis asmuo, vykdydamas ekonomin veikl.
Importo PVM objektas yra preki importas, kai dl jo atsiranda skola muitinei. Reikia
atkreipti dmes tai, kad statyme numatyta daug preki ir paslaug, tarp j ir
importuojam, kurios nra apmokestinamos.
PVM moktojas - apmokestinamasis asmuo, mokesi administratoriaus re-
gistruotas PVM moktoju. Tam, kad tapt PVM moktoju, jis turi verstis preki
tiekimu (paslaug teikimu) ir savo ekonomins veiklos procese gauti tam tikro dydio
atlyg. Atsivelgiant gauto atlygio dyd, asmenys PVM moktojais yra registruojami
privalomai arba laisvanorikai.
PVM skaiiuojamas nuo apmokestinamosios verts, kuri sudaro atlygis (be
PVM), kur gavo (turi gauti) preki tiekjas (paslaug teikjas) arba jo vardu treiasis
asmuo. PVM skaiiuojamas pagal tarifus, kurie yra standartiniai, lengvatiniai ir
nuliniai. Lengvatinis 5 ir 9 procent tarifas taikomas apmokestinant tam tikras PVM
statyme nurodytas prekes ir paslaugas. Nuliniu tarifu apmokestinamas preki
eksportas ir kai kurios kitos preks ir paslaugos. Visais kitais atvejais taikomas
standartinis 18 procent tarifas.
PVM mokestinis laikotarpis paprastai yra kalendorinis mnuo. PVM yra mokamas
pagal PVM deklaracijas.
338
Kai kuri mokesi apibudinimas
7.2. AKCIZAS
Akcizas mokamas pagal 2001 m. spalio 30 d. priimt Akciz statym, kuris sigaliojo
nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Akciz objektas yra ios preks: etilo alkoholis,
alkoholiniai grimai, apdorotas tabakas, kuras. ios preks, pagamintos Lietuvoje,
akciz objektu tampa nuo j pagaminimo datos, o importuojamos preks -nuo to
momento, kai dl j pagal Muitins kodeks atsiranda importo skola muitinei.
Asmuo, numatantis gaminti prekes, kurios yra akciz objektas, verstis j per-
dirbimu, maiymu ir pan., iai veiklai privalo sigyti akcizais apmokestinam preki
sandl. Akciz moktojai yra akcizais apmokestinam preki sandli savininkai ir
i preki importuotojai. Akciz statymo numatytais atvejais jais gali bti ir kiti
asmenys. Akciz mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mnuo, kuriam pasibaigus,
iki kito mnesio 15 dienos moktojas privalo vietos mokesi administratoriui pateikti
akciz deklaracij. Mokestis turi bti sumoktas iki akciz deklaracijos pateikimo
termino pabaigos. Akciz statymas numato atvejus, kai akcizais apmokestinamos
preks atleidiamos nuo akciz. Akciz tarifai yra nustatomi tvirtomis sumomis u
atitinkamo akcizais apmokestinamo produkto kiek arba taikant kombinuot akcizo
tarif.
7.3. GYVENTOJ PAJAM MOKESTIS
Gyventoj pajam mokestis mokamas pagal 2002 m. liepos 21 d. priimta Gyventoj
pajam mokesio statym, kuris sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 dienos.
Pagal statym pajam mokest moka pajam gav gyventojai. Tai gali bti
nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Gyventoj pajam mokesio objektas - tai pozityviosios pajamos, per mokestin
laikotarp gautas atlygis u atliktus darbus, suteiktas paslaugas, u perduotas ar
suteiktas teises, u parduot ar kitaip perleist turt, investuot turt ir (arba) kit
gaut naud pinigais ar natra, iskyrus pajamas, nurodytas statyme. Reikia atkreipti
dmes tai, kad apmokestinamos ne visos, o tik apmokestinamosios pajamos.
Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas, i pajam yra atimamos statyme
apibrtos neapmokestinamosios pajamos, leidiami atskaitymai,
neapmokestinamasis pajam dydis, papildomas neapmokestinamasis pajam dydis ir
kai kurios kitos pajamos ar nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos.
statymo nustatyta tvarka apskaiiuotos apmokestinamosios pajamos, atsivelgiant
j altin, yra apmokestinamos taikant 33 arba 15 procent tarif. Pavyzdiui, 15
procent tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, honorarams, sportinink,
atlikj pajamoms. 33 procent tarifas taikomas apmokestinant su darbo santykiais
susijusias pajamas ir kitas pajamas, kurioms netaikomas 15 procent tarifas.
Gyventoj pajamos pagal mokesio mokjimo tvark suskirstytos A ir B klases.
A klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri mokest apskaiiuoti, iskaiiuoti ir
sumokti privalo jas imokantys asmenys. Mokest nuo B klasei priskirt pajam
privalo apskaiiuoti, deklaruoti ir sumokti pats gyventojas ar jo galiotas asmuo.
339
MOKESI TEIS
7.4. PELNO MOKESTIS
Pelno mokestis mokamas pagal 2001 m. gruodio 20 d. Pelno mokesio statym,
kuris sigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 dienos (vietoj buvusio Juridini asmen pelno
mokesio statymo).
Pelno mokesio moktojai yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir usienio
apmokestinamasis vienetas - taip jie apibrti Pelno mokesio statyme.
Pelno mokesio statyme atskirai yra apibrta Lietuvos apmokestinamojo vieneto
ir usienio apmokestinamojo vieneto mokesio baz.
Apskaiiuojant apmokestinamj peln i pajam yra atimamos neapmokesti-
namosios pajamos, leidiami atskaitymai. Usienio vieneto apmokestinamj peln,
neudirbt per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kuri altinis yra
Lietuvoje.
Yra taikomi tokie pelno mokesio tarifai: Lietuvos vieneto ir nuolatini buveini
apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 procent tarifu; usienio vieneto
pajamos, gautos ne per nuolatines buveines, apmokestinamos 10 procent tarifu;
pajamos i paskirstytojo pelno apmokestinamos 15 procent tarifu. Vienet, kuriuose
sraini darbuotoj skaiius nevirija 10 moni, o mokestinio laikotarpio pajamos -
500 000 lit, apmokestinamos 13 procent tarifu. Pelno mokesio mokestinis
laikotarpis yra mokestiniai metai. Pelno mokestis mokamas pagal avansin ir metin
pelno mokesio deklaracijas.
7.5. EMS MOKESTIS
ems mokestis imamas pagal ems mokesio statym, priimt 1992 m. birelio 25
dien.
ems mokesio moktojai - privaios ems savininkai. Mokesio objektas -
privaios ems sklypas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Mokestis mo-
kamas, neatsivelgiant mokesio objekto naudojimo tikslus. statyme nurodyta, kuri
em nra apmokestinama (tai em, per kuri eina bendro naudojimo keliai,
nacionalini park, kai kuri draustini em ir kt.).
ems mokesio baz yra ems vert, kuri nustatoma vadovaujantis Vyriausybs
1999 m. vasario 24 d. nutarimu, patvirtinta ems vertinimo metodika.
ems mokesio tarifas yra 1,5 procento ems verts. Be to, apskaiiuojant
ems mokest, ems vertei yra taikomi atitinkami koeficientai (pvz., ems kio
paskirties ems verts koeficientas - 0,35).
ems mokest apskaiiuoja apskrii valstybini mokesi inspekcij teritoriniai
skyriai pagal patvirtint deklaracij form, kuri siuniama arba teikiama asmenikai
moktojui. Mokestis turi bti sumokamas per savivaldybs vykdomosios institucijos
nustatytus terminus. Mokestis skaitomas savivaldybs biudet.
7.6. PAVELDIMO TURTO MOKESTIS
Paveldimo turto mokestis mokamas pagal 2002 m. gruodio 10 d. priimt Paveldimo
turto mokesio statym.
340
Atsakomyb u mokesi statym paeidimus
Mokesio moktojai yra nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Mokesio
objektas - paveldimas turtas. Mokestis yra skaiiuojamas nuo paveldimo turto
apmokestinamosios verts, kuri apskaiiuojama Vyriausybs nustatyta tvarka.
Mokesio tarifas - 5 procentai, jei turto apmokestinamoji vert ne didesn kaip 0,5
mln. Lt, ir 10 procent, jei ji virija 0,5 mln. Lt.
Mokesiu neapmokestinama: sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas tur-
tas, vaik (vaiki), tv (tvi), globj (rpintoj), globotini (rpintini), seneli,
vaikaii, broli, seser paveldimas turtas; paveldimas turtas, jeigu jo apmo-
kestinamoji vert nevirija 10 tkst. Lt.
8. ATSAKOMYB U MOKESI
STATYM PAEIDIMUS
8.1. TEISIN ATSAKOMYB U MOKESI STATYM
PAEIDIM IR JOS PAGRINDAS
Mokesi statym paeidimai daro didel al valstybs finansiniams interesams,
todl padarius tokius paeidimus paprastai pradeda veikti teisins atsakomybs me-
chanizmas. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim tai mokesi ir kit
statymuose nustatyt valstybs prievartos priemoni taikymas mokesi statym
paeidjams, siekiant juos nubausti ir paalinti atsiradusias neigiamas pasekmes.
Teisins atsakomybs pagrindas yra kaltas neteistas elgesys (veikimas arba ne-
veikimas), kuriuo paeidiami mokesi statym reikalavimai ir padaroma ala
valstybs finansiniams interesams. Kiekvien mokesi statym paeidim apib-
dina pavojingumo visuomenei, prieingumo teisei, kaltumo ir baudiamumo po-
ymiai. Paymtina, kad mokesi statym paeidimai yra labai vairs. Jie skiriasi
pagal savo objekt, dalyk, padarymo bd, pavojingumo laipsn ir pan. Todl
kiekvienas konkretus mokesio statymo paeidimas turi jam bdingus poymius, t. y.
atitinkam juridin sudt, kurios elementai yra: paeidimo subjektas, paeidimo
objektas, subjektyvioji ir objektyvioji paeidimo puss.
Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim yra kompleksinis teisinis
institutas, jungiantis atskiras atsakomybs ris. Kartu paymtina, kad i atsakomyb
turi ir specifines savybes, nulemtas mokestini santyki specifikos, todl, be
tradicini atsakomybs ri (administracins, baudiamosios), ia taikoma ir
finansin atsakomyb.
8.2. FINANSINS SANKCIJOS
Finansin sankcija - tai mokesi statyme numatyta pinig suma, kuri mokesi
administratoriaus sprendimu privalo sumokti asmuo, laiku nevykds mokestins
prievols ar padars kitus mokesi statym paeidimus, u kuriuos numatytas
tokios sankcijos taikymas. Pagrindin finansin sankcija yra bauda.
341
MOKESI TEIS
BAUDA
Valstyb, nustatydama ir taikydama toki finansin sankcij kaip bauda, siekia, kad
bt surinktos pinigins prievols. Baudos, kaip finansins sankcijos, pagal savo
pobd i esms nesiskiria nuo administracini baud, nes ir vienos, ir kitos paei-
djui sukelia neigiamas turtinio pobdio pasekmes ir skatina mokesi moktojus
vykdyti mokestines prievoles. Vis dlto jos skiriasi pagal taikymo tvark, taikymo
subjektus, taikymo procedras, sukeliamas teisines pasekmes ir 1.1.
Pagrindins baud, kaip finansini sankcij, skyrimo nuostatos yra tvirtintos
Mokesi administravimo statyme, taip pat konkrei mokesi statymuose. Pa-
ymtina, kad naujajame Mokesi administravimo statyme labai sumajo mo-
kesi statym numatom paeidim atvej, u kuriuos gali bti skiriama bauda.
Pagal io statymo 139 straipsn baudos i esms yra skiriamos u mokestinio mo-
kesio sumainim, t. y. tada, jei mokesi administratorius nustato, kad mokesi
moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio
arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest
neteistai sumaino. Tokiais atvejais mokesio moktojui priskaiiuojama trkstama
mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procent mintos mokesio sumos dydio
bauda (jei atitinkamo mokesio statymas nenumato kitaip). Skiriamos konkreios
baudos dydis priklauso nuo paeidimo pobdio, nuo mokesi statym paeidimo
pripainimo ir kit aplinkybi, kurias mokesi administratorius pripasta svarbiomis
skirdamas baud. Numatyti atvejai, kai aukiau mintos baudos netaikomos.
Pavyzdiui, kai mokesi moktojas po mokesio deklaracijos pateikimo pastebjo,
kad deklaravo per ma mokest, bet j patikslino ir pateik mokesi
administratoriui. Taip pat nustatyta, kad biudetinms staigoms, taip pat Lietuvos
bankui mintos baudos neskiriamos. Teiss aktai, kuriais sumainamos arba
panaikinamos baudos, esant Mokesi administravimo statymo nustatytoms
slygoms, taikomi ir u paeidimus, padarytus iki i akt sigaliojimo.
8.3. ATLEIDIMAS NUO BAUD
Mokesi statymuose yra tvirtinta nuostata, kad, nustaius mokesi paeidimus, u
kuriuos numatytos finansins sankcijos, jos turi bti skiriamos paeidjams. Taiau
is reikalavimas nra imperatyvus. Mokesi administravimo statyme numatyti
atvejai, kai mokesi moktojas gali bti atleidiamas nuo baud mokjimo.
Pagal 141 straipsn nuo baud mokjimo mokesi moktojas gali bti atlei-
diamas: jei mokesi moktojas rodo, kad nra kaltas dl padaryto paeidimo; jei
mokesio statymas paeistas dl aplinkybi, kurios nepriklaus nuo mokesi mo-
ktojo valios ir kuri jis nenumat ir negaljo numatyti; kai mokesi moktojo
atskira veika, nors ir paeidusi mokesio statym, nepadar alos biudetui; kai
mokesi moktojas statym paeid dl klaidingo apibendrinto mokesio statymo
paaikinimo arba mokesi administratoriaus ratu pateiktos klaidingos konsultacijos.
Nuo baud atleidiama tik tuo atveju, kai mokesi moktojas mokesio, susijusio
su paskirta bauda, sum yra sumokjs ar io mokesio sumokjimo terminas
nustatyta tvarka yra atidtas ar idstytas tam tikrais laikotarpiais.
342
Atsakomyb u mokesi statym paeidimus
Nuo baud mokesi moktoj gali atleisti mokesi administratorius, o mo-
kestini gin metu - ir mokestin gin nagrinjanti institucija (centrinis mokesi
administratorius ar Mokestini gin komisija).
Atsisakym atleisti nuo baud mokesi moktojas gali apsksti Mokesi ad-
ministravimo statymo nustatyta tvarka.
8.4. ADMINISTRACIN IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB U
MOKESI STATYM PAEIDIMUS
ADMINISTRACIN ATSAKOMYB
Administracin atsakomyb taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie
pagal savo pobd ir pavojingum laikomi administraciniais teiss paeidimais ir u
kuriuos numatyta administracin atsakomyb. Tokie paeidimai yra apibrti ATPK
dvyliktajame skirsnyje Administraciniai teiss paeidimai, prekybos, finans,
apskaitos ir statistikos srityje". Paymtina, kad iame skirsnyje numatyti mokesi
statym paeidimai nra vienalyiai. Vieni i j i esms yra piktybiniai mokesi
statym paeidimai (jie numatyti Mokesi administravimo statymo 49 straipsnyje).
Tokie yra: neregistruoto kasos aparato, kuris dubliuoja registruot kasos aparat,
naudojimas; ataskait ir dokument apie pajamas, turt, peln pateikimo tvarkos
paeidimas, mokesi vengimas; apskaitos taisykli paeidimas ir kt. Antr grup
sudaro atskir mokesi paeidimai. Tokie yra: akcizais apmokestinam preki
laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas paeidiant nustatyt tvark;
biokuro, naftos produkt gabenimo ir laikymo taisykli paeidimas ir kt. Trei grup
sudaro paeidimai, kurie i esms nra mokesi statym paeidimai, bet yra su jais
susij. Toks yra kasos aparat eksploatavimo ar kasos operacij tvarkos paeidimas,
netikr banderoli gaminimas ir kt.
Administracines bylas u mokesi statym paeidimus nagrinja ir nuobaudas
skiria paprastai Valstybins mokesi inspekcijos virininkas, jo pavaduotojas ar kitas
virininko galiotas asmuo.
BAUDIAMOJI ATSAKOMYB
Baudiamoji atsakomyb taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie yra
labai pavojingi, nukreipti prie valstybs mokesi politik, daro didel al jos
finansiniams interesams. BK numatyta baudiamoji atsakomyb u tokius nu-
sikaltimus finans ir mokesi sistemai: mokesi nesumokjim; neteising duo-
men apie peln ar turt pateikim; deklaracijos nepateikim; apgauling apskaitos
tvarkym. Paymtina, kad BK iskiriami nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai.
Pavyzdiui, deklaracijos nepateikimas yra laikomas baudiamuoju nusiengimu.
343
PAGRINDINES SVOKOS
Mokestis - mokesio statyme mokesi moktojui nustatyta pinigin prievol vals-
tybei.
Tiesioginiai mokesiai - tai tokie mokesiai, kuriuos moka tam tikr peln ar pajamas
gaunantys asmenys ar turto savininkai. Tiesioginiuose mokesiuose faktinis ir
statym numatytas mokesi moktojas yra vienas asmuo. Pavyzdiui, tokie
mokesiai yra pelno, ems, pajam, moni ir organizacij nekilnojamojo turto
mokesiai.
Netiesioginiai mokesiai - tai tokie mokesiai, kurie sudaro preks (paslaugos)
kainos pried ir nra siejami su mokesi moktojo turtu ar pajamomis. Netie-
sioginius mokesius (pridtins verts mokest, akcizus) sumoka preki (paslau-
g) vartotojai (jie eina preks (paslaugos) kain), o statym numatytas mokes-
i moktojas juos nustatyta tvarka apskaiiuoja ir sumoka biudet ar fondus.
Mokesi teis - visuma teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, at-
sirandanius nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet
bei valstybs pinig fondus.
Mokesi moktojas - asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol
mokti mokest.
Mokest iskaiiuojantis asmuo - asmuo, kuriam mokesio statyme yra nustatyta
prievol iskaiiuoti mokesi moktojo mokest ir j sumokti biudet.
Apmokestinimo objektas - visi daiktai, reikiniai (turtas, pajamos, pelnas, vartojimo
preks ir pan.), kurie statym nustatyta tvarka yra apmokestinami konkreiu
mokesiu.
Mokesio baz - mokesio statyme tam tikra pinig suma vertintas apmokestinimo
objektas, kuriam taikomas nustatytas mokesio dydis (tarifas).
Mokesio dydis (tarifas) - mokesio statymu nustatyta pinig suma, kuri mokesi
moktojas privalo sumokti valstybs (savivaldybs) biudet i mokesio bazs.
Mokesio lengvata - tai mokesio moktojui ar j grupei mokesio statymo nusta-
tytos iskirtins apmokjimo slygos, kurios, palyginti su prastinmis slygomis,
yra palankesns.
Mokesi administravimas (plaija prasme) - kompetenting valstybs (savival-
dybs) institucij praktin veikla nustatant ir surenkant mokesius.
Mokesi administratorius - u mokesi administravim atsakinga valstybs staiga
ar institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administra-
vimo srityje.
Mokestiniai ginai - tai ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi admi-
nistratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus
pobdio sprendimo, pagal kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir
nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi administratoriaus sprendimo
atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum).
344
Mokestini gin komisija - speciali mokestiniams ginams nagrinti sudaryta ins-
titucija, kurios vienintelis udavinys yra operatyviai, objektyviai inagrinti gin
ir priimti teising ir pagrst sprendim.
Finansin sankcija - mokesi statyme numatyta pinig suma, kuri mokesi
administratoriaus sprendimu privalo sumokti asmuo, laiku nevykds mokestins
prievols ar padars kitus mokesi statym paeidimus, u kuriuos numatytas
tokios sankcijos taikymas.
KLAUSIMAI
1. Kokia institucija turi iskirtin teis nustatyti mokesius?
2. Kokios yra mokesi rys?
3. Kiek mokesi iuo metu yra nustatyta Lietuvoje?
4. Kuo reikmingas Mokesi administravimo statymas?
5. Kada yra taikomos mokesio lengvatos?
6. Kokie Lietuvos statymuose numatyti mokesi administratoriai?
7. Kokios yra pagrindins Valstybins mokesi inspekcijos funkcijos?
8. Kokia institucija tiria veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar
aplaidi apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie mokesius ir kitas
mokas pateikimu?
9. Kokius mokestinius ginus nagrinja centrinis mokesi administratorius?
10. Kuo skiriasi mokesio moktojo ir mokesi administratoriaus teiss
apskundiant Mokestini gin komisijos sprendimus?
11. Nurodykite atvejus, kai kio subjektai privalo registruotis kaip PVM moktojai.
12. Kas yra akcizas?
13. Kokia yra delspinigi u nesumoktus mokesius skaiiavimo tvarka?
UDUOTYS
1. Nubraiykite schem, kurioje bt Lietuvos mokesi sistema suskirstyta
tiesioginius ir netiesioginius mokesius.
2. Mokesi inspekcijos pareignas tikrino mons PVM mokjim pagrindian-
ius dokumentus nuo 2004 m. gegus 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo rugpjio 15 d. iki
rugsjo 30 d. vertinkite pareigno atliekamo tyrimo trukm pagal Mokesio ad-
ministravimo statymo nuostatas.
3. Schemoje pavaizduokite mokestini gin sprendim ikiteisminse ir teismo
institucijose.
345
I

SEPTINTAS SKYRIUS
DARBO TEIS
(
1. DARBO TEIS: BENDROJI DALIS
1.1. DARBO TEISS SVOKA, SISTEMA,
PRINCIPAI IR METODAS
DARBO TEISS SVOKA
Darbo teis - tai teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius,
darbo procese susidaranius tarp darbuotoj ir darbdavi, taip pat glaudiai su iais
santykiais susijusius darbdavi bei j organizacij, darbuotoj kolektyvo (ar jo
atstov) ir valstybs institucij santykius dl darbuotoj darbo, socialini bei
ekonomini slyg nustatymo, santykius dl drausmins ir materialins atsakomybs,
dl ikylani darbo gin, santykius, susijusius su saugos darbe ir darbo statym
laikymosi prieira bei kontrole, darbinimo, profesinio rengimo ir kitus santykius.
DARBO TEISS SISTEMA
Darbo tei ss sistema - tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios sudaro
bendrj dal, savarankikas dalis bei atskirus institutus, atsivelgiant visuomenini
santyki, sudarani darbo teiss dalyk, specifik.
Bendrosios dalies normos apibria ios teiss akos reguliavimo dalyk, princi-
pus, altinius, subjektus, subjekt atstovavimo pagrindus, terminus, darbo statym
laikymosi kontrol, darbo teisi gyvendinimo ir gynimo bdus. Savarankik darbo
teiss dal sudaro kolektyviniai darbo santykiai, kuriuos reguliuoja bendros normos,
nustatanios darbo santyki subjekt interes derinimo (socialins partnerysts)
principus, formas, sistem, atskirus institutus ir 1.1. Treij darbo teiss sistemos
norm dal sudaro normos, reguliuojanios individualius darbo santykius: darbinim,
darbo sutart, darbo ir poilsio laik, darbo umokest, darbo drausm, materialin
atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, darbo ginus.
DARBO TEISS PRINCIPAI
Darbo tei ss principai suformuluoti vadovaujantis Tarptautins darbo organizacijos
(toliau - TDO) konvencijomis, Europos socialins chartijos (pataisytos), Visuotins
mogaus teisi deklaracijos ir kt. dokumentais ir tvirtinti Lietuvos Respublikos darbo
kodekso (toliau - DK) 2 straipsnyje. Tie principai yra tokie: asociacij laisv; laisv
pasirinkti darb; valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb; darbo teiss
subjekt lygyb, nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos,
kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties,
amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politi-
349
DARBO TEISE
nms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su dar-
buotoj dalykinmis savybmis; saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg su-
darymas; teisingas apmokjimas u darb; vis form priverstinio ir privalomojo
darbo draudimas; darbo santyki stabilumas; darbo statym bendrumas ir j dife-
renciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj psichofizines savybes; kolektyvini de-
ryb laisv, siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus; kolektyvi-
ni sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.
ie darbo teiss principai atsispindi darbo teiss normose, jais vadovaujamasi
teiskros procese priimant darbo statymus. Be to, iais principais remiamasi ir
taikant statymus bei aikinant teiss normas. Jie gali bti ivardyti tiesiogiai statyme
arba ivedami logikai i teiss norm visumos. Tais atvejais, kai DK ir kiti statymai
nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti
tarpusavio teises, pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir
siningumo principais (DK 4 str. 4 d.). Draudiama piktnaudiauti savo teise (DK 35
str. 1 d.).
Asociacij laisvs principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje
tvirtinta pilieiams laiduota teis vienytis bendrijas, asociacijas, t. y. visuo-
meninius susivienijimus, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai. i Kon-
stitucijos norma ir darbo teiss asociacij laisvs principas siejasi su tarptautiniu
darbo teiss reglamentavimu. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22
straipsnyje skelbiama, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai su kitais jungtis
asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas numato galimyb jungtis
profesines sjungas asmenims ne jaunesniems kaip 14 met, jei jie dirba darbo
sutarties ar kitais pagrindais.
Laisv pasirinkti darb. is principas reikia, kad asmenys darb renkasi
savarankikai ir laisvai sudarydami darbo sutartis. Kiekvienam asmeniui suteikiama
galimyb pasirinkti usimim ir darb, atitinkant jo profesin pasirengim,
sugebjimus ir polinkius. Sutartin traukimo darb forma geriausiai ireikia darbo
laisvs princip. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48
straipsnyje, DK ir tarptautiniuose dokumentuose.
Valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb. is principas reikia, kad
statymuose yra numatytos tam tikros valstybs taikomos garantijos asmenims,
neturintiems galimybs savarankikai sidarbinti. darbinimas atliekamas
organizacinmis techninmis priemonmis. Lietuvos Respublikos Bedarbi rmimo
statyme (toliau - BR) yra numatytos tam tikros valstybs taikomos garantijos
asmenims, neturintiems galimybs savarankikai sidarbinti: nemokamos
konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugos, informacija apie laisvas darbo
vietas, nemokamos darbo biros paslaugos sidarbinant, nemokamas profesinis mo-
kymas nedarbo atveju, galimyb nedarbo atveju dirbti vieuosius ir Uimtumo fondo
remiamus darbus, paskola savo verslui organizuoti, bedarbio paalpa. Pagal 1948 m.
TDO konvencij dl darbinimo tarnyb darbinimo tarnybos pagrindin pareiga yra
laiduoti pagal galimybes geriausi darbo rinkos organizavim kaip sudtin
nacionalins programos dal, pasiekti ir ilaikyti visik uimtum bei pltoti ir
naudoti gamybos iteklius.
Darbo teiss subjekt lygybs principas, tvirtintas DK2 straipsnio 1 dalies 4
punkte, reikia, kad kiekvienas darbuotojas turi turti lygias galimybes gy-
350
Darbo teis: bendroji dalis
vendinti savo darbines teises, nepaisant lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilie-
tybs ir kit aplinkybi, nesusijusi su jo dalykinmis savybmis.
Sveik ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas numatytas
Konstitucijos 48 straipsnyje, Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme (toliau -DSS),
DK normose. Darbuotoj teis dirbti saugiomis ir sveikomis darbo slygomis
tiesiogiai susijusi su valstybs politika, kuri turi utikrinti darb saug, profesini lig
profilaktik ir tinkamas darbo slygas, nustatyti vienodus saugos darbe reikalavimus
monms, ekonominius svertus, skatinanius saug darb, utikrinti valstybin darbo
saugos kontrol ir pan. Pagal DSS saugi ir sveik darbo slyg sudarymas yra
darbdavio pareiga. Darbdavys privalo organizuoti darbus ir sudaryti tokias slygas,
kad skatint darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavim. io principo
gyvendinimas numatytas DSS, DK normose, reglamentuojaniose darbo laiko
trukm, poilsio laik, specialiose jaunimo, moter ir riboto darbingumo asmen darbo
normose. Taip pat numatyta atsakomyb u saugos darbe reikalavim paeidimus.
Teisingas apmokjimas u darb numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
48 straipsnyje, konkretizuotas DK normose, kituose statymuose ir postatyminiuose
teiss aktuose. io principo esm ta, kad valstyb turi nustatyti tok minimal
atlyginim, kuris garantuot darbuotojams ir j eimoms normal gyvenimo lyg,
vyr ir moter vienod atlyginim u vienod darb, iankstin spjim apie
numatomas naujas darbo apmokjimo slygas, vidutinio darbo umokesio garantijas
ir pan.
DK 187 straipsnyje numatyta, kad minimalj valandin atlyg ir minimalij
mnesin alg nustato Vyriausyb Trials tarybos teikimu, o kolektyvinse sutartyse
leidiama nustatyti didesn nei Vyriausybs nustatytas minimalus darbo umokesio
dydis. Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo mechanizmo Lietuva yra
ratifikavusi 1970 m. TDO konvencij Nr. 131, kurios nuostat privalu laikytis.
Vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimo principas reikia, kad
laisvas darbas nesuderinamas su vertimu dirbti. Lietuva yra ratifikavusi 1930 m. TDO
konvencij Nr. 29 Dl priverstinio darbo panaikinimo" ir konvencij Nr. 105, kuri
nuostatos pareigoja valstybes, ratifikavusias ias konvencijas, udrausti ir nenaudoti
bet kokios formos priverstin ar privalomj darb. DK ir kituose darbo statymuose
atsispindi nuostatos dl privalomojo ar priveriamojo darbo udraudimo.
Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje, piliei darbas nepaprastosios
ar karo padties slygomis, stichini nelaimi (gaisr, potvyni, ems drebjim ir
pan.) ir kitais pavoj moni gyvybei kelianiais atvejais, taip pat teismo nuteistj
darbas.
Darbo santyki stabilumo principas reikia, kad darbo statymais neleidiama
sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, nebent tai
yra numatyta statyme ar kolektyvinje sutartyje. Taip pat DK tvirtinta nemaai
nuostat, laiduojani darbo santyki stabilum. Tokios nuostatos, pavyzdiui, yra
draudimas pakeisti btinsias darbo sutarties slygas be darbuotojo sutikimo,
garantijos priimant darb bei nutraukiant darbo sutart.
Kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs
interesus. is principas grindiamas 1949 m. TDO konvencija Nr. 98 Dl teiss
jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo" ir 1981 m.
TDO konvencija Dl kolektyvini deryb skatinimo". DK ypatin-
351
DARBO TEISE
ga reikm teikiama kolektyviniams darbo santykiams. Ten numatyti laisv kolek-
tyvini deryb principai bei kolektyvini deryb mechanizmai.
Kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus. is principas numato
atsakomyb u neteist streik, u sipareigojim pagal kolektyvin sutart
nevykdym, taip pat kolektyvins sutarties vykdymo kontrol.
Darbo tei ss reguliavimo metodas - tai bdas valstybei teisikai reguliuoti
darbo santykius. Darbo teisje iskiriami ie darbuotoj darbo santyki teisinio
reguliavimo metodo poymiai: darbo teiss norm krimo ypatybs, t. y. darbo
kolektyvo ir j atstov dalyvavimas kuriant darbo teiss normas; ypatinga darbo
teisini santyki subjekt padtis, j lygyb ir kartu priklausomyb nuo monje
nustatytos vidaus darbo tvarkos; centralizuoto (valstybinio) reguliavimo derinimas su
vietiniu (lokaliniu) reguliavimu. Specifiniai darbo santyki teisinio reguliavimo
metodo poymiai padeda atskirti tuos santykius nuo kit, juos panai visuomenini
santyki, kuriuos reguliuoja ne darbo teis, o kitos teiss akos.
1.2. DARBO TEISS ALTINIAI
Darbo teiss altiniai sudaro tam tikr sistem, kuri jungia vairius pagal pobd,
teisin gali ir taikymo sfer norminius aktus.
Darbo teiss norm sistemoje ypating viet uima aukiausi juridin gali
turinti Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje tvirtinti pagrindiniai darbo teiss
principai. Darbo teiss altinis yra ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys (DK 3
str.). Kai Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios normos
negu nustatytos DK ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose, taikomos
tarptautini sutari normos. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo
santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai joms taikyti yra btinas
specialus Lietuvos Respublikos norminis teiss aktas.
Tarptautines sutartis, susijusias su darbu, galima suskirstyti kelet grupi. Pir-
moji apima asmenini ir kolektyvini darbo santyki sutartis. Jose yra idstyti
tarptautiniai standartai, apibriantys minimalias darbuotojo teises bei darbuotojui
garantuotas teises ir laisves (plaija prasme - ir profesini sjung laisv) -tokios yra
Visuotin mogaus teisi deklaracija, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
konvencija, 1996 m. Europos Socialin chartija (pataisyta).
Kita tarptautini sutari grup apima Lietuvos piliei darbo usienyje ir u-
sieniei darbo Lietuvoje sutartis. J tikslas - reguliuoti darbinimo taisykles ir,
atsivelgiant galimybes, didinti darbo rinkos prieinamum. darbinimo sutartyse
nusakoma Lietuvos darbuotoj, dirbani usienyje, ir dalies usieniei, dirbani
Lietuvoje, teisin padtis (tokios sutartys pasiraytos su Ukraina (1996 m.), Lenkija
(1995 m.), Latvija (1994 m.) ir kt.).
Pagal hierarchij darbo teiss altiniai gali bti skirstomi statymus ir postaty-
minius norminius teiss aktus. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, Seimo pa-
tvirtintas 2002 m. birelio 4 d. statymu, yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai ko-
difikuotas darbo teiss norminis aktas, i esms ubaigs Lietuvos darbo teiss
reform. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini hierarchija, apibrta
darbo statym taikymo sfera, Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi institucij,
socialini partneri teis priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamenta-
352
vimo klausimais. Apibriama i teiss akt teisin galia, nurodant, kad negalioja
mint institucij normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt,
palyginti su ta, kuri yra nustatyta Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose. Be to,
DK 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrta vietini (lokalini) normini teiss akt vieta
darbo teiss altini hierarchijoje. Vietiniais (lokaliniais) teiss norminiais aktais gali
bti nustatomos statymais ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotos darbo
slygos ir papildomos, palyginti su nustatytomis statymuose bei kituose norminiuose
teiss aktuose, darbo, socialins ir buities lengvatos darbuotojams arba atskiroms j
grupms. Vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai priskiriami postatymini teiss
akt grupei. Jie turi apibrt taikymo srit (konkreioje monje). Darbo statymais
numatomas j sudarymo mechanizmas, suteikiama laisv socialiniams partneriams
(darbdaviui, darbo kolektyvui ir j atstovams) patiems nusistatyti darbo slygas ir
tarpusavio santykius. Taiau darbo teiss altiniu laikomos tik tos kolektyvini
sutari normatyvins nuostatos, kurios, pasiraius kolektyvin sutart, gauna teiss
norm pobd per vis kolektyvins sutarties galiojimo laik. Hierarchikumo
principas pasireikia tuo, kad emesnis pagal hierarchij postatyminis aktas neturi
prietarauti auktesniam (pvz., Vyriausybs nutarimas -statymams, ministro sakymai
- Vyriausybs nutarimams). Vietiniame (lokaliniame) norminiame teiss akte
(kolektyvins sutarties norminse slygose, vidaus darbo tvarkos taisyklse ir kt.) gali
bti nustatytos tik palankesns slygos, o darbo sutartyje nustatytos slygos gali bti
palankesns u nustatytsias kolektyvinje sutartyje. Jei tarp darbo teiss akt
nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11 str.).
1.3. DARBO TEISS VIENYB IR DIFERENCIACIJA
Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai reguliuoja vis darbuotoj darbo san-
tykius, juose nustatomos bendros normos ir taisykls. Taiau darbo santykiai yra labai
vairs, todl reglamentuoti reikia diferencijuotai, atsivelgiant konkrei darbo
slyg specifik. Diferencijuojama remiantis objektyviais (darbo sunkumas, darbo
slyg kenksmingumas, klimato slygos) ir subjektyviais (jaunimo, moter, maesnio
darbingumo asmen psichofiziologins ypatybs) pagrindais. Todl darbo teisje yra
bendrosios ir specialiosios normos, atspindinios jos vienyb ir diferenciacij.
Bendrosios teiss normos yra tokios, kurios lieia visus darbuotojus, neatsivelgiant
ami, profesij ir kt. aplinkybes. Specialiosios normos lieia tik kai kuri kategorij,
sakmiai nurodyt statyme, darbuotojus. i kategorij darbuotoj darb reguliuoja ir
bendrieji darbo statymai, o specialieji numato tik iimtis i bendr taisykli. Kadangi
specialiuosiuose darbo statymuose tam tikrai darbuotoj kategorijai nustatytos
ypatingos darbo slygos arba papildomos, palyginti su bendrosiomis, teiss ir
pareigos, todl jas taikant reikia vadovautis taisykle: specialioji norma suspenduoja
bendrosios normos veikim.
1.4. DARBO TEISS SUBJEKTAI
Darbo teiss subjektai - tai jos reguliuojam visuomenini teisini santyki dalyviai.
Darbo teis reguliuoja dvi visuomenini santyki ris: individualiuosius ir
353
DARBO TEISE
kolektyvinius santykius, taip pat kitus su jais susijusius darbo santykius (pvz., darbo
statym laikymosi prieir ir kontrol, ginus, kurie gali atsirasti tarp darbo teiss
subjekt).
Norint apibrti subjekto teisin status, reikia inagrinti jo teisin subjektikum:
1) nustatyti, nuo ko priklauso jo teisnumas ir veiksnumas; 2) koks yra to sub-
jektikumo turinys (t. y. kokias subjektas turi teises ir pareigas kaip teisinio santykio
dalyvis); 3) kokios yra t teisi ir pareig garantijos ir gyvendinimo bdai; 4) kokia
subjekto atsakomyb u pareig paeidim.
Individualij darbo teisini santyki subjektai yra darbuotojas ir darbdavys.
DARBUOTOJAS
Asmuo, tapdamas darbo teisinio santykio dalyviu, gauna specifin teisin status.
Taigi jis gyja nauj teisin status - tampa darbuotoju, t. y. centrine darbo teiss
figra. Darbuotojas pagal DK 15 straipsn yra fizinis asmuo, turintis darbin teisnum
ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim.
Asmuo gyja darbin veiksnum, kai jam sukanka eiolika met. Darbo staty-
muose nustatytos ir iimtys. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. sausio 29 d.
nutarimu Nr. 138 patvirtino asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos
patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvark, jiems drau-
diamus dirbti darbus, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra.
Darbin veikla neatskiriama nuo asmens, jos negalima realizuoti per atstov.
Darbines teises ir pareigas mogus gali realizuoti tik pats asmenikai. Teisnumas ir
veiksnumas neatsiejami, jie atsiranda ir inyksta vienu metu. Darbinis teisinis sub-
jektikumas - tai statymu pripaintas galjimas turti darbines teises ir pareigas ir
galjimas savo veiksmais tas teises ir pareigas realizuoti. Darbinis teisinis subjek-
tikumas pripastamas lygus visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienieiai
ir asmenys be pilietybs, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai,
Lietuvos Respublikoje turi tok pat darbin subjektikum.
Laikinai atvykusi Lietuv asmen teis sidarbinti nustato tarptautins sutartys,
Lietuvos Respublikos usieniei teisins padties statymas, usieniei si-
darbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart tvarka. Usienietis gali dirbti tik
t darb, kuriam dirbti yra gavs leidim.
DARBDAVYS
Darbdavys gali bti darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga, organizacija
ar kitokia organizacin struktra, nesvarbu, kokia jos nuosavybs forma, teisin
forma, ris bei veiklos pobdis.
moni, staig, organizacij teisin padtis apibriama atskiruose statymuose
(pvz., moni, Akcini bendrovi, kini bendrij ir kt. statymuose) ir j statuose.
staiga yra ne pelno siekiantis subjektas, vykdantis statymuose nustatytas valstybs
ar savivaldybs funkcijas (pvz., vietimo, mokslo, kultros, sporto staigos).
Organizacija yra susivienijimas, kuriame j sudar asmenys tenkina bei gyvendina
savo poreikius ir tikslus, kurie nra prieingi Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
statymams (pvz., visuomenins organizacijos, politins partijos, religins
bendruomens ir kt.). Dar viena organizacin struktra gali bti moni, staig ar
organizacij savarankiki padaliniai (pvz., filialai, atstovybs).
354
Darbdavi darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo j steigimo momento.
T patvirtina mons, staigos, organizacijos registravimas valstybs ar savivaldybs
institucijoje. Darbdavys turi registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritoriniuose skyriuose, drausti priimtus dirbti darbuotojus valstybiniu
socialiniu draudimu ir mokti socialinio draudimo mokas.
Darbdavio kaip darbo teiss subjekto veikla gali bti nutraukta dl jos likvi-
davimo, kuris atliekamas paties savininko, steigjo, institucijos, galiotos sukurti toki
organizacij, sprendimu arba teismo sprendimu. Darbdavys (juridinis asmuo)
laikomas likviduotu nuo to momento, kai ibraukiamas i juridini asmen registro.
Darbdavys taip pat gali bti kiekvienas fizinis asmuo. Jo teisnum ir veiksnum
reglamentuoja Civilinis kodeksas. Tokie yra individuali moni savininkai, kininkai
ir kiti fiziniai asmenys, kurie gali darbo teises gyvendinti patys arba samdydami
darbuotojus. Nesteigs mons ar kininko kio, darbdaviu fizinis asmuo gali bti tik
tada, kai samdo kit asmen patarnavimo darbams atlikti. Nesteig mons ar kio,
fiziniai asmenys gali usiimti komercine kine veikla tik Vyriausybs nustatyta
tvarka gij patent.
kininkas laikomas darbdaviu, jeigu jis yra sudars darbo sutart bent su vienu
darbuotoju.
KOLEKTYVINI DARBO SANTYKI SUBJEKTAI
Kolektyvini darbo santyki subjektai yra darbuotojai ir darbdaviai, bet ne atskiras
darbuotojas ar darbdavys. DK17 straipsnyje apibriama darbuotoj kolektyvo sam-
prata - tai visi darbuotojai, darbo santykiais susij su darbdaviu. Darbuotojai ir
darbdaviai darbo teises ir pareigas gali gyti, pakeisti, j atsisakyti ar jas apginti per
jiems atstovaujanius subjektus.
1.5. DARBO TEISS SUBJEKT ATSTOVAVIMAS
Darbuotojai ir darbdaviai gali bti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek in-
dividualiems darbo santykiams. Atstovavim esant kolektyviniams darbo santykiams
reglamentuoja DK, o esant individualiems darbo santykiams - CK, jeigu toks reg-
lamentavimas neprietarauja DK.
Darbuotoj kolektyvo atstovavimo klausimu priimta 1971 m. TDO konvencija Nr.
135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje".
Atstovauti darbuotoj teisms ir interesams bei juos ginti gali profesins sjungos.
Kadangi profesinje sjungoje dalyvauja ne visi darbuotojai (Lietuvos profesini
sjung nariai yra apie 15 proc. darbuotoj), todl DK kolektyvinio atstovavimo
subjekt teiss suteiktos Darbo tarybai, kurios statusas ir sudarymo tvarka nustatyta
statyme. Darbuotoj kolektyvui taip pat suteikta teis, jeigu nra profesins sjungos,
perduoti teis jiems atstovauti atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei
sjungai. Ir tik jei monje nra profesins sjungos ar atstovavimo teis nra
perduota akos profesinei sjungai, visuotiniame darbuotoj kolektyvo susirinkime
irenkama Darbo taryba slaptu balsavimu. Darbo tarybos nariams, kaip ir profesini
sjung renkamj organ nariams, atstovavimo laikotarpiu taikomos DK 134
straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytos ga-
355
DARBO TEISE
rantijos: jie negali bti atleisti i darbo, kai nra j kalts, be iankstinio atstovau-
jamojo organo sutikimo; jiems teikiama pirmenyb pasilikti darbe, kai mainamas
darbuotoj skaiius, ir kt.
Kolektyvini darbo santyki subjektai yra ir tam tikros darbuotoj ir darbdavi
organizacijos: asociacijos, susivienijimai, konfederacijos ir kt.
2. KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
2.1. SOCIALIN PARTNERYST
Socialins partnerysts sistem sudaro darbo santyki subjekt - darbuotoj (j
organizacij), darbdavi (j organizacij) (toliau - socialini partneri) ir valstybs
bei savivaldybi institucij tarpusavio santyki sistema, kuria siekiama reguliuojant
darbo santykius ir kitus glaudiai su jais susijusius santykius suderinti darbdavi ir
darbuotoj interesus. Socialini partneri interes derinimas vyksta deryb bdu (DK
48 str.), pltojant konsultavimsi ir informavim darbo, socialiniais ir ekonominiais
klausimais (DK47 str., 48 str. 4-6 d.), sudarant kolektyvines sutartis (DK 49 str.),
sprendiant kolektyvinius darbo ginus (DK X skyrius). Darbo kodekse teisinti
mechanizmai, kurie skatina kolektyvines derybas ir kolektyvini sutari pasiraym.
Interes derinimas yra socialins partnerysts pagrindas. Derybose priimami
sprendimai vairiais lygiais: nacionaliniu, akos (gamybos, paslaug, profesiniu),
teritoriniu (savivaldybs, apskrities), moni, staig, organizacij ir j struktrini
padalini lygiais. Sprendimai bna skirtingo pobdio: vienais atvejais tai bna
kolektyvini sutari normins slygos, kitais - valstybs sprendimai (statymai, kiti
norminiai teiss aktai), priimami atsivelgiant socialini partneri nuomon, o dar
bna vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, tvirtinami darbdavio, atsivelgiant
darbuotoj atstov nuomon.
Priemons, kuri imamasi kolektyvinms deryboms skatinti, nustatomos bei turi
bti taikomos taip, kad utikrint kolektyvini deryb laisv, kaip numatyta 1981 m.
154 TDO konvencijoje Dl kolektyvini deryb skatinimo".
Socialin partneryst grindiama iais principais: laisv kolektyvini deryb;
savanorikumo ir savarankikumo priimant alis susaistanius sipareigojimus; ga-
liojanios teisins sistemos nepaeidiamumo; realaus sipareigojim vykdymo; ob-
jektyvios informacijos suteikimo; tarpusavio kontrols ir atsakomybs; ali lygia-
teisikumo, geranorikumo ir pagarbos teistiems savitarpio interesams.
Socialin partneryst gyvendinama: sudarant triales ar dviales tarybas (ko-
misijas, komitetus); naudojantis informavimo ir konsultavimo procedromis; vedant
kolektyvines derybas dl kolektyvini sutari pasiraymo; darbuotojams dalyvaujant
priimant sprendimus.
Socialins partnerysts sistem sudaro: Lietuvos Respublikos trial taryba, kitos
trials ir dvials tarybos (komisijos, komitetai), sudaromos statym ar kolektyvini
sutari nustatyta tvarka.
356
Kolektyviniai darbo santykiai
Trials tarybos funkcijos, teiss, sudarymo tvarka nustatyta 1998 m. lapkriio 19
d. Trials tarybos nutarimu patvirtintuose nuostatuose.
2.2. KOLEKTYVIN SUTARTIS
Teis kolektyvin sutartin reguliavim yra ivestin i teiss jungtis asociacijas. Ji
sudaroma tarp dviej socialini partneri: profesini sjung (susivienijimo, fede-
racijos, centro ir kt.) ir darbdavi organizacij (asociacijos, federacijos, konfedera-
cijos ir kt.), t. y. tarp kolektyvini darbo teisini santyki subjekt.
Kolektyvin sutart galima apibdinti kaip normin susitarim. Tai ypatingas
teisinis aktas, priimamas sutartiniu bdu, kurio turin sudaro teiss normos ir si-
pareigojimai. Kolektyvin sutartis turi ir sutarties, ir norminio akto bruo. Kolek-
tyvin sutartis priimama dvialse derybose, ji apima abipusius ali sipareigojimus
ir veikia terminuotai. Tie sipareigojimai yra konkrets veiksmai, kuriuos reikia
atlikti. sipareigojimai, pasiraius kolektyvin sutart, gyja teisins prievols pobd,
todl privalu j vykdyti. Kolektyvins sutartys, sudarytos interes atstovavimo
pagrindu ir ireikdamos suderint ali vali, turi teiss norminio akto gali (DK 3, 4
str.). Jos yra norminiai aktai, kuri pagrindu konkreiam darbuotojui realizuojama
teis papildomas darbo ir socialines garantijas bei lengvatas. ios darbuotoj teiss
gali bti gyvendintos tik galiojant kolektyvinei sutariai arba, pasibaigus jos
galiojimo laikui, atnaujinus sutart.
Darbo kodekse numatytos tokios kolektyvini sutari rys: nacionalin, akos
(gamybos, paslaug, profesijos) ar teritorin (savivaldybs, apskrities), mons ar jos
struktrinio padalinio.
Nacionalins kolektyvins sutarties alys yra centrins (respublikins) profesini
sjung organizacijos ir darbdavi organizacijos.
Sakos kolektyvins sutarties alys yra atitinkamos pramons (gamybos, paslaug,
profesijos) akos profesini sjung ir darbdavi organizacijos. Sakos kolektyvinje
sutartyje nustatomos atitinkamos akos socialins ir ekonomins pltros kryptys,
darbuotoj (profesini grupi) darbo organizavimo ir darbo apmokjimo slygos bei
socialins garantijos.
Teritorins kolektyvins sutarties alys yra toje teritorijoje (savivaldybje, ap-
skrityje) veikianios profesini sjung ir darbdavi organizacijos. Teritorinje ko-
lektyvinje sutartyje nustatomos tam tikr darbo, socialini ir ekonomini problem,
kurios turi teritorini ypatum, sprendimo slygos.
Mintose kolektyvinse sutartyse nustatomos aktualiausios, svarbiausios darbo
apmokjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotoj saugos ir sveikatos, socialins part-
nerysts rmimo, kvalifikacijos klimo ir kitos alims svarbios darbo, socialins ir
ekonomins slygos.
Darbo kodeksas suteikia plai teis alims susitarti dl kolektyvins sutarties
rengimo, derinimo, turinio, galiojimo ir nutraukimo tvarkos.
Kolektyvines sutartis privalu registruoti. Kolektyvin sutartis (nacionalin, akos,
teritorin) sigalioja registravus j Socialins apsaugos ir darbo ministerijoje. Kaip
vykdoma nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis, kontroliuoja sutarties
alys arba tam galioti atstovai, taip pat darbo statym laikymosi kontrols
institucijos (Valstybin darbo inspekcija ir kt.).
357
DARBO TEISE
2.3. MONS KOLEKTYVIN SUTARTIS
mons kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons dar-
buotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini
slyg. mons kolektyvin sutartis gali bti sudaroma vis ri monse, staigose,
organizacijose.
monje sudaryta kolektyvin sutartis taikoma visiems tos mons darbuotojams.
mons filialuose, atstovybse ir struktriniuose padaliniuose gali bti sudaromos
kolektyvins sutartys mons kolektyvins sutarties nustatyta tvarka ir nevirijant tos
kolektyvins sutarties apibrt rib.
mons kolektyvins sutarties alys yra mons darbuotoj kolektyvas ir darb-
davys. Jiems sudarant i sutart, atstovauja monje veikianti profesin sjunga ir
mons vadovas arba galioti administracijos pareignai. Administracijos atstov
galiojimai atstovauti darbdaviui sudarant kolektyvin sutart paprastai forminami
darbdavio sakymu.
Pagal DK kolektyvin sutartis sudaroma pereinant kelis etapus. Pirmiausia pa-
geidaujanti dertis alis privalo prisistatyti kitai deryb aliai. Prisistatymas turi bti
pateiktas ratu. Deryb siekianti alis turi pateikti aikiai suformuluotus reikalavimus
arba pasilymus. Salys turi susitarti dl deryb pradios ir tvarkos. Jei alys
nesusitar dl deryb pradios, pagal DK 48 straipsnio 2 dal derybos turi bti su-
aukiamos per dvi savaites po to, kai antroji alis gavo prisistatym deryboms.
Jeigu monje veikia kelios profesins sjungos, mons kolektyvin sutart sudaro
jungtin profesini sjung atstovyb ir darbdavys. Jungtin profesini sjung
atstovyb sudaroma profesini sjung susitarimu. Profesinms sjungoms ne-
susitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, sprendim dl atstovavimo priima
darbuotoj susirinkimas (konferencija). Jeigu monje nra veikianios profesins
sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gy-
nimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai,
kolektyvin sutartis gali bti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis
DK IX skyriuje tvirtintomis kolektyvini sutari sudarymo nuostatomis.
mons kolektyvins sutarties projektui rengti alys paritetiniais pagrindais sudaro
komisij. Komisijos sudtis nurodoma ali susitarimo protokole. Protokolo
pasiraymo data laikoma kolektyvini deryb pradia.
Sali suderintas mons kolektyvins sutarties projektas pateikiamas darbuotoj
susirinkimui (konferencijai). Jei is nepritaria pateiktam projektui, tai nusprendia
arba pradti derybas i naujo, arba inicijuoti kolektyvin darbo gin. Kolektyvinis
darbo ginas irgi gali bti pradtas, jeigu nepavyksta paalinti nesutarim. Jeigu
darbuotoj susirinkimas (konferencija) mons kolektyvins sutarties projektui
pritaria, sutart pasirao darbdavio ir darbuotoj atstovai. Darbuotoj susirinkimas yra
teistas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pus mons (struktrinio padalinio)
darbuotoj, o konferencijoje - ne maiau kaip du tredaliai delegat. Jeigu
susirinkim (konferencij) nesusirenka nurodytas darbuotoj (delegat) skaiius, tai
ne vliau kaip per penkias dienas turi bti suauktas pakartotinis darbuotoj
susirinkimas (konferencija). Susirinkimas laikomas teistu, jeigu jame dalyvavo
ketvirtadalis darbuotoj, o konferencija -jeigu joje dalyvavo pus delegat.
mons kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka darbuotoj susirinkimas gali bti
aukiamas mons struktriniuose padaliniuose. Balsavim rezultatai nusta-
358
tomi pagal iuose susirinkimuose gaut bals skaii. Sprendimai priimami dar-
buotoj susirinkimo (konferencijos delegat) nuoira slaptu ar atviru balsavimu
dalyvaujanij bals dauguma.
mons kolektyvins sutarties turinys aptartas DK 61 straipsnyje, taiau detaliai
turinio slygos nenustatytos. Paprastai kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo,
profesines, socialines ir ekonomines slygas bei garantijas, kurios nra regla-
mentuotos statym, kit normini teiss akt ar nacionalins, akos ir teritorins
kolektyvins sutarties arba kurios joms neprietarauja ir neblogina darbuotoj pa-
dties. Kolektyvins sutarties turinio slygos apima visas pagrindines darbo kolek-
tyvo gyvenimo sritis, svarbiausius interesus. ias slygas pagal j teisin pobd ga-
lima skirstyti keturias grupes: prievolines, normatyvines, organizacines ir informacines.
Prievolins slygos - tai darbdavio sipareigojimai, kurie, sudarius kolektyvin
sutart, gauna teisins prievols pobd, ir darbo kolektyvo sipareigojimai. Labai
svarbu, kad kolektyvine sutartimi nustatomi sipareigojimai bt konkrets. Sutartyje
turi bti numatyti konkrets j vykdymo terminai, atsakingi asmenys ir, jeigu reikia,
planuojam priemoni finansavimo altiniai.
Normatyvins slygos apima tam tikras lokalines teiss normas. Kolektyvinje
sutartyje turi bti normatyvinio pobdio darbo ir poilsio laiko, darbo apmokjimo ir
materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatos. Tokios nuostatos galioja vis
kolektyvins sutarties galiojimo laik ir taikomos tos mons darbuotojams vykus
kolektyvinje sutartyje numatytiems juridiniams faktams.
Organizacins slygos - tai nuostatos, tvirtinanios kolektyvins sutarties
galiojimo laik, atskir jos punkt keitimo arba papildymo tvark, vykdymo kon-
trols bdus, formas ir kt.
Informacins slygos - tai kolektyvin sutart trauktos pagrindins nuostatos
darbo ir darbo umokesio klausimais, nustatytos monei vadovaujantis galiojaniais
statymais. Informacinio pobdio nuostat kolektyvin sutart reikt traukti kuo
maiau.
mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje
sutartyje. Sutarties galiojimas gali bti apibrtas kalendorine data arba tam tikru
vykiu ar aplinkybe. DK numatyta, kad jeigu sudaryta terminuota kolektyvin sutartis,
dl jos atnaujinimo alys turi pradti derybas likus dviem mnesiams iki jos galiojimo
pabaigos. Jei derybos nebus pradtos pasibaigus terminui, ji neteks juridins galios.
Nauja kolektyvin sutartis gali bti pasirayta ar galiojanti atnaujinta ar papildyta ir
anksiau, nei nustatytas galiojimo terminas. Pakeitimai ir papildymai daromi ta paia
tvarka, kaip ir sudaroma sutartis. Terminuota kolektyvin sutartis turi skatinti
profesines sjungas veikti aktyviau, nes keiiantis ekonominei situacijai svarbu siekti
geriau atstovauti ir ginti darbuotoj teises.
Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno darbdavio kitam darbdaviui, tai tos
mons kolektyvins sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui. i nuostata
grindiama ES direktyva 2001/23/EB, kurioje nurodoma, kad teisi permjas privalo
laikytis kolektyvins sutarties reikalavim ir jos galiojimo termin bei taikyti j tiems
darbuotojams, kurie bus priimti darb po mons teisi perdavimo.
Darbo kodekso 65 straipsnyje numatyta galimyb nutraukti kolektyvin sutart.
Toki teis turi bet kuri i ali, spjusi kit al ne vliau kaip prie tris mnesius,
taiau draudiama nutraukti anksiau negu po ei mnesi nuo mons kolekty-
vins sutarties sigaliojimo.
359
DARBO TEISE
2.4. KOLEKTYVINIAI DARBO GINAI
Kolektyvinis darbo ginas yra mons profesins sjungos ir darbdavio ar teis su-
daryti kolektyvines sutartis turini subjekt nesutarimai, atsirad dl darbo, so-
cialini ir ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir
vykdant kolektyvin sutart (interes konfliktas), nepatenkinus ali ikelt ir Darbo
kodekso nustatyta tvarka teikt reikalavim.
Reikalavimus darbdaviui, kolektyvini sutari subjektams turi teis ikelti: 1)
mons profesin sjunga arba profesini sjung jungtin atstovyb, arba profesini
sjung organizacijos; 2) jeigu monje nra profesins sjungos ir jeigu darbuotoj
kolektyvo susirinkimas neperdav darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos
atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, - darbo taryba.
Reikalavimai turi bti tiksliai apibrti, motyvuoti, idstyti ratu ir teikti darb-
daviui ar kolektyvins sutarties subjektui.
Reikalavimus gavs subjektas privalo juos inagrinti ir per septynias dienas nuo
gavimo dienos savo sprendim ratu praneti reikalavimus iklusiam ir pateikusiam
subjektui. Jeigu sprendimas reikalavimus iklusio ir pateikusio subjekto
nepatenkino, alys gali pasitelkti tarpininko paslaugas arba perduoti gin nagrinti
taikinimo komisijai, darbo arbitraui, treij teismui.
Taikinimo komisija sudaroma i reikalavimus iklusi ir gavusi subjekt
vienodo skaiiaus galiot atstov. Komisijos nari skaiius nustatomas remiantis
ali susitarimu. Ji turi bti sudaryta per septynias dienas nuo reikalavim gavusio
subjekto atsisakymo patenkinti reikalavimus arba jeigu per t laik atsakymas ne-
gautas. alims nesutarus dl taikinimo komisijos nari skaiiaus, jos savo nuoira
deleguoja taikinimo komisij savo atstovus. Nuo kiekvienos alies negali bti dau-
giau kaip po penkis atstovus. Taikinimo komisija i nari irenka pirminink ir sek-
retori. Sali sutarimu taikinimo komisijai pirmininkauti gali bti skiriamas nepri-
klausomas tarpininkas.
Gino nagrinjimas taikinimo komisijoje yra btina kolektyvinio gino nagri-
njimo stadija. Kolektyvin gin taikinimo komisija turi inagrinti per septynias
dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. ali susitarimu is terminas gali bti
pratstas. Darbdavys taikinimo komisijai turi sudaryti darbo slygas: suteikti patalpas
ir btin informacij.
Taikinimo komisijos sprendimas priimamas ali susitarimu, forminamas su-
raant protokol ir alims privalomas vykdyti sprendime nustatytais terminais ir
tvarka. Jeigu taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta,
komisija gali perduoti juos nagrinti darbo arbitraui, treij teismui arba ubaigti
taikinimo procedr protokolo dl nesutarimo suraymu. Taikinimo komisijos
sprendimas yra paskelbiamas darbuotojams.
Darbo arbitraas sudaromas prie apylinks teismo, kurio aptarnaujamoje
teritorijoje yra mons arba kolektyvinio gino reikalavimus gavusio subjekto bu-
vein. Darbo arbitrao sudt, gino nagrinjimo ir priimto sprendimo vykdymo
tvark nustato Vyriausybs patvirtinti Darbo arbitrao nuostatai.
Treij teismo teisjus po vien ar po kelis skiria kolektyvinio gino alys ir
formina tai raytine sutartimi. Gino nagrinjimo ir priimto sprendimo vykdymo
tvark nustato Vyriausybs patvirtinti Treij teismo nuostatai.
360
Darbo arbitraas, treij teismas turi per keturiolika dien inagrinti jiems
perduot kolektyvin gin. Darbo arbitrao ir treij teismo sprendimai gino
alims yra privalomi.
Streikas - tai vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo
nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis
taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas.
Priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir spjamj) turi teis profesin sjunga
jos statuose nustatyta tvarka. Streikas skelbiamas, jeigu iam sprendimui slaptu
balsavimu pritar: 1) skelbti streik monje - du tredaliai mons darbuotoj; 2)
skelbti streik mons struktriniame padalinyje - du tredaliai to padalinio
darbuotoj ir ne maiau kaip pus visos mons darbuotoj.
Apie bsimo streiko pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie
septynias dienas pasiuniant jam DK 77 straipsnyje nustatyta tvarka priimt
sprendim. Skelbiant streik galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo pa-
tenkinti taikinimo procedros metu. Prie streik gali bti organizuojamas spjamasis
streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Apie streik darbdavys turi bti
sptas ratu ne vliau kaip prie septynias dienas. Primus sprendim dl streiko (taip
pat spjamojo) geleinkeli ir miesto visuomeninio transporto, civilins aviacijos,
ryi, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliek
iveimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose monse, kuri
sustabdymas susijs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba moni
gyvybei ar sveikatai, apie jo pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip
prie keturiolika dien.
Sprendime skelbti streik nurodoma: reikalavimai, dl kuri skelbiamas streikas;
streiko pradia; streikui vadovaujantis organas.
Draudiama skelbti streik vidaus reikal, krato apsaugos ir krato saugumo
sistemose, taip pat centralizuoto elektros energijos, ilumos tiekimo ir duj tiekimo
monse, neatidliotinos medicinos pagalbos tarnybose. i tarnyb ir moni
darbuotoj reikalavimus sprendia Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos i-
vad. Streikai draudiami stichins nelaims zonose, taip pat regionuose, kuriuose
nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padtis, kol bus likviduojami stichins
nelaims padariniai ar ataukta karo, nepaprastoji padtis. Kolektyvins sutarties
galiojimo metu draudiama skelbti streik, jeigu ios sutarties laikomasi.
Streikui vadovauja profesin sjunga arba jos sudarytas streiko komitetas. Streikui
vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug.
Streiko metu turi bti utikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens
poreikiams tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos). Jas pagal kompetencij
nustato Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos ivad, arba savivaldybs
vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio gino alimis. i slyg
vykdym utikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir j paskirti
darbuotojai. Jei slygos, nurodytos DK 80 straipsnio 2 dalyje, nevykdomos, Vy-
riausyb arba savivaldybs vykdomoji institucija joms utikrinti gali pasitelkti kitas
tarnybas.
Paskelbus streik, darbdavys ar reikalavimus gavs subjektas gali kreiptis teism
dl streiko pripainimo neteistu. Teismas byl turi inagrinti per deimt dien.
Teismas pripasta streik neteistu, jeigu jo tikslai prietarauja Lietuvos Res-
361
DARBO TEISE
publikos Konstitucijai, kitiems statymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant DK
nustatytos tvarkos ir reikalavim. siteisjus teismo sprendimui dl streiko pripai-
nimo neteistu, streikas negali bti pradtas, o jau vykstantis streikas turi bti ne-
delsiant nutrauktas.
Jei kyla tiesiogin grsm, kad gali bti neutikrintos neatidliotiniems (gyvybi-
niams) visuomens poreikiams tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos), ir tai
gali sukelti pavoj moni gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teis tris-
deimiai dien atidti dar neprasidjus streik, o prasidjus tokiam pat laikui
sustabdyti.
Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidiami
nuo sipareigojim atlikti savo darbo funkcijas. Derybose dl streiko ubaigimo gali
bti susitarta, kad streikuotojams bus imoktas visas darbo umokestis arba jo dalis.
Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dl jo negalintiems dirbti savo darbo,
apmokama kaip u prastov ne dl j kalts arba jie gali bti j sutikimu perkelti kit
darb.
Primus sprendim dl streiko ir jo metu darbdaviui draudiama: priimti bet kok
vienaalik sprendim visikai arba i dalies nutraukti mons (staigos, or-
ganizacijos) ar struktrinio padalinio darb (veikl); trukdyti visiems ar paskiriems
darbuotojams ateiti darbo vietas; atsisakyti suteikti darbuotojams darb ar darbo
rankius; sudaryti kitas slygas, kurios visikai ar i dalies gali sustabdyti visos
mons, staigos, organizacijos ar atskir jos grandi darb (veikl); priimti kitus
sprendimus, trikdanius normal mons, staigos, organizacijos darb (veikl).
Streiko metu darbdaviui draudiama streikuotoj vietas priimti naujus dar-
buotojus.
Streikas pasibaigia: patenkinus reikalavimus; streiko metu alims susitarus ati-
tinkamomis slygomis nutraukti streik; streik organizavusiai profesinei sjungai
pripainus, kad toliau tsti streik netikslinga.
Patenkinus reikalavimus, sprendim nutraukti streik priima streik paskelbusi
profesin sjunga. Raytiniame sprendime nutraukti streik turi bti nurodyta darb
atnaujinimo pradia.
Neteisto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lomis ir turtu privalo
atlyginti profesin sjunga, jeigu ji streik skelb ir jam vadovavo arba jei streikui
vadovavo jos sudarytas streiko komitetas. Jeigu nuostoliams atlyginti profesins
sjungos l nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti las, skirtas
pagal kolektyvin sutart darbuotoj atlyginim priemokoms, kitoms papildomoms,
statym nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms. mons, struktrinio
padalinio vadovai ir kiti pareignai, dl kuri kalts kilo streikas arba kurie nevykd
ar udels vykdyti taikinimo komisijos (darbo arbitrao, treij teismo) sprendim,
paeid DK 83 straipsnio reikalavimus, statym nustatyta tvarka gali bti traukiami
drausminn atsakomybn, taip pat jiems gali bti taikoma materialin atsakomyb iki
ei mnesi pareigins algos dydio, jeigu dl j kalts darbdaviui buvo padaryta
ala. Streiko padaryta ala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama
pagal galiojanius statymus.
362
3. INDIVIDUALUS DARBO SANTYKIAI
3.1. DARBINIMO SVOKA IR INSTITUCIJOS
Valstyb pripasta lygiavertmis ir visuomenikai naudingomis visas uimtumo (dar-
bo) formas (darbininko ar tarnautojo darb, darb nam kyje, verslininkyst, in-
dividuali darbin veikl, socialin darb bei paslaugas ir pan.). Valstybs udavinys -
sudaryti slygas visikam, produktyviam ir laisvai pasirenkamam asmen uimtumui,
kad bt gyvendinama j teis darb.
Atkrus Lietuvoje nepriklausomyb, pradiniame darbo rinkos raidos etape,
atsivelgiant alies ekonomines galimybes ir pereinamojo laikotarpio ypatumus,
buvo keliami tokie pagrindiniai darbo teiss reformos reikalavimai: sukurti darbo
rink reglamentuojani teisin baz bei darbo rinkai reguliuoti valstybines insti-
tucijas. 1990 m. gruodio mn. 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventoj
uimtumo statymas (po 1996 m. padaryt pakeitim - Lietuvos Respublikos bedarbi
rmimo statymas), kuriuo remiantis buvo sudarytos ekonomins, socialins ir teisins
prielaidos laisvai funkcionuoti darbo pasilai ir paklausai; be to, buvo steigta
Lietuvos darbo bira ir teritorins darbo biros. Vliau teisin baz buvo nuolat
tobulinama. Darbo kodekse naujai apibriamos darbinimo, bedarbio svokos.
darbinimas yra sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini prie-
moni, kurias teikia valstybs, savivaldybi mons, staigos, organizacijos, pade-
danios sudaryti darbo sutart. Tarpininkauti dl darbinimo gali ir kitos mons,
staigos, organizacijos, kuri statuose ar steigimo dokumentuose nurodyta i veikla.
Tarp darbinimo tarnybos ir pilieio teisinis santykis atsiranda kreipimosi darbinimo
tarnyb tarpininkauti darbinant pagrindu.
Valstyb garantuoja pilieiams nemokamas profesinio orientavimo ir konsulta-
vimo paslaugas bei informacij apie laisvas darbo vietas, nemokamas darbo biros
paslaugas sidarbinant, nemokam profesin mokym, kai asmuo neturi darbo, suteikia
galimyb tokiu atveju dirbti vieuosius ir Uimtumo fondo remiamus darbus.
Iekantys darbuotoj darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biras apie
laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobd, darbo apmokjimo ir kitas
slygas bei pretendentams sidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teri-
torins darbo biros registruoja laisvas darbo vietas, vieai jas skelbia ir silo ie-
kantiems darbo asmenims.
Pagal DK bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys,
nesimokantys dieninse mokymo staigose, neturintys pakankam pragyvenimo l,
usiregistrav gyvenamosios vietos teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir
pasireng priimti pasilym sidarbinti arba mokytis profesijos. Bedarbiams teikiam
darbinimo paslaug ir paramos formas bei tvark nustato specialus statymas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gruodio 16 d. prim Lietuvos Respub-
likos nedarbo socialinio draudimo statym. Jame apibriama nedarbo draudimu
draudiami asmenys, nedarbo draudimo imokos dydis, skyrimo slygos, imokos
mokjimo sustabdymo, pratsimo tvarka ir kiti nedarbo draudimo imok skyrimo
klausimai.
363
DARBO TEISE
Nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudiami asmenys: 1 ) gaunantys
atlyginim u darb, t. y. dirbantys pagal darbo sutartis monse, staigose,
organizacijose ar kitose organizacinse struktrose, einantys narysts pagrindu
renkamsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai notarus (asesoriai);
2) valstybs tarnautojai;
3) valstybs politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjai, Lie-
tuvos Aukiausiojo Teismo teisjai, kit teism teisjai, prokurorai, Lietuvos banko
valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybs institucij ar staig pareignai, Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybini (nuolatini) komisij ir taryb, kit valstybini
(nuolatini) komisij ir taryb pirmininkai, j pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal
specialius statymus steigt komisij ar taryb, fond valdyb pirmininkai ir nariai.
Jeigu iame punkte ivardyti asmenys atlyginimo u darb negauna, nedarbo
draudimu jie nedraudiami;
4) profesins karo tarnybos kariai;
5) privalomosios nuolatins pradins karo tarnybos ir alternatyviosios krato
apsaugos tarnybos kariai.
Teis nedarbo draudimo imok turi: bedarbiais teritorinje darbo biroje usi-
registrav nurodyti apdraustieji, kuriems teritorin darbo bira nepasil darbo,
atitinkanio j profesin pasirengim bei sveikatos bkl, ar aktyvios darbo rinkos
politikos priemoni ir jeigu jie iki usiregistravimo teritorinje darbo biroje turi ne
maesn kaip 18 mnesi nedarbo draudimo sta per paskutinius 36 mnesius;
statym nustatyta tvarka buvo atleisti i darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo
kalts, dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi bei darbdavio bankroto atveju;
baig privalomj nuolatin pradin karo tarnyb ar alternatyvij krato apsaugos
tarnyb ar buvo atleisti i i tarnyb itarnav ne maiau kaip pus nustatyto laiko.
Nedarbo draudimo imoka mokama ne reiau kaip kart per mnes.
Lietuvos darbo bira ir jos teritorins darbo biros yra atsakingos u nedarbo
draudimo imok apskaiiavim ir mokjim. Neteisingai imoktos sumos iie-
komos statym nustatyta tvarka.
3.2. DARBO SUTARTIS
Darbo sutartis yra piliei teiss darb realizavimo bdas. Darbo kodekse darbo
sutartis yra apibriama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas
sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam
tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys
sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt
darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose
norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu. Taigi
pagrindinis darbo sutarties poymis yra tas, kad viena sutarties alis (darbuotojas)
kitos alies (darbdavio) yra priimamas darb ne konkreiai uduoiai atlikti, kaip yra
civilinje sutartyje (pvz., rangos, autorinje, paslaug), o vykdyti tam tikrai darbo
funkcijai. Paymtina, kad darbuotojas, atlikdamas pagal i
364
Individualus darbo santykiai
sutart tam tikr darbo funkcij (apibrtos profesijos, specialybs, kvalifikacijos ar
tam tikrose pareigose), privalo laikytis tam tikros vidaus darbo tvarkos, o darbdavys
privalo vykdyti visus sipareigojimus ir utikrinti slygas, nustatytas darbo
statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali
susitarimu.
Dl darbo sutarties turinio alims leidiama susitarti paioms, taiau dviej slyg
paisyti yra privaloma. Darbo kodekse yra numatytos 2 btinosios sutarties slygos: 1)
darboviet (mon, staiga, organizacija, struktrinis padalinys ir kt.); 2) darbo funkcija
(t. y. tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbas arba tam tikros
pareigos). i btinj darbo sutarties slyg nustatymo teisin reikm yra tokia:
nesusitarus dl j, darbo sutartis laikoma nesudaryta. Darbo kodekso 95 straipsnio 2
dalyje numatyta, kad atskiroms darbo sutari rims darbo statymuose ir
kolektyvinse sutartyse gali bti nustatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys
sulygsta sudarydamos darbo sutart (dl sutarties termino, sezoninio darbo pobdio ir
kt.). Nesusitarus dl j, sutartis taip pat laikoma nesudaryta. Darbo sutarties alys gali
susitarti ir dl kit darbo sutarties slyg, jeigu darbo statymai, kiti norminiai teiss
aktai arba kolektyvin sutartis nedraudia jas nustatyti (pvz., ibandymas, profesij
jungimas ir kt.). Tos kitos darbo sutarties slygos nra btinos, kad darbo sutartis
galiot. Taigi darbo teisje egzistuoja dvi darbo sutarties turinio slyg grups:
btinosios ir fakultatyvins. Pastarosios nra privalomos. Darbdavys neturi teiss
reikalauti, kad darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo sutartyje.
Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios ali
teises ir pareigas. Salys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina
darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato DK, statymai, kiti norminiai teiss
aktai ir kolektyvin sutartis. Jei darbo sutarties slygos prietarauja DK, statymui
arba kolektyvinei sutariai, taikomos DK, statym, normini teiss akt arba ko-
lektyvins sutarties nuostatos.
Ir btinosios, ir kitos ali sutartos slygos, jei jos neprietarauja norminiams
darbo teiss aktams, darbo sutarties alims yra vienodai privalomos.
GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI PRIIMANT DARB
Draudiama atsisakyti priimti darb dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tau-
tybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir ei-
mins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms
ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis
savybmis, be to, jeigu yra ratikas darbdavi susitarimas dl darbuotojo perklimo
kit darboviet, kitais statym nustatytais atvejais.
Primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai. Draudiama eiti tar-
nautoj pareigas vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savi-
valdybs monje asmenims, kuriuos sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai (t-
vai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j
sutuoktiniai ir j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai), jeigu
j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno
teise kontroliuoti kit. Iimtis i ios taisykls gali nustatyti Vyriausyb.
365
DARBO TEISE
KAI KURI DARBO SUTARI RI YPATYBS
Darbo sutartys gali bti: neterminuotos; terminuotos, laikinosios, sezonins; dl
papildomo darbo, antraeili pareig; su namudininkais; patarnavimo darbams ir kitos.
Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuota). Ter-
minuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr darb
atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidiama sudaryti termi-
nuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kurie
numatyti statymuose arba kolektyvinse sutartyse. Su renkamaisiais darbuotojais
terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie irinkti, o su darbuotojais,
kuriuos pagal statymus arba pagal mons, staigos, organizacijos status skiria
darb renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma t renkamj organ
galiojim laikui (kadencijai).
Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos
arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo
sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta
neterminuota darbo sutartis.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santyki buvimo lai-
kotarpiu inyksta aplinkybs, dl kuri buvo apibrtas sutarties terminas (darbuo-
tojas po atostog negrta darb ir kt.).
Sezonin darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais
vadinami darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus, o tam
tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip atuoni mnesiai (vienas po kito
einani dvylikos mnesi laikotarpiu), ir yra traukti sezonini darb sra. Se-
zonini darb sra, sezonins darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo,
taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokjimo ypatybes, remdamasi DK, nustato
Vyriausyb.
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviej
mnesi laikotarpiui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes,
kurioms esant gali bti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir
pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato
Vyriausyb.
Darbuotojas, jeigu to nedraudia statymai, gali susitarti, kad toje paioje dar-
bovietje jis eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikr papildom (su-
tartyje nesulygt) darb.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietje,
jeigu to nedraudia statymai ir kiti norminiai teiss aktai. Darbo sutarties dl ant-
raeili pareig (darbo) ypatumus nustato Vyriausyb ir kolektyvins sutartys.
DARBO SUTARTIES FORMA IR SUDARYMO TVARKA
Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties sudarymo dien, jeigu alys
nesusitar kitaip. Siekiant sudaryti slygas darbdaviui parinkti labiausiai kvalifikuotus
darbuotojus, taip pat darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas, kur jis
pretenduoja, jam tiks, sudarant darbo sutart leidiama sulygti dl ibandymo (DK
105 str.). Ibandymo slyga turi bti nustatoma darbo sutartyje. Ibandymo
laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Ibandymas norint patik-
366
rinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant darb asmenis: iki
atuoniolikos met; pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius
kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti
kit darboviet; kitais darbo statymuose numatytais atvejais.
Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai. statym nustatytais
atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali bti taikomi
ilgesni ibandymo terminai, bet ne ilgesni kaip ei mnesiai. ibandymo termin
neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka
pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki ibandymo termino pabaigos gali
atleisti darbuotoj i darbo, apie tai ratu spjs darbuotoj prie tris dienas, ir
nemokti jam ieitins imokos.
Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, i-
bandymo vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per ibandymo termin dar-
buotojas turi teis nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav prie tris
dienas.
Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo
sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais DK.
Beje, darbuotojas gali ir nesutikti su ibandymo rezultat vertinimu. Tokiu atveju
jis turi teis kreiptis teism (DK 297 str. 3 d.) ir reikalauti palikti j darbe. Taigi
teisiniu poiriu darbo sutartis, kurioje nustatomas ibandymo terminas, yra su
naikinamja slyga (jos vaidmen ia atlieka neigiami ibandymo rezultatai), kuriai
atsiradus darbo sutartis yra nutraukiama, o kartu pasibaigia ir jos ali tarpusavio
teiss ir pareigos.
Ibandymo termino nustatymas yra darbo sutarties ali teis, o ne pareiga.
Darbuotoj teisin padtis per ibandymo laikotarp niekuo nesiskiria nuo kit
darbuotoj padties.
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmens tapatyb
patvirtinant dokument ir valstybinio socialinio draudimo paymjim. Jeigu darbo
statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu
pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis
pateikt isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius
dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, -
gimimo liudijim, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko
atstovo pagal statym ratik sutikim bei vaiko sveikat priirinio gydytojo
leidim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statymuose numatyt dokument.
DARBO SUTARTIES VYKDYMAS
Darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo savo darb
pavesti atlikti kitam asmeniui.
Darbo sutarties btinosios slygos gali bti keiiamos esant iankstiniam rati-
kam darbuotojo sutikimui, iskyrus ypatingus atvejus (DK 121 str.). Kai keiiama
gamyba, darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui darbo
sutartimi nesulygt darb toje paioje vietovje, taip pat pakeisti kitas DK 95 straips-
nio 1 ir 2 dalyse nustatytas slygas, kai reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar
367
DARBO TEISE
gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli
nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais
atvejais. Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo
sveikatos bkls.
Perkelti kit darb galima ir prastovos atveju. Prastova ne dl darbuotojo kalts
yra tokia padtis darbovietje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje
sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.). Prastovos laikui
darbuotojai, atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifikacij ir sveikatos bkl, j
ratiku sutikimu perkeliami kit darb. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali bti
perkeliami kit darb, neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij.
Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini
mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti ir nemoka jam darbo
umokesio. Kitais atvejais nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali
tik statym nustatytais pagrindais.
Darbdavys nualina darbuotoj nuo darbo, nemoka jam darbo umokesio pagal
pareign arba institucij, kurioms statymas suteikia nualinimo teis, raytin
reikalavim. Jame turi bti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nualinamas, nu-
alinimo prieastis ir teisinis pagrindas.
Nualintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas kit darb, jei toks perklimas
neprietarauja nualinimo tikslui. Nualinimo terminui pasibaigus, darbuotojas
grinamas ankstesn darb, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo
sutart. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam galiot organ pareign reikalavimu
buvo nualintas nuo darbo (pareig) nepagrstai, jis turi teis reikalauti, kad statym
nustatyta tvarka jam bt atlyginta ala.
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai - tai tokios teisin reikm turinios
aplinkybs (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo sutartis gali bti nutraukta.
Darbo sutarties pasibaigimas - tai plaiausia svoka, apimanti visus teisini darbo
santyki pasibaigimo atvejus.
Pagal DK darbo sutartis baigiasi j nutraukus DK ir kit statym nustatytais
pagrindais (ali susitarimu - DK 125 str.; sujus terminui - DK 126 str.; darbuotojo
pareikimu - DK 127 str.; dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi -DK 128
str.; darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, - DK 129 str.; be spjimo - DK
136 str.). Darbo sutartis taip pat baigiasi likvidavus darbdav be teisi permjo ar
darbuotojui mirus.
Darbo sutarties nutraukimas bna tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia
vienos i ali iniciatyva arba abiej ali susitarimu.
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu (DK125 str.). Viena darbo sutarties
alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo sutart ali susitarimu. Jei i
sutinka su pasilymu, per septynias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai
pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys sudaro ratik
susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis
nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo slygos (kompensacij, nepanaudot
atostog suteikimo ir kt.).
368
Jei antroji alis per DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyt laik nepranea, kad
sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali su-
sitarimu yra atmestas.
Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui (DK 126 str.). Sujus darbo sutarties
terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart. N vienai i
ali darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu (DK 127 str.). Darbuotojas
turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino
pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika dien.
Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali
viryti vieno mnesio. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti
darb, o darbdavys privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su
darbuotoju.
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart
iki jos termino pabaigos, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas, jei
reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu,
trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis
kolektyvinje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo
sutart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis nutraukti
neterminuot darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas,
jeigu jis jau yra gijs teis vis senatvs pensij arba j gauna. Darbo sutartis tokiais
atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos.
Darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo parei-
kimu be svarbios prieasties, tai darbuotojas sipareigoja atlyginti darbdaviui jo
turtas ilaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvali-
fikacijos klimui, stauotms ir kt.
Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per
tris dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik
darbdavio sutikimu.
Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi (DK
128 str.). Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat
terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo
vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi
ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba jeigu ji sudaro daugiau kaip eiasdeimt
dien per paskutinius dvylika mnesi, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mnesius i
eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Darbo
sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data turi
bti ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
(DK 129 str.). Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik
dl svarbi prieasi, apie tai spjs j DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti
darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo
perkelti jo sutikimu kit darb.
Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su
darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis
369
DARBO TEIS
taip pat gali bti nutraukta dl ekonomini, technologini prieasi ar darboviets
struktrini pertvarkym ir dl panai svarbi prieasi. DK 129 straipsnio 3 dalyje
yra apibrta, kas negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius.
spjimas apie darbo sutarties nutraukim (DK 130 str.). Darbdavys turi teis
nutraukti darbo sutart ratu spjs darbuotoj prie du mnesius. Darbuotojai,
nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidim i darbo turi bti spti ne vliau
kaip prie keturis mnesius.
spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta: atleidimo i darbo
prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; at-
leidimo i darbo data; atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka.
Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko
naujo darbo paiekoms. io laiko trukm negali bti maesn negu deimt procent
darbo laiko normos, tenkanios darbuotojui per spjimo termin. Laisvas nuo darbo
laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. U laik darbuotojui
paliekamas jo vidutinis darbo umokestis.
spjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas
mnuo, neskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostog laiko. Jeigu
darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i
darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas.
DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS:
APRIBOJIMAI IR GARANTIJOS
Darbo statymuose numatyti tam tikri apribojimai nutraukti darbo sutart. Antai DK
138 straipsnyje nustatyti apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon.
Ten raoma, kad mons savininko, pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas,
sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos ar
organizacijos negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius.
DK teigiama, kad draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i
darbo darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat atostog metu, iskyrus
atvejus, kai darbuotojas atleidiamas siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja
teismo nuosprendis. Taip pat draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir
atleisti i darbo darbuotoj, paaukt atlikti krato apsaugos tarnyb arba kitas
Lietuvos Respublikos pilieio pareigas, bei kitais statymuose nustatytais atvejais.
Tam tikroms asmen grupms DK numatytos garantijos, neleidianios nutraukti
darbo sutarties. Tokios garantijos taikomos nioms moterims, darbuotojams, au-
ginantiems vaikus, sergantiems ir sualotiems darbe darbuotojams, darbuotoj at-
stovams. Be to, DK 135 straipsnyje numatytos kai kuriems darbuotojams pirmenybs
teiss bti paliktiems dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius.
Ypa svarbios garantijos, nustatytos nioms moterims ir darbuotojams, augi-
nantiems vaikus (vaik) iki trej met. Su jais darbo sutartis negali bti nutraukta, jei
nra darbuotojo kalts (DK 132 str.).
Darbuotojams, sergantiems ir sualotiems darbe, darbo vieta ir pareigos palie-
kamos, kol atgaus darbingum arba bus nustatytas invalidumas. Jei darbuotojas tapo
laikinai nedarbingas, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dl laikinojo
nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip imt dvideimt dien i eils
370
Individuals darbo santykiai
arba ne daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, jei
statymai ir kiti norminiai teiss aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo
vieta ir pareigos paliekamos ilgesn laik.
Garantijos darbuotoj atstovams yra tvirtintos DK 134 straipsnyje, bet jos taip pat
gali bti numatytos ir kolektyvinse sutartyse.
Nutraukus darbo sutart darbdavio iniciatyva (DK 129 str.), kai nra darbuotojo
kalts, imokama ieitin imoka. Jos dydis priklauso nuo darbuotojo neper-
traukiamojo darbo stao toje darbovietje. Esant staui iki dvylikos mnesi - i-
mokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo dvylikos iki
trisdeimt ei mnesi - dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka,
nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi - trij mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio imoka, nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi -
keturi mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo imto dvideimties
iki dviej imt keturiasdeimties mnesi - penki mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio imoka, o esant daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties
mnesi - ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka.
Nutraukus darbo sutart kitais DK ir kituose statymuose numatytais atvejais, kai
nra darbuotojo kalts (iskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama ali
susitarimu, darbuotojo pareikimu ne dl svarbi prieasi arba pasibaigus termi-
nuotos darbo sutarties terminui), imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo u-
mokesio dydio ieitin imoka, jeigu statymuose ar kolektyvinje sutartyje ne-
nustatyta kitaip.
ATSISKAITYMO SU ATLEIDIAMU DARBUOTOJU TVARKA
Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo
dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia
atsiskaitymo tvarka.
Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam priklau-
sanias pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti darbuotojo valstybinio socialinio
draudimo paymjim ir darbuotojo darbo sutart.
Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb,
nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradios ir pabaigos datas, o darbuotojo
praymu - darbo umokesio dyd ir darbo vertinim (charakteristik).
3.3. DARBO IR POILSIO LAIKAS
DARBO LAIKO SVOKA IR RYS
Lietuva yra ratifikavusi TDO konvencij Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40
valand per savait", taip pat konvencij Nr. 14 Dl savaitinio poilsio pramons
monse". i konvencij reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos DSS ir DK
XIII-XIV skyri nuostatos. Teisikai reguliuojant darbo ir poilsio laik vis didesn
reikm gyja lokalins teiss normos (kolektyvin sutartis, vidaus darbo tvarkos
taisykls ir kt.) ir individualios darbo sutartys.
Darbo laikas - tai laikas, kurio metu darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb,
ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. / darbo laik eina: faktikai dirbtas laikas,
371
DARBO TEIS
budjimas darbe ir namuose; tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit
vietov laikas; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms
paruoti ir sutvarkyti; pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos
darbo laik; privalom medicinini apir laikas; stauot, kvalifikacijos klimas
darbovietje ar mokymo centruose; nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas
darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietje tvarkos; prastovos laikas. darbo
laik neeina: pravaikta; neatvykimas darb administracijos leidimu; valstybini,
visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba arba mokomosios karins
pratybos; nedarbingumo laikas; pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp
pamain), kassavaitinis poilsis, vents, atostogos; kiti normini teiss akt nustatyti
laikotarpiai.
Darbo laikas normuojamas visiems darbuotojams, neatsivelgiant tai, kokioje
darbovietje jie dirba. Darbo laiko norma apibriama (nustatoma) tam tikru ka-
lendoriniu laikotarpiu - darbo diena (pamaina), darbo savaite, apskaitiniu laikotarpiu
(4 mn.). Darbo dienos trukm priklauso nuo to, kiek dien (5 ar 6) dirbama per
savait. Darbo pamaina - tai darbo laiko trukm, kuri darbuotojai turi dirbti per par
pagal darbo grafik.
Nustatyta normali darbo laiko trukm - 40 valand per savait, o maksimalus
darbo laikas, skaitant virvalandius, per septynias dienas neturi viryti 48 valand.
Kasdien darbo laiko trukm neturi viryti 8 valand. Iimtis gali nustatyti statymai,
Vyriausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys.
DK 144 straipsnyje numatyta, kad darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje
arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutari, darbo dienos
trukm (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvylika
valand.
Sutrumpintas darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo slygas bei darb
dirbanio asmens fiziologines savybes ir yra trumpesnis u normali (40 valand)
darbo laiko trukm. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki atuo-
niolikos met - pagal DSS nuostatas; 2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje,
kurioje sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos
teiss akt nustatytus leistinus ribinius dydius (kiekius) ir kai techninmis ar kitomis
priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming dydi
nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo aplink, bet jis turi bti ne
ilgesnis kaip 36 valandos per savait; 3) asmenims, dirbantiems nakt.
Darbuotoj, kuri darbo pobdis susijs su didesne protine, emocine tampa,
darbo laiko sutrumpinimo tvark nustato Vyriausyb.
Kai dirbama nakties metu, nustatytoji dienos (pamainos) trukm sumainama 1
valanda. Nakties darbo trukm netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat
tais atvejais, kai pagal darbo sutart darbuotojas yra priimtas dirbti nakt. Naktiniu
laikomas darbas, jeigu nuo 22 valandos iki 6 valandos dirbama bent tris valandas.
veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama viena valanda,
iskyrus sutrumpint darbo laik dirbanius darbuotojus. Esant ei dien darbo
savaitei, prie poilsio dien darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Dar-
buotojams, kuriems taikomas sutrumpintas darbo laikas, gali bti nustatomos pa-
pildomos darbo apmokjimo garantijos. Toki darbuotoj darbo apmokjimo slygas
nustato Vyriausyb.
372
Ne visas darbo laikas nustatomas: darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o atskirais
atvejais - darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls pagal medicinos staigos
ivad; darbuotojo iki 18 met reikalavimu; invalido reikalavimu pagal sveikatos
prieiros staigos ivad; pareikalavus niai moteriai ar neseniai pagimdiusiai
moteriai; pareikalavus darbuotojui, auginaniam vaik iki 3 met, taip pat augi-
naniam vaik iki 14 met ir kitais atvejais, nustatytais DK 146 straipsnyje.
Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, susitarus ne visas
darbo laikas gali bti nustatomas sumainant savaits darbo dien skaii arba
sutrumpinant darbo dien (pamain), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo
laikas per darbo dien gali bti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko
nustatymo tvarka bei trukme susijusias slygas nustato Vyriausyb.
Darbas ne viso darbo laiko slygomis nesukelia joki apribojim nustatant kas-
metini atostog trukm, apskaiiuojant darbo sta, skiriant auktesnes pareigas,
keliant kvalifikacij, neapriboja kit darbuotojo darbo teisi. Darbas apmokamas
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
DARBO LAIKO REIMAS IR APSKAITA
Darbo laiko reimas - tai darbo laiko trukms paskirstymas per tam tikr kalendorin
laikotarp (par, savait, mnes ar apskaitin laikotarp), garantuojant statymuose
nustatyt poilsio laik.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait
ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga
nustatoma pagal mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo
(pamain) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su mons, staigos,
organizacijos darbuotoj atstovais (DK 19 str.), arba kolektyvinje sutartyje nustatyta
tvarka. Darbo laiko pradi ir pabaig valstybs ir savivaldybi monse, staigose,
organizacijose nustato Vyriausyb.
Darbuotojams nustatoma penki darbo dien savait su dviem poilsio dienomis.
monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg penki darbo dien savait
nemanoma, nustatoma ei darbo dien savait su viena poilsio diena.
Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku. Darbo
grafikai paskelbiami vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau
kaip prie dvi savaites iki i grafik sigaliojimo. Darbdavys privalo utikrinti tolyg
pamain keitimsi. Draudiama skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils.
Darbo laiko apskaita - tai fiksavimas duomen apie darbuotoj atvykim darb
ir apie tai, kaip jie laikosi nustatytos darbo laiko trukms bei darbo reimo,
norminiais aktais nustatytuose dokumentuose. DK numatytos trys darbo laiko ap-
skaitos rys: padien, savaitin ir sumin.
Padien darbo laiko apskaita yra tokia, kai atskirai apskaitomas darbuotojo dirbtas
laikas kiekvien dien (pamain). Jo trukm neturi viryti statym numatytos darbo
dienos laiko normos.
Savaitin darbo laiko apskaita yra tokia, kai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas
kiekvien kalendorin savait. Jo trukm neturi viryti statym nustatytos
kalendorins savaits darbo laiko normos.
Sumin darbo laiko apskait galima vesti nepertraukiamai veikianiose monse,
staigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra
373
DARBO TEISE
pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) reimas, taip pat darbuose, kur dl technini
gamybos slyg negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai nustatytos
kasdienins ar kassavaitins darbo trukms, atsivelgus darbuotoj atstov nuomon
(DK 19 str.). Taiau darbo laiko trukm per apskaitin laikotarp neturi viryti tai
darbuotoj kategorijai nustatyto darbo valand skaiiaus. Esant suminei darbo laiko
apskaitai, negali bti dirbama vidutinikai daugiau kaip keturiasdeimt atuonias
valandas per savait ir dvylika valand per darbo dien (pamain). Apskaitinio
laikotarpio trukm negali bti ilgesn negu keturi mnesiai.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo bti garantuota DK nustatyta paros
bei savaits nepertraukiamo poilsio trukm. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu
laikotarpiu virijamas tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius,
darbuotojams j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio
diena (dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse nustatyta
tvarka ar papildomai apmokama kaip u virvalandin darb. Darbus, slygas,
kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko
apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose tvark nustato Vyriausyb.
Darbo laiko apskaitos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004
m. sausio 27 d. nutarime Nr. 78. Darbuotoj darbo laiko neymjimas arba
akivaizdiai neteising duomen apie dirbani darbuotoj darbo laik raymas
iniarat utraukia Administracini teiss paeidim kodekse nustatyto dydio baud.
Rinkos ekonomika ir su ja susij darbo pokyiai reikalauja taikyti lankstaus darbo
laiko reim. Tai gali bti tokia darbo laiko organizavimo forma, kuri taikant labiau
atsivelgiama rinkos ekonomikos interesus, sudaromos palankesns galimybs
derinti darbo ir eimos funkcijas. Esant lanksiam darbo laiko reimui, atskiriems
darbuotojams arba mons padaliniams leidiama susitarus su darbdaviu (neperengus
tam tikr rib) savarankikai nustatyti darbo dienos pradi, trukm, pabaig, jei
darbdavys, atsivelgdamas mons ypatumus, tai gali daryti.
Lankstusis darbo laiko reimas reglamentuojamas lanksiaisiais darbo grafikais,
kurie sudaromi kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Taikant lankstj darbo laiko
reim, btina taip pat tiksli darbo laiko apskaita.
Virvalandiniai darbai - tai darbai, kurie dirbami virijant nustatyt darbo trukm.
Jie paprastai draudiami. Darbdavys gali skirti virvalandinius darbus tik iimtiniais
atvejais: kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti keli
nelaimms bei pavojams; kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins
ar staiga atsiradusios aplinkybs dl avarij, gaivalini nelaimi; kai btina ubaigti
pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins klities esamomis techninmis
gamybos slygomis nebuvo galima ubaigti per darbo valand skaii, jeigu
nutraukus pradt darb gali sugesti mediagos ar rengimai; kai dirbami mechanizm
arba rengim remonto ir atstatymo darbai, jeigu dl j gedimo didelis darbuotoj
skaiius turt nutraukti darb; kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to
gali sutrikti darbo procesas (iais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vliau
kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink kitu darbuotoju); pakrovimo ir
ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai btina
itutinti transporto moni sandlius, taip pat trans-
374
porto priemonms pakrauti ir ikrauti, kad kroviniai nesusikaupt isiuntimo bei
paskirties punktuose ir bt ivengta transporto priemoni prastovos.
Dirbti virvalandinius darbus neleidiama: jaunesniems kaip atuoniolikos met
asmenims; asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose
nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai virija
leistinus dydius ir kitais statym bei kolektyvins sutarties nustatytais atvejais.
Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios moterys,
darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai, vieni auginantys vaik iki
keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos met, ir invalidai gali bti
skiriami dirbti virvalandinius darbus tik j sutikimu. Be to, invalidai gali bti ski-
riami dirbti virvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudia invalidum nustatanios
komisijos ivada.
Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis
nustatyt darbo trukm. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse,
darbo tvarkos taisyklse.
Darbuotojo virvalandinis darbas per dvi dienas i eils neturi viryti keturi va-
land ir imto dvideimties valand per metus. Darbdavys privalo ymti darbo laiko
apskaitos iniaraiuose tiksli kiekvieno darbuotojo dirbt virvalandi apskait.
Budjimas skiriamas ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark
ar garantuoti, jog bus atlikti neatidliotini darbai. Tokiu atveju darbdavys gali pavesti
darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo sutikimu - ne daniau kaip
kart per savait budti monje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir
veni dienomis. Budjimas monje prilyginamas darbo laikui, o budjimas
namuose - ne maiau kaip pusei darbo laiko. Budjimo laikas, poilsio laiko
suteikimas, apribojimai tam tikr asmen kategorijoms reglamentuojami DK 155
straipsnyje.
POILSIO LAIKAS IR JO RYS
DK yra sukonkretintos konstitucins nuostatos dl poilsio laiko. Poilsio laikas - tai
statymo, kolektyvins ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.
Darbuotoj darbingumui, sveikatai atgauti, j socialinms ir kultrinms reik-
mms tenkinti nustatytos ios poilsio laiko rys: 1) pertrauka pailsti ir pavalgyti; 2)
papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku; 3) paros
nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain); 4) savaits nepertraukiamasis
poilsis; 5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos).
Pertrauka pailsti ir pavalgyti. Darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej
valand ir ne trumpesn kaip puss valandos pertrauka pailsti ir pavalgyti. i per-
trauka paprastai suteikiama prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vliau
kaip po keturi darbo valand. Darbuotojas pertrauk pailsti ir pavalgyti naudoja
savo nuoira. Jis iuo laiku gali palikti darbo viet. i pertrauka neskaitoma darbo
laik.
Esant ei dien darbo savaitei, poilsio ir veni dien ivakarse gali bti
dirbama be pertraukos pailsti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukm
nevirija ei valand.
Darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos
per pertrauk pailsti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg
375
DARBO TEISE
negalima daryti pertraukos pailsti ir pavalgyti, darbuotojui turi bti suteikiama
galimyb pavalgyti darbo laiku.
Pertraukos pailsti ir pavalgyti pradia, pabaiga ir kitos slygos nustatomos darbo
tvarkos taisyklse, darbo grafike, kolektyvinje ir darbo sutartyje.
Paros poilsis. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain)
trukm negali bti trumpesn kaip 11 valand i eils, darbuotojams iki 16 met - ne
trumpesn kaip 14 valand, o asmenims nuo 16 iki 18 met - ne trumpesn kaip 12
valand ir apimti laik nuo 22 valandos iki 6 valandos.
Savaits nepertraukiamasis poilsis. Be pertraukos pailsti ir pavalgyti bei paros
nepertraukiamojo poilsio, darbuotojams suteikiamas savaits nepertraukiamasis
poilsis (poilsio dienos), kuris turi trukti ne maiau kaip 35 valandas. Bendra poilsio
diena yra sekmadienis, o esant penki dien darbo savaitei, - etadienis ir
sekmadienis. ios normos negalioja monse, kuriose bendr poilsio dien negalima
nutraukti darbo dl to, kad reikia aptarnauti gyventojus ar negalima sustabdyti darbo
dl technini gamybos slyg, taip pat esant suminei darbo laiko apskaitai
darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainos) grafikus
(tvarkaraius). Skirti dirbti poilsio dienomis draudiama, iskyrus atvejus, kurie
numatyti DK 161 straipsnyje.
veni dienos. monse, staigose, organizacijose nedirbama iomis veni die-
nomis: sausio 1-j - Naujj met dien; vasario 16-j - Lietuvos valstybs atk-
rimo dien; kovo 11-j - Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien; sekmadien ir
pirmadien - krikioni Velyk (pagal vakarietikj tradicij) dienomis; gegus 1-
j - Tarptautin darbo dien; pirmj gegus sekmadien - Motinos dien; birelio
24-j - Jonini (Rasos) dien; liepos 6-j - Valstybs (Lietuvos Karaliaus Mindaugo
karnavimo) dien; rugpjio 15-j - olin (v. Mergels Marijos mimo dang
dien); lapkriio Tj - Vis ventj dien; gruodio 25-j ir 26-j - Kald
dienomis.
Skirti dirbti veni dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti
negalima dl technini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons),
darbus, btinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos
darbus. DK 162 straipsnio 2 dalyje ivardytus asmenis skirti dirbti veni dienomis
galima tik j sutikimu.
ATOSTOGOS
DK nustatytos ios atostog rys: kasmetins ir tikslins. J paskirtis yra garantuoti
Konstitucijoje tvirtint darbuotoj teis poils, taip pat sudaryti palankias slygas
derinti darb ir motinyst, darb ir mokymsi ar kryb, atlikti valstybines ar
visuomenines pareigas ir pan.
Kasmetini atostog svoka, rys ir suteikimo tvarka. Kasmetins atostogos -
tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui
pailsti ir darbingumui susigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant
vidutin darbo umokest.
Kasmetins atostogos suteikiamos u darbuotojo darbo metus. Jos suteikiamos
visiems darbuotojams, neatsivelgiant j uimamas pareigas, darb (vis ar ne vis
darbo laik dirba), darbo pobd. Taiau konkreti atostog trukm bei j teisinis
reimas tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksni: darbo slyg pobdio (darbas
susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa, profesine rizika, taip pat
376
darbo slygos yra specifins), darbuotoj amiaus ir kt., ir tai nulemia kasmetini
atostog diferenciacij.
Pagal DK 165 straipsn skiriamos ios kasmetini atostog rys: kasmetins
minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Kasmetini minimalij atostog trukm -
28 kalendorins dienos. Kasmetins 35 kalendorini dien atostogos suteikiamos:
darbuotojams iki atuoniolikos met; darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki
keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos met; invalidams; kitiems
statym nustatytiems asmenims.
Kasmetins pailgintos atostogos. Pailgintos iki 58 kalendorini dien kasmetins
atostogos suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri darbas susijs su
didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo
slygos yra specifins. Vyriausyb tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas,
kategorij sra ir nustato jame konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai
darbuotoj kategorijai.
Kasmetins papildomos atostogos gali bti suteikiamos: darbuotojams u darb
slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg; u ilgalaik nepertraukiamj
darb toje darbovietje; u ypating darb pobd.
Kasmetini papildom atostog trukm, suteikimo slygas ir tvark nustato
Vyriausyb. Darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse gali bti
nustatomos didesns trukms ir kit ri negu DK 168 straipsnyje numatytos kas-
metins papildomos atostogos.
Kasmetini atostog suteikimo tvarka. U pirmuosius darbo metus kasmetins
atostogos paprastai suteikiamos po ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje
monje. U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos
bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog suteikimo eil. Eils sudarymo
tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma,
kasmetini atostog suteikimo eil nustatoma ali susitarimu.
Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo praymu kas-
metins atostogos suteikiamos: moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po
j; kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais.
Teis atostogas kaip darbo teisinio santykio elementas priklauso visiems dar-
buotojams ir atsiranda nuo pirmos darbo dienos, neatsivelgiant tai, kiek laiko
darbuotojas idirbo toje monje, staigoje, organizacijoje. Kiekvienu konkreiu
atveju, pavyzdiui, atleidiant i darbo, galima tiksliai nustatyti darbuotojui pri-
klausani atostog apimt.
Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo. Atleidiant
darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts),
nepanaudotos kasmetins atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo
dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetini
atostog pabaigos dienos.
Kasmetini atostog apmokjimas. Kasmetini atostog laiku darbuotojui
garantuojamas jo vidutinis darbo umokestis visose darbovietse. Vidutinio darbo
umokesio apskaiiavimo tvark nustato Vyriausyb.
Kasmetines minimalisias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama,
iskyrus tuos atvejus, kai atostogomis nepasinaudojs darbuotojas atleidiamas i
darbo (DK 177 str.).
377
DARBO TEISE
Tikslins atostogos. DK nustatytos ios tikslini atostog rys: ntumo ir
gimdymo; atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai; mokymosi; krybins;
valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti; nemokamos.
Moterims suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorini dien iki
gimdymo ir 56 kalendorins dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba
gimus dviem ir daugiau vaik - 70 kalendorini dien). ios atostogos apskai-
iuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktikai iki gimdymo
panaudot dien skaiiaus. Darbuotojams, vaikinusiems naujagimius ar paskirtiems
j globjais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo ar globos nustatymo
dienos, kol kdikiui sueis 70 dien.
U ntumo ir gimdymo atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio
draudimo statyme nustatyta paalpa.
Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba
kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam
vaiko globju, suteikiamos atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai.
Atostogas galima imti visas i karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias
atostogas, gali jas imti pakaitomis. Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta
(pareigos), iskyrus atvejus, kai mon visikai likviduojama.
Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams
auktesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam
egzaminui. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta
tvarka registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, pagal i mokykl
paymas suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti
- po tris dienas kiekvienam egzaminui; skaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas
kiekvienai skaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi -tiek dien,
kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraiuose; diplominiam (bakalauro,
magistro) darbui baigti ir ginti - trisdeimt kalendorini dien; valstybiniams
(baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po eias dienas kiekvienam
egzaminui. mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
DK 209 ir 210 straipsniuose nustatytos lengvatos ir garantijos besimokantiems
darbuotojams.
3.4. DARBO UMOKESTIS.
GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam mogui teis gauti teising
apmokjim u darb (48 str.), be kokios nors diskriminacijos ir ne maesn negu
valstybs nustatytas minimalus darbo umokestis. Teis gauti teising atlyginim
reikia: gauti atlyginim, kuris garantuot darbuotojui ir jo eimai normal gyvenimo
lyg, padidint darbo umokest u darb veni dienomis (DK 194 str.), u
virvalandin darb (DK 193 str.) bei esant nukrypim nuo normali darbo slyg
(DK 192 str.), vyrams ir moterims gauti vienod atlyginim u vienod darb (DK
186 str. 3 d.), gauti vidutin darbo umokest statym, kolektyvini ir darbo sutari
nustatytais atvejais, kuris apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka (DK 204
str.). Teis gauti teising atlyginim taip pat reikia, kad bus paisoma iskait i darbo
umokesio pagrind ir iskait dydio apribojim (DK 224 ir
378
225 str.) ir kit darbo umokesio garantij. Darbo umokestis, kaip teisin kate-
gorija, yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart (DK 186
str.). Jis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos, organizacijos veiklos
rezultat bei darbo pasilos ir paklausos darbo rinkoje. Darbo umokestis, kaip
ekonomin kategorija, kartais traktuojamas labai plaiai ir apima ne tik asmen,
dirbani pagal darbo sutartis, bet ir laisv profesij atstov, individuali moninink,
dirbani pagal civilins teiss sutartis (rangos, pavedimo ir kt.), apmokjim u j
darb ar atliktas paslaugas. Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir
visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus
darbuotojui u jo atlikt darb pagal darbo sutart.
I valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo biudet bei kit
staig fond l finansuojam staig, moni, organizacij bei Lietuvos banko
darbuotoj darbo apmokjimo slygos (pagrindinis darbo umokestis) nustatomos
centralizuotai, statym nustatyta tvarka, kitiems darbuotojams darbo umokestis
nustatomas kolektyvinse sutartyse ir darbo sutartyse.
Papildomasis (kintamasis) darbo umokestis - premijos, priedai ir priemokos -
mokamas sudtingjant darbams, kuriems atlikti reikalinga auktesn kvalifikacija,
didjant darbo naumui.
Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti
tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra
keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo ap-
mokjimas (DK 120 str. 3 d.). Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos,
darbdavys turi ratu praneti darbuotojams ne vliau kaip prie vien mnes iki j
sigaliojimo (DK 203 str.). Taiau keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti
darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima (DK 120 str. 3 d.).
DARBO APMOKJIMO SISTEMOS
Darbo umokestis diferencijuojamas pagal jo santyk su darbo laiku, ir todl galima
iskirti dvi pagrindines darbo apmokjimo sistemas: laikin, kuriai esant darbo
umokesio dydis priklauso nuo darbo laiko (valandos, dienos, mnesio), ir vienetin,
kuriai esant darbo umokesio dydis priklauso nuo pagamintos produkcijos ar atlikt
darb kiekio. Pasirinkti darbo apmokjimo sistem ir slygas - darbdavio prerogatyva,
teisinta kolektyvinje sutartyje. Prie darbo apmokjimo sistem galima priskirti
premijavim. Yra laikinos premijos ir vienetins premijins darbo umokesio
sistemos. Kolektyvinse sutartyse nustatomi premijavimo altiniai, premijavimo
rodikliai ir slygos, premij imokjimo tvarka, premij dydio pakeitimas,
sumainimas. Imperatyviai teiss normose premijavimo klausimai nereglamentuo-
jami. Tai yra deryb tarp darbdavio ir darbuotoj kolektyvo reikalas.
Darbo kodekso 197 straipsnyje numatyta darbo apmokjimo tvarka, kai padi-
dinamas darb mastas. Darbdavys tokiu atveju u darb darbuotojui moka propor-
cingai daugiau. Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar
darbo sutartyse. Jei darbuotojas nevykdo idirbio (darbo) norm, kaip teigiama DK
200 straipsnyje, mokama u faktikai atlikt darb, bet ne maiau kaip du tredalius
jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne maesnis u Vyriausybs
nustatyt minimalj mnesin darbo umokest. Nevykdius idirbio norm dl
darbuotojo kalts, mokama u faktikai atlikt darb.
379
DARBO TEISE
DARBO UMOKESIO MOKJIMO TVARKA
i tvarka, tvirtinta DK 201 straipsnyje, pareigoja darbdav darbo umokest mokti
darbuotojui ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu yra darbuotojo ratikas
praymas - kart per mnes. Konkrets darbo umokesio terminai, vieta ir tvarka
nustatomi kolektyvinse arba darbo sutartyse. Visiems darbuotojams darbdavys turi
teikti atsiskaitymo lapelius. Juose raomos darbuotojui apskaiiuotos, imoktos ir
iskaiiuotos sumos. Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau
kaip prie tris kalendorines dienas iki j pradios. Jei nustatytu laiku nesumokama ne
dl darbuotojo kalts, kasmetins atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo
delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst laik mokama kaip u kasmetines
atostogas.
Darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo umokesio sumos
imokamos: kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i
darbo dienos, - ne vliau kaip atleidimo i darbo dien; kai nutraukiama darbo sutartis
su darbuotoju, kuris atleidimo dien nebedirba (dl laikino nedarbingumo,
pravaiktos, laisvs atmimo ir kt.) - per vien dien nuo tos dienos, kuri atleistas i
darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
KOMPENSACINS IMOKOS
>
Kompensacins imokos - yra tokios imokos, kuriomis siekiama atlyginti darbuotojo
turtas ilaidas jam einant darbo pareigas (dirbant darbo sutartyje numatyt darb). Be
kita ko, kompensacijos mokamos iais atvejais: 1) tarnybini komandiruoi atveju
(DK 220 str.); 2) priimant arba perkeliant kitoje vietoje esant darb (DK 221 str.);
3) kai darbas yra kilnojamojo pobdio arba susijs su vainjimais (DK 216 str.); 4)
nusidvjus darbuotojui priklausantiems rankiams, darbo drabuiams (DK 219 str.).
ISKAITOS I DARBO UMOKESIO
Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym nustatytais atvejais ir
tvarka. DK 224 straipsnio 2 dalyje parayta, kad iskaitos administracijos nurodymu
daromos: grinant avans, kuris buvo duotas skaitant j darbo umokest; grinant
sumas, permoktas dl skaiiavimo klaid; padengiant neileist ir laiku negrint
avans, kuris buvo duotas tarnybins komandiruots ar perklimo kit vietov
atveju, taip pat u kinius patarnavimus; atlyginant al, kuri darbuotojas dl savo
kalts padar monei. iais atvejais administracija turi teis duoti nurodym padaryti
iskait ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi avanso
grinimo ar siskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo imokta suma,
permokta dl skaiiavimo klaid, arba paaikjo darbuotojo padaryta ala, jei
darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio vidutinio darbo umokesio.
Imokos i darbo umokesio daromos taip pat darbuotoj atleidiant i darbo
nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo atostogas, iiekant u neati-
dirbtas atostog dienas. Iskait u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas
i darbo nesant jo kalts.
Negalima i darbuotojo iiekoti permokto ir neteisingai pritaikius statym
apskaiiuoto darbo umokesio, iskyrus skaiiavimo klaidos atvejus.
380
Kiekvien kart imokant darbo umokest, bendras vis iskait dydis negali
viryti dvideimties procent, o iiekant sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu
padarytos alos atlyginim ir tyiniu nusikaltimu padarytos alos atlyginim - pen-
kiasdeimties procent darbuotojui imoktino darbo umokesio.
Darant iskaitas i darbo umokesio pagal kelis vykdomuosius dokumentus,
darbuotojui turi bti paliekama penkiasdeimt procent imoktino darbo umo-
kesio.
Neleidiama daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i
kuri pagal statymus neiiekoma.
3.5. DARBO DRAUSM
Darbo drausms utikrinimo pagrindai tvirtinti darbo statymuose (DK 4 str.). Darbo
proceso organizavimas ir vadovavimas jam, taip pat ekonomini slyg normaliam
naiam darbui utikrinimas yra darbdavio pareiga. Normali darbo slyg
utikrinimas reglamentuotas DK 191 straipsnyje, taip pat kituose DK straipsniuose.
Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotoj darb, laikytis
darbo statym, darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt
reikalavim, rpintis darbuotoj poreikiais.
Darbo drausm vertintina objektyviai ir subjektyviai. Objektyviai vertinant, darbo
drausm sudaro visuma teiss norm, kuriose tvirtinta konkreios darboviets vidaus
darbo tvarka, darbuotoj darbo teiss ir pareigos, skatinimo ir drausmins
atsakomybs rys, j taikymo tvarka. Darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys,
suderins su darbuotoj atstovais. Kai kuriose alies kio akose ir srityse atskir
darbuotoj kategorij darbo drausm reglamentuoja statymai, drausms statutai ir
nuostatai ar kiti specials teiss aktai.
Subjektyviai vertinant, darbo drausm - tai kiekvieno darbuotojo pareiga dirbti
dorai ir siningai, laikytis darbo drausms, laiku ir tiksliai vykdyti teistus darbdavio
ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologins drausms,
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, tausoti darbdavio turt.
Darbuotojo tinkamas darbas vis pirma turi bti skatinamas (DK 233 str.). U
pasiektus darbo rezultatus darbdavys gali pareikti padk, apdovanoti dovana,
premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo teise pasilyti tobulintis ir pan.
Darbo kodekse yra apibdinta ir kas yra darbo drausms paeidimas. Vis pirma -
tai darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts.
Darbo drausms paeidimui bdingi ie elementai: subjektas, objektas,
objektyvin pus ir subjektyvin pus. Darbo drausms paeidimas yra tada, kai vienu
metu yra visi ie elementai. Darbo drausms subjektas yra nusiengs darbuotojas,
subjektyvin pus - tai paeidusio darbo drausm darbuotojo kalt. Darbo drausms
paeidimo objektas - tai darbovietje nustatyta vidaus darbo tvarka. Paeisdamas i
tvark darbuotojas paeidia teiss norm reikalavimus. Todl darbo teiss normose
u tokius veiksmus ar neveikim yra numatytos atitinkamos sankcijos. Darbo
drausms paeidimo objektyvin pus sudaro darbuotojo neteistas elgesys. Darbo
drausms paeidimo objektyvin ir subjektyvin puss darbo teisje vadinamos
darbuotoj drausmins atsakomybs slygomis.
381
DARBO TEISE
Darbo kodekso 235 straipsnyje apibrta iurktaus darbo pareig paeidimo
samprata. iurktus paeidimas yra tada, kai iurkiai paeidiamos tiesiogiai dar-
buotojo darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba
kitaip iurkiai nusiengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. DK 235
straipsnio 2 dalyje numatyti atskiri iurktaus darbo pareig paeidimo atvejai. Taiau
tai nra baigtinis sraas, nes praktikai galimi ir kitokie nusiengimai, kuriais
iurkiai paeidiama darbo tvarka.
DRAUSMIN ATSAKOMYB
Pagal DK drausmins atsakomybs santykiai gali atsirasti tik tarp subjekt, tarp kuri
yra darbo santykiai (tarp darbdavio ir darbuotojo). Drausmins atsakomybs pagrindu
yra laikomas darbuotojo darbo drausms paeidimas (DK 234 str.).
U darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos: 1)
pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas i darbo (DK 137 str.).
Kai kurioms darbuotoj kategorijoms statymuose ir kituose darbo drausm
reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose gali bti nustatytos ir kitos draus-
mins nuobaudos.
Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo
sunkum ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kalt, aplinkybes, kuriomis is
paeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo anksiau.
U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin nuo-
baud. Jei paskyrus drausmin nuobaud darbuotojas toliau paeidia darbo drausm,
drausmin nuobauda gali bti skiriama pakartotinai.
Drausmins nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai. Prie skirdamas drausmin
nuobaud, darbdavys turi ratu pareikalauti, kad darbuotojas ratu pasiaikint dl
darbo drausms paeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatyt termin
be svarbi prieasi darbuotojas nepateikia pasiaikinimo, drausmin nuobaud
galima skirti ir be pasiaikinimo.
Drausmin nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos sakymu (nuro-
dymu) ir darbuotojui apie tai praneama pasiraytinai.
Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms paeidimui,
bet ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai paeidimas paaikjo,
neskaitant laiko, kur darbuotojas darbe nebuvo dl ligos, buvo komandiruotje arba
atostogavo, o iklus baudiamj byl, - ne vliau kaip per du mnesius nuo
baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos.
Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus eiems mnesiams nuo tos dienos,
kai paeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausms paeidimas nustatomas atliekant
audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij), drausmin nuobauda
gali bti skiriama ne vliau kaip per dvejus metus nuo paeidimo padarymo dienos.
Drausmin nuobaud galima apsksti darbo gin nagrinjimo tvarka. Drausmin
nuobauda galioja vienerius metus nuo jos skyrimo dienos, jei nebuvo paskirta nauja
nuobauda. Darbdavys gali panaikinti drausmin nuobaud nepasibaigus jos galiojimo
terminui, jei darbuotojas gerai ir siningai dirba.
382
3.6. MATERIALIN ATSAKOMYB
MATERIALINS ATSAKOMYBS SVOKA
Darbo teiss materialins atsakomybs institutas apima dvi savitas atsakomybs ris:
1) darbdavio materialin atsakomyb darbuotojui; 2) darbuotoj materialin
atsakomyb u al, padaryt darbdaviui. Abiem atvejais materialin atsakomyb
atsiranda, kai yra visos ios slygos: 1) padaroma ala; 2) ala padaroma neteista
veika; 3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo; 4) yra
paeidjo kalt; 5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij
darbo santykiais; 6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
Pagal darbo teis materialinei atsakomybei bdinga: 1) ji atsiranda padarius al
ne bet kokiam asmeniui, kaip yra civilinje teisje, o tik tam, su kuriuo yra darbo
teisinis santykis arba jis buvo paeidimo metu; 2) ji atsiranda tik esant paeidjo
kaltei; 3) alos atlyginimas sprendiamas diferencijuotai. Atsakomybs dydis
diferencijuojamas, atsivelgiant tai, kuri darbo teisinio santykio alis savo kaltais
veiksmais padar al kitai aliai. Darbuotojai paprastai atsako ribotai. Kaip teigiama
DK 254 straipsnyje, darbuotojas privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau
kaip jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio, iskyrus atvejus, kai
darbuotojas privalo atlyginti vis al (DK 255 str.); 4) specifin alos iiekojimo
tvarka. Pagal civilin teis ala yra iiekoma teismine tvarka, o darbo teisje
numatyta, kad kai kuriais atvejais is klausimas sprendiamas darbdavio raytiniu
nurodymu (DK 258 str. 1 d.). Tokiu nurodymu darbuotojui priklausanio darbo
umokesio iskaitoma, jei ala ali susitarimu neatlyginta natra arba pinigais ir ji
nevirija darbuotojo vidutinio mnesinio darbo umokesio. Darbdavio nurodymas
iiekoti i al gali bti priimamas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos
paaikjimo dienos. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis
kreiptis darbo ginus nagrinjani institucij. Kreipimasis j sustabdo iiekojim.
Veiksmai, dl kuri atsiranda ala, gali sukelti ir kitoki atsakomyb: baudia-
mj, administracin, drausmin. Pritaikius kitas atsakomybs ris, kaltas asmuo
neatleidiamas nuo materialins atsakomybs.
DARBUOTOJ MATERIALIN ATSAKOMYB
Darbo kodekso 253 straipsnyje tvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialin
al, atsiradusi dl: 1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo
(sualojimo); 2) mediag pereikvojimo; 3) baud ir kompensacini imok, kurias
darbdavys turjo sumokti dl darbuotojo kalts; 4) ilaid, susidariusi dl sugadint
daikt; 5) netinkamo materialini vertybi saugojimo; 6) netinkamos materialini ar
pinigini vertybi apskaitos; 7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai
produkcijai ileisti, materialinms ar piniginms vertybms grobti; 8) kitoki darbo
tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo.
Darbuotoj materialin atsakomyb pagal padarytos alos atlyginim gali bti: a)
ribotoji ir b) visika. Tai priklauso nuo to, kas ir kokiomis aplinkybmis padar al,
kokiam turtui ji padaryta, koks paeidjo kalts laipsnis ir pan. Ribotoji atsakomyb
yra tada, kai darbuotojas privalo atlyginti padaryt tiesiogin tikrj al,
383
DARBO TEIS
bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio (DK 254
str.). Visika materialin atsakomyb atsiranda tik tam tikrais DK numatytais atvejais
(DK 255 str.). Taigi darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei: 1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso
kodekso nustatyta tvarka; 3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos
materialins atsakomybs sutartis; 4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius,
apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant
mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) ala padaryta kitokiu bdu
ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb nustatyta specialiuose
statymuose; 6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini
mediag darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje.
Visika materialin atsakomyb yra taikoma, kaip nurodyta DK 255 straipsnio 3
punkte, tada, kai tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta speciali raytin sutartis,
kuria darbuotojas prisiima visik atsakomyb. Visikos materialins atsakomybs
sutartis gali bti sudaryta ne su visais darbuotojais, o tik su tais, kuri darbas yra
tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu,
gabenimu, pirkimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe, be to, tik
su tais, kuri pareigos ir darbai nustatyti kolektyvinje sutartyje. Sudarant visikos
materialins atsakomybs sutart, sipareigojimus prisiima ne tik darbuotojas, bet ir
darbdavys. Pastarasis sipareigoja utikrinti slygas, kad ala neatsirast.
Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj
atsakomybs, gali bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su
darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygina visi sutart pasira darbuotojai. Kiek-
vieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur
susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Visikos materialins atsakomybs
sutartys negali bti sudaromos su darbuotojais iki atuoniolikos met.
DARBDAVIO MATERIALIN ATSAKOMYB
Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai: 1) darbuotojas sualojamas ar
mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialiniu draudimu; 2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant
arba prarandant darbuotojo turt; 3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit
asmen turtiniai interesai; 4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
Pagal Civilinio kodekso normas darbdavys privalo atlyginti al, padaryt dl
darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo, jo mirties atveju arba dl
jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialiniu draudimu, taip pat dl darbuotojo turto sugadinimo, su-
naikinimo arba praradimo bei jo ar kit asmen turtini interes paeidimo.
Darbo sutarties alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin al. Jos dyd
kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
Jeigu mon, staiga ar organizacija (darbdavys), pareigota atlyginti nukentju-
siajam al, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti al pereina tos mons, staigos
ar organizacijos teisi permjui.
384
Po valstybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos likvidavimo pareiga
atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei. Jeigu mon, staiga ar organizacija
likviduojama neatlyginus nukentjusiems asmenims padarytos alos dl nelaimingo
atsitikimo darbe ar susirgim profesine liga, alos atlyginimo sumos kaupiamos ir
iiekomos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
ALOS DYDIO NUSTATYMO TVARKA
Kaip parayta DK 257 straipsnyje, atlygintinos alos dyd sudaro tiesioginiai nuos-
toliai bei negautos pajamos.
Kai ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala. ala apskaiiuojama
atsivelgiant turto vert atskaiiavus nusidvjim ir natral sumajim bei turtas
ilaidas (tiesioginius nuostolius). Atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur
darbdavys regreso teise gijo dl darbuotojo padarytos alos atlyginimo. Darbo gin
nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd, atsivelgdamas
aplinkybes, lmusias alos atsiradim, taip pat atsakovo turtin padt, iskyrus
atvejus, kai ala padaroma tyia. Kai tam tikram darbuotojui alos atlyginimas
sumainamas dl jo turtins padties, tai negali bti pagrindas padidinti atlygintin
al kitiems grupins atsakomybs dalyviams.
3.7. DARBO GINAI
Darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose,
kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir
pareig gyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Juos nagrinja darbo
gin komisija (DK 289 str.) arba teismas (DK 295 str.).
Darbo gin komisija yra privaloma pirmin institucija, nagrinjanti darbo ginus,
jeigu DK ar kiti statymai nenustato kitos gino sprendimo tvarkos.
Darbo gin komisijos sudaromos i vienodo skaiiaus darbuotoj ir darbdavio
atstov. Darbuotoj atstovus renka darbuotoj susirinkimas (konferencija). Darbdavio
atstov savo sakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Jeigu monje, staigoje,
organizacijoje nebuvo sudaryta darbo gin komisija, darbdavys, gavs darbo gin
komisijai adresuot praym, nedelsdamas privalo paskirti darbo gin komisijos
ratved ir inicijuoti darbo gin komisijos sudarym DK 288 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvej met laikotarpiui.
Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posdyje paeiliui eina darbuotoj ir
darbdavio atstovai.
Darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos,
kai suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss.
Darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per septynias
dienas nuo praymo padavimo dienos. Praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip
per keturiolika dien nuo padavimo dienos. Darbo gin komisijos posdis laikomas
teistu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov.
Darbo gin komisijos sprendimai priimami darbuotoj ir darbdavio atstov -
darbo gin komisijos nari susitarimu. Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar,
darbo gin komisijos protokole raoma, kad alys nesusitar ir sprendimas
385
DARBO TEISE
nepriimtas. Darbo gin komisijos sprendimas raomas darbo gin komisijos
protokol. Jo form tvirtina Vyriausyb. Protokol pasirao darbo gin komisijos
pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimuose dl pinigini reikalavim patenkinimo
turi bti nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi bti imokta iki
sprendimo vykdymo dienos. Darbo gin komisijos ratvedys darbo gin komisijos
sprendimo nuora, o alims nesutarus, - ira i protokolo per penkias dienas
pasiraytinai teikia dalyvaujantiems byloje asmenims.
Darbo gin komisijos sprendim per deimt dien nuo jo nuorao gavimo dienos
darbuotojas arba jo atstovas turi teis apsksti teismui. Skundas paduodamas darbo
gin komisijos ratvediui ir adresuojamas teismui. Darbo gin komisijos
sprendimo darbdavys apsksti negali.
Darbo gin komisijos sprendim atsakovas turi vykdyti per deimt dien nuo
sprendimo nuorao gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitas jo vykdymo
terminas. Kai atsakovas nevykdo darbo gin komisijos sprendimo per DK 294
straipsnio 1 dalyje nustatyt termin, darbuotojas ratu kreipiasi teism, kad is
sprendimas bt vykdytas priverstinai pagal nustatyt teismo sprendim vykdymo
tvark.
Teismuose nagrinjami: 1) DK293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apsksti
darbo gin komisijos sprendimai; 2) darbo ginai, kai darbo gin komisijoje alys
nesusitar; 3) darbo ginai, kai darbo gin komisija nebuvo sudaryta arba darbo
ginas darbo gin komisijoje nebuvo isprstas per DK 291 straipsnio 1 dalyje
nustatytus terminus.
Nesikreipiant darbo gin komisij, tiesiogiai teismuose nagrinjami ginai: 1)
kil dl darbo sutarties DK297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais; 2) dl
atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; 3) tarp profesini sjung ar kit dar-
buotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli
nevykdymo; 4) pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku nei-nagrinja
ar nepatenkina profesins sjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus,
kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesini sjung
nari teises; 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrk; 6) kitais
statym nustatytais atvejais.
Darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susi-
jusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u trejus metus.
Darbo gin komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti iuos sprendimus ar
nutartis: 1) dl darbo umokesio priteisimo vykdant sprendimo dal, kurioje nu-
matyta nuobauda nevirija vieno mnesio vidutinio darbo umokesio; 2) dl ne-
teistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb.
Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendi-
m arba jo dal: 1) dl atleidimo i darbo formuluots; 2) dl imok atlyginti al,
padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sualojimo ar susirgimo
profesine liga, priteisimo; 3) kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali
pasidaryti nemanoma ar labai sunku sprendim vykdyti.
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos spren-
dimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo i darbo formuluot,
darbuotojo praymu teismas priima nutart iiekoti darbuotojui darbo umokest u
vis laik nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos iki jo vykdymo dienos.
386
Darbuotojai darbo bylose atleidiami nuo teismo ilaid mokjimo.
Visas darbo gin komisijos ilaidas padengia darbdavys.
Teismo ilaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
3.8. SAUGA DARBE
Darbuotoj sauga suvokiama plaija ir siaurja prasme. Plaija prasme darbuotoj
sauga ir sveikata utikrinama visomis darbo teiss normomis, kurios vienu ar kitu
aspektu apsaugo, gina darbuotoj darbo teises ir interesus. Siaurja prasme sauga
darbe suprantama kaip darbo teiss institutas, t. y. visuma teiss norm, nustatani
reikalavimus apsaugoti darbuotojus nuo profesins rizikos ar toki rizik sumainti,
darbuotoj saugos ir sveikatos viej administravim ir valstybs institucij
kompetencij, darbdavi, darbdavi atstov ir darbuotoj, taip pat darbuotoj atstov
teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo slygas, nelaiming
atsitikim darbe bei profesini lig tyrimo bendrsias nuostatas, reikalavimus,
taikomus dirbantiems jauniems asmenims, dirbani invalid saugos ir sveikatos
garantijas, taip pat motinysts saugos reikalavimus bei atsakomyb u darbuotoj
saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim paeidimus.
Darbuotojo teis turti saugias ir sveikas darbo slygas garantuoja Lietuvos Res-
publikos Konstitucija (48 str.), DK (259-284 str.), Darbuotoj saugos ir sveikatos
statymas (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672) ir kiti darbuotoj saugos ir sveikatos
norminiai teiss aktai.
Saugias ir sveikas darbo slygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.
Darbo apsauga garantuojama tik tada, jei darbdavys ir darbuotojas nepriekaitingai
laikosi vis nustatyt norm ir taisykli. Darbdavio sakymu, potvarkiu ar kitu
dokumentu patvirtinti mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai)
norminiai teiss aktai, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai yra
privalomi. Su jais darbuotojai supaindinami pasiraytinai. Darbuotoj saugos ir
sveikatos normini teiss akt, darb organizavimo ir vykdymo taisykli, instrukcij
reikalavim nesilaikymas yra darbo drausms paeidimas.
387
PAGRINDINES SVOKOS
Darbo teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, darbo
procese susidaranius tarp darbuotoj ir darbdavi, taip pat glaudiai su iais
santykiais susijusius darbdavi bei j organizacij, darbuotoj kolektyvo (ar jo
atstov) ir valstybs institucij santykius.
Darbuotojas - fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal
darbo sutart u atlyginim.
Darbdavys - darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga ar kitokia organi-
zacin struktra, neatsivelgiant tai, kokia jos nuosavybs forma, teisin forma,
ris bei veiklos pobdis.
Socialin partneryst - darbuotoj (j organizacij), darbdavi (j organizacij), o
tam tikrais statym nustatytais atvejais ir valstybs institucij tarpusavio santyki
sistema, kuria siekiama suderinti darbo santyki subjekt interesus.
mons kolektyvin sutartis - raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons dar-
buotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini
slyg.
Kolektyvinis darbo ginas - mons profesins sjungos ir darbdavio ar teis sudaryti
kolektyvines sutartis turini subjekt nesutarimai, atsirad dl darbo, socialini ir
ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant
kolektyvin sutart (interes konfliktas), nepatenkinus ali ikelt ir Darbo
kodekso nustatyta tvarka teikt reikalavim.
Streikas - vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo
nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis
taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas.
darbinimas - tai sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini priemoni,
kurias teikia valstybs ar savivaldybi mons, staigos, organizacijos, pade-
danios sudaryti darbo sutart.
Bedarbiai - nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse
mokymo staigose, neturintys pakankamai pragyvenimo l, usiregistrav
gyvenamosios vietos teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng
priimti pasilym sidarbinti arba mokytis profesijos.
Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja
dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras
pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipa-
reigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt
darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose
norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.
Prastova - tokia padtis darbovietje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo
sutartyje sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.).
388
Darbo laikas - tai laikas, per kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti
jam prilyginti laikotarpiai.
Virvalandiniai darbai - tai darbdavio iimtiniais atvejais skiriami darbai, kurie
dirbami virijant nustatyt darbo trukm.
Poilsio laikas - tai statymo, kolektyvins ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas
nuo darbo laikas.
Darbo umokestis - atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.
Kompensacins imokos - tai tokios imokos, kuriomis siekiama atlyginti darbuotojo
turtas ilaidas jam einant darbo pareigas (dirbant darbo sutartyje numatyt
darb).
Darbo drausm - visuma teiss norm, kuriose tvirtinta konkreios darboviets
vidaus darbo tvarka, darbuotoj darbo teiss ir pareigos, skatinimo ir drausmins
atsakomybs rys, j taikymo tvarka.
Darbo drausms paeidimas - tai darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j
vykdymas dl darbuotojo kalts.
Darbo ginas - nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose,
kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt
teisi ir pareig gyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.
KLAUSIMAI
1. Kokios yra darbo teiss sistemos sudedamosios dalys?
2. Kaip valstyb laikosi pagalbos asmenims gyvendinant teis darb principo?
3. Kas sudaro Lietuvos socialins partnerysts sistem?
4. Kokios yra kolektyvini sutari rys?
5. Kokios pagrindins kolektyvini gin sprendimo stadijos?
6. Kuo skiriasi darbo arbitraas nuo treij teismo?
7. Nurodykite draudimus, kurie pradeda galioti darbdaviui po to, kai priimamas
sprendimas dl streiko.
8. Kas turi teis nedarbo draudimo imok?
9. Kokios yra darbo sutari rys?
10. Kokie yra darbo sutarties baigimosi pagrindai?
11. Kokia yra normali savaits ir paros darbo laiko trukm?
12. Kuo skiriasi sutrumpintas darbo laikas ir ne visas darbo laikas?
13. Kokios yra poilsio laiko rys?
14. Kokios yra atostog rys?
389
DARBO TEISE
15. Kuo skiriasi laikin darbo umokesio sistema nuo vienetins?
16. Kokios drausmins nuobaudos gali bti taikomos u darbo drausms paei-
dim?
17. Kokiais atvejais taikoma visika darbuotojo materialin atsakomyb?
18. Kaip sudaroma darbo gin komisija?
UDUOTYS
1. Atlikus tyrim civilins aviacijos sektoriuje, nustatyta, kad stiuardesi atlygi-
nimai 10-20 proc. maesni negu stiuard. Pakomentuokite i situacij darbo teiss
princip poiriu.
2. Nubraiykite schem, kurioje matytsi darbo sutarties ir rangos sutarties pa-
naumai ir skirtumai.
3. Nurodykite institucijas, kuriose draudiama skelbti streik ir atvejus, kada
draudiama skelbti streik.
4. Sugrupuokite darbuotojus kategorijas pagal tai, prie kiek laiko (2 ar 4 m-
nesius) darbdavys turi spti apie darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva.
5. Darbdavys prane darbuotojui, kad nra galimybi imokti darbo umokest
du kartus per mnes, todl toliau atlyginimas bus mokamas tik kart per mnes.
vertinkite darbdavio veiksmus pagal Darbo kodekso nuostatas.
ATUNTAS SKYRIUS
APLINKOS APSAUGOS TEIS

1. APLINKOS APSAUGOS TEISS
SAMPRATA IR ALTINIAI
1.1. VALSTYBS APLINKOSAUGIN FUNKCIJA
Dvideimtajame amiuje dl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparios mokslo
bei technikos paangos vyko esminiai pakitimai sveikaujant visuomenei ir aplinkai.
Dl vis didjanio ir nekontroliuojamo gamtos itekli naudojimo ir aplinkos terimo
buvo paeista natrali mediag apykaita gamtoje, pablogjo aplinkos kokyb,
uterta aplinka pradjo pastebimai neigiamai veikti mog ir gyvj gamt. Esant
tokiai padiai, visai natraliai ikilo aplinkos apsaugos problema ir pradjo
formuotis visuomens poreikis taip sureguliuoti visuomens ir aplinkos sveik, kad
racionaliai naudojant gamtos iteklius kartu bt sudarytos slygos vairioms kio
sritims pltoti, be to, bt patenkinami visuomens materialiniai poreikiai, saugoma
gamtin aplinka bei palaikoma btina jos kokyb. Teis sveik, vari aplink,
tinkam pilnaveriam gyvenimui, buvo pripainta kaip viena i pagrindini mogaus
teisi. Tokiu bdu buvo visuotinai pripainta, kad isaugoti aplink galima tik tada,
jei visuomen, sveikaudama su aplinka, vadovausis tam tikrais aplinkosaugos
reikalavimais. Taiau socialini, ekonomini ir kit visuomenini santyki pertvarka
aplinkosaugos pagrindais nemanoma be valstybs sikiimo. Todl valstyb buvo
priversta imtis vis galim priemoni visuomens ir aplinkos sveikai reguliuoti
pagal aplinkosaugos reikalavimus. Taigi atsirado nauja aplinkosaugin valstybs
funkcija. Valstybs aplinkosaugin funkcija - tai kompleksas tiksling ir tarpusavyje
susijusi valstybs gyvendinam priemoni siekiant utikrinti racional gamtos
itekli naudojim, apsaugoti gamtin aplink nuo neigiamo antropogeninio poveikio
ir garantuoti mogaus ir pilieio prigimtin teis gyventi varioje ir sveikoje
aplinkoje. Valstybs aplinkosaugin funkcija yra objektyviai slygota, ilgalaik ir
atitinkanti visos visuomens interesus.
Aplinkosaugin funkcija gyvendinama vairiomis priemonmis, tarp kuri pa-
grindin viet uima teisins. statymais ir kitais teiss aktais valstyb apibria savo
aplinkos apsaugos politik, tvirtina aplinkos apsaugos principus, nustato gamtos
itekli naudojimo tvark, naudotojus, j teises ir pareigas, atskir gamtos itekli
apsaugos priemones, kins veiklos aplinkosauginius pagrindus, formuoja aplinkos
apsaugos valdym ir kontrol gyvendinani institucij sistem, nustato atsakomyb
u aplinkos apsaugos statym paeidimus ir 1.1.
393
APLINKOS APSAUGOS TEISE
1.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS TEISS SISTEMA
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teis pradjo formuotis po nepriklausomybs
atkrimo. Norint sustabdyti tolesn aplinkos bkls blogjim, reikjo sukurti nauj
valstybs ir privai interes darna pagrst aplinkos apsaugos teiss sistem,
orientuot aplinkos isaugojim valstybei pereinant rinkos ekonomikos santykius.
Aplinkos apsaugos teiss sistema yra grindiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nuostatomis, pripastaniomis aplinkos apsaug savarankika teisinio reguliavimo
sfera. Konstitucijos 53 straipsnyje tvirtinta, kad valstyb ir kiekvienas asmuo privalo
saugoti aplink nuo kenksmingo poveikio. Iskirtin reikm turi Konstitucijos 54
straipsnis, pareigojantis valstyb rpintis natralios gamtins aplinkos, gyvnijos ir
augalijos, atskir gamtos objekt, ypa verting vietovi, apsauga, saikingu gamtos
itekli naudojimu, atkrimu ir gausinimu.
Paymtina ir tai, kad Lietuvos aplinkos apsaugos teiss normos yra pltojamos
atsivelgiant Europos Sjungos direktyv reikalavimus. aplinkos apsaugos teiss
norm sudt eina ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos, ir jau sigaliojusios tarp-
tautins sutartys.
1.3. APLINKOS APSAUGOS TEISS SVOKA,
DALYKAS IR OBJEKTAS
Aplinkos apsaugos teis - tai teiss norm, reguliuojani aplinkos, kaip vieningos
visumos, ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius, sistema.
Aplinkos apsaugos teiss dalyk sudaro visuomeniniai aplinkos apsaugos san-
tykiai, kylantys visuomenei ir aplinkai veikiant vienas kit. Visuomeniniai aplinkos
apsaugos santykiai, sureguliuoti aplinkos apsaugos teiss norm, tampa aplinkos
apsaugos teisiniais santykiais.
Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir
jos jurisdikcijai priklausantys gamtos itekliai (em, mikai ir kita augalija, ems
gelms, gyvnija ir kt.). Konstitucijos 47 straipsnyje yra tvirtinta, kad Lietuvos
Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins
reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros
objektai.
1.4. APLINKOS APSAUGOS TEISS ALTINIAI
Aplinkos apsaugos teis, kaip savarankika teiss aka, turi jai bdingus teiss
altinius, t. y. atitinkamus teiss aktus, kurie tvirtina teiss normas, reguliuojanias
aplinkos ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius. Pagrindinis
specialusis altinis yra Aplinkos apsaugos statymas. Jame yra tvirtinti aplinkos
apsaugos principai, valstybinio aplinkos valdymo sistema, piliei ir visuomenini
organizacij, kit juridini asmen teiss ir pareigos. statyme daug dmesio skirta
kins veiklos reguliavimui, ekonominms aplinkos apsaugos prie-
394
Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas
monms. Nustatyta neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema, tvirtintos prin-
cipins neteista veika padarytos alos aplinkai atlyginimo ir teisins atsakomybs
nuostatos, sureguliuoti kiti svarbiausi visuomens ir aplinkos vienas kito veikimo
santykiai.
Paymtina, kad Aplinkos apsaugos statymas nereguliuoja atskir gamtos itekli
apsaugos ir naudojimo slyg. iuos santykius reguliuoja atskiri statymai, tokie kaip
ems, Mik, Vandens, ems gelmi, Laukins gyvnijos, Laukins augalijos ir kt.
statymai. Tarp specialij aplinkos apsaugos teiss altini svarbus vaidmuo tenka
Aplinkos ministerijos leidiamiems postatyminiams teiss aktams, kuriuose
detalizuojamos statym nuostatos.
2. VALSTYBINIS APLINKOS APSAUGOS VALDYMAS
2.1. VALSTYBINIO APLINKOS APSAUGOS VALDYMO
SAMPRATA IR FUNKCIJOS
Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas - tai valstybs ir vietos savivaldos institucij
veikla, utikrinanti aplinkos apsaug ir racional gamtos itekli naudojim re-
guliuojani statym ir kit teiss akt gyvendinim.
Pagrindins valstybinio aplinkos apsaugos valdymo funkcijos yra tokios: aplinkos
apsaugos valdymo institucij formavimas ir j kompetencijos nustatymas;
postatymini akt leidimas; aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo pla-
navimas; aplinkos apsaugos priemoni koordinavimas; saugom teritorij steigimas ir
valdymas; valstybini gamtos itekli valdymas ir disponavimas; gamtos itekli
apskaita; valstybini gamtos itekli kadastr ir registr vedimas; aplinkos apsaugos
normatyv ir standart ruoimas; gamtos itekli naudojimo limitavimas;
aplinkosauginis vietimas ir mokymas; valstybin aplinkos apsaugos kontrol ir kt.
2.2. VALSTYBINIO APLINKOS APSAUGOS VALDYMO
ORGANIZACIN STRUKTRA
Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo funkcij atlieka vairios valstybs ir vietos
savivaldos institucijos, taiau j paskirtis ir kompetencija yra nevienoda. Tarp j yra
institucijos, kurioms aplinkos apsaugos valdymo funkcija yra tik viena i j veiklos
sudtini dali (Vyriausyb, apskrities virininkas), taiau yra ir specialiai tam su-
kurt institucij (Aplinkos ministerija).
Aplinkos apsaugos valdymo organizacin struktra pagrsta nuostata, kad bendrj
vadovavim aplinkos apsaugai vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas
pagrindines aplinkos ir jos itekli naudojimo kryptis. Valstybin aplinkos apsaugos
valdym Lietuvos Respublikoje pagal Aplinkos apsaugos statymo 6 straipsn vykdo
Vyriausyb, Aplinkos ministerija, kitos galiotos valstybs institucijos. Aplinkos
apsaugos valdym savivaldybi teritorijose statym nustatyta tvar-
395
ka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Kiekviena i i institucij atsako
u joms priskirt funkcij vykdym.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, gyvendindama aplinkos apsaugos valstybs po-
litik, vykdo tokias funkcijas: 1) Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos ap-
saugos strategijos veiksm program, valstybini gamtos itekli naudojimo ir ap-
linkos apsaugos programas bei schemas; 2) statym nustatyta tvarka formuoja
valstybs institucij, gyvendinani aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo
politik, sistem; 3) koordinuoja valstybs ir vietos savivaldos valdymo institucij
veikl aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje; 4) sudaro ir gyvendina
Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis ioje srityje.
Be i Aplinkos apsaugos statyme apibrt funkcij, Vyriausyb dar atlieka ir
kitas funkcijas, kurios apibrtos ems, Mik, ems gelmi, Laukins gyvnijos,
Mediokls, uvininkysts ir kituose statymuose.
Specialioji aplinkos apsaugos valdymo institucija yra Aplinkos ministerija. Jos
pagrindins funkcijos yra apibrtos Aplinkos apsaugos statyme ir detalizuotos
Aplinkos ministerijos nuostatuose. Svarbiausi jos udaviniai: 1) formuoti aplinkos
apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, racionalaus gamtos ir
rekreacini itekli naudojimo valstybs politik; 2) utikrinti aplinkos formavim
pagal subalansuotos pltros principus; 3) siekti utikrinti racional gamtos itekli
naudojim, apsaug, gausinim ir atkrim.
gyvendindama iuos udavinius, Aplinkos ministerija savo kompetencijos ribose
atlieka daugyb valdymo funkcij: ji rengia valstybs strategij aplinkos apsaugos ir
gamtos itekli naudojimo, atkrimo, gausinimo, apsaugos srityse; rengia statym ir
kit teiss akt projektus; derina Vyriausybs staig, apskrities virininko, vietos
savivaldos institucij aktus aplinkos apsaugos klausimais; rengia ir tvirtina aplinkos
apsaugos ir gamtos itekli naudojimo normas, normatyvus, standartus, taisykles,
nustato gamtos itekli naudojimo limitus ir slygas, leidim idavimo tvark;
organizuoja ir koordinuoja valstybin aplinkos monitoring; organizuoja jai priskirt
valstybs kadastr ir registr sudarym ir tvarkym; organizuoja atliek tvarkym
reglamentuojani teiss akt rengim ir priiri, kaip vykdomi nustatyti
reikalavimai; nustato gamtos itekli naudojimo, j apskaitos, atkrimo ir kontrols
tvark; reglamentuoja ir kontroliuoja veikl saugomose teritorijose; atlieka mik
kio valstybin valdym; vykdo valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli
naudojimo kontrol ir kt.
Aplinkos ministerijos struktra sudaryta i centrinio aparato, kurio sudt eina
nemaai departament, skyri ir kit struktrini padalini. Aplinkos ministerijos
struktriniai padaliniai vietose yra regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Jie
vykdo valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol ir savo
kompetencijos, kuri apibrta nuostatuose, ribose atlieka kitas aplinkos apsaugos ir
gamtos itekli naudojimo valstybinio valdymo funkcijas jiems priskirtose
teritorijose. Yra steigti Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio,
iauli, Utenos ir Vilniaus regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Region
departament struktriniai padaliniai rajonuose ir miestuose yra rajon ir miest
aplinkos apsaugos agentros.
Atskir gamtos itekli apsaugai ir racionaliam j naudojimui utikrinti arba
atskiroms valdymo funkcijoms vykdyti prie Aplinkos ministerijos yra organizuojamos
atitinkamos valdymo institucijos, tokios kaip Lietuvos geologijos tarnyba,
396
Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas
Generalin mik urdija, Valstybin saugom teritorij tarnyba, Valstybin teritorij
planavimo ir statybos inspekcija ir kt.
Paymtina ir tai, kad be speciali aplinkos apsaugos valdymo institucij, kai
kurias aplinkos apsaugos valdymo funkcijas atlieka ems kio, kio, Sveikatos
apsaugos ministerijos ir kitos valdymo institucijos.
Apskrities virininko kompetencija aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo
valdymo srityje yra apibrta Apskrities valdymo statyme, pagal kur vienas
svarbiausi apskrities virininko udavini yra valstybs politikos gyvendinimas
teritorij planavimo, ems naudojimo ir aplinkos apsaugos srityse.
Vietos savivaldos institucijos organizuoja aplinkos apsaugos statym bei kit
teiss akt aplinkos apsaugos klausimais gyvendinim savivaldybs teritorijoje.
2.3. APLINKOS APSAUGOS VALSTYBIN KONTROL
Aplinkos apsaugos valstybin kontrol -tai speciali valstybs galiot institucij ir
pareign veikla, kuria siekiama utikrinti teistum ir teistvark aplinkos apsaugos
ir gamtos itekli naudojimo srityje. Ji pasireikia aplinkos apsaug ir gamtos itekli
naudojim reglamentuojani statym ir kit teiss akt paeidim prevencija,
paeidim nutraukimu bei i asmen, kalt padarius iuos paeidimus, nustatymu ir
j patraukimu teisinn atsakomybn.
Aplinkos apsaugos valstybins kontrols pagrindai yra tvirtinti Aplinkos ap-
saugos statyme. Yra dar Aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymas (priimtas
2002 m. liepos 1 d.) - tai specialus statymas, kuriame nustatytos kontrol vykdanios
institucijos bei pareignai, j teisinis statusas, kontrols organizavimo procesas ir pan.
Aplinkos apsaugos valstybin kontrol organizuoja ir jos prieir atlieka Ap-
linkos ministerija. Kontrol vykdo region aplinkos apsaugos departamentai. Be-
tarpikai kontrol atlieka Aplinkos ministerijos sistemos pareignai - Valstybiniai
aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie pagal jiems suteiktus galiojimus bna vyriau-
sieji, vyresnieji ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. galiojimai jiems su-
teikiami priimant juos pareigas. Tokie galiojimai gali bti suteikti ir aplinkos mi-
nistro sakymu Aplinkos ministerijos sistemos valstybs tarnautojams ir
valstybiniams mik pareignams.
Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami kontrol, naudojasi pla-
iomis teismis. Jie turi teis, pateik tarnybin paymjim, netrukdomai patekti
kontroliuojamus objektus, tikrinti dokumentus, liudijanius gamtos itekli naudojimo
teistum, nustatyta tvarka sustabdyti transporto priemones, kad bt ukirstas kelias
paeidimams, atlikti asmens apir, daikt patikrinim, paimti daiktus, dokumentus,
surayti administracini teiss paeidim protokolus, nustatyta tvarka nagrinti
administracini teiss paeidim bylas bei skirti nuobaudas, gauti reikaling
informacij, teikti iekinius dl alos atlyginimo ir pan. Valstybiniai aplinkos
apsaugos inspektoriai turi teis tikrinti fizini ir juridini asmen veikl, patekti
privaias teritorijas. Jiems suteikta teis statym nustatyta tvarka duoti juridiniams ir
fiziniams asmenims privalomus nurodymus, taip pat sustabdyti aplinkai kenksming
veikl.
397
3. APLINKOSAUGINIAI KINS VEIKLOS PAGRINDAI
3.1. KINS VEIKLOS APLINKOSAUGINIO PAGRINDIMO
TIKSLAI IR PRIEMONS
Gamyba, energetikos, transporto vystymas ir kitokia kin veikla, jeigu ji yra plto-
jama neatsivelgiant aplinkosaugos reikalavimus, formuoja antropogenin aplink,
neigiamai veikiani mog ir vis gyvj gamt. Todl tolesn kins veiklos pltra
galima tik j derinant su aplinkos apsaugos reikalavimais, t. y. utikrinant
subalansuot kio pltr, taip pat tobulinant gamybos technologijas, skatinant gamyb
be atliek, iekant alternatyvi energijos altini ir gyvendinant kitas kins veiklos
reguliavimo aplinkosauginiais pagrindais priemones. Taigi vienas i pagrindini
subalansuoto kio pltojimo udavini yra sukurti toki teisin, ekonomin ir
organizacin sistem, kuri leist ivengti prietaravim tarp i esms naujo kokybinio
alies kio augimo ir antropogenins gamtins aplinkos apkrovos. kins veiklos
aplinkosauginio reguliavimo prioritetas turi bti ne ios veiklos ribojimas, bet
prevencins priemons, kurios leist ukirsti keli aplinkos terimui ir sudaryti
slygas pigiau ir efektyviau pltoti subalansuot kin veikl. To galima pasiekti
aplinkosaugos politik integruojant vis kio ak, taip pat teritorij pltros stra-
tegijas, o aplinkosaugos priemones laikant neatskiriama bet kokios kins veiklos,
daranios poveik aplinkai, vystymo proceso sudtine dalimi.
Valstyb, reguliuodama kin veikl, aplinkosauginiais pagrindais naudoja vai-
rias teisines, organizacines ir kitokias priemones, tarp kuri mintinos tokios: terito-
rij planavimas; planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas; kins veik-
los, galinios turti poveikio aplinkai, projektavimo, statybos, pltimo reguliavimas;
kins veiklos objekt eksploatavimo reguliavimas; aplinkos taros normavimas; at-
liek tvarkymas; ekonomini aplinkos apsaugos priemoni taikymas.
3.2. TERITORIJ PLANAVIMO TEISINIS REGULIAVIMAS
kins veiklos aplinkosauginis pagrindimas vis pirma yra siejamas su racionaliu
teritorijos naudojimu, tikslinga kratotvarka, racionaliu kio ak idstymu, taupia
gamtonauda, pagrsta kio vystymo ir aplinkos apsaugos interes darna. iems
tikslams pasiekti yra naudojamas teritorij planavimas. Teritorij planavim regu-
liuoja Teritorij planavimo statymas (priimtas 1995 m. gruodio 12 d.; 2004 m. sausio
15 d. redakcija) ir kiti teiss aktai. Pagal statym teritorij planavimas - tai nusta-
tyta procedra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, ems naudojimo
prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms slygoms nustatyti, ems,
miko, vandens naudmen, gyvenamj vietovi, gamybos bei infrastruktros
sistemai formuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti, fizini ir juridini asmen veiklos
pltojimo teisms teritorijoje nustatyti.
Teritorij planavimo tikslai yra: subalansuoti Lietuvos Respublikos teritorijos
raid; formuoti pilnavert, sveik gyvenamj aplink; formuoti gyvenamj vietovi
infrastruktr; nustatyti teritorijas vairi srii veiklos pltrai; saugoti, racionaliai
naudoti ir atkurti gamtos iteklius; palaikyti ekologin pusiausvyr arba j
398
Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai
atkurti; suderinti vairi asmen ir j grupi interesus dl teritorijos naudojimo ir
veiklos iose teritorijose pltojimo slyg. Taigi teritorij planavimui yra keliami
labai vairs tikslai, taiau svarbiausia, kad visus tikslus siekiama suderinti, kad bt
sudarytos slygos ekonomikai vystyti ir kartu bt isaugota aplinkos kokyb,
kratovaizdis, atkurta ekologin pusiausvyra ir pan.
Pagal savo reikm yra iskiriami ie teritorij planavimo lygmenys: nacionalinis,
regiono, rajono, vietovs. Pagal apimt teritorij planavimas skirstomas bendrj,
specialj ir detalj.
Bendrasis planavimas - tai kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo
politikai ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonms nustatyti.
Jo metu yra sudaromi: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis (generalinis) planas
(tvirtina Seimas); apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (tvirtina
Vyriausyb); savivaldybs teritorijos bendrasis planas; savivaldybs teritorijos dalies
(miesto ar miestelio) bendrasis planas (tvirtina savivaldybs taryba).
Specialusis planavimas atskiroms veiklos sritims reikaling teritorij erdvinio
organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemoni planavimas. Jo metu yra
rengiami emtvarkos, mikotvarkos, vandentvarkos projektai, rezervat ir draustini
planai, valstybini park planavimo schemos, ryi, energetikos, susisiekimo ir kit
infrastruktros objekt idstymo schemos ir kiti planavimo dokumentai.
Detalusis planavimas - savivaldybs teritorijos dali planavimas ems sklypo
riboms nustatyti naudojimo ir veiklos jame pltojimo slygoms nustatyti, pakeisti
arba panaikinti. Jo metu yra sudaromi ems sklyp, miest, miesteli dali ir kaim
teritorij detalieji planai.
Aplinkos apsaugos statyme yra tvirtinta, kad juridini ir fizini asmen veikla
gali turti takos aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo reguliavimas
vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorij planavimo dokumentus.
3.3. PLANUOJAMOS KINS VEIKLOS
POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS
Norint reguliuoti ir kontroliuoti kin veikl aplinkos apsaugos poiriu, btina inoti
jos poveik aplinkai. inoma, nra lengva dar kins veiklos planavimo stadijoje
nustatyti, ar kin veikla turs kenksmingo poveikio aplinkai, koki prevencini ir
kitoki paskesni priemoni btina imtis siekiant sumainti galim neigiam poveik
aplinkai.
Aplinkos apsaugos statyme yra tvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pla-
nuojantys usiimti kine veikla, savo lomis nustato, apibdina ir vertina planuo-
jamos kins veiklos galim poveik aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo
dokumentacij ir teikia j poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams statym
nustatyta tvarka. itaip statyme buvo tvirtintas planuojamos kins veiklos poveikio
aplinkai vertinimo institutas.
Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai proces bei io proceso dalyvi
tarpusavio santykius reguliuoja Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo
statymas (priimtas 1996 m. rugpjio 15 d., nauja redakcija - 2000 m. balandio 18 d.).
Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama kin veikla. Tai ir nauj
statini statyba, jau esam rekonstravimas, nauj technologij diegimas, techno-
399
logins rangos modernizavimas, produkcijos kiekio didinimas, gamtos itekli nau-
dojimas ir 1.1. Taiau reikia paymti, kad poveikio aplinkai aspektu yra vertinama
ne kiekviena planuojama kin veikla, o tik ta, kuri rayta : 1) planuojamos kins
veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas, ri sra; 2) planuojamos
kins veiklos, kuriai turi bti atliekama atranka dl poveikio aplinkai privalomo
vertinimo, ri sra. ie sraai yra minto statymo priedliai.
Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra: atsakinga institucija (Aplinkos
ministerija, region aplinkos apsaugos departamentai); planuojamos kins veiklos
vertinimo subjektai (valstybs institucijos, atsakingos u sveikatos apsaug, kio
pltr, vietos savivaldos institucijos); planuojamos kins veiklos organizatorius
(usakovas); usakovo pareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokument rengjas;
visuomen.
Poveikio aplinkai vertinimas usakovo yra atliekamas prie planuojamos kins
veiklos projekto parengim. Atliekant vertinim yra rengiama vertinimo programa,
kuri turi bti suderinta su vertinimo subjektais ir patvirtinta atsakingos institucijos.
Pagal patvirtint program yra rengiama vertinimo ataskaita, kuri taip pat turi bti
suderinta su vertinimo subjektais ir pateikta atsakingai institucijai. Atsakinga institu-
cija per 25 dienas inagrinja vertinimo subjekt ivadas, visuomens argumentuot
ivad ir vertinimo ataskait, priima sprendim, ar planuojama kin veikla, atsivel-
giant jos pobd ir poveik aplinkai, leistina pasirinktoje vietovje. Jei priimamas
neigiamas sprendimas, planuojama kin veikla negali bti vykdoma.
3.4. KINS VEIKTOS OBJEKT, GALINI TURTI
POVEIK APLINKAI, PROJEKTAVIMAS, STATYBA
IR PRIMIMAS NAUDOTI
Teiss aktuose, reglamentuojaniuose kin veikl, pastebima tendencija teikti vis
didesn reikm prevencinms priemonms, galinioms ukirsti keli neigiamam
kins veiklos poveikiui aplinkai dar pasiruoimo kinei veiklai stadijoje. Tokie
reikalavimai keliami kins veiklos projektavimui. Yra nustatyta, kad fiziniai ir ju-
ridiniai asmenys, projektuojantys objekt, galini turti poveikio aplinkai, statyb,
rekonstravim ar pltim, rengiantys bendruosius ar specialiuosius teritorinio
planavimo projektus, projektinje dokumentacijoje privalo numatyti priemones
gamtos itekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai ivengti. Yra
nustatomos projektavimo slygos, projektin dokumentacija derinama su Aplinkos
ministerija ir vietos savivaldos institucijomis, vykdoma statyb projektavimo
prieira, atliekama statybos projekt valstybin ekspertiz. Statyti, rekonstruoti ar
plsti kins veiklos objektus yra leidiama tik turint mint projektin doku-
mentacij. Statybos statymas, kuriame tvirtinti esminiai statinio reikalavimai, atski-
rai iskirti ir aplinkos apsaugos reikalavimai, t. y. statinys neturi kelti grsms dl
kenksming duj isiskyrimo, pavojing kietj daleli ar duj atsiradimo ore, pa-
vojingos spinduliuots, vandens ir dirvoemio taros, nuotek, dm, kietj ar
skystj atliek netinkamo alinimo.
Pastatyti, rekonstruoti ar iplsti kins veiklos objektai priimami eksploatuoti tik
vykdius visas projektinje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos prie-
400
mones. kins veiklos objektas yra pripastamas tinkamu naudoti nustatyta tvarka
sudarytos primimo komisijos. Primimo komisija turi patikrinti, ar objektas atitinka
statiniams keliamus reikalavimus, taip pat aplinkos apsaugos reikalavimus. Priimant
naudoti kins veiklos objektus dalyvauja Aplinkos ministerijos atstovas arba
pateikiama jo ivada.
3.5. KINS VEIKLOS OBJEKT EKSPLOATAVIMAS
kin veikla, daranti al aplinkai, aplamai yra draudiama. Taiau bet kokia kin
veikla daro vienok ar kitok neigiam poveik aplinkai. Norint suinoti, kokia veikla
yra leidiama, kokia draudiama, yra nustatomos kins veiklos objekt eks-
ploatavimo slygos ir kiti reikalavimai. Jei objektai yra eksploatuojami laikantis
nustatyt slyg, manoma, kad jie nedaro alos aplinkai. Tokios slygos yra nusta-
tomos iduodant leidimus ir kt. Aplinkos apsaugos statymo 19 straipsnyje yra tvir-
tinta nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prie praddami eksploatuoti kins
veiklos objektus, privalo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gauti gamtos itekli
naudojimo ir teral emisijos aplink leidim (toliau - gamtos itekli naudojimo
leidimas).
Gamtos itekli naudojimo leidim idavimo slygas ir tvark reguliuoja Aplinkos
ministerijos 1999 m. lapkriio 30 d. sakymu patvirtinta Gamtos itekli naudojimo
leidim idavimo ir gamtos itekli naudojimo limit bei leistinos taros aplink
normatyv nustatymo tvarka. Iduodant gamtos itekli naudojimo leidim
akcentuojami ie dalykai: vandens pamimas, sunaudojimas, tiekimas; teral
ileidimas su nuotekomis; i stacionari taros altini aplink imetami teralai;
atliek susidarymas ir tvarkymas; nauding ikasen gamyba ir paeist emi
rekultivavimas; kio subjekt aplinkos monitoringas. Yra nustatytos slygos, kada
btina gauti tok leidim (ar atitinkam jo dal).
Norint gauti leidim, yra paduodama paraika regiono aplinkos apsaugos de-
partamentui. Kartu turi bti pridti privalomi priedai, pateikiamas gamtos itekli
taupymo ir atliek mainimo planas, apskaiiuoti dl j veiklos susidarani gamtins
aplinkos element taros lygiai ir 1.1.
Gamtos itekli naudojimo leidimus iduoda region aplinkos apsaugos depar-
tamentai. Juose nustatomi didiausi leistinos taros (DLT) ar laikinai leistinos taros
(LLT) normatyvai ir kitos objekto eksploatavimo slygos. Nustatyta leidim
atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarka. Fiziniai ir juridiniai asmenys, eks-
ploatuodami kins veiklos objektus, privalo laikytis leidime nustatyt slyg, savo
lomis stebti aplinkos terimo laipsn, jo poveik aplinkai, vykdyti gamtos itekli
naudojimo ir teral emisijos apskait. Tie subjektai, kuri eksploatuojamiems ob-
jektams nereikia leidim, privalo laikytis tokiems objektams nustatyt aplinkos ap-
saugos normatyv ir standart.
Siekdamas gamtos itekli naudojimo leidim idavimo sistem suderinti su ES
Tarybos direktyvos 1996/61/EB Dl taros integruotos prevencijos ir kontrols"
reikalavimais, aplinkos ministras 2002 m. vasario 27 d. patvirtino Taros integruotos
prevencijos ir kontrols leidim idavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles,
kurios palaipsniui pradtos taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d.
401
3.6. ATLIEK TVARKYMO TEISINIS REGULIAVIMAS
Atliek tvarkymas yra viena i aktualiausi aplinkos apsaugos problem ir prioritetin
aplinkos apsaugos sritis. Teiss aktais yra siekiama sukurti racionali, ES
reikalavimus atitinkani atliek tvarkymo sistem, kuri tenkint visuomens po-
reikius, utikrint aplinkos kokyb ir nepaeist rinkos ekonomikos raidos dsni.
Todl pastaraisiais metais buvo priimta daugyb statym ir kit teiss akt, kuri
visuma ir sudaro atliek tvarkymo teisinio reguliavimo sistem.
1998 m. birelio 16 d. buvo priimtas Atliek tvarkymo statymas (jo nauja redak-
cija priimta 2002 m. liepos 1 d., sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyti
bendrieji atliek prevencijos, atliek apskaitos, surinkimo, saugojimo, veimo,
naudojimo, alinimo ir kiti reikalavimai.
Atliek tvarkymas - tai atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo veikla,
taip pat atliek tvarkymo veiklos prieira bei atliek alinimo viet prieira po j
udarymo.
mons, kuri veiklos metu susidaro atliek, ar mons, kurios naudoja, alina ar
kitaip tvarko atliekas, privalo imtis priemoni j kiekiui bei kenksmingam poveikiui
mainti, kurti ir diegti maaatliekines technologijas, taupyti gamtos iteklius, gaminti
daugkartinio naudojimo gaminius, mainti atliek susidarym gamyboje, naudoti
atliekas energijai gauti, saugiai alinti atliekas svartynus, vesti susidarani atliek
apskait.
statyme tvirtinta, kad atliekas tvarko kio subjektai, kuri veikloje susidaro
atliek, ir kio subjektai, usiimantys atliek tvarkymu. ie subjektai privalo gauti
gamtos itekli naudojimo leidim. mons, kurios tvarko pavojingas atliekas, turi
gauti licencij. Yra patvirtintos Atliek tvarkymo taisykls, Valstybin pavojing
atliek tvarkymo programa, reguliuojama svartyn rengimo ir eksploatavimo tvar-
ka, sudaromas Valstybinis strateginis atliek tvarkymo planas, region ir savivaldybi
atliek tvarkymo planai.
Radioaktyvij atliek tvarkymo santykius reguliuoja Radioaktyvij atliek
tvarkymo statymas, priimtas 1999 m. gegus 20 d.
2001 m. rugsjo 25 d. buvo priimtas Pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo sta-
tymas (sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.). Jame nustatyti Respublikoje gaminam ir
importuojam pakuoi ir pakuoi atliek apskaitos, enklinimo, surinkimo,
naudojimo reikalavimai, kuri laikantis bt galima ivengti j neigiamo poveikio
aplinkai ir moni sveikatai. Jame tvirtinti pakuoi ir j atliek tvarkymo prioritetai,
pagrindiniai reikalavimai pakuotms, gamintoj, importuotoj, pardavj pareigos
surenkant ir tvarkant pakuotes ir j atliekas ir 1.1. Yra patvirtintos Pakuoi ir
pakuoi atliek tvarkymo taisykls, kuriose detalizuojamos statymo nuostatos.
2002 m. rugsjo 12 d. buvo priimtas Gyvnins kilms atliek tvarkymo statymas,
skirtas gyvnins kilms atliek prevencijos, surinkimo, saugojimo, gabenimo,
perdirbimo, alinimo ir perdirbimo produkt realizavimo bei apskaitos santykiams
reguliuoti, kad bt ivengta atliek neigiamo poveikio aplinkai ir moni bei gyvn
sveikatai.
402
3.7. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS
Reguliuojant kin veikl aplinkosauginiais pagrindais, svarbus vaidmuo tenka eko-
nominms priemonms. J tikslas - naudojant ekonominius svertus skatinti kins
veiklos subjektus racionaliai naudoti gamtos iteklius, mainti teriani mediag
imetim aplink, suinteresuoti aktyviau naudoti antrines aliavas, tvarkyti atliekas ir
t. t.
Pagal Aplinkos apsaugos statymo 28 straipsn ekonomin aplinkos apsaugos me-
chanizm sudaro: mokesiai u gamtos itekli naudojim; mokesiai u aplinkos
terim; kreditavimo reguliavimas; valstybs subsidijos; kain politika; ekonomins
sankcijos ir nuostoli kompensavimas; ekologiniai mokesiai ir kitos priemons.
Mokesi u valstybinius gamtos iteklius ir aplinkos terim paskirtis - skatinti
gamtos itekli naudotojus taupiai naudoti gamtos iteklius (vandenis, naudingsias
ikasenas ir pan.), taip pat mainti teriani mediag imetim aplink. Tuo tikslu
yra nustatomi gamtos itekli naudojimo limitai ir teral imetimo normatyvai. Vir-
ijus numatytus limitus, naudotojas privalo sumokti mokest ir penkeriopo tarifo
dydio baud u virlimitini, sugadinto ar apsunkinto naudojimo itekli kiek. Nu-
slpus real igaut valstybini itekli kiek, mokamas mokestis ir taikoma
deimteriopo tarifo dydio bauda. Jeigu teral aplink yra imetama daugiau negu
nustatyta normatyvuose, mokestis u aplinkos terim skaiiuojamas pagal padidintus
tarifus. Sumainus imetam teral kiek ne maiau 10 procent, atleidiama nuo
mokesio mokjimo u tuos teralus. Neapmokestinami asmenys, teriantys aplink i
transporto priemoni, kuriose veikia imetamj duj neutralizavimo sistemos,
asmenys, naudojantys nustatytus standartus atitinkanius biodegalus ir pan.
Aplinkos apsaugos objekt statybai, technologini proces tobulinimui, atliek
tvarkymo sistem sukrimui ir kitoms aplinkos apsaugos priemonms finansuoti yra
naudojamos valstybs subsidijos. Papildomas aplinkos apsaugos finansavimo altinis
yra Aplinkos apsaugos rmimo programos ir savivaldybi gamtos apsaugos fondai.
Aplinkos apsaugai skatinti yra naudojamos ir netiesiogins valstybs subsidijos
taikant vairias mokesi lengvatas ir kitas priemones. Pavyzdiui, nra
apmokestinamas nekilnojamasis turtas, naudojamas aplinkos apsaugai.
3.8. APLINKOS APSAUGOS NORMATYVAI,
STANDARTAI, LIMITAI
Ribojant neigiam kins veiklos poveik aplinkai, svarbu, kad bt nustatyti ap-
linkos apsaugos normatyvai, standartai, gamtos itekli naudojimo limitai.
Aplinkos apsaugos normatyvas - nustatyta tvarka teisintos kins ar kitokios
veiklos poveikio aplinkai leistinos ribos. Normatyvai gali bti skirstomi aplinkos
bkls ir antropogeninio poveikio aplinkai normatyvus. Aplinkos bkls normatyvai -
tai aplinkos bkls kriterijai, tvirtinti teiss aktuose ir nustatantys leistin teral
koncentracij aplinkoje, kuriai esant nepaeidiami natrals procesai gamtoje,
nesukeliama grsm moni sveikatai, gyvajai gamtai ir pan. Pavyzdiui, aplinkos
ministro 2001 m. gruodio 11d. sakymu patvirtintos aplinkos oro utertumo azoto
dioksidu ir azoto oksidais ribins verts. Antropogeninio poveikio aplinkai
403
normatyv paskirtis - riboti antropogenins veiklos poveik aplinkai. Tokie yra di-
diausi leistinos taros aplink (aplinkos or, vandens telkinius) (DLT), laikinai
leistinos taros (LLT), triukmo ir kt. normatyvai.
Aplinkos apsaugos standartas - nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas nor-
matyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo ap-
linkos apsaugos taisykls, principai ir charakteristikos. J turin sudaro atitinkam
kriterij, slyg ir reikalavim nustatymas, kuriuos turi atitikti gaminama produkcija
ar veiklos objektai. Aplinkos apsaugos standartai yra nustatomi kurui (benzinui,
dyzelinui ir pan.), transporto priemonms, gaminamai produkcijai, statomiems kins
veiklos objektams ir kt. U standart laikymsi atsako produkcijos gamintojas ar kitas
kins veiklos subjektas. J tikslas - sumainti neigiam poveik aplinkai, galint
atsirasti dl produkcijos vartojimo ir kins veikos objekt eksploatavimo.
Gamtos itekli naudojimo limitavimas - tai gamtos itekli naudojimo norm
nustatymas, atsivelgiant j kiek, atsiskaitymo galimybes, poreikius ir kitas aplin-
kybes. Gali bti nustatomi bendri gamtos itekli naudojimo limitai, pavyzdiui, tokie
yra metin miko kirtimo norma, uv sugavimo limitai atskiruose vandens
telkiniuose, mediojamj gyvn sumediojimo limitai ir pan. Limitai taip pat gali
bti nustatomi ir atskiriems gamtos itekli naudotojams, pavyzdiui, tokie yra
vandens suvartojimo limitai, naudingj ikasen igavimo limitai ir pan.
4. ATSKIR APLINKOS OBJEKT
APSAUGOS TEISINIO REGULIAVIMO PAGRINDAI
4.1. APLINKOS ORO APSAUGA
Aplinkos oras yra vienas i t aplinkos komponent, be kurio nemanomas viso
gyvojo pasaulio egzistavimas. Todl norint apsaugoti mogaus sveikat, utikrinti jo
teis vari aplink, vis pirma btina saugoti aplinkos or nuo taros, palaikyti
atitinkam jo kokyb.
1999 m. lapkriio 4 d. buvo priimtas Aplinkos oro apsaugos statymas, kuriuo
tvirtintos asmens teiss var or, taip pat pareigos saugoti aplinkos or nuo taros,
nustatytos priemons, ribojanios aplinkos oro tar, tvirtinti aplinkos oro kokybs ir
aplinkos oro taros valdymo pagrindai.
statyme konstatuojama, kad saugant aplinkos or svarbiausi tokie prioritetai:
energijos naudojimo veiksmingumo didinimas; motorini priemoni sukeliamos
taros mainimas; geriausi prieinam gamybos bd ir technologij diegimas.
Aplinkos oro apsaugos statyme didelis dmesys skiriamas aplinkos oro kokybs
valdymui. Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos yra patvirtinusios sra ter-
al, kuri kiekis aplinkos ore ribojamas, nustatytos ribins ir siektinos utertumo
verts, leistini nukrypimo dydiai ir pavojaus slenksiai. Aplinkos oro kokybs nuo-
latin kontrol privaloma vietose ir zonose, kur utertumo lygiai virija arba gali
viryti ribines utertumo vertes. 2001 m. gruodio 12 d. aplinkos ministro sakymu
yra patvirtintos Aplinkos oro kokybs vertinimo taisykls. Vietovse, kur utertumo
lygis virija ribines utertumo vertes, turi bti rengiamos ir gyvendinamos priemo-
ns ribinms utertumo vertms pasiekti ir utertumo lygiui toliau mainti.
404
Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai
Siekiant valdyti aplinkos oro tar, Aplinkos ministerija nustato bendr i sta-
cionari taros altini imetam teral kiek visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
ir kiekvienoje apskrityje, savivaldybs rengia, tvirtina ir gyvendina aplinkos oro
taros mainimo programas. Jos, suderinusios su Aplinkos ministerija, turi teis
laikinai tam tikroje teritorijoje udrausti ar apriboti transporto priemoni judjim,
stacionari taros altini veikl. Be to, norint valdyti tar, reikalaujama atlikti
planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinim, utikrinti, kad dl
planuojamos kins veiklos nebus virijamas nustatytas ribins utertumo verts ir
pavojaus slenksiai. Taip pat yra tvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje galima naudoti
tik tok kur ir degalus, kurie atitinka nustatytus sudties ir kokybs reikalavimus.
Aplinkos oro apsaugos tikslais Aplinkos ministerija tvirtina stacionari taros
altini, kuriems nustatomi leistinos taros normatyvai, sraus. Teralai i stacionari
taros altini gali bti imetami aplinkos or tik turint leidim ir laikantis nustatyt
leistinos taros normatyv. Svarbi reikm aplinkos oro apsaugai turi ir sanitarini
apsaugos zon aplink pramons, transporto ir kitus objektus nustatymas.
Paymtina, kad aplinkos oro apsaug reguliuoja ne tik nacionalins teiss aktai,
bet ir tarptautins konvencijos bei kiti tarptautiniai dokumentai, prie kuri yra
prisijungusi Lietuva. Tarp toki tarptautini dokument mintina 1985 m. Vienos
konvencija Dl ozono sluoksnio apsaugos, 1979 m. enevos konvencija Dl tolim
atmosferos perna, 1992 m. Jungtini Taut bendroji klimato kaitos konvencija ir kt.
4.2. DIRVOEMIO APSAUGA
ems statyme, kuriame apibriamos ems savinink ir naudotoj pareigos, rei-
kalaujama, kad bt racionaliai naudojama em, gyvendinamos dirvoemio ap-
saugos priemons, rekultivuojamos paeistos ems. Ypa yra saugoma ems kio
paskirties em. Yra numatyta, kad valstybin em, kuri pagal dirvoemio savybes
gali bti paversta ems kio naudmenomis, turi bti parduodama, inuomojama ar
suteikiama naudotis pirmiausia ems kio veikla usiimantiems asmenims. Nau-
dojant tiek privai, tiek valstybin ems kio paskirties em, ems kio naud-
menos turi bti saugomos, kad dirvoemis nebt nualintas, paveiktas vjo ir vandens
erozijos, em neapaugt krmais ar miku, nesupelkt ar kitaip nepablogt jos
kins savybs.
Dirvoemio apsauga turi bti utikrinama ir naudojant em kaip teritorin baz
vairiems kio objektams idstyti. Tokiu atveju ems savininkai ir naudotojai,
atlikdami statybas, naudingj ikasen ir kitokius darbus, kurie gali paeisti
dirvoem, privalo isaugoti dirvoem ir panaudoti j ems kio paskirties ems
gerinimui ar paeistos ems rekultivavimui. Eksploatuojant kins veiklos objektus
privaloma neterti dirvoemio atliekomis, naftos produktais, nutekamaisiais
vandenimis ir pan.
Dirvoemio ir aplinkos apsaugos tikslais yra reguliuojamas mineralini tr ir
vairi chemini mediag (herbicid, pesticid, augimo stimuliatori) naudojimas.
Svarbi dirvoemio apsaugos priemon yra kova su piktolmis, augal ligomis, kurias
taip pat turi gyvendinti ems savininkai ir naudotojai.
405
4.3. LAUKINS AUGALIJOS APSAUGA
Laukin augalija - tai gamtoje natraliai augantys augalai, grybai ir j bendrijos.
Augalija yra svarbiausia grandis biosferos mediag ir energijos apykaitoje. Valstyb
teiss norm pagalba siekia taip sureguliuoti laukins augalijos apsaugos ir naudojimo
santykius, kad bt isaugota laukins augalijos ri vairov, utikrintas racionalus
jos naudojimas, atkrimas, apsauga, genetini itekli isaugojimas.
Laukin augalija pagal teisin reim nra vienalyt, todl pagal tai j galima
suskirstyti taip: mikas; kita laukin augalija (nesumedjusi augalija, natrali pievin
augalija, vaistiniai ir telkini augalai, grybai ir kt.); saugotini eldiniai (mediai,
krmai), augantys ne miko emje; reti ar nykstantys augalai, gryb rys ir ben-
drijos.
1999 m. birelio 15 d. buvo priimtas Laukins augalijos statymas, skirtas lauki-
ns augalijos apsaugos, naudojimo ir atkrimo santykiams sureguliuoti. is statymas
netaikomas medienos itekliams, kuri apsauga, naudojimas ir atkrimas nustatytas
Mik statyme, retoms ir nykstanioms augal ir gryb rims bei bendrijoms ir
kultrins kilms augalams.
Laukins augalijos statyme yra tvirtinta, kad laukins augalijos apsauga organi-
zuojama ir vykdoma pagal iuos principus: isaugoma visa Lietuvos gamtai bding
augal, gryb ri ir bendrij vairov; ribojamas sunkiai beatsikuriani bei didel
paklaus turini augal itekli naudojimas; isaugomi pakankami augalijos ri
populiacij dydiai; atkuriamos paeistos laukins augalijos augaviets; mainamas
laukinei augalijai daromas poveikis atliekant ems, mik darbus bei vykdant kit
kin veikl. statyme taip pat yra nustatyta, kad laukins augalijos apsauga yra
utikrinama steigiant saugomas teritorijas, gyvendinant alies kio pltros
programose, teritorij planavimo dokumentuose (emtvarkos, mikotvarkos,
vandentvarkos ir kt.) numatytas priemones laukins augalijos plotams isaugoti
ribojant laukins augalijos itekli naudojim.
Laukins augalijos statyme taip pat reikalaujama, kad planuojant ir vykdant
statybas, diegiant naujas technologijas, naudojant chemines mediagas, mineralines
tras turi bti utikrinama laukins augalijos apsauga, nedaroma ala moni
sveikatai.
statyme yra iskirtos ios laukins augalijos naudojimo rys: laukini skl,
laukini vaisi rinkimas, gryb rinkimas, laukini vaistini augal aliavos, technini
augal (kimin, nendri, gluosni) rinkimas, ganiava ir kt. Laukins augalijos
naudotojais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. ems, miko, vandens savininkai,
valdytojai, naudotojai laukins augalijos itekliais gali naudotis patys arba leisti jais
naudotis kitiems asmenims. Tam tikr laukini augal gausumas gali bti ribojamas
siekiant ivengti j daromos alos ems, mik itekliams, vandens telkiniams ir 1.1.
Atskirais teiss aktais, bendromis statymo nuostatomis remiantis yra reguliuojamas
atskir laukins augalijos itekli naudojimas. Toks aktas, pavyzdiui, yra 2000 m.
balandio 27 d. aplinkos ministro sakymu patvirtinta Laukins augalijos itekli
naudojimo tvarka". Jame numatyta leidim naudoti laukins augalijos iteklius
idavimo tvarka, sureguliuotas atskir augalijos ri naudojimas.
Mik apsaugos, naudojimo, atkrimo ir kiti su racionaliu mik kio tvarkymu
susij santykiai reguliuojami Mik statymu, priimtu 1994 m. lapkriio 24 d. (nauja
406
Atskir aplinkos objekt apsaugos teisimo reguliavimo pagrindai
redakcija - 2001 m. balandio 10 d.). Mik statyme Lietuvos Respublikos mikai yra
suskirstyti keturias grupes: rezervatinius, specialios paskirties (ekosistem apsaugos
ir rekreacinius), apsauginius ir kinius. Atsivelgiant tai, koks yra mikas, yra
nustatomas jo apsaugos ir naudojimo reimas. Mik kio politikos kryptis nustato
Seimas. Aplinkos ministerija atlieka mik kio valstybinio valdymo funkcij.
Mik statyme iskirtos tokios miko naudojimo rys: medienos ir kit miko
produkt ruoa bei mik naudojimas poilsiui, moksliniams tyrimams, mokymui,
medioklei, bitininkystei, namini gyvuli ganymui, gamtini kompleks apsaugai ir
kitiems statymams neprietaraujantiems tikslams.
Mik statyme apibrtos mik savinink, valdytoj ir naudotoj pareigos ir
teiss naudojant mik, tvirtinta fizini asmen teis laisvai lankytis mikuose (i-
skyrus rezervat, specialios paskirties objekt mikus, kuriuose tai apribota kit
statym). Miko naudotojai gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teiss akt
nustatyta tvarka gijo miko ir miko itekli naudojimo teis. Medienos ir kit miko
itekli ruoai yra reikalingas leidimas, kuriuos iduoda region aplinkos apsaugos
departamentai. Privai mik tvarkym, naudojim ir atkrim, be Mik statymo,
reguliuoja ir specialus teiss aktas - Privai mik tvarkymo ir naudojimo nuostatai,
patvirtinti Vyriausybs 1997 m. liepos 24 d. nutarimu (galioja 2004 m. gegus 26 d.
redakcija).
Mik statyme ir kituose teiss aktuose daug dmesio skiriama mik apsaugai.
Teiss normos pareigoja visus mik savininkus, valdytojus ir naudotojus racionaliai
naudoti mik, j saugoti, atkurti. Mik statyme yra tvirtinta, kad mikai saugomi
nuo savavaliko kirtimo, naudojimo tvarkos paeidimo, grobstymo, miko terimo,
iuklinimo, namini ir laukini gyvn daromos alos.
Labai daug alos mikams padaro gaisrai, todl yra reikalaujama, kad mikuose
bt sukurta ir palaikoma vientisa valstybini priegaisrini priemoni sistema. 1995
m. balandio 7 d. yra patvirtintos Mik priegaisrins apsaugos taisykls, kuriose
tvirtinti mik apsaugos nuo gaisr reikalavimai, privalomi visiems mik
savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Mikus aloja daugyb kenkj. Viena pagrindini kovos su jais priemoni -geros
sanitarins miko bkls palaikymas. 2001 m. birelio 20 d. yra patvirtintos miko
sanitarins apsaugos taisykls, kuriose surayti pagrindiniai reikalavimai, kad mikai
bt apsaugoti nuo kenksming faktori.
Saugant mikus nuo gyvuli ir vri daromos alos yra ribojama ganiava miko
emse, reguliuojamas vri skaiius, imamasi biotechnini ir kit priemoni.
Viena opiausi problem - miko apsauga nuo kenksmingos taros. Nuo jos
saugant mikus vis pirma turi bti laikomasi bendr Aplinkos apsaugos statymo
reikalavim. kio subjektai, kurie ruoiasi eksploatuoti taros altinius, turi vertinti
j poveik aplinkai, kartu ir mikui. Jie turi laikytis teral imetimo slyg ir
normatyv, kurie nustatomi atsivelgiant ir mik apsaugos reikalavimus. Saugant
mikus nuo savavalik kirtim yra numatyta administracin, baudiamoji ir
materialin atsakomyb.
Saugomos augal, gryb rys ir bendrijos - tai natraliai augani augal, gryb
rys, j bendrijos, kurios yra paeidiamos, nykstanios, retos ir kurios yra raytos
Ypa saugom ri sra, Raudonj knyg ir Europos Bendrijos ri sra. J
apsaug reguliuoja Saugom gyvn, augal, gryb ri ir bendrij statymas. Siame
statyme svarbiausia, kad tvirtinti saugom ri ir bendrij apsaugos
407
principai, tokie kaip absoliuios apsaugos, reprezentatyvios apsaugos ir teritorins
apsaugos principai. Jame taip pat yra nustatyta, kad ret ri ir bendrij apsauga yra
utikrinama tokiomis priemonmis: saugant visus ret ri individus, j augavietes,
kontroliuojant j naudojim; steigiant saugomas teritorijas; tiriant j bkl; kuriant
informavimo apie ret ri bkl sistem ir pan. statyme yra apibrtas saugom
ri statusas, reguliuojama Raudonosios knygos, Ypa saugom ri srao,
Europos Bendrijos ri srao sudarymo ir tvirtinimo tvarka.
Saugotinais eldiniais, auganiais ne miko emje, yra laikoma: eldiniai, augan-
tys miest, miesteli, kaim, sodinink bendrij bendro naudojimo teritorijose bei
privaiose valdose miestuose ir miesteliuose, iskyrus privaias nam valdas ir so-
dinink bendrij privaius sklypus; eldiniai, augantys saugomose teritorijose; el-
diniai, augantys keli juostose bei keli ir geleinkeli apsaugos zonose, vandens
telkini pakrai juostose, ir kai kurie kiti vertingi eldiniai. J apsaug, tvarkym,
prieir reguliuoja aplinkos ministro 2003 m. gruodio 19 d. sakymu patvirtinta
Saugotin eldini, augani ne miesto emje, apsaugos, prieiros, tvarkymo ir
nuostoli juos sunaikinus ar sualojus atlyginimo tvarka. Ten yra nustatyta, kad
saugomus eldinius priiri ir tvarko ems ar eldini valdytojai, savininkai ir
naudotojai. Leidimus kirsti, pertvarkyti ar perkelti saugomus eldinius iduoda sa-
vivaldos institucija, suderinusi su rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentra. U
savavalik eldini naikinim numatyta administracin atsakomyb, be to, turi bti
atlyginta ir padaryta ala.
4.4. LAUKINS GYVNIJOS APSAUGA
Laukin gyvnija - tai laisvje ar nelaisvje gyvenani laukini bestuburi ir stu-
burini gyvn visuma. Laukin gyvnija yra viena sudtingiausi ir specifikiausi
ekosistemos dali. kin mogaus veikla daro didel tak laukinei gyvnijai. Yra
pastebtas toks dsningumas - kuo greiiau vystosi visuomen, tuo spariau nyksta
laukin gyvnija. Teiss normos, kuriose tvirtintos laukins gyvnijos apsaugos
priemons, skirstomos normas, skirtas gyvnijos gyvenamajai aplinkai apsaugoti, ir
normas, reguliuojanias laukins gyvnijos naudojim.
Pagrindiniu statymu, reguliuojaniu laukins gyvnijos apsaugos ir naudojimo
santykius, yra Laukins gyvnijos statymas, priimtas 1997 m. lapkriio 6 d. (nauja
redakcija priimta 2001 m. gruodio 11 d.).
statyme yra tvirtinta, kad laisvje gyvenantys laukiniai gyvnai nuosavybs teise
priklauso valstybei, yra apibrta Vyriausybs, Aplinkos ministerijos, savivaldybi
kompetencija reglamentuojant laukins gyvnijos apsaug ir jos itekli naudojim.
Jame daug dmesio skirta tokiam laukins gyvnijos itekli naudojimui, kuris utik-
rint laukins gyvnijos apsaug. statyme tvirtintos tokios gyvnijos naudojimo r-
ys: mediojimas, vejojimas, mediojimo ir vejojimo objektams nepriklausani
laukini gyvn gaudymas ir rinkimas, laukini gyvn naudojimas mokslo, kult-
ros, vietimo, aukljimo ir estetikos tikslams, naudojimas zoologinms kolekcijoms
sudaryti, j pamimas globos ir gydymo tikslais, laukini gyvn gausos reguliavi-
mas. Naudotis laukins gyvnijos itekliais mediojant ir vejojant galima tik turint
nustatyta tvarka iduot leidim. Kitomis jau nurodytomis gyvnijos naudojimo ri-
mis galima naudotis laisvai, laikantis teiss akt nustatyt apsaugos reikalavim.
408
Laukins gyvnijos statymas, reguliuodamas jos apsaug, vis pirma reikalauja,
kad asmenys, kurie veriasi kine veikla, laikytsi mikotvarkos, emtvarkos ir
vandentvarkos projekt reikalavim, utikrint, kad dl j pltojamos kins veiklos
nebus neigiamo poveikio laukinei gyvnijai arba jis bus minimalus. Turi bti
atliekamas planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas, numatomos
neigiamos kins veiklos poveikio sumainimo ir kompensavimo priemons.
Saugant laukin gyvnij plaiai naudojamos tokios priemons: saugom teri-
torij (rezervat, draustini ir kt.) steigimas, organizuojami moksliniai gyvnijos
apsaugos tyrimai, siekiama isaugoti genofondus ir palaikyti ri populiacij mi-
nimalius dydius, reguliuojama laukini gyvn gausa.
Laukins gyvnijos statyme tvirtintos laukins gyvnijos apsaug ir jos itekli
naudojim reguliuojanios nuostatos. Be to, dar yra mediojamosios gyvnijos ir
uv itekli apsaug ir naudojim reguliuojantys statymai bei kiti teiss aktai.
Mediojamosios gyvnijos apsaug ir racional naudojim reguliuoja Mediokls
statymas, priimtas 2002 m. birelio 20 d. statyme apibrta Vyriausybs, Aplinkos
ministerijos, apskrities virininko ir savivaldos institucij bei mediotoj
visuomenini organizacij kompetencija reglamentuojant mediokl, nustatyta
mediokls plot vienet formavimo ir teiss naudotis juose esaniais mediojamj
gyvn itekliais suteikimo tvarka, plot naudotoj pareigos saugant ir naudojant
iuos iteklius, teiss medioti suteikimo ir mediotojo bilieto idavimo tvarka ir kt.
Mediojamj gyvn ri sra, i gyvn leidiamus mediokls terminus,
leidiamus mediokls bdus ir j taikymo terminus, draudiamus ir leidiamus
naudoti rankius, mediojamj gyvn, kuri mediokl yra ribojama, sra,
sumediojimo limit nustatymo tvark reguliuoja Mediokls Lietuvos Respublikos
teritorijoje taisykls, patvirtintos aplinkos ministro sakymu, priimtu 2002 m. rugsjo
30 d.
uv itekli apsaugos, atkrimo, vejybos reguliavimo santykius reguliuoja u-
vininkysts statymas, priimtas 2000 m. birelio 27 d. Jame yra apibrti uvininkys-
ts vandens telkiniai ir tvirtintos j apsaugos priemons, nustatyta, kas yra laikoma
versline, mgjika ir kita (specialia) vejyba, vejybos teiss suteikimo ir
pasibaigimo pagrindai ir tvarka.
Siekiant apsaugoti uv iteklius, utikrinti tausojani vejyb yra taikomos
tokios vejybos reguliavimo priemons: vejybos draudimas arba ribojimas tam tikru
laiku arba tam tikrose vietose, atskir ri uv vejybos udraudimas arba suga-
vimo limit nustatymas; leidiam vejybos ranki, j kiekio ir vejybos bd nu-
statymas; vejybos laiv skaiiaus ir tipo nustatymas; minimalaus gaudom uv
dydio nustatymas. ios uv itekli apsaugos ir vejybos reguliavimo priemons
yra tvirtintos atitinkamose vejybos ir uv itekli apsaugos taisyklse. Verslin
vejyb reguliuoja vejybos ir uv itekli apsaugos Lietuvos vandenyse taisykls,
patvirtintos 1995 m. birelio 20 d., vejybos ir uv itekli apsaugos Lietuvos Res-
publikos ekonominje zonoje Baltijos jroje taisykls, patvirtintos 1995 m. vasario 2
d. Mgjik kl reguliuoja Mgjikos kls ir uv apsaugos taisykls, pa-
tvirtintos 2002 m. gegus 16 d. vejyb privaiuose vandens telkiniuose reguliuoja
Laikinieji vejybos ir uv itekli apsaugos privaiuose vandens telkiniuose nuo-
statai, patvirtinti 1995 m. spalio 17 d.
409
4.5. SAUGOM TERITORIJ APSAUGA
Pagal 1993 m. lapkriio 9 d. priimt Saugom teritorij statym (nauja redakcija
2001 m. gruodio 4 d.) saugomos teritorijos - tai sausumos ir(ar) vandens plotai
nustatytomis aikiomis ribomis, turintys paintin mokslin, ekologin, kultrin ar
kitoki vert ir kuriems teiss aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo
reimas (tvarka).
Saugom teritorij sistem sudaro ios teritorij kategorijos:
1. Konservacins apsaugos prioriteto teritorijos. Jose saugomi unikals arba tipiki
gamtinio ar kultrinio kratovaizdio kompleksai bei objektai ir biologin vairov.
Tai rezervatai, draustiniai, paveldo objektai.
2. Atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Jose saugomi, palaikomi, atku-
riami, gausinami bei ribotai naudojami veiklai ir visuomenei svarbs gamtos itekliai.
iai kategorijai priklauso atkuriamieji ir gamtiniai sklypai.
3. Ekologins apsaugos prioriteto (apsauganios) teritorijos. Tai ekologins ap-
saugos zonos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai, norint apsaugoti gretimas te-
ritorijas ir objektus.
4. Kompleksins saugomos teritorijos. Tai gamtiniu ir(ar) kultriniu vientisumu
pasiyminios teritorijos. iai kategorijai priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir
regioniniai) parkai, biosferos stebsenos (monitoringo) teritorijos - biosferos re-
zervatai ir poligonai.
Valstybinius rezervatus ir valstybinius parkus steigia Seimas Vyriausybs teikimu.
Rezervatines apyrubes (nedidelio ploto rezervatus), valstybinius draustinius,
biosferos rezervatus steigia Vyriausyb.
Gamtos paveldo objektus (saugomus kratovaizdio objektus) saugomais skelbia
Aplinkos ministerija. Savivaldybi tarybos nustatyta tvarka galima steigti savi-
valdybi draustinius ir paveldo objektus.
Veikl saugomose teritorijose reglamentuoja Saugom teritorij statymas ir kiti
statymai, taip pat atskir saugom teritorij nuostatai, reglamentai, planavimo
dokumentai, apsaugos sutartys.
Saugom teritorij apsaug ir tvarkym organizuoja Valstybin saugom terito-
rij tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Konkrei saugom teritorij apsaugos ir naudojimo reimas priklauso nuo jos
steigimo tiksl.
Rezervatuose yra saugomas visas gamtinis kompleksas ir juose yra leidiama tik
j tikslus atitinkanti veikla (moksliniai tyrimai, stebjimas, paeist viet atkrimas,
rezervato veiklai reikaling statini statyba). Kita kin veikla rezervatuose yra
draudiama. Rezervat apsaug utikrina rezervat direkcijos.
Draustiniai steigiami norint isaugoti atskirus gamtos kompleksus ar objektus.
Juose kin veikla yra nenutraukiama, tik neleidiama ar ribojama veikla, galinti
pakenkti saugomiems objektams. U draustini apsaug atsakingi emi savininkai,
valdytojai ir naudotojai.
Valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) yra steigiami nacionalins ar
regionins svarbos gamtinms ir kultrinms ekosistemoms saugoti ir tvarkyti, j
rekreaciniam bei kiniam naudojimui reglamentuoti. Valstybiniuose parkuose yra
iskiriamos konservacins (rezervatai, draustiniai), ekologins apsaugos, rekreacins,
kins ir kitos zonos, kurioms yra nustatomas atitinkamas apsaugos reimas.
410
Veikl valstybiniuose parkuose organizuoja park direkcijos. Jos atsako u park
apsaug, kontroliuoja, kad kiti subjektai, vykdantys kin veikl park teritorijose,
laikytsi j apsaugos reikalavim.
Paveldo objektai - tai atskiri gamtos objektai, kratovaizdio elementai (rieduliai,
altiniai, kriokliai, kalvos, mediai ir 1.1.), kuriems nustatytas specialus reimas.
Paveldo objekt teritorijose draudiama kasti, arti em, statyti statinius, nesusijusius
su j tvarkymu. U j apsaug atsako emi savininkai, valdytojai, naudotojai.
4.6. VANDENS APSAUGA
Vanduo - aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviriniuose ir poemi-
niuose vandens telkiniuose esant vanden. Vandens telkiniai nuosavybs teise gali
priklausyti valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybei iimtins nu-
osavybs teise priklauso poeminiai vandens telkiniai ir valstybins reikms vandens
telkiniai, kuri sra tvirtina Vyriausyb.
Pagrindinis specialus statymas, kuriuo reguliuojama vandens apsauga, valdymas,
naudojimas ir kuriame nustatyti vandens telkini savininkai, vandens naudotoj teiss
bei pareigos ir reguliuojami kiti su vandens apsauga ir naudojimusi susij santykiai,
yra Vandens statymas, priimtas 1997 m. spalio 1 d.
Pagal Vandens statym vandens naudotojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys,
kurie: naudoja vanden nuosavybs teiss vandens telkin pagrindu ar nuomos
sutarties pagrindu; ima i vandens telkini vanden ir(ar) ileidia nuotekas; naudoja
vandens telkinyje esant vanden hidroenergetikos, laivybos, uvininkysts, kio ar
kitoms reikmms, kurioms patenkinti reikalingas leidimas.
Valstybei nuosavybs teise priklausantys paviriniai vandens telkiniai, laikantis
teiss akt nustatytos tvarkos, gali bti laisvai naudojami rekreacijai, vandens sportui
ir plaukioti valtimis be vidaus degimo varikli. Laisvai naudoti galima ir vanden
imant iki 10 kubini metr per par (iskyrus prekyb vandeniu), taip pat avarijoms ar
stichinms nelaimms likviduoti. Kitais atvejais vanden naudoti galima turint gamtos
itekli naudojimo leidim, kuriame nustatytos vandens naudojimo slygos ir
apsaugos reikalavimai. Vandens telkini savininkai vanden, laikydamiesi teiss akt
nustatyt slyg, gali naudoti be gamtos itekli naudojimo leidimo.
Vanduo gali bti naudojamas gyventojams aprpinti geriamuoju vandeniu, rek-
reacijai, sportui, ems kio, pramons bei kitoms kins veiklos reikmms, laivybai,
energetikai, uvininkystei, nuotekoms ileisti ir kitoms reikmms. Atsivelgiant tai,
kokioje veiklos srityje yra naudojamas vanduo, priklauso ir vandens naudotojams
keliami reikalavimai, j pareigos ir teiss. Taiau visais atvejais yra keliamas
reikalavimas utikrinti vandens apsaug.
Vandens apsaugos tikslas yra utikrinti ger pavirinio ir poeminio vandens
bkl. io tikslo siekiama naudojant vairias teisines, organizacines, technines ir
kitokias priemones. Vis pirma yra reikalaujama, kad kin veikla bt organizuo-
jama ir atliekama taip, kad daryt kuo maesn neigiam poveik vandens telkinio
bklei, krant pastovumui. kins veiklos objekt, galini neigiamai veikti vandens
telkinio bkl, planavimo, projektavimo, statybos bei naudojimo metu turi bti
numatomos ir gyvendinamos priemons, utikrinanios vanden apsaug nuo
terimo ir j racional naudojim. Jeigu kin veikla vykdoma paeidiant van-
411
dens apsaugos reikalavimus, ji gali bti sustabdyta arba apribota statym nustatyta
tvarka.
Ypa grieti reikalavimai yra keliami naudojant pavirinius vandens telkinius
nuotekoms ileisti. Ileidiamos nuotekos negali viryti nustatyt ileidiamj teral
normatyv. Jas leidiama ileisti, jei tai nekenkia vandens apsaugai. Draudiama
ileisti nuotekas poeminius vandens telkinius, ertmes, smegduobes. Siekiant ap-
saugoti vandens telkinius ir aplink, yra patvirtinti Aplinkosaugos reikalavimai nuo-
tekoms tvarkyti, Vandens taros pavojingomis mediagomis mainimo taisykls.
Viena i svarbi vandens telkini apsaugos priemoni yra vandens telkini ap-
saugos zon ir pakrani apsaugos juost nustatymas. Jas nustaius sumainama
galimyb patekti vandens telkinius pavojingoms mediagoms (troms, pesticidams,
naftos produktams), apsaugomi vandens telkiniai nuo erozijos, utikrinamas vandens
telkini pakrani ekosistemos stabilumas, apsaugomas pakrani natralus
kratovaizdis. Taigi yra patvirtintos Pavirinio vandens telkini apsaugos zon ir
pakrani apsaugos juost nustatymo taisykls.
Jros aplinkos apsaugos priemons yra tvirtintos Jros aplinkos apsaugos sta-
tyme, priimtame 1997 m. lapkriio 13 d. is statymas yra taikomas: Lietuvos Res-
publikos laivams ir laivams, esantiems Lietuvos Respublikos vidaus ir teritoriniuose
vandenyse; usienio laivams, esantiems u Lietuvos Respublikos teritorini vanden
ribos tiek, kiek tai leidia tarptautin teis; Lietuvos Respublikos sausumos ir jros
rajone esantiems taros altiniams ir veiklai, kuri gali daryti neigiam poveik jros
aplinkai.
5. TEISIN ATSAKOMYB U APLINKOS APSAUGOS
STATYM PAEIDIM
Valstyb, statyme tvirtindama vienokius ar kitokius aplinkos apsaugos reikalavimus,
skatina tik tok elges, kuris atitinka ar bent neprietarauja tiems reikalavimams.
Paeidus aplinkos apsaugos reikalavimus, kalti asmenys yra traukiami teisinn
atsakomybn.
Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim - tai statym nu-
statyt valstybs prievartos priemoni taikymas aplinkos apsaugos statym paei-
djams, siekiant juos nubausti, taip pat ukirsti keli naujiems paeidimams ir pa-
alinti atsiradusias neigiamas pasekmes.
Teisins atsakomybs pagrindas - tai kaltas neteistas elgesys (veikimas ar nevei-
kimas), kuriuo paeidiami aplinkos apsaugos reikalavimai ir u kuriuos yra numatyta
teisin atsakomyb.
Tam, kad atsirast teisins atsakomybs santykiai, turi bti: teiss aktais tvirtinti
atitinkami aplinkos apsaugos reikalavimai; padarytas toki teiss akt paeidimas;
teiss normos, kuriose numatyta teisin atsakomyb u tokius paeidimus.
Aplinkos apsaugos statym paeidimai yra labai vairs, kaip vairs ir j ob-
jektai, paeidimo padarymo tikslai, bdai, pavojingumo laipsnis ir 1.1., todl jie gali
bti vairiai klasifikuojami. Pagal teisins atsakomybs, taikomos u aplinkos
apsaugos statym paeidim, ris yra skiriami administraciniai nusiengimai, nu-
sikaltimai, civiliniai deliktai. Pagal paeidimo objekt yra iskiriami paeidimai,
padaryti aplinkos, dirvos, augalijos, gyvnijos, aplinkos oro ir kitose srityse.
412
Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim
Administracin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim yra taikoma
tais atvejais, kai yra padaromas administracinis teiss paeidimas (nusiengimas).
Administracin atsakomyb u tokius paeidimus yra numatyta Administracini
teiss paeidim kodekse.
Administracinius teiss paeidimus, u kuriuos ATPK numatyta administracin
atsakomyb, galima suskirstyti kelet grupi: 1) administraciniai teiss paeidimai,
kuriais ksinamasi gamtos itekli nuosavyb (savavalikas ems, miko ir vandens
telkini umimas bei naudojimas; ems gelmi ar gyvnijos nuosavybs teiss
paeidimas); 2) administraciniai teiss paeidimai aplinkos apsaugos srityje (aplinkos
apsaugos priemoni negyvendinimas, kins ar kitokios veiklos vykdymas
paeidiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkos terimas nuodingomis,
radioaktyviosiomis buities ar gamybos atliekomis, ekologins informacijos nusl-
pimas, aplinkos apsaugos kontrol vykdani pareign teist nurodym nevyk-
dymas ir kt.); 3) administraciniai teiss paeidimai atskir gamtos itekli naudojimo
ir apsaugos srityje (dirvoemio apsaugos, ems gelmi naudojimo ir apsaugos,
vandens apsaugos, jros aplinkos apsaugos reikalavim paeidimas; savavalikas
medi ir krm kirtimas miko emje; miko itekli naudojimo taisykli paei-
dimas; Lietuvos Raudonj knyg rayt ri augal naikinimas; teriani me-
diag imetimas aplinkos or; mediokls ir vejybos taisykli paeidimas ir kt.).
Administracini teiss paeidim, padaryt aplinkos apsaugos srityje, subjektai
gali bti asmenys, tarp j ir pareignai. Paymtina, kad kai kuri paeidim subjektai
gali bti tik pareignai, kuri pareigas eina aplinkos apsaugos priemoni
gyvendinimas ir kurie i pareig nevykdo (pvz., patvirtina projektin dokumen-
tacij, kurioje nenurodytos aplinkos apsaugos priemons arba nuslepia ekologin
informacij).
U nagrinjamus administracins teiss paeidimus gali bti taikomos tokios
administracins nuobaudos: spjimas; bauda; specialios teiss (medioti, vejoti)
atmimas; daikto, kuris buvo paeidimo padarymo rankiu ar objektu, konfiskavimas;
nualinimas nuo darbo (pareig).
Aplinkos apsaugos statym paeidim administracines bylas savo kompetencijos
ribose nagrinja ir nuobaudas skiria vairios institucijos: rajon (miest) apylinks
teismai, aplinkos apsaugos organai (valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai),
valstybiniai mik ir saugom teritorij organai (valstybiniai mik ir saugom
teritorij pareignai), valstybins priegaisrins prieiros organai, policija, Lietuvos
geologijos tarnyba ir kt.
Baudiamoji atsakomyb yra taikoma u tokius aplinkos apsaugos ir gamtos itekli
naudojimo statym paeidimus, kurie sukl sunkius padarinius aplinkai ar padar
didel al gyvajai gamtai. Jeigu tokie paeidimai sukl nesunkius padarinius ar
buvo padaryta nedidel ala, tokia veika laikoma baudiamuoju nusiengimu.
Pagal BK baudiamoji atsakomyb atsiranda, kai padaromi tokie nusikaltimai:
aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo taisykli paeidimas, jei dl to
buvo padaryta didel ala gyvnijai ar augmenijai ar kilo kiti sunks padariniai
aplinkai (jei tokia veika sukl nesunkius padarinius ar buvo padaryta nedidel ala, ji
laikoma baudiamuoju nusiengimu); saugom teritorij ar saugom gamtos objekt
sunaikinimas; neteistas mediojimas ir vejojimas, jei dl to padaryta didel ala
gyvnijai; neteistas miko kirtimas ar pelki naikinimas. Augal rinkimas ar
naikinimas neturint leidimo, kai jis yra btinas, yra baudiamasis nusiengi-
413
mas. Paymtina, kad u ias veikas, iskyrus neteist mediojim ir vejojim,
neteist augal rinkim ar naikinim, atsako ir juridinis asmuo.
Aplinkos apsaugos statym paeidimai neretai yra susij su alos aplinkai ar
atskiriems gamtos itekliams padarymu. Tokiais atvejais yra taikoma materialin
atsakomyb. Aplinkos apsaugos statyme yra tvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai as-
menys, neteistai padar alos aplinkai, moni sveikatai ir gyvybei, kit juridini ir
fizini asmen turtui bei interesams, privalo atlyginti visus nuostolius ir, esant
galimybei, atstatyti aplinkos objekto bkl.
alos aplinkai ar atskiriems jos objektams padarymo atveju nuostoliai yra atly-
ginami naudojant kaini ar nuostoli sudjimo metodus. kaini metodo esm ta, kad
nuostoliai yra atlyginami pagal norminiuose aktuose nustatytas tvirtas pinig sumas
(kainius). Pavyzdiui, ala, padaryta uv itekliams, yra atlyginama pagal
Vyriausybs 1999 m. kovo 31d. nutarimu patvirtintus Juridini ir fizini asmen
padarytos alos neteistai sunaikinus ar neteistai sugavus uvis ir kitus vandens
gyvnus skaiiavimo kainius, o fizini ir juridini asmen neteista veika mikuose,
padarytos alos aplinkai ir miko valdytoj, savinink ir naudotoj mikui atlyginimo
dydiai yra nustatyti Vyriausybs nutarimu, priimtu 2002 m. balandio 12 d. Pagal i
anksto nustatytus kainius yra apskaiiuojami nuostoliai, padaryti laisvje
gyvenaniai laukinei gyvnijai, laukinei augalijai ir pan.
Nuostoli sudjimo metodo esm ta, kad atlygintin nuostoli suma nustatoma
pagal patvirtintas metodikas sudjus nuostoli sumas, apskaiiuotas pagal tam tikrus
rodiklius. Pavyzdiui, pagal aplinkos ministro 2002 m. rugsjo 9 d. patvirtint
Aplinkai padarytos alos dydi apskaiiavimo metodik yra skaiiuojama padaryta
ala uterus vandens telkinius, ems paviri ar gilesnius jos sluoksnius, aplinkos
or. Iekinius dl alos, padarytos paeidus aplinkos apsaugos statymus, pateikia
Aplinkos ministerijos ir kiti galioti pareignai.
414
PAGRINDINES SVOKOS
Valstybs aplinkosaugin funkcija - tai kompleksas tiksling ir tarpusavyje susijusi
valstybs gyvendinam priemoni, siekiant utikrinti racional gamtos itekli
naudojim, apsaugoti gamtin aplink nuo neigiamo antropogeninio poveikio ir
garantuoti mogaus ir pilieio prigimtin teis gyventi varioje ir sveikoje
aplinkoje.
Aplinkos apsaugos teis - teiss norm, reguliuojani aplinkos, kaip vieningos
visumos, ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius, sistema.
Teritorij planavimas - nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrai erdvinei
koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir
kitoms slygoms nustatyti, ems, miko ir vandens naudmen, gyvenamj
vietovi, gamybos bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui
reguliuoti, fizini ir juridini asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje
nustatyti.
Poveikio aplinkai vertinimas - tai planuojamos kins veiklos (nauj statini staty-
bos, jau esam rekonstravimo, nauj technologij diegimo, technologins rangos
modernizavimo ir 1.1.) ir jos sukeliam padarini aplinkai vertinimas.
Atliek tvarkymas - atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo veikla, taip
pat atliek tvarkymo veiklos prieira bei atliek alinimo viet prieira po j
udarymo.
Aplinkos apsaugos normatyvas - nustatyta tvarka teisintos kins ar kitokios veik-
los poveikio aplinkai leistinos ribos.
Aplinkos apsaugos standartas - nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normaty-
vinis dokumentas, kuriame tvirtintos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos
apsaugos taisykls, principai ir charakteristikos.
Saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aikiomis ri-
bomis, kurie turi paintin mokslin, ekologin, kultrin ar kitoki vert ir ku-
riems teiss akt nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reimas (tvarka).
KLAUSIMAI
1. Kas yra neigiamas antropogeninis poveikis gamtai?
2. Kaip galima bt sugrupuoti aplinkos apsaugos teiss altinius?
3. Kokios yra Seimo ir Vyriausybs funkcijos utikrinant aplinkos apsaug?
4. Apibdinkite valstybini aplinkos apsaugos inspektori funkcijas.
5. Kokios yra teritorij planavimo rys?
6. Kaip gauti gamtos itekli naudojimo leidim?
7. Kas sudaro ekonomin aplinkos apsaugos mechanizm?
8. Kaip valdoma oro tara Lietuvoje?
415
9. Kokie teiss aktai saugo laukin augalij Lietuvoje?
10. Kokie teiss aktai saugo laukin gyvnij Lietuvoje?
11. Kokia atsakomyb gresia u aplinkos apsaugos reikalavim nesilaikym?
UDUOTYS
1. Nubraiykite valstybinio aplinkos apsaugos valdymo organizacins struktros
schem.
2. Sudarykite lentel, kurioje bt matomi rezervat, draustini, valstybini park
ir paveldo objekt panaumai ir skirtumai?
3. Suskirstykite atskiras ris administracinius teiss paeidimus, kuriais daroma
ala aplinkos apsaugai arba keliamas pavojus aplinkos apsaugos tvarkai.

DEVINTAS SKYRIUS
EMS TEIS

1. EMS TEISS AKA
1.1. EMS TEISS DALYKAS, METODAS, YPATUMAI.
EMS TEISINIAI SANTYKIAI
ems teis, kaip ir kitas nacionalins teiss akas, charakterizuoja tam tikr poymi
visuma: dalykas, metodas, ypatumai ir teisini santyki turinys. ems teiss dalykas
yra visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja ir aikina i teiss aka. Taiau ems
visuomeniniai santykiai yra labai vairs, nes daugiareikm yra ir pati ems svoka.
Pirmiausia em yra suprantama kaip atitinkamos valstybs teritorijoje esantis
ems pavirius, jos gelms, taip pat joje esantys mikai, vandens telkiniai, augme-
nija, gyvnija bei kiti gamtos objektai ir itekliai. Lietuvos teritorijos ribose esanti
em ir su ja susij kiti gamtos objektai sudaro Lietuvos Respublikos ems fond.
is fondas apima tiek privai, tiek valstybin em. Lietuvos Respublika, kaip su-
vereni valstyb, valstybin valdi vykdo visoje savo teritorijoje, teisikai reguliuoja
ir tvarko tiek valstybin, tiek privai em. itaip siekiama utikrinti tinkam ir
efektyv visos Lietuvos teritorijoje esanios ems naudojim, jos apsaug, taip pat
suderinti vieuosius ir privaiuosius interesus. Taigi iuo poiriu ems teiss
reguliavimo dalykas yra Lietuvos Respublikos ems fondo valstybinio valdymo,
tvarkymo ir apsaugos santykiai.
Antra vertus, mogaus (antropogenins) veiklos poiriu em yra nekilnojamasis
turtas, pagrindin gamybos priemon ems ir mik kyje, teritorija kitoms kio
akoms pltoti, gyvenamosioms vietovms, infrastruktros ir kitiems socialiniams
objektams idstyti. Pagal ES valstybi teis ir Lietuvos CK 4.2 straipsnio 2 dal
nekilnojamieji daiktai (t. y. turtas) yra ems sklypas ir su juo susij daiktai, kurie
negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms
nesumainus j verts. Taiau em yra ypatingas nekilnojamasis turtas. Kitaip nei
daiktai ar kitas turtas, em yra nesunaikinama ir turi ypating savyb atsinaujinti,
atkurti savo naudingsias savybes. em suteikia gyvyb visai jos paviriuje esaniai
augmenijai, iaugina derli, o tai sudaro slygas vystytis gyvnijai, tenkinti moni
socialinius ir ekonominius poreikius. Pagaliau ems, kaip gamybos priemons,
naudojimas priklauso ir nuo gamtini bei klimato slyg. ems santyki dalyviai
negali elgtis su eme kaip su kitu turtu, j sunaikinti arba kitaip savavalikai nusprsti
jos likim, nes tai paeist kit ems naudotoj, visuomens interesus bei
aplinkosaugos reikalavimus.
ems, kaip ypatingo nekilnojamojo turto, visuomeniniai santykiai yra i esms
ems nuosavybs santykiai, kuriuose gyvendinamos ems savininko nuosavybs,
naudojimo, disponavimo ir valdymo teiss bei kit asmen ir valstybs pareigos
netrukdyti gyvendinti ias teises.
419
EMES TEISE
Taigi ems teiss dalykas yra dvejopo pobdio visuomeniniai santykiai: 1) priva-
ts ems nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykiai; 2) vieieji Lie-
tuvos Respublikos ems fondo valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykiai.
ems teiss metodas rodo, kokiu bdu reguliuojami ems santykiai.
Dvejopo pobdio ems santykiams reguliuoti yra naudojami ir skirtingi me-
todai. Privats ems santykiai yra reguliuojami privatinei arba civilinei teisei b-
dingu dispoziciniu - leidimo metodu, o vieieji ems santykiai reguliuojami vieajai
teisei bdingu imperatyviniu draudimo bei galinimo metodu. Taiau reguliuojant
sudtingus visuomeninius santykius abu ie metodai yra derinami tarpusavyje ir vie-
nas kit papildo. ems santykiai, kaip minta, yra sudtingi visuomeniniai santykiai,
dl to ir ems teiss metodas yra privatins ir vieosios teiss metod derinys.
ems teiss ypatumai irykja ir palyginus j su kitomis teiss akomis.
Labiausiai ems teis susijusi su aplinkosaugos teise, nes turi bendr reguliavimo
objekt - ems paviri. ems savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo ne tik
tinkamai naudoti em, bet ir saugoti j, taip pat mikus, vandens augmenij, gyvnij
ir kitus joje esanius gamtos objektus ir iteklius nuo niokojimo ir naikinimo, t. y.
vykdyti aplinkosaugos reikalavimus. Tokius reikalavimus nustato ir j gyvendinimo
priemones reguliuoja tiek ems, tiek aplinkosaugos teis. Taiau aplinkosaugos teis
nereguliuoja ems santyki dalyvi kins veiklos, susijusios su ems nuosavybe,
naudojimu, disponavimu ir valdymu, ir tuo skiriasi nuo ems teiss.
ems teis yra susijusi ir su civiline teise. ems, kaip nekilnojamojo turto
nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykius tiek Lietuvoje, tiek dau-
gelyje usienio valstybi reguliuoja civilin teis. ems turtini santyki dalyviams
pirmiausia yra privalomos atitinkamos civilins teiss normos. Taiau, kaip minta,
em yra ypatingas nekilnojamasis turtas, todl ir ems santyki dalyvi nuosavybs
teiss yra labiau ribotos ir labiau reglamentuotos visuomens naudai negu kit turtini
santyki dalyvi. ems turtini santyki dalyviai privalo naudoti em pagal jos
tikslin paskirt, laikytis speciali ems ir miko naudojimo ir apsaugos slyg,
servitut ir kit ribojim, taip pat speciali ems sandori sudarymo ir vykdymo
reikalavim. Tokius reikalavimus nustato ir j gyvendinim reguliuoja ne civilin,
bet ems teis.
ems ir administracin teis sieja tai, kad valstybs institucij ir pareign nu-
rodymai bei patvarkymai, kai jie veikia valstybs vardu, yra privalomi ir ems san-
tyki dalyviams. Taiau administracin teis nereguliuoja valstybs funkcij, susi-
jusi su speciali ems ir miko naudojimo slyg nustatymu, ems pamimu
visuomens poreikiams, valstybiniu ems tvarkymu ir ems reformos vykdymu. Be
to, kai valstybs institucijos arba pareignai valstybs vardu sudaro ems pardavimo,
nuomos ar kitus sandorius, jie turi lygias teises su kita sandorio alimi. iuo atveju
susiklosto ne administraciniai, bet ems santykiai, kuriuos reguliuoja ems teis.
ems t ei si ni ai santykiai, kaip teisin kategorija, padeda isamiau suvokti
ems esm ir jos praktin gyvendinim ms visuomenje.
ems teisiniai santykiai susiklost tam tikru istoriniu laikotarpiu, irstant ben-
druomeninei santvarkai ir atsiradus privatinei nuosavybei, kai dar nebuvo nei vals-
tybs, nei raytini statym. Pltojantis preki gamybai ir mainams i santyki
dalyviai pripaino vieno asmens (ems savininko) teis parduoti em ar kit turt, o
kito asmens (pirkjo) pareig sumokti u tai lygiaveriu turtu. I esms tai ir
420
ems teiss aka
buvo ems nuosavybs teisiniai santykiai. iuolaikinse civilizuotose valstybse
ems teisiniai santykiai atsiranda i vadinamj juridini fakt. Juridiniai f aktai -tai
teiss normose numatyti, taip pat teiss normose nenumatyti, bet joms neprie-
taraujantys veiksmai, sandoriai ir aplinkybs, kurie sukuria, pakeiia arba panaikina
ems santyki dalyvi subjektines teises ir pareigas. Tokios teiss ir pareigos
vadinamos subjektinmis todl, kad priklauso konkretiems individualiai apibrtiems
asmenims ir jos nesutampa su abstrakiomis statyme nustatytomis visiems asmenims
teismis ir pareigomis. Pavyzdiui, ems statyme nustatyta abstrakti kiekvieno
savininko teis parduoti savo em kitam asmeniui. Kai tas asmuo (pardavjas)
sudaro ems pirkimo-pardavimo sutart (juridinis faktas) su kitu asmeniu (pirkju),
atsiranda ems pirkimo-pardavimo teisinis santykis, kuriame ir gyvendinama
pardavjo subjektin teis parduoti em, o pirkjui kyla subjektin pareiga sumokti
u j sutart kain. ems teisini santyki objektas yra konkretus, individualiais
poymiais apibrtas ems sklypas ir su juo susijs neatskiriamas turtas, taip pat i
santyki subjekt interesai ir poreikiai, kuriems patenkinti atsiranda subjektines teiss
ir pareigos.
Apibendrinus galima suformuluoti ems teiss apibrim. ems tei s yra
nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valstybinio
valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykius, nustato i santyki subjekt teises, pa-
reigas, atsakomyb ir ems gin nagrinjimo tvark.
1.2. EMS TEISS ALTINIAI, J SISTEMA
ems teiss altinius galima sugrupuoti tris pagrindines grupes: 1) tarptautins
teiss normos ir sutartys; 2) Konstitucija, statymai ir postatyminiai aktai; 3) ems
teiss itakos: principai, teisiniai santykiai, teisminiai precedentai, teiss doktrina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje nurodyta, kad tarptautins
teiss normos ir sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sude-
damoji Lietuvos teisins sistemos dalis. ems statyme tiesiogiai nurodyta, kad tais
atvejais, kai tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios ems naudojimo ir
apsaugos taisykls, negu numatytos Lietuvos statymuose, taikomos tarptautins
sutarties nuostatos. Lietuvai tapus tikrja ES nare, jos teiss altiniai tiesiogiai tampa
ir Lietuvos teiss, taip pat ems teiss, altiniais.
Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis vis nacionalins teiss ak,
tarp j ir ems teiss, altinis. Konstitucijoje tvirtintos prigimtins mogaus teiss ir
kitos nuostatos tiesiogiai taikomos ems santykiuose, kuri nereguliuoja statymai
bei postatyminiai aktai arba jie prietarauja Konstitucijai.
Kiti Lietuvos vidaus statymai klasifikuojami konstitucinius, bendruosius ir spe-
cialiuosius statymus. Konstituciniai statymai papildo atitinkamus Konstitucijos
straipsnius ir yra Konstitucijos sudedamoji dalis. Toks yra Konstitucijos 47 straipsnis,
papildymo statymas, kuris suteikia teis sigyti nuosavybn em Lietuvoje usienio
valstybi fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrieji statymai - tai civiliniai,
civilinio proceso, administraciniai, administracinio proceso, mokesi, aplinkosaugos
ir kiti statymai, kurie yra atitinkam nacionalins teiss ak altiniai ir ems
santykiuose taikomi tuomet, kai nra speciali iuos santykius reguliuojan-
421
EMES TEISE
i statym. Specialieji statymai - specialiai ems santyki subjektams ir objek-
tams skirti statymai, kurie taikomi tuomet, kai reikia konkretinti Konstitucijos ir kit
bendrj statym nuostatas ems santykiuose arba kuri nereguliuoja Konstitucija
ir bendrieji statymai. Tokie yra ems statymas, ems reformos statymas, ems
mokesi statymas, kininko kio statymas ir kiti. Kai yra kolizija arba
prietaravimai tarp bendrj ir specialij statym, taikomi specialieji statymai.
Postatyminiai teiss aktai - tai Vyriausybs, jos institucij sakymai, nuostatai,
taisykls bei savivaldybi sprendimai, kuriuose suformuluotos atitinkamos teiss nor-
mos, taikomos ems santykiams reguliuoti, atsivelgiant j specifik ir vietos sly-
gas. Jie taikomi tik tuomet, kai neprietarauja Konstitucijai ir kitiems statymams.
Teiss principai - tai teisins idjos, bendrieji teiss pradmenys, kurie ems
ginuose taikomi tuomet, kai nra statymo, reguliuojanio gino santyk, arba sta-
tymo, reguliuojanio panaius santykius. Jie daniausiai bna statym preambulse,
aikinamosiose svokose arba teiss doktrinoje.
Teisiniai santykiai ir i j kylanios subjektins teiss bei pareigos yra ems
teiss altiniai tuomet, kai teismas, nagrindamas konkret su eme susijus gin,
pripasta, pakeiia arba panaikina ias teises ir pareigas.
Teisminiai precedentai, t. y. Europos mogaus teisi teismo ir ES Teisingumo
teismo, kuri jurisdikcij yra pripainusi Lietuvos Respublika, sprendimai ir iai-
kinimai, taip pat yra ems teiss altiniai, nes privalomi ems gin bylose. Lietu-
vos Aukiausiojo Teismo nutartys ir apibendrinimai, kurie skelbiami biuletenyje
Teism praktika", taip pat yra privalomi nagrinjant konkreias ems gin bylas
teismuose. Kit emesns grandies teism sprendimai ems ginuose kol kas ne-
pripastami kaip ems teiss altiniai.
Teiss doktrina (mokslas) atskirais atvejais taip pat yra ems teiss altinis, nes
padeda statymo leidjui suformuluoti atitinkamas teiss normas, reguliuojanias
ems santykius, o teismas, nagrindamas ems gin, danai vadovaujasi teiss
mokslo suformuluotais teiss principais, taip pat teisingumo, protingumo ir si-
ningumo kriterijais, visuomens interesais ir geraisiais paproiais. ems teiss
mokslas ir mokymo disciplina nagrinja ir aikina ems teiss altini turin, struk-
tr, j gyvendinimo praktik ir problemas.
Mint teiss altini sistema ir sudaro dabar galiojani Lietuvoje ems teis.
Sisteminis jos pobdis pasireikia tuo, kad tie altiniai yra tarpusavyje susij, vienas
kit papildo ir suprantami kaip vieninga visuma.
2. EMS NUOSAVYBS TEIS
2.1. EMS NUOSAVYBS TEISS SVOKA,
RYS IR TURINYS
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nuosavybs teiss svoka suformuluota
taip: Nuosavybs teis - tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit
asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti"
(4.37 str.). Panaiai nuosavybs teiss svoka suformuluota Pranczijos, Vokietijos ir
kit Europos Sjungos valstybi civiliniuose statymuose. Pagal CK
422
ems nuosavybs teis
4.2 ir 4.38 straipsnius nuosavybs teiss objektu gali bti bet kokie kilnojamieji ir
nekilnojamieji daiktai ir kitas turtas, taip pat em su joje esaniais mikais, vandens
telkiniais ir kitais priklausiniais. Pagal ems statymo 3 straipsn ems nuosavyb -
tai ems savininko teis valdyti jam priklausani em, ja naudotis ir disponuoti.
Pagal Lietuvos Respublikos CK ir ems statym ems nuosavyb gali bti 3
ri: privati, valstybin ir bendroji. Kiekvienos i j atsiradimo ir pasibaigimo
pagrindai bei turinio elementai visikai nesutampa. ia paaikinsime tik bendr vis
trij ems nuosavybs teiss ri turin.
ems nuosavybs teiss turin sudaro jos savininko teis valdyti ir naudoti jam
priklausani em bei ja disponuoti, o statymo paskirtis - ginti i teis, taip pat
nustatyti ir reglamentuoti jos gyvendinimo slygas, kad nebt paeistos kit asmen
ir visuomens teiss bei interesai. Savininko valdymo teis (lot. jus utendi) -tai jo
galjimas turti em savo inioje ir daryti jai fizin bei kin poveik (arti, sti,
melioruoti ir pan.). ems turjimas savo inioje suprantamas ne tik fizine, bet ir
juridine prasme, t. y. jeigu em inuomota kitam asmeniui, tai nuosavybs teis t
em ilieka jos savininkui. Savininko naudojimo teis (lot. jus fruendi) - tai jo
galjimas gauti i ems naud, pritaikyti jos naudingsias savybes savo poreikiams
patenkinti, taip pat gauti derli, vaisius ir ems duodamas pajamas. Savininko dis-
ponavimo teis (lot. jus abutend) - tai jo galjimas sudaryti ems pirkimo-pardavimo,
nuomos, dovanojimo, keitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti ems teisin padt.
ems sklypo savininko teisi turin ir apimt plaiai reglamentuoja Lietuvos
Respublikos CK 4.40-4.46 straipsniai.
ems sklypo savininkas turi nuosavybs teis ne tik savo sklypo virutin ems
sluoksn, bet ir tame sklype esanias naudingsias ikasenas (vyr, mol, durpes ir
kt.), pavirin ir poemin vanden, kitus gamtos objektus bei iteklius, iskyrus
statymo nustatytas iimtis. ems savininkas taip pat turi teis vir jo sklypo esani
oro erdv, kiek ta teis neprietarauja statymams ir kiek tai btina naudojant sklyp
pagal paskirt. Pavyzdiui, ems savininkas turi teis savo sklype statyti ir
eksploatuoti vjo jgain arba maln elektros energijai gauti, jeigu tai nepaeidia
statym ir kit asmen teisi. ems savininkas bendru susitarimu su gretim sklyp
savininkais turi teis nustatyti savo sklypo ribas ir jas ymti tvora, mediais, kr-
mais, siena ir kitais nekilnojamaisiais daiktais ir taip atskirti savo sklyp nuo gretim
sklyp. Kai ems sklypo savininkas netenka susisiekimo su vieuoju keliu, btinu
sklypui naudoti pagal paskirt, jis turi teis reikalauti i kaimyn, kad ie leist jam
naudotis savo sklypais, kol bus paalinta klitis, neleidianti susisiekti.
ems savininko nuosavybs teiss gali bti apribotos tiktai 3 atvejais: 1) paties
savininko valia; 2) statymais; 3) teismo sprendimu. Kai kyla abejoni dl nuosavy-
bs teisi ribojimo, visada laikoma, kad ta teis neapribota.
2.2. PRIVATI EMS NUOSAVYB
Privati em yra tokia em, kuri savininkas arba savininkai gijo nuosavybs tei-
smis. Bendrieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje.
Jie taikomi ir ems nuosavybs teisei gyti. Pagal ems statym teis privai
ems nuosavyb gyjama: 1) statymais; 2) sandoriais; 3) paveldjimu; 4) gyjamja
senatimi.
423
EMES TEISE
statymuose nustatyti tokie privaios ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai:
1) piliei nuosavybs teisi em ir kit nekilnojamj turt atkrimas; 2) valsty-
bins ems skyrimas nuosavybn neatlygintinai; 3) ems gijimas nuosavybn pa-
gal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsn.
Piliei nuosavybs teisi em ir kit nekilnojamj turt atkrimo slygas ir
tvark reguliuoja tarpusavyje susijusi statym sistema: Lietuvos Respublikos
Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas, Lietuvos
Respublikos ems reformos statymas ir Lietuvos Respublikos ems statymas. ie
statymai taikomi atkurti teisei em ir kit nekilnojamj turt, kurie buvo piliei
nuosavybje iki 1940 m. birelio mn. 15 d., t. y. iki SSSR okupacijos, ir kurie po to
pagal SSSR ir LSSR statymus buvo neteistai nacionalizuoti ar kitaip nusavinti.
Teis atkurti nuosavyb em ir kit nekilnojamj turt pripainta iems Lietuvos
Respublikos pilieiams: buvusiam turto savininkui, jo sutuoktiniui, vaikams,
vaikaiiams ir kitiems asmenims, jeigu jie nustatytais terminais kreipsi ratu
emtvarkos tarnybas tuo klausimu ir pateik nuosavybs teis bei giminysts ry
patvirtinanius dokumentus. statyme yra nurodyti tokie objektai, kuriuos
atkuriamos nuosavybs teiss: em, mikai, vandens telkiniai, pastatai, gyvenamieji
namai ir j priklausiniai. Bendras atkuriam ems, miko ir vandens telkinio plotas
neturi viryti 150 ha kaime, o mieste - Vyriausybs nustatyto dydio. Nuosavybs
teis atkuriama ir neilikusius gyvenamuosius namus ir j priklausinius, jeigu jie iki
1991 m. rugpjio mn. 1 d. buvo ilik, taiau vliau j neliko dl valstybs
institucij ar savivaldybi priimt sprendim. Nuosavybs teis statym nustatytomis
slygomis ir tvarka gali bti atkurta natra, lygiaveriu turtu arba pinigine
kompensacija. Ginai dl nuosavybs teisi atkrimo nagrinjami teismine tvarka.
Valstybin em privaion nuosavybn neatlygintinai yra skiriama Lietuvos Res-
publikos ems reformos statyme nurodytiems pilieiams, kurie neturi teiss atkurti
nuosavyb pagal Lietuvos Respublikos Piliei nuosavybs teiss em ir kit
nekilnojamj turt atkrimo statym. Tai pilieiai, kurie apdovanoti Vyio Kryiaus
ordinu, j sutuoktiniai ir vaikai, pilieiai, kurie isikelia i savininkams grinam
nam, be to, kurie sutinka atitutinti asmeniniam kiui naudojam em ir kiti. Tiems
pilieiams valstybin em suteikiama nuosavybn arba parduodama laikantis ems
reformos statymo 10 straipsnyje nustatytos eils ir tvarkos.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsn ems sklypai Lietuvoje
nuosavybs teise gali priklausyti usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms
staigoms. Be to, Konstitucijos 47 straipsnis, pakeitimo ir papildymo konstitucinis
statymas suteikia teis gyti em nuosavybn ir kitiems usienio valstybi fiziniams
ir juridiniams asmenims, taip pat Lietuvos juridiniams asmenims, kurie anksiau
tokios teiss neturjo. statyme yra nustatytos ios nuosavybs teiss gijimo slygos
ir tvarka. Taiau usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys sigyti privaion
nuosavybn ems kio paskirties em gals tik prajus 7 met pereinamajam
laikotarpiui po Lietuvos stojimo ES.
Pagal atskirus statymus em privaion nuosavybn taip pat gali sigyti savival-
dybs, kurioms reikia jos savo reikmms patenkinti, taip pat kiti juridiniai asmenys.
Sandoriai (sutartys) - kitas ems gijimo privaion nuosavybn pagrindas. Tai
privaios arba valstybins ems pirkimo-pardavimo, privaios ems dovanojimo ir
main sutartys, kurios sudaromos vadovaujantis atitinkamomis CK ir ems sta-
424
ems nuosavybs teis
tymo normomis. registravus toki sutart Nekilnojamojo turto registre, gyjama
nuosavybs teis konkret ems sklyp.
Paveldjimu nuosavybs teis em gyja mirusio savininko pdiniai pagal staty-
m arba pagal testament, remiantis atitinkamomis CK normomis. ems statyme
tvirtinti ir papildomi paveldtos ems nuosavybs teiss forminimo reikalavimai.
gyjamoji senatis taip pat yra nuosavybs teiss em gijimo pagrindas. Tuo
pagrindu nuosavybs teis em gyja asmenys, kurie atitinka CK 4.68 straipsnyje
nurodytas slygas. Taigi gyjamja senatimi ems nuosavybs teis gyjama, kai: 1)
ems sklyp valdantis asmuo nra jo savininkas ir nenutrkstamai valdo t sklyp ne
maiau kaip 10 met; 2) ems sklypo valdymas gytas siningai ir teistai, -pagal
tuo metu galiojusius statymus; 3) ems sklypas valdomas neginytinai, t. y. buvs
sklypo savininkas nepasinaudojo galimybe gyvendinti savo nuosavybs teis t
sklyp. gyjamoji senatis yra ems nuosavybs teiss gijimo juridinis faktas, kuris
nustatomas teismine tvarka, vadovaujantis atitinkamomis CPK normomis, kai
nustatytos ir rodytos mintos slygos.
Privaios ems nuosavybs teis pasibaigia iais pagrindais: 1) sutartimi per-
leidus em; 2) ems savininkui atsisakius ems nuosavybs teiss valstybs nau-
dai; 3) mirus ems savininkui, kai nra nei pdinio pagal statym, nei testamente
nurodyto pdinio; 4) valstybei ipirkus em visuomens poreikiams; 5) nutraukus
ems nuosavybs teis teismo sprendimu, kai teismas pripasta negaliojaniu ems
perleidimo nuosavybn sandor, kai neteistai atkurta nuosavyb em ir kitais
atvejais.
2.3. VALSTYBIN EMS NUOSAVYB
Valstybin em - tai Lietuvos Respublikos ems fondo dalis, kuri nepriskirta
privaiai nuosavybei ir pagal statymus nepriklauso emei, grintinai privaion
nuosavybn.
Teisiniai valstybins ems atsiradimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 47 straipsnyje ir ems statyme. Valstybei priklauso em, kuri
Konstitucijoje priskirta iimtins valstybs nuosavybs teisei. Tai yra: valstybins
reikms keliai, geleinkeliai, nacionaliniai parkai, valstybiniai mikai, valstybins
reikms vidaus vandenys, teritorins jros kontinentinis leifas bei istorijos, ar-
cheologijos ir kultros objektai. Valstybin em taip pat yra valstybei dovanota,
valstybs paveldta em, taip pat kita em, statym nustatyta tvarka paimta
valstybins ems fond, ipirkta ar kitokiu bdu gyta valstybs nuosavybn.
Valstybins ems valdymo, naudojimo ir disponavimo teis suteikta: 1) Lietuvos
Respublikos Vyriausybei; 2) apskrities virininkui; 3) savivaldybms.
Vyriausyb vykdo valstybinio ems fondo savininko funkcijas: valdo valstybin
em, kuri nepriskirta apskrities virininkui arba savivaldybei; suteikia teis valdyti ir
naudoti valstybin em ministerijoms, kitoms valstybs institucijoms, taip pat mik
urdijoms ir nacionalini park administracijoms. Taiau ios valstybs institucijos
turi teis tik valdyti ir naudoti valstybin em, bet neturi teiss ja disponuoti, t. y.
perduoti j nuosavybn arba naudojimui tretiesiems asmenims be Vyriausybs arba
apskrities virininko sutikimo.
Apskrities virininkas vykdo apskrities teritorijoje esanios valstybins ems, kuri
neperduota valstybs institucijoms, mik urdijoms, nacionaliniams parkams
425
EMS TEIS
ir savivaldybms, savininko funkcijas. Apskrities virininko kompetencijai priklau-
sanios valstybins ems ribos ir dydiai nustatyti apskrities teritorijos planavimo
dokumentuose ir konkreiuose emtvarkos projektuose. Apskrities virininkas vals-
tybs vardu suteikia teis naudotis valstybine eme, sudaro jos pirkimo-pardavimo,
nuomos ir kitokias disponavimo sutartis, paima em valstybs poreikiams, keiia jos
tikslin naudojimo paskirt, vykdo valstybins ems tvarkymo, apsaugos ir kontrols
funkcijas.
Savivaldybs valdo Vyriausybs nutarimais joms suteikt em. ems sklypai
savivaldybms perduodami pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorij planavimo
dokumentus ir emtvarkos projektus. Savivaldybms valstybin em suteikiama
ioms reikmms: 1) vieosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 2) miest, miesteli ir
gyvenviei gatvms, keliams, bendro naudojimo ininerinms komunikacijoms; 3)
gyvenamj nam statybai; 4) komercinei kinei veiklai. Savivaldybms suteiktas
valstybins ems plotas negali bti maesnis, negu jo reikia savivaldybi kom-
petencijai gyvendinti. Savivaldybi kompetencija valstybins ems valdymo srityje
nustatyta Vietos savivaldos pagrind statyme ir ems statyme.
2.4. BENDROJI EMS NUOSAVYB
Bendroji ems nuosavyb yra ems sklypas ir jo priklausiniai, kurie kartu priklauso
dviem arba keliems savininkams. Bendraturiai gali bti veiksns Lietuvos arba
usienio valstybi pilieiai arba valstyb ir vienas ar keli fiziniai arba juridiniai
asmenys. Bendrosios ems nuosavybs teis nustato ir reglamentuoja atitinkamos
CK normos, ems ir kiti statymai.
Bendrosios ems nuosavybs teiss objektas gali bti teisikai registruotas ir
individualiais poymiais plane paymtas ems sklypas kartu su miku, augmenija,
vandens telkiniu ir kitais priklausiniais. Bendroji ems nuosavyb bna: 1) bendroji
dalin ems nuosavyb - kai nustatytos kiekvieno savininko nuosavybs dalys ir 2)
bendroji jungtin ems nuosavyb - kai nuosavybs dalys nenustatytos.
Bendroji dalin ems nuosavyb atsiranda statymo arba sutarties pagrindu. sta-
tymo pagrindu bendroji dalin ems nuosavyb atsiranda, kai atkuriama nuosavybs
teis em, kai em paveldima pagal statym ir pan. Sutarties pagrindu bendroji
dalin ems nuosavyb atsiranda, kai: 1) vien ems sklyp perka du ar keli
savininkai ir j dalys nustatomos sutartyje; 2) ems savininkai du ar kelis sklypus
sujungia vien ems sklyp; 3) i valstybs gyjamas nam valdos ems sklypas,
kuris valdomas bendrosios nuosavybs teise; 4) em pagal testament paveldi keli
asmenys. Bendrosios dalins nuosavybs teise ems sklypas valdomas, juo naudo-
jamasi ir disponuojama vis bendraturi sutikimu. Toks sutikimas forminamas
raytine sutartimi ir gali bti tvirtinamas notaro. Kiekvienas bendraturtis turi teis
gauti i savo sklypo dalies pajamas, CK nustatyta tvarka parduoti savo sklypo dal ar
kitaip juo disponuoti, taip pat proporcingai savo ems sklypo daliai mokti
mokesius, rinkliavas ir ilaikymo ilaidas.
Bendroji jungtin ems nuosavyb atsiranda tik statymuose numatytais pagrin-
dais. Pavyzdiui, sutuoktini bendrosios nuosavybs teis nustato ir reglamentuoja
CK Treiosios knygos eimos teis" normos. kininko kio statyme tvirtinta, kad
kininko ir jo sutuoktinio gytas turtas priklauso jiems jungtins nuosavybs
426
ems nuosavybs teis
teise, jeigu jie nesusitaria kitaip arba statymai nenustato ko kita. Bendroji jungtin
ems nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama tiktai vis bendraturi
sutikimu. Jie turi vienodas teises ems sklypo duodamas pajamas, bendrai atsako
pagal prievoles, solidariai moka mokesius, rinkliavas bei ems sklypo ilaikymo
ilaidas. Bendrosios jungtins ems nuosavybs bendraturtis neturi teiss
savarankikai disponuoti bendru ems sklypu, perleisti j tretiesiems asmenims, kol
nebus nustatyta jo dalis bendrame ems plote.
Bendrosios ems nuosavybs teis pasibaigia: 1) bendraturi susitarimu; 2) su-
tartimi perleidus em kitiems asmenims; 3) pamus em visuomens poreikiams; 4)
teismo sprendimu. Bendrosios ems nuosavybs teiss pasibaigimas sukelia tam
tikras teisines pasekmes. Bendras ems sklypas yra padalijamas natra arba atida-
lijamos dalys i bendro ems sklypo. ems sklypo padalijimas reikia, kad bendras
ems sklypas suskaidomas pagal naudojimo paskirt atskiras dalis: statybai, kinei
komercinei veiklai, augalininkystei ir pan. Taiau padalyt ems sklyp bendrosios
nuosavybs teise gali ir toliau valdyti tie patys arba nauji bendraturiai tarpusavio
susitarimu, iskyrus atvejus, kai sklypas paimamas visuomens poreikiams. ems
sklypo atidalijimas reikia, kad i bendro ems sklypo natra atskiriamos ir
atribojamos riboenkliais kiekvieno bendraturio dalys. ems sklypo atidalijimas
visuomet susijs su bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimu.
ems sklypo padalijimas ir atidalijimas forminami raytine sutartimi, prie kurios
pridedamas sklypo planas, sutartis tvirtinama notaro ir per 3 mnesius registruojama
registre.
2.5. EMS SERVITUTAI IR KITI
NUOSAVYBS TEISI RIBOJIMAI
ems servituto svok, turin ir gyvendinimo tvark nustato ir reguliuoja CK Ket-
virtoji knyga Daiktin teis" ir ems statymas.
Pagal CK servitutas - tai teis svetim nekilnojamj daikt, pasireikianti su-
teikimu teiss naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu) arba to daikto
savininko teisi naudotis daiktu ribojimu, siekiant utikrinti daikto (viepataujaniojo
daikto), dl kurio nustatomas servitutas, tinkam naudojim. Pagal ems statym
ems servitutas - tai ems savininko arba naudotojo prievol statymo arba sutarties
nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi.
Daniausiai yra nustatomi ie ems servitutai: 1) kelio servitutas; 2) pastat ir
rengini servitutas; 3) kiti servitutai.
Kelio servituto turtojui suteikiama teis per savininko arba naudotojo ems
sklyp einaniu keliu vaiuoti transporto priemonmis, psij taku eiti ir varyti
gyvulius, taiau kelias ir takas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pastat ir rengini
servituto turtojui suteikta teis savininko arba naudotojo emje statyti statinius,
renginius, sodinti augalus, taip pat naudotis ems sklypu, reikalingu iems
objektams eksploatuoti. ems sklypo savininkui ir naudotojui gali bti nustatyti ir
kitokie servitutai, kurie suteikia j turtojams teis tiesti per privai ar naudojam
em poeminius magistralinius vamzdynus, antemines elektros ir ryi linijas,
kitokias komunikacijas bei jas priirti. Servituto turtojas taip pat turi teis nau-
427
EMES TEISE
dotis ems sklype esaniu vandens telkiniu, tiesti vandentiek, naudotis sklype esan-
iomis plaiai paplitusiomis ikasenomis.
ems servitutai nustatomi ir panaikinami: 1) statymu; 2) Vyriausybs arba ap-
skrities virininko sprendimu; 3) sutartimi; 4) teismo sprendimu. Sutartimi nustatyti
servitut turi teis savo valia tik ems savininkas arba naudotojas. Kiti asmenys
neturi teiss reikalauti, kad ems savininkas arba naudotojas sutartimi nustatyt
servitut prie savo vali. Taiau visais kitais atvejais suinteresuot asmen praymu
servitutai gali bti nustatyti prie savininko arba naudotojo vali ir yra jiems
privalomi.
Be ems servitut, ems nuosavybs ir naudojimo teis kit asmen, visuome-
ns ir valstybs interesais gali bti ribojama ir kitomis priemonmis. Saugomose ir
kitose teritorijose nustatomos specialios ems, miko ir vandens telkini naudojimo
slygos, ribojamos savinink ir naudotoj teiss vykdyti savo sklype veikl, kuri
paeidia kit asmen teises ir interesus. CK tvirtintos ir kitos ems nuosavybs
arba naudojimo teis ribojanios priemons: uzufruktas, superficijus ir emfiteuz.
2.6. EMS NUOSAVYBS TEISS GYNIMAS
ems nuosavybs teis, kaip ir apskritai nuosavybs teis, yra ginama: 1) daiktins
teiss metodu ir 2) prievolins teiss metodu.
Daiktins teiss metodu yra ginamos ems savinink ir naudotoj teiss ir inte-
resai, kurie nesusij su paeidju prievoliniais-sutartiniais santykiais. Tai ems skly-
po ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys), reikalavimas
paalinti nuosavybs teiss ems sklyp paeidimus (negotorinis iekinys) ir
reikalavimas atlyginti paeidimu padaryt al bei nuostolius. Vindikacinis iekinys
pareikiamas teismui tuomet, kai ems savininkas praranda ems sklypo valdymo
kontrol ir j uvaldo kitas asmuo. Negatorinis iekinys pareikiamas teismui, kai
ems sklypo savininkas nepraranda ems valdymo kontrols, taiau jam kuriuo nors
bdu trukdoma naudotis ems sklypu ar kitu turtu ir reikalaujama tas klitis
paalinti. Kai ems sklypui ir kitam turtui padaroma ala, pateikiamas iekinys
atlyginti al ir nuostolius.
Prievolins teiss metodu yra ginamos ems savininko, kuris su paeidju yra
susijs prievoliniais-sutartiniais santykiais, teiss ir interesai. Juo naudojamasi, kai
ems sandoris netinkamai vykdomas arba nevykdomas. Tuomet pagal nukent-
jusios alies iekin teismo sprendimu tokia sutartis pripastama negaliojania, pa-
eidjas pareigojamas atlyginti nuostolius, sumokti baud ar netesybas.
3. EMS SANDORIAI
3.1. EMS SANDORI SVOKA, FORMA IR RYS
ems statyme ems sandoriai apibdinami kaip fizini ir juridini asmen veiks-
mai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti ems nuosavybs, valdymo
arba naudojimo teises ir su tuo susijusias prievoles. Kitaip sakant, ems sando-
428
ems sandoriai
riai yra tiek juridiniai faktai, kurie sukuria, pakeiia arba panaikina subjektines teises
ir pareigas ems santykiuose, tiek ir i subjektini teisi ir pareig iraikos forma.
ems sandoriams yra taikomos tiek bendrosios CK normos, reglamentuojanios
sandorius, prievoles ir sutartis, tiek specials ems santykius reguliuojantys
statymai. ems statyme yra nurodyta, kad esant statym kolizijai ar prietaravimui
taikomos speciali statym normos.
ems sandoriai turi bti sudaromi ratu. Privaios ems disponavimo sandoriai,
iskyrus ems panaudos ir nuomos sandorius, dar turi bti tvirtinami notaro.
Privaloma kiekvieno ems sandorio dalis yra emtvarkos tarnybos parengtas ir
patvirtintas ems sklypo planas. Visi be iimties sandoriai per 3 mnesius nuo su-
darymo dienos privalo bti registruoti Nekilnojamojo turto registre.
ems statymas reikalauja, kad visuose be iimties ems sandoriuose bt
nurodyti tokie duomenys: 1) sandorio ali pavadinimai ir rekvizitai; 2) sandorio
objektas ir pagrindiniai ems kadastro duomenys; 3) raai, rodantys ems savi-
ninko vali; 4) perleidiamo ems sklypo rinkos vert; 5) mokjimo terminai i-
nuomojant em ar parduodant j isimoktinai; 5) ems sklypui nustatyti servitutai,
specialios jo naudojimo slygos ir kiti ribojimai.
Jeigu nesilaikoma statymo reikalaujamos formos arba sandoris neregistruojamas
Nekilnojamojo turto registre, jis tampa negaliojaniu nuo sudarymo momento. ems
sandoriai negalioja ir tada, kai pagal atitinkamas CK normas jie pripastami
niekiniais arba nuginijamais.
ems sandoriai gali bti vienaaliai (testamentas, galiojimas), dvialiai arba
daugiaaliai (sutartys), taip pat atlygintiniai ir neatlygintiniai. Jie gali bti klasifi-
kuojami ir kitais CK numatytais pagrindais. Pagal sudarymo paskirt ir turin ems
sandoriai gali bti: 1) ems nuosavybs perleidimo sutartys (pirkimas-pardavimas,
dovanojimas, mainai); 2) ems keitimo sutartys; 3) ems nuomos ir kitos jos nau-
dojimo sutartys. Visi ie sandoriai turi atitikti tiek mintus bendruosius reikalavimus,
tiek kiekvienai sandorio riai nustatytus specialius reikalavimus.
3.2. EMS NUOSAVYBS PERLEIDIMO SUTARTYS
ems sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo arba main sutartimis ems savi-
ninkas perleidia, o kitas asmuo gyja nuosavybs teis tam tikr ems sklyp.
Taiau valstybin em privaion nuosavybn perleidiama ir gyjama tik pirkimo-
pardavimo sutartimi arba neatlygintinai.
ems nuosavybs perleidimo sutari objektas yra Nekilnojamojo turto registre
registruotas ems sklypas kartu su jame esaniais priklausiniais (miku, vandens
telkiniu, daugiameiais sodiniais ir eldiniais), taip pat bendrojoje nuosavybje esanti
tokio sklypo dalis. Kai ems savininkas perleidia dal savo sklypo, ta dalis turi bti
atidalyta i bendro sklypo ir registruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras
ems sklypas. ems sklypas gali bti perleistas kito asmens nuosavybn tik, kai jis
sutinka perimti ems savininkui nustatytas specialisias ems naudojimo slygas,
servitutus ir kitus ribojimus. Jeigu perleidiamame ems sklype savininkas pasilieka
nuosavybs teise pastatus, kit nekilnojamj turt, jis gyja servituto teis prieiti arba
privaiuoti prie jam priklausanio nuosavybs objekto.
429
EMES TEISE
ems sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi savininkas (pardavjas) sipareigoja
parduoti kitam asmeniui (pirkjui) nuosavybn konkret ems sklyp arba jo dal, o
pirkjas sipareigoja priimti ems sklyp ir sumokti u j sutart pinig sum.
Main sutartimi ems sklypo gijjas sipareigoja mainais perduoti savininkui kitok
lygiavert turt arba turto verts skirtum atlyginti pinigais. Dovanojimo sutartimi
ems sklypo savininkas neatlygintinai perduoda nuosavybn kitam asmeniui ems
sklyp ar jo dal.
Atskirai reikia paminti ems sklypo perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos
galvos sutart, kuri praktikuojama gana danai. ia sutartimi ems sklypo savininkas,
kuris dl amiaus ar sveikatos bkls yra nedarbingas, perduoda kitam asmeniui
nuosavybn savo ems sklyp ar kit nekilnojamj turt, o tas asmuo (gijjas)
sipareigoja suteikti perleidjui iki gyvos galvos materialin aprpinim: maist,
gyvenamj plot, prieir, medicinin ir kitoki pagalb. ems statyme tvirtinta,
kad sutartyje alys gali numatyti tokius ems sklypo disponavimo ribojimus:
1) sutarties galiojimo metu negalima ems sklypo perleisti treiajam asmeniui;
2) iki perleidjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 met, negalima keisti ems
sklypo paskirties bei suteikiant teis atpirkti ems sklyp u sutartyje nurodyt kain.
Sutartis gali bti nutraukta kiekvienos alies reikalavimu, jeigu kita alis nevykdo
prisiimt prievoli ir sipareigojim.
ems nuosavybs perleidimo sutartys privalo atitikti mintus formos ir turinio
reikalavimus. Parduodant valstybins ems sklypus, reikia vadovautis Vyriausybs
patvirtintomis tipinmis formomis, kurios alims yra privalomos. Tokias sutartis
valstybs vardu sudaro apskrities virininko administracija, jos notaro netvirtinamos,
taiau turi bti registruotos registre.
3.3. EMS KEITIMO SUTARTIS
ems sklypo keitimo sutartimi yra utikrinamas savininko prisiimt pagal kitas
sutartis pinigini ir turtini prievoli vykdymas. Pagal i sutart kreditorius (kaito
turtojas) turi teis reikalauti, kad, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos
prievols, jo reikalavimai bt patenkinti atskaiius i keisto turto verts pirmiau u
kitus kreditorius, jeigu kitaip nenumatyta statymuose.
Sutarties objektas gali bti ems sklypas, jo dalis ar kitas turtas, iskyrus tok
turt, kurio negalima iiekoti. keiiant dal ems sklypo, jis Nekilnojamojo turto
registre turi bti registruotas kaip atskiras sklypas. Sutartis sudaroma ratu, tvirti-
nama notaro ir registruojama Hipotekos staigoje pagal Hipotekos statymo reika-
lavimus. i reikalavim nepaisant arba CK 1.78-1.96 straipsniuose nustatytais pa-
grindais sutartis gali bti pripainta negaliojania.
kaito turtojui keistas ems sklypas nuosavybn nepereina. keistu ems skly-
pu disponuoja jo savininkas. Taiau keistas ems sklypas gali bti perleistas treij
asmen nuosavybn arba jiems inuomotas tik tuo atveju, jeigu jie sutinka perimti
visus ems savininko sipareigojimus ir prievoles pagal keitimo sutart. Tuo atveju
sudaroma papildoma skolos arba reikalavimo perklimo sutartis. Kai keistas ems
sklypas, kuris valdomas bendrosios nuosavybs teise, padalijamas, kiekvienos sklypo
dalies savininkui tenka sipareigojimai pagal keitimo sutart proporcingai sklypo
vertei, jeigu bendraturiai nesusitar kitaip. Sujungus du ar kelis
430
ems sandoriai
ems sklypus, kai sutartimi buvo keistas tik vienas sklypas, sujungim registravus
registre, keitimas apima vis em.
keitimo sutartis pasibaigia: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus
keistam turtui; 3) kaito turtojui gijus turt nuosavybs teis; 4) keist turt
pardavus priverstine tvarka; 5) praleidus iekinins senaties termin; 6) kaito davjui
sumokjus vis skolos sum.
Kai vykdoma keitimu utikrinta prievol, kaito davjo reikalavimu sutartis
panaikinama.
3.4. EMS NUOMOS IR KITOS
JOS NAUDOJIMO SUTARTYS
Pagal ems nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja perduoti u u-
mokest kitai aliai (nuomininkui) sutartyje nurodyt ems sklyp laikinai valdyti ir
naudotis pagal paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti
sutartyje nustatyt ems nuomos mokest.
Sutarties form, slygas ir turin reglamentuoja CK 6.545-6.566 straipsni nuo-
statos. Iki 2001 m. liepos mn. 1 d. galiojo specialus ems nuomos statymas.
Sutarties objektas yra privaios arba valstybins ems sklypas (jo dalis), sufor-
muotas pagal emtvarkos projekt arba teritorij planavimo dokument ir re-
gistruotas registre. Subjektai yra nuomotojas - privaios ems savininkas, o valsty-
bins ems - apskrities virininkas, kita valstybs institucija arba savivaldyb ir
nuomininkas - juridiniai ir fiziniai asmenys.
ems nuomos sutartis turi bti raytin, registruota registre ir prie jos turi bti
pridtas ems sklypo planas, o kai em nuomojama iki 3 met - ems sklypo
schema. ie dokumentai yra ems nuomos sutarties neatskiriamoji dalis, be kurios ji
negalioja. Sutartis ali susitarimu gali bti terminuota (iki 99 met) arba
neterminuota.
ems nuomos turin sudaro nuomos slygos, ali teiss, pareigos ir atsakomyb.
Bendrieji reikalavimai visiems ems sandoriams jau buvo aptarti. Papildomai ems
nuomos sutartyje turi bti nurodyta: 1) pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis;
2) ems nuomos terminas, jeigu sutartis terminuota; 3) ems nuomos mokestis; 4)
ems sklype esani ir savininkui priklausani statini ir rengini, naudingj
ikasen, poeminio ir pavirinio vandens bei kit objekt naudojimo slygos. Be to,
sutartyje turi bti sukonkretintos CK 6.553-6.561 straipsniuose nurodytos ali teiss
ir pareigos bei atsakomyb u sutarties paeidimus.
Bendrieji ems nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai nurodyti CK 6.563
straipsnyje. Be to, terminuota ems nuomos sutartis gali bti nutraukta prie termin
tiek nuomotojo reikalavimu (CK 6.564 str.), tiek nuomininko reikalavimu (CK 6.565
str.).
Pasibaigus ems nuomos sutariai, kai kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat
slygomis isinuomoti em pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teis sudaryti
nauj ems nuomos sutart turi buvs tos ems nuomininkas, jeigu jis tvarkingai
vykd pagal sutart prisiimtus sipareigojimus. Taiau valstybin em, iskyrus
em, kuri ustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybs teise
431
EMES TEISE
priklausaniais ar nuomojamais statiniais ir renginiais, inuomojama aukciono bdu
asmeniui, kuris pasilo didiausi nuomos mokest.
Prie kit ems naudojimo sutari priskirtinos ems panaudos ir ems servi-
tut sutartys.
ems panaudos sutartimi ems sklypo savininkas (panaudos davjas) perduoda
ems sklyp arba jo dal laikinai neatlygintinai naudotis kitam asmeniui (panaudos
gavjui), o pastarasis sipareigoja t em tinkamai naudoti pagal paskirt, j saugoti
ir laiku grinti savininkui. Sutarties objektas gali bti privati arba valstybin em, o
subjektai - ems savininkai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
ems panaudos sutariai taikomi ems nuomos sutartims keliami reikalavimai ir
taisykls, iskyrus mokest u naudojimsi eme. Taiau kitaip nei ems nuomos
sutartimi, ems panaudos sutartimi gavjas neturi teiss ems sklyp ar jo dal
perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Be to, valstybins ems panaudos sutartyje
gali bti numatytos papildomos ems, miko ar vandens telkinio naudojimo slygos,
servitutai ir kiti apribojimai. ems panaudos sutartis, be bendrj statymuose
numatyt sutari pasibaigimo pagrind, papildomai pasibaigia iais atvejais: 1) kai
panaudos gavjas be savininko sutikimo perduoda em naudotis tretiesiems
asmenims; 2) savininko arba valdytojo, kuriam perjo suteikto naudotis ems sklypo
nuosavybs arba valdymo teis, reikalavimu. Sutartis gali bti pripainta
negaliojania paeidus jos sudarymo ir registravimo tvark.
Sutartys ir susitarimai dl servitut bei kitoki ribojim sudaromi tiktai ems
savininko valia ir sutikimu, kai jis sutinka i dalies apriboti savo nuosavybs teises
kit asmen naudai, iskyrus statym nustatytus apribojimus. Speciali reikalavim
ioms sutartims nenustatyta, taiau jos, kaip ir visos ems naudojimo sutartys, turi
bti sudaromos ratu ir registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Prieingu atveju
jos gali bti pripaintos negaliojaniomis.
4. EMS NAUDOJIMO TEIS
4.1. EMS NAUDOJIMO TEISS TURINYS IR RYS
ems naudojimo teis yra savarankika subjektin teis. Tai reikia, kad privaios
arba valstybins ems savininkas arba naudotojas gali naudoti em kinei arba
kitokiai veiklai, disponuoti eme ir gauti i jos pajamas. Ta teis gali bti tiek daik-
tins (nuosavybs) teiss, tiek prievolins (sutari) teiss sudedamoji dalis. Taiau
ems naudotojo, kuris nra ios ems savininkas, statusas ne visuomet sutampa su
ems savininko statusu. Kitaip nei ems savininkas, ems naudotojas be savininko
sutikimo negali sudaryti ems disponavimo (pirkimo-pardavimo, main,
dovanojimo, keitimo, subnuomos) sandori, kitaip keisti ems teisin padt. Jis turi
teis tik naudoti em ir gauti i jos pajamas sutartyje numatytomis slygomis. Kai
ems savinink ir naudotoj teiss ir pareigos naudojant em sutampa, jie abu
laikomi ems naudotojais ir naudojasi ta paia ems naudojimo teise.
ems naudojimo teiss objektas gali bti privati, valstybin ir bendroji em.
Subjektai yra privaios ems savininkai ir naudotojai, valstybins ems savininkas
ir naudotojai, taip pat bendrosios ems bendraturiai ir naudotojai.
432
ems naudojimo teis
ems naudojimo teiss gijimo pagrindai yra: 1) privaios ems nuosavyb,
nuoma ir panauda; 2) valstybins ems suteikimas naudotis, jos nuoma ir panauda.
Privai em naudoja, inuomoja ir suteikia naudotis (panauda) ios ems
savininkas, o valstybin em - atitinkama valstybs ar savivaldos institucija pagal
statymo nustatyt kompetencij. ems naudojimo teis pasibaigia, kai: 1) em
paimama visuomens poreikiams arba laisvos valstybins ems fond ems
statyme nustatytais atvejais ir tvarka; 2) pasibaigia ems suteikimo naudotis, nuo-
mos arba panaudos sutarties terminas; 3) nutraukiama ems naudojimo teis teis-
mine tvarka.
ems naudojimo teis gyvendinama tik nustaius pagrindin tikslin jos nau-
dojimo paskirt. Tai reikia, kad ems statymo nustatyta tvarka, atsivelgiant
ems naudojimo tiksl, jos naudingsias savybes, naudojimo slygas, nustatoma
tikslin ems naudojimo paskirtis, pagal kuri ji ir turi bti naudojama. ems
naudojimo pagrindin tikslin paskirt pagal statymo nustatyt kompetencij nustato
ir keiia Vyriausyb, kai em nepriskirta apskriiai, arba apskrities virininkas.
Naudoti tiek privai, tiek valstybin em ne pagal paskirt draudiama, u tai gali
bti taikomos statymo nustatytos sankcijos, net atimta teis naudotis eme.
Pagal tikslin paskirt ems statymas Lietuvos Respublikos ems fondo em
suskirst tokias kategorijas: 1) ems kio paskirties ems; 2) mik kio paskirties
ems; 3) konservacins paskirties (saugom teritorij) ems; 4) valstybinio
vanden fondo ems ir 5) kitos paskirties ems. Taiau mik kio paskirties,
konservacins paskirties, valstybinio vanden fondo bei ems gelmi emi kartu su
jose esaniais gamtos objektais ir itekliais naudojim ir apsaug reguliuoja Aplinkos
apsaugos statymas, taip pat specialieji Mik, Saugom teritorij, Vandens ir ems
gelmi statymai. Tai yra aplinkosaugos teiss reguliavimo objektas. ems teiss
reguliavimo objektas yra ems kio paskirties ir kitos (ne ems kio) paskirties
emi naudojimas ir apsauga. Taiau ir i emi kategorij naudotojai privalo
vykdyti ir aplinkosaugos reikalavimus.
4.2. EMS KIO PASKIRTIES EMI NAUDOJIMAS
ems kio paskirties em - tai pirmiausia ems kio naudmenos: ariamoji em,
pievos, ganyklos, sodai kartu su jose esaniais miku, medi ir krm eldiniais,
daugiameiais sodiniais, vandens telkiniais, taip pat kitos ems naudmenos, kurias
yra um gyvenamieji namai, statiniai, melioracijos ir kiti renginiai kaimo
vietovje. ios ems naudmenos kartu su priklausiniais ir kitais neatskiriamai su
eme susijusiais objektais Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip vieningas
nekilnojamasis turtas. ems kio paskiriai ems statymas taip pat priskiria ems
plotus, kurie tiesiogiai ems kyje nenaudojami, taiau gyvendinus agrotechnines ir
kitokias priemones gali bti paversti ems kio naudmenomis. Tokios yra isaugotos
nuo pelkjimo, melioruotos, mik ir kitos ems.
ems kio paskirties ems yra viena i svarbiausi Lietuvos Respublikos ems
fondo dali, o ems kis yra prioritetin Lietuvos kio aka - pagrindinis ems kio
produkcijos gamintojas ir aliavos tiekjas pramonei. ems kis taip pat atlieka
svarbi ekonomin, socialin, aplinkosaugin ir etnin bei kultrin funkcij
Lietuvoje. Apie 3,5 mln. hektar Lietuvos teritorijos yra dirbamoji, t. y.
433
EMES TEISE
ems kio paskirties em. Gaminant ems kio produkcij, j perdirbant bei
realizuojant, taip pat kaimo turizm yra sitrauk apie 30 procent Lietuvos gy-
ventoj.
ems kio paskirties emi naudotojai pagal savo teisin padt klasifikuojami
2 pagrindines kategorijas: 1) ems kio subjektai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys,
kurie gamina prekin ems kio produkcij, teikia paslaugas ems kiui arba kaimo
turizmo paslaugas, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro daugiau kaip 50
procent vis gaut pajam; 2) asmeniniai kiai ir kiti ems kio paskirties emi
naudotojai, kurie prekins ems kio produkcijos negamina, paslaug ems kiui
neteikia, o em naudoja iimtinai savo poreikiams patenkinti.
ems kio subjektai yra: 1) kinink kiai; 2) kaimo turizmo sodybos; 3) ems
kio mons; 4) kooperatins organizacijos.
kinink ki emnaudos teis reguliuoja ems ir specialus kininko kio
statymas. kininkas yra fizinis asmuo, besiveriantis ems kio veikla savo vardu
registruotame ir atstovaujamame kyje. kis - tai privati arba inuomota nustatyto
dydio ems valda kartu su joje esaniais sklypo priklausiniais ir neatskiriamai susi-
jusiu kitu nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu, kiniais pastatais, kiemu, kitais
statiniais bei renginiais, taip pat jame esaniais mediais bei kita augmenija. kinin-
ko kio nuosavybje gali bti ne daugiau kaip 150 ha ems, o nuomojamos ems
kiekis neribojamas. Registruojant kininko k, jo ems valdoje turi bti ne maiau
kaip 1 ha ems kio naudmen (neskaitant inuomotos ems) arba per metus de-
klaruojama gaunam i kio pajam suma turi sudaryti ne maiau kaip 50 procent
vis gaut pajam. kis neturi juridinio asmens teisi. Taiau kyje, nesteigiant mo-
ns, leidiama ems kio veikla, kyje iaugintos produkcijos perdirbimas ir reali-
zavimas, paslaug ems kiui, skaitant kaimo turizmo paslaugas, teikimas.
Kaimo turizmo sodybos gali bti kininko sodyba arba individuali nam valda
kaime, kurios savininkas teikia kaimo turizmo paslaugas Lietuvos ir usienio vals-
tybi pilieiams: inuomoja gyvenamsias patalpas, teikia maitinim, organizuoja j
poils. Taiau gyvenamosios patalpos ir teikiamos paslaugos turi atitikti Turizmo
statymo ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nustatytus reikalavimus. Tuo tikslu
sodybos eimininkas turi teis naudoti jo nuosavybje esani arba isinuomot em,
mik, vandens telkin, rengti poilsiavietes, sporto renginius, prieplaukas, irgynus.
Taiau em ir kiti gamtos objektai ir itekliai turi bti naudojami nepaeidiant
aplinkosaugos reikalavim.
ems kio mons yra tokios mons, kurios nustatyta tvarka registruotos moni
registre, turi leidim (licencij) gaminti, perdirbti ir realizuoti ems kio produkcij,
teikti paslaugas ems kiui, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro ne
maiau kaip 50 procent vis gaunam pajam. Tai gali bti akcins bendrovs,
udarosios akcins bendrovs, ems kio bendrovs, kins bendrijos ir kooperatins
organizacijos. Tiems tikslams ios mons turi teis naudoti privai arba valstybin
ems kio paskirties em, kuri emnaudos teis plaiau reglamentuota j
statuose arba nuostatuose.
Piliei asmeninio kio eme yra laikoma em, kuri pagal anksiau galiojusius
statymus (iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo) buvo suteikta pilieiams as-
meniniam kiui, taip pat em, suteikta pilieiams neatlygintinai, parduota arba
inuomota pagal ems reformos statym. Teis naudotis asmeninio kio iki 3 ha
ems sklypu pilieiai gyja: 1) atkuriant nuosavybs teis turt ems sklyp
434
ems naudojimo teis
natra; 2) perduodant nuosavybn neatlygintinai lygiaverius turtiems ems skly-
pus, kai atkurti nuosavyb ems sklyp buvusioje vietoje nra galimybs; 3) par-
duodant arba inuomojant faktikai naudojam arba nauj valstybins ems sklyp.
em suteikiama naudotis laikantis ems reformos statyme nustatyto eilikumo ir
tvarkos, suderinus ir patvirtinus atitinkam emtvarkos projekt, apskrities
virininko sprendimu.
Teis naudoti ems kio paskirties em taip pat turi pilieiai, kuriems suteiktos
vadinamosios tarnybins ems dalos ryium su j darbu atitinkamose valstybinse
monse ir organizacijose. Tokie yra mik kio, aplinkosaugos, geleinkelio, keli
transporto ir kit valstybini moni ir organizacij darbuotojai. Toki moni ir
darbuotoj sra, taip pat sklyp dydius nustato Vyriausyb. ems kio paskirties
ems gali bti suteiktos ir sodinink bei darinink draugijoms, mokslo ir mokymo
staigoms, valstybs ir savivaldybi biudetinms monms ir staigoms (seneli bei
invalid namams, vaik namams ir pan.), banyioms (religinms konfesijoms), j
poreikiams patenkinti.
4.3. KITOS PASKIRTIES EMI NAUDOJIMAS
Kitos paskirties emmis yra laikomos ems, kurios nenaudojamos ems kio
veikloje (ne ems kio paskirties ems), o turi speciali urbanistin, gamybin,
socialin ir kitoki paskirt. Pagal tikslin naudojimo paskirt ir teisin reim jos yra
skirstomos taip: 1) gyvenamj vietovi (miest, miesteli, gyvenviei) em; 2)
rekreacini objekt (kurort, poilsio nam ir kt.) em; 3) pramons ir energetikos
objekt em; 4) transporto objekt em; 5) magistralini vamzdyn (dujotiekio
naftotiekio) em; 6) ryi ir elektros energijos tiekimo em; 7) pasienio zonos ir
krato apsaugos em.
Kiekvienos kategorijos ems tikslin naudojimo paskirt, dydius bei teisin
reim nustato ir keiia apskrities virininkas, suderins su Vyriausybe ir Aplinkos
ministerija, arba Vyriausyb apskritims nepriskirtose emse. Toki emi specialios
naudojimo ir apsaugos slygos, servitutai ir kiti ribojimai nustatyti suderintuose ir
patvirtintuose specialiuose ir detaliuose teritorij planavimo dokumentuose,
emtvarkos, mikotvarkos ir vandentvarkos projektuose. Be to, atskir ems ka-
tegorij naudojimo ir apsaugos reikalavimai suformuluoti ir i emi naudotoj
(pramons, energetikos, transporto ir kt. moni) inybiniuose teiss aktuose (stan-
dartuose, taisyklse, instrukcijose ir kt.).
Gyvenamj vietovi emei priklauso miest, miesteli ir gyvenviei ribose
esanti em, kuri valdo atitinkama savivaldyb ar jos institucija. Tai valstybin
bendro naudojimo em, skirta bendram gyventoj naudojimui (gatvs, aikts,
skverai ir pan.), privati em, uimta privai nam vald, valstybin specialios
paskirties em, skirta pramons, transporto, visuomenins paskirties pastatams ir
kitiems objektams, ir priemiestins aliosios zonos. Pastarosios yra skirtos gyventoj
poilsiui, sveikatos apsaugai, sportui, rekreacijai. Priemiestinse aliosiose zonose
draudiama bet kokia kin veikla, kuri gali pakenkti ems ir joje esani gamtos
objekt apsaugai, gyventoj poilsiui ir sveikatai.
Kurort, poilsio nam ir kit rekreacini objekt em skirta iems objektams
statyti, eksploatuoti ir pltoti, taip pat gyventoj sveikatos apsaugai, poilsiui ir tu-
435
EMS TEIS
rizmui. iems tikslams skiriamos ems, kuriose yra gydomj mineralini vanden
altini, gydomojo purvo telkini, mik, park, eer, upi, kit vandens telkini,
teritorins Baltijos jros pakrants ruoas ir kt. Apie tokias emes nustatomos
apsaugins zonos, kuriose draudiama bet kokia kin veikla, nesiderinanti su i
emi naudojimo paskirtimi. Jose draudiama savavalika bet koki privai ar
valstybini gyvenamj nam ir kitoki pastat statyba.
Pramons, energetikos ir transporto objekt eme yra laikoma em, kuri skirta
monms, gamykloms, elektrinms, keliams, automagistralms, geleinkeliams,
aerodromams idstyti, statyti, plsti, taip pat j prieiros ir aptarnavimo objektams
eksploatuoti. Tokias emes naudoja ir u j apsaug atsako atitinkama valstybin ar
savivaldybs mon ar organizacija, taip pat privats juridiniai ir fiziniai asmenys,
kuri kinei veiklai tos ems yra skirtos. Aplink pramons, transporto ir su jais
susijusius objektus yra nustatomos apsaugins zonos, kad j eksploatavimas nekenkt
aplinkai ir moni sveikatai bei poilsiui. Apsaugines zonas rengti ir eksploatuoti
privalo i objekt savininkai arba naudotojai.
Magistralini vamzdyn eme yra laikomi ems ruoai, skirti dujotieki, naf-
totieki ir kitiems vamzdynams tiesti, priirti, taip pat siurbliams ir kitiems vamz-
dyn prieiros renginiams eksploatuoti. iems tikslams skirtos ems paprastai i
ems savinink ir naudotoj nepaimamos, taiau jiems nustatomi servitutai ir kitokie
ribojimai, susij su vamzdyn naudojimu ir apsauga.
Ryi ir elektros energijos tiekimo linij emei priklauso pavirins ems plotas,
kuriame yra idstyti: elektros tiekimo linij atramos, telefono, telegrafo, radiorelins,
televizijos transliavimo linijos, taip pat statiniai ir renginiai, reikalingi ioms linijoms
eksploatuoti. Tokias emes naudoja ir u j apsaug atsako iimtinai valstybins arba
privaios ryi ir elektros linij tiesimo, eksploatavimo ir prieiros mons. Iilgai
i linij nustatomos apsaugos zonos, kuri paskirtis yra utikrinti j saugum ir
normal naudojim. Pavyzdiui, auktos tampos elektros energijos tiekimo linij
apsaugos zona negyvenamosiose vietovse nustatoma nuo 10 iki 30 metr ploio, o
mike - 20 metr. Apsaugos zon em i ems savinink ir naudotoj nepaimama,
taiau jie privalo laikytis speciali i emi naudojimo ir apsaugos slyg, servitut
ir kit ribojim. iose zonose draudiama statyti pastatus ir renginius, vainti
auktesnmis negu 4,5 m transporto priemonmis, rengti prieplaukas, vykdyti
montavimo ir sprogdinimo darbus.
Pasienio ruoo ir krato apsaugos em yra Vyriausybs tiems tikslams skirti
ems plotai. ios ems naudotojai yra Lietuvos pasienio policijos staigos ir Krato
apsaugos ministerija bei jos institucijos. ios institucijos valstybs joms suteikt em
naudoja Lietuvos respublikos sienos apsaugai ir krato apsaugos reikalams: pasienio
ruoui, apsaugos pastatams ir renginiams idstyti, kareivinms, karinei technikai,
sandliams, bazms, mokomiesiems poligonams ir kt. Mintos valstybs institucijos
valstybs joms suteikt em naudoja vadovaudamosios j veikl reguliuojaniais
statymais, Vyriausybs patvirtintais nuostatais ir Specialiomis toki emi
naudojimo ir apsaugos slygomis. Tokios ems yra iimtin valstybs nuosavyb, jas
privatizuoti draudiama.
436
ems valdymo teis
4.4. EMS PAMIMAS VISUOMENS POREIKIAMS
ems pamimas visuomens poreikiams reikia, kad atitinkamos valstybins ins-
titucijos sprendimu i savinink ir naudotoj yra paimama em ir itaip nutraukiama
j teis ja naudotis. Taiau privati em visuomens poreikiams gali bti paimama
tiktai konkreiais ems statyme nurodytais pagrindais ir tvarka, teisingai u j
atlyginant. em gali bti paimama, kai ji reikalinga krato apsaugai, keliams,
geleinkeliams, aerodromams rengti, valstybins reikms objektams statyti ir
eksploatuoti, gyvenamj vietovi vieam naudojimui ir kitiems tikslams. ems
statyme nurodyti ems pamimo visuomens poreikiams pagrindai yra isams ir
negali bti aikinami plaiau. Privati em i savinink arba naudotoj paimama
Vyriausybs arba apskrities virininko sprendimu pagal statyme nustatyt j kom-
petencij. Paimant em visuomens poreikiams ems savininkui atlyginama: 1) e-
ms sklypo vert pinigais rinkos kaina; 2) ems sklype esani statini ir sodini
vert; 3) suteikiant lygiavert sklyp toje vietovje; 4) nuostoliai, atsirad dl ems
pamimo. Nuostoliai iuo atveju vertinami vadovaujantis atitinkamomis CK
normomis ir suprantami kaip savininko turtos ilaidos, negautos pajamos ir pan.
Pavyzdiui, ems savininkui atlyginami vadinamieji ems kio gamybos nuostoliai,
t. y. tr, sklos, nuimto derliaus vert. Jeigu em i savininko arba naudotojo
paimta visuomens poreikiams ne ems statyme nustatytais pagrindais arba
neteisingai u j atlyginta, jie savo paeistas teises gali ginti teisme.
5. EMS VALDYMO TEIS
5.1. EMS VALDYMO TEISS SVOKA IR TURINYS
ems valdymo teis siaurja prasme suprantama kaip nuosavybs teiss sudedamoji
dalis, t. y. savininko teis turti em savo inioje ir daryti jai fizin ar kin poveik.
Plaija prasme - tai savarankika valstybinio ems valdymo teis, kuri ieina i
nuosavybs teiss rib.
Valstybinio ems valdymo teis - tai valstybs institucij ir savivaldybi teis
statym nustatytose ribose valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos ems fond,
nustatyti jo naudotojams draudimus ir ribojimus, suteikti naudotis, inuomoti ar
parduoti valstybin em, taip pat gyvendinti ems apsaugos priemones.
Taiau valstybinio ems valdymo teis turi bti gyvendinama laikantis Konsti-
tucijos 46 straipsnio nuostat ir kit statym reikalavim. Valstyb ems valdymo
santykius privalo reguliuoti taip, kad tai padt bendrai tautos gerovei, bt
pripastama kins veiklos subjekt laisv ir iniciatyva, draudiama monopolizuoti
gamyb ir rink, saugoma siningos konkurencijos laisv ir ginami vartotoj
interesai. Valstyb gali udrausti arba riboti kai kurias ems valdymo santyki
subjekt teises ir laisves tik siekdama suderinti privaius ir vieuosius interesus,
saugoti sining konkurencij, ginti piliei, visuomens ir valstybs interesus,
gyvendinti ems ir kit gamtos objekt bei itekli apsaugos priemones. Kitoks
valstybs institucij kiimasis ems valdymo santyki subjekt kin veikl,
437
EMS TEIS
smulkmenikas ios kins veiklos reglamentavimas, nepagrstas t teisi, laisvi ir
iniciatyvos ribojimas arba draudimas yra vertinami kaip neteisti, prietaraujantys
konstitucinms ir statym nuostatoms bei tarptautins teiss normoms.
Valstybins ems valdymas pirmiausia gyvendinamas taikant ekonominius, t. y.
dispozicin - leidimo ir galinimo metodus. Ekonominiais metodais siekiama su-
norminti ems valdymo subjekt tarpusavio ekonominius santykius, ekonominmis
priemonmis utikrinti tinkam ems naudojim ir apsaug, taip pat skatinti ir pltoti
ems kio rink, ginti jos interesus tarptautiniu mastu. Pagrindins ekonomins
ems valdymo santyki reguliavimo priemons yra: 1) ems mokesi nustatymas
ir reguliavimas; 2) ems kio subjekt tarpusavio ekonomini santyki
reguliavimas; 3) bendradarbiavimas su ES valstybmis.
ems mokesio nustatymo, apskaiiavimo ir mokjimo tvark nustato ir regu-
liuoja specialus ems mokesio statymas. ems mokesio objektas yra tik privati
em, o jo moktojai - privaios ems savininkai. Kai ems savininkas savo em
inuomoja arba suteikia naudotis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ems
mokestis aptariamas sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nra, ems mokest moka
ems savininkas. ems mokesiu neapmokestinama: bendro naudojimo keliai,
ems sklypai, nuosavybs teise priklausantys usienio valstybi diplomatinms ir
konsulinms staigoms, taip pat miko em. statyme yra nustatyti mokesio tarifai,
taip pat kategorijos asmen (pensininkai, invalidai ir kt.), kurie atleidiami nuo ems
mokesio. Savivaldybi tarybos i savo biudeto gali sumainti ems mokest arba i
viso nuo jo atleisti ir kitus asmenis.
ems kio subjekt ir j partneri, taip pat valstybs ir savivaldybi institucij
tarpusavio ekonominius santykius reguliuoja specialus ems kio ekonomini
santyki valstybinio reguliavimo statymas. ems kio subjektai - tai fiziniai ir
juridiniai asmenys, kurie naudoja em prekinei ems kio produkcijai gaminti ir
paslaugoms ems kiui teikti, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro
daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam. Tai kininkai, kiti fiziniai asmenys,
ems kio mons, kaimo turizmo paslaug tiekjai. ems kio subjekt partneriai
yra fiziniai asmenys, taip pat valstybs ir savivaldybi institucijos - ems kio
produkcijos ir paslaug vartotojai. ems kio subjekt ir partneri ekonominiai
santykiai yra dvejopi. Pirma, ems kio subjektai ir j partneriai, skaitant ir
valstybs bei savivaldybs institucijas, yra savarankiki rinkos partneriai. Jie sudaro
sutartis dl ems kio produkcijos supirkimo kain ir kvot, dl lengvatini kredit
suteikimo investicijoms ems k, dl ekologikai varios ems kio produkcijos
finansavimo ir pardavimo, dl mokesi lengvat, dl paslaug teikimo ir pan. Antra,
valstybs ir savivaldybi institucijos statymo ribose vykdo ems naudojimo ir
apsaugos, ems kio produkcijos ir paslaug kokybs kontrol, nustato draudimus ir
ribojimus. iuo atveju tarp ems kio subjekt ir valstybs susiklosto
administraciniai valdymo ir pavaldumo santykiai. Taiau ems kio subjektai turi
teis teismin gynim, jeigu yra paeidiamos j teiss ir teisti interesai.
Lietuvos ir ES valstybi bendradarbiavimas ems ekonominiuose santykiuose
vyksta dviali ir daugiaali sutari pagrindu. Tokiose sutartyse numatytas ga-
rantuotas ems kio produkcijos supirkimas pagal nustatytas kvotas, lengvatinis
ems kio produkcijos gamybos ir paslaug ems kiui kreditavimas ir finansa-
vimas, priemons emei ir gamtos itekliams saugoti ir pan.
438
ems valdymo teis
Atskirais statym nustatytais atvejais ir tvarka valstybinis ems santyki val-
dymas pasireikia tuo, kad vykdoma valstybin ems naudojimo ir apsaugos kon-
trol, nustatomi atitinkami draudimai bei ribojimai, taikoma teisin atsakomyb
paeidjams.
5.2. VALSTYBINIO EMS VALDYMO SISTEMA
Valstybs institucijos, reguliuojanios ir valdanios ems santykius Lietuvoje, yra:
1) Lietuvos Respublikos Seimas; 2) Vyriausyb; 3) Aplinkos ir ems kio minis-
terijos bei kitos Vyriausybs galiotos valstybs institucijos; 4) apskrities virininko
administracija; 5) savivaldybs. Kiekvienos i institucij kompetencij, teises ir
pareigas dalyvaujant valstybiniame ems valdyme nustat ems statymas ir ati-
tinkami j status reguliuojantys statymai.
Lietuvos Respublikos Seimas leidia, pakeiia ir panaikina ems santykius re-
guliuojanius statymus, pagal Seimo reglament priima nutarimus iais klausimais.
Seimo komitetai ir komisijos svarsto i statym gyvendinimo ir tobulinimo klau-
simus, rengia atitinkamas rekomendacijas. Seimas taip pat vykdo parlamentin Vy-
riausybs ios srities veiklos kontrol.
Vyriausyb vykdo valstybins ems, kuri neperduota apskritims, savininko funk-
cijas: valdo valstybin ems fond, suteikia teis naudoti valstybin em, paima
em i savinink ir naudotoj visuomens poreikiams, planuoja ir finansuoja vals-
tybinius emtvarkos darbus bei ems apsaugos priemones. Vyriausyb nustatyta
tvarka priima ir tikslina nutarimus bei kitus norminius teiss aktus ems nuosavybs,
naudojimo, valdymo ir apsaugos klausimais, tvirtina teritorij planavimo dokumentus.
Vyriausyb gali vykdyti ir kitas statym apibrtas ems valstybinio valdymo
funkcijas.
Aplinkos ministerija vykdo ems, mik, vandens telkini ir kit gamtos objekt
bei itekli naudojimo ir apsaugos valstybin kontrol, gyvendina priemones j
niokojimui ir tarai mainti.
ems kio ministerija bei kitos Vyriausybs galiotos valstybs institucijos vado-
vauja staigoms ir monms, valdanioms valstybin ems fond, vykdanioms vals-
tybins emtvarkos ir valstybinio ems kadastro darbus, rengia Vyriausybei me-
diag ir pasilymus iais klausimais, taip pat, nesvarbu, kokia ems nuosavybs
forma, organizuoja valstybin jos naudojimo ir apsaugos kontrol.
Apskrities virininko administracija apskrities teritorijoje gyvendina ems re-
form ir valstybin ems naudojimo bei apsaugos politik, tvirtina ir gyvendina
emtvarkos projektus, schemas, teritorij planavimo dokumentus, kuriuose numato
emnaud ir ems vald ribas, taip pat ems naudojimo paskirties keitim, nustato
servitutus ir kitus veiklos ribojimus. Apskrities virininkas turi teis parduoti,
inuomoti, suteikti naudotis neatlygintinai arba kitaip perleisti privaion nuosavybn
apskrities teritorijoje esani valstybin em, kuri neperduota valdyti patikjimo
teise savivaldybms. Apskrities virininkui suteikta teis sprsti apskrities teritorijoje
esanios ems tikslins naudojimo paskirties keitimo, taip pat ems pemimo
visuomens poreikiams klausimus, jeigu ems plotas ne didesnis kaip 5 ha miestuose
ir ne didesnis kaip 25 ha kaimo vietovse. Didesnio ploto ems pamimo
visuomens poreikiams klausimus sprendia Vyriausyb.
439
EMS TEIS
Savivaldybs patikjimo teise valdo joms suteikt valstybin em, taip pat gali
turti ems nuosavybs teise savo poreikiams tenkinti. Suteiktos savivaldybms
valdyti ems plotas negali bti maesnis, negu jos reikia savivaldos institucij kom-
petencijai gyvendinti. Savivaldybs turi teis tvirtinti savo teritorijos bendrj (ge-
neralin) plan, taip pat jos teritorijoje esani miest, miesteli, gyvenviei ir kaim
detaliuosius planus. Pagal patvirtintus detaliuosius planus savivaldybs turi teis
inuomoti arba perduoti naudotis valstybs ems sklypus, kurie joms suteikti
valdymo patikjimo teise, taip pat teikti apskrities virininkui pasilymus dl vals-
tybins ems pardavimo privaion nuosavybn arba privaios ems pamimo vi-
suomens poreikiams. ems statyme (30 str. 5 d. 5 p.) nustatyta, kad savivaldybs
gali atlikti ir kitas statymo joms nustatytas valstybinio ems valdymo funkcijas. Tai
reikia, kad ateityje, primus naujus statymus, savivaldybi teiss ioje srityje bus
pleiamos.
5.3. VALSTYBIN EMTVARKA IR EMS KADASTRAS
Viena i svarbiausi valstybinio ems valdymo funkcij yra valstybinis ems tvar-
kymo procesas, kuris vadinamas valstybine emtvarka.
Valstybin emtvarka yra visuma valstybs priemoni, kuriomis siekiama su-
daryti reikiamas teisines ir organizacines slygas naudingai ir tikslingai naudoti em,
su ja susijusius kinius ir infrastruktros objektus bei gamtos iteklius, taip pat
garantuoti valstybs ir jos piliei ems nuosavybs ir naudojimo teisi apsaug.
Valstybins emtvarkos paskirtis yra rengti ems naudojimo ir apsaugos programas,
taip pat alies administracini teritorij emtvarkos schemas kaip sudtin Lietuvos
teritorinio planavimo (kratotvarkos) dal. Valstybins emtvarkos metu yra rengiami
emtvarkos projektai: 1) administracinms riboms nustatyti arba pakeisti; 2) emei
paimti visuomens poreikiams ir j suteikti savivaldybms bei gyventoj bendram
naudojimui, taip pat valstybinms monms, staigoms ir organizacijoms; 3) emei
ipirkti, perleisti, mainyti, naujoms emnaudoms suformuoti arba esamoms
pertvarkyti, servitutams ir kitiems veiklos apribojimams nustatyti; 4) ems kio
moni, kinink bei kit ems naudotoj emnaudoms tvarkyti ir racionaliam
ems naudojimui organizuoti. ems reformai Lietuvoje vykdyti yra sudaromi
specials emtvarkos projektai, kuri paskirtis yra: 1) atkurti piliei nuosavybs
teises em kaime ir miestuose; 2) suteikti em nuosavybn neatlygintinai; 3)
suformuoti asmeninio kio em; 4) parduoti arba inuomoti valstybin em.
Valstybins emtvarkos darbams metodikai vadovauja ems kio ministerija,
o darbus atlieka apskrities virininko administracija ir jos padaliniai (emtvarkos
tarnybos) miestuose ir rajonuose. emtvarkos darbams atlikti apskrities virininkas
taip pat gali pasitelkti kitas valstybines mones bei organizacijas ir privaius
matininkus, kurie turi atitinkam isilavinim ir licencij tiems darbams atlikti.
Valstybinis ems kadastras yra kita valstybinio ems tvarkymo stadija, glaudiai
susijusi su valstybine emtvarka. Valstybinio ems kadastro paskirtis - kaupti ir
atnaujinti informacij bei tvarkyti duomen baz apie Lietuvos ems plot, kiek,
sudt, vert, kin bkl, teisin priklausomyb, naudojimo ir apsaugos sly-
440
ems valdymo teis
gas, servitutus ir kitus ribojimus. Sudarant valstybin ems kadastr yra remiamasi
emtvarkos, mikotvarkos projektais, teritorij planavimo ir kitais teisiniais do-
kumentais, taip pat geodezijos, kartografijos, melioracijos, nekilnojamojo turto pri-
klausomybs ir kitais duomenimis. Valstybinio ems kadastro duomenys savo ruotu
naudojami emtvarkos schemoms ir projektams rengti, teritorijoms planuoti, ems
reformos darbams atlikti, taip pat nekilnojamajam turtui registruoti, ems
savininkams apmokestinti bei valstybiniam ems fondui valdyti ir ems naudojimui
kontroliuoti. Valstybin ems kadastr tvarko speciali valstybs mon Registr
centras" (anksiau vad. - ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro
valstybin mon - KNTKRV) bei jos filialai, kuri nuostatus tvirtina Vyriausyb.
Apskrii virinink administracijos ir j padaliniai privalo reguliariai pateikti iai
monei duomenis apie ems naudojimo bkls ir paskirties pasikeitimus, ems
reformos darbus, taip pat statym numatytais atvejais organizuoti ir atlikti ems
sklyp geodezinius matavimus ir topografijos darbus. Valstybinio ems kadastro
duomenys yra pagrindas ems informacinei sistemai kurti ir naudoti, kurios
duomenimis u tam tikr mokest gali naudotis valstybs institucijos, juridiniai bei
fiziniai asmenys.
5.4. EMS TEISINIS REGISTRAVIMAS
ems teisinio registravimo reikm yra ta, kad nuosavybs ir kitos daiktins teiss
(iskyrus hipotekos teis) em ir kit nekilnojamj turt, i teisi ribojimai, turto
savininko prievols bei kit asmen teiss turt atsiranda tiktai registravus juos
Nekilnojamojo turto registre. em ir kit nekilnojamj turt registruoja ir
Nekilnojamojo turto registr tvarko valstybs mon Registr centras" ir jos filialai.
Tai yra baigiamoji valstybinio ems tvarkymo proceso stadija. ems ir kito
nekilnojamojo turto teisinio registravimo objektus, slygas ir proces reguliuoja
Nekilnojamojo turto registro statymas ir atitinkami Vyriausybs nutarimai.
Nekilnojamojo turto registre registruojami: 1) ems sklypas ir jame esantis kitas
nekilnojamasis turtas; 2) ems sklypo priklausiniai; 3) daiktins teiss nekil-
nojamj turt ir j ribojimai; 4) turto savininko prievols, susijusios su iuo turtu; 5)
duomen apie em ir kit nekilnojamj turt pasikeitimai.
ems sklypas, jame esantys pastatai ir renginiai bei kitas nekilnojamasis turtas
registruojami nurodant apie juos visus duomenis, kai visikai suformuotos ir
patvirtintos ems sklypo ribos, o duomenys nustatyti pagal ems kadastro nuostat
reikalavimus. ems sklypo priklausiniais laikomi jame esantys: 1) mikas; 2) medi
ir krm eldiniai; 3) daugiameiai sodiniai; 4) vandens telkiniai; 5) melioracijos
renginiai; 6) kiti priklausiniai, nurodyti Civiliniame kodekse. Jie registruojami ne
kaip atskiras turtas, bet kartu su ems sklypu kaip vientisas turtas. Nekilnojamojo
turto registre yra registruojamos vis ri nuosavybs ir ems naudojimo teiss,
servitutai ir kiti ribojimai, taip pat duomenys apie savininkus, bendraturius, j
prievols, susijusios su iuo turtu, kit juridini ir fizini asmen teiss turt.
Nekilnojamojo turto registro duomenys yra viei ir suteikiami u atitinkam
mokest.
441
6. EMS TEISIN APSAUGA
6.1. EMS TEISINS APSAUGOS SVOKA IR SISTEMA
ems teisin apsauga yra suprantama kaip valstybs ir savivaldos institucij gy-
vendinamos teisins organizacins priemons, kuriomis siekiama utikrinti ems ir
kit gamtos itekli apsaug bei j naudingj savybi atkrim, ukirsti keli ems
teiss paeidimams, nustatyta tvarka taikyti paeidjams teisin atsakomyb, taip pat
ginti ems naudotoj ir kit asmen teises bei teistus interesus. Taigi svoka
teisin apsauga" yra platesn u svok teisi gynimas". Teisi gynimas yra
siauresn svoka ir apima ems naudotoj bei kit asmen paeist arba ginijam
teisi ir interes gynim valstybs institucijose ir teismuose.
ems teisins apsaugos sistem sudaro: 1) specialios teisins ems apsaugos
priemons; 2) teisins atsakomybs taikymas paeidjams; 3) ems gin nagri-
njimas.
6.2. SPECIALIOSIOS EMS APSAUGOS PRIEMONS
Specialiosios teisins ems apsaugos priemons yra statyme arba sutartyje nu-
statytos ems savinink, kit naudotoj ir valstybs prievols ems ir kit gamtos
itekli tinkamo naudojimo, apsaugos ir atkrimo santykiuose. ios prievols yra 3
ri: 1) prievol utikrinti racional (taup) ems ir kit gamtos itekli naudojim,
apsaug ir atkrim; 2) prievol vykdyti ems, miko ir vandens telkini naudojimo
specialisias slygas; 3) prievol gyvendinti ems teiss paeidim prevencij.
Valstyb, siekdama utikrinti racional ems naudojim, apsaug ir atkrim,
visiems ems naudotojams ems statyme nustat atitinkamas pareigas, kurias jie
privalo vykdyti. Visi ems naudotojai privalo naudoti em tik pagal pagrindin
tikslin jos naudojimo paskirt. Jie privalo tausoti ems ir rekreacines naudmenas,
mik, vandenis, naudingsias ikasenas ir kitus gamtos iteklius. ems savininkai ir
kiti naudotojai privalo savo lomis gyvendinti statymuose ir sutartyse nustatytas
priemones emei, mikui ir vandens telkiniams apsaugoti nuo uterimo, erozijos ir
nualinimo bei atkurti j naudingsias savybes. Jie taip pat privalo vykdyti j
naudojamoje emje esani keli prieiros ir eksploatavimo, melioracijos rengini
prieiros, taip pat mik tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir atkrimo reikalavimus.
Ypating dmes valstyb skiria ems kio paskirties emi apsaugai. Tai ir
suprantama, nes ios ries ems yra pagrindinis ms maisto ir pramons aliavos
altinis.
ems statyme yra nustatyta, kad valstybins ems plotai, kuriuose yra ems
naudmenos, arba ems, tinkamos paversti tomis naudmenomis, pirmiausia turi bti
parduodami, suteikiami naudotis arba inuomojami ems kio veiklai. itaip
statymikai tvirtintas ems kio paskirties emi naudojimo pagal j tikslin pa-
skirt prioritetas. Visi ios paskirties emi naudotojai privalo savo lomis gyven-
dinti priemones, sauganias em nuo dirvoemio alinimo, vjo ir vandens erozi-
442
ems teisin apsauga
jos, apaugimo krmais ir supelkejimo arba kitokio kini savybi pablogjimo. Jie
privalo neuleisti ems piktolmis, neterti jos nuodingaisiais chemikalais, atlie-
komis bei iuklmis, kovoti su augal kenkjais ir ligomis. Vykdant statybos, ems
gelmi tyrimo, eksploatavimo arba kitus darbus, btina nuimti ir isaugoti derlingj
dirvoemio sluoksn ir panaudoti j ems kio naudmenoms gerinti. Paeistos ems
turi bti rekultivuotos (t. y. atkurtos j naudingosios savybs), kad jas bt galima
naudoti ems kio gamybai. Turi bti laikomasi emtvarkos projektuose nustatyt
reikalavim, susijusi su dirvoemio, lauk, keli ir vandens telkini apsaugini
eldini veisimu, prieira ir apsauga.
ios priemons turi bti gyvendinamos ne tik ems naudotoj, bet ir valstybs
lomis. Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki reguliavimo sta-
tymo 16 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinei ems kio programai gyvendinti,
taip pat ir melioracijai vykdyti, rgioms dirvoms kalkinti reikia skirti ne maiau
kaip 10 procent nacionalinio biudeto ilaid, taip pat usienio valstybi tikslines
las. Lietuvai stojus ES, iam tikslui bus skiriamos ir ES los. 2000 m. ES skyr
70 mln. lit Lietuvos ems kiui remti.
Specialiosios ems, mik ir vandens telkini naudojimo slygos yra nustatytos
tam, kad bt isaugota em, mikai ir vandens telkiniai nuo terimo ir kitokio
gadinimo, taip pat kad bt isaugotos nuo alojimo ir inykimo retos gyvnijos ir
augmenijos rys, archeologijos, istorijos bei kultros paminklai. ias slygas nustato
apskrities virininkas, o savivaldybei skirtose emse - savivaldybs taryba (meras).
Tokios slygos yra nustatomos mint institucij sprendimuose, specialiuose
teritorij planavimo dokumentuose, miest ir gyvenviei detaliuose planuose, taip
pat ems nuosavybs dokumentuose ir ems naudojimo sutartyse. Jos yra
privalomos visiems ems ir kit gamtos itekli savininkams, naudotojams ir
valdytojams.
ems savininkai, kuri emse yra vandens telkini, valstybs saugomos aug-
menijos bei gyvnijos ri, archeologijos, istorijos ir kultros paminkl, privalo
priirti apie juos esanias apsaugines zonas, vykdyti joms taikomus reikalavimus,
kin veikl vykdyti taip, kad nedaryt alos iems objektams.
Visi kio subjektai, kurie naudoja em ems gelmms eksploatuoti, pramons ir
energetikos objektams idstyti, transportui, taip pat ryi ir elektros linijoms,
magistraliniams vamzdynams, privalo savo lomis rengti ir priirti apsaugos
zonas, kad j kin veikla nedaryt alos emei ir kitiems gamtos objektams bei
itekliams. Ypa grieti reikalavimai yra nustatyti naudojant saugomose teritorijose
(rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir mikuose) esanius em,
mik ir vandens telkinius. Juose gali bti ribojama arba net i viso draudiama
(rezervatuose) bet kokia kin veikla, ribojama savinink teis disponuoti tokia eme.
Tokios ems negalima padalyti maesnius sklypus, j parduodant pirmumo teis
pirkti turi saugomos teritorijos direkcija. Yra nustatyti apribojimai naudojant vandens
telkinius, mikus, augmenijos bei gyvnijos iteklius (vejyba, mediokl ir pan.).
ems teiss paeidim prevencij pirmiausia turi vykdyti patys ems savininkai,
naudotojai ir valdytojai. Jie privalo ne tik vykdyti tinkamo ems naudojimo ir ap-
saugos reikalavimus, bet turi to reikalauti ir i kit fizini bei juridini asmen. Jie
turi teis nustatyta tvarka reikalauti paalinti bet kok paeidim, dl kurio jie negali
naudotis eme, j valdyti ir disponuoti bei gyvendinti jos apsaugos priemones. Be to,
443
EMS TEIS
ems statyme (34 str.) nustatyta, kad valstybs institucijos, fiziniai ir juridiniai asme-
nys, dl kuri kalts ems savininkai ir naudotojai negaljo naudotis eme, j valdyti
ir ja disponuoti, privalo atlyginti dl to susidariusius nuostolius ems savininkams ir
naudotojams, pagal galimyb atstatyti pirmin ems ar kito objekto bkl.
ems teiss paeidim prevencija gyvendinama ir vykdant valstybins ems
naudojimo kontrol. itai atliekant siekiama ne tik tikrinti, kaip ems savininkai,
naudotojai ir kio subjektai laikosi ems naudojimo ir apsaugos reikalavim, bet
ir ukirsti keli galimiems ems teiss paeidimams ateityje. Valstybins ems
naudojimo ir apsaugos kontrols metu tikrinama, ar kio subjekt pateiktuose kins
veiklos projektuose, programose bei teritorinio planavimo dokumentuose yra
numatytos ems ir kit gamtos objekt bei itekli naudojimo ir apsaugos slygos,
ar numatytos konkreios priemons j tarai ir niokojimui mainti bei j naudin-
gosioms savybms atkurti. Kai tokios slygos ir priemons yra nenumatytos arba
yra nekonkreios ar nevykdomos, valstybins kontrols institucij pareignai privalo
reikalauti, kad tie paeidimai bt paalinti, o j nepaalinus kaltiesiems asmenims
taikyti statym nustatytas sankcijas. Valstybin ems naudojimo ir apsaugos
kontrol, kartu ir ems teiss paeidim prevencij vykdo Aplinkos ir ems
kio ministerij, apskrities virininko administracijos, taip pat savivaldybi em
tvarkos tarnyb pareignai. J kompetencija, teiss ir pareigos ioje srityje nustatyti
Vyriausybs tvirtinamuose nuostatuose. ,
6.3. ATSAKOMYB U EMS TEISS PAEIDIMUS
ems teiss paeidimas, kaip ir kiekvienas teiss paeidimas, yra prieingas teisei
veikimas arba neveikimas, kuriuo paeidiamos asmen teiss arba kliudoma jomis
naudotis, taip pat padaromi nuostoliai ar ala ems savininkams, naudotojams ir
valdytojams, kitiems asmenims ar valstybei. Pavyzdinis ems teiss paeidim
sraas yra pateiktas ems statyme (53 str.) ir ems reformos statyme (18 str. 3
d.). j eina: savavalikas ems umimas bei naudojimas; ems naudojimas ne
pagal paskirt; ems naudojimo ir apsaugos reikalavim nesilaikymas; gretim
ems savinink, naudotoj ir kit asmen teisi ir interes paeidimas ir 1.1. U
ems teiss paeidimus yra taikoma teisin atsakomyb.
U ems teiss paeidimus taikomos atitinkamuose statymuose ar sutartyse
numatytos sankcijos. Jos paeidjams sukelia nepageidaujamas turtines, socialines,
moralines ir teisines pasekmes. Tai gali bti pareigojimas netrukdyti naudotis
teismis, atlyginti al, nuostolius, sumokti baud, delspinigius, vykdyti prievol ir
pan. ems statyme (53 str.) nurodyta, kad u ems teiss paeidimus gali bti
taikoma baudiamoji, administracin, drausmin ir turtin atsakomyb. Kiekvienos i
j taikymo slygas ir tvark nustato atitinkami baudiamieji, administraciniai, darbo ir
civiliniai statymai, o aikina atitinkamos teiss akos mokslas. ems teisei
priskirtinos ios specifins teisins atsakomybs rys: 1) ems naudojimo teiss
nutraukimas; 2) alos ir nuostoli atlyginimas; 3) pareigojimas atlikti prievol.
ems naudojimo teiss nutraukimas pasireikia tuo, kad ems statymuose ir
sutartyse konkreiai nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka i ems sklypo savininko
arba naudotojo atimama teis naudotis ems sklypu arba jo dalimi ir itaip pasibaigia
jo teis to ems sklypo nuosavyb arba naudojim. ems nuosavybs
444
ems teisin apsauga
arba naudojimo teis gali bti nutraukta, kai: 1) neteistai atkurta nuosavyb ems
sklyp, mik ar vandens telkin; 2) neteistai forminta nuosavybs teis sa-
vavalikai uimt em, mik ar vandens telkin; 3) nevykdomi ems ir kit gamtos
objekt naudojimo apsaugos ir atkrimo reikalavimai.
Kai apgaule, dokument klastojimu ar kitokiais neteistais bdais, paeidiant
statymus pilieiui valstybs institucijos sprendimu atkurta nuosavybs teis em,
toks sprendimas panaikinamas teismine tvarka ir nutraukiama teis naudotis ems
sklypu. Tokio sprendimo panaikinim turi inicijuoti ems reformos kontrol
vykdanios valstybs institucijos. Savavalikai uimti ems sklypai turi bti gr-
inami teistiems savininkams, neatlyginant neteisto naudojimo metu dt em
snaud. ems sklypai savavalikai umusi asmen lomis turi bti taip
sutvarkyti, kad bt tinkami naudoti pagal paskirt. Jeigu ems naudotojas nevykdo
ems nuomos arba panaudos reikalavim, taip pat teismine tvarka nutraukiama teis
naudotis eme.
alos ir nuostoli atlyginimas yra civilins turtins atsakomybs ris. ems
statyme (54 str.) nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, paeid nustatytas
ems naudojimo slygas, statym nustatyta tvarka privalo atlyginti kitiems fizi-
niams ir juridiniams asmenims bei valstybei padarytus nuostolius. i teisins atsa-
komybs ris taikoma vadovaujantis atitinkamomis CK ir CPK normomis, taiau turi
bti atsivelgta ir ems teisini santyki ypatumus.
ems teisinio santykio subjektas, nevykds arba netinkamai vykds savo prie-
vol kitam asmeniui, privalo jam atlyginti dl to padaryt al ir nuostolius, o sta-
tyme arba sutartyje numatytais atvejais sumokti dar ir netesybas (baud, delspini-
gius). Pagal CK 6.249 straipsn ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas
(pvz., ems ar kito turto), turtos ilaidos jam atkurti, t. y. tiesioginiai nuostoliai, taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt neteist veiksm.
Nuostoliai yra pinigin alos iraika. Be to, jeigu asmuo i savo neteist veiksm
gavo dar ir naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu taip pat gali bti
pripainta nuostoliais. Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius dar
skaiiuojamos ir protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti, taip pat
susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu bei su nuostoli iiekojimu ne
teismo tvarka.
Be nuostoli atlyginimo, statymo arba sutarties nustatytais atvejais u prievols
nevykdym arba netinkam vykdym kaltoji alis privalo sumokti ir netesybas
{baud arba delspinigius). Kai pateikiamas reikalavimas dl nuostoli atlyginimo,
netesybos yra skaitomos nuostolius. Taiau jeigu yra nustatytos netesybos, tai
kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prie-
vol. Iimtis bna tuomet, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin.
Civilin turtin atsakomyb yra 2 ri: 1) sutartin ir 2) deliktin atsakomyb
(CK 6.245 str. 2 d.). Sutartin atsakomyb taikoma sutartiniais santykiais susijusioms
alims u sipareigojim ir prievoli nevykdym arba netinkam vykdym. Pavyz-
diui, netinkamai vykdius ems nuomos sutart, paeidusiai aliai kyla atsakomyb
atlyginti kitai aliai dl to turtus nuostolius. Deliktin atsakomyb taikoma
paeidjui, kuris nesusijs su nukentjusiuoju sutartiniais-prievoliniais santykiais.
Pavyzdiui, atsiranda pareiga atlyginti al ir nuostolius, kurie susidar dl to, kad
paeidjas kliud ems savininkui ar naudotojui naudotis eme, savavalikai um
svetim em ir pan.
445
EMS TEIS
Civilin turtin atsakomyb u ems teiss paeidimus gali bti taikoma tik
tuomet, kai yra nustatytos ir rodytos visos trys CK 6.246-6.249 straipsniuose nuro-
dytos slygos: 1) neteisti veiksmai -1, y. nevykdomos statyme arba sutartyje nu-
statytos pareigos (neteistas neveikimas) arba atliekami draudiami veiksmai (ne-
teistas veikimas), arba paeidiama bendro pobdio pareiga elgtis atidiai ir
rpestingai, ir itaip padaroma ala bei nuostoliai. Be to, statymo nustatytais atvejais
al privalo atlyginti ir jos nepadars asmuo, t. y. kai jis atsako u al padariusio
asmens veiksmus (netiesiogin civilin atsakomyb); 2) prieastinis ryys - atly-
ginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado kaip neteist paeidjo veiksm (veikimo
arba neveikimo) rezultatas; btina atsiriboti nuo stichini nelaimi, nenugalimos jgos
ir kit netiesiogini prieasi; 3) kalt - civilin atsakomyb taikoma tik asmeniui,
kuris kaltas dl nuostoli padarymo, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kai civilin
atsakomyb taikoma be kalts. Paeidjo kalt preziumuojama, t. y. jis laikomas
kaltu, kol nerodyta prieingai.
pareigojimas atlikti prievol, kaip teisins atsakomybs ris, gali bti taikomas
savarankikai arba kartu su sutartine arba deliktine atsakomybe.
Kai asmuo yra pareigojamas netrukdyti ems savininkui ar naudotojui naudotis
eme arba paalinti klitis, trukdanias iam gyvendinti savo teises, - tai sa-
varankikos teisins atsakomybs atvejis. Kai dl neteist ems savinink ir kit
naudotoj veiksm sugadintos ems naudmenos ir j nebegalima naudoti pagal
paskirt, jie pareigojami atlyginti dl to padarytus nuostolius ir taip sutvarkyti em,
kad ji bt tinkama naudoti pagal paskirt. Tokiu atveju pareigojimas atlikti prievol
taikomas kartu su nuostoli atlyginimu.
6.4. EMS GIN NAGRINJIMAS
ems ginai - tai tokie ems teisini santyki dalyvi ginai, kurie kyla atsiradus,
pasikeitus ar pasibaigus teisei em ir kit susijus su eme nekilnojamj turt bei
ikilus teisins atsakomybs taikymo klausimui.
Pavyzdinis ems gin sraas pateiktas ems statyme (55 str.). Tai ginai dl
ems sklypo rib pakeitimo, dl neteisto ems sklypo umimo, dl trukdym
naudotis ems sklypu, dl bendro disponavimo eme ir kt. Taiau is sraas nra
isamus, teism praktikoje j bna ir kitoki. Viena i svarbiausi ems gin
prieasi yra ems santykius reguliuojani statym deklaratyvumas, dvipras-
mikumas, kitoks netobulumas, pernelyg danas j keitimas arba papildymas. Didel
tak ems ginams kilti turi ir valstybs bei savivaldybi pareign savivaliavimas
ir biurokratizmas, j teisinis nihilizmas ir neiprusimas, kvalifikuotos teisins
pagalbos stoka.
statymuose yra tvirtinta neteismin ir teismin ems gin nagrinjimo tvarka.
Iankstinis neteisminis ems gin nagrinjimas yra i esms privalomas 2 atve-
jais: 1) kai gin nagrinti ir sprendim dl jo priimti pirmiausia turi atitinkama
valstybs arba savivaldybs institucija, nes teismai yra ne valdymo institucija ir negali
nagrinti j kompetencijai skirt klausim; 2) kai gin dl neteist valstybs arba
savivaldybs pareign veiksm pirmiau turi inagrinti auktesn valstybs
446
ems teisin apsauga
institucija. Pavyzdiui, ginus ir skundus dl ems reformos metu suformuot e-
mnaud tinkamumo bei parengt ems privatizavimo ir nuomos dokument ati-
tikimo statymo reikalavimus pirmiausia turi inagrinti apskrii virininkai ir e-
ms kio ministerija. Taiau pastaroji nenagrinja gin ir skund, kurie prie tai
nebuvo svarstyti apskrities virininko administracijoje (ems reformos statymo
18str. 2d.).
Iankstin neteismin ems gino nagrinjimo tvarka turi bti konkreiai nu-
rodyta statyme. Kai ios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti iekin, palieka
j nenagrint arba pradt civilin byl nutraukia, ir paeista teis lieka neapginta.
Taiau kai neteismin gino nagrinjimo tvarka statyme konkreiai nenurodyta arba
privalanios priimti sprendim valstybs ar savivaldybs institucijos vilkina jos
primim, arba kai priimtas neteistas sprendimas, visais iais atvejais suinteresuota
alis gali tiesiogiai kreiptis teism.
Teismine tvarka ems ginus nagrinja bendrosios kompetencijos ir administra-
ciniai teismai pagal statymo nustatyt teismingum. i ems gin nagrinjimo
tvark reguliuoja CPK ir administracins teisenos statymai.
ems ginai bendrosios kompetencijos teismuose pagal teismingum gali bti
nagrinjami: 1) pirmosios instancijos tvarka - apylinks ir apygardos teismuose; 2)
apeliacine tvarka - apygardos teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme; 3) kasacine
tvarka - Lietuvos Aukiausiajame Teisme. Bendrosios kompetencijos teismai
sprendia visus ginus dl teiss, kylanios i ems teisini santyki, ir kai kuriuos i
administracini santyki kylanius ginus, jeigu jie statymu neperduoti nagrinti
administraciniams teismams. Bendrosios kompetencijos teismuose ems ginai
nagrinjami iekinine ir ypatingosios teisenos tvarka. Iekinine tvarka daniausiai
nagrinjami ginai dl trukdym gyvendinti emnaudos teis, dl nuosavybs teiss
em pripainimo, dl ems ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo, dl ems
sklypo rib nustatymo ir keitimo, dl ems servitut bei kit apribojim ir 1.1.
Ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinjami: pareikimai ir skundai dl ems
valdymo nuosavybs teise ir dl kit juridin reikm turini fakt nustatymo; dl
notarini veiksm teistumo; dl ems sklypo ir kito nekilnojamojo turto pripa-
inimo beeimininkiu; dl teisi pagal prarastus dokumentus atkrimo ir kt.
Administraciniai teismai nagrinja ginus ir skundus dl neteist valstybs ir
savivaldybi institucij, j pareign veiksm ir sprendim, kuriais paeidiamos
arba neteistai ribojamos ems savinink, naudotoj, kit fizini ir juridini asmen
teiss ir teisti interesai, kai jiems nepagrstai ir neteistai taikyta administracin
atsakomyb teisiniuose ems santykiuose. iuos ginus nagrinja apylinks teismai,
apygardos administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas pagal
Administracins teisenos statyme nustatyt teismingum ir byl pasiskirstym.
Taiau ie teismai nagrinja tik i vieojo intereso kylanius ginus. Kai skundiamas
teiss aktas, susijs su alos ir nuostoli atlyginimu, arba jis sukelia kitokias turtines
pasekmes, tokius ginus nagrinja bendrosios kompetencijos teismai (pvz., ginus dl
sprendim, kuriais atkurta nuosavybs teis em).
ems gin nagrinjimas yra svarbi teisin priemon, utikrinanti tinkam ems
naudojim, jos apsaug, ems savinink, naudotoj bei kit asmen teisi gynim.
447
PAGRINDINES SVOKOS
em - tai valstybs teritorijoje esantis ems pavirius, jos gelms, taip pat joje
esantys mikai, vandens telkiniai, augmenija, gyvnija bei kiti gamtos objektai ir
itekliai. Lietuvos teritorijos ribose esanti em ir su ja susij kiti gamtos objektai
sudaro Lietuvos Respublikos ems fond.
ems teis - teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valstybinio
valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykius, nustato i santyki subjekt teises,
pareigas, atsakomyb ir ems gin nagrinjimo tvark.
ems nuosavyb - ems savininko teis valdyti jam priklausani em, ja naudotis
ir disponuoti.
Privati em - tokia em, kuri savininkas arba savininkai gijo nuosavybs teise.
Valstybin em - Lietuvos Respublikos ems fondo dalis, kuri nepriskirta privaiai
nuosavybei ir pagal statymus nepriklauso grintinai privaion nuosavybn
emei.
Bendroji em - ems sklypas ir jo priklausiniai, kurie kartu priklauso dviem arba
keliems savininkams.
ems sklypo padalijimas - bendro ems sklypo suskaidymas atskiras dalis pagal
naudojimo paskirt: statybai, kinei komercinei veiklai, augalininkystei ir pan.
ems sklypo atidalijimas - tai atskyrimas ir atribojimas riboenkliais kiekvieno
bendraturio dali i bendro ems sklypo natra. ems sklypo atidalijimas
visuomet susijs su bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimu.
ems servitutas - ems savininko arba naudotojo prievol statymo arba sutarties
nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi.
ems sandoriai - fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti,
pakeisti arba panaikinti ems nuosavybs, valdymo arba naudojimo teises ir su
tuo susijusias prievoles.
ems naudojimo teis - tai savarankika subjektin teis, kuri reikia, kad privaios
arba valstybins ems savininkas arba naudotojas gali naudoti em kinei arba
kitokiai veiklai, gauti i jos pajam.
kininkas - fizinis asmuo, kuris veriasi ems kio veikla savo vardu registruotame
ir atstovaujamame kyje.
kis - privati arba inuomota nustatyto dydio ems valda kartu su joje esaniais
sklypo priklausiniais ir neatskiriamai susijusiu kitu nekilnojamuoju turtu (gyve-
namuoju namu, kiniais pastatais, kiemu, kitais statiniais bei renginiais, taip pat
jame esaniais mediais bei kita augmenija).
ems kio mons - tai tokios mons, kurios nustatyta tvarka registruotos ir turi
leidim (licencij) gaminti, perdirbti ir realizuoti ems kio produkcij, teikti
448
paslaugas ems kiui, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro ne maiau
kaip 50 procent vis gaunam pajam.
ems valdymo teis - tai ems nuosavybs teiss sudedamoji dalis, t. y. savininko
teis turti em savo inioje ir daryti jai fizin ar kin poveik.
Valstybinio ems valdymo teis - tai valstybs institucij ir savivaldybi teis sta-
tym nustatytose ribose valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos ems fond,
nustatyti jo naudotojams draudimus ir ribojimus, suteikti naudotis, inuomoti ar
parduoti valstybin em, taip pat gyvendinti ems apsaugos priemones.
Valstybin emtvarka - visuma valstybs priemoni, kuriomis siekiama sudaryti
reikiamas teisines ir organizacines slygas naudingai ir tikslingai naudoti em, su
ja susijusius kinius ir infrastruktros objektus bei gamtos iteklius, taip pat
garantuoti valstybs ir jos piliei ems nuosavybs ir naudojimo teisi apsaug.
Valstybinis ems kadastras - valstybinio ems tvarkymo stadija, glaudiai susijusi
su valstybine emtvarka, kurios paskirtis - kaupti ir atnaujinti informacij bei
tvarkyti duomen baz apie Lietuvos ems plot, kiek, sudt, vert, kin
bkl, teisin priklausomyb, naudojimo ir apsaugos slygas, servitutus ir kitus
ribojimus.
ems teisin apsauga - valstybs ir savivaldos institucij gyvendinamos teisins
organizacins priemons, kuriomis siekiama utikrinti ems ir kit gamtos i-
tekli apsaug bei j naudingj savybi atkrim, ukirsti keli ems teiss
paeidimams, nustatyta tvarka taikyti paeidjams teisin atsakomyb, taip pat
ginti ems naudotoj ir kit asmen teises bei teistus interesus.
ems ginai - tai tokie ems teisini santyki dalyvi ginai, kurie kyla atsiradus,
pasikeitus ar pasibaigus teisei em ir kit susijus su eme nekilnojamj turt
bei ikilus teisins atsakomybs taikymo klausimui.
KLAUSIMAI
1. Pateikite ems, kaip nekilnojamojo turto, samprat?
2. Koks yra ems teiss ir aplinkos apsaugos teiss santykis?
3. Kokie yra ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai?
4. Kokios yra ems nuosavybs rys?
5. Kokios yra ems servitut rys?
6. Kokie duomenys turi bti nurodyti visuose ems sandoriuose pagal ems
statymo reikalavimus?
7. Koks yra ems sklypo perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutarties
turinys (sklypo savininko ir gijjo teiss ir pareigos)?
8. kokias kategorijas yra suskirstyta Lietuvos Respublikos ems fondo em?
449
EMES TEISE
9. Kada em gali bti paimama visuomens poreikiams?
10. Kokie yra apskrities virininko galiojimai valstybins emtvarkos srityje?
11. Kokiais atvejais yra privalomas iankstinis neteisminis ems gin nagrin-
jimas?
UDUOTYS
1. Nubraiykite ems teiss altini hierarchin schem.
2. sigijs ems sklyp, kininkas pastebjo, kad kiekvien ryt ir vakar jo
sklype esaniu taku gyvulius gena kininkas i kaimyninio sklypo. Naujakurys pa-
reikalavo i kaimyno arba mokti mokest u naudojimsi sklypu, arba ginti gyvulius
per kito kininko sklyp. Kaimynas pareik mokesio nemoksis, nes jau 10 met
iuo taku gena gyvulius prie ups ir niekam nra skolingas. vertinkite situacij pagal
Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos Daiktin teis" ir ems statymo nuostatas.
3. Schemoje pavaizduokite valstybinio ems valdymo institucij sistem.
4. Apskrities virininkas atsisak inuomoti valstybins ems sklyp. Kam turi
bti apkstas is sprendimas - ems kio ministerijai, Prezidentui, Lietuvos auk-
iausiajam teismui, apylinks teismui, apygardos administraciniam teismui ar Vy-
riausybei?
DEIMTAS SKYRIUS
BAUDIAMOJI TEIS

1. BAUDIAMOJI TEIS IR
BAUDIAMASIS STATYMAS
1.1. BAUDIAMOJI TEIS KAIP TEISS AKA
Lietuvos teisje skiriami keli ri teiss paeidimai. Nusikalstamos veikos yra
viena i teiss paeidim ri. I kit teiss paeidim nusikalstamos veikos isi-
skiria savo pavojingumu. Nusikalstamos veikos laikomos didiausi pavoj valstybs
stabilumui bei visuomens nari saugumui kelianti teiss paeidim ris.
Nusikalstamos veikos yra viena i baudiamosios teiss reguliavimo dalyko sudtini
dali.
Valstyb, gindama save ir visuomen nuo nusikalstam veik ir jas darani
asmen, statymais udraudia tam tikrus poelgius ir nustato teisinio reagavimo
priemoni sistem. Nusikalstamos veikos padarymas utraukia teisinius padarinius, i
kuri pagrindinis yra baudiamoji atsakomyb. Nusikalstamos veikos padarymo
teisiniai padariniai yra antroji baudiamosios teiss reguliavimo objekto sudtin
dalis. Taigi baudiamoji teis yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini
padarini teis.
Danai baudiamoji teis suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis. Taiau
toks baudiamosios teiss supratimas nra tikslus, nes, be nusikaltimo, baudiamajai
teisei priklauso ir baudiamieji nusiengimai. Be to, nusikalstamos veikos padarymas
ne visuomet baigiasi bausms skyrimu ir jos atlikimu. Baudiamoji teis numato
atleidimo nuo bausms ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutus.
1.2. BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMAS
Baudiamoji teis, kaip ir kitos teiss akos, ireikiama baudiamosios teiss nor-
momis. Baudiamosios teiss normos priimamos, keiiamos ar naikinamos tik sta-
tymais. Kadangi statym primimo teis Lietuvoje turi tik Seimas, taigi tik Seimas
kuria baudiamj teis kaip teiss ak. Nei Vyriausyb, nei jokios kitos valstybs
institucijos negali priiminti ar keisti baudiamosios teiss norm. Tik Seimas gali
nustatyti, keisti ar naikinti veik nusikalstamum ir baudiamum.
Baudiamosios teiss normose nustatyt draudim turi laikytis visi pilieiai,
esantys Lietuvos teritorijoje, taiau pripainti, kad asmuo paeid baudiamj
statym, bei taikyti baudiamosios teiss normose numatytas sankcijas gali toli grau
ne kiekvienas pilietis ar institucija. Baudiamuosius statymus taikyti suteikta teis tik
teismams bei savo kompetencijos ribose kitoms teissaugos institucijoms bei j
pareignams. Be teism, baudiamuosius statymus gali taikyti tik prokurorai ir
Vidaus reikal ministerijos, Specialij tyrim tarnybos, ikiteisminio
453
BAUDIAMOJI TEISE
tyrimo pareignai. Kadangi baudiamojo statymo taikymas susijs su rimtais mo-
gaus teisi apribojimais (laisvs atmimu ar apribojimu, atmimu teiss dirbti tam
tikr darb ir pan.), j taikant vyksta specialus baudiamasis procesas, kurio paskirtis
nustatyti, ar tikrai konkreiu atveju baudiamasis statymas yra paeistas ir kas j
paeid.
Visos baudiamosios teiss normos Lietuvoje yra kodifikuotos viename statyme.
is statymas vadinasi Baudiamasis kodeksas (BK). Ilg laik Lietuvoje galiojo 1961
m. priimtas Baudiamasis kodeksas. Jis buvo parengtas Lietuvai esant TSRS sudtyje
ir atspindjo tos valstybs vertybines orientacijas, poir nusikalstamum, mog ir
jo teises. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, daugelis io kodekso norm neatitiko
gyvenimo reikalavim ir negyn ar nepakankamai gyn Lietuvos valstybs saugum,
stabilum, visuomens nari gerov bei saugum. Todl po 1990 m. BK normos
nuolatos buvo keiiamos. Buvo panaikinta daugyb BK nuostat, kurios neatitiko
pasikeitusios politins ir ekonomins situacijos. Be to, nuolatos buvo priimami nauji
statymai, keiiamos galiojusios normos.
Kartu nuo pat 1990 m. imtas rengti naujas BK. Jo rengimas usits. 2000 m.
rugsjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nauj BK. Prims BK, Lie-
tuvos Respublikos Seimas nenustat jo sigaliojimo datos. Tik 2002 m. lapkriio 22 d.
statymu Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m.
rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785 ir Lietuvos Respublikos
bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994,
sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo" buvo nustatyta naujo BK sigaliojimo
data - 2003 m. gegus 1 diena. Taigi dar beveik trejus metus po naujo BK primimo
Lietuvoje galiojo 1961 m. Baudiamasis kodeksas.
2000 m. Baudiamasis kodeksas yra pirmas Lietuvos Respublikos baudiamasis
kodeksas. Taip jau atsitiko, kad Lietuva XX amiuje neturjo savarankikai Lietuvos
mokslinink parengto Baudiamojo kodekso ir vadovavosi i esms kitose valstybse
parengtais statymais.
Didiausia naujojo BK vert yra ta, kad jame tvirtinta nauja nusikalstamumo
kontrols koncepcija, nauji baudiamosios teiss ir nusikalstamumo kontrols prin-
cipai, padti naujos, labiau civilizuotos, baudiamosios politikos teisiniai pagrindai.
Tai modernus kodeksas, atspindintis iuolaikins baudiamosios teiss raidos
tendencijas, idjas ir iuolaikinio baudiamosios teiss mokslo pasiekimus. Nauja-
jame BK yra tvirtintas perjimas nuo tarybins baudiamosios teiss doktrinos prie
iuolaikins neoklasicizmo doktrinos. Antra vertus, naujojo BK sigaliojimas visai
nereikia, kad atmetama visa teis, kuri gyvavo iki jam sigaliojant, ir teisininkams
reiks i naujo mokytis baudiamj teis. Kaip jau minta, nemaa dalis naujojo BK
nuostat palaipsniui buvo tvirtinama 1990-2003 m. laikotarpiu darant 1961 m.
Baudiamojo kodekso pakeitimus.
454
2. PAGRINDINS BAUDIAMOSIOS TEISS
NUOSTATOS (PRINCIPAI), TVIRTINTOS
NAUJAJAME BAUDIAMAJAME KODEKSE
2.1. NUSIKALTIMO SUDTIS - BAUDIAMOSIOS
ATSAKOMYBS PAGRINDAS
Baudiamosios atsakomybs pagrind sudaro nusikaltimo sudtis. BK 2 straipsnio 4
dalyje teigiama, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta
veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo sudt. Nors kalt yra btinas nusikaltimo sudties poymis, BK 2
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo
atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik. Taigi net ir padarius
baudiamajame statyme numatyt veik, baudiamoji atsakomyb nebus taikoma, jei
veika bus padaryta nesant kalts. Kartu BK 2 straipsnio 2 dalyje lyg ir daroma iimtis
- joje teigiama, kad statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs
neatleidia. Taiau jei statymo neinojimas susijs su pateisinama prieastimi, kal-
tinamas asmuo gali gintis pasiremdamas BK 2 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata,
kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik jeigu veikos padarymo metu i jo
galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio.
2.2. NON BIS IN IDEM PRINCIPAS
(NEGALIMA DU KARTUS BAUSTI U T PAT)
is principas tvirtintas BK 2 straipsnio 6 dalyje. Joje sakoma, kad niekas negali bti
baudiamas u t pai nusikalstam veik antr kart. is principas tvirtintas ne tik
BK, bet ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
Septintojo protokolo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31
straipsnio 5 dalyje. Atkreiptinas dmesys, jog tiek Konvencija, tiek ir Lietuvos
Respublikos Konstitucija bei statymai nedraudia dvigubos teisins atsakomybs
aplamai. Jie draudia tik dvigub baudim. Nubaudimas, kaip teisinio reguliavimo
metodas, taikomas esant baudiamajai, administracinei, drausminei atsakomybei. Tuo
tarpu baudimas, kaip civilins teiss reguliavimo metodas, nepripastamas. Civilins
atsakomybs tikslas ne nubausti, o atstatyti paeist teis. Dviguba baudiamoji ir
civilin atsakomyb u t pai veik neprietarauja non bis in idem principui, todl
Lietuvos statymai numato dvigubos - baudiamosios ir civilins -atsakomybs
galimyb.
Lietuvos statymuose labai aikiai pasisakoma dl dvigubos baudiamosios at-
sakomybs u t pai veik. Ilg laik Lietuvos teisminje praktikoje non bis in idem
principas veik tik baudiamojoje teisje, ir kai nusikalstam veik padars asmuo
bdavo patraukiamas baudiamojon ir administracinn atsakomybn, niekas neman,
kad paeidiami statymai. Taiau pastarj met Lietuvos Aukiausiojo Teismo
praktika koreguoja poir.
455
BAUDIAMOJI TEISE
2.3. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS
TEISINGUMO PRINCIPAS
statymai, tarp j ir baudiamieji statymai, simbolizuoja teisingum. Teisingumas iki
iol Lietuvos teisje danai bdavo siejamas tik su teismo veikla nagrinjant
baudiamsias bylas ir priskiriamas ne baudiamosios teiss, o baudiamojo proceso
principams.
Baudiamojo poveikio priemons turi bti teisingos. Tai postulatas, kurio rodinti
nereikia. Taiau k reikia teisinga bausm? Teisingumo principas bus gyvendintas:
1) jei bausm atitiks nusikaltimo sunkum; 2) jei sankcijos u nusikaltimus bus
teisingumas; 3) jei veikos bus pagrstai kriminalizuotos. Teisingumas baudiamja
teisine prasme bus tada, kai paskirta kaltininkui bausm atitiks padaryto nusikaltimo
sunkum bei kaltininko asmenyb. Be to, teisingumas bus gyvendintas, kai
analogikos veikos, padarytos tokiomis pat aplinkybmis, bus vertinamos i bau-
diamosios teiss pozicij ir u jas bus baudiama analogikai, nesvarbu, kokiame
teisme bus priimamas nuosprendis. Kai mes sakome, kad bausm turi bti teisinga,
turime galvoje, kad asmens, padariusio vagyst ar sualojusio kit asmen dl eismo
saugumo taisykli paeidimo Vilniuje, veika bus vertinta ir jis bus nubaustas taip pat,
kaip toks pats paeidjas, padars toki pat veik Kaune ar Klaipdoje. Jei
vairuotojas, uvaiavs ant vaiko, bus nubaudiamas grieiau u vairuotoj,
sualojus pagyvenus asmen, ir tik dl nukentjusiojo amiaus ar dl to, kad byla
sukl didel visuomens susidomjim, tai jau sukels abejoni dl teisingumo.
Teisingumo principas tvirtintas BK 41 straipsnyje, kur formuluojant bausms paskirt
nustatyta, kad greta kit tiksl bausm turi utikrinti teisingumo principo
gyvendinim.
2.4. ATSAKOMYBS INDIVIDUALIZAVIMO PRINCIPAS
io principo esm yra ta, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, turi
bti skiriama individualiai, t. y. bausm turi bti parenkama atsivelgiant padarytos
nusikalstamos veikos sunkum bei kaltininko asmenyb. is principas pirmiausia
tvirtintas BK 54 straipsnyje, kur suformuluoti bendrieji bausms skyrimo pagrindai.
iame straipsnyje pasakyta, kad teismas skiria bausm pagal io kodekso
specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam
veik, sankcij, laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. Skirdamas
bausm teismas atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn;
2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)
nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko
dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei
sunkinanias aplinkybes.
BK 55 ir 56 straipsniuose tvirtinta principin nuostata dl skirtingo poirio
asmenis, pirm kart nusikaltusius, ir recidyvistus.
456
Pagrindins baudiamosios teiss nuostatos (principai), tvirtintos naujajame Baudiamajame kodekse
2.5. ANSO PRINCIPAS
is principas tvirtintas ne viename BK straipsni, lieiani nusikalstamos veikos
padarymo teisinius padarinius. Asmenims, pirm kart padariusiems nusikalstam
veik, naujajame BK skiriamas ypatingas dmesys. Baudiamasis kodeksas iuo
poiriu nubria aikias baudiamosios politikos kryptis. Baudiamoji teis
(nepaisant savo grsmingo pavadinimo) turi suteikti nusikaltusiajam ans. Todl
Baudiamojo kodekso nuostatose tvirtintas vadinamasis anso principas. ia prasme
itin svarbi yra BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirm kart padariusiam
nesunk ar apysunk nusikaltim, skiriamos bausms, nesusijusios su laisvs
atmimu. Be to, labai iplstos galimybs atleisti asmenis, pirm kart padariusius
nusikalstam veik, nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs. BK 40 straipsnyje
numatyta, kad asmuo teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim, jeigu: 1) jis pirm kart padar nusikalstam veik; 2) visikai pripaino
savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik; 3) bent i dalies atlygino ar paalino
padaryt al arba sipareigojo j atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo
manyti, kad jis visikai atlygins ar paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys
nauj nusikalstam veik. Analogika atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
nuostata dl nepilnamei, pirm kart padariusi nesunk ar apysunk nusikaltim,
numatyta BK 93 straipsnyje.
2.6. NUKENTJUSIOJO INTERES IPLTIMO PRINCIPAS
Naujas BK suteikia nukentjusiajam ymiai daugiau teisi inicijuojant bei vykdant
baudiamj persekiojim. Vienas i rimt iki iol egzistavusios kriminalins justi-
cijos sistemos trkum buvo tas, kad ji nepakankamai atsivelgdavo proceso daly-
vi, vis pirma nukentjusiojo, nuomon bei norus gyvendinant baudiamj per-
sekiojim. Dauguma BK numatyt nusikaltim buvo laikomi didels visuomenins
reikms nusikaltimais, todl paprastai baudiamosios bylos buvo vieojo kaltinimo
bylos ir jose neliko vietos nukentjusiojo interesams.
Tai nauja baudiamosios teiss principin nuostata. Nukentjusiojo vaidmens
didinimas tvirtinamas baudiamuosiuose statymuose dviem bdais. Pirma, Bau-
diamajame kodekse iplstas veik ratas, dl kuri baudiamasis persekiojimas
pradedamas tik esant nukentjusiojo ar jo atstovo pareikimui. tai eina nusikals-
tamos veikos, padarytos nuosavybei, nesusijusios su smurtu, taip pat kai kurios
nusikalstamos veikos, susijusios su kno sualojimu buitini konflikt metu tarp
artim moni. Juk ir dabar nukentjs asmuo skundiasi toli grau ne dl kiekvieno
nusikaltimo. Kitas nukentjusiojo vaidmens didinimo baudiamojoje teisje atvejis -
tai suteikimas nukentjusiajam teiss nutraukti pradt proces. Kaip rodo praktika,
neretoje byloje kaltininkas, pabgs galim padarini, atlygina nukentjusiajam
padaryt al, padaro kitokius veiksmus nukentjusiojo naudai ir praktikai
kaltininkas ir nukentjusysis susitaiko. BK yra nuostata dl asmens atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs u kai kuriuos nusikaltimus kaltininkui ir nuken-
tjusiajam susitaikius (BK 38 str.).
457
BAUDIAMOJI TEISE
2.7. GERO KALTININKO ELGESIO IR PAGALBOS
ATSKLEIDIANT NUSIKALTIMUS SKATINIMO PRINCIPAS
iuolaikin baudiamoji teis turi bti ne tik baudimo, bet ir gero elgesio skatinimo
teis. Todl kita principin nuostata, kuri tvirtinta Baudiamajame kodekse, siejama
su skatinamojo pobdio norm ipltimu baudiamojoje teisje. Deja, pas mus iki
iol dar labai gaji nuostata, kad baudiamosios teiss normos gali turti tik baugina-
mj, baudiamj pobd, kad j paskirtis - tik grasinti, bausti kaltinink. Taiau
baudiamieji statymai turt numatyti itis sistem norm, kurios skatint teigiam
kaltininko elges. Tos normos turt bti taikomos vairiose baudiamojo proceso
stadijose ir skatinti teigiam, palank teisingumui vykdyti kaltininko elges. Bau-
diamosios teiss normos turi skatinti kaltininkus prisipainti, padti greitai atskleisti
nusikaltim, demaskuoti bendrininkus, atlyginti padaryt al. Toks elgesys skatina-
mas numatant statyme galimybes netraukti asmens baudiamojon atsakomybn, at-
leisti j nuo baudiamosios atsakomybs, skirti velnesn negu statyme numatyta
bausm bei skirti velniausi ar minimali i sankcijoje u padaryt nusikaltim nu-
matyt bausmi. Juk teisingumas tik laims, jei greiiau bus itirtas nusikaltimas,
greiiau atlyginta ala, net ir tuo atveju, jei u nusikaltim bus paskirta ne itin grieta
bausm.
Skatinamosios normos numatytos ne viename BK straipsni. Antai BK 39
1

straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas
asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamam susivienijimui darant nusikaltimus, taiau
prisipaino dalyvavs darant toki nusikalstam veik ar priklauss nusikalstamam
susivienijimui ir aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo
susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas. BK 93 straipsnio numatytas
nepilnameio, pirm kart padariusio neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin
nusikaltim, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis nukentjusio
asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino
padaryt turtin al arba pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik.
Kita grup skatinamj norm suteikia galimyb atsivelgti ger kaltininko
elges, skiriant jam bausm u padaryt nusikaltim. Yra kelios kaltininko gero
elgesio vertinimo galimybs. Pirma: paskirti velniausi i statyme numatyt baus-
mi. Tai numatyta BK 61 straipsnyje (Bausms skyrimas, kai yra atsakomyb leng-
vinani ir(ar) sunkinani aplinkybi"). io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu
kaltininkas savo noru prisipaino padars nusikaltim, nuoirdiai gailisi, aktyviai
padjo iaikinti nusikaltim ir nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas
skirtajam ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos
bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi baus-
m. Kita kaltininko gero elgesio vertinimo galimyb - tai paskirti bausm, velnesn,
negu numatyta sankcijoje u padaryt nusikalstam veik. Tai tvirtinta BK 62
straipsnyje (velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas"). iame
straipsnyje numatyta, kad teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, u kiekvien
nusikalstam veik gali paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm, jeigu
nusikalstam veik padars asmuo pats savo noru atvyko ar prane apie i veik,
prisipaino j padars ir nuoirdiai gailisi, ir (ar) padjo ikiteisminiam tyrimui bei
teismui iaikinti nusikalstam veik, ir visikai ar i dalies atlygino arba paalino
padaryt turtin al.
458
3. BAUDIAMOJO KODEKSO STRUKTRA
Bendra Baudiamojo kodekso struktra nusistovjo per daugel met ir j prim
daugumos ali statym leidjai. Baudiamasis kodeksas susideda i dviej dali:
specialiosios dalies ir bendrosios dalies. Specialiojoje dalyje apraomi vis nusikals-
tam veik poymiai bei bausms, numatytos ir skirtinos u atskir nusikalstam
veik padarym. Nra nusikalstam veik u specialiosios dalies rib. Vis nusi-
kalstam Lietuvoje veik poymiai yra numatyti BK specialiojoje dalyje. Specialioji
dalis - tai lyg isamus nuodmi sraas. Specialiosios dalies straipsniai susideda i
dviej dali: dispozicijos ir sankcijos. Straipsnio dispozicijoje apraomi nusikalstamos
veikos poymiai, o sankcijoje - bausms, kurias gali skirti teismas u toki
nusikalstam veik.
Bendrojoje baudiamojo kodekso dalyje apraomos nuostatos, kurios turi visuotin
pobd ir taikomos ne vienai nusikalstamai veikai, o lieia visas ar dal nusikalstam
veik, numatyt specialiojoje dalyje. Bendrojoje dalyje tvirtinami baudiamj
statym bei j galiojimo principai, formuluojami baudiamosios atsakomybs
pagrindai bei aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb. Bendrojoje dalyje
pateikiami nusikalstam veik apibrimai, j klasifikacija, kalts formos ir j
apibrimai. Bendrojoje dalyje pateikiamas vis bausmi ir baudiamojo poveikio
priemoni sraas, atskleidiamas j turinys, formuluojamos bausmi skyrimo
taisykls. Taip pat tvirtinami atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimo
nuo bausms institutai, j rys bei taikymo slygos, teistumo institutas.
Studijuojant baudiamj teis bei taikant baudiamuosius statymus vienodai
svarbios tiek specialioji, tiek bendroji BK dalys.
4. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS PAGRINDAI
4.1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA
Nusikalstamos veikos yra baudiamosios teiss erdis. Baudiamoji teis pirmiausia
yra teis apie nusikalstamas veikas ir j poymius. Nusikalstamos veikos" terminas
yra naujas Lietuvos baudiamojoje teisje. Jis sigaliojo tik primus nauj 2000 m.
BK. Iki iol Lietuvos baudiamojoje teisje buvo vartojamas tik nusikaltimo"
terminas. Naujasis BK, be nusikaltimo" termino, ved baudiamojo nusiengimo"
termin. Taigi naujojo BK specialioji dalis aprao ir numato baudiamj atsakomyb
ne tik u nusikaltimo, bet ir baudiamojo nusiengimo padarym. Dl to prireik
naujo termino, kuris apimt ir nusikaltimus, ir baudiamuosius nusiengimus. Taip
buvo vestas nusikalstamos veikos" terminas.
Naujame BK yra apie 220 vairi nusikalstam veik sudi. Didij j dal
sudaro nusikaltimai, taiau apie 10 procent veik yra baudiamieji nusiengimai.
Pagal BK 11 straipsnio 1 dal, nusikaltimas yra pavojinga ir BK udrausta veika
(veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. BK 12 straips-
nyje nustatyta, kad baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir BK udrausta veika
(veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu,
iskyrus aret. ie abu apibrimai teisine prasme yra labai reikmingi, nes
459
BAUDIAMOJI TEISE
juose tvirtinti nusikalstam veik poymiai. Tiek nusikaltimo, tiek baudiamojo
nusiengimo apibrime matyti du esminiai nusikalstamas veikas apibdinantys
dalykai. Abiejuose apibrimuose akcentuojamas: 1) veikos pavojingumas ir 2) vei-
kos draudiamumas baudiamajame statyme. Tai ir yra du nusikalstamos veikos
poymiai.
Taigi nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas pirmiausia yra pavojingos vei-
kos. Veika - tai socialiai reikmingas mogaus elgesys, poelgis. Be veikos negali bti
kalbos apie nusikalstam veik. Taiau toli grau ne kiekvienas mogaus poelgis
laikomas nusikaltimu. Prieingai - tik labai maai daliai moni poelgi suteikiamas
nusikalstamos veikos statusas. Vienas pagrindini nusikalstamo elgesio bruo -
tokio elgesio pavojingumas. vairi mogaus poelgi, net ir t, kurie laikomi
nusikalstamais, pavojingumas nra vienodas. Nusikaltimai yra veikos, pavojingesns
u baudiamuosius nusiengimus. Nusikaltimais laikomos tik tos pavojingos veikos,
u kurias BK specialiosios dalies sankcijoje numatyta laisvs atmimo bausm. Tai
gali bti vienintel ar viena i statyme alternatyviai numatyt bausmi. Bet negalima
teigti, kad visi nusikaltimai yra vienodai pavojingi (sunks). Nusikaltimai skiriasi
pavojingumu (sunkumu). Nusikaltimo pavojingumas (sunkumas) koncentruota forma
ireikiamas statymo sankcijoje u padaryt nusikaltim.
4.2. NUSIKALTIM KATEGORIJOS
Naujajame BK visi nusikaltimai pagal j pavojingum suklasifikuoti kategorijas.
Baudiamajame kodekse iskirti tyiniai ir neatsargs nusikaltimai. Savo ruotu ty-
iniai nusikaltimai BK 11 straipsnyje suskirstyti nesunkius, apysunkius, sunkius ir
labai sunkius. Nesunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame
statyme numatyta didiausia bausm nevirija trej met laisvs atmimo. Apysunkis
nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta
didiausia bausm virija trejus metus laisvs atmimo, bet nevirija eeri met
laisvs atmimo. Sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur
baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs
atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo. Labai sunkus nusikaltimas yra
tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
virija deimt met laisvs atmimo.
Nusikaltim kategorijos nustatytos ne iaip sau. Paprastai statym leidjas su
atskiromis nusikaltim kategorijomis sieja tam tikras teisines pasekmes. Su padaryto
nusikaltimo kategorija BK sieja tokias baudiamsias teisines pasekmes: atleidim
nuo bausms; atleidim nuo baudiamosios atsakomybs; pripainim recidyvistu;
lygtin atleidim nuo bausms; senaties bei teistumo inykimo terminus.
Be veikos pavojingumo, nusikalstamos veikos apibrime akcentuojamas ir kitas
btinas nusikalstamos veikos poymis -jos udraudimas baudiamuoju statymu. Tai
reikia, kad mus dominanti tam tikra veika ne tik kelia pavoj kakokioms vertybms,
bet ir kad Baudiamajame kodekse yra straipsnis, kuriame apraomi nepageidautino
elgesio poymiai ir numatoma baudiamoji atsakomyb u t veik.
Baudiamieji statymai yra specifiniai. Juose formuluojamos ne pareigojanios, o
draudiamojo pobdio normos. Tai, kad BK 178 straipsnio Vagyst" dispozicijoje
suformuluota tas, kas pagrob svetim turt", tai dar nereikia, jog ji teisina ar
pateisina svetimo turto grobim. Nors dauguma BK straipsni dispozicij, atro-
460
Baudiamosios atsakomybs pagrindai
do, neturi jokio neigiamo atspalvio, i tikrj, baudiamosios teiss normos yra
draudiamosios normos. Jos draudia daryti poelgius, kurie yra apraomi baudia-
mj statym dispozicijose. Taigi asmuo, kurio veika atitinka statymo dispozicijoje
numatytos veikos poymius, daro ne leistin, o draudiam akt.
4.3. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB U
ATSKIRAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS
Baudiamasis statymas saugo gana daug visuomenje branginam vertybi. Pagal
baudiamojo statymo saugomas vertybes Baudiamojo kodekso specialiosios dalies
normos suskirstytos atskirus skyrius. BK specialiosios dalies skyri pavadinimai i
tikrj ir atspindi tas vertybes, kurias saugo BK. Jei ikyla reikalas papildyti BK
nauja nusikaltimo sudtimi, nauja norma dedama t BK skyri, kuriam ji labiausiai
tinka pagal nusikaltimo objekt.
BK specialioji dalis susideda i 32 skyri. BK specialioji dalis prasideda XV sky-
riumi Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai". Tarp iame skyriuje minim
nusikaltim isiskiria genocidas, atsakomyb u kur numatyta BK 99 straipsnyje.
Jame raoma, kad tas, kas siekdamas fizikai sunaikinti visus ar dal moni,
priklausani bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei
grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos udant, kankinant, alojant, trikdant j
protin vystymsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo slygas, kad jos lm
vis j ar dalies t, ribojo toms grupms priklausani moni gimstamum ar
prievarta perdav j vaikus kitoms grupms, baudiamas laisvs atmimu nuo
penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. Be to, iame
skyriuje esaniuose straipsniuose numatoma atsakomyb u vairias veikas, drau-
diamas tarptautins humanitarins teiss norm, t. y. u draudiam elges su mo-
nmis, tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym, okupuotos vals-
tybs civili trmim, tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojim,
kankinim ar kitok nemonik elges su jais, taip pat ir u kitas panaias veikas,
atsakomyb u kurias nustatyta gyvendinant tarptautini konvencij reikalavimus.
XVI BK skyrius Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vien-
tisumui ir konstitucinei santvarkai" apima 14 nusikaltim sudi, u kurias numa-
toma atsakomyb. Atsakomyb numatoma u valstybs perversm, ksinimsi
Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb, ksinimsi kitos valstybs ar tarptautins
vieosios organizacijos atstovo gyvyb, idavyst, padjim kitai valstybei veikti
prie Lietuvos Respublik, nipinjim, kolaboravim, antikonstitucini grupi ar
organizacij krim, vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suve-
renitet, piktnaudiavim oficialiais galiojimais, neteist disponavim informacija,
kuri yra valstybs paslaptis, valstybs paslapties atskleidim, valstybs paslapties
praradim, valstybs simboli iniekinim.
Savo svarba isiskiria BK XVII skyrius Nusikaltimai mogaus gyvybei". Jame
numatyta atsakomyb u nusikaltimus gyvybei, t. y. u tyin nuudym ir neatsarg
gyvybs atmim. BK 129 straipsnyje Nuudymas" teigiama, kad tas, kas nuud
kit mog, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met, o tas,
kas nuud 1) maamet, 2) bejgikos bkls mog, 3) savo motin, tv ar vaik,
4) ni moter, 5) du ar daugiau moni, 6) kankindamas ar kitaip itin iauriai, 7)
kit moni gyvybei pavojingu bdu, 8) dl chuliganik paskat, 9) dl
461
BAUDIAMOJI TEISE
savanaudik paskat, 10) dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig
vykdymo, 11) siekdamas nuslpti kit nusikaltim, 12) siekdamas gyti nukentjusio
asmens organ ar audin transplantavimui, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri
iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos.
BK XVIII skyriuje Nusikaltimai mogaus sveikatai" numatyta baudiamoji at-
sakomyb u sveikatos sutrikdymus. Yra trij laipsni sveikatos sutrikdymai. BK 135
straipsnyje Sunkus sveikatos sutrikdymas" teigiama, kad tas, kas sualojo ar
susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo neteko regos, klausos, kalbos,
vaisingumo, ntumo ar kitaip buvo sunkiai suluointas, susirgo sunkia nepagydoma
ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus
psichik, arba prarado didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo
nepataisomai subjaurotas nukentjusio asmens knas, baudiamas laisvs atmimu iki
deimties met. Esant nusikaltim kvalifikuojani poymi baudiama laisvs
atmimu nuo dvej iki dvylikos met. BK 138 straipsnyje Nesunkus sveikatos su-
trikdymas" numatyta, kad tas, kas sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nuken-
tjs asmuo prarado nedidel dal profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo,
bet jam nebuvo io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodyt padarini, baudiamas
laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met, o esant kvalifi-
kuojani poymi baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. Pagal BK 140
straipsn tas, kas mudamas ar kitaip smurtaudamas sukl mogui fizin skausm arba
neymiai j sualojo ar trumpam susargdino, baudiamas vieaisiais darbais arba
laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met. Tas, kas io
straipsnio 1 dalyje nurodyt veik padar maameiui arba kankindamas nukentjus
asmen, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met.
XXI BK skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio
apsisprendimo laisvei ir nelieiamybei" formuluojama iaginimo, seksualinio
prievartavimo, privertimo lytikai santykiauti, seksualinio priekabiavimo, maameio
asmens tvirkinimo sudtis. Antai BK 149 straipsnyje Iaginimas" nustatyta, kad tas,
kas lytikai santykiavo su mogumi prie io vali panaudodamas fizin smurt ar
grasindamas tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb prieintis, ar
pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle, baudiamas laisvs atmimu
iki septyneri met. Esant kvalifikuojani poymi atsakomyb gali padidti iki
penkiolikos met laisvs atmimo. BK 152 straipsnyje Seksualinis priekabiavimas"
tvirtinta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais
ar panaiais veiksmais, pasilymais ar uuominomis priekabiavo prie pagal tarnyb ar
kitaip priklausomo asmens, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas bauda
arba laisvs apribojimu, arba aretu. BK 153 straipsnyje Maameio asmens
tvirkinimas" numatyta, kad tas, kas atliko maameio asmens tvirkinimo veiksmus,
baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej
met.
XXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms
teisms ir turtiniams interesams" kalbama apie daniausiai gyvenime pasitaikanias
nusikalstam veik sudtis ir sankcijas u jas. Antai 178 straipsnyje Vagyst"
numatyta, kad tas, kas pagrob svetim turt, baudiamas vieaisiais darbais arba
bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki trej met. Tas, kas pagrob
svetim turt sibrovs patalp, saugykl ar saugom teritorij, baudiamas bauda
arba aretu, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki penkeri
462
Baudiamosios atsakomybs pagrindai
met. Tas, kas pagrob didels verts svetim turt, baudiamas laisvs atmimu iki
septyneri met.
Tas, kas pagrob nedidels verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim
ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu.
180 straipsnyje plimas" teigiama, kad tas, kas panaudodamas fizin smurt ar
grasindamas tuoj pat j panaudoti arba kitaip atimdamas galimyb nukentjusiam
asmeniui prieintis pagrob svetim turt, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki
eeri met. Tas, kas apipl sibrovs patalp arba panaudojs neaunamj
ginkl, peil ar kit specialiai mogui sualoti pritaikyt daikt, baudiamas laisvs
atmimu iki septyneri met. Tas, kas apipl panaudojs aunamj ginkl ar sprog-
men arba apipls pagrob didels verts turt, baudiamas laisvs atmimu nuo
dvej iki deimties met. BK 181 straipsnyje Turto prievartavimas" nustatyta, kad
tas, kas neturdamas teisto pagrindo atvirai ar umaskuotai savo ar kit asmen
naudai vert kit asmen perduoti turt, suteikti turtin teis ar atleisti nuo turtins
pareigos arba atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus, arba nuo j susilaikyti grasin-
damas prie nukentjus ar kit asmen panaudoti fizin smurt, sunaikinti ar sugadinti
jo turt, paskelbti kompromituojani ar kitoki informacij, kurios atskleidimas
nepageidautinas, arba panaudodamas kitoki psichin prievart, baudiamas aretu
arba laisvs atmimu iki eeri met. Tas, kas prievartaudamas turt panaudojo fizin
smurt, atm asmeniui laisv, sunaikino ar sugadino jo turt arba kitokiu bdu
padar jam didels turtins alos, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.
Tas, kas prievartavo didels verts turt, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki
deimties met. BK 182 straipsnyje Sukiavimas" teigiama, kad tas, kas apgaule
savo ar kit naudai gijo svetim turt ar turtin teis, iveng turtins prievols arba
j panaikino, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba
laisvs atmimu iki trej met. Tas, kas apgaule savo ar kit naudai gijo didels
verts svetim turt ar turtin teis, iveng didels verts turtins prievols arba j
panaikino, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.
BK 187 straipsnyje numatyta atsakomyb u tyin turto sunaikinim ar sugadi-
nim. Ten teigiama, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt, baudiamas
vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej
met. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt visuotinai pavojingu bdu arba
iardydamas ar sugadindamas rengin ar agregat, jeigu dl to galjo nukentti
mons, arba sunaikino ar sugadino didels verts svetim turt ar itin reikmingas
mokslo, istorijos, kultros vertybes, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki
penkeri met. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidels verts svetim turt, padar
baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs
apribojimu, arba aretu.
BK 189 straipsnyje laikomas kriminaliniu nusikaltimu nusikalstamu bdu gauto
turto gijimas arba realizavimas. Ten raoma, kad tas, kas gijo, naudojosi arba reali-
zavo turt inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bdu, baudiamas bauda
arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Tas, kas
gijo, naudojosi arba realizavo didels verts turt inodamas, kad tas turtas gautas
nusikalstamu bdu, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri
met. Tas, kas nusikalstamu bdu gijo, naudojosi arba realizavo nedidels verts
turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda,
arba aretu.
463
BAUDIAMOJI TEISE
BK 190 straipsnyje aikinama, kaip nustatoma turto vert. Turtas laikomas didels
verts, kai jo vert virija 250 MGL dydio sum, ir nedidels verts - kai jo vert
virija 1 MGL dydio sum, bet nevirija 3 MGL dydio sumos.
I kit BK skyri mintini: XXXIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusi-
engimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams", kuriame yra straipsniai, ku-
riuose nustatyta baudiamoji atsakomyb u kyininkavim, papirkim, piktnau-
diavim bei tarnybos pareig neatlikim, XXXIV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji
nusiengimai teisingumui", XXXV skyrius Nusikaltimai visuomens saugumui", ku-
riame yra straipsniai, kuriuose numatyta atsakomyb u nusikalstam susivienijim,
teroro akt, mogaus pagrobim kaitu, orlaivio ugrobim, XXXVI skyrius
Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audme-
nimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis mediagomis",
XXXVII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu
narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingosiomis ar stipriai veikianiomis media-
gomis", XXXIX skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo
saugumui".
5. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIS IR
JOS BAUDIAMOJI TEISIN REIKM
5.1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES SAMPRATA
IR REIKM
Draudiamos veikos poymius BK specialiojoje dalyje statym leidjas aprao nau-
dodamasis nusikalstamos veikos sudties modeliu. Pagal model ivadai apie nu-
sikalstam ar nenusikalstam veikos pobd padaryti btina nustatyti, ar yra nusi-
kalstamos veikos (nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo) sudtis kaltininko
veikoje, t. y. ar asmens poelgyje yra statyme numatyt ir udraust veik poymi.
Nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo) sudtis - tai mo-
gaus poelgio (pavojingos veikos), prieingo baudiamajai teisei, juridin iraika. Be
abejo, nusikalstamos veikos sudtis savo turiniu yra platesn u iorin - vadinamj
objektyvij - nusikaltimo pus. j eina dar ir psichins, akiai nematomos, mogaus
poelgio puss.
Nusikalstamos veikos sudties modelis naudojamas statym leidyboje
kriminalizuojant mogaus poelgius. Kurdamas statym statym leidjas sukuria tam
tikro nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymius, kuriuos aprao baudia-
majame statyme nusikaltimo sudties pavidalu. Savo ruotu kriminalins justicijos
pareignai nusikalstamos veikos sudties model naudoja padaryt pavojing veik
rodinjimo procese. Norint rodyti, kad yra padarytas nusikaltimas ar baudiamasis
nusiengimas, reikia rodyti, kad tiriamojoje veikoje yra visi rodintini inkriminuoto
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymiai.
Nusikalstamos veikos sudties nustatinjimas praktinje kriminalins justicijos
pareign veikloje nra savitikslis. Tik nustaius nusikalstamos veikos sudt, galima
veik pavadinti nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu, o asmen, padarius
464
Nusikalstamos veikos sudtis ir jos baudiamoji teisin reikm
veik, vadinti nusikaltliu. Kol tai nra nustatyta, rodyta, negalima mogaus poelgio
(veikos) vadinti nusikalstamu, o asmens, j padariusio, nusikaltliu.
Pagal Lietuvos baudiamj teis nusikalstamos veikos sudtis yra vienintelis bau-
diamosios atsakomybs pagrindas. is principas tvirtintas BK 2 straipsnio 4 dalyje.
5.2. NUSIKALSTAMOS VEIKOS
(NUSIKALTIMO IR BAUDIAMOJO NUSIENGIMO)
SUDTIES POYMIAI
Nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties model sudaro tam tikri poymiai,
kurie charakterizuoja nusikalstam veik ir kuri buvimas duoda pagrind daryti
ivad dl nusikalstamos veikos sudties. Nusikalstamos veikos sudties poymiai
skirstomi dvi dideles grupes: objektyviuosius ir subjektyviuosius. Objektyvieji
sudties poymiai apima iorin, akiai matom mogaus poelgio pus. Objektyvieji
sudties paymiai yra ie: baudiamojo statymo saugomos vertybs, pavojinga veika,
nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, priemons, laikas, vieta, aplinkybs,
veikos padariniai, prieastinis ryis tarp padarytos veikos ir kilusi pavojing
padarini, asmens amius, specialaus subjekto poymis. Baudiamojo statymo
saugomos vertybs teorijoje paprastai vardijamos kaip nusikalstamos veikos objektas.
Pavojinga veika, nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, priemons, laikas,
vieta, aplinkybs, veikos padariniai, prieastinis ryis tarp padarytos veikos ir kilusi
pavojing padarini - tai jau nusikalstamos veikos objektyvioji pus. Tuo tarpu
asmens amius, specialaus subjekto poymis yra nusikalstamos veikos subjektas.
Poymiai, charakterizuojantys kito mogaus akiai nematom, t. y. vidin, psichin
nusikalstamos veikos pus, priskiriami prie subjektyvij nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo sudties poymi. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai
yra: pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas. Jie
danai vardijami kaip nusikalstamos veikos subjektyvioji pus.
Nusikalstamos veikos sudties poymiai skirstomi dar [pagrindinius h fakulta-
tyvius. i klasifikacija yra labai svarbi teissaugos institucij darbe, nes iais poy-
miais remiantis vyksta nusikalstamos veikos rodinjimas. Prie pagrindini nusi-
kalstamos veikos sudties poymi priskiriami tie poymiai, kuriuos statym leidjas
traukia apraydamas kiekvienos nusikalstamos veikos sudt. Pagrindiniai sudties
poymiai eina kiekvieno nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudt ir privalo
bti rodinjami kiekvienoje baudiamojoje byloje. Prie fakultatyvi nusikalstamos
veikos sudties poymi priklauso poymiai, kuriuos statym leidjas traukia ne
kiekvien, o tik kai kurias sudtis.
Prie pagrindini nusikalstamos veikos sudties poymi priklauso baudiamojo
statymo saugomos vertybs, pavojinga veika (esant materialioms sudtims dar ir jos
padariniai bei prieastinis ryis tarp padarytos veikos ir kilusi pavojing padarini),
asmens amius, pakaltinamumas ir kalt. Prie fakultatyvi sudties poymi priklauso
nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, priemons, laikas, vieta, aplinkybs,
specialaus subjekto poymis, nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas.
Pastarieji poymiai turi reikms kaltinant ne dl kiekvienos nusikalstamos veikos, o
tik tada, kai ie poymiai aprayti mus dominanio BK straipsnio dispozicijoje.
465
BAUDIAMOJI TEISE
Kartu reikia atkreipti dmes, jog, nepaisant taisykls, kad pagrindiniai nusi-
kalstamos veikos sudties poymiai eina kiekvieno nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo sudt ir, atrodo, turt bti rodinjami kiekvienoje baudiamojoje
byloje, atskirais atvejais kai kuri pagrindini nusikalstamos veikos sudties poymi
rodinjimas nra privalomas. Vis pirma tai lieia nusikalstam veik padariusio
asmens ami. Antai rodinti nusikalstam veik padariusio asmens ami svarbu tik
tada, kai asmuo yra jauno amiaus ir gali kilti tarim, ar jis i viso yra nusikaltimo
subjektas. Vienas i pagrindini nusikalstamos veikos subjektyvij poymi -
pakaltinamumas - taip pat rodinjamas ne kiekvienoje byloje, o tik tais atvejais, kai
kyla tarimas dl asmens psichins bkls nusikaltimo padarymo metu. Kartu reikia
atkreipti dmes, kad nusikalstamos veikos sudties poymiai skirstomi pagrindinius
ir fakultatyvius tik kai kalbama apie nusikalstamos veikos sudt apskritai.
Nagrinjant konkreius nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, visi veikos
poymiai, kuriuos statym leidjas trauk apraydamas konkrei nusikalstam
veik, yra pagrindiniai, t. y. rodintini.
5.3. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDI RYS
Nusikalstam veik sudtys yra klasifikuojamos ris pagal tam tikrus kriterijus.
Didel praktin reikm turi nusikalstam veik sudi klasifikacija materialias ir
formalias nusikaltim ir baudiamj nusiengim sudtis. ita klasifikacija remiasi
tuo, ar nusikalstamos veikos padariniai jungti nusikalstamos veikos sudt, ar ne.
Reikalas tas, kad vienais atvejais statym leidjas, apibrdamas nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo sudt, pavojingus padarinius traukia sudt ir aprao juos
BK straipsnio dispozicijoje, kitais atvejais ikelia juos u konkreios sudties rm.
Pastaruoju atveju padariniai neturi takos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui.
Pirmosios nusikalstam veik sudtys vadinamos materialiomis, o antrosios -
formaliomis. Esant materialiai sudiai, padariniai turi reikms nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo sudiai ir turi bti rodinjami tiriant nusikalstam veik.
Esant materialiai sudiai, prie pagrindini sudties poymi priskirtinas ir
prieastinis ryis tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini. Taigi labai svarbu
prie pradedant tirti byl nustatyti, ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudtis
yra materiali ar formali, nes nuo to priklausys rodinjimo ribos.
Jei sudtis formali, baudiamoji atsakomyb bus taikoma u pai veik ir ne-
priklausys nuo sukelt pavojing padarini. Jei sudtis materiali, baudiamoji at-
sakomyb bus taikoma u padaryt veik ir sukeltus pavojingus padarinius. Taigi iuo
atveju rodinjant nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt, teks rodinti ne
tik pavojingos veikos poymius, bet ir pavojingus padarinius.
Nusikaltim sudtys dar skirstomos [pagrindines, kvalifikuotas ir privilegijuotas.
Pagrindins nusikaltim sudtys dar vadinamos konstitucinmis nusikaltim sud-
timis. Pagrindinmis vadinamos tokios nusikaltim sudtys, kuriose yra apraytas
minimalus kiekis poymi, btinas veikai vardyti kaip nusikalstamai. Pagrindins
nusikaltim sudtys paprastai apraomos BK specialiosios dalies straipsni pirmo-
siose dalyse. Antai BK 178 straipsnis Vagyst" turi penkias dalis. 1 dalyje yra ap-
rayta pagrindin sudtis, nes joje yra apraytas minimalus kiekis nusikaltimo su-
dties poymi, apibdinani vagyst kaip nusikaltim. BK 129 straipsnis
Nuudymas" turi dvi dalis. 1 dalyje yra apibrta pagrindin nusikaltimo sudtis.
466
Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai
Tuose BK straipsniuose, kuriuose yra tik viena dalis, apraoma pagrindin nusikal-
timo sudtis.
Kvalifikuota nusikaltimo sudtis vadinama tokia sudtis, kuri traukiami pa-
pildomi, palyginti su pagrindine sudtimi, poymiai, rodantys didesn nusikaltimo
pavojingum. Esant kvalifikuotai sudiai, statym leidjas formuluoja grietesn
sankcij. Kvalifikuotos sudtys apraomos BK specialiosios dalies straipsni ant-
rosiose, treiosiose, ketvirtosiose dalyse. Antai BK 178 straipsnio Vagyst" 2 ir 3
dalyse, taip pat BK 129 straipsnio Nuudymas" 2 dalyje numatytos kvalifikuotos
sudtys, nes ten tvirtinti papildomi sudties poymiai, rodantys didesn nusikaltimo
pavojingum, taigi ir bausm.
Privilegijuotos nusikaltim sudtys - tai tokios sudtys, kai pagrindin sudt
jungiami papildomi poymiai, mainantys veikos pavojingum. Tokios sudtys pa-
prastai apraomos atskirame BK straipsnyje. Antai BK 130 straipsnyje Nuudymas
labai susijaudinus" ir 131 straipsnyje Naujagimio nuudymas" numatyta pri-
vilegijuota nuudymo sudtis, nes tvirtinta velnesn sankcija negu BK 129
straipsnyje, apraaniame pagrindin sudt.
Nusikalstam veik sudtys dar skirstomos nusikaltim sudtis ir baudiamj
nusiengim sudtis. Ir nusikaltim, ir baudiamj nusiengim sudtys apraomos
viename BK straipsnyje. Tais atvejais, kai statym leidjas nusikalstamas veikas skirsto
nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, baudiamojo nusiengimo sudtis
apraoma BK specialiosios dalies straipsnio dalyje, einanioje po nusikaltimo sud-
ties. Baudiamojo nusiengimo sudtis visada vardijama BK specialiosios dalies
straipsnio atitinkamos dalies dispozicijoje. Antai BK 178 straipsnio Vagyst" 1, 2 ir
3 dalyse formuluojama vagysts, kaip nusikaltimo, sudtis, o 4 dalyje -vagysts, kaip
baudiamojo nusiengimo, sudtis. Ten taip ir raoma: Tas, kas pagrob nedidels
verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas..."
6. OBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS
SUDTIES POYMIAI
6.1. PAVOJINGA VEIKA
Itarus odius nuudymas", plimas", kontrabanda", mogui visada prie akis
ikyla tos nusikalstamos veikos vaizdinys. Plimas siejamas su vienokiu vaizdiniu,
kontrabanda - su kitokiu. ie vaizdiniai bna susij btent su nusikalstamos veikos
objektyviaisiais poymiais, pirmiausia - su pavojinga veika.
Kiekvienas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas prasideda nuo veikos.
Pavojinga veika - tai poelgis, pasireikiantis iorikai. J galima stebti, matyti, gir-
dti, pajausti. Be mogaus poelgio negali bti nusikalstamos veikos. Taiau iorikai
pasireikiantis elgesys ne visais atvejais gali utraukti baudiamj atsakomyb. J
utraukia tik pavojingas statym leidjo poiriu elgesys. Pavojingu laikomas toks
elgesys, kuris daro al ar gali j padaryti visuomens branginamoms vertybms. Jis
yra netoleruotinas ir statym leidjo draudiamas.
Kiekviena veika yra ne kas kita kaip kno judesys. Pavojinga veika kartais tapa-
tinama su vienu kno judesiu. Taiau tai dar nereikia, kad veika konkreiose nusi-
467
BAUDIAMOJI TEISE
kaitim sudtyse reikia tik vien kno judes. Antai BK 129 straipsnyje veika i-
reikta vienu odiu tas, kas nuud". Taiau mog nuudyti galima tiek vienu
kno judesiu (vienas stiprus smgis geleiniu strypu per galv), tiek ir daugeliu
smgi vairias kno vietas. Ir nors tokiu atveju atskiri smgiai gali padaryti skir-
tingus kno sualojimus, smgi visum vertiname kaip vien veik - nuudym.
Taiau jei vienu metu muami keli mons ir jiems padaromi kno sualojimai, tai
vertinama kaip kelios veikos, keli nusikaltimai.
Kai kuriais atvejais kaip viena veika, vienas nusikaltimas gali bti vertinama keli
arba net keliasdeimt tapai kno judesi. Tokia veikia vadinama tstine
nusikalstama veika" arba tstiniu nusikaltimu". Tstine nusikalstama veika laikomas
tapai ar analogik kno judesi kompleksas, padarytas per tam tikr laiko tarp,
kai kiekvienas kno judesys atitinka baudiamajame statyme apraytus veikos
poymius ir kaltininkas visais kno judesiais daro viening tyi. Antai LAT Senato
1998 m. gruodio 22 d. nutarime Dl teism praktikos sukiavimo ir turto
pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)" pasakyta,
kad kai asmuo kelis kartus padaro veiksmus, numatytus BK 274 straipsnyje arba 275
straipsnyje, jie vertinami kaip vienas tstinis nusikaltimas, nes kaltininko veikoje
bna vieninga tyia. Kitame - 2004 m. birelio 18 d. - nutarime Dl teism praktikos
nuudym bylose" pasakyta, kad tyinis (dviej ar daugiau asmen) nuudymas
kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., kai kaltininko veiksmai, nukreipti atimti
gyvyb ne maiau kaip dviem monms, nulemti bendro nusikalstamo sumanymo.
Toks sumanymas gali bti realizuotas vienu metu arba su protarpiu tarp atskir
moni nuudym.
Kai kurios veikos gali nepertraukiamai trukti gana ilg laik. Tokia veika labiau
panai nusikalstam padt. Tokios veikos vadinamos trunkamosiomis veikomis", o
nusikaltimai - trunkamaisiais nusikaltimais". Antai asmuo be leidimo nusiperka
aunamj ginkl ir j laiko savo bute kelis metus arba neiojasi su savimi. Asmuo,
laikydamas be leidimo ginkl, ilg laik realizuoja nusikaltimo sudt, ilg laik daro
baudiamajame statyme aprayt veik. Jo veika yra trunkamojo pobdio. Taiau tai
yra viena veika, vienas nusikaltimas. Visa tai labai svarbu inoti tiriant baudiamsias
bylas, nes nuo io klausimo sprendimo priklausys, kaip mes vertinsime veik - kaip
vien ar kelis nusikaltimus.
Vien nusikaltim gali sudaryti ne tik keli kno judesiai, bet ir kelios veikos.
Antai BK 259 straipsnyje (Neteistas disponavimas narkotinmis ar psichotropi-
nmis mediagomis be tikslo jas platinti") numatyta atsakomyb tam, kas neteistai
gamino, perdirbo, gijo, laik, gabeno ar siunt narkotines ar psichotropines
mediagas neturdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Siame BK straipsnyje
nustatyta atsakomyb u eias pavojingas veikas. Taiau kadangi statyme vardijant
veikas yra pavartotas jungtukas ar", asmuo, sigijs ir vliau gabens bei siunts tas
paias narkotines mediagas, atsakys u visas tas veikas kaip u vien nusikaltim.
Taip is klausimas iaikintas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2002 m.
birelio 21 d. nutarimo Nr. 37 Dl teism praktikos nagrinjant psichotropini ar
narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos kategorijos
pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo
ar kitokio platinimo baudiamsias bylas" 22 punkte, kur pasakyta, kad psichotropini
ar narkotini mediag gaminimas ar gijimas ir tolesnis t pai psichotropini ar
narkotini mediag laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavi-
468
mas ar kitoks platinimas nesudaro nusikaltim pakartotinumo, ir veika kvalifikuojama
kaip vienas nusikaltimas.
Pavojinga veika" yra specifinis terminas, vartojamas baudiamojoje teisje mo-
gaus poelgiui nusakyti. Jo negalima tapatinti su odiais veikimas" ar veikla".
Pavojinga veika yra ir pavojingas veikimas, ir neveikimas.
Pavojinga veika" yra apibendrinantis pavadinimas. Konkreiose sudtyse pa-
vojinga veika nusakoma konkreiais odiais. Antai BK 129 straipsnyje Nuudy-
mas" veika nusakyta odiu nuud", BK 178 straipsnyje Vagyst" - odiu pa-
grob", BK 187 straipsnyje Turto sunaikinimas ar sugadinimas" - odiais
sunaikino ar sugadino", BK 225 straipsnyje Kyininkavimas" - odiais prim,
paadjo ar susitar priimti ky, reikalavo, provokavo j duoti" ir 1.1.
Pavojingas veikimas yra daniausiai pasitaikanti pavojingos veikos padarymo
forma. Pavojingas veikimas danai pasireikia fiziniu (smurtiniu) poveikiu kit
mog. Taiau pavojinga veika gali bti padaroma ir fiziniais nesmurtinio poveikio
kno judesiais paveikiant nusikaltimo dalyk. Taip atliekamos vagysts, dokument
klastojimas, kyininkavimas. Antai turto sunaikinimas yra fizinis poveikis turt,
taiau nesmurtinis. Panaiai veikiamas nusikaltimo dalykas vagiant. Jis uvaldomas
fizikai j veikiant, bet be smurto (iimtis - plimas). Analogika situacija susidaro
gaminant netikrus pinigus, duodant ar imant ky.
Pavojinga veika gali bti padaroma ir odiais. odiai, kaip ir fizinis poveikis,
gali padaryti alos visuomens vertybms, taigi gali bti prilyginti pavojingai veikai.
Antai kito mogaus meiimas, eidimas, vieosios tvarkos paeidimo veiksmai,
seksualinis priekabiavimas, traukimas nusikalstam veikl gali bti padaromi
odiais, todl Baudiamajame kodekse galima rasti straipsni, kuriuose numatyta
nusikalstama veika odiais.
Be to, ala visuomens vertybms objektyviai gali bti padaroma raymu, piei-
mu. Tokiais veiksmais galima eisti, apmeiti, pagaminti netikr pinig ar verty-
bini popieri, vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet.
Pavojingas neveikimas yra antra pavojingos veikos padarymo forma. Nors didioji
dauguma baudiamosios teiss norm yra draudiamosios, t. y. jos netoleruoja tam
tikr veik, vis dlto BK galima surasti norm, kuriose nustatyta baudiamoji
atsakomyb u neveikim, asmens pareigojimas tam tikroje situacijoje veikti bei
grasinimas baudiamja atsakomybe u neveikim. Taiau baudiamoji atsakomyb
u neveikim ir jos praktinis realizavimas turi tam tikr ypatum.
Pirmiausia pareigojimas veikti grasinant baudiamja atsakomybe negali bti
absoliutus. Absoliutus gali bti tik moralinis asmens pareigojimas, bet ne baudia-
masis teisinis. Pavyzdiui, jei usideg namas ar upje sksta mogus, kiekvieno
stebinio vyk asmens moralin pareiga gesinti gaisr ir padti nelaim pateku-
siam mogui. Ir jei asmuo nepuola gesinti gaisro ar gelbti skstaniojo, mes turime
moralin teis j pasmerkti. Taiau vargu ar pateisinama bt teisikai nustatyti
pareig gelbti nuosavyb ar mog, patekus pavojing situacij, u neveikim
grasinant baudiamja atsakomybe. Vargu ar pateisinama bt apkaltinti pagalbos
nesuteikimu pavojuje esaniam mogui kiekvien vyk stebjus ir pagalbos nesu-
teikus piliet. Visai kitas dalykas, kai gaisro negesina ar skstaniojo negelbja krante
esantys gelbtojai, kuri darbas yra moni gelbjimas ir jie u tai gauna atlyginim.
Taigi nustatant baudiamj atsakomyb u neveikim bei jos realizavimo slygas
svarbu atsivelgti asmens pareigas. Atsakomyb u neveikim paprastai turi
469
BAUDIAMOJI TEISE
bti siejama su specialaus subjekto poymiais. Antai visikai pateisinamas baudia-
mosios atsakomybs nustatymas vienam i tv, jeigu is vengia ilaikyti vaik (t. y.
u neveikim) (BK 164 str.), nes tvai privalo ilaikyti vaikus pagal Civilinio kodekso
normas, kuriose tvirtinti eimos teisiniai santykiai. Pateisinamas yra ir baudiamosios
atsakomybs nustatymas valstybs tarnautojams u tarnybos pareig neatlikim (BK
229 str.), nes siningai dirbti savo darb juos pareigoja valstybs tarnybos teisiniai
santykiai.
Baudiamoji atsakomyb u neveikim taikoma atsivelgiant ir tai, ar buvo
galimyb veikti ir tokiu bdu ukirsti keli neigiamiems padariniams. Juk mes for-
maliai galime apkaltinti pareign ar kit asmen, atsaking u atitinkam darbo bar,
dl neveikimo ir tada, kai tarnautojas, turdamas pareig veikti, neturjo realios
galimybs veikti. Pavyzdiui, gydytojas nenuvaiavo vykio viet, nes tuo metu
nebuvo jokios transporto priemons, galjusios j nuveti vykio viet. Jei asmuo,
turintis pareig veikti, neturjo realios galimybs veikti, baudiamoji atsakomyb u
neveikim negali bti taikoma.
Baudiamoji atsakomyb gali bti netaikoma u neveikim ir tuo atveju, kai bna
akivaizdu, jog ivengti aling padarini net ir veikiant pagal teisini akt nuostatas,
bus nemanoma. Pavyzdiui, jei ligonin pristatomas sunkiai sualotas pilietis,
gydytojas, vykdydamas savo pareig, privalo iki paskutinio momento kovoti u
ligonio gyvyb. Taiau jei sitikins pastang beprasmikumu gydytojas ims
nebeteikti tolesns pagalbos ligoniui, vargu ar galima bus jam taikyti baudiamj
atsakomyb u tok neveikim.
6.2. NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO PADARINIAI
Daugelyje baudiamojo kodekso straipsni numatyta atsakomyb ne vien dl pai
veik, bet ir dl kilusi padarini. Baudiamajame kodekse padariniais laikoma ala,
padaryta dl veikos visuomens vertybms. Tos nusikalstamos veikos sudtis yra
materiali.
U neatsargius nusikaltimus baudiamoji atsakomyb taikoma tik tada, kai at-
siranda statyme numatyti padariniai. Taikant baudiamj atsakomyb u kai kurias
tyines veikas, taip pat atsivelgiama ir nusikalstamos veikos padarinius. inoma,
baudiamoji atsakomyb u tyinius nusikaltimus taikoma net ir neatsiradus statyme
numatyt padarini. Taiau jei veikos sudtis yra materiali, asmuo tokiu atveju
traukiamas atsakomybn ne u baigtin nusikalstam veik, o u pasiksinim j
padaryti.
Baudiamoji atsakomyb daniausiai siejama su dviej ri padariniais: fizine
ala ir materialine ala. Fizin ala - tai padariniai mogui: kno sualojimai, svei-
katos sutrikdymai ar gyvybs atmimas. ie padariniai yra iimtin baudiamosios
teiss reguliavimo sfera. Tokius padarinius numato BK XVII-XXI skyri sudtys.
Taiau atsakomyb u fizin al numatyta ir nemaoje dalyje straipsni, esani
kituose BK skyriuose. Antai BK 180 straipsnyje Plimas" tvirtinta atsakomyb ne
tik u materialin al, bet ir u kno sualojimus.
Materialin ala - tai padariniai, susij su nuosavybs objektais. Baudiamoji
atsakomyb u materialin al numatyta ne viename BK skyriuje, pavyzdiui, Nu-
sikaltimai ir baudiamieji nusiengimai aplinkai ir moni sveikatai", Nusikalti-
470
mai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams inte-
resams", Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui".
Atskirais atvejais baudiamoji atsakomyb gali bti taikoma ir u nemateriali al.
Bausms u toki al numatytos straipsniuose, esaniuose BK XVI skyriuje
Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir kon-
stitucinei santvarkai" ir XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai
valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams".
6.3. ASMENS, PADARIUSIO
NUSIKALSTAM VEIK, AMIUS
Nusikalstamos veikos subjektu gali bti tik toks fizinis asmuo, kuris yra sulauks
statymo nustatyto baudiamosios atsakomybs amiaus. Amius yra pagrindinis
nusikalstam veik padarius asmen charakterizuojantis poymis. Lietuvos Res-
publikos BK nesieja baudiamosios atsakomybs su pilnametyste. Pagal BK atsako ir
nepilnameiai asmenys. BK 13 straipsnyje skelbiama, kad pagal baudiamuosius
statymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo pa-
darymo yra suj eiolika met, o io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - ke-
turiolika met.
statym leidjas laikosi nuomons, kad asmuo, sulauks eiolikos met, jau
pakankamai psichikai isivysts ir jis jau gali suprasti savo veiksm esm bei j
pavojingum. U atskirus nusikaltimus statym leidjas nustato sumaint amiaus
rib.
Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj
keturiolika met, atsako u nuudym (129 str.), sunk sveikatos sutrikdym (135
str.), iaginim (149 str.), seksualin prievartavim (150 str.), vagyst (178 str.),
plim (180 str.), turto prievartavim (181 str.), turto sunaikinim ar sugadinim
(187 str. 2 d.), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag
pagrobim (254 str.), narkotini ar psichotropini mediag pagrobim (263 str.),
transporto priemoni ar keli, juose esani rengini sugadinim (280 str. 2 d.).
6.4. FAKULTATYVS OBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS
VEIKOS SUDTIES POYMIAI
Fakultatyvs objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra nusikalstamos
veikos dalykas, padarymo bdas, aplinkybs, priemons, rankiai, laikas bei vieta. ie
poymiai turi reikms nustatant baudiamj atsakomyb tik tais atvejais, kai jie
aprayti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje.
I fakultatyvi poymi daniausiai nusikaltimo sudtyse pasitaiko nusikalstamos
veikos dalykas bei jos padarymo bdas.
Nusikaltimo dalykas yra materialus daiktas, kur veikiant paeidiamos statymo
saugomos vertybs. Antai vagysts sudtyje nusikaltimo dalykas yra ireiktas
odiais svetimas turtas", kyininkavimo dalykas yra kyis", kontrabandos - pri-
valomi muitinei pateikti daiktai". Nuudymo atveju (BK 129 str.) nusikaltimo dalykas
yra tik mogus, o ne bet koks gyvas padaras. Nusikaltim, numatyt BK
471
BAUDIAMOJI TEISE
XXXVII skyriuje, dalykas yra narkotins, psichotropins, nuodingosios ir stipriai
veikianios mediagos.
Nusikaltimo padarymo bdas yra nusikaltimo sudties poymis, BK ireikiamas
odiais pavartojant smurt", sibraunant patalp" ir pan. tai plim iden-
tifikuoja smurto ar grasinim naudojimas, sukiavim - apgaul.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dal nuudymas vertinamas kaip sunkesnis, jei jis pa-
darytas kit moni gyvybei pavojingu bdu (7 p.), kankinant ar kitaip itin iauriai (6
p.). To nerodius, veikos perkvalifikuojamos pagal kitus straipsnius.
Reikia atkreipti dmes, kad statym leidjas gan danai vien ar kit nusikaltlio
asmenyb apibdinant poym traukia nusikaltimo sudt. Taip tie poymiai gauna
specialaus subjekto nusikaltimo sudties poymio reikm. Ko gero, tai daniausiai
pasitaikantis fakultatyvus nusikaltimo sudties poymis. Tie poymiai gali
charakterizuoti vairias su nusikaltusiu asmeniu susijusias puses, pradedant nuo lyties,
pilietybs ir baigiant uimamomis pareigomis. Antai BK 117 straipsnyje Idavyst"
nustatyta, kad u Lietuvos valstybs idavim atsakys ne bet koks asmuo, sulauks 16
met amiaus, o tik nusikaltimo padarymo metu esantis Lietuvos Respublikos
pilieiu. Kit valstybi pilieiai negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn u
Lietuvos valstybs idavim. Taigi asmens pilietyb yra btinas io nusikaltimo
sudties poymis. BK 225 straipsnyje numatyta atsakomyb u kyininkavim tik
asmeniui, esaniam valstybs tarnautoju ar jam prilygintam asmeniui. BK 281
straipsnyje tvirtinta atsakomyb u keli eismo saugumo taisykli paeidim tik
vairuotojui.
7. SUBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS
SUDTIES POYMIAI
Tam, kad mogaus poelg galtume vardyti kaip nusikalstam, svarbu nustatyti, ar jo
poelgis atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo objektyviuosius poymius. Taiau to dar nepakanka norint konstatuoti,
jog padaryta nusikalstama veika. Tam, kad padaryt veik galtume pavadinti nusi-
kalstama ir ikelti klausim dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs, btina
nustatyti dar ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Subjekty-
vieji nusikalstamos veikos sudties poymiai parodo vidin, t. y. psichin, kito mo-
gaus akiai nematom, nusikalstamos veikos pus, kuri dar vadinama subjektyvija
nusikalstamos veikos puse. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra
ie: pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas.
7.1. PAKALTINAMUMAS KAIP BAUDIAMOSIOS
ATSAKOMYBS SLYGA.
NEPAKALTINAMUMO SAMPRATA IR POYMIAI
Baudiamojon atsakomybn u padaryt pavojing veik gali bti traukiamas ne bet
koks mogus, o tik toks, kuris turi tam tikras savybes. Viena i j yra pakaltina-
mumas.
472
Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai
Pakaltinamumas yra viena i mogaus savybi, be kurios jis negali bti pripa-
stamas padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim ir nuteistas. Pakaltina-
mumas yra teisin svoka, apibdinanti asmens, padariusio baudiamajame statyme
numatyt veik, psichin bkl ir turinti esmins reikms nustatant jo atsakomyb.
Baudiamajame kodekse nra pakaltinamumo apibrimo. Taiau BK 17 straipsnyje
pateikiamas nepakaltinamumo apibrimas, kuriuo remiantis nesunkiai galima
suformuluoti pakaltinamumo apibrim. Taigi pakaltinamumas yra gebjimas
veikiant ar neveikiant suvokti daromos veikos pavojingum ir valdyti savo veiksmus.
Pakaltinamumas yra kalts slyga. Galima kalbti tik apie pakaltinamo mogaus
kalt kaip apie smoning asmens psichin santyk su padaryta ir jam inkriminuota
veika. Pakaltinamumo fakto baudiamojoje byloje rodinti nereikia. Laikoma, kad
visi mons yra pakaltinami. Todl, kai yra padaroma statyme numatyta
nusikalstama veika, esant tarim, reikia rodinti mogaus nepakaltinamum, t. y.
fakt, kad asmuo, darydamas pavojing veik, nesuvok daromos veikos pavojingu-
mo ir savo veiksm negaljo valdyti. Jei asmuo veikia nesmoningai, t. y. neturi va-
lios laisvs, jis negali atsakyti dl padarytos veikos. Todl BK 17 straipsnyje nustaty-
ta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu, darydamas io kodekso udraust veik, jis
dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm.
Nepakaltinamumas yra ir medicinin, ir baudiamoji teisin svoka. Medicinin
todl, kad nepakaltinamumo bsena susijusi su psichikos sutrikimais, o baudiamoji
teisin todl, kad nepakaltinamumo klausimas ikyla tik kai padaroma
baudiamajame statyme udrausta veika. Negalima asmens pripainti nepakaltinamu
apskritai, tai yra vien tik dl to, kad jis serga psichikos liga, jam nepadarius
pavojingos veikos. Tok asmen tegalima civilinio proceso tvarka pripainti neveiks-
niu su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis. Asmens pripainimas nepakalti-
namu turi reikms tik sprendiant jo baudiamj atsakomyb. Nepakaltinamu
pripaintas asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. U padaryt
veik jam taikomos tik medicininio poveikio priemons, kurios nra nei baudiamoji
atsakomyb, nei kriminalin bausm.
Nepakaltinamumas apibriamas remiantis dviem kriterijais: juridiniu ir medi-
cininiu. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus ireiktas odiais: negaljo suvokti
savo veiksm pavojingumo ar juos valdyti. iuose odiuose slypi du svarbs nepa-
kaltinamumo momentai: 1) negaljimas suvokti savo veiksm pavojingumo (inte-
lektualusis momentas) ir 2) negaljimas valdyti savo veiksm (valinis momentas). Be
to, reikia atkreipti dmes, jog abu atvejai Kodekse sujungti jungtuku arba", todl
sprendiant juridinio nepakaltinamumo klausim pakanka nustatyti bent vien mint
atvej.
Savo veikos pavojingumo nesuvokimas gali pasireikti faktini daromos veikos
aplinkybi nesuvokimu arba daromos veikos socialinio vertinimo nesuvokimu. As-
muo nesuvokia, k jis daro, arba nesuvokia, kad taip negalima elgtis. Nepakaltinamu
gali bti pripaintas ir toks asmuo, kuris, nors ir suvokia daromos veikos pavo-
jingum, taiau negali valdyti, kontroliuoti savo veiksm. Tokios bsenos
psichiatrijoje vardijamos specialiais terminais. Antai kleptomanija - liguistas po-
traukis vogti svetimus daiktus. Tokiam asmeniui danai nesvarbu, k vogti, koki
naud jis turs padars nusikaltim. Jam svarbu pats aktas bei tie jausmai, kuriuos
jauia darydamas toki veik (susijaudinimas, tampa ir pan.). Kita panai bsena
473
BAUDIAMOJI TEISE
vadinama piromanija - tai liguistas potraukis padeginti, treia - dromomanija -
nenugalimas potraukis keliauti (bdingas valkataujantiems asmenims).
Medicininis nepakaltinamumo kriterijus nepakaltinamumo apibrime ireiktas
odiais dl psichikos sutrikimo". Naujasis BK, kitaip negu 1961 m. BK, nevardija
psichikos sutrikim ri. Taiau nepakaltinamais gali bti pripainti asmenys,
nusikalstamos veikos padarymo metu sirg chronika psichikos liga (pvz.,
silpnaprotyste, izofrenija), patyr laikin psichins veiklos sutrikim (baltj kart-
lig) ar kitoki patologin bsen (patologin girtum). Medicininis nepakaltinamumo
kriterijus yra btinoji nepakaltinamumo sudtin dalis. Juk mogus gali nesuvokti
daromos veikos pavojingumo nebtinai dl psichikos ligos. Gali bti ir kitos
prieastys, pavyzdiui, apsvaigimas alkoholiu ar narkotikais. Be to, ir psichikos ligos
bna vairios. Ne visos jos sutrikdo mogaus psichik tiek, kad jis nesuvokt savo
veiksm esms. Taigi ir sergant psichikos ligomis asmuo automatikai dar ne-
pripastamas nepakaltinamu. Kad bt nepakaltinamas, asmuo dl psichikos ligos
turi nebesuvokti daromos veikos pavojingumo. Visais atvejais galutin sprendim dl
asmens pakaltinamumo daro teismas. Be abejo, jis remiasi teismo psichiatrins
ekspertizs ivada, taiau turi ir teis su ja nesutikti bei skirti papildom ar
pakartotin ekspertiz.
7.2. RIBOTAS PAKALTINAMUMAS IR JO
BAUDIAMOJI TEISIN REIKM
Ribotas pakaltinamumas yra naujas institutas Lietuvos baudiamojoje teisje, pirm
kart atsirads naujajame BK. is institutas apibrtas BK 18 straipsnyje: Asmen
teismas pripasta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas io kodekso udraust veik
tas asmuo dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j
nepakaltinamu, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar
valdyti savo veiksm". Ribot pakaltinamum, kaip ir nepakaltinamum, apibdina
du kriterijai: juridinis ir medicininis. Juridinis kriterijus Kodekse ireiktas odiais
negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo
veiksm". Kitaip negu nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo nusikalstamos
veikos padarymo metu suvokia daromos veikos faktines aplinkybes ir socialin
reikm, taiau is suvokimas yra ribotas, t. y. siauresnis negu kit pakaltinam
moni. Daromos veikos pavojingumas suvokiamas nevisikai dl psichikos
sutrikim, t. y. dl psichikos ligos. Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus
remiasi tomis paiomis psichikos ligomis kaip ir esant nepakaltinamumui. Skirtumas
tik tas, kad riboto nepakaltinamumo atveju ligos stadija dar nra taip paengusi, kad
mogus negalt visikai suvokti poelgio faktini aplinkybi ar socialins reikms.
Dl to ribotas pakaltinamumas nepanaikina nusikalstamos veikos sudties asmens
veikoje. Asmen kaip ribotai pakaltinam pripasta teismas. Priimdamas sprendim
jis vadovaujasi BK 18 straipsnyje pateiktu apibrimu bei teismo psichiatrins
ekspertizs ivada.
Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk
tyin nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj
statym, taiau bausm jam gali bti suvelninta remiantis BK 59 straipsniu arba jis
gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir jam gali bti pritaiky-
474
tos BK 67 straipsnyje numatytos baudiamojo poveikio priemons arba BK 98
straipsnyje numatytos priveriamosios medicinos priemons. Asmuo, padars sunk
arba labai sunk nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal
baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis BK 59
straipsniu.
7.3. KALTS SAMPRATA
Kalt yra pagrindinis nusikaltimo subjektyvusis poymis. Kalt yra kiekvienos nu-
sikalstamos veikos sudties btinoji dalis, todl ji turi bti rodinjama kiekvienoje
baudiamojoje byloje. Nra nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudi, kurios
neverst nustatyti kalts. Asmuo, padars pavojing veik, iteisinamas, jei byloje
nra surinkta pakankamai rodym dl jo kalts padarius tam tikr veik ir atsiradus
tam tikriems padariniams.
Kalt baudiamosios teiss teorijoje suprantama kaip asmens, padariusio bau-
diamajame kodekse draudiam pavojing veik, vidinis psichinis santykis su ob-
jektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais, vis pirma su pagrindiniais poymiais,
tokiais kaip padaryta veika ir dl jos atsirad padariniai.
BK yra tvirtintos dvi kalts formos: tyia ir neatsargumas. Taigi bet kuria i i
kalts form padaryta veika gali bti vertinama kaip nusikalstama. Kitokios vidinio
psichinio santykio formos, neatitinkanios tyios ar neatsargumo apibrimo, negali
suponuoti kalts baudiamja teisine prasme ir baudiamosios atsakomybs
neutraukia.
TYIN KALT
Tyia yra viena i kalts form, tvirtint BK, kuria tariamas asmuo gali bti pa-
trauktas baudiamojon atsakomybn. Tyin kalts forma objektyviai laikoma sun-
kesne negu neatsargi kalts forma. Didioji dalis nusikaltimo sudi, esani BK,
numato baudiamj atsakomyb u veikas, padarytas btent ia kalts forma. Tyin
kalts forma daniausiai pasitaiko teism praktikoje. Iki 95 proc. registruojam
nusikaltim padaroma esant tyinei kaltei.
Tyins kalts formos apibrimas yra pateiktas BK 15 straipsnyje. io straipsnio
pirmojoje dalyje tyin kalt skirstoma dvi ris: tiesiogin ir netiesiogin tyi. Jei
BK specialiosios dalies straipsnyje nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtyje
numatyta tyin kalts forma, veikos kvalifikavimui pagal pasirinkt BK straipsn
tyios ris neturs reikms. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, padarytas
netiesiogine tyia, bus kvalifikuojamas pagal t pat BK straipsn, kaip ir padarytas
tiesiogine tyia. Antai Lietuvos Aukiausiasis Teismas, apibendrins teism praktik
nuudym bylose, iaikino, kad baudiamoji atsakomyb u tyin nuudym pagal
BK 129 straipsn taikoma esant tiesioginei ar netiesioginei tyiai.
Tiesiogin tyia apibriama galiojanio BK 15 straipsnio 2 dalyje. Ten pateikti
atskiri tiesiogins tyios apibdinimai esant formalioms sudtims ir materialioms
sudtims. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia,
jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir
475
BAUDIAMOJI TEISE
norjo taip veikti (tiesiogin tyia esant formalioms sudtims). Nusikaltimas ar
baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia ir tuo atveju, jei j dary-
damas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo
veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini, ir j norjo
(tiesiogin tyia esant materialioms sudtims).
BK 15 straipsnio 3 dalyje yra paaikinama, kas yra netiesiogin tyia. Nusikalti-
mas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j daryda-
mas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo vei-
kimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j
nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti.
Ir tiesioginei, ir netiesioginei tyiai yra bdingas toks pat psichinis santykis su
padaryta veika. Esant tiesioginei ir netiesioginei tyiai, asmuo supranta daromos
veikos pavojing pobd, t. y. jo veiksmai yra smoningi. Esant tyiai, asmuo ne tik
kad supranta faktines savo poelgio aplinkybes, t. y. k jis daro, bet supranta, kad daro
veik, kuria stato pavojun visuomenje vertinamas vertybes. Pavyzdiui, asmuo, su-
duodamas smg ranka galv kitam mogui, suvokia, kad daro pavojing veik,
ksinasi toki baudiamojo statymo saugom vertyb kaip mogaus sveikata.
Esant materialioms sudtims, tyia neapsiriboja daromos veikos pavojingo po-
bdio supratimu. Asmuo, be to, numato dl veikos kylanius pavojingus padarinius.
Esant tiesioginei tyiai, asmuo numato vyki prieastin ry, kokius padarinius
sukels jo veika.
Tiesiogin ir netiesiogin tyia skiriasi tik pagal valin kalts moment, t. y. santyk
su statyme numatyt padarini atsiradimu. Valinis tiesiogins tyios momentas
apibdina asmens, padariusio pavojing veik, psichin santyk su daroma veika (for-
malios sudtys) ar su pavojing padarini atsiradimu (materialios sudtys) ir statyme
nusakytas: norjo taip veikti" ar norjo, kad atsirast BK numatyti padariniai".
Norjimas - tai tikslinga veikla. Padarini norjimas gali sutapti su kaltininko poelgio
tikslais. Tokiu atveju sukls pavojingus padarinius kaltininkas pasiekia savo tiksl.
Antai nukentjusysis nuudomas i kerto. Tokiu atveju atms gyvyb kitam mogui
kaltininkas pasiekia tiksl - atkerija. Taiau pavojing padarini kaltininkas gali
norti ir dl to, jog jie yra btina slyga keliamam tikslui pasiekti. Antai mogus
nuudomas tam, kad po to bt galima paveldti nuudytojo turt pagal testament ar
statym. Abiem atvejais veika kvalifikuotina kaip padaryta tiesiogine tyia.
Nusikaltimas laikomas padarytas netiesiogine tyia, kai asmuo nenori, kad atsi-
rast baudiamajame statyme numatyti padariniai, taiau smoningai leidia jiems
kilti. Aikinantis valin netiesiogins tyios moment, gali susidaryti spdis, jog ia
nesama logikos. Kodl asmuo daro nusikaltim, jei jis nenori pavojing padarini? Ar
ne geriau ir logikiau bt tokiu atveju atsisakyti pavojingos veikos? Taiau,
pasirodo, gyvenime manomos situacijos, kai asmens psichinis santykis su veika bei
padariniais atitinka btent netiesiogins tyios samprat. Nenoras, kad atsirast
pavojing padarini netiesiogins tyios atveju, aikinamas taip: asmuo nesuinte-
resuotas statyme numatyt pavojing padarini kilimu, taiau, antra vertus, jis nieko
nedaro, kad tie padariniai neatsirast. Jo nenoras neparemtas jokiais reikmingais
veiksmais ar tikjimu, kad objektyvios aplinkybs ukirs keli statyme numatytiems
padariniams atsirasti. Netiesiogins tyios kalt suponuoja absoliutus abejingumas
galim padarini atvilgiu. Galimi padariniai kaltininko nejaudina ir kartu nesulaiko
nuo pasirinkto tikslo siekimo. Antai mergina, slapta pagimdiusi
476
kdik, nordama juo atsikratyti nunea j mik ir ten palieka. Vaikas niekieno
nepastebtas sta. Jei mergina, apkaltinta nuudymu, teigs, kad nenorjo vaiko
mirties, galvojo, kad kas nors j pastebs ir paims, kaltinamoji atsakys u tyin vaiko
nuudym, padaryt netiesiogine tyia, nes ji suvok savo veikos pavojingum vaiko
gyvybei, numat, kad vaikas gali be pagalbos ti, ir nors tiesiogiai nesiek jo mirties,
bet nieko nepadar, kad mirtis nevykt.
Netiesiogin tyia yra daug retesn tyios ris, palyginti su tiesiogine tyia. Ji
reiau pasitaiko BK specialiosios dalies straipsniuose ir praktikoje. Taiau kadangi
statymas numato toki tyios r, su ja susiduriama praktikoje, apie j reikia inoti.
Netiesiogins tyios kalt paprastai paaikja apklausus tariamj ir kaltinamj.
NEATSARGI KALT
Neatsargumas yra antroji kalts forma, numatyta BK. Atsakomyb u veikas, pa-
darytas esant neatsargiai kaltei, BK ribojama. BK 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
asmuo baudiamas u nusikalstamos veikos padarym dl neatsargumo tik io
kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. BK specialiosios dalies straipsnio
dispozicijoje turi bti nuoroda, kad baudiamoji atsakomyb u veik kyla esant ne
tik tyinei, bet ir neatsargiai kaltei. Neatsargios kalts apibrimai pateikti BK 16
straipsnyje. io BK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstama veika yra ne-
atsargi, jei ji padaryta dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpes-
tingumo. Taigi neatsargi kalt gali bti dviej ri: nusikalstamas pasitikjimas ir
nusikalstamas nerpestingumas.
Nusikalstamas pasitikjimas. Nusikalstamas pasitikjimas nusakomas BK 16
straipsnio 2 dalyje: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl
nusikalstamo pasitikjimo, jei j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau lengvabdikai
tikjosi j ivengti.
Nusikalstam pasitikjim, prieingai negu tyi, apibdina kitoks psichinis san-
tykis su padaryta veika ir atsiradusiais padariniais. Nors BK 16 straipsnio 1 dalyje
nieko nepasakyta apie asmens psichin santyk su veika esant nusikalstamam pasi-
tikjimui, tas santykis, be abejo, yra. J tiksliausiai galima bt nusakyti odiais
asmuo suvok daromos veikos riziking pobd". Esant nusikalstamam pasitikji-
mui, asmuo veikia rizikingai ir suvokia savo poelgio riziking pobd. Veikos rizi-
kingo pobdio suvokimo nereikia painioti su daromos veikos pavojingo pobdio
suvokimu esant tyiai. Esant tyiai asmuo suvokia, kad daro nusikalstam veik,
paeidia baudiamojo statymo draudimus. Nusikalstamas pasitikjimas bna tada,
kai pats poelgis nra nusikalstamas, o tokiu tampa tik atsiradus baudiamajame
statyme numatytiems padariniams. Antai jei vairuotojas smoningai paeidinja
eismo saugumo taisykles (pvz., virija greit ar nesilaiko saugaus atstumo tarp
automobili ir susiduria su kita maina), jis danai supranta, kad veikia rizikingai,
taiau jokiu bdu negalvoja, kad veikia pavojingai, nes ino, jog eismo taisykli
paeidimas objektyviai nra nusikalstama veika, jei ji nesukelia baudiamajame
statyme numatyt pavojing padarini.
Suprasdamas, kad daro riziking veik, asmuo, be abejons, numato, kokius
padarinius gali sukelti jo veika. Todl, kalbant apie nusikalstam pasitikjim, svarbu
akcentuoti, kad asmuo suvok, kokius pavojingus padarinius gali sukelti jo vei-
477
BAUDIAMOJI TEISE
ka. Ir esant tyiai, ir esant nusikalstamam pasitikjimui, asmuo, darydamas pavojing
ar riziking veik, numato, jog gali atsirasti pavojing padarini. Taiau numatymo
pobdis esant tyinei ir esant neatsargiai kalts formai i esms skiriasi, todl jis ir yra
vienas i bd atskiriant nusikalstam pasitikjim nuo tyios. Tyia darydamas
nusikaltim asmuo siekia pavojing padarini, todl suvokia baudiamajame statyme
numatytus pavojingus padarinius kaip neivengiamus arba labai tiktinus. Jei
kaltininkas audo mog, siekdamas j nuudyti, logika, jog jis tikisi btinai auk
nuudysis. Jei jis pasirenka audymo viet netoli aukos, jis visai sitikins savo
skme. Jei audo i toliau - tikslas nebtinai bus pasiektas. Suklus pavojingus
padarinius dl nusikalstamo pasitikjimo, kaltininko veikos motyvai ir tikslai visikai
kitokie. Jie niekada nesutampa su padariniais, neturi nieko bendro su jais. Kaltininkas
nesiekia baudiamajame statyme numatyt inkriminuojam padarini. Antai
vairuotojas, virydamas nustatyt greit ir itaip paeisdamas eismo saugumo
taisykles, nenori susidurti su kita maina ar partrenkti psij. Eismo taisykli
paeidimo motyvai gali bti susij su noru greiiau pasiekti paskirties viet, darb ar
namus, pasirodyti geru vairuotoju, bet jokiu bdu ne su kilusiais padariniais. Be abejo,
smoningai pasirinkdamas riziking elgesio variant, vairuotojas numato, kad gali
partrenkti eismo dalyv ar kitaip patekti avarin situacij. Taiau kadangi jis to
nenori, tai ir numato galimas pasekmes kaip labai maai tiktinas ar i viso numato tik
teorin j kilimo galimyb. Taigi galime daryti ivad, kad pavojing padarini
numatymo pobdis esant tyinei ir esant neatsargiai kalts formai i esms skiriasi.
Esant tyiai, pavojingi padariniai neivengiami ar labai tiktini, o esant
nusikalstamam pasitikjimui, kilusios pasekms bna menkai numatomos.
Valinis kalts momentas (santykis su statyme numatyt padarini atsiradimu)
esant nusikalstamam pasitikjimui statyme nusakytas taip: lengvabdikai tikjosi
j ivengti". ie odiai ireikia nenor pavojing padarini. Taigi pagal poym
nusikalstamas pasitikjimas i esms skiriasi nuo tiesiogins tyios, kuri darydamas
asmuo siekia pavojing padarini. Antra vertus, gali pasirodyti, kad nusikalstamas
pasitikjimas priartja prie netiesiogins tyios, kuri apibdinant taip pat
akcentuojamas nenoras pavojing padarini. Vis dlto ie reikiniai i esms skiriasi.
Reikalas tas, kad esant netiesioginei tyiai kaltininkas bna absoliuiai abejingas
kilusi ir inkriminuojam padarini atvilgiu arba pareikia nuoird nenor, taiau
n kiek nesistengia t padarini sumainti. Esant nusikalstamam pasitikjimui,
nenorima padarini, tikint, kad jie neatsiras. Tikjimas turt remtis apskaiiavimais,
objektyviomis aplinkybmis ar jgomis, kurios, kaltininko poiriu, turt padti
ivengti pavojing padarini. Btent taip tikdamas kaltininkas galimus padarinius
numato kaip maai tiktinus.
Nusikalstamas nerpestingumas. Nusikalstamas nerpestingumas nusakomas BK
16 straipsnio 3 dalyje. Ten raoma, kad nusikalstama veika yra padaryta dl
neatsargumo, jei j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali
atsirasti iame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo
asmenines savybes turjo ir galjo tai numatyti.
Nors statyme neapibrtas asmens psichinis santykis su padaryta pavojinga veika
esant nusikalstamam nerpestingumui, jis nesunkiai suvokiamas i minto straipsnio
3 dalies. Kadangi statyme pasakyta, jog kaltininkas nenumat, kad gali atsirasti
pavojing padarini, logika, kad jis ir nesuvok daromos veikos pavojingo pobdio.
Tai esminis nusikalstamo nerpestingumo momentas, i esms skiriantis j nuo kit
iki iol ms nagrint kalts form.
478
Jei asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo pobdio, tai dar nereikia, jog jis
i viso nesupranta, k daro. Asmuo, k nors padars dl nusikalstamo nerpes-
tingumo, suvokia savo poelgio iorin pus. Antai medicinos sesel suleidia ligoniui
ne tuos vaistus. Ji supranta, kad leidia ligoniui vaistus, taiau nesuvokia, kad tai ne
tie vaistai, kuriuos paskyr gydytojas. Esant iai neatsargios kalts riai, situacija
suvokiama nevisikai, suvokiamos ne visos kaltininko atsakomybei reikmingos
aplinkybs.
Nesuvokdamas daromos veikos pavojingo pobdio, asmuo nenumato, kad dl jo
poelgio kils statymo numatyti pavojingi padariniai. Asmuo numato tam tikrus
poelgio rezultatus. Antai medicinos sesuo numato, kad ligoniui, suleidus vaist, turt
pasidaryti geriau. Taiau nesuvokdama tikrj daromos veikos aplinkybi ir
socialins reikms, ji nenumato, kad pacientui suvartojus ar suleidus vaistus pasi-
darys ne geriau, o blogiau, kad jis nuo t vaist gali mirti. Natraliai kyla klausimas,
kodl asmuo yra apkaltinamas dl atsiradusi padarini, jei jis nesuvok veikos
pavojingo pobdio ir nenumat, jog gali atsirasti pavojing padarini. iuo atveju
asmens apkaltinimo esm slypi iuose odiuose: turjo ir galjo numatyti pavojingus
padarinius. odiai turjo ir galjo" ireikia priekait asmeniui. Tai labai svarbs
odiai, kuriuose ireikta ios kalts ries esm. odyje turjo" ireiktas
objektyvus nusikalstamo nerpestingumo kalts kriterijus. odis turjo" nurodo
asmens pareig bti atidiam ir suprasti, kokia gali bti pavojinga daroma veika. Taigi
norint konstatuoti, kad asmuo veik nusikalstamai nerpestingai, btina nustatyti, kad
jis turjo pareig bti dmesingas, atidus atlikdamas tam tikr darb. Taiau ios
slygos (objektyvaus kriterijaus) nepakanka, norint pripainti asmen kalt dl kilusi
padarini. statymas reikalauja nustatyti dar ir subjektyvj kalts kriterij: ar asmuo,
turintis pareig, realiai gali pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes suvokti
daromos veikos pavojing pobd, numatyti padarinius ir kartu atsisakyti elgtis tam
tikru bdu bei ivengti pavojing padarini. Subjektyvusis nusikalstamo
nerpestingumo kriterijus leidia vertinti individualias asmens savybes nustatant
kalt. Pagal subjektyvj ios ries kalts kriterij nustatoma, ar konkretus pilietis,
sukls pavojingus padarinius dl savo individuali savybi, kvalifikacijos, vidins
bsenos, situacijos ypatum galjo konkreioje situacijoje suprasti daromo poelgio
socialin reikm ir ivengti pavojing padarini. Antai vertindami iuo poiriu
medicinos sesers veiksmus, mes tursime vertinti, ar tie vaistai, kuriuos ji suleido,
iorikai skyrsi nuo t vaist, kurie buvo irayti ligoniui, ar sesuo, bdama atidi,
galjo iorikai juos atskirti, ar vaistai, nuo kuri vyko mirtis, i tikrj buvo padti
ten, kur pagal taisykles ar nusistovjusi tvark paprastai buvo laikomi kiti vaistai.
Mintos aplinkybs pads nustatyti, ar iuo atveju kaltinamoji galjo suvokti savo
veikos pavojing pobd ir ivengti nenumatyt padarini.
7.4. KLAIDA IR JOS TAKA
KALTININKO ATSAKOMYBEI
Asmuo, smoningai pasirinkdamas baudiamuosiuose statymuose netoleruotin
elgesio bd, paprastai daugiau ar maiau suvokia daromo poelgio faktines
aplinkybes bei numato galimas savo veikimo ar neveikimo pasekmes. Kartu asmuo
suvokia savo poelgio socialin reikm. Taiau kai kuriais atvejais mogus
479
BAUDIAMOJI TEISE
gali klaidingai suvokti atskiras padarytos veikos faktines aplinkybes ar klysti dl
daromos veikos teisinio vertinimo. Tokiais atvejais mes susiduriame su asmens
klaida.
Klaida baudiamojoje teisje bna, kai kaltininkas neteisingai suvokia reik-
mingas Baudiamojo kodekso poiriu aplinkybes, arba klaidingai suvokia savo
veikos baudiamj teisin vertinim. Klaida bus, kai neatitiks daromos veikos ob-
jektyvioji ir subjektyvioji puss, t. y. kaltininko norai ir reals rezultatai.
Pagal klaidos pobd visas klaidas baudiamosios teiss teorija skirsto juridines
ir faktines.
Juridins klaidos - tai klaidos, kurios atsiranda dl daromos veikos baudiamojo
teisinio vertinimo apskritai. J iskirtinis bruoas yra tas, kad klaidingai suvokiamas
ne vienas atskirai paimtas nusikalstamos veikos sudties poymis, o visos veikos
socialin reikm, jos teisinis vertinimas, t. y. ar ji pavojinga visuomenei ar ne,
prieinga ar ne baudiamajai teisei. Juridins klaidos daromos, kai: 1) asmuo,
darydamas veik, sitikins, kad daro statymo leistin veik arba kad i veika nra
prieinga baudiamajai teisei (nors ir socialiai alinga), t. y. baudiamuoju statymu
neudrausta; 2) asmuo sitikins, kad daro baudiamojo statymo udraust veik, t. y.
nusikaltim, taiau realiai jo veika nra nusikalstama. Abiem atvejais asmuo padaro
klaid vertindamas veikos socialin reikm.
Faktins klaidos - tai klaidos, kurios atsiranda subjektyviai suvokiant atskirus
nusikalstamos veikos sudties poymius bei j reikm kvalifikuojant veik.
Visas klaidas baudiamosios teiss poiriu galima suskirstyti dar dvi grupes:
teisikai reikmingas ir teisikai nereikmingas klaidas. Teisikai reikmingomis klai-
domis laikomos tos, kurios alina asmens baudiamj atsakomyb u padaryt veik
arba j koreguoja, veria keisti padarytos veikos baudiamj teisin vertinim, t. y.
nusikaltimo kvalifikacij. Teisikai nereikmingos klaidos nekeiia nei padarytos
veikos nusikalstamo pobdio, nei jos teisins kvalifikacijos.
Savo ruotu teisikai reikmingos klaidos dar skirstomos pateisinamas ir nepa-
teisinamas. Pateisinamos klaidos neutraukia kalts, taigi ir baudiamosios at-
sakomybs. Asmuo, padars pateisinam klaid, pripastamas nekaltu ir u padaryt
veik bei kilusias pasekmes baudiamja tvarka neatsako. Nepateisinamos klaidos
nepaalina baudiamosios atsakomybs, taiau turi reikms asmens baudiamajai
atsakomybei. Nepateisinamos klaidos gali keisti veikos kvalifikacij, ir asmeniui
vietoj tyins kalts gali bti inkriminuojamas nusikaltimas dl neatsargumo (pvz.,
tariamosios ginties atveju), arba veika gali bti perkvalifikuojama pagal t BK
straipsn, kuris numato atsakomyb ne u padaryt, o u norim veik.
7.5. KAZUSAS IR JO
BAUDIAMASIS TEISINIS VERTINIMAS
Lietuvos baudiamieji statymai numato keturis skirtingus asmens psichinio santykio
su pavojinga veika ir pavojingais padariniais variantus, kuriuos nustaius galima
daryti ivad dl asmens kalts padarytos veikos bei kilusi padarini. Taiau
praktikoje galima susidurti ir su tokiomis situacijomis, kurios neatitiks nei tyins, nei
neatsargios kalts sampratos. Baudiamosios teiss poiriu tokia situacija vardijama
kaip kazusas. Kazusas - tai baudiamajame statyme numatyt padarini
480
Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs
suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais
padariniais, kuris neatitinka nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos. Nustaius
tok psichin santyk, daroma ivada, jog nra kalts ir nusikalstamos veikos sudties.
Kazusas iorikai gali turti panaumo su bet kokia statyme teisinta kalts forma.
Taiau praktikoje daniausiai pasitaiko kazuso atvejai, turintys neatsargios kalts
poymi. Pavyzdiui, kazusas bus tada, kai asmuo numat, kad dl jo veikos gali kilti
baudiamajame statyme numatyti padariniai, taiau pagrstai tikjosi j ivengti.
Kazusas bus ir tada, kai asmuo, darydamas veik, nesuvok daromos veikos
pavojingo pobdio, nenumat, kad dl jo veikos kils statyme numatyti padariniai, ir
neturjo ar negaljo to suvokti.
Konstatavus kazus, baudiamoji atsakomyb netaikoma. Taiau civilinei atsa-
komybei dl atsiradusios alos tai neturi reikms.
8. BAUDIAMJ ATSAKOMYB
ALINANIOS APLINKYBS
Baudiamoji teis gina visuomens branginamas vertybes nuo pavojing veik. I-
samus pavojing veik sraas yra pateiktas BK specialiojoje dalyje. Taiau ar kiek-
vien mogaus poelg, kuris pagal BK yra draudiamas, galima laikyti pavojinga
veika ir u tai traukti asmen baudiamojon atsakomybn? Ar visais atvejais kito
mogaus gyvybs atmimas, jo sveikatos sualojimas ar nuosavybs sunaikinimas
kelia pavoj visuomenei ir turi bti laikomas nusikalstama veika? Atsivelgdamas
visuomens interesus, statym leidjas gali teisinti alos padarym kito mogaus
gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, jei tai padaroma esant slygoms, keiianioms
padarytos veikos socialin reikm. statym leidjas gali priskirti tam tikras veikas,
formaliai atitinkanias nusikalstamos veikos poymius, prie aplinkybi, alinani
baudiamj atsakomyb. 1961 m. BK pradinje redakcijoje buvo nustatytos dvi
tokios aplinkybs: btinoji gintis ir btinasis reikalingumas. 1994 m. BK buvo
papildytas nauja aplinkybe, alinania baudiamj atsakomyb - tai asmens,
padariusio nusikalstam veik, sulaikymas. 2000 m. BK, be jau mint aplinkybi,
numatyta dar ne viena nauja ios ries aplinkyb, pavyzdiui, profesini pareig
vykdymas, teissaugos institucijos uduoties vykdymas, sakymo vykdymas, pateisi-
nama profesin ar kin rizika, mokslinis eksperimentas.
Veika priskiriama prie aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb, kai ma-
noma, kad ji (jei padaryta esant baudiamajame statyme nustatytoms slygoms) nra
pavojinga. Nors formaliai ji atitinka baudiamajame statyme numatytos nusi-
kalstamos veikos poymius, joje nra btino nusikalstamos veikos poymio - pavo-
jingumo visuomenei. Tokiu atveju manoma, kad tos veikos naudingumas persveria
dl jos padaryt al.
Veika neutraukia baudiamosios atsakomybs tik tuo atveju, jei yra specialios
baudiamajame statyme nustatytos slygos, kurios vadinamos veikos teistumo
slygomis. Veikos ir slygos, kurioms esant padaryta veika nelaikoma nusikalstama,
tvirtintos BK V skyriuje Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs".
481
BAUDIAMOJI TEISE
8.1. BTINOJI GINTIS
Veika, dl kurios padaryta ala, nelaikoma nusikalstama ir neutraukia baudia-
mosios atsakomybs, jei ji padaryta btinosios ginties atveju. Btinoji gintis yra
aktyvi mogaus gynyba nuo pavojingo ksinimosi padarant al besiksinanio
asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei.
mogaus teis aktyviai gintis tvirtina BK 28 straipsnyje. io straipsnio 1 dalyje
teigiama, kad asmuo turi teis btinj gint. i teis jis gali gyvendinti neatsi-
velgdamas tai, ar galjo ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis
ar valdios institucijas. mogus, pateks situacij, kai reikia gintis, turi pasirinkimo
teis. Jis gali pasirinkti - pasinaudoti btinosios ginties teise ir aktyviai gintis arba
atsisakyti gynybos. Pasinaudoti teise btinj gint galima neatsivelgiant tai, ar
gali ivengti pavojingo ksinimosi pabgdamas, pasislpdamas ar kreipdamasis
pagalbos kitus asmenis ar pareignus. Jei asmuo pasirenka aktyvi gynyb, niekas
negali jam priekaitauti ir kaltinti jo dl to, kad turdamas galimyb pabgti, jis
pasirinko btinj gint. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako
pagal kodeks, jeigu jis, neperengdamas btinosios ginties rib, padar
baudiamajame statyme numatyto nusikaltimo ar nusiengimo poymius formaliai
atitinkani veik gindamasis ar gindamas kit asmen, nuosavyb, bsto nelie-
iamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai
gresianio pavojingo ksinimosi. ala, padaryta ginantis nuo pavojingo ksinimosi,
neutraukia baudiamosios atsakomybs, jei esama statyme numatyt slyg,
vadinam btinosios ginties teistumo slygomis.
Pirmoji slyga. Teise btinj gint galima pasinaudoti tik kilus pavojingam
pasiksinimui. Pasinaudoti btinja gintimi galima, kai ksinamasi mog, jo svei-
kat, gyvyb, laisv. Taiau ginti galima ir nuosavyb. ia teise galima pasinaudoti
ginant savo automobil nuo vagi ar plik, savo bst nuo sibrovli, ketinani
pagrobti ten esant turt. Gintis galima ir nuo teroro akto, orlaivio ugrobimo ir kit
nusikaltim. statymas leidia ginti tik statymo ar kit normini akt saugomas
asmens teises, visuomens ar valstybs interesus ir tik nuo tokio ksinimosi, kuris
atitinka baudiamojo statymo numatytos veikos poymius. Kartu negalima teigti, kad
btinoji gintis galima nuo vis nusikalstam ksinimsi. Antai Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo 7 punkte pabrta, kad
negali bti laikomi pavojingu ksinimsi statymo ir kit normini akt apibrti
pareign ar kit asmen veiksmai, kuriais ribojamos mogaus teiss ir laisvs. Tokiu
atveju asmuo turi teis btinj gint, tik jeigu pareigno ar kito asmens veiksmai
yra aikiai neteisti.
Reikia pabrti, kad teise btinj gint pasinaudoti gali ne tik upultasis ar turto
savininkas. Kaip parayta minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato nutarimo
Dl teism praktikos taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib perengimo"
3 punkte, atremiant pavojing ksinimsi statymas leidia ginti ne tik savo, bet ir kit
asmen teises, valstybs ar visuomens interesus. Ginant kit asmen ar jo teises,
nebtinas to asmens sutikimas. Jei js einate gatve ir matote, kad ksinamasi kito
mogaus sveikat, js galite pasinaudoti btinosios ginties teise, neatsivelgdamas
tai, kad ksinimasis vyksta ne prie jus, o kit mog. Tai taip pat gali bti vertinama
kaip teista btinoji gintis, jei besiginaniojo veiksmai atitinka btinosios ginties
teistumo slygas.
482
Antroji slyga. Btinoji gintis galima tik kai realiai ksinamasi. Pavojingas
ksinimasis turi bti realus. Ksinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai
tikrovje, o ne besiginaniojo vaizduotje. Bna atvej, kai asmuo, neteisingai
vertins situacij, kad prie j ar kitus asmenys pradedama pavojingai ksintis, ir jis
ima gintis. Gynyba nuo sivaizduojamo ksinimosi vadinama tariamja gintimi.
Tariamoji gintis gali bti prilyginta btinajai giniai ir baudiamosios atsakomybs
neutraukti, bet gali ir utraukti baudiamj atsakomyb. Tuo atveju, kai nebuvo
realaus pavojingo ksinimosi, taiau susidariusios vykio aplinkybs pagrstai leido
manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiai grs, o besiginantysis neprivaljo ar negaljo
suprasti, kad jis vykio aplinkybes suvok klaidingai, tariamos gynybos metu padaryta
ala kitam asmeniui laikoma kaip padaryta btinosios ginties slygomis.
Jeigu, esant toms paioms slygoms, besiginantysis privaljo ir galjo suprasti,
kad jis vykio aplinkybes suvokia klaidingai, tai jo veiksmai dl alos padarymo
kitam asmeniui vertinami kaip nusikaltimas, padarytas dl neatsargumo.
Treioji slyga. Btinoji gintis leidiama, tik kai akivaizdiai ksinamasi. Aki-
vaizdus ksinimasis - tai tiesiogiai gresiantis ar prasidjs, bet kartu dar nepasibaigs
ksinimasis.
mogus turi teis btinj gint nuo ksinimosi pradios momento, kai, pavyz-
diui, besiksinantys asmenys pradeda muti mog, vagys atidaro svetimo buto ar
automobilio duris. Taiau statymas leidia pradti gintis ir iek tiek anksiau, vos
pajutus tiesiogin grsm besiginaniojo ar kito asmens teisms, valstybs ar visuo-
mens interesams, pavyzdiui, jei jau usimota peiliu ar kirviu, jei asmen gatvje
apsupo keli nepastamieji ir aiku, kad tuoj bus suduoti smgiai.
Teis btinj gint galioja iki pat ksinimosi pabaigos momento. Besiginaniojo
veiksmai, kuriais daroma ala kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi, jei
pavojingas ksinimasis jau akivaizdiai atremtas ar pasibaigs ir aikiai nebra reikalo
gintis. ala, padaryta tokiomis slygomis, vertinama kaip tyinis nusikaltimas.
Taiau, antra vertus, teis btinj gint tebegalios, jei ginties veiksmai toliau tsis
arba bus vykdomi tuoj po pavojingo pasiksinimo, kai i faktini bylos aplinkybi
besiginaniajam nebus aikus ksinimosi pabaigos momentas.
Pavojingas ksinimasis negali bti laikomas pasibaigusiu ir tuo atveju, jeigu jis
buvo tik laikinai pristabdytas. Taip pat ksinimosi pabaigos beslygikai nereikia
ginkl ar kit daikt, naudot pavojingo ksinimosi metu, atitekimas besiginan-
iajam.
Ketvirtoji slyga. Naudojantis btinja gintimi ala gali bti padaroma tik
besiksinaniam asmeniui. Jei ginantis nuo ksinimosi nukenia tretieji asmenys,
atsakomyb, atsivelgiant kalts form, taikoma kaip u tyin ar neatsarg nusi-
kaltim.
Penktoji slyga. Neturi bti perengtos btinosios ginties ribos. Btinosios ginties
ribos perengiamos, kai tiesiogine tyia nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata,
jei akivaizdiai gynyba neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo, jei
besiksinaniajam tyia padaroma didesn ala, negu leidia ginamosios teiss ar
interesai, kuriuos buvo pasiksinta, ir jei pasiksinimui atremti buvo panaudotos
priemons, kurios konkreioje situacijoje nebuvo btinos. Btinosios ginties ribas
perengs asmuo atsako pagal baudiamj statym. Antra vertus, pagal statym
nebus perengtos btinosios ginties ribos, jei ala bus padaryta dl didelio sumii-
483
BAUDIAMOJI TEISE
mo ar igsio, kur sukl pavojingas ksinimasis, pavyzdiui, brovimasis bust,
net jei besiksinaniam asmeniui bus atimta gyvyb.
Vertinant, ar nebuvo perengtos btinosios ginties ribos, btina atsivelgti k-
sinimosi pobd ir pavojingum bei besiksinaniajam padarytos alos dyd. Ksi-
nimosi pobd nulemia tai, kokioms vertybms ksinantis grs pavojus (pvz., nuo-
savybei, lytinei laisvei, gyvybei, sveikatai ar valstybs saugumui). Ksinimosi
pavojingum lemia ksinimosi intensyvumas, besiksinanij skaiius, jg santy-
kis, ksinimosi metu naudojamos priemons, galimos alos dydis ir kitos panaios
aplinkybs. statyme nereikalaujama, kad gynybos priemons ir gynybos intensy-
vumas visikai atitikt ksinimosi pobd ir pavojingum. Be to, statyme neriboja-
mos naudojamos priemons gynybai nuo pavojingo ksinimosi. Ribojamas tik mo-
gaus sveikatai padaromos alos dydis.
Kai besiginantysis nuudo ar padaro besiksinaniajam sunk sveikatos sutrik-
dym perengdamas btinosios ginties ribas, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 1 dal
ar pagal 135 straipsnio 1 dal.
8.2. ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALSTAM VEIK,
SULAIKYMAS
i i
aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb, teisinta BK 29 straipsnyje. Asmuo
neatsako pagal BK u veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas itrkti ar
kitais veiksmais aktyviai bandaniam ivengti sulaikymo nusikalstam veik
padariusiam asmeniui padaro turtins alos, nesunk sveikatos sutrikdym arba sunk
sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmen,
tyia nuudius ar pasiksinus nuudyti, - sunk sveikatos sutrikdym, jeigu
nusikalstam veik padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Asmens,
atremianio nusikalstam veik padariusio asmens pasiprieinim, veikai taikomos
BK 28 straipsnyje nustatytos btinosios ginties taisykls.
8.3. PROFESINI PAREIG VYKDYMAS
Pagal BK 30 straipsn asmuo pagal BK neatsako u al, kuri padar vykdydamas
profesines pareigas, jeigu jis nevirijo statym ar kit teiss akt nustatyt galio-
jim. Asmuo pagal BK atsako u al, kuri padar vykdydamas profesines pareigas,
jeigu jis virijo statym ar kit teiss akt nustatytus galiojimus.
8.4. BTINASIS REIKALINGUMAS
BK 31 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus u
veik, kuri jis padar siekdamas paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j
teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant pavoj, jeigu is pavojus ne-
galjo bti paalintas kitomis priemonmis ir padaryta ala yra maesn u t, kurios
siekta ivengti.
484
8.5. TEISSAUGOS INSTITUCIJOS UDUOTIES VYKDYMAS
BK 32 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis teistai
veik pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model. Jeigu asmuo, veikdamas
pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model ar vykdydamas kit teissaugos
institucijos uduot, pereng ios uduoties ribas, jis atsako pagal baudiamj
statym, taiau bausm gali bti velninama remiantis BK 59 straipsniu.
Asmuo neatsako pagal baudiamj statym, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo
ar organizuotos grups veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo
vykdydamas teissaugos institucijos kit teist uduot ir nepereng ios uduoties
rib.
8.6. SAKYMO VYKDYMAS
BK 33 straipsnyje teigiama, kad asmuo neatsako pagal baudiamj statym u veik,
kuri jis padar vykdydamas teist sakym, potvark ar nurodym. Asmuo atsako
pagal baudiamj statym, jeigu jis vykd inomai nusikalstam sakym, potvark
ar nurodym. Asmuo, atsisaks vykdyti nusikalstam sakym, potvark ar nurodym,
neatsako pagal baudiamj statym. Toks asmuo gali atsakyti pagal BK tik tuo
atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudtis.
8.7. PATEISINAMA PROFESIN AR KIN RIZIKA
BK 34 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal BK u veiksmus, dl kuri
nors ir atsiranda baudiamojo statymo numatyt padarini, bet jie atlikti pateisinama
profesine ar kine rizika visuomenei naudingam tikslui pasiekti. Rizika laikoma
pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka iuolaikin moksl ir technik, o nurodyto
tikslo nebuvo galima pasiekti be rizikos, o rizikavs asmuo msi btin saugumo
priemoni, kad apsaugot nuo alos statym saugomus interesus.
8.8. MOKSLINIS EKSPERIMENTAS
BK 35 straipsnyje teigiama, kad asmuo, kuris atlikdamas teist mokslin ekspe-
riment padar alos, pagal BK neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo
aprobuotomis metodikomis, sprendiama problema turi iskirtins reikms mokslui
ir eksperimentuotojas msi btin priemoni, kad bt ivengta alos statym
saugomiems interesams. Mokslinis eksperimentas draudiamas neturint apie galimus
padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. Mokslinis
eksperimentas draudiamas, iskyrus statym numatytus atvejus, su nia moterimi,
jos vaisiumi, maameiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta
laisv.
485
9. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB U NEBAIGT
NUSIKALSTAM VEIK
Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsni dispozicijose apraomi baigtins
nusikalstamos veikos poymiai. Tai reikia, kad nustaius visus nusikalstamos veikos
poymius, kurie aprayti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, laikoma, kad
padaryta baigta nusikalstama veika. Taiau baudiamojoje teisje visuotinai
pripainta, kad baudiamoji atsakomyb turi bti taikoma ne tik u pabaigt
nusikalstam veik, bet ir dl parengtins nusikalstamos veiklos. Taigi baudiamojoje
teisje skiriama baigta nusikalstama veika ir parengtin nusikalstama veika. Pa-
rengtin nusikalstama veika apima dvi nusikalstamos veikos padarymo stadijas:
rengimsi padaryti nusikalstam veik ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik.
Baudiamosios atsakomybs dl parengtins nusikalstamos veiklos klausimai
reguliuojami BK 21, 22 ir 23 straipsniuose. BK 21 straipsnyje pateikta rengimosi
padaryti nusikaltim samprata ir baudiamosios atsakomybs u rengimsi padaryti
nusikaltim slygos. Rengimasis padaryti nusikaltim yra priemoni ir ranki
suiekojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba
kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarymas. Rengimasis
padaryti nusikaltim yra ne bet kokia asmens veika, o tik tokia, kuri palengvina
kaltininkui padaryti numatyt nusikaltim. Praktikai tai yra veikos, kuriomis pa-
lengvinamas nusikaltimo objektyviosios puss realizavimas. Toks atvejis, pavyzdiui,
bus, jei kaltininkas nukirps elektros laidus parduotuvje, kuri numats sibrauti ir
apvogti, kad nepradt veikti signalizacija, arba jei kaltininkas, numats pavogti
svetim automobil, nuskaitys jo signalizacijos kod.
Antra vertus, ne bet kokie kaltininko veiksmai, padaryti iki nusikaltimo pradios,
jau eina rengimosi padaryti nusikaltim stadij. Baudiamojoje teisje dar inoma
tyios iklimo aiktn svoka. Tokiais odiais vardijami kaltininko veiksmai,
padaryti odiu ar ratu, kuriais jis atskleidia kitiems asmenims savo ketinim ar
apsisprendim padaryti konkret nusikaltim. Antai asmuo papasakoja savo draugui,
jog nusprends apvogti but, kuriame is neseniai lanksi. Ketinimo ar apsisprendimo
pasisakymas dar nerodo, jog bus realizuota nusikalstamos veikos objektyvioji pus,
todl tyios iklimas aiktn neutraukia baudiamosios atsakomybs. Teissaugos
institucijos, gavusios informacij apie tok asmens apsisprendim, turi imtis
atitinkam prevencini priemoni, kad ketinimas neperaugt nusikaltim. Riba tarp
tyios iklimo aiktn ir rengimosi padaryti nusikaltim yra labai neryki. Antai jei
ms mintas asmuo, atskleids savo ketinim, paprays savo draugo informacijos
apie buto eimininkus, nors suinoti j ijimo i nam ir sugrimo laik, tokie
veiksmai jau peraugs rengimsi padaryti nusikaltim ir gali utraukti baudiamj
atsakomyb. 1961 m. BK numat baudiamj atsakomyb u rengimsi padaryti bet
kok nusikaltim. Tuo tarpu naujojo BK 21 straipsnyje numatyta, kad asmuo atsako
tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim. U rengimsi padaryti
kitus nusikaltimus baudiamoji atsakomyb nenumatyta. U rengimsi padaryti
baudiamj nusiengim baudiamoji atsakomyb i viso nenumatyta.
Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik stadija prasideda tada, kai asmuo tie-
siogiai pradeda daryti nusikalstam veik, t. y. realizuoti nusikalstamos veikos, kuri
jis nusprend daryti, objektyvij pus. Pagal BK 22 straipsnio 1 dal pasiksini-
486
Baudiamoji atsakomyb u nebaigt nusikalstam veik
mas padaryti nusikalstam veik yra tyinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai
pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu veika nebuvo
baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi. Pasiksinimo esm ta,
kad kaltininkas, pradjs daryti nusikalstam veik, jos nebaigia. Jo padarytoje veikoje
yra dalis baudiamajame statyme numatyt nusikalstamos veikos objektyviosios
puss poymi, bet nra vis poymi, leidiani daryti ivad, jog nusikaltimas ar
baudiamasis nusiengimas baigtas.
vairi nusikalstamos veikos stadij vertinimas priklauso ne tik ir ne tiek nuo
kaltininko tiksl, jo subjektyvaus sivaizdavimo dl veikos baigtumo, kiek nuo to,
kaip apraoma nusikalstamos veikos sudtis. Antai jei nusikaltimo sudtis yra for-
mali, tai veika laikoma baigta, neatsivelgiant tai, ar buvo koki pasekmi. si-
vaizduokime, kad asmuo nori nuudyti Lietuvos Respublikos Prezident ir auna j,
taiau nepataiko. Jis pats manys, kad nusikaltim pradjo, bet jo nebaig. Taiau
teismo jis bus nuteistas dl baigtinio nusikaltimo pagal BK 115 straipsn, nes BK 115
straipsnyje baudiamoji atsakomyb siejama ne su pasekmmis, o tik su veika, t. y.
pasiksinimu Prezidento gyvyb. Arba tai asmuo sigijo narkotini mediag,
nordamas jas perduoti draugui, esaniam kalinimo staigoje, taiau sulaikytas buvo
mieste. Jam atrodys, jog savo tiksl nepasiek, uduoties neatliko iki galo, taiau bus
nuteistas dl baigtinio nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 1 dal, nes taikant
baudiamj atsakomyb pakanka to, kad buvo sigytos narkotins mediagos.
Svarbus pasiksinim identifikuojantis poymis yra tas, kad asmuo nebaigia re-
alizuoti vis nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymi dl prieasi, ne-
priklausani nuo jo valios. Jis padaro visk, kas jam atrodo btina savo tikslams
pasiekti, taiau j pasiekti nepavyksta dl nuo jo nepriklausani aplinkybi. Antai
asmuo, nordamas sibrauti parduotuv, susiranda lautuv ir juo bando atidaryti
duris, bet jam veikti urakto nepavyksta ir jis pasialina nejs parduotuv ir nieko
neines.
Jei asmuo nepabaigia pradtos nusikalstamos veikos savo noru, turdamas ga-
limyb realizuoti visus statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius, jis gali
bti netraukiamas baudiamojon atsakomybn. Tokia galimyb numatyta BK 23
straipsnyje, kuriame tvirtinti savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik
pagrindai. Pagal BK straipsn savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim ar
baudiamj nusiengim yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradt nusi-
kalstam veik, suvokdamas, kad gali j pabaigti.
Taiau nebus laikoma, jog asmuo savanorikai atsisak pabaigti pradt nusi-
kalstam veik, tuo atveju, jei jis lyg ir turs galimyb pabaigti pradt veik, t. y.
realizuoti pradto nusikaltimo objektyvij pus, taiau nutrauks nusikalstam veik
atsiradus realiam pavojui jo sveikatai ar gyvybei ar tarus bti pastebtam ar sulai-
kytam. Antai asmuo, kuris nusprend pavogti automobil ir, atidars jo duris, mus
veikti garsinei signalizacijai ar dl to, kad buvo pastebtas paalini moni, pasi-
alina, nebus laikomas kaip savanorikai atsisaks pabaigti pradt nusikalstam
veik.
Savanorikas atsisakymas pabaigti pradt nusikalstam veik yra aplinkyb,
alinanti baudiamj atsakomyb, taiau jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikal-
timo ar baudiamojo nusiengimo sudtis, asmuo u t nusikaltim bus traukiamas
baudiamojon atsakomybn.
487
10. KELI ASMEN DALYVAVIMAS
PADARANT NUSIKALSTAM VEIK IR J
BAUDIAMOJI ATSAKOMYB
Praktikoje neretai pasitaiko, kai darant nusikalstam veik vienaip ar kitaip prisideda
keli asmenys. Tokiems atvejams vertinti baudiamojoje teisje yra du institutai:
bendrininkavimo padarant nusikalstam veik institutas ir prisidjimo prie
nusikalstamos veikos institutas.
10.1. BENDRININKAVIMO SAMPRATA IR POYMIAI
Bendrininkavimo darant nusikalstam veik samprata pateikta BK 24 straipsnio 1
dalyje. Bendrininkavimas yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susi-
tarusi pakaltinam ir sulaukusi BK 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmen da-
lyvavimas darant nusikalstam veik. Bendrininkavimas yra bendra ir vieninga keli
asmen veikla. Esant bendrininkavimui, kiekvienas asmuo savo veika prisideda prie
nusikalstamos veikos ir suvokia, kad daro nusikalstam veik bendrai su kitais
asmenimis. Todl esant bendrininkavimui, visi bendrininkai, nesvarbu, koks kon-
kretus j vaidmuo ir naas darant nusikalstam veik, atsako pagal vien ir t pat BK
straipsn. Antai jei keli asmenys susitar pavogti svetim automobil ir pasidalijo
vaidmenimis taip, kad vienas t automobil uvald ir nuvairavo draugo gara, o
kitas t automobil pardav, ir pinigus abu pasidalijo, abu kaltininkai, pripainus juos
bendrininkais, bus traukiami baudiamojon atsakomybn pagal vien BK 178
straipsn, numatant atsakomyb u svetimo turto vagyst, nepaisant to, kad tiesiogiai
vagiant automobil dalyvavo tik vienas asmuo.
Keli asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik vertintinas kaip bendri-
ninkavimas tik tada, kai keli asmen ryys darant nusikalstam veik atitinka ben-
drininkavimo poymius. Bendrininkavimo poymiai, kaip ir nusikalstamos veikos
sudties poymiai, skirstomi objektyviuosius ir subjektyviuosius. Yra trys objekty-
vieji ir du subjektyvieji bendrininkavimo poymiai. Prie objektyvij bendrininkavi-
mo poymi priskiriami: 1) keli asmen dalyvavimas; 2) j veikos bendrumas; 3) ki-
lusi padarini bendrumas; 4) prieastinis ryys tarp vykdytojo ir kit bendrinink
veikos ir tarp kiekvieno bendrininko veikos ir kilusi nusikalstam padarini. Prie
subjektyvij bendrininkavimo poymi priskiriami: 1) susitarimas daryti nusikals-
tam veik; 1) tyia daryti nusikalstam veik bendrininkaujant.
Bendrininkavimo objektyvioji pus reikalauja, kad darant nusikalstam veik
dalyvaut bent du asmenys. Taiau kai kurioms bendrininkavimo formoms keliami
padidinti reikalavimai. Antai nusikalstamas susivienijimas, kaip bendrininkavimo
forma, bus tik tada, jei darant nusikalstam veik dalyvaus 3 ir daugiau asmen. Tai
nustatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje.
Be to, bendrininkavus bus apkaltinta tik tada, jei nusikalstam veik padar
asmenys bus baudiamosios atsakomybs subjektai, t. y. nusikalstamos veikos pada-
rymo metu bus pasiek statymo nustatyt baudiamosios atsakomybs ami.
Kitas objektyvusis bendrininkavimo poymis - bendrinink veikos bendrumas -
reikia, kad kiekvienas i nusikalstamos veikos dalyvi savo veika prisideda darant
nusikalstam veik. Bendrinink veikos bendrumas gali pasireikti viena i trij
488
Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik ir j baudiamoji atsakomyb
form. Bendrininkavimas iorikai gali pasireikti tuo, kad kiekvienas i keli as-
men, dalyvaujani darant nusikalstam veik, padaro nusikalstam veik iki galo,
t. y. realizuoja nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties objektyviuosius
poymius. Antai trys jaunuoliai pro atidaryt lang sibrauna svetim but ir kiek-
vienas i j paima ir isinea tam tikrus bute esanius daiktus. iuo atveju nusikals-
tama veika padaryta bendromis keli asmen pastangomis. Veikos bendrum rodo tai,
kad kiekvienas asmuo, dalyvavs darant nusikaltim, paeid BK 178 straipsnio 2
dalyje Vagyst" numatyt draudim ir padar nusikalstam veik iki galo. iuo
atveju visi nusikaltim padar asmenys laikomi vykdytojais, o tokia bendrininkavimo
forma vadinama paprasta bendrininkavimo forma.
Keli asmen veikos bendrumas gali pasireikti ir tada, kai kiekvienas i nusi-
kalstamos veikos dalyvi tik i dalies padaro nusikalstam veik, t. y. realizuoja tik
dal atitinkamo BK straipsnio objektyviosios puss poymi. Antai iaginimo byloje
paaikja, kad vienas asmuo mu nukentjusij, palau jos pasiprieinim, o kitas
vliau atliko lytin akt. Kadangi pagal BK 149 straipsn iaginimu laikomas
nusikaltimas, pasireikiantis lytiniu santykiavimu su mogumi prie jo vali ir
psichinio ar fizinio smurto panaudojimu, kiekvienas i kaltinam asmen savo
veiksmais i dalies realizavo iame BK straipsnyje numatyt nusikaltimo sudt.
Kiekvienas i asmen, bent i dalies atliks iaginimo objektyvij pus, bus
laikomas vykdytoju, o j bendrininkavimo forma bus laikoma paprasta ben-
drininkavimo forma.
Pagaliau galima treia keli asmen veikos bendrumo forma, kai tiesiogiai nu-
sikalstam veik padaro tik vienas ar keli, taiau ne visi darant veik dalyvav asme-
nys. iuo atveju kiti bendrininkai padaro veikas, kurios tiesiogiai nra inkriminuo-
jamos kaip nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymiai. Patys jie savo veikla
BK specialiosios dalies norm lyg ir nepaeidia, taiau jie padaro veikas, kurios
palengvina kitiems bendrininkams padaryti nusikalstam veik, sudaro slygas kit
asmen veikai, ir todl j padarytos veikos turi ry su kit asmen padarytomis
veikomis. Antai keli asmenys susitar pavogti svetim automobil ir pasidalijo
vaidmenimis taip, kad vienas automobil pavogs, o kitas usiims jo realizavimu. iuo
atveju vagyst tiesiogiai padar tik vienas asmuo, o kitas padar veiksmus, kurie
patys savaime nra vagyst. Taiau juos sieja veikos bendrumas. Tokia bendri-
ninkavimo forma yra sudtin. Dl skirting keli asmen veikos bendrumo form
baudiamasis kodeksas iskiria bendrinink ris.
Dl keli asmen veikos bendrumo atsiranda ir bendri padariniai, kurie, esant
materialioms nusikaltim sudtims, inkriminuojami bendrininkams. Jei but sibrov
trys asmenys ir pirmasis isine turto u 1 000 lit, antrasis u 10 000 lit, o treiasis
u 50 lit, visi kaltininkai atsakys u visas pasekmes, t. y. u 11 050 lit vagyst,
nesvarbu, kiek kiekvienas asmuo pagrob atskirai.
Tam, kad visiems asmenims, prisidjusiems prie nusikalstamos veikos, galima
bt inkriminuoti vykdytojo padaryt veik, btina nustatyti prieastin ry tarp vyk-
dytojo veikos ir kit bendrinink, o esant materialioms nusikalstam veik sudtims
dar ir prieastin ry tarp kiekvieno i bendrinink padarytos veikos ir dl nusikals-
tamos veikos padarymo kilusi padarini.
Nustatant bendrininkavim, btina rodyti k subjektyvij jo pus.
Bendrininkaujant btinas susitarimas tarp keli asmen daryti nusikalstam veik
bendromis pastangomis. Veikos bendrumas yra keli asmen susitarimo daryti
489
BAUDIAMOJI TEISE
nusikalstam veik bendrai pasekm. Baudiamoji teis neteikia ypatingos reikms,
koks turi bti susitarimas. Susitarimas gali bti gana detalus, bet gali bti ir labai
paprastas. Susitarimo forma neturi lemiamos reikms nustatant bendrininkavimo
poymius. Lemiam reikm turi tik susitarimo laikas. Susitarti dl nusikalstamos
veikos padarymo bendrininkai turi iki nusikalstamos veikos pradios arba, blogiausiu
atveju, jos metu. Baudiamoji teis numato, kad susitarimo turinys nusikalstamos
veikos darymo metu gali bti pakoreguotas pritarus kitiems nusikalstamoje veikoje
dalyvaujantiems asmenims. Tokiu atveju visi bendrininkai vienodai atsako u
pakoreguot susitarim. Taiau jei vienas ar keli dalyvaujantys asmenys veikia u
susitarimo rib, t. y. padaro veik ar sukelia padarinius, dl kuri nebuvo tartasi, toks
atvejis vardijamas kaip vykdytojo ekscesas.
Atsivelgiant susitarimo laik ir jo pobd, galima iskirti tam tikras bendri-
ninkavimo formas, turinias takos bendrinink atsakomybei.
Be susitarimo, statymas reikalauja tyios daryti nusikalstam veik bendrinin-
kaujant. Jos esm ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja nusi-
kalstamoje veikloje ir dalyvauja joje ne vienas, o bendrai su kitu ar kitais asmenimis
ir atlieka jam skirt vaidmen. Visa tai suvokdamas jis apsisprendia, t. y. nori kartu
dalyvauti toje veikloje.
10.2. BENDRININK RYS
Kaip jau buvo minta, keli asmenys, susitar daryti nusikalstam veik, gali atlikti
skirtingus vaidmenis. Pagal vaidmen, kur bendrininkai atlieka darydami nusikals-
tam veik, jie skirstomi ris. Bendrinink rys vardytos BK 24 straipsnyje.
Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, pa-
djjas.
Vykdytojas yra pagrindinis bendrininkas. Vykdytojas yra tas asmuo, kuris padaro
nusikalstam veik realizuodamas nusikalstamos veikos objektyvij pus. Jei
nusikalstam veik padar keli asmenys kartu, tai kiekvienas i j laikomas
bendravykdytoju. Vykdytoju laikomas asmuo, kuris atliko vis nusikaltimo objek-
tyvij pus ar bent dal statyme numatyt nusikalstamos veikos objektyvij
poymi. Antai iaginimo byloje vykdytojas bus asmuo, kuris tik naudojo smurt
prie nukentjusij arba tik atliko lytin akt, pasinaudodamas kit asmen smurto
padariniais. Vykdytoju pripastamas ir toks asmuo, kuris nusikalstamai veikai
padaryti pasitelkia nepakaltinamus arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto
amiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra kalti, t. y j rankomis
padaro nusikalstam veik, pats atlikdamas organizatoriaus, kurstytojo ar padjjo
vaidmen. Tokia veikla vadinama tarpiniu nusikalstamos veikos vykdymu.
Organizatorius yra asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam susi-
vienijim, jiems vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam
veik ar jai vadovavs. Organizatorius bna ne visais bendrininkavimo atvejais, o tik
esant tam tikroms bendrininkavimo formoms - organizuotai grupei ar nusikalstamam
susivienijimui.
Kurstytojas yra asmuo, paskatins kit asmen daryti nusikalstam veik.
Padjjas yra asmuo, padjs daryti nusikalstam veik. Padjjas nusikalstamos
veikos darymo metu gali bti nusikaltimo vietoje ir savo veik padaryti tuo pat
490
Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik ir j baudiamoji atsakomyb
metu kaip ir vykdytojas, taiau padjjas neatlieka veiksm, einani vykdytojo
padaryto nusikaltimo objektyvij pus. BK 24 straipsnyje vardytos veikos, kurios
gali reikti padjim darant nusikalstam veik - tai patarim, nurodym davimas,
priemoni teikimas, klii alinimas, kit bendrinink saugojimas ar pridengimas, i
anksto duotas paadas paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar
priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat i
anksto duotas paadas realizuoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus.
10.3. BENDRININKAVIMO FORMOS
Pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo poymius baudiamojoje
teisje iskiriamos bendrininkavimo formos. Atsivelgiant bendrinink vaidmenis
darant nusikalstam veik, iskiriama paprasta bendrininkavimo forma ir sudtin.
Paprastas bendrininkavimas yra tada, kai visi nusikaltimo bendrininkai vaidina
vykdytoj vaidmenis ir nra kit ri bendrinink. Sudtin bendrininkavimo forma
bus tada, kai darant nusikalstam veik, be vykdytoj, dalyvauja kit ri
bendrininkai (pvz., padjjai, kurstytojai).
Remiantis subjektyviaisiais bendrininkavimo poymiais, skiriamas bendrininka-
vimas be iankstinio susitarimo ir bendrininkavimas i anksto susitarus. Savo ruotu
bendrininkavimas i anksto susitarus gali gauti organizuotos grups ar nusikalstamo
susivienijimo form.
Pagal objektyvij ir subjektyvij bendrininkavimo poymi visum BK 25
straipsnyje vardytos 3 bendrininkavimo formos: bendrinink grup, organizuota
grup, nusikalstamas susivienijimas.
Bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar
daugiau asmen susitaria nusikalstam veik daryti, tsti ar ubaigti, jei bent du i j
yra vykdytojai. Bendrinink grups veika padaroma paprasta bendrininkavimo forma,
be iankstinio susitarimo arba ir i anksto susitarus. Pagal BK 60 straipsn
bendrinink grups padarytas nusikaltimas teismo gali bti pripaintas kaip kaltinink
atsakomyb sunkinanti aplinkyb ir turti takos skiriant bendrininkams bausmes.
Organizuota grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo
stadijoje du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar
labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka
tam tikr uduot ar turi skirting vaidmen. Organizuotos grups veika padaroma tiek
paprasta, tiek sudtine bendrininkavimo forma, taiau pripainus, kad nusikaltim
padar organizuota grup, visi grups nariai, neatsivelgiant kiekvieno j vaidmen,
atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Organizuota grup isiskiria ir tuo, kad ji
sudaroma paprastai ne vienam, o keliems nusikaltimams padaryti, nors jei rengiamas
nusikaltimas priskiriamas prie sunki ar labai sunki, organizuot grup esant
konstatuoti pakanka, jei bt padarytas vienas nusikaltimas. Kai veikia organizuota
grup, bendrininkai gana detaliai susitaria, t. y. pasiskirsto vaidmenis, susitaria dl
nusikaltim kiekio, taip pat suderina kiekvieno rengiamo ir daromo nusikaltimo
koordinavim. Pagal BK 60 straipsn nusikaltimas, padarytas organizuotos grups, yra
traktuojamas kaip kaltinink atsakomyb sunkinanti aplinkyb.
491
BAUDIAMOJI TEISE
Nusikalstamas susivienijimas yra tokia bendrininkavimo forma, kai bendrai
nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams
daryti - susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastovs tarpusavio ryiai
bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Nusikalstamo susivienijimo veika paprastai
padaroma sudtine bendrininkavimo forma. Nusikalstamame susivienijime paprastai
bna hierarchin struktra, kurios virnje yra organizatorius, arba vadovas.
Nusikalstamo susivienijimo krimas bei priklausymas jam jau pats savaime yra
nusikaltimas, u kur baudiamoji atsakomyb numatyta BK 249 straipsnyje.
Nusikalstamo susivienijimo nari baudiamoji atsakomyb turi ypatum: visi
susivienijimo nariai, nesvarbu, koks j vaidmuo iame susivienijime, atsako kaip io
nusikaltimo vykdytojai. Nusikalstamam susivienijimui padarius kitus nusikaltimus,
visi jo nariai, dalyvav juose, atsako pagal savo vaidmen darant nusikaltim. Kaip ir
organizuotos grups, nusikalstami susivienijimai paprastai kuriami ne vienam
nusikaltimui padaryti, o nusikalstamai veiklai nuolatos daryti. Taiau jei rengiamas
nusikaltimas priskiriamas prie sunki ar labai sunki, nusikalstam susivienijim,
kaip ir organizuot grup, esant konstatuoti pakanka, jei bt padarytas vienas
nusikaltimas. Kai veikia nusikalstamas susivienijimas, bendrininkai susitaria itin
detaliai pasiskirstydami vaidmenimis, taip pat nustatydami nusikaltim kiek,
suderindami kiekvieno rengiamo nusikaltimo koordinavim.
>
10.4. PRISIDJIMAS PRIE NUSIKALSTAMOS VEIKOS
Prisidjimas prie nusikalstamos veikos - tai antroji forma, kai nusikalstamoje veikoje
dalyvauja keli asmenys. Nuo bendrininkavimo ji skiriasi savo poymiais ir bau-
diamosiomis teisinmis pasekmmis. Prisidjimas prie nusikaltimo taip pat
suponuoja bendrininkavimo poymius. Taiau esant prisidjimui yra ne visi
bendrininkavimo poymiai. Antai asmuo pavog i buto televizori ir, ujs pas savo
draug, papasakojo apie padaryt nusikaltim bei pasil pigiai nupirkti televizori ar
surasti pirkj. is sutiko. ioje situacijoje minto asmens ir jo draugo ryys turi
objektyvij bendrininkavimo poymi, o draug galima bt vardyti kaip padjj,
taiau trksta subjektyvij bendrininkavimo poymi - susitarimo, kuris turi bti
sudaromas iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, ir tyios, t. y. supratimo, kad
nusikaltimas daromas abipusmis keli asmen pastangomis. Esant prisidjimui prie
nusikaltimo kiekvienas prisidjs asmuo baudiamojon atsakomybn traukiamas u
savo padaryt veik. iuo atveju televizori pavogs asmuo atsakys u vagyst, o jo
draugas - u inomai nusikalstamu bdu gauto turto sigijim. Jei dl vagysts
padarymo jie bt susitar i anksto, jie tapt vagysts bendrininkais ir abu bt
baudiami u vagyst - vienas bt vardytas kaip vykdytojas, o kitas kaip padjjas.
Lietuvos Respublikos BK numato ribot atsakomyb u prisidjim prie nusi-
kaltimo. Aiku, ribojimai susij ne su nusikaltimo vykdytoju, o tik su asmeniu, pri-
sidjusiu prie vykdytojo padaryto nusikaltimo. BK numato baudiamum tik u tokias
prisidjimo prie nusikalstamos veikos formas: nusikaltimo ar nusikaltlio slpim
(BK 237 str.); nepraneim apie nusikaltim (BK 238 str.); nusikalstamu bdu gauto
turto gijim ar realizavim (BK 189 str.); tarnybos pareig neatlikim (BK 229 str.).
Kitos prisidjimo prie nusikaltimo padarymo formos baudiamosios
492
Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai
atsakomybs neutraukia. Be to, atkreiptinas dmesys, kad baudiamoji atsakomyb
u kai kurias prisidjimo prie nusikaltimo padarymo formas yra apribojama
papildomais reikalavimais, vestais BK. Antai u nusikaltimo ar nusikaltlio slpim
ar nepraneim atsakomyb numatyta tik dl nedidels dalies nusikaltim (BK 237
str.). Be to, u tas padarytas veikas neatsako nusikaltim padariusio asmens artimieji
giminaiiai ir eimos nariai.
11. NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO
TEISINIAI PADARINIAI
Visi galimi nusikalstamos veikos padarymo padariniai (pasekms) yra numatomi
Baudiamajame kodekse. 2000 m. BK numatytos dvi nusikalstamos veikos padarymo
teisini padarini rys: baudiamoji atsakomyb ir atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs.
11.1. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SAMPRATA
Baudiamoji atsakomyb yra klasikin ir pagrindin nusikalstamos veikos padarymo
teisin pasekm. Per baudiamj atsakomyb pasireikia baudiamosios teiss esm,
realizuojamas baudiamosios teiss reguliavimo metodas, gyvendinama teisingumo
samprata. Aikinantis baudiamosios atsakomybs svok, reikia atsakyti klausimus:
1) kada baudiamoji atsakomyb prasideda ir kada baigiasi; 2) koks baudiamosios
atsakomybs turinys; 3) koks jos santykis su kriminaline bausme.
Baudiamoji atsakomyb susideda i dviej stadij: 1) baudiamoji atsakomyb
kaip asmens, padariusio nusikalstam veik, pareiga atsakyti pagal statym ir 2)
patraukimas baudiamojon atsakomybn, t. y. pareigos realizavimas.
Baudiamoji atsakomyb atsiranda atsiradus baudiamajam teisiniam santykiui, o
is atsiranda padarius nusikalstam veik. Nusikalstama veika suponuoja teisin
santyk. Darydamas nusikalstam veik, asmuo, kaip nusikaltimo subjektas, tampa
teisinio santykio su nukentjusiuoju dalyviu. Antai, ksindamasis kito asmens svei-
kat, nusikaltlis savo veiksmais realizuoja baudiamosios teiss normos dispozicij,
taigi tampa teisinio santykio su nukentjusiuoju dalyviu. Tai pirminis baudiamasis
teisinis santykis, kurio subjektai yra kaltininkas ir nukentjusysis. Taiau paeidus
baudiamosios teiss norm, t. y. padarius kaltininkui baudiamajame statyme
numatyt veik, atsiranda dar ir antrinis baudiamasis teisinis santykis tarp asmens,
paeidusio baudiamj statym, ir valstybs, kuriai atstovauja kriminalins justicijos
institucijos. Pastarojo teisinio santykio esm yra asmens, padariusio nusikalstam
veik, nustatymas, nusikaltimo poymi nustatymas jo veikoje ir baudiamosios
atsakomybs klausimo isprendimas. io teisinio santykio dalyviai turi tam tikras
teises ir pareigas. Baudiamoji atsakomyb esant iam teisiniam santykiui yra viena i
asmens, padariusio nusikalstam veik, pareig. Asmuo, padars nusikalstam veik,
turi pareig pagal baudiamuosius statymus atsakyti u padaryt veik. Taigi
baudiamoji atsakomyb, atsiradusi padarius nusikalstam veik, pirmojoje
baudiamosios atsakomybs stadijoje pasireikia kaip kaltininko parei-
493
BAUDIAMOJI TEISE
ga, tuo metu daugiau kaip asmens, padariusio veik, teorin pareiga atsakyti u
padaryt veik. Kadangi baudiamoji atsakomyb susijusi su esminiais mogaus
teisi apribojimais, nustatyta speciali tvarka pareigai atsakyti pagal statym nustatyti.
i tvarka sureguliuota baudiamojo proceso statymais. Ikiteisminio bylos tyrimo bei
teisminio jos nagrinjimo esm ir paskirtis yra nustatyti, ar asmuo tikrai padar
nusikalstam veik, ar jis turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu turi bti rodoma, kad is
asmuo padar nusikalstam veik ir i tikrj turi pareig atsakyti pagal
baudiamuosius statymus.
Teiss taikymo aktas, kuriuo konstatuojama pareiga atsakyti pagal statym, yra
teismo apkaltinamasis nuosprendis. Btent nuo apkaltinamojo nuosprendio
primimo momento prasideda antroji baudiamosios atsakomybs stadija - bau-
diamoji atsakomyb pradedama realizuoti, asmuo laikomas patrauktu baudiamojon
atsakomybn. Be abejo, praktikoje galimi atvejai, kai baudiamoji atsakomyb nra
realizuojama. Baudiamuosiuose statymuose yra numatytas baudiamosios
atsakomybs senaties institutas. Pagal senaties normas asmuo netraukiamas bau-
diamojon atsakomybn, jei sujo baudiamajame statyme numatytos senaties s-
lygos. Pagaliau baudiamoji atsakomyb gali bti nerealizuojama teissaugos insti-
tucij nuoira. BK yra numatytas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
institutas. Kaltininkas, esant tam tikroms slygoms, gali bti atleidiamas nuo pa-
reigos atsakyti u padaryt veik priimant oficial teiss taikymo akt. Antai asmuo,
padars nusikaltim, gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, kai
kaltininkas ir nukentjusysis susitaiko (BK 38 str.), kai kaltininkas perduodamas
pagal laidavim (BK 40 str.) arba kai pritaikomos aukljamojo poveikio priemons
nepilnameiui (BK 93 str.).
Baudiamoji atsakomyb realiai pradedama realizuoti, kaltininkas bna patrauktas
baudiamojon atsakomybn nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento.
Taiau reikia atkreipti dmes, kad baudiamosios atsakomybs realizavimo pradia
iki iol neretai buvo siejama ne su teismo nuosprendio primimu, bet su procesiniu
asmens patraukimo kaltinamuoju (pagal nauj Lietuvos Respublikos baudiamojo
proceso kodeks (BPK) - praneimo apie tarim) momentu ar su kardomj
procesinio pobdio poveikio priemoni taikymu tiriant byl iki teismo. Toks
baudiamosios atsakomybs supratimas prietarauja vienai i principini baudiamj
statym nuostat, ufiksuot BK 2 straipsnyje. Ten teigiama, kad tik pripaintas
kaltu padars nusikalstam veik asmuo gali atsakyti pagal baudiamj statym.
Kaltu asmen pripasta tik teismas. Tuo tarpu pagal anksiau galiojus BPK asmen
kaltinamuoju pripaindavo ikiteisminio tyrimo pareignai. Pripainus baudiamosios
atsakomybs realizavimo pradia asmens patraukim kaltinamuoju susidurta su
problemomis, jei vliau byla bus nutraukta dl rodym trkumo ar asmuo teismo bus
iteisintas. Tokiu atveju reiks pripainti, kad asmuo neteistai buvo patrauktas
baudiamojon atsakomybn. Taigi teiss taikymo aktas, konstatuojantis nusikaltimo
sudties buvim ir pakankam pagrind traukti asmen baudiamojon atsakomybn,
yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Taip klausim isprend ir Lietuvos
Aukiausiojo Teismo plenarin sesija, savo ivad pa-grsdama mintais
argumentais.
Nors baudiamosios atsakomybs svoka itin plaiai vartojama ir teisinink, ir
eilini moni, jos turinys danai bna neaikus. Baudiamoji atsakomyb suside-
494
da i trij element, trij sudtini dali. Pirmas btinas baudiamosios atsakomybs
elementas ir jos neivengiamas palydovas yra asmens pasmerkimas, ireikiamas
valstybs vardu apkaltinamuoju teismo nuosprendiu. Antras baudiamosios
atsakomybs elementas yra kriminalin bausm. Ir pagaliau treias jos elementas -
teistumas. Taigi baudiamosios atsakomybs svoka yra daug platesn u bausms
svok. Bausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element, sudtini
dali. baudiamj atsakomyb, be kriminalins bausms paskyrimo ir vykdymo,
dar eina ir asmens pasmerkimas valstybs vardu u baudiamajame statyme nu-
matytos veikos padarym, apkaltinamasis nuosprendis bei teistumas.
Kalbant apie bausms ir baudiamosios atsakomybs santyk, reikia atkreipti
dmes, kad bausm nra btinas baudiamosios atsakomybs palydovas. BK nu-
matytos kelios baudiamosios atsakomybs realizavimo formos: 1) baudiamoji at-
sakomyb su bausms paskyrimu ir atlikimu (visa baudiamoji atsakomyb) ir 2)
baudiamoji atsakomyb su atleidimu nuo bausms atlikimo.
11.2. BAUSM IR JOS PASKIRTIS
Kriminalin bausm yra pagrindinis baudiamosios atsakomybs elementas. Todl
nuo to, kokios kriminalins bausms sudaro bausmi sistem, koks j turinys, kokie
nubaudimo elementai jose numatyti, daugiausia priklauso baudiamosios atsa-
komybs grietumas bei baudiamoji politika. BK 41 straipsnio 1 dalyje bausm
apibrta kaip valstybs prievartos priemon, skiriama teismo nuosprendiu nusi-
kaltim ar baudiamj nusiengim padariusiam asmeniui.
Kalbant apie bausm, labai svarbu, koki tiksl siekiama j skiriant. Bausmi
rys Baudiamajame kodekse ir ypa bausmi turinys daugiausia priklauso nuo to,
kokie tikslai keliami kriminalinei bausmei.
1961 m. Baudiamajame kodekse net iki 1995 m. buvo formuluojami gana pom-
pastiki bausms tikslai. 1961 m. BK 21 straipsnyje buvo pasakyta, kad bausme ne
tik nubaudiama, bet ir siekiama pataisyti bei perauklti nuteistuosius". Visa tai
skambjo labai graiai, taiau praktikai taikant 1961 m. BK nuostatas nuteistojo
pataisymas, o ypa peraukljimas vargu ar buvo manomas taikant kriminalines baus-
mes. Taigi kilnus tikslas liko tik popieriuje. Dargi atvirkiai - bausm, ypa laisvs
atmimas, ne tik kad nepataiso, bet dar ir sugadina mog. Naujajame BK bausms
tikslai formuluojami gana pragmatikai. BK 41 straipsnyje teigiama, kad bausms
paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo; 2) nubausti nusi-
kalstam veik padarius asmen; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb
daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad lai-
kytsi statym ir vl nenusikalst; 5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim.
11.3. BAUSMI RYS
Lietuvos baudiamasis kodeksas paveldjo i tarybins baudiamosios teiss dok-
trinos gana plai kriminalini bausmi sistem. 1990 m. redakcijos BK numatyta net
12 vairi bausmi ri. Po 1990 m. realiai taikom bausmi kiekis sumajo iki 4-5
bausmi. Taiau tik 1994 m. vasar buvo padaryta pakeitim BK 22 straips-
495
BAUDIAMOJI TEISE
nyje Bausmi rys" ir buvo suformuota nauja bausmi sistema. Po 1994 m. liepos
19 d. statymu padaryt pakeitim BK numatytos 6 bausmi rys, tarp j ir mirties
bausm. i bausm Lietuvoje buvo panaikinta 1998 m. gruodio 21 d. priimtu
Lietuvos Respublikos Seimo statymu.
Naujajame BK numatyta gana plati bausmi sistema. Kartu atkreiptinas dmesys,
kad naujajame BK formuluojamos atskiros bausmi sistemos u nusikaltimus ir
baudiamuosius nusiengimus, taip pat atskiros bausmi sistemos pilnameiams ir
nepilnameiams asmenims. Pagal BK 42 straipsn nusikaltim padariusiam asmeniui
gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs
apribojimas; 6) aretas; 7) terminuotas laisvs atmimas; 8) laisvs atmimas iki
gyvos galvos. Taiau ne visos ivardytos bausms gali bti skiriamos visiems nuteis-
tiesiems. Antai BK 90 straipsnyje numatyta, kad asmenims, nusikaltimo padarymo
metu nesulaukusiems 18 met, gali bti skiriamos tik ios bausms: 1) vieieji darbai;
2) bauda; 3) laisvs apribojimas; 4) aretas; 5) terminuotas laisvs atmimas.
U baudiamj nusiengim gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi
atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3)
vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas.
Atkreiptinas dmesys, kad naujajame BK, skirtingai negu iki iol galiojusiame
BK, bausms neskirstomos pagrindines ir papildomas. Visos naujajame BK nu-
matytos bausms yra tik pagrindins. Be to, BK 42 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad
asmeniui, padariusiam vien nusikaltim ar baudiamj nusiengim, gali bti
skiriama tik viena bausm. Kelios bausms gali bti skiriamos tik asmeniui padarius
kelis nusikaltimus, taiau bet kuriuo atveju teismas negali skirti daugiau kaip dvi
bausmes.
Padariusiam nusikalstam veik asmeniui kartu su bausme teismas, remdamasis
BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali skirti baudiamojo poveikio priemones - turto
konfiskavim ir (ar) udraudim naudotis specialia teise (pvz., vairuoti transporto
priemones, laikyti ir neioti ginkl, medioti ir pan.), kai ja naudojantis padaryta
nusikalstama veika. Paymtina, kad pagal 1961 m. BK turto konfiskavimas buvo
laikomas papildoma bausme, o pagal naujj BK - tai ne bausm, o baudiamojo
poveikio priemon. Baudiamojo poveikio priemons paprastai skiriamos asmenims,
atleistiems nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs.
Viej t ei si atmimas yra visikai nauja bausms ris Lietuvos bau-
diamojoje teisje. Tai teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs
institucij ir staig, moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas
pareigas atmimas. Vieosios teiss gali bti atimtos nuo vieneri iki penkeri met.
Vieieji darbai irgi yra nauja bausms ris. Asmuo, nuteistas atlikti vieuosius
darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40
valand per mnes visuomens labui. Vieieji darbai skiriami nuo vieno mnesio iki
vieneri met. Viej darb atlikimo laik nustato teismas, skirdamas bausm,
taiau is laikas negali bti ilgesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u
nusikaltim, ir 240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj nusiengim. i
bausm ypatinga tuo, kad ji gali bti vykdoma tik nuteistajam sutinkant. Jam
nesutikus, paskirtoji bausm turi bti keiiama kit bausm.
Bauda yra viena i seniausiai egzistuojani bausmi. Bauda yra pinigin bausm.
Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais. Minimali
496
bauda yra vieno MGL dydio. Maksimali bauda nustatoma: 1) u baudiamj nu-
siengim - iki 50 MGL dydio; 2) u nesunk nusikaltim - iki 100 MGL dydio; 3)
u apysunk nusikaltim - iki 200 MGL dydio; 4) u sunk nusikaltim - iki 300
MGL dydio. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydio bauda.
Laisvs apribojimas - dar viena visikai nauja bausms ris. Asmenys, nuteisti
laisvs apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausm vykdanios institucijos
inios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir
laikytis teismo nustatyt draudim; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo
draudimus ir pareigojimus.
Laisvs apribojimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvej met.
Asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, teismas gali nustatyti vien ar
kelis draudimus bei pareigojimus.
Teismas gali udrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais
asmenimis ar asmen grupmis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti
saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
Teismas gali pareigoti: 1) tam tikru laiku bti namuose; 2) atlyginti nusikalstama
veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu; 3) pradti
dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo,
narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatly-
gintinai idirbti iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs
apribojimo laik sveikatos prieiros, globos ir rpybos staigose ar nevalstybinse
organizacijose, kurios rpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais
monmis.
Aretas taip pat yra nauja bausms ris Lietuvos baudiamojoje teisje. Aretas
yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas aretinje. U nusikaltim nustatoma
nuo penkiolikos iki devyniasdeimties par areto, u baudiamj nusiengim - nuo
deimties iki keturiasdeimt penki par areto.
Jeigu paskirta iki keturiasdeimt penki par areto, teismas gali nustatyti atlikti j
poilsio dienomis. Aretas neskiriamas nioms moterims ir gali bti neskiriamas
asmenims, auginantiems vaik iki trej met, atsivelgiant vaiko interesus.
Laisvs atmimo bausm gali bti terminuota arba neterminuota, t. y. iki gyvos
galvos. Terminuoto laisvs atmimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki
dvideimties met, o asmenims, nusikaltimo padarymo metu neturjusiems 18 met, -
iki 10 met. Jeigu skiriama bausm pagal BK 64 straipsn, kai neatlikus bausms
padaromas naujas nusikaltimas, gali bti paskirta iki dvideimt penkeri met laisvs
atmimo bausm. Laisvs atmimo bausm nuteistieji atlieka atvirose kolonijose,
pataisos namuose ir kaljimuose. Bausms atlikimo viet parenka teismas,
atsivelgdamas kaltininko asmenyb, padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum.
Laisvs atmimo bausms atlikimo tvarka ir slygos nustatytos Bausmi vykdymo
kodekse.
Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm teismas skiria BK specialiojoje dalyje
numatytais atvejais u labai sunkius nusikaltimus. Jeigu baudiamasis statymas
numato galimyb velninti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, suvelnintos
laisvs atmimo bausms terminas negali bti trumpesnis negu dvideimt penkeri
metai. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimo tvarka ir slygos nusta-
tytos Bausmi vykdymo kodekse.
497
BAUDIAMOJI TEISE
11.4. BAUSMS SKYRIMAS
BK 42 straipsnyje tvirtinta bendra ir isami bausmi sistema, taiau tai dar nereikia,
kad teismas kiekvienam kaltinamajam gali skirti bet kuri i mintame BK straipsnyje
numatyt bausmi. Bausms u padaryt konkrei nusikalstam veik skyrimo
klausimai reglamentuojami specialiame BK bendrosios dalies VIII skyriuje Bausms
skyrimas".
Bausm kaltininkui skiria tik teismas. Atsivelgiant padaryto nusikaltimo po-
bd, baudiamsias bylas nagrinja ir bausmes skiria vienas teisjas ar trij teisj
kolegija. Taigi teism gali sudaryti vienas teisjas ar trys teisjai, taiau visais atvejais
bausms skiriamos Lietuvos Respublikos vardu.
Baudiamojo kodekso nuostatos dl bausms skyrimo yra pakankamai svarbi
baudiamosios teiss dalis, nes paskiriant bausm vykdomas teisingumas, nubau-
diamas asmuo, padars nusikalstam veik. Bausms skyrimo taisyklse atsispindi
statymo nuostat ir teismo laisvs santykis. I principo galimi keli bausmi skyrimo
nuostat variantai. Bausms skyrimo nuostatos gali bti suformuluotos labai aptakiai,
paliekant teismui visik laisv skiriant bausm. Ir prieingai, bausmi skyrimo
nuostatos gali bti labai detaliai reglamentuotos BK, nustatant kiekvieno faktoriaus
tak skiriant bausm. Tokiu atveju teismo laisv labai suvaroma, taiau ivengiama
subjektyvumo ar net smoningo piktnaudiavimo skiriant bausm. Paprastai bausmi
skyrimo nuostatos formuluojamos taip, kad bt pusiausvyra tarp statymo nustatyt
reikalavim ir teismo laisvs.
Bendrieji bausms skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnyje. Pagal iame
straipsnyje tvirtintas nuostatas teismas skiria bausm: 1) pagal BK specialiosios
dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij; 2)
laikydamasis BK bendrosios dalies nuostat. Skirdamas bausm, teismas atsivelgia :
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3)
padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5)
kaltininko asmenyb; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstam
veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes.
Pirmose dviejose bausmi skyrimo nuostatose ir i dalies septintoje nuostatoje,
kuri teismas turi atsivelgti, tvirtinti statymo reikalavimai, kurie riboja teismo
laisv skiriant bausm, nes teismas turi j laikytis ir negali j paeisti skirdamas
bausm.
Pirmoji bausmi skyrimo nuostata pareigoja teism skirti tik tos ries ir dydio
bausm, kuri nustatyta BK specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u
padaryt nusikalstam veik, sankcijoje. Todl prie skiriant bausm labai svarbu
gerai istudijuoti statymo sankcij. Taiau statymas numato ir ne vien iimt i ios
taisykls. Antai to paties BK straipsnio 3 dalyje teigiama, kad jeigu straipsnio
sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui,
teismas, vadovaudamasis bausms paskirtimi, gali motyvuotai paskirti velnesn
bausm.
BK 62 straipsnyje velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas" tvir-
tinta kita galimyb teismui ieiti u sankcijoje nustatyt bausmi rib. Teismas gali:
1) paskirti maesn bausm, negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam
veik numatyta maiausia bausm, arba 2) paskirti maesn bausm, negu nustaty-
498
ta BK 56 straipsnio 2 dalyje, arba 3) paskirti velnesn bausms r, negu numatyta
straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik, jei yra slygos, nurodytos io
straipsnio 1 ar 2 dalyje. Jos yra tokios: nusikalstam veik padars asmuo pats savo
noru atvyko ar prane apie i veik, prisipaino j padars ir nuoirdiai gailisi;
padjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik; visikai ar i
dalies atlygino arba paalino padaryt turtin al. Teismas, atsivelgs visas bylos
aplinkybes, gali u kiekvien nusikalstam veik paskirti velnesn, negu statymo
numatyta, bausm ir tuo atveju, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, bent i
dalies atlyginta ar paalinta turtin ala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas
ilaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra negals ir nra kam juos priirti, arba
2) kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl paskirtos statyme numatytos
bausms nebt kam priirti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant
nusikalstam veik buvo antraeilis, arba 4) veika nutrko rengiantis padaryti
nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, arba 5) veika padaryta
perengiant btinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta paeidus nusikalstam
veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba
teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio
eksperimento teistumo slygas.
Antroji statyme tvirtinta bausmi skyrimo nuostata reikalauja, kad teismas,
skirdamas bausm, laikytsi BK bendrosios dalies nuostat. Bendrosios dalies nuo-
statos, kuri teismas turi laikytis skirdamas bausm, idstytos BK VII ir VIII sky-
riuose Bausm" ir Bausms skyrimas". Antai BK 55 straipsnyje nustatyta, kad
asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas
paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. Nutars skirti laisvs
atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. BK 56 straipsnyje
nustatyta, kad recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai skiria
laisvs atmimo bausm, o pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim skiriama
grietesn negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytos laisvs
atmimo bausms vidurkis bausm. Kitokia bausm pavojingam recidyvistui gali bti
skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais.
BK specialiosios dalies sankcijose, kuriose numatomos u nusikalstam veik
bausms, nra nustatytas kai kuri bausmi dydis. iuo atveju teismas, nusprends
skirti toki bausm, parinkdamas jos dyd turi vadovautis BK bendrosios dalies
straipsniais, kuriuose apraomi tokios bausms poymiai. Tai daroma skiriant baud,
vieuosius darbus, laisvs apribojim, aret. Nepilnameiams gali bti skiriamos ne
visos BK numatytos bausms, taip pat ribojami kai kuri bausmi dydiai. Antai
laisvs atmimo bausm asmenims, nusikaltimo padarymo metu nesulaukusiems 18
met, negali viryti 10 met. Jei sankcijoje u padaryt nusikaltim laisvs atmimo
bausm numatyta vir 10 met, teismas turi vadovautis BK bendrosios dalies 90
straipsnio 5 dalies nuostata. BK bendrojoje dalyje pasitaiko ir daugiau nuostat,
kurios kertasi su specialiosios dalies straipsnio sankcijoje tvirtintomis nuostatomis.
Tokiais atvejais teismas turi vadovautis bendrosios dalies reikalavimais.
Skirdamas bausm teismas turi atsivelgti atsakomyb lengvinanias ir sunki-
nanias aplinkybes. ios aplinkybs vardytos BK 59 ir 60 straipsniuose. BK 59
straipsnyje numatytos tokios atsakomyb lengvinanios aplinkybs: 1) kaltininkas
suteik nukentjusiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar
band ivengti sunkesni padarini; 2) kaltininkas prisipaino padars baudia-
499
BAUDIAMOJI TEISE
mojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar
joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt
al; 4) nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kal-
tininko padties; 5) veika padaryta dl psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia
prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs; 6) veikos padarymui takos turjo
provokuojantis ar rizikingas nukentjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta
nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu; 8) veika padaryta paeidiant
nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins
pareigos arba teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos,
mokslinio eksperimento teistumo slygas; 9) veika padaryta perengiant btinosios
ginties ribas, kai baudiamajame statyme numatyta atsakomyb u btinosios ginties
rib perengim; 10) veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti
nukentjusio asmens veiksmai; 11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12)
veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavyks
savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik. Kartu statymas suteikia
teismui laisv pripainti kaip atsakomyb lengvinanias ir kitas aplinkybes,
nenurodytas io straipsnio 1 dalyje.
BK 60 straipsnyje kaip atsakomyb sunkinanios aplinkybs vardytos ios: 1) vei-
k padar bendrinink grup; 2) veik padar organizuota grup; 3) veika padaryta
dl chuliganik ar savanaudik paskat; 4) veika padaryta kankinant nukentjusi
asmen ar tyiojantis i jo; 5) veika padaryta maameiui; 6) veika padaryta asmeniui,
kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo
praymo; 7) veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu kad ji nia; 8) veika
padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo,
apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani
mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui; 10)
veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias
mediagas arba aunamuosius ginklus; 11) dl padarytos veikos atsirado sunki
padarini. Atsakomyb sunkinani aplinkybi sraas yra isamus, ir teismas negali
pripainti atsakomyb sunkinania aplinkybe toki aplinkyb, kuri netraukta
sra.
Jei byloje nustatomos atsakomyb lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs,
teismas privalo jas nurodyti nuosprendyje ir jas atsivelgti. Taiau 1-osios ir 9-osios
aplinkybi pripainimas atsakomyb sunkinaniomis paliekamas teismo nuoirai.
Antai BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte teigiama, kad teismas, atsivelgdamas
kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali
nepripainti to, kad veik padar bendrinink grup, atsakomyb sunkinania
aplinkybe.
BK 61 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad teismas, skirdamas bausm, atsivelgia
tai, ar yra nustatyta tik atsakomyb lengvinani ar tik atsakomyb sunkinani
aplinkybi, ar yra ir atsakomyb lengvinani, ir atsakomyb sunkinani aplinkybi,
ir vertina kiekvienos aplinkybs reikm. Iimtis yra tik kelios atsakomyb
lengvinanios aplinkybs, dl kuri BK sakmiai nurodyta, kaip teismas turi skirti
bausm esant iomis aplinkybmis. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu
kaltininkas savo noru prisipaino padars nusikaltim, nuoirdiai gailisi, aktyviai
padjo iaikinti nusikaltim ir nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas
skiria jam ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos
500
bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi baus-
m. Apie konkrei kit atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi tak
parenkant bausm sprendia teismas.
statymas reikalauja, kad teismas, skirdamas bausm, vertint ir padarytos nu-
sikalstamos veikos pavojingumo laipsn, kalts form ir r, padarytos nusikalstamos
veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadij, kaltininko asmenyb, asmens,
kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r. Taiau
Baudiamajame kodekse nedetalizuojama, koki tak ie faktoriai gali turti skiriant
bausm. Taigi teismas pats, vadovaudamasis teisine smone, sprendia dl mint
aplinkybi takos parenkant bausm.
11.5. ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra asmens, padariusio nusikalstam
veik, atleidimas nuo t teisini pasekmi, kurios sudaro baudiamosios atsakomybs
turin. Tai reikia, kad asmuo atleidiamas nuo pasmerkimo valstybs vardu oficialiai
pripastant j kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir priimant apkaltinamj
nuosprend. Be to, jis atleidiamas nuo bausms paskyrimo ir nuo teistumo.
Kadangi atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra viena i nusikalstamos
veikos padarymo pasekmi, tai apie asmens atleidim nuo baudiamosios atsako-
mybs galima kalbti tik tuo atveju, jei nustatytas jo padarytos veikos nusikalstamas
pobdis. Atleisti nuo atsakomybs galima tik tok asmen, kuris turi pareig bti
patrauktas baudiamojon atsakomybn. Jei asmuo nepadar nusikalstamos veikos, jis
negijo pareigos bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, vadinasi, ir nra nuo ko
jo atleisti. Keliant klausim dl asmens baudiamosios atsakomybs ar atleidimo nuo
jos, svarbu, ar konstatuojami visi nusikalstamos veikos poymiai, ar ne visi. Jei
nenustatyta, kad asmens padaryta veika turi visus nusikalstamos veikos poymius, ar
nerodyta, kad i veik padar kaltinamasis, atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs nemanomas.
Kartu reikia paymti, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nra
asmens, padariusio nusikalstam veik, iteisinimas. Asmuo iteisinamas, kai nra
nusikalstamos veikos sudties ar yra kit aplinkybi, alinani baudiamj atsa-
komyb. Tokiais atvejais teismas priima iteisinamj nuosprend, o tai nra atleidi-
mas nuo baudiamosios atsakomybs.
Naujajame BPK tvirtinta, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs for-
minamas priimant teismo nutart. Atskirais atvejais gali bti priimamas apkaltina-
masis nuosprendis (jei taikyti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs nutaria
teismas, inagrinjs teismo posdyje baudiamj byl), taiau iuo atveju teismas
nuosprendiu ne skiria asmeniui bausm, o nusprendia j atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs.
Naujajame BK nustatytos ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys:
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado
pavojingum (BK 36 str.); atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl
nusikalstamos veikos maareikmikumo (BK 37 str.); atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko (BK 38 str.); atleidimas
nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi (BK 39 str.);
501
BAUDIAMOJI TEISE
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (BK 40 str.); nepilna-
meio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (BK 93 str.).
Norint atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, reikia, kad bt tam tikros s-
lygos, susijusios su padaryta veika, kaltininko asmenybe ar (ir) ypa kaltininko el-
gesiu po nusikalstamos veikos padarymo. Jos statym leidjo numatytos specialiuose
BK straipsniuose, kuriuose kalbama apie atleidim nuo baudiamosios atsakomybs.
Antai BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padars baudiamj nusiengim,
neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, gali bti teismo atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs, jeigu: 1) jis prisipaino padars nusikalstam veik ir 2)
savo noru atlygino ar paalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryt al arba
susitar dl ios alos atlyginimo ar paalinimo, ir 3) susitaik su nukentjusiuoju arba
juridinio asmens arba valstybs institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis
nedarys nauj nusikalstam veik.
Panaiai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim slygos for-
muluojamos BK 40 straipsnyje. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg
arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo bau-
diamosios atsakomybs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikjimo, praymas
perduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim. Asmuo teismo gali bti atleistas
nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jeigu: 1) jis pirm kart padar
nusikalstam veik ir 2) visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam
veik, ir 3) bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al arba sipareigojo j atly-
ginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visikai atlygins ar
paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik.
BK 37 straipsnyje suteikiama teismui teis atleisti nuo baudiamosios atsako-
mybs asmen, jei padaryta nusikalstama veika formaliai ir turi kurios nors bau-
diamojo statymo numatytos veikos poymi, bet dl maareikmikumo nra pa-
vojinga.
Nors atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti taikomas teismo nuo-
sprendio pagrindu, jis neutraukia asmeniui teistumo. Taiau kai kuriais atvejais, jei
asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, nevykdo teismo nustatyt slyg,
baudiamoji byla gali bti atnaujinta ir asmuo gali bti patrauktas baudiamojon
atsakomybn. Antai jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl
kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymo, per vienerius metus padar baudiamj
nusiengim ar neatsarg nusikaltim arba be pateisinam prieasi nevykdo teismo
patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos, teismas gali panaikinti
sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl tokio asmens
baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo,
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl kaltininko ir nukentjusiojo
susitaikymo, per vienerius metus padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis
sprendimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl
tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas
(BK 38 str.).
Asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo (BK 40 str.), gali
bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jei laiduotojas atsisako laidavimo. iuo
atveju teismas, atsivelgdamas laidavimo atsisakymo prieastis, sprendia dl
ustato grinimo, taip pat dl asmens baudiamosios atsakomybs u padaryt
nusikalstam veik, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo
502
baudiamosios atsakomybs. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim, laidavimo metu padar nauj baudiamj nusiengim ar neatsarg
nusikaltim, teismas gali panaikinti sprendim atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas
veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim,
laidavimo metu padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti j nuo
baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl io asmens bau-
diamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kitais atvejais (BK 36, 37, 93 str.) sprendimas atleisti asmen nuo baudiamosios
atsakomybs negali bti atauktas.
Asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, vietoj to gali bti taikomos
baudiamojo arba aukljamojo poveikio priemons, numatytos BK 67 ar 82
straipsnyje. Pagal BK 67 straipsn nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms
atleistam pilnameiui asmeniui gali bti skiriamos ios baudiamojo poveikio prie-
mons: 1) udraudimas naudotis specialia teise; 2) turtins alos atlyginimas ar pa-
alinimas; 3) nemokami darbai; 4) moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen
fond; 5) turto konfiskavimas.
Nepilnameiui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 93 straipsn,
teismas taiko vien ar kelias BK 82 straipsnyje numatytas aukljamojo poveikio
priemones: 1) spjim; 2) turtins alos atlyginim arba jos paalinim; 3) nemo-
kamus aukljamojo pobdio darbus; 4) atidavim tvams ar kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti; 5) elgesio apribo-
jim; 6) atidavim speciali aukljimo staig.
Kitais atvejais BK nenumatyta, kad asmeniui vietoj baudiamosios atsakomybs
bt taikomos kitos teisinio poveikio priemons, nors tam tikrais atvejais jas taikyti
yra manoma (pvz., civilinio poveikio priemones asmeniui, atleistam nuo
baudiamosios atsakomybs dl veikos maareikmikumo).
11.6. ATLEIDIMAS NUO BAUSMS
Atleidimas nuo bausms yra nuo seno Lietuvos baudiamojoje teisje inomas ins-
titutas. Atleidimas nuo bausms yra viena i baudiamosios atsakomybs form,
plaiai taikom praktikoje. Antai 1961 m. BK baudiamoji atsakomyb su atleidimu
nuo paskirtosios bausms vykdymo buvo tvirtinta 46 (Lygtinis nuteisimas"), 47
1

(Nuosprendio vykdymo atidjimas") straipsniuose. Baudiamojoje teisje is
institutas vadinamas paprastai - atleidimas nuo bausms. Deja, neretai atleidimas nuo
bausms, kaip vienos i baudiamosios atsakomybs form, painiojamas ar net
tapatinamas su atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs. Tuo tarpu yra esmini
skirtum tarp i dviej institut.
Asmen nuo bausms gali atleisti tik teismas. Jokia kita institucija neturi teiss
atleisti asmens nuo bausms. Iimtis yra tik Prezidento malon bei Seimo statymu
nustatyta amnestija, kuri pagrindu asmuo atleidiamas nuo bausms ne teismo.
Atleidimo nuo bausms btina slyga yra apkaltinamojo nuosprendio primimas,
asmens pripainimas kaltu padarius nusikalstam veik ir daugeliu atvej -bausms
paskyrimas. Tuo tarpu atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs asmuo kaltu dl
padarytos nusikalstamos veikos nuosprendyje nepripastamas, o
503
BAUDIAMOJI TEISE
bausm i viso neskiriama. Jei asmuo teismo atleidiamas nuo visos paskirtos baus-
ms atlikimo, atleidimas nuo bausms nustatomas tame paiame nuosprendyje,
kuriuo jis buvo pripaintas kaltu padars nusikalstam veik. Jei asmuo atleidiamas
nuo dalies likusios bausms atlikimo jau atliks dal bausms, toks atleidimas
forminamas atskira teismo nutartimi. Asmuo, atleistas nuo bausms, turi teistum, o
tai yra vienas i baudiamosios atsakomybs element.
Atleidimo nuo bausms institutas naujajame BK turi padti gyvendinti bausms
tikslus. Jei padarytas nusikaltimas nra sunkus ir pats asmuo supranta savo poelgio
pragaitingum, nra didels prasms versti j atlikti vis paskirt bausm. Tokiam
asmeniui jau pats teismo procesas ir nuosprendis, kuriuo vertinamas jo poelgis ir
paskiriama bausm, gali bti pakankamai grieta poveikio priemon. Taigi tam tikrai
asmen kategorijai utenka baudiamosios atsakomybs be paskirtosios bausms
vykdymo, o kai kuriems asmenims nra btinybs vykdyti vis nuosprendiu paskirt
bausm, jei bausms tikslai pasiekiami atlikus ne vis bausm.
Yra dvi atleidimo nuo bausms formos: atleidimas nuo visos teismo paskirtos
bausms vykdymo ir atleidimas nuo dalies teismo paskirtos bausms vykdymo.
Pirmoji atleidimo nuo bausms forma numatyta BK 75 straipsnyje Bausms
vykdymo atidjimas". Asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis ne-
sunkius ar apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne
daugiau kaip eeriems metams u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas
gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Bausms
vykdymas gali bti atidtas, jeigu teismas nusprendia, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. Tokiu
atveju teismas paskiria bausm, taiau tuo paiu nuosprendiu nutaria bausms
vykdym atidti.
Taiau tam, kad atleidimas nuo bausms padt veiksmingai kontroliuoti nuteistus
asmenis ir padt pasiekti baudiamosios atsakomybs tikslus, labai svarbu tinkamai
suformuluoti atleidimo nuo bausms slygas bei sukurti tinkam nuteist asmen
kontrols mechanizm. Paskirtosios bausms vykdymo elis kaip Damoklo kardas
turi kaboti vir nuteistojo ir reguliuoti jo elges. Todl, atiddamas bausms vykdym,
teismas paskiria nuteistajam vien ar kelis pareigojimus. Jie gali bti tokie: 1)
atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt turtin al; 2) atsiprayti nukentjusio
asmens; 3) teikti nukentjusiam asmeniui pagalb, kol is gydosi; 4) pradti dirbti ar
usiregistruoti darbo biroje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradti
mokytis, tsti moksl ar gyti specialyb; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos,
toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 7) be institucijos,
priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos
ilgiau kaip septynioms paroms. Skirdamas pareigojimus, teismas nustato laik, per
kur nuteistasis privalo juos vykdyti.
Jeigu nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu vykd teismo paskirtus
pareigojimus, nepadar BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyt paeidim ir yra
pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik,
teismas galutinai atleidia nuteistj nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo
atidjimo terminas. Taiau jei nuteistasis vykdo teismo paskirtus pareigojimus, taiau
padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar
drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms
vykdymo atidjimo termin.
504
Jeigu nuteistasis be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim
arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos
jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio
poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu
spja nuteistj, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas. Jeigu nuteis-
tasis toliau nevykdo teismo pareigojim ar daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo
elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti bausms
vykdymo atidjim ir priima sprendim vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm.
Dl nepilnamei atleidimo nuo visos bausms atlikimo analogika nuostata
numatyta BK 92 straipsnyje.
BK 76 straipsnyje yra numatytas atleidimas nuo visos bausms dl ligos. io
straipsnio 1 dalyje teigiama, kad nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas
nuo bausms, jeigu iki teismo nuosprendio primimo jis suserga sunkia nepagydoma
liga, dl kurios bausm atlikti bt per sunku. iuo atveju teismas, priimdamas
apkaltinamj nuosprend, paskiria tokiam asmeniui bausm ir atleidia j nuo
bausms atlikimo. Sprsdamas klausim teismas atsivelgia padarytos nu-
sikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb ir ligos pobd.
BK numatyta galimyb atleisti asmen ne tik nuo visos, bet ir nuo likusios dalies
nuosprendiu paskirtos bausms atlikimo. Tokia galimyb tvirtinta BK 76 ir 77
straipsniuose. Antai BK 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris po
nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali bti atleistas nuo
tolesnio bausms atlikimo. Sprsdamas klausim, teismas atsivelgia padarytos
nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb, jo elges bausms atlikimo
metu, ligos pobd ir atliktos bausms laik.
BK 77 straipsnyje numatyta nuteisto ir jau atliekanio bausm asmens lygtinio
atleidimo nuo bausms prie termin galimyb. Taiau tokia galimyb numatyta tik
asmenims, nuteistiems laisvs atmimo bausme. Asmen, atliekant laisvs atmimo
bausm, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausms prie termin, jeigu is asmuo,
pirma, atliko: 1) ne maiau kaip pus paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar
apysunk tyin nusikaltim arba 2) ne maiau kaip du tredalius paskirtos bausms u
sunk nusikaltim, arba 3) ne maiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausms u
labai sunk nusikaltim, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba 4) ne maiau kaip
vien tredal paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin
nusikaltim, kur padar nia moteris, taip pat vienias tvas (motina), turintis vaik
iki 7 met arba du ar daugiau nepilnamei vaik, kai jam (jai) tv valdia nra
teismo apribota i vaik atvilgiu. Antra lygtinio atleidimo slyga reikalauja, kad
nuteistasis visikai atlygint nusikaltimu padaryt turtin al arba i dalies j
atlygint ar paalint arba sipareigot per neatliktos bausms laik visikai j
atlyginti ar paalinti. Treia slyga reikalauja laisvs atmimo bausms atlikimo metu
nuteistajam savo elgesiu ir darbu rodyti, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms
prie termin.
Teismas, lygtinai atleisdamas asmen nuo bausms prie termin, gali paskirti
vien arba kelis BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. Kartu teismas
nustato laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtus pareigojimus. is laikas
negali bti ilgesnis u neatliktos bausms laik.
Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin netaikomas kai kurioms katego-
rijoms nuteistj. Jis netaikomas pavojingam recidyvistui, asmeniui, nuteistam lais-
505
BAUDIAMOJI TEISE
vs atmimu iki gyvos galvos, taip pat asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo
bausms prie termin ir per neatliktos bausms dalies laik padar nauj tyin
nusikaltim.
Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, vykd
teismo paskirtus pareigojimus ir nepadar 77 straipsnio 5 dalyje numatyt paeidim,
kai sueina laisvs atmimo bausms terminas, jis laikomas atliks bausm. Jeigu
asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, be pateisinam
prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark,
girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus
buvo taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas
nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad gali bti
panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Jeigu
sptas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirt pareigojim ir daro teiss
paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima
sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
vykdyti neatlikt bausms dal.
Prie atleidimo nuo bausms instituto priskiriama amnestija ir malon. Amnestijos
teis turi Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priima special statym. BK 78
straipsnyje numatyta, kokios pasekms gali bti primus amnestijos akt. Nusi-
kalstam veik padars asmuo amnestijos aktu gali bti atleistas nuo visos ar dalies
bausms atlikimo. Taiau atleidimo nuo bausms dl amnestijos pagrind, slyg ir
tvarkos BK nereguliuoja. Tai nustato konkretus amnestijos aktas. Atsivelgiant am-
nestijos akto paskirt, atleidimo nuo bausms slygos gali skirtis. Po 1990 m. Lietuvoje
buvo priimti net 7 amnestijos statymai, i kuri paskutinis - 2002 m. lapkriio 7 d.
Asmuo nuo bausms gali bti atleistas ir malons aktu. Pagal Lietuvos Respub-
likos Konstitucij bei BK 79 straipsn malons teis turi Lietuvos Respublikos Prezi-
dentas. Malons aktu nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atliki-
mo. Joks statymas nereguliuoja malons suteikimo pagrind. Prezidentas yra visikai
laisvas suteikti malon ir atleisti nuo visos ar dalies paskirtos bausms vykdymo bet
kur asmen, nuteist bet kurio Lietuvos Respublikos teismo. Prezidentui realizuoti i
teis padeda Malons komisija, esanti prie Lietuvos Respublikos Prezidento.
11.7. SENATIS
Vienas i baudiamosios teiss institut - senatis - pateisinamas laikantis nuostatos,
kad bausm yra veiksminga tik tuo atveju, jei ji taikoma prajus nedideliam laiko
tarpui po nusikaltimo padarymo. Jei bausm taikoma prajus gana daug laiko po
nusikalstamos veikos padarymo, ji pasidaro nebe tokia veiksminga, o kai kada pra-
randa ir prasm. Todl ir 1961 m., ir 2000 m. BK numatyta galimyb netraukti as-
mens baudiamojon atsakomybn ar nevykdyti jau anksiau paskirtos bausms, jei po
nusikaltimo padarymo ar nuosprendio primimo praeina tam tikras laikas ir yra kitos
statyme numatytos slygos. BK vardytos dvi senaties rys: apkaltinamojo
nuosprendio primimo senatis ir apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. BK
95 straipsnyje teigiama, kad asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali bti
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra trys slygos. Pirmoji slyga - jei yra
praj: 1) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; 2) penkeri metai, kai
padarytas neatsargus arba nesunkus nusikaltimas; 3) atuoneri
506
metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; 4) deimt met, kai buvo pa-
darytas sunkus nusikaltimas; 5) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus
nusikaltimas; 6) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu
kito mogaus gyvybs atmimu. Senaties terminas skaiiuojamas nuo nusikalstamos
veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. Be to, kai kuriems nu-
sikaltimams, numatytiems BK, pavyzdiui, genocidui, senatis i viso netaikoma.
Antroji slyga reikalauja, kad per 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik
asmuo nesislpt nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadaryt naujos nusikals-
tamos veikos. Jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio
tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri
asmuo sulaikomas arba kuri jis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim.
Taiau apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo
padar nusikaltim, prajo penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim,
susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, - dvideimt met ir senaties eiga
nenutrko dl naujo nusikaltimo padarymo.
Treioji slyga reikalauja, kad asmuo 95 straipsnyje nurodyt termin metu ne-
padaryt naujos nusikalstamos veikos. Jeigu asmuo iki iame straipsnyje nurodyt
termin pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo
atveju senaties eiga u pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos,
kuri buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas.
BK 96 straipsnyje tvirtinta apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. Ap-
kaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo vykdytas: 1) per dvejus me-
tus, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim; 2) per trejus metus, kai paskirta
ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija dvej
met; 3) per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija penkeri
met; 4) per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met;
5) per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija deimt met ar
paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo
senaties terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo dienos iki
nuosprendio vykdymo pradios. Be to, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas,
jeigu per io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik nuteistasis nevengia atlikti
paskirtos bausms ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis po
nuosprendio siteisjimo vengia atlikti bausm, senaties eiga sustoja. iuo atveju ji
atsinaujina nuo tos dienos, kuri nuteistasis pats atvyko atlikti bausms ar buvo
sulaikytas. Taiau nuosprendis negali bti vykdomas, jeigu po jo siteisjimo dienos
prajo penkiolika met, o kai paskirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met
arba laisvs atmimas iki gyvos galvos, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko
dl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino pa-
baigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo atveju apkal-
tinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo naujo
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo.
11.8. TEISTUMAS
Teistumas yra specifinis, tik baudiamajai teisei btingas institutas. Teistumas yra
nusikaltimo padarym ir asmens pripainim kaltu patvirtinantis faktas, kuris turi
507
BAUDIAMOJI TEISE
baudiamj teisin reikm dar kur laik po nuosprendio primimo ir jo
siteisjimo. Jei nusikaltim padaro asmuo, jau turintis teistum, teismas atsivelgia
tai skirdamas bausm. teistum teismas atsivelgia ir sprsdamas dl kaltininko at-
leidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, dl lygtinio atleidimo nuo
bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme, taip pat pripain-
damas asmen pavojingu recidyvistu.
Teistumo laikas priklauso nuo padaryto nusikaltimo kategorijos bei nuo to, ar
paskirta reali bausm, ar asmuo atleistas nuo jos. Antai asmenys, kuriems bausms
vykdymas buvo atidtas, teistum turi tik tuo laikotarpiu, kuriam buvo atidtas
bausms vykdymas. Asmenys, nuteisti u neatsargius nusikaltimus, teistum turi tik
bausms atlikimo laikotarpiu. Asmenys, realiai atlik paskirt bausm, teistum turi
bausms atlikimo laikotarpiu ir tam tikr laik po bausms atlikimo. Jie turi teistum
po bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo: 1) trejus metus, jeigu jie
nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim; 2) penkerius metus, jeigu jie nuteisti u
sunk nusikaltim; 3) atuonerius metus, jeigu jie nuteisti u labai sunk nusikaltim;
4) deimt met, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. Nepilnameiams, nuteistiems u
97 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausms
atlikimo ar atleidimo nuo bausms atlikimo trumpinami per pus. Teistumo inykimo
terminai skaiiuojami nuo paskirtos bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms
atlikimo. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas inyksta ir
asmenys laikomi neteistais.
Kai sueina ne maiau kaip pus teistumo termino, teismas nuteistojo praymu gali
sutrumpinti teistumo laik arba panaikinti teistum.
Jeigu turintis teistum asmuo padaro nauj nusikaltim ar baudiamj nusi-
engim, teistumo inykimo eiga nutrksta. iuo atveju teistumo u ankstesn nu-
sikalstam veik inykimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo bausms u nauj
nusikaltim ar baudiamj nusiengim atlikimo. Asmuo laikomas teistu u kiek-
vien nusikalstam veik tol, kol inyksta teistumas u sunkiausi i j.
508

PAGRINDINS SVOKOS
Baudiamoji teis - tai nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis.
Teisingumas (baudiamja teisine prasme) - kaltininkui paskirtos bausms ir pada-
ryto nusikaltimo sunkumo bei kaltininko asmenybs atitikimas.
Baudiamosios atsakomybs individualizavimas reikia, kad bausm asmeniui, pa-
dariusiam nusikalstam veik, skiriama individualiai, t. y. bausm parenkama at-
sivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum bei kaltininko asmenyb.
anso principas reikia, kad asmeniui, pirm kart padariusiam nesunk ar apysunk
nusikaltim, skiriamos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu.
Nusikalstama veika - nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas.
Nusikaltimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri
numatyta laisvs atmimo bausm.
Baudiamasis nusiengimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveiki-
mas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret.
Nusikalstamos veikos sudtis - mogaus poelgio (pavojingos veikos), prieingo bau-
diamajai teisei, juridin iraika.
Pavojinga veika - nusikalstamos veikos objektyvusis poymis, statym leidjo u-
draustas poelgis, pasireikiantis iorikai, kuris daro al ar gali j padaryti vi-
suomens branginamoms vertybms.
Amius - pagrindinis nusikalstam veik padarius asmen charakterizuojantis
poymis.
Pakaltinamumas - gebjimas veikiant ar neveikiant suvokti daromos veikos pavo-
jingum ir valdyti savo veiksmus.
Nepakaltinamumas - kaltininko psichin bsena, kai dl psichikos sutrikim jis negali
suvokti savo veiksm pavojingumo ar j valdyti.
Ribotas pakaltinamumas reikia, kad asmuo, darydamas BK udraust veik, dl
psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu,
negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo
veiksm.
Kalt - asmens, padariusio BK draudiam pavojing veik, vidinis psichinis santykis
su padaryta veika ir dl jos atsiradusiais padariniais (pasireikia tyia arba
neatsargumu).
Tiesiogin tyia reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo su-
vok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti ir (ar) numat,
kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini,
ir j norjo.
Netiesiogin tyia reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo
suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini, ir nors j nenorjo, bet
smoningai leido jiems atsirasti.
509
BAUDIAMOJI TEISE
Neatsargumas - nusikalstamas pasitikjimas arba nusikalstamas nerpestingumas.
Nusikalstamas pasitikjimas - tai reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing
veik asmuo numat, jog dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyt
padarini, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti.
Nusikalstamas nerpestingumas - tai reikia, kad asmuo nenumat, jog dl jo veikimo
ar neveikimo gali atsirasti BK numatyt padarini, nors pagal veikos aplinkybes ir
savo asmenines savybes turjo ir galjo tai numatyti.
Btinoji gintis - aktyvi mogaus gynyba nuo pavojingo ksinimosi padarant
besiksinanio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei
al, t. y. aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb.
Kazusas - tai baudiamajame statyme numatyt padarini suklimas be kalts. Tai
toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais, kuris
neatitinka nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos, o nustaius tok psichin
santyk, daroma ivada, jog nra kalts ir nusikalstamos veikos sudties.
Rengimasis padaryti nusikaltim - priemoni ir ranki suiekojimas ar pritaikymas,
veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba kitoks tyinis slyg,
kurioms esant lengviau padaryti nusikaltim, sudarymas.
Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik - tyinis veikimas ar neveikimas, kuriuo
tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu
veika nebuvo baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi.
Bendrininkavimas - tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pa-
kaltinam ir sulaukusi BK nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nu-
sikalstam veik.
Vykdytojas - pagrindinis bendrininkas, kuris padaro nusikalstam veik realizuo-
damas nusikalstamos veikos objektyvij pus.
Organizatorius - asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam susivienijim,
jam vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar
jai vadovavs.
Kurstytojas - asmuo, pakursts kit asmen daryti nusikalstam veik.
Padjjas - asmuo, padjs daryti nusikalstam veik duodamas patarimus, nuro-
dymus, teikdamas priemones arba alindamas klitis, saugodamas ar prideng-
damas kitus bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikalstamos
veikos darymo rankius ar priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu
gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paadjs realizuoti i nusikalstamos
veikos gytus ar pagamintus daiktus.
Nusikalstamas susivienijimas - tokia bendrininkavimo forma, kai bendrai nusi-
kalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams
daryti - susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio
ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas.
510
KLAUSIMAI
1. Danai baudiamoji teis suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis. Kodl
tokia samprata nra tiksli?
2. Kuo ypatingas 2000 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas?
3. Paaikinkite baudiamosios atsakomybs teisingumo principo turin.
4. Kas yra kriminalizacija?
5. Kaip ipleiami nukentjusiojo interesai naujajame BK?
6. Kokios yra pagrindins nusikaltim kategorijos?
7. Kuo skiriasi vagyst ir plimas?
8. Kas yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas?
9. Kokie yra pagrindiniai ir fakultatyvs nusikalstamos veikos sudties poymiai?
10. Kokios yra nusikalstam veik sudi rys?
11. Apibdinkite nusikaltimus, u kuriuos gali bti baudiami asmenys nuo 14 iki
16 met.
12. Kokiais kriterijais apibriamas nepakaltinamumas?
13. Kuo skiriasi tiesiogin ir netiesiogin tyia?
14. Kuo skiriasi nusikalstamas pasitikjimas nuo nusikalstamo nerpestingumo?
15. Kas yra kazusas?
16. Nurodykite btinosios ginties slygas.
17. Ar gali bti asmuo patrauktas bauiamojon atsakomybn u rengimsi padaryti
baudiamj nusiengim?
18. Kokios yra bendrinink rys?
19. Kokios yra bendrininkavimo formos?
UDUOTYS
1. Asmuo u vagyst buvo nuteistas kalti dvejus metus. Taiau civilinje byloje
dl nuostoli atlyginimo advokatas pareik, kad negalima asmens du kartus bausti u
t pat nusikaltim. vertinkite advokato pozicij.
2. Suraskite bent penkias BK normas, kuriomis skatinamas teigiamas kaltininko
elgesys.
3. Schemoje pavaizduokite Baudiamojo kodekso struktr.
4. Kit dien po to, kai buvo atleistas i darbo, buvs inkasatorius apvaiavo
kelias parduotuves ir surinko grynuosius pinigus, nutyldamas, kad mint pareig
511
BAUDIAMOJI TEISE
yra neteks. Pinigus jis pasiliko sau ir, kai mgino pasprukti, buvo sulaikytas oro
uoste. Kok nusikaltim padar buvs inkasatorius?
5. Vairuotojas virijo greit 30 km/h, nesuvald automobilio, uvaiavo ant ali-
gatvio ir rsi du praeivius. Kokia vairuotojo kalts forma?
6. Statybininkai aptvr statybos aiktel taip, kad joje negalt vaikioti pa-
aliniai mons: sukal ukardas, pastat spjamuosius enklus, informavo alimais
esanius gyventojus, kad neleist vaikams aisti statyb aiktelje. Taiau statyb
metu, mtant statybines iukles emyn, buvo sualotas neinia kokiu bdu statyb
aiktel sugebjs prasmukti vaikas. Ar statybininkams kils baudiamoji atsakomyb?
7. Samdomas udikas nusitaik auk ir band jau auti, taiau ginklas usikirto ir
kulka neilk. Ar udikui kils baudiamoji atsakomyb? Jei taip, u k?
VIENUOLIKTAS SKYRIUS
BAUDIAMOJO PROCESO TEIS

1. BENDROSIOS BAUDIAMOJO PROCESO
NUOSTATOS
1.1. BAUDIAMASIS PROCESAS KAIP TEISS AKA
IR MOKYMO DISCIPLINA
Baudiamasis procesas yra teiss aka ir mokymo disciplina, glaudiai susijusi su
baudiamja teise. Baudiamoji teis numato teiss normas, kuriose apraomi nu-
sikalstam veik poymiai ir baudiamosios atsakomybs priemons u j padarym,
o baudiamojo proceso teis sudaro teiss normos, kurios nustato nusikalstam veik
ikiteisminio tyrimo tvark ir teisminio nagrinjimo procedras.
Nusikalstamos veikos yra teiss paeidimai, keliantys didiausi pavoj visuo-
mens nariams ir j saugumui. Btent todl u iuos teiss paeidimus numatytos
grieiausios teisinio poveikio priemons. Jos daugiau ar maiau suvaro mogaus
teises. Tam, kad tos teiss nebt suvarytos be pagrindo, neteistai ar neteisingai,
statymai numato speciali nusikalstamos veikos juridinio fakto rodinjimo bei
baudiamj byl, nagrinjimo teisme tvark ir procedras, taip pat asmen pripa-
inimo kaltais bei baudiamosios atsakomybs priemoni skyrimo tvark. Baudia-
mojo proceso paskirtis tvirtinta Baudiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1
straipsnyje. Jame sakoma, kad baudiamojo proceso paskirtis yra, ginant mogaus ir
pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus, greitai, isamiai atskleisti
nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti statym, kad nusikalstam veik padars
asmuo bt teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt nuteistas.
Baudiamasis procesas susideda i ikiteisminio baudiamosios bylos tyrimo ir
teisminio bylos nagrinjimo. Savo ruotu teisminis bylos nagrinjimas apima bau-
diamosios bylos nagrinjim pirmosios instancijos teisme, apeliacins bei kasacins
instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas nagrinja byl i esms ir pa-
prastai priima byloje procesin dokument, kuris vadinamas nuosprendiu arba bau-
diamuoju sakymu. Apeliacinis bei kasacinis procesas - tai jau inagrint byl per-
irjimas pagal proceso dalyvi skundus dl emesni teism priimt sprendim.
1.2. BAUDIAMOJO PROCESO STATYMAI
Baudiamojo proceso statymai yra kodifikuoti viename teiss akte, kuris vadinamas
Baudiamojo proceso kodeksu (sutrumpintai - BPK). Iki iol Lietuvoje galiojo 1961
m. priimtas BPK. 2002 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nauj
BPK, kuris tvirtino daugyb nauj baudiamojo proceso norm. Jis sigaliojo nuo
2003 m. gegus 1 dienos.
515
BAUDIAMOJO PROCESO TEISE
1.3. BAUDIAMOJO PROCESO PRINCIPAI
Baudiamasis procesas yra pagrstas tam tikromis nuostatomis, arba principais. ie
principai yra tvirtinami atskiruose BPK straipsniuose. Jie nustato baudiamojo
proceso kryptis, atskleidia baudiamojo proceso esm, todl labai svarbu juos inoti
susipastant su baudiamuoju procesu. Panagrinsime kai kurias baudiamojo
proceso principines nuostatas.
TEISINGUM VYKDO TIK TEISMAS
is principas tvirtintas BPK 6 straipsnio nuostatose. is straipsnis nustato, kad tei-
singum vykdo tik teismas. Baudiamsias bylas nagrinja ir dl padaryt nusikals-
tam veik baudia tik teismai. Tik teismas gali pripainti asmen kaltu padarius
nusikalstam veik, tik teismas gali priimti nuosprend baudiamojoje byloje. Pagal
BPK 40 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos teism sistem sudaro Lietuvos
Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismai, apylinks
teismai. Apylinks teismai ir apygardos teismai yra pirmosios instancijos teismai.
Lietuvoje yra 54 apylinks teismai ir 5 apygardos teismai - Vilniaus, Kauno,
Panevio, iauli ir Klaipdos. Jie bylas nagrinja laikydamiesi vis baudiamojo
proceso taisykli ir priima byloje apkaltinamj ar iteisinamj nuosprend.
Apeliacins instancijos teismai yra Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismai.
ie teismai nagrinja bylas pagal skundus dl nesiteisjusi pirmosios instancijos
teism nuosprendi ir nutari. Jei pirmojoje instancijoje byl nagrinjo apylinks
teismas, apeliacinis skundas nagrinjamas apygardos teisme, jei sprendimas byloje
priimtas apygardos teisme - apeliacine tvarka byla nagrinjama Lietuvos
apeliaciniame teisme. Pagal BPK 24 straipsnio nuostatas kasacin instancija yra
Lietuvos Aukiausiasis Teismas. is teismas nagrinja bylas pagal skundus dl si-
teisjusi teism nuosprendi ar nutari.
VIS PILIEI LYGYBS PRIE STATYM PRINCIPAS
BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse tvirtinta nuostata, kad teisingumas baudiamosiose
bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad prie statym ir teism visi asmenys
lygs, nepaisant kilms, socialins ar turtins padties, tautybs, rass, lyties, isila-
vinimo, kalbos, religini ar politini pair, veiklos ries ir pobdio, gyvenamo-
sios vietos ir kit aplinkybi. Draudiama kam nors teikti privilegijas arba daryti
apribojimus dl koki nors aplinkybi bei mogaus asmenini savybi, socialins bei
turtins padties.
RUNGIMOSI PRINCIPAS
BPK 7 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad bylos teisme nagrinjamos laikantis
rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos alys bylos nagrinjimo teisme metu turi
lygias teises teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus, ginyti
kitos alies argumentus ir pareikti savo nuomon visais klausimais, kylaniais nag-
rinjant byl ir turiniais reikms teisingai j sprendiant.
516
Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos
NEALIKUMO PRINCIPAS
is principas yra viena i proceso dalyvi teisi utikrinimo bei teismo objektyvumo
garantij. Jis tvirtintas keliuose BPK straipsniuose. is principas suteikia bau-
diamojo proceso dalyviams teis nualinti nuo bylos tyrimo ar nagrinjimo bau-
diamojo proceso dalyvius, kuri nealikumu asmuo abejoja. Nualinim byloje gali
pareikti tariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, iteisintasis, gynjas, prokuroras, taip
pat nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas arba j
atstovai. Nualinimas gali bti pareiktas ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui,
ikiteisminio tyrimo teisjui, teisjui, teisiamojo posdio sekretoriui, vertjui,
ekspertui ir specialistui, taip pat gynjui ar jo padjjui. BPK suteikia teis pareikti
nualinim tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinjimo metu. BPK
59 ir 60 straipsniuose nustatyta nualinimo isprendimo tvarka.
Reikia skirti teis pareikti nualinim nuo ios teiss patenkinimo. Tai, kad BPK
proceso dalyviams suteikia teis pareikti nualinim kitiems proceso dalyviams, dar
nereikia, kad pareiktas nualinimas btinai bus patenkintas. Tai turi bti pagrsta
statymu. BPK 58 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareignas,
prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas, teisjas, teisiamojo posdio sekretorius,
vertjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jei: 1) jis toje byloje yra
nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, bet kurio i
i asmen eimos narys ar giminaitis, tariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar
atstovo pagal statym, teisjo, ikiteisminio tyrimo teisjo, prokuroro, ikiteisminio
tyrimo pareigno ar gynjo toje byloje eimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavs
toje byloje kaip liudytojas, tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal
statym, nukentjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio iekovo ar civilinio atsakovo
atstovas; 3) jis pats arba jo eimos nariai ar giminaiiai yra suinteresuoti bylos
baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitas aplinkybes, pagrstai kelianias
abejoni dl BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nealikumo. Dalyvauti
procese ar pakartotinai nagrinti t pai byl teisjas negali, jei: 1) jis tame procese
dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar gynjas; 2) jis sprend
tariamojo sumimo ar sumimo pratsimo klausim, sankcionavo procesini
prievartos priemoni taikym arba nagrinjo proceso dalyvi skundus toje paioje
byloje. Be to: 1) jei jis prim nuosprend pirmosios instancijos teisme, negali
nagrinti t pai byl apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat i naujo nagrinti
t pai byl pirmosios instancijos teisme, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 2)
jei jis prim sprendim apeliacins instancijos teisme, negali nagrinti tos bylos
kasacine tvarka; 3) jei jis prim sprendim kasacins instancijos teisme, negali
dalyvauti nagrinjant t byl apeliacine tvarka; 4) jei jis prim sprendim apeliacins
ar kasacins instancijos teisme, negali i naujo nagrinti t byl pirmosios instancijos
teisme.
Ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisiamojo posdio sekretoriaus, ver-
tjo, eksperto ar specialisto ankstesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio
tyrimo pareignu, prokuroru, teisiamojo posdio sekretoriumi, vertju, ekspertu ar
specialistu dar nra pagrindas j nualinti.
517
PROCESO KALBOS PRINCIPAS
BPK 8 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje baudiamasis procesas vyksta
valstybine kalba. Kartu lietuvi kalbos nemokantiems baudiamojo proceso dalyviams
utikrinama teis daryti pareikimus, duoti parodymus ir paaikinimus, pateikti praymus ir
skundus, kalbti teisme gimtja kalba arba kita kalba, kuri jie moka. Visais iais atvejais, taip
pat susipaindami su bylos mediaga proceso dalyviai turi teis naudotis vertjo paslaugomis
BPK nustatyta tvarka. Bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais teikiami tariamajam,
kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi bti iversti j gimtj
ar kit kalb, kuri jie moka.
BYL NAGRINJIMO TEISME VIEUMO PRINCIPAS
BPK 9 straipsnyje skelbiama, kad bylos visuose teismuose nagrinjamos vieai, iskyrus tais
atvejais, kai tai prietarauja valstybs, tarnybos, profesins ar komercins paslapties saugojimo
interesams. Be to, leidiama nevieai nagrinti teisme bylas dl nusikalstam veik, kuriomis
kaltinami jaunesni kaip atuoniolikos met asmenys, nusikaltim ir baudiamj nusiengim
mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui bylas, taip pat tokias bylas, kai
norima, kad nepasklist inios apie privat proceso dalyvi gyvenim, arba kai apklausiamas
liudytojas ar nukentjusysis, kuriam taikomas anonimikumas. Nevieai byla gali bti
nagrinjama tik remiantis teismo nutartimi. Nutartis nagrinti byl nevieai gali bti priimta dl
viso bylos nagrinjimo teisme arba tik dl atskir jo dali. Nevieame teismo posdyje bylos
nagrinjamos laikantis vis proceso taisykli. Teism nuosprendi, priimt inagrinjus byl
nevieai, rezoliucins dalys visada paskelbiamos vieai.
TEISS GYNYB PRINCIPAS
is principas tvirtintas BPK 10 straipsnyje. Jame nustatyta, kad tariamasis, kaltinamasis ir
nuteistasis turi teis gynyb. Svarbi statymo nuostata yra ta, kad i teis jiems utikrinama
nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. BPK 50 straipsnyje tvirtinta, kad
ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ir teismas privalo iaikinti tariamajam ir
kaltinamajam jo teis turti gynj nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti
galimyb ia teise pasinaudoti. ios teiss iaikinimas patvirtinamas tariamojo ar kaltinamojo
parau atskirame protokole.
tariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teis pasirinkti ir pasikviesti sau priimtin
gynj. tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynj gali pakviesti j atstovas pagal
statym arba kiti asmenys, kuriems tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Jei
tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prao, gynjo dalyvavim utikrina ikiteisminio tyrimo
pareignas, prokuroras ar teismas. Tais atvejais, kai tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo
pasirinktas gynjas daugiau kaip tris dienas i eils negali dalyvauti procese, ikiteisminio
tyrimo pareignas, prokuroras ir teisjas turi teis pasilyti tariamajam, kaltinamajam ar
nuteistajam pasikviesti kit gynj, o jei is to nepadaro, privalo gynj paskirti. Jeigu
tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynjas negali per eias valandas atvykti da-
lyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dl sumimo pagrstumo, ikiteismi-
518
nio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas turi teis pasilyti tariamajam, kalti-
namajam ar nuteistajam i apklaus pasikviesti kit gynj, o jei is to nepadaro,
privalo pats paskirti ir pakviesti budint advokat.
BPK 51 straipsnyje numatyti kai kurie atvejai, kai gynjo dalyvavimas byloje yra
btinas. Gynjo dalyvavimas btinas: 1) kai nagrinjama byla dl veik, kuriomis
tariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) kai nagrinjama neregi, kuri, nebyli ir
kit asmen, dl fizini ar psichini trkum negalini pasinaudoti savo teise
gynyb, byla; 3) kai nagrinjama nemokanio proceso kalbos asmens byla; 4) kai yra
tariamj ar kaltinamj gynybos interes prietaravim, kai vienas i j turi gynj;
5) kai nagrinjama byla dl nusikaltim, u kuriuos gali bti skiriamas laisvs
atmimas iki gyvos galvos; 6) kai Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrin-
jama byla kaltinamajam nedalyvaujant; 7) kai tiriama ir nagrinjama byla, kai taria-
masis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendiama dl asmens idavimo
(ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui ar pagal Europos
areto order. Kitais atvejais, nagrinjant byl teisme, gynjas dalyvauja, jeigu jo
pageidauja kaltinamasis. Taiau ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas
turi teis nusprsti, jog gynjo dalyvavimas btinas ir kitais atvejais, jeigu, j
nuomone, be gynjo pagalbos tariamojo ar kaltinamojo teiss ir teisti interesai
nebt reikiamai ginami. Nurodytais atvejais, jeigu gynjo nra pasikviets pats
tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jo pavedimu ar sutikimu nra pakviet kiti
asmenys, ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas privalo paskirti
gynj.
Tiesa, tariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teis atsisakyti
gynjo, iskyrus BPK 433 straipsnyje numatyt atvej. Atsisakyti gynjo leidiama tik
paties tariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Dl gynjo atsisakymo suraomas
protokolas. Ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui ir teismui neprivalomas ne-
pilnameio arba asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti
teise gynyb, taip pat proceso kalbos nemokanio asmens pareiktas atsisakymas
gynjo. Atsisakymas gynjo neatima i tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teiss
vliau bet kuriuo proceso metu vl turti gynj. ios nuostatos tvirtintos BPK 52
straipsnyje.
NEKALTUMO PREZUMPCIJOS PRINCIPAS
BPK 44 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu
tariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas io
Kodekso nustatyta tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Tai
reikia, kad neteista asmen vadinti nusikaltliu, o jo padaryt veik nusikalstama,
kol dl jos nra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tik nuo apkaltinamojo
nuosprendio primimo momento kaltinamasis tampa nusikaltliu, o jo padaryta
veika - nusikalstama veika.
1.4. BAUDIAMOJO PROCESO DALYVIAI
Baudiamojo proceso dalyviais laikomi visi asmenys, dalyvaujantys baudiamajame
procese ir turintys tam tikras teises ar pareigas. Dl tam tikr prieasi jie gali bti
suinteresuoti bylos rezultatais, turti koki nors interes byloje, bet gali dalyvauti
baudiamajame procese ir neturdami savarankik interes.
519
Proceso dalyviai turi inoti savo teises procese. BPK 45 straipsnis skelbia, kad
teisjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas privalo iaikinti proceso da-
lyviams j procesines teises ir utikrinti galimyb jomis pasinaudoti. Be to, kai bau-
diamasis procesas nutraukiamas dl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo poymi, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas iteisinamasis
nuosprendis, prokuroras ir teisjas privalo iaikinti asmeniui dl neteisto sulaikymo,
sumimo ar nuteisimo paeist teisi atkrimo ir alos atlyginimo tvark.
TARIAMASIS, KALTINAMASIS, NUTEISTASIS
Baudiamasis procesas vyksta dl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstam
veik kas nors padaro. Taigi asmuo, dl kurio padarytos nusikalstamos veikos pra-
dtas ir vyksta baudiamasis procesas, yra centrin baudiamojo proceso figra. is
asmuo BPK vardijamas trimis svokomis: tariamasis, kaltinamasis, nuteistasis.
Pagal BPK 21 straipsnio nuostatas tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.
tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik,
arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus
aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas praneimas apie tarim. tariamojo teiss
ikiteisminio tyrimo metu tvirtintos BPK 21 straipsnio 4 dalies nuostatose. tariamasis
turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento
turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus;
pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga;
apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo
veiksmus bei sprendimus.
Papildomai tariamojo teisi garantijos numatytos BPK 44 straipsnyje. Siame
BPK straipsnyje numatyta, kad: 1) kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam jam su-
prantama kalba nedelsiant turi bti praneama, dl ko jis sulaikomas ar suimamas; 2)
kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teis kreiptis teism su skundu, kad
neteisingai sulaikytas ar suimtas; 3) kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrstai su-
laikytas ar suimtas, turi teis alos atlyginim statym nustatyta tvarka; 4) kiek-
vienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teis, kad jo byl per
kuo trumpiausi laik laikydamasis lygybs ir vieumo principo teisingai inagrint
nepriklausomas ir nealikas teismas; 5) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu
tariamas ar kaltinamas asmuo turi teis, kad jam suprantama kalba bt skubiai ir
nuodugniai praneta apie jam pareikto kaltinimo pobd bei pagrind, turti
pakankamai laiko bei galimybi pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba
prayti, kad liudytojai bt apklausti, nemokamai naudotis vertjo paslaugomis, jeigu
nesupranta ar nekalba lietuvikai.
Kai BPK nustatyta tvarka prokuroras priima kaltinamj akt arba pareikim
teismui nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka, tariamasis tampa kaltinamuoju
. Kaltinamuoju taip pat laikomas asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla privataus
kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
Kaltinamojo teiss teismo proceso metu tvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis turi teis: inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora;
susipainti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiam dokument iraus
arba nuoraus; turti gynj; pateikti praymus; pareikti nualinimus; teikti rodymus
ir dalyvauti juos tiriant; nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus; duoti
520

paaikinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl
kit nagrinjimo teisme metu dalyvi pareikt praym; dalyvauti baigiamosiose
kalbose, kai nra gynjo; kreiptis teism paskutiniu odiu; apsksti teismo nu-
osprend ir nutartis.
Kaltinamasis, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteis-
tuoju, o kaltinamasis, dl kurio priimtas iteisinamasis nuosprendis, tampa itei-
sintuoju.
GYNJAS
Gynju laikomas asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb ta-
riamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina j teises ir teistus inte-
resus (BPK 17 str.). Gynjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali bti dviej ar
daugiau asmen gynju, jeigu vieno i j gynybos interesai prietarauja kito gynybos
interesams. Advokato pavedimu gynju gali bti advokato padjjas, jeigu tam
neprietarauja ginamasis. Advokato padjjas negali bti gynju nagrinjant teisme
byl dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Vienas asmuo gali turti kelis gynjus.
Gynjo teiss ir pareigos baudiamajame procese tvirtintos BPK 48 straipsnyje.
Gynjas turi teis: 1) susipainti su tariamojo sulaikymo protokolu; 2) dalyvauti
tariamojo apklausose; 3) matytis su sulaikytu arba suimtu tariamuoju be paaliei;
i pasimatym skaiius ir trukm neribojami; 4) dalyvauti veiksmuose, kurie
atliekami su tariamuoju, taip pat tariamojo arba jo gynjo praymu atliekamuose
veiksmuose; 5) ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teisjo leidimu dalyvauti
bet kokiuose kituose rodym rinkimo veiksmuose; 6) savarankikai rinkti gynybai
reikalingus duomenis; juos jis gali gauti nesinaudodamas procesinmis prievartos
priemonmis: sigyti i moni, staig ir organizacij bei asmen gynybai reikalingus
dokumentus ir daiktus, kalbtis su asmenimis apie jiems inomas vykio aplinkybes,
apirti ir fotografuoti vykio viet, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai
reikaling informacij; 7) ikiteisminio tyrimo metu susipainti su proceso veiksm
dokumentais BPK nustatytais atvejais ir tvarka; 8) pateikti praymus ir pareikti
nualinimus; 9) BPK nustatyta tvarka apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti
nagrinjant iuos skundus.
Kartu gynjui statymas nustato ir tam tikras pareigas. Gynjas privalo: 1) pa-
naudoti visas statymuose nurodytas gynybos priemones ir bdus, kad bt nustatytos
aplinkybs, teisinanios ginamj ar lengvinanios jo atsakomyb, ir teikti ginamajam
reikiam teisin pagalb; 2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign,
prokuror ir teism; negaldamas atvykti, jis turi i anksto praneti apie tai
ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui ar teismui; be svarbios prieasties
neatvykusiam gynjui gali bti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda; 3) lai-
kytis statym nustatytos proceso veiksm ir teismo posdio tvarkos, vykdyti teis-
tus ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisjo ir teismo reikalavimus; 4) sau-
goti profesin paslapt; advokatas ir jo padjjas neturi teiss paskelbti ini, kurias
suinojo vykdydami gynjo pareigas; 5) neatsisakyti ginti tariamojo, kaltinamojo ar
nuteistojo, kur jau apsim ginti, iskyrus tais atvejais, kai paaikja BPK 61 straipsnio
1 dalyje nurodytos aplinkybs; 6) nenaudoti neteist gynybos priemoni.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu - byl nagrinjantis
teismas, nustat, kad gynjas naudoja neteistas gynybos priemones, turi teis
521
nualinti gynj. Tokiu atveju BPK 50 straipsnyje nustatyta tvarka kvieiamas ar
paskiriamas kitas gynjas.
Kitoje baudiamojo proceso pusje bna asmenys, kurie dl nusikaltimo patyr alos
arba kurie valstybs pareigoti pradti proces ir tirti nusikaltimus.
NUKENTJUSYSIS
Nukentjusiuoju pripastamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar
fizins, turtins ar moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio
tyrimo pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentjusysis ir jo
atstovas turi teis: teikti rodymus; pateikti praymus; pareikti nualinimus;
ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su byla; dalyvauti byl nagrinjant
teisme; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo
ir teismo veiksmus, taip pat apsksti teismo nuosprend ar nutart; pasakyti
baigiamj kalb. ios jo teiss tvirtintos BPK 28 straipsnyje. Kiekvienas asmuo,
pripaintas nukentjusiuoju, turi teis reikalauti, kad bt nustatytas ir teisingai
nubaustas nusikalstam veik padars asmuo, taip pat gauti dl nusikalstamos veikos
padarytos alos atlyginim.
Nukentjusysis, skirtingai nuo tariamojo ar kaltinamojo, privalo duoti parody-
mus. Jis prisiekia duoti teisingus parodymus ir atsako u melagingus parodymus kaip
liudytojas.
IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGNAS
Ikiteisminio tyrimo pareignas yra ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo,
kuris ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus
ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstam veik padarius asmen ir
tokios veikos aplinkybes (BPK 18 str.).
IKITEISMINIO TYRIMO TEISJAS
Ikiteisminio tyrimo teisjas yra apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko
paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus (BPK
19 str.).
PROKURORAS
Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavalds pro-
kurorai, dalyvaujantys baudiamajame procese pagal savo kompetencij. Prokuroras
baudiamajame procese atlieka kaltinimo funkcij, t. y. palaiko ikiteisminio tyrimo
metu savo suformuluot kaltinim.
522
Trei baudiamojo proceso dalyvi grup sudaro proceso dalyviai, neturintys sa-
varankik interes byloje.
LIUDYTOJAS
Pagal BPK 78 straipsn kaip liudytojas gali bti aukiamas kiekvienas asmuo, apie
kur yra duomen, kad jis ino koki nors bylai isprsti reikming aplinkybi.
Liudytojas privalo duoti parodymus. Tai jo pareiga, o ne teis. Pagal BPK 83
straipsnio nuostatas kiekvienas aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas
ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ir teism bei duoti teisingus parodymus
apie tai, kas jam inoma apie bylai isprsti reikmingas aplinkybes. Liudytojas prie
apklausos pradi spjamas dl pareigos duoti teisingus parodymus.
Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pa-
reign, prokuror ar teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti
parodymus, gali bti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos
priemons. Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be
teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisjas ar teismas taip pat gali
paskirti BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyt aret. U melaging parodym
davim liudytojas atsako pagal BK 235 straipsn.
Taiau liudytoju negali bti asmuo, kuris, sprendiant i sveikatos prieiros
staigos paymos arba teismo psichiatro ar teismo mediko ivados, dl fizini ar
psichini trkum negali teisingai suvokti reikming bylai aplinkybi ir duoti dl j
parodymus. Be to, kaip liudytojas negali bti apklausiamas: 1) asmuo, kuris galt
duoti parodymus apie savo paties padaryt nusikalstam veik; 2) teisjas -dl to, kad
ino teismo pasitarim kambario paslapt; 3) tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar
nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo atstovai - dl
aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigas; 4) dvasininkai -
dl to, kas jiems buvo patikta per ipaint; 5) vieosios informacijos rengjai,
platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkai, urnalistai - dl
to, kad jie ino tai, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym
sudaro informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka
duoti parodymus. Liudytojas turi teis: duoti parodymus savo gimtja kalba ir
naudotis vertjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; susipainti
su savo parodym protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; prayti, kad bt
daromi jo parodym garso ir vaizdo raai; pats surayti parodymus; statym
nustatytais pagrindais ir tvarka prayti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo
poveikio priemones; gauti atlyginim u turtas ilaidas (BPK 81 str.).
Prie baudiamojo proceso dalyvi taip pat priklauso ekspertas, civilinis iekovas,
civilinis atsakovas bei teismas.
523
2. IKITEISMINIS BAUDIAMOSIOS BYLOS TYRIMAS
2.1. IKITEISMINIO TYRIMO PRADIA
Ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant surinkti reikiamus rodymus dl asmens
nusikalstamos veikos ir pasirengti teisminiam bylos nagrinjimui. BPK 164 straipsnis
skelbia, kad ikiteismin tyrim atlieka ikiteisminio tyrimo pareignai, dirbantys
ikiteisminio tyrimo staigose. Pagrindin ikiteisminio tyrimo staiga yra policija.
Btent policijos pareignai atlieka ikiteismin tyrim daugumoje baudiamj byl.
Ikiteisminio tyrimo staigos taip pat yra Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Spe-
cialij tyrim tarnyba, Karo policija, Valstybs saugumo departamentas, Finansini
nusikaltim tyrimo tarnyba, Muitins departamentas, Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentas. i staig pareignai atlieka ikiteismin tyrim, kai
tiriamos nusikalstamos veikos, iaikjusios ioms institucijoms atliekant tiesiogines
funkcijas, numatytas j veikl reglamentuojaniuose statymuose.
Ikiteisminis bylos tyrimas gali bti pradtas tik esant BPK 166 straipsnyje numa-
tytoms slygoms. Ikiteisminis tyrimas pradedamas dviem atvejais: 1) gavus skund,
pareikim ar praneim apie nusikalstam veik; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio
tyrimo pareignas pats nustato nusikalstamos veikos poymius ir surao tarnybin
praneim. Sprendim pradti ikiteismin tyrim turi teis priimti prokuroras, iki-
teisminio tyrimo staigos vadovas ar galiotas asmuo. Tyrimas pradedamas ant pa-
reikimo, praneimo ar skundo apie nusikalstam veik uraant rezoliucij. Kiekviena
ikiteisminio tyrimo pradia uregistruojama nustatyta tvarka. Apie pradt ikiteismin
tyrim praneama skund, pareikim ar praneim padavusiam asmeniui.
Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Gavs skund, pa-
reikim ar praneim apie padaryt nusikalstam veik arba pats nustats nusi-
kalstamos veikos poymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteismin tyrim. Pradjs
ikiteismin tyrim, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo
veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo staigai. Kai ikiteismin tyrim
ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareignai, prokuroras privalo
kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Tik prokuroras gali kreiptis
ikiteisminio tyrimo teisj dl io teisjo kompetencijai priskirt veiksm atlikimo.
Taiau ikiteisminio tyrimo staigos pareignas, atlikdamas ikiteismin tyrim, turi
teis atlikti visus Baudiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, iskyrus tuos,
kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisjas.
BPK 176 straipsnyje tvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi bti atliktas per kuo
trumpiausi laiko tarp. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo
kontroliuoti, kaip laikomasi io straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Naujasis
BPK isiskiria tuo, kad statymas nenustato ikiteisminio tyrimo termin. Taiau gavs
tariamojo ar jo gynjo skund ir konstatavs, kad ikiteisminis tyrimas tsiasi per
ilgai, ikiteisminio tyrimo teisjas gali nutraukti ikiteismin tyrim BPK 215
straipsnyje numatytais pagrindais - dl per ilgo ikiteisminio tyrimo laiko.
Nors ir prokuroras, ir ikiteisminio tyrimo pareignai, darydami ikiteismin bylos
tyrim, gali atlikti visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taiau kai kuriuos
veiksmus atlikti galima tik sankcionavus ikiteisminio tyrimo teisjui. Antai pagal
BPK 173 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo teisjas skiria ir sankcionuoja
procesini prievartos priemoni taikym.
524
Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas
2.2. TARIAMOJO SULAIKYMAS IR
KARDOMOSIOS PRIEMONS
Ikiteisminio tyrimo pareignas arba prokuroras gali sulaikyti asmen, uklupt darant
nusikalstam veik ar tuoj po to, kai jis nusikalstam veik padar, kai yra pagrindas
manyti, kad tas asmuo gali pabgti, kai i karto nemanoma nustatyti jo asmenybs,
taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas ir slygos suimti. Laikinas sulaikymas negali
trukti ilgiau kaip 48 valandas. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti sumim, jis ne
vliau kaip per 48 valandas turi bti pristatytas teisjui, kuris BPK nustatyta tvarka
isprendia sumimo skyrimo klausim. Apie sulaikym BPK 128 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka nedelsiant praneama vienam i sulaikytojo eimos nari ar artimj
giminaii.
Ikiteisminio tyrimo metu tariamajam gali bti skiriamos kardomosios priemons.
Jos skiriamos siekiant utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavim
procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme ir nuosprendio
vykdym, taip pat siekiant ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kardomosios priemons gali bti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai
duomen, leidiani manyti, kad tariamasis padar nusikalstam veik.
Kardomosios priemons nelaikomos baudiamosios atsakomybs priemonmis. Jos
nelaikomos ir baudiamosios procesins atsakomybs priemonmis, nes j tikslas
nra nubausti asmen. Tai yra prevencini priemoni ris.
BPK 120 straipsnyje ivardijamos ios kardomosios priemons: sumimas, nam
aretas, ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis
policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti. Kariui kaip kardomoji priemon
gali bti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybs stebjimas, o
nepilnameiui - atidavimas tvams, rpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams
asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti.
Sumimas ir nam aretas kaip paios grieiausios kardomosios priemons gali
bti skiriamos tik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Kitos kardomosios
priemons skiriamos prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo
nutartimi.
Prokuroras, teisjas ar teismas, sprsdamas, ar reikia skirti kardomj priemon, ir
parinkdamas jos r, turi atsivelgti tariamojo nusikalstamos veikos sunkum,
tariamojo asmenyb, tai, ar jis turi nuolatin gyvenamj viet, darb ar kitok
legal pragyvenimo altin, tariamojo ami, sveikatos bkl, eimin padt ir kitas
aplinkybes.
SUMIMAS
BPK 122 straipsnis apibria sumimo skyrimo pagrindus ir slygas. Sumimas ski-
riamas, kai pagrstai manoma, jog tariamasis: 1) bgs (slpsis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareign, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys io straipsnio 4
dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kai pagrstai manoma, kad tariamasis bgs
(slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ar teismo, sumimas gali bti
paskirtas atsivelgiant tariamojo eimin padt, nuolatin gyvenamj viet, darbo
santykius, sveikatos bkl, ankstesn teistum, ryius usienyje ir kitas aplinkybes. Kai
pagrstai manoma, kad tariamasis trukdys procesui, sumimas gali bti paskirtas, jei
yra duomen, jog tariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveik-
525
ti nukentjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus tariamuosius, kaltinamuosius ar nu-
teistuosius; 2) sunaikinti, paslpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinius reik-
ms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti teisme. Kai pagrstai manoma, kad taria-
masis darys naujus nusikaltimus, sumimas gali bti paskirtas, jei yra duomen, jog
asmuo tariamas padars vien ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus.
Sumimas gali bti skiriamas tik tuo atveju, kai velnesnmis kardomosiomis prie-
monmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyt tiksl. Be to, atkreiptinas
dmesys, kad sumimas gali bti skiriamas tik tiriant ir nagrinjant bylas dl nusikal-
tim, u kuriuos baudiamasis statymas numato grietesn negu vieneri met lais-
vs atmimo bausm. Sumimas negali bti taikomas ilgiau kaip eis mnesius. Kon-
kret sumimo termin nustato ikiteisminio tyrimo teisjas nutartyje skirti sumim,
taiau i karto sumimas negali bti paskirtas ilgesnis kaip trys mnesiai. termin
pratsti, bet ne ilgiau kaip iki ei mnesi, gali tas pats arba kitas tos paios ar kitos
apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjas. Dl ypatingo bylos sudtingumo ar dide-
ls apimties 119 straipsnio 1 dalyje numatyt sumimo termin apygardos teismo teisjas
gali pratsti, bet ne ilgiau kaip iki trij mnesi. Sumimo terminas gali bti pratstas
pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali trukti ilgiau kaip atuo-
niolika mnesi, o nepilnamei sumimo terminas - ilgiau kaip dvylika mnesi.
NAM ARETAS .
Nam aretas - tai pareigojimas tariamajam nustatytu metu bti savo gyvenamojoje
vietoje, nesilankyti vieosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Nam
aret ikiteisminio tyrimo metu prokuroro praymu skiria ikiteisminio tyrimo teisjas
nutartimi. Skiriant nam aret, nustatomos ios kardomosios priemons slygos.
tariamasis spjamas, kad u nam areto slyg paeidim jam gali bti paskirtas
sumimas, jeigu tam bt pagrindas.
USTATAS
Ustatas - tai pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait
sumoka tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar
organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Ustato
dyd nustato i kardomj priemon skiriantis pareignas ar teismas, atsivelgdamas
nusikalstam veik, tariamajam gresianios bausms dyd, tariamojo ir ustato
davjo turtin padt bei j asmenybes. Priimant ustat, ustato davjui turi bti
iaikinta jo, kaip ustato davjo, atsakomyb. Jei tariamasis paeidia kardomj
priemon - ustat, jam, jeigu tam yra pagrindas, kaip kardomoji priemon skiriamas
sumimas, o ustatas pereina valstybei. Jeigu priimtas sprendimas nutraukti proces,
siteisjo nuosprendis arba nusprsta, kad taikyti ustat kaip kardomj priemon
netikslinga, ustatas grinamas ustato davjui.
DOKUMENT PAMIMAS
Dokument pamimas kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas prokuroro nu-
tarimu ar teismo nutartimi. I tariamojo gali bti paimamas pasas, asmens tapatybs
kortel, vairuotojo paymjimas. Pamus dokumentus, tariamajam iduodama
generalinio prokuroro nustatytos formos payma, kurioje nurodomi paimti
dokumentai.
526
TARIAMOJO PAREIGOJIMAS PERIODIKAI
REGISTRUOTIS POLICIJOS STAIGOJE
i kardomoji priemon skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. tariamasis
gali bti pareigotas registruotis policijos staigoje. Nutarime ar nutartyje turi bti
nurodytas staigos adresas, kokiomis savaits ar mnesio dienomis ir koki valand
tariamasis privalo atvykti policijos staig registruotis. Paeidusiam pareigojim
periodikai registruotis policijos staigoje tariamajam gali bti paskirta grietesn
kardomoji priemon.
RAYTINIS PASIADJIMAS NEIVYKTI
Raytinis pasiadjimas neivykti yra raytinis tariamojo sipareigojimas nepasia-
linti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro ar teismo leidimo.
Raytiniu pasiadjimu neivykti tariamasis taip pat gali bti pareigotas nesilankyti
tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neiekoti ryi su tam tikrais asmenimis.
tariamajam, kuris raytin pasiadjim neivykti paeidia, gali bti skiriama grie-
tesn kardomoji priemon. Priimant raytin pasiadjim, tariamasis turi bti sp-
jamas apie galim grietesns kardomosios priemons paskyrim.
NEPILNAMEIO ATIDAVIMAS PRIIRTI
Kai nepilnametis tariamasis atiduodamas tvams, rpintojams ar kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti, kuris nors i nurodyt
asmen ratu sipareigoja utikrinti, kad nepilnametis tariamasis deramai elgsis ir
aukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism.
2.3. RODYMAI IR J RINKIMAS
IKITEISMINIO TYRIMO METU
Ikiteisminio tyrimo metu renkami asmens nusikalstamos veikos rodymai. Pagal BPK
20 straipsn rodymai baudiamajame procese yra statym nustatyta tvarka gauti
duomenys. rodymais gali bti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent
vien aplinkyb, reikming bylai isprsti teisingai.
rodymais gali bti daiktai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo rankiai ar
priemons arba ant kuri iliko nusikalstamos veikos pdsak, arba kurie buvo
kaltininko nusikalstam veik objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali bti kaip
priemons nusikalstamai veikai atskleisti, kaltininkams nustatyti, j atsakomybei
palengvinti ar kaltinimui paneigti.
rodymais gali bti dokumentai, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir
nagrinti. Dokumentai, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, yra: 1)
apiros, kratos, pomio, parodymo atpainti, parodym patikrinimo vietoje,
eksperimento ir kit proceso veiksm protokolai, taip pat teismo teisiamojo posdio
protokolai; 2) staig, moni, organizacij dokumentai: ratai, paymos, apskaitos
dokumentai, posdi protokolai ir kiti oficials dokumentai; 3) privats fizini
asmen ratai, pareikimai, praymai, skundai, laikai, dienoraiai ir kiti asmeninio
pobdio rainiai; 4) magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai raai: garso ir vaizdo
juostos, kompaktins ploktels ir kitos elektronins informacijos laikme-
527
nos; 5) kiti materials objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais enklais ufiksuota
informacija, turinti reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti.
rodymais byloje gali bti laikomi tik teistais bdais gauti duomenys, kuriuos
galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini
rodymais, kiekvienu atveju sprendia teisjas ar teismas, kurio inioje yra byla.
Teisjai rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku
vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu. Pagal BPK 301
straipsnio nuostatas teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo
inagrinti teisiamajame posdyje. Taigi ikiteisminio tyrimo veiksm protokolai
tampa rodymais tik tuo atveju, jei juose nurodytos bylos aplinkybs pasitvirtina
teisiamajame posdyje. Jei, pavyzdiui, kaltinamasis, liudytojas ar kitas proceso
dalyvis teismo proceso metu pakeiia parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu,
teismas negali, priimdamas nuosprend, remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais
parodymais, kaip neretai tai buvo daroma iki naujo BPK sigaliojimo, iskyrus tais
atvejais, kai proceso dalyv ikiteisminio tyrimo metu apklaus ikiteisminio tyrimo
teisjas. Tai naujas Lietuvos baudiamojo proceso dalyvis. Naujajame BPK numatyta
galimyb kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo teisjui.
iuos veiksmus ikiteisminio tyrimo teisjas atlieka gavs prokuroro praym. Savo
iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisjas joki veiksm neatlieka. Prokuroras gali
kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj, pavyzdiui, dl liudytojo apklausos, jei jis mano,
kad liudytojo nebus manoma apklausti bylos nagrinjimo teisme metu ar liudytojas
nagrinjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti
duoti parodymus, taip pat jei mano, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo teisjui duos
isamesnius parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisjas gali apklausti ir tariamj, jei
manoma, kad bylos nagrinjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo
parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus.
Renkant rodymus, ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras turi teis atlikti
tam tikrus veiksmus, kurie BPK XII skyriuje vardyti kaip procesins prievartos prie-
mons. Tai gali bti tariamojo, nukentjusiojo ar kito asmens kno apira, pavyz-
di lyginamajam tyrimui pamimas, krata, pomis, laikinas nuosavybs teiss apri-
bojimas, ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas,
fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei
daktiloskopijai pamimas, nusikalstam veik imituojantys veiksmai, slaptas sekimas.
Pagal BPK 181 straipsn tariamasis ir jo gynjas, taip pat nukentjusysis ir jo
atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teis susipainti su iki-
teisminio tyrimo duomenimis. Praymas susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga
pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teis neleisti susipainti su visais ikiteisminio
tyrimo duomenimis ar j dalimi, jei toks susipainimas, prokuroro manymu, galt
pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Atsisakymas leisti susipainti su visais ikiteisminio
tyrimo duomenimis per septynias dienas gali bti apskstas ikiteisminio tyrimo
teisjui.
2.4. IKITEISMINIO TYRIMO PABAIGA
Ikiteisminis tyrimas baigiamas nutarimu nutraukti ikiteismin tyrim arba kaltinamojo
akto suraymu.
528
IKITEISMINIO TYRIMO BAIGIMAS
IKITEISMINIO TYRIMO NUTRAUKIMU
Pagal BPK 212 straipsn ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu
paaikja, kad yra BPK 3 straipsnyje numatyt aplinkybi; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu
nesurenkama pakankamai duomen, pagrindiani tariamojo kalt dl nusikalstamos veikos
padarymo; 3) kai, remiantis BK 36 straipsniu, pripastama, jog asmuo ar jo padaryta veika
pasikeitus aplinkybms tapo nepavojingi; 4) kai, remiantis BK 37 straipsniu, pripastama, kad
nusikalstama veika dl maareikmikumo nra pavojinga; 5) kai tariamasis ir nukentjusysis
susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai tariamasis perduodamas asmeniui,
vertam teismo pasitikjimo, pagal laidavim BK 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai
tariamasis BK 39
1
straipsnyje nurodytomis slygomis padeda atskleisti nusikalstamo
susivienijimo ar organizuotos grups veikl; 8) kai yra BK 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3
dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai; 9) dl atskir veik, keli nusikalstam veik
padarymo, kai yra BPK 213 straipsnyje numatytos slygos; 10) BPK 215 straipsnyje numatytu
atveju dl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukms.
Ikiteismin tyrim nutraukia prokuroras nutarimu arba BPK 212 straipsnio 3-9 punktuose
numatytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarim
dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Naujasis BPK numato visikai nauj ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrind, kurio iki
iol ms statymuose nebuvo - ikiteisminio tyrimo nutraukim dl pernelyg ilgos ikiteisminio
tyrimo trukms. Toks tyrimo nutraukimas galimas, jei per eis mnesius po pirmosios
tariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Tokiu atveju tariamasis, jo atstovas ar
gynjas gali paduoti skund ikiteisminio tyrimo teisjui dl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
Inagrinjs skund, ikiteisminio tyrimo teisjas skund atmeta arba pareigoja prokuror
ubaigti ikiteismin tyrim per nustatyt termin arba ikiteismin tyrim nutraukia.
IKITEISMINIO TYRIMO BAIGIMAS
KALTINAMOJO AKTO SURAYMU
Prokuroras, sitikins, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomen,
pagrindiani tariamojo kalt dl nusikalstamos veikos padarymo, pranea tariamajam, jo
gynjui, nukentjusiajam, jo atstovui, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams,
kad ikiteisminis tyrimas baigtas, ir surao kaltinamj akt. Kaltinamj akt kartu su bylos
mediaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Kaltinamojo akto nuora
prokuroras taip pat teikia ar isiunia kaltinamajam.
529
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
3.1. BENDROSIOS NUOSTATOS
Pirmosios instancijos teismas yra apylinks teismas arba apygardos teismas. Bylos
nagrinjimas pirmojoje instancijoje yra pirmas bylos nagrinjimas teisme. Paprastai
apylinks teisme byl nagrinja vienas teisjas, taiau apylinks teismo pirmininkas
bylai nagrinti gali sudaryti trij teisj kolegij. Tuo tarpu kiek teisj -vienas ar trys
- nagrinja baudiamj byl apygardos teisme, priklauso nuo bylos kategorijos tai
aptarta BPK 225 straipsnyje. Ten teigiama, kad apygardos teismui yra teismingos
baudiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padar sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo
metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybs nariais, Konstitucinio
Teismo teisjais, teisjais ar prokurorais. Baudiamsias bylas, kuriose asmenys
kaltinami padar labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji
nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar
Vyriausybs nariais, Konstitucinio Teismo teisjais, teisjais ar prokurorais, nagrinja
apygardos teismo trij teisj kolegija.
Pagal BPK 223 straipsnio nuostatas kiekvien baudiamj byl turi inagrinti
tos paios sudties teismas. Jeigu kuris nors i teisj dl kokios nors prieasties
negali toliau dalyvauti posdyje, j turi pakeisti kitas teisjas. Tuo atveju byla turi bti
pradedama nagrinti i pradi, iskyrus BPK 222 straipsnyje numatytais atvejais.
Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas, nagrindamas
byl, privalo tiesiogiai itirti bylos rodymus: apklausti kaltinamuosius, nuken-
tjusiuosius, liudytojus, iklausyti teismo posd paaukt ekspert ir specialist
ivadas bei paaikinimus, apirti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus
ir kitus dokumentus. Teisiamajame posdyje apklausiami asmenys parodymus ir
paaikinimus teikia odiu. Taigi esminis bylos nagrinjimo pirmosios instancijos
teisme ypatumas yra tas, kad byla nagrinjama vadovaujantis tiesioginio ir odinio
nagrinjimo principu. BPK 241 straipsnio 2 dalis tvirtina isamaus ir nealiko bylos
ityrimo princip bei nustato, kad neturi bti nagrinjamos aplinkybs, nesusijusios su
byla, idant bt ivengta nepagrsto bylos nagrinjimo utsimo.
Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme vyksta posdio metu dalyvau-
jant teismo ikviestiems prokurorui, nukentjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo
atstovui pagal statym ir gynjui, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui bei j
atstovams. Nagrinjant byl teisme, gali dalyvauti keli prokurorai, vien kaltinamj
gali ginti keli gynjai (BPK 245 str.).
Byla pirmosios instancijos teismo posdyje nagrinjama dalyvaujant kaltina-
majam. Kaltinamajam atvykti teism privaloma. Nagrinti byl, kai nedalyvauja
kaltinamasis, leidiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir vengia atvykti teism (BPK 246 str.).
Jei kaltinamasis neatvyko teisiamj posd, daroma posdio pertrauka arba
bylos nagrinjimas atidedamas, iskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu
atveju. Teismas turi teis atvesdinti neatvykus kaltinamj, taip pat paskirti jam
kardomj priemon arba j pakeisti grietesne. Atvyks teisiamj posd,
530
Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme
kaltinamasis negali ieiti i posdi sals, iskyrus pertraukoms skirtu laiku. Kai
byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltina-
miesiems, j atstovams pagal statym ir gynjams nedalyvauti tiriant rodymus, kurie
nesusij su iais kaltinamaisiais. Be to, tiriant rodymus, gali bti leista nedalyvauti
nukentjusiesiems, j atstovams, civiliniams iekovams bei civiliniams atsakovams,
j atstovams, ekspertams, specialistams. Jei neatvyko nukentjusysis ar jo atstovas,
teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar padaryti teisiamojo posdio pertrauk, ar
bylos nagrinjim atidti, atsivelgdamas tai, ar galima be nukentjusiojo ar jo
atstovo isamiai itirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentjusiojo interesus.
3.2. BYLOS NAGRINJIMO
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME STADIJOS
Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijos yra ios: bylos perdavimas
nagrinti teisiamajame posdyje; parengiamoji teisiamojo posdio dalis; rodym
tyrimas; baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis; nuosprendio
primimas.
BYLOS PERDAVIMAS NAGRINTI TEISIAMAJAME POSDYJE
Teisjas, susipains su byla ir nustats, kad nra klii nagrinti byl teisme, byl
perduoda nagrinti teisiamajame posdyje. Dl bylos perdavimo nagrinti teisia-
majame posdyje teisjas turi nusprsti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo bylos
gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir ne vliau kaip per mnes, -jeigu
kaltinamasis yra laisvje. Byla teisiamajame posdyje turi bti pradta nagrinti ne
vliau kaip per dvideimt dien nuo teisjo nutarties perduoti byl nagrinti
teisiamajame posdyje primimo. Tiesa, teismo pirmininkas arba Baudiamj byl
skyriaus pirmininkas, atsivelgdamas bylos didel apimt ir sudtingum, iuos
terminus gali pratsti, taiau ne daugiau kaip trisdeimt dien. Teismo pirmininkas
arba Baudiamj byl skyriaus pirmininkas privalo utikrinti, kad susipainimas su
bylos mediaga teisme bt organizuotas taip, jog neatsirast galimybi dl to vilkinti
proces.
PARENGIAMOJI TEISIAMOJO POSDIO DALIS
Teisiamasis posdis prasideda einant teismui posdi sal. Teismui einant po-
sdi sal, taip pat ieinant i jos visi teismo posdi salje esantys asmenys atsi-
stoja. Teisjas pranea, kokia byla bus nagrinjama. Posdio sekretorius, teisiamojo
posdio pirmininkui suteikus od, pranea teismui, kas i bylos nagrinjimo teisme
dalyvi, liudytoj, ekspert, specialist bei vertj atvyko, taip pat nesanij
neatvykimo prieastis.
Po to teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia nagrinjani byl teisj, j
nagrinjant teisme dalyvaujani prokuror, gynj, atstov, ekspert, specialist,
vertj bei posdio sekretoriaus pavardes ir paklausia nagrinjimo teisme dalyvi, ar
jie pareikia iems asmenims nualinim. Teisiamojo posdio pirmininkas nustato
kaltinamojo asmenyb paklausdamas, koks jo vardas, pavard, gimimo da-
531
BAUDIAMOJO PROCESO TEIS
ta, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, usimimas, isilavinimas, eimin padtis, teis-
tumas, taip pat kit j apibdinani duomen.
Jeigu teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal statym, pro-
kuroras ar gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ar j atsto-
vas, teismas, vadovaudamasis BPK 246-252 straipsni nuostatomis, nusprendia, ar
nagrinti byl toliau, ar jos nagrinjim atidti. Jeigu teisiamj posd neatvyko
liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar j
atidti atsivelgdamas tai, ar galima be i asmen isamiai itirti visas bylos ap-
linkybes, arba padaro pertrauk iems asmenims ikviesti.
Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nu-
kentjusiajam, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams iaikina BPK
nustatytas j teises bei pareigas. Teisiamojo posdio pirmininkas ekspertui ir
specialistui iaikina j pareigas ir teises, taip pat juos spja dl BPK 163 straipsnyje
nustatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo pareig ir dl
atsakomybs pagal BK 235 straipsn u melagingos ivados ir paaikinim pateikim.
Baigdamas parengiamj teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmi-
ninkas paklausia bylos nagrinjimo teisme dalyvi, ar ie turi praym aukti naujus
liudytojus, ekspertus ar pateikti kitus rodymus. Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks
praym, privalo nurodyti, kokioms aplinkybms nustatyti reikalingi nauji rodymai.
Teismas dl kiekvieno praymo priima nutart. Praymo atmetimas neatima i
asmens, kurio praymas atmestas, teiss pateikti j vliau tiriant rodymus.
Atvyk liudytojai paalinami i teismo posdi sals. Teisiamojo posdio pir-
mininkas imasi priemoni, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesu-
sisiekt su neapklaustais liudytojais.
RODYM TYRIMAS
rodym tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. J balsu perskaito pro-
kuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra ilgas, jo turin prokuroras gali idstyti su-
trumpintai, nurodydamas kaltinimo esm. Po to teisiamojo posdio pirmininkas
paklausia kaltinamj, ar is supranta kaltinim, o esant reikalui, iaikina kaltina-
majam to kaltinimo esm ir paklausia, ar jis prisipasta kaltas. Kaltinamasis turi teis
motyvuoti savo atsakym. Kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posdio
pirmininko pasilymu duoti parodymus apie kaltinim ir kaltinamajam inomas bylos
aplinkybes. Atkreiptinas dmesys, kad byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj
ir tik dl t nusikalstam veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje.
Kaltinamasis negali bti pripaintas kaltu pagal kit baudiamj statym ar dl kitos
nusikalstamos veikos, jei apie toki galimyb bylos nagrinjimo teisme metu jam i
anksto nebuvo praneta.
Po kaltinamojo atsakym dl kaltinimo teisiamojo posdio pirmininkas iaikina
jam, jog jis turi teis duoti paaikinimus, atsakyti klausimus ar atsisakyti tai daryti.
Be to, pirmininkas paaikina, kad kaltinamasis posdyje turi teis uduoti klausim
apklausiamiems asmenims ir duoti paaikinimus dl tiriam rodym. Jeigu
nagrinjant byl teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus,
parodym davimo eil nustato teismas, atsiklauss kaltinamj ir j gynj
nuomons.
532
Po kaltinamojo apklausos prokuroras, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis
atsakovas ir j atstovai, gynjas, kaltinamojo atstovas pagal statym turi teis uduoti
klausimus. Teismo leidimu klausimus gali uduoti ir ekspertas bei specialistas.
Draudiama uduoti atsakym menanius klausimus. Teisjai apklausiamiems
asmenims turi teis uduoti klausimus bet kuriuo rodym tyrimo metu. Teisiamojo
posdio pirmininkas atmeta klausimus, kurie nesusij su byla.
Tiriant rodymus svarbus vaidmuo tenka liudytojams ir nukentjusiesiems. Liu-
dytojo ir nukentjusiojo apklausa prasideda j asmens tapatybs nustatymu ir isi-
aikinimu, ar nra aplinkybi, kliudani duoti priesaik, po to liudytojui iaikinama
pilietin pareiga teisingai papasakoti visa, kas jam inoma byloje. Jie spjami dl
atsakomybs pagal BPK 163 straipsn u atsisakym arba vengim duoti parodymus
ir dl atsakomybs pagal BK 235 straipsn u melagingus parodymus. Taiau BPK
278 straipsnis nustato, kad teisme neprisaikdinami ir dl atsakomybs u melagingus
parodymus nespjami jaunesni kaip eiolikos met asmenys, kaltinamojo artimieji
giminaiiai ir eimos nariai. Taiau jeigu ie asmenys sutinka duoti parodymus, jie
turi bti spti dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsn u
melagingus parodymus ir prisaikdinti.
Apklausiant liudytoj dar neapklausti liudytojai nedalyvauja.
Po apklausos BPK 275 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojui uduodami klau-
simai. Apklausti liudytojai teismo posdi salje lieka iki rodym tyrimo pabaigos.
Taiau teismas, iklauss bylos nagrinjimo teisme dalyvi nuomones, apklaustam
liudytojui gali leisti ieiti i teismo posdi sals ir nesibaigus rodym tyrimui.
Nagrinjimo teisme dalyvi praymu ar teismo iniciatyva apklaustas liudytojas gali
bti papildomai apklaustas. Liudytojas, kuriam statym nustatyta tvarka taikomos
apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemons, gali bti apklausiamas garso ir
vaizdo nuotolinio perdavimo priemonmis.
Kaltinamojo, nukentjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo
teisjui arba pirmiau teisme, gali bti teisiamajame posdyje perskaitomi balsu, taip
pat perklausomi ir peririmi toki apklaus garso ir vaizdo raai. Tai gali bti
daroma tais atvejais, kai kaltinamasis, nukentjusysis ar liudytojas yra mirs arba
nedalyvauja teisiamajame posdyje dl svarbi prieasi (kaltinamasis - dar ir BPK
246 straipsnyje numatytais atvejais) arba kai jie atsisako ar vengia duoti parodymus,
taip pat kai pareikia, kad neprisimena aplinkybi, apie kurias anksiau dav
parodymus, be to, kai duoda teisiamajame posdyje parodymus, kurie i esms
skiriasi nuo parodym, duot ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Byloje
esantiems rodymams patikrinti gali bti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareignui
ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklaus
ikiteisminio tyrimo metu atliks pareignas teisme gali bti apklaustas kaip
liudytojas.
Liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas, apklausa teisme turi ypatum. Liu-
dytojas, kuriam taikomas anonimikumas, apklausiamas nevieame teismo posdyje,
sudarius garsines ir regimsias klitis, trukdanias kitiems nagrinjimo teisme
dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatyb. Jeigu teismo posdi salje nra
galimybi sudaryti tokias klitis, liudytojas, kuriam taikomas anonimikumas,
apklausiamas ne teismo posdi salje, o kitoje vietoje, kitiems nagrinjimo teisme
dalyviams nedalyvaujant. Prie tokio asmens apklaus kiti nagrinjimo teisme
dalyviai teisiamojo posdio pirmininkui ratu pateikia klausimus, kuriuos jie nori
533
uduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posdio
protokole urao teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj. iuos pa-
rodymus teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj balsu perskaito tei-
siamajame posdyje. Kit bylos nagrinjimo teisme dalyvi pakartotiniai ir papildomi
klausimai, kuriuos ie nori uduoti po to, kai apklausto liudytojo parodymus
teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj balsu perskait teisiamajame
posdyje, uduodami ir juos atsakoma BPK 282 straipsnio 3 dalyje aprayta tvarka.
Atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas, atvykimas teism
gali kelti didel pavoj jo, jo eimos nari arba artimj giminaii gyvybei, sveikatai
ar laisvei, teisiamj posd jis gali bti nekvieiamas, teisme balsu perskaitomi jo
parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisjui BPK 203 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonmis,
sudarius akustines ir vizualines klitis.
rodym tyrimas, be abejo, neapsiriboja proceso dalyvi apklausa. BPK 287
straipsnis suteikia teismui teis bylos nagrinjimo metu atlikti bet kok io BPK XIV
skyriaus antrajame, treiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatyt
proceso veiksm. Jeigu i veiksm atlikti teisme dl koki nors prieasi
nemanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinjim, teismas gali pavesti iuos
veiksmus atlikti ar organizuoti j atlikim ikiteisminio tyrimo teisjui.
ioje bylos nagrinjimo stadijoje teisme apirimi tie daiktiniai rodymai bei do-
kumentai, kuriuos btina apirti teismo nuomone ar proceso dalyvi praymu.
Jeigu kaltinamasis, kuris nra kaltinamas padars labai sunk ar sunk nusikalti-
m, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareik, kad prisipasta ess kaltas ir
pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti rodymai nebt tiriami,
rodym tyrimas, apklausus kaltinamj ir vykdius BPK 291 straipsnio reikalavimus,
gali bti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs nekelia abejoni ir
su tokiu sutrumpintu rodym tyrimu sutinka prokuroras ir gynjas. Kai keli
kaltinamieji kaltinami padar vien ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpint ro-
dym tyrim galima atlikti tik tuo atveju, jeigu 291 straipsnio 1 dalyje numatytos s-
lygos gali bti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Tai numato BPK 273 straipsnis.
Sutrumpinto rodym tyrimo atveju teisiamojo posdio pirmininkas balsu perskaito
kaltinamj, nukentjusij, liudytoj, ekspert ir specialist apklaus protokolus,
suraytus ikiteisminio tyrimo ar anksiau teisiamojo posdio metu, paskelbia byloje
esanius dokumentus, supaindina su kitais rodymais. Tuo atveju, kai nagrinjimo
teisme dalyviai pareikia, jog jie su visais ar dalimi byloje esani rodym yra
susipain ir nepageidauja, kad tai teisme bt tiriama ir skelbiama, teisiamojo po-
sdio pirmininkas gali apsiriboti tik i rodym ivardijimu.
Pagal BPK 292 straipsn, kai byloje esantys rodymai itirti, teisiamojo posdio
pirmininkas paklausia bylos nagrinjimo teisme dalyvius, ar ie nori papildyti ro-
dym tyrim ir btent kuo. Inagrinjus praymus, jeigu j buvo, ir, jei reikia, atlikus
papildomus tyrimo veiksmus, teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia, kad
rodym tyrimas teisme baigtas.
BAIGIAMOSIOS KALBOS IR KALTINAMOJO PASKUTINIS ODIS
Baigs rodym tyrim, teismas pradeda klausyti baigiamsias kalbas. Baigiamsias
kalbas teisiamajame posdyje sako jame dalyvaujantys prokuroras, nukentjusysis
arba jo atstovas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas arba j atstovai, gynjas
534
arba gynjo neturintis kaltinamasis. Baigiamojoje kalboje negalima remtis rodymais,
kurie nebuvo itirti teisiamajame posdyje.
Po to, kai bylos nagrinjimo teisme dalyviai pasako baigiamsias kalbas, jie turi
teis atsikirsti ir pasakyti pastabas dl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose.
Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas gynjas, o jeigu io nra, - kaltinamasis.
Teismas negali apriboti baigiamj kalb trukms, bet teisiamojo posdio pirmi-
ninkas turi teis nutraukti baigiamj kalb, jeigu i aikiai nesusijusi su nagrinjama
byla. Pasak baigiamsias kalbas, nagrinjimo teisme dalyviai gali ratu pasilyti
teismui BPK 307 straipsnyje numatyt sprendim formuluot.
Po baigiamj kalb teisiamojo posdio pirmininkas suteikia kaltinamajam
paskutin od. Klausimai kaltinamajam paskutinio odio metu neuduodami. Teis-
mas negali apriboti kaltinamojo paskutinio odio trukms, bet teisiamojo posdio
pirmininkas turi teis sustabdyti kaltinamj, jei is kalba apie aikiai su byla
nesusijusias aplinkybes.
Iklauss kaltinamojo paskutin od, teismas i karto ieina pasitarim kambar
priimti nuosprendio. Apie tai teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia esan-
tiesiems teismo posdi salje. Teismas, ieidamas priimti nuosprendio, pranea
apie nuosprendio paskelbimo laik ir viet.
NUOSPRENDIO PRIMIMAS
Pirmosios instancijos teismas, inagrinjs baudiamj byl, priima procesin do-
kument, kuris vadinamas nuosprendiu. Lietuvos Respublikos teismai nuosprend
priima Lietuvos Respublikos vardu. Nuosprendis priimamas pasitarim kambaryje.
Tuo metu iame kambaryje gali bti tik teisjai, kurie eina t byl inagrinjusio
teismo sudt. Teisj pasitarimas ir balsavimas vyksta atskirai dl kalts rodytumo,
nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausms skyrimo ir kit klausim. Nuosprendio
primimo metu klausimai isprendiami bals dauguma, iskyrus atvejus, kai
sprendiamas laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms klausimas. Laisvs atmimo
iki gyvos galvos bausm kaltinamajam gali bti paskirta tik bendru sutarimu.
Teisjas, kuris nuosprendio primimo metu laikosi kitos nuomons, turi teis j
idstyti ratu. Atskiroji nuomon skelbiant nuosprend neskaitoma, bet pridedama
prie bylos.
BPK 301 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprend pagrindia tik tais ro-
dymais, kurie buvo inagrinti teisiamajame posdyje. Be to, apkaltinamasis nu-
osprendis negali bti pagrstas vien tik nukentjusij ar liudytoj, kuriems taikomas
anonimikumas, parodymais. i asmen parodymais galima pagrsti apkaltinamj
nuosprend tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti rodymai.
Priimt nuosprend pasirao visi j prim teisjai. Teisjas, kuris laikosi kitos
nuomons, taip pat pasirao nuosprend.
Teismo nuosprendis gali bti apkaltinamasis arba iteisinamasis. Apkaltinamuoju
nuosprendiu kaltinamasis pripastamas kaltu dl baudiamajame statyme
numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausm. Jei kal-
tinamasis iki nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios
bausm atlikti bt per sunku, teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, gali
atleisti nuteistj nuo bausms atlikimo.
Teismas priima iteisinamj nuosprend, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nu-
sikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis
535
dalyvavo padarant nusikalstam veik. Jeigu iteisinamasis nuosprendis priimtas
remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, o nusikalstam veik pa-
dars asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendio siteisjimo byl perduoda
prokurorui, kad is imtsi priemoni t nusikalstam veik padariusiam asmeniui
nustatyti.
Nuosprendis susideda i trij dali: angins, apraomosios ir rezoliucins.
anginje nuosprendio dalyje nurodoma: 1) kad nuosprendis priimtas Lietuvos
Respublikos vardu; 2) nuosprendio primimo laikas ir vieta; 3) nuosprend pri-
musio teismo pavadinimas, teisj, posdio sekretoriaus, prokuroro, gynjo, nu-
kentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo ir j atstov, kaltinamojo atstovo
pagal statym, vertjo vardai ir pavards; 4) kaltinamojo vardas, pavard, gimimo
data ir vieta, asmens kodas, pilietyb, tautyb, gyvenamoji vieta, isilavinimas, ei-
min padtis, duomenys apie teistum ir kitokie duomenys apie j, turintys reikms
bylai; 5) baudiamasis statymas, vardijantis nusikalstam veik, kurios padarymu
kaltinamasis kaltinamas (BPK 304 str.).
Apkaltinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje idstoma: 1) pripaintos nu-
sikalstamos veikos rodytos aplinkybs, t. y. jos padarymo vieta, laikas, bdas, pada-
riniai ir kitos svarbios aplinkybs; 2) rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados, ir
motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmet kitus rodymus; 3) nusikalstamos
veikos kvalifikavimo motyvai ir ivados; 4) bausms, baudiamojo poveikio prie-
mons ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo motyvai (BPK 305 str.).
Iteisinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje idstoma: 1) kaltinimo, dl
kurio byla buvo perduota nagrinti teisme, esm; 2) teismo nustatytos bylos aplinky-
bs; 3) rodym vertinimo motyvai; 4) teismo ivados dl kaltinamojo iteisinimo.
Be to, apraomojoje nuosprendio dalyje turi bti nurodyti motyvai, pagrin-
diantys sprendim dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo.
BPK 306 straipsnyje numatyta galimyb surayti sutrumpint apraomj nu-
osprendio dal.
Apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodomos teismo ivados,
padarytos inagrinjus byl. ioje nuosprendio dalyje nurodomas sprendimas pri-
painti kaltinamj kaltu, baudiamasis statymas, pagal kur kaltinamasis pripas-
tamas kaltu, sprendimai dl bausms, baudiamojo poveikio priemons ar auklja-
mojo poveikio priemons, taip pat nurodoma dl sumimo bei priveriamosios
medicinos priemons skaitymo bausms laik, kai tam yra pagrindas.
Tais atvejais, kai keli nusikalstam veik padarymu kaltinamas kaltinamasis dl
vien veik padarymo pripastamas kaltu, o dl kit - ne, nuosprendio rezoliucinje
dalyje turi bti tiksliai nurodoma, dl kuri veik padarymo jis nuteisiamas, dl kuri
iteisinamas.
Be to, nuosprendio rezoliucinje dalyje turi bti nurodomi sprendimai dl nu-
sikalstama veika padarytos alos atlyginimo, daiktini rodym likimo ir proceso
ilaid atlyginimo. Be to, nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma nuosprendio
apskundimo tvarka ir terminai.
I anksto pranetu laiku teismas grta teismo posdi sal ir teisiamojo pos-
dio pirmininkas arba kitas teisjas paskelbia nuosprend. Visi teismo posdi salje
esantys asmenys nuosprend iklauso stovdami. Teisjas, paskelbs nuosprend,
iaikina nagrinjimo teisme dalyviams nuosprendio apskundimo tvark ir terminus,
o kaltinamajam - dar ir paskirt bausmi vykdymo ypatumus.
536
APELIACINS INSTANCIJOS TEISME
4.1. APSKUNDIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISMUI
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali bti apskstas. Viena i teismo nu-
osprendio apskundimo form vadinama apeliacija. Apeliaciniai skundai paduodami
dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teismo nuosprendi. Apeliacinis skundas dl
teismo nuosprendio gali bti paduodamas per dvideimt dien nuo nuosprendio
paskelbimo dienos, o BPK 308 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju -per dvideimt
dien, sujus terminui visam nuosprendiui surayti. Suimtam nuteistajam terminas
apeliaciniam skundui paduoti skaiiuojamas nuo nuosprendio nuorao teikimo jam
dienos.
Apeliacinius skundus dl nesiteisjusio nuosprendio bet kokiais pagrindais ir
motyvais turi teis paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir
atstovas pagal statym, nukentjusysis ir jo atstovas. Iteisintasis, jo gynjas ir
atstovas pagal statym turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio, kiek
is yra susijs su iteisinimo motyvais ir pagrindu. Civilinis iekovas, civilinis
atsakovas ir j atstovai turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio dalies,
kuri yra susijusi su civiliniu iekiniu. Be to, nuteistojo ar iteisintojo gynjai turi teis
paduoti apeliacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu ireiktai
nuteistojo ar iteisintojo valiai. Asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali
pats pasinaudoti teise gynyb, ir nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo gynjai gali
paduoti apeliacin skund, nepaisydami nuteistojo ar iteisintojo valios.
Apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui per nuosprend
primus teism. BPK 311 straipsnis nustato, kad baudiamsias bylas dl nesi-
teisjusio nuosprendio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinja apygardos teismai
kaip apeliacin instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas. Apygardos teismas ape-
liacine tvarka nagrinja apylinks teisme inagrintas bylas.
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinja pirmja instancija apy-
gardos teisme inagrintas bylas. Bylas apeliacine tvarka teismo posdyje nagrinja
trij teisj kolegija.
Jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Nuo-
sprendis gali bti pradtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis ratu pareikia nor
pradti atlikti bausm, kol byla bus inagrinta apeliacine tvarka.
4.2. APELIACINIS PROCESAS IR JO YPATUMAI
Apeliacinis procesas, palyginti su procesu pirmosios instancijos teisme, turi tam tikr
ypatum. Apeliacins instancijos teismas patikrina byl tik tiek, kiek to praoma
apeliaciniuose skunduose, ir tik dl t asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar
dl kuri tokie skundai buvo paduoti. Tai reikia, kad teismas nenagrinja visos
baudiamosios bylos i naujo ir nenagrinja jos i esms. Byla nagrinjama tik
apeliacinio skundo ribose. Apeliacinis skundas gali bti paduotas bet kokiais su
nuosprendio primimu susijusiais motyvais, t.y. dl nesutikimo su rodym
537
vertinimu ar dl neteisingai pritaikyto baudiamojo statymo arba baudiamojo
proceso statymo paeidimo nagrinjant byl.
Apeliacins instancijos teismas turi ribotus galiojimus revizuoti priimt nuosp-
rend. Antai pabloginti nuteistojo ar iteisintojo padt apeliacins instancijos teismas
gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentjusiojo ar civilinio
iekovo skundai. Be to, nuteistojo ar iteisintojo padtis negali bti pabloginta
daugiau, negu to praoma apeliaciniame skunde.
4.3. BYLOS NAGRINJIMAS
APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO POSDYJE
Nagrinjant byl apeliacine tvarka, teismo posdyje dalyvauja prokuroras ir gynjas.
iame posdyje turi teis dalyvauti nuteistasis, iteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos
ar nepaskirtos priveriamosios medicinos priemons, j atstovai pagal statym,
nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j
atstovai. Taiau skirtingai negu pirmosios instancijos teisme, i asmen, jeigu jiems
buvo laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik, neatvykimas nekliudo nagrinti
byl. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas vieno i teisj praneimu, kuriame jis
idsto bylos esm, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendio ivadas,
apeliacini skund ar atsikirtim juos motyvus. Po to apeliacins instancijos teismas
gali atlikti rodym tyrim, taiau rodym tyrimas nra privalomas. rodymai tiriami
ir atnaujinami pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles.
Svarbi ir btina apeliacinio proceso dalis yra baigiamosios kalbos. Baigiamosios
kalbos prasideda apeliacin skund padavusio asmens kalba. Jeigu yra keli apeliantai,
tarp j prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentjusysis, pirmas kalba prokuroras,
privatus kaltintojas ir nukentjusysis. Paskutinis baigiamj kalb pasako nuteistasis
ar iteisintasis ir (ar) gynjas. Po to baigiamsias kalbas pasak proceso dalyviai turi
teis atsikirsti ir pasakyti pastabas dl to, kas buvo pasakyta pirmesnse kalbose.
Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas gynjas, o jeigu io nra, - nuteistasis ar
iteisintasis. Po baigiamj kalb nuteistajam ar iteisintajam suteikiamas paskutinis
odis. Po baigiamj kalb ir paskutinio odio teismas ieina pasitarim kambar
priimti nuosprendio ar nutarties. Apeliacins bylos nagrinjimas baigiasi, kai teismas
priima nuosprend ar nutart.
Apeliacins instancijos teismas priima nuosprend, jei ikyla reikalas panaikinti
ankstesn nuosprend ir nutraukti byl BK 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3
dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais ir
atleisti kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs. Be to, nuosprendis priimamas,
jei reikia pakeisti nuosprend dl netinkamai pritaikyto baudiamojo statymo ar
neteisingai paskirtos bausms.
Inagrinjs byl teismo posdyje, apeliacins instancijos teismas panaikina pir-
mosios instancijos teismo nuosprend ir priima nauj nuosprend taip pat tada, jei yra
BPK 329 straipsnyje numatyti pagrindai: 1) pirmosios instancijos teismas prim
apkaltinamj nuosprend, o apeliacins instancijos teismas teismo posdyje padar
ivad, jog nerodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstam veik, arba
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi; 2)
pirmosios instancijos teismas prim iteisinamj nuosprend, o apeliacins ins-
538
Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme
tancijos teismas teismo posdyje padar ivad, jog reikia priimti apkaltinamj
nuosprend; 3) pirmosios instancijos teismas padar BPK 369 straipsnio 3 dalyje
numatyt esmin baudiamojo proceso statym paeidim; 4) pirmos instancijos
teismas nuosprendiu nutrauk byl, o apeliacins instancijos teismas padar ivad,
kad reikia priimti apkaltinamj ar iteisinamj nuosprend.
Kitais atvejais apeliacins instancijos teismas priima nutart. Pagal BPK
326 straipsnio nuostatas nutartys gali bti tokios: 1) atmesti apeliacin skund; 2) pa-
naikinti nuosprend ir nutraukti byl, jei yra aplinkybi, numatyt BPK 3 straipsnio 1
dalies 2-9 punktuose, dl kuri baudiamasis procesas negalimas io BPK
327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais; 3) pakeisti nuosprend, jei nuosp-
rendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi arba netinkamai i-
sprsti kiti nuosprendio klausimai.
KASACINS INSTANCIJOS TEISME
5.1. KASACINIO APSKUNDIMO PAGRINDAI
Baudiamojo proceso dalyviai, nepatenkinti teism sprendimais, turi teis apsksti
juos kasacine tvarka. Kasacine tvarka apsksti galima ir pirmosios instancijos teismo
nuosprendius, jei jie nebuvo apsksti apeliacine tvarka, ir apeliacins instancijos
teismo sprendimus. Vienas i esmini kasacijos skirtum nuo apeliacijos yra tas, kad
kasacine tvarka skundiami jau siteisj teism sprendimai. Priminsime, kad
pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja po 20 dien nuo nuosprendio
primimo. Apeliacins instancijos teism sprendimai siteisja i karto juos primus.
Pagal BPK 366 straipsnio nuostatas bylas dl siteisjusi nuosprendi ar nu-
tari, priimt pirmosios instancijos teismuose ir apeliacins instancijos teismuose
apeliacine tvarka, kasacine tvarka nagrinja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. is
teismas yra vienintelis teismas Lietuvoje, kuris nagrinja bylas kasacine tvarka.
Apeliacin skund asmuo gali pateikti bet kokiais motyvais, tuo tarpu siteisjusi
nuosprendi ar nutari apskundimas kasacine tvarka yra apribotas tam tikrais
pagrindais. Jie yra tokie: 1) netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas; 2) padaryta
esmini baudiamojo proceso statym paeidim.
Netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas yra tada, kai netinkamai pritai-
kytos Baudiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos
veikos kvalifikuotos ne pagal tuos Baudiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus,
pagal kuriuos tai reikjo daryti. Esminiais BPK paeidimais laikomi tokie io
Kodekso reikalavim paeidimai, dl kuri buvo suvarytos statym garantuotos
kaltinamojo teiss ar kurie sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir
priimti teising nuosprend ar nutart. Jei kasacinis skundas neatitinka i reikala-
vim, jis nenagrinjamas. Toki galimyb numato BPK 377 straipsnio 4 dalis, kurioje
tvirtinta, kad posdio pradioje kolegija savo iniciatyva ar proceso dalyvi praymu
gali apsvarstyti, ar kasacinis skundas atitinka BPK reikalavimus ir ar yra
539
io Kodekso 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinjimo kasacine
tvarka pagrindai. Iklauss atvykusi teismo posd asmen nuomones, teismas iuo
klausimu priima nutart. Teismo nutartis skundo nenagrinti ir teismo proces
nutraukti priimama pasitarim kambaryje.
Pagal BPK 370 straipsnio nuostatas apsksti siteisjus nuosprend ar nutart
leidiama per tris mnesius nuo j siteisjimo dienos. Taiau praleistas apskundimo
terminas gali bti atnaujintas, jei jis praleistas dl prieasi, kurias teismas pripasta
svarbiomis. Dl termino atnaujinimo sprendia Lietuvos Aukiausiojo Teismo
pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko sudaryta trij teisj kolegija.
Teis kasacine tvarka apsksti nuosprend ar nutart turi prokuroras, nukent-
jusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, iteisintasis, jo
gynjas ir atstovas pagal statym. Nuteistojo ar iteisintojo gynjas turi teis paduoti
kasacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu pareiktai nuteistojo ar
iteisintojo valiai. Asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats
pasinaudoti teise gynyb, ir nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo gynjai gali
paduoti kasacin skund, nepaisydami nuteistojo ar iteisintojo valios.
Kai Baudiamj byl skyriuje gaunamas kasacinis skundas ir byla, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas pa-
skiria pranej ir su juo suderins nustato bylos parengimo termin. Kai pranejas
parengia kasacin byl posdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ar
Baudiamj byl skyriaus pirmininkas sudaro Baudiamj byl skyriaus trij
teisj kolegij, vien i teisj patvirtina kolegijos pirmininku ir paskiria teismo
posdio dat.
5.2. KASACINIS PROCESAS IR JO YPATUMAI
Kasacines bylas teismo posdyje nagrinja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Bau-
diamj byl skyriaus trij teisj ar iplstin septyni teisj kolegija arba Lie-
tuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija.
Kasacinis procesas i esms skiriasi nuo bylos nagrinjimo pirmosios instancijos
teisme ir nuo apeliacinio proceso. Tie skirtumai nustatyti BPK 376 straipsnyje, kuris
vadinasi Teismo galiojim nagrinjant kasacin byl ribos". Vienas i kasacinio
proceso ypatum yra tas, kad kasacinis teismas nenagrinja bylos i naujo, o nagrinja
j tik kasacinio skundo ribose, t. y. tik dl t dalyk, kurie nurodyti kasaciniame
skunde.
Antras ypatumas yra tas, kad byla nagrinjama tik dl t nuteistj, kurie padav
kasacinius skundus. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas inagrinja byl dl to
nuteistojo, su kuriuo susijs paduotas skundas. Taiau jeigu netinkamas baudiamojo
statymo pritaikymas ir esminiai BPK paeidimai galjo turti takos ir kitiems
nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teistas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems,
kurie nepadav skund.
Treias ypatumas yra tas, kad kasacinis teismas nagrindamas byl neatlieka
rodym tyrimo, nekvieia ir neapklausia liudytoj. Kasacinis teismas patikrina pri-
imtus nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas tik teiss taikymo aspektu.
Nagrindamas byl jis nenagrinja rodym i naujo. Priimdamas sprendi-
540
Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme
m teismas remiasi pirmosios instancijos ir apeliacins instancijos teism pos-
diuose inagrintais rodymais.
Ketvirtas ypatumas yra tas, kad nagrindamas kasacin byl teismas yra ribojamas
tam tikr statymo reikalavim. Antai teismas be joki apribojim gali pritaikyti
lengvesn nusikalstam veik numatant statym arba nutraukti baudiamj byl.
Taiau jei ikyla klausimas apie nuteistojo padties pasunkinim, tai teismas turi teis
pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant statym ar sugrietinti bausm tik
tuo atveju, kai dl to paduotas skundas.
5.3. BYLOS NAGRINJIMAS KASACINS
INSTANCIJOS TEISMO POSDYJE
BPK 375 straipsnis numato, kad nagrinjant kasacin byl teismo posdyje dalyvaut
prokuroras. Posdyje taip pat dalyvauja gynjas, kur pasikviet nuteistasis ar
iteisintasis, arba kiti asmenys nuteistojo ar iteisintojo sutikimu, arba gynjas,
pasikviestas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios medicinos
priemons, arba jo atstovo pagal statym, arba jo eimos nari ar artimj gimi-
naiiai. Suimtam nuteistajam praneama apie teis prayti paskirti gynj per sep-
tynias dienas nuo praneimo gavimo dienos.
Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar iteisintojo padt
bloginaniais pagrindais, suimtas nuteistasis turi bti pristatytas teism. Laisvje
esantis nuteistasis ar iteisintasis teismo posd kvieiamas aukimu. Asmen,
kuriems praneta apie teismo posd, neatvykimas nekliudo nagrinti byl.
Kasacins instancijos teismas bylas nagrinja vieame teismo posdyje, iskyrus
BPK 9 straipsnyje nurodytais atvejais. Paskirtu bylai nagrinti laiku kolegijos pir-
mininkas pradeda teismo posd ir paskelbia, kokia byla, dl kieno kasacinio skundo
ir dl kokio teismo nuosprendio ar nutarties nagrinjama. Po to kolegijos pirmininkas
patikrina, kas atvyko posd, ar apie bylos nagrinjimo laik buvo praneta BPK 375
straipsnyje nurodytiems asmenims. Paskui kolegijos pirmininkas paskelbia byl
nagrinjani teisj ir dalyvaujani posdyje prokuror, gynj, atstov, vertj bei
posdio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia posd atvykusius asmenis, ar
ie turi pareikim dl nualinimo ar praym.
Po to vienas i teisj padaro praneim, kuriame idsto bylos esm, nuosp-
rendio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo turin. Po teisjo praneimo proceso
dalyviai turi teis duoti odinius paaikinimus. Pirmiausia odis suteikiamas
kasatoriui. Po to kalba kiti dalyvaujantys byloje asmenys.
Kai pasisako visi proceso dalyviai, jiems suteikiama teis papildomai paaikinti.
Paskutinis papildomus paaikinimus duoda nuteistasis ar iteisintasis arba j gynjas.
Inagrinjs byl, teismas ieina pasitarim kambar priimti nutarties. Primus
nutart, teismas grta posdi sal, ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisjas pa-
skelbia rezoliucin nutarties dal ir idsto jos primimo argumentus. Visa motyvuota
nutartis suraoma ir j pasirao visa teisj kolegija ne vliau kaip per septynias
dienas, o teismo pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko sutikimu - per
keturiolika dien nuo nutarties primimo. Jei, inagrinjus byl kasacine tvarka,
nuteistasis paleidiamas i sumimo vietos, nutartis turi bti galutinai surayta ir
perduota vykdyti jos primimo dien.
541
Pagal BPK 382 straipsnio nuostatas teismas, inagrinjs kasacin byl, priima
vien i i nutari: 1) atmesti kasacin skund; 2) panaikinti nuosprend bei
paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti; 3) panaikinti nuosprend, jeigu jis nebuvo
apskstas apeliacine tvarka, ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos
teisme; 4) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend ar nutart su pakeitimais ar be
pakeitim; 5) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir
perduoti byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprend ar
nutart.
Pagal BPK 378 straipsnio nuostatas trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin
byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai, jei, bau-
diamojo ar baudiamojo proceso statym tinkamai pritaikius byloje, teiss norma
bt naujai aikinim teism praktikoje. Trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin
byla gali bti perduota nagrinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus plenarinei sesijai, jeigu, pritaikius byloje baudiamj ar baudiamojo
proceso statym, byloje atsirast pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktikos. Byla iplstinei septyni teisj kolegijai ar Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai perduodama
teisj kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posdio metu. i nutartis paskelbiama
posdyje.
Jei kasacins instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo
nuosprend arba apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart, byla turi bti
nagrinjama bendra tvarka. Kasacins instancijos teismo nurodymai yra privalomi
teisme i naujo nagrinjant byl. Taiau kasacins instancijos teismas neturi teiss i
anksto nustatyti ivad, kurias galt padaryti teismas i naujo nagrindamas byl.
I naujo nagrindamas byl pirmosios instancijos teismas ar apeliacins ins-
tancijos teismas turi teis sugrietinti bausm ar pritaikyti sunkesn nusikalstam
veik numatant baudiamj statym tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis
panaikinti dl to, kad reikia pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant
statym, taip pat kai po nuosprendio panaikinimo i naujo nagrindamas byl
teismas nustato aplinkybes, rodanias, kad kaltinamasis yra padars sunkesn
nusikalstam veik.
I naujo inagrinjus byl, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar
apeliacins instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali bti skundiami bendra
tvarka.
542
PAGRINDINES SVOKOS
Nekaltumo prezumpcija - tai kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu tariamo ar
kaltinamo asmens laikymas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas BPK nustatyta
tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu.
tariamasis - asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba
asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus
aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas praneimas apie tarim.
Kaltinamasis - asmuo, dl kurio BPK nustatyta tvarka prokuroras priima kaltinamj
akt arba pareikim teismui nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka.
Kaltinamuoju taip pat laikomas asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla
privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
Nuteistasis - asmuo, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Nukentjusysis - fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizins, turtins ar
moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo
pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Gynjas - asmuo (paprastai - advokatas), kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin
pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina jo teises ir
teistus interesus.
Ikiteisminio tyrimo pareignas - ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris
ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus iki-
teisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstam veik padarius asmen ir
tokios veikos aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo teisjas - tai apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmi-
ninko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti spren-
dimus
Prokuroras - prokuratros pareignas, dalyvaujantis baudiamajame procese pagal
savo kompetencij. Prokuroras baudiamajame procese atlieka kaltinimo funkcij,
t. y. palaiko ikiteisminio tyrimo metu savo suformuluot kaltinim.
Kardomosios priemons - tai tokios priemons, kurios ikiteisminio tyrimo metu
tariamajam gali bti skiriamos siekiant utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar
nuteistojo dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim
teisme ir nuosprendio vykdym, taip pat siekiant ukirsti keli naujoms
nusikalstamoms veikoms.
Sumimas - pati grieiausia kardomoji priemon, kai tariamajam laikinai visikai
atimama laisv.
Nam aretas - pareigojimas tariamajam nustatytu metu bti savo gyvenamojoje
vietoje, nesilankyti vieosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Ustatas - pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait sumoka
tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar
organizacijos.
543
rodymai - tik teistais budais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent
vien aplinkyb, reikming bylai isprsti teisingai.
KLAUSIMAI
1. Kaip baudiamojo proceso teis yra susijusi su baudiamja teise?
2. Kokiais atvejais gynjo dalyvavimas baudiamojoje byloje yra btinas?
3. Kokios yra tariamojo teisi garantijos?
4. Ivardykite nukentjusiojo teises pagal BPK.
5. Kuo kardomosios priemons skiriasi nuo baudiamosios atsakomybs prie-
moni?
6. Kokiais atvejais nutraukiamas ikiteisminis tyrimas?
7. Kokie kaltinamojo neatvykimo teismo posd padariniai?
8. Kokiais atvejais liudytojas gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio
perdavimo priemonmis?
9. Kada teismas priima iteisinamj nuosprend?
10. Kuo skiriasi apeliacinis ir kasacinis baudiamosios bylos nagrinjimas?
UDUOTYS
1. Nubraiykite lentel, kurioje matytsi kiekvieno baudiamojo proceso dalyvio
vaidmuo, teiss ir pareigos.
2. Asmuo tariamas suklastojs oficial dokument (pvz., licencij prekiauti al-
koholiniais grimais). Jis anksiau nebuvo teistas. Koki kardomj priemon turt
paskirti prokuroras ar teisjas?
3. Schemoje pavaizduokite baudiamosios bylos nagrinjimo pirmosios instan-
cijos teisme stadijas.
DVYLIKTAS SKYRIUS
TARPTAUTIN IR
EUROPOS SJUNGOS TEIS

1. TARPTAUTINE TEISE
Jokia visuomen negalt egzistuoti neturdama elgesio taisykli, padedani su-
derinti tos visuomens nari interesus ir utikrinani bendr visuomens interes
apsaug. Ne iimtis yra tarptautin bendrija, kurios svarbiausiosios nars yra suve-
renios valstybs. Suprantama, iai bendrijai gyvuoti taip pat btinos normos, kuriomis
tvirtinami ir saugomi jos pagrindai bei reglamentuojami bendrijos nari santykiai.
Tokios normos ir sudaro tarptautin teis.
1.1. TARPTAUTINS TEISS SVOKA
Nors tarptautin teis atlieka panaias reguliavimo ir apsaugos funkcijas kaip na-
cionalin teis, bt klaidinga jas vertinti tais paiais kriterijais. Tarptautins ben-
drijos nari santykiai kokybikai skiriasi nuo nacionalins teiss reglamentuojam
visuomenini santyki. Nacionalin teis reguliuoja tam tikros valstybs ir jos
jurisdikcijai priklausani asmen santykius, tuo tarpu tarptautin teis funkcionuoja
kitokioje aplinkoje ir reglamentuoja kitokio lygmens santykius - pirmiausia santykius,
susiklostanius tarp skirting valstybi. ie santykiai yra tarptautins politikos
rezultatas, t. y. atsiranda valstybms gyvendinant ir derinant savo politinius bei su
jais susijusius ekonominius, socialinius, kultrinius, humanitarinius ir kitokius
interesus.
Taigi nacionalins ir tarptautins teiss prigimtis, reguliavimo dalykas, teiskros
ir teiss norm gyvendinimo procesas i esms skiriasi. Todl bt neteisinga, kaip
tai danai daroma teiss teorijoje, prilyginti tarptautin teis nacionalins teiss
akoms (konstitucinei, administracinei, civilinei ir kitoms) ir nagrinti j kaip vienos
teiss sistemos dal, kartu gretinant su kitomis teiss akomis. Dl mint ypatybi
tarptautin teis negali bti nacionalins teiss dalis (ar jos aka) ir yra ypatinga teiss
sistema.
Taigi tarptautin teis galima apibdinti kaip ypating sistem teiss norm,
kuriomis reguliuojami valstybi ir kit jos subjekt tarptautiniai santykiai, atsirandan-
tys jiems gyvendinant ir derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias
vieojo pobdio funkcijas.
Pai tarptautins teiss svok pirm kart pavartojo Jeremy Benthamas 1870 m.
knygoje vadas morals ir statym leidimo principus". Taiau i esms jis tik
atgaivino jau romn teisje vartotus terminus jus inter gentes (teis tarp taut") ir
jus gentium (taut teis"). Terminas jus gentium romn teisje i pradi reik
civilins teiss normas, kuriomis buvo reguliuojami Romos piliei santykiai su
nepilieiais, ir tik vliau jis imtas vartoti jus inter gentes (santykius tarp taut
reguliuojanios teiss) prasme.
547
TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE
Svoka tarptautin teis lyg ir turt reikti, kad i teis reguliuoja santykius tarp
taut, bet i tikrj ji reglamentuoja ne taut, o valstybi ir kai kuri kit subjekt
santykius. Todl teiss moksle ne kart buvo silomi kiti pavadinimai -valstybi
teis", valstybi iorin teis", tarpvalstybin teis". Vis dlto ie terminai pernelyg
riboti, nes tarptautin teis reguliuoja ne tik valstybi, bet ir kit jos subjekt
santykius. Be to, kai kuriose kalbose tas pats odis gali reikti ir tauta", ir valstyb".
Dar tam tikrais atvejais tarptautiniuose santykiuose gali dalyvauti tiesiogiai tautos,
kovojanios u nepriklausomyb. Taiau paprastai tautos dalyvauja tokiuose
santykiuose per savo valstybes, t. y. valstybs tarptautiniuose santykiuose yra savo
taut atstovs ir gyvendina j vali, nes jos suverenas paprastai yra atitinkama tauta.
Dl i prieasi nei vienas mint termin ir neprigijo.
Be abejo, pati tarptautin teis atsirado gerokai anksiau, negu imtas vartoti iuo
metu prastas jos pavadinimas. Jau viduramiais tarp valstybi m formuotis panas
dabartinius santykiai, tad atsirado ir atitinkamos tarptautins teiss normos. Ilgainiui
i norm turinys kito, todl pagrindiniams tarptautins teiss istorins raidos
etapams nusakyti kartais vartojami terminai klasikin tarptautin teis" ir
iuolaikin tarptautin teis". Klasikin tarptautin teis apima tarptautins teiss
raidos laikotarp nuo pat tokios tarptautins teiss, kaip ji dabar suprantama,
atsiradimo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, t. y. nuo XVI a. iki XX a. pradios.
Jos teorinius pagrindus idst Hugo Grocijus savo Trijose knygose apie karo ir
taikos teis". Nors ir kokybikai pakitusius, daugel klasikins tarptautins teiss
princip (pvz., pagarba valstybi suverenitetui, suvereni valstybi lygyb, ne-
sikiimas valstybi vidaus reikalus, pacta sunt servanda, atvirosios jros laisv,
diplomatin nelieiamyb) perm iuolaikin tarptautin teis.
Taut Sjungos gyvavimo laikotarp tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar
galima laikyti pereinamuoju, nes btent tada pradjo formuotis svarbiausieji iuo-
laikins tarptautins teiss bruoai. Galutinai iuolaikin tarptautin teis sitvirtino
susikrus Jungtinms Tautoms, o jos pagrindiniai principai buvo suformuluoti 1945
m. JT Chartijoje.
Svarbiausi klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss skirtumai yra ie: 1) kla-
sikin tarptautin teis pripaino neribot valstybi teis kariauti siekiant gyvendinti
savo interesus, o iuolaikin tarptautin teis draudia valstybms naudoti jg ir
grasinti ja tarptautiniuose santykiuose (jgos draudimo principo nuostatos pirm kart
tvirtintos 1928 m. Paryiaus sutartyje dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins
politikos priemons (Briano - Kelogo pakte); 2) iuolaikinje tarptautinje teisje
sitvirtino laisvo taut apsisprendimo ir pagarbos mogaus teisms principai,
nebdingi klasikinei tarptautinei teisei; 3) vieninteliai klasikins tarptautins teiss
subjektai, galima sakyti, buvo suverenios valstybs, o dabar dalyvavimas
tarptautiniuose teisiniuose santykiuose nebra monopolizuotas ir aktyvs (nors ir
nelygiateisiai) iuolaikins tarptautins teiss subjektai yra ir tarptautins
organizacijos, taip pat kai kurie kiti tarptautini santyki dalyviai; 4) svarbiausias
klasikins tarptautins teiss altinis buvo paprotins normos, o daugelis iuolaikins
tarptautins teiss ak ir institut yra kodifikuota universaliomis ir regioninmis
tarptautinmis sutartimis.
548
Tarptautin teis
1.2. TARPTAUTIN VIEOJI IR
TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS
Tarptautin teis paprastai suprantama kaip tarptautin vieoji teis. Taiau kartais
tarptautins teiss svoka ipleiama ir ji apima viej bei privatin tarptautin teis.
Tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis yra susijusios tam tikrais tarp-
tautinio bendradarbiavimo aspektais. Be to, panas ir kai kurie tarptautins vieosios
ir privatins teiss institutai (pvz., valstybs imunitetas), reguliuojami tarptautiniai
ekonominiai santykiai, taip pat altiniai (pvz., nors ir turi skirting reikm vieajai ir
privatinei teisei, kai kurios tarptautins sutartys bei nacionaliniai statymai yra abiej
teiss srii altiniai).
Vis dlto negalima nepastebti didiuli tarptautins vieosios ir privatins teiss
skirtum, kurie atsispindi jau i teiss srii pavadinimuose. Vis pirma, i esms
skiriasi j reguliavimo dalykas: tarptautin vieoji teis reguliuoja politinius ir kitus
viesias funkcijas gyvendinant atsirandanius santykius tarp suvereni valstybi bei
kai kuri kit tarptautini santyki subjekt, tuo tarpu privatin teis reglamentuoja
ne vieo, o privatinio pobdio santykius, kuriais gyvendinami privats (turtiniai ir
su jais susij neturtiniai) interesai. Antra, pagrindiniai ir svarbiausi tarptautins
vieosios teiss subjektai yra valstybs (fiziniai ir juridiniai asmenys neturi arba turi
labai ribot tarptautini teisi ir sipareigojim apimt), o tarptautins privatins teiss
reguliuojam santyki subjektai paprastai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (valstyb
iuose santykiuose dalyvauja reiau). Pagaliau, treia, tarptautin vieoji teis yra
ypatinga teisin sistema, o tarptautin privatin teis yra vidaus (privatins) teiss
dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius
tarptautin (usienio) element (pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m.
gruodio 21 d. nutarimu Nr. 28 aprobuot Lietuvos Respublikos teism praktikos,
taikant tarptautins privatins teiss normas, apibendrinimo apvalg). Tarptautins
privatins teiss reguliuojami santykiai su usienio elementu susiklosto esant bent
vienai i i aplinkybi:
1) viena i santykio ali yra usienio fizinis ar juridinis asmuo (pvz., sudaroma
tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos bendrovi);
2) santyki objektas yra usienyje (pvz., paveldimas usienyje esantis nekilnoja-
masis turtas);
3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia tam tikri
santykiai, vyko usienyje (pvz., dl Lietuvos pilieio kalts kils eismo vykis usie-
nyje);
4) Lietuvoje praoma vykdyti usienio valstybje priimt teismo ar arbitrao
sprendim;
5) civilinje byloje reikalingi rodymai yra usienyje arba usienyje reikia atlikti
kitus civilinius procesinius veiksmus.
Taigi tarptautin privatin teis sudaro kolizins normos (normos, nurodanios,
kurios valstybs teis yra taikytina santykiams su usienio elementu) ir materialiosios
normos (i esms sureguliuojanios santykius su usienio elementu). Kaip
549
TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS
jau minta, tarptautins privatins teiss normos yra ir nacionalins teiss normos
(pvz., dauguma kolizini norm yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pir-
mosios knygos 1 dalies 2 skyriuje Tarptautin privatin teis"), nors daugeliui j
galjo turti takos tos tarptautins sutartys, kuriomis siekiama unifikuoti valstybi
nacionalins teiss normas, reglamentuojanias santykius su usienio elementu. Todl
tokios tarptautins sutartys (pvz., 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari), yra reikmingos, viena vertus, kaip tarptautins
vieosios teiss altiniai, nustatantys valstybi sipareigojimus vienodai reglamentuoti
privatinius teisinius santykius su usienio elementu, o antra vertus, kaip tarptautins
privatins teiss altiniai, nustatantys tokius santykius reglamentuojanias normas,
kurios vienu ar kitu bdu perkeliamos nacionalin teis.
Vis dlto daniausiai tarptautins teiss" terminas vartojamas vieajai tarptautinei
teisei nusakyti, nes ji yra ypatinga teiss sistema. Tuo tarpu tarptautin privatin teis
paprastai taip ir vardijama - su bdvardiu privatin", siekiant nesupainioti jos, kaip
nacionalins teiss dalies, su prastu tarptautins teiss, kaip vieosios teiss,
suvokimu.
1.3. TARPTAUTINS TEISS SPECIFIKA
i
Svarbiausius specifinius tarptautins teiss bruous, skirianius j nuo nacionalins
teiss, lemia tarptautins teiss prigimtis ir paskirtis. Kadangi tarptautin teis
pirmiausia reguliuoja suvereni ir lygiateisi valstybi santykius, ji nesuteikia jokiam
subjektui virvalstybins (virnacionalins) valdios ir nra grindiama sub-
ordinacijos principais. Todl tarptautin teiss sistema yra koordinacinio pobdio,
decentralizuota ir daug labiau priklausoma nuo individuali subjekt valios. ia
prasme ji kartais yra laikoma primityvesne u nacionalin sistem ir yra lyginama su
pirmykts bendruomens teistvarka, kur teiss norm krimas ir gyvendinimas
visikai priklaus nuo ios bendruomens nari galios. Be abejo, dl skirtingo
galingiausi valstybi poirio tas paias problemas tarptautin teiss sistema daug
daniau susiduria su sunkumais gyvendinant jos principus ir normas (pvz.,
sprendiant jgos panaudojimo ar taut apsisprendimo klausimus), taip pat yra labiau
veikiama politini veiksni, taiau visa tai yra neivengiama realyb, kuri egzistuos
tol, kol i sistema bus grindiama suverenios valstybi lygybs ir j veiklos
koordinavimo principais. Tarptautins bendrijos nari ryiai yra i esms kitokie negu
pirmykts bendruomens, todl nra prasms kalbti apie tarptautins teisins
sistemos primityvum.
Toliau aptariami pagrindiniai specifiniai tarptautins teiss bruoai.
STATYM LEIDYBOS VALDIOS NEBUVIMAS
Pagrindinis subjektas, kuriantis nacionalin teisin sistem, paprastai yra centrin
atstovaujamoji institucija (parlamentas), leidianti aukiausios teisins galios aktus -
statymus. Tarptautinje teisinje sistemoje nra statym leidybos institucijos
(pasaulinio parlamento"). Tarptautins organizacijos (pirmiausia Jungtins Tautos)
neatlieka statym leidybos funkcij ir paprastai nepriima pri-
550
Tarptautin teis
valom valstybms narms sprendim (pvz., JT Generalin Asamblja priima re-
komendacinio pobdio rezoliucijas tarptautinio bendradarbiavimo klausimais).
Galimos tik labai retos iimtys, susijusios su tam tikr organizacij
virnacionalinmis galiomis sprsti tam tikrus klausimus valstybi apibrtose srityse
(pvz., Europos Sjungos institucijos gali priimti privalomus teiss aktus, bet tik tais
klausimais, kuriuos valstybs nars paskyr sprsti ES, be to, jie bus privalomi tik ES
alims).
TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMO
IR PRIVALOMUMO YPATYBS
Kadangi tarptautinje teisinje sistemoje nra statym leidybos valdios institucijos,
tai tarptautins teiss normas kuria patys jos subjektai. ios normos kuriamos
pirmiausia valstybi sutikimu, suderinant j vali dl norm turinio ir teisinio pri-
valomumo. Teiskros procesas paprastai vyksta sudarant tarptautines sutartis, for-
muojant tam tikr elgesio praktik ir pripastant j teisikai privalom (paprotini
norm atsiradimas) arba priimant tarptautini organizacij rezoliucijas.
Tarptautins teiss normos kuriamos tada, kai jos subjektai bna sitikin, jog ios
normos yra btinos. Todl toki norm privalomumas priklauso nuo pai
tarptautins teiss subjekt sutikimo. Tai ireikiama sudarant tarptautin sutart arba
kitais bdais pareikiant savo nuomon (opinio juris) dl paprotini norm. Tuo tarpu
nacionalins teiss norm privalomumas priklauso nuo konstitucins ar kitos teiss
normos, suteikianios galiojimus statym leidybos ir kitoms valstybs institucijoms
priimti norminius teiss aktus.
CENTRINS VYKDOMOSIOS VALDIOS NEBUVIMAS
Tarptautin teisin sistema neturi ir centrini vykdomosios valdios institucij, at-
saking u tarptautins teiss norm gyvendinim (pasaulio vadovo" ar pasaulins
vyriausybs"), analogik nacionalinms vykdomosioms valdioms. Tik tam tikrais
apibrtais atvejais tarptautini organizacij rezoliucijos gali bti privalomos.
Pavyzdiui, pagal JT Chartij JT Saugumo Tarybai patikta pagrindin atsakomyb
u tarptautins taikos ir saugumo palaikym, todl jos rezoliucijos dl btin veiksm
iam tikslui pasiekti yra privalomos visoms valstybms.
CENTRINS PRIVALOMOS JURISDIKCIJOS
TEISMINS INSTITUCIJOS NEBUVIMAS
Tarptautinje teisinje sistemoje nra teismins institucijos, kuri galt sprsti visus
tarptautinius ginus ir taikyti sankcijas u tarptautins teiss paeidimus. Nors galima
teigti, kad egzistuoja toks pasaulinis teismas" - JT Tarptautinis Teisingumo Teismas,
galintis nagrinti valstybi ginus, bet io Teismo jurisdikcija yra fakultatyvin, t. y.
jis gali sprsti tam tikr valstybi gin tik tokiu atveju, jei abi alys sutinka su jo
nagrinjimu Teisme. Tuo tarpu nacionalini teism jurisdikcija yra privaloma ir
paprastai bylai nagrinti teisme pakanka vienos alies (iekovo) kreipimosi, o ar
atsakovas sutinka, ar ne - nesvarbu.
551
TARPTAUTINS TEISS NORM LAIKYMOSI
UTIKRINIMO YPATYBS
Kadangi tarptautinje teisinje sistemoje i esms nra centrini teissaugos insti-
tucij, utikrinani tarptautins teiss norm laikymsi, tai tarptautins teiss norm
laikymosi utikrinimo priemons yra gana neefektyvios ir gerokai didesn reikm
turi pai tarptautins teiss subjekt taikomos savipagalbos priemons, kuriomis
siekiama priversti kitus subjektus laikytis savo sipareigojim. I toki priemoni
svarbiausios yra atsakomosios priemons. Tai reikia, kad viena valstyb kitos
valstybs paeidjos atvilgiu imasi atsakomj teisini sipareigojim nevykdymo
veiksm (pvz., gali bti atsakomasis muit vedimas, jeigu kita valstyb ved muitus
paeisdama laisvosios prekybos sutart). Tokios atsakomosios priemons gali bti
taikomos tol, kol nenutraukiamas j taikym lms tarptautins teiss paeidimas. Be
to, atsakomosios priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui. Atsakomosios
priemons, kuri valstyb imasi individualiai, vadinamos represalijomis, o tos, kuri
imamasi kolektyviai (kartu su kitomis valstybmis) -tarptautinmis sankcijomis (jos
paprastai nustatomos tarptautini organizacij rezoliucijose).
TARPTAUTINS TEISS ALTINIAI
i
Skirtingai nuo nacionalins teiss, tarptautins teiss altiniai neturi hierarchijos (t. y.
nra pasaulins konstitucijos, statym ir postatymini akt). Jie tegali bti skirstomi
[pagrindinius ir pagalbinius. Apskritai ir patys tarptautins teiss altiniai yra kitokie,
nes dauguma j kuriami ne kurios nors vienos institucijos aktais, o tarptautins teiss
subjekt sutarimu.
Pavyzdinis, bet ne isamus tarptautins teiss altini sraas yra nurodytas JT
Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnyje. Taigi tarptautins teiss al-
tiniai yra:
1. Tarptautins sutartys. Tai tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarp-
tautins teiss subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nesvarbu, kiek dokument
sudaro tok susitarim ir koks yra jo pavadinimas, nra svarbu. Toki susitarim
sudarymo, vykdymo, taikymo ir galiojimo klausimai sprendiami pagal tarptautins, o
ne nacionalins teiss normas. inoma, didiausi reikm tarptautinei teisei turi
universalios tarptautins sutartys, pavyzdiui, JT konvencijos, nes jos paprastai
kodifikuoja paprotines tarptautins teiss normas. Reikmingos ir regionins sutartys,
pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.
Lokalins ir dvials sutartys maiau reikmingos.
2. Tarptautiniai paproiai. Tarptautinis paprotys - tai bendra elgesio praktika,
pripainta kaip teiss norma. Taigi paprotys susideda i dviej element: tam tikros
praktikoje susiformavusios elgesio taisykls, kuri nuolat ir gana ilg laik taikoma
tomis paiomis aplinkybmis (objektyvusis elementas - bendra, pasikartojanti ir
neprietaringa praktika), ir tokios taisykls pripainimo teisikai privaloma
(subjektyvusis elementas - valstybi opinio juris). Daugelis tarptautins teiss norm
pirmiausia atsirado kaip paprotins (pvz., 12 jrmyli teritorins jros iorin riba,
diplomatiniai imunitetai), ir tik vliau jos buvo tvirtintos (kodifikuotos)
tarptautinmis sutartimis. Taiau tarptautiniai paproiai nebtinai turi bti tvirtinti
universaliomis ar kitomis tarptautinmis sutartimis. Tai, kad egzistuoja tam
552
Tarptautin teis
tikros paprotins normos, gali liudyti teism ir arbitra sprendimai, tarptautini
organizacij rezoliucijos ar net valstybi vienaaliai ir nacionalins teiss aktai.
3. Bendrieji teiss principai. Tai bendri tarptautins ir nacionalins teiss (vis
teisini-sistem) principai, ireikiantys pagrindines teiss idjas. Jie kildinami dar i
romn teiss. i princip pagrindu veikiamos teiss spragos, toliau kuriamos ir
pltojamos atitinkamos teiss normos. Toki princip pavyzdiu galt bti principas
ex injuria jus non oritur (i neteisto akto teiss paeidjas negali gyti joki teisi ar
gauti kitokios naudos"), lex posteriori derogat priori (vlesn teiss norma pakeiia
anksiau galiojusi") ir daugelis kit.
4. Teism ir arbitra sprendimai (su ilyga, kad teismo ar arbitrao sprendimas
privalomas tik konkreios bylos alims). Jurisprudencija - tai pagalbinis tarptautins
teiss altinis, formaliai neturintis precedento galios, bet labai reikmingas aikinant
galiojani tarptautin teis, t. y. nustatant, ar egzistuoja konkreti tarptautins teiss
norma (tai ypa aktualu taikant paproius kaip teiss normas), taip pat aikinantis
konkreios paprotins ar sutartins normos turin (tikslias tarptautins teiss subjekt
teises ir pareigas). inoma, didiausi reikm iuo poiriu turi JT Tarptautinio
Teisingumo Teismo sprendimai, bet tam tikrose srityse ne maesn reikm turi
specializuot ir regionini teism sprendimai (pvz., Europos mogaus teisi teismo
sprendimais grindiamas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos aikinimas). Tuo tarpu nacionalini teism ir arbitra praktika
tarptautins teiss normoms aikinti pasitelkiama gerokai reiau.
5. Doktrina. Tai tarptautins teiss mokslo inios, pateikiamos labiausiai kva-
lifikuot vairi taut ios srities specialist. Doktrina taip pat yra pagalbin priemon
tarptautins teiss normoms ir j turiniui nustatyti. Autoritetingiausias tarptautins
teiss doktrininis altinis yra JT Tarptautins teiss komisijos (Generalins
Asambljos pagalbins institucijos tarptautins teiss kodifikacijai ir paangiai plt-
rai) darbai. i komisija rengia universali tarptautini sutari (konvencij) projektus,
tiria aktualias tarptautins teiss problemas. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo
veikloje danai remiasi Tarptautins teiss komisijos parengt tarptautini sutari
komentarais (pvz., 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss
Komisijos komentaru), taip pat paprotin tarptautin teis kodifikuojaniomis
Komisijos studijomis (pvz., valstybi atsakomybs straipsni projektais).
b. Tarptautini organizacij rezoliucijos (formaliai jos paprastai yra re-
komendacinio pobdio). Tai i esms Jungtini Taut dka sitvirtins iuolaikins
tarptautins teiss altinis, kuris nra pamintas Tarptautinio Teisingumo Teismo
Statute. Tarptautini organizacij rezoliucijos yra svarbios kaip pagalbinis
tarptautins teiss altinis dviem atvejais. Pirma, rezoliucijos gali ireikti galiojan-
ias paprotines tarptautins teiss normas jas kodifikuodamos (pvz., 1970 m. JT
Generalins Asambljos Tarptautins teiss princip deklaracija), taip pat gali i-
reikti besikeiianias tarptautins teiss normas atspinddamos j raidos tendencijas
(pvz., Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijos dl tam tikr mogaus
teisi aspekt arba Tarptautins darbo organizacijos rekomendacijos dl tarptautini
darbo standart nustatymo). Antra, rezoliucijomis patvirtinami tarptautini sutari
tekstai (pvz., 1946 m. JT Generalin Asamblja, patvirtindama Konvencij dl
Jungtini Taut privilegij ir imunitet, savo rezoliucijoje ireik nuomon, kad
kitos tarptautins organizacijos negali turti daugiau privilegij ir imunitet negu
Jungtins Tautos).
553
7. Vienaaliai aktai - tai tarptautins teiss subjekt individualios valios aktai
(pareikimai, protestai, notos ar kt.), kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai
(iuo atveju vienaalis aktas gali bti pagrindinis tarptautins teiss altinis) arba
ireikiama nuomon dl aktuali tarptautins teiss klausim (iuo atveju vienaalis
aktas laikytinas pagalbiniu altiniu). Vienaaliu aktu, pavyzdiui, buvo 1991 m.
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos, t. y. Atkuriamojo Seimo, nutarimas
Dl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautins mogaus teisi chartijos
dokument", kuriuo Lietuvos valstyb sipareigojo laikytis 1948 m. Visuotins
mogaus teisi deklaracijos nuostat. Valstybi vienaaliais aktais galima laikyti ir
nacionalinius statymus, turinius reikms tarptautinei teisei. Toks buvo, pavyzdiui,
2000 m. Lietuvos Respublikos statymas Dl SSRS okupacijos alos atlyginimo".
TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAI
Nacionalin teis reguliuoja tam tikros valstybs, jos jurisdikcijai priklausani fi-
zini ir juridini asmen santykius (svarbiausias i santyki subjektas yra mogus).
Tuo tarpu tarptautins teiss subjektai yra kitokie, nes jos reguliuojami santykiai yra
kito - tarptautinio - lygmens, t. y. tarptautins bendrijos nari santykiai. Todl
pagrindinis ir svarbiausias tarptautins teiss subjektas yra valstybs. Ar individas
(mogus) gali bti tarptautins teiss subjektas, nra vieningos nuomons, bet bet
kuriuo atveju jo tarptautini teisi ir sipareigojim visuma yra labai ribota. 1949 m.
konsultacinje ivadoje dl alos Jungtini Taut tarnybai atlyginimo Tarptautinis
Teisingumo Teismas nurod, kad tarptautins teiss subjektas yra darinys, galintis
turti tarptautines teises ir pareigas bei galintis ginti savo teises pareikdamas
tarptautines pretenzijas. Taigi tarptautins teiss subjektai yra:
1. Valstybs. Valstybs klasikiniais poymiais laikomi: apibrta teritorija, nuo-
latiniai gyventojai ir valdia (domu tai, kad valstybs pripainimas paprastai nra
laikomas slyga jai kaip tarptautins teiss subjektui atsirasti). Valstybei dar bdingas
vienas poymis, skiriantis j nuo kit tarptautins teiss subjekt, - tai nepri-
klausomyb ir suverenitetas. Suverenitetas tradicikai suprantamas kaip valstybs
valdios virenyb jos viduje bei nepriklausomumas nustatant iorinius santykius. Jo
dka valstybs yra nepavaldios viena kitai ir lygiateiss. I vis tarptautins teiss
subjekt valstybi teisi ir sipareigojim visuma yra didiausia (suverenitetas leidia
joms dalyvauti vis srii santykiuose, reglamentuojamuose tarptautins teiss, gyti
atitinkamas teises ir pareigas).
2. Tarptautins organizacijos. Tarptautins teiss subjektas yra tarpvyriausybins
(tarpvalstybins) organizacijos, kurios yra tarptautine sutartimi (ar kitu panaiu
tarptautins teiss aktu) steigti valstybi susivienijimai tam tikriems nuolatiniams
tikslams siekti, be to, turi nuolatin institucin struktr ir atskir nuo steigj
tarptautin teisin subjektikum. Kadangi tarptautines organizacijas kaip tam tikr
bendradarbiavimo form steigia valstybs, jas galima laikyti ivestiniais tarptautins
teiss subjektais. Taigi tarptautins organizacijos nra suverens ir lygiateisiai su
valstybmis dariniai, o j subjektikumas (t. y. j teisi ir sipareigojim apimtis) yra
ribotas ir priklauso nuo tiksl, kuriuos joms bna iklusios valstybs (tam tikra
tarptautin organizacija gali turti tik tiek teisi ir prisiimti tiek sipareigojim, kiek
reikia jos tikslams pasiekti).
554
Tarptautin teis
Tarptautines organizacijas galima suklasifikuoti pagal kelis kriterijus. Pirma, pagal
veiklos mast jos gali bti skirstomos universalias (pavyzdiui, Jungtins Tautos),
regionines (Europos Taryba, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija) ir
subregionines (iaurs Taryba, Baltijos Asamblja). Antra, pagal narysts pobd
(nauj nari primimo tvark) tarptautins organizacijos gali bti skirstomos atviras
(JT) ir udaras (NATO, ES). Treia, pagal kompetencijos pobd jos gali bti bendros
kompetencijos, arba politins, (JT, ESBO) ir specializuotos, arba technins,
(Pasaulin sveikatos organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacija). Ketvirta, pagal galiojim ir santyki su valstybmis narmis pobd
galima skirti klasikines ir virnacionalines (ES) organizacijas.
3. Kovojanios dl nepriklausomybs tautos. Tam, kad tokios tautos realiai galt
naudotis tarptautins teiss subjekto statusu, i esms btina, kad j valstybingumo
siekis bt pripastamas tarptautiniu mastu, taip pat bt suformuota toki taut
tarptautiniuose santykiuose atstovaujanti institucija (pvz., palestinieiams ilg laik
atstovavo Palestinos isivadavimo organizacija).
4. Specifiniai valstybinio pobdio vienetai (suigeneris valstybiniai teritoriniai
vienetai), kurie dl istorini ar kitoki prieasi pripastami tarptautins teiss
subjektais. Tokio subjekto pavyzdys yra ventasis Sostas, kuris turi absoliui valdi
Vatikano mieste ir yra suverenus i prigimties, t. y. jo suvereniteto altinis yra
banytin teis, o ne kokios nors valstybs ar tautos valia. Sui generis tarptautins
teiss subjektu taip pat gali bti laikomas Maltos Ordinas, kuris kaip subjektas
tradicikai pripastamas nuo vidurami.
5. Fiziniai ir juridiniai asmenys. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali bti laikomi
tarptautins teiss subjektais, jeigu galjimas kurti tarptautins teiss normas nebt
laikomas btinu tarptautinio teisinio subjektikumo elementu (suprantama, veikdami
privaiai fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautini sutari nesudarinja ir neformuoja
paprotini tarptautins teiss norm). Bet kuriuo atveju jie kaip subjektai yra tik tam
tikrose tarptautins teiss srityse. Pavyzdiui, bendrojoje tarptautinje teisje
tvirtintos pagrindins mogaus teiss ir laisvs bei fizini asmen atsakomybs u
nusikaltimus pagal tarptautin teis principai, be to, tarptautinmis sutartimis yra
steigtos specialios mogaus teisi apsaugos institucijos, galinios nagrinti
individualias peticijas (pvz., JT mogaus teisi komitetas ar Europos mogaus teisi
teismas), taip pat fizini asmen baudiamosios atsakomybs klausimus
sprendiantys teismai (Tarptautinis Baudiamasis Teismas). Panaiai ir juridiniai
asmenys, ypa transnacionalins korporacijos, gali bti pripastami kaip tarptautins
teiss subjektai tik kai kuriose tarptautins ekonomins teiss srityse (pvz.,
tarptautinmis sutartimis gali bti nustatomos investicij apsaugos garantijos ar
tarptautins prekybos gin sprendimo mechanizmas).
1.4. TARPTAUTINS IR NACIONALINS
TEISS SANTYKIS
Egzistuoja dvi teorijos dl tarptautins ir nacionalins teiss santykio. Pagal dualistin
teorij tarptautin ir nacionalin teis turi skirting reguliavimo dalyk, todl yra
skirtingos teiss sistemos, kurios tiesiogiai nesveikauja. Tarptautins teiss normoms
taikyti nacionalinje teisje kiekvienu atveju btinas valstybs suve-
555
renios valios aktas (konstitucin norma, specialus statymas ar kitas teiss aktas).
Dualistine koncepcija paprastai vadovaujasi bendrosios (anglosaks) teiss sistemos
alys.
Monistin teorija, neneigdama specifini tarptautins ir nacionalins teiss
bruo, pripasta, jog ios teiss sistemos tiesiogiai sveikauja ir yra vieningoje
sistemoje (i ties yra daug srii, kurios yra reguliuojamos ir tarptautins, ir na-
cionalins teiss norm). Vienas i pagrindini monizmo princip yra tarptautins
teiss virenyb prie nacionalin teis, t. y. nacionalins teiss norm priklauso-
mumas nuo tarptautins teiss, nes valstybs atsiradimo ir jos suverenios valdios
altiniu paprastai laikomos tarptautins teiss normos.
Lietuvos Respublikos, kaip ir daugelio kontinentins Europos ali, teiss sistema
grindiama monistine koncepcija. Jos taikymas vis pirma nulemtas Konstitucijos
138 straipsnio 3 dalies, kurioje skelbiama, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys
yra sudedamoji nacionalins teiss sistemos dalis. Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje (pvz., 1995 m. sausio 24 d. ivadoje dl Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konsti-
tucijai, 1995 m. spalio 20 d. nutarime dl Tarptautini sutari statymo atitikimo
Konstitucijai) i konstitucin nuostata iaikinta kaip leidianti Lietuvos teisje tie-
siogiai taikyti ratifikuot tarptautini sutari nuostatas kaip nacionalinius statymus,
pripainti tokioms sutartims statym gali. Taiau btina atsivelgti ir tai, kad dabar
galiojanio 1999 m. Tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalyje tvirtintas
ratifikuot tarptautini sutari virenybs prie nacionalinius statymus principas.
Ten raoma, kad jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis
nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai,
galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo,
taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos". Taigi ratifikuotos
tarptautins sutartys negali prietarauti tik Konstitucijai (jos 7 straipsnio 1 dalyje
skelbiama, jog negalioja bet koks Konstitucijai prieingas teiss aktas). Tuo tarpu
Seimo neratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys i esms turi
postatymini teiss akt gali, nes negali prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir
statymams (statym ar auktesns galios aktus gali priimti tik Seimas).
Nacionalins teiss santykio su bendrja tarptautine teise pagrindai nustatyti ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje, pareigojanioje valstyb
savo usienio politikoje vadovautis visuotinai pripaintais tarptautins teiss
principais ir normomis. I pairos i nuostata gali pasirodyti dualistin, nes galima
pagalvoti, kad vidaus ir usienio politikos yra atskirtos ir bendrosios tarptautins
teiss normos netaikomos nacionalinje teisje. Taiau praktikoje i nuostata
aikinama plaiau, remiantis monistine koncepcija. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiau-
siojo Teismo senatas 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu Nr. 28 aprobuotoje Lietuvos
Respublikos teism praktikos taikant tarptautins privatins teiss normas apiben-
drinimo apvalgoje konstatavo, kad vienas i visuotinai pripaint tarptautins teiss
princip, kuriuo pagal Konstitucijos 135 straipsnio 1 dal privalo vadovautis Lietuvos
Respublika, yra tarptautins teiss virenybs prie vidaus (nacionalin) teis
principas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas taip pat pabr, kad is principas
reikia ir neratifikuot tarptautini sutari virenyb esant j kolizijai su nacionaline
teise. teigin Teismas pagrind Civilinio ir kit kodeks bei statym nuostatomis,
kuriose numatyta vis galiojani tarptautini sutari priorite-
556
Tarptautin teis
tas i statym reguliuojamose specialiosiose srityse. Be to, Lietuvos Respublikos
tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymo 5
straipsnio 4 dalyje, atsivelgiant Konstitucijos 135 straipsnio 1 dal, Seimas pa-
reigojamas vadovautis visuotinai pripainta tarptautini sutari teiss norma, drau-
diania nesilaikyti tarptautins sutarties tarptautins teiss norm nenumatytu atveju,
t. y. Seimas privalo patvirtinti Respublikos Prezidento sprendim dalyvauti
kolektyvins gynybos operacijoje, utikrindamas savo paties ratifikuotos kolektyvi-
ns gynybos sutarties vykdym.
Suprantama, ne visos tarptautins teiss normos pagal savo pobd gali bti
taikomos nacionalinje teisje tiesiogiai. Todl tarptautins teiss normos nacio-
nalinje teisje gali bti gyvendinamos dar keliais bdais - nuoroda ir inkorporacija.
Nuoroda yra toks tarptautins teiss norm gyvendinimo nacionalinje teisje
bdas, kai blanketinje nacionalins teiss normoje nurodoma taikyti tarptautins
teiss normas. Nuoroda gali bti bendroji arba konkreioji. Bendrojoje nuorodoje
apskritai nurodoma taikyti tarptautins teiss normas, nenurodant konkrei norm
(pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta
taikyti tarptautines sutartis, jeigu jose numatytos kitokios normos nei nacionaliniuose
statymuose). Konkreiojoje nuorodoje yra nurodoma taikyti konkreiai vardytas
tarptautins teiss normas (pvz., Lietuvos Respublikos patent statymo 47 straipsnyje
nustatyta, kad iam statymui nurodant tarptautin patentin paraik, kartu
duodamos nuorodos Patentins kooperacijos sutarties ir j papildanios instrukcijos
straipsnius").
Inkorporacija yra toks tarptautins teiss gyvendinimo bdas, kai tarptautins
teiss normos perkeliamos nacionalins teiss akt, jas konkretizuojant ir
adaptuojant pagal valstybs teisins sistemos ypatumus (pvz., Lietuvos Respublikos
ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5
straipsnio nuostatos, kuriose apibriami agresija ir agresijos aktai, buvo sufor-
muluotos atsivelgiant atitinkamas 1974 m. JT Generalins Asambljos rezoliucijos
dl agresijos apibrimo nuostatas).
1.5. TARPTAUTINS TEISS SISTEMA
Tarptautins teiss sistema yra jos vidin struktra. J galima nagrinti keliais poi-
riais. Pirmiausia galima iskirti bendrj k partikuliarin tarptautin teis. Bendrj
tarptautin teis sudaro visuotinai pripastamos ir visus tarptautins teiss subjektus
pareigojanios normos, tvirtintos universaliais paproiais ar universaliomis
tarptautinmis sutartimis (todl bendroji tarptautin teis dar gali bti vadinama
universalija). Partikuliarin tarptautin teis pareigoja ne visas, o tik tam tikr
valstybi skaii. Ji gali bti regionin (pvz., ESBO principai ar regionins mogaus
teisi apsaugos sistemos) arba lokalin (keli valstybi sudarytos tarptautins
sutartys).
Tarptautins teiss sistem taip pat galima suskirstyti dvi dalis.
Bendrajai tarptautins teiss daliai priskiriamos tos normos, kurios gali bti
taikomos visose tarptautini santyki srityse. Bendrj dal sudaro ie institutai ir
akos: 1) pagrindiniai tarptautins teiss principai (dauguma j yra kodifikuoti 1970
m. JT Generalins Asambljos Tarptautins teiss princip deklaracijoje);
557
2) tarptautins teiss subjekt padties institutas, be kita ko, apimantis pripainim ir
valstybi teisi permim (pagrindiniai valstybi teisi permimo instituto altiniai
yra 1978 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutari atvilgiu bei
1983 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybs,
archyv ir skol atvilgiu); 3) mogaus teisi institutas (pagrindiniai altiniai -
Tarptautins mogaus teisi chartijos dokumentai: 1948 m. Visuotin mogaus teisi
deklaracija, 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas bei 1966 m.
Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas); 4) tarptautini sutari
teis (pagrindinis altinis - 1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari
teiss); 5) tarptautins teisins atsakomybs institutas (pagrindinis altinis -2001 m.
JT Tarptautins teiss komisijos Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss
paeidimus straipsni projektas).
Specialij tarptautins teiss dal sudaro tos normos, kurios yra taikomos tik tam
tikrose tarptautini santyki srityse. Specialiajai daliai priklauso ios tarptautins
teiss akos: 1) diplomatin ir konsulin teis (pagrindiniai altiniai -1961 m. Vienos
konvencija dl diplomatini santyki bei 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini
santyki); 2) tarptautini organizacij (institucij) teis (pagrindiniai altiniai - 1946
m. Konvencija dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet, 1975 m. Vienos
konvencija dl valstybi atstovavimo j santykiuose su universalaus pobdio
tarptautinmis organizacijomis); 3) tarptautin humanitarin teis (pagrindiniai
altiniai - 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk apsaugos ir j 1977 m.
papildomi protokolai); 4) tarptautin baudiamoji teis (pagrindinis altinis -1998 m.
Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos Statutas); 5) tarptautin ekonomin teis
(pagrindiniai altiniai - 1947 m. Generalinis susitarimas dl tarif ir prekybos (GATT)
ir j pltojantys kiti Pasaulins prekybos organizacijos susitarimai); 6) tarptautin jr
teis (pagrindinis altinis - 1982 m. JT Jr teiss konvencija); 7) tarptautin oro teis
(pagrindinis altinis - 1944 m. ikagos konvencija dl tarptautins civilins aviacijos);
8) tarptautin kosmoso teis, tarptautin ekologin teis ir kt.
1.6. JUS COGENS NORMOS
Nors tarptautins teiss normos neturi tokios hierarchijos kaip nacionalins teiss
normos, vis dlto iuolaikin tarptautin teis turi ypating norm kategorij, va-
dinam jus cogens. i norm turinys pirm kart buvo suformuluotas 1969 m.
Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 straipsnyje: jus cogens norma -
tai bendrosios tarptautins teiss imperatyvioji norma, kuri visa tarptautin valstybi
bendrija pripasta kaip norm, nuo kurios neleidiama nukrypti, ir kuri gali bti
pakeista tik paskesne tokio pat pobdio norma. Doktrinoje nurodytos tokios;*
cogens normos: jgos nenaudojimo principas (agresijos draudimas); laisvo taut
apsisprendimo teis (kolonializmo ar kitokio usienio viepatavimo draudimas);
pagrindins mogaus teiss ir laisvs (genocido, kankinim, rasins ir kitokios
diskriminacijos, piratavimo, vergovs ir prekybos monmis draudimas);
humanitarins teiss principai (karo nusikaltim ir nusikaltim monijai draudimas).
Kadangi jus cogens normos saugo fundamentalisias tarptautins bendrijos vertybes,
jos gali bti lyginamos su nacionalins teiss konstituciniais principais.
558
Tarptautin teis
Jus cogens norm paeidimai laikomi sunkiausiais tarptautins teiss paeidimais, ir
esant tokiems paeidimams visa tarptautin bendrija laikoma nukentjusia ir gali
imtis veiksm teistumui atkurti. Sutartys, prietaraujanios jus cogens normoms, yra
niekins. Draudiamos ir atsakomosios priemons, kuriomis bt nesilaikoma
sipareigojim pagal ias normas.
1.7. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI
Pagrindinius tarptautins teiss principus dert skirti nuo bendrj teiss princip,
kaip tarptautins teiss altinio. Pastarieji yra bendri visoms teisms sistemoms, o
pagrindiniai tarptautins teiss principai yra bdingi tik tarptautinei teisei - jie yra
specifins pamatins tarptautins teiss normos.
Pagrindiniai iuolaikins tarptautins teiss principai ivesti i Jungtini Taut
tiksl ir princip, tvirtint Jungtini Taut Chartijos 1 ir 2 straipsniuose. Jie ipltoti
1970 m. JT Generalins Asambljos deklaracijoje dl tarptautins teiss princip,
susijusi su draugikais valstybi santykiais ir j bendradarbiavimu pagal Jungtini
Taut Chartij (danai i Deklaracija vadinama Tarptautins teiss princip, arba
Draugik santyki, deklaracija), taip pat kai kuriuose regioniniuose dokumentuose
(1975 m. Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo (ESBK) Helsinkio
Baigiamajame akte).
Toliau aptariami pagrindiniai tarptautins teiss principai.
Jgos nenaudojimo principas. is principas draudia tarptautiniuose santykiuose
naudoti jg ar grasinti jga kurios nors valstybs teritoriniam vientisumui, politinei
nepriklausomybei ar bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su JT tikslais. Pagal
Jungtini Taut Chartij ginkluota jga teistai gali bti panaudota savigynos nuo
ginkluoto upuolimo atveju arba sankcionavus JT Saugumo Tarybai grsms taikai,
taikos paeidimo ar agresijos atveju. Iimtiniais humanitarins intervencijos atvejais
ginkluotos jgos panaudojimas gali bti pateisinamas btinybe gyvendinti Jungtini
Taut tikslus (tarptautiniam saugumui palaikyti ir mogaus teisms ginti). Tai gali
bti padaryta net nesankcionavus Saugumo Tarybai, kai pastaroji nepajgi imtis
btin taikai ir saugumui palaikyti veiksm (tokia, pvz., buvo 1999 m. NATO
humanitarin intervencija Kosov).
Taikaus tarptautini gin sprendimo principas. Pagal j visi tarptautiniai ginai
turi bti sprendiami tik taikiomis priemonmis (derybomis, teikiant gersias
paslaugas ar tarpininkaujant, tyrimu ar sutaikymu, nagrinjant gin arbitrae ar
teisme arba tarptautinse organizacijose).
Taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principas. Pagal j visos tautos turi teis
laisvai, be kiimosi i iors, nustatyti savo politin (valstybin) status, taip pat
pasirinkti ekonomins, socialins ir kultrins raidos keli.
Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas draudia kitis kitos valstybs
reikalus, kurie nra reguliuojami tarptautins teiss norm ir priklauso iimtinei tos
valstybs kompetencijai.
Valstybi suverenios lygybs principas. Pagal j visos valstybs yra lygiateiss
tarptautins bendrijos nars ir naudojasi visiko suvereniteto teismis.
Valstybi bendradarbiavimo principas pareigoja valstybes bendradarbiauti
siekiant Jungtini Taut tiksl.
559
Siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principas pareigoja laikytis ir
siningai vykdyti sipareigojimus, kylanius i tarptautini sutari ir paprotini
tarptautins teiss norm.
Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principas pareigoja gerbti ir
be jokios diskriminacijos visiems utikrinti prigimtines mogaus teises ir pagrindines
laisves.
Valstybi teritorinio vientisumo principas yra ivestas i valstybi suverenios
lygybs principo ir pareigoja gerbti bei nesiksinti valstybi teritorijos vientisum.
Sien nelieiamumo principas yra ivestas i valstybi teritorinio vientisumo
principo ir draudia ksintis valstybi sienas, nustatytas pagal tarptautins teiss
normas (nelieiamos yra tik teistos sienos). Suprantama, valstybi sienos gali bti
keiiamos pagal laisva tam tikr valstybi valia sudaromas tarptautines sutartis.
2. EUROPOS SJUNGOS TEIS
Dabartin Europos Sjunga (toliau - ES) yra labai sudtinga valstybi vienijimosi
vairiose bendradarbiavimo srityse forma. Jos kompetencijai priklauso bendra pre-
kybos politika, vidaus rinka, kurioje tarp valstybi nari panaikinamos klitys lais-
vam preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimui, priemons, susijusios su asmen
atvykimu ir judjimu, bendra politika transporto srityje ir 1.1.
Ilg laik ES pagrind sudar trys virnacionalins tarptautins organizacijos -
Europos Bendrijos. J steigiamosios sutartys (1951 m. Paryiaus sutartis, netekusi
galios 2002 m. liepos 23 d., kuria kurta Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB);
dvi 1957 m. Romos sutartys, kuriomis kurtos Europos ekonomin bendrija (EEB) bei
Europos atomins energijos bendrija (EAEB)) ir j pagrindu Bendrij institucij
ileisti teiss aktai, skirtingai nuo klasikini tarptautini organizacij akt, sudaro
viening teiss sistem. Pagrindin i mint bendrij yra Europos ekonomin
bendrija (EEB). 1992 m. Maastrichte i sutarties pavadinimo buvo ibrauktas odis
ekonomin" (atitinkamai EEB tapo EB) - is nedidelis pakeitimas jau rod EB
ketinimus i ekonomins bendrijos laipsnikai virsti politine sjunga. 1992 m.
Maastrichto sutartis, kuria steigta ES, nepanaikino atskiro trij bendrij gyvavimo,
nes formaliai jos niekada nebuvo sujungtos. domu tai, kad trys Bendrijos te-
begyvuoja kaip tarptautins teiss subjektai, tuo tarpu ES tarptautinis teisinis sub-
jektikumas nra pripaintas iki iol. Tiesa, reikt atkreipti dmes tai, kad 2003 m.
birelio 13 d. ir liepos 10 d. Europos Konvento bendru sutarimu priimto Sutarties dl
Europos Konstitucijos projekto, kuris buvo pateiktas Europos Tarybos Pirmininkui
Romoje 2003 m. liepos 18 d. (2003/C 169/01), 6 straipsnio nuostatos numato Europos
Sjungai juridinio asmens status.
Europos integracijos procesas prasidjo jau steigus Europos Bendrijas, taiau
Maastrichto sutartimi prasidjo io proceso naujas etapas. Tai rodo ne tik joje de-
klaruojamas Europos Sjungos" krimas. ES sutartyje numatytos naujos bendra-
darbiavimo formos ES operatyvini klausim srityje, t. y. Bendrosios usienio ir
saugumo politikos (BUSP) ir Bendradarbiavimo teisingumo bei vidaus reikal po-
litikos (BTVP) srityje. 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartimi, sigaliojusia 1999
m. gegus 1 d., daug buvusi BTVP klausim (migracijos, viz, pabgli
560
Europos Sjungos teis
politikos klausimai) buvo perduoti EB kompetencijai. Taip buvo susiaurintas treiasis
ES ramstis. Jam palikti tik policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudiamosiose
bylose (PTB) klausimai. Kartais is bendradarbiavimas gali bti vadinamas policijos ir
teism bendradarbiavimu baudiamosiose bylose, odius judicial cooperation
veriant lietuvi kalb kaip teism bendradarbiavim (bet kartais pagal prasm
odis judicial gali nurodyti ne tik teism, bet ir teis). Taiau atsivelgiant ES
sutarties tekst vokiei kalba ir jos turin, iuo atveju geriau tikt teisinio
bendradarbiavimo svoka, nes jis apima ne tik teism, bet ir kit kompetenting
teissaugos institucij bei ministerij bendradarbiavim, taip pat baudiamj sta-
tym derinim. Btina pabrti, kad ES nra vienuma, apimanti Europos Bendrijas.
ES valdymo institucija - Europos Taryba - nustato tam tikrus bendruosius politinius
tikslus ir Europos Bendrijoms (ES sutarties 4 (buv. D) str.), taiau paios Europos
Bendrijos dl to negali pasikeisti (ES sutarties 47 str.).
ES bdinga tai, kad valstybs nars turi jai perduoti savo aukiausiajai valdiai
priklausanios kompetencijos dal. Taigi svarbiausias ES bruoas, palyginti su kito-
mis tarptautinmis organizacijomis, yra tas, kad jos nariai, siekdami sukurti bendrais
ryiais susiet organizacin bei politin sjung, paaukoja dal savo suvereni teisi.
Dl ios aukos ES gyja nepriklausomus nuo valstybi nari galiojimus, kuriais
remiantis gali priimti teiss aktus, turinius valstybs statym gali ir prioritet prie
ES valstybi nari priimamus statymus.
Kad Europos Bendrijos yra virnacionalins organizacijos, rodo tokie poymiai:
1) Europos Bendrij teiss savarankikumas ir virenyb (taiau jos gyvendinimas
priklauso nuo valstybi nari konstitucini norm); 2) Europos Bendrij teiss
tiesioginis veikimas (tam tikriems Bendrij teiss aktams nereikia nacionalini pa-
tvirtinimo akt); 3) Europos Bendrij finansinis savarankikumas.
Europos Bendrijos neturi galiojim kompetencijos, t. y. kompetencijos, kurios
reikia galiojimams sukurti. Tiesa, EB sutarties 308 straipsnio nuostatose numatyta,
kad, jei pasirodyt, jog veikiant bendrai rinkai kokiam nors i Bendrijos tiksl
pasiekti reikia, kad Bendrija imtsi veiksm, kuriems ioje Sutartyje nenumatyti
reikalingi galiojimai, Taryba vieningu sprendimu gali imtis reikiam priemoni. Be
to, 94 ir 95 straipsniuose Bendrijoms suteikta didel erdv savo galiojimams vykdyti,
taiau galiojim kompetencija atitenka valstybms narms. Ribot galiojim
principas, lemiantis Bendrij galiojimus, pirm kart aikiai tvirtintas ES sutarties 5
straipsnyje ir EB sutarties 5 straipsnio 1 dalyje. ES sutarties 6 straipsnio 4 dalies
nuostata rodo, jog ES imasi tam tikr priemoni, reikaling jos tikslams pasiekti bei
politikai gyvendinti. Taiau i esms i nuostata interpretuojama kaip nesuteikianti
galiojim, t. y. galiojimus kurianiosios, kompetencijos.
Pavadinimai Europos Sjungos teis" ir Europos Bendrij teis" pastaruoju
metu vartojami sinonimikai. Mes toliau tekste vartosime Europos Bendrij teiss"
termin.
2.1. EUROPOS BENDRIJ TEISS VIRENYB
Europos Bendrij teiss virenyb nacionalins teiss atvilgiu buvo pripainta ir
pagrsta 1964 m. liepos 15 d. Europos Bendrij Teisingumo Teismo (ETT) priimtame
garsiame bylos 6/64 Costa prie ENEL sprendime. Jame ETT taip iaikino Europos
Bendrij ir j teiss sistemos prigimt: valstybs nars, nors tik tam tikro-
561
se srityse, bet vis dlto suvaro savo suverenias teises, sukurdamos teisin vienet,
pareigojant susijusius subjektus ir pat save.
Bylos Costa prie ENEL sprendime ETT tvirtino Europos Bendrij pirmins
teiss virenyb vliau priimt nacionalins teiss norm atvilgiu. Vliau, 1970 m.
gruodio 17 d. sprendime, priimtame nagrinjant Tarptautins prekybos bendrovs
(vok. Internationale Handelsgesellschaff) byl 11/70, Teismas iplt Europos
Bendrij teiss virenybs principo taikym ir Bendrij antrinei teisei.
Simmental II bylos 106/77 sprendime, priimtame 1978 m. kovo 9 d., ETT taip
suformulavo Europos Bendrij teiss virenybs princip: Valstybje narje pa-
skirtas teisjas savo kompetencijos ribose yra galiotas taikyti Europos Bendrij teiss
nuostatas j neribodamas, taip pat ginti atskiram asmeniui suteiktas teises. Tuo tarpu
prietaraujanios Europos Bendrij teisei nacionalins teiss normos netaikomos,
neatsivelgiant tai, kada jos buvo priimtos, - po atitinkamo Europos Bendrij teiss
akto primimo ar iki jo". I io ETT sprendimo, be kita ko, aiku, kad Europos
Bendrij teiss virenyb yra teiss taikymo, o ne jos galiojimo apskritai principas.
Tais atvejais, kai tiesiogiai taikomose Europos Bendrij teiss nuostatose tvirtintos i
esms kitos teiss ar pareigos negu atitinkamos nacionalins teiss normose, tai
pastarosios normos netaikomos, o nacionalins staigos ir teismai pareigojami taikyti
tik Europos Bendrij teiss nuostatas.
Remdamasis Europos Bendrij teiss virenybs principu, ETT utikrina viening
Bendrij teiss taikym ir beslygin veikim jos taikymo srityje.
2.2. EUROPOS BENDRIJ TEISS
TIESIOGINIS GALIOJIMAS IR TAIKYMAS
Skirtingai nuo tarptautini sutari teiss ir prast tarptautini sutari, Europos
Bendrij pirmin teis ir jos normomis pagrsti reglamentai yra privalomi ne tik
Bendrij steigiamj sutari alims - valstybms narms, bet taip pat gali sukurti
teises ir pareigas tretiesiems asmenims, t. y. valstybse narse esantiems fiziniams ir
juridiniams asmenims. is visai Europos Bendrij pirminei teisei ir jos pagrindu
priimtiems reglamentams bdingas galiojimas vadinamas tiesioginiu galiojimu (vok.
unmittelbare Geltung, angl. direct applicability).
Tam, kad pirmins Europos Bendrij teiss aktai bei reglamentai galiot ir pa-
sidaryt privalomi valstybse narse, nereikia nacionalini vyriausybi ar parlament
speciali veiksm. Pakanka tik kad valstyb stot Europos Bendrijas ir dalyvaut
priimant Bendrij teiss aktus, kad pirmin teis ir reglamentai tapt sudtine
valstybs vidaus teiss sistemos dalimi. Tokia taisykl taip pat galioja ir Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (EZTK) normoms. Visos
kitos tarptautins sutartys (pvz., GATT ar TDO konvencijos) valstybse narse negali
tiesiogiai sukurti teisi ir pareig fiziniams bei juridiniams asmenims. i sutari
pagrindu teiss ir pareigos fiziniams bei juridiniams asmenims gali bti sukurtos tik
netiesiogiai, t. y. primus nacionalin transformacijos ar taikymo akt.
Europos Bendrij teisei bdingas tiesioginis taikymas (vok. unmittelbare Anwend-
barkeit, angl. direct effect) reikia, kad valstybse narse esani fizini ir juridini
asmen teiss bei pareigos gali bti grindiamos ne tik nacionalins teiss normomis.
562
Tiesiogiai taikytina Europos Bendrij teiss norma turi bti: 1) pakankamai
aikiai, isamiai ir beslygikai suformuluota; 2) pagrindianti valstybi nari ar
valstybse narse esani fizini ir juridini asmen veikimo ar neveikimo pareig;
3) tokio pobdio, kad nacionalins staigos ir teismai galt i teiss norm taikyti
nesiimdami papildom valstybini priemoni.
2.3. EUROPOS BENDRIJ TEISS VIENINGO VEIKIMO
UTIKRINIMAS BEI TAIKYMAS VALSTYBSE NARSE
Teiss sistema tik tada gali bti vardyta kaip Europos Bendrij teiss sistema, jei
Europos Bendrij teiss taikymas visose valstybse narse yra vieningas ir visikai
nepriklauso nuo skirting slyg. Europos Bendrij steigiamosiose sutartyse, beje,
apie tai neusimenama. Todl ETT tvirtino Europos Bendrij teiss virenyb na-
cionalins teiss atvilgiu. O utikrina j ne ETT, o nacionaliniai teismai, kurie
atsakingi u Europos Bendrij teiss laikymsi savo valstybse. Vis labiau pripas-
tama, kad praktikai neutikrinus vieningo Europos Bendrij teiss gyvendinimo
visoje Europos Bendrij teritorijoje, vidaus rinkos krimas bt neveiksmingas arba
galt ikraipyti konkurencij. Europos Komisija skiria ypating dmes vieningai
Europos Bendrij teiss taikymo praktikai utikrinti, todl 1992 m. vasario 7 d.
Maastrichto konferencijos iaikinime valstybs nars buvo paragintos laikytis ETT
suformuluot bei itobulint veiksmingumo (vok. Effizienzgebot) ir diskriminacijos
draudimo (vok. Diskrimienierungsverbot) princip, o Europos Komisija paraginta
kontroliuoti, kad i princip bt laikomasi.
2.4. EUROPOS BENDRIJ TEISS SISTEMA
Europos Bendrij teis susideda i vadinamosios pirmins ir antrins, arba ivestins,
Europos Bendrij teiss.
Pirmin Europos Bendrij teis sudaro Europos Bendrij (EB (EEB), EAEB)
steigiamosios sutartys, skaitant j priedus bei protokolus, taip pat vlesnius i
sutari papildymus bei pakeitimus. Svarbiausieji papildymai ir pakeitimai ufiksuoti
1965 m. Susiliejimo sutartyje, valstybi prisijungimo prie Europos Bendrij
steigiamj sutari sutartyse (1972, 1979, 1985, 1994 m. sutartyse), 1986 m. Vie-
ningame Europos Akte (VEA) (sigaliojusiame 1987 m. liepos 1 d.), 1992 m. Ma-
astrichto sutartyje (sigaliojusioje 1993 m. lapkriio 1 d.), 1997 m. Amsterdamo su-
tartyje (sigaliojusioje 1999 m. gegus 1 d.), 2001 m. vasario 26 d. Nicos sutartyje
(sigaliojusioje 2003 m. vasario 1 d.). Mintina ir 2003 m. balandio 16 d. Atnuose
pasirayta ekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos,
Slovnijos ir Slovakijos stojimo Europos Sjung sutartis, kuri sigaliojo 2004 m.
gegus 1 d.
Maastrichto sutartyje ne tik buvo pakeistos trij Europos Bendrij sutari ben-
drosios nuostatos (pvz., O ir N straipsniai (pagal Nicos sutarties redakcij atitinkamai
49 ir 48 straipsniai) bei nuostatos dl stojimo ir Sutarties pakeitimo, bet taip pat ja
buvo steigta Europos Sjunga, jungianti ias tris bendrijas su BUSP kaip
tarpvyriausybins politikos iraika bei BTVP (pagal Amsterdamo sutart BTVP
563
modifikuotas policijos ir teisin bendradarbiavim baudiamosiose bylose (PTB)) kaip tam
tikra bendradarbiavimo forma (ES sutarties 1 (buv. A) straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys).
Europos Bendrij pirmin teis atsiranda steigiamj sutari tarp valstybi nari pagrindu,
sudaryt remiantis tarptautine teise. Taip pat svarbios yra ir Europos Bendrij sutartys su
treiosiomis valstybmis.
Europos Bendrij institucij teis, kuriama remiantis steigiamosiomis sutartimis, yra
suprantama kaip antrin Bendrij teis. Kadangi Europos Bendrij institucij kompetencija
priimti teiss aktus kyla i steigimo sutari, t. y. pirmins teiss, tai ie teiss aktai vadinami
antrine, arba ivestine, Europos Bendrij teise. EB sutarties 249 straipsnyje antriniais teiss
altiniais vardyti reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos bei nuomons. Antrins
teiss altiniams praktikoje priskiriamos ir Europos Bendrij priimtos bendrosios programos,
procedrins taisykls bei statutai, kuriuos priima Europos Bendrij institucijos savo veiklai
reglamentuoti, taip pat tarp Europos Bendrij institucij sudaromi vidaus susitarimai.
Deklaracijos irgi priskiriamos Europos Bendrij antrinei teisei (tokia yra, pvz., Tarybos,
Komisijos ir Europos Parlamento 1977 m. balandio 5 d. Bendroji deklaracija dl pagrindini
teisi), taiau j reguliavimo sfera paprastai perengia institucij tarpusavio santyki ribas.
Antrins teiss altiniams nepriskiriami veiksmai, kuriuos vykdo Europos Bendrij institucijos
ES operatyviose srityse (BUSP ir PTB (buv. BTVP)).
PAREIGA PAGRSTI TEISS AKT
PAGAL EB SUTARTIES 253 STRAIPSN
Visi Europos Bendrij institucij priimami teiss aktai turi bti pagrsti pagal EB sutarties 253
straipsn, t. y. btina nurodyti j primimo prieastis ir paminti visus pasilymus bei
nuomones, kurias reikjo gauti iki teiss akto primimo. is teiss akt pagrindimas reikalingas
teikiant informacij teiss akt adresatams, taip pat ETT vykdomai teistumo kontrolei ir jo
teikiamiems iaikinimams bei teiss aktus priimani institucij savikontrolei.
Jeigu privalomojo pobdio teiss aktas nra iki galo pagrstas arba jo turinys neatitinka
pareikt rekomendacij ir nuomoni, pagal EB sutarties 230 straipsn jis gali bti pripaintas
niekiniu dl esmini io teiss akto primimo procedros reikalavim paeidim.
ANTRINS TEISS AKT RYS
Pagal EB sutarties 254 straipsn adresuoti visoms valstybms narms reglamentai ir direktyvos,
taip pat pagal EB sutarties 251 straipsn priimti reglamentai, direktyvos ir sprendimai yra
skelbiami Europos Sjungos oficialaus biuletenio L dalyje. Direktyvos, adresuotos pavienms
valstybms narms, neprivalomos nuomons ir rekomendacijos, konkreiam atvejui skirti
sprendimai oficialiame biuletenyje nra skelbiami.
Europos Bendrij antrins teiss aktai paprastai sigalioja dvideimtj dien nuo j
paskelbimo Europos Sjungos oficialiame biuletenyje, jeigu priimto teiss akto paskutiniajame
straipsnyje nra nustatyta kita jo sigaliojimo data.
Reglamentai. EAPB sutartyje reglamentais vadinami (bendrieji) sprendimai (EAPB
sutarties 14 str. 2 d. ir 15 str. 1 d.). Pagal EB sutarties 249 straipsnio 2 dal
564
reglamentai yra: bendrojo galiojimo, privalomi visos apimties ir tiesiogiai galiojantys
kiekvienoje valstybje narje teiss aktai.
Visos valstybi nari institucijos yra pareigotos laikytis reglament ir taikyti
juos. Reglamentai taip pat gali tiesiogiai pareigoti valstybi nari fizinius ir juridi-
nius asmenis arba suteikti jiems tam tikras teises. Tiesioginis galiojimas pirmiausia
reikia, kad reglamentai galioja ne vien valstybi nari atvilgiu (kaip, pvz., tarp-
tautins sutartys), bet ir valstybse narse esantiems asmenims.
Reglamento veikimas yra savaiminis, t. y. reglamentui gyvendinti nereikia, kad
valstybi nari parlamentai ar vyriausybs priimt atskir teiss akt (pvz., regla-
mento gyvendinimo statym ar nutarim dl reglamento taikymo). Nebtina ir net
neleidiama valstybms narms reglament nuostatas perkelti nacionalin teis.
Antai Italijos praktika paodiui atkartoti reglamentus nacionaliniuose statymuose
buvo kategorikai udrausta ETT 1973 m. lapkriio 10 d. sprendimu 34/ 73 Variola
byloje.
Direktyvos. Pagal EAPB sutart direktyvos vadinamos rekomendacijomis (EAPB
sutarties 14 str. 3 d. ir 15 str. 1 bei 2 d.). Pagal EB sutarties 249 straipsn direktyvose
nustatyti tikslai yra privalomi kiekvienai valstybei narei, kuriai jie keliami. Taiau
valstybms narms paliekama galimyb pasirinkti form ir metodus iems tikslams
pasiekti", tai reikia, kad j reikalas, kaip bus vykdyta pareiga suderinti
nacionalinius statymus su direktyv nuostatomis.
Direktyvos adresuojamos valstybms narms, t. y. j aukiausiosioms institu-
cijoms - parlamentams ir vyriausybms, o ne kitoms valstybs institucijoms, teis-
mams ar pilieiams. Savo prigimtimi direktyvos yra teiss harmonizavimo instru-
mentai. Jose Europos Bendrijos nustato tam tikrus tikslus ir leidia valstybms
narms pasirinkti priemones, kuriomis bus pasiekti ie tikslai. Taip yra suderinama
teis, bet kartu isaugojamas nacionalinis suverenitetas ir atsivelgiama vairius
skirtumus tarp valstybi nari.
Vienas i aktualiausi klausim, susijusi su direktyv gyvendinimu, yra tie-
sioginis j veikimas. Taigi buvo ikeltas klausimas, ar gali atskiri asmenys tiesiogiai
remtis direktyva savo reikalavimams pagrsti, jei joje formuluojamos i asmen
teiss, o valstyb nar per nustatyt termin nra perklusi atitinkam direktyvos
nuostat nacionalins teiss sistem. Kadangi tokio tiesioginio direktyvos veikimo
EB sutarties 249 straipsnio 3 dalyje aikiai nenumatyta, i problem sprend ETT.
Apskritai direktyvos yra adresuojamos valstybms narms, todl ir j tiesioginis
veikimas (vok. unmittelbare Wirkung) manomas pirmiausia valstybi nari statym
leidybos valdios atvilgiu. Tuo tarpu teiss ir pareigos Europos Bendrij valstybi
nari pilieiams, nacionalinms staigoms bei teismams yra sukuriamos tik direktyvas
gyvendinaniuose nacionalins teiss aktuose. Vis dlto, kaip rodo ETT praktika,
galimi iimtiniai atvejai, kai direktyv nuostatos tiesiogiai veikia ir Europos Bendrij
valstybi nari piliei, staig bei teism atvilgiu.
Tiesioginis direktyv veikimas valstybi nari staig ir teism atvilgiu galimas
esant ioms slygoms: 1) kai direktyva yra pakankamai aiki, apibrta ir beslygin;
2) kai valstyb nar laiku negyvendino ar nepakankamai gyvendino direktyvos
nuostatas (i slyga suformuluota pagal 1991 m. ETT sprendim byloje C 87-89/90
Verholen ir pagal 1995 m. sprendim byloje C-431/92 Grokrotzenburg).
is vadinamasis objektyvusis direktyv veikimas nepriklauso nuo to, ar konkreiu
atveju asmuo turi teis remtis direktyvos nuostatomis.
565
TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS
Europos Bendrij valstybi nari pilieiai gali tiesiogiai remtis atskiromis di-
rektyv nuostatomis santykiuose su valstybmis narmis (nepriklausomai nuo to, ar
valstyb konkreiu atveju yra vieosios ar privatins teiss subjektas), j staigomis ir
teismais, jeigu: 1) direktyvos nuostata yra pakankamai aiki, t. y. joje nedviprasmikai
tvirtinta valstybs nars pareiga; 2) direktyvos nuostata yra pakankamai apibrta; 3)
direktyvos nuostata yra beslygin, t. y. jai gyvendinti nekeliama jokia speciali
slyga ir nereikia Europos Bendrij ar valstybi nari papildom priemoni; 4)
direktyvos nuostatomis siekiama suteikti teises atskiram asmeniui; 5) valstyb nar
laiku neperkl direktyvos nuostat nacionalin teis ar nepakankamai j gyvendino
(pagal 1982 m. ETT sprendim byloje 8/81 Becker ir pagal 1984 m. sprendim byloje
70/83 Kloppenburg).
Sprendimai. Pagal EB sutarties 249 straipsnio 4 dal sprendimai yra teiss aktai,
privalomi visos apimties tiems, kuriems jie yra taikomi. Skirtingai nuo reglament ir
direktyv, sprendimai nra abstrakios taisykls, taikomos daugeliu atvej. Tai -
konkreios nuostatos, skirtos atskiriems asmenims.
Jurisprudencija. Pagal EB sutarties 234 straipsn ETT galiotas aikinti Europos
Bendrij pirmin ir antrin teis, o ie aikinimai yra pripastami kaip galutiniai ir
privalomi.
ETT praktika btina Europos Bendrij teiss nuostatoms teisingai suvokti. I EB
sutarties preambuls pirmojo sakinio ir ES sutarties 1 (buv. A) straipsnio 2 dalies
nuostat aiku, kad Europos Bendrijos yra labai dinamikos. Atsivelgdamas tai,
ETT jau seniai Europos Bendrij teis aikina gana geranorikai integracijos proces
atvilgiu. Tiesa, kartais ETT yra kritikuojamas dl tokio palankaus Europos
integracijos procesui Bendrij teiss aikinimo, taiau reikia neumirti, kad btent
ETT paspartino kai kuriuos svarbiausius Europos Bendrij teiss raidos pokyius.
2.5. PAGRINDINS TEISS
ES (Maastrichto) sutarties 6 straipsnio 2 dalyje tvirtinta svarbi nuostata, kad Sjunga
gerbia pagrindines teises, kurias garantuoja 1950 m. lapkriio 4 d. pasirayta Romoje
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, ir teises, kylanias
i valstybi nari bendr konstitucini tradicij, kaip bendrus Bendrijos teiss
principus".
Amsterdamo sutartyje buvo patikslintos ES sutarties 6 straipsnio nuostatos, t. y.
tvirtinti ES sipareigojimai laikytis laisvs, demokratijos, pagarbos mogaus teisms
ir pagrindinms laisvms bei teisins valstybs princip. Be to, Amsterdamo sutarties
Protokolo dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo nuostatos pareigoja
valstybes - ES nares visikai utikrinti acquis communautaire (ES teisynas).
Amsterdamo sutartyje ES sutartis buvo papildyta 7 straipsniu, kuriame pateikta
sankcij valstybms narms u sunkius ir nuolatinius mint princip paeidimus
sistema ir j taikymo mechanizmas. Konstatuoti paeidim, gavusi Europos
Parlamento sutikim, gali tik Taryba, kuri aukiami valstybi ar vyriausybi
vadovai (toks sprendimas turi bti priimtas vienbalsiai). Nustaiusi tok paeidim,
Taryba pagal ES sutarties 7 straipsnio 3 dal gali kvalifikuota bals dauguma
sustabdyti tam tikras valstybs nars, paeidusios ES sutarties 6 straipsnyje tvirtintus
principus, sutartines (tvirtintas ES sutartyje) teises, skaitant ir balsavimo teis
Taryboje.
566
Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, priimtoje Nicoje 2000 m. gruodio
7 d., tvirtintas platus teisi katalogas. iuo dokumentu buvo dar kart patvirtintos
teiss, kurios pirmiausia kyla i konstitucini tradicij ir bendr tarptautini valstybi
nari sipareigojim, Europos Sjungos sutarties, Europos Bendrijos sutari,
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, Bendrijos ir
Europos Tarybos priimt Socialini chartij ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo
ir Europos mogaus teisi teismo precedent teiss. Nicos chartijoje tvirtintos tokios
teiss: teis gyvyb, teis laisv ir saugum, teis saviraikos laisv, akademin
laisv, teis moksl, teis dirbti, naudotis steigimosi laisve ir teikti paslaugas, vaik
teis apsaug ir glob, teis gynyb ir 1.1. iuo metu Chartijos statusas nra
galutinai apibrtas, jos nuostatos nra trauktos ES sutart ar Europos Bendrij
steigiamsias sutartis. Taiau i Chartija traukta Sutarties dl Europos Konstitucijos
projekt kaip sudtin Konstitucijos dalis.
2.6. BENDRIEJI EUROPOS
BENDRIJ TEISS PRINCIPAI
EB sutarties 288 straipsnio 2 dalyje numatyta Europos Bendrij pareiga nesutartins
atsakomybs atveju atlyginti al pagal bendruosius principus, bdingus valstybi
nari teisei. i nuostata rodo, kad buvo atsisakyta Europos Bendrij teiss normomis
detaliai reglamentuoti steigiamosiomis sutartimis nesureguliuotus Bendrij
atsakomybs klausimus ir nutarta pasikliauti bendraisiais valstybi nari nacionalins
teiss principais. Bendruosius Europos Bendrij teiss principus kartais galima taikyti
ir EB sutarties nuostatose aikiai nenumatytais atvejais. Irykjus Europos Bendrij
teiss spragoms, ETT taiko principus, pagrstus nacionalins teiss sistem
lyginamja analize. Tai daroma iais atvejais: 1) ginant asmen pagrindines teises ir
laisves, kai jas paeidia Europos Bendrij institucijos; 2) pltojant Europos Bendrij
administracins procedros minimal standart. Toliau aptariami svarbiausi bendrieji
Europos Bendrij principai.
PROPORCINGUMO PRINCIPAS
Proporcingumo principas yra vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip,
pagal kur valstybi nari ir Europos Bendrij teiss aktai, vykdomieji aktai bei
teism sprendimai turi atitikti siekiamus tikslus, be to, yra btini iems tikslams
pasiekti. Kai galimos kelios tam paiam tikslui pasiekti tinkamos priemons, i j turi
bti pasirenkamos paios lengviausios. Be to, jeigu ios priemons tam tikru bdu
apriboja veikl, apribojimai turi bti proporcingi siekiamiems tikslams. Taigi
priemons tam tikram tikslui pasiekti turi bti tinkamos, btinos ir proporcingos. Visi
ie kriterijai iaikinti ETT praktikoje (pvz., bylos 265/87 Schrder sprendime). J
neatitinkanti Europos Bendrij ar valstybi nari veikla laikoma savavalika ir yra
draudiama.
TEIST LKESI PRINCIPAS
Teist lkesi principas taip pat yra vienas i Europos Bendrij teiss bendrj
princip. Pagal j Europos Bendrijos ir j institucijos negali pakeisti atskiro asmens
567
teisins padties, jei jo interesai turjo ar galjo bti ginami, t. y. asmeniui turi bti
garantuojamas teisinis tikrumas. Taip princip ETT interpretavo 1973 m. bylos 1/
73 Westzucker sprendime. Teist lkesi gynimo apimtis visada nustatoma pagal
aplinkybes, t. y. pagal tvirtinanios gintin asmens teisin padt Europos Bendrij ar
nacionalins teiss nuostatos prasm ir tikslus.
ATGALINIO VEIKIMO DRAUDIMAS
Atgalinio veikimo draudimas - tai dar vienas bendrasis Europos Bendrij teiss
principas. J taip pat galima traktuoti kaip kit Europos Bendrij bendrj teiss
princip (t. y. teist lkesi ir teisinio tikrumo princip) element.
Vadovaudamiesi atgalinio veikimo draudimo principu, Europos Bendrij vals-
tybi nari pilieiai gali tiktis, kad esamos j teisins padties vliau nepablogins
Europos Bendrij aktai ir priemons.
Skiriamas tikrasis ir netikrasis atgalinis teiss akto veikimas. Tikrasis
(retroaktyvus) atgalinis veikimas reikia vlesn jau sureguliuot klausim teisin
reguliavim. Pagal teisinio tikrumo princip Europos Bendrij institucijos negali
vliau keisti jau sureguliuot klausim teisinio reguliavimo bkls, jeigu is
pakeitimas pablogint jo adresat teisin padt. Netikrasis (retrospektyvus) atgalinis
veikimas yra tada, kai Europos Bendrij teiss aktas toliau pltoja ankstesniais teiss
aktais pradt ir nebaigt tam tikr klausim teisin reguliavim. ETT jurisprudencija
pripasta netikrj atgalin teiss akto veikim, jeigu jis nepaeidia teist lkesi
principo pagrindini element. Taiau teist lkesi principo neturt bti paisoma,
jeigu to reikalauja Europos Bendrij interesai.
Iimtis yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 7
straipsniu pagrsta nuostata, pagal kuri baudiamj norm atgalinis veikimas yra
draudiamas visada. Tai reikia, kad nacionalins staigos ir teismai, usiimantys
baudiamuoju persekiojimu, negali grsti savo sprendim baudiamj teiss norm
atgaliniu veikimu.
2.7. STRUKTRINIAI EUROPOS
BENDRIJ TEISS PRINCIPAI
Struktriniai Europos Bendrij teiss principai tvirtina reikalavimus bendrai Europos
Bendrij ir valstybi nari veiklai, paddami atskirti Bendrij ir valstybi nari
kompetencij bei derinti j veiksmus siekiant bendr tiksl. ie principai, kaip ir
bendrieji Europos Bendrij teiss principai, yra Bendrij pirmins teiss dalis ir turi
toki pat teisin gali, t. y. pareigoja Europos Bendrij ir valstybi nari institucijas.
Taiau skirtingai nuo bendrj princip, struktriniai Europos Bendrij teiss
principai nra ivesti i valstybi nari teisini sistem, o suformuluoti expressis
verbis Europos Bendrij pirmins teiss altiniuose (pvz., subsidiarumo principas
tvirtintas EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje) ar pltojant ETT praktik.
Toliau aptariami svarbiausi struktriniai Europos Bendrij principai.
568
SUBSIDIARUMO PRINCIPAS
is principas padeda atskirti Europos Bendrij ir valstybi nari kompetencij,
atsakydamas klausim, ar tam tikr tiksl Europos Bendrijos gali pasiekti geriau nei
valstybs nars. Pavyzdiui, siekiant sumainti kenksming mediag patekim
Reino up dl panaudoto pramoninio vandens ar oro utertum dl pramonini
emisij, kyla klausimas, kas - Europos Bendrijos ar valstybs nars pavieniui - i
problem isprst efektyviau.
Asocijuot Vidurio ir Ryt Europos valstybi pasirengimo integracijai Europos
Sjungos vidaus rink Baltojoje knygoje Komisija ireik nuomon, kad Europos
Bendrijos savo veikloje turi vadovautis subsidiarumo principu, t. y. priimti teiss
aktus tik tada, jeigu nacionaliniu ar regioniniu (keli valstybi nari) lygiu tam tikras
klausimas negali bti isprstas taip pat efektyviai ar dar efektyviau. Taigi pagal
subsidiarumo princip tam tikras Europos Bendrij iimtinei kompetencijai
nepriklausantis klausimas atiteks j kompetencijai, jeigu bus isiaikinta, kad
Bendrij veikla, sprendiant klausim, bt efektyvesn nei valstybi nari.
Europos Bendrij kompetencija (t. y. didesnis j veiklos efektyvumas) konstatuojama,
jeigu: 1) pagal EB sutarties 5 straipsnio 2 dal nustatoma, kad valstybi nari lygiu
priimtos priemons yra nepakankamos tam tikriems tikslams pasiekti. Kai sakoma
valstybi nari lygiu", turimos omeny ne visos valstybs nars, o tik kelios ar ribotas
j skaiius; 2) nustatoma, kad Europos Bendrijos gali pasiekti tam tikr tiksl geriau
nei viena ar kelios valstybs nars. Taiau tai nereikia, kad btinai visos valstybs
nars turi pritarti tam tikriems Europos Bendrij veiksmams. Pagal EB sutarties 5
straipsnio 2 dal pagrindinis kriterijus, pagal kur sprendiama, ar Europos Bendrij
veiksmai yra reikalingesni nei valstybi nari, yra i veiksm mastas ir poveikis.
Pagal subsidiarumo princip nustaius, kad Europos Bendrijos turi kompetencij
priimti teiss akt, reikia isiaikinti, kokia forma i kompetencija turi bti
realizuojama, t.y. kok teiss akt Bendrijoms reikia priimti (reglament, direktyv ar
sprendim) ir kiek is aktas turi bti detalus. Atsivelgdamos EB sutarties 5
straipsnio 2 ir 3 dalyse tvirtintus subsidiarumo bei proporcingumo principus, Eu-
ropos Bendrijos turi pasirinkti tokias priemones savo kompetencijai gyvendinti,
kurios maiausiai varyt valstybi nari suverenitet. Kaip laikomasi subsidiariumo
principo, sprendiant i Amsterdamo tarpvyriausybinje konferencijoje priimto
Protokolo dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo 13 punkto, kon-
troliuojama remiantis EB sutarties nuostatomis (vadinasi, ir ETT kompetencijos
nuostatomis).
Amsterdamo tarpvyriausybin konferencija patikslino subsidiarumo principo
turin, primusi Amsterdamo sutarties Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo
princip taikymo. Protokolo 5 punkte aikinama, kad pagal subsidiarumo princip
Europos Bendrij veiksmai pateisinami tik tuo atveju, jeigu: 1) valstybi nari
veiksmai, kuri gali bti imamasi pagal j konstitucines normas, nebt pakankami
norimam tikslui pasiekti ar 2) is tikslas gali bti geriau pasiektas Bendrij veiksmais.
ios EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje pagrstos slygos bt patenkintos, jei,
pavyzdiui, veikla atskirose valstybse narse paeist EB sutarties nuostatas arba
kenkt valstybi nari interesams, o veikla, kurios imtsi Europos Bendrijos turt
aikius pranaumus.
569
Subsidiarumo principas vairiose valstybse narse gali bti traktuojamas ne-
vienodai. Pavyzdiui, atsivelgdamos savo specifik, Vokietija, Austrija ir Belgija
per Amsterdamo tarpvyriausybin konferencij padar Bendr pareikim, kuriame
pateik subsidiarumo principo interpretacij: anot j, is principas yra susijs ne tik su
valstybmis narmis, bet ir su j regionais, nes pagal nacionalin konstitucin teis
region valdios institucijos taip pat yra kompetentingos priimti teiss aktus.
SUDERINAMUMO PRINCIPAS
is principas atsispindi ES sutarties 1 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio ir 3 straipsnio
1 dalies nuostatose, kuriose tvirtinta ES uduotis organizuoti darna ir solidarumu
pagrstus valstybi nari ir j taut santykius, taip pat akcentuojama (Europos
Bendrij) institucij veiklos, kuria siekiama ES tiksl, darnos btinyb. Be to, atskiri
suderinamumo principo aspektai atsiskleidia EB sutarties 10 straipsnyje, EAEB
sutarties 192 straipsnyje ir EAPB sutarties (iuo metu negalioja) 86 straipsnyje
tvirtintuose valstybi nari itikimybs Europos Bendrijoms bei lojalaus ben-
dradarbiavimo principuose. Valstybs nars pirmiausia yra pareigotos darniai veikti
vairiose Europos Bendrij politikos ir tarpusavio bendradarbiavimo srityse bei
nesiimti joki priemoni, kurios trukdyt siekti Europos Bendrij tiksl (EB sutarties
10 str. 2 d.).
Suderinamumo principas gali bti suvokiamas kaip vidinis ir kaip iorinis sude-
rinamumas. Vidinio suderinamumo principas reikia suderinamum Europos Bendrij
vidaus santykiuose, t. y. atspindi Bendrij institucij veiklos darn. is principas ypa
akcentuojamas EB sutarties 158 straipsnyje Bendrijos pareiga stiprinti ekonomin ir
socialin sanglaud" ir EB sutarties 161 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas
steigtas Sanglaudos fondas aplinkos apsaugos bei transeuropiniams transporto
infrastruktros projektams finansuoti, itaip skatinant darni Bendrijos pltr
ekonomikos ir socialinje srityse.
Iorinio suderinamumo principas reikia suderinamum Europos Bendrij
ioriniuose santykiuose, t. y. atspindi darn Bendrij ir valstybi nari bendradar-
biavim. is principas akcentuojamas ES sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir 11 straips-
nio 2 dalyje, kuriose tvirtinta visos ES iorins veiklos darnos btinyb bei valstybi
nari pareiga aktyviai ir beslygikai remti ES usienio ir saugumo politik, ilaikant
lojalumo bei savitarpio solidarumo dvasi.
SOLIDARUMO PRINCIPAS
Solidarumo principas pirm kart buvo iaikintas 1973 m. ETT bylos 39/72
Schlacht-und Nichtvermarktungsprmien sprendime. Pagal princip valstybs nars
pareigotos veikti solidariai Europos Bendrij ir kit valstybi nari atvilgiu.
Solidarumo principas yra panaus tarptautins teiss norm tvirtint abipusikumo
princip - abu principai yra paeidiami, jeigu valstybs nars nesilaiko savo
sipareigojim viena kitos atvilgiu. Po Maastrichto sutarties solidarumo principas
adresuojamas ne tik valstybms narms (pvz., pagal EB sutarties 2 straipsn vienas i
Bendrijos udavini yra padti siekti valstybi nari solidarumo), bet ir valstybi
nari tautoms (pagal ES sutarties 1 straipsnio 3 dalies antrj sakin ES uduotis
570
yra organizuoti darna ir solidarumu pagrstus santykius tarp valstybi nari ir tarp j
taut).
Amsterdamo sutartis papild ES sutart naujomis solidarumo princip tvirti-
naniomis nuostatomis. Naujos redakcijos ES sutarties 23 straipsnio 1 dalyje nu-
statyta konstruktyvaus nebalsavimo procedra. Joje suvelnintas reikalavimas Tarybai
priimti sprendimus Bendrosios usienio ir saugumo politikos srityje vienbalsiai. Iki
tol sprendimui priimti reikjo, kad vis valstybi nari atstovai btinai u j balsuot,
o dabar Taryba gali priimti privalom sprendim ir tuo atveju, jeigu viena ar kelios
valstybs nars susilaiko. Susilaikiusi valstybi is sprendimas nepareigoja, jeigu
jos yra padariusios atitinkam pareikim, taiau solidarumo labui ios valstybs taip
pat privalo nesiimti toki veiksm, kurie trukdyt ar kenkt ES veiklai.
PAGRINDINS SVOKOS
Tarptautin teis - tai ypatinga sistema teiss norm, kurios reguliuoja valstybi ir
kit jos subjekt tarptautinius santykius, atsirandanius jiems gyvendinant ir
derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias vieojo pobdio funk-
cijas.
Tarptautin privatin teis - vidaus (privatins) teiss dalis, kurios normos reguliuoja
civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius tarptautin (usienio)
element.
Atsakomosios priemons - tai valstybi savipagalbos priemons, kuriomis nesilai-
koma tarptautini sipareigojim atsakant kitos valstybs padaryt tarptautins
teiss paeidim. Jos gali bti taikomos tol, kol nenutraukiamas j taikym lms
tarptautins teiss paeidimas, ir turi bti proporcingos paeidimui.
Represalijos - atsakomosios priemons, kuri valstyb imasi individualiai.
Tarptautins sankcijos - atsakomosios priemons, kuri valstybs imasi kolektyviai
(jas paprastai nustato tarptautini organizacij rezoliucijos).
Tarptautins sutartys - tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarptautins teiss
subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nesvarbu, kiek dokument sudaro tok
susitarim ir koks yra jo pavadinimas.
Tarptautinis paprotys - bendra tarptautins teiss subjekt elgesio praktika, pripainta
kaip teiss norma.
Bendrieji teiss principai - tai bendri tarptautins ir nacionalins teiss (vis teisini
sistem) principai, ireikiantys pagrindines teiss idjas.
Jurisprudencija - tai pagalbinis tarptautins teiss altinis, formaliai neturintis pre-
cedento galios, bet labai reikmingas aikinant galiojani tarptautin teis, t. y.
nustatant, ar egzistuoja konkreti tarptautins teiss norma, taip pat aikinantis
konkreios paprotins ar sutartins normos turin.
Doktrina - pagalbin priemon tarptautins teiss normoms ir j turiniui nustatyti.
Autoritetingiausias tarptautins teiss doktrininis altinis yra JT Tarptautins
teiss komisijos (Generalins Asambljos pagalbins institucijos tarptautins
teiss kodifikacijai ir paangiai pltrai) darbai.
Vienaaliai aktai - tai tarptautins teiss subjekt individualios valios aktai (pa-
reikimai, protestai, notos ir kt.), kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai
arba ireikiama nuomon dl aktuali tarptautins teiss klausim.
Rezoliucijos - tarptautini organizacij priimami sprendimai, kurie daniausiai yra
rekomendacinio pobdio.
Suverenitetas tradicikai suprantamas kaip valstybs valdios virenyb jos viduje bei
nepriklausomumas nustatant iorinius santykius.
Nuoroda - toks tarptautins teiss norm gyvendinimo nacionalinje teisje bdas,
kai blanketinje nacionalins teiss normoje nurodoma taikyti tarptautins teiss
normas.
572
Inkorporacija - toks tarptautins teiss gyvendinimo bdas, kai tarptautins teiss
normos perkeliamos nacionalins teiss akt jas konkretizuojant ir adaptuojant
pagal valstybs teisins sistemos ypatumus.
Jus cogens - bendrosios tarptautins teiss imperatyvioji norma, kuri visa tarptautin
valstybi bendrija pripasta kaip norm, nuo kurios neleidiama nukrypti ir kuri
gali bti pakeista tik paskesne tokio pat pobdio norma.
Pagrindiniai tarptautins teiss principai - specifins pamatins tarptautins teiss
normos, ireikianios svarbiausias tarptautins teiss idjas.
Europos Bendrijos teiss virenyb - tai principas, reikiantis, kad nacionalins
teiss normos, prietaraujanios Europos Bendrijos teisei, netaikomos.
Europos Bendrijos teiss tiesioginis galiojimas - tai principas, reikiantis, kad
Europos Bendrijos teiss nuostatos veikia vieningai visose valstybse narse ir jos
gali bti ne tik Bendrijos steigiamj sutari ali - valstybi nari, bet taip pat
valstybse narse esani fizini ir juridini asmen teisi ir pareig altinis.
Europos Bendrijos teiss tiesioginis taikymas (veikimas) - tai principas, reikiantis,
kad valstybse narse esani fizini ir juridini asmen teiss ir pareigos gali
bti grindiamos Europos Bendrijos teiss normomis, j neperklus nacionalin
teis.
Reglamentas - ES institucij priimtas bendrojo galiojimo, privalomas visa apimtimi
ir tiesiogiai veikiantis visose ES valstybse narse teiss aktas.
Direktyva - ES institucij priimtas teiss aktas, kuriame nustatyti tikslai yra pri-
valomi ES valstybei narei, kuriai jie keliami. Taiau valstybms narms palieka-
ma galimyb pasirinkti form ir metodus iems tikslams pasiekti, t. y. jos spren-
dia, kaip vykdys pareig suderinti nacionalinius statymus su direktyv nuo-
statomis.
Sprendimas - ES institucij priimtas teiss aktas, privalomas visa apimtimi tiems,
kuriems jis yra taikomas. Skirtingai nuo reglament ir direktyv, sprendimai nra
abstrakios taisykls, taikomos daugeliu atvej. Tai - konkreios nuostatos, skirtos
atskiriems asmenims.
Proporcingumo principas - tai vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip,
pagal kur valstybi nari ir Europos Bendrij teiss aktai, vykdomieji aktai bei
teism sprendimai turi atitikti siekiamus tikslus, be to, yra btini iems tikslams
pasiekti.
Teist lkesi principas - tai vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip,
pagal kur Europos Bendrijos ir j institucijos negali pakeisti atskiro asmens
teisins padties, jei jo interesai turjo ar galjo bti ginami, t. y. asmeniui turi
bti garantuojamas teisinis tikrumas.
Subsidiarumo principas - tai principas, kuris padeda atskirti Europos Bendrij ir
valstybi nari kompetencij, atsakydamas klausim, ar tam tikr tiksl Europos
Bendrijos gali pasiekti geriau nei valstybs nars.
573
KLAUSIMAI
1. Kaip atsirado terminas tarptautin teis"?
2. Kuo skiriasi klasikin ir iuolaikin tarptautin teis?
3. Kuo skiriasi tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis?
4. Kas yra kolizins normos?
5. Kas yra opinio juris?
6. Kuo JT Saugumo Tarybos funkcijos pasaulyje panaios nacionalini valstybi
vyriausybi funkcijas?
7. JT Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcija yra fakultatyvin. Paaikinkite,
k tai reikia.
8. Kokie tarptautins teiss altiniai yra pagrindiniai?
9. Kokie yra svarbiausi tarptautins teiss skirtumai nuo nacionalins teiss?
10. Kaip tarptautins teiss altini poiriu vertintinas Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo - priimtas Kovo 11-osios Aktas dl
nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymo?
11. Kokiais atvejais fizinis asmuo gali bti pripaintas tarptautins teiss sub-
jektu?
12. Kokios yra tarptautini organizacij rys?
13. Kuo skiriasi dualistin ir monistin teorijos apie tarptautins ir nacionalins
teiss santyk?
14. Kas sudaro tarptautins teiss sistemos bendrj ir specialij dal?
15. Kas nustato, ar buvo paeista jus cogens norma?
16. Kaip tarptautins teiss poiriu vertintumte 1939 m. Lietuvos ir Vokietijos
sutart dl Klaipdos krato perleidimo bei vadinamj Molotovo-Ribentropo pakt?
17. Kur yra tvirtinti pagrindiniai tarptautins teiss principai?
18. Kokios bendrijos sudaro Europos Sjung?
19. Kuo skiriasi svokos Europos Sjungos teis" ir Europos Bendrij teis"?
20. Kuo reikminga Costa v. ENEL byla?
21. Kuo skiriasi EB teiss tiesioginis taikymas nuo tiesioginio veikimo?
22. Kas gresia ES valstybei narei, kuri laiku negyvendina direktyvoje numatyt
tiksl?
23. K reikia Europos Bendrijos pirmin ir antrin teis?
24. Koks yra reglament poveikis nacionalinei teisei?
25. Kada pasireikia direktyv tiesioginis poveikis?
574
26. Kokie yra Europos Bendrijos teiss bendrieji principai?
27. Kokie yra struktriniai Europos Bendrijos teiss principai?
28. Kuo pasireikia pareiga pagrsti teiss akt?
29. Kokia steigiamoji sutartis iuo metu negalioja?
30. Kokia yra Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos teisin galia?
UDUOTYS
1. Lentelje palyginkite Jungtini Taut Generalins Asambljos vaidmen pa-
saulyje ir Lietuvos Respublikos Seimo vaidmen Lietuvoje.
2. Padiskutuokite, ar Tibetas ir Ikerijos en Respublika yra tarptautins teiss
subjektas.
3. Padiskutuokite, ar Lietuvos Respublikos teisins sistemos ir tarptautins teiss
santykis yra nustatytas pagal dualistin ar pagal monistin teorij.
4. Schemoje pavaizduokite dabartins Europos Sjungos struktr.
5. Schemoje pavaizduokite EB pirmins ir antrins teiss altinius.

Lietuvos Teises Pagrindai (2004)

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Teises Pagrindai (2004)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS TEISS PAGRINDAI

You might also like