Bendrijos Teisės Aktų Rengimo Praktinis Vadovas

LT
Europos
Komisija
K
A
-
4
5
-
0
2
-
0
9
4
-
L
T
-
C
ISBN 978-92-79-07810-1
Bendrijos teiss akt rengimo
bendrasis praktinis vadovas
Kaip sigyti ES leidini?
Parduodam Leidini biuro leidini galima rasti EU Bookshop adresu:
http://bookshop.europa.eu. Ten galima pateikti usakym pasirinktam pardavimo biurui.
Nordami gauti ms pardavimo biur visame pasaulyje sra, kreipkits faksu
(352) 2929 42758.
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos
asmenims, rengiantiems Bendrijos teiss aktus
Europe Direct tai paslauga, padsianti Jums rasti atsakymus klausimus apie
Europos Sjung
Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):
00 800 6 7 8 9 10 11
* Kai kurie mobiliojo ryio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba ie skambuiai
yra mokami.
Daug papildomos informacijos apie Europos Sjung yra internete.
Ji pasiekiama per EUROPA server (http://europa.eu).
Katalogo duomenys pateikiami io leidinio pabaigoje.
Liuksemburgas: Europos Bendrij oficialij leidini biuras, 2008
ISBN 978-92-79-07810-1
Europos Bendrijos, 2008
Leidiama dauginti, nurodius altin.
Printed in Italy
Turinys 3
Turinys
vadas 5
Bendrieji principai 9
(16 gairs)
Akt dalys 21
(715 gairs)
Vidins ir iorins nuorodos 43
(16 ir 17 gairs)
Kitus aktus i dalies keiiantys teiss aktai 53
(18 ir 19 gairs)
Baigiamosios nuostatos, panaikinimas ir priedai 63
(20, 21 ir 22 gairs)
Priedas. Tipini akt pavyzdiai 71
Nuorod sraas 79
Abclin rodykl 81
vadas 5
vadas
Siekiant, kad Bendrijos teiss aktai bt geriau suprantami
ir tinkamai gyvendinami, btina utikrinti, kad jie bt
nepriekaitingai parengti. Bendrijos institucij priimami aktai
privalo bti aiks, nuosekls ir atitinkantys bendrus formos
ir teiss akt rengimo principus, kad pilieiai ir kio subjektai
galt susipainti su savo teismis ir pareigomis, teismai galt
utikrinti j gyvendinim, o valstybs nars prireikus galt
laiku perkelti t akt nuostatas nacionalin teis.
1992 m. Edinburgo Europos Vadov Taryba aukiausiu politiniu
lygmeniu pripaino geresns teiskros aikesni,
paprastesni akt, atitinkani tinkamo teiss akt rengimo
principus btinyb. Taryba ir Komisija stengsi, kad is tikslas
bt gyvendintas
1
. i btinyb buvo dar kart patvirtinta prie
Amsterdamo sutarties baigiamojo akto pridtoje Deklaracijoje
Nr. 39 dl Bendrijos teiss akt rengimo kokybs. Vadovaudamosi
ia deklaracija trys institucijos, priimanios Bendrijos aktus,
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija 1998 m. gruodio
22 d. sudar tarpinstitucin susitarim
2
ir prim bendrsias
gaires, skirtas Bendrijos teiss akt rengimo kokybei gerinti.
1
1993 m. birelio 8 d. Tarybos rezoliucija dl Bendrijos teiss akt rengimo kokybs
(OL C 166, 1993 6 17, p. 1).
Komisijos bendrosios gairs dl teiss akt rengimo politikos, dokumentas SEC(1995)
2255/7, 1996 1 18.
2
1998 m. gruodio 22 d. Tarpinstitucinis susitarimas dl bendrj Bendrijos teiss
akt rengimo kokybs gairi (OL C 73, 1999 3 17, p. 1).
Bendrasis praktinis vadovas 6
Vadovaudamosi iuo susitarimu, trys teiss tarnybos pareng
vadov, kuriame siekiama isamiai idstyti mint gairi
turin ir paaikinti j reikm, pateikiant kiekvienos gairs
aikinim su pavyzdiais. Vadovas skiriamas visiems, kurie
rengia daniausiai pasitaikani ri Bendrijos aktus. Be to,
j reikt atsivelgti rengiant visus institucij aktus (tiek
rengiamus remiantis Bendrij sutartimis, tiek Europos Sjungos
sutarties antratinmis dalimis, kuriose reglamentuojama
bendra usienio ir saugumo politika bei policijos ir teisminis
bendradarbiavimas baudiamosiose bylose).
Bendrj praktin vadov reikia naudoti kartu su kitais specialiais
dokumentais: Tarybos precedent vadovu
3
,
Komisijos teiss akt rengimo vadovu
4
ir Europos Bendrij
oficialij leidini biuro ileistu Institucij leidini rengimo
vadovu
5
bei LegisWrite modeliais
6
. Be to, visada naudinga ir danai
btina vadovautis atitinkamomis Sutari nuostatomis
ir pagrindiniais konkrei srii aktais.
Vis trij institucij darbuotojai raginami naudotis vadovu ir j
papildyti savo pastabomis. Pastabas galima sisti Tarpinstitucinei
teiss akt kokybs grupei
7
, kuri nuolat atnaujins vadov.
3
Paskutin kart atnaujintas 2005 m. liepos mn.
4
Paskutin kart atnaujintas 1997 m.
5
http://publications.europa.eu/code/lt/lt-000100.htm
6
Modeliai parengti Komisijos 1999 m.
7
Pastabas reikt sisti elektroniniu patu Komisijos teiss redaktori grupei
(juristes-reviseurs@ec.europa.eu), kuri jas toliau persis.
vadas 7
Trij institucij teiss tarnybos tikisi, kad is vadovas pravers
visiems, kurie rengia teiss aktus institucijose. Vadovaudamiesi
iuo dokumentu, jie gals kartu siekti bendro tikslo, kad Europos
pilieiams bt pateikiami teiss aktai, kuriuose aikiai atsispindt
Europos Sjungos tikslai ir priemons jiems pasiekti.
Europos Parlamento Teiss
tarnybos vardu
teisininkas konsultantas
G. GARZN CLARIANA
Tarybos Teiss tarnybos vardu
teisininkas konsultantas

J.-C. PIRIS
Komisijos Teiss tarnybos vardu
generalinis direktorius
J.-L. DEWOST
Briuselis, 2000 m. kovo 16 d.
Bendrieji principai
(16 gairs)
1
Bendrijos teiss aktai parengiami taip, kad bt
aiks, paprasti ir tiksls.
1.1. Rengiami teiss aktai privalo bti:
aiks, lengvai suprantami ir nedviprasmiki,
paprasti, glausti, neturintys nereikaling element,
tiksls, skaitytojui nesukeliantys neaikum.
1.2. is sveikos nuovokos principas taip pat aprpia ir bendruosius teiss
principus:
piliei lygyb statymui, t. y. statymas turi bti visiems prieinamas ir
suprantamas,
teisin tikrum, kad bt manoma numanyti, kaip bus taikomas teiss
aktas.
1.2.1. is principas yra ypa svarbus Bendrijos teiss aktams, nes jie privalo bti
ne tik sudtingos, bet ir daugiakultrs bei daugiakalbs sistemos dalis
(r. 5 gair).
1.2.2. io principo taikymo tikslas yra dvejopas: pirma, siekiama, kad Bendrijos
teiss aktai bt lengviau suprantami; antra, siekiama ivengti gin,
kylani dl prastai parengt akt.
1.3. Neaikias nuostatas Bendrijos teismai gali aikinti siaurai. Jei taip atsitinka,
rezultatas bus visikai prieingas tam, kur norta pasiekti traukiant
neaikias nuostatas tekst ir taip siekiant isprsti deryb dl nuostatos
problemas (r. sprendim byloje C-6/98).
1.4. inoma, paprastumo ir tikslumo reikalavimai gali susikirsti. Danai
paprastumas pasiekiamas tikslumo sskaita arba prieingai. Praktikoje turi
bti siekiama pusiausvyros kad nuostata bt kuo tikslesn, taiau
netapt pernelyg sunkiai suprantama. i pusiausvyra gali bti labai vairi
tai priklauso nuo to, kam skirta nuostata (r. 3 gair).
Teksto, kuriame nepavyko pasiekti pusiausvyros, pavyzdys:
diegiama privaloma [preki] enklinimo sistema ir nuo 2000 m.
sausio 1 d. ji tampa privaloma visose valstybse narse. Taiau i
privaloma sistema i valstybi nari neatima galimybs nusprsti,
kad sistema bus taikoma pasirinktinai [prekms], parduodamoms
toje paioje valstybje narje.
1
Bendrijos teiss aktai parengiami taip, kad bt
aiks, paprasti ir tiksls.
1.1. Rengiami teiss aktai privalo bti:
aiks, lengvai suprantami ir nedviprasmiki,
paprasti, glausti, neturintys nereikaling element,
tiksls, skaitytojui nesukeliantys neaikum.
1.2. is sveikos nuovokos principas taip pat aprpia ir bendruosius teiss
principus:
piliei lygyb statymui, t. y. statymas turi bti visiems prieinamas ir
suprantamas,
teisin tikrum, kad bt manoma numanyti, kaip bus taikomas teiss
aktas.
1.2.1. is principas yra ypa svarbus Bendrijos teiss aktams, nes jie privalo bti
ne tik sudtingos, bet ir daugiakultrs bei daugiakalbs sistemos dalis
(r. 5 gair).
1.2.2. io principo taikymo tikslas yra dvejopas: pirma, siekiama, kad Bendrijos
teiss aktai bt lengviau suprantami; antra, siekiama ivengti gin,
kylani dl prastai parengt akt.
1.3. Neaikias nuostatas Bendrijos teismai gali aikinti siaurai. Jei taip atsitinka,
rezultatas bus visikai prieingas tam, kur norta pasiekti traukiant
neaikias nuostatas tekst ir taip siekiant isprsti deryb dl nuostatos
problemas (r. sprendim byloje C-6/98).
1.4. inoma, paprastumo ir tikslumo reikalavimai gali susikirsti. Danai
paprastumas pasiekiamas tikslumo sskaita arba prieingai. Praktikoje turi
bti siekiama pusiausvyros kad nuostata bt kuo tikslesn, taiau
netapt pernelyg sunkiai suprantama. i pusiausvyra gali bti labai vairi
tai priklauso nuo to, kam skirta nuostata (r. 3 gair).
Teksto, kuriame nepavyko pasiekti pusiausvyros, pavyzdys:
diegiama privaloma [preki] enklinimo sistema ir nuo 2000 m.
sausio 1 d. ji tampa privaloma visose valstybse narse. Taiau i
privaloma sistema i valstybi nari neatima galimybs nusprsti,
kad sistema bus taikoma pasirinktinai [prekms], parduodamoms
toje paioje valstybje narje.
1.4.1. Rengjas turt stengtis ireikti teiss normos tiksl paprastais
terminais, kad j bt galima paprastai pateikti. Kiek manoma, reikia
vartoti kasdien kalb. Prireikus pirmenyb teikiama frazi aikumui, o
ne stiliaus mantrumui. Pavyzdiui, btina vengti sinonim ir skirting
frazi toms paioms mintims ireikti.
1.4.2. Aktus, parengtus laikantis gramatikos ir skyrybos taisykli, lengviau
teisingai suprasti bei iversti kitas kalbas (r. 5 gair).
2
Bendrijos aktai rengiami laikantis atitinkamai
akto riai nustatyt reikalavim, ypa
atsivelgiant tai, ar aktas yra privalomas ar
neprivalomas (reglamentas, direktyva,
sprendimas, rekomendacija ar kitas aktas).
2.1. Skirting akt tipins formos ir juose vartojamos standartins formuluots
skiriasi (r. 15 gair). ias formas ir formuluotes galima rasti Komisijos teiss
akt rengimo vadove, Tarybos precedent vadove ir LegisWrite.
2.2. Rengiamo akto stilius turi atitikti akto r.
2.2.1. Reglamentai taikomi tiesiogiai ir visos j nuostatos yra privalomos, todl
nuostatos turi bti formuluojamos taip, kad adresatai neabejot dl
juose nustatyt teisi ir pareig. Todl reikt vengti nuorod tarpines
nacionalines institucijas, iskyrus tuos atvejus, kai akte numatomi
papildomi valstybi nari veiksmai.
Pavyzdys:
Kiekviena bendrov privalo turti registr
2.2.2. Direktyvos (iskyrus kai kurias iimtis, ypa numatytas Euratomo
sutartyje) skiriamos valstybms narms.
Pavyzdys:
Valstybs nars utikrina, kad kiekviena bendrov turt registr
Be to, direktyv nuostatos neturt bti itin isamios, kad valstybms
narms bt palikta pakankamai veiksm laisvs joms gyvendinti. Jei
reglamentuojama pernelyg isamiai ir nepaliekama erdvs veiksm
laisvei, dokumentas bus panaesnis reglament nei direktyv.
2.2.3. Sprendimus reikt rengti atsivelgiant tai, kam jie skirti, taiau reikia
vadovautis formaliomis bendrojo taikymo akto form
reglamentuojaniomis taisyklmis.
Pavyzdys:
(Valstyb nar) i Bendrij gali gauti finansin param dl Afrikos
kiauli maro protrkio, kuris buvo patvirtintas
2.2.4. Rengiant rekomendacijas btina atsivelgti tai, kad j nuostatos nra
privalomojo pobdio.
Pavyzdys:
Valstybms narms rekomenduojama
2.3. Rengiant akt btina atsivelgti tai, ar jis yra privalomas.
2.3.1. Veiksmaodiai ir j laikai parenkami atsivelgiant skirtingas akt ris
ir vartojamas kalbas, taip pat atkreipiant dmes, ar tai
konstatuojamosios dalys ar dstomoji dalis (r. 10 ir 12 gaires).
2.3.2. Privalomj akt dstomojoje dalyje prancz kalboje vartojamas
esamasis laikas, o angl kalboje pagalbinis veiksmaodis shall.
Abiejose kalbose rekomenduojama, jei manoma, nevartoti bsimojo
laiko. Lietuvi kalboje vartojamas esamasis laikas, taiau siekiant
tikslumo tam tikrais atvejais galima vartoti formuluot su turi bti.
2.3.3. Prieingai, neprivalomuosiuose aktuose (pvz., rekomendacijose ir
rezoliucijose) (r. 7 gair) nereikt vartoti imperatyvaus pobdio
formuluoi bei privalomj akt form pernelyg panaios struktros
ar pateikimo formos.
3
Rengiant aktus atsivelgiama asmenis,
kuriems jie bus taikomi, kad tie asmenys galt
aikiai suprasti savo teises ir pareigas, taip pat
asmenis, atsakingus u i akt gyvendinim.
3.1. Esama vairi teiss akt adresat kategorij: nuo plaiosios visuomens iki
tam tikros srities specialist. Kiekviena kategorija turi teis tiktis, kad jai
skirti teiss aktai bus parengti jai suprantama kalba.
3.2. Kadangi aktai skiriami vairi kategorij adresatams, skiriasi ir j motyv, ir
dstomosios dalies pateikimo bdai.
3.3. Nuo to taip pat priklauso nuostat perklimo nacionalin teis
paprastumas.
3.4. Aktuose ne tik numatomi adresatai, bet ir gali bti netiesiogiai reikalaujama
vairi lygmen nacionalini institucij, pavyzdiui, valstybs tarnautoj,
mokslinink ar teisj, veiksm. tai btina atsivelgti parenkant aktuose
vartojamas formuluotes; tekstuose gali bti pateikti techniniai reikalavimai,
kuriuos gyvendins tos srities specialistai.
Tikslinio akt rengimo pavyzdys:
3 straipsnis
Klastoi analizs centras ir klastojamos valiutos duomen baz
1. ECBS Padirbinjimo analizs centr (PAC) ir padirbtos valiutos
duomen baz (PVDB) kuria ir valdo ECB. PAC sukrimo tikslas
centralizuoti ECB ir NCB pateiktas technines analizes ir duomenis,
susijusius su euro banknot padirbinjimu. Visi susij techniniai ir
statistiniai duomenys dl euro banknot padirbinjimo
centralizuotai saugomi PAC.
2.
3. Laikydamiesi teisini apribojim NCB pateikia PAC j turim
nauj ri padirbt euro banknot originalus, kad bt galima
atlikti j technin tyrim ir juos centralizuotai suklasifikuoti. NCB
preliminariai vertina, ar konkretus padirbtas banknotas
priklauso tam tikros ries kategorijai ar naujai kategorijai.
4
Akt nuostatos turi bti glaustos, o j turinys
kuo vientisesnis. Reikt vengti per daug ilg
straipsni ir sakini, pernelyg sudtingo
formulavimo ir perdto santrump vartojimo.
4.1. Tinkamo teiss akt stiliaus bruoas glaustai ireiktos pagrindins teksto
idjos. Pavyzdiai, skirti tam, kad tekstas tapt aikesnis skaitytojui, gali
sukelti aikinimo problem.
4.2. Visas tekstas turi bti nuoseklus.
4.2.1. Visame akte btina atsivelgti jo taikymo srit. Negalima numatyti teisi
ir pareig, nepriklausani to akto reguliavimo dalykui ar priklausani
kitoms sritims.
4.2.2. Teiss ir pareigos privalo bti suderintos tarpusavyje ir neprietarauti
vienos kitoms.
4.2.3. Laikino pobdio tekste neturi bti nuolatinio pobdio nuostat.
4.2.4. Pagrindiniame akte neturi bti isami nuostat, kurios gali bti
trauktos gyvendinimo priemon.
4.3. Aktai taip pat turt bti nuosekls kit Bendrijos teiss akt atvilgiu.
4.3.1. Ypa btina vengti pasikartojim ir prietaravimo kitiems konkreioje
srityje jau priimtiems aktams.
4.3.2. Btina vengti tokio reglamentavimo, kuris sukelt abejoni dl kit akt
taikymo (r. 21 gair).
4.4. Sakiniu turt bti reikiama tik viena mintis, o straipsnyje turi bti
sugrupuojamos kelios logikai susijusios idjos. Tekst reikia padalyti
lengvai susiejamas dalis (r. 15 gairs lentel) pagal argumentacijos sek,
nes maesns apimties teksto dalis yra daug lengviau skaityti ir suvokti.
Taiau dl to sakiniai neturi bti dirbtinai ir nepagrstai suskaidyti.
4.5. Straipsn turt sudaryti tik viena nuostata ar taisykl. Jo struktra turi bti
kuo paprastesn.
4.5.1. Nei dl teksto aikinimo, nei dl jo aikumo nebtina viename
straipsnyje nurodyti vis akte idstyt taisykli aspekt. iuos aspektus
reikt idstyti keliuose straipsniuose, sugrupuotuose viename
skirsnyje (r. 15 gair).
4
Akt nuostatos turi bti glaustos, o j turinys
kuo vientisesnis. Reikt vengti per daug ilg
straipsni ir sakini, pernelyg sudtingo
formulavimo ir perdto santrump vartojimo.
4.1. Tinkamo teiss akt stiliaus bruoas glaustai ireiktos pagrindins teksto
idjos. Pavyzdiai, skirti tam, kad tekstas tapt aikesnis skaitytojui, gali
sukelti aikinimo problem.
4.2. Visas tekstas turi bti nuoseklus.
4.2.1. Visame akte btina atsivelgti jo taikymo srit. Negalima numatyti teisi
ir pareig, nepriklausani to akto reguliavimo dalykui ar priklausani
kitoms sritims.
4.2.2. Teiss ir pareigos privalo bti suderintos tarpusavyje ir neprietarauti
vienos kitoms.
4.2.3. Laikino pobdio tekste neturi bti nuolatinio pobdio nuostat.
4.2.4. Pagrindiniame akte neturi bti isami nuostat, kurios gali bti
trauktos gyvendinimo priemon.
4.3. Aktai taip pat turt bti nuosekls kit Bendrijos teiss akt atvilgiu.
4.3.1. Ypa btina vengti pasikartojim ir prietaravimo kitiems konkreioje
srityje jau priimtiems aktams.
4.3.2. Btina vengti tokio reglamentavimo, kuris sukelt abejoni dl kit akt
taikymo (r. 21 gair).
4.4. Sakiniu turt bti reikiama tik viena mintis, o straipsnyje turi bti
sugrupuojamos kelios logikai susijusios idjos. Tekst reikia padalyti
lengvai susiejamas dalis (r. 15 gairs lentel) pagal argumentacijos sek,
nes maesns apimties teksto dalis yra daug lengviau skaityti ir suvokti.
Taiau dl to sakiniai neturi bti dirbtinai ir nepagrstai suskaidyti.
4.5. Straipsn turt sudaryti tik viena nuostata ar taisykl. Jo struktra turi bti
kuo paprastesn.
4.5.1. Nei dl teksto aikinimo, nei dl jo aikumo nebtina viename
straipsnyje nurodyti vis akte idstyt taisykli aspekt. iuos aspektus
reikt idstyti keliuose straipsniuose, sugrupuotuose viename
skirsnyje (r. 15 gair).
4.5.2. Ypa pradiniame akto rengimo etape reikt vengti pernelyg sudtingos
straipsni struktros. Kol akt projektai ir j pasilymai bus patvirtinti,
jie bus svarstomi ir dl j bus deramasi, todl daugeliu atvej tekste
atsiras papildym ir patobulinim. Jei straipsniai bus perkrauti, gali kilti
sunkum traukiant vlesnius straipsni pakeitimus, kuri danai
pateikiama daug.
Teksto, neatitinkanio i princip, pavyzdys:
4. Valstybs nars, nukrypdamos nuo 2 dalies, gali imtis
priemoni dl tam tikros informacins visuomens paslaugos,
jei tenkinamos toliau nurodytos slygos:
a) ios priemons:
i) yra btinos dl vienos i toki prieasi:
vieosios tvarkos, ypa nusikaltim prevencijos,
tyrim, sulaikymo ir patraukimo baudiamojon
atsakomybn, skaitant nepilnamei apsaug ir
kov su rasins, lyi, religins ar nacionalins
neapykantos kurstymu, ir mogaus orumo
paeidimus,
visuomens sveikatos apsaugos,
visuomens saugumo, skaitant nacionalinio
saugumo ir gynybos utikrinim,
vartotoj, skaitant investuotojus, apsaugos;
ii) gyvendinamos, jei tam tikra informacins visuomens
paslauga trukdo pasiekti tikslus, nurodytus
i papunktyje, arba sukelia rimt grsm iems tikslams;
iii) yra proporcingos nurodytiems tikslams;
b) valstybs nars, prie imdamosi aptart priemoni ir
nepaeisdamos teismo proceso, skaitant parengtin bylos
nagrinjim ir veiksmus, vykdomus nusikaltim tyrimo
metu, turjo:
bti papraiusios valstybi nari, nurodyt 1 dalyje,
imtis priemoni, o ios j nesim arba priimtos
priemons buvo nepakankamos,
bti praneusios Komisijai ir valstybms narms,
nurodytoms 1 dalyje, apie savo ketinimus imtis mint
priemoni.
4.6. Kartais daug lengviau vartoti sudtingus sakinius nei stengtis apibendrinti
mintis ir ireikti jas aikiomis formuluotmis. Taiau btina stengtis
parengti tekst, kur bt galima lengvai suprasti ir iversti.
4.7. Kiek vartoti santrump, reikt nusprsti pagal tai, kam yra skirtas
aktas. Santrumpos turt bti inomos adresatams arba jos turi bti
aikiai apibriamos minint pirm kart, pavyzdiui, Europos centrinis
bankas (toliau ECB).
5
Viso akt primimo proceso metu priimam
teiss akt projekt terminai ir sakini
struktra turi bti tokie, kad bt
atsivelgta daugiakalb Bendrijos teiss akt
pobd; tik vienai nacionalinei teisinei sistemai
bdingos svokos ar terminija turt bti
vartojamos atsargiai.
5.1. Asmuo, rengiantis bendrojo taikymo Bendrijos akt, privalo inoti, kad jo
rengiamas tekstas turi atitikti Tarybos reglamento Nr. 1 nuostatas, kurios
reikalauja, kad rengiant teiss aktus bt vartojamos visos oficialiosios
kalbos. Dl to atsiranda reikalavim, papildani tuos, kurie jau taikomi
rengiant nacionalins teiss aktus.
5.2. Pirma, pradinis tekstas privalo bti visai nesudtingas, aikus ir
suprantamas, nes jei jis bus per sudtingas ar dviprasmikas, tai iverstas
kitas Bendrijos kalbas jis gali tapti netikslus, apytikris arba visikai
klaidingas.
Netinkamo teiss akt rengimo pavyzdys:
X produkto rinkos kainos yra gamintojo pardavimo kainos,
neskaiiuojant nacionalini mokesi ir privalomj mokjim:
a) viei produkt, supakuot blokais;
b) padidintos x EUR suma, atsivelgiant btinas transporto
ilaidas.
4.6. Kartais daug lengviau vartoti sudtingus sakinius nei stengtis apibendrinti
mintis ir ireikti jas aikiomis formuluotmis. Taiau btina stengtis
parengti tekst, kur bt galima lengvai suprasti ir iversti.
4.7. Kiek vartoti santrump, reikt nusprsti pagal tai, kam yra skirtas
aktas. Santrumpos turt bti inomos adresatams arba jos turi bti
aikiai apibriamos minint pirm kart, pavyzdiui, Europos centrinis
bankas (toliau ECB).
5
Viso akt primimo proceso metu priimam
teiss akt projekt terminai ir sakini
struktra turi bti tokie, kad bt
atsivelgta daugiakalb Bendrijos teiss akt
pobd; tik vienai nacionalinei teisinei sistemai
bdingos svokos ar terminija turt bti
vartojamos atsargiai.
5.1. Asmuo, rengiantis bendrojo taikymo Bendrijos akt, privalo inoti, kad jo
rengiamas tekstas turi atitikti Tarybos reglamento Nr. 1 nuostatas, kurios
reikalauja, kad rengiant teiss aktus bt vartojamos visos oficialiosios
kalbos. Dl to atsiranda reikalavim, papildani tuos, kurie jau taikomi
rengiant nacionalins teiss aktus.
5.2. Pirma, pradinis tekstas privalo bti visai nesudtingas, aikus ir
suprantamas, nes jei jis bus per sudtingas ar dviprasmikas, tai iverstas
kitas Bendrijos kalbas jis gali tapti netikslus, apytikris arba visikai
klaidingas.
X produkto rinkos kainos yra gamintojo pardavimo kainos,
neskaiiuojant nacionalini mokesi ir privalomj mokjim:
a) viei produkt, supakuot blokais;
b) padidintos x EUR suma, atsivelgiant btinas transporto
ilaidas.
Geriau tekst formuluoti taip:
X produkto rinkos kainos yra viei produkt, supakuot blokais,
gamintojo pardavimo kainos, kurias neskaiiuojami nacionaliniai
mokesiai ir privalomieji mokjimai.
ios kainos padidinamos x EUR suma, atsivelgiant btinas transporto
ilaidas.
5.2.1. Btina vengti mantri frazi ar sakinio fragment. Rengjas neturi
stengtis glaustai perteikti sudtingos minties, kuriai perteikti reikt
isamaus formulavimo.
Jei produktai neatitinka reikalavim, idstyt 5 straipsnyje,
valstybs nars imasi vis btin priemoni i produkt pateikimo
rink apribojimui arba udraudimui arba utikrina, kad jie bus
paalinti i rinkos taikant nuobaudas, kurias prieingu atveju yra
numaiusios valstybs nars.
Geriau tekst suformuluoti taip:
Jei produktai neatitinka 5 straipsnyje idstyt reikalavim, valstybs
nars imasi vis btin priemoni, kad bt apribotas arba udraustas
i produkt pateikimas rink, arba utikrina, kad jie bus paalinti i
rinkos.
Valstybs nars nustato nuobaudas, taikomas tada, kai nesilaikoma mint
apribojim, udraudim arba kai produktai nepaalinami i rinkos.
5.2.2. Taip pat patartina vengti ypa sudting sakini, sudaryt i keli frazi,
alutini sakini arba terpini (pastab terpimo).
Visos susitarimo alys privalo turti galimyb susipainti su darbo
rezultatais, suprantant, kad mokslini tyrim institutai turi galimyb
pasilikti teis iuos rezultatus panaudoti vlesniuose tyrim
projektuose.
Visos susitarimo alys privalo turti galimyb susipainti su darbo
rezultatais.
Taiau mokslini tyrim institutai gali pasilikti teis naudoti iuos
rezultatus vlesniuose tyrim projektuose.
5.2.3. Skirtingos sakinio dalys turi bti sujungtos aikiu gramatiniu ryiu.
Pavyzdiui, neturi kilti joki abejoni, ar papildinys siejamas su
pagrindinio, ar su alutinio sakinio veiksmaodiu.
Formuluot prancz kalba : pour comprendre et pouvoir
appliquer correctment ces normes gali turti dvejop reikm:
siekiant suprasti ir tinkamai taikyti ias nuostatas
arba
siekiant teisingai suprasti ir taikyti ias nuostatas.
5.2.4. Be to, patartina vengti argono, tam tikr mading odi ir lotynik
posaki, vartojam neprasta teisinei kalbai reikme.
Pavyzdiui:
prancz kalba: une approche proactive; en synergie avec;
angl kalba: proactive; integrated resource management system;
quasi-abolition of central ex-ante visa controls;
lotyn kalba: in fine vietoj galiausiai, a contrario vietoj prieingai.
5.3. Antra, jei akto rengjas vartoja specifines formuluotes ir frazes, ypa, bet
neiimtinai, teisinius terminus, kurie bdingi tik rengjo kalbai arba teisinei
sistemai, tai versti tok tekst gali bti labai sudtinga.
Rengjas vis pirma turi atsivelgti ias dvi problemas:
5.3.1. Tam tikros vienai kalbai bdingos frazs, ypa danai vartojamos, pvz.,
pranc. sans prjudice, neturi atitikmen kitose Bendrijos kalbose. Todl
kitomis kalbomis ios frazs bus veriamos performuluojant ir vartojant
apytikrs reikms odius, dl kuri skirting kalb versijose gali
atsirasti semantini skirtum. Taigi rekomenduojama, jei manoma,
nevartoti tik vienai kalbai bding frazi.
5.3.2. Vartojant teisin terminij, reikia vengti termin, bding tik
nacionalinms teisinms sistemoms.
Pavyzdys:
Terminas faute, kuris gerai inomas Pranczijos teisje, neturi
tiesiogini atitikmen kitose teiss sistemose (ypa Didiosios
Britanijos ir Vokietijos); priklausomai nuo konteksto turt bti
vartojami terminai illgalit, manquement (kai kalbama apie pareig)
ir kt., kuriuos lengva iversti kitas kalbas (neteistumas, (pareigos)
nevykdymas ir kt.).
5.4. Reikia siekti, kad kiekvienoje valstybje narje asmenys, taikantys ir
aikinantys aktus (pareignai, teisjai, teisininkai ir t. t.), kiek manoma ir
atsivelgdami ypating Bendrijos teiss ir jos terminijos pobd, suvokt
tekst ne kaip vertim blogja io odio prasme, bet kaip tam tikros
teisins kalbos stiliaus tekst. Tekstai, kuriuose pilna skolini, paodinio
vertimo ar argonybi, sunkiai suprantami ir tampa Bendrijos teiss akt,
tokiais atvejais laikom svetimais, kritikos altiniu.
5.5. Be to, btina pateikti dvi svarbias praktines pastabas dl pradinio teksto ir
jo vertimo santykio.
5.5.1. Pirma, rengjai turi utikrinti, kad vertjai galt i karto nustatyti,
kuriuo altiniu remiamasi pradiniame tekste. Jei dalis pradinio teksto
paimta i jau priimto akto (Sutarties, direktyvos, reglamento ir t. t.), tai
turi bti aiku i teksto arba turi bti nurodyta atskirai, prireikus
naudojant elektronines priemones (r. 6 gair). Nepateikus nuorod
altinius, kyla grsm, kad visos neakivaizdios citatos kitas kalbas gali
bti iverstos laisvu stiliumi, nors akto rengjas ketino vartoti
autentikas jau priimt nuostat formuluotes.
5.5.2. Antra, rengjai turi suprasti, kad vertj ar kit padalini, atliekani
lingvistin patikr, pastabos gali bti labai vertingos. i patikra gali
padti rasti klaid arba dviprasmybi ilgai rengtame pradiniame tekste,
ypa tais atvejais, kai dl jo vyko ilgos daugelio asmen diskusijos. Apie
kilusias problemas galima informuoti akto rengj. Daugeliu atvej
geriau pataisyti pradin tekst, o ne jo vertim.
6
Konkreiame akte nuosekliai vartojama ta pati
terminija, suderinta tiek tame paiame akte,
tiek su jau galiojani, ypa toje paioje srityje,
akt terminija.
Vienodos svokos turi bti ireikiamos tais
paiais terminais, kiek manoma stengiantis
nenukrypti nuo j reikms bendrinje, teisinje
arba techninje kalboje.
6.1. Kad teiss aktai bt lengviau suprantami ir aikinami, j tekstas privalo
bti nuoseklus. Btina skirti formos nuoseklum, prie kurio priklauso tik
terminijos klausimai, nuo turinio nuoseklumo, suvokiamo plaiai, t. y.
gilinantis viso akto logik.
Formos nuoseklumas
6.2. Terminijos nuoseklumas reikia, kad vienodoms svokoms reikti turi bti
vartojami tie patys terminai, o tas pats terminas neturi bti vartojamas
skirtingoms svokoms reikti. Siekiama, kad vartojamo termino reikm
nebt dviprasm, prietaringa ar kelianti abejoni. Taigi, kalbant apie t
pat dalyk, turi bti vartojami tie patys terminai, o skirtingoms svokoms
reikti turi bti parenkami skirtingi terminai.
6.2.1. Tai taikoma ne tik pavieni akt, tarp j ir pried, nuostatoms, bet ir
susijusi akt, ypa gyvendinimo akt, ir vis kit tos paios srities akt
nuostatoms. I esms terminija turi bti vartojama nuosekliai, remiantis
jau galiojaniais teiss aktais.
6.2.2. odius btina vartoti prasta j reikme. Jei odis kasdienje ar
techninje kalboje turi reikm, kuri teisinje kalboje skiriasi, tai btina
taip suformuluoti fraz, kad nekilt joki dviprasmybi.
6.2.3. Siekiant tikslumo ir norint ivengti aikinimo problem gali tekti
apibrti termin (r. 14 gair).
Turinio nuoseklumas
6.3. Terminijos nuoseklum taip pat btina tikrinti atsivelgiant paties akto
turin. Jame negali bti prietaravim.
6.4. Visame tekste btina paisyti svok apibri. Apibrti terminai turi bti
vartojami vienodai, o j turinys neturi skirtis nuo pateikt svok apibri.
6
Konkreiame akte nuosekliai vartojama ta pati
terminija, suderinta tiek tame paiame akte,
tiek su jau galiojani, ypa toje paioje srityje,
akt terminija.
Vienodos svokos turi bti ireikiamos tais
paiais terminais, kiek manoma stengiantis
nenukrypti nuo j reikms bendrinje, teisinje
arba techninje kalboje.
6.1. Kad teiss aktai bt lengviau suprantami ir aikinami, j tekstas privalo
bti nuoseklus. Btina skirti formos nuoseklum, prie kurio priklauso tik
terminijos klausimai, nuo turinio nuoseklumo, suvokiamo plaiai, t. y.
gilinantis viso akto logik.
Formos nuoseklumas
6.2. Terminijos nuoseklumas reikia, kad vienodoms svokoms reikti turi bti
vartojami tie patys terminai, o tas pats terminas neturi bti vartojamas
skirtingoms svokoms reikti. Siekiama, kad vartojamo termino reikm
nebt dviprasm, prietaringa ar kelianti abejoni. Taigi, kalbant apie t
pat dalyk, turi bti vartojami tie patys terminai, o skirtingoms svokoms
reikti turi bti parenkami skirtingi terminai.
6.2.1. Tai taikoma ne tik pavieni akt, tarp j ir pried, nuostatoms, bet ir
susijusi akt, ypa gyvendinimo akt, ir vis kit tos paios srities akt
nuostatoms. I esms terminija turi bti vartojama nuosekliai, remiantis
jau galiojaniais teiss aktais.
6.2.2. odius btina vartoti prasta j reikme. Jei odis kasdienje ar
techninje kalboje turi reikm, kuri teisinje kalboje skiriasi, tai btina
taip suformuluoti fraz, kad nekilt joki dviprasmybi.
6.2.3. Siekiant tikslumo ir norint ivengti aikinimo problem gali tekti
apibrti termin (r. 14 gair).
Turinio nuoseklumas
6.3. Terminijos nuoseklum taip pat btina tikrinti atsivelgiant paties akto
turin. Jame negali bti prietaravim.
6.4. Visame tekste btina paisyti svok apibri. Apibrti terminai turi bti
vartojami vienodai, o j turinys neturi skirtis nuo pateikt svok apibri.
Akt dalys
(715 gairs)
7
Visi Bendrijos bendrojo taikymo aktai rengiami
pagal standartin struktr (pavadinimas,
preambul, dstomoji dalis ir, jei reikia,
priedai).
7.1. Pavadinimas apima vis informacij, esani akto antratje, pagal kuri
jis identifikuojamas. Prie jo taip pat gali bti pateikti ir tam tikri duomenys
(nuorodos autentik kalbos versij, svarba EEE, numeris), kurie
atitinkamai terpiami tarp pavadinimo ir preambuls.
7.2. Preambul yra dalis nuo akto pavadinimo iki dstomosios dalies, t. y.
nurodomosios dalys, konstatuojamosios dalys ir tam tikros formuluots,
pateikiamos prie jas arba po j.
7.3. Dstomoji dalis yra teisin gali turinti akto dalis. Ji susideda i straipsni,
kurie gali bti sugrupuoti antratines dalis, skyrius ir skirsnius (r. 15 gair),
prie jos taip pat gali bti pridti priedai.
Dl kit standartins struktros dali irkite gaires dl konkrei
dali.
LegisWrite tipini akt pavyzdi galite rasti priede.
8
Akto pavadinime kuo glausiau ir isamiau
nurodomas akto reguliavimo dalykas,
neklaidinant skaitytojo dl dstomosios dalies
turinio. Kur tinkama, po viso akto pavadinimo
gali bti pateikiamas jo sutrumpintas
pavadinimas.
8.1. Pavadinime arba pasirinktoje pavadinimo formuluotje pateikiamos tam
tikros nuorodos, susijusios su akto reguliavimo dalyku, t. y. i pavadinimo
turi bti manoma sprsti, kam taikomas (arba netaikomas) is aktas. Jame
turi kuo aikiau atsispindti akto turinys. Akto rengjai neturt
pavadinimo perkrauti nereikalinga informacija, bet, prieingai, turt
vartoti tam tikroms Bendrijos teiss akt sritims bdingus reikminius
Akt dalys 23
7
Visi Bendrijos bendrojo taikymo aktai rengiami
pagal standartin struktr (pavadinimas,
preambul, dstomoji dalis ir, jei reikia,
priedai).
7.1. Pavadinimas apima vis informacij, esani akto antratje, pagal kuri
jis identifikuojamas. Prie jo taip pat gali bti pateikti ir tam tikri duomenys
(nuorodos autentik kalbos versij, svarba EEE, numeris), kurie
atitinkamai terpiami tarp pavadinimo ir preambuls.
7.2. Preambul yra dalis nuo akto pavadinimo iki dstomosios dalies, t. y.
nurodomosios dalys, konstatuojamosios dalys ir tam tikros formuluots,
pateikiamos prie jas arba po j.
7.3. Dstomoji dalis yra teisin gali turinti akto dalis. Ji susideda i straipsni,
kurie gali bti sugrupuoti antratines dalis, skyrius ir skirsnius (r. 15 gair),
prie jos taip pat gali bti pridti priedai.
Dl kit standartins struktros dali irkite gaires dl konkrei
dali.
LegisWrite tipini akt pavyzdi galite rasti priede.
8
Akto pavadinime kuo glausiau ir isamiau
nurodomas akto reguliavimo dalykas,
neklaidinant skaitytojo dl dstomosios dalies
turinio. Kur tinkama, po viso akto pavadinimo
gali bti pateikiamas jo sutrumpintas
pavadinimas.
8.1. Pavadinime arba pasirinktoje pavadinimo formuluotje pateikiamos tam
tikros nuorodos, susijusios su akto reguliavimo dalyku, t. y. i pavadinimo
turi bti manoma sprsti, kam taikomas (arba netaikomas) is aktas. Jame
turi kuo aikiau atsispindti akto turinys. Akto rengjai neturt
pavadinimo perkrauti nereikalinga informacija, bet, prieingai, turt
vartoti tam tikroms Bendrijos teiss akt sritims bdingus reikminius
odius (pravartu remtis analitine galiojani Bendrijos teiss akt rodykls
struktra).
8.2. Taigi akt rengjai privalo nusprsti, koki informacij pateikti pavadinime,
kad j skaityt tiesiogiai suinteresuotas asmuo (pavyzdiui, ne kiekvienas
kininkas, o btent tik obuoli augintojai).
Netinkamo pavadinimo pavyzdys:
Reglamentas , i naujo nustatantis galutin antidempingo muit
Kinijos Liaudies Respublikos kilms odos rankinms, kurias eksportui
Bendrij parduoda Gainth Industrial Ltd., Macia Company Ltd., Yen Sheng
Factory Ltd., Dongguan All Be Right Leathern Products Co. Ltd. ir
Panyu Simone Handbag Ltd., ir i dalies keiiantis Tarybos reglament
(EB) Nr. 1567/97 dl atskir muit, nustatyt dviem eksportuotojams
susijusias bendroves, kurios pradjo gaminti odos rankines, taikymo.
Pakeistas pavadinimas:
Reglamentas , i naujo nustatantis galutin antidempingo muit
Kinijos Liaudies Respublikos kilms odos rankinms, kurias eksportui
Bendrij parduoda tam tikri jas eksportuojantys gamintojai, ir i dalies
keiiantis Reglament (EB) Nr. 1567/97.
8.3. Akto pavadinimas privalo skirtis nuo kit galiojani akt pavadinim
(taiau r. 8.4 punkt).
8.4. Aktai, i dalies keiiantys ankstesnius aktus, sudaro iimt. Pavadinimas
laikomas neisamiu, jei jame nenurodyti vis i dalies keiiam akt
numeriai. Jei nra tokios nuorodos, nemanoma rasti vis tam tikro akto
pakeitim. Jei vienintel akto paskirtis i dalies pakeisti kit akt, tai
nurodomas i dalies keiiamo akto pavadinimas ir numeris arba jo numeris
ir pakeitimo tikslas. Prieingai, jei akte idstomos savarankikos nuostatos
ir dl j papildomai i dalies keiiamas kitas aktas, tuomet nurodomas tik
pastarojo akto numeris.
8.5. Be to, svarbu paminti, kad gyvendinimo akt, kuriuose idstytos
bendrosios nuostatos, pavadinimuose nurodomi pagrindini akt numeriai
ir pavadinimai, o idstani specialias nuostatas numeris ir konkreti
sritis.
8.6. Po individualaus pobdio akto pavadinimo, jei reikia, pateikiama nuoroda
kalb ar kalbas, kuriomis tekstas yra autentikas.
Sutrumpintas pavadinimas
8.7. Bendrijos teiss akt pavadinimai nustatomi pagal tam tikr raidi ir
skaii derin (pvz., 1999/123/EB), todl sutrumpinti akt pavadinimai
Bendrijos teisje nra tokie pravarts kaip kitose sistemose, kur aktai taip
nenumeruojami. Taiau tam tikrais atvejais praktikoje vartojamas
sutrumpintas pavadinimas (pavyzdiui, Reglamentas (EEB) Nr. 4064/89
Susijungimo reglamentas), taigi akto rengjai turt nusprsti, ar toks
pavadinimas bt naudingas.
8.8. Sutrumpintiems pavadinimams taikomos ios taisykls:
jie sukuriami priimant akt, atsivelgiant teksto svarb ir tai, ar
sutrumpintas pavadinimas bt naudingas ateityje; taiau j vartoti
nerekomenduojama, kai toje paioje srityje yra keletas susijusi akt, nes
dl to gali kilti painiava;
jie nepakeiia isamaus akto pavadinimo, kai tas aktas pirm kart
minimas vliau priimtame akte;
j vartoti neprivaloma (priklausomai nuo aplinkybi, darant nuorodas
rayti raidi ir skaii derin gali bti daug patogiau ir patikimiau);
jei sutrumpintas pavadinimas vartojamas, jis tampa vienintele leidiama
akto pavadinimo santrumpa.
Apibendrinimas
8.9. Isam teiss akto pavadinim sudaro:
1) nuoroda akto r;
2) atitinkamos Bendrijos santrumpa, akto numeris ir metai;
3) institucijos ar institucij, primusi akt, pavadinimas;
4) primimo data;
5) glaustas reguliavimo dalyko apibdinimas.
9
Nurodomj dali paskirtis akto teisinio pagrindo ir
pagrindini jo primimo procedros etap nurodymas.
9.1. Preambuls pradioje pateikiamose nurodomosiose dalyse nurodoma:
akto teisinis pagrindas, t. y. nuostata, suteikianti galiojimus priimti
akt,
Akt dalys 25
Sutrumpintas pavadinimas
8.7. Bendrijos teiss akt pavadinimai nustatomi pagal tam tikr raidi ir
skaii derin (pvz., 1999/123/EB), todl sutrumpinti akt pavadinimai
Bendrijos teisje nra tokie pravarts kaip kitose sistemose, kur aktai taip
nenumeruojami. Taiau tam tikrais atvejais praktikoje vartojamas
sutrumpintas pavadinimas (pavyzdiui, Reglamentas (EEB) Nr. 4064/89
Susijungimo reglamentas), taigi akto rengjai turt nusprsti, ar toks
pavadinimas bt naudingas.
8.8. Sutrumpintiems pavadinimams taikomos ios taisykls:
jie sukuriami priimant akt, atsivelgiant teksto svarb ir tai, ar
sutrumpintas pavadinimas bt naudingas ateityje; taiau j vartoti
nerekomenduojama, kai toje paioje srityje yra keletas susijusi akt, nes
dl to gali kilti painiava;
jie nepakeiia isamaus akto pavadinimo, kai tas aktas pirm kart
minimas vliau priimtame akte;
j vartoti neprivaloma (priklausomai nuo aplinkybi, darant nuorodas
rayti raidi ir skaii derin gali bti daug patogiau ir patikimiau);
jei sutrumpintas pavadinimas vartojamas, jis tampa vienintele leidiama
akto pavadinimo santrumpa.
Apibendrinimas
8.9. Isam teiss akto pavadinim sudaro:
1) nuoroda akto r;
2) atitinkamos Bendrijos santrumpa, akto numeris ir metai;
3) institucijos ar institucij, primusi akt, pavadinimas;
4) primimo data;
5) glaustas reguliavimo dalyko apibdinimas.
9
Nurodomj dali paskirtis akto teisinio pagrindo ir
pagrindini jo primimo procedros etap nurodymas.
9.1. Preambuls pradioje pateikiamose nurodomosiose dalyse nurodoma:
akto teisinis pagrindas, t. y. nuostata, suteikianti galiojimus priimti
akt,
pasilymai, rekomendacijos, iniciatyvos, projektai, praymai, nuomons,
kuriuos btina gauti
1
, ir, kur tinkama, procedros, kurias btina taikyti
(bendro sprendimo, bendradarbiavimo),
tam tikros nuomons ir kiti neprivalomo pobdio procedriniai veiksmai,
ypa Europos Parlamento nuomons, kurias buvo praoma pateikti, nors
konsultavimasis buvo neprivalomas.
Patikrinkite, kad tai, kas nurodoma, i tikrj bt nurodomosios dalys ir jos
nebt pateikiamos kitose akto dalyse (r. 9.13 ir 9.14 punktus).
Pateikimas
9.2. Daniausiai nurodomosios dalys yra standartizuotos (lietuvi kalboje
paprastai pradedama odiais Atsivelgdama (-as) (-i) ).
Teisinis pagrindas
9.3. Pirmoje nurodomojoje dalyje pateikiama bendro pobdio nuoroda
Sutart, suteikiani bendr pagrind veiksmams, kuri imamasi.
Nurodomoji dalis formuluojama taip: atsivelgdama (-as) (-i) Europos
bendrijos steigimo sutart arba atsivelgdama (-as) (-i) Europos
atomins energijos bendrijos sutart, arba atsivelgdama (-as) (-i)
Europos Sjungos sutart
Jei daroma nuoroda daugiau negu vien Sutart, turt bti vardijama ia
tvarka: EB sutartis, Euratomo sutartis.
9.4. Jei akto tiesioginis teisinis pagrindas yra Sutarties nuostata, tai prie
bendrosios nurodomosios dalies pridedami odiai ypa jos ir nurodomas
atitinkamo straipsnio numeris
2
.
Pavyzdys:
Atsivelgdama Europos bendrijos steigimo sutart, ypa jos
37 straipsn
1
Dl nuomoni laikantis komitologijos procedros irti 10.17.1 punkt.
2
Jei aktas grindiamas Stojimo akto nuostata, vartojama i formuluot:
Atsivelgdama (-as) (-i) ... Stojimo akt, ypa jo ... straipsn ... arba ...ypa jo
Protokolo Nr. ... straipsn ....
9.5. Taiau jei akto teisinis pagrindas yra antrins teiss aktas
3
, tai atitinkamas
teiss aktas nurodomas antroje nurodomojoje dalyje pateikiant
atitinkamo straipsnio numer, prie kur raomi odiai: ypa .
Pavyzdys:
Atsivelgdama Europos bendrijos steigimo sutart,
Atsivelgdama 1992 m. birelio 30 d. Tarybos reglament (EEB)
Nr. 1766/92 dl bendro grd rinkos organizavimo (*), ypa jo
13 straipsnio 5 dal
9.6. Teisinis pagrindas turt aikiai skirtis nuo nuostat, kuriose apibriamas
priimam sprendim tikslas, slygos ir esminiai j aspektai. Vien procedras
nustatanios nuostatos negali bti teisinis pagrindas (pavyzdiui,
EB sutarties 251 ir 300 straipsniai).
Pavyzdiui, reglamente, nustataniame bendr ems kio rinkos
organizavim, reikia nurodyti EB sutarties 37 straipsn, kuris suteikia Tarybai
teis remiantis Komisijos pasilymu ir pasikonsultavus su Europos
Parlamentu kvalifikuota bals dauguma priimti sprendimus, o ne remtis
33 straipsniu, kuriame apibrti bendrosios ems kio politikos tikslai, ar
34 straipsniu, kuriame idstyti bendro organizavimo principai.
9.7. Tarptautiniai susitarimai, sudaryti remiantis EB sutarties 300 straipsnyje
nurodyta tvarka, ir aktai, priimti pagal atitinkamas EB sutarties
IV antratins dalies nuostatas, nra tipiki.
Pavyzdys:
Atsivelgdama Europos bendrijos steigimo sutart, ypa jos
37 straipsn, kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies
pirma pastraipa
9.8. Jei keliuose akto straipsniuose nustatomas bsim sprendim tikslas, o
kitame straipsnyje vardijama iuos sprendimus priimti galiota institucija,
tai nurodomas tik pastarasis straipsnis.
3
Antrins teiss akt nuostatos cituojamos taip: nurodomojoje dalyje nurodomas
visas pavadinimas, po jo pateikiama inaos nuoroda; inaoje pateikiama
OL nuoroda (serija, numeris, data ir puslapis).
Akt dalys 27
9.9. Atitinkamai, jei vienoje akto straipsnio dalyje nustatomas priemoni tikslas,
o kitoje galiojimas veikti, tai nurodoma tik pastaroji dalis
4
, o ne visas
straipsnis.
Pavyzdiui, priimant isamias taisykles, reglamentuojanias pieno ir
pieno produkt tarif kvotas, nurodoma Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1255/1999 29 straipsnio 1 dalis.
Procedras nustatantys aktai
9.10. Po nurodomosiose dalyse minim parengiamj akt, ypa Europos
Parlamento, Audito Rm, Europos ekonomikos ir socialini reikal
komiteto bei Region komiteto pareikt nuomoni, inaoje turi bti
pateikta nuoroda Oficialj leidin, kuriame nuomon buvo paskelbta
(pavyzdiui, OL C 128, 1975 6 9, p. 11). Jei nuomon dar nepaskelbta, reikt
nurodyti jos pareikimo dat.
Pavyzdys:
() 1992 m. balandio 10 d. nuomon (dar nepaskelbta Oficialiajame
leidinyje).
9.11. Su bendro sprendimo procedra susijusi nurodomoji dalis formuluojama taip:
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos
Toliau pateikiama inaa, kurioje idstomi visi procedros etapai. Jei taikinimo
metu buvo pasiektas susitarimas, nurodomoji dalis formuluojama taip:
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,
atsivelgdami m. d. Taikinimo komiteto patvirtint bendr
tekst
9.12. Tam tikruose aktuose, priimtuose remiantis teisiniu pagrindu, kuriame
daroma nuoroda kitame Sutarties straipsnyje numatyt primimo
procedr, turt bti pateikiama procedrinio pobdio nurodomoji dalis.
Pavyzdiui, 110 straipsnio 3 dalyje (teisinis pagrindas) daroma nuoroda
4
Jei atskirose straipsnio dalies pastraipose pateikiamos dvi nuostatos, kuriose
numatomi galiojimai veikti, pavyzdiui, viena skirta Tarybai, o kita Komisijai,
turt bti nurodoma atitinkama pastraipa.
107 straipsnio 6 dalyje nustatyt procedr. Pastarasis straipsnis turt bti
nurodomas tokia paia tvarka, kaip ir 251 straipsnis.
Nuorodos, kurios nesudaro nurodomj dali
9.13. Formuluojant nurodomsias dalis reikt utikrinti, kad jose bt daroma
nuoroda arba teisin pagrind, arba procedr. Jei btina padaryti
nuorod nuostatas, kuriose nepateikiamas teisinis pagrindas, tam, kad
dstomoji dalis bt tinkamai suprasta arba kad nuostat teistumas
galt bti patikrintas, tokia nuoroda turt bti pateikiama
konstatuojamosiose dalyse. Aikinamajame memorandume gali bti
pateikiamos paintins, bendresnio pobdio nuorodos.
9.14. Nurodomosiose dalyse nereikia minti bendrj EB sutarties institucini
nuostat (pavyzdiui, 205 ir 249 straipsni), kurios taip pat taikomos
konkreiam aktui.
Pastaba: Nuoroda parengiamuosius veiksmus (technini organ
nuomones, neprivalomsias konsultacijas) paprastai
pateikiama nurodomj dali pabaigoje vartojant tokias
formuluotes: Atsivelgdama (-as) (-i) () nuomon,
Pasikonsultavusi (-s) (-) su.
Nurodomj dali pabaigoje pateikiam nuorod pavyzdiai:
Tarybos sprendime, kuriuo patvirtinama tyrim programa:
Atsivelgdama Mokslini ir technini tyrim komiteto
(Crest) nuomon,
vidaus susitarime arba Taryboje posdiavusi valstybi
nari vyriausybi atstov sprendime:
Pasikonsultavusi su Komisija arba
Susitarusi su Komisija,
Komisijos aktuose, priimtuose pagal patariamojo
komiteto procedr:
Pasikonsultavusi su (komiteto pavadinimas) patariamuoju
komitetu
5
5
Taiau nuorodos konsultacijas su vadybos arba reguliavimo komitetu daromos
paskutinje konstatuojamojoje dalyje (r. 10.17 punkt).
Akt dalys 29
10
Konstatuojamj dali tikslas yra glaustai
idstyti pagrindines dstomosios dalies
nuostatas slygojanias prieastis, j
nekartojant paodiui ir neperfrazuojant. Jose
neturi bti normini nuostat arba politini
raginim.
10.1. Konstatuojamosiose dalyse idstomi teiss akto motyvai; jos terpiamos
tarp nurodomj dali ir dstomosios dalies. Motyvus dstyti pradedama
odiu kadangi, o toliau pateikiamos sunumeruotos vieno ar keli sakini
pastraipos (r. 11 gair). Motyvai idstomi nepareigojama kalba, kad j
nebt galima supainioti su dstomja dalimi.
10.2. Reglamentuose, direktyvose ir sprendimuose turi bti nurodyti j motyvai.
Tuo siekiama, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo galt vertinti,
kokiomis aplinkybmis institucija panaudojo savo galiojimus priimdama
akt (r. byl 24/62), kad besiginijanios alys galt apginti savo interesus,
o Bendrijos teismai galt vykdyti kontrol.
10.3. Jei reikia priminti istorin akto kontekst, faktai idstomi chronologine
tvarka. Konkreios akto nuostatos paaikinamos tokia tvarka, kokia jos yra
idstytos.
Bt geriausia, kad nurodant motyvus bt pateikta:
glaustas su jais susijusi faktini ir teisini aplinkybi idstymas ir
ivada, kad dl minim prieasi btina arba reikt priimti
dstomojoje dalyje nurodytas priemones.
10.4. Pateikti tikslesnio Bendrijos teiss akto motyv idstymo turinio
apibdinimo nemanoma. Nemanoma nustatyti ir vienos tikslios taisykls
visiems bendrojo ir individualaus pobdio aktams, taikomiems vairioms
sritims arba priimtiems skirtingomis aplinkybmis, paaikinti.
Taiau galima nustatyti tam tikras bendras motyv nurodymo taisykles.
10.5. Konstatuojamojoje dalyje reikt glaustai pateikti pagrindini akto
dstymo nuostat motyvus.
10.5.1. Konstatuojamosiose dalyse reikt pateikti tikruosius motyvus; jose
neturt bti pateikiami teisiniai pagrindai (jie pateikiami
nurodomosiose dalyse) arba pateikiamos itraukos i nuostatos, kuri
jau nurodyta kaip teisinis pagrindas, suteikiantis institucijai galiojimus
veikti. Be to, konstatuojamosios dalys, kuriose tik nurodomas akto
tikslas arba paodiui pakartojamos arba performuluojamos akto
nuostatos ir nepateikiami i nuostat motyvai, yra nereikalingos arba
betiksls.
10.5.2. Nereikt traukti toki konstatuojamj dali, kuriose teigiama, kad
reikia imtis tam tikr priemoni, taiau nepaaikinami j motyvai.
10.5.3. Nurodomi motyvai neturt bti visikai ar i dalies sudaryti i nuorod
kitame akte pateiktus motyvus (r. bylas 230/78 ir 73/74).
10.5.4. Konstatuojamosios dalys turi bti susijusios su dstomja dalimi, o j
pateikimo tvarka turi kuo labiau atitikti nuostat, kuri motyvus jos
paaikina, idstym.
10.6. Savaime suprantama, nebtina pateikti kiekvienos nuostatos motyv.
Taiau visuomet reikia pagrsti akto panaikinimo arba nuostatos ibraukimo
atvejus (taip pat r. 10.14 punkt).
10.7. Konstatuojamosios dalys, kuriose nepateikiama dstomosios dalies motyv,
neturt bti traukiamos, iskyrus iuos atvejus:
nurodant EB sutarties 308 straipsn, kai vartojama formuluot yra tokia:
(iam sprendimui) priimti Sutartis nenumato kit galiojim,
iskyrus nurodytus 308 straipsnyje,
tais atvejais, kai galima rinktis i keli teisini pagrind, pavyzdiui,
EB sutarties 37 ir 94 arba 95 straipsni, 95 ir 175 straipsni, 26, 37 ir
133 straipsni, reikt nurodyti atitinkamo teisinio pagrindo pasirinkimo
motyvus.
10.8. Jei atitinkamame teisiniame pagrinde aikiai nenurodoma teiss akt, kurie
turi bti priimti, ris (Taryba patvirtina priemones, btinas) ir i
priimtinos priemons turinio neaiku, koks Bendrijos teiss aktas yra
tinkamas, reikt pateikti motyvus, dl kuri buvo pasirinkta viena ar kita
akto ris. Jei, pavyzdiui, tam tikru atveju bt manoma priimti tiesiogiai
taikom reglament, reikt paaikinti, kodl ketinama priimti direktyv,
kuri turi bti perkelta nacionalin teis. Akto rengjas taip pat turi
atsivelgti prie EB sutarties pridto Protokolo dl subsidiarumo ir
proporcingumo princip taikymo nurodymus.
Akt dalys 31
Nuo konkretaus akto ar nuostatos pobdio priklauso, kaip isamiai
reikia pateikti motyvus.
a) Bendrojo taikymo aktai
10.9. Pagrindiniuose teiss aktuose idstomais motyvais turt bti siekiama
paaikinti bendr akto koncepcij, o ne pateikti visus kiekvienos konkreios
nuostatos motyvus. Taiau reikia pateikti konkreius motyvus daugeliui
individualaus pobdio nuostat, jei jos yra svarbios arba jei jos nepriklauso
bendrai koncepcijai.
10.10. gyvendinimo aktuose pateikiami motyvai yra neivengiamai konkretesni,
taiau visuomet reikt stengtis juos pateikti glaustai.
10.11. Vis dlto pateikiant toki akt motyvus nereikia aprayti ir tuo labiau
vertinti fakt, kuriais remiantis buvo priimtas aktas. Aktuose, kurie,
pavyzdiui, nustato importo muitus ar ems kio grinamsias imokas,
nereikt pateikti isami motyv (skaitant apskaiiavimus), nes, viena,
bendrai apibdinant situacij, dl kurios priimamas aktas, ir, antra,
apibriant bendruosius tikslus, kuri ketinama siekti, pakanka tiesiog
nurodyti kriterijus ir metodus, kuriais remtasi atliekant skaiiavimus
(r. byl 16/65).
b) Individualaus pobdio aktai
10.12. Motyvai, kuriais pagrstas individualaus pobdio aktas, turt bti
nurodyti tiksliau, ypa jei tokiu aktu atmetamas praymas.
10.13. Tai taikytina, pavyzdiui, konkurencijos srities sprendimams, kuriuose turi
bti nagrinjami sudtingi teisiniai klausimai ir faktai; sprendimas bet kokiu
atveju turi ilikti aikus, todl reikia stengtis motyvus pateikti glaustai.
c) Specialios nuostatos
10.14. Ypa atidiai turi bti rengiami i nuostat motyvai:
nukrypti leidiani nuostat,
nuostat, kuriose nustatomas reglamentavimas, kuris skiriasi nuo
galiojanios bendrosios tvarkos,
iimi i bendrj princip, pavyzdiui, atgaline data taikom nuostat,
nuostat, kurios gali pakenkti tam tikr suinteresuot ali interesams, ir
nuostat, kuriose numatyta, kad aktas sigalioja jo paskelbimo dien.
d) Akto subsidiarumo ir proporcingumo motyvai
10.15. Reikt pateikti specialius i princip motyvus.
10.15.1. Vykdydamos teiss akt leidybos galiojimus, institucijos atsivelgia
subsidiarumo princip ir aikinamajame memorandume idsto, kaip j
gyvendins. Glausiau tai aikinama konstatuojamosiose dalyse.
10.15.2. Subsidiarumui skirtos konstatuojamosios dalies tekstas priklauso nuo
konkreios situacijos, bet reikt laikytis 10.15.3 punkte pateiktos
struktros. Taiau svarbu prisiminti EB sutarties 5 straipsnyje nustatyt
skirtum tarp t politikos srii, kuriose Bendrija turi iimtin
kompetencij, ir t politikos srii, kuriose ji dalijasi kompetencija
6
.
10.15.3. 5 straipsnio treioje pastraipoje reikalaujama, kad visose srityse, kuriose
Bendrija turi iimtin kompetencij, bt laikomasi proporcingumo
principo. Todl konstatuojamojoje dalyje vis pirma reikia pateikti iuos
elementus:
Remiantis proporcingumo principu, siekiant gyvendinti pagrindin
tiksl (apibrkite pagrindin tiksl), btina ir tinkama priimti
taisykles, susijusias su (nurodykite konkretaus akto reglamentuojamas
tam tikras priemones). iuo (akto pavadinimas) remiantis Sutarties
5 straipsnio 3 dalimi nevirijama to, kas btina nustatytiems tikslams
pasiekti.
10.15.4. Jei Bendrija neturi iimtins kompetencijos, konstatuojamojoje dalyje
pateikiamos nuorodos subsidiarumo princip stricto sensu ir
proporcingumo princip taip, kaip nurodyta iame pavyzdyje:
Kadangi ... (nurodykite silom veiksm) tiksl ... (nurodykite tikslus)
valstybs nars negali deramai pasiekti (pateikite prieastis) ir kadangi ...
(nurodykite silomo veiksmo mast arba poveik) t tiksl bt
geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje
nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones.
Pagal tame straipsnyje nustatyt proporcingumo princip iuo/ia ...
(nurodykite akto pavadinim) nevirijama to, kas btina nurodytiems
tikslams pasiekti.
6
Daugiau informacijos iuo klausimu rasite prie Bendrj gairi dl teiss akt
rengimo politikos, kurias Komisija prim 1996 m. sausio 18 d. (SEC(1995) 2255/7),
pridtame patikrinimo srae.
Akt dalys 33
Konstatuojamoji dalis dl komitologijos
10.16. Pagrindiniuose aktuose, kuriuose vykdant Komisijos gyvendinimo
galiojimus numatyta komitet procedra, standartinje konstatuojamojoje
dalyje pateikiama nuoroda Tarybos sprendim 1999/468/EB
7
.
Nuoroda konsultacijas
10.17. Tarybos sprendime 1999/468/EB nustatyta procedra, taikoma vykdant
Komisijai suteiktus gyvendinimo galiojimus. Komisijos akt, priimt
vykdant iuos galiojimus, preambulse nurodomos iame sprendime
numatytos konsultacijos.
10.17.1. Konsultacijos su vadybos komitetu (sprendimo 4 straipsnis) arba
reguliavimo komitetu (sprendimo 5 straipsnis) visada turi teisini
pasekmi, kuri mastas priklauso nuo pagrindinio akto nuostat.
Konsultacijos su komitetu minimos ne nurodomojoje dalyje, bet
baigiamojoje konstatuojamojoje dalyje. (Informacija apie konsultacijas
su patariamuoju komitetu pateikiama 9.14 punkte.)
10.17.2. Atitinkamai skiriasi vartojamos formuluots.
Finansinio pobdio konstatuojamj dali traukimas teiss aktus
10.18. 2006 m. gegus 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija prim
Tarpinstitucin susitarim dl biudetins drausms ir patikimo finans
valdymo
8
, kuris sigaliojo 2007 m. sausio 1 d. ir pakeit 1999 m. gegus 6 d.
Tarpinstitucin susitarim dl biudeto vykdymo tvarkos ir biudeto
sudarymo procedros tobulinimo
9
. Susitarimo 37 punkte paymima, kad
pagal bendro sprendimo procedr priimtuose ir su daugiametmis
programomis susijusiuose aktuose turi bti rayta nuostata, pagal kuri
teiss akt priimanti institucija nustato programos finansin paket. Kartu
su ia nuostata raoma tokia standartin konstatuojamoji dalis:
iuo (aktu) nustatomas daugiamets programos finansinis paketas,
kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrta 2006 m.
gegus 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio
susitarimo dl biudetins drausms ir patikimo finans valdymo
7
OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
8
OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
9
OL C 172, 1999 6 18, p. 1.
37 punkte, biudeto valdymo institucijai kasmetins biudeto
sudarymo procedros metu.
10.19. Pagal 2006 m. gegus 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 38 punkt ne pagal
bendro sprendimo procedr priimtuose ir su daugiametmis programomis
susijusiuose aktuose nenurodoma reikalinga laikoma suma. Todl Komisijos
pasilymuose pateikiamos tik 10.18 punkte pamint akt finansins
nuostatos. Jei Taryba pageidauja traukti finansin orientacin dyd, tai bus
laikoma teiss akt priimanios institucijos valios rodymu ir nepaveiks
EB sutartyje nurodyt biudeto valdymo institucijos galiojim. i nuostata
turt bti minima visuose aktuose, kuriuose yra toks finansinis orientacinis
dydis
10
.
10.19.1. Taigi iuose aktuose pateikiama tokia konstatuojamoji dalis:
(akt), nepaeidiant EB sutartyje nustatyt biudeto valdymo
institucijos galiojim, traukiama daugiamets programos finansin
orientacin suma kaip apibrta 2006 m. gegus 17 d. Europos
Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dl
biudetins drausms ir patikimo finans valdymo 38 punkte.
10.19.2. Jei 1975 m. kovo 4 d. Bendroje deklaracijoje
11
numatytos taikinimo
procedros metu buvo pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu dl
finansins orientacins sumos, ji bus traktuojama kaip 10.18 punkte
paminta orientacin suma.
10.19.3. Tokiu atveju vietoje 10.18 punkte minimos konstatuojamosios dalies
pateikiama tokia konstatuojamoji dalis, nors dstomoji dalis ir nesikeiia:
Europos Parlamentas ir Taryba pagal 1975 m. kovo 4 d. Bendroje
deklaracijoje numatyt derinimo procedr () pasiek susitarim dl
sumos, kuri bus svarbiausias daugiamets programos orientacinis dydis,
kaip apibrta 2006 m. gegus 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir
Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dl biudetins drausms ir
patikimo finans valdymo 37 punkte.
I pateiktos informacijos aiku, kad motyvus galima iek tiek
standartizuoti. LegisWrite bus trauktos formuluots, kurias, truput
pakeistas, galima vartoti kaip modelius.
10
Atitinkama nuostata dstomojoje dalyje formuluojama taip:
Finansin orientacin (programos) laikotarpio suma yra
Biudeto valdymo institucija skiria metinius asignavimus remdamasi fnansine
perspektyva.
11
OL C 89, 1975 4 22, p. 1.
Akt dalys 35
11
Kiekviena konstatuojamoji dalis yra
numeruojama.
11.1. Tokios praktikos laikomasi tam, kad parengti teiss aktai bt aiks ir bt
paprasta surasti nuorodas tiek prie priimant akt, tiek j primus.
11.2. Dl t pai prieasi ios praktikos laikomasi visuotinai priimant ne tik
bendrojo taikymo teiss aktus, bet ir visus institucij oficialiai parengtus
aktus (pavadinimas, preambul, dstomoji dalis).
11.3. Idstoma taip:
kadangi:
1) (Pradedama didija raide)
2) (Pradedama didija raide)
11.4. Jei yra tik viena konstatuojamoji dalis, ji nenumeruojama.
12
privalom akt dstomj dal neturi bti
traukiamos nenorminio pobdio nuostatos,
pavyzdiui, pageidavimai ar politins
deklaracijos arba Sutari itraukos ar
kartojami arba perfrazuoti straipsniai, arba
kartojamos jau galiojani teiss akt nuostatos.
Aktuose neturi bti kit straipsni turin
dstani arba akto pavadinim pakartojani
nuostat.
Nenorminio pobdio privalom akt nuostatos
12.1. Teiss aktai turi bti konkrets. Privalomuosiuose aktuose turt bti
nustatytos taisykls, skaitant informacines nuostatas (pavyzdiui, taikymo
sritis, svok apibrtys), kurios yra btinos tam, kad aktas bt suprastas
teisingai ir taikomas tinkamai. Visa kita, pavyzdiui, pageidavimai, ketinimai
ir deklaracijos, neturt bti pateikiama privalomojo akto dstomojoje
dalyje. Tarp to, kas pageidautina ir privaloma, kyla prietaravimas.
ia pateikiamas vengtinas nenorminio pobdio direktyvos
nuostatos pavyzdys:
Komisija ir kitos Bendrijos institucijos bei kitos nacionalinio lygmens
valdios institucijos, siekdamos skatinti vartoti ekologiniu enklu
paenklintus produktus, turt, nepaeisdamos Bendrijos teiss,
parodyti pavyzd nurodydamos produktams keliamus reikalavimus.
ioje nuostatoje yra aikiai ireiktas pageidavimas, kuris niekaip
nepareigoja t, kuriems jis yra skirtas. Todl tokia nuostata turt
bti pateikiama ne privalomajame akte, bet komunikate arba
rekomendacijoje, pridtuose prie minto akto.
Nuostatos, kuriose pakartojamos arba performuluojamos Sutari
ar kit akt itraukos arba straipsniai
12.2. Tokia praktika betiksl ir pavojinga. Inagrinkime akto, kuris grindiamas
EB sutarties 40 straipsniu ir kurio nurodomosiose dalyse yra tinkamai pateikta
atitinkama nuoroda, pavyzd. Beprasmika rengti pastraip, kurioje
pakartojama 39 straipsnio 1 dalis, pagal kuri ,,Bendrijoje utikrinama
darbuotoj judjimo laisv. Akto rengjas privalo nurodyti, kaip jis planuoja
gyvendinti i nuostat, o ne j pakartoti. Be to, toks pakartojimas yra
pavojingas, nes bet koks nukrypimas nuo pradins formuluots gali sudaryti
spd, kad norima pasiekti kit rezultat arba net suteikti pagrind to tiktis.
Nuostatos, kuriose tik idstomas kit straipsni turinys
12.3. Tokios nuostatos danai formuluojamos taip:
Taryba, siekdama sukurti i sistem, patvirtina 3, 4 ir 5 straipsniuose
nurodytas priemones.
Jos nieko nesuteikia teiss aktui, nes paiuose minimuose straipsniuose yra
pateikta visa reikalinga su j gyvendinimu susijusi informacija. Be to, tokia
struktra sukelia painiav dl tikro bsim gyvendinimo priemoni teisinio
pagrindo: ar tai yra straipsnis, kuriame pateikiama nuoroda, ar straipsnis,
kur daroma nuoroda?
Nuostatos, kuriose pakartojamas akto pavadinimas
12.4. Net ir tais atvejais, kai nemanoma ivengti akto pavadinim sudarani
odi vartojimo (pavyzdiui, straipsnyje, kuriame apibriamas akto
Akt dalys 37
reguliavimo dalykas ir taikymo sritis), turi bti pateikiama papildoma
informacija ir isamiau apibriami teksto parametrai. Prieingu atveju
tokios nuostatos neturi jokio norminio turinio ir net gali sukelti painiav dl
akte tvirtint teisi ir pareig.
13
Kur tinka, dstomosios dalies pradioje
pateikiamas straipsnis, kuriuo apibriamas
akto reguliavimo dalykas ir taikymo sritis.
13.1. Reguliavimo dalykas yra tai, k aktas reglamentuoja, o taikymo sritis
apibria fakt arba teiss situacij kategorijas bei asmenis, kuriems
taikomas aktas.
13.2. Pirmasis straipsnis, kuriame apibriamas reguliavimo dalykas ir taikymo
sritis, bdingas tarptautiniams susitarimams, taip pat danai traukiamas
Bendrijos aktus. Ar jis reikalingas, sprendiama kiekvienu atveju atskirai.
13.3. Visikai nenaudinga, jei tokiame straipsnyje tik performuluojamas
pavadinimas. Taiau jame skaitytojui galima pateikti informacij, kuri,
siekiant glaustumo, nebuvo paminta pavadinime ir kuri leist skaitytojui i
pat pradi nusprsti, ar is aktas yra jam taikomas. Dl tos paios
prieasties reikia stengtis nesuklaidinti skaitytojo.
Pavyzdiui, jei atitinkamame straipsnyje nurodoma, kad aktas
taikomas transporto priemonms, kuri didiausias greitis yra
25 km/h ar daugiau, tikrai galime tiktis, kad tokiame akte yra
nuostat, kurios taikomos, pavyzdiui, tik toms transporto
priemonms, kuri didiausias greitis yra 50 km/h, nes tokia
transporto priemon bet kokiu atveju patenka minto akto taikymo
srit. Taiau negalima pateikti nuostat, susijusi su transporto
priemone, kurios didiausias greitis yra, pavyzdiui, 20 km/h, nes
tokios priemons gamintojas arba savininkas, perskaits straipsn
apie taikymo srit, gali neskaityti likusios dstomosios dalies.
13.4. Kartais taikymo srities ir svokos apibrties skirtumas yra neaikus. Toliau
pateikiamas pavyzdys, kur svokos apibrtyje taip pat nustatoma ir akto
taikymo sritis:
1 straipsnis. ioje direktyvoje transporto priemon reikia bet
koki variklin transporto priemon, skirt naudoti keliuose, su
kbulu ar be jo, turini ne maiau kaip keturis ratus, kurios
maksimalus konstrukcinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, ir jos
priekabas, iskyrus bgines transporto priemones, ems kio ir
mikininkysts renginius bei transporto priemones, skirtas
vieiesiems darbams.
is straipsnis galt bti suformuluotas ir taip: 1 straipsnis. i direktyva
taikoma bet kokiai transporto priemonei, kuri skirta (toliau pateikiamas tas
pats tekstas), o sakinys baigiamas odiais toliau transporto
priemon. Paprastai reikt pasirinkti variant, nes taip galima aikiau ir
konkreiau apibdinti taikymo srit.
14
Jei akte vartojami terminai gali bti suprantami
nevienareikmikai, j vis apibrtys turt
bti pateiktos kartu atskirame straipsnyje akto
pradioje. Apibrtyse neturi bti savarankik
normini nuostat.
14.1. Visi terminai turt bti vartojami tiesiogine bendrins arba specialiosios
kalbos reikme. Taiau siekiant teisinio aikumo gali prireikti apibrti
vartojamus terminus ir paiame akte. Be to, tai taikoma tuo atveju, kai
terminas turi kelias reikmes, o turi bti suprastas tik viena i j, arba kai
konkreiame akte reikia susiaurinti arba iplsti prast termino reikm.
Svokos apibrtis negali prietarauti prastai termino reikmei.
Apibrtas terminas nurodyta reikme turt bti vartojamas visame tekste.
14.2. Antrasis ios gairs sakinys apibdina dan akt rengimo klaid.
14.2.1. Netinkamo teiss akt rengimo pavyzdys:
d) skundas reikia bet koki informacij ar praneim, pateikt
bet kurio asmens, suinteresuoto laiv sauga nebent
suinteresuota valstyb nar nusprst, kad praneimas arba
skundas yra akivaizdiai nepagrstas; praneim arba skund
pateikusio asmens tapatyb neturi bti atskleista atitinkamo laivo
kapitonui ar savininkui.
Akt dalys 39
1 straipsnis. ioje direktyvoje transporto priemon reikia bet
koki variklin transporto priemon, skirt naudoti keliuose, su
kbulu ar be jo, turini ne maiau kaip keturis ratus, kurios
maksimalus konstrukcinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, ir jos
priekabas, iskyrus bgines transporto priemones, ems kio ir
mikininkysts renginius bei transporto priemones, skirtas
vieiesiems darbams.
is straipsnis galt bti suformuluotas ir taip: 1 straipsnis. i direktyva
taikoma bet kokiai transporto priemonei, kuri skirta (toliau pateikiamas tas
pats tekstas), o sakinys baigiamas odiais toliau transporto
priemon. Paprastai reikt pasirinkti variant, nes taip galima aikiau ir
konkreiau apibdinti taikymo srit.
14
Jei akte vartojami terminai gali bti suprantami
nevienareikmikai, j vis apibrtys turt
bti pateiktos kartu atskirame straipsnyje akto
pradioje. Apibrtyse neturi bti savarankik
normini nuostat.
14.1. Visi terminai turt bti vartojami tiesiogine bendrins arba specialiosios
kalbos reikme. Taiau siekiant teisinio aikumo gali prireikti apibrti
vartojamus terminus ir paiame akte. Be to, tai taikoma tuo atveju, kai
terminas turi kelias reikmes, o turi bti suprastas tik viena i j, arba kai
konkreiame akte reikia susiaurinti arba iplsti prast termino reikm.
Svokos apibrtis negali prietarauti prastai termino reikmei.
Apibrtas terminas nurodyta reikme turt bti vartojamas visame tekste.
14.2. Antrasis ios gairs sakinys apibdina dan akt rengimo klaid.
14.2.1. Netinkamo teiss akt rengimo pavyzdys:
d) skundas reikia bet koki informacij ar praneim, pateikt
bet kurio asmens, suinteresuoto laiv sauga nebent
suinteresuota valstyb nar nusprst, kad praneimas arba
skundas yra akivaizdiai nepagrstas; praneim arba skund
pateikusio asmens tapatyb neturi bti atskleista atitinkamo laivo
kapitonui ar savininkui.
14.2.2. Pabraukta sakinio dalis yra ne svokos apibrtis, o atskira taisykl.
14.3. Taisykl turi bti pateikta norminse nuostatose. Nurodytame pavyzdyje
akto rengjas galjo traukti j tinkam viet kitame straipsnyje (Jei
valstyb nar gauna skund, kurio ji nelaiko akivaizdiai nepagrstu, ,
valstyb nar), priddamas antr pastraip su sakiniu Praneim arba
skund pateikusio asmens tapatyb.
14.4. Savarankikos taisykls neturi bti traukiamos ne tik dl to, kad bt
ilaikytas loginis tikslumas. Jei svok apibrtis traukiami tokie
elementai, kyla pavojus, kad skaitytojas nepastebs t normini element,
kurie nepateikti vienoje vietoje su kitais norminiais elementais.
15
Kiek manoma, aktuose turi bti laikomasi
standartins dstomosios dalies struktros
(reguliavimo dalykas ir taikymo sritis svok
apibrtys teiss ir pareigos gyvendinimo
galiojimus suteikianios nuostatos
procedrins nuostatos gyvendinimo
priemons pereinamojo laikotarpio ir
baigiamosios nuostatos).
Dstomoji dalis yra suskirstyta straipsnius ir
priklausomai nuo ilgio ir sudtingumo
antratines dalis, skyrius ir skirsnius. Jei
straipsnyje pateikiamas sraas, kiekvien
srao punkt geriau bt ymti ne trauka, o
skaiiumi arba raide.
15.1. ie tipins dstomosios dalies struktros teksto elementai atitinka gana
grietas pateikimo taisykles:
1) reguliavimo dalykas ir taikymo sritis (r. 13 gair);
2) svok apibrtys (r. 14 gair);
3) nuostatos, kuriomis suteikiami gyvendinimo galiojimai. Su komitet
procedromis susijusios nuostatos pateikiamos pagal LegisWrite
pavyzdi taisykles;
4) gyvendinimo priemons. Su isamiomis direktyvos perklimo
nacionalin teis taisyklmis ir terminais susijusios nuostatos
pateikiamos priimtu formatu (r. LegisWrite). Kitos nuostatos, pavyzdiui,
susijusios su nacionaliniu lygmeniu taikytinomis nuobaudomis arba
teiss gynimo priemonmis, taip pat pateikiamos laikantis standartins
formos;
5) pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos. Jos apima:
pirmesni akt panaikinim (r. 21 gair). Jei panaikinimo data
nesutampa su priimamo akto sigaliojimo data, ji turt bti aikiai
nurodyta,
taisykles, taikomas pereinant i senos sistemos nauj. Vartojama
kalba ir minimos datos turi nesukelti joki abejoni dl senj
taisykli ar j dalies taikymo laiko sigaliojus naujai sistemai,
ankstesnius aktus i dalies keiianios nuostatos (r. 18 gair),
laikotarp, kada aktas bus taikomas (r. 20 gair).
15.2. Kiti elementai: teiss ir pareigos bei procedrins nuostatos sudaro normin
dokumento dal, o j formuluots priklauso nuo akto tikslo bei nuo
numatytos sistemos sudtingumo.
15.3. Jei straipsnyje pateikiamas sraas, reikt utikrinti, kad kiekvienas srao
punktas bt suderintas ir tiesiogiai susijs su vadiniais odiais. Todl
patartina vengti savarankik sakini ar pastraip srae.
Kompetentingos institucijos vykdo kontrol, kad bt:
ilaikytas nuoseklumas tarp pirkim ir pristatymo,
Tikrindamos jos ypa atsivelgia Bendrijos perdirbimo
koeficientus, jei pastarieji nustatyti. Visais kitais atvejais
tikrinimas remiasi visuotinai konkreioje pramons akoje
priimtais koeficientais,
tinkamai galutinai panaudojamos aliavos,
laikomasi Bendrijos nuostat.
Akt dalys 41
Kompetentingos institucijos vykdo kontrol, kad bt utikrintas
pirkim ir pristatymo nuoseklumas.
Tikrindamos jos ypa atsivelgia Bendrijos perdirbimo koeficientus, jei
tokie nustatyti. Visais kitais atvejais tikrinama remiantis visuotinai
konkreioje pramons akoje priimtais koeficientais.
Tikrinant taip pat siekiama utikrinti, kad bt tinkamai panaudojamos
aliavos ir laikomasi Bendrijos nuostat.
15.4. Struktrinis teiss akt dstomosios dalies suskirstymas idstytas toliau
pateiktoje lentelje. Paprastos struktros aktai sudaromi i straipsni ir
straipsni sudtini dali. Akt stambesnis suskirstymas yra skyriai, kurie
prireikus skirstomi skirsnius. Tik tuo atveju, jei tekstas yra ypa
sudtingas, skyrius galima grupuoti antratines dalis, kurias prireikus
galima grupuoti dalis.
Pavadinimas Simbolis Nuorodos bdas Pastabos
I. Stambesns dalys ios sudtins
dalys gali turti
pavadinim arba jo
neturti
Naudojamos (kartu
ar atskirai) tam
tikruose ilguose ir
sudtingos
struktros
tekstuose
Dalis I, II dalis (arba
pirmoji dalis,
antroji dalis)
I, II dalyje (arba
pirmojoje dalyje,
antrojoje dalyje)
Antratin dalis I, II antratin
dalis
I, II antratinje
dalyje
Skyrius I, II (arba 1, 2)
skyrius
I, II (arba 1, 2)
skyriuje
Skirsnis 1, 2 skirsnis 1, 2 skirsnyje
II. Pagrindinis vienetas Pagrindiniai
vienetai gali turti
pavadinim arba
gali jo ir neturti
Nuosekli numeraci-
ja (net jei yra
stambesni
sudtini dali)
Naudojami tam
tikrose rekomenda-
cijose, rezoliucijo-
se, deklaracijose ir
pareikimuose
Straipsnis Vienintelis
straipsnis arba
1, 2 straipsnis
Vieninteliame
straipsnyje
1, 2 straipsnyje
arba
Punktas I, II (arba A, B)
arba I. (A. arba 1.)
I, II (A, B) punkte
I (A arba 1) punkte
III. Smulkesns sudtins dalys Smulkesns
sudtins dalys
neturi pavadinimo
Numeruojama
straipsnio sudtin
dalis
Nenumeruojama
straipsnio sudtin
dalis arba nume-
ruojamos straipsnio
dalies sudtin dalis
Paprastai prie tai
eina vadin fraz
Ubaigiamas taku
Dalis
(numeruojama)
1., 2. 1, 2 dalyje
Pastraipa
(nenumeruojama)
nra pirmoje
pastraipoje
Punktas a), b)
1), 2)
i), ii), iii), iv)
a, b punkte
1, 2 punkte
i, ii punkte
trauka pirmoje traukoje
Sakinys nra pirmame sakinyje
Vidins ir iorins nuorodos
(16 ir 17 gairs)
16
Nuorod kitus aktus turt bti kuo maiau.
Nuorodose turi bti nurodomas tik tas aktas
ar ta nuostata, kuriuos jos nukreipia. Taip pat
dert vengti grtamj nuorod (nuorod
akt arba straipsn, kuriame paiame
pateikiama nuoroda pradin nuostat) ir
serijini nuorod (nuorod nuostat, kurioje
pateikiama nuoroda kit nuostat).
16.1. Vidin nuoroda nurodo kit to paties akto nuostat. Iorins nuorodos
nurodo kit Bendrijos teiss akt ar kit altin.
16.1.1. Vidins nuorodos pavyzdys:
1. Preparato pavojingumas aplinkai yra vertinamas vienu ar keliais
toliau nurodytais bdais: a) tradiciniu metodu, apraytu
III priede
16.1.2. Iorins nuorodos pavyzdys:
b) nustatant preparato aplinkai pavojingas savybes, reikalingas
norint atitinkamai klasifikuoti pagal Direktyvos 67/548/EEB
VI priede nustatytus kriterijus.
16.2. Tiek vidins, tiek iorins nuorodos turi bti pakankamai tikslios, kad
skaitytojas galt lengvai rasti akt, kur daroma nuoroda.
16.3. Reikia ypa atidiai rengti iorines nuorodas. Aktas, kur daroma nuoroda,
turi bti pakankamai aikus ir visuomenei prieinamas.
Principas
16.4. Nuoroda kit akt daroma tik tuo atveju, jei:
ji leidia supaprastinti tekst, nes nereikia pakartoti nuostatos, kuri
nurodoma, turinio,
nepaeidiamas nuostatos aikumas,
aktas, kur daroma nuoroda, yra paskelbtas ir gana lengvai prieinamas
visuomenei.
16
Nuorod kitus aktus turt bti kuo maiau.
Nuorodose turi bti nurodomas tik tas aktas
ar ta nuostata, kuriuos jos nukreipia. Taip pat
dert vengti grtamj nuorod (nuorod
akt arba straipsn, kuriame paiame
pateikiama nuoroda pradin nuostat) ir
serijini nuorod (nuorod nuostat, kurioje
pateikiama nuoroda kit nuostat).
16.1. Vidin nuoroda nurodo kit to paties akto nuostat. Iorins nuorodos
nurodo kit Bendrijos teiss akt ar kit altin.
16.1.1. Vidins nuorodos pavyzdys:
1. Preparato pavojingumas aplinkai yra vertinamas vienu ar keliais
toliau nurodytais bdais: a) tradiciniu metodu, apraytu
III priede
16.1.2. Iorins nuorodos pavyzdys:
b) nustatant preparato aplinkai pavojingas savybes, reikalingas
norint atitinkamai klasifikuoti pagal Direktyvos 67/548/EEB
VI priede nustatytus kriterijus.
16.2. Tiek vidins, tiek iorins nuorodos turi bti pakankamai tikslios, kad
skaitytojas galt lengvai rasti akt, kur daroma nuoroda.
16.3. Reikia ypa atidiai rengti iorines nuorodas. Aktas, kur daroma nuoroda,
turi bti pakankamai aikus ir visuomenei prieinamas.
Principas
16.4. Nuoroda kit akt daroma tik tuo atveju, jei:
ji leidia supaprastinti tekst, nes nereikia pakartoti nuostatos, kuri
nurodoma, turinio,
nepaeidiamas nuostatos aikumas,
aktas, kur daroma nuoroda, yra paskelbtas ir gana lengvai prieinamas
visuomenei.
16.5. Atsivelgiant skaidrumo princip, nuorodas reikt vartoti saikingai.
Reikt teiss aktus rengti taip, kad juos bt galima skaityti ir suprasti
net ir nesusipainus su kitais aktais. Taiau siekiant teksto aikumo
antrins teiss aktuose nereikt kartoti pirmins teiss nuostat (r.
12.2 punkt).
16.6. Prie nusprendiant, ar tinkama daryti nuorod, bt naudinga apsvarstyti
galim akto, kur bus daroma nuoroda, pakeitim pasekmes.
Suprantamumas
16.7. Nuoroda turt bti suformuluota taip, kad pagrindinis nuostatos, kuri
daroma nuoroda, teiginys bt suprantamas net ir neperskaiius tos
nuostatos.
Pavyzdys:
Vietoj: 15 straipsnis taikomas eksportui alis
rayti: 15 straipsnyje nustatyta kontrols tvarka yra taikoma eksportui
alis
Aikumas
16.8. Reikia tiksliai apibdinti nuostatos, kuri daroma nuoroda, faktines
aplinkybes ir teisines pasekmes.
16.8.1. Btina vengti nuorod, kuriose tik skliausteliuose cituojama kita
nuostata.
16.8.2. Tas pats principas galioja nuorodoms, kurios daromos siekiant taikymo
pagal analogij (pavyzdiui, vartojant tokias frazes kaip mutatis
mutandis). Patariama pateikti nuorodos tiksl arba i viso nedaryti jokios
nuorodos.
16.9. Nuorod, kurios prasideda odiu nedarant poveikio (angl. without
prejudice, pranc. sans prjudice), pasekms danai neaikios. Be to, tarp
akto, kuriame padaryta nuoroda, ir akto, kur i nuoroda daroma, gali
bti net prietaravim. Paprastai toki nuorod galima ivengti geriau
apibriant taikymo srit. Be to, ios formuluots nereikia vartoti
nurodant auktesn gali turinias nuostatas, kurios taikomos bet
kokiu atveju.
Pavyzdys:
Vietoj: Nedarant poveikio Direktyvai 91/414/EEB, ios direktyvos
straipsniai dl klasifikavimo, pakavimo, enklinimo ir saugos duomen
lap taikomi augal apsaugos produktams,
rayti: ios direktyvos straipsniai dl taikomi augal apsaugos
produktams.
Akto, kur daroma nuoroda, citavimas
16.10. Jei akte daroma nuoroda kit akt, turi bti pateiktas arba visas
nurodomojo akto pavadinimas ir paskelbimo altinis, arba sutrumpintas jo
pavadinimas, ypa jeigu nuoroda daroma pavadinime arba jei is aktas jau
buvo cituotas.
16.10.1. Jei nuoroda kito akto pavadinim daroma akto pavadinime:
institucijos pavadinimas nekartojamas, jei abu aktus prim ta pati
institucija,
data nenurodoma, nebent daroma nuoroda neskelbt akt, kuris
neturi oficialaus numerio arba paskelbimo numerio,
nedaroma jokia nuoroda Oficialj leidin, kuriame jis buvo skelbtas.
Akto, kur daroma nuoroda, pavadinimas gali bti cituojamas ne visas,
t. y. pateikiama tik sutrumpinta jo forma bei glaustas reguliavimo dalyko
apibdinimas.
16.10.2. Nurodomosiose dalyse turi bti pateiktas isamus pavadinimas.
Nurodant paskelbtas direktyvas arba sprendimus, apie kuriuos reikia
praneti, terpiamas paskelbimo numeris. Pateikiamas visas pavadinimas,
alia kurio, kaip virutinis indeksas, skliausteliuose uraomas arabikas
skaitmuo, nukreipiantis ina, nurodani Oficialj leidin, kuriame
buvo paskelbtas aktas. Jei nurodomos Bendrij steigimo sutartys arba
kiti gerai inomi aktai (pavyzdiui, stojimo sutartis, AKR ir EEB Loms
konvencija), inaa nedaroma.
16.10.3. Jei aktas pirm kart cituojamas konstatuojamosiose dalyse,
pateikiamas visas pavadinimas, taiau tais atvejais, kai tekstas
suprantamas ir be viso cituojamo akto pavadinimo, utenka nurodyti
jo numer.
Pavyzdys:
Pirma nuoroda: 1994 m. gruodio 21 d. Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 3223/94, nustatantis isamias taisykles dl importo tvarkos vaisiams
ir darovms taikymo ( )
( ) OL L 337, 1994 12 24, p. 66.
Tolesns nuorodos: Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 .
16.10.4. Dstomojoje dalyje reikia pateikti tik paias btiniausias nuorodas.
Dstomoji dalis turi bti tokia, kad skaitytojas galt j suprasti ir
nesusipains su kitais aktais. Taip pat reikia vengti problem, kuri gali
kilti, jei aktas, kur daroma nuoroda, bt i dalies pakeistas arba
panaikintas
12
.
16.10.5. Vadovaujantis tinkama teiss akt rengimo praktika konstatuojamosiose
dalyse reikt paminti visus aktus, kuriuos bus daromos nuorodos
tame akte. Aktai cituojami paymint Oficialiojo leidinio nuorodas, todl
darant juos nuorodas straipsniuose utenka pateikti t akt numerius.
16.10.6. Dstomojoje dalyje paprastai pateikiamos dinamins nuorodos
(r. 16.13 ir 16.16 punktus).
Statins nuorodos
16.11. Statin nuoroda nukreipia tam tikr tekst, koks jis yra atitinkamu metu, ir
paymi akto pavadinim bei altin, o prireikus nurodo i dalies keiianius
aktus.
Pavyzdiai:
Reglamento (*) XX straipsniai su pakeitimais, padarytais
Reglamentu (**).
1. Biudetiniams ir nuosaviems itekliams Europos integruot
ekonomini sskait sistemos (ESS), kaip numatyta Direktyvos
89/130/EEB, Euratomas 1 straipsnio 1 dalyje ir su ja susijusiuose
12
Jei cituojamas aktas buvo i dalies keistas, reikia suprasti, kad nuoroda nukreipia i
dalies pakeist akt. Jei aktas buvo pakeistas, reikia suprasti, kad nuoroda nukreipia
naujj akt. Jei aktas panaikintas ir nepakeistas nauju, spragas reikia upildyti
aikinant. Jei aktai buvo idstyti nauja redakcija ar kodifkuoti, o j straipsniai i
naujo sunumeruoti, iuos pakeitimus reikia paaikinti prie kodifkuoto ar nauja
redakcija idstyto akto pridtoje atitikmen lentelje.
teiss aktuose, ypa Reglamentuose (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89
ir (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 bei Sprendimuose 94/728/EB,
Euratomas ir 94/729/EB, galiojania redakcija laikoma ESS
antrasis leidimas, kol galioja Sprendimas 94/728/EB, Euratomas.
2. Valstybi nari praneimams Komisijai pagal Reglamento (EB)
Nr. 3605/93 nustatyt pervirinio deficito procedr ESS antrasis
leidimas laikomas Europos integruot ekonomini sskait
sistemos galiojania redakcija, taikoma iki 1999 m. rugsjo 1 d.
praneim.
16.12. Jei nuostata, kuri daroma nuoroda, i dalies keiiama ar panaikinama,
atitinkamai turi bti pakeista j nuorod daranti nuostata.
16.13. Bendrijos teiss akt dstomosiose dalyse statins nuorodos yra iimtis, o
ne taisykl. Prieingai, nuorodos ne Bendrijos aktus yra daugiausia
statins.
Dinamins nuorodos
16.14. Nuoroda yra dinamin, jei nuostata, kuri ji nurodo, taikoma su bet kokiais
pakeitimais.
16.15. Nuorodos Bendrijos teiss akt dstomosiose dalyse paprastai yra
dinamins.
16.16. Taiau dinamins nuorodos gali teiss akt padaryti neapibrt, nes
nuorod daranios nuostatos turinys yra neapibrtas ir kinta dl bet koki
nuostatos, kuri daroma nuoroda, vlesni pakeitim.
Nuorodos patikslinimas
16.17. Gali prireikti patikslinti nuorod, jei:
nuostata, kuri buvo daroma nuoroda, buvo ibraukta arba pakeista
nauju tekstu,
nuostata, kuri buvo daroma statin nuoroda, buvo i dalies pakeista,
nuostatos, kuri daroma nuoroda, pakeitimas turjo nenumatyt
padarini nuorod dariusiai nuostatai.
16.18. Bendresnio pobdio nuorod patikslinimams pakanka tiesiog nurodyti
pakeitim ir pradinio teksto atitikimo slyg.
16.18.1. Kai kuriais atvejais patartina priede pateikti atitikmen lentel.
Pavyzdys:
Nuorodos panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis i direktyv
ir skaitomos pagal IX priede pateikt atitikmen lentel.
16.18.2. Nerekomenduojama tekste nurodyti, kurios naujojo teksto nuostatos
atitinka ankstesnes nuostatas.
Pavyzdys:
iose nuostatose odiai Reglamento (EEB) Nr. 441/69 2 straipsnio
4 dalies paskutin pastraipa ir 3 straipsnio 1 dalis pakeiiami odiais
Reglamento (EEB) Nr. 565/80 4 straipsnio 7 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis:
Reglamento (EEB) Nr. 776/78 2 straipsnio antroje traukoje,
Reglamento (EEB) Nr. 109/80 1 straipsnio antroje traukoje.
Grtamosios nuorodos
16.19. Grtamoji nuoroda nukreipia kit nuostat, kuri savo ruotu nurodo atgal
nuostat, kurioje daryta nuoroda. Grtamj nuorod reikia vengti.
Serijins nuorodos
16.20. Serijin nuoroda yra nuoroda kit nuostat, kuri savo ruotu nurodo
trei nuostat, ir taip toliau. Siekiant, kad Bendrijos aktai bt lengvai
suprantami, serijini nuorod reikia vengti.
17
Privalomo akto dstomojoje dalyje pateikta
nuoroda neprivalom akt nepaveria
pastarojo privalomu. Jei akto rengjai nort
padaryti vis arba dal neprivalomo akto
turinio privalom, privalomame akte turi bti
kiek manoma idstytos atitinkamos nuostatos.
17.1. Pirmasis sakinys tik konstatuoja fakt. Pavyzdiui, jei sprendimas priimamas
primus rezoliucij, sprendimas yra teiss aktas, o rezoliucija lieka politinis
aktas, neturintis privalomos teisins galios.
17.2. Antrasis sakinys taikomas btent technini standart, paprastai rengiam
standartizacijos ar panai organizacij, atveju. Danai kartoti ilg
neprivalom akt, kur daroma nuoroda, bna per sudtinga. Paprastai tai
tinka apibdinant, pavyzdiui, laboratorijos test vykdym. Tokiais atvejais
tik pateikiama nuoroda tok akt.
Pavyzdys:
3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti derv, nikotino ir anglies
monoksido kiekiai, kuriuos reikia nurodyti ant cigarei pakeli, turi
bti matuojami pagal ISO metod: 4387 dervos, 10315 nikotinas, ir
8454 anglies monoksidas.
Ant cigarei pakeli nurodyt duomen tikslumas turi bti tikrinamas
pagal ISO standart 8243.
I konteksto akivaizdu, kad mint standart siekiama padaryti privalom.
17.3. Galima nuorod daryti btent t nuostatos redakcij, kuri galioja akto
primimo metu, pateikiant akto, kur nurodoma, numer ir dat (ar metus),
arba vartojant tokias formuluotes, kaip redakcijoje (r. taip pat 16.11
16.16 punktus dl statini bei dinamini nuorod).
17.4. Taiau jei siekiama turti galimyb nusprsti, ar atsivelgti bsimus
neprivalomo akto pakeitimus, neprivalomo akto tekst reikt pakartoti. Jei
idstomas ne visas neprivalomas aktas, danai tikslinga ilaikyti jo struktr,
kai kuriuos punktus ar pastraipas paliekant tuius, jei reikia, inaoje pateikiant
paaikinim. Be to, jei traukiami punktai ar priedai, kuri nra pakartojamame
akte, jie turi bti numeruoti 1a, 1b ir t. t. Jei punkt ar pried reikia traukti
prie 1 punkt ar I pried, juos reikia pavadinti 0 punktu ar 0 priedu.
Pavyzdys:
3a) EEB TIPO PATVIRTINIMAS
1
Prie EEB tipo patvirtinimo liudijimo pridedamas liudijimas, atitinkantis
X priede pateikt pavyzd.
...
4. PATAISYTO ABSORBCIJOS KOEFICIENTO ENKLAS
(4.1.)
(4.2.)
(4.3.)
4.4. Prie kiekvienos ios direktyvos patvirtint tip atitinkanios
transporto priemons matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje
pritvirtinamas
1
Pried tekstas yra panaus JT Ekonomikos komisijos Europai
taisykls Nr. 24 tekst. Tuo atveju, jei Reglamento Nr. 24 punktas
neturi atitikmens ioje direktyvoje, jo numeris nurodomas
skliaustuose kaip slyginis raas.
Kitus aktus i dalies keiiantys
teiss aktai
(18 ir 19 gairs)
18
Kiekvienas akto pakeitimas turi bti aikiai
idstytas. Pakeitimai daromi keiiam akt
terpiant tam tikr tekst. Pirmenyb
teikiama tokiai keitimo formai kai
pakeiiamos itisos nuostatos (straipsniai
arba straipsni dalys),
o ne terpiami arba ibraukiami atskiri
sakiniai, frazs arba odiai.
Kitus aktus i dalies keiianiuose aktuose
neturi bti savarankik esmini nuostat,
netraukt keiiam akt.
Formalaus pakeitimo principas
18.1. Dalinis akto keitimas paprastai atliekamas to akto formaliu pakeitimu, t. y.
jo teksto daliniu pakeitimu
13
. Todl pakeitimo tekst reikia terpti i dalies
keiiam tekst.
Pavyzdys:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. / i dalies keiiamas taip:
1) 13 straipsnio 1 dalis pakeiiama taip:
1. Statistin informacija, reikalinga Intrastat sistemai,
2) 23 straipsnis i dalies keiiamas taip:
a) 1 dalies f ir g punktai ibraukiami;
b) 2 dalis pakeiiama taip:
2. Valstybs nars gali nustatyti, kad
c) terpiama i 2a dalis:
2 a) Statistins informacijos teikj atveju
d) Papildoma ia 4 dalimi:
4. Komisija utikrina, kad bus paskelbta (-as) (-i)
Oficialiajame leidinyje.
13
Nukrypti leidianios nuostatos yra ios taisykls iimtis (r. 18.14 punkt).
18
Kiekvienas akto pakeitimas turi bti aikiai
idstytas. Pakeitimai daromi keiiam akt
terpiant tam tikr tekst. Pirmenyb
teikiama tokiai keitimo formai kai
pakeiiamos itisos nuostatos (straipsniai
arba straipsni dalys),
o ne terpiami arba ibraukiami atskiri
sakiniai, frazs arba odiai.
Kitus aktus i dalies keiianiuose aktuose
neturi bti savarankik esmini nuostat,
netraukt keiiam akt.
Formalaus pakeitimo principas
18.1. Dalinis akto keitimas paprastai atliekamas to akto formaliu pakeitimu, t. y.
jo teksto daliniu pakeitimu
13
. Todl pakeitimo tekst reikia terpti i dalies
keiiam tekst.
Pavyzdys:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. / i dalies keiiamas taip:
1) 13 straipsnio 1 dalis pakeiiama taip:
1. Statistin informacija, reikalinga Intrastat sistemai,
a) 1 dalies f ir g punktai ibraukiami;
b) 2 dalis pakeiiama taip:
2. Valstybs nars gali nustatyti, kad
c) terpiama i 2a dalis:
2 a) Statistins informacijos teikj atveju
d) Papildoma ia 4 dalimi:
4. Komisija utikrina, kad bus paskelbta (-as) (-i)
Oficialiajame leidinyje.
13
Nukrypti leidianios nuostatos yra ios taisykls iimtis (r. 18.14 punkt).
18.2. Straipsni, dali ar punkt negalima sunumeruoti i naujo, nes gali kilti
problem dl kituose aktuose esani nuorod. Taip pat nereikt tui
tarp, atsiradusi panaikinus straipsnius ar kitas numeruotas teksto dalis,
upildyti kitomis nuostatomis, iskyrus atvejus, kada j turinys yra
identikas anksiau ibrauktam tekstui.
18.3. Siekiant aikumo ir atsivelgiant sunkumus veriant visas oficialisias
kalbas, rekomenduojama nedaryti pakeitim terpiant ar ibraukiant teksto
dalis, iskyrus datas ar skaiius.
Neturi bti savarankik esmini nuostat
18.4. Kit akt i dalies keiianiame akte neturi bti nauj esmini nuostat,
kurios bt savarankikos, palyginti su i dalies keiiamu aktu. Naujo akto
teisin galia apsiriboja seno akto pakeitimu ir sigaliojs jis neturi kit
teisini pasekmi. Tik i dalies pakeistas senasis aktas egzistuoja ir toliau
reglamentuoja tam tikr srit.
18.5. Toks bdas labai supaprastina teiss akt kodifikavim, kadangi
savarankikos nuostatos akte, kuriuo priimamos i dalies keiianios
nuostatos, sukelt kebli teisin padt.
Kitus aktus i dalies keiiantys aktai negali bti i dalies keiiami
18.6. Kit akt i dalies keiianiame akte negali bti joki esmini savarankik
nuostat, todl i dalies keiiantys aktai negali bti i dalies keiiami.
Pakeitimai visada turi bti siejami su pirminiu aktu.
Pavyzdys:
1999 m. birelio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/424/BUSP, i dalies
keiiantis sprendim 1999/357/BUSP, gyvendinant Bendrj
pozicij 1999/318/BUSP dl papildom apribojani priemoni,
taikom Jugoslavijos Federacinei Respublikai,
14
yra sprendimas, i
dalies keiiantis sprendim (1999/357/BUSP)
15
, kuris savo ruotu i
dalies keit kit sprendim (1999/319/BUSP)
16
.
14
OL L 163, 1999 6 29, p. 86.
15
OL L 140, 1999 6 3, p. 1.
16
OL L 123, 1999 5 13, p. 3.
Sprendimo 1999/424/BUSP pavadinime jau turjo bti nurodyta, kad
Sprendimas 1999/357/BUSP i dalies keit Sprendim 1999/319/BUSP.
Problemos taip pat kyla dl Sprendimo 1999/424/BUSP dstomosios dalies.
Bt buv geriau tiesiogiai i dalies keisti Sprendim 1999/319/BUSP.
Kit akt i dalies keiianio akto pobdis
18.7. Pageidautina, kad i dalies keiiantis aktas bt tokios pat ries, kaip i
dalies keiiamas aktas. Pavyzdiui, nerekomenduojama reglament i dalies
keisti direktyva.
18.7.1. Taiau tam tikros pirmins teiss akt nuostatos leidia institucijoms
pasirinkti akto r, suteikdamos joms gali priimti priemones ar
nurodydamos kelias galimas akto ris.
Pavyzdys:
Tarybos direktyva Nr. 80/217/EEB, nustatanti Bendrijos priemones
klasikiniam kiauli marui kontroliuoti
17
, buvo i dalies pakeista
Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3769/85, pritaikaniu tam tikrus ems
kio srities aktus dl balsavimo procedros komitetuose atsivelgiant
Ispanijos ir Portugalijos stojim
18
. Ispanijos ir Portugalijos stojimo
sutarties 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Bendrij institucijos iki
stojimo gali priimti priemones, nurodytas Stojimo akto 396 straipsnyje,
ir kad tos priemons sigalioja Stojimo sutarties sigaliojimo dien.
18.7.2. Be to, i dalies keiiamas aktas gali leisti daryti pakeitimus kitos ries
aktu.
17
1980 m. sausio 22 d. Tarybos direktyva 80/217/EEB, nustatanti Bendrijos priemones
klasikiniam kiauli marui kontroliuoti (OL L 47, 1980 2 21, p. 11).
18
1985 m. gruodio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3768/85, pritaikantis tam tikrus
ems kio srities aktus dl balsavimo procedros komitetuose, atsivelgiant
Ispanijos ir Portugalijos stojim (OL L 362, 1985 12 31, p. 8).
Pried pakeitimai
18.8. Pried, kuriuose yra technini duomen, pakeitimai paprastai nurodomi i
dalies keiianio akto priede. ios taisykls gali bti nesilaikoma tik tuo
atveju, jei pakeitimas yra nedidelis.
Pavyzdys:
Reglamento (EB) Nr. / II, IV ir VI priedai yra i dalies keiiami pagal
io reglamento priedo nuostatas.
iuo atveju priede esaniuose pakeitimuose turi bti vadins frazs,
kurios aikiai apibria pakeitim taikymo srit:
II, IV ir VI priedai yra i dalies keiiami taip:
1) II priede 2 punkto 2 papunkio 5 dalis yra pakeiiama taip:
2.2.5
Paprastas pakeitimas akto dstomojoje dalyje formuluojamas taip:
c) I priedo pavadinime odiai Pavojingi produktai pakeiiami
odiais 1 srae nurodyti produktai.
Nuorod atnaujinimas
18.9. Jei reikia i dalies keisti nuorodoje pamint nuostat, btina atsivelgti
padarinius nuostatai, kurioje yra minta nuoroda. Jei pakeitimas taip
pat turt galioti pastarajai nuostatai, dinamins nuorodos atveju nieko
daryti nereikia. Taiau jei nuoroda yra statin, reikalingas atitinkamas
pakeitimas.
I dalies keiianio akto pavadinimas
18.10. I dalies keiianio akto pavadinime turi bti pamintas i dalies keiiamo
akto numeris ir nurodytas arba akto pavadinimas, arba tai, k reikia
pakeisti.
Pavyzdys:
I dalies keiiamas aktas:
Tarybos reglamentas (EB) Nr. dl ems kio struktr naumo
pagerinimo
I dalies keiiantis aktas:
Tarybos reglamentas (EB) Nr. , i dalies keiiantis Reglament (EB)
Nr. dl ems kio struktr naumo pagerinimo
18.11. Jei i dalies keiiant akt priima kita institucija, o ne ta, kuri prim pirmin
akt, pavadinime turi bti nurodytas pirmin akt primusios institucijos
pavadinimas.
Pavyzdys:
Komisijos reglamentas , i dalies keiiantis Tarybos reglamento
pried dl .
I dalies keiianio akto rengimas
18.12. Pakeitimai daromi terpiant tekst i dalies keiiam akt. Pakeitimai turi
sklandiai silieti pirmin tekst. Ypa svarbu ilaikyti pirminio teksto
struktr ir terminij.
18.12.1. Itis teksto dali (straipsnio ar straipsnio dalies) pakeitimas labiau
pageidautinas nei sakini ar vieno arba daugiau termin terpimas ar
ibraukimas (taiau taip pat r. 18.3 punkt).
18.12.2. Jei daromi keli pakeitimai, turt bti vartojama vadin fraz.
Pavyzdys:
Reglamentas i dalies keiiamas taip:
18.12.3. Jei reikia i dalies keisti kelet to paties akto nuostat, visi pakeitimai turi
bti sujungti vien straipsn, kuriame yra vadin fraz ir punktai,
kuriuose i dalies keiiami straipsniai idstomi eils tvarka.
Pavyzdys:
Reglamentas (EB) Nr. i dalies keiiamas taip:
a) 1 dalis pakeiiama taip:
1.
b) Papildoma ia 5 dalimi:
5.
2) terpiamas is 7a straipsnis:
7a straipsnis
.
18.12.4. Jei vienas i dalies keiiantis aktas i dalies keiia kelis aktus, kiekvieno
akto pakeitimai turi bti kartu idstyti atskirame straipsnyje.
18.12.5. Skirtingi dalini pakeitim tipai (pakeitimas, terpimas, papildymas,
ibraukimas) atliekami pagal norminius reikalavimus, vartojant
standartines formuluotes (r. Tarybos precedent vadov, Komisijos
teiss akt rengimo vadov ir LegisWrite).
Pavyzdys:
Reglamento X straipsnis pakeiiamas taip:
terpiamas is Xa straipsnis:
Y straipsnis papildomas ia dalimi:
Z straipsnyje ibraukiama 3 dalis.,
o ne:
Pavadinim galima pakeisti pavadinimu .
18.12.6. Atsivelgiant btinyb vengti savarankik esmini nuostat,
rekomenduojama akto pakeitimus dl dat, laiko termin, iimi,
leidiani nukrypti nuostat, galiojimo pratsimo ir taikymo laiko
terpti i dalies keiiam akt.
Esminis pakeitimas
18.13. Kaip nurodyta 18.1 punkte, paprastai aktus reikia i dalies keisti formaliais
pakeitimais.
18.14. Taiau gali bti, kad dl skubos, praktini prieasi ar siekiant
paprastumo, akto rengjas pageidauja terpti akt nuostatas, kurios
faktikai yra kito akto esminiai pakeitimai. Tokie esminiai pakeitimai gali
bti dl kito akto taikymo srities, pareigojim iimi, akto taikymo laiko
iimi ir t. t.
Pavyzdys:
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. straipsnio, praymus
galima pateikti po
18.14.1. Paprastai, ypa dl skaidrumo, pageidautina vengti mint esmini
pakeitim. Tokiais atvejais kitas aktas lieka nepakeistas, o naujos
nuostatos nuo jo nukrypsta taip, kad senasis tekstas lieka galioti
toliau kartu su naujuoju tekstu, kuris padaro neveikianiomis kai
kurias senojo teksto nuostatas, pakeiia j taikymo srit arba jas
papildo.
18.14.2. Jei esminio pakeitimo taikymo sritis yra labai ribota, galima atitinkam
akt i dalies pakeisti nekeiiant teksto. Taiau jei pakeitimai yra svarbs,
btina priimti atskir akt, i dalies keiiant mint akt.
19
Akte, kurio pirmin paskirtis nra i dalies
pakeisti kit akt, gali bti numatyti kit
akt pakeitimai, kuriuos slygoja tuo aktu
numatomi pakeitimai. Jei i to kylantys
pakeitimai yra esminiai, turt bti
priimamas atskiras i dalies keiiantis aktas.
19.1. Aktas, kuriame numatytos savarankikos nuostatos, gali taip pakeisti
tam tikros srities teisin kontekst, kad gali prireikti i dalies keisti kitus
aktus, reglamentuojanius kitus tos paios srities aspektus. Jei
pakeitimas yra antrinis pagrindinei akto taikymo sriiai, toks i
skirting element suprieinimas nepaeidia 18 gairje pateikto
nurodymo netraukti savarankik esmini nuostat i dalies
keiianius aktus.
19.2. Bet kokiu atveju pakeitimas turi bti daromas keiiant tekst ir atitikti
18 gairje nustatyt taisykl.
19.3. Kad pakeitimas bt akivaizdus, j reikia paminti akto pavadinime.
Pavyzdys:
1992 m. lapkriio 10 d. Tarybos direktyva 92/96/EEB dl statym ir kit
teiss akt, susijusi su tiesioginiu gyvybs draudimu, derinimo, i
Pavyzdys:
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. straipsnio, praymus
galima pateikti po
18.14.1. Paprastai, ypa dl skaidrumo, pageidautina vengti mint esmini
pakeitim. Tokiais atvejais kitas aktas lieka nepakeistas, o naujos
nuostatos nuo jo nukrypsta taip, kad senasis tekstas lieka galioti
toliau kartu su naujuoju tekstu, kuris padaro neveikianiomis kai
kurias senojo teksto nuostatas, pakeiia j taikymo srit arba jas
papildo.
18.14.2. Jei esminio pakeitimo taikymo sritis yra labai ribota, galima atitinkam
akt i dalies pakeisti nekeiiant teksto. Taiau jei pakeitimai yra svarbs,
btina priimti atskir akt, i dalies keiiant mint akt.
19
Akte, kurio pirmin paskirtis nra i dalies
pakeisti kit akt, gali bti numatyti kit
akt pakeitimai, kuriuos slygoja tuo aktu
numatomi pakeitimai. Jei i to kylantys
pakeitimai yra esminiai, turt bti
priimamas atskiras i dalies keiiantis aktas.
19.1. Aktas, kuriame numatytos savarankikos nuostatos, gali taip pakeisti
tam tikros srities teisin kontekst, kad gali prireikti i dalies keisti kitus
aktus, reglamentuojanius kitus tos paios srities aspektus. Jei
pakeitimas yra antrinis pagrindinei akto taikymo sriiai, toks i
skirting element suprieinimas nepaeidia 18 gairje pateikto
nurodymo netraukti savarankik esmini nuostat i dalies
keiianius aktus.
19.2. Bet kokiu atveju pakeitimas turi bti daromas keiiant tekst ir atitikti
18 gairje nustatyt taisykl.
19.3. Kad pakeitimas bt akivaizdus, j reikia paminti akto pavadinime.
Pavyzdys:
1992 m. lapkriio 10 d. Tarybos direktyva 92/96/EEB dl statym ir kit
teiss akt, susijusi su tiesioginiu gyvybs draudimu, derinimo, i
dalies keiianti direktyvas 79/267/EEB ir 90/619/EEB (treioji gyvybs
draudimo direktyva).
19.4. Jei i dalies keiiani nuostat gausa ikraipo akto pusiausvyr i dalies
keiiani akt naudai, j reikt padalyti du skirtingus aktus dl 18.4 ir
18.5 punktuose nurodyt prieasi.
Baigiamosios nuostatos,
panaikinimas ir priedai
(20, 21 ir 22 gairs)
20
Nuostatos, kuriose numatytos datos, terminai,
iimtys, leidianios nukrypti nuostatos ir
galiojimo pratsimas, pereinamojo laikotarpio
nuostatos (ypa susijusios su akto poveikiu
esamai situacijai) ir baigiamosios nuostatos
(akto sigaliojimas, perklimo nacionalins
teiss aktus terminas ir laikinas taikymas)
pateikiamos tiksliai suformuluotos.
Nuostatose, kuriose nustatomi galutiniai akt
perklimo ir taikymo terminai, nurodoma
konkreti data metai, mnuo ir diena.
Direktyvose tokie terminai nustatomi taip, kad
bt suteikta pakankamai laiko jas perkelti
nacionalins teiss aktus.
20.1. Teiss aktuose skiriama akto sigaliojimo data, data, nuo kurios nuostatos
pradeda galioti, ir data, nuo kurios aktas taikomas, atsivelgiant siekiamas
j teisines pasekmes.
sigaliojimas
20.2. Bendrojo taikymo aktai sigalioja juose nurodyt dien arba, jei data
nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo.
20.2.1. Paprastai teiss aktai turi suteikti pakankamai laiko prisitaikyti tiems,
kam jie taikomi.
20.2.2. Turi bti skiriamas akto sigaliojimas ir taikymas, kurie nebtinai
sutampa. Taikymo data gali bti nustatyta po arba, jei taikymas atgaline
data yra tinkamai pateisinamas, iki akto sigaliojimo.
a) sigaliojimo data
20.3. Turi bti nustatyta konkreti akto sigaliojimo data arba ji nustatoma
nurodant paskelbimo dien.
20.3.1. Tokia data negali bti praeityje.
20
Nuostatos, kuriose numatytos datos, terminai,
iimtys, leidianios nukrypti nuostatos ir
galiojimo pratsimas, pereinamojo laikotarpio
nuostatos (ypa susijusios su akto poveikiu
esamai situacijai) ir baigiamosios nuostatos
(akto sigaliojimas, perklimo nacionalins
teiss aktus terminas ir laikinas taikymas)
pateikiamos tiksliai suformuluotos.
Nuostatose, kuriose nustatomi galutiniai akt
perklimo ir taikymo terminai, nurodoma
konkreti data metai, mnuo ir diena.
Direktyvose tokie terminai nustatomi taip, kad
bt suteikta pakankamai laiko jas perkelti
nacionalins teiss aktus.
20.1. Teiss aktuose skiriama akto sigaliojimo data, data, nuo kurios nuostatos
pradeda galioti, ir data, nuo kurios aktas taikomas, atsivelgiant siekiamas
j teisines pasekmes.
sigaliojimas
20.2. Bendrojo taikymo aktai sigalioja juose nurodyt dien arba, jei data
nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo.
20.2.1. Paprastai teiss aktai turi suteikti pakankamai laiko prisitaikyti tiems,
kam jie taikomi.
20.2.2. Turi bti skiriamas akto sigaliojimas ir taikymas, kurie nebtinai
sutampa. Taikymo data gali bti nustatyta po arba, jei taikymas atgaline
data yra tinkamai pateisinamas, iki akto sigaliojimo.
a) sigaliojimo data
20.3. Turi bti nustatyta konkreti akto sigaliojimo data arba ji nustatoma
nurodant paskelbimo dien.
20.3.1. Tokia data negali bti praeityje.
20.3.2. Ji negali bti nustatoma nurodant kitame akte nustatyt dat.
20.3.3. Akto, kuris sudaro kito akto teisin pagrind, sigaliojimas negali
priklausyti nuo to kito akto sigaliojimo.
20.3.4. Joks aktas negali sigalioti iki akte, kuris yra jo pagrindas, nustatytos
sigaliojimo datos.
20.3.5. Akto sigaliojimas negali bti saistomas slygos, kurios neturi galimybs
inoti plaioji visuomen, vykdymu.
b) sigaliojimo datos nustatymo gairs
20.4. Praktins prieastys ar skubus poreikis gali pateisinti dokumento
sigaliojim anksiau negu dvideimt dien nuo jo paskelbimo. Toks
poreikis gali kilti vis pirma dl reglament. iuo atveju galioja toliau
idstytos taisykls.
20.4.1. Akto sigaliojimas trei dien nuo jo paskelbimo turi bti pateisintas
skuba. Kiekvienu atveju btina patikrinti, ar tikrai yra pagrindas skubiam
akto sigaliojimui.
20.4.2. Akto sigaliojimas paskelbimo dien turi likti iimtis arba bti
pateisinamas itin svarbiu poreikiu, artimai susijusiu su akto pobdiu,
pvz., siekiant ivengti teisins spragos ar ubgti u aki spekuliacijoms
(r. 20.6 punkt). Atskiroje konstatuojamojoje dalyje turi bti nurodytos
tinkamos prieastys, iskyrus atvejus, kai suinteresuotoms alims jau
yra inoma prasta praktika (pvz., importo muitus ar eksporto
grinamsias imokas nustataniuose reglamentuose).
20.5. Akto paskelbimo data yra diena, nuo kurios Leidini biure visomis kalbomis
galima gauti Oficialj leidin, kuriame ispausdintas is aktas.
c) Skubios priemons
20.6. Kasdien ir kas savait priimami reglamentai, kuriais Komisija nustato
importo muitus (ir (arba) papildomus mokesius kai kuriems ems kio
sektoriams) ir prekybai su treiosiomis alimis taikomas grinamsias
imokas, turi bti priimami likus kuo maiau laiko iki j taikymo pradios,
kad bt ivengta spekuliacij.
20.7. Todl sutarta, kad ie periodikai priimami reglamentai sigalioja j
paskelbimo dien ar kit darbo dien.
d) Reglament taikymas atgaline data
20.8. Iimties tvarka ir atsivelgiant i teisinio tikrumo principo kylanius
reikalavimus, reglamentas gali bti taikomas atgaline data. Tada
paskutiniame straipsnyje reikia rayti Jis taikomas nuo .
20.9. Siekiant nuostatas taikyti atgaline data, tokie terminai kaip laikotarpiu
nuo iki , nuo iki (pvz., tarif kvot reglamentuose) arba odiai
galiojantis nuo danai vartojami ne tik paskutiniame straipsnyje.
e) Atidtas reglament taikymas
20.10. Kartais reglamento sigaliojimas yra atskiriamas nuo juo nustatytos tvarkos
taikymo, kuris gali bti atidtas. Taip daroma, pvz., bendr rinkos
organizavim nustataniuose reglamentuose. Tokio atskyrimo tikslas yra
suteikti galimyb nedelsiant steigti reglamente numatytus naujus organus
(pvz., vadybos komitetus) ir suteikti Komisijai galimyb priimti gyvendinimo
priemones, dl kuri btina pasikonsultuoti su naujaisiais organais.
20.11. Jei reikt atidti dalies reglamento taikym iki dienos, kuri yra vlesn nei jo
sigaliojimo diena, reglamente tokios nuostatos turi bti aikiai nurodytos.
Pavyzdys:
straipsnis
is reglamentas sigalioja kit dien po jo paskelbimo (n-tj dien nuo
jo paskelbimo) Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
Jis (arba N straipsnis) taikomas nuo ...
Reikia vengti toki formuluoi, kurios neleidia nustatyti datos, nuo
kurios taikoma nuostata:
is straipsnis sigalioja:
a) valstybi nari steigtiems ar patvirtintiems kompensavimo
organams sudarius susitarim dl j funkcij ir sipareigojim bei
kompensavimo tvarkos,
b) nuo Komisijos nustatytos datos, kai ji glaudiai bendradarbiaudama
su valstybmis narmis sitikina, kad buvo sudarytas toks
susitarimas,
ir taikomas vis minto susitarimo laikotarp.
Tam tikr direktyv ir sprendim sigaliojimo data
20.12. Direktyvos ir sprendimai yra privalomi tik tiems, kam jie skirti. Direktyvose
ir sprendimuose, priimtuose pagal bendro sprendimo procedr, ir visoms
valstybms narms skiriamose direktyvose nuostat galiojimo pradios
data pakeiiama akto sigaliojimo data.
20.13. Taiau apie kitas direktyvas ar kitus sprendimus praneama tiems, kuriems
jie skirti, ir jie sigalioja po tokio praneimo. Tas pats galioja direktyvoms ir
sprendimams, nurodytiems Euratomo sutarties 163 straipsnio antroje
pastraipoje.
20.14. Bendrij sui generis sprendimuose paprastai nra nuostat, nurodani, kada
jos sigalioja, ir paprastai j sigaliojimo diena laikoma j primimo diena.
20.15. Susitarimais steigt bendr organ sprendimuose (ir iimties atvejais
Bendrij sui generis sprendimuose) pateikiamos nuostatos dl j
sigaliojimo ir, kur tinkama, taikymo atgaline ar atidta data.
Direktyv gyvendinimas
20.16. Btina skirti akto sigaliojimo ar nuostat galiojimo pradios dat nuo
taikymo pradios datos (r. 20.3 punkt) visais atvejais, kai asmenims,
kuriems skiriamas is aktas, reikia laiko, kad galt vykdyti nustatytus
pareigojimus. Tai ypa taikytina direktyvoms. Nuostatos dl gyvendinimo
turi bti idstytos straipsnyje, esaniame prie straipsn dl sigaliojimo ar,
jei tinka, adresatus nustatant straipsn.
Pavyzdys:
Valstybs nars utikrina, kad sigaliot (priemons, btinos)
(statymai ir kiti teiss aktai, btini) iai direktyvai gyvendinti ne
vliau kaip iki
20.17. Direktyvose, turiniose utikrinti laisv preki, asmen ir paslaug
judjim, kad bt ukirstas kelias naujoms klitims atsirasti valstybms
narms skirtingai taikant nuostatas iki nustatyto perklimo laikotarpio
pabaigos, turi bti nustatyta data, nuo kurios turi bti taikomos
nacionalins teiss nuostatos.
Pavyzdys:
Valstybs nars iki priima ir paskelbia nuostatas, kurios gyvendina
i direktyv. Apie tai jos nedelsdamos pranea Komisijai.
Jos taiko ias nuostatas nuo
Neprivalom akt gyvendinimas
20.18. Privalomos galios neturintys aktai, pvz., EB ir Euratomo rekomendacijos,
neturi sigaliojimo ar taikymo pradios datos. Asmen, kuriems taikomi ie
aktai, gali bti paprayta utikrinti j sigaliojim iki tam tikros datos.
Galiojimo laikotarpio pradia
20.19. Laikotarpis prasideda nurodytos dienos 00:00 valand, jei nra aikiai
nurodyta kitaip
19
. Daniausiai vartojamos ios frazs, nurodanios
laikotarpio pradi:
nuo (iki)
galiojantis nuo
sigalioja
sigalioja nuo
Galiojimo laikotarpio pabaigos nurodymas
20.20. Baigiamosiose nuostatose taip pat gali bti numatyta, kada aktas
nebetaikomas arba nustoja galioti.
Iskyrus tuos atvejus, kai aikiai nurodoma kitaip, galiojimo laikotarpis
baigiasi nurodytos dienos vidurnakt. Daniausiai vartojamos ios frazs,
nurodanios laikotarpio pabaig:
iki
taikomas, kol nesigalios arba , jei jis sigalioja anksiau
vliausiai
(nuo ) iki
nustoja galioti
netaikomas nuo
21
Pasen aktai ir nuostatos panaikinami tai
aikiai nurodant. Naujo akto primimas turi
slygoti aik bet kurio naujuoju aktu
padaryto nebetaikytino arba nebereikalingo
akto arba nuostatos panaikinim.
21.1. Jei priimamo akto autorius mano, kad ankstesni aktai ar nuostatos
nebeturi bti taikomi, tai yra jie tampa pasen, teisinio tikrumo principas
19
r. 1971 m. birelio 3 d. Tarybos reglament (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatant
terminams, datoms ir laikotarpiams taikomas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).
Neprivalom akt gyvendinimas
20.18. Privalomos galios neturintys aktai, pvz., EB ir Euratomo rekomendacijos,
neturi sigaliojimo ar taikymo pradios datos. Asmen, kuriems taikomi ie
aktai, gali bti paprayta utikrinti j sigaliojim iki tam tikros datos.
Galiojimo laikotarpio pradia
20.19. Laikotarpis prasideda nurodytos dienos 00:00 valand, jei nra aikiai
nurodyta kitaip
19
. Daniausiai vartojamos ios frazs, nurodanios
laikotarpio pradi:
nuo (iki)
galiojantis nuo
sigalioja
sigalioja nuo
Galiojimo laikotarpio pabaigos nurodymas
20.20. Baigiamosiose nuostatose taip pat gali bti numatyta, kada aktas
nebetaikomas arba nustoja galioti.
Iskyrus tuos atvejus, kai aikiai nurodoma kitaip, galiojimo laikotarpis
baigiasi nurodytos dienos vidurnakt. Daniausiai vartojamos ios frazs,
nurodanios laikotarpio pabaig:
iki
taikomas, kol nesigalios arba , jei jis sigalioja anksiau
vliausiai
(nuo ) iki
nustoja galioti
netaikomas nuo
21
Pasen aktai ir nuostatos panaikinami tai
aikiai nurodant. Naujo akto primimas turi
slygoti aik bet kurio naujuoju aktu
padaryto nebetaikytino arba nebereikalingo
akto arba nuostatos panaikinim.
21.1. Jei priimamo akto autorius mano, kad ankstesni aktai ar nuostatos
nebeturi bti taikomi, tai yra jie tampa pasen, teisinio tikrumo principas
19
r. 1971 m. birelio 3 d. Tarybos reglament (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatant
terminams, datoms ir laikotarpiams taikomas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).
reikalauja juos aikiai panaikinti priimamu aktu. Aktas gali tapti
nereikalingas ne tik todl, kad jis tiesiogiai nedera su naujomis
taisyklmis, bet ir dl taisykli taikymo srities prapltimo ar pan.
Prieingai, akt panaikinti nebtina, jei jame nustatytas taikymo
laikotarpis yra pasibaigs.
21.2. Aikiai ireiktas ankstesni akt nuostat panaikinimas reikia, kad jokia
kita nuostata nra panaikinama. Taip sumaja pavojus netyia panaikinti
nuostat.
22
Techniniai akto aspektai idstomi prieduose,
kurie atskira nuoroda nurodomi akto
dstomojoje dalyje ir kuriuose nesukuriama
jokia nauja teis arba pareiga, nenumatyta
dstomojoje dalyje.
Priedai sudaromi pagal standartin format.
A. Priedai siaurja prasme ir pridedami nesavarankiki teiss aktai
22.1. Priedai siaurja prasme yra pasitelkiami pateikti nuostatoms ar nuostat
dalims atskirai nuo dstomosios dalies btent dl j techninio pobdio. Tai
gali bti muitins pareign, gydytoj ar veterinarijos gydytoj taikomos
taisykls (pavyzdiui, chemins analizs bdai, mgini mimo metodai ir
formos, kurias btina naudoti), produkt sraai, skaii lentels, planai,
pieiniai ir t. t.
22.2. Jei yra praktini klii traukti technines taisykles ar duomenis akto
dstomj dal, rekomenduojama pateikti juos priede. Atitinkamoje
dstymo dalyje visada turi bti aiki nuoroda i nuostat ir priedo ry
(vartojamos tokios frazs: ivardyta priede, nurodyta I priede).
22.3. Toks priedas i esms yra sudtin akto dalis, todl to nereikia pabrti
nuostatoje, nurodanioje pried.
22.4. odis PRIEDAS turi bti raomas priedo pradioje ir daniausiai kitas
pavadinimas nebtinas. Jei yra daugiau nei vienas priedas, jie turi bti
numeruojami romnikais skaitmenimis (I, II, III ir t. t.).
22.5. Nors nra griet taisykli, reglamentuojani pried pateikim, j
struktra turi bti vienoda, o suskirstymas toks, kad turinys bt kuo
aikesnis, nepaisant techninio pobdio. Galima naudoti bet koki tinkam
numeravimo ir skirstymo sistem.
B. Prie kit akt prijungti ar j dal sudarantys teiss aktai
22.6. Prieingai, kiti, jau anksiau egzistuojantys, teiss aktai gali bti prijungti
(ne pridti) prie akto, jei is i esms patvirtina j nuostatas. Taip idstyti
gali bti tokie aktai, kaip pavaldi organ taisykls ir tarptautiniai
susitarimai.
22.6.1. Tokie prijungti aktai, ypa tarptautiniai susitarimai, patys gali turti
pried.
22.6.2. Prie tokius aktus neraomas odis PRIEDAS.
Priedas
Tipini akt pavyzdiai
1. Reglamentas
2. Direktyva
3. Sprendimas (EB 249 straipsnis)
4. Sprendimas (sui generis)
5. Rekomendacija
1. REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
[ m. d.]
dl []
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SJUNGOS TARYBA,
atsivelgdami Europos bendrijos steigimo sutart, ypa jos [] straipsn,
atsivelgdami Komisijos pasilym
1
,
atsivelgdami Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon
2
,
atsivelgdami Region komiteto nuomon
3
,
4
,
kadangi:
(1) [Didija raide].
(2) [Didija raide],
PRIM REGLAMENT:
1 straipsnis
[]
[] straipsnis
is reglamentas sigalioja [] dien nuo (kit dien po) jo paskelbimo Europos
Sjungos oficialiajame leidinyje.
is reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse.
Priimta Briuselyje []
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
[] []
1
OL C [], [], p. [].
2
OL C [], [], p. [].
3
OL C [], [], p. [].
4
OL C [], [], p. [].
Priedas 73
2. DIREKTYVA
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
[ m. d.]
dl []
1
,
2
,
3
,
4
,
kadangi:
(1) [Didija raide].
(2) [Didija raide],
PRIM I DIREKTYV:
1 straipsnis
[]
[] straipsnis
Valstybs nars utikrina, kad sigaliot statymai ir kiti teiss aktai, btini iai
direktyvai gyvendinti ne vliau kaip iki []. Jos nedelsdamos pranea apie tai
Komisijai.
Valstybs nars, priimdamos ias nuostatas, daro jose nuorod i direktyv arba
tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvark nustato
valstybs nars.
[] straipsnis
i direktyva sigalioja [] dien nuo (kit dien po) jos paskelbimo Europos
1
OL C [], [], p. [].
2
OL C [], [], p. [].
3
OL C [], [], p. [].
4
OL C [], [], p. [].
[] straipsnis
i direktyva skirta valstybms narms.
[] []
Priedas 75
3. SPRENDIMAS (EB 249 straipsnis)
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
[ m. d.]
dl []
1
,
2
,
3
,
4
,
kadangi:
(1) [Didija raide].
(2) [Didija raide],
PRIM SPRENDIM:
1 straipsnis
[]
[] straipsnis
is sprendimas sigalioja [] dien nuo (kit dien po) jo paskelbimo Europos
[] straipsnis
is sprendimas skirtas valstybms narms.
[] []
1
OL C [], [], p. [].
2
OL C [], [], p. [].
3
OL C [], [], p. [].
4
OL C [], [], p. [].
4. SPRENDIMAS (SUI GENERIS)
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
[ m. d.]
dl []
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SJUNGOS TARYBA
1
,
2
,
3
,
4
,
kadangi:
(1) [Didija raide].
(2) [Didija raide],
NUSPREND:
1 straipsnis
[]
[] straipsnis
[]
[] []
1
OL C [], [], p. [].
2
OL C [], [], p. [].
3
OL C [], [], p. [].
4
OL C [], [], p. [].
Priedas 77
5. REKOMENDACIJA
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REKOMENDACIJA
dl []
1
,
2
,
3
,
4
,
kadangi:
(1) [Didija raide].
(2) [Didija raide],
REKOMENDUOJA:
[]
[] []
1
OL C [], [], p. [].
2
OL C [], [], p. [].
3
OL C [], [], p. [].
4
OL C [], [], p. [].
Nuorod sraas 79
Nuorod sraas
Nuorod altiniai
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dl taikinimo
procedros tarp Europos Parlamento ir Komisijos nustatymo (OL C 89,
1975 4 22, p. 1)
1993 m. birelio 8 d. Tarybos rezoliucija dl Bendrijos teiss akt rengimo
kokybs (OL C 166, 1993 6 17, p. 1)
Bendrosios gairs dl teiss akt rengimo politikos, SEC dokumentas (1995)
2255/7, 1996 1 18
Prie Amsterdamo sutarties baigiamojo akto pridta deklaracija Nr. 39 dl
Bendrijos teiss akt rengimo kokybs
1998 m. gruodio 22 d. tarpinstitucinis susitarimas dl bendrj Bendrijos
teiss akt rengimo kokybs gairi (OL C 73, 1999 3 17, p. 1)
2006 m. gegus 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos
tarpinstitucinis susitarimas dl biudetins drausms ir patikimo finans
valdymo (OL C 139, 2006 6 14, p. 1)
Vadovai
Tarybos precedent vadovas
Komisijos teiss akt rengimo vadovas
Institucij leidini rengimo vadovas
Teiss aktai
Reglamentas Nr. 1, apibriantis Europos ekonomins bendrijos vartojamas
kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 358/58)
1971 m. birelio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71,
nustatantis laikotarpiams, datoms ir terminams taikomas taisykles (OL
L 124, 1971 6 8, p. 1)
1999 m. birelio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis
procedr, kuri taikoma vykdant Komisijai suteiktus gyvendinimo
galiojimus (OL L 184, 1999 7 17, p. 23)
Europos Bendrij Teisingumo Teismo sprendimai
1963 m. liepos 4 d. Sprendimas byloje 24/62, Vokietija prie Komisij,
Rink. 1963, p. 131
1975 m. lapkriio 26 d. Sprendimas byloje 73/74, Groupement des fabricants
de papiers peints de Belgique ir kiti prie Komisij, Rink. 1975, p. 1491
1979 m. rugsjo 27 d. Sprendimas byloje 230/78, Eridania-Zuccheriffici
nazionali and Societa italiana per lindustria degli zuccher, Rink. 1979, p. 2749
1999 m. spalio 28 d. Sprendimas byloje C-6/98, Arbeitsgemeinschaft
Deutscher Rundfunkanstalten (ARD), Rink. 1999, p. I-7599
Abclin rodykl 81
Abclin rodykl
Aikumas 1.3, 1.4.1, 4.5.1, 5.2, 14.1, 16.89, 18.3
Aktai
gyvendinimo 6.2.1, 8.5, 10.10
neprivalomi 2.3, 17.14, 20.18
pasen 21.1
periodiniai 20.67
privalomi 2.3, 12.1, 17.14
procedriniai aktai r. nurodomosios dalys (preambulje)
Akt citavimas r. Nuorodos
Antrat r. Pavadinimas
Asmenys, kuriems skiriamas aktas 3, 20.16
Atitikmen lentel 16.18.1
Bendradarbiavimas 9.1
Bendras sprendimas (aktai, priimti bendro sprendimo tvarka) 9.1, 9.11,
10.1819, 20.12
Dalinis pakeitimas
esminis pakeitimas 18.1314
formalus pakeitimas 18.1
i dalies keiianio akto pavadinimas 8.4, 18.1011, 19.3
i dalies keiianio akto tipas 18.7
terpimas ir ibraukimas 10.6, 18.3, 18.12.1, 18.12.5
numeravimas naujai 18.2
priedai 18.8
rengimas 18.12
savarankikos nuostatos 18.46, 18.12.6, 19.1
teksto pakeitimas 18.1, 18.14.2, 19.2
Dalis 15.4 (lentelje)
Datos 15.1.45, 16.10.1, 17.3, 20.25, 20.1720
Derinimas (1975 m. kovo 4 d. Bendra deklaracija) 10.19.23
Dstomoji dalis 7.3, 12, 15 (r. Nuorodos)
Direktyvos
gyvendinimas 20.1617
sigaliojimas 20.12
sigaliojimo data 20.1213
konstatuojamosiose dalyse 16.10.2
motyvai 10.2, 10.8
rengimas 2.2.2
perklimas 15.1(4)
praneimas 20.3
Galiojimas
pabaiga 20.20
pradia 20.19
Institucija 8.9(3), 16.10.12, 18.11
sigaliojimas 10.14, 20.15, 20.1012, 20.1516
sigaliojimo data 20.1, 20.1216, 20.18
Idstymas nauja redakcija 16.10.4 (inaa)
terpimas 18.3, 18.12.1
trauka 15.4 (lentelje)
vadin fraz 15.4 (lentelje)
Kalbos
autentika kalba 7.1, 8.6
daugiakalbyst 5
oficialiosios 5.1, 18.3
vengtinos frazs 5.13
Kodifikavimas 16.10.4 (12 inaa)
Komitologija 10.16, 15.1(3)
Abclin rodykl 83
Kompetencijos
gyvendinimo 10.1617, 15.1(3)
iimtin kompetencija 10.15.23
neiimtin kompetencija 10.15.4
teiss akt leidybos 10.15.1
Konstatuojamosios dalys
akto ries pasirinkimas 10.8
bendrojo taikymo aktai 10.911
bendros pastabos 10.12, 10.11
EB 308 straipsnis kaip teisinis pagrindas 10.7
finansins 10.1819
individualaus pobdio aktai 10.1213
gyvendinimo aktai 10.1011
komitologija 10.16
konsultacijos 9.14,10.17
numeravimas 11.14
nuostatos, reikalaujanios speciali motyv nurodymo 10.6, 10.14,
proporcingumas 10.15, 10.15.3
rengimas 2.3.12, 10.3, 10.5.4, 11.3, 16.10.3, 16.10.5
subsidiarumas 10.15, 10.15.4
teisinio pagrindo pasirinkimas 10.7
tvarka 10.5.4
vengtinos 10.5.13, 10.7
Konsultacijos r. Nurodomosios dalys
Neakivaizdios citatos 5.5.1
Numeravimas
terpimas 17.14
konstatuojamosios dalys 11
priedai 22.4
straipsniai 15.4 (lentelje)
sunumeravimas i naujo 18.2
Numeris
oficialus numeris 8.4, 8.9(2), 16.10.1
paskelbimo numeris 16.10.12
Nuobaudos 15.1(4)
Nuomons 9.1, 9.10
Nuorodos
akt citavimas 16.10
atitikmen lentel 16.18
atnaujinimas 18.9
bendros pastabos 16.49
dstomojoje dalyje 16.10.4, 16.10.6
dinamins 16.1416, 18.9
grtamosios nuorodos 16.19
iorins 16.13
konstatuojamosiose dalyse 16.10.3, 16.10.5
nurodomosiose dalyse 16.10.2
pavadinime 16.10.1
pritaikymas 16.1718
serijins nuorodos 16.20
statins 16.1113, 18.9
vengtinos 16.89
vidaus 16.1
Nuoseklumas
formos 6.12
turinio 6.1, 6.34
Nuostatos
baigiamosios 20
finansins 10.1819
pereinamojo laikotarpio 20
reikalaujanios speciali motyv nurodymo 10.6, 10.14
rengimas 4.16
savarankikos 8.4, 18.46
vengtinos 12
Nurodomosios dalys (preambulje)
akto dalis 7.2
bendrosios pastabos 9.1
procedras nustatantys aktai 9.1012
rengimas 9.2, 16.10.2
teisinis pagrindas 9.39
vengtinos nuorodos 9.1314
oficialus numeris 8.4, 8.9(2), 16.10.1
Pakeitimas 18.12.1, 18.12.5
Panaikinimas 10.6, 15.1(5), 16.10.4, 21.12
Abclin rodykl 85
Panaikinimas r. Pakeitimas
Pasen aktai r. Aktai
Pasilymai 9.10
Paskelbimo data 20.35
Paskelbimo numeris 16.10.12
Pastraipa 15.3, 15.4 (lentelje)
Pavadinimas
akto dalis 7.1, 15.4 (lentelje)
citavimas nurodomosiose dalyse 16.10.2
citavimas pavadinime 16.10.1
gyvendinimo aktai 8.5
i dalies keiiantis aktas 8.4, 18.1011, 19.3
poymiai 8.13
priedas 22.4
sutrumpintas pavadinimas 8.78
turinys 8.9
Pavyzdiai 4.1
Praneimas 20.13
Preambul 7.2
Priedai 6.2.1, 7.3, 17.4, 18.8, 22
Priemons
gyvendinimo 15.1(4)
skubios 20.67
Proporcingumas 10.15.34
Punktas 10.1,15.4 (lentelje)
Reglamentai
atidtas taikymas 20.1011
sigaliojimas 20.4
motyvai 10.2
rengimas 2.2.1
skubios priemons 20.67
taikymas atgaline tvarka 20.89
Reguliavimo dalykas 13.1, 15.1(1)
Rekomendacijos 2.2.4, 2.3.3, 20.18
Rengimas
direktyvos 2.2.2
reglamentai 2.2.1
rekomendacijos 2.2.4
sprendimai 2.2.3
veiksmaodi vartojimas 2.3.13
Rezoliucijos 2.3.3, 17.1
Sakinys 4.4, 5.2.14, 15.3, 15.4 (lentelje), 18.12.1
Sankcijos r. Nuobaudos
Santrumpos 4.7, 8.8
Svok apibrtys 6.4, 13.4, 14, 15.1(2)
Skirsnis 4.5.1, 7.3, 15.4 (lentelje)
Skyrius 7.3, 15.4 (lentelje)
Sprendimai
asmenys, kuriems jie skirti 2.2.3
sigaliojimo data 20.1215
motyvai 10.2, 10.13
praneimas 20.13
rengimas 2.2.3
sui generis 20.1415
Straipsnis 4.45, 7.3, 15.4, 18.2, 18.12.1, 18.12.34
Struktra
dstomosios dalies 15
lentels 15.4
sakini 4.4
straipsni 4.5
Abclin rodykl 87
Subsidiarumas 10.15.12, 10.15.4
patikrinimo sraas 10.15.2 (inaa)
Sutartys
citavimas 16.10.2
teisinis pagrindas 9.34
Svarba EEE 7.1
Taikinimas (EB 251 straipsnis) 9.11
Taikymas 20.1, 20.2.2, 20.16
Taikymas atgaline tvarka 10.14 (motyvai), 20.2.2, 20.89, 20.15
Taikymo sritis 4.2.1, 13.14, 15.1(1), 16.9, 18.14, 21.1
Tarptautiniai susitarimai 9.7, 13.2, 22.6
Teisinis pagrindas 9.1, 9.39, 9.1213, 10.5.1, 10.78, 12.3, 20.3.3
Teksto itrauk pakartojimas 12.2, 12.4
Terminija 5.34
nuoseklumas 6.2
pasirinkimas 5.34
Tiesioginis taikymas 2.2.1, 10.8
Vertimas 5.35, 18.3
Vientisumas 4.23
argonas 5.2.4, 5.4
Europos Komisija
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrasis praktinis vadovas asmenims,
rengiantiems Bendrijos teiss aktus
Liuksemburgas: Europos Bendrij oficialij leidini biuras
2008 87 p. 17,6 x 25 cm
ISBN 978-92-79-07810-1
Kaip sigyti ES leidini?
Parduodam Leidini biuro leidini galima rasti EU Bookshop adresu:
http://bookshop.europa.eu. Ten galima pateikti usakym pasirinktam pardavimo biurui.
Nordami gauti ms pardavimo biur visame pasaulyje sra, kreipkits faksu
(352) 2929 42758.
LT
Europos
Komisija
K
A
-
4
5
-
0
2
-
0
9
4
-
L
T
-
C
ISBN 978-92-79-07810-1
Bendrijos teiss akt rengimo

Bendrijos Teisės Aktų Rengimo Praktinis Vadovas

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Bendrijos Teisės Aktų Rengimo Praktinis Vadovas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LT

You might also like