1

Lietuvos teiss istorija

iki statutins teiss altiniai
(chrestomatija)































Vilnius
2006


2

GEDIMINO LAIKAI
1


8. 1323 M. SPALIO 2 D. GEDIMINO TAIKOS SUTARTIS SU ORDINU, SU REVELIO (TALINO)
EMS DAN VIETININKU, VYSKUPAIS IR RYGA

Visus tuos, kurie regs ir girds i rat, sveikina Lietuvos karalius Gediminas ir linki [jiems]
sveikatos ir taikos viepatyje.
iuo ratu mes praneame, kad, atsiliepdami ms laikus, pas mus atvyko Rygos vyskupo
pasiuntiniai ponas Voldemaras i Rozeno ir ponas Arnoldas Stoiv, to vyskupo generalinis vikaras; kapitulos
pasiuntiniai ponas Jonas Molendinumas ir ponas Tomas; Ezelio (Saremos) vyskupo pasiuntiniai ponas
Bartolomiejus i Felino ir Hapazels kanauninkas ponas Liudolfas i Vitenhovs; Dorpato (Tartu) vyskupo,
jo vasal ir jo miesto pasiuntinys ponas Hermanas Lang; kilniojo Danijos karaliaus vietininko ir jo vasal
pasiuntiniai brolis Arnoldas, prioras i Revelio, ir ponas Henrikas i Parenbeks; Livonijos magistro ir vis
broli pasiuntimai brolis Jonas i Liovenbroks, Mintaujos komtras, brolis Otonas Bramhornas; Rygos miesto
pasiuntiniai ponas Henrikas i Mintaujos, ponas Jonas Langezid ir ponas Ernestas i to paties miesto;
dominikon prioras brolis Veselis; prancikon pasiuntinys brolis Albrechtas Skliutas.
Mes drauge su aukiau ivardintais [asmenimis], ms imintingj [tarybos] patarimu ir sutikimu,
sudarme tvirta taik su visais krikionimis, kurie atsiunia mums savo pasiuntinius ir nori su mumis palaikyti
taika tokiomis slygomis:
[1] Kad visi keliai sausuma ir vandeniu turi bti be joki kliuvini atviri ir laisvi kiekvienam mogui,
psiam ar vaiuotam tiek i j pas mus, tiek mums pas juos.
[2] tai kratai, kuriuose mes nustatme taik: i ms puss Auktaii ir emaii kratas,
Pskovas ir visi rus [kratai], kurie yra ms valdioje; i valdov emi Rygos vyskupyst ir Rygos miestas;
i magistro puss Klaipda ir Kuro kratas, o taip pat visi, kurie priklauso Livonijai ir kurie yra to magistro ir
jo broliu prieiroje; i Eelio vyskupo puss visa vyskupyst ir visi kratai, kurie yra jo valdioje; i Dorpato
vyskupo puss visa vyskupyst ir visos ems, esanios jo valdioje, drauge su Dorpato miestu; i Danijos
karaliaus puss Harija, Virlandas, Alentakenas ir visos kitos ems, kurias jis valdo. T taika mes sudarme
tokiu bdu.
[3] Jeigu bus taip, kad vienas mogus pasielgs neteisingai su kitu, tai tasai gali pareikalauti i to,
kuris jam padarys neteisyb, [atsiteisti], o taip pat reikalauti, kad jo byla [bt isprsta] pagal to krato teis.
[4] Taiau jeigu bus taip, kad negalt jo patenkinti toks sprendimas, tai jis gali su savo reikalu
kreiptis valdovus to krato, kuriame tas neteisingumas jam buvo padarytas: jie turi jam padti pasiekti
visik teisingum.
[5] Toliau, jei koks nors turtas bus igabentas kit krat, jis turi bti grintas, kai tik bus paiekotas.
[6] Toliau, jei laisvasis mogus nori keliauti i vieno krato kit, jis gali tai laisvai daryti.
[7] Jei pabga i vieno krato i kit vergas, jis turi bti sugrintas, kai tik jo bus pareikalauta.
[8] Jei bus ir taip, kad vienas mogus kito [mogaus] turt ar kok nors daikt i gabent kit krat, tai
turi bti grinta, kai tik bus pareikalauta.
[9] i taikos [sutartis] turi bti pastovi ir tvirta, ir niekas negali jos sulauyti. Taiau jei bus taip, kad
koks nors mogus, kuris mums yra pavaldus, t taikos [sutart] nort sulauyti, jis negali tam turti teiss be
ms sutikimo. Taiau jei kas dl teisios prieasties, nort atsisakyti nuo ios taikos [sutarties], tas turi spti
kit prie du mnesius.
[10] Kad visi tie reikalai tarp ms klostytsi draugikai ir palankumo dvasia, mes suteikiame Rygos
teis ms krate kiekvienam mogui, kuris pas mus atvyks arba i ms ivaiuos.
2

[11] Ir kiekvienas pirklys i abiej pusi te veriasi tokia prekyba, kokia jam patinka.
io, aukiau idstyto, reikalo patvirtinimui ir tos pastovios taikos sustiprinimui mes prikabinome prie io rato
ms karalikj antspaud. is ratas yra sustatytas ms pilyje Vilniuje tkstantis trys imtai dvideimt
treiaisiais viepaties gimimo metais, sekmadien po vento Mykolo dienos*
3
.

1
Gedimino laikai.V.,1966.P.187-197
2
is straipsnis apie galim Rygos teiss recepcija Lietuvoje
3
*Pgl. ios sutarties vertim i originalo lotyn kalba, LI, I, 32-33
3
18. 1338 M. LAPKRIIO l D. GEDIMINO PREKYBINE SUTARTIS SU ORDINU
4

i yra taika, kuri sudar Livonijos magistras ir Lietuvos karalius ir ireik tokiais odiais:
[1] Nuo Eviastos ioi tiesiog tuo keliu, kur valdo Lietuvos karalius Gediminas, Nicevros kryptimi ir
nuo Eviastos ioi per Dauguv iki dvarviets, kuri vadinasi Uspald, ir nuo jos tiesiog t kaim, kuris
vadinasi Stripain, aukiau to kaimo nei u kelio, nei tame kelyje nei Lietuvos, nei magistro mons neturi
ksintis i kieno nors gyvyb ar turt. tai Lietuvos ems, kurias lieia i taika: Balnik, Kedraich,
Nemensijan.
[2] Toliau taikos em turi eiti nuo Eviastos to upelio, kuris vadinasi Pedene, kryptimi ir toliau nuo to
upelio pagal senj taik Adzel. Taikos emje ir aukiau taikos ems nei viena, nei kita kariuomen negali
ksintis, kieno nors gyvyb ar turt.
[3] Toliau, Dauguva turi bti laisva kiekvienam pirkliui, ar jis bt krikionis ar pagonis, auktyn ir
emyn vaiuojant, irint pagal tai, kaip teka Dauguva; taip pat [laisvi turi bti] visi upeliai, kurie teka j
aukiau Eviastos.
[4] Toliau, vokiei pirklys saugus dl savo gyvybs ir turto gali vaiuoti per Rusi ir Lietuv taip toli,
kiek siekia Lietuvos karaliaus valdia.
[5] Toliau, keliai abiejose Dauguvos pusse, emiau Eviastos ioi, turi bti saugs kiekvienam
pirkliui tiek toli, kiek jis gali nusviesti iet.
[6] Jei bus toks atvejis, kad mogus, kuris negyvena taikos emje, atvyks taikos eme, tai jis turi bti
saugus; ir jei tas, kuris gyvena taikos emje, ivykt i jos ir bt umutas, tai negalima kaltinti n vienos
puss: nei magistro, nei karaliaus.
[7] Toliau, pirklys gali keliauti netrukdomas tuo keliu, kuris vadinasi laisvuoju keliu: kai atvyksta
vokiei pirklys Lietuvos krat arba Rusi, tai jis gali keliauti, kur jis nori; lygiai taip pat rus arba lietuvi
pirklys, kai jis atvyksta Ryg: jis gali keliauti Livonijos krate, kur jis nori ir taip toli, kiek siekia magistro
valdia.
[8] Toliau, jei vokieiu pirklys lietuvi krate numirt kaip krikionis, jo turtas turi ir toliau priklausyti
tam pirkliui; jei jis bt umutas [vokiei] kariuomens, karalius neturi bti u tai kaltinamas; lygiai taip pat,
jei lietuvi kariuomen ygiuot krikioni krat ir ten umut savo pirkl, ar jis bt rusas ar lietuvis, tai
magistras neturi bti u tai kaltinamas.
[9] Toliau, jei i vokiei pirklio Lietuvoje ar Rusioje bt kas pavogta, tai turi bti teisiama ten, kur
tai vyksta; jei bus taip, kad vokietis pavogs i ruso ar lietuvio, lygiai taip pat turi bti teisiama ten, kur tai
vyksta.
[10] Jei bus taip, kad vokieiai susiginys tarpusavyje Lietuvoje ar Rusioje, tai jie turi gin perneti
Ryg, ir ten jis turi bti sprendiamas; lygiai taip pat, jei rusai ar lietuviai susiginys tarpusavyje magistro krate,
tai jie turi kreiptis savo vyresniuosius.
[11] Toliau, jei vokiei pirklys susiginyt su lietuviu ar rusu arba rusas ar lietuvis su vokieiu, tai turi
bti sprendiama ten, kur tai vyksta.
[12] Jei lietuvis ar rusas per taikos em pabgs krikioni krat ir atsine su savim turt, o karalius
nutars patvirtinti, kad tas turtas priklauso kitam, turtas turi bti grintas; tas pat, jei pabgs mogus i
krikioni krato per taikos em Lietuv arba Rusi ir atsine su savimi turt, o magistras ar krato maralkas
nutars patvirtinti, kad turtas priklauso kitam, tas turtas turi bti grintas; jei lietuvis ar rusas pabgs krikioni
krat per taikoje nemint em ir atsine su savimi turt, tas turtas gali bti negrinamas; ir jei pabgs mogus
per taikoje nemint em i krikioni krato Lietuv arba Rusi ir atsine su savimi turt, turtas gali bti
negrinamas.
[13] Toliau, i abiej pusi savavalikai neturi bti daromi suvarymai [pirkliams],
[14] Be to, jei lietuvis ar rusas nori ikelti iekin vokieiui dl seno dalyko, jis turi kreiptis t, kuriam
tasai mogus pavaldus; lygiai taip pat turi daryti vokietis Lietuvoje arba Rusioje.
Toji taika sudaryta tkstantis trys imtai trisdeimt atuntaisiais dievo gimimo metais, vis vent
dienoje, pagal magistro, krato maralkos ir daugelio kit kilmingj, o taip pat Rygos miesto tarybos sutikim;
jie tuo reikalu pabuiavo kryi; ir pagal Lietuvos karaliaus, jo vaik ir vis jo bajor sutikim; jie tuo reikalu
taip pat atliko savo ventsias apeigas; ir pagal Polocko vyskupo, Polocko karaliaus ir miesto, pagal Vitebsko
karaliaus ir Vitebsko miesto sutikima; jie visi, patvirtindami mintj taikos sutart, pabuiavo kryi..
ios taikos nepakeiiamo galiojimo laikas deimt met.

4
Gedimino laikai.V.,1966.P.187-197
4
SENASIS PRS TEISYNAS (1340)
[VAKARINI LIETUVI TEISYNAS I 1340 MET]
5

Prof. Povilas Pakarklis para plai studij Kryiuoi valstybs santvarkos bruoai,
kuri buvo 1948 m ileista Vilniuje. iuo metu Lietuvoje i studija yra Mavydo bibliotekoje,
Klaipdos universiteto bibliotekoje, prof. V.Andriulio asmeninje bibliotekoje.
Vakarini Lietuvi teisyno i 1340 met yra ilik keletas rankrai, parayt senovine
vokiei kalba. Vien i toki rankrai 1866 tais metais yra paskelbs Paulus Laband. Jis t
teisyn yra pavadins Jura Prutenorum. Kadangi tas teisynas yra svarbus istorinis altinis
pavergt lietuvi bklei kryiuoi valstybje painti, tai duodu jo vertim lietuvi kalb.
Vertimui tekstas paimtas i P.Laband 1866 met leidinio, pavadinto Jura Prutenorum ex saeculo
XIV condita. tai to teisyno tekstas lietuvikame vertime:
Tai yra teiss, kurios Pamedioni vaidoje (susirinkime) priimtos ir pripaintos
tinkamomis po ms viepaties gimimo 1340 metais ir vliau.
1. Apie aizd parodym. Vyras, kuris bt sueistas, turi savo aizdas parodyti
kamarninkui, jei gali j prieiti, arba pakamarninkiui. Prie to reikia paimti ir kit teising moni.
2. Apie moter aizdas. Moterys, kurios bt sueistos, turi savo aizdas parodyti
kamarninkienei. Prie to reikia paimti ir kit teising moter. Jei viena moteris kit kaltina nam ramybs
ardymu ir jei taip paliestoji negali to rodyti auksmu arba liudijimu, tai kita isiteisina, prisiekdama drauge
su vienuolika moter.
3. Apie aizd parodym. aizdas rodyti kamarninkui yra gerai ir galioja pirm dien, ir
antr, ir taip pat trei dien, jei jos pirm dien buvo parodytos seninui.
4. Apie aizdas. Jei mogus, mirtinai sueistas, turi tiek laiko bei tiek dar gyvena, kad galt
praneti apie savo nuudym arba parodyti savo aizdas teisingiems monms, jei negalt tam reikalui
gauti kamarninko ar pakamarninkio, ir neparodyt jam aizd, tai itokiam mogui mirus, tas, kuris
kaltinamas umuimu, isiteisins drauge su vienuolika moni, prisiekdamas prie ventenybs, jei drsta.
5. Apie aizdas. mogus, kuris rodo aizdas (kaltindamas kit), turi tai patvirtinti teisme. Jei
jis to nepadaro, tai jis nustoja teiss atlyginim u aizdas, o ponas sau tos teiss nenustoja.
6. Apie priesaikas. Jei koks mogus siekia su liudininkais ir yra nugalimas priesaikose, tai jis
pralaimi t byl, kurioje jis kaltinamas, ir negali reikalo atitaisyti. Ir kiekvienas liudininkas nustoja puss
marks. Jei neitesi liudininkas, kuris turi prisiekti, tas pirm kart isiperka puse marks, antr kart vl
puse marks. O jei jis neitesi trei kart, tai negali isipirkti, bet tas, kuris atveda liudininkus, pralaimi
toje, kurioje anas turjo prisiekti, ir kiekvienas liudininkas moka pus marks pabaudos.
7. Apie atlyginim gydytojams. Kamarninkas ir kiti teisingi mons, kuriems aizdos
parodomos, turi nustatyti atlyginim gydytojui, ir gydytojas tuo turi pasitenkinti.
8. Tatai nelieia galvos sueidim, u kuriuos gydytojui, jei pagydys sueistj, priklauso
viena fening mark.
9. Bet jei galvos aizda pratrksta ir neugyja, tai jam tur pridti atlyginimo vienas
ketvirtadalis ir ne daugiau.
10. Apie aizdas gautas ant kelio. Jei mogus sueidiamas ant kelio, ar tai bt viena aizda
ar daugiau, jei jis dl kiekvienos kaltina kit mog, tai dl kiekvienos aizdos teisiama skyrium.
11. Apie pustyn (pono mokest). Jei ponas u umuim paima pustyn, tai kaltintojui i to
turi priklausyti viena fening mark.
12. Apie kaltinim. Jei vienas kit kaltina kuriuo nors dalyku, jei jo prieininkas j nori atmesti,
tai jis turi padaryti prie duodamas priesaik, po to tai negalioja.
13. Apie umuim. Jei du vienodos verts vyrai umu vienas kit ir abu mirs, tai jie
panaikina ir vienodas baudas vienas kito atvilgiu. Taiau ponams u abu umuimus turi priklausyti j
teimins pajamos.
14. Apie umuim. Jei brolis umua kit brol, tai jis turi u j atlyginti kaip u svetim. Jei
du nelygios verts vyrai nuudo vienas kit, kur vienas u kit yra geresni, tai u kiekvien turi bti
atlyginama pagal jo vert bei visuomenin padt.

5
P.Pakarklis.Kryiuoi valstybs santvarkos bruoai. V.1948.P.243-250
5
15. Apie gin. Jei yra kova bei ginas dl kokio vyro, ar jis kilmingas ar ne, ar daugiau ar
maiau u j turi bti atlyginama, tai tas nugali kit, kuris turi daugiau ar geresni rodym.
16. Apie pasidalijim. Jei vaikas savo judamj ar nejudamj prideda prie savo tvo ir kartu
su juo gyvenani vaik turto, ir to turto neivardina arba neiskiria, tai tas turtas lygiai dalinamas kartu
tvo ir vaik turtu.
17. Apie prarastj teis. Jei mogus bt laisvas ir turt vaik ir pereit valstiei teis, o
vaikai vliau tam pasiprieint, tai jiems nieko nepads, jie turi bti teisiami pagal valstiei teis.
18. Apie umuimus. Jei prsas umua laisv vokiet, kuris neturi nei sodo, nei kio, tai gaus
u j atlyginti 8 markmis: jei nukentjs vokietis turi sod, tai bus atlyginama 12 marki: bet jei nukentjs
turi k kaimuose ar miestuose, tai u jo nuudym bus atlyginta 30 marki.
19. Apie umuim. Dl slapto umuimo galima kaltinti tris mones paeiliui.
20. Dl bendruomens kaltinimo. Jei kas kaltina bendruomen, tai tiek yra kinink,
kiekvienas isiteisina prisiekdamas su savo ranka. Jei kinink yra maiau kaip 12, tai jie paima kit, kad
bt 12. Jei j yra daugiau kaip 12, tai kiek j yra, kiekvienas turi prisiekti savo ranka.
21. Apie plim. Jei vienas vyras kaltina kit prisidjus prie plimo, tai kaltinamasis
isiteisina, jei drsta prisiekti su dar 11 vyr ventenybms.
22. a. Apie aizdas. Nieko negalima kaltinti prisidjus prie vienos aizdos padarymo. 22.b.
Apie laisv. Jei laisvas mogus nusigyvena, o paskui gyja turto kaip valstietis, tai jis teisiamas kaip
laisvasis. Jei jis savo valia pasiduot ir usitarnaut, kad jo gyvyb bt vertinama kaip valstieio, tai jis
prarast savo laisv.
23. Apie aginim. Jei moteris kaltina vyr norjus j iaginti ir to nerodo niekuo kita kaip tik
krauju ir mlynmis, tai ji gali reikalauti atsiteisimo u krauj ir mlynes, kuriomis kaltina. Bet dl
aginimo jis isiteisins prisiekdamas, jei drsta.
24. Apie varginim. Jei mogus, priklausydamas prs teisei, sueidia kit, po to gyja
vokiei teis, ir tuo reikalu kaltinamas stoja vokiei teisme ir yra iteisinamas, tai daugiau jo negalima
varginti ar kaltinti prs teisme.
25. Apie nales. Pamedionys skelbia, kad, kai von Aldenberg buvo magistras, buvo leidiama
nalms, vyrui mirus, trejus metus bti laisvoms nuo tarnyb.
26. Apie vagyst. Jei kam nors kas pavagiama ir nusekama pdomis kaim, tai tas negalioja:
jei nebent sekjas, kuris buvo apvogtas, kaltina kaim vagyste. iuo atveju kaimas isiteisina dvylikos
moni priesaikomis, jei drsta.
27. Apie vokiei teis. Kiekvienas vokietis pasilieka ir turi bti teisiamas pagal savj
vokiei teis.
28. Apie aizdas. Jei sueidiami mons, einamieji pas savo pon dirbti arba nuo pono
padirbj, u tai reikia priteisti dvigubai.
29. Apie senin. Senino nereikia kitaip teisti, kaip kad kit prs.
30. Apie kaltinim. Jei kas kaltina kit, kad jis atidavs arba idavs arkl arba galvij, tai tas
isiteisina prisiekdamas vien savo ranka.
31. Apie apkalbjimus teisme. Kas apkalba savo ponus teisme neteisingai, tas praranda 3
markes.
32. Apie nusiengimus. Kiekvienas nusiengimas baudiamas puse marks, bet kas vykdo
nusiengim kito mogaus namuose, tas moka 3 markes.
33. a. Apie nusiengim. Kas mogaus arkliui uodeg nupjauna arba nukerta, tai yra
nusiengimas, baudiamas puse marks, ir mogui reikia u arkl atsiteisti arba atlyginti.
33. b. Apie nusiengim. Jei kas mogui kitam kait arba arkl atiduoda dl teismo ir
savavalikai t vl pasiima, nors tai vykt ir su auksmu, tai nereikia priteisti daugiau kaip kad u
nusiengim, vertinam puse marks.
34. Apie padalijim. Jei laisvas mogus mirta be pdini ir palieka netekjusias seseris,
kurios nesugyvena su jo mona, tai jos paima pus turto ir monai palieka pus, jei negali taip susitarti, kad
monai palikt tik jos netus turtus.
35. Apie nusiengim. Negyvam mogui galv nupjauti arba nukirsti yra nusiengimas,
atlyginamas puse marks.
6
36. Apie piktadarius. Jei piktadarys bga kurio mogaus namus arba kiem, ir kamarninkui
taip sukliudoma, kad tas lieka nesuimtas bei pasprunka, tai tas, kuris sukliudo, turi ipirkti savo kakl (t.y.
atsakyti savo gyvybe, jei neipirks).
37. Apie gyvuli udarym. Sugavus gyvulius dirvose arba daruose, arba ganykloje, arba
kitose panaiose vietose, reikia atlyginti ne kitaip, kaip kad sugavus javuose.
38. Apie pasiprieinim imant kaitu. Kas kamarninkui ar pakamarninkiui tris kart neleidia
imti kaito, tas turi ipirkti savo kakl.
39. Apie bendruomen. Jei kaime bendruomen susirenka ir svarsto skerdiaus atlyginim
arba kit kur reikal, ir ten vienam duoda antaus arba kuriuo nors daiktu j meta, jei tai yra kaimo
bendruomens rodyta, tai tas duoda bendruomenei tris markes ir tam, kur mu, vien ketvirtadal marks.
40. Apie upuolim ir isigynim. Jei mogus yra kaltinamas upuols kit jo namuose, tai jis
turi isiteisinti prisiekdamas su 11 asmen prie ventenybs, jei drsta.
41. Apie plim. Jei vienas kit apiplia ant kelio, tai reikia atlyginti u plim, o ne u
keli, bet u plim kelionje reikia atlyginti dvigubai.
42. Apie upuolim. Jei kas puola kit skydu ar ginklais, tai reikia atlyginti dvigubai.
43. Apie al darom gyvuli. Jei arklys arba galvijas padaro alos ir nra paaukta kaime, tai
u al reikia duoti arkl. Jei buvo paaukta, tai reikia atlyginti al.
44. Apie nam ramybs ardym. Jei mogus bt kaltinamas, kad jis nusikalstamai bt
sudaus tvor ar vartus, tai, jei kaltintojas to nerod aukdamas kaimynus, kaltinamasis isiteisina
prisiekdamas vienas. Bet jei kaltintojas rod aukdamas, tai tas isiteisina pats prisiekdamas drauge su
11asmen.
45. Apie piktadar. Jei kamarninkas monms duoda saugoti piktadar, o jie j praranda arba
leidia jam pabgti, tai jie turi atlyginti u nusikaltl susidj, kiek jis vertinamas. Jei nusikaltlis, kuris
buvo pabgs, vliau nori vl isipirkti, tai jis turi atlyginti u savo nusikalstam darb.
46. Apie vag. Jei kas suranda arba nutveria savo vag ir pats teisia savo teismu, tas turi
isipirkti savo kakl, arba vagis turi bti laisvas.
47. Apie sualojim (lemble). Jeigu kam nukerta pirt arba tris ar keturis vienu smgiu, tai
pamedioni nuostatais u vien pirt reikia bausti kaip u sualojim (didele nemirtin aizd), kiti
statymai u pirt baudia kaip u aizd.
48. Apie pavogt daikt. Jei pas mog randama pavogt daikt ir jis sakosi tai pirks, bet
negals to mogaus surasti, ir pirkim patvirtina jo eimininkas ir kiti mons, kurie pirkim ugr, tai
iteisinamas; jis taiau nustoja nupirkto pavogto turto.
49. Apie pavogtus arklius. Jei mons randa pavogtus arklius ir juos atiduoda be savo pon
leidimo ir inios, tai kiekvienas dl to nustoja pus ir ketvirtadal marks u arkl.
50. Apie krauj ir aizdas. Jei vienas kit sukruvina ar sueidia ir skundjas kaltina k tyia
tai padarius, tai kaltas turi isipirkti savo kakl, jei jis bus apliudytas, auksmu arba kaimynais, arba jis gali
isiteisinti pats prisiekdamas drauge su vienuolika asmen ventenybei.
51. Apie kaltinim. Jei vienas kit kaltina suradus jo turt arba daikt, bet kaltindamas
neprimeta plimo ar vogimo, tai kaltinamasis isiteisina prisiekdamas pats vienas, jei drsta dl to reikalo
prisiekti.
52. Apie pamestus daiktus. Jei du daiktai pamesti kartu, kaip pav., arklys ir balnas, taip, kad
jie nebuvo pavogti ar iplti, tai jei mogus prisipasta rads vien i pamest daikt ir j atiduoda, jis yra
iteisinamas. Jei jis kaltinamas dl kito daikto, tai isiteisina savo priesaika, jei drsta.
53. Apie dalinim. Jei broliai buvo nepasidalin tvo palikimo ir vienas ar du i j usidirbo
kit turt, tai jei tie nori gauti dal i tvo palikimo, jie turi udirbt turt traukti dalinim, jei to nenori, tai
jie i tvo palikimo dalies negauna.
54. Apie galvos aizdas (les-Lusen). Jei vienas kaltina kit galvos sueidimu ir tas
prisipasta galv sueids, tai jis turi atlyginti u galvos aizd, ar ji tikra bt ar netikra. Kur kaulas
iimamas i rankos ar i kitur, tai nebus l, bet sualojimas (lemble): u t atlyginama kaip u aizd.
Mat, l, yra tiktai galvoje.
55. Apie dantis. Jei mogui imua vien dant arba kelis vienu smgiu, tai reikia bausti kaip u
vien sualojim (lemble).
56. Apie sualojim ant kelio. Jei vienas kaltina kit dl aizd, padaryt ant kelio, ir
kaltinamasis prisipasta aizd padars, bet isigina tai padars ant kelio, tai jis, turi atlyginti ir u keli ir
u aizdas. Atlyginimo u keli jis ivengt, jei jis rodyt, kad tai vyko ne ant kelio.
7
57. Apie sienas. Jei ponai ir galiotiniai padaro ir nustato sienas, tai kas tuos enklus sudauo
arba sudegina, turi ipirkti savo kakl, jei bus apliudyta (nugaltas liudytoj pagalba).
58. Apie aizdas. Jei mogus parodo savo aizdas kamarninkui arba pakamarninkiui ir mirta
nuo aizd, tai prisiekdamas kaltintojas turi pirmenyb prie kit (gynj), jei tas drsta prisiekti.
59. Apie randus. U visus randus veide, kuri negalima udengti. Reikia atlyginti dvigubai.
60. Apie varg kaltinim. Jei vargas mogus traukiamas teisman ir yra kaltinamas byloje,
kur turt pasiteisinti padedamas doriems monms (priesaika), o t moni ar liudinink negali gauti, tai
jis prisiekia savo ranka taip danai, kaip jam skiriama, ventenybei.
61. Apie laisvj. Laisvasis, kiek jis vertinamas, ar 30 marki ar maiau, ar daugiau, turi rodyti
teising moni pagalba arba savo dokumentais, kad jo tvas tiek buvo vertinamas.
62. Apie moteriks band. Moteris gali ireikalauti savo band (gyvulius) pati prisiekdama su
eiomis moterimis ir su vyrais ventenybei.
63. Apie kreiv priesaik. Jei koks mogus neteisingai prisiekia dl nusiengimo (frevel) arba
kito dalyko, lieianio gyvyb, tai turi mokti pus marks: tiktai jei taip prisiekia dl skolos, tai nieko.
64. Apie pakvietim teisman. Jei mogus pakviestas teisman, nestoja pirm kart, tai turi
mokti pus marks; antr kart tiek pat, trei kart tiek pat; ketvirt kart turi ipirkti savo kakl.
65. Apie vagyst. Jei vyras yra kaltinamas pavogs daikt, vert maiau ketvirtadalio marks,
tai jis isiteisina pats prisiekdamas su penkiais asmenimis. Jei pralaimi, tai nustoja ausies.
66. Apie sualojim. Jei teisiamas dl rankos sualojimo, o pasidaro aizda toje paioje
rankoje, tai reikia teisti kaip u aizd, o ne kaip u sualojim. Niekas negali kito kaltinti le, kaip tik u
galvos sueidim.
67. Apie piktadar. Pamedionys nutar: kas priima nusikaltus mog, neinodamas, kad jis
toks, u tai neatsako.
68. Apie suklastotus dokumentus. Kas naudojasi pamedioni teise suklastotais dokumentais,
jei tai rodoma, atsako gyvybe.
69. Apie sienas. Jei du susiginija dl sien, tai tas, kuris savo valdyme yra turjs toki sien,
koki rodinja, greiiau gali rodyti pats prisiekdamas drauge su vienuolika gero vardo moni, negu anas
j nugals.
70. Apie nam upuolim. Jei vienas kit kaltina sueidimu ar umuimu, vykusiais puolant
namus, jei kas prisipasta (sueids ar umus), bet neprisipasta puols namus, tai turi atlyginti u
sueidimus ar umuim ir u nam upuolim, jei kaltintojas nam upuolim gali rodyti.
71. Apie broli pasidalijim. Pamedionys yra nutar: jei du broliai gyvena kartu ar
atsidalin ar neatsidalin, - ir vienas j mirta, o jo mona su svainiu nesutaria, tai ta mona su svainiu gali
pasidalinti judomj ir nejudomj turt ir taip ji gali vis ami bti atsiskyrusi su savo vyro turtu.
72. Apie vagyst. Jei kas kaltinamas vagyste daikto, kuris yra vertas maiau puss ketvirtadalio
marks, ir neprisipasta pavogs, tai turi isiteisinti pats prisiekdamas drauge su penkiais priesaikos
pagalbininkais; jei prisipasta, tai moka 3 markes baudos.
73. Apie tykojim ant kelio. Jei kas yra kaltinamas tykojimu prie kelio ir kaltintojas neturi
rodym, tai kaltinamasis isiteisina pats vienas prisiekdamas.
74. Apie darinink. Jei darininkas sudega nuo savo ugnies, tai turi atsistatyti; tam reikalui
reikia jam duoti miko mediagos.
75. Apie umuim. Jei mogus umuamas, ir tuo kai kas, kaltinamasis, prisipasta ir
atlygina u umuim, kiti taip pat tuo prisipasta, - tai kiekvienas turi atlyginti u umuim.
76. Apie sualojimus (lemble). Jei vienas mogus kaltina du mones, kiekvien dl vieno
sualojimo, tai kiekvienas turi atlyginti u sualojim. Jei kaltina vien, tai tas turi atlyginti u sualojim ir
sueidim.
77. Apie samdini alg. Samdinys turi praneti savo alg seninui arba savo kaimynams. Jei to
nepadaro, tai ponui duotina pirmenyb prisiekti dl algos.
78. Apie sueidimus gautus ant kelio. Jei kas sueidiamas ant kelio ir pranea kamarninkui,
ir pirmame teismo posdyje to nereikalauja, tai moka pus marks baudos, o jei nereikalauja antrame
teismo posdyje, tai vl nustoja pus marks, o jei nereikalauja treiame teismo posdyje, tai turs atlyginti
u keli ir sueidimus.
79. Apie paskirt dien. Jei kam paskiriama tam tikra diena stoti pamedioni teisman ir jis
neatvyksta ir taip pat nepateikia pasiteisinimo, - tai jis byl pralaimi.
80. Apie dvynius. Jei dvyniai umuami. Tai atlyginama u kiekvien kaip u vyr.
8
81. Apie moter aizdas. Jei vyras umua ar sueidia moter, tai atlygina u j dvigubai; jei
moteris umua ar sueidia vyr, tai atlygina viengubai.
82. Apie susitarim. Jei daroma sutartis ir tuo reikalu teising moni nustatoma pinig suma,
kas sulauo t sutart, tas praranda pinigus.
83. Apie dubos pirkim. Jei kas perka dub ir neumoka kainos jam nustatyt dien grynais
pinigais ar kaitu, tai pardavjas vl grintas dub.
84. Apie vag. Kas padeda vagiui ar kitam piktadariui pabgti, tas usitraukia t pai bausm,
kuri anas nusipeln.
85. Apie kaito (ustato mim). Jei kas i kito paima ustat ir neduoda vertinti nuostolio,
pasilaikydamas ustat, tas moka pus marks baudos ir anam atiduoda ustat.
86. Apie ustat. Jei kam kamarninkas duoda bei paveda ustat ir tas mogus ustat vertina
namuose, negabendamas jo turg, tas moka pus marks pabaudos ir atiduoda anam ustat, jei tas nori j
ipirkti.
87. Apie nam ramyb. Kieno patalpose yra ardoma nam ramyb, tam priklauso pus
pabaudos u nam ramybs ardym.
88. Apie nos. Jei kam nukertama nosis, u tai priteisiama dvigubai tiek, kiek u sualojim.
89. Apie prisiekim. Jei kas prisiekia kuriuo nors reikalu ir odius visus taria, bet juos vis
dlto ikraipo kartodamas vertjo odius, tai ta priesaika negalioja.
90. Apie prisiekim. Jei kas, pralaimjs, dl savo aizd arba sualojim, turjo tam gydytoj,
tai jis jam turi duoti gydytojo atlyginim.
91. Apie ni moter. Jei bus umuama nia moteris, tai vaisius laikytinas puse vyro.
92. Apie pavaikius. Jei mirta mona palikdama vaikus, o vyras paima kit mon ir vaikai
nesutaria su pamote ir ikeliauja nuo tvo, tai jiems duoda tik tiek, kiek pats nori, kol gyvas. Tvui mirus,
vaikai gauna po lygi dal.
93. Apie buli. Jei bendruomen turi buli ir tas padaro alos, tai kas tuo buliumi naudojasi,
turi ir atlyginti u buliaus padarytus nuostolius.
94. Apie aus. Jei kam nukertama ausis ir jis nuo to apkursta taip, jog nebegirdi, tai bus
sualojimas (lemble).
95. Apie umuim. Jei mogus, ess savo pon tarnyboje ir gavs leidim pareiti namo,
ueina smukl ar kito mogaus namus ir ten susitrukdo bevalgydamas ir gerdamas arba k kit darydamas,
ir ten umuamas, tai bus paprastas umuimas, o ne umuimas ant kelio.
96. Apie vagyst. Jei kas kaltina kit vyr ar moter vagyste ir apie t vogim per visus metus ir
vien dien neprane nei kamarninkui nei pakamarninkiui, tai jis pats atsako u vagyst, ar ji bt didel
ar maa.
97. Apie vagyst. Jei viens kit kaltina vagyste ir tas, kuris yra kaltinamas vagyste, kamarninku
ar kitais garbingais monmis rodo, kad jis nupirks daikt, dl kurio yra kaltinamas, ir daikto vert
nesiekia puss ketvirtadalio marks, tai kaltintojas moka ponams tris markes pabaudos.
98. Apie pamedionis. Jei mirta mogus, turs pamedioni teis, palikdamas du snus, tai
vyresnysis snus palaiko dokument; tuo jaunesnysis snus savo teiss nenustoja.
99. Apie vagyst. Jei kas kaltina kit vagyste, nuudymu ir umuimu, tai tas kaltintojas
greiiau rodys pats prisiekdamas su eiais asmenimis, kurie tai mat, negu anas gals isiteisinti pats
prisiekdamas su vienuolika asmen.
100. Apie umuim besiprieinant. Jei ponai siunia savo kamarnink ir pasiuntin ko nors
paimti apsaugon ar sugauti ir atsitikt, kad tie, kuriuos norjo paimti apsaugon ar sugauti, pasiprieino, jei
tada bt kas i t umutas ar sueistas, tai po to teismo nra.
101. Kas kaltina kamarnink. Jei kas nors kaltina kamarnink nuslpus nuo pon teismo
pajamas arba pustyn, arba kaltina tokiu dalyku, u kur tekt atsakyti savo gyvybe ar nustoti garbs pas
ponus, tai kamarninkas gali greiiau (lengviau) isiteisinti pats prisiekdamas su dviem asmenimis negu kad
anas rodys kalt pats prisiekdamas su vienuolika asmen. Ir tas, kuris j kaltina, turs ipirkti savo kakl.
102. Apie maamet vaik. Maametis vaikas, ar tai mergait ar berniukas, gali vien i savo
giminaii pasirinkti globju visokiems dalykams reikalauti ir priesaikoms imti bei duoti.
103. Apie umuim. Jei umuamas mogus, kuris prie tai turjo aizd, ir teisiama u
umuim ir duodama galvinis atlyginimas jo giminms, o aizdos nebuvo parodytos kamarninkui arba
kitiems garbingiems monms, tai u aizdas po to neteisiama.
9
104. Apie brolius. Jei broliai gyvena kartu ir vienas isigina negyvens kartu, tai tas moka pus
marks baudos.
105. Apie taik. Jei moni padaryta taika ta prasme, kad kas sulauys taik, turs duoti dvigub
galvin baud (atlyginim) ir vienas kitam yra dav susitarimo pinigus, asmuo, kuris pam tuos pinigus,
sulauo taik, tai tas neturi grinti susitarimo pinig, bet turi mokti galvin baud, kokia nustatyta: jie
moka dvigub galvin baud u taikos sulauym.
106. K motina atiduoda. Jei motina atiduoda k i savo pasogos ir po to turi sn, ir jis
nesutinka su tuo atidavimu, tai tas neturi galios.
107. Atsidalins snus. Jei mogus turi sn ir sns yra atsidalin nuo tvo ir paskui mirta,
palik vaik, tai vaikai artimesni paveldjimui negu senelis. Tuo atveju reikia jiems paskirti globjus:
vaikams ir monai.
108. Apie umuim. Jei du susipyksta ir vienas i j yra umuamas arba vienas sueidiamas
ir tarp j padaromas susitarimas ir nustatomi tam pinigai ar tie pinigai bt skiriami ponams ar banyiai,
- tai kas susitarim sulauo, tas turi duoti pinigus.
109. Apie samdin. Jei mogus, turs tarn ar samdin, isiunia j savo reikalais, ir samdinys, t
atlikdamas, nustoja gyvybs, tai ponas laikomas atsakingu.
110. Apie mikiojant. Jei mikiojs mogus prisiekdamas mikioja, tai nekenkia jo teisei, jei
tiktai jis mikioja i prigimties.
111. Apie kiaul. Jei mogus nakties metu randa kiaul, jam al darani, ir j umua, tai jam
nereikia u j atlyginti.
112. Apie darinink. Jei kas turi darinink ir ivaro j, tai darininkas neprivalo duoti
verslins duokls (pflucklon).
113. Apie al laukuose. Jei kam padaryta ala laukuose arba kur kitur, ir tie, kurie padar al,
gyvena kitame kaime, tai jie turi atlyginti u al, kiek yra vertinama, pagal tai, kuriuo met laiku ala
padaroma.
114. Jei vaikas nusksta. Jei moteris ar vyras nusiskundia, kad devyneri met vaikas j vaik,
paskandino ir moteris ar vyras neturi kito liudininko, kaip tik savo eeri met vaik, - tai, kadangi vaikas
maametis, tvas turi atsakyti u vaik ir isiteisinti toje byloje pats prisiekdamas drauge su vienuolika
asmen.
115. Apie vagyst. Jei mogus kaltina kit vagyste, pav., pavogus arkl, ir kaltinamasis
isiteisina toje byloje pats prisiekdamas drauge su vienuolika asmen, jei t apskundiam turt ar pavogt
daikt randa pas kit ir apkaltintasis yra pakartas, tai kaltintojas turi nustoti to turto, ar tai didelio, ar mao,
kurio jis prie tai reikalavo i nekalto mogaus.
116. Apie isigynim. Jei mogus stoja prie teism, kaltinamas kurioje byloje isigina,
iteisintas teisme vliau prisipasta, tai turi mokti baudos pus marks ponams.
117. Apie teis. Jei mogus, prs teiss turtojas, sumut kulmik ir isiteisint savo prs
teisme neduodamas kait, tai jis lieka prie nuosprendio, padaryto pagal prs teis.
118. Apie pretenzijas. Jei mogus visus vienerius metus ir vien dien valdo nejudam turt
niekam nereikiant pretenzij, o po to pilnametis vyras, gynens krate, nort reikti pretenzij, tai tas
neturt tam teiss; jei bt taip, kad to mogaus krate nebta, tai tas galt reikti pretenzijas 12 met
laike, bet ne vliau.
119. Apie atlyginim gydytojui. Jei mogus bt sueidiamas ir paimt gydytoj ir tas mogus
numirt, tai gyvasis turi atlyginti gydytojui u numirus. Ir jei mirusysis bt sueids gyvj ir tas paimt
gydytoj, tai mirusysis grina gyvajam gydytojo ilaidas.
120. Apie gyvulius. Jei dingsta gyvuliai, skerdiaus ganomi, jam neinant, jis turi u tai
atlyginti, jei negali tikinti bei rodyti su dviem garbingais vyrais.
121. Apie skund. Jei mog skundia dl skolos i nejudomo turto po savininko mirties, ir tas,
kuris t turt valdo, nenori skol atiduoti tai tas gali isiteisinti prisiekdamas vienas ventenybei, jei drst;
jei nenori prisiekti, tai skundjas gali byl laimti prisiekdamas vienas ventenybei, jei drsta.
122. Apie sualojim. Jei mogus kit kaltina sualojimu, o anas isigina, ir skundjas t
sualojim rod kamarninkui ar pakamarninkiui tai skundjas greiiau (lengviau) gali rodyti kaltinim
prisiekdamas vienas ventenybei, jei drsta, negu kaltinamasis gals isiteisinti pats vienas prisiekdamas, jei
drsta.
123. Apie nusiengim. Jei vienas kit apgalvotai ir nusikalstamai upuola prie arklo lauke ir j
sueidia ar sukruvina, jei kaltinamasis isigina, tai gali isiteisinti pats prisiekdamas ventenybei, jei drsta.
10
124. Apie umuim. Jei mogus umuamas ir turi daugiau aizd u t, nuo kurios mir,
umujas turi atlyginti tiktai u mirt. Bet jei umujas i mirusiojo gavo aizd ar sualojim, tai i
mirusiojo turi bti iiekomas gyvajam atlyginimas u aizd.
125. Apie kaltinim. Jei vienas mogus kaltina kit vienu dalyku, dviem ar daugiau ir
kiekvienam dalykui uveda atskir byl, ir kaltinamasis kiekvienoje byloje isigina tai jis isiteisina
kiekvienoje byloje atskirai, ddamas du pirtus prie ventenybs, jei drsta.
126. Apie kaltinim. Jei vyras ar moteris kaltina k nors dl pinig ar turto ir kaltinamasis
isigina (dl pinig ar turto), tai jis isiteisina ddamas du pirtus prie ventenybs, jei drsta.
127. Apie aizdas. Jei vienas kit kaltina dl aizd ar kraujo ir parodo aizdas ir krauj
kamarninkui arba pakamarninkiui, tai jis pats turi prisiekti dl savo aizd. Jeigu gi jis aizd nebuvo
parods, tai prisiekia tas, kur jis kaltina dl aizd ir kraujo.
128. (Cod. R.prideda paratj prie 1 skyriaus): Kaip laisvieji prsai, hohensteinieiai vykdo
teismo posdius (land dingh). it (formul ) jie vartoja dar iandien.
A laikausi ito ms prsiko teismo taip giliai, kaip gilus Gilbingas, taip vertinu j auktai,
kaip yra auktas uolas, taip tvirtai jo laikausi, kaip tvirtas akmuo: ar tai bt teisyb, ar neteisyb.
Duokite junkeriui Burggraff Rott pora bat.
129. (Cod.RO pabaigoje pridrta): Priedas prie prs teiss. Kadangi prs tarpe senais laikais
(kada jie buvo ordino ukariauti), kada jie buvo duodami kaitais ar iaip ordino broli imami nelaisvn
labai buvo paplits nuodijimas, jie danai krikionis nuodydavo juos ugerdami, nuo ko mir ne vienas
geras karygys tai tam ivengti ponas Seifrid, 12-tas Prs krato didysis magistras, nustat toki aminai
paveldim taisykl: Jei prsas igeria taurs (grimo) liekanas, tai jis taip pat pirmas turi gerti i naujos
taurs. Kas bus dviej ar trij apliudytas, kad jis, gerdamas, ios taisykls nesilaik, tas pagal teis turt
atsakyti savo kaklu.
________________________________________________________
KAZIMIERO TEISYNAS 1468
(Vertimas A.Janulaitis, J.Jurginis)

Kazimieras, Dievo malone Lenk karalius, Lietuvi ir rus didysis kunigaiktis, prs, emaii ir
kit kunigaiktis, duodame ini iuo savo ratu, kas j pairs arba skaitant igirs, kad mes, su
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts kunigaikiais ir ms pon taryba, ir visa visuomene (XIII)
pasitar, nusprendme:
1. Jeigu atves vag su voginiu, tad jis gali i ko mokti, turi umokti tikrj voginio vert; jeigu
namie nieko neturi, o apie tai mona su suaugusiais vaikais inojo, tai umokti mona ir vaikais (XIV), o j pat
kartuves; o jei vaikai bus mai, turs maiau kaip septynerius metus, tai laikyti juos nekaltais.
2. Jeigu vagis neturs kuo mokti, tai voginio neimti kiem (XV), o grinti iekovui, i kurio
pavogta, ir pus sekyb grinti; vag pakarti; o {kit pus} sekyb po senovei {ims kiemas}.
3. O i to, kas bus pavogta ir k teisjai priteis, pirma atlyginti iekovui, o po to tegul vagies ponas
ima sau baud.
4. O jeigu atiduos vagies mon arba vaikus, ir teisjai bus pasak, u kiek, o paskui {pasirodys,
kad} jie gals isipirkti arba j ponas panors ipirkti, tai jie gali tai padaryti. Jeigu to vagies namuose (XVI) bus
mantos, tai ja mokti, jeigu namuose nebus kuo mokti, tada mokti mona ir vaikais, kaip anksiau pasakyta.
5. O jeigu vagis k kam pavog ir ten, kur pavog, j pagaus su voginiu, o jis to nebus parnes ir
mona bei vaikai tuo nepasinaudojo: tai kentk, vagie, o mona, vaikai ir j namai tuo nekalti.
6. O jeigu vagis ijs i nam kur nors pasivog ir {vogin} pamet arba suvalg be paios ir vaik,
tai {reikia} umokti nam manta, kuri yra to vagies nuosava, o mona ir vaikai ir monos daiktai prie to
nepriklauso.
7. Jeigu kieno mogus apsivogs, o jo ponas bus apie tai inojs arba su juo bendrininkavs, ir bus tam
rodymu, tai ir tas [ponas] kents, kaip vagis.
8. O kas slapta laikys pas save namuose valkatas (XVII) ir apylinks kaimynams apie tai nepasakys,
ir tuo metu kam nors kas dingt, ir bus tam rodym, kad laiko valkatas, tada [reikia] paskirti jam termin, antra
ir trei, kad jis pristatyt ta valkata arba save pateisint; o jeigu pagal paskutin termin nepristatys. tai
teumoka, o [i] ano [valkatos] neiekoti; ir [j] rads tegul i jo atsiteisia, o anam [apvogtajam] jau umokta.
9. O jeigu ms mogus kaltint kunigaikio, pono ar bajoro mog, tesikreipia savo paviete ms
vietinink arba tijn (XVIII). o ms vietininkas arba tijnas nusius [j pas kaltinamojo pon], kad ms
mogui bt [padaryta] tiesa; o jeigu panors bendro teismo, tai leisti juos bendra teism ir paskirti termin.
11
10. O jeigu i ms mogaus iekos kunigaikio, pono ar bajoro mons, tai padaryti teism ir tiesa
prie ms vietininkus ir tijnus [toje vietoje], kur jie. ms pavesti, k nors valdo; o ms valdininkai tegul
duoda ties abiem alim.
11. O jeigu kuriam kunigaikio, pono ar bajoro mogui yra reikalas kunigaikio, pono ar bajoro
mones, tai kas i ko paieko, tani reikia vaiuot iekot tiesos pas [apskstojo] pon; o jeigu tas nedarys tiesos,
tada [turs bti] bendras teismas, paskyrus termin abiem alim, ir tuomet padaryti tiesa. Jeigu vl kuris neis
[gai], tada mes duosime diek, o jeigu [tuo metu] mums netektu bti Lietuvos Didiojoje. Kunigaiktystje,
tada ms vaivados gali duoti diek.
12. O kai piktadar nuteist iduoda [skundjui . jis [turi] nubausti ji, kaip paskirta pagal kalte. Jeigu,
gavs nusikaltl, nenors jo udyti, o panors i jo gauti atpirkas ir j paleisti arba j sau nelaisv paimti, ir tam
bus rodymas, tas jau nusiengia prie teis, tada mes, pasitar su ms Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
pon taryba, nusprsime, kaip j bausti, ir bausti taip, ko bus vertas. Piktadariu nereikia gailtis.
13. O kas pavogs daugiau kaip puse kapos [grai] arba karv, t pakarti.
14. O kas pirma karta apsivogs, o iki tol nebus vogs, u pirma vagyste bausti, paskiriant baud, o
jeigu bus maiau puskapio vogta ir bus nam manta, tai mokti tja nam manta, o jeigu bus vogs daugiau kaip
puskap, nors tai ir bt pirmas kartas, tada ji pakarti.
15. Jeigu kas nors ir pirma karta apsivog, bet tai [buvo] arkliavagyst, arkl pavog, o su voginiu
pristatytas, tok pakarti.
16. Jeigu atves vag, susekta sekliu, ir kankinamas [prisipains] vogs ir bus prie tai voginjs, ir
prie tai [baudas] mokjs, ir apylink apie tai bus inojusi, [tai tok] ir be voginio pakarti.
17. Jeigu seklys suseks k, o voginio nebus, ir pirma karta bus vogs, o apylink vagysi nebus
maiusi, ir jei niekam [u vagyst] nemokjo, tada jis turi umokti u vagyst iekovui ir baud [teismui], o
mirtimi bausti nereikia.
18. Jeigu vagis sutiks kankinamas, o inos oles [nuo skausmo], bet bus geri liudininkai prie j,
seklys suseks, ir bus pirmiau voginjs ir buvs kankinamas, o apylinkei tai bus inoma, tai tok olinink, nors
ir neprisipainus, pakarti.
19. Jeigu kieno parobkas (XIX) pavogs k i ko, tai io rato viruje parayta, kaip u tokia vagyst
reikia bausti; jeigu pirm kart pavogs, tai jo nekarti, o umokti jo banda, o jeigu nebus bandos, tai ponas u j
umoks, o parobk iplakti ir kaladn dti (XX); ir jeigu po to dar vogs ir daugiau kaip puskap, tada parobk
pakarti.
20. Taip pat jeigu kam atsitiks kokia byla su kuo, kai kils ginas dl ems, tada pasikviesti teknus
(XXI); o jeigu dl kit reikal, pasikviesti teisjus ir tiesos iekoti teisme, o kirtimu [miko] ir upuolim daryti
negalima.
21. Jeigu kas pats imt savavalikai kirsti [mik] arba daryti upuolimus, ir tuo bt padaryta kam
skriauda, tai tas turi mums skstis; o jeigu kartais ms nebt Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje, tada tas
turi pasiskusti ms pon tarybai; ir ms ponai vaivados turi liepti paaukti t kaltinamj ir prievarta atvesti
pas save, ir ikvosti, o kaltei paaikjus, kalinti ir laikyti iki mums laimingai atvaiuosiant, nes tas pereng
ems teis ir ksinosi teis, ankiau aprayt. Mes, tuo tarpu susiinoj su ms Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts ponu taryba, pairsim, kokia bausme ji nubausti.
22. Jeigu du tarp savs turt teistis ir paims teknus ir teisjus, tada reikia paskirti jiems termin
stoti prie tuos teisjus ir praneti jiems apie tai prie keturias savaites, kad abu pasiruotu, o teisjams ir
teknams reikia atvykti paskirt viet. Jeigu kas i t dviej bylinink neatvyktu, tas be teismo yra kaltas, o
katras atvyko, pripainti [jam] t ko ieko. Jeigu jam bt sutrukdiusi ms arba ems tarnyba arba liga, tas
ito [savo teiss] nenustoja.
23. Jeigu kas ras irg arba arkl paklydusius, arba ras kokius kitus daiktus, tas [privalo] paskelbti
apylinkje; jeigu neatsiras iekovo per tris dienas, tai nuvesti karaliaus kiem pagal senov, ir radyb tegul
paima; jeigu kas radin paslps, nordamas pasisavinti, ir tai bus rodyta, tas toksai pat vagis, kaip ir kitas.
24. Kas ives mones arba nelaisv eimyn ir bus pagautas su voginiu [bevedant mones], tada tok
kartuves; o jeigu suseks seklys, tai tam bus tokia tiesa, kaip itame rate aukiau parayta, pagal j ir teisti.
25. Taip pat tie, kurie tiltus grind ms dds didiojo kunigaikio Vytauto ir didiojo kunigaikio
ygimanto laikais, tai ir dabar tegul kiekvienas savo tiltus grindia ir taiso, kaip reikia; ir kad negaidami i
vasar padaryt. O kieno valdoj atsitiks ala, arklys usimu ar koj isilau, tas tegul ir moka. O kas nesutaisys
savo valdose i vasar arba pasivlins, tas nusiengs prie teis, i to mums baudos deimts rubli.
Taigi, itaip, kaip iame rate parayta (norime), kad js elgtumts ir jo neperengtumte.

Rayta ir duota Vilniuje, vasario 29 d. indikto 1.