7 Žudančios Baimės PDF

7
UDANIOS
BAIMS

Rta Mazilauskait
pagal

Lawrence E. Hedges
Overcoming Our Relationship Fears

2014
Lawrence E. Hedges (2013). Overcoming Our Relationship Fears. Workbook

2
Apie autori
*

Lawrence E. Hedges profesorius, psichologas-psichoanalitikas, aktyviai
teikiantis supervizijas, vadovaujantis keletui centr Jungtinse Amerikos
Valstijos (Listening Perspectives Study Center, Newport Psychoanalytic Institute)
bei daugelio knyg (Listening Perspectives in Psychotherapy; Facing the
Challenge of Liability in Psychotherapy: Practicing Defensively and Sex in
Psychotherapy: Sexuality, Passion, Love and Desire in the Therapeutic Encounter) autorius. Be to,
remdamasis ilgamete patirtimi ir monografijomis, profesorius rengia video mokymus psichikos
sveikatos specialistams.

*
http://www.listeningperspectives.com/index.html

3

Turinys

Baims tarpasmeniniuose santykiuose ............................................................................................. 4
Vienatvs baim .............................................................................................................................. 9
Santyki, bendravimo baim.......................................................................................................... 16
Apleistumo baim.......................................................................................................................... 22
Savs tvirtinimo baim ................................................................................................................. 34
Nepripainimo baim .................................................................................................................... 41
Skms ir neskms baim ............................................................................................................ 49
Pilnavertiko gyvenimo baim ....................................................................................................... 56
PRIEDAI ....................................................................................................................................... 63


4
Baims tarpasmeniniuose santykiuose

Gyvename visuomenje, kurioje eima, draugyst, santykiai idealizuojami ir danai
pamirtama, jog pagal natrali prigimt jie negali bti ideals. Sukurti gerus santykius sudtinga,
taiau dar sudtingiau juos ilaikyti. Santykiai yra tai, k kasdien patiriame bdami su monmis,
todl mokymasis bti su kitais, mokymasis drauge aisti, mokymasis bti rimtais bei dalijimasis
vidiniu patyrimu gali bti tos priemons, kuri pagalba praturtinsime tarpusavio bendravim.
Srao, kur mons sudaro galvodami apie tai, ko nort tarpasmeniniuose santykiuose,
pradioje, danai atsiduria noras rasti tobul, geriausi partner. Dl ios prieasties, ne retai pirmoji
uduotis yra svarstymas kaip kiti suvokia mane ir santyk su manimi. Taiau, kaip teigia H.
Hendrix, esminis dalykas santykiuose turt bti ne geriausio partnerio paiekos, bet mokymasis
bti geriausiu partneriu.
Deja, danai ignoruojame sunkumus ir nededame pastang santykiams kurti. Mus valdo
baims, netikrumas bijome bti atstumti, nevertinti ir kad ir kaip nuo to bgtume, atsiduriame
situacijose, kuriose vl ir vl igyvename nemalonius potyrius. Todl jei sustotume ir
susimstytume apie tai, kaip sveikauja ms knas ir protas, padidintume galimybes gyventi
pilnavertik gyvenim, kuriame but maiau baimi.
Suvokiame ar ne, baim mus valdo daugybe bdu. Vaikystje imokome elgesio bd, kuriais
reagavome bauginanias situacijas. i patirtis lydi mus dabartyje ir lemia tai, kaip bendraujame su
kitais. Prisiminkime kaip danai vaikams sakoma nebijok, bk drsus ir pan. Taip, ilgainiui
uslopiname baim ir nebegalime vertinti ar tai realus pavojus, ar tik senas automatinis protis.
Tokius senus proius autorius vadina baims refleksais. ie refleksai susiformavo vaikystje ir
veikia dabar reguliuojant kno-mini-santyki ryius.
Galime savs klausti, kodl jauiame tamp, skausm net ir tada kai tam nra jokio pagrindo.
ie diskomfort sukeliantys simptomai ir yra baims refleksai, apsistoj ms kne tam, jog
apsaugot nuo skaudi patyrim dabar. Jei sustotume ir minutl pamstytume, aptiktume

5
skaudios patirties elius. Deja, tokie padjjai danai tampa didesne nata, nes to, kas buvo
praeityje ir nuo ko reikjo saugotis, dabar jau gali ir nebebti.
Taip prieiname prie 7 udani baimi, nes btent 7 baims refleks tipai valdo mus ir
neleidia gyventi pilnavertiko gyvenimo kuriant skmingus santykius. Pavelkime pagrindines
baimes iek tiek plaiau.
Vienatvs baim. Tai baim, jog neatsiras mogus, kuris patenkins ms poreikius.
Baiminams bti palikti ar vertinami kaip nesvarbs, jauiame, jog pasaulis nereaguoja mus.
Taigi, ko imams?
Santyki (bendravimo) baim. Dl skaudios patirties praeityje, emocinis, intymus
artumas su kitais monmis atrodo pavojingas. Gyvenimika patirtis imok jausti, jog pasaulis
nra saugi vieta, bijome bti sueisti, todl atsiribojame nuo santyki (bendravimo) apskritai.
Apleistumo baim. Bdami santykyje su kitu
mogumi baiminams, jog jis mus apleis, nevertins
ms poreiki ar susidoms kitu partneriu. Imame
jausti, jog neturime nieko kas mums priklausyt,
bijome prarasti, bti apleisti, niekam nereikalingi.
Dl i prieasi galime tapti per daug
priklausantys arba negalintys sipareigoti.
Savs tvirtinimo baim. Tikriausiai visi esame pajut neprimimo, atmetimo jausm ar
net baim dl to, jog elgiams ne taip kaip reikia ar kakas nori. Dl to galime imti bijoti
tvirtinti save, neisakome savo nor, poreiki kitiems.
Nepripainimo baim. Kai tarpasmeniniuose santykiuose nejauiame, jog esame
pripastami, imame jausti, jog nerpime kitiems. Auga supratimas, jog nra prasms tokius
santykius pltoti. Kartu imame manyti, jog kiti mus vertins, myls, gerbs tik tada, kai bsime
tokie, kokius jie nori mus matyti.

6
Skms ir neskms baim. Kai esame mylj ir prarad, band ir suklyd, galime imti
bijoti atsiverti, kurti naujus santykius. Kita vertus, kai mums pavyksta, kai laimime (tiktina
kit laims kaina) galime pradti jausti kalt, kerto baim. Taip imokstame laikytis toliau nuo
meils ir tikrojo gyvenimo nerizikuodami patirti skm ar neskm. Galime jausti, jog pasaulis
tarsi neleidia gyventi pilnavertikai ar jauiame kalt, baim dl to, jog gyvename gyvybing,
pilnavertik gyvenim.
Pilnavertiko gyvenimo baim. Ms atvirumas, krybikumas danai susiduria su
klitimis, susijusiomis su eima, darbu, religija, kultra ar visuomene. Galvojame, jog turime
apriboti savo gyvybingum tam, jog pateisintume egzistuojanias normas, nustatytas ribas.

Ms elgesys gali bti vertinamas kaip geras ar blogas, teisingas ar ne, priimtinas ar ne.
Patirtis, kuri kils atliekant ioje knygoje silomus pratimus, yra jausmai ir vidini igyvenim
reprezentacijos. Tai gali bti jausmai, kurie ilgus metus tnojo u smons rib, jausmai, kuriais
nesididiuojame ar net gdijams. Taiau stenkims juos priimti kaip dal savs, kas pads
sumainti j reikm.
Kvpavimas. Susikoncentravimas kvpavim yra vienas svarbiausi dirbant su baime. Baim
gyvuoja ne tik prote, bet ir kne. io teiginio rodymas yra skausmas krtinje, virpanti irdis, sausa
burna, drgni delnai ir kitos kno reakcijos, susij su baims patyrimu. Igyvendami baim,
nebekreipiame dmesio kvpavim ir taip sumainame galimyb jaustis gyvybingiems ir
sveikiems. Kita vertus, neigdami, blokuodami baim taip pat ukertame keli sau jaustis gerai.
Kvpavimo pratimai padeda imokti sutelkti dmes savo kn, baimes bei teigiamus dalykus.
Gyvybingumo urnalas. Tai uraai, kuriuose galima pasiymti savo jausmus, mintis,
vaizdinius, prisiminimus. Raymas bei ura skaitymas ne tik padeda susikoncentruoti ir
klasifikuoti mintis, jausmus, bet ir leidia vertinti pokyius, patirt, kuri sukaupiame kelionje
save (r. priedus).

7
Fiziniai pratimai. Ilg laik pripastama, jog norint atsikratyti baims, reikia lygiavertikai
dirbti su savo knu ir mintimis. Ankstyvame amiuje reakcija skausming patyrim buvo kalinta
viduje. Kai buvome mai, danai buvo per daug pavojinga, draudiama ar negalima verkti, aukti,
stumdytis ar pykti. Uslpti jausmai tapo kalinti kne, o bgant laikui jausmai, mintys, vaizdiniai,
elgesys tapo automatiki ir prasti ireikiant save. Todl norint sumainti tamp, svarbu suprasti
mini-kno-santyki ssajas. iam tikslui naudingi bioenergetiniai pratimai, sukurti A. Lowen.
Raskite mog, su kuriuo galtumte atvirai pasikalbti. Galimyb pasidalinti savo jausmais
su kitu mogumi labai padeda sumainti baim. Pradj gilintis save, galime pastebti, jog baim
dar labiau suintensyvjo, gali ikilti skausmingi prisiminimai, patirtys, taiau vietoj to, kad visa tai
nustumtume tams kamp, leiskime patiriai bti, o ne slopinkime j. Gali atrodyti, jog alia tikrai
nra mogaus, su kuriuo galtume pasidalinti vidiniu patyrimu, taiau didiausia bda ta, jog
baims danai bna iracionalios! Kai kurie mons jauia, jog niekas nenori j klausytis, bet
nepamirkime, jog visi turime tam tikr baimi, o tie, kurie sako, jog nieko nebijo yra tiesiog
melagiai, meluojantys patys sau. Pasikalbjimas su kitu mogumi gali padti pasijausti geriau, o tuo
paiu padsime ir kitiems jaustis geriau, suprantant savo pai jausmus.
Nuskandink monstr. Reikia nepamirti, jog ms baim atsirado praeityje, kai dar buvome
mai ir viskas atrod baugiai, o baim apsigyveno galvoje kaip didiulis monstras. Taiau dabar
svarbu suprasti, jog suaugome ir turime jg j veikti. iam tikslui gali padti monstro skandinimo
pratimas.
Umerkite akis ir pabandykite pajausti kurioje kno dalyje baim apsistojusi. Vidiniu
vilgsniu suteikite baimei monstro pavidal, vizualizuokite visas monstro detales, matykite j kaip
tik galite didiausi ir baisiausi. Darykite tai kelias minutes. Tada itarkite odius: Tai buvo
tada. Vaizduokite monstr skstant iki tol, kol jis sumas iki tokio dydio, jog tilps jums delnus.
Itarkite Tai yra dabar. Kartokite pratim tol, kol galsite nuskandinti monstr t.y. jis taps mau ir
nebevaldys js. Pavelkite mayt monstriuk ir vertinkite j kaip verting savs dal, kuri bus

8
naudinga kai reiks vertinti galim pavoj. Tada itarkite: Ai, kad padedi man, kai to labai
reikia. Vertinu tave, bet dabar gali pailsti.
is monstro skandinimo pratimas i pradi gali pasirodyti juokingas, taiau i tikro jis turi
didel gali, nes:
Susikoncentruojate savo kn.
Pastebite kaip tampa valdo jus ir js santykius.
Didina gebjim valdyti savo mintis ir kn.

Per vis civilizacijos istorij buvo begals heroj, kurie keliauj ilg keli ir susiduria su
daugybe klii. Heroj istorijos yra metaforos, alegorijos, ireikianios savs atradim. Toliau
ioje knygoje keliausime per mini-kno-santyki ryius. Atrasime monstr 7 udanias baimes,
kurios tno viduje, atrasime kaip baims takoja ms gyvenim. Kiekviename skyriuje bus
pateikiami pratimai, kuri pagalba geriau painsime vidinius monstrus ir pagerinsime savo
gyvenim. Atliekant pratimus reikia nepamirti, jog visa tai, k atrasime nra gera ar bloga, teisinga
ar klaidinga. Jausmai niekada nra geri ar blogi, priimtini ar ne, jie tiesiog yra ir reikia juos painti,
priimti ir taip gyventi kokybikesn gyvenim.


9
Vienatvs baim

Visi igyvename laikotarpi kai niekas nesiseka, kai mums nuobodu ar nesijauiame savimi.
Be to pastebime, jog sunkiai sekasi bendrauti su draugais, artimais ir mylimais monmis, sunku
ilipti i lovos, kontroliuoti savo valgymo bei alkoholio vartojimo proius. Jauiame, jog kakas
tikrai erzina, bet negalime nusakyti kas tiesiog negalime diaugtis savimi, mus supaniais
monmis, trksta energijos ir viskas atrodo beprasmika. Daugyb moni gyvena nuolat
patirdami atsiskyrimo, nesusietumo su kitais bsen, jausdami nuolatin nuovarg, nepasitenkinim,
fizinius negalavimus. Tokios proto ir kno bsenos signalizuoja, jog reikia nagrinti seniausi i
vis baimi vienatvs, baims likti vienam baim.

Baims itakos

Dar negims kdikis mamos siose gyvena tam tikru ritmu, be kurio prat. Po gimimo
vaikas gija iek tiek didesn savarankikum, ima siekti aplinkos, kuri padt ilikti ir patenkinti
poreikius. Kiekvienas induolis ino siek rasti ilt, pulsuojant kn arba mirk. Kita vertus,
tyrim rezultatais nustatyta, jog vaikui reikia ymiai daugiau nei maisto, deguonies, ilumos ir
panai dalyk. Vaikui reikia reikming emocini ryi, kurie gyvos btybs gyvenimui suteikt
form ir prasm. Taiau jei mama kdikio laukimo periodu ir/ar po jo yra prislgta, stengiasi veikti
tam tikras problemas, ji negali suteikti teigiamos energijos, emocins ilumos, gyvybingumo. Toks
emocikai svarbaus ryio trkumo pajautimas gali ilikti ir vlesniais vaiko bei jau suaugusiojo
gyvenimo laikotarpiais.
Panagrinkime Helen pavyzd. Mergait buvo planuotas bei lauktas vaikas, kuris visuomet
sulaukdavo daug tv meils bei dmesio. Gimus mergaits poreikiai pakito (skirtingai nei siose)
ir ji m siekti kontakto su sau svarbiais monmis. Pirmsias savaites ir mnesius Helen tvai
siek patenkinti visus jos poreikius, reagavo kiekvien gars. Mama kiekvien dukters auksm

10
gali suprasti kaip svarbi slyg stok, dl ko ima nerimauti ir tai perduoda dukrai per kontakt su
ja. Ilgainiui tv reakcija m kisti, taiau nereagavimas kiekvien dukters auksm taip pat
mergaitei gali sukelti jausm ia nieko nra. Apibendrintai toks jausmas gali svyruoti nuo
vienatvs, apleistumo iki nevilties, ko pasekoje organizmas praranda energij, menkja ir
kratutiniu atveju mirta. Deja, vargu ar manoma tai, jog mama bt visuomet gyvybinga,
pasiruousi reaguoti menkiausi vaiko nor. Taip pat reakcija ne visuomet bna teigiama. Tai
reikia, jog be iimties visi mes patiriame ia nieko nra jausm, kuris laikui bgant perauga
vienatvs baim. ia nieko nra jausmas nereikia, jog likome vieni, tiesiog tai buvo jausmas, jog
kiti nepatenkina ms poreiki. Vis tik, net ir geriausi tv ketinimai negali padti ivengti tam
tikr sunkum, aplinkos veiksni, mirties. Net ir labiausiai besirpinantys tvai negali sukurti
slyg, kurios leist patenkinti visus vaiko norus. Visa tai galjo siaknyti ir dabar takoja ms
bendravimo su monmis bd.
Kadangi vienatvs baim yra viena pirmj, atsekti aikias jos prieastis danai bna
sudtinga. mogus, kuris ankstyvoje vaikystje nesulauk pakankamai dmesio, gali kentti nuo
nuolatinio nuovargio, prislgtumo jausmo ar streso. Taip pat gali nepagrstai jausti nerim, lydym
fizini simptom, kuri medikai negali paaikinti. Vadovaudamiesi vaikysts patyrimu ia nieko
nra vystome ir palaikome sitikinim, jog niekas neatsakys ms poreikius. Taip baims
refleksas pradeda savo aidim. Viena vertus, norime gauti tai, ko mums reikia, kita vertus, tuo
abejojame. Igyvendami tokius jausmus liekame nusivyl, o neretai ir apvyl artimuosius. Jie gali
imti minti, jog esame ne tokie gyvybingi, skundiams smulkmenomis, esame blogos nuotaikos ar
apskritai viskam abejingi. Usisuka ratas, kuriame neesame tikri, jog pavyks gauti tai ko norime,
nes patys neduodame to, ko reikia kitiems. Be abejo, gali bti taip, jo esam bsen sukl
dabarties aplinkybs, taiau kartu pasireikia ir seniai uslptas baims refleksas.
Igyvendami nemaloni bsen galime imti iekoti to, kas leist kompensuoti vienatvs
jausm. Galime usiimti mgstama veikla ar demonstruoti perdt savs kaip stiprios asmenybs
vaizd. Nepaisant to, viduje gldi stiprus tutumos, vienatvs ir apleistumo jausmas. Taigi tam, jog

11
galtume veikti i baim, reikia atsisakyti prast elgesio bei mstymo bd ir imtis rizikos
siekiant pilnavertikai patenkinti savo poreikius.

Baims veikimas

Susikoncentravimas kvpavim ir kno pojius
Atsisskite ramioje aplinkoje, patogiai atremkite nugar, kojomis remkits grindis.
Apvelkite save vidine akimi ir pamatykite iukliad. Vizualizuokite visas jos detales: spalv,
dyd, form. Imeskite j visas trukdanias mintis, vaizdinius.
Dabar atkreipkite dmes kvpavim, nesistenkite jo keisti, tiesiog stebkite. Stebkite savo
kvpavim ir tai kaip kilnojasi js krtin, pastebkite ar kvpuojant kartu juda ir pilvas.
Smoningai imkite, kvpuokite giliau nei prastai, pajauskite kaip knas reaguoja kvepiant ir
ikvepiant or. Ar jauiame spaudim, sunkum krtinje? Tai, kaip js kvpuojate, lemia tai, kiek
galite stebti ir geriau painti save. Ilgainiui stebdami ir reguliuodami kvpavim galsite pajusti
daugiau energijos.
Tsdami susikoncentravim kvpavim, atkreipti dmes savo pojius. Pradioje galite
pajusti nerim, igst arba galite isigsti galimo nerimo, tampos. Apskritai, skiriant daugiau
dmesio kvpavimo ir savo patyrimo pajautimui, gali kilti daugyb mini. Paklauskite savs i kur
visa tai. Ufiksuokite kiekvien kilus vaizdin ar mint, taiau kartu stenkits kvpuoti giliai. Kno
emlapyje paymkite vienas, kuriose jauiate tam tikrus jausmus (atsipalaidavim, skausm,
tamp). Gyvybingumo urnale uraykite jausmus, vaizdinius, mintis, kurie kilo kvpavimo metu.
Paklauskite savs kaip sveikauja knas, protas ir kaip tai atsispindi tarpusavio santykiuose. Kaip
danai js patiriate jausmus, atsiduriate situacijose, kurios susij su ia baime?


12
Asmenini poreiki vertinimas
Nurim ir atsipalaidav pereikite prie savo poreiki painimo. iam tikslui prieduose
pateikiama papildoma lentel. Pirmoje grafoje uraykite tuos poreikius, kuriuos turite, taiau
dabar jie nra patenkinami, antroje raykite tai, kodl js manote jie nra tenkinami, treij graf
kol kas palikite tui. Neskubkite, skirkite laiko apmstymams.

Poreiki vertinimo pavyzdys
Nepatenkinti poreikiai Prieastis
Sulaukiu nepakankamai dmesio i vyro Jis nejautrus
Neturiu draug Neesu toks mogus, kur kiti mgt
Jauiuosi vienias tarp moni Niekas manimi nesidomi

Dabar apsvarstykite savo vaikyst ir tada nepatenkintus poreikius. Pagalvokite, kuris(-ie) i
js nepatenkint poreiki susijs tik su dabartimi. Kokie poreikiai yra dabar, kuri anksiau
nebuvo? Kokie poreikiai panas tuos, kurie buvo vaikystje? Usiraykite tai ir atkreipkite
dmes kylanias mintis. Ar kyla tam tikros asociacijos, vaizdiniai, garsai, galbt tai susij su
kokiu skoniu? Ar tai jums sukelia lides, pykt? Kaip js jauiats kai galvojate apie nepatenkintus
poreikius, prisimenate tam tikras situacijas, kokios jos, kas tada nutiko, kai negavote to, ko
norjote? Visa tai pasiymkite Gyvybingumo urnale.

Kno-mini-santyki ryi vertinimas
Suvokti, inoti, jog bijome yra labai svarbu, taiau vien to nepakanka. Tam silomas pratimas,
kurio ingsniai pateikiami emiau.
Ryio su aplinka umezgimas
Jei tuo metu, kai buvote vaikas, ne visada sekdavosi rasti kontakt su tuo kas yra aplink, gali bti,
jog ir dabar kyla tam tikr sunkum. Poreiki patenkinimas vaikystje priklaus nuo mus supusi

13
moni, taiau kai fizinis kontaktas bna ribotas, ima mati ir emociniai ryiai. Vliau tai perauga
jausm lyg kakas i ms bt atimta, stokojame entuziazmo ir energijos. Pagalvokite apie
situacijas, kuriose norite kak gauti, patenkinti savo poreikius. Kokia js patirtis?
Umegzkite ry su mogumi ir pasakykite Man tavs reikia
Leiskite rankoms judti, atsistokite tokia poza lyg kako siektumte. Kartu itarkite Man
tavs reikia, kartokite tai kelis kartus. Pagalvokite k jauiate isakydami savo poreikius, ar
jauiate tamp? Ar jauiats lidni, prislgti, susigd? Kurioje kno dalyje jauiate nemalonius
jausmus, energijos stok, kaip pakito js kvpavimas? Vis tai pasiymkite Kno emlapyje ir
Gyvybingumo urnale.
Umegzkite ry ir paklauskite Kur tu?
Vl stovkite taip lyg ko siektumte, tik dabar paklauskite Kur tu? Kartokite tai kelis
kartus. K jauiate iuo metu? is patyrimas gali suteikti galimyb geriau susisiekti su savo
vienatve, lidesiu ir leisti j painti. Visk kas tik jums kyla pasiymkite Kno emlapyje ir
Gyvybingumo urnale.
Paklauskite Kodl tavs ia nra?
Dabar uduokite klausim, Kodl tavs ia nra dl mans? K jauiate dabar, kas vyksta
js kne? Leiskite pajausti uplstant pykt, neribokite savs.
pratim galite pakartoti su partneriu, kuris jus iklauso. Galbt kito mogaus buvimas leis
giliau igyventi jausmus ir pajusti, jog alia js tikrai yra kitas mogus. Taip pat pasidalinkite
viskuo, kas jums ikyla: mintys, jausmai, fiziniai pojiai.
Stebkite kaip stengiats ivengti vienatvs, uduokite sau dar kelis klausimus:
Ar a dar stipriau miau manyti, jog alia nieko nra?
Ar sumainau savo poreikius?
Ar siekiu susitaikyti su esama padtimi ir nebesistengiu nieko keisti? Apgalvokite tai vieni
ar aptarkite su jums artimu mogumi.

14
Grkite prie lentels, pabaikite pildyti paskutinij graf, kuri pavadinkite Mano
atsakomyb.

Poreiki vertinimo pavyzdys
Nepatenkinti poreikiai Prieastis Mano atsakomyb
Sulaukiu nepakankamai dmesio
i vyro
Jis nejautrus Nepasakau, jog man reikia
daugiau dmesio
Neturiu draug Neesu toks mogus, kur kiti
mgt
Kiti galvoja, jog esu per daug
usims
Jauiuosi vienias tarp moni Niekas manimi nesidomi Esu drovus ir vengiu bendrauti

Pabaikite pildyti i lentel ir pagalvokite ko galite pasimokyti, ko imokote atlikdami iuos
pratimus? Ko planuojate imtis patys, jog veiktumte vienatvs jausm?

Nauj keli paieka

Ankstyvieji vaikysts potyriai gali bti stipriai siaknij ir veria manyti, jog niekada
negausime to, ko norime. Nesmoningai manome, jog ir prabgus daugybei laiko nra bd, kuriais
galime gauti tai, ko mums reikia. Dl to apie tai net negalvojame, nesvarstome ir nevertiname
koki pastang reikia. Btent taip nepatenkiname savo poreiki, imame jaustis apleisti ir vienii.
Mums reikia mokytis painti savo tikruosius norus tam, jog ir kiti galt mums padti juos
patenkinti. Dabartin baim tai tik baims monstras, atsirads prie daug laiko, kur dabar galime
drsiai painti ir veikti. Kartokite monstro skandinimo pratim ir visk pasiymkite Kno
emlapyje ir Gyvybingumo urnale.
Visiems bna laikas, kai jauiame, jog nieko su manimi nra, esu vienias, bet tiesa yra ta,
jog nesame vieni. Nuolat galime siekti painti aplink ir kitus. Galime daryti tai net ir tada, kai

15
susiduriame su sunkumais. Mes nebe vaikai, turime jg veikti savo baim, skausm ir netikrum.
Turime bandyti ir bandyti, kol rasime keli pasiekti tai, ko norime. Nra prieasties pasiduoti ir
dabar mes tai inome.
Labai svarbu kasdien praktikuotis, t.y. nuolat klausti savs ko a noriu ir kaip tai galiu gauti.
Jei ikils sunkum grkite prie aptart pratim, analizuokite save, klauskite, jauskite kokios mintys
jausmai, pojiai kyla, kurioje kno vietoje, kaip tai veikia mane ir mano santyk su kitais
monmis. Neugniaukite savo jausm, prisiimkite atsakomyb u save.
Nepamirkite vertinti ir skming period, moment, kai patenkinate savo poreikius,
pasidiaukite jais, papasakokite apie tai jums svarbiems monms. Ilgainiui tikrai pajausite
pasitenkinim tuo, jog galite bti atsakingi u tai, kas jums nutinka, o kartu pasijausite gyvenantys
prasmingesn gyvenim.
Btent dabar esate kelionje save veikiant vidines klitis. Galbt nagrinjant kitas baimes
danai ikils i baim ir su ja susij sunkumai, taiau tikrai imoksite nauj bd visa tai veikti.

Be to naudinga kartoti i afirmacij.
A esu mogus, kuris turi poreiki ir nor, kuriuos reikia patenkinti. A galiu umegzti
ryius su kitais monmis, a galiu veikti visus sunkumus, a galiu rasti moni, kurie pads
pasiekti tai, ko noriu. Ir man visikai nereikia bijoti vienatvs.


16
Santyki, bendravimo baim

Tikriausiai bent kart kiekvienam i ms yra tek patirti jausm kai mons siekia su mumis
bendrauti, nori kurti tarpusavio santykius, o mes traukiams, bgame kartais net neinodami kodl.
Nepaisant visko, viduje jauiame, jog kakas gldi ir tas kakas atitolina nuo bendravimo. Galime
teisintis netinkamomis aplinkybmis, netinkamu laiku, taiau negalime ivengti to, jog vien kart
igirsime i aplinkini sakant, jog patys bgame nuo bendravimo, intymumo.
Artimi santykiai reikalauja tam tikro atvirumo ir paeidiamumo. Taiau danai vengiame
artim santyki, nes ankstesn patirtis primena, jog bendravimas kelia skausm, gali bti
pavojingas ir gsdinantis. Kaip ir kiekvienas isigands gyvnas, taip ir mogus, igyvens
sukreianius sunkumus, yra links atsiriboti, kautis ar bgti. Kiti tampa rigidikais,
demonstruojaniais abejingum ar, prieingai, nuolat kovoja u save yra danai suirz, perdtai
kritiki. Deja, tai retai kada padeda.

Baims itakos

sivaizduokime situacij, jog gimus vaik supa tkstaniai nematom seli, gij, kurios
sveikauja su aplinka ir padeda ilikti. Kai kurio nors selio funkcionavimas sutrinka ir poreikis yra
netenkinamas, pasireikia vienatvs baim (ia nieko nra). Taiau nutinka ir taip, jog sveika tarp
selio ir aplinkos sutrinka taip, jog gauname ne tik tai, ko reikia, bet ir tai, kas labai nemalonu,
skaudina. Igyventas skausmas (pastaba: nebtinai fizinis) imamas sieti su tam tikru mogumi,
kuris, anot vaiko, yra atsakingas u patiriam skausm, nemalonius potyrius. O turint omenyje tai,
kad vaikas bna artimai susijs su tvais, kiti asmenys suvokiami kaip labiau potencials skausmo,
nemalonum sukljai. Dl to vaikas pasaul, j supani aplink suvokia ne tik kaip malonum
altin, bet ir kaip aplink, piln skausmo ir pavoj.


17
Grkime prie Helen pavyzdio. Kai mergait siekia j supanios aplinkos ir gauna tai, ko
tikisi, yra patenkinta, laiminga, o atradimai skatina tyrinti toliau. Taiau jei ji susiduria su
neigiama patirtimi, tolimesnio aplinkos siekimo ima vengti. Knas reaguoja skausming patirt,
sitempia ir taip tarsi apsaugo. Ilgainiui Helen supranta, jog raumen tamp ne tik padeda ivengti
skausmingos situacijos, bet ir apsaugo nuo jos. Galima pasakyti, jog skausmas, nemalons potyriai
imoko bijoti ir vengti bet koki aplinkybi, kurios suvokiamos kaip pavojingos. Taip tarsi nuolat
girdimas signalas: Niekada daugiau taip nedaryk arba tau skauds.
Paanalizuokime ir kit pavyzd. sivaizduokite, jog palieiate kart virykl. Raumenys
sitempia ir tuoj pat atitraukiate rank.Vaikas lygiai taip pat reaguoja bet koki nemaloni patirt.
Kratutinse situacijose, kai negalima atsiriboti nuo nemalonaus, skausm kelianio altinio, vaikas
nuolat bna sitemps, jautrus. Kai kuriais atvejais vaiko knas tarsi tampa sustings, nekovoja su
aplinka. Toks sstingis gali tstis vis gyvenim iki tol, kol mogus imoksta painti tikrsias ios
bsenos prieastis ir kovos su jomis bdus.

Kaip baim veikia ms gyvenim

mogui, kuris vaikystje siek painti aplink, taiau susidurdavo su sunkumais, patyr
traumuojanius igyvenimus, nuolatin nerim, baim, tarsi susiformuoja branduolys, kuris nuolat
trukdo gyventi pilnavertikai. Fizini poji apribojimas kartu apriboja nuo aplinkos,
tarpasmenini santyki patyrimo, dl ko gali kilti vairios kno reakcijos.
Tarpasmenini santyki vengimas, j stoka gali pasireikti per nuolatinius snari, krtins
skausmus, tamp peiuose ar apskritai raumenyse. Tai reikia, jog energija, kuri galtume
panaudoti aplinkos ir kit painimui, perduodama raumenis, kuri tampa tampa ms apsauga.
Visa tai riboja ms laisv, saviraik, gil kvpavim. Negana to, sigaljs altis jauiamas ne
tik fizikai, bet ir emocikai apsaugant nuo vairi emocij patyrimo. Todl kitiems galime
atrodyti kaip bejausmiai, atsiriboj, neatsakingi ir pan.

18
Taigi, bendravimo, santyki baims ir jos pasireikimo patyrimas prasideda vaikystje ir
laikui bgant tampa norma bendraujant su aplinkiniais. Tampame kaliniais savo pai kaljime, nes
nuolatins kno reakcijos primena apie tai kas buvo ir k patyrme, dl ko negalime gyventi
jausdami diaugsm, laim, gyvenimo pilnatv.

Baims veikimas

Kvpavimas baimei veid
Pasistenkite nusiraminti ir atsikratyti vis neapleidiani mini. Susikoncentruokite
kvpavim smoningai ilginkite kvpim ir ikvpim. Leiskite kvpavimo pagalba dmiau
apvelgti savo kn. Skirkite laiko pajausti kaip kvepiamas oras pasklind po vis kn. Stenkits
kvpuoti giliai ir ramiai, pajauskite, apmstykite kokie paniai varo js mintis ir kn. Kai
kvpavimas nurims, o kvpimo ir ikvpimo trukm pailgs, pagalvokite kiek kart bandymas
umegzti santykius su kitais atrod pavojingas. Pasiymkite tai Gyvybingumo urnale ir Kno
emlapyje.
Gyvybingumo urnale nusibrkite lentel su trimis grafomis: Sustingstu, Kovoju ir Bgu.
Sustingimas, kova ir bgimas yra gimtos reakcijos baims, pavojaus metu. Kiekvienoje
grafoje paraykite po situacij (galite ir daugiau), kuri atspindt kiekvien elgesio bd.
Pavyzdiui:
Sustingstu kai nepastamas mogus siekia fizinio kontakto su manimi.
Kovoju kai mylimas mogus mane kritikuoja prie kit.
Bgu kai mano partneris nori intymumo, o a esu blogos nuotaikos.
Prisiminkite situacijas i vaikysts. Nusibrkite toki pat lentel, taiau j raykite
situacijas kaip galima i ankstyvesns vaikysts. Nepamirkite, jog tai darote sau, todl bkite
atviri. Gali bti, jog vliau prisiminimai uvaldys labai stipriai, pasireik per sapnus, atsiminimus,
jausmus, mintis, kno pojius. ymkits tai Gyvybingumo urnale bei Kno emlapyje.

19
vertinkite kno-mini-santyki ryius
emiau pateikti pratimai pads geriau painti santyki, bendravimo baim ir tai, kaip ji valdo
kn. Priimkite visa tai kaip nuotyk ir prisiminkite, jog pagrindin misija yra atrasti vidin monstr,
kuris trukdo gyventi.

sivaizduokite, jog lieiate labai kart krosn
Umerkite akis ir itieskite rankas, sivaizduokite, jog lieiate labai kart krosn. Pastebkite
aibikas kno reakcijas skubiai atitraukiate rankas, kaklas ir andikaulis sitempia, sulaikote
kvpavim ir pradedate aukti. Trumpam sulaikykite toki kno reakcij ir paanalizuokite j.Tada
atsipalaiduokite, pajauskite skirtum tarp sitempimo ir atsipalaidavimo, baims ir ramybs
bsenos. Kvpuokite giliai, apsvarstykite tai, kas vyksta su js knu, kokie vaizdiniai, jausmai,
mintys kilo? Pasiymkite tai.

Pakartokite skaudinus patyrim
Leisite sau pajausti baims ir fizinio skausmo ryius, prisiminkite situacij i vaikysts, kuri
jus labai gsdino, skaudino, situacij, kurioje niekada nenortumte daugiau atsidurti. Btent ji
padjo suformuoti js asmenyb ir pasaulio suvokim, nes ankstyvieji potyriai lemia kaip dabar
bendraujame su kitais ir ko i j tikims.
Tai, kas labiausiai skaudina, lemia fizin, emocin bsen bei priimamus sprendimus
tarpasmeniniuose santykiuose. Tam, kad paalintume i baim, turime inoti kno reakcijas.
Pastebkite dl ko sitempiate (sustingimas), atsiribojate emocikai (bgimas), konfliktuojate (kova)
bendraujant. Paanalizuokite kaip bsena konkreioje situacijoje pasireikia kne. Stebkite tai
kelet savaii ir visk pasiymkite.


20
Pasiekite jus iklausanio asmens pirt galiukus
Atsisskite tiesiai prie kit mog, nekalbdami palieskite jo pirt galus. Po keli sekundi
tok kontakt nutraukite, tada vl palieskite pirt galus. Darykite tai umerktomis akimis,
pajauskite kaip tai reaguoja js knas. Isakykite visa tai, k patiriate.
Dabar vl palieskite pirt galus, sivaizduokite, jog esate vaikas, siekiantis savo tv.
Darykite tai ltai ir stebkite kokie pojiai kyla, k jauiate. Kontaktas gali bti malonus arba ne,
stebkite kas vyksta su js knu.Galbt jauiats nejaukiai? Js pasirinkote mog, su kuriuo jums
gera, kas takoja prieingus jausmus?

Palaikykite aki kontakt
Kartokite pratim lieiant kito mogaus pirt galus, taiau dabar velkite jam tiesiai akis.
Ilaikykite vilgsn kaip galite ilgiau. Kokios baims dabar kyla? Kokie pojiai? K igyvenate?
Pasidalinkite visu tuo.

Nuskandinkite monstr
Patyrim pasiymkite Gyvybingumo urnale.

Nauj keli paieka

Tam, jog paintume savo baimes, reikia grti ankstyvj vaikyst. Tada nebuvo kito kelio
kaip reaguoti sunkumus atsiribojant ar bgant, taiau dabar turime ymiai daugiau pasirinkim.
Siekiant pakeisti savo gyvenim, neivengiamai reikia iekoti nauj mstymo, elgesio bd, kurie
leist kurti, palaikyti santykius, igyvenant daugiau intymumo akimirk. Taigi teks imtis rizikos
bti skaudintam, nes be skausmingo patyrimo ir jo igyvenimo negalsime tobulti kovojant su
savo baime.

21
Vaikystje susidr su pavojumi aukdavome Pavojus, pavojus!!! Taiau dabar is pavojaus
mygtukas danai sijungia net ir tada, kai pavojaus nra.Todl turime panaudoti sukaupt patirt,
inias tam, jog daugiau nebegirdtume io vidinio auksmo.
Vienas mogus apie ustrigim savo baimje kalbjo taip: Jauiuosi lyg dviau ilt palt,
kuris apsaugo mane nuo alio, tik problema ta, jog paltas bt naudingas Aliaskoje, bet a gyvenu
Havajuose. Taigi ms tikslas yra nusiimti palt Havajuose ir usidti j Aliaskoje. Tik paindami
save, galime atskirti tai kas trukdo ir kas padeda. Leiskime sau nusiimti ilt palt, kuris trukdo
kurti tarpusavio santykius ir pajauskime kaip gera vilkti palt pagal aplinkybes. Galiausiai,
itarkite sau garsiai:

A esu mogus, kuris gali diaugtis bendravimo malonumu. Kakada santykiai mane
skaudino, taip pat galiu bti skaudintas vl. Taiau daugiau neleisiu sau atsiriboti nuo gyvenimo
ir meils. Man nebereikia bijoti bendrauti.


22
Apleistumo baim

Ankstesniuose skyriuose buvo aptartos dvi baims vienatvs ir santyki (bendravimo).
Pirmoji i baimi ikyla kai siekiame patenkinti savo norus, poreikius, taiau suvokiame, jog to
padaryti nepavyks, antroji pasireikia siekiant tarpasmenini santyki, taiau suprantant, jog jie gali
skaudinti. Treioji baim yra apleistumo ir ji atspindi asmens nor kurti artimus santykius ir
patyrim, jog kitas asmuo negali ar nenori su mumis bendrauti tokiu bdu, kokiu tikjoms. Taip
negyvendinti lkesiai virsta dideliu nusivylimu.

Baims itakos

Kaip ir kit, taip ir ios baims itakos gldi vaikystje ir patyrime, jog mums svarbs
mons mus paliko, idav ar net buvo prieiki kai labiausiai reikjo. Kai i baim uvaldo ms
gyvenim, ji pasireikia daugybe bd. Gali bti, jog darome visk ko kiti nori vien tam, jog jie
ms nepalikt, galbt kit norus vertiname labiau nei asmeninius, rpinams kitais labiau nei
savimi. Deja, ilgainiui imame jaustis inaudojami, nepatenkinti, tuti ir net kartais nekeniame
mogaus dl kurio taip stengiams. Nepaisant visko, jausmas, jog mums svarbus mogus gali mus
palikti, nesumaja.
Grkime prie Helen pavyzdio. Mergait tikjosi, jog visi jos poreikiai bus patenkinti, o
viskas ko jai reiks bus lengvai pasiekiama. Mama galjo kur laik bti namuose su vaiku, ttis
planavo savo laik taip, jog daugiau laiko praleist su eima. Tvai stengsi suteikti meil bei
rpest ir saugojo nuo skausmo, atstmimo ar kit neigiam igyvenim. Helen galjo laisvai
painti pasaul, j stebti, uuosti, jausti. Taiau mergait auga ir pamau pradeda pati valdyti
aplink. eimos nariai skiria daug dmesio (prisiminkite kaip reaguojama kai vaikas paoka,
padainuoja ir pan.) ir tai imoko mergait tam tikrus elgesio bdus susieti su atitinkamomis
reakcijomis. Formuojami lkesiai, kurie padeda suprasti kas vyksta dabar ir ko galima tiktis

23
ateityje. Kai susiformuoja toks prieasties pasekms suvokimas, labai svarbu, jog jame bt kuo
daugiau pozityvumo. Tv, bei kit artim moni reakcijos vaik formuoja tolimesn kit moni
bei santyki su jais supratim. Galima netgi sakyti, jog ankstyvoji Helen patirtis ufiksuojama kne
ir i kno atmintis imama sieti su mintimis ir emocijomis panaiose situacijose. Tokios asociacijos
padeda imokti kaip patirti teigiamus igyvenimus ir vengti tampos, skausmo. Taigi, tai, k Helen
imoksta, vadinama scenarijais. Kai mergait suvokia ir klasifikuoja savo santyki su kitais pasaul,
ji siekia ger scenarij ir vengia blog ar nemaloni. Jei norime suprasti baim bti apleistam,
mums reikia suprasti k Helen konkreiai imoksta, supranta apie gerus ir blogus scenarijus
tarpasmeniniuose santykiuose. Patirtis leidia sudaryti emlap, kur malons, patikimi santykiai
suprantami kaip geri, tuo tarpu blogi scenarijai atspindi santykiuose igyvent pavoj bti
paliktam (nesvarbu fizikai ar emocikai). Pavyzdiui, jei Helen suvokia, kad ttis nepatenkintas jos
verksmu, toki jo reakcij ji vertina kaip emocin apleistum ir greitai imoksta geriau neverkti nei
prarasti tio dmes. Baim bti apleistam yra tokia stipri vaikystje, jog vaikai imoksta toleruoti
beveik visas situacijas nepaisant to, kokios nemalonios jos bt.
ie scenarijai taip pat pasireikia ir vlesniame amiuje. Pavyzdiui, santuokoje mons
toleruoja skaudinanius scenarijus vien dl to, jog bijo bti apleisti.Viena moteris terapijos metu
pasakojo rykius prisiminimus i vaikysts kaip ji guldavo lovytje labai tyliai vien tam, jog
tikdavosi atkreipti mamos dmes. Mama buvo labai nervinga ir tik mergaitei suklus kok gars,
isigsdavo vaiko emocij ir ieidavo i kambario. Terapijos metu i moteris danai ilgai tyldavo
iki tol, kol suprato baims bti apleistai prieastis ir sismonino, jog mama tiesiog baimindavosi
paimti j taip, kad nesueist. Taigi, svarbiausi ms sitikinimai apie santykius yra tokie, jog
siekiame scenarij, kuriuos inome ir vengiame dar nepastam. Pastamuose scenarijuose,
nesvarbu kokie nemalons jie bus, nejauiame tokios baims bti apleistiems kaip nepastamuose.
Deja, taip sumainame galimybes geresniam gyvenimui, savirealizacijai ir panaiems dalykams dl
to, jog ankstyvoji patirtis imok vengti nepastam, nauj scenarij vien tam, jog sumaintume
rizik patirti emocin apleistum.

24
Baims bti apleistam vaidmuo ms gyvenime

Pagrindiniai scenarijai, kuriais vadovaujams gyvenime, yra imokti per pirmuosius dvejus
trejus gyvenimo metus. Taip yra todl, jog, vis pirma, mayliai turi ribotas galimybes, antra,
patirtis apribota bendravimu su eimos nariais. Susiformavusi pasaulio suvokimo struktra ima
veikti automatikai tarpasmeniniuose santykiuose iki tol, kol smoningai nesistengiame jos
perkonstruoti. Pavyzdiui, kaip danai susiavime monmis, kurie mums visikai netinkami?
Btent dl nesmoning nuostat, kuri neesame sisavin, danai sitraukiame tokius santykius,
kurie yra beveriai, netenkinantys ar kenkiantys mums patiems. O galbt yra prieingai bgame
nuo santyki, kurie galt bti nuostabs. Kodl taip elgiams danai neinome, taiau inome, jog
pastami modeliai yra artimesni, dl to renkams juos, nors jie ir neatitinka ms interes. Taip
formuojami kratutinumai vystome viltingas, optimistines vizijas arba negatyvius, kritikus
vertinimus. Deja, tai ne visada atitinka realyb. Baim bti apleistam kyla i idealizuot lkesi,
jog kiti mus myls vis laik. Kitu atveju atrodo, jog mums niekas nepriklauso, o aplinkiniai yra
negailestingi savanaudiai. Taigi siekiant suprasti kaip scenarijai valdo ms gyvenim, toliau bus
pateikiami daniausi j.
sikabinimo/reikalavimo scenarijus. Baim bti apleistam pasireikia per siaknijus jausm
A niekada negausiu pakankamai to, ko man reikia. Kai tvai, partneris, draugai nesuteikia
pakankamai to, ko norima, mogus links sikabinti, tampa piktas ar atsiriboja. Kai vaikas tiksliai
ino ko jis nori ir kaip tai gauti, ilgainiui supranta, jog tik toks elgesys yra teisingas ir btent taip, o
ne kitaip, turi bti. Norimo atsako nebuvimas iaukia baim. Tai nestebina, tvai tenkina vaiko
norus, poreikius ir tv elgesys tampa savaime suprantamu, todl to paties tikimasi ir i kit
moni. Kai partneris, draugai, kolegos ar vaikai nesielgia norimu bdu, atsiranda nusivylimas,
savo poreiki pervertinimas. Tam tikri lkesiai gali pasireikti nuolat, taiau jei jie
negyvendinami, neviltis, pyktis dar labiau atstumia esanius alia.

25
Atsitraukimo scenarijus. Labai danas scenarijus yra atsitraukimas. Pagrindin scenarij
apibdinanti mintis: A nesitikiu, jog bsiu kitiems svarbus ir reikalingas, todl savimi
pasirpinsiu pats. mogus slopina, neigia savo norus ir poreikius, dl to siekia i santykio
pasitraukti. Toks mogus gali atrodyti labai savarankikas, o poreik palaikyti santykius gali tenkinti
netiesiogiai tenkinant kit moni poreikius. Dl neigimo, stengiasi negalvoti apie tai, ko reikia
jam paiam ir nuolat padeda kitiems, taiau viduje jauiasi tuias. io scenarijaus kartojimas
pasireikia tada, kai mogus tiki, jog jo poreikiai nebus patenkinti, todl geriau apie juos visai
negalvoti. Lidniausia yra tai, jog nepaisant ger ketinim, pastang, ir viso to, k mogus stengiasi
suteikti, jis yra nevertinamas.
Negebjimo duoti ir gauti scenarijus. Nemokjimas duoti ir gauti sutinkamas daugelyje
scenarij tarpasmeniniuose santykiuose. Kai jauiame, jog mums kako trksta, atitinkamai
nemokame ir duoti to, ko reikia kitiems. Danai neleidiame nuoirdiai diaugtis kak gaudami,
manome, jog galbt tam neturime teiss, nenusipelnme, nepriimame kompliment ir pan. Arba
galvojame, jog kiti tiesiog stengiasi tikti, nes patys siekia naudos. Taip galime praleisti daugyb
prog maloniai papietauti, umegzti paint, pralesti laik ir pan. Kita vertus, gali atrodyti, jog
priimame vis tai, kas suteikiama, taiau viduje jauiame, jog negalime tuo mgautis. Galbt
ankstesn patirtis imok, jog artimi santykiai gali bti teigiami ir neigiami, todl kartais nutinka
taip, jog igyventos neskms ima kliudyti mylti ir bti mylimiems. Taip tiek i savs, tiek i kit
atimame galimyb jaustis mylimais, gerbiamais, jauianiais palaikym, o ilgainiui susiformuoja
sitikinimas, jog nra toki slyg, moni, su kuriais visa tai galima bt patirti.
Viena moteris pasakojo savo supratim apie santyk su mama, kur ireik tokiais mamos
odiais: Tu inaudojai savo ans, bet, deja, neteisingai, o kito jau nebebus. siaknijusi mintis
nuolat veik pasmoningai vis gyvenim, trukdydama sukurti naujus romantinius santykius ir
pasireik nuolatine apatins veido dalies tampa. Kita moteris prisimena kaip atsisakydavo
papildomo kauelio led vien tam, kad neigirst mamos priekait dl svorio. Taip susiformavo

26
tikjimas, Man visikai nereikia to, ko noriu, jei negaliu gauti tiek kiek noriu. Nereikia n sakyti,
kaip toks poiris nuskurdino tarpasmeninius santykius.
Slopinimo vengimo scenarijus. Problemos, atsirandanios i nemokjimo duoti/gauti
scenarijuose susij su tuo, jog mons vengia nauj patyrim, nes jie gali pasirodyti nemalons,
traumuojantys. Daugelis tv slopina vaikus per dideliu dmesiu ir rpesiu taip siekdami
patenkinti labiau savo, bet ne vaiko poreikius. Viena mama pasakojo, jog jos ketveri met vaikas
yra nuolat jai prieikas, puol peiliu ir padeg nam. ioje istorijoje svarbu tai, jog moters tvas
mir dar prie berniukui gimstant. Ji tikjo, jog nepakankamai stengsi, jog padt tvui, ir tai lm,
perdt rpinimsi vaiku. Sielvartaudama dl tvo mirties moteris negaldavo umigti, adindavo
vaik, maitindavo j, verkdavo iki tol, kol pasijausdavo pavargusi ir umigdavo. Per didel,
dusinanti meil pradjo vystyti manipuliatyv, agresyv vaiko elgesio bd, kuriuo jis stengdavosi
apsisaugoti nuo mamos. Vaikas mamos meil suvok kaip nepageidaujam ir destruktyvi, dl ko
m iekoti toki elgesio bd, kuriais galt ilaikyti savo emocin bsen, privatum, siekiant
kontroliuoti mamos elges.
Roli apsikeitimo scenarijus. Pastarasis pavyzdys parod, jog tam tikri scenarijai, elgesio
bdai imokstami jau ankstyvoje vaikystje. Kadangi vaiko patyrimas dar formuojasi, ankstyvieji
potyriai tampa neginijama realybe. Mokydamiesi vaikai kuria save mgdioja kitus, j ypsen,
kalbos manier, judesius. Vliau toks mgdiojimas tampa bendravimo bdu, scenarijumi. Viso
proceso metu vaikas imoksta vairius vaidmenis, taiau tvai danai nustemba vaikuose
atpaindami save. Auksin santyki scenarij taisykl: Kituose matome tai, k turime patys. Kiek
tv prisiekint, jog su savo vaiku nesielgia taip, kaip nemgo, jog j tvai su jais elgsi? Taiau
tik vliau suvokia, jog nesmoningai elgiasi su vaikais taip pat ar bent jau panaiai, kaip su jais
elgsi j tvai. Taigi, norint paaboti savo baim, reikia atsekti scenarijus ir j pradi, kas pads
atrasti ilgai trunkani sveik ir sprendimo bdus. Taigi verta daugiau dmesio skirti tam, kaip
kartojame roles i mums svarbi santyki ir darome tai, ko labiausiai nemgote patys.

27
Susilaikymo nuo geresnio gyvenimo scenarijus. Nepaisant to, kokiu bdu suaugusieji
igyvena baim bti apleistam, irykja vienas bendras aspektas skausmingas meils praradimas,
kai meils ir rpesio reikjo labiausiai. Vaikystje iekojome geriausi bd kaip praradim
sumainti tai galjo bti raumen tampa, gilus kvpavimas ir pan. Imok pasirinkti bd, kuris
labiausiai apsaugo nuo baims bti apleistam, imokome sulaikyti save nuo geresnio gyvenimo.
Jausmas, jog galime bti apleisti, reikalauja kako pastamo, artimo saugaus uosto, kur
isigands vaikas gali jaustis saugus, nebijoti bti silpnas, paeidiamas ar atrodantis kvailai. Taiau
kai sulaikome save, negalime tinkamai bendrauti su kitais. Dl to knas dar labiau sitempia,
diafragma usidaro, kvpavimas tampa sunkus ir kol nepasiekiame saugumo bsenos, kur tikrai
galime nurimti, raumen tampa nesumaja.
Vienas vyras pripaino, jog ilgus metus nesuvok kaip bijo savo buvusios monos iki tol, kol
nepamat kaip per jos apsileidim ir alkoholizm kenia vaikai. Kai jis nordavo paprietarauti,
danai isigsdavo, dar baisiau, jausdavosi kaip marinuota darov kai dabartin mona skatindavo
pasirpinti bent vaikais. Vyras man, jog dabartin mona j per daug idealizuoja, o pripaindamas
savo baim ir silpnum kovoti su buvusia mona, praras ir dabartin mon. Terapijos metu jis
auk, drebjo, o po visko teig, jog tokia, kaip buvusi mona, buvo ir jo motina. Pains savo
baim vyras galjo pasiprieinti buvusiai monai. Pamaiusi jo drs, ji buvo nirusi, blaksi po
kambar kol pradjo verkti ir pati pripaino, jog jos elgesys buvo baims likti vienai iraika.
Prisimenant mamos scenarijus. Sudtinga isiaikinti tikslias dabartins problemos prieastis,
kai ji susijusi su plaiu ryi tinklu vaikystje. Vaikas imoksta artimo, danai stebimo mogaus
elgesio modelius net ir tuo atveju, jei jie netenkina ilgalaiki interes, o tai gali sukelti daugiau
skausmo nei maloni potyri. Vaikinas, vardu Darinas, buvo ilgai lanksis pas psichoterapeut, kai
suvok, jog yra priklausomas nuo migdomj. Jis ilg laik band atsisakyti vaist, o per eias
savaites, kai lanksi pas psichoterapeut, nemaai pasistmjo ir atrado priklausomybs prieastis.
Darinas imoko usnsti bent trumpam, nes bemiegs naktys be vaist ivargindavo. Vaikinas
analizavo visas fizines ir emocines reakcijas bnant be vaist, netgi tikjo, jog terapeutas j

28
specialiai kankina. Negaldamas iksti vis nemaloni potyri, Darinas pasiryo apie vis tai
papasakoti mamai ir tikjosi, jog galbt ji pads grti vaikysts prisiminimus.
Mama prisimin, jog ji beprotikai norjo vaikelio, todl kai jis gim ji neveikdavo nieko kito
tik bdavo su juo. Taip susiformavo fiziniai ir emociniai poreikiai niekada nesiskirti su mama. Kai
tvas nusprend, jog Darinas turi turti savo kambar, tiek mamai, tiek vaikui toks isiskyrimas
buvo nepakeliamas. Vaikas verkdavo, aukdavo, reikalaudavo, jog mama bt su juo, taiau tvas
tai grietai draud. Gydytojas tuo metu palaik tv ir teig, jog reikia leisti vaikui verkti tol, kol jis
nustos. Darinas kiekvien nakt verkdavo, nirdavo, taiau tvas grietai draud mamai eiti j
raminti.
Kalbantis su Darino tvais paaikjo, jog ir jam uaugus maai kas pakito. Mama nuolat buvo
prislgta, vangi, praydavo snaus persikelti gyventi ariau jos. Suinojusi apie dabartin snaus
situacij, mama taip pat pradjo lankytis pas terapeut. Ji papasakojo, jog staiga neteko mamos,
ilgais vakarais sddavo prie lango ir laukdavo jos sugrtant, klausdavo kur ji, kodl jos nebra, ar
ji j myli ir pan. Suaugusi Darino mama itekjo u vyro, kuris buvo panaus jos tv, emocikai
alto mogaus, taiau gimus Darinui, moters tutuma buvo upildyta. Taip negavusi to, ko jai
labiausiai reikjo vaikystje, moteris stengsi tai su kaupu suteikti savo vaikui. Terapijos metu
vaikinas suprato, jog jo nemiga buvo tarsi auka mamai u jos rpest. Priklausomyb vaistams buvo
kaip priklausomyb bti su mama. Sukurtas scenarijus, jog negalima umigti be mamos, perjo
priklausomyb, jog negalima umigti be vaist. Tai suprats vaikinas sismonino savo baim ir
dabar galjo j veikti.
Mazochistinis, ikreiptas scenarijus. Baims bti apleistam scenarij pavyzdiai danai bna
unikals, keisti ar net okiruojantys. Vienas vyras teig, jog yra grubus su moterimis, kurios dl jo
nesistengia. Kitas teig, jog bna pasyvus, kol tampa visikai apleistu. Homoseksualus vyras
pasakojo, jog jis svajoja bti sumutu, iagintu, apipltu ir paliktu numirti. Moteris taip pat
dalijosi mintimis, jog nort bti iniekinta brio vyr. Tokie norai, ikreiptos fantazijos
atsiskleidia terapijos metu. Kartais jie patenkinami per masturbacij ar pornografij. ie

29
mazochistiniai scenarijai danai susij su seksualinio gyvenimo patyrimu. Danai tiktina, jog
ankstyvoji seksualin patirtis turjo sadomazochistinio atspalvio, kuris teik malonum, todl gali
bti, jog tokia patirtis sir taip smarkiai, jog kuriant naujus santykius pritaikomi seni ir danai
ikreipti santyki modeliai. Taigi toks scenarijus susijs su savs atsisakymu tikint, jog taip pavyks
prisitaikyti ir sulaikyti tai, k labiausiai bijoma prarasti.

Baims veikimas

mons danai teigia, jog turjo nuostabi vaikyst, jog viskas buvo gerai, ir, tik susidr su
klitimis tarpasmeniniuose santykiuose, atgamina ankstesnius prisiminimus. Baim bti apleistam
paremta patyrimu i vaikysts, kai mus nebuvo reaguojama taip, kaip norjome nebuvo tokio
emocinio kontakto kokio tikjoms ar bijojome, jog galime j prarasti. Prisiminkite savo vaikyst ir
pagalvokite ar igyvenote tokias situacijas.

Kvpavimas ir susikoncentravimas praeit
Pirmiausiai susikoncentruokite ties kvpavimu, pajauskite vis kn. Jei kokia mintis vis
neduoda ramybs, vaizduokite iukliad ir kaip j imetate visk, kas jums trukdo. Kai
nurimsite, apmstykite atvejus, kur galite apiuopti baim bti apleistam: ar tai susij su
dabartiniais js santykiais? Ar vengiate, manipuliuojate? Ar nuolat priimate netinkamus
sprendimus vien dl to, jog nebtumte vieni? Ar visk vertinate vien teigiamai iki tol, kol
nenusiviliate? Kaip dar baim bti vienam pasireikia js gyvenime? Galiausiai, apsvarstykite
savo vaidmen, pagalvokite kaip elgiats su kitais monmis. Pasiymkite atradimus
Gyvybingumo urnale ir Kno emlapyje.


30
Gyvybingumo urnalo pildymas
Gyvybingumo urnale uraykite kaip pyktis, nusivylimas, patirtas skausmas ar bet kokios
neigiamos emocijos veikia jus, galvojant apie mones, situacijas, kai jautts apleistas.
Neigiam emocij, jausm ireikimas nereikia, jog k nors kaltinate. Galbt kiti norjo
geriausio ar dar tai, k sugebjo, taiau iuo metu svarbiausia suprasti kaip neigiama patirtis valdo
js gyvenim.
Taip pat uraykite ir tai, kas, js nuomone, atspindi gerus santykius. Kaip tada mons
elgiasi? Pasiymkite kaip jauiats tada, kai su jumis elgiamasi btent taip, kaip norite. O kas
asocijuojasi su blogais santykiais, kaip tada mons elgiasi, kaip jauiats, reaguojate?
Toliau pasiymkite tiek scenarij, kiek tik galite sugalvoti. Pavyzdiui Kai mano vyras
pasako ___________, a visada ________. Arba Kai esu blogos nuotaikos ir man reikia
palaikymo, kas nors mane btinai kritikuoja.

vertinkite mini kno santyki ryius
Baim bti apleistam negali bti suprantama be santyki su kitais monmis, todl
tolimesnius pratimus pravartu atlikti su artimu mogumi, arba bent jau bandykite sivaizduoti, jog
jis yra alia.
Siekite tai, ko jums reikia. Atsisskite patogiai, umerkite akis. Kaip jau buvo rayta apie
vienatvs baim, taip ir dabar, tieskite rankas lyg ko siektumte. Kas yra tas mogus? Kokie yra
js poreikiai? Siekite ltai ir stebkite kas vyksta su js knu. Stebkite kokios mintys kyla,
isakykite visa tai ir pasiymkite. Tada atsimerkite ir stenkits umegzti aki kontakt su kitu
mogumi. Stebkite kas vyksta, k jauiate. Galbt kurioje nors kno dalyje jauiate tamp?
Ireikkite savo pykt. Jausmai, kurie yra dabar, nra nauji pyktis, stresas tnojo vis laik
nuo tada, kai negavome tai, ko mums reikjo. Tiesiog per ilg laik imokome nustumti savo
jausmus al, vengti j ir dl to suaugusiame amiuje gyvename patirdami depresij, apmaud ar

31
netgi beviltikum. Siekiant sumainti neigiamus jausmus, pravartu atlikti pratim kartu su jums
artimu mogumi.
Atsistokite prie kit mog, sugniaukite kumius ir laikykite prie save. Palaikykite aki
kontakt ir kartu purtykite rankas per rieus tardami: Kodl ia nra tavs dl mans?, Kodl tu
mane palikai?, Kodl tu neinai ko man reikia? Kodl?.
Kuri ar kurios frazs artimiausios jums? Kai sakote iuos odius, leiskite visa tai pilnai
pajausti ir savo knu. Kartokite reikmingiausias frazes iki tol, kol pajausite stipriausi emocin j
reikm. Leiskite pajausti pykt ir j ireikkite su visa turima energija.
Kartokite pratim, pajauskite kno reakcijas: k jauiate veide, andikaulio, kaklo, pei
srityse, rankose, kojose ir pan. Pajauskite vis energij, kuria save ireikiate. Vliau aptarkite tai su
kitu mogumi, paklauskite kiek nuoirds atrodte ir kaip jums pavyko ireikti tai k jauiate,
aptarkite kaip jauiats atlik pratim.

Lidesys dl praradimo
Lidesys atsiranda dl praradimo, negyvendint paad, neisipildiusi lkesi.
Negavome to, ko tikjoms ir dl to jauiams daug prarad. Todl dabar pats laikas ireikti
lides, aaras, nusivylim. Kartu galite itarti: A negavau to, ko man reikjo, tai labai mane
eidia, a patyriau tiek skausmo, igyvenau daug lidesio.
Vienas geriausi bd ireikti lidesiui verkimas. Tam tikrose kultrose yra netinkama
rodyti aaras, todl galime verkti vieni, taiau jokiu bdu nerodyti savo aar kitiems. Kitiems
reikia tuo metu pabti su artimu mogumi. Dar kiti gali sakyti, jog man lengva verkti irint film,
bet ne kur kitur. O galbt galime ilieti tai, kas mus skaudina, tik bnant su konkreiu mogumi.
Galiausiai, esame nuo maens mokomi tramdyti aaras ir jausti tam tikr kalt ireikiant tai, kas
mus tikrai skaudina.
Kasdienis tarpasmenini santyki patyrimas kupinas nusivylim, kurie gali kelti labai
nemalonius jausmus. Didiausia bda yra ta, jog nuolat siekiame gauti tai, ko negavome anksiau.

32
Visa tai nuolat pasireikia per raumen tamp, kno skausmus. Nesugebjimas paleisti vis graina
prie prast elgesio modeli, dl ko nuolat jauiame tutum, vienatv, baim, pykt ir kitus
neigiamus jausmus. Aaros ne tik ireikia ms emocijas, bet ir padeda atsikratyti fizins tampos.
Pilnai ireikdami ugniautus lidesio, sielvarto jausmus, galite pajausti palengvjim, paleidimo
jausm. Paleidimas reikia iliuzijos vien dien kiti mane myls taip kaip a visada norjau bti
mylimu atsisakym.

Kai mons ima painti vidinius skaudulius, prisimenami tam tikri vaizdiniai i vaikysts.
Kai painsite tai, kas valdo jus i praeities, pajausite, jog galite geriau tai valdyti. Viena i
galimybi kovoti su savo baime yra monstro skandinimo pratimas. Priimkite tai, kas buvo praeityje
ir kas paliko ym js gyvenime, taiau dabar laikas tai paleisti. Primimas nereikia, jog neigiate
tai, kas buvo, tai reikia, jog daugiau nebekovojate prie save. Tyrimai, atlikti tiriant terapij
lankanius mones leidia daryti ivad, jog nra taip svarbu ar vaizdiniai, atgamint i prisiminimai
yra tikr vyki atspindiai ar tik mini krinys. Dl to nuolat prisimenant blogus dalykus ir dabar
pasirenkami tie patys mstymo ir/ar elgesio bdai.Tam tikri dalykai tikrai vyko, galbt jie nra
malons, bet dabar j nebra, o prim tai galite jaustis geriau. Pasiymkite atradimus
Gyvybingumo urnale.

Nauj keli paieka

sitaisykite patogiai, skirkite laiko nurimti, atsipalaiduoti, kvpuokite giliai. Prisiminkite
neseniai vykusias malonias situacijas, igyventus malonius jausmus. Leiskite nuostabiam jausmui
ulieti vis kn. sivaizduokite kaip geriate teigiamus jausmus, kurie lyds jus ateityje, leiskite
knui plduriuoti grio ir kvpimo baseine.

33
Pagalvokite apie jums svarb mog, pagalvokite k gero jis turi ir kuo gali pasidalinti su
jumis. Tai yra laikas, dmesys ar dar kas nors? Leiskite sau tai priimti. Galite imti galvoti: bet kas
bus kai a visa tai priimsiu ir vien dien neteksiu, taiau tai tik nuostata, kuri neatnea naudos.
Imkits rizikos, stenkits suvaldyti savo jaudul, nes jei neteksite to k turite, ateityje gausite dar
daugiau to, ko jums reikia i kitur.
Yra dar viena paslaptis, kuri terapeutai ir treneriai ino: judjimas, mankta padeda siekti
teigiamo patyrimo, teigiam emocij, kas nuspalvina santykius ir visas kitas veiklas. Tad leiskite
sau patirti malonius pojius. Kuo daugiau sau leidiate, tuo daugiau gaunate, o baims greiiau
apleidia.
Kartokite afirmacij:

A mogus, kuris jauiasi gyvybingas. Galiu painti ir priimti tai, jog kakada mano poreikiai
ir norai nebuvo patenkinti taip, kaip a norjau. A galiu veikti lides dl to, ko netekau, a galiu
veikti iliuzij, jog tam, kad gauiau ko noriu, man reikia kartoti tai, kas buvo. Dabar jauiuosi
atviras ir laisvas gauti visa tai, k gali pasilyti gyvenimas. A galiu mylti ir bti mylimas. Man
nereikia bijoti bti apleistam. A galiu gyventi diaugsmingai.


34
Savs tvirtinimo baim

Bna laikotarpi, kai jauiame, jog sunku bti savimi, pasakyti ko norime ar k galvojame, o
laikui bgant pradedame jausti kaip tokia bsena griauna vidin pasaul. is patyrimas gali bti
susijs su neigiam jausm igyvenimu, savs kaltinimu, nerimu, fizini gali susilpnjimu ir
panaiais dalykais. Ir galbt net nesuprasdami, nesismonindami susiduriame su baime tvirtinti
save, baime, kuri neleidia gyventi pilnavertikai, nepriklausomai.

Baims itakos

Emocins priklausomybs laikotarpiu maoji Helen buvo usimusi kompleksini scenarij
mokymusi, kurie mergaitei padjo suprasti kaip kurti ir palaikyti santykius su aplinkiniais, o ypa
mama. Taiau tuo paiu jos jausmai buvo tarsi padalinti geri scenarijai atspindjo teigiamas
emocijas, jausmus, patenkintus norus, trokimus, o viskas blogai bsena reik nepasiektus
tikslus. Siekdama atsisakyti viskas blogai, Helen imoko pastam, priimtin elgesio modeli,
kurie atnea naud, ir m vengti to, kas skaudina. Ilgainiui mergait suvokia, jog ne visada reikia
elgtis pagal taisykles, kuri mok jai svarbs mons, ir nusprendia sakyti Ne. Ji ima reikalauti
kad viskas vykt pagal jos plan, metodus ir norus, taip pranedama, jog bus pati atsakinga u tai,
kas vyksta su ja. Atsivelgdami tai, tvai stengiasi rasti pusiausvyr tarp rpinimosi mergaite ir jos
savarankikumo. ios derybos turi bti labai subtilios, nes itardama Ne Helen m siekti
emocins nepriklausomybs, todl dabar jai svarbu imokti toleruoti visk, su kuo teks susidurti. Jei
iuo laikotarpiu mergaitei niekas nepads susitvarkyti su uplstaniais jausmais, gali vystyt is
supratimas, jog ji bejg ir negali kontroliuoti situacijos. Valdingi, rigidiki tvai griaut Helen
planus ir jausmus, tv ne tolerancija vaiko atvilgiu gali varyti jos savarankikum, atkaklum bei
krybikum. Taigi, jei tvai nepriimt mergaits Ne ir parodyt, jog jos siekimas bti
savarankikai bus vertinamas neigiamai, Helen imokt sulaikyti savo prietaravim ir visk

35
priimt su ypsena, nuolat parodant esant gera mergaite. Kita vertus, tv tau viskas galima
nepadeda vaikui imokti veikti tampos, kuri neatsiejama nuo tarpasmenini santyki ir bandymo
rasti juose kompromis. Btent kompromiso radimas padeda painti kito mogaus pasaul, taip
suderinant j su savuoju.

Kaip savs tvirtinimo baim veiki ms gyvenim

Vis savo gyvenim mogus bando suderinti nepriklausomybs siekim su tam tikra
priklausomybe, siekiu patenkinti savo bei kit norus, poreikius. O bdai, kuriais to siekiame,
imokstami vaikystje ir yra labai svarbs, nes btent jie lemia tolimesnes emocines problemas,
apimant savs tvirtinim, kompromis, derybas ir kt.
Nepriklausomybs siekimas ir kartu noras gauti kitus svarbius dalykus, rykus ir Helen
situacijoje. Viena vertus, mergait siekia savo, kita vertus, tvai negali toleruoti vis jos nor.
Ikyla situacija, kurioje reikia rasti geriausi sprendim, leidiant rasti kompromis tarp galimybs
patenkinti poreikius, neprarandant savarankikumo jausmo. Taigi, tampa aiku, jog kiti mons gali
bti poreiki tenkinimo altiniu, taiau ikyla baim tapti priklausomu nuo j. Btent i, skirting
interes dilema, yra savs tvirtinimo baims aimi.
Savs tvirtino baim daniausiai ikyla tokiose situacijose, kuriose mus kakas skaudina,
nepriima, nori primesti savo interesus. Tai atima situacijos kontrols jausm, dl ko ne retai liekame
pralaimjo pozicijoje. Gali atrodyti, jog pareik savo mintis, poreikius, bsime sutrypti ir apleisti.
Taip ankstyvasis patyrimas aktyvuoja automatines reakcijas, kurios ukerta keli pareikimui apie
save kitiems.
Laikui bgant atrandame daugyb nesmoning bd kaip veikti savs tvirtinimo baim.
Galime tapti pasyvs, pasyviai agresyvs. Tai reikia, jog iorikai gali atrodyti, jog mums viskas
puiku, taiau i tikro savo negatyvum ireikiame netiesiogiai. Netiesiogin vidinio pasaulio
iraika gali pasireikti per kritik, prieikus veiksmus, vlavim, umarum, nepasitenkinim,

36
pasiteisinim bloga nuotaika ar negalavimais, kurie leidia kako nedaryti. Danai mons, kurie
bijo ireikti savo negatyvum kitiems, turi daugyb nuoskaud, susijusi btent su tais monmis,
o ypsena ir maloniu bendravimu bando paslpti pykt ir prieikum. Kartais tai perauga
nevaldom pykt ar transformuojasi depresij ir/ar fizinius simptomus. Neireiktas pyktis gali
pasireikti kolitu, opomis, galvos skausmu, padidjusiu kraujospdiu, depresikumu ar raumen
tampa.
Taip pat, i baim niokoja tarpasmeninius santykius netiesiogiai reikiamas pyktis, agresija
yra ymiai sudtingiau atpastami ir valdomi, todl vidinis nepasitenkinimas ir nesusikalbjimas
gali tsti labai ilgai. mogus gali manyti, jog puiku turti partner, kuris nekelia bang ir nejaukia
darbotvarks, taiau laikui bgant neireikti norai, mintys, pyktis ir visas negatyvumas gali suveikti
kaip udelsto veikimo bomba. Danai savs tvirtinimo baim griauna ir seksualinius santykius.
Tiek vyras, tiek moteris gali nerimauti, vengti isakyti savo pageidavimus ar diskomfort, nes bijo
gdos, apleistumo, nesupratingumo ir panai jausm patyrimo. Neigiami jausmai kaupiami, o
mogus bando save tikinti, jog viskas puiku, taiau bda yra tame, jog toks neigiamo patyrimo
kaupimas nuudo santykius. Daniausiai tarpusavio santyki rezultatas yra toks, jog neireiktas
negatyvumas, ger jausm stoka, stagnacijos, tutumos jausmas priveria kur nors partner
pasitraukti i toki santyki. Taigi, patvars, pilnavertiki santykiai gali bti kuriami tik tada, kai
kiekvienas gali isakyti savo interesus.

Baims veikimas

Apsvarstykite savo negatyvum
Kada pradsite kovoti su savs tvirtinimo baime, galite susidurti su sunkumais ireikiant
savo nuomon, jausmus. Tai gali bti sudtinga tada, kai parodysite pasiprieinim artim moni
atvilgiu. Danai girdime, jog negalima bti piktam ar piktintis, sakyti neigiamus dalykus apie
artim mog, pvz. mam (ji buvo gera moteris, mane myljo, norjo man geriausio, galiausiai ji

37
yra mano mama). is sitikinimas gali bti visikai teisingas, kita vertus, gali dangstyti neigiamus
jausmus, kurie tno viduje jau nuo vaikysts, taiau suaug galime nesmoningus jausmus parodyti
kitais bdais. Kai galime pilnai ireikti viduje sukaupt negatyvum, teigiami jausmai tampa tarsi
savaime suprantami, lengvai, atvirai, nuoirdiai igyvenami. Natrali savs tvirtinimo raika,
nepriklausomyb nebebus reikiama netinkama forma.
Ne visada btina rodyti pykt, negatyvum tiesiogiai kokiam nors asmeniui (daniausiai
geriau to visai nedaryti), taiau, tai galite atlikti su artimu mogumi, kuris supras js pykt ir jo
prieastis. Jei ilg laik gyvenote ugniau neigiamus jausmus, gali bti sunku juos ilaisvinti
nustumiant geros mergaits ar gero berniuko vaizd, todl pradioje pykio, nepasitenkinimo
pratimus geriausia atlikti bnant vienam. Jums teks susidurti su savo baime, jog kakas nutiks, jei
ireikite tai, k jauiate. Kas gali nutikti? Ar liksite apleistas? Kiti Jus nustos mylti? Jausits
kaltas, susigds? Ar galite k nors sueisti ar nuudyti?
Vaikai imokdami sakyti Ne, atranda bd kaip atsiriboti nuo tv, todl pyktis gali bti
susijs su tv ar kit svarbi asmen reakcijomis. Deja, viso to kaina bna labai aukta.
Nepritarimo reikimas rodo atsiribojim ir emocin nepriklausomyb. Taigi, nenoras, baim
isakyti negatyvum gali bti baims atsiriboti nuo svarbi asmen iraika. Laikui bgant
pastebsite, jog atsisakius pykio, jis ima sklaidytis pasijusite laisvesniu ir gyvybingesniu.
Didiausiai nuostabai, pajusite ymiai daugiau pozityvi jausm. Kita vertus, jei pasak tai, kas
slg, nepasijusite geriau, gali bti enklas, jog isakte dar ne visk. Pagalvokite apie asmen
kuriam jauiate prieikum. Paimkite popieriaus lap ir paraykite visk k apie j galvojate
kaltinkite, skskits, kritikuokite. Pagalvokite apie tas situacijas, kuriose bijote tvirtinti save, tik,
svarbiausia, neribokite savs. Jei tai darydami jauiats nemaloniai, prisiminkite, jog tai yra tik
jausmai, o jausmai nra geri ar blogi, jie tiesiog yra. Pasiymkite savo atradimus Gyvybingumo
urnale ir Kno emlapyje.


38
vertinkite kno-mini-santyki ryius ir ireikkite negatyvum su jga
Siekiant veikti prietaravimus, negatyvum, pagrindinis tikslas yra pajausti ir ireikti save.
Tiesiog mstant ar raant danai tai padaryti yra sudtinga, todl, pirmiausia, reikia visa tai pajausti
savo kne. Kai js kuriuo nors bdu ireikite save pilnai, nustebsite kaip lengva pasidarys
krtinje. Neigiamai jausmai pasitrauks, o juos pakeis meil, pagarba, gero linkjimas. Gali bti,
jog pastate moni, kuri tikrai nekeniate, santykiai su jais skaudina, tarsi griauna i vidaus.
Taiau pilnai atsisakydami pykio t moni atvilgiu, galsite pajausti daugiau laisvs,
krybikumo.
Vienas i bd nieko nesueidiant ireikti neigiamus jausmus yra paimti raket, urnal ar
susukt rankluost ir trenkti juo per minkt paviri (pvz. lov). Laikykite naudojam daikt
stipriai abejomis rankomis, ikelkite rankas ir stipriai i vis jg aukdami trenkite. Kartokite tai
kelis kartus. aukdami galite tarti Liaukis, Kaip tu galjai?, Palik mane ramybje.
Svarbiausia, jog tartumte tai, kas jums svarbu, ir su tokia jga, kuri ilaisvint tai, k ilgai kaupte.
Pirm kart gali bti sunku, galbt baiminsits, jog galite tikrai kak sueisti, o gal norsis verkti.
Nepaisant to, atlikdami pratim paruoiate save palengvjimui. Pasiymkite tai Kno
emlapyje ir Gyvybingumo urnale.

Sakykite NE taip, jog tai tikrai reikt NE
Stovkite taip, jog kojos bt pei plotyje. iek tiek sulenkite kojas per kelius ir garsiai
tarkite Ne, kartokite tai kelis kartus. Kaip jauiats tardami Ne? Kaip garsiai, tvirtai, t ikinamai
tai itariate? Ar js Ne palieka abejoni? Kartokite Ne kelis kartus kaip galima rytingiau.
Kokie jausmai kyla? Ar jauiats nejaukiai? Jauiate nerim? Kokios asociacijos, vaizdiniai kyla?
Kurioje kno dalyje jauiate tamp? Dabar itarkite Ne kaip tik galite garsiausiai. Pasiymkite
visk Kno emlapyje ir Gyvybingumo urnale.


39
Sakykite NE palaikydami aki kontakt
Tai pratimas, skirtas j atlikti kartu su artimu mogumi. Atkreipkite dmes savo veido
iraik, kai sakote Ne. Ar js ypsots? Jei taip, pagalvokite ar ypsena nra prastas bdas
paneigti negatyvum. ypsena siuniame kitiems inut, jog i tikro negalvojame taip, kaip sakome.
Patyrinkite veido iraikas kai sakote Ne dar isamiau. Kokios emocijos uplsta? Atradimus
pasiymkite Kno emlapyje ir Gyvybingumo urnale.

Neireiktas pyktis danai atrodo lyg didiulis monstras, taiau kai randame pavojaus
nekeliant bd j ilieti, monstras nusksta, o negatyvumas isisklaido. domu tai, jog reikdami
neigiamus jausmus dl kako, kas, galbt, susij su dabartimi ar netolima praeitimi, atrasite tikrj
pykio altin ymiai tolimesnje praeityje. Galbt tai bus mama, tvas, brolis, buvs partneris ir
pan. Kai paliesite uslopintus jausmus, ilg laik trukusi baim, fiziniai simptomai ims menkti.
Atradimus pasiymkite Kno emlapyje ir Gyvybingumo urnale.

Nauj keli paieka

Kai iliesite savo negatyvum raant, pajauiant tamp kne ir atliekant veiksmus, kurie
buvo aprayti, pajausite, jog mts iniciatyvos u save. Tada ir tik tada galsite pasiryti isakyti
tai, k galvojate. Galsite parodyti negatyvum be papildomai jauiam neigiam jausm, kurie jus
lydi nuo pat vaikysts. Dabar galite prisiimti atsakomyb u dabart jausdami: ie jausmai
priklauso man ir mano praeiiai. iuo metu yra daug daugiau jausm, kuriuos a galiu parodyti
kitiems monms.
Pripain ir prim neigiamus jausmus, kurie atsiranda santykyje su kitu mogumi, be
kaltinim, puolimo to mogaus atvilgiu galite valdyti savo jausmus tardami: A jauiuosi
apleistas, sukritikuotas ir bejgis vietoj to, jog sakytumte js mane apleidote, kritikavote,

40
menkinote. Jei kaltinate ir puolate kitus, neivengsite to, jog jie ims gintis, pulti jus ar apskritai
nutrauks santykius, taiau jei imoksite apginti save nekaltinant kit, nesulauksite ir kit moni
prieikumo. Daugeliui ms reikia imokti tvirtinti save efektyviais bdais. Galvokite apie savs
tvirtinim kaip apie raumen jei nesipraktikuosite, raumuo bus silpnas, taiau kai pasakysite apie
savo poreikius, trokimus, ireikite neigiamus jausmus, raumuo taps tvirtesniu. Be to, labai svarbu
pastebti bei diaugtis tuo jausmu, kuris kyla tvirtinus save. Tad leiskime sau mgautis laisve ir
gyvybingumu! Na ir pabaigai, galime siminti ir kartoti afirmacij:

A mogus, kuris diaugiasi eidamas savo keliu. Buvau skaudintas, eistas dl to, jog
rinkausi tai, kas nepatiko kitiems, taiau a turiu drsos, ryto bti tuo, kuo esu. Galiu bti
nepriklausomu ir nebijau tvirtinti savs.


41
Nepripainimo baim

Kaip danai jaudinams, jog neturime k apsirengti einant vent ar galvojame, jog
nepatinkame sau. Tam tikros socialins situacijos veria jaustis nejaukiai ar jaudintis dl to, jog
atrodysime, kalbsime ne taip, kaip reikia, ar nebsime kitiems doms. Ir nors stengiams sukurti
savimi pasitikinio mogaus vaizd, danai galvojame ir jauiame, jog kiti mons u mus
pranaesni, imame save nuvertinti ar baimintis, kad kakas rodys ms nemokikum.
Kaskart laukiame patvirtinimo i partnerio, draug, jog esame vertingi. Kita vertus, sulauk
pagyrim dl to kaip atrodome, k darome ar kas esame, nepasijauiame geriau. Tai, k igirstame,
atrodo nepakankama, o teigiami atsiliepimai kartais veria jausti diskomfort. Taigi, kodl mums
taip sunku pasijausti geriau ir patikti, jog tai, k kiti sako, yra tiesa?

Baims itakos

Siekiant pltoti savigarb, meil sau, labai svarbu, jog tai, kaip matome save, sutapt su tuo,
kokius mus mato ir kaip mus vertina aplinkiniai. Kai negauname pripainimo, primimo vaikystje,
augame jausdami, jog mums svarbs mons ms nepriima. Todl suaug gyvename jausdami
nepripainimo baim.
Grkime prie Helen pavyzdio. Treij met pabaigoje maoji heroj tvirtina savo
asmenyb. Mergait jau yra laimjusi teis prietarauti, dertis, ji tapo gana laisva. Kita vertus, jos
laisv ir atsakomyb u save nra subrendusi ji gali daugiau ar maiau kontroliuoti aplink, bet ne
save ar savo jausmus. Taip mergait atsiranda naujoje tarpusavio santyki padtyje. Bet k tai
tiksliai reikia? Jausdama, jog negali pilnavertikai valdyti savs, ji siekia aplinkos patvirtinimo,
kad yra pilnavert, autonomika asmenyb. Helen ima manyti, jog bus vertinama ir pripastama u
savo talentus ir gdius. Apibriant ir stiprinant sveik savs vaizd, pirmiausia, svarbiausios
tv ir/ar kit jai svarbi asmen reakcijos. ypsena, galvos linkteljimas, entuziastingas mamos ar

42
tio gestas turi sutapti su paios Helen jausmais. Kai mergait ididiai engia kambar
nordama parodyti k imoko ar kaip atrodo su nauja suknele, nori pasididiuoti ir to sulaukti i
tv. Ji nori igirsti kokia stipri, protinga yra ir kaip puikiai atrodo.
Laikui bgant Helen savs vaizdas stiprja per identifikacij su kitais monmis. Ji nori
jausti Mes esame panas, o a esu tokia pat stipri ir gera kaip js. Kitais atvejais savs
tvirtinimas gali bti kuriamas remiantis idealizuotu tv vaizdu: Mano mama yra geriausia
pasaulyje virja arba Mano ttis turi graiausi automobil ar Mano senelis visk ino. i
refleksij, identifikacij, idealizavimo tikslas yra siekis stiprinti savj a, jauiant primim,
suderinamum su aplinka. Helen imoksta priimti save taip, kaip j priima kiti.
Deja, daugelis problem kyla ar gali kilti, kai trej met vaikas vertina save ir siekia stiprinti
tam tikr savs vaizd. Pavyzdiui, vaikas bga kambar aukdamas Mama, mama, pairk k
a radau, taiau vietoj to, jog mama apdovanotu dmesiu lobi iekotoj, ji parodo kaip vaikas
nevariais batais supurvino kilim, pasako kaip susivl ar isitep. vara, tvarka ir ior yra
vertinama labiau nei susijaudinimas, diugesys.
Reikmingi mons nesusimsto kokie nuostabs ir augantys talentai, turintys puiki
gdi, yra vaikai. Kai vaikas ididiai tvams pademonstruoja tai, k padar ar imoko, nejautrs
tvai bna abejingi vaiko pastangoms ir pasako, jog galjo tai padaryti geriau. Arba kai vaikas
garsiau ireikia pasididiavim ir diaugsm, jo reakcija sutinkama odiais: Neauk taip garsiai,
Nebk toks savimyla ir pan. Danai tvai pastebi tas vaik klaidas, kurios atspindi j pai
mintis, vaizdinius kuo vaikas turt bti. Tokie stereotipai kyla i nuostat ar vertybi, kurias
palaiko kultra ar subkultra, kurioje gyvenama. Nepaisant to, tv mintys apie tai, kuo j vaikas
galt tapti, turi galing jg ilgalaikje perspektyvoje, lemianioje vaiko savasties formavimsi.
Saviraikos bdai, kurie netelpa tv sukurtus rmus, danai ignoruojami, varomi, o vaikai, u tai
kas nedera su tv poiriu, ijuokiami, baudiami. Vaikai siekia imokti adaptuotis ir gyvendinti
tv lkesius geriausiai kaip tik jie gali. Todl vaikas nuolat bdrauja, siekdamas daryti tai, u k

43
gaus patvirtinim, kad tvai myli j ir pritaria tam, k jis daro, ir niekada nepamirta to, kas susij su
nepritarimu, gda, patyiomis ir abejingumu.


Visi mes nuo gimimo iki mirties norime jausti, jog esame svarbs ir vertinami mums svarbi
moni. Mums tiesiog reikia moni, kurie diaugiasi ms pasiekimais ir didiuojasi bdami su
mumis. Pripainimo poreikis yra universalus ir svarbus vis gyvenim. Jei ankstyvosios pastangos
yra patvirtinamos, priimamos, bsime link diaugtis tuo, kuo esame, inosime, jog ir kiti mus
priims. Bet jei ms savasties vaizdas vaikystje nebuvo adekvatus, galjome imokti tam tikr
bd, kuriais pasiekiamas primimas ar kompensacija dl jausmo esant nepriimtu. Taip senieji
metodai, ustrigimas vaikystje, paprasiausio kelio paieka siekiant pripainimo yra disstreso,
fizinio skausmo prieastimis.
Suaugusiame amiuje siekdami patvirtinimo jauiams susigd ar nusiemin dl savo
savanaudikumo, egocentrikumo, kas dar labiau maina ms savigarb ir griauna vidin darn.
Galime tapti pikti ar siekti bet kokiais bdais atgauti savigarb. strig trej met laikotarpyje,
elgiams vienu ar kitu bdu, taiau vietoj to, jog gautume taip reikiam pripainim, jauiams
sugdinti, paeminti. Neskm siekiant pripainimo, viena vertus, palieka su ilgameiu pykiu,
niriu, kerto siekiu, kita vertus, galime imti bijoti bti paemintais. Galime pradti jausti, jog
siekdami pripainimo elgiams blogai, nes esame savanaudiai, siekiantys kit dmesio. Nesulauk
reikiamo patvirtinimo vaikystje, jauiame neadekvat savs suvokim, kuris prisideda prie to, jog
ms savigarba nuolat yra pavojuje. Taip kyla noras suaugusiame amiuje itaisyti problemas,
susijusias su vaikystje sukurtu savigarbos jausmu. Tarpusavio santykiuose tai gali pasireikti kaip
nepertraukiamas dmesio siekimas. Susirpinimas savimi kitiems gali atrodyti kaip nejautrumas j
poreikiams jie gali jaustis apleisti, nevertinti, nepripainti. Nesulauk norimo atsako, reakcijos
ms atvilgiu, galime imti neigti patys save ir siekti tapti tokiais, kokius mus nori matyti kiti.

44
Stebdami ir vertindami kitus, imame modeliuoti save. Kas yra vertinama kaip priimtina,
pageidautina, troktama? iniasklaida silo stereotipus kaip turtume galvoti, elgtis, jausti,
bendrauti. Mums diegiama k turtume vilkti, valgyti, gerti, kok automobil vairuoti ir kaip
susitvarkyti plaukus.
Gali bti, jog kultros kuriamas tobulo mogaus paveikslas atitinka Barbs ir Keno portret.
Taiau Barb neturi jausm, asmenybs, nedaro klaid, neturi problem, o mes savo mintis ir elges
projektuojame j. Ji turi daugyb rb ir kit grai daikt, kurie padeda kurti vaidmenis
skirtingose situacijose. Kai ms baim bti nepripaintam atitinka propaguojamas vertybes,
aplink, imame jausti, jog tampame Barbe ir Kenu, sitraukiame gyvenimo imitacijas, kuriose
vaidiname save ir savo gyvenim.

Baims veikimas

Kvpavimas, atsipalaidavimas ir pavelgimas save
Skirkite laiko nurimti, stenkits kvpuoti ramiai ir giliai. Leiskite sau pajausti kaip
kiekvienas iorinio pasaulio kvpimas padeda pajausti savo vid, prigimt. Paalinius trukdius
imeskite vaizduots iukliad. Apsvarstykite tai, k perskaitte ir pagalvokite kaip tai gali bti
susij su jumis ir js patirtimi. Pagalvokite kaip jus vertina kiti ir kokiu balu nuo vieno iki deimt
jus vertint? Kaip toje paioje skalje vertinate save? Pastebkite kas vyksta su js kvpavimu,
kai bandote atsakyti iuos klausimus. Kokie pojiai, vaizdiniai, mintys kyla? Pasiymkite tai

Savojo a paveikslas ir tikrasis a
Gyvybingumo urnale pateiktoje lentelje suraykite dalykus, kurie jums atrodo priimtini,
siektini, vertintini. Tada paraykite tai, k js turite/darote, kad btumte kitiems priimtinas.


45
Savojo a paveikslo ir tikrojo a pavyzdys
Suvokiami reikalavimai Suvokiamas a
A privalau bti
Liesas(-a)
Protingas(-a)
Graus(-i)
Turti nuostab kn
Skmingas(-a)
t.t
Koks/kokia a esu
Storas(-a)
Kvailas(-a)
Negraus(-i)
t.t

Privalau turti/daryti
Pirkti tinkamus rbus
ukuosena atitinka naujausias mad tendencijas
Vairuoti naujausio modelio automobil
Gyventi prestiiniame rajone
t.t.
K a turiu/darau
Dviu nemadingus rbus
ukuosena netinkama
Gyvenu prastai vertinamame rajone
t.t.

Kaip manote ar buvote siningi sau? Kultra persmelkia ms smon ir diktuoja kas turi
ar neturi bti. Ireiktos dvejons atspindi tam tikrus sunkumus, galim gd ar, prieingai, parodo
dl ko esame vertingi, vertinami. Sraas kairje pusje atspindi tv, draug, eimos, kultros
reikalavimus, taiau visi bdai, kuriais galime jaustis ir bti savimi, yra nuostabs. Todl
svarbiausia leisti sau pajausti koks nuostabus mogus a esu. Deiniojoje pusje paraykite mintis
kaip jauiats galvodami apie mintus reikalavimus. vertinkite kaip tai reaguoja js knas,
galbt pasijutote prislgti? O galbt vertinant iuos reikalavimus sakote taip, bet ir atrandame
kit kriterij, kurie apibria js vert.


46
vertinkite kno-mini-santyki ryius.
Paanalizuokite kaip atliktas pratimas siejasi su js fizinmis reakcijomis. Atradimus
pasiymkite Gyvybingumo urnale ir Kno emlapyje.

Prisiminkite situacij, kurioje jautts nuvertintu
Prisiminkite moment, kada vietoj to, jog butumte priimtas, vertintas, pasijautte
nuvertintu ir paemintu. Kaip galima labiau prisiminkite kaip ta patirtis pasireik js kne.
Galjote igyventi skausm, paeminim ar gd. Galbt jautte stipr pykt, apmaud ar bijojote
prarasti kontrol. Pasidalinkite iuo patyrimu su jums artimu mogumi bei uraykite tai
Gyvybingumo urnale. Tai suteiks galimyb atsikratyti ilgai trukusio pykio, gdos ir
pasipiktinimo. Dabar yra puiki galimyb pasidalinti tuo, kuo anksiau niekada neteko. Tikriausiai
mante, jog tokie jausmai yra nereikmingi, o norti pripainimo yra savanaudika. Pajauskite kas
vyksta su js knu, kur pojiai apsistoj ir kaip veikia jus? Ar galite isakyti tai, kas neramina ir
dl to pasijausti geriau? Ar yra kakas, dl ko jums norisi aukti, verkti ar atsitraukti? Pasiymkite
savo reakcijas Gyvybingumo urnale ir Kno emlapyje.

Prisiminkite situacij, kurioje jautts vertintu
Pasidalinkite mintimis su jums artimu mogumi apie laikus, kai jautts pripaintu ir
vertintu. Kok vaidmen vaidina gda kalbant apie gerus jausmus? Kaip baim bti nepripaintam
suteria pasitenkinimo savimi, pasididiavimo jausmus? Pasiymkite tai Kno emlapyje ir
Gyvybingumo urnale.

Igyvenkite savojo a pripainim
Pasidalinkite su jums artimu mogumi tuo, k labiausiai savyje vertinate. Tada paklauskite
kaip kitas mogus vertina tai, k isakte. Pvz. A matau tavo gyvybikum, humoro jausm. Man
patinka ios tavo savybs ir vertinu jas.

47
Klausantysis partneris taip pat gali pripainti jausmus, kuriais js ireikiate poir save.
A girdiu tavo dvejones kalbant gerus dalykus apie save. Tavo balse girdiu dvejones, jog a
nevertinsiu tavs taip, koks tu i tikro esi. Suprantu tavo baim, jog bnant su manimi gali jaustis
paemintu ar sugdintu. Tikrai tave vertinu u tai, k tu slpei tok ilg laik. inau, jog tau reikia
jaustis pripaintu ir pasidalinti savo baime bti nepripaintam. Pasiymkite patyrim.

Diaukits tikrja savo verte
Atsisskite patogiai, kojomis remkits grindis, atsipalaiduokite, nurimkite ir kelet kart
giliai kvpkite. Nuraminkite savo mintis, imesdami vis, kas nereikaling, sivaizduojam
iukliad.
Stenkits sukurti vaizdin vaizding kratovaizd, jr, gles. Pajauskite kaip ten gera,
pajauskite prisilietimus, kvapus, skon, igirskite garsus. Kai vaizdinys taps pakankamai rykus,
kvpkite ir pajauskite kaip visas grois ir gris upildo jus i vidaus. Prisiminkite moment, kada
jautts tikrai vertingu. Pajauskite tai savo knu. Juk kaip nuostabu mgautis jauiant savo tikrj
vert.
Kaskart atliekant pratim, prisiminkite vis kit moment, kada jautts tikrai vertingu.
Galbt sakysite, jog sunku prisiminti kada tai buvo, taiau sutelkite dmes ir tikrai prisiminsite,
pajausite. Kartokite pratim kart ar kelis kartus per dien kelet savaii. Gali bti, jog pradioje
bus nelengva nurimti, taiau laikui bgant galsite ivysti vaizdinius ir pajusti malonius jausmus.
Atlikdami pratim pajausite kaip gera mgautis savo tikrja verte. io pratimo pagalba atrasite
vidin jg, kuri pads sutvirtinti tikrosios savo verts pajautim. Imoksite atrasti ir kitus
momentus, kada buvote tikrai svarbiu, vertingu mogumi. Svarbiausia, ne tik imoksite pastebti
reikmingus momentus, bet pajut savo vert imsite j jausti kasdien kiekvien moment.
Kartais susiduriame su problema diaugiantis tikrj savo verte, sakydami, Man sunku
priimti komplimentus ar Jauiuosi nejaukiai, kai mons giria mane. Tokios mintys signalizuoja,
jog norime paneigti tai, k mons apie mus mano, todl turime kasdien rasti tai, u k patys

48
galtume save pagirti. Gdos jausmas tarsi saugo, riboja galimybes diaugtis savimi ir jausmu, jog
esu vertinamas ir priimamas. Pagalvokite kiek palaikymo esate gav i vaik, draug, eimos nari
ir k ie mons reikia jums. Galime didiuotis ir diaugtis, jog mus supa daugyb moni, kurie
padeda jaustis vertingais. Pasiymkite tai Gyvybingumo urnale ir Kno emlapyje.

sivaizduokite monstr, kuris simbolizuoja baim bti nepripaintam. Tai buvo tada.
Prisiminkite momentus, kada jautts pripaintu ir vertintu. Kai pajausite savo tikrj vert, baim
bti nepripaintu tiesiog inyks. sivaizduokite kaip js monstras maja. Tai yra dabar. Kokios
mintys, jausmai ir pojiai kyla? Pasiymkite juos Gyvybingumo urnale.

Nauj keli paieka

Pripastant al, kuri buvo padaryta praeityje, paleidiant susikurt savs paveiksl,
pajauiant skausm dl nepripainimo ir priimant tai, kas yra aplink, galime igydyti savigarbos
aizdas. Galime atpainti senus refleksus savs neigim, neprimim ir siekim tai kompensuoti.
Galime pakeisti klaidingas mintis ir nuostatas priimdami tai, kas esame, ir pasidiaugdami tuo, kuo
tapsime.

Afirmacija:
A mogus, kuris nori jaustis vertingu, bnant priimamu, mylimu bei gerbiamu kit.Galiu
priimti save diaugsmingai ir neneigiant. Buvau sugdintas, paemintas, nuvertintas ir skaudintas,
taiau galiu, jaustis vertingu net ir tada, kai kiti mans nepriima taip, kaip a noriu. Man nereikia
baimintis bti nepripaintu ir nepriimtu.


49
Skms ir neskms baim

Esame prat skm ar neskm apibrti kit moni pastangomis, gdiais ar kitais
prastais standartais, todl neskms ir skms baim vienaip ar kitaip paveikia visus mones ir
pasireikia per jausm, jog neesame tokie pat geri kaip kiti ar nesijauiame gyvenantys taip, kaip
kiti tikisi.
Situacij, kuriose reikiasi i baim, yra begal ir tik keletas moni gali gyventi jos
nepatirdami. Neskms ir skms baim galima atpainti tada, kai jauiame nerim kalbant prie
auditorij, dirbame komandoje ar tiesiog atstovaujame kokiam nors statusui. Vienu ar kitu bdu
konkuruojame su kitais tam, kad btume skmingi ar bent jau pripastami kaip skmingi pagal
numatytus skms standartus. Deja, net ir laimj imame konkuruoti su savimi, todl savs
lyginimas su kitais apskritai ima atrodyti neivengiamas.
Kita vertus, egzistuoja daugyb prieasi, dl kuri bijome laimti. Gali atrodyti, jog
kakas baisaus nutiks jeigu laimsiu galbt bsiu kakaip nubaustas u savo pasiekimus, o jei
pasieksiu daugiau nei prasta, visada tursiu elgtis taip, jog ilaikyiau savo pasiekim lyg ar
pasiekiau dar daugiau. Siekdami konkuruoti tuo paiu kenkiame sau, o tai sumaina laimjimo
galimybes, k galima perteikti per posak tiesiai skmei nasrus. Skm lemia nor visada bti
skmingu, o tai gsdina.
Varymasis daniausiai susijs su trij ali dalyvavimu. Pavyzdiui trialius santykius gali
sudaryti: a, asmuo, kuriuo aviuosi, ir realus ar suvokiamas varovas arba a, darbas, kurio noriu,
ir kiti pretendentai j. Dar vienas trij ali pavyzdio variantas gali bti mano silomas produktas,
klientas ir kiti klientui silomi produktai. Taigi, btent treioji alis veikia tyliai, taiau kartu
takojant asmenines vertybes, priimtas normas, nuostatas. Treioji alis tarsi diktuoja slygas kaip
turt bti arba kas yra teisinga. Vis tik, tokios trij ali sveikos yra natralios kakas laimi,
kakas pralaimi, o ms nuostatos, vertinimai laimjimo ir pralaimjimo atveju yra susij su bdais,
kuriuos naudojame tose varybose.

50
Taigi neskms ir skms baim yra ankstesni triali santyki rezultatas: mans, mano
manos ir mano tvo, ar bet koki kit, kurie buvo mums svarbs esant ketveri ar penkeri met,
kada pradjo formuotis nuostatos varymosi klausimu.

Baims itakos

Z. Froido suformuluotas Edipo kompleksas yra aktualus dar ir iomis dienomis. Kiekvienas
vaikas 4-6 met laikotarpyje vienu metu igyvena stiprius meils ir neapykantos jausmus tvams ar
emocikai svarbiems asmenims. Tai yra prieingyb anksiau aptartoms tendencijoms viskas
gerai, arba viskas blogai, kas rodo, jog ketveri ar penkeri met vaikas gali patirti
ambivalentikus jausmus reikming moni atvilgiu. Grkime prie Helen pavyzdio.
Mergait buvo artimai susijusi su mama kai tik jos likdavo namuose dviese. iame santykyje
emocins dimensijos yra gerai iniomis, nuspjamos, todl pakankami saugios ir kontroliuojamos.
Patiriamas tam tikras inojimas, galia valdyti santyk su kitu mogumi. Taiau tik tiui (ar kitam
maiau artimam mogui) jus kambar mergait staiga pameta kontrols ir galios jausm. Taip
Helen patenka trialius santykius, kur jos mylimas objektas (mama) sitraukia santykius su
maiau mergaitei artimu mogumi (tiu). Tokia pati situacija yra tada, kai mergait bna tik su
tiu, o sitraukus treiam (pvz. mamai) asmeniui, kontrols jausmas yra prarandamas.
Treiasis asmuo savo pus patraukia mums artim mog ir liekame tarsi palikti, apleisti.
Liekame ne tik su jausmu, jog kakas i ms atm gali, bet ir varymosi pozicijoje o juk nra
nieko baisiau kaip pralaimti prie konkurent. Taip vlesniuose trialiuose santykiuose
baiminams bti ugauti, palikti, prarad pozicijas. Pralaimjimas prie varov tarsi suskaldo ird.
Kita vertus, potencialiai blogesnis atvejis yra laimjimas trialiuose santykiuose. Laimint, vaikas
tampa svarbiausiu, pirminiu tv meils objektu, kratutiniu atveju insesto auka.


51

Kiekvienas vaikas, susidurdamas su ambivalentikais jausmais atranda bd kaip save i to
ilaisvinti riboja savo galias, bei ugdo gdius, kuri pagalba sumaina tikimyb patirti i
baim. Mitologinis veikjas Edipas baudia save aklumu u seksualinius santykius su gimdytojais,
Hamletas kelia klausim Bti ar nebti, Ofelija pasirenka beprotyb ir mirt.
Laikui bgant, baim patirti skm ar neskm vairiais bdais ima struktruoti ms vidin
pasaul bei nuostatas tarpasmenini santyki atvilgiu. Daugyb moni renkasi lig ar emocin
mirt vietoj pilnavertiko gyvenimo tam, jog ivengt konkuruojani santyki, taiau meils ir
neapykantos jausm ugniauimas reikia, jog atsukome nugar savo pai prigimiai ir
izoliavoms nuo aistringiausi gyvenimo tiksl. Deja, visa tai palieka ymes ms knuose,
asmenybse bei tarpasmeniniuose santykiuose, o nerimas dl galimos neskms pasireikia per
darboholizm, perfekcionizm ar, prieingai, vengiame veikl, kuriose patirtume skm ir
tenkinams trupiniais.

Baims veikimas

Susikoncentruokite neskms ir skms baim. Apmstykite darb, socialinius, artimus,
seksualinius santykius
Pirmiausiai pagalvokite kaip i baim pasireikia ir kaip veikia jus darbe, socialiniuose,
artimuose bei seksualiniuose santykiuose. Pasiymkite tai Gyvybingumo urnale ir Kno
emlapyje. Galvodami apie ias sritis, galite remtis papildomais klausimais: Ar bijote neskms?
Ar baiminats dl to, jog nebsite geras darbuotojas, kolega? Ar varots su kitais? Ar su visais
monmis varots? Kuo pasiymi tie mons, su kuriais konkuruojate? Kaip neskms baim
veikia tarpusavio santykius? Kada jauiate, jog prarandate kontrol? Ar kenkiate sau? Ar siekiate
atsiriboti nuo kit moni, kaip tai darote? Kokiais bdais siekiate sumainti praradimo baim? Dl

52
ko labiausiai baiminats seksualiniuose santykiuose? Ar vengiate seksualini santyki, kokiais
bdais? Ar paaliniai mons susij su js seksualiniu gyvenimu?
vertinkite trialius santykius
Apsvarstykite visus trialius santykius savo darbe, socialiniuose, artimuose, seksualiniuose
santykiuose. Su kuo ir dl ko js varots?
Pozicijos ir pripainimo darbe?
Artimesni santyki, moni, su kuriais nortumte praleisti daugiau laiko?
Dmesio, kurio norite sulaukti i kit moni?
Pripainimo?
Vidini standart, kad kakas yra teisinga, gera ir vertintina?
?????
Nepamirkite, jog galvojant apie trialius santykius reikia traukti vertybes, socialinius
standartus, paproius, dabart, praeit ir ateit. Taip pat gali bti domios ir vertingos trikampi
schemos. Pavyzdiui:

Remiantis iomis schemomis, galima nustatyti problemines ar paslptas sritis, susijusias su
skms ir neskms baime. Taigi, skirkite laiko isiaikinti ar neesate sitrauks trialius santykius.
Atradimus pasiymkite Gyvybingumo urnale.

vertinkite kno-mini-santyki ryius. Pajauskite neskms ir skms baim savo kne
Dar kart grkite prie baims patyrimo vertinimo anksiau aptartose srityse ir pabandykite
galvodami apie tai pajusti savo kn. Kurioje kno dalyje jauiate tamp kai galvojate apie

53
varymsi, tobulum? Kas vyksta js kne kai galvojate apie skms ir neskms baim, kai
galvojate apie artimus, seksualinius santykius? Pasiymkite tai Gyvybingumo urnale ir Kno
emlapyje.

Patirkite trialius (pirminius) santykius
Pasistenkite grti vaikyst ir apsvarstykite pirminius trialius santykius santykius tarp
js, mamos ir tvo. Galbt js istorija yra kitokia ir js neturjote abiej tv, tada vertinkite
mintis, susijusias su vienu i j (jei neturjote abiej tv, prisiminkite tuo metu jums svarbiausius,
artimiausius mones). K igyvenate galvodamas apie kiekvien trikampio kampui priskirt
asmen? Igyvenate malonius, iltus jausmus, ar prieingai vyrauja nemalons, pasilyktjim
keliantys jausmai? Kokias baimes, jausmus, pojius jauiate savo kne? Kur jauiate tamp? Ar
galite iskirti ir kit triali santyki galvojant apie ankstyvj patirt? Pasiymkite tai

vertinkite kok vaidmen pirminiai trialiai santykiai atlieka js gyvenime dabartyje
Gebjimas kurti ilgalaikius, tvirtus tarpusavio santykius danu atveju yra nulemtas pirmini
triali santyki patirties. Bendravimas, artimi, intyms santykiai su tvais bei j atsakas mus,
formavo ms savs patyrim, suvokim, kuris dabar atsispindi tarpasmeniniuose santykiuose.
Galbt kai kurie i ms vaikystje labai kentjo, patyr seksualin prievart ar jautsi emocikai
paeisti. Grkime prie to, jog ankstyvieji vaiko trialiai santykiai bna susij ne tik su emociniu
prisiriimu, bet ir su tam tikra meils, seksualumo iraika. Dl i prieasi, ankstyvojo
seksualumo slopinimo ir dabar danai propaguojamo seksualumo poiriai susiduria. Taigi, kas
kakada buvo draudiama, dabar yra aktyviai palaikoma, propaguojama. Prisimin savo ankstyvj
patirt, pagalvokite kaip ji gali bti susijusi su js jausmais, tarpusavio santykiais dabartyje.
Pasiymkite tai Gyvybingumo urnale.


54

Identifikuokits su tos paios lyties tvu
Su seksualumu susijusi sunkum prieastys danai bna santyki su prieingos lyties tvu
rezultatas, taiau, kaip rodo patirtis, norint tai isprsti, pirmiausiai reikia atsigrti santykius su
tos paios lyties tvu. Pagrindinis tikslas yra sudaryti sjung su tos paios lyties tvu konfrontacijai
su prieingos lyties tvu. sivaizduokite, ar su artimu jums mogumi bandykite sukurti situacij, kur
jis jums bt tos paios lyties tvu. Js partneriui ioje uduotyje reikia tiesiog klausyti ir nieko
nekalbti.

Ireikkite negatyvum tos paios lyties tvui
Uduokite klausimus: Kodl tu mans neapgynei? Kodl vertini mane kaip konkurent?
Kodl negaljai priimti mano seksualini poreiki? Kodl vertei jaustis mane susigdusiu? Leiskite
sau jausti pykt, nusivylim, nir, papildomai galite imti raket ar susukt rankluost ir juo trenkti
per lov. Tai pads paleisti senus jausmus, patirt skausm ir pykt.
Toliau lai js partneris, vaidinantis tos paios lyties tv, stovi alia, o js dabar
sivaizduokite, jog stovite prie prieingos lyties tv. Pajauskite visus jausmus, kurie jus uplsta.
Leiskite sau pajausti visus jausmus prieingos lyties tvui bei stenkits kaip galite labiau juos
ireikti. Pasisukite tos paios lyties tv tada, kai bsite pasiruos. Js partneriui nebtina
kalbti, svarbu sulaukti tinkamos pagalbos, paramos. Pasiymkite tai Gyvybingumo urnale.
Pasiymkite, kaip jus veikia tos paios lyties tvo dmesys, kokius jausmus sukelia, k jauiate
savo kne.

Yra daugyb prieasi, kodl neskms ir skms baim jums panai monstr, todl gali
tekti nuskandinti ne vien, o net kelis monstrus. Kaip niekur kitur, neskms ir skms baims

55
monstras vaidina svarbiausi vaidmen kuriant artimus, seksualinius santykius, todl iam pratimui
pravartu skirti daugiau dmesio. Atradimus pasiymkite Gyvybingumo urnale.
Nauj keli paieka

Tvai ar kiti mons, kurie mus augino ir mumis rpinosi klydo net ir tuo atveju, jei labai
stengsi bti geriausiais, taiau klaidos palieka aizdas. Senos aizdos pliuoja, auga, o skausmas
plinta ir takoja visus tarpusavio santykius. Todl norint atsikratyti neapykantos, turime imokti
atleisti. Atleidimas nereikia, jog visk pamirime, atleidimas reikia, jog mes aktyviai stengiams
ilaisvinti save nuo alos, baims ir neapykantos. Itarkite garsiai Mama, a tau atleidiu, o tada
Tti, a tau atleidiu. Taip pat tarkite, Praau atleidimo ir atleidiu sau u neigiamus jausmus.
Noriu atleidimo ir palengvjimo. Be to, galite kartoti afirmacij:

Esu mogus, kuris turi bendradarbiauti ir konkuruoti tam, kad jaust gyvenimo pilnatv.
Turiu teis jaustis stiprus ir pajgus gyventi pilnavertikai tiek bendradarbiaujant, tiek
konkuruojant. Nusipelniau pilnavertik, artim bei seksualini santyki. Man nereikia gdintis ar
nuvertinti save jei pralaimiu. Kai elgiuosi siningai bei atsivelgiant kitus, man nereikia jaustis
kaltu jei laimiu. Man visikai nereikia bijoti skms ar neskms santykiuose ar konkuruojant. A
neleisiu praeities baimei, neapykantai griauti mano dabartinio gyvenimo.


56
Pilnavertiko gyvenimo baim

sivaizduokite ilgai planuot vakar dega vaks, lktse garuoja vakarien, susirinkusi
visa eima. Rpesiai isprsti, joki nenumatyt reikal, galite pajausti dkingum, diaugsm,
taiau tolumoje, fone tyko baim. Pagalvokite kaip danai ir kokiu lygiu patiriate nelabai malonius
jausmus, susijusius su ventmis ar kitais, atrodyt, maloniais renginiais. Tikriausiai niekas negali
paneigti, jog net ir atostogos, eimos vents, vakarliai danai tampa ibandymu. Taigi, kyla
klausimas, kodl net ir malons dalykai kelia tam tikr tamp. Kas lemia tok prietaravim bnant
su kitais monmis? Kodl bandome save raminti maistu ir grimais? Nuo ko bgame ir ko
baiminams? Kas i tikro mums trukdo gyventi pilnavertikai bnant su paiais artimiausiais
monmis?
Pilnavertiko gyvenimo baim susijusi su socialiniu gyvenimu. Socialinio gyvenimo, grupi
taisykls tarsi sudaro rmus, pateikia lkesius, vizijas kokie turtume bti ir kaip gyventi.
Kiekvien grup, su kuria susiduriame, galime painti pagal jos skiriamuosius bruous grups
standartus, todl tapdami grups nariu perimame inias ir elgesio bd kaip teisinga vaikioti,
rengtis, mstyti, elgtis ir pan. Nepaisant to, kokios grups nariu taptume, inome kas esame ir kuo
skiriams nuo kit, taiau siekdami pateisinti numatytus lkesius, imokstame nuslopinti
skirtumus tarp savs ir kit. Bijome nesutarim, prietaravim, nors tai yra natrali grups
gyvenimo dalis. Bijome, jog grups darys mums spaudim, todl imokstame laikytis nuoaliau,
valdyti savo emocijas, o savo nuomon pasilaikyti sau. Deja, viso to rezultatai nebna teigiami.
Savo gyvenim, kitus mones imame vertinti kaip zombiai ir sunkiai pastebime, jog vieia saul,
ydi gls, o gamta kvieia gyvenimui. Pamirtame, jog gyvename kvpuodami meile, laime,
diaugsmu, lidesiu, pykiu ir baime. Per danai pamirtame save ir savo poreikius, kuriuos
patenkin jaustumms ymiai geriau. Per danai neleidiame sau pajausti pasitenkinimo ir
pilnatvs. Galiausiai, per danai jauiams tarsi mediniai, sitemp, apniukusiomis akimis ir
irdimis. Kai pats laikas gyventi ir diaugtis, atrodo, jog renkams mirt, nes esame tarsi apssti

57
savo aplinkos, neigianios gyvenim, ir nesvarbu tai bt valgymas, alkoholio vartojimas,
apsipirkinjimas, televizorius, internetas ar dar kas nors, ko pagalba bgame nuo gyvenimo. I kur
kyla tas noras bgti, slptis? Kaip galime atsikratyti rib, trukdani reiktis ms asmenybei? Kaip
galime paalinti nuolat jauiam tamp? Kaip galime nusikratyti trukdi, alojani ms
santykius? Deja, nra lengva imokti gyventi pilnavertikai. Nuolatinis rigidikumas, apatija yra
baims refleks rezultatas, o pilnavertiko gyvenimo baim yra vis anksiau aptart baimi
aukiausia iraika.

Baims itakos

Galvodami apie socialin gyvenim ir save jame, susiduriame su didels krizs igyvenimu.
Danai umiegame ir pabundame su mintimis apie baim kelianias situacijas, su kuriomis gali
tekti susidurti ir kurios nemaloniai mus veikia. Lengva teigti, jog baims, susijusios su socialiniu
gyvenimu, kyla i masinio informavimo priemoni, technologij paangos, taros ar modernjanio
gyvenimo apskritai, taiau socialinio gyvenimo kontrols baim visada buvo mogaus gyvenimo
dalimi. Be abejo, baims danis ir intensyvumas pastaraisiais metai augo, dl ko tapome labiau
paeidiami.
Dabartinis pasaulio matymas yra ankstesni santyki patyrimo, prieasties pasekms
situacij suvokimo rezultatas. Aptartos baims atspindi visa tai, kas vyko ms gyvenime ir paliko
pdsakus asmenybje, kne ir bde, kuriuo reaguojame tarpasmeniniuose santykiuose. Neesame
tiesiog padarai, kuri elges valdo paprasiausi instinktai, stengiams plsti vidin pasaul vystant
naujus sitikinimus bei patirtimi nuspalvinant kasdien patyrim, todl neivengiamas poreikis
bendrauti tarsi sudaro slygas ms baimms pasireikti. Btent kno tampa yra vienas i bd,
kuriais ginams nuo pavojing, gsdinani gyvenimo vyki, todl ne retai jauiams sustabarj,
susikaust.

58
Bdama trij ketveri Helen ima didiuotis tuo, jog gali ireikti save ir tai, kas vyksta su
ja. Ketveri eeri supranta, jog egzistuoja tam tikri trialiai santykiai, susij su
bendradarbiavimu, konkurencija net ir artimiausioje aplinkoje. Vlesniame amiuje mergait gali
pajausti kit moni tak jos elgesiui, jausmams, mintims ir baimms, o paauglystje susiduria su
nauja uduotimi asmeninio identiteto krimu visuomenje, kurioje pateikiami aiks standartai.
Taigi kaip Helen pasiekti, jog jos asmeninis identitetas bt socialiai patvirtinimas, priimtinas,
taiau kartu nesugniudytas socialini norm? Tai rodo, jog Helen ima kelti klausim, kaip
galvojant apie eimos, darbo, religijos, kultros ir daugel kit reikalavim bti tuo, kuo noriu bti.
Taip nenuostabu, jog galvojant apie vairi srii reikalavimus gyvename kaip zombiai, galbt ne
visada inodami ko norime patys. Taigi ar grup netampa pavojumi, tinklu kur sipainiojame ir
kuriame keliame klausim Kaip ilaikyti savo tapatum, identitet, jausm kas a esu, socialini
reikalavim, prietaravim kontekste?


Ilg laik gyven pagal tam tikr model nepastebime vis su socialini gyvenimu susijusi
jg, nesusimstome kaip socialinis kontekstas, trialiai santykiai takoja dabartinius ms
santykius. Vietoj to, jog aktyviai reaguotume tai, kas mums svarbu, daniau galvojame apie
reikalavimus, kuriuos mums kelia kiti, spaudim, nerim, nuovarg, kur patiriame sociume. inome
kaip kartais nelengva pateisinti kit moni lkesius laikantis asmenini, moralini, etini,
dvasini sipareigojim, gyvenant pasaulyje kur tiek daug prietaravim. Taigi kaip galime jaustis
gyvenantys pilnavertikai, kai suvokimas kas mes esame nuolat svyruoja?
Pilnavertiko gyvenimo siekimas reikia siekim pltoti savo patyrim, jautrum kovojant su
neigiama socialini grupi ir j norm taka. Esame link sustoti, trauktis nuo to, kuo galime bti,
manome, jog socialiniai santykiai kartais gali atrodyti bauginantys, gsdinantys. Atiduodami save
kitiems, rodydami meil tarsi patys pastatome save situacijas, kurios kelia mums didesn grsm,

59
kita vertus, tik taip turime galimyb sulaukti didesnio atvirumo i kit. Ir kiek i ms gali pasakyti,
jog artimuose santykiuose galjo atiduoti labai daug, nepaisant to, kaip baiminosi intymumo ir
sipareigojimo? Puikiai inome kaip kartais patys atitoliname save nuo meils savo partneri,
vaik, draug, koleg, taiau dabar inome, jog gyventi pilnavertikai trukdome tik patys sau.

Baims veikimas

Apsvarstykite vairi socialini grupi reikalavimus
Skait ankstesnius skyrius (bei galbt atlik apraytus pratimus) pradjote konstruoti nauj
asmenin istorij, kurioje i naujo pastate savo baimes ir j prieastis. Jei gerai paanalizuosite
bdus, kuriais gyvenate socialinse grupse, painsite kaip t grupi reikalavimai stimuliuoja
vairias baimes. Painsite kaip nematomos normos, reikalavimai jus veik ilg laik ir formavo
asmenyb, kno pojius bei tarpusavio santykius. Tad atsipalaiduokite, kvpuokite giliai ir
atkreipkite dmes tai, kas ikyla galvojant apie grupes, kurioms priklausote ar su kuriomis
susiduriate.
Gyvybingumo urnale pasidarykite sra grupi, kurioms priklausote, pvz.: eima, darbas,
banyia, mokykla ir pan. Ties kiekviena j pasiymkite po vyk ar kelis, labiausiai strigusius
atmintin ir uduokite sau kelis klausimus. Kaip jauiats tai prisimenant? Su kuo kalbjots? Kok
spaudim jutote? Apsvarstykite kiekvien jau aptart baim tose situacijose ar jauiate vienatvs,
bendravimo, apleistumo, savs tvirtinimo, nepripainimo, skms, neskms ar grups norm,
spaudimo baim? Prisiminkite ir pasiymkite fizinius ir emocinius pojius, kuriuos patyrte
galvojant apie kiekvien grup. inodami tai, k jau dabar inote apie baimes, pagalvokite kaip
socialiniai santykiai jas palaik. Atradimus pasiymkite Gyvybingumo urnale ir Kno
emlapyje.


60

vertinkite kno-mini-santyki ryius
Kardiologai paskiria neioti specialius prietaisus, kuri pagalba gali vertinti irdies darb.
mogus turi paspausti mygtuk tada, kai pajauia irdies veiklos pakitimus, o aparatas visa tai rao.
sivaizduokite, jog turite tok prietais savo gyvybingumui vertinti. is prietaisas yra labai jautrus ir
aktyviai fiksuoja kas vyksta su jumis. Turdami tok prietais galite pasakyti, kada pasireikia js
baims refleksai ir kaip jie veikia js kn galite tiksliai inoti 1) kaip js baim reikiasi 2)
kiek laiko kiekviena baims reakcija trunka ir 3) kiek baim susiaurino js patyrim bei kiek
pdsak paliko.
Geros inios, jog nereikia laukti kada tokie prietaisai bus sukurti, nes ms knai tai atlieka
geriau nei bet kokie mechanizmai, tik mes turime atidiau vertinti ir sigilinti tai, kas su mumis
vyksta. Nuo pat vaikysts ms knai sukr savit bio atsako program, kuri ir dabar veikia ir
veiks automatikai iki tol, kol nesiimsime keisti nustatyt program. Taip vis naudojame vaikystje
raytas baims vengimo programas dabarties vykiams sprsti, taiau sprendimas, jog reikia imtis
iniciatyvos valdant baims refleksus rodo, jog mokoms kovoti su savimi kuriant naujas programas
ir struktras. K manote apie tok savs perprogramavim ir kokius rezultatus pateikt js
gyvybingum fiksuojantis prietaisas?

Padirbkite su savo knu
Toliau aprayti pratimai leidia per trump laik prisiliesti prie savo kno esms. Galite juos
atlikti ryte ar bet kuriuo kitu metu, kai jauiate tamp. Pradkite nuo kvpavimo: laikykite kojas
pei plotyje, sulenktas per kelius. Giliai kvpdami kelkite rankas ir tempkits, stiepkits vir.
Ikvpdami nuleiskite rankas. Kartokite tai kelet kart. Pajauskite kaip js knas sitempia ir
atsipalaiduoja. Toliau laikykite rankas laisvai, nedenkite krtins bei atpalaiduokite peius. Tam,
jog gilintumte kvpavim bei atidarytumte krtin, sulenkite rankas per alknes ir po vien
veskite atgal, lyg bandytumte k nustumti. Atlikdami tokius judesius alknmis, galite vaizduoti,

61
jog bandote paalinti kak, kas yra jums u nugaros, taip pat judesius galite derinti su odiais,
kurie padt ireikti neigiamas emocijas. Dabar itieskite rankas prie save ir atlikite veiksm lyg
k stumtumte. Kartu galite tarti Eik alin arba Ne. Kartokite tai kelet kart. Po i pratim,
skirkite laiko atsipalaidavimui, stenkits kvpuoti giliai, atpalaiduokite rankas ir kojas, galite jas
pakratyti, pasukti, paokinti ant vienos kojos, o po to ant kitos. Pajuskite savo kno lengvum,
laisv.
Toliau atpalaiduokite nugar ir apatin jos dal. Ltai sukite ratus dubeniu vien, o po to
kit pus. Tada iek tiek sulenkite kojas per kelius ir kelis kartus atkikite duben priek. tampa,
stresas tarsi surakina ms stubur, dubens kaulus, todl iais pratimais galime labiau juos
atpalaiduoti. Atkreipkite dmes kojas ir pdas. Pastovkite ant vienos kojos, vis kno svor
perkeldami ant jos, ikvpdami iek tiek sulenkite kel, tpkite. kvpdami itieskite koj. Kartokite
tai kelis kartus, po to pakeiskite koj. Susikoncentruokite tai kas vyksta, k jauiate kiekvienu
savo raumeniu, pajauskite tamp ir palengvjim. Po to stovkite ant abiej koj ir lenkits priek
kiek tik galite. Papurtykite galv, rankas, galite ir kojas. Pabaikite visk taip, nuo ko ir pradjote.
Pasiymkite atradimus Gyvybingumo urnale ir Kno emlapyje.

Bvimas vairi grupi nariu danai susijs su tuo, jog nesijauiame savimi. Knas ir
vaizduot sukuria tamp, dl kuri galime jaustis siaubingai. Todl nuskandinkite monstr tardami
Tai buvo tada. Tai yra dabar.

Nauj keli paieka

ios knygos tikslas buvo siekis supaindinti su baimmis bei noras parodyti, jog tam tikrus
elgesio bdus palaikome nuo pat vaikysts, taiau dabar jie ne visada yra tinkami ar net palaikantys
nuolatin tamp. Autorius tiki, jog i patirtis paskatins drsiau velgti savo baimes ir mokytis

62
bd, kuriais nuskandintume savo monstrus, kol jie nenuskandino ms. Ir kaip visada, pabaigai
afirmacija:

Esu mogus, kuris neivengiamai susidurs su kit grupi spaudimu, reikalavimais. Leidau,
jog tie standartai ribot mano pilnavertik gyvenim, daug kart kentjau dl to, jog kiti ksinosi
mano identitet, tapatum. Taiau dabar turiu jg kontroliuoti savo mintis ir kn kada susiduriu
su reikalavimais. Mokausi nauj bd, kurie padeda isilaisvinti nuo mano kn, mintis ir santykius
ribojani pani. A nebijau gyventi pilnavertik gyvenim.

Pastabomis ir valgomis galite pasidalinti su manimi,
Psichologe,
Rta Mazilauskaite
rutamaz2@gmail.com


63
PRIEDAI
Gyvybingumo urnalas ir Kno emlapis

Kaip naudotis Gyvybingumo urnalu?
Kiekviename ios knygos skyriuje minima, jog atradimus, pastabas reikia pasiymti
Gyvybingumo urnale, kuris skirtas vertinti savo patirt, jausmus ir j pokyius, kuriuos sukelia
atliekami pratimai. Taigi, iame priede bus pateikiami papildomi lapai js patiriai registruoti,
kuriuos galsite susegti kartu su teorine mediaga.
Kaip naudotis Kno emlapiu?
Baim paveikia tam tikras kno dalis. ymdami
savo patirt Gyvybingumo urnale galite pastebti, jog
skirtingos baims susijusios su skirtingais kno pojiais,
raumen tampa. Naudodami, linijas, rutuliukus, rodykles ar
kitus enklus Kno emlapyje turite paymti tas kno
vietas, kuriose jauiate tamp ar savitus pojius,
susijusius su analizuojama baime.
Kaip mgautis klausaniojo partnerio pagalba?
Pilnavertik naud i ios knygos galite gauti dirbdami su jums artimu mogumi. Tokiu
mogumi gali tapti mogus, kuris moka jus iklausyti ar mogus, kuris taip pat skaito i knyg ir
atlieka apraytus pratimus. Taigi, jums pravartu reguliariai susitikti su tuo mogumi knygos
skaitymui, aptarimui ir pratim atlikimui. Tokiu atveju galsite bti ne tik mogus, kuris turi
partner pratimams atlikti, bet ir yra partneriu kitam mogui atliekant tuos paius pratimus. Proces
galite pradti, nuo susitarimo laikyti paslapt ir nesidalinti tuo, k igyvenate gilindamiesi save.
Susitarimas nesidalinti kito mogaus jausmais, mintimis ir patirtimis suteiks daugiau saugumo ir
laisvs.


64
7 udani baimi santrauka

ia dar kart apvelgsime knygoje aptariamas baimes ir esminius aspektus, kuri pagalba galima
kovoti su jomis.
Vienatvs baim
Susitelkimas ties vienatvs baime
Gilesnis nei prasta kvpavimas ir jo stebjimas
Atradim pasiymjimas Gyvybingumo urnale
Savo kvpavimo vertinimas
Asmenini poreiki vertinimas
Vaikysts poreiki, kuriuos stengts paneigti, nepastebti, vertinimas
Ryio su mogumi umezgimas ir pasakymas Man tavs reikia
Ryio umezgimas ir klausimas Kur tu?
Kodl tavs ia nra?
Atsakomybs u savo vienatv prisimimas
Monstro skandinimas
Nauj keli paieka
Afirmacijos kartojimas


65
Kno emlapis vienatvs baim


66
Gyvybingumo urnalas
Susikoncentravimas kvpavim


67
Gyvybingumo urnalas
Poreiki vertinimas
Nepatenkinti poreikiai Prieastis Mano atsakomyb


68
Gyvybingumo urnalas
Vaikystje nepatenkint poreiki vertinimas


69
Gyvybingumo urnalas


70
Gyvybingumo urnalas
Ryio su mogumi umezgimas ir pasakymas Man tavs reikia.


71
Gyvybingumo urnalas
Ryio umezgimas ir klausimas Kur tu?


72
Gyvybingumo urnalas
Klausimas Kodl tavs ia nra?


73
Gyvybingumo urnalas
Monstro skandinimo pratimas


74
Santyki, bendravimo baim

Susikoncentravimas ties santyki, bendravimo baime
Sustingstu, kovoju, bgu
Nemaloni situacij i vaikysts prisiminimas
Kartos krosnies lietimas
Skaudinusio patyrimo pakartojimas
Iklausanio asmens pirt galiuk palietimas
Aki kontakto palaikymas
Monstro skandinimas
Nauj keli paieka


75
Kno emlapis santyki, bendravimo baim


76
Gyvybingumo urnalas


77
Gyvybingumo urnalas
Sustingimo, kovojimo, bgimo reakcijos


78
Gyvybingumo urnalas
Vaikysts prisiminim atgaivinimas


79
Gyvybingumo urnalas
Labai kartos krosnies lietimas


80
Gyvybingumo urnalas
Skaudinusio patyrimo pakartojimas


81
Gyvybingumo urnalas
Iklausanio asmens pirt galiuk palietimas


82
Gyvybingumo urnalas
Aki kontakto palaikymas


83
Gyvybingumo urnalas


84
Apleistumo baim

Susikoncentravimas ties apleistumo baime
Kvpavimas ir apleistumo praeityje refleksija
Siekite tai, ko jums reikia
Savo pykio ireikimas
Monstro skandinimas
Praeities primimas
Lidesys dl praradimo
Paleidimas
Nauj keli paieka


85
Kno emlapis apleistumo baim


86
Gyvybingumo urnalas
Kvpavimas ir apleistumo praeityje refleksija


87
Gyvybingumo urnalas
Neigiam jausm, susijusi su apleistumo patyrimu, ireikimas


88
Gyvybingumo urnalas
Kas atspindi gerus santykius


89
Gyvybingumo urnalas
Kas atspindi blogus santykius


90
Gyvybingumo urnalas
Daniausi santyki scenarijai


91
Gyvybingumo urnalas
Scenarijaus pakeitimas


92
Gyvybingumo urnalas
Siekimas to, ko jums reikia


93
Gyvybingumo urnalas
Klausaniojo partnerio atsako vertinimas


94
Gyvybingumo urnalas
Pykio ireikimas


95
Gyvybingumo urnalas
Praeities primimas


96
Gyvybingumo urnalas
Sielvartas dl netekties


97
Gyvybingumo urnalas
Paleidimas


98
Savs tvirtinimo baim

Susikoncentravimas ties savs tvirtinimo baime
Negatyvumo apsvarstymas ir ireikimas
Negatyvumo ireikimas klausaniajam partneriui
NE
NE ir aki kontakto umezgimas
Monstro skandinimas
Nauj keli paieka


99
Kno emlapis savs tvirtinimo baim


100
Gyvybingumo urnalas
Negatyvumo ireikimas


101
Gyvybingumo urnalas
Negatyvumo ireikimas klausaniajam partneriui


102
Gyvybingumo urnalas
Kno-mini-santyki ryi vertinimas ir negatyvumo ireikimas


103
Gyvybingumo urnalas
Sakymas NE taip, jog tai tikrai reikt NE


104
Gyvybingumo urnalas
NE palaikant aki kontakt


105
Gyvybingumo urnalas


106
Nepripainimo baim

Susikoncentravimas ties nepripainimo baime
Kvpavimas, nusiraminimas
Savojo A vaizdas
Patyrimo, kada jauiausi nuvertinas, vertinimas
Patyrimo, kada jauiausi vertintas, vertinimas
Monstro skandinimas
Diaugsmas dl savigarbos
Nauj keli paieka


107
Kno emlapis nepripainimo baim


108
Gyvybingumo urnalas
Kvpavimas, atsipalaidavimas ir pavelgimas save


109
Gyvybingumo urnalas
Savojo A paveikslas ir tikrasis A

Suvokiami reikalavimai Suvokiamas a
A privalau bti

Koks/kokia a esu

Privalau turti/daryti

K a turiu/darau


110
Gyvybingumo urnalas


111
Gyvybingumo urnalas
Prisiminkite situacij, kurioje jautts nuvertintu


112
Gyvybingumo urnalas
Prisiminkite situacij, kurioje jautts vertintu


113
Gyvybingumo urnalas
Diaugsmas dl tikrosios savo verts


114
Gyvybingumo urnalas


115
Skms ir neskms baim

Susikoncentravimas ties skms ir neskms baime
Darbo, socialini, artim, seksualini santyki apmstymas
Triali santyki vertinimas
Triali (pirmini) santyki patyrimas
Pirmini triali santyki reikms dabartiniame gyvenime vertinimas
Identifikacija su tos paios lyties tvu
Negatyvumo ireikimas
Monstro skandinimas
Nauj keli paieka


116
Kno emlapis skms ir neskms baim


117
Gyvybingumo urnalas
Darbo, socialini, artim, seksualini santyki apmstymas


118
Gyvybingumo urnalas
Trialiai santykiai


119
Gyvybingumo urnalas
Triali (pirmini) santyki patyrimas


120
Gyvybingumo urnalas
Pirmini triali santyki reikms dabartiniame gyvenime vertinimas


121
Gyvybingumo urnalas
Identifikacija su tos paios lyties tvu


122
Gyvybingumo urnalas


123
Pilnavertiko gyvenimo baim

Susikoncentravimas ties pilnavertiko gyvenimo baime
Socialini grupi spaudimo vertinimas
Darbas su savo knu
Monstro skandinimas
Nauj keli paieka


124
Kno emlapis - pilnavertiko gyvenimo baim


125
Gyvybingumo urnalas
Socialini grupi takos vertinimas


126
Gyvybingumo urnalas
Darbas su savo knu


127
Gyvybingumo urnalas

7 Žudančios Baimės PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

7 Žudančios Baimės PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

7

You might also like