SOCIALIN

PSICHOLOGIJA
SOCI ALI N
PSICHOLOGIJA
David G.Myers
POLIGRAFIJA
IR INFORMATIKA
FP
UDK 316.6
Mi -92
Versta i: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed.
The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2
I angl kalbos vert Donatas Masilionis
Mokslin redaktor dr. Dalia Bagdinien
Redaktor Laima Arnatkeviit
Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies.
All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or
distributed in any form or by any means, or stored in a database or
retrieval system, without the prior written consent of The McGraw-
Hill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network
or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance
learning.
Lithuanian edition copyright 2008 by Poligrafija ir informatika.
All rights reserved.
Vertimas lietuvi kalb, Donatas Masilionis, 2007
ISBN 978-9986-850-60-1
UAB Poligrafija ir informatika", 2008
Turinys I
Apie autori 14
Pratarm 15
1 skyrius. vadas socialin psichologij 19
Kas yra socialin psichologija? 20
Svarbiausios socialins psichologijos tezs 22
Mes kuriame savo socialin tikrov 22
Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga 23
Socialin aplinka formuoja ms elgsen 25
Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen 26
Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena 26
Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime 27
Apibendrinimas 27
Socialin psichologija ir mogikosios vertybs 28
Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai 28
Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai 29
Subjektyvs mokslo aspektai 29
Psichologinse svokose slypi vertybs 30
Apibendrinimas 32
A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias
sveikas protas? 32
Atkreipkime dmes. A jau seniai tai inojau 35
Apibendrinimas 37
Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija 37
Hipotezi formulavimas ir tikrinimas 37
Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas 39
Koreliacija ir prieastingumas 40
Apklausos 42
Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka 44
Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais 44
Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius 46
Eksperimento etika 47
Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime 49
Apibendrinimas : 50
Post scriptum: kodl a paraiau i knyg 51
6 TURI NYS
I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS 52
2 skyrius. A socialiniame pasaulyje 53
Dmesio centras ir iliuzijos 54
Mokslini tyrim ivada.Kaijaudinams dl to, kad atrodome
susijaudin 56
Apibendrinimas 57
Savojo A samprata: kas a esu? 57
Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save 57
Nuoroda save 58
Galimi A 59
Socialinio A raida 59
Ms atliekami vaidmenys 59
Socialinis tapatumas 60
Socialiniai palyginimai 60
Skm ir neskm 61
Aplinkini nuomon 61
A" ir kultra 62
K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin
psichologij 66
Savs painimas 67
Elgesio paaikinimas 68
Elgesio prognozavimas 69
Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija 70
Jausm prognozavimas 71
Savianalizs imintis ir iliuzijos 73
Apibendrinimas 74
Savs vertinimas 75
Savs vertinimo motyvacija 76
Tamsioji savs vertinimo pus 76
Apibendrinimas 79
Suvokiama savikontrol 79
Saviveiksmingumas 80
Kontrols pobdis 80
Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas 82
Per plataus pasirinkimo katai 84
Apibendrinimas 86
alikas palankumas sau 86
Teigiam ir neigiam vyki aikinimas 87
Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus? 88
Atkreipkime dmes alikas palankumas sau - kaip a myliu
save? Leiskite suskaiiuoti bdus 89
Nepagrstas optimizmas 90
Tariamas vienodumas ir iskirtinumas 92
Kas yra alikas palankumas sau 93
Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau 94
Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau 94
Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau 95
Apibendrinimas 96
Prisistatymas 97
Tariamas kuklumas 97
Savs menkinimas 98
spdio valdymas 99
Apibendrinimas 101
Post scriptum: dvejopa tiesa -
ididumo pavojai, teigiamo mstymo galia 101
3 skyrius. Socialiniai sitikinimai ir vertinimai 102
Kaip suvokiame savo socialin aplink? 103
Suadinimas 104
vyki suvokimas ir interpretavimas 105
sitikinim tvarumas 107
Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas 109
Savo nuostat praeityj e atkrimas 110
Ankstesnio elgesio atkrimas 111
Apibendrinimas 112
Kaip sprendiame apie socialin aplink? 113
Intuityvs vertinimai 113
Intuicijos galia 114
Intuicijos apribojimai 115
Perdta savikliova 116
Patvirtinimo alikumas 119
Kaip ivengti perdtos savikliovos 119
Euristika: trumpiausias protavimo kelias 120
Tipikumo euristika 120
Pasiekiamumo euristika 121
Faktams prietaraujantis mstymas 123
Iliuzinis mstymas 124
Iliuzin koreliacija 125
Kontrols iliuzija 125
Nuotaika ir vertinimai 127
Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia
investuotojpesimizm 128
Apibendrinimas 129
Kaip traktuojame socialin aplink? 130
Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai 130
TURI NYS 7
Numanomos savybs 132
Racionalios atribucijos 132
Pagrindin atribucijos klaida 133
Kodl mes darome atribucijos klaid? 136
Perspektyvinis ir situacinis supratimas 136
Kodl tyrinjame atribucijos klaidas 140
Apibendrinimas 141
Socialins aplinkos lkesiai 141
Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini
popieri biroje 142
Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai 142
Kaip i kit sulaukti to, ko tikims 144
Apibendrinimas 146
Ivados 147
Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis
alikumas iniasklaidoje 149
Apibendrinimas 150
Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas 150
4 skyrius. Elgesys ir nuostatos 152
Kaip nuostatos lemia elges? 153
Kada nuostatos prognozuoja elges 155
Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia 155
K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperi-
mentins socialins psichologijos atradim 156
Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen 156
Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos .. 157
Kada nuostatos bna tvirtos 158
Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai
pranaauja diskriminuojant elges 159
Apibendrinimas 161
Kada elgesys lemia nuostatas? 161
Vaidmenys 162
Kada odis tampa sitikinimu 163
Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu 164
Kojos tarpduryje" reikinys 164
Piktybiki ir morals veiksmai 166
Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos 168
Socialiniai judjimai 168
Apibendrinimas 170
Kodl elgesys veikia nuostatas? 170
Prisistatymas: spdio valdymas 170
Savs pateisinimas: paintinis disonansas 171
Nepakankamas pateisinimas 172
K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso
suvelninim 174
Disonansas primus sprendimus 175
Savs suvokimas 176
Raikos bdai ir nuostatos 177
Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija 179
Teorij palyginimas 181
Disonansas kaip suadinimas 182
Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama 183
Apibendrinimas 183
Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save 184
II dalis. SOCIALIN TAKA 186
5 skyrius. Genai, kultra ir lytis 187
Koki tak mums daro mogikoji prigimtis
ir kultrin vairov? 188
Genai, evoliucija ir elgsena 189
Kultra ir elgsena 191
Atkreipkime dmes. Kultrinis gyvnas 192
Kultrin vairov 193
Normos: laukiamas elgesys 194
Kultriniai panaumai 195
Mokslini tyrim ivada. Praeiviprasilenkimas Rytuose
ir Vakaruose 196
Apibendrinimas 199
Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus? 199
Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam 201
Socialinis dominavimas 203
Agresija 204
Seksualumas 205
Apibendrinimas 207
Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus? 207
Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai 208
Mintys apie evoliucin psichologij 210
Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija 211
Lytis ir hormonai 213
Apibendrinimas 214
Kultra ir lytis: kultros diktatas? 214
Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose 215
Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui 216
Bendraami perduodama kultra 216
8 TURINYS
Apibendrinimas 218
Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt? 218
Biologija ir kultra 218
K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi
panaumus ir skirtumus 220
Situacijos galia ir mogus 220
Apibendrinimas 221
Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio
produktais, ar architektais? 222
6 skyrius. Konformizmas 223
Kas yra konformizmas? 224
Apibendrinimas 225
Klasikiniai konformizmo tyrimai 225
Sherifo norm krimo tyrimai 226
Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys 228
Atkreipkime dmes. Masin apgaul 230
Ascho studija apie grups darom spaudim 230
Milgramo paklusnumo eksperimentai 232
Milgramo eksperiment etika 234
Kokios paklusnumo prieastys? 235
Atstumas iki aukos 235
Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas 236
Valdios artumas ir teistumas 237
Institucin valdia 238
Ilaisvinantis grups poveikis 238
Mintys apie klasikinius tyrimus 239
Elgsena ir nuostatos 239
K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas
apie paklusim 240
Situacijos galia 241
Pagrindin atribucijos klaida 243
Apibendrinimas 245
Kaip nuspti galim konformistikum? 245
Grups dydis 246
Vieningumas 247
Sutelktumas 248
Padtis 248
Vieoji reakcija 249
Ankstesni sipareigojim nebuvimas 249
Apibendrinimas 250
Kodl elgiamasi konformistikai? 250
Apibendrinimas 252
Kas elgiasi konformistikai? 252
Asmuo 253
Kultra 254
Socialiniai vaidmenys 254
Vaidmen sukeitimas 256
Apibendrinimas 257
Ar norime bti kitokie? 257
Reaktyvusis pasiprieinimas 257
Unikalumo rodymas 258
Apibendrinimas 259
Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje 260
7 skyrius. tikinjimas 261
Kokie yra tikinjimo bdai? 264
Pagrindinis bdas 265
alutinis bdas 265
Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti 265
Apibendrinimas 266
Kokie yra tikinjimo elementai? 267
Kas sako? Pranejas 267
Patikimumas 268
Patrauklumas ir simpatijos 270
Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia
socialine tikrove 272
K sako? Praneimo turinys 273
Logika versus emocijos 273
Prietaringumas 276
Vienpusiai versus dvipusiai argumentai 277
Pirmumas versus naujumas 279
Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas 280
Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas? 280
Asmenin versus iniasklaidos taka 282
Kam sakoma? Auditorija 285
Kokio jie amiaus? 285
Apie k jie msto? 287
Apibendrinimas 289
Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai? 289
Nuostatas kuria elgsena 291
Klusnumas gimdo pritarim 291
Kojos tarpduryje" reikinys 291
tikinimo elementai 292
Pranejas 292
Praneimas 293
TURI NYS 9
Auditorija 293
Grups poveikis 294
Apibendrinimas 295
Kaip galima atsispirti tikinjimui? 296
Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas 296
K slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire
apie nuostatos stiprinim 296
sitikinim ibandymas 297
Kontrargumentai 297
Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos 298
Vaik apsauga nuo bendraami spaudimorkyti 298
Vaik apsauga nuo reklamos takos 299
Ivados apie nuostat stiprinim 300
Apibendrinimas 301
Post scriptum:
kaip bti atviram, taiau ne naiviam 301
8 skyrius. Grups taka 303
Kas yra grup? 304
Apibendrinimas 305
Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons? 305
Kit moni buvimas 305
Minia: didel kit moni sankaupa 308
Kodl mus suadina kit moni buvimas? 309
Nuogstavimas dl vertinimo 309
Dmesio iblakymas 310
Kit moni buvimas 310
Apibendrinimas 310
Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons
stengiasi maiau? 311
Daug rank maai dirba 312
Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime 314
Apibendrinimas 316
Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons
netenka savojo A? 317
Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni 317
Grups dydis 318
Fizinis anonimikumas 318
Suadinanti ir dmes blakanti veikla 320
Savimons susilpnjimas 321
Apibendrinimas 322
Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms
nuomon? 322
Polinkio rizik" atvejis 322
Ar grups sustiprina nuomones? 324
Grups poliarizacijos eksperimentai 324
Grups poliarizacija kasdieniame gyvenime 325
Atkreipkime dmes. Grups poliarizacija 327
Poliarizacijos aikinimas 328
Informacin taka 328
Normatyvin taka 329
Apibendrinimas 331
Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti
gerus sprendimus? 331
Grupinio mstymo poymiai 333
K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin
mstym 333
Grupinio mstymo teorijos kritika 335
Kaip ivengti grupinio mstymo 336
Grupinis problem sprendimas 337
K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena 339
Apibendrinimas 340
Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup? 340
Nuoseklumas 341
Pasitikjimas savimi 342
Pasitraukimas i daugumos 342
Ar lyderyst yra maumos taka? 343
Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst 345
Apibendrinimas 346
Post scriptum: ar grups mums kenkia? 346
III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 348
9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam 349
Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia? 351
Prietarai: subtils ir atviri 353
Rasiniai prietarai 353
Ar rasiniai prietarai nyksta? 354
Prietar subtilybs 355
Nesmoningi prietarai 357
Prietarai lyi atvilgiu 358
Lyi stereotipai 358
Seksizmas: palankus ir prieikas 359
Diskriminacija pagal lyt 360
Apibendrinimas 361
Kokie yra socialiniai prietar altiniai? 361
10 TURI NYS
Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai 362
Socializacija 363
Autoritarin asmenyb 363
Religija ir prietarai 364
Konformizmas 365
Institucin parama 366
Apibendrinimas 368
Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai? 368
Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija 368
Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus 369
alikumas vidinei grupei 370
Socialins padties, savigarbos ir priklausymo poreikis 372
Suinteresuotumas vengti prietar 374
Apibendrinimas 375
Kokie yra paintiniai prietar altiniai? 375
Kategorizavimas: moni skirstymas grupes 375
Spontanikas kategorizavimas 376
Suvokti panaumai ir skirtumai 377
Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas 379
Skirtingi mons 379
Gyvi pavyzdiai 381
Ypatingi vykiai 382
Atribucija: ar pasaulis teisingas? 383
alikas palankumas grupei 384
Teisingo pasaulio reikinys 385
Apibendrinimas 387
Kokios yra prietar pasekms? 387
Amini stereotipai 387
Diskriminacijos poveikis: isipildanti pranayst 389
Stereotipo grsm 390
Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais? 392
K slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotip
grsm 393
Stiprs stereotipai yra svarbs 394
Stereotipai aikinim ir prisiminimus paveria alikais 394
Apibendrinimas 396
Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus? 396
10 skyrius. Agresija: kai eidiame kitus 398
Kas yra agresija? 400
Kokios yra agresijos teorijos? 401
Agresija kaip biologinis reikinys 401
Instinkt teorija ir evoliucin psichologija 402
Nervini proces taka 402
Gen taka 403
Biochemin taka 404
Agresija kaip atsakas frustracij 405
Patikslinta frustracijos-agresijos teorija 407
Santykin deprivacija 408
Agresija kaip imokta socialin elgsena 409
Agresijos nauda 409
Imokimas stebint 410
Apibendrinimas 412
Kas lemia agresyvum? 412
Nemalons vykiai 412
Skausmas 412
Kartis 413
Ipuoliai 415
Suadinimas 415
Agresijos uuominos 416
iniasklaidos taka: pornografija ir seksualinis smurtas 418
Ikreiptas seksualins tikrovs suvokimas 419
Agresija prie moteris 419
Mokymas kritikai vertinti iniasklaid 421
iniasklaidos taka: televizija 422
Televizijos poveikis elgsenai 424
Televizijos poveikis mstymui 427
iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai 429
Kokius aidimus aidia vaikai 429
Kompiuterini aidim poveikis vaikams 430
K slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie
smurtinius kompiuterinius aidimus 432
Grups taka 433
Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups
agresyvesns u pavienius asmenis? 435
Apibendrinimas 436
Kaip mainti agresij? 436
Katarsis? 436
Atkreipkime dmes. Klinikinio tyrjo Martino Seligmano
katarsio analiz 438
Socialinio imokimo poiris 439
Apibendrinimas 441
Post scriptum : kaip keisti smurt palaikani kultr 441
11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas:
simpatijos ir meils jausmas 443
Kas lemia draugyst ir patrauklum? 446
Art(im)umas 447
TURI NYS 11
Tarpusavio sveika 447
Tarpusavio sveikos laukimas 448
Paprasiausia ekspozicija 449
Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis.... 450
Fizinis patrauklumas 453
Patrauklumas ir pasimatymai 453
Suderinamumas 455
Fizinio patrauklumo stereotipas 456
K slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie
patrauklum 458
K reikia - patrauklus? 458
Panaumas versus kito papildymas 462
Ar panas mons buriasi draugn? 462
Ar prieybs traukia? 465
K slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie
kultrin vairov 465
Mums patinka tie, kuriems patinkame mes 466
Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr 467
Atribucija (priskyrimas) 468
Savivert ir patrauklumas 468
Kaip pasiekti, kad kiti jus vertint 468
Tarpasmenini santyki nauda 470
Apibendrinimas 472
Kas yra meil? 472
Aistringoji meil 473
Aistringosios meils teorija 474
Meils variacijos: kultra ir lytis 475
Draugikoji meil 476
Apibendrinimas Ali
Kas sudaro slygas artimiems santykiams? 478
Prieraiumas 478
Prieraiumo stiliai . 479
Teisingumas 480
Ilgalaikis teisingumas 480
Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas 481
Atsiskleidimas 482
Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum,
ar izoliacij? 484
Apibendrinimas 486
Kaip nutraukiami santykiai? 486
Skyrybos 487
Isiskyrimo procesas 488
Apibendrinimas 490
Post scriptum : kaip mylti 490
12 skyrius. Pagalba 492
Kodl padedame? 494
Socialiniai mainai ir socialins normos 494
Atpildas 495
K slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo
patirt ir profesinius interesus 496
Vidinis atpildas 497
Socialins normos 500
Evoliucin psichologija 503
Giminaii globa 504
Abipusikumas 505
Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas 506
Tikrasis altruizmas 507
Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina 510
Apibendrinimas 5ll
Kada padedame? 5ll
Liudinink skaiius 512
Pastebjimas 513
K slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudinink
reakcij 513
Interpretavimas 514
Atsakomybs prisimimas 516
Dar kart apie tyrim etik 517
Pagalba, kai kas nors jau padeda 519
Laiko trkumas 519
Panaumas 520
Mokslini tyrim ivada. Vidins grups naripanaumas
ir pagalba 521
Apibendrinimas 523
Kas skatina padti? 524
Asmenybs bruoai 524
Religiniai sitikinimai 525
Apibendrinimas 527
Kaip sustiprinti paslaugum? 527
Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs 527
Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu 529
Altruizmo socializavimas 530
Moralinio sitraukimo ugdymas 530
Altruizmo modeliavimas 531
Praktinis mokymasis 533
Atkreipkime dmes. ydgelbtojpoelgiai ir nuostatos 533
12 TURI NYS
Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams 534
ini apie altruizm gijimas 535
Apibendrinimas 535
Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime .. 536
13 skyrius. Konfliktai ir j sprendimas 537
Kas sukelia konflikt? 539
Socialins dilemos 539
Kalinio dilema 539
Bendr itekli tragedija 541
Socialini dilem sprendimas 543
Konkurencija 546
Suvoktas neteisingumas 548
Klaidingas suvokimas 549
Veidrodinis vaizdio suvokimas 550
Pernelyg supaprastintas mstymas 552
Suvokimo poslinkis 553
Mokslini tyrim ivada. Klaidingas suvokimas ir karas 554
Apibendrinimas 554
Kaip pasiekti taik? 555
Kontaktas 555
Ar desegregacija gerina poir kit ras? 556
Kada desegregacija pagerina poir kit ras? 557
Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti 559
Bendradarbiavimas 560
Bendra iorin grsm sutelkia 561
Atkreipkime dmes. Kodl svarbu, kas nugals? 563
Auktesni tikslai skatina bendradarbiauti 564
Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasi atvilgiu .... 565
Atkreipkime dmes. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas
ir beisbolo atsinaujinimas 567
Grup ir auktesnio lygmens tapatumai 568
Bendravimas 570
Derybos 570
Tarpininkavimas 571
Arbitraas 575
Sutaikinimas 576
Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas (LAM) 576
Taikymai realiose situacijose 577
Apibendrinimas 578
Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas 579
IV dalis.
SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 582
14 skyrius. Socialin psichologija klinikoje 583
Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum? 584
Iliuzin koreliacija 585
Pavluota nuomon ir perdta savikliova 586
Pasitvirtinanios diagnozs 587
Klinikini ir statistini prognozi palyginimas 589
Ivados geresniam gydymui 590
Apibendrinimas 591
Atkreipkime dmes. Gydytojo poiris 591
Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas? 592
Depresija 592
Ikraipymas ar realizmas? 592
Ar negatyvus mstymas yra depresijos prieastis, ar
pasekm? 593
K slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas
iliuzijas 594
Vieniumas 597
Kai jauiams vienii ir atstumti 597
Kai neigiamai galvojame apie kitus 597
Nerimas ir drovumas 598
Kai abejojame savo gebjimais socialinse situacijose 599
Perdtas situacijos suasmeninimas 599
Sveikata, liga ir mirtis 600
Reakcija lig 600
Emocijos ir sveikata 603
Optimizmas ir sveikata 604
Apibendrinimas 606
Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym? 607
Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena 607
Ijimas i udaro rato 608
Socialini gdi mokymas 608
Aikinimo stiliaus terapija 609
Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas 610
Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas 611
Apibendrinimas 612
Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov? 612
Artimi santykiai ir sveikata 613
Pasitikjimas ir sveikata 614
TURI NYS 13
Skurdas, nelygyb ir sveikata 615
Artimi santykiai ir laim 616
Draugyst ir laim 616
Santuoka ir laim 617
Apibendrinimas 619
Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam 619
15 skyrius. Socialin psichologija teisme 621
Ar liudytoj parodymai patikimi? 623
tikinam liudytoj taka 623
Kai akys apgauna 624
Klaidingos informacijos efektas 627
Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai 628
Perpasakojimas 630
Kaip sumainti klaid kiek 630
Mokslini tyrim ivada. Atsakomosios reakcijos poveikis
liudytojams 631
Mokyti policijos tardytojus 632
Kaip sumainti klaid skaii per akistat 633
Mokyti prisiekusiuosius 634
Apibendrinimas 636
Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij
sprendimams? 636
Teisiamojo savybs 636
Fizinis patrauklumas 637
Panaumas prisiekusiuosius 638
Teisjo nurodymai 640
Papildomi veiksniai 642
Apibendrinimas 642
Kas daro tak prisiekusiajam? 643
Prisiekusij supratingumas 643
Nurodym supratimas 643
Statistins informacijos supratimas 644
Kaip pasiekti didesnio prisiekusij supratingumo 645
Prisiekusij atranka 645
Mirties bausms" prisiekusieji 647
Apibendrinimas 648
Koki tak prisiekusiesiems daro grup? 649
Maumos taka 649
Grups poliarizacija 650
Atlaidumas 650
Mokslini tyrim ivada. Grups poliarizacija natralioje
teismo aplinkoje 651
Ar dvylika galv geriau nei viena? 652
Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika? 652
I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios
prisiekusij iuri 653
Apibendrinimas 654
Post scriptum :
kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu 655
16 skyrius.
Socialin psichologija ir aprpinta ateitis 657
Aplinkos kvietimas imtis veiksm 658
Apibendrinimas 661
Kaip utikrinti aprpint gyvenim 661
Naujosios technologijos 661
Vartojimo mainimas 662
Apibendrinimas 664
Socialin psichologija apie materializm ir turtus 664
Stiprjantis materializmas 665
Turtai ir gerov 665
Materializmas nuvilia 668
mogaus gebjimas prisitaikyti 669
Polinkis lyginti save su kitais 670
Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas
ir laim 671
Aprpintos ateities ir ilikimo link 672
Mokslinityrimivada. Nacionalins gerovs matavimai 674
Apibendrinimas 674
Post scriptum :
kaip iuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? 675
Epilogas 676
Svok odynlis 678
Bibliografija 687
Rodykls 776
Apie autori I
Ajovos universitete gijs filosofijos daktaro laipsn, Davidas Myersas (Da-
vid Myers) savo profesin veikl pltoja Miigano Hope kolede, kuria-
me skaito daugyb psichologijos kurs ir kur jam suteiktas profesoriaus
vardas. Hope koledo studentai buvo j pakviet pasakyti kalb per ikil-
ming auktosios mokyklos baigimo diplom teikimo ceremonij ir irin-
k ymiu profesoriumi".
Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdeimtyje stu-
dij bei periodini leidini, tarp j Science, American Scientist, Psycho-
logical Science ir American Psychologist. Myersas rao ne tik mokslinius
straipsnius bei vadovlius. Jo vieiamojo pobdio tekst psichologijos
klausimais yra paskelbta beveik keturiasdeimtyje urnal, pradedant To-
day s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra ileids
plaiam skaitytoj ratui skirt knyg, pavyzdiui, The Pursuit of Happi-
ness (Laims siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils (Intuicija:
jos galia ir pavojai").
Davidas Myersas buvo moni santyki komisijos pirmininkas, pad-
jo kurti materialins paramos skurstanioms eimoms centr, yra pasa-
ks imtus kalb kolede ir vairiose bendruomense. Remdamasis savo
patirtimi, jis taip pat yra paras straipsni bei studij^ Quiet World (Tylos
pasaulis") apie kurtum. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant techno-
logijas monms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org).
Davidas Myersas itisus metus darb vainja dviraiu ir aidia krep-
in. Davidas ir Carol Myersai turi du snus ir dukter.
Pratarm I
Nors monijos istorija tsiasi daugyb imtmei, moksliniai mogaus so-
cialins elgsenos tyrimai prasidjo vos prie imtmet. Koki idj puot
silo socialin psichologija! Taikydami gausyb vairi tyrimo metod, su-
kaupme reikming valg apie sitikinimus ir iliuzijas, meil ir neapy-
kant, konformizm ir savarankikum.
Daugelio mogaus elgesio prieasi dar nepavyko atskleisti, taiau
socialiniai psichologai jau gali atsakyti daugel intriguojani klausim:
Kaip ms smoningas ir nesmoningas mstymas valdo poelgius?
Kodl kartais eidiame kitus, o kartais vienas kitam padedame?
Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip, uuot sugniau kumt, ga-
lime draugikai itiesti rank?
Atsakymai iuos ir daugel kit klausim (tai ios mano knygos mi-
sija) prapleia savs suvokimo ribas ir leidia pajusti mus veikianias so-
cialines jgas.
Kai man buvo pasilyta parayti i knyg, sivaizdavau, kad jos stilius
turt bti ir solidiai mokslinis, ir iltai mogikas, pagrstas grietais fak-
tais ir intelektualiai provokuojantis. Jis turt atskleisti svarbius sociali-
nius reikinius taip, kaip juos supranta ir aikina mokslas. Jis turt ska-
tinti skaitytoj mstyti - tyrinti, analizuoti, iekoti principini ssaj su
kasdieniais vykiais.
Nutariau perteikti socialins psichologijos pagrindus kaip to reikalauja
intelektualioji laisvj men tradicija. Mokant klasikins literatros, filo-
sofijos, gamtos moksl, laisvj men lavinimo sistema siekia suteikti i-
ni, praplsti ms mstymo ribas, ilaisvinti j nuo dabarties apribojim.
Socialin psichologija irgi siekia i tiksl. Tikiuosi, kad mano knyga pa-
ds skaitytojui tapti valgesniu.
16 PRATARM
Struktra
Knygos anginiame skyriuje apvelgiami socialinje
psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Be to, skaityto-
jai perspjami, kad nauji atradimai gali pasirodyti aki-
vaizds ir inomi. Poskyryje Svarbiausios socialins
psichologijos tezs" apvelgiamos svarbiausios knygos
temos: socialins tikrovs krimas, socialin intuicija,
socialins aplinkos taka, asmenins nuostatos ir polin-
kiai (dispozicijos), biologin elgsena ir socialins psi-
chologijos princip taikymas kasdieniame gyvenime.
Taip skaitytojas supaindinamas su tais dalykais, apie ku-
riuos bus kalbama toliau.
Knygos struktra pagrsta socialins psichologijos
apibrimu. Pirmojoje dalyje nagrinjamas socialinis
mstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus, kiek tie-
sos yra ms spdiuose, intuicijoje ir aikinimuose.
Antrojoje dalyje aptariama socialin taka - subtilios mus
veikianios socialins jgos: kultrin nuostat prigim-
tis, konformizmas, tikinjimas, grupi taka. Treiojo-
je dalyje aptariami socialiniai santykiai, kurie kartais b-
na neigiami, o kartais - teigiami. Jie gali svyruoti nuo
prietar iki agresijos, nuo simpatijos iki pagalbos. ios
dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir j sprendimo
bdai. Ketvirtojoje dalyje apvelgiama, kaip ankstes-
niuose skyriuose aptartos svokos taikomos realiame gy-
venime. Nors apie tai usimenama kiekviename skyriu-
je, ioje dalyje isamiau apvelgiamas socialins psicho-
logijos princip taikymas sveikatos prieiros, ekologi-
jos srityse ir teismuose.
Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa anga, ap-
velgiania svarbiausius klausimus. Kiekvienas skyrius
pradedamas trumpu turiniu, kad skaitytojui bt leng-
viau suvokti jo struktr. Nordamas, kad i struktra
bt kuo aikesn, kiekvien skyri dalijau tris-ketu-
ris poskyrius. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa
apvalga, o baigiamas apibendrinimu, kuriame pakartoja-
mos esmins svokos ir tezs. Svarbiausios svokos teks-
te parykintos, alia, paratje, pateikiant apibrim.
Apibrimus rasite ir knygos pabaigoje esaniame s-
vok odynlyje. Paratse rasite ne tik apibrimus, bet
ir citat i vairi senj bei iuolaikini altini, kurie
yra tarsi tiltas, jungiantis socialin psichologij ir lite-
ratr, religij, sport, moksl bei populiarij kultr.
Knygos tekstas pavairinamas intarpais, kuriuose ap-
raomi vairs mokslini tyrim aspektai. Intarpuose
Atkreipkime dmes" labiau sigilinama skyriuje ap-
tart tem. Intarpuose Mokslini tyrim ivada" d-
miau apvelgiama mokslinio tyrimo eiga, domesni eks-
perimentai, kuriais, pavyzdiui, siekiama isiaikinti, ko-
dl iovaujame, kaip elgiasi praeiviai gatvje, kaip klai-
dingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams.
Intarpuose K slepia moksliniai tyrimai" rasite moks-
linink pasakojimus apie tai, kas paskatino juos susido-
mti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reikiniu. Kiek-
vien skyri baigiu rubrika Post scriptum", kurioje,
siekdamas paskatinti skaitytoj mstyti, pateikiu kelet
provokacini klausim.
Padkos
Nors ant ios knygos virelio - tik viena pavard, prie
jos rengimo prisidjo visas mokslinink brys. Nors n
vienas i i moni neatsako u tai, k paraiau a (ir
turbt n vienas nesutikt su viskuo, kas parayta), j
pasilymai padjo tobulinti i knyg. Ypa dkoju Ste-
venui Spenceriui (Vaterlo universitetas) u jo na 9
skyri (Prietarai").
Noriu nuoirdiai padkoti u pagalb
Mike Aamodtui (Radfordo universitetas), Robertui Ar-
kinui (Ohajo universitetas), Charlesui Danieliui Batso-
nui (Kanzaso universitetas), Steve Baumgardneriui (Vis-
konsino Eau Claire universitetas), Susanai Beers (Swe-
et Briaro koledas), George Bishopui (Singapro nacio-
nalinis universitetas), Galenui V. Bodenhausenui (iau-
rs Vakar universitetas), Martinui Boltui (Kalvino ko-
ledas), Amy Bradfield (Ajovos universitetas), Dorot-
hea Braginsky (Fairfieldo universitetas), Timothy C.
Brockui (Ohajo universitetas), Jonathonui D. Brownui
(Vaingtono universitetas), Fredui B. Bryantui (Lojolos
universitetas ikagoje), Shawn Meghan Burn (Kalifor-
nijos politechnikos universitetas), Davidui Bussui (Tek-
saso universitetas), Thomasui Cafferty (Piet Karolinos
universitetas), Jerome M. Chertkoffui (Indianos univer-
sitetas), Russellui Clarkui (iaurs Teksaso universite-
tas), Dianai T. Cordovai (Jeilio universitetas), Karen A.
Couture (Niu Hempyro koledas), Cynthiai Crown
PRATARM 1 7
(Ksaviero universitetas), Jackui Croxtonui (Niujorko uni-
versitetas Fredonijoje), Anthony Doobui (Toronto uni-
versitetas), Davidui Dunningui (Kornelio universitetas),
Alice H. Eagly (iaurs Vakar universitetas), Leandre
Fabrigariui (Queen's universitetas), Philipui Finney
(Pietryi Misrio universitetas), Carie Forden (Klariono
universitetas), Kennethui Fosteriui (Niujorko universi-
tetas), Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfil-
de), Carrie B. Fried (Vinonos universitetas), Williamui
Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla), Stephenui
Fugitai (Santa Klara universitetas), Davidui A. Gershaw
(Vakar Arizonos koledas), Tomui Gilovichui (Korne-
lio universitetas), Mary Alice Gordon (Piet metodist
universitetas), Ranaldui Hansenui (Oklendo universite-
tas), Allenui Hartui (Amhersto koledas), Elaine Hatfield
(Havaj universitetas), Jamesui L. Hiltonui (Miigano
universitetas), Bertui Hodgesui (Gordono koledas), Wil-
liamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone), Ma-
ritai Inglehart (Miigano universitetas), Chesteriui Ins-
ko (iaurs Karolinos universitetas), Jonathanui Iuzzi-
ni (Teksaso A&M universitetas), Meighan Johnson Dor-
terio koledas), Edwardui Jonesui (Prinstono universi-
tetas), Judi Jones (Piet Dordijos koledas), Deanai
Julkai (Portlendo universitetas), Martinui Kaplanui
(iaurs Ilinojaus universitetas), Timothy J. Kasseriui
(Nokso koledas), Janicei Kelly (Perdju universitetas),
Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas), Norber-
tui Kerrui (Miigano Universitetas), Charlesui Kiesle-
riui (Misrio universitetas), Maijorie Krebs (Ganono uni-
versitetas), Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas),
Travisui Langley (Hendersono universitetas), Maurice J.
Levesque (Elono universitetas), Helenai E. Linkey (Mar-
alo universitetas), Dianei Martichuski (Kolorado uni-
versitetas), Johnui W. McHoskey (Ryt Miigano uni-
versitetas), Danieliui N. Mclntoshui (Denverio univer-
sitetas), Annie McManus (Parklendo koledas), Davidui
McMillenui (Misisips universitetas), Robertui Millar-
dui (Vasaro koledas), Arthurui Milleriui (Majamio uni-
versitetas), Teru Morton (Vanderbilto universitetas), Tod-
dui D. Nelsonui (Kalifornijos universitetas), K. Paului
Nesselroadei Jr. (Simpsono koledas), Darrenui Newtso-
nui (Virdinijos universitetas), Stuartui Oskampui (Kla-
remonto universitetas), Chrisui O'Sullivanui (Buknelio
universitetas), Ellenai E. Pastorino (Valencijos bendruo-
mens koledas), Sandrai Sims Patterson (Spelmano ko-
ledas), Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arling-
tone), Terry E. Pettijohn (Mersihursto koledas), Scot-
tui Piousui (Veslio universitetas), Nicholasui Reuterma-
nui (Piet ilinojaus universitetas Edvardsvilyje), Robertui
D. Ridge (Brighamo Youngo universitetas), Nicolei
Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledas), Wesley Schultzui
(Kalifornijos universitetas San Markose), Vannui Scot-
tui (Armstrongo Atlanto universitetas), Lindai ilkai
(Masaiusetso- Lovelio universitetas), Royce Singleto-
nui Jr. (Holy Kroso koledas), Stephenui Slane (Klyv-
lendo universitetas), Christinei M. Smith (Grand Valey
universitetas), Richardui A. Smithui (Kentukio univer-
sitetas), C. R. Snyderiui (Kanzaso universitetas), Mar-
kui Snyderiui (Minesotos universitetas), Sheldonui So-
lomonui (Skidmoro koledas), Matthew Spackmanui
(Brighamo Youngo universitetas), Charlesui Stangorui
(Marylendo universitetas Koled Parke), Garoldui Stas-
seriui (Majamio universitetas), Homerui Stavely (Kyno
koledas), JoNell Strough (Vakar Virdinijos univer-
sitetas), Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo),
Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas), Willia-
mui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas), Tomui
Tyleriui (Niujorko universitetas), Rhodai Unger (Mont-
klero universitetas), Billy Van Jonesui (Abilene krik-
ionikasis koledas), Mary Stewart Van Leeuwen (Ry-
t koledas), Ann L. Weber (iaurs Karolinos univer-
sitetas Aevilyje), Danieliui M. Wegneriui (Harvardo
universitetas), Gary Welse (Ajovos universitetas), Mi-
ke Wessellsui (Randolfo-Makono koledas), Bernardui
Whitley (Balio universitetas), Carolynai Whitney (v.
Michaelio universitetas), Kiplingui Williamsui (Perdju
universitetas), Midge Wilson (DePaulo universitetas).
Labai dkoju visiems, pateikusiems savo komenta-
rus apie rengiam knyg: Nancy L. Ashton (Richardo
Stoktono koledas Niu Dersyje), Stevenui H. Baronui
(Montgomerio bendruomens koledas), Kurtui Boniec-
kiui (Centrinio Arkanzaso universitetas), Traci Craig (Ai-
daho universitetas), Madeleinei Fugere (Ryt Konekti-
kuto universitetas), Tresmainei Grimes (Ajonos kole-
das), Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas), Su-
zannei Kieffer (Hjustono universitetas), Joachimui Kru-
18 TURI NYS
egeriui (Brauno universitetas), Diannei Leader (Dordi-
jos technologijos institutas), Deborah Long (Ryt Ka-
rolinos universitetas), Amy Lyndon (Ryt Karolinos uni-
versitetas), Kim MacLin (iaurs Ajovos universitetas),
Rusty Mclntyre (Amhersto koledas), Michaeliui Olso-
nui (Tenesio universitetas Noksvilyje), Gregui Poolui (St.
Mary universitetas), Michellei R. Rainey (Indianos uni-
versitetas-Perdju universitetas Indianapolyje), Cynthiai
Reed (Taranto apygardos koledas), Gretchen Sechrist
(Bufalo universitetas, Niujorko universitetas), Cheryl
Terrance (iaurs Dakotos universitetas), Christopheriui
Trego (Floridos bendruomens koledas Deksonvily-
je), Dougui Woody (iaurs Kolorado universitetas),
Elissai Wurf (Mulenbergo koledas).
Dkoju visai knygos leidim organizavusiai koman-
dai. Bendradarbiavimas su iais monmis pavert kny-
gos krim diugia ir skatinania patirtimi.
David G. Myers
davidmyers.org
vadas socialin
psichologij
Kas yra socialin psichologija?
Svarbiausios socialins psichologijos tezs
Mes kuriame savo socialin tikrov
Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais
pavojinga
Socialin aplinka formuoja ms elgsen
Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat for-
muoja elgsen
Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena
Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame
gyvenime
Socialin psichologija ir mogikosios vertybs
Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai
Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai
A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra
paprasiausias sveikas protas?
Atkreipkime dmes. A jau seniai tai inojau
Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija
Hipotezi formulavimas ir tikrinimas
Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas
Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka
Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime
Post scriptum: kodl a paraiau i knyg
V
ienas vyras turjo pasiptusi ir savanaud mon. i moteris augino
dvi dukras, kurios taip pat buvo pasiptusios ir savanauds. O vyro
Ms gyvenimus sieja dukt buvo miela ir maloni. i miela ir maloni dukra, kuri mes inome kaip
tkstaniai nematom gij." Pelen, anksti suprato, kad jai dera dirbti, kas liepta, ksti ugauliojimus ir
Herman Melville nesistengti pranokti savo seser.
Taiau, kriktamots fjos padedama, Pelen sugebjo patekti didel puo-
t, kurioje atkreip graaus princo dmes. Kai vliau simyljs princas pa-
mat skurdiai atrodani Pelen j eminusiuose namuose, ne i karto j
atpaino.
Netiktina? Klausydamiesi ios pasakos privalome skaitytis su situacijos
galia. Despotikos pamots akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienok vaid-
men, tad, nuolanki ir nepatraukli, ji labai skyrsi nuo tos avios ir graios
btybs, kuri mat princas. Namuose Pelen buvo sulindusi savo kiaut.
Per puot ji jautsi graesn, todl vaikiojo, kalbjo ir ypsojosi tarsi to-
kia ir bt.
socialin psichologija
(soiai psychology)
Mokslas apie moni mstym,
tak kitiems ir tarpusavio
santykius.
ioje knygoje altiniai
nurodomi skliausteliuose.
Visas altinio apraas
pateikiamas knygos gale
esaniame literatros srae.
Kas yra socialin psichologija?
Prancz filosofas ir raytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutikt su
tuo, kas ia papasakota apie Pelen. Jis buvo sitikins, kad mes, mons,
vis pirma esame tam tikr aplinkybi veikiamos btybs". Mes negalime
bti atskirti nuo situacij, nes jos mus formuoja ir lemia ms galimybes"
(p. 59-60, perfrazuota). Socialin psichologija yra mokslas, tiriantis mus
supani aplinkybi tak, ypating dmes skiriantis ms poiriui vie-
nas kit ir abipusiam poveikiui. Tiksliau pasakius, tai mokslinis moni nuo-
moni apie kitus, takos jiems ir santyki tyrinjimas (r. 1.1 paveiksl).
Socialin psichologija siterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. Socia-
lin psichologija, jei lyginsime j su sociologija (mokslu apie santykius tarp
moni ir moni grupi), daugiau dmesio kreipia individus, tirdama juos
tokiais metodais, kuriuose daniausiai naudojami eksperimentai. Palyginti su
asmenybs psichologija, socialin psichologija maiau dmesio kreipia in-
divid skirtumus ir daugiau tai, kaip individai apskritai vienas kit suvo-
kia ir veikia.
Socialin psichologija vis dar tebra jauna mokslo aka. Apie pirmuo-
sius socialins psichologijos eksperimentus buvo rayta vos daugiau nei prie
imtmet (1898), o pirmosios socialins psichologijos publikacijos pasirod
apie 1900 metus Pranczijoje, Italijoje ir Vokietijoje (Smith, 2005). Tik XX a.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 21
Socialin psichologija yra mokslas apie
1.1 PAVEIKSLAS
Socialin psichologija yra...
Socialin mstym
Kaip mes suvokiame
save ir kitus
Kuo mes tikime
Ms sprendimai
Ms nuostatos
Socialin tak
Kultra ir biologin
prigimtis
Reikalavimai, kuriems
privalome paklusti
tikinjimas
moni grups
Socialinius santykius
Iankstins nuostatos
Agresija
Patrauklumas
ir intymumas
Pagalba
ketvirtajame deimtmetyje socialin psichologija gavo dabartin pavidal.
Ir tik po Antrojo pasaulinio karo, kai psichologai m krybingai tyrinti
tikinjim ir kareivi moral, is mokslas tapo toks aktualus, kok j mato-
me iandien.
Socialin psichologija tiria mstym, tarpusavio tak, santykius, kelda-
ma kiekvienam i ms aktualius klausimus. tai keletas pavyzdi:
Koki socialinio pasaulio dal mes paprasiausiai sivaizduojame? Kai p paai ks
vlesniuose skyriuose, ms socialinis elgesys keiiasi ne tik keiiantis aplinky-
bms, bet ir pri kl ausomai nuo to, kaip mes j as i nt erpret uoj ame. Lai mi ngai ved
mons kandi savo sutuoktinio past ab (Kodl tu ni ekada nepadedi daikt
savo viet?") susies su iorinmis prieastimis (Jam tikriausiai iandien buvo
sunki diena"). Nel ai mi ngai ved mons t pai past ab aikins bj auri u charakte-
riu (Jis visada prieikai nusiteiks!") ir todl gali j atitinkamai reaguoti. Be
to, laukdami i savo sutuoktinio pri ei kumo, j i e gali eidianiai elgtis ir itaip
skatinti laukiam pri ei kum.
Ar galtumte paklusti iauriam sakymui? Kai p nacistin Vokietija gal j o
sugalvoti sunaikinti eis mi l i j onus yd ir gyvendinti sumanym? ie iauru-
mai vyko i dalies dl to, kad mons vykd sakymus. Jie var kalinius trauki-
nius, grdo j uos duus ir nuodi j o duj omi s. Kai p mons gal j o taip siaubingai
elgtis? Ar j i e buvo normal s?
Tuo susi domj o Stanley Mi l gramas (1974). Jis atliko eksperi ment , kuri o
metu buvo l i epi ama sukelti vis stipresn elektros ok eksperi ment o dalyviui,
sunkiai gebani am imokti reikiam kiek odi. Kai p pamat ysi me 6 skyriuje,
eksperi ment o rezultatai buvo gsdi nant ys: beveik du tredaliai eksperi ment o
dalyvi visikai pakl uso sakymui.
22 ANGA
Padti? Ar pasipelnyti? Vien rudens dien Ohaj o valstijos Kol umbo mieste i
arvuot o aut omobi l i o ikrito maiai su pinigais, ir du milijonai doleri isibarst
gat vj e. Kel et o sust oj usi aut omobi l i vairuotojai padj o surinkti 100 000 doleri.
Sprendi ant i to, kad di ngo 1 900 000 doleri, kur kas daugi au vai ruot oj
sust oj o, kad pasi pi ni gaut . Kai po keli mnesi panas incidentai pasikartojo
San Franci ske ir Toronte, rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvel b di di j
pi ni g dal (Bowen, 1988). Koki os situacijos skatina mones bti paslaugius arba
godi us? Ar t am tikra kultrin aplinka, tarkime, kai mo arba mao miestelio,
skatina pasl augum?
iuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai, kaip mons vieni
kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. Btent tai ir tiria socialin psi-
chologija. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir sitikinimus, prisitaiky-
m ir nepriklausomum, meil ir neapykant.
Svarbiausios socialins
psichologijos tezs
Kokios yra svarbiausios socialins psichologijos ivados - j aprpianios
temos? Daugelyje akademini srii deimi tkstani tyrim rezultatus,
tkstani tyrj ivadas ir imt teoretik valgas galima sujungti kelias
pagrindines idjas. Biologija mums silo tokius principus, kaip natralioji
atranka ir prisitaikymas. Sociologija remiasi socialins struktros ir organi-
zacijos koncepcijomis. Muzika priklauso nuo ms supratimo apie ritm, me-
lodij ir harmonij.
Kokios koncepcijos yra socialins psichologijos svarbiausi idj pagrin-
diniame srae? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikt pri-
siminti po to, kai pamirite daugum detali? Toliau pateiktas mano sudary-
tas didij idj, kuri niekada nereikt pamirti" sraas, kuris isamiau
pristatomas tolesniuose skyriuose (r. 1.2 paveiksl).
Mes kuriame savo socialin tikrov
Mes, mons, jauiame nepaliaujam poreik aikinti savo elgsen, kaip nors
j pagrsti ir itaip padaryti j tvarking, nuspjam ir kontroliuojam. Js
ir a galime skirtingai reaguoti panaias situacijas, nes mes skirtingai ms-
tome. Kaip mes reaguosime draugo eidim, priklausys nuo to, ar tai ver-
tinsime kaip prieikum, ar tiesiog kaip neskming dien.
1951 metais vykusios amerikietikojo futbolo rungtyns tarp Prinstono
ir Dartmuto universitet komand yra klasikinis pavyzdys, kaip nuomons
veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril, 1954; taip pat r. Loy ir Andrews,
1981). ios varybos igarsjo kaip pagieos rungtyns - tai buvo iurk-
iausios ir bjauriausios varybos abiej universitet istorijoje. Prinstono All-
American" komanda buvo upulta briu, aidjai sugrsti krv ir galiau-
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 23
SVARBIAUSIOS SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TEZS
1. Mes konstruojame savo
socialin realyb
2. Ms socialin intuicija yra
stipri, o kartais ir pavojinga
3. Nuostatos formuoja elgsen
SOCI ALI NI S MSTYMAS
4. Socialin taka formuoja
elgsen
5. Polinkiai formuoja elgsen
SOCI ALI N TAKA
6. Socialin elgsena -
tai ir biologin elgsena
7. Jausmai ir veiksmai kit
moni atvilgiu kartais bna
negatyvs, o kartais pozityvs
SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Socialins psichologijos principus
galima taikyti kasdieniame
gyvenime
SOCI ALI NS
PSI CHOLOGI JOS
TAI KYMAS
1.2 PAVEIKSLAS
Svarbiausios socialins
psichologijos tezs
siai sulauytomis nosimis jga ivaryti i aidimo. vyko mutyns, abiejo-
se komandose buvo sueist. ios varybos niekaip nederjo su tarpuniver-
sitetins sporto lygos auktesniosios klass aristokratikumu.
Netrukus po varyb abiej universitet psichologai parod studentams
film apie rungtynes. Studentai atliko mokslinink stebtoj vaidmenis ir sek
kiekvien taisykli paeidim bei paeidjus. Ar ie stebtojai" galjo bti
nealiki? Pavyzdiui, Prinstono universiteto studentai pastebjo dvigubai
daugiau savo varov taisykli paeidim nei pamat j kolegos i Dartmu-
to. Ivada: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j danai velgiame pro
savo sitikinim bei vertybi akinius.
Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Daniausiai gana greitai ir tiks-
liai, kiek to reikia kasdienybje, perprantame moni elgsen. Jei elgesys
yra nuoseklus ir iskirtinis, mes tai priskirame prie charakterio savybi. Pa-
vyzdiui, jei kas nors danai laido kandias pastabas, galima nusprsti, kad
is mogus yra bjauraus bdo, ir pradti jo vengti.
Ms sitikinimai apie save taip pat svarbs. Ar esame optimistai? Ar ma-
nome, kad kontroliuojame padt? Ar save laikome pranaesniais, ar men-
kesniais? Atsakymai iuos klausimus lems ms emocijas ir veiksmus. Svar-
bu, kaip mes suvokiame pasaul ir save.
Ms socialin intuicija danai bna stipri,
taiau kartais pavojinga
Mes intuityviai jauiame baim (ar skristi pavojinga?), pasinaudojame sp-
diais (ar galiu juo pasitikti?) ir santykiais (ar a jai patinku?). Intuicija da-
24 ANGA
ro tak prezidentams krizi metu, azartini aidim lojams prie loimo
stalo, prisiekusiesiems vertinant nusikaltim ir personalo direktoriams, kai
jie susitinka su kandidatais darb. Tokia intuicija yra prasta.
I ties psichologijos mokslas atskleidia ms pasmons aves - in-
tuityvaus proto ukulisius, apie kuriuos Freudas niekada nra kalbjs. Ms-
tymas, prieingai nei mes galvojome madaug prie deimtmet ar dar anks-
iau, daniau vyksta ne scenoje", o ukulisiuose". Kaip vliau pamatysi-
me, automatiko informacijos apdorojimo", implicitins (neireiktosios)
atminties", euristikos", spontaniko bruo priskyrimo", momentini emo-
cij ir neodinio komunikavimo tyrimai atskleidia ms intuicijos galimy-
bes. Ir mstymas, ir atmintis, ir nuostatos veikia dviem lygmenimis - smo-
ningai ir apgalvotai bei nesmoningai ir automatikai. iandienos moksli-
ninkai tai vadina dvigubu informacijos apdorojimu". Mes inome daugiau,
nei manome, kad inome.
Intuicija yra milinika. Daniau nei mes numanome, mstymas vyksta u
ekrano", o rezultatai retkariais parodomi ekrane". Taiau intuicija bna ir
pavojinga. tai pavyzdys: gyvenime mes daniausiai automatikai, tai yra in-
tuityviai sprendiame apie vairi dalyk tikimyb pagal tai, kaip greitai galv
ateina pavyzdiai. Ypa po 2001 m. rugsjo 11-osios neiojams atmintyje
sirusius lktuv katastrofos vaizdinius. Todl dauguma moni labiau bijo
skristi nei vaiuoti automobiliu, ir daugelis link vaiuoti tolimus atstumus,
kad tik ivengt galimo pavojaus skrendant lktuvu. O i ties beveik trisde-
imt eis kartus saugiau skristi lktuvu nei vaiuoti automobiliu.
Net ms nuojauta apie save danai bna klaidinga. Savo prisiminimais
mes nesmoningai pasitikime labiau nei dert. Mes netiksliai skaitome savo
mintis, neigiame, kad mums daro tak kokie nors dalykai. Mes klaidingai prog-
nozuojame savo jausmus - kaip blogai jausims po met, jei dabar neteksime
darbo arba nutrks meils ryys, ir kaip gerai po met jausims, jei laimsi-
me loterijoje. Mes taip pat danai klaidingai numatome savo ateit - artjantys
prie amiaus vidurio mons vis dar tebeperka anktokus drabuius (tikiuo-
si numesti kelet svar"), retai kas sau pasako kur kas realistikiau (veriau
nusipirksiu laisvok rb; mano amiaus mons link priaugti svorio").
Tad ms intuicija verta dmesio ir dl savo neapsakomos galios, ir dl
nerim kelianio pavojaus. Primindami intuicijos naud ir perspdami apie
jos spendiamus spstus, socialiniai psichologai siekia sutvirtinti ms ms-
tym. Daugelyje situacij mums pakankamai gerai pasitarnauja greiti ir tiks-
lingi" sprendimai. Taiau kai svarbus tikslumas - pavyzdiui, kai baim yra
pagrsta, savo gebjimus reikia naudoti atsivelgiant tai, t. y. impulsyvi
intuicij patartina tramdyti kritiniu mstymu. Ms intuicija ir nesmonin-
gas informacijos apdorojimas danai bna galingi, o kartais -pavojingi rei-
kiniai.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 25
Socialin aplinka formuoja ms elgsen
Mes esame, kaip jau seniai pastebjo Aristotelis, socialiniai gyvnai. Mes kal-
bame ir mstome odiais, kuriuos imokome i kit. Mes troktame bendrauti,
priklausyti ir norime, kad apie mus gerai galvot. Matthiasas Mehlas ir Ja-
mesas Pennebakeris (2003) kiekybikai vertino Teksaso universiteto studen-
t socialin elgsen, pasil jiems nuolatos neioti mikrojuostinius magneto-
fonus ir mikrofonus. Tuo metu, kai studentai nemiegodavo, kas 12 minui
30-iai sekundi nepastebimai sijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas.
Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (skaitant ir paskait laik), studentai
beveik 30 procent laiko praleisdavo kalbdami. Ryi palaikymas mogui
labai svarbus.
Kadangi esame socialiniai sutvrimai, mes reaguojame mus supani aplin-
k. Kartais socialins aplinkybs veria mus elgtis visikai kitaip, nei elgtu-
ms tradicikai. I ties ypa nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus
ketinimus, ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su iaurumu. Naciai dau-
gel i pairos padori moni pavert holokausto rankiais. Kitos situacijos
gali skatinti didel dosnum ar uuojaut. Po rugsjo 11-osios katastrofos Niu-
jorkas buvo uverstas labdaringomis maisto bei drabui siuntomis, o savano-
riai sil savo pagalb.
Situacijos gali akivaizdiai parodo poirio 2003 met kar Irake kaita.
Visuomens nuomons tyrimai parod, kad amerikieiai ir Izraelio gyvento-
jai entuziastingai pritar karui. Kitose alyse gyvenantys mons tam rytin-
gai prieinosi. Pasakykite man, kur gyvenate, ir a gana tiksliai atspsiu js
nuostatas prasidjus karui. (Pasakykite, koks js isilavinimas ir kokiomis
iniasklaidos priemonmis naudojats, ir a dar tiksliau atspsiu js poir
kar.) Nesvarbu, kaip istorija vertins kar, viena yra aiku: mus supanti
aplinka turi takos iam vertinimui.
Kultra padeda apibrti situacij. Ms poiris punktualum, atviru-
m ir rengimosi stili keiiasi kartu su kultrine situacija.
Ar moters gro siesite su kilnumu bei dailiai sudtu knu, priklauso nuo
to, kada ir kuriame pasaulio krate gyvenate.
Ar socialin teisingum apibriate kaip lygyb (visi gauna vienodai), ar
kaip teisingum (tas, kas daugiau dirba, nusipelno daugiau), priklauso nuo
to, ar js ideologija formavosi veikiama kapitalizmo, ar socializmo.
Ar esate ekspresyvus, ar udaras, nerpestingas ar oficialus, i dalies pri-
klauso nuo js kultrini bei etnini akn.
Ar vis dmes sutelkiate save - savo asmeninius poreikius, trokimus
bei moral, - ar savo eim, gimin ir visuomens grupes, priklauso nuo
to, kaip esate paveiktas iuolaikinio vakarietiko individualizmo.
26 ANGA
Socialin psicholog Hazel Markus (2005) apibendrina: mons yra
lanksts". Kitaip tariant, mes prisitaikome prie socialins aplinkos. Ms nuo-
statas ir elgsen formuoja iorins socialins slygos.
Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos)
taip pat formuoja elgsen
Vidins jgos taip pat svarbios. Mes nesame pasyvs it vjariiai augalai,
paklstantys socialiniams vjams. Ms elgsen veikia vidins nuostatos. M-
s politins nuostatos lemia pasirinkim balsuojant. Nuo ms poirio r-
kym priklausys, ar leisims bendraami kalbami rkyti. Ms poiris
neturtinguosius turi takos ms pasiryimui juos paremti. (Kaip vliau pa-
matysime, nuostatos priklauso ir nuo elgsenos, dl to mes tvirtai tikime tuo,
kam buvome sipareigoj arba dl ko esame kentj).
Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveik elgsenai. Atsi-
dr toje paioje situacijoje, skirtingi mons gali elgtis skirtingai. Vienas
mogus, daugel met praleids kaljime u savo politines pairas, gali bti
kupinas kartlio ir stengtis keryti. Kitas, kaip Piet Afrikos Respublikos ly-
deris Nelsonas Mandela, gali siekti santarvs ir vienybs su savo buvusiais
prieais.
Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena
XXI amiaus pradioje socialin psichologija atkreipia ms dmes tai, kad
socialin elgsena turi biologin pagrind. Svarbu, k mes galvojame apie vai-
rias situacijas, taiau ms mstymas slepia biologin imint.
Kas studijavo psichologijos pradmenis, ino, kad mus formuoja prigimtis
ir patirtis. Plot apibria jo ilgis ir plotis, o mus - biologija ir potyriai. Evo-
liuciniai psichologai (r. 5 skyri) primena, kad paveldta mogikoji pri-
gimtis i anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklmis, kurios ms
pirmtakams padjo ilikti ir reprodukuotis. Mumyse slypi genai t protvi,
kurie igyveno ir turjo palikuoni (o j vaikai - taip pat). Tad evoliuciniai
psichologai tiria, kaip natralioji atranka slygoja ms veiksmus ir elgse-
n, kai mes susirandame partner, tuokiams, neapkeniame, aidiame, r-
pinams ir dalijams savo vargais bei diaugsmais. Gamta mums suteik mil-
inikas galimybes imokti ir prisitaikyti. Mes jautriai reaguojame savo so-
cialin aplink.
Jei kiekvienas psichologinis reikinys (kiekviena mintis, kiekviena emo-
cija) tuo pat metu yra ir biologinis, vadinasi, galime nagrinti ir neurobiolo-
gij, nuo kurios priklauso socialin elgsena. Kurios smegen sritys leidia
mums patirti meil ir paniek, bti paslaugiems ir agresyviems, formuoja m-
s suvokim ir sitikinimus? Kaip smegenys, protas ir elgsena sudaro vien
darni sistem? iuos klausimus kelia socialin neurologija (Heatherton ir
kiti, 2004; Ochsner ir Lieberman, 2001).
socialin neurologija
(soiai neuroscience)
Biologinio ir socialinio poiri
socialini ir emocini savybi
neurologines bei psichologines
prieastis visuma.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 27
Socialiniai neurologai nesistengia aikinti tokios sudtingos socialins elg-
senos, kaip noras padti ar eisti, vien tik paprastais neuron ar molekuli
mechanizmais. Taiau nordami suprasti meil ar neapykant, privalome at-
sivelgti ir vidin (biologin), ir iorin (socialin) poveik. Protas ir knas
yra vieninga sistema. Streso hormonai daro tak ms jausmams bei veiks-
mams. Dl socialinio atstmimo padidja kraujospdis. Socialin parama stip-
rina imunin sistem. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organiz-
mai. Atspindime biologins, psichologins, socialins tak sveik. Todl
iuolaikiniai psichologai tiria elges iais skirtingais analizs lygmenimis.
Socialins psichologijos principus galima taikyti
kasdieniame gyvenime
Todl socialin psichologija gali nuviesti js gyvenim, irykinti subti-
lias jgas, slygojanias js mstym bei veiksmus. Kaip vliau pamatysi-
me, socialin psichologija pateikia daug idj, kaip geriau suvokti save, su-
sirasti draug ir daryti tak monms, kaip atgniauti kumius ir draugikai
itiesti rank.
Socialins psichologijos valgos taikomos kitose mokslo akose. Rem-
damiesi socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki princi-
pais galime sprsti apie moni sveikat bei gerov, apie juridines proced-
ras bei prisiekusij sprendimus teismuose ir skatinti tok elges, nuo kurio
priklauso moni ilikimui palanki aplinka.
Psichologijos mokslas, kaip vienas i poiri mog, nesiekia atsakyti
esminius bties klausimus: kokia gyvenimo prasm? Koks turt bti gy-
venimo tikslas? Kokia ms paskirtis? Socialin psichologija pateikia me-
tod, kaip suformuluoti ir rasti atsakymus kelet nepaprastai domi ir svar-
bi klausim. Socialin psichologija susijusi su gyvenimu - ms gyveni-
mu: ms sitikinimais, nuostatomis, santykiais.
Toliau iame skyriuje isamiau aptarsime socialin psichologij. I pra-
di pasiirsime, kaip pai socialini psicholog vertybs akivaizdiai,
nors ir subtiliai, veikia j darb. Vliau susitelksime prie svarbiausio io sky-
riaus tikslo: socialins psichologijos mechanizmo supratimo. Kaip atsiranda
socialin psichologija? Kaip ji ieko socialinio mstymo, socialins takos,
socialini santyki paaikinim? Kaip galtume pasinaudoti iomis analizs
priemonmis, nordami tapti gudresni?
APIBENDRINIMAS
Svarbiausios socialins psichologijos tezs
Socialin psichologija yra mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius. Jos
pagrindiniai tikslai - paaikinti:
Kaip mes suvokiame savo socialin aplink.
Kaip mus veikia socialin intuicija ir kaip ji kartais apgauna.
Kiekvieno poskyrio pabaigoje
rasite trumpas santraukas.
Tikiuosi, kad jos pads
vertinti, ar gerai suvokte
poskyrio mediag.
28 ANGA
Kaip ms socialin elgsen formuoja kiti mons, ms nuostatos, asmenins savybs ir pri-
gimtis.
Kaip socialins psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo akose.
Socialin psichologija
ir mogikosios vertybs
Socialini psicholog vertybs siskverbia j darbus ir akivaizdiais, ir ne i karto pastebi-
mais bdais. Kokie jie?
Socialin psichologija - labiau atsakymo klausimus strategija nei duome-
n rinkinys. Moksle, kaip ir teismuose, asmenin nuomon neleistina. Kai
yra teisiamos idjos, nuosprendis priklauso nuo rodym. Taiau ar i ties
socialiniai psichologai tokie objektyvs? Juk jie irgi mons, tad ar j ver-
tybs - asmeniniai sitikinimai apie tai, kas pageidautina ir kaip mons tu-
rt elgtis - neatsispindi j darbe? Jei taip, ar socialin psichologija gali b-
ti pagrsta mokslikai?
Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai
Vertybs ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslini tyrim
temas. Neatsitiktinai XX a. penktajame deimtmetyje, kai Europoje siautjo
faizmas, vyravo iankstini nuostat tyrimai; etajame deimtmetyje, kai
buvo madinga visiems atrodyti panaiai, o skirtingi poiriai - netoleruoja-
mi, imtas tirti konformizmas; septintajame deimtmetyje atkreiptas didesnis
dmesys agresij, nes pagausjo riaui ir iaugo nusikalstamumas; femi-
nistinis judjimas atuntajame deimtmetyje suadino nauj lyi ir moter
diskriminacijos tyrim bang; devintajame deimtmetyje atgijo dmesys gin-
klavimosi varyb psichologiniams aspektams, o deimtajame deimtmety-
je labiau susidomta kultrine, rasine ir seksualins orientacijos vairove. Taigi
socialin psichologija atspindi socialin istorij.
Skiriasi ne tik atskir laikotarpi, bet ir skirting kultr vertybs. Euro-
poje mons didiuojasi tautikumu. kotai labiau skiriasi nuo angl, o aust-
rai - nuo vokiei nei Miigano ir Ohajo valstij gyventojai. Todl Europoje
susiformavo stipri socialinio tapatumo" teorija, o Amerikos socialiniai psi-
chologai daugiau dmesio skyr asmeniui - kaip jis msto apie kitus asmenis,
kaip ie j veikia, kaip jie susij tarpusavyje (Fiske, 2004; Tajfel, 1981; Tur-
ner, 1984). Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rmsi ir Euro-
pos, ir iaurs Amerikos mokslinink patirtimi (Feather, 2005).
Vertybi tak taip pat iliustruoja mons, kuriuos traukia vairs moks-
lai (Campbell, 1975; Moynihan, 1979). O js universitete ar rykiai skiria-
si humanitarini, gamtos ir socialini moksl studentai? Ar socialin psicho-
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 29
logija ir sociologija vilioja mones, palyginti rytingai nusiteikusius mesti
ik tradicijoms, kurti ateit, o ne saugoti praeit?
Ir galiausiai vertybs yra socialins psichologins analizs objektas. So-
cialiniai psichologai tiria, kaip vertybs formuojasi, kodl jos keiiasi ir kaip
jos daro tak nuostatoms bei veiksmams. Taiau ie tyrimai neatsako klau-
sim, kurios vertybs teisingos".
Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai
Mes retai atpastame subtilius vertybini sipareigojim virsmo objektyvia
tiesa bdus. Panagrinkime tris maiau akivaizdius bdus, kuriais vertybs
skverbiasi psichologij.
Subjektyvs mokslo aspektai
Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nra absoliuiai objektyvus.
Mokslininkai ne tik skaito gamtos knyg. Jie gamt interpretuoja, vartoda-
mi savo pai imstytas kategorijas. Mes taip pat savo kasdieniame gyve-
nime pasaul velgiame per iankstins nuomons akinius. Minutlei stab-
telkite: k js matote 1.3 paveiksle?
Ar matote paveikslo centre dalmatin, uostinjant em? Neturdami ios
iankstins informacijos, dauguma moni jo nepastebs. Taiau kai i kon-
cepcija gimsta js galvoje, ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavi-
m, todl sunku nepastebti uns.
Mokslas ne iaip aprao
ir aikina gamt; jis yra ms
santykio su gamta dalis;
jis apibdina gamt pagal
ms tyrimo metod."
Werner Heisenberg,
Physics and Philosophy, 1958
(Fizika ir filosofija")
30 ANGA
kultra
(culture)
Didels moni grups puosel-
jami ir naujoms kartoms
perduodami ilgalaikiai elgesio
modeliai, idjos, nuostatos
ir tradicijos.
socialin pateiktis
(soiai representation)
Socialiai kartu igyvenami
sitikinimai - plaiai paplitusios
idjos bei vertybs, tarp j ms
prielaidos ir kultros ideologija.
Socialin pateiktis padeda
suprasti pasaul.
itaip veikia ms protas. Skaitydami iuos odius nesuvokiate, kad taip
pat reaguojate ir savo nos. Js protas blokuoja ko nors suvokim, jei esate
i anksto tam nusiteik. i tendencija i anksto vertinti tikrov vadovaujan-
tis lkesiais - viena svarbiausi mogaus proto savybi.
Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties poirio arba kil
i tos paios kultrins aplinkos, j prielaid gali niekas ir neuginyti. Tai,
k mes laikome savaime suprantamu dalyku - bendri sitikinimai, kuriuos
Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir
Innes, 1990; Moscovici, 1988) - danai yra svarbiausi, taiau maiausiai i-
nagrinti. Taiau kartais kas nors i alies atkreipia dmes ias prielaidas.
XX a. devintajame deimtmetyje feminists ir marksistai atskleid kai ku-
rias galutinai neitirtas socialins psichologijos prielaidas. Feministin kri-
tika atkreip dmes subtilius alikumus - pavyzdiui, kai kuri moks-
linink, labiau linkusi socialins lyi elgsenos skirtumus interpretuoti bio-
logikai (Unger, 1985), politin konservatizm. Kritikai marksistai atkreip
dmes konkurencinius, individualistinius alikumus - pavyzdiui, prie-
laid, kad konformizmas yra neigiamas, o individualus atlygis - teigiamas.
inoma, ir feminists, ir marksistai taip pat dar savo prielaidas. Tai ypa
mgsta pastebti akademinio politinio tikslumo" kritikai. Socialinis psicho-
logas Lee Jussimas (2005) rodinja, kad paangs socialiniai psichologai
kartais jauiasi priversti neigti grupi skirtumus ir daryti prielaid, kad gru-
pi skirtum stereotipai kyla ne i realaus gyvenimo, o i rasizmo.
Treiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdi, kaip iankstins nuosta-
tos veikia ms interpretacijas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo
aistruoliai, ms elgsen labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realyb.
Psichologinse svokose slypi vertybs
Ms sitikinimui, kad psichologija nra objektyvi, turi takos supratimas,
kad pai psicholog vertybs gali stipriai veikti j teorijas ir nuomones.
Psichologai gali vertinti mones kaip brandius arba nebrandius, prisitai-
kanius arba sunkiai prisitaikanius, psichikai sveikus arba nesveikus. Jie
kalba, tarsi skelbt faktus, o i ties jie daro vertybmis grindiamus verti-
nimus. tai keletas pavyzdi:
Gero gyvenimo apibrimas. Vertybs taip pat daro tak svok apibri-
mui. Imkime, pavyzdiui, bandymus apibrti, k reikia gyventi gerai.
Asmenybs psichologas Abrahamas Maslowas garsjo sensityviais sa-
ve realizavusi" moni, kurie patenkin ilikimo, saugumo, priklausy-
mo" bei saviverts poreikius, realizuoja savo mogikj potencial, api-
brimais. Tik nedaugelis skaitytoj pastebjo, kad moni saviraikos
pavyzdius Maslowas pasirinko veikiamas asmenini vertybi. Dl to save
realizavusi moni apibdinimas - kad jie yra spontaniki, savaranki-
ki, paslaptingi ir taip toliau - atspindjo Maslowo asmenines vertybes.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 31
Jei jis bt rmsis kitais herojais - tarkim, Napoleonu, Aleksandru Ma-
kedonieiu ar Johnu D. Rockefelleriu - saviraikos apraymas bt ki-
toks (Smith, 1978).
Profesionals patarimai. Psicholog patarimai taip pat atspindi patarianij
asmenines vertybes. Kai psichiatrai pataria mums, kaip gyventi, kai vaik
ugdymo specialistai moko, kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gy-
venti nesirpinant kit moni lkesiais, jie ireikia savo asmenines ver-
tybes. (Vakaruose daniausiai orientuojamasi individualistines vertybes,
skatinanias daryti tai, kas geriausia man". Kitose kultrose labiau prasta
atsivelgti tai, kas geriausia mums".) Daugelis moni, nesuvokdami, kad
egzistuoja paslptos vertybs, sutinka su specialisto" nuomone. Taiau pro-
fesionals psichologai negali atsakyti klausimus, koks turt bti auk-
iausias moralinis sipareigojimas, tikslas ir gyvenimo prasm.
Svok krimas. Paslptos vertybs sismelkia netgi moksliniais tyrimais
grindiamus psichologijos svok apibrimus. sivaizduokite, kad atli-
kote asmenybs test ir psichologas, suskaiiavs js atsakym takus,
pranea: Js saviverts rodikliai aukti. Nerimo rodikliai - emi. O j-
s ego - nepaprastai stiprus". tai kaip, - pagalvojate js. - A irgi taip
maniau, taiau gera tai igirsti." Po to kitas psichologas pateikia jums pa-
na test. Dl kakokio keisto sutapimo is testas sudarytas i t pai
klausim. Vliau psichologas jums sako, kad tikriausiai esate perdtai gy-
nybikas, nes js savs slopinimo rodiklis auktas. Kaip ia gali bti?
- stebits. - Anas psichologas apie mane taip graiai kalbjo." Taip ga-
ljo atsitikti, nes visos ios klis apibdina t pat atsakym rinkin (ten-
dencij kalbti graiai apie save ir nepripainti problem). Kaip tai rei-
kt pavadinti: aukta saviverte ar gynybikumu? Abu apibdinimai at-
spindi tam tikra vertybe grindiam sprendim.
Etikei klijavimas. Nra pagrindo kaltinti socialin psichologij dl to, kad
jos odynas remiasi vertybmis, nuo kuri priklauso vairs sprendimai.
Tai galioja ir kasdienei kalbai. Ar mes mog, dalyvaujant partizaniniame
kare, pavadinsime teroristu", ar kovotoju u laisv", priklausys nuo ms
poirio ios kovos tiksl. Ar per kar uvusius civilius gyventojus lai-
kysime nekalt gyvybi praradimu", ar papildomais nuostoliais", atspin-
ds ms poir iuos uvusiuosius. Ms politins pairos lemia, ar
visuomens pagalb pavadinsime socialine rpyba", ar pagalba skurs-
tantiems". Kai , j i e" iauktina savo al ir jos mones, tai yra naciona-
lizmas; kai taip elgiams mes" - tai patriotizmas. Asmenins vertybs
lemia, kaip mogus pavadins ne vedybinius santykius: atvira santuoka"
ar neitikimybe". Smegen plovimas" - tai toks socialinis poveikis, ku-
riam mes nepritariame. Ikrypimai" - lytiniai santykiai, kuri mes ne-
praktikuojame. Pastabose apie ambicingus" vyrus ir agresyvias" mote-
ris yra paslptas poiris.
32 ANGA
Kaip rodo ie pavyzdiai, vertybs gldi ms psichikos sveikatos ir sa-
viverts apibrimuose, ms psichologiniuose patarimuose, kaip gyventi,
ir ms psichologiniuose apibendrinimuose. ioje knygoje a atkreipsiu d-
mes kitus neireiktj vertybi pavyzdius. Mes neteigiame, kad impliciti-
ns, arba neireiktosios, vertybs yra blogai. Tiesiog norime pastebti, kad
mokslinis interpretavimas, net reikini vardijimo lygyje, yra mogaus veikla,
todl natralu ir neivengiama, kad iankstiniai sitikinimai bei vertybs da-
ro tak socialini psicholog mintims ir atsispindi j darbuose.
Ar turtume atmesti moksl dl to, kad jame yra ir subjektyvioji pus?
Prieingai: kaip tik todl, kad mstymas visada susijs su interpretavimu, at-
liekant mokslin analiz reikalingi tyrjai, turintys vairi alikum. Nuo-
latos gretindami sitikinimus su kiek manoma geriau parinktais faktais, ga-
lime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingum. Sistemingas stebjimas ir
eksperimentavimas padeda isivalyti akinius, pro kuriuos stebime tikrov.
APIBENDRINIMAS
Socialin psichologija ir mogikosios vertybs
Socialini psicholog ipastamos vertybs akivaizdiai veikia j mokslini tyrim tem ir studij
krypi pasirinkim.
Vertybs pasireikia ir subtiliau - kaip paslptos svok formulavimo, psichologini apibendrini-
m ir duodam patarim prielaidos.
is vertybi skverbimasis moksl nra iskirtinai bdingas tik socialinei psichologijai. Btent dl
to, kad mogus retai bna nealikas, nordami patikrinti savo puoseljam idj tikrovikum
turime sistemingai stebti bei eksperimentuoti.
A jau seniai tai inojau:
ar socialin psichologija nra
paprasiausias sveikas protas?
Ar socialins psichologijos teorijos pateikia naujas mogaus bsenos valgas? O gal jos tik
aprao akivaizdius dalykus?
Daugelis ioje knygoje pateikt ivad gali jums bti inomos, nes socialin
psichologija galioja visur. Mes nuolatos stebime mones, galvojanius apie
kitus, daranius jiems tak ir bendraujanius tarpusavyje. Verta inoti, kok
poveik daro veido iraika, kaip kit mog priversti k nors atlikti, nuteikti
draugikai ar prieikai. imtmeius filosofai, raytojai ir poetai stebjo so-
cialin elgsen ir j komentavo. Mes kiekvienas esame susij su socialine psi-
chologija.
Ar tai reikia, kad, kitais odiais tariant, socialin psichologija yra svei-
kas protas? Nebiau ras ios knygos, jei taip manyiau. Tiesa, reikia pri-
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 33
painti, kad socialin psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama, kad
ji triviali, nes kalba apie akivaizdius dalykus, o kita vertus, sakoma, kad ji
pavojinga, nes iuo mokslu galima naudotis manipuliuojant monmis.
Antrj priekait socialinei psichologijai nagrinsime 7 skyriuje, o da-
bar paanalizuokime pirmj.
Ar socialin psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasiausiai grin-
dia tai, k bet kuris mgjas ino intuityviai? Raytojas Cullenas Murphy
(1990) btent taip ir man: Kasdien socialini moksl atstovai stebi pasau-
l. Ir kasdien jie atranda, kad moni elgesys daniausiai yra toks, kokio buvo
galima tiktis". Madaug prie pus imtmeio istorikas Arthuras Schlesin-
geris jaunesnysis (1949) su panaia panieka reagavo socialini mokslinin-
k atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusi amerikiei kari
tyrimus. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apvelg iuos tyrimus, pa-
teik pavyzdius ir juos paaikino. Kai k a ia atpasakosiu:
1. Auktesn isilavinim turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau
isilavin. (Intelektualai maiau pasireng karo sukeliamam stresui nei tie,
kurie vadovaujasi gatvs imintimi.)
2. I pietini valstij kil kariai geriau nei iaurieiai pakeldavo tropin kli-
mat. (Pietieiai labiau priprat prie auktos temperatros.)
3. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodiai siekdavo paauktinimo. (Priespau-
dos metai atsiliepia pasiekim motyvacijai).
4. Juodaodiai i pietini valstij noriau bendraudavo su baltaisiais karinin-
kais i Piet nei i iaurs. (Karininkai i Piet buvo labiau prat ir ge-
riau mokjo bendrauti su juodaodiais.)
Skaitydami iuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite, kad jie paremti svei-
ku protu. Jei taip, turbt nustebsite suinoj, k Lazarsfeldas nuolatos kar-
tojo: Kiekvienas i teigini yra visika prieingyb tam, kas buvo i ties
pastebta Nes i ties tyrimais nustatyta, kad maesn isilavinim turin-
tys kariai prisitaikydavo blogiau. Pietieiai n kiek ne geriau prisitaikydavo
prie tropinio klimato nei iaurieiai. Juodaodiai labiau negu baltieji troko
bti paauktinti, ir taip toliau. Jei i karto btume paskelb tikruosius tyri-
mo rezultatus [su kuriais susipaino Schlesingeris], skaitytojas juos taip pat
bt pavadins akivaizdiais."
Problema ta, kad sveik prot mes pasitelkiame post factum. vykiai b-
na kur kas akivaizdesni" ir labiau nuspjami po to, kai vyksta, negu prie
vyk. Eksperimentai parod, kad suinoj, koks turi bti eksperimento re-
zultatas, mons nustoja juo stebtis - bent jau maiau stebisi nei tada, kai
supaindinami tik su eksperimento procedra ir galimais rezultatais (Slovic
ir Fischhoff, 1977).
Panaiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime, kad kas nors atsitiks,
kol tai neatsitinka. Tik tada mes staiga aikiai pamatome, kas iprovokavo
34 ANGA
pavluotos nuomons
alikumas
(hindsight bias)
Perdtas gebjimo numatyti
vyki eig jiems jau vykus
vertinimas. Dar inomas kaip
a jau seniai tai inojau"
reikinys.
t vyk ir nesistebime. Po rinkim ar pasikeitus situacijai vertybini popie-
ri biroje daugumos komentatori tokia vyki raida nestebina: Situacij
rinkoje jau seniai reikjo taisyti". Po 2005 metais uragano Katrina" sukel-
to potvynio Naujajame Orleane atrod savaime suprantama, kad oficialioji
valdia turjo numatyti i situacij: buvo atlikti krantini pylim paeidia-
mumo tyrimai, demografins apklausos parod, kad daug gyventoj netur-
jo automobili ir gyveno taip skurdiai, jog negalt sau leisti persikelti ir
apsigyventi kitoje vietoje, o meteorolog prognozs aikiai rod saugos prie-
moni ir atsarg kaupimo btinyb. Kaip yra pasaks dan filosofas ir te-
ologas Sorenas Kierkegaardas, gyvenimas yra gyvenamas priek, taiau
jis suprantamas velgiant atgal".
Jei is pavluotos nuomons alikumas (arba a jau seniai tai ino-
jau" reikinys) yra skvarbus, dabar galite pajusti, jog apie tai jau irgi ino-
jote. I ties, beveik bet kuris manomas psichologinio eksperimento rezul-
tatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas - po to, kai j suinote.
Galite pademonstruoti reikin. Surinkite grup moni, vienai grups
daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis, o kitai - prieingus. Pa-
vyzdiui, vienai grupei pasakykite:
Socialiniai psi chol ogai past ebj o, kad rinkdamiesi draugus ar si myl dami mes
daniausiai avi ms monmi s, kuri savybs skiriasi nuo msi ki . Tikriausiai
senoj e patarlje, kad prieybs traukia viena kit", yra iminties.
Kitai grupei pasakykite:
Socialiniai psichologai past ebj o, kad ri nkdami esi draugus ar si myl dami mes
daniausiai avi ms monmi s, kuri savybs panai os ms. Tikriausiai senoje
pat arl j e toks tok pai no ir alaus pavadi no" yra iminties.
Papraykite, kad mons i pradi paaikint rezultat. Po to paklauskite,
ar jis juos nustebino, ar ne. Visi eksperimento dalyviai turt atsakyti, kad
pateiktas rezultatas j nenustebino.
I ties galime pasitelkti visas savo inomas patarles ir beveik bet kur
rezultat paversti logiku. Jei socialinis psichologas teigia, kad isiskyrimas
sustiprina meils ry, danas atsako: Ir u tai jums moku pinigus? Visi i-
no, kad isiskyrimas velnina ird". Jei paaikt, kad isiskyrimas susilp-
nina trauk, tas pats pilietis pasakyt: T jau kartodavo mano senel: kas
i aki - tas ir i irdies."
Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turjo progos smagiai pakikenti, kai
papra Leicesterio (Anglija) universiteto studentus vertinti skirtingas pa-
tarles. Igird posak: Baim stipresn u meil", dauguma student suti-
ko, kad jis teisingas. Taiau lygiai t pat pasak ir studentai, kuriems buvo
pateiktas prieingas patarls variantas: Meil stipresn u baim". Panaiai
teigiamai buvo vertinamos patarls Nukrits negali padti krintani)am",
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 35
atkreipkime dmes
A jau seniai tai inojau
urnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino sociologij, psichologij ir kitus socialinius mokslus
tuo, kad jie daniausiai tesugeba velgti tik akivaizdius dalykus arba patvirtina banalybes". Pats ianalizavs socialini moksl
duomenis, jis neaptiko idj ar ivad, kuri nebt galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citat ody-
ne".. Taiau kad galtume atsijoti vienas kitam prietaraujanius posakius, reikalingas mokslinis tyrimas. tai kelios viena kitai
prietaraujanios patarls:
Kas teisingiau: kad... ar kad...
Per daug virj sugadina sultin. Dvi galvos geriau nei viena.
Plunksna galingesn u kard. Darbai kalba garsiau nei odiai.
Seno uns nemanoma imokyti nauj triuk. Mokytis niekada nevlu.
Kraujas tirtesnis u vanden. Kai daug gimini, maai draug.
Kas dvejoja, tas klysta. Prie okdamas apsidairyk.
Persptas yra i anksto apsiginklavs. Neperoks griovio, nesakyk op!"
Nukrits gali padti krintaniajam." Taiau a labiausiai mgstu dvi labai
vertinamas patarles: Protingi kuria patarles, o kvailiai jas kartoja" (auten-
tika patarl) ir jos perdirbinys: Kvailiai kuria patarles, o protingi jas kar-
toja". (Daugiau viena kitai prietaraujani patarli rasite skyrelyje Atkreip-
kite dmes. A jau seniai tai inojau".)
Pavluotos nuomons alikumas kelia problem daugeliui psichologijos
student. Kartais rezultatai i ties stebina (pavyzdiui, olimpini aidyni
bronzos medali laimtojai digauja labiau u ikovojusius sidabro medalius).
Vadovliuose skaitant apie eksperiment rezultatus, mediaga danai atrodo
lengva, netgi akivaizdi. Vliau, atliekant test, kai reikia pasirinkti vien i
keli galim ivad, uduotis gali tapti stebtinai sudtinga. Neinau, kas
nutiko, - vliau aimanuoja sutriks studentas. - Maniau, jog visk moku."
Pozicijos a jau seniai tai inojau" pasekms gali bti pratingos. Ji gali
sukelti arogancij - intelektini gali pervertinim. Be to, manant, jog re-
zultatus galima nuspti, labiau linkstama kaltinti sprendimus priimanius as-
menis u blogus pasirinkimus, kurie retrospektyvoje atrodo akivaizds", o
ne pagirti u gerus sprendimus, kurie taip pat atrodo akivaizds".
Po rugsjo 11-osios artjanios nelaims enklai atrodo buv akivaizds.
JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleist arba klaidingai in-
terpretuot kali (Gladwell, 2003). CV inojo, kad Al Qaedos agentai at-
vyko al. FTB agentas nusiunt pagrindin bstin praneim, perspda-
mas Biur ir Niujork apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiks-
mus siuniant studentus mokytis Jungtini Valstij civilins aviacijos uni-
36 ANGA
Lengva bti imintingam
po laiko."
erlokas Holmsas
(Arthur Conan Doyle,
The Problem of Thor Bridge -
Toro tilto problema").
Viskas, kas svarbu,
jau pasakyta."
Filosofas Alfred North
VVhitehead
(1861-1947)
versitetuose bei koleduose". FTB neatkreip dmesio perspjim ir ne-
sugebjo jo susieti su praneimais, kad teroristai planuoja panaudoti lktu-
vus kaip ginkl. vykus nelaimei, specialij tarnyb veiksm kritikai au-
k: Bukagalviai! Kodl jie nesugebjo sujungti tak?"
Taiau tai, kas akivaizdu po laiko, retai bna aiku prie vykius. val-
gybos darbuotojai verste uversti krvomis beverts informacijos, kurioje
sksta trupinliai vertingos. Tad analitikai privalo rinktis, kuri informacij
tikrinti. Per eerius metus iki rugsjo 11-sios FTB kovos su terorizmu pa-
dalinys turjo 68 000 neitirt praneim. Pavluotos nuomons nenaudin-
gumas yra akivaizdus.
Mes taip pat kartais kaltiname save u kvailas klaidas" - kad galbt ga-
ljome geriau pasielgti su kokiu nors mogumi ar teisingiau vertinti tam tikr
situacij. velgdami atgal matome, kaip galjome elgtis. Privaljau inoti,
kad semestro pabaigoje bsiu labai uimtas, ir turjau anksiau pradti ra-
yti t straipsn." Taiau kartais bname per grieti sau. Mes pamirtame,
kad anksiau visikai nebuvo aiku, kas dabar jau yra akivaizdu.
Gydytojai, kuriems pasakomi ir ligos simptomai, ir mirties prieastis (nu-
statyta per skrodim), kartais stebisi, kodl buvo nustatyta klaidinga diag-
noz. Tuo tarpu kitiems gydytojams, kuriems buvo pasakyti tik simptomai,
liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti, 1988). Itisus imt-
meius sveikas protas ir medicinin praktika teig, kad viduri iltins su-
kelt kariavim galima veiksmingai gydyti nuleidiant krauj, ir tik XIX a.
viduryje kakas nepatingjo atlikti eksperiment - suskirstyti pacientus dvi
grupes, kuri vienai nuleidiamas kraujas, o kitai tiesiog leidiama ilstis
lovoje. Pasirod, kad tiems pacientams, kuriems buvo nuleista kraujo, sek-
si n kiek ne geriau negu tiems, kuriems i procedra nebuvo atlikta. Ar pri-
siekusieji sunkiau apsisprst dl gydytoj nekompetentingumo, jei jie bt
priversti numatyti, o ne velgti atgal?
Tad ar turtume daryti ivad, kad sveikas protas daniausiai klaidina?
Kartais taip atsitinka. Taiau kartais tradicin imintis neklysta, o kartais bna
diskutuotina: ar laim yra inoti ties, ar puoselti iliuzijas? Ar bti su ki-
tais, ar gyventi ramioje vienatvje? Nuomons nieko nevertos; kad ir k at-
rastume, visada atsiras mogus, kuris tai buvo numats. (Markas Twainas
juokavo, kad Adomas buvo vienintelis mogus, kuris sakydamas k nors
reikminga inojo, jog niekas kitas ito dar nra pasaks.) Taiau kuri i dau-
gybs konkuruojani idj geriausiai atitinka tikrov? Tyrimais galima tiks-
liai nustatyti aplinkybes, kada nuvalkiota tiesa apie sveik prot pasitvirtina.
Esm yra ne tai, kad sveikas protas klysta. Veikiau tai, kad sveikas pro-
tas daniausiai bna teisus po to, kai kakas jau vyko. Dl to mes lengvai
apgaudinjame save, galvodami, kad inome ir inojome daugiau nei i tie-
s. Btent dl to mums reikalingas mokslas - kad padt atskirti realyb nuo
iliuzij ir tikras pranaystes nuo paprasiausio gudrumo po laiko.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 37
APIBENDRINIMAS
A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija
nra paprasiausias sveikas protas?
Kaip ir daugelis vyki, socialins psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizds.
Taiau eksperimentai rodo, kad rezultatai atrodo akivaizdesni" po to, kai suinomi faktai.
is pavluotos nuomons alikumas danai skatina mones per daug pasikliauti savo sprendi-
m bei pranaysi pagrstumu.
Tyrimo metodai:
kaip tiria socialin psichologija
Aptarme kelet intriguojani klausim, kuriuos socialin psichologija ie-
ko atsakym. Taip pat pamatme, kaip subjektyvs, danai nesmoningi pro-
cesai veikia socialini psicholog darbus. Dabar panagrinkime mokslinius
metodus, kurie socialin psichologij paveria mokslu.
Prie darydami apibendrinimus, socialiniai psichologai kuria teorijas, su-
rikiuojanias j stebjim rezultatus ir leidianias formuluoti patikrinamas
hipotezes bei praktines prognozes. Socialiniai psichologai taip pat atlieka
mokslinius tiriamuosius darbus, leidianius prognozuoti elgsen taikant ko-
reliacinius tyrimus, kurie danai atliekami natralioje aplinkoje. Jie taip pat
siekia paaikinti elgsen, atlikdami eksperimentus, kuri metu kontroliuoja-
momis slygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksni. Atlik moks-
linius tyrimus, jie ieko bd, kaip, remiantis tyrim rezultatais, bt ga-
lima padti monms kasdieniame gyvenime.
Jau rame, kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Ste-
bti mones parkuose, gatvje, mokyklose ar universitete - universalus ho-
bis. Stebdami susikuriame nuomones apie tai, k mons vieni apie kitus
galvoja, kaip vienas kit veikia ir kaip bendrauja. Socialiniai psichologai pro-
fesionalai daro t pat, tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruop-
iau (danai atlikdami eksperimentus, kuri metu sukuriamos miniatirins
socialins dramos, susiejanios prieast ir pasekm). Ir tai jie daro danai.
Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti, 2003), at-
likta 25 000 tyrim, kuri metu itirti 8 milijonai moni.
Hipotezi formulavimas ir tikrinimas
Mums, socialiniams psichologams, sunku sugalvoti k nors patrauklesnio nei
pats mogaus buvimas. Grumtynse su prigimtimi mes isiaikiname jos pa-
slaptis ir susisteminame savo spjimus bei ivadas. Teorija yra kompleksi-
nis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys. Teori-
jos - tai mokslins stenogramos.
Niekas taip galingai
neprapleia proto,
kaip gebjimas sistemingai
ir teisingai tyrinti visa,
k galime gyvenime stebti."
Markas Aurelijus,
Meditacijos
teorija
(theory)
Kompleksinis princip,
paaikinani ir nuspjani
stebimus vykius, rinkinys.
38 ANGA
Kasdienje kalboje teorija" danai reikia maiau negu fakt" - pasi-
kliovimo kopi vidurin skersin tarp teorinio spjimo ir fakto. Pavyzdiui,
mons gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teorij kaip tiesiog te-
orij". Alanas Leshneris, Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas,
pastebi, kad evoliucija tikrai yra tik teorija, taiau sunkio jga - taip pat
tik teorija" (2005). mons danai tvirtina, kad sunkio jga - tai faktas. Bet
i ties\\ faktas yra tai, kad imesti raktai nukrenta ant ems. Sunkio jga -
teorinis paaikinimas, pagrindiantis tokius faktus.
Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. Faktai - tai pripa-
inti teiginiai apie tai, k stebime. Teorijos yra idjos, apibendrinanios ir
paaikinanios faktus. Mokslas surstas i fakt, lygiai kaip namas surs-
tas i akmen, - sak Julesas Henris Poincar, - taiau fakt rinkinys yra
toks pat mokslas, kaip akmen krva - namas."
Teorijos ne tik apibendrina, jos leidia kurti patikrinamas prognozes, va-
hipotez dinamas hipotezmis. Hipotezs tarnauja keliems tikslams. Vis pirma jos
(hypothesis) leidia patikrinti teorij, parodydamos, kaip teorija gali bti ikreipta. Ku-
Patikrinamas teiginys, riant prognozes, teorija padeda teisingai pasirinkti. Antra, prognozs nusta-
jog tarp paskir vyki gali to mokslini tyrim krypt. Bet kuri mokslin sritis spariau subrs, jei moks-
egzistuoti ryys. lininkai jaus, kuria kryptimi reikia eiti. Teorins prognozs silo naujas moks-
lini tyrim sritis; jos pataria tyrjams iekoti dalyk, apie kuriuos jie gal-
bt niekada nebt pagalvoj. Treia, ger teorij savyb prognozuoti gali
paversti jas praktinmis. Pavyzdiui, ibaigta agresijos teorija leist prog-
nozuoti, kada agresijos tiktis ir kaip j kontroliuoti. Kaip pareik vienas
iuolaikins socialins psichologijos pradinink Kurtas Lewinas, nieko n-
ra praktikesnio u ger teorij".
Panagrinkime, kaip tai veikia. Tarkim, mes pastebime, kad plikaujan-
tys, besityiojantys ar upuldinjantys mons danai veikia grupmis arba
minioje. Todl pagrstai galime teigti, kad kit moni buvimas atskiriems
individams padeda jaustis anonimikiems ir maina j varymsi. Truputl
paimprovizuokime. Galbt galtume i idj patikrinti sukurdami labora-
torin eksperiment, imituojant mirties bausms vykdym elektros kdje.
Kas bt, jei grups moni papraytume sukelti elektros ok nelaimingai
aukai, taiau niekas i j neinot, kuris grups narys sukelia ok? Ar
ie mons, kaip leidia spti ms teorija, sukelt stipresn ok nei veik-
dami pavieniui?
Taip pat galime manipuliuoti ir anonimikumu: ar mons sukelt stip-
resn ok, jei galt slpti savo veidus? Jei rezultatai hipotez patvirtint,
ja bt galima remtis praktikoje. Gal bt galima sumainti policinink bru-
talum, liepiant jiems segti didelius enklus su pavardmis, vainti auto-
mobiliais su dideliais atpainimo numeriais ar filmuojant j vykdomus are-
tus - beje, pastaruoju metu visa tai daugelyje miest tapo prasta.
Taiau kaip nusprsti, kad viena teorija geresn u kit? Gera teorija: 1)
veiksmingai apibendrina gausyb stebjim, 2) pateikia aikias prognozes,
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 39
kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teorij, b) sukurdami
nauj tyrim srit ir c) silydami praktinius jos panaudojimo bdus. Da-
niausiai teorijas atmetame ne todl, kad jos klaidingos. Veikiau jos, kaip ir
seni automobiliai, pakeiiamos naujesnmis bei geresnmis.
Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas
Apie socialini psichologini tyrim metodus suinosite tolesniuose skyriuo-
se. Taiau jau dabar usukime ukulisius ir trumpai pavelkime, kaip ie
tyrimai atliekami. To pakaks, kad galtumte vertinti duomenis ir kritikai
vertinti kasdienius socialinius vykius.
Socialiniai psichologiniai tyrimai gali bti vykdomi skirtingose vietose. Jie
gali bti atliekami laboratorijoje arba natroje (kasdienje aplinkoje). Taip
pat skiriasi ir metodai - tyrimai gali bti koreliaciniai (keliant klausim, ar
du ir daugiau veiksni yra natraliai susij) arba eksperimentiniai (manipuliuo-
jant kokiu nors veiksniu, kad bt galima nustatyti jo poveik kitam). Jei norite
bti kritikas laikraiuose ir urnaluose skelbiam psichologini tyrim skaity-
tojas, pravartu suprasti, kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperiment.
Pirmiausia panagrinkime koreliacini tyrim pranaumus (danai nat-
ralioje aplinkoje analizuojami svarbs kintamieji) ir trkumus (neapibrtas
prieasties ir pasekms interpretavimas). Kaip pamatysime 14 skyriuje, ian-
dieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su mogaus
sveikata. I toki mokslinink galime paminti Douglas Carroll i Glas-
govo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithbei Paul
Bennett (1994). Iekodami galimo ryio tarp socialins ekonomins pad-
ties ir sveikatos, mokslininkai nuvyko sensias Glasgovo kapines. Kaip pir-
min informacij apie sveikat jie nuo paminkl lenteli nusira 843 mo-
ni gyvenimo trukm. Socialins padties rodikliu mokslininkai pasirinko
paminkl aukt, teigdami, kad tai atspindi jo kain, taigi ir buvusi praban-
g. Kaip parodyta 1.4 paveiksle, auktesni paminklai buvo susij su ilges-
niu ir vyr, ir moter gyvenimu.
Carrollas ir jo kolegos aikina, kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis
kiti tyrintojai patvirtino ry tarp socialins padties ir ilgaamikumo. Re-
iausiai apgyvendintuose kotijos regionuose, kuriuose nedarbo lygis emiau-
sias, buvo daugiausia ilgaami. Jungtinse Valstijose pajamos koreliuoja su
ilgaamikumu (vargams ir emesns socialins padties monms gresia
didesnis ankstyvos mirties pavojus). iuolaikinje Britanijoje uimama padtis
koreliuoja su ilgaamikumu. Buvo atliktas toks tyrimas. Deimt met buvo
stebima 17 350 valstybs tarnautoj. emesnio rango vadov mirtingumo tiki-
myb buvo 1,6 karto didesn nei aukiausiojo rango administratori. Kance-
liarijos darbuotoj mirtingumo tikimyb buvo 2,2 karto, o darbinink - 2,7
karto didesn (Adler ir kiti, 1993, 1994). Socialin padtis ir sveikata pati-
kimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmeio ir gyvenamosios vietos.
natriniai (lauko) tyrimai
(field research)
Natralioje, realioje aplinkoje,
u laboratorijos rib atliekami
tyrimai.
koreliaciniai tyrimai
(correlational research)
Natraliai vykstani ryi
tarp kintamj tyrimas.
eksperimentiniai tyrimai
(experimental research)
Tyrimai, kuri metu siekiama
isiaikinti prieasties-
pasekms ryius, manipuliuojant
vienu ar daugiau veiksni
(nepriklausom kintamj) ir tuo
pat metu kontroliuojant kitus
(ilaikant juos pastovius).
40 ANGA
1.4 PAVEIKSLAS
Socialins padties
ir ilgaamikumo ryys
Aukti paminklai amino
mones, kurie gyveno ilgiau.
66
65
(0 64
E 63
oj
(O
62
i
62
c
d>
>
61
O)
Z
60
59
58
| Vyrai
H Moterys
emi Vidutinio aukio
Paminkl auktis
Aukti
Mokslininkai pastebjo
neymi, taiau teigiam
koreliacij tarp paaugli
pomgio klausytis sunkiojo
metalo muzikos ir polinkio
ikivedybinius lytinius
santykius, pornografij,
satanizm, narkotikus bei
alkohol (Landers, 1988). Kaip
bt galima paaikinti ry?
Koreliacija ir prieastingumas
Socialins padties ir ilgaamikumo santykis iliustruoja mstymo klaid, ku-
riai sunkiai atsispiria ir mgjai, ir profesionals socialiniai psichologai: kai
sugretinami du veiksniai (pavyzdiui, socialin padtis ir sveikata), kyla pa-
lusi pagunda daryti ivad, kad vienas slygoja kit. Galime manyti, kad
socialin padtis veikia sveikat. Bet gal yra atvirkiai? Gal sveikata lemia
energingum bei skm? Gal ilgiau gyvenantys mons sukaupia didesnius
turtus (ir dl to pasistato brangesnius paminklus kapinse)? O gal visk lemia
koks nors treias kintamasis, pavyzdiui, mityba (ar turtuoliai link maitintis
kitaip nei varguomen)? Koreliacija parodo esant ry, taiau nebtinai prie-
ast ar pasekm. Koreliaciniai tyrimai leidia prognozuoti, taiau negali pa-
sakyti, ar, pakeitus vien kintamj (pavyzdiui, socialin padt), pasikeis
ir kitas (pavyzdiui, sveikata).
Koreliacijos ir prieastingumo maiatis populiariojoje psichologijoje su-
kelia daug painiavos. tai kitas realiai egzistuojantis ryys tarp saviverts ir
mokymosi rezultat. Stipriai ireikt savivert turini vaik mokymosi re-
zultatai taip pat yra aukti. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju, galime
teigti ir prieingai: gerai besimokani vaik savi vert daniausiai bna auk-
ta.) Kaip manote, kodl egzistuoja is ryys (r. 1.5 paveiksl)?
Kai kurie mons tiki, kad sveikas poiris save" padeda daugiau pa-
siekti. Tad mokant vaik sukurti geresn savo vaizd, galima pagerinti ir jo
mokymosi rezultatus. Tuo tikdamos 30 JAV valstij dieg daugiau nei 170
savivert skatinani taisykli.
Taiau kiti, tarp j ir psichologai Williamas Damonas (1995), Robynas
Dawesas (1994), Markas Leary (1998), Martinas Seligmanas (1994) ir Roy
Baumeisteris su kolegomis (2003), abejoja, ar savivert i ties yra arvai,
kurie apsaugo vaikus" nuo nepaangumo (narkotik ar nusikalstamumo). Gal
atvirkiai: problemos ir neskms j menkina. Gal savivert daniau atspindi
tai, kas mus supa. Gal j suformuoja sunkiai ikovoti laimjimai. Kol jums
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 41
KORELIACIJA
X Y
Socialin padtis B
B Sveikata
Savivert 1 | Mokymosi rezultatai
GALIMI AIKINIMAI
X Y
1.5 PAVEIKSLAS
Koreliacija ir prieastingumas
Dviej kintamj koreliacij
gali paaikinti bet kuri i
trij kombinacij. Arba
vienas gali bti kito
prieastimi, arba abu yra
veikiami treio kintamojo".
seksis, apie save galvosite gerai; padarykite kvail klaid, patirkite nesk-
m, ir pasijusite kvailai. Norvegijos mokslininkai, ityr 635 moksleivius,
teigia, kad auksini vaigdi grandinl u teising rayb ir suavtos mo-
kytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivert (Skaalvik ir Hagtvet, 1990).
Galbt saviverts ir pasiekim moksle sveika yra abipus, kaip parod be-
veik 6000 vokiei septintok tyrimas (Trautwein ir kiti, 2006).
Savi vert bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todl, kad tai susij
su intelektu ir eimos socialine padtimi. Kad tokia galimybs egzistuoja,
minima dviejuose tyrimuose. Vieno i j imtis - 1600 visos Amerikos jau-
nuoli, o kito - 715 Minesotos valstijos jaunuoli (Bachman ir O'Malley,
1977; Maruyama ir kiti, 1981). Kai tyrjai statistikai paalino intelekto ir
eimos socialins padties poveik, koreliacija tarp saviverts ir mokymosi
rezultat inyko.
Koreliacija nurodo ry tarp dviej kintamj ir ireikia j koeficientu,
ymimu raide r: nuo -1, 0 (vieno kintamojo reikm maja proporcingai kito
kintamojo didjimui) iki +1,0 (abiej kintamj reikms didja ir maja
kartu). Savivert ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0,6). Tapai dvy-
ni intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0,8). Koreliacijos tyrim
stiprioji pus yra ta, kad ji bdinga realioms situacijoms, todl galima tyri-
nti veiksnius, kuri negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip ras, lytis,
socialin padtis). Didiausias toki tyrim trkumas - j nevienareikmi-
kumas. Tai labai svarbu, todl verta pakartoti dvideimt etj kart, jei 25
kartus pakartojus monms tai nepadar spdio: jei du kintamieji kinta kartu
(koreliuoja), inodami vien, galime numatyti kit, taiau koreliacija ne-
atskleidia prieasties ir rezultato.
Taiau progresyvs koreliaciniai metodai gali parodyti ir prieasties-pa-
sekms ryius. Laiko interval koreliacija atskleidia vyki sek (pavyzdiui,
parodo, ar pakit mokymosi rezultatai daniau stebimi prie, ar po saviver-
42 ANGA
ts pokyi). Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus, leidianius
atmesti trikdanius" kintamuosius. itaip, pavyzdiui, inyko koreliacija tarp
mokymosi rezultat ir saviverts, kai buvo atmesti intelekto ir eimos so-
cialins padties veiksniai. Prisiminkime ir anksiau mint treij kinta-
mj, pavyzdiui, mityb. Atsivelgdami tai, grup kot mokslinink do-
mjosi, ar paalinus rkymo poveik iliks ryys tarp socialins padties ir
ilgaamikumo, nes dabar auktesn padt uimantys mons rko maiau.
Taip ir atsitiko. Todl buvo spjama, kad kai kurie kiti veiksniai, pavyzdiui,
padidjs stresas ir sumajs kontrols pojtis, taip pat gali turti takos var-
gingai gyvenanij mirtingumui.
atsitiktin imtis
(random sample)
Apklausos procedra, kai
kiekvienas tiriamos populiacijos
atstovas turi vienodas galimybes
bti trauktas tyrim.
Apklausos
Kaip mes apskaiiuojame tokius kintamuosius, kaip socialin padtis ir svei-
kata? Vienas bdas yra apklausti reprezentatyv moni skaii. Apklausas
atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes, sudarydami at-
sitiktin imt - toki, kuri patekti vienodas galimybes turi kiekvienas ti-
riamos populiacijos atstovas.
Stebina tai, kad apklaus atsitiktinai parinkt 1200 moni tiek miestuo-
se, tiek visoje alyje, mes 95 procent tikslumu (su trij ir maiau procent
paklaida) galime apibdinti vis populiacij. sivaizduokite didiul sot, ku-
riame yra 50 procent baltj ir 50 procent raudonj pupeli. Atsitiktinai
paimkite 1200 pupeli ir galite bti tikri 95 proc., kad skirtumas tarp abiej
ri svyruos nuo 47 iki 53 procent, nesvarbu, ar sotyje yra 10 000, ar
100 milijon pupeli. Jei raudonsias pupeles laikytume vieno kandidato
prezidentus rmjais, o baltsias - kito, suprastume, kodl nuo 1950 met
Gallupo instituto atliekam prierinkimini apklaus rezultatai vidutinikai
dviem ar maiau procent nesutampa su rinkim rezultatais. Kaip keli krau-
jo laai byloja apie vis kn, taip atsitiktin imtis atspindi vis populiacij.
Nereprezentatyvios imtys. Imties dydis apklausoje nra viskas, - svarbu ir
kaip tiksliai ji atspindi tiriam populiacij. 1984 metais vieno laikraio ap-
valginink Anna Landers prim vienos laiko autors pasilym apklausti
skaitytojas, ar meils jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. Skaityto-
jos klausimas buvo toks: Ar btumte patenkinta ir pamirtumte seks, jei
js draugas jus apkabint ir velniai elgtsi?" I daugiau nei 100 000 mo-
ter 72 procentai atsak taip". Apklausa susidomjo visas pasaulis. Atsa-
kydama kritikams Landers (1985, p. 45) tikino, jog imtis galbt ir neatspindi
vis Amerikos moter. Taiau apklausa pateik nuoird ir verting tam tikro
visuomens sluoksnio poir. Taip yra todl, kad beveik 70 milijon mo-
ni, atstovaujani visoms gyvenimo sritims, skaito mano skilt". Bet kyla
klausimas, ar 70 milijon skaitytoj atspindi vis populiacij? Ar viena i
700 apklausoje dalyvavusi skaitytoj ireikia likusi 699 nuomones?
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 43
Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais,
kai savaitratis Literary Digest 10-iai milijon amerikiei isiuntinjo atvir-
laikius su klausimu apie prezidento rinkimus. I daugiau kaip 2 milijon
grint atvirlaiki atrod, kad Alfo Landono persvara prie Franklin D.
Roosevelt bus triukinama. Kai po keli dien buvo suskaiiuoti tikrieji rin-
kim rezultatai, paaikjo, kad Landonas nugaljo tik dviejose valstijose. ur-
nalas isiuntinjo atvirlaikius su klausimu tik tiems monms, kuri pavardes
surado telefon knygose ir automobili registracijos rauose, itaip pralei-
ds tuos, kurie nesteng turti nei telefono, nei automobilio (Cleghorn, 1980).
Klausini tvarka. Jei imtis reprezentatyvi, privalome atsivelgti ir kitus pa-
klaidos altinius, pavyzdiui, uduodam klausim tvark. Amerikiei pri-
tarimas gj ir lesbiei partnerystei padidja, jei i pradi pasiteiraujama
j nuomons apie gj santuokas. Partneryst atrodo nuosaikesn alternaty-
va (Moore, 2004).
Atsakym variantai. Panagrinkime, kok didiul poveik turi atsakym va-
riantai. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klaus
Anglijos rinkj, kiek, j manymu, procent turt sudaryti atominse elek-
trinse gaminama elektros energija, vidutinikai buvo nurodyta 41 proc. Ki-
tiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procent elek-
tros energijos, j manymu, turt bti pagaminta 1) atominse, 2) ilumin-
se elektrinse ir 3) kitais bdais. Buvo atsakyta, kad atominse elektrinse
reikt gaminti 21 procent visos elektros energijos.
Klausimo formulavimas. Klausimo formulavimas taip pat gali turti takos
atsakymams. Vienos apklausos metu buvo nustatyta, kad tik 23 procentai ame-
rikiei mano, jog j vyriausyb per daug ileidia remdama varginguosius.
Taiau 53 procentai galvojo, kad vyriausyb per daug ileidia socialinei r-
pybai {Time, 1994). Panaiai kitos apklausos metu dauguma pasisak u pa-
galbos usienio alims mainim ir u didesnes dotacijas bad patinantiems
kratams (Simon, 1996).
Klausim pateikimas - labai delikatus dalykas. Net subtils intonaciniai
klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman, 1988; Schu-
man ir Kalton, 1985). K nors drausti" reikia neleisti". Taiau 1940 me-
tais 54 procentai amerikiei pasisak u tai, kad Jungtins Valstijos u-
draust" pasisakymus prie demokratij, o 75 procentai - kad Jungtinse Vals-
tijose tokios kalbos nebt leidiamos". Atlikus nacionalin apklaus 2003
met pabaigoje paaikjo, kad 55 procentai amerikiei palaiko Konstituci-
jos patais, leidiani tik vyro ir moters santuok", nors tuo pat metu atliktos
kitos apklausos duomenimis tik 40 procent palaik patais, draudiani
tuoktis gjams (Moore, 2004). Net jei mons dl kurio nors dalyko turi tvirt
nuomon, klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turti takos atsakymui.
44 ANGA
formuluot
(framing)
Klausimo ar problemos
pateikimo bdas; formuluot
gali labai paveikti moni
sprendimus ir nuomones.
Kart jaunas vienuolis,
paklauss, ar melsdamasis
gali rkyti, sulauk grieto
draudimo. Paklausk kitaip,
patar draugas: paklausk,
ar gali rkydamas melstis
(Crossen, 1993).
nepriklausomas kintamasis
(independent variable)
Eksperimentinis veiksnys,
kuriuo manipuliuoja tyrjas.
Klausim pateikimo tvarka, formulavimas, silomi atsakym variantai su-
daro slygas nesiningiems politikams manipuliuoti apklausomis, demons-
truojant visuomens pritarim savo pairoms. Konsultantai, reklamos agentai
bei gydytojai taip pat gali paveikti ms sprendimus, skirtingomis formu-
luotmis apribodami pasirinkimo galimybes. Todl nenuostabu, kad 1994 me-
tais msos perdirbjai lobistai pasiprieino naujam JAV statymui dl mais-
to preki etikei, kuriuo buvo reikalaujama nurodyti, kad, pavyzdiui, jau-
tienoje yra 30 procent riebal", o ne 70 procent liesos msos ir 30 pro-
cent riebal". Devyni i deimties koledo student mano, kad prezervaty-
vas veiksmingai apsaugo nuo AIDS, jei jo veiksmingumas siekia 95 proc.".
Taiau igird, kad galimyb usikrsti siekia 5 proc.", tik 4 i 10 student
teigia, kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti, 1992).
Yra toks pasakojimas apie sulton, kuris susapnavo, kad neteko vis sa-
vo dant. Buvo sukviesti iniuoniai iaikinti sapn. Pirmasis pasak: Deja!
Prarasti dantys reikia, kad matysite, kaip mirs js giminaiiai". pyks sul-
tonas sak nubausti blogj prana penkiasdeimia ryki kiri. Antra-
sis iniuonis paaikino, kad sultono laukia puikus likimas: Js gyvensite
ilgiau u visus savo giminaiius!" Patenkintas sultonas sak idininkui at-
neti gerajam iniuoniui penkiasdeimt aukso monet.
Pakeliui id apstulbs idininkas tar jam: Js sapno aikinimas n
kiek nesiskiria nuo pirmojo". Taip, - atsak imintingasis sapn aikintojas.-
Taiau atminkite vien dalyk: svarbu ne tik tai, k sakai, bet ir kaip sakai".
Eksperimentiniai tyrimai:
prieasties ir pasekms paieka
Tai, kad tiriant natraliai susijusius vykius beveik nemanoma atskirti prie-
ast nuo pasekms, daugel socialini psicholog skatina, jei tik manoma
ir etika, kasdienius procesus imituoti laboratorijose. ios imitacijos kakiek
primena aerodinaminius tunelius. Aeronautikos ininieriai nepradeda darbo
nuo skraidymo aparat parametr stebjim vairiausiomis natraliomis s-
lygomis. Ir atmosferini slyg, ir skraidymo aparat vairov pernelyg su-
dtinga. Vietoje to ininieriai imituoja tikrov, kuri gali kontroliuoti. Tada
galima manipuliuoti vjo slygomis ir tiksliai stebti j poveik konkreiai
sparno struktrai.
Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais
Kaip ir aeronautikos ininieriai, socialiniai psichologai eksperimentuoja, kad
sukurt svarbi ms kasdienio gyvenimo socialini situacij imitacijas. Vie-
nu metu keisdamas vien ar du veiksnius, vadinamus nepriklausomais kin-
tamaisiais, tyrjas isiaikina, koki tak jie mums daro. Kaip aerodinami-
nis tunelis padeda aeronautikos ininieriui atrasti aerodinamikos principus,
taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio ms-
tymo, socialins takos ir socialini santyki principus.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 45
I viso trys ketvirtadaliai socialins psichologijos mokslini tyrim pa-
grsti eksperimentais (Higbee ir kiti, 1982), o kas treias tyrimas buvo atlie-
kamas mokslinse laboratorijose (Adair ir kiti, 1985). Kad suvoktume, kas
yra laboratorinis eksperimentas, panagrinkime du eksperimentus, simboli-
zuojanius mokslinius iankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus, apie ku-
riuos bus raoma tolesniuose skyriuose. Kiekvienas i i eksperiment gali
padti paaikinti koreliacinius ryius tarp prieasties ir pasekms.
Iankstinio nusistatymo prie nutukusius mones koreliaciniai ir eksperimen-
tiniai tyrimai. Pirmasis eksperimentas susijs su iankstiniu nusistatymu prie
nutukusius mones. Vyrauja nuomon, kad nutukliai yra lti, tings ir ne-
valyvi (Ryckman ir kiti, 1989). Ar itokios nuostatos gimdo diskriminavi-
m? Nordamas tai isiaikinti, Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993)
atliko tyrim, kuriame dalyvavo 370 apkni moter nuo 16 iki 24 met am-
iaus. Kai po septyneri met tyrim pakartojo, du tredaliai moter, paly-
ginti su kontroline madaug 5000 normalaus svorio moter grupe, vis dar
tebebuvo nutukusios, tarp j maiau buvo itekjusi bei gaunani dideles
algas. Netgi pakoregavus rezultatus, atsivelgus skirtumus pagal gebjim
testo duomenis, ras ir tv pajamas, i nutukusi moter metins pajamos
buvo 7000 doleri maesns u vidurk.
Atsivelgus kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas, gali pa-
sirodyti, kad diskriminavim bt galima paaikinti tuo, jog nutukimas su-
sijs su emesne socialine padtimi. Taiau negalime bti tuo tikri. (Ar ga-
lite nurodyti kokias nors kitas prieastis?) tyrim sijung socialiniai psi-
chologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994, 1995). 76-i Minesotos uni-
versiteto student (vaikin) jie papra telefonu susipainti su 76 student-
mis. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partners nuo-
trauka. Pusei j buvo parodytos apknios (ne tikrosios pokalbio partners);
kitai daliai - normalaus svorio merginos. Pirmiausia vaikin buvo paprayta
papasakoti, kok spd paliko tos merginos. Vliau, analizuojant pokalbius
su merginomis, paaikjo, kad jei buvo manoma jas esant apknias, jos paios
kalbjo ne taip iltai ir nuotaikingai. Akivaizdu, kad kakokios vaikin balso
intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbi partne-
res elgtis taip, kad pasitvirtint teiginys, jog tokios moterys nra geidia-
mos. ia pasireik iankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. Prisimin
pamots elgesio poveik, reikin galtume pavadinti Pelens efektu".
Per televizij rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Pasi-
telkdami antrj pavyzd, kaip eksperimentai paaikina prieastingum, pa-
nagrinkime, k bendra turi televizijos laid irjimas ir vaik elgesys. Vai-
kai, kurie iri daug smurtini televizijos laid, bna agresyvesni u irin-
ius maiau toki laid. Todl perasi ivada, kad vaikai mokosi i to, k
mato ekrane. Tikiuosi, kad jau atpastate, jog ia yra koreliacinis ryys. 1.5
paveikslas mums primena, jog yra dar dvi kitos prieasties-pasekms inter-
Kituose skyriuose rasite daug
tyrimais paremt valg.
Kai kurios i j nagrinjamos
skyreliuose K slepia
moksliniai tyrimai", kuriuose
plaiau aptariami tyrim
pavyzdiai.
Pastaba:
nutukimas koreliavo
su eimynine padtimi
ir pajamomis.
Tai, kokios moters -
normalaus svorio ar
apknios - nuotrauka jiems
parodyta, buvo nepriklauso-
mas kintamasis.
46 ANGA
priklausomas kintamasis
(dependent variable)
Matuojamas kintamasis, kuris
itaip vadinamas dl to, kad gali
priklausyti nuo manipuliacij
nepriklausomu kintamuoju.
pretacijos, neteigianios, jog televizija yra vaik agresyvumo prieastis. (Ko-
kios jos?)
Todl socialiniai psichologai perkl televizijos irjim laboratorij,
kur galjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiek. Demostruodami vai-
kams smurtines ar nesmurtines laidas, mokslininkai gali stebti, kaip mato-
mo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos
(1995) vieniems pradins mokyklos moksleiviams parod XX a. deimtaja-
me deimtmetyje populiariausio - ir smurtinio - televizijos serialo Galin-
gieji reinderiai" (Power Rangers) epizod, kurio nerod kitiems. J maiu-
sieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvi veiksm nei
nemaiusieji. Stebti agresyvs veiksmai vadinami priklausomu kintamuo-
ju. Tokie eksperimentai rodo, kad televizija gali bti viena i agresyvaus vaik
elgesio prieasi.
Iki iol matme, kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kon-
troliuodami miniatirin realyb, mes galime keisti vien veiksn, po to -
kit ir nustatyti, kaip jie pavieniui arba kartu veikia mones. O dabar labiau
pasigilinkime, kaip vykdomas eksperimentas.
Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines su-
dedamsias dalis. Vien i j - kontrol - k tik aptarme. Mes manipuliuo-
jame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais, visa kita stengdamie-
si ilaikyti be pakitim. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamj
paskirstymas.
atsitiktinis tiriamj
paskirstymas
(random assignment)
Toks dalyvi paskirstymas
eksperimente, kad kiekvienas
mogus turt vienod tikimyb
atsidurti tam tikrose slygose.
(Atkreipkite dmes skirtum
tarp atsitiktinio tiriamj
paskirstymo eksperimentuose ir
atsitiktins atrankos apklausose.
Atsitiktinis tiriamj paskirstymas
leidia daryti ivad apie
prieast ir pasekm. Atsitiktin
atranka leidia apibendrinti,
taikant ivadas visai populiacijai.)
Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius
Prisiminkite, kaip nenoriai, remdamiesi koreliaciniu ryiu, darme prielai-
d, kad nutukimas lm emesn socialin padt (dl diskriminavimo) arba
kad smurto stebjimas yra agresyvumo prieastis (1.1 lentelje pateikta dau-
giau pavyzdi). Atliekantis apklaus tyrjas gali imatuoti bei statistikai
vertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti, ar ssajos iliks. Taiau ne-
manoma kontroliuoti vis veiksni, galini iskirti nutukusius ir nenutu-
kusius mones, irinius smurtines laidas ir neirinius. Galbt skiriasi
irinij smurtines laidas isilavinimas, kultra, intelektas - arba jie ski-
riasi dar daugybe kit poymi, kuriuos tyrjas neatsivelg.
Atsitiktinis tiriamj paskirstymas vienu kiriu panaikina visus iuos
paalinius veiksnius. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai, kiekvienas mo-
gus turi vienod galimyb irti smurtines laidas arba j neirti. Tad visi
manomi abiej grupi dalyvi poymiai - eimynin padtis, intelektas, i-
silavinimas, pradinis agresyvumas - vidutinikai turt bti madaug tokie
patys. Pavyzdiui, vienoda tikimyb, kad abiejose grupse bus aukto inte-
lekto moni. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ek-
vivalentikos grups, bet koks agresyvumo skirtumas tarp i dviej grupi
nari privalo bti kakaip susijs su vieninteliu i grupi skirtumu - ar j
nariai irjo smurto vaizdus, ar j neirjo (r. 1.6 paveiksl).
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 47
1.1 LENTEL. Koreliacini ir eksperimentini tyrim poymiai
Ar galima dalyvius
paskirstyti atsitiktinai?
Nepriklausomas
kintamasis
Priklausomas
kintamasis
Ar anksti subrstantys vaikai
labiau pasitiki savimi?
Kada studentai imoksta daugiau:
naudodamiesi internetu
ar mokydamiesi auditorijoje
Ar pagal mokyklos paymius galima
prognozuoti profesin skm?
Ar aidiant smurtinius aidimus
padidja agresyvumas?
Ar irti komedij vieniems
linksmiau nei irti kartu su kitais?
Ar didesnes pajamas gaunani moni
savivert yra stipresn?
Ne -> koreliacinis
Taip -> eksperimentinis
Ne -> koreliacinis
Taip -> eksperimentinis
(Js atsakykite)
(Js atsakykite)
Usirayti kurs per
intemet ar auditorijoje
aisti smurtinius ar
nesmurtinius aidimus
Imokimas
Agresyvumas
Eksperimento etika
Ms pavyzdys apie TV laid poveik parodo, kad atliekant kai kuriuos eks-
perimentus btina laikytis etikos. Socialiniai psichologai neturt tai paiai
vaik grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Reikt tik trumpam pakeisti so-
cialin patirt ir ufiksuoti pokyius. Kartais eksperimentas bna nealingas,
netgi malonus patyrimas, kuriam dalyviai smoningai pritaria. Taiau kar-
tais mokslininkai atsiduria prie ribos, kai skirtumas tarp nealingo ir rizi-
kingo yra neaikus.
Kurdami intensyvaus mstymo bei emocij reikalaujanius eksperimen-
tus, socialiniai psichologai danai rizikuoja i rib perengti. Eksperimen-
tuose neprivalo bti to, k Eiliotas Aronsonas, Marilynn Brevver ir Merrillas
Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. Tai, kas vyksta laboratori-
joje (pavyzdiui, elektros oko panaudojimas tiriant agresyvum), neprivalo
turti atitikmens kasdienybje. Daugeliui mokslinink i realizmo ris yra
kasdienis realizmas
(mundane realism)
Eksperimento pavirinis
panaumas kasdienes
situacijas.
Nes
KAS MATUOJAMA
Agresyvumas
Agresyvumas
1.6 PAVEIKSLAS
Atsitiktinis tiriamj
paskirstymas
Eksperimentai, kai mons
atsitiktinai paskiriami arba
eksperimentin, arba
kontrolin (kurioje neekspe-
rimentuojama) grup. Tai
suteikia tyrjui pasitikjimo,
kad bet kuriuos vlesnius
skirtumus kakaip sukl
eksperimentinis poveikis.
48 ANGA
eksperimento realizmas
{experimental realism)
Dalyvi [sitraukimas
eksperiment.
apgaul
(deception)
Tyrimo situacija, kai dalyviai
neteisingai informuojami apie
tyrimo metodus ir tikslus arba
yra apgaudinjami.
reikiamos savybs
(demand characteristics)
enklai, signalizuojantys
eksperimento dalyviui,
kokio elgesio i jo tikimasi.
informuotas sutikimas
(informed consent)
Etinis principas, reikalaujantis
pasakyti tyrimo dalyviams tiek,
kad jie galt sprsti,
ar dalyvauti eksperimente.
kasdienika ir nesvarbi. Taiau eksperimentuotojas turt remtis eksperimen-
to realizmu, skatinaniu eksperimento dalyvius sitraukti veiksm. Ekspe-
rimentuotojai nenori, kad mons smoningai apsimetint arba nuobodiau-
t; jie nori iprovokuoti realius psichologinius procesus. Pavyzdiui, prie-
varta pasirinkti, ar sukelti kam nors intensyv, ar veln elektros ok, gali
bti realistinis agresyvumo matas. Praktikai jis imituoja real agresyvum.
Kad pavykt sukurti eksperimento realizm, kartais tenka apgauti mo-
nes, pateikiant jiems tikinam legend. Jei gretimame kambaryje esaniam
mogui i ties nra sukeliamas elektros okas, eksperimentuotojas nenori,
kad eksperimento dalyviai tai inot (inykt eksperimento realizmas). Tad
siekiant tiesos efekto madaug tredalyje socialini psichologini tyrim (nors
is skaiius maja) naudota apgaul (Korn ir Nieks, 1993; Vitelli, 1988).
Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozi, kad
eksperimento dalyviai, uoliai stengdamiesi bti gerais subjektais", nedary-
t vien tik to, ko i j tikimasi, arba i usispyrimo nesielgt prieingai. To-
dl nenuostabu, teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny, kad atlikus
apklaus apie religingum, 1990 m., kai religija buvo valstybs persekioja-
ma, tik 15 procent Ukrainos respondent pareik buv tikintys, bet 70 pro-
cent respondent - kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Niel-
sen, 1998). Pageidaujamus atsakymus gali iprovokuoti ir tyrjo odiai, ir
subtils balso niuansai. Norint iki minimumo sumainti ias reikiamas sa-
vybes - enklus, kurie tarsi reikalauja" tam tikro elgesio - eksperimentuo-
tojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu.
Tyrjams danai tenka savotikai balansuoti, kad sukurt patraukianius,
taiau tuo pat metu etikus eksperimentus. inodami, kad kakam sukeliate
skausm arba jausdami stipr socialin spaudim, kurio tikslas - pamatyti,
ar pakeisite savo nuomon arba elgsen, galite pajusti diskomfort. Tokie
eksperimentai kelia sen kaip pasaulis klausim, ar tikslas pateisina priemo-
nes. Socialini psicholog apgauls, palyginti su daugeliu realiame gyveni-
me patiriam klaidinim ar netgi su televizijos laid slapta kamera" arba
realybs ou" poktais, paprastai bna trumpalaiks ir velnios. Ir vis dl-
to: ar gautos inios pateisina moni apgaudinjim bei sukelt grauat?
Universitet etikos komitetai dabar periri socialinius psichologinius tyri-
mus, siekdami utikrinti, kad j metu su monmis bt elgiamasi huma-
nikai. Amerikos psicholog asociacijos (2002), Kanados psicholog aso-
ciacijos (2000) ir Brit psicholog asociacijos (2000) sukurti etikos princi-
pai veria tyrjus:
Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperiment, kad gaut
informuot sutikim.
Sakyti ties. Apgaul naudoti tik tada, jei ji btina ir pateisinama reik-
mingu tikslu, o ne dl to, kad bt sukurti aspektai, skatinantys tiria-
mj nor dalyvauti".
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 49
Nekenkti monms ir nesukelti jiems diskomforto.
Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius.
Ataskaita dalyviams. Eksperiment baigus, isamiai visk paaikinti, taip
pat ir apgaul, jei ji buvo. Vienintelis atvejis, kai taikytina ios taisykls
iimtis, - jei grtamasis ryys verst dalyvius krimstis, tarkime, supra-
tus, kad jie buvo kvaili arba iaurs.
Eksperimentuotojas turt pasakyti pakankamai ir bti dmesingas, kad
mons, ieidami i laboratorijos, jaustsi bent jau ne blogiau nei prie atei-
dami j. O dar geriau, jei dalyviai pasijust atlyginti, kak nauja suinoj
apie psichologini tyrim pobd. Kai elgiamasi pagarbiai, tik nedaugelis da-
lyvi bna nepatenkinti dl patirtos apgauls (Epley ir Huff, 1998; Kimmel,
1998). I ties, sako socialins psichologijos gynjai, kur kas didesn neri-
m bei tamp kelia profesoriai, egzaminuodami ir grindami itaisytus dar-
bus, nei eksperimentus atliekantys mokslininkai.
ataskaita
(debriefing)
Tyrimo paaikinimas
jo dalyviams, pasibaigus
eksperimentui. Paprastai
pasakoma apie apgaul, jei ji
buvo, ir klausiama dalyvi, k jie
suprato, kaip jauiasi.
Laboratorini tyrim apibendrinimas
ir pritaikymas gyvenime
Kaip rodo vaik, televizijos ir smurto tyrimai, socialin psichologija kasdien
patirt supina su laboratorine analize. ioje knygoje mes darysime t pat -
daugiausia naudosims laboratorini tyrim ivadomis ir kasdienio gyveni-
mo pavyzdiais. Socialin psichologija demonstruoja normali laboratorini
tyrim ir kasdienio gyvenimo sveik. Kasdiens patirties padiktuotos nuo-
jautos danai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus, kurie padeda mums gi-
liau suvokti savo potyrius.
i sveik atskleid televizijos irjimo eksperimentas su vaikais. Tai,
k stebime kasdien, paskatino eksperimentinius tyrimus. Su gautais rezulta-
tais buvo supaindinti atsakingi televizijos program ir valstybins politi-
kos formuotojai. Televizijos poveikio duomenys - juose apibendrintos ir na-
troje, ir laboratorijoje gautos ivados - tinka ir daugelio kit srii, tarp j
pagalbos, vadovavimo stiliaus, depresijos ir saviveiksmingumo, tyrimams.
Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybs atspindys. La-
boratorin psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas, o ne ba-
nalybes", - tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999).
Taiau apibendrindami laboratorini tyrim duomenis ir taikydami juos
realiame gyvenime privalome bti atsargs. Nors laboratorijoje atsiskleidia
svarbiausia mogaus gyvenimo dinamika, ji vis dlto yra supaprastinta, kon-
troliuojama realyb. Laboratorinis eksperimentas mums pasako, kokio efek-
to galime tiktis i kintamojo X, jei visi kiti aspektai nekinta, tuo tarpu rea-
liame gyvenime itaip niekada nebna. Be to, kaip vliau pamatysite, dau-
gelyje eksperiment dalyvauja universitet studentai. Nors dl to galbt leng-
viau tapatintis su jais, vargu ar studentai yra atsitiktin imtis visos monijos
poiriu. Ar gautume panaius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo am-
iaus, isilavinimo ir kultr monmis - klausim neatsakyta.
Kad ir kaip bt, moni mstymo bei kit savybi (pavyzdiui, nuosta-
t) turinys ir j mstymo bei veiksm procesas (pavyzdiui, nuostat povei-
kis elgesiui ir atvirkiai) yra skirtingi. Kultrinius skirtumus labiau ireikia
turinys nei procesas. vairi kultr mons gali bti skirtingos nuomons,
taiau j susikuria panaiais bdais. Panagrinkime tai tokius pavyzdius:
Remiantis apklausomis, Puerto Riko auktj mokykl studentai jauia-
si vieniesni nei j kolegos JAV. Taiau abiejose kultrose vieniumo d-
menys yra beveik tie patys: drovumas, gyvenimo tikslo neapibrtumas,
ema savivert (Jons ir kiti, 1985).
Etnins grups skiriasi pagal paangum ir nusikalstamum, taiau ie skir-
tumai tra paviriniai", teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). Kaip
eimos struktra, bendraami taka ir tv isilavinimas leidia progno-
zuoti paangum ar nusikalstamum vienos etnins grups mastu, taip bus
ir kitose grupse.
Ms elgsena gali skirtis, taiau j veikia tos paios socialins aplinkybs.
APIBENDRINIMAS
Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija
Remiantis spjimais bei ivadomis, kuriamos socialins psichologijos teorijos. Gera teorija igry-
nina faktus, paversdama juos trumpu pagrst pagrindini teigini srau. iais teiginiais galime
vadovautis, kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teorij suformuluoti nauj mokslinio tyrimo tem ar
pasilyti praktin teorijos taikymo aspekt.
Didioji dalis socialini psichologini tyrim yra arba koreliaciniai, arba eksperimentiniai. Korelia-
ciniai tyrimai, kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas, atskleidia ry tarp kintam-
j, pavyzdiui, tarp isilavinimo ir pajam dydio. Naudinga inoti, kad du dalykai susij tarpusa-
vyje, taiau retai kada aiku, kuris j yra kito prieastis.
Tirdami prieast ir pasekm, socialiniai psichologai, kiek leidia galimybs, atlieka eksperimen-
tus. Sukurdami miniatirin kontroliuojam realyb, eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir
isiaikinti, kaip jos, pavieniui ar kartu, veikia elgsen. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinkt
asmen grups - eksperimentin ir kontrolin. Pirmoji patiria eksperimentin poveik, antroji - ne.
Tada bet kok eksperimento metu atsiradus skirtum tarp i dviej grupi galime priskirti nepri-
klausomam kintamajam (r. 1.7 paveiksl).
Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai sureisuoja situacijas, kurios iprovokuoja da-
lyvi emocijas. T darydami jie privalo vadovautis profesine etika, pavyzdiui, gauti informuot
tiriamj sutikim jiems nepakenkti, o eksperiment baigus atskleisti apgaul, jei ji laikinai buvo
naudojama. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidia patikrinti vairias idjas
ir vliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei ivadas.
1 skyr i us. VADAS SOCI ALI N PSI CHOLOGI J 51
Privalumai
Danai atliekamas
natralioje
aplinkoje
Trkumai
Ne visada aikus
prieastingumas
Privalumai
Kontroliuojant
kintamuosius ir
atsitiktinai paskirs-
tant tiriamuosius,
galima tirti prieas-
tis ir pasekmes
Trkumai
Danai naudojama
dirbtin
laboratorijos
aplinka
1.7 PAVEIKSLAS
Du tyrimo metodai:
koreliacinis ir eksperimentinis
%
Post scriptum:
kodl a paraiau i knyg
ioje knygoje su diaugsmu pateikiu jums efektyvius, aikiai suformuluo-
tus socialins psichologijos principus, ir viliuosi, kad juos taip pat su diaugs-
mu priimsite. Esu sitikins, kad ie principai prapls js prot ir praturtins
gyvenim. Jei perskaiius i knyg js kritinis mstymas taps atresnis ir
js geriau suprasite, kaip ir kodl vieni kitus veikiame, kodl mes vienus
mylime, padedame jiems, o kit neapkeniame ir jiems kenkiame - a kaip
autorius bsiu patenkintas, o js, tikiuosi, bsite patenkinti kaip skaitytojai.
Turiu vilties, kad raau sutramds aistr, inodamas, kad daugelis skai-
tytoj iuo metu bando apibrti savo gyvenimo tiksl, tapatum, vertybes
bei nuostatas. Raytojas Chaimas Potokas prisimena, kaip mama j ragino
atsisakyti raymo: Tapk neurochirurgu. Tada tu daugeliui moni igelbsi
gyvyb ir udirbsi kur kas daugiau pinig". Potokas atsak: Mama, a ne-
noriu gelbti moni gyvybi; a noriu jiems parodyti, kaip reikia gyventi
iandien" (cituojama i Peterson, 1992, p. 47).
Daugel ms, psichologijos dstytoj, rayti skatina ne tik noras dalin-
ti u dyk" psichologijos inias, bet ir padti monms gyventi geriau - i-
mintingiau, prasmingiau, jausmingiau. iuo poiriu mes esame panas
kit srii dstytojus bei kit knyg autorius. Kodl mes raome? - klau-
sia teologas Robertas McAfee Brownas. - A tvirtinu, kad labiau nei bet koks
atlyginimas... rayti mus skatina noras kak pakeisti. Mes raome, nes esa-
me [sitikin], jog galime kak pakeisti. is skirtumas" gali bti naujas gro-
io suvokimas, nauja valga apie save, patirtas diaugsmas ar sprendimas
dalyvauti revoliucijoje" (cituojama i Marty, 1988). I ties a raau, tik-
damasis, kad kritinis mstymas pads sudrausminti intuicij, uuojauta su-
taurins kritikum ir iliuzij pakeis supratimas.
Kiekvien skyri baigiu
trumpais asmeniniais
apmstymais apie socialins
psichologijos humanikum.
Kvieiu ir jus pamstyti.
Socialinis
mstymas
ios knygos struktra atitinka socialins psichologijos api-
brim, kad tai yra mokslinis moni nuomoni apie kitus
(pirmoji dalis), takos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio san-
tyki (treioji dalis) tyrimas. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie
tai, kaip moksliniai socialins psichologijos tyrimai ir teori-
jos taikomos realiame gyvenime.
Pirmojoje dalyje aptariamos mokslins studijos apie tai, kaip
mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pa-
inimu). Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais
klausimais: ar logikos yra ms socialins nuostatos, ai-
kinimai ir sitikinimai? Ar ms spdis apie paius save ir
kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi ms socialinis
mstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms, kaip
priartinti j prie realybs?
Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialins ap-
linkos sveik. Kaip socialin aplinka formuoja ms tapa-
tum? Kaip asmeniniai interesai paveikia ms socialin ver-
tinim ir motyvuoja socialin elgsen?
Treiajame skyriuje analizuojami stebinantys, o kartais gana
juokingi ms nuomoni apie socialin aplink formavimosi
bdai. Taip pat perspjama apie socialinio mstymo spstus
ir patariama, kaip j ivengti bei imintingiau mstyti.
Ketvirtajame skyriuje nagrinjami ryiai tarp ms msty-
mo ir veiksm, tarp nuostat ir elgsenos: ar ms nuostatos
lemia elgsen? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal i sveika
yra abipus?
socialiniame pasaulyje
mesio centras ir iliuzijos
Mokslini tyrim ivada. Kai jaudinams dl to, kad atrodome
susijaudin
avojo A samprat a: kas a esu?
Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save
Socialinio A raida
A" ir kultra
K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin
psichologij
Savs painimas
Mokslini tyrim ivada .Smoningos valios iliuzija
avs vertinimas
Savs vertinimo motyvacija
Tamsioji savs vertinimo pus
uvokiama savikontrol
Saviveiksmingumas
Kontrols pobdis
Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas
alikas palankumas sau
Teigiam ir neigiam vyki aikinimas
Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus?
Atkreipkime dmes. alikas palankumas sau - kaip a myliu
save? Leiskite suskaiiuoti bdus
Nepagrstas optimizmas
Tariamas vienodumas ir iskirtinumas
Kas yra alikas palankumas sau
Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau
risistatymas
Tariamas kuklumas
Savs menkinimas
spdio valdymas
ost scriptum: dvejopa tiesa - ididumo pavojai, teigiamo
stymo galia
K
iekvienas esame savo pasaulio centras. Kasdien ms savasis A
susiduria su ikiais.
Yra trys ypatingi dalykai: Asmeninis pavyzdys: jei pablogjo js rega, su ia problema kovojate
plienas, deimantas neiodami arba akinius, arba kontaktinius lius. Jei pablogjo klausa, b-
ir savs painimas." siu teisus trim atvejais i keturi, kad ios problemos js neisprendte - ne-
Benjamin Franklin sinaudojate klausos aparatu. Kadangi mano paties klausa nusilpusi, visada
stebjausi iuo prietaringumu. Kodl tie, kuriems sutrikusi klausa, iskyrus
labai silpnai girdinius, klausos aparato nelaiko akiniais ausims"?
Amerikieiai i dalies gali pasiteisinti sakydami, kad klausos aparatai yra
brangesni. Taiau netgi Didiojoje Britanijoje ir Australijoje, kur jais apr-
pina nacionalins sveikatos apsaugos sistemos, daugelis neprigirdini jais
nesinaudoja. Dl savo vaizdio - mes esame ris, ileidianti milijardus
plauk daams, dant balikliams ir plastinms operacijoms, - nenorime, kad
kas nors pagalvot (o siaube!), jog ms klausa nra tobula arba kad mes
senstame.
Taiau ar i ties kam nors rpi, kad man i ausies kyo maytis daikiu-
kas? Gal jie taip susidomj savimi, kad mans net nepastebi? Ar nekuiuo-
jantis mano pablogjusi klausa (be klausos aparato) nebt labiau pastebi-
ma nei klausos aparatas?
Dmesio centras ir iliuzijos
dmesio centro efektas
(spotlight effect)
Klaidingas [sitikinimas,
kad kiti yra itin dmesingi
ms ivaizdai bei elgsenai.
permatomumo iliuzija
(illusion of transparency)
Iliuzija, kad kiti gali lengvai
pastebti ms slepiamas
emocijas.
Susitelk save, mes pervertiname kit dmes mums. Dmesio centro efek-
tas reikia, kad esame link matyti save scenos centre, todl intuityviai per-
vertiname, kiek kit moni dmesio tenka mums.
Thomas Gilovichas, Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atli-
ko dmesio centro efekto tyrim. Jie papra Kornelio universiteto student
prie einant patalp, kurioje buvo kiti studentai, apsivilkti markinlius su
priblokianiu atvaizdu. iuos markinlius apsivilk drovs studentai sp-
jo, kad beveik pus bendraami juos pastebs. O i ties pastebjo tik 23
procentai student.
Tai, kas tinka pasakyti apie ms keistokus rbus, negraius plaukus, klau-
sos aparatus, galioja ir ms emocijoms: nerimui, dirglumui, pasibjaurjimui,
apgavystms ar avjimuisi (Gilovich ir kiti, 1998). Aikiai suvokdami savo
emocijas, mes danai susikuriame permatomumo iliuzij. Jei jauiams lai-
mingi, t btinai iduoda ms veidas, ir mes manome, kad kiti pastebs. O
i ties esame kur kas labiau nepermatomi" nei sivaizduojame.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 55
Mes taip pat pervertiname savo socialini neskmi bei apsirikim aki-
vaizdum. Kai netyia jungiame bibliotekos apsaugos sistem ar susivokia-
me, kad esame vienintelis sveias, vakarien atjs be dovanos eiminin-
kui, galime sutrikti (visi galvoja, kad a esu bukagalvis"). Taiau tyrimai
rodo, kad kiti ms nerimo prieasties daniausiai nepastebi ar greitai pa-
mirta (Savitsky ir kiti, 2001).
Dmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tra tik
du i daugelio pavyzdi, kaip vyksta savasties ir mus supanio socialinio
pasaulio sveikos. tai daugiau j:
Socialin aplinka daro tak ms savimonei. Lygindami save su kito-
mis kultromis, rasmis ar kita lytimi, pastebime savo skirtumus ir ap-
linkini reakcijas iuos skirtumus. T dien, kai raiau iuos odius,
mano tik k i Nepalo sugrs draugas, baltaodis amerikietis, papasako-
jo, kad gyvendamas kaimelyje jis drovjosi, jog yra baltasis; po valan-
dos mano draug juodaod amerikiet papasakojo, kad bdama Afrikoje
drovjosi, jog yra amerikiet.
Egoizmas veikia ms nuomones. Mes nesame objektyvs, nealiki vy-
ki vertintojai. Kai artimuose - vedybiniuose - ryiuose kyla problemos,
atsakomyb u jas daniau primetame savo partneriui. Tik nedaugelis i-
siskyrusi kaltina save. Kai namuose, darbe ar aisdami patiriame sk-
m, manome, jog esame to verti. Varydamiesi dl premij mokslininkai
retai kada per maai vertina savo indl. Kai 1923 metais Frederickas Ban-
tingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premij u insulino atradim,
Bantingas pareik, jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau truk-
d nei prisidjo. MacLeodas, kalbdamas apie atradim, nepaminda-
vo Bantingo (Ross, 1981).
Rpestis dl savs motyvuoja ms socialin elgsen. Ms veiksmai da-
nai bna strateginiai. Nordami sudaryti teigiam spd, mons kanki-
nasi dl savo ivaizdos (net jei rbai ir menki netobulumai pastebimi ma-
iau nei manome, iorinis patrauklumas apskritai, kaip vliau pamatysi-
me, turi reikms). Kaip ir valgs politikai, mes stebime kit moni
lkesius bei elgsen ir atitinkamai modeliuojame savj. Rpinimasis sa-
vo vaizdiu turi didels takos ms elgsenai.
Socialiniai santykiai padeda apibrti savj A. Susan Andersen ir Se-
rena Chen (2002) atkreipia dmes tai, kad skirtingi santykiai lemia skir-
ting saviraik. Mes galime bti vienokie, bendraudami su mama, kito-
kie - su draugais ir dar kitokie - su dstytojais. Nuomon apie save pri-
klauso nuo to, su kuo mes tuo metu bendraujame.
Kaip matome i i pavyzdi, tarp ms ir kit moni vyksta abipu-
siai mainai. Nuo to, k mes apie save galvojame ir k sau jauiame, priklau-
56 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
mokslini tyrim ivada
Kai jaudlnams dl to, kad atrodome susijaudin
Ar kada nors drovjots, bendraudami su jums patinkaniu as-
meniu, ir nerimavote, kad js drovumas labai pastebimas? O
gal kada drebjote, kalbdami prie auditorij, ir mante, kad vi-
si tai mato?
Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) i savo ir
kit mokslinink tyrim inojo, kad mons pervertina savo vidi-
ni bsen akivaizdum". mons, paprayti meluoti, mano, kad
kiti pastebs j apgavyst - juk tai taip akivaizdu. Paprayti pa-
ragauti bjauraus skonio grimo mano, kad visi pastebi j pasi-
bjaurjim kur jie vos gali nuslpti.
Daugelis moni, kuriems reikia perskaityti praneim klasje
ar prie auditorij teigia nerimaujantys ne tik dl praneimo, bet ir
dl to, kad visi matys j nerim. Jei skaitant praneim virpa keliai
ir dreba rankos, sitikinimas, kad visi tai pastebi, gali peraugti ilga-
laik nerim. Tai panau nemigos baim, kuri neleidia umigti, ar
nerim dl mikiojimo, kuris sustiprina mikiojim. (A pats mik-
iojau ir lankiau kalbos terapijos usimimus, todl inau.)
Savitsky ir Gilovichas domjosi, ar permatomumo iliuzija"
bdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti j pasi-
rodymus. Nordami tai suinoti, jie savo laboratorij poromis
pakviet 40 Kornelio universiteto student. Vienas i j stovda-
vo ant pakylos, o kitas sddavo. Savitsky pasilydavo tem pa-
vyzdiui, Geriausi ir blogiausi dalykai ms gyvenime", ir papra-
ydavo stovinio dalyvio kalbti ia tema 3 minutes. Tada daly-
viai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu
kalbdavo kita tema. Vliau jie vertindavo, ar labai susijaudin
jie patys atrod kalbdami (nuo 0 - visikai ramus iki 10 - labai
susijaudins), ir ar kitas asmuo atrod susijaudins.
Kokie buvo rezultatai? Apie save mons man, kad atrod
labiau susijaudin (vidutinikai 6,65), negu vertino j partneriai
(5,25). Skirtumas pakankamas, kad bt statistikai reikmingas
(nepanau, kad toks skirtumas ioje tiriamj imtyje bt atsira-
ds dl atsitiktins variacijos). 27 i 40 tyrimo dalyvi (68 proc.)
man, kad jie atrod labiau susijaudin negu partneriai.
Nordami sitikinti duomen patikimumu, Savitsky ir Gilovi-
chas pakartojo savo eksperimentus. Jie papra eksperimento
dalyvi kalbti prie pasyvi auditorij kuri nesijaudino, nes jiems
nereikjo kalbti. Bet ir vl kalbjusieji pervertino savo susijaudi-
nimo matomum.
Vliau Savitsky ir Gilovichas svarst: jei oratoriams bt pa-
sakyta, kad j susijaudinimas nepastebimas, gal tai padt jiems
atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. laboratorij jie pasikviet dar
77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minui pasirengimo
papra j tris minutes kalbti apie tarprasinius santykius univer-
sitete. Kalba buvo rainjama vaizdo juost. Vienos grups na-
riams (kontrolins slygos) nebuvo duota daugiau joki nurody-
m. Kita - eksperimentin - grup buvo padalyta pusiau. Visiems
ios grups nariams buvo pasakyta: Tikriausiai nerimaujate. Tai
visikai natralu..." Jiems buvo paaikinta, kad mons jaudina-
si, kaip seksis kalbti, ir kad visi matys, kokie jie susijaudin. Pu-
sei j (nuraminimo slygos) dar buvo pasakyta: Nereikia jaudin-
tis dl to, k kiti pagalvos... Veriau atsipalaiduokite ir pasistenki-
te gerai pasirodyti. Jei susijaudinsite, nepradkite dl to nerimauti".
Kitai pusei grups (inojimo slygos) buvo paaikinta permato-
mumo iliuzija: Tyrimais rodyta, kad auditorija nepastebi js su-
sijaudinimo taip labai, kaip jums atrodo... Kalbantieji mano, kad
visi mato j susijaudinim bet i tikrj taip nra... Turdami tai
galvoje, atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei susi-
jaudinsite, inokite, kad tik js tai pastebite".
Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokyb ir susi-
jaudinimo lyg ( kart 7 bal skalje). Juos vertino ir stebjusieji
pasisakym. 2.1 lentelje matome, kad supaindintieji su permato-
mumo iliuzija geriau vertino savo kalb ir pasirodym negu tie,
kurie kalbjo kontrolinmis slygomis ar buvo nuraminti. Dar dau-
giau, stebtoj vertinimai sutapo su kalbjusiojo savs vertinimu.
Taigi kit kart kai jaudinsits dl to, kad kitiems atrodote
susijaudin, prisiminkite i eksperiment ivad: kiti mons pa-
stebi maiau negu jums atrodo.
2.1 LENTEL. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai
(kalbtoj ir stebtoj akimis) nuo 1 iki 7
Kontrolins Nuraminimo inojimo
Vertinimo tipas slygos slygos slygos
Kalbtojo savs vertinimas
Kalbos kokyb 3,04 2,83 3,50*
Atsipalaidavimas 3,35 2,69 4,20*
Stebtojo vertinimas
Kalbos kokyb 3,50 3,62 4,23*
Santrumas 3,90 3,94 4,65*
* Kiekvienas i i rezultat statistikai smarkiai skiriasi
nuo rezultat kontrolinmis ir nuraminimo slygomis.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 57
so, kaip mes interpretuojame vykius, kaip juos prisimename ir kaip reaguo-
jame aplinkinius. Savo ruotu kiti mons padeda mums geriau suvokti save.
Dl i prieasi n viena psichologijos tema iandien nra labiau tyri-
njama nei savasis A. 2005 metais internetinio psichologijos tyrim archy-
vo PsycINFO" knyg bei straipsni santraukose svoka savasis A buvo
paminta 13 580 kart - devynis kartus daugiau nei 1970 metais. Savs su-
pratimas rikiuoja ms mintis, jausmus ir veiksmus. Jis padeda prisiminti
praeit, vertinti dabart ir prognozuoti ateit - ir taip prisitaikyti.
Tolimesniuose skyriuose pamatysime, kiek daug ms poelgi (daugiau
negu man atrod) kontroliuojami ne smoningai, o automatikai. Taiau sa-
vasis A lemia ilgalaik planavim, tiksl iklim ir susivaldym. Jis si-
vaizduoja alternatyvas, lygina save su kitais, valdo reputacij ir santykius.
Be to, kaip pastebjo Markas Leary (2004), savasis A kartais gali bti klitis,
siekiant gyvenimo pilnatvs. Religin meditacija praktikuojama norint atsi-
kratyti nuolatinio egocentrinio susirpinimo, nuraminant savj A, mainant
potrauk materialiems malonumams, nukreipiant j kita kryptimi. Psicholo-
gas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: Visur ir visada mistika skatina sa-
vojo A praradim, susiliejim su kakuo didesniu".
Toliau iame skyriuje apvelgsime savojo A samprat (kaip mes supran-
tame save) ir savojo A iraik (kokiu bdu savs supratimas veikia ms
nuostatas bei veiksmus).
APIBENDRINIMAS
Dmesio centras ir iliuzijos
Susirpin tuo, kok spd darome kitiems, esame link tikti, kad kiti kreipia mus daugiau
dmesio negu i tikrj yra (dmesio centro efektas).
Taip pat esame link tikti, kad ms emocijos yra akivaizdesns negu i tikrj (permatomumo
iliuzija).
Niekas taip nedomina moni
kaip mons. Be to, daugumai
moni pats domiausias
asmuo yra jis pats."
Roy F. Baumeister,
The Selfin Soiai Psychology,
1999
(Savasis A socialinje
psichologijoje")
Savojo A samprata: kas a esu?
Kad ir k mes darytume artimiausius atuoniasdeimt met iame pasauliniame erdvlaivyje,
k sumanytume ir sukurtume, su kuo susipaintume ir sveikintums, visk perfiltruosime per
save. Kaip ir ar tiksliai mes save pastame? Kas nulemia savojo A samprat?
Kadangi esate unikali ir sudtinga btyb, sakin A esu " savojo A samprata
galite ubaigti labai vairiai. (Kokius penkis atsakym variantus galtumte (self-concept)
pateikti?) i atsakym visuma apibria js savojo A samprat. mogaus atsakymai klausim
Kas a esu?"
Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save
Svarbiausia js dalis yra savasis A. inote, kas js esate, kam priklauso
ita ranka, kieno prisiminimus ir patirt igyvenate.
58 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Nordami suprasti, i kur kyla savojo A pojtis, neurologai tiria smege-
n veikl, nuo kurios priklauso savivoka. Kai kurie tyrimai rodo, kad svar-
b vaidmen ia atlieka deinysis smegen pusrutulis. Suleiskite anestetik
kairij miego arterij, ir deinysis pusrutulis umigs", o js tikriausiai
sunkiai atpainsite savo veid. Vienas pacientas, kuriam buvo sualotas dei-
nysis pusrutulis, nesuprato, kad kairioji ranka yra j o ir jis gali j valdyti (Dece-
ty ir Sommerville, 2003). Vidurin priekakio iev - neuron takelis tarp
smegen pusrutuli, esantis tuoj pat u aki - atrodo, palaiko savojo A po-
jt. Jis bna aktyvesnis, kai mstote apie save (Zimmer, 2005). Savojo A
sampratos elementai, konkrets sitikinimai, kuriais vadovaudamiesi apibr-
A schema iate save, yra A schemos (Markus ir Wurf, 1987). Schemos - tai mintins
(self-schema) struktros, kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaul. A sche-
Nuomon apie save, kuri tvarko mos - suvokimas, kad esame atletiki, nutuk, imintingi ar dar kokie nors
ir nukreipia su mumis susijusios - daro didel tak ms socialins informacijos apdorojimui. Nuo i schem
informacijos apdorojim. priklauso, kaip suvokiame, simename bei vertiname ir kitus mones, ir sa-
ve. Jei svarbiausi viet js savojo A sampratoje uima sportas (jei viena
i js A schem - bti sportininku), tada js pastebite kit moni ivaiz-
d ir j fizinius gebjimus. Js greitai prisimenate su sportu susijusius poty-
rius ir palankiai sutinkate informacij, sutampani su js A schema (Kihl-
strom ir Cantor, 1984). Savojo A samprat sudaranios A schemos pade-
da sisteminti ir atkurti vairius patyrimus.
nuorodos save efektas
(self-reference effect)
Tendencija veiksmingai apdoroti
ir lengvai prisiminti informacij
susijusi su paiu savimi.
Nuoroda save
Panagrinkime, koki tak atminiai daro ms A. is reikinys inomas
kaip nuorodos save efektas: kai informacija yra aktuali savojo A sam-
pratai, mes j greitai apdorojame ir gerai simename (Higgins ir Bargh, 1987;
Kuiper ir Rogers, 1979; Symons ir Johnson, 1997). Jei ms paklausia, ar
konkretus pasakymas, pavyzdiui, mgstantis bendrauti", tinka mums api-
bdinti, vliau posak prisimename geriau nei tuomet, jei klausiama, ar
jis tinka apibdinti kuriam nors kitam mogui. Jei ms paprao palyginti
save su apsakymo herojumi, heroj mes atsimename geriau. Po dviej dien
i pokalbio su kuriuo nors mogumi mes geriausiai prisimename tai, k jis
sak apie mus (Kahan ir Johnson, 1992). Taigi prisiminim sankaupa apima
mus labiausiai dominant objekt - mus paius. Tai, apie k galvojame su-
siedami informacij su savimi, atsimename geriausiai.
Nuorodos save efektas patvirtina pamatin ties: save suvokiame kaip
pasaulio centr. Kadangi esame link save matyti scenos centre, danai per-
vertiname kit moni dmes mums. Paprastai manome, jog esame atsakingi
net u tuos vykius, kuriuose atlikome tik neym vaidmen (Fenigstein,
1984). Sprsdami apie kito mogaus veikl ar elges danai spontanikai ly-
giname j su savimi (Dunning ir Hayes, 1996). Ir jei kalbdami su kitu mo-
gumi igirstame, kad kakas paminjo ms vard, ms klausos radaras t
pai akimirk perkelia dmes objekt.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 59
Galimi A
Savojo A samprat sudaro asmenins schemos, ne tik apibdinanios, kas galimi A
mes esame dabar, bet ir kuo galime tapti - galimi A. Hazel Markus ir jos (possible selves)
kolegos (Inglehart ir kiti, 1989; Markus ir Nurius, 1986) pastebi, kad galimi Vaizdiniai to, kuo mes svajojame
A yra vaizdiniai to, kokie mes svajojame bti - turtingi, liekni, aistringai
ar ba , abai
bijome tapti ateityje,
mylimi ir mylintys. Galim A kartais lemia ir baim, kokiais mes galime
tapti - neturiniais darbo, nemylimais, patyrusiais neskm moksle. ie ga-
limi A motyvuoja ms elges, ikeldami konkreius gyvenimo, kurio ilgi-
ms, tikslus.
Socialinio A raida
Savojo A samprata tapo viena svarbiausi socialins psichologijos tem,
nes ji suteikia krypt ms mstymui ir elgesiui (r. 2.1 paveiksl). Taiau
kas apibria savojo A sampratas? Dvynuk tyrimai rodo, kad asmenyb ir
savojo A samprata priklauso nuo genetini veiksni, taiau tam tikras vaid-
muo tenka ir socialiniam patyrimui. Savojo A sampratai daro tak:
ms atliekami vaidmenys,
socialiniai tapatumai, kuriuos susiformuojame,
savs lyginimas su kitais,
ms skms ir neskms,
kultrin aplinka.
Ms atliekami vaidmenys
gydami nauj vaidmen - universiteto studento, tvo, prekybos atstovo - i
pradi jauiame drovum. Taiau tai, kas prasidjo kaip vaidyba gyvenimo
teatre, palaipsniui absorbuojasi savs supratim. Pavyzdiui, priklausomai
nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam, apie k i ties nelabai tegal-
Savojo A samprata
Kas a esu?
Savs painimas
Kaip a galiu
save paaikinti
ir prognozuoti?
Socialinis A
Mano, kaip studento,
eimos nario ir draugo,
vaidmenys;
grups tapatumas
Savs vertinimas
Savosios verts
pajautimas
2.1 PAVEIKSLAS
Savasis A
60 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
vojame. Pamaiktav apie savo organizacij, mes stengiams pateisinti sa-
vo odius, labiau jais tikdami. Be to, stebdami save galime ir atsiskleis-
ti; galime pradti manyti, jog laikoms pair, kurias isakme. Vaidmuo
tampa tikrove (r. 4 skyri).
Socialinis tapatumas
Savojo A samprat - suvokim, kas esate - sudaro ne tik asmeninio tapa-
tumo (asmenini savybi) suvokimas, bet ir socialinis tapatumas. Socialinis
apibrimas, kas js esate - js ras, religija, lytis, profesija ir t. t. - taip
pat parodo, kas js nesate.
Kai priklausome maai didesns grups daliai, savo socialin tapatum
daniausiai suvokiame; kai priklausome daugumai, apie socialin tapatum
galvojame maiau. Jei esate vienintel moteris vyr grupje arba vienintelis
kanadietis tarp europiei, savo iskirtinum suvokiate labiau. Jei esate juo-
daodis studentas tarp daugumos baltaodi arba baltaodis tarp daugumos juo-
daodi, labiau jauiate savo etnin tapatum ir atitinkamai reaguojate.
Britanijoje, kur anglai kot atvilgiu vyrauja santykiu 10:1, kotai savo
tapatum i dalies supranta kaip skirtingum nuo angl. Bti kotu tam tikra
prasme reikia nemgti angl arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn, 1992). Vie-
name neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du tredaliai kot teig, kad save
laiko pirmiausia kotais; maiau kaip vienas i ei save laik britu. O Angli-
joje tik 31 proc. save pirmiausiai laik anglais (Scottish Life, 2004). Pastebjau
maumos tapatumo reikin viename kotijos viebutyje, kuriame neseniai
Etninis tapatumas isamiau buvau apsistojs. Svei knygoje visi anglai savo tautyb nurod britai", tuo
apraytas 9 ir 13 skyriuose. tarpu visi kotai (kurie yra tokie patys britai) nurod kotai".
socialinis palyginimas
(soiai comparison)
Savo gebjim ir nuomoni
vertinimas, lyginant save
su kitais.
Socialiniai palyginimai
Kaip mes nusprendiame, kad esame turtingi, imintingi ar emo gio? Vie-
nas bd yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger, 1954). Tai pa-
deda nustatyti standart, pagal kur sprendiame, turtingi esame ar vargai,
imintingi ar bukaproiai, aukti ar emo gio: lyginame save su kitais ir
vertiname skirtumus. Socialinis palyginimas padeda suprasti, kodl moki-
niai yra geresns nuomons apie savo gebjimus moksle, jei lanko mokyk-
l, kurioje mokosi vos keli labai gabs mokiniai (Marsh ir kiti, 2000). Bai-
g vidurin mokykl labai gerais paymiais, daugelis savo gebjimais pasi-
tikini mokini pasijunta nesaugiai, stoj didelius universitetus, kuriuo-
se bna dideli konkursai, nes ia stoja daug student, kurie savo mokyklo-
j e buvo pirmnai. Stambi uvis" patenka didesn tvenkin.
Socialinis palyginimas turi didel reikm. Jauiams gras, kai kiti at-
rodo nepatraukls, imintingi, kai kiti atrodo buki, rpestingi, kai kiti atro-
do beirdiai. Matydami savo koleg veiklos rezultatus, negalime atsispirti
pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti, 1995; Stapel ir Suls, 2004).
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 61
Todl slapia galime diaugtis kolegos neskme, ypa jei i neskm ar ne- Niekada nelyginkite!"
laim patyr mogus, kuriam mes pavydime, ir jei tokia neskm mums ne- Karalius Charlesas I
gresia (Lockwood, 2002; Smith ir kiti, 1996). (1600-1649)
Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kani. Kai pagerja moni
pajamos, socialin padtis ar skm, jie sugrietina standartus, pagal kuriuos
vertina savo pasiekimus. Kai mons gerai jauiasi ir kopia auktyn skms
laiptais, jie iri vir, o ne emyn (Gruder, 1977; Suls ir Tesch, 1978; Whee-
ler ir kiti, 1982). Susidr su konkurentais, giname savo susvyravus pasiti-
kjim savimi, manydami, jog konkurentas yra privilegijuotoje padtyje (pa-
vyzdiui, tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor, 1999] paaikjo,
jog, j manymu, varovai turi geresn trener ir daugiau laiko treniruotms).
Skm ir neskm
Savojo A samprata priklauso ne tik nuo ms vaidmen, socialinio tapatumo
bei palyginimo, bet ir kasdiens patirties. Jei imams sudting, taiau reali
uduoi ir jas skmingai vykdome, jauiams kompetentingesni. Itobulinu-
sios savigynos gdius, reikalingus apsiginti nuo seksualini upuolik, mo-
terys jauiasi maiau paeidiamos, maiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Ban-
dra, 1990). Patyr skm moksle, studentai ima aukiau vertinti savo moky-
mosi gebjimus, o tai danai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiek-
ti (Felson, 1984; Marsh ir Young, 1997). Jei stengiantis i vis jg pavyksta
k nors pasiekti, atsiranda didesnio pasitikjimo savimi ir galios jausmas.
Kaip buvo pastebta 1 skyriuje, principas skm stiprina savosios ver-
ts pojt" paskatino kelis psichologus tyrintojus inagrinti klausim, ar
galima padidinti pasiekimus, stiprinant savivert teigiamomis frazmis (Tu
esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Savo verts pajautim stiprina ne tik tai, kad
vaikams sakoma, kokie jie nuostabs, bet ir sunkiai ikovoti laimjimai. Jaus-
mai yra atsakas tikrov.
Prastas savs vertinimas kartais i ties kelia problem. Savo vert jauian-
tys mons, palyginti su tais, kurie menkai save vertina, yra laimingesni, ma-
iau jautrs neskmms, juos reiau kamuoja skrandio opos bei nemiga, jie
reiau tampa priklausomi nuo narkotik bei alkoholio, o patyr neskm b-
na atkaklesni (Brockner ir Hulton, 1978; Brown, 1991; Tafarodi ir Vu, 1997).
Taiau kritikai rodinja, kad beveik t pat galima teigti ir atvirktine prasme:
problemos bei neskms menkina savivert. Nugalint sunkumus ir gyjant nauj
gdi, ms skm augina vilt ir didesn pasitikjim savimi.
Aplinkini nuomon
Kai kiti apie mus galvoja gerai, ir mes patys apie save imame geriau galvo-
ti. Vaikai, kuriuos kiti pavadina talentingais, darbiais ar paslaugiais, die-
gia ias idjas savojo A samprat ir elgsen (r. 3 skyri). Jei etnini ma-
um studentai jauia stereotip apie j akademinius gebjimus grsm ar-
62 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
ba jei moterys jauia stereotip apie j menk matematikos bei tikslij moks-
l imanym grsm, ir vieni, ir kiti gali nesitapatinti su iomis sritimis. Uuot
kovoj su tokiu iankstiniu vertinimu, jie savo interesus gali sieti su kitomis
sritimis (Steele, 1997, r. 9 skyri).
Sociologas Charlesas H. Cooley (1902) ms prot, suvokiant paius save,
tarsi veidrodiu naudotis sivaizduojama kit moni nuomone apie mus, pa-
vadino veidrodiniu savuoju A. Cooley teig, kad mes suvokiame savo at-
spindius, spdami, kaip atrodome kitiems. Sociologas George Herbertas Me-
adas (1934) patobulino i koncepcij, pastebdamas, jog ms savojo A
sampratai svarbu ne tai, k kiti apie mus galvoja, o tai, k mes sivaizduo-
jame juos galvojant. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. (Sakome
komplimentus, taiau susilaikome nuo paaip.) Todl kiti gali pervertinti
ms pagyrimus ir savo vaizd susikurti kiek pagraint (Shrauger ir Scho-
eneman, 1979).
Kaip pamatysime, vaizdio sureikminimas rykiausiai pastebimas Va-
kar alyse. Shinobu Kitayama (1996) pranea, kad apsilankiusius iaurs
Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausyb kompliment, kuriuos ame-
rikieiai draugai sako vienas kitam. Kai Kitayama ir jo kolegos paklaus mo-
ni, prie kiek dien jie paskutin kart k nors pagyr, standartinis ameri-
kiei atsakymas buvo - vakar. Japonijoje, kur mons labiau link gdytis,
jei k nors nuvyl, o ne didiuotis savo laimjimais, standartinis atsakymas
buvo - prie keturias dienas.
Ms protvi likimas priklaus nuo kit moni nuomons apie juos.
Tikimyb ilikti jiems garantuodavo bendruomens apsauga. J gdos ir men-
kos savi verts jausmas buvo grindiamas biologine - bendruomens - i-
mintimi. Mes, j palikuonys, turime pana giliai siaknijus poreik pri-
klausyti, todl kankinams ir imame maiau save vertinti, kai susiduriame
su socialine atskirtimi, pastebi Markas Leary (1998). Jis teigia, kad saviver-
t yra psichologinis matas, kuriuo remdamiesi vertiname kit moni po-
ir mus ir atitinkamai reaguojame.
A" ir kultra
Kaip js ubaigte anksiau pateikt teigin A esu "? Gal pa-
minjote savo asmenines savybes, pavyzdiui, a esu siningas", a esu
auktas" arba a esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodte ir savo socia-
lin tapatyb, pavyzdiui, a esu uvis", a esu MacDonaldas" arba a
esu musulmonas"?
Kai kuriose kultrose, ypa industriniuose Vakaruose, dominuoja indivi-
dualistins nuostatos. Tapatumas yra labai udaras. Paauglyst yra laikas,
kai nutolstama nuo tv, gyjamas pasitikjimas savo jgomis ir apibria-
mas asmeninis, nepriklausomas A. Jei mog iraut su aknimis ir perkel-
t kit al, j o tapatumas - kaip unikalaus asmens su konkreiais gebji-
mais, savybmis, vertybmis ir svajonmis - ilikt nepaliestas.
individualizmas
(individualism)
Koncepcija, teigianti, kad
pirmenyb yra teikiama ne
grups, bet asmeniniams
interesams ir kad asmens
tapatumas apibdinamas
kaip asmenini savybi visuma,
o ne tapatinimasis su grupe.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 63
Vakarietika psichologija teigia, kad js gyvenimas taps turtingesnis, jei
apibrite galimus savuosius A ir tiksite savo asmenins kontrols galia.
Vakar literatra, pradedant Iliada" ir baigiant Heklberio Fino nuotykiais",
labiau liaupsina savo jgomis pasikliaujant heroj nei mog, pateisinant
kit lkesius. Kino filmuose vaizduojami iurkts herojai, besiprieinan-
tys valstybs aparatui. Dainos skelbia: Privalau bti savimi" ir garbina di-
diausi i vis meili" - meil sau (Schoeneman, 1994). Individualizmas
klesti ten, kur prieinama prabanga, mobilumas, miestietikas gyvenimo b-
das ir iniasklaida (Freeman, 1997; Marshall, 1997; Triandis, 1994).
Daugumoje Azijos, Afrikos ir Centrins bei Piet Amerikos kultr la-
biau vertinamas kolektyvizmas. ios kultros puoselja tai, k Shinobu Ki-
tayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju A.
mons yra savikritikesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti, 1999). Pa-
vyzdiui, malajieiai, indai, japonai ir Kenijos gyventojai, tarkime, masaj
genties atstovai, kur kas daniau nei australai, amerikieiai ir britai teigin
A esu " ubaigt nuoroda grup, su kuria jie tapatinasi (Ka-
nagawa ir kiti, 2001; Ma ir Schoeneman, 1997). alyse, kuri puoseljamas
kolektyvizmas, kalbant reiau sakoma a" (Kashima ir Kashima, 1998,
2003). ia sakoma nujau kin", o ne a nujau kin", nes veiksnys
yra aikus gramatikai arba i konteksto.
Skirstyti kultras individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu,
nes individualizmo atvilgiu visose kultrose esama vairi moni (Oyser-
man ir kiti, 2002a, b). Skirtinguose tos paios alies geografiniuose regio-
nuose ir skirting politini pair moni grupse taip pat esama ir skir-
ting individualizmo apraik. Jungtini Valstij havajieiams ir Pietuose
esani valstij gyventojams kolektyvizmo jausmas bdingesnis nei kalnuo-
tose Vakar valstijose, pavyzdiui, Oregone ir Montanoje (Vandello ir Co-
hen, 1999). Konservatyvi pair asmenys daniausiai bna ekonominiai
individualistai (neapdkite mans mokesiais ir nenurodinkite man") bei
moraliniai kolektyvistai (udrauskite amoralum"). Liberals mons da-
niau bna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. Nepaisant
individuali ir tarpkultrini skirtum, tyrintojai ir toliau laiko individua-
lizm ir kolektyvizm svarbiais kultriniais kintamaisiais (Schimmack ir ki-
ti, 2005).
Kolektyvizmo pasekm yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vaka-
ruose socialiniai santykiai, bet ir kitoks mstymo bdas, teigia socialins psi-
chologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought
(Minties geografija"). tai trys objektai: panda, bedion, bananas. Saky-
kite, kuriuos i j galima susieti? Gal pand ir bedion, nes jos priklauso
gyvn kategorijai? Azijieiai daniau nei amerikieiai velgia santykius:
bedion da banan. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaiz-
das (r. 2.2 paveiksl), japonai isyk prisimin 60 kart daugiau fono deta-
li nei amerikieiai ir pastebjo daugiau ssaj (varl alia jros augalo).
kolektyvizmas
(collectivism)
Pirmenybs teikimas savosios
grups (danai savo gimins
ar darbo kolektyvo) tikslams;
atitinkamai apibriamas
ir asmens tapatumas.
abipusiai priklausomas
savasis A
(interdependent self)
Asmeninio tapatumo grindimas
ryiais su kitais monmis.
64 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
2.2 PAVEIKSLAS
Azijietikasis ir vakarietikasis mstymas
Kai azijieiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo
scena, jie daniau atsimindavo aplink ir santykius
tarp uv. Amerikieiai daugiau dmesio skirdavo vienai
didelei uviai (Nisbett, 2003).
Amerikieiai daugiau dmesio skiria pagrindiniam objektui, pavyzdiui, di-
delei uviai, ir maiau - aplinkai (Nisbett, 2003). I i tyrim Nisbettas ir
Takahido Masuda (2003) daro ivad, kad Ryt Azijos atstovamas bdin-
gesnis holistinis mstymas - jie objektus ir mones suvokia atsivelgdami
j tarpusavio ryius ir ssajas su aplinka.
mogaus, kurio savasis A abipusiai labiau priklausomas nuo kit, ben-
drumo su kitais pojtis stipresnis. Jei tokie mons atskiriami nuo eimos,
koleg, ger draug, jie praranda socialinius ryius, apibrianius j tapa-
tum. Jie turi ne vien, bet kelet a": a" su tvais, a" darbe, a" su
draugais (Cross ir kiti, 1992). Kaip matome 2.3 paveiksle ir 2.2 lentelje,
abipusiai priklausomas nuo kit A yra susitapatins su socialine grupe. Kal-
bamasi ne tiesmukai, bet mandagiai (Holtgraves, 1997). Gyvenimo visuo-
menje tikslas - ne tiek sustiprinti savj A, kiek sukurti harmoning san-
tyk su bendruomene ir j remti. Kava individualiam skoniui - latte be ko-
feino, su liesu pienu, labai karta" - nieko nestebina iaurs Amerikos esp-
resso kavinukse, bet keistokai atrodyt Seule, pastebi Heejung Kim ir Ha-
zel Markus (1999). Korjieiai labiau vertina ne savo unikalum, o tradici-
2.3 PAVEIKSLAS
Savs, kaip nepriklausomo
ar abipusiai priklausomo,
supratimo formavimas
Nepriklausomas A
pripasta santykius su
kitais. Taiau abipusiai
priklausomas savasis A yra
labiau integruotas kitus
(Markus ir Kitayama, 1991). Nepriklausomas poiris save Abipusiai priklausomas poiris save
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 65
2.2 LENTEL. Savojo A samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas
Nepriklausomas Abipusiai priklausomas
Tapatumas yra Asmeninis, apibriamas
asmeninmis savybmis
ir tikslais
Socialinis, apibriamas ryiais
su kitais
Kas svarbu A - asmeniniai laimjimai
ir pasitenkinimas; mano
teiss ir laisvs
Mes - grupiniai tikslai
ir solidarumas; ms socialin
atsakomyb bei santykiai
Nepritariu Panaumui Egoizmui
Samprat
apibdinantis motto Bk teisus paiam sau" mogus ne sala"
Pamatins
kultros
Individualistins Vakar Kolektyvistins Azijos ir treiojo
pasaulio
jas ir bendruomens proius (Choi ir Choi, 2002 ir 2.4 paveikslas). Rekla-
mose ia reiau akcentuojama laisv rinktis paiam ir daniau vaizduojamos
moni grups (Markus, 2001).
Kolektyvistinse kultrose savs vertinimas glaudiai susijs su tuo, k
kiti galvoja apie mane ir mano grup". Savojo A samprata yra veikiau lanksti
(priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). Vie-
no tyrimo metu keturi i penki Kanados student ir tik vienas i trij Kini-
jos ir Japonijos student pritar teiginiui, jog nuomon apie save (savo vi-
din A) ilieka nepakitusi, kad ir kokios vairios bt veiklos sritys" (Tafa-
rodi ir kiti, 2004).
Kilusiems i individualistini kultr savivert yra labiau asmenin ir ma-
iau priklausoma nuo santyki su kitais. Jei ms asmeniniam tapatumui i-
kyla grsm, tampame piktesni ir niresni nei tada, kai grsm ikyla ko-
lektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti, 1999). Japonai atkakliai siekia tiks-
lo, net kai nesiseka (nenordami nuvilti kit moni lkesi). Individualis- Reikia ugdyti savyje ryt
tini ali gyventojai labiau stengiasi, kai jiems sekasi, nes skm didina sa- aukoti maj A dl didiojo
vivert (Heine ir kiti, 2001). Vakar ali individualistai mgsta lyginti sa- A interes."
ve su kitais. Tai taip pat didina j savivert. Azijos ali kolektyvistai da- Kin posakis
2.4 PAVEIKSLAS. Kur pietuk pasirinktumte?
Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasil
amerikieiams isirinkti vien i i pietuk, 77
procentai tiriamj isirinko t, kuris buvo kitos spalvos.
Pasilius t pai uduot azijieiams, tik 31 procentas
dalyvi isirinko kitos spalvos pietuk. is rezultatas
patvirtina, kokie vairs yra kultriniai iskirtinumo ir
konformistikumo prioritetai, paymi Kim ir Markus.
66 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
k slepia moksliniai tyrimai
Hazel Markus apie kultrin psichologij
Mes pradjome bendradarbiauti garsiai stebdamiesi. Shinobu
stebjosi, kodl amerikiei gyvenimas yra toks keistas. Hazel
jam atsikirsdavo anekdotais apie japon keistenybes. Kultri-
ns psichologijos tikslas yra nepastamus dalykus paversti pa-
stamais, o pastamus - nepastamais. Susidrimai kultros
plotmje mus tikina, kad psichologiniam funkcionavimui vieta
yra svarbus aspektas.
Kelias savaites Japonijoje skaiiusi paskaitas studentams,
gerai mokantiems angl kalb Hazel stebjosi, kodl jie tokie
tyls - joki klausim, joki komentar. Ji patikino studentus,
kad j domina kitokia nei jos paios nuomon, tad kodl niekas
tai nereaguoja? Kur ginai, debatai ir kritiko mstymo poy-
miai? Net kai ji pateik paprast klausim: Kur yra geriausia
makaron parduotuv?", - pasigirdo gils atodsiai, po kuri
sek: Kaip ia pasakius". Negi japon studentai niekam netei-
kia pirmenybs, neturi savo mini, nuomoni bei nuostat? Kas
dedasi j galvose? Kaip painti mog, jei jis nesako, k galvoja?
Shinobu stebjosi, kodl studentai negali tiesiog klausytis
paskaitos ir kodl amerikieiai jauia poreik nuolatos vienas
kit pertraukinti, nekti visi kartu, net kai kalba profesorius.
Kodl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinja, kodl taip
konkuruoja? Kodl atrodo, jog intelekt jie tapatina su gebji-
mu i kito mogaus ispausti" visk k gali, netgi tarpusavyje,
kai visi vienas kit gerai pasta?
Shinobu savo nusistebjim isak amerikieiams ei-
mininkams, kurie savo sveius verste uveria gausybe vai-
riausi pasirinkti veriani klausim. Norite vyno ar alaus, gai-
vinamj grim ar suli, kavos ar arbatos? Kam apsunkinti
svei nereikmingais sprendimais? Juk eiminink puikiai i-
no, kas kada geriausiai tinka atsigaivinti, tad gali paprasiau-
siai tai ir patiekti.
Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel m svarstyti, aria
tik nebus raktas j os patirt paeminim Japonijoje. Jie atuo-
niese nuvyko pranczik restoran ir, kaip tokiose vietose
priimta, visi m studijuoti meniu. Prijo padavjas ir atsistojo
alia. Hazel pasak, kok isirinko ukand ir pagrindin patieka-
l. Po to sek temptas pokalbis tarp pakvietusio restoran
japono ir jo japon svei. Visiems buvo atneti tie patys patie-
kalai. Tai labai sutrikd Hazel. Jei pats negali pasirinkti patieka-
l, kaip gali mgautis vakariene? Kokia prasm duoti valgiarat,
jei visiems patiekiami tie patys valgiai?
Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Ja-
ponijoje? Vaiktindama alia Kyoto ventyklos Hazel prijo
krykel ir prie vienos atakos pamat lentel su urau pa-
prastas takas". Kas gi nors pasirinkti paprast tak? Supran-
tama, kaip tikra amerikiet Hazel pasirinko nepaprast. Taiau
is atved u ventyklos teritorijos esant svartyn. Papras-
tas takas reik, kad kelias yra tinkamas ir geras, o ne nuobo-
dus ir nedomus.
ie mainai paskatino imtis eksperimentini tyrim ir primi-
n, kad galima gyventi ir kitaip nei esame prat. Iki iol dau-
giausia psichologijos darb para mokslininkai, kil i viduri-
ns europiei ir amerikiei klass. Jie tyrinja Europos ir Ame-
rikos vidurins klass atstovus. Kituose socialiniuose ir kultri-
niuose kontekstuose mogus bei gyvenimo prasm gali bti su-
prantami kitaip, ir ie skirtumai darys tak psichologinei savi-
jautai. Btent is supratimas skatina mus ir toliau bendradar-
biauti kultrins psichologijos srityje.
P ~
Hazel Rose Markus, Shinobu Kitayama,
Stenfordo universitetas Miigano universitetas
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 67
niausiai save lygina su tais, kuriems geriau sekasi. Tai skatina savs tobuli-
nim (White ir Lehman, 2005).
Tad kada, js nuomone, bus didiausia tikimyb, jog kolektyvistins Ja-
ponijos ir individualistini Jungtini Valstij studentai teigs patiriantys to-
kias teigiamas emocijas kaip laim ir pakili nuotaika? Japon studentams,
teigia Kitayama ir Markus (2000), laim tolygi teigiamiems socialiniams po-
tyriams - artimumo, draugikumo ir pagarbos jausmui. Amerikiei studen-
tai laim danai sieja su neutraliomis emocijomis - kai jauiasi naudingi,
iskirtiniai ir keliantys pasigrjim. Kolektyvistinse kultrose konfliktai da-
nai kyla tarp grupi; individualistinse kultrose subrandinama daugiau pa-
vieni nusikaltli, ia daniau skiriasi eimos (Triandis, 2000).
Kai Kitayama (1999), deimt met dsts ir dirbs mokslin darb Ame-
rikoje, aplank savo japonikj alma mater - Kioto universitet, magist-
rantai bei doktorantai apstulbo", igird apie vakarietikj nepriklausomo
savojo A samprat. A atkakliai jiems aikinau i vakarietikj savojo
A samprat - ir galiausiai jie pradjo tikti, kad i ties dauguma ameri-
kiei savojo A su niekuo nesieja. Taiau vienas klausytojas, giliai atsidu-
ss, galiausiai itar: Negi tikrai taip yra?"
Kai Rytai susiduria su Vakarais - pavyzdiui, Vakarams veikiant urba-
nistin Japonij ar Japonijos studentams atvykus mokytis Vakar alis, -
ar savojo A samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeiia
veikiami vakarietikos paauktinimo pareigose specifikos, grindiamos ne dar-
bo stau, o individualiais pasiekimais, tikinjami pasikliauti savo galimy-
bmis" bei maitinami kino filmais, kuriuose policininkas herojikai suium-
pa nusikaltl, nepaisant to, kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kole-
gos (1999) teigia, kad pasikeiia. Ibuv Brit Kolumbijos universitete sep-
tynis mnesius, Japonijos studentai m labiau vertinti save. Ilgalaiki Ka-
nados imigrant savivert taip pat yra stipresn nei neseniai atvykusij (ir
t, kurie gyvena Azijoje).
Savs painimas
Paink save", - ragino vienas senovs graik iminius. Be abejo, mes sten-
giams tai daryti. Mes noriai formuojame nuomon apie save ir nedvejoda-
mi aikiname, kodl btent itaip jauiams ir elgiams. Taiau ar i ties
mes gerai save pastame?
Yra vienas dalykas, vienintelis visoje Visatoje, apie kur mes inome dau-
giau nei galtume suinoti stebdami i alies, - teig C. S. Lewisas (1952,
p. 18-19). - Ir tas dalykas esame [mes patys]. Mes neiojams vidin infor-
macij esame supaindinti." I ties. Taiau kartais mes manome, kad ino-
me, bet vidin informacija bna klaidinga. Tai neivengiama kai kuri do-
mi mokslini tyrinjim ivada.
68 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Elgesio paaikinimas
Kodl pasirinkote t universitet, kuriame studijuojate? Kodl smogte sa-
vo kambario draugui? Kodl nepamilote to ypatingo mogaus? Kartais mes
inome kodl. Kartais - ne. Paklausti, kodl mes vienaip ar kitaip pasielg-
me arba vienaip ar kitaip jautms, pateikiame tikinamus atsakymus. Ta-
iau kai prieastys yra subtilios, jas aikindami danai klystame. Mes gali-
me atmesti reikmingus veiksnius ir ipsti nereikmingus. Tyrim metu mo-
ns aikino, jog niri nuotaik jiems sukelia neskms, gyvenimo bepras-
mybs jausmas, o jaudul einant kabaniu tiltu - avi praeiv (Schwarz ir
Clore, 1983; Dutton ir Aron, 1974). Taip pat mons prat neigti, kad juos
veikia iniasklaida, taiau sutinka, kad ji veikia kitus.
Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) papra, kad Kolum-
bijos universiteto studentai leist su jais ibandyti serij vis stipresni elek-
tros smgi. Jie pademonstravo, kaip mons klysta skaitydami savo min-
tis. Prie eksperiment kai kurie studentai igr placebo tablet, kuri, kaip
buvo pasakyta, sukels irdies ritmo bei kvpavimo sutrikimus, skrandio spaz-
mus - panaiai kaip elektros okas. Nisbettas ir Schachteris tikjosi, kad mo-
ns oko simptomus priims kaip tablets poveik ir todl paks stipresn o-
k nei negavusieji placebo. I ties poveikis buvo milinikas. Tie dalyviai,
kurie vartojo placebo, pakl keturis kartus stipresn elektros ok. Paklaus-
ti, kodl, j nuomone, taip atsitiko, tablets jie nemindavo. Kai tiriamie-
siems buvo paaikintas tablets poveikis, jie sutiko, kad i galjo turti tok
poveik kitiems, taiau ne jiems. Bdingas atsakymas buvo: A net nepa-
galvojau apie tablet".
Taip pat daug klausim kelia tyrimai, kuri metu mons aprainjo sa-
vo nuotaikas - kiekvien dien itisus du ar tris mnesius (Stone ir kiti, 1985;
Weiss ir Brown, 1976; Wilson ir kiti, 1982). Tiriamieji fiksavo ir veiksnius,
galinius turti takos j nuotaikoms: savaits dien, orus, miego trukm ir
taip toliau. Kiekvieno tyrimo pabaigoje mons vertindavo, kaip kiekvie-
nas veiksnys paveik j nuotaikas. Stebtina tai (turint galvoje, kad tiriam-
j dmesys buvo nukreiptas j kasdienes nuotaikas), kad tiriamj nuo-
mon apie kurio nors veiksnio tak j nuotaikoms maai tesutapo su realiu
poveikiu. ie duomenys atskleidia atri problem: kaip i ties mes suvo-
kiame savo diaugsmo ar lidesio prieastis?
O kaip mes suprantame savo valios laisv? Kaip teigia Danielis Wegne-
ris knygoje The Illusion of Conscious Will, 2002 (Smoningos valios iliu-
zija"), mons mano, kad jei mintis kilo anksiau u veiksm, vadinasi, jie
veik savo valia. Wegneris atliko eksperiment, kurio metu du mons tur-
jo valdyti kompiuterio pel, slystani specialia lentele su maais paveiks-
fiktyvus tiriamasis lliais. Pelei klaidiojant lentele, eksperimento dalyviai per ausines igirs-
(confederate) davo nupiet objekt pavadinimus ir galdavo sustoti ties bet kuriuo i j.
Eksperimentuotojo padjjas. Net tada, kai vienas asmuo - fiktyvus tiriamasis - tyia sustabdydavo pel
I ties neinau, kodl esu
toks lidnas".
VVilliam Shakespeare,
Venecijos pirklys,
1596
ties tam tikru paveikslliu, tikrieji eksperimento dalyviai manydavo, kad pel
sustodavo btent j valia. ioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intui-
tyv asmeninio veiksmingumo pojt. Kitais atvejais, pavyzdiui, iekoda-
mi vandens su virgulmis arba pakeldami rankas hipnozs seanso metu, mo-
ns klaidingai mano, kad juos veikia kakokia iorin valia. Tad tikdami,
kad jie valingai kak padar (arba nepadar), mons kartais klysta. (r.
Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija")
Elgesio prognozavimas
Prognozuodami savo elges mons taip pat klysta. Jei paklaustume, ar jie
vykdyt sakym sukelti kam nors stipr elektros ok, ar dvejot padti au-
kai, jei alia bt dar keletas moni, dauguma neigt, kad gali pasiduoti
tokiai takai. Taiau, kaip pamatysime, eksperimentai rodo, jog daugelis i
ms pasiduodame takai. tai k pastebjo Sidney Shraugeris (1983), pa-
pras universiteto student nuspti, kokia tikimyb, kad jie per artimiau-
sius du mnesius patirs kelet vyki (simyls, susirgs ir taip toliau): j prog-
nozs n kiek nebuvo tikslesns nei vidutin mogaus patirtis.
mons taip pat danai klysta prognozuodami, kaip klostysis j santy-
kiai. Draugaujanios poros, irdamos pro roinius akinius, prognozuoja,
kad j santykiai tsis ilgai. Sutelkdami dmes vien tik teigiamus dalykus,
simyljliai gali bti sitikin, kad jie visada myls vienas kit. Danai j
draugai ir eimos nariai bna valgesni, teigia Tara MacDonald ir Michae-
las Rossas (1997), atlik tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. Steb-
dami js elges, js pastami, ko gero, gali geriau prognozuoti nei js pats
(pavyzdiui, ar susitik nauj mog js bsite nervingas, ar nekus [Ken-
ny, 1994]). Kaip imokti tiksliau nuspti savo poelgius? Prognozuojant elg-
sen, patariama prisiminti ankstesn elges panaiose situacijose (Osberg ir
Shrauger, 1986, 1990). Tad nordami nuspti ateit, atsivelkite praeit.
Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebjo, kad mums kartais
geriau sekasi nuspti ne savo, o kit moni veiksmus. Likus penkioms sa-
vaitms iki Gelsvj narciz dienos" - kasmetinio Kornelio universiteto lab-
daros renginio, Epley ir Dunningas papra student pasakyti, ar jie nusi-
pirks bent po vien narciz, ir spti, kiek j draug pasielgs taip pat. Dau-
giau nei keturi i penki teig, kad narciz nupirks. Taiau i ties nupirko
tik 43 procentai student, ir tai buvo ariau j prognozs, kad taip pasielgs
56 procentai kit student. Laboratoriniame aidime u pinigus 84 procen-
tai tiriamj prognozavo, kad bendrame loime sieks abipuss naudos, nors
i ties tai padar tik 61 procentas (is skaiius labiau sutapo su j progno-
zmis, kad bendradarbiaus 64 procentai kit eksperimento dalyvi). Lao Dz
buvo teisus, sakydamas: Tas, kuris pasta kitus, yra mokytas. Tas, kuris
pasta save, yra iminius". Atrodo, dauguma moni yra labiau mokyti nei
imintingi.
70 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
mokslini tyrim ivada
Smoningos valios iliuzija
Paprastai kasdieniame gyvenime panorj atlikti kok nors
veiksm, pavyzdiui, pakelti rank, j ir atliekame. inoma, pa-
mat rezultat darome ivad, kad veiksmo prieastis buvo m-
s valia.
Kartais patiriame reikin, kur psichologas Danielis Weg-
neris (2002) pavadino smoningos valios iliuzija". mogui, ku-
rio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padjjo)
ranka, valdant kompiuterio pel" atrodys, kad btent jis sustab-
d pel" langelyje, nors i tikrj tai padar jo partneris. Weg-
neris, Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarst: ar gali-
ma priversti mog pasijusti taip, lyg jis kelt savo rank, kai i
tikrj pakeliama kito mogaus ranka?
J pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja, kaip socialins psi-
chologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas
ir krybika reisra. 2.5 pav. matome prie veidrod stovini
tiriamj. Kita mergina (asistent), stovinti u ios, savo rankas
kia rankoves, kuriose i tikrj turt bti tiriamosios mergi-
nos rankos. Tiriamoji ino, kad ten ne jos rankos; ji nesuvokia ir
nejauia j kaip savo. Bet ar ji pajus koki nors netiesiogin i
rank kontrol?
Nordami tai suinoti, mokslininkai papra asistents atlikti
rankomis kelet judesi, pavyzdiui, parodyti OK gest". Igir-
dusi praym tiriamoji galjo numatyti stebim rank judesius. Ji
teig, kad tuo momentu pasijuto iek tiek kontroliuojanti sveti-
mas rankas, lyg pati bt privertusi jas judti (2.6 pav.). Pradin-
mis (kontrolinmis) slygomis, kai judesiai buvo atliekami garsiai
nepapraius (todl nebuvo galimybs j numatyti), kontrols jaus-
mas buvo silpnas. Kai tiriamoji sivaizduodavo veiksm ir jis b-
davo atliekamas tuojau pat, ji jausdavo tam tikr atsakomyb.
Neurologai surado bedioni veidrodinio atspindio neu-
ronus" - smegen lsteles, reaguojanias arba paties indivi-
do, arba stebim pana kito individo judes (Rizzolatti ir kiti,
1996). Galbt ir aprayto eksperimento tiriamieji susiejo veiks-
mo numatym su veidrodine (atspindta) savo smegen veik-
la? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kit moni po-
elgius, ar jauiams lyg i dalies btume juos sukl? Jei taip,
galbt is vikarinio veikimo (veikimo u kit") reikinys yra mo-
gikosios empatijos, kai jauiame, kjauia kiti, altinis? rei-
kin gerai ino sporto aistruoliai, kno kalba subtiliai mgdio-
jantys aidjo veiksmus aiktje.
2.5 PAVEIKSLAS
Netiesioginis veiksnys
Nuotrauka kairje: tiriamoji taip save mato veidrodyje.
Nuotrauka deinje: tiriamoji ir asistent.
Danielio Wegnerio nuotr.
Suvokta stebim rank kontrol
(nuo 1 = nekontroliuojama, iki 7 = didel kontrol)
2,05
n
I
Kontrolins slygos Eksperi menti ns slygos
Gudesio negal i ma numatyti) (numatomas j udesys)
2.6 PAVEIKSLAS
Smoningos valios iliuzija
irdami save veidrodyje ir stebdami svetim
rank judesius, didesn kontrol jaut tie tiriamieji,
kurie galjo judesius numatyti.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 71
Jausm prognozavimas
Daugelis svarbi sprendim gyvenime susij su ms jausm prognozmis.
Ar susituoks su ia moterimi a sipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasi-
rinks i profesij bsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti
btent ten patirsiu malonum? O gal didesn tikimyb, kad isiskirsiu, per-
degsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis?
Kartais mes inome, kaip jausims neilaik egzamino, laimj svarbias
rungtynes ar pusvalandio krosu sumain tamp. inome, kas mus pradiu-
gina ir kas sukelia susirpinim ar nuobodul. Kartais galime klaidingai nu-
spti savo reakcij. Paklaustos, kaip jausis, jei per pokalb dl darbo igirs
seksualini uuomin, dauguma moter, kurias apklaus Julie Woodzicka ir
Marianne LaFrance (2001), atsak, kad pasipiktins. Taiau kai i ties buvo
pateikti tokie klausimai, dauguma moter isigando. Emocij prognozi"
tyrimai rodo, kad sunkiausia nuspti bsim savo emocij intensyvum ir
trukm (Wilson ir Gilbert, 2003). mons klaidingai numat, kaip jie jausis
prajus kuriam laikui po nutrkusios meils, gav dovan, pralaimj rinki-
mus, laimj varybas ar eisti (Gilbert ir Ebert, 2002; Loewenstein ir Schka-
de, 1999). tai keli pavyzdiai:
Kai jaunuoliams parodomos erotikos nuotraukos ir po to pateikiamas aist-
ringo pasimatymo, kurio metu mergina prao liautis", scenarijus, jaunuo-
liai prisipasta, kad gali ir nesusilaikyti. Jei erotins nuotraukos nerodo-
mos, jie daniau neigia gal bti seksualiai agresyvs. Ramios bsenos
mogus lengviau klysta spdamas, kaip jausis ir elgsis susijaudins. Dl
ios prieasties pasiduodama aistrai, sulaukiama nepageidaujam ntu-
m, o seksualiniai prievartautojai, nuoirdiai paadj niekada daugiau",
vl prievartauja.
Alkani pirkjai impulsyviai perka daugiau (ios spurgos tokios puikios!")
negu tie, kurie buvo pavaiinti gaballiu mlyni kekso (Gilbert ir Wil-
son, 2000). Alkanas mogus negalvoja apie riebaluose virt spurg kalo-
ringum. Persivalgs jis nebepajgia sivaizduoti, kokia skani gali bti i
spurga vakare su stikline pieno.
Tik vienas i septyni atsitiktini rkali (surkani maiau nei vien
cigaret per dien) spja, kad rkys ir po penkeri met. Taiau jie nepa-
kankamai vertina narkotik poreikio gali, nes po penkeri met tebe-
rko madaug pus (Lynch ir Bonnie, 1994).
mons pervertina iltesns iemos, sumajusio svorio, didesnio televi-
zijos kanal skaiiaus ir pailgjusio laisvalaikio tak j savijautai. Net
tokie ekstremals vykiai, kaip laimjimas loterijoje ar paralyius po au-
toavarijos, ilgalaikei laimei turi maesn poveik nei daugelis mano.
72 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
poveikio vertinimo paklaida
(impact bias)
Emocijas suklusi vyki
poveikio ilgalaikikumo
pervertinimas.
Aaros gali lkuriuoti per
nakt, bet diaugsmas ateina
su aura."
Ps 30,6*
* ia ir toliau ventojo Rato
itraukos cituojamos i: ventasis
Ratas: Senasis ir Naujasis
Testamentas, 2-as papildytas leid.,
vert Antanas Rubys (ST) ir
Vaclovas Aliulis (NT), Vilnius,
Katalik pasaulis, 1999.
Atrodo, jog ms intuityvi teorija yra tokia: mes norime. Pasiekiame. Esa-
me laimingi. Jei tai bt tiesa, is skyrius bt trumpesnis. Taiau tikrovje,
pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000), mes danai netei-
singai norime". sivaizduojantys savo idilikas atostogas saloje, saul, ban-
g m ir sml gali nusivilti, pastebj, kad jiems labai trksta grietai
surikiuotos dienos, intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus ukandiavimo
pyragliais". Mes manome, kad jei nugals ms kandidatas ar komanda,
ilgai bsime patenkinti. Taiau daugelis tyrim patvirtina, kad nesame at-
spars poveikio vertinimo paklaidai - pervertiname emocijas suklusi
vyki poveikio ilgalaikikum. Tokio emocinio pakilimo pdsakai inyksta
greiiau nei tikims.
Dar labiau poveikio vertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvi vy-
ki. Kai mons, kuriems atliekamas IV tyrimas, prognozuoja, kaip jausis
po penki savaii suinoj rezultatus, jie spja, jog susirpins igird blo-
g naujien, o igird ger, pajus diaugsm. Taiau po penki savaii i-
gird blog naujien jie bna prislgti maiau negu tikjosi, o igird ger
- ne taip smarkiai diaugiasi (Sieff ir kiti, 1999). Kai Gilbertas su kolego-
mis (1998) papra profesori-asistent spti, kaip jie jausis po keleri me-
t gav arba negav dstytojo darb, dauguma man, kad teigiamu atveju
jie bsi laimingesni. Jei negauiau darbo, lugt mano gyvenimo tikslai.
Tai bt siaubinga." Taiau apklausti po keleri met negavusieji dstytojo
darbo jautsi beveik tokie pat laimingi kaip ir j gavusieji. Wilsonas ir Gil-
bertas (2005) teigia, kad poveikio alikumas svarbus, nes moni emoci-
ns prognozs" - bsim emocij numatymas - veikia j sprendimus. Jei
mogus pervertina stiprum ir trukm to malonumo, kur pajus sigijs nau-
j automobil ar pasidars plastin operacij, jis gali neapgalvotai investuoti
nauj Mercedes" ar radikal ivaizdos pagrainim.
Pabandykime tai suasmeninti. Gilbertas ir Wilsonas silo sivaizduoti, kaip
jaustums po met, jei ikristume i universiteto. Ar btume laimingesni, ar
nelaimingesni, palyginti su iandiena?
Galvodami apie tai turbt susimstte, k i katastrofa galt reikti: ne-
beliks draugik pasisveikinim ir juokeli, krepinio varyb, skubaus kla-
viatros tarkjimo. Nors js tikriausiai visuomet viso ito pasigesite, po kiek
laiko js laims jausmui apskritai takos turs du dalykai: a) vykis ir b)
visa kita" (Gilbert ir Wilson, 2000). Sutelk dmes neigiam vyk, atme-
tame kit dalyk, prisidedani prie ms laims, svarb ir todl klystame
manydami, jog ms kania tsis aminai. Niekas, k esate sutelk savo
dmes, nepakeis padties taip stipriai, kaip manote", - teigia mokslininkai
Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998).
Be to, teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003), mons nevertina savo psi-
chologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. i sistem sudaro emo-
cini traum racionalus aikinimas, nuvertinimas, atlaidumas, ribojimas. Ka-
dangi apie savo psichologinio imuniteto sistem" beveik nieko neinome
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 73
(Gilbertas ir Wilsonas reikin vadina imuniniu atmetimu), i ties su ne-
galumu, nutrkusiais meils ryiais, neilaikytais egzaminais, negautu ds-
tytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimjimais mes susitaikome
greiiau nei manytume. Ironika, teigia Gilbertas su kolegomis (2004), bet
svarbiausi neigiami vykiai (kurie suadina ms psichologin gynyb) mus
slegia trumpiau nei nereikmingi suerzinimai (nesuadinantys gynybos me-
chanizmo). Kitaip tariant, mes esame atspars.
Savianalizs imintis ir iliuzijos
Tad ms intuicija gali stulbinamai klysti dl to, kas mus paveik, ir k mes
jausime bei darysime. Taigi nesutirtinkime spalv. Kai elgesio prieastys
aikios ir sutampa su ms intuicija, mes tiksliai save suvokiame (Gavanski
irHoffman, 1987). Kai elgsenos prieastys nebna tokios akivaizdios, jos
nebna aikios ir paiam mogui.
Kaip bus paaikinta 3 skyriuje, mes nesuvokiame daug ko, kas vyksta m-
s galvoje. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo, kad mes geriau suprantame
savo mstymo rezultatus nei procesus. Taiau kai nusistatome vidin laikro-
d, kad jis mus paadint reikiamu laiku, arba kai tam tikr laik pasmon-
je gldjusi problem isprendia vienas spontanikas nuvitimas, mes ski-
name pasmoningos proto veiklos vaisius. Krybingi mokslininkai ir meni-
ninkai danai negali nupasakoti valg paskatinusio proceso.
Timothy Wilsonas (1985, 2002) pateikia drsi idj: ms socialin elgse-
n kontroliuojantys mstymo procesai skiriasi nuo elgsen paaikinani ms-
tymo proces. Tad aikindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai
gimstanias nuostatas, kurios ir nulemia ms elgsen. Devyniais eksperimen-
tais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino, kad smoningai ireiktos nuo-
statos daikt ir moni atvilgiu paprastai gana gerai leidia prognozuoti elg-
sen. Taiau jei eksperimento dalyviai i anksto papraomi ianalizuoti sa-
vo jausmus, j ataskaitos apie nuostatas tampa beverts. Pavyzdiui, simy-
ljli por pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti, ar po keli
mnesi jie dar bus kartu. Taiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turjo
ivardyti visas prieastis, dl kuri, j nuomone, santykiai buvo geri arba
blogi, ir tik po to vertinti savo laim. i por nuostatos nebeturjo reik-
ms prognozuojant santykius! Tikriausiai dl smulkios santyki analizs d-
mesys nukrypdavo lengvai odiais apibdinamus veiksnius, kurie i ties
buvo maiau svarbs nei tie santyki aspektai, kuriuos sunkiau ireikti o-
diais. Mes danai esame svetimi patys sau", - daro ivad Wilsonas (2002).
Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) dav monms par-
sineti namus vien i dviej plakat. Tie, kuri i anksto buvo paprayta
nurodyti savo pasirinkimo prieastis, isirinko humoristin plakat (jo tei-
giamas savybes buvo lengviau nusakyti odiais). Taiau po keli savaii
j pasitenkinimas pasirinkimu, palyginti su tais, kurie rinkosi intuityviai ir
todl parsine kitokius plakatus, sumajo. Intuityvs moni veido bruo-
imuninis atmetimas
(immune neglect)
Tendencija nevertinti savo
galimybi atgauti dvasines ir
fizines jgas po stresini vyki.
Galvojimas apie save yra
prakeiksmas, sukeliantis
visik painiav".
Theodore Roethke,
The Collected Poems of
Theodore Roethke, 1975
(Rinktiniai eilraiai")
74 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
dvigubos nuostatos
(dual attitudes)
Skirtingos paslptos, arba
implicitins (automatins), ir
ireiktos (smoningai kontro-
liuojamos) nuostatos to paties
objekto atvilgiu. odiais
ireiktos atviros nuostatos gali
keistis kartu su isilavinimu arba
dl tikinjimo; neireiktos, arba
implicitins, nuostatos keiiasi
ltai kartu su patirtimi, formuo-
jania naujus proius.
vertinimai taip pat bna nuoseklesni, lyginant su logikai pagrstais ver-
tinimais, rao Gary Levine ir jo kolegos (1996). Pirmasis spdis daniau-
siai nemeluoja.
ie faktai rodo, kad mes vadovaujams dvigubomis nuostatomis, teigia
Wilsonas su kolegomis (2000). Ms automatins neireiktos, arba impli-
citins, nuostatos kurio nors mogaus ar dalyko atvilgiu danai skiriasi nuo
smoningai kontroliuojam ireikt,, arba eksplicitini, nuostat. Pavyzdiui,
galime bti i vaikysts isaugoj instinktyvi baim ar antipatij monms,
kuriems dabar odiais reikiame pagarb ir pripainim. Nors ireiktas nuo-
statas galima gana lengvai keisti, paymi Wilsonas, neireiktos, arba im-
plicitins, nuostatos, kaip ir seni proiai, kinta liau". Taiau jei nauja nuo-
stata tenka danai vadovautis, ji gali pakeisti senj.
Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano, kad Wilsonas per-
deda teigdamas, jog sau mes esame nepains. J tyrim rezultatai rodo, kad,
akcentuojant prieastis, nuostatos tampa ne tokios reikmingos jausm ska-
tinamos elgsenos prognozei. Jei, uuot nurods analizuoti savo meils san-
tykius, Wilsonas bt papras labiau sigilinti savo jausmus (kaip jau-
iats, kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"), nuostat apibdinimas
bt galjs suteikti daugiau informacijos. Atrodo, jog kitos elgsenos sri-
tys - tarkime, sprendimas, kurioje auktojoje mokykloje mokytis, vertinant
kain, karjeros galimybes ir 1.1. - yra labiau apgalvotos. ioms sritims nau-
dingiausia ne jausm, o prieasi analiz. Nors irdis turi sav argument,
kartais nulemia protas.
I i savs painimo ribotum tyrimo galima padaryti dvi praktines i-
vadas. Pirmoji ivada taikytina psichologinms apklausoms. Tiriamojo pa-
teikta informacija apie save danai negalima pasitikti. Klaidingas savs su-
pratimas riboja mokslin subjektyvios asmenins informacijos naud.
Antroji ivada taikytina ms kasdieniam gyvenimui. Nuoirdumas api-
bdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja i apibdinim validumo.
Asmeniniai liudijimai bna labai tikinantys (tuo mes sitikinsime 15 sky-
riuje Socialin psichologija teisme"). Taiau ie liudijimai gali bti ir klai-
dingi. Turdami galvoje i potenciali klaid maiau bijosime kit, nebsi-
me tokie patikls.
APIBENDRINIMAS
Savojo A samprata: kas a esu?
Savs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. Apdoroj informacij apie save, geriau j
simename (is reikinys vadinamas nuorodos save efektu). Savojo A samprata susideda i
dviej element: A schemos, nuo kurios priklauso, kaip mes apdorojame sau aktuali informa-
cij, ir galim savj A, apie kuriuos svajojame arba kuri baiminams.
Savs vertinimas atspindi, kaip suvokiame vairius savo asmenybs aspektus bei gebjimus.
Savojo A samprat veikia daug kas, taip pat ir ms vaidmenys, savs palyginimai su kitais,
socialinis tapatumas, nuomon apie tai, kaip mus vertina kiti, ms skms ir neskms.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 75
Kultra taip pat formuoja savj A. Kai kurie mons, ypa individualistinse Vakar kultrose,
mano es nepriklausomi (nepriklausomas savasis A). Azijos ir treiojo pasaulio ali atstovai
jauiasi labiau priklausomi nuo kit (abipusiai priklausomas savasis A). Kaip bus isamiau
paaikinta 5 skyriuje, ie kontrastai prisideda prie kultrini socialins elgsenos skirtum.
Savs painimas yra keistai klaidingas. Danai negalime paaikinti savo elgesio. Kai veiksniai,
darantys tak ms elgsenai, nra tokie akivaizds, kad bet kas juos pamatyt, mes patys j taip
pat nepastebime. Subtils, neireikti, arba implicitiniai, procesai, kontroliuojantys ms elgse-
n gali atrodyti kitokie nei smoningi, ireikti jos aikinimai. Taip pat esame link klaidingai
prognozuoti savo emocijas, nepakankamai vertiname savo psichologinio imuniteto sistemos
atsparum ir todl pervertiname emocini reakcij reikmingus vykius trukm.
Savs vertinimas
monms reikalingas savosios verts pojtis, kur jie motyvuojami stiprinti. Taiau ipstas"
savs vertinimas turi ir tamsij savo pus.
Ar savivert - visapusis savs vertinimas - yra vis A schem ir galim
savj A suma? Jei save laikote patraukliu, atletiku, imintingu - vertu turto
ir meils, ar js savivert bna aukta? Taip, teigia Jennifer Crocker ir Con-
nie Wolfe (2001), utikrintumas tam tikrose srityse (tai gali bti ivaizda,
imintis ar dar kas nors) yra svarbus savs vertinimui. Vieni gali save ver-
tinti u puikius mokymosi rezultatus ir fizin patrauklum, tuo tarpu kiti -
u meil Dievui ir moralini nuostat laikymsi." Pirmuoju atveju mogaus
savivert bus aukta, jei jis manys ess protingas ir graus, o antruoju - jei
moralus.
Taiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) rodinja, kad
vilgsnis savs vertinim i apaios auktyn" nra visaapimantis. Jie ma-
no, kad prieastiniai ryiai veikia ir prieinga kryptimi. Labiau tiktina, kad
mons, kurie i esms save vertina gerai - t. y., kuri savivert aukta -
teigiamai vertins ir savo ivaizd, ir gebjimus, ir kitas savybes. Jie panas
kdikio sulaukusius tvus, i meils besiavinius jo rank ir koj pir-
iukais bei plaukais: nebna taip, kad tvai pirmiausia vertint savo kdi-
kio rank ir koj pirtus, o tik po to sprst, ar visas" kdikis yra avus.
Kad patikrint savo spjim, ar nuo bendrojo savs vertinimo priklauso
savs suvokimas (i viraus emyn"), Brownas ir Duttonas Vaingtono uni-
versiteto studentams papasakojo apie galim savyb, kuri jie pavadino in-
tegruotu gebjimu". Jie iliustravo svokos prasm studentams trimis odiais,
pavyzdiui, automobilis", plaukimas" ir atrakcionas" ir papra sugalvo-
ti vien visas ias tris reikmes apimant od. (Uuomina: is odis praside-
da raide p.). Auktai save vertinantys mons daniau teigdavo tur geb-
jim, jei jiems buvo pasakyta, kad is gebjimas labai svarbus, o ne tada,
kai buvo sakoma, kad is gebjimas nenaudingas. Matyt, bdami apie save
i esms geros nuomons, mes pagrainame konkreias A schemas (a
sugebu integruotis") ir savo galimus A.
savivert
(self-esteem)
Visapusis mogaus savs
vertinimas arba savosios
verts pojtis.
76 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Savs vertinimo motyvacija
Motyvacija yra ms painimo sistemos variklis (Dunning, 1999; Kunda,
1990). Patyr neskm, auktai save vertinantys mons isaugo savj ver-
t manydami, jog kitiems monms taip pat nesiseka, arba pernelyg ikel-
dami save kit atvilgiu (Agostinelli ir kiti, 1992; Brown ir Gallagher, 1992).
Juo labiau mons bus susijaudin, paveikti neskms, juo labiau saugos save
komentuodami i neskm (Brown ir Rogers, 1991).
Abrahamas Tesseris (1988) teigia, kad poreikis isaugoti savivert" lei-
dia prognozuoti daugyb domi fakt, netgi nesutarimus tarp broli ir se-
ser. Jei esate vyras, gal turite panaaus amiaus brol, o jei moteris - sese-
r? Jei taip, kai augote, mons jus tikriausiai lygindavo. Tesseris daro prie-
laid, kad jei aplinkiniai vien i js laiko gabesniu, kitas stengsis elgtis
taip, kad isaugot savivert. (Tesseris mano, kad didiausia grsm kyla vy-
resniam vaikui, turiniam labai gab jaunesn brol ar ses.) Turintys brol,
kurio gabumai labai skiriasi, daniausiai prisimena, kad vaikystje nesutar-
davo. Suaug panai gabum broliai daniau prisimena, kad vaikystje tarp
j nebuvo trinties.
Grsm savivertei kelia ir draugai, nes j skm pavojingesn nei svetim
moni (Zuckerman ir Jost, 2001). J taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-).
Nors turti bendr interes yra sveika, identiki karjeros tikslai gali kelti tam-
p ir pavyd (Clark ir Bennett, 1992). Kai vienam partneriui geriau sekasi
abiems svarbioje srityje, grsm tapatumui galima sumainti teigiant: Ma-
no gabusis partneris, su kuriuo esame labai artimi, yra dalis mans" (Lock-
wood ir kiti, 2004).
Kokios prieastys skatina isaugoti arba stiprinti savivert? Markas Lea-
ry (1998, 2003) tiki, kad jausmas, jog esi vertingas, yra tarsi kuro matuok-
lis. Ryiai padeda ilikti ir gerai jaustis. Tad saviverts matuoklis perspja
mus apie socialinio atstmimo pavoj, skatindamas jautriau reaguoti kit
moni lkesius. Tyrimai patvirtina, kad socialinis atstmimas maina ms
savivert ir stiprina pritarimo poreik. Paniekinti ar apgauti, mes jauiams
nepatraukls arba nevisaveriai. Kaip ir akinanti ibint viesa, is jausmas
gali skatinti veikti - tobulti ir iekoti pritarimo bei pripainimo kitur.
Tamsioji savs vertinimo pus
Menkas savs vertinimas kelia depresijos, narkotik vartojimo ir kai kuri
ri nusikaltim pavoj. Menkos saviverts mogui netgi pasisekimas vi-
suomenje gali sukelti pasibjaurjim, nerim, kad jis niekada nepasieks to-
ki auktum, koki i j o tikimasi (Wood ir kiti, 2005). (Jei jums labai ge-
rai pasisek aidimas, vieas pasirodymas ar egzaminas mokykloje, gal da-
bar nerimaujate, kad kit kart visus nuvilsite?) Stipri savivert skatina ini-
ciatyvum, gebjim atkurti fizines bei dvasines jgas ir malonius jausmus
(Baumeister ir kiti, 2003). Taiau paaugli berniuk, per anksti" pradju-
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 77
si lytin gyvenim, savivert daniau bna stipresn nei vidutin. Gauj ly-
deri, ekstremali etnocentrik ir terorist savivert taip pat bna auktes-
n, pastebi Robynas Davvesas (1994, 1998).
Pajut, kad j savivertei gresia pavojus, mons tai reaguoja eminda-
mi kitus, o kartais ir smurtaudami. Stipr ego susiformavs jaunuolis, paju-
ts, kad gali bti imestas i savo socialins aplinkos, gali pasidaryti pavojin-
gas. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000)
grup student vaikin gsdino, kad jie neilaikys testo, o kitoje, kontrolinje,
grupje to nedar. Reaguodami galim neskm tik sripria saviverte pasi-
ymintys vaikinai tapo pastebimai prieikesni (r. 2.7 paveiksl).
Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998)
papra 540 savanori student parayti straipsnel, kur kitas tariamas stu-
dentas arba labai igyr (puikus rainys!") arba kandiai sukritikavo (blo-
giausias mano kada nors skaitytas rainys!"). Po to kiekvienas rainio auto-
rius su kitu studentu aid reakcijos greiio ibandymo aidim. Jei oponentas
pralaimdavo, rainio autorius galjo j atakuoti bet kokio intensyvumo ir
bet kokios trukms triukmu. Turintieji stipriausi ego - tie, kurie pritar to-
kiems savimeil glostantiems teiginiams, kaip a esu gabesnis u kitus" -
buvo ypa agresyvs". J triukmo atakos buvo tris kartus didesns nei t,
kuri savivert buvo normali. eista savigarba skatina duoti atkirt.
Entuziastingi saviverts alinink pareikimai svyruoja nuo fantazijos iki
taukal", - teigia Baumeisteris (1996), manantis, kad jis tikriausiai paskel-
bs daugiausia darb apie savivert". Saviverts poveikis - nedidelis, ribo-
tas ir ne visada teigiamas." Labai save vertinantys vyrukai, sako Baumeis-
teris, daniau eidinja, pertraukia kitus ir ne kalbasi, o kalba (prieingai
nei drovesni, kuklesni, nuoaliau besilaikantys mons, kuri savivert men-
ka). Darau ivad, kad savikontrol deimt kart vertingesn u savivert."
Ar mons, kuri ego stipriai ireiktas ir kurie retsykiais blogai pasiel-
gia, slepia vidinio saugumo ir saviverts stok? Ar kategoriki, narciziki as-
Po itiek met, kad ir kaip
bt gaila, patariu jums:
umirkite savivert ir
stiprinkite savikontrol bei
savidrausm. Naujausiuose
darbuose pripastama, kad
tai naudinga ir individui,
ir visuomenei."
Roy Baumeister, 2005
Kontrolin grup
Grup, patyrusi grsm
Menkas savs vertinimas Stiprus savs vertinimas
Bsena
2.7 PAVEIKSLAS
Kai stipriam ego metamas
ikis
Pajut grsm, tik itin gerai
save vertinantys mons
tapdavo prieikesni -
arogantiki, grubs
ir nedraugiki
(i Heatherton ir Vohs, 2000).
78 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
menys i ties turi silpn ego ir tai slepia po pompastiku ioriniu blizge-
siu? Daugelis tyrintoj band rodyti, kad itokia ior slepia menk saviver-
t. Taiau chuligan, gauj nari, genocid vykdani diktatori ir li sa-
vimyl tyrimai neatskleid joki silpnos saviverts pdsak. Hitlerio saviver-
t buvo labai aukta", - pastebi Baumeisteris ir j o kolegos (2003).
Tai, k Baumeisteris ir j o kolegos (1996) pavadino tamsija stiprios sa-
viverts puse", prietarauja faktui, jog menkai save vertinantys mons kiek
daniau susiduria su vairiomis klinikinmis problemomis: nerimu, vieniu-
mo jausmu ir mitybos sutrikimais. Bdami blogos nuotaikos ar pajut grs-
m jie greiiau visk pradeda irti pro tamsius akinius: pastebi ir prisi-
mena blogiausius kit moni poelgius, mano, kad artimieji j nemyli (Mur-
ray ir kiti, 1998, 2002; Ybarra, 1999).
Chuliganai demonstruoja gynybin, save stiprinani saviverts form, tei-
gia Christina Salmivalli ir jos kolegos i Turku (Suomija) universiteto (1999).
Tikrai save gerbiantys" - jauiantys savj vert ir nesistengiantys bti d-
mesio centre bei nepykstantys u kritik - daniau gina chuligan aukas. Kai
jauiams utikrintai, esame maiau gynybiki (Eptein ir Feist, 1988; Jor-
dan ir kiti, 2003). Taip pat nebname plonaodiai" ir greiti kritikuoti - ma-
iau klausoms t, kuriems patinkame, ir nepuolame plsti t, kuriems ne-
patinkame (Baumgardner ir kiti, 1989).
Naujausi tyrimai rodo, kad savivert, kaip ir nuostatos, pasireikia dviem
formomis - ireiktja (smoninga) ir paslptja (nesismoninta). Ireik-
tj savivert psichologai matuoja naudodami apklausas (Jauiu, kad esu
vertinga asmenyb"), o paslptoji savivert matuojama keletu subtilesni b-
d - nuo individui patinkani savo vardo raidi pasirinkimo iki kompiu-
teriu skaiiuojamo reakcijos laiko, per kur individas suklasifikuoja su savo
asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus odius. mogus, surinks di-
delius verius ireiktosios saviverts tyrimuose, gali prastai pasirodyti
paslptosios saviverts tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005)
pastebi, kad moter abiej saviverts form veriai nuoseklesni negu vy-
r). Kai nuoseklum galima pastebti, t. y. kai mons teigiamai save verti-
na ir smoningai, ir nesmoningai, jie saugiau jauiasi, elgiasi ne taip gyny-
bikai, maiau paklsta prietarams (Jordan ir kiti, 2003, 2005).
Prieingai nei menka, stipri savivert labiau reikiama ne paymiais, i-
vaizda, pinigais ar kit moni pritarimo paiekomis. Ji sklinda i vidaus ir
palaiko ger nuotaik (Kernis, 2003; Schimel ir kiti, 2001). Jennifer Croc-
ker ir jos kolegos (2002, 2003, 2004, 2005) tai patvirtino tyrimais, kuriuos
atliko su Miigano universiteto studentais. Studentai, kuri savivert buvo
menkiausia, kurie jautsi itin priklausomi nuo iorini jg - daniau patyr
stres, pykt, bendravimo problemas, vartojo narkotikus, piktnaudiavo al-
koholiu ir daniau sksdavosi mitybos sutrikimais nei tie, kuri savivert r-
msi gilesniais, su asmeniniais bruoais susijusiais aspektais.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 79
Ironika, pastebi Crocker ir Lora Park (2004), kad besirpinantys saviver-
te, pavyzdiui, mginantys tapti gras, turtingi ar populiars, gali nepaste-
bti, nuo ko i ties priklauso gyvenimo kokyb. Be to, stengdamiesi visada
gerai galvoti apie save, galime pradti ignoruoti kritik, labiau kritikuoti, o
ne suprasti kitus, jausti didesn poreik ne paprasiausiai mgautis veikla, o
siekti pergali. Ilgainiui rpestis savo verte gali baigtis jausmu, kad nei kom-
petencijos, nei bendravimo, nei autonomikumo poreikiai nebuvo realizuoti,
pastebi Crocker ir Park. Juo maiau rpinams savo vaizdiu ir juo labiau
savo talentais ir santykiais, juo geresns nuotaikos bname.
APIBENDRINIMAS
Savs vertinimas
Saviverts motyvacija veikia paintinius procesus. Susidr su neskme, auktai save vertinantys
mons palaiko savo verts jausm manydami, kad nesiseka ir kitiems, bei perddami savo
pranaum.
t Nors aukt savivert turti naudingiau negu em tyrintojai nustat, kad daugelio nusikaltli
savivert yra auktesn negu vidutin. Jei stipriai ireiktam mogaus ego kyla paeminimo grsm
dl socialinio atstmimo, toks mogus gali tapti agresyvus.
Suvokiama savikontrol
Keletas mokslini tyrim krypi kalba apie suvokiamos savikontrols svarb. Kokios kon-
cepcijos kyla i i tyrim?
Iki iol aikinoms savojo A samprat, raid ir savs painim. Dabar, ana-
lizuodami savo veiksmus, pasiirkime, kuo svarbi savojo A samprata.
Savojo A veikimas yra ribotas, pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis
(1998, 2000; Muraven ir kiti, 1998). Save kontroliuojantys mons - prisi-
veliantys valgyti ridiklius, o ne okolad arba slopinantys blogas mintis -
greiiau nuleidia rankas, susidr su neisprendiamomis problemomis. Jei
mons siekia kontroliuoti kino filmo sukelt lides, sumaja j fizin i-
tverm. Savikontrol reikalauja pastang, todl sekina ribotus valios itek-
lius. Ji veikia panaiai kaip raumenys, daro ivad Baumeisteris ir Julia Ex-
line (2000): ir savikontrol, ir raumenys nusilpsta po didels tampos, atsi-
stato pailsjus ir stiprja treniruojantis.
Taiau savojo A samprata daro tak ms elgsenai (Graziano ir kiti,
1997). mons, laikantys save darbiais ir manantys, kad j gyvenimas
klostosi skmingai, gav sudtingas uduotis pasiekia geresni rezultat u
tuos, kurie mano es nevykliai (Ruvolo ir Markus, 1992). Galvokite apie
savo teigiamas savybes ir tikimyb, kad sugebsite suplanuoti ir skmingai
gyvendinti savo planus, iaugs. Suvokiama savikontrol yra svarbi.
80 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
saviveiksmingumas
(self-efficacy)
Pojtis, kad esame
kompetentingi ir veiksmingi. Jis
skiriasi nuo savosios verts
pojio. Bomboneio piloto
saviveiksmingumas gali bti
stiprai ireiktas, o savivert -
menka.
Saviveiksmingumas
Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandra (1997, 2000), tirdamas
saviveiksmingum ir darydamas teorinius apibendrinimus, pastebjo teigia-
mo mstymo gali. Optimistinis poiris savo kompetencij bei gali duoda
dividendus (Bandra ir kiti, 1999; Maddux ir Gosselin, 2003). Vaikai ir suau-
gusieji, turintys stipr savi veiksmingumo pojt, bna itvermingesni, ramesni
ir maiau depresyvs. Be to, jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi.
Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda ikelti sudtingus tiks-
lus ir itverti sunkumus. Daugiau nei imtu tyrim patvirtinta, kad pagal sa-
viveiksmingum galima prognozuoti darbuotojo produktyvum (Stajkovic ir
Luthans, 1998). Ikilus problemoms, stiprus saviveiksmingumo pojtis lei-
dia darbuotojams ilikti ramiems ir iekoti sprendim, o ne mstyti apie savo
silpnybes. Kompetencija ir atkaklumas - kelias pergal. O kartu su perga-
lmis auga pasitikjimas savimi. Saviveiksmingum, kaip ir savivert, mai-
tina sunkiai ikovoti laimjimai.
Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgsen. Tai
pastebjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusij pasmon veikdama o-
diais, adinaniais arba teigiamus, arba neigiamus senjimo stereotipus. Ti-
riamiesiems 0,066 sekunds buvo rodomi arba neigiami odiai (blogja",
pamirta", nusens"), arba teigiami (gudrus", imintingas", patyrs").
Eksperimento dalyviai smoningai galjo suvokti tik viesos blyksteljim.
Taiau t, kuriems buvo pateikti teigiamos reikms odiai, atminties sa-
viveiksmingumas" (pasitikjimas savo atmintimi) buvo didesnis. Stebjusieji
neigiamos reikms odius patyr prieing efekt. Pana reikin galime
aptikti ir u laboratorijos sien: Kinijoje dominuoja teigiami senjimo vaiz-
diai, todl atminties saviveiksmingumas gali bti didesnis, senyvo amiaus
mons maiau skundiasi atminties silpnjimu, nei Vakar alyse (Schac-
ter ir kiti, 1991).
Jei tikite, kad galite kak padaryti, ar is sitikinimas btinai kak pa-
keis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: js galimybs kontroliuoti rezul-
tatus. Pavyzdiui, galite manyti ess geras vairuotojas (stipriai ireiktas sa-
viveiksmingumas), taiau jausti girt vairuotoj keliam pavoj (ema kon-
trol). Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas, taiau bijoda-
mi diskriminavimo dl amiaus, lyties ar ivaizdos galite manyti, kad js
perspektyvos abejotinos.
Kontrols pobdis
A visikai nedalyvauju visuomens gyvenime", - skundsi vienias ketu-
riasdeimt keleri met vyrikis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. io
paragintas, vyrikis nujo okius, kur su juo paoko kelios moterys. Man
tiesiog pasisek, - tvirtino vyrikis. - Tai daugiau niekada nepasikartos." Kai
Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui, pastarajam tai
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 81
padjo ikristalizuoti idj, kuri jis jau kuris laikas band suformuluoti. Ro-
terio eksperiment metu ir jo klinikinje praktikoje vieni mons teigdavo
nuolatos , jaui", jog visk, kas jiems nutinka, valdo vienokios ar kitokios
iorins jgos, tuo tarpu kiti manydavo, kad visk, kas jiems nutinka, lemia
j pai pastangos bei gdiai" (cituojama i Hunt, 1993, p. 334).
K js manote? Ar mons daniau bna savo likimo kalviai, ar aplinky-
bi aukos? Ar jie - savo gyvenimo dramaturgai, reisieriai ir aktoriai, ar si-
tuacij belaisviai? i dimensij Rotteris pavadino kontrols pobdiu. Kartu
su Pharesu jis sukr 29 poras teigini, skirt mogaus kontrols pobdiui
vertinti. sivaizduokite, kad atliekate test. Kuo labiau tikite?
a. Ilgainiui iame pasaulyje
mogus sulaukia pagarbos,
kurios nusipeln.
a. A pats atsakingas u visk,
kas su manimi vyksta.
a. Kiekvienas mogus gali turti
takos valdios sprendimams.
ar
ar
ar
b. Deja, mogaus verts niekas
nepripasta, kad ir kaip jis
stengtsi.
b. Kartais jauiu, kad negaliu
pakankamai kontroliuoti savo
gyvenimo.
b. Pasaul valdo keli gali
turintys mons, ir maas
mogelis nedaug k ia
bepakeis.
Jei atsakydami iuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau at-
sakym a", reikia, js tikite, jog kontroliuojate savo likim (vidinis kon-
trols pobdis). Jei daugiau b" - tikite, kad j valdo atsitiktinumas arba i-
orins jgos (iorinis kontrols pobdis). Tai parodyta 2.8 paveiksle. Tiems,
kurie mano, kad save kontroliuoja, turt geriau sektis mokytis, mesti rky-
ti, naudotis saugos diru, sprsti problemas eimoje, udirbti daugiau pini-
g ir atsisakyti greito malonumo ilgalaiki tiksl labui (Findley ir Cooper,
1983; Lefcourt, 1982; Miller ir kiti, 1986).
Nuo to, kaip suvokiame kontrol, priklauso ir neskms prieasi su-
pratimas. Galbt pastate student, laikani save aukomis - dl blog pa-
ymi kaltinanius tai, ko jie nepajgs kontroliuoti, pavyzdiui, kvailum
ar blogus" dstytojus, vadovlius ar testus. Tokiems studentams patarus lai-
kytis optimistikesns nuostatos - patikti, kad pastangos, protis mokytis ir
savidrausm gali pakeisti padt - j paymiai paprastai pagerja (Noel ir
kiti, 1987; Peterson ir Barrett, 1987). Apskritai studentai, manantys, kad jie
kontroliuoja padt - pavyzdiui, sutinkantys su teiginiu A galiu skmin-
gai atsispirti pagundai", arba prietaraujantys teiginiui A ileidiu per daug
pinig" - gauna geresnius paymius, diaugiasi geresniais santykiais ir b-
na geresns psichikos sveikatos (Tangney ir kiti, 2004).
Klestintys mons labiau link neskmes laikyti atsitiktinumu arba nu-
sprsti: man reikia keisti poir". Gyvybs draudimo agentai, manantys,
kontrols pobdis
(locus of control)
moni elgesio ir pasekmi
kontrols suvokimas: ar jos
kontroliuojamos i vidaus,
j pai pastangomis bei
veiksmais, ar i iors -
atsitiktinumo arba iorini jg.
Jei mano protas suvokia,
o irdis gali patikti, inau,
kad galiu tai pasiekti. alin
narkotikus! Tegyvuoja viltis!
A esu is tas!"
Jesse Jackson,
The March on Washington, 1983
(Pirmyn Vaington").
82 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
2.8 PAVEIKSLAS
Kontrols pobdis
tikinkite save, kad turite
trkum, ir tikrai j gysite."
Richard Bach,
lllusions: Adventures of
Reluctant Messiah, 1977
(Iliuzijos: Mesijo, nelinkusio
j uo bti, klajons")
kad neskmes galima kontroliuoti (Tai sunku, taiau jei usispirsite, reikalai
pagers"), sudaro daugiau draudimo sutari. Tikimyb, kad jau pirmaisiais
metais jie mes darb, yra dvigubai maesn nei j pesimistikesni kole-
g (Seligman ir Schulman, 1986). Tie universiteto plaukimo komandos nariai,
kurie pripasta optimistin aikinamj stili", daniau nei pesimistai pasie-
kia auktesni rezultat nei i j tikimasi (Seligman ir kiti, 1990). Kaip poe-
moje Eneida" sako romn poetas Vergilijus, Jie gali, nes tiki, kad gali".
Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas
Kontrols pojio nauda pastebima ir tiriant gyvnus. Narve udaryti unys,
kuriems diegta, kad nepavyks ivengti smgi, tampa bejgiki. Vliau to-
kie unys baugiai susigia net ir tada, kai gali ivengti bausms. Imok
asmenins kontrols (skmingai iveng pirmj smgi) unys lengvai pri-
sitaiko prie naujos situacijos. Tyrintojas Martinas Seligmanas (1975, 1991)
imoktas bejgikumas pastebjo panaias imokto bejgikumo apraikas ir tarp moni. Pavyz-
(learned helplessness) diui, kamuojami depresijos arba engiami mons tapdavo pasyvs, nes man,
Imoktas bejgikumas ir kad nuo j pastang niekas nepriklauso. Ir bejgius unis, ir depresijos ap-
nuolankumas, kai mogus ar imtus mones kamuoja valios paralyius, pasyvus nuolankumas ir netgi apa-
gyvnas suvokia, kad negali tija, pasireikianti nejudrumu (r. 2.9 paveiksl).
kontroliuoti pasikartojani Kita vertus, savikontrol treniruoti naudinga. Toki ivad padar Makvai-
nemaloni vyki.
r o
universiteto Sidnjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006).
Pavyzdiui, studentai, kurie kasdien stiprino savikontrol atlikdami pratimus,
STA
nuo mans. Jei pasi-
st engsi u, nugalsiu iosey
lenktynse."
O
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 83
Nekontroliuojami
nemalons vykiai
Suvokiamas
kontrols stygius
Imoktas
bejgikumas
2.9 PAVEIKSLAS
Imoktas bejgikumas
Kai gyvnai ir mons
patiria nekontroliuojamus
nemalonius vykius,
jie imoksta jaustis bejgiai
ir nuolanks.
reguliariai mokydamiesi, planuodami savo laik, geriau save kontroliavo ki-
tose situacijose - laboratorijoje ar laikydami egzaminus.
Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ityr asmenins kontrols svarb,
taikydamos dvejop elgesio model prestiiniuose Konektikuto valstijos se-
neli globos namuose. Vienai pacient grupei buvo akcentuojama ms pa-
reiga paversti i staig namais, kad bt galima ja didiuotis ir jaustis lai-
mingiems". Pacientai buvo rpestingai ir nuoirdiai globojami. Po trij sa-
vaii dauguma pacient savo bkl vertino kaip dar labiau pablogjusi,
tokia pati buvo tyrj bei slaugi nuomon. Kitoje grupje buvo skatinama
asmenin kontrol. Buvo akcentuojamos galimybs rinktis bei daryti tak
slaugos nam politikai ir kiekvieno atsakomyb u tai, kad , j o gyvenimas
tapt toks, kokio pats nori". iems pacientams buvo leidiama priimti nedi-
delius sprendimus, duodami smulks pareigojimai. Po trij savaii 93 pro-
centai ios grups pacient pasijuto es valesni, aktyvesni bei laimingesni.
Tyrimai patvirtina, kad tos sistemos, kurios skatina asmenin kontrol, i
ties gerina sveikat ir didina laims pojt (Deci ir Ryan, 1987). tai kele-
tas pavyzdi:
Kaliniai, kuriems leidiama bent kiek kontroliuoti savo aplink - persta-
tyti kdes, perjungti televizoriaus kanalus, jungti ir ijungti vies - pa-
tiria maesn stres, reiau serga ir vykdo maiau vandalizmo akt (Ru-
back ir kiti, 1986; Wener ir kiti, 1987).
Veikimo laisv atliekant uduotis ir priimant sprendimus turintys darbi-
ninkai bna siningesni (Miller ir Monge, 1986).
Ligonini pacientai, vaik dareli aukltiniai ir seneli globos nam gy-
ventojai, kuriems suteikta teis rinktis, k valgyti pusryiams, kada i-
rti kino film ar kada keltis, ilgiau gyvena ir tikrai jauiasi laimingesni
(Timko ir Moos, 1989).
Nakvyns nam gyventojai, manantys, kad jie negali kontroliuoti savo
privatumo, kad turi maai galimybi rinktis, kada valgyti ir kiek miego-
ti, daniau pesimistikai vertina ir galimybes susirasti gyvenamj bst
bei darb (Burn, 1992).
Visose tirtose alyse mons, kurie man, jog gali rinktis patys, buvo la-
biau patenkinti gyvenimu (2.10 pav.). alyse, kuriose mons jaut tur
daugiau laisvs, buvo ir daugiau patenkint gyvenimu (Inglehart ir Wel-
zel, 2005).
84 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Per plataus pasirinkimo katai
Ar gali bti per daug laisvs ir apsisprendimo teisi? Svartmoro koledo psi-
chologas Barry Schvvartzas (2000, 2004) tvirtina, kad iuolaikinse individua-
listinse kultrose esama laisvs pertekliaus", todl maja pasitenkinimas
gyvenimu ir didja klinikins depresijos kamuojam moni skaiius. Galimy-
bi rinktis gausa gali sukelti paralyi arba tai, k Schwartzas vadina laisvs
tironija". Turdami galimyb rinktis i 30 skirting ri demo ir okolado,
mons bna maiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada, kai renkasi i ei
variant (Iyengar ir Lepper, 2000). Kartu su didesnmis pasirinkimo galimyb-
mis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau prieasi gailtis.
Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo, kaip btinyb rinktis
gali baigtis apgailestavimu. Pasilykite darbuotojams nemokam kelion
Paryi ar Havajus, ir jie bus labai patenkinti. Bet jei suteiksite jiems ga-
limyb pasirinkti vien i dviej, j laims jausmas gali sumati. mons,
pasirink Paryi, apgailestaus, kad nelabai ilta, nra vandenyno, o pasi-
rink Havajus pasiges garsi muziej. Taigi galima paaikinti, kodl nese-
niai atliktame tyrime 11 koled absolventai, ilgai iekoj darbo ir vertin
vairius pasilymus, rado geriau apmokam darb, negu tikjosi, taiau jau-
t maesn pasitenkinim (Iyengar ir kiti, 2006).
Kit eksperiment metu mons jaut didesn pasitenkinim dl btiny-
bs apsisprsti (pavyzdiui, kai ipardavimo slygos neleidia grinti ar ap-
keisti pirkinio), nei tada, kai galdavo keisti savo sprendim (pavyzdiui,
kai leidiama grinti prek ir susigrinti visus pinigus arba j pakeisti).
Juokinga, kad monms patinka ir jie pasiry mokti u galimyb keisti savo
pasirinkim. Taiau laisv gali trukdyti psichologiniams procesams, nuo ku-
ri priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert, 2002).
i taisykl gali padti paaikinti dom socialin fenomen (Myers, 2000a):
nacionalins apklausos rodo, kad mons buvo labiau patenkinti savo vedy-
biniu gyvenimu tais laikais, kai isiskirti buvo sunkiau (preks grinti ir
apkeisti negalima"). iandien, nepaisant didesns laisvs ivengti neskming
vedyb ir mginti i naujo, mons maiau patenkinti savo vedybiniu gyve-
nimu.
Nors laisv gali gauti kratutines formas, asmenin kontrol daniausiai
padeda mogui geriau jaustis. Psichologiniai suvokiamos savikontrols ty-
rimai yra palyginti nauji, taiau atsakomybs u savo gyvenim ir savo ga-
limybi realizavimo akcentavimas nra naujas. Knygose apie greit pratur-
tjim nuolat kartojamas motyvas tu visk gali". J randame ir XX a. e-
tojo deimtmeio bestseleryje - Vincento Peale knygoje The Power of Po-
sitive Thinking (Teigiamo mstymo galia"): Jei teigiamai mstysite, pasiek-
site teigiam rezultat. Tai - akivaizdi tiesa". i mint taip pat rasime dau-
gybje knyg bei vaizdajuosi, patariani, kaip padti sau ir raginani
siekti skms pasitelkus teigiamas nuostatas.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 85
Nigerija
Uganda
Zi mbabv
Pi et Afrikos Respubl i ka
Marokas
Jordani j a
Azer bai danas
I ranas
Al yras
Albanija
Bosnija
Venesuel a
Filipinai
Peru
Domi ni kos Respubl i ka
Kolumbija
Brazilija
Sal vadoras
il
Argenti na
Meksi ka
Urugvaj us
Italija
Portugalija
vei cari j a
Belgija
Austrija
Li uksemburgas
Airija
Ispanija
Pranczi j a
i aur s Airija
Graikija
Ol andi j a
Dani j a
Norvegija
Islandija
Suomi j a
vedi j a
Didioji Britanija
Australija
JAV
Kanada
Vokietija
Nauj oj i Zel andi j a
Afrikos visuomens
pietas nuo> Sacharos
Piet Azijos visuomens
Konfucianistjns
visuomens
Pokomunistins Ryt
Europos visuomens
Islamiskos i
i . j
visuorpenes
Pokomunistins Vakar
Europos visuomens j
Lotynu Ame
Katalikikos
! Europios visu
ika
Vakar
Protestantikos
I visuomens |
- r -h
0,7 0,8 0,9 1,0
2.10 PAVEIKSLAS
Koreliacija tarp individ
suvoktos galimybs laisvai
rinktis ir pasitenkinimo
gyvenimu 73 alyse
(Inglehart ir VVelzel, 2005).
86 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Savikontrols tyrinjimai teikia didesn pasitikjim tokiomis tradicinmis
dorybmis kaip atkaklumas ir viltis. Bandra (2004b) pabria, kad socialinis
tikinjimas (tu turi visk, ko reikia skmei pasiekti") bei savs tikinjimas
(A manau, jog galiu, manau, jog galiu") didina saviveiksmingum. Pade-
da ir modeliavimas, kai matome kitus, kurie stengsi ir jiems pavyko. Bet,
jo nuomone, svarbiausias saviveiksmingumo altinis yra skminga patirtis.
Skm sukuria tvirt tikjim savo veiksmingumu." Jei pradins pastangos
sumainti svor, mesti rkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo skmin-
gos, js saviveiksmingumas auga.
Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslinink grup vieningai tei-
gia: Jei visus vaikus girsite vien u tai, kad jie yra savimi, sumas pagy-
rimo vert. Geriau girti ir skatinti savivert, pripastant gerus darbus... tai
skatina geriau elgtis, padeda tobulti; ie rezultatai prisideda ne tik prie at-
skiro mogaus laims, bet ir prie visuomens tobuljimo".
APIBENDRINIMAS
Suvokiama savikontrol
Kelios tyrim kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrols jausmo naud. Tie mons,
kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasiymi vidine kontrole, geriau susidoroja su
sunkumais ir daugiau pasiekia.
Imoktas bejgikumas danai irykja, kai pastangos pataisyti situacij pasirodo bevaiss.
Gebjimapsisprsti, prieingai, palaiko skmingos veiklos ir gebjimo pataisyti situacij patirtis.
Kai monms pateikiama daug pasirinkimo galimybi, jie gali bti maiau patenkinti rezultatu,
negu gav maesn pasirinkimo laisv.
alikas palankumas sau
Mums aktualios informacijos apdorojim stipriai veikia alikumas. Mes lengvai atleidiame
neskmes sau, prisiimame nuopelnus u skm ir manome daugeliu poiri es geresni.
Toks saviverts klimas padeda mgautis viesija stipraus savs vertinimo puse ir tik kartais
patirti tamsij.
Plaiai manoma, kad daugelis i ms kenia dl silpnos saviverts. Huma-
nistins krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padar ivad, kad dau-
guma jo pastam neapkenia savs, laiko save beveriais ir nevertais mei-
ls". Daugelis humanistins psichologijos populiarintoj vieningai teig: Mes
visi turime nevisavertikumo kompleks, - pastebi Johnas Powellas (1989). -
Demostravimas, kad io komplekso neturime - tik vaidyba." Groucho Marxas
(1960) ironizuoja: Nenoriu priklausyti n vienam klubui, kuris priimt mane
savo gretas."
O i ties daugelis ms yra geros nuomons apie save. Tiriant savivert,
net maai bal surink mons renkasi vidutinius tarp galim vertinim. (Silp-
nos saviverts mogus tokius teiginius kaip A turiu ger idj" atsako:
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 87
iek tiek" arba kartais".) Be to, viena i labiausiai provokuojani, taiau
tvirtai nusistovjusi socialins psichologijos ivad yra susijusi su aliko
palankumo sau galia.
Teigiam ir neigiam vyki aikinimas
Daugyb eksperiment parod, kad igird, jog jiems kakas pavyko, mo-
ns priskiria nuopelnus sau. Skm jie apibdina kaip savo gebjim bei pa-
stang rezultat, taiau dl neskms kaltina vairius iorinius veiksnius, to-
kius kaip laims stoka arba problemos neisprendiamumas" (Campbell ir
Sedikides, 1999). Sportininkai, kalbdami apie savo pergales, daniausiai nuo-
pelnus priskiria sau, taiau dl pralaimjim bd suveria blogiems stab-
diams, nevykusiam teisjui, ypatingoms kitos komandos pastangoms ar gru-
biam aidimui (Grove ir kiti, 1991; Lalonde, 1992; Mullen ir Riordan, 1988).
0 kaip manote, koki atsakomyb prisiima vairuotojai vykus avarijai? Drau-
dimo bendrovi bylose avarijas jie komentuoja madaug taip: Staiga nei-
nia i kur ioko automobilis, kurio nebuvo manoma pastebti, trenksi
mano automobil ir dingo..." Kai privaiavau sankry, mano regjimo lauk
ustojo tvora, ir a nepastebjau kito automobilio..." Pstysis atsitrenk
mano automobil ir parkrito po juo..." (Toronto News, 1977)
is reikinys ypa pastebimas situacijose, kai reikia ir gabum, ir skms
(aidimai, egzaminai, darbo paiekos): nugaltojai aikina, kad skm peln
dl savo sugebjim, o pralaimjusieji kaltina atsitiktinum. Jei a laimiu o-
di loto, reikia, kad inau daug odi ir gerai imanau j rayb, taiau
jei pralaimiu - tai todl, kad kas gi po raids q pasirinkt ne w?" Politikai,
patyr pergal, taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbtumu,
tarnavimu rinkjams, reputacija ir strategija), o pralaimjus kalt versti aplinky-
bms, kuri jie negali kontroliuoti (rinkimins apylinks partine sudtimi, opo-
nento populiarumu, politikos tendencijomis) (Kingdon, 1967). Kai korporacij
pelnas auga, j vadovai mielai ima didiules premijas u puik vadovavim.
Kai patiria nuostolius - o ko gi dar galima tiktis smunkant ekonomikai? Sau
palankios atribucijos reikinys (teigiam rezultat priskyrimas sau, o nei-
giam - iors veiksniams) - viena i stipriausiai veikiani alikumo form.
Sau palanki atribucija skatina eimynin nesantaik, darbuotoj nepasi-
tenkinim ir veda aklaviet deryb metu (Kruger ir Gilovich, 1999). Tad
nenuostabu, kad isiskyrusieji dl to kaltina partner (Gray ir Silver, 1990),
o vadovai kalt dl blog rezultat suveria tariamai negabiems ir neuoliems
darbuotojams (Imai, 1994; Rice, 1985). (Darbuotojai labiau link suversti
kalt kokioms nors iorinms prieastims - netinkamam tiekimui, per dide-
liam darbo krviui, sunkaus bdo bendradarbiams, neaikioms uduotims.)
Nenuostabu, kad atlygio paskirstym, pavyzdiui, algos padidinim, mo-
ns laiko teisingesniu, jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti, 1997).
Isaugoti teigiam savo vaizd mums padeda atsiribojimas nuo neskms,
o skms atveju - sitikinimas, kad esame jos nusipeln. Pavyzdiui, a bu-
alikas palankumas sau
(self-serving bias)
Polinkis palankiai save vertinti.
sau palanki atribucija
(self-serving attributions)
aliko palankumo sau forma.
Polinkis priskirti teigiamus
rezultatus sau, o neigiamus -
iors veiksniams.
88 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
vau labai gerai vertintas per ekonomikos egzamin", taiau per istorijos
egzamin profesorius man para patenkinam paym". Dl neskms ar ne-
pripainimo apkaltin kokius nors iorinius veiksnius jauiams geriau nei
laikydami nevertais save (Major ir kiti, 2003). Noriau pripastame savo ne-
skm, patirt tolimoje praeityje, kai buvome kitokie, ankstesnieji A", pa-
stebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Apibdindami save, kokie
buvo iki studij, Vaterlo universiteto studentai pateik beveik vienodai tei-
giam ir neigiam teigini. Apibdindami dabartinius save jie nurod tris
kartus daugiau teigiamybi. A gijau ini ir suaugau, esu geresnis", - mano
dauguma moni. Mulkiai vakar, empionai iandien.
Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus?
alikas palankumas sau taip pat pasireikia tuo, kad mons lygina save su
kitais. Jei VI amiaus kin filosofas Lao Dz buvo teisus, teigdamas, jog
niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto mogus, kuris nort save pergud-
rauti, ieikvoti ar pervertinti", vadinasi, daugelis ms esame truput bepro-
iai. Nes daugeliu subjektyvi ir socialiai pageidautin aspekt mons lai-
ko save geresniais u vidutiniokus. Lygindami save su kitais, dauguma moni
laiko save etikesniais, kompetentingesniais, draugikesniais, intelektuales-
niais, graesniais, ne tokiais prietaringais, sveikesniais ir netgi valgesniais
bei objektyvesniais (r.: Atkreipkime dmes. alikas palankumas sau -
kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus").
Atrodo, kad kiekviena bendruomen panai Garrisono Keilloro prama-
nyt Vobegono eero kaim, kur visos moterys stiprios, visi vyrai gras,
o vaikai pranoksta vidutinybes". Galbt viena i tokio optimizmo prieas-
i yra ta, kad nors 12 procent moni jauiasi es vyresni nei i ties, net
66 procentai mano atvirkiai - laiko save jaunesniais nei i ties {Public
Opinion, 1984). Visa tai primena Freudo anekdot apie vyr, kuris pasak
savo monai: Jei kuris nors i ms mirs, a persikelsiu gyventi Paryi".
Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko aliko palankumo sau ei-
moje tyrim. Jie pastebjo, kad jauni ved kanadieiai daniausiai bdavo si-
tikin, jog jie daugiau laiko skiria nam tvarkymui ar vaik prieirai nei mano
j partneriai. Vlesniame 265 vedusi amerikiei por, turini vaik, tyri-
me vyrai pareik, kad atlieka 42 proc. darb namuose. O j monos tvirtino,
kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. darb. Kai tyrintojai stebjo tikrj
padt (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamj veikl), paai-
kjo, kad i tikrj vyrai namuose atliko 39 proc. darb (Lee ir Waite, 2005).
Pagrindin taisykl tokia: kai grups nariai vertina, kiek jie prisidjo prie ben-
dro tikslo, gauta suma paprastai virija 100 proc. (Savitsky ir kiti, 2005).
Kiekvien vakar a ir mano mona sumesdavome drabuius prie skalbi-
ni pintins miegamajame. Ryt kuris nors suddavome juos pintin. Kai
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 89
atkreipkime dmes
alikas palankumas sau - kaip a myliu save?
Leiskite suskaiiuoti bdus
Viena, kas sieja visus mones, nepaisant amiaus, lyties, reli-
gijos, ekonomins padties ar etnikumo, - teigia Dave Barry
(1998), - yra giliai viduje gldinti nuomon, kad mes esame
geresni vairuotojai nei vidutiniai". Mes taip pat manome es ge-
resni nei vidutiniai daugeliu kit subjektyvi ir pageidautin as-
pekt. tai kaip reikiasi alikas palankumas sau:
Etika. Dauguma verslinink laiko save moralesniais u vidu-
tin verslinink (Baumhart, 1968; Brenner ir Molander, 1977).
Vienos nacionalins apklausos metu buvo pateiktas klausi-
mas: Kaip vertinate savo moral ir vertybes skalje nuo 1
iki 100 (100 - tobula)?" Penkiasdeimt procent apklausos
dalyvi vertino save 90 arba didesniu balu; tik vienuolika
procent vertino save 74 arba maiau bal(Lovett, 1997).
Profesin kompetencija. 90 procent verslinink laiko savo
veikl svarbesne u koleg (French, 1968). Australijoje 86
procentai moni savo darbo rezultatus vertina geriau nei
vidutinikai ir tik vienas procentas - prasiau nei vidutini-
kai (Headey ir VVearing, 1987). Daugelis chirurg yra sitiki-
n, kad j pacient mirtamumas yra maesnis nei viduti-
nis (Gawande, 2002).
t Dorybs. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokykl
moksleivi laiko save siningesniais, atkaklesniais, origi-
nalesniais, draugikesniais ir patikimesniais nei vidutinis
moksleivis (Hoorens, 1993,1995).
t Intelektas. Dauguma moni laiko save auktesnio intelek-
to, graesniais ir kur kas maiau prietaringais nei vidutinis
tos paios amiaus grups ar socialins padties atstovas
(Public Opinion, 1984; VVylie, 1979). T, kuris kuo nors pra-
noksta kitus, mons paprastai vadina genijumi (Lassiter ir
Munhall, 2001).
Tolerancija. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklau-
soje tik 14 procent baltj amerikiei teig, kad j ianks-
tinis nusistatymas prie juodaodius skalje nuo 0 iki 10
vertintinas 5 ar daugiau bal. Taiau apskritai baltaodiai
man, kad 44-ies procent kit baltj iankstinio nusistaty-
mo prie juodaodius rodiklis yra auktas (5 arba daugiau).
Parama tvams. Dauguma suaugusij mano, kad jie pa-
deda savo seniems tvams daugiau nei j broliai ar sese-
rys (Lerner ir kiti, 1991).
Sveikata. Los Andelo gyventojai laiko save sveikesniais
nei dauguma j kaimyn, o universiteto studentai paprastai
yra sitikin, kad gyvens madaug 10 met ilgiau nei prog-
nozuojama statistikai (Larwood, 1978; C. R. Snyder, 1978).
valgumas. Mes manome, kad kit moni odiai bei dar-
bai atskleidia j prigimt. Ms asmenins mintys - taip
pat. Tad dauguma ms esame sitikin, kad kitus perpran-
tame geriau nei jie mus. Taip pat manome, kad save pas-
tame geriau nei kiti pasta save (Pronin ir kiti, 2001). Tik
mauma auktj mokykl student laiko save naivesniais
ar patiklesniais u kitus, o daugelis mano, kad jie yra ma-
iau naivs ir patikls (Levine, 2003).
Vairavimas. Dauguma vairuotoj - netgi tie, kurie po auto-
avarij buvo atsidr ligoninje - yra sitikin, kad vairuoja
saugiau ir yra labiau gud nei vidutinis vairuotojas (Gue-
rin, 1994; McKenna ir Myers, 1997; Svenson, 1981). Dave
Barry buvo teisus.
mona pasil, kad tuo rpiniausi a, pagalvojau: Hm? A ir taip tai da-
rau 75 kartus i 100". Tad paklausiau monos, kaip danai, jos manymu, ji
surenkanti skalbinius. O, - atsak ji, - madaug 75 kartus i 100."
Subjektyvs elgsenos aspektai (pavyzdiui, drausmingas") suadina di-
desn palankum sau nei objektyvs (pavyzdiui, punktualus"). Studentai
danai laiko save geresniais ir intelektualesniais u kitus (Allison ir kiti, 1989;
90 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Van Lange, 1991). O dauguma moni mano, kad jie labiau nei kiti rpina-
si aplinka, badaujaniais bei domisi socialinmis problemomis, taiau nemano,
kad sprendiant ias problemas daugiau aukoja laiko ir pinig (White ir Plous,
1995). Isilavinimas nepanaikina aliko palankumo sau; jis bdingas net so-
cialiniams psichologams, manantiems, kad jie yra labiau etiki nei kolegos
(Van Lange ir kiti, 1997).
Subjektyvios savybs padeda laisvai konstruoti savus skms apibri-
mus (Dunning ir kiti, 1989, 1991). Vertindamas savo sportinius gebjimus
a mstau apie tai, kaip aidiu krepin, o ne apie tas skausmingas savaites,
kurias praleidau kaip Maosios lygos beisbolo aidjas, slapstydamasis aikts
deinje. Vertindamas savo vadovavimo gebjimus" a sivaizduoju gars
lyder, kurio stilius panaus mano. Apibrdami neaikius kriterijus savais
terminais, kiekvienas i ms manome veiki palyginti skmingai. Vienos
stojamj auktsias mokyklas egzamin tarybos apklausos metu i 829 000
abiturient n vienas savo gebjimo sutarti su kitais (subjektyvi, pageidautina
savyb) nevertino kaip emesnio u vidutin, 60 procent apklaustj sak
es tarp 10 procent geriausij, o 25 procentai - tarp vieno procento ge-
riausij!
Savo vaizd stipriname ir sureikmindami dalykus, kurie mums gerai se-
kasi. Tie, kurie jauiasi es asai" studijuodami vadin informatikos kurs,
vis semestr labiau vertina ratingum ioje srityje. Tie, kuriems nesiseka,
bus labiau link niekinti kompiuteri fanatikus ir teigti, kad j vaizdiui darbo
su kompiuteriu gdiai nebtini (Hill ir kiti, 1989).
mons velgia vienas kit su tam tikru ironiku alikumu: paprastai
save laikome maiau aliku negu kitus (Ehrlinger ir kiti, 2005; Pronin ir
kiti, 2002). I tikrj netgi manome es maiau paeidiami aliko palan-
kumo sau! Pripastame kakok abstrakt alikum ir matome, kad kiti yra
aliki. Bet paklausti apie tam tikrus bruous ar elges (pavyzdiui, vertin-
dami savo pai etik ar patrauklum), save vertiname kaip objektyv.
Nepagrstas optimizmas
Optimizmas - tai teigiamas poiris gyvenim. Optimistas, - pastebi
H. Jacksonas Brownas (1990, p. 79), - kiekvien ryt prieina prie lango ir
sako: Labas rytas, Viepatie. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Vie-
patie, jau rytas!". Taiau daugeliui ms, pasak Neilo Weinsteino (1980,
1982), bdingas nepagrstas optimizmas bsim gyvenimo vyki atvil-
giu". I dalies todl, jog pesimistikai vertina kit moni likimus (Shep-
perd, 2003), studentai mano, j og jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks
gauti ger darb, didel alg, sigyti nam ir ivengti toki bd, kaip alko-
holizmas, infarktas nesulaukus 40 met ar atleidimas i darbo.
Linda Perloff (1987) pastebi, kad iliuzinis optimizmas padidina ms pa-
eidiamum. Manydami, kad esame atspars nelaimms, nesiimame atsar-
Ateities vaizdai yra tokie
roiniai, kad nuo j galt
parausti net Pollyanna".
Shelley E. Taylor,
Positive lllusions, 1989
(Teigiamos iliuzijos")
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 91
gumo priemoni. Vienos apklausos metu 137 asmenys, padav praymus
tuoktis, tiksliai vertino, kad pus santuok baigiasi skyrybomis, taiau tiki-
myb, kad isiskirs patys, vertino 0 procent (Baker ir Emery, 1993). Sek-
sualiai aktyvios students, reguliariai nevartojanios kontraceptini priemo-
ni, man, kad joms, prieingai nei kitoms bendramokslms, gresia kur kas
maesnis nepageidaujamo ntumo pavojus (Burger ir Burns, 1988). koti-
joje ir Jungtinse Valstijose dauguma vyresni paaugli mano, kad jie ma-
iau nei bendraamiai rizikuoja usikrsti IV (Abrams, 1991; Pryor ir Ree-
der, 1993).
Lengvabdikai nesinaudojantys saugos dirais, neigiantys rkymo al
ir umezgantys neskmingus santykius primena mums, kad aklas optimiz-
mas, kaip ir ididumas, gali baigtis nelaime. Azartini aidim mgjai op-
timistai bna atkaklesni u pesimistus net ir tada, kai vis daniau pralaimi
(Gibson ir Sanbonmatsu, 2004). Jei mons, dirbantys vertybini popieri
biroje ar nekilnojamojo turto versle, mano, kad j intuicija pranaesn u
konkurent, jiems gali tekti skaudiai nusivilti. Net XVII amiaus ekonomi-
nio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numat, kad mons per-
vertins savo galimybes pasipelnyti. is absurdikas tikjimas savo skme, -
sak jis, - kyla i ididaus pasiptimo, kuris bdingas daugumai moni, kai
kalbama apie j gebjimus" (Spiegei, 1971, p. 243).
Optimizmas akivaizdiai nugali pesimizm, skatindamas saviveiksmingu-
m bei teigiamai veikdamas sveikat ir bendrj savijaut (Armor ir Taylor,
1996; Segerstrom, 2001). Optimistai paprastai tiki, kad ateityje jie bus lai-
mingesni, ir is sitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robin-
son ir Ryff, 1999). Jei buvo didesn tikimyb, kad visus ikius nugals ir
igyvens optimistikai nusiteik ms protviai, o ne j kaimynai pesimistai,
nereikia stebtis, kad esame link bti optimistais (Haselton ir Nettle, 2006).
Tuo tarpu truputis realizmo - arba apsauginio pesimizmo, kaip tai va-
dina Julie Norem (2000), gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pa-
voj. stojusieji universitet ir pervertinantys savo akademinius gabumus
danai kenia dl saviverts sumajimo (Robins ir Beer, 2001). Apsaugi-
nis pesimizmas skatina bti pasirengusius sutikti problemas ir jas sprsti.
Kin patarl sako: Bk pasiruos pavojui, kol yra taika". Perdtu opti-
mizmu tryktantiems studentams (kuriems daniausiai lemta gauti bloges-
nius paymius) praverst truputis nepasitikjimo savimi, nes tai paskatint
daugiau mokytis (Prohaska, 1994; Sparrell ir Shrauger, 1984). Per daug sa-
vimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. Toki pat
gabum, bet rpestingesni j kolegos, baimindamiesi susikirsti per egzami-
n, nirtingai mokosi ir gauna geresnius paymius (Goodhart, 1986; Norem
ir Cantor, 1986; Showers ir Ruben, 1987). Taigi naudingas ir pozityvus, ir
negatyvus mstymas. Ivada: kad sektsi universitete ir u jo rib, reikia
vilt isauganio optimizmo ir poreik stengtis palaikanio pesimizmo.
apsauginis pesimizmas
(defensive pessimism)
Problem numatymo svarba
prisitaikant ir nerimo
nukreipimas veiksmingam
elgesiui motyvuoti.
O Dieve, bk mums
maloningas ir imokyk ramiai
susitaikyti su dalykais,
kuri negalima pakeisti,
suteik drsos pakeisti tai,
k reikt keisti, ir iminties
atskirti vien nuo kito."
Reinhold Niebuhr,
The Serenity Prayer, 1943
(Ramybs malda")
92 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Tariamas vienodumas ir iskirtinumas
tariamo vienodumo efektas
(fale consensus effect)
Tendencija savo nuomones ir
nepageidaujamus ar klaidingus
poelgius pervertinti kaip visiems
prastus.
Visi sako, kad a nuo galvos
iki koj esu i plastiko.
Negaliu stovti alia
radiatoriaus, nes isilydysiu.
sidjau (krt) implantus,
taiau Los Andele taip daro
absoliuiai visos"
Aktor Pamela Anderson-Lee
(cituota Tai bert, 1997)
Mes turime keist polink stiprinti savo vaizd pervertindami arba nevertin-
dami to, kad kiti msto bei veikia kaip ir mes. Mes stipriname savo pozicij
pervertindami teigiam kit nuomon apie mus. is reikinys vadinamas ta-
riamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement, 1994; Marks ir Miller, 1987;
Mullen ir Goethals, 1990). Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame
Naujosios Zelandijos nacionalin partij, mes pervertiname kit moni bend-
ramintikum, nes mums ito norisi (Babad ir kiti, 1992; Koestner, 1993).
Pradedame manyti, jog visi visk supranta kaip ir mes.
Blogai pasielg ar neatlik uduoties, guodiams galvodami, kad tokios
klaidos bdingos visiems. Kam nors pamelavs, melagis t kit mog pra-
deda laikyti nesiningu (Sagarin ir kiti, 1998). Melagis spja, kad ir kiti
msto bei elgiasi taip kaip jis: A meluoju, taiau ar kiti nesielgia taip pat?"
Jei nuslepiame pajamas, nordami mokti maesnius mokesius, arba me-
luojame, kad nerkome, tikriausiai perdtai ipuiame panaiai besielgian-
i moni skaii. Jei pajuntame geism kitam asmeniui, galime klaidingai
tiktis, jog ir is panaiai reaguos. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad:
mons, vogiomis slenkantys du tuo metu, kai juo draudiama nau-
dotis, mano (daniau nei nesimaudantieji), kad daug kas itaip elgiasi (Mo-
nin ir Norton, 2003).
Po sunkaus fizinio krvio itrok mons sivaizduoja, kad pasiklydu-
sius labiau kamuoja trokulys nei alkis. tai kodl Leafo Van Boveno ir
George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruots 88 pro-
centai itrokusi tiriamj spjo, kad ir kiti nors gerti, o prie treniruo-
t taip man tik 57 procentai.
mons, kuri gyvenimas keiiasi, mano, kad keiiasi pasaulis. Sulau-
kusiems kdikio tvams pasaulis atrodo pavojingesnis. Besilaikantys dietos
tiki, kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti, 2003).
Slepiantys neigiam poir kit ras mano, kad ir daugelis kit yra susi-
formav neigiamus stereotipus (Krueger, 1996). Tad ms sitikinimai apie
kit moni stereotipus gali t pasakyti ir apie ms pai stereotipus.
Mes matome daiktus ne tokius, kokie jie yra, - raoma Talmude. - Mes
matome daiktus tokius, kokie esame patys."
Tariamo vienodumo efektas gali pasireikti todl, kad ivados daromos
remiantis ribotu skaiiumi moni, prie kuri priskiriame ir save (Dawes,
1990). Kodl neperkelti savs kitus", kai turime nepakankamai informa-
cijos; kodl kitiems nepriskirti savo ini ir savo reakcijos nepanaudoti kaip
rakto, spjant galim kit moni reakcij? Be to, mes esame labiau link
tapatintis su tais, kurie msto ir elgiasi panaiai kaip mes, ir tuo remdamiesi
vertiname aplink.
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 93
Kai kalbame apie gebjimus arba kai mums sekasi, daniau pasireikia
tariamo iskirtinumo efektas (Goethals ir kiti, 1991). Mes pataikaujame
savo vaizdiui, kai galvojame es iskirtinai talentingi ir morals. Tad danai
igeriantys, taiau saugos dirus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas
vienodumas) mgj igerti skaii ir nepakankamai vertina (tariamas i-
skirtinumas) prisisegani saugos dirus skaii (Suls ir kiti, 1988). Tad sa-
vo neskmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku, o dorybes - labiau
iskirtinmis nei i ties.
Apibendrindami pasakysime, kad savigyra, iliuzinis optimizmas ir taria-
mas vienodumas yra pagrindinis aliko palankumo sau altinis (r. 2.11 pa-
veiksl).
tariamo iskirtinumo efektas
(fale uniqueness effect)
Tendencija nepakankamai
vertinti savo gebjim,
pageidautino arba skmingo
elgesio panaum [ kitus
mones.
Kas yra alikas palankumas sau
Kodl mons pervertina savo privalumus? Vienas i galim paaikinim -
kad alikas palankumas sau yra alutinis informacijos apie save pat apdo-
rojimo ir siminimo proceso produktas. Lyginant save su kitais reikia paste-
bti, vertinti bei prisiminti kit ir savo poelgius. Be to, yra daugyb gali-
mybi suklysti apdorojant informacij (Chambers ir Windschitl, 2004).
Prisiminkime tyrimus, kuri metu buvo pastebta, jog abu sutuoktiniai
mano atliek didesn nam ruoos darb dal. Ar taip nra todl, kad, kaip
teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979), mes geriau prisimename tai,
k darme, nei tai, ko nedarme arba tik stebjome, kaip daro kiti? A leng-
vai sivaizduoju, kaip surenku skalbinius, taiau blogiau prisimenu, kad pa-
mirdavau tai padaryti.
alikas palankumas sau
Nuomon, kad skms
sulaukme dl savo gabum
bei dt pastang, o nesisek,
nes stigo laims ir pakenk
iorins aplinkybs
Palankesnis savs vertinimas
Nepagrstas optimizmas
Tariamas vienodumas
ir iskirtinumas
Pavyzdys
Labai gerai ilaikiau istorijos
egzamin todl, kad daug
mokiausi. Kadangi dstytojas
buvo neobjektyvus, sociologijos
egzamin ilaikiau patenkinamai.
Savo tvams a esu geresnis
negu sesuo.
Nors 50 proc. santuok iyra,
inau, j og manoji ilgai bus
laiminga.
inau, kad dauguma moni
pritars man, jog klimato
atilimas kelia grsm.
2.11 PAVEIKSLAS
aliko palankumo sau
poveikis
94 I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS
Tad ar alikas suvokimas yra paprasiausia suvokimo klaida, emocinis
nukrypimas, atsirandantis apdorojant informacij? O gal taip pasireikia ms
egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleid, kad mes turime daugyb
motyv. Nordami save painti, stengiams vertinti savo kompetencij (Dun-
ning, 1995). Siekdami save sutvirtinti, stengiams patikrinti savojo A sam-
prat (Sanitioso ir kiti, 1990; Swann, 1996, 1997). Teisindamiesi bname
ypa suinteresuoti sustiprinti savo vaizd (Sedikides, 1993). Savs vertini-
mo motyvacija stiprina alik palankum sau. Kaip mano psichologas Da-
nielis Batsonas (2006), galva yra irdies tsinys".
Mintys apie savs vertinim
ir alik palankum sau
Esu tikras, kad js, kaip ir kiti skaitytojai, pastebsite, jog alikas palanku-
mas sau arba maina js pai atsitiktin neadekvatumo pojt, arba prie-
tarauja jam. Nra abejoni, kad aliko palankumo sau veikiami mons ga-
li jaustis menkesni u kitus, ypa tuos, kuriems geriau sekasi, kurie yra pa-
trauklesni ar profesionalesni. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis ali-
ku palankumu sau. Kai kuriuos mones i ties kamuoja menka savivert.
Teigiama savivert duoda tam tikros naudos.
Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau
Savs vertinimas turi ne tik tamsij pus, bet ir viesij. Kai atsitinka malo-
ns dalykai, gerai save vertinantys mons labiau nei nevertinantys stengiasi
bti malons ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti, 2003). Tikdamas,
kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiam savybi nei kolegos, mo-
gus gali bti geros nuomons apie save ir teigiamas poiris jam pads grum-
tis su kasdiene tampa", - teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003).
alikas palankumas sau ir su juo susij pasiteisinimai taip pat saugo nuo
depresijos ir biologini streso pasekmi (Snyder ir Higgins, 1988; Taylor ir
kiti, 2003). Gerai nusiteik mons bna palanks ir sau. Jie pateisina save,
jei nesiseka eksperimento metu, arba suvokia save kaip labiau valdanius
situacij negu yra i tikrj. Kai mons vertina save ir kit poir save
bdami prislgti, jie neskuba girtis (daugiau apie tai - 14 skyriuje).
alikas palankumas sau padeda suvelninti neigiamus streso padarinius.
Bonanno ir j o kolegos (2005) vertino darbuotoj, kurie isigelbjo i Pasaulio
prekybos centro po rugsjo 11-osios teroro ipuolio, emocin atsparum. Mok-
slininkai nustat, kad atspariausi buvo tie, kurie mokjo pabrti savo vert.
Jeffas Greenbergas, Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997)
savo baims valdymo teorijoje" nurodo kit prieast, kodl teigiama savi-
vert susijusi su prisitaikymu - ji slopina nerim bei mirties baim. Vaikystje
imokstame, kad jei laikysims tv nustatyt taisykli, bsime mylimi ir
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 95
globojami; jei nesilaikysime, ms gali nemylti ir negloboti. Todl ger el-
ges siejame su saugumo pojiu. Greenbergas ir jo kolegos teigia, kad tei-
giama savivert - kai manome es geri ir saugs - netgi padeda ivengti mir-
ties baims. J tyrimai rodo, kad priminimas, jog esame mirtingi (tarkime,
paraant trump rain apie mirt), stiprina pojt, kad esame vertingi. Be to,
susidrus su grsme, savivert slopina nerim.
Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai, sau padedanios valgos
gali teikti praktin imint. Galbt teisinga tikti, kad esame imintingesni,
stipresni ir socialiniu poiru labiau klestintys nei yra i ties. Apgavikai
gali skmingiau vaidinti siningus, jei jie tiki es garbingi. Tikjimas savo
pranaumu taip pat gali skatinti siekti daugiau - kuriant isipildanias pra-
naystes - ir sunkiu metu isaugoti vilt.
Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau
Nors sau padedantis ididumas gali apsaugoti nuo depresijos, kartais jis gali
trukdyti prisitaikyti. Tie, kurie dl savo socialini problem kaltina kitus,
danai jauiasi nelaimingesni u tuos, kurie pripasta savo klaidas (C. A.
Anderson ir kiti, 1983; Newman ir Langer, 1981; Peterson ir kiti, 1981).
Bany Schlenkerio (1976; Schlenker ir Miller, 1977a, 1977b) atlikti tyri-
mai parod, kaip savanaudikumas gali apnuodyti kolektyv. Studij laikais
Schlenkeris buvo roko grups gitaristas ir pastebjo, kad roko grupi na-
riai daniausiai pervertina savo indl kolektyvo skm ir nepakankamai -
neskm. Maiau, kaip daug ger grupi iyra dl problem, kurias suke-
lia panaaus pobdio puikyb". Vliau, dirbdamas Floridos universiteto so-
cialins psichologijos dstytoju, Schlenkeris tyr savanaudikumo apraikas.
Devyni eksperiment metu grupei moni jis pateikdavo t pai uduot.
Po to melagingai informuodavo, kad j grupei pavyko arba ne. Skmingai
uduot veikusi grupi nariai daniau tvirtindavo, kad jie jauiasi atsakin-
gi u grups rezultatus nei tariamai uduoties nevykdiusi grupi nariai.
Jei dauguma grups nari mano, kad jiems per maai mokama, kad jie
nepakankamai vertinami, gali kilti nesutarimai ir pavydas. Universitet va-
dovai ir dekanai pripasta reikin. Devyniasdeimt ar daugiau procent
auktj mokykl dstytoj laiko save pranaesniais u kolegas (Blackburn
ir kiti, 1980; Cross, 1977). Todl kai paskelbiama, kad bus didinami atlygini-
mai ir jie padidja pusei arba dar maesnei daliai kolektyvo, daugelis pajun-
ta neteisyb.
alikas palankumas sau taip pat lemia nepagrstai ger nuomon apie savo
grup. is reikinys vadinamas aliku palankumu grupei. Kai grups pa-
naios, savj kiekvienas laiko pranaesne (Codol, 1976; Jourden ir Heath,
1996; Taylor ir Doria, 1981).
Dauguma universiteto studeni klubo nari mano, kad j kolegs yra ne
tokios pasiptls ir snobs, kaip kit klub nars (Biernat ir kiti, 1996).
Pergal suranda imt tv,
taiau pralaimjimas yra
nalaitis".
Grafas Galeazzo Ciano,
The Ciano Diaries, 1938
(Ciano dienoraiai")
alikas palankumas grupei
(group-sen/ing bias)
Grupei nepriklausani nari
teigiam poelgi aikinimas
iorinmis prieastimis;
neigiam poelgi priskyrimas
j charakteriui (pateisinant tokius
pat savo grups nari poelgius).
96 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Svetimas ydas turime prie
akis, o savas - u nugaros".
Seneka, De /ra,
43 m. po Kr.
Apsimestinis nuolankumas
yra savs menkinimas.
Tikrasis nuolankumas yra
smoningas kit didingumo
pripainimas."
Jonathan Sacks,
Didiosios Britanijos
vyriausiasis rabinas, 2000
53 procentai suaugusi oland savo santuok ar gyvenim nesusituokus
laiko labiau pavykusiu nei daugumos kit; tik vienas procentas mano, kad
jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden, 1997).
eiasdeimt ei procentai amerikiei savo vyriausio vaiko lankom mo-
kykl vertina labai gerai arba gerai. Taiau beveik tiek pat - eiasde-
imt keturi procentai - alies mokyklas apskritai vertina patenkinamai
(Whitman, 1996).
Dauguma korporacij prezident ir gamybos vadov pernelyg optimis-
tikai prognozuoja savo mons gamybos apimtis bei pltr (Kidd ir Mor-
gan, 1969; Lanvood ir Whittaker, 1977).
Nieko nauja, kad mons save ir savo grup vertina palankiai. Antikin-
se graik dramose tragizmo altinis buvo hubris - puikyb. Kaip ms eks-
periment, taip ir graik tragedij herojai nebuvo smoningai blogi; tiesiog
jie buvo per daug geros nuomons apie save. Literatroje nuolatos vaizduo-
jami puikybs spstai. Teologai puikyb nuo seno laiko pirmja i septyni
didij nuodmi.
Jei puikyb gimininga alikam palankumui sau, tai kas tada yra nuolan-
kumas? Ar tai savs niekinimas? Nuolankumas nereikia, jog gras mons
stengiasi tikti es bjaurs, o protingi - tikinti save, kad jie ltapdiai. Ap-
simestinis kuklumas i ties gali bti puikybs priedanga. (Jamesas Friedri-
chas [1996] teigia, kad dauguma student puikuojasi es geresni, nes nepasi-
rodo, kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panaus negalvojim apie
save nei apsimestin kuklum. Jis leidia mogui laisvai diaugtis savo ga-
bumais ir taip pat nuoirdiai pripainti kit moni talentus.
APIBENDRINIMAS
alikas palankumas sau
Nors manoma, kad dauguma moni per maai save vertina, mokslininkai pastebi, kad i ties
bdingesnis yra alikas palankumas sau. Eksperimentai ir praktika rodo, kad dl neskmi
danai kaltiname aplinkybes, o skm vertiname kaip savo nuopeln.
Dauguma moni save laiko geresniais u kitus vairi pageidautin savybi bei gebjim prasme.
Pasitikdami savimi, mes nepagrstai optimistikai irime savo ateit.
Mes pervertiname savo nuomoni ir keistum panaum kit (tariamas vienodumas) ir tuo pat
metu nepakankamai vertiname savo gebjim bei dorybi panaum kit moni (tariamas
iskirtinumas).
I dalies toks supratimas kyla i noro stiprinti savivert, kuri saugo nuo depresijos, taiau skatina
klaidingus vertinimus ir kursto grupi konfliktus.
alikas palankumas sau gali padti prisitaikyti, pasimgauti maloniais gyvenimo vykiais. Kai
nutinka kas nors bloga, pasireikia trukdantis prisitaikyti aliko palankumo sau aspektas - kit
kaltinimas ar jausmas, kad esame apgauti negav to, ko nusipelnme".
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 97
Prisistatymas
Atrodo, jog mons link ne tik pernelyg gerai galvoti apie save, bet ir kitiems save itaip
pateikti. Kaip spdio valdymo" taktika gali slygoti apsimestin kuklum ir neperspektyvi
elgsen?
Jau matme, kad savasis A yra ms pasaulio centras, kad savs vertinimas
ir saviveiksmingumas duoda naudos, taiau puikyb skatina pervertinti save.
Galbt jums kilo klausimas, ar gyrimasis visada bna nuoirdus. Ar mons
ir jauia tai, k sako? O gal jie usideda grai kauk, kai nepasitiki savimi?
Tariamas kuklumas
I ties yra duomen, kad mons kartais pristato save kitaip, nei jauiasi
es. Taiau akivaizdiausias pavyzdys yra ne apgaulingas ididumas, o ta-
riamas kuklumas. Galbt prisimenate, kaip kas nors ne gyrsi, o menkino
save. Toks susimenkinimas gali reikti subtiliai slepiam egoizm, nes b-
tent taip iprovokuojamos paguodianios tiesos". Pasak Jauiausi it kvai-
lys", galite paskatinti draug jus utikrinti: Tu visk padarei teisingai!" Netgi
tokia pastaba kaip o, kad a nebiau toks bjaurus", gali iprovokuoti bent
jau toki reakcij: Nusiramink. Pastu dar negraesni".
Yra dar viena prieastis, dl kurios mons menkina save ir giria kitus.
Sumenkinus savo gebjimus, galima sumainti darbdavi keliamus reikala-
vimus ir darbo apimt (Gibson ir Sachau, 2000). sivaizduokime trener, ku-
ris prie svarbias varybas giria varov. Ar jis nuoirdus? Kai treneris vie-
ai liaupsina savo prieininkus, jis demonstruoja kuklum bei ger sportin
dvasi ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo bsimo rezultato.
Tokiu bdu pergal tampa pagyrimo vertu pasiekimu, o pralaimjim gali-
ma pateisinti puikia varov gynyba". Kuklumas, sak XVII a. filosofas
Francis Baconas, yra tik viena i puikavimosi meno" ri.
Robertas Gouldas, Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pa-
stebjo, kad laboratorinje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaup-
sino savo galim oponent, taiau tik vieai. Anonimikai savo bsimo opo-
nento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau.
Su tariamu kuklumu mons pasakoja ir apie savo laimjimus. Per apdo-
vanojim ceremonij pagerbtieji kilniai dkoja kitiems u param. Gavusi
Akademijos priz, Maureen Stapleton pareik dkojanti savo eimai, vai-
kams, draugams ir visiems, kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyveni-
me". Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprietarauja gerai inomam fak-
tui, jog skm mons mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai?
Nordami atsakyti klausim, Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995)
pasil studentams aprayti jiems svarbi skming patirt. Tie, kuri buvo
paprayta nurodyti pavardes ir kurie tikjosi, kad j pasakojimas bus vieai
perskaitytas, danai pamindavo, jog sulauk pagalbos ar emocinio palaiky-
Nuolankumas danai bna
tik triukas, kuriuo ididumas
emina save, kad vliau
iauktint."
La Rochefoucauld,
Maxims, 1665
(Maksimos")
98 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
mo. Tie, kurie ra anonimikai, retai apie tai usimindavo; jie mieliau iuos
pasiekimus priskirdavo sau. Baumeisteriui ir liko ie rezultatai pasufleravo
idj apie pavirutinik dkingum" - nenuoirdiai reikiam dkingu-
m siekiant sudaryti nuolankumo spd, nors irdies gilumoje studentai nuo-
pelnus skyr sau.
Pavirutinikas dkingumas gali pasireikti tada, kai mes, panaiai kaip
Maureen Stapleton, pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jauiams dl ki-
t moni mums reikiam jausm. Jei manome, kad kiti mons dl ms
skms prads mums pavydti arba niekinti - reikinys, kur Julia Exline ir
Marei Lobel (1999) vadina pranaumo pavojumi" - galime sumenkinti sa-
vo laimjimus ir pademonstruoti dkingum. Labai daug pasiek natraliai
tampa kukls.
Savs menkinimas
Kartais mons maina skms galimybes susikurdami vairias klitis sk-
mei ir daro tai toli grau ne nordami sau pakenkti, o apsisaugoti (Arkin ir
kiti, 1986; Baumeister ir Scher, 1988; Rhodewalt, 1987): I ties a nesu
nevyklis - viskas bt buv gerai, jei ne i problema ".
Kodl mons turt kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite, kad
uoliai saugome savo vaizd, dl neskmi kaltindami aplinkybes. Ar supran-
tate, kodl bijodami neskms per pokalb dl darbo mons gali iki inakt
lbauti, o uuot ruosi sunkiam egzaminui, aisti kompiuterinius aidimus?
Kai savo paties vaizdis priklauso nuo veiklos rezultat, neskm sunkiau
igyvenama, jei buvo stengtasi, nei atvirkiai - nieko nedarius, bet i anks-
to parengus pasiaikinim. Jei patiriame neskm save kokiu nors bdu men-
kindami, galime guostis, kad esame kompetentingi; o jei tokiomis aplinky-
bmis pasiseka, ms savivaizdis gali sustiprti. Menkinimas apsaugo ir sa-
vivert, ir vaizd, leisdamas mums dl neskms kaltinti laikinas ar mums
nepavaldias aplinkybes (Blogai jauiausi"; Prajusi nakt vlai grau"),
o ne talento ar gebjim stok.
i Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasilyta savs menkini-
mo teorija pasitvirtino. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pa-
sakyta, jog bus stebimas ryys tarp vaist poveikio ir intelektins veiklos.
sivaizduokite, jog esate vienas i eksperimente dalyvaujani Diuko univer-
siteto student. Js atsakote sunkius gebjim testo klausimus ir jums pa-
sakoma: Js rezultatai - vieni geriausi!" Jauiats netiktinai. Prie atsa-
kant kitus klausimus jums siloma pasirinkti vien i dviej preparat -
skatinant intelektin veikl arba slopinant. Kur pasirinksite? Dauguma stu-
dent pasirinko preparat, kuris turt trikdyti j mstym, ir itaip susikr
palankias aplinkybes galimai neskmei pateisinti. Mokslininkai ufiksavo ir
kit savs menkinimo bd. Baimindamiesi neskms, mons yra link:
Be bandym nebna
neskmi; be neskmi
nebna paeminimo."
VVilliam James,
Principles of Psychology, 1890
(Psichologijos principai")
savs menkinimas
(self-handicapping)
Savo vaizdio saugojimas
elgiantis taip, kad patyrus
neskm bt lengviau
pasiaikinti.
Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinms varyboms
(Rhodewalt ir kiti, 1984)
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 99
Suteikti savo oponentui palankesn padt (Shepperd ir Arkin, 1991)
Nerodyti pastang pradioje, kad nesuadint lkesi, kuri gali nepa-
teisinti (Baumgardner ir Brownlee, 1987)
Nedti vis pastang vykdant sunki, sitraukimo reikalaujani uduot
(Hormuth, 1986; Pyszczynski ir Greenberg, 1987; Riggs, 1992; Turner
ir Pratkanis, 1993).
Jei stengeisi suklysti
ir tau pavyko, k gi tu patyrei?"
Neinomas autorius
spdio valdymas
Pralaimjusi jaunesnms varovms, teniso vaigd Martina Navratilova pri-
sipaino: Bijojau aisti i vis jg... Labai bijojau suinoti, kad jos gali
nugalti mane tada, kai aidiu i vis jg, nes jei jos tai gali, su manimi
viskas baigta" (Frankel ir Snyder, 1987).
alikas palankumas sau, tariamas kuklumas ir savs menkinimas atspindi
rpinimsi savo vaizdiu. Mes vairiai manipuliuojame savo kuriamu sp-
diu ir nepriklausomai nuo to, ar norime bauginti, ar pasirodyti bejgiai, esa-
me socialiniai gyvnai, vaidinantys publikai.
Prisistatymas - tai ms pageidaujamo vaizdio pateikimas kitiems ir
patiems sau. Mes valdome savo kuriamus spdius. Mes atleidiame, pa-
teisiname arba atsipraome, kad sutvirtintume savo savivert ir patikrintu-
me savo vaizd (Schlenker ir Weigold, 1992). Pastamose situacijose tai
vyksta nesmoningai. Nepastamose - pavyzdiui, pobvyje su monmis,
kuriems norime patikti, arba kai kalbams su mogumi, kur simyljome,
rpestis dl keliamo spdio labai sustiprja, todl nebname tokie kukls,
kaip su draugais, kurie mus gerai pasta (Leary ir kiti, 1994; Tice ir kiti,
1995). Kiti netgi ruodamiesi fotografuotis imgina prie veidrod vairias
minas. Taip elgiams net jei aktyvus savs pristatymas eikvoja energij ir
tai gali bti sumajusio veiksmingumo prieastis. Pavyzdiui, sumaja at-
kaklumas dalyvaujant varginaniame eksperimente arba pasidaro sunkiau val-
dyti emocijas (Vohs ir kiti, 2005).
Jei mons taip rpinasi savo vaizdiu, nenuostabu, kad jie gali men-
kinti save, kad neskm nesumenkint vaizdio. Taip pat nenuostabu, kad
mons kenkia savo sveikatai - deginasi, nors nuo to oda greiiau sensta ir
padidja pavojus susirgti odos viu; tampa anoreksikais; pasiduoda koleg
spaudimui rkyti, gerti, vartoti narkotikus (Leary ir kiti, 1994). Nenuosta-
bu, jog mons bna kuklesni kilus pavojui, kad juos, pavydiui, gali de-
maskuoti savivert tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti, 1980; Riess ir kiti, 1981;
Weary ir kiti, 1982). Profesor Smith sako maiau pabrianti savo darbo
reikmingum, kai j pristato profesionaliems kolegoms, nei tada, kai dar-
b pateikia studentams.
Kai kuriems monms smoningas prisistatymas yra gyvenimo bdas. Jie
nuolatos stebi savo elgsen, fiksuoja aplinkini reakcijas ir atitinkamai mo-
deliuoja savo socialin raik, kad gaut pageidaujam efekt. Gav aukt
prisistatymas
(self-presentation)
Saviraikos aktas ir elgsena,
kuria siekiama sudaryti palank
arba savo idealus atitinkant
spd.
100 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
savo elgesio tikrinimas
(self-monitoring)
Savikontrol siekiant sukurti
norim [spd.
Vieoji nuomon visada yra
tironikesn atvilgiu t, kurie
akivaizdiai jos bijo, nei t,
kurie yra jai abejingi."
Bertrand Russell,
The Conquest of Happiness,
1930 (Laims ukariavimas")
Jei beisbolo aiktje
kamuoliukas galv pataiko
amerikieiui, jis kelia byl.
Jei kamuoliukas galv
trenkia japonui, is sako:
Man tai teikia garb.
A pats kaltas. Man ten
nereikjo stovti."
Oficialusis Japonijos
teisinink asociacijos atstovas
Koji Ynase apie tai, kodl j o
alyje teisinink yra perpus
maiau negu Vaingtone ir j o
priemiesiuose, Newsweek,
1996, vasario 26
vert pagal savo elgesio tikrinimo skal (pavyzdiui, kurie sutinka su tei-
giniu: Esu links bti toks, kok mons nori mane matyti") elgiasi tarsi
socialiniai chameleonai - jie keiia savo elgsen priklausomai nuo aplinkybi
(Gangestad ir Snyder, 2000; Snyder, 1987). Prisitaikydami prie aplinkybi
jie paprastai ireikia nuostatas, kuriomis i ties nesivadovauja (Zanna ir
Olson, 1982). Bdami tarp moni jie nesistengia vadovautis savo nuosta-
tomis. Kaip pastebjo Markas Leary (2004), danai tikrasis A skiriasi nuo
to, kur demonstruojame kitiems.
Menkiau save tikrinantys maiau rpinasi tuo, k apie juos mano kiti. Jie
labiau stebi savo vidines reakcijas, todl daniau kalba ir veikia taip, kaip
jauia ir mano es reikalinga (McCann ir Hancock, 1983). Paklausti, k jie
galvoja apie gj eimas, tokie mons pasako, k i ties mano, nekreipda-
mi dmesio kit sitikinimus (Klein ir kiti, 2004). Galite sivaizduoti, kad
maai savo elges tikrinantis mogus atrodo kaip bejausmis stuobrys, o la-
bai tikrinantis savo elges gali elgtis nesiningai, kaip apgavikas. Daugu-
ma ms esame tarp i kratutinum.
Pateikti save taip, kad sukurtume pageidaujam spd, yra subtilus me-
nas. mons nori, kad juos laikyt gabiais, taiau tuo pat metu ir kukliais
bei siningais (Carlston ir Shovar, 1983). Kuklumas daro ger spd, o ky-
rus gyrimasis - blog. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomen: mes danai
demonstruojame maesn savivert nei patys i ties jauiame (Miller ir
Schlenker, 1985). Taiau kai mums kas nors ypa gerai pavyksta, apsimes-
tinis kuklumas (pavyko, bet kas ia tokio") gali bti suprastas kaip vaidy-
ba. Norint padaryti ger spd - parodyti, kad esame kukls, taiau kompe-
tentingi - reikia gdi.
Labiausiai save kukliais vaizduoja t kultr atstovai, kuriose vertinamas
santrumas, pavyzdiui, Kinijoje ir Japonijoje (Heine, 2005; Mezulis ir kiti,
2004). Kinijoje ir Japonijoje bdingas maesnis alikas palankumas sau. Vai-
kai ia imoksta dalytis skme ir prisiimti atsakomyb u neskm. Jei man
nepavyko, tai yra mano, o ne grups kalt" (Anderson, 1999).
Nepaisant noro tinkamai prisistatyti, viso pasaulio mons rpinasi savo
prestiu (Brown, 2003; Sedikides ir kiti, 2005). Buvo pastebta, kad alikas
palankumas sau bdingas oland moksleiviams ir studentams, belg krepi-
ninkams, Indijos induistams, japon studentams ir vairuotojams, Izraelio ir
Singapro moksleiviams, Australijos studentams ir darbininkams, Kinijos stu-
dentams, Honkongo studentams ir sporto urnalistams bei vis amiaus gru-
pi pranczams (Brown ir Kobayashi, 2002, 2003; Codol, 1976; de Vries ir
van Knippenberg, 1987; Falbo ir kiti, 1997; Feather, 1983; Hagiwara, 1983;
Hallahan ir kiti, 1997; Yik ir kiti, 1998; Jain, 1990; Liebrand ir kiti, 1986;
Lefebvre, 1979; Murphy-Berman ir Sharma, 1986; Sedikides ir kiti, 2003,
abcls tvarka).
2 skyr i us. A SOCI ALI NI AME PASAULYJE 101
APIBENDRINIMAS
Prisistatymas
t Bdami socialiniai gyvnai, savo odius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Mes stebime
save, savo veikl ir kreipiame j pageidaujamam [spdiui sukurti.
Tokia spdio valdymo taktika paaikina tariam kuklum kai mons menkina save, liaupsina
bsimus konkurentus arba vieai priskiria nuopelnus kitiems, nors patys mano kitaip.
Kartais mons menkina save, kad apsaugot savivert ir galt pasiteisinti itikus neskmei.
t Prisistatymas rodo nor sukurti ger savo vaizd ir iorinei (aplinkai), ir vidinei (sau patiems)
auditorijai. Nuolat save stebintys asmenys savo elges pritaiko konkreiai iorinei auditorijai, o
nepasiymintys savistaba nesistengia to daryti ir todl gali pasirodyti netaktiki.
^
Post scriptum:
dvejopa tiesa - ididumo pavojai,
teigiamo mstymo galia
iame skyriuje buvo pateiktos dvi simintinos teorijos - apie saviveiksmin-
gum ir alik palankum sau. Teorija apie saviveiksmingum skatina ne-
prarasti vilties nepalankiose situacijose. Net jei i karto nepasisek, privalo-
me atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti, kad nepasitikjimas savimi pakenkt.
Stipri savivert taip pat padeda prisitaikyti. Kai tikime savimi, maesn ti-
kimyb susirgti depresija ir didesn - sulaukti skms.
Teorija apie iliuzin optimizm ir kitas aliko palankumo sau formas pri-
mena, kad norint suprasti savj A socialiniame pasaulyje saviveiksmingu-
mo neutenka. Teigiamas mstymas gali bti rezultatyvus tik tada, kai dl
neskmingos santuokos, neturto ar depresijos atsakomyb prisiimame sau.
Kokia gda! Jei tik btume labiau pasisteng, buv drausmingesni, ne tokie
kvaili... Jei neprisipastame, kad kartais sunkumai atspindi socialins ap-
linkos despotizm, gali kilti pagunda teigti, jog mons patys kalti dl savo
problem ir neskmi arba netgi per atriai kaltinti save u neskmes. Di-
diausi lkesiai gimdo ne tik didiausius pasiekimus, bet ir didiausius nu-
sivylimus.
i dvejopa - saviveiksmingumo ir aliko palankumo sau - tiesa prime-
na tai, apie k Pascalis mst prie 300 met: n viena tiesa nra savaime
pakankama, nes pasaulis sudtingas. Bet kuri tiesa, atskirta nuo j papildan-
ios, yra tik pus tiesos.
Socialiniai sitikinimai
ir vertinimai
Kaip suvokiame savo socialin aplink?
Suadi ni mas
vyki suvoki mas ir i nt erpret avi mas
sitikinim t varumas
Pri si mi ni m apie save ir savo pasaul konst ravi mas
Kaip sprendiame apie socialin aplink?
Intuityvs vertinimai
Perdta savikliova
Euristika: t rumpi ausi as prot avi mo kelias
Iliuzinis mst ymas
Nuot ai ka ir vertinimai
Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia
investuotoj pesimizm
Kaip t rakt uoj ame socialin aplink?
Pri east i ngumo pri skyri mas: mogui ar situacijai
Pagri ndi n atribucijos klaida
Kodl mes dar ome atribucijos kl ai d?
Socialins aplinkos lkesiai
Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini
popieri biroje
Mokyt oj lkesiai ir moksl ei vi mokymosi rezultatai
Kai p i kit sulaukti to, ko t i ki ms
Ivados
Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis
alikumas iniasklaidoje
Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes
ir jos ribas
metais praus uraganui Katrina" televizija rod vaizdus, kaip
neturtingi juodaodiai gyventojai be maisto ir vandens strig
Naujojo Orleano sporto rmuose ir Susirinkim namuose siautjant visuoti-
nei suirutei. Televizijos urnalistai be problem patekdavo Naujj Orlea-
n, filmuodavo pagalbos maldaujanius mones, o valdios institucijoms pa-
slaptingai nesisek suteikti pagalb ir parpinti autobusus evakuacijai.
Po daugelio dien, kai mir deimtys moni, o j knai buvo palikti gat-
vse, pagalbos pagaliau buvo sulaukta, o visuomen m kaltinti valdi. Kuo
galima paaikinti vlavim padti? Vietos valdios neveiksnumu? Preziden-
to, kuris tuo metu, kai ugriuvo uraganas, atostogavo, beirdikumu? Ge-
orge Bushas nesirpina juodaodiais", per televizijos labdaros koncert ura-
gano aukoms paremti teig repo vaigd Kanye Westas. Ar vyriausyb b-
t greiiau suteikusi pagalb, jei dauguma auk bt baltaodiai? Tokiai nuo-
monei pritar du tredaliai nacionalinje apklausoje dalyvavusi afrikiei
kilms amerikiei (Bumiller, 2005). Trys i keturi baltj amerikiei ne-
sutiko, kad lt vyriausybs reakcij galima sieti su nukentjusij rase. Aud-
ra nieko nediskriminuoja, to nedarysime ir teikdami pagalb", - utikrino
prezidentas Bushas.
Tokie sitikinimai visuomenje natraliai susiformuoja, kai
suvokiame ir prisimename vykius, laikydamiesi savo prielaid;
vertiname vykius, pasikliaudami savo intuicija, numanomomis taisykl-
mis, kurios nukreipia nuomon, savo nuotaikomis;
aikiname vykius, kartais priskirdami juos situacijos, o kartais - asme-
nybs takai;
tikims vyki, o tai kartais juos priaukia.
iame skyriuje nagrinsime, kaip suvokiame, vertiname, aikiname savo
gyvenim visuomenje ir kaip ms lkesiai veikia kitus mones.
Kaip suvokiame savo socialin aplink?
Netiktini mokslini tyrim rezultatai atskleidia, kad dl iankstinio vertinimo ms suvoki-
mas ir interpretacija gali bti tendencinga, o klaidinga informacija gali bti tendencing prisi-
minim prieastimi.
Pirmame skyriuje atkreipme dmes reikming fakt apie mogaus pro-
t - ms iankstin nuomon slygoja informacijos suvokim bei interpre-
tacij. Savo pasaul kuriame irdami pro teorijos akinius. inoma, ianks-
104 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
tin nuomon svarbi", - sutinka mons, taiau jie nepajgia suvokti jos po-
veikio masto.
vilgtelkime vien kit provokacin eksperiment. Vienoje grupje buvo
tiriama, kaip iankstinis vertinimas veikia informacijos suvokim ir interpre-
tacij. Kitoje grupje moni nuomons buvo paveikiamos po j supaindi-
nimo su nauja informacija, siekiant patikrinti, kaip pirtos idjos provokuoja
tendencingus prisiminimus. Pagrindin ivada tokia: mes reaguojame ne
objektyviai egzistuojani, bet ms susikonstruot realyb.
Suadinimas
Dar prie mums pradedant suvokti aplinkin pasaul dirgikliai, kuriuos ne-
kreipiame dmesio, gali subtiliai paveikti tai, kaip aikinsime ir prisiminsi-
me vykius. sivaizduokite, kad dalyvaujate eksperimente, kurio metu usi-
djs ausines atidiai klausots neaikiai tariam sakini, pavyzdiui, Mes
stovjome ant kranto". Tuo metu kit aus lygiagreiai sakomas kitas o-
dis (up arba pinigai), bet js smoningai j o neigirstate. Taiau itas odis
suadina" sakinio aikinim (Baars ir McGovern, 1994). Ms atminties
sistema - tai asociacij voratinklis,
suadinimas Suadi ni mas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Suadinimo
(priming) eksperimentai atskleidia, kaip viena mintis, netgi nesmoninga, gali paveikti
Konkrei asociacij kit mint ar veiksm. Johnas Barghas ir j o bendradarbiai (1996) atliko aks-
aktyvinimas atmintyje. periment. Jie papra tiriamj sudaryti sakinius su odiais senas", i-
mintingas" ir pensininkas". Vliau jie stebdavo, kaip ie mons liau ei-
davo lifto link negu tie, kurie nebuvo paveikti su amiumi susijusi odi.
Liau jusieji net nesuvok, kad jie eina ltai ar kad jie tik k stebjo o-
dius, kurie suadino mintis apie senjim.
Danai mstym ir elges suadina vykiai, kuri net nesuvokiame. Ro-
bas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebjo, kad olandai studentai grei-
iau atpaindavo su valymu susijusius odius, jei prie tai buvo uuod va-
liklio kvap. Vlesniuose eksperimentuose kiti studentai, uuod valiklio kva-
p, per dien prisimindavo daugiau su valymu susijusi darb ir netgi val-
gydami trupant pyragait stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Visi ie povei-
kiai kildavo tiriamiesiems smoningai nesuvokiant kvapo ir j o takos.
Suadinimo eksperimentai turi analog ir kasdieniame gyvenime:
Jei vieni namuose irime bais film, suaktyvinamos emocijos ir, pa-
tiems to nesuvokiant, suadinamas mstymas, kuris veria triukmus na-
muose priskirti galimam silauliui.
Toliau iame skyriuje suinosime, kad prislgta nuotaika suadina neigia-
mas asociacijas. Taiau dl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuosta-
besn, o ateitis - viesesn.
Smurto stebjimas skatina dviprasmikus veiksmus (praeivio stumtelji-
m) ir odius (niuksas") suprasti kaip agresyvius.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 105
Daugelis psichologijos student, skaitydami apie psichologinius sutriki-
mus, praddavo aikintis savo pai nerimo ir prastos nuotaikos prieas-
tis. Panaiai bsimieji medikai, skaitydami apie lig simptomus, pradeda
jaudintis dl savo galvos skausm ar kariavimo.
Daugelyje tyrim suadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas
ikislenkstinis dirgiklis - per trumpas, kad bt smoningai suvoktas. Nors ne-
spjame pamatyti, protas gali t ufiksuoti. Labai trumpas ir todl nesptas
pajusti elektros smgis padidina vliau patirto smgio suvokt stiprum. Jei
mogui prie akis akimirksn msteli odis duona", vliau jis greiiau randa
susijusius odius, pavyzdiui, sviestas", o ne svoris" ar sniegas". Ikislenks-
tinis dirgiklis - spalvos pavadinimas - leidia greiiau atpainti t spalv kom-
piuterio ekrane, o nepamatytas, bet msteljs neteisingas spalvos pavadini-
mas proces sultina (Epley ir kiti, 1999; Merikle ir kiti, 2001). Kiekvienu
atveju nematomas vaizdas ar odis suadina atsak vlesn uduot.
Tyrimai apie tai, kaip skiepyta mintis ar vaizdas gali suadinti interpre-
tacijas ir prisiminimus, iliustruoja vien i XXI amiaus socialins psicho-
logijos pamokym: daug socialins informacijos apdorojame automatikai.
Tai yra netyia, nematydami, nesmoningai.
vyki suvokimas ir interpretavimas
Suvokdami ir suprasdami kitus mones daniausiai esame tiksls, nepaisant
keleto stulbinam ir sigaljusi alikum bei logini klaid (Jussim, 2005).
I pirmo vilgsnio mog daniau vertiname teisingai negu neteisingai. Kuo
geriau pastame mones, tuo tiksliau galime skaityti j mintis ir jausmus.
Bet kartais iankstinis vertinimas bna klaidingas. vadiniame psichologijos
kurse visada aptariamas iankstinio vertinimo ir lkesi poveikis. Prisiminki-
me 1 skyriuje pateikt dalmatino nuotrauk. Arba panagrinkime i fraz:
GERIAU
VIRBLIS
SAUJOJE NEI
NEI BRIEDIS GIRIOJE
Ar pastebjote ia koki nors klaid? Suvokiame daugiau nei pastebi akis.
Tas pat pasakytina ir apie socialin suvokim. Kadangi socialinis suvokimas
labiausiai priklauso nuo mogaus, net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti
du mones. Teiginys, kad Didiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony
Blairas yra neblogas", jo garbintojams gali skambti menkinaniai, taiau
kaip pagyrimas atrodyti tam, kas j niekina. Kai socialin informacij gali-
ma interpretuoti vairiai, tampa svarbi iankstin nuomon (Hilton ir von Hip-
pel, 1990).
Roberto Vallone, Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperi-
mentas parod, koks stiprus gali bti iankstins nuomons poveikis. Jie pro-
106 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Jei esate kuo nors sitikin,
tai veikia su sitikinimu
susijusios informacijos
suvokim. Jei al laikote
prieika, jos neaikius
veiksmus bsite link
interpretuoti kaip io
prieikumo poym."
Politologas Robert Jervis
(1985)
izraelietikai ir proarabikai nusiteikusiems studentams pademonstravo eias
televizijos naujien itraukas apie 1982 metais vykdytas civili moni u-
dynes dviejose Libano stovyklose. Kaip parodyta 3.1 paveiksle, kiekviena
grup televizij laik prieika j atvilgiu.
Tai paplits reikinys: sporto aistruoliai mano, kad teisjai palaiko var-
ovus; kandidatai prezidentus ir j rmjai beveik visada mano, kad inia-
sklaida jiems nepalanki. Taiau tai bdinga ne tik sporto mgjams ir poli-
tikams. iniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. Neobjekty-
viausiai mons vertina objektyvum", - pastebjo vienas ini komentato-
rius (Ponievvozik, 2003). I ties, moni poiriu tendencingum galima
pasinaudoti tiriant j nuostatas (Saucier ir Miller, 2003). Pasakykite man,
kur js velgiate tendencingum, ir a tursiu rakt js nuostatas.
Ms nuomon apie pasaul netgi prietaraujanius rodymus gali paver-
sti palaikaniais. Pavyzdiui, Rossas ir Lepperis, talkininkaudami Charlesui
Lordui (1979), papra student vertinti dviej tariamai nauj mokslini ty-
rim rezultatus. Pus tiriamj pasisak u mirties bausm, o pus jai nepri-
tar. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino student nuomones apie mirties
bausm, o kito - joms prietaravo. Rezultatai: ir mirties bausms alininkai,
ir prieininkai buvo palanks j sitikinimus atitinkantiems rodymams, ta-
iau grietai kritikavo jiems prietaraujanius. Abi grupes supaindinus su
vairiais identikais rodymais, prietaravim ne sumajo, o padaugjo.
Ar btent todl politikoje, religijoje ir moksle dviprasmika informacija
danai tampa konflikt prieastimi? JAV kandidat prezidentus debatai da-
niausiai tik sustiprina ankstesnius sitikinimus. Tik vienas i deimties moni,
prie debatus rmusi kur nors kandidat, manydavo, kad jo favoritas pra-
laimjo (Kinder ir Sears, 1985). Taigi, sako Geoffrey Munro ir jo kolegos
(1997), po debat abiej kandidat rmjai tik sustiprino savo param. Dar
3.1 PAVEIKSLAS
Proizraelietikai
ir proarabikai nusiteikusios
student grups,
pamaiusios televizijos
naujien reportaus apie
skerdynes Beirute, buvo
sitikinusios, kad iniasklaida
iuo klausimu yra
tendencinga.
altinis: Duomenys paimti
i Vallone, Ross ir Lepper,
1985.
Proizraelietika
Neutrali
C/)
CO
.i 8
C
r
2 7
o

O)
C
o
S
5
-O
c
S 4
</>
O
2
3
JS
o
N
Antiizraelietika
Proizraelietikai
nusiteik studentai
Proarabikai
nusiteik studentai
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 107
daugiau, kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje
sumajo infliacija, t pastebjo tik 8 proc. demokrat. Respublikonai (i j
47proc. pastebjo infliacijos majim) buvo panaiai nepastabs ir neigia-
mai nusiteik demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks,
2004). Partikumas formuoja iankstin nuomon.
Be to, tiriant moni iankstines socialines ir politines nuostatas, buvo
manipuliuojama iankstine nuomone ir pastebtas stulbinamas jos poveikis
vairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui.
Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) papra Oregono universi-
teto student apibdinti vyro veido iraik (r. 3.2 paveiksl). Tie, kuriems
buvo pasakyta, kad tai buvs gestapo vadovas, atsakingas u Antrajame pa-
sauliniame kare vykdytus barbarikus medicininius eksperimentus su kon-
centracijos stovykl kaliniais, intuityviai nusprend, kad jo veidas atrodo iau-
rus. (Ar galite irti t vos tramdom paaip?) Tie, kuriems buvo pasa-
kyta, kad is vyras yra pogrindinio antinacistinio judjimo lyderis, igelb-
js tkstani yd gyvybes, jo veido iraik palaik ilta ir malonia. (Tik
pavelkite, kokios rpestingos jo akys, o lpos beveik ypsosi.)
Film krjai, manipuliuodami fonu, kuriame matomas veidas, gali kon-
troliuoti irov reakcijas veikj emocijas. Tai vadinama Kuleovo efek-
tu", pagerbiant rus reisieri, sumaniai valdius moni daromas ivadas,
manipuliuojant tuo, k jie ino. Kuleovas pademonstravo reikin trimis
trumpais filmukais, kuriuose buvo rodomas neutralios iraikos aktoriaus vei-
das, taiau prie tai buvo parodyta viena i trij skirting scen: mirusi mo-
teris, lkt sriubos, aidianti mergait. Dl to pirmame filme aktorius at-
rodydavo lidnas, antrame - susimsts, o treiame - laimingas.
Interpretavimo procesas taip pat veikia kit moni nuomon apie mus.
Kai apie kit mog kalbame gerai arba blogai, panekovai ias savybes link
sieti su mumis paiais, teigia Lynda Mae, Donalas arlstonas ir Johnas Skow-
ronskis (1999; Carlston ir Skowronski, 2005). is reikinys vadinamas
spontaniku bruo priskyrimu. Jei nuolat kalbame, kad aplink vien lieu-
vautojai, mons nesmoningai gali tokiais palaikyti mus paius. Pavadin-
kite k nors bukagalviu, ir kiti manys, kad js toks esate. Apibdinkite k
nors kaip jautr, mylint bei gailiaird, ir js atrodysite panaus tok. At-
rodo, jog vaikikame kalambre - kas apie kit sako, apie save pasisako" -
slypi imintis.
Esm tai kokia: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j irime pro
savo sitikinim, nuostat ir vertybi akinius. Tai - viena i prieasi, dl
kurios ms sitikinimai yra tokie svarbs; jie veikia visas ms interpreta-
cijas.
3.2 PAVEIKSLAS
Nusprskite patys:
ar io mogaus veido
iraika yra iauri,
ar maloni? Jei jums
pasakyt, kad is mogus
buvo nacis, ar jo veido
iraik apibdintumte
kitaip?
sitikinim tvarumas
sivaizduokite moiut, kuri vakare pravirkus kdikiui nusprendia, kad mai-
tinimas i buteliuko sukl vaikui pilvo skausmus. Gerai pagalvojus, kar-
108 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Mes girdime ir suvokiame
tik tai, k jau daugma
inome."
Henry David Thoreau,
1817-1862
sitikinim tvarumas
(belief perseverance)
Atkaklus savo pradini
koncepcij laikymasis ir tikjimas
j teisingumu net tada,
kai pagrindiniai teiginiai
yra diskredituoti.
vs pienas labiau tinka veriukui nei kdikiui". Jei paaiks, kad kdikis smar-
kiai kariuoja, ar moiut vis tiek atkakliai tvirtins, kad maitinimas i bu-
teliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson, 1982)? Kad tai isiai-
kint, Lee Rossas, Craigas Andersonas ir j kolegos pateik tiriamiesiems
klaiding teigin, o vliau paband j sukompromituoti.
J tyrimas atskleid, kad jei mons klaidingame teiginyje velgia logi-
k, j paneigti be galo sunku. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia bu-
vo peramas teiginys, tvirtinant, kad jis teisingas arba pateikiant pramany-
tus rodymus. Po to bdavo praoma paaikinti, kodl tai yra tiesa. Ir ga-
liausiai mokslininkai visikai diskredituodavo pradin teigin, pasakydami tie-
s: i informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui, be to, pusei
eksperimento dalyvi buvo teigta prieingai. Taiau madaug 75 proc. eks-
perimento dalyvi savo sitikinim isaugojo tikriausiai todl, kad vis dar
tebetikjo tuo, kas buvo sakoma. is reikinys, dar vadinamas sitikinim
tvarumu, rodo, kad sitikinimai gali suveti ir ilikti, nepaisant juos pagim-
diusi rodym diskreditavimo.
Kit sitikinim tvarumo pavyzd pateik Andersonas, Lepperis ir Ros-
sas (1980). Jie papra tiriamj inagrinti vien arba du praktinius atvejus
ir nusprsti, ar rizikuoti link mons bus geri, ar blogi gaisrininkai. Vienai
grupei buvo pateiktas pavyzdys, kai tokio tipo asmuo buvo geras, o atsargu-
sis - blogas gaisrininkas. Kita grup nagrinjo praktinius atvejus, peran-
ius prieing ivad. Vliau eksperimento dalyviai turjo ratu pagrsti sa-
vo ivadas, pavyzdiui, ar rizikuoti link asmenys yra drss, o atsargieji -
bails. Suformuluotas aikinimas galjo egzistuoti nepriklausomai nuo j l-
musi aplinkybi. Informacij paneigus, eksperimento dalyviai vis tiek lai-
ksi savo ir atitinkamai man, kad rizikuoti link mons bna arba geresni,
arba, atvirkiai, blogesni gaisrininkai.
is eksperimentas taip pat rodo, kad juo daugiau mes analizuojame savo
teorijas ir j tariam teisingum, juo atsargiau vertiname prietaraujani in-
formacij. Isiaikin, kodl tariamasis gali bti kaltas, kodl ugauliojantis
nepastamasis itaip elgiasi arba kodl gali pakilti mums patraukli akcij
vert, galime taip ir nepakeisti savo nuomons (Davies, 1997; Jelalian ir
Miller, 1984).
Faktas akivaizdus: nuo sitikinim ir lkesi priklauso, kaip interpretuo-
sime vykius. Paprastai iankstin nuomon bna naudinga, kaip kad moksli-
ninkams naudingos teorijos, duodanios idj naujoms prielaidoms ir vyki
interpretacijoms. Taiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pai
nuomoni kaitais. Kaip tik todl, kaip paaikjo, Marso kanalai", kuriais taip
avjosi XX a. astronomai, tra emiko intelekto produktas. Kitas pavyzdys:
vokieiai buvo sitikin, kad dl euro vedimo pakilo kainos. Jie pervertino
kain augim, lygindami kainas restorano valgiaraiuose - ankstesnisias kai-
nas markmis ir naujsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti, 2004). Kaip sako
kin patarl, du tredaliai to, k matome, yra u ms regjimo lauko".
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 109
{sitikinim tvarumas gali turti svarbi padarini. Tai patvirtino Stepha-
nas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005), patikrin skiepyt ir kompro-
mituojani informacij apie 2003 metais prasidjus kar Irake. Karui pl-
tojantis Vakar iniasklaida prane ir vis kartojo kelet teigini (pavyzdiui,
kad Irako pajgos udo karo belaisvius), kurie vliau pasirod klaidingi ir
buvo ataukti. Bet amerikieiai prim toki informacij, nes ji atitiko j i-
ankstines nuostatas, o jie buvo link jas ilaikyti (vokieiai ir australai buvo
link abejoti karo prieasi motyvais).
Ar galima veikti sitikinimus? tai: paaikinkite prieingai. Charlesas Lor-
das, Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksiau apra-
yt poirio mirties bausm tyrim, papildydami j dviem variantais. Vi-
s pirma, kai kuri eksperimento dalyvi jie papra vertinant faktus bti
kiek manoma objektyvesniais ir nealikesniais". is praymas buvo be-
vertis. Ir mirties bausms alininkai, ir prieininkai, kuriems buvo pateiktas
is praymas, buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie, kuriems apie objekty-
vum ir nealikum nebuvo usiminta.
Treiosios eksperimento dalyvi grups mokslininkai papra prieingo da-
lyko - paklausti savs, ar vertintumte taip pat teigiamai arba neigiamai, jei
lygiai toks pats tyrimas duot prieingus rezultatus". sivaizduodami prieingus
duomenis, ie mons ne taip tendencingai vertino rodymus, atitinkanius j
poir arba prietaraujanius jam. Eksperiment metu Craigas Andersonas
(1982; Anderson ir Sechler, 1986) pastebdavo, kad paaikinus, kodl prieinga
teorija gali bti teisinga - kodl atsargus, o ne links rizikuoti mogus gali
bti geresnis gaisrininkas, - sitikinimas susilpnja arba jo bdavo atsisako-
ma. I ties, aikindami bet kuriuos alternatyvius, o ne tik prieingus rezulta-
tus, mons priversti apsvarstyti vairias galimybes (Hirt ir Markman, 1995).
Niekas neneigia, kad nauji
faktai gali pakeisti moni
sitikinimus. Vaikai galiausiai
juk nustoja tikti Kald
Seneliu. Mes tik teigiame,
kad tokie pokyiai vyksta ltai
ir kad sitikinimams pakeisti
danai reikia svaresni
rodym nei jiems sukurti."
Lee Ross ir Mark Lepper,
1980
Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas
Ar sutinkate su iuo teiginiu:
Prisiminimus gal i ma lyginti su skrynia smegenyse, kuri krauname i nformaci j
ir i kurios prireikus i i nformaci j gal si me iimti. Retkariais k nors ioje
skrynioje" pamet ame ir tada sakome, j og pami rome.
Su iuo teiginiu sutiko madaug 85 procentai universiteto student (La-
mai, 1979). tai kaip tai apibdino vienas urnalas: Mokslas rod, kad per
gyvenim sukaupti patyrimai puikiausiai isaugomi atmintyje".
I ties psichologiniai moksliniai tyrimai rod prieingai. Daugelis pri-
siminim nra potyri kopijos, saugomos prisiminim banke. Mes i ties
konstruojame prisiminimus tuo metu, kai juos itraukiame. Kaip paleonto-
logas, darantis ivad apie dinozauro ivaizd pagal kaul fragmentus, mes
rekonstruojame savo tolim praeit remdamiesi dabartiniais jausmais ir lkes-
iais (Hirt, 1990; Ross ir Buehler, 1994). Todl galime lengvai (taiau nes-
moningai) pakeisti savo prisiminimus, kad jie tenkint ms dabartines i-
Prisiminimai nepanas
knygos skaitym, jie veikiau
primena knygos raym i
fragmentini pastab."
John F. Kihlstrom, 1994
110 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
klaidingos informacijos
efektas
(misinformation effect)
Klaidingos informacijos
traukimas [ prisiminim
apie vyk.
mogus niekada neturt
gdytis prisipainti klyds,
nes prisipaindamas jis
parodo, kad iandien yra
protingesnis nei vakar."
Jonathan Swift,
Thoughts on Various
Subjects, 1711
(Mintys apie vairius dalykus")
nias. Vienas mano sn pasiskund: Negavome Criket urnalo birelio nu-
merio". Kai jam parodme, kur yra urnalas, snus su pasitenkinimu atsak:
Puiku, a inojau, kad j gavau".
Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja moni prielai-
domis apie j praeit, gana didel dalis moni susikuria klaidingus prisimi-
nimus. Paprayti sivaizduoti vaikysts laikus, kaip bgo, suklupo, pargriu-
vo, ikio rank pro lang ar kaip per vestuves apvert puno taur, ma-
daug ketvirtadalis moni igalvot vyk prisimena kaip i ties vykus
(Loftus ir Bernstein, 2005). Iekodamas tiesos protas kartais kuria neties.
Eksperiment, kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 moni, metu Eli-
zabeth Loftus (2003) atskleid tendencij interpretuoti mums patinkanius,
bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. Eksperimento dalyviai bdavo vykio
liudininkai, gaudavo (arba ne) apie j klaiding informacij ir po to atlikda-
vo prisiminim atkrimo test. i eksperiment metu buvo danai pastebi-
mas klaidingos informacijos efektas. mons klaiding informacij trauk-
davo savo prisiminimus. Jie enkl duokite keli" prisimindavo kaip stop"
enkl, plaktuk - kaip atsuktuv, urnal Vogue - kaip Mademoiselle, dak-
tar Henderson - kaip daktar Davidson, pusryi j avainius - kaip kiau-
inius, variai nusiskutus vyr - kaip vyruk su sais. teigta klaidinga in-
formacija gali netgi iprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystje ta-
riamai patirt seksualin smurt, teigia Loftus.
is procesas veikia ms socialinio ir fizinio pasaulio suadintus prisi-
minimus. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minu-
i pakalbti su mogumi. Tie, kuriems vliau buvo pasakyta, kad jie iam
mogui patiko, j prisimin kaip atsipalaidavus, malon ir laiming. Tie, ku-
riems buvo pasakyta, kad jie iam mogui nepatiko, prisimin j kaip ner-
ving, nemalon ir nelabai laiming.
Savo nuostat praeityje atkrimas
K js galvojote apie branduolin energij prie penkerius metus? Apie pre-
zident George W. Bush arba ministrus pirmininkus Paul Martin ir Tony
Blair? Apie savo tvus? Jei js nuostatos pasikeit, ar suvokiate i po-
kyi mast?
Mokslininkai iuos klausimus tyrinjo atlikdami eksperimentus. Jie gauda-
vo bauginanius atsakymus. mons, kuri nuostatos pasikeiia, danai atkak-
liai tvirtina, kad jie visada laiksi daugma tos paios nuomons, kaip ir dabar.
Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklaus Karnegi Melono uni-
versiteto studentus. Buvo klausiama, ar studentai gali reguliuoti studij pro-
gram. Po savaits jie sutiko parayti kritik rain apie student tak stu-
dij programai. Po io rainio j nuostatos pasikeit - padidjo kritikas to-
kios takos vertinimas. Paprayti prisiminti, kaip jie atsak klausim prie
rain, studentai prisimin", kad buvo tokios pat nuomons ir neig, jog eks-
perimentas juos paveik.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 111
Stebdami panaiai savo ankstesnes nuostatas neigianius Klarko univer- Kelions bna avios
siteto studentus, mokslininkai D. R. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) prijo tik prisiminimuose."
ivad, kad greitis, mastas ir utikrintumas", su kuriuo studentai perirjo Paul Theroux,
savo istorijas, buvo netiktini". Kaip pastebjo George Vaillantas (1977), The Observer
tyrs suaugusius mones per vis j gyvenim, vikrai virsta petelikmis
ir vliau danai bna sitikin, kad jaunystje jie buvo maos peteliks. Bran-
da mus visus paveria melagiais".
Teigiama prisiminim interpretacija praskaidrina ms prisiminimus. Te-
rence Mitchell, Leigh Thompson ir j kolegos (1994, 1997) teigia, kad prisi-
minimuose dominuoja roin retrospektyva - malons vykiai prisimenami
kaip dar malonesni, nei buvo i tikrj. Universiteto studentai, ivyk trij
savaii kelion motociklais, vyresnio amiaus mons, su gidu nukeliav
Austrij, atostogav absolventai teig patyr maloni spdi. Vliau iuos
potyrius jie prisimin kaip dar malonesnius, kiek manoma sumaindami ne-
malonius ar nuobodius dalykus ir prisimindami tik gerus. Tad gerai pra-
leist laik keliaujant po kotij dabar (sugrs darb, kur spaudia ter-
minai ir visi man trukdo) a romantizuoju kaip tikr palaim. Rkas ir ma-
alai virto miglotais prisiminimais. Gamtos grois ir gaivus jros oras teb-
ra su manimi. Kai patiriame k nors teigiama, dalis malonumo tenka lkes-
iams, dalis - tikram patyrimui ir dalis - roinei retrospektyvai.
Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebjo, kad pasikeitus
santykiams mes peririme ir savo prisiminimus. Jie papra, kad universi-
teto studentai vertint savo nuolatinius partnerius. Po dviej mnesi stu-
dentai tai pakartojo. Tie, kurie buvo labai simylj, kalbjo apie meil i
pirmo vilgsnio. Tie, kurie nutrauk santykius, daniau teig savo partner
pain kaip irzl savanaud.
Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) t pat reikin pastebjo tarp
373 neseniai susituokusi por, kuri dauguma teig esanios labai laimingos.
Po dvej met poros, kuri reikalai pakrypo blogj pus, tvirtino, kad joms
viskas ir visada seksi blogai. Rezultatai baugina, sako Holmberg ir Holmesas:
Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis emyn. Juo blogesnis js
dabartinis poiris savo partner - juo blogiau jis prisimenamas, o neigia-
mi prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas".
Nebna taip, kad visikai neprisimintume, kaip jautms, tiesiog kai pri-
siminimai tampa migloti, juos ima valdyti nauji jausmai. Karta i kartos vy-
resnieji kritikuoja jaunimo vertybes i dalies dl to, kad klaidingai prisime-
na savo jaunysts vertybes, tarsi bt mst panaiai kaip dabar. Visais lai-
kais paaugliai savo tvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais, arba apgail-
tinais (Bornstein ir kiti, 1991).
Ankstesnio elgesio atkrimas
Atkurdami prisiminimus, galime perirti savo istorij. Tai pademonstravo
Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003), po netiktai pasibaigusi rin-
112 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Savimeil su ms atmintimi
kreia iurpius triukus."
Raytojas Joseph Conrad,
1857-1924
kim Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasil prisiminti, kokius
rezultatus jie prognozavo iki rinkim likus dviems mnesiams. Studentai pa-
demonstravo klaidingai prisimin savo prognozes priartidami jas prie tikrj
rinkim rezultat.
Ms atmintis netiksliai atkuria ir elgsen. Keliems Vaterlo universiteto
studentams Michaelas Rossas, Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981)
parod skelbim, raginant valyti dantis. Vliau, tariamai kito eksperimento
metu, tie patys studentai prisimin, kad tas dvi savaites jie val dantis da-
niau, nei io raginimo negirdj studentai. Panaiai, sprendiant i apklau-
s, mons mano, kad surkoma kur kas maiau cigarei nei j parduoda-
ma (Hali, 1985). Jie taip pat prisimena balsav aktyviau nei bna i ties
ufiksuota (Census Bureau, 1993).
Socialins psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) paste-
bjo, kad ie faktai turi ry su vykiais, apraytais George Onvello romane
1984-ieji", kuriame buvo btina prisiminti, kad vykiai vyko pageidauja-
mu bdu". I ties, teigia Greenwaldas, mumyse visuose gldi totalitarinis
ego", kuris periri praeit, kad ji atitikt ms iandienin poir. Todl
maai kalbame apie blog elges ir daug - apie ger.
Kartais sivaizduojame, kad patobuljome, todl galime klaidingai prisi-
minti praeit, tarsi ji nuo dabarties skirtsi labiau nei i tikrj. i tendenci-
ja patvirtina msling nuosekli duomen por: sportuojantys, dalyvaujan-
tys psichoterapijos ir savs tobulinimo (svorio reguliavimo, metimo rkyti)
programose, paprastai pasiekia tik neymiaus pagerjimo. Taiau jie patys
danai tvirtina, es patyr didel naud (Myers, 2004). Michaelas Conway
ir Michaelas Rossas paaikina, kodl taip yra: normalu, kad sugai tiek daug
laiko, dj tiek pastang ir ileid tiek pinig savo bklei pagerinti, mo-
ns galvoja: Gal dar ne viskas tobula, taiau anksiau buvo dar blogiau;
tad i programa man labai padjo".
14 skyriuje pamatysime, kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat
nra atspars ioms tendencijoms. Mes atsirenkame, interpretuojame ir pri-
simename vykius, kad taip patvirtintume savo mintis, sampratas. Ms so-
cialiniai vertinimai yra stebjim ir lkesi, logikos ir aistr miinys.
APIBENDRINIMAS
Kaip suvokiame savo socialin aplink?
Iankstin nuomon stipriai veikia ms interpretacijas ir prisiminimus. Tyrim metu buvo paste-
btas atminties suadinimo reikinys: iankstin nuomon stipriai veikia informacijos suvokim
bei interpretacijas.
Kit eksperiment metu klaidingos nuomons buvo pateiktos po to, kai tiriamieji susipaino su
informacija. ie eksperimentai atskleid, kad prie vyk susiformavusi nuomon lemia tenden-
cing suvokim bei interpretacijas, o po vykio gauta informacija veikia tai, k mogus prisimena.
sitikinim tvarumas - tai reikinys, kai mons sikimba" savo pradini nuomoni ir prieas-
i, kodl j sitikinimas gali bti teisingas, net jei jo pagrindas ir sugriaunamas.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 113
Ms atmintis toli grau nra praeities fakt saugykla. I tikrj ji formuojama tada, kai atkuriame
prisiminimus J stipriai veikia nuostatos ir jausmai, pasireik atkrimo metu.
Kaip sprendiame
apie socialin aplink?
Kaip jau esame pastebj, ms paintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys,
taiau retkariais klaidina. Paprastai ie mechanizmai tarnauja gerai. Taiau kartais gydytojai
susidaro klaiding nuomon apie pacientus, darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus,
vienos rass mons susidaro klaiding nuomon apie kit ras, o sutuoktiniai klaidingai ver-
tina savo partnerius. Dl to nustatomos klaidingos diagnozs, kyla streikai, randasi prietarai,
skiriasi eimos. Tad kaip - ir ar teisingai - mons daro intuityvius socialinius sprendimus?
Kai istorikai prads rayti apie pirmj socialins psichologijos mokslo imt-
met, pastaruosius 30 met jie, be abejons, pavadins socialinio painimo
era. Atsivelgdami suvokimo, pateikimo ir prisiminimo mechanizm tirian-
ios kognityvins psichologijos paang, socialiniai psichologai atskleid so-
cialini vertinim formavimosi ypatumus. Pasiirkime, kokius ms so-
cialins intuicijos stebuklus bei klaidas atskleid moksliniai tyrimai.
Intuityvs vertinimai
K gali ms intuicija - gebjimas k nors suprasti i karto, neargumentuo-
jant ir neanalizuojant? Intuityvaus valdymo" propaguotojai sitikin, kad tu-
rtume siklausyti savo vidin bals. Jie teigia, kad vertindami kitus tur-
tume pasikliauti intuicij valdaniu deiniuoju smegen pusrutuliu. Priim-
dami ar atleisdami i darbo bei investuodami turtume siklausyti savo nuo-
jaut. Susidarydami nuomon, turtume sekti filmo vaigdi karai" he-
rojaus Luko Skaivolkerio pavyzdiu, ijungti savo kompiuterizuotas navi-
gacijos sistemas ir pasikliauti vidinmis galiomis.
Ar intuityvi sprendim alininkai teiss teigdami, kad svarbi informa-
cij galima gauti nedelsiant, smoningai neanalizuojant? O gal teiss skep-
tikai, sakantys, kad intuicija - tai sitikinimas savo teisumu ignoruojant re-
alyb"?
Preliminars moksliniai tyrimai byloja, kad pasmon i ties kontroliuoja
elgsen. Kaip aikina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999), didij
mogaus kasdienio gyvenimo dal nulemia ne jo smoningi ketinimai bei pa-
sirinkimai, o mstymo procesai, kuriuos suadina aplinka ir kurie veikia ne-
priklausomai nuo ms smoningo suvokimo bei kontrols". Kai usidega
raudonas viesoforo signalas, mes j reaguojame nesmoningai paspausda-
mi stabd. I ties, pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998), kad ap-
skritai galtume k nors daryti (pavyzdiui, vairuoti, draugauti, okti), veiks-
mo suadinimas turi bti atskirtas nuo neefektyvios (t. y. ltos, nuoseklios,
114 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
kontroliuojamas informacijos
apdorojimas
(controlled processing)
Aikus mstymas,
kuris yra kryptingas, reflektyvus
ir smoningas.
autimatikas informacijos
apdorojimas
(automatic processing)
Numanomas, arba intuityvus,
mstymas, vykstantis
be pastang, prastas
ir nepavaldus protui.
naudojanios iteklius) smoningos protins veiklos, kitaip neivengiamai do-
minuos neveiklumas".
Intuicijos galia
irdis turi savus argumentus, kuri neino protas", - pastebjo XVII a. fi-
losofas ir matematikas Blaise Pascalis. Prajus trims imtmeiams moksli-
ninkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes inome daugiau nei galvo-
jame, kad inome. Informacijos apdorojimo pasmonje tyrimai patvirtina,
kad galimybs suinoti, kas vyksta ms prote, yra ribotos (Bargh ir Fergu-
son, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Ms ms-
tymas i dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, smoningas ir kryptingas)
ir - kitaip nei dauguma mano - i dalies - automatikas (impulsyvus, ne-
reikalaujantis pastang ir nesmoningas). Automatiko mstymo procesas
vyksta ne ekrane", o ten, kur nepasiekia vilgsnis - u supratimo rib. Pa-
nagrinkime iuos automatiko mstymo, kur mes danai vadiname intuici-
ja, pavyzdius:
Schemos - mstymo struktros - nesmoningai, intuityviai valdo ms
patyrim suvokim bei interpretavim. Kai girdime kalbant apie sektas
ar apie seks, ms reakcija priklauso ne tik nuo igirsto odio, bet ir
nuo intuityvios turinio interpretacijos.
Emocins reakcijos danai vyksta beveik spontanikai, nespjus smonin-
gai pagalvoti. Regim ar girdim informacij neuronai perkelia smegen
sensorin komutatori - gumbur (lot. thalamus), o i jo - emocij val-
dymo centr migdol (lot. amygdala), smegen ievei net nespjus si-
kiti (LeDoux, 2002). Ms protviai, kurie intuityviai bijojo i krm
sklindanio garso, i ties patys neinojo, ko bijo, taiau j ilikimo ir
gen tstinumo tikimyb buvo didesn nei j smoningesni pusbroli.
Pakankamai patyr mons gali intuityviai rasti udavinio sprendim. Si-
tuacija suadina j atmintyje saugom informacij. Tiksliai neinodami,
kaip tai vyksta, atpastame draugo bals itarus jam telefonu vos vien
od. achmat meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, ku-
ri nepastebi naujokai, ir danai kit jim pasirenka vos vilgtelj lent.
Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesn patirt - mes prisimename
aikiai (smoningai), o kitus - gdius ir atitinkamas nuotaikas - nesly-
gikai, smoningai neinodami ir neteigdami, kad inome. Tai galioja mums
visiems, taiau stulbinamai akivaizdiai pasireikia po smegen traum, kai
mogus negali aikiai atkurti prisiminim. Viena toki traum patyrusi mo-
teris niekaip neatpaindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai
rank turdavo i naujo prisistatyti. Kart gydytojas prie rankos prisitvirti-
no smeigtuk, ir moteris i skausmo paoko. Kai kit dien gydytojas vl
pasirod, moteris jo vis tiek nepaino (smoninga atmintis). Taiau ji isau-
gojo neslygin atmint, todl rankos paspausti nenorjo.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 115
Tokie pat ryks yra regjimo lauko susiaurjimo atvejai. Po chirurgins
operacijos ar insulto praradusi u regjim atsakingos smegen ievs dal
moni regjimo laukas gali susiaurti. Kai nematomoje zonoje jiems rodo-
mos lazdels, tokie mons teigia nieko nemat. Atspj, ar lazdels yra lai-
komos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pa-
sakoma: Teisingai atspjote". Taigi ie mons ino daugiau nei mano i-
n. Atrodo, jog egzistuoja mai slapta veikiantys protai - lygiagretaus in-
formacijos apdorojimo dariniai.
Panagrinkime visiems savaime suprantamu atrodant gebjim intuity-
viai atpainti veid. Kai k nors irite, js smegenys suskaido regimj
informacij tokius segmentus kaip spalva, gylis, judjimas bei forma ir kiek-
vien j apdoroja, prie vl surinkdamos visum. Galiausiai kakokiu b-
du js smegenys palygina suvokt vaizd su jau atmintyje saugomais vaiz-
dais. Ir tai! Akimirksniu ir be joki pastang js atpastate savo senel.
Jei intuicija yra kako inojimas be logikos analizs, tai suvokimas yra in-
tuicijos tobulyb.
Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti dom poveik. Jei geometrin figra
rodoma trumpiau nei 0,01 sekunds, mons tvirtina nemat nieko, iskyrus
viesos blyksn. Taiau vliau jie pirmiausia reaguoja matytas figras. Tad
daugelis rutinik painimo funkcij vyksta automatikai, nesmoningai,
mums j nesuvokiant. Protas veikia kaip didel korporacija. Kontroliuoja-
ma smon dalyvauja sprendiant svarbius, sudtingus ar naujus klausimus,
o prastas uduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pa-
valdiniams. is itekli delegavimas leidia daugel situacij reaguoti greitai,
efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys ino daug daugiau negu mums pa-
sako.
Intuicijos apribojimai
Aptarme, kaip automatinis mstymas gali mus paversti imintingais" (Gi-
gerenzer ir Todd, 1999). Vis dlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klinge-
rio (1992), kai kurie painim tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobu-
lumu. Jie teigia, kad esama vieningos nuomons, jog pasmon nra tokia
imintinga, kaip buvo manoma anksiau". Pavyzdiui, nors nesuvoktas
(ikislenkstinis) dirgiklis gali suadinti silpn trumpalaik reakcij - kurios
pakanka jei ne smoningam suvokimui, tai bent jau pojiui sukelti - nra
rodym, kad pasmonei siuniamos nuorodos galt perprogramuoti" j
skmei. I ties yra gana daug rodym, kad tokios nuorodos ito padaryti
negali (Greenwald, 1992).
Socialiniai psichologai ityr ne tik klaidingus pavluotus sprendimus, bet
ir ms gebjim kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukons-
truotus sitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacien-
tai, kuriems chirurgikai buvo atskirti smegen pusrutuliai, akimirksniu suku-
ria gluminani savo poelgi aikinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja
116 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
perdtos savikliovos reikinys
(overconfidence phenomenon)
Polinkis bti labiau [sitikinusiam
negu teisingam: pervertinti
savo sitikinim ir vertinim
tikslum.
Atstumas oro keliu tarp Niu
Delio ir Pekino yra 2500 myli.
ir engia kelis ingsnius po to, kai eksperimentatorius deinj - neverbali-
n - smegen pusrutul nusiunia trump signal eik", kairysis - verbalinis -
pusrutulis akimirksniu sukuria tiktin paaikinim (A usinorjau gerti").
Iliuzinis mstymas taip pat aptariamas daugybje naujausi studij apie
socialins informacijos primim, saugojim ir atkrim. Suvokimo tyrjai
analizuoja, k iliuzinis, apgaulingas mstymas gali pasakyti apie ms nor-
malaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio
mstymo galimybmis atskleisti normal informacijos apdorojim. ie moks-
lininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mstymo emlap, kuria-
me bt aikiai paymti pavojai.
Kai kalbsime apie ias veiksmingo mstymo formas, prisiminkite, kad
aikinimas, kaip mons susikuria klaidingus sitikinimus, nerodo, kad visi
sitikinimai yra klaidingi. Taiau norint atpainti apgaul, pravartu inoti, kaip
ji sukuriama.
Perdta savikliova
Iki iol matme, kad ms painimo sistema veiksmingai ir automatikai ap-
doroja milinik kiek informacijos. Taiau is veiksmingumas susijs su kom-
promisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija danai
klysta. Paprastai i klaid nesuvokiame. Intelektinis pasiptimas", pasirei-
kiantis vertinant ankstesnes savo inias (a jau seniai tai inojau"), daro ta-
k ir vertinant esamas inias bei prognozuojant elgsen. Nors inome ne kar-
t suklyd, planuodami ateit bname optimistikesni - tikims visk atlikti
laiku, isaugoti ryius ir laikytis prastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998).
Tirdami perdtos savikliovos reikin, Danielis Kahnemanas ir Amo-
sas Tversky (1979) pateik tiriamiesiems klausimus, praydami rayti trks-
tam informacij, pavyzdiui, Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu
tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei myli ir maesnis nei my-
li". Dauguma moni per daug pasitikjo savimi: beveik 30 proc. atvej
teisingi atsakymai toli grau neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo
98 proc. sitikin.
Siekdami isiaikinti, ar darant sprendimus socialinje srityje taip pat per-
nelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) su-
kr nedidel aidim. Jie papra Stenfordo universiteto student atspti,
kaip nepastamas mogus atsakyt tokius klausimus: Ar sudtingam eg-
zaminui ruoiats vienas, ar su draugais?" Savo konspektus vertintumte
kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" inodami klausim pobd, bet ne pa-
ius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbjo su tiriamu asmeniu, ku-
rio atsakymus jie turjo atspti, apie jo isilavinim, pomgius, mokslinius
interesus, siekius, zodiako enkl - apie visk, kas, j nuomone, galt pra-
versti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinjo 20 klausim, kuri kiek-
vienas turjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedjai band atspti savo
tiriamj atsakymus ir vertinti savo pasitikjim prognozs tikslumu.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 117
Pokalbio vedj spjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. auk-
tesnis nei spliojant aklai. Taiau vidutinikai 75 proc. pasitikjo savo spjim
teisingumu. Spjant savo kambario draug atsakymus, 68 proc. prognozi
buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvi buvo sitikin, kad atsps
teisingai. Labiausiai pasitikjusieji savimi daniausiai pervertindavo savo gali-
mybes. mons taip pat pernelyg pasitiki savimi sprsdami, ar jiems sakoma
tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesn seksualin patirtis
arba kam pirmenyb teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan
ir Gili, 1997).
Ironika tai, kad kuo didesnis neimanymas, tuo didesnis pasitikjimas
savimi. Reikia bti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija,
pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai ilaik
gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo geb-
jimus iose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos inios,
danai nesuvokia, kad jiems j ir trksta. I raidi, sudarani od psicho-
logija", sudlioj ilg kit odi sra, pasijuntate labai talentingas, bet
vos draugas ima vardyti odius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai.
Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkr reikin eksperimentais, patvir-
tindami, kad ini stoka palaiko pasitikjim savimi. Tolesni tyrimai parod,
kad is nekompetentingumo neinojimas" daniausiai pasireikia sprendiant
i pairos nesudtingas uduotis, tokias kaip odi dliojimas i raidi,
sudarani od psichologija". Sprsdamas sudtingas, sunkiai veikiamas
uduotis mogus daniau suvokia, kad ne visk sugeba (Burson ir kiti, 2006).
is nekompetentingumo neinojimas padeda paaikinti stulbinam Davi-
do Dunningo (2005) darbuotoj vertinimo tyrim ivad: tai, k kiti pa-
stebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, k pastebime
savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebjo, kaip mogus eina kambar,
atsisda, perskaito or prognoz ir ieina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien
tik i io stebjimo, neturdami daugiau joki duomen, jie turjo vertinti
mogaus intelekt. J veri koreliacija su io mogaus intelekto veriais
buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir mogaus intelekto kore-
liacija su jo paties veriu - 0,32! Jei neinojimas gali suteikti pasitikjimo
savimi, tai galime savs paklausti, kur gi esame netobuli?
2 skyriuje kalbjome apie tai, kaip mons klysta pervertindami savo emo-
cini reakcij gerus ar blogus vykius ilgalaikikum. Ar prognozuoti sa-
vo elges sekasi geriau? Kad tai isiaikint, Robertas Valone ir jo bendra-
darbiai (1990) rugsjo mnes papra koledo student atsakyti klausimus,
ar jie mes mokykl, pasirinks pagrindin disciplin, kitais metais nusprs gy-
venti ne student miestelyje ir t. t. Nors vidutinikai 84 proc. student tik-
jo savo prognozi teisingumu, i ties klydo beveik dvigubai daniau. Net
kai jautsi visikai tikri dl savo prognozi, jie klydo 15 proc.
Kai vertinamos skms galimybs, pavyzdiui, laikant svarb egzamin,
pasitikjimas bna didiausias, kol yra daug laiko iki rezultat paskelbimo.
118 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Imintingas mogus per daug
gerai ino savo silpnybes,
kad laikyt save neklystaniu;
o tas, kuris ino daugiausia,
geriausiai supranta,
kiek maai jis ino."
Thom Jefferson, Writings
(Ratai")
Apie atomin bomb:
Tai yra kvailiausias dalykas,
kur kada nors esame padar.
Bomba niekada nesprogs,
ir a tai tvirtinu kaip sprogme-
n ekspertas."
Admirolas VVilliam Leahy
prezidentui Trumanui, 1945
Egzamino dien neskms galimyb atrodo didesn, ir pasitikjimas paprastai
sumaja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris
ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro ivad, kad dauguma student
taip pat pervertina save numatydami, kiek utruks rengdami kursinius dar-
bus bei kitas svarbias uduotis. Tai bdinga ne tik studentams:
Planavimo klaida Kiek iandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate tur-
ti laisvo laiko po mnesio? Dauguma i ms pervertiname tai, kiek daug
galime nuveikti ir kiek laisvo laiko tursime (Zauberman ir Lynch, 2005).
Profesionals planuotojai taip pat daniausiai klysta numatydami projekt
vykdymo laik ir kain. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau ididiai
pareik, kad 120 milijon doleri verts stadionas su nuleidiamu stogu
bus pastatytas 1976 met olimpinms aidynms. Stogas buvo ubaigtas
1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijon doleri. 1985 metais oficialiai
apskaiiuota, kad Bostono Didiosios sankasos" greitkelio projektas kai-
nuos 2,6 milijardo doleri ir bus ubaigtas iki 1998 met. 2005 metais kaina
buvo iaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas.
Perdta biros maklerio savikliova. Investicij ekspertai, reklamuojantys
savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybini popieri bir,
pamirta, jog kai vienas biros makleris, igirds akcij kain, itaria: Par-
duodu!", kitas sako: Perku!" Akcijos kaina yra i dviej su pasitikji-
mu priimt sprendim vidurkis. Tad nors tai atrodo netiktina, ekono-
mistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicini fond, kuriuos
sudar investicij analitikai, pelno rodikliai n kiek nebuvo geresni u
atsitiktinai pasirinkt vertybini popieri peln.
Perdta politin savikliova. Pernelyg savimi pasitikinij idjos gali su-
kelti sumait. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 met
kariavo prie vis Europ. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a.
septintajame deimtmetyje siunt JAV ginklus ir karius, siekdamas igel-
bti demokratij Piet Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nu-
siunt savo armij Kuveit, o 2003 metais paadjo sutriukinti armi-
jas, kurios puls Irak. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelb, kad i-
laisvintame Irake netrukus sivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esan-
tys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.
Kas lemia perdt savikliov? Kodl, nepaisant patirties, nemokame ver-
tinti savs realistikiau? Yra kelios prieastys. Vis pirma, savo klaidingus
sprendimus mons link prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebjo
Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo deimtmeio pabaigoje vai-
riems mokslo ir vyriausybs ekspertams pasils, remiantis savo poiriu,
parengti prognozes apie valdios perspektyvas Soviet sjungoje, Piet Af-
rikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkeri met komunizmas lugo, Piet
Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada iliko
vieninga. Ekspertai, kuri pasitikjimas savo prognozmis siek 80 proc., tei-
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 119
ss buvo tik 40 proc.. Taiau prisimin savo sprendimus, suklydusieji vis
tiek laiksi nuomons, kad i esms jie buvo teiss. Daugelis sak: a bu-
vau beveik teisus"; grieto kurso alininkams beveik pavyko vykdyti per-
versm prie Gorbaiov"; Kvebeko separatistai beveik nugaljo per refe-
rendum dl atsiskyrimo";, j ei ne atsitiktinumas, suveds de Klerk ir Man-
del pereinant prie juodaodi daugumos valdymo Piet Afrikos Respubli-
koje, bt buv pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku imuti poli-
tikos ekspert, vertybini popieri rinkos analitik, psichiatr ir sporto prog-
nozuotoj nepamatuot pasitikjim savimi.
Patvirtinimo alikumas
mons nesistengia iekoti informacijos, kuri paneigtj sitikinimus. Tai rod
P. C. Wasonas (1960) - beje, js taip pat galite pamginti, - pateikdamas mo-
nms trij skaii - 2, 4, 6 - sek, atitinkani jo sugalvot taisykl (taisykl
buvo paprasta: bet kuri trij didjani skaii seka). Kad mons atspt
i taisykl, Wasonas silydavo jiems sugalvoti trij skaii sek. Kiekvien
kart Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisykl. Kai mons bdavo
tikri atspj taisykl, jie turdavo liautis kr sekas ir j pasakyti.
Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teiss, taiau niekada neabejojan-
tys buvo 23 i 29 moni. Jie daniausiai susikurdavo koki nors klaiding
taisykl (pavyzdiui, kad skaiiai turi skirtis dvejetu) ir po to iekodavo
sitikinim patvirtinani rodym (pavyzdiui, pateikdami skaiius 8, 10,
12), o ne bandydami paneigti savo spjim. Uoliai bandome patvirtinti savo
sitikinimus, taiau nesistengiame iekoti juos paneigiani rodym. is rei-
kinys vadinamas patvirtinimo alikumu.
Patvirtinimo alikumas padeda paaikinti, kodl ms savivaizdis ilieka
taip stulbinaniai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981;
Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperiment, atlikt Teksaso universi-
teto Ostino filiale, metu pastebjo, kad studentai ieko, sukelia ir prisimena
grtamj ry, patvirtinant j sitikinimus apie save. mons ieko toki
draug ir sutuoktini, kurie juos vertint visada taip pat, net ir neigiamos
nuomons atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003).
Svvannas ir Readas tai tapatina su savs patikrinimu, kur galime stebti,
pavyzdiui, pobvyje, jei ten yra mogus, laikantis save valdingu. Tik atvy-
ks toks mogus pirmiausia iekos panekov, kurie, jo nuomone, leis jam
dominuoti. Pokalbio metu savo poir jis reik taip, kad usitarnaut nori-
m pagarb. Pasibaigus pobviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose rei-
ksi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip tikinamai reiksi pokalbiuose,
kuriuose dominavo. Tad io pobvio patirtis patvirtins jo savivaizd.
Kaip ivengti perdtos savikliovos
Kokias ivadas leidia daryti perdtos savikliovos tyrimai? Pirmoji ivada -
reikia atsargiai vertinti kategorikus pareikimus. Net ir sitikin savo teisu-
mu mons gali klysti. Pasitikjimas ir kompetencija nebtinai turi sutapti.
Jei k nors inodami manote,
jog tai inote, o neinodami
prisipastate, kad neinote, -
esate imintingi."
Konfucijus, The Analects
(Anaiektai")
patvirtinimo alikumas
(confirmation bias)
Polinkis iekoti informacijos,
patvirtinanios iankstin
nuomon.
120 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Trys dalykai padeda skmingai sumainti perdt savikliov. Vienas i
j - greitas grtamasis ryys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdienia-
me gyvenime sinoptikai ir lojai, spjantys, kokie irg ansai laimti lenk-
tynes, gauna kasdien grtamj ry. Todl abiej grupi ekspertai gana gerai
vertina savo prognozi tikslum (Fischhoff, 1982).
Siekiant sumainti planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tiksl
smulkesnes dalis ir vertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai i j. Justinas
Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad itaip elgiantis galima realiau
vertinti darbo baigimo laik. Kai imama svarstyti, kodl idja galt bti
teisinga, pradeda atrodyti, kad ji i ties teisinga (Koehler, 1991). Tad tre-
ias bdas sumainti perdt savikliov - priversti mog pagalvoti, dl ko-
kios prieasties sprendimas gali bti klaidingas; tai yra, priversti gilintis
kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes vis
silym bei rekomendacij nutartis ir nurodyti prieastis, kodl i silym
ar rekomendacij gali nepavykti gyvendinti.
Taiau turtumte bti atids, kad nesumenkintume moni pasitikjimo
savimi taip, jog jie itisai usiimint savianalize, nuolat abejot savimi ir
galiausiai netekt ryto. Kai pasitikjimo savimi stokojantiems asmenims teks
pasikliauti savo imintimi, jie gali isigsti, nedalyvauti ireikiant nuomo-
nes ar priimant svarbius sprendimus. Perdta savikliova gali brangiai kai-
nuoti, o pagrstas pasitikjimas savimi padeda prisitaikyti.
Euristika: trumpiausias protavimo kelias
euristika
(heuristic)
Mstymo strategija, leidianti
greitai ir veiksmingai nusprsti
Tipikumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grup psicholog ben-
dravo su 30-ies ininieri bei 70-ies teisinink grupe ir glaustai apibendrino
savo spdius. Atsitiktiniu bdu i tirtos imties buvo pasirinktas is apraymas:
Frenkas yra du kartus isiskyrs ir di di j laisvalaikio dal praleidia gol fo
klube. Kal bdamasi s kl ubo bare j i s daniausiai gailisi, kad band sekti savo tvo,
kur gerb, pdomi s. Uuot ilgas val andas kanki nsi s prie knyg, veriau j i s bt
i moks mai au ginytis su monmi s.
Klausimas: Koki a t i ki myb, kad Frenkas yra teisininkas, o ne ininierius?
Turdama labai maai laiko apdoroti gausyb informacijos, ms painimo
sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo
kelius. Mes netiktinai lengvai susidarome spd, nuomon ir kuriame pa-
aikinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos msty-
mo strategijos. Daugelyje situacij ms staigs apibendrinimai - Tai pa-
vojinga!" - yra adaptyvs. i intuityvi patarj sparta padeda mums i-
likti. Biologinis mstymo tikslas - veikiau utikrinti, kad iliktume gyvi, o
ne rpintis teisumu. Taiau kai kuriose situacijose skubdami klystame.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 121
Paprayti atspti Frenko profesij, daugiau nei 80 proc. student man, kad
jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Taiau kaip,
js manymu, pasikeit student vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad
grupje, i kurios buvo atrinktas apraymas, yra 70 proc. ininieri? Nie-
kaip. Studentai visikai neatsivelg ininieri ir teisinink santyk grup-
je; j manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai bu-
vo svarbiausia.
Kai apie k nors sprsdami intuityviai lyginame su ms protuose esan-
iais atitinkamais vaizdiniais, reikia, vadovaujams tipikumo euristika.
Kaip ir dauguma euristikos ri, tipikumas paprastai yra neblogas kelias
ties. Taiau ne visada. Panagrinkime pavyzd. Linda yra 31 met amiaus,
netekjusi, staiokika ir labai isilavinusi. Universitete ji studijavo filoso-
fij. Kai Linda buvo student, jai labai rpjo diskriminacija ir kiti sociali-
niai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prie branduolin energetik demonst-
racijose. Kas, js nuomone, turint galvoje apibdinim, labiau tiktina:
a. Linda yra banko kasinink.
b. Linda yra banko kasinink ir aktyvi feminist.
Didesn dalis mano, kad labiau tiktinas variantas b, nes Linda geriau
atitinka tipik feminists vaizd (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri
tikimyb didesn: kad Linda yra ir banko kasinink, ir feminist ar kad tik
banko kasinink (nepaisant to, ar ji yra feminist, ar ne)? Kaip primena Amo-
sas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryio tarp dviej vyki tiki-
myb negali bti didesn u bet kurio i i vyki tikimyb.
tipikumo euristika
(representativeness heuristic)
Tendencija manyti, kartais
nepaisant prieingos galimybs,
kad koks nors mogus ar
dalykas priklauso konkreiai
grupei, jei jis panaus tipik
ios grups nar.
Pasiekiamumo euristika
Panagrinkime klausim: kur esama daugiau gyventoj - Irake ar Tanzani-
joje? (Atsakymas kitame puslapyje.)
Tikriausiai atsakte iuos klausimus, vadovaudamiesi pirma galv at-
jusia mintimi. Jei pavyzdiai yra ms atmintyje - sakykime, kiek gyven-
toj yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Daniausiai taip ir b-
na, tad mums i painimo taisykl, vadinamoji pasiekiamumo euristika (r.
3.1 lentel), labai padeda.
Taiau kartais i taisykl apgauna. Kai igirstame inom vienos lyties
moni sra (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su
tokios pat apimties kitos lyties neinom moni srau (Donaldas Scarras,
Williamas Woodas, Melas Jasperis), vliau populiari asmen vardus prisi-
mename lengviau. iuo atveju dauguma moni labiau prisimins moteri-
kus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryki,
lengvai sivaizduojam vyki, pavyzdiui, gerai inom lig, tikimyb taip
pat gali atrodyti didesn nei vyki, kuriuos sunku sivaizduoti (MacLeod ir
Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti vykiai romanuose,
televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vliau susipina su ms
pasiekiamumo euristika
(availability heuristic)
Paintin taisykl, reikianti,
kad dalyk tikimyb yra
vertinama remiantis atmintimi.
Jei su kuriuo nors dalyku susij
pavyzdiai i karto ateina
galv mes t dalyk
laikome prastu.
122 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
3.1 LENTEL. Greitoji ir taupioji euristika
Euristika Apibrimas Pavyzdys Gali sukelti
Tipikumo
Pasiekiamumo
Greiti sprendimai, ar kuris
nors mogus arba dalykas
tinka kuriai nors kategorijai.
Greitai susidaroma nuomon
apie galimus [vykius.
Sprendimas, kad Carlosas
yra bibliotekininkas, o ne
sunkveimio vairuotojas,
nes jis geriau atitinka
bibliotekininko vaizd.
Paaugli smurto vertinimas
po susiaudymo mokykloje.
Kitos svarbios informacijos
atmetim.
Nauj spdi sureikminim,
dl kurio, pavyzdiui, galima
pradti bijoti suklysti.
Dauguma moni rodinja
dramatikai, o ne kiekybikai."
Teisininkas
Oliver VVendell Holmes
jaunesnysis,
1809-1894
pairomis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaity-
tojas sigilins ir sijauts (A galiu lengvai sivaizduoti vykius"), juo la-
biau pasakojimas veiks skaitytojo sitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000).
Pavyzdiui, meils roman mgjai gali susikurti ibaigtus erotikos scenari-
jus, kurie darys tak j pai seksualinms nuostatoms bei elgesiui.
Pasiekiamumo euristika irykina pagrindin socialinio mstymo princi-
p: mons sunkiai parenka konkreius pavyzdius bendrybms patvirtinti,
taiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdiu.
Todl nenuostabu, kad 9 i 10 kanadiei, igird ar perskait apie iprie-
vartavimus, apiplimus ir sumuimus, pervertina - daniausiai su didele pa-
klaida - smurtini nusikaltim kiek (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia ste-
btis, kad po keleto plataus iniasklaidos dmesio nusipelniusi apiplim
ir nuudym Piet Afrikos Respublikos gyventojai teig, es 1998-2004 me-
tais nusikalstatumas alyje padvigubjo, nors i tikrj jis buvo gerokai su-
majs (Wines, 2005).
Pasiekiamumo euristika paaikina, kodl ryks pasakojimai gali daryti di-
desn poveik nei statistika ir kodl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju
(Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportaai apie lktuv katastrofas yra ilik
daugumos ms atmintyje, ypa po 2001 rugsjo 11-osios, danai manome,
kad skristi lktuvu pavojingiau nei vaiuoti automobiliu. O i ties nuo 2000
iki 2002 met JAV keliautoj tikimyb ti autoavarijoje buvo 39,5 kartus
didesn nei lktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai
lktuv keleivi pavojingiausia kelions atkarpa yra vaiavimas oro uost.
Netrukus po rugsjo 11-osios teroro ipuoli, daugeliui moni atsisakius
kelioni lktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaiiavau: jei skrai-
dys 20 proc. maiau amerikiei, o tas nenuskristas mylias jie nuvaiuos au-
tomobiliais, per metus galime tiktis 800 papildom miri keliuose (My-
ers, 2001). Tai paskatino smals vokiei tyrintoj (ir kodl gi a to nesu-
galvojau?) palyginti i prognoz su avarij keliuose statistika. Paaikjo,
kad per paskutinius tris 2001 met mnesius, palyginti su prie tai buvusi
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 123
penkeri met tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose uvo madaug 350
monmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys uv per i-
puol, nuud ne tik 266 mones keturiuose lktuvuose, bet, patys to nei-
nodami, ir daug daugiau moni Amerikos keliuose.
Dabar inoma, kad naivios statistins intuicijos ir i to kylanios baims
grindiamos ne apskaiiavimais ar mstymu, o emocijomis, deraniomis su
pasiekiamumo euristika. Ileidus i knyg tikriausiai vl bus ir gamtos ka-
tastrof, ir teroro ipuoli, ir vl bus skatinamos ms baims, budrumas, vl
naujiems dalykams bus sutelkiami visi itekliai. Teroristai, padedami iniask-
laidos, vl gali pasiekti savo tiksl, sekindami ms iteklius, atitraukdami d-
mes nuo paprast, nedramatik, klasting rizikos form, kurios vis glemiasi
gyvybes. Pavyzdiui, kasdien dl rotaviruso mirta tiek vaik, kiek tilpt ke-
turis lktuvus (Glass, 2004). Bet vis dlto dramatiki vykiai gali priversti susi-
rpinti realiomis grsmmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai
padar uraganai Katrina" ir Rita". Jie privert visuomen atkreipti dmes
prognozes, kad pasaulinis klimato atilimas, dl kurio kyla jros lygis ir dan-
ja stichini nelaimi, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.
Atsakymas ankstesniame
puslapyje pateikt klausim:
37 milijonai Tanzanijos
gyventoj - ymiai daugiau
negu 26 milijonai Irako
gyventoj. Dauguma moni,
kuri atmintyje gyvi Irako
vykiai, spja klaidingai.
Faktams prietaraujantis mstymas
Lengvai sivaizduojami (prieinami painimui) vykiai stipriai veikia ms
kalts, gailesio, nusivylimo ar palengvjimo jausmus. Jei ms palaikoma
komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu taku, lengvai si-
vaizduojame, kaip aidimas galjo pasisukti kita linkme ir todl jauiame
dar didesn apmaud (arba palengvjim). sivaizduodami blogesnes alter-
natyvas, galime pasijusti geriau. sivaizduodami geresnes alternatyvas ir svars-
tydami, k kit kart galtume padaryti kitaip, geriau pasiruotame ateiiai
(Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997).
Po pasirodymo olimpinse aidynse atlet emocijos labiausiai atspindi
tai, kaip jiems pavyko gyvendinti savo viltis. Taiau, pasak vieno tyrimo,
emocijos atspindi ir faktams prietaraujant mstym - modeliavim min-
tyse to, kas galjo bti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bron-
zos medali laimtojai (kuriems nesunku sivaizduoti, kad galjo nelaimti
jokio medalio) diaugiasi labiau nei laimjusieji sidabro medalius (kuriems
lengviau sivaizduoti, kad galjo laimti auks). Panaiai juo didesn tos pa-
ios kategorijos (pavyzdiui B+) tak skaii studentai surenka, juo blo-
giau jie jauiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavs B+ kategorijos vertini-
m, studentas, kuriam iki A- pritrko tik vieno tako, jauiasi blogiau nei
tas, kuris vos vienu taku pereng B+ rib.
Toks faktams prietaraujantis mstymas bdingas tada, kai galime leng-
vai sivaizduoti alternatyv rezultat (Kahneman ir Miller, 1986; Markman
ir McMullen, 2003).
faktams prietaraujantis
mstymas
(counterfactual thinking)
Alternatyvi scenarij ir
rezultat, kurie galjo bti,
taiau nevyko, sivaizdavimas.
124 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Jei nedaug pavluojame lktuv ar autobus, sivaizduojame, kad btu-
me suspj, jei tik btume ivyk prastu laiku, pasirink prast marru-
t, nesustoj pasikalbti.
Jei pavluojame pusvaland arba vykstame prastu marrutu, kitoki ga-
limyb modeliuoti bna sunkiau, todl taip nenusimename.
Jei pakeit egzamino atsakym suinosime, kad jis neteisingas, tikriau-
siai pamanysime , j ei tik..." ir pasiadsime kit kart pasikliauti intuici-
ja. Taiau prieingai student nuomonei, daniau atsakym keiiame i
neteisingo teising (Kruger ir kiti, 2005).
Komanda ar politikas, pralaimjs nedideliu skirtumu, be paliovos mo-
deliuos situacijas, kaip jis galjo laimti (Sanna ir kiti, 2003).
Ms skms pojtis grindiamas faktams prietaraujaniu mstymu. Kai
iaip taip pavyksta ivengti ko nors nemalonaus - kai paskutin minut mu
vart ivengiame pralaimjimo arba kai stovime visai alia tos vietos, kur
nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime sivaizduoti neigiam, prietaring
situacij (kad pralaimjome rungtynes arba kad ant ms ukrito varveklis),
todl manome, kad mums pasisek" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, ne-
skm" reikia vyk, kurio vis dlto buvo galima lengvai ivengti.
Juo vykis reikmingesnis, juo intensyvesnis faktams prietaraujantis ms-
tymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys mons, netek sutuoktinio ar vaiko
automobilio avarijoje arba palaidoj staigia mirtimi mirus vaik, daniau-
siai prisipasta, kad prisimena bei analizuoja vyk (Davis ir kiti, 1995,
1996). Vienas mano draugas iliko gyvas j o mainai kaktomua susidrus
su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu uvo j o mona,
dukt ir motina. Jis pasakojo: Itisus mnesius a mintyse perkratinjau tos
dienos vykius. A nuolatos i naujo igyvendavau t dien, keisdamas vy-
ki sek taip, kad bt ivengta nelaims" (Sittser, 1994).
Taiau dauguma Azijos ir Vakar kultr moni to, k padar, gailisi
maiau nei to, ko nesugebjo padaryti. Pavyzdiui: O, kad a biau rim-
iau irjs mokslus auktojoje mokykloje!" Arba: Reikjo pasakyti t-
vui, kad j myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilo-
vich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusij apklausos
duomenys atskleid, kad danai gailimasi dl nepakankamai rimto poirio
mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar maiau gailtums, jei daniau i-
drstume ieiti u savo patogaus bvio rib - rizikuoti, nebijoti neskms ir
bent jau pamginti?
mons... daniau tenka
teisintis dl veiklumo nei
dl neveiklumo
Iliuzinis mstymas
(Zeelenberg ir kiti, 1988).
Dar vienas veiksnys, darantis tak ms kasdieniam mstymui, yra dsnin-
gum iekojimas atsitiktiniuose vykiuose. i tendencija gali nuvesti vai-
riausiais klystkeliais.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 125
Iliuzin koreliacija
Lengva velgti ry ten, kur jo nra. Tikdamiesi pastebti reikmingus ry-
ius, lengvai susiejame atsitiktinius vykius, pasitelkdami iliuzin korelia-
cij. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parod monms ta-
riamo 50 dien trukusio debes sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo ti-
riamiesiems jie pasak, kuriomis dienomis debesys buvo isklaidyti ir ku-
riomis dienomis lijo. i informacija tebuvo atsitiktinis rezultat miinys: kar-
tais, isklaidius debesis, lydavo, kartais ne. Taiau mons buvo sitikin -
remdamiesi savo nuomone apie debes isklaidymo poveik - kad jie i tie-
s pastebjo ry tarp debes sklaidymo ir lietaus.
Kiti eksperimentai patvirtino, kad danai atsitiktinius vykius mons laiko
j sitikinim patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir
Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikr ry, tiktina, jog paste-
bsime ir prisiminsime ry patvirtinanius faktus. Jei tikime, kad nuojau-
ta koreliuoja su vykiais, pastebsime ir prisiminsime koreliacij tarp nuo-
jautos ir vlesnio vykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos at-
vejus, kai neprast vyki nepasitaik. Jei pagalvojus apie draug jis paskam-
bina, pastebime ir prisimename sutapim. Taiau nepastebime vis t kart,
kai apie draug galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis
paskambino.
Kontrols iliuzija
Tendencija atsitiktinius vykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrols iliu-
zij - idj, kad mes darome tak atsitiktiniams vykiams. Dl to lojai
nesiliauja lo, o visi kiti daro vairiausius netiktinus dalykus.
Azartiniai aidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrols iliuzij,
eksperimentuodama su azartiniais aidimais. mons, kurie patys pasirinko,
kokius skaiius ymti loterijos bilietuose, paprayti parduoti biliet norjo
keturis kartus didesns kainos negu tie, kurie turjo biliet su atsitiktiniais
skaiiais. aisdami su nerangiu ir nervingu mogumi jie statydavo kur kas
didesnes sumas nei aisdami su vitriu, pasitikiniu oponentu. Metant kau-
liukus ar sukant rat, moni savikliova iauga (Wohl ir Enzle, 2002). Dau-
giau nei penkiasdeimt eksperiment parod, kad mons elgiasi taip, tarsi
jie galt prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius vykius (Presson ir Be-
nassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998).
Azartini aidim dalyvi stebjimai patvirtina iuos eksperimentinius
duomenis. aidiantys kauliukais meta velniai, nordami imesti maus skai-
ius, ir staigiai, kai nori, kad ikrist dideli (Henslin, 1967). Azartini ai-
dim versl maitina loj iliuzijos. Lojai laimjimus tapatina su savo ge-
bjimais bei valgumu. Pralaimjimai virsta beveik pataikymais" ar atsi-
tiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varyb totalizatoriuje - blogais teisj
sprendimais arba netiktai atokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
iliuzin koreliacija
(illusory correlation)
Nesamo ryio sivaizdavimas
arba sivaizdavimas,
kad egzistuoja stipresnis ryys
nei i ties yra.
kontrols iliuzija
(illusion ofcontrol)
Nekontroliuojam vyki
suvokimas kaip kontroliuojam
arba kaip labiau kontroliuojam
nei i ties.
126 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Vertybini popieri biros makleriams taip pat patinka galios jausmas",
kur jiems sukelia galimyb rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi
i kontrol reikt, kad jie gali pranokti rinkos vidurk. Vienoje reklamoje
buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimyb kontroliuoti". Deja,
kontrols iliuzija lemia perdt savikliov, danai pasibaigiani nuostoliais
(Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebjo dar vie-
(regression toward the average) n galimyb kontrols iliuzijai atsirasti: mes nepajgs atpainti regresijos
Statistin ypa aukt rodikli ar vidurkio link. Kadangi egzamin rezultatus i dalies lemia atsitiktinumas,
ekstremalaus elgesio tendencija dauguma student, vien syk gav ypa aukt egzamino vertinim, kit
grti atgal vidurk. syk gauna emesn. Kadangi pirmasis j vertis yra auktai palubse", antra-
sis greiiausiai smuktels (regresuos") iki bendro student vidurkio, o ne
dar aukiau pakels lubas". Btent dl ios prieasties nuosekliai dirbantis,
taiau niekada aukiausio vertinimo negaunantis studentas kartais kurs
baigia turdamas geriausi vidurk. Ir prieingai, tiktina, kad per pirmj eg-
zamin blogesnius paymius gav studentai pasitaisys. Jei gav prastus ver-
tinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi konsultant, is jausis pa-
djs, jei vliau studentai gaus geresnius paymius, net jei j o konsultacijos
neturs jokio poveikio.
I ties, kai viskas nusirita iki emiausio tako, griebiams bet ko, ir ti-
ktina, kad visuomet - ar kreiptums psichiatr, ar pradtume laikytis die-
tos, ar manktintis, ar skaitytume knyg kaip padti sau" - sulauksime pa-
gerjimo, o ne tolesnio blogjimo. Kartais suprantame, kad vykiai nesiklostys
nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai,
kakas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atnea siaubing smgi, paprastai
galima tiktis, kad reikalai pagers. Taiau danai nesugebame velgti ios
regresijos ir nustembame, kodl pirmaisiais metais sublizgjs" beisbolo nau-
jokas antraisiais aidia vidutinikai. Gal jis m per daug pasitikti savimi?
Tapo drovesnis? Pamirtame, kad iskirtinis aidimas turi tendencij regre-
suoti iki normalaus.
Imituodamas pagyrimo ir bausms pasekmes, Paulas Schaffneris (1985)
parod, kaip kontrols iliuzija gali persismelkti moni santykius. Jis pasil
Boudoino koledo studentams pripratinti menam ketvirtos klass berniuk
Harold kiekvien ryt ateiti mokykl 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris
kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo mokykl laik, svyravus tarp 8:20
ir 8:40 vai. Studentai turdavo sprsti, kaip tai reaguoti - pagirti Harold
ar ibarti. Kaip ir reikjo tiktis, studentai paprastai pagirdavo j, kai is at-
vykdavo iki puss devyni, ir pabardavo, kai pavluodavo. Kadangi Schaf-
fneris buvo uprogramavs kompiuter taip, kad jis rodyt atsitiktin atvyki-
mo laik, po barimo rezultatai pagerdavo (artdavo prie 8:30). Pavyzdiui,
kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galjai bti tikras, kad jis gaus pastab, o
kit dien atsitiktinai parinktas j o atvykimo mokykl laikas greiiausiai ne-
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 128
sieks 8:39. Tad nors barimas neturjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis
dauguma student buvo sitikin pastab veiksmingumu.
is eksperimentas iliustruoja provokuojani Tversky ir Kahnemano i-
vad: ms prigimtyje gldi tai, kad danai jauiams nubausti, kai turime
k nors pradiuginti, ir diaugiams, galdami nubausti. Nors i ties, ir tai
ino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas u teising poelg pa-
prastai bna veiksmingesnis ir sukelia maiau neigiam pasekmi.
Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susij su veiksmingu, taiau netiksliu informacijos ap-
dorojimu. Juos veikia ir ms emocijos. Mes esame ne bejausms skaiia-
vimo mainos, o emocionalios btybs. Naujausi lyginamieji laiming ir li-
dini moni tyrimai atskleidia, kaip glaudiai emocijos susipynusios su
painimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi mons - ypa gedintys ar pri-
slgti - bna labiau susitelk save ir link apmstymus. Prislgta nuotai-
ka skatina intensyv mstym, paiekas informacijos, kuri savo aplink pa-
verst labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994).
Ir prieingai, laimingi mons yra patiklesni, iltesni, jautresni. Netiktai
pradiuginti, pavyzdiui, prekybos centre gav ma dovanl, vliau per ap-
klaus, nesusijusi su apsipirkimu, jie teigs, kad j automobiliai ir televizo-
riai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei t, kurie dovanli negavo.
Nuotaikos veikia mintis. Vakar vokieiams, digaujantiems dl naciona-
lins rinktins pergals pasaulio empionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir austra-
lams, ijusiems i irdiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987),
visi aplinkui atrodo nuoirds, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prie)
1990 met amerikietikojo futbolo rungtyni tarp Alabamos ir Auburno ko-
mand laimjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimyb bei jo
padariniai atrod maesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams
(Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugikes-
nis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greiiau (Johnson ir Tver-
sky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986).
Taiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys i karto peroks kitas
ves. Roinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika suadina neigiam vy-
ki prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo
santykiai su monmis, suprastja savivaizdis. Viltys dl ateities tampa mig-
lotesns. Kit moni elgesys atrodo grsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986;
Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastja ms investavimo prognozs. (r.
skyrel Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotoj
pesimizm".)
Naujojo Piet Velso universiteto socialin psicholog Joseph Forgas
(1999) danai stulbindavo, kad blogai nusiteikusi moni prisiminimai ir
sprendimai keisdavosi kartu su j nuotaika". Kad perprast nuotaikos si-
128 I dalis. SOCI ALI NI S MSTYMAS
mokslini tyrim ivada
Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio
Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliot, normalaus intelekto
pacient, kuris po smegen traumos prarado galimyb justi emo-
cijas. Mes kalbjoms daugel valand, bet jo veide n karto
nepastebjau jokios emocijos elio - nei lidesio, nei nekan-
trumo, nei frustracijos." Eiliotas visk supranta, taiau negali
jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kit
monijausmus, todl prarado darb eim vliau bankrutavo.
Damasio su kolegomis [ Eiliot panaiems pacientams lo-
iant ikeldavo toki uduot, kurios nevykdius grsdavo dide-
ls baudos. Paaikjo, kad ie aidjai, palyginti su monmis,
turiniais normalias emocijas, liau susiprasdavo vengti pra-
laimjim lemianios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emo-
cijos gali trukdyti protingai mstyti ir veikti. Ar trikdaniu emoci-
j poveikiu galtume paaikinti trumparegiko nuostoli vengi-
mo" reikin, kai mons, siekdami sumainti rizik sutinka gauti
maesn peln? Vertybiniai popieriai duoda didesn peln negu
obligacijos. Dar daugiau, sigydami daugelio moni vertybini
popieri, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcij indeksais
susieti fondai, investuotojai labai sumaina vienos investicijos
rizik. Taiau mons mieliau investuoja saugias obligacijas.
Nordami panagrinti trumparegik nuostoli vengim Ba-
ba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukr spren-
dimo primimo uduot, kuri buvo panai sprendimus inves-
tuoti realiame gyvenime. Jie dav dalyviams po 20 doleri ir
papra elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus
skiriami dovan ekiai likusiai pinig sumai. Dviej tur metu
dalyviai turjo nusprsti, ar investuos, ar pasitaupys vien do-
ler. Jei dalyvis nusprsdavo investuoti, eksperimentuotojas mes-
davo monet. Jei ji ikrisdavo aversu, dalyvis doler prarasda-
vo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turdami tok
pasirinkim elgtumts per pirmj tur?
Dauguma eksperimento dalyvi pirmojo turo metu ryosi
investuoti. Kodl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius
turjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 tur bt
tik 13% tikimyb baigti aidim su maiau negu 20 doleri.) Taigi
4 i 5 dalyvi pirmojo turo metu pasirinko investavim. 3.3 pav.
matome, kad vliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo
metu bdavo prarad doler. i taisykl galiojo normaliems" da-
lyviams, taip pat tiems, kuri smegenys buvo sualotos, taiau
emocijos ir intelektas liko nepaeisti. Treioji grup - normalias
emocijas prarad mons, tokie kaip Eiliotas - investuodavo
toliau, nors ir bdavo prie tai prarad doler. Jie elgdavosi ra-
cionaliai, ir 85 proc. kart toliau investuodavo. Taigi eksperi-
mento pabaigoje pacientai be emocij turdavo daugiau pinig
(vidutinikai 25,70 doleri), negu normals dalyviai (22,80 do-
leri) ir emocij neprarad pacientai (20,07 doleri).
Tyrintojai paymi, kad realiame gyvenime emocijos papras-
tai prisitaiko ir pagreitina sprendimo primim. Taiau kartais
imintingiau nekreipti jas dmesio ir pasidomti statistine tik-
rove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis u kilogram in-
tuicijos.
100
B
c
o
o
o
o.
80
* 60
40
<D
O.
C/D
20
84%
85%
75%
62%
Dalyviai nepaeistomis smegenimis
Emocij neprarad pacientai
I Pacientai be emocij
3.3 PAVEIKSLAS
Sutrikusios emocijos
Pacientai, kuriems smegen
traumos metu buvo paeistas
gebjimas jausti emocijas,
rizikingame peln adaniame
aidime investuodavo daniau
(ir protingiau), net jei prie tai
buvo pralo.
altinis: Shiv ir kiti, 2005.
Laimjus Pralaimjus
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 129
Pastebti neigiami
poelgiai
Pastebti teigiami
poelgiai
3.4 PAVEIKSLAS
Kaip mogus vertina
vaizdajuostje ufiksuot
savo paties elges, stipriai
priklauso nuo dabartins jo
nuotaikos. Tie, kurie buvo
blogos nuotaikos, pastebjo
maiau teigiam poelgi.
altinis: Forgas ir kiti, 1984.
skverbim", Forgasas pradjo eksperimentuoti. sivaizduokite, kad dalyvau-
jate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) teigia
ger arba blog nuotaik ir po to duoda irti vaizdajuost (nufilmuot i-
vakarse), kur su kakuo kalbats. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate pa-
tenkinti tuo, k matote, ir jauiats gal tvardytis, bti dmesingi ir bendra-
ujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, irdami t pai vaizdajuost ma-
tote save visikai kitok - sitempus, nerving ir neriliai kalbant (r. 3.4
paveiksl). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jauiate palengvjim, kai
eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaik, ir visi rei-
kalai ima atrodyti viesiau. domu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Flet-
cheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaik kaita. Tie-
siog pasaulis atrodo kitoks.
Nuotaikos veikia poir pasaul, i dalies paskatindamos ankstesns pa-
tirties ir atitinkam nuotaik prisiminimus. Kai esame blogai nusiteik, mintys
bna slogesns. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitk.
Tad kai emocijos suadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos -
lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir verti-
nimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994).
Paprast, savaimin" mstym nuotaikos veikia maiau nei sudting,
reikalaujant pastang" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994,
1995), nuotaikos daniau veikia, kai vertiname isiskirianius, o ne tipikus
mones ir sudtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau ms-
tome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.
APIBENDRINIMAS
Kaip sprendiame apie socialin aplink?
Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatiku, efektyviu ir intuityviu mstymu. Ms paini-
mo, nors apskritai ir prisitaikanio, kaina yra atsitiktins klaidos. Kadangi daniausiai nesuvokia-
me, kaip mstymo klaidos randasi, pravartu isiaikinti, kaip mes susikuriame ir isaugome klai-
dingus [sitikinimus.
130 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Vis pirma, mes danai pervertiname savo sprendimus. is perdtos savikliovos reikinys i
dalies kyla dl to, kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame, kodl esame teiss nei kodl klys-
tame. Be to, mons turi didesn polink iekoti informacijos, patvirtinanios, o ne paneigianios
j sitikinimus.
Antra, igird pramanytas, bet tikinamas istorijas ar netgi bevert informacij, mes danai ne-
kreipiame dmesio verting pagrindin informacij. Taip yra i dalies todl, kad vliau lengviau
prisimenama (pasiekiamumas) ryki informacija.
Treia, mus danai blako asmenins kontrols ir koreliacijos iliuzijos. Kyla pagunda sivaizduoti
ry ten, kur jo nra (iliuzin koreliacija), ir manyti, kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsi-
tiktinius vykius (kontrols iliuzija).
Ir galiausiai nuotaikos siskverbia ms sprendimus. Gera arba bloga nuotaika suadina su ja
susijusi patyrim prisiminimus, suteikia kolorit vlesnms t potyri interpretacijoms. Blaky-
damos mus, nuotaikos gali lemti mstymo pavirutinikum, kai apie k nors turime susidaryti
nuomon.
Kaip traktuojame socialin aplink?
monms rpi perprasti kitus, o socialiniams psichologams rpi paaikinti ias valgas. Tad
kaip - ir kaip tiksliai - mons interpretuoja kit poelgius? Atribucijos teorija silo kelet at-
sakym.
Ms sprendimai apie kitus mones priklauso nuo to, kaip mes aikiname
j elges. Nuo ms aikinimo priklausys, ar nuudym vertinsime kaip mog-
udyst, kaip btinj gint ar kaip ygdarb. Nuo ms aikinimo priklau-
sys, ar benam laikysime mogumi, neturiniu iniciatyvos, ar nedarbo ir so-
cialins rpybos netobulumo auka.
Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai
Mes be paliovos analizuojame ir aptarinjame vykius, ypa kai patiriame
k nors nemalonaus ar netikta (Bohner ir kiti, 1988; Weiner, 1985). Jei su-
maja darbuotoj produktyvumas, ar darome prielaid, kad jie aptingo? O
gal sumajo rengini efektyvumas? Ar berniukas, muantis savo bendra-
klasius, yra agresyvus? Gal tai tik reakcija nesiliaujanias patyias? Amy
Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985, 1988) teigia, kad sutuokti-
niai danai analizuoja savo partnerio elges, ypa neigiam. Prieikumas da-
niau nei iltas apsikabinimas skatina partner pasidomti: kodl?
Sutuoktini pasirinkti atsakymai koreliuoja su j pasitenkinimu santuo-
ka. Kai santuoka neskminga, neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pe-
simistines ivadas (,ji pavlavo, nes a jai nerpiu"). Laimingos poros ne-
malonius poelgius daniau sieja su iorinmis aplinkybmis (,ji pavlavo dl
intensyvaus eismo"). Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti
krimstis (,Jis man atne gli, nes nori sekso"), arba praturtinti santykius
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 131
(Jis atne gli, kad parodyt, kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham,
1996; Weiner, 1995).
Antonia Abbey (1987, 1991, 1998) ir jos kolegos ne kart pastebjo, kad
vyrai daniau nei moterys partners draugikum supranta kaip subtili sek-
sualin uuomin. is klaidingas velnumo kaip kvietimo seksui supratimas -
klaidingas priskyrimas - gali iprovokuoti veiksmus, kuriuos moterys (ypa
amerikiets) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir
kiti, 1991; Pryor ir kiti, 1997; Saal ir kiti, 1989). Daugelis vyr mano, kad
atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moter ird, o i tikrj jos tai da-
niausiai reaguoja kaip priekabiavim (Rotundo ir kiti, 2001).
Klaidingas priskyrimas ypa bdingas vadovaujani padt uimantiems
vyrams. Virininkas gali klaidingai interpretuoti nuolank ar draugik pa-
valdins elges ir, galvodamas tik apie save, rti moter kaip seko ob-
jekt (Bargh ir Raymond, 1995). Vyrai apie seks galvoja daniau nei mo-
terys (r. 5 skyri). Be to, j nuomone, kiti mons, taip pat ir moterys, irgi
panaiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprayt tariamo vienodumo efek-
t). Tad vyrai pervertina mandagi moters ypsen suprasdami j kaip sek-
sualiai reikming (Nelson ir LeBoeuf, 2002).
Klaidingo priskyrimo reikinys gali padti paaikinti viso pasaulio vyr
demonstruojam kategorikum sekso klausimais bei didesn vairi kult-
r, pradedant Bostonu ir baigiant Bombjumi, vyr polink pateisinti prie-
vartavimus kaltinant auk dl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth, 1988; Mueh-
lenhard, 1988; Shotland, 1989). Moterys daniau t pat elges vertina kaip
perdt savikliov ir grubum (Schutte ir Hosch, 1997). Klaidingas prisky-
rimas taip pat paaikina, kodl 23 proc. Amerikos moter tvirtina, kad jos
buvo veriamos santykiauti, ir tik 3 proc. Amerikos vyr prisipasta kada
nors privert moter tai daryti (Laumann ir kiti, 1994).
Atribucijos teorija analizuoja, kaip mes suvokiame moni elges. vai-
rs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis paiomis bendromis prielai-
domis. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995), kiekviena
i i teorij mogaus od apibria kaip rib, skiriani vien 'prieasi
rinkin' nuo kito. \ saul atsuktoje epidermio pusje yra iorins, arba aplin-
kos slygojamos, jgos, nukreiptos kno vid, o vidinje pusje yra vidi-
ns, arba asmenins jgos, nukreiptos ior. Kartais ios jgos veikia kar-
tu, o kartais prieingomis kryptimis, ir j dinamin sveika pasireikia kaip
stebimas veiksmas."
Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyr sveiko proto psi-
chologij", kuria remdamiesi mons analizuoja kasdienius vykius. Heide-
ris prijo ivad, kad elgsen, daugumos nuomone, lemia vidins (pavyzdiui,
charakteris) arba iorins (pavyzdiui, situacija) prieastys. Mokytojas gali
splioti, ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabu-
m stoka (dispozicin atribucija), ar gimtos savybs ir socialins aplinky-
bs (situacin atribucija). Vieni mons labiau link manyti, kad elges lemia
klaidingas priskyrimas
(misattribution)
Klaidingas elgesio aikinimas
ne ta prieastimi.
atribucijos teorija
(atribution theory)
Teorija apie tai, kaip mes
interpretuojame kit moni
elges[, pavyzdiui, siedami j
arba su vidiniais bruoais
(ilgalaikmis savybmis,
motyvais ir nuostatomis),
arba su iorinmis aplinkybmis.
dispozicin atribucija
(dispositional attribution)
Poelgio siejimas su mogaus
charakteriu bei kitomis savybmis.
situacin atribucija
(situational attribution)
Aikinimas, kad elgsen lemia
aplinka.
132 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
nekintanios asmenins savybs, kiti - kad aplinkybs (Bastian ir Haslam,
2006; Robins ir kiti, 2004).
Numanomos savybs
Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebjo, kad esama polinkio
kit moni ketinimus ir nusiteikimus sieti su j veiksmais. Matydamas, kaip
Rikas sarkastikai replikuoja Lindai, a darau ivad, kad Rikas yra nedraugi-
kas. Joneso ir Daviso atitinkam ivad teorija" apibr slygas, kuriomis
tokie aikinimai labiausiai tiktini. Pavyzdiui, normalus ar tiktinas poel-
gis mums pasako apie mog maiau nei neprastas. Tai, kad Samanta po-
kalbio dl darbo metu nusiteikusi sarkastikai, nors i ties turt bti ma-
loni, mums apie j pasako daugiau, nei jos sarkazmas draug rate.
Stebtina, kaip lengvai mes sprendiame apie savybes. Atlikdamas eks-
perimentus Niujorko universitete, Jamesas Ulemanas (1989) papra student
siminti tokius teiginius, kaip: Kitoje gatvs pusje bibliotekinink nea se-
nuts pirkinius". Studentai tuojau pat, nepagalvoj ir nesmoningai, vardijo
savyb. Kai vliau jiems buvo padedama prisiminti sakin, vertingiausia uuo-
mina buvo ne odis knygos" (turjs priminti bibliotekinink) ar krepiai"
(primint pirkinius), bet paslaugi" - apibdinantis spjam savyb, kuri
ir js, nujauiu, spontanikai priskyrte bibliotekininkei.
Racionalios atribucijos
Kaip teigia atitinkam ivad teorija, atribucijos (priskyrimai) danai bna
racionalios. Kaip patvirtinim, kad poelgius aikiname racionaliai, atribuci-
jos teorijos krjas Haroldas Kelley (1973) apra, kaip mes pasinaudojame
iniomis apie nuoseklum, iskirtinum ir bendrum (r. 3.5 paveiksl). Ko-
mentuodami, kodl Edgaras turi problem su savo kompiuteriu, dauguma
moni teisingai rmsi iniomis apie nuoseklum (ar Edgarui nuolat nesi-
seka dirbti su iuo kompiuteriu?), iskirtinum (ar Edgarui kyla sunkum dir-
bant ir su kitais kompiuteriais, ar tik su iuo?) ir bendrum (ar kitiems mo-
nms kyla panai sunkum su iuo kompiuteriu?). Jei paaiks, kad tik
vienam Edgarui nuolat kyla sunkum su iuo ir su kitais kompiuteriais, mes
tikriausiai nusprsime, kad problemos susijusios su paiu Edgaru, o ne su jo
kompiuteriu.
Nuoseklumas: Ar ioje situacijoje mogus elgiasi nuosekliai?
Iskirtinumas: Ar ioje situacijoje mogus elgiasi specifikai?
Bendrumas: Ar panaiai ioje situacijoje elgiasi kiti mons?
Tad ms racionalus protas poelgius danai vertina logikai. Taiau Kel-
ley taip pat pastebjo, kad pripainus tiktinas prieastis, kitos galimos prie-
astys paprastai atmetamos. Jei galime nurodyti vien ar dvi prieastis, ko-
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 133
Nuoseklumas:
Ar ioje situacijoje mogus
daniausiai elgiasi taip?
(Jei taip, iekome paaikinimo.)
V
Iorin
atribucija
(situacijai,
kurioje
mogus
atsidr)
:
TAIP
didelis
iskirtinumas)
Iskirtinumas:
Ar ioje situacijoje mogus
elgiasi kitaip negu kiti?
NE
Bendrumas:
Ar kiti ioje situacijoje
elgiasi panaiai?
( maas
iskirtinumas)

Vidin
atribucija
(mogaus
vidiniams
bruoams)
dl studentas blogai ilaik egzamin, kitas tiktinas prieastis danai ne-
kreipiame dmesio arba jas atmetame (McClure, 1998). Pasvarstykime tok
klausim: ar mons labiau link nepakankamai vertinti, ar pervertinti la-
bai garsios pavards, pavyzdiui, Busho, paplitim Amerikoje? Danielio Op-
penheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Pasirodo, mons nepakan-
kamai vertina inomos pavards - tokios kaip Busho - paplitim, palyginti
su kita paprasta pavarde - pavyzdiui, Stevensono. Taip elgiamasi todl, kad
pastam pavard jie sieja su prezidentu Bushu, taigi nekreipia dmesio
kitas pavards inomumo prieastis.
Pagrindin atribucijos klaida
Svarbiausia socialins psichologijos ivada atkreipia dmes socialins ap-
linkos poveik. Bet kuriuo metu ms vidin bsena, vadinasi, ir tai, k sa-
kome bei darome, priklauso nuo aplinkybi (taip pat ir nuo ms pai). Eks-
periment metu ufiksuota, kad moni reakcijas kartais stipriai veikia ir ne-
ymus dviej situacij skirtumas. Tai pastebjau skaitydamas paskaitas 8:30
vai. ir 19:00 vai. Tyls vilgsniai pasitikdavo mane 8:30, o 19:00 turdavau
nutraukti linksmybes. Abiem atvejais buvo ir labiau, ir maiau neki stu-
dent, taiau situaciniai skirtumai buvo rykesni nei individuals.
Atribucij tiriantys mokslininkai pastebjo vien bendr problem. Aikin-
dami kurio nors mogaus elgsen danai nepakankamai vertiname situacijos
poveik ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. Tad netgi inoda-
mas apie paros laiko poveik, a jauiau milinik pagund galvoti, kad 19
valand auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 ryt sdintys tyleniai".
is situacijos takos nepaisymas, kur Lee Rossas (1977) pavadino pa-
grindine atribucijos klaida, pastebimas daugelio eksperiment metu. Pir-
mame tokio pobdio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967)
pateik Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvi kalbas,
palaikanias arba puolanias Kubos lyder Fidel Castro. Kai buvo pasaky-
ta, kad pats debat dalyvis pasirinko vien ar kit pozicij, studentai gana
3.5 PAVEIKSLAS
Haroldo Kelley atribucijos
teorija
Ar, aikindamiesi kieno nors
elges, iekosime vidini, ar
iorini prieasi, priklau-
sys nuo trij veiksni:
nuoseklumo, iskirtinumo
ir bendrumo. Pabandykite
patys sukurti pavyzdius:
jei Meri ir kiti kritikuoja
Styv (didelis bendrumas)
ir jei Meri nekritikuoja kit
(didelis iskirtinumas), mes
tai priskirsime iorinms
prieastims (ia kakuo
dtas Styvas). Jei Meri
viena (nedidelis bendrumas)
kritikuoja Styv ir jei ji taip
pat kritikuoja daugyb kit
moni (maas iskirtinu-
mas), mes tai siesime
su vidinmis prieastimis
(ia kakuo dta Meri).
pagrindin atribucijos klaida
(fundamentai attribution error)
Tendencija nepakankamai
vertinti situacijos ir pervertinti
dispozicijos (nusiteikimo) tak
kit moni elgsenai.
(Dar vadinama atitikimo
tendencingumu, nes mes danai
manome, kad elgsena atitinka
nusiteikim.)
134 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
3.6 PAVEIKSLAS
Pagrindin atribucijos klaida
Skaitydami diskusijai
parengtas kalbas,
remianias ar puolanias
Fidel Castro, mons
atitinkamas nuostatas
priskyr kalb autoriams
net ir tada, kai diskusij
vadovas pasakydavo, koki
kalb (remiani ar
puolani) reikia parengti.
altinis: Jons ir Harris,
1967.
U Castro 80
Prie Castro
70
3 60
03
00
50
c
(D
40
(O
30
20
10
Castro palaikanios kalbos
Prie Castro nukreiptos kalbos
Nusprend kalbti
apie Castro
Prieikos Castro nuostatos
priskirtos pasisakiusiems
prie Castro.
Buvo pareigoti kalbti
apie Castro
logikai dar ivad, kad i pozicija atspindi to mogaus asmenines nuosta-
tas. Bet kas gi nutiko, kai studentams buvo pasakyta, jog vien ar kit po-
zicij nustat diskusijos vedjas? Tie, kurie tik apsimeta, kad laikosi kurios
nors pozicijos, argumentuoja stipriau, nei bt galima tiktis (Allison ir ki-
ti, 1993; Miller ir kiti, 1990). Tad nors studentai ir inojo, kad diskusijos
dalyviui buvo prisakyta paremti Castro, tai nesutrukd jiems teigti, jog dis-
kusijos dalyvis i ties pats buvo nusiteiks paremti Castro (r. 3.6 paveiks-
l). Atrodo, jog studentai galvojo: Taip, a inau, kad jam buvo paskirta
tokia pozicija, taiau manau, jog jis i ties ja tiki".
Atsispirti iai klaidai taip sunku, kad net inodami, jog patys paskatino-
me kito mogaus poelg, vis tiek iorin tak vertiname nepakankamai. Pri-
met savo nuomon kitam, mons vis tiek link manyti, jog pastarasis i
ties taip galvoja (Gilbert ir Jons, 1986). Kai per interviu moni paprao-
ma save pagirti arba sukritikuoti, paaikja, kad jie labai gerai suvokia, ko-
dl btent itaip elgiasi. Taiau nesuvokia, kok poveik patys daro kitiems.
Jei Chuanas elgiasi kukliai, jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonst-
ruoti kuklum. Chuanas puikiai supras savo elges, taiau pamanys, jog vargo
Bobo savivert yra maa (Baumeister ir kiti, 1988). Trumpai tariant, mes ma-
nome, kad kiti yra tokie, koks yra j elgesys. Stebdami susigusi Pelen
despotikuose namuose, mons (nekreipdami dmesio situacij) daro i-
vad, kad mergina drovi; okdamas su ja per pokyl, princas Pelen mato
kaip labai mandagi ir avi asmenyb.
Susimstyti veria eksperimentas, kur atliko Lee Rossas ir jo bendradar-
biai (Ross ir kiti, 1977). Jis atskleid, kaip nuvertinamos socialins slygos.
io eksperimento metu buvo atkurta tai, k patyr Rossas, kai i doktoranto
tapo profesoriumi. Per doktorantros egzamin odiu Rossas jautsi nusi-
emins, nes talentingi profesoriai jo klausinjo dalyk, kuriuose patys spe-
cializavosi. Po ei mnesi Rossas jau egzaminavo kitus ir turjo galimy-
b uduoti sudtingus klausimus i savo mgstam tem. Vliau nusimins
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 135
3.7 PAVEIKSLAS
Ir imituotos viktorinos
dalyviai, ir stebtojai man,
kad atsitiktinai klausinti
paskirtas asmuo inojo kur
kas daugiau. O i ties
paskirti vaidmenys tik
sukl tok spd.
Nesugebjimas to vertinti
ir yra atribucijos klaida.
altinis: duomenys i Ross,
Amabile ir Steinmetz, 1977.
Dalyvi vertinimai Stebtoj vertinimai
Rosso studentas prisipaino, kad jis jautsi lygiai taip pat - nepatenkintas
dl savo neimanymo ir suavtas akivaizdiu egzaminuotoj talentu.
Eksperimentas, kur Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Stein-
metz, imitavo viktorin. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universi-
teto studentams Rossas paskyr egzaminatori, dar keliems - viktorinos da-
lyvi, o likusiems - stebtoj vaidmenis. Vadinamiesiems egzaminatoriams
mokslininkai pasil sugalvoti sudtingus klausimus, kurie rodytj gil i-
prusim. Bet kuris i ms galime sugalvoti toki klausim i srities, kuri
gerai imanome: Kur yra Beinbrido sala?", Kaip mir kotijos karalien
Marija Stiuart?", Kurio emyno pakrant ilgesn: Europos ar Afrikos?" Jei
vos keli klausimai sukl jums pojt, kad nesate pakankamai apsiviet, su-
prasite eksperimento rezultatus.*
Visi privaljo inoti, kad klausiantysis bus pranaesnis. Taiau ir vikto-
rinos dalyviai, ir stebtojai (bet ne klausiantieji) padar klaiding ivad, kad
tie, kurie pateikia klausimus, i ties ino daugiau u kitus tyrimo dalyvius
(r. 3.7 paveiksl). Vlesnis tyrimas parod, kad is klaidingas spdis nra
emo intelekto atspindys. Intelektuals ir sumans mons link daniau da-
ryti atribucijos klaid (Block ir Funder, 1986).
Socialin tak turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokal-
bius, dl to mons danai bna link pervertinti j inias bei intelekt. Pa-
vyzdiui, danai manoma, kad gydytojai puikiai imano ir su medicina ne-
susijusius klausimus. Panaiai studentai danai pervertina savo dstytoj ta-
lent. (Kaip ir mintame eksperimente, kai dstytojai pateikia klausimus i
* Beinbrido sala yra prieais Pugeto ssiaur prie Sietlo. Karalien Elbieta I sak nukirs-
dinti galv savo pusseserei Marijai Stiuart. Nors Afrikos emyno plotas daugiau nei dvigu-
bai didesnis u Europos, Europos pakrant yra ilgesn. (Ji labiau vingiuota, su daugybe lank,
i geografin ypatyb turjo takos Europos vaidmeniui jr prekybos istorijoje.)
136 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
srities, kuri jie imano.) Kai kas nors i i student patys tampa dstyto-
jais, paprastai nustemba, kad dstytojai ne tiek jau daug imano.
Kad pailiustruotume pagrindin atribucijos klaid, pakanka prisiminti savo
patirt. Pasiryusi gyti nauj draug, Bev plaiai nusiypso ir nekantrauda-
ma pasineria pobvio linksmybes. Visi atrodo atsipalaidav ir laimingi, juo-
kauja ir nekuiuojasi. Bev klausia savs: Kodl tokiais atvejais visi bna
atsipalaidav, o a - sitempusi ir drovi?" Nors i ties visi kiti taip pat ner-
vinasi ir daro t pai atribucijos klaid: jie mano, kad Bev bei kiti yra to-
kie, kokie dedasi es - pasitikintys ir linksmi.
Kodl mes darome atribucijos klaid?
Iki iol nagrinjome tendencing kit moni elgesio aikinim: danai ne-
kreipiame dmesio, kaip stipriai mus veikia aplinkybs. Kodl nevertiname
j poveikio kit moni elgesiui, prieingai nei komentuodami savj?
Perspektyvinis ir situacinis supratimas
Skirtumas tarp veikjo ir stebtojo. Atribucijos teorijos krjai nurodo, kad
aplinkinius velgiame i kitos perspektyvos nei save (Jons ir Nisbett, 1971;
Jons, 1976). Kai veikiame mes, ms dmes valdo aplinka. Kai stebime ki-
to mogaus veiksmus, ms dmesio centre atsiduria is asmuo, o aplinka tarsi
nutolsta. Nors ir igyvendamas dl savo veiksm - mano grauatis buvo to-
kia didel, kad trokau i ten inykti" - Auvico koncentracijos stovyklos ko-
mendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo pareigingas SS karinin-
kas", negaljs parodyti net menkiausi emocij". Taiau Hossas buvo si-
tikins, kad tokie pat stoiki stovyklos kaliniai ydai tiesiog neujaut vieni
kit. Rass bruoas",- man jis, ydams vedant tautieius duj kameras.
Vis dmes stebtojas sutelkia kit asmen, todl ir mano, kad is yra
visko, kas nutinka, prieastis. Tarsi aktoriai esame link priskirti savo elges
tai situacijai, kurioje esame. Jei i mintis teisinga, ko galime tiktis situacijas
sukeitus vietomis? Kas bt, jei mes matytume save ir pasaul taip, kaip mus
ir pasaul mato kiti, be to, j akimis? Ar tai nepanaikint atribucijos klai-
dos? O gal j apverst?
Pasiirkime, ar jums pavyks atspti, koks buvo Michaelo Stormso (1973)
eksperimento rezultatas. sivaizduokite, kad esate Stormso eksperimento da-
lyvis. Js sdite prieais kit student, su kuriuo privalote kelet minui
pasikalbti. alia js stovi televizijos kamera, filmuojanti js matom
vaizd. Prieais jus alia studento sitaiss stebtojas ir stovi dar viena tele-
vizijos kamera. Po to js kartu su stebtoju svarstote, ar js elgesys labiau
priklaus nuo js asmenini savybi, ar nuo situacijos.
Klausimas: Kuris i js - dalyvis ar stebtojas - maesn reikm skirs
situacijai? Pasak Stormso, stebtojas (dar vienas pagrindins atribucijos klai-
dos tendencijos pavyzdys). Kas atsitikt, jei pakeistume situacij, jums ir ste-
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 137
btojui duodami pairti vaizdajuost, kurioje jums eksperimentas bt pa-
rodytas i stebtojo, o jam - i js matymo tako? (Tokiu atveju js maty-
tumte save, o stebtojas - tai, k matte js). Tokia manipuliacija sukeist
atribucijas: stebtojas js elges daugiausia aikint atsivelgdamas situaci-
j, su kuria js susidrte, o js savo elges aikintumte atsivelgdami sa-
vo asmenines savybes. Prisimenant patyrim i stebtojo perspektyvos - ma-
tant" save i alies - pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich, 1989).
Ianalizavs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro ivad, kad vykio
dalyvio-stebtojo skirtumas danai bna minimalus. Paprastai, stebdami kit,
mons bna empatiki, kai prie tai patys bna patyr analogik situacij
ir aikin savo elges joje. Kai vienas mogus elgiasi blogai stebint kitam,
abu pateikia be galo skirtingus situacijos aikinimus.
Tendencingumas dl vaizdo kameros perspektyvos. Buvo atlikta keletas
eksperiment, kuri metu mons vaizdajuostje stebjo tariamj, per po-
licijos apklaus prisipastant vykdius nusikaltim. irdami prisipai-
nimo ra, nufilmuot tariamj nukreipta kamera, mons manydavo, kad
prisipainimas yra nuoirdus. Kai jie stebdavo prisipainim, nufilmuot
detektyv nukreipta kamera, manydavo, kad prisipainimas igautas prievarta
(Lassiter ir kiti, 1986, 2005). Kameros perspektyva dar tak moni nuo-
monei apie kaltum netgi tada, kai teisjas juos perspjo ito vengti (Lassi-
ter ir kiti, 2002).
Teismuose dauguma prisipainim raoma kamer nukreipus prisipa-
stantj. Kaip ir galima tiktis, pastebjo Danielis Lassiteris ir Kimberly
Dudley (1991), kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes, beveik vi-
suomet tariamieji bdavo apkaltinami. Lassiteris pastebi, kad, atsivelgiant
iuos tyrim rezultatus, Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos ap-
klausas filmuoti vienodai paskirstant dmes ir pareignui, ir tariamajam,
pavyzdiui, abu juos filmuojant i profilio.
Ilgainiui perspektyvos keiiasi. Kai kakada matytas mogus pamau usi-
mirta, vis labiau irykja painties aplinkybs. Kaip matme Edwardo Jo-
neso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatorikame atribucijos klaidos
eksperimente, vos tik igird ginant pozicij, kuri j ginaniajam buvo pri-
mesta, mons mano, kad mogus i ties taip galvoja. Jerry Burgeris (1997)
rod, jog po savaits i pozicij jie jau aikins atsivelgdami situacij.
Kit dien po JAV prezidento rinkim Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994)
atliko rinkj apklaus apie rinkim rezultat prieastis. Dauguma teig, kad
rezultatus nulm asmenins kandidat savybs ir pozicijos (nugaljs val-
daniosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Kai po met mokslininkai
to paties paklaus kit rinkj, tik tredalis teig, kad sprendim lm kan-
didat savybs. Dabar daugiau buvo rezultatus siejani su tokiomis aplin-
kybmis, kaip gyventoj optimizmas ir tvirta ekonomika.
Vaizduotje jis m atkurti
geriausius savo malonaus
gyvenimo momentus... Bet
vaiko, igyvenusio t laim,
nebebuvo. Tai buvo lyg
kakieno kito atsiminimai."
Levas Tolstojus,
Ivano lljiiaus mirtis", 1886
138 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
savimone
(self-awareness)
Smoninga bsena, kai
dmesys sutelkiamas save.
Ji padeda monms bti
atidiems savo nuostatoms
bei charakterio savybms.
O js - ar paprastai esate tylus, ar nekus, ar tai priklauso nuo situaci-
jos? Daniausiai atsakoma: priklauso nuo situacijos". Taiau paprayti api-
bdinti draug, koks jis buvo prie penkerius metus, mons paprastai pasa-
koja apie jo asmenines savybes. Tyrintojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006)
pastebi, kad prisimindami praeit tarsi stebime kit mog. Daugumai i ms
senasis A" yra lyg kitas asmuo, palyginti su iandieniniu tikruoju A".
Savimon. Aplinkybs taip pat gali keisti ms poir save. Pamat save
per televizij, dmes sutelkiame save. irdami veidrod, klausydamiesi
magnetofono juostel rayto savo balso, irdami savo nuotraukas ar
pildydami biografin klausimyn, mes taip pat susikaupiame, smoningai su-
vokdami save, o ne situacij. Prisimindami nenusisekusius santykius, kurie
pradioje atrod kaip neskstantis Titanikas", mons lengviau gali pama-
tyti ledkalnius (Berscheid, 1999).
Robertas Wicklundas, Shelley Duval ir j bendradarbiai ityr savimo-
ns poveik (Duval ir Wicklund, 1972; Silvia ir Duval, 2001). Kai ms d-
mesys nukreiptas save, danai sau priskiriame didesn atsakomyb. Alla-
nas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai papra stu-
dent sivaizduoti save menamose situacijose. Kai kuri student savimon
buvo suadinta privertus sivaizduoti, jog galvodami apie t situacij jie gir-
di savo irdies tvinksnius. Palyginti su tais, kurie man paprasiausiai gird
kakokius paalinius garsus, tiriamieji, kuriems buvo suadinta savimon,
prisim sau didesn atsakomyb u vaizdin.
Kai kuri moni savimon yra pakankamai ireikta. Eksperiment me-
tu mons, kurie demonstravo stipri savimon (kurie sutiko su tokiais tei-
giniais kaip: Paprastai a bnu dmesingas savo vidiniams pojiams"), el-
gsi panaiai kaip ir tie, kurie, irdami veidrod, dmes sutelkdavo sa-
ve (Carver ir Scheier, 1978). Tad mons, susikoncentrav save - trumpai,
eksperimento metu arba todl, kad j savimon stipri - stebi save atidiau
nei kiti, o savo elgsen daniau sieja su vidiniais veiksniais ir maiau - su
situacijomis.
Visi ie eksperimentai atskleidia atribucijos klaidos itakas: prieastis
randame ten, kur j iekome. Kad tai patvirtintumte savo patirtimi, atsaky-
kite tai tok klausim: ar js socialins psichologijos dstytojas yra tyle-
nis, ar kalbus mogus?
Spju, kad js manote, jog jis mgsta bendrauti. Taiau pasigilinkime: js
dmesys bna sutelktas dstytoj, kai jis yra vieumoje. Dstytojas taip pat
stebi savo elges - auditorijoje, posdiuose, namuose. A nekus? - gali
paklausti js dstytojas. - K gi, viskas priklauso nuo situacijos. Kai esu
auditorijoje arba su gerais draugais, gana daug bendrauju. Taiau susirinki-
muose ir nepastamoje aplinkoje bnu gana drovus." Kadangi gerai ino-
me, kaip situacija keiia elges, save matome vairesn nei kitus (Baxter ir
Goldberg, 1987; Kammer, 1982; Sande ir kiti, 1988). Naidelas yra irzlus,
Fiona atsipalaidavusi. A - kaip kada."
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 139
Kultriniai skirtumai. Kultrin patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ic-
kes, 1980; Watson, 1982). Vakarietika patirtis nuteikia galvoti, kad mo-
ns, o ne situacijos lemia vykius. prasta labiau pritarti vidinei motyvacijai
(Jellison ir Green, 1981). Js tai galite!"- tikinja populiarioji vakarieti-
ka pozityvaus mstymo psichologija.
Vaikai, augdami vakarietikoje kultroje, imoksta elges tapatinti su as-
meninmis savybmis (Rholes ir kiti, 1990; Ross, 1981). Kai buvo pirmo-
kas, mano snus pateik ger pavyzd. I odi: Tomas, vartai, u, ukliti,
rankov, jis sudliojo sakin Tomo rankov ukliuvo u vart". Mokytoja,
laikydamasi vakarietik princip, sakin itais itaip: Tomas ukliuvo ran-
kove u vart". Teisingas" sakinys turjo parodyti, kad vykio prieastis yra
Tomas.
Pagrindin atribucijos klaida bdinga visoms kultroms (Krull ir kiti,
1999). Taiau Ryt Azijos krat mons kiek didesn reikm teikia situ-
acijai. Todl vertindami socialin kontekst jie reiau daro prielaid, kad kit
moni elgsena atspindi j savybes (Choi ir kiti, 1999; Fanvell ir Weiner,
2000; Masuda ir Kitayama, 2004).
Kai kuriose kalbose akcentuojama iorin atribucija. Ispanikoje idiomoje
sakoma ne a pavlavau", o pavluoti mane privert laikrodis". Kolekty-
vistinse kultrose galvojant apie kitus mones asmeniniai j motyvai prisi-
menami reiau (Lee ir kiti, 1996; Zebrowitz-McArthur, 1988). ia nesku-
bama interpretuoti elgsen kaip vidini asmens savybi atspind (Newman,
1993). Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus, jis reiau nei ame-
rikietis prieasi iekos mogaus charakteryje (Ji yra maloni") ir daniau -
aplinkybse (Jos draugs buvo su ja") (Miller, 1984).
Taiau atribucijos klaidos fundamentalumas reikiasi tuo, kad ji labai stip-
riai veikia ms interpretacijas. Britanijos, Indijos, Australijos ir Jungtini
Valstij mokslininkai pastebjo, kad nuo atribucijos priklauso moni po-
iris neturtinguosius ir bedarbius (Furnham, 1982; Pandey ir kiti, 1982;
Skitka, 1999; Wagstaff, 1983; Zucker ir Weiner, 1993). Tie, kurie skurd ir
nedarb sieja su asmeninmis savybmis (Jie paprasiausiai yra tinginiai ir
neverti pagarbos"), toki moni atvilgiu paprastai bna nusiteik nedrau-
gikai (r. 3.8 paveiksl). Dl dispozicins atribucijos elgsena paprastai sie-
jama su charakterio savybmis. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas si-
tuacine atribucija (Ar mes btume nors kiek turtingesni, jei gyventume to-
kiomis pat moni pertekliaus, nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos s-
lygomis?"). Vidurins klass atstovai labiau nei maiau pasiturintieji link
manyti, kad moni elgsen galima isiaikinti ianalizavus vidines prieastis.
Ar suvokdami atribucijos klaid galime turti naudos? Kart, priimant
darb dstytoj, padjau pravesti pokalb su pretendentais. Su vienu kandi-
datu i karto kalbjoms net eiese; kiekvienas turjome galimyb pateikti
du tris klausimus. Po pokalbio ijau mstydamas: Koks sunkus io mo-
gaus bdas". Su antrja kandidate susipainau asmenikai, gerdamas kav,
Dauguma neturting moni
nra tinginiai... Anksti ryt jie
keliauja autobusais...
Jie rpinasi kit moni
vaikais... Jie valo gatves.
Ne ne, jie ne tinginiai."
I pastoriaus Jesse Jacksono
kalbos, pasakytos
Nacionaliniame demokrat
partijos suvaiavime,
1988 m., liepa.
140 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
3.8 PAVEIKSLAS
Atribucijos ir reakcijos
Ms emocijos priklauso
nuo poirio kieno nors
netinkam elges.
Dispozicin atribucija
(is vyras
yra nedraugi kas.)
Nepalanki reakcija
(Man is vyras
nepatinka.)
Neigiamas elgesys
(Vyras grubus
su savo kolege.)
Situacin atribucija
( vyr neteisingai
vertino.)
Ujauianti reakcija
(A j suprantu.)
ir i karto paaikjo, kad mus sieja bendras artimas draugas. Besikalbant vis
stiprjo spdis, kad i moteris - nuoirdi, patraukli ir jaudinanti". Tik v-
liau prisiminiau pagrindin atribucijos klaid ir i naujo vertinau savo iva-
das. Vyro nelankstum ir moters nuoirdum palaikiau j charakterio savy-
bmis, o i ties, kaip supratau vliau, tai i dalies slygojo skirtingos po-
kalbio su jais situacijos.
Kodl tyrinjame atribucijos klaidas
iame skyriuje, kaip ir ankstesniame, aikinami kai kurie ms socialinio
mstymo ribotumai ir klaidos. Skaitant apie jas gali susidaryti spdis, kad,
kaip pasak vienas mano studentas, socialiniai psichologai jauia malonu-
m mulkindami mones". I ties eksperimentai nra skirti mirtingj kvai-
lumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina); j tikslas -
atskleisti, k mes galvojame apie save ir apie kitus.
Jei jus okiruoja mogaus gebjimas pasiduoti iliuzijoms ir savs apgau-
dinjimui, atminkite, kad ms mstymui apskritai bdingas lankstumas. Iliu-
zinis mstymas danai tra alutinis ms proto strategijos supaprastinti su-
dting informacij produktas. Jis dubliuoja ms suvokimo mechanizmus,
kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius, taiau kartais klaidina.
Antroji prieastis, dl kurios reikia sutelkti dmes atribucijos klaid,
yra humanistin. Vienas i socialins psichologijos didij humanizuojani
teigini", pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001), skelbia,
kad kai mogus turi problem, nereikt dl to kaltinti vien tik jo paties.
Neskm, negalumas ar nelaim kur kas daniau, nei norima pripainti, i-
tinka dl iorini aplinkybi."
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 141
Treioji dmesio sutelkimo tendencingumus prieastis ta, kad mes da-
niausiai nekreipiame j uos dmesio. Kaip ir kit alikum, pavyzdiui, a-
liko palankumo sau (2 skyrius), atvejais mons mano, kad maiau negu
kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti, 2004). Mano nuojauta sako,
kad analizuodami klaidas bei tendencingumus js pastebsite daugiau neti-
ktum, iki bei naudos, nei nagrindami virtines logini ir intelektini
rodym. Btent todl pasaulinje literatroje taip danai vaizduojama pui-
kyb bei kitos ydos. Socialin psichologija padeda painti savo mstymo klai-
das, vildamasi, kad tapsime racionalesni ir realistikesni. i viltis nra berg-
dia: psichologijos studentai elgsen suvokia ne taip supaprastintai, kaip to-
kie pat isilavin gamtos moksl studentai (Fletcher ir kiti, 1986).
APIBENDRINIMAS
Kaip traktuojame socialin aplink?
t Atribucijos teorija aikina, kaip mes suvokiame kit moni elges. Klaidinga atribucija - elgesio
aikinimas remiantis ne ta prieastimi - pagrindin seksualinio priekabiavimo prieastis. Auktesn
padt uimantis asmuo (daniausiai vyras) draugikum supranta kaip seksualin kvietim.
Nors paprastai mes mstome logikai, taiau mgindami suprasti kit moni elges danai da-
rome pagrindin atribucijos klaid (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Kit moni elges
mes taip primygtinai vertiname atsivelgdami j bdo savybes bei nuostatas, kad nepastebime
net akivaizdi situacijos reikalavim. i atribucijos klaida atsiranda i dalies todl, kad ms
dmesio centre bna asmuo, o jo veikimo aplinkybs tarsi nukeliamos antr plan. Kai veikiame
mes, dmes paprastai sukoncentruojame savo reakcijas, ir situacija tampa suprantamesn.
Socialins aplinkos lkesiai
Ianalizav, kaip suvokiame ir vertiname kitus - veiksmingai, lanksiai, bet kartais klaidingai -
skyri baigsime mintimis apie socialinius sitikinimus. Ar jie k nors reikia? Ar keiia tikrov?
Socialiniai sitikinimai ir vertinimai yra svarbs, nes turi poveikio gali. Jie
daro tak ms jausmams bei veiksmams ir sukuria savj realyb. Kai idjas
patvirtiname [savo elgesiu], jos tampa, pasak sociologo Roberto Mertono
(1948), isipildaniomis pranaystmis - klaidingais sitikinimais, inicijuo-
janiais isipildym. Jei tikinti greitu banko lugimu klientai skuba atsiimti
pinigus, toks klaidingas sitikinimas gali sukurti savj realyb, pastebi Mer-
tonas. Kai mons tikinami, kad akcij kaina nepaprastai iaugs, taip ir at-
sitinka (r. Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri
biroje").
Tirdamas eksperimentuotojo tendencingum Robertas Rosenthalis (1985)
pastebjo, kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip, kaip i j tikimasi.
Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos vairi moni nuotraukos ir pa-
prayta vertinti j skm gyvenime. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys
apraymai ir pateiktos tos paios nuotraukos. Geresni veri tikjsi eksperi-
isipildanioji pranayst
(self-fulfilling prophecy)
sitikinimas, kuris pavirsta
realybe.
142 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
atkreipkime dmes
Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje
1981 met sausio 6-sios vakar populiarus Floridos patarjas
investicij klausimais Josephas Granville savo klientams isiunt
tokio turinio telegramas: Akcij kainos staigiai kris; parduokite
rytoj". inia apie Granville patarim pasklido greitai, ir sausio 7-
oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybini po-
pieri biros istorijoje. Akcij kaina krito beveik 40 milijard do-
leri.
Madaug prie 50 met Johnas Maynardas Keynesas toki
vertybini popieri biros psichologij palygino su populiariais
groio konkursais, kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikra-
iai. Reikdavo irinkti eis veidus i imto, o rinkdavo daniau-
siai laikrai konsultantai. Tad, kaip rao Keynesas, kiekvienas
konkurentas privaljo irinkti ne tuos veidus, kurie jam atrodo
graiausi, o tuos, kurie, jo nuomone, suavs konkurentus".
Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas, kurios jiems
patinka, o tokias, kurias palankiai vertins kiti investuotojai. ia
svarbiausia - atspti kito investuotojo veiksmus. Kaip paaikino
vienas Volstryto fond valdytojas, galite sutikti arba nesutikti
su Granville poiriu, taiau tai daniausiai nieko nereikia". Jei
manote, kad Granville patarimas privers kitus investuotojus par-
duoti akcijas, paskubkite jas parduoti, kol akcij kaina nenu-
krito dar labiau. Jei manote, jog kiti pirks, aplenkite juos.
Isipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstre-
malus 1987 m. spalio 19-osios pirmadienis, kai Dovv Jons In-
dustrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Toki krizi metu
iniasklaidos gand malnas i paskutinij ieko pai blogiau-
si naujien, kad galt pakomentuoti esam krizs situacij.
Paskelbtos naujos inios dar labiau sumaina moni lkes-
ius, o akcij kainos krinta dar labiau. is procesas veikia ir
atvirkiai, kai skelbiamos geros naujienos, o akcij kainos kyla.
2000 met baland noringa technologij rinka vl pade-
monstravo isipildymo psichologij kuri dabar buvo pavadinta
impulsyviuoju investavimu". Dvejus metus energingai supirkin-
j akcijas (nes j kainos kilo), mons pradjo kartligikai jas
pardavinti (nes kainos m kristi). Tokie smarks rinkos svyra-
vimai - nelogikas aktyvumas", lydimas kracho - daniausiai
bna sukurti, pastebjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000).
mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie, kurie man, kad j eksperimento
dalyviai nuotraukose pavaizduotus mones palaikys nevykliais. Dar labiau sa-
vo prietaringumu stulbina pastebjimas, kad dstytoj nuomon apie savo stu-
dentus pasitvirtina. Jei dstytojas sitikins, kad jo studentas gabus matemati-
kai, ar is pasieks ger rezultat? Panagrinkime.
Mokytoj lkesiai
ir moksleivi mokymosi rezultatai
Mokytojai i vien mokini tikisi daugiau, i kit - maiau. Galbt tai pa-
stebjote, jei js brolis ar sesuo anksiau u jus baig mokykl arba jei jums
buvo klijuojama gabaus" ar negabaus" moksleivio etiket, arba jei susi-
drte su vadinamaisiais labai bei vidutinikai gabiais moksleiviais. Galbt
pokalbiai mokytoj kambaryje jau nulm js reputacij. Arba gal naujas
mokytojas kruopiai istudijavo js mokymosi rezultatus, isiaikino js
eimos socialin padt. Ar mokytojo lkesiai daro tak moksleivio mo-
kymosi rezultatams? Akivaizdu, kad mokytojo poiris mokin koreliuoja
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 143
su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomons apie tuos moki-
nius, kuriems gerai sekasi. Taip yra daugiausia todl, kad mokytojai ino,
k sugeba j mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim, 2005).
Taiau ar mokytojo nuomon yra mokinio mokymosi rezultat prieas-
tis, ar pasekm? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacin ty-
rim (1978), kurio metu apklaus 4300 brit moksleivi ir gauti rezultatai
sako: taip. Pagerjus mokytoj poiriui mokin ne tik pagerjo paangu-
mas, bet pasitvirtino ir prieingas teiginys.
Ar galime mokytoj lkesi efekt" patikrinti eksperimentais? Tar-
kime, teigiame mokytojui, jog Dana, Sali, Todas ir Manuelis - keturi atsi-
tiktinai pasirinkti mokiniai - yra nepaprastai gabs. Ar mokytojas su jais elg-
sis iskirtinai ir stengsis, kad j rezultatai bt labai geri? Btent tai paste-
bjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson, atlik plaiai inom eksperiment. At-
sitiktinai parinkti San Francisko pradins mokyklos moksleiviai, apie kuriuos
buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu), kad j intelektas stulbina, intelek-
to koeficiento (IQ) testo rezultatais i ties pralenk visus.
Atrodyt, kad tokie ryks rezultatai reikia, jog nuskriaustj" vaik
problemos mokykloje kyla i to, kad mokytojai daug i j ir nesitiki. Duome-
nys netrukus buvo paskelbti iniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir peda-
gogikos vadovli studentams. Vlesn analiz parod, kad mokytoj lkes-
iai nra tokie reikmingi, kaip daugumai pasirod po io tyrimo (Spitz, 1999).
Paties Rosenthalio teigimu tik keturi i deimties (i beveik 500 aprayt)
eksperiment patvirtindavo, kad mokytoj lkesiai turjo reikming tak
mokymosi rezultatams (Rosenthal, 1991, 2002). Kukls lkesiai nesulug-
do gabaus vaiko, lygiai kaip ir dideli lkesiai nepadaro stebuklo - nenuo-
vokus moksluose netampa labai gabiu. mogikoji prigimtis nra tokia lanksti.
Atrodo, jog dideli lkesiai skatina atsiliekaniuosius, kuriems teigiamas
mokytojo poiris yra tarsi gaivaus oro gurknis (Madon ir kiti, 1997). Kaip
tokie lkesiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrjai prijo ivad, kad mo-
kytojai gabiems moksleiviams" daniau ypsosi, pritariamai linkioja ir da-
niau juos pavelgia. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dmesio ga-
biems" mokiniams, kelti jiems didesnius reikalavimus, daniau j uos kreip-
tis ir leisti jiems ilgiau atsakinti (Cooper, 1983; Harris ir Rosenthal, 1985,
1986; Jussim, 1986).
Vieno tyrimo metu Elisha Babadas, Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991)
nufilmavo mokytojus arba besikalbanius su u kadro paliktais moksleiviais,
su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis, arba kalbanius apie juos. i-
rovams - ir vaikams, ir suaugusiems - pakako atsitiktini 10 sekundi truk-
ms itrauk, kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo bal-
sas, suprasti, ar mokytojas kalba apie ger, ar apie blog mokin, ir ar mo-
kytojui is mokinys patinka (perskaitte teisingai: 10 sekundi.) Nors mo-
kytojai gali manyti, kad moka slpti savo jausmus, moksleiviai jautriai rea-
guoja j veido iraik ir kno kalb (r. 3.9 paveiksl).
144 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
3.9 PAVEIKSLAS
Isipildanios pranaysts
Mokytoj lkesiai gali tapti
isipildaniomis pranayst-
mis. Bet daniausiai
mokytoj lkesiai tiksliai
atitinka tikrov (Jussim ir
Harber, 2005).
Mokytoj o l kesi ai
Vyresnysis Renos
brolis buvo
labai gabus.
Manau, kad ji taip pat
yra labai gabi."
Mokytoj o elgesys
Daniau ypsosi Renai
daugiau jai aikina,
daniau [ j kreipiasi,
leidia jai ilgiau
atsakinti,
i
Moki ni o reakcija
Rena reaguoja
entuziastingai.
M
msmm
Skaitydamas apie eksperimentus, kuriuose buvo tiriamas mokytoj lkes-
i poveikis, susidomjau moksleivi lkesi taka mokytojams. Be abejo-
ns, daugel kart prie praddami lankyti kurs, girdjote komentarus: pro-
fesorius Smitas - domus" arba profesorius Donsas - nuobodyb". Robertas
Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979; Feldman ir Theiss, 1982) pastebjo,
kad tokie lkesiai gali veikti ir besimokantj, ir pedagog. Vieno mokymosi
eksperimento metu moksleiviai, kurie tikjosi, kad juos mokys puikus moky-
tojas, laik j (nieko neinant apie mokini lkesius) kompetentingesni ir
domesniu nei moksleiviai, kuri lkesiai buvo maesni. Teigiamai moky-
tojo atvilgiu nusiteik moksleiviai daugiau ir imoko. Per pakartotin eks-
periment Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir papra ekspert
vertinti j darb. Kaip gabesni buvo vertinti tie mokytojai, kuriems buvo
paskirtas moksleivis, savo lkesius reikiantis neverbaliniu bdu.
Kad patikrint, ar tai bdinga tikrovje, Davido Jamiesono (1987) vado-
vaujama tyrj grup atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vi-
durins mokyklos klasse, kuriose dst tik k atvykusi mokytoja. Individu-
ali pokalbi metu dviej klasi mokiniams buvo pasakyta, kad ir kit dvi-
ej klasi moksleiviai, ir tyrjai yra labai geros nuomons apie nauj moky-
toj. Palyginti su dviem kontrolinmis klasmis, tie mokiniai, kuriems buvo
teigti teigiami lkesiai, pamokose buvo dmesingesni. Trimestro pabaigo-
je jie buvo geriau vertinti ir teig, kad mokytoja dsto daug aikiau. Atro-
do, kad moksleivi poiris mokytoj toks pat svarbus, kaip ir mokytojo
poiris juos.
Kaip i kit sulaukti to, ko tikims
Taigi eksperimentuotoj ir mokytoj lkesiai, kurie daniausiai bna pa-
grsti ir tiksliai vertinantys, kartais tampa isipildaniosiomis pranaystmis.
Ar tai vyksta danai? Ar i kit sulaukiame to, ko tikims? Tyrimai rodo,
kad isipildani pranaysi pasitaiko darbe (kai vadovai puoselja dides-
nes ar maesnes viltis), teismuose (kai teisjai instruktuoja prisiekusiuosius)
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 145
ir policijoje (kai tardytojai, turintys nuomon apie tariamojo kaltum ar ne-
kaltum, tardo tariamuosius ir daro jiems spaudim) (Kassin ir kiti, 2003;
Rosenthal, 2003).
Ar isipildaniosios pranaysts veikia santykius? Bna atvej, kai neigia-
mi lkesiai kurio nors mogaus atvilgiu veria mus bti perdtai malonius
jam, o tai savo ruotu paskatina mog bti malon su mumis - ir itaip
paneigti ms lkesius. Taiau tiriant socialin sveik daniau pastebima,
kad tam tikru mastu mes gauname tai, ko tikims (Olson ir kiti, 1996).
Laboratorini aidim metu prieikumas beveik visada susilaukia priei-
kumo: mons, kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti, leng-
vai paskatina juos bti tokius (Kelly ir Stahelski, 1970). Jei viena alis kit
laiko agresyvia, lengvai sieidiania ir kertinga, tai paskatina kit al de-
monstruoti tok elges savigynos tikslais; itaip sukuriamas pragaitingas u-
burtas ratas. Tikjimasis, kad mona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane
draugikai ir meiliai, gali paveikti mano bendravim su ja ir itaip paskatin-
ti j patvirtinti mano sitikinim.
Tad ar intyms santykiai bna sklandus, kai partneriai idealizuoja vienas
kit? Ar teigiamos iliuzijos apie kito mogaus dorybes pildosi? O gal jos
apgauna, sukeldamos nepamatuotus lkesius, ir tas mogus galiausiai ne-
tenka avesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996, 2000) stebjo simyl-
jusias Vaterlo universiteto student poras. ioje situacijoje partnerio ideali-
zavimas buvo geras enklas. Tai padjo slopinti konfliktus, didino pasiten-
kinim ir skatino pasijusti princesmis arba princais tas ir tuos, kurie save
laik varlmis. Lengviau tapti panaesniam tok mog, kok mus mylintis
sivaizduoja.
Taip pat ir sutuoktiniai, kurie kremtasi, kad partneris j nemyli ir nesia-
vi, net menkus eidimus priima kaip nuvertinim, atitinkamai nustoja ver-
tinti partner ir nuo jo nutolsta. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip
jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti, 2003). Meil pa-
deda kurti savj realyb.
Keletas eksperiment, kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Sny-
deris (1984), parod, kad klaidingas poiris pasaul kitiems gali tapti pa-
skata patvirtinti iuos sitikinimus. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. Sny-
deris, Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrim, kuris laiko-
mas klasikiniu. Jie papra student vaikin pasikalbti telefonu su mergina
(jiems buvo parodyta jos nuotrauka), kuri jie laik patrauklia arba nepa-
trauklia. Vien tik to, k telefoninio pokalbio metu sak merginos, analiz pa-
rod, kad tariamai patrauklios kalbjo iliau nei tariamai nepatrauklios. Klai-
dingi vaikin sitikinimai virto isipildaniomis pranaystmis, nes skatino
juos kalbti taip, kad merginos patvirtint vyr susikurt stereotip: geidiami
mons yra gras.
Elgsena pasitvirtina ir tada, kai bendraujama su partneriais, besivadovau-
janiais klaidingais sitikinimais. Jei apie mog manoma, kad jis yra vieni-
Norint vertinti mokytojo
ar dstytojo nuoirdum
bei susidomjim,
pakanka nedidelio, kelias
sekundes trunkanio veiksmo
(Ambady ir Rosenthal,
1992,1993).
elgsenos patvirtinimas
(behavioral confirmation)
Isipildaniosios pranaysts
ris, pasireikianti tuomet, kai
moni socialiniai lkesiai
paskatina juos elgtis taip, kad
kiti mons atsakydami savo
elgesiu patvirtintj lkesius.
146 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Juo labiau savo elgesiu
jis stengsi parodyti, kad ji
jam labai miela, juo labiau
Lotty skleidsi ir grajo,
juo labiau jis avjosi ir darsi
malonesnis; ir taip jie keliavo
ne pagieos, o didios
dorybs ratu".
Elizabeth von Arnim,
The Enchanted April, 1922
(Kerintis balandis")
as - jis maiau bendrauja (Rotenberg ir kiti, 2002). Vyrai, apie kuriuos ma-
noma, kad jie niekina moteris, elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel, 2002). Ma-
loniai sutikti kandidatai darb pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau.
sivaizduokite, jog esate vienas i 60 jaunuoli, dalyvavusi Roberto Ridge
ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. Kiekvienas vaikinas turjo
pasikalbti su viena i mergin ir vertinti, ar ji gali dirbti dstytojos asis-
tente. Prie pokalb vaikinui buvo pasakoma, kad mergina (remdamasi an-
ketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo avisi, arba nesiavi. (si-
vaizduokite, kad jums pasako, jog mogus, su kuriuo netrukus susipainsi-
te, prasitar, kad rimtai jumis domisi ir nort susidraugauti, arba - kad vi-
sikai nesidomi.) Rezultatas - elgsenos patvirtinimas: kandidats, tariamai
besiavinios pokalbio partneriu, daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos).
Ridge ir Reberas mano, jog tai gali bti viena i seksualinio priekabiavimo
prieasi. Jei vyrui atrodo, kad moters elgesys patvirtina jo sitikinimus, jis
gali taip jai meilintis, kad is meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai
prielaidas tok elges vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtin arba kaip prie-
kabiavim.
Lkesiai daro tak ir vaik elgesiui. Pamat iukles trijose klasse, Ri-
chardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) papra mokytoj, kad vienos kla-
ss mokiniams jie kelet kart primint, jog jie privalo laikytis tvarkos ir
varos. Po i priminim iukli kiekis iukli dje padidjo nuo 15 iki
45 proc., taiau tik kur laik. Kitoje klasje, kur irgi tik 15 proc. iukli
buvo metama iukli d, mokiniai buvo nuolatos giriami u tai, kad jie
laikosi varos bei tvarkos. Tai truko atuonias dienas. Po dviej savaii pa-
aikjo, kad eksperimentas pasiteisino: iukli d buvo metama 80 proc.
iukli. Sakykite vaikams, kad jie darbts ir mandags (o ne tings ir gru-
bs), ir galite tiktis, kad jie pasistengs pateisinti js nuomon.
ie eksperimentai padeda suprasti, kaip socialiniai sitikinimai, pavyzdiui,
sigalj stereotipai apie negaliuosius arba tam tikros rass ar lyties asme-
nis, gali savaime pasitvirtinti. Kit moni elgesys su mumis atspindi tai,
kaip mes ir kiti juos vertiname.
Tendencija pateisinti kit lkesius, kaip ir kiekvienas socialinis reiki-
nys, turi ribas. Lkesiai danai leidia prognozuoti elges paprasiausiai to-
dl, kad bna tiksls (Jussim, 2005).
APIBENDRINIMAS
Socialins aplinkos lkesiai
sitikinimai kartais nepriklauso nuo ms. iaip jau ms nuomons apie mones turi real pa-
grind. Taiau eksperimentuotoj tendencingumo ir mokytoj lkesi tyrimai rodo, kad klaidingi
sitikinimai apie gabius ir negabius mones gali paskatinti atitinkam mokytoj ir tyrj santyk su
jais. Tai gali lemti geresn (arba blogesn) mokymsi ir todl sukelti spd, kad pasitvirtina prielai-
da, kuri i ties yra klaidinga.
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 147
Panaiai kasdieniame gyvenime danai sulaukiame to, ko tikims (elgsenos patvirtinimo). Jei
prie susitikim suinome, kad sutiksime proting ir patraukl mog, po susitikimo gali ilikti
spdis, kad i ties tas mogus labai protingas ir patrauklus.
Ivados
Socialinio painimo tyrimai rodo, kad ms informacijos apdorojimo galimybs spdingai efektyvios
ir prisitaikanios (savo imone - kaip panaus diev!", - suunka Shakespeare Hamletas), taiau
neapsaugotos nuo klaid ir neteising nuomoni (iaudin galva", - yra pasaks T. S. Eliotas). Ko-
kias praktines ivadas ir valgas apie mogikj prigimt leidia padaryti ie tyrimai?
Apvelgme kelet prieasi, kodl mons kartais patiki tuo, kuo reikt
abejoti. Negalime lengvai numoti ranka iuos eksperimentus: daugumoje
j dalyvavo isilavin mons, danai universitet studentai. Be to, ie nu-
spjami ikraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada, kai atlygis u tei-
singus atsakymus skatino mones mstyti optimaliai. Kaip pastebjo vienas
tyrjas, iliuzijoms bdingas ilgalaikikumas, prieingai nei suvokimo iliu-
zijoms" (Slovic, 1972).
Tad kognityvins socialins psichologijos tyrimai atspindi plai pano-
ram, randam groinje literatroje, filosofijoje ir religijoje. Daugelis psi-
cholog pavent savo gyvenim stulbinani mogaus proto gali tyrimams.
Esame pakankamai imintingi, kad pajgtume perprasti savo genetin kod,
irastume kalbanius kompiuterius ir nusistume mones Mnul. mogaus
protui triskart valio.
Na, gal dukart valio - nes proto paskirtis sprsti efektyviai ms intuicij
pakerta labiau, nei manome. Pernelyg lengvai susidarome ir puoseljame klai-
dingus sitikinimus. Vedami iankstini sitikinim ir perdtos savikliovos,
tikinti ryki igalvot istorij, sivaizduodami ry ir kontrol ten, kur j
gal apskritai nra, kuriame savo socialinius sitikinimus ir po to darome ta-
k kitiems, kad jie iuos sitikinimus patvirtint. Grynasis intelektas, - pa-
stebjo raytoja Madeleine L'Engle, - yra ypa netikslus instrumentas."
Taiau ar ie eksperimentai tebuvo tik intelektuals triukai, ikrsti ne-
laimingiems dalyviams, itaip priveriant juos atrodyti blogesniais? Richar-
das Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia, kad laboratorijose ms intuicija
pervertinama. Eksperiment metu monms paprastai bna pateikiami abe-
joni nekeliantys faktai ir perspjama, kad tikrinamas j gebjimas argumen-
tuoti. Gyvenime retai kada esame perspjami: tai faktai. O dabar tempki-
te visas savo intelektines galias ir atsakykite iuos klausimus".
Kasdiens neskms danai bna ne paios svarbiausios, taiau ne visada.
Klaidingi spdiai, interpretacijos ir sitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes.
Net neymus tendencingumas gali turti didel socialin poveik, kai svarstome
svarbius socialinius klausimus: kodl tiek daug benami? Nelaiming? Tu-
rini polink udyti? Ar mano draug myli mane, ar trokta mano pinig?
Sukurdami ias problemas,
mes nesiekme apmulkinti
moni. Visos ms proble-
mos mus paius apmulkino."
Amos Tversky (1985)
148 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
mogaus proto umojai
yra gils kaip vandenys,
o protingas mogus gali j
semtis."
Pat 20,5.
Paintinis alikumas siskverbia net rafinuot mokslin mstym. mogi-
koji prigimtis nedaug tepasikeit per 3000 met nuo to laiko, kai Senojo Tes-
tamento psalmininkas pastebjo, kad niekas negali pamatyti savo klaid".
Ar tai per daug cinika? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005)
kvieia sivaizduoti, kad kakoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informa-
cijos, kad geriau paint moni gimin. Js atiduodate jam socialins psi-
chologijos vadovl, ir padkojs ateivis inyksta erdvje. Pasigailj, kad
atidavte knyg (ito labai tikiuosi), kaip pasijusite pasil socialins psicho-
logijos analiz? Socialin psichologijos nuolatin rpinimsi moni silpny-
bmis turt atsverti pozityvesnis poiris mogikj prigimt", teigia Jo-
achimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a, b).
Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria, kad mo-
ns vienas kit suvokia stebtinai tiksliai (nors retai tobulai), taiau danai
vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireikia logins klaidos ir aliku-
mai, tokie kaip pagrindin atribucijos klaida, tariamas vienodumas, per di-
delis pasikliovimas netobula euristika, alikas palankumas sau ir kt.". Ele-
gantika ms mstymo netobulum analiz jau pati savaime yra duokl mo-
gikajai iminiai. (rodinjimas, kad mogaus mstymas yra iliuzinis, neigt
pats save, nes tai taip pat bt tik iliuzija. Taip pat logika bt tokia iva-
da: Visi apibendrinimai klaidingi, skaitant ir ".)
Kaip medicinos mokslas daro prielaid, kad kiekvienas organas atlieka tam
tikr funkcij, taip ir elgsenos tyrjai mano, kad ms mstymas ir elgsena
geba prisitaikyti (Funder, 1987; Kruglanski ir Ajzen, 1983; Swann, 1984). Ms-
tymo proiai, lemiantys klaidingus sitikinimus, ir stulbinanti intuicijos klai-
d statistika paprastai gerai tarnauja. Danai klaidos yra alutinis mstymo
produktas, atsirandantis mginant supaprastinti gaut sudting informacij.
Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo
vienas i t modernij mokslinink, kurie pirmieji apra mogikojo su-
pratimo ribas. Simonas tvirtina, kad nordami susidoroti su realybe, mes j
supaprastiname. Panagrinkime sudtingos achmat partijos pavyzd: gali-
m pozicij ir rezultat kiekis yra didesnis nei daleli skaiius visatoje. Kaip
mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinanias - euristines - tai-
sykles. Euristika kartais prisideda prie ms pralaimjimo. Taiau ji padeda
daryti greitus veiksmingus sprendimus.
Iliuzijomis taip gali baigtis su ilikimu susijs euristinis mstymas. Dau-
geliu bd euristika daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd, 1999).
Tikjimas, kad galima kontroliuoti vykius, padeda isaugoti vilt ir skatina
stengtis. Ar aplinkybes galime kontroliuoti, ar ne, aukiausi rezultat ga-
lime pasiekti pasitelk pozityv mstym. Optimizmas atsiperka. Netgi ga-
lime teigti, kad sitikinimai panas mokslines teorijas - jie gali bti klai-
dingi, taiau naudingi kaip apibendrinimai. Kaip sako socialins psicholo-
gijos specialist Susan Fiske (1992), Mstymas skirtas veiklai".
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 149
atkreipkime dmes
Kaip msto urnalistai:
paintinis alikumas iniasklaidoje
tai kaip yra", - kiekvien CBS ini laid ubaigdavo VValteris
Cronkite. Tai urnalistikos idealas: pateikti tikrov toki kokia ji
yra. Laikraio The Wall Street Journal reporteri nurodymuose
korespondentui is idealas suformuluotas paprastai: Korespon-
dentas privalo nesivadovauti sustabarjusiomis iankstinmis
nuomonmis, be paliovos temptai stengdamasis surasti patvir-
tinani rodym, kai j nra, ir nekreipdamas dmesio ioms
nuomonms prietaraujanius faktus... vykiai, o ne iankstin
nuomon turt bti vis reporta pagrindas" (Blundell, 1986,
p. 25).
Nortume, kad taip bt. Taiau urnalistai yra mons, tei-
gia Indianos universiteto urnalistikos profesor Holly Stocking
ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas sa-
vo knygoje Hovv Do Journalists Think? (Kaip msto urnalis-
tai?") urnalistai, kaip ir eiliniai mons bei mokslininkai, kuria
tikrov". Todl iame skyriuje aptartos paintins paklaidos pa-
sireikia iniasklaidoje bent jau eiais bdais.
1. Iankstin nuomon gali paveikti interpretacij. Paprastai
reporteriai seka paskui idj", nuo kurios gali priklausyti,
kaip informacija bus pateikta. Praddamas nuo minties, kad
benamiai yra nevykusi psichikos sveikatos program pro-
duktas, korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevie-
nareikm informacij nekreipdamas dmesio kitus su-
dtingus veiksnius.
2 Patvirtinimo alikumas gali nukreipti urnalistus prie alti-
ni ir klausim, kurie patvirtins j iankstin nuomon. Ti-
kdamasis pateikti sensacing pasakojim apie tai, kad nu-
tekjusios radioaktyviosios dalels sukelia ntumo kom-
plikacijas, korespondentas gali paimti interviu i asmens,
palaikanio i idj ir i kito mogaus, kur rekomendavo
pirmasis panekovas.
3. sitikinim tvarumas gali padti isaugoti iankstin nuomo-
n, nepaisant jai prietaraujani fakt. Godusis" Ivanas
Boesky, 1987 m. laukdamas teismo nuosprendio u skan-
daling prekyb vertybiniais popieriais Volstryte pasinau-
dojant vidine informacija, iekojo savanorio darbo, kako
tokio, ko ieko dauguma suki, siekdami padaryti spd
teisjams", - su panieka pastebjo reporteris. Antra ver-
tus, apie meluojant sugaut politik jei jis yra gerbiamas,
gali bti raoma: supainiojo" arba pamiro".
4. tikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni
nei faktais pagrsta informacija. Kaip ir skaitytojus, urna-
listus gali labiau tikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutimi-
nius suvokimus ir aikiaregystes nei objektyvs moksliniai
tyrimai. Juos gali labiau suavti inia, kad naujas gydymo
bdas kak tariamai igyd", nei io gydymo bdo sk-
mingumo statistika. Suduus lktuvui, urnalistai gali apra-
yti bauginanius kelioni lktuvu pavojus iais laikais", ne-
kreipdami dmesio tikrj skrydi saugumo statistik.
5. vykiai gali atrodyti tarpusavyje susij, nors i ties taip n-
ra. Stulbinantis sutapimas - tarkime, trij maumoms at-
stovaujani sportinink problemos, susijusios su narkoti-
k vartojimu - gali paskatinti reporterius velgti ry tarp
rass ir ios problemos, nesant patvirtinani rodym.
6. Pavluotas nuomons alikumas sudaro palankias sly-
gas analizei po fakto". Neskmingas prezidento Carterio
mginimas ilaisvinti amerikieius kaitus Irane buvo pa-
smerktas i pat pradi"; taip tvirtino urnalistai po to, kai
suinojo, kad kait nepavyko ilaisvinti. Neskmingi spren-
dimai akivaizdiai kvaili atrodo po laiko.
I ties, klausia Stocking ir Grossas, kaip, turint galvoje t
informacijos kiek, kur reporteriai ir redaktoriai privalo greitai
apdoroti, manoma ivengti ms protus skverbusio iliuzinio
mstymo? Taiau yra ir teigiamas aspektas. Supaindinti su io-
mis tendencijomis urnalistai, nagrindami skirtingas ivadas,
iekodami altini ir pateikdami klausimus, galinius paneigti j
mintis, iekodami statistini duomen ir tik po to parinkdami
jiems bdingus epizodus bei atmindami, kad gera linkintys mo-
ns sprendia, i anksto neinodami i sprendim pasekmi,
gali jas atpainti ir pasistengti ivengti.
150 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Painimo klaidos ... egzistuo-
ja dabartyje, nes praeityje jos
leido monms igyventi
ir reprodukuotis."
Evoliuciniai psichologai
Martie Haseltonas
ir Davidas Bussas (2000)
Nesuvarytas protas nra
per daug sitikins savo
teisumu; jis siekia suprasti
kit vyr ir moter protus;
nesuvarytas protas
nealikai pasveria j
interesus, palygindamas su
savaisiais."
Learned Hand,
The Spirit of Liberty, 1952
(Laisvs dvasia")
Ar, siekdami tobulinti savo teorijas, neturtume taip pat stengtis maiau
daryti socialinio mstymo klaid? Mokykloje matematikos mokytojai moko
tol, kol vaiko protas galiausiai imoksta tiksliai ir automatikai apdoroti skait-
menin informacij. Mes manome, kad toks gebjimas neatsiranda savaime,
nes argi reikt met metais vargti lavinantis? Psicholog Robyn Dawes
(1980), nusivylusi, kad daugyb tyrim parod, [jog] moni galimybs s-
moningai apdoroti informacij, ypa socialin, yra labai ribotos", pasil taip
pat be paliovos mokyti apdoroti socialin informacij.
Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki, kad ugdymas i ties gali
padti ivengti tam tikr ri klaid. tai k jie silo:
Mokyti mones matyti socialins intuicijos klaid prieastis.
Rengti kursus, skirtus kasdienms logikos ir socialini sprendim pro-
blemoms analizuoti. Iklaus tok kurs mons i ties veikia kasdie-
nes problemas (Lehman ir kiti, 1988; Nisbett ir kiti, 1987).
Kelti i kurs efektyvum, pateikiant kuo daugiau konkrei, vaizdin-
g epizod ir kasdienio gyvenimo pavyzdi.
Mokytis toki simintin ir nauding posaki kaip: Tai patirties daly-
kas", I kur js itraukte pavyzd?" arba Galite pateikti melaging
statistik, taiau ia labiau tikt gerai parinktas pavyzdys".
Socialini sitikinim ir vertinim tyrimai parodo, kaip suformuojami bei isaugomi padedantys arba
klystkeliais nuvedantys sitikinimai. Todl subalansuotoje socialinje psichologijoje vertinama ir so-
cialinio mstymo galia, ir jo keliami pavojai.
Ar puikybs ir klaid tyrim rezultatai per daug emina? inoma, galime
priimti kari ties apie ms ribotumus, taiau diaugtis gilesn reikm
turinia tiesa, kad mons yra daugiau nei mainos. Ms subjektyvios,
bendramogikos patirtys - tai meno ir muzikos, draugysts ir meils, mis-
tiniai ir religiniai igyvenimai.
Kognityvins ir socialins psichologijos mokslininkai, tiriantys iliuzin
mstym, nesirengia i ms padaryti bejausmi robot. Jie ino, kad emo-
cijos praturtina mogaus patirt ir kad intuicija yra svarbus krybinio kv-
pimo altinis. Taiau ie mokslininkai primena, kad polinkis klysti labai
aikiai parodo, kaip svarbu lavinti prot. Normanas Cousinsas (1978) tai pa-
APIBENDRINIMAS
Ivados
Post scriptum:
mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas
3 skyr i us. SOCI ALI NI AI SI TI KI NI MAI IR VERTI NI MAI 151
vadino didiausia tiesa apie mokymsi: jo tikslas - atrakinti mogaus pro-
t ir lavinti j kaip gebant konceptualiai, analitikai, nuosekliai mstyti or-
gan".
Socialini vertinim klaid bei iliuzij tyrim rezultatai pataria mums bti
atlaidesniems kitiems, kukliai prisimenant, kad ir patys galime klysti. Jie taip
pat skatina nesileisti bauginamiems arogantikumo t, kurie nesugeba pa-
matyti, kokie j pai polinkiai ir klaidos. Mes, mons, esame be galo i-
mintingos, bet klystanios btybs. Esame ors, bet ne dievai.
is nuolankumas ir nepasitikjimas mogumi yra ir religijos, ir mokslo
pagrindas. Todl nenuostabu, kad daugelis iuolaikinio mokslo pradinink
buvo religingi, o tai skatino j nuolank poir gamt ir skeptik - mog
(Hooykaas, 1972; Merton, 1938). Moksle visada susipina intuicija ir negailes-
tingi tyrimai, krybin nuojauta ir skepticizmas. Kad atskirtume tikrov nuo
iliuzijos, reikia ir nealiko smalsumo, ir praktinio tikslumo. tai kokia nuo-
stata gali bti naudinga visais atvejais: kritikumas, taiau ne cinizmas, smal-
sumas, taiau ne patiklumas, atvirumas, taiau ne nuolankumas.
Atimkite i paprasto
mogaus gyvenimo vilt,
ir bsite atm jo laim".
Henrik Ibsen,
Laukin antis", 1884
Elgesys ir nuostatos
Kaip nuostatos lemia elges?
Kada nuost at os prognozuoj a elges
K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie
eksperimentins socialins psichologijos atradim
Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai
pranaauja diskriminuojant elges
Kada elgesys lemia nuostatas?
Vai dmenys
Kada odis t ampa sitikinimu
Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu
Koj os t arpduryj e" reikinys
Piktybiki ir moral s vei ksmai
Tarprasinis bendravi mas ir rasins nuostatos
Socialiniai j udj i mai
Kodl elgesys veikia nuostatas?
Prisistatymas: spdio val dymas
Savs pateisinimas: paintinis di sonansas
K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso
suvelninim
Savs suvoki mas
Teorij pal ygi ni mas
Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save
K
as sieja tai, kas mes esame, su tuo, kdaromel Filosofai, teologai ir
pedagogai jau seniai svarsto, koks ryys sieja mint ir veiksm, cha-
rakter ir elgsen, asmenin gyvenim ir jo iraik visuomenje. Mokymas,
psicholog konsultacijos, vaik ugdymas yra grindiami prielaida, kad as-
meniniai sitikinimai ir jausmai nulemia ms elgsen, ir kad j pakeisti ga-
lime tik pakeit savo irdis bei protus.
Socialiniai psichologai sutaria: inoti moni nuostatas - tai nuspti j
poelgius. Devyniolika lktuv pagrobj, kuriuos antiamerikietikos nuostatos
paskatino saviudikam terorizmui rugsjo 11-j, byloja, kad radikals si-
tikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. Taiau 1964 metais Leonas Fes-
tingeris padar ivad, jog nra rodym, patvirtinani, kad pasikeitus nuo-
statoms pasikeiia ir elgsena. Festingeris man, kad ryys tarp nuostat ir
elgsenos yra prieingas; ms elgesys yra tarsi arklys, o nuostatos - vei-
mas. Kaip pasak Robertas Abelsonas (1972), mes esame labai gerai itre-
niruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgi prieastis, taiau nelabai geba-
me elgtis taip, kaip turtume dl inom prieasi". iame skyriuje nagri-
nsime nuostat ir elgesio sveik.
Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas, jie turi ome-
nyje sitikinimus bei jausmus, susijusius su asmeniu arba vykiu, kurie ipro-
vokuoja vienok ar kitok poelg. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija
kok nors dalyk - ar ji reikiama sitikinimais, jausmais, ar elgesiu - api-
bria mogaus nuostat (Eagly ir Chaiken, 2005). Taigi mogaus nuostata
kavos atvilgiu gali bti neigiama, prancz atvilgiu - neutrali, o kaimy-
n- teigiama. Nuostatos - tai efektyvus pasaulio vertinimo bdas. Kai mes
privalome greitai k nors reaguoti, ms reakcij gali nukreipti nuojautos.
Pavyzdiui, mogus, kuris tiki, kad tam tikros etnins grups atstovams b-
dingas tingumas ir agresyvumas, gali jausti antipatij ir juos diskriminuoti.
Nuostat tyrimai - vieni svarbiausi socialinje psichologijoje ir tai bu-
vo viena pirmj io mokslo tyrinjimo srii. Beveik vis praeit imtmet
mokslininkus domino, koki tak nuostatos turi veiksmams. iuos tris as-
pektus galima sidmti kaip EEP: emocijos (jausmai), elgesio tendencija ir
painimas (mstymas) (r. 4.1 paveiksl).
Kaip nuostatos lemia elges?
Kaip ir kokiomis slygomis nuostatos nulemia ms poelgius? Kodl socialiniai psichologai
pradioje buvo nusteb dl tariamai menko ryio tarp nuostat ir elgsenos?
Tariamai nuostat galiai stpr smg sudav socialins psichologijos ekspertas
Allanas Wickeris (1969), apvelgs daugel mokslo darb apie vairias moni
Kiekvieno veiksmo protvis
yra mintis."
Ralph VValdo Emerson,
Essays, 1841
(Es", Pirmoji serija)
nuostata
(attitude)
Palanki arba nepalanki kokio
nors dalyko ar asmens vertinimo
reakcija, danai grindiama
sitikinimais, o ireikiama
jausmais ir elgesio ketinimais.
4.1 PAVEIKSLAS
Nuostat aspektai
Painimas
(mstymas)
Emocijos
Elgesys
154 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
nuostatas ir poelgius. Wickeris pasil okiruojani tez: vargiai galima prog-
nozuoti moni elgsen remiantis j nuostatomis.
Student poiris apgavystes nedaug teturi bendra su paiu apgaudin-
jimu.
Nuostatos banyios atvilgiu tik slyginai susijusios su dalyvavimu
miiose kiekvien sekmadien.
Pasisakymai apie rases ne k tepasako apie galim elges konkreiose si-
tuacijose.
Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys, Danielio Batsono ir jo bend-
radarbi (1997, 2001, 2002) odiais tariant, gali bti morali veidmainys-
t" (kai sudaromas moralumo spdis, taiau vengiama su moraliu elgesiu
susijusi nuostoli). Tiriant ias ssajas monms buvo pateikta patraukli u-
duotis (bei galimyb laimti 30 doleri verts loterijos bilietus) ir nuobodi
uduotis, kuri atlikus prizai nebuvo skiriami. Tyrimo dalyviai vien uduot
turjo parinkti sau, o kit - tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Tik
vienas i dvideimties teig, kad sau skirti patrauklesn uduot yra moralu,
taiau taip pasielg 80 proc. dalyvi. Vlesni moralins veidmainysts ty-
rim dalyviams buvo idalytos monetos, kurias jie (jeigu norjo) galjo mesti
niekam nematant ir itaip pasirinkti uduot. Taiau nusprend mesti mone-
t net 90 procent eksperimento dalyvi pasirinko patraukli uduot! (Ar
taip atsitiko todl, kad jie patys galjo nutarti, k lemia viruje atsidrusi
monetos pus?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiej monetos pusi
priklijavo lipdukus su uduotimi. Ir vis tiek 24 i 28 metusi monet sau
pasirinko patraukli uduot. Kai moralumas susiduria su godumu, nugali go-
dumas.
Jei mons sako viena, o daro kita, nra ko stebtis, kad mginimai pa-
keisti elgsen keiiant nuostatas danai lunga. Perspjimai apie rkymo al
rkalius veikia tik i dalies. mons pagaliau pradeda suvokti, kad smurti-
ns televizijos laidos slopina jautrum ir skatina brutalum, todl jie vis ak-
tyviau reikalauja maiau rodyti smurto, taiau kaip ir anksiau iri repor-
taus apie mogudystes. Lytinio vietimo programos danai veikia poir
lytin susilaikym ir prezervatyv naudojim, taiau is poveikis nra ilga-
laikis. Atrodo, esame veidmaini populiacija.
Kalbant apie tai, kas kontroliuoja elgsen, vis daniau pabriama iori-
n socialin taka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai, kaip nuostatos bei
asmenyb. Pradinei tezei, kad nuostatos lemia veiksmus, buvo paprietarau-
ta XX a. septintajame deimtmetyje, suformulavus antitez, kad nuostatos
i esms nieko nelemia.
Tez. Antitez. O kur sintez? Stebinantis faktas, kad mons danai sa-
Gali bti pageidautina viena, o daro kita, paskatino psichologus isiaikinti, kodl. inoma, mes
pamirti nuostatos svok". rodinjome, kad sitikinimai bei jausmai kartais privalo turti takos. I tie-
Allan VVicker, 1971
S
Tai, k dabar ruoiuosi paaikinti, atrodo taip akivaizdu, kad stebiuosi,
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 155
kodl dauguma psicholog (taip pat ir a) apie tai nepagalvojo iki XX a. atun-
tojo deimtmeio. Privalau pats sau priminti, kad tiesa niekada neatrodo aki-
vaizdi tol, kol jos nesuinome.
Kada nuostatos prognozuoja elges
Ms elgesys ir ireiktos nuostatos skiriasi, nes jas veikia skirtingi veiksniai.
Daugyb skirting veiksni. Vienas socialins psichologijos ekspertas suskai-
iavo 40 skirting veiksni, apsunkinani elgesio ir nuostat ry (Trian-
dis, 1982; taip pat r. Kraus, 1995). Taiau jei mums pavykt neutralizuoti
kit veiksni tak elgsenai - visas kitas slygas ilaikyti vienodas, - ar pa-
gal nuostatas bt galima tiksliai prognozuoti poelgius?
Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia
Socialiniai psichologai, kitaip nei gydytojai, kurie gali pamatuoti puls, nie-
kada negauna tiesiogini duomen apie nuostatas. Mes matuojame ireikia-
mas nuostatas. Kaip ir kitus poelgius, odin iraik veikia iorins aplin-
kybs. Kartais sakome tai, k, ms nuomone, kiti nort igirsti. 2002 me-
t pabaigoje daugelis JAV statym leidj, jausdami po rugsjo 11-osios al
apmusius baim, pykt ir patriotin kart, vieai balsavo u prezidento Busho
planuojam kar su Iraku, nors patys abejojo (Nagourney, 2002). Stipri so-
cialin taka - kritikos baim - vieo vardinio balsavimo metu ikreip tik-
ruosius interesus.
i dien socialiniai psichologai turi puiki bd subtiliai vertinti nuo-
statas. Vienas i j - veido raumen reakcijos teiginius fiksavimas (Cacioppo
ir Petty, 1981). Mokslininkai tikisi, kad taip galima pakankamai tiksliai u-
fiksuoti vos pastebim ypsn ar mikroskopin raumen reakcij ir vertinti
asmens nuostatas pateikto teiginio atvilgiu.
Kitas metodas silo fiktyvj keli" ird. Eksperimento metu dalyviams
prijungiamas netikras melo detektorius ir paaikinama, kad jis tikras. Tyrjai
pademonstruoja, kaip puikiai is tariamas detektorius parodo tiriamj nuo-
statas (kurios buvo isiaikintos dar iki eksperimento). Po to tiriamiesiems
pateikiami nauji klausimai. Vieno tyrimo metu studentai, prijungti prie tokio
detektoriaus, stipriau laiksi iankstini nusistatym (Sigall ir Page, 1971).
Nenuostabu, kad mons, i pradi tikinti, jog melo detektorius i ties vei-
kia, sako ties - vadinasi, melo detektorius suveik! (Kaip ironika: mons
apgaunami, kad pasakyt teisyb.)
Kitas subtilus nuostat matavimas - neireiktj asociacij testas (angl.
implicit association test, IAT). Jo metu matuojant reakcijos laik vertinama,
kaip greitai mons susieja svokas (Greenwald ir kiti, 2002, 2003). Pavyz-
diui, norint vertinti neireiktsias nuostatas rasi atvilgiu, stebima, ar mo-
ns ilgiau utrunka teigiamos reikms odius siedami su juodaodi, ar
su baltaodi veidais. 126 tyrimuose IAT testu matuot neireiktj nuostat
A turiu susidars nuomon,
gana tvirt nuomon, bet ne
visada su ja sutinku."
Prezidentas
George H. W. Bush
156 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
koreliacija su paties deklaruotomis ireiktosiomis nuostatomis vidutinikai
buvo lygi 0,24 (Hofmann ir kiti, 2005). (r. K slepia moksliniai tyrimai:
Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim".)
Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen
Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos, bet ir konkreti situacija. Kaip
bus ne kart raoma 5 ir 8 skyriuose, socialin taka gali bti milinika -
tokia didel, kad paskatina mones atsisakyti pai giliausi savo sitikinim.
k sl epi a moks l i ni ai t yri mai
Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins
socialins psichologijos atradim
Bdama penkiolikos met Indijoje baigiau vidurin mokykl ir
turjau tik vien tiksl - palikti saug eimos prieglobst ir pra-
dti domesn bei labiau jaudinant gyvenim kaip sekretors
padjja. Gerai mokjau spausdinti, todl tikjausi susikurti ne-
priklausomyb, apsigyvendama u kvartalo nuo savo tv. Ma-
no mama, nors pati kolede nesimok, kalbjo mane stoti ko-
led. Sutikau, kad pasimokysiu semestr o tada bsiu laisva
rinktis savo keli.
Pirmojo semestro Nizamo kolede pabaiga atjo ir prajo,
mama apie mano planus neklausinjo, taigi nereikjo aikintis.
Vien kart prie vykdama namo atostogauti u penkis dolerius
nusipirkau penki tom 1968 metais ileist Socialins psicho-
logijos vadov" (atrod, kad u tiek maai pinig sigijau tiek
daug knyg!). Kelion namo traukiniu truko 24 valandas, o jai
baigiantis a jau buvau prarijusi" vien tom ir aikiai inojau,
kad is mokslas, eksperimentais tyrinjs socialinius procesus,
bus mano ateities kelias. Psichofizika ir marksistin sociologi-
ja, kuriomis domjausi iki tol, buvo i karto umirtos.
Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros lai-
kotarpis suved mane su trimis nuostabiais monmis: Tony
Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth
Loftus Vaingtono universitete. Jeilio universitete, vis dar do-
mdamasi atminties tyrimais, suinojau, kad atmintis pasireikia
ireiktja (smoninga) ir neireiktja (nesmoninga) formo-
mis. Pagalvojau, galbt tai galiot ir nuostatoms, sitikinimams,
vertybms? Abejodama uraiau odius Neireiktosios nuo-
statos" kaip svarb pasilym. Neinojau, kad ie odiai uims
pagrindin viet kit dviej deimtmei ms su studentais
tyrinjimuose.
Mgavausi bendradarbiavimu
su Tony Greenvvaldu ir Brianu No-
seku. Mes tyrinjome nesmoning
socialin painim. I imt tyrinji-
m, taikant neireiktj asociacij
test, ir i milijon test rezultat su-
inojome, kad mons turi ini (ste-
reotip) ir jausm (nuostat), apie
kuriuos net nenutuokia ir kurie da-
nai neatitinka smoningos iraikos.
Jau inome, kad smegen poievio
(subcortical brain) aktyvumas gali bti tas nepriklausomas rod-
muo, parodantis neireiktsias nuostatas. moni neireik-
tosios nuostatos skiriasi. Tokios nuostatos ir stereotipai numa-
to elges realiame gyvenime. Optimistikai teigiame, kad nei-
reiktsias nuostatas, netgi gana senas, gali pakeisti patirtis.
alyje, kurioje gimiau ir uaugau, - Indijoje - buvau pripra-
tusi prie moni, kurie laikosi savo sitikinim, pagrst sociali-
ne klase, kasta, sekta, kalba, religija. Kasdien galdavau i-
girsti tok pasakym: Ko tiktis i yktaus marvadio?" Mano
antrojoje tvynje - Amerikoje - sitikinimai apie socialines gru-
pes atrod ne tokie svarbs, bet j poveik, pasimusi didina-
mj stikl galjau pastebti. Dviej kultr stebjimas suadi-
no mano domjimsi smone ir trimis jgomis, lemianiomis
socialin elges: mogaus evoliucine istorija, mogaus gyveni-
mo raida ir konkreia situacija. Pastarosios gali pirm kart
pajutau Indijoje skaitydama Socialins psichologijos vadov".
Tai jis atved mane psichologij ir Amerik.
Mahzarin R. Banaji
Harvardo universitetas
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 157
Tad ar galime ived vidurk aikiau pamatyti savo nuostat pasekmes? A prietarauju pats sau?
Prognozuoti moni elgsen - tai splioti, kaip smgiuos beisbolo ar krike- Na, gerai, prietarauju. (Esu
to aidjas. Beveik nemanoma numatyti, koks bus smgis, nes jis priklau- didelis, ir manyje daug telpa.)"
sys ne tik nuo smgiuotojo, bet ir nuo metiko, ir kit atsitiktini veiksni. Walt VVhitman,
Kai apibendriname daugelio smgi rezultatus, neutralizuojame iuos prog- Song ofMyself; 1855
nozes apsunkinanius veiksnius. Paindami aidjus, galime prognozuoti j (Daina apie save")
apytikr rezultat.
Galime pateikti tok mokslinio tyrimo pavyzd: moni poiris religi-
j menkai teleidia prognozuoti, ar ateinant savaitgal jie ateis pamaldas
(nes tai dar priklausys nuo or, kunigo, savijautos ir t. t.). Taiau religiniai
sitikinimai leidia gana gerai prognozuoti tikinij elgsen tam tikru lai-
kotarpiu (Fishbein ir Ajzen, 1974; Kahle ir Berman, 1979). ie duomenys
apibdina kaupimo princip: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada, kai nag-
rinjame mogaus elgsen apskritai, o ne pavienius poelgius.
Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos
Kitos (papildomos) slygos gali pagerinti nuostat prognostin tikslum. Kaip
teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977, 2005), kai tiriama api-
bendrinta nuostata - tarkime, poiris azijieius (o elgesys bna konkre-
tus, pavyzdiui, sprendimas padti ar nepadti konkreiam azijieiui), - ne-
turtume tiktis tikslaus atitikmens tarp odi ir veiksm. I ties, rao Fis-
hbeinas ir Ajzenas, 26 i 27-i tyrim parod, kad nuostatos neprognozuoja
elgesio. Taiau visi 26 tyrimai patvirtino, kad kai tiriamoji nuostata tiesio-
giai susijusi su situacija, ji padeda prognozuoti poelgius. Tad poiris to-
kias svokas, kaip sveikatingumas ir valumas", menkai leidia prognozuoti
galim dietos laikymsi ir manktinimsi. Ar mogus bgioja, daugiau pri-
klauso nuo jo nuomons apie bgiojimo naud ir katus. O pasak Ajzeno ir
Fishbeino elgesio planavimo teorijos", dar efektyviau prognozuoti leidia
inios apie ketinimus, suvokiam saviveiksmingum ir kontrol (r. 4.2 pa-
veiksl). Dar daugiau, daugyb eksperimentini tyrim rodo, kad nauji ke-
tinimai iprovokuoja ir nauj elges (Webb ir Sheeran, 2006).
Vlesni tyrimai - j buvo atlikta per 700, ir juose dalyvavo per 276 000
asmen - patvirtino, kad konkreios, apibrtos nuostatos i ties leidia prog-
nozuoti poelgius (Armitage ir Conner, 2001; Six ir Eckes, 1996; Wallace ir
kiti, 2004). Pavyzdiui, inodami, koks asmens poiris prezervatyvus, ga-
lime gana patikimai prognozuoti, ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti, 2001).
0 remdamiesi poiriu atliek perdirbim (taiau ne bendra nuostata ap-
linkos apsaug), galime prognozuoti, ar mogus riuos atliekas (Oskamp,
1991). Nordami tikinti mones pakeisti sveikat lemianius proius, ge-
riausi rezultat pasieksime keisdami poir konkrei praktik.
Iki iol kalbjome apie dvi slygas, kurioms esant nuostat inojimas pa-
deda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek manoma sumainame kit veiksni
tak nuostatoms bei poelgiams, ir 2) kai nuostata bdinga stebimai elgse-
158 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
4.2 PAVEIKSLAS
Elgesio planavimo teorija
Dirbdami kartu, Icekas
Ajzenas ir Martinas Fishbei-
nas atskleid, kad a)
nuostatos, b) suvoktos
socialins normos ir
c) kontrols pojtis nulemia
ketinimus, o ie - elges.
Palyginti su bendromis
nuostatomis sveikos
gyvensenos atvilgiu,
poiris bgiojim daug
geriau leidia numatyti, ar
mogus ryis bgioti.
Nuostata elgesio
atvilgiu
Esu pasiruos
sportuoti".
Subjektyvios normos |
Atrodo, mano
kaimynai bgioja
ir sportuoja."
Suvokta kontrol
A lengvai galiu
tai padaryti."
Ketinimas elgtis
Pradsiu kit
savait".
nai. Yra ir treia slyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau,
kai jos bna tvirtos.
Galvoti lengva, veikti sunku,
o mintis paversti veiksmais
yra sunkiausias dalykas
pasaulyje."
Vokiei poetas Goethe,
1749-1832
Kada nuostatos bna tvirtos
Dauguma ms poelgi bna automatiki. Mes veikiame pagal inom sce-
narij, nesusimstydami. Susitik mog koridoriuje automatikai jam ita-
riame: Labas". Apmokdami sskait restorane klausimKaip patiko mais-
tas?" atsakome Buvo puikus", net jei jis mums pasirod prastas.
Tai prisitaikymo reakcija. Ji palieka erdvs ms protui rpintis kitais da-
lykais. prastiems veiksmams - prisisegti saugos dir, igerti kavos, ateiti
paskait - nebtina smoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood, 1998). Kaip
teig filosofas Alfredas Northas Whiteheadas, civilizacija tobulja, didin-
dama operacij, kurias galima atlikti negalvojant, skaii".
Naujose situacijose, kuriose ms elgesys bna maiau automatikas,
nuostatos pasireikia stipriau. Neturdami scenarijaus, prie k nors daryda-
mi pagalvojame. Taigi jei mones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prie
k nors darant, ar jie bus teisingesni sau? Tai norjo isiaikinti Markas Sny-
deris ir Williamas Swannas (1976). Prajus dviem savaitm po 120-ies Mi-
nesotos universiteto student nuostat apie lygi darbinimo galimybi po-
litik tyrimo Snyderis ir Swannas pakviet juos pabti prisiekusiaisiais dis-
kriminavimo dl lyties byloje. Mokslininkai nustat, kad student nuostatos
leido prognozuoti j nuosprend tik tuo atveju, kai prie teism jie buvo pa-
skatinti prisiminti savo nuostatas, skirtos kelios minuts surikiuoti savo min-
tis ir poirius" apie lygias darbinimo galimybes. Vienaip ar kitaip elgtis
nuostatos skatina tik tada, jei mes apie jas galvojame.
Smoningi mons paprastai suvokia savo pairas (Miller ir Grush, 1986).
Todl galime pasilyti dar vien bd, padedant monms susitelkti: paska-
tinti j savimon, pavyzdiui, pasilant k nors atlikti prieais veidrod (Carver
ir Scheier, 1981). Galbt ir js prisimenate, kaip j kambar su dideliu
veidrodiu staiga naujai pamatte save. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa-
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 159
naius rezultatus: paragindami mones susivokti savyje, skatiname juos elg-
tis taip, kad odiai nesiskirt nuo darb (Froming ir kiti, 1982; Gibbons,
1978).
Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebjo, kad beveik
visi auktj mokykl studentai tvirtina, jog apgaudinti - nemoralu. Taiau
ar jie klausyt Shakespeare Polonijaus patarimo: Bk teisingas paiam sau"?
Dieneris ir Wallbomas dav Vaingtono universiteto studentams anagram
sprendimo uduot (paaikin, jog pagal tai bus nustatomas intelekto koefi-
cientas [IQ]) ir nurod, kad nuskambjus skambuiui darbas turi bti nutrau-
ktas. Lik vieni, sukiavo 71 proc. st udent - j i e dirbo ir po skambuio. I
t student, kuri savimon buvo suadinta (jie dirbo prieais veidrod ir klau-
ssi magnetofono juostel rayto savo balso) sukiavo tik 7 procentai. Ar
Neabejotinai avi harmonija,
kai odiai ir darbai eina
koja kojon."
Montaigne, Essays, 1588
(Es")
mokslini tyrim ivada
Js negavote laiko: prietarai pranaauja
diskriminuojant elges
Jau inome, kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiks-
mus, ypa jei nejauiame socialinio spaudimo. Po rugsjo 11-
osios teroro ipuoli kai kurie mons susidar labai aik
poir[[arabus. Dl to Miigano universiteto socialiniai psicho-
logai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susido-
mjo, kaip is poiris Amerikos arabus galt paveikti elges
su jais. Jie suplanavo vertinti universiteto student rasines nuo-
statas, o vliau paiekoti koreliacijos tarp j ireikiam nuo-
stat ir natralaus elgesio situacijoje, garantuojaniojeanonimi-
kum. (Gal inote, kaip tai padaryti?)
Mokslininkai norjo: pirma, 2002 met pavasario semestro
pradioje pateikti 1000-iui psichologijos pirmakursi klausimy-
nus ir tvirtinti vienuolika teigini apie arabus amerikieius. Stu-
dentai turjo galimyb rinktis atsakym skalje nuo 1 (labai ne-
pritariu") iki 10 (labai pritariu") vertindami tokius teiginius, kaip:
svarbiausia Amerikos arab yda - pasiptimas, arogancija ir
sitikinimas, kad jie yra irinktoji etnin grup";
jei Amerikoje bus labai daug arab, ms alis bus ne to-
kia saugi";
jei suinoiau, kad tursiu gyventi viename bendrabuio
kambaryje su arabu, prayiau kito kambario".
Tarp kit klausim, kuriuos turjo atsakyti studentai, buvo
ir toks: ar nortumte vliau dalyvauti tyrime elektroniniu pa-
tu?" Ityrus j nuostatas ir gavus sutikim, 500 i student (vi-
si Amerikos europieiai) po dviej savaii patys to neinodami
turjo dalyvauti gudriame eksperimente. Jie gavo pasiklydus"
elektronin laik adresuot mogui arba arabika pavarde (da-
lyviai vaikinai gavo laik, adresuot Mohammedui Hameedui,
o merginos - Hassanai Hameed), arba europietika (Peteriui
Brice arba Julliannai Brice). Pus student gavo laik kad ad-
resatas laimjo prestiin stipendij. io laiko gavim reikjo
patvirtinti per 48 valandas:
Dkojame, kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo sti-
pendijai gauti. Konkursas iai stipendijai gauti bna labai di-
delis, ir ji skiriama tik keliems irinktiesiems. Stipendija pa-
dengia 4 met mokymosi ilaidas ... iais metais pavlavo-
me isisti iuos laikus, nes konkurso dalyvi buvo labai
daug ... Mes diaugiams, kad jums buvo paskirta Glassne-
rio fondo stipendija. Sveikiname!.. Praome per 48 valandas
jtfsakyti laik ir formaliai sutikti priimti stipendij. Jei to
nepadarysite, stipendija bus paskirta kitam studentui...
Kitai pusei buvo praneama bloga naujiena: jie stipendijos ne-
gavo (bet galjo atsakyti laik jei norjo likti stipendijos lau-
kianij srae).
Jei gautumte tok pasiklydus" laik ir neinotumte, jog
dalyvaujate eksperimente, ar grintumte j siuntjui, kad per-
160 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Apie dorybes lengviau
pamokslauti, nei bti doram."
La Rochefoucauld,
Maxims, 1665
(Maksimos")
parduotuvse aki lygyje taisyti veidrodiai padt monms prisiminti savo
poir vagiliavim?
Ar prisimenate anksiau apraytus Batsono moralinio veidmainiavimo ty-
rimus? Paskutiniame j Batsonas ir jo bendradarbiai pastebjo, kad pasta-
ius veidrodius elgesys i ties ima atitikti moralines nuostatas. Kai mo-
ns mesdavo monet irdami veidrod, jie sinigai pasakydavo, kuria
puse moneta nukrito. Lygiai pus eksperimento dalyvi, kuri savimon buvo
suadinta, lengvesn uduot perleido kitam asmeniui.
Apibendrindami pasakysime, kad, priklausomai nuo aplinkybi, nuosta-
tos ir poelgiai gali bti labai glaudiai susij tarpusavyje arba visikai nesu-
sij (Kraus, 1995). Veiksmus galime prognozuoti, jeigu
kit veiksni taka yra minimali,
nuostatos yra bdingos konkreiam elgesiui,
nuostatos yra tvirtos, taip pat kai mums jos primenamos arba suadinama
savimon.
sist j[ tikrajam adresatui? Laik siuntjui grino 26 proc.
mergin ir tik 16 proc. vaikin. Ar tikrojo adresato pavard tur-
jo reikms?
4.3 paveiksle matome, kad tikrai turjo. Eksperimento da-
lyviai (prie Amerikos arabus nusistat labiau negu prie Afri-
kos, Azijos kilms bei ispanakalbius amerikieius) buvo maiau
link persisti ger ini apie laimt stipendij, jei adresato
pavard buvo arabika. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau-
siai pastebimas tarp t student, kurie atsakindami [ anksiau
pateikto klausimyno klausimus ireik didesn nei vidutinis nu-
sistatym prie Amerikos arabus. Dar daugiau, tokie studentai
mieliau persisdavo laik, adresuot mogui arabika pavar-
de, jei jame praneama naujiena bdavo bloga (4.4 pav.). Taigi
po rugsjo 11-osios vyki prietarais grstos nuostatos tikrai lm
subtil, bet tiesiogiai susijus diskriminuojant elges.
50
Ger naujien persiuntimas
| Adresatas europietika pavarde
Adresatas arabika pavarde
40
2 30
S 20
10
Silpnos Stiprios
Prietarais grstos nuostatos
4.3 PAVEIKSLAS
Prietarais grst nuostat poveikis persiuniant geras
naujienas monms europietika ar arabika pavarde
50
40
2 30
c

O
10
Blog naujien persiuntimas
Adresatas europietika pavarde
Adresatas arabika pavarde
JUL P
Silpnos Stiprios
Prietarais grstos nuostatos
4.4 PAVEIKSLAS
Prietarais grst nuostat poveikis persiuniant blogas
naujienas monms europietika ar arabika pavarde
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 161
APIBENDRINIMAS
Kaip nuostatos lemia elges?
Kas sieja ms vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas, danai grin-
diamas sitikinimais) ir poelgius? Liaudies imintis teigia, kad elgesys priklauso nuo poirio,
taiau remiantis nuostatomis retai galima nuspti veiksmus. Be to, pakeitus moni nuostatas ne
visada pavyksta labai pakeisti elgsen. Tai paskatino socialinius psichologus isiaikinti, kokia
io reikinio prieastis.
Atsakymas: ir ms nuostat iraikas, ir elgsen lemia vairs veiksniai. Nuostatos leis progno-
zuoti elgsen jei 1) kit veiksni taka kiek manoma sumainama, 2) nuostatos labai glaudiai
siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdiui, tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos
(nes kakas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patir-
timi). Esant ioms slygoms, ms nuostatos ir veiksmai yra glaudiai susij tarpusavyje.
Kada elgesys lemia nuostatas?
Jei per pastaruosius 25 metus socialin psichologija mus ko nors ir imok, tai tikrai imok,
kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti, bet ir veiksmais priversti save mstyti.
Kas patvirtina teigin?
O dabar panagrinkime labiau pritrenkiani idj, kad elgesys formuoja nuo- Mintis yra veiksmo vaikas."
statas. I ties kartais giname savo sitikinimus. Taiau taip pat tiesa, kad Benjamin Disraeli,
pamau ir patikime tuo, k giname. Socialins psichologijos teorijos kvp Vivian Grey, 1826
daugel tyrim, kurie patvirtino teigin. Taiau, prie kalbdami apie ias
teorijas, pasiirkime, k dar reikia isiaikinti. Domdamiesi rodymais,
kad elgsena veikia nuostatas, paspliokite, kodl taip yra ir palyginkite ki-
lusias mintis su socialini psicholog aikinimais.
Panagrinkime iuos atvejus:
t Sarai hipnozs bsenoje liepta nusiauti batelius, kai ant grind nukris kny-
ga. Po penkiolikos minui knyga nukrenta, ir Sara tyliai nusiauna bate-
lius. Sara, - klausia hipnotizuotojas, - kodl nusiavte batelius?" Na...
mano kojos sukaito ir pavargo, - atsako Sara. - iandien buvo ilga die-
na". Veiksmas kuria paaikinim.
Dordui laikinai implantuoti elektrodai t smegen srit, kuri kontro-
liuoja galvos judesius. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotoli-
nio valdymo prietaisu suadina elektrodus, Dordas~pasuka galv. Ne-
inodamas, kad elektrodai valdomi per atstum, Dordas gana logikai
paaikina, kodl jis pasuko galv: Iekojau lepets". Igirdau triuk-
m". Buvau sunerims". Norjau vilgtelti po lova".
Atrius Kerols priepuolius pavyko suvelninti chirurgikai atskyrus sme-
gen pusrutulius. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga
(1985) kairiojoje Kerols regjimo lauko pusje trumpai parodydavo nuo-
162 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
vaidmuo
(role)
Taisykli rinkinys, apibriantis,
kaip mons, uimantys
atitinkam socialin padt,
turt elgtis konkreioje
situacijoje.
N vienas mogus ilgesn
laiko tarp negalt rodyti"
vienokio veido bdamas
vienas, o kitokio - bdamas
tarp moni, nes galiausiai
susipainiot, kuris i veid
yra tikrasis."
Nathaniel Havvthorne, 1850
gos moters atvaizd, taigi reaguodavo deinysis, neverbalinis smegen pus-
rutulis. Kerols veide pasirodydavo nedrsi ypsena ir ji sukikendavo. Pa-
klausta kodl, ji sukurdavo - ir tikriausiai pati patikdavo - tikinam pa-
aikinim: Ak, ta maina juokinga". Kito paciento, Frenko, kuriam bu-
vo atlikta panai operacija, deinysis smegen pusrutulis buvo dirginamas
trumpai sumuojaniu odiu ypsena". Jis sureaguodavo ir prisivers-
davo nusiypsoti. Paklaustas kodl, Frenkas paaikindavo: Labai juokin-
gas eksperimentas".
Daugelyje socialini psichologini situacij taip pat galima pastebti, kad
elgsena veikia psichinius procesus. Toliau pateikiami savs tikinimo - el-
gesio suformuot nuostat - pavyzdiai.
Vaidmenys
odis vaidmuo pasiskolintas i teatro meno srties ir reikia veiksmus t mo-
ni, kurie turt juos atlikti uimdami tam tikr socialin padt. gydami
nauj socialin vaidmen, mes i pradi jauiams nenuoirds. Taiau i
tampa retai kada trunka ilgai.
Prisiminkite save naujame vaidmenyje - gal pirmosiomis darbo dienomis,
o gal universitete ar student draugijoje. Gal, pavyzdiui, pirmj savait stu-
dent miestelyje js per daug jautriai reagavote savo naujj status ir kar-
ygikai stengts su aknimis irauti mokyklinius proius. Tuomet tikriau-
siai labai save kontroliavote. Js stebjote savo kalb ir veiksmus, nesijau-
tte savimi. Bet vien dien patyrte kak nauja: js entuziazmas studen-
t draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos gijo natralumo. Vaidmuo jums
m tikti taip, kaip paneioti dinsai ar markinliai.
Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikr laiko tarp pra-
leisti dirbtiniame kaljime, kur, vadovaujant Philipui Zimbardo (1971; Ha-
ney ir Zimbardo, 1998), sukr Stenfordo universiteto Psichologijos kated-
ros mokslininkai. Zimbardo norjo isiaikinti, ar brutalumo kaljime prie-
astis - blogi kaliniai, ar piktavaliai priirtojai? O gal institucinis prii-
rtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir iurkiais net ir gailiair-
dius mones? Ar mons kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurt
moguje?
Zimbardo atsitiktins atrankos principu vienus studentus paskyr prii-
rtojais, teik jiems uniformas, policininiko lazdas bei vilpukus ir paaiki-
no, kad jie privalo priversti kalinius" laikytis kaljimo taisykli. Antroji gru-
p student - kaliniai" - buvo urakinti kamerose ir aprengti juos emi-
naniais drabuiais. Po pirmosios linksmos dienos, kai priirtojai ir kali-
niai tik gavo savo vaidmenis, eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuo-
tojai pastebjo, kad jie pakliuvo situacijos spstus. Priirtojai m nepa-
garbiai elgtis su kalinius, o kai kurie netgi sugalvojo itin iauri ir eminan-
i taisykli. Vieni kaliniai palo, kiti maitavo, o treius apm apatija.
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 163
Zimbardo (1972) ra, kad vis labiau buvo painiojama tikrov ir realyb,
vaidmuo ir tikrasis A. ... is kaljimas, kur mes sukrme, pamau siurb
mus savo, kaljimo, tikrov". Pastebjs socialin patologij, po ei die-
n Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperiment, kur buvo planavs tsti
dvi savaites.
Svarbu ne tai, jog mes nepajgiame atsispirti primestiems vaidmenims.
Kit kart pakartojus imitacinio kaljimo eksperiment, taiau dzgiant BBC
televizijos kameroms, priirtojai nesuiaurjo (Reicher ir Haslam, 2002,
2006; Zimbardo, 2006). Isamios vaidmen tyrim ivados atskleidia, kad
tai, kas yra nerealu (primestas vaidmuo), gali subtiliai pavirsti realybe. Pra-
ddami dstytojo, kario ar verslininko karjer mes imams vaidmens, kuris
kuria ms nuostatas.
sivaizduokite, jog atliekate vergo vaidmen ne eias dienas, o itisus de-
imtmeius. Jei kelios dienos pakeit Zimbardo kaljimo" student elgse-
n, sivaizduokite, kokius pdsakus palikt deimtmeius demonstruotas nuo-
lankumas. eiminink tai gali paveikti dar labiau, nes jis pats renkasi vaid-
men. Buvs vergas Frederickas Douglassas prisimena, kaip pasikeit jo ei-
minink, kai susimst apie savo vaidmen:
Mano naujoji ei mi ni nk i ties buvo tokia, koki a atrod, kai a j pi rm kart
susitikau prie dur - mal oni ir velni moteris. . . Jos gerumas mane apstulbino.
Nesusigaudiau net, kaip t uri au elgtis. Ji buvo visikai nepanai kitas baltsias
moteris, kurias a buvau mat s ... Jos aki vai zdoj e net nedori ausi as vergas j ausda-
vosi laisvai ir visi, kas j pamat ydavo, paj usdavo pal engvj i m. Jos vei das buvo
it dangika ypsena, o bal sas - rami nant i muzi ka.
Deja deja! i kilniaird mot eri s neilgai tokia buvo. Ji j au laik savo rankose
lemting neribotos val di os nuod, kurie net rukus pradj o veikti, taur. Li nksmos
vergvalds akys net rukus paraudo i pyki o; saldus ir mel odi ngas balsas virto
atriais ir siaubingai nedarni ai s garsais; o angelik veid pakei t demoni ka
kauk. (Douglass, 1845, p. 57- 58. )
Kada odis tampa sitikinimu
mons danai pataikauja vieni kitiems. Jie veriau sakys ger naujien nei
blog ir atsivelgs tai, koki padt uima panekovas (Manis ir kiti, 1974;
Tesser ir kiti, 1972; Tetlock, 1983). Priversti odiu ar ratu liudyti tai, dl
ko abejoja, mons danai jauiasi tarsi apgavikai. Taiau jie pradeda tikti
tuo, k sako -jei nebuvo papirkti ar priversti itaip liudyti:"Jei savo odiams
neturime tikinam iorini paaikinim, odis virsta sitikinimu (Klaas,
1978).
Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes, 1978; Higgins ir McCann,
1984) pademonstravo, kaip odis virsta sitikinimu. Jie papra universiteto
student perskaityti vieno mogaus asmenybs apraym ir trumpai apib-
dinti j kitam mogui, kuriam, kaip galvojo studentai, apraytasis arba pa-
164 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
atkreipkime dmesj
odis virsta sitikinimu
Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) apra,
kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikjo iuo brimu.
Pradjau burti i delno dar bdamas paauglys, kad prisi-
duriau prie pajam, gaunam u triuk rodym. Burti i del-
no pradjau pats tokiais brimais netikdamas. Taiau ino-
jau, kad jei noriu tai parduoti", privalau elgtis atitinkamai.
Po keleri met jau tvirtai tikjau brimu i delno. Kart am-
in atils Stanley Jahsas, kuris buvo profesionalus mentaliz-
mo atstovas ir mogus, kur a gerbiau, taktikai pasil do-
m eksperiment: kad a tyia sakyiau prieingai, nei man
rodo delno linijos. Ibandiau tai su keliais klientais. Mano nuo-
stabai ir siaubui, brimas buvo lygiai toks pat skmingas, kaip
ir anksiau. Nuo to laiko a domiuosi tomis galiomis, kurios
tikina mus - ir brj i delno, ir jo klient - kad yra tai, ko
nra.
kojos tarpduryje" reikinys
(foot-in-the-door phenomenon)
Polinkis, i pradi patenkinus
nedidel pageidavim, vliau
patenkinti ir didesn praym.
tinka, arba nepatinka. T, kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis, stu-
dentai apibdindavo palankiau. Ivardij teigiamus bruous jie taip pat cha-
rakterizuojamj lygindavo su savimi. Paprayti prisiminti, k jie perskait,
teigiam savybi studentai prisimindavo daugiau nei i ties buvo skait.
Trumpai tariant, mes link pakeisti savo pasakojimus atsivelgdami klau-
sytojus, o paskui ir patys tuo patikime.
Kojos tarpduryje" reikinys
Daugelis galime prisiminti atvej, kai sutik prisidti prie projekto ar jo or-
ganizavimo sitraukme kur kas labiau nei ketinome, ir prisiekme, kad atei-
tyje panaiai praomas atsisakysime. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai, pa-
tvirtinantys teorij, jog elgesys formuoja nuostatas", teigia: norint sulaukti
didels paslaugos reikia pasistengti, kad pradioje jums padaryt nedidel
paslaug. Populiariausias io kojos tarpduryje" reikinio pavyzdys: tyr-
jai, apsimet savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais, papra Kali-
fornijos gyventoj, kad ie leist aiktelje prie namo pastatyti didiulius ne-
tvarkingai uraytus skydus Vairuok atidiai". Leidim dav tik 17 procen-
t. Kit gyventoj i pradi buvo paprayta maiau: ar jie sutikt prie savo
automobilio lango pritvirtinti madaug 7 cm dydio ura Vairuok saugiai"?
Beveik visi noriai sutiko. Kai po dviej savaii t pai moni buvo pa-
prayta leisti j namo aiktelje pastatyti didiulius, bjaurius skydus, sutiko
76 procentai (Freedman ir Fraser, 19^6). io projekto pagalbininkas, vaik-
iojs nuo namo prie namo ir neinojs, pas kuriuos savininkus jau buvo ap-
silankyta, vliau sak buvs apstulbintas, kad vienus mones tikinti leng-
va, o kit - nemanoma" (Ornstein, 1991).
Kiti tyrjai kojos tarpduryje" reikin susiejo su altruizmu.
Patricios Pliner ir jos bendradarbi (1974) atlikto tyrimo metu 46 pro-
centai Toronto priemiesi gyventoj sutiko paaukoti Viu serganij
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 165
draugijai, kai j uos buvo kreiptasi tiesiogiai. I t, kurie buvo i vakaro
paprayti (ir sutik) segti reklamin ios akcijos enklel, aukojanij
skaiius buvo beveik dvigubai didesnis.
Angel Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rao, kad savanorikos krau-
jo donorysts kampanijos metu apsilankus pas mones ir baigiant pokal-
b fraze: Tad tikims, kad sulauksime js, ar taip? [pauz atsakymui]",
donor skaiius iaugo nuo 62 iki 81 procento.
Interneto pokalbi svetainse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002)
papra pagalbos (Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pato,
kad jis veikt. Gal js galtumte atsisti man elektronin laik?"). Pa-
sisiliusi padti skaiius iaugo iki 16 proc. nuo buvusi dviej, kuo-
met buvo prayta kukliau (Esu naujokas visuose iuose kompiuteri rei-
kaluose. Ar galite pasakyti, kaip galiau susipainti su kurio nors as-
mens duomenimis?").
Nicolas Guguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1,6 iki 4,9 proc.)
padidino Pranczijos interneto vartotoj, paaukojusi nuo lauko min nu-
kentjusi vaik organizacijai, skaii, pirmiausia pakviet pasirayti pe-
ticij prie lauko minas.
Atkreipkite dmes: kaip ir daugiau nei imto kit eksperiment, i kojos
tarpduryje" reikiniui tirti skirt eksperiment metu dl pirmojo veiksmo -
enklelio neiojimo, savo ketinimo atskleidimo, pasiraymo po peticija - buvo
apsisprsta savanorikai (Burger ir Guadagno, 2003). Mes ne kart sitikinsi-
me, kad jei mons sipareigoja vieiems poelgiams ir suvokia juos kaip vyk-
domus savo pai valia, jie bna labiau sitikin, kad daro kak prasmingo.
Socialins psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina mul-
kiu". Kiek pamenu, a visada buvau prekybinink, auk rinkj ir vairiausi
operatori taikinys." Kad geriau suprast, kodl mons vieni kitiems sako
taip", jis trejet met staavosi vairiose prekybos, auk rinkimo ir reklamos
struktrose tirdamas, kaip jos naudoja poveikio priemones". ias priemones
jis iband atlikdamas paprastus eksperimentus. Viename toki ekperiment
Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinjo kojos tarpduryje" reikinio ver-
sij- emai paleisto kamuolio metod. metod, kaip teigiama, taiko kai
kurie prekiautojai automobiliais. Kai klientas nusprendia pirkti nauj auto-
mobil dl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus, parda-
vjas panaikina kainos skirtum papildomai priskaiiuodamas u priedus, ku-
riuos klientas tikjosi gausis veltui, arba pasitardamas su savo virininku,
kuris udraudia sudaryti sandor, nes patirsime nuostol". Sakoma, kad i-
taip didesn dalis klient sutinka mokti daugiau, nei bt sutik i karto.
Oro bendrovse, viebuiuose taip pat naudojama panai taktika, tik kelias
vietas lktuve arba kelet kambari viebutyje silant su didele nuolaida ir
itaip tikintis, kad j negavs klientas pasirinks brangesn variant.
Lengvai rasite paslaugi
moni, jei ugdysite tuos,
kurie jau elgsi paslaugiai."
Publilius Syrus, 42 m. pr. Kr.
emai paleisto kamuolio
metodas
(low-ball technique)
Taktika, naudojama norint
priversti mones su kuo nors
sutikti. mons, sutik su
pirmuoju pageidavimu, danai
neprietarauja, jeigu
pageidavimas padidja.
mons, kuriems i karto
pateikiamas didesnis
pageidavimas, yra maiau link
su juo sutikti.
166 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebjo, kad tai i ties veiksminga. Kai
jie pakviet vadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente
7 vai. ryto, atjo tik 24 proc. kviestj. Taiau jeigu studentai jau buvo su-
tik dalyvauti eksperimente neinodami jo vykdymo laiko, vliau, pakvietus
atvykti 7 vai. ryto, i j atjo 53 proc.
Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebjo, kad is principas veikia net
tada, kai mons ino, jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini, 1988).
Nekaltas pradinis sipareigojimas - sugrinti atvirlaik, norint gauti dau-
giau informacijos ir dovanl, sutikti iklausyti informacij apie investavi-
mo galimybes - danai paskatina didesniam sipareigojimui. Prekybininkai
kartais panaudoja ma sipareigojim gali, kad susaistyt mones preky-
binmis sutartimis. Daugelyje Amerikos valstij priimti statymai, leidian-
tys per kelet dien vertinti namus pristatomas prekes ir, nepanorus j si-
gyti, nutraukti pirkimo sutart. Nordamos ivengti io statymo padarini,
daugelis bendrovi naudoja tai, kas vienos enciklopedij leidyklos darbuo-
toj mokymo programoje vadinama labai svarbia psichologine priemone,
neleidiania klientams nutraukti sutarties" (Cialdini, 1988, p. 78). ios ben-
drovs upildyti sutart patiki klientui, o ne prekybos atstovui. Upild su-
tart patys, mons daniausiai laikosi savo sipareigojim.
Apie kojos tarpduryje" reikin pravartu inoti. Jei kas nors bando mus
sugundyti - finansikai, politikai, seksualiai - paprastai mgina gauti pra-
din sutikim. Praktin ivada: prie sutikdami padaryti ma paslaug pa-
galvokite, kas gali vykti vliau.
Piktybiki ir morals veiksmai
Principas, kad nuostatas formuoja elgesys, galioja ir amoraliems veiksmams.
Blogis kartais kyla i palengva didjani sipareigojim. Lengvabdikas
piktybikas poelgis gali praskinti keli dar blogesniam. Piktybiki veiksmai
pagrauia juos daraniojo moralin jautrum. Perfrazuojant mint i La Ro-
chefoucauld Maksim" (1665), ne taip sunku rasti mog, n karto nepa-
sidavus pagundai; daug sunkiau rasti tok, kuris jai pasidav tik vien kar-
t. Itars nekalt mel" ir pagalvojs nebuvo taip jau baisu", asmuo gali
pasiryti ir didesniam melui.
Kitas piktybik veiksm poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame
link skaudinti tuos, kuri nemgstame, bet ir nemgstame t, kuriuos skau-
diname. Keletas tyrim (Berscheid ir kiti, 1968; Davis ir Jons, 1960; Glass,
1964) patvirtino, kad skaudin nekalt auk - nesvarbu, ar skaudiais
komentarais, ar elektros srove - agresoriai daniausiai ima kaltinti savo auk,
itaip teisindami savo iaurum. Tai ypa akivaizdu tada, kai iauriai elgtis
jie bdavo prikalbinti, o ne priversti. Kai k nors padaryti sutinkame patys,
prisiimame ir didesn atsakomyb.
Tai bdinga karo metui. Bdavo, kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo
belaisvi stovykl priirtojai gerai elgdavosi su kaliniais, taiau tai truk-
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 167
davo neilgai. Kareiviai, kuriems sakoma udyti, i pradi gali tai reaguoti
su pasilyktjimu, juos net gali pykinti, taiau neilgai (Waller, 2002). Da-
nai jie menkina savo prieus eminaniomis pravardmis.
Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Pavergs kit tikriausiai tikins
save, kad vergai turi savybi, pateisinani i priespaud. Kaljimo prii-
rtojai, dalyvav egzekucijose, patiria moralinio isilaisvinimo" jausm ti-
kj (labiau negu tie priirtojai, kurie egzekucijose nedalyvavo), kad j
aukos nusipeln tokio likimo (Osofsky ir kiti, 2005). Kartais veiksmai ir nuo-
statos maitina vieni kitus iki moralins nejautros. Juo labiau vienas mogus
skaudina kit ir atitinkamai keiia savo nuostatas, juo lengviau sekasi tai
daryti. Sin rdija.
Piktybiki veiksmai formuoja savj A, taiau, laimei, t pat daro ir mo-
rals veiksmai. Sakoma, jog ms bd parodo tai, kaip mes elgiams, kai
manome, jog niekas nemato. Atlikdami charakterio tyrimus, mokslininkai pa-
teikdavo vaikams vairi pagund tokiose situacijose, kai atrodydavo, jog
niekas nemato. Pagalvokite, kas vyksta vaiko smonje, kai jis atsispiria pa-
gundai. Vieno jaudinanio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965)
pradins mokyklos mokiniams parod viliojant baterijomis maitinam ir val-
dom robot, bet udraud su juo aisti, kol paties Freedmano nebus klas-
je. Pusei klass Freedmanas prisak grietai, o kitai pusei - nelabai grietai.
Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas.
Po keli savaii kitas mokslininkas, neturjs ryio su ankstesniais vy-
kiais, paliko vaikus aisti toje paioje klasje su tais paiais aislais. I 18
vaik, kurie buvo grietai perspti, 14 dabar laisvai aid su robotu; taiau
du tredaliai t, kuri buvo velniau perspti neaisti, jo neliet. Anksiau s-
moningai nusprend neaisti su iuo aislu, velniau spti vaikai turbt si-
smonino savo sprendim. i nauja nuostata kontroliavo vlesnius j veiks-
mus. Tad jie veiksm sismonino, kai draudimas nesielgti taip, kaip no-
risi, buvo pakankamai grietas, taiau kartu ir pakankamai velnus, kad i-
likt galimybs rinktis pojtis. Moralus poelgis, ypa jei jis ne primestas, o
pasirinktas, ugdo ir moral mstym.
Eksperimentai patvirtina, kad pozityvi nuostata kurio nors mogaus at-
vilgiu skatina j pamgti. Jei darome paslaug eksperimentuotojui ar kitam
subjektui arba padedame studentui mokytis, daniausiai t asmen ir pamgs-
tame (Blanchard ir Cook, 1976). Verta prisiminti i ivad: jei norite k nors
labiau pamilti, elkits taip, tarsi jau btumte labiau pamil.
1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaid, kad darant kam
nors paslaug gimsta ir simpatija. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos gene-
ralins Asambljos tarnautojas, j trikd kito svarbaus statym leidjo prie-
ikumas Tad Franklinas nusprend laimti jo palankum:
A ... nesistengiau gyti j o pal ankumo rodydamas vergik pagarb, bet po kurio
laiko pritaikiau kit met od. Igirds, kad savo bi bl i ot ekoj e j i s turi labai ret ir
domi knyg, paraiau j am ratel, ireikdamas savo trokim atidiai paskaityti
Savs pai apibrimai
nra konstruojami galvoje;
juos nukala ms poelgiai."
Robert McAfee Brown,
Creative Dislocation:
The Movement of Grace, 1980
(Krybikas sutrikdymas:
gailestingumo judjimas")
Mes mylime mones ne tiek
u tai, k gera jie mums
padar, kiek u tai, k gera
mes padarme jiems."
Lev Tolstoj,
Vojna i mir, 1867-1869
(Karas ir taika")
168 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
i knyg ir praydamas padaryti paslaug - keletui dien man j paskolinti. Jis
nedel sdamas man atsiunt knyg, o a gri nau madaug po savaits, aikiai
parodydamas j am savo pal ankum. Kai mes kit kart susitikome rmuose, j i s
pasi kal bj o su mani mi (ko ni ekada nebuvo dars anksiau), be to, labai maloniai;
nuo to laiko j i s visada parodydavo, kad yra pasi rengs visada man pasitarnauti,
tad mes t apome puikiais draugais, ir ms draugyst tssi iki pat j o mirties
(ci t uoj ama i: Rosenzwei g, 1972, p. 769).
Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos
Mes daroms teisingi,
kai teisingai elgiams,
susivaldantys, kai valdoms,
ir drss, kai drsiai
elgiams."
Aristotelis
Po Aukiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodi ameri-
kiei pritar bendr baltiesiems ir juodiesiems mokykl steigimui, o ms
dienomis beveik visi baltaodiai amerikieiai pasisako u tokias mokyk-
las. (Daugiau pavyzdi apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas
rasite 9 skyriuje.)
1964 m. paskelbus Piliei teisi akt, per deimtmet 20 proc. maiau
baltj amerikiei savo gyvenamuosius rajonus, draugus, bendradarbius
ar bendramokslius vardijo tik kaip baltuosius. Kontaktai tarp rasi atstov
pltsi. Amerikiei, pasisakani u leidim juodaodiams sikurti bet
kuriame gyvenamajame rajone per t pat laikotarp padaugjo nuo 65 iki
87 proc. (ISR Newsletter, 1975). Taigi nuostatos taip pat keitsi.
Po to buvo ileista daugiau prie diskriminacij nukreipt akt, mainani
skirtumus tarp religij, klasi bei rasi. Kai amerikieiai pradjo atitin-
kamai elgtis, jie pradjo ir atitinkamai mstyti (Greeley ir Sheatsley, 1971;
Taylor ir kiti, 1978).
Socialiniai judjimai
Jau matme, kad visuomens taisykls ir elgesys gali stipriai veikti rasines
nuostatas. Visuomens poirio rasines problemas reikmingumas pera min-
t, kad yra galimyb, o taip pat ir pavojus t pai idj panaudoti politi-
Jei morals veiksmai kuria moralias nuostatas, ar teigiamas tarprasinis ben-
dravimas gali sumainti rasinius prietarus - panaiai kaip reikalavimas pri-
sisegti saugos dirus paskatino palankesn poir j uos? Tai buvo vieni i
socialini moksl atstov argument JAV Aukiausiajame teisme 1954 me-
tais, kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasin segregacij mokyk-
lose. Mokslininkai teig madaug taip: jei lauksime, kol pasikeis moral -
pamokslaudami ir mokydami - rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Taiau
jei teisikai tvirtinsime moralius veiksmus, galsime netiesiogiai paveikti ir
vidines nuostatas.
i mintis prietarauja prielaidai, jog negalima teisikai tvirtinti moralu-
mo". Taiau i ties panaikinus rasin segregacij pasikeit ir nuostatos. Pa-
nagrinkime kai kurias io socialinio eksperimento ivadas:
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 169
niam visuomens socializavimui. XX a. ketvirtajame deimtmetyje dauge-
liui vokiei dalyvavimas masiniuose naci mitinguose, uniform dvjimas,
demonstracijos ir ypa viei pasisveikinimai Heil Hitler" reik absoliut
elgsenos ir sitikinim nesutapim. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971)
rao, kad tuos, kurie abejojo Hitleriu, vokikasis pasisveikinimas veik ypa
stipriai. Nusprend j laikyti iorinio panaumo su kitais poymiu, daugelis
patirdavo ... diskomfort dl prietaravimo tarp savo odi ir jausm. Ne-
galdami sakyti to, k galvoja, ie mons stengsi ilaikyti savo psichin
pusiausvyr, smoningai prisiversdami tikti tuo, k sako" (p. 27).
i praktik taiko ne tik totalitariniai reimai. Politizuotuose ritualuose -
kai mokiniai kasdien pagerbia vliav ar kai gieda nacionalin himn - vie-
umas yra patriotini jausm ugdymo priemon. Prisimenu, kai besimoky-
damas pradinje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovs Sietle dalyvauda-
vau aviacijos antskrydi pratybose. Po daugybs toki usimim, kai jaus-
davoms es rus atakos objektai, daugelis ms pradjome bijoti rus. Ste-
btojai atkreip dmes tai, kad XX a. septintajame deimtmetyje kovotoj
u pilietines teises protesto ygiai sustiprino demonstrant atsidavim. J
veiksmai ireik pribrendusi idj ir dieg j kovotoj u pilietines tei-
ses irdis. Panaiai devintojo deimtmeio pabaigoje kils judjimas angl
kalboje vartoti ir vyrikos, ir moterikos gimini vardius sustiprino ias
nuostatas.
mons mano, kad galingiausias socialumo ugdymo bdas yra smegen
plovimas. is terminas buvo sugalvotas siekiant apibdinti tai, kas nutiko
Korjoje karo belaisviams amerikieiams XX a. etajame deimtmetyje. Nors
mini kontrols" programa toli grau nebuvo tokia neveikiama, kaip b-
t galima sprsti pagal termin, jos rezultatai vis dlto veria susirpinti.
imtai karo belaisvi talkino savo kalintojams. Dvideimt vienas belaisvis
nusprend pasilikti, kai jiems buvo suteikta teis sugrti Amerik. O dau-
gelis sugrusij m tikti, kad nors komunizmas Amerikoje neprigis, ma-
nau, jog Azijai jis tinka" (Segal, 1954).
Edgaras Scheinas (1956), apklauss daugel karo belaisvi jiems grtant
namo, ra, kad vienas i priirtoj metod buvo nuoseklus reikalavim
didinimas. Jie visada praddavo nuo nereikming reikalavim ir palaips-
niui pateikdavo vis svarbesnius. Tad po to, kai belaisvis imokdavo" sa-
kyti ar rayti nereikmingus dalykus, buvo reikalaujama, kad jis padaryt
pareikimus svarbesniais klausimais." Be to, kalintojai visada stengdavosi,
kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvaut, ar tai bt ko nors kopijavi-
mas, ar dalyvavimas grupinse diskusijose, ar savikritiki rainiai, ar vieos
ipaintys. Padars pareikim belaisvis pajusdavo vidin sitikinim ir veiks-
m atitikimo poreik. Todl belaisviai danai tikindavo save, kad pasielg
teisingai Pradk nuo ma dalyk ir augink juos" buvo efektyvus kojos
tarpduryje" metodo taikymo bdas, skmingai praktikuojamas ir iandien,
socializuojant teroristus ir budelius (r. 6 skyri).
Nordami manipuliuoti
mogaus savivaizdiu,
galite naudoti nedidelius
sipareigojimus, kurie pilieius
paveria 'pareignais',
potencialius pirkjus -
'klientais', belaisvius -
'kolaborantais'."
Robert Cialdini,
Influence, 1988
(taka")
170 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
O dabar leiskite paprayti js suvaidinti teoretikus. Paklauskite savs:
kodl iuose i realaus gyvenimo paimtuose pavyzdiuose nuostatas suforma-
vo poelgiai? Kodl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pairas?
APIBENDRINIMAS
Kada elgesys lemia nuostatas?
Ryys tarp nuostat ir veiksm galioja ir atvirktine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis
iprovokuoti veiksm, bet ir veiksmais suadinti mint. Veikdami mes sustipriname idj kuria
grindiami veiksmai, ypa jei u juos jauiams atsakingi. Daugyb fakt patvirtina princip.
Socialini vaidmen slygojami poelgiai formuoja nuostatas.
Tai, k sakome ar raome, taip pat gali inspiruoti bsimas nuostatas.
Kojos tarpduryje" reikinio tyrimai rodo, kad sipareigoj atlikti nedidel veiksm vliau mons
lengviau sutinka ir su didesniu. Veiksmai taip pat daro tak ms moralinms nuostatoms: mes
esame link pateisinti tai, k padarme.
Taip pat ir su rasinmis ar politinmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialin smoningu-
m: mes ne tik giname tai, kuo tikime, bet ir tikime tuo, k giname.
Politiniai ir socialiniai veiksmai gali teisinti elges, kuris pakeis daugelio moni nuostatas.
Kodl elgesys veikia nuostatas?
Kokios teorijos padeda paaikinti, kad nuostatos kyia i poelgi? Kaip ios konkuruojanios
teorijos atspindi mokslinio aikinimo proces?
Matme, kad vairs poymiai it upeliai suteka vien up: veiksm povei-
k nuostatoms. Ar iuose pastebjimuose yra koks nors raktas mslei - kodl
veiksmas keiia nuostatas - minti? Socialiniai psichologai taria, kad yra
trys galimos prieastys. Prisistatymo teorija kelia prielaid, kad dl strate-
gini prieasi ireikiame nuostatas, dl kuri atrodome nuosekls. Pain-
tinio disonanso teorija teigia, kad siekdami sumainti diskomfort mes sten-
giams pateisinti savo veiksmus. Savs suvokimo teorija tvirtina, kad veiks-
mai atskleidia ms esm (kai esame netikri dl savo jausm ar sitikini-
m, analizuojame savo poelgius, k, turbt, daryt ir kiti). Panagrinkime
ias teorijas.
Prisistatymas: spdio valdymas
Pirmasis aikinimas, kodl elgsena daro poveik nuostatoms, prasideda pa-
prasta idja, kuri, galbt, prisimenate i 2 skyriaus. Kuris i ms nekrei-
pia dmesio tai, k mons galvoja? Mes ileidiame nesuskaiiuojam dau-
gyb pinig drabuiams, dietoms, kosmetikai, o dabar dar ir plastinms ope-
racijoms - ir visa tai darome i rpesio: o k kiti apie mus pagalvos. Savo
darom ger spd danai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu, ge-
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 171
resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary, 1994, 2001,
2004b).
Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. Kad ito ivengtume, deri-
name nuostatas su veiksmais. Nordami atrodyti nuosekls, galime sufalsi-
fikuoti savo nuostatas. Net jei tai reikt iok tok nenuoirdum ar veid-
mainyst, valdyti savo darom spd gali bti naudinga. Bent jau taip tei-
gia prisistatymo teorija.
Ar ms rytas atrodyti nuosekliais paaikina, kodl nuostatos daniau-
siai prisitaiko prie poelgi? Tam tikru mastu, taip - mons kur kas maiau
keiia nuostatas, jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamginti sukelti
ger spd (Paulhus, 1982; Tedeschi ir kiti, 1987).
Taiau ms apvelgti nuostat pokyiai slepia kur kas daugiau nei pri-
sistatym, nes pakitusias nuostatas mons atskleidia ir tiems, kurie n ne-
nujauia, kaip jie anksiau elgsi. Dvi kitos teorijos paaikina, kodl mo-
ns sismonina prisistatym kaip nuoird nuostat keitim.
Savs pateisinimas: paintinis disonansas
Viena i teorij teigia, kad ms nuostatos keiiasi todl, jog esame suinte-
resuoti isaugoti savo patirties nuoseklum. Tokia yra garsiosios Leono Festin-
gerio (1957) paintinio disonanso teorijos ivada. i teorija paprasta, ta-
iau jos taikymo galimybs - labai plaios, todl paintinio disonanso" s-
voka tapo iuolaikinio isilavinusio mogaus odyno dalimi. Teorija rodi-
nja, kad mes jauiame tamp (disonans"), kai dvi vienu metu mstomos
mintys arba nuomons (painimas") psichologikai nesuderinamos, tad nu-
sprend k nors pasakyti ar padaryti igyvename prietaringus jausmus. Fes-
tingeris tvirtina, kad stengdamiesi sumainti i tamp mes danai pakore-
guojame mintis. i paprasta idja ir kai kurios su ja susijusios stulbinanios
prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslini tyrim (Cooper, 1999).
Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi elgsenos ir nuostat nesu-
derinamum. Mes suvokiame ir viena, ir kita. Tad, jei pajuntame neatitikim,
galbt veidmainiavim, pajuntame spaudim, kad kak reikia keisti. Tai pa-
aikina, kodl vienos apklausos metu pus rkali brit prietaravo nerkan-
tiems, beveik ivien tikjusiems, kad rkymas i ties kenkia, kaip sako mo-
ns" (Eiser ir kiti, 1979). Jungtinse Valstijose 40 procent rkali - ir tik
13 proc. nerkanij - rkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad, 2002).
Tarptautins politikos nuostat programos direktorius pastebjo, kad po
2003 m. karo Irake kai kurie amerikieiai stengsi suvelninti savo pain-
tinio disonanso pojt" (Kuli, 2003). Svarbiausia karo prieastis, kaip tei-
giama, buvo ta, jog Saddamas Husseinas, prieingai nei dauguma kit bru-
tali diktatori, kuriuos pasaulis toleravo, turjo masinio naikinimo ginkl
ir kl grsm JAV bei Didiosios Britanijos saugumui. Kai karas prasidjo,
tik 38 proc. amerikiei man, kad karas yra pateisinamas net ir tada, jei
paintinis disonansas
(cognitive dissonance)
[tampa, kylanti tada, kai mogus
vienu metu suvokia dviej tip
prietaring informacij.
Pavyzdiui, disonansas gali
atsirasti tada, kai suvokiame,
kad ms elgesys beveik
nepateisinamai prietaravo
ms nuostatoms arba nuspren-
dme atiduoti pirmenyb vienai
alternatyvai, nors bt buv
logika pasirinkti kit.
172 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Irakas neturi masinio naikinimo ginkl (Gallupo institutas, 2003). Beveik ke-
turi i penki amerikiei tikjo, kad j kariniai daliniai iuos ginklus suras,
o madaug tiek pat pritar, kad kar reikjo pradti (Duffy, 2003; Newport
ir kiti, 2003).
Kai per kar tokie ginklai nebuvo nei panaudoti, nei rasta j tiek, kad
kelt grsm, kar palaikiusieji patyr prietaringus jausmus, kurie dar pa-
atrjo suvokus, kiek visa tai pareikalavo l ir moni auk, pamaius po
karo sisiautjus chaos Irake, sustiprjus antiamerikietikoms nuotaikoms
Europoje bei musulmonikuose kratuose ir suvokus, kad tai pakurst tero-
ristines nuotaikas. (Indonezijoje, Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma
piliei tiki, kad Osama bin Ladenas teisingai elgiasi, sprsdamas pasaulio
reikalus" [Pew, 2003].) Kad suvelnint prietaravim, pastebima Tarp-
tautins politikos nuostat programoje, kai kurie amerikieiai dar kart pri-
simin svarbiausius vyriausybs argumentus dl karo. Dabar buvo i naujo
minimos tokios prieastys, kaip engiamos tautos ivadavimas i tironiko ir
genocidinio reimo bei pagrind taikingiems ir demokratikiems Artimiesiems
Rytams klojimas. Prajus mnesiui po karo buvusi maumos nuomon virto
daugumos poiriu: 58 proc. amerikiei pasisak u kar, net jei Irake ir
Primiau sunk sprendim. nebt rasta masinio naikinimo ginkl (Gallupo institutas, 2003). Nesvar-
inodamas tai, k inau bu, ar masinio naikinimo ginklai bus rasti, ar ne, - teig respublikon par-
iandien, priimiau tok pat tijos vieosios nuomons tyrjas Frankas Luntzas (2003), - nes prieastis,
sprendim." dl kurios buvo pradtas karas, pasikeit."
George W. Bush, Paintinio disonanso teorija aikina savs tikinimo reikin ir pateikia ke-
2005 m. gruoio 12 d. let stulbinani prognozi. Pasiirkime, ar js galjote jas numatyti.
Nepakankamas pateisinimas
sivaizduokite, jog dalyvaujate eksperimente, kur sureng krybingasis Fes-
tingeris ir jo studentas J. Merrillas Carlsmithas (1959). Jums itis valand
reikia atlikinti nuobodias uduotis, pavyzdiui, be paliovos sukioti medi-
n dur ranken. Kai baigiate, tyrjas (Carlsmithas) paaikina, kad jo tiks-
las - itirti, kaip lkesiai veikia darbo proces. U dur laukiantis kitas da-
lyvis privals tikti, kad eksperimentas bus domus. I pairos labai susi-
krimts tyrjas (kur Festingeris valand valandas mok, kol jo vaidyba ta-
po labai tikinama), paaikina, kad asistentas, kuris paprastai tikinja kitus
dalyvius, negals atvykti seans. Grydamas rankas tyrjas maldauja:
Gal js galtumte j pavaduoti?". ,
Tai daroma mokslo labui, be to, jums sumokjo, todl sutinkate pasakyti
kitam eksperimento dalyviui (kuris i ties yra tyrjo asistentas), jog tik k
patyrte didel malonum. I ties? - klausia tariamasis eksperimento da-
lyvis. - Prie savait mano draug dalyvavo iame eksperimente ir sak, kad
jis nuobodus." O ne, - atsakote js, - jis i ties labai domus. Besukin-
damas tas rankenas, gerai pasimanktinsite. Esu tikras, kad jums labai pa-
tiks." Galiausiai dar kas nors, tiriantis, kaip mons reaguoja iuos ekspe-
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 173
+1,5
+1,1
E
If
S1+0,!

i
1
?
2
a
o
-0,5
-1,0
Slyga:
Disonanso
Kontrolin (jokio melo) 20 doleri
Jokio
disonanso
Nerykus
disonansas
Pasakiau, kad nuobodus eksperi-
mentas yra domus. Neturjau
pakankamo motyvo itaip pasielgti.
Hm, 0 gal jis buvo savaip domus..."
i
i
i
Pasakiau, kad nuobodus
eksperimentas yra domus. Taiau
turjau pakankam prieast -
20 doleri atlyg - itaip pasielgti."
i
Pasakiau, kad nuobodus
eksperimentas yra domus. Taiau
turjau pakankam prieast -
20 doleri atlyg - itaip pasielgti."
i i i i
1 doleris
Rykus
disonansas
4.5 PAVEIKSLAS
Nepakankamas pateisinimas
Disonanso teorija teigia,
kad kai savo veiksm
negalime pateisinti ioriniu
atpildu ar prievarta, mes
patiriame disonans, kur
suvelninti galime tikdami,
kad pasielgme teisingai.
altinis: Duomenys i:
Festinger ir Carlsmith, 1959.
rimentus, paprao, kad atsakytumte klausimus apie i savo patirt sukio-
jant dur ranken.
0 dabar apie prognoz: kuriai slygai esant lengviausiai patiktumte savo
mau melu ir teigtumte, kad eksperimentas i ties buvo domus? Gav u
tai tiek, kiek buvo sumokta kai kuriems dalyviams - vien doler, ar dos-
nesn- 20 doleri umokest? Prieingai vyraujaniai nuomonei, kad veiks-
mingesnis yra didesnis atlygis, Festingeris ir Carlsmithas rmsi eidiama
prielaida: gavusieji vien doler (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas
melui) bus labiausiai link savo nuostatas derinti su veiksmais. Turdami ne-
pakankamai savo veiksmus pateisinani aplinkybi, jie patirs didesn dis-
komfort (disonans) ir todl bus labiau suinteresuoti patikti tuo, k pada-
r. Gavusieji 20 doleri turs pakankam savo poelgio pateisinim ir todl
turt patirti maesn diskomfort. 4.5 paveiksle matome, kad rezultatai pa-
tvirtino i intriguojani prognoz.*
Daugyb vliau atlikt eksperiment patvirtino, kad veiksmai labiausiai
veik nuostatas tada, kai monms atrodydavo, kad jie turi pasirinkimo laisv
ir gali numatyti savo veiksm pasekmes. Vieno eksperimento dalyviams rei-
kjo magnetofono juost rayti anekdotus, kuriuose pajuokiami advokatai
(pavyzdiui: Kaip suinoti, kad advokatas meluoja? Jo lpos kruta.") ie
skaitymai daniau suformuodavo neigiam poir advokatus tada, kai bu-
nepakankamo pateisinimo
efektas
(insufficient justification effect)
Disonanso suvelninimas,
iekant vidini poelg
pateisinani prieasi, kai
iorinio pateisinimo nepakan-
ka".
Yra dar vienas io XX a. etajame deimtmetyje atlikto eksperimento aspektas, apie
kur retai usimenama. sivaizduokite, j og j s galiausiai vl susitinkate su tyrju, kuris
siningai paaikina vis tyrim. Js ne tik suinote, kad buvote apgautas, bet i js
dar papraoma grinti 20 doleri. Ar sutiktumte? Festingeris ir Carlsmithas rao, kad
visi Stenfordo universiteto studentai neprietaraudami grino pinigus. Tai yra iankstinis
6 aprayt skyriuje stulbinani nuolaidumo ir konformistikumo tyrim pavyzdys. Kaip
vliau pamatysime, jei aplinkybs yra aikios ir apibrtos, mons daniausiai atitinka-
mai reaguoja j keliamus reikalavimus.
174 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
vo galima ne priverstinai, o paiam pasirinkti, skaityti ar ne (Hobden ir 01-
son, 1994). Kito eksperimento metu mons u niekingus 1,5 dolerio turjo
parayti rain. Kai rainyje reikjo rodinti k nors tokio, kuo autoriai ne-
tikjo - sakykime, btinum padidinti mokest u moksl - per ma atlyg
gav autoriai jaut iek tiek didesn palankum tokiai politikai. Remiant ki-
tai rasei palanki politik, gali ger pus pasikeisti js poiris ne tik
politik, bet ir rases. Tai ypa akivaizdiai pasireikia tada, kai susiduria-
ma su prietaravimais arba jei manoma, kad svarbs mons i ties perskaitys
parayt rain (Leippe ir Eisenstadt, 1994; Leippe ir Elkin, 1987). Jausda-
mi atsakomyb u savo odius, mons patys pradeda labiau jais tikti. Ap-
simetimas tampa sitikinimu.
Anksiau pastebjome, kad nepakankamo pateisinimo principas veikia ski-
riant bausmes. Vaikams bus lengviau reikalavim neaisti su viliojaniu aislu
paversti sitikinimu [kad negalima su juo aisti], jei jiems bus tik lengvai
pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Kai tvas ar motina sako:
Sutvarkyk savo kambar, Doni, nes kitaip a tau nusuksiu sprand", - Do-
niui nereiks iekoti vidinio motyvo tai daryti. Rimtas pagrasinimas yra pa-
kankamas pateisinimas.
Atkreipkite dmes tai, kad paintinio disonanso teorija pabria ne san-
tykin atlygio ar bausms u kiekvien veiksm efektyvum, o tai, kas ins-
piruoja elgtis taip, kaip pageidaujama. Pagal i teorij Donis turt saky-
ti: Tvarkau savo kambar, nes noriu, kad jis bt tvarkingas", o ne: Tvar-
kau savo kambar todl, kad tvai man sprand nusuks, jei ito nepadary-
siu". Kai studentai sitikin, kad patys sutiko atlikti pasilyt visuomenei nau-
ding darb, jie lengviau apsisprendia dalyvauti ir kitose savanorikose ak-
cijose nei tie, kurie jauiasi es priversti tai daryti (Stukas ir kiti, 1999). Taigi
galioja principas: nuostatos kyla i veiksm, u kuriuos mes jauiams bent
i dalies atsakingi.
k slepia teorija
Leonas Festingeris
apie disonanso suvelninim
Po 1934 met ems drebjimo Indijoje u nelaims zonos ri-
b pasklido gandai, kad netrukus laukia dar didesns nelaims.
Man atrod, jog ie gandai gali bti nerimo pateisinimas" - i-
nojimas, pateisinantis usitsusi baim. i idja padjo man
sukurti disonanso suvelninimo teorij, teigiani, kad savo pa-
saulir mons sieja su savo jausmais arba jau atliktais
veiksmais.
Pjr J^T^
Leonas Festingeris
1920-1989
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 175
Pasak ios teorijos, autoritarinis valdymas efektyvus bna tik valdiai
kontroliuojant, nes mons nra link prievartinio poelgio paversti vidiniu
sitikinimu. C. S. Lewiso knygos The Horse and His Boy, 1974 (Arklys ir
jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: Blogiausia, kad
pabuvs vergu ir visk dars per prievart pastebi, jog ir niekieno neveriamas
nebesugebi prisiversti" (p. 193). Disonanso teorija tvirtina, kad skatinti ir
padrsinti reikia taip, kad tai sukelt pageidaujam elges. Taiau ji taip pat
atkreipia dmes, kad vadovai, mokytojai ir tvai turt skatinti tik tiek, kiek
btina pageidaujamam poelgiui suadinti.
Disonansas primus sprendimus
Suvokiama pasirinkimo laisv ir atsakomyb pabriama turint omenyje tai,
kad sprendimai sukelia disonans. Susidr su svarbiu sprendimu - koki
auktj mokykl stoti, su kuo draugauti, kok darb pasirinkti, - mes da-
nai atsiduriame tarp dviej vienodai patraukli alternatyv. Galbt prisime-
nate atvej, kai k nors sipareigoj skausmingai suvokte, kaip to, ko atsi-
sakte, patrauklumas disonuoja su to, k pasirinkote, nepatogumu. Jei nu-
sprendte gyventi student miestelyje, galbt suvokte, kad atsisakte erd-
vaus buto dl ankto, triukmingo bendrabuio. Jei nusprendte gyventi ne
student miestelyje, galbt suvokte, kad is sprendimas reikia didesn at-
stum nuo student miestelio ir nuo draug ir kad teks patiems gamintis valg.
Prim svarbius sprendimus, paprastai suvelniname disonans, iauk-
tindami pasirinkt alternatyv ir nuvertindami atmest. Atlikdamas pirm i
paskelbt disonanso eksperiment (1956) Jackas Brehmas papra Mineso-
tos universiteto moter vertinti atuonis gaminius, tokius kaip kaip skru-
dintuvas, radijo imtuvas ir plauk diovintuvas. Po to Brehmas parod mo-
terims du gaminius, kuriuos jos vertino labai panaiai, ir pasak, kad vien
i j jos gali pasiimti. Vliau, i naujo vertindamos tuos paius atuonis ga-
minius, moterys pirmenyb suteik pasirinktam ir maiau vertino atmest
daikt. Atrodo, kai jau esam pasirink, ol kitapus tvoros neatrodo alesn.
Jei tursime galvoje paprastus sprendimus, sprendimo virsmas sitikini-
mu gali sukelti perdt savikliov (Blanton ir kiti, 2001). Tai, k nuspren-
diau, privalo bti teisinga." Efektas gali pasireikti labai greitai. Robertas
Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebjo, kad dalyvavusieji laybose per
irg lenktynes kur kas optimistikiau irjo layb rezultatus nei tie, ku-
rie dar tik ruosi dalyvauti. Per tas kelias akimirkas eilje prie layb lan-
gelio niekas nepasikeit, iskyrus tai, kad pasitraukdamas nuo jo mogus jau
bna padars ryting veiksm ir atitinkamai j igyvens. I savo patirties,
gytos patariant, kur dstytoj priimti darb, inau, jog kartais tarp dviej
galimybi bna labai nedidelis skirtumas. Kompetencija dstytojo, vos ne
vos gavusio darb, i pairos beveik nesiskiria nuo negavusio io darbo,
taiau tik tol, kol praneate savo sprendim.
Kiekvieno apsisprendimo
metu js esms, priimanios
sprendimus, centre vyksta
nestiprus pokytis, paveriantis
j truput kitokia nei iki tol."
C. S. Lewis,
Mere Christianity, 1942
(Paprasiausia
krikionyb")
176 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Geriausiai save galime
painti ne mstydami,
o veikdami."
Goethe, 1749-1832
Sprendimai patys sukuria juos palaikanius pateisinimus. Danai ie pa-
teisinimai bna pakankamai tvirti, ir kai vienas i j paalinamas - tarkime,
pradinis, - sprendimas dl to nelunga. Alison nusprendia parvykti namo,
jei lktuvo bilieto kaina nevirys 400 doleri. Paaikja, kad bilietas nra
brangesnis, tad Alison j usisako ir pradeda galvoti apie kitus kelions
privalumus, kurie jai kelia diaugsm. Atvaiavus biliet kas paaikja,
kad bilietai pabrango iki 475 doleri. Taiau Alison jau apsisprendusi. Kaip
ir prekiautojui automobiliais naudojant emai paleisto kamuolio taktik, mo-
nms, teigia Robertas Cialdinis (1984, p. 103), niekada neauna galv, kad
i papildom prieasi galjo apskritai nebti, jei i pat pradi nebt
priimtas sprendimas".
savs suvokimo teorija
(self-perception theory)
Teorija, teigianti, kad nebdami
tikri dl savo nuostat mes
sprendiame apie jas taip,
kaip galvot kitas mus stebintis
mogus, analizuodamas ms
elges ir aplinkybes, kurioms
esant jis vyko.
Savs suvokimas
Nors disonanso teorija inspiravo daugel mokslini tyrim, jos analizuoja-
mus reikinius gali paaikinti ir paprastesn teorija. Pagalvokime, kuo rem-
damiesi darome ivadas apie kit moni nuostatas. Mes stebime, kaip mo-
gus elgiasi konkreioje situacijoje, ir paaikiname jo elges atsivelgdami arba
to mogaus savybes bei nuostatas, arba aplinkos poveik. Matydami, kaip
tvai priveria maj Siuzi pasakyti atsipraau", jos atsipraym mes sie-
jame su situacijos poveikiu, o ne su asmeniniu mergaits apgailestavimu. Kai
Siuzi atsiprao niekieno neveriama, sprendim atsiprayti priskiriame pa-
iai Siuzi (r. 4.6 pav.)
Savs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas, 1972) daro prie-
laid, kad mes panaiai vertiname ir savo pai elges. Kai ms nuostatos
silpnos arba neapibrtos, mes stebime save lyg i alies. Kit asmen nuo-
Kodl veiksmai veikia nuostatas?
4.6 PAVEIKSLAS
Nuostatos kyla i poelgio
Prisistatymas
(spdio val dymas)
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 177
Galiu stebti save bei savo
veiksmus lygiai kaip ir
paalinis stebtojas."
Anne Frank,
The Diary of a Young Giri,
1947 (Dienoratis")
Raikos bdai ir nuostatos
Js, kaip i pradi ir a, galite skeptikai vertinti savs suvokimo reikm.
Taiau eksperimentai, kuri metu tiriamas veido iraikos poveikis, silo bd,
kaip efekt patirti. Kai Jamesas Lairdas (1974, 1984), prijungs prie studen-
t veid elektrodus - sutraukite iuos raumenis", suraukite antakius" - pri-
vert juos raukytis, ie teig pajut pykt. domiau ibandyti kit Lairdo at-
radim: priversti ypsotis mons jautsi es laimingesni, o karikatros jiems
atrod juokingesns. Paskatinti nutaisyti laiming (o ne pikt ar lidn) vei-
d mons gali prisiminti daugiau diugi akimirk arba pastebti, kad lai-
ms bsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird, 2003). irdami savo veido
iraikas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti, 1998).
Visi mes esame tai patyr. Bname suirz, taiau staiga suskamba telefo-
nas ar kas nors pasibeldia duris, ir tai priveria mus elgtis maloniai ir man-
dagiai. Kaip sekasi?" Puikiai, ai. O kaip tau?" Na, neblogai..." Jei m-
s jausmai nra intensyvs, malonus elgesys gali i esms juos pakeisti. Sunku
ypsotis ir tuo pat metu bti sudirgusiam. Kai Mis Pasaulis pasirodo ypso-
damasi, galimas daiktas, ji stengiasi jaustis laiminga. inomi dain autoriai
Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome, gali bti pravartu
vilpauti linksm melodij". Veiksmais galime suadinti jausmus.
Netgi eisena gali turti takos savijautai. Kai liovsi skaityti skyri pa-
kilsite nuo knygos, pavaikiokite maais ingsneliais vilkdami kojas ir nu-
delb akis. Tai puikiausias bdas pasijusti prislgtiems. Sdkite vis die-
n apatika poza, dsaukite, atsakinkite tyliu, lidnu balsu, ir js melan-
cholija usits", pastebi Williamas Jamesas (1890, 463). Norite pasijusti ge-
statas atpastame atidiai stebdami, kaip jie elgiasi, kai j niekas nevaro.
Panaiai suvokiame ir savo nuostatas. Kai girdiu save kalbant, suvokiu sa-
vo nuostatas; kai stebiu savo veiksmus, suprantu, ar tvirti mano sitikinimai.
Tai ypa bdinga tada, kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti iori-
niais suvarymais. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo, kokie mes esame.
Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasil panaiai aikinti emo-
cijas. Jis teig, kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. Tarkime,
moteris mike susiduria su riaumojaniu lokiu. I baims padanja jos pul-
sas, isiskiria adrenalinas ir moteris pabga. Vadinasi, baim moteris patiria
matydama. Kai mir brolis Henry, Jamesas puol gili depresij, bet tiki-
no save elgtis taip, lyg gyvenim bt galima valdyti. Netrukus jis tai gal-
jo daryti i tikrj. Kai universitete turiu skaityti paskait, pabundu prie aur
ir nebegaliu umigti. Todl darau ivad, kad tikriausiai jaudinuosi.
Ar mons, suvok, kad sutiko atlikti nedidel pageidavim, pradeda sa-
ve laikyti paslaugiais, neatsisakaniais pagelbti? Ar dl ios prieasties ko-
jos tarpduryje" reikinio eksperiment dalyviai vliau sutiko patenkinti di-
desnius praymus? I ties taip, tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwel-
las (2003). Poelgis gali keisti savojo A samprat.
178 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Pasak vokiei psichologo
Fritzo Stracko ir jo bendradarbi
(1988), monms karikatros
atrodo juokingesns, kai jie
laiko pietuk sukand dantimis
(sijungia ypsen sukeliantys
raumenys), o ne tada,
kai pietukas yra suspaustas
tarp lp (dirba su ypsena
nesuderinami raumenys).
Laisva emocijos raika
ioriniais enklais j suinten-
syvina. Antra vertus, kiek
manoma slopinant visus
iorinius enklus, ms
emocijos suvelnja."
Charles Darwin,
The Expression of the
Emotions in Man and Animals,
1887 (moni ir gyvn
emocij raika")
riau? Minutl pavaikiokite plaiais ingsniais, mojuodami rankomis ir i-
rdami priek.
Jei veido iraika veikia jausmus, tai gal imituodami kit moni veido
iraik geriau suprastume, k jie jauia? Katherinos Burns Vaughan ir Joh-
no Lanzettos (1981) atlikto eksperimento ivados leidia teigti, kad suprastu-
me. Jie papra Dartmuto koledo student stebti mog, patiriant elek-
tros ok. Vieniems stebtojams buvo liepta pamaius oko reakcij nutai-
syti skausming veido iraik. Jei, kaip teigia ne tik Freudas, ireikdami
emocij mes galime jos atsikratyti, tai skausminga veido iraika turt veikti
raminamai (Cacioppo ir kiti, 1991). I ties, palyginti su tais, kurie nesisteng
dirbtinai keisti savo veido iraikos, skausming grimas nutais studentai
pamat, kaip stebimas mogus patiria elektros ok, smarkiau prakaitavo, o
j pulsas padandavo. Imituodami kito mogaus emocijas, stebtojai labiau
jas sijausdavo. Ivada: kad pajustume, k jauia kiti mons, mgdioki-
me j veido iraikas.
Ties pasakius, nereikia n stengtis. Stebdami kit moni veidus, k-
no laikysen, klausydamiesi j balso, natraliai ir nesmoningai akimirks-
niu mgdiojame juos (Hatfield ir kiti, 1992). Mes sinchronizuojame savo
judesius, kno laikysen ir balso ton. itaip elgdamiesi geriau suvokiame,
k ie mons jauia. Be to, tai skatina usikrsti emocijomis", o is rei-
kinys padeda suprasti, kodl smagu bti tarp laiming moni ir slogu tarp
prislgt (14 skyrius).
Veido iraika taip pat turi takos ms nuostatoms. domaus eksperimento
metu Gary Wellsas ir Richardas Petty papra Albertos universiteto studen-
t patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai pur-
tant galv. Kas buvo palankiausi laidos atvilgiu? Tie, kurie linkiojo gal-
va. Kodl? Wellsas ir Petty spja, kad pozityvios mintys sutampa su link-
iojimu galva ir nedera su jos purtymu. Ibandykite tai patys ko nors klau-
sydamiesi: ar jauiats labiau pritaris linksdamas galva, ar purtydamas?
Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panaiai atrado, kaip
abloniki veiksmai sukelia ablonik mstym. Vieno eksperimento metu
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 179
jis apreng dalyvius gelbjimo liemenmis, pritvirtino svarmenis prie rie
ir kulkni ir papra oriai pavaikioti, kaip vaikto nutuk mons. Po to
jie turjo papasakoti spdius apie mog, perskait apraym apie j. Nu-
tukusius mones imitavusieji (labiau negu kontrolins grups dalyviai) ap-
rayt mog apibdino kaip turint nutukusiems monms bding bruo
(draugik, nerang, liguist). Kito eksperimento dalyvi buvo paprayta
vaikioti ltai, kaip vaikto pagyven mons. ie dalyviai aprayt asme-
n apibdino vyresniems monms bdingais stereotipiniais bruoais. Veiks-
mas daro tak mstymui.
Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija
Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efekt - maiausias paskatinimas,
kuris paskatina kak padaryti, daniausiai bna paveikiausias siekiant, kad
jiems i veikla patikt ir kad jie j tst. Paintinio disonanso teorija silo
tai toki io reikinio interpretacij: kai iorini paskat nepakanka poel-
giui pateisinti, atsiradus prietaravim suvelniname vidiniu jo pateisinimu.
Savs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aikindami savo poelg mons
atkreipia dmes tuometines slygas. sivaizduokite, kad girdite, kaip ka-
kas imintingai" silo padidinti mokest u moksl, nes u tok silym gavo
20 doleri. inoma, is pareikimas atrodys ne toks nuoirdus, nei tuo atve-
ju, kai manytumte, kad is mogus pasak savo nuomon ne u atlyg. Galbt
panaias ivadas darome ir stebdami save.
Savs suvokimo teorija engia dar vien ingsn. Prieingai nuomonei,
jog atpildas visada sustiprina motyvacij, i teorija teigia, kad nepamatuotas
atpildas kartais turi paslpt kain. Atlyginant monms u tai, k jie ir taip
mgsta daryti, galima pratinti juos darb susieti su atlygiu. Taip silpnina-
mas j sitikinimas, kad jie tai daro dl malonumo. Edwardo Deci bei Ri-
chardo Ryano (1991, 1997) Roesterio universitete ir Marko Lepperio bei
Davido Greene (1979) Stenfordo universitete, taip pat Annos Boggiano ir
jos koleg (1985, 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai rod,
kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. Pradkite mokti monms
Natralus mgdiojimas
ir emocij infekcija".
Sutariantys mons,
kaip ie du savanoriai, nufilmuoti
Franko Bemieri ir jo
bendradarbi (1994) tyrimo
metu, jauia didesn tarpusavio
ry.
per didelio pateisinimo efektas
(overjustification effect)
Vidins motyvacijos slopinimas,
paperkant mones, kad jie
daryt tai, k jau ir taip daro;
tada jie savo veiksmus gali
laikyti iorikai kontroliuojamais,
o ne savaime patraukliais.
180 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
4.7 PAVEIKSLAS
Vidin ir iorin motyvacija
Kai mons be atpildo
arba neveriami daro tai,
kas jiems patinka, jie
supranta, kad taip tenkina
savo pomg. Iorinis
atpildas sumenkina vidin
motyvacij, ir jie pradeda
savo veiksmus sieti
su iuo skatinimu.
Iorinis atpildas
(pvz., doleriais)
Jokio iorinio
atpildo
Savs suvokimas: Darau
tai, nes tas man patinka."
Savs suvokimas: Di j ^ K
tai, nes man moka."
Iorin
motyvacija
Vidin
motyvacija
u aidim menant msles ar sprendiant kryiaodius, ir ilgainiui jie tuo
usiimins reiau nei tie, kurie aidia negaudmi umokesio. Paadkite vai-
kui atlyginti u tai, k jis ir taip su diaugsmu daro (sakykime, aisti su
graiais spalvotais ymekliais), ir jo aidim paversite darbu (r. 4.7 pav.).
Yra tokia pasaka, puikiai atskleidianti per didelio pateisinimo efekto rai-
d. Vienoje gatvje, kurioje kiekvien popiet triukmingai aisdavo vaikai,
gyveno vienias senas mogus. Triukmas j erzino, todl vien dien jis pa-
sikviet berniukus prie savo dur ir pasak, kad jam labai patinka linksmi
vaik balsai. Jis paadjo kiekvienam duoti po 50 cent, jei jie sugr ir ry-
toj. Kit dien vaikai sugujo prie senio nam ir aid aistringiau nei bet
kada. Vyrikis jiems sumokjo ir paadjo atlyginti ir kit dien. Vaikai vl
sugro kaudami, o senukas vl jiems sumokjo, taiau kart tik po 25
centus. Kit dien vaikai gavo tik po 15 cent, ir senukas paaikino, kad jo
menki itekliai iseko. Bet gal galtumte rytoj ateiti aisti u 10 cent?"
Nusivyl berniukai pasak senukui, kad nebesugr. Jie aikino, kad u 10
cent itis popiet aisti prie jo nam neapsimoka.
Pasak savs suvokimo teorijos, nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio
intereso, nes mons vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suin-
teresuotumu (Bradley ir Mannell, 1984; Tang ir Hali, 1994). (Kaip ir pasakos
heroj, simyljusi medkirt ir vliau suinojusi, kad tai princas.) Ir jei pagy-
rimas u ger darb padeda jaustis kompetentingesniais ir skmingesniais, jis
i ties gali sustiprinti ms vidin motyvacij. Teisingas skatinimas taip pat
gali skatinti krybingum (Eisenberger k kiti, 1999, 2001, 2003).
Per didelio pateisinimo efektas pasireikia tada, kai kas nors i anksto pa-
silo nebtin atpild, akivaizdiai siekdamas kontroliuoti elgsen. Svarbu,
kokia atpildo rekm: atpildas ir pagyrimas informuoja mones apie j pa-
siekimus (kai mons ima galvoti, kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stip-
rina vidin motyvacij. Atpildas, kuriuo siekiama kontroliuoti ir tikinti, kad
btent tai yra pastang prieastis (Dariau dl pinig"), sumaina malonios
uduoties patrauklum (Rosenfeld ir kiti, 1980; Sansone, 1986).
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 181
Tad kaip galime ugdyti moni pasitenkinim uduotimis, kurios nra sa-
vaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nu-
sivylimu. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. Jonas
gali pirm kart nenorti eiti pas mones silyti preki. Tokiais atvejais t-
vai, mokytojai ar vadovai turt taikyti atitinkamas priemones, skatinanias
elgtis taip, kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble, 1985; Workman ir Wil-
liams, 1980). Kai mogus paklsta, jam reikia pasilyti vidin io poelgio
motyv: Mans nestebina, kad tau taip seksi lankantis pas klientus, nes tu
esi valgi ir puikiai moki bendrauti su monmis".
Jei mokiniams suteiksime pakankam motyv atlikti uduot ir girdami
padsime jiems jaustis imananiais, galbt sustiprinsime j pasitenkinim bei
susidomjim konkreiu dalyku. Kai pateisinam aplinkybi bna per daug -
taip nutinka, kai mokytojai nurodinja, kaip reikia elgtis, ir skatina, kad ga-
lt kontroliuoti - vaik noras mokytis gali sumati (Deci ir Ryan, 1985,
1991). Mano jaunesnysis snus per savait mikliai prarydavo" 6-8 knygas,
kol bibliotekoje nepradjo veikti skaitytoj klubas, paadjs vakarl tiems,
kurie per tris mnesius perskaitys 10 knyg. Po trij savaii snus per sa-
vaitinius vizitus bibliotek pradjo imti tik vien arba dvi knygas. Kodl?
Nes, inai, tereikia perskaityti 10 knyg."
Teorij palyginimas
Susipainome su vienu paaikinimu, kodl elgesys turt paveikti nuostatas
(prisistatymo teorija). Susipainome ir su dviem paaikinimais, kodl elgesys
natraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida, kad savo poel-
g pateisiname siekdami sumainti vidin diskomfort, ir 2) savs suvokimo
teorijos prielaida, kad mes stebime savo elges ir darome logikai pagrstas
ivadas apie savo nuost at as, panaiai kaip stebdami kitus mones
sprendiame apie j nuostatas.
Atrodyt, kad pastarieji du paaikinimai prietarauja vienas kitam. Kuris
i j teisingas? Neginijam argument surasti sunku. Daugeliu atvej abu
jie leidia tiktis toki pat prognozi, ir kiekvien i j mes galime pakore-
guoti, kad jis apimt daugum ia aptart ivad (Greenwald, 1975). Dary-
las Bernas (1972), savs suvokimo teoretikas, teigia, kad abi ios teorijos
daro uuomin lojalumo bei estetikos klausimus. Tai byloja apie mogikojo
veiksnio tak mokslinms teorijoms (r. 1 skyri). Gamtai negalioja nei di-
sonanso, nei savs suvokimo teorija. Abi teorijjos yra mogaus fantazijos
vaisius - krybiki bandymai supaprastinti ir paaikinti tai, k pastebjome.
Moksle nra neprasta, kad kur nors princip, pavyzdiui, nuostatos kyla
i veiksm", galima nuspti vadovaujantis keletu teorij. Fizikas Richardas
Feynmanas (1967) stebjosi, kad viena i nuostabi gamtos savybi" yra
gausyb puiki galimybi" j apibdinti: Nesuprantu, kodl tikslius fizi-
kos dsnius galima ireikti tokia gausybe bd" (p. 53-55). Kaip skirtingi
keliai gali atvesti t pat tak, taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie
182 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
to paties principo. Kad ir kaip bt, tai tik sustiprina ms tikjim iuo prin-
cipu. Jis virsta tikinamu ne tik dl patvirtinani duomen, bet ir todl, kad
paremtas daugiau nei viena teorija.
savs tvirtinimo teorija
(self-affirmation theory)
Teorija, teigianti, kad
a) mons, nepageidautinai
elgdamiesi, danai patiria
grsm savo vaizdiui, ir kad
b) jie tai gali kompensuoti
sutvirtindami kit savojo A
aspekt. Jei vienoje srityje ikyla
grsm moni savivaizdiui, jie
tai kompensuoja arba i naujo
sutelkdami dmes, arba savo
poelgiais pagerindami situacij
kurioje nors kitoje srityje.
Disonansas kaip suadinimas
Ar galime teigti, kad kuri nors teorija yra geresn? Vienas svarbus aspektas
akivaizdiai patvirtina disonanso teorij. Prisiminkime, kad disonansas api-
briamas kaip suadinta nemalonios tampos bsena. Kad sumaintume i
tamp, mes turtume keisti savo nuostatas. Savs suvokimo teorija nieko
nesako apie tamp, kuri atsiranda, kai ms veiksmai ir nuostatos tarpusa-
vyje nedera. i teorija tik daro prielaid, kad kai ms nuostatos apskritai
yra netvirtos, mes savo elges bei aplinkybes laikome nuostat supratimo raktu
(kaip mogus, sakantis: I kur man inoti, k galvoju, kol neigirdau, k
pasakiau?" [Forster, 1976]).
Ar tariamai disonans iprovokuojanios aplinkybs (pavyzdiui, priimant
sprendimus ar atliekant veiksmus, prietaraujanius ms nuostatoms) i ties
veikia nemaloniai? Be abejo, jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes,
u kurias mogus jauiasi atsakingas (Cooper, 1999). Jei niekam negirdint
pasakote tai, kuo netikite, disonansas bus minimalus. Jis bus kur kas dides-
nis, jei js odius lyds nemalons rezultatai - jei kas nors jus igirs ir
patiks, jei neigiamas poveikis bus nepataisomas, jei nukents mogus, ku-
ris jums patinka. Be to, jei jausits atsakingas u ias pasekmes - tarkim,
negalite lengvai ignoruoti io veiksmo, nes sutikote j padaryti arba galjote
numatyti jo pasekmes - kils nemalonus prietaravimas. Kad tai vyko, gali
iduoti sustiprjs prakaitavimas ir padanjs pulsas (Cacioppo ir Petty, 1986;
Croyle ir Cooper, 1983; Losch ir Cacioppo, 1990).
Kodl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks su-
sierzinimas? Todl, teigia Claude Steele (1988) savs tvirtinimo teorija, kad
tokie veiksmai trikdo. Jie veria mus jaustis kvailai. Jie kelia grsm jausmui,
kad esame patikimi ir geri. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus
mes save tvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei verts pojt.
Kaip manote, kas nutinka, kai monms, atlikusiems j nor neatitinkanius
veiksmus, pasilome atkurti savivert, pavyzdiui, gerais darbais? Keli eks-
periment metu Steele pastebjo, kad kai savasis A buvo atkurtas, mons
(ypa tie, kurie atjo eksperimentus turdami tvirt savojo A samprat) jaut
kur kas maesn poreik teisintis (Steele ir kiti, 1993). Tie, kuri savivert stip-
riai ireikta ir tvirta, taip pat reiau teisina save (Holland ir kiti, 2002).
Tad disonansas i ties kelia tamp, ypa jei kyla grsm saviverts ir
orumo jausmui. Taiau ar btina vidin tampa tam, kad atsirast nuostat,
kaip poelgio padarinio, efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano, kad taip.
Kai alkoholis sumaina disonanso sukelt nepasitenkinim, nuostat, kaip
poelgio padarinio, efektas inyksta. Viename i savo eksperiment Steele ir
jo kolegos papra Vaingtono universiteto student parayti es, kuriame
4 skyr i us. ELGESYS IR NUOSTATOS 183
bt palankiai atsiliepiama apie mokesio u moksl padidinim. Studentai
sumaino dl to kilus disonans velnindami savo nusistatym prie mokest
u moksl - kol po nemaloni raini jie neigr alkoholio, kuris buvo pa-
teiktas kaip alaus ir degtins degustavimo eksperimento dalis.
Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama
Disonansas sukelia nepasitenkinim, todl pasielgus prie savo nuostatas tenka
save tikinti. Taiau disonanso teorija negali paaikinti vis fakt. Kai mo-
ns gina pozicij, sutampani ar beveik sutampani su j nuomone, pro-
cedros, kurios paprastai sumaina nepasitenkinim, nuostat pokyio ne-
panaikina (Fazio ir kiti, 1977, 1979). Disonanso teorija taip pat negali pa-
aikinti per didelio pateisinimo efekto, nes jei sumokama u tai, k patinka
daryti, neturt kilti didel tampa. O kaip tada, kai veiksmas neprietarauja
jokiai nuostatai - kai, pavyzdiui, mons tra provokuojami ypsotis arba
susiraukti. ia taip pat neturt bti jokio disonanso. Visais iais atvejais
savs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus.
Trumpai tariant, atrodo, kad disonanso teorija skmingai paaikina pro-
cesus, kuriuos sukelia aikiai apibrt nuostat neatitinkantys veiksmai: mes
jauiame tamp, o kad j sumaintume, pradedame atitinkamai koreguoti
nuostatas. Taip disonanso teorija aikina nuostat kait. Kai ms nuostatos
dar nra apibrtos, savs suvokimo teorija atskleidia j. formavimosi pro-
ces. Veikdami bei mstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas, ku-
rios lems vlesn ms elgsen (Fazio, 1987; Roese ir Olson, 1994).
APIBENDRINIMAS
Kodl elgesys veikia nuostatas?
Trys konkuruojanios teorijos aikina, kodl ms veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Prisistaty-
mo teorija teigia, kad mons, ypa tikrinantys savo elges, kad sudaryt ger spd, nuostatas
pakoreguoja taip, kad atrodyt, jog jos sutampa su veiksmais. Yra pakankamai rodym, kad
mons, vieai reikdami savo nuostatas, pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytoj. Taiau
i teorija taip pat rodo, kad nuostatos i ties keiiasi.
t Dvi teorijos teigia, kad veiksmai atitinkamai keiia nuostatas. Pagal disonanso teorij nuostatos
keiiasi dl tampos, kuri patiriame, kai ms poelgiai arba svarbs sprendimai prietarauja
nuostatoms. Kad i tamp sumaintume, iekome vidini pateisinani motyv. Disonanso teori-
ja, be to, teigia, kad juo maiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus iorinmis aplinky-
bmis, juo labiau jauiams u juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostat kaita kyla.
t Savs suvokimo teorija daro prielaid kai kai nuostatos silpnos, paprasiausiai stebime savo
poelgius bei aplinkybes, kuriomis jie vyksta, ir atitinkamai vertiname nuostatas. Viena i domes-
ni savs suvokimo teorijos ivad yra per didelio pateisinimo efektas": atlyginant monms u
j mgstam veikl galima paversti malonum nuobodiu darbu (jei is atlyginimas skatina i
veikl sieti su atlygiu).
Faktai patvirtina abiej teorij teiginius ir pera ivad kad kiekviena j apibdina tai, kas vyksta,
esant tam tikroms slygoms.
Nuostabu, kad ir po 40 met
nuo paintinio disonanso
teorijos paskelbimo ji tebra
tokia pat stipri ir domi."
Socialins psichologijos
ekspertas Jack W. Brehm
(1999)
184 I dal i s. SOCI ALI NI S MSTYMAS
Post scriptum:
kaip elgesiu pakeisti save
Jei norite k nors paversti proiu, darykite tai.
Jei nenorite ko nors paversti proiu, nedarykite to.
Kad atsikratytumte proio, pakeiskite j kita veikla.
Epiktetas, graik filosofas stoikas
Jei norime nugalti
nemalonius emocinius
igyvenimus, privalome...
altakraujikai ianalizuoti
prieastis, kurios skatint
kitokius, prieingus polinkius,
kuriuos norime puoselti."
VVilliam James,
What is an Emotion? 1884
(Kas yra emocijos?")
iame skyriuje apraytas principas, kad nuostatos kyla i veiksm, leidia
daryti svarbi gyvenimik ivad: jei norime reikmingai save pakeisti, ne-
reikia laukti nei nuvitimo, nei kvpimo. Kartais reikia tiesiog veikti - pra-
dti rayti straipsn, paskambinti telefonu, aplankyti mog - nors mums ir
nesinori to daryti. Jacues Barzunas (1975) suvok, kad veiksmas teikia ener-
gijos ir patar pradedantiems raytojams dirbti net ir tada, kai sumanymai ir
vaizduot nekelia pasitikjimo:
Jei esate per daug kukl s vert i ndami save arba pernel yg abejingi savo skaitytojui,
i j s vis tiek rei kal auj ama, kad rayt umt e. Prisiverskite patikti, kad norite
priversti k nors sutikti su j s nuomone; kitaip tariant, pasirinkite t ez ir
pradki t e j detaliai aikinti ... I pradi tai parei kal aus nedideli pastang - tik
f or mul avi mo - taiau vliau pastebsite, kad j s pret enzi ngumas tirpsta, o j o
viet ui ma susi domj i mas. Tema j us uval dys, kaip uval do visus profesionalius
rayt oj us (p. 173-174).
Nuostat, kaip veiksm padarinio, fenomenas nra nei nelogikas, nei ste-
buklingas. Tai, kas mus skatina veikti, taip pat gali skatinti ir mstyti. Ray-
dami rain ar atlikdami vaidmenis, susiduriame su prieingais poiriais ver-
ianiais mus inagrinti argumentus, kuriuos kitu atveju neatkreiptume d-
mesio. Taip pat ir informacij geriausiai atsimename tada, kai esame j i-
dst savo odiais. tai k man para vienas studentas: A i ties nesu-
pratau savo sitikinim tol, kol j nevardijau". Todl bdamas dstytojas ir
autorius turiu sau priminti, jog neprivalau visada pateikti galutin ivad. Ge-
riau skatinti studentus mstyti, pasitelkus teorijos silomas prielaidas ir pri-
veriant juos aktyviai klausyti bei skaityti. Raant ias pastabas toks spdis
stiprja. Prie imt met toki pat ivad padar filosofas ir psichologas Wil-
liamas Jamesas (1899): Be reakcijos nebus suvokimo, be tinkamos iraikos
nebus spdio - tai didysis principas, kurio mokytojas privalo niekada ne-
pamirti".
Socialin
taka
Iki iol daugiausia nagrinjome vidinius reikinius - kaip mes
vienas apie kit galvojame. Dabar paanalizuokime iorinius
reikinius - kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. To-
dl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbsime apie pagrindin sociali-
ns psichologijos problem - socialins takos gali.
Kokios yra tos nematomos socialins jgos, kurios mus
traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialins takos tyrimai
apvieia tas nematomas virveles, kuriomis socialinis pasaulis
mus valdo. ioje dalyje atskleisime tas subtilias jgas, ypa
kultros tak (5 skyrius), socialinio konformizmo poveik
(6 skyrius), tikinjimo principus (7 skyrius), dalyvavimo
grups gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendr vis i
veiksni reikm kasdiense situacijose.
Atsivelgdami iuos takos veiksnius galsime geriau su-
prasti moni nuotaikas ir elges, lengviau atsispirti nepa-
geidaujamoms manipuliacijoms, bti imintingesni ir patys
tampyti savo virveles".
Genai, kultra ir lytis
Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin
vairov?
Genai, evoliucija ir elgsena
Kultra ir elgsena
Atkreipkime dmsi Kultrinis gyvnas
Mokslini tyrim ivada. Praeivi prasilenkimas Rytuose ir
Vakaruose
Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus?
Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam
Socialinis dominavimas
Agresija
Seksualumas
Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus?
Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai
Mintys apie evoliucin psichologij
Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija
Lytis ir hormonai
Kul t ra ir lytis: kultros diktatas?
Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose
Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui
Bendraami perduodama kultra
Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt?
Biologija ir kultra
K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi panaumus
ir skirtumus
Situacijos galia ir mogus
Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio
produktais, ar architektais?
K
itos civilizacijos, esanios u keli viesmei nuo ms, mokslinin-
kai, kuriems patikta itirti homo sapiens, artdami prie ems paju-
Gimstame vienodi, tampame to kylant jaudul. J tyrimo planas buvo stebti du atsitiktinai pasirinktus
skirtingi." mones. Pirmasis stebjimo objektas - Janas, kovingas atrialieuvis Los An-
Konfucijus, The Analects delo advokatas, uaugs Nevilyje, taiau persikls Amerikos Vakarus,
(Analektai") nes norjo patirti Kalifornijos gyvenimo bd". Janas turjo meils nuoty-
k ir isiskyr, dabar skmingai gyvena su antrja mona. Draugai j apib-
dina kaip turint savo nuomon, pasitikint savimi, linkus konkuruoti ir iek
tiek dominuoti.
Antrasis stebjimo objektas - japon Tomoko - gyvena kartu su vyru ir
dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiej sutuoktini tv na-
m. Tomoko didiuojasi, kad yra gera dukt, itikima mona ir rpestinga
motina. Draugai j apibdina kaip mandagi, maloni, pagarbi, jautri ir
besirpinani savo eima.
Kokias ivadas apie mogikj prigimt gali padaryti svetimos civiliza-
cijos mokslininkai, stebdami i ma dviej skirting lyi bei kultr mo-
ni imt? Ar jie nebandys daryti prielaid, kad ie du mons atsovauja skir-
tingiems poriams? O gal juos nustebins po ioriniais skirtumais slypintys
panaumai?
Klausimai, ikil mokslininkams i kitos civilizacijos, iandien aktuals
ir j kolegoms emje: kuo mes, mons, skiriams? Kuo esame panas?
ie svarbiausi socialin vairov atspindintys klausimai tapo, kaip isireik
istorikas Arthuras Schlesingeris (1991), pavojinga ms laik problema".
Ar esame pajgs imokti priimti kultrini skirtum draskomo pasaulio vai-
rov, vertinti savo kultrin tapatum ir pripainti mogikojo panaumo laips-
n? Esu sitikins, kad galime. Kad pamatytume, kodl, panagrinkime mo-
nijos evoliucijos ir kultros itakas. Ir pasiirkime, kaip tai gali padti su-
prasti lyi panaumus bei skirtumus.
Koki tak mums daro mogikoji
prigimtis ir kultrin vairov?
iuolaikiniame mstyme dominuoja du poirio mogikuosius panaumus bei skirtumus
aspektai: evoliucinis, pabriantis moni giminyst, ir kultrinis, akcentuojantis j vairov.
Beveik visi sutinka, kad reikalingi abu: ms genai formuoja prisitaikanias smegenis, kurios
yra tarsi kietasis diskas, priimantis kultros programin rang.
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 189
Daugeliu svarbi aspekt Janas ir Tomoko labiau panas nei skirtingi. Ka-
dangi jie yra vienos didels eimos su bendrais protviais nariai, tai panai
ne tik j biologija, bet ir elgsena. Kiekvienas i j suvokia pasaul, jauia
trokul ir imoksta gimtj kalb, naudodamasis vienodais gimtais mecha-
nizmais. Ir Janui, ir Tomoko labiau patinka saldus nei rgtus skonis, jie abu
optin spektr skaido panaias spalvas. Jie ir j giminaiiai visame pasau-
lyje ino, k reikia suraukti antakiai ar ypsena.
Janas ir Tomoko - ir visi kiti mons - yra socialins btybs. Jie jun-
giasi grupes, prisitaiko ir pripasta socialinio statuso skirtumus. Jie u ge-
ra moka geru, baudia u eidimus ir gedi mirus vaikui. Bdami kdikiai,
madaug 8 mnesi amiaus jie pradjo bijoti nepastam moni, o su-
brend imoko palankumo savo grupei. Susidr su monmis, kuri nuo-
statos arba savybs nra panaios, jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Ant-
ropologas Donaldas Brownas (1991, 2000) nustat kelis imtus toki uni-
versali elgsenos ir kalbos modeli.
Ateiviai mokslininkai, kur beusuk surast mones besilinksminanius
ir okanius, besijuokianius ir verkianius, dainuojanius ir besimeldian-
ius. Visur mons labiau link gyventi draugje - eimose ar grupse, o ne
pavieniui. Visur ir visada eimos dramos - nuo graik tragedij, kin groi-
ns literatros iki meksikiei muilo oper - pasiymi panaiu siuetu (Dut-
ton, 2006). Tas pat bdinga ir nuotyki istorijoms, kuriose stiprus ir drsus
vyras, padedamas iminting senoli, nugali blog nuostabios moters ar i-
gsdint vaik diaugsmui. ie panaumai apibria ms mogikj pri-
gimt. velgiant giliau, mes i ties visi esame giminaiiai.
Genai, evoliucija ir elgsena
Universals poelgiai, apibriantys mogikj prigimt, kyla i ms bio-
loginio panaumo. Galime sakyti mano protviai kil i Airijos" ar mano
aknys - Kinijoje" ar esu italas", bet antropologai teigia, kad madaug prie
100 000 met visi gyvenome Afrikoje (Shipman, 2003). Dl klimato kaitos
ir galimybi apsirpinti maistu ie ankstyvieji humanoidai per Afrik mig-
ravo Azij, Europ, Australij ir galiausiai abu Amerikos emynus. Pri-
sitaikydami prie naujos aplinkos ie pirmieji mons isiugd skirtumus, kurie,
vertinant antropologikai, yra palyginti neseni ir pavirutiniki. Pavyzdiui,
t, kurie liko Afrikoje, odos pigmentas buvo tamsesnis - Harvardo psicho-
logas Stevenas Pinkeris vadina tai apsauga nuo tropik sauls" (2002). Tie,
kurie nukeliavo toliau iaur nuo ekvatoriaus, gijo viesesn od, geban-
i sintetinti vitamin D esant maesniam sauls viesos kiekiui. Taiau is-
torikai visi esame afrikieiai.
I ties buvome afrikieiai taip neseniai, kad nepakako laiko sukaupti
daug nauj gen variant", pastebi Pinkeris (2002, 143). Tad jei mokslinin-
kai, atvyk i kitos civilizacijos, tyrint ms genus, mes, mons - netgi
190 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
natralioji atranka
(,natrai selection)
Evoliucijos procesas, kurio metu
gamta atrenka savybes,
geriausiai padedanias
organizmams igyventi ir
daugintis konkreioje aplinkoje.
evoliucin psichologija
(evolutionary psychology)
Elgsenos evoliucijos tyrimas,
remiantis natraliosios atrankos
principais.
Psichologija stovs ant nauj
pamat."
Charles Darwin,
The Origin of Species, 1859
(Ri kilm")
iorikai skirtingi Janas ir Tomoko - atrodytume stulbinamai panas, kaip
viengeniai. Ms yra daugiau nei impanzi, taiau genetikai jos vairesns.
Kad paaikint ms ir vis kit ri savybes, brit gamtininkas Char-
lesas Danvinas (1859) sukr evoliucijos teorij. Jis patar sekti paskui ge-
nus. Darvvinui u idj, kad natralioji at ranka skatina evoliucij, filoso-
fas Danielis Dennettas (2005) pasil skirti aukso medal kaip u geriausi
kada nors ikelt idj".
Supaprastinta i teorija skambt taip:
Individai turi daug skirting palikuoni.
ie palikuonys varosi dl ilikimo savo aplinkoje.
Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina j galimybes daugin-
tis ir ilikti ioje aplinkoje.
Tie palikuonys, kurie igyvena, perduoda genus ateinanioms kartoms.
Taigi laikui bgant populiacijos savybs gali kisti.
Natralioji atranka reikia, kad formuojasi daugiau tam tikr gen - t,
kuri nulemtos savybs padidina galimyb igyventi taip ilgai, kad sptum
susilaukti palikuoni ir juos iauklti. Pavyzdiui, sniegingoje Arkties gam-
toje poliarini loki genai, nulemiantys stor maskuojanios baltos spalvos
kail, nugaljo genetinje konkurencijoje ir dabar dominuoja. Kartoje dy-
kum aplinkoje daugelyje ri dominuoja genai, programuojantys vasaros
mig (iemos miego atitikmuo vasar). Kalbant biologikai, svarbiausias gy-
venimo tikslas - sulaukti vaikaii.
Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natraliosios atrankos pro-
cesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. Evoliucin psichologija
tiria, kaip natralioji atranka suteikia pirmenyb ne tik konkreiam kontekstui
tinkanioms fizinms savybms - poliarini mek kailiams, iknosparni
garso lokacijai, moni gebjimui skirti spalvas - bet ir psichologinms sa-
vybms bei socialinei elgsenai, padedaniai genams ilikti bei plisti (Buss,
2005). Evoliuciniai psichologai sako, kad mes, mons, esame tokie, kokie
esame, dl to, jog i ms protvi palikuoni gamta atsirinko tuos, kurie
turjo ms savybes - pavyzdiui, tuos, kurie labiau vertino veln mais-
ting bei kaloring maist ir nemgo kartaus, rgtaus, danai nuodingo prie-
skonio. Neturintiems i pomgi tikimyb ilikti ir savo genais prisidti prie
palikuoni buvo maesn.
Bdami judrios gen mainos, mes neiojame savo protvi palikim-
privilegij prisitaikyti. Ilgims visko, kas protviams padjo ilikti, plisti ir
puoselti savo atalas, kad jos taip pat galt igyventi ir daugintis. irdies
paskirtis - varinti krauj", - pastebi psichologas Davidas Barashas (2003).
Smegen paskirtis", - priduria jis, - valdyti organus ir elgsen taip, kad
evoliucija vykt maksimaliai skmingai. tai ir viskas."
Evoliucinis poiris irykina mogikosios prigimties universalum. Mes
ne tik isaugome pomg tam tikram maistui, bet ir panaiai atsakome tai
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTI S 191
90
80
70
60
50
j 40
'ra
I 30
< 20
Ar manote, kad nesusituokusioms
poroms turti vaik yra blogai?
Indija Singapras Taivanas Jungtins Kanada Didioji Vokietija Islandija
Amerikos Britanija
Valstijos
5.1 PAVEIKSLAS
Kultriniai skirtumai
ie atsakymai 1997
Gallupo instituto visame
pasaulyje atlikt apklaus
parodo ms kultrin
vairov.
altinis: Gallup ir Lindsey,
1999.
tokius socialinius klausimus: kuo a turiau pasitikti ir ko bijoti? Kam tu-
riau padti? Kada ir su kuo turiau tuoktis? Kam turiau paklusti ir k
galiu valdyti? Evoliucins psichologijos specialistai tvirtina, kad emocijomis
ir elgsena ireikti ms atsakymai iuos klausimus yra tokie patys, kokie
buvo ir ms protvi atsakymai.
Kadangi ios socialins uduotys bendros visiems monms, visi link
jas panaiai sprsti. Pavyzdiui, visi mons skirsto kitus pagal j gali ir
socialin padt. Ir visi turi idj dl ekonominio teisingumo (Fiske, 1992).
Evoliucins psichologijos specialistai irykina ias universalias savybes, at-
siradusias natraliosios atrankos keliu. Taiau kultros nustato konkreias
taisykles, kuriomis vadovaujantis reikia sprsti iuos socialinius gyvenimo
klausimus.
Kultra ir elgsena
Galbt svarbiausias panaumas ir ms, kaip ries, skiriamasis bruoas -
gebjimas imokti ir prisitaikyti. Evoliucija pareng mus krybikai gyventi
kintaniame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos, pradedant ekvatoriaus
diunglmis ir baigiant Arkties ledynais. Palyginti su bitmis, paukiais ir
unimis, gamta mus laiko u ilgesnio genetikos pavadlio. Todl ironika,
kad mogikoji biologija sudaro slygas kultrinei vairovei. Ji leidia vie-
nos kultros atstovams vertinti tiesum, skatinti atvirum ar palankiai i-
rti ikivedybinius lytinius santykius, tuo tarpu kitose kultrose ie dalykai
gali bti nepriimtini (r. 5.1 pav.). Socialinis psichologas Roy Baumeisteris
(2005, p. 29) pastebi: evoliucija sutvr mus kultrai". (r. skyrel Atkreip-
kime dmes. Kultrinis gyvnas")
isitiesk visu giu, dvikoje
bedione. Ryklys galbt
greiiau plaukia, gepardas
greiiau bga, iurlys greiiau
skrenda, kapucinas mikliau
laipioja, dramblys stipresnis,
raudonmedis ilgiau gyvens.
Taiau tu esi labiausiai i vis
apdovanotas."
Richard Dawkins,
The Devil's Chaplain, 2003
(Velnio kapelionas")
kultra
(culture)
Didels moni grups
puoseljami ir naujoms kartoms
perduodami ilgalaikiai elgesio
modeliai, idjos, nuostatos
ir tradicijos.
192 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Gino dalyviai, palaikantys
prigimties" pus, patys save
taip prigsdino gen galia bei
neivengiamumu, kad
nepastebjo svarbiausio
dalyko: juk genai yra j
pusje."
Matt Ridley,
Nature via Nurture, 2003
(Prigimtis via patirtis")
Evoliucin psichologija atsivelgia aplinkos tak. Ji pripasta, kad mus
formuoja prigimties ir patirties sveika. Genai nra stabilus dalykas. J raika
priklauso nuo aplinkos. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuoli tyrimo metu
irykjo geno nukrypimas, didins rizik susirgti depresija, bet tik stipraus
streso, pavyzdiui, skyryb, atveju (Caspi ir kiti, 2003). Nei stresas, nei ge-
nas atskirai depresijos nesukeldavo. Ji kildavo tik j sveikoje.
Gamta mus, mones, pasirinko ne tik dl dideli smegen bei biceps, bet
ir dl socialins kompetencijos. \ pasaul ateiname pasireng imokti kal-
b, susisaistyti ryiais ir kartu su kitais rpintis maistu, globoti jaunus ir sau-
goti save. Tad gamta mus i anksto parengia mokytis, nesvarbu, kokiai kult-
rai priklausytume (Fiske ir kiti, 1998). Kultrinis poiris, nors ir pripasta,
kad elgsenai svarbs evoliucionav genai, pabria mogaus gebjim prisi-
taikyti. Konfucijus teig: moni prigimtis panai, juos skiria proi skir-
tumai". Kultr tyrintojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005)
pastebi, kad skirtingi visi ir likome. Nepaisant vietimo sistemos tobuljimo,
neiname vientisos globalios kultros link, nepastebime kultr susiliejimo.
Kultrinis visuomens paveldas - nepaprastai tvarus dalykas" (p. 46).
atkreipkime dmes
Kultrinis gyvnas
Aristotelio teigimu, esame socialiniai gyvnai. Mes, mons, bent
vienu bruou esame panas [vilkus ir bites: puikiai jauiams
bdami grupse ir drauge dirbdami.
Roy Baumeisterio nuomone, esame kakas daugiau - kul-
triniai gyvnai (taip jis pavadino savo knyg - The Cultural
Animal, Oxford University Press, 2005). mons labiau negu
kiti gyvnai geba panaudoti kultros galias gyvenimui pagerinti.
Baumeisteris rao: Kultra-geriausia socialumo iraika". Kul-
trai turtume dkoti u tai, kad bendravimui naudojame kalb
vaiuojame viena kelio puse, iem valgome vaisius ir u juos
bei automobilius atsiskaitome pinigais. Kultra leidia ilikti ir
daugintis, o gamta apdovanojo mus smegenimis, kurios, kaip
niekas kitas, suteikia galimyb bti kultringais. Kiti gyvnai taip
pat turi kultros ir kalbos uuomazg. Buvo pastebta, kad be-
dions imoksta nusiplauti maist ir gebjim perduoda savo
palikuonims. impanzs iek tiek geba kalbti. Taiau n viena
ris nepajgia i kartos kart kaupti paangios patirties taip,
kaip mons. Ms protviai XIX a. neturjo automobili, van-
dentiekio namuose, elektros, oro kondicionieri, interneto, mul-
timedijos grotuv, lipni lapeli. U tai, kad iandien visa tai
turime, reikt dkoti kultrai. Intelektas skatina naujovi kri-
m o kultra leidia joms plisti - paskleisti informacij ir naujo-
ves laike bei erdvje.
Baumeisteris pastebi, kad darbo pasidalijimas - dar vie-
nas didiulis ir galingas kultros pranaumas". Vieni i ms
dirba ems kyje, stato namus, o kiti - skaitantys i knyg-
mgaujasi j darbo vaisiais. I tikrj knygos taip pat yra darbo
pasidalijimo kultros pavyzdys. Nors tik vieno laimingojo pavard
yra ant ios knygos virelio, i tikrj j kr tyrintoj, apval-
ginink, padjj, redaktori komanda. Knygos ir kitos naujo-
sios informacijos sklaidos priemons tampa ini, kurios yra ga-
linga paangos jga, platinimo bdu.
Baumeisteris daro ivad kad kultra yra ikirtin mo-
gaus ypatyb. Kultra padeda mums tapti kakuo daugiau ne-
gu talent, pastang, kit individuali bruo visuma. Kultra-
didiausia dovana, koki esame gav ... Pavieniui btume tik
neprotingi gyvuliai, palikti aplinkybi valiai. Drauge galime ilai-
kyti sistem leidiani pagerinti gyvenim sau, savo vaikams
ir tiems, kurie ateis po ms."
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 193
Kultrine vairov
Kalb, paproi ir elgsenos ypatum vairov pera mint, kad i esms elg-
sena ne nustatyta i anksto, bet programuojama sociumo. Todl genetinis pa-
vadlis gana ilgas. tai k teig sociologas Ianas Robertsonas (1987):
Amerikieiai val go austres, t ai au neval go sraigi. Pranczai val go sraiges, taiau
nevalgo skri. Zul usai val go skrius, taiau neval go uvies. ydai val go uv,
taiau neval go kiaulienos. Indusai val go ki aul i en, bet neval go j aut i enos. Rusai
valgo j aut i en, bet neval go gyvai . Ki nai val go gyvat es, bet neval go moni .
Naujosios Gvi nj os Jal geniai mogi ena yra delikatesas, (p. 67)
Jei visi gyventume homogenikose etninse grupse atskiruose pasaulio
regionuose, kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena, kultrin vairov bt
maiau susijusi su ms kasdieniu gyvenimu. Japonijoje, turinioje 127 mi-
lijonus gyventoj, i kuri 126 milijonai yra japonai, kultriniai skirtumai
neyms. Prieingai yra Niujorke, kur dauguma gyventoj susiduria su iais
skirtumais kelet kart per dien, nes i 8 milijon miesto gyventoj treda-
lis gim usienyje, ir n viena etnin grup mieste nesudaro daugiau kaip
35 proc.
Kultrin vairov mus supa vis glaudiau. Pasaulis darosi panaus di-
diul kaim, kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu patu,
reaktyviniais lktuvais ir tarptautine prekyba. Amerikietikus" dinsus 1872
m. irado emigrantas i Vokietijos Levi Straussas, viename Pranczijos mies-
telyje irast medvilnin audin panaudojs genes stiliaus kelnms, kurias d-
vjo Genujos jreiviai (Legrain, 2003). Nuo Shakespeare Antonijaus ir Kle-
opatros", Verdio Aidos" iki Forsterio Kelions Indij" mene ir literat-
roje atsispindi nuostabi kultr sveika. Ms dienomis neinomas prana-
as" pasak, kad niekas taip neapibdina globalizacijos, kaip princess Dia-
nos mirtis: Anglijos princes su savo egiptieiu draugu patenka autoava-
rij Pranczijos tunelyje, vaiuodami vokiku automobiliu su olandiku va-
rikliu, kur vairuoja belgas, igrs per daug kotiko viskio. Juos japoni-
kais motociklais lydi ital paparaciai. Sualotuosius brazilikais vaistais gy-
do amerikietis gydytojas." vairiose tautose egzistuoja kultrin vairov. Pa-
vyzdiui, JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalum ir
autonomij (Niu Hempyro valstijos devizas - Gyventi laisvam arba mir-
ti"), tuo tarpu pietinse valstijose labiau vertinami mogika iluma, bendra-
darbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti, 2002).
Kitokia kultra kartais gali priblokti. Amerikieiai vyrai gali nejaukiai
pasijusti, kai Artimj Ryt valstybi vadovai, sutikdami JAV prezident,
buiuoja j skruost. Vokiei studentui, nepratusiam danai bendrauti su
ponu profesoriumi, gali atrodyti keista, kad tame universitete, kuriame a dir-
bu, dstytoj kabinet durys visada atviros studentams. Iraniet student, pir-
m kart Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's, il-
gai rausiasi popieriniame maielyje, iekodama valgymo ranki, kol susivo-
194 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
kia, kad kiti lankytojai keptus bulvi iaudelius ima pirtais. Daugelyje pasau-
lio vietovi geriausios js ir mano manieros bt etiketo paeidimas! Japoni-
joje besilankantys usienieiai sunkiai perpranta socialinio aidimo taisykles -
kada nusiauti batus, kaip sipilti arbatos, kada teikti dovanas ir kada jas i-
vynioti, kaip elgtis su auktesns ar emesns socialins padties asmeniu.
Migrantai ir pabgliai dabar labiau nei bet kada sumaio kultras. Ry-
tai yra Rytai, o Vakarai yra Vakarai, ir niekada jie nesusitiks", ra XIX a.
brit raytojas Rudyardas Kiplingas. Taiau iandien Rytai ir Vakarai, Pie-
ts ir iaur susitinka nuolatos. Italija tapo namais daugeliui alban, Vokietija
- turkams, Anglija - pakistanieiams, o i to kilo ir draugyst, ir konfliktai
(pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. liepos mnes). Vie-
nas i ei kanadiei, vienas i dvylikos amerikiei yra imigrantas. Dirb-
dami, aisdami ir gyvendami su skirting kultr monmis, geriau galime
suprasti, koki tak mums daro ms kultra, ir gerbti kultr skirtumus.
Jei norime, kad konflikt padalytame pasaulyje sivyraut taika, turime gerbti
skirtumus ir vertinti panaumus.
normos
(norms)
Priimtino ir laukiamo elgesio
taisykls. Normos nurodo, kaip
dera" elgtis. (Kitaip sakant,
normos apibria daugumos
elges, - tai, kas yra normalu.)
Normos: laukiamas elgesys
Sprendiant i etiketo taisykli, visose kultrose galioja tam tikras deramo
elgesio modelis. iuos socialinius lkesius arba normas danai laikome nei-
giama, kalinania ir veriania aklai tsti tradicijas jga. Normos i ties
varo ir kontroliuoja - taip skmingai ir taip subtiliai, kad j beveik nejau-
iame. Kaip uvis vandenyje, taip kiekvienas i ms esame pasinr savo
kultr ir, nordami suprasti jos tak, privalome i jos itrkti. Kai mato-
me olandus elgiantis taip, k usienieiai pavadint olandiku stiliumi - sa-
ko oland psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997), -
mes danai net nepagalvojame, kad itoks elgesys tikrai bdingas olandams."
Nra geresnio bdo painti savos kultros normas, kaip kelions, leidian-
ios pastebti, kad kas nors elgiasi vienaip, o mes - kitaip. Gyvendamas ko-
tijoje savo vaikams turjau aikinti, kad europieiai valgo ms laikydami
akut kairje rankoje. Taiau mes, amerikieiai, manome, kad mandagu i
pradi ms susipjaustyti, o po to akut perimti dein rank. Sutinku,
kad tai nra efektyvu. Taiau mes valgome itaip."
Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrstos ir var-
anios. Daugumai vakariei musulmoni moter ydo dvjimas atrodo
nepagrstas ir varantis, taiau itaip nemanoma daugumoje musulmonik
kultr. Spektaklis sklandiai vyksta, jei aktoriai gerai moka vaidmenis. Taip
ir socialiniai santykiai reikiasi sklandiai, kai mons ino, ko kada tiktis.
Normos - tai tarsi socialini mechanizm alyva. Neaikiose situacijose, kai
neinome, kokios normos galioja, mes stebime, kaip elgiasi kiti, ir atitinka-
mai elgiams patys.
vairios kultros skiriasi ekspresyvumo ir asmenins erdvs normomis.
Tlam oficialios elgsenos iaurieiui ekspresyvios Viduremio jros kult-
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 195
ros atstovas gali atrodyti iltas, avus, nedalykikas ir gaitantis laik". Vi-
duremio jros krat atstovui iaurs europietis gali atrodyti dalykikas,
altas ir pernelyg galvojantis apie laik" (Triandis, 1981). oficiali vaka-
rien vluojanius Lotyn Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatikas
j partneri i iaurs Amerikos punktualumas. iaurs amerikieiai Japo- -
nijoje gali pasigesti aki kontakto tarp praeivi. (r. skyrel Mokslini ty-
rim ivada. Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose".)
Asmenin erdv - tai tarsi burbulas arba apsaugin zona, kuri susiku-
riame nordami isaugoti distancij tarp savs ir kit. Keiiantis situacijai,
kinta ir burbulo dydis. Su nepastamais monmis stengiams ilaikyti ma-
daug 1,2 m ar didesn atstum. Neperpildytuose autobusuose, tualetuose ar
bibliotekose saugome savo erdv ir gerbiame kit. Draugams leidiame pri-
eiti ariau, danai per 60-90 cm.
mons skirtingi: vieniems reikia daugiau asmenins erdvs, kitiems -
maiau (Smith, 1981; Sommer, 1969; Stockdale, 1978). Amiaus grups taip
pat skiriasi: suaugusieji stengiasi ilaikyti didesn atstum nei vaikai. Vyrai
vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Dl neinom prieasi ariau
ekvatoriaus gyvenanioms tautoms bdinga maesn asmenin erdv, ia
mgstama vienas kit liesti bei glbesiuotis. Pavyzdiui, britams ir skandi-
navams patinka didesnis atstumas nei pranczams ir arabams; iaurs Ame-
rikos gyventojai siekia ilaikyti didesn asmenin erdv nei Lotyn Ameri-
kos ali atstovai.
Kad pamatytumte, kaip veikia sibrovimas kito mogaus asmenin erdv,
paaiskite aidim erdvs paeidjas". Atsisskite arba atsistokite madaug
per 30 cm nuo draugo ir pradkite pokalb. Stebkite, ar panekovas muis-
tosi, iri alin, atsitraukia ar kitaip isiduoda, kad jauia diskomfort? Tai
yra sujaudinimo, kur pastebjo sibrovim asmenin erdv tiriantys moks-
lininkai, poymiai (Altman ir Vinsel, 1978).
asmenin erdv
(personai space)
Apsaugin zona - tai erdv,
kuri norime isaugoti aplink
save. Jos dydis priklauso nuo to,
kaip artimai pastame
esanius alia.
Mano asmenyb prasideda
madaug 30 coli prieais
mano nos."
W. H. Auden,1907-1973
Kultriniai panaumai
Kultr skirtumus apsprendia mogaus gebjimas prisitaikyti. Taiau po plo-
nu kultrini skirtum sluoksniu tarpkultriniai psichologai velgia esmi-
n universalum" (Lonner, 1980). Kadangi priklausome tai paiai riai, pro-
cesai, kuriais grindiami skirtingi poelgiai, visur daugma vienodi. Sulauk
4 ar 5 met vaikai pradeda protauti", t. y. pradeda nutuokti, k galvoja kiti
(Norenzayan ir Heine, 2005). Jei jie mato, kaip i kito vaiko jam nepaste-
bint paimamas aislas, nepriklausomai nuo kultros geba numanyti, kad tas
vaikas galvos, jog aislas vis dar ten pat.
Universaliosios draugikumo normos. Visame pasaulyje mons laikosi gi-
mining draugysts norm. Atlik tyrimus Didiojoje Britanijoje, Italijoje,
Honkonge ir Japonijoje, Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) i-
skyr kelet kultrini norm skirtum, apibriant draugo vaidmen.
196 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
mokslini tyrim ivada
Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose
Mano universitete ir tame mieste, kuriame gyvenu, paprastai
mons prasilenkdami pavelgia vienas kitam akis ir nusiyp-
so. Britanijoje, kurioje praleidau du metus, tokie mikrosusidri-
mai pasitaiko reiau. Europieiui ms pasisveikinimas prasi-
lenkiant gali atrodyti iek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens
privatumui. O Vidurio Vakar Amerikoje aki kontakto vengi-
mas, sociolog vadinamas pilietiniu neatidumu", gali bti pa-
laikytas abejingumo demonstravimu.
Nordama imatuoti kultr skirtumus praeiviams prasilen-
kiant, Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama
tarptautin mokslinink grup atliko paprast eksperiment
Jungtinse Valstijose ir Japonijoje. Jame patys to neinodami
dalyvavo 1000 amerikiei ir japon psij. is tyrimas iliust-
ruoja, kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrim natra-
liomis slygomis. Kaip matome 5.2 pav., eksperimentuotojo
padjjas, madaug u 12 pd pamats ateinant psij, gali
pasirinkti vien i trij elgesio variant: 1) vengim (iri tiesiai
[priek); 2) vilgteljim mog maiau negu sekund; 3) vilgs-
n ir ypsen. I paskos einantis stebtojas fiksuoja psiojo
reakcij. Ar jis pavelgs padjj? Ar nusiypsos? Ar linktels
galv? Ar pasisveikins odiu? (Padjjas atsitiktinai pasirink-
davo vien i trij elgesio variant. Stebtojas neinojo, kaip jis
pasielgs. Taip buvo sukurtos aklos" eksperimento slygos.)
Galima bt tiktis, kad nepriklausomai nuo kultros ps-
tieji turt pavelgti, nusiypsoti, linktelti galv ir pasisveikinti
su tuo praeiviu, kuris pirmasis taip pasielgs, ypa jei tai - mote-
ris. 5.3 pav. matome, kad kultr skirtumai buvo pritrenkiantys.
Tyrimo grups hipotez pasitvirtino: atsivelgiant didesn ja-
pon pagarb privatumui ir kultrin j santrum bendraujant
su iorinmis grupmis, amerikieiai buvo daug daniau link
nusiypsoti praeiviui, linktelti galv ar pasisveikinti su juo.
Mokslininkai daro ivad kad Japonijoje nra spaudimo
atsakyti praeivio ypsen nes su juo nepalaikomi jokie santy-
kiai ir nra sipareigojimo atsiliepti jo pasveikinim". Ameriko-
je, prieingai, yra norma atsakyti draugikumo apraik.
' Dalyvis:
Pavienis praeivis,
arti jo nra kit
moni .
5.2 PAVEIKSLAS
Praeivi prasilenkimo iliustracija
altinis: Patterson ir kiti, 2006.
Eksperimentuotojo
padjjas:
Parodo iniciatyv
pasisveikinti
madaug ties 3, 5 m
atstumu iki praeivio.
Stebtojas:
Madaug 10 m u
konfederato. Stebi
dalyvio reakcij,
kai padj j as
ranka parodo,
kada pradti
stebj i m.
15
Vengi mas vilgteljimas vilgsnis ir ypsena
Slyga
5.3 PAVEIKSLAS
Amerikiei ir japon psij reakcija
altinis: pagal Patterson ir kiti, 2006.
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTI S 197
Pavyzdiui, Japonijoje ypa svarbu netrikdyti draugo, vieai j kritikuojant.
Taiau taip pat yra ir akivaizdiai universali norm: gerbti draugo asmeni-
n gyvenim; kalbantis irti akis; neatskleisti jo paslapi.
Universalieji bruoai. Visame pasaulyje mons link apibdinti kitus pagal
ias savybes: emocin stabilum, draugikum, atvirum, gebjim sutarti ir
siningum (John ir Srivastava, 1999; McCrae ir Costa, 1999). Jei testas
imatuoja iuos penkis svarbiausius" js asmenybs bruous, jis pakanka-
mai gerai apibdina js asmenyb, kad ir kur gyventumte.
Dar daugiau. Neseniai 49 alyse atliktas tyrimas atskleid, kad vairiose
tautose penkis svarbiausius asmenybs bruous (pavyzdiui, siningum ir
ekstraversij) mons vertina ne taip skirtingai, kaip mano daugelis (Terrac-
cioano ir kiti, 2005). Australai save laiko nepaprastai draugikais. Vokikai
kalbantys veicarai save laiko labai siningais. Kanadieiai save vadina ma-
loniais. I tikrj ie nacionaliniai stereotipai yra perdti - tikrieji skirtumai
visai nedideli.
Universalieji socialiniai sitikinimai. Honkongo socialins psichologijos eks-
pertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia, kad yra
ir penki universalieji socialiniai sitikinimai. Jie atliko tyrimus 38-iose alyse
ir prijo ivad, kad savo kasdieniame gyvenime mons taiko ias socialines
sampratas: cinizm, socialin sudtingum, atpild u stropum, dvasingum
ir likim (r. 5.4 pav.). Savo gyvenim mons reguliuoja pagal iuos sitiki-
nimus. Cinizmo alininkai bna maiau patenkinti gyvenimu, palankiau vertina
beatodairik atkaklum bei deiniosios pakraipos politik. Manantys, kad u
stropum atlyginama, link pasivsti tyrimams, planavimui ir konkurencijai.
Universaliosios socialins padties normos. Rogeris Brownas (1965, 1987;
Kroger ir Wood, 1992) pastebjo dar vien universali norm. Kur tik mo-
ns sukuria socialines hierarchijas, ten jie su auktesn padt uimaniais
monmis kalba taip pat pagarbiai, kaip kalbdami su nepastamais mo-
nmis. O su uimaniais emesn socialin padt jie kalba familiariau, krei-
piasi juos vardu, tarsi kalbtsi su draugu. Pacientai savo gydytoj krei-
Penki didieji socialiniai sitikinimai Klausimyno teiginio pavyzdys
/ v - !
Stiprios asmenybs linkusios inaudoti kitus."
5.4 PAVEIKSLAS
Leungo ir Bondo universalieji
socialiniai [sitikinimai.
Reikalus reikia sprsti atsivelgiant
konkreias aplinkybes."
Nuo likimo priklauso mogaus skms
ir neskms."
.Tikjimas stiprina psichikos sveikat.
.Pavyks, jei i ties pasistengsi.'
198 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Knygoje The Female Eunuch
(Moteris eunuche") Hermaine
Greer atkreipia dmes,
kaip meils kalboje moteris
yra sumenkinama iki maisto
ir gyvnli lygmens -
riukas, cukrelis, pyragiukas,
katyt, vityt.
piasi daktare", o gydytojai danai atsako kreipdamiesi pacient vardu. Stu-
dentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panaiai, t. y. nelygiaveriai.
Daugumoje kalb galimos dvi antrojo asmens vardio formos: pagarbi
ir familiari (pavyzdiui, Sie ir du vokiei kalboje, vous ir tu - prancz,
usted ir tu - ispan). Familiarij form mons paprastai vartoja bendrau-
dami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar eimos nariais, bet ir kal-
bdami su vaikais bei unimis) ir pavaldiniais. Vokietis vaikas jauiasi pa-
malonintas, kai nepastami mons j kreipiasi ne vardiu du", bet Sie".
is pirmasis Browno universaliosios normos aspektas - kad kreipinio for-
ma atspindi ne tik socialin atstum, bet ir socialin padt - koreliuoja su
antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasilo auk-
tesnio socialinio statuso asmuo. Europoje, kur dauguma por savo bendra-
vim pradeda mandagiu, oficialiu , j s" ir vliau pereina prie artimesnio tu",
kakas privalo parodyti iniciatyv didesniam artimumui. Kaip manote, kas
t padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis, turtingesnis ar inomesnis
i judviej gali pasakyti: Kreipkims vienas kit tu".
i norma prasiskverbia visas artimumo raikos formas, ne tik kalb.
Labiau priimtina skolintis raikl i draugo, pavaldinio arba udti rank jam
ant peties, negu taip atsainiai elgtis su nepastamais monmis ar virinin-
kais. Panaiai ir universiteto, kuriame dirbu, prezidentas pirmas pasikvieia
dstytojus savo namus, o tik paskui ie pasikvieia j. Taigi artimum re-
guliuoja auktesn padt uimantis asmuo.
Kraujomaios tabu. Nors skirtingose kultrose normos skiriasi, mons turi
kai kuri bendr taisykli. Tvai negali turti lytini santyki su savo vai-
kais, o artimi broliai ir seserys - vieni su kitais. Atrodo, is tabu paeidia-
mas daniau nei kakada man psichologai, taiau i norma vis dar yra vi-
suotin. Turdami galvoje biologines kraujomaios bausmes, evoliucins psi-
chologijos specialistai puikiai supranta, kodl mons visame pasaulyje prie
j nusiteik.
Karo normos. Yra netgi tarpkultrins normos, kaip kariauti. udant prie-
us galioja taisykls, kuri laikomasi imtmeius. Priimta dvti uniformas,
pagal kurias galima atskirti karius, pasiduoti pakeliant rankas auktyn, hu-
manikai elgtis su belaisviais (jei kariai nenuudomi, kol spja pasiduoti, v-
liau reikia juos maitinti). Nors ios normos tarpkultrins, jos nra univer-
salios. Kai Irako pajgos jas sulau ir puol ikl baltas, vliavas bei su-
reng pasalas perreng karius civili drabuiais, Jungtini Valstij karo at-
stovas pareik, kad abu ie veiksmai - rimiausi karo taisykli nesilaiky-
mo pavyzdiai" (Clarke, 2003).
Taigi vienos normos bdingos tik tam tikrai kultrai, kitos - universa-
lios. Kultros galia pasireikia kintaniomis normomis, nors daug lemia ge-
netinis polinkis arba, kitaip tariant, mogikoji prigimtis, kuria galima pa-
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 199
aikinti kai kuri norm universalum. Taigi prigimt galime priimti kaip uni- Esu tikras, kad [jei]
versal dalyk, o patirt - kaip kultrikai specifik. iuolaikin psichologija bt
isivysiusi, tarkime, Indijoje,
Iki iol iame skyriuje teigme, kad esame biologiniai gimins, nes priklau- p
S

C
hologai bt atrad
some vienai moni eimai. Pripainome, kad egzistuoja kultr vairov. . . . . . .
r
daugum t princip, kuriuos
Taip pat pastebjome, kaip skirtingose kultrose galioja skirtingos normos
airaoo vaKarieciai.
bei vaidmenys. Prisiminkime, kad svarbiausias socialins psichologijos tikslas _ , . . . . . ..
J
r- o j Tarpkulturines psichologijos
- ne sudaryti skirtum sra, o isiaikinti universalius elgsenos principus. specialistas
Mus domina tai, k tarpkultrins psichologijos tyrintojas Walteris Lonneris
E W
j||j
ams
^993^
(1989) vadina universalija psichologija - psichologija, kuri bt tokia pat
pagrsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje, kaip ir Romoje ar Botsvanoje".
Nuostatos ir elgsena skirtingose kultrose visada skirsis, taiau nuostat
poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas maiau. Nigerijoje ir Japo-
nijoje paaugli vaidmuo apibriamas kitaip nei Europoje ir iaurs Ameri-
koje, taiau visose kultrose lkesiai vaidmen atvilgiu daro tak socia-
liniams santykiams. Beveik prie imt met G. K. Chestertonas ra: jei kas
nors suprato, kodl Bondo gatvje mons dvi juodas skrybles, turjo taip
pat suvokti, kodl Timbuktu mons puoiasi raudonomis plunksnomis".
APIBENDRINIMAS
Koki tak mums daro mogikoji prigimtis
ir kultrin vairov?
Kuo mes, mons, esame panas ir kuo skiriams, ir kodl? Evoliucins psichologijos moksli-
ninkai tiria, kaip natralioji atranka skatina elgesio bruous, nuo kuri priklauso gen perdavi-
mas. Nors evoliucijos palikimo dalis yra mogui bdingas gebjimas imokti ir prisitaikyti (ir todl
skirtis vienas nuo kito), evoliucinis poiris pabria giminingum kur slygoja ms bendra
mogikoji prigimtis.
Kultrinis poiris irykina moni vairov - elgsen idjas bei tradicijas, padedanias api-
brti grup ir perduodamas i kartos kart Skirting kultr poiri bei elgsenos vairov
byloja, koki tak mums daro kultrins normos bei vaidmenys. Tarpkultrins psichologijos spe-
cialistai bando isiaikinti moni esmin universalum". Nepaisant skirtum, kultros turi tam
tikr bendr norm, pavyzdiui, draugo privatumo gerbimas, kraujomaios tabu.
Kaip paaikinti lyi panaumus
ir skirtumus?
Ir evoliucins, ir tarpkultrins psichologijos specialistai mgina paaikinti lyi skirtumus.
Prie praddami nagrinti j poirius, vilgtelkime esminius klausimus: kiek mes, vyrai ir
moterys, esame panas? Kiek skiriams? Ir kodl?
moni vairov apibdina daugyb dimensij. gis, svoris, plauk spalva
-tai tik kelios i j. Taiau savojo A sampratai ir socialiniams santykiams
apibrti svarbiausios dimensijos yra ras ir ypa - lytis, tad mons pir-
200 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
lytis
(gender)
Psichologijoje - biologins arba
socialiai slygojamos savybs,
pagal kurias mons apibria
vyr ir moter.
Net ir pagal fizines savybes
individuals skirtumai tarp
vyr ir individuals skirtumai
tarp moter gerokai pranoksta
lyi skirtumus. Dono
Schollanderio pasaulio
rekordas, kai per 1964 met
Olimpines aidynes jis 400
metr laisvu stiliumi nuplauk
per 4 minutes ir 12 sekundi,
2000-j olimpiadoje jam tebt
leids uimti septint viet
tarp moter, o nuo vyr
nugaltojo Brooke Bennetto
jis bt atsiliks 7 sekundmis.
miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti, 1992). Kai gimte, visi pirmiausia no-
rjo suinoti, berniukas ar mergait?" Kai gimsta vaikas hermafroditas, tu-
rintis vyrik ir moterik lytini organ derin, ir eima, ir gydytojai tradi-
cikai jauia poreik nustatyti tikrj vaiko lyt ir chirurgikai panaikinti dvi-
prasmikum. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turti lyt. Tarp nakties ir
dienos yra prieblanda. Taiau tarp vyro ir moters, kalbant sociologikai, i
esms nra nieko.
9 skyriuje nagrinsime, kaip rasin ir lytin priklausomyb veikia kit
moni poir mus bei elges su mumis. O dabar panagrinkime tik lyi
savybes. Kokie poelgiai universals vyrams? O moterims?
I 46 mogaus genomo chromosom 45 yra belyts", - pastebi Judith
Rich Harris (1998). Tad vyrai ir moterys panas pagal daugel fizini sa-
vybi, pavyzdiui, pagal ami, kada pradeda sdti, vaikioti, kada ima
dygti dantys. Jie panas ir daugeliu psichologini savybi - odynu, kry-
bingumu, intelektu, saviverts ir laims pojiu. Vyrai ir moterys vienodai
jauia, ilgisi, beprotikai myli savo vaikus, panaios ir j smegenys (nors
vyrai turi daugiau neuron, o moterys daugiau neuronini ryi). Taigi prie-
inga lytis" i ties yra beveik identika.
Bet ar turtume daryti ivad, kad vyrai ir moterys yra i esms tokie patys,
iskyrus kai kuriuos anatominius keistumus, kurie svarbs tik ypatingais at-
vejais? I ties skirtum yra, ir btent jie, o ne daugyb panaum, uvaldo
ms dmes ir atrodo reikmingi. Ir moksle, ir kasdieniame gyvenime skir-
tumai adina susidomjim. Palyginti su vyrais, statistin moteris
turi 70 proc. daugiau riebal ir 40 proc. maiau raumen, yra apie 12 cm
emesn ir sveria apie 20 kg maiau;
jautresn kvapams bei garsams;
dvigubai paeidiamesn nerimo bei depresijos.
Palyginti su moterimis, statistinis vyras
liau subrsta (dvejais metais), taiau anksiau mirta (vidutinikai pa-
saulyje - penkeriais metais);
jam tris kartus daniau diagnozuojamas ADHD (dmesio stokos ir hiper-
aktyvumo sutrikimas), jis keturis kartus labiau links saviudyb, penkis
kartus labiau tiktina, kad j nutrenks aibas;
daniau geba krutinti ausis.
XX a. atuntajame deimtmetyje mokslininkai nerimavo, kad itokie ly-
i skirtum tyrimai gali sustiprinti stereotipus. Ar lyi skirtumai bus lai-
komi moter trkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus
apie moteris - kad jos maiau fizikai agresyvios, globjikesns ir socialiai
jautresns, - ioms savybms diaugsmingai pritaria ne tik daugelis femi-
nisi, dauguma moni jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza, 2002;
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 201
Swim, 1994). Todl nenuostabu, kad daugumos moni sitikinimai bei jaus-
mai moterims palankesni nei vyrams (Eagly, 1994; Haddock ir Zanna, 1994).
Palyginkime vyr ir moter socialinius ryius, dominavim, agresyvum
ir seksualum. Apra iuos skirtumus galsime gilintis, kaip jie aikintini
evoliuciniu ir kultriniu poiriais. Ar lyi skirtumai atspindi natraliosios
atrankos tendencijas? Ar ie skirtumai yra kultros - vaidmen, kuriuos da-
nai vaidina vyrai bei moterys, ir situacij, kuriose jie veikia, - atspindys? O
gal lyt formuoja ir genai, ir kultra?
Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam
Pagal laikysen ir elgsen skirtumas tarp vyr gali svyruoti nuo nuomaus
konkurencingumo iki velnaus globjikumo. Taip pat skiriasi ir moterys. Ne-
neigdamos ito, psichologs Nancy Chodorovv (1978, 1989), Jean Baker Mil-
ler (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982, 1990) prijo ivad,
kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenyb artimiems, draugikiems san-
tykiams.
Palyginti su berniukais, mergaits bendrauja draugikiau ir aidia ne taip
agresyviai, pastebi Eleanor Maccoby (2002), remdamasi savo deimtmeius
trukusiais moksliniais lyi raidos tyrimais. O kai jie bendrauja su savo ly-
ties atstovais, ie skirtumai didja.
Individualistinse kultrose suaugusios moterys labiau linkusios apib-
dinti save santyki poiriu, noriau priima pagalb, daugiau bendrauja ir yra
dmesingesns kit moni santykiams (Addis ir Mahalik, 2003; Gabriel ir
Gardner, 1999; Tamres ir kiti, 2002; Wathins ir kiti, 1998, 2003). Vyrai da-
niau kalba apie uduotis ir santykius su didesnmis grupmis, moterys - apie
asmeninius santykius (Tannen, 1990). Moter pokalbiai telefonu su draug-
mis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe, 2000). Dirbdamos kompiuteriu, mo-
terys daugiau laiko sugaita sisdamos elektroninius laikus, kuriuose ireikia
daugiau jausm (Crabtree, 2002; Thomson ir Murachver, 2001). Grupse mo-
terys labiau dalijasi savo igyvenimais ir silo didesn param (Dindia ir Al-
len, 1992; Eagly, 1987). Patyr stres, vyrai laikosi principo kovok arba
pabk". J reakcija grsm daniausiai pasireikia kova. Beveik vis tyri-
m metu, pastebi Shelley Taylor (2002), stres patyrusios moterys vadova-
vosi principu rpinkis ir susidraugauk"; jos ieko draug ir eimos para-
mos. Tarp pirmakursi student 5 i 10 vyr ir 7 i 10 moter sako, jog la-
bai svarbu padti tiems, kurie susidr su sunkumais" (Sax ir kiti, 2002).
Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rao, kad vyrai turi didesn polink pro-
fesijoms, kurios stiprina nelygyb (prokuroro, korporacijos reklamuotojo);
moterys linkusios dirbti nelygyb mainanius darbus (visuomeninio gyn-
jo, labdaros reklamuotojo). Atlikus darbo prioritet tyrimus su 640 000 as-
men paaikjo, kad vyrai kiek labiau siekia didesnio udarbio, paauktini-
mo pareigose, iki ir valdios, o moterys labiau vertina darb pagal dar-
bo laik, asmeninius ryius ir galimyb padti kitiems (Konrad ir kiti, 2000).
Nereikt nuogstauti dl
tiesmukiko rasini bei iyi
skirtum tyrimo; mokslui
nepaprastai reikia ger darb,
kurie... pasakyt mums,
k privalome padaryti,
kad padtume per maai
atstovaujamiems visuomens
monms pasiekti skm.
Negalime kaip struiai slpti
galvas smlyje, bijodami
socialiai nepatogi atradim."
Evoliucins psichologijos
specialist Sandra Scarr
(1988)
Moters balso kitokybje gldi
rpesio etika."
Carol Gilligan,
In a Different Voice, 1982
(Kitokiu balsu")
202 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Prieingai, nei mano daugelis
moter, gana lengva umegzti
ilgalaikius, pastovius, artimus
ir abipus pasitenkinim
teikianius santykius su
biiuliu. inoma, tokiu biiuliu
gali bti tik nifaundlendas."
Dave Barry,
Dave Barry's Complete
Guide to Guys, 1995
(Deivo Brio isamus
vadovas vaikinams")
empatija
(empathy)
Netiesioginis kito mogaus
jausm igyvenimas; savs
sivaizdavimas kito vietoje.
Kaip manote, ar vakariets
moterys labiau pasikliauja
individualistine kultra
ir prisiderina prie jos?
O gal moteriku ryiu
grindiama gyvenimo filosofija
galt padti gali orientuot
Vakar visuomen (kuriai
bdinga nesirpinimas
vaikais, vieniumas ir polinkis
depresij) transformuoti
dmesingum vertinani
visuomen?
I ties daugumoje iaurs Amerikos globos srii (socialinis darbas, vie-
timas, slauga) moter dirba gerokai daugiau nei vyr.
Moterys kaip motinos, dukterys, seserys ir moiuts jungia eimas (Ros-
si ir Rossi, 1990). Moterys daugiau laiko praleidia besirpindamos ikimo-
kyklinio amiaus vaikais ir pagyvenusiais tvais (Eagly ir Crovvley, 1986).
Palyginti su vyrais, jos perka tris kartus daugiau dovan ir sveikinimo atvi-
ruk, parao bema keturis kartus daugiau asmenini laik ir 10-20 proc.
daniau skambina umiest draugams, draugms bei giminms (Putnam,
2000). Papraytos parodyti j asmenyb apibdinanias nuotraukas, mote-
rys daniau rodo tv nuotraukas bei tas, kuriose jos ufiksuotos su kitais
monmis (Clancy ir Dollinger, 1993). Kad bt patenkintos vedybiniu gy-
venimu, moterims ypa svarbus abipuss paramos jausmas (Acitelli ir An-
tonucci, 1994).
inoma, jog ypsomasi priklausomai nuo situacijos. Taiau daugiau nei
400 tyrim atskleid, kad kontakt poreik moterys daniau reikia ypsena
(LaFrance ir kiti, 2003). Pavyzdiui, Marianne LaFrance (1985), ianaliza-
vusi 9000 universiteto baigimo nuotrauk, ir Amy Halberrstadt bei Martha
Saitta (1987), ityrusios 1100 nuotrauk urnaluose bei laikraiuose ir ste-
bjusios 1300 asmen prekybos centruose, parkuose bei gatvse, prijo i-
vad, kad moterys ypsosi daniau.
Moterys kur kas daniau apibdina save kaip empatikas - gebanias pa-
justi, k igyvena kitas mogus, diaugtis su tais, kurie diaugiasi, ir verkti
su tais, kurie verkia. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorini tyrim
metu, nors iek tiek maiau. Mergaits labiau sijauia reaguodamos joms
rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt, 1990). Patyrusios slegian-
i spdi laboratorini tyrim metu ar realiame gyvenime, moterys la-
biau nei vyrai reikia empatij patinantiems panaius igyvenimus (Batson
ir kiti, 1996). Stebint kit patiriam skausm, moterims suaktyvja su empatija
susij smegen centrai, o vyr smegenys toki pokyi nefiksuoja (Singer
ir kiti, 2006). Moterys greiiau pravirksta arba prisipasta jautriai reaguo-
janios kit sielvart (Eisenberg ir Lennon, 1983). 12 proc. amerikiei vyr
ir 43 proc. moter teigia, kad verk dl karo Irake (Gallupo institutas, 2003).
Visa tai padeda paaikinti, kodl ir vyrai, ir moterys teigia, kad draugys-
t su moterimis yra artimesn, malonesn ir globjikesn nei draugyst su
vyrais (Rubin, 1985; Sapadin, 1988). Nordami bendrauti su empatiku bei
supratingu mogumi, kuriam galt atskleisti savo diaugsmus bei skausmus,
ir vyrai, ir moterys daniausiai kreipiasi moter.
Moter bei vyr empatija skiriasi ir tuo, kad moterys paprastai geriau nei
vyrai velgia kit moni emocijas. Ianalizavusi 125 vyr ir moter jautru-
mo neodiniams enklams tyrimus, Judith Hali (1984) pastebjo, kad mote-
rys apskritai geriau ifruoja kit moni siuniamus emocinius signalus. Pa-
vyzdiui, parodius dviej sekundi filmo itrauk su prislgtos moters vei-
du, moterys tiksliau atspdavo, ar ji kak kritikuoja, ar aptaria savo skyrybas.
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 203
Moterys taip pat geriau geba reikti emocijas ne odiais, teigia Hali. Ypa
teigiamas emocijas, tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996).
Jie papra, kad mons prisimint tuos atvejus, kai jautsi laimingi, lidni
ir pikti. Parodius penki sekundi trukms negarsintus filmukus, kuriuo-
se ufiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas, stebtojai kur kas tiks-
liau galjo spti moter nei vyr emocijas. Taiau vyrai iek tiek skmin-
giau pastebdavo pykt.
Socialinis dominavimas
sivaizduokime du mones: pirmasis yra drsus, autokratikas, iurktus, do-
minuojantis, valingas, savarankikas ir stiprus", antrasis - mylintis, priklau-
somas, svajingas, emocionalus, nuolankus ir silpnas". Jei pirmasis mogus
jums asocijuojasi su vyru, o antrasis - su moterimi, nesate vieninteliai itaip
galvojantys, sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a, 15). Nuo Azi-
jos iki Afrikos, nuo Europos iki Australijos mons vyrus laiko verlesniais,
agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. Beveik 80 000 moni tyri-
mai 70-yje ali atskleid, kad vyrai gali ir laimjimus laiko svarbesniais
dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel, 2005).
i nuomon ir lkesiai atitinka realyb. I esms kiekvienoje visuome-
nje vyrai socialiai dominuoja. N vienoje inomoje visuomenje moterys
nedominuoja (Pratto, 1996). Kaip pamatysime, vairiose kultrose lyi skir-
tumai yra nevienodi, bet pamau jie nyksta, nes moterys vis daniau uima
vadovaujanius postus. Taiau atkreipkime dmes iuos faktus:
2006 metais tik 16 proc. pasaulio statym leidj buvo moterys (IPU,
2006).
Vyrams labiau nei moterims rpi socialinis dominavimas ir jie labiau link
remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas, padedanias
isaugoti grupi nelygyb (Eagly ir kiti, 2003; Sidanius ir Pratto, 1999).
2005 metais amerikieiai vyrai labiau rm mirties bausm ir kar Irake
(Gallup, 2005).
Vyrai sudaro pus prisiekusij teisme, taiau net 90 proc. tarp irinkt
prisiekusij pirminink ir daugum lyderi specialiai suburtose labora-
torinse grupse (Colarelli ir kiti, 2006; Davis ir Gilbert, 1989; Kerr ir
kiti, 1982).
Moter atlyginimai industrinse alyse vidutinikai siekia 77 proc. vyr
atlyginim. Tik apie penktadal atlyginim skirtumo galima paaikinti lyi
isilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank,
2003).
Kaip bdinga uimantiems auktesn padt, vyrai vis dar yra pirmojo pa-
simatymo iniciatoriai, daniau vairuoja automobil ir apmoka didij dal
sskait (Laner ir Ventrone, 1998, 2000).
Mergaits yra empatikesns
ir geriau moka suprasti kit
emocijas, todi jos reiau
serga autizmu, kur Simonas
Baron-Cohenas (2004, 2005)
pavadino kratutiniu
vyrikuoju protu".
204 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Kai kurie lyi skirtumai
nekoreiiuoja su padtimi ir
gaiia. Pavyzdiui, moterys
nepriklausomai nuo turimos
valdios linkusios daugiau
ypsotis (Hali ir kiti, 2005).
agresija
(aggression)
Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo
siekiama k nors skaudinti.
Laboratorini eksperiment metu
tai gali pasireikti piktybikai
sukeliant elektros ok ar sakant
tokius dalykus, kurie turt
ugauti kito mogaus jausmus.
Vyr bendravimo stilius atspindi j socialin valdi. Situacijose, kai vaid-
menys nra grietai apibrti, vyrai labiau link vadovauti direktyviai, o mo-
terys - demokratikai (Eagly ir Johnson, 1990). Vyrai puikiai atlieka direk-
tyvi, uduotis susitelkusi lyderi vaidmen; moterims geriau sekasi per-
main siekianti" lyderyst, kuriai pirmenyb teikia vis daugiau organizaci-
j, nes moterys geriau geba suburti komand ir palaikyti tinkam klimat
(Eagly ir kiti, 2003; van Engen ir Willemsen, 2004). Vyrai daniau nei mo-
terys siekia pergals, pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti, 1994).
Be to, vyrai daniau rizikuoja (Byrnes ir kiti, 1999). Vieno tyrimo metu
buvo analizuojamos 35 000 biros makleri ataskaitos. Tyrimas parod, kad
vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. daugiau
operacij biroje (Barber ir Odean, 2001). Sandoriai kainuoja pinigus, o vy-
rams prekiauti seksi ne geriau negu moterims, todl jie prarado 2,65 proc.,
o moterys - tik 1,72 proc. Vyr sandoriai buvo rizikingesni, ir vyrai labiau
dl to nukentjo.
Raydamos moterys daniau vartoja prielinksn su", maiau kiekyb nu-
sakani odi ir daniau vartoja esamj laik. Viena kompiuterin pro-
grama, sukurta lyi skirtumams pagal vartojamus odius ir sakini struk-
tr atpainti, skmingai (80 proc. tikslumu i 920 pozicij) atpaino brit
groins ir negroins literatros krini autori lyt (Koppel ir kiti, 2002).
Vyr bendravimo stilius atspindi savarankikumo poreik, o moter - po-
reik bti susijusioms. Vyrai daniau elgiasi kaip turintys valdi - kalba ka-
tegorikai, kyriai pertraukinja, lieia ranka, daniau dmiai iri, maiau
ypsosi (Anderson ir Leaper, 1998; arli, 1991; Ellyson ir kiti, 1991). Kon-
statuodamos faktus, moterys stengiasi daryti tak ne taip tiesmukai - reiau
pertraukinja, elgiasi jautriau, mandagiau, ne taip liai.
Tad ar galima pareikti, kad (prisimenant XX a. deimtojo deimtmeio
bestselerio pavadinim) vyrai kil i Marso, o moterys - i Veneros? Ties
sakant, pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998), vyr ir moter kal-
bjimo stilius keiiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. Didija dali-
mi stilius, kur mes laikome bdingu vyrams, i ties bdingas uimantiems
aukt padt ir turintiems valdi monms (ir vyrams, ir moterims) (Hali
ir kiti, 2006). Pavyzdiui, studentai daniau linksi galv kalbdami su pro-
fesoriumi negu su savo bendraamiais, o moterys linksi daniau negu vyrai
(Helweg-Larsen ir kiti, 2004). Vyrai ir aukt socialin padt uimantys
asmenys link garsiau kalbti ir daniau pertraukinti (Hali ir kiti, 2005).
Be to, mons yra skirtingi. Bna dvejojani ir pagarbiai besielgiani vy-
r ir tiesmukik bei kategorik moter. Tad akivaizdu, kad teigdami, es
vyrai ir moterys kil i skirting planet, per daug visk supaprastiname.
Agresija
Agresija psichologai laiko tok elges, kuriuo siekiama skaudinti. Ms pa-
saulyje mediokl, mutyns ir karas yra vyriki usimimai. Per apklausas
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 2 0 5
vyrai daniau nei moterys prisipasta es agresyvs. Laboratorini eksperi-
ment metu vyrai i ties demonstruoja didesn agresyvum, pavyzdiui, su-
keldami, j manymu, skausming elektros ok (Knight ir kiti, 1996). Ka-
nadoje aretuot vyr ir moter santykis yra 8:1 (Statistics Canada, 2001).
Jungtinse Amerikos Valstijose, kuriose 92 proc. kalini yra vyrai, is san-
tykis lygus 10:1 (FBI, 2001). Beveik visi teroristai saviudiai - jauni vyrai
(Kruglanski ir Golec, spaudoje).
Taiau prisiminkime, kad lyi skirtumai priklauso ir nuo slyg. Provo-
kacija atotrk tarp lyi gali sumainti (Bettencourt ir Kernahan, 1997; Ri-
chardson, 2005). O kalbant apie ne tokias atrias agresijos formas - tarki-
me, rankos paklim prie eimos nar, fizin ar odin smurt - paaikja,
kad moterys n kiek ne maiau agresyvios nei vyrai (Bjorkvist, 1994; White
ir Kowalski, 1994). I ties, sako Johnas Archeris (2000, 2002, 2004), i-
analizavs daugelio tyrim rezultatus, moterys gali netgi turti didesn po-
link agresyviems veiksmams. Taiau visame pasaulyje visais laikais vyrai
labiau link aloti kitus.
Seksualumas
Poirio seks bei atkaklumo atvilgiais taip pat egzistuoja atotrkis tarp
lyi. Vyr ir moter fiziologins ir odins reakcijos seksualius dirgiklius
yra labiau panaios nei skirtingos" (Griffitt, 1987). Taiau pasvarstykime:
Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui Galiu save sivaizduoti besijau-
iant (-i) patogiai ir besimgaujant (-i) atsitiktiniais" lytiniais san-
tykiais su vairiais partneriais" pritar 48 proc. vyr ir 12 proc. moter (Bai-
ley ir kiti, 2000). Vienas 48 alyse atliktas tyrimas parod, kaip skirtingo-
se alyse skiriasi poiris seksualin laisv. Pavyzdiui, suomiai santy-
kinai pakants, o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santy-
kius (Schmitt, 2005). Bet visose alyse vyrai, o ne moterys labiau troko
nevaromo sekso.
Neseniai Amerikos vietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirio mili-
jono auktj mokykl pirmo kurso student apklaus taip pat gauti pa-
nas duomenys. Teiginiui Jei du mons i ties vienas kitam patinka,
nieko bloga, kad tai baigiasi lytiniais santykiais, net jei jie vienas kit
pasta labai trumpai" pritar 58 proc. vyr ir tik 34 proc. moter (Pryor
ir kiti, 2005).
Apklausus 3400 atsitiktinai parinkt 18-59 met amerikiei, perpus ma-
iau (25 proc.) vyr nei moter (48 proc.) teig, kad pirmojo lytinio akto
prieastis buvo meil partneriui. Kaip danai jie galvoja apie seks? Kas-
dien" arba kelis kartus per dien" atsak 19 proc. moter ir 54 proc. vy-
r (Laumann ir kiti, 1994).
Lyi skirtumai poirio seks atvilgiu persikelia ir elgsen. Bet kur
pasaulyje, iskyrus kelet iimi, - rao tarpkultrins psichologijos spe-
206 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990, 244), - vyrai daniau nei
moterys yra seksualini veiksm iniciatoriai". Palyginti su lesbietmis, g-
jai daniau teigia, jog juos domina nepareigojantis seksas, jie labiau rea-
guoja vizualius dirgiklius ir jiems labiau rpi partnerio patrauklumas (Bai-
ley ir kiti, 1994). Amerikoje poromis gyvena 47 proc. lesbiei ir tik 24 proc.
gj (Doyle, 2005). Gjams nra bdingas padidintas seksualumas, - pa-
stebi Stevenas Pinkeris (1997). - Tai tiesiog tokie vyrai, kuri geismus su-
adina ne moterys, o kiti vyrai."
I ties, pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje; Baumeis-
ter ir kiti, 2001), vyrai ne tik daniau svajoja apie seks, atlaidiau j iri
bei ieko daugiau partneri, bet ir greiiau susijaudina, daniau geidia sek-
so, daniau masturbuojasi, jie sunkiau pakelia viengungyst, reiau atsisako
sekso, daniau rizikuoja, ileidia daugiau pinig lytiniams santykiams bei
mgsta didesn seksualin vairov. Vienu metu 52 alyse buvo apklausti
16 288 mons, tiriant, kiek sekso partneri jie geidia turti kit mnes.
29 proc. vieni vyr ir 6 proc. moter norjo daugiau nei vieno partnerio
(Schmitt, 2003, 2005). Taigi ir heteroseksuali, ir homoseksuali moni ap-
klaus rezultatai buvo beveik identiki (29 proc. gj ir 6 proc. lesbiei no-
rjo daugiau nei vieno partnerio).
Seksualumas visur suprantamas kaip kakas, k turi moterys ir ko nori
vyrai", - teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979, p. 253). Todl ne-
nuostabu, pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs, kad visose kultrose mote-
r seksualumas vertinamas labiau nei, vyr. Tai atspindi lyi asimetrija pa-
gal prostitucij ir pirimsi bei paproiai, kad vyrai daniausiai silo pini-
gus bei dovanas, daniau sako komplimentus ar sipareigoja atsilyginti mo-
teriai u suteiktas seksualines paslaugas. Sekso srityje, pastebi autoriai, mo-
terys retai moka u seks. Panaiai kaip ir profsjungos, kurios nepalankiai
iri streiklauius, mainanius nuolatini darbuotoj vert, dauguma mo-
ter nepritaria toms, kurios silo pig seks", maindamos j pai seksu-
alumo vert. Statistikos duomenimis, 185 alyse, ten, kur vyr yra maiau,
yra daugiau ni paaugli - nes kai vyr trksta, moterys konkuruoja vie-
na su kita, silydamos pig - nepareigojant - seks" (Barber, 2000; Bau-
meister ir Vohs, 2004). Kai moter maiau, j seksualumo vert iauga, ir
jos reikalauja didesnio sipareigojimo.
Lyi skirtum atskleidia ir seksualins fantazijos (Ellis ir Symons, 1990).
Vyrams skirtuose erotiniuose kriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos
ir valdomos geismo. Meils romanuose, kuri pagrindin rinka yra moterys,
veln vyr emocikai sudegina jo itikima meil romano herojei. T paste-
bjo ne tik sociologai. Moteris gali suavti keturi valand filmas su sub-
titrais, kuriame vyras ir moteris trokta santyki, taiau taip j ir nepasiekia, -
pastebi humoristas Dave Barry (1995). - Vyrai ito NEGALI PAKSTI. Jie
pritars 45 sekundes trunkaniam trokimui, taiau po to nors, kad visi nusi-
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 207
rengt. O paskui turt bti automobili lenktyns. Filmas, pavadintas Nuo-
galiai automobili lenktynse", tikrai bt populiarus tarp vyr."
Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybs, taip ir detekty-
vus psichologus labiau domina skirtumai nei panaumai. Tad prisiminkime:
individuals skirtumai yra kur kas didesni nei lyi skirtumai. Vargu ar ga-
lima teigti, kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja prieingoms
lytims. Jie greiiau skiriasi kaip dvi rankos - panaios, taiau ne tokios pat,
susikibus deranios viena su kita, taiau atrodanios skirtingai.
APIBENDRINIMAS
Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus?
Berniukai ir mergaits bei vyrai ir moterys panas daugeliu poiri. Taiau j skirtumams ski-
riamas didesnis dmesys.
Socialins psichologijos specialistai lyi skirtumus tiria lyginamuoju - savarankikumo ir poreikio
bti susijusiam - aspektu. Moterys paprastai bna rpestingesns, empatikesns ir save da-
niau apibdina santyki prasme.
Be to, vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo, agresijos ir seksualumo atvilgiais. Visose
inomose kultrose vyrai link turti daugiau socialins galios. Jie greiiau negu moterys griebia-
si fizins agresijos.
Seksualumas - dar viena sritis, kurioje pastebimi lyi skirtumai. Vyrai daniau inicijuoja seksu-
alinius santykius, jie trokta turti daugiau partneri, o moter seksualum labiau kvepia emoci-
nis potraukis.
Evoliucija ir lytis:
koks elgesys yra natralus?
Aikinant lyi skirtumus, dmesys buvo suteiktas dvi pagrindines prieastis: evoliucij ir
kultr.
Kaip manote, kodl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybs, kodl ski-
riasi j interesai ir gebjimai? Ar dl to, kad juos taip auklja, ar dl biolo-
gini skirtum?" Toki nacionalin apklaus atliko Gallupo institutas (1990).
Tarp 99 proc. atsakiusij klausim (tikriausiai neabejojant jo prielaido-
mis) aukljim" ir biologinius skirtumus" nurod beveik vienodas skai-
ius respondent.
inoma, biologini skirtum nepaneigsi - jie ryks. Vyrai tur daugiau
raumen, kurie reikalingi mediojant; moterys gali maitinti krtimi. Ar bio-
loginiai lyi skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdiomis reprodukci-
jos ir kno sandaros ypatybmis? O gal vyr ir moter genai, hormonai ir
smegenys skiriasi ir tokiais aspektais, kurie slygoja elgsenos skirtumus?
208 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai
Atsivelgdamas tai, kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvum,
dominavim ir seksualum, evoliucins psichologijos specialistas Dougla-
sas Kenrickas (1987) teig, o vliau daugelis tai pakartojo, kad mes nega-
lime pakeisti savo ries evoliucijos istorijos, o kai kurie skirtumai tarp m-
s neabejotinai yra ios istorijos funkcija". Evoliucin psichologija neprog-
nozuoja joki lyi skirtum tose srityse, kuriose jos abi susidr su tais pa-
iais prisitaikymo sunkumais (Buss, 1995b). Abiej lyi mons
4
kart
reaguoja prakaituodami, mgsta pana maist, jiems vienodai ikyla psls
nutrintose vietose. Taiau evoliucin psichologija, atsivelgdama lyt, gali
prognozuoti, kaip skiriasi meilinimosi, poros pasirinkimo ir reprodukcijos
atvilgiu svarbs elgsenos skirtumai.
Pasvarstykime, pavyzdiui, vyr seksualin iniciatyvum. Vidutinikai vy-
ras per savo gyvenim pagamina daugyb trilijon spermatozoid, dl to sper-
ma, palyginti su kiauinliais, yra pigi. (Jei esate vyras, kol perskaitysite
sakin, pagaminsite 1000 spermatozoid.) Be to, kol moteris ineioja tik vien
vaisi, po to j maitina, vyras gali platinti savo genus apvaisindamas dauge-
l moter. Moterys vaiko gimim investuoja maiausiai devynis mnesius,
o vyrai kartais - tik devynias sekundes.
Tad, teigia evoliucins psichologijos specialistai, moterys savs pratsi-
mui atidiai ieko sveiko ir galsianio ilaikyti partnerio. Vyrai konkuruoja
su kitais vyrais dl galimybs laimti gen totalizatoriuje. Moterys repro-
dukcij velgia imintingai, o vyrai - siekdami gausos. Vyrai ieko derlin-
gos dirvos, kurioje galt pasti savo skl. Moterys ieko vyr, kurie gal-
t padti joms rpintis atalomis - finansikai patikim, monogamik t-
i, o ne klajojani storievi.
Be to, teigia evoliucin psichologija, fizikai dominuojantis vyras galjo
lengviau turti moter, dl to per daugel kart sustiprjo vyr agresyvumas
bei polinkis dominuoti. Tos genetikai slygojamos savybs, kurios padjo
Montesumai II tapti actek karaliumi, buvo perduotos jo palikuonims, ku-
riuos pagimd 4000 j o moter (Wright, 1998). Jei ms protvi motinos
turjo naudos i to, kad gebjo suprasti savo vaik ir garbintoj emocijas,
tai natralioji atranka galjo ugdyti moter gebjim pastebti emocijas. Visos
ios prielaidos grindiamos principu: gamta atrenka tokias savybes, kurios
leidia perduoti genus ateities kartoms.
iame procese maai kas vyksta smoningai. Nedaugelis moni, apimti
aistros, stabteli pagalvoti: Noriu savo genus perduoti palikuonims". Vyrai,
atlik skaiiavimus, nepuola stoti eil prie spermos bank. Atvirkiai, tvir-
tina evoliucins psichologijos specialistai, ms natrals trokimai - tai gen
Vita tra kiauinio priemon bdas sukurti daugiau gen. Emocijos tarnauja evoliucijos programai, pana-
kitam kiauiniui sukurti." iai kaip alkio jausmas reikia kno poreik maistui.
Samuel Butler, Medicinos tyrintojas Lewisas Thomas (1971) atskleid giluminius evoliu-
1835-1901 cijos tikslus, vaizdingai apraydamas, kaip kandies patinlis reaguoja pa-
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 209
teles skleidiam kvap, kurio vienos molekuls pakanka, kad per myli nuo
jos esani patinli plaukeliai imt virpti, ir ie, aistros apimti, skrist prie
vj. Taiau abejotina, ar kandis patinas suvokia, kad j traukia cheminis ae-
rozolis. Prieingai, jis tikriausiai staiga pastebi, kad diena tapo puiki, oras
svaigus ir kad pats metas pamanktinti senus sparnelius, tad apsisuka ir nu-
skrenda prie vj.
mons yra gyvos ikasenos - ankstesns natraliosios atrankos sukur-
t mechanizm rinkiniai", - sako Davidas Bussas (1995a). Evoliucins psi-
chologijos specialistai irgi mano, jog tai padeda paaikinti ne tik vyr agre-
syvum, bet ir skirtingas vyr bei moter seksualines nuostatas bei elgsen.
Vyras daniausiai klysta, moters ypsen interpretuodamas kaip seksualin
susidomjim, bet jei tai pasitvirtina, jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo.
Evoliucin psichologija taip pat teigia, kad vyrai stengiasi silyti tai, ko
trokta moterys - materialius iteklius ir gebjim apginti. Povai patinai i-
skleidia uodegas, o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. Vieno ekspe-
rimento metu paaikjo, kad paaugliai didesn svarb teikia turjimui daug
pinig", kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney, 2003). Vyr laim-
jimai i esms yra meilinimosi demonstravimas", - sako Glennas Wilsonas
(1994). Moterys gali pasididinti krtis, lyginti raukles ar nusiurbti rieba-
lus, kad atrodyt jaunesns (ir vaisingesns). Be abejons, pastebi Bussas
(1994a) ir Alanas Feingoldas (1992), aplinkybs, kurioms vyrai ir moterys
teikia pirmenyb pasirinkdami por, patvirtina iuos teiginius. Atkreipkime
dmes iuos faktus:
Atlikus tyrimus su 37 skirting kultr atstovais, pradedant Australija ir
baigiant Zambija, paaikjo, kad vyrus traukia jaunatvikos ivaizdos mo-
terys, kuri kno formos signalizuoja apie j vaisingum. O moteris traukia
vyrai, kuri turtai, galia ir ambicijos leidia tiktis itekli, reikaling pa-
likuonims auginti (r. 5.5 pav.). Didesnis vyr domjimasis kno formo-
mis juos taip pat paveria pagrindiniais pornografijos vartotojais. Taiau
esama ir panaum: kad ir kur gyvent, Indonezijos saloje ar San Paule,
ir vyrai, ir moterys trokta gerumo, meils ir kad jais avtsi.
Vyrai link vesti jaunesnes moteris. Be to, juo vyras vyresnis, juo labiau
jis vertina didesn amiaus skirtum tarp jo ir irinktosios. trei deimt-
met eng vyrai link vesti tik nedaug jaunesnes moteris. kop sep-
tint deimtmet renkasi ir veda vidutinikai deimia met jaunesnes mo-
teris (Kenrick ir Keefe, 1992). Vis amiaus grupi moterys teikia pir-
menyb tik truput u jas vyresniems vyrams. Evoliucins psichologijos
specialistai sako, kad ir ia susiduriame su natraliosios atrankos ianks-
tiniu vyr nusiteikimu avtis tomis moter savybmis, kurios siejasi su
vaisingumu.
Apibendrins iuos duomenis Bussas (1999) rao, kad jautsi iek tiek
nustebs, jog visame pasaulyje aspektai, kuriems rinkdamiesi por vyrai ir
210 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
5.5 PAVEIKSLAS
Veiksniai, kuriems teikiama
pirmenyb renkantis por
Davidas Bussas ir 50 jo
bendradarbi eiuose
emynuose ir penkiose
salose apklaus daugiau
negu 10 000 moni,
atstovaujani vairioms
rasms, religijoms
ir politinms sistemoms.
Paaikjo, kad vyrai teikia
pirmenyb bruoams,
liudijantiems jaunyst
ir sveikat, taip pat ir
reprodukcin. O moterys
teik pirmenyb vyrams,
kurie turi itekli ir uima
tam tikr socialin padt.
altinis: Buss, 1994b.
moterys teikia pirmenyb, skiriasi btent taip, kaip numato evoliucins psi-
chologijos specialistai. Lygiai kaip gyvai, aukio ir vor baim atsklei-
dia, kokie ilikimo pavojai grs ms protviams, taip ir ms su partne-
ryste susij trokimai parodo, koki itekli reikjo protviams, kad jie ga-
lt reprodukuotis. Mumyse gldi skm patyrusi protvi trokimai."
Lyi elgsenos skirtumai
galjo bti aktuals ms
protviams, renkantiems
akneles ir mediojantiems
voveres iaurs Afrikos
lygumose, taiau j apraikos
iuolaikinje visuomenje yra
akivaizdiai maiau
pritaikomos". iandienin
visuomen yra orientuota
informacij - didiuliai
bicepsai ir tryktantis
testosteronas nra
svarbiausias dalykas
kompiuteri mons
prezidentui."
Douglas Kenrick (1987)
Mintys apie evoliucin psichologij
Neneigdami natraliosios atrankos - gamtos proces, kuriais atrenkamos fi-
zins bei elgsenos savybs, padedanios genams ilikti, - kritikai mato dvi
evoliucinio aikinimo problemas. Pirmoji: evoliucins psichologijos specia-
listai savo teorij pradeda nuo reikinio (pavyzdiui, vyr ir moter seksu-
alins iniciatyvos skirtumo) ir po to grta atgal, stengdamiesi sukonstruoti
jo paaikinim. is metodas primena funkcionalizm - teorij, kuri domina-
vo XX a. treiajame deimtmetyje. Kodl pasireik is elgesys? Todl, kad
jis tarnauja iai funkcijai." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaims silyda-
mas pavluot aikinim, pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feld-
manas (2003).
Ivengti pavluotos nuomons alikumo galima sivaizduojant, kad vis-
kas vyko prieingai. Pamginkime tai padaryti. sivaizduokite, jog moterys
yra stipresns ir fizikai agresyvesns. Puiku! - gali kas nors pasakyti. -
Tai pads geriau apsaugoti j vaikus." O jeigu vyrai niekada neturt neve-
dybini lytini santyki, ar i itikimyb neliudyt evoliucijos iminties? No-
rint uauginti palikuon iki brandos, reikia kur kas daugiau nei atiduoti sper-
m, tad ir vyrai, ir moterys laimi kartu investuodami savo vaikus. Itikimi
savo sutuoktinms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirpinti, kad j vai-
kai galt igyventi ir perduoti genus. Monogamija taip pat padidina vyr
tikrum dl tvysts. (Tai, beje, yra evoliuciniai aikinimai, kodl mons ir
kitos gyvn rys, kuri jaunikliams reikalinga ilgalaik tv globa, yra
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 211
link poruotis ir bti monogamiki. Meil tarp vyro ir moters yra universali
dl genetins naudos: itikim patin palikuonys reiau davo nuo plrn.)
Evoliucins psichologijos specialistai sako, kad j teorij alikumo kri-
tika yra absoliuiai klaidinga". alikumas ne maiau aktualus ir kultri-
niuose aikinimuose, kodl vyrai ir moterys skiriasi. Nes kultra socializuo-
ja j elgsen! Kai vaidmen skirtumai pasireikia skirtingu laiku ir skirtin-
gose vietose, kultrai" geriau pavyksta iuos vaidmenis apibdinti nei pa-
aikinti. Evoliucins psichologijos specialistai tvirtina, kad j sritis toli gra-
u nra splions atgaline data, o empirinis mokslas, evoliucines prognozes
lyginantis su duomenimis, gautais stebint gyvnus, vykdant tarpkultrinius
stebjimus ir atliekant hormon bei genetikos tyrimus. Kaip ir daugelyje
mokslo srii, stebjimai kvepia teorijas, ikelianias naujas prognozes, ku-
Kai kurie kritikai bando neigti
evoliucin mokym.
(r. skyrel Atkreipkime
dmes. Evoliucijos mokslas
ir religija")
atkreipkime dmes
Evoliucijos mokslas ir religija
Prajo pusantro imtmeio po Charleso Darwino Ri kil-
ms" (The Origin ofSpecies) pasirodymo, bet tsiasi diskusi-
jos dl jo didiosios idjos, kad kiekvienas ems sutvrimas
kilo i kito sutvrimo. Intensyviausiai ios diskusijos pltoja-
mos Jungtinse Valstijose, kuriose tik 38 proc. suaugusij
tiki, kad mogus isivyst i ankstyvesni ri" (Harris Poli,
2005). is evoliucinis skepticizmas yra tvarus, nors moksli-
niai rodymai, tokie kaip naujausi DNR tyrim duomenys, jau
seniai tikino 95 proc. mokslinink, kad mogus isivyst per
milijonus met" (Gallup, 1996). Kai kurie vyraujanio mokslo
kritikai sutinka, kad mogaus raidos istorija labai ilga, bet gi-
na valdomos evoliucijos - protingo krimo" - teorij kuri
laiko alternatyva Darvvino teorijos silomam akl bandym ir
klaid" keliui (Behe, 1998).
Daugumai mokslinink mutacija ir natralioji atranka pa-
aikina gyvybs atsiradim ir iradingus jos krinius. Pavyz-
diui, mogaus akis - ininerijos stebuklas, koduojantis ir per-
duodantis didiul sraut informacijos - sudaryta i detali,
isibarsiusi po vis gyvnij". Tai leidia gamtai atsirinkti
tas mutacijas, kurios laikui bgant gali pagerinti detals struk-
tr (Dennett, 2005). I tikrj daugelis mokslinink mgsta
cituoti gars genetiko (ir rus staiatiki atstovo) Theodosiu-
so Dobzhansky posak: Biologijoje niekas nra svarbu,
iskyrus evoliucijos vies".
Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas Alanas
Leshneris (2005) skundiasi dl poliarizacijos, kuri sukl
antimokslini ir antireligini kratutinum alininkai. Jo nuo-
mone, nordami isklaidyti tamp tarp mokslo ir religijos, tu-
rtume kiekviena proga aikinti plaiajai visuomenei, kad
mokslas ir religija nra konkurentai. Jie gali puikiai kartu eg-
zistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos."
Daugelis mokslinink, sutinkani su Leshneriu, mano,
jog mokslas gali atsakyti klausimus kada?" ir kaip?", o re-
ligija - klausimus kas?" ir kodl?". v. Augustinas V am-
iuje numat iuolaikini religing mokslo moni poir: Vi-
sata buvo sukurta ne visikai tobulos formos, bet jai buvo su-
teiktas gebjimas keistis i beforms materijos stebukling
form ir struktr rinkin" (VVilford, 1999).
Kosmologai teigia, kad Visata i tikrj stebuklinga. Jei
sunkio jga bt nors truput stipresn ar silpnesn, arba jei
anglies protonas svert bent kiek daugiau ar maiau, Visata
niekada ms nebt sukrusi (bet ji buvo visikai teisi taip
pasielgdama). Nors yra klausim, kuriuos mokslas atsakyti
nepajgia, kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro ivad:
gamta buvo iradinga ir suman sukurti save kopijuojanias,
informacij apdorojanias sistemas (mus). Nors, atrodo, bu-
vome kuriami vis aminyb, ios krybos rezultatas - ms
be galo sudtingas, prasmingas, viltingas buvimas.
212 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Bendroj i
evol i uci j os teori j a
Vi duri ns pakopos
evol i uci ns t eori j os
Konkrei os
evol i uci ns
hipotezs
Konkrei os
prognozs,
padarytos remi anti s
hi potezmi s
5.6 PAVEIKSLAS
Prognozs, daromos
remiantis Davido Busso
(1995a) evoliucine
psichologijos studija.
Natraliosios atrankos
slygojama evoliucija
i J
Abipusio altruizmo
teorija
X/
Tv investicij ir
lytins atrankos
(selekcijos) teorija
1 hipotez: Ryse,
kuriose lytys skiriasi
pagal tv investicijas,
daugiau investuojanti
lytis bus irankesn
rinkdamasi partner.
^ \ V i
2 hipotez: Kai patinai
gali paremti ir kartais
paremia atal savo
itekliais, patels
pasirenka patinus i
dalies atsivelgdamos
j gebjim bei nor
paremti itekliais.
1 prognoz: Moterys
isiugd palankum
auktesn padt
uimantiems vyrams.
LJ
Tv-vaik
konflikto
teorija
3 hipotez: Lytis,
tvikai maiau
investuojanti atal
labiau konkuruos
tarpusavyje dl
galimybs poruotis
su daugiau
investuojania lytimi.
2 prognoz: Moterys
isiugd palankum
vyrams, rodantiems
enklus, bylojanius
apie pasiryim inves-
tuoti jas ir j atal.
3 prognoz: Moteris
isiskirs su vyru,
nepajgianiu paremti
itekliais, kuri buvo
tiktasi, arba kuris
iuos iteklius skirs
kitoms moterims ir j
vaikams.
rias galima patikrinti (r. 5.6 pav.). ios prognozs atkreipia dmes nei-
nomus reikinius ir leidia patvirtinti, paneigti ar perirti teorij.
Taiau kritikai tvirtina, kad empiriniai rodymai menkai tepatvirtina evo-
liucins psichologijos prognozes (Buller, 2005). Be to, jie nerimauja, kad evo-
liucija pagrsti spliojimai apie lyt tik tvirtina vyr ir moter stereotipus"
(Small, 1999). Ar evoliucijos pasekme aikinant gauj smurt, udant pavy-
d ir prievartavimus galima tvirtinti ir pateisinti vyr agresyvum kaip nat-
ral dalyk? Ir jei evoliucins psichologijos specialistai tikins vis daugiau
moni, kad tai natralu, ar visi turtume sigyti nam apsaugos sistemas?
Taiau atminkite, atsako evoliucins psichologijos specialistai, evoliucijos i-
mintis yra praeities imintis. Ar ios tendencijos vis dar gyvybingos - tai ki-
tas klausimas.
Evoliucins psichologijos kritikai pripasta, kad evoliucija padeda pa-
aikinti ir ms bendrumus, ir skirtumus (tam tikra vairov padeda ilikti).
Taiau jie tvirtina, kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime
neleidia prognozuoti santuokos form vairovs (vieno sutuoktinio, keli
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 213
sutuoktini i eils, daugelio vyr, sutuoktini main) skirtingose kultro-
se. Evoliucin teorija taip pat negali paaikinti vos per kelet deimtmei
vykusi elgsenos pokyi skirtingose kultrose. Atrodo, svarbiausia, k
mums dav gamta, tai gebjimas prisitaikyti - imokti ir keistis. Visi sutin-
ka, jog ia slypi formuojanti kultros galia.
Lytis ir hormonai
Jei genai nulemia lyties savitumus, vadinasi, jie veikia ms organizm. Vy-
rikos lyties embrionuose genai reguliuoja sklidi formavimsi, o ios ga-
mina vyrik ivaizd lemiant lytin hormon testosteron. Tyrimai rodo, kad
mergaits, kurios iki gimimo patyr testosterono pertekli, linkusios bernio-
kikai elgtis aisdamos (Hines, 2004). Kit tyrim metu stebti be vyriko
lyties organo gim berniukai, kurie buvo auginami kaip mergaits (Reiner ir
Gearhart, 2004). Nepaisant to, kad jie buvo rengiami suknelmis, su jais el-
giamasi kaip su mergaitmis, dauguma i j renkasi tipikus vyrikus aidi-
mus ir ilgainiui - daniausiai patirdami emocin stres - susikuria vyrik
tapatum.
Atrodo, jog testosteronas susijs su agresija. Gyvnams suleidus testos-
terono, padidja j agresyvumas. Kalbant apie mones, nusikaltli vyr te-
stosterono lygis bna auktesnis nei normalus; taip pat ir Nacionalins fut-
bolo lygos aidj bei padkusi student korporacij nari (Dabbs, 2000).
Be to, ir moni, ir bedioni agresyvumo skirtumai pasireikia ankstyva-
jame gyvenimo etape (kol kultra dar nebna padariusi didesnio poveikio)
ir maja suaugus, kai testosterono lygis nukrenta. N vienas i i fakt nra
tikinamas, o visi kartu jie tikina daugel mokslinink, kad lytiniai hormo-
nai yra svarbs. Taiau, kaip netrukus pamatysime, svarbi ir kultra.
Kai mons brsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amiaus, vyksta do-
mus dalykas. Moterys tampa kategorikesns ir labiau pasitikinios savimi,
o vyrai - empatikesni ir maiau link dominuoti (Lowenthal ir kiti, 1975;
Pratt ir kiti, 1990). Viena i galim majanio lyi skirtumo prieasi yra
hormon pokyiai. Kita prieastis - vaidmens keliami reikalavimai. Kai ku-
rie mokslininkai daro prielaidas, kad romantik santyki ir ankstyvos t-
vysts laikotarpiu socialiniai lkesiai abi lytis skatina pabrti tas savybes,
kurios atitinka j vaidmenis. Rodydami dmes, rpindamiesi ir apsaugoda-
mi vyrai parykina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomu-
mo bei globos poreik (Gutmann, 1977). Stengdamosi patikti ir augindamos
maus vaikus jaunos moterys varo savo impulsyv nor elgtis kategorikai
ir nepriklausomai. Manoma, kad tiek vyrai, tiek moterys, baig iuos jaun
suaugusi moni vaidmenis, danai leidia reiktis toms savybms, kurias
anksiau slopino. Kiekvienas j tampa labiau dvilyiu - gebaniu bti ir ka-
tegoriku, ir globojaniu.
Puikiausi mons savo
asmenyje sutuokia abi lytis."
Raiph VValdo Emerson,
Journals, 1843
dvilytis
(androgynous)
Vyrik ir moterik savybi
miinys.
214 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
APIBENDRINIMAS
Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus?
Evoliucins psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai, kaip evoliucija galjo nulemti tokius
lyi elgsenos skirtumus, kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. Jie teigia, kad gamta tuoktu-
vi aidime pirmenyb teikia patinams, rodantiems seksualin iniciatyv pateli atvilgiu - ypa
t, kurifizins savybs byloja apie vaisingum- ir besistengiantiems agresyviai dominuoti, run-
giantis su kitais patinais. Taigi moterys, kurioms daug svarbiau neeikvoti savo maesni reprodu-
kavimosi galimybi, pirmenyb teikia tiems vyrams, kurie pajgt pasirpinti vaikais.
Kritikai sako, kad evoliuciniai aikinimai kartais tra pavluotos splions, nepajgianios ver-
tinti kultrins vairovs. Jie taip pat diskutuoja, ar pakanka empirini rodym evoliucins psi-
chologijos teorijoms paremti, ir nerimauja, kad ios teorijos sustiprins vyrikus stereotipus.
Biologija (pavyzdiui, vyrikieji ir moterikieji hormonai) svarbi lyi skirtumams, bet socialiniai
vaidmenys taip pat stipriai veikia. Visi sutinka, kad gamta mus apdovanojo netiktinu pajgumu
prisitaikyti prie kintani aplinkybi.
Kultra ir lytis: kultros diktatas?
Kultros tak iliustruoja lyi vaidmen skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko.
Kultra, kaip pastebjome, yra tai, kuo didels moni grups dalijasi ir k
perduoda i kartos kart - idjos, nuostatos, elgesio taisykls bei tradici-
jos. Kultros reikm atspindi lkesiai, kaip turt elgtis vyrai ir moterys,
ir panieka, kuri jie patiria nepateisin i lkesi (Kite, 2001). Visose a-
lyse dirbti nam ruoos darbus ir rpintis vaikais paprastai padeda mergai-
ts, o berniukai daugiau laiko praleidia aisdami be prieiros (Edwards,
1991). Net iuolaikinse iaurs Amerikos eimose, kuriose abu sutuoktiniai
siekia karjeros, vyrai atlieka didij dal nam kio remonto darb, o moterys
rpinasi vaik prieira (Bianchi ir kiti, 2000; Biernat ir Wortman, 1991).
Sakoma, jog lyi socializacija mergaitms suteik aknis", o berniu-
kams sparnus". XX a. knygose vaikams, apdovanotose Randolpho Calde-
cotto medaliu, mergaits keturis kartus daniau nei berniukai vaizduojamos
naudojanios nam apyvokos daiktus (pavyzdiui, luot, adat, puodus ir
keptuves), o berniukai penkis kartus daniau nei mergaits buvo vaizduoja-
mi naudojantys gamybos priemones (pavyzdiui, akes, plg ar ginkl). Su-
augus tikrov skiriasi nedaug: Visur, - pranea Jungtins Tautos (1991), -
moterys atlieka didij dal nam ruoos darb." Ir visur valgio gamini-
mas bei ind plovimas yra tie nam ruoos darbai, kuriais dalijamasi ma-
iausiai". Ianalizavus, kas kuo usiima 185 bendruomense, paaikjo, kad
lyi vaidmenys vyrai medioja vris ir kerta mik, moterys atlieka madaug 90 proc. val-
(genderrole) gaminimo bei skalbimo darb, ir abi lytys beveik vienodai usiima lau-
Vyr ir moter elgesio lkesi kininkysts darbais ir karvi melimu. Tokie vyr ir moter elgsenos lkes-
(norm) rinkinys. iai apibria lyi vaidmenis.
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTI S 215
Kokia santuoka, js nuomone,
teikia didesn pasitenkinim?"
] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi nam ruoos darbus
Vyras aprpina eim
Argentina [
Meksika
Hondras
Brazilija
Bolivija [
Venesuela [
Peru
Ar kultra konstruoja lyi vaidmenis? O gal lyi vaidmenys papras-
iausiai atspindi natraliai vyrams ir moterims bding elgsen? Lyi vaid-
men vairov skirtingose kultrose ir skirtingais laikotarpiais byloja, kad
kultra i ties konstruoja ms, kaip lyi atstov, vaidmenis.
Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose
Tarptautinis tyrim centras Pew Global Attitudes 2003 m. apklausoje 38 000
moni pateik klausim: ar gyvenimas teikia didesn pasitenkinim, kai abu
sutuoktiniai dirba ir kartu rpinasi vaik aukljimu, ar kai moterys lieka na-
muose ir rpinasi vaikais, o vyras aprpina eim? 41-je alyje dauguma
respondent pasirinko pirmj atsakymo variant (r. 5.7 pav.).
Taiau atsakymai skirtingose alyse rykiai skiriasi. Egiptieiai su pasaulio
daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1, tuo tarpu vietnamieiai palaik
daugumos nuomon santykiu 11:1. Australijoje ir Skandinavijos alyse pa-
stebta didiausia lyi lygyb, o Viduriniuose Rytuose ir iaurs Afrikoje -
maiausia (Soiai Watch, 2006). Net ir industrinse alyse vaidmenys nepa-
prastai skiriasi. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujanius postus moterys u-
ima santykiu 1:10, o Australijoje bei Jungtinse Amerikos Valstijose - be-
veik 1:2 (ILO, 1997, Wallace, 2000). iaurs Amerikoje dauguma gydytoj
ir stomatolog yra vyrai, Rusijoje dauguma gydytoj - moterys, o Danijoje
dauguma stomatolog yra moterys.
* >
5.7 PAVEIKSLAS
Vaidmenys, kuriems pritaria
abi lytys, skirtingose alyse
skiriasi.
altinis: Duomenys i 2003
met Pew Global Attitudes
apklausos.
Jungtinse Tautose visada
inojome, kad ms veikia,
siekiant paangos, priklauso
nuo to, ar skmingai
susiklost partneryst su
Afrikos kininke
bei jos vyru."
JTO generalinis sekretorius
Kofis A. Annanas, 2002
216 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Gallupo apklausos klausimas:
ar priimtina, kad mergait
paskambint berniukui
ir paskirt pasimatym?
Atsakiusieji taip" procentais
1950
1999
29%
70%
Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui
Prajusio imtmeio antrojoje pusje - per trump istorijos atkarp - lyi
vaidmenys rykiai pasikeit. 1938 metais vienas i penki amerikiei pri-
tar, kad itekjusi moteris gali dirbti versle ar pramonje net jei turi ge-
bant j ilaikyti vyr". 1996 metais tam pritar keturi i penki amerikiei
(Niemi ir kiti, 1989; NORC, 1996). 1967 metais 57 proc. Amerikos aukt-
j mokykl pirmakursi buvo sitikin, kad geriausia, kai itekjusi mo-
ter veikla apsiriboja namais ir eima". 2005 metais iam teiginiui pritar
tik 20 proc. (Astin ir kiti, 1987; Pryor ir kiti, 2005).
1965 metais n viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo
fakulteto. Amiaus pabaigoje 30 proc. io fakulteto absolvent sudar mo-
terys. Nuo 1960 met iki amiaus pabaigos moter dalis tarp absolvent auk-
tosiose medicinos mokyklose iaugo nuo 6 iki 50 proc., o teiss - nuo 3 iki
50 proc. (AMA, 2004; Hunt, 2000; Richardson, 2005). Amerikoje XX a. sep-
tintojo deimtmeio viduryje itekjusi moteris nam ruoai skirdavo septy-
nis kartus daugiau laiko negu jos vyras, o deimtojo deimtmeio vidury-
je - j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti, 2000). Jungtini Valstij sta-
tistikos biuras apklaus 21 000 vyr ir moter, k jie veik per prajusias
24 valandas. Dirbanios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido
rpindamosi namais ir eimos nariais (Darbo departamentas, 2004). Per tas
24 valandas 35 proc. vyr ir 66 proc. moter gamino maist ar plov indus.
Vyriki ir moteriki vaidmenys kinta daugumoje kultr. Tai patvirtina
didjantis moter skaiius ali parlamentuose nuo Maroko iki vedijos (In-
glehart ir Welzel, 2005; Tarptautin parlamentin sjunga, 2006). Tokie spar-
ts pokyiai skirtingose kultrose byloja, kad lyi vaidmenis apibria ne
vien evoliucija ir biologija - laikas taip pat juos keiia.
Bendraami perduodama kultra
Kultros, kaip ir grietininiai ledai, bna vairaus skonio. Volstryte vyrai dau-
giausia dvi kostiumus, o moterys - sijonus bei sukneles; kotijoje daugelis
vyr oficialiomis progomis dvi klostuotus sijonus; kai kuri prie ekvato-
riaus gyvenani taut (ne vis) vyrai ir moterys apskritai nieko nedvi. Kaip
itokias tradicijas perduoda karta i kartos?
Vyraujanti prielaida, kuri Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prie-
laida, yra tokia: nuo to, kaip tvai auklja vaikus, priklauso, kuo ie taps.
iuo klausimu sutaria ir Freudo alininkai, ir bihevioristai, ir ios knygos
autorius. Kratutins vaik meils ir skriaudimo palyginimas atskleid, kad
tv aukljimas i ties daro poveik. Be to, vaikai perima didel dal tv
puoseljam vertybi, tarp j - politines ir religines pairas. Taiau jei vaik
asmenybes formuoja tv pavyzdys bei rpinimasis, toje paioje eimoje au-
gantys vaikai turt bti labai panas, tiesa?
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 217
i prielaid paneigia stulbinantys ir spdingi pastarj met evoliuci-
ns psichologijos duomenys, dl kuri visi sutaria. Elgsenos genetikos spe-
cialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: Du vienos ei-
mos vaikai [vidutinikai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat, kiek atsitiktinai
parinkt vaik poros".
Duomenys, gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir vaikintus brolius bei
seseris, rodo, kad genetiniu poveikiu galima paaikinti madaug 50 proc. in-
dividuali asmenybs bruo. Aplinkos, taip pat ir nam poveikiu galima
paaikinti tik iki 10 proc. j asmenybs bruo. Tad kas lemia likusius 40-
50 proc. skirtum? Tai - bendraami taka, tvirtina Harris. Vaikams ir pa-
augliams kur kas labiau rpi, k mano j bendraamiai, o ne k galvoja t-
vai. Vaikai ir paaugliai aidimus, muzikin skon, kalbos manieras ir netgi
keiksmaodius daugiausia imoksta i bendraami. vilgteljus atgal, tai
atrodo logika. Juk btent su bendraamiais jie aidia ir galiausiai su jais
dirbs bei kurs eimas. Panagrinkime tai tokius dalykus:
Ikimokyklinukai tv raginami danai atsisako ragauti kok nors patie-
kal tol, kol jis nepatiekiamas grupei vaik, kuriems patinka.
Nors rkani tv vaikai rko daniau, atrodo, jog didesn poveik daro
bendraamiai. Vaikai turi rkani draug, kurie tikinja, kad rkyti ma-
lonu, ir silo cigarei.
t Imigrant vaikai paprastai uauga teikdami pirmenyb savo nauj ben-
draami gimtajai kalbai bei normoms. Jie gali pakeisti kod" sugr
savo namus, taiau irdimi ir protu lieka su bendraamiais. Panaiai kur-
ti girdini tv vaikai, lankantys mokykl kurtiesiems, daniausiai atsi-
sako tv tradicij ir perima kurij tradicijas.
Taigi jei grup vaik lankyt t pai mokykl, gyvent tame paiame
regione ir tarp t pai bendraami, taiau sukeistume j tvus, teigia Har-
ris (1996), pasiekdama savo argument ribas, tie vaikai suaug turt bti
panas". Tv taka svarbi, bet i esms ji netiesiogin: tvai padeda vai-
kams pasirinkti mokykl, gyvenamj rajon ir bendraamius, o tai savo ruotu
lemia, ar vaikai praleidins pamokas, vartos narkotikus, ar merginos anksti
pastos. Be to, vaikai danai mgdioja truput vyresnius u save, kurie mg-
dioja dar vyresnius, o ie mgdioja jauniausius suaugusius tv kartoje.
Sveika tarp tv ir vaik grupi bna gana laisva, tad tradicijos niekada
neperduodamos tobulai. Ir moni, ir primat kultrose pokyius inicijuoja
jaunimas. Kai viena bedion atranda geresn bd maistui nuplauti arba
kai mons ikelia naujas mados ar lyi vaidmen idjas, paprastai tai b-
na jaunos bedions arba jauni mons, ir ias idjas noriau priima jauni
suaugusieji. Tad nors kultros tradicijos ilieka, pati kultra kinta
218 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
APIBENDRINIMAS
Kultra ir lytis: kultros diktatas?
Labiausiai itirti vaidmenys - lyi vaidmenys - atspindi tam tikr biologin tak taiau taip pat
iliustruoja ir stipr kultros poveik. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams, o ne moterims
uimti dominuojani padt visuomenje.
Skirtingose kultrose ir skirtingais laikotarpiais lyi vaidmenys labai skiriasi. Nuo XX a. vidurio
moterys Jungtinse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia.
Didiausia kultrin taka gaunama ne tiesiogiai i tv, o per bendraamius.
sveika
(interaction)
Vieno veiksnio (pavyzdiui,
biologinio) poveikis priklauso
nuo kito veiksnio (pavyzdiui,
aplinkos).
Koki ivad galime padaryti
apie genus, kultr ir lyt?
Biologija ir kultra neegzistuoja izoliuotai, nes kultra veikia tai, k dav biologija. Tad kaip
sveikauja biologija ir kultra? Ir kaip asmuo sveikauja su aplinkybmis?
Biologija ir kultra
Neprivalome evoliucijos ir kultros laikyti konkurentmis. Kultrins normos
subtiliai, taiau stipriai veikia ms nuostatas bei elgsen, taiau jos nra
nepriklausomos nuo biologijos. Viskas, kas socialu ir psichologika, galiau-
siai yra biologika. Kit lkesiai mus veikia todl, kad tai mumyse uprog-
ramuota biologikai. Be to, kultra gali pabrti tai, k paveldime biologikai.
Jei genai ir hormonai lemia, kad vyrai fizikai agresyvesni nei moterys, kul-
tra iuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis, skatinaniomis
tiktis, kad vyrai turi bti tvirtesni, o moterys - velnesns ir malonesns.
Biologija ir kultra taip pat gali sveikauti. iandieninis genetikos moks-
las parodo, kaip patirtis naudojasi genais, kad pakeist smegenis (Quartz ir
Sejnowski, 2002). Aplinka gali stimuliuoti genus, kurianius naujus isia-
kojanius smegen lsteli receptorius. Regos dirgikliai priveria genus tobu-
linti smegen srit, atsaking u regjim. Tv prisilietimas aktyvina ge-
nus, kurie ateityje pads vaikui veikti stresines situacijas. Genai mus ne tik
varo, jie prisitaiko ir reaguoja dirgiklius.
Kai biologins savybs veikia reakcij aplink, biologija ir patirtis vei-
kia viena kit. mons vienaip reaguoja David Beckham ir kitaip - Woo-
dy Allen. Kadangi vyrai 8 proc. auktesni ir vidutinikai turi dvigubai di-
desn raumen mas, jiems lemta gyti kitoki gyvenimo patirt nei mote-
rims. Arba panagrinkime tok dalyk: vyrauja nuomon, kad vyras turi b-
t auktesnis u mon. Viename tyrime tik vienas i 720 susituokusi por
neatitiko ios normos (Gillis ir Avis, 1980). Galima tik splioti, kaip tai pa-
aikinti psichologikai: galbt bdami pranaesni giu (ir amiumi) vyrai gali
ilaikyti socialin virenyb moter atvilgiu. Taiau taip pat galima iekoti
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 219
Socializacija Lkesiai lyi
X
r vaidmen
^
8 M 9 i
" n a
Darbo
iskirsty
tarp lyi
Lyi elgsenos
pasiskirstymas
s k j r t u ma i
Kiti veiksniai
(pvz., Su lytimi susij^
biologin gebjimai bei
taka) sitikinimai
X 7
ir evoliucijos iminties, kuria grindiama i kultrin norma: jei mons teikt
pirmenyb to paties gio partneriams, aukti vyrai ir emo gio moterys da-
nai likt be partneri. Tad evoliucija reikalauja, kad vyrai bt auktesni u
moteris, o kultra to paties reikalauja i sutuoktini. Tad tiktina, kad gio
norma yra biologijos ir kultros rezultatas.
Alice Eagly ir Wendy Wood (1999; Eagly, 1987) pltoja teorij apie tai,
kaip sveikauja biologija ir kultra (r. 5.8 pav.). Jos sitikinusios, kad dar-
bo pasidalijim tarp lyi lemia vairs veiksniai, tarp j - biologiniai skir-
tumai ir socializacija vaikystje. Suaugusij gyvenime tiesiogin lyi so-
cialins elgsenos skirtum pasekm yra vaidmenys, kuriuos atspindi darbo
pasidalijimas tarp lyi. Bdami stipresni ir greitesni, vyrai daniau atlieka
fizins jgos reikalaujanius vaidmenis. Moter gebjimas gimdyti ir auginti
vaikus slygoja tai, kad jos daniau atlieka globjik savybi reikalaujan-
ius vaidmenis. Tad kiekviena lytis stengiasi, kad j elgsena atitikt iuos
vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo sitikinimus bei gebjimus. Prigimtis
ir ugdymas sudaro pinkl raizgin". Eagly prognozuoja, kad vienodjant
vaidmen uduotims lyi skirtumai palaipsniui mas".
I ties, pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999), kultrose, kuriose lyi
vaidmenys labiau lygiaveriai, lyi skirtumai pagal prioritetus renkantis por
(vyrai ieko jaunysts ir gebjim atlikti nam kio darbus, moterys ieko
socialins padties ir gero udarbio), yra maesni. Daugjant moter, pasi-
rinkusi formaliai vyrikas profesijas, j pai vyrikumo ar moterikumo
sampratos skirtumai taip pat sumajo (Twenge, 1997). Vyrams ir moterims
atliekant vis daugiau panai vaidmen, j psichologiniai skirtumai maja.
Nors prigimtis reikalauja, kad vyrai atlikt jgos reikalaujanias uduo-
tis, o moterys rpintsi kdikiais, Wood ir Eagly (2002) daro ivad, kad
moter ir vyr elgsena yra gana lengvai formuojama, ir abiej lyi atsto-
vai pajgs atlikti visus manomus organizacinius vaidmenis". Majanti vyr
gio bei agresyvumo reikm iandieniams auktos socialins padties vaid-
menims ir majantis gimstamumas reikia, kad moteris maiau varo n-
tumas ir vaik auginimas. Kai tai siterpia ir prie diskriminacij nukreipti
statymai bei konkurencins slygos, verianios samdyti talentingiausius
(neatsivelgiant lyt), lyi nelygyb dar labiau maja.
5.8 PAVEIKSLAS
Lyi socialins elgsenos
skirtum socialinio vaidmens
teorija
vairs veiksniai, taip pat
vaikysts slygos ir gytos
patirtys, rengia vyrus
ir moteris skirtingiems
vaidmenims. Vyr ir moter
elgsen veikia su j
skirtingais vaidmenimis
susij lkesiai, gdiai ir
sitikinimai.
altinis: Adaptuota i: Eagly,
1987; Eagly ir Wood, 1991.
220 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
k slepia moksliniai tyrimai
Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus
Savo darb apie lytis pradjau nuo projekto apie socialin tak
XX a. atuntojo deimtmeio pradioje. Kaip ir daugelis to meto
aktyvi feminisi maniau, kad nepaisant neigiam kultrini
stereotip apie moteris, moter ir vyr elgsena i esms yra
ekvivalentika. Per daugel met mano poiris reikmingai pa-
sikeit. Pastebjau, kad kai kurie moter ir vyr poelgiai iek
tiek skiriasi, ypa kai prisimenami lyi vaidmenys.
mons neturt manyti, kad ie skirtumai btinai neigia-
mai atsiliepia moterims. Didesnis moter polinkis atsivelgti
kit moni poreikius ir demokratikiau elgtis yra vertinamas
palankiau ir daugelyje situacij gali bti privalumas. Ties pa-
sakius, mano atlikti lyi stereoti-
p tyrimai rodo, kad jei atsivelg-
sime ir neigiamas, ir teigiamas
savybes, iuo metu moters stere-
otipas yra palankesnis nei vyro.
Taiau meilumas ir rpestingu-
mas - savybs, priskiriamos mo-
terims, - gali sumainti j gali bei
veiksmingum situacijose, kurio-
se reikalingas kategorikas ir kon-
kurencingas elgesys.
Alice Eagly,
iaurs Vakar
universitetas
Situacijos galia ir mogus
Bna trivialios tiesos ir didiosios tiesos, - sak fizikas Nielsas Bohras. -
Trivialios tiesos prieyb yra paprasiausia netiesa. Didiosios tiesos prie-
yb yra kita tiesa." Kiekviename ios dalies apie socialin tak skyriuje
skelbiama didioji tiesa: situacijos galia. ios didiosios tiesos apie iorinio
poveikio gali pakakt ms elgsenai paaikinti, jei btume pasyvs tarsi
vjariiai augalai. Taiau mes, prieingai nei vjariiai augalai, nesame bla-
komi aplinkos visas puses. Mes veikiame ir reaguojame, atsakome ir gau-
name atsakymus. Mes galime atsispirti socialins situacijos spaudimui, o kar-
tais netgi j pakeiiame. Dl ios prieasties a nutariau kiekvieno sociali-
ns takos" skyriaus pabaigoje atkreipti dmes didiosios tiesos prieyb:
asmens gali.
Galbt kultros galios akcentavimas kelia diskomfort. Daug kam nepa-
tinka mintis, kad iorins jgos lemia elgsen: save mes laikome laisvomis
btybmis, savo veiksm iniciatoriais (na, bent jau ger veiksm). Jauia-
me, kad tikjimas socialiniu determinizmu gali atvesti tai, k filosofas Je-
anas-Paulis Sartre pavadino blogu tikjimu" - atsakomybs vengim ir kalts
u savo likim suvertim kitiems monms ar aplinkybms.
I ties, socialin kontrol (situacijos galia) ir asmenin kontrol (mo-
gaus galia) konkuruoja viena su kita n kiek ne daugiau nei biologiniai ir
kultriniai argumentai. Svarbs ir socialiniai, ir asmeniniai elgsenos aiki-
Pamstymui: jei Bohro nimai, nes vienu metu esame ir socialins aplinkos kriniai, ir jos krjai,
teiginyje slypi didioji tiesa, Taip pat galime bti ir gen bei aplinkos sveikos produktas. Taiau tiesa ir
tai kas yra io teiginio tai, kad ateitis tikrai bus, ir ms reikalas nusprsti, kokia kryptimi ji pa-
prieyb? suks. Tai, k renkams iandien, lemia rytdienos situacij.
5 skyr i us. GENAI , KULTRA IR LYTIS 221
Socialins aplinkybs i ties stipriai veikia mones. Taiau mons taip Tiesos odiai visada bna
pat veikia socialines aplinkybes. Ir mons, ir situacijos sveikauja. Klausi- paradoksals."
mas, ar iorins situacijos, ar vidinis nusiteikimas (arba kultra ar evoliucija) Lao-Dz,
lemia elgsen, tolygus klausimui, ar kambario plot nulemia jo ilgis, ar plotis. The Simple Way
i sveika vyksta bent trimis bdais (Snyder ir Ickes, 1985): (Paprastas bdas")
Bet kuri socialin situacija skirtingus mones veikia skirtingai. Kadangi
ms protai realyb suvokia skirtingai, kiekvienas i ms atitinkamai
reaguoja situacijas. Be to, vieni mons (grups ar asmenys) jautriau
reaguoja socialines situacijas nei kiti (Snyder, 1983). Pavyzdiui, japo-
nai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lkesiams (Argyle ir kiti,
1978).
mons danai patys renkasi situacij (Ickes ir kiti, 1997). Turdami ga-
limyb rinktis, aktyvs mons renkasi situacijas, skatinanias socialin
sveik. Rinkdamiesi auktj mokykl js pasirinkote bti veikiami tam
tikr socialini aplinkybi. Maai tiktina, kad aistringi politiniai libera-
lai sikurs Orindijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rm
nariais. Jie greiiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir silies ap-
linkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Gu-
ardian, o ne Times of London) - kitaip tariant, pasirinks j polinkius su-
tvirtinant socialin pasaul.
mons danai susikuria situacijas. Prisiminkime, kad ms iankstin
nuosmon gali pasitivirtinti: jei tikims, kad kuris nors mogus turt bti
ekstravertas, prieikas, moterikas ar seksualus, ms bendravimas su juo
gali paskatinti btent toki elgsen, kuri sivaizdavome. Kas sukuria so-
cialin situacij, jei ne sociumas? Liberali aplink sukuria liberalai. Tai,
kas vyksta studeni draugijoje, sukuria jos nars. Socialin aplinka - tai
ne oras, ne tai, kas mums nutinka. Ji labiau panai namus, kuriuos pa-
tys susikuriame.
Tad gali turi ir mons, ir situacijos. Mes kuriame savo socialin pasaul, o
jis kuria mus.
APIBENDRINIMAS
Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr
ir lyt|?
Biologiniai ir kultriniai aikinimai neprivalo bti prietaringi. Ties pasakius, jie tarpusavyje s-
veikauja. Biologiniai veiksniai veikia kultrini kontekst o kultra remiasi prigimtiniais dalykais.
Didioji tiesa apie socialins takos gali bus tik pusiau tiesa, jei atskirsime papildani ties:
asmens gali. mons ir situacijos sveikauja bent trimis bdais. Vis pirma mons skiriasi tuo,
kad skirtingai interpretuoja situacijas ir jas reaguoja. Antra, daugel situacij kurios daro jiems
tak pasirenka patys. Treia, mons prisideda prie socialini situacij susidarymo.
222 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Post scriptum:
ar turtume laikyti save socialinio pasaulio
produktais, ar architektais?
Abipusio prieastingumo teorija leidia teigti, kad mons arba reaguoja
aplink, arba j veikia. Abu poiriai teisingi, nes mes esame ir savo socia-
linio pasaulio produktai, ir architektai. Taiau ar vienas poiris teisinges-
nis u kit? Imintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume per-
nelyg didiuotis savo laimjimais ir pernelyg save kaltinti u esamas pro-
blemas), o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tvikai globjiki
ir link manipuliuoti).
Taiau turbt bt pravartu daniau daryti ir prieing prielaid - save
laikyti laisvais aktoriais ir manyti, kad kiti yra veikiami aplinkos. Tada velg-
dami save manytume, kad esame saviveiksmingi, o santykiuose su kitais
iekotume supratimo ir socialini reform. (Jei manysime, kad kitus mo-
nes veikia situacijos, labiau j uos sijausime, o ne impozantikai smerksime
nemalonius poelgius, kuriuos laisva valia pasirinko amorals", sadistiki"
ar tings" mons.) Dauguma religij skatina atsakyti u save, taiau ne-
teisti kit. Ar taip yra dl gimto moni polinkio atleisti savo klaidas ir teisti
kitus u j padarytas nuodmes?
Konformizmas
Kas yra konformizmas?
Klasikiniai konformizmo tyrimai
Sherifo norm krimo tyrimai
Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys
Atkreipkime dmes. Masin apgaul
Ascho studija apie grups darom spaudim
Milgramo paklusnumo eksperimentai
Kokios paklusnumo prieastys?
Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas
Mintys apie klasikinius tyrimus
K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusim
Kaip nuspti galim konformistikum?
Grups dydis
Vieningumas
Sutelktumas
Padtis
Vieoji reakcija
Ankstesni sipareigojim nebuvimas
Kodl elgiamasi konformistikai?
Kas elgiasi konformistikai?
Asmuo
Kultra
Socialiniai vaidmenys
Ar norime bti kitokie?
Reaktyvusis pasiprieinimas
Unikalumo rodymas
Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje
Visa, kas lugdo asmenyb,
yra despotizmas, kad ir kokiu
vardu j vadintume."
John Stuart Mill,
On Liberty, 1859
(Apie laisv")
Socialinis spaudimas,
kur mums daro bendruomen,
yra pagrindinis moralini
vertybi ramstis."
Amitai Etzioni,
The Spirit of Community, 1993
(Bendruomens dvasia")
B
e abejons, esate patyr tok reikin: pasibaigus polemikai lektoriaus
kalbai ar koncertui, netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsisto-
ja ir ima ploti. J pavyzdiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovaci-
j. Paskui jau atsistoja ir tie, kurie, jei nebt buv paskatinti, bt manda-
giai paploj sddami patogiose kdse. Kai sdite tarp i moni, viena
js dalis nori ir toliau sdti (is lektorius visai neatspindjo mano pai-
r"). Taiau ar liksite sdti, kai aplink visi stojasi? Bti vieno asmens ma-
uma nra lengvas dalykas. Tikriausiai ir js nors trumpam atsistosite su vi-
sais, nebent jums labai nepatiko tai, k girdjote.
itokio konformistiko elgesio situacijos kelia io skyriaus klausimus:
Kodl, mons, nepaisant j vairovs, bdami didelje grupje daniau-
siai elgiasi vienodai?
Kokiomis aplinkybmis mons elgiasi konformistikai?
Ar kai kurie mons labiau link elgtis konformistikai?
Kas prieinasi spaudimui elgtis konformistikai?
Ar konformistikumas yra tokia bloga savyb, kaip leidia manyti klus-
nios bandos" vaizdis? O gal reikt tai vadinti grupiniu solidarumu"
arba socialiniu jautrumu"?
Kas yra konformizmas?
Pradkime nuo paskutinio klausimo. Ar konformizmas yra gera, ar bloga sa-
vyb? klausim nra mokslu pagrsto atsakymo, taiau turdami ome-
nyje bendras vertybes galime teigti, jog kartais elgtis konformistikai yra blo-
gai (kai dl to vairuojama igrus arba pasielgiama rasistikai), kartais - ge-
rai (kai sukliudo brautis eil prie teatro), ir dar kitais atvejais tai nereik-
minga (kai teniso aidjai dvi balt aprang).
Individualistinse Vakar kultrose, kuriose pasidavimas bendraami
spaudimui nekelia susiavjimo, odyje konformizmas" slypi neigiama pras-
m. Kaip jaustumts igird, kad kakas jus pavadino tikru konformistu"
(prisitaikliu)? tariu, kad sieistumte. iaurs Amerikoje ir Europoje so-
cialins psichologijos specialistai, priklausydami individualistinms kult-
roms, konformizmui teikia neigiam reikm (prisitaikymas, nuolankumas,
paklusnumas), o ne teigiam (bendruomeninis jautrumas, reagavimas, koman-
dinis aidimas).
Japonijoje veikti ivien su kitais yra ne silpnumo, o tolerancijos, savi-
tvardos ir brandos poymis (Markus ir Kitayama, 1994). Japonijoje, - pa-
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 225
stebi Lance Morrow (1983), - visur jauiama ramyb, kuri atsiranda, kai mo-
ns tiksliai ino, ko gali tiktis vienas i kito."
Ivada: mes pasirenkame ms vertybes bei poirius atitinkanias sam-
pratas. Etikets ir apibdina, ir vertina, ir jos neivengiamos. Be etikei ne-
galime aptarinti io skyriaus tem. Tad isiaikinkime tai i etikei pras-
m: konformizmas (prisitaikymas), nuolaidumas, paklusnumas, pritarimas.
Elgtis konformistikai nereikia vien tik veikti taip, kaip kiti mons; tai
reikia ir jausti kit moni veiksm tak. Tai reikia veikti kitaip, nei kad
btume pasielg, jei btume buv vieni. Tad konformizmas yra elgsenos arba
sitikinim pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit. Kai bdami minioje pa-
kylate ir digaujate dl pergalingo vario, ar tai - konformizmas? Kai kartu
su milijonais kit moni geriate pien arba kav, ar elgiats konformisti-
kai? Kai palaikote kit nuomon, kad moterims labiau tinka ilgi, o ne trumpi
plaukai, ar tai konformizmas? Galbt taip, o gal ir ne. Viskas priklauso nuo
to, ar js elgtumts ir manytumte taip pat, jei nebtumte grupje. Ar paok-
tumte i diaugsmo dl vario, jei btumte vienintelis sirgalius tribnoje?
Yra kelios konformizmo rys (Nail ir kiti, 2000). Panagrinkime tris:
nuolaidum, paklusnum ir pritarim. Kartais prisitaikome prie lkesio ar
pageidavimo i ties nepritardami tam, k darome. Usiriame kaklarait ar
apsivelkame suknel, nors mums nepatinka to daryti. is iorinis prisitaiky-
mas yra nuolaidumas. Paklstame, kad sulauktume atpildo arba ivengtu-
me bausms. Jei ms nuolaidum sukelia aiki komanda, tai vadinama pa-
klusnumu.
Kartais nuoirdiai darome tai, kam paakino minia. Galime kaip ir mili-
jonai kit gerti pien, nes esame tikinti, kad pien gerti sveika. is nuoir-
dus, vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Pritarimas kartais iplau-
kia i nuolaidumo. Kaip buvo pabrta 4 skyriuje, nuostatas lemia elgsena.
Paprastai mes pateisiname savo elges, jei prisiimame atsakomyb u j.
konformizmas
(conformity)
Elgsenos ar sitikinim
pakeitimas, siekiant prisiderinti
prie kit
nuolaidumas
(compliance)
Konformistikas vieo elgesio
modelis, kai atsivelgiama
uuominomis ar aikiai
ireikt pageidavim bet
slopinant vidin pasiprieinim.
paklusnumas
(obedience)
Prisitaikymas vykdant
tiesmuk paliepim.
pritarimas
(acceptance)
Konformizmas, kai elgsena
ir sitikinamai atitinka socialin
spaudim
APIBENDRINIMAS
Kas yra konformizmas?
Yra dvi konformizmo elgsenos ar sitikinim pakeitimo pasiduodant grups spaudimui formos. Nuolai-
dumas- pritarimas grups nuomonei jauiant vidin pasiprieinim. Nuolaidumo atmaina yra paklus-
numas - nusileidimas tiesmukam paliepimui. Pritarimas - kai sitikinimai ir elgsena atitinka socialin
spaudim.
Klasikiniai konformizmo tyrimai
Kaip socialiniai psichologai tyr konformizm laboratorijoje? K j gauti duomenys byloja
apie socialin poveik ir blogio prigimt?
Mokslininkai, tiriantys konformizm, sukuria miniatirin socialin pasaul -
mikrokultr laboratorijoje, kuri supaprastintai atkuria svarbi kasdieni so- <
226 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
autokinetinis reikinys
(autokinetic phenomenon)
Savaiminis (auto) judjimas
(kinetic). Tariamas nekintamo
viesos tako judjimas tamsoje.
dalini sveik ypatybes. Kai kurie i i tyrim atskleid toki stulbinam
dalyk, kad ir kiti tyrintojai iuos tyrimus kartojo, plaiai aptarinjo, kol jie
usitarnavo klasikini" eksperiment vard. Mes aptarsime tris eksperimentus,
i kuri kiekvienas pateikia savo metod konformizmui studijuoti ir atsklei-
dia stulbinam dalyk.
Sherifo norm krimo tyrimai
Pirmasis i trij klasikini tyrim 5 skyriuje nagrint kultros gali sukurti
ir pratsti socialines normas sujungia su iame skyriuje aptariamu konfor-
mizmu. Muzaferas Sherifas (1935, 1937) kl klausim, ar laboratorijoje ma-
noma stebti socialini norm radimsi. Kaip biologai stengiasi atskirti vi-
rus, kad galt su juo eksperimentuoti, taip ir Sherifas norjo iskirti nor-
m krimsi ir po to su juo eksperimentuoti.
Jei btumte vieno i Sherifo eksperiment dalyvis, sdtumte tamsia-
me kambaryje, o per keturis su puse metro nuo js pasirodyt viesos spin-
dullis. I pradi nieko nevykt. Po to kelet sekundi viesos spindullis
pasiblakyt ir inykt. Tada turtumte atspti, kiek pasislinko is spindu-
lys. Tamsiame kambaryje nemanoma nustatyti atstumo, tad js netvirtai i-
tartumte: eis colius". Eksperimentuotojas pakartot procedr. kart
pasakytumte: deimt coli". Toliau kartojant eksperiment, js vertini-
m vidurkis bt apie atuonis colius.
Kit dien sugrtumte, ir prie js prisijungt kiti du, kurie vakar pa-
tyr t pat. Kai viesa ugsta pirm kart, tie du pasako savo vakarykt
spjim. Vien col", - sako vienas. Du colius", - sako kitas. Truput su-
trik, js vis tiek sakytumte: eis colius". Ar pasikeist js atsakymas,
jei is grupinis patyrimas bt pakartotas t pai ir dar dvi dienas i eils?
Kolumbijos universiteto studentai vaikinai, kuriuos tyr Sherifas, savo ver-
tinimus pakeit pastebimai. Kaip parodyta 6.1 paveiksle, i eksperiment
metu daniausiai isikristalizuodavo grups norma. (i norma buvo klaidin-
ga. Kodl? viesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo
optine apgaule, vadinama autokinetiniu reikiniu.)
Sherifas ir kiti naudojo metod siekdami atsakyti klausimus apie mo-
ni pasidavim taigai. Kai po met eksperimentas buvo pakartotas su kiek-
vienu mogumi atskirai, ar jie vertino savaip, ar tebesilaik grups normos?
domu, kad jie tebesilaik grups normos (Rohrer ir kiti, 1954). (Ar tai rei-
kia nuolaidum, ar pritarim?)
Nustebinti tariamos kultros galios tvirtinti klaidingus sitikinimus, Ro-
bertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) iaurs Vakar universiteto
laboratorijoje tyr, kaip perduodami klaidingi sitikinimai. Pasinaudodami au-
tokinetiniu reikiniu, jie liep eksperimentuotojo padjjui (fiktyviam
tiriamajam) klaidingai atsakyti klausim, kiek pasislinko viesos takas. Po
to is pasitraukdavo i eksperimento, ir jo viet uirrtdavo tikrasis dalyvis,
kur, savo ruotu, pakeisdavo kitas. Klastot iliko (nors madama) pen-
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 2 7
10
8
8
5 6
(0
(0
E
( r\
'0 ^
O.
co
Pirmoji
diena
Individualiai Grupje
^ ^ ^ mogus
2 mons __
6 mons
Antroji
diena
Treioji
diena
Ketvirtoji
diena
6.1 PAVEIKSLAS
Sherifo norm krimo
eksperiment grups pavyzdys
Trij moni vertinimai
sutampa, kai jie pakartotinai
vertina tariam viesos
tako pasislinkim
altinis: Duomenys i: Sherif
ir Sherif, 1969, p. 209.
kiose eksperimento dalyvi komandose. ie mons tapo netyiniais kul-
trins apgauls perdavimo suokalbininkais". i eksperiment ivada: m-
s poiris realyb i ties nepriklauso tik nuo ms.
Kartais pasidavimo taigai pavyzdiai gali pralinksminti. Utenka vienam
mogui nusikosti, nusijuokti ar nusiiovauti, ir netrukus aplinkiniai prade-
da daryti t pat. (r. Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys.") Fo-
ninis juokas, transliuojamas per humoro laidas, apeliuoja ms atvirum
taigai. Foninis juokas bna labai taigus, jei manome, kad juokiasi mus
panas mons, o ne mus nepanai moni grup. Bdami tarp laiming
moni, patys galime pasijusti laimingi. reikin Peteris Totterdellas ir jo
kolegos (1998) pavadino nuotaikos ssaja". Tiriant brit medicinos seseris
ir buhalterius buvo pastebta, kad tai paiai darbo grupei priklausani moni
nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo.
Kit socialins infekcijos form Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999)
vadina chameleono efektu". sivaizduokite, kad dalyvaujate viename i j
eksperiment ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padjja, kuri retkariais
arba pasitrina veid, arba pajudina pd. Ar js - kaip ir kiti eksperimento
dalyviai - pasitrinsite veid kartu su tuo mogumi, kuris j pasitryn, ir kar-
tu pajudinsite pd? Jei taip, tai visai tiktina, kad is poelgis bus automa-
tikas, atliktas be jokio smoningo ketinimo prisitaikyti, ir jis paskatins jus
jausti tai, k jauia kitas mogus (Neumann ir Strack, 2000). Ricko van Ba-
areno ir jo koleg (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidia, kad toks mg-
diojimas padeda kitam mogui jus pamgti ir prireikus pagelbti. Mes mie-
liau gelbstime surinkti ikritusius raiklius tam mogui, kuris elgiasi panaiai
kaip mes. Atrodo, mgdiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina
skirti daugiau pinig labdarai.
Pasidavimas taigai gali bti ir didelio masto reikinys. 1954 met kovo
4
mnesio pabaigoje Sietlo laikraiai prane apie u 80 myli iaur esan-
iame mieste vykus atsitikim - suskilusius priekinius automobili stiklus.
Kodl iovaujantis mogus
ukreia iovuliu kit?"
Robert Burton,
Anatomy of Melancholy, 1621
(Melancholijos anatomija")
228 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
mokslini tyrim ivada
Ukreiamas iovulys
iovauti yra bdinga visiems stuburiniams gyvnams. iovauja pri-
matai. Taip pat ir kats, krokodilai, paukiai, vliai, netgi uvys.
Kodl? Kada?
Merilendo universiteto Baltimorje psichologas Robertas Pro-
vine (2005) pastebi, kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia d-
mesio kasdien elges. O jam patinka tyrinti, pavyzdiui, juok
ar iovavim. Jo nuomone, nordamas tyrinti iovavim natra-
lioje aplinkoje, gali turti tik chronometr urain ir raikl. Provi-
ne teigia, kad iovavimas - pastovi veiksm seka", trunkanti apie
6 sekundes, - prasideda giliu kvpimu ir baigiasi trumpesniu kul-
minaciniu (malonumsukelianiu) ikvpimu. iovulys danai kar-
tojasi, vien nusiiovavim nuo kito skiria vos minut. Ir vyrams, ir
moterims vienodai danai pasitaiko nusiiovauti. Net visikai pa-
ralyiuoti pacientai, kurie negali pajudinti kno, pajgia iovauti.
Tai rodo, kad iovulys - spontanikas elgesys.
Kada iovaujame?
Kai mums nuobodu. Kai Provine papra eksperimento daly-
vi 30 minui per televizij irti techninio patikrinimo lentel,
jie iovavo 70 proc. daniau negu kontrolins grups tiriamieji,
irj ne tokius nuobodius muzikinius vaizdo klipus. iovul gali
sukelti ir tampa. Danai iovauja desantininkai, besirengiantys
pirmajam uoliui paraiutu, sportininkai prie start smuikinin-
kai, laukiantys savo eils eiti scen. Mano draug skundsi, kad
darbe danai jauiasi nesmagiai, nes mokantis nauj dalyk jos
nerimas, ar viskas pavyks, nuolat pasireikia iovulio priepuoliu".
Kai esame apsnd. ia nieko stebtina. Tik domu, kad mo-
ns, kurie Provine praymu ra iovavimo dienorat, suskaiia-
vo, kad jie daugiau iovauja valand po nubudimo, o ne per va-
land iki umigdami. Danai vos pabud iovaudami roms. Taip
elgiasi ir pabud i miego unys bei kats.
Kai iovauja kiti mons. Nordamas itirti, ar iovulys, kaip ir
juokas, gali bti ukreiamas, Provine parod tiriamiesiems penki
minui trukms filmuk kuriame vyrikis nuolat iovavo. 55 proc.
tiriamj nusiiovavo. O irdami filmuk kuriame mons ypso-
josi, nusiypsojo tik 21 proc. tiriamj. iovaujantis veidas - lyg
dirgiklis, kuris suaktyvina iovavimo model, nesvarbu, ar iovulio
veiksmas rodomas nespalvotai, ar auktyn kojomis, ar nufotogra-
fuota tik iovaujaniojo burna. Suradus smegen veidrodinio at-
spindio neuronus", kurie bna aktyvs kartojant ar mgdiojant
matytus veiksmus, galima sukurti biologin mechanizm paaiki-
nant, kodl mes taip danai iovaujame matydami iovaujant kitus.
Provine norjo isiaikinti, kuri iovaujaniojo veido dalis yra
paveikiausia, todl rod tiriamiesiems vis iovaujanio mogaus
veid veid kuriame nesimat iovaujaniojo burnos; vien tik bur-
n ir neiovaujant besiypsant veid (kontrolin slyga). 6.2 pav.
matome, kad iovaujaniojo veidas sukeldavo iovul net tuomet,
kai nesimatydavo burnos. Taigi burnos prisidengimas iovaujant,
atrodo, nieko nereikia.
Provine teigia, kad netgi galvojimas apie iovul paprastai j
sukelia. reikin tikriausiai pastebjote skaitydami skyrel. Pa-
stebjau ir a. Skaitydamas Provine tyrinjimus apie ukreiam
iovul a nusiiovavau keturis kartus (ir pasijutau truput kvailai).
Kiek
kart
Kiek
moni
Kiek
kart
Kiek
moni
Kiek
kart
6.2 PAVEIKSLAS. Kurios veido dalys sukelia iovul?
Robertas Provine (2005) sudar 4 grupes po 30 moni ir kiekvienai parod skirtingus penki minui trukms
vaizdo raus: kai vyras ypsosi, kai iovauja, o dviem grupms - kai dalis rodomo veido udengta.
iovaujaniojo burna paskatino kelet kart nusiiovauti, bet paveikesns buvo iovaujaniojo akys ir mimika.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 2 9
Balandio 14-osios ryt buvo praneta apie pana vyk mieste, esaniame
u 65 myli, o dar po kiek laiko - u 95 myli esaniame mieste. Iki vakaro
priekini stikl skilinjimo banga pasiek Sietl. Balandio 15 dien Sietlo
policija gavo per 3000 praneim apie suskilusius priekinius stiklus (Meda-
lia ir Larsen, 1958). T vakar Sietlo meras paskambino prezidentui Eisen-
howeriui praydamas pagalbos.
Man tuo metu buvo 11 met, ir a gyvenau Sietle. Prisimenu, kaip mes
apirinj ome savo automobilio priekin stikl, baimindamiesi, kad po van-
denilins bombos bandym Ramiajame vandenyne ant Sietlo m lyti radio-
aktyvusis lietus. Taiau balandio 16-j laikraiai para, kad tikrasis kal-
tininkas gali bti masinis pasidavimas taigai. Nuo balandio 17-osios skund
nebebuvo. Vliau paaikjo, kad automobili stikl skilinjimo prieastis bu-
vo pati paprasiausia - apgadinti keliai. Kodl tai pastebjome tik po balan-
dio 14-osios? Pasidav taigai, atidiai irjome priekinius stiklus, o ne
pro juos.
Pasidavimas taigai ne visada taip pralinksmina. Ugrobimai, NSO ste-
bjimai ir netgi saviudybs danai kyla bangomis (r. Atkreipkime dmes.
Masin apgaul"). Netrukus po to, kai 1774 metais buvo ileistas pirmasis
Johanno Wolfgango von Goethe romanas Jaunojo Verterio kanios", jau-
nuoliai Europoje m dvti geltonas kelnes ir juodus varkus, kaip rengsi
Goethe apraytas jaunuolis vardu Verteris. Knygos sukelta mados epidemija
atrod juokingai, taiau kitas knygos poveikis, dl kurio knyga kai kur bu-
vo netgi udrausta, nebuvo toks juokingas. Romane Verteris, atstumtas mo-
ters, kurios irdies jam nepavyko ukariauti, nusiauna pistoletu. Po knygos
ileidimo pasipyl praneimai, kad jaunuoliai mgdioja desperatik Verte-
rio veiksm.
Po dviej imt met sociologas Davidas Phillipsas patvirtino, kad eg-
zistuoja saviudiko elgesio pamgdiojimo reikinys, ir pavadino j Ver-
terio efektu". Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985, 1989) teigia, kad inom
saviudybi ir mirtimi pasibaigusi autoavarij bei privai lktuv katast-
rof (kurios kartais bna umaskuotos saviudybs) padaugja po plaiai i-
niasklaidoje aprayt saviudybi. Pavyzdiui, per mnes po 1962 rugpj-
io 6 dien vykusios Marilyn Monroe saviudybs Jungtinse Valstijose u-
registruota 200 saviudybi daugiau nei prasta. Be to, saviudybi padau-
gja tik tuose regionuose, kuriuose iniasklaida jas aprao. Juo daugiau in-
formacijos apie tokius vykius, juo daugiau nelaiming vyki.
Nors ne vis tyrim metu buvo pastebtas saviudybi mgdiojimo rei-
kinys, jis iaikjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinje ligoninje, kur per
vienerius metus nusiud 14 pacient, o vienoje mokykloje, kurioje per 18
dien nusiud du moksleiviai, buvo dar septyni bandymai nusiudyti, be
to, 23 moksleiviai prisipaino, kad galvojo apie saviudyb (Joiner, 1999;
Jonas, 1992). Ir Vokietijoje, ir Jungtinse Valstijose saviudybi skaiius tru-
put padidjo po saviudybi muilo operose ir, ironika, po rimt dram, ku-
230 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
atkreipkime dmes
Masin apgaul
Masinis pasidavimas [taigai yra masins apgauls - spontani-
ko klaiding sitikinim iplitimo - pasekm. Kartais jis tampa
masine isterija": nusiskundim kno negaliomis banga mokyk-
loje ar darbe, nors jokio organinio pagrindo simptomams neb-
na. Viena vidurin mokykla, kurioje moksi 2000 moksleivi,
buvo udaryta dviem savaitms, nes 170 moksleivi ir darbuo-
toj kreipsi gydytojus dl skrandio sutrikim, galvos svaigi-
mo ir skausmo, mieguistumo. Tyrjai kruopiausiai iekojo vi-
rus, mikrob, pesticid, herbicid - ko nors, kas galjo sukelti
negalavimus - ir... nieko nerado (Jons ir kiti, 2000).
Po 2001 m. rugsjo 11-osios visose Jungtinse Valstijose
be jokios akivaizdios prieasties daugel moksleivi m ka-
muoti nieintys raudoni brimai (Talbot, 2002). is brimas, prie-
ingai nei virusas, plito regimuoju bdu". mones iberdavo
po to, kai jie pamatydavo brimus (net jei tarp j ir ibertj
nebdavo kontakto). Taip pat buvo pastebta, kad prastos odos
ligos - egzema, spuogai, odos isausjimas tvankiose klas-
se - paatrjo galbt dl nerimo. Kaip ir daugeliu kit masins
isterijos atvej, gandai vert mones stebti prastus, kasdienius
simptomus ir vertinti juos kaip bdingus vaik lankomai mokyklai.
Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000)
aprao kitus prajusio tkstantmeio masins apgauls atve-
jus. inoma, kad viduramiais Europos vienuolynuose pasireik-
davo imituojanios elgsenos protrkiai. Viename dideliame Pran-
czijos vienuolyne tuo metu, kai buvo manoma, kad moni siel
gali apssti vrys, viena vienuol pradjo miaukti kaip kat.
Galiausiai visos vienuols tam tikru dienos metu kniaukdavo
kartu". Praneama, kad Vokietijos vienuolyne viena vienuol pra-
djo kandioti savo drauges ir netrukus visos io vienuolyno
vienuols m kandioti viena kit". Laikui bgant, kandioji-
mosi manija iplito ir kituose vienuolynuose.
1947 met birelio 24 Kennethas Arnoldas, pilotuodamas
asmenin lktuv netoli Reinjero kalno, danguje pastebjo de-
vynis vytinius objektus. sitikins, kad mat usienio raketas,
jis mgino apie tai praneti FTB. Kadangi FTB biuras buvo u-
darytas, jis nuvyko vietos laikraio redakcij ir prane apie
pusmnulio formos objektus, kurie judjo tarsi vir vandens pa-
leista lkt". Kai po to naujien agentra Associated Press 150-
yje laikrai paskelb apie pastebtus objektus, antrai k-
rjai sukr skraidani lki" pavadinim visame pasauly-
je sukeldami didiul bang praneim apie 1947 met vasar
pastebtus skraidanius objektus.
riose analizuojama saviudybs problema (Gould ir Shaffer, 1986; Hafner ir
Schmidtke, 1989; Phillips, 1982). Phillipsas teigia, kad labiausiai saviu-
dyb link paaugliai. is faktas gali paaikinti atsitiktines pamgdiojanias
paaugli saviudybes.
Ascho studija apie grups darom spaudim
Sherifo autokinetini eksperiment dalyviai buvo susidr su neapibrta re-
alybe. Panagrinkime ne toki paini suvokimo problem, su kuria susidr
jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). tai k Aschas pri-
simin i savo lankymosi tradiciniame Sederyje per yd Velykas:
Pakl ausi au greta mans sdinio dds, kodl atidarytos durys. Jis atsak: Prana-
as El i j as vakar apl anko ki ekvi eno ydo namus ir gurkteli vyno i j am
paliktos t aurs".
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 3 1
i nauj i ena mane nust ebi no, todl pasitikslinau: Ar j i s i ties ateina? Ar j i s
tikrai gurkteli vyno?"
Dd atsak: Jei labai atidiai stebsi t aur kai durys bus atidarytos, pamat y-
si, kad vyno truput sumas".
Taip ir atsitiko. Mano vilgsnis buvo pri kaust yt as prie vyno taurs. Buvau
pasirys pamat yt i , ar kas nors pasikeis. Mane tai j audi no, todl sunku tvirtinti,
ar palei t aur kakas vyko ir ar vyno i ties truput sumaj o (Aron ir Aron,
1989, p. 27).
Po daugelio met psichologas Aschas laboratorijoje atkr savo vaikys-
ts patyrim. sivaizduokite, kad esate vienas i savanori Ascho tyrimo da-
lyvi. Js esate etas tarp septyni moni. Paaikins, kad dalyvausite su-
vokimo vertinim tyrime, eksperimentuotojas prao pasakyti, kuri i 6.3 pa-
veiksle parodyt linij atitinka etalonin. Nesunku pastebti, kad tai antroji
linija. Tad nenuostabu, kad penki prie jus atsakinj mons pasako: ant-
roji linija".
Kitas palyginimas taip pat lengvas, ir js nusiteikiate paprastam testui. Ta-
iau treiasis bandymas nustebina. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliu-
iai aikus, pirmas dalyvis pateikia klaiding atsakym. Kai antrasis atsako
taip pat, js atsiloiate ir imate spoksoti korteles. Treiasis dalyvis sutinka
su dviem pirmaisiais. Js andikaulis atvimpa, pradedate prakaituoti. Kas
ia vyksta? - klausiate savs. - Ar jie akli, ar a?" Kiti du eksperimento da-
lyviai atsakinja lygiai taip pat. Po to eksperimentuotojas pavelgia jus. Jums
kyla klausimai: Kaip yra i ties? Ar kolegos sako teisingai, ar mano akys?"
Daugelis auktj mokykl student Ascho eksperiment metu patyr
konflikt. Teisingai atsak 99 proc. kontrolins grups dalyvi, kurie atsaki-
njo individualiai. Aschas svarst: jei keletas moni (tariamieji eksperimen-
to dalyviai) pateikt vienodus klaidingus atsakymus, ar eksperimento daly-
viai teigt tai, k kitu atveju bt paneig? Nors kai kurie dalyviai visada lai-
ksi savo poirio, trys ketvirtadaliai bent vien kart pasek kit nuomone.
Taigi 37 proc. atsakym buvo nulemti konformistikumo (o gal turtume sa-
kyti: bylojo apie pasitikjim kitais?"). Tai reikia, jog 63 proc. moni el-
gsi nekonformistikai. Eksperiment duomenimis, pastebi Bertas Hodgesas
ir Anne Geyer (2006), dauguma moni sako ties net tada, kai kiti to neda-
ro". Nepaisant daugelio eksperimento dalyvi parodytos nepriklausomybs nuo
aplinkini, Ascho (1955) nuomon dl konformistikumo buvo tokia pat ai-
ki, kaip ir teisingi atsakymai jo klausimus: Tai, kad isilavin ir geranori-
ki jaunuoliai balt noriai pavadina juodu, veria susirpinti. Tai kelia klausi-
m, kokie yra ms mokymo metodai ir vertybs, nes jie nulemia poelgius."
Ascho procedra tapo imt vlesni eksperiment standartu. iuose eks-
perimentuose trko konformizmo kasdienio realizmo", kaip mes j pavadi-
nome 1 skyriuje, taiau ia pakako eksperimentinio realizmo". mons emo-
cikai sitrauk veiksm. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina, kadangi
Etalonin
linija
Palyginimo
linijos
6.3 PAVEIKSLAS
Pavyzdi palyginimas
Solomono Ascho
konformistikumo tyrime
Eksperimento dalyviai turjo
nusprsti, kuri i palyginimui
pateikt linij atitinka
etalonin.
Leiskime tam, kuris rado
ties, j paskelbti,
neklausdami, kam ji naudinga
ar kas jai nepritaria."
Henry George,
The Irish Land Question, 1881
(Airi krato klausimas")
232 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Pastaba: profesin etika
reikalauja paaikinti
eksperiment jam pasibaigus
(r. 1 skyri). sivaizduokite,
jog esate eksperimentuotojas,
kuris tik k baig seans
su konformistiku dalyviu.
Ar galtumte paaikinti
apgaul taip, kad mogus
nepasijust ess patiklus
ir kvailas?
6.4 PAVEIKSLAS
Milgramo paklusnumo
eksperimentas
altinis: Milgram, 1974.
nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo silyta nei atpildo u komandin ai-
dim", nei bausta u individualizm.
Jei mons itaip prisitaiko esant tik minimaliai takai, tai koks bus j
nuolaidumas susidrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galt priversti
Amerikos ar Didiosios Britanijos piliet vykdyti iaurius veiksmus? Spiau,
jog ne: j mogikosios, demokratins ir individualistins vertybs skatint
prieintis tokiam reikalavimui. Be to, odiniai toki eksperiment dalyvi
pareikimai toli grau neprilygsta agresyviam veiksmui; js ir a niekada ne-
paklustumte prievartai sukelti kam nors skausm. O gal pasiduotume? i-
tok klausim kl socialins psichologijos specialistas Stanley Milgramas.
Milgramo paklusnumo eksperimentai
Milgramo (1965, 1974) eksperimentais buvo tiriama, kas nutinka, kai val-
dios reikalavimai prietarauja sinei. Tai labiausiai inomi ir prietaringiausi
socialins psichologijos eksperimentai. Galbt labiau nei bet kuris kitas em-
pirinis indlis socialini moksl istorij, - pastebi Lee Rossas (1988), - jie
tapo ms visuomens bendro intelektinio paveldo - istorini vyki, bibli-
ni paraboli ir klasikins literatros - dalimi, kuria nevaromai remiasi rimti
mstytojai, diskutuodami apie mogaus prigimt ir monijos istorij."
tai Milgramo, krybingo menininko, raiusio apsakymus ir staiusio pje-
ses, sureisuota scena: du vyrai ateina Jeilio universiteto Psichologijos la-
boratorij dalyvauti imokimo ir siminimo tyrime. Grietas eksperimentuoto-
jas pilku techniko varku paaikina, kad tai yra bausms poveikio imokimui
tyrimas. Eksperimento metu vienas i dalyvi privalo imokyti kit dalyv
sra odi por ir bausti u klaidas, sukeldamas vis intensyvesn elektros
ok. Kad pasiskirstyt vaidmenimis, eksperimento dalyviai i kepurs traukia
popierlius. Vienas dalyvis, santrus 47 met buhalteris, eksperimentuotojo
padjjas, apsimeta, kad j o lapelyje parayta mokinys", ir nuvedamas gre-
tim kambar. Mokytojas" (atjs eksperiment pagal skelbim laikra-
tyje) gauna nestipr elektros ok (kad patirt, k jaus j o mokinys"), o po
to stebi, kaip eksperimentuotojas priria mokin prie kds ir prie jo rieo
pritvirtina elektrod.
Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrta pagrindin kambar (r.
6.4 pav.), kur mokytojas uima savo viet prieais oko generatori" su jun-
gikliais nuo 15 iki 450 volt. tampos reikms didja 15V intervalais. Jun-
gikliai paymti etiketmis: Lengvas okas", Labai stiprus okas", Pavo-
jinga: nepaprastai stiprus okas" ir taip toliau. Ant 435 ir 450 volt jungik-
li etikei parayta XXX". Kiekvien kart, kai mokinys atsako neteisin-
gai, eksperimentuotojas mokytojui liepia padidinti tamp vienu intervalu".
Kiekvien kart perjungiant jungikl sublyksi viesos, spragteli rel ir su-
skamba skambutis.
Jei eksperimento dalyvis paklsta eksperimentuotojo nurodymams, jis i-
girsta, kaip, esant 75, 90 ir 105 volt tampai, mokinys dejuoja. Esant 120
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 3 3
volt, mokinys aukia, kad okas sukelia skausm. Kai tampa pakyla iki 150
volt, jis aukia: Eksperimentuotojau, ileiskite mane i ia! A atsisakau
toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 volt, jo protestas
pasireikia agoniku riksmu, ir jis atkakliai praosi ileidiamas. Kai tampa
pakyla iki 300 ir 315 volt, mokinys aukia, kad daugiau neatsakinsis. Ga-
vs 330 volt ok, jis nutyla (r. 6.1 lentel). Atsakydamas mokytojo"
klausimus ir maldavimus baigti eksperiment, eksperimentuotojas pareikia,
jog tyljim reikia laikyti neteisingu atsakymu. Kad priverst eksperimento
dalyv tsti, eksperimentuotojas vartoja ias keturias odinio raginimo formas:
1 raginimas: Praom tsti.
2 raginimas: Eksperimentui reikia, kad j tstumte.
3 raginimas: Tsti btina.
4 raginimas: Js neturite kitos ieities; privalote tsti.
Kaip ilgai js paklustumte? Milgramas papasakojo apie eksperiment 110
psichiatr, auktj mokykl student ir vidurinei klasei atstovaujani suau-
gusij. Visi man, kad jie nustot klausyti esant madaug 135 volt tampai;
6.1 LENTEL. Mokinio reakcijos Milgramo irdies veiklos trikdymo" eksperimentuose
75V Ak!
90V Ak!
105V Ak! (Garsiau)
120V Ak! Ei, i ties skauda.
135V Ak!!
150V Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Ileiskite mane i ia. Sakiau, kad mano irdis nesveika. Man darosi
neramu dl jos. Praau, ileiskite mane. Atsisakau tsti. Ileiskite mane.
165V Ak! Ileiskite mane! (Rkdamas)
180V Ak! Negaliu paksti skausmo. Ileiskite mane i ia! (Rkdamas)
195V Ak! Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Mano irdis streikuoja. Ileiskite mane i ia! Neturite
teiss mans ia laikyti! Ileiskite mane! Ileiskite mane i ia! Ileiskite mane i ia! Mano irdis!
Ileiskite! Ileiskite!
21OV Ak! Eksperimentuotojau! Ileiskite mane i ia. Pakaks. A toliau nebedalyvausiu eksperimente.
225V Ak!
240V Ak!
255V Ak! Ileiskite mane i ia.
270V (Desperatikas riksmas) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Ileiskite. Ar girdite? Ileiskite mane
i ia.
285V (Desperatikas riksmas)
300V (Desperatikas riksmas) Kategorikai atsisakau toliau atsakinti. Ileiskite mane i ia. Js negalite mans
ia laikyti. Ileiskite mane. Ileiskite mane i ia.
315V (Vis stiprjantis riksmas) Sakiau, j og daugiau neatsakinsiu. A nebedalyvauju iame eksperimente.
330V (Intensyvus ilgas riksmas) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Mano irdiai negera. Ileiskite mane!
Sakau jums. (Isterikai) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Neturite teiss mans ia laikyti. Ileiskite
mane! Ileiskite mane! Ileiskite mane! Ileiskite mane i ia! Ileiskite mane! Ileiskite mane!
altinis: Stanley Milgram, Obedience to Authority, New York: Harper & Row, 1974, p. 56-57.
234 II dalis. SOCI ALI N TAKA
n vienas neketino viryti 300 volt. Suprasdamas, jog savs vertinimas gali
bti tendencingas, Milgramas paklaus, kaip ilgai, j manymu, paklust kiti.
Beveik n vienas nesitikjo, kad bt paklstama iki XXX ribos. (Psichiatrai
spjo, jog taip ilgai gali itverti madaug vienas i tkstanio.)
Taiau kai Milgramas atliko eksperiment su keturiasdeimia 20-50 met
amiaus vairi profesij asmen, 26 i j (65 proc.) kl tamp iki 450 volt.
Ties pasakius, tie, kurie pasiek 450 volt, pakluso sakymui tsti proce-
dr tol, kol po dar dviej bandym eksperimentuojs paliep baigti.
Milgramas tikjosi, kad klusni eksperimento dalyvi nebus daug, ir pla-
navo pakartoti eksperiment Vokietijoje, kad galt vertinti kultrinius skir-
tumus, taiau gauti rezultatai j sutrikd (A. Milgram, 2000). Tad uuot nu-
vyks Vokietij, Milgramas mokinio protestams suteik dar daugiau tai-
gos. Kai mokinys buvo riamas prie kds, mokytojas girddavo j usime-
nant apie nedidel irdies yd" ir eksperimentuotojo patikinimus, kad nors
elektros okas gali sukelti skausm, jis nesuardo audini". Kupini kanios
mokinio protestai nedav joki rezultat; i 40 eksperimento dalyvi 25 (63
proc.) visikai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (r. 6.5 pav.).
Milgramo eksperiment etika
Milgram sujaudino eksperimento dalyvi paklusnumas. Jo taikomos proce-
dros taip pat privert susimstyti daugel socialini psicholog (Miller, 1986).
iuose eksperimentuose mokinys" negaudavo jokio elektros oko (jis isi-
laisvindavo i elektros kds ir jungdavo magnetofon, kuriame buvo rayti
protestai). Taiau kai kurie kritikai teig, jog Milgramas su savo eksperimen-
to dalyviais elgsi taip, kaip ie elgsi su savo aukomis: prie dalyvi vali
sukeldavo jiems stres. I ties, daugelis mokytoj" patirdavo kani. Jie pra-
6.5 PAVEIKSLAS
Milgramo paklusnumo
eksperimentas
Dalyvi, paklususi eksperi-
mentuotojo reikalavimams,
nepaisant mokinio protest
ir nevykusi atsakym,
iraika procentais.
altinis: Milgram, 1965.
100
jS 90
(D
-o
80
70
60
50
40
Moki nys nusiskundia,
jog skauda
Mal dauj a ileisti
auki a ir atsisako
l atsakinti
75 150 225 300 375 450
Vidutinis" Stiprus" Labai Intensyvus" Pavojingas XXX"
stiprus" gyvybei"
oko i nt ensyvumo augi mas
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 3 5
kaituodavo, drebdavo, mikiodavo, kramtydavo lpas, dejuodavo, o kartais
pratrkdavo desperatikai juoktis. Laikraio New York Times apvalgininkas
guodsi, kad eksperiment keliam iaurum nieko netariantiems dalyviams
pranoksta tik iprovokuotas j pai iaurumas" (Marcus, 1974).
Kritik nuomone, eksperimente galjo keistis dalyvi savivoka. Vieno da-
lyvio mo n a ( t u r d a ma o me n y j e n a c i mi r t i e s s t o v y k l o s v i r i n i n k Ad o l f
Eichmann) jam pasak: Gali save vadinti Eichmannu". CBS televizijos ka-
nalas iuos prietaringus rezultatus pavaizdavo dviej valand filme. Blo-
gio pasaulis toks siaubingas, kad niekas nedrso skverbtis jo paslaptis. Iki
io momento!", - buvo pareikta TV Guide paskelbtoje ios programos re-
klamoje (Elms, 1995).
Gindamasis Milgramas atkreip dmes daugiau kaip dvideimties eks-
periment, kuriuose dalyvavo vir 1000-io vairiausi moni, ivad svarb.
Jis taip pat primin kritikams, kad po to, kai apgaul buvo atskleista ir eks-
perimentas paaikintas, eksperimento dalyviai j palaik. Apklausti po eks-
perimento, 84 proc. dalyvi pasak, kad diaugiasi jame dalyvav; tik vie-
nas procentas gailjosi, kad savanorikai sutiko jame dalyvauti. Prajus vie-
neriems metams, psichiatras apklaus 40 labiausiai kentjusi eksperimento
dalyvi ir padar ivad, kad, nepaisant laikino streso, n vienam j nebuvo
padaryta ala.
Milgramo nuomone, etinis aspektas buvo siaubingai ipstas":
Poveikio savivertei poi ri u io eksperi ment o pasekms j o dal yvi ams yra menkes-
ns nei universiteto st udent ams, l ai kant i ems eilin egzami n ir negaunant i ems
paymio, kuri o tikjosi ... At rodo, j og mes susi t ai kome su fakt u, kad egzami nas
sukelia stres, t amp ir atitinkamai veikia savivert. Taiau susi dr su nauj us
faktus atskleidianiais procesais, esame labai nepakant s (Blass, 1996).
Kokios paklusnumo prieastys?
Milgramas atskleid ne tik paklusnumo valdiai fakt; jis taip pat ianaliza-
vo klusnumo prieastis. Vlesniuose eksperimentuose jis keit socialines s-
lygas ir gauti rezultatai siek nuo visiko nepaklusimo iki 93 proc. klusnumo.
Klusnum lm keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos, valdios ar-
tumas ir teistumas, valdios institucinis prestias ir kito - nepaklusnaus -
eksperimento dalyvio ilaisvinantis elgesys.
Atstumas iki aukos
Kai nematydavo besimokanij" (o ie - mokytoj"), Milgramo ekspe-
riment dalyviai nerodydavo jokios uuojautos. Kai auka bdavo toli ir mo-
kytojai" negirddavo j skund, beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus
iki eksperimento pabaigos. Tokiomis aplinkybmis mokinio poveikis, paly-
ginti su eksperimentuotojo poveikiu, buvo maesnis. Taiau kas nutikt, jei
236 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Paklusnus dalyvis Milgramo
eksperimente slyio"
slygomis laiko aukos rank
prispauds prie elektros
smg sukelianios plokts.
Daniausiai mokytojas"
bdavo gailestingesnis aukai,
jei ji bdavo ariau.
ir mokinio praymai, ir eksperimentuotojo nurodymai bt girdimi vie-
nodai? Kai mokinys bdavo tame paiame kambaryje, tik" 40 proc.
dalyvi pakluso duoti jam 450 volt elektros smg. Klusnumas su-
majo iki 30 proc., kai buvo pareikalauta, kad mokytojas laikyt mo-
kinio rank prispauds prie elektros smg sukelianios ploktels.
Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia skaudinti toli esant
arba nuasmenint mog. mons nereaguoja netgi dideles tragedi-
jas. Budeliai nuasmenina aukas, jiems ant galv uddami gobtuvus.
Karo etika leidia bombarduoti bejg kaim i 12 000 metr auk-
io, taiau neleidia auti beginkl kaimiet. Kautynse su prieu, kur
mato, daugelis kareivi arba neaudo, arba audo nesitaikydami. Taiau taip
retai elgiasi tie, kurie gauna sakym udyti audant i artilerijos pabkl ar
kovini lktuv toli esant prie (Padgett, 1989).
Taigi paprastai labiausiai ujauiame tuos, kuriuos galime suasmeninti.
Btent todl raginimai apsaugoti negimus kdik, padti alkanam ar ginti
gyvnus beveik visada turi suasmeninimo aspekt: taigi nuotrauk ar ap-
raym. Galbt dar taigesn yra ultragarsin vaisiaus nuotrauka. Johno Ly-
dono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nij apklausa parod,
kad pasiryimas gimdyti sustiprdavo pamaius kuo detalesn ultragarsin
vaisiaus nuotrauk.
atkreipkime dmes
Auk suasmeninimas
Nekaltos aukos suadina didesn uuojaut, jei jos yra suasmeni-
namos. Per ems drebjim Irane uvo 3000 moni, taiau tai
visi greit pamiro, o kai t pai savait strigs ulinio achtoje
Italijoje uvo berniukas, gedjo visas pasaulis. Prognozuojama ato-
minio karo auk statistika yra beasmen, j sunku suvokti. Tad
tarptautins teiss profesorius Rogeris Fischeris pasil auk su-
asmeninimo bd:
Taip jau yra, kad prezident visur lydi jaunas vyras, da-
niausiai laivyno karininkas. Jis nea lagaminl su kodais
branduoliniam ginklui paleisti.
sivaizduoju prezident sdint tabo posdyje ir dis-
kutuojant apie branduolin kar kaip apie abstrakt dalyk.
Jis gali paskelbti tai toki ivad: Sprendimas yra teigia-
mas. Perduokite Alfa linija XYZ". Toks argonas nuasmenina
informacij.
Tad mano silymas labai paprastas. dkitei mint ko-
d ma kapsul ir implantuokite j alia savanorio ir-
dies. Savanoris, lyddamas prezident neiotsi su savimi
didiul msininko peil. Jei prezidentas kada nors nusprs-
t paleisti branduolin ginkl tai padaryti galt tik savo ran-
komis nuuds mog.
Dordai, - pasakyt prezidentas, - apgailestauju, bet
deimtys milijon moni privalo ti." Tada prezidentas pri-
valt pavelgti vien j ir suprast, kas yra mirtis - nekal-
to mogaus mirtis. Kraujas ant Baltj rm kilimo sugr-
int realyb.
Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone, igir-
dau: O Dieve, tai siaubinga. Versdami prezident k nors
nuudyti, ikreiptume jo sprendim. Jis gali niekada nepa-
siryti paspausti mygtuk."
altinis: Pritaikyta i: Roger Fisher, Preventing Nuclear War",
Bulletin of the Atomic Scientists, 1981 kovas, p. 11- 17.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 3 7
Valdios artumas ir teistumas
Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. Kai Milgramas nuro-
dindavo telefonu, paklusnumo rodikliai sumajo iki 21 proc. (nors dauge-
lis melavo sakydami, jog paklsta). Kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad jei
pageidavim reikiantis asmuo yra arti, klusnumas padidja. mogus grei-
iau sutiks paskolinti deimt cent, pasirayti peticij ar paragauti naujos picos
(Kleinke, 1977; Smith ir kiti, 1982; Willis ir Hamm, 1980), jei lengvai pa-
lytsime jo rank.
Taiau valdia turi bti suvokta kaip teista. Kitame eksperimento epizode
kakas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu, ir jis turjo ieiti i
laboratorijos. Jis pasak, kad rengimai automatikai registruoja duomenis, to-
dl mokytojas" gali vienas tsti eksperiment. Eksperimentuotojui ijus, va-
dovavim perm kitas asmuo, kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (i
ties tai buvo antrasis padjjas). Tarnautojas nusprend", jog elektros oko
stiprum reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir da-
v atitinkamus nurodymus mokytojui. iuo atveju 80 proc. mokytoj atsisa-
k paklusti. Padjjas, ddamasis pasipiktins tokiu nepaklusnumu, ssdavo-
si prie elektros oko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmen.
Dauguma nepaklusni eksperimento dalyvi dl to protestuodavo. Kai kurie
bandydavo ijungti generatori. Vienas stiprus vyras pakl uolj padjj ir
nusvied j per kambar. Toks maitas prie neteist valdi rykiai kontras-
tavo su pagarbumu, kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui.
Tai taip pat kontrastuoja su ligonins medicinos seser elgsena. Vieno ty-
rimo metu paskambino nepastamas gydytojas ir paliep suleisti pacientui
aikiai per didel vaist doz (Hofling ir kiti, 1966). Mokslininkai vienai me-
dicinos seser grupei ir medicinos mokyklos studentms papasakojo apie eks-
periment ir paklaus, kaip jos reaguot. Beveik visos atsak, kad nurody-
mo nevykdyt. Viena sesel pasak, kad atsakyt itaip: Atleiskite, pone,
taiau a nesu galiota leisti vaistus be raytinio nurodymo, ypa taip stip-
riai virijanius prast doz, be to, a it vaist neinau. Jei galiau, mie-
lai tai padaryiau, taiau is reikalavimas prietarauja ligonins pozicijai ir
mano etikos supratimui." Taiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu
buvo nurodyta suleisti per didel vaist doz, visos, iskyrus vien, pakluso
nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacient). Nors ne vi-
sos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass, 1995; Rank ir Ja-
cobson, 1977), ios vadovavosi inomu scenarijumi: gydytojas (teista val-
dia) liepia - medicinos sesuo paklsta.
Nuolaidumas teistai valdiai taip pat reiksi keistu rektalins ausies
skausmo" atveju (Cohen ir Davis, 1981). Gydytojas paskyr sulainti laus
pacientui, sirgusiam deins ausies udegimu. Recepte gydytojas vietoje su-
lainti dein aus" para sutrumpintai sulainti R aus".* Perskaiiusi
sivaizduokite, kad galite arba
apsaugoti 25000 moni
gyvybi nuo potvynio bangos
kitoje planetos pusje,
arba 250 moni nuo lktuvo
katastrofos js oro uoste,
arba artim draug
nuo autoavarijos.
K pasirinksite?
* angl. dein" - right", taiau R reikia ir rectum, lot. tiesioji arna. - Red. past.
238 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Jei vyriausiasis kariuomens
vadas liept pulkininkui
leitenantui eiti kamp
ir atsistoti ant galvos, a,
bdamas jo vietoje,
taip ir padaryiau."
Oliver North, 1987
nurodym, klusni medicinos sesuo sulaino laus klusnaus paciento tiesij
arn. i klusni slaugytoja suprast kelet Jungtini Valstij restoran vady-
binink, kurie pakluso policijos pareignais apsimetusi skambintoj reikala-
vimams (ABC News, 2004). Apsimetlis pareignas bendrais bruoais apib-
dindavo darbuotoj ar klient. Vadybininkui pritaikius apibdinim kuriam
nors mogui, skambintojas sakmiu balsu pareikalaudavo j irengti ir patik-
rinti, ar nieko nepavog. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas
pastm al septyniolikmet klient, kuri atitiko skambintojo apibdinim,
ir, telefonu klausydamasis nurodym, apiekojo j, netgi jos kno ertmes.
Kitas restorano Piet Dakotoje vadybininkas, priverts 19 met darbuotoj
mergin isirengti nuogai, aikino, kad jis visai nenorjo taip elgtis, tiesiog
dar tai, k jam liep skambins mogus". Jo gynjas vliau teig, kad vady-
bininkas bijojs, jog nepakluss gali prarasti darb arba ssti kaljim. Po
kito incidento darbuotoja padav skund dl seksualinio priekabiavimo, nes
darbo vadov j apiekojo, klausydamasi telefonu nurodym i policijos".
Institucin valdia
Jei valdios prestias yra svarbus, galimas dalykas, kad Jeilio universiteto
prestias suteik Milgramo eksperimentui galios. Per pokalbius po eksperi-
mento daugelis jo dalyvi sak, kad jie nebt paklus, jei ne Jeilio univer-
siteto reputacija. Kad sitikint, ar tai tiesa, Milgramas perkl eksperimen-
t Bridporto miest Konektikuto valstijoje. Jis sikr kukliame komerci-
niame pastate ir pasivadino Bridporto moksliniais bendradarbiais". Kaip
manote, kiek tiriamj visikai pakluso per prast mokinys turi irdies yd"
eksperiment? Nors klusni tiriamj buvo gana daug (48 proc.), vis dlto
is skaiius buvo daug maesnis negu Jeilyje (65 proc.).
Kasdieniame gyvenime institucij remiama valdia taip pat turi sociali-
n gali. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draug psichiatr, kuris
buvo pakviestas ant San Mateo skardio (Kalifornijos valstija), nuo kurio
grasino nuoksis jo pacientas Alfredas. Kai logiki psichiatro kalbinjimai
neprivert Alfredo pasitraukti, psichiatrui teliko viltis, kad netrukus i poli-
cijos atvyks krizi specialistas.
Nors specialistas neatvyko, vykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas poli-
cininkas. Jis isitrauk savo megafon ir rikteljo stovjusiems prie skardio:
Koks asilas paliko furgon vidury kelio, ublokuodamas kit automobil?
A vos j neatsitrenkiau. Tutuojau patraukite." Igirds iuos odius, Al-
fredas klusniai nulipo, patrauk automobil ir, netars n odio, sdo po-
licijos automobil, kuris j nuve netoliese esani ligonin.
Ilaisvinantis grups poveikis
ie klasikiniai eksperimentai atskleidia neigiam konformizmo pus. Ta-
iau konformistikas elgesys gali bti ir konstruktyvus. Socialins psicho-
logs Susan Fiske, Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) paymi, kad ugnia-
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 3 9
gesiai, dirb liepsnojaniame Pasaulio prekybos centre, buvo tikrai drss",
bet jie i dalies pakluso savo virinink reikalavimams, i dalies - grupei".
Kartais konformizmas gali ilaisvinti. Galbt prisimenate, kaip teistai pik-
tinots nesiningu dstytoju, taiau dvejojote, ar vertajam prietarauti. Vie-
nam kitam studentui prabilus apie neteising dstytojo elges, js pasekte
j pavyzdiu ir pasijutote laisviau. Milgramas ufiksavo ilaisvinant kon-
formizmo poveik, pasodindamas mokytoj kartu su dviem savo padjjais.
Eksperimento metu abu padjjai prieinosi eksperimentuotojui, kuris po to
tikrajam dalyviui liep tsti darb savarankikai. Ar jis taip ir padar? Ne.
90 proc. dalyvi pasek tariamaisiais dalyviais - pasiprieino.
Mintys apie klasikinius tyrimus
Kalbant apie Milgramo eksperiment rezultatus, daniausiai atkreipiamas d-
mesys nesenus istorinius vykius - nacistins Vokietijos budelio Adolfo
Eichmanno, amerikieio leitenanto Williamo Calley, 1968 m. vykdiusio u-
dynes My Lai kaime Vietname, ir ne taip seniai vykusi etnini valym"
Irake, Ruandoje, Bosnijoje bei Kosove vykdytoj pasiaikinimus: A tik vyk-
diau sakymus".
Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Vienas udyni My Lai kai-
me dalyvis prisimena:
[Leitenantas Cal l ey] sak man audyti. Tad a pradj au audyti. Pal ei dau mones
kokias keturias apkabas. ... Jie mal davo: Ne, ne". Mot i nos gl aud prie savs
vaikus. ... O mes vis audme. Jie gr rankas ir mal davo. (Wallace, 1969)
Saugus" mokslinis paklusnumo eksperiment kontekstas skiriasi nuo karo
meto konteksto. Be to, dalis tyiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant ge-
nocid perengia paklusimo ribas (Miller, 2004). Kai kurie holokausto vyk-
dytojai buvo budeliai savanoriai", kuri nereikjo versti udyti (Goldha-
gen, 1996).
Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kit konformizmo eks-
periment savo socialiniu spaudimu: ia i ties reikalaujama paklusti. Ta-
iau ir Ascho, ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikr bendrum. Jie ro-
do, kad nuolaidumas gali ugoti morals jausm. iuose eksperimentuose
pavyko priversti mones elgtis prie savo sin. Tai daugiau nei akademi-
n pamoka; tyrimas sustiprino jautrum kasdieniams moraliniams konflik-
tams. Be to, ie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos inomus
socialinius-psichologinius principus: ry tarp elgsenos bei nuostat, aplin-
kybi ir pagrindins atribucijos klaidos gali.
Jungtini Valstij
kariuomenje kareiviai
mokomi nepaklusti
netinkamiems, neteistiems
sakymams.
Elgsena ir nuostatos
4 skyriuje kalbjome apie tai, kad elgesys nebepriklauso nuo nuostat, kai
iorins aplinkybs nugali vidinius sitikinimus. ia aptarti eksperimentai
240 II dalis. SOCI ALI N TAKA
k slepia moksliniai tyrimai
Stanley Milgramas apie paklusim
Dirbdamas pas SolomonE. Asch klausiau savs, ar jo kon-
formizmo eksperiment negalima plaiau panaudoti. sivaizda-
vau pana eksperiment taiau jo metu grup tiriamj turt
priversti kit tiriamj sukelti elektros ok protestuojaniai au-
kai. Norint pamatyti, kokio stiprumo okas bt sukeliamas ne-
sant grups spaudimo, buvo reikalinga kontrol. Kas nors, vei-
kiausiai eksperimentuotojas, turt liepti sukelti elektros ok.
Taiau tada ikilo kitas klausimas: kokio stiprumo ok tiriama-
sis sutiks sukelti? Pagalvojau apie moni pasiryim vykdyti
destruktyvius sakymus. Mane tai sujaudino. Supratau, kad is
paprastas klausimas yra svarbus, ir kad j galima tiksliai atsa-
kyti.
Laboratorin procedra suteik mokslin iraik nerimui
dl valdios, nerimui, kuris buvo jga primestas mano kartos
atstovams, ypa ydams dl Antrojo pasaulinio karo iaurum.
Holokaustas taip paveik mano psi-
chik kad a susidomjau klusnumu
ir sukriau atitinkam tyrimo form
altinis: Sutrumpinta i iai
knygai skirto originalo ir i:
Milgram, 1977,
Alexandrai Milgram leidus.
Stanley Milgram
(1933-1984)
Gal a buvau per daug
patriotikas", - teig buvs
kankintojas Jeffrey Benzienas,
Piet Afrikos teisingumo
ir susitaikymo komisijai
demonstruodamas lapio
maio" metod. Daugel kart
jis umaudavo lapi mai
ant aukos galvos, beveik
udusindamas mog. Toks
saugumo policijos teroras,
kur ji paprastai neigdavo
vykdiusi, naudotas siekiant
priversti kaltinamj iduoti,
pavyzdiui, kur paslpti
ginklai. A dariau siaubingus
dalykus", - prisipaino
Benzienas, atsipraydamas
savo auk, taiau jis tvirtino
tik vykds sakymus.
iliustruoja mint taisykl. Ascho eksperiment dalyviai, bdami vieni, be-
veik visada atsakydavo teisingai. Taiau viskas pasikeisdavo, kai vienas as-
muo atsidurdavo prie grup.
Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimen-
tuotojo komandos) nugaljo silpnesn (toli esani auk). Nors draskomi prie-
taravim, kuriuos kl aukos praymai ir eksperimentuotojo nurodymai, tro-
kimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu bti geru eksperimento dalyviu, pa-
kluso stulbinamai daug moni.
Kodl eksperimento dalyviai nepajg isivaduoti i i gniaut? Kaip
jie papuol ias pinkles? sivaizduokite, jog esate mokytojas tariamame
Milgramo eksperimente. Tarkime, pirm kart mokiniui atsakius klaidingai,
eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 volt elektros srov. Pasuk
jungikl, igirstate mokinio riksm, j o skundimsi irdies veiklos sutrikimais
ir praym pasigailti. Ar tstumte eksperiment?
Manau, kad ne. Prisiminkite, kaip pamau paklinama abangas (ko-
jos tarpduryje" reikinys, 4 skyrius), ir palyginkite tariam eksperiment
su tuo, k patyr tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Pradioje jie bu-
vo sipareigoj nedaug - sukelti 15 volt elektros ok, todl neprotestavo.
Js taip pat sutiktumte tiek padaryti. Kai eksperimento dalyviai pasiek 75
volt tamp ir igirdo pirm mokinio dejon, jie jau penkis kartus buvo pa-
klus. Per kit eksperiment jie buvo paprayti atlikti iek tiek ekstremales-
n veiksm. Kai 22 kartus paklus eksperimento dalyviai sukl mokiniui
330 volt elektros ok, dalyvi patiriamas vidinis konfliktas buvo truput
sumajs. J psichologin bsena buvo kitokia nei eksperimento pradio-
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 4 1
je. Kaip matme 4 skyriuje, iorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais
gali stimuliuoti vienas kit spirals principu. Todl Milgramas (1974, p. 10)
apibendrina:
Daugelis nuvertina auk. Danai gi rdj ome tokius koment arus, kaip: Jis buvo
toks kvailas ir usispyrs, kad nusi pel n elektros oko". Atlikusieji prie auk
nukreipt vei ksm j aut poreik j nuvertinti, kad bausm atrodyt pat ei si nama
dl aukos intelekto bei charakterio yd.
XX a. atuntojo deimtmeio pradioje Graikij valdiusi karin chunta
kaltink auk" princip naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros,
1988, 2002; Staub, 1989, 2003). Ten, kaip ir rengiant karininkus nacistinje
Vokietijoje, karikiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus, vertindami j pagarb
ir klusnum valdiai. Taiau vien i savybi bsimam kankintojui nepakanka.
Tad pirmiausia kandidatui patikdavo saugoti kalinius, vliau - paeiliui - jie
dalyvaudavo sumimo bri veikloje, mudavo kalinius, stebdavo kankini-
mus ir tik paskui kankindavo patys. Pamau klusnus, taiau kitais poiriais
padorus mogus virsdavo iaurumo rankiu. Nuolaidum seka pritarimas.
Masaiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holo-
kausto patirtis atskleid, kokios jgos gali paversti pilieius mirties rankiais.
Atliks genocido tyrimus visame pasaulyje, Staubas (2003) parodo, kur tai
gali nuvesti. Labai danai kritika sukelia paniek, kuri teisina iaurum, o
teisintas iaurumas veda brutalum ir galiausiai sisteming udym. ie
veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. Staubo ivada - mons gali
prasti udyti kitus mones, tarsi tai nieko nereikt" (1989, 13) - veria su-
nerimti.
Taiau mons gali elgtis ir didvyrikai. Per naci holokaust Le Cham-
bon kaimo gyventojai Pranczijoje priglaud 5000 yd ir kit pabgli.
Tame kaime daugiausia gyveno protestantai, persekiojimus patyrusios ma-
umos palikuonys, kuriuos j valdia bei pastoriai buvo imok prieintis,
kai reikalaujama paklusnumo, prietaraujanio Evangelijos doktrinai" (Ro-
chat, 1993; Rochat ir Modigliani, 1995). Kai buvo sakyta iduoti slepiamus
ydus, vyriausiasis pastorius parod nepaklusnumo pavyzd: Nepastu y-
d-pastu tik mones". Neinodami, koks siaubingas bus karas ir kiek jiems
teks ikentti, pasiprieinusieji vykd pirmj sipareigojimo akt ir - stip-
rinami savo sitikinim, autoritet ir vienas kito - iki pat kaimo ivadavimo
1944 m. isilaik nepaklus. Visais atvejais stipriausiai naci okupacij su-
reaguota pradioje. Suteikta pagalba sustiprino sipareigojim, kuris dar la-
biau skatino teikti pagalb.
moni elgesys stipriai
paveikia juos paius.
Parodykite man vienaip ar
kitaip pasielgus mog,
netapus io poelgio auka
bei vergu."
Ralph Waldo Emerson,
Representative Men:
Goethe, 1850
(Tipikas mogus: Get")
Situacijos galia
Pagrindin 5 skyriaus ivada, kad kultra stipriai veikia ms gyvensen, ir
svarbiausia io skyriaus ivada, kad tiesiogini aplinkybi galia prilygsta
socialini aplinkybi galiai, yra susijusios. Kad tuo sitikintumte, sivaiz-
242 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Kad ir kaip skaudu, istorijos
negalima igyventi i naujo,
bet jei j pasitinkame drsiai,
dar kart jos igyventi
nereikia."
Maya Angeiou,
Eilratis, skirtas prezidento
inauguracijai,
1993 m. sausio 20 d.
duokite, kad paeidte kokias nors nereikmingas normas: atsistojote vidu-
ry paskaitos; mte garsiai dainuoti restorane; aidte golf vilkdami kos-
tium. Kaip stipriai veikia socialiniai vartai, suvokiame stengdamiesi j at-
sikratyti.
Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eks-
perimentas, kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbti
liai. Eksperimento dalyviams reikjo sivaizduoti, kad jie su kitais trimis
tariasi, k reikt pasiimti igyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje.
Student vaikin buvo paprayta, kad vienas j terpt tris moteris niekinan-
ias frazes, pavyzdiui: Manau, vyrukai bt patenkinti, jei saloje bt dau-
giau moter". Kaip jie reaguot tokias moteris eminanias pastabas? Tik
5 proc. sivaizavo, kad niekaip nereaguot arba laukt, k pasakys kiti. Ta-
iau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus trauk diskusi-
jas, kuriose eksperimentuotoj padjjas i ties mesteljo tokias frazes, ne-
reagavo net 55 (o ne 5) proc. tiriamj. Tai dar kart patvirtina norm spau-
dimo gali ir tai, kad sunku prognozuoti net ir ms pai elgsen.
Milgramo eksperimentai taip pat suteikia ini apie blog. Blogis kartais
kyla i keli supuvusi vaisi - tok blogio vaizd detektyviniuose roma-
nuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puol udikai. Realiame gy-
venime vaizd siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinmis yd udy-
nmis, Saddamo Husseino kurd naikinimu, Osamos bin Ladeno rezgamais
terorizmo aktais. Taiau blogis randasi ir i socialini jg - kaip dl kario,
drgms ir bakterij gali supti visa statin obuoli. Pasauliui iurp sukl
amerikiei karo policinink elgesys su irakieiais belaisviais Abu Graibo
kaljime. Karikiai buvo patyr stres, ierzinti t, kuriuos atjo ilaisvinti,
siutinti draug miri, pasiilg nam, jie neturjo grietos valdios. Bloga
situacija tapo blogo elgesio prieastimi (Fiske ir kiti, 2004). Aplinkybs ga-
li paskatinti mones pritarti melui ar iaurumui.
Tai ypa akivaizdu tada, kai didelis blogis kyla i visos grandins ma-
esni - taip danai nutinka didelse, sudtingose bendruomense. Vokieti-
jos valstybs tarnautojai nustebino naci lyderius savo pasiryimu tvarkyti
holokausto dokumentus. inoma, jie neud yd, o tik dliojo popierius (Sil-
ver ir Geller, 1978). Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Milgra-
mas tyr blogio suskaidym, savo eksperimentus netiesiogiai traukda-
mas dar 40 dalyvi. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros ok, ie turda-
vo toliau tsti tik imokimo test. kart pakluso 37 i 40.
Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: blog linkstama pamau, ings-
nelis po ingsnelio, smoningai neketinant daryti pikta. Nesmoningai sau
kenkiame ir k nors vilkindami, atidliodami (Sabini ir Silver, 1982). Stu-
dentas ino, kad po keli savaii baigiasi referato paraymo terminas. Kiek-
vienas jo raymo atitolinimas - truputis aidim, truputis televizijos - atro-
do pakankamai nekaltai. Taiau pamau nukrypimas nuo referato raymo gra-
fiko didja, nors smoningai tai nebuvo planuota.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 243
Pagrindin atribucijos klaida
Kodl i klasikini eksperiment rezultatai taip danai priblokia? Ar dl
to, kad tikims, jog mons veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminki-
te, kad pagrindin atribucijos klaida - tai tendencija aikinti kit veiksmus
j vidinmis nuostatomis, o ne situacija. Nestebina bjauriai besielgiantis iur-
ktus mogus, taiau i maloniai atrodani moni tikims kitko. Blogi mo-
ns daro blogus darbus, geri - gerus. Daug kart girdjome, kad beprasm"
rugsjo 11-osios teroro akt vykd beproiai", pikti bailiai", demoniki"
pabaisos.
Kok spd susikuriate, kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperi-
ment dalyvius? Dauguma moni, igird apie vien ar du paklusniuosius,
mano juos esant agresyvius, altus, negailestingus - net ir tada, kai suino,
jog toks elgesys bdingas daugeliui (Miller ir kiti, 1973). iaurum, mano-
me mes, sukelia iauri irdis.
Gnteris Bierbraueris (1979) paband paalinti nepakankam socialini
jg vertinim (pagrindin atribucijos klaid). Jis nurod universiteto studen-
tams stebti eksperimento kartojim arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmen.
Studentai spjo, kad kartojant Milgramo eksperiment j draugai tik mini-
maliai paklus. Bierbraueris teig, kad nors socialini moksl specialistai su-
kaup duomen, rodani, jog ms elgesys priklauso nuo socialins isto-
rijos ir gyvenamosios aplinkos, dauguma tebetiki, jog vidins moni savy-
bs atsiskleidia savaime: geri mons daro gerus darbus, o blogi - blogus.
Kyla pagunda manyti, jog Eichmannas ir Auvico mirties stovyklos vir-
ininkai buvo necivilizuotos pabaisos. I tikrj blog pakurst piktas anti-
semitizmas. Vien tik socialin situacija nepaaikina, kodl toje paioje ben-
druomenje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi iauriai, o kiti - ma-
loniai ir velniai. Vadai ne vis laik elgsi kaip pabaisos. Po sunki dienos
darbjie ilsdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. Tarp 14-os mo-
ni, suformulavusi Galutin sprendim, kuris dav ali gatv nacistiniam
holokaustui, atuoni turjo Europos universitet mokslo daktaro laipsn (Pat-
terson, 1996). Kaip ir dauguma kit naci, iorikai Eichmannas nesiskyr
nuo paprast, eilini piliei (Arendt, 1963; Zillmer ir kiti, 1995). Teigia-
ma, jog Mohamedas Atta, rugsjo 11-osios ipuoli lyderis, buvo geras vai-
kinas" ir puikus studentas, kils i normalios eimos. Zacarias Moussaoui,
galjs tapti dvideimtuoju rugsjo 11-osios teroristu, labai mandagiai elg-
si usiraydamas skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. moteris jis kreip-
davosi pagarbiai. Antrojo Pasaulio prekybos centr sirusio lktuvo pi-
lotas buvo apibdinamas kaip draugikas, ramus jaunuolis, kaip ir protin-
gas, draugikas, labai mandagus" pilotas, nukreips lktuv Pentagon. Jei
jie gyvent kaimynystje, vargiai atitikt ms susikurt pabais vaizd. Jie
buvo niekuo neisiskiriantys" mons (McDermott, 2005).
Kaip teig Milgramas (1974, p. 6), svarbiausia ms tyrimo ivada: pa-
prasti mons, kurie dirba savo prastus darbus ir nejauia kokio nors ypa-
Eichmannas nejaut
neapykantos ydams, bet di
to, kad jis neturjo joki
jausm, buvo tik blogiau.
Jei Eichmann vaizduotume
kaip pabais, jis atrodyt
maiau pavojingas negu buvo
i ties. Nuud pabais galite
ramiai miegoti, nes j nra
tiek daug. Taiau jei Eichman-
nas buvo normalus, situacija
tampa kur kas pavojingesn."
Hannah Arendt,
Eichmann in Jerusalem, 1963
(Eichmannas Jeruzalje")
244 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Remdamasis tkstani
moni stebjimais galiau
pasakyti,... kad jei tokia
mirties stovykl sistema,
kokia buvo sukurta nacistinje
Vokietijoje, bt kurta
Jungtinse Valstijose, ioms
stovykloms vidutinio dydio
mieste pavykt surinkti
reikiam personal."
Stanley Milgramas
CBS televizijos laidoje
60 minui", 1979
tingo prieikumo, gali tapti destruktyvaus proceso rankiais". Kaip ponas
Rodersas danai primindavo savo laid irovams ikimokyklinukams, kar-
tais geri mons daro blogus dalykus". Todl turtume atsargiau vertinti po-
litikos lyderius, kuri avesys uliliuoja ir imame galvoti, kad jie niekada
nedarys nieko bloga. Veikiant blogio jgoms net puiks mons kartais pa-
sikeiia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aikinimus (Tsang,
2002). Todl ir paprasti kareiviai gali paklusti sakymams audyti begink-
lius civilius, paprasti darbuotojai - nurodymui gaminti nekokybikus gami-
nius, o eiliniai grupi nariai - paklusti sakymui brutaliai tyiotis i naujok.
Ar situacijos analiz kenkiant pateisina tuos, kurie kenkia? Ar tai atlei-
dia juos nuo atsakomybs? Arthuras Milleris (2006) pastebi, kad irint ne-
specialist akimis, atsakymas iki kakurio lygmens bt taip". Bet psicho-
logai, studijuojantys blogio aknis, teigia kitaip. Paaikinti - nereikia pa-
teisinti. Suprasti - nereikia atleisti. Galima atleisti mogui, kurio elgesio
nesuprantate, ir galima suprasti kak, ko negalime atleisti. Dar daugiau, pri-
duria Jamesas Walleris (2002), suprat, koks kasdienikas yra blogis, ma-
iau stebims, turime maiau galimybi netyia prisidti prie blogio ir gal-
bt geriau moksime jam pasiprieinti".
Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrim eksperiment (r. 6.2
lentelje pateikt santrauk): konformistiko elgesio aplinkybs laboratori-
joje skiriasi nuo reali, gyvenimik situacij. Kaip danai ms prao at-
spti linij ilg ar sukelti elektros ok? Ir degtukas, ir mikas dega pana-
iai, tad darome prielaid, jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kas-
dieniame gyvenime taip pat panaiai vyksta (Milgram, 1974). Kai lyginame
degant degtuk ir degant mik, privalome atsargiai daryti apibendrinimus.
Taiau kontroliuojami eksperimentai su deganiais degtukais gali suteikti ini
apie degim, kuri negalime gauti stebdami mik gaisrus. Taip ir sociali-
ns psichologijos eksperimentas padeda geriau itirti elges, kuris kasdieniame
gyvenime taip lengvai neatsiskleidia. Eksperimentas - unikali situacija, ta-
iau panai yra ir kiekviena socialin situacija. Analizuodami, kaip atlieka-
6.2 LENTEL. Klasikini paklusnumo tyrim santrauka
Tema Tyrjas Metodas Pavyzdys i gyvenimo
Norm krimas Sherifas Pasidavimo taigai, kad viesos takas
tariamai pasislenka, vertinimas
Konformizmas Aschas Sutikimas su kit moni akivaizdiai
klaidingomis nuomonmis, teiginiais
Paklusnumas Milgramas Paklusimas sakymui sukelti kitam mogui
elektros ok
Kitoks vyki interpretavimas,
igirdus, kaip juos aikina kiti;
pritarimas, jog maistas, kuris
visiems labai patinka, yra skanus
Aplinkini elgesio mgdiojimas,
pavyzdiui, tatuiruoi darymas
Kareiviai ir darbuotojai,
vykdantys abejotinus sakymus
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 245
mos vairiausios atskiros uduotys, ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose
kartodami eksperimentus mokslininkai ieko bendrj princip, slypini po
iorine vairove.
Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsak vienus klausimus, taiau
ikl kitus: 1) Kartais mons elgiasi konformistikai, kartais ne. Kada jie
bna konformistiki? 2) Kodl mons elgiasi konformistikai? Kodl jie ne-
ignoruoja grups ir nesirpina bti teiss prie save"? 3) Ar yra asmenybs
tipas, turintis polink elgtis konformistikai? Kitame poskyryje panagrinsi-
me kiekvien i i klausim atskirai.
APIBENDRINIMAS
Klasikiniai konformizmo tyrimai
Trij tip klasikiniai eksperimentai iliustruoja, kaip mokslininkai tyr konformizm.
Muzaferas Sherifas pastebjo, kad kit moni nuomon buvo reikminga vertinant iliuzin vie-
sos tako pasislinkim Teising" atsakym normos susiformavo ir isilaik tyrim sekoje.
Solomonas Aschas naudojo uduot, kuri buvo tokia pat aiki, kaip Sherifo uduotis neapibrta.
Aschas paliep eksperimento dalyviams iklausyti, kuri i trij lyginamj linij etaloninei prily-
gina kiti, ir po to nusprsti patiems. Igird klaidingus atsakymus, 37 proc. eksperimento dalyvi
juos pakartojo.
Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleid ekstremal nuolaidum. Esant op-
timalioms slygoms - teistam, ia pat esaniam virininkui ir atokiau esaniai aukai bei niekam
neparodant nepaklusnumo pavyzdio - 65 proc. suaugusi eksperimento dalyvi pakluso nuro-
dymams sukelti tariamai traumuojant elektros ok rkianiai nekaltai aukai, esaniai gretima-
me kambaryje.
ie klasikiniai eksperimentai atskleidia keli reikini gali Elgesys bei nuostatos vieni kitus
sustiprina. Dl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostat leidiani atlikti dar blogesn
veiksm. Situacijos gali matome, kai geri mons, susidr su skaudiomis aplinkybmis, el-
giasi smerktinai (kai kuriuos mones tokios aplinkybs gali paskatinti elgtis didvyrikai). Pagrin-
din atribucijos klaida veria mus manyti, kad blogai elgiasi blogi mons, o geri mons elgiasi
gerai. Taip pat nuvertinama situacijos galia, skatinanti mones prisitaikyti prie neteisybs ar ka-
pituliuoti prie iaurum.
Kaip nuspti galim
konformistikum?
Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistikai, kitos - maiau. Kokias slygas pasi-
rinktumte, nordami iprovokuoti didiausi konformizm?
Socialins psichologijos specialistai kl tok klausim: jei net Ascho neprie-
vartin, nedviprasmika situacija galjo sukurti aplinkybes, kuri iprovo-
kuotas konformistikumas siek 37 proc., ar kitomis aplinkybmis konfor-
mizmo lygis nebt dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebjo, kad kon-
formistikumas didja sudtingjant uduotims arba jei dalyvis jauiasi ne-
246 II dalis. SOCI ALI N TAKA
kompetentingas. Juo maiau pasitikime savo sprendimais, juo labiau pasi-
duodame kit moni takai.
Grups savybs taip pat turi reikms. Didiausias konformistikumas b-
na, kai grup sudaro trys ar daugiau moni, ji darni, vieninga ir uima svarbi
padt. Taip pat kai reaguoti tenka vieai ir be iankstinio sipareigojimo. Pa-
nagrinkime kiekvien aplinkybi atskirai.
Grups dydis
Kad laboratorini eksperiment metu gautume didel efekt, grup nepriva-
lo bti didel. Aschas bei kiti mokslininkai pastebjo, kad 3- 5 mons gali
nulemti kur kas didesn konformizm nei vienas ar du. Kai grup sudaro dau-
giau nei penki mons, efektas susilpnja (Gerard ir kiti, 1968; Rosenberg,
1961). Atlikdami lauko eksperiment Milgramas ir j o kolegos (1969) 1-o,
2-j, 3-j, 5-i, 10-ies ir 15-os asmen grupi papra stabtelti judrios Niu-
jorko gatvs kelkratyje ir pasiirti auktyn. Kaip parodyta 6.6 paveiksle,
kuo didesn grup suiurdavo auktyn, tuo daugiau praeivi jais pasekdavo.
Svarbu ir tai, kaip grup sukomplektuota". Rutgerso universiteto moks-
lo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateik studentams teismo prisieku-
sij atvej. Prie pareikdami savo nuomon, studentai pasiirjo vaizda-
juost, kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai isak savo nuomon.
Eksperimentas parod, kad student nuomon buvo labiau konformistika
tada, kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grups po du mones, o
ne tuomet, kai keturi tariami dalyviai savo nuomon pateik kaip bendr
vienos grups. Panaiai dvi grups po tris mones iprovokavo didesn kon-
formistikum nei viena ei moni grup, o trys grups po du mones -
dar didesn. Akivaizdu, kad kelioms maoms grupms tarpusavyje sutariant,
j pozicija tampa paveikesn.
6.6 PAVEIKSLAS
9 0
Grups dydis 80
ir konformistikumas ^
7 0
Praeivi, kurie, pamgdio-
darni pulkel moni, taip 8 60
pat pavelg vir,
procentas didjo atitinkamai
didjant mintai grupei (nuo ' ^
vieno iki penki). jj
i
altinis: Milgram, Bickman 30
ir Berkowitz, 1969.
20
10
0 1 2 3 5 10 15
Provokuojanios grups dydis
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 4 7
6.7 PAVEIKSLAS
Vieningumo poveikis
konformistikumui
Kai kas nors, pateikdamas
teisingus atsakymus,
sutrikdo grups vieningum,
prisitaikoma keturis kartus
reiau.
altinis: Asch, 1955.
5 6 7 8
Kritinis bandymas
Vieningumas
sivaizduokite, jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente, kuriame
visi, iskyrus vien, atsakinj mons pateikia t pat klaiding atsakym.
Ar is vieno savarankiko tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys to-
k pat ilaisvinant poveik, kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? At-
likus kelet eksperiment buvo pastebta, kad kam nors paeidus grups vie-
ningum, ji tampa ne tokia takinga (Allen ir Levine, 1969; Asch, 1955; Mor-
ris ir Miller, 1975). 6.7 pav. pavaizduota, kad mons beveik visada reikia
savo nuomon, jei prie juos tai bna padars bent vienas asmuo. Toki eks-
periment dalyviai vliau sakydavo, kad nekonformistikam dalyviui jaus-
davo iltus, prielankius jausmus. Taiau jie neigdavo, kad is dalyvis jiems
turjo takos: Jei jo ir nebt buv, vis tiek biau atsaks taip pat".
Bti vieno asmens mauma yra sunku; prisiekusiesiems teisme retai kada
nepavyksta priimti sprendimo dl vieno prietaraujanio nario. Per pastaruo-
sius 50 met tik 1 i 10 Jungtini Valstij Aukiausiojo teismo sprendim
buvo priimti, nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Daniausiai sprendimas
priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels, 2005). ie eks-
perimentai pera praktin ivad, kad u k nors kovoti lengviau, jei randa-
me bent vien bendramint. T pripasta daugelis religini grupi. Kristus
savo apatalus siunt poromis; turdami tai galvoje, mormonai, pavyzdiui,
taip pat siunia po du misionierius. Draugo parama teikia drsos.
Stebint besilaikant savo pozicijos asmen - net jei jis ir neteisus - gali
sustiprti ms pai savarankikumas. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles
(1988) tai ufiksavo po to, kai eksperimento dalyviams liep stebti vien
nedidels keturi moni grupels nar, kuris suklydo mlynus dirgiklius pa-
vadindamas aliais. Nepaisydami, kad jis klydo, j stebj eksperimento da-
lyviai demonstravo didesn savarankikum - net tada, kai visi kiti raudo-
nas skaidres vadino oraninmis, j teisingi atsakymai sudar 76 proc. Tie,
kurie minto pavyzdio nestebjo, 70 proc. daniau elgsi konformistikai.
Mano nuomon ir sitikinimai
sustiprja ir bna skmingi,
kai tik juos pripasta
dar vienas protas."
Novalis, Fragment
(Fragmentas")
248 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Sutelktumas
Maumos, kuri nepriklauso grupei, su kuria tapatinams - kito universiteto
ar kitos religijos atstov, - nuomon mus trikdo maiau nei tokia pati ms
grups maumos nuomon (Clark ir Maass, 1988). Heteroseksualas, kovo-
jantis u gj teises, lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksu-
alas. mons daniau patenkina pageidavimus netgi t, kurie gim t pai
dien, yra bendravardiai ar kuri panas pirt antspaudai (Burger ir kiti,
2004; Silvia, 2005).
sutelktumas Juo grup labiau sutelkta, juo didesn gali ji turi savo nariams. Pavyz-
(cohesiveness) diui, auktj mokykl student draugij nariai link kartu linksmintis, ypa
Mes" jausmas; grups nari kai labiau suartja (Crandall, 1988). Priklausantys tai paiai etninei grupei gali
tarpusavio susisaistymo, jausti pana savos grups spaudim prisitaikyti" - kalbti, elgtis ir rengtis
pavyzdiui, pagal simpatijas, taip, kaip daro visi". I juodaodi, kurie vaidina baltuosius", ar i baltaodi,
patrauklum mastas. vaidinani juodaodius", gali aipytis j aplinkoje (Contrada ir kiti, 2000).
Grups poveik patiria ir tie eksperimento dalyviai, kurie grups atvil-
giu nusiteik palankiai (Berkowitz, 1954; Lott ir Lott, 1961; Sakurai, 1975).
Jie nenori prietarauti kit nuomonei. Bijodami bti atstumti, ie mons link
nusileisti, ypa tiems, kurie priklauso daugumai (Hogg, 2001). Savo veikale
Essay Concerning Human Understanding (Apie mogikj supratim")
XVII a. filosofas Johnas Locke vertino sutelktumo veiksn: Tarp deimi
tkstani neatsiras n vieno, kuris bt toks stiprus ir nejautrus, kad galt
atsispirti klubo nari antipatijai bei pasmerkimui".
Kaip matysime 11 skyriuje Patrauklumas", esame link pamgti tuos,
kurie panas mus. Taigi mons stengiasi prisiderinti prie juos panai
moni nuomons. Pavyzdiui, geriau vertiname muzikos krin, jei paste-
bime, kad jis patiko panaiems mus monms. Neigiam nuomon irei-
kiame, jei muzika patiko nepanaiems mus monms.
Padtis
Kaip ir buvo galima numanyti, uimantys auktesn padt daniausiai turi
didesn tak (Driskell ir Mullen, 1990). Jaunesnieji grups nariai - netgi
jaunesnieji socialiniai psichologai - pripasta labiau pasiduodantys grups
nuomonei negu vyresnieji grups nariai (Jetten ir kiti, 2006). Neatsargaus
perjimo per gatv tyrime, kuriame, to neinodami, dalyvavo 24 000 psij,
buvo pastebta, jog neatsargi psij sumadavo nuo 25 proc. iki 17 proc.,
kai tarp j atsirasdavo atsargiai per gatv einantis tariamas eksperimento dalyvis,
ir padiddavo iki 44 proc., kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti, 1990).
Atsargaus psiojo drausminantis poveikis bna dar didesnis, jei jis gerai ap-
sirengs. Atrodo, jog Australijoje mog kuria" ir rbai. Michaelas Walkeris,
Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebjo, kad Sidnio pstieji bu-
vo labiau link bendradarbiauti, kai j uos kreipdavosi gerai apsirengs apklaus
atliekantis darbuotojas, nei kai klausindavo prastai apsirengs.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 4 9
Milgramas (1974) ra, kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio
isilavinimo mons noriau vykd eksperimentuotojo paliepimus nei labiau
isilavin. Davs 450 volt elektros ok, 37 met suvirintojas atsisuko eks-
perimentuotoj ir pagarbiai paklaus: Kas toliau, profesoriau?" Kitas daly-
vis, teologijos fakulteto profesorius, nepakluss reikalavimui jungti 150 volt
elektros srov, pasak: Nesuprantu, kodl eksperimentas sumanytas taip, kad
io mogaus gyvybei kyla pavojus", ir apibr eksperimentuotoj klausimais
apie tokio darbo etik".
Vieoji reakcija
Vienas pirmj klausim, kur mokslininkai iekojo atsakymo, buvo toks:
ar vieai atsakinjant prisitaikoma labiau? Gal i ties mons daugiau dve-
joja, bet vieumoje nenori pasirodyti netur nuomons? Dabar jau iaikin-
ta: eksperiment metu atsakinjant vieai, prisitaikoma labiau nei atsakin-
jant ratu. Igirdus kit dalyvi atsakymus, Ascho eksperiment dalyviai bt
patyr maesn grups poveik, jei jie bt galj atsakyti ratu inodami,
kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. Lengviau laikytis savo si-
tikinim, kai esame vieni balsavimo kabinoje, o ne kai stovime prie grup.
Ankstesni sipareigojim nebuvimas
1980 metais grynaveisl kumelait Rizika tapo antrja, nugaljusia Kentu-
kio ristn lenktynse. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo ly-
der irg Kodeks. Kai po paskutinio poskio jie iniro greta vienas kito,
Kodeksas asteljo link Rizikos, kumelait akimirksn sutriko ir neymiai
pralaimjo lenktynes. Ar Kodeksas savo onu paliet Rizik? O gal Kodek-
so raitelis netgi sudav jai rimbu per galv? Lenktyni teisjai susirinko pa-
sitarti. Trumpai pasvarst, jie nusprend, kad joki paeidim nebuvo ir kad
nugaljo Kodeksas. is sprendimas sukl skandal. Dar kart perirjus
televizijos raus paaikjo, jog Kodeksas i ties onu prisiliet Rizikos, lenk-
tyni favorits. Buvo pareiktas protestas. Lenktyni teisjai pasitar dar kart,
taiau sprendimo nepakeit.
Ar ikart po lenktyni paskelbta inia turjo takos teisj pasiryimui
nekeisti sprendimo? To niekada nesuinosime. vyk tegalime tik pakar-
toti laboratorijoje - sukuriant slygas sipareigoti nedelsiant arba nesudarant
toki slyg - ir stebti, ar is sipareigojimas kaip nors veikia. Taigi si-
vaizduokite, kad dalyvaujate Ascho eksperimente. Eksperimentuotojas parodo
linij ir prao, kad js pirmas atsakytumte. Kai js pareikiate savo nuomon,
sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai, eksperimentuotojas leidia jums dar
pagalvoti. Ar susidr su prieinga grups nuomone pakeisite savo sprendim?
Realiai beveik niekada itaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard, 1955):
kart vieai sipareigoj laikoms savo odio. Geriausiu atveju sprendim
pakeiiame pasikeitus aplinkybms (Saltzstein ir Sandberg, 1979). Todl ga-
250 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Kas niekada nepakeit savo
nuomons, tie save myli
labiau nei ties."
Joubert, Penses
(Mintys")
APIBENDRINIMAS
Kaip nuspti galim konformistikum?
Atlikdami konformizmo tyrimus, eksperimentuotojai atskleid, kas skatina elgtis konformistikai.
Tam tikros aplinkybs ar slygos bna ypa veiksmingos. Pavyzdiui, grups savybs: mons
labiausiai prisitaiko, kai susiduria su vieningais trij ar daugiau patraukli ir aukt padt u-
imani moni teiginiais.
Konformistikumas sumaja, jei suformuotas elgesys ar sitikinimas nra vieningas.
Konformistikum stiprina grups susitelkimas.
Juo auktesn padt uima elges ar sitikinim formuojantis asmuo, juo labiau pasireikia kon-
formistikumas.
Danai prisitaikoma, kai savo nuomon reikia pareikti vieai (grups akivaizdoje).
Jei asmuo sipareigojo kakaip elgtis ar kakuo tikti, jis greiiau laikysis sipareigojimo, o ne
prisitaikys.
Kodl elgiamasi konformistikai?
Ar js matote an debes, kuris labai panaus kupranugar?", - klausia Shakespeare Ham-
letas Polonijaus. Kaip kain k jis tikrai atrodo lyg kupranugaris", - atsako Polonijus. Man
regis, jisai panaus ebenkt", - kiek vliau sako Hamletas. Jo kupra kaip ebenkties", -
pritaria Polonijus. O gal kaip banginio?" - svarsto Hamletas. Visai kaip banginio", - sutinka
Polonijus.* Klausimas: kodl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu?
tai a, amerikietis, klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. Lek-
toriui baigus pasiruoiau kartu su visais paploti. Taiau auditorija ne plojo,
lime manyti, kad uoli vanden ar gimnastikos varyb teisjai retai kada
pakeis savo vertinimus pamat, kaip vertina kiti kolegos, taiau jie gali de-
rinti savo vlesnius vertinimus.
Ankstesni sipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo kalbinjimams.
Kai imitacins prisiekusij grups priima sprendimus, balsai daniau pasi-
skirsto po lygiai tada, kai balsuojama vieai, o ne balsuojant slaptai (Kerr ir
MacCoun, 1985). Vieai sipareigoj mons nenoriai keiia sprendimus.
Imintingi tikintojai tai ino. Prekybininkai klausimus formuluoja taip,
kad pritartume, o ne prietarautume tam, k jie reklamuoja. Aplinkosaugi-
ninkai ragina sipareigoti rinkti antrines aliavas, taupyti energij ar vain-
ti autobusais ir pastebi, kad mons legviau paklsta, kai raginimai saugoti
aplink neveria sipareigoti asmenikai (Katzev ir Wang, 1994). 14-17 met
paaugliai, pakartotinai vieai sipareigoj saugoti skaistyb iki vedyb, da-
niau susilaiko nuo lytini santyki ar juos nukelia vlesniam laikui nei tam
nesipareigoj jaunuoliai (Bearman ir Bruckner, 2001; Brckner ir Bearman,
2005). (Jeigu sulauo sipareigojim, jie reiau naudoja prezervatyvus.)
* Vert A. Churginas.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 251
o m krumpliais barbenti stalus. K tai reik? Gal jie nepritar? Tikriau-
siai ne kiekvienas idrst vieai rodyti nepalankum vieiniam ymiam as-
meniui. Be to, vokiei veiduose nepastebjau nepasitenkinimo. Ne, nuspren-
diau, tikriausiai tokios bna vokikos ovacijos. Tada ir a pradjau bar-
kinti krumpliais.
Kas paskatino elgtis konformistikai? Kodl a neplojau, kai kiti barbe-
no? Yra dvi galimybs: a) nusileisti grupei, kad btum priimtas ir pripain-
tas arba b) kad gautum svarbi informacij. Mortonas Deutschas ir Harol-
das Gerardas (1955) ias dvi galimybes pavadino normatyvine taka ir in-
formacine taka.
Normatyvin taka yra prisitaikymas prie minios", vengiant atmetimo ir
siekiant palankumo arba pritarimo. Galbt Polonijus norjo sulaukti Hamle-
to, auktesn nei jis padt uimanio Danijos princo, palankumo. Dirbda-
mos laboratorijose ir realiame gyvenime grups danai atmeta nuolatos nu-
krypstanius kolegas (Miller ir Anderson, 1979; Schachter, 1951). Ypa ta-
da, kai nuomons isiskiria ne tik eimoje", bet ir grupei bendraujant su
kita grupe (Matheson ir kiti, 2003). Parlamento ar Kongreso nariams leisti-
na prietarauti planams skelbti kar, kol debatai vyksta alies viduje. Taiau
prasidjus konfliktui tikimasi, kad kiekvienas parems ms karius".
Kaip inome, socialin atskirtis bna skaudi; nukrypus nuo grups nor-
m danai tenka mokti emocijomis. Gerardas (1999) prisimena, kad viena-
me i jo konformizmo eksperiment draugikai nusiteiks eksperimento da-
lyvis nusimin, pasipra leisti ieiti i patalpos, o kai sugro, atrod
ibals ir sukrstas. A susirpinau ir pasiliau nutraukti seans. Jis rytingai
atsisak ir ts visus kitus 36 bandymus, n karto nenusi l ei sdamas kitiems.
Kai eksperimentas pasi bai g, ir a j am paai ki nau buvusi as pinkles, j i s atsipalai-
davo ir su pal engvj i mu atsiduso. Jo vei das at gavo buvusi spalv. Pakl ausi au,
ko jis buvo ijs. Nusi vemt i ", - atsak vaikinas. Jis nenusileido, taiau koki a
kaina! Jis labai norj o, kad kol ekt yvas j pri i mt ir pamgt , taiau bi j oj o
prieingos reakci j os, nes laiksi savo nuomons ir prietaravo kitiems grups
nariams. tai j ums absoliutaus normat yvi ni o spaudi mo pavyzdys.
Kartais didel nukrypimo kaina skatina mones pritarti tam, kuo jie neti-
ki, arba bent jau ugniauti savo nepritarim. Bijojau, kad Leideritzas ir
kiti palaikys mane bailiu", - teig vienas vokiei karininkas, aikindamas
savo nenor prieintis masinms egzekucijoms (Waller, 2002). Kai kurie karei-
viai dalyvavo udynse My Lai kaime, bijodami karinio tribunolo u nepa-
klusnum. Ypa normatyvin taka skatina nuolaidum t moni, kurie buvo
aipymosi i kit liudininkais, arba kurie nori daryti kajer (Hollander, 1958;
Janes ir Olson, 2000). Kaip prisimena Johnas F. Kennedy (1956), prie pa-
tenkant Kongres man buvo priminta, kad norint sutarti reikia pritarti" (p. 4).
Antra vertus, pritarti skatina informacin taka. Esant neapibrtoms ap-
linkybms, kokias buvo patek autokinetinio eksperimento dalyviai, kiti
mons gali tapti svarbiu informacijos altiniu. Paskiras asmuo gali svarsty-
normatyvin taka
(normative influence)
Konformizmas, grindiamas
mogaus noru patenkinti kit
lkesius siekiant isikovoti
pripainim.
informacin taka
(informational influence)
Konformizmas, grindiamas
faktais, suinotais i kit moni.
Jei nuogstaujate,
kad pavluosite laiv,
prisiminkite Titanik
Neinomas autorius
252 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
ti: Nenutuokiu, kiek pasislinko viesos takas. Taiau atrodo, jog is vyru-
kas ino."
Emorio universiteto neurolog grup, nordama itirti, kaip veikia Ascho
tipo eksperimente dalyvaujani moni smegenys, funkciniu magnetiniu rezo-
nansu (fMRV) tyr dalyvi smegenis, kol jie, iklaus kit dalyvi atsakymus,
atsakinjo suvokimo klausimus (Berns ir kiti, 2005). (Pateikta uduotis: rei-
kjo mintyse pasukti figr ir pasirinkti jos atitikmen i keleto galimybi.)
Kai dalyviai, prisitaikydami prie neteisingo kit dalyvi atsakymo, patys at-
sakydavo neteisingai, suaktyvdavo suvokim reguliuojanios, o ne smonin-
gus sprendimus priimanios smegen sritys. Kai dalyviai prietaraudavo gru-
ps nuomonei, suaktyvdavo su emocijomis susijusios smegen sritys. Tokie
rezultatai pera ivad, kad monms prisitaikant veikiamas j suvokimas.
Tad rpindamiesi socialiniu vaizdiu patiriame normatyvin tak. Trok-
dami bti teisingi - informacin tak. Kasdieniame gyvenime normatyvin
ir informacin takos danai reikiasi kartu. A nenorjau bti vienintelis,
plojs mintoje Vokietijos universiteto salje (normatyvin taka), taiau ki-
t elgesys parod man, kaip ireikti savo pritarim (informacin taka).
Eksperimentuose, kuriuose tiriama, kada mons elgiasi konformistikai,
kartais bna apribota arba normatyvin, arba informacin taka. Daniau pri-
sitaikoma esant kit moni akivaizdoje. Taip reikiasi normatyvin taka
(nes mons gauna t pai informacij ir kai reaguoja vieai, ir individua-
liai). Antra vertus, danai elgiamasi konformistikai, kai eksperimento da-
lyviai jauiasi nekompetentingi, kai pateikiama sudtinga uduotis ir kai svar-
bu jaustis teisiems - visa tai yra informacins takos poymiai.
APIBENDRINIMAS
Kodl elgiamasi konformistikai?
Eksperimentai atskleidia dvi konformistiko elgesio prieastis. Normatyvinei takai pasiduoda-
me i noro bt priimti: mes norime bti mgstami. Tai, kad labiau prisitaikoma reaguojant vieai,
atspindi normatyvin tak.
Informacin tak kuria kit moni pateikti duomenys apie realyb. Tendencija prisitaikyti, pri-
imant sudtingesnius sprendimus, atspindi informacin tak: mes norime bti teiss.
Kas elgiasi konformistikai?
Konformizmas kinta ne tik keiiantis aplinkybms, bet ir monms. Kaip jis kinta? ir kokiame
socialiniame kontekste i asmenybs savyb rykiausia?
Ar kai kurie mons apskritai labiau pasiduoda (arba, pasakyiau, yra atviresni)
socialinei takai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti konformistais", o
kitus nepriklausomais"? Iekodami prisitaikym skatinani veiksni, moks-
lininkai sutelk dmes tris prognostines prielaidas: asmenyb, kultr ir so-
cialinius vaidmenis.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 253
Asmuo
XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje ir atuntajame deimtmetyje, tiriant
asmenini savybi ir konformistikumo ssajas, buvo pastebtos tik j uuo-
minos (Mischel, 1968). Prieingai nei situaciniai veiksniai, kuriuos buvo gali-
ma pademonstruoti, asmenins savybes nedaug tegaljo prognozuoti paskiro
mogaus elgsen. Manyta, kad norint suinoti, ar konkretus asmuo bus kon-
formistikas, agresyvus ar paslaugus, svarbiau inoti aplinkybi detales nei
to mogaus psichologini test rezultatus. Milgramas (1974) padar tai toki
ivad: Esu tikras, kad klusnum ir neklusnum lemia sudtingos, su asme-
nybs savybmis susijusios prieastys. Taiau inau, kad mes j dar neisi-
aikinome" (p. 205).
Mintis, kad asmeniniai bruoai turi menk poveik, XX a. devintajame
deimtmetyje paskatino itirti, kokioms aplinkybms esant mogaus elges
galima sieti su j o asmeninmis savybmis. Tyrimai patvirtina princip, su
kuriuo susidrme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos, savybs)
retai tiksliai ipranaauja konkret poelg, jie leidia apibendrintai progno-
zuoti, kaip mogus elgsis vairiomis aplinkybmis (Eptein, 1980; Rushton
ir kiti, 1983). ia gali praversti tai tokia analogija: prognozuoti, kaip pasi-
elgtumte konkreioje situacijoje, yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti j-
s atsakym vienintel testo klausim. O js galimas konformistikumas
(arba draugikumas ar agresyvumas) vairiomis aplinkybmis prognozuoja-
mas lengviau, kaip ir bendrasis testo i daugelio klausim rezultatas.
Asmenybs savybs lengviau padeda numatyti elgsen, kai socialin taka
yra silpna. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami grietoje"
aplinkoje; aiks reikalavimai trukd reiktis asmenybi skirtumams. Taiau
vis tiek Milgramo eksperiment dalyviai labai skyrsi savo paklusnumu, ir
todl yra rimtas pagrindas tarti, kad kartais paklusnumas priklauso nuo prie-
ikumo, pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lkesius (Blass, 1990; 1991).
Laisvesnse" situacijose - pavyzdiui, kai du nepastami mons sdi lau-
kiamajame, ir j elgesys nereguliuojamas jokiais enklais - asmenybs turi
dar didesnes galimybes suspindti (Ickes ir kiti, 1982; Monson ir kiti, 1982).
Bet net ir sudtingomis aplinkybmis individai skiriasi. Praneimuose apie
prievart Abu Graibo kaljime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus, kurie,
nepaisydami pajuok ir karo lauko teismo grsms, neprisidjo prie savo ko-
leg (O'Connor, 2004). Leitenantas Davidas Suttonas nutrauk vien inci-
dent ir spjo vadovyb. Jis teig: Nenoriu vertinti, bet i tikrj a ma-
iau nederam dalyk ir apie juos praneiau". un priirtojas Williamas
Kimbro nepasidav stipriam spaudimui" dalyvauti nederamose apklauso-
se". Specialistas Josephas Darby suvilp vilpuku, pateikdamas karo poli-
cijai rodym. Darby kakas pavadino iurke", buvo grasinama su juo su-
sidoroti u nepritarim bendrai nuomonei, todl jam buvo suteikta apsauga.
0 motina diaugsi: Brangusis, a labai didiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu,
nes gris visada nugali blog, o tiesa - ilaisvina" (ABC News, 2004).
254 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
domu atkreipti dmes profesional nuomoni vytuokl. Neatmetant
neginijamos socialini jg galios, dabar vis labiau pripastamos indivi-
dualios asmens savybs ir gimti polinkiai. Kaip ir anksiau minti nuostat
tyrintojai, asmenybs tyrintojai tikslina ir i naujo patvirtina ry tarp to,
kas mes esame, ir to, k darome. J pastangomis iandieniniai socialiniai psi-
chologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareikimu: Kiekvie-
nas psichologinis vykis priklauso nuo mogaus bsenos ir socialins aplin-
kos, nors santykinai j reikm skirtingais atvejais skiriasi" (p. 12).
Kultra
Ar kultrinis fonas padeda prognozuoti galim konformistik elges? I ties
padeda. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose alyse pakar-
tojo Ascho konformizmo eksperiment ir daugeliu atvej nustat pana kon-
formistikumo santyk - 31 proc. Libane, 32 proc. Honkonge, 34 proc. Brazi-
lijoje - taiau 51 proc. Zimbabvs Bantu gentyje, kur u nekonformistik el-
ges buvo taikomos grieiausios sankcijos. Kai Milgramas (1961) naudojo ki-
toki konformizmo tyrimo metodik, siekdamas palyginti Norvegijos ir Pran-
czijos studentus, jis nuolatos pastebdavo, kad Pranczijos studentai maiau
link elgtis konformistikai. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 ali
atlikta 133 tyrim analiz parod, kaip kultrins vertybs veikia konfor-
mistikum. Palyginti su individualistinmis visuomenmis, kolektyvistini
visuomeni, kuriose tradicija puoselti darnius santykius padeda apibrti
savj A, nariai labiau pasiduoda kit moni takai.
Kaip manote, kokie buvo pakartotini paklusnumo eksperiment Australi-
joje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jordanijoje, Piet Afrikoje ir Jungtinse
Valstijose rezultatai, palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panaus ar-
ba netgi auktesnis - Miunchene 85 proc. (Blass, 2000).
Taiau kultros kinta. Kartojant Ascho eksperimentus su Didiosios Brita-
nijos, Kanados ir Jungtini Valstij universitet studentais kartais sulaukiama
maesnio konformizmo nei prie du ar tris deimtmeius (Lalancette ir Stan-
ding, 1990; Larsen, 1974, 1990; Nicholson ir kiti, 1985; Perrin ir Spencer,
1981). Taigi konformistikumas bei paklusnumas yra universalios savybs, ta-
iau jos priklauso ir nuo kultros, ir nuo laiko.
Socialiniai vaidmenys
Pasaulis - tai scena, o vyrai, moterys - tik aktoriai:
kiekvienam skirta, kada ieiti ir eiti;
kiekvienas per savo ami atlieka daug vaidmen.
VVilliam Shakespeare
Vaidmen teorijos alininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjess Kaip jums
tai patinka" herojus akas mano, kad socialinis gyvenimas panaus vaidy-
b teatro scenoje - su visa jos butaforija, kaukmis ir scenarijais. Konfor-
A nenoriu prisitaikyti
prie io pasaulio."
Woody Guthrie
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 2 5 5
mizmas turi daug bendro su iais vaidmenimis. Socialiniai vaidmenys sutei-
kia iek tiek interpretacijos laisvs, taiau tam tikri vaidmens aspektai yra
privalomi. Studentas privalo ateiti egzamin, parengti kursinius darbus ir
gauti bent minimal vertinim.
Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdiui, ps-
tieji privalo laikytis deins kelio puss ir atsargiai pereiti gatv), j nepri-
skiriame socialiniam vaidmeniui. Tikram, apibrtam vaidmeniui btinas ati-
tinkamas norm rinkinys. A i karto galiu sudaryti ilg sra norm, api-
briani mano kaip profesoriaus ar tvo elges. Nors asmenin vaizd ga-
liu sukurti paeisdamas maiausiai svarbias normas (kadangi vertinu daly-
kikum, retai kada atvykstu per anksti), jei paeisiau pagrindines taisyk-
les (neateiiau paskaitas, skriausiau vaikus), galiau bti atleistas i dar-
bo arba prarasti tvysts teises.
Vaidmenys daro reikming poveik. 4 skyriuje aikinoms, kad papras-
tai mons sisavina savo vaidmenis. Per pirm pasimatym ar pradj nau-
j darb, vaidmen galite atlikti smoningai. Pavertus vaidmen vidiniu si-
tikinimu, savikontrol sumaja. Kas atrod dirbtina, tampa nuoirdu.
T patiria daugelis imigrant, Taikos Korpuso darbuotoj, usieniei stu-
dent ir aukiausio rango vadov. Atvykus nauj al, reikia laiko, kad
imoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybmis - prisitaikyti,
kaip a prisitaikiau prie vokiei, kurie krumpliais barbeno stalus. Prisitai-
k naujoje alyje beveik visi repatriantai, sugr savo gimtin, vl patiria
tamp (Sussman, 2000). J elgsena, vertybs ir tapatumas nepastebimai pa-
sikeit siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Kad vl susigrint vidin darn,
reemigrantai privalo i naujo prisitaikyti prie savosios kultros.
Pagrobtos laikrai magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo, ko-
kia reikminga vaidmens galia. 1974 metais, bdama devyniolikos, ji buvo
pagrobta jaun revoliucionieri, pasivadinusi Simbiono isilaisvinimo ar-
mija. Netrukus Hearst vieai paskelb, kad prisijungia prie pagrobj ir at-
sisako savo ankstesnio gyvenimo, turting tv ir suadtinio. Ji pra, kad
mons pamgint suprasti joje vykusius pokyius". Po dvylikos dien ste-
bjimo kamera ufiksavo j dalyvaujant ginkluotame banko apiplime.
Prajus devyniolikai mnesi Hearst buvo suimta. Po dvej kalinimo ir
perprogramavimo" met ji vl msi turtingos paveldtojos vaidmens, sk-
mingai" itekjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje,
tapo motina ir raytoja, daug laiko skiriania labdaringai veiklai (Johnson,
1988; Schiffman, 1999). Jei Patricia Hearst vis t laik i ties bt buvusi
pasiventusi revoliucionier, arba jei ji tik bt apsimetinjusi, kad bendradar-
biauja su savo pagrobjais, mons bt j suprat. Taiau, kaip ra Philipas
Brickmanas, jie niekaip negaljo suprasti (ir dl to XX a. atuntajame deimt-
metyje is pagrobimas buvo viena didiausi sensacij), - kad ji pajgia bti
tikra turt paveldtoja, paskui tikra revoliucionier ir po to vl tikra turt pavel-
dtoja". Nei jums, nei man, be abejons, nebt galj to nutikti - o gal bt?
256 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Turtinga paveldtoja Patricia
Hearst kaip revoliucionier
Tania
14
ir kaip turtinga
priemiesio gyventoja.
L i
^pBBP* - 1
T
1
1
CNv -
' i*1 i
T
1
1
SSf*P
4
H M . ^
Ir taip, ir ne. Kaip pamatysime paskutinje io skyriaus dalyje, ms veiks-
mai priklauso ne tik nuo socialins situacijos, bet ir nuo ms polinki. Ne
visi vienodai reaguoja prievart. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje js
ir a btume reagav skirtingai. Kai kurios socialins situacijos daugum nor-
mali" moni gali priversti pasielgti nenormaliai". Tai paaikja i ekspe-
riment, kuri metu gerus ketinimus turintiems monms sukuriamos nepa-
lankios situacijos - taip stebima, kas paims vir: grio ar blogio pradas. Deja,
danai nugali blogis. Puiki moni poelgiai danai nebna puiks.
Vaidmen sukeitimas
Vaidmen atlikimas taip pat gali bti teigiamas dalykas. Smoningai atlik-
dami nauj vaidmen, sijausdami padt t, kuri vaidmenys kitokie, mons
gali keistis.
Kartais vaidmenys atliekami poromis, kai abu partnerius sieja kokie nors
santykiai - tvo ir vaiko, dstytojo ir studento, gydytojo ir paciento, darb-
davio ir darbuotojo, policininko ir pilieio. Susikeitus vaidmenimis gali b-
ti lengviau suprasti kit. Tad derybininkas ar grups lyderis gali pasiekti ge-
resnio bendravimo priversdamas abi alis apsikeisti vaidmenimis, kad viena
rodint kitos pozicij. Arba galima paprayti, kad kiekviena alis prie pa-
teikdama atsakym perfrazuot pagrindin kitos alies mint (tai sukelt ki-
tos alies pasitenkinim). Jei kada sivelsite sudting gin su draugu ar
tvais, pamginkite sijausti kito mogaus mintis ir jausmus, ir tik paskui
reikti savuosius. Toks smoningas trumpalaikis konformistikumas gali pa-
gerinti js santykius.
Iki iol iame skyriuje teigme, kad esame biologiniai gimins, nes priklau-
some vienai moni riai. Pripainome, kad egzistuoja kultr vairov. Taip
pat pastebjome, kad skirtingose kultrose galioja skirtingos normos bei vaid-
menys. Prisiminkime, kad svarbiausias socialins psichologijos tikslas - ne
sudaryti skirtum sra, o isiaikinti universalius elgsenos principus. Mus
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 257
domina tai, k tarpkultrins psichologijos tyrintojas Walteris Lonneris
(1989) vadina universalija psichologija - psichologija, kuri bt tokia pat
pagrsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje, kaip ir Romoje ar Botsvanoje".
Socialiniai vaidmenys skirtingose kultrose visada skiriasi, taiau nuo-
stat poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas maiau. Nigerijoje ir
Japonijoje paaugli vaidmuo apibriamas kitaip nei Europoje ir iaurs Ame-
rikoje, taiau visose kultrose vaidmen lkesiai daro tak konformizmui
socialiniuose santykiuose.
APIBENDRINIMAS
Kas elgiasi konformistikai?
[ klausim Kas elgiasi konformistikai?" gauta nedaug konkrei atsakym. Bendrieji asmeny-
bs savybi vertinimai menkai prognozuoja konkreius konformistikus poelgius, taiau yra pa-
tikimesni vertinant polink elgtis konformistikai apskritai (bei kit socialini elges). Savybs -
stipriausias veiksnys silpnose" situacijose, kai individuali skirtum neugoia socialins jgos.
Nors konformizmas bei paklusnumas yra universals, kultra socializuoja mones ir daugiau ar
maiau veikia j socialin atsakomyb.
Socialiniai vaidmenys reikalauja iokio tokio konformistikumo. Paklusimas kit lkesiams -
svarbi uduotis, imantis naujo socialinio vaidmens.
Didioji Dvasia, padaryk taip,
kad a nekritikuoiau savo
kaimyno tol, kol nenueisiu
iki Mnulio apsiavs
jo mokasinais."
Amerikos indn malda
Ar norime bti kitokie?
Ar mons kada nors aktyviai prieinasi socialiniam spaudimui? Ar, veriami daryti A, jie da-
rys Z? Kas paskatint itok nekonformistik elges?
iame skyriuje buvo pabriama socialini jg galia. Todl dert j u-
baigti vl prisimenant mogaus gali. Mes nesame biliardo kamuoliukai, ju-
dantys ten, kur mus pastums. Mes galime veikti atsivelgdami savas ver-
tybes, o ne iorines jgas. inodami, kad kakas bando mus priversti, ga-
lime elgtis prieingai.
Reaktyvusis pasiprieinimas
mons vertina savo laisvs pojt ir saviveiksmingum. Tad kai socialinis
spaudimas tampa toks akivaizdus, kad pradeda kelti grsm laisvei, mons
ima maitauti. Prisiminkime Romeo ir Diuljet, kuri meil gimini prie-
inimasis tik dar labiau sutvirtino. Arba vaikus, kurie savo laisv ir nepri-
klausomyb teigia elgdamiesi prieingai nei reikalauja tvai. Todl imin-
tingi tvai savo vaikams ne sakinja, o silo rinktis: Laikas tvarkytis. K
renkiesi: voni ar du?"
Psichologinio reaktyviojo pasiprieinimo teorij, teigiani, jog mo-
ns i ties veikia taip, kad isaugot savo laisves, patvirtina eksperimentai,
parodantys, jog bandymai suvaryti mogaus laisv danai bumerangu i-
reaktyvusis pasiprieinimas
(reactance)
Motyvas, skatinantis isaugoti
arba atkurti asmens laisvs
jausm. Reaktyvusis
pasiprieinimas kyla, kai kas
nors grasina ms veiksm
laisvei.
258 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
provokuoja neprisitaikym (Brehm ir Brehm, 1981; Nail ir kiti, 2000). ian-
dieninio vakarietiko universiteto moterys maiau demonstruoja tradicin mo-
terik kuklum, nei to reikalaut tradicin kultra (Cialdini ir kiti, 1998).
Reaktyvusis pasiprieinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkohol. Jau-
nuoli nuo 18 iki 24 met apklausa, atlikta Kanados aling proi centre,
atskleid, kad 69 proc. vyresni nei 21 m. jaunuoli (kai leidiama pirkti
alkohol), per prajusius metus buvo pasigr, o tarp jaunesni nei 21 metai
buvo pasigr 77 proc. Jungtinse Valstijose 56 auktosiose mokyklose at-
likta student apklausa parod, kad tarp 21 met amiaus jaunuoli 21 proc.
sudar abstinentai, tuo tarpu tarp jaunesni student abstinent buvo 19 proc.
(Engs ir Hanson, 1989).
Unikalumo rodymas
sivaizduokite pasaul, kuriame visi mons elgiasi konformistikai ir tarp
j nra joki skirtum. Ar tokiame pasaulyje mons bt laimingi? Jei non-
konformizmas gali kelti nepatogum, ar vienodumas kuria jauki, patogi,
maloni aplink?
mons jauiasi nepatogiai labai isiskirdami i kit. Taiau bent jau Vaka-
ruose nepatogiai pasijauiama atrodant kaip visi. Kaip parod C. R. Snyderio
ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai, mons geriau jauiasi sivaiz-
duodami es bent kiek kitokie. Be to, savo elgesiu jie stengiasi rodyti savo
iskirtinum. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) ti-
kino studentus, kad j 10 svarbiausi nuostat" arba rykiai skiriasi, arba
beveik identikos 10 000 kit student nuostatoms. Konformistikumo tyri-
mo eksperimente tie, kuri unikalumo pojtis buvo sulugdytas, savo iskir-
tinum daniausiai stengsi rodyti neprisitaikydami prie grups. Mums, gy-
venantiems Vakaruose, iskirtinumas yra svarbiausia ms tapatumo dalis (Vig-
noles ir kiti, 2000).
Ir socialin taka, ir unikalumo trokimas aikja sigilinus populiariausius
vaik vardus. Tvai, norintys duoti vaikui domesn vard, konkreiu laikotar-
piu danai pasirenka tuos paius vardus. 2 0 0 2 metais populiariausi JAV
mergaii vard deimtuke buvo Madison, Aleksis ir Olivija. Tie, kurie XX a.
septintajame deimtmetyje norjo isiskirti i minios, pavadindami savo duk-
rel Rebeka ir manydami, kad tai originalu, netrukus pamat, kad tapo naujos
minios dalimi, pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . Hillary, X X a. devintojo de-
imtmeio pabaigoje-deimtojo pradioje buvs populiarus vardas, m atro-
dyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbj) po to, kai igar-
sjo Hillary Clinton. Nors vard populiarumas iblsta, pastebi Orenstein,
jis gali vl atgyti vlesnse kartose. Maksas, Rouz ir Sofi skamba arba kaip
seneli nam gyventoj, arba kaip smlio dje aidiani vaik vardai.
Tai, kad mes save laikome unikaliais, atskleidia ir spontanikos savojo
A sampratos". Williamas McGuire ir jo kolegos i Jeilio universiteto
(McGuire ir Padawer-Singer, 1978; McGuire ir kiti, 1979) rao, jog vaik
Kai tatuiruots ant pei bus
pradtos laikyti masiniu
reikiniu - ir reik labiau
konformistikum,
o ne individualum - tiktina,
kad j populiarumas sumas.
6 skyr i us. KONFORMI ZMAS 259
papraius papasakoti apie save", jie daniausiai ivardija savo iskirtines
savybes. Usienyje gim vaikai daniau nei kiti link paminti savo gimimo
viet. Rausvaplaukiai daniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo
plauk spalv. Stambs ir smulks vaikai daniausiai nurodo savo kno svor.
Panaiai ir savo lyt mes labiau suvokiame bdami su kitos lyties mo-
nmis (Cota ir Dion, 1986). Kai kartu su deimia kit - kaip paaikjo, vien
moterimis - dalyvavau Amerikos psicholog asociacijos posdyje, t pai
akimirk suvokiau savo lyt. Baigiantis kitai dienai per pertraukl pajuoka-
vs, kad prie vyr tualeto bus trumpa eil, paskatinau greta sdini moter
atkreipti dmes tai, kas nebuvo jai atj galv - grups sudt pagal lyt.
Taisykl tokia, teigia McGuire, kad mogus suvokia save pagal tai, kiek
jis skiriasi nuo kit". Tad , j ei a esu juodaod moteris tarp baltj moter,
save suvoksiu kaip juodaod; patekus tarp juodaodi vyr mano odos spal-
va taps nesvarbi, ir a save labiau suvoksiu kaip moter" (McGuire ir kiti,
1978). i valga padeda suprasti, kodl baltaodiai, uaug tarp kit rasi
moni, link susikurti stipr baltaodio tapatum, kodl kiekviena mau-
mos grup linkusi suvokti savo iskirtinum ir kaip su tuo susijusi kultrin
aplinka. Daugumos atstovai, maiau dmesio kreipdami ras, priklausan-
ius maumai gali laikyti pernelyg jautriais. Retkariais gyvendamas koti-
joje, kur mano amerikietikas akcentas iduoda, kad esu usienietis, a su-
vokiu savo nacionalin tapatum ir esu jautrus tam, kaip kiti j reaguoja.
Net kai dviej skirting kultr atsovai yra beveik tapats, jie vis tiek
pastebi savo skirtumus, kad ir kokie mai jie bt. Netgi trivials skirtumai
gali iprovokuoti paniek bei konflikt. Jonathanas Swiftas reikin ijuo-
k Guliverio kelionse", pateikdamas pasakojim apie smailiagali kar su
bukagaliais. Skirtumas tarp j buvo tai koks: smailiagaliams labiau patik-
davo pramuti kiauinio lukt smailiajame, o bukagaliams - bukajame ga-
le. irint pasauliniu mastu, skirtumai tarp kot ir angl, serb ir kroat,
iaurs Airijos katalik ir protestant gali atrodyti neyms. Taiau mai skir-
tumai gali reikti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor, 1992). Konkuren-
cija paprastai bna stipriausia, kai kita grup labiausiai panai jus.
Nors atrodo, jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos, visi, deja,
esame panas tuo, kad norime jaustis iskirtiniai ir kad pastebime, kuo ski-
riams. Taiau kaip aikiai parod aliko palankumo sau (2 skyrius) tyri-
mai, stengiams atpainti ne iaip sau iskirtinum, o teisinga kryptimi be-
sivystant iskirtinum. Siekiame ne paprasiausiai skirtis nuo vidutiniok,
o bti u juos geresni.
Kai esu Amerikoje, n kiek
neabejoju, jog esu yd,
taiau labai abejoju, ar i ties
esu amerikiet. O kai nuvykstu
Izrael, inau, kad esu
amerikiet, taiau labai
abejoju, ar esu yd."
Leslie Fiedler,
Fiedler on the Roof, 1991
(Fiedler ant stogo")
Savimon, btybs savojo
A pripainimas, negali
egzistuoti be kito", kako,
kas nra a"."
C. S. Lewis,
The Problem ofPain, 1940
(Skausmo problema")
APIBENDRINIMAS
Ar norime bti kitokie?
Socialins psichologijos pabriam socialinio spaudimo gali reikia papildyti mogaus galios
akcentu. Mes nesame marionets. Kai socialin prievarta tampa akivaizdi, mons danai patiria
reaktyvj pasiprieinim - paskat prieintis prievartai, kad isaugot savo laisves.
260 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Nesijauiame patogiai, jei labai skiriams nuo kitos grups, taiau taip pat nenorime atrodyti kaip
visi kiti. Todl elgiams taip, kad isaugotume savo unikalumo ir individualumo pojt. Grupje
labiausiai suvokiame tai, kuo skiriams nuo kit.
Usiimk savo reikalais. Abejok autoritetais. Daryk tai, kas patinka. Siek savo lai-
ms. Galvok apie save. Nemeluok sau. Esi atsakingas sau.
iuos ir panaius odius girdime nuolatos, ye/ gyvename Europoje, Australi-
joje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir juo labiau Jungtinse Valstijose. Prielai-
da, kad individualizmas yra gerai, o konformizmas - blogai, yra tai, k 1 skyriuje
pavadinome socialine pateiktimi", bendra grups idja. Visi ms mitiniai kult-
riniai herojai - pradedant Heklberiu Finu ir baigiant erloku Holmsu ar Neo i
trilogijos Matrica" - prieinosi nustatytoms taisyklms: pripaino asmens teisi
virenyb ir palaik besiprieinant.
1831 metais prancz raytojas Alexis de Tocueville, pabuvojs Amerikoje,
sukr termin individualizmas". Jis ra, kad individualistai niekam nesijauia
skolingi ir beveik nieko i kit nesitiki. Jie pranta mstyti apie save atsietai ir
sivaizduoja, kad patys valdo savo likim". Prajus imtmeiui, psichiatras Frit-
zas Perlsas (1972) knijo radikalj individualizm Gestaltinje maldoje":
A rpinuosj
s a v o
reikalais, o tu rpinkis savaisiais.
iame pasaulyje a esu ne tam, kad pateisiniau tavo lkesius.
Ir tu iame pasaulyje esi ne tam, kad pateisintum manuosius.
Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritar: tai vienintelis svarbus klausimas:
ar mano gyvenimas toks, kad galiu bti visikai patenkintas ir visikai save i-
reikti?"
Kaip pastebjome 2 skyriuje, vargu, ar is klausimas svarbus daugelio kit kul-
tr, tarp j Azijos, Piet Amerikos ir didiosios dalies Afrikos monms. Ten,
kur vertinama bendruomen, konformizmas yra priimtinas. Vaikai danai demonst-
ruoja savo solidarum dvdami uniformas. Prisiriimas giliai siaknijs. Siekiant
isaugoti darn, konfrontacija ir nepritarimas slopinami. Isikis kuolas kala-
mas gilyn", - sako japonai.
Amitai Etzioni (1993), buvs Amerikos sociolog asociacijos prezidentas, ra-
gina mus pereiti prie bendruomeninio" individualizmo, kuris individualizm gretina
su bendruomenikumu. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Ben-
druomenikumas remiasi individualumo pavertimu ventenybe", - aikina jis. Ta-
iau jis taip pat tvirtina pagrindin solidarumo vert..., kad tuo, kuo esame, tam-
pame bendraudami su kitais".
Kaip ir vairi Vakar krat pilieiai, dauguma ios knygos skaitytoj naudo-
jasi neprisitaikanio individualizmo privalumais. Taiau bendruomenininkai primena
mums, kad mes taip pat esame socialins btybs, turinios pamatin poreik pri-
klausyti. Konformizmas nra nei yda, nei privalumas. Mes privalome ilaikyti
savojo a" ir mes", nepriklausomybs ir prisiriimo, privatumo ir bendruome-
nikumo, individualumo ir socialinio tapatumo poreiki pusiausvyr.
Post scriptum:
kaip bti individualybe bendruomenje
tikinjimas
Kokie yra tikinjimo bdai?
Pagrindinis bdas
alutinis bdas
Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti
Kokie yra tikinjimo elementai?
Kas sako? Pranejas
Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine
tikrove
K sako? Praneimo turinys
Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas
Kam sakoma? Auditorija
Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai?
Nuostatas kuria elgsena
tikinimo elementai
Grups poveikis
K slepia moksliniai tyrimai. Williamas McGuire apie
nuostatos stiprinim
Kaip galima atsispirti tikinjimui?
Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas
Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos
Ivados apie nuostat stiprinim
Post scriptum: kaip bti atviram, taiau ne naiviam
Polinkis be ilyg priimti
tiek sen ties, tiek nauj
propagand ir sekti ja yra
silpnyb, kuri vis dar
tebevyrauja moni protuose."
Charlotte Perkins Gilman,
Human Work, 1904
(mogaus darbas")
tikinjimas
(persuasion)
Praneimo sukeltas sitikinim,
nuostat ar elgsenos pokyi
procesas.
Atmink, kad pakeisti savo
nuomon ir paklausyti to,
kuris teisingai kalba, nereikia
prarasti laisv."
Markas Aurelijus Antoninas,
Meditacijos, viii.
16, p. 121-180.*
* I senosios graik kalbos vert
Eugenija Ulinait
J
osephas Goebbelsas, Vokietijos tautos vietimo" ir propagandos mi-
nistras nuo 1933 iki 1945 met, suprato tikinjimo gali. Gavs teis
kontroliuoti spaud, radijo programas, kino filmus ir menus, jis pasiryo ti-
kinti vokiei taut pripainti naci ideologij. Kitas nacistas, Julius Strei-
cheris, leido antisemitins pakraipos savaitrat Der Strmer (500 000 egz.
tirau), vienintel, kur nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo ar-
timas draugas Adolfas Hitleris. Streicheris taip pat leido antisemitikas knygas
vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbdavo per masinius mitingus, kurie tapo
nacistins propagandos dalimi.
Koki tak dar Goebbelso, Streicherio ir kit naci propagandin veik-
la? Ar jie, kaip per Streicherio teism Niurnberge tvirtino sjungininkai, i
ties nuodijo daugybs milijon moni protus" (Bytwerk, 1976)?
Daugumai vokiei nepavyko diegti neapykantos ydams. Taiau dau-
gelis ja usideg. Kai kurie m pritarti antisemitinei veiklai. O dauguma
arba neturjo savo nuomons, arba buvo bauginti ir tapo milinikos geno-
cido programos vykdytojais, arba bent jau netrukd j gyvendinti. Jei mili-
jonai moni nebt paklus, holokausto nebt buv (Goldhagen, 1996).
Atotrkis tarp amerikiei ir Vakar Europos gyventoj" atskleidia ti-
kinjimo gali - toki ivad padar Pew tyrim centras po 2003 metais at-
liktos apklausos apie kar Irake. Pavyzdiui, prie pat kar atliktos apklau-
sos rod, kad europieiai (ir kanadieiai) karo nepalaik santykiu madaug
1:2, tuo tarpu amerikieiai beveik tokiu paiu santykiu kar rm (Burkhol-
der, 2003; Moore, 2003; Pew, 2003). Prasidjus karui, amerikieiai j rm
apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti, 2003). Iskyrus Izrael, visose kito-
se alyse apklausose dalyvav asmenys nepritar Irako puolimui.
Nepalaikome n vienos puss diskusijoje. Debatus, ar vertjo pradti
kar, paliksime istorijai. Taiau galime pasakyti, kad didiulis atotrkis tarp
amerikiei ir j tolim pusbroli bei pusseseri kitose alyse byloja tiki-
njimo naudai. Kas dieg amerikieiams palank poir kar? Kas kit
valstybi pilieius privert jam nepritarti?
ias nuostatas, bent jau i dalies, taip pat formavo tikinantys pranei-
mai, paskatin pus amerikiei patikti, kad Saddamas buvo tiesiogiai su-
sijs su rugsjo 11-osios ipuoliais, o keturis i penki amerikiei - pati-
kti, jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy, 2003; Gallup, 2003;
Newport ir kiti, 2003). Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pa-
stebi, kad kultra paprastai formuojasi leisdamasi i viraus emyn, nes jos
elitas kontroliuoja informacijos bei idj sklaid. Tad amerikieiai ir kitur
gyvenantys mons stebjo du skirtingus karus (della Cava, 2003; Friedman,
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 263
2003; Goldsmith, 2003; Krugman, 2003; Tomorrow, 2003). Priklausomai nuo
to, kur gyvenate, js galjote igirsti, kad Amerika ilaisvina Irak" arba
kad Amerika siver Irak".
Daugeliui amerikiei atrod, kad kit ali iniasklaida palaik vyrau-
janias antiamerikietikas nuostatas ir menkino Saddamo keliam grsm.
Daug kam u Amerikos rib atrod, jog amerikiei iniasklaida buvo alikai
palanki karo veiksmams. Nesvarbu, kuo buvo grindiamas alikumas ir koks
informacijos kiekis nulm vienok ar kitok poir, aiku viena: priklau-
somai nuo to, kur gyveno, mons gaudavo iek tiek skirting informacij
(kuri aptarinjo ir kuria tikjo). tikinjimas - svarbus dalykas.
tikinjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveik gyvenimo b-
d. Lig kontrols centras pranea, kad i dalies dl sveikatingumo propa-
gavimo kampanij amerikiei rkali skaiius sumajo iki 23 proc. - ta-
po perpus maesnis palyginti su rkali skaiiumi prie 40 met. Kanados
statistikos biuras pranea apie pana rkanij skaiiaus sumajim Ka-
nadoje. O JAV auktj mokykl pirmakursi, teigiani, jog negeria alaus,
skaiius iaugo nuo 25 proc. 1981 m. iki 57 proc. 2005 m. (Pryor ir kiti,
2005). Labiau nei kada nors per pastaruosius deimtmeius iprus fizins
bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarei.
Kaip rodo ie pavyzdiai, tikinjimas gali duoti ir pragaitingus, ir nau-
dingus rezultatus. Pats savaime is metodas nra nei geras, nei blogas. In-
formacijos tikslas bei turinys slygoja teigiam ar neigiam jos vertinim.
Blog tikinjim vadiname propaganda". Ger - vietimu". vietimas, pa-
lyginti su propaganda, labiau pagrstas faktais ir ne toks imperatyvus. tiki-
njim vadiname vietimu" tada, kai juo patikime, o propaganda" - kai
netikime (Lumsden ir kiti, 1980). Per pastaruosius deimt met amerikieiai
m labiau remti gj teises, j partnerysts sjungas ir vedybas (Myers ir
Scanzoni, 2005). Vieni mons mano, kad nuostatos keiiasi dl vietimo",
kiti - dl propagandos".
Poiris pats savaime nesusidaro. Todl tikinimas - tiek vieiamasis,
tiek propagandinis - neivengiamas. I ties, tikinjimo esama visur - po-
litikoje, rinkodaroje, pirlybose, vaik aukljime, derybose, religijoje ir teismo
nutartyse. Todl socialiniai psichologai analizuoja, kas veiksmingai ir ilgam
keiia nuostatas. Kokios aplinkybs lemia tikinimo poveik? Ir kaip galime
veiksmingiausiai informuoti kitus tikindami?
sivaizduokite, jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. Arba dvasinin-
kas, siekiantis sustiprinti savo parapijiei meil artimui ir labdaros veikl.
Arba sivaizduokite, jog norite raginti taupyti energij, skatinti kdiki mai-
tinim krtimi arba remti politin kandidat. K galite padaryti, kad js pa-
tys ir js praneimas bt tikinamesni? O jei nerimaujate, kad panaiomis
apeliacijomis jumis manipuliuojama, kokias taktikas turtumte reaguoti?
Kad atsakyt iuos klausimus, socialiniai psichologai daniausiai tiria
tikinjim panaiai kaip geologai tiria erozij - trump, kontroliuojam eks-
Zodiai turi gali.
Jie neblanksta.
Tai, kas prasideda kaip
garsas, tampa veiksmu."
Rabinas Abrahamas
Heschelis, 1961
264 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Fanatikas yra tas, kuris periment metu stebdami vairi veiksni poveik. is poveikis nra stip-
negali pakeisti nuomons rus, bet gali paveikti netvirtintas, su asmenine vertybi sistema nesusietas
ir nenori pakeisti temos." nuostatas (Johnson ir Eagly, 1989; Petty ir Krosnick, 1995). Taiau tai pa-
VVinstonas Churchillis, deda suprasti, kaip per ilgesn laik galima sukelti didel poveik.
1954
Kokie yra tikinjimo bdai?
Kokiais dviem bdais pasireikia taka? Kokios ries paintiniai procesai vyksta kiekvieno j
metu ir kokios i proces pasekms?
Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psicholo-
gas, Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949)
tyr, kaip veikia tikinjimas karo slygomis. Vildamiesi sutvirtinti kari mo-
ralin dvasi, Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyr mokomj film ir
istorini kino kronik poveik naujok nuostatoms bei poiriui kar. Po
karo gr Jeilio universitet jie toliau tyr, nuo ko priklauso praneimo
tikinamumas. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai, susij su informaci-
jos perteikju, paia informacija, jos perdavimo kanalu ir auditorija.
Kaip parodyta 7.1 paveiksle, norint tikinti, tenka veikti kelet klii.
Kiekvienas veiksnys, kuris padeda veikti klitis tikinjimo procese, padi-
dina tikinimo tikimyb. Pavyzdiui, jei altinio patrauklumas padidina d-
mesingum praneimui, tikimyb, kad juo patiksite, didja. Jeilio universi-
teto mokslinink tikinjimo tyrimai leidia gana gerai suprasti, kada gali
pavykti tikinti.
Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia, kad taip pat svarbi ir re-
akcija tikinani informacij. Jei praneimas aikus ir lengvai supranta-
mas, taiau pagrstas abejotinais argumentais, iai informacijai bus nesunku
paprietarauti, ir praneimas netikins. Jei praneimas argumentuotas tiki-
namai, jis sukels palankesnes mintis ir tikinimas bus lengviau priimtas. is
paintinio atsako" poiris padeda suprasti, kodl vienose situacijose ti-
kinti pavyksta, o kitose - ne.
7.1 PAVEIKSLAS
Kad iprovokuot veiksm,
[taigus praneimas privalo
veikti kelet klii. Taiau
ne tiek svarbu prisiminti
pat praneim, kiek savo
reakcij.
Ar
^ ^ atitinkamai
j ^ P elgiasi?
Veiksmas
Jokio veiksmo
Ar j prisimena? Jokio veiksmo
Ar juo tiki? N H ^ Jokio veiksmo
Ar kreipia
dmes I
praneim?
Ar j supranta?
Jokio veiksmo
Jokio veiksmo
altinis: Pritaikyta i: W. J. McGuire, An Information-
Processing Model of Advertising Effectiveness", Behavio-
ral and Management Sciences in Marketing, red. H. L.
Davis ir A. J. Silk, 1978. Copyright 1978. Perspaus-
dinta leidyklai John VViley & Sons, Inc." leidus.
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 265
Pagrindinis bdas
Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986; Petty ir Wegener, 1999) bei Alice
Eagly ir Shelly Chaiken (1993, 1998) eng dar vien ingsn. Jie ikl teorij,
kad galima tikinti, einant vienu i dviej keli. Kai mons suinteresuoti ir
geba sistemingai galvoti apie dalyk, jie daniausiai pasirenka pagrindin ti-
kinimo bd - argumentus. Jei argumentai svars ir pagrsti, yra tikimyb,
jog pavyks tikinti. Jei praneimas argumentuotas silpnai, mstantys mons
tai pastebs ir suras kontrargument.
alutinis bdas
Taiau kartais argumentai nra pats svarbiausias dalykas. Kartais nesame su-
interesuoti arba nepajgiame atidiai mstyti. Jei mes isiblak, jei mums
nedomu ar esame usim kitkuo, tiesiog pristigsime laiko apmstyti pra-
neimo turin. Uuot gilinsi argumentus, mes galime naudoti alutin ti-
kinimo bd - daug nesvarstydami sutelkiame dmes enklus, kurie ska-
tina pritarim be isamaus apmstymo. Kai mons bna isiblak ar nesu-
interesuoti, jie greiiau tikinami paprastais ir girdtais teiginiais nei naujais,
nors reikianiais t pat. Tad nesuinteresuotiems ar isiblakiusiems mo-
nms pasakymas nedk vis kiauini vien krep" turs didesn povei-
k, nei patarimas nerizikuok viskuo dl vieno sumanymo" (Howard, 1997).
Imintingi reklamos krjai atsivelgia vartotojo mstysen. Jie taip el-
giasi i ger paskat, turdami galvoje tai, kad pirkjas danai apsispren-
dia negalvodamas, pavyzdiui, apsipirkindamas spontanikai nusprendia
nusipirkti kokio nors preks enklo led (Dijksterhuis ir kiti, 2005). Antra-
eilis dalykas, pavyzdiui, vokika muzika, gali pastmti mog pirkti vo-
kik vyn, o kiti, girddami pranczik melodij, usinors prancziko
vyno (North ir kiti, 1997). Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamo-
je - priemonse, kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaik dmes - vi-
zuals vaizdai paprastai naudojami kaip alutins uuominos. Cigarei re-
klamoje neaikinama rkymo nauda - joje rkymas susiejamas su groiu bei
malonumu. Tas pat daroma ir gaivij grim reklamoje, kurioje, pasitel-
kiant jaunysts, gyvybingumo ar laiming poliarini loki vaizdus, propa-
guojami tikri produktai". Antra vertus, kompiuteri reklamoje, kuri suin-
teresuoti, logikai mstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikr laik,
retai vaizduojamos Holivudo vaigds ar garss sportininkai; ia vartoto-
jams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kain.
pagrindinis tikinimo bdas
(centrai route to persuasion)
Procesas, kai tikinjami mons
sutelkia dmes argumentus
ir reaguodami msto palankiai.
alutinis tikinimo bdas
(peripheral route to persuasion)
Procesas, kai mones paveikia
atsitiktinai veiksniai, pavyzdiui,
kalbaniojo patrauklumas.
Visa veiksminga propaganda
turi apsiriboti vos keliais
teiginiais ir kyriai juos kartoti
lozunguose, kol juos supras
visi pilieiai iki vieno."
Adolf Hitler, Mein Kampf
(Mano kova")
Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti
Pagrindinis reklamos krjo, pamokslininko ir netgi dstytojo tikslas nra
vien priversti mones atkreipti dmes informacij. Daniausiai svarbiau-
sias tikslas susijs su elgsenos pakeitimu. Ar vienodai tiktina, kad abiem
tikinjimo bdais vienodai pavyks pasiekti tiksl? Petty ir jo kolegos
266 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
(1995) pastebi, kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu bdu gali sukelti
ilgiau trunkanius pokyius. Kai mons atidiai svarsto ir analizuoja ko-
kius nors dalykus, jie pasikliauja ne vien tik tikinjimo argumentais, bet ir
savo pai mintimis, kurias sukelia ie argumentai. tikina ne tiek argumen-
tai, kiek j sukeliamos mintys. Ir kai mons msto giliai, o ne pavirutini-
kai, labiau tiktina, kad bet koks nuostat pokytis iliks ilgai ir darys povei-
k elgsenai (Petty ir kiti, 1995; Verplanken, 1991).
Taigi labiau tiktina, kad pagrindinis bdas padeda suformuoti iliekan-
ius" nuostat ir elgesio pokyius, o alutinis - neesminius ir laikinus nuostat
pokyius. Lytinio vietimo specialistai ino, kad nuostatas pakeisti lengviau
negu elges. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyri-
mus paaikjo, kad pritarimo susilaikymui nuostatos iek tiek sustiprjo, bet
poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser, 2005). Panaiai ir in-
formacija apie IV grsm labiau veikia nuostatas, kad reikia naudoti prezer-
vatyvus, bet ne praktin j naudojim (Albarracin ir kiti, 2003). Abiem atve-
jais atrodo, kad siekiant ir nuostat, ir elgesio pokyi, reikia skatinti mones
aktyviai apmstyti savo sitikinimus. (Toliau pateiksime pavyzd, kaip medici-
ninio vietimo specialistams pavyko traukti paauglius nerkymo programas.)
N vienam i ms neutenka laiko isamiai inagrinti visas problemas.
Kartais naudojams alutiniu tikinimo bdu, taikydami nesudtingus euristi-
kos metodus, pavyzdiui, pasitikk ekspertais" arba isamiais praneimais
reikia pasitikti" (Chaiken ir Maheswaran, 1994). Mano rajono gyventojams
kart teko sudtinga uduotis - balsuoti dl teistos vietins ligonins nuosa-
vybs. Neturjau nei laiko, nei intereso gilintis mint klausim (raiau i
knyg). Taiau pastebjau, kad visi referendumo rmjai arba man iaip pa-
tiko, arba a juos laikiau ekspertais. Tad pasinaudojau paprasta euristikos tai-
sykle: draugais bei ekspertais galima pasitikti - ir atitinkamai balsavau. Visi
mes darome nesudtingus sprendimus, naudodami kitus euristikos metodus:
jei pranejas kalba iraikingai ir patraukliai, demonstruoja gerus ketinimus,
pateikia kelet argument (dar geriau, jei skirtingi argumentai pasiekia mus
i skirting altini), mes daniausiai pasirenkame lengvesn alutin tikini-
mo bd ir, daug nesvarstydami, pritariame praneimui (r. 7.2 pav.).
APIBENDRINIMAS
Kokie yra tikinjimo bdai?
Kartais pavyksta [tikinti, kai mons sutelkia dmes argumentus ir palankiai reaguoja. Toks
sistemingas, arba pagrindinis tikinimo bdas pasireikia tada, kai mons msto analitikai arba
yra susij su aptariamu klausimu.
Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mstymo, tikinimas gali vykti naudojant greiiau vei-
kiant alutin bd", kai mons naudojasi euristika arba atsitiktiniais enklais, priimdami nesud-
tingus sprendimus.
Kadangi pagrindinis tikinjimo bdas reikalauja daugiau ir giliau mstyti, jis yra ilgalaikikesnis ir
turi daugiau takos elgsenai.
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 267
Auditorija
Analizuojanti
ir motyvuota
Neanalizuojanti
ir nemotyvuota
alutinis
bdas
Lesli ekonominis planas turi
prasm! A balsuosiu u Lesli!"
Informacijos
apdorojimas
Intensyvus
Nuodugnus
Sutinkama arba
prietaraujama
Neintensyvus
Naudojami
alutiniai enklai
Apytikrs
nuomons
euristika
tikinimas
tikinami
argumentai
skatina ilgalaik
pritarim
enklai
suadina
simpatij
ir pritarim,
taiau danai
tik laikinai
Lesli atrodo miela,
a balsuosiu u Lesli!"
7.2 PAVEIKSLAS. Pagrindinis ir alutinis tikinimo bdai
Reklamuojant kompiuterius daniausiai pasirenkamas pagrindinis tikinjimo bdas,
darant prielaid, jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuteri savybes ir j
kainas. Reklamuojant gaiviuosius grimus paprastai pasirenkamas alutinis bdas,
paprasiausiai susiejant produkt su avesiu, malonumu ir gera nuotaika. Pirmuoju
atveju informacijos apdorojimas daniau skatina ilgalaikes nuostatas.
Kokie yra tikinjimo elementai?
Socialiniai psichologai tiria tikinimo sudedamsias dalis. Tarp j - keturios pagrindins dalys:
1) pranejas, 2) praneimas, 3) jo perdavimo bdas ir 4) auditorija. Kitaip tariant, kas, k,
kokiu bdu ir kam sako? Kaip ie veiksniai nulemia pagrindinio ar alutinio tikinimo bdo
pasirinkim?
Kas sako? Pranejas
sivaizduokite, kad I. M. Raitas, vidutinio amiaus amerikietis, iri vakaro
inias. J pradioje rodoma, kaip nedidelis radikal brelis degina Amerikos
vliav. Tuo metu vienas j per megafon aukia, kad jei kokia vyriausyb
naudoja represijas, tauta turi teis j pakeisti arba nuversti. ... Nuversti toki
vyriausyb - moni teis ir pareiga!" Supyks ponas Raitas tarsteli savo mo-
nai: Vemt norisi nuo itos komunistins propagandos". Kitoje ini laidos
dalyje kandidatas prezidentus, pasisakydamas mitinge prie mokesi padi-
dinim, pareikia: Ms vyriausyb turt vadovautis taupumo principu. Visi
valstybs tarnautojai privalo suprasti, jog korupcija ir vaistymas - labai sunks
nusikaltimai." Akivaizdiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusi-
ypso: tai kur logikas mstymas. itas vyras man patinka."
268 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
O dabar sukeiskime scenas. sivaizduokime, jog ponas Raitas girdi t pai
revoliucin kalb apie tautos teis" per liepos 4-osios ikilmes, skirtas Ne-
priklausomybs Deklaracijai (i kurios ir paimti odiai apie tautos teises ir
pareigas) paminti, o komunist oratori - perskaitant sakin apie taupum
i Pirmininko Mao Dzeduno citat" (btent i ia jis paimtas). Kaip dabar
reaguos Raitas?
Socialiniai psichologai pastebjo, kad auditorijos reakcija priklauso nuo
pranejo. Vieno eksperimento metu, kai socialist ir liberal lyderiai Olan-
dijos parlamente demonstravo identikas pozicijas vartodami tuos paius o-
dius, kiekvienas i j puikiai tikino savo partijos narius (Wiegman, 1985).
Svarbu ne tik teiginys, bet ir kas j sako. Kodl vienas kalbtojas tikina la-
biau, kitas - maiau?
Patikimumas
patikimumas
(credibility)
tikimumas. Patikimas
pranejas laikomas ir ekspertu,
ir vertu pasitikjimo.
mieganiojo efektas
(sleeper effect)
Udelstas praneimo poveikis,
kai atmesta pradin
informacija ima veikti,
nes mes prisimename pat
praneim bet umirome
atmetimo prieast.
Tikk inovu."
Vergilijus, Eneida,
19 m. pr. Kr.
Bet kuris i ms patiks greiiau, kad manktintis naudinga, jei tai skelbs
Karalikoji draugija ar Nacionalin moksl akademija, o ne bulvarinis laik-
ratis. Taiau altinio patikimumo (suvokto imanymo ir pasitikjimo) po-
veikis madaug po mnesio sumaja. Nors patikimo mogaus praneimas
bt tikinamas, jo poveikis gali iblsti, kai apie altin pamirtama arba
altinis atsiejamas nuo praneimo. O nepatikimo mogaus poveikis laikui b-
gant gali padidti (jei mons geriau prisimena teigin, o ne prieast, dl
kurios reikt j nekreipti dmesio) (Cook ir Flay, 1978; Gruder ir kiti, 1978;
Pratkanis ir kiti, 1988). is atidtas tikinimas, atsirads po to, kai mons
pamiro praneimo altin ar ry su juo, vadinamas mieganiojo efektu.
Suvokiamas imanymas. Kaip tampama autoritetingu ekspertu"? Vienas
bdas - kalbti apie dalykus, kuriems auditorija palanki, todl kalbantysis
atrodo ess imintingas. Kitas bdas - bti pristatytam dalyko inovu. Dr.
Deimso Randlo, Kanados stomatolog asociacijos nario" patarimas valyti
dantis labiau tikina nei Dimo Randlo, vietins vidurins mokyklos moks-
leivio, kartu su bendraklasiais atlikusio dant higienos tyrim" (Olson ir Cal,
1984). XX a. septintj-atuntj deimtmeiais tyr marihuanos paplitim
tarp vidurini mokykl moksleivi, Miigano universiteto mokslininkai pa-
dar ivad, kad atsitiktiniai pamokymai, gauti i nepatikim altini, neda-
r jokio poveikio (Bachman ir kiti, 1988). Taiau jei ie pamokymai susij
su patikimu altiniu, pavyzdiui, moksliniu praneimu apie biologin ir psi-
chologin ilgalaikio marihuanos vartojimo poveik, jie gali atlikti svarb
vaidmen, maindami ... narkotik vartojim".
Dar vienas bdas atrodyti tikinamai - utikrintai kalbti. Bonnie Erick-
son ir jos bendradarbiai (1978) papra iaurs Karolinos universiteto stu-
dent vertinti utikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posdy-
je. Pavyzdiui:
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 269
Kiek madaug laiko js ten stovjote, kol atvyko greitosios
pagalbos automobilis?
[Utikrintai] Dvideimt minui. To pakako, kad padiau
poniai Deivid atsigauti.
[Abejojant] Atrodo, madaug, hm, gal dvideimt minui.
Kaip tik tiek, kad spiau padti savo draugei poniai Dei-
vid, na, suprantate, atsigauti.
Studentams utikrintai pateikiami parodymai pasirod kompetentingesni ir
tikinamesni.
Suvokiamas pasitikjimas. Kalbos stilius taip pat daro poveik pasitikji-
mui kalbtoju. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebjo, kad
jei raant parodymus vaizdajuost liudytojai iri klausianiajam tiesiai
akis, o ne emyn, jie sukelia didesn pasitikjim.
Pasitikjim taip pat didina auditorijos tikjimas, kad kalbtojas nesisten-
gia j tikinti. Eksperimentiniame variante to, kas vliau tapo televizijos re-
klamos bdu filmuojant slapta kamera", Elaine Hatfield ir Leonas Festin-
geris (Walster ir Festinger, 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams
leido slapta pasiklausyti magistrant ir doktorant pokalbi. (I ties jie klau-
ssi magnetofonini ra.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo ak-
tuali (pavyzdiui, apie student miestelio tvark), tariamai nieko netarian-
tys kalbtojai dar didesn poveik nei tie, apie kuriuos buvo pasakyta, kad
jie ino, jog j slapta klausomasi. Be abejo, kodl mons, manantys, kad
j niekas nesiklauso, turt bti nenuoirds?
Mes taip pat laikome nuoirdiais tuos, kurie rodinja tai, kas prieta-
rauja j asmeniniams interesams. Alice Eagly, Wendy Wood ir Shelly Chai-
ken (1978) Masaiusetso universiteto studentams pateik kalb, kurioje bu-
vo usipuolama bendrov, terianti up. Kai tyrjos sak, kad tai - patyrusio
verslininko, kandidatuojanio politikus, kalba arba bendrovs rmj au-
ditorijai skirta kalba, studentams ji atrod nealika ir tikinama. Kai buvo
paaikinta, jog i prie versl nukreipt kalb aplinkosaugos aktyvistams
sako ekologin judjim remiantis politikas, klausytojai kalbaniojo argumen-
tus aikino jo asmeniniu arba auditorijos alikumu. Pasiryimas nukentti
dl savo sitikinim - tai yra padar Gandhi, Martinas Lutheris Kingas jau-
nesnysis ir daugelis kit didi asmenybi - taip pat padeda tikinti klausy-
tojus pranejo nuoirdumu (Knight ir Weiss, 1980).
Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) i Piet Kalifornijos uni-
versiteto pastebjo, kad pasitikjimas bei patikimumas iauga, kai mons
kalba greitai. Iklaus magnetofono juostel raytas kalbas greitai kalban-
iuosius (madaug 190 angl kalbos odi per minut) mons vertino kaip
objektyvesnius, intelektualesnius ir kompetentingesnius u ltakalbius (ma-
daug 110 odi per minut). Jie taip pat pastebjo, kad juo greiiau kalba-
KLAUSIMAS:
ATSAKYMAS:
270 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
ma, juo labiau tikinama. Johnas F. Kennedy, ypa taigus oratorius, kartais
pasakydavo 300 odi per minut.
Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip, kad pranejas atrodyt ir
patyrs, ir vertas pasitikjimo. Farmacijos bendrovi skausm malinani
vaist reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis mogus, kuris utikrintai
tvirtina, jog dauguma gydytoj rekomenduoja vaistus, kuriuose svarbiausias
yra j gaminamas komponentas (o is komponentas, be abejo, - aspirinas).
Paveikti toki alutini vaizdio enkl nelink analizuoti irovai gali ne-
valingai patikti, kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Taiau ki-
tose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. U savo produkcijos
reklamavim Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijon doleri ne dl to,
kad jis yra sportini rb ekspertas.
Patrauklumas ir simpatijos
patrauklumas
(attractiveness)
Savybs, kurios patinka publikai.
Patrauklus kalbtojas (danai jis
kuo nors panaus publik)
bna paveikiausias tais
klausimais, kuriems klausytojai
subjektyviai teikia pirmenyb.
Daugelis ms neigia, kad sporto ir pramog verslo atstov nuomon daro
mums tak. Jie ino, kad reta vaigd" nusimano apie produkt, kur rekla-
muoja. Be to, mes inome, kad pasikvietus populiar asmen siekiama tikinti.
Ne tik nugirstame, k Jenifer Lopez sako apie drabuius ar automobilius. i
reklama grindiama kita paveikaus kalbtojo savybe - patrauklumu.
Galime manyti, kad patrauklumas ir simpatijos nedaro takos, taiau moks-
lininkai pastebjo prieing reikin. Greiiau igirstame mones, kurie mums
patinka. reikin gerai ino organizuojantys labdaros akcijas. Pakanka net
trumpo pokalbio su mogumi, kad j labiau pamgtume ir labiau reaguotu-
me jo odius (Burger ir kiti, 2001). Kai kalbtojas mums patinka, esame
atviresni jo argumentams (pagrindinis tikinjimo bdas). Vliau, pamaius
produkt, ikyla teigiamos asociacijos (alutinis tikinjimo bdas). Anali-
zuojant praktin taikym (r. 7.1 lentel) galima pastebti, jog simpatijos ska-
tina pasitikjim.
Patrauklumas - plati svoka. Vienas jo aspekt yra fizinis patrauklumas.
Argumentai, ypa emociniai, bna paveikesni, kai juos pateikia gras mons
(Chaiken, 1979; Dion ir Stein, 1978; Pallak ir kiti, 1983).
Kitas patrauklumo aspektas - panaumas. Kaip bus pabrta 11 skyriu-
je, mums daniausiai patinka mus panas mons. Be to, jie daro mums
poveik. iuo faktu skmingai pasinaudota reklaminje nerkymo kampanijo-
je, kurioje jaunuoliai kreipiasi jaunim, kaltindami rkal pramon dl da-
romos alos ir rinkodaros bd (Krisberg, 2004). mons, kurie elgiasi taip
kaip mes, subtiliai mgdiodami ms pozicijas, daro didesn tak. (r. sky-
rel Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove".)
Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis, Thomas Lasateras ir Albertas Ra-
mirezas (1978) vidurins mokyklos juodaodiams moksleiviams parod vaiz-
do informacij apie tai, kaip reikia rpintis dantimis. Kai kit dien stoma-
tologas patikrino vaik dantis, paaikjo, kad t, kurie buvo igird infor-
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 271
7.1 LENTEL. ei tikinimo principai
Principas Taikymas
Autoritetas: mons sutinka
su patikimais ekspertais.
rodykite savo imanym; ivardykite proble-
mas, kurias esate isprend, ir mones,
kuriems esate padj.
Simpatijos: mons palankiau
reaguoja tuos, kurie jiems patinka.
Isikovokite draug pripainim ir darykite
tak monms. Sukurkite ryius, grindia
mus panaiais interesais, nebijokite pagirti.
Socialinis rodymas: mons priima
kitus asmenis kaip sektinus
pavyzdius, tarsi patvirtinanius,
kaip reikia mstyti, jausti ir veikti.
Inaudokite koleg pavyzd - sekite
gerbiamais monmis.
Abipusikumas: mons jauia
pareig atsilyginti.
Dosniai dalinkite savo laik ir iteklius.
Kiek duodi, tiek gauni.
Nuoseklumas: paprastai mons
gerbia savo vieus sipareigojimus.
Papraykite, kad kiti urayt arba ireikt
odiu savo ketinimus. Nesakykite: Praau
tai padaryti iki..." Pasistenkite klausdami
igauti paad.
Retenyb: mons vertina tai
kas reta.
Paaikinkite, kuri informacija ir galimybs
i ties yra iskirtins.
altinis: Knygoje Influence: Science and Practice (taka: mokslas ir praktika")
mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprao eis principus, kuriais grindiami
moni santykiai ir taka. (iame poskyryje aptariame du pirmuosius.)
macij i juodaodio stomatologo, dantys buvo stropiau ivalyti. prasta, kad
palankiau reaguojama pamokymus, igirstus i savo grups atstov (Van
Knippenberg ir Wilke, 1992; Wilder, 1990).
Ar panaumas svarbesnis u patikimum? Kartais taip, kartais ne. Timothy
Brockas (1965) pastebjo, kad da parduotuvs klientams didesn tak daro
pasakojimas paprasto mogaus, nusipirkusio tok pat da kiek, kok jie pla-
nuoja pirkti, o ne eksperto, neseniai nusipirkusio 20 kart daugiau da, ti-
kinjimai. Antra vertus, prisiminkime, jog aptariant burnos higien, garsus
stomatologas (nepanaus, taiau patyrs) tikino labiau negu moksleivis (pa-
naus, taiau nepatyrs).
Tokie i pairos prietaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis de-
tektyvo darbo. Jie pera mint, kad veikia neatrastas veiksnys: kad panaumas
svarbesnis esant veiksniui X, o patikimumas svarbesnis, kai veiksnio X nra.
George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado, jog pagal veiksn X
galima sprsti, ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas, ar objektyvi rea-
lyb. Kai pasirenkant svarbios asmenins vertybs, skonis ar gyvenimo bdas,
tikinamiausi bna panas kalbtojai. Taiau kai reikia vertinti faktus, pavyz-
diui, kur daugiau ikrenta krituli, Sidnjuje ar Londone, labiau tikina ne-
panaus kalbtojas. Nepanaus kalbtojas pateikia maiau alik poir.
272 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
moksl i ni t yri m i vada
Eksperimentai su virtualia socialine tikrove
Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomjo nauju
klausimu, virtualios tikrovs tyrim laboratorijoje Kalifornijos uni-
versitete Santa Barbaroje sutiks savo koleg suvokimo tyrin-
toj JackLoomis Pamats student vaikiojant po labora-
torij su almu, ir Blascovichius j usidjo. Jam i karto pasiro-
d, kad per gili virtuali duob atsirado permesta lenta. Nors
Blascovichius inojo, kad laboratorijoje duobs nra, jis nega-
ljo suvaldyti baims ir prisiversti pereiti lenta.
I ios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galt
pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima bt pasilyti monms
tikrovikus potyrius, kuriuos tyrintojas galt kontroliuoti ir keis-
ti? Ar tai padt socialiniams psichologams tirti konformizm
toli vienas nuo kito esantiems monms dalyvauti virtualiuose
susitikimuose, stebti moni reakcijas kit fizin negali ty-
rinti tikinjim?
Virtualios moni sveikos gali rod Blascovichiaus bu-
vusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nie-
ku Yee atlikti eksperimentai. Virtualios sveikos laboratorijoje
Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai usiddavo vir-
tualios tikrovs almus ir atsissdavo prie virtual mog -
kompiuteriu sukurt vyr ar moter, kuris 3 minutes aipydavosi
i universiteto apsauginink, reikalavusi visada neiotis
tapatybs atpainimo dokument
Virtualusis asmuo tikrovikai judino lpas, mirksjo akimis,
linksjo galva. Tiriamieji buvo padalyti dvi grupes. Vienai gru-
pei bendraujant su virtualiu asmeniu, jis atkartodavo savanorio
studento judesius, udelsdamas 4 sekundes. Jei studentas pa-
keldavo galv ir pasiirdavo vir, virtualusis chameleonas
dar t pat. Ankstesni tyrimai su realiais monmis atskleid,
kad toks mgdiojimas skatina pamgti mgdiojant mog,
adina empatij ir stiprina tarpusavio ry (r. 11 skyri). Bailen-
sono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai, kurie bendravo"
su juos mgdiojaniu kompiuteriniu kolega, pamgo j labiau
negu tie, kurie nebuvo mgdiojami (netgi atmetus duomenis
septyni student, kurie smoningai pastebjo mgdiojimo fak-
t). Mgdiotoj" studentai laik domesniu, siningesni, tai-
gesniu; skyr jam daugiau dmesio (reiau irjo al); buvo
kiek labiau link sutikti su igirstais teiginiais.
Jimas Blascovichius (2002) man, kad tokie tyrimai parodo
virtualiosios socialins tikrovs galimybes. Dirgikli krimas,
imituojant kito asmens dalyvavim maiau kainuoja, reikalau-
ja maiau pastang ir, svarbiausia, leidia lengviau kontroliuoti
eksperiment negu dalyvaujant tikriems monms". mones,
net ir apmokytus eksperimentuotojo padjjus, kontroliuoti sun-
ku. Virtualius mones" galima visikai kontroliuoti. Galima tiks-
liai kopijuoti veiksmus.
Virtualios socialins tikrovs eksperimentas.
Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiute-
riu sukurtas veikjas, kurio mimika ir judesiai atkartojo
eksperimento dalyvio mimik ir judesius, buvo ir labiau
mgstamas, ir taigesnis.
K sako? Praneimo turinys
Svarbu ne tik kas sako, bet ir k sako. Jei jums reikt pradti akcij dl
mokesi u moksl ar draudimo rkyti, arba auk badaujantiesiems rinkimo
kampanij, tikriausiai svarstytumte, kaip sukurti pagrindinio tikinjimo bdo
recept. Paprasta logika atvest prie vieno ar kito ios problemos aspekto:
Koks teiginys labiau tikins: logikas ar veikiantis emocijas?
Ar moni nuomon labiau veiks pozicija, tik truput besiskirianti nuo
jiems priimtinos, ar i esms kitokia?
Ar reikt reikti tik savo poir, ar vertinti bei paneigti prieingus po-
irius?
Jei pateiksite abu poirius, tarkime, dalyvaudami bendruomens susirin-
kime, ar geriau kalbti pirmam, ar pabaigoje?
Aptarkime kiekvien i aspekt.
Logika versus emocijos
Tarkime, js dalyvaujate auk rinkimo badaujantiems kratams kampanijo-
je. Ar geriausia bt sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti sp-
ding statistik? O gal geriau pavyks apeliuojant jausmus - pavyzdiui, pa-
teikiant kvap gniauiani istorij apie badaujant vaik? inoma, argumentai
gali bti ir logiki, ir emocingi. Aistr galima sieti su logika. Taiau kas veikia
labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus,
sakydamas: mogus juk vadovaujasi protu"? O gal imintingesnis lordo
Chesterfieldo patarimas: Daniau apeliuokite moni jausmus, ird bei
silpnybes ir reiau - logik"?
Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Auktesnio isilavinimo, anali-
tikai mstantys mons labiau reaguoja racionalius argumentus nei ma-
iau isilavin ar maesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti, 1983, 1996;
Hovland ir kiti, 1949). Mstanti, suinteresuota publika renkasi pagrindin ti-
kinimo keli; ji labiausiai reaguoja pagrstus argumentus. Nesuinteresuota
publika renkasi alutin tikinjimo keli; juos labiau veikia kalbantysis as-
muo (Chaiken, 1980; Petty ir kiti, 1981).
Sprendiant i interviu prie svarbius rinkimus, daugelis rinkj bna abe-
jingi. Kam amerikieiai atiduos pirmenyb, lengviau prognozuoti pagal j
emocin reakcij kandidatus, o ne j nuomon apie kandidat savybes ir
tiktin veikl (Abelson ir kiti, 1982). 2004 met Jungtini Valstij prezi-
dento rinkimuose daugeliui amerikiei, pritariani demokrat kandidatui
Johnui Kerry, vis dlto labiau patiko George W. Bushas. Jie laik j rytin-
gesni, avinga asmenybe", ir u j balsavo. Taip pat svarbu, kaip forma-
vosi nuostatos. Kai pirmin nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas, v-
Tiesa visada yra svariausias
argumentas."
Sofoklis, Phaedra,
496-406 m. pr. Kr.
Nuomon formuoja emocijos,
o ne intelektas."
Herbert Spencer,
Soiai Statics, 1851
(Socialin statika")
274 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
7.3 PAVEIKSLAS
mones, kurie skait ir
ukandiavo, tikinti buvo
lengviau nei tuos, kurie
skait neukandiaudami.
altinis: Duomenys i Janis,
Kaye ir Kirschner, 1965.
jama logikais argumentais, ir vliau bus lengviau tikinti panaaus pob-
dio argumentais (Edwards, 1990; Fabrigar ir Petty, 1999). Nauji igyveni-
mai gali pakeisti emocijomis pagrst nuostat. Taiau norint pakeisti infor-
macija pagrst nuostat, gali prireikti daugiau informacijos.
Teigiam emocij poveikis. Informacija bna taigesn, jei ji susijusi su tei-
giamomis emocijomis. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965; Dabbs ir Janis,
1965) pastebjo, kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo tikinti,
jei jiems skaitant taigius faktus buvo leidiama valgyti ems rieutus ir gerti
pepsikol (r. 7.3 pav.). Panaiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972)
pastebjo, kad Kento universiteto studentus labiau veik liaudies poezija, kai
j lyddavo maloni gitaros muzika, nei eils neskambant muzikai. Tie, ku-
riems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skam-
bant velniai muzikai, gali digauti dl i rezultat.
Malons pojiai danai sustiprina taigum - i dalies sustiprindami tei-
giam mstym (jei mons motyvuojami mstyti) ir i dalies susiedami ma-
lonius pojius su praneimu (Petty ir kiti, 1993). Kaip buvo pastebta 3 sky-
riuje, bdami gerai nusiteik pasaul velgiame pro roinius akinius. Taiau
taip pat darome skubesnius, impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliau-
jame alutiniais veiksniais (Bodenhausen, 1993; Braverman, 2005; Schwarz
ir kiti, 1991). Bdami nusimin daugiau svarstome, todl silpni argumentai
netikina. Tad jei negalite pateikti svari argument, pasistenkite pakelti pub-
likos nuotaik ir turkite vilties, kad js pateikta informacija sukels teigia-
mas emocijas publikai, per daug apie j negalvojant.
100
Skaitydami neukandiavo
Skaitydami ukandiavo
Vio
gydymas
Karins Kelion
pajgos Mnul
Temos
Trimaiai
kino filmai
liau lengviau bus tikinti apeliuojant jas; kai pirmin nuomon suformuo-
Baims poveikis. Praneimas taip pat gali buti efektyvus, jei pateikiant j
suadinamos neigiamos emocijos. Baim gali bti veiksminga, kai stengia-
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 275
masi tikinti mones maiau rkyti, daniau valyti dantis, pasiskiepyti nuo
stabligs ar atsargiau vairuoti automobil (Muller ir Johnson, 1990). Kana-
dos vyriausyb tiki, jog vaizdiai rodant rkaliams, kokie baiss dalykai gali
jiems nutikti, sustiprja patarim taiga, todl ji reikalauja, kad cigarei ga-
mintojai ant kiekvieno pakelio pateikt ryki informacij apie rkymo ke-
liam pavoj (Newman, 2001). Taiau koki baim reikt sukelti? Ar u-
tenka suadinti tik nedidel baim, stengiantis moni neigsdinti tiek, kad
jie nebekreipt dmesio praneim? O gal juos reikia mirtinai igsdinti?
Howardo Leventhalio ir jo koleg (1970) Viskonsino universitete bei Ro-
naldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers,
1988) atlikti eksperimentai rodo, kad juo labiau mons igsdinami, juo la-
biau jie reaguoja.
Baim sukeliani praneim taiga naudojasi ne tik rkymo antirekla-
ma, bet ir perspjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo i-
grus. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebjo, kad Pranczijos jaunuo-
li polink vairuoti igrus maina baim sukeliantys vaizdai, Pranczijos
vyriausyb iuos vaizdus trauk valstybins televizijos laidas.
Baim adinantys praneimai skatina mones atlikti vairius tyrimus, pa-
vyzdiui, pasidaryti krt mamogram, pasitikrinti sklidi bkl, atlikti
odos vio profilaktinius tyrimus. Sara Banks, Peteris Salovey ir j kolegos
(1995) 40-66 met amiaus moterims, nepasidariusioms mamogram, pa-
rod mokomuosius filmus apie mamografij. Tik pus irjusij teigiamai
pateikt informacij (pabriani, kad mamograma gali igelbti gyvyb,
nes leidia anksti diagnozuoti v) per 12 mnesi pasidar tyrimus. Taiau
itaip pasielg du tredaliai irjusij baim sukeliani informacij (pa-
briant, kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybs). Pavyzdiui,
susirpinim sukelianti informacija apie cholesterolio keliam pavoj gali
paskatinti mones valgyti nerieb ir maai cholesterolio turint maist (Mil-
lar ir Millar, 1966). Jei suadinama baim susirgti, mogus labiau susidomi
informacija apie lig ir apsisaugojimo nuo jos bdus (Das ir kiti, 2003; Rui-
ter ir kiti, 2001). Gsdinantys praneimai geriau veikia, kai reikia ukirsti
keli blogam dalykui (pavyzdiui, viui), o ne paskatinti ger dalyk, pa-
vyzdiui, palaikyti ger fizin bkl (Lee ir Aaker, 2004).
Baims jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. Dau-
gelis bijani susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytini santyki ir nenaudoja
prezervatyv. Daugelis rkali, pagsdint, kad dl rkymo anksiau mirs,
ir toliau teberko. Kai baim susiduria su malonius pojius adinaniais
veiksmais, pastebi Eiliotas Aronsonas (1997), danai ne elgsena pasikeiia,
o paneigiama baim. Jei nepasakoma, kaip ivengti pavojaus, gsdinanti in-
formacija tampa lugdanti, todl sukelia atmetimo reakcij (Leventhal, 1970;
Rogers ir Mewborn, 1976).
Dl ios prieasties baim skatinantys praneimai bna efektyvesni, jei
ne tik gsdina dl galimos grsms, bet ir padeda rasti sprendim ir pasi-
276 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Jei studijavusieji raymo justi galiniu j gyvendinti (Devos-Comby ir Salovey, 2002; Maddux ir Ro-
mn ir sutaria kuriuo nors gers, 1983; Ruiter ir kiti, 2001). Reklama, atkreipianti dmes su lytiniais
klausimu, tai tikrai iuo: santykiais susijusi rizik, siekia ne tik igsdinti ( AI DS udo"), bet ir pateik-
patikimiausias bdas ti apsisaugojimo strategij: susilaikyti nuo lytini santyki, naudoti prezer-
sudominti skaitytoj ir ilaikyti vatyvus, laikytis monogamini santyki. XX a. devintajame deimtmetyje
jo dmes yra aikumas, AIDS baim daugel vyr privert saugotis. Apklausus 5000 homoseksuali
tikslumas ir konkretumas." vyr paaikjo, kad AIDS piko laikotarpiu - nuo 1984 iki 1986 met - tei-
VViliam Strunk ir E. B. VVhite, gsi, kad susilaiko nuo lytini santyki arba yra monogamiki, padaugjo
The E/ements of Style, 1979 nuo 14 iki 39 proc. (Fineberg, 1988).
(Stiliaus elementai") Vaizdingoje propagandoje danai eksploatuojama baim. Naciai laikratyje
Der Sttirmer pasakodami nebtas istorijas apie ydus, kurie tariamai valgo
iurki ms, prievartauja ne ydes moteris ir apgauls bdu ivilioja asme-
nines santaupas, sukl baim imtams tkstani moni. Streicherio argu-
mentai, kaip ir didioji nacistins propagandos dalis, buvo ne logiki, o emo-
cingi. iuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiks bei konkrets
nurodymai, kaip kovoti su pavojumi": ivardytos yd parduotuvls, kad
mons galt j vengti, skaitytojai buvo skatinami praneti pavardes vo-
kiei, kurie lankosi yd parduotuvse ir naudojasi yd specialist paslau-
gomis, skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono yd sraus (Bytwerk
ir Brooks, 1980).
Prietaringumas
sivaizduokite tai toki scen: Nikol atvyksta namo pavasario atostog ir
tikisi savo stambaus sudjimo, vidutinio amiaus tv ukrsti Judraus ir
sveiko" gyvenimo bdu. Ji kasdien nubga 5 mylias. Nikols tvas sako, kad
jo mankta - tai nardymas po TV kanalus". Nikol svarsto: Kaip ijudinti
tt? Ar prikalbinti j pamginti nuosaikiai manktintis, tarkime, kasdien pa-
sivaikioti, ar pabandyti j traukti daugiau pastang reikalaujani ritmi-
n gimnastik arba bgiojim? O gal, jei paprayiau imtis sudtingesni pra-
tim, ttis leistsi kompromis ir nors kakiek manktintsi? Taiau kita
vertus jis gali pamanyti, jog a pakvaiau, ir nieko nedaryti."
Kaip ir Nikol, socialiniai psichologai gali rodinti ir viena, ir kita. Ne-
sutikimas sukelia diskomfort, o diskomfortas skatina mones keisti savo nuo-
mon (prisiminkite 4 skyriuje aprayt disonanso efekt). Tad gal didesnis
nesutarimas galt sukelti didesnius pokyius? Taiau, kita vertus, nemalo-
nia informacija mons gali nepatikti. Nesutinkantys su ini laidos iva-
domis klausytojai j vedj vertina kaip alik, nepatikim ir nevert pasi-
tikjimo. mons lengviau priima ini, kuri jiems daugiau ar maiau atro-
do priimtina (Liberman ir Chaiken, 1992; Zanna, 1993). Tad didesnis nesu-
tarimas gali sukelti maesnius pokyius.
Eiliotas Aronsonas, Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teig, kad
remiant pozicij, itin prietaraujani klausaniojo pozicijai, patikimas al-
tinis - toks, kur sunku paneigti - gali labiausiai pakeisti nuomon. Kai T.
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 277
Maas Vidutinis
Prietaringumas
Didelis
7.4 PAVEIKSLAS
Prietaringumas sveikauja
su informacijos altinio
patikimumu.
Tik labai patikimas informa-
cijos altinis gali veiksmin-
gai rodyti kratutin
pozicij.
altinis: Aronson, Tumer
ir Carlsmith, 1963.
S. Eliotas igirdavo kitiems nepatinkant eilrat, mons labiau juo patik-
davo nei tada, kai jis tik santriai pagirdavo krin. Taiau kai Misisips vals-
tijos pedagoginio instituto student Agns Stearns vertino nepatinkant eil-
rat, jos liaupss nebuvo n kiek taigesns nei santrus pagyrimas. Tad, kaip
parodyta 7.4 paveiksle, prietaravimas ir patikimumas veikia vienas kit: prie-
ingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbtojo patikimumo.
Tad atsakymas Nikols klausim: Ar man vertt ginti kratutin po-
zicij?" bt toks: Viskas priklauso nuo aplinkybi". Ar Nikol j dievi-
naniam tvui yra iskirtinis autoritetas? Jei taip, ji gali bandyti pirti vis
sveikatingumo program. Jei ne, ji bt imintingesn apsiribodama nuosai-
kesniu silymu.
Atsakymas taip pat priklauso nuo to, ar i tema aktuali Nikols tvui. Labai
sigilinusieji kur nors dalyk bna link sutikti tik i dalies. Santriai prie-
taraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus, ypa jei is teigi-
nys visikai prieingas tam, su kuriuo jie i dalies jau sutiko (Pallak ir kiti,
1972; Petty ir Cacioppo, 1979; Rhine ir Severance, 1970). Jei Nikols tvas
dar negalvojo apie manktinimsi arba jam tai nerpi, Nikol galbt gali bti
kategorikesn nei tuo atveju, jei tvas bt rytingai nusiteiks nesimank-
tinti. Tad jei esate patikimas autoritetas, o js auditorijai silomas klausi-
mas maai terpi - veikite: propaguokite kitok poir.
Vienpusiai versus dvipusiai argumentai
Besistengiantieji tikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: k dary-
ti su oponento argumentais. Sutikus su jais, auditorijoje galima sukelti s-
my ir susilpninti savo pozicij. Antra vertus, informacija gali atrodyti tei-
singesn ir labiau nuginkluojanti, jei pripastami oponent argumentai.
Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojani pa-
prast dvipusi teigini gali, paragindami rinkti aliuminio skardines antri-
niam perdirbimui. Jutos universiteto auditorij korpuse prie iukli di
buvo iklijuoti tokie uraai: Praau nemesti aliuminio skardini!!!!! Mes-
278 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
7.5 PAVEIKSLAS
Pradins nuomons sveika
su vienpusiu versus dvipusiu
argumentais
Vokietijai pralaimjus
Antrajame pasauliniame
kare, Amerikos kari
skeptik poir teigin
apie Japonijos gali labiau
pakeit dvipus komunikaci-
ja. I karto iam teiginiui
pritariani kari sitikinim
sustiprino vienpusis
praneimas.
altinis: Howland,
Lumsdaine ir Sheffield, 1949.
Vienpusis Dvipusis
Praneimas
Oponentai sivaizduoja, jog
mus sutriukina pakartodami
savo nuomon ir nekreipdami
jokio dmesio msik."
Goethe, Maxims
and Reflections
(Maksimos ir refleksijos")
kite jas konteiner, esant pirmame aukte alia jimo." Kai paskutiniame,
taigiai paraytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir
j reaguota - Galbt tai nepatogu, bet labai svarbu!!!", - 80 procent skar-
dini (dvigubai daugiau nei iki skelbim pasirodymo ir daugiau, nei paka-
binus bet kur kit skelbim) buvo sumesta special konteiner.
Antrajame pasauliniame kare nugaljus Vokietij, JAV armija nenorjo,
kad kariai atsipalaiduot ir galvot, jog kova su Japonija bus lengvesn. Tad
jau mintas socialins psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendra-
darbiais (1949) Armijos informacijos bei vietimo skyriuje pareng dvi ra-
dijo laidas, kuriose buvo rodinjama, kad karas Ramiajame vandenyne t-
sis dar bent dvejus metus. Viena i i laid buvo vienpus: joje nebuvo pri-
pastama, kad esama ir kitoki argument, pavyzdiui, kad lengviau kovo-
ti ne su dviem, o su vienu prieu. Kita laida buvo dvipus: joje buvo pami-
nti prieingi argumentai ir j uos atsakyta. Kaip parodyta 7.5 paveiksle, in-
formacijos efektyvumas priklaus nuo klausytojo. Vienpusis kreipimasis buvo
paveikiausias tiems, kurie iam teiginiui jau buvo pritar. Kreipimasis, ku-
ris pripaino prieingus argumentus, buvo veiksmingesnis tarp t, kurie su
iuo teiginiu nesutiko.
Eksperimentai taip pat parod, kad jei mons yra (arba bus) supaindi-
nami su prieingais argumentais, dvipusis informacijos pateikimas bna tai-
gesnis ir jo poveikis ilieka ilgiau (Jons ir Brehm, 1970; Lumsdaine ir Ja-
nis, 1953). Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patiki-
mesn, jei gynjas anksiau nei kaltintojas pateikia patirtos alos rodymus
(Williams ir kiti, 1993). Tikriausiai vienpusis praneimas informuot audi-
torij skatina iekoti kontrargument, o pranej laikyti neobjektyviu. Tad
politikas, kalbdamas iprususiai auditorijai, pasielgt imintingai, reaguo-
damas opozicijos teiginius. Taigi jei js auditorijai bus pateiktas priein-
gas poiris, pateikite jai dvipusius argumentus.
i sveika - tipikas tikinjimo tyrim pavyzdys. Optimist labiausiai
veikia teigiantis tikinjimas (Pagal naujj plan mokestis u moksl su-
maja mainais u darb universitete"). Pesimistui veiksmingesnis yra nei-
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 279
giantis tikinjimas (Visi i kitos valstijos atvyk studentai privals atidirb-
ti universitete, kitaip jiems teks mokti u moksl") (Geers ir kiti, 2003).
Galbt nortsi, kad tikinimo kintamj poveikis bt paprastas. (Tada b-
t lengviau studijuoti skyri.) Deja, daugumos kintamj, pastebi Richar-
das Petty ir Duane Wegeneris (1998), poveikis bna sudtingas - vienose
situacijose jie sustiprina taigum, o kitose sumaina."
Ir studentai, ir mokslininkai ieko paprasiausi princip. Taiau jei tik-
rov yra sudtinga, tai ir ms principai privalo bti sudtingi.
Pirmumas versus naujumas
sivaizduokite, jog konsultuojate gars politik, kuris turi dalyvauti debatuose
su kitu garsiu politiku dl dvikalbio mokymo teisinimo. Likus trims savai-
tms iki rinkim abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro ini laid ir
paskelbti i anksto paruot pareikim. Metant monet paaikja, kad js
konsultuojamas politikas gali pasirinkti, ar kalbs pirmas, ar antras. Visi laukia
js patarimo, nes ino, kad studijavote socialin psichologij.
Mintyse perkratote visk, k kakada buvote perskaits. Ar bt geriau
kalbti pirmam? moni iankstin nuomon veikia j interpretacijas. Be to,
jei susiformavus sitikinim sugriauti sunku, tada pasisakant pirmam gali-
ma pateikti idjas, kurios utikrins, kad klausydami ir analizuodami antrojo
prelegento kalb mons darysis palankesni pirmojo kalbtojo atvilgiu. Be
to, paprastai didiausias dmesys skiriamas tam, kas igirstama pirmiausia.
Antra vertus, tai, kas igirstama vliausiai, prisimenama geriausiai. Tad gal
i ties geriausia kalbti paskutiniam?
Pirmoji js argument grup atspindi labiausiai prast dalyk, pirmu-
mo efekt: pirmoji pateikta informacija bna taigiausia. Pirmieji spdiai
yra svarbs. Pavyzdiui, ar velgiate skirtum tarp i dviej apibdinim?
t Donas yra protingas, darbtus, impulsyvus, kritikas, usispyrs ir pavydus.
Donas yra pavydus, usispyrs, kritikas, impulsyvus, darbtus ir protingas.
Solomonas Aschas (1946) iuos sakinius pateik studentams Niujorke. Tie,
kurie skait epitetus, idstytus nuo protingas iki pavydus, asmen vertino pa-
lankiau, nei tie, kurie skait ivardytus atvirkia tvarka. Pirmesn informacija
turjo takos vlesns informacijos interpretavimui, sukeldama pirmumo efekt.
Panaus efektas pastebimas eksperimentuose, kuri metu monms pavyksta
atspti 50 procent atsakym. Tie, kurie atspja eksperimento pradioje, at-
rodo gabesni nei tie, kurie skmingai spja po neskming bandym pradioje
(Jons ir kiti, 1968; Langer ir Roth, 1975; McAndrew, 1981). Keistai pirmu-
mo efektas pasireikia rinkimuose: kandidatui, kurio pavard pirmoji srae,
sekasi labiau (Moore, 2004). Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas
Campbellas (1959) iaurs Vakar universiteto studentams pateik tikros ci-
vilins bylos sutrumpint stenogram. Jie suskirst iekovo liudijim bei ro-
dymus vien grup, o gynybos - kit. Studentai perskait ir vienos, ir ki-
pirmumo efektas
(primacy effect)
Jei visos kitos slygos vienodos,
pradioje pateikta informacija
paprastai daro didiausi
poveik.
280 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
7.6 PAVEIKSLAS
Pirmumo efektas versus
naujumo efektas
Kai du taigs teiginiai seka
vienas po kito ir auditorija
juos reaguoja prajus tam
tikram laikui, pirmasis
teiginys [gyja pranaum
(pirmumo efektas).
Kai du teiginius skiria laiko
tarpas ir auditorija reaguoja
netrukus po antrojo teiginio,
pranaesnis tampa antrasis
teiginys (naujumo efektas).
naujumo efektas
(recency effect)
Kartais vliausiai pateikta
informacija turi didiausi
poveik. Naujumo efektas
retesnis nei pirmumo.
Prognozuojamas
pirmumo
efektas:
Reakcija
Sutinkama su
1-u teiginiu
Prognozuojamas
naujumo
efektas:
(laikas)
2-as teiginys
Reakcija
Sutinkama su
2-u teiginiu
tos grups liudijimus bei rodymus. Kai po savaits jie sugro pareikti savo
nuomon, dauguma palaik t poir, kur perskait pirmiausia.
O kaip dl prieingos galimybs? Ar ms gebjimas geriau prisiminti
naujesn informacij nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyr tai, k
sako patarl: Tas, kuris pirmasis atskleidia savo argumentus, atrodo teisus
tol, kol neateina kitas ir neatlieka krymins apklausos". I savo patirties (ir
i atminties eksperiment) inome, kad pastarosios dienos vykiai gali u-
goti reikmingus ankstesnius. Kad tuo sitikint, Milleris ir Campbellas ki-
tai student grupei dav perskaityti tik vienos grups parodymus. Po savai-
ts mokslininkai dav perskaityti kitus parodymus ir ikart pareikti savo nuo-
mon. Rezultatai buvo prieingi ankstesniems - pasireik naujumo efektas.
Tikriausiai prisimiro didioji dalis prie savait skaityt argument.
Umirimas sukuria naujumo efekt, 1) kai abu teiginius skiria nemaas
laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Kai
po dviej paeiliui igirst teigini seka laiko tarpas, paprastai pasireikia pir-
mumo efektas (r. 7.6 pav.). Tai ypa bdinga, jei pirmasis teiginys skatina
mstyti (Haugtvedt ir Wegener, 1994). Tad k dabar galtumte patarti de-
batuose dalyvaujaniam politikui?
Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas
Norint tikinti, reikia bendrauti. Bendraujama vairiai: akis ak, raytiniais
dokumentais, per televizij ar radij, naudojantis reklama.
Nepaisant to, kasdien psichologija akcentuoja parayto odio gali. Kaip
mes stengiams sukviesti mones rengin universitete? Ikabiname skelbi-
mus. Kaip priveriame vairuotojus sumainti greit ir nenuleisti aki nuo ke-
lio? Pastatome enklus su uraais: Vairuok atsargiai". Kaip skatiname stu-
dentus neiuklinti universiteto teritorijoje? Student miestelio skelbim len-
toje ir prie laik dui ikabiname skelbimus, raginanius neiuklinti.
Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas?
Ar odiniai raginimai taigesni? Nebtinai. Tie i ms, kurie kalba vieai
kaip dstytojai arba oratoriai, taip simyli savo pai odius, kad kyla pa-
gunda pervertinti j gali. Paklauskite universiteto student, kuris j studij
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 281
aspektas buvo vertingiausias arba k jie prisimena i pirmo kurso, ir tik ne-
daugelis, kad ir kaip bt lidna, prisimins puikias paskaitas, kurias mes,
dstytojai, sivaizduojame perskait.
Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperiment su 12
banyi lankani tikinij. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos
prie ir po pamokslo, smerkianio rasin fanatizm ir neteisingum. Per ant-
rj pokalb paklausti, gal jie k nors skait ar girdjo apie rasinius prietarus
ir diskriminacij, tik 10 proc. apklaustj spontanikai prisimin pamoksl.
Kai likusij 90 proc. buvo tiesiai paklausta, ar j dvasininkas yra kalbjs
apie prietarus arba diskriminavim per pastarsias por savaii", daugiau
nei 30 proc. sak negirdj nieko. Ivada: pamokslai nepadar jokio povei-
kio rasinms nuostatoms.
Kai apie tai susimstome, pamatome, kad pamokslininkui tenka veikti
daug klii. Kaip buvo parodyta 7.1 lentelje, taigus pranejas privalo pa-
teikti informacij taip, kad ne tik prikaustyt dmes, bet kad informacija
bt suprantama, tikinanti, simintina bei patraukli. Rpestingai apgalvota-
me kreipimesi privalo bti atsivelgta visus iuos tikinjimo elementus.
Ar lengva mones tikinti? Panagrinkime du gerais ketinimais grindia-
mus atvejus. Kalifornijos valstijos Skripso kolede per savait trukusi kam-
panij prie iuklinim studentai buvo raginami isaugoti Skripso studen-
t miestel gra", isivalyti iukles" ir t. t. Skrajuts su iais raginimais
kiekvien ryt buvo dedamos student laik dutes ir kabinamos visose
gerai matomose student miestelio skelbim lentose. Likus dienai iki kam-
panijos pradios socialins psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas
(1979) alia iukli ds, stovinios ant aligatvio, kuriuo vaikto daug mo-
ni, numet kelet iukli. Po to jis pasitrauk al ir stebjo 180 praeivi
elges. Niekas nepakl n vienos iukls. Paskutin kampanijos dien jis
vl testavo 180 praeivi. Ar dabar praeiviai puol vykdyti raginimus? Tik 2
i 180 praeivi pakl iukles.
Taiau pasyviai pateikta informacija ne visada bna bergdia. Vaistin-
je prekiaujama dviej ri aspirinu, i kuri viena ris labai reklamuoja-
ma, o kita nereklamuojama. Jei nekreipsime dmesio tai, kaip greitai ios
skirtingos aspirino tablets tirpsta burnoje, bet kuris vaistininkas jums pa-
tvirtins, kad abi rys visikai vienodos. Aspirinas yra aspirinas. Ms or-
ganizmas negali pajusti jokio skirtumo. Taiau kiens gali j pajusti. Re-
klamuojamas aspirinas milijonams moni parduodamas trigubai brangiau
nei nereklamuojamas.
Ar, turdama toki gali, iniasklaida gali turtingam politikui padti nu-
sipirkti" rinkimus? Paprastai per pirm prezidento rinkim tur ileidusieji
daugiausiai pinig surenka daugiausiai bals (Grush, 1980; opensecrets.org,
2005). Reklama neinom kandidat paveria inomu. Kaip pamatysime 11
skyriuje, paprasiausia neprast dirgikli ekspozicija gimdo simpatij. Dar
nuostabiau, kad paprasiausias kartojimas gali priversti patikti teiginiu. To-
Daugybs apklaus dalyviai
sutinka, kad iniasklaida
veikia nuostatas, taiau tik
kit moni, o ne j pai
(Duck ir kiti, 1995).
282 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
kie trivials teiginiai, kaip gyvsidabrio lydimosi temperatra auktesn nei
vario", laikomi teisingesniais prajus savaitei po to, kai buvo pirm kart
perskaityti ir vertinti.
Mokslininkas Halas Arkesas (1990) iuos faktus laiko gsdinaniais".
Politikos manipuliatoriai gerai ino, kad tikimas melas gali istumti pagrstas
tiesas. Kartojamos klis gali ugoti sudting realyb. Net pakartojus, kad
reklaminis teiginys (Ryklio kremzls gydo artrit") yra neteisingas, terpus
j tarp kit teising ir klaiding teigini ir pateikus pagyvenusiems monms,
vliau jis gali bti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti, 2005).
Kadangi mons jau bus umir, kad teiginys buvo pripaintas neteisingu,
vien atpain j gali palaikyti tikinamu.
Teiginio kartojimas daro j sklandesn - jis vis lengviau itariamas, taigi
tampa ir tikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh, 2000). Kiti veiksniai, pa-
vyzdiui, besirimuoj antys odiai ar sakinio ritmika, taip pat padidina sklan-
dum bei tikimum. Teiginys skubos darb velnias nea" i esms reikia
t pat, k ir skubant priveliama klaid", taiau atrodo teisingesnis. Kas le-
mia sklandum (inomumas, ritmas, rimavimas), lemia ir patikimum.
Jei pasyviai pateikta informacija kartais bna paveiki, o kartais ne, ar gali-
me i anksto apibrti temas, kuriose tikinjimas bus skmingas? ia galioja
paprasta taisykl: kuo svarbesnis klausimas, tuo silpnesnis tikinjimas. Leng-
va parodyti reklamos gali tokiais nereikmingais klausimais, kaip aspirinas.
tikinjimas aktualesnmis temomis, pavyzdiui, apie rasizm, tose vietose,
kuriose tvyro rasin tampa, primena Sizifo darb. Udavinys nra nema-
nomas, taiau, kad j vykdytum, nepakanka vieno stumteljimo.
Kaip matme 4 skyriuje Elgesys ir nuostatos", aktyvi patirtis taip pat
sustiprina nuostatas. Kai k nors darome, pabriame idj to, k padarme,
ypa jei jauiame atsakomyb. Dar daugiau, labiausiai nuostatos sutvirtja
ir veikia elges, jei jos kyla i ms pai patirties. Palyginti su pasyviai su-
formuotomis nuostatomis, patirtimi paremtos nuostatos bna tikresns, sta-
bilesns, maiau baiminasi puolimo. ie principai aikiai matomi daugelyje
tyrim. Pavyzdiui, veiksmingiausia IV profilaktikos priemon yra ta, ku-
ri suteikia monms ne tik informacijos, bet ir formuoja elges, pavyzdiui,
padeda kategorikai atsisakyti lytini santyki ir skatina naudoti apsaugos
priemones (Albarracin ir kiti, 2005).
Asmenin versus iniasklaidos taka
Ar suvokiate, kad niekada
nesulauksite skms,
raydama knygas vaikams?"
J. K. Rowlings agentas prie
pasirodant knygai Haris
Poteris ir iminties akmuo"
tikinjimo tyrimai rodo, kad mus labiau veikia ne iniasklaida, o asmeni-
niai kontaktai. iuolaikins pardavimo strategijos siekia tvirtinti asmenins
informacijos i lp lpas" gali per virusin rinkodar", gand kri-
m", diegiamus" pardavimus (Walker, 2004). Nebuvo tikimasi, kad Ha-
rio Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos - Haris Poteris ir
iminties akmuo" - tiraas buvo tik 500 egzempliori), kol vaikai vienas per
kit jos neipopuliarino.
7 skyri us. TI KI NJI MAS 283
Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmenins takos gali. Samue-
lis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Miigano valstijos Ann Arboro
mieste tyr politinio turinio tikinjim. Jie gyventojus, nusprendusius ne-
balsuoti u miesto statuto pakeitimus, suskirst tris grupes. Grupje, kuri
mat bei girdjo informacij tik per iniasklaidos priemones, 19 proc. pa-
keit savo nuomon ir balsavo u pakeitimus. Grupje, kuriai keturis kartus
buvo atsista informacija, skatinanti pritarti statuto pakeitimams, u" bal-
savo 45 proc. Treiai grupei priklausantys asmenys, pas kuriuos apsilank
agitatoriai, u statuto pakeitimus balsavo 75 proc.
Kito eksperimento metu Johno Faruharo ir Nathano Maccoby (1977;
Maccoby ir Alexander, 1980; Maccoby, 1980) vadovaujama mokslin grup
siek sumainti vidutinio amiaus moni irdies lig skaii trijuose mauose
Kalifornijos valstijos miestuose. Kad palygint santykin privataus asmens
ir iniasklaidos poveik, jie prie praddami projekt ir kiekvien trejus metus
trukusio projekto met pabaigoje apklausdavo ir medicinikai itirdavo 1200
moni. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos,
iskyrus t, kuri buvo skelbiama iniasklaidoje. Gilrojaus mieste dvejus metus
buvo pasitelkta televizija, radijas ir spauda, taip pat gyventojams buvo siunia-
mi laikai, kuriais siekta supaindinti mones su irdies kraujagysli susirgim
rizika bei priemonmis j sumainti. Vatsonvilyje, be kampanijos, vykdomos
per iniasklaid, buvo asmenikai kontaktuojama su dviem tredaliais moni,
kurie dl savo kraujospdio, svorio ir amiaus pateko didels rizikos grup.
Taikydami elgsenos kaitos principus, mokslininkai padjo jiems suformuluoti
konkreius tikslus ir sustiprino j skms jausm.
Kaip parodyta 7.7 pav., po vieneri, dvej ir trej met kontrolinio Trei-
sio miesto didels rizikos grups gyventojams rizika iliko beveik tokia pat,
Vatsonvilis
(iniasklaida
ir tiesioginis
bendravimas)
7.7 PAVEIKSLAS
irdies kraujagysli lig
rizikos pokytis nuo pradinio
tako (0) po vieneri, dvej
ir trej vietimo sveikatingu-
mo klausimais met.
altinis: Maccoby, 1980.
Tyrimo metai
284 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
dviej etap komunikacija
(two-step flow of communication)
Procesas, kurio metu
iniasklaidos [taka danai
pasireikia per nuomon
formuojanius mones, kurie,
savo ruotu, daro tak kitiems.
kaip ir anksiau. Gilrojaus miesto, kuris buvo uverstas raginimais per i-
niasklaid, didels rizikos grups gyventojai pakeit savo proius ir iek tiek
sumaino rizik. Labiausiai pasikeit tie Vatsonvilio gyventojai, su kuriais
buvo bendraujama asmenikai ir kuriems buvo pateikiama informacija per
iniasklaid.
Ar patys esate patyr asmenin tak? velgiant retrospektyviai, daugu-
ma auktj mokykl student teigia, kad i savo draug bei kit student
jie suinojo daugiau nei i knyg ar profesori. Edukologai patvirtino stu-
dent intuityvi ivad: asmeniniai santykiai ne paskait metu daro didel
poveik student brandai (Astin, 1972; Wilson ir kiti, 1975).
iniasklaidos taka: du etapai. Nors asmens taka daniausiai bna dides-
n nei iniasklaidos, pastarosios nedert menkinti. Tie, kurie asmenikai daro
tak ms nuomonei, privalo i kakur semtis idj, ir is altinis danai
bna iniasklaida. Elihu Katzas (1957) pastebjo, kad iniasklaidos povei-
kis danai reikiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta
kryptimi iniasklaida-nuomon formuojantys asmenys, antrasis - nuo pas-
tarj link eilini moni. Didelse grupse btent iuos nuomons lyderius
ir naujos krypties krjus - takinguosius" - labiausiai trokta patraukti
savo pus vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry, 2003). Nuomons lyde-
ris - asmuo, suvokiamas kaip dalyko ekspertas. Juo gali bti pokalbi lai-
dos vedjas ir redakcins skilties krjas; gydytojas, mokytojas, mokslinin-
kas - kiekvienas mogus, kuris sugeba rinkti informacij ir skleisti j tarp
draug ir eimoje. Jei noriu vertinti kompiuterin rang, kreipiuosi savo
snus, kurie daug ini pasisemia i spausdinto teksto.
Dviej etap komunikacijos modelis primena, kad iniasklaidos taka sub-
tiliai sismelkia kultr. Net jei iniasklaida daro neym tiesiogin povei-
k moni nuostatoms, netiesioginis poveikis gali bti didelis. Ta saujel vai-
k, kurie auga neirdami televizoriaus, vis tiek neivengia televizijos po-
veikio. Jei ie vaikai negyvena kaip atsiskyrliai, jie mokykloje dalyvauja
televizijos programas imituojaniuose aidimuose. Jie prao tv nupirkti su
televizija susijusius aislus, kuriuos turi j draugai. ie vaikai maldauja ar-
ba reikalauja, kad bt leista irti j draug mgstamas televizijos pro-
gramas. Tvai gali udrausti irti televizori, taiau jie negali ijungti"
televizijos takos.
iniasklaidos ri palyginimas. Sulygindami vis iniasklaid nuo reklami-
ni lapeli iki televizijos, per daug visk supaprastiname. vairi iniasklai-
dos ri lyginamieji tyrimai atskleid, kad juo iniasklaida yra ariau gy-
venimo, juo taigesn joje skelbiama informacija. Tai tai kokia taigumo seka:
odin (akis ak), vaizdo raas, garso raas ir raytin informacija. Kad
dar labiau supainiotume reikalus, pridursime, jog geriausiai suprantama ir
simenama raytin informacija. Supratimas - vienas pirmj tikinjimo pro-
ceso etap (prisiminkime 7.1 pav.). Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976)
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 285
Nesudtingas
praneimas
Ratu garsintas
Sudtingas
praneimas
Vaizdo juostoje
7.8 PAVEIKSLAS
Lengvo turinio informacija
labiausiai [tikina, kai yra
[rayta vaizdo juost.
Sudtingi praneimai
taigiausi pateikti ratu.
Tad informacijos taigum
nulemia jos sudtingumo ir
pateikimo formos atitikmuo.
altinis: Chaiken ir Eagly,
1978.
rodinjo, kad sudtinga informacija bna tikinamiausia, jeigu ji pateikta ra-
tu, nes tada j kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Masaiusetso
universiteto studentams mokslininks pateik paprast arba sudting infor-
macij ratu, garsint ir rayt vaizdo juostoje. io tyrimo rezultatai pa-
teikti 7.8 pav.: sudtinga informacija i ties buvo taigiausia, kai ji buvo
pateikta ratu, o nesudtinga - rayta vaizdo juostoje. Televizija kontroliuoja
informacijos pateikimo temp, neatsivelgdama gavjus. Be to, ji skatina
mones sutelkti dmes alutinius aspektus (pavyzdiui, kalbtojo ivaiz-
d), nukreipdama dmes nuo paties praneimo (Chaiken ir Eagly, 1983).
Kam sakoma? Auditorija
Kaip matme 6 skyriuje, pagal moni savybes ne visada galima progno-
zuoti j reakcij socialin tak. Konkreti savyb gali sustiprinti vien ti-
kinjimo (r. 7.1 pav.) etap, bet kliudyti kitam. emos saviverts mons
danai ltai msto, todl juos sunku tikinti. Auktos saviverts mons gali
suprasti informacij, taiau pasikliauti savo nuomone. Ivada: lengviausia pa-
veikti vidutins saviverts mones (Rhodes ir Wood, 1992).
Panagrinkime dvi praneimo gavj savybes: ami ir mstymo ypatybes.
Kokio jie amiaus?
Priklausomai nuo amiaus mons turi vienokias ar kitokias socialines bei po-
litines nuostatas. Socialiniai psichologai pateikia du i skirtum aikinimus.
Pirmasis susijs su amiaus tarpsniu: kintant amiui keiiasi ir moni nuo-
statos (pavyzdiui, vyresnio amiaus mons tampa konservatyvesni). Antra-
sis susijs su karta: daniausiai vyresni moni nuostatos, kurias jie susi-
kr bdami jauni, ilieka nepakitusios; kadangi ios nuostatos skiriasi nuo
t, kurias susikuria iuolaikiniai jauni mons, tarp kart atsiranda atotrkis.
Faktai daniausiai patvirtina pastarj aikinim. Pakartotins jaunesni
ir vyresni moni apklausos per kelet met parod, kad vyresni moni
nuostatos keiiasi maiau nei jaunesni. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979,
286 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
1986), mokslininkai beveik be iimties pastebi kart, o ne amiaus tarps-
nio poveik".
Paauglyst ir treiojo gyvenimo deimtmeio pradia - svarbs mogaus
gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin, 1989). Tuo metu susiformavusios nuo-
statos ilieka nepakitusios vidutiniame amiuje. Todl jauniems monms pa-
tartina atidiai rinktis socialin aplink - grupes, kurias jie silieja, inia-
sklaid ir vaidmenis. Analizuodamas Nacionalinio nuomoni tyrimo centro
archyvus Jamesas Davisas (2004) suinojo, kad, pavyzdiui, amerikieiai,
eioliktojo gimtadienio sulauk XX a. septintajame deimtmetyje, iki iol
ilieka liberalesni politini pair. Kaip nupjauto medio rievs po dau-
gelio met atskleidia buvusi sausr ymes, taip ir dabartins nuostatos gali
atspindti tokius prie kelet deimtmei buvusius vykius, kaip karas Viet-
name ar kova u piliei teises XX a. septintajame deimtmetyje. ie vykiai
formavo paaugli ir jaunuoli protus. Dauguma moni iuo gyvenimo lai-
kotarpiu susikuria nuostat ir vertybi sistem.
Labai domus Vermonto valstijos Beningtono koledo pavyzdys. XX a. ket-
virtojo deimtmeio pabaigoje-penktojo deimtmeio pradioje Beningtono
koledo students, kilusios i privilegijuot, konservatyvi eim, susidr su
laisvos dvasios aplinka, kuriai ton dav kairuolikai nusiteik jauni dstyto-
jai. Vienas profesorius, socialins psichologijos ekspertas Theodore Newcom-
bas, vliau neig, kad dstytojai stengsi savo studentes paversti geromis ma-
omis liberalmis". Taiau dstytojams pavyko tai padaryti. Students tapo
kur kas liberalesns nei bdinga j socialinei aplinkai. Be to, Beningtone su-
formuotos nuostatos iliko. Prajus pusei amiaus, Beningtono koledo ab-
solvents, jau engusios atuntj deimtmet, per 1984 met prezidento rin-
kimus balsavo u demokrat partijos kandidat santykiu 3:1, tuo tarpu kitos
bendraams, turinios auktj isilavinim, santykiu 3:1 balsavo u respub-
likon partijos kandidat (Alwin ir kiti, 1991). Per spdi kupin laikotarp
suformuotos pairos iliko, ir j nepakeit viso gyvenimo patirtis.
Patyrimas, gytas paauglystje ir ankstyvoje jaunystje, stipriai formuoja
asmenyb, nes palieka gil ir ilgalaik spd. Kai Howardas Schumanas ir
Jacueline Scott (1989) papra tiriamj nurodyti vien arba du svarbiau-
sius nacionalins ar pasaulins reikms vykius per prajusi pus amiaus,
dauguma prisimin savo paauglysts ar savo trisdeimtmeio pradios vykius.
Tiems, kurie Didij depresij ar Antrj pasaulin kar igyveno bdami
16-24 met, ie vykiai ugo judjim dl pilietini teisi, Kennedy nuu-
dym XX amiaus septintojo deimtmeio pradioje, Vietnamo kar, kosmo-
naut isilaipinim Mnulyje to paties deimtmeio pabaigoje ir moter jud-
jim atuntajame deimtmetyje - vykius, kurie sir atmintyje t, kuriems
btent t vyki metu buvo 16-24 met. Todl galime tiktis, kad i dien
jaunimas simintinais vykiais, pakeitusiais istorijos eig, pavadins George
W. Busho rinkimin kampanij, 2001 m. rugsjo 11-osios terorist ipuol
ir kar Irake.
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 287
Negalima sakyti, kad vyresni mons yra nelanksts. Norvalo Glenno 1980
ir 1981 m. atlikti tyrimai atskleid, kad et ar septint deimtmet kopu-
si moni seksualins ar rasins pairos tapo liberalesns nei jiems bnant
trisdeimties ar keturiasdeimties. Igyven seksualin revoliucij, kuri pra-
sidjo XX a. septintajame ir sisibavo atuntajame deimtmeiais, ie vidu-
tinio amiaus mons bgant metams aikiai keitsi. Tik nedaugeliui i m-
s kintanios kultrins normos nedaro jokio poveikio. Be to, Penny Visser
ir Jono Krosnicko (1998) mokslini tyrim rezultatai pera ivad, kad vy-
resnio amiaus mons savo gyvenimo pabaigoje gali vl lengviau keisti nuo-
statas galbt dl to, kad jos paprasiausiai silpsta.
Apie k jie msto?
Svarbiausias pagrindinio kelio tikinim aspektas - ne informacija, bet re-
akcija, kuri ji sukelia mogaus galvoje. Ms protas - ne visk sugerianti
kempin. Jei informacija sukelia palanki reakcij, mes ja patikime. Jei ska-
tina iekoti kontrargument - nepatikime.
Kas sptas, tas pasiruos atremti. Kokiomis aplinkybmis randasi kontr-
argumentai? Viena i j yra perspjimas, kad kakas pabandys jus tikinti. Jei
savo eimai nortumte pasakyti, kad ketinate nutraukti studijas, greiiausiai
tiktumts, kad eimos nariai kalbins jus tsti moksl. Tad tikriausiai sudary-
tumte kontrargument, atremiani kiekvien manom j argument, sra.
Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo, kaip
sunku tokiu atveju tikinti mones. Jie perspjo grup vienos Kalifornijos
valstijos vidurins mokyklos moksleivi, kad ie netrukus igirs panekes
tema Kodl paaugliams nereikt leisti vairuoti automobilio". Persptieji
liko itikimi savo nuomonei. Kiti, nepersptieji, j pakeit. Teismuose ad-
vokatai taip pat kartais perspja prisiekusiuosius, kokius parodymus ketina
pateikti kaltinimas. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parody-
ta, kad perspjimas neutralizuoja neigiam poveik (Dolnik ir kiti, 2003).
Dmesio atitraukimas silpnina gebjim pateikti prieingus argumentus.
odin tikinim taip pat galima sustiprinti nukreipiant dmes kitus daly-
kus taip, kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby, 1964;
Keating ir Brock, 1974; Osterhouse ir Brock, 1970). is metodas danai tai-
komas politinje reklamoje. Regimu vaizdu prikaustomas dmesys, kad ne-
analizuotume odi. Ypa gerai veikia dmesio atitraukimas, kai pateikia-
ma nesudtinga informacija (Harkins ir Petty, 1981; Regan ir Cheng, 1973).
Kartais dmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklamin skelbim. tai ko-
dl reklama, rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas, da-
nai nesimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman, 2005; Bushman ir Bo-
nacci, 2002).
Bti persptam ir todl
pasirengusiam... labai
racionalu, jei ms sitikinimai
teisingi; taiau jei sitikinimai
klaidingi, is perspjimas
bei pasirengimas tik prisids
prie to, kad ms klaida bus
nepataisoma."
C. S. Lewis, Screwtape
Proposes a Toast, 1965
(Silomas tostas")
288 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
painimo poreikis
(need for cognition)
Motyvacija mstyti ir analizuoti.
J[ galima [vertinti pagal pritarim
tokiems teiginiams, kaip
abstraktaus mstymo svoka
man yra patraukli", ir nepritarim
tokiems teiginiams, kaip a
galvoju tiek, kiek privaloma."
Nesuinteresuota auditorija remiasi alutiniais signalais. Prisiminkime du
tikinimo bdus: pagrindin - sisteminant ir mstant, ir alutin - paremt
euristika. Kaip ir keliaujant per miest: pagrindiniame kelyje tai pajudama
i vietos, tai vl sustojama, kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja
atsakymus. O alutinis kelias panaus miest lenkiant greitkel, kuriuo
zvimbdami pasiekiame tiksl. Analitikai mstantys ir didel painimo po-
reik turintys mons mgsta visk atidiai apgalvoti; jie teikia pirmenyb
pagrindiniam bdui (Cacioppo ir kiti, 1996). Tie, kurie taupo" savo proti-
nius iteklius ir nepasiymi dideliu painimo poreikiu, reaguoja tokius a-
lutinius signalus kaip kalbtojo patrauklumas ir jauki aplinka.
i paprasta teorija - kad labai svarbu, kokios mintys kyla reaguojant
gaut informacij, paskatino daryti vairias prognozes, kuri daugum pa-
tvirtino Petty, Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti, 1987; Harkins ir Petty, 1987;
Leippe ir Elkin, 1987). Daugyb eksperiment padjo nustatyti, kas skatina
mstym:
retoriniai klausimai;
keli oratori dalyvavimas (pavyzdiui, leidiant kiekvienam i trij ora-
tori pateikti po vien argument, o ne vienam visus tris argumentus);
skatinimas pajusti atsakomyb u informacijos vertinim arba jos per-
davim;
patogi kno padtis priimant informacij;
praneimo pakartojimas;
dmesio sutelkimas.
Tyrjai taip pat nustat, kad visiems iems metodams galiojo viena bendra
taisykl: skatinant mstym, svariai pateikta informacija yra dar taigesn,
o silpnai pateikta tampa (dl kontrargumentavimo) dar maiau tikinanti.
i teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. Efektyviems kalbto-
jams rpi ne tik j vaizdis ir pateikiama informacija, bet ir galima klausy-
toj reakcija. Geriausi dstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai ms-
tyti. Jie pateikia retorinius klausimus, intriguojanius pavyzdius ir kelia su-
dtingas problemas. Visa tai skatina sisavinti informacij pagrindiniu b-
du. Per paskaitas, kuriose maiau skatinama aktyviai dalyvauti, galima pa-
tiems rinktis, kaip apdoroti informacij. Kai galvojama apie dstom mediag
ir argumentus, dalykas imokstamas geriau.
Paskutiniosiomis 1980 met prezidento rinkim kampanijos, kurioje kan-
didat galimybs buvo labai panaios, dienomis Ronaldas Reaganas veiks-
mingai vartojo retorinius klausimus, siekdamas palankiai nuteikti rinkjus.
Jo apibendrinantis pareikimas per kandidat prezidentus debatus prasid-
jo dviem tikinamais retoriniais klausimais, kuriuos jis danai kartojo pas-
kutin rinkimins kampanijos savait: Ar dabar gyvenate geriau nei prie
ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvse nusipirkti tai, ko norite,
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 289
nei prie ketverius metus?" Dauguma moni atsak neigiamai, ir Reaga-
nas, i dalies dl to, kad pasirinko pagrindin tikinjimo keli, laimjo di-
desne nei buvo tiktasi persvara.
APIBENDRINIMAS
Kokie yra tikinjimo elementai?
Kas [tikinjim padaro veiksming? Mokslininkai nustat keturis veiksnius: pranej (kas sako),
praneim (kas sakoma), kanal (sakymo bd) ir auditorij (kam sakoma).
Gebantys tikinti kalbtojai priimami kaip pasitikjimo verti ekspertai. mons, kurie kalba nedve-
jodami, greitai, irdami monms tiesiai akis, yra taigesni. Taip pat taigesni ir nesuinteresuoti
kalbtojai. Patrauklus kalbtojas taip pat atrodo taigus, kai kalbama apie skon ir asmenines
vertybes.
t Informacija savaime yra tikinanti; susieta su maloniais potyriais, ji tampa dar tikinamesn. Bda-
mi geros nuotaikos mons paprastai apsisprendia daug nesvarstydami. Gsdinanti informacija
taip pat gali bti veiksminga, ypa jei jos gavjas gali imtis apsisaugojimo veiksm.
t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomons, priklauso nuo pranejo patikimumo. O
kuri informacija - vienpus ar dvipus - geriau tikins, priklauso nuo keleto dalyk. Jei auditorija
sutinka su informacija, neturi kontrargument, jei maai tiktina, kad vliau ji svarstys prieingus
teiginius, veiksmingiausi bna vienpusiai argumentai. Jei auditorija yra rafinuotesn arba dar
nesutinka su teiginiu, paveikiausia bna dvipus informacija.
Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai, kurie argumentai pranaesni: pateikti pradioje ar
vliau? Daniausiai pastebimas pirmumo efektas. Jei praneimus skiria laiko tarpas, ankstesns
informacijos poveikis sumaja; jei sprendimas priimamas i karto igirdus antrj praneim
gali pasireikti naujumo efektas.
Kitas svarbus aspektas - informacijos pateikimo bdas. Paprastai veiksmingiausias bna tiesio-
ginis kreipimasis. Taiau kai informacija sudtinga, veiksminga gali bti ir ratu pateikta informa-
cija. O iniasklaida gali bti veiksminga tada, kai klausimas nereikmingas arba neinomas.
Ir galiausiai svarbu, kas gauna informacij. Svarbus auditorijos amius: jaunimas lengviau keiia
savo nuostatas. K auditorija msto, girddama informacij? Ar ji msto palankiai? Ar ji prieta-
rauja? Ar ji perspta i anksto?
Ekstremalus tikinjimas:
kaip diegiami kultai?
Kokius tikinjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judjimai (kultai")?
1997 met kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekjai nu-
sprend, kad atjo metas nusimesti savo knus - sielos talpyklas" - ir
murktelti NSO (neatpaint skraidant objekt), sekant paskui Halio-
Bopo komet, keliaujani dangaus vart link. Jie suvalg pudingo arba obuo-
li padao su fenobarbitaliu ir ugr patiekal" degtine, po to ant galv
usimov plastikinius maielius, kad miegodami udust. T pai dien Ka-
290 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
kultas (naujasis religinis
judjimas)
(cult [new religious movemenf\)
Grup, kuriai paprastai bdinga:
1) savitas ritualas ir tikjimas,
susijs su jos pasiventimu
dievybei arba mogui,
2) atsiskyrimas nuo piktos"
supanios kultros ir
3) charizmatikas lyderis.
(Sekta - prieingai - yra
pagrindins religijos alutinis
darinys.)
nados pranczikos srities v. Kazimiero kaime susprogo kotedas, sukel-
damas tikr pragar ir nusinedamas penki moni - paskutinij i 74 Sau-
ls ventyklos ordino nari, nusiudiusi Kanadoje, veicarijoje ir Pranc-
zijoje - gyvybes. Visi jie tikjosi bsi perkelti Sirijaus vaigd, esani
u devyni viesmei.
Daugeliui kyla klausimas: kas priveria mones atsisakyti senojo tikji-
mo ir stoti panaias sektas? Ar tok keist elges turtume aikinti asmeny-
bs keistenybmis? O gal j patyrimas iliustruoja socialins takos ir tikini-
mo dinamik?
Turkime omenyje du dalykus. Vis pirma, i analiz retrospektyvi. Joje
tikinimo principai naudojami kaip kategorijos, siekiant paaikinti stulbinant
ir kartais nerim keliant socialin reikin faktui vykus. Antra, paaikinus,
kodl mons kakuo tiki, nieko nepasakoma apie i sitikinim teisingum.
Logikai tai jau kitas klausimas. Religijos psichologija gali paaikinti, kodl
teistas tiki Diev, o ateistas - ne, taiau ji negali pasakyti, kuris i j yra
teisus. Paaikin kok nors sitikinim, jo nepaaliname. Tad jei kas nors nori
paneigti sitikinimus, sakydamas: Tu tuo tiki, nes...", galite prisiminti arki-
vyskupo Williamo Temple atsakym provokuojani replik (Esm, arki-
vyskupe, tokia: js tikite tuo, kuo tikite, todl, kad buvote itaip aukljamas"):
Gali bti. Taiau faktas, kad todl, jog buvote atitinkamai aukltas, js tiki-
te, kad a tikiu tuo, kuo tikiu, nes buvau kitaip aukltas".
Per pastaruosius deimtmeius ipopuliarjo keletas kult. Kai kurie socia-
liniai mokslininkai juos labiau link vadinti naujaisiais religiniais judjimais:
Suno Myungo Moono Susivienijimo banyia, Jimo Joneso Tautos vento-
v, Davido Koresho Dovydo aka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai.
Suno Myungo Moono kultas yra krikionybs, antikomunizmo ir paties
Moono, kaip naujojo mesijo, lovinimo miinys, rads pasekj visame pa-
saulyje. Atsiliepdami Moono pareikim - Mano noras privalo bti js
noras", - daugelis moni pavent save ir savo pajamas Susivienijimo ba-
nyiai.
1978 metais pasaul sukrt 914 Jimo Joneso pasekj, kartu su juo at-
keliavusi Gajan i San Francisko, saviudybs, vykdytos pagal Joneso
sakym, igrus vynuogi grimo, sumaiyto su trankvilizatoriais, nuskaus-
minaniais vaistais ir mirtina kalio cianido doze.
1993 metais i vidurins mokyklos imestas Davidas Koreshas panaudojo
savo talent siminti ventj Rat ir apkerti mones, uvaldydamas sek-
tos, pasivadinusios Dovydo aka (angl. Branch Davidan) pasekj dal. Lai-
kui bgant, kulto nariai palaipsniui neteko pinig bankuose ir kito turto. Ko-
reshas taip paveik vyrus, kad jie m laikytis celibato, o pats miegojo su j
monomis bei dukromis ir 19 i savo mon" tikino, kad jos turi gimdyti
jo vaikus. Kai apsupus kulto bstin kilo susiaudymas, kurio metu uvo ei
kulto nariai ir keturi federaliniai agentai, Koreshas savo pasekjams pareik,
kad jie netrukus mirsi ir kartu su juo pateksi tiesiai dang. Federaliniai
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 291
agentai tankais atakavo bstin, tikdamiesi vliau paleisti aarines dujas, ta-
iau puolimo pabaigoje 86 mons uvo liepsnose, apmusiose bstin.
Marshallas Applewhite nereikalavo seksualini paslaug. Du kartus pa-
alintas i muzikos mokytojo pareig u homoseksualius ryius su mokiniais,
jis siek pasiventimo isikastruojant, k padar dar 17 kartu su Marshallu
uvusi vyr, priklausiusi Dangaus vart kultui (Chua-Eoan, 1997; Gard-
ner, 1997). 1971 metais Applewhite susibiiuliavo su psichiatrins ligonins
medicinos seserimi ir astrologe mgja Bonnie Lu Nettles, kuri charizma-
tik Applewhite m vaizduotis kaip kosmologin keli kit lygmen".
Aistringai melsdamasis, jis tikino savo pasekjus isiadti eim, sekso,
narkotik ir turt, addamas jiems kelion kosminiu laivu isigelbjim.
Kaip tokie dalykai gali vykti? Kas paskatina mones itaip beslygikai
paklusti? Ar turtume tai aikinti charakterio savybmis ir kaltinti aukas? Ar
turtume numoti j uos ranka kaip patiklius pamilius arba bukus keistuo-
lius? O gal j elgsen galima paaikinti mums jau inomais konformizmo,
paklusimo, disonanso, tikinimo bei grups takos principais ir laikyti juos
tokiais pat kaip ir mes, nes mus taip pat veikia ios jgos?
Nuostatas kuria elgsena
Kaip daug kart buvo rodyta 4 skyriuje, savanorikus, vieus ar danai kar-
tojamus sipareigojimus mons paprastai paveria vidiniais sitikinimais. At-
rodo, jog tai ino kult lyderiai.
Klusnumas gimdo pritarim
Naujieji atsivertliai netrunka suinoti, kad naryst kulto bendruomenje nra
paprastas dalykas. Juos greitai paveria aktyviais nariais. Kulto bendruome-
ns ritualai, agitacija ir l rinkimas sutvirtina naujok tapatum. Kaip da-
lyvaujantieji socialins psichologijos eksperimentuose pradeda tikti tuo, ko
liudininkais buvo (Aronson ir Mills, 1959; Gerard ir Mathewson, 1966), taip
ir kulto naujokai tampa pasiventusiais tikjimo skleidjais. Juo didesnis as-
meninis sipareigojimas, juo didesnis poreikis j pateisinti.
Kojos tarpduryje" reikinys
Kaip mus skatina sipareigoti? Tai retai bna staigus ir smoningas sprendi-
mas. Nra taip, kad mogus imt ir nusprst: Man atsibodo tradicin re-
ligija. Susirasiu kit". Ir verbuotojai neprieina gatvje prie mogaus ir nesa-
ko: Sveikas, a esu munistas. Gal nori prie ms prisijungti?" Verbavimo
strategijoje taikomas kojos tarpduryje" principas. Susivienijimo banyios
verbuotojai pasikvieia mones piet, po to savaitgal iltai pabendrauti ir
padiskutuoti apie gyvenim. Per savaitgali ivykas jie skatina dalyvius kartu
dainuoti, sijungti bendr veikl ir diskusijas. Vliau potencials atsivert-
292 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
7.9 PAVEIKSLAS
Kintamieji, darantys poveik
taigiam komunikavimui
Realiame gyvenime ie
kintamieji gali tarpusavyje
sveikauti; vieno kintamojo
poveikis gali priklausyti nuo
kito kintamojo.
liai raginami usirayti ilgiau trunkanius mokymus ivykose. Naujoko veik-
la tampa vis aktyvesn, kol galiausiai jis pareigojamas rinkti pinigines au-
kas ir bandyti atversti kitus.
stojus kult, i pradi pinigins aukos bna savanorikos, vliau -
privalomos. Jimas Jonesas i nauj kulto nari reikalavo 10 proc. pajam
dydio auk, taiau netrukus reikalavimai iaugdavo iki 25 proc. Galiausiai
jis sak kulto nariams atiduoti visk, k turi. Darbo krvis taip pat nuolat
didjo. Buvusi kulto nar Grace Stoen prisimena i progresij:
Ni ekas ni ekada nebuvo daroma drastikai. Dl to Ji mui Jonesui pavyko tiek daug
ipeti. Pamau rei kj o kako atsisakyti, vliau pal engva atiduoti vis daugiau,
taiau vi sada tai buvo daroma labai pal engva. Tai stulbino, nes kartais atsissda-
vai ir pasakydavai sau: Ni eko sau, a tiek daug atsisakiau. A labai daug
at i duodu". Taiau j i s tai darydavo taip i lto, kad tikindavai save: A nuj au
j au taip toli, tad, po galais, koks gi ski rt umas?" (Conway ir Siegelman, 1979, p. 236)
tikinimo elementai
Kult naudojam tikinjim taip pat galime analizuoti, naudodamiesi ia-
me skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7.9 pav.): kas (prane-
jas) k (praneimas) kam (auditorija) pasak.
Pranejas
Skmingai veikiantys kultai turi charizmatikus lyderius - mones, kurie pri-
traukia ir nukreipia narius. Kaip ir tikinjimo eksperimentuose, veiksmin-
gas pranejas - tai toks mogus, kur auditorija laiko imananiu ir patiki-
mu, pavyzdiui, toks kaip tvas" Moonas.
Jimas Jonesas, siekdamas gyti pasitikjim, demonstruodavo aikiare-
gyst". Atj banyi naujokai prie pamaldas turdavo prisistatyti. Po to
vienas i Joneso padjj greitai paskambindavo naujoko namus ir prisis-
tatydavo: Sveiki. Mes atliekame apklaus ir nortume uduoti kelet klau-
sim". Vienas i buvusi bendruomens nari prisimena, kaip per pamaldas
Jonesas kreipdavosi naujok pavarde:
Ar esate mane kada nors prie tai mat s? K gi, j s gyvenat e ten ir ten, j s
t el efono numeri s toks ir toks, j s svetainje stovi t oki e ir tokie baldai, o ant
sofos tokia ir tokia pagalv. . . Dar kart klausiu, ar pri si menat e, kad kada nors
bi au buvs j s namuose? (Conway ir Si egel man, 1979, p. 234).
KAS SAKO?
Pranejas
Patikimumas
Imanymas
Pasitikjimas
Patrauklumas
K?
Praneimo turinys
Logika vs emocijos
Prietaringumas
Vienpusis vs dvipusis
Pirmumas vs naujumas
KAIP?
Kanalas
Aktyvus vs pasyvus [
Asmeninis
vs iniasklaida
KAM?
Auditorija
Analizuojanti ar
reaguojanti vaizd
Amius
7 skyrius. TIKINJIMAS 294
Pasitikjimas - kitas patikimumo aspektas. Kult tyrintoja Margaret Sin-
ger (1979) pastebjo, kad vidurins klass baltaodius jaunuolius lengviau u-
verbuoti, nes jie patiklesni. Jiems trksta emesns klass atstov (kurie i-
no, kaip atsispirti sukiams) gatvs iminties" ir auktesns klass jaunuoli
(kuriuos nuo vaikysts lydi perspjimai, kad saugotsi vaik pagrobj) at-
sargumo. Daugel religini judjim bendruomeni nari uverbavo draugai
arba gimins, mons, kuriais jie pasitikjo (Stark ir Bainbridge, 1980).
Praneimas
Gyvai, emocingai pateikta informacija ir iluma bei palankumas, kuriais grup
apgaubia vienius ar prislgtus mones, gali turti stulbinam poveik: pasi-
tikk mokytoju, siliek ms eim; mes inome vienintel teising" atsa-
kym. inia skelbiama vairiais kanalais: per paskaitas, diskutuojant mao-
se grupse ir darant tiesiogin socialin spaudim.
Auditorija
Daniausiai verbuojami jauni - iki 25 met amiaus mons, kurie yra dar
palyginti atviri ir kuri nuostat bei vertybi sistema dar gerai nesuforma-
vusi. Vieni j, pavyzdiui, Jimo Joneso pasekjai, yra menkesnio isilavini-
mo, jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prietaring
argument. Taiau daugumos kult bendruomeni nariai yra isilavin vi-
durins klass atstovai, kurie susiavj idealais nepastebi juose slypini
prietaravim ir to, kad raginantieji bti nesavanaudikais patys yra gods,
kad apsimeta besirpin kitais, o i ties yra abejingi.
Potencials atsivertliai daniausiai bna atsidr gyvenimo krykelje, i-
gyvena asmenin kriz, atostogauja arba bna toli nuo nam. Jie turi porei-
ki; kulto ipainjai silo jiems atsakymus (Lofland ir Stark, 1965; Singer,
1979). Gail Maeder stojo Dangaus vart judjim po to, kai bankrutavo jos
medvilnini markinli parduotuv. Davidas Moore stojo kult bdamas
19 met, k tik baigs mokykl ir iekodamas savo gyvenimo kelio. Sociali-
ni ir ekonomini suirui laikotarpiai ypa paranks tiems, kurie sumaity-
je gali parodyti tariamai paprast prasm (O'Dea, 1968; Sales, 1972).
Dauguma saviudi sprogdintoj Viduriniuose Rytuose (ir kitur - Ma-
lyje, Madride, Londone) buvo jauni vyrai, i paauglysts pereinantys su-
augyst. Kaip ir kitus kulto narius, juos valdo religinmis tiesomis besiva-
dovaujantys veikjai, diegiantys jaunuoliams mint, kad jie yra gyvieji kan-
kiniai", kad susinaikindami pelnys amin palaim ir didvyrio lov. Pa-
tvirtindamas atsiads savo gyvybs, kiekvienas kandidatas vieai siparei-
goja - parao testament, atsisveikinimo laikus, rao atsisveikinim vaiz-
do juostoje. Psichologinis toki veiksm poveikis - jausmas, kad kelio at-
gal nra (Kruglanski ir Golec de Zavala, 2005). Visa tai paprastai vyksta san-
tykinai izoliuotose maose patalpose, kur grup diegia aistring neapykan-
t prieui.
294 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Grups poveikis
Kultai taip pat iliustruoja tai, kas bus ms kito skyriaus tema: grups po-
veik jos nari poiriams bei elgsenai. Kultas paprastai atskiria narius nuo
j ankstesni socialins paramos sistem ir izoliuoja kartu su kitais kulto
nariais. Tada gali vykti tai, k Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980)
vadina socialine implozija": ioriniai ryiai silpsta tol, kol grups socialiai
susitraukia vid, ir kiekvienas mogus bendrauja tik su kitais grups na-
riais. Atskirti nuo eimos nari ir ankstesni draug, ie mons praranda
galimyb igirsti kitoki nuomon. Dabar grup formuoja tapatum ir api-
bria realyb. Kadangi u prietaravimus kulto vadovai pyksta arba bau-
dia, tariamas vieningumas padeda isklaidyti abejoni likuius. Be to, stre-
sas ir emocinis suadinimas siaurina dmesio lauk, padarydamas bendruo-
mens narius imlesnius abejotiniems argumentams, socialiniam spaudimui
ir pagundai menkinti nepriklausanius grupei" (Baron, 2000).
Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vio)
i pradi kr grup, kurios nariai tebuvo jiedu, sutvirtindami vienas kito
nenormal mstym - tok reikin psichiatrai vadina folie a deux (dviguba
beprotyb - pranc.). Kai prie j prisijung kiti mons, grups socialin izo-
liacija sudar slygas keistam mstymui vystytis. Kaip rodo diskusijos apie
smokslo teorij internete (Dangaus vart kultas sumaniai naudojosi inter-
netu, verbuodamas naujus narius), virtualios grups gali skatinti paranoj.
i metod - sipareigojim didinimo, tikinjimo ir grups izoliacijos -
galia nra neribota. Susivienijimo banyia uverbuodavo maiau nei vien
i 10 apsilankiusij seminaruose (Ennis ir Verrilli, 1989). Dauguma sto-
jusij Dangaus vart kult prie mint lemting dien j paliko. Davidas
Koreshas vald derindamas tikinjim su gsdinimu ir smurtu. Kai Jimo Jo-
neso reikalavimai tapo ekstremalesni, jis taip pat vis daniau turjo griebtis
bauginim. Jis gsdino fiziniu susidorojimu su tais, kurie palikdavo bendruo-
men, mu u neklusnum ir naudodavo narkotikus, siekdamas neutralizuoti
linkusius ginytis narius. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik alojo protus, bet
ir naudojo fizin smurt.
Kai kurios kult naudojamos poveikio technikos panaios tas, kurias nau-
doja priimtinesns, visuotinai pripaintos grups. Pavyzdiui, budist ir kata-
lik vienuolynuose gyvena gimining siel atsiskyrliai. Student draugij na-
riai sako, kad pradinis galim kandidat bombardavimas meile" primena j
pai verlj" laikotarp. Draugij nariai perspektyvius naujokus apgaubia
dmesiu ir priveria juos pasijusti ypatingais. Priesaikos laikotarpiu naujieji
nariai iek tiek izoliuojami, atskiriami nuo ankstesni draug, kurie nesutiko
duoti priesaikos. Jie studijuoja savo naujosios grups istorij bei taisykles. Jie
kenia ir aukoja grupei savo laik. I naujj nari reikalaujama paklusti vi-
siems grups reikalavimams. Viso to rezultatas - naujas draugijos narys.
Tai, kas ia pasakyta, taip pat galioja ir terapinms grupms, kuriose gy-
doma priklausomyb nuo alkoholio ir narkotik. Intensyvios savipagalbos
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 295
grups suformuoja darn socialin kokon", pasiymi stipriai ireiktais si-
tikinimais ir savo grups nariams daro didel tak (Galanter, 1989, 1990).
Kita konstruktyvaus tikinjimo sritis yra konsultavimas bei psichotera-
pija, kuri socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Stron-
gas laiko taikomosios socialins psichologijos sritimi" (1978, p. 101). Kaip
ir Strongas, psichiatras Jerome Frankas (1974, 1982) prie daugel met pri-
paino, kad norint pakeisti alingas nuostatas bei elgsen, reikia pasitelkti
tikinjim. Frankas pastebjo, kad psichoterapija, panaiai kaip kultai ir ak-
tyvios savipagalbos grups, 1) suteikia palaikanius, patikimus socialinius
ryius, 2) demonstruoja kompetencij ir teikia vilt, 3) logikai ar mitologi-
kai paaikina vairius patiriamus sunkumus, parodo nauj perspektyv ir 4)
silo ritualus bei mokymosi patirt, kurie ada naujus ramybs ir laims i-
gyvenimus.
Student ir studeni klubus, savipagalbos grupes ir psichoterapij pa-
vyzdiais pasirinkau ne todl, kad juos sumenkiniau, o kad pailiustruoiau
dvi ivadas. Pirma, jei naujuosius religinius judjimus aikiname lyderio mis-
tine galia ar ypatingu pasekj bejgikumu, galime padaryti klaiding i-
vad, jog esame atspars socialinio valdymo metodams. I ties vairios gru-
ps - ir nesuskaiiuojama daugyb politini lyderi, ugdytoj ir kit tiki-
ntoj - skmingai taiko daugel i metod. Mokym ir doktrinos bruki-
m vietim ir propagand, atvertim ir prievart, psichoterapij ir proto kon-
trol skiria tik neryki riba.
Antra, tai, kad Jimas Jonesas ir kiti kult lyderiai piktam panaudojo ti-
kinjim, nereikia, kad tikinjimas pats savaime yra blogas dalykas. Bran-
duolin energij galima panaudoti ir namams apviesti, ir miestams nuo e-
ms paviriaus nuluoti. Seksualin energija leidia diaugtis pasiaukojan-
ia meile arba inaudoti mones, siekiant egoistinio pasitenkinimo. tikin-
jant galima ir suteikti ini, ir apgaudinti. inodami, kad ios jgos gali
bti panaudotos piktam, privalome bti budrs ir neleisti j naudoti amora-
liais tikslais. Taiau ios jgos paios savaime nra nei blogos, nei geros; ar
j poveikis bus konstruktyvus, ar destruktyvus, priklauso nuo to, kaip mes
jas naudojame. Pripainti tikinjim netinkamu tik todl, kad j galima pa-
naudoti apgaudinjimui, yra tas pat, kaip pat valgym pripainti netinka-
mu, nes galima apsiryti.
APIBENDRINIMAS
Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai?
Religini kult skm atskleidia, kaip vyksta tikinjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. Atrodo,
kad kult skm lemia trys svarbiausi metodai:
sipareigojanio elgesio skatinimas (apraytas 4 skyriuje),
veiksming tikinjimo princip (aprayt iame skyriuje) taikymas,
kult nari izoliavimas bendramini grupse (jas aptarsime 8 skyriuje).
296 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Kaip galima atsispirti tikinjimui?
inagrinj tikinjimo ginkluot", aptarkime prieinimosi jam taktikas. Kaip paruoti mo-
nes, kad jie pajgt atsispirti nepageidaujamam tikinjimui?
Kovos men treneriai gynybini pozicij, smgio nukreipimo ir gynybos tech-
nikoms sisavinti skiria tiek pat laiko, kiek ir mokymui pulti. Socialins ta-
kos kovos lauke", - pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002), -
mokslininkai didesn dmes sutelk puolim naudojant tikinim, nei gy-
nyb. Patikima natraliai, tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990,
1993). Sutikti su taigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. Su-
prasti tvirtinim (pavyzdiui, kad grafitiniai pietukai pavojingi sveikatai)
reikia patikti - bent jau laikinai, kol aktyviai nepaneigiamas pradinis ne-
smoningas pritarimas. Jei dmes blakantis vykis trukdo paneigti tvirtini-
m, pritarimas ilieka ilgiau.
Taiau pasitelkus logik, informacij bei suinteresuotum, atsispirti me-
lui galima. Jei dl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titu-
las mus paveikia akimoju, galime dar kart pagalvoti, kaip esame prat re-
aguoti autoritet. Prie skirdami laik ar pinigus, galime pasistengti gauti
daugiau informacijos. Galime abejoti tuo, ko nesuprantame.
Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas
6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasiprieinimo bdas. Prie susiremdami su
kit moni nuomone, vieai sipareigokite dl savo pozicijos. Gindami sa-
vo sitikinimus, nebsite tokie imls (o gal reikt sakyti - ne tokie atviri?)
tam, k sako kiti. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus
prisiekusij nuomons tyrimas gali skatinti tviriau laikytis isakyt pozi-
cij, dl to prisiekusieji daniau atsiduria aklavietje.
Williamas McGuire apie nuostatos stiprinim
Turiu prisipainti, kad, atlikdamas imunizacijos darb jauiausi
kaip ponas Teisuolis, nes tyriau, kaip galima padti monms
prieintis bandymams jais manipuliuoti. Po to, kai buvo paskelbti
ms tyrim rezultatai, paskambino vienas reklamos vadovas
ir pasak: Labai domu, profesoriau. Su malonumu apie tai per-
skaiiau". Gana tiesiai jam atsakiau: Labai malonu tai girdti,
taiau i ties a esu prieingoje pusje. Js stengiats tikinti
mones, o a bandau juos imokyti prieintis". Ak, nemenkin-
kite savs, profesoriau, - atsak vadovas. - Js pasiekimus
mes galime panaudoti maindami
konkurent reklamos poveik". Ir i
ties, pasidar beveik prasta, kad
reklamuotojai pamint kit preki
pavadinimus ir sumenkint j re-
klaminius teiginius.
VVilliamas McGuire,
Jeilio universitetas
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 2 9 7
sitikinim ibandymas
Kaip galime skatinti mones sipareigoti laikytis savo sitikinimo? Remda-
masis savo eksperimentais, Charlesas Kiesleris (1971) pasil vien bd:
velniai upulti j pozicij. Kiesleris pastebjo, kad kai sitikin dl savo nuo-
mons mons priveriami reaguoti veikiant pakankamai stipriai, bet nesie-
kiant priblokti, j nuomon stiprja. tai k aikino Kiesleris: Kai usi-
puolate sitikinusius mones ir js puolimas ne itin stiprus, js skatinate
juos elgtis dar ekstremaliau, ginant savo ankstesnes nuomones. Tam tikra pras-
me j sipareigojimas laikytis sitikinimo ipleiamas, nes daugja veiksm,
atitinkanij sitikinim" (p. 88). Gal galite prisiminti tok gino moment,
kai suinteresuotieji msi retorikos, pereidami vis ekstremalesn pozicij.
Kontrargumentai
Yra antra prieastis, dl kurios velnus ipuolis gali sukelti pasiprieinim.
Kaip ir skiepai nuo lig, net silpni argumentai skatina iekoti kontrargument
ir, puolimui sustiprjus, jais pasinaudoti. Williamas McGuire (1964) tai pa-
stebjo atlikdamas daugel eksperiment. McGuire kl tok klausim: ar ga-
lima mones paskiepyti" nuo tikinjimo panaiai kaip skiepijama nuo vi-
rus? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime su-
stiprinti protin apsaug moni, iauklt ideologinje aplinkoje be mik-
rob", t. y. turini nesugriaunamus sitikinimus? Ir ar bt galima juos pa-
skiepyti" nuo bsim tikinjim, suteikus nedidel doz iems sitikinimams
grsm kelianios informacijos?
Btent itaip McGuire ir padar. Jis pasirinkdavo tokio tipo inomas tie-
sas kaip: Jei tik manoma, kaskart pavalgius patariama valyti dantis", po to
pademonstruodavo, kaip ias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyz-
diui, buvo teigiama, jog gausu autoriteting rodym, kad per danai va-
lant dantis galima paeisti dantenas). Taiau jei prie atakuojant sitikinimus
mons bna imunizuoti" nedideliais ipuoliais, ir jei perskaito arba para-
o nedidel kontrargumentuojant rain, jie daug geriau geba prieintis rim-
tesniam ipuoliui.
Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka, kad tinkami kon-
trargumentai - puikus prieinimosi tikinjimui bdas, taiau svarsto, kaip
juos surasti, kai reikia reaguoti oponent, ypa jei is (kaip dauguma iuolai-
kini politini veikj) turi milinik finansin pranaum. J manymu, atsa-
kymas yra gynyba naudojant nuod parazit" - nuodai (svars kontrargu-
mentai) derinami su parazitu (enklais, primenaniais iuos argumentus, pa-
maius oponento reklam). Cialdinio ir jo koleg atliekam tyrim dalyviams
parodyta inoma politin reklama tikindavo maiau, jei jie prie tai bdavo
pamat reklamos kopij su antireklamos elementais. Tai skmingai taiko, pa-
vyzdiui, prie rkym nukreipta reklama, reklaminiame Marlboro Man"
klipe rsios gamtos fone vaizduodami... kosjant ir nukarus kauboj.
nuostatos stiprinimas
(attitude inoculation)
Lengvas moni nuostat
puolimas, kad stipresni puolim
atveju jie turt priemoni iems
ipuoliams atremti.
298 II dalis. SOCIALIN TAKA
Pritaikomumas:
inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos
Ar nuostat stiprinimas i ties gali padti monms pasiruoti prieintis ne-
pageidaujamam tikinjimui? Taikomieji rkymo prevencijos ir vartotoj vie-
timo tyrimai teikia vili.
Vaik apsauga nuo bendraami spaudimo rkyti
Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslinink grup patikjo auk-
tesni klasi moksleiviams sustiprinti septintok atsparum bendraami spau-
dimui rkyti ir pademonstravo, kaip galima praktikai pritaikyti laboratori-
ni tyrim duomenis. Pasiprieinti reklamai, teigianiai, jog rko nepriklau-
somos moterys, septintokai buvo mokomi itaip: Jei ji priklausoma nuo ta-
bako - j i nra nepriklausoma". Taip pat jie kr imprivizacijas, kuriose moks-
leiviai, pavadinti viiukais" u tai, kad atsisako cigarets, turdavo atsaky-
ti madaug itaip: Biau tikras viiukas, jei rkyiau tik dl to, kad tau
padaryiau spd". I tokiuose usimimuose dalyvavusi septintok ir a-
tuntok perpus maiau pradjo rkyti, palyginti su kitos mokyklos neskie-
pytais" mokiniais, nors ir vienu, ir kitu atveju rkani tv buvo tiek pat (r.
7.10 pav.).
Kitos mokslinink grups patvirtino, kad nuostat stiprinimo procedros,
ypa jei jas kartais papildo kit gdi mokymas, maina rkani paaug-
li skaii (Botvin ir kiti, 1995; Evans ir kiti, 1984; Flay ir kiti, 1985). Dau-
gumoje nauj tyrim pabriama prieinimosi socialiniam spaudimui strate-
gija. Vieno tyrimo metu etos-atuntos klasi moksleiviams buvo rodomi
filmai, kuriuose arba buvo raginama nerkyti, arba pateikiama informacija
apie rkym. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas, kai reikdavo at-
sisakyti cigarets moksleivi pasilytais bdais (Hirschman ir Leventhal,
7.10 PAVEIKSLAS
Mokykloje, kurioje buvo
atliktas skiepijimas" nuo
rkymo, rkanij buvo kur
kas maiau nei kontrolinje,
kurioje buvo taikomas
tradicinis vietimas apie
rkymo al.
altinis: McAlister ir kiti,
1980; Telch ir kiti, 1981.
0 4 9
Septinta klas
12 16 21 33
Atunta klas Devinta klas
Tyrimo laikas (mnesiai)
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 299
1989). Prajus pusantr met, i t, kurie irjo nerkyti raginanius fil-
mus, rkyti pradjo 31 proc. moksleivi. I t, kurie atliko cigarets atsisa-
kanij vaidmenis, rkyti pradjo tik 19 proc. moksleivi.
Apie rkymo ir narkotik al aikinaniose programose taip pat taiko-
mi ir kiti tikinjimo bdai. Informacijai perteikti pasitelkiami patraukls ben-
draamiai. Jie skatina moksleivius patiems visk vertinti (tai apie k ga-
ltum pamstyti"), priveria juos vieai papasakoti apie savo nuostatas (lo-
gikai nusprendiant nerkyti ir paskelbiant savo sprendim, klass draugams
nurodant apsisprendimo prieastis). Kai kurioms i i rkymo prevencijos
program tereikia nuo dviej iki ei akademini valand, ir jose naudoja-
ma i anksto paruota spausdinta bei vaizdin mediaga. iandien bet kuri
mokykla ar mokytojas, norintis naudoti socialin-psichologin rkymo pre-
vencijos metod, tai gali padaryti lengvai, nebrangiai ir tiktis, kad labai su-
mas rkali skaiius ir jiems gydyti reikalingos ilaidos.
Vaik apsauga nuo reklamos takos
Airija, Belgija, Danija, Graikija, Italija ir vedija riboja reklam vaikams, o
kitos Europos alys ketina tai padaryti (McGuire, 2002). Jungtinse Valsti-
jose, pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How
We're Bought andSold (tikinjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"),
vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklamini intarp. Prie du de-
imtmeius, - rao Levine, - vaikai pieno gr du kartus daugiau nei limo-
nado. Dl reklamos dabar is santykis tapo atvirktinis" (2003, p. 16).
Rkaliai danai dar paauglystje pasirenka mgstamas cigaretes", - bu-
vo raoma bendrovs Philip Morris, vienos i pagrindini tabako reklamos,
kuriai per metus ileidiama 11,2 milijardo doleri, ataskaitoje (FTC, 2003).
i dien paauglys - tai potencialus klientas rytoj, ir didioji dauguma r-
kali pirm kart usirk dar paauglystje" (Lichtblau, 2003). Tai paaiki-
na, kodl kai kurios cigarei ir nerkomojo tabako bendrovs agresyviai
veriasi su reklamomis universitetus, remdamos vakarlius, silydamos ciga-
retes nemokamai (paprastai ten, kur studentai vartoja alkohol). Visa i veik-
l a- tai dalis 12,5 milijardo verts nikotino rinkodaros programos pradedan-
tiesiems" rkaliams (Farrell, 2005).
Tikdamiesi apriboti reklamos tak, mokslininkai tyr, kaip padti vai-
kams susikurti imunitet televizijos reklamos poveikiui. iuos tyrimus i da-
lies paskatino studijos, atskleidusios, kad vaikai, ypa nuo 8 iki 11 met, 1)
nepajgia atskirti reklamos nuo eilins laidos ir nesuvokia reklamos tikslo
tikinti, 2) beatodairikai pasitiki televizijos reklama, 3) geidia reklamuo-
jam gamini ir kyriai prao tv, kad juos nupirkt (Adler ir kiti, 1980;
Feshbach, 1980; Palmer ir Dorr, 1980). Atrodo, jog vaikai yra reklamuotojo Mano vaikai apskritai
svajon: patikls, paeidiami, jiems lengva parduoti. atsisako valgyti bet k,
Pasitelkusios iuos duomenis, piliei grups kreipsi toki produkt ko nemat per televizij."
reklamuotojus (Moody, 1980): Kai prityrs reklamos skelbjas ileidia mi- Erma Bombeck
300 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Kai kalbama apie orientavi-
msi vaikus, mes, General
Mills bendrov, sekame
Procter and Gamble modeliu:
nuo lopio iki kapo"...
Esame sitikin, kad klientus
reikia pritraukti anksti ir
ilaikyti juos vis gyvenim."
Wayne Chilicki,
General Mills (citata i
Motherhood Project, 2001)
lijonus, kad nepatyrusiems, patikliems vaikams parduot alingus sveikatai
gaminius, tok dalyk galima pavadinti tik eksploatavimu". Motin parei-
kime reklamuotojams" (Motherhood Project, 2001) gausus Amerikos moti-
n susivienijimas ireik tai tok pasipiktinim:
Mums vaikai yra ne kai noj ama dovana. Jums j i e yra klientai, o vaikyst - tai
rinkos segment as", kur reikia inaudoti ... Nuol at perengdami rib tarp vartoto-
j o poreiki patenkinimo ir j sukrimo, brys j s isilavinusi ir krybing
ekspert st udi j uoj a, anal i zuoj a, tikinja ir mani pul i uoj a ms vaikais ... Pagrindi-
niai j s pranei mai skelbia: Tu iandien nusi pel nei pert raukos. " Daryk taip,
kai p tau pat i nka. " Vadovauki s savo instinktais. Pat enki nk savo trokul. " Tie-
siog imk ir padaryk. " Ri b nra. " Jauti porei k ?" Tokie kreipiniai atspindi
rekl amos esm: gyveni me svarbiausia bti savanaudi ui , materialistui ir tuojau pat
paj ust i pasi t enki ni m.
Kitoje barikad pusje - tie, kurie turi komercini interes ir tvirtina, kad
reklama leidia skiepyti vartotojo gdius ir, dar svarbiau, ilaikyti televizi-
joms vaik programas. Jungtini Valstij federacin prekybos komisija, m-
gindama sprsti, ar reikia vesti naujus sveikatai kenksming maisto produkt
reklamos per televizij bei jaunesnio amiaus irovams rodom film ap-
ribojimus, ir spaudiama mokslinink bei politik, laiksi aukso vidurio"
taisykls.
Tuo tarpu mokslininkai kl klausim, ar galima imokyti vaikus atsispirti
apgaulingai reklamai. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980; Co-
hen, 1980) vadovaujami mokslininkai maoms Los Andelo srities pradini
mokykl moksleivi grupms praved tris pusvalandines pamokas, kuriose
analizavo televizijos reklam. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai j
stebint ir aptariant. Pavyzdiui, parodius aislo reklam, jis tuojau pat b-
davo paduodamas vaikams, silant su juo atlikti t pat, k jie mat rekla-
moje. Toks patyrimas padjo vaikams realistikiau suprasti reklam.
Vartotoj utarjai baiminasi, kad vien atsparumo formavimo gali nepa-
kakti. Geriau igryninti or nei dvti dujokaukes. Tvai skundiasi, kad vai-
kams skirtos preks reklamuojamos ir idliojamos emutinse parduotuvi
lentynose, kur vaikai juos greiiau pamato, ima ir kyriai prao nupirkti, kol
pavarg tvai nusileidia. Todl, ragina Motin kodeksas reklamos skelb-
jams", reikia udrausti reklam mokyklose, jaunesniems nei 8 met vaikams
ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose, taip pat reklam, skati-
nani [vaik ir paaugli] egoizm ir orientacij greit [poreiki] patenki-
nim" (Motherhood Project, 2001).
Ivados apie nuostat stiprinim
Turim sitikinim tvirtinimas turbt nra geriausias bdas prieintis smegen
plovimui". Jei tvai nerimauja, kad j vaikai gali tapti kulto nariais, jie turt
paaikinti jiems apie vairius kultus ir imokyti pateikti kontrargumentus.
7 skyr i us. TI KI NJI MAS 301
Dl tos paios prieasties tikybos mokytojai turi stebti, kad banyiose
bei mokyklose nesusidaryt sterili ideologin aplinka". veikta ataka vei-
kiau sustiprins sitikinimus nei juos sugriaus, ypa jei grsm keliani in-
formacij galima inagrinti kartu su bendraminiais. Kultai taiko princi-
p, perspdami savo narius, kaip eimynykiai bei draugai puls iuos j nau-
jus sitikinimus. Kai pateikiami laukiami argumentai, kulto narys jau bna
paruos kontrargumentus.
Kita ivada ta, kad tikintojui neskmingas argumentas gali bti blogiau
nei nieko nedarymas. Ar suprantate kodl? Atmetusieji argument tampa at-
spars naujai galimai informacijai. Vieno eksperimento metu Susan Darley
ir Joelas Cooperis (1972) pasil studentams parayti rain, propaguojant
grietas aprangos normas. Kadangi tai prietaravo student pozicijai ir rai-
nius buvo ketinama skelbti, jie visi nusprend nerayti rainio - net ir tie,
kuriems u tai buvo pasilytas atlygis. Atsisakius pinig, student kratuti-
n nuomon ir sitikinimas dl per griet reikalavim aprangai dar labiau
sustiprjo. Atvirai prie grietus reikalavimus pasisak studentai m inten-
syviau prieintis ioms taisyklms. Atmetusieji raginimus mesti rkyti pa-
naiai gali tapti atsparesni vlesniems raginimams. Neveiksmingas tikinji-
mas, stimuliuodamas klausytojo savisaug, gali duoti prieing rezultat. Jis
gali ugrdinti ird" ir paversti j atsparia bsimiems raginimams.
APIBENDRINIMAS
Kaip galima atsispirti tikinjimui?
Kaip mons prieinasi tikinjimui? Iankstinis vieas sipareigojimas laikytis savo pozicijos, kur
stimuliuoja velnus ipuolis prie j gimdo pasiprieinim vlesniam tikinjimui.
velnus ipuolis taip pat gali stiprinti nuostatas, t. y. sukurti imunitet skatinant iekoti prieing
argument, kuri prireiks rimtesniu atveju.
Tai leidia daryti paradoksali ivad kad vienas i nuostat stiprinimo bd yra ikis joms,
taiau i ataka [prie nuostatas] negali bti stipresn u turimas nuostatas.
0*1 ^
o s t scr
iP
tum:
I M kaip bti atviram, taiau ne naiviam
Kadangi esame tikinjami, ms uduotis - rasti aukso vidur tarp patiklu-
mo ir cinizmo. Kai kurie mons sako, kad pasiduoti tikinjimui yra silpnyb.
Mus ragina: galvok pats". Taiau ar usisklendimas nuo informacijos rei-
kia doryb, ar fanatizm? Kaip gyventi bnant nuolankiam bei atviram ki-
tiems ir tuo pat metu iliekant kritikam tikinjimo argument atvilgiu?
Bti atviri tegalime galvodami, kad kiekvienas sutiktas mogus tam tikra
prasme yra u mus pranaesnis. Kiekvienas sutiktas mogus k nors imano
labiau nei a, todl gali mane ko nors imokyti. Bendraudamas tikiuosi pa-
simokyti i jo ir galbt atsakyti tuo paiu, pasidalindamas savo iniomis.
302 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
Nordami bti kritiki, galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrim
rezultatais. Ar norite imokti prieintis tikinjimui, taiau kartu girdti reik-
ming informacij? Atidiai klausykite ir kritikai mstykite. Prisiverskite
prietarauti. Igird politiko kalb, aptarkite j su kitais. Kitaip tariant, ne
tik klausykite, bet ir reaguokite. Jei nuodugni analiz informacij sugriau-
na, vadinasi, ji tiek ir teverta. O jei analiz ios informacijos nepaneigia, ji
iliks ilgai.
Grups taka
Kas yra grup?
Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons?
Kit moni buvimas
Minia: didel kit moni sankaupa
Kodl mus suadina kit moni buvimas?
Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons
stengiasi maiau?
Daug rank maai dirba
Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime
Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka
savojo A?
Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni
Savimons susilpnjimas
Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms
nuomon?
Polinkio rizik" atvejis
Ar grups sustiprina nuomones?
Atkreipkime dmsi Grups poliarizacija
Poliarizacijos aikinimas
Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti
gerus sprendimus?
Grupinio mstymo poymiai
K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin
mstym
Grupinio mstymo teorijos kritika
Kaip ivengti grupinio mstymo
Grupinis problem sprendimas
K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena
Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup?
Nuoseklumas
Pasitikjimas savimi
Pasitraukimas i daugumos
Ar lyderyst yra maumos taka?
Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst
Post scriptum: ar grups mums kenkia?
T
auna jau beveik baigia savo kasdien pasibgiojim. Protas j ragina
dar bgti, o knas maldauja likusius eis kvartalus eiti psiomis. Ji
Niekada neabejokite tuo, nusileidia ir sultina temp. Kit dien aplinkybs tos paios, tik dabar kartu
kad nedidel mstani, bga ir jos draug bei draugas. Tauna savo marrut nubga dviem minut-
sipareigojusi piliei grup mis greiiau. Ji svarsto: Negi bgau greiiau tik todl, kad kartu buvo Geil
gali pakeisti pasaul." ir Chos? Ar kompanijoje visada bgiau greiiau?"
Antropolog Margaret Mead Paprastai visi esame kokios nors grups dalis. Pasaulyje ne tik gyvena
6,4 milijardo moni, bet ir yra 200 valstybi, keturi milijonai maesni ben-
druomeni, 20 milijon ekonomikos organizacij ir imtai milijon kit for-
mali bei neformali grupi - pasimatym atjusi poreli, eim, bany-
i, pasinekuiuoti susirinkusi namiki. Kaip ios grups veikia paskir
asmen?
Tarpusavio sveika grupje danai daro stipr poveik. Intelektuals auk-
tj mokykl studentai bendrauja su kolegomis, itaip gilindami vieni kit
akirat. Jauni padauos laistosi su kitais padauomis, stiprindami vieni kit
asocialius polinkius. Kaip ios grups veikia savo nari nuostatas? Kas ska-
tina grup priimti imintingus arba kvailus sprendimus?
mons daro tak savo grupms. Klasika tapusio kino filmo 12 pikt
vyr" (12 Angry Men, 1957) pradioje 12 nepatikli prisiekusij, tiriani
mogudysts byl, sugua prisiekusij kambar. Diena buvo karta. Pa-
varg prisiekusieji beveik sutar. Visi nekantrauja paskelbti nuosprend ir ap-
kaltinti paaugl tvo nuudymu. Taiau vienas j, Henry Fondos knytas
personaas, nepalaiko kaltinimo. Prasideda kartos diskusijos, ir prisieku-
sieji vienas po kito keiia nuomon, kol sutaria: paauglys nekaltas. Sudtin-
gose teismo bylose vienas mogus retai priveria vis grup pakeisti nuo-
mon. Taiau istorij kuria maumos, gebanios palenkti daugum. Kas pa-
deda maumai - arba lyderiui - tikinti kitus?
Kas yra grup?
Atsakymas klausim atrodo aikus tol, kol keli mons nepalygina savo
samprat. Ar bgiojimo partneriai yra grup? Ar lktuvo keleiviai - grup?
Ar grup yra mons, tapatinantys save vieni su kitais ir jauiantys, kad pri-
klauso vieni kitiems? Ar grup - tai turini bendrus tikslus ir vienas kitu
pasitikini moni brys? Ar grup susiformuoja tada, kai mons tampa
organizuoti? Kai j tarpusavio ryiai tsiasi tam tikr laik? Tai tik keli so-
cialinje psichologijoje vartojami grups apibrimai (McGrath, 1984).
8 skyr i us. GRUPS TAKA 305
Grupi dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia, kad visoms gru-
pms bendra tai, jog j nariai veikia vienas kit. Todl jis grup apibria
kaip du ar daugiau moni, palaikani tarpusavio ryius ir darani vieni
kitiems tak. Be to, pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialins
psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987), grups save suvokia kaip
mes", o visus kitus - kaip jie". Tad bgiojimo partneriai i ties yra gru-
p. Grups susidaro dl daugelio prieasi - kad patenkint poreik priklau-
syti, kad suteikt informacijos, kad atsilygint, kad gyvendint tikslus.
Pagal Shaw apibrim vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys stu-
dentai nra grup. Nors fizikai jie yra kartu, taiau tai labiau pavieni mo-
ni brys nei tarpusavio ryiais susieta grup (taiau kiekvienas j gali bti
nematomos internetins pokalbi svetains, taigi grups, narys). Kartais skir-
tumas tarp pavieni moni kompiuteri auditorijoje elgsenos ir tarpusavio
ryiais susiet moni veiklos bna nerykus. Kartais mons vien bdami
kartu daro vieni kitiems tak. Per sporto varybas jie gali save vadinti mes"-
komandos aistruoliais, palyginti su ,jais", kurie remia kit komand.
iame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvins takos pavyzdius: so-
cialinio palengvinimo, socialinio dykinjimo ir nuasmeninimo. ie trys reiki-
niai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sveikai (mes tai vadiname mi-
nimaliomis grups situacijomis"). Po to inagrinsime tris socialins takos
tarpusavio ryius palaikaniose grupse pavyzdius: grups poliarizacij,, gru-
pini mstym ir maumos tak.
grup
(group)
Du ar daugiau moni, ilgiau nei
kelias akimirkas palaikani
tarpusavio ryius, darani vieni
kitiems tak ir save suvokiani
kaip mes".
APIBENDRINIMAS
Kas yra grup?
Grup atsiranda, kai du ar daugiau moni sveikauja ilgiau nei kelias akimirkas, daro vienas
kitam tak, save suvokia kaip mes".
Socialinis palengvinimas:
kaip mus veikia kiti mons?
Pradkime nuo paprasiausio socialins psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas mo-
gus daro mums tak? Buvimas" reikia, kad kiti nekonkuruoja, neskatina, nebaudia ir i
ties nieko nedaro, iskyrus tai, jog tiesiog bna alia kaip pasyvi auditorija arba kaip daly-
viai. Ar paprasiausias kit moni buvimas veikia bgim, valgym, raym arba egzamino
skm? Atsakymo klausim paieka - mokslinis detektyvas.
dalyviai
(co-actors)
Dalyviai, individualiai atliekantys
nekonkurencing veikl.
Kit moni buvimas
Daugiau nei prie imtmet Normanas Triplettas (1899), psichologas, dom-
jsis dvirai lenktynmis, pastebjo, kad lenktyniaudami bryje dviratinin-
kai vaiuoja greiiau nei bdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. Prie
306 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
socialinis palengvinimas
(soiai facilitation)
1) Pirmin reikm - moni
polinkis geriau atlikti paprastas
ar gerai imoktas uduotis, kai
alia yra kit moni.
2) Dabartin reikm -
dominuojanios (tiktinos)
reakcijos sustiprjimas dl to,
kad yra kit moni.
paskelbdamas savo spjim (kad kit moni buvimas gerina rezultatus), Tri-
plettas atliko vien pirmj socialins psichologijos istorijoje laboratorini
eksperiment. Vaikai, kuriems buvo liepta suvynioti val mekers rit, at-
likdavo tai greiiau bdami kartu nei pavieniui.
Vliau paaikjo, kad jei alia yra kit moni, eksperimento dalyviai grei-
iau atlieka daugybos veiksmus ar ibraukia nurodytas raides. Esant kitiems
monms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudtingus mecha-
ninius veiksmus, pavyzdiui, laiko metalin lazdel taip, kad ji nenuslyst nuo
deimties cent monetos dydio disko, besisukanio ant patefono (F. W. All-
port, 1920; Dashiell, 1930; Travis, 1925). is socialinio palengvinimo efek-
tas pastebimas ir tarp gyvn. Jei kartu yra kit tos paios ries atstov, skruz-
dls ikasa daugiau smlio, vitos sulesa daugiau grd, o seksualiai akty-
vios iurki poros daniau poruojasi (Bayer, 1929; Chen, 1937; Larsson, 1956).
Taiau kiti tyrimai atskleid, jog kai kurias uduotis kit tos paios r-
ies atstov buvimas trukdo atlikti. Pavyzdiui, tarakonai, ilgauodegs pa-
pgos ir alieji kikiliai tokiais atvejais liau veikia labirintus (Allee ir Ma-
sure, 1936; Gats ir Allee, 1933; Klopfer, 1958). is trikdantis poveikis pa-
stebimas ir tarp moni. Jei alia yra kit moni, blogiau simenami be-
reikmiai skiemenys, sunkiau surandamas ijimas i labirinto pieinyje, pras-
iau atliekami sudtingi daugybos veiksmai (Dashiell, 1930; Pessin, 1933;
Pessin ir Husband, 1933).
Teiginys, kad kit buvimas kartais padeda, o kartais trukdo atlikti uduo-
tis, - beveik toks pat tikslus, kaip or prognoz kotijoje, kur daniausiai
sakoma, jog gali bti saulta, taiau gali ir palyti. Apie 1940-uosius metus
tyrimai ioje srityje liovsi ir nevyko 25-erius metus, kol j nesuadino nauja
idja.
Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomjo, ar i prietaring
duomen nebt galima suderinti. Kaip danai krybinio pakilimo momen-
tais nutinka, Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam, kad
paaikint kitus. Jis prisimin gerai inom eksperimentins psichologijos
princip: suadinimas sustiprina bet kur tuo metu dominuojant atsak. Stip-
resnis suadinimas padeda geriau atlikti paprastas uduotis, kai labiausiai ti-
ktina, kad teisingas yra dominuojantis" atsakymas. Suadinti mons grei-
iausiai suvokia tokias nesudtingas anagramas, kaip pygaras. Atliekant su-
dtingas uduotis, kur teisingas atsakymas nra labai aikus, didesnis sua-
dinimas skatina neteising atsakym. Bdami susirpin, mons blogiau
sprendia sudtingas anagramas.
Ar is principas negalt atskleisti socialinio palengvinimo msls? At-
rod logika daryti prielaid, kad kit moni buvimas turi suadinti arba
suteikti energijos (Mullen ir kiti, 1997). (Visi prisimename, kaip atsidr prie
auditorij pajusdavome tamp arba susijaudinim.) Jei socialinis suadini-
mas palengvina dominuojani reakcij, jis turt padti atlikti lengvas u-
duotis ir kliudyti atlikti sudtingas.
8 skyr i us. GRUPS TAKA 307
Kit buvimas a Suadinimas J B
r r
Sustiprina
dominuojani
reakcij
Palengvina
nesudting
veiksm
Apsunkina
sudting
veiksm
8.1 PAVEIKSLAS
Socialinio suadinimo poveikis
Robertas Zajoncas suderino
prietaringus duomenis ir
pasil prielaid, kad kit
moni buvimo slygojamas
suadinimas sustiprina
dominuojani reakcij
(teising atsakym tik
lengvas ar gerai imoktas
uduotis).
Taikant i prielaid, prietaringi rezultatai tapo logiki. Susukti val
rit, atlikti nesudtingus daugybos veiksmus, valgyti - lengvos uduotys,
kurias mokame reaguoti, arba teisinga reakcija jas buvo normaliai domi-
nuojanti. Dl to kit moni buvimas padjo jas atlikti. sisavinti nauj in-
formacij, surasti keli i labirinto ir isprsti sudtingus aritmetikos uda-
vinius buvo sunkesns uduotys, ir tikimyb, kad tiriamieji gals juos i karto
teisingai atlikti, buvo maesn. iais atvejais kit moni buvimas padidino
neteising atsakym skaii. Abiem atvejais veik visuotin taisykl - su-
adinimas palengvina dominuojani reakcij (r. 8.1 pav.). Tai, kas i pra-
di atrod nesuderinama, netiktai tapo logika.
Tokie paprasti ir elegantiki Zajonco sprendimai paskatino kitus sociali-
nius psichologus susimstyti apie tai, apie k pagalvojo Thomas H. Huxley,
pirm kart perskaits Danvino veikal Ri kilm": Kaip kvaila, kad apie
tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu, kai Zajoncas parod. Taiau gal-
bt visos detals m taip tvarkingai dliotis tik irint retrospektyviai. Kilo
klausimas, ar is sprendimas ilaikyt ibandym eksperimentais.
Atlikus beveik 300 tyrim, kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savano-
ri, paaikjo, kad sprendimas ibandym ilaik (Bond ir Titus, 1983; Gue-
rin, 1993, 1999). Socialinis suadinimas palengvina dominuojani reakci-
j, nesvarbu, teisinga ji ar klaidinga. Pavyzdiui, Peteris Huntas ir Josephas
Hillery (1973) pastebjo, kad dalyvaujant kitiems monms, studentai grei-
iau perpranta nesudting labirint, bet daugiau laiko sugaita, kol perpranta
sudting (lygiai kaip ir tarakonai!). Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai
(1982) pastebjo, kad geri biliardo aidjai (kuri rezultatyvumas, netiesio-
giai juos stebint, siek 71 proc.) aid dar geriau (80 proc.), kai juos m
stebti keturi irovai. Prasti aidjai (kuri rezultatyvumas prie tai siek
36 proc.) atidiai stebimi m aisti dar blogiau (25 proc.).
Sportininkai, aktoriai ir muzikai atlieka gerai imoktus veiksmus, ir tai
paaikina, kodl jiems geriau sekasi girdint palaikani minios reakcij. Dau-
giau nei 80 000 student ir profesionali sportinink varyb Kanadoje, Jung-
tinse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parod, kad namuose komandos laimi
madaug 6 rungtynes i 10 (iek tiek maiau beisbolo bei amerikietikojo
futbolo ir iek tiek daugiau krepinio bei europietikojo futbolo; r. 8.1 len-
Paprasiausias socialinis
kontaktas... skatina gyvybin-
gum, kuris didina kiekvieno
dirbaniojo efektyvum."
Kari Mane, Das Kapital, 1867
(Kapitalas")
Atradimas - tai gebjimas
pamatyti, k visi mat,
ir pagalvoti apie tai, apie k
niekas nepagalvojo."
Albert von Szent-Gyorgyi,
The Scientist Speculates, 1962
(Mokslininkas msto")
308 II dal i s. SOCI ALI N TAKA
8.1 LENTEL. Savo aikts pranaumas pagrindini sporto ak komandoms
Sporto
aka
ianalizuot
rungtyni skaiius
Namuose laimtos
rungtyns procentais
Beisbolas
Amerikietikasis futbolas
Ledo ritulys
Krepinis
Europietikasis futbolas
135 665
37 202
13 596
4322
2592
54,3
57.3
61,1
64.4
69,0
Stiprus suadinimas pilnose
salse taip pat didina stres.
Taiau minia sukelia maesn
tamp salse, suskirstytose
daug erdvi, leidiani
atsiskirti nuo minios
(Evans ir kiti, 1996, 2000).
tel). Taiau aidimo namuose pranaum taip pat gali slygoti ir tai, kad
aidjai gerai pasta aiktel, neivarginti kelions, kontroliuoja teritorij,
todl jauiasi dominuojantys, ir, girddami palaikanius aistruoli ksnius,
labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus, 1993).
Minia: didel kit moni sankaupa
Taigi mons i ties reaguoja esanius alia. Taiau ar stebtoj buvimas
i tikrj veikia mones? Stresinje situacijoje draugas gali padti atsipalai-
duoti. Taiau bdami ne vieni mons daugiau prakaituoja, daniau kvpuoja,
labiau sitempia j raumenys, pakyla kraujospdis, padanja pulsas (Geen
ir Gange, 1983; Moore ir Baron, 1983). Net draugika auditorija gali taip
paveikti, kad sudtingos uduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeis-
ter, 1998). Jei js pirmj fortepijono koncert susirinks visi gimins, vargu
ar grosite geriau.
Kuo moni daugiau, tuo j poveikis stipresnis (Jackson ir Latan, 1981;
Knovvles, 1983). Kartais suadinimas ir gausios publikos dmesys kliudo netgi
tam, k puikiai mokame ir darome nesusimstydami: pavyzdiui, kalbjimui.
tampai pasiekus kratutin lyg, galima net uspringti. Mikiojantys mo-
ns prie didel auditorij mikioja stipriau nei kalbdami tik su vienu ar
dviem monmis (Mullen, 1986).
Bnant minioje taip pat suintensyvja teigiamos arba neigiamos reakcijos.
alia esantys draugiki mons yra netgi labiau mgstami, o nedraugiki -
labiau nemgstami (Schiffenbauer ir Schiavo, 1976; Storms ir Thomas, 1977).
Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979, 1980) atliko eksperimen-
tus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lanky-
tojais. Eksperiment metu padjjas turjo kartu su kitais dalyviais klausy-
tis humoristinio rao arba irti kino komedij. Kai visi sddavo glau-
diai, padjjui lengviau pavykdavo iprovokuoti juok ar plojimus. Kino
teatr direktoriai ir sporto aistruoliai ino (o mokslininkai t patvirtino), kad
gera sal" yra pilna sal (Aiello ir kiti, 1983; Worchel ir Brown, 1984).
8 skyr i us. GRUPS TAKA 309
Gal pastebjote, kad 35 student grup atrodo artimesn ir linksmesn 35
viet auditorijoje, o ne isibarsiusi 100 viet auditorijoje. Taip yra i dalies
todl, kad mes greiiau atkreipiame dmes kit moni juok ar plojimus
ir prie j prisijungiame, kai esame arti. Taiau, kaip pastebjo Gary Evansas
(1979), susigrdimas taip pat ir audrina. Jis tyr Masaiusetso universiteto 10
student grupes 20 pd ploio ir 30 pd ilgio arba 8 pd ploio ir 12 pd
ilgio patalpose. Palyginti su tais, kurie buvo didesnje patalpoje, susigrdu-
s i pulsas buvo danesnis, o kraujospdis auktesnis (tai rodo suadinim).
Atlikdami sudtingas uduotis jie dar daugiau klaid. Susigrdimo poveik
taip pat pastebjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987), tyr universi-
teto studentus Indijoje. Susigrdimas daro pana poveik kaip ir minia irov:
sustiprina suadinim, kuris palengvina dominuojani reakcij.
Kodl mus suadina kit moni buvimas?
Jei k nors mokate gerai, kit akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent per-
nelyg susijaudinsite ir susidrovsite). Tomis paiomis aplinkybmis veiks-
mas, kuris jums sunkiai sekasi, gali tapti nemanomu. Kodl kiti mons suke-
lia ms susijaudinim? Yra duomen, patvirtinani bent tris galimus veiks-
nius (Aiello ir Douthitt, 2001): tai - nuogstavimas dl vertinimo, dmesio
iblakymas ir kit moni buvimas.
Nuogstavimas dl vertinimo
Nickolas Cottrellas tar, kad stebtojai gali sukelti baim, ar jie mus verti-
na. Nordamas patikrinti, ar egzistuoja nuogstavimas dl vertinimo, Cot-
trellas su bendradarbiais (1968) urio stebtojams akis, tariamai rengdamiesi
suvokimo eksperimentui. Prieingai nei stebint auditorijai, vien tik moni
uritomis akimis buvimas nepagerino prastos reakcijos.
Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello ivad: dominuojanti reakcija la-
biausiai sustiprja tada, kai mons jauiasi vertinami. Vieno eksperimento
Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bgikai, pamat pievelje s-
dini moter, paspartindavo temp, taiau tik tada, jei ji bdavo j uos atsi-
sukusi veidu, o ne nugara (Worringham ir Messick, 1983).
Nuogstavimu dl vertinimo taip galima paaikinti,
kodl mons geriausiai uduot atlieka tarp pranaesni koleg (Seta,
1982);
kodl suadinimas atslgsta, kai tarp svarbi moni atsiranda ir toki,
kuri nuomon nra svarbi (Seta ir Seta, 1992);
kodl ypa priklausomus nuo aplinkini nuomons moni buvimas vei-
kia labiausiai (Gastorf ir kiti, 1980; Geen ir Gange, 1983);
kodl socialinio palengvinimo poveikis bna didiausias tada, kai kiti mo-
ns yra nepastami ir juos sunku stebti (Guerin ir Innes, 1982).
nuogstavimas dl vertinimo
(evaluation apprehension)
Rpinimasis, kaip esame
vertinami.
310 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Susidrovjimas, kai esame vertinami, taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus,
kuriuos geriausiai atliekame automatikai (Mullen ir Baumeister, 1987). Jei
drovs krepininkai, mesdami lemtingus baudos metimus, analizuoja savo
kno judesius, jie daniau nepataiko.
Dmesi o i bl akymas
Glennas Sandersas, Robertas Baronas ir Danny Moore (1978; Baron, 1986),
aikindami nuogstavim dl vertinimo, paeng dar toliau. Jie teig, kad,
domdamiesi, kaip sekasi kitiems grups nariams arba kaip reaguoja audito-
rija, mes iblakome savo dmes. tampa, atsirandanti tarp dmesio skyrimo
kitiems ir uduoiai, perkrauna ms painimo sistem ir sukelia susierzini-
m. Mes nebegalime susitelkti. tamp sukelia ne tik kito mogaus buvimas,
bet ir tokie dirgikliai, kaip ryki viesa (Sanders, 1981a, 1981b).
Ki t moni buvi mas
Taiau Zajoncas sitikins, kad suadinti gali ir kit moni buvimas, net jei
nenuogstaujama dl vertinimo ir ilaikomas dmesys. Prisiminkime, kad pa-
lengvinimo poveik jauia ir gyvnai. Tai pera mint, kad suadinimo me-
chanizmas yra gimtas ir bdingas didiajai gyvnijos daliai. (Gyvnai tik-
riausiai smoningai nesirpina tuo, kaip juos vertina kiti gyvnai.) Kalbant
apie mones, dauguma bgik spariau bga bdami drauge su kuo nors, net
jei tas mogus nevertina bgiko rezultat ir su juo nerungtyniauja.
Dabar pats laikas prisiminti ios teorijos tiksl. Kaip pastebjome 1 sky-
riuje, teorija - lyg mokslin stenograma: ji supaprastina ir apibendrina ste-
bjim vairov. Socialinio palengvinimo teorija daro tai skmingai. Tai pa-
prastas daugelio mokslini duomen apibendrinimo bdas. Teorija taip pat
padeda daryti aikias prognozes, kurios 1) leidia patvirtinti arba keisti te-
orij, 2) nurodo nauj tyrim krypt ir 3) silo praktinius taikymo bdus.
Socialinio palengvinimo teorija silo tokias pirmj dviej tip prognozes:
1) teorijos esm (kad kit moni buvimas suadina ir kad is socialinis su-
adinimas sustiprina dominuojani reakcij) buvo patvirtinta ir 2) teorija
galimai tyrim krypiai suteik nauj gyvenim.
Ar i teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik splioti. Kaip parodyta
8.2 paveiksle, daugelyje naujos statybos staig atskiri biurai perkelti di-
deles atviras erdves, perskirtas emomis pertvaromis. Ar dl to atsirads su-
vokimas, kad greta yra kiti mons, padeda sklandiau atlikti gerai imok-
tas uduotis, ar trukdo krybingai sprsti sudtingas problemas? Ar galite
sugalvoti kit ios teorijos taikymo praktikoje bd?
APIBENDRINIMAS
Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons?
Pagrindins socialins psichologijos problemos susijusios su kit moni buvimu. Pirmuosiuose
ios srities eksperimentuose buvo pastebta, kad uduotys atliekamos geriau, kai kas nors stebi
8 skyr i us. GRUPS TAKA 311
8.2 PAVEIKSLAS
Atviromis erdvmis
suprojektuotuose biuruose
mons dirba, greta dirbant
kitiems monms. Kaip tai
gali atsiliepti darbuotoj
efektyvumui?
altinis: nuotrauka gauta
i bendrovs Herman Miller
Inc.
arba jos atliekamos grupje. Kiti mokslininkai atkreip dmes, kad moni buvimas gali trukdyti
atlikti uduotis. Atsivelgs iuos duomenis Robertas Zajoncas pritaik visiems inom ekspe-
rimentins psichologijos princip: suadinimas palengvina dominuojani reakcij. Kadangi kit
moni buvimas kelia jaudul, faktas, kad esama stebtoj arba dirbama grupje, padeda atlikti
lengvas uduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias
(kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija).
t Buvimas minioje ar anktose erdvse panaiai suadina ir palengvina dominuojani reakcij
pasireikim.
Taiau kodl kit moni buvimas suadina? Eksperimentai pera ivad, kad suadinimas kyla
i dalies dl to, jog nuogstaujama dl vertinimo, o i dalies dl to, jog iblakomas dmesys -
kai dmes reikia padalinti ir kitiems, ir uduoiai, kyla tampa. Kiti eksperimentai, tarp j ir atlikti
su gyvnais, veria daryti ivad kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada, kai
nesijauti vertinamas ir niekas neblako dmesio.
Socialinis dykinjimas: ar bdami
grupje mons stengiasi maiau?
Ar traukdami virv komandoje, vienoje virvs pusje esantys atuoni mons trauks tokia j-
ga, kuri bt lygi atuoni pavieniui traukiani moni jg sumai? Jei ne, - kodl? Ir koki
asmenini pastang galime tiktis i dirbani grupje?
Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada, kai mons siekia asme-
nini tiksl ir kai j pastangas (mekers valo susukim rit, aritmetikos
udavini sprendim ir pan.) galima vertinti individualiai. ios situacijos
312 II dalis. SOCI ALI N TAKA
panaios prastas, su kokiomis susiduriame darbe, taiau ne tokias, kai
mons sutelkia pastangas, kad pasiekt bendr tiksl ir kai individualias
pastangas sudtinga vertinti. Tokios veiklos pavyzdys - komandinis virvs
traukimas. Kitas pavyzdys - organizuotas l rinkimas, kai gautos pajamos
u parduotus saldainius panaudojamos klass ivykai apmokti. Arba visos
klass vykdomas projektas, u kur visi gauna vienodus paymius. Ar atlie-
kant bendras uduotis - kai grups rezultatas priklauso nuo individuali pa-
stang - komandos dvasia didina produktyvum? Ar mrininkai kloja ply-
tas spariau dirbdami komandoje, ar pavieniui? Atsakyti iuos klausimus
pads laboratorinis imitavimas.
Daug rank maai dirba
Beveik prie imtmet prancz ininierius Maxas Ringelmannas (apie tai
rao Kravitz ir Martin, 1986) pastebjo, kad kolektyvins virv traukiani
moni pastangos prilygsta vos pusei asmenini pastang sumos. Tai prieta-
rauja prielaidai, kad vienybje - galyb" ir pera ivad, jog grupinis u-
duoi atlikimas maina asmenin suinteresuotum. O gal blogus rezultatus
nulm darbo koordinavimo trkumai? Gal traukdami virv mons dar trau-
kimo krypties ir laiko paklaidas? Masaiusetso universiteto mokslinink gru-
p, vadovaujama Alano Inghamo (1974), imoningai paalino i problem,
priversdami eksperimento dalyvius galvoti, kad virv traukia ir kiti, nors i
ties jie trauk vieni. Eksperimento dalyviams buvo uriamos akys, paski-
riama pirmoji pozicija (r. 8.3 pav. parodyt rengin) ir liepiama i vis j-
g traukti. inodami, kad traukia vieni, jie traukdavo 18 procent smarkiau
nei tada, kai manydavo, kad kartu su jais traukia du-penki jiems u nugaros
stovintys mons.
8.3 PAVEIKSLAS
Virvs traukimo prietaisas
Pirmoje pozicijoje stovintys
mons traukdavo virv
silpniau, kai manydavo, kad
u j esantys mons
traukia kartu.
altinis: Ingham, Levinger,
Graves ir Peckham, 1974.
Alano G. Inghamo
nuotrauka.
8 skyr i us. GRUPS TAKA 313
Mokslininkai Bibbas Latan, Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkin-
sas (1979; Harkins ir kiti, 1980) iekojo ir kit bd tirti iam reikiniui,
kur jie pavadino socialiniu dykinjimu. Jie pastebjo, kad garss ei mo-
ni ksniai ar plojimai buvo tredaliu silpnesni, nei sukelti vieno mogaus.
Taiau kaip ir traukiant virv, grupinis triukmas yra ne toks efektyvus. Tad
Latan ir jo bendradarbiai, sekdami Inghamo pavyzdiu, Ohajo valstijos uni-
versitete atliko eksperiment, kurio metu privert eksperimento dalyvius pa-
tikti, kad jie aukia ir ploja ne vieni.
eiems eksperimento dalyviams buvo uriamos akys, jie susodinami ratu
ir duodamos usidti ausins, per kurias sklisdavo toks kurtinantis aukian-
i ar plojani moni triukmas, kad jie negirddavo savo ksm ar plo-
jim, juo labiau kit moni. Per skirtingus bandymus jiems bdavo liepia-
ma aukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. Tie, kuriems apie eksperi-
ment buvo papasakota, spjo, kad dalyviai auks garsiau, darydami tai kar-
tu su kitais, nes maiau varsi. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasirei-
k socialinio dykinjimo efektas: kai eksperimento dalyviai man, kad kiti
penki taip pat aukia arba ploja, jie sukeldavo tredaliu silpnesn triukm
nei tada, kai tikjo, jog tai daro vieni. Socialinis dykinjimas pasireikdavo
netgi tada, kai eksperimente dalyvaudavo mokykl sporto komand aistruo-
li vadovs, kurios bdavo tikinamos, kad j ksniai - pavieniui arba su
grupe - palaiko komand (Hardy ir Latan, 1986).
domu tai, kad tie, kurie plojo ir pavieniui, ir su grupe, nelaik savs dy-
kintojais; jie man, kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. Panaiai nu-
tinka, kai studentai vykdo grupinius projektus, u kuriuos vertinami bendrai.
Williamsas teigia, kad visi pripasta, jog tokiais atvejais atsipalaiduojama,
taiau n vienas nesutinka, kad atsipalaiduoja btent jis.
Politologas Johnas Sweeney (1973), tiriantis socialinio dykinjimo pa-
sekmes politikoje, reikin stebjo atlikdamas eksperiment Teksaso uni-
versitete. Studentai energingiau myn dviraio treniruoklio pedalus (matuo-
jant j pagaminam elektros energij), kai inojo, jog yra asmenikai stebi-
mi, o ne tada, kai man, kad j rezultatas sumuojamas kartu su kit ekspe-
rimento dalyvi rezultatais. Bdami grupje, mons susigundydavo tapti tra-
nais ir pasinaudoti grups pastangomis.
I io ir dar 160 kit tyrim (Karau ir Williams, 1993 ir 8.4 pav.) mato-
me, kaip ikreipiama viena socialin palengvinim slygojani psichologi-
ni j g- nuogstavimas dl vertinimo. Socialinio dykinjimo eksperiment
dalyviai buvo sitikin, kad yra vertinami tik tada, kai veikia vieni. Bnant
grupje (traukiant virv, aukiant ir t. t.), rpestis dl vertinimo sumada-
vo. Kai mons neturi atsiskaityti asmenikai ir negali vertinti savo pastan-
g, atsakomyb itirpsta tarp vis grups nari (Harkins ir Jackson, 1985;
Kerr ir Bruun, 1981). Ir prieingai, socialinio palengvinimo eksperimentuo-
se vertinimo tikimyb buvo didesn. Atsidr dmesio centre, mons s-
moningai stebi savo elges (Mullen ir Baumeister, 1987). Tad principas - kai
socialinis dykinjimas
(soiai loafing)
Polinkis maiau stengtis,
kai visi suvienija savo pastangas
siekdami bendro tikslo, nei tada,
kai pastangos vertinamos
individualiai.
tranas
(free rider)
mogus, gaunantis naudos
i grups, taiau maai
duodantis jai.
314 II dalis. SOCI ALI N TAKA
8.4 PAVEIKSLAS
Grupei didjant,
pastangos maja
Statistikai apdorojus 49
tyrim, kuriuose dalyvavo per
4000 dalyvi, duomenis
paaikjo, kad grupei didjant,
pastangos maja (dykinja-
ma). Diagramoje takais
paymti jungtiniai i tyrim
duomenys.
altinis: VVilliams, Jackson ir
Karau, i n Soiai Dilemmas:
Perspectives on Individuals
and Groups, red. D. A.
Schroeder, 1992. Praeger
Publishers, leidimo duome-
nys: Publishing Group, Inc.,
VVestport, CT.
o
D)
C
B
00
(D
Q_
(/>
O
~o
g
>
TD
C
100
95
90
85
80
75
70
0 1 10
Grups dydis
15 16
mus stebi, rpestis dl vertinimo sustiprja ir pasireikia socialinio paleng-
vinimo fenomenas - ilieka. Kai inykstame minioje, nuogstavimas dl ver-
tinimo sumaja ir pasireikia socialinis dykinjimas (r. 8.5 pav.).
Vienas i bd suadinti suinteresuotum - padaryti taip, kad bt gali-
ma pamatuoti kiekvieno asmenin indl. Kai kurie futbolo treneriai tai daro
filmuodami ir vertindami kiekvien aidj. Ir grupje, ir pavieniui mons
stengiasi labiau, kai galima vertinti kiekvieno j pastangas: universiteto plau-
kikai per estafets plaukim pasiekia geresni rezultat, jei kas nors stebi ir
skelbia j asmeninius laimjimus (Williams ir kiti, 1989).
Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime
Kaip plaiai paplits socialinis dykinjimas? Laboratorijoje is reikinys pa-
stebimas ne tik tada, kai mons tempia virv, mina dvirat, aukia ar ploja,
bet ir kai pumpuoja vanden ar or, vertina eilraius ar straipsnius, kuria
idjas, spausdina ar stebi signalus. Ar galima iuos rezultatus apibendrinti ir
pritaikyti keliant darbinink darbo produktyvum?
Nedidelio eksperimento metu buvo pastebta, kad prie konvejerio dirban-
tys darbininkai pagamino 16 procent daugiau gamini, kai buvo vertina-
mas kiekvieno asmeninis idirbis, nors jie inojo, kad tai neturs takos u-
mokesiui (Faulkner ir Williams, 1996). Pagalvokite: agurk konserv fab-
rike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydio
agurko pusel ir dti j stiklain. Deja, darbininkams kyla pagunda dti
bet kokio dydio pusel, nes j darbo rezultat nemanoma nustatyti (stik-
lainiai, prie pasiekdami kokybs kontrols skyri, patenka bendr surink-
tuv). Williamsas, Harkinsas ir Latan (1981) rao, j og remiantis socialinio
dykinjimo moksliniais tyrimais, rekomenduojama individuali gamyb pa-
daryti pastebim", ir kelia klausim: kiek agurk darbininkas galt sud-
ti, jei j am bt mokama tik u teisingai atlikt darb?"
8 skyr i us. GRUPS TAKA 315
Asmenins
pastangos
vertinamos
pastangos
sumuojamos
ir NEVERTINAMOS
pavieniui
n
Socialinis
Nuogstaujama | palengvinimas
dl vertinimo
Suadinimas
Nenuogstaujama
dl vertinimo
Socialinis
dykinjimas
8.5 PAVEIKSLAS
Socialinis palengvinimas
ar socialinis dykinjimas?
Kai moni nemanoma
vertinti arba jie neprivalo
atsiskaityti, dykinjimo
tikimyb didja. Plaukimo
varybose vertinamas
kiekvieno plaukiko gebji-
mas nugalti. Virvs
traukimo varybose n
vienas komandos narys
nra atsakingas asmenikai,
tad atsipalaiduoti arba
dykinti gali kas nori.
Mokslininkai rado socialinio dykinjimo fakt vairiose tautose ir kra-
tuose, ypa - vertindami ems kio gamybos rezultatus buvusiose komu-
nistinse alyse. Komunizmo krimo Rusijoje metais kolkieiai vien die-
n dirbdavo viename lauke, kit - kitame ir buvo maai atsakingi u kur
nors konkret darb. Jie turjo ir maus sklypus asmeniniam naudojimui. Po
vienos analizs paaikjo, kad ie sklypai tesudar vien procent visos dir-
bamos ems, taiau i j buvo gaunama 27 procentai viso soviet ems
kio derliaus (H. Smith, 1976). Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai te-
sudar 13 procent visos dirbamos ems, taiau i j buvo gaunamas tre-
dalis derliaus (Spivak, 1979). Kai Kinija leido kininkams pardavinti maisto
produktus, atlikdavusius atidavus prievoles valstybei, maisto pramons re-
zultatai per metus pagerjo 8 procentais - 2,5 karto daugiau nei per ankstes-
nius 26 metus (Church, 1986).
O kaipgi kolektyvistins kultros, nesuvarytos komunistinio reimo? La-
tan ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti, 1985) pakartojo triukmo sukli-
mo eksperimentus Japonijoje, Tailande, Taivane, Indijoje ir Malaizijoje. Ir
k gi jie pastebjo? iose alyse socialinis dykinjimas taip pat buvo aki-
vaizdus. Septyniolika vliau atlikt tyrim Azijoje patvirtino, kad kolekty-
vistinse kultrose socialinio dykinjimo maiau nei individualistinse (Ka-
rau ir Williams, 1993; Kugihara, 1999). Kaip pastebjome 2 skyriuje, ko-
lektyvistinse kultrose yra didelis lojalumas eimai ir darbo grupms. Be
to, moter (kaip aikinome 5 skyriuje) individualizmas maesnis nei vyr ir
dl to jos maiau socialiai dykinja.
iaurs Amerikoje darbininkai, nemokantys profsjungos ar profesini
asociacij nario mokesio arba savanorikai nedirbantys ioms organizaci-
joms, vis tiek yra patenkinti i i organizacij gaunama nauda. Kaip ir vi-
suomenins televizijos irovai, neaukojantys pinig savo irimai stoiai
per auk rinkimo kampanij. ia galima velgti dar vien socialinio dyki-
njimo prieast. Kai atpildas paskirstomas po lygiai, neatsivelgiant as-
316 II dalis. SOCI ALI N TAKA
menin indl, didiausi naud gauna grups tranas. Taigi mons suintere-
suoti atsipalaiduoti, kai nra stebimos j asmenins pastangos. Tad tranams
palankios situacijos, vieno lyderio odiais tariant, gali tapti rojumi para-
zitams".
Taiau, be abejons, kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti.
Kartais tikslas bna toks patrauklus, o kiekvieno maksimalios pastangos
tokios svarbios, kad komandos dvasia padeda ilaikyti reikiam tamp arba
j suintensyvina. Ar per olimpin irklavimo regat atuonviets valties ir-
kluotojai stengiasi maiau nei vienviets ar dviviets valties irkluotojai?
Faktai rodo, jog ne. Grupje dykinjama maiau, kai uduotis yra sud-
tinga, patraukli arba udeganti (Karau ir Williams, 1993). Atliekant sud-
tingas uduotis gali atrodyti, kad pastangos tam btinos (Harkins ir Petty,
1982; Kerr, 1983; Kerr ir Bruun, 1983). Kai kitus grups narius laikome ne-
patikimais arba nepajgiais tinkamai prisidti, dirbame atkakliau (Plaks ir
Higgins, 2000; Williams ir Karau, 1991). Papildomas grups paskatinimas
arba reikalavimas siekti tam tikr standart taip pat stiprina kolektyvines pa-
stangas (Harkins ir Szymanski, 1989; Shepperd ir Wright, 1989). Kai gru-
ps nariai tiki, kad labai stengdamiesi pasieks rezultat, u kuriuos bus at-
lyginta, temptai dirba visi (Shepperd ir Taylor, 1999).
Grups nariai maiau dykinja ir tada, kai jauiasi es draugai arba tapa-
tina save su grupe, o ne su paalieiais (Davis ir Greenlees, 1992; Karau ir
Williams, 1997; Worchel ir kiti, 1998). Net jei tik tikimasi, kad teks su kakuo
vl bendrauti, atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom
ir kiti, 2001). Jei kursin darb atliekate kartu su kolegomis, kuriuos teks da-
nai matyti, yra tikimyb, kad jausits labiau suinteresuoti nei tuo atveju, jei
su jais niekada daugiau nesimatytumte. Latan rao, kad Izraelio kibucuose
uauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose kiuose (Leon, 1969).
Sutelktumas suintensyvina pastangas. Tad ar orientuotose grupes kultrose
socialiai dykinjama maiau?
Kai kurie i i duomen sutampa su kasdieni darbo grupi tyrim rezul-
tatais. Kai grupms ikeliami sudtingi tikslai, kai joms atlyginama u grups
skm ir kai vyrauja sipareigojimo komandai dvasia, visi dirba temptai (Hack-
man, 1986). Jei grups maos ir sukomplektuotos i vienodos kompetencijos
moni, jie taip pat gali savo indl laikyti svarbiu (Comer, 1995). Nors so-
cialinis dykinjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmenins atsakomybs yra
prastas reikinys, daug rank ne visuomet maai dirba.
APIBENDRINIMAS
Socialinis dykinjimas:
ar bdami grupje mons stengiasi maiau?
Tirdami socialin palengvinim mokslininkai analizuoja, kaip atliekamos uduotys, kai vertinama
individualiai. Taiau mons danai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebda-
mi atsakingi asmenikai.
8 skyr i us. GRUPS TAKA 317
Atlikdami tokias sumuojamas uduotis", grupi nariai dirba ne taip temptai. ie duomenys su-
tampa su kasdienmis situacijomis, kai bendra atsakomyb kelia pagund pataupyti jgas gru-
ps sskaita.
Taiau grups nariai gali stengtis labiau, jei siekiama svarbaus tikslo, galimas atlygis reikmin-
gas ir vyrauja stipri komandos dvasia.
Nuasmeninimas: kada bdami grupje
mons netenka savojo A?
Grupje mogus gali netekti savimons. Di to prarandamas individualumas ir santrumas.
Kas sukelia tok nuasmeninim?
2003 met baland, sekdami paskui amerikiei karius, engianius Irako
miestus, nevaromai siautjo plikautojai, itrk i akylos Saddamo Hus-
seino policijos kontrols. Ligonins neteko lov, Nacionalin biblioteka pra-
rado deimtis tkstani senovini rankrai ir pavirto smilkstaniais griu-
vsiais. Universitetai neteko kompiuteri, kdi ir net elektros lempui.
Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kri-
ni, - daugumos j nebuvo spta iimti i ekspozicijos ir patalpinti saugyk-
lose (Burns, 2003a, 2003b; Lawler, 2003c; Polk ir Schuster, 2005). Nuo t
laik, kai ispan konkistadorai nusiaub actekus ir inkus, nebuvo prarasta
tiek daug per tok trump laik", - ra urnalas Science (Lawler, 2003a).
Jie atvykdavo gaujomis: siverdavo 50 moni grup, pasitraukdavo, tada
plsteldavo kita", - pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler, 2003b).
Tokie praneimai vert likus pasaul stebtis: kas nutiko plikautoj mora-
ls jausmui? Kokios tokio elgesio prieastys? Kodl nebuvo to tiktasi?
Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni
Kaip matme ankstesniuose poskyriuose, socialinio palengvinimo eksperi-
mentai rodo, kad grup gali veikti kaip dirgiklis ir ilaisvinti nuo atsakomy-
bs. Suadinimui susijungus su sumajusia atsakomybe ir susilpnjus pras-
tiems suvarymams, gali vykti stulbinami dalykai. mons gali atlikti vai-
riausius veiksmus - nuo neymaus suvarymo sumajimo (mtyti maist
valgykloje, piktai aukti ant teisjo, klykti per roko koncert) iki impulsy-
vaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo, orgij, vagysi) ar destruktyvaus
socialinio sprogimo (policijos brutalumo, mait, liniavim).
Tokius nevaromus poelgius sieja tai, kad visus juos iprovokuoja gru-
ps galia. Grups gali sujaudrinti, sukelti pojt, jog susidrme su kakuo
u mus galingesniu. Sunku sivaizduoti vien roko aistruol, kartligikai kly-
kiant per roko koncert, vien Oklahomos universiteto student, raginant
k nors nusiudyti, ar netgi vien policinink, muant negalint apsiginti vai-
ruotoj. Tam tikrose situacijose bdami grupje mons lengvai pamirta
318 II dalis. SOCI ALI N TAKA
nuasmeninimas
(deindividualization)
Savimons ir nuogstavimo
dl vertinimo praradimas; tai
vyksta esant grupje ir patekus
situacijas, skatinanias paklusti
grups normoms - nesvarbu,
geroms ar blogoms.
Gauja yra kn bendrija,
laisva valia atsisakanti sveiko
proto."
Ralph Waldo Emerson,
Compensation
(Kompensacija"),
Essays, First Series, 1841
prastas normas, praranda tapatumo pojt, paklsta grups ar minios nor-
moms - kitaip tariant, tampa, kaip pavadino Leonas Festingeris, Albertas
Pepitone ir Theodore Newcombas (1952), nuasmenintais. Kokios aplinky-
bs sukelia i psichologin bsen?
Gr ups dydi s
Grup ne tik veikia savo narius, bet ir gali juos pakeisti neatpastamai. Pa-
sipiktins krepinio aistruolis pasislepia nepatenkintj minioje. Liniuoto-
j gauja leidia tiktis, kad jos nariai nebus persekiojami juridikai; liniuo-
tojai tai suvokia kaip grupin veiksm. Plikautojai, gaujoje tap beveidiais,
gali laisvai plikauti. Ianalizavs 21 atvej, kai minia stebjo mog, gra-
sinant nuokti nuo pastato ar tilto, Leonas Mannas (1981) padar ivad
kad mons paprastai nesiima provokacij dien arba nebdami minioje. Ta-
iau jei didel minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimikiems, tai bda-
vo pretekstas provokacijoms ir priekabms.
Brianas Mullenas (1986) aprao pana lino gauj poveik: juo didesn
gauja, juo daugiau jos nari praranda savj A ir ima elgtis vrikai, pa-
vyzdiui, deginti, kankinti ar kitaip aloti auk. Kiekviename i pavyzdi,
pradedant sporto aistruoli miniomis ir baigiant liniuotoj gaujomis, bai-
m, k pagalvos kiti, inyksta. Kadangi visi taip daro", kiekvienas savo po-
elg gali teisinti situaciniu, o ne individualiu sprendimu.
Fizinis anoni mi kumas
Ar galime tvirtinti, kad minios poveikis stiprina anonimikum? Ne, nega-
lime. Taiau norint sitikinti, ar anonimikumas i ties susilpnina savikontro-
l, galima atlikti eksperimentus. Zimbardo (1970, 2002) tokio eksperimento
idj pasil j o studentai, kuriems kilo klausimas, kaip geri vaikinai Willia-
mo Goldingo romane Musi valdovas" staiga tampa pabaisomis, vien isi-
da veidus. Nordamas paeksperimentuoti su itokiu anonimikumu, Zim-
bardo apreng Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gob-
tuvais, primenaniais Kukluksklano aprang (r. 8.6 pav.). Papraytos skirti
moteriai elektros ok, jos dvigubai ilgiau laik mygtuk nuspaust, nei tos,
kuri veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korte-
les su pavardmis.
Pana anonimikum kuria internetas. Milijonai moni, kuriems siau-
b kl gauj siautjimai Bagdade, tomis paiomis dienomis piratavo sira-
indami muzikos krinius. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia
baimintis bti suiuptam, sirayti kieno nors autorin nuosavyb savo kom-
piuter, po to MP3 grotuv tiesiog neatrod labai amoralu. Buvo pasteb-
ta, kad interneto pokalbi ir naujien svetaini teikiamas anonimikumas taip
pat skatina prieikesn, labiau kartakoik" elges nei tada, kai pokal-
biai vyksta akis ak (Douglas ir McGarty, 2001).
8 skyr i us. GRUPS TAKA 319
8.6 PAVEIKSLAS
Nevardytos moterys
bejgms aukoms daniau
skirdavo stipresn elektros
ok nei tos, kurias buvo
galima atpainti.
Nordami patikrinti, kaip tai pasireikia gatvse, Patricia Ellison ir Joh-
nas Governas su bendradarbiais (1995) papra, kad tais atvejais, kai i pas-
kos vaiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturi rat, vairuo-
toja sustot degant raudonam viesoforo signalui ir delst 12 sekundi. Lau-
kiant buvo raomas upakalyje stovinio automobilio garsinis signalas (vel-
niai agresyvus veiksmas). Automobili su nenuleistu virumi ir keturiais va-
romaisiais ratais vairuotojai jautsi palyginti anonimiki, praddavo signali-
zuoti tredaliu greiiau, du kartus daniau ir tai trukdavo beveik du kartus
ilgiau, palyginti su tais, kuri automobili virus buvo atviras.
Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslinink grup iradingai pade-
monstravo, kaip mones veikia buvimas grupje ir anonimikumas. Vis
ventj dienos ivakarse jie stebjo 1352 Sietlo vaikus, lankanius kai-
myn namus ir praanius saldaini. Kai vaikai lankydavosi viename i 27
nam po vien arba su grupe, tyrjas juos sutikdavo iltai, pakviesdavo vidun,
pasilydavo isirinkti vien saldain ir ieidavo i kambario. Pasislp ste-
btojai ufiksavo, kad bdami grupje, vaikai dvigubai daniau paimdavo
dar vien saldain, palyginti su pavieniui atjusiais. Taip pat ir tie, kurie i-
likdavo anonimiki, dvigubai daniau perengdavo padorumo ribas, palyginti
su tais vaikais, kuri bdavo papraoma pasakyti savo vard, pavard ir kur
jie gyvena. Kaip parodyta 8.7 paveiksle, keiiantis situacijai stipriai keitsi
ir padorumo rib perengimo laipsnis. Kai vaikai, susiliej su grupe, praras-
davo savo individualum ir pasijusdavo anonimiki, dauguma j pasiimda-
vo dar vien saldain.
ie eksperimentai privert pagalvoti, kaip veikia uniform dvjimas. Ruo-
damiesi miui, kai kuri gentini kultr kariai (kaip ir kai kurie fanatiki
sportini komand aistruoliai) nuasmenina save, nusidaydami knus bei vei-
dus ir usiddami kaukes. Po mio vienose kultrose lik prieai udomi,
320 II dalis. SOCI ALI N TAKA
8.7 PAVEIKSLAS
Vaikai daniau perengdavo
padorumo ribas paimdami
dar vien saldain Vis
ventj dienos ivakarse,
kai bdavo grupje,
kai jausdavosi anonimiki,
o ypa - kai tapdavo
nuasmeninti bdami grupje
ir anonimiki.
altinis: Diener ir kiti, 1976.
Pavieniui Grupje
kankinami arba sukapojami, kitose kultrose - imami kaip karo belaisviai. Ro-
bertas Watsonas (1973) labai atidiai atliko antropologinius tyrimus ir pada-
r ivad, kad kultrose, kuri kariai nuasmeninami, iauriai susidorojama su
prieais. Andrew Silke (2003) ityr, kad 206 i 500 smurto ipuoli iaurs
Airijoje vykd kaukmis, gobtuvais ar kitaip usimaskav upuolikai. Paly-
ginti su neusimaskavusiais upuolikais, anonimikieji sukl rimtesnius su-
alojimus ir vykd daugiau upuolim ir vandalizmo akt.
Ar iorinis anonimikumas visada ilaisvina ms blogiausias savybes?
Laimei, ne. Visose iose situacijose mons reagavo aikius asocialius enk-
lus. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia, kad panaus
kukluksklanink apdaras, kur dvjo Zimbardo eksperiment dalyvs, ga-
ljo skatinti prieikum. Dordijos universitete atliktuose eksperimentuo-
se moterys, prie nusprsdamos, kok elektros ok sukelti kitam mogui,
apsivilko medicinos sesers uniformomis. Vliau, kai nusiseg korteles su pa-
vardmis ir tapo anonimikos, sukeldamos elektros ok jos elgsi ne taip
agresyviai kaip tada, kai buvo inomos j pavards ir pabrta asmens tapa-
tyb. Ianalizav 60 nuasmeninimo tyrim, Tomas Postmesas ir Russellas
Spearsas (1998; Reicher ir kiti, 1995) padar ivad, kad anonimikumas
maina savivok, skatina tapatinimsi su grupe, reagavim iorinius
situacijos enklus, kurie gali bti ir neigiami (kukluksklano uniformos), ir
teigiami (medicinos seser uniformos).
Suadi nant i ir dmes blakanti vei kl a
Danai prie dideli grupi agresijos protrkius atsitinka kas nors nereikmin-
ga, kas atkreipia dmes ir suerzina. kaujantis, skanduojantis, plojantis ar
okantis moni brys jaudrina ir susilpnina savimon. Vienas Munist kulto
pasekjas prisimena, kaip nuasmeninaniai paveik skandavimas io-io":
Visi broliai ir seserys susi ki bo r ankomi s ir m vis i nt ensyvi au skanduot i , i o-
i o- i o, I O- I O- I O! JE! JE! PAU!!! is vei ksmas pri vert mus pasijusti
Atpastami
Anonimiki
8 skyrius. GRUPS TAKA 321
grupe, tarsi kakokiu keistu bdu mes visi kartu btume patyr kak svarbaus.
io-io energija mane ir igsdino, ir suteik jaukumo, nes iame skandavime
buvo kakas, kas veik atpalaiduojamai, teik energijos ir kartu t energij
ilaisvino (Zimbardo ir kiti, 1977, p. 186).
Edo Dienerio (1976, 1979) eksperimentai parod, kad tokie veiksmai, kaip
akmen mtymas ar dainavimas draugje, gali tapti pretekstu pasijusti ne-
varomam. Veikiant impulsyviai ir stebint, ar kiti daro t pat, kyla malonu-
mas, kuris pats save sustiprina. Kai matome, kad kiti elgiasi taip, kaip mes,
manome, jog ir jie jauia t pat, ir ms pai emocijos taip pat stiprja
(Orive, 1984). Be to, impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dmes. auk-
dami ant teisjo negalvojame apie asmenines vertybes, o reaguojame tik
susiklosiusi situacij. Vliau, kai stabtelime pagalvoti, k padarme ar pa-
sakme, kartais pajuntame grauat. Kartais. O kartais iekome nuasmeni-
nanios kolektyvins patirties, oki, maldos, grupini susidrim, kad ga-
ltume mgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojiu.
Dalyvaudami pamaldose,
vykstaniose gotikinje
katedroje, jauiams panar-
dinti vientisoje udaroje
visatoje ir besimeldianij
bryje prarandame diig
savs pojt."
Yi-Fu Tuan, 1982
Savimons susilpnjimas
Savimon silpninanti grups patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poel-
gius. Edo Dienerio (1980), Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso
(1980, 1989) atlikti eksperimentai rodo, kad prarad savimon, nuasmeninti
mons maiau varosi, maiau save kontroliuoja ir labiau link veikti bei
reaguoti situacij negalvodami apie savo vertybes. ie duomenys papildo
3 skyriuje aptartus savimons eksperimentus ir patvirtina j ivadas.
Savimon yra nuasmeninimo prieyb. Stiprios savimons mons bdami
prie veidrod ar televizijos kamer labiau save kontroliuoja ir j elgesys
aikiau ireikia j nuostatas. Prie veidrod ragaudami vairi ri srius,
jie suvalgo maiau riebaus srio (Sentyrz ir Bushman, 1998).
Stipri savimon turintys mons taip pat bna maiau link apgaudinti
(Beaman ir kiti, 1979; Diener ir Wallbom, 1976). Maiau apgaudinja ir tie,
kurie jauiasi es iskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti, 1982). Susi-
vokusi ar laikinai priverst taip jaustis moni odiai, pasakyti vliau, da-
niau sutampa su veiksmais, ikilus panaioms aplinkybms.
iuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdieni situacij. Tokios sa-
vimon silpninanios aplinkybs, kaip alkoholio vartojimas, veikia nuasme-
ninaniai (Hull ir kiti, 1983). O nuasmeninimo galimyb maja esant savi-
mon skatinanioms aplinkybms: atsidrus prie veidrod ar televizijos ka-
mer, maame miestelyje, esant rykiam apvietimui, segint dideles korte-
les su pavardmis, kai vyrauja dmesio neblakanti tyla, kai dvimi saviti
rbai ir gyvenama privaiuose namuose (Ickes ir kiti, 1978). Kai paauglys
ruoiasi vakarl, tvai galt jam patarti: Linksminkis, bet neumirk, kas
esi". Kitaip tariant, diaukis bdamas tarp moni, taiau neprarask savs;
isaugok savo tapatyb; netapk nuasmenintu.
322 II dalis. SOCI ALI N TAKA
grups poliarizacija
(group polarization)
Grups galia sustiprinti prie tai
buvusias jos nari nuomones;
nari nuomoni supanajimas,
o ne isiskyrimas.
APIBENDRINIMAS
Nuasmeninimas: kada bdami grupje
mons netenka savojo A?
Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis suadinimas ir pasidalijama atsakomybe, mons
gali pamirti prastus vartus ir prarasti savo individualyb.
Tokia deindividualizacija, arba nuasmeninimas, ypa tiktina tada, kai, bdami minioje, dvda-
mi maskuojanius drabuius ar kostiumus, susijaudin ir isiblak mons pasijunta anonimiki.
Dl to silpsta savimon bei savikontrol ir stiprja reakcija nauj situacij, nesvarbu, teigiam ar
neigiam
Nuasmeninimas reikiasi silpniau, jei stipri mogaus savimon.
Grups poliarizacija:
ar grups sustiprina ms nuomon?
Konfliktai danai siplieskia, kai mons abiejose pusse kalba tik su panaiai mstaniais. Ar
kontaktai su bendraminiais sustiprina iankstines nuostatas? Jei taip, kodl?
Kok poveik - ger ar blog - daniau daro tarpusavio sveika grupje? Po-
licijos brutalumas ir gauj smurtas byloja apie destruktyv grupi poveik.
Taiau paramos grupi lyderiai, vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie
grupi naud, socialini bei religini judjim lyderiai ragina savo narius
stiprinti savo tapatum, bendraujant su panaiai mstaniais monmis.
Ma grupi tyrimai padjo isiaikinti gero ir blogo grups poveikio prie-
astis: danai grupje vykstanios diskusijos sustiprina pradin jos nari po-
link. Grups poliarizacijos tyrimas iliustruoja, kaip domus atradimas pa-
skatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas ivadas, kurias vliau pa-
keiia teisingesns ivados. Tai yra vienas i mokslini detektyv, apie kur
galiu kalbti kaip tiesioginis liudininkas, nes buvau vienas i j o dalyvi.
Polinkio rizik" atvejis
Pirmoji mokslin studija, apibendrinusi per 300 tyrim, buvo tuometinio Ma-
saiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) ma-
gistro darbas. Ruodamas j i pramons vadybos srities, Stoneris patikrino
visuotinai paplitus sitikinim, kad grupse mons bna atsargesni nei pa-
vieniui. Jis pateik problemines uduotis, kurias atlikdami eksperimento da-
lyviai privaljo patarti menamiems veikjams, kiek jie turt rizikuoti. si-
vaizduokite, jog esate io eksperimento dalyvis. K js patartumte tokioje
situacijoje:
Hel ena yra raytoja, kuri, kaip teigiama, yra talentinga, taiau iki iol pragyveni-
mui usidirba raydama pigius nuotyki romanus. Neseni ai jai kilo mintis parayti
ger roman. Jei Helena j parayt ir romanas bt palankiai sutiktas, ji s reik-
8 skyrius. GRUPS TAKA 323
mingai paveikt literatrin gyvenim ir stipriai prisidt prie jos karjeros. Antra
vertus, jei Helenai nepavykt gyvendinti savo sumanymo arba romanas patirt
neskm, ji bt veltui ivaisiusi daug laiko ir energijos.
sivaizduokite, kad Helenai duodate patarim. Nurodykite maiausi tikimyb,
kuri js laikytumte priimtina, kad Helena pamgint rayti roman.
Helena turt pamginti rayti roman, jei tikimyb, kad jis sulauks pasiseki-
mo, yra ne maesn kaip
1 i 10 7 i 10
2 i 10 8 i 10
3 i 10 9 i 10
4 i 10 10 i 10 (Pastarj nurodykite tuo atveju, jei manote,
5 i 10 kad Helena turt rayti roman tik bdama
6 i 10 visikai tikra, jog jis bus geras.)
Kai tai nusprsite, pamginkite spti, k patart ios knygos vidutinis" skai-
tytojas.
Atsak dvylika panai klausim, penki ar daugiau eksperimento daly-
vi juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendr sprendim. Kaip
manote, kokie, palyginti su individualiais, buvo grups sprendimai? Ar da-
lyviai grupje labiau rizikuodavo, ar laiksi atsargiau, ar nekeit savo nuo-
mons?
Vis nuostabai, grupi sprendimai daniausiai bdavo rizikingesni. is
polinkio rizikuoti reikinys" iprovokavo aib grupins rizikos tyrim, ku-
rie parod, kad rizik skatina ne tik grups vieningumas - po trumpos dis-
kusijos dalyviai, priimdami sprendim individualiai, taip pat pakeiia savo
nuomon. Dar daugiau, mokslininkai skmingai pakartojo Stonerio rezulta-
tus, eksperimentuodami su vairaus amiaus, skirting profesij ir vairi tau-
tybi monmis.
Per aptarim nuomons suartdavo. Taiau domu tai, kad grup sutarda-
vo dl maesnio (rizikingesnio) skaiiaus nei siek nari nuomoni pradinis
vidurkis. Tai buvo domi msl. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo
link buvo netiktas, ir ne i karto paaikinamas. Kaip tai vyksta? Ir kaip tai
paplit? Ar teismo prisiekusij, verslo komitet ir karini organizacij dis-
kusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaikina, kodl 16-os, 17-os met
amiaus paaugliai, vairuodami automobil ir vedami du keleivius, vaiuoja
dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti, 2000)?
Po keleri tyrim met pastebjome, kad polinkis rizik pasireikia ne
visada. Galjome parayti dilem uduotis, kurias sprsdami mons tapda-
vo atsargesni. Vienoje toki dilem buvo pasakojama apie jaun vedus vy-
r (pavadinkime j Roderiu), turint du mokyklinio amiaus vaikus ir u-
tikrint, taiau prastai apmokam darb. Roderiui pakanka pinig btiniau-
sioms reikmms, taiau jis negali mgautis prabanga. J pasiekia informaci-
ja, kad vienos kuklios bendrovs akcij vert netrukus gali patrigubti, jei
jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas, arba labai sumati, jei io
produkto nepavyks parduoti. Roderis neturi joki santaup. Nordamas in-
324 II dalis. SOCI ALI N TAKA
ra
3
I +
D
O
Z
co
i
s
K/ D
0)
CL
A grup
B grup
Prie Po
diskusij diskusijos
8.8 PAVEIKSLAS
Grups poliarizacija
Grups poliarizacijos
hipotez teigia, kad
diskusija sustiprina nuostat,
kuriai pritaria grups nariai.
vestuoti ios bendrovs akcijas, jis svarsto, ar parduoti savo gyvybs drau-
dimo polis.
Ar velgiate bendr princip, kuris leist prognozuoti rizikingesn pata-
rim, aptarus Helen situacij, ir atsargesn - aptarus Roderio situacij? Jei
esate tokie, kaip dauguma, net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti
nei Roderiui. Pasirodo, yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio
nusistatymo. Grups, diskutavusios apie Roderio dilem, dar maiau rizi-
kavo negu iki diskusijos.
Ar grups sustiprina nuomones?
Suprat, kad grup ne visada skatina rizikuoti, nusprendme, kad diskusijos
grupje turi tendencij sustiprinti pradinius jos nari poirius. Tai leido
mokslininkams pasilyti reikin, kur pranczai Serge Moscovici ir Ma-
risa Zavalloni (1969) pavadino grups poliarizacija, apibendrinti taip: dis-
kusija daniausiai sustiprina vidutin grups nari polink.
Gr ups pol i ari zaci j os eksperi ment ai
is naujas poiris diskusij grupje poveik paskatino patyrinti, kokioms
nuostatoms grups dauguma pritaria arba prieinasi. Ar j aptarimas sustip-
rins pradines paskir asmen nuomones, kaip nutinka svarstant problemi-
nius klausimus? Ar grupje ne tik mgstantys rizikuoti sprs rizikingiau, bet
ir netolerantikieji taps atsainesniais, o dosnieji - labiau filantropikais? B-
tent tokia yra grups poliarizacijos hipotez (r. 8.8 pav.)
Deimtys tyrim patvirtina grups poliarizacijos hipotez.
Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebjo, kad diskusija sustiprino pran-
cz student iankstin teigiam nuostat savo prezidento ir neigiam
nuostat amerikiei tautos atvilgiu.
Mititoshi Isozaki (1984) pastebjo, kad Japonijos universitet studentai
po to, kai aptar autovyk, buvo labiau sitikin, kad kaltas vairuotojas.
Markusas Braueris ir j o bendradarbiai (2001) nustat, kad prancz stu-
dentai m dar labiau nemgti tam tikr moni, kai grupje aptar nei-
giamus spdius.
Glenas Whyte (1993) ra, kad grups skatina galvoti, jog per daug in-
vestuota, kad bt galima nutraukti versl", dl to daugelis bendrovi pra-
randa dideles pinig sumas. Kanados verslo studentai sivaizdavo, kad turi
nusprsti, ar reikia investuoti daugiau, viliantis ivengti nuostoli tsiant
lunganius projektus (pavyzdiui, ar imti riziking paskol, siekiant ap-
saugoti ankstesn investicij). Pastebtas bdingas poveikis: 72 procen-
tai student nutar vl investuoti, nors jei jie bt vieni mst apie nauj
investicij, vargu ar bt nusprend tai daryti. Svarstant sprendim gru-
pje, 94 procentai student pritar papildomam investavimui.
8 skyr i us. GRUPS TAKA 325
Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai, dl kuri grups
nuomons skyrsi. Vliau t pai pair mons bdavo izoliuojami. Ar
diskusijos su panaiai mstaniais pairas sustiprindavo? Ar jos padidin-
davo atotrk tarp dviej ali?
Toks klausimas buvo ikils man ir George Bishopui. Tad mes sudarme
palyginti tendencingas ir netendencingas vidurini mokykl moksleivi gru-
pes ir paprame j atsakyti - prie diskusij ir po jos - taip suformuluo-
tus klausimus apie nuosavybs teis ir neaptvertas nam valdas, kad jie lie-
t ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop, 1970). Pastebjome, kad diskusijos
tarp panaiai mstani moksleivi i ties padidino pradin atotrk tarp dvie-
j grupi (r. 8.9 pav.).
Grups pol i ari zaci j a kasdi eni ame gyveni me
Kasdieniame gyvenime mons daugiausia bendrauja su tais, kuri poi-
riai panas j pai (r. 11 skyri arba paprasiausiai pavelkite savo
draug rat.) Ar kasdienis bendramini bendravimas sustiprina bendr po-
ir? Ar nuobods tampa nuobodesni, o linksmuoliai - linksmesni?
Bna vairiai. Dl savaiminio berniuk ir mergaii susiskirstymo ber-
niuk ir mergaii grupes laikui bgant irykja j prie tai buv neyms
lyi skirtumai, pastebi Eleanor Maccoby (2002). Berniukai, bdami su ki-
tais berniukais, aisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia, o mergaitms vis
svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Nagrinjant bylas JAV federaliniame
apeliaciniame teisme, respublikon partijos paskirti teisjai link balsuoti
kaip respublikonai, o demokrat paskirti teisjai - kaip demokratai", - pa-
stebjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). Taiau ios tendenci-
jos irykja tik tarp bendramini teisj. Respublikon partijos paskirtas
teisjas, posdiaudamas kartu su dar dviem respublikonais, balsuoja kur kas
konservatyviau, nei posdiaudamas bent su vienu demokrat partijos pa-
skirtu teisju. Tuo tarpu demokrat paskirtas teisjas elgiasi panaiai, tik ren-
kasi prieing ideologin krypt."
Grups poliarizacija mokyklose. Kit realaus gyvenimo atitikmen labora-
torijoje stebimam reikiniui edukologai pavadino akcentuacijos (irykini-
mo") reikiniu: laikui bgant pradiniai skirtumai tarp auktj mokykl stu-
dent grupi dar labiau irykja. Jei koledo X studentai i pat pradi yra
intelektualesni u koledo Y studentus, studij metais is atotrkis daniau-
siai dar labiau padidja. Taip pat ir nepriklausantys student ar studeni drau-
gijoms bna liberalesni politini pair, ir studij metais is skirtumas su-
stiprja (Pascarella ir Terenzini, 1991). Mokslininkai mano, kad taip yra i
dalies dl to, jog grupi nariai sustiprina bendrus polinkius.
</)
(O
E
O)
C
"o
c
<D
"O
C
Labai
tendencingos grups
Prie Po
diskusij diskusijos
8.9 PAVEIKSLAS
Diskusija sustiprino
homogenik tendencing
ir netendencing moksleivi
grupi poliarizacij. Kalbant
apie rasinius klausimus,
tendencingi moksleiviai
tapo dar alikesni, o
netendencingi - dar maiau
aliki.
altinis: duomenys i Myers
ir Bishop, 1970.
Grups poliarizacija bendruomense. Poliarizacija taip pat vyksta ir bend-
ruomense, nes mons patys atsiskiria. Davidas Brooksas (2005) pastebi:
326 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Dviejuose procesuose Piet
Afrikos Respublikos teismai
suvelnino bausmes suinoj,
kaip socialiniai ir psichologi-
niai reikiniai, tarp j nuasme-
ninimas ir grups poliarizaci-
ja, skatina grups narius
mogudystei (Colman, 1991).
Ar pritartumte, kad teismai
turt atsivelgti socialinius
ir psichologinius reikinius
kaip velninanias
aplinkybes?
Triukmingos vietos ... traukia triukmingus tipus ir tampa dar triukmin-
gesns. Kuklios vietos ... traukia kuklius ir tampa dar kuklesns." Kaimyni-
jos virsta aidiniais rmais, kur nuomons rikoetu atsimua nuo vienmini.
io proceso rezultatas Jungtinse Valstijose - dar labiau susiskaidiusi vi-
suomen. Nuo 1976 iki 2000 met beveik padvigubjo skaiius t rinkimi-
ni apylinki, kuriose 60 proc. ir daugiau rinkj balsuoja u t pat kandi-
dat (Bishop, 2004). Stojantieji auktsias mokyklas reiau laikosi cen-
tro" politini pair. 1983 metais centristais save vadino 60 proc., o 2005-
aisiais - tik 45 proc. student. Jie daniau priskiria save kairiesiems" arba
deiniesiems" (Pryor ir kiti, 2005). Universitetiniuose miesteliuose studen-
t telkimasis baltj" draugijas bei brolijas ir etnini maum brimasis
savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialini gru-
pi antagonizm (Sidanius ir kiti, 2004).
Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikjimas, ku-
riuos individai paprastai demonstruoja aisdami tarpusavyje, dar sustiprja,
jei aidia grup prie grup (Winquist ir Larson, 2004). Kilus konfliktui ben-
druomenje, panaiai mstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais,
sustiprindami bendras tendencijas. Gauj nusikalstamum skatina tai, kad
panai savybi ir panaaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruo-
us (Cartwright, 1975). Jei js kvartal atsikelia gyventi antras nekon-
troliuojamas penkiolikmetis, - teigia Davidas Lykkenas (1997), - ala, ku-
ri jie padarys drauge, greiiausiai bus daugiau nei dvigubai didesn u t,
kuri pirmasis penkiolikmetis padaryt bdamas vienas ... Gauja pavojin-
gesn nei pavieniai jos nariai". I ties nepriirimos bendraami grups"
yra svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo pranaas", teigia Bo-
nita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). Be to, eksperimentai parod, kad
nusikalsti linkusiems paaugliams susibrus su kitais nusikaltliais, padau-
gja nusikaltim, ir tai ne naujiena n vienam mokslininkui, tirianiam gru-
ps poliarizacij (Dishion ir kiti, 1999).
Grups poliarizacija internete. Elektroninis patas bei internetins pokal-
bi svetains - tai naujos galimybs panaiai mstantiems monms rasti vie-
niems kitus ir telktis grupes. Pavyzdiui, interneto svetainje myspace.com
yra deimtys tkstani bendramini grupi, diskutuojani apie religij,
politik, pomgius, automobilius, muzik ir 1.1. Nesuskaiiuojama gausyb
virtuali grupi internete sudaro galimybes kovotojams u taik ir neona-
ciams, apkiautliams ir vandalams, teroristams, pasveikusiems nuo vio mo-
nms atsiriboti nuo kit moni susitelkiant grupes ir atsiduodant bendriems
rpesiams, interesams bei planams (Gerstenfeld, 2003; McKenna ir Bargh,
1998, 2000; Sunstein, 2001). Ar diskusijos neodine kalba ireikiant niu-
ansus gali sukelti grups poliarizacij? Ar sustiprja pacifistins kovotoj
u taik nuostatos ir paatrja karini grupuoi teroristiniai polinkiai? Elek-
troninis patas, interneto paiekos sistema Google ir pokalbi svetains labai
padeda maoms grupms suburti bendraminius ir pavien neapykant sutelkti
8 skyr i us. GRUPS TAKA 327
atkreipkime dmes
Grups poliarizacija
Julijaus Cezario alinink dialogu Shakespeare pavaizdavo
poliarizuojani bendramini grups gali:
Antonijus:
Bet jeigu vien jo rbas sualotas
Taip sugraudino tyras js sielas,
Tai js pat Cezar pavelkit,
Kaip iauriai j subad idavikas.
Pirmas pilietis: O, iurpulingas reginys!
Antrasis pilietis: O, kilniadvasis Cezaris!
Treiasis pilietis: O, nelemta diena!
Ketvirtasis pilietis: Nedorliai ir igamos!
Penktasis pilietis: O, vaizdas kruvinas!
Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam!
Visi: Kerto!
Pirmyn, surast juos! Deginkit! Naikinkit!
udykit! Pjaukit! Galas idavikams!
altinis: VVilliam Shakespeare, Julijus Cezaris", III
veiksmas, ii scena. Vert A. Churginas.
pavojing jg", - pastebi Robertas Wrightas (2003). Jis spja, kad plintant
interneto ryiui, jo skatinama poliarizacija dids. Ar esate kada nors mat
bent vien Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo ra? Jie labai spdingi,
o naudojant internet dar efektyviau veiks tikslin auditorij". Vieno Haifos
universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristini interneto svetaini nuo
1997 iki 2005 met pabaigos padaugjo nuo keliolikos iki 4700, t. y. j dau-
gjo keturis kartus greiiau negu interneto svetaini apskritai (Ariza, 2006).
Grups poliarizacija teroristinse organizacijose. Atlik teroristini orga-
nizacij, isibarsiusi visame pasaulyje, analiz, Clarkas McCauley ir Ma-
ry Segal (1987; McCauley, 2002) atkreipia dmes tai, jog terorizmas nra
spontanikas reikinys. Jis kyla tarp moni, kuriuos suvienija bendros ne-
laims. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami ie mons
darosi vis sunkiau nuspjami. Visuomenin situacija tai dar paatrina. Dl
to kyla smurtas, kurio pavieniai, grup nesusibr mons niekada neipro-
vokuot.
Pavyzdiui, rugsjo 11-osios teroristai gim ilgo proceso, kuriame buvo
panaudotas poliarizuojantis bendramini tarpusavio sveikos poveikis, metu.
Prie tapdami teroristais, pastebi Nacionalins mokslo tarybos ekspert gru-
p, mons izoliuojami nuo kitaip mstani, potencials taikiniai dehuma-
nizuojami, netoleruojami nuomoni skirtumai (Smelser ir Mitchell, 2002).
Laikui bgant grupi nariai ima skirstyti pasaul mus" ir juos" (Moghad-
dam, 2005; Qirko, 2004). Arielis Merari (2002), Artimj Ryt ir ri Lan-
kos saviudi terorist tyrintojas, sitikins, kad aukljant bsim saviu-
d terorist svarbiausia yra grups taka. Kiek inau, nebuvo n vieno savi-
udiko teroro akto, kuris bt vykdytas dl asmenins ugaidos."
Terorist organizacijos Salafi Jihad (ilamikojo fundamentalizmo judji-
mas, kurio dalis yra al Qaeda) nari tyrimo duomenimis, 70 proc. j orga-
Ziniasklaidos gausa ir
visuomens susiskaldymas
reikia, kad monms tapo
kur kas lengviau susiburti
bendramini grupes.
Kai kuri miest gyventojai
nemgsta prezidento Busho.
Kiti klausosi radijo stoi,
nepalaikani Billo Clintono.
Tokiose grupse cirkuliuoja
ir yra perteikiama pusiau tiesa."
David Brooks,
The Era of Distortion, 2004
(Ikraipym era")
328 II dalis. SOCI ALI N TAKA
nizacij stojo bdami emigrantai. Ivyk sveias alis iekoti darbo ar isi-
lavinimo, jie m daug dmesio skirti savo musulmonikajam tapatumui, da-
nai lankydavosi meetje, gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmo-
nais, kurie kartais traukdavo juos udaras grupes, siliusias abipus emo-
cin ir socialin param" bei bendrojo tapatumo tobulinim" (Sageman, 2004).
udyns taip pat yra grupinis reikinys, kurio prieastis - udik poveikis
vienas kitam (Zajonc, 2000). Apklauss daugel kaltinamj terorizmu Jer-
roldas Postas (2005) pastebi, kad labai sunku paveikti mog, jei , j i s jau
verda terorizmo katile. irint ateit, veiksmingiausia antiteroristin poli-
tika bt neleisti potencialiems teroristams bti uverbuotiems."
Poliarizacijos aikinimas
Kodl grups pozicija bna atresn nei paskir nari vidutin nuomon?
Mokslininkai tikjosi, kad atskleidus grupi poliarizacijos paslapt pavyks
rasti kai kuriuos atsakymus. Isprendus maas msles, kartais surandamas rak-
tas didesnms.
I keli pasilyt grups poliarizacijos teorij dvi ilaik kruopi moksli-
n kritik. Vienoje i teorij kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus, o
kitoje apie tai, kaip grups nariai vertina save kit nari atvilgiu. Pirmoji teo-
rija - pavyzdys to, kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine taka (taka, atsi-
randania susidrus su faktais). Antroji teorija yra normatyvins takos (takos,
grindiamos mogaus trokimu, kad kiti j priimt arba juo avtsi) pavyzdys.
Inf or maci n t aka
Pasak tikinam aikinim, diskusija grupje gimdo idjas, dauguma kuri su-
stiprina vyraujant poir. Diskutuojant paprastai ikeliamos visai grupei i-
nomos idjos, o ir nepamintos jos daro poveik diskusijai (Gigone ir Hastie,
1993; Larson ir kiti, 1994; Stasser, 1991). Kitos mintys taip pat gali bti grin-
diamos tikinamais faktais, kuriuos ne visi grups nariai prie tai bus at-
kreip dmes. Svarstant, kaip turt pasielgti raytoja Helen, kas nors gali
pasakyti: Helen turt parayti t roman, nes ji nedaug ktepraras. Jei rimto
romano sumanymas nepavyks, Helen visada gals sugrti prie pigi nuoty-
ki roman." Tokiuose teiginiuose danai bna iek tiek informacijos apie ar-
gumentus bei uuomin apie to mogaus pozicij aptariamu klausimu. Net ir
neinodami tikrosios kit moni nuomons, bet girddami tikinamus argu-
mentus, diskusijos dalyviai vis tiek keiia savo pozicij (Burnstein ir Vino-
kur, 1977; Hinsz ir kiti, 1997). Argumentai yra svarbs patys savaime.
Taiau kad poiris pasikeist nepakanka vien tik igirsti argumentus. Ak-
tyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keiia poir nei pasyvus klausyma-
sis. Dalyviai ir stebtojai girdi tas paias idjas, taiau vardydami jas daly-
viai tarsi sipareigoja nekeisti nuomons. Juo daniau grups nariai kartoja
vienas kito idjas, juo labiau jie jas simena ir joms pritaria (Brauer ir kiti,
8 skyr i us. GRUPS TAKA 329
1995). Vien tik uraius savo idjas besiruoiant diskusijai virtualioje erd-
vje, irykja tam tikra poiri poliarizacija (Liu ir Latan, 1998).
Tai iliustruoja 7 skyriuje ireikt mint. moni protai nra tuios len-
tels, kuriose tikintojai gali rayti, kas jiems patinka; pasirinkus pagrindi-
n tikinjimo bd darosi nepaprastai svarbu, k mons galvoja igird in-
formacij. I ties, vos por minui pagalvojus kuriuo nors klausimu, nuo-
mon gali sutvirtti (Tesser ir kiti, 1995). (Gal galite prisiminti, kaip paju-
tote savo poirio krypt pagalvoj apie jums patinkant arba nepatinkant
asmen.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kom-
petencijos, bet kitaip mananiu mogumi gali paskatinti surikiuoti savo ar-
gumentus ir uimti dar konkretesn pozicij (Fitzpatrick ir Eagly, 1981).
Normatyvin t aka
Antrasis poliarizacijos aikinimas apima savs lyginim su kitais. Pasak ti-
kinanios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos, mes sten-
giams vertinti savo nuomon bei gebjimus ir tai galime padaryti lyginda-
mi save su kitais. Mus labiausiai tikina referentins grups" - tokios, su
kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti, 1990; Hogg ir kiti, 1990). Be to,
nordami bti mgstami ir pastebj, kad kiti taip pat pritaria ms poi-
riui, galime j tviriau ireikti.
Kai praome moni (kaip ir a anksiau praiau js) atspti, kaip kiti
reaguos tokius klausimus, kaip Helen dilema", jie daniausiai demonst-
ruoja pliuralistin neimanym: jie nesuvokia, ar kiti remia tendencij, ku-
riai socialiai teikiama pirmenyb (iuo atveju idja parayti roman). Tipi-
kas mogus patars rayti roman, net jei jo skms tikimyb yra 4 balai i
10, bet sps, kad dauguma kit patars rayti tik tuo atveju, jei skms tiki-
myb yra 5 arba 6 balai i 10. (is faktas primena alik palankum sau:
visi mano ireiki daugiau socialiai pageidautin bruo bei nuostat negu
vidutinis mogus.) Diskutuodami dauguma moni sitikina, jog jie nepaj-
gia, kaip tikjosi, pranokti kit. Ties pasakius, tie kiti danai yra juos pra-
lenk ir laikosi tvirtesns nuomons, kodl reikt rayti rimt roman. Ne-
varomi klaidingai suprastos grups normos, jie tampa laisvi dar tviriau
reikti savo prioritetus.
Gal prisimenate atvej, kaip norjote su kuo nors ivykti pasilinksminti,
taiau n vienas i js nedrso engti pirmo ingsnio, manydami, kad kitas
nenors. Toks pliuralistinis neimanymas trukdo umegzti santykius (Vorauer
ir Ratner, 1996).
Arba gal prisimenate, kaip js ir kiti grups nariai elgts atsargiai ir san-
triai, kol kakas nepralau led, sakydamas: K gi, jei atvirai, a manau..."
Netrukus visi nustebote suvok, kiek daug bendro tarp js. Kartais, kai pro-
fesorius pasitikslina, ar yra klausim, niekas neatsiliepia, ir kiekvienas stu-
dentas sivaizduoja, kad tik jam vienam ne viskas aiku. Kiekvienas mano,
jog j tylti veria drovumas, o kiti tyli todl, kad visk suprato.
socialinis palyginimas
(soiai comparison)
Savo gebjim ir nuomoni
vertinimas, lyginant save su
kitais.
pliuralistinis neimanymas
(pluralistic ignorance)
Klaidingas sivaizdavimas,
k dauguma mano, jauia ar
kaip reaguoja.
330 II dalis. SOCI ALI N TAKA
8.10 PAVEIKSLAS
10 i 10
Sprendiant rizikavimo"
9 i 10
dilemas (tokius kaip Helen
atvejis), inia apie kit 8 i 10
nuomon nor rizikuoti
sustiprindavo. Sprendiant
7 i 10
atsargumo" dilemas (kaip
i 10
Roderio atvejis), igird
6 i 10
kit nuomon mons
CO
i 10
tapdavo atsargesni.
'N
IE
5
i 10
altinis: Myers, 1978.
4 i 10
3 i 10
2 i 10
1 i 10
Atsargumo reikalaujantys klausimai
Nesusipain Susipain
Susipainimas su kit moni nuomone
Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) gerai inom reikin ityr
pritaik laboratorinio eksperimento metod. Jie papra moni perskaityti
nesuprantam straipsn ir paprayti pagalbos, jei susidurt su i ties rimta
problema, stengdamiesi suprasti rain". Nors n vienas i eksperimento da-
lyvi pagalbos nepra, jie man, kad kiti nesivarys. Tad jie klaidingai spjo,
kad nepraantiems pagalbos monms jos ir nereikjo. Norint veikti itok
pliuralistin neimanym reikia, kad alia atsirast galintis pralauti ledus ir
atskleisti bei sustiprinti bendr reakcij.
i socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus, kuri dalyviai
bdavo supaindinami su kit moni pozicija, bet ne su j argumentais. Tai
iek tiek panau situacij, kai prie eidami balsuoti perskaitome vieosios
nuomons apklausos rezultatus arba rinkj nuomones. Ar susipain su ki-
t moni pozicija mons keiia savo atsakymus, jei prie tai nebuvo dis-
kutav ir sipareigoj palaikyti socialiai palanki pozicij? Kaip rodo 8.10
pav., jie elgiasi itaip. Dl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai b-
na silpnesn nei iprovokuota diskusijos. Taiau stebina tai, kad mons ne
paprasiausiai prisitaiko prie grups, o engia vien ingsn toliau. Ar jie
taip elgiasi, kad isiskirt i grups? Ar tai dar kart nerodo ms poreikio
bti iskirtiniais (6 skyrius)?
inojimas, k renkasi kiti, taip pat prisideda prie bandos jausmo, ipopu-
liarinanio pasirenkamas dainas, knygas ir filmus. Sociologas Matthew Sal-
ganikas ir j o kolegos (2006) atliko io reikinio eksperimentus. Jie papra
14 341 interneto vartotoj pasiklausyti ir - jei patiks - parsisisti iki tol jiems
negirdtas dainas. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrjai leido
pamatyti, kokias dainas parsisiunt ankstesni dalyviai. Tarp i informacij
gavusij populiarios dainos tapo dar populiaresns, o nepopuliarios - dar
nepopuliaresns.
8 skyrius. GRUPS TAKA 331
Grups poliarizacijos analiz parodo, kokie sudtingi yra socialiniai-psi-
chologiniai tyrimai. Kad ir kaip nortume kuo paprasiau paaikinti reikin,
viena teorija retai kada apima visus aspektus. Kadangi mons yra sudtin-
gos btybs, rezultat danai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Grups
diskusijose dominuoja tikinantys argumentai, kai aptariamas klausimas susi-
js su faktais (Ar esama nusikaltimo sudties?"). Socialinis palyginimas vi-
sada bna susijs su vert nusakaniais sprendimais (Koki bausm reikt
skirti?") (Kaplan, 1989). Daugeliu klausim, turini ir faktin, ir vertybin
aspektus, abu veiksniai reikiasi kartu. Pastebjus, kad kiti jauia t pat (so-
cialinis palyginimas), randami argumentai (informacin taka) tam, k slapta
palaiko visi.
APIBENDRINIMAS
Grups poliarizacija:
ar grups sustiprina ms nuomon?
Diskusijos grupje gali duoti ir teigiamus, ir neigiamus rezultatus. Mgindami suprasti dom fak-
t kad grups diskusija skatina rizik mokslininkai pastebjo, kad diskusija i ties sustiprina
pirmin, - tiek riziking tiek atsarg - dominuojant poir.
Kasdieniame gyvenime grup taip pat daniausiai sustiprina nuomon. Grups poliarizacijos rei-
kinys tapo langu, pro kur mokslininkai galjo stebti grups tak.
Eksperimentai patvirtino dvejop grups tak: informacin ir normatyvin. Diskusijos metu su-
rinkta informacija daniausiai palaiko alternatyv kuriai i pradi buvo teikiama pirmenyb, ir
skatina dar labiau j remti.
Grupinis mstymas: ar grups trukdo,
ar padeda priimti gerus sprendimus?
Kada grups taka trukdo teisingai nusprsti? Kada grups skatina gerus sprendimus, ir kaip
galima paveikti grupes, kad jos priimt optimalius sprendimus?
Ar socialiniai psichologiniai reikiniai, kuriuos aptarme pirmuosiuose atuo-
niuose skyriuose, bdingi tokioms sudtingoms grupms, kaip korporacins
tarybos arba prezidento kabinetas? Ar ia yra vietos savs pateisinimui? a-
likam palankumui sau? Tapatinimuisi su mes", provokuojaniam konfor-
mistik elges ir neigianiam nuomoni skirtum? Vieam sipareigojimui,
skatinaniam prieintis pokyiams? Grups poliarizacijai? Socialinis psicho-
logas Irvingas Janisas (1971, 1982) klaus: gal ie reikiniai padt paaikinti
gerus ir blogus grupinius sprendimus, kuriuos padar kai kurie XX a. JAV
prezidentai ir j patarjai. Kad tai isiaikint, jis ianalizavo sprendim pri-
mimo procedras, atvedusias kelet dideli neskmi:
Pearl Harboras. Per 1941 met pabaigoje vykdyt Pearl Harboro uosto
antpuol (dl kurio Jungtins Valstijos sitrauk Antrj pasaulin kar)
332 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Havajuose esantys kariuomens vadai gaudavo informacij apie Japoni-
jos rengimsi kakuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines
Valstijas. Po to karin valgyba prarado radijo ry su japon lktuvne-
iais, kurie m skristi tiesiai Havajus. Likus dar kelioms minutms oro
valgybos lktuvai galjo pastebti lktuvneius arba perspti apie pavo-
j. Taiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomens vadai nesim i
atsargumo priemoni. Ir tai rezultatas: nenuskambjo joks pavojaus sig-
nalas, ir visikai nepasiruousi gintis karin baz buvo upulta. Nuosto-
liai: nuskandinta 18 laiv, numuta 170 lktuv ir uvo 2400 moni.
siverimas Kiauli lank. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir
j o patarjai nusprend nuversti Fidel Castro siverdami Kub su 1400
CV apmokyt kubiei pabgli. Netrukus beveik visi siverusieji uvo
arba buvo paimti nelaisv, Jungtins Valstijos paemintos, o Kuba tapo
dar artimesne tuometins SSRS sjungininke. Suinojs apie pasekmes
Kennedy garsiai nusistebjo: Kaip mes galjome bti tokie kvaili?"
Vietnamo karas. Nuo 1964-j iki 1967-j prezidentas Lyndonas Johnso-
nas ir j o antradienio priepieiuose" dalyvaujantys politikos patarjai es-
kalavo Vietnamo kar, remdamiesi prielaida, kad JAV vykdomi bombar-
davimai i oro, augmenijos naikinimas ir prieo paiek bei sunaikinimo
misijos privers iaurs Vietnam ssti prie deryb stalo, ir tam supratin-
gai pritars Piet Vietnamo gyventojai. Jie ts kar, nekreipdami dme-
sio vyriausybs valgybos ekspert ir beveik vis JAV sjunginink per-
spjimus. Dl to uvo beveik 5000 amerikiei ir milijonas vietnamie-
i, amerikieiai tapo suprieinti, prezidentas buvo priverstas atsistaty-
dinti, susidar milinikas biudeto deficitas, prisidjs prie XX a. atun-
tojo deimtmeio kuro kain infliacijos.
grupinis mstymas
(groupthink)
Mstymo bdas sutelktoje
grupje, kai pritarimo siekimas
yra toks dominuojantis,
kad ugoia alternatyvi
sprendim realistin vertinim."
Irvingas Janisas (1971)
santykinis grups izoliavimasis nuo prieingai manani;
direktyvinio lyderio, kuris leidias suprasti, kokius sprendimus jis verti-
na palankiai, buvimas.
Planuojant lidnai pasibaigusi invazij Kiauli lank, naujasis prezi-
dentas Kennedy ir j o patarjai mgavosi stipria vienybs dvasia. Plano kri-
tika buvo ugniauiama, argumentai atmetami, ir prezidentas netrukus pri-
tar ipuoliui.
Janisas buvo sitikins, kad ios klaidos atsirado pasireikus tendencijai
ugniauti nuomoni skirtumus dl harmonijos grupje, ir reikin pava-
dino grupiniu mstymu (r. skyrel K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas
Janisas apie grupin mstym"). Be to, bendrysts jausmas kelia produkty-
vum (Mullen ir Copper, 1994). Taiau priimant sprendimus darnios grups
gali atneti nuostoli. Janisas man, kad aplinkai, kurioje mezgasi grupinis
mstymas, bdingi ie poymiai:
draugikumas, sutelktumas;
8 skyr i us. GRUPS TAKA 333
k slepia moksliniai tyrimai
Irvingas Janisas apie grupin mstym
Mintis apie grupin mstym man ov galv skaitant Arthuro
Schlesingerio ataskait apie tai, kaip Kennedy administracija
nusprend siverti [Kiauli [lank. I pradi buvau suglums:
kaip galjo tokie protingi bei valgs mons kaip Johnas F.
Kennedy ir jo patarjai patikti kvailu ir chaotiku CV planu?
Pradjau splioti, ar ia nepasireik kokia nors psichologin
infekcija, pavyzdiui, socialinis konformikumas ar bendros nuo-
mons paieka, kuri buvau pastebjs maose sutelktose gru-
pse. Vlesni tyrimai (kuriems i pradi padjo mano dukra
Charlotte, rengusi baigiamj vidurins mokyklos darb) mane
tikino, kad subtils grupms bdingi procesai trukd jiems ati-
diai vertinti rizik ir pasiginyti. Kai po to analizavau kitas JAV
usienio politikos neskmes ir Vo-
tergeito skandalo dangstym pa-
stebjau tuos paius alingus gru-
pinius procesus.
Irvingas Janisas
(1918-1990)
Grupinio mstymo poymiai
Remdamasis archyvine mediaga ir dalyvi bei stebtoj prisiminimais, Ja-
nisas nustat atuonis grupinio mstymo poymius. ie simptomai yra ko-
lektyvin disonanso mainimo forma, pasireikianti, kai grups nariai sten-
giasi isaugoti teigiam grups pojt susidr su grsme (Turner ir kiti, 1992,
1994).
Pirmieji du grupinio mstymo poymiai skatina pervertinti grups gali
ir teisingum.
t Nepaeidiamumo iliuzija. Visos Janiso tirtos grups buvo pernelyg opti-
mistikos, ir tai sutrukd joms pastebti gresianio pavojaus enklus. I-
girds, jog jo vadovaujamos karins pajgos prarado radijo ry su japon
lktuvneiais, admirolas Kimmelas, vyriausiasis Pearl Harboro jr paj-
g vadas, pajuokavo, kad japonai tikriausiai ruoiasi apsupti Honolulu Dei-
mantin Smaigal. Japonai taip ir padar, taiau kai Kimmelas aipsi i
ios minties, net tokio vykio tikimyb buvo atmesta kaip nemanoma.
Visuotinis tikjimas grups moralumu. Grups nariai mano, kad j grup
yra savaime morali, ir nekreipia dmesio etinius bei moralinius dalykus.
Kennedy grup inojo, kad patarjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis
ir senatorius J. Williamas Fulbrightas abejojo dl invazijos Kub moralu-
mo. Taiau komanda neatsivelg ias moralines dvejones ir j neaptar.
Grupi nariai usidaro savame mini rate:
t Racionalizavimas. Grups atmeta ikius, kolektyviai pateisindamos savo
sprendimus. Prezidento Johnsono antradienio priepiei" nariai praleis-
davo kur kas daugiau laiko aikindami ir pateisindami karo eskalavim
nei i naujo apmstydami priimtus sprendimus ir juos vertindami. Kiek-
viena iniciatyva skatino tik gynyb ir teisinimsi.
334 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Rasti geriausi problemos
sprendim galima tik laisvai
j aptarus."
John Stuart Mill,
On Liberty, 1859
(Apie laisv")
Grupinis mstymas Titanike".
Nepaisydamas keturi perspji-
m apie priekyje stksanius
ledkalnius ir sargybinio maldavi-
m duoti ironus, kapitonas
Edvvardas Smithas - svarbiau-
sias ir autoritetingiausias asmuo
- sak visu greiiu plaukti
pirmyn nakties tams Vyravo
nepaeidiamumo iliuzija (Net
Dievas negalt paskandinti io
laivo", - buvo pasaks kapito-
nas). Taip pat buvo daromas
spaudimas (gulos nariai aipsi
i sargybinio, kad is nemato be
iron, ir atmet jo nuogstavi-
mus). Ir dar buvo proto sargas"
(Titaniko" telegrafistas,
nesugebjs perduoti kapitonui
Smithui paskutinio ir isamiausio
perspjimo apie ledkalnius).
Stereotipikas poiris oponent. Kolektyv, kuriems bdingas grupi-
nis mstymas, nariai savo prieus laiko pernelyg blogais, kad bt gali-
ma leistis su jais diskusijas, arba per silpnais ir neintelektualiais, kad
jie galt atremti planuotus veiksmus. Kennedy alininkai tikino save,
j og Castro kariuomen yra tokia silpna, o liaudies parama tokia menka,
kad j o reim be vargo gali nuversti vienas brys.
Ir galiausiai, grup jauia spaudim bti vieninga:
Spaudimas elgtis konformistikai. Tiems, kurie suabejodavo grups nuo-
mone ir planais, jos nariai duodavo griet atkirt pasitelkdami tai argu-
mentus, tai ugauliojimus. Kart, kai prezidento Johnsono padjjas Bil-
las Moyersas atvyko posd, prezidentas pajuokavo: tai, atvyko po-
nas Liaukims Bombardav". Dauguma posdio dalyvi prezidento re-
plik sureagavo pritariamai.
Savicenzra. Kadangi nesutarimai danai trikdydavo, o grup siekdavo
vieningumo, grups nariai savo nuogstavimus ugniaudavo arba atmes-
davo. Praslinkus keliems mnesiams po siverimo Kiauli lank Art-
huras Schlesingeris (1965, p. 255) priekaitavo sau: Per daug tyljau per
tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salje, nors mano kalts jausm vel-
nino supratimas, kad prietaraudamas maai k pasiekiau, iskyrus tai,
jog biau ivadintas kyriu."
Vieningumo iliuzija. Savicenzra ir spaudimas nesuardyti konsenso su-
kuria vieningumo iliuzij. Dar daugiau, tariamas konsensas tariamai pa-
tvirtina grups sprendim. Toks tariamas konsensas buvo ms aptartais
neskmi atvejais. Adolfo Hitlerio patarjas Albertas Speeras (1971) Hit-
ler supusi atmosfer apibdino kaip toki, kurioje spaudimas prisitai-
kyti ugniaudavo bet kok krypteljim al. Nuomoni skirtumo ne-
buvimas sukr vieningumo iliuzij:
Normaliomis aplinkybmis nuo realybs atitrkusius mones atsitokti
priveria aplinkini paaipa ir kritika. Jie pradeda suprasti, kad jais nepasitiki.
Treiajame Reiche toki korektyv nebuvo, ypa tiems, kurie priklaus
aukiausiam sluoksniui. Prieingai, kiekviena saviapgaul bdavo pabrtinai
irykinama tarsi kreiv veidrodi salje, virsdavo nuolat patvirtinamu
fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu, kuris n kiek neprimin niraus iorinio
pasaulio. Nemaiau nieko, vien tik savo veido atspind. Jokie ioriniai veiks-
niai nesutrikd imt nesikeiiani veid vienodumo, ir visi ie veidai buvo
mano (p. 379).
Proto sargai. Kai kurie grups nariai saugo j nuo informacijos, galin-
ios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Prie
Kiauli lankos antpuol Robertas Kennedy pasivedjo Schlesinger a-
l ir pasak: Neprietarauk." Jungtini Valstij sekretorius Deanas Ru-
shas nuslp diplomatijos ir vyriausybs valgybos ekspert perspjimus,
8 skyr i us. GRUPS TAKA 335
Socialins slygos
1. Didelis sutelktumas.
2. Grups izoliuotumas.
3. Nesirpinimas
metodikomis informacijos
paiekos ir vertinimo
procedromis.
4. Direktyvin lyderyst.
5. Didelis stresas ir
netikjimas, kad galima
rasti geresn sprendim
u t, kur palankiai
vertina lyderis ar kiti
takingi asmenys.
Nuomoni
sutapimo
paieka
Grupinio mstymo
poymiai
1. Nepaeidiamumo iliuzija.
2. Tikjimas savaiminiu
grups moralumu.
3. Kolektyvinis racionalus
pagrindimas.
4. Stereotipinis poiris
kitas grupes.
5. Tiesioginis spaudimas
nepritariantiems.
6. Savicenzra.
7. Vieningumo iliuzija.
8. Proto sargai.
nepritarianius invazijai. itaip jie tapo prezidento proto sargais''
godami j nuo nemaloni fakt, o ne nuo realios grsms.
2.
Nevykusi sprendim
enklai
1. Neisami alternatyv
apvalga.
Neisami tiksl apvalga.
3. Silpna pasirinkt
sprendim rizikos analiz.
4. Prasta informacijos
paieka.
5. Atrankos paklaida
apdorojant turim
informacij.
6. Negebjimas i naujo
vertinti kitas alternatyvas.
7. Negebjimas dirbti
atsivelgiant aplinkybes.
sau-
8.11 PAVEIKSLAS
Teorin grupinio mstymo
analiz
altinis: Janis ir Mann,
1977, p. 132.
Grupinis mstymas gali sukliudyti iekoti prieingos informacijos, j ap-
tarti ir svarstyti kitas galimybes (r. 8.11 pav.). Situacija, kai lyderis pritaria
idjai ir kai grup atsiriboja nuo prieing poiri, gali paskatinti priimti
nevykusius sprendimus (McCauley, 1989).
Brit psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano, kad
grupiniu mstymu galima paaikinti ir kar Irake. Jie, o taip pat ir kiti moks-
lininkai, mano, kad abu - ir Saddamas Husseinas, ir George W. Bushas -
buvo apsistat vienminiais patarjais, nutild prietaraujanius ir gaudavo
filtruot informacij, kuri daniausiai patvirtindavo j prielaidas: Irako prie-
laid, es galima pasiprieinti siverusioms pajgoms, ir Jungtini Valstij
prielaid, kad po skmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos lai-
kotarpis, ir po to netrukus suklests demokratija.
Grupinio mstymo teorijos kritika
Nors Janiso idjos bei pastebjimai sulauk miliniko dmesio, kai kurie
mokslininkai juos vertina skeptikai (Fuller ir Aldag, 1998; t' Hart, 1998).
Duomenys buvo retrospektyvs, tad Janisas galjo pasirinkti jo teorij pa-
tvirtinanius atvejus. Vliau atlikti eksperimentai atskleid, kad
t direktyvin lyderyst kartais bna susijusi su nekokybikais sprendimais
dl to, kad pavaldiniai jauiasi per daug silpni arba nesaugs, kad idrs-
t pasisakyti (Granstrom ir Stiwne, 1998; McCauley, 1998);
grups teikia pirmenyb daugumos poir patvirtinaniai, o ne jam prie-
taraujaniai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti, 2000);
336 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Tiesa gimsta draugikuose siekdami koleg pripainimo ir pritarimo bei socialiai tapatindamiesi su
ginuose." grupe, jos nariai gali ugniauti prietaringas mintis (Hogg ir Hains, 1998;
Filosofas David Hume, Turner ir Pratkanis, 1997).
17111776
Taiau draugyst nebtinai privalo peraugti grupin mstym (Esser, 1998;
Mullen ir kiti, 1994). Saugios, darnios grups (tarkime, eima) gali netruk-
dyti kiekvienam turti savo nuomon. Sutelktoje grupje vyraujanios nor-
mos gali skatinti konsens, kuris veda grupin mstym, arba nuo to ap-
saugani kritin analiz (Postmes ir kiti, 2001). Artimi bendramoksliai ir
kolegos, apsikeisdami savo straipsni rankraiais, i ties tikisi kritinio ver-
tinimo: Perspk mane apie klaidas". Laisvos dvasios atmosfera taip pat ska-
tina vaising sutelktos grups darb.
Ityr daugyb tikr vyki Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992)
prijo ivad, kad net teisingai parinkus grupines procedras kartais priima-
mi pragaitingi sprendimai. Kai 1980 metais prezidentas Carteris ir j o pata-
rjai planavo kait Irane gelbjimo akcij, jie rinko vairias nuomones ir
realistikai svarst galimus pavojus. Jei ne problema su malnsparniu, gel-
bjimo operacija bt pavykusi. (Carteris vliau sak, kad jei jis bt isiunts
dar vien sraigtasparn, bt buvs perrinktas prezidentu.) Perfrazuodami pon
Roders galime pasakyti, kad gera komanda kartais padaro blog dalyk.
Analizuodamas grupinio mstymo teorijos kritik, Paulas Paulusas (1998)
primena Leono Festingerio (1987) pastebjim, kad nekinta tik nepatikrina-
ma teorija. Jei teorij galima patikrinti, ji keisis. Ji privalo keistis. Tobul
teorij nra." Tad, aikino Festingeris, turtume klausti ne ar teorija yra tei-
singa, ar klaidinga, o veikiau kiek i teorija aprpia empirin srit ir kaip ji
turi bti patobulinta". Irvingas Janisas, kuris iki mirties 1990 metais tikrino
ir tobulino savo teorij, bt pritars tiems, kurie toliau j keist. itaip moks-
le apgraibomis iekome kelio ties, tikrindami idjas, lygindami jas su tik-
rove, perirdami ir po to vl tikrindami.
Kaip ivengti grupinio mstymo
Nevykusi grupi dinamika padeda paaikinti daugel neskming sprendi-
m: per daug virj kartais sugadina sriub. Taiau jei lyderis yra atviras,
darni komanda gali prisidti prie sprendim kokybs. Kartais dvi ar daugiau
galv bna geriau nei viena.
Iekodamas slyg, gimdani gerus sprendimus, Janisas ianalizavo dvi
tariamai skmingas akcijas: po Antrojo pasaulinio karo prezidento Trumano
administracijos sukurt Maralo plan vl pastatyti Europ ant koj ir pre-
zidento Kennedy administracijos veiksmus, trukdiusius 1962 metais buvu-
siai SSRS rengti raketines bazes Kuboje. Janiso (1982) rekomendacijose u-
kirsti keli grupiniam mstymui yra daug efektyvi grupini procedr, ku-
rios buvo taikomos abiem atvejais:
Bkite objektyvs - neremkite n vienos pozicijos.
8 skyrius. GRUPS TAKA 337
Skatinkite kritik vertinim; paskirkite velnio advokat". O dar geriau,
palankiai priimkite nuoirdiai prietaraujaniojo silymus. Tai dar labiau
skatins originaliai mstyti ir pads komandai siklausyti skirtingus po-
irius, teigia Charlan Nemeth ir jos kolegos (2001a, 2001b).
Retkariais suskirstykite grup pogrupius ir vl sujunkite, kad igirstu-
mte skirtingas nuomones.
Palankiai iklausykite ekspert ir koleg kritik.
Prie gyvendindami sprendim suaukite paskutinio anso" posd, kad
igirstumte visas dar likusias dvejones.
Kai imamasi toki veiksm, sprendimo primimas gali utrukti, taiau jis
bus kokybikesnis ir naudingesnis.
Grupinis problem sprendimas
Ne kiekvien sprendim grupinis mstymas sugadina. Tam tikromis aplin-
kybmis dvi galvos i ties yra geriau nei viena. Patrickas Laughlinas ir Joh-
nas Adamopoulos (1980, 1996; Laughlin ir kiti, 2003) tai rod pateikdami
vairias intelektualias uduotis. Panagrinkime vien j, reikalaujani rasti
analogij:
odis teigti yra susijs su odiu neigti taip pat, kai veikti su:
a. suvaryti
b. oponuoti
c. drausti
d. pagreitinti
e. trukdyti
Dauguma auktj mokykl student, atsakindami vieni, nesuprato io klau-
simo, taiau pasitar atsak teisingai (trukdyti). Be to, pastebjo Laughlinas,
jei du dalyviai i ei pradioje pasirenka teising atsakym, du kartus i
trij jiems pavyksta tikinti kitus. Jei teising atsakym pasirenka tik vie-
nas, jam pavyksta tikinti tik vien kart i keturi. Sprendiant kebli logi-
n uduot trys, keturios ar penkios galvos geriau negu dvi (Laughlin ir kiti,
2006).
Kad kelios galvos geriau nei viena, Dellas Warnickas su Glennu Sandersu
(1980) ir Verlinas Hinszas (1990) patvirtino analizuodami nusikaltimo liudi-
nink parodym ir darbo atrankos pokalbi vaizdo raus. Apklausiami visi
kartu, liudininkai suteikdavo daug tikslesn informacij nei apklausiami in-
dividualiai. Keletas oponent, kritikuojantys vienas kit, gali padti grupei i-
vengti kai kuri paintini paklaid ir pasilyti puiki idj (McGlynn ir ki-
ti, 1995; Wright ir kiti, 1990).
Idj generavimas" bendraujant internetu suteikia erdvs krybinei min-
iai (Gallupe ir kiti, 1994). Taiau mokslininkai prietarauja paplitusiai nuo-
338 II dalis. SOCI ALI N TAKA
monei, kad bendraujant akis ak mstoma krybikiau ir sukuriama dau-
giau idj nei dirbdant pavieniui (Paulus ir kiti, 1995, 1997, 1998, 2000, Stro-
ebe ir Diehl, 1994). Prieingai paplitusiai nuomonei, kad idj generavimas
veiksmingiausias, kai dalyviai spjami nekritikuoti", ginai skatina kurti
idjas, ir tada krybinis mstymas perengia vienos problemos sprendimo
ribas (Nemeth ir kiti, 2004).
Dauguma mano es produktyvesni dirbdami komandoje (i dalies dl to,
kad neproporcingai prisiima nuopelnus sau u kit pasilytas idjas). Taiau
mokslininkai danai pastebi, kad dirbdami pavieniui mons pateikia daugiau
ger idj nei dirbdami grupje (Rietzschel ir kiti, 2006). Didels idj ge-
neravimo grups bna ypa neefektyvios: kaip teigia socialinio dykinjimo
teorija, visuomet atsiranda tran, gyvenani kit sskaita. Pasak normatyvins
takos teorijos, jie veria kitus jaustis nedrsiai silant originalias idjas. Dl
to atsiranda gamybos blokavimas" - idjos prarandamos laukiant eils pasi-
sakyti (Nijstad ir kiti, 2003). Kaip rod DNR atradjai Johnas Watsonas ir
Francis Crickas, dviej oponent pokalbis gali aktyvinti krybik mstym.
Watsonas vliau prisimin, kaip jiems su Cricku pasisek, nes jie nebuvo patys
talentingiausi tarp siekusi atskleisti genetin kod. Talentingiausia mokslinink
buvo tokia protinga, kad retai pra patarim" (cit. Cialdini, 2005). Jeigu esi
labiausiai apdovanotas asmuo (ar tokiu save laikai), kam prayti kit pagalbos?
Kaip Watsonas ir Crickas, psichologai Danielis Kahnemanas ir velionis Amo-
sas Tversky bendradarbiavo tirdami intuicij ir jos tak ekonominiams spren-
dimams (r. 3 skyri ir io skyriaus intarp K slepia Nobelio premija").
Vincentas Brownas ir Paulas Paulusas (2002) atrado tris bdus, kaip pa-
tobulinti grupin problem sprendimo darb:
Derinkite grupin ir individual idj generavim. Tyrim duomenys silo
pradioje taikyti grupin problem sprendim, o paskui individual, bet
ne atvirkiai ir ne vien tik individual. Kai grupje ikeliamos naujos
idjos, asmenins idjos gali kilti nepriklauomai nuo grups taisykls vienu
metu leisti kalbti tik vienam mogui.
Reikalaukite, kad grups nariai bendraut ratu. Dar vienas bdas pasi-
naudoti grups privalumais ivengiant taisykls kalbti paeiliui - parei-
kalauti, kad grups nariai usirayt savo mintis ir paskui jas perskaity-
t, o ne kalbt ir klausyt. Brownas ir Paulusas ura main ir idj
papildymo proces, kurio metu kiekvienas yra aktyvus, pavadino ray-
mo turmu" (,Jirainwriting").
Taikykite elektronin idj generavimo bd. Ivengti odi lavinos, at-
sirandanios sprendiant problemas didesnse grupse galima leidiant
monms formuluoti idjas ir dalintis jomis kompiuteri tinkle.
Kai grups nariai sujungia savo idjas ir skirtingas valgas, danai re-
zultatas bna ne grupinis mstymas, o grupinis problem sprendimas. Gru-
pi imintis akivaizdi ir laboratorijoje, ir kasdieniame gyvenime.
8 skyrius. GRUPS TAKA 339
k slepia Nobelio premija
Dvi galvos geriau nei viena
1969 met pavasar per pietus susitikau su savo jaunesniuoju
kolega i Jeruzals hebraj universiteto Amosu Tversky, su ku-
riuo aptarme ms pai nuolat kartojamus klaidingus spren-
dimus. Taip kilo idja kartu usiimti intuicijos tyrimais.
Man ir anksiau patiko bendradarbiauti, taiau is bendra-
darbiavimas buvo nuostabus. Amosas labai imintingas ir links-
mas mogus. Mes valand valandas praleisdavome rimtai dirb-
dami ir tuo pat metu be paliovos digaudami. Jis dirbo pasiti-
kdamas ir elegantikai, todl diaugiausi, kad ios savybs
veik ir mano idjas. Kai kartu rame pirmj straipsn, supra-
tau, kaip stipriai jis skiriasi nuo tos dvejoni kupinos studijos,
kuri biau paras vienas.
Visos ms idjos buvo bendros. Beveik visus bendrus pro-
jektus, skaitant klausimynus ir straipsnius, atlikdavome bda-
mi greta vienas kito. Laikms taisykls kiekvien nesutarim
aikintis tol, kol abu bsime patenkinti sprendimu.
Didiausi ms bendradarbiavimo diaugsmai ir galbt sk-
m kilo i ms gebjimo pltoti vienas kito mintis: sakydamas
pusiau suformuluot idj inojau, kad Amosas j supras galbt
aikiau nei a, ir jei i idja yra vertinga, Amosas tai pastebs.
Mes su Amosu mgavoms stebuklu bti sies, dedan-
ios auksinius kiauinius, bendrasavininkiais - jungtinis protas
buvo geresnis u individual. Mes buvome komanda ir ja iliko-
me ilgiau nei deimtmet. U darb
atlikt per intensyvaus bendradar-
biavimo laikotarp, buvo paskirta No-
belio premija.
Danielis Kahnemanas,
Prinstono universitetas,
2002 met Nobelio premijos
laureatas
Or prognozs. Joelis Myersas, didels privaios or prognozi agentros
prezidentas (1997) teigia, kad dviej kartu dirbani progozuotoj prog-
noz bus tikslesn negu dvi atskirai parengtos prognozs".
aidim ou. Susipainiojusiam aidimo Kas taps milijonieriumi" aid-
jui vertingas gelbjimosi ratas" - galimyb paklausti auditorijos pata-
rimo". Paprastai auditorija pataria imintingiau negu aidjo intuicija.
Google. Google tapo galinga paiekos sistema, darb kinkiusi minios
imint", kaip j vadina Jamesas Surowieckis (2004). Google vertina prisi-
jungim prie puslapio X kaip vien bals vertinant puslap. Prisijungi-
mas laikomas vertingesni, jei kreipiamasi i puslapio, kuris jau yra ge-
rai vertintas. Pasinaudojus demokratine iniatinklio dvasia Google sve-
tainei prireikia maiau negu vienos deimtosios sekunds, kad nukreipt
jus ten, kur reikia.
Taigi galime daryti ivad: kai susijungia daugelio skirting moni inios,
visi drauge galime bti gudresni negu kiekvienas atskirai. Mes esame lyg
pulkas s. N viena sis neturi tobulo navigacijos jausmo, taiau laiky-
damasis drauge s pulkas gali tiksliai orientuotis. Pulkas gudresnis u vien
s.
340 II dalis. SOCI ALI N TAKA
APIBENDRINIMAS
Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda
priimti gerus sprendimus?
Sprendim, suklusi kelias tarptautinio lygio neskmes, analiz rodo, kad grups sutelktumas
gali trukdyti realistikai vertinti situacij. Ypa tada, kai visi labai nori vienybs, kai jie izoliuojami
nuo prietaraujani idj ir kai lyderis leidia suprasti, ko jis nori i grups.
iam perdtam harmonijos siekimui, pavadintam grupiniu mstymu, bdinga: 1) nepaeidiamu-
mo iliuzija, 2) racionalizavimas, 3) neginytinas tikjimas grups moralumu, 4) stereotipikas
poiris [ oponentus, 5) spaudimas elgtis konformistikai, 6) savicenzra, 7) vieningumo iliuzija
ir 8) proto sargai", saugantys grup nuo nemalonios informacijos. Kritikai pastebjo, kad vieni
Janiso grupinio mstymo modelio aspektai (pavyzdiui, direktyvin lyderyst) priimant nevyku-
sius sprendimus daro didesn tak nei kiti (pavyzdiui, sutelktumas).
Taiau ir eksperimentuose, ir realiame gyvenime grups kartais nusprendia imintingai. Ivengti
grupinio mstymo padeda objektyvumo siekimas, raginimas pasitelkti velnio advokat", grups
iskyrimas ir vliau sujungimas sprendimo primimo procese, indlio i iors paieka, paskutinio
anso" pasitarimas prie pradedant gyvendinti sprendim.
Grupinio problem sprendimo tyrimai rodo: grup gali bti tikslesn negu individas, grup suku-
ria daugiau ir geresni idj, jei yra nedidel arba jei didelje grupje po diskusijos vyksta indivi-
dualus idj generavimas.
Maumos taka:
kaip paskiri mons veikia grup?
Grup veikia paskirus mones, taiau kada ir kaip ie daro tak grupei? Kas suteikia galios
lyderiui?
Kiekviename ios dalies apie socialin tak skyriuje primenama apie ms,
kaip individ, gali. Jau isiaikinome, kad
mus formuoja kultra, taiau mes taip pat kuriame kultr ir renkams
kultrines situacijas;
spaudimas elgtis konformistikai kartais ugniauia imintingus sprendi-
mus, taiau jis taip pat gali ugdyti individualum ir laisvs pojt;
tikinimas i ties turi galios, taiau mums neudrausta prieintis tikin-
jimui vieai sipareigojant ir numatant tikinimo poveik.
iame skyriuje pabrme grups tak atskiram mogui, tad j baigsime
apvelgdami, kaip pavienis mogus gali veikti grup.
io skyriaus pradioje aptarme film 12 pikt vyr", kuriame vienas
prisiekusysis palenkia savo pus 11 kit. Nors prisiekusij kambaryje toks
reikinys pasitaiko retai, daugum socialini judjim pradeda nedidel ma-
uma, kuri palaipsniui gali tapti dauguma. Istorija, - ra Ralphas Waldo
Emersonas, - tai maum ir pavieni moni galios metratis". Prisiminkime
8 skyr i us. GRUPS TAKA 341
Kopernik, Galileo Galilj, Martin Luther King jaunesnj, Susan B. Ant-
hony. Amerikiei judjim u piliei teises ieb vienos juodaods mo-
ters, Rosos Parks, atsisakymas uleisti viet autobuse Alabamos valstijos
Montgomerio mieste. Technikos istorij taip pat rao novatorikos maumos.
Konstruodamas savo garlaiv Fulton's Folly" Robertas Fultonas kent nuo-
latines patyias: Vis t laik nesulaukiau n vieno padrsinanio, viltingo
odio, ilto palinkjimo" (Cantril ir Bumstead, 1960). I tikrj, jei mau-
mos poiris niekada nebt nugaljs, istorija bt statika ir nekintanti.
Kas suteikia maumai taigumo? K turjo padaryti Arthuras Schlesin-
geris, kad priverst Kennedy komand apsvarstyti jo abejones dl invazijos
Kiauli lank? Eksperimentai, kuriuos Paryiuje pradjo Serge Moscovi-
ci, padjo isiaikinti kelis maumos takos veiksnius: nuoseklum, pasiti-
kjim savimi ir atsiribojim nuo daugumos.
Atkreipkite dmes, kad iame tekste, kur tik k perskaitte, maumos
taka" reikia ne etnines maumas, o maumos nuomon.
Nuoseklumas
Nenukrypstanti nuo savo pozicijos mauma yra taigesn u svyruojani. Mos-
covici ir jo kolegos (1969, 1985) pastebjo, kad, jei mauma mlynas skaid-
res nuolatos vadina aliomis, likusieji retkariais gali su tuo sutikti. Taiau
jei mauma svyruoja ir vien tredal mlyn skaidri vadina mlynomis, o
likusias aliomis, niekas kitas niekada nesutiks su teiginiu, kad skaidrs alios.
Eksperimentai byloja ir patirtis patvirtina, kad nonkonformizmas, ypa
ilgalaikis, danai turi skausmingas pasekmes, o buvimas mauma yra nema-
lonus (Levine, 1989; Lcken ir Simon, 2005). Tai padeda paaikinti mau-
mos ltumo efekt - savo poiriui itikimos maumos neskubjim pasisa-
kyti (Bassili, 2003). Jei, kaip Emersonas, nusprendte bti mauma, pasi-
renkite patyioms - ypa jei ginijamasi daugumai svarbiu klausimu ir jei
problem norima isprsti pasiekus vieningo sutarimo (Kameda ir Sugimo-
ri, 1993; Kruglanski ir Webster, 1991; Trost ir kiti, 1992). Kolegos js ki-
toki nuomon gali aikinti psichologinmis ypatybmis (Papastamou ir Mug-
ny, 1990). Kai Charlan Nemeth (1979) tariam prisiekusij grup trauk
dar du mones, kurie turjo prietarauti daugumos nuomonei, dauguma m
j nemgti.
Taiau visi pripaino, kad i dviej moni atkaklumas privert juos dar
kart apgalvoti savo pozicij. itaip elgdamasi mauma gali skatinti kritin
mstym (Martin, 1996; Mucchi-Faina ir kiti, 1991; Peterson ir Nemeth,
1996). Studentai, kurie turi vairi rasi draug ar grupse yra diskutav apie
rasin vairov, msto ne taip supaprastintai (Antonio ir kiti, 2004). Nesu-
tinkantieji su grups nuomone surenka daugiau informacijos, naujovikiau
svarsto ir priima teisingesnius sprendimus. Kaip patvirtinim, kad norint daryti
tak nebtina turti draug, Nemeth cituoja Oscar Wilde: Mums nepatin-
ka ginai; jie visada bna vulgars ir danai - tikinami".
t, kuris pasikliauja
savo nuojauta ir tvirtai ja
vadovaujasi, kreipiasi visas
pasaulis."
Ralph Waldo Emerson,
Nature, Address and Lectures:
The American Scholar, 1849
(Prigimtis, adresas ir
pamokymai: amerikietis
mokslininkas")
342 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Kai kurios skmingai dirbanios bendrovs vertino krybikum bei no-
vatorikum, kur paskatino maum, pateikiani naujas idjas ir skatinan-
i kolegas naujovikai mstyti, poiris. Korporacija 3M igarsjo tuo, kad
vertina asmenin iniciatyv", skatina savo darbuotojus gaiti laik fantas-
tikoms idjoms. Priklijuojam lapeli lipni mediaga - tai nevyks Spen-
cerio Silverio bandymas sukurti labai stiprius klijus. Artas Fry, ilgai vargs
ymdamas reikalingas vietas giesmyne popieriaus skiautelmis, pagalvojo:
Man reikia ymeklio, kurio kratas bt lipnus". Jis buvo ta mauma, ku-
rios poiris galiausiai veik rinkodaros departamento skeps (Nemeth, 1997).
Pasitikjimas savimi
Nuoseklumas ir atkaklumas byloja apie pasitikjim savimi. Be to, Nemeth
ir Joelas Wachtleris (1974) ra, jog kiekvienas apie pasitikjim savimi by-
lojantis maumos poelgis, pavyzdiui, atsisdimas svarbiausi viet prie stalo,
danai priveria daugum susimstyti. Valingas ir tvirtas maumos pasitik-
jimas savimi gali paskatinti daugum i naujo apsvarstyti savo pozicij. Ypa
kai dalykas susijs ne su faktais, o su nuomone. Atlikusi tyrimus Italijos Pa-
duvos miesto universitete, Anne Maass ir jos kolegos (1996) pastebjo, kad
maumos tikinamiau atsakinja klausimus, jei reikia pareikti asmenin nuo-
mon (I kurios alies Italijai reikt daugiausiai importuoti naft?"), nei
klausimus, susijusius su faktais (I kurios alies Italija importuoja daugiau-
siai naftos?").
Pasitraukimas i daugumos
Atkakli mauma paneigia vieningumo iliuzij. Kai mauma nuolat abejoja
daugumos imintingumu, pastaroji daniau ima dvejoti ir netgi gali perimti
maumos pozicij. Tirdamas Pitsburgo universiteto studentus, Johnas Levi-
ne (1989) pastebjo, kad maumos atstovas, pasitrauks i daugumos, netgi
labiau tikindavo nei tas, kuris vis laik gyn maumos nuomon. Atlikda-
ma imitacinius teismo prisiekusij eksperimentus Nemeth pastebjo, kad -
prieingai negu 12 pikt vyr" scenarijuje - kai tik dauguma ima irti, pasi-
traukianij pavyzdiu greitai paseka ir kiti, sukeldami sniego lavinos efekt.
Ar ie maumos tak stiprinantys veiksniai bdingi tik maumoms? Sha-
ron Wolf ir Bibbas Latan (1985; Wolf, 1987) bei Russellas Clarkas (1995)
mano, kad ne. Jie rodinja, kad tie patys socialiniai veiksniai tarnauja ir dau-
gumoms, ir maumoms. Informacin (tikinam argument) bei normatyvin
(socialinio palyginimo) taka skatina ir grup skaidytis prieingus polius
bei sudaro slygas maumos takai. Jei nuoseklumas, pasitikjimas savimi
ir pasitraukimas i kitaip manani tarpo stiprina maum, tie patys kinta-
mieji stiprina ir daugum. Tiek daugumos, tiek maumos pozicijos sociali-
nis poveikis priklauso nuo j palaikani galios, usispyrimo ir skaiiaus.
8 skyr i us. GRUPS TAKA 343
Taiau Anne Maass ir Russellas Clarkas (1984, 1986) sutinka su Mosco-
vici, kad maumoms daniau pavyksta tikinti mones pakeisti nuomon ir
pritarti j poiriui. O ianalizav grupi raid, Johnas Levine ir Richardas
Morelandas (1985) padar ivad, kad nauji nariai kaip mauma kitaip vei-
kia grup nei senbuviai. Naujokai daro tak pasinaudodami dmesiu, kurio
sulaukia, ir senbuvi smoningumu. sitvirtinusieji pajunta tur didesnes ga-
limybes prietarauti ir lyderiauti.
Teiginyje, kad paskiri asmenys gali daryti poveik grupei, yra subtilios
ironijos. Dar visai neseniai mintis, kad mauma gali priversti susvyruoti dau-
gum, buvo socialins psichologijos specialist maumos idja. Taiau nuo-
sekliai ir atkakliai rodindami, Moscovici, Nemeth, Maass, Clarkas ir kiti
tikino daugum grups takos tyrintoj, kad maumos tak verta tyrinti.
Ir tikriausiai neturt stebinti tai, su kokiu susidomjimu kai kurie i i moks-
linink atlieka tokius tyrimus. Anne Maass (1998) m domtis, kaip mau-
mos gali daryti tak socialiniams pokyiams, nes ji uaugo pokarinje Vo-
kietijoje ir girdjo senels prisiminimus apie faizm. Charlan Nemeth (1999)
ia sritimi susidomjo bdama vizituojania profesore Europoje ir dirbda-
ma su Henriu Tajfelu bei Serge Moscovici. Mes trys buvome paalieiai" -
a amerikiet katalik, o jie per Antrj pasaulin kar gyvi ilik Ryt Eu-
ropos ydai. Savo darbe mme vis labiau atsivelgti maumos jautrum
vertybms ir kov u jas".
Ar lyderyst yra maumos taka?
1910 metais vyko spdingos lenktyns tarp norveg ir angl, kurie pirmi
pasieks Piet aigal. J pirmieji pasiek norvegai, skmingai vadovaujami
Roaldo Amundseno. Anglai, nevykusiai vadovaujami Roberto Falcono Scotto,
aigalio nepasiek; Scottas ir trys jo komandos nariai uvo. Amundsenas pa-
demonstravo lyderysts, to, kaip kai kurie mons mobilizuoja ir nukreipia
grupes, poveik. George W. Busho prezidentavimas - tai vieno mogaus val-
dios" pavyzdys, pastebi Michaelas Kinsley (2003). Kol Bushas nepareik,
jog Saddamas kelia didiul grsm ir privalo pasitraukti", ... i nuomon
nebuvo populiari. Tok reikin galima vairiai pavadinti, taiau vienas pa-
vadinimas bt lyderyst. Jei bti lyderiu reikia vesti mones ten, kur jie
nenori, tai George W. Bushas parod, kad jis yra tikras lyderis."
Vieni lyderiai paskiriami arba irenkami oficialiai; kiti ikyla neforma-
liai, i grups tarpo. Lyderio skm danai priklauso nuo aplinkybi - pui-
kus ininieri grups vadovas nebtinai taip pat skmingai vadovaut par-
davim agentams. Vieniems monms puikiai sekasi bti uduoties lyde-
riais - tai yra organizuoti darb, nustatyti standartus ir sutelkti dmes tiksl.
Kitiems puikiai sekasi socialin lyderyst - sutelkti grup darbui, sprsti
konfliktus ir palaikyti kolektyvo narius.
lyderyst
(leadership)
Procesas, kuriuo tam tikri grups
nariai skatina ir nukreipia grup.
uduoties lyderyst
(task leadership)
Lyderyst, susijusi su darbo
organizavimu, standart
nustatymu ir susitelkimu tikslui
pasiekti.
socialin lyderyst
(soiai leadership)
Lyderyst, susijusi su grups
sutelkimu darbui, konflikt
sprendimu ir kolektyvo nari
palaikymu.
344 II dalis. SOCI ALI N TAKA
Uduoties lyderi stilius danai bna direktyvinis - is stilius bna vai-
singas, jei lyderis duoda tinkamus nurodymus (Fiedler, 1987). Kadangi ie
lyderiai orientuojasi tiksl, jie geba taip sutelkti grup, kad ji gyvendint
savo misij. Eksperimentai rodo, kad konkrei, sudting tiksl ir regulia-
ri ataskait apie atlikt darb derinys padeda siekti ger rezultat (Locke
ir Latham, 1990).
Socialini lyderi stilius danai bna demokratikas - tokie lyderiai de-
leguoja valdi kitiems, palankiai vertina komandos nari indl ir, kaip ma-
tme, padeda ivengti grupinio mstymo. Daugelis eksperiment parod, kad
socialinio tipo lyderis palankiai veikia bendr kolektyvo klimat. Grups na-
riai bna labiau patenkinti, jei dalyvauja priimant sprendimus (Spector, 1986;
Vanderslice ir kiti, 1987). Kai darbuotojams deleguojama uduoi kontro-
l, didja j suinteresuotumas siekti ger rezultat (Burger, 1987).
Galdami dalyvauti priimant sprendimus, mons labiau pritaria spren-
dimui (van den Bos ir Spruijt, 2002). Todl vertinanius vidin grups kli-
mat ir jauianius pasididiavim laimjimais palankiau veikia socialinis
lyderis, koki galime rasti daugelyje bendrovi, siekiani pereiti prie daly-
vaujanio valdymo. Toks valdymo stilius paplits vedijoje ir Japonijoje (Na-
ylor, 1990; Sundstrom ir kiti, 1990). Moterys lyders bna demokratikes-
ns nei vyrai (Eagly ir Johnson, 1990).
Kakada buvusi populiari ikilios asmenybs" lyderysts teorija, teigu-
si, kad visi didieji lyderiai turi tam tikr bendr bruo, prarado ger vard.
Dabar inome, kad efektyvs lyderysts stiliai kinta priklausomai nuo situ-
acijos. Gerai imanantys darb gali nepaksti uduoties lyderio, tuo tarpu
neimanantys gali bti jam palanks. Taiau pastaruoju metu socialiniai psi-
chologai vl m domtis, kokios savybs bdingos geram lyderiui (Hogan
ir kiti, 1994). Brit socialiniai psichologai Peteris Smithas ir Monir Tayeb
(1989) rao, kad Indijoje, Taivane ir Irane atlikti tyrimai parod, jog gabi
anglies acht, bank ir valstybini staig vadov rezultatai bna aukti at-
liekant ir uduoties, ir socialins lyderysts testus. Tokie vadovai ir akty-
viai domisi, kaip sekasi dirbti, ir jautriai reaguoja pavaldini poreikius.
Tyrimai taip pat parod, kad veiksminga laboratorini grupi, darbo ko-
mand ir dideli korporacij lyderi elgsena padeda maumos poir paversti
tikinamu. Tokie lyderiai kelia pasitikjim, nuosekliai laikydamiesi savo tiksl.
Jie keri pasitikjimu savimi, ir tai adina greta esani pasitikjim (Bennis,
1984; House ir Singh, 1987). kvepiantys lyderiai daniausiai turi patraukli
veiklos vizij, gebjim bendrauti su kitais aikia ir paprasta kalba, be to, yra
pakankamai optimistiki ir pasitikintys, kad kvpt kitus.
Tiriant 50 oland bendrovi paaikjo, kad aukiausia morale pasiy-
transformacin lyderyst mjo tos, kuriose vadovai skatino kolegas paaukoti asmeninius interesus ko-
(transformational lydership) lektyvo labui" (de Hoogh ir kiti, 2004). Tokia transformacin lyderyst ska-
Lyderyst, kai didel tak daro tina susitapatinti su grups uduotimis ir jai sipareigoti. Transformaciniai
lyderio vizija ir kvpimas. lyderiai, daugelis kuri yra charizmatiki, energingi, savimi pasitikintys eks-
8 skyr i us. GRUPS TAKA 345
atkreipkime dmes
Transformacin bendruomens lyderyst
Kaip stulbinam transformacins lyderysts (nuoseklios, pasi-
tikinios, kvepianios) pavyzd galime panagrinti Walto ir Mil-
dred Woodward, Vaingtono Bainbrido salos laikraio savi-
nink ir redaktori, veikl Antrojo pasaulinio karo metais ir du
deimtmeius po jo. Btent i Bainbrido 1942 met kovo 30
dien buvo perkelti internuot asmen stovyklas pirmieji i be-
veik 120 000 Vakar kranto gyventoj - japon kilms ameri-
kiei. Jie buvo spti prie 6 dienas ir, lydimi ginkluotos sargy-
bos, suvaryti kelt iplukdyti, o krante liko raudantys draugai
bei kaimynai (vienas i j buvo draudimo agentas, mano t-
vas). Savo laikratyje Bainbridge Review (1942) Woodwardai
ra: Ar galima kuo nors pateisinti despotik tok skub
sakym evakuotis, jei pavelgsime puikias j charakteristikas
po gruodio 7-osios (Pearl Harboro bombardavimo), piliei
teisi statym j pai armij paauktus giminaiius, Ame-
rikos padorum". Karo metu Woodwardai buvo vieninteliai laik-
raio redaktoriai Vakar krante, pasisak prie internavim
Jie paved savo darbuotojui Pauliui Ohtaki, kuris anksiau dir-
bo ne vis darbo dien kart per savait parayti straipsn apie
tai, kaip sekasi internuotiems j bendruomens nariams. Ohta-
ki ir kit urnalist parayti straipsniai Plaui udegimas smo-
gia", Senelis Koura", Manzanare gim pirmasis kdikis" primi-
n likusiems namuose j kaimynus ir pareng juos grusius
graiai sutikti. Tai buvo visika prieingyb tam iankstiniam nu-
sistatymui, su kuriuo buvo sutikti kit Vakar kranto bendruo-
meni nariai. Ten laikraiai palaik internavim ir skatino prie-
ikum japonams.
Ikent kelet tuling ipuoli Woodwardai vliau gavo
daug apdovanojim u drs Buvo netgi parayta knyga Snow
Falling on Cedars (Apsnigti kedrai") ir pastatytas filmas. 2004
met kovo 30 dien pastatytas paminklas toje vietoje, i kurios
iplauk keltas su internuotaisiais. Buvs internuotasis, dabar
Bainbrido salos japon bendruomens prezidentas Frankas
Kitamoto kalbjo: is paminklas - VValtui ir Millie Woodwar-
dams, Kenui Myersui, Genevivei VVilliams ir daugeliui kit, ku-
rie mus rm, kurie met ik prievartiniam ikeldinimui, ne-
pabijoj bti apaukti nepatriotais. VValtas Woodwardas yra pa-
saks, kad jeigu galima sulauyti mogaus teisi statym Ame-
rikos japon atvilgiu, t pat galima padaryti ir nutukusi ame-
rikiei ar mlynaki amerikiei atvilgiu." Prisimindamas Wo-
odward transformacin lyderyst, jaunasis urnalistas Ohtaki
(1999) pastebjo, kad Bainbrido saloje nepasireik priei-
kumas grtantiems namo japonams, kuris buvo toks bdingas
kitur. Manau, tai - didelis Woodward nuopelnas." Kai jis pa-
klaus Woodward, kodl jie taip elgsi, juk galima buvo visk
mesti ir nekentti kai kuri pikt skaitytoj ipuoli, jie atsak:
Juk taip elgtis buvo teisinga."
travertai, siekia aukt standart, kvepia mones priimti j vizij, skiria jiems
asmenin dmes (Bono ir Judge, 2004). Organizacijose tokie lyderiai danai
sukuria angauotas, pasitikinias, veiksmingas komandas (Turner ir kiti,
2002).
Reikia pasakyti, kad grups taip pat daro tak lyderiams. Kartais esan-
tys minios priekyje paprasiausiai pajunta, kurlink ji traukia. Politikai ino,
kaip interpretuoti visuomens nuomoni tyrimus. Gebantis knyti grups po-
ir greiiau taps lyderiu; pernelyg radikaliai nuo grups standart nukryps-
tantis lyderis gali bti atmestas (Hogg ir kiti, 1998). Imintingi lyderiai da-
niausiai laikosi daugumos ir protingai naudoja savo tak. Retais atvejais su-
tapus aplinkybms lyderio savybs pagimdo istorinio masto asmenyb, pa-
ymi Deanas Keithas Simontonas (1994). Kad atsirast Winstonas Churchillis
arba Margaret Thatcher, Thomas Jeffersonas arba Karlas Marxas, Napoleo-
346 II dalis. SOCI ALI N TAKA
nas arba Adolfas Hitleris, Abrahamas Lincolnas arba Martinas Lutheris Kin-
gas jaunesnysis, reikia, kad sutapt tinkama asmenyb, tinkamas laikas ir
tinkama vieta. Kai intelektualus, profesionalus, rytingas, pasitikintis savi-
mi ir kitus kvepiantis asmuo atsiduria savo vietoje, jis gali tapti empionu,
Nobelio premijos laureatu ar paskatinti socialin revoliucij.
APIBENDRINIMAS
Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup?
Nors danai nugali daugumos nuomon, kartais mauma gali paveikti ar netgi pakeisti daugu-
mos pozicij Maumos argumentai, net jei netikins daugumos pakeisti poirio, gali priversti j
suabejoti ir nagrinti kitas galimybes. Neretai tai lemia geresnius arba krybikesnius sprendimus.
Eksperimentuose mauma bna takingiausia, kai ji nuosekliai ir atkakliai laikosi savo poirio,
kai jos veiksmai rodo pasitikjim savimi, ir kai ji pamau atsiriboja nuo daugumos.
Pasitelkdami uduoties ir socialins lyderysts gdius, formals ir neformals grupi lyderiai
daro nevienod tak Nuosekliai gyvendinantys savo tikslus ir spinduliuojantys pasitikjim sa-
vimi jaus, kad jais pasitikima ir jais sekama.
Esu priverstas pripainti, kad skaitant skyri nenuosekliai gali susidaryti
spdis, jog grups apskritai yra alingos. Grups veikia j audrinaniai, jose
patiriame didesn stres, jauiame didesn tamp, atlikdami sudtingas u-
duotis daniau darome klaidas. sitrauk grup, kuri mums suteikia anoni-
mikumo, pamgstame dykinti, o nuasmeninimas atpalaiduoja ydingus po-
linkius. Policijos brutalumas, lino teismas, gauj destrukcija ir terorizmas -
visa tai yra grupiniai reikiniai. Diskusijos grupje danai poliarizuoja po-
irius, sustiprindamos rasistines arba prieikas nuostatas. Grup gali slo-
pinti nuomoni skirtum, sukurdama homogenizuot grupin mstym, ku-
rio pasekm - pratingi sprendimai. Todl nenuostabu, kad loviname pa-
skirus asmenis, kurie idrsta pasiprieinti grupei siekdami tiesos ir teisin-
gumo. Labai tiktina, kad grups yra didiulis blogis.
Visa tai tiesa, taiau ne visikai. Kita tiesos pus - kad mes, kaip socia-
lins btybs, gyvename grupmis. Kaip ir ms tolimieji protviai esame
priklausomi vienas nuo kito, kad galtume prasimaitinti, turti bendramini
ir saugiai jaustis. Be to, kai esame nusiteik palankiai, grupje atsiskleidia
tai, kas mumyse geriausia. Bdami draugje, bgikai bga greiiau, iro-
vai juokiasi garsiau, o duodantieji tampa dosnesni. Savitarpio pagalbos gru-
pse sustiprja pasiryimas atsisakyti alkoholio, antsvorio ir atkakliau mo-
kytis. Bendramini grupse sustiprja moni smoningumas. Bendravi-
Post scriptum:
ar grups mums kenkia?
8 skyr i us. GRUPS TAKA 347
mas, grindiamas dvasiniais dalykais, kartais labai sustiprina sielos sveika-
t", - pastebjo XIV-XV a. gyvens teologas Tomas Kempietis, - ypa kai
tikintieji susitinka, kalba ir veikia kartu".
Priklausomai nuo to, kok polink grup sustiprina arba ilaisvina, jos po-
veikis gali bti ir labai alingas, ir labai naudingas. Tad pasirinkdami grup
turtume elgtis imintingai ir apdairiai.
Socialiniai
santykiai
Socialin psi chol ogi j a - tai mokslas, tiriantis moni
nuomon apie kitus, poveik vienas kitam ir tarpusavio ben-
dravim. Pirmoje dalyje aikinoms apie moni nuomon
apie kitus, antroje dalyje - apie vien kitiems darom ta-
k, o dabar aptarsime tarpusavio santykius. Ms jausmai
kitiems monms ir veiksmai kartais bna neigiami, o kar-
tais - teigiami. 9 skyriuje Prietarai: antipatija kitokiam" ir
10 skyriuje Agresija: kai eidiame kitus" nagrinsime ne-
igiamus moni santyki aspektus: kodl kartais nemgstame
vieni kit ar net nekeniame, kodl ir kada vienas kit ei-
diame. 11 skyrius Patrauklumas ir intymumas: simpatijos
ir meils jausmas" ir 12 skyrius Pagalba" skirti patraukles-
niems aspektams: kodl konkrets mons mums patinka,
kodl juos mylime? Kada silome pagalb draugams arba
nepastamiesiems? Galiausiai 13 skyriuje Konfliktai ir j
sprendimas" aptarsime socialini konflikt genez ir teisin-
gus bei taikius sprendim bdus.
Prietarai:
antipatija kitokiam
1
Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia?
Prietarai: subtils ir atviri
Rasiniai prietarai
Prietarai lyi atvilgiu
Kokie yra socialiniai prietar altiniai?
Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai
Socializacija
Institucin parama
Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai?
Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija
Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus
Suinteresuotumas vengti prietar
Kokie yra paintiniai prietar altiniai?
Kategorizavimas: moni skirstymas grupes
Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas
Atribucija: ar pasaulis teisingas?
Kokios yra prietar pasekms?
Amini stereotipai
Diskriminacijos poveikis: isipildanti pranayst
Stereotipo grsm
Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais?
K slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotip
grsm
Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus?
1
io skyriaus bendraautorius yra Stevenas J. Spenceris, Vaterlo universi-
teto Psichologijos katedros docentas ir vedjas.
Prietarai. Atsitiktin nuomo-
n, neturinti akivaizdaus
patvirtinimo."
Ambrose Bierce,
The Devil's Dictionary, 1911
(Velnio odynas")
P
rietarai bna vairi ri - palanks savo grupei arba nepalanks, rei-
kiantys nusiteikim prie iaurs ryt liberalus" arba piet prasio-
kus", arab teroristus" arba Amerikos kitatikius", emagius, nutukusius
arba negraius mones.
Rugsjo 11-osios ipuoliai ir j padariniai yra puikus neapykantos ir prie-
tar pasekmi pavyzdys:
Ms terorizmas nukreiptas prie Amerik. Tai - palaimintas terorizmas", - tai
odiai i Osamos bin Ladeno pasisakymo apie apie rugsjo 11-osios ipuol
vaizdo rao.
Jei [ oro uost] eina vyras apmuturiuota galva, perjuosta ventiliatoriaus
laidu, j reikia sustabdyti", - i JAV kongreso nario Johno Cooksey interviu,
transliuoto per radij po rugsjo 11-osios ipuolio.
Netrukus po rugsjo 11-osios siliepsnojo prieikumas arab kilms mo-
nms. Niujorko priemiestyje vyrikis stengsi automobiliu pervaiuoti pa-
kistaniet, aukdamas, kad daro tai dl savo alies" (Brown, 2001). Teksa-
so valstijos Dentono miesto meetje buvo susprogdinta bomba (Thomson,
2001). Bostono universitete subadytas studentas i Artimj Ryt, o Kolo-
rado universitete ant bibliotekos sienos studentai daais ipurk ura Ara-
bai, lauk". Tai nebuvo pavieniai vykiai. Per savait po rugsjo 11-osios i-
puolio Amerikos ir arab antidiskriminacinis komitetas uregistravo daugiau
nei 250 smurto akt prie Amerikos arabus studentus universitet mieste-
liuose (cnn.com, 2001). Per JAV gyventoj apklaus, atlikt prajus eiems
mnesiams po rugsjo 11-osios ipuolio, paaikjo, kad poiris pakista-
nieius ir palestinieius yra toks pat neigiamas, kaip ir narkotik prekei-
vius (Fiske, 2002). 2006 metais, karui Irake tsiantis jau ketvirtus metus, an-
timusulmonikos nuotaikos Amerikoje pasiek aukiausi tak. 46 proc.
gyventoj ireik neigiam poir islam (beveik dvigubai daugiau negu
2002 met pradioje), o 58 proc. tikjo, kad neproporcingai daug musulmo-
n yra iaurs ekstremistai (Cohen, 2006).
Kitos grups taip pat susiduria su giliai siaknijusiais prietarais. Turin-
tys antsvorio, ypa baltaods moterys, sunkiai gali rasti partner ir darb. Ko-
reliaciniai tyrimai atskleid, kad antsvorio turintiems monms sudtingiau
sukurti eim, rasti norim darb ir kad jie gauna maesn atlyginim. Eks-
perimentuose (kai kuri moni ivaizd pakeitus taip, kad jie atrodyt nu-
tuk) jie buvo vertinami kaip nepatraukls, menkesnio intelekto, nelaimin-
gi, nedisciplinuoti ir nesusilaukiantys skms (Gortmaker ir kiti, 1993; Hebl
9 skyrius. PRIETARAI 351
ir Heatherton, 1998; Pingitore ir kiti, 1994). Ties pasakius, diskriminacija
dl antsvorio pranoksta rasin bei lytin ir pasitaiko paiuose vairiausiuose
darbo santykiuose - samdant, skiriant tarnyb, paauktinant, atlyginant, bau-
diant ir atleidiant i darbo (Roehling, 2000).
Kokia prietar prigimtis
ir kaip jie mus veikia?
Kuo prietarai" skiriasi nuo stereotip", diskriminavimo", rasizmo" ir seksizmo"? Kokie
prietarai bdingi iems laikams?
Svokos prietaras, stereotipas, diskriminavimas, rasizmas, seksizmas da-
nai i dalies sutampa. Isiaikinkime jas. Kiekviena ia aprayta situacija buvo
susijusi su prieiku tam tikros grups vertinimu. O tai - neigiamas ianks-
tinis grups ir jos nari vertinimas - ir yra prietar esm. (Kai kuriuose prie-
tar apibrimuose taip pat minimas ir teigiamas vertinimas, taiau beveik
visada terminas prietarai" reikia neigiamas tendencijas - arba tai, k Gor-
donas Allportas savo klasikiniame darbe The Nature of Prejudice (Prietar
prigimtis") pavadino antipatija, grindiama klaidingu ir nelanksi apiben-
drinimu" [1954, p. 9].)
Prietarai yra nuostata. Kaip matme 4 skyriuje, nuostata yra iskirtinis
jausm, polinki veikti ir sitikinim derinys. is derinys - tai nuostat APP:
afektas (jausmai), poelgi tendencija (polinkis veikti) ir painimas (sitiki-
nimai). Prietaringas mogus gali nemgti t, kurie yra kitokie, ir diskrimi-
nuojamai elgtis, tikdamas, kad jie - neiprus ir pavojingi. Kaip ir dauge-
lis nuostat, prietarai yra sudtingi, juose gali bti globjiko prisiriimo,
padedanio ilaikyti objekt nuskriaustojo padtyje.
Prietarams bdingi neigiami vertinimai gali kilti dl emocini asociaci-
j, poreikio pateisinti poelg ar neigiam sitikinim, vadinam stereotipais.
Sukurti stereotip reikia apibendrinti. Siekdami supaprastinti pasaul, mes
darome apibendrinimus: britai yra santrs, amerikieiai - draugingi. Pro-
fesoriai yra isiblak. tai kai kurie naujausiuose tyrimuose ufiksuoti pla-
iai paplit stereotipai:
XX a. devintajame deimtmetyje moterys, prie savo pavards raiusios
Ms.", buvo laikomos kategorikesnmis ir ambicingesnmis nei tos, ku-
rios prie pavards ra Miss" ar Mrs" (Dion, 1987; Dion ir Cota, 1991;
Dion ir Schuller, 1991). Dabar, kai santrumpa Ms" tapo daug populia-
resn, stereotipas pasikeit. Usispyrusiomis ir ambicingomis laikomos
mergautin pavard pasiliekanios itekjusios moterys (Crawford ir ki-
ti, 1998; Etaugh ir kiti, 1999).
prietaras
(prejudice)
Neigiamas iankstinis grups
ir jos nari vertinimas.
stereotipas
(stereotype)
sitikinimas apie moni grups
asmenines savybes. Stereotipai
kartais bna per daug
apibendrinti, netiksls ir atspars
naujai informacijai.
352 III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI
prasti stereotipai:
Dangus - tai vieta, kurioje
stovi amerikietikas namas,
valgomas kinikas maistas,
veikia brit policija, vainja
vokiki automobiliai ir
grimasi prancz menu.
Pragaras - vieta, kurioje stovi
japonikas namas, veikia kin
policija, valgomas brit
maistas, silomas vokikas
menas ir prancziki
automobiliai."
Autorius neinomas,
pateikta Yueh-Ting Lee (1996)
diskriminavimas
(discrimination)
Nepateisinamas neigiamas
elgesys grups ar jos nari
atvilgiu.
rasizmas
(racism)
1) Prietaringa nuostata
ir diskriminuojantis elgesys tam
tikros rass atstov atvilgiu
arba 2) institucin praktika
(net jei jos neskatina prietarai),
tam tikros rass ar lyties
atstovus pajungianti kit labui.
seksizmas
(sexism)
1) Prietaringa nuostata
ir diskriminuojantis elgesys tam
tikros lyties atstov atvilgiu
arba 2) institucin praktika
(net jei jos neskatina prietarai),
vienos lyties atstovus pajungianti
kitos lyties atstov labui.
Vieosios nuomons tyrimai rodo, kad europieiai stereotipikai vertina
vieni kitus. Vokieiai laikomi darbiais, pranczai - mgstaniais malo-
numus, britai - altais ir bejausmiais, italai - lengvai simyliniais, olan-
dai - patikimais. (Tiktina, kad ie duomenys patikimi, nes juos pateik
Amsterdamo universiteto darbuotojai Willemas Koomenas ir Michielas
Bahleris, 1996.)
Piet europieiai laikomi emocingesniais ir ne tokiais darbiais kaip iau-
rs europieiai (Linssen ir Hagendoorn, 1994). Stereotipas, kad pietieiai
yra ekspresyvesni, galioja netgi atskiros alies viduje: Jamesas Penneba-
keris ir j o bendradarbiai (1996) rao, kad 20-yje iaurs pusrutulio ali
(taiau ne eiose Piet pusrutulio alyse) pietieiai laikomi ekspresyves-
niais u iaurieius.
Tokie apibendrinimai gali bti daugiau ar maiau teisingi (ir ne visada
neigiami). Pietinse iaurs pusrutulio alyse i ties yra daugiau smurto.
Pietini io pusrutulio krat gyventojai patys teigia es ekspresyvesni u
iaurieius. Mokytoj stereotipai apie skirtingos lyties, etnins ir klasins pri-
klausomybs mokini mokymosi skirtumus danai atspindi tikrov (Madon
ir kiti, 1998). Stereotipai, - pastebi Lee Jussimas, Clarkas McCauley ir Yueh-
Ting Lee (1995), - gali bti teigiami arba neigiami, tiksls arba netiksls."
Tikslus stereotipas gali bti netgi pageidautinas. Mes j vadiname jautru-
mu vairovei" arba kultriniu smoningumu daugiakultriniame pasauly-
je". Laikytis stereotipo, kad britams punktualumas svarbesnis nei meksikie-
iams, reikia suprasti, ko galima tiktis, kur ir kaip reikia elgtis, kad su-
lauktume kuo maesnio pasiprieinimo.
Problemos dl stereotip kyla tada, kai jie bna perdtai apibendrinti ar-
ba akivaizdiai klaidingi. Manyti, kad dauguma Amerikos socialins rpy-
bos klient yra juodaodiai, reikia perdtai apibendrinti, nes tai paprasiausiai
netiesa. Universiteto student stereotipuose apie konkreias grupes ir j na-
rius (pavyzdiui, tuos, kuriems usienio kalb kursai patinka labiau nei eko-
nomikos arba futbolas - labiau nei tenisas) yra tiesos, taiau ie stereotipai
perdti. Stereotipikai vertinam grupi nariai daug savitesni nei manoma
(Brodt ir Ross, 1998).
Prietarai yra neigiamas poiris; diskriminavimas - neigiamas elgesys.
Prietaringa nuostata danai bna diskriminacijos prieastis (Dovidio ir kiti,
1996). Taiau, kaip buvo pabrta 4 skyriuje, nuostatos ir elgesys danai bna
silpnai tarpusavyje susij. I prietaringos nuostatos nebtinai privalo atsirasti
prieiki veiksmai, ir priespauda ne visa kyla dl prietar. Rasizmas ir sek-
sizmas reikiasi institucikai netgi tada, kai ios praktikos neskatina prieta-
rai. Jei odinmis rekomendacijomis grindiama darbinimo praktika yra to-
kia, kad bendrovje, kurioje dirba vien baltaodiai, atmetami potencials ne-
baltaodiai darbuotojai, toki praktik galime pavadinti rasistine - net jei darb-
davys ir neketino diskriminuoti.
9 skyr i us. PRI ETARAI 353
Prietarai: subtils ir atviri
Prietarai geriausiai iliustruoja dvigub nuostat sistem (2 skyrius). Ms
ireiktosios (smoningos) ir implicitins (neireiktosios, automatins) nuo-
statos dl to paties dalyko gali skirtis. Tai rodo tyrimai, atlikti naudojant
neireiktj asociacij test (4 skyrius). I vaikysts gali bti ilikusi im-
pulsyvi kokio nors mogaus baim ar antipatija, nors uaug jam reikiame
tik pagarb ir susiavjim. Ireiktsias nuostatas gali labai pakeisti isila-
vinimas, o neireiktosios gali pasikeisti tik keiiantis proiams (Kawaka-
mi ir kiti, 2000).
Mokslininkai i Ohajo ir Viskonsino universitet (Devine, 1989, 2005),
Jeilio ir Harvardo universitet (Banaji, 2004), Indianos (Fazio ir kiti, 1995),
Kolorado (Wittenbrink ir kiti, 1997), Vaingtono (Greenwald ir kiti, 2000),
Niujorko (Bargh ir Chartrand, 1999) universitet pripaino, kad prietarais
paremtas stereotipinis vertinimas gali bti nesmoningas. Kai kuriuose tyri-
muose dalyviams prie akis trumpai msteldavo odiai ar veidai, kurie
suadindavo" (automatikai suaktyvindavo) kokius nors rasinius, lyties ar
amiaus stereotipus. Suadinti stereotipai vliau gali j elges padaryti a-
lik, monms to n nesuvokiant. Pavyzdiui, suadinti vaizdais apie af-
rikiei kilms amerikieius, jie gali prieikiau reaguoti eksperimentuo-
tojo tyia pateikt ugaul praym.
Ianalizav smoning (ireiktj) ir nesmoning (neireiktj) prie-
tar skirtumus, galime nagrinti dvi labiausiai paplitusias prietar ris: ra-
sinius ir lytinius.
Rasiniai prietarai
Pasauliniu mastu kiekviena ras yra mauma. Pavyzdiui, ne ispan kilms
baltaodiai sudaro tik penktadal pasaulio gyventoj, o per kit imtmet jie
taps viena atuntja. Dl mobilumo ir migracijos per pastaruosius du imtme-
ius rass susimai. J santykiai kartais bna prieiki, o kartais draugiki.
Molekulins biologijos specialistui odos spalva yra paprasta mogaus cha-
rakteristika, kontroliuojama maulyio genetinio skirtumo tarp rasi. Be to,
gamta neskirsto moni aikiai apibrtas rasines kategorijas. mons, o
ne prigimtis lemia, kad kartais Tigeris Woodsas vadinamas afrkiei kil-
ms amerikieiu" (pagal protvi linij jis turi 25 procentus afrikietiko krau-
jo) arba azijiei kilms amerikieiu" (jis taip pat turi 25 procentus tailan-
dietiko ir 25 procentus kin kraujo) - o kartais netgi indnu arba olandu
(nes turi vien atuntja ir vienokio, ir kitokio kraujo).
Daugelis prietaringais laiko kitus mones. 1997 metais Gallupo instituto
atliktos apklausos metu 44 procentai baltaodi amerikiei aplinkinius ver-
tino kaip labai prietaringus (5 ir daugiau 10 bal sistemoje). Kiek gi j sau
suteik aukt bal? Tik 14 procent (Whitman, 1998).
A esu kaukafinazijietis", -
sako Tigeris VVoodsas (1997),
nordamas pabrti savo
kaukazietik, afrikietik,
indnik ir azijietik kilm.
354 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Ar rasiniai prietarai nykst a?
Anglikai raantys psichologai
odius baltieji" ir juodieji"
daniausiai rao didija
raide, taip pabrdami, kad tai
yra tik socialinei aplinkai
pritaikytos rasi etikets, o ne
afrikietikos ar europietikos
kilms ar odos spalvos
nuorodos.
Keliose JAV valstijose
juodaodiai vairuotojai daug
reiau greitkeliuose virydavo
greit, taiau policija juos
stabdydavo ir apiekodavo
daniau (Lamberth, 1998;
Staples 1999a, 1999b). Tiriant
padt viename Niu Dersio
valstijos greitkelyje tarp
automobili vairuotoj ir
keleivi buvo 13,5 proc.
juodaodi, tarp virijusi
greit - 15 proc., bet 35 proc. -
tarp sustabdyt vairuotoj.
Kas teiss: tie, kurie taria u kiekvieno kampo slypint fanatizm, ar tie, ku-
rie mano es neprietaringi? Ar rasiniai prietarai yra atgyvena?
Prietarai gali labai greitai pasikeisti: 1942 metais dauguma amerikiei su-
tiko su teiginiu, kad tramvajuose ir autobusuose negrams turi bti atskiros
vietos" (Hyman ir Sheatsley, 1956). iandien toks klausimas atrodyt keis-
tas, nes is prietaras beveik inyko. 1942 metais tik maiau nei tredalis vis
baltaodi (ir tik 1 i 50 JAV pietuose) palaik bendr baltaodiams ir juoda-
odiams mokykl idj; 1980-siais jai pritar 90 procent baltaodi. Jei at-
sivelgsime tai, koks maytis laiko tarpsnis mus skiria nuo 1942-j ar netgi
nuo vergovs JAV laik, sutiksime, kad pokyiai labai ryks.
Nuo XX a. penktojo deimtmeio, kai Kennethas Clarkas ir Mamie Clark
(1947) rod, jog daugelis yra nusiteik prie juodaodius, pasikeit ir afri-
kiei kilms amerikiei poiris. 1954 metais paskelbs istorin nutarim,
kad rasin segregacija mokyklose yra antikonstitucin, Aukiausiasis Teis-
mas atkreip dmes Clark eksperiment: afrikiei kilms Amerikos vai-
kams leidus pasirinkti balt ar juod ll, dauguma pasirinko balt. XX a.
etajame-atuntajame deimtmeiais atlikti tyrimai parod, kad kuo toliau,
tuo daugiau afrikiei kilms vaik rinkdavosi juodas lles. O suaug juo-
daodiai m laikyti baltaodius ir juodaodius panaiais pagal tokias savy-
bes kaip intelektas, tingumas ir priklausomumas (Jackman ir Senter, 1981;
Smedley ir Bayton, 1978).
Skirting rasi mones dabar sieja bendri poiriai ir siekiai, pastebi Ami-
tai Etzioni (1999). Daugiau nei 9 i 10 juodaodi ir baltaodi sako, kad
galt balsuoti u juodaod kandidat prezidentus. Daugiau nei 8 i 10 abiej
grupi atstov sutinka, jog teikiant brandos atestat i moksleivi turt bti
reikalaujama pagrindini ini i istorijos ir visiems amerikieiams bendr
idj". Panaiai tiek pat abiej grupi atstov siekia, kad su visais bt el-
giamasi teisingai, be prietar ar diskriminavimo". Madaug du tredaliai abie-
j grupi sutinka, kad moraliniai bei etiniai standartai smunka. Dl toki ben-
dr ideal, pastebi Etzioni, Jungtinse Valstijose ir daugumoje Vakar de-
mokratini ali buvo ivengta tokio gentins santvarkos siekio, kuris dras-
k Kosov ir Ruand.
Tad ar galime daryti ivad, kad Jungtins Valstijose ir Kanadoje rasiniai
prietarai inyko? Ne, jei atkreipsime dmes 7649 nusikaltim dl neapy-
kantos, vykdyt 2004 metais (FTB, 2005). Kaip rodo 9.1 pav., nedidel da-
lis baltj atsisakyt balsuoti u juodaod kandidat prezidentus. Tai pade-
da suprasti, kodl pus afrikiei kilms amerikiei teigia per pastarj m-
nes patyr diskriminacij - trys i deimties sako, kad tai vyko parduotu-
vse, o du i deimties - kad restorane arba darbe (Gallup, 1997). Ar toks
poiris tikslus? Gal ir taip, teigia Teisingumo departamentas (Lichtblau,
2005). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamas policink elgesys su vairuo-
9 skyr i us. PRI ETARAI 355
tojais keliuose. Paaikjo, kad afrikieiai ir Lotyn Amerikos kilms ameri-
kieiai apiekomi keturis kartus daniau negu baltieji, jie dukart daniau are-
tuojami ir triskart daniau surakinami antrankiais, prie juos be reikalo pa-
naudojama jga.
Ar artjame prie rasi lygybs? Jungtinse Valstijose baltaodiai mgsta
lyginti dabart su priespauda praeityje, todl pastebi radikalius pokyius. Juo-
daodiai lygina dabartin padt su sivaizduojamu idealiu pasauliu, kurio
dar nepasiek, todl mato maesn paang (Eibach ir Ehrlinger, 2006).
Prietar subt i l ybs
Subtilios prietar formos paplitusios dar labiau. Eksperimentais buvo verti-
namas moni elgesys su baltaodiais ir juodaodiais. Kaip pamatysime 12
skyriuje, baltieji vienodai padeda bet kam, kam reikia pagalbos, iskyrus tuos
atvejus, kai pagalbos prao esantis toli (tarkime, klaidingu telefono numeriu
paskambins mogus perduoda ini su juodaodiams bdingu dialektu). Pa-
naiai, paliepus skirti elektros ok, kad imokyt" atlikti uduot, baltieji
juodaodiams skirdavo tok pat (jei ne silpnesn) ok, kaip ir baltaodiams -
iskyrus tuos atvejus, kai jie bdavo pyk arba gaunantis elektros ok as-
muo negaldavo atkeryti ar suinoti, kas tai padar (Crosby ir kiti, 1980;
Rogers ir Prentice-Dunn, 1981).
Tad prietariai ir diskriminacija irykja tada, kai juos galima kaip nors
pateisinti. Australijoje, Didiojoje Britanijoje, Olandijoje, Pranczijoje, Vo-
kietijoje subtils prietarai (kai perdedami etniniai skirtumai, demonstruoja-
mas altumas imigrantams, kai mons atstumiami dl tariamai nerasini prie-
asi) pakeiia akivaizdius (Pedersen ir Walker, 1997; Tropp ir Pettigrew,
356 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
2005a). Kai kurie mokslininkai iuos subtilius prietarus vadina naujuoju ra-
sizmu" arba kultriniu rasizmu". iuolaikiniai prietarai reikiasi, kai teikiame
pirmenyb tam, kas yra pastama, panau ir patogu (Dovidio ir kiti, 1992;
Esses ir kiti, 1993a; Gaertner ir Dovidio, 2005).
Analizuodama ratu atliekamas apklausas, Janet Swim ir jos bendradar-
biai (1995, 1997) pastebjo subtil (iuolaikin") seksizm, prilygstant sub-
tiliam (iuolaikiniam") rasizmui. Abi formos irykja neigiant, kad egzis-
tuoja diskriminacija, ir prieinimusi pastangoms tvirtinti lygyb (pavyzdiui,
moterys, siekdamos lygi teisi, per daug reikalauja").
Tendencingum galime pastebti ir elgesyje. Btent tai ir tyr grup moks-
linink, vadovaujam Iano Ayresi (1991). Grups nariai aplank 90 auto-
mobili prekiautoj viename ikagos rajone ir vadovavosi vieninga strate-
gija: dertis dl kuo maesns kainos u nauj automobil, kuris perpardavi-
ntojui kainavo madaug 11 000 JAV doleri. Baltaodiai vyrai nusiderjo
vidutinikai iki 11 362 doleri. Baltosioms moterims buvo pasilyta madaug
11 504 doleri kaina; juodaodiams vyrams pavyko nusiderti iki 11 783 do-
leri, o juodaodms moterims iki 12 237 doleri, t. y. jos nupirko automo-
bil beveik 8 procentais brangiau negu baltaodis vyras.
Siekdami itirti galim diskriminavim darbo rinkoje, Masaiusetso tech-
nologijos instituto mokslininkai isiunt 5000 gyvenimo apraym, atsiliep-
dami 1300 vairi skelbim, silani darb (Bertrand ir Mullainathan,
2003). vien i 10 nusist gyvenimo apraym, kuri autoriams atsitikti-
nai priskirti baltj vardai (Emily, Gregas), buvo atsiliepta. Kai gyvenimo
apraym autoriams buvo priskirti juodaodi vardai (Lakisha, Jamalas), at-
siliepta vien i 15 apraym.
iuolaikiniai prietarai reikiasi netgi rasiniu jautrumu. Dl to kyla perdta
reakcija izoliuot maum atstovus - ir perdtai giriant j laimjimus, ir per-
9 skyr i us. PRI ETARAI 357
9.2 PAVEIKSLAS
Prietarai dl veido iraikos
Kuriame pieinyje nebejau-
iama pykio? Kurtas
Hugenbergas ir Galenas
Bodenhausenas universiteto
studentams parod veidus,
kuri iraika keitsi nuo
piktos iki laimingos. Prieta-
ringiausi studentai (pagal
neireiktj rasistini
nuostat test) juodaodi
veiduose, palyginti su
baltj, daniau velgdavo
pykt esant neapibrtai
veido iraikai.
dtai kritikuojant j klaidas (Fiske, 1989; Hart ir Morry, 1997; Hass ir kiti,
1991). ie prietarai taip pat gali reiktis perdtu globjikumu. Pavyzdiui,
Kentas Harberis (1998) pateik baltiesiems Stenfordo universiteto studentams
vertinti prastai parayt rain. Tie, kurie man, kad rainio autorius yra juo-
daodis, vertino j geriau nei tie, kurie man, kad autorius yra baltasis, be to,
student kritika retai kada buvo atri. Tikriausiai vengdami atrodyti aliki,
vertintojai globjikai elgsi su juodaodiais raini autoriais, taikydami jiems
nevienodus standartus. itoks neobjektyvus gyrimas ir nepakankama kriti-
ka" gali sutrukdyti maum studentui siekti aukt mokymosi rezultat, pa-
stebi Harberis.
Nesmoningi prietarai
Kaip paplit nesmoningi prietarai afrikiei kilms amerikiei atvilgiu?
Eksperimentai parod, kad jie veikia vairiose situacijose. Pavyzdiui, ira-
dingai parengtuose Anthony Greenwaldo ir jo bendradarbi eksperimentuo-
se (1998, 2000) devyniems i 10-ies baltj prireik daugiau laiko teigia-
mos reikms odius (pavyzdiui, taika" ir roj us") susieti su juodaodi
veidais, ir daug maiau - su baltj veidais. Negalima pamirti, kad ekspe-
rimento dalyviai buvo visikai neprietaringi arba prietaringi labai neymiai.
Jie tiesiog impulsyviai reagavo. Be to, teigia Kurtas Hugenbergas ir Gale-
nas Bodenhausenas (2003), juo neireiktieji prietarai stipresni, juo greiiau
mons juodaodi veiduose velgia pykt (r. 9.2 pav.).
vairiuose eksperimentuose Joshua Corellas su bendradarbiais (2002, 2006)
ir Anthony Greenwaldas bei jo bendradarbiai (2003) tyrimo dalyviams dav
uduot ekrane ivydus vyr, laikant pistolet arba nepavojing daikt (pa-
vyzdiui, proektori ar butel), akimirksniu nuspausti mygtuk auti" ar-
358 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
ba neauti". Eksperiment dalyviai (viename i j ir baltaodiai, ir juoda-
odiai) daniau nepagrstai aud" juodaodius. Atlik nemaai panai
eksperiment, Keithas Payne (2001) ir Charlesas Juddas su bendradarbiais
(2004) pastebjo, kad pamat juodaodio vaizd tyrimo dalyviai galvodavo
apie pistolet: jie greiiau atpaindavo pistolet ir daniau juo palaikydavo,
tarkim, verliarakt. Panaiai Jennifer Eberhardt su bendradarbiais (2004) pa-
demonstravo ir atvirktin poveik. Matydami ginklus mons labiau pastebi
juodaodi veidus. Netgi policijos pareignai link stereotipikai atrodan-
ius afrikiei kilms amerikieius laikyti nusikaltliais. ie tyrimai leidia
paaikinti, kodl Niujorko policininkai 41 kart iov Amadou Diallo (juo-
daod imigrant), kai is i savo upakalins kelni kiens trauk pinigin.
Atrodo, skirtingos smegen sritys bna aktyvios stereotipikai vertinant
ir nesmoningai, ir smoningai (Correll ir kiti, 2006; Cunningham ir kiti,
2004; Eberhardt, 2005). Didiausi pasibjaurjim sukeliani grupi (pa-
vyzdiui, narkoman ar benami) nuotraukos migdol suaktyvina labiau negu
kaktos iev (Harris ir Fiske, 2006). Atrodo, nesmoningi prietarai suadi-
na primityvesnes su baime susijusias smegen sritis (migdol), o smonin-
gas apdorojimas tampriai susijs su kaktos ieve, atsakinga u smoning
mstym.
Net prietarus tiriantys socialini moksl specialistai nepajgia jiems at-
sispirti, pastebi Anthony Greenwaldas ir Ericas Schuhas (1994). Jie tyr ten-
dencij socialini moksl srities straipsniuose cituoti ne yd (Erickson,
McBride ir taip toliau) ir yd (Goldstein, Siegel ir taip toliau) kilms au-
tori tekstus. Ianalizav 30 000 citat, kuri 17 000 buvo paimtos i straips-
ni apie prietarus, tyrjai pastebjo dom fakt: palyginti su autoriais y-
dais, kit tautybi autoriai 40 procent daniau cituodavo ne ydus. (Green-
waldas ir Schuhas negaljo nusprsti, ar autoriai ydai pernelyg citavo savo
kolegas ydus, ar kit tautybi autoriai per maai citavo savo kolegas y-
dus, ar buvo ir taip, ir kitaip.)
Prietarai lyi atvilgiu
Kaip plaiai paplit prietarai apie moteris? 5 skyriuje aptarme lyi vaid-
men normas - moni supratim apie tai, kaip moterys ir vyrai privalt
elgtis. ia inagrinsime lyi stereotipus - moni sitikinimus apie tai, kaip
moterys ir vyrai i ties elgiasi. Norma nurodo, o stereotipas apibdina.
Lyi stereotipai
Stereotip tyrimai leidia padaryti dvi nepaneigiamas ivadas: lyi stereo-
Visi vyr usimimai taip pat tipai yra ryks ir, kaip danai bna, tie, kam jie taikomi, stereotipams ne-
yra ir moter usimimai, prietarauja. Vyrai ir moterys sutinka, kad knyg galima vertinti pagal jos
ir visais atvejais moteris virel, kuris asocijuojasi su lytimi. Vieno tyrimo metu Mary Jackman ir Mary
yra tik maesnis vyras". Senter (1981) pastebjo, kad lyi stereotipai kur kas stipresni u rasinius.
Platonas, Respublika Pavyzdiui, tik 22 proc. vyr man, kad abiej lyi atstovai yra vienodai
9 skyr i us. PRI ETARAI 359
emocionals. Lik 78 procent apklaustj 15 kart daniau emocingesns-
mis laik moteris, ne vyrus. O kokia buvo moter nuomon? J atsakymai
tesiskyr vienu procentu.
Atminkite, kad stereotipai - tai moni grupei taikomi apibendrinimai;
jie gali bti teisingi, klaidingi, arba pernelyg ipstai paremti grdeliu tie-
sos. 5 skyriuje pastebjome, kad vyrai ir moterys i ties iek tiek skiriasi
savo socialiniais ryiais, empatija, socialine galia, agresyvumu ir seksuali-
niu iniciatyvumu (taiau ne intelektu). Tad ar galime daryti ivad, kad ly-
i stereotipai teisingi? Kartais stereotipai pernelyg akcentuoja skirtumus.
Taiau ne visada, pastebi Janet Swim (1994). Ji nustat, kad Pensilvanijos
universiteto student stereotipiniai vyr ir moter nekantrumo, neodinio jaut-
rumo, agresyvumo ir t. t. vertinimai yra logiki tikrj lyi skirtum api-
bendrinimai. Be to, tokie stereotipai atspars laikui ir kultrai. Apibendrin-
dami 27 alyse sukauptus duomenis, Johnas Williamsas ir jo bendradarbiai
(1999, 2000) pastebjo, kad visur moterys laikomos taikingesnmis, o vy-
rai - mgstaniais bendrauti. Nuolatos pasireikiantys lyi stereotipai ska-
tina evoliucins psichologijos specialistus tikti, kad jie atspindi gimt, ne-
kintam realyb (Lueptow ir kiti, 1995).
Stereotipai (sitikinimai) nra prietarai (nuostatos). Stereotipai gali palai-
kyti prietarus. Taiau ir be prietar galima tikti, kad vyrai ir moterys yra
skirtingi, taiau lygs". Todl pasiirkime, kaip mokslininkai tiria prie-
tarus apie vyrus ir moteris.
Seksizmas: pal ankus ir pri ei kas
Sprendiant i to, k mons sako mokslininkams per apklausas, nuostatos
moter atvilgiu keitsi taip pat spariai, kaip ir rasins nuostatos. 1937 metais
tik tredalis amerikiei teig, kad balsuot u kompetenting moter, kuri
j partija skirt kandidate prezidentus; 2005 metais jau 86 procentai sak,
kad itaip pasielgt (Jons, 2005; Jons ir Moore, 2003). 1967 metais 56 proc.
Amerikos auktj mokykl pirmakursi sutiko su teiginiu, kad geriausia,
kai itekjusi moter veikla apsiriboja namais bei eima"; 2002 metais su
iuo teiginiu sutiko tik 22 procentai (Astin ir kiti, 1987; Sax ir kiti, 2002).
Alice Eagly su bendradarbiais (1991) bei Geoffrey Haddockas ir Markas
Zanna (1994) taip pat teigia, kad mons instinktyviai neireikia moter at-
vilgiu neigiam emocij, nors itaip elgiasi su kitomis grupmis. Daugu-
mai moterys patinka labiau nei vyrai. Jie mano, kad moterys yra supratin-
gesns, malonesns ir paslaugesns. Palankus stereotipas, kur Eagly (1994)
pavadino moterys yra nuostabios" efektu, sukuria palanki nuostat.
Taiau poiris lyt danai bna prietaringas, rao Peteris Glickas, Su-
san Fiske ir j bendradarbiai (1996, 2000, 2001), 19-oje ali atlik 15 000
apklaus. J duomenimis, palankus seksizmas (Moterys jautresns nei vy-
rai") danai pasireikia kartu su prieiku seksizmu (Kai tik vyras siparei-
goja, moteris i karto udeda trump pavad").
Moterys yra nuostabios
pirmiausia todl, kad jos
[laikomos] mielomis. [Vyrai]
laikomi konkurencingesniais,
labiau dominuojaniais,
palyginti su moterimis, ir tai,
manoma, padeda jiems
sulaukti didesns skms
darbe, ypa profesijose,
kuriose dominuoja vyrai."
Alice Eagly (1994)
360 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Stereotipai apie vyrus taip pat sudaro prietaringas opozicijas. Peteris Glic-
kas ir j o bendradarbiai (Glick ir kiti, 2004) teigia, kad pasireikia prietarin-
gas seksizmas vyr atvilgiu: palanki nuostata reikia, kad vyrai vertinami
kaip galingi, o prieika - kaip amorals. mons, kurie pritaria palankiam
seksizmui moter atvilgiu, link pritarti ir palankiam seksizmui vyr atvil-
giu. Tokie vienas kit papildantys seksistiniai poiriai vyrus ir moteris gali
prisidti prie status quo lyi santykiuose (Jost ir Kay, 2005).
Di skri mi naci j a pagal lyt
Tiems, kuriuos jaudina tendencingas lyi vertinimas, turime ger naujien.
1968 m. buvo labai ireklamuotas Philipo Goldbergo atliktas negatyvi prie-
tar apie moteris mokslinis tyrimas. Konektikuto koledo studentms jis pa-
teik kelis trumpus straipsnius ir papra juos vertinti. Vienais atvejais stu-
dentms buvo sakoma, kad straipsnio autorius yra vyras (pavyzdiui, Joh-
nas T. McKay), kitais - kad moteris (pavyzdiui, Joan T. McKay). Straips-
niai, kuriuos tariamai buvo paraiusios moterys, buvo vertinti blogiau. Tei-
syb: moterys buvo nusiteikusios prie kitas moteris.
Nordamas pademonstruoti lyties prietar subtilum, gavau Goldbergo me-
diag ir pakartojau eksperimentus su savo studentais. Jie (vaikinai ir mer-
ginos) neparod jokio polinkio menkinti moter darb. Tad Janet Swim, Eu-
gene Borgida, Geoffrey Maruyama ir a (1989) studijavome literatr, susi-
rainjome su mokslininkais ir siekme suinoti visa, kas manoma, apie ly-
tin alikum, pasireikiant vertinant vyr ir moter darb. Ms nuosta-
bai, atsitiktinai ikylantis alikumas vienodai reikdavosi tiek vyr, tiek mo-
ter atvilgiu. Taiau apibendrinus 104 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik
20 000 moni, paaikjo: nra jokio skirtumo. Nuomonei apie kieno nors
darb daniausiai neturjo takos, ar jis buvo priskiriamas vyrui, ar mote-
riai. Apibendrinusi poirio moteris ir vyrus kaip lyderius, profesorius
ir pan., tyrim rezultatus, Alice Eagly (1994) teigia: Eksperimentai nepa-
tvirtino jokios visuotins tendencijos nuvertinti moter darb."
Ar spariai nyksta lytinis alikumas Vakar alyse? Ar moter judji-
mai dar turi darbo? Kaip ir rasiniai, lytiniai prietarai nyksta, taiau subtilus
alikumas ilieka.
Vien tok alikum galime pastebti analizuojadami, kaip tvai prane-
a apie vaiko gimim (Gonzalez ir Koestner, 2005). ini, kad gim berniu-
kas, tvai paskelbia ididiau negu apie mergaits gimim, bet pranedami,
kad gim mergait, jie atrodo laimingesni. Gimus vaikui, tvai berniuk sieja
Klausimas: Mizoginija" yra
s u
padtimi, o mergait - su santykiais.
neapykanta moterims. Kokiu Pasaulyje, esaniame u demokratini Vakar ali rib, moter diskri-
odiu apibdinama minacija daug rykesn. Du tredaliai pasaulio vaik, nelankani mokyk-
neapykanta vyrams?
o s
_
me
rgai t s (Jungtins Tautos, 1991). Visur labiau laukiama gimstant ber-
Atsakymas: Daugumoje niuko. Jungtinse Valstijose 1941 metais 38 proc. kdikio laukiani tv
odyn tokio odio nra. sak, kad jei gals turti tik vien vaik, labiau nort berniuko; 24 proc.
9 skyr i us. PRI ETARAI 361
tv labiau norjo mergaits; o 23 proc. sak, kad jiems nesvarbu, kas gims.
2003 m. atsakymai nepasikeit: 38 proc. labiau norjo berniuko (Lyons, 2003;
Simmons, 2000). Plaiai naudojant ultragars vaisiaus lyiai nustatyti ir at-
sirandant vis daugiau galimybi nutraukti ntum, ie norai daro poveik
berniuk ir mergaii gimim skaiiui. Neseniai Kinijoje atlikus gyventoj
suraym paaikjo, kad 100-ui mergaii gimsta 120 berniuk (Walker,
2006). Panas skirtumai pastebimi Taivane (119 berniuk imtui mergai-
i), Singapre (118 berniuk imtui mergaii), kai kuriose Indijos srityse
(120 berniuk imtui mergaii). Tad galutinis rezultatas yra deimtys mili-
jon dingusi moter".
Baigdami pasakysime, kad atviras prieikumas moter ir kitokios odos
spalvos moni atvilgiu iandien pasitaiko kur kas reiau nei prie keturis
deimtmeius. Tas pat pasakytina ir apie prietarus homoseksual atvilgiu.
Taiau metodai, kurie jautriai fiksuoja subtilius prietarus, vis dar rodo, kad
i tendencija dar gaji. O kai kuriose pasaulio alyse moter diskriminacija
tiesiogine odio prasme kelia grsm j gyvybei. Todl reikia dmiai ir ati-
diai nagrinti socialinius, emocinius ir paintinius prietar altinius.
APIBENDRINIMAS
Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia?
t Prietarai yra iankstin neigiama nuostata. Stereotipai yra sitikinimai apie kit grup, kurie gali
bti tiksls arba netiksls, perdtai apibendrinti, taiau grindiami dalele tiesos. Diskriminavimas
yra nepateisinamas neigiamas elgesys. Rasizmas ir seksizmas gali reiktis prietaringomis nuo-
statomis, diskriminacija arba engiania institucine praktika (net jei ji nra smoningai prietaringa).
Prietarai pasireikia ir subtiliomis, nesmoningomis, ir atviromis, smoningomis formomis. Moks-
lininkai sukr subtilius klausimynus ir netiesioginius bdus moni nuostatoms bei elgesiui ver-
tinti ir nesmoningiems prietarams nustatyti.
t Rasiniai prietarai Amerikoje vyravo iki XX a. septintojo deimtmeio. Vliau jie m silpti, bet vis
dar egzistuoja.
Panaiai pastaraisiais deimtmeiais sumajo ir prietar apie moteris. Taiau poirio vyrus ir
moteris stereotipai, kai kurie alikumai vis dar bdingi Amerikoje ir juo labiau visame pasaulyje.
Nors prietar maja, j vis dar yra.
Kokie yra socialiniai prietar altiniai?
Kokios socialins slygos gimdo prietarus? Kaip visuomen juos isaugo?
Yra keletas prietar altini. Tai socialins padties skirtumai ir moni troki-
mas iuos skirtumus pateisinti bei isaugoti. Prietarus mes galime perimti s-
ddami ant tv keli, kai mums aikinama, kokie moni skirtumai yra svar-
bs. Taip pat ir socialins institucijos gali veikti remdamosi prietarais ir juos
skatindamos. Pirmiausia panagrinkime, kaip prietarai gali apsaugoti savi-
vert ir socialin padt.
Nebna nekalt prietar,
nebent dl kokios nors
prieasties jie patys inyksta."
VVilliam Hazlitt, (1778-1830),
On Prejudice
(Apie prietarus")
362 III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI
Socialin nelygyb:
nevienoda socialin padtis ir prietarai
Prisiminkite: nevienoda socialin padtis gimdo prietarus. Savininkai ver-
gus laiko tinginiais, neatsakingais, neambicingais - t. y. priskiria jiems to-
kias savybes, kurios pateisint vergij. Istorikai nesutaria, kokios prieastys
lemia nevienod socialin padt. Taiau esant tokiai nelygybei prietarai pa-
deda pateisinti ekonomin bei socialin pranaum t, kuri rankose yra tur-
tai ir valdia. Pasakykite, kokie ekonominiai santykiai sieja dvi grupes, ir
a pasakysiu, k jos viena apie kit galvoja.
Galime pateikti gausyb pavyzdi i istorijos. Iki pastarojo meto prieta-
rai labiausiai vejo ten, kur anksiau veik vergoviniai santykiai. XIX a.
politikai pateisino imperialistin ekspansij, kolonizuojamas tautas vadindami
emesnmis", saugotinomis", nata", kuri tenka vilkti (G. W. Allport,
1958, p. 204-205). Prie penkis deimtmeius sociolog Helen Mayer Hac-
ker (1951) pastebjo, kad emesn socialin juodaodi ir moter padtis
aikinama stereotipikai: juodaodiai ir moterys yra lto mstymo, emocin-
gi, primityvs ir patenkinti" pavaldinio vaidmeniu. Juodaodiai buvo lai-
komi emesniais", o moterys - silpnomis". Juodaodiai netrukd tol, kol
buvo jiems skirtoje vietoje; moter vieta buvo namuose.
Theresa Vescio ir jos bendradarbiai (2005) patikrino aikinim. Jie pa-
stebjo, kad valdingi vyrai, vertinantys moteris kaip emesnes, jas labai gi-
ria, bet maiau atlygina, taip sumenkindami j veikl.Toks globjikumas
leidia vyrams ilaikyti gali.
ie faktai leidia Peterio Glicko ir Susanos Fiske pasilyt prieiko" ir
palankaus" seksizmo perskyr taikyti ir kitiems prietarams. Kitas grupes lai-
kome kompetentingomis arba vertomis simpatijos, taiau vienu kartu abiej
savybi daniausiai nepriskiriame. Mes gerbiame auktesn padt uiman-
i kompetencij ir jauiame simpatij tiems, kurie neprietarauja, kad juos
laikome emesns padties. Jungtinse Valstijose, teigia Fiske ir jos bendra-
darbiai (1999), daniausiai gerbia ieivius i Azijos, ydus, vokieius, ne-
tradicini pair moteris, atkaklius afrikiei kilms amerikieius ir homo-
seksualus, taiau nerodo jiems ypatingos simpatijos. Tradicikai teigiama,
kad pavaldinio status turintys afrikiei kilms amerikieiai, ispanakalbiai
gyventojai, tradicini pair moterys, nevyriki homoseksualai ir negals
mons yra maesnio intelekto, taiau jie mgstami u emocines, dvasines,
menines ar sportines savybes,
socialinio dominavimo Kai kurie mons pastebi ir pateisina socialins padties skirtumus. Tie,
orientacija kuri socialinio dominavimo orientacija yra stipri, mones skirsto pagal
(soiai dominance orientation) hierarchij. Jie nori, kad j grup turt aukt padt - t. y. nori bti hie-
Motyvacija siekti, kad savoji rarchijos virnje. Aukta socialin padtis taip pat skatina i orientacij
grup dominuot kit socialini (Guimond ir kiti, 2003). Jimas Sidanius, Felicia Pratto ir j kolegos (Pratto
grupi atvilgiu.
r
kiti, 1994; Sidanius ir kiti, 1996; Sidanius ir Pratto, 1999) teigia, kad no-
ras ilikti virnje skatina aukto socialinio statuso moni prietarus ir j
9 skyrius. PRIETARAI 363
param prietarus pateisinanioms politinms pairoms. I ties mons, sie-
kiantys socialiai dominuoti, danai palaiko hierarchijoms palanki politik,
pavyzdiui, mokesi mainim turtingiesiems, ir prieinasi hierarchij griau-
naniai politikai, pavyzdiui, pozityviomis akcijomis. Socialinio dominavi-
mo orientacijos mons taip pat teikia pirmenyb tokioms veiklos sritims,
kurios sustiprina j socialin padt ir isaugo hierarchij - politikai ir ver-
slui. Jie vengia hierarchij griaunanios socialins veiklos, pavyzdiui, so-
cialinio darbo. Socialin padtis gali gimdyti prietarus, taiau yra moni,
kurie jos siekia ir labiau nei kiti stengiasi i padt isaugoti.
Socializacija
Prietarus skatina socialin nelygyb ir kiti socialiniai altiniai, tarp kuri yra
ir ms gytos vertybs bei nuostatos. eimos socializacijos poveikis atsi-
skleidia vaik prietaruose. Netgi vaik neireiktosios rasins nuostatos at-
spindi j tv ireiktuosius prietarus (Sinclair ir kiti, 2004).
Autoritarin asmenyb
XX a. penktajame deimtmetyje Kalifornijos universiteto Berklio filialo moks-
lininkai - du i kuri buvo pabg i nacistins Vokietijos - msi neatid-
liotinos mokslins misijos: atskleisti nepaprastai alingo antisemitizmo, su-
klusio milijon yd udynes ir pavertusio daugel milijon europiei abe-
jingais stebtojais, aknis. Tirdami suaugusius amerikieius Theodoras Ador-
no ir jo bendradarbiai (1950) pamat, kad prieikumas ydams danai gy-
vuodavo kartu su prieikumu kitoms maumoms. Atrod, jog prietarai la-
biau susij ne su kokia nors konkreia grupe, o su mstymu apie tuos, kurie
yra kitokie. Be to, kritiki, etnocentriki mons buvo link autoritarizm
- netoleravo silpnumo, pritar bausmms ir jaut nuolanki pagarb autori-
tetams. Tai rod j pritarimas tokiam teiginiui: klusnumas ir pagarba auto-
ritetui yra svarbiausios dorybs, kuri vaikai privalo imokti". Remdamiesi
iais teiginiais Adorno ir j o bendradarbiai (1950) sukr autoritarins as-
menybs, kuri ypa linkusi pasiduoti prietarams ir stereotipams, teorij.
Autoritarik moni vaikysts tyrimai atskleidia, kad jie danai bna
vaikystje patyr griet drausm. Spjama, kad dl to jie ugniauia savo
prieikum bei impulsus ir primeta" juos kitoms grupms. Atrodo, jog au-
toritarikoje aplinkoje augani vaik nesaugumas veria juos perdtai r-
pintis savo pai valdia bei socialine padtimi ir visk vertinti grietomis
kategorijomis klaidinga-teisinga". Dl to jie negali paksti dviprasmybi,
daniausiai bna nuolanks turintiems gali ir agresyvs arba link bausti
silpnesnius ir paeidiamesnius.
Mokslininkai kritikavo iuos tyrimus u tai, kad juose dmesys buvo sutelk-
tas deiniesiems bding autoritarizm, ir liko nepastebtas kairuolikas dog-
matizmas. Taiau pagrindin i tyrim ivada tebegalioja ir ms dienomis:
etnocentrizmas
(ethnocentrism)
Tikjimas savo etnins
bei kultrins grups pranaumu
ir atitinkamas vis kit grupi
niekinimas.
autoritarin asmenyb
(authoritarian personality)
Asmenyb, pritarianti paklusnu-
mui valdiai ir netolerantika
kitoki grupi bei emesns
padties moni atvilgiu.
364 III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI
autoritarikumo tendencijos, kurios kartais grsmingai reikiasi etninmis tam-
pomis, kyla ekonominio nuosmukio ir socialini neramum laikais (Doty ir
kiti, 1991; Sales, 1973). iuolaikinje Rusijoje autoritarinio mstymo mo-
ns palaiko marksistins-leninins ideologijos atgaivinimo idj ir prieinasi
demokratinms reformoms (McFarland ir kiti, 1992, 1996).
Be to, iuolaikiniai deiniojo autoritarizmo tyrimai, kuriuos atliko Mani-
tobos universiteto psichologas Bobas Altemeyeris (1988, 1992), patvirtina,
kad i ties yra moni, kuri baim ir prieikumas reikiasi prietar for-
ma. Moralinio pranaumo pojtis gali engti koja kojon su brutalumu e-
mesniais laikom atvilgiu.
vairios prietar formos - juodaodi, homoseksual ir lesbiei, mote-
r, pagyvenusi moni, storuli, sergani AIDS, benami atvilgiu - i
ties sugyvena tame paiame moguje (Bierly, 1985; Crandall, 1994; Peter-
son ir kiti, 1993; Snyder ir Ickes, 1985). Altemeyeris daro ivad, kad dei-
nieji autoritaristai daniausiai bna lygi galimybi fanatikai".
Ypa stebina mons, pasiymintys aukta socialinio dominavimo orien-
tacija ir ireiktomis autoritarins asmenybs savybmis. Altemeyeris (2004)
rao, j og nra nieko nuostabaus, kad iuos dvigubus ireiktus poymius"
pastebime paiuose prietaringiausiuose ms visuomens atstovuose". Ta-
iau labiausiai stebina ir didiausi nerim kelia tai, kad jie demonstruoja
blogiausius kiekvieno asmenybs tipo bruous. Siekdami auktos socialins
padties jie vairiai manipuliuoja, tuo pat metu ilikdami dogmatiki bei et-
nocentriki. Altemeyeris rodinja, kad nors toki moni palyginti nedaug,
jie i anksto nusiteik bti tusij lyderiais.
Nors autoritarizmas ir socialinis dominavimas gali pasireikti drauge, ta-
iau atrodo, kad jie turi skirting ideologin pagrind. Autoritarizmas labiau
siejasi su rpinimusi saugumu ir kontrole, o socialinis dominavimas - su as-
mens padtimi grupje (Cohrs ir kiti, 2005). Pavyzdiui, viename tyrime buvo
palyginta, kaip ie du konstruktai susij su palankumu karui Irake. Autori-
tarizmas skatino pritarti karui kaip galimybei nuslopinti Irako grsm Jung-
tinms Valstijoms. Socialinis dominavimas skatino pritarti karui kaip ilikimo
garantui. Abu konstruktai lm palankum karui ir stiprino prietarus.
Rel i gi j a ir prietarai
Besinaudojantieji socialine nelygybe ir tuo pat metu vieai teigiantys, es
visi mons lygs", turi kaip nors pateisinti savo padt. Ar gali bti geres-
nis pateisinimas u tikjim, kad Dievas ved esam socialin tvark? Wil-
liamas Jamesas ra, kad visi iaurs poegiai maskuojami dievobaimingu-
mu" (1902, p. 264).
Beveik kiekvienoje alyje teisindami esam tvark lyderiai manipuliuoja
religija. Tai, kad religija pasitelkiama neteisybei pateisinti, leidia paaikin-
ti por fakt, susijusi su krikionybe - vyraujania religija iaurs Ame-
rikoje: 1) rasiniai prietarai bdingesni' lankantiems banyi, o ne jos nelan-
9 skyrius. PRIETARAI 365
kantiems, 2) ipastantys tradicin arba fundamentalistin krikionyb yra
prietaringesni u tuos, kurie ipasta naujesnes religijas (Altemeyer ir Huns-
burger, 1992; Batson ir kiti, 1993; Woodberry ir Smith, 1998).
inojimas apie dviej kintamj - religijos ir prietar - tarpusavio ssa-
jas nieko nepasako apie j prieastingum. io prieastingumo gali apskri-
tai nebti. Galbt maiau isilavin mons yra ir didesni fundamentalistai
ir prietaringesni. Galbt prietarai skatina religingum ir nauj religini id-
j, reikaling prietarams pateisinti, krim. O gal religija kuria prietarus, ska-
tindama mones tikti, kad nuskurdintos maumos paios atsakingos u sa-
vo padt, nes visi gavo laisv vali.
Jei religija kuria prietarus, religingesni parapijieiai turt bti prietarin-
gesni. Taiau trys faktai nuosekliai t paneigia.
24 i 26 reguliariai banyi lankani parapijiei buvo maiau prieta-
ringi u retkariais telankanius (Batson ir Ventis, 1982).
Gordonas Allportas ir Michaelas Rossas (1967) pastebjo, jog tie, kuriems
religija savaime yra galutinis tikslas (kurie, pavyzdiui, sutinka su teigi-
niu: Mano religiniai sitikinimai i ties yra mano poirio gyvenim
pagrindas"), yra maiau prietaringi u tuos, kuriems religija yra labiau
priemon siekti kit tiksl (kurie sutinka su teiginiu: Svarbiausia mano
domjimosi religija prieastis yra ta, kad banyios lankymas - maloni
socialin veikla"). Ir tie, kurie pagal Gallupo atsidavimo religijai" in-
deks gauna aukiausius verius, palankiau sutinka nauj kitos rass kai-
myn (Gallup ir Jons, 1992).
Protestant pastoriai ir Romos Katalik Banyios kunigai labiau rm
judjim u piliei teises nei pasaulieiai (Fichter, 1968; Hadden, 1969).
Vokietijoje 45 proc. dvasinink prisijung prie Konfesins Banyios, kuri
buvo kurta siekiant pasiprieinti naci reimui (Reed, 1989).
Mes esame tokie religingi,
kad mokame neapksti,
taiau nepakankamai religingi,
kad myltume vienas kit".
Jonathan Swift,
Thoughts on Various
Subjects, 1706
(Mintys apie vairius
dalykus")
Konformizmas
Tad koks gi ryys tarp religijos ir prietar? Atsakymas priklauso nuo to,
kaip formuluosime klausim. Jei religingum apibrime kaip priklausym ba-
nyiai arba pasiryim bent pavirutinikai pritarti tradicinei religijai, tada ga-
lima teigti, kad religingesni mons yra didesni rasistai. Fanatikai savo fana-
tizm danai grindia religija. Taiau jei religingum vertinsime kitaip, tarkim,
sakysime, kad labai pasivent mons yra maiau prietaringi, bus lengviau
suprasti iuolaikinio judjimo u piliei teises, kurio lyderiai buvo daug pas-
tori ir kunig, religines aknis. Gordonas Allportas daro tai toki ivad: Re-
ligijos vaidmuo paradoksalus. Ji ir kuria prietarus, ir juos alina" (1958, p. 413).
Susiformavusius prietarus palaiko inercija. Jei prietarai yra pripastami, dau-
gelis eina lengviausio pasiprieinimo keliu ir prisitaiko prie vyraujanios nuo-
mons. Jie ne tiek jaus poreik neksti, kiek patikti ir bti pripainti.
366 III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI
XX a. etajame deimtmetyje Thomaso Pettigrew (1958) Piet Afrikos
Respublikoje ir Jungtini Amerikos Valstij Pietuose atlikti baltj tyrimai
parod, kad labiausiai prisitaikiusieji prie socialini norm buvo ir prieta-
ringiausi; maiau prisitaikiusieji maiau vadovavosi vyraujaniais prietarais.
Nonkonformizmo kain skausmingai suprato Arkanzaso valstijos Liti Roko
miesto, kuriame buvo gyvendintas 1954 met JAV Aukiausiojo Teismo
sprendimas dl mokykl desegregacijos, dvasininkai. Dauguma j pritar ben-
dr juodaodiams ir baltiesiems mokykl steigimui, taiau garsiai savo nuo-
mons nereik; jie baiminosi, kad vieai remdami i idj praras parapi-
jiei palankum ir pinigines aukas (Campbell ir Pettigrew, 1959). Kiti to
paties laikotarpio pavyzdiai - Indianos valstijos plieno lydytojai ar Vakar
Virdinijos angliakasiai. Ir plieno liejykl, ir anglies acht darbininkai pa-
laik juodaodi ir baltj integracij. Taiau j gyvenamosiose vietose ga-
liojo grietos segregacijos norma (Minard, 1952; Reitzes, 1953). Buvo aiku,
kad prietaringumas rodo ne asmenybs liguistum", o paprasiausi socia-
lin norm.
Konformizmas taip pat palaiko ir lytinius prietarus. Jei galvojame, kad
moters vieta yra vaik kambarys ir virtuv, - ra savo es 1891 metais Ge-
orge Bernardas Shaw, - elgiams visikai taip, kaip angl vaikai, kurie gal-
voja, kad papgos vieta yra narvas, kadangi jie papgos niekur kitur nra ma-
t." Vaik, maiusi moteris kitur, - dirbani moter vaik, - poiris vy-
rus ir moteris ne toks stereotipikas (Hoffman, 1977).
Tai, apie k ia buvo kalbta, teikia iek tiek vilties. Jei prietarai nra
giliai sir, keiiantis tradicijoms ir normoms prietarai gali silpti. Tai i
ties ir vyksta.
Institucin parama
Socialins institucijos (mokyklos, vyriausyb, iniasklaida) gali palaikyti prie-
tarus per vie politik, pavyzdiui, segregacij, arba savo pasyvumu palai-
kydamos status quo. Iki XXa. atuntojo deimtmeio daugelis bank nete-
kjusioms moterims ir maum atstovams nesuteikdavo paskol, todl dau-
guma nam savinink buvo susituokusios baltaodi poros. Panaiai politi-
niai lyderiai gali ir atspindti, ir stiprinti vyraujanias pairas. Kai 1957
metais Arkanzaso valstijos gubernatorius Orville Faubusas ubarikadavo Liti
Roko Centrins vidurins mokyklos duris, kad sutrukdyt integracijai, jis ne
tik atstovavo savo rinkjams - jis teisino j pairas.
Mokyklos taip pat sutvirtina vyraujanias kultrines nuostatas. Analizuojant
134 vaik pasakojimus, paraytus iki 1970 met, paaikjo, kad veikj ber-
niuk buvo tris kartus daugiau negu mergaii (Women on Words and Ima-
ges, 1972). Kas iuose apsakymuose buvo vaizduojamas kaip iniciatyvus, dr-
sus ir sumanus? Atsakymas - klasikins vaik skaitini serijos Dikas ir Dei-
9 skyrius. PRIETARAI 367
n" itraukoje: Dein pargriuvo ant aligatvio, jos rieduiai guli alia, mer-
gait girdi, kaip Markas aikina savo mamai:
- Ji nemoka iuoti, - pasak Markas.
- A jai padsiu.
- A noriu jai padti.
- Pavelk j, mama.
- Tik pavelk.
- Ji juk tik mergait.
- Ji pasiduoda.
Kad prietarus palaiko institucijos, danai nepastebima. Paioje XX a.
atuntojo deimtmeio pradioje, kai pasikeits poiris vyrus ir moteris
leido naujai suvokti itokius apraymus, ie (mums) akivaizds stereotipiki
vertinimai buvo pastebti ir padtis pradjo keistis.
Kokie iuolaikiniai institucinio tendencingumo pavyzdiai vis dar lieka
nepastebti? tai vienas, kurio dauguma ms nepajgme pastebti, nors
jis buvo mums prie akis: ianalizavs 1750 moni nuotrauk urnaluose
ir laikraiuose, Dane Archeris ir j o bendradarbiai (1983) pastebjo, kad ma-
daug du tredaliai vyr nuotrauk, taiau maiau nei pus moter nuotrau-
k buvo portretins. Iplts savo tyrimus Archeris pastebjo, kad toks ten-
dencingumas vaizduojant veidus yra gana paplits. io tendencingumo pa-
vyzdi jis rado 11 ali periodiniuose leidiniuose, 920 portret, nutapyt
per daugiau kaip ei imtmei laikotarp, ir Kalifornijos universiteto Santa
Kruzo filialo student pieiniuose. Georgia Nigro ir jos bendradarbiai (1988),
ityr daugel urnal, tarp j ir Ms, patvirtino, kad tendencingo veid vaiz-
davimo reikinys gyvuoja.
Mokslininkai mano, kad vyr veid ir moter kn irykinimas ir atspin-
di, ir palaiko lytinius prietarus. Atlik tyrim Vokietijoje, Norbertas Schwarzas
ir Ewa Kurz (1989) patvirtino, kad mons, kuri veidai nuotraukose iry-
kinti, atrodo intelektualesni ir ambicingesni. Taiau vis tiek geriau, kai vaiz-
duojamas visas knas, negu kai niekas apskritai ne vaizduojama. Kai Ruth
Thibodeau (1989) ityr 42 met laikraio New Yorker karikatras, ji rado
vienintel atvej, kai afrikiei kilms amerikietis karikatroje buvo pavaiz-
duotas atsietai nuo savo rass.
Filmai bei televizija knija ir sustiprina dominuojanias kultrines nuo-
statas. Bukagalviai, ipstomis akimis afrikiei kilms amerikieiai lioka-
jai ir kambarins XX a. ketvirtojo deimtmeio kino filmuose buvo sitvir-
tins stereotipas. iandien dauguma ms tokius vaizdius palaikyt ugau-
liais, taiau net pairj iuolaikins televizijos komedij, kurioje pavaiz-
duotas nusikalsti links afrikiei kilms amerikietis, vliau, kai kitas juo-
daodis bus apkaltintas upuolimu, lengviau tuo patiksime (Ford, 1997).
Smurtinga juodj muzikant regio muzika ir juoduosius, ir baltuosius klau-
sytojus skatina galvoti, kad juodaodiai link smurt (Johnson ir kiti, 2000).
368 III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI
APIBENDRINIMAS
Kokie yra socialiniai prietar altiniai
Socialin aplinka kuria ir palaiko prietarus keliais bdais. Socialiai ir ekonomikai pranaesnis
moni sluoksnis danai pateisina savo padt prietaringais sitikinimais.
Reikms turi ir skirtingas aukljimas: vien prietaringumas bna skatinamas, o kit - slopina-
mas. eima, religins bendruomens ir plaioji visuomen gali stiprinti arba mainti prietarus.
Socialins institucijos (valdia, mokyklos, iniasklaida) taip pat palaiko prietarus, kartais per vie-
j politik kartais savo neveiklumu.
Kokie yra motyvaciniai prietar
altiniai?
Socialins situacijos gali gimdyti prietarus, taiau motyvacija sukelia ir prieikum prieta-
rams, ir nor bti nealikam. Prietar altinis gali bti neviltis, lygiai kaip ir trokimas savo
grup laikyti pranaesne. Taiau kartais mons bna suinteresuoti vengti prietar.
Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija
Kaip pamatysime 10 skyriuje, skausmas ir frustracija (trukdymas pasiekti tiks-
l) danai adina prieikum. Kai frustracijos prieastis baugina arba yra
neinoma, savo prieikum daniausiai nukreipiame kitur. Perkeltos agre-
sijos" reikinys galjo bti viena prieasi, provokavusi afroamerikiei
lino teismus JAV pietuose pasibaigus Pilietiniam karui: nuo 1882 iki 1930
met daugiau lino atvej vykdavo tais metais, kai krisdavo medvilns kai-
nos ir padiddavo nusivylimas ekonomika (Hepworth ir West, 1988; Hov-
land ir Sears, 1940). Atrodo, kad per pastaruosius deimtmeius neapykan-
tos skatinam nusikaltim skaiius nesvyravo kartu su nedarbo lygiu (Green
ir kiti, 1998). Taiau kai gyvenimo lygis kyla, bendruomens tampa atvires-
ns vairovei ir antidiskriminaciniams statymams (Frank, 1999). Etnin rimt
lengviau isaugoti klestjimo laikais.
Perkeltos agresijos taikiniai keiiasi. Pralaimjus Pirmajame pasaulinia-
me kare ir po to prasidjus ekonominei suirutei daugelis vokiei ydus lai-
k niekais. Dar gerokai prie Hitleriui ateinant valdi vienas vokiei ly-
deris aikino: ydas - patogus objektas ... Jei nebt yd, antisemitai tu-
rt juos irasti" (cituojama G. W. Allport, 1958, p. 325). Ankstesniais lai-
kais mons iliedavo savo pykt ant ragan, vieai jas degindami arba skan-
dindami. Ms dienomis tie amerikieiai, kurie po rugsjo 11-osios ipuo-
li jaut daugiau pykio, o ne baims, buvo prieikesni imigrantams ir Vi-
durini Ryt gyventojams (Skitka ir kiti, 2004). Aistros kursto prietarus.
Konkurencija yra svarbus frustracijos altinis, kuris gali sustiprinti prie-
tarus. Kai dvi grups varosi dl darbo, gyvenamojo ploto ar socialinio pres-
tio, vienos grups tikslo isipildymas kitai grupei gali sukelti frustracij.
9 skyrius. PRIETARAI 369
Tad realistinio grupi konflikto teorija teigia, kad prietarai atsiranda tada,
kai grups varosi dl nepakankam itekli (Esses ir kiti, 1998). Suderin-
tos ekologijos principas - Gause dsnis - teigia, kad didiausia konkurenci-
ja vyksta tarp ri, kuri poreikiai vienodi.
Pavyzdiui, kai kurie Vakar europieiai sutinka su tokiu teiginiu: Per
pastaruosius penkerius metus mane panaiems monms ekonomikai seksi
blogiau nei daugumai [raykite alies maumos grup]." ie nusivyl mons
turi labai stiprias iankstines nuostatas (Pettigrew ir Meertens, 1995). Kana-
doje nuo 1975 met prieinimasis imigracijai kilo ir krito kartu su nedarbo
lygiu (Palmer, 1996). Jungtinse Valstijose maiausiai udirbantys mons
labiausiai baiminasi, kad imigrantai atims i j darb (AP/Ipsos, 2006; Pew,
2006). Panaiai juodaodi atvilgiu prietaringiausi tie baltieji, kurie socia-
linje-ekonominje hierarchijoje yra ariausiai j (Greeley ir Sheatsley, 1971;
Pettigrevv, 1978; Tumin, 1958). Susikirtus interesams gali atsirasti prietar.
Socialinio tapatumo teorija:
kai jauiams pranaesni u kitus
mons - linkusi burtis grupes ris. Ms protviai imok mus igyven-
ti ir apsiginti gyvenant grupmis. Dl savos grups skms paprastai diau-
giamasi, dl jos udomi kiti ir aukojama sava gyvyb. Todl nenuostabu, kad
save taip pat apibriame pagal priklausym grupei, pastebi Austrijos socia-
liniai psichologai Johnas Turneris (1981, 2001, 2004), Michaelis Hoggas
(1992, 2003, 2005) ir j kolegos. Savojo A samprata - suvokimas, kas esa-
me - apima ne tik asmenin tapatum (asmenini savybi bei nuostat su-
vokim), bet ir socialin tapatum (Chen ir kiti, 2006). Fiona apibdina sa-
ve kaip moter, austral, leiborist partijos alinink, Naujojo Piet Velso uni-
versiteto student, MacDonaldo eimos nar. iuos socialinius tapatumus ne-
iojams tarsi kortas ir atitinkamai jomis aidiame.
Dirbdamas kartu su velioniu brit socialiniu psichologu Henriu Tajfelu,
Turneris pasil socialinio tapatumo teorij. Turneris ir Tajfelas pastebjo
iuos dalykus:
Mes skirstome kategorijas: mums naudinga mones, skaitant mus pa-
ius, skirstyti kategorijas. Kai k nors pavadiname indu, kotu ar auto-
buso vairuotoju, stenografikai j apibdiname.
Mes tapatiname: siejame save su tam tikromis grupmis (ms vidins
grups) ir itaip gyjame savivert.
Mes lyginame: grupes, su kuriomis tapatinams, lyginame su kitomis (io-
rinmis grupmis) ir su ms grupei palankiu alikumu.
Save vertiname i dalies pagal naryst grupje. Pojtis mes" sustiprina
savojo A samprat. Tai malonus pojtis. Mes ne tik siekiame pagarbos sau,
bet ir didiuojams savo grupe (Smith ir Tyler, 1997). Be to, jei savo grup
realistinio grupi
konflikto teorija
(realistic group conflict teory)
Teorija, teigianti, kad prietarai
kyla dl to, jog grups varosi
dl nepakankam itekli.
Tas, kuris nepatenkintas
savimi, nuolatos pasirengs
keryti."
Nietzsche, The Gay Science,
1882-1887
(Nerimtas mokslas")
socialinis tapatumas
(soiai identity)
Ms savojo A sampratos
mes" aspektas; atsakymo
klausim Kas a esu?" dalis,
kuri yra susijusi su ms grupe.
vidin grup
(ingroup)
Mes" - grup moni, turini
bendr priklausymo ir tapatumo
pojt.
iorin grup
(outgroup)
Jie" - grup, kuri mons laiko
aikiai skirtinga arba atskirta nuo
j vidins grups.
370 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
laikome pranaesne, jauiams dar geriau. Tarsi galvotume: Esu X [js gru-
ps pavadinimas]. X yra gera. Vadinasi, a taip pat esu geras."
mons, nesusikr teigiamo asmeninio tapatumo, danai siekia saviverts
tapatindamiesi su grupe. Todl daugelis jaunuoli pasididiavim galia ir ta-
patum randa stodami gaujas. Daugelis radikali patriot apibria save
pagal nacionalin tapatum (Staub, 1997, 2005). Ir daugelis sutrikusi mo-
ni suranda savo tapatum liedamiesi prie nauj religini judjim, savi-
tarpio pagalbos grupi ar klub (r. 9.3 pav.).
al i kumas vi di nei grupei
Apibrdami save pagal ras, religij, lyt, profesij taip pat pasakome ir kuo
nesame. I rato, kur traukiami mes" (vidin grup), ibraukiami J i e " (io-
alikumas vidinei grupei grup). Tad vien priklausymas grupei gali skatinti alikum vidinei
(ingroup bias) grupei. Paklauskite vaik: Kurie vaikai geresni: js mokyklos ar greta esan-
Tendencija palankiai vertinti ios?" Absoliuiai visi utikrins, kad j mokyklos vaikai yra geresni. Taip
savo grup. pat ir suaugusiems - juo daiktas ariau, juo jis atrodo didesnis. Daugiau nei
80 procent ir baltj, ir juodaodi tvirtina, kad j gyvenamajame rajone
santykiai tarp skirting rasi apskritai geri, taiau maiau nei 60 procent
mano, kad rasiniai santykiai geri visoje alyje (Sack ir Elder, 2000). Kartais
susieja vien ta pati gimimo diena, ir to pakanka, kad laboratorinio eksperi-
mento metu usimegzt glaudesnis bendradarbiavimas (Miller ir kiti, 1998).
alikumas vidinei grupei yra dar vienas teigiamos savojo A sampratos
(r. 2 skyri) siekimo pavyzdys. Mes tiek daug galvojame apie grup, kad
rad bet koki prieast galvoti apie save kaip apie grup, taip ir padarome -
o po to demonstruojame alikum vidinei grupei. Net formuojant rykias
9.3 PAVEIKSLAS
Asmeninis tapatumas kartu
su socialiniu tapatumu
skatina savivert.
Individualus
laimjimas
alikas
palankumas sau
Grupinis
laimjimas
alikumas
vidinei grupei
Asmeninis
tapatumas
ir pasididiavimas
Socialinis
tapatumas
ir pasididiavimas
9 skyrius. PRIETARAI 371
grupes be jokio loginio pagrindo - tarkime, tiesiog burt keliu sudarant gru-
pes X ir Y - atsiranda tam tikras alikumas vidinei grupei (Billig ir Tajfel,
1973; Brewer ir Silver, 1978; Locksley ir kiti, 1980). Kurto Vonneguto ro-
mane Farsas" (Slapstick) kompiuteriai visiems monms suteik antrj var-
d; tada visi Narcizai-11" pajuto vienas kitam artum ir atsiribojo nuo Avie-
i-13". ia ir vl matome alik palankum sau (r. 2 skyri), kuris pade-
da pasiekti teigiamesn socialin tapatum: mes" esame geresni u , j uos",
net jei mus" ir juos" apibria atsitiktinai!
Atlik serij eksperiment Tajfelas ir Michaelas Billigas (1974; Tajfel,
1970, 1981, 1982) pastebjo, kiek nedaug reikia, kad iprovokuotume pa-
lankum mums ir neteisingumo. jiems. Vieno tokio tyrimo metu Tajfelas ir
Billigas brit paaugli papra vertinti iuolaikinius abstrakius paveikslus
ir po to pasak, kad jie bei kai kurie kiti dalyviai Paulo Klee men vertino
palankiau negu Wassily Kandinsky darbus. Galiausiai, net nesusitik su ki-
tais Klee mgj grups nariais, paaugliai paskirst gautus pinigus ir Klee,
ir Kandinsky mgj grupi nariams. iame ir kituose eksperimentuose, netgi
itaip primityviai apibriant grupes, bdavo sukuriamas palankumas vidi-
nei grupei. Davidas Wilderis (1981) apibendrino tipik rezultat: Turda-
mi galimyb padalyti 15 tak [turini pinigin vert] subjektai daniau-
siai savo grupei skiria 9 arba 10 tak ir 5 arba 6 takus - kitai grupei".
Mes taip pat labiau bname link bti aliki vidinei grupei, kai grup
maa, o jos socialin padtis emesn u iorins grups (Ellemers ir kiti,
1997; Mullen ir kiti, 1992). Kai priklausome maai grupei, kuri supa di-
desn, taip pat labiau suvokiame savo naryst; kai ms grup sudaro dau-
gum, apie j maiau galvojame. Bti studentu usienieiu, homoseksualu,
lesbiete, rase ar lytimi priklausyti maumai kokiame nors socialiniame sam-
bryje - reikia atriau pajusti savo socialin tapatum ir atitinkamai reaguoti.
Socialinis tapatumas padeda prisitaikyti prie socialini grups norm. Au-
kojams dl komandos, eimos, tautos. Juo svarbesnis ms socialinis tapa-
tumas, juo stipriau prisiriame prie savo grups ir juo prietaringiau reaguo-
jame kitos grups keliam grsm (Crocker ir Luhtanen, 1990; Hinkle ir
kiti, 1992). Izraelio istorikas ir buvs Jeruzals mero pavaduotojas Meronas
Benvenisti (1988) ra, kad Jeruzals ydams ir arabams socialinis tapatu-
mas toks svarbus savojo A sampratai, kad nuolatos jiems primena, kas jie
nra. Tad savo gatvje, kurioje gyveno ir ydai, ir arabai, Benvenisti vai-
kai - didiam j o nusivylimui - negijo n vieno draugo arabo."
Kai ms grupei sekasi, taip pat galime pasijusti geriau, stipriau su ja tapa-
tindamiesi. Paklausti apie rungtynes futbolo komandai laimjus, auktj mo-
kykl studentai danai atsako mes nugaljome". Paklausti apie rungtynes j
komandai pralaimjus, studentai bna labiau link atsakyti pralaimjo."
Vidins grups love labiausiai link naudotis tie, kuri ego buvo suduotas
smgis, pavyzdiui, suinojus, kad j krybinio testo" rezultatai prasti (Cialdi-
ni ir kiti, 1976). Mes taip pat galime naudotis draugo love - iskyrus atvejus,
Stengiams teigiamai
apibrti savo grup, kad bt
galima teigiamai vertinti save."
John C. Turner (1984)
Tautyb yra dvasinio ir
geografinio bendrumo
pojtis - malonumas, kur
patiriate didiuodamiesi savo
istorija, savo tautiei
elgsenos ypatybmis, muzika
ir pastamais jus supanio
pasaulio garsais. Nemanau,
kad kuri nors kultra yra
geresn. Tik manau, kad
yra kultra, kurioje mogus
labiausiai jauiasi
kaip namuose".
Bill VVilson,
kotijos nacionalist partijos
aktyvistas, 2003
372 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
kai draugas pranoksta mus srityje, kuri svarbi ms tapatumui (Tesser ir kiti,
1988). Jei save laikote puikiu psichologijos studentu, jums, greiiausiai, dau-
giau malonumo suteiks puiks draugo rezultatai matematikos srityje.
alikumas vidinei grupei reikiasi palankiu savosios grups vertinimu.
itoks palankumas gali atspindti 1) simpatij vidinei grupei, 2) antipatij
iorinei grupei arba ir viena, ir kita. Ar etninis pasididiavimas sukelia prie-
tarus? Ar stiprus moterikasis tapatumas skatina feministes nemgti nefemi-
nist? Ar lojalumas konkreiai student draugijai skatina jos narius smerkti
jokioms draugijoms nepriklausanius studentus arba kit draugij narius? Ar
teisingas pirmasis teiginys, kad palankiai vertinama sava grup, nereikiant
prieikumo kitoms grupms?
Eksperimentai patvirtina abu atvejus. Iorins grups stereotipai klesti tada,
kai mons atriai jauia savosios vidins grups tapatum, pavyzdiui, kai
jie bna kartu su kitais vidins grups nariais (Wilder ir Shapiro, 1991). Per
klubo posd labiausiai pajuntame, kad skiriams nuo kito klubo nari. Kai
baiminams aliko ms grups vertinimo, labiausiai stengiams sumenkinti
iorin grup (Vivian ir Berkowitz, 1993). Visiems bdingas emocijas (mei-
l, vilt, paniek, pasipiktinim) mes priskiriame vidins grups nariams, bet
nenorime j velgti iorinse grupse (Leyens ir kiti, 2003).
Taiau alikumas vidinei grupei kyla tiek i sitikinimo, kad savoji grup
yra gera (Brewer, 1979), tiek ir i sitikinimo, kad kitos grups yra blogos
(Rosenbaum ir Holtz, 1985). Netgi kai kit" nra (pavyzdiui, negyvenamoje
saloje ilieka keli mons), mogus pradeda mgti mus" (Gaertner ir kiti,
2006). Tad atrodyt, jog teigiamus jausmus savajai grupei nebtinai privalo
dubliuoti atitinkami neigiami jausmai iorinms grupms. Pasiventimas savajai
rasei, religijai ar socialinei grupei kartais i anksto nuteikia mog nuvertinti
kitas rases, religijas ar socialines grupes. Taiau tai nra privaloma pasekm.
Remdamiesi universiteto student tyrimais, Chistopheris Wolsko ir kiti (2000)
pastebi, kad daugiakultrinis poiris nelemia atresnio grupi skirtum su-
vokimo. Taiau kai kurie daugiakultrikumo pagimdyti stereotipai palanks
iorinms grupms. Autoriai teigia, kad nordami bti psichologikai ir so-
cialiai sveiki, privalome vienodai suvokti ir savo unikalum, ir grups tapa-
tum, ir mogikj bendrum apskritai.
Socialins padties, savigarbos ir priklausymo poreikis
Socialin padtis yra reliatyvi svoka: kad galtume jaustis uim tam tikr
padt, reikia, jog alia bt esani emiau u mus. Tad vienas i prietar
ar bet kurio socialinio statuso sistemos psichologini privalum yra prana-
umo pojtis. Dauguma ms galime prisiminti, kaip slapta digavome dl
kito neskms: galbt, kai matme, kaip baudia brol ar seser, arba kaip
studij draugas neilaik egzamino. Europoje ir iaurs Amerikoje prieta-
ringesni yra esantys ant emiausios socialins-ekonomins pakopos arba slys-
tantys emyn bei tie, kuri teigiamam vaizdiui ikilo grsm (Lemyre ir
Ttis, mama ir a, sesuo ir
tetul sako, kad visi mus
panas mons yra Mes, o
visi likusieji - Jie. Ir Jie
gyvena u jr mari, o Mes
gyvename kitapus kelio.
Taiau ar galima tuo tikti? Jie
Mus laiko tik tam tikrais Jais!"
Rudyard Kipling, 1926
(cituojama Mullen, 1991)
9 skyr i us. PRI ETARAI 373
Smith, 1985; Pettigrew ir kiti, 1998; Thompson ir Crocker, 1985). Vieno ty-
rimo metu emesns socialins padties studeni draugijos nars apie kitas
kalbjo nepagarbiau nei auktesn padt uimanios draugijos nars (Croc-
ker ir kiti, 1987). Galbt mons, kuri socialin padtis saugi, jauia ma-
esn poreik bti pranaesni.
Daugybje tyrim, kuri dalyviai bdavo skatinami galvoti apie mirt (pa-
vyzdiui, parayti trump rain apie mirties keliamas emocijas), jie taip pat
pasijusdavo nesaugs, daug palankesni vidinei grupei ir taresni iorins gru-
ps atvilgiu (Greenberg ir kiti, 1990; 1994; Harmon-Jons ir kiti, 1996; Schi-
mel ir kiti, 1999; Solomon ir kiti, 2000). Kito tyrimo metu paaikjo, kad
baltieji, galvodami apie mirt, gali netgi pajusti didesn simpatij rasistams,
rodinjantiems savosios grups pranaum (Greenberg ir kiti, 2001). Gal-
vodami apie mirt valdome baim. Nuo mirties grsms atsiribojama emin-
ant tuos, kurie kelia nerim, metant ik j pasaulirai. Kadangi mons
ir taip jauiasi paeidiami dl savo mirtingumo, prietarai sutvirtina t siti-
kinim sistem, kuriai ikyla grsm. Galvodami apie mirt mons taip pat
gali siekti toki kolektyvini patiri, kaip bendrumas ir altruizmas (McGre-
gor ir kiti, 2001).
Primenant, kad vis laukia mirtis, galima sustiprinti svarbias visuomens
iniciatyvas. Prie 2004 met Jungtini Valstij prezidento rinkimus visuomenei
buvo priminta apie mirt - paprayta prisiminti, kaip jie jautsi po rugsjo 11-
osios ipuoli, parodytos nuotraukos apie tos dienos vykius. Rezultatas: pa-
didjo parama prezidentui George Bushui ir jo antiterorizmo politikai (Lan-
dau ir kiti, 2004). Irane pateikus studentams uuominas apie mirt, padidjo
j parama saviudi terorist ipuoliams prie Jungtines Valstijas (Pyszczynski
ir kiti, 2006).
Visa tai pera mint, kad vyras, abejojantis savo jgomis ir savarankiku-
mu, savo vyrikj vaizd gali stiprinti teigdamas, jog moterys apgailtinai
silpnos ir nesavarankikos. I ties, kai Joelis Grube, Randy Kleinhesselin-
kas ir Kathleen Kearney (1982) pateik Vaingtono universiteto jaunuoliams
stebti vaizdo juostoje raytus jaun moter pokalbius dl darbo, nelabai
palankiai save vertinantiems vyrams nepatiko stiprios, netradicini pair
moterys. Palankiai save vertinantys vyrai itokioms moterims teik pirme-
nyb. Eksperimentai patvirtina ry tarp savojo vaizdio ir prietar: kai mo-
ns jauiasi utikrintai, jie palankiau vertina iorin grup; kai j savivertei
ikyla grsm, savo vert jie stengiasi stiprinti menkindami iorin grup (Fein
ir Spencer, 1997; Spencer ir kiti, 1998).
Arizonos universiteto mokslinink grup nesutinka, kad iors grups grs-
ms prigimtis veikia suvokim apie j (Cottrell ir Neuberg, 2005; Maner ir
kiti, 2005). Pavyzdiui, kai grasinama vidins grups saugumui, mons akylai
iekos iorins grups pykio enkl. Tyrjams suadinus eksperimento da-
lyvi susirpinim saugumu (pavyzdiui, parodius baisius filmukus), baltie-
ji pastebjo juodaodi vyr ir arab veiduose daugiau pykio.
Susijaudin, mgdiodami
pranaesnius u save ir su
jais lygindamiesi js klojate
ilgalaiks neskms pamat;
js priveriate brolius ir
seseris neksti vienas kito."
Samuel Johnson,
cituojama James Bosvvell,
Life of Samuel Johnson, 1791
(Samuelio Johnsono
gyvenimas")
baims valdymas
(terror management)
Pagal baims valdymo teorij"
mons naudoja apsaugines
emocines ir paintines reakcijas
(tarp j - tvirt prisiriim prie
kultrins pasauliros ir
prietar), susidr su mintimis
apie savo mirtingum
374 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Niekinama iorin grup tarnauja dar vienam tikslui - poreikiui sustip-
rinti vidin grup. Kaip pamatysime 13 skyriuje, bendro prieo suvokimas
suvienija grup. Auktosios mokyklos dvasia tviriausia bna tada, kai vyksta
rungtyns su stipriausiu varovu. Darbinink draugikum labiausiai stipri-
na bedras prieikumas administracijai. Kad tvirtint naci reim Vokieti-
joje, Hitleris pasinaudojo yd grsms" mitu. Niekinant iorin grup ga-
lima sustiprinti vidin. Kai poreikis priklausyti yra patenkinamas, mons
noriau pripasta iorines grupes, rao Mario Mikulinceris ir Phillipas Sha-
veris (2001). Vieno eksperimento metu grups Izraelio student pasmonje
jie suadino priklausomybs pojt tokiais odiais kaip meil, parama, ap-
kabinimas, o kitus studentus veik neutraliomis svokomis. Po to studentai
turjo skaityti rain, kur tariamai para arba j kolega ydas, arba arabas.
Tie studentai, kuri pasmon buvo veikiama neutraliais odiais, tariamo
ydo studento rain pripaino geresniu nei tariamo arabo. Tie, kuri pas-
mon buvo diegtas priklausymo pojtis, tokio alikumo neparod.
Suinteresuotumas vengti prietar
Suinteresuotumas veria mones ne tik bti prietaringais, bet ir vengti prieta-
r. Kad ir kaip stengtums ugniauti nepageidaujamas mintis, - apie maist,
roman su draugo partnere, kritikum kitos grups atvilgiu, - kartais nepa-
vyksta nuvyti j alin (Macrae ir kiti, 1994; Wegner ir Erber, 1992). Tai ypa
bdinga vyresnio amiaus monms, kur gebjimas slopinti nepageidauja-
mas mintis ir tuo paiu ugniauti senus stereotipus pamau silpsta (Bartho-
low ir kiti, 2006; von Hippel ir kiti, 2000). Patricia Devine ir jos bendradar-
biai (1989, 2000) rao, kad ir maai, ir labai prietaringi mons kartais rea-
guoja panaiai. Visi patiriame, kad nepageidaujamos (disonuojanios) mintys
bei jausmai ilieka ilgai. Sulauyti prietaring prot nra lengva.
Susidrus su maumos atstovu gali nevalingai sijungti stereotipinis msty-
mas. Ir suprantantys, ir smerkiantys homoseksualus gali pasijusti nejaukiai, au-
tobuse sddami alia homoseksualo (Monteith, 1993). Susidr su nepasta-
mu juodaodiu netgi besididiuojantys es neprietaringi gali reaguoti atsargiai.
E. J. Vanmanas su bendradarbiais (1990) atliko tok eksperiment: baltiesiems
buvo rodomos skaidrs, vaizduojanios baltuosius ir juodaodius, ir liepta taria-
mai su jais bendrauti bei nusprsti, ar mogus, kur pamat, jiems patikt. Nors
eksperimento dalyviai man, kad juodaodiai jiems patinka labiau nei baltieji,
j veido iraika bylojo k kita. Prietaisai parod, kad ivydus juodj, buvo
aktyvesni tie eksperimento dalyvio veido raumenys, kurie dirba susiraukiant,
o ne ypsantis. Emocij apdorojimo centras smegenyse taip pat tampa akty-
vesnis, kai mogus pamato nepastam kitos rass atstov (Hart ir kiti, 2000).
Prietarus tiriantys mokslininkai tvirtina, kad j galima ivengti (Crandall
ir Eshelman, 2003; Kunda ir Spencer, 2003). Noras vengti prietar gali ska-
tinti mones keisti savo mintis bei jausmus. Suvok atotrk tarp to, kaip jie
turt jaustis, ir kaip i ties jauiasi, stiprios savimons mons pajunta kalt
9 skyr i us. PRI ETARAI 375
ir bando nuslopinti savo prietaring reakcij (Bodenhausen ir Macrae, 1998;
Macrae ir kiti, 1998; Zuwerink ir kiti, 1996). Skirtingai nei aplinkos diktuo-
jamas poreikis (kai nesinori bti blogai vertinamiems), vidinis suinteresuo-
tumas vengti iankstini nuostat (nes bti prietaringam - negerai) sumai-
na net nesmoningus j pasireikimus, pastebi Devine ir jos bendradarbiai
(2005).
Ivada: veikti tai, k Devine vadina proiu vadovautis prietarais", n-
ra lengva. Jei pastebite, kad vadovaujats nevalingomis prielaidomis ar jaus-
mais, nenusiminkite: tai normalu. Svarbu, k js darote tai suvok. Ar lei-
diate, kad ie jausmai diktuot slygas js elgsenai? Ar, prieingai, juos
kompensuojate stebdami savo elgsen ir taisydami j kitose situacijose?
APIBENDRINIMAS
Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai?
moni suinteresuotumas veikia prietarus. Neviltis gimdo prieikum kur mons kartais ilie-
ja ant atpirkimo oi" ar konkuruojani grupi.
mons taip pat suinteresuoti laikyti save ir savo grupes pranaesnmis u kitas grupes. Net
primityvi naryst grupje skatina palankiau vertinti savj grup nei kitas. Ikilusi grsm vaiz-
diui ir poreikis priklausyti kam nors sustiprina alikum vidinei grupei.
Pabaigai - linksmesn gaida: suinteresuotumas vengti prietar gali padti monms veikti prot
jais vadovautis.
Kokie yra paintiniai prietar altiniai?
Kad suprastume stereotipus ir prietarus, pravartu prisiminti, kaip dirba ms protas. Kaip
mstymas apie pasaul ir jo supaprastinimas veikia ms stereotipus? Ir kaip stereotipai vei-
kia sprendimus?
Naujesnis poiris prietarus, kur paskatino stereotip studijos (9.4 pav.),
vadovaujasi naujais socialinio mstymo tyrimais. Svarbiausia mintis: stere-
otipikus sitikinimus ir prietaringas nuostatas lemia ne tik socialins sly-
gos ir galimyb tokiu bdu nukreipti savo prieikum, bet ir faktas, kad tai
yra normalaus moni mstymo alutiniai produktai. Daugelis stereotip kyla
ne tiek i pagieingos irdies, kiek i proto veiklos. Kaip ir iliuzijos, kurios
yra ms gebjimo interpretuoti pasaul alutinis produktas, stereotipai gali
bti ms bandymo supaprastinti sudting pasaul alutinis produktas.
Kategorizavimas: moni skirstymas grupes
Vienas i bd supaprastinti ms aplink yra kategorizavimas - pastangos
sutvarkyti pasaul sugrupuojant objektus (Macrae ir Bodenhausen, 2000,
2001). Biologas klasifikuoja augalus ir gyvnus. mogus klasifikuoja mo-
nes. Taip darosi lengviau apie juos mstyti. Jei grups nariai turi tam tikr
376 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
9.4 PAVEIKSLAS
Psichologini straipsni,
kuriuose paminti stereotipai
(ar io odio vediniai),
skaiius deimtmeiais
altinis: PsycINFO.
8000
6000
4000
2000
1966-1975 1976-1985 1986-1995 1996-2005
panaum, jei dauguma tarptautins mokslinink draugijos nari yra imin-
tingi, o dauguma krepinink - aukti, inodami, kad mons priklauso vie-
nai i i grupi, jau tursime naudingos iankstins informacijos (Macrae
ir kiti, 1994). Stereotipai kartais subalansuoja naudingos informacijos ir i-
eikvot pastang santyk" (Sherman ir kiti, 1998). Stereotipai parodo pai-
nimo veiksmingum.
Spontanikas kategorizavimas
Ypa lengva ir naudinga pasikliauti stereotipais, kai
trksta laiko (Kaplan ir kiti, 1993),
esame susirpin (Gilbert ir Hixon, 1991),
esame pavarg (Bodenhausen, 1990),
esame susijaudin (Esses ir kiti, 1936; Stroessner ir Mackie, 1993) ir
esame per jauni, kad pajgtume vertinti vairov (Biernat, 1991).
Etnikumas ir lytikumas iandieniniame pasaulyje yra veiksmingos ka-
tegorijos. sivaizduokime Tom, 45 met amiaus afrikiei kilms ameri-
kiet, Naujojo Orleano nekilnojamojo turto agent. tariu, kad js juoda-
odio vyro" vaizdis nustelbia kitas kategorijas: vidutinio amiaus", ver-
slininkas" ir JAV pietini valstij gyventojas".
Eksperimentai atskleidia, kad rasei tam tikras kategorijas priskiriame
spontanikai. Panaiai kaip spalv visum skaidome atskiras spalvas, taip
negalime atsispirti pagundai skirstyti mones pagal rases. Tiems, kuri pro-
tviai buvo labai vairs, priklijuojame paprastas Juodoj o" ar baltojo" eti-
ketes, tarsi ios kategorijos i ties bt juodos ir baltos. Vertindami kit
odius mons danai bna pamir, kas k pasak, taiau prisimena, kas
kokios rass buvo (Hevvstone ir kiti, 1991; Stroessner ir kiti, 1990; Taylor ir
9 skyr i us. PRI ETARAI 377
kiti, 1978). itoks kategorizavimas pats savaime nereikia prietar, taiau
jis sukuria jiems pagrind.
Ties pasakius, jis btinas prietarams. Socialinio tapatumo teorija teigia,
kad atriai jauiantiems savo socialin tapatum svarbu teisingai suskirstyti
mones mus ir juos. Nordami patikrinti, ar tai tiesa, Jimas Blascovichius
ir jo bendradarbiai (1997) palygino turinius rasini prietar mones (kurie
atriai jaut savo rasin tapatum) su j neturiniais. Ir vieni, ir kiti vienodai
greitai suklasifikavo baltus, juodus ir pilkus ovalus. Taiau kiek laiko pri-
reik kiekvienai grupei, kad jie suskirstyt mones pagal ras? Prietaringieji
utruko ilgiau, ypa kai jiems buvo parodyti ne visai aikios rass moni
veidai (r. 9.5 pav.), ir j noras suskirstyti mones arba mus" (savo rass
atstovus), arba juos" (kitos rass atstovus) buvo akivaizdesnis. Prietarams
reikalingas moni skirstymas pagal rases.
Suvokti panaumai ir skirtumai
sivaizduokite tokius objektus: obuolys, kd, pietukas.
Tendencija vienai grupei priklausanius objektus laikyti panaesniais nei
i ties yra, labai stipri. Ar obuoliai buvo raudoni? Ar vis kdi atkalts
buvo tiesios? Ar visi pietukai buvo geltoni? Kai klasifikuojame dvi to pa-
ties mnesio dienas, sivaizduojame, kad jos yra artimesns pagal oro tem-
peratr, palyginti su dviem skirting mnesi dienomis. mons spja, kad
atuoni dien, sakykime, lapkriio 15 ir 23, temperatros skirtumas yra ma-
esnis nei t pai atuoni dien vidutins temperatros skirtumas tarp lap-
kriio 30 ir gruodio 8 (Krueger ir Clement, 1994).
Tas pats principas galioja ir monms. Priskirdami k nors vienai ar kitai
grupei - sportinink, studijuojani dram, matematikos dstytoj - panau-
mus grups viduje ir skirtumus tarp grupi danai perdedame (S. E. Taylor,
1981; Wilder, 1978). Grupavimas gali sukelti iorins grups homogeni-
kumo efekt - sitikinim, kad visi jie" yra panas ir skiriasi nuo m-
s" ir nuo ms grups" (Ostrom ir Sedikides, 1992). Kadangi mums ap-
skritai patinka mons, kurie, kaip sivaizduojame, panas mus, ir nepa-
tinka tie, kuriuos laikome kitokiais, natralus rezultatas yra alikumas vi-
dinei grupei (Byrne ir Wong, 1962; Rokeach ir Mezei, 1966; Stein ir kiti,
1965).
Vien tai, kad sprendim prim grup, gali paskatinti paalieius perver-
tinti grups vieningum. Jei konservatoriai nedidele persvara laimi rinkimus,
analitikai daro ivad, kad mons tapo konservatyvs". Jei panaia per-
svara laimi liberalai, rinkj nuostatos ilieka beveik nepakitusios, taiau da-
bar teigiama, kad al apm liberalios nuotaikos". Ar sprendim priima gru-
ps dauguma, ar paskirtas grups vadovas, mons link manyti, kad jis at-
spindi visos grups poir (Allison ir kiti, 1985-1996). Per 1994 m. vyku-
sius rinkimus JAV respublikonai gavo daugum kongrese, surink 53 pro-
centus bals (iuose rinkimuose nedalyvavo didioji dalis suaugusi gyven-
9.5 PAVEIKSLAS
moni skirstymas pagal rases
Atsakykite negalvodami:
kokios rass yra i moteris?
Maiau prietaringi mons
atsako greiiau, ir. j baim
suklysti yra maesn (tarsi
galvot: Argi tai svarbu?").
iorins grups
homogenikumo efektas
(outgroup homogeneity effect)
Manymas, kad iorins grups
nariai yra panaesni vienas kit
nei vidins grups nariai. Todl
Jie yra panas; mes esame
skirtingi".
378 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Moterys labiau panaios
viena kit nei vyrai."
Lordas (ne ledi)
Chesterfieldas
alikumas savosios rass
atvilgiu
(om-race bias)
Tendencija tiksliau atpainti savo
rass atstov veidus.
toj). Analitikai tai pavadino Amerikos politikos revoliucija", ems nuo-
liaua", vandenyno pokyiais". Netgi 2000-j met JAV prezidento rin-
kimai, praktikai pasibaig lygiosiomis, buvo interpretuojami kaip pralaim-
jusio kandidato, Alo Gore, nepripainimas, nors jis i ties gavo daugiau rin-
kj bals.
Kalbdami apie savo grup greiiau velgiame joje vairov:
Daugelis neeuropiei veicarus laiko homogenika tauta. Taiau vei-
carijos gyventojai save laiko skirtingais - kalbaniais pranczikai, vo-
kikai ir italikai.
Daugelis angl kilms amerikiei visus kilusius i Lotyn Amerikos gy-
ventojus sumeta" vien krv. O i Meksikos, Kubos, Puerto Riko ar
kitos Lotyn Amerikos alies kil mons mato reikmingus skirtumus
(Huddy ir Virtanen, 1995).
Studeni draugijos nars kiekvienos kitos draugijos nares laiko ne to-
kiomis skirtingomis kaip jos paios (Park ir Rothbart, 1982).
Apskritai, juo geriau k nors pastame, juo geriau matome ten esani
vairov (Brown ir Wootton-Millward, 1993; Linville ir kiti, 1989). Juo ma-
iau pastame, juo daniau mstome stereotipais. Juo grup maesn ir sil-
pnesn, juo maiau jai skiriame dmesio ir juo daniau vertiname stereoti-
pikai (Fiske, 1993; Mullen ir Hu, 1989). Mes skiriame dmes galingiesiems.
Galbt pastebjote tok dalyk: jie - bet kurios kitos, ne js, rasins gru-
ps nariai - panas netgi savo ivaizda. Daugelis i ms prisimintume
nemaloni situacij, kai supainiojome du kitos rass mones ir kaip kito vardu
pavadintas mogus pasak: Manote, kad mes visi panas". Johno Brighamo,
June Chance, Alvino Goldsteino bei Roy Malpasso Jungtinse Valstijose ir
Haydeno Elliso kotijoje atlikti eksperimentai parod, kad kit rasi mo-
ns i ties atrodo panaesni nei savo rass (Chance ir Goldstein, 1981, 1996;
Ellis, 1981; Meissner ir Brigham, 2001). Baltiesiems studentams parodius
kelet baltaodi ir kelet juodaodi veid atvaizd ir po to papraius at-
painti juos, maiytus tarp kit nuotrauk, pastebimas alikumas savosios
rass atvilgiu. Studentai tiksliau atpasta baltj veidus nei juodaodi ir
danai klysta atpaindami juodaodi veidus, kuri apskritai nebuvo mat.
Kaip rodo 9.6 pav., juodaodiai lengviau atpasta kit juodaod nei bal-
tj (Bothwell ir kiti, 1989). Panaiai ispan kilms amerikieiai greiiau at-
pasta kitus Lotyn Amerikos gyventojus, matytus prie por valand, nei
angl kilms amerikieius (Platz ir Hosch, 1988).
Tai galioja ir u laboratorijos sien, pastebi Danielis Wrightas ir jo ben-
dradarbiai (2001). Baltaodis arba juodaodis mokslininkas Piet Afrikos Res-
publikos ir Anglijos prekybiniuose centruose kreipdavosi juodaodius ar-
ba baltuosius. Vliau paprayti atpainti tuos mokslininkus, mons geriau
atpaindavo priklausiusius j rasei. Tai nereikia, kad mes nepajgiame velg-
ti skirtum kit rasi moni veiduose. Veikiau irdami kitos rass at-
9 skyr i us. PRI ETARAI 379
9.6 PAVEIKSLAS
alikumas savosios rass
atvilgiu
Baltieji eksperimento
dalyviai tiksliau atpasta
baltj veidus nei juodao-
di; juodaodiai eksperi-
mento dalyviai tiksliau
atpasta juodaodi veidus
nei baltj.
altinis: P. G. Devine ir
R. S. Malpass, 1985.
stov veidus pirmiausia pastebime grup (tai senas mogus"), o ne indivi-
dualius bruous. Susidr su savo grups atstovu maiau dmesio kreipia-
me ras ir bname atidesni individualioms savybms (Levin, 2000).
Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas
Kiti ms pasaulio suvokimo bdai taip pat gimdo stereotipus. Saviti mo-
ns ir simenantys arba ekstremals vykiai danai uvaldo ms dmes ir
ikreipia vertinimus.
Skirtingi mons
Ar esate kada nors atsidr situacijoje, kai buvote vienintelis pagal ras, lyt
ar tautyb? Jei taip, tai dl to, kad skyrts nuo kit, tikriausiai buvote labiau
pastebimas ir sulaukte padidinto dmesio. Juodaodis tarp baltj, vyras tarp
moter ar moteris tarp vyr yra labiau pastebimi, todl paprasiau sutirtinti
j gersias arba blogsias savybes (Crocker ir McGraw, 1984; S. E. Taylor ir
kiti, 1979). Daniausiai manome, kad ikiliausias grupje (krintantis akis)
yra u visk atsakingas (Taylor ir Fiske, 1978). Jei stebsime Do, vidutins
reikms grups nar, pamanysime, kad jo taka grupei yra didesn nei vidutin.
Ar pastebjote, kad ir jus kiti apibdina pagal rykiausias savybes bei po-
elgius? Pasakykite monms, kad tas ar anas yra paraiutininkas ir tenisi-
ninkas, silo Lori Nelson ir Dale Milleris (1995), ir jie apie t mog gal-
vos kaip apie paraiutinink. Jei papraysite, kad iam mogui irinkt do-
van knyg, jie parinks knyg apie paraiutizm, o ne apie tenis. mogus,
namuose laikantis ir alt, ir un, bus labiau laikomas ali, o ne un my-
ltoju. mons taip pat atkreipia dmes tuos, kurie nepateisina lkesi
(Bettencourt ir kiti, 1997). Kaip ir iem ydinti gl, intelektas labiau pa-
stebimas ten, kur jo nesitikima", - sak Stephenas Carteris (1993, p. 54),
apraydamas savo kaip juodaodio intelektualo patyrim. Iskirtinumo su-
vokimas emos socialins padties, bet labai gabiems asmenims darbe pa-
deda patraukti dmes, taiau jie taip pat turi ir atkakliau dirbti, kad rodyt,
jog tikrai yra gabs (Biernat ir Kobrynowicz, 1997).
Nuotraukoje vaizduojamo mogaus ras
380 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Ellen Langer ir Lois Imber (1980) pademonstravo, kaip kuo nors isiski-
riantiems monms rodomas dmesys. Harvardo studentams jos parod vaiz-
dajuost, kurioje nufilmuotas skaitantis mogus. Studentai rod didesn d-
mes, kai jiems bdavo teigiama, kad tai ne iaip sau mogus, bet sergantis
viu, homoseksuaas ar milijonierius. Jie pastebdavo savybes, kurias ne-
atkreipdavo dmesio kiti irovai, ir vertino kategorikiau. Tie, kurie man,
jog vyras serga viu, pastebjo ypatingus veido bruous ir kno judesius,
todl laik j labiau isiskirianiu i daugumos" nei kiti irovai. Dmesys,
kur skiriame kitokiems monms, sukuria iliuzij, kad jie skiriasi labiau nei
i ties. Jei kas nors manyt, kad js intelekto koeficientas prilygsta geni-
jaus intelektui, jie tikriausiai jumyse pastebt tai, k kitu atveju visai ne-
atkreipt dmesio.
Skirtingumas stiprina savimon. Bdami tarp baltj, juodaodiai kartais
jauia iskirtin dmes. Daugelis teigia, kad juos spokso, susidomj juos
aptarinja ir blogai aptarnauja (Swim ir kiti, 1998). Kartais klystame manyda-
mi, kad aplinkiniai reaguoja ms iskirtinum. Dartmuto koledo moksli-
ninkai Robertas Kleckas ir Angelo Strenta (1980) tai pastebjo, kai leido kole-
do studentms patirti, k jauia mogus sudarkytu veidu. Merginos man,
kad eksperimento tikslas yra vertinti, kaip mons reaguos nugrimuot ant
veido rand; randas per vis skruost drieksi nuo deins ausies iki lp. Tik-
rasis eksperimento tikslas buvo pasiirti, kaip paios students, priverstos
jaustis kitokiomis, suvoks aplinkini elges su jomis. Nugrimavus veidus, ty-
rjas kiekvienai dalyvei leido paiai veidrodlyje pamatyti tobulai atrodant
rand. Kai mergina paddavo veidrodl, tyrjas patepdavo rand drki-
namuoju skysiu", kad grimas nesutrkint". I ties tariamas drkinamasis
skystis" rand nuvalydavo.
Po to vykdavo ird veriantis veiksmas. Jauna moteris, siaubingai drov-
damasi savo tariamai sudarkyto veido, kalbdavosi su kita moterimi, kuri ne-
mat jokio sudarkymo ir neinojo, kas buvo vyk anksiau. Jei esate kada
nors panaiai drovjsi, pavyzdiui, dl fizins negalios, spuogo ar dl ne-
klusni plauk, turbt suprasite i susidrovjusi moter. Palyginti su to-
mis, kurioms buvo teigta, kad pokalbio partners paprasiausiai galvoja, es
joms yra alergija, moterys sudarkytais veidais" labai jautriai reagavo tai,
kaip panekovs jas iri. Joms atrod, kad ios labiau sitempusios, neati-
dios ir globjikos. I ties stebtojai, kurie vliau peririnjo vaizdo juost
ir analizavo, kaip eksperimento dalyvs elgsi su panekovmis sudarky-
tais veidais", nepastebjo joki elgesio skirtum. Drovdamosi dl to, kad
yra kitokios, merginos sudarkytais veidais" klaidingai interpretavo elges
bei komentarus, kuri kitu atveju nebt pastebjusios.
Tad drovaus maumos atstovo ir daugumos bendravimas gali sukurti tam-
p, nors ir bt grindiamas gerais ketinimais (Devine ir kiti, 1996). Tomas,
apie kur inoma, kad jis homoseksualus, susitinka su Bilu, kuris yra hete-
roseksualus. Tolerantikas Bilas nori bendrauti kaip su visais. Taiau neb-
9 skyr i us. PRI ETARAI 381
damas tikras dl savs, jis truput varosi. Tomas, tikdamasis prasto neigia-
mo poirio, Bilo dvejojim klaidingai palaiko prieikumu ir jauia apmaud.
Kiekvienas gali patirti k nors panaaus. Sudarantys daugum (viename
tyrime tai buvo Manitobos [Kanados provincija] baltieji) danai vadovauja-
si nuomonmis, metastereotipais" apie tai, pagal kokius stereotipus juos ver-
tina mauma (Vorauer ir kiti, 1998). Netgi palyginti neprietaringi Kanados
baltieji, Izraelio ydai ar Amerikos krikionys gali pajusti, kad maumos
laiko juos prietaringais, arogantikais ar globjikais. Jei Dordas nerimauja,
kad Gamalas j laiko tipiku isilavinusiu rasistu", kalbdamasis su Gama-
lu jis bus atsargesnis.
Stigmos pojtis. mons skiriasi stigmos pojiu - tuo, kiek, j manymu, stigmos pojtis
kiti vertins juos stereotipikai. Pavyzdiui, homoseksualai ir lesbiets skiria- (stigma consciousness)
si savo tarumu, jog aplinkiniai visus j poelgius interpretuos j homoseksu- Asmens tikjimasis, kad jis
alumo prasme (Lewis ir kiti, 2006; Pinel, 1999, 2004). Matyti save visur pra- patirs diskriminacij,
sismelkiani prietar auka yra ir gerai, ir blogai (Branscombe ir kiti, 1999;
Dion, 1998). Blogai, kadangi sivaizduojantys danai tamp aukomis patiria
stres dl nuolatins stereotip ir sivaizduojamo prieikumo baims, todl
j savijauta bna bloga. Europoje gyvenantys amerikieiai, kurie jauiasi es
stigmatizuoti, t. y. mano, kad europieiai juos niekina, igyvena didesn neri-
m nei tie, kurie mano, kad juos irima normaliai.
Gerai, kadangi suvokus prietarus apsaugoma savivert. Jei koks nors mo-
gus yra bjaurus, sakome sau: K gi, jo bjaurumas nra skirtas man asmeni-
kai". Be to, prietar ir diskriminavimo suvokimas sustiprina socialinio tapa-
tumo pojt ir padeda mums prisijungti prie sociali kolektyvini veiksm.
Gyvi pavyzdiai
Ms protas taip pat renkasi iskirtinius atvejus kaip trumpiausi keli gru-
pms vertinti. Ar juodaodiai yra geri sportininkai? Na, yra Venus ir Sere-
na Williams bei Shauille O' Nealas. Taip, sakyiau, jie - geri sportininkai."
Atkreipkite dmes atsakym lmus mstymo proces: stingant bendra-
vimo su konkreia socialine grupe patirties, prisimenami ios grups pavyz-
diai ir jais remiantis daromi apibendrinimai (Sherman, 1996). Be to, susi-
drus su, tarkime, nedraugiku juodaodiu, gali bti suadinamas stereoti-
pinis mstymas, skatinantis kiek galima sumainti kontaktus su ia grupe
(Hendersen-King ir Nisbett, 1996).
Apibendrinant pavienius atvejus, gali kilti problem. Gyvi pavyzdiai, nors
ir greiiau ikylantys atmintyje, retai kada bdingi didesnei grupei. yms
sportininkai, nors ir neeiliniai bei simintini, nra geriausi pavyzdiai, kai reikia
daryti ivadas apie talenting sportinink pasiskirstym visoje etninje grupje.
Sudarantys maum labiau isiskiria, todl dauguma taip pat gali juos per-
vertinti. Sakykite, kiek js alyje yra musulmon? Nemusulmonik ali
gyventojai danai perdeda santyk. Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose per
382 III dalis. SOCIALINIAI SANTYKI AI
Ispanakaibi
19%^
Juodaodiai
30%
sivaizduojama JAV
gyventoj sudtis, 1990 m.
Ispanakalbiai
9%
Tikroji JAV gyventoj
sudtis, 1990 m.
9.7 PAVEIKSLAS
Gyvventoj daugumos
pervertinimas
altinis: 1990 Gallup Poli
(Gats, 1993)
2003 Gallupo apklaus maiau nei 0,5 procento gyventoj teig es musul-
monai (Saad, 2003).
1990 met Gallupo apklausos ataskaitoje sakoma, kad vidutinis ameri-
kietis labai ipuia JAV juodaodi ir ispan kilms gyventoj skaii (r.
9.7 pav.). Vlesns Gallupo apklausos metu paaikjo, kad vidutinis ameri-
kietis galvoja, jog 21 proc. vyr yra homoseksuals ir 22 proc. moter yra
lesbiets (Robinson, 2002). Kartotini tyrim duomenimis, tik 34 proc. vyr
ir 1-2 proc. moter yra homoseksualios orientacijos (National Center for
Health Statistics, 1991; Smith, 1998, Tarmann, 2002).
Myronas Rothbartas ir jo bendradarbiai (1978) atskleid, kad iskirtiniai
atvejai taip pat skatina stereotipus. Jie pateik Oregono universiteto studen-
tams 50 skaidri, kuri kiekvienoje buvo nurodytas vyro gis. Vienai stu-
dent grupei pateikt 10 vyr gis buvo truput didesnis nei 6 pdos (6 p-
dos ir 4 coliai). Kitai student grupei buvo nurodyta, kad i 10 vyr gis
gerokai virija 6 pdas (6 pdos ir 11 coli). Vliau paklausti, kiek vyr bu-
vo auktesni nei 6 pd, studentai, kuriems buvo parodyti vidutinikai aukta-
giai vyrai, j skaii padidino 5 procentais. Tie, kuriems buvo parodyti la-
bai aukto gio vyrai, prisimindami klydo 50 procent. Vlesniame ekspe-
rimente studentams buvo pateikta 50-ies vyr, i kuri 10 vykd arba ne-
smurtinius (pavyzdiui, kak suklastojo), arba smurtinius nusikaltimus (pa-
vyzdiui, iprievartavo), veiksm apraymai. Didioji dalis student, kuriems
buvo parodytas smurtini nusikaltim sraas, perdtai vertino nusikalsta-
m veiksm skaii.
Iskirtini, ekstremali atvej galia uvaldyti dmes leidia paaikinti,
kodl viduriniosios klass atstovai taip perdtai vertina tarp j ir emesns
klass esanius skirtumus. Juo maiau mes inome apie tam tikrus mones,
juo reikmingesni mums gyvi pavyzdiai (Quattrone ir Jons, 1980). Priein-
gai nei teigia stereotipai apie ilaikomas karalienes", besi vainjanias ka-
dilakais, skurde gyvenani moni siekiai daniausiai yra tokie patys kaip
ir viduriniosios klass, ir jie mieliau apsirpint patys nei priimt visuome-
ns param (Cook ir Curtin, 1987).
Ypatingi vykiai
Stereotipai remiasi prielaida, kad priklausymas grupei ir asmenins savybs
yra susijusios tarpusavyje (italai yra emocingi", ydai gudrs", buhalte-
riai - pedantai"). Net geriausiais atvejais dmesys neprastiems vykiams gali
lemti ivadas apie iliuzines ssajas. Kadangi ypatingus vykius reaguojame
jautriau, dar greiiau pastebime vienu metu vykstanius du neprastus vykius.
Davidas Hamiltonas ir Robertas Giffordas (1976) klasikiniame eksperi-
mente pademonstravo iliuzin koreliacij. Jie parod studentams skaidres,
kuriose buvo teigiama, kad vairs mons, A grups" arba B grups" na-
riai, padar kak pageidautina arba nepageidautina. Pavyzdiui, A grups
narys Donas aplank sergant draug ligoninje". A grup apibdino dvi-
9 skyr i us. PRI ETARAI 383
gubai daugiau teigini nei B grup, taiau abiejose grupse keturiems nepa-
geidautiniems poelgiams teko devyni pageidautini. Kadangi teiginiai apie B
grup ir nepageidautinus veiksmus buvo retesni, j sutapimas - pavyzdiui,
B grups narys Alenas lenk stovinio automobilio sparn ir neinformavo
apie vyk" - buvo neprastas derinys, atkreips moni dmes. Todl stu-
dentai perdtai vertino maumos" grups (B) nepageidautin veiksm da-
n ir buvo jai grietesni.
Atminkime tai, kad A grups nari skaiius buvo dvigubai didesnis, o B
grups nari atlikt nepageidautin veiksm santykis i ties buvo toks pat,
kaip ir A grups nari. Be to, studentai neturjo jokio iankstinio nusiteiki-
mo B grups atvilgiu ir gavo informacij sistemingiau, nei gaut kasdie-
niame gyvenime. Nors mokslininkai ginijasi, kodl itaip vyksta, jie suta-
ria, kad atsiranda iliuzin koreliacija, kuri yra dar vienas rasini stereotip
altinis (Berndsen ir kiti, 2002).
iniasklaida atspindi ir maitina reikin. Kai vyras, prisipains, kad
yra homoseksualus, k nors nuudo arba iprievartauja, jo homoseksualu-
mas danai bna paminimas. Kai t pat padaro heteroseksualas, jo seksua-
lin orientacija retai kada bna paminima. Kai Markas Chapmanas ov
John Lenon, o Johnas Hinckley jaunesnysis - prezident Reagan, buvo
atkreiptas dmesys j abiej psichikos ligos fakt. Ir upuolimai, ir gydy-
masis psichiatrijos ligoninje - palyginti reti dalykai, todl j deriniui i-
niasklaida skyr ypating dmes. Tokie reportaai sustiprina koreliacijos tarp
1) polinkio smurt ir 2) homoseksualumo ar psichikos sutrikim iliuzij.
Prieingai nei studentai, vertin grupes A ir B, mes danai bname i anks-
to alikai nusiteik. Vlesni Davido Hamiltono ir Terrence Rose atlikti ty-
rimai (1980) rodo, kad dl iankstini stereotip galime velgti" korelia-
cijas ten, kur j nra. ie mokslininkai dav Kalifornijos universiteto Santa
Barbaros filialo studentams perskaityti sakinius, kuriuose vairiais bdvar-
diais apibdinami skirting profesini grupi nariai (Buhalteris Juanas yra
drovus ir atidus"). I ties kiekviena profesija buvo vienodai danai apib-
dinama kiekvienu bdvardiu; buhalteriai, gydytojai ir pardavimo agentai vie-
nodai danai buvo drovs, turtingi ir mokantys bendrauti. Taiau studentai
galvojo, kad jie daniau skait apie drovius buhalterius, turtingus gydytojus
ir nekius pardavjus. Student turimi stereotipai paskatino juos velgti ko-
reliacij ten, kur jos nebuvo, itaip tvirtinant savo stereotipus.
Atribucija: ar pasaulis teisingas?
Bandydami suprasti kit moni veiksmus, danai padarome tai, kas 3 sky-
riuje buvo pavadinta pagrindine atribucijos klaida: moni poelgius taip da-
nai aikiname j vidiniu nusiteikimu, kad neatkreipiame dmesio aplinky-
bes. i klaida atsiranda i dalies dl to, kad dmes sutelkiame mones, o
ne situacijas. Pirmiausia atkreipiamas dmesys ras arba lyt, o kitos ap-
linkybs paprastai maiau pastebimos. Retai kada bdavo pastebima, kad ver-
384 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
g elgsen slygoja vergov; prieingai, verg elgesys buvo aikinamas j
prigimtimi. Iki pastarojo meto panaiai aikinome numanomus skirtumus tarp
moter ir vyr. Kadangi sunku buvo velgti, kaip mones varo lyi vaid-
menys, vyr ir moter elges aikinome iskirtinai j gimtomis savybmis.
Kuo labiau mons tiki, kad mogikosios savybs nesikeiia, tuo stipresni
yra j stereotipai (Levy ir kiti, 1998).
alikas palankumas grupei
(group-serving bias)
Grupei nepriklausani nari
teigiam poelgi aikinimas
iorinmis prieastimis;
neigiam poelgi priskyrimas j
charakteriui (pateisinant tokius
pat savo grups nari poelgius).
alikas palankumas grupei
Thomas Pettigrew (1979, 1980) parod, kaip atribucijos klaidos slygoja a-
lik grups nari poelgi aikinim. Savo grups nariams leidiame abejo-
ti: Ji paaukojo, nes yra geros irdies; jis atsisak, nes to reikalavo susiklos-
iusios aplinkybs". Aikindami kit grupi nari elges, mes daniausiai gal-
vojame apie blogiausia: Jis paaukojo, kad gyt palankum; ji atsisak, nes
yra savanaud". Todl, kaip jau anksiau pastebjome iame skyriuje, stum-
teljimas, kur baltieji palaiko paprasiausiu nerangumu", jei stumteljo kitas
baltasis, virsta smurto veiksmu", jei stumteli juodaodis (Duncan, 1976).
Gerus ne grups nari poelgius daniausiai atmetame. Juos galime laiky-
ti ypatingu atveju" (Jis i ties isilavins ir darbtus - visai nepanaus
kitus..."), laimingu atsitiktinumu ar iskirtiniu privalumu (Ji tikriausiai stojo
todl, kad ioje medicinos mokykloje trksta moter"), aplinkybmis (Esant
tokioms aplinkybms, k dar galjo padaryti yktus kotas, jei ne sumokti
vis sskait?") ar aikinti papildomomis pastangomis (Studentai i Azijos
gauna geresnius paymius, nes jie labai daug mokosi"). Nepalankiose ap-
linkybse esanioms ir kuklum pabrianioms grupms (pavyzdiui, ki-
nams) is alikas palankumas grupei (Fletcher ir Ward, 1989; Heine ir Leh-
man, 1997; Jackson ir kiti, 1993) nra bdingas.
alikas palankumas grupei gali subtiliai atsispindti ms kalboje. Gru-
p Paduvos (Italija) universiteto mokslinink, vadovaujam Anns Maass
(1995, 1999), pastebjo, kad kito vidins grups nario teigiami poelgiai danai
bna apibdinami kaip jo bendrieji charakterio bruoai (pavyzdiui, Karen
yra paslaugi"). Kai atitinkamai pasielgia ne grups narys, daniausiai sako-
ma, kad tai ypatingas, pavienis veiksmas (Karmen atidar duris vyrui, ku-
ris jo pasiramsiuodamas lazdele"). Kai poelgis bna neigiamas, ypatingu-
mas sukeiiamas vietomis: Erikas j stumteljo" palyginti su Enrikas el-
gsi agresyviai". Maass grupei tarnaujant tendencingum vadina lingvis-
tiniu tarpgrupiniu tendencingumu.
Anksiau pastebjome, kad kaltinant auk galima pateisinti kaltinaniojo
pranaum (r. 9.1 lentel). Noras kaltinti atsiranda tada, kai iorins grups
neskms susiejamos suj os nari ydomis, pastebi Milesas Hewstone (1990):
Jiems nepasisek, nes yra kvaili; mums nepasisek, nes mes nesistengme".
Jei su moterimis, juodaodiais ar ydais buvo pasielgta blogai, vadinasi, jie
patys kakaip turjo tai iprovokuoti. Kai britai, baigiantis Antrajam pasauli-
niam karui, privert grup vokiei civili pasivaikioti po Bergeno-Belzeno
9 skyr i us. PRI ETARAI 385
9.1 LENTEL. Kaip socialinis tapatumas palaiko stereotipus
Vidin grup Iorin grup
Suvokimas
Nuostata Palankumas
Heterogenikumas
(mes esame skirtingi)
meiimas
Homogenikumas
(jie yra panas)
Neigiamo poelgio
aikinimas Situacijomis Charakterio savybmis
koncentracijos stovykl, vienas j pastebjo: Kokie siaubingi nusikaltliai
turjo bti ie kaliniai, jei su jais buvo itaip elgiamasi". (Toks alikas palan-
kumas savo grupei iliustruoja motyvus, grindianius ir prietar, ir painimo
reikinius. Motyvacija ir painimas, emocijos ir mstymas - neatskiriami.)
Teisingo pasaulio reikinys
Daugelyje eksperiment, atlikt Vaterlo ir Kentukio universitetuose, Melvi-
nas Lerneris ir jo bendradarbiai (Lerner, 1980; Lerner ir Miller, 1978) pa-
stebjo, jog pakanka vien tik stebti terorizuojam nekalt mog, kad auka
atrodyt menkesn.
Lerneris (1980) pastebjo, jog toks aukos nuvertinimas kyla i poreikio
tikti, kad a esu teisingas mogus, gyvenantis teisingame pasaulyje, ku-
riame mons gauna tai, ko nusipelno". Jis teigia, kad mus nuo pat anksty-
vos vaikysts moko, jog u gera atlyginama, o u bloga - baudiama. At-
kaklus darbas ir doryb duoda naudos; tingumas ir amoralumas - ne. Nuo
ia iki prielaidos, kad klestintys mons privalo bti geri, o keniantys nu-
sipeln savo likimo - tik vienas maytis ingsnelis.
Daug tyrim atskleid teisingo pasaulio reikin (Hafer ir Begue, 2005).
sivaizduokite, kad dalyvaujate Lernerio emocij iraikos suvokimo ekspe-
rimente (Lerner ir Simmons, 1966). Vienai dalyvei atsitiktins atrankos b-
du tenka atlikti siminimo uduot. Kai tik ji suklysta, gauna stiprius elek-
tros smgius. Js kartu su kitais stebite jos emocin reakcij.
Po to, kai pamatote, kad auka gavo stipr smg, tyrjas paklausia, kaip
js tai vertinate. Kaip atsakytumte? Kad j ujauiate? Bt galima to ti-
ktis. Ralphas Waldo Emersonas ra: Kankiniui nemanoma nuplti gar-
bs". Deja, prieingai, eksperimentai parod, kad kankinius galima paeminti.
Kai stebtojai bdavo bejgiai pakeisti aukos likim, jie danai j atstumda-
vo. itokius rezultatus numat romn satyrikas Juvenalis: Gauja romn
seka paskui Likim... ir neapkenia t, kuriuos jis pasmerk".
Linda arli ir jos bendradarbiai (1989, 1999) rao, kad teisingo pasaulio
reikinys veikia ms emocijas seksualins prievartos auk atvilgiu. arli
pateik monms isamius santyki tarp vyro ir moters apraymus. Pavyz-
teisingo pasaulio reikinys
(Just-world phenomenon)
moni polinkis tikti, kad
pasaulis yra teisingas ir todl
mons gauna tai, ko nusipelno,
o nusipelno to, k gauna.
386 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Teisingo pasaulio reikinys.
Autorins teiss The New
Yorker Collection, 1981,
Robert Mankoff,
i cartoonbank.com.
Visos teiss isaugotos.
v .
Pasaulyje nra
teisybs
o ~
o
Pasaulyje yra
iek tiek
teisybs
(
G
o
o
-
o
l f
V
Pasaulis
yra teisingas
U
o
\
J
'M
Klasikinis pavyzdys - Senojo
Testamento pasakojimas apie
Job, ger mog, kur itiko
siaubinga neskm. Jobo
draugai taria, kad jis padar
kak pikta, jei itaip kenia,
nes pasaulis yra teisingas.
diui, moteris pavakarieniavo su savo virininku, paskui nuvaiavo jo na-
mus, abu igr po taur vyno. Vieniems buvo duotas vyki apraymas su
laiminga pabaiga: Tada jis nusived mane prie sofos. Jis pam mane u
rankos ir papra tekti u jo". Tokia pabaiga, velgiant retrospektyviai, nieko
nenustebino, ir jie avjosi vyro bei moters charakterio savybmis. Kiti ga-
vo tos paios situacijos apraym su kitokia pabaiga: Tada jis tapo labai
grubus ir stumteljo. Jis pargriov mane ant sofos ir iprievartavo". Perskai-
t toki pabaig mons man, kad tai buvo neivengiama, ir apkaltino mo-
ter dl elgesio, kuris pirmajame scenarijuje atrod ess be priekait.
Juo stipresnis iki rugsjo 11-osios teroro ipuoli buvo jausmas, kad pa-
saulis yra teisingas, juo didesn stres mons patyr po i vyki ir juo
labiau troko kerto (Kaiser ir kiti, 2004). Taigi nors sitikinimas, kad pa-
saulis yra teisingas, gali bti siejamas su trokimu atkurti teisingum, jis la-
biau siejamas su poiriu, kad pasaulis jau yra teisingas. Pavyzdiui, prieini-
masis vairioms antidiskriminacinms programoms kyla ne tik dl prietar,
bet ir dl nuomons, kad tai paeist teisingumo ir teisybs standart (Bo-
bocel ir kiti, 1998).
i tyrim rezultatai veria teigti, kad mons bna abejingi socialinei
neteisybei ne todl, jog jiems nerpi teisingumas, bet todl, jog jie nemato
jokios neteisybs. Manantys, kad pasaulis teisingas, yra sitikin, kad sek-
sualins prievartos aukos elgsi provokuojaniai (Borgida ir Brekke, 1985),
kad sumuta sutuoktin pati iprovokavo mutynes (Summers ir Feldman,
1984), kad vargai nenusipeln gyventi geriau (Furnham ir Gunter, 1984),
kad ligoniai patys atsakingi u savo lig (Gruman ir Sloan, 1983). Tokie si-
tikinimai leidia skms lydimiems monms teigti, kad ir jie nusipeln to,
k turi. Turtingieji ir sveikieji gali manyti, kad j skm ir kit neskm yra
pelnyta. Susiedami skm su dorybe, o nelaim su moralinmis klaidomis,
laimingieji gali jausti pasididiavim ir vengti atsakomybs u nelaiminguo-
sius.
9 skyr i us. PRI ETARAI 387
mons niekina nevykl netgi tada, kai jo nelaim akivaizdiai slygojo
neskm. mons ino, kad azartini loim rezultatai yra tik skm arba
neskm, kuri neturt daryti takos loj vertinimui. Taiau vis tiek negali
atsispirti pagundai vertinti lojus pagal j laimjim dydius. Nekreipdami
dmesio tai, kad protingas sprendimas gali duoti blogus rezultatus, jie pra-
laimjusius laiko ne tokiais gabiais (Baron ir Hershey, 1988). Advokatai ir
vertybini popieri biros makleriai gali taip pat save vertinti pagal rezulta-
tus ir imti didiuotis, kai pasiseka, ar smerkti save, kai nepavyksta. Taiau
laikantis prielaidos, kad pasaulis yra teisingas, atmetami nekontroliuojami
veiksniai, kurie gali niekais paversti geriausias pastangas.
APIBENDRINIMAS
Kokie yra paintiniai prietar altiniai?
Pastarj met moksliniai tyrimai rodo, kad stereotipai, kuriais grindiami prietarai, kyla i ms
mstysenos, kuriai bdinga supaprastinti pasaul[. mons suskirstomi pagal kategorijas sureik-
minant panaum grups viduje ir skiriamuosius grupi poymius.
Isiskiriantis mogus, pavyzdiui, maumos atstovas, domina labiausiai. Mes pastebime tokius
jo skirtumus, kuriuos iaip nekreiptume dmesio. Kai vienu metu vyksta du neeiliniai vykiai
(pavyzdiui, maumos atstovas vykdo neprast nusikaltim), pasireikia iliuzin koreliacija tarp
mogaus ir poelgio. Poelgi aikinimas charakterio savybmis gali sukelti alik palankum
grupei: kai iorins grups nari neigiami poelgiai aikinami j charakterio savybmis, o teigiami
poelgiai sumenkinami.
t Aukos kaltinimas taip pat kyla i plaiai paplitusio sitikinimo, kad mons gauna tai, ko nusipel-
n, nes pasaulis yra teisingas.
Kokios yra prietar pasekms?
Svarbu inagrinti ne tik prietar prieastis, bet ir j pasekmes. Stereotipai gali tsivirtinti am-
iams: j buvimas neleidia jiems keistis. Stereotipai taip pat gali sukurti savj realyb. Net
jei i pradi stereotipai bna neteisingi, j buvimas gali paversti juos teisingais. Neigiami
tvirtinimai, grindiami prietarais, gali pakenkti moni veiklos rezultatams ir daryti poveik dis-
kriminavimo interpretavimui.
Amini stereotipai
Prietarai - tai iankstinis vertinimas, kurio nemanoma ivengti: n vienas
i ms nesame abejingi socialiniams vykiams, visi skaiiuojame rodymus,
patvirtinanius ar paneigianius ms iankstines nuomones. Iankstinis ver-
tinimas veikia dmes, interpretavim ir prisiminimus Jei individ priskiria-
me kuriai nors kategorijai, pavyzdiui, tam tikrai rasei ar lyiai, mintyse i
karto ikyla tai kategorijai bdingos savybs. Johanne Huartas su bendra-
darbiais (2005) atliko tyrim, kuriame dalyvavo Belgijos universiteto stu-
dentai. Studentams buvo parodyti veidai, sukurti panaudojant 70 proc. vy-
388 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
0% (moters veidas) 10% 20% 30% 40% 50%
9.8 PAVEIKSLAS
Kategorizavimas veikia atmint
Jei mogui bdavo parody-
tas 70 proc. vyro veidas,
vliau j prisimindavo kaip
labiau vyrik bruo (Huart
ir kiti, 2005).
Etikets veikia tarsi
kaukianios sirenos, mus
apkurtindamos ir neleisdamos
pastebti subtilesni
skirtum, kuriuos kitu atveju
btume suvok".
Gordon Allport,
The Nature ofPrejudice, 1954
(Prietar prigimtis")
rams bding bruo ir 30 proc. - moterims (arba atvirkiai). Tie, kuriems
buvo parodyti daugiau vyrik bruo turintys veidai, vliau (kaip ir reik-
j o tiktis) teig, kad tai buvo vyrikio veidas, taiau jiems klaidingai atrod,
kad tai buvo gerokai vyrikesni bruo veidas (kaip 9.8 pav. pavaizduota,
tarkime, 80 proc. vyrik bruo turinti nuotrauka).
Prietarai veikia ir ms aikinimus. Kai grups narys pasielgia taip, kaip
buvo tiktasi, tai ikart pastebime: ms spjimai pasitvirtino. Kai grups
nario poelgis nesutampa su ms lkesiais, j galime aikinti ypatingomis
aplinkybmis (Crocker ir kiti, 1983). Kai mogus neatitinka stereotipo, jis
gali atrodyti kitoks. Kai vieniems monms pasakome, kad krepin aid
Marija, o kitiems, kad - Markas, Marija gali bti laikoma sportikesne nei
Markas (Biernat, 2003). Taigi nuo stereotip priklauso kito mogaus elge-
sio interpretavimas (Kunda ir Sherman-Williams, 1993; Sanbonmatsu ir ki-
ti, 1994; Stangor ir McMillan, 1992).
Galbt ir js galite prisiminti, kaip, nors ir labai stengts, negaljote pa-
keisti kito mogaus nuomons apie jus ir buvote klaidingai suprastas. Tiki-
myb, kad bsite klaidingai suprastas, kyla tada, kai kiti i js tikisi ko nors
nemalonaus (Wilder ir Shapiro, 1989). Williamas Ickesas ir j o bendradar-
biai (1982) tai pademonstravo atlikdami eksperiment su studentiko amiaus
vaikin poromis. Vien kiekvienos poros nar tyrjai melagingai perspda-
vo, kad j o porininkas yra vienas nedraugikiausi moni, su kuriais pas-
taruoju metu yra tek kalbti". Po to abu eksperimento dalyviai bdavo su-
paindinami ir penkias minutes paliekami vieni du. Kitos eksperimentins
grups studentams buvo teigta, kad j porininkai yra labai draugiki.
Abiej eksperimentini grupi nariai buvo draugiki naujam pastamam.
Ties pasakius, tie, kurie tikjosi, kad naujas pastamas bus nedraugikas,
ypa stengsi bti draugiki, ir j ypsenos bei kiti draugikumo enklai i-
provokavo atitinkam reakcij. Taiau (prieingai tiems, kurie i anksto bu-
vo nuteikti palankiai) tie, kurie tikjosi, kad kitas eksperimento dalyvis bus
nedraugikas, atsakomj draugikum aikino savo perdtu draugikumu:
su naujuoju pastamu, es, elgsi tarsi su vaiku. Vliau jie iuo mogumi
maiau pasitikjo ir j o elges vertino kaip nelabai draugik. Nepaisant nuo-
irdaus partnerio draugikumo, neigiamas alikumas paskatino iuos studen-
tus velgti" prieikum, slypint u prievartins ypsenos". Jiems nieka-
da nebt taip atrod, jei nebt tuo tikj.
9 skyrius. PRIETARAI 389
60% 70% 80% 90% 100% (vyro veidas)
Mes i ties pastebime faktus, nesutampanius su stereotipu, taiau net
ir jie daro maesn poveik nei galtume tiktis. Susidr su nebdingu at-
veju, perkeldami j kit kategorij galime igelbti stereotip (Brewer ir
Gaertner, 2004; Hewstone, 1994; Kunda ir Oleson, 1995, 1997). Brit vai-
k susikurtas draugi kj mokyklos policinink (kuriuos jie laiko ypatinga
kategorija) vaizdis nepagerina policinink vaizdio apskritai (Hevvstone ir
kiti, 1992). is skirstymas potipius - moni, nukrypstani nuo standar-
to, priskyrimas kitai grupei - padeda isaugoti stereotip, kad policininkai
yra nedraugiki ir pavojingi. Kitas bdas priimti prietaring informacij -
pripainti, kad stereotipas negalioja absoliuiai visiems. Nam savininkai,
kuri juodaodiai kaimynai yra malons, gali susidaryti nauj stereotip apie
isilavinusius vidurins klass juodaodius". is skirstymas pogrupius -
pogrupio stereotipo formavimas - sukelia neymius stereotipo pokyius, nes
stereotipas tampa labiau diferencijuotas (Richards ir Hevvstone, 2001). Poti-
piai yra grups iimtis; pogrupiai pripastami kaip grups dalis.
skirstymas [ potipius
(subtyping)
moni, nukrypstani nuo
stereotipo, skirstymas grupes,
laikant juos ypatinga, kitokiomis
savybmis isiskiriania,
kategorija.
skirstymas pogrupius
(subgrouping)
moni, neatitinkani
stereotipo, priskyrimas naujam
pogrupiui, priskiriant jam ir nauj
stereotip.
Diskriminacijos poveikis: isipildant! pranayst
Nuostatos gali sutapti su socialine hierarchija ne tik dl to, kad taip galima
j paaikinti, bet ir dl diskriminacinio ios hierarchijos poveikio aukoms.
Nemanoma be paliovos kalti mogui galv teigini apie j o reputacij ir
nepakeisti jo charakterio", - ra Gordonas Allportas (1958, p. 139). Jei pirt
spragteljimu galtume baigti visokeriop diskriminacij, bt naivu, jei bal-
tj dauguma itart juodaodiams: Tautieiai, baigsi sunks laikai! Da-
bar galite apsivilkti kostiumus arba ieigines sukneles ir bti portfelius ne-
iojaniais virininkais bei specialistais". Priespaudai pasibaigius, ji dar veikia
tarsi socialins pagirios.
Savo darbe The Nature of Prejudice (Prietar prigimtis") Allportas i-
skyr 15 galim engimo pasekmi. Allportas man, kad visas jas galima su-
skirstyti du pagrindinius tipus - savs kaltinim (pasitraukimas, neapykanta
sau, agresyvumas savo grups atvilgiu) ir aplinkybi kaltinim (atkirtis, ta-
rumas, didiavimasis savo grupe). Jei priespauda sukelia neigiam padari-
ni - tarkime, padidja nusikalstamumas - mons gali tuo teisinti diskri-
minavim: Jei iuos mones sileisime savo kvartal, nekilnojamojo turto
vert staiga kris".
390 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Suprantama, engiami mons
isiugdo stipr prieikum
kultrai, kurios egzistavim jie
utikrina savo darbu, ir kurios
turt tegauna menk dal".
Sigmund Freud,
The Future ofan lllusion, 1927
(Iliuzijos ateitis")
Matematikos pamokos kietos!"
Paaugli kalba kalbanti"
ll Barb
(vliau iimta i prekybos)
Ar btent toks yra diskriminavimo poveikis aukoms? Privalome bti apdai-
rs, kad nesutirtintume spalv. Juodaodi kultra ir stilius daugeliui - gar-
bingas paveldas, ne tik reakcija represijas (Jons, 2003). Tad kol baltao-
di jaunimas mokosi nepabrti etnini skirtum ir vengti stereotip, jauni
afrikiei kilms amerikieiai vis labiau didiuojasi savo etnikumu ir vis
palankiau vertina etninius skirtumus", - pastebi Charlesas Juddas ir jo kole-
gos (1995).
Taiau kaip parod pora eksperiment, kuriuos atliko Carlas Wordas, Mar-
kas Zanna ir Joelis Cooperis (1974), socialiniai sitikinimai gali bti save
patvirtinantys. Pirmojo eksperimento dalyviai Prinstono universiteto balta-
odiai studentai ved darbo interviu su baltaisiais ir juodaodiais mokslo asis-
tentais, kurie atliko kandidat darb vaidmenis. Kai kandidatas bdavo juo-
daodis, interviu vedjai sddavo toliau, padarydavo 50 procent daugiau
kalbos klaid, interviu trukdavo ketviriu valandos trumpiau nei interviu su
baltuoju kandidatu. sivaizduokite, kad su jumis kalbasi mogus, sdintis toli
nuo js, mikiojantis ir palyginti greitai ubaigiantis pokalb. Ar tai netu-
rt takos js prisistatymui arba js nuomonei apie interviu vedj?
Kad tai isiaikint, tyrjai atliko antr eksperiment, kurio metu specia-
liai parengti interviu vedjai elgsi su studentais taip, kaip pirmajame eks-
perimente buvo elgiamasi su juodaodiais arba baltaisiais kandidatais. Per-
irjus vaizdo raus paaikjo, kad tie, su kuriais buvo elgiamasi kaip su
juodaodiais pirmajame eksperimente, atrod nervingesni ir maiau kompeten-
tingi. Be to, interviu dalyviai patys juto skirtum: tie, su kuriais buvo elgia-
masi kaip su juodaodiais, savo panekovus vertino kaip neadekvaius ir ne-
labai draugikus. Tyrjai padar ivad, kad dalis juodaodi darbo rezul-
tat problem" susij su ... paia bendravimo aplinka". Kaip ir isipildanti
pranayst (prisiminkime 3 skyri), prietarai veikia savo objektus.
Stereotipo grsm
stereotipo grsm
(stereotype threat)
Trikdantis nuogstavimas,
susidrus su neigiamu
stereotipu, kad juo remiantis
mogus bus vertinamas.
Prieingai nei isipildani
pranaysi, kurios paties
sugalvot reputacij kala [
savojo A samprat stereotipo
grsms poveikis yra
betarpikas.
Atsidr situacijoje, kai kiti tikisi, kad jums nesiseks, dl atsiradusio neri-
mo galite patvirtinti tok sitikinim. A esu septint deimt kops ema-
gis vyras. Kai mane pasirenka savo krepinio komand jaunesni ir auk-
tesni aidjai, danai tariu, kad jie mano, jog a komandai bsiu vargas, to-
dl pradedu nepasitikti savimi ir blogiau aisti. Claude Steele ir jo bendra-
darbiai reikin vadina stereotipo grsme - baims bti vertintam remiantis
neigiamu stereotipu (Steele, 1997; Steele ir kiti, 2002).
Stevenas Spenceris, Steele ir Diane Quinn (1999) atliko kelet eksperimen-
t, kuriuose dalyvavusiems vyrams ir moterims, turintiems panaius matema-
tikos pagrindus, pateik labai sunk matematikos test. Kai buvo pasakyta,
kad nesitikima skirting vyr ir moter rezultat ir kad ia nebus vertinamas
joks grupinis stereotipas, moter rezultatai prilygdavo vyr rezultatams. Kai
buvo pasakyta, kad io skirtumo tikimasi, moterys labai rykiai patvirtino joms
9 skyr i us. PRI ETARAI 391
primest stereotip (r. 9.9 pav.). Nusiminusios dl nepaprastai sunki testo
klausim jos, matyt, m dar labiau baimintis, ir tai pablogino j rezultatus.
Stereotipus gali iprovokuoti iniasklaida. Paulas Daviesas ir jo bendra-
darbiai (2002, 2005) vyrams ir moterims parod kelet komercini reklam
ir pasak, kad bus tikrinama, kaip jie simin detales. Pusei eksperimento
dalyvi buvo parodytos tik neutralios reklamos; kitai pusei - reklamos, ku-
riose kartais bdavo vaizduojamos bukagalvs" moterys. Pamaiusios ste-
reotipinius portretus, moterys net tik blogiau u vyrus atliko matematikos
test, bet ir maiau domjosi matematikos ir tikslij moksl studijomis bei
karjera ioje srityje.
Ar rasiniai stereotipai gali bti isipildantys? Steele ir Joshua Aronsonas
(1995), pateik sudtingus verbalinio gebjimo testus baltiesiems ir juodao-
diams, patvirtino, kad gali. Juodaodi rezultatai buvo blogesni u baltj
tik tada, kai ie testai buvo atliekami esant didelei stereotip grsmei. Jeffas
Stone ir jo bendradarbiai (1999) teigia, kad stereotip baim taip pat daro
poveik ir sportiniams rezultatams. Juodaodiai pasirod blogiau nei prasta,
kai golfo uduotis buvo pavadinta sportinio intelekto" testu, o baltieji pa-
sirod blogiau, kai ta pati uduotis buvo pavadinta gimt sportini geb-
jim" testu. Neigiam stereotip priminimas - baltieji negali auktai iokti"
arba Juodaodiai nesugeba mstyti" - gali neigiamai paveikti rezultatus, tei-
gia Stone (2000).
Jei mokiniams pasakoma, kad jie rizikuoja patirti neskm (tai bdinga
maum paramos programoms), mokiniai, sako Steele (1997), gali atsiribo-
ti nuo mokyklos ir iekoti saviverts patvirtinimo kitur (r. 9.10 pav.). I ties
nuo atuntos iki deimtos klass afrikiei kilms amerikiei mokini mo-
kymosi rezultat ir saviverts ryys silpnja (Osborne, 1995). Be to, studentai,
kuriems teigiama, kad jie auktj mokykl ar akademin grup pateko
dl lyties ar rass, danai mokosi blogiau u tuos, kuriems buvo teigta, kad
jie yra gabs (Brown ir kiti, 2000). Todl geriau skatinti studentus tikti sa-
vo galimybmis, pastebi Steele. Kitame jo vadovaujam grups mokslinin-
Skirtumas tarp vyr ir moter
rezultat didelis, kai jo buvo
tiktasi
Skirtumas tarp vyr ir moter
rezultat, kai jo nebuvo tiktasi
9.9 PAVEIKSLAS
Neatsparumas stereotipams
ir moter bei vyr matematikos
testo rezultatai
Stevenas Spenceris, Claude
Steele ir Diane Quinn
(1999) pateik vienodai
gabiems vyrams ir moterims
sunk matematikos test.
Kai eksperimento dalyviams
buvo teigta, kad vyr ir
moter rezultatai turt
skirtis, moterys test atliko
blogiau nei vyrai. Kai
stereotipo grsms neliko
(pasakius, kad tikimasi
vienod rezultat), moterys
test atliko taip pat skmin-
gai, kaip ir vyrai.
392 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
k eksperimente juodaodiai studentai tinkamai reagavo j raini kritik,
kai jiems buvo pasakyta: Nesivarginiau, jei perskaits js laik neb-
iau susidars nuomons, kad galite pasiekti auktesnius standartus, kuriuos
esu minjs" (Cohen ir kiti, 1999).
Taiau kaip stereotipo grsm kenkia rezultatams? Vienas kelias - pain-
tinis. Stereotipo grsm iblako dmes: pastangos, reikalingos stereotipui
paneigti, reikalauja intensyvesns protins veiklos ir apsunkina siminim
(Croizet ir kiti, 2004; Schmader ir Johns, 2003; Steele ir kiti, 2002). Kitas
poveikis - motyvacinis: dl stereotip grsms labiau bijomasi suklysti ir
todl gali bti sunkiau atlikti uduotis (Keller ir Dauenheimer, 2003; Seibt
ir Foster, 2004), o stereotipo grsm lydintis psichologinis susijaudinimas
gali pakenkti sudting test rezultatams (Ben-Zeev ir kiti, 2004; O'Brien
ir Crandall, 2003). (Prisiminkime 8- skyri Grups taka": kit buvimo ke-
liamas susijaudinimas danai pagerina lengv uduoi rezultatus ir trukdo
atlikti sunkias uduotis.)
Jei neigiamo stereotipo grsm gali pakenkti rezultatams, tai gal teigiami
stereotipai gali juos pagerinti? Margaret Shih, Toddas Pittinsky ir Nalini Am-
bady (1999) patvirtino i galimyb. Kai azijiei kilms amerikietms prie
atliekant matematikos test buvo uduoti biografiniai klausimai, kurie siejosi
su j lytimi, rezultatai rykiai pablogjo (palyginti su kontroline grupe). Kai
moterims buvo primintas j azijietikas tapatumas, rezultatai pagerjo. Neigia-
mi stereotipai trukdo siekti ger rezultat, o teigiami, atrodo, padeda.
Ar stereotipai paveria moni
sprendimus tendencingais?
Tafp, stereotipai paveria sprendimus tendencingais, taiau ia yra ir teigia-
mas aspektas: atskirus asmenis mons danai vertina palankiau nei grupes,
kurioms jie priklauso (Miller ir Felicio, 1990). Anne Locksley, Eugene Bor-
9.10 PAVEIKSLAS gida ir Nancy Brekke pastebjo, kad vertinant pastam mog stereotipai
Stereotipo grsm daro minimal arba nedaro jokio poveikio nuomonei apie mog" (Bor-
Neigiamo stereotipo keliama
grsm gali pabloginti
rezultatus ir paskatinti
at si ri bot i .
Kultriniai stereotipai
(Moterims nesiseka
matematika.)
Pablogj rezultatai
(Students blogai ilaiko
matematikos egzamin.)
Stereotipo grsm
(Student gali neilaikyti
matematikos egzamino.)
Atsiribojimas ouo stereotipu
paenklintos srities
(Matematika nra svarbi
mano bsimam darbui.)
9 skyr i us. PRI ETARAI 393
k slepia moksliniai tyrimai
Claude Steele apie stereotip grsm
XX a. devintojo deimtmeio pabaigoje per vien posd Mii-
gano universiteto komitete, kur buvo svarstomos [vairiausios
universiteto problemos, pastebjau dom dalyk: vienodais re-
zultatais ilaik stojamuosius (SAT), maumoms priklausantys
studentai vliau gaudavo blogesnius paymius nei j kolegos
i vyraujanios grups. Netrukus Stevenas Spenceris, Joshua
Aronsonas ir a pastebjome, kad tai yra nacionalinis reiki-
nys; jis buvo stebimas daugelyje auktj mokykl ir kitose gru-
pse, kur gebjimams buvo priskiriami neigiami stereotipai, pa-
vyzdiui, moter, studijuojani auktj matematik. Bloges-
nius mokymosi rezultatus lm ne grupi pasiruoimo skirtu-
mas. Jie buvo bdingi visiems pasiruoimo lygiams (nustato-
miems pagal SAT rezultatus).
Galiausiai mes atlikome laboratorin tyrim suinteresuotai
grupei pateikdami uduot i srities, kuri pagal galiojusius stere-
otipus jiems negaljo sektis. Taip pat pastebjome, kad nesk-
ms galima ivengti, kai stereotipas, atliekant t pai uduot,
praranda aktualum: kai paalinama stereotip grsm" - taip
mes galiausiai pavadinome reikin. ie duomenys paskatino
tyrinti toliau: isiaikinti, kaip sumainti stereotip grsm ir
neigiamjos poveik. Pamau mes supratome du svarbius daly-
kus: pirma - gyvenimo aplinkybs tu-
ri didel reikm psichikai ir antra -
tokie aspektai, kaip amius, ras ir
lytis, reikmingai prisideda kuriant
ias aplinkybes.
Claude Steele
gida ir kiti, 1981; Locksley ir kiti, 1980, 1982). Jie tai pastebjo pateik Mi-
nesotos universiteto studentams pramanus apie Nenss gyvenimo naujienas.
Tariam telefonini pokalbi apraymuose Nens pasakojo draugei, kaip ji
reagavo tris skirtingas situacijas (pavyzdiui, kai prie jos parduotuvje ki-
bo niekingas tipas). Vieniems studentams buvo pateikti pasakojimai, kur Nen-
s reagavo rytingai (liep tam tipui pasitraukti), kitiems - kur ji buvo pa-
syvi (paprasiausiai nekreip dmesio, kol mogus nepasitrauk). O dar viena
student grup gavo t pai informacij, tik tas asmuo buvo ne vardu Nen-
s, o Polas. Kit dien studentai prognozavo, kaip Nens (arba Polas) elgsis
kitose situacijose.
Ar tai, kad studentai inojo asmens lyt, turjo kok nors poveik j progno-
zms? Jokio. Tikjimui, kad asmuo elgsis rytingai, dar tak tik tai, k stu-
dentai suinojo apie asmen prie dien. Asmens lyties inojimas netgi ne-
turjo jokio poveikio j nuomonei apie vyrikum ar moterikum. Lyi ste-
reotipai liko gulti ant lentynos; studentai vertino Nens ir Pol kaip mones.
iuos duomenis galima paaikinti prisiminus 3 skyriuje aprayt svarb
princip. Turint 1) bendrj (pagrindin) informacij apie grup ir 2) trivia-
li, bet ryki informacij apie konkret jos nar, rykioji informacija papras-
tai ugoia bendrosios informacijos poveik. Tai ypa bdinga, kai asmuo ne-
atitinka tradicinio tos grups nario vaizdio (Fein ir Hilton, 1992; Lord ir kiti,
1991). Pavyzdiui, sivaizduokite, kad jums pasako, kaip dauguma moni
elgsi dalyvaudami konformistikumo tyrimo eksperimente, paskui js stebite
394 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
trump interviu su vienu i tariam eksperimento dalyvi. Ar reaguosite kaip
tipikas irovas - pasikliausite tuo, k igirdote per interviu ir nekreipsite
dmesio pagrindin informacij apie tai, kaip dauguma moni elgsi i ties?
mons danai tiki tokiais stereotipais, taiau nekreipia juos dmesio,
kai gauna tikinam, bet klaiding informacij. Todl dauguma tiki, kad po-
litikai yra sukiai", bet ms senatorius Donsas yra doras". Nenuostabu,
kad mons yra labai blogos nuomons apie politikus, taiau daniausiai vl
irenka tuos paius.
ie duomenys leidia paaikinti msl, aptart skyriaus pradioje. ino-
me, kad lyties stereotipai yra 1) stiprs, taiau 2) menkai teveikia vertinant
vyro ar moters darb. Dabar matome, kodl. mons gali turti stiprius ly-
ties stereotipus, taiau nekreipti j uos dmesio vertindami konkret asmen.
Stiprs stereotipai yra svarbs
Taiau stiprs ir tariamai aktuals stereotipai i ties veikia ms nuomon
apie kitus (Krueger ir Rothbart, 1988). Kai Thomas Nelsonas, Monica Bier-
nat ir Melvinas Manisas (1990) pateik studentams vertinti vyr ir moter
g nuotraukose, jie vyrus laik auktesniais net ir tada, kai jie ir moterys
buvo vienodo gio, arba kai buvo pasakyta, kad ioje imtyje lytis neturi nieko
bendra su giu, ir net tada, kai u tikslum buvo silomos pinigins premijos.
Vlesniame tyrime Nelsonas, Michele Acker ir Manisas (1996) Miiga-
no universiteto studentams parod kit universiteto ininerijos ir medicinos
fakultet student nuotraukas ir kiekvieno studento interes apraymus. Net
kai buvo pasakyta, kad ioje imtyje yra vienodas vyr ir moter skaiius i
kiekvieno fakulteto, tas pats interes apraymas buvo daniau priskiriamas
medicinos fakulteto studentei, kai jis bdavo pridtas prie moters nuotrau-
kos. Tad netgi inant, kad stiprus lyties stereotipas niekuo dtas, j o galiai
nemanoma atsispirti.
Stereotipai aikinim ir prisiminimus paveria alikais
Stereotip poveikis taip pat gali pasireikti aikinant vykius, pastebi Davi-
das Dunningas ir Davidas Shermanas (1997). Jei monms pasakoma: Kai
kam pasirod, kad politiko pareikimai buvo neteisingi", - jie pagalvos, kad
politikas melavo. Jei pasakoma: Kai kam pasirod, kad fiziko teiginiai bu-
vo neteisingi", - mons pagalvos, kad fizikas tik suklydo. Jei pasakoma,
kad du mons susikivirijo, daniausiai padaroma ivada, j og vyko mu-
tyns, jei ie du mons yra miko darbininkai, taiau jei besikivirijantieji
yra eimyninio gyvenimo konsultantai, manoma, kad tai buvo tik odi dvi-
kova. Moters rpinimasis savo fizine bkle laikoma tutybe, jei ji yra modelis,
ir smoningumu - jei ji yra triatlonininke. Po kurio laiko mons danai at-
pasta" klaidingus vykio apraymus, kurie sutampa su j stereotipiniu ai-
kinimu. Lygiai kaip kaljimas veikia kalinius, daro ivad Dunningas ir Sher-
manas, taip ir ms stereotip paintinis kaljimas" veikia ms spdius.
9 skyr i us. PRI ETARAI 395
Kartais susidarome nuomon arba pradedame su kuo nors bendrauti rem-
damiesi beveik vien stereotipu. Tokiais atvejais galima labai tendencingai ver-
tinti ir prisiminti mones. Pavyzdiui, Charlesas Bondas ir jo bendradarbiai
(1988) pastebjo, kad, pain savo pacientus baltieji psichiatrini ligoni sa-
nitarai vienodai danai uvelka tramdomuosius markinius ir baltiesiems, ir
juodaodiams. Taiau guldomiems ligonin juodaodiams pacientams tram-
domuosius markinius jie uvilkdavo daniau nei baltiesiems. Kaip mato-
me, stereotipai turjo takos.
itoks tendencingumas gali reiktis ir subtiliau. Johno Darley ir Pageto
Grosso (1983) eksperimente Prinstono universiteto studentai irjo vaizda-
juost apie ketvirtok mergait Han. Ji buvo nufilmuota arba skurdiame
miesto kvartale, leidiant suprasti, kad yra emesns klass tv vaikas, ar-
ba prabangioje priemiesio aplinkoje, darant uuomin, kad yra isilavinu-
si moni dukra. Papraytos atspti Hanos gabumus, abi irov grups ne-
sivadovavo Hanos socialine kilme; kiekviena grup Hanos gebjimus ver-
tino pagal mergaits lankom klas.
Kitiems studentams buvo parodyta ir antra vaizdajuost, kurioje Hana laiko
test odiu ir per j vienus klausimus atsako teisingai, o kitus - klaidin-
gai. Tie, kurie buvo susipain su auktesnei socialinei klasei priklausania
Hana, man, kad mergaits atsakymai rodo j esant labai gabi, ir vliau pri-
simin, kad ji daugum klausim atsak teisingai; tie, kurie susipaino su
Hana kaip emesnio socialinio sluoksnio atstove, gabumus vertino kaip men-
kesnius nei reikalaut jos klas ir prisimin, kad mergait neteisingai atsak
daugiau nei pus klausim. Taiau prisiminkime: abi grups irjo t pa-
i vaizdajuost. Tad matome, jog tada, kai stereotipai ryks, o informaci-
ja apie asmen dviprasmika (ne taip, kaip Nenss ir Polo atveju), stereoti-
pai gali subtiliai paversti sprendimus apie individus alikais.
Ir galiausiai mes mones vertiname grieiau, kai j elgesys griauna m-
s stereotipus (Bettencourt ir kiti, 1997). Moteris, subaranti t, kuris bando
ulsti prie j eilje prie kino teatro biliet kasos (Praau stoti eils ga-
l"), atrodo rytingesn u panaiai reaguojant vyr (Manis ir kiti, 1988).
JAV Aukiausiasis Teismas, kuriam padjo psichologs Susan Fiske ir jos
bendradarbi (1991) liudijimai, tok stereotip taikym velg vienos didiau-
si alies apskaitos bendrovi Price Waterhouse politikoje, kai Ann Hop-
kins nebuvo paauktinta partneres. I 88 kandidat paauktinim Hop-
kins, vienintel moteris, dav bendrovei didiausi peln ir visais poiriais
buvo darbti bei tiksli. Kitais poiriais jai reikjo baigti groio mokyklos
kursus", kur ji bt imokusi moterikiau vaikioti, kalbti ir rengtis...".
Inagrinjs i byl ir mokslinius darbus apie stereotipus, 1989 metais Auk-
iausiasis Teismas nusprend, kad skatinti vyrus, o ne moteris elgtis rytin-
gai, reikia veikti atsivelgiant lyt":
Mes posdiaujame ne todl, kad nusprstume, ar ponia Hopkins yra avi, o kad
isiaikintume, ar partneriai neigiamai reagavo j todl, jog ponia Hopkins yra
396 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
moteris ... Darbdavys, prietaraujantis rytingumui moter, kuri pareigos
reikalauja ios savybs, udaro moter nepakeniam uburt rat: ji netenka
darbo, jei elgiasi rytingai, ir taip pat netenka darbo, jei itaip nesielgia.
Vadovavimosi prietarais ir stereotipais padariniai gali bti svarbs, ypa kai prietarai ir stereotipai
bna giliai [siaknij, kai sprendiama apie nepastamus mones ir kai daromi sprendimai, ga-
liojantys visai grupei.
Kai stereotipai sitvirtina, jie daniausiai palaiko patys save ir prieinasi pokyiams. Jie sukuria
savj realyb per isipildanias pranaystes.
Prietarai taip pat gali pakenkti veiklos rezultatams, kai mons ima nuogstauti, kad kiti juos
vertins stereotipikai.
Stereotipai lemia, kaip mes suvokiame kitus mones ir interpretuojame vykius.
Socialiniams psichologams geriau sekasi paaikinti prietarus nei juos paalinti.
Kadangi prietarus lemia daugelis tarpusavyje susijusi veiksni, juos igy-
vendinti nra paprasta. Taiau galime tiktis, kad atsiras bd, kaip juos
suvelninti (apie tai kituose skyriuose): jei nevienoda socialin padtis skatina
kurti prietarus, galime stengtis kurti santykius, grindiamus bendradarbiavi-
mu ir vienoda padtimi. Jei prietarai danai pateisina diskriminacij, galime
reikalauti, kad nebt diskriminuojama. Jei socialins institucijos palaiko prie-
tarus, galime i param panaikinti (pavyzdiui, tikinti iniasklaid, kad ji
propaguot rasin santarv). Jei iorins grups atrodo labiau nepanaios
ms vidin grup negu i ties, galime pasistengti individualizuoti atskirus
j narius. Jei nesmoningi prietarai skatina poelgius, dl kuri jauiame kalt,
iuo kalts jausmu galime pasinaudoti kaip paskata atsikratyti prietarais grsto
proio.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 metais daugelis i prienuo-
di buvo taikoma, ir rasiniai bei lyi prietarai i ties sumajo. Moksli-
niai socialins psichologijos tyrimai taip pat padjo pralauti diskriminaci-
j. Mes labai rizikavome liudydami Ann Hopkins naudai, dl to nra joki
abejoni", - vliau ra Susan Fiske (1999).
Kiek mums buvo inoma, niekas iki tol diskriminacijos dl lyties bylose nebuvo
pritaiks socialins psichologijos mokslo ini apie stereotipus. ... Jei mums
pavyks, naujausius mokslinius stereotip tyrim duomenis galsime i apdulkju-
APIBENDRINIMAS
Kokios yra prietar pasekms?
Post scriptum:
ar galime suvelninti prietarus?
9 skyr i us. PRI ETARAI 397
si urnal perkelti molingus teisini debat apkasus, kur jie gali bti naudingi.
Jei nepavyks, galime pakenkti klientei, apmeiti socialin psichologij ir sugriau-
ti mano kaip mokslininks reputacij. Tuokart negaljau inoti, kad liudijimas
Aukiausiajame Teisme bus skmingas.
Dabar telieka stebti, ar per imtmet paanga toliau pltosis ar, kaip
danai nutinka gyventoj skaiiaus augimo ir itekli majimo laikais, an-
tagonizmas ir vl prasiver, tapdamas atviru prieikumu.
Agresija:
kai eidiame kitus
Kas yra agresija?
Kokios yra agresijos teorijos?
Agresija kaip biologinis reikinys
Agresija kaip atsakas frustracij
Agresija kaip imokta socialin elgsena
Kas lemia agresyvum?
Nemalons vykiai
Suadinimas
Agresijos uuominos
iniasklaidos taka:
pornografija ir seksualinis smurtas
iniasklaidos taka: televizija
iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai
K slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie
smurtinius kompiuterinius aidimus
Grups taka
Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups
agresyvesns u pavienius asmenis?
Kaip mainti agresij?
Katarsis?
Atkreipkime dmes. Klinikinio tyrjo Martino Seligmano
katarsio analiz
Socialinio imokimo poiris
Post scriptum: kaip keisti smurt palaikani kultr
N
ors atsargi Woody Alleno pranayst, kad XX a. deimtajame deimt-
metyje moni grobimas taps dominuojania socialins sveikos for-
ma", neisipild, prabg metai nebuvo rams. Galbt rugsjo 11-osios ipuo-
lis buvo dramatikiausias smurto aktas, taiau ne jis nusine daugiausia mo-
ni gyvybi. Madaug tuo pat metu per geni kar Konge uvo madaug
3 milijonai moni. Dalis j buvo ukapoti maetmis, kiti mir i bado ir
nuo lig, pabg nuo teroro i savo kaim (Sengupta, 2003). Kaimynins
Ruandos, kurioje per 1994 met genocido vasar buvo iudyta madaug
750 000 moni (tarp j pus tutsi genties), gyventojai inojo apie mo-
gaus gebjim udyti (Dutton ir kiti, 2005; Staub, 1999). Tai inojo ir Su-
dano Darfuro srities gyventojai, kai j alies vyriausyb drauge su ginkluo-
tosiomis pajgomis iki 2005 met pabaigos per teroro kampanij nuud dau-
giau kaip 400 000 moni, o 2,5 milijono ivar i nam.
itokia neapykanta bei destrukcija nra retenyb daugelyje Artimj Ryt
bei Afrikos ali. Visame pasaulyje ginklams bei kariuomenei kasdien ilei-
diama daugiau nei du milijardai doleri, u kuriuos bt galima pamaitinti
bei ilavinti milijonus skurstanij ir saugoti juos supani aplink. Per pas-
tarj imtmet vyko madaug 250 kar, per kuriuos uvo 110 milijon mo-
ni. i mirusij tauta" savo skaiiumi virija Pranczijos, Belgijos, Olan-
dijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir vedijos gyventoj skaii kartu su-
djus (r. 10.1 pav.). ias aukas nusine ne tik karai, bet ir genocidas: pa-
vyzdiui, 1915-1923 metais Osman imperijos vykdytas genocidas prie ar-
mnus, 1937 met 250 000 kin skerdyns Nankinge, kai jie pasidav japo-
n kariuomenei, 1971 met Pakistano genocidas prie Bangladeo gyvento-
jus, nusines tris milijonus gyvybi, ir 1,5 milijono Kambodos gyventoj,
Ms tarpusavio elgesys yra
keisiausias, labiausiai
neprognozuojamas ir labiau-
siai nepaaikinamas i vis
reikini, su kuriais esame
priversti taikstytis. Visame
pasaulyje monijai nra nieko
pavojingesnio u pai
monij."
Lewis Thomas (1981)
Ar yra koks nors bdas
apsaugoti monij nuo karo
grsms?"
Albertas Einsteinas, i laiko
Sigmundui Freudui, 1932
120
(O
'ro
w c
2 o 100
0
Q_ W
> p-
.b s
E o
ra
c

O o
>N 'Z
Nuo I
iki XV a.
XVI a. XVII a. XVIII a. XIX a. XX a.
(iki 1995 met)
10.1 PAVEIKSLAS
Kruviniausias amius
XX a. monija buvo labiau-
siai isilavinusi ir labiausiai
udanti per vis istorij
(duomenys i Renner,
1999). Sudjus genocid ir
mogaus sukelt badmei
aukas, dl masini riaui"
uvo madaug 182 milijonai
moni (VVhite, 2000).
Amiaus pabaigoje toki
miri majo (Human
Security Centre, 2005).
imtmetis
400 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Kiekvienas pagamintas
autuvas, kiekvienas nuleistas
vandenis karo laivas,
kiekviena iauta raketa
galiausiai reikia vagyst i t,
kurie badauja ir nebuvo
pavalgydinti, ir i t, kurie
la, bet nebuvo aprengti."
Prezidento Dvvighto
Eisenhowerio kalba,
pasakyta Amerikos laikrai
redaktori draugijai, 1953
nuudyt nuo 1975 met prasidjusio teroro laikais (Dutton ir kiti, 2005;
Sternberg, 2003). Hitlerio vykdytas milijon yd genocidas, Stalino - mi-
lijon rus, Mao - milijon kin genocidas ir indn naikinimas Amerikoje
nuo Kolumbo laik iki pat XX a. yra nepaneigiami faktai, tad galime teigti,
kad iaurumo pilna visame pasaulyje.
Ar mes esame panas mitologin Minotaur, kuris buvo pusiau mo-
gus, pusiau vris? Kaip pateisinti t 1941 met vidurvasario dien, kai Len-
kijos Jebwabne miestelnai, makabriko smurto pagauti, iud savo miesto
ydus, i 1600 yd palikdami tik tuzin gyv (Gross, 2001)? Kaip paai-
kinti polink kelti skausm? tai keturi io skyriaus klausimai:
Ar agresija nulemta biologikai, ar mes jos imokstame?
Kokios aplinkybs skatina prieikumo protrkius?
Ar iniasklaida daro tak agresijai?
Kaip galima sumainti agresij?
Taiau i pradi turime paaikinti agresijos svok.
Kas yra agresija?
agresija
(aggression)
Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo
siekiama kam nors sukelti
skausm.
prieikoji agresija
(hostile aggression)
Agresija, kuri sukelia pyktis
ir kuri yra galutinis tikslas (dar
vadinama emocine agresija).
instrumentin agresija
(instrumentai aggression)
Agresija, kuri yra priemon kitam
tikslui pasiekti.
mogudi brolijos iaurs Indijoje nariai nuo 1550-j iki 1850-j pasmaug
daugiau nei du milijonus moni, tvirtindami, jog tai daro deivs Kali gar-
bei. Taiau mons vartoja termin agresyvus" ir veikliam prekybos dar-
buotojui apibdinti. Socialiniai psichologai atskiria pasitikini, energing,
ryting elgsen nuo tos, kuri sukelia skausm, aloja ar naikina. Pirmoji
vadinama atkaklumu, antroji - agresija.
5 skyriuje agresij apibrme kaip fizin ar odin poelg, kuriuo sie-
kiama kam nors sukelti skausm. i svoka neapima netyins alos, pavyz-
diui, autoavarij, susidrim aligatvyje ir veiksm, sukeliani skausm,
kurio negalima ivengti padedant monms, pavyzdiui, dant gydymo ar
pagalbos saviudiams. ia svoka apibdinami smgiai veid ir spyriai,
grasinimai ir ugauliojimai, netgi apkalbos ar paaipos; eksperimentuose -
tai galimyb rinktis, kok skausm suteikti kitam, pavyzdiui, kokio stipru-
mo elektros smg skirti. ia svoka apibdiname ir turto niokojim, mel
ir kitok elges, kurio tikslas - skaudinti.
is apibrimas apima dvi skirtingas agresyvumo ris. vri sociali-
nei agresijai bdingas pykio rodymas, ir tyliajai agresijai - aukos tykojimas.
Socialin ir tylioji agresija susijusi su skirtingomis smegen sritimis. mo-
ni pasaulyje psichologai skiria prieikj" ir instrumentin" agresij. Prie-
ikj agresij sukelia pyktis, jos tikslas - sueisti. Instrumentin agre-
sija reikia, kad siekimas sukelti skausm yra tik priemon kuriam nors ki-
tam tikslui gyvendinti.
10 kyriu*. AGRESIJA 101
Didioji dalis terorizmo ipuoli yra instrumentins agresijos iraika. Be-
veik vis saviudik terorizmo kampanij bendras bruoas yra tas, kad jos
turi konkret nereligin strategin tiksl", - daro ivad Robertas Pape (2003),
istudijavs 1980-2001 metais saviudi vykdytus bomb sprogdinimus.
is tikslas - priversti liberalias demokratikas valstybes ivesti karines pa-
jgas i teritorij, kurias teroristai laiko savo gimtine". Arie Kruglanskis ir
Shira Fishman (2006) pastebi, kad terorizmo aktus retai vykdo psichikos
sutrikim turintys mons. Vykstant konfliktams daniausiai tai naudojama
kaip strateginis ginklas.
Dauguma kar yra instrumentin agresija. 2003 metais amerikiei ir brit
lyderiai Irako puolim apibdino ne kaip siek udyti irakieius, bet kaip in-
strumentin ilaisvinimo ir apsisaugojimo nuo numanomo masinio naikini-
mo ginklo veiksm. Prieikoji agresija yra karta"; instrumentin agresi-
ja - alta".
Dauguma mogudysi yra prieikosios agresijos iraika. Beveik pu-
ss j prieastis - ginai, kit - meils trikampiai arba skandalai, paskatinti
alkoholio ar narkotik (Ash, 1999). ios mogudysts yra impulsyvs, emo-
cingi veiksmai, ir tai paaikina 110 ali duomenys, kurie rodo, jog vedus
mirties bausm mogudysi nesumajo (Costanzo, 1998; Wilkes, 1987).
Taiau kai kurios mogudysts ir daugelis kit smurtini kerto bei seksu-
alins prievartos akt yra instrumentins agresijos padariniai (Felson, 2000).
Po 1919 met daugiau nei 1000 gauj vykdyt mogudysi buvo altak-
raujikai apskaiiuotos.
Kokios yra agresijos teorijos?
Analizuodami prieikosios ir instrumentins agresijos prieastis, socialiniai psichologai su-
telk dmes tris pagrindines prielaidas: 1) egzistuoja biologikai siaknijusios agresijos
paskatos; 2) agresija yra natrali reakcija frustracij; 3) agresijos imokstama.
Agresija kaip biologinis reikinys
Filosofai ginijasi, ar mogus i prigimties yra nepiktybikas, patenkintas kil-
nus laukinis", ar gyvulys. Pirmasis poiris, kurio laiksi XVIII a. prancz
filosofas Jeanas-Jacueas Rousseau (1712-1778), dl socialini piktadary-
bi kaltina ne mogaus prigimt, o visuomen. Antroji idja, kuri siejama
su angl filosofu Thomasu Hobbesu (1588-1679), visuomens statymus laiko
btinu mogaus gyvulikumo suvarymo bei kontrols rankiu. XX a. gy-
vulikj" poir - kad agresyvios paskatos yra gimtos ir todl neivengia-
mos - palaik Sigmundas Freudas Vienoje (Austrija) ir Konradas Lorenzas
Vokietijoje.
402 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Instinkt teorija ir evoliucin psichologija
Freudas man, kad moni agresyvumas kyla i savinaikos impulso. is im-
pulsas nukreipia primityvaus mirties poreikio (kuris yra mirties instinktas")
instinktyvus elgesys energij kitus mones. Lorenzas, gyvn elgsenos ekspertas, agresyvum
(instinctive behavior) laik prisitaikymo, o ne savinaikos forma. Ir Freudas, ir Lorenzas laiksi te-
Natralus, neimoktas elgesys, orijos, kad agresyvioji energija yra instinktyvi (neimokta ir universali). Jei
bdingas visiems tam tikros ios energijos neiliesime, ji kaupsis tol, kol sprogs, arba kol atitinkamas sti-
ries atstovams. mulas jos neilaisvins".
Prielaida, kad agresija yra instinktas, nepasitvirtino, nes tariam mo-
gaus instinkt sra palaipsniui buvo traukti beveik visi manomi moni
poelgiai. 1924 metais Vienoje ileistoje socialini moksl knyg apvalgoje
buvo ivardyta beveik 6000 tariam instinkt (Barash, 1979). Socialini
moksl specialistai stengsi paaikinti socialin poe\g[}[ pavadindami. sis-
moninimas suteikiant pavadinim yra labai domus: Kodl avys laikosi kr-
voje?" Todl, kad jas veikia bandos instinktas". I kur jos ino, kad yra
valdomos bandos instinkto?" Pairkite jas: jos visada laikosi krvoje!"
Instinkt teorija taip pat nepajgia paaikinti skirting moni ir skirting
kultr agresyvumo skirtum. Kaip, remiantis mogaus agresyvumo instinktu,
paaikinti, kuo taikingi irokzai prie siveriant baltiesiems skiriasi nuo karin-
g irokz po baltj invazijos (Hornstein, 1976)? Nors i ties biologiniai
veiksniai daro tak agresyvumui, vis dlto agresija nra instinktyvus elgesys.
Taiau ms tolimj protvi agresyvumas kartais paddavo prisitaikyti,
pastebi evoliucins psichologijos specialistai Davidas Bussas ir Toddas Shac-
kelfordas (1997). Agresyviais veiksmais buvo stengiamasi apsirpinti ite-
kliais, apsiginti nuo ipuoli, bauginti arba paalinti dl pateli besivaran-
ius konkurentus ir atgrasyti partnerius nuo seksualins neitikimybs. Kai
kuriose ikiindustrinse visuomense bti geru kariu reik uimti auktesn
padt ir turti geresnes reprodukcijos galimybes (Roach, 1998). Bussas ir
Shackelfordas mano, kad agresija kaip prisitaikymo bdas leidia paaikinti
palyginti didel vyr agresyvum kit vyr atvilgiu per vis monijos isto-
rij. Tai nereikia, ... jog vyrams bdingas agresijos instinktas" - tam tik-
ra uslopinta energija, kurios perteklius privalo bti ilaisvintas. Veikiau vyrai
i savo protvi paveldjo psichologinius mechanizmus", kurie padidina ti-
kimyb, kad j genai bus perduoti bsimoms kartoms.
Nervini proces taka
Kadangi agresyvus elgesys yra sudtingas, smegenyse nra vienintelio ta-
ko, kuris j kontroliuot. Taiau mokslininkai atrado, kad ir mons, ir gy-
vnai turi nervines sistemas, valdanias agresij. Kai tyrim metu ios sme-
gen sritys bdavo suadinamos, agresyvumas padiddavo, kai slopinamos -
sumadavo. Taigi romius gyvnus galima siutinti, o agresyvius - nuraminti.
10 skyr i us. AGRESI JA 403
Vieno eksperimento metu mokslininkai prie valdingos bedions sme-
gen srities, kuri reguliuoja agresij, prijung elektrod. Maesnioji bedio-
n, kuriai buvo duotas elektrod suadinantis jungiklis, imoko j paspausti
tuo metu, kai bedion tirone tapdavo grsminga. Taip pat galima veikti ir
mogaus smegenis. Vienai moteriai neskausmingai elektra suadinus atitin-
kam smegen ievs srit, ji siuto ir trenk sien savo gitar, vos nepa-
taikydama psichiatrui galv (Moyer, 1976, 1983).
Tad ar smurtauti linkusi moni smegenys yra nenormalios? Kad tai i-
siaikint, Adrianas Raine ir j o bendradarbiai (1998, 2000) tyr mogudi
smegen aktyvum ir matavo vyr su asocialaus elgesio reguliavimo sutriki-
mais smegen pilkosios mass kiek. Jie nustat, kad esant ramybs bsenos
priekins mogudi smegen ievs dalies, kuri slopina gilesni agresy-
vum reguliuojani smegen srii darb, aktyvumas buvo sumajs 14
procent (iskyrus tuos, kurie buvo patyr tv prievart), o vyr su elgesio
reguliavimo sutrikimais - 15 procent. Kaip patvirtina kiti mogudi ir
mirties bausms laukianij tyrimai, nenormalios smegenys gali slygoti
nenormaliai agresyvi elgsen (Davidson ir kiti, 2000; Lewis, 1998; Pincus,
2001).
Gen taka
Paveldimumas daro tak nerv sistemos jautrumui agresijos enklams. Jau
seniai inoma, j og galima ivesti agresyvias gyvn veisles. Kartais tai da-
roma praktiniais sumetimais (gaidi, skirt petynms, veisli ivedimas).
Kartais tokios veisls ivedamos moksliniais tikslais. Suomi psicholog Kirs-
ti Lagerspetz (1979) poravo tarpusavyje paias agresyviausias ir paias ra-
miausias baltsias peles. Pakartojusi i procedr daugiau kaip 26 kartoms,
ji ived niri ir rami peli ris.
Ir primat, ir moni agresyvumas skiriasi (Asher, 1987; Olvveus, 1979).
Temperament, rodant ms mum ir reakcij, atsineame ateidami pa-
saul. Vliau jam daro tak simpatins nerv sistemos reaktyvumas (Kagan,
1989). Kdikystje atsiskleids mogaus temperamentas daniausiai lieka ne-
pakits (Larsen ir Diener, 1987; Wilson ir Matheny, 1986). Tas, kuris sulau-
ks atuoneri met nra agresyvus, greiiausiai nebus agresyvus ir sulau-
ks keturiasdeimt atuoneri (Huesmann ir kiti, 2003). Tapats dvyniai, ap-
klausti atskirai, daniau nei netapats vieningai patvirtins, kad jie yra ag-
resyvaus temperamento" arba kad jie sivelia petynes (Rowe ir kiti, 1999;
Rushton ir kiti, 1986). Jei vienas i tapai dvyni (taiau tik vienas i pen-
ki netapai), yra teistas, paprastai nusikalsta ir kitas (Raine, 1993).
Ilgalaikiai keli imt Naujosios Zelandijos vaik stebjimai parod, kad
agresyvumas priklauso ir nuo geno, pakeiianio nervini impuls perdavi-
mo pusiausvyr, ir nuo blogo suaugusij elgesio su vaiku (Caspi ir kiti, 2002;
Moffitt ir kiti, 2003). Vien tik blogi" genai ar vien bloga" aplinka nele-
404 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Galtume ivengti dviej
tredali vis nusikaltim,
paprasiausiai uaidydami
visus fizikai sveikus jaunus
vyrus nuo 12 iki 28 met
amiaus."
David Lykken,
The Antisocial Personalities,
1995
(Asocialios asmenybs")
mia, kad suaugs mogus bus agresyvus ar asocialus. Didesn tikimyb, kad
tok gen turintis vaikas jautriau reaguos blog elges su juo. Prigimtis ir
aukljimas veikia vienas kit.
Biochemin taka
Biochemin kraujo sudtis taip pat veikia nervin jautrum agresijos skati-
nimui.
Alkoholis. Ir laboratoriniai eksperimentai, ir policijos duomen suvestins
rodo, kad agresyv elges gali iprovokuoti aplinka ir alkoholis (Bushman,
1993; Taylor ir Chermack, 1993; Test, 2002). Atkreipkime dmes iuos
faktus:
Eksperimentai parod, kad apsvaig mons skiria stipresn elektros o-
k ir bna piktesni, jei tenka sprsti konfliktus (MacDonald ir kiti, 2000).
65 proc. mogudysi ir 55 proc. buitini mutyni vykd arba ipro-
vokavo igr ar narkotikais svaiginsi asmenys (Amerikos psicholog
asociacija, 1993).
Jei eimoje smurtaujantys alkoholikai pradeda gydytis ir nustoja gr, jie
daniausiai nustoja ir smurtauti (Murphy ir O'Farrell, 1996).
Alkoholis skatina agresyvum, slopindamas savimon, maindamas ge-
bjim vertinti pasekmes. monms alkoholis asocijuojasi su agresija (Bart-
holow ir Heinz, 2006; Ito ir kiti, 1996; Steele ir Southwick, 1985). Alkoho-
lis nuasmenina ir atpalaiduoja.
Testosteronas. Gyvnus hormonai veikia kur kas stipriau nei mones. Ta-
iau mogaus agresyvumas koreliuoja su vyrikuoju lytiniu hormonu testos-
teronu. Pasvarstykime:
Testosterono kiek mainantys vaistai gali slopinti smurtauti linkusi vy-
r agresyvum.
Sulaukus 25 met testosterono kiekis pradeda mati, nuo io amiaus
ima mati ir padarom smurtini nusikaltim skaiius.
Kalini, kurie buvo nuteisti u suplanuotus, o ne iprovokuotus nusikal-
timus, testosterono lygis danai bna auktesnis nei vykdiusi nesmur-
tinius nusikaltimus asmen (Dabbs, 1992; Dabbs ir kiti, 1995, 1997, 2001).
Paaugliai bei suaug vyrai, kuri testosterono lygis auktas, daniau nu-
sikalsta, daniau vartoja narkotikus ir agresyviau reaguoja provokacijas
(Archer, 1991; Dabbs ir Morris, 1990; Ohveus ir kiti, 1988).
Turint ginkl kyla testosterono lygis. Kuo labiau jis pakyla, tuo prieka-
besnis mogus tampa (Klinesmith ir kiti, 2006).
10 skyr i us. AGRESI JA 405
Testosteronas, sako Jamesas Dabbsas (2000), yra maa molekul, daranti
didel poveik". Suleidus testosterono, mogus akimirksniu netaps agresy-
vus, taiau nedidel testosterono kiek turintys vyrai yra sunkiau iprovokuo-
jami (Geen, 1998). Testosteronas veikia panaiai kaip maitinimo elementas:
jam isikrovus, viskas pastebimai sultja.
emas serotonino lygis. Kitas veiksnys, slygojantis smurt, yra neurome-
diatoriaus serotonino, kur priima daugyb impulsus kontroliuojani prie-
kini smegen skili receptori, trkumas. Ir primat, ir moni populia-
cijoje nusikalsti linkusiems vaikams ir suagusiesiems bdingas maas sero-
tonino kiekis (Bernhardt, 1997; Mehlman, 1994; Wright, 1995). Be to, su-
mainus serotonino kiek laboratorijos slygomis, paatrja moni reakcija
pasibjaurjim kelianius vykius, rytingiau apsisprendiama skirti elek-
tros smg.
Biologijos ir elgesio sveika. Svarbu atminti, kad ryys tarp testosterono,
serotonino ir elgsenos pasireikia abiem kryptimis. Pavyzdiui, testosteronas
gali skatinti dominavim bei agresij, taiau dominavimas arba agresyvu-
mas taip pat kelia testosterono lyg (Mazur ir Booth, 1998). Po pasaulio fut-
bolo empionato arba po svarbi krepinio rungtyni nugaltoj komandos
aistruoli testosterono lygis pakyla, o pralaimjusij - nukrinta (Bernhardt
ir kiti, 1998). Nugaltoj komandos aistruoliai vsdami pergal paprastai
vartoja alkohol. Tuo tikriausiai galima paaikinti Kardifo universiteto moks-
linink teigin, kad nugaltoj,, o ne pralaimjusij futbolo ir regbio ko-
mand aistruoliai daniau vykdo upuolimus (Sivarajasingham ir kiti, 2005).
Taigi nerv sistema, genai ir biocheminiai procesai lemia, kad kai kurie
mons agresyviai reaguoja konfliktus bei provokacijas. Taiau ar agresy-
vumas yra tokia neatskiriama mogaus prigimties dalis, kad nemanoma b-
t pasiekti taikos? Amerikos psicholog asociacija ir Tarptautin psicholo-
g taryba suvienijo kitas organizacijas, siekdamos, kad bt pritarta parei-
kimui dl smurto, kur pareng vairi ali mokslininkai (Adams, 1991):
Mokslikai klaidinga [sakyti, kad] karas ar bet koks kitas smurtinis mo-
ni elgesys yra genetikai uprogramuotas [arba kad] kar sukelia instink-
tai" ar kokia nors kita prieastis". Tad, kaip pamatysime, sumainti moni
agresyvum galima.
Kai kurie prievartautojai,
nordami isivaduoti i io
potraukio ir sutrumpinti savo
kalinimo laik, pageidavo, kad
juos ikastruot. Ar reikt
patenkinti j pageidavim?
Jei taip ir jei tai panaikint
galimyb jiems panaiai
nusikalsti ateityje, ar reikt
sutrumpinti i nusikaltli
kalinimo laik arba panaikinti
bausm?
Agresija kaip atsakas frustracij
Vakaras. ilta. Dvi valandas mokts ir dabar, pavarg ir itrok, pasisko-
linate i draugo kelet monet ir traukiate prie artimiausio gaivinamj g-
rim automato. Kai jis praryja monetas, beveik pajuntate burnoje altos, gai-
vinanios kolos skon. Taiau paspaud mygtuk nieko neigirstate. Vl pa-
spaudiate. Po to paspaudiate pinig grinimo mygtuk. Dar kart paspau-
406 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
frustracijos-agresijos teorija
(frustration-aggression theory)
Teorija, teigianti, kad frustracija
skatina agresyv elges.
frustracija
(frustration)
Trukdymas tikslingam elgesiui.
perklimas
(displacement)
Agresijos nukreipimas objekt,
kuris nra frustracijos altinis.
Apskritai naujasis taikinys kelia
maesn grsm arba yra labiau
priimtinas socialiai.
diate pasirinkto grimo mygtuk. Vis tiek nieko. Vis maigote mygtukus. Po
to pradedate juos dauyti. Galiausiai - purtyti automat. Nieko nepe ir pra-
rad pinigus kblinate atgal prie moksl. Ar js kambario draugams reik-
t bti atsargesniems? Ar tikimyb, kad pasakysite ar padarysite k nors u-
gaulaus, padidjo?
Viena pirmj psichologini agresijos teorij, populiarioji frustracijos-
agresijos teorija, atsakyt, kad taip. Frustracija visada veda kok nors ag-
resyvum", - teigia Johnas Dollardas ir j o bendradarbiai (1939, p. 1). Frust-
racij gali sukelti bet kas (pavyzdiui, blogai veikiantis automatas), kas mums
trukdo pasiekti tiksl. Frustracija stiprja, kai noras pasiekti tiksl labai tvirtas,
kai tikims atpildo ir kai yra visikas slopinimas. Apklausdami britus, keltu
vykusius Pranczij, Rupertas Brownas ir j o bendradarbiai (2001) paste-
bjo, kad t dien, kai prancz vejybos laivai blokavo uost, trukdydami
brit kelionei, agresyviai nusiteikusi keleivi buvo kur kas daugiau. Kai
keleiviams buvo sutrukdyta pasiekti tiksl, jie m daniau (tarsi karikatr
herojai) pritarti pranczo, ipylusio kav, eidinjimui.
Kaip matome 10.2 pav., agresija nebtinai isilies kaip atsakas provoka-
cij. Kertingum imokstame nuslopinti, ypa inodami, kad kiti gali tam ne-
pritarti arba u tai nubausti, ir savo neigiamas emocijas nukreipiame sau-
gesnius taikinius. Perklim iliustruoja seniai inoma istorija apie vyrik, ku-
ris, paemintas virininko, iplsta mon, apaukia sn, spiria uniui, o is
kanda laikaneiui (kuris eina namo ir ikeikia savo mon). Taiau eksperi-
mentuose ir realiame gyvenime agresija pasireikia tada, kai taikinys yra pa-
naus j o s kurstytoj ir truput erzina (Marcus-Newhall ir kiti, 2000; Miller
ir kiti, 2003; Pedersen ir kiti, 2000). Kai mogus slopina pykt, iprovokuot
ankstesns situacijos, net trivialus eidimas, toks, kur normaliomis aplin-
kybmis n dmesio nekreipt, gali iprovokuoti emocin sprogim (gal kada
nors apaukte kambario draug po to, kai sugeds automatas surijo js pi-
nigus ir nedav pageidautos preks).
Vieno eksperimento metu Eduardo Vasuezas su kolegomis (2005) pro-
vokavo kelet Piet Kalifornijos universiteto student, supeikdami j anag-
10.2 PAVEIKSLAS
Klasikin frustracijos-
agresijos teorija
Frustracija yra motyvas
agresyviai elgtis. Bausms
baim arba nepritarimas
agresijai, nukreiptai
frustracijos altin, gali
priversti nukreipti agresij
kit taikin ar netgi save.
altiniai: Dollard ir kiti,
1939; Miller, 1941.
Frustracija
(tikslas)
Agresyvaus
poelgio
kurstymas
Kita papildoma
reakcija
(pvz., usisklendimas)
ior
nukreipta
agresija
save nukreipta
agresija
(pvz., saviudyb)
Tiesiogin
Perkelta
10 skyr i us. AGRESI JA 407
ram sprendimo testo rezultatus. Netrukus po to ie studentai turdavo nu-
statyti, kiek laiko kitas tariamas studentas atlikdamas uduot turi laikyti rank
gelianiai altame vandenyje. Jei is tariamas studentas dar ir nestipriai eis-
davo, jis bdavo baudiamas stipriau, liepiant laikyti rank altame vande-
nyje ilgiau, bet itaip nesielgdavo provokacijos nepatyr studentai. Vasue-
zas paymi, kad agresijos perklimas padeda suprasti, kodl iprovokuotas
ir dar pykt jauiantis asmuo gali veln ugauliojim reaguoti siiu, o
partnerio kritik - iauria prievarta.
Politikos apvalgininkai pastebi, kad visikai suprantamas didiulis ame-
rikiei pasipiktinimas rugsjo 11-osios vykiais sustiprino ryt upulti Irak.
Amerikieiai iekojo, kur ilieti savo pykt, ir surado objekt - tiron Sad-
dam Hussein, kuris kakada buvo j sjungininkas. Tikroji io karo prie-
astis, - pastebjo Thomas Friedmanas (2003), - buvo ta, kad po rugsjo
11-osios Amerika turjo kam nors arab musulmon pasaulyje suduoti sm-
g... Mes smogme Saddamui dl labai paprastos prieasties: galjome tai
padaryti ir dl to, kad jis ito nusipeln, ir dl to, kad jis buvo centrin io
pasaulio figra." Karo alininkas viceprezidentas Richardas Cheney (2003),
atrodo, sutinka su iuo teiginiu. Paklaustas, kodl dauguma kit pasaulio ali
nepritar invazijai, jis atsak: Jos nepatyr rugsjo 11-osios".
Patikslinta frustracijos-agresijos teorija
Frustracijos-agresijos teorijos laboratoriniai tyrimai dav prietaringus rezul-
tatus: kartais frustracija sustiprindavo agresyvum, o kartais ne. Pavyzdiui,
jei frustracija suvokiama - taip buvo vieno eksperimento metu, kai dalyvis
trukd grupei sprsti problemas, nes blogai veik jo klausos aparatas (o ne
dl savo neatidumo) - tada ji sukelia ne agresij, o susierzinim (Burnstein
ir Worchel, 1962).
Leonardas Berkowitzas (1978, 1989) suprato, kad ankstesnje teorijoje
per daug sureikmintas frustracijos ir agresijos ryys, todl jis i teorij pa-
koregavo. Berkowitzas sukr teorij, kad frustracija sukelia pykt - emoci-
n nusiteikim agresyviam poelgiui. Pyktis kyla tada, kai mogus, sukls
frustracij, galjo pasielgti ir kitaip (Averill, 1983; Weiner, 1981). Uvaldy-
tas emocij mogus ypa links pratrkti, kai yra stimuliuojamas agresyvi
uuomin (r. 10.3 pav.). Kartais agresija gali pratrkti ir nesant joki pa-
pildom agresyvi dirgikli. Taiau, kaip pamatysime, su agresija susij dir-
gikliai stiprina agresyvum (Carlson ir kiti, 1990).
Teroristai supranta, kad j veiksmai sukelia pykt. Socialiniai psicholo-
gai Clarkas McCauley (2004) ir Richardas Wagneris (2006) pastebi, kad kar-
tais terorist tikslas bna vykdyti tok akt, kuris priverst stipr pykus
prie pernelyg grietai reaguoti, o tai gali pasitarnauti terorist interesams.
Frustracija gali bti nesusijusi su deprivacija. Tie, kurie patiria didiul
seksualin frustracij, tikriausiai nesusilaiko nuo lytini santyki. Didiau-
si ekonomin nusivylim patiriantys mons tikriausiai nra Afrikos ln
Atkreipkite dmes tai, kad
frustracijos-agresijos teorija
skirta paaikinti prieikj, o
ne instrumentin agresij.
408 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
10.3 PAVEIKSLAS
Supaprastinta Leonardo
Berkowitzo patikslintos
frustracijos-agresijos teorijos
santrauka

Nepagrsta
j .
frustracija
m
-
Pyktis Pyktis k
+
Agresija
agresijos
MHHV ^
Agresija
uuominos F
1
Bl ogi s kantriai keniamas,
kol manoma, kad j i s neiven-
giamas, taiau j i s gali tapti
nepakeniamu, kai pasiloma,
kaip galima bt j o ivengti."
Alexis de Tocueville, 1856
santykin deprivacija
(relative deprivation)
Asmens suvokimas, kad jis yra
maiau pasiturintis, lyginant
su kitais.
skurdiai. Kai XX a. ketvirtajame deimtmetyje Amerik apm ekonomin
depresija, vyravo skurdas, bet smurtini nusikaltim buvo nedaug. Saviu-
diai bomb sprogdintojai palestinieiai taip pat nebuvo labiausiai nuskriausti
tarp savo tautiei. Kaip ir iaurs Airijos kariuomen (IRA), Italijos rau-
donosios brigados ar Vokietijos Bader-Meinhofo grupuot, dauguma i mo-
ni priklaus vidurinei klasei (Krueger ir Maleckova, 2003; Pettigrew, 2003).
Taip pat ir rugsjo 11-osios teroristai buvo tikri profesionalai ir daug kelia-
v po pasaul. Kolektyvinis paeminimas bei antagonizmas kur kas labiau
skatina terorizm nei skurdas. Kaip 1969 metais pastebjo Nacionalin smurto
prieasi ir prevencijos komisija, ekonomin paanga gali padidinti frust-
racij ir eskaluoti smurt. Spariai modernjaniose alyse pleiantis urba-
nizacijai iauga gyventoj ratingumas, pradedama geriau suvokti materia-
lias galimybes. Bet kadangi materialin gerov kyla ltai, didjantis atotr-
kis tarp nor ir galimybi didina frustracij. Nors skurdas sumaja, frust-
racija ir politinio pobdio agresyvumas gali didti (Feierabend ir Feiera-
bend, 1968, 1972).
Svarbiausia ne tai, kad skurdas ir socialin neteisyb nesusij su sociali-
niais neramumais, o tai, kad frustracij sukelia atotrkis tarp lkesi ir ga-
limybi. Kai pasiekimai sutampa su lkesiais ir kai pajamos leidia gyven-
dinti trokimus, mons patiria ne frustracij, o pasitenkinim (Solberg ir kiti,
2002).
Santykin deprivacija
Kai lyginame save su kitais, emocijos danai bna sudtingos. Darbinink
gerovs pojtis priklauso nuo to, ar j atlyginimas yra pakankamas, paly-
ginti su kit, dirbani pana darb (Yuchtman, 1976). Padidinus atlygini-
m policininkams, galima kuriam laikui pakelti j, taiau palauti gaisrinin-
k dvasi.
Tokie jausmai, vadinami santykine deprivacija, paaikina, kodl pasi-
tenkinimas gyvenimu danai bna maesnis ir kodl nusikalstamumas b-
dingas toms bendruomenms ir alims, kuriose didel socialin nelygyb (Ha-
gerty, 2000; Kawachi ir kiti, 1999). Jis taip pat paaikina, kodl Ryt vokie-
iai sukilo prie komunistin reim: j gyvenimo lygis buvo auktesnis nei
kai kuriose Vakar Europos valstybse, taiau daug emesnis nei kaimyn
Vakar vokiei (Baron ir kiti, 1992).
10 skyr i us. AGRESI JA 409
Termin santykin deprivacija sukr mokslininkai, tyr Amerikos ka-
reivi gyvenim Antrojo pasaulinio karo metais (Merton ir Kitt, 1950; Stouf-
fer ir kiti, 1949). Ironika, kad tarnavusieji karinse oro pajgose igyveno
didesn frustracij dl paauktinimo temp nei tarnavusieji karo policijoje,
kurie paauktinimo laukdavo ilgiau. Karinse oro pajgose paauktinimo buvo
sulaukiama greitai, ir dauguma kariki tikriausiai laik save geresniais nei
vidutinis (alikas palankumas sau). Todl j pretenzijos pranoko pasieki-
mus. Koks to rezultatas? Frustracija.
Vienas i galim itokios frustracijos altini yra televizijos programose
bei reklamoje vaizduojama prabanga. Kultrose, kuriose televizoriai labai
paplit, televizija padeda absoliui deprivacij (neturjim to, k turi kiti)
paversti santykine deprivacija (kai jauiamasi skurdesniu). Karen Hennigan
ir jos bendradarbiai (1982) analizavo nusikalstamum Amerikos miestuose
tuo metu, kai atsirado televizija. 34 miestuose, kuriuose 1951 metais plaiai
paplito televizija, vagysi (pavyzdiui, dvirai ir daikt i parduotuvi len-
tyn) skaiius pastebimai okteljo. Kituose 34 miestuose, kuriuose dl vy-
riausybs sikiimo televizijos vedimas buvo atidtas iki 1955 met, pana-
us vagysi uolis vyko 1955 metais.
Namas gali bti didelis arba
maas; kol aplinkiniai namai
yra tokie pat mai, savasis
patenkina visus gyvenamojo
bsto reikalavimus. Taiau jei
alia mao namo ikyla rmai,
jis i mao namo virsta
lnele."
Kari Marx
Moters nepasitenkinimas
auga proporcingai jos
evoliucijai."
Elizabeth Cady Stanton,
1815-1902,
Amerikos sufraist
Agresija kaip imokta socialin elgsena
Agresijos teorijose, grindiamose instinktais ir frustracija, daroma prielai-
da, kad smurt skatina emocijos, kurios stumia" agresyvum i vidaus. So-
cialins psichologijos specialistai tvirtina, kad imokimas taip pat paskatina
agresyv elges.
Agresijos nauda
I savo patyrimo ir stebjim inome, kad bti agresyviam danai apsimo-
ka. Eksperiment metu roms gyvnai buvo paversti nuomiais petukais.
Antra vertus, dideli pralaimjimai gimdo nuolankum (Ginsburg ir Allee,
1942; Kahn, 1951; Scott ir Marston, 1953).
Galima imokti naudotis agresyvumu. Vaikas, savo agresyviais veiksmais
skmingai gsdinantis kitus vaikus, greiiausiai taps vis agresyvesnis (Pat-
terson ir kiti, 1967). Agresyvs ledo ritulio aidjai - tie, kurie daniausiai
u iurkt aidim alinami i aiktels - mua daugiau vari nei neag-
resyvs (McCarthy ir Kelly, 1978a, 1978b). Ledo ritul aidiantys Kana-
dos paaugliai, kuri tvai pritaria fizikai agresyviam aidimui, demonstruoja
agresyviausi aidimo stili (Ennis ir Zanna, 1991). iais atvejais agresija
yra instrumentin, nes ji padeda sulaukti tam tikro atpildo.
T pat galime pasakyti ir apie teroristinius veiksmus, kurie valdios ne-
turintiems monms padeda atkreipti visuomens dmes. Nuuds vien,
igsdinsi tkstant", - sako senovs kin patarl. Margaret Thatcher teig,
410 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
kad negavs vieumo deguonies", terorizmas, be abejons, susilpnt. To-
ki ivad daro ir Jeffrey Rubinas (1986). Tai primena XX a. atuntojo de-
imtmeio incidentus, kai nuogi irovai kelioms sekundms ibgdavo fut-
bolo aikt, kad juos parodyt televizija. Kai televizijos kanalai nustojo juos
rodyti, is reikinys inyko.
socialinio imokimo teorija
(soiai learning theory)
Teorija, teigianti, kad socialins
elgsenos imokstame
stebdami, pamgdiodami,
sulaukdami paskatinimo
ir bausms.
Imokimas stebint
Albertas Bandra (1997) pasil socialinio agresijos imokimo teorij. Jis
mano, kad mes imokstame agresyvumo ne tik patirdami jo naud, bet ir ste-
bdami kitus. Kaip ir daugel kit socialini poelgi, agresyvum isiugdo-
me stebdami kit veiksmus bei agresyvaus elgesio pasekmes.
sivaizduokite toki vieno Bandros eksperimento (Bandra ir kiti, 1961)
situacij. Stenfordo vaik lopelyje vaikui duodama domi krybin uduo-
tis. Kitame kambario gale sudti alaviniai kareivliai, medinis plaktukas ir
didiul pripuiama ll. Ten sdi suaugusi moteris. Kiek paaidusi su ala-
viniais kareivliais, moteris pakyla ir deimt minui talo pripuiam ll.
Ji dauo ll mediniu plaktuku, spardo j, mto ir aukia: Trenk jai nos...
Partrenk ant ems... spirk."
Baigus stebti pykio protrk vaikas nuvedamas kit kambar, ku-
riame yra daug labai domi aisl. Taiau po dviej minui tyrja nutrau-
kia vaiko aidim, paaikindama, kad ia yra jos geriausi aislai ir ji turi
palikti juos kitiems vaikams". Nusivyls vaikas keliauja trei kambar,
kuriame yra vairi aisl, skirt agresyviems ir neagresyviems aidimams.
Du i i aisl yra pripuiama ll bei medinis plaktukas.
Vaikai, kurie nebuvo mat suaugusiojo agresyvumo, retai kada patys pra-
ddavo aisti ar kalbti agresyviai. Nors ir nusivyl, jie vis tiek aisdavo ra-
miai. Tie, kurie mat suaugusiojo agresij, daug daniau paimdavo medin
plaktuk ir talydavo ll. Stebdami suaugusij agresyvum vaikai pra-
ddavo maiau varytis. Be to, jie danai mgdiodavo suaugusiojo veiks-
mus ir kartodavo jo odius. Taigi vaikai imokdavo elgtis agresyviai.
Bandra (1979) mano, kad kasdieniame gyvenime su agresija susiduriame
eimoje, subkultroje ir iniasklaidoje.
inomo Bandros
eksperimento metu vaikai,
stebj suaugusio mogaus
agresij, nukreipt prie ll
Bobo, buvo link pakartoti
matyt agresij.
10 skyr i us. AGRESI JA 411
eima. Agresyvi vaik tvai danai baudia vaikus fizikai ir drausmina
juos aukdami bei mudami (Patterson ir kiti, 1982). Danai ie tvai vai-
kystje irgi buvo baudiami fizikai (Bandra ir Walters, 1959; Straus ir Gel-
les, 1980). Nors dauguma skriaudiam vaik netampa nusikaltliais ar fi-
zines bausmes taikaniais tvais, 30 procent j vliau iurkiai elgdavosi
su savo vaikais - keturis kartus daniau nei vidutinikai (Kaufman ir Zigler,
1987; Widom, 1989). Smurtas danai gimdo smurt.
Kad polinkis smurt priklauso nuo eimos, parodo tos kultros bei ei-
mos, kuriose nra vieno i tv (Triandis, 1994). Davidas Lykkenas (2000)
apskaiiavo, kad be tvo augantys vaikai patiria septynis kartus daugiau
iurktumo, jie daniau alinami i mokyklos, pabga i nam, tampa tvais
paauglystje ir vykdo smurtinius nusikaltimus. Vieno i tv (daniausiai
tvo) nebuvimo ssaja su polinkiu smurtauti pastebima vairiose rasse, skir-
tingas pajamas gaunaniose, skirtingo isilavinimo ir skirtingose vietose gy-
venaniose eimose (Staub, 1996; Zill, 1988). Be to, vieno brit ilgalaikio
tyrimo, kai 33 metus nuo pat gimimo buvo stebima daugiau nei 10 000 vai-
k, rezultatai parod, kad rizika, jog vaikai kels problem, padiddavo po
tv skyryb (Cherlin ir kiti, 1998).
Esm ne ta, kad eim, kuriose nra tvo, vaikai labiau link nusikalsti
ar smurtauti (globojami rpestingos motinos ir gimini, dauguma toki vai-
k skmingai brsta). To negalima aikinti tik tvo nebuvimu. Paprasiau-
siai, kai nra tvo, rizika, kad vaikas prads smurtauti, yra didesn.
Kultra. U nam sien taip pat randame smurto pavyzdi. Bendruome-
nse, kuriose avimasi mao" vaizdiu, agresyvumas lengvai perduodamas
i kartos kart (Cartwright, 1975; Short, 1969). Pavyzdiui, smurtavimu
pasiymini paaugli gauj jaunesnieji nariai agresyvumo pavyzdius gauna
i vyresnij. Visiems ikagos paaugliams tikimyb, kad ims smurtauti, yra
vienoda, taiau jei paauglys mat, kaip naudojamas ginklas, i tikimyb pa-
didja dvigubai (Bingenheimer ir kiti, 2005).
takos turi ir kitos prieastys. Parodykite socialiniams psichologams mog
i ekonomikai silpnos nedemokratins alies, kurioje vyrauja didel eko-
nomin nelygyb, kurioje vyrai rengiami karui ir kuri iuo metu kariauja, ir
jie jums parodys mog, nusiteikus pritarti agresyviam elgesiui (Bond, 2003).
Richardas Nisbettas (1990, 1993) ir Dovas Cohenas (1996, 1998) tyrin-
jo subkultros poveik. Jie rao, kad draugiki Jungtini Valstij baltieji, apsi-
gyven Naujosios Anglijos ir Vidurio Atlanto regionuose, sukr kitoki
kultr nei labiau Pietus apsigyven pagyrnai ir garbtrokos baltieji (dau-
gelis j - tolimi mano kot ir airi kilms giminaiiai). Pirmieji buvo em-
dirbiai ir amatininkai; antrieji - agresyvesni: mediotojai ir gyvuli augintojai.
Iki i dien Amerikos miestuose, kuriuose gyvena pietieiai, baltaodi
vykdom mogudysi skaiius didesnis nei ten, kur gyvena iaurieiai.
Agresija kaip reakcijos forma tvirtinama tiek per asmenin patirt, tiek ste-
bint aplink. Taiau kada pasireikia agresija? Bandra (1979) rodinjo, kad
412 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
10.4 PAVEIKSLAS
Socialinio imokimo poiris
agresij
Emocinis susijaudinimas,
liks patyrus k nors
pasibjaurtina, skatina
agresyvum. Ar agresyvu-
mas ar kas nors panaaus
i ties pasireik, priklauso
nuo to, koki pasekmi
imokome tiktis.
altinis: Bandra, 1979, 1997.
Nemalons
vykiai
w
Atpildas
ir katai
H
Emocinis
suadinimas
Laukiamos
pasekms
Priklausomyb
Pasiekimai
Usisklendimas ir rezignacija
Agresyvumas
Kno simptomai
Nusiraminimas vartojant
narkotikus ir alkohol
Konstruktyvus problem
sprendimas
agresyvius veiksmus skatina vairs nemalons patyrimai - frustracija, skaus-
mas, eidimai (r. 10.4 pav.). Tokie potyriai sujaudrina. Taiau ar pasielgsi-
me agresyviai, priklauso nuo pasekmi, kuri tikims. Agresija labiau tiktina,
kai esame susijaudrin ir kai elgtis agresyviai atrodo saugu arba naudinga.
APIBENDRINIMAS
Kokios yra agresijos teorijos?
inomos dvi agresijos formos: prieikoji agresija, kylanti i toki emocij kaip pyktis ir skirta
skaudinti, ir instrumentin agresija, naudojama siekiant kito kokio nors tikslo.
Yra trys plaios agresijos teorijos. Instinkt teorija, kuri daniausiai siejama su Sigmundu Freudu
ir Konradu Lorenzu, teigia, kad agresyvi energija kaupiasi panaiai kaip vanduo utvankoje. Tu-
rimi duomenys nelabai patvirtina poir, taiau inoma, kad agresyvumas priklauso nuo pa-
veldimumo, chemins kraujo sudties ir smegen funkcij.
Antroji teorija teigia, kad pykt bei prieikum sukelia frustracija. Agresyvios uuominos didina
pykt ir gali iprovokuoti agresij. Frustracija patiriama ne todl, kad jauiame deprivacij, o dl
atotrkio tarp lkesi ir realios padties.
Socialinio imokimo teorija agresyvum traktuoja kaip imokt elgsen. Remdamiesi asmenine
patirtimi ir stebdami kitus padarome ivad kad agresyvumas gali bti naudingas. Socialinis
imokimas lemia eimos, subkultros ir iniasklaidos tak agresijai.
Kas lemia agresyvum?
Kokiomis slygomis elgiams agresyviai? Inagrinjome kelet agresijos teorij. Dabar nuo-
dugniau analizuosime, kaip agresij veikia nemalons vykiai, suadinimas, iniasklaida ir gru-
ps kontekstas.
Nemalons vykiai
Agresyvum danai paskatina koks nors nemalonus patyrimas: skausmas,
kartis, upuolimas, ar grstis.
Skausmas
Nathanas Azrinas (1967) atliko eksperimentus su iurkmis narve, kurio gro-
tomis bdavo paleidiama elektros srov. Azrinas norjo suinoti, ar page-
10 skyr i us. AGRESI JA 413
rs iurki santykiai nutraukus elektros smgius j kojas. Jis planavo skir- iandienins etikos
ti smg, o iurkms priartjus vienai prie kitos, j nutraukti. Didelei moks- rekomendacijos riboja
lininko nuostabai eksperimento nepavyko atlikti. Vos pajutusios skausm iur- skausming dirgikli
ks puldavo viena kit, nespjus ijungti elektros srovs. Juo stipresnis b- naudojim tyrimuose,
davo elektros smgis (ir skausmas), juo nirtingesni bdavo ipuoliai.
Ar tai galioja tik iurkms? Mokslininkai pastebjo, kad daugelio ri
gyvnai vieni kitiems yra iaurs tiek, kiek patys patiria iaurumo. Kaip ai-
kino Azrinas (1967), skausm ipuoliu reagavo
daugybs veisli iurks. Vliau pastebjome, kad elektros smgis suadindavo
agresij kai poromis bdavo kartu tam tikr ri pels, iurknai, oposumai,
meknai, maosios bedions, laps, nutrijos, kats, vliai, vovers, ekai,
raudonosios vovers, bantam veisls gaidiai, aligatoriai, viai, amfibijos ir
keli ri gyvats, tarp j smaugliai, barkuols, rudosios iurkins gyvats,
varins ir juodosios. Elektros smgis sukeldavo agresij daugybei skirting
gyvn. Visi, kurie elektros smg reaguodavo prieikai, puldavo greitai ir
nuosekliai, tarsi pagal komand - lygiai taip pat, kaip ir iurks.
Gyvnai per daug nesirinko savo auk. Jie puldavo savo ar kitos ries gy-
vnus, skudurines lles ar netgi teniso kamuoliukus.
Mokslininkai taip pat kaitaliojo skausmo altin. Jie pastebjo, kad ipuo-
lius skatina ne tik dirginimas elektra, bet ir kartis bei psichologinis skaus-
mas" - pavyzdiui, tokios pat reakcijos sulaukiama nepalesinus alkan ba-
landi, kurie prat gauti grd, kai snapu baksteli disk. Kaip inome,
is psichologinis skausmas" dar vadinamas frustracija.
Skausmas ir monms adina agresyvum. Daugelis i ms galime pri-
siminti panaiai jautsi, kai susimume kojos pirt ar kai skaudjo galv.
Leonardas Berkowitzas ir jo kolegos tai pademonstravo papra vienos gru-
ps Viskonsino universiteto student laikyti rank drungname, o kitos gru-
ps - gelianiai altame vandenyje. Studentai, kurie laik panardin rank
alt vanden, buvo labiau suirz ir labiau link dirginti kit mog stipriu
nemaloniu garsu. Atsivelgdamas iuos rezultatus, Berkowitzas (1983, 1989,
1998) ikl mint, kad ne frustracija, o nemalonus dirgiklis yra pagrindinis
agresyvaus elgesio stimuliatorius. Frustracija, be abejons, nra malonus jaus-
mas. Taiau bet koks nepasitenkinim keliantis vykis - neisipildiusi vil-
tis, eidimas ar fizinis skausmas - gali sukelti emocin protrk. Net depre-
sin bsena padidina prieiko agresyvaus elgesio tikimyb.
Kartis
Jau ne vien imtmet kuriamos teorijos apie klimato tak mogaus veiklai.
Hipokratas (apie 460-377 m. pr. Kr.), lygindamas to meto Graikijos civili-
zacij su laukiniais kratais - iandienine Vokietija ir veicarija, man, kad
nekultringum" slygoja atiaurus iaurs Europos klimatas. Vliau an-
glai savo kultros pranaum" siejo su idealiu Anglijos klimatu. Prancz
414 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
mstytojai t pat skelb apie Pranczij. Kadangi keiiantis kultrai klima-
tas ilieka nepakits, teorijos apie jo tak kultrai pagrstumas labai abejo-
tinas.
Taiau laikini klimato svyravimai gali veikti elgsen. Agresij skatinan-
iais dirgikliais laikomi nemalons kvapai, cigarei dmai ir utertas oras
(Rotton ir Frey, 1985). Taiau labiausiai i vis dirgikli ityrintas kartis.
Williamas Griffittas (1970; Griffitt ir Veitch, 1971) pastebjo, kad, palygin-
ti su studentais, atsakinjusiais klausimus normalios temperatros patalpo-
je, tie, kurie atsakinjo itin kartoje patalpoje (per 32C), teig es labiau
pavarg ir piktesni, rod didesn prieikum nepastamam mogui. Vles-
ni eksperimentai patvirtino, kad kartis skatina ir kertavim (Bell, 1980; Rule
ir kiti, 1987).
Ar realybje nemalonus kartis didina agresyvum taip pat, kaip ir labo-
ratorijoje? Faktai rodo, kad:
Kario kamuojamo Arizonos valstijos Fynikso miesto vairuotojai, kuri
automobiliuose nra oro kondicionieriaus, daniau garsiai signalizuoja
strigusiam automobiliui (Kenrick ir MacFarlane, 1986).
Per 1986-1988 m. beisbolo lygos sezonus kamuoliuko mujai dviem tre-
daliais kart daniau pataikydavo atmuj, jei temperatra bdavo auk-
tesn nei 32C, palyginti su rungtynmis esant emesnei nei 27C tem-
peratrai (Reifman ir kiti, 1991). Esant auktai oro temperatrai metikai
nebdavo piktesni - jie neprasiengdavo daniau ir mesdavo skmingai.
Jie tiesiog daniau pataikydavo atmuj.
Maitai, 1967-1971 metais vyk 79 JAV miestuose, daniau kildavo kar-
tomis nei vsiomis dienomis. N vienas nekilo iem.
eiuose miestuose atlikti tyrimai parod, kad smurtini nusikaltim pa-
danja kartomis dienomis (Anderson ir Anderson, 1984; Cohn, 1993;
Cotton, 1981, 1986; Harries ir Stadler, 1988; Rotton ir Frey, 1985).
Visame iaurs pusrutulyje daugiau smurtini nusikaltim vykdoma ne
tik kartomis dienomis, bet ir kartesni met laiku, kartesn vasar, tais
metais, kai vidutin oro temperatra bdavo auktesn, kartesnio klimato
miestuose ir srityse (Anderson ir Anderson, 1998, 2000). Andersonas ir
jo kolegos prognozuoja, kad, jei pasaulio klimatas atils madaug 2C,
vien Jungtinse Valstijose kasmet padaugs maiausiai 50000 rimt nu-
sikaltim.
Ar ie faktai reikia, kad diskomfortas skatina agresyvum? Nors tokia
ivada atrodo tiktina, ryys tarp temperatros ir agresyvumo lieka nerody-
tas. mons i ties gali bti irzlesni esant kartam, tvankiam orui. O labo-
ratorijoje aukta temperatra i ties padidina sujaudinim ir skatina prie-
ikas mintis ir jausmus (Anderson ir kiti, 1999). Taiau gali bti ir kit veiks-
ni. Galbt kartais vasaros vakarais mons labiau plsta gatves. Tada gali
10 skyr i us. AGRESI JA 415
dominuoti kiti grups takos veiksniai. Mokslininkai vis dar ginijasi, gal kar-
iui pasiekus tam tikr rib, smurtas liautsi (Bell, 2005; Bushman ir kiti,
2005a, 2005b; Cohn ir Rotton, 2005).
Ipuoliai
Kai mogus upuolamas ar eidiamas, jis i ties gali tapti daug agresy-
vesnis. Keletas eksperiment, tarp j Kennichi Ohbuchi ir Toshihiro Kam-
baros (1985), atlikti Osakos universitete, patvirtina, kad smoningi ipuo-
liai provokuoja kertauti. Daugumoje i eksperiment vienas mogus var-
osi su kitu, kuris greiiau sureaguos dirgikl. Po kiekvieno bandymo nu-
galtojas sprendia, kokio stiprumo elektros smg skirti pralaimjusiam. I
ties kiekvienas eksperimento dalyvis rungtyniauja su uprogramuotu taria-
mu oponentu, kuris nuolatos didina elektros srov. Ar tikrieji dalyviai el-
giasi gailestingai? Vargu. Danesn reakcija akis u ak".
Suadinimas
Iki iol matme, kad vairs nemalonius igyvenimus keliantys dirgikliai a-
dina pykt. Ar kitos suadinimo rys, pavyzdiui, atsirandanios mankti-
nantis ar susijaudinus seksualiai, veikia panaiai? sivaizduokime, jog trum-
pai pabgiojusi Tauna vali sugrta namo ir suino, kad jai skambino drau-
gas, kuris buvo t vakar paskyrs pasimatym, ir paliko inut, jog jo pla-
nai pasikeit. Kas labiau tiktina: ar kad Tauna labiau supyks i ini igir-
dusi po pabgiojimo, ar jei prie tai bus snusteljusi? Ar mankta sumaino
agresyvum? Kad rastume atsakym, panagrinkime, kaip interpretuojame
ir vardijame savo organizmo bsenas.
Atlik eksperiment Stanley Schachteris ir Jerome Singeris (1962) paste-
bjo, kad suadinim galime igyventi labai vairiai. Eksperimente dalyva-
vusiems Minesotos universiteto vyrams jie suleisdavo adrenalino. Po injek-
cijos j knai parausdavo, imdavo smarkiau plakti irdis, padandavo kv-
pavimas. Persptieji, kad vaistas sukels tok poveik, beveik nerodydavo jo-
ki emocij. inoma, organizmo reakcij jie galjo paaikinti vaisto povei-
kiu. Kit vyr grup Schachteris ir Singeris tikino, kad vaistas neturi jokio
alutinio poveikio. Ir paskui suved juos vien patalp kartu su agresyviai
arba euforikai nusiteikusiais monmis. Kaip ie vyrai jautsi ir k dar?
Bdami alia agresyviai nusiteikusio asmens jie pajusdavo pykt, o alia ap-
imto euforijos - pralinksmdavo. Ir ia galiojo tas pats principas: tam tikra
organizmo bsena sukelia vienokias ar kitokias emocijas, priklausomai nuo
to, kaip mogus i bsen interpretuoja ir vardija.
Kiti eksperimentai rodo, kad suadinimo negalima atsieti nuo emocij,
kaip man Schachteris. Kai mogus paveiktas fizikai, suintensyvja beveik
visos emocijos (Reisenzein, 1983). Pavyzdiui, Paulas Bineris (1991) rao,
kad monms nemalonus radijo trakesys, ypa tada, kai jie suerzinami rykia
416 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
10.5 PAVEIKSLAS
Nemaloni situacija
Skausmas arba diskomfortas
Frustracija
Ipuolis arba eidimas
Minia
Prieikosios agresijos
elementai
Nemaloni situacija gali
sukelti agresij, iprovokuo-
dama prieik mstym,
prieikus j ausmus ir
suadinim. ios reakcijos
skatina daniau velgti nor
kenkti ir agresyviai reaguoti.
altinis: Anderson, Deuser
ir DeNeve, 1995.
Prieikos
ir prisimir
Suadinimas
Agresyvios
reakcijos
viesa. O Dolfas Zillmannas (1988), Jenningsas Bryantas ir j bendradar-
biai pastebjo, kad mons, tik k nulip nuo dviraio treniruoklio arba pa-
siirj The Beatles koncerto ra, savo susijaudinim klaidingai aikina
provokacija. J reakcija bna agresyvesn. Nors logikai mstant nortsi
sakyti, kad pabgiojusi Tauna ramiau sutiks ini apie atidt pasimatym,
ie tyrimai rodo, kad suadinimas stiprina emocijas.
Seksualinis ir kitoks suadinimas, pavyzdiui, pyktis, gali stiprinti vie-
nas kit (Zillmann, 1989). Meil niekada nebna tokia aistringa kaip po barnio
ar po igsio. Laboratorijoje erotiniai dirgikliai labiau sujaudina tuos mo-
nes, kurie tik k buvo igsdinti. Panaiai susijaudinimas, kils pasivinus
kalneliais atrakcion parke, gali pratrkti meils jausmais savo partneriui.
Frustracij adinanti ugauli situacija ar kartis didina suadinim. Kai
itaip atsitinka, suadinimas kartu su prieikomis mintimis bei jausmais gali
baigtis agresyviais veiksmais (r. 10.5 pav.).
Agresijos uuominos
Kaip jau pastebjome anksiau, smurtas bna labiausiai tiktinas tada, kai
agresij reikiantys signalai tarsi istumia susitvenkus pykt. Leonardas Ber-
kowitzas (1968, 1981, 1995) ir kiti pastebjo, kad vienas toki signal yra
ginklo vaizdas, ypa jei jis susiejamas su smurtu, o ne su pramoga. Viena-
me eksperimente vaikai, tik k aid su aisliniais pistoletais, daniau norjo
sugriauti kito vaiko statinius i kaladli. Kitame eksperimente pykinti Vis-
konsino universiteto studentai stipresnius elektros smgius savo aukoms skir-
davo tada, kai alia bdavo autuvas ar revolveris (tariamai paliktas po anks-
tesnio eksperimento), nei tada, kai alia guldavo badmintono rakets (Ber-
10 skyr i us. AGRESI JA 417
kowitz ir LePage, 1967). autuvas adina agresij ir nor bausti (Anderson
ir kiti, 1998; Dienstbier ir kiti, 1998). Tai, k mato akys, mato" ir protas.
Tai patvirtina ginklo kaip smurto arba laisvalaikio priemons suvokimas. Me-
diotojams pamaius ginkl nekyla agresyvi mini, o su mediokle nesu-
sijusiems monms - kyla (Bartholow ir kiti, 2004).
Tad Berkowitzas nenustebo, kad Jungtinse Valstijose, alyje, kurios gy-
ventojai turi 200 milijon ginkl, pus mogudysi buvo vykdytos nau-
dojant pistolet, ir kad namuose laikomi pistoletai daniau panaudojami prie
namikius nei prie sibrovlius. Pistoleto turjimas ne tik sudaro slygas
smurtui, - ra jis, - bet ir gali j skatinti. Gaiduk nuspaudia pirtas, ta-
iau ir gaidukas gali pritraukti pirt."
Berkowitzo taip pat nestebina ir tai, kad alyse, kuriose neleidiama na-
muose laikyti aunamojo ginklo, vykdoma maiau mogudysi. Palygin-
ti su Jungtinmis Valstijomis, Didiojoje Britanijoje yra keturis kartus ma-
iau gyventoj, ir ia vykdoma eiolika kart maiau mogudysi. Jung-
tinse Valstijose kasmet vykdoma 10 000 mogudysi panaudojus au-
namj ginkl, Australijoje - apie tuzin, Britanijoje apie du tuzinus ir Ka-
nadoje - 100. Kai Vaingtonas prim statym, ribojant galimybes turti
aunamj ginkl, su aunamuoju ginklu susijusi mogudysi ir saviu-
dybi sumajo 25 procentais. Kiti mogudysi ar saviudybi bdai ne-
pasikeit, taip pat ie skaiiai nesumajo kaimyniniuose rajonuose, kur is
statymas negalioja (Loftin ir kiti, 1991).
Mokslininkai taip pat tyr smurto rizik namuose, kuriuose yra auna-
mj ginkl ir kuriuose j nra. Tai gana prietaringas tyrimas, nes ie na-
m kiai gali skirtis daugeliu kit poymi. Viename tyrime, kur rm Su-
sirgim kontrols centras, buvo lyginami tos paios lyties, rass, amiaus ir
to paties rajono gyventojai, turintys aunamj ginkl ir jo neturintys. io
tyrimo rezultatas tragikomikas: laikantys namuose ginkl (danai tam, kad
apsisaugot) bdavo nuudomi 2,7 karto daniau - ir beveik visada tai pa-
darydavo eimos narys arba artimas pastamas (Kellerman, 1993, 1997). Ki-
tas tyrimas padjo nustatyti, kad namuose, kuriuose laikomas ginklas, mog-
udysts tikimyb iauga penkis kartus (Taubes, 1992). Neseniai atliktas na-
cionalinis tyrimas parod kiek silpnesn ry tarp aunamojo ginklo turji-
mo ir mogudysts ar saviudybs. Palyginti su kitais tos paios lyties, ra-
ss bei amiaus monmis, laikantieji namuose aunamj ginkl 41 pro-
centu daniau tampa mogudysi aukomis ir 3,4 karto daniau nusi-
udo (Wiebe, 2003). Namuose laikomas ginklas danai reikia, kad pe-
tyns virs laidotuvmis, o kania - saviudybe.
Ginklas ne tik simbolizuoja agresij, bet ir psichologikai atitoli-
na agresori nuo aukos. Kaip moko Milgramo paklusnumo tyrimai, at-
stumas iki aukos lemia iaurum. Peiliu galima nuudyti mog, ta-
iau pulti peiliu sunkiau nei per atstum paspausti gaiduk (r. 10.6
pav.).
10.6 PAVEIKSLAS
2002 metais Jungtinse
Valstijose mogudystse
panaudoti ginklai
altinis: FTB nusikaltim
ataskaitos.
aunamasi s
ginklas
67%
Rankos,
kojos
7%
Kiti
ginklai
6%
418 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
iniasklaidos taka:
pornografija ir seksualinis smurtas
XX a. septintajame-deimtajame deimtmeiuose penkis kartus iaugs smur-
tini nusikaltim, ypa padarom nepilnamei, skaiius skatina susimsty-
ti, kokios yra to prieastys.
Alkoholis skatina agresyvum, taiau jo vartojimas nuo septintojo deimt-
meio labai stipriai nepadidjo. Agresij skatinantys biologiniai veiksniai (te-
stosteronas, genai, nerviniai impulsai) taip pat nepaaikina i pokyi. O
gal smurt skatina individualizmas ir materializmas? O gal atotrkis tarp ga-
ling turtuoli ir bejgi varg? Gal piln eim majimas ir eim, ku-
riose nra tvo, gausjimas? O gal tak daro iniasklaida, rodydama smurt
ir nevarom seksualum?
Pastarasis klausimas kyla todl, kad smurto bei seksualins prievartos
didjimas sutampa su didjania galimybe stebti luoinimo bei seksualinio
turinio vaizdus iniasklaidoje, kuri atsirado nuo XX a. septintojo deimtmeio
seksualins revoliucijos". Ar i koreliacija - atsitiktinis sutapimas? Kad tai
isiaikint, mokslininkai ityr pornografijos (kuri Websterio angl kalbos
odynas apibdina kaip erotinius vaizdus, skirtus lytiniam susijaudinimui su-
kelti) socialines pasekmes bei kine ir televizijoje rodomo smurto poveik.
Jungtinse Valstijose pornografija tapo didesniu verslu nei profesionalus
futbolas, beisbolas ir krepinis kartu pamus. Pornografiniai kabelins ir paly-
dovins televizijos tinklai, kino teatrai, kino filmai bei pornografins TV kana-
lai viebuiuose, seksas telefonu ir sekso urnalai, madaug 400 000 moka-
m interneto puslapi - visa tai kasmet duoda madaug 10 milijard doleri
pelno (National Research Council, 2002; Rich, 2001; Schlosser, 2003). Vieno-
je universiteto student apklausoje 57 procentai vaikin ir 37 procentai mergi-
n pareik, kad iekojo seksui skirt interneto tinklapi, taiau tik 6 procentai
vaikin ir vienas procentas mergin tai dar danai (Banfield ir McCabe,
2001).
Socialiniuose psichologiniuose pornografijos tyrimuose dmesys daugiau-
sia sutelkiamas seksualinio smurto vaizdavim. Bdingas seksualinio smurto
epizodas, kai vyras priveria moter lytikai santykiauti. I pradi ji bando
prieintis ir kovoja su upuoliku. Palaipsniui moteris seksualiai susijaudina,
ir jos prieinimasis maja. Pabaigoje ji rodoma apimta ekstazs ir praanti
tsti. Visi esame skait arba mat nepornografin toki vyki eig: ji prieina-
si, jis atkakliai siekia. Rytingas vyras suiumpa ir per jg pabuiuoja pro-
testuojani moter. Po keli akimirk stmusios vyr alin rankos stipriai
spaudia j prie savs, o moters prieinimsi nugali neabota aistra. Filme ir
knygoje Vtr nublokti" Skarlet O'Hara neama lov protestuoja ir spar-
dosi, o prabudusi dainuoja.
Socialiniai psichologai teigia, kad irint scenas, kuriose vyras nugali ir
sujaudina moter, gali susiformuoti ikreiptas supratimas apie tai, kaip mo-
10 skyr i us. AGRESI JA 419
terys i ties reaguoja seksualin prievart, ir sustiprti vyr agresyvumas,
bent jau laboratorijos slygomis.
Ikreiptas seksualins tikrovs suvokimas
Ar stebint seksualin smurt sutvirtinama iprievartavimo mitologija" - kad
kai kurios moterys palankiai vertina seksualin prievart - ir kad ne visai
nereikia ne"l Kad tai isiaikint, Neilas Malamuthas ir Jamesas Checkas
(1981) vienai grupei Manitobos universiteto vaikin parod du neseksualaus
turinio filmus, kitai grupei - du filmus, kuriuose vaizduojama, kaip vyras
iprievartauja moter. Po savaits per kito eksperimentuotojo atlikt apklau-
s irjusieji filmus, kuriuose vaizduojamas moters iprievartavimas, buvo
labiau link pateisinti smurt prie moteris.
Kiti tyrimai patvirtina, kad pornografijos demonstravimas sustiprina ti-
kjim iprievartavimo mitologija (Oddone-Paolucci ir kiti, 2000). Pavyz-
diui, tris vakarus praleid irdami seksualinio smurto filmus, Charleso
Muilino ir Danielo Linzo (1995) eksperimente dalyvav vyrai pamau vis
maiau reaguodavo prievartavim ir muim per veid. Palyginti su tais,
kurie toki film neirjo, ie vyrai po trij dien maiau ujaut smurto
namuose aukas ir j traumas laik maesnmis. Edwardas Donnersteinas, Da-
nielas Linzas ir Stevenas Penrodas (1987) klausia, ar gali bti geresnis b-
das piktam mogui priversti kitus ramiai reaguoti moter kankinim ir j
kn kapojim dalimis, nei vis iauresni film rodymas?
Atkreipkite dmes tai, kad teiginys (es daugeliui moter patinka, kai
jas paima") yra suformuluotas taip subtiliai, kad j sunku atremti kontrar-
gumentais. Atsivelgdami tai, kad iniasklaidoje danai vaizduojama, kaip
moter pasiprieinimas itirpsta valingo vyro glbyje, neturtume stebtis,
kad netgi moterys danai tiki, jog kitoms gali patikti, kai jas veikia jga -
nors n viena itaip negalvoja apie save (Malamuth ir kiti, 1980).
Pornografija, seksualin
agresyvum vaizduojanti kaip
malon aukai, skatina pritarti
prievartai lytiniuose
santykiuose".
Vieninga socialini moksl
atstov nuomon,
ireikta per JAV vyriausiojo
chirurgo surengt seminar
pornografijos ir visuomens
sveikatos klausimais
(Koop, 1987)
Agresija prie moteris
Koreliaciniai tyrimai. Faktai byloja, kad pornografija prisideda prie agre-
syvaus vyr elgesio su moterimis. Koreliaciniai tyrimai rodo, kad tokia gali-
myb yra. Johnas Courtas (1985) pastebjo, kad visame pasaulyje, kai XX a.
septintajame ir atuntajame deimtmeiais pornografija iplito plaiau, uregist-
ruot iprievartavim skaiius staiga iaugo - iskyrus tas alis ir regionus,
kuriuose pornografija buvo kontroliuojama. (Prietaraujantys iai tendencijai
atvejai, tarkime, Japonijos, kur galima rasti juodosios pornografijos, taiau i-
prievartavim skaiius nra didelis, mums primena, kad kiti veiksniai taip pat
yra svarbs.) 1960-1974 metais Havajuose uregistruot iprievartavim skai-
ius iaugo devynis kartus, vliau, kai laikinai buvo vesti pornografijos su-
varymai, sumajo ir vl iaugo, kai ie suvarymai buvo panaikinti.
420 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Danai irint filmus, kuriuose
vaizduojamas greitas,
nepareigojantis seksas,
taip pat
sumaja potraukis savo
partneriui,
iauga pakantumas
lytiniams santykiams ne
eimoje, didja moter
nuolankumas jas seksualiai
inaudojantiems vyrams,
vyrai daniau suvokia
moter tik kaip sekso
objekt.
(altinis: Myers, 2000)
Stengiams, kad poiris
smurt prie moteris
ir pornografij prilygt
bent jau poiriui rasistin
ir kukluksklano literatr."
Gloria Steinem (1988)
Kitame koreliaciniame tyrime Larry Baronas ir Murray Strausas (1984)
pastebjo, kad tarp sekso urnal (toki kaip Hustler ir Playboy) pardavimo
50 JAV valstij ir iprievartavim skaiiaus kiekvienoje valstijoje buvo ai-
kus ryys, netgi vedus pataisas, vertinanias kitus veiksnius, pavyzdiui,
jaun vyr procent kiekvienoje valstijoje. Aliaska pirmavo ir pagal sekso
urnal pardavim, ir pagal iprievartavim skaii. Nevada buvo antra pa-
gal abu rodiklius.
Lytinius nusikaltimus vykd kanadieiai ir amerikieiai, daniausiai pri-
sipaindavo irj pornografijos vaizdus. Pavyzdiui, Williamas Marshal-
las (1989) paskelb, kad Ontarijo provincijoje prievartautojai ir vaik tvir-
kintojai pornografij irjo kur kas daniau nei lytini nusikaltim nevykd
vyrai. FTB taip pat paymi, kad nusikaltliai, vykd daug mogudysi,
buvo ir aktyvs pornografijos vartotojai; tas pat sakoma Los Andelo poli-
cijos departamento praneime apie vaik tvirkintojus (Bennett, 1991; Res-
sler ir kiti, 1988).
Eksperimentiniai tyrimai. Nors laboratorijoje galima tirti tik kai kuriuos
trumpalaikius poelgius, kontroliuojami eksperimentai atskleidia tai, ko ne-
pajgia koreliaciniai tyrimai - prieast bei pasekm. iuos rezultatus vie-
ningai apibendrina 21 socialini moksl atstovas: smurtin pornografija ska-
tina netoleruotin elges su moterimis" (Koop, 1987). Vienas i mokslinin-
k, Edwardas Donnersteinas (1980), 120-iai Viskonsino universiteto vaiki-
n parod neutral, erotin arba seksualins prievartos film. Vliau vaiki-
nai, kuriems buvo pasakyta, jog ia yra tariamai kito eksperimento dalis, tu-
rjo mokyti" kit vyr arba moter beprasmi skiemen ir galjo patys pa-
sirinkti, kokio stiprumo elektros smg skirti u neteisingus atsakymus. Tie,
kurie buvo irj film apie iprievartavim, skirdavo pastebimai stipres-
nius smgius (r. 10.7 pav.), ypa jei mokydavo" moter ir bdavo supyk.
Jei toki eksperiment etika kelia jums nerim, bkite tikri, kad ir moks-
lininkai supranta, kok prietaring ir galing patyrim jie suteikia dalyviams.
10.7 PAVEIKSLAS
Pasiirj seksualinio
smurto film universiteto
studentai skirdavo
stipresnius nei prie tai
elektros smgius, ypa
moterims.
altinis: Donnerstein, 1980.
Neutralus Erotinis
Filmo turinys
Seksualins
prievartos
10 skyr i us. AGRESI JA 421
10.1 LENTEL. Penkiose alyse apklaust moter, teigiani, jog buvo iprievartautos,
skaiius procentais
alis Apklaust moter imtis Iprievartauta ar
bandyta iprievartauti
Kanada Moterys 95 koleduose
bei universitetuose
23 proc. iprievartaut ar
patyrusi seksualini smurt
Vokietija Vyresnio amiaus
paaugls, Berlynas
17 proc. patyrusi kriminalinio
pobdio seksualin smurt
Naujoji Zelandija Psichologijos students 25 proc.
Jungtin Karalyst 22-j universitet students 19 proc.
Jungtins Valstijos 32-j koled
bei universitet students
28 proc.
Seulas, Korja Suaugusios moterys 22 proc.
altinis: Tyrimai, paskelbti Koss, Heise ir Russo (1994) bei Krah (1998)
iuose eksperimentuose dalyvavo tik smoningai apsisprend mons. Be
to, po eksperimento mokslininkai veiksmingai demaskuodavo bet kokius mi-
tus, kuriais rmsi ie filmai (Check ir Malamuth, 1984).
Mokslinis ir humanitarinis i eksperiment pagrindimas:
Vienos rpestingai parengtos nacionalins apklausos metu 22 procentai
moter teig, kad yra patyrusios vienoki ar kitoki seksualin vyr prie-
vart (Laumann ir kiti, 1994).
Kitos apklausos metu 18 procent moter teig, jog yra patyrusios tai,
kas atitinka iprievartavimo apibrim (Tjaden ir Thoennes, 2000). ei
i septyni prievartautojai buvo i pastam rato.
Kitose industrinse alyse atlikt apklaus rezultatai panas (r. 10.1 len-
tel). Madaug trys i keturi nepastamo vyro vykdyt iprievartavi-
m ir beveik visi pastam vyr padaryti iprievartavimai bdavo nu-
slepiami nuo policijos. Tad iprievartavim statistika yra labai sumain-
ta, turint galvoje tikr skaii.
Moterys labiausiai rizikuoja bdamos su tokiais vyrais, kurie pornografijos
veikiami ima elgtis palaidai ir susikuria prieikas nuostatas (r. 10.8 pav.).
Mokymas kritikai vertinti iniasklaid
Kaip dauguma vokiei tyliai toleravo degradavim skatinanius antisemi-
tinius vaizdus, palaikiusius ir stiprinusius holokaust, taip ir dauguma mo-
ni iandien toleruoja tok moter vaizdavim, kuris skatina seksualin prie-
kabiavim, inaudojim ir prievartavim. Tad ar reikt statymais udraus-
ti rodyti moter eminimo arba smurto naudojimo prie jas vaizdus?
10.8 PAVEIKSLAS
Seksualiai agresyvs vyrai
Moteris prievartaujani vyr
elgesiui danai bdingas
nuasmeninto sekso ir
agresyvaus elgesio derinys,
teigia Neilas Malamuthas
(1996, 2003).
422 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Vertinant asmens ir kolektyvo teisi svarb, daugumoje Vakar ali pa-
sisakoma u asmens teises. Daugelis psicholog kaip cenzros alternatyvai
pirmenyb teikia mokymui kritikai vertinti iniasklaid". Prisiminkime, kad
pornografijos poveik tiriantys mokslininkai skmingai atkr eksperimento
dalyvi jautrum ir paaikino jiems tikrj moter reakcij seksualin smurt.
Ar pedagogai negalt panaiai mokyti kritikai vertinti tai, k propaguoja
iniasklaida? Atkreipiant dmes pornografijoje pateikiam moters vaizd
ir seksualinio priekabiavimo bei smurto problemas, bt manoma paneigti
mit, kad moterims patinka seksualin prievarta. Mes utopikai ir galbt
naiviai viliams, - sako Edwardas Donnersteinas, Danielis Linzas ir Steve-
nas Penrodas (1987, p. 196), - kad galiausiai sigals mokslo atskleista tie-
sa ir visuomen sitikins, kad itokie vaizdiai emina ne tik tuos, kurie juose
vaizduojami, bet ir tuos, kurie juos iri."
Ar naivu to tiktis? Panagrinkime iuos faktus: neudraudus rkymo JAV
rkali skaiius nuo 42 procent 1965 metais sumajo iki 21 procento 2004
metais (CDC, 2005). Nors nebuvo vesta cenzra rasizmui, iniasklaidoje be-
veik inyko anksiau buv dani afrikiei kilms amerikiei kaip nesu-
brendusi, prietaring kloun vaizdiai. Iaugus visuomens smoningumui,
scenaristai, prodiuseriai ir iniasklaidos vadovai nusprend, kad eminantys
maum atstov vaizdiai nepriimtini. Ne taip seniai jie nusprend, kad nar-
kotikai, kitaip nei vaizduojama daugelyje XX a. septintojo ir atuntojo de-
imtmei film bei dain, nra patraukls, bet yra pavojingi - ir marihua-
n vartojani vidurini mokykl auktesnij klasi moksleivi skaiius nuo
37 procent 1979 metais sumajo iki 12 procent 1992-aisiais, o 1996 me-
tais vl paoko iki 23 procent, kai visuomens balsas prie narkotikus nu-
silpo, o narkotik vartojimas vl imtas minti kai kuriose dainose bei fil-
muose (Johnston ir kiti, 1996). Ar ateis tokia diena, kai nejaukiai prisimin-
sime laikus, kada mons buvo linksminami filmais, vaizduojaniais inau-
dojim, kno alojim ir seksualin prievart?
iniasklaidos taka: televizija
Jau suinojome, kad stebint agresyvius veiksmus gali atsiskleisti agresyvs
vaiko polinkiai, ir kad itaip galima imokyti vaikus nauj agresijos bd.
Taip pat suinojome, kad pamat seksualin smurt daugelis pykusi vyr
patys pajunta nor smurtauti prie moteris. Ar televizija irgi veikia panaiai?
Nors nauj duomen rasti sunku (iniasklaidos prieiros finansavimas
XX a. deimtajame deimtmetyje sumajo), turime tokius faktus: daugumoje
industrinio pasaulio ali beveik visuose namuose (pavyzdiui, Australijoje
99,2 proc.) yra televizorius, t. y., iose alyse mons daniau turi televizo-
ri nei telefon (Trewin, 2001). Daugumoje nam ki yra daugiau nei vie-
nas televizorius. tai kodl tv teiginiai apie tai, k iri j vaikai, maai
atitinka pai vaik tvirtinimus (Donnerstein, 1998). 140 ali transliuoda-
10 skyr i us. AGRESI JA 423
ma MTV ir visame pasaulyje - CNN kanalus, televizija kuria globalin pop-
kultr (Gundersen, 2001).
Vidutinikai televizorius bna jungtas septynias valandas per par, ir prie
jo praleidiamos trys-keturios valandos. Tai reikia, jog sulauks 80 met
mogus bus praleids vis deimtmet prie televizoriaus. Moterys iri tele-
vizori daugiau nei vyrai, nebaltieji daugiau nei baltieji, ikimokyklinukai ir
pensininkai - daugiau nei dirbantieji ar besimokantieji, maiau isilavin -
daugiau nei labiau isilavin (Comstock ir Scharrer, 1999). Dauguma i fak-
tai apie amerikiei televizijos irjimo proius tinka ir europieiams, aust-
ralams bei japonams (Murray ir Kippax, 1979).
Kok socialin elges modeliuoja televizija? 1994-1997 metais Naciona-
linio smurto per televizij tyrimo (National Television Violence Study, 1997)
darbuotojai temptai analizavo apie 10 000 pagrindini televizijos tinkl ir
kabelins televizijos kanal program. Ir k gi jie pastebjo? eiose i de-
imties program buvo smurto element (fizins prievartos veiksm, ku-
riais grasinama sualoti ar nuudyti, arba kuriais sualojama ar nuudoma").
Per mutynes ant ems parkrits mogus daniausiai atsikelia ir muasi dar
stipriau - prieingai nei tikrose mutynse, kuri dauguma trunka iki pir-
mojo smgio (daniausiai lus andikauliui ar rankai). 73 procentuose smur-
to scen upuolikai liko nenubausti. 58 procentuose nebuvo matyti, kad auka
patirt skausm. Vaik programose tik 5 procentuose panai laid buvo pa-
rodyta, kad smurtas turi ilgalaiki pasekmi; dviejuose tredaliuose laid
smurtas buvo vaizduojamas kaip keliantis juok.
K tai duoda? Apibendrindami turime pasakyti, kad televizorius savo elek-
tromagnetines bangas vaik akis spinduliuoja daugiau valand, nei jie pra-
leidia mokykloje. Ties pasakius, daugiau valand nei vaikas skiria bet ku-
riai kitai veiklai, kol nemiega. Baigs pradin mokykl, vidutinis vaikas per
televizij bna pamats apie 8000 mogudysi ir 100 000 kit smurto veiks-
m (Huston ir kiti, 1992). Apmstydamas 22 metus, kuriuos jis praleido skai-
iuodamas iaurumus, iniasklaidos tyrintojas George Gerbneris (1994) li-
nai konstatavo: monijos istorija ino daug kraugerik laikotarpi, taiau
n vienas nepasiymjo tokia gausybe smurto vaizd kaip dabartinis. Mus
utvind smurto vaizd banga, kokios pasaulis dar nebuvo mats ... ir kuri
sismelkia kiekvienus namus meistrikai sureisuotomis rykiomis bruta-
lumo scenomis." Kitas televizijos kritikas apskaiiavo, kad monija isiu-
dyt per 50 dien, jei tikrovje mogudysts vykt taip danai, kaip tele-
vizijoje (Medved, 1995).
Ar irimiausiu laiku rodomi nusikaltimai skatina tok elges? O gal ne-
tiesiogiai dalyvaudami agresyviuose veiksmuose irovai ikrauna agresy-
vi energij? Pastaroji mintis yra hipotezs apie katars versija. iniasklai-
dos gynjai danai cituoja teigin ir primena, kad smurtas atsirado anks-
iau nei televizija. Debatuose su televizijos kritiku iniasklaidos gynjas gali
rodinti: Televizija niekuo neprisidjo prie yd ir indn genocido. Ji tik
katarsis
(catharsis)
Emocin ikrova. Pagal katarsio
teorij atpalaiduojant" agresy-
vi energij agresyviai elgiantis
arba pasitelkus vaizduot,
agresij skatinanios prieastys
praranda gali.
424 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Vienas didiausi televizijos
indli yra tas, kad ji mogu-
dyst grino namus, kur jai
ir vieta. mogudysts
vykdymo irjimas per
televizij gali bti geras
vaistas. Ji gali padti mogui
veikti savo prieikumus."
Alfred Hitchcock
atspindi irov skon ir stengiasi tikti jam". Sutinku, - atsakyt kritikas, -
taiau tiesa ir tai, kad per t laik, kai Amerikoje yra televizija, uregistruo-
t smurtini nusikaltim skaiius didjo kelet kart greiiau nei gyventoj
skaiius. Nemanau, jog norite pasakyti, kad populiars aktoriai yra tik pa-
syvs atlikjai ir visikai neveikia irov smons arba kad reklamos tran-
sliuotoj tikjimas iniasklaidos galia tra tik iliuzija." Gynjas tai atsaky-
t: Smurto epidemij sukelia daugyb veiksni. Televizija gali netgi suma-
inti agresyvum, atitraukdama mones nuo gatvs arba suteikdama jiems
nekalt galimyb isikrauti".
Televizijos irjimo ir agresyvumo tyrim tikslas - isiaikinti subtiles-
n ir gilesn poveik nei daro atsitiktins pamgdiojanios" mogudysts,
patraukianios irov dmes. i tyrim metu klausiama, kaip televizija
veikia irovo elgsen ir mstyml
Televizijos poveikis elgsenai
Ar irovai mgdioja smurto vaizdus? Yra gausyb fakt, kai mons pa-
kartojo televizijoje parodytus nusikaltimus. Vienoje 208 kalini apklausoje
9 i 10 prisipaino, kad nauj kriminalini triuk imoko irdami laidas
apie nusikaltimus. Keturi i deimties sak, jog band pakartoti konkreius
per televizij matytus nusikaltimus (TV Guide, 1977).
Ryys tarp televizijos irjimo ir elgsenos. Nusikaltli pasakojimai nra
moksliniai rodymai. Todl mokslininkai atlieka koreliacinius tyrimus ir eks-
perimentuoja nagrindami smurto stebjimo poveik. Dirbant su moksleiviais
plaiai taikoma apklausa, padedanti isiaikinti, ar televizijos irjimas lei-
dia prognozuoti vaik agresyvum. Tam tikru mastu tai manoma. Juo dau-
giau smurto televizijos programoje, kuri iri vaikas, juo is yra agresy-
vesnis (Eron, 1987; Turner ir kiti, 1986). Ryys nestiprus, taiau nuolat pa-
stebimas iaurs Amerikoje, Europoje ir Australijoje. Jis isipltoja ne-
tiesiogin agresij". Didiojoje Britanijoje mergaits, kurios irjo televi-
zijos programas apie paskalas, apkalbas, socialin atskirt, paios daniau pa-
naiai elgsi (Coyne ir Archer, 2005).
Tad ar galime daryti ivad, kad smurto laid irjimas skatina agresij?
Galbt js jau manote, kad dl to, jog tai yra koreliacinis tyrimas, prieas-
ties ir pasekms poveikis galt bti abipusis. Galbt agresyviems vaikams
labiau patinka agresij vaizduojanios laidos. O gal yra koks nors treias
veiksnys, pavyzdiui, emesnis intelektas, dl kurio kai kuriems vaikams la-
biau patinka agresij demonstruojanios laidos, ir jie patys elgiasi agresyviau.
Mokslininkai sukr du bdus iems alternatyviems aikinimams patik-
rinti. Aikinim paslptu treiuoju veiksniu" jie tikrina statistikai iskir-
dami kai kuri i galim veiksni tak. Pavyzdiui, Williamas Belsonas
(1978; Muson, 1978) tyr 1565 Londono berniukus. Palyginti su tais, kurie
irjo nedaug smurtini laid, irjusieji daug (ypa irjusieji tikrovi-
10 skyr i us. AGRESI JA 425
k smurt, o ne animaciniuose filmuose) prisipaino per prajusius eis m-
nesius vykd 50 procent daugiau smurto veiksm (pavyzdiui, ipliau
telefono aparat telefono bdelje"). Belsonas taip pat inagrinjo 22 tikti-
nus treiuosius veiksnius, pavyzdiui, eimos dyd. Danai ir retai irintys
smurtines laidas irovai skyrsi ir potenciali treij veiksni atvilgiu.
Tad Belsonas spjo, kad danai irintieji tokias laidas i ties labiau link
smurtauti.
Panaiai Leonardas Eronas ir Rovvellas Huesmannas (1980, 1985), apklau-
s 875 atuonmeius, nustat, kad smurto stebjimas susijs su agresyvumu,
netgi statistikai atmetus kelis akivaizdius treiuosius veiksnius. Apklaus
iuos asmenis 19-aisiais gyvenimo metais, tyrjai pastebjo, kad pagal a-
tuonmei smurtini program irjim galima prognozuoti, koks agresy-
vus bus mogus, kai jam sukaks devyniolika, taiau pagal atuonmeio ag-
resyvum nebuvo galima prognozuoti, kad sulauks devyniolikos jis irs
smurtines laidas. Agresyvumas sek po irjimo, bet ne atvirkiai. Be to,
tie, kurie vaikystje buvo daugiausiai irj smurtini laid, sulauk 30-
ies daniausiai vykdydavo nusikaltimus (r. 10.9 pav.)
Vlesniuose tyrimuose ie duomenys buvo vairiai patvirtinti.
Pastebta koreliacija tarp atuonmei smurtini laid irjimo ir smur-
tavimo prie sutuoktin suaugus.
Pastebta koreliacija tarp smurtini laid irjimo paauglystje ir daly-
vavimo upuolimuose, apiplimuose ar grasinant sualoti (Johnson ir kiti,
2 0 0 2 ) .
Pastebta koreliacija tarp ikimokyklinuk smurtini laid irjimo ir po
2-6 mnesi irykjusio polinkio petis (Gentile ir kiti, 2004).
Visuose tyrimuose mokslininkai atsivelg galim treij veiksn", pa-
vyzdiui, emesn intelekt ar prieikum.
Kitas susimstyti veriantis faktas: ten, kur atsiranda televizija, iauga nu-
sikalstamumas ir padaugja mogudysi. Nuo 1957 iki 1974 met Kana-
doje ir Jungtinse Valstijose per televizij mus rodyti smurtines laidas, mog-
udysi skaiius padvigubjo. Rajonuose, kuriuose televizija atsirado v-
liau, mogudysi skaiius taip pat okteljo vliau. Baltj gyvenamoje
Piet Afrikos Respublikos dalyje, kurioje televizijos nebuvo iki 1975 met,
panaiai (madaug dvigubai) mogudysi padaugjo tik po 1975 met (Cen-
tenvall, 1989). O atidiai tirtame Kanados miestelyje, kuriame televizija at-
sirado vlai, netrukus po to aidim aiktelse vaikai m elgtis daug agre-
syviau (Williams, 1986).
Atkreipkite dmes tai, kad ie tyrimai iliustruoja, kaip iuolaikiniai
mokslininkai manipuliuoja koreliacini tyrim duomenimis, nordami pirti
mint apie prieasties ir pasekms ry. Taiau daugyb galim treij veiks-
ni gali visikai atsitiktinai sutapti su pomgiu irti smurtines laidas ir ag-
resyvumu. Laimei, eksperimentinis metodas leidia kontroliuoti iuos paa-
0, 8
>o
75 0,7
1^0,6
i 0,5
tu
D
C
^
'c
] 0,3
E
i 0,2
B 0,1
D
-o
,0,4
0,0
n i
i
Maas Vidutinis Didelis
Televizijos irjimo
8-aisiais gyvenimo
metais danis
10.9 PAVEIKSLAS
Vaik televizijos irjimo
proiai ir nusikalstamumas
Smurto irjimas atuntai-
siais gyvenimo metais
slygoja rimtus kriminalinius
nusikaltimus sulaukus 30
met.
altinis: Eron ir Huesmann
(1984).
426 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Tada paprasiausiai leiskime,
kad ms vaikai klausytsi
bet kieno sukurt bet koki
istorij ir itaip savo protus
sileist mintis, prieingas
toms, kurias, ms nuomone,
vaikai privalt turti
uaug?"
Platonas, Respublika,
360 m. pr. Kr.
linius veiksnius. Jei atsitiktine tvarka atrinktiems vaikams vieniems parody-
sime smurtin film, o kitiems - nesmurtin, bet kok vlesn agresyvumo
skirtum tarp i dviej grupi galsime paaikinti vieninteliu veiksniu, ski-
rianiu ias grupes: k vaikai irjo.
Televizijos irjimo eksperimentai Novatorikuose Alberto Bandros ir Ri-
chardo Walterso (1963) eksperimentuose maiems vaikams kartais buvo ro-
domas ne gyvas, o nufilmuotas suaugusysis, muantis pripst ll. Poveikis
buvo beveik toks pat. Po to Leonardas Berkowitzas ir Russellas Geenas (1966)
pastebjo, kad pyk ir pasiirj smurtin film universiteto studentai elg-
davosi agresyviau nei panaiai pyk, bet nesmurtinius filmus irj studen-
tai. i laboratorini eksperiment ir auganio visuomens susirpinimo pa-
kako, kad XX a. atuntojo deimtmeio pradioje JAV vyriausiasis chirurgas
usakyt 50 nauj mokslini tyrim. ie ir 100 vlesni tyrim patvirtino,
kad irint smurt agresyvumas sustiprja (Anderson ir kiti, 2003).
Pavyzdiui, Ross Parke (1977) Jungtinse Valstijose ir Jacueso Leyenso
(1975) Belgijoje vadovaujamos mokslinink grups internatuose gyvenantiems
amerikiei ir belg berniukams bei mergaitms rodydavo arba serij smur-
tini, arba nesmurtini film. tai k ir viena, ir kita mokslinink grup nuo-
latos pastebdavo: Smurtiniai kino filmai ... skatino irov agresyvum."
Palyginti su savaite prie i film irjim, ten, kur juos rodydavo, padau-
gdavo mutyni. Panaiai Dolfas Zillmannas ir Jamesas Weaveris (1999) su-
augusiems vyrams ir moterims keturias dienas i eils rod smurtinius arba
nesmurtinius kino filmus. Penkt dien dalyvaudami kitame projekte tie, ku-
rie irjo smurtinius filmus, buvo prieikesni eksperimentuotojo asistentei.
iuose eksperimentuose nebuvo iprovokuoti upuolimai ar mutyns -
agresyvumas daugiau reiksi stumteljimu laukiant eilje piet, grubiu ko-
mentaru, grasinaniu gestu. Taiau stulbina duomen sutapimas. Negalima
paneigti, - pareik Amerikos psicholog asociacijos jaunimo smurto komi-
sija 1993 metais, - kad irint smurt, agresija didja". Tai ypa veikia ag-
resyvius asmenis. Stipriausi poveik smurto irjimas daro tada, kai rea-
listikai pavaizduot smurto akt vykdo patrauklios ivaizdos mogus, ku-
ris lieka nenubaustas, ir kai tuo paiu neparodoma sualojimo sukelta kan-
ia (Bushman, 1995; Donnerstein, 1998).
Bradas Bushmanas ir Craigas Andersonas (2001) daro ivad, kad smur-
to irjimas skatina agresyvum daug labiau, nei pasyvus rkymas susirgi-
m plaui viu, kalcio vartojimas - kaul stiprum ir nam darbai - pa-
siekimus moksle. Kaip ne visi nori pripainti, kad tik rkymas sukelia v,
taip ir ia reikmingi ir kiti veiksniai. Nerim kelia per ilg laik padaromas
poveikis, kur korporacijos linkusios nuslpti. Taiau rodymai yra priblo-
kiantys", sako Bushmanas ir Andersonas: irint smurto vaizdus per tele-
vizij tampama daug agresyvesniu". Tyrim baz didel, metodai vairs, gau-
nami duomenys nuosekls - pritaria garsiausi smurto iniasklaidoje tyrj
i Nacionalinio psichikos sveikatos instituto grup (Anderson ir kiti, 2003).
10 skyr i us. AGRESI JA 427
Ms isami apvalga ... neabejotinai rodo, kad smurto vaizdavimas i-
niasklaidoje gali padidinti agresyvaus ir smurtinio elgesio tikimyb ir arti-
miausiu metu, ir vliau."
Kodl televizijos irjimas veikia elges? Atsivelgdami tai, kad kore-
liacini ir eksperimentini tyrim duomenys sutampa, mokslininkai aiki-
nosi, kodl smurto irjimas daro itok poveik. Pagalvokime apie tris ga-
limybes (Geen ir Thomas, 1986). Pirma, socialin smurt lemia ne pati ag-
resija, o jos sukeltas suadinimas (Mueller ir kiti, 1983; Zillmann, 1989).
Kaip pastebjome anksiau, suadinimas daniausiai prasiveria: viena su-
adinimo forma skatina kit.
Kiti mokslini tyrim duomenys patvirtina, kad smurto vaizdai atpalai-
duoja vartus. Suaugs mogus, talantis pripuiam ll Bandros eksperi-
mente, itokius protrkius tarsi pavert teistais ir sumaino vaiko gebjim
valdytis. Smurto vaizdai iprovokuoja atitinkamas mintis ir suadina agresi-
j (Berkovvitz, 1984; Bushman ir Geen, 1990; Josephson, 1987). Atrodo, kad
panaiai veikia ir dainos, kuriose minimas seksualinis smurtas (Barongan ir
Hali, 1995; Johnson ir kiti, 1995; Pritchard, 1998).
iniasklaidos propaguojami vaizdiniai taip pat skatina mgdioti. Bandros
eksperimentuose dalyvav vaikai kartojo konkreius poelgius, kuri liudi-
ninkais buvo. Komercin televizija veriama rodinti, kad ji neskatina i-
rov mgdioti, k pamat: savo reklamose ji kalbanti tik apie vartojim.
Taiau ar teiss iniasklaidos atstovai tvirtindami, kad televizija tik atspindi
visuomens polink smurtauti? Kad menas vaizduoja gyvenim? Ir kad fil-
muose" rodomas tikras gyvenimas? Ties pasakius, televizijos laidose agre-
syvi situacij skaiius keturis kartus virija velni veiksm skaii. Ir ki-
tais poiriais televizija kuria nerealaus pasaulio model.
Taiau yra ir ger naujien. Jei televizijoje modeliuojami bendravimo ir
problem sprendimo bdai i ties skatina, ypa jaunus irovus, mgdioti,
bt naudinga rodyti prosocialaus elgesio pavyzdius. 12 skyriuje suinosime,
kad subtili televizijos taka i ties gali mokyti vaikus teigiamai elgtis.
Viena pagrindini didelio
smurtini nusikaltim
skaiiaus iuolaikinse
JAV yra gausus smurto
vaizdavimas iniasklaidoje."
I socialins psichologijos
eksperto Craigo A. Andersono
parodym JAV Senato
prekybos, mokslo
ir transporto komitetui,
2000 m. kovo 21 d.
prosocialus elgesys
(prosocial behavior)
Teigiamas, konstruktyvus,
naudingas elgesys; asocialaus
elgesio prieyb.
Televizijos poveikis mstymui
Sutelkme dmes televizijos poveik elgesiui. Mokslininkai taip pat tyr
smurto vaizd irjimo poveik mstymui: ar prisiirj smurto tampame
nejautrs iaurumui? Ar ie vaizdai ikreipia tikrovs suvokim? Ar smur-
tas sukelia agresyvias mintis?
Jautrumo mainimas. Vl ir vl kartokite emocijas suadinanius dirgiklius,
pavyzdiui, nevankius odius. Kas vyks? Emocin reakcija inyks". Gana
realu tiktis, kad nuo tkstani iauri veiksm mogus taip pat emocikai
atbuks. Daniausia reakcija gali bti tokia: Tai mans visikai nejaudina".
Btent tai pastebjo Victoras Cline ir jo bendradarbiai (1973) ityr 121 Ju-
428 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
socialiniai scenarijai
(soiai scripts)
Per kultr perteikiamos elgesio
vairiose situacijose taisykls.
Savo vaik nemokome, kad
normals santykiai - tai girt
apsinuoginusi nepastam
moni vakarliai kartoje
vonioje, bet tok vaizd jie
mato sijung laid Realyb".
Nuo ankstyvos jaunysts
atakuojami tokiais vaizdais, jie
pradeda galvoti, kad itoks
elgesys yra priimtinas ir netgi
normalus.'
1
JAV senatorius
Barack Obama, 2005
tos valstijos berniuko, irjusio brutal bokso ma, fiziologin sujaudini-
m. Palyginti su berniukais, maai iriniais televizij, danai irinij
reakcija bdavo ne susirpinimas, o abejingumas.
inoma, ie berniukai galjo skirtis ne vien televizijos irjimo proiais.
Taiau seksualinio smurto vaizd poveikio jauniems vyrams tyrimuose pa-
stebimas panaus atbukimas. Be to, Ronaldo Drabmano ir Margaret Thomas
(1974, 1975, 1976) atlikti eksperimentai patvirtino, kad tokie vaizdai didina
abejingum: tiek vliau irint kino kadrus su triukmingomis petynmis,
tiek stebint besimuanius vaikus. Apklausus 5456 vidurini klasi moks-
leivius paaikjo, kad didel j dalis iri brutalius filmus (Sargent ir kiti,
2002). Du tredaliai moksleivi buvo mat film Klyksmas" (Scream). To-
kie irjimo proiai leidia paaikinti, kodl, nepaisant ypa iauraus smurto
demonstravimo (o gal reikt sakyti dl to, kad jis demonstruojamas), Gal-
lupo instituto atliktose jaunimo apklausose paaugli nuo 13 iki 17 met am-
iaus, manani, jog filmuose rodoma per daug smurto, nuo 42 procent 1977
metais sumajo iki 27 procent 2003 metais.
Filmuose ir televizijoje vis atviriau rodant sekso scenas - nuo 1998 iki
2005 met Amerikos televizijose beveik padvigubjo geriausiu metu rodo-
m seksualinio turinio laid skaiius (Kaiser, 2005), - paaugli susirpini-
mas dl ios kino tendencijos taip pat sumajo. Susidaro spdis, jog ian-
dieniniai paaugliai kur kas maiau jautrs akivaizdiam smurto bei sekso vaiz-
davimui nei j tvai, bdami tokio paties amiaus", - teigia Gallupo institu-
to darbuotoja Josephine Mazzuca (2002).
Socialiniai scenarijai. Atsidr naujoje situacijoje ir nebdami tikri, kaip
reikia elgtis, tampame priklausomi nuo socialini scenarij - kultros nu-
matyt elgesio taisykli. Prisiirj veiksmo film jaunuoliai gali pritaiky-
ti ekrane matyt scenarij konfliktams realiame gyvenime sprsti. Susidr
su ikiu jie gali elgtis kaip tikri vyrai": igsdinti arba paalinti grsms
altin. Panaiai paaugliai, nuolatos geriausiu televizijos laiku matydami laidas
su seksualinmis uuominomis ir veiksmais (daniausiai impulsyviais ir trum-
palaikiais santykiais), gali iuos seksualinius scenarijus vliau perkelti re-
alius santykius (Kunkel ir kiti, 2001; Sapolsky ir Tabarlet, 1991). Taigi juo
daugiau seksualini vaizd paaugliai mato (net kontroliuojant kitus anksty-
vos seksualins veiklos prediktorius), juo labiau jie link savo bendraam-
ius vertinti kaip seksualiai aktyvius, susiformuoti liberalias seksualines nuo-
statas, anksiau pradti lytin gyvenim (Escobar-Chaves ir kiti, 2005; Mar-
tino ir kiti, 2005).
Pakeistas suvokimas. Ar virtualus televizijos pasaulis keiia realaus pasau-
lio suvokim? George Gerbneris ir jo bendradarbiai i Pensilvanijos univer-
siteto (1979, 1994) nusprend, kad btent is televizijos poveikis yra pats
galingiausias. J atliktos paaugli ir suaugusij apklausos rodo, kad tele-
vizijos irjimui skiriantys daug laiko (keturias ir daugiau valand per die-
10 skyr i us. AGRESI JA 429
n) labiau akcentuoja smurt juos supaniame pasaulyje ir bijo bti asme-
nikai upulti, skirtingai nei maiau irintieji (dvi ar maiau valand per
dien). Panaiai - kad nesijauia saugios - prisipano ir Piet Afrikos Res-
publikos moterys, kurioms buvo parodytas smurtas prie moteris (Reid ir Fin-
chilescu, 1995). Atlikus nacionalin 7-11 met amiaus vaik apklaus Ame-
rikoje paaikjo, kad danai irintieji televizori jauia didesn sibrovimo
namus ar kad kas nors nuskriaus gatvje" baim, skirtingai nei reiau i-
rintieji (Peterson ir Zill, 1981).
Kognityvinis suadinimas. Naujausi duomenys rodo, kad irint smurtinius
filmus kyla idjos apie agresyvius veiksmus (Bushman, 1998). Pamat smurt,
mons prieikiau vertina kit poelgius (ar stumteljo smoningai?). Inter-
pretuodami odinius homonimus suteikia jiems agresyvesn prasm (od
smgis" supranta kaip agresyv veiksm, o ne, pavyzdiui, kaip kamuolio
smgiavim vartus), greiiau atpasta agresyvi prasm turinius odius.
Galbt labiausiai televizija veikia ne savo produkcijos kokybe, bet kie-
kybe. Palyginti su aktyvesnmis poilsio rimis, televizijos irjimas siur-
bia mogaus energij ir slopina nuotaikas (Kubey ir Csikszentmihalyi, 2002).
Be to, televizija kasmet atima i mogaus per tkstant valand, kurias jis
galt skirti kitai veiklai. Jei per metus praleidiate tkstant ir daugiau va-
land irdami televizij, pagalvokite, kaip kitaip btumte galj panau-
doti laik, jei neturtumte televizoriaus. Ar iandien btume kitokie? Ai-
kindamas, kodl XX a. atuntajame deimtmetyje ir vliau taip sumajo pi-
lietinis aktyvumas bei naryst vairiose organizacijose, Robertas Putnamas
(2000) ra, kad kiekviena papildoma valanda, praleista prie televizoriaus,
konkuruoja su pilietinei veiklai skirtu laiku. Televizija vagia laik i klub,
savanorikos banytins ir politins veiklos.
iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai
Moksliniai debatai dl iniasklaidoje rodomo smurto poveikio i esms bai-
gsi", - teigia Douglasas Gentile ir Craigas Andersonas (2003). Dabar moks-
lininkai savo dmes nukreip kompiuterinius aidimus, kuri populiaru-
mas iaugo ir kurie darosi vis brutalesni. Edukaciniai tyrimai rodo, kad kom-
piuteriniai aidimai yra puiki mokymo priemon, - pastebi Gentile ir An-
dersonas. - Jei kompiuteriniai aidimai sveikatos temomis gali mokyti svei-
k proi, o skrydi imitavimo aidimai gali padti imokti skraidyti, tai
ko galime tiktis i mogudystes imituojani aidim?"
Kokius aidimus aidia vaikai
2007 metais kompiuterini aidim verslas sulauk savo trisdeimtpenkme-
io. Nuo pirmojo kompiuterinio aidimo, sukurto 1972 metais - elektroni-
nio stalo teniso - perjome prie smurtini aidim (Anderson, 2004; Genti-
le ir Anderson, 2003). XX a. pabaigoje per metus buvo nuperkama apie 200
Juo daugiau laiko savo
brendimo laikotarpiu
jaunuoliai praleidia prie
televizoriaus, juo maesnis
bna j politinis aktyvumas
[jie reiau dalyvauja
rinkimuose, susirinkimuose,
reiau aukoja, maiau link
usiimti savanorika veikla]."
Robert Putnam,
Bowling A/one, 2000
(Boulingas vienam")
430 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Laikms taisykls, kad milijon kompiuterini aidim, ir vidutinis 2-17 met amiaus aidjas juos
neleisime naudoti smurto aisdavo septynias valandas per savait. Per vien ketvirtos klass mokini
prie mones." apklaus 59 procentai mergaii ir 73 procentai berniuk teig, kad jie la-
Noian Bushnell, biausiai mgsta smurtinius aidimus (Anderson, 2003, 2004). Raide S" (su-
bendrovs Atari krjas augusiems) paymti aidimai tariamai skirti ne jaunesniems kaip 17 met
amiaus asmenims, taiau danai jie bna reklamuojami ir jaunesniems. Fe-
deracin prekybos komisija nustat, kad keturiais i penki atvejais iuos ai-
dimus lengvai galjo nusipirkti jaunesnio amiaus vaikai (Pereira, 2003).
Gentile (2004) pastebi, kad populiariame aidime Didioji automobilio
vagyst" jaunuoliams siloma tapti psichopatais. Galite automobiliu vaiuoti
ant psij, galite grobti automobilius, galite vaiuodami audyti i mai-
nos, galite apsilankyti raudonj ibint kvartale, isirinkti prostitut, auto-
mobilyje usiimti su ja seksu, nuudyti j ir susigrinti pinigus." Trimatje
erdvje galite partrenkti mog ir trypti j tol, kol prads kosti krauju. Ta-
da galsite stebti, kaip jis mirta. Susan Persky ir Jamesas Blaschovichius
(2005) teigia, kad aidimai virtualiojoje realybje ada vis daugiau realiz-
mo, kov ir smurto.
Kompiuterini aidim poveikis vaikams
Nuogstavimai dl smurtini kompiuterini aidim sustiprjo po to, kai Ken-
tukio, Arkanzaso ir Kolorado valstijose paaugliai vykd siaubingus smurti-
nius nusikaltimus, kuriuos jie danai atlikdavo virtualiai - aisdami. Ikilo
klausimas: ko imoksta vaikai, valand valandas aisdami upuolikus ir ga-
balus kapodami mones?
Daugelis rkali mirta ne nuo irdies lig. Daugelis vaik, su kuriais buvo
iurkiai elgiamasi, netampa iurkts. Ir dauguma moni, praleidiani
imtus valand aisdami udynes, nedaro nusikaltim. ie faktai leidia kom-
piuterini aidim gamintojams, panaiai kaip ir tabako gamintojams ar te-
levizijos verslo atstovams, tvirtinti, kad j produkcija nealinga. Nra jo-
ki rodym, kad smurtiniai kompiuteriniai aidimai skatina agresyv elge-
s", - pareik Interaktyviosios skaitmenins programins rangos asociaci-
jos prezidentas Dougas Lowensteinas (2000). Taiau Gentile ir Andersonas
ivardija kelet prieasi, kodl smurtiniai aidimai gali turti didesn po-
veik nei smurtins televizijos laidos. aisdami jaunuoliai
susitapatina su smurtaujaniu personau ir atlieka jo vaidmen;
aktyviai kartoja smurtinius veiksmus, o ne vien pasyviai stebi;
atlieka smurtini veiksm sek - pasirenka aukas, sigyja ginkl bei amu-
nicijos, tyko, nusitaiko, nuspaudia gaiduk;
nuolatos patiria smurto ir upuolimo grsm;
be paliovos kartoja smurtinius veiksmus;
apdovanojami u skming agresij.
10 skyr i us. AGRESI JA 431
Dl i prieasi karins organizacijos per apmokymus (turimais duome-
nimis, per Antrj pasaulin kar daugelis abejojo j nauda) skiria kariams
upuolim imituojanius aidimus.
Taiau k atskleid moksliniai tyrimai? Craigas Andersonas (2003, 2004;
Anderson ir kiti, spaudoje) apibendrina trisdeimt ei tyrim duomenis ir
aprao penkis visuose juose pastebtus veiksnius. aidiant smurtinius ai-
dimus daniau, palyginti su nesmurtiniais,
susijaudinama - padanja pulsas ir padidja kraujospdis.
daniau mstoma agresyviai - pavyzdiui, Bradas Bushmanas ir Ander-
sonas (2002) pastebjo, kad paaid tokius aidimus, kaip Diukas Niu-
kemas" ar Mirtinos grumtyns", universiteto studentai daniau spda-
vo, kad vyras, kurio automobil tik k atsitrenk kita maina, reaguos
agresyviai - keiksis, ispirs lang ar prads mutis.
sustiprja agresyvs jausmai - padidja frustracija bei prieikumas.
padanja agresyvs poelgiai - paaid smurtinius kompiuterinius aidi-
mus, vaikai ir jaunuoliai agresyviau aidia su savo bendraamiais, daniau
ginijasi su mokytojais ir daniau sivelia petynes. is poveikis pastebi-
mas ir laboratorijoje, ir uj os rib, jis minimas pasakojimuose apie save,
mokytoj, tv praneimuose, jo prieastys nurodytos 10.10 pav. Ar taip
atsitinka tik todl, kad prieikai nusiteikusius vaikus traukia tokie aidi-
mai? Ne. Netgi kontroliuojant tokius veiksnius kaip asmenybs tipas ir
temperamentas, smurtiniai kompiuteriniai aidimai slopina jautrum smur-
to vaizdams ir stiprina agresyv elges (Bartholow ir kiti, 2005). Douglasas
Gentile ir jo bendradarbiai (2004) atlik paaugli tyrimus pastebjo, kad
net neagresyvs, bet mgstantys iaurius kompiuterinius aidimus paaug-
liai 10 kart daniau sitraukia petynes nei toki aidim neaidiantys
bendraamiai (tarp i - tik 4 proc.). Pradj aisti smurtinius kompiute-
rinius aidimus buv rams vaikai daniau link sivelti petynes.
10.10 PAVEIKSLAS
Smurtiniai kompiuteriniai
aidimai ir polinkis
agresij
altinis: Craig A. Anderson
ir Brad J. Bushman (2001).
Danai aidiami smurtiniai aidimai
Agresijai
pritariantys
sitikinimai ir
nuostatos
Agresyvus
jautrumo
praradimas
Agresyvaus
elgesio
modeliai
Agresyvus
suvokimas
Agresyvs
lkesiai
Padidjusio agresyvumo asmenyb
432 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
k slepia moksliniai tyrimai
Craigas Andersonas
apie smurtinius kompiuterinius aidimus
Suprasdamas aling poveik, kur, kaip ufiksavo smurto tyr-
jai, daro televizija bei kinas, ir pastebjs, kad kompiuteriniai
aidimai darosi vis agresyvesni, sunerimau.
Todl reaguodami didjant visuomens susirpinim kar-
tu su doktorante Karen Dili pradjome koreliacinius ir eksperi-
mentinius tyrimus. Dl j buvau pakviestas liudyti JAV Senato
pakomitetyje ir konsultuoti vairiausias vyriausybines bei visuo-
menines, taip pat tv ir vaik rmimo organizacijas.
Nors smagu matyti, kad tyrimai daro teigiam poveik, kom-
piuterini aidim verslininkai i vis jg stengsi paneigti
mokslini tyrim rezultatus, panaiai kaip prie 30 met cigare-
i gamintojai aipsi i fundamentali medicinos mokslo tyri-
m, klausdami, kiek Marlboro" cigarei turi surkyti pel, kad
susirgt viu. A taip pat gaudavau gana bjauri kompiuteri-
ni aidim mgj laik, o gausyb praani informacijos
paskatino mane teikti inias bei atsakyti klausimus interneto
tinklalapyje www.psychology.iastate.edu/faculty/caa.
Daugelis moni mano, kad geriausias bdas isiaikinti
sudting dal yk- surasti kitaip manani ir abiem pusms duoti
vienodai laiko. Informuojant apie smurto vaizdaviminiasklai-
doje daniausiai suteikiama vienodai laiko verslo atstovams ir
j mgstamiems ekspertams", cituojantiems raminanius ne-
atsakingo keturmeio odius, sukelianius spd, kad ms
imanymas labai ribotas. Jei visi konkreios srities ekspertai
sutaria, ar i teisingumo" ir pusiausvyros" idja yra logika? O
gal dert prayti, kad ekspertai pa-
skelbt koleg perirtus origina-
lius mokslinius straipsnius konkre-
iu klausimu?
Craig A. Anderson,
Ajovos universitetas
Sunku imatuoti augant
pakantum iaurumui
Amerikoje, bet j i s akivaizdus
visose srityse, pradedant
iauriais kompiuteriniais
aidimais, kurie yra pagrindi-
nis berniuk usimimas."
Susan Sontag, Regarding the
Torture of Others, 2004
(Apie kit kankinim")
sumaja prosociali poelgi - paaid smurtinius kompiuterinius aidi-
mus, mons reiau padeda u sienos dejuojaniam asmeniui ir delsia si-
lyti pagalb bendraamiams. Gav uduot priimti sprendim jie daniau
inaudos partnerius, o ne pasitiks jais ir bendradarbiaus (Sheese ir Gra-
ziano, 2005). Sumajusi smegen srii, susiet su emocijomis, veikla
rodo, kad tokie mons tampa maiau jautrs smurtui (Bartholow ir kiti,
2006).
Be to, juo daugiau smurto aidimuose, juo stipresnis j poveikis. Kom-
piuteriniai aidimai i ties tapo agresyvesni. Tai paaikina, kodl naujesni
tyrimai fiksuoja didesn j poveik. Nors dar daug k reikia isiaikinti, ie
tyrimai rodo, kad prieingai katarsio hipotezei - kaip rodinja vienas pilie-
i laisvi gynjas, manantis, jog smurtiniai aidimai gali turti raminam
poveik" (Heins, 2004), - smurto treniruots didina, o ne maina nusikals-
tamum.
Todl Andersonas, kaip atsakingas mokslininkas (2003, 2004), ragina t-
vus isiaikinti, k veikia j vaikai, ir pasirpinti, kad iniasklaidos dieta,
bent jau namuose, bt sveika. Tvai gali nepajgti kontroliuoti, k vaikas
iri, aidia ir valgo sveiuodamasis. Jie negali kontroliuoti iniasklaidos
10 skyr i us. AGRESI JA 433
daromos takos vaik bendraami kultrai. (Todl silymas tvams tiesiog
sakyti ne" yra naivus.) Taiau tvai gali pasirpinti vaikais namuose ir dau-
giau laiko skirti alternatyviems usimimams. Pasitarus su kitais tvais ga-
lima sukurti vaikams palanki aplink. O mokykla gali mokyti vaikus kritikai
vertinti iniasklaidos turin.
Aptarme, kas skatina mog agresyviai elgtis. Jei frustracija, eidimai bei
agresyvaus elgesio pavyzdiai stiprina asmens polink agresyvum, tai ga-
li panaiai veikti ir grup. Kilus maitams, agresija iplinta prajus kuriam
laikui po pirmo agresyvaus veiksmo. Matydami, kaip niekieno netrikdomi
plikai grobia televizorius, statymams itikimi stebtojai gali pamirti mo-
ralinius suvarymus ir imti mgdioti plikautojus.
Grups gali sustiprinti agresyvi reakcij i dalies dl to, kad jos isklai-
do atsakomyb. Kare sprendimus pulti daniausiai priima strategai, esantys
toli nuo fronto linijos. Jie duoda sakymus, kuriuos vykdo kiti. Ar itoks at-
siribojimas neprisideda prie agresyvi uduoi skyrimo?
Jacuelin Gaebelein ir Anthony Manderis (1978) atliko ios situacijos imi-
tacin laboratorin tyrim. Jie papra Grynsboro universiteto (iaurs Ka-
rolina) student skirti elektros smg arba patarti kitiems, kokio stiprumo
smg skirti. Kai smgio gavjas, kaip ir dauguma masins agresijos auk,
nebdavo kaltas dl provokacijos, eksperimento dalyviai, esantys fronto li-
nijoje", skirdavo silpnesn elektros smg nei rekomenduodavo patarjai, kurie
jautsi ne tokie atsakingi u sukelt skausm.
Asmenin atsakomyb maja didjant ne tik atstumui, bet ir grups na-
ri skaiiui. (Prisiminkite 8 skyriuje aprayt nuasmeninimo reikin.) Bria-
nas Mullenas (1986), ianalizavs duomenis apie 60 vykdyt lino nuospren-
di 1899-1946 metais, pastebjo dom dalyk: juo didesns buvo liniuoto-
j gaujos, juo iauriau buvo udoma ir juo baisiau niokojami moni knai.
Socialin infekcija" sustiprina grups agresyvum, panaiai kaip sustip-
rina kitus kratutinius polinkius. Galimi pavyzdiai - jaunimo gaujos, fut-
Grups taka
drambli patin perkl Piet Afrikos Respublikos park, jie
tapo nevaldoma paaugli gauja ir nuud 40 baltj raganosi.
1998 metais sunerim parko darbuotojai kartu su jaunikliais
apgyvendino eis vyresnius, stipresnius drambli patinus.
Rezultatas: siautjimai netrukus aprimo (Slotow ir kiti, 2000).
Socialin infekcija.
Kai XX a. deimtojo deimtmeio viduryje 17 jaunikli nalaii
434 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Labiausiai karo barbariku-
mas pasireikia tuo, kad
pajungia mones bendriems
veiksmams, prie kuriuos
asmenikai kiekvienas j
sukilt visa savo esybe."
Elien Key,
War, Peace, and the Future,
1916 (Karas, taika ir ateitis")
bolo aistruoliai, plikaujantys kareiviai, miest riauininkai ir psichosocia-
linis teroras mokyklose - Skandinavijoje j vadina mobingu, - kai grups
moksleivi nuolat erzina ir terorizuoja silpnesnius mokinius (Lagerspetz ir
kiti, 1982). Mobingas" - tai bandos veikla.
Turintys asociali polinki, augantys eimose, kuriose stinga dmesio ir
nenorintys mokytis jaunuoliai savo socialin tapatum gali pajusti gaujoje.
Stiprjant grups tapatumui, didja spaudimas prisitaikyti ir nuasmeninimas
(Staub, 1996). Asmeninis tapatumas silpsta atsiduodant grups interesams,
patiriant diaugsm, kad visi yra kaip vienas. Danai tokio proceso rezulta-
tas yra socialin infekcija - grups skatinamas susijaudinimas, nesivarymas
ir poliarizacija. Gaujos nariai laikosi kartu tol, kol sukuria eimas, pasensta,
gauna darb, patenka kaljim ar mirta, teigia gauj tyrintojas Arnoldas
Goldsteinas (1994). Jie apibria savo teritorij, nusistato savo spalvas, me-
ta ik varovams, kartais vykdo nusikaltimus ir muasi dl narkotik, te-
ritorijos, garbs, mergin ar eidim.
XX a. skerdyns, nusineusios 150 milijon gyvybi, buvo ne indivi-
duali veiksm rezultatas", pastebi Robertas Zajoncas (2000). Genocidas
nra mogudysts daugiskaita." Skerdyns yra socialinis reikinys, kurio
prieastis - moraliniai imperatyvai": kolektyvinis mentalitetas (taip pat vaiz-
diai, retorika ir ideologija), kuris mobilizuoja grup ar taut nepaprastiems
veiksmams. Ruandos tutsi, Europos yd ar Amerikos indn skerdyns bu-
vo kolektyvinis nusikaltimas, pareikalavs plaios paramos, organizuotumo
ir aktyvumo. Prie praddami genocid Ruandos hut vyriausyb ir verslo
lyderiai nupirko bei idalijo du milijonus kin gamybos maei.
Yoramo Jaffe ir Yoelo Yinono (1983) Izraelyje atlikti eksperimentai pa-
tvirtina, kad grup gali sustiprinti polink agresyvum. Vieno tokio ekspe-
rimento metu universiteto studentai, supykdyti tariamo eksperimento daly-
vio, atsiteis skirdami jam daug stipresnius elektros smgius, taiau taip el-
gsi dirbdami grupje, o ne pavieniui. Kito eksperimento (Jaffe ir kiti, 1981)
dalyviai pavieniui ir grupmis turjo elektros smg kaip bausm skirti tam,
kuris neteisingai atliks angl kalbos uduotis. Kaip parodyta 10.11 pav., ta-
riami elektros smgiai vis stiprjo, o buvimas grupje sustiprindavo i nuo-
stat. Kai aplinkybs iprovokuoja agresyvum, grup danai j sustiprina.
10.11 PAVEIKSLAS
Sustiprintas agresyvumas
grupje
Kai mons rinkosi, kokio
stiprumo elektros smg
skirti kaip bausm u
neteisingus atsakymus, jie
nuosekliai didindavo elektros
srov. Sprendimus priimant
visai grupei i tendencija tik
rykjo.
altinis: Jaffe ir kiti, 1981.
8, 00
2 3
Eksperimento faz
10 skyr i us. AGRESI JA 435
mokslini tyri m ivada
Ar provokuojamos grups agresyvesns
u pavienius asmenis?
Agresijos tyrintojai naudoja krybingus metodus, vertindami
agresyvumo stiprum. vairiuose eksperimentuose jie naudoja
skirtingas taktikas: elektros smgio, stipraus garso skyrim ei-
dim. Holly McGregor ir jos bendradarbiams (1998) uuomin
suteik du atvejai. Vienas virjas buvo apkaltintas upuolimu ir
suimtas u tai, kad dviej policinink maist pripyl atraus
padao. Kitas atvejis - smurtas eimoje: tvai savo vaik prie-
varta maitino atriu padau. Taip kilo idja, kad galima ima-
tuoti agresyvum liepiant nusprsti, kiek kitas mogus turi su-
valgyti atraus padao.
Tai padar psichologai Bruce Meieris i Getisburgo kole-
do ir Verlinas Hinszas i iaurs Dakotos valstybinio universi-
teto (2004), palygindami grupi ir individ agresyv elges. Jie
pasak eksperimento dalyviams, kurie veik arba individualiai,
arba po tris, kad yra tiriamos ssajos tarp asmenybs tipo ir
mgstamo maisto, taigi jiems teks ragauti ir vertinti atr pada-
Eksperimentuotojas paaikino, kad jis pats neinos, kiek pa-
dao kiekvienas dalyvis ar grup suvalgys, ir kad porcijas turs
pasirinkti patys dalyviai. Tada eksperimento dalyviai mediniu pa-
galiuku paragavo atri pada, o eksperimentuotojas ijo par-
sineti kitos grups arba asmens tariamai pasirinkto padao.
Jis parsine puodel su 48 gramais padao, kur vliau visi da-
lyviai turjo suvalgyti. Tada jie paeiliui turjo puodel pilti tiek
padao, kiek tariamai turjo suvalgyti kitas mogus. (I tikrj
niekas nebuvo veriamas nieko valgyti.)
10.2 lentelje pateikti stulbinami rezultatai. Grups skirdavo
24 proc. daugiau padao negu paskiri asmenys. Taip pat gru-
pms buvo skiriama 24 proc. daugiau padao negu pavieniams
dalyviams. Taigi kenksmingomis slygomis sveika su grupe (kaip
altiniu arba objektu) stiprina individo agresij Tai ypa aikiai
buvo pastebima grups viduje. Grups nariai, gav 48 gramus
bjauraus atraus padao, atsikerijo pada skyrusios grups na-
riams pildami po 93 gramus padao. Meieris ir Hinszas paymi,
kad grups ne tik agresyviau reaguoja provokacij bet ir i kit
grupi sulaukia daugiau prieikumo negu i pavieni asmen.
10.2 LENTEL. Pateikto atraus padao kiekis gramais
altinis Objektas
Individas Grup
Individas 58,2 71,0
Grup 71,1 92,9
altinis: Meier ir Hinsz, 2004.
(r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups agresyvesns
u pavienius asmenis?")
Tiriant agresyvum yra daugyb prog paklausti, ar socialins psicholo-
gijos laboratorini tyrim duomenis galima taikyti kasdieniame gyvenime.
Ar laboratorins slygos, skatinanios skirti elektros smg, prilygsta aplin-
kybms, kurios adina nor ugaulioti ar trenkti veid? Craigas Anderso-
nas ir Bradas Bushmanas (1997; Bushman ir Anderson, 1998) atkreip d-
mes tai, kad socialin psichologija tiria agresyvum laboratorijoje bei re-
alybje, ir gauti duomenys stulbinamai sutampa. Abiem atvejais agresyvu-
mo galimyb galima sieti su iais veiksniais:
Veikjai vyrai Anonimikumas
Agresyvios arba A tipo asmenybs Provokacija
436 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Alkoholio vartojimas
Smurto irjimas
Ginklai
Grups sveika
Laboratorijoje galime kontroliuoti aplink ir patikrinti teorijos pagrstum.
Realyb sufleruoja idjas ir yra vieta teorijoms taikyti. Agresijos tyrimai rodo,
jog ryys, esantis tarp laboratorini tyrim ir sudtingo realaus pasaulio di-
dina psichologijos indl monijos gerov. Su patirtimi gyta nuojauta kve-
pia teorijas, kurios skatina laboratorinius tyrimus, o pastarieji gilina nuovo-
k bei gebjim taikyti psichologijos inias sprendiant realias problemas.
Agresyvum lemia daugelis veiksni. Vienas i j - nemaloni patirtis: frustracija, diskomfortas,
skausmas, priekabiavimas veiksmais ir odiais.
Bet koks suadinimas, netgi mankta ar seksualinis sujaudinimas, gali peraugti pykt.
Agresijos uuominos, pavyzdiui, ginklo turjimas, didina agresyvaus elgesio tikimyb.
Stebint smurt 1) vidutinikai sustiprja agresyvus elgesys, ypa jei mogus provokuojamas, 2)
sumaja jautrumas smurto vaizdams ir pasikeiia realus smurto suvokimas. Tokie patys reiki-
niai pastebimi ir tyrinjant smurtins pornografijos, kuri gali sustiprinti vyr agresyvum moter
atvilgiu bei ikreipti j poir prievartaujamos moters savijaut poveik.
Televizija kasdien veikia milijonus moni gausybe smurtini vaizd. Viena i koreliacini ir eks-
perimentini tyrim ivad yra ta, kad iauraus smurto rodymas per televizij koreliuoja su agre-
syviu elgesiu.
Danai aidiant smurtinius kompiuterinius aidimus, mstymas, jausmai bei elgesys gali tapti
agresyvesni. aidim poveikis stipresnis negu televizijos ir kino film, nes labiau traukia veiksm.
Daug smurtini nusikaltim padaroma grupje. Paskir asmen provokuojanios aplinkybs pro-
vokuoja ir grup. Iskaidydama atsakomyb ir poliarizuodama veiksmus, grup gali sustiprinti
agresyvum.
Inagrinjome instinkt, frustracijos-agresijos bei socialinio imokimo agresijos teorijas ir
kruopiai isiaikinome, kas veikia agresij. Tad kaip j sumainti? Ar teorija ir moksliniai
tyrimai gali pasilyti agresijos kontroliavimo bdus?
Katarsis?
Jaunuolius reikt imokyti ileisti pykt", - pataria Ann Landers (1969).
Jei mogus kaupia pykt, reikia rasti bd jam ileisti. Privalu nuleisti ga-
r." itaip tvirtino inomas psichiatras Fritzas Perlsas (1973). Tam tikras
prietar isakymas ... nuleidia gar ... konflikt galima isprsti odiais, o
ne veiksmais". Taip rodinjo Andrew Sullivanas (1999) New York Times Ma-
APIBENDRINIMAS
Kas lemia agresyvum?
Kaip mainti agresij?
10 skyr i us. AGRESI JA 437
gazine straipsnyje apie neapykantos paskatintus nusikaltimus. Visos ios min-
tys paremtos hidrauliniu modeliu", teigianiu, kad agresyvi energij rei-
kia ileisti panaiai kaip vanden i utvankos.
Katarsio koncepcija paprastai priskiriama Aristoteliui. Nors Aristotelis i
ties nieko nekalbjo apie agresij, jis rodinjo, kad emocij galima atsi-
kratyti jas patiriant, ir kad klasikini tragedij irjimas sukelia gailesio
ir baims katars (atsikratym"). Jis man, kad jeigu emocija suadinta, j
reikia ilaisvinti (Butcher, 1951). Katarsio hipotez buvo iplsta, traukiant
j emocij ikrov, tariamai manom ne tik stebint dram, bet ir prisime-
nant bei i naujo igyvenant praeities vykius, ireikiant emocijas ir atlie-
kant vairius veiksmus.
Darydami prielaid, kad agresyvus veiksmas ar fantazija padeda atsikra-
tyti susikaupusios agresijos, kai kurie psichiatrai ir lyderiai skatina mones
tuo tikslu talyti vieniems kitus putplasio vzdais arba dauyti lov teniso
rakete ir rkti. tikinti, kad katarsis veiksmingai ikrauna emocijas, mons
agresyviau reaguos eidim, tikdamiesi itaip pakelti sau nuotaik (Bush-
man ir kiti, 2001). Kai kurie psichologai, tikdami, jog katarsis gydo, pata-
ria tvams skatinti vaik emocin ikrov aidiant agresyvius aidimus.
Katarsio teorija patikjo daug kas. Kas antras mogus pritaria teiginiui,
jog sekso vaizdai padeda atsikratyti seksualins tampos" (Niemi ir kiti,
1989). Taiau kitos nacionalins apklausos metu paaikjo, jog daugelis ame-
rikiei taip pat pritaria ir teiginiui, kad sekso vaizdai skatina vyr seksu-
alin agresij". Tad ar katarsio teorija yra pagrsta?
I ties, pastebi mokslininkas Bradas Bushmanas (2002), emocij ikrova
maina pykt lygiai taip, kaip benzinas gesina gaisr". Jei irint erotik galima
atsikratyti seksualins tampos, tai ten, kur prekiaujama sekso urnalais, turt
bti maai iprievartavim. Pasiirjus erotikos, geismas turt sumati, vy-
rai nustot moteris laikyti sekso objektu ir pradt tinkamai su jomis elgtis.
Taiau tyrimai rodo, kad yra prieingai (Kelley ir kiti, 1989; McKenzie-Mohr
ir Zanna, 1990). Filmai, kuriuose atvirai rodomos sekso scenos, stiprina libi-
do, adina fantazij ir skatina vairiaus pobdio seksualinius veiksmus.
Socialiniai psichologai beveik sutaria, kad, prieingai nei man Freudas,
Lorenzas ir j pasekjai, smurtas nesukelia katarsio (Geen ir Quanty, 1977).
Pavyzdiui, Robertas Armsas ir jo bendradarbiai rao, kad Kanados ir Ame-
rikos futbolo, imtyni ir ledo ritulio irovai po varyb bna agresyvesni
nei prie varybas (Arms ir kiti, 1979; Goldstein ir Arms, 1971; Russell,
1983). Atrodo, kad net karas nepadeda atsikratyti agresyvi jausm. Po ka-
ro nuudym daniausiai padaugja (Archer ir Gartner, 1976).
Atlikdamas laboratorinius katarsio tyrimus, Bradas Bushmanas (2002) pa-
sil pykusiems dalyviams dauyti boksinink kriau arba prisimenant juos
supykdius asmen, arba galvojant apie tai, kaip tapti fizikai stipresniu. Tre-
ioji grup nedau kriaus. Vliau, kai buvo leista supykdiusiam asme-
niui atkeryti stipriu garsu, tie eksperimento dalyviai, kurie dau kriau
Atjo metas kart ir visiems
laikams paleisti kulk pai
katarsio hipotezs ird.
sitikinimo, kad stebint smurt
(arba j ileidiant") galima
atsikratyti prieikum, nra
patvirtin jokie moksliniai
tyrimai."
Carol Travis (1988, p. 194)
438 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
atkreipkime dmes
Klinikinio tyrjo Martino Seligmano
katarsio analiz
Johnas Bradshaw bestseleryje Homecoming: Reclaiming and
Championing Your Inner Child (Sugrimas: kaip susigrinti
vaik savyje ir leisti jam vadovauti
-
) detaliai aprao kelet vaiz-
duote pagrst technik: kaip paprayti, kad vidinis vaikas at-
leist, kaip isiskirti su vienu i savo tv ir susirasti kit (pa-
vyzdiui, Jz), kaip glostyti savo vidin vaik kaip rayti savo
vaikysts istorij. ie metodai vadinami vienu odiu - katar-
sis, reikianiu igyventi praeityje traumavusi ir tebetraumuo-
jani vyki emocijas. Katars patirti nuostabu, o stebti - sp-
dinga. Verkti, nirti ant seniai numirusi tv, glausti prie krti-
ns sueist ma berniuk kuriuo kakada buvote - visa tai
jaudina. Jei nesusigraudinsite iki aar, esate akmeniniai. Dau-
gel valand po to galite jaustis apsival ir nurim - galbt pir-
m kart per deimt met. Prabusti, visk pradti i naujo, ir
vl pajusti nauj kelioni auksm
Katarsis kaip gydymo metodas inomas jau daugiau nei
imtmet. Tai buvo pagrindinis psichoanalitinio gydymo bdas.
Didiausias katarsio patrauklumas yra malonus prisiminimo jaus-
mas. Pagrindinis trkumas - nra joki rodym kad tai pade-
da. Kai domits, kiek moni tai mgsta, igirstate begal liaup-
si. Kai vertinate, ar kas nors pasikeit, paaikja, kad katarsio
nauda yra menka.
altinis: Martin E. P. Seligman, What You Can Chan-
ge and What You Can't: The Complete Guide to Self-
Improvement, Alfred A. Knopf, 1994, p. 238-239.
Duodantis vali grubiems
gestams padidina savo pykt."
Charles Darwin,
The Expression of Emotion
in Man and Animals, 1872
(moni ir gyvn
emocij raika")
galvodami apie asmen, buvo piktesni ir elgsi agresyviausiai. Tie, kurie
nedar nieko, buvo maiau agresyvs nei nuleidinj gar" dauydami bokso
kriau.
Kai kurie eksperimentai parod, kad agresija taip pat provokuoja agre-
sij. Ebbe Ebbesenas ir jo bendradarbiai (1975) apklaus 100 ininieri bei
technik netrukus po to, kai jie gavo praneimus apie atleidim i darbo. Vie-
niems buvo uduoti klausimai, leidiantys parodyti prieikum savo darb-
daviui arba virininkui, pavyzdiui, Ar galite prisiminti atvej, kai bendro-
v pasielg su jumis neteisingai?" Vliau ie mons atsakinjo klausimus,
kuriais buvo vertinamas j poiris bendrov ir vadovus. Ar ankstesn ga-
limyb nuleisti gar" sumaino prieikum? Deja, prieikumas padidjo.
Ireiktas prieikumas padidja.
Atrodo girdta? Prisiminkime i 4 skyriaus, kad iaurus veiksmas tvirti-
na iaurum. Be to, kaip pastebjome analizuodami Stanley Milgramo pa-
klusnumo eksperimentus, net ir nelabai agresyvs veiksmai gali skatinti juos
pateisinti. mons emina savo aukas, kad pateisint vlesn agresij.
Kertas kartais (trumpam) sumaina tamp ar net suteikia malonum (Ra-
mirez ir kiti, 2005). Taiau ilgainiui jis sukelia dar daugiau neigiam jaus-
m. Net kai mons dauo bokso kriau tikdami itaip isikrausi, pasek-
ms bna prieingos - jei tampa agresyvesni, rao Bushmanas ir jo bendra-
darbiai (1999, 2000, 2001). ia kaip sename anekdote, - sako Bushmanas
(1999), - kur klausiama, kaip patekti Carnegie Hali" koncert sal. Atsa-
10 skyr i us. AGRESI JA 439
kymas: mginti, mginti ir dar kart mginti. Kaip tapti labai piktu mogu-
mi? Mginti, mginti ir dar kart mginti."
Tad ar nebt geriau savo pykt ir agresyvum it din udaryti butel?
Vargu ar naudinga slopinti nepasitenkinim, nes tuomet vis prisimenamos
nuoskaudos, mintyse kalbamasi su savimi. Bradas Bushmanas su bendradar-
biais (2005) tyr toki apmstym al. Bjaurus eksperimentuotojas provo-
kuodavo dalyv tokiais eidimais, kaip Kodl neklausai nurodym? Kal-
bk garsiau!". Vliau pusei dalyvi buvo skirta dmes atitraukianti uduo-
tis - parayti rain apie student miestelio kratovaizd. Kita grup buvo
priversta prisiminti dalyvavim eksperimente ir aprayti savo patirt. Po to
juos nestipriai eisdavo tariamas eksperimento dalyvis, kuriam jie turdavo
skirti atraus padao porcij. Dalyviai, kuri dmesys buvo atitrauktas ir pyk-
tis jau sumajs, skirdavo nedidel porcij, o tie, kurie vis dar nesitverdavo
pykiu, paskirdavo dvigubai didesn porcij.
Laimei, yra neagresyvi bd jausmams ireikti ir parodyti kitiems, kaip
mus veikia j elgesys. Pavyzdiui, kaltinimai su vardiu tu" pakeiiami
frazes su vardiu a": A pykstu" arba Mane erzina, kai palieki neplau-
tus indus". Tokiu atveju savo jausmus pasakome taip, kad kitam mogui bt
lengviau tinkamai reaguoti (Kubany ir kiti, 1995). Galime elgtis rytingai
nebdami agresyvs.
Socialinio imokimo poiris
Jei agresyvios elgsenos imokstama, yra vilties, kad j galima kontroliuoti.
Trumpai apvelkime, kas daro tak agresijai, ir pasvarstykime, kaip to i-
vengti.
Tokie nemalons patyrimai kaip frustruoti lkesiai ir asmeniniai ipuo-
liai skatina prieikum. Tad bt imintinga neadinti monse klaiding,
tui vili. Laukiamas atpildas skatina instrumentin agresij. Tad grei-
iausiai turtume mokyti reaguoti draugikai, neagresyviai.
Per eksperimentus vaikai elgiasi taikiau, kai aukltojai nekreipia dme-
sio j agresyv elges ir paskatina u draugikum (Hamblin ir kiti, 1969).
Bausm u agresyvum duoda maiau naudos. Bausms baim sulaiko nuo
agresijos tik tada, kai bausm yra didel, neatidliotina ir tikra, kai derinama
su skatinimu u pageidaujam elges ir kai baudiamasis nra pyks (R. A.
Baron, 1977).
Taiau bausms poveikis turi ribas. Dauguma mirtin agresyvi veiksm
bna impulsyvs, kartakoiki, iprovokuoti gino, eidimo ar ipuolio. Tad
svarbu ukirsti keli agresijai dar prie jai pasireikiant. Privalome mokyti
taikiai sprsti konfliktus. Jei gyvybei pavojinga agresija bt altakraujika
ir instrumentin, galtume tiktis, kad ji bus sustabdyta iki sps pasireikti
ir vliau nusikaltlis bus grietai nubaustas. Toki mogudysi skaii bt
galima sumainti vedus mirties bausm. Taiau ms pasaulyje klesti impul-
440 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
syvios mogudysts (Costanzo, 1998). Taigi agresijai reikia ukirsti keli
iki jai pasireikiant. Reikia mokyti neagresyvi konflikto sprendimo bd.
Fizins bausms gali daryti ir neigiam alutin poveik. Bausm -
aversinis (pasibjaurjim sukeliantis) stimuliavimas. Ji modeliuoja elges, kur
reikia nutraukti. Be to, bausm yra prievarta (prisiminkite, kad retai kada
internalizuojame veiksmus, kurie buvo primesti, pasitelkiant stipr iorin pa-
teisinim). Dl i prieasi smurtaujantys paaugliai ir vaikus skriaudian-
tys tvai danai bna kil i eim, kuriose drausm buvo gavusi griet
fizini bausmi form.
Kad pasaulis bt taikesnis, galtume maiems vaikams rodyti jautrumo
ir bendradarbiavimo pavyzd ir u tai skatinti, galbt mokyti tvus, kaip draus-
minti vaikus nenaudojant smurto. Tokios programos pagrstos tv moky-
mu, kaip tvirtinti pageidaujamus poelgius ir pozityviai formuluoti teiginius
(Kai baigsi tvarkyti savo kambar, galsi eiti aisti", o ne Jei nesutvarkysi
savo kambario, neieisi i nam"). Viena agresyvumo pakeitimo programa"
moko jaunuolius ir j tvus bendrauti, kontroliuoti pykt ir rasti moralinius
sprendimus (Goldstein ir kiti, 1998).
Jei stebint agresij silpsta savidrausm ir auga noras mgdioti, bt ga-
lima kino filmuose bei televizijoje maiau rodyti brutali ir numoginani
vaizd, t. y. imtis panai priemoni, kuri buvo imtasi siekiant mainti ra-
sizm ir moter diskriminacij. Taip pat galima naudoti vairias ugdymo for-
mas, stiprinanias vaik atsparum iniasklaidoje vaizduojamo smurto po-
veikiui. Abejodami, kad televizija atsivelgs faktus ir pakeis savo progra-
m turin", Eronas ir Huesmannas (1984) Ilinojaus valstijos Oak Parko mieste
dirbo su 170 vaik, aikindami jiems, kad televizija nekuria tikroviko pa-
saulio vaizdo, kad agresyvumo mastai nra tokie dideli ir jo poveikis nra
toks, kaip gali atrodyti irint televizij, ir kad agresyvus elgesys - netinka-
mas elgesys. (Remdamiesi nuostat tyrim duomenimis, Eronas ir Huesman-
nas siek, kad vaikai patys padaryt tokias ivadas ir televizijos kritik tei-
giniais pagrst savo sitikinimus.) Po dvej met paaikjo, kad smurtinio
turinio televizijos laidos dar jiems maesn tak nei vaikams, kurie nebu-
vo imokyti kritikai vertinti iniasklaid. Kiek vliau Stenfordo universite-
to mokslinink atliktame tyrime per 18 pamok vaikai buvo tikinjami ma-
iau irti televizori ir aisti kompiuterinius aidimus (Robinson ir kiti,
2001). Vaikams mus skirti televizijai tredaliu maiau laiko, mokykloje, pa-
lyginti su kontroline mokykla, agresijos sumajo 25 procentais.
Agresyvs dirgikliai taip pat skatina agresyvum. Todl perasi ivada,
kad reikt riboti galimyb laikyti tokius ginklus, kaip pistoletas. 1974 me-
tais Jamaika ved griet ginkl kontrol ir susiaudymo scen televizijoje
bei kine cenzr (Diener ir Crandall, 1979).
Panaios programos gali reikmingai mainti smurt. Taiau jei agresy-
vaus elgesio prieastys tokios sudtingos ir taip sunku jas kontroliuoti, ar
manoma pritarti optimistinei Andrew Carnegie prognozei, kad XX a. mo-
10 skyr i us. AGRESI JA 441
gaus nuudymas kels tok pat pasipiktinim, kok dabar kelia mogienos
valgymas". Nuo 1900-j, kai Carnegie itar iuos odius, buvo nuudyta
apie 200 milijon moni. Lidna, kad nors iais laikais daug daugiau ino-
me apie mones, mogus vis dar tebra nemonikas". Taiau kultra gali
keistis. Vikingai ud ir pl, - pastebi Natalie Angier, - o j palikuonys
vedijoje beveik 200 met nekariavo."
Kaip sumainti agresij? Katarsio hipotez pataria ilieti pykt, bet taip agresyvumas tik sustip-
rja, o ne sumaja.
Socialinio imokimo poiris silo kontroliuoti agresyvum neutralizuojant j sukelianius veiks-
nius - mainant aversin stimuliavim skatinant u draugik elges, savo pavyzdiu mokant
tokio elgesio ir ukertant keli agresyviai reakcijai.
1960 metais Jungtinse Valstijose (atsipraau kitur gyvenani skaitytoj, ta-
iau mes, amerikieiai, turime ypating problem su smurtu) vienam ure-
gistruotam smurtiniam nusikaltimui teko 3,3 policininko. 1993 metais kiek-
vienam policininkui teko 3,5 nusikaltimo (Walinsky, 1995). Nuo to laiko nu-
sikaltim skaiius sumajo i dalies dl to, kad iandien turime eis kar-
tus daugiau kalini nei 1960 metais. Taiau maame student miestelyje, ku-
riame 1960 metais nereikjo policinink, dabar samdomi ei etatiniai ir sep-
tyni ne vis dien dirbantys policininkai, be to, studentams universiteto mies-
telyje nakt teikiamos transporto paslaugos.
Amerikieiai turi daugyb savigynos idj:
Nusipirkti ginkl savisaugai. (Turime... 211 milijon aunamj ginkl...,
tad rizika bti nuudytam - danai tai padaro eimos narys - patrigubja
ir penkis kartus iauga saviudybs pavojus [Taubes, 1992]. Saugesns
tautos, pavyzdiui, Kanada ar Didioji Britanija, vykdo nusiginklavimo
namuose politik.)
Pastatyti daugiau kaljim. (Dar visai neseniai nusikalstamumas nuolat
didjo. Be to, socialiniai ir fiskaliniai dviej milijon moni, daugiau-
sia vyr, kalinimo katai yra miliniki.)
gyvendinti taisykl trys kartai ir baigta", pagal kur trei kart u smur-
tin nusikaltim nuteistas asmuo bt kalintas iki gyvos galvos. (Taiau
ar mes i ties esame pasiruo finansuoti visus naujus kaljimus ir ka-
ljim ligonines bei slaugos namus, kuri mums prireiks, kad galtume
patalpinti ir pasirpinti senstaniais nuteistaisiais?)
APIBENDRINIMAS
Kaip mainti agresij?
v
Post scriptum:
kaip keisti smurt palaikani kultr
442 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Sulaikyti nuo brutali nusikaltim paalinant didiausius nusikaltlius, kaip
tai daroma Irane ir Irake - vykdant mirties bausm. Kad parodytume,
jog udyti blogai, reikia nuudyti udik. (Taiau beveik visuose mies-
tuose ir valstijose, kur nusikalstamumas didiausias, jau ir taip galioja mir-
ties bausm. Kadangi dauguma mogudysi vykdoma impulsyviai ar-
ba apsvaigus nuo narkotik ar alkoholio, mogudiai retai susimsto apie
pasekmes.)
U bausms iaurum kur kas svarbesn jos neivengiamyb. Nacionali-
n tyrim taryba (1993) pranea, kad 50 procent padidjus tikimybei bti
sulaikytam ir kalintam, nusikalstamumas sumaja dvigubai, palyginti su tuo
atveju, kai padvigubinamas kalinimo laikas. Taiau vis tiek buvs FTB di-
rektorius Louisas Frenchas skeptikai vertina teiginius, kad geriausia iei-
tis - grietesn ar greiiau paskiriama bausm: Gsdinantis statym nepai-
symo lygis, kuris pasklido it maras, turi kur kas blogesnes pasekmes nei sta-
tym vykdymo problemos. Nusikalstamumo ir riaui, kuri prieastis - be-
viltikas skurdas, vaik neprieira ir piktnaudiavimas narkotikais, nema-
noma isprsti vien pleiant kaljim tinkl, kalinant ir didinant policinin-
k skaii". Reagavimas nusikaltim po to, kai jis vyko, tolygus vio gy-
dymui pleistru.
Alternatyv poir silo pasakojimas apie skstaniojo gelbjim srau-
nioje upje. Skmingai suteiks pirmj pagalb, gelbtojas pastebi dar vie-
n su stichija kovojani moter ir j taip pat igelbsti. Igelbjs pustuzin
skstanij, gelbtojas staiga apsisuka ir ima bgti, o up tuo metu atnea
dar vien besiblakant mog. Ar nesiruoiate igelbti to vyro?" - klau-
sia stebtojas. Po galais, ne! - suunka gelbtojas. - Bgu auktup isi-
aikinti, kas iuos mones stumia up!"
Be abejons, mums reikia policijos ir socialini darbuotoj, kurie pade-
da kovoti su socialins patologijos maru. Gerai, kad umuame uodus, ta-
iau bt geriau, jei galtume nusausinti pelkes - perirti savo kultr,
pasiprieinti socialinms negerovms, gadinaniomis jaunim, ir igryninti
mogaus prigimtin moralum.
atrauklumas
ir intymumas:
simpatijos ir meils jausmas
Kas lemia draugyst ir pat raukl um?
Art(im)umas
Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis
Fizinis patrauklumas
K slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklum
Panaumas versus kito papildymas
K slepia moksliniai tyrimai. J amesas J onesas apie kultrin
vairov
Mums patinka tie, kuriems patinkame mes
Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr
Tarpasmenini santyki nauda
Kas yra meil?
Aistringoji meil
Draugikoji meil
Kas sudaro slygas artimiems santykiams?
Prieraiumas
Teisingumas
Atsiskleidimas
Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij?
Kaip nutraukiami santykiai?
Skyrybos
Isiskyrimo procesas
Post scriptum: kaip mylti
Man pakanka nedidels
draug pagalbos."
John Lennon
ir Paul McCartney,
Seranto Peperio vieni
irdi klubo orkestras"
(SGT. Pepper's Lonely Hearts
Club Band, 1967).
poreikis priklausyti
(need to belong)
Poreikis susisaistyti su kitais
monmis ryiais, kurie utikrina
ilgalaikius teigiamus tarpusavio
santykius.
K
adangi gyvenime esame vieni nuo kit priklausomi, santykiai yra ms
egzistavimo pagrindas. Pradioje buvo trauka tarp vyro ir moters, ku-
riems mes skolingi u tai, kad esame. Aristotelis mones vadino sociali-
niais gyvnais". I ties turime tai, k iuolaikiniai psichologai vadina po-
reikiu priklausyti - susisaistyti su kitais monmis ilgalaikiais, artimais
ryiais.
Socialiniai psichologai Roy Baumeisteris ir Markas Leary (1995) atskleid,
kaip stipriai veikia poreikio priklausyti suformuotas socialinis patrauklumas:
Savitarpio ryiai ms protviams padjo ilikti. Mediojant laukin vr
ar statant nam deimt rank geriau nei dvi.
I vyro ir moters meils ryio gimsta vaikai, kuri tikimyb ilikti daug
didesn, jei jais rpinasi du artimi ir vienas kit palaikantys tvai.
Vaikams ir j globjams prisiriimas yra viena i ilikimo slyg. Jei, nepa-
aikin prieasi, atskirsime kur nors i tv nuo pradedanio vaikioti
kdikio, ir vien, ir kit gali apimti panika, kol jie vl nesusijungs tvirta-
me glbyje. Nepriirimi ar aukljami globos staigose vaikai gali uaugti
be vilties ir nerimastingi.
Universiteto studentai daugiausiai laiko praleidia bendraudami ir palai-
kydami vairius santykius. Kiek laiko praleidiate kalbdamiesi su kitais?
Vieno tyrimo metu buvo ianalizuota 10 000 puss minuts trukms ra-
. Studentai vis laik buvo prisiseg prie diro raymo renginius, ku-
rie fiksavo j elges. Paaikjo, kad 28 procentus laiko jie kalbjo,
neskaitant to laiko, kai klaussi (Mehl ir Pennebaker, 2003).
Visiems monms mintys apie tikrai artimus, kaip jie sivaizduoja, san-
tykius, yra paios svarbiausios, sukelianios daugiausiai emocij. Sura-
d sielos biiul, kuriam galime patikti savo paslaptis, jauiams pripa-
inti ir vertinti. simylj patiriame nesutramdom diaugsm. Ilgda-
miesi pripainimo ir meils, ileidiame milijardus kosmetikai, drabuiams
ir dietoms. Net tiems monms, kurie apsimeta, kad tai jiems nerpi, i
ties patinka bti pripaintiems (Carvallo ir Gabriel, 2006).
Itremti, kalinti ar izoliuoti mons skausmingai ilgisi artimj ir gimtj
viet. Atstumti susiduriame su depresijos rizika (Nolan ir kiti, 2003). Laikas
slenka liau, o gyvenimas atrodo beprasmikesnis (Twenge ir kiti, 2003).
Apgautiems, tapusiems naliais ar laikinai apsigyvenusiems svetimoje vie-
toje socialini ryi praradimas sukelia skausm, vienium ar udaru-
m. Prarad sielos draug, suaugusieji tampa pavyds, pameta galv ar-
ba lidi, daniau msto apie mirt ir gyvenimo trapum.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 445
Mintys apie mirt dar labiau sustiprina poreik priklausyti, bti su tais,
kuriuos mylime (Mikulincer ir kiti, 2003; Wisman ir Koole, 2003). Po
rugsjo 11-osios teroro ipuoli milijonai amerikiei telefonu ir kitais
bdais band susisekti su tais, kuriuos myli. Panaiai netikta klass drau-
go, bendradarbio ar eimos nario mirtis suburia mones, j skirtumai tampa
nereikmingi.
Mes i ties esame socialiniai gyvnai. Jauiame poreik priklausyti. Kaip
bus patvirtinta 14 skyriuje, kam nors priklausydami, jausdami artim ryi
teikiam stipryb, bname sveikesni ir laimingesni.
Kiplingas Williamsas (2002) i Australijos Naujojo Piet Velso universi-
teto tyrinjo, kas nutinka, kai ms poreikiui priklausyti sutrukdo atstmi-
mas (atskyrimas i visuomens arba ignoravimas). Visur - mokykloje, dar-
be, namuose - socialin elgsena reguliuojama atstmimu. Tad k reikia b-
ti atstumtam, kai js vengia, kai nusuka vilgsn al, nesikalba? mons
(ypa moterys) atstmim reaguoja prislgta nuotaika, nerimu, sieidimu,
mgina atkurti santykius ir galiausiai usisklendia. Tyla yra emocinis ei-
dimas" ir siaubingas ginklas", sako tie, kurie yra tai patyr i eimos nari
ar bendradarbi. Eksperimentuose mons, kuriuos imeta i paprasiausio
aidimo kamuoliu, jauiasi atstumti ir prislgti.
Kartais atstmimas tampa sunkus. Keli tyrim metu Jean Twenge ir jos
bendradarbiai (2001, 2002; Baumeister ir kiti, 2002) vieniems monms lei-
do pasijusti socialiai priimtiems. Kiti patyr atskirt: jiems arba buvo pasa-
kyta (remiantis asmenybs testu), kad jie greiiausiai gyvenim baigs vie-
nii", arba kad kiti eksperimento dalyviai, su kuriais jie susipaino, nenori,
jog jie bt j grupje. Tie, kurie pasijuto atstumti, ne tik maiau rpinosi
savimi (pavyzdiui, blogiau nei leido j galimybs ilaik ini patikrinimo
test), bet ir maiau kontroliavo savo elges: maiau igr pasilyto sveikatai
naudingo, bet neskanaus grimo, daugiau suvalg kenksming sveikatai, bet
skani pyragaii. Be to, jie buvo link eminti juos eidus asmen arba
skirti jam stipraus garso atak. Jei nedidel patirtis laboratorijos slygomis
gali sukelti tok agresyvum, ra mokslininkai, kyla klausimas, kokias ag-
resyvumo tendencijas gali sukelti keletas svarbi atmetim ar nuolatinis at-
stmimas".
Williams ir jo bendradarbius (2000) nustebino tai, kad vadinamj kom-
piuterin atstmim" galima patirti netgi i t, su kuriais niekada nesame su-
sitik. (Galbt esate patyr tok jausm, kai jus niekas nekreip dmesio
interneto pokalbi svetainje arba kai nebuvo atsakyta js elektroninius
laikus.) Mokslininkai papra 1486 eksperimento dalyvi i 62 ali inter-
netu aisti disko mtymo aidim su kitais dviem aidjams (i ties tai bu-
vo kompiuteriniai aidimo partneriai). Tie, kurie patyr i dviej tariam
aidj atstmim, buvo blogesns nuotaikos ir kai vliau reikjo atlikti su-
vokimo uduot, daniau sutikdavo su klaidingais kit dalyvi sprendimais.
Be to, vlesniame eksperimente buvo pastebta, kad i asmen smegen
446 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
11.1 PAVEIKSLAS
Atstmi mo skausmas
Naomi Eisenberger, Matthevv
Liebermanas ir Kiplingas
VVilliamsas (2003) teigia,
kad socialinis atstmimas
suadina panai fizinio
skausmo sukelt smegen
reakcij.
A B
A
^NL
M < 1
i -IMI
i
\
t
i
\
t
i
i ":
W | jh i
& %
" i t
\
i *
\
r ; a
Priekinis juostinis vingis Deinysis pilvinis priekaktis
Jei eksperimentai patvirtina
dramatikus atstmimo
padarinius, kokio galima bt
tiktis ilgalaikio nuolatinio
atstmimo poveikio tikrame
gyvenime?
ievs sritys, kurios reaguoja skausm, buvo aktyvesns (r. 11.1 pav.). Kiti
rodymai taip pat patvirtina, kad mons ir kiti gyvnai socialin ir fizin
skausm reaguoja panaiai (MacDonald ir Leary, 2005). Atrodo, atstmimas
sukelia tikr skausm.
Kad atstmimas sukelia stres, Williamsas ir keturi jo bendradarbiai (2000)
pastebjo, kai sutart dien kiekvien i j nieko nepaaikin ignoravo kiti
keturi kolegos. Prieingai nei buvo tiktasi, is atstmimo aidimas sukl
ne juok, bet sutrukd darbui, kliud maloniai bendrauti ir privert susir-
pinti, paranojikai nerimauti ir pajusti dvasios trapum". Kai sutrukdoma gi-
luminiam poreikiui priklausyti, jauiams imuti i vi.
Roy Baumeisteris (2005) silo pagrindin atstmimo tyrinjim ivad.
Jei tik k atstumtiems monms suteikiama galimyb umegzti nauj drau-
gyst, jie nori ir netgi troktj pasinaudoti". Baumeisteris paymi, kad ga-
limyb priklausyti duoda dividend.
Mano kolegos sociologai teigia, kad maum grups, kurios jauiasi iskirtos, pa-
siymi tokiais pat elgesio modeliais, kokius mes sukuriame laboratorijoje:
sustiprja j agresyvumas ir asocialus elgesys, sumaja noras bendradarbiauti ir
laikytis taisykli, susilpnja protin veikla, daniau pasireikia savinaika,
isiblakymas ir pan. Jei mums pavykt sukurti visuomen, kuri neiskirt kai
kuri savo piliei ir visi joje jaustsi priimami bei vertinami, daugelio i
elgesio modeli galia tikriausiai susilpnt.
Kas lemia draugyst ir patrauklum?
Kokie veiksniai skatina simpatij ir meil? Pradkime nuo veiksni, kurie lemia patrauklum:
artimumo, fizinio patrauklumo, panaumo ir pojio, kad esame mgstami.
Kas lemia, kad vienas mogus jauia kitam simpatij arba meil? Nedaug
klausim apie mogaus prigimt kelia didesn susidomjim. Muilo oper,
populiariosios muzikos, roman ir daugumos kasdieni pokalbi pagrindin
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 447
tema yra meil - kaip ji praysta ir nuvysta. Gerokai anksiau nei suinojau
apie socialin psichologij, siminiau Dale Carnegie patarim, kaip sigyti
draug ir daryti tak monms".
Apie simpatij ir meil tiek daug prirayta, kad visi galimi ir prietarau-
jantys aikinimai jau yra pateikti. Kas daniausiai sukelia simpatij ir meil?
Ar irdis tampa velnesn, kai mylimo mogaus nra alia? O gal, pasak
posakio, jei i aki - tai ir i irdies?
Ar jus traukia panas? O gal prieybs?
Ar svarbus fizinis grois?
Kas paskatina artimiems santykiams?
Pradkime nuo t veiksni, kurie padeda usimegzti draugystei, paskui pa-
nagrinsime tuos, kurie padeda isaugoti bei gilinti santykius, itaip paten-
kindami ms poreik priklausyti.
Art(im)umas
Nuspti, ar du mons yra draugai, galima remiantis artimumu. Artumas
taip pat gali sukelti prieikus jausmus; upuolami ir nuudomi daniausiai
gyvenantys netoliese. Taiau kur kas daniau artimumas sukelia simpatij.
Nors svarstantiems apie paslaptingas romantikos meils itakas tai gali at-
rodyti trivialu, taiau sociologai pastebjo, kad daniausiai tuokiasi gyve-
nantys tame paiame rajone, dirbantys toje paioje bendrovje arba t pat
darb, sdintys toje paioje auditorijoje (Bossard, 1932; Burr, 1973; Clarke,
1952; McPherson ir kiti, 2001). Pew (2006) atliko susituokusi ar ilgame-
i partneri tyrim. Paaikjo, kad 38 procentai tiriamj susipaino darbe
arba mokykloje, kiti - savo gyvenamajame rajone, banyioje, sporto salje
ar dar vaikystje. Apsidairykite. Jei tuoksits, js irinktasis arba irinktoji
greiiausiai bus gyvens, dirbs ar moksis visai greta js.
artimumas
(proximity)
Geografinis artumas. Artumas
(tiksliau, funkcinis atstumas")
leidia veiksmingai prognozuoti
simpatij.
Tarpusavio sveika
Svarbesnis u geografin yra funkcinis" atstumas: kaip danai susikerta mo-
ni keliai. Mes susidraugaujame su monmis, kurie vaikto pro tas paias
duris, stato automobilius tose paiose aiktelse, ilsisi tose paiose poilsia-
vietse. Atsitiktinai apgyvendinti viename kambaryje universiteto studentai,
kuriems, suprantama, sunku ivengti danos sveikos, greiiau taps gerais
draugais nei prieais (Nevvcomb, 1961). Mano universitete vaikinai ir mer-
ginos kakada gyveno prieingose student miestelio pusse. Suprantama,
jie skundsi, jog trksta vieniems kit draugijos. Dabar, kai jie gyvena tuo-
se paiuose bendrabuiuose ir vaikto tais paiais aligatviais, naudojasi tais
paiais foj, tomis paiomis skalbyklomis, vaikin ir mergin draugysts yra
kur kas danesns. Tokia tarpusavio sveika sudaro monms galimyb i-
448 III dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
tyrinti panaumus, pajusti vienas kitam simpatij ir suvokti save kaip so-
cialin vienet (Arkin ir Burger, 1980).
Tad jei esate naujokas mieste ir norite susirasti draug, pasistenkite gauti
but netoli pato dui, raomj stal - netoli kavos aparato, viet automo-
biliui statyti - netoli pagrindinio pastato. Tokia yra draugysts architektra.
Toki kontakt galimyb leidia paaikinti netikt fakt. Sakykime, jog
js turite identik dvyn, kuris k nors simyljo. Ar js (juk js toks pa-
naus brol ar seser) taip pat netraukt is asmuo? Pasirodo, ne, teigia ty-
rintojai Davidas Lykkenas ir Auke Tellegenas (1993); tik pus identik dvy-
ni prisimena, kad jiems patiko brolio ar sesers pasirinktas partneris, ir tik
5 procentai pasak: Galjau simylti savo brolio ar sesers irinktj ar i-
rinktj". Romantika meil danai primena pd spaudus smlyje, sako Lyk-
kenas ir Tellegenas. Jei danai matoms, galime susiavti beveik bet ku-
riuo mogumi, iek tiek panaiu mus ir atsiliepianiu ms meil. (V-
lesni tyrimai parod, kad tapai dvyni pasirinkti partneriai taip pat bna
panas [Rushton ir Bons, 2005]).
Kodl artimumas sukelia simpatij? Viena prieastis - buvimas alia; ai-
ku, jog galimybi susipainti su mogumi, lankaniu kit universitet ar gy-
Kai esu toli nuo to, kur venaniu kitame mieste, yra maiau. Taiau svarbu ne vien tai. Daugumai
myliu, myliu t, kuris yra arti." moni j kambario draugai ar greta gyvenantys kaimynai patinka labiau nei
E. Y. Harburg, tie, kurie gyvena per du kambarius nuo j. Vargu ar galime sakyti, kad gy-
Finian's Rainbow, venantys per kelis kambarius nuo ms, auktu emiau ar aukiau yra itin
London: Chappell Music, 1997 tolimi. Be to, gyvenantys arti gali tapti ir prieais, ir draugais. Tad kodl ar-
(Finiano vaivorykt") timumas daniau baigiasi meile nei prieikumu?
Tarpusavio sveikos laukimas
Artimumas ne tik leidia pamatyti panaumus ir parodyti vienas kitam d-
mes. Vien tik laukiant tarpusavio sveikos, simpatija taip pat sustiprja. Joh-
nas Darley ir Ellen Berscheid (1967) tai pastebjo Minesotos universiteto
merginoms pateik dviprasmik informacij apie dvi kitas merginas, su viena
kuri jos tikjosi artimai pabendrauti. Paklaustos, kaip joms patinka ios mer-
ginos, eksperimento dalyvs pirmenyb teikdavo tai, su kuria tikjosi susi-
painti. Kai tikims susidraugauti, simpatija didja (Berscheid ir kiti, 1976).
Net per rinkimus balsavusieji u pralaimint kandidat pradeda pritarti lai-
miniojo kandidato mintims (Gilbert ir kiti, 1998).
is reikinys padeda prisitaikyti. Lkesiais grindiama simpatija - kai
tikims, kad kakas bus mielas ir su juo bus lengva bendrauti - stiprina ti-
kimyb, kad bus kuriami malons santykiai (Klein ir Kunda, 1992; Knight
ir Vallacher, 1981; Miller ir Marks, 1982). Ir ar gerai, kad esame nusiteik
pamgti tuos, kuriuos danai matome? Gyvenime apstu ryi, kuri mes ne-
sirenkame, bet kuriuos nuolat turime palaikyti - su kambario draugais, bro-
liais ir seserimis, seneliais, mokytojais, mokslo draugais, bendradarbiais. Jei
11 s k y r i us . PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 449
ie mons mums patinka, tai, be abejo, santykiai su jais yra geresni, ir m-
s gyvenimas tampa laimingesnis ir produktyvesnis.
Paprasiausia ekspozicija
Artimumas skatina simpatij ne tik dl to, kad sudaro slygas tarpusavio s-
veikai bei simpatijos numatymui, bet ir dl dar vienos prieasties: daugiau
nei 200 eksperiment parod, jog prieingai negu sako sena patarl, paini-
mas neskatina paniekos. Jis veikiau gimdo velnum (Bornstein, 1989, 1999).
Paprasiausia vairi nauj dirgikli - beprasmi skiemen, kinik hie-
roglif, muzikos krini, veid - ekspozicija skatina mones juos palankiau
vertinti. Ar turk kalbos odiai nansoma, saricik ir afivorbu reikia k nors
geresnio arba blogesnio nei odiai iktitaf biwojni ir kadirga! Miigano uni-
versiteto studentai, dalyvav Roberto Zajonco (1968, 1970) eksperimentuo-
se, pirmenyb teik bet kuriam i i odi, jei j matydavo daniau. Juo
daniau jie matydavo beprasm od ar kin hieroglif, juo daniau sakyda-
vo, kad jis reikia kak gera (r. 11.2 pav.). Pastebjau, jog tai puikus pa-
vyzdys, kur galima demonstruoti auditorijoje. Periodikai ekrane trumpam
parodykite tam tikrus beprasmius odius. Semestro pabaigoje studentai iuos
odius" vertins teigiamiau nei kitus beprasmius odius, kuri niekada ne-
buvo mat.
Kitas pavyzdys: kokios js mgstamiausios abcls raids? Skirting
tautybi ir amiaus mons pirmenyb teikia toms raidms, kurios yra j var-
duose, ir toms, kurios j kalboje pasitaiko daniausiai (Hoorens ir kiti, 1990,
11.2 PAVEIKSLAS
Paprasiausia ekspozicija
Student palankiausiai
vertinti kartotiniai stimulai.
altinis: Zajonc, 1968.
paprasiausia ekspozicija
(mere-exposure effect)
Reikinys, kai nauji dirgikliai yra
labiau mgstami arba palankiau
vertinami, jei vertintojui jie
demonstruojami kartotinai.
enklai, primenantys
kin hieroglifus
Vyr veidai
Santykinis reikms
gerumo" vertinimas
Turk kalbos odiai
1 2 3 4 5
Poirio palankumas
1 2 3 4 5
Santykinis reikms
gerumo" vertinimas
I Rodyta danai I Rodyta retai
450 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
atkreipkime dmes
Mums patinka tai, kas susij su mumis
mons mgsta gerai galvoti apie save, daniausiai jie taip ir
daro. Mums bdingas ne tik alikas palankumas sau (r. 2 sky-
ri), bet ir tai, k Brettas Pelhamas, Matthew Mirenbergas ir
Johnas Jonesas (2002) vadina implicitiniu (neireiktuoju) egoiz-
mu: mgstame tai, kas susij su mumis.
Tai gali bti vardo raids, taip pat mons, vietovs ir daiktai,
kuriuos pasmonje siejame su savimi (Jons ir kiti, 2002; Koole
ir kiti, 2001). Jei nepastamo mogaus veide pastebime pana-
ius savo bruous, tas veidas mums labiau patinka (DeBrui-
ne, 2004). Taip pat mus labiau traukia mons, kuri atsitiktinai
parinktas kodas panaus ms gimimo dat Labai tiktina,
kad sutuoktiniu pasirinksime mog, kurio vardas ar pavard
(bent pati pirmoji raid) panas ms (Jons ir kiti, 2004).
Atrodo, jog itokie prioritetai subtiliai veikia svarbius spren-
dimus, tarp j gyvenamosios vietos bei karjeros pasirinkim
rao Pelhamas ir jo kolegos. Filadelfijoje, kuri yra didesn u
Deksonvil, yra 2,2 kart daugiau vyr vardu Dekas. Taiau
ia yra 10,4 kart daugiau vyr vardu Filipas. Panaiai Virdini-
ja By mieste yra neproporcingai daug moter vardu Virdinija.
Ar tai tik miesto pavadinimo taka vaiko vard renkantiems
tvams? Ar, tarkim, Dordijos valstijoje vaikams daniau sutei-
kiamas Dordo arba Dordijos vardas? Galbt, taiau tai nepa-
aikina, kodl valstijoje yra gana daug moni, kuri pavard su-
tampa su valstijos pavadinimu. Pavyzdiui, Kalifornijoje yra ne-
proporcingai daug moni kuri pavard prasideda skiemenimis
Kali" (pavyzdiui, Kalifano). Panaiai ir didiuosiuose Kanados
miestuose yra daugiau nei bt galima tiktis moni, kuri pa-
vards sutampa su miest pavadinimais. Toronte akivaizdiai daug
moni, kuri pavards prasideda skiemeniu tor".
Be to, moterys, vardu Dordija, neproporcingai danai per-
sikelia Dordijos valstij o Virdinijos - Virdinijos valstij
Toks judjimas leidia paaikinti, kodl Sent Luiso mieste 49
procentais (alies mastu) daugiau vyr vardu Luisas, ir kodl
moni kuri vardai yra Hill (kalva), Park (parkas), Lake (ee-
ras) ar Rock (uola) neproporcingai daug miestuose, kuri pa-
vadinim dalis yra ie odiai (pavyzdiui, Park Siio mieste).
monms patinka vietovs, kuri pavadinimai skamba pana-
iai kaip j vardai", - daro ivad Pelhamas, Mirenbergas ir Jo-
nesas.
Dar keisiau - ir a ia nieko neperdedu - yra tai, kad mo-
ns netgi renkasi profesij kurios pavadinimas panaus j var-
d Vyr vardai Deris, Denisas ir Valteris Jungtinse Valstijose
yra vienodai populiars (kiekvienas i vard atskirai pamus
suteiktas 0,42 procentui vis JAV vyr). Taiau tarp Amerikos
stomatolog daugiau Denis (fonetinis sskambis: stomatolo-
gas angl. dentist) nei Deri ar Valteli Taip pat ir moter sto-
matologi Deniz yra 2,5 karto daugiau nei toki pat populiari
JAV vard Beverly ar Tem. Vyr vardai Dordas (George) ar
Defris (Geoffrey) labai dani tarp ems moksl (geolog ge-
ofizik ir geochemik) atstov. O per 2000 met JAV prezidento
rinkim kompanij mons, kuri pavards prasideda raidmis
B" ir G", daniau paremdavo atitinkamai Busharba Gore.
Skaitydamas apie implicitiniu egoizmu grindiamus priori-
tetus stabteljau ir susimsiau: ar dl to man labai patiko ke-
lion Fort Myers? Kodl a raiau apie nuotaikas, iniasklai-
dir santuok (mood, media, mariage)? Kodl dirbau su profe-
soriumi Murdochu?
1993; Kitayama ir Karasawa, 1997; Nuttin, 1987). Pranczai studentai di-
dij raid W", reiausiai sutinkam prancz kalboje, vertino kaip ne-
mgstamiausi. Japonams studentams ne tik labiau patinka j varduose esan-
ios raids, bet ir j gimimo datas atitinkantys skaiiai. is vardo raidi
efektas" reikia kur kas daugiau nei dan kartojimsi (r. Atkreipkime d-
mes. Mums patinka tai, kas susij su mumis").
Paprasiausia ekspozicija prietarauja sveiko proto diktuojamai progno-
zei, kad danai girdima muzika ar danai ragaujami valgiai sukels nuobo-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 451
dul, sumas domjimasis jais (Kahneman ir Snell, 1992). Nebent jei kar-
tojama be pertraukos. (Net geriausia daina vargina, jei ji girdima per da-
nai", - sako korjiei patarl.) O saikingai kartojamas dalykas paprastai la-
biau pamgstamas. Kai 1889 metais buvo baigtas statyti Eifelio boktas, pa-
ryieiai i jo aipsi kaip i groteskiko" (Harrison, 1977). iandien jis yra
mgstamas Paryiaus simbolis. 1913 metais Stravinskio sukurtas ventasis
pavasaris" buvo kritik ir publikos supeiktas. iandien is krinys - visame
pasaulyje pripainta klasika.
Ar Paryiaus Luvro muziejaus lankytojai i ties dievina Mon Liz",
ar jie tiesiog mgaujasi matydami pastam veid? Galimas daiktas, ir vie-
na, ir kita: atpainti Mon Liz reikia j pamgti. Eddie Harmon-Jonesas ir
Johnas Allenas (2001) tyr reikin eksperimentais. Rodant moters veid
irinioj o skruost raumenys (ypsena) bdavo aktyvesni tada, jei tas vei-
das bdavo parodomas ne pirm kart. Paprasiausia ekspozicija sukelia ma-
lonius pojius.
Zajoncas ir jo bendradarbiai Williamas Kunst-Wilsonas bei Richardas Mo-
relandas ra, jog net demonstravimas stebtojui neinant suadina simpati-
j (Kunst-Wilson ir Zajonc, 1980; Moreland ir Zajonc, 1977; Wilson, 1979).
Ties pasakius, ekspozicijos poveikis netgi stipresnis tada, kai mogus nei-
no, kad yra jos veikiamas (Bornstein ir D'Agostino, 1992). Vieno eksperi-
mento metu students viena ausimi klaussi prozos itraukos rao. Jos tur-
jo garsiai kartoti odius, lyginti juos su paraytu tekstu ir iekoti klaid.
Tuo tarpu per kit ausin jos girdjo trumpas negirdtas melodijas. io eks-
perimento metu students privaljo sutelkti dmes odin informacij ir
nekreipti dmesio muzik. Vliau, kartu su anksiau negrotomis pakarto-
jus girdtas melodijas, jos i melodij neatpaino. Taiau vis tiek joms la-
biausiai patiko tos melodijos, kurias jau buvo girdjusios.
Atkreipkite dmes, kad iuose eksperimentuose apie tai, k mons ma-
t ar girdjo daugiau uuomin suteik momentiniai pojiai, o ne smo-
ningi dirgikli vertinimai. Tikriausiai ir js galite i karto prisiminti, kaip
kakas intuityviai patiko ar nepatiko, bet smoningai negalite paaikinti, ko-
dl. Zajoncas (1980) tvirtina, kad emocijos danai bna greitesns u mint.
Gana netikt Zajonco teigin, kad emocijos yra pusiau nepriklausomos nuo
mstymo (emocija pasireikia anksiau nei suvokimas"), neseniai patvirti-
no smegen tyrimai. Emocijas ir suvokim valdo skirtingos smegen sritys.
Jei paeisime bedions migdol (emocijas reguliuojani smegen srit),
jos emocin reakcija bus sutrikusi, taiau paintins funkcijos nepaeistos.
Jei paeisime hipokamp (atmint valdani smegen srit), bedions sme-
gen paintin funkcija sutriks, taiau emocin reakcija liks nepaeista (Zo-
la-Morgan ir kiti, 1991).
Ekspozicijos reikm prisitaikant yra milinika", pastebi Zajoncas
(1998). Tai uprogramuotas" reikinys, lemiantis patrauklum bei prisirii-
m. Jis padjo ms protviams skirstyti mones pastamus bei nekelian-
452 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
ius grsms ir potencialiai pavojingus. Nuo paprasiausios ekspozicijos pri-
klauso, kaip vertiname kitus mones: mums patinka tie, kuriuos pastame
(Swap, 1977). Yra ir prieinga io reikinio forma: mons, kurie mums pa-
tinka (pavyzdiui, besiypsantys nepastamieji) atrodo labiau pastami (Gar-
cia-Marques ir kiti, 2004).
Neigiama io reikinio pus, kaip jau pastebjome 9 skyriuje, tokia: su-
sidr su nepastamais dalykais daroms atsargs. Gal todl bendraudami
su kitokiais nei patys esame, danai jauiame primityv, nesmoning i-
ankstin nusistatym. Nuogstavimas ar iankstinis neigiamas nusistatymas
ne visada yra stereotipik sitikinim iraika; kartais ie sitikinimai atsi-
randa vliau kaip intuityvi jausm pateisinimas.
Mes netgi patys sau labiau patinkame tada, kai atrodome taip, kaip esa-
me prat save matyti. aismingo eksperimento metu Theodore Mita, Mars-
hallas Dermeris ir Jeffrey Knightas (1977) nufotografavo Viskonsino uni-
versiteto Milvokio filialo studentes ir vliau kiekvienai j parod tikrj fo-
tografij ir jos veidrodin atvaizd. Paklaustos, kuris atvaizdas labiau patin-
ka, dauguma studeni pirmenyb skyr veidrodiniam atvaizdui - tam, kur
pratusios matyti. (Todl nenuostabu, kad savo nuotraukas visada laikome
nevykusiomis".) Kai tas paias dvi nuotraukas parod artimoms draugms
studentms, joms labiau patikdavo tikroji nuotrauka - atvaizdas, kuryas buvo
pratusios matyti.
iuo reikiniu naudojasi politikai ir reklamos specialistai. Kai mons ne-
jauia ypatingo palankumo prekei ar politikui, vien nuolat j rodant galima
daugiau parduoti arba surinkti daugiau bals (McCullough ir Ostrom, 1974;
Winter, 1973). Be paliovos rodant t pai reklam, pirkjai danai nesusi-
mstydami, nesmoningai perka reklamuot prek. Jei kandidatai nelabai i-
nomi, daniausiai nugali tas, kuris daugiausiai matomas iniasklaidoje (Patter-
son, 1980; Schaffner ir kiti, 1981). Paprasiausios ekspozicijos poveik ima-
nantys politikos strategai login argumentavim pakeit trumpais reklaminiais
kiais, kurie kala smegenis kandidato pavard ir trump praneim.
Paprasiausia ekspozicija. Jeigu Vokietijos kancler Angel Merkei panai daugum
ms, jai turt labiau patikti ne jos tikrasis atvaizdas (deinje), o gerai pastamas
veidrodinis atvaizdas (kairje), kur j i kasryt valydamasi dantis mato veidrodyje.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 453
Vis gerbiamas Vaingtono valstijos Aukiausiojo teismo pirmininkas
Keithas Callow suprato tai 1990 metais, kai pralaimjo savo oponentui Char-
lesui Johnsonui. Johnsonas, neinomas advokatas, kuris dalyvaudavo nedi-
delse kriminalinse bei skyryb bylose, savo kandidatr ikl remdama-
sis principu, kad teisjui privalomi ibandymai". N vienas i j nevykd
tikros rinkimins kampanijos, o iniasklaida ias rungtynes dl Aukiau-
siojo teismo pirmininko posto nekreip dmesio. Rinkim dien abiej kan-
didat pavards buvo atspausdintos paprasiausiai viena alia kitos, be jo-
kios papildomos informacijos. Ir tai koks buvo rezultatas: Johnsonas nuga-
ljo surinkdamas 53 procentus bals, o Callow surinko tik 47 procentus. Rin-
kiminje apylinkje Johnson yra kur kas daugiau nei Callow", - vliau
aikino apstulbusiai teisinink bendruomenei pralaimjs teisjas. I ties,
didiausias valstijos laikratis telefon knygoje suskaiiavo 27 Charlesus
Johnsonus. Taip pat buvo vienas vietinis teisjas vardu Charlesas Johnso-
nas. O gretimo miesto kabelins televizijos, transliuojamos visoje valstijoje,
diktorius irgi buvo vardu Charlesas Johnsonas. Priversti rinktis i dviej ne-
inom pavardi, dauguma rinkj pasirinko patogi, pastam Charleso
Johnsono pavard.
Fizinis patrauklumas
k kreipiate (ar kreipte) dmes per pasimatym? nuoirdum? Gro? Cha- Vertinti turtume pagal prot,
rakter? Humoro jausm? Ikalb? Rafinuot, proting moni nedomina tokios o ne pagal ivaizd."
iorins savybs, kaip ivaizda; jie ino, kad grois - tik ior", ir kad apie Ezopas, Pasakios
knyg negalima sprsti pagal virel". Jie bent jau ino, kad itaip turt galvo-
ti. Ciceronas yra patars: Nepasiduok regimybei".
sitikinimas, kad ivaizda nra svarbi, gali bti dar vienas pavyzdys, kaip
stengiams paneigti jos darom poveik. Galime rasti itisas snis moksli-
ni tekst, rodani, jog ivaizda yra svarbi. io poveikio nuoseklumas ir
skvarbumas kelia nerim. Grai ivaizda - didelis turtas.
Patrauklumas ir pasimatymai
Patinka jums ar ne, taiau remiantis jaunos moters patrauklumu galima ga-
na tiksliai spti, kaip danai ji eina pasimatymus. Jauno vyro patrauklu-
mas tokio tikslumo neduos (Berscheid ir kiti, 1971; Krebs ir Adinolfi, 1975;
Reis ir kiti, 1980, 1982; Walster ir kiti, 1966). Be to, moterys daniau nei
vyrai sako, kad veriau jau negraus ir iltas nei patrauklus ir altas mogus
(Fletcher ir kiti, 2004). Ar tai reikia, kad moterims geriau sekasi klausyti
Cicerono patarimo? Filosofas Bertrandas Russellas (1930, p. 139) man, jog
ne: Apskritai moterys linkusios pamilti vyr u jo charakter, o vyrai pa-
milsta moter u jos ivaizd". O gal tai tik atspindi fakt, jog vyrai daniau
pirmieji umezga paint? Jei moterys turt pirmosios parodyti dmes, ar
ivaizda joms tapt tokia pat svarbi kaip ir vyrams?
Asmeninis grois yra
[taigesn rekomendacija
nei geriausias rekomendacinis
laikas."
Aristotelis,
Diogenes Laertius
454 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
11.3 PAVEIKSLAS
Kas patraukliausia moterims
ir kas - vyrams
altinis: tel evi zi j os kanal as
Fox News, usi regi st ravusi
ri nkj nuomons di nami kos
apkl ausa, 1999.
Respondent s mot erys Respondent ai vyrai
Kad patikrint, ar tikrai vyrams didesn tak daro ivaizda, mokslinin-
kai studentams ir studentms pateik informacij apie prieingos lyties at-
stov kartu su to asmens nuotrauka. Arba leisdavo jiems trumpai susipainti
ir vliau kiekvieno j paklausdavo, ar nenort artimai draugauti su nauju
pastamuoju ar pastamja. iuose eksperimentuose vyrai i ties labiau
vertino fizin moter patrauklum. Tas pat buvo pastebta ir visuomens nuo-
mons tyrim metu (r. 11.3 pav.) (Feingold, 1990, 1991; Sprecher ir kiti,
1994). Galbt tai nujausdamos moterys labiau rpinasi savo ivaizda ir su-
daro beveik 90 procent kosmetins chirurgijos pacient (ASAPS, 2005). Ta-
iau moterys taip pat kreipia dmes vyro ivaizd.
Vieno tyrimo metu Elaine Hatfield ir jos bendradarbiai (1966) suporavo
752 Minesotos universiteto pirmakursius kompiuteriniam Susipainimo sa-
vaits" vakarui. Mokslininks kiekvienam studentui pateik asmenybs bei
gabum testus, taiau poras parinko atsitiktinai. oki vakar poros dvi su
puse valandos oko ir kalbjosi, paskui padar trump pertraukl, kad ver-
tint partnerius. Ar asmenybs bei gabum testai leido teisingai prognozuo-
ti traukos poveik? Ar eksperimento dalyviams labiau patiko pasiymintys
aukta saviverte, emu nerimo lygiu, ar tie, kurie skyrsi nuo j pagal po-
linkio bendrauti rodikl? Mokslininkai ianalizavo ilg galimybi sra. Ir
pastebjo, kad svarbus buvo tik vienas dalykas: fizinis patrauklumas (moks-
lininkai j vertino prie tyrim). Juo patrauklesn buvo mergina, juo labiau
ji patiko vaikinui, ir juo labiau jis jai norjo vl paskirti pasimatym. Grois
teikia malonumo.
Nuo ivaizdos priklauso netgi rinkim rezultatai. Tai parod Alexanderio
Todorovo (2005) ir jo koleg atliktas tyrimas. Prinstono universiteto studen-
tams jie parod dviej i 95 kandidat Jungtini Valstij Senat nuotraukas
(pav. 11.4) ir dviej i 600 kandidat Atstov Rmus 2000 metais nuotrau-
kas. Sprsdami tik pagal ivaizd (tinkamesnis pasirod kompetentingiau atro-
ds, o ne velnaus kdikiko veido kandidatas), studentai atspjo 72 procentus
laimjusij rinkimuose Senat ir 67 procentus - Atstov Rmus.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 455
11.4 PAVEIKSLAS
Kuris i i dviej kandidat
[ Jungtini Valstij Senat
atrodo kompetentingesnis?
Sprsdami tik pagal ivaizd,
mons 7 i 10 kart atsp-
jo, kuris kandi datas Senat
ar Atstov Rmus nugaljo
rinkimuose (i Todorov ir kiti,
2005) . ( 2004 metais rinkjai
Vi skonsi no valstijos Senat
irinko Russel l Feingold,
nuotrauka kai rj e. )
Suderinamumas
Ne kiekvienas sukuria eim su priblokianiai patrauklia ar patraukliu. Tad
kaip mons sueina por? Sprendiant i Bernardo Mursteino (1986) ir ki-
t mokslinink tyrim, por renkams madaug tokio pat patrauklumo part-
ner kaip ir patys esame. Keli tyrim metu buvo pastebta, kad sutuokti-
ni, simyljli ir netgi student draugij nariai yra labai panas (Fein-
gold, 1988). mons link pasirinkti draugus ir ypa sutuoktinius, kurie gerai
dera" ne tik pagal intelekt, bet ir pagal patrauklum.
Eksperimentai patvirtina suderinamumo apibrim. Rinkdamiesi ir
inodami, kad kitas mogus irgi laisvai renkasi, ar itarti taip", ar ne", mo-
ns danai kreipiasi madaug tokius pat (ar net maiau) patrauklius, kaip
jie patys (Berscheid ir kiti, 1971; Huston, 1973; Stroebe ir kiti, 1971). Jie
ieko patraukliai atrodanio partnerio, taiau atsivelgia ir savo paties pa-
trauklum. Fizinis atitikimas taip pat gali bti ger santyki laidas, pasteb-
jo Gregory White (1980), tirdamas Kalifornijos universiteto Los Andelo fi-
lialo poras. Tie, kurie buvo panaiausi pagal fizin patrauklum, po devyni
mnesi daniausiai vienas kit giliai pamildavo.
Galbt ie moksliniai tyrimai galt paskatinti pagalvoti apie laimingus su-
tuoktinius, kurie nra vienodai patraukls. Maiau patrauklus asmuo turi kit
kompensuojani savybi. Kiekvienas partneris socialin rink atnea lygia-
vert turt, ir tai lemia atitikim. Paini skelbimai byloja apie tokius mai-
nus (Cicerello ir Sheehan, 1995; Koestner ir Wheeler, 1988; Rajecki ir kiti,
1991). Vyrai daniausiai silo turt ar socialin padt ir ieko jaunysts bei
patrauklumo; moterys elgiasi prieingai: Patraukli, protinga, liekna 26 met
moteris ieko malonaus, turinio profesij vyro". Savo pajamas bei isilavi-
nim nurodantys vyrai ir savo jaunyst bei ivaizd nurodanios moterys su-
laukia daugiausiai atsiliepim (Baize ir Schroeder, 1995). Verting savybi
suderinamumas leidia paaikinti, kodl jaunos graios moterys danai ite-
ka u vyresni, auktesns socialins padties vyr (Elder, 1969; Kanazawa
ir Kovar, 2004).
Jei norite susituokti
imintingai, tuokits
su sau lygiu."
Ovidijus,
43 m. pr. Kr.-17 m. e. m.
suderinamumas
(matching phenomenon)
Tendencija pasirinkti partneriais
tuos, kurie gerai dera" pagal
patrauklum bei kitas savybes.
Meil danai yra ne kas kita
kaip mainai tarp moni, kurie
gauna tai, ko gali tiktis
atsivelgdami savo vert
asmenybi rinkoje."
Erich Fromm,
The Same Society, 1955
(Ta pati visuomen")
456 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
fizinio patrauklumo stereotipas
(physical-attractiveness
stereotype)
Nuomon, kad fizikai
patraukls mons taip pat turi
ir kit socialiai pageidautin
savybi: kas yra graus,
tas yra geras.
Fizinio patrauklumo stereotipas
Ar patrauklumo prieastis - tik viliojanti ivaizda? Atrodo, kad ne, pastebi
Vicky Houston ir Ray Bullas (1994). Jie papra grimuotojos j asistentei
sukurti ant veido ryk rand, kraujosrv ar gimt dm. Vliau asistent
vaiuodavo Glazgovo priemiestiniu traukiniu. Kai jos veidas bdavo bjau-
riai sudarkytas, tiek vyrai, tiek moterys vengdavo ssti alia. Be to, kaip su-
augusieji aliki patraukli suaugusij atvilgiu, taip ir vaikai aliki pa-
traukliems vaikams (Dion, 1973; Dion ir Berscheid, 1974; Langlois ir kiti,
2000). Sprendiant pagal tai, kaip ilgai jie k nors spokso, netgi 3 mnesi
kdikiams, kuriems serialai dar nra iplov smegen", labiau patinka pa-
traukls veidai (Langlois ir kiti, 1987).
Suaugusieji panaiai tendencingai vertina vaikus. Margaret Clifford ir Elai-
ne Hatfield (Clifford ir Walster, 1973) Misrio valstijos penktok mokyto-
jams pateik vienod informacij apie berniuk arba mergait, taiau vie-
niems pridjo patrauklaus, o kitiems nepatrauklaus vaiko nuotrauk. Moky-
tojai vertino, kad patrauklus vaikas yra intelektualesnis ir jam geriau sekasi
mokykloje. sivaizduokite, jog aidim aiktelje turite sudrausminti neklusn
vaik. Ar js, kaip ir moterys, kurias tyr Karen Dion (1972), nepatrauk-
liam vaikui parodysite maiau ilumos bei takto? Lidna, bet dauguma m-
s esame veikiami Barto Simpsono efekto" - manome, kad negras vai-
kai yra maiau gabs ir socials nei j patraukls bendraamiai.
Dar daugiau - manome, kad gras mons turi tam tikr pageidautin
savybi. Jei kit skirtum nra, graius mones laikome laimingesniais, pa-
trauklesniais, komunikabilesniais, intelektualesniais ir manome, kad jiems la-
biau sekasi, taiau negalvojame, kad jie yra siningesni ar labiau rpinasi
kitais (Eagly ir kiti, 1991; Feingold, 1992b; Jackson ir kiti, 1995).
Remdamiesi iais duomenimis galime apibrti fizinio patrauklumo ste-
reotip: gera tai, kas grau. Vaikai stereotip perpranta gana anksti. Da-
nai jie toki ivad padaro klausydamiesi suaugusij sekam pasak. Snie-
guol ir Pelen yra graios, todl ir mielos. Ragana ir Pelens sesers - bjau-
rios, todl ir blogos. Jei nori bti mylimas eimoje, grois nepakenks", -
teigia viena atuonmet mergait. Arba, kaip pasak kita vaik darelio auk-
ltin, paklausta, k reikia bti graiai: Tai tarsi bti princese. Visi tave
myli" (Dion, 1979). Prisiminkime visuotin avjimsi princese Diana ir kri-
tik, skirt antrajai princo Charleso monai Camillai Parker-Bowles.
Jei fizinis patrauklumas toks svarbus, pakeitus moni ivaizd visam lai-
kui turt pasikeisti ir aplinkini reakcija j uos. Taiau ar etika keisti mo-
gaus ivaizd? itokias manipuliacijas plastins chirurgijos specialistai ir or-
todontai kasmet atlieka milijonams moni. Kai nepatenkintiems savimi mo-
nms itiesinami ir ibalinami dantys, persodinami arba nudaomi plaukai,
ilyginamos veido raukls, nusiurbiami riebalai ir padidinamos, pakeliamos
arba sumainamos krtys, jie diaugiasi rezultatais, nors kai kurie nepaten-
kinti pacientai pageidauja operacijas kartoti (Honigman ir kiti, 2004).
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 457
Netgi doryb puikiame kne
yra puikesn."
Vergilijus, Eneida
Pirmasis spdis. Nors patrauklumas yra svarbus, tai nereikia, jog fizin
ivaizda visada nustelbia kitas savybes. Yra moni, kurie kitus vertina pa-
gal ivaizd (Livingston, 2001). Be to, nuo patrauklumo tikriausiai labiau-
siai priklauso pirmasis spdis, kuris darosi vis svarbesnis, nes visuomen
tampa vis judresn, vis labiau urbanizuota, o kontaktai su monmis trunka
vis trumpiau (Berscheid, 1981).
Nors interviu vedjai gali nesutikti, patrauklumas ir tvarkingumas daro
tak pirmajam spdiui per darbo interviu (Cash ir Janda, 1984; Mack ir
Rainey, 1990; Marvelle ir Green, 1980). Tai leidia paaikinti, kodl patrauk-
ls mons gauna prestiikesn darb ir daugiau udirba (Engemann ir Ow-
yang, 2003; Persico ir kiti, 2004). Patricia Roszell su bendradarbiais (1990)
atliko nacionalins kanadiei imties tyrim, kuriame interviu vedjai verti-
no kiekvieno dalyvio patrauklum balais nuo 1 (negraus) iki 5 (stulbina-
mai patrauklus). Jos nustat, kad kiekvienas papildomas patrauklumo balas
mogui vidutinikai per metus udirbdavo" 1988 dolerius. Irene Hanson Frie-
ze ir jos kolegs (1991) tok pat tyrim atliko su 737 verslo administravimo
magistrais, vertinusios juos pagal nuotraukas nuo 1 iki 5 bal. Kiekvienas
papildomas patrauklumo balas vyrams per metus papildomai udirbdavo"
2600 doleri, o moterims - 2150 doleri.
Pirmojo spdio susidarymo greitis ir jo taka mstymui paaikina, ko-
dl taip aktualizuojamas grois. Stebjs veid 0,013 sekunds dal (perne-
lyg trump laik k nors irti), mogus jau gali sprsti apie jo patrauklu-
m (Olson ir Marshuetz, 2005). Skirstant odius gerus ir blogus, patrauk-
lus veidas padeda greiiau surasti gerus odius. Grois suvokiamas greitai
ir paskatina teigiam mstym.
Ar teisingas stereotipas graus yra geras"? Ar gras mons i ties tu-
ri ir kit pageidautin savybi? Tokios nuomons imtmeius laiksi labai
profesionaliais save laik mokslininkai. Jie stengsi nustatyti tam tikrus fi-
zinius bruous (neramus vilgsnis, nusklembtas smakras) padsianius prog-
nozuoti nusikalstam elges. O gal Levas Tolstojus buvo teisus raydamas,
kad kyla keista iliuzija ..., jog grois yra gris"? is stereotipas turi iek
tiek tiesos. Patraukls vaikai ir jaunuoliai yra iek tiek labiau atsipalaidav,
atviresni ir socialiai nulifuoti" (Feingold, 1992b; Langlois ir kiti, 2000).
Williamas Goldmanas ir Philipas Lewisas (1977) tai pademonstravo, papra
60 Dordijos universiteto vaikin paskambinti trims studentms ir penket
minui pakalbti su kiekviena i j. Vliau vaikinai ir merginos patrauk-
Siekdamas itirti itoki pokyi poveik, Michaelas Kalickas (1977) Har-
vardo universiteto student papra vertinti atuonias moteris pagal nuotrau-
kas i profilio, darytas prie plastin operacij ir po jos. Studentai man, kad
po plastins operacijos moterys atrod ne tik graesns, bet ir malonesns,
jautresns, patrauklesns, dmesingesns, labiau mgstamos aplinkini ir 1.1.
458 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
k slepia moksliniai tyrimai
Ellen Berscheid apie patrauklum
Puikiai prisimenu t popiet, kai pradjau suprasti toli siekian- dar supratome, kad pataikme it pirtu ak: patraukls vaikai
ias fizinio patrauklumo pasekmes. Doktorant Karen Dion (da- buvo ir populiars. Ties pasakius, poveikis buvo kur kas galin-
bar Toronto universiteto profesor) suinojo, kad kai kurie m- gesnis nei manme, o jo pasekmes
s Vaiko raidos instituto mokslininkai surinko ikimokyklinuk po- tyrintojai vis dar aikinasi,
puliarumo vertinimus ir nufotografavo kiekvien vaik. Nors mo-
kytojos ir aukltojos mus tikinjo, kad visi vaikai gras" ir kad
negali bti jokio diskriminavimo pagal fizin patrauklum Dion
keliems monms pasil vertinti kiekvieno vaiko ivaizd ir Ellen Berscheid
po to iuos vertinimus mginome lyginti su populiarumu. Tai pa- Minesotos universitetas
i
1
r m
i
liausius nematomus panekovus vertino kaip turinius iek tiek geresnius
bendravimo gdius ir simpatingesnius. Fizikai patraukls mons taip pat
danai bna populiaresni, labiau link bendrauti ir iskirtinesni: vyrai tradi-
cikai vyrikesni, o moterys - moterikesns (Langlois ir kiti, 1996).
ie nedideli skirtumai tarp patraukli ir nepatraukli moni tikriausiai
susij su isipildaniomis pranaystmis. Patraukls mons labiau vertina-
mi, j uos palankiau irima, todl daugelis j isiugdo didesn pasitikjim
savimi. (Prisiminkite 2 skyriuje aprayt eksperiment, kai su vyrais telefo-
nu iliau bendraudavo tos moterys, kurias kalbantis vyras sivaizduodavo
esant patrauklias.) Remiantis ia analize, mokjimas bendrauti priklauso ne
nuo ivaizdos, o nuo kit moni elgesio su jumis ir nuo js poirio save -
ar priimate save tok, koks esate, ar patinkate sau ir ar patogiai jauiats.
K reikia - patrauklus?
Patrauklum apibdinau taip, tarsi jis bt objektyvus matas, kaip, pavyz-
diui, gis. Grietai kalbant, patrauklumas yra tai, kas grau visiems, visur
ir visada. Suprantama, jog groio samprata keiiasi. Groio standartus, pa-
gal kuriuos renkama Mis Visata, vargu ar galima taikyti planetos mastu. vai-
ri taut mons vairiais laikais nordami atitikti tuometinius groio stan-
dartus, prasidurdavo ausis, pasiilgindavo kaklus, nusidaydavo plaukus ar
od, persivalgydavo, kad bt apkns, badaudavo, kad suplont, sispraus-
davo odinius drabuius, kad krtys atrodyt maesns, arba naudodavo si-
likon bei liemenles su dklais, kad jos atrodyt didesns. Neturtingose
kultrose skurdiai gyvenantiems ir alkaniems monms putlus knas atrodo
patrauklus. Turtingose kultrose pasiturintiems monms grois labiau sie-
jasi su lieknumu (Nelson ir Morrison, 2005). Nepaisant vis i skirtum,
ilieka tvirtas tiek kultrinis, tiek tarpkultrinis sutarimas, kas patrauklu, ir
kas ne", - pastebi Judith Langlois ir jos bendradarbiai (2000).
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 459
Groio standartai skiriasi
skirtingose kultrose. Taiau
kai kurie mons atrodo
patraukls beveik visame
pasaulyje.
11.5 PAVEIKSLAS
Kas pasulyje aviausia?
Kasmet i ni ai Mis Vokietija"
ri nki mai silo at sakym,
par emt vi enos al i es
duomeni mi s. Regensburgo
uni versi teto st udent grup
kartu su vi enu Vokietijos
tel evi zi j os kanal u pasi l
rinktis. Chri stofas Braunas
ir j o bendradarbi ai (Gruendl ,
2005) 2002 met ai s nufotog-
rafavo 22 Mis Vokietija"
konkurso finalistes be grimo
ir ukuosenos. Tada
kompi uteri u i vis j
sukomponavo vi rtual i j
Mis Vokietija". Prekybos
cent re monms patei kus
vi s fi nal i si ir virtualiosios
Mis Vokietija" nuotraukas,
j i e patraukl i ausi a irinko
vi rtual i j pret endent .
Tikroji Mis Vokietija"
tikriausiai nusi vyl suinoju-
si, kad visi gr aesne irinko
j os vi rtual i j konkurent,
bet ji gali nusi rami nti -
ios mergi nos ni ekas
ni ekada nesuti ks.
Ironika, bet kad btum i ties patrauklus, turi atitikti vidurk (Rhodes,
2006). Judith Langlois ir Lorri Roggman (1990, 1994) i Teksaso universi-
teto, Anthony Little ir Davidas Perrettas (2002), dirb kartu su Ianu Penton-
Voaku i v. Andriaus universiteto, daugyb nuotrauk perved skaitme-
nin sistem ir sukr kompiuterin apibendrint" portret. Beveik visais
atvejais itaip perkurti veidai monms atrod patrauklesni nei tikrieji (11.5
pav.). Be to, tai rodo, kad patraukls veidai suvokiami kaip tarpusavyje pa-
naesni negu nepatraukls (Potter ir kiti, 2006).
Kompiuteriu sukurti vidurk atitinkantys veidai daniausiai bna idealiai
simetriki - dar viena itin patraukli (ir vaising) moni savyb (Gangestad
ir Thornhill, 1997; Mealey ir kiti, 1999; Shackelford ir Larsen, 1997). Moks-
lininkai, vadovaujami Gillian Rhodes (1999, 2006) ir Iano Penton-Voako
460 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
(2001), pademonstravo, kad sujungus bet kuri veido pus suj os veidrodi-
niu atvaizdu ir itaip suformavus idealiai simetrik nauj veido versij, i-
vaizda truput pagerja. I keli toki simetrik veid sukuriamas netgi dar
graesnis veidas.
Evoliucija ir patrauklumas. Tie psichologai, kurie laikosi evoliucinio poi-
rio, i patraukliam partneriui teikiam pirmenyb aikina reproduktyvumo
strategija (r. 5 skyri). Jie daro prielaid, kad grois reikia biologikai svarbi
informacij: sveikat, jaunyst ir vaisingum. Laikui bgant vyrai, kuriems
labiau patiko vaisingo amiaus moterys, reproduktyvumu pranoko tuos, kurie
turjo intymi ryi su dar nesubrendusiomis arba tomis, kurioms jau prasi-
djo menopauz. ie psichologai taip pat daro prielaid, jog evoliucija lemia,
kad moterys palankiau vertina tas vyr savybes, kurios byloja apie atsakin-
gum ir gebjim ilaikyti eim. Tai, kaip mano Davidas Bussas (1989), pa-
aikina, kodl apklausus 37 tautose - nuo Australijos iki Zambijos - vyrus
paaikjo, kad jiems labiau patinka vaisingum pabrianios moters savy-
bs. Be to, tai paaikina, kodl fizikai patrauklios moterys linkusios tuoktis
su aukt socialin padt uimaniais vyrais ir kodl vyrai taip rytingai var-
osi demonstruodami savo lov bei turtus. Rinkdamiesi potencialius partne-
Valdia - geriausias rius, rao Normanas Li ir jo bendradarbiai (2002), vyrai ieko bent minima-
afrodiziakas." laus fizinio patrauklumo, moterys - socialins padties bei itekli, o gerum
Henry Kissinger, 1971 bei iprusim palankiai vertina ir vieni, ir kiti.
Evoliucins psichologijos specialistai taip pat ityr, kaip vyrai ir mote-
rys reaguoja kitus bruous, siejamus su vaisingumu. Sprendiant i efek-
ting manekeni bei groio konkurs nugaltoj, vyrus visada labiausiai trau-
kia moterys, kuri liemuo 30 procent siauresnis nei klubai - itokie mat-
menys labiausiai siejasi su vaisingumu (Singh, 1993, 1995; Singh ir Young,
1995; Streeter ir McBurney, 2003). Moters vaisingum mainantys fakto-
riai - bloga mityba, ntumas, menopauz - taip pat keiia jos figr.
Sprsdamos apie vyrus kaip potencialius partnerius, moterys taip pat tei-
kia pirmenyb tam tikram liemens ir klub apimties santykiui, bylojaniam
apie sveikat ir energij, o ovuliacijos dienomis akivaizdiai rodo palanku-
m ryki vyrik bruo turintiems vyrams (Gangestad ir kiti, 2003; Mac-
rae ir kiti, 2002). Tai pagrsta evoliucikai, pastebi Jaredas Diamondas (1996):
raumeningas grauolis greiiau nei prakaulus vyrukas pajgdavo rasti mais-
to, pastatyti nam ir nugalti varovus. Taiau iuolaikins moterys pirme-
nyb teikia dideles pajamas gaunantiems vyrams (Singh, 1995).
Tad visose alyse groio industrija yra didelis verslas ir jis vis pleiasi.
Vis daugiau azijiei, brit, vokiei ir amerikiei darosi plastines opera-
cijas (Wall, 2002). Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose 2004 metais buvo at-
likta 11,9 milijono toki procedr kaip riebal nusiurbimas, krt padidi-
nimas ir botulino injekcijos (ASAPS, 2005). Beverli Hilse dabar plastins
chirurgijos specialist yra dvigubai daugiau nei pediatr (People, 2003). Tur-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 461
tingi mons susitvarko skilusius ar patamsjusius dantis. Vis daugiau moni
alina raukles bei kno padribas.
Evoliucins psichologijos specialistai teigia, kad mes vadovaujams pir-
miniais impulsais. Patrauklumas ir dauginimasis, kaip valgymas ar kvpavi-
mas, yra per daug svarbs, kad paliktume juos kultrini ugaid valiai.
Socialinis palyginimas. Nors poros pasirinkimo psichologijoje yra biologins
iminties, patrauklumas nra aikiai apibrtas. Kas yra patrauklu, taip pat
priklauso nuo js palyginamojo standarto.
Douglasas Kenrickas ir Sara Gutierres (1980) savo eksperimento daly-
vi papra apsilankyti Montanos universiteto bendrabui vaikin kamba-
riuose ir pasakyti: i savait miest atvyksta ms draugas ir mes nor-
tume j supaindinti su mergina, taiau negalime apsisprsti, daryti tai ar ne,
tad nusprendme atlikti apklaus... Norime, kad js vertintumte jos patrauk-
lum... nuo 1 iki 7 bal". Pamat jaunos gana patrauklios merginos nuotrau-
k tie, kurie tik k irjo televizijos serial arlio angelai", kuriame vaidina
trys graios moterys, mergin i nuotraukos vertino kaip maiau patraukli
nei tie, kurie io serialo neirjo.
Laboratoriniai eksperimentai patvirtina kontrasto efekt". Vyrams, kurie
neseniai vart reklaminius laikrai puslapius, vidutinio groio moterys ar
netgi j pai monos atrod maiau patrauklios (Kenrick ir kiti, 1989). i-
rint pornografinius filmus, imituojanius aistring seks, sumaja pasiten-
kinimas savuoju partneriu (Zillmann, 1989). Seksualiai susijaudinus, prie-
ingos lyties atstovas laikinai gali atrodyti patrauklesnis. Taiau daug i-
rint virtuali sekso scen savasis partneris atrodo ne toks patrauklus.
Panaiai veikiama ir savojo A samprata. Pamat patraukl tos paios ly-
ties asmen mons jauiasi es. maiau patraukls nei pamat negra (Brown
ir kiti, 1992; Thornton ir Maurice, 1997). Tai ypa bdinga moterims. Vy-
rai, susidr su dominuojaniais ir skm patirianiais vyrais, suvokia save
kaip maiau geidiamus. Dl iuolaikins iniasklaidos per vien valand ga-
lime pamatyti toki daugyb patrauklesni ir laimingesni u mus moni,
kokios n vienas ms protvis nebt ivyds per metus ar netgi per vis
savo gyvenim", - teigia Sara Gutierres ir jos bendradarbiai (1999). Tokie
neeiliniai palyginamieji standartai apgaulingai skatina nuvertinti potencia-
lius partnerius bei paius save ir ileisti daugyb milijard kosmetikai, die-
toms, papildams ir plastinms operacijoms. Taiau netgi kasmet atliekant 11,9
milijono plastini operacij, moni pasitenkinimas gyvenimu nepadidja.
Jei kiti tiesina, balina dantis, o js - ne, lygindami save su kitais galite pa-
justi nepasitenkinim savo normaliais natraliais dantimis. Jei ir vis ben-
draami dantys bt natrals, tokio nepasitenkinimo nepatirtumte.
Patrauklumas t, kuriuos mylime. Diskusij apie patrauklum ubaikime op-
timistine gaida. Vis pirma, pagal patraukl septyniolikmets mergaits veid
XX a. etajame
deimtmetyje moterys dulki
siurbliu siurbdavo kilimus.
Naujojo tkstantmeio
pradioje nusiurbiamos
moterys. Ms dulki siurbliai
atsisuko prie mus!"
New York Times skilties
redaktor Maureen Dowd
apie riebal nusiurbim
(2000 m. sausio 19 d.)
Meil tra bjaurus triukas,
kur mums ikreia, kad
pratstume r."
Raytojas
W. Somerset Maugham,
1874-1965
462 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Ar a tave myliu dl to, kad
esi grai, o gal esi grai, kad
tave myl i u?"
avusis princas i
Rodgerso ir Hammersteino
miuziklo Pelen"
Henry Jamesas taip apibdina
George Eliot (raytojos Mary
Ann Evans literatrinis
slapyvardis): Ji didingai
bjauri - nuostabiai lykti.
Jos kakta ema, bukos pilkos
akys, didiul nukarusi nosis,
milinika burna, pilna dideli
nelygi dant, o smakras ir
andikaulis qui n'en finissent
pas (nesibaigiantys - pranc.)...
Ir iame begaliniame bjaurume
gyvena galingas grois, kuris
per kelet minui uvaldo ir
suavi prot, tad galiausiai
js, kaip ir a, j simylite."
stulbinamai nepatikimai prognozuojama, kaip ji atrodys bdama 30 ar 50 me-
t. Kartais vidutins ivaizdos, taiau turinti miel, patraukli bruo pa-
augl tampa patrauklia moterimi (Zebrowitz ir kiti, 1993, 1998).
Antra, mes ne tik manome, kad patraukls mons yra mgstami, bet ir
kad mgstami mons yra patraukls. Galbt galite prisiminti mones, ku-
rie jums m atrodyti patrauklesni, kai juos pamgote. J fiziniai trkumai
tapo nepastebimi. Alanas Grossas ir Christine Crofton (1977) parod studen-
tams nuotrauk po to, kai jie perskait palank arba nepalank io mogaus
asmenybs apraym. Tie, kurie buvo apibdinami kaip malons, paslaugs
ir dmesingi, studentams atrod patrauklesni. Atradus save panai bruo-
, is mogus mums taip pat atrodo patrauklesnis (Beaman ir Klentz, 1983;
Klentz ir kiti, 1987).
Be to, meil mato tik gro: juo labiau moteris myli vyr, juo jis jai at-
rodo fizikai patrauklesnis (Price ir kiti, 1974). O juo labiau mons simy-
lj vienas kit, juo maiau patraukls jiems atrodo visi kiti prieingos ly-
ties atstovai (Johnson ir Rusbult, 1989; Simpson ir kiti, 1990). Kitoje tvo-
ros pusje ol gali bti alesn, - sako Rowlandas Milleris ir Jeffrey Simp-
sonas (1990), - taiau laimingi sodininkai daniausiai ito nepastebi."
Panaumas versus kito papildymas
I to, kas ligiol buvo pasakyta, galima daryti ivad, kad Levas Tolstojus
buvo visikai teisus: Meil priklauso ... nuo susitikim danumo ir nuo u-
kuosenos, ir nuo suknels spalvos bei sukirpimo". Taiau kai mons geriau
pasta vienas kit, kiti veiksniai lemia, ar paintis virs draugyste.
Ar panas mons buriasi draugn?
Dl vieno galime bti tikri: mons, kurie buriasi draugn, yra panas. Drau-
gus, susiadtinius ir sutuoktinius kur kas daniau nei atsitiktines poras sie-
ja panas poiriai, sitikinimai ir vertybs. Be to, juo vyras ir mona pa-
naesni vienas kit, juo jie yra laimingesni ir juo maesn skyryb tikimy-
b (Byrne, 1971; Caspi ir Herbener, 1990). Tokie koreliaciniai duomenys in-
triguoja. Taiau kur ia prieastis ir kur pasekm - tebra msl. Ar dl pa-
naumo pamgstama? O gal supanajame su tuo, kur mgstame?
Panaumas kelia simpatij. Kad suprastume, kas yra prieastis ir kas pa-
sekm, atliksime eksperiment. sivaizduokime, kad per student vakarl
Laura sitraukia ilg diskusij apie politik, religij bei asmenines simpa-
tijas ir antipatijas su Lesu ir Lonu. Laura ir Less pastebi, kad j nuomons
sutampa beveik dl visko, o su Lonu Laura sutinka tik dl keli dalyk. Po
to Laura svarsto: Less i ties yra intelektualus... ir toks simpatikas... ti-
kiuosi, kad mes dar susitiksime". Savo eksperimentais Donnas Byrne (1971)
ir jo bendradarbiai atskleid, k i ties patyr Laura. Jie daug kart pastebjo,
kad juo kito mogaus pairos panaesns ms, juo is mogus mums atro-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 463
do malonesnis. Panaius save simpatikesniais laiko ne tik studentai, bet ir
vaikai bei pagyvenusieji, vairi profesij mons ir vairi kultr atstovai.
Kai kiti msto taip, kaip mes, mes ne tik pripastame j nuostatas, bet ir
darome teigiamas ivadas apie j charakter (Montoya ir Horton, 2004).
Ar panaumas skatina simpatij, buvo tirta realiose situacijose, dmes
kreipiant tai, kas ir kam simpatizuoja.
Theodore Newcombas (1961) Miigano universitete tyr dvi 17-os stu-
dent, kurie nepainojo vieni kit, grupes. Pagyven 13 savaii bendra-
butyje, tie, kurie i karto labiausiai sutardavo, daniausiai umegzdavo
glaudius draugikus santykius. Vien draug grup sudar penki men
studentai, kuri kiekvienas laiksi liberali pair ir labai domjosi in-
telektualiais dalykais. Kit grup sudar trys konservatyvi pair ve-
teranai, studijuojantys ininerijos moksl fakultete.
Royce Lee ir Michaelas Bondas (1996) pastebjo, kad dviejuose Honkon-
go universitetuose kambario draugai graiai sutardavo eis mnesius, jei
sutapdavo j vertybs ir asmenybs bruoai, taiau draugyst tsdavosi
dar ilgiau, kai jie manydavo es panas. Kaip danai atsitinka, tikrov
svarbi, taiau nuomon dar svarbesn.
monms patinka ne tik bendraminiai, bet ir panaiai besielgiantys. Sub-
tilus pamgdiojimas skatina palankum. Ar esate pastebj, kad tam, kuris
kartu su jumis linksi galva ir kartoja js odius, pajuntate tam tikr ry-
ir simpatij? Tai bdinga visems, teigia Rickas van Baarenas ir jo ben-
dradarbiai (2003a, 2003b). Olandijos restoranuose padavjai, kurie papras-
iausiai pakartoja kliento usakym, gauna didesnius arbatpinigius. Be
to, paskatinti su kuo nors umegzti ryius, mons ima daniau j mg-
dioti, pavyzdiui, kartu su juo nesmoningai judinti koj ar liesti veid.
Mgdiojimas sustiprina ry, pastebi Jessica Lakin ir Tanya Chartrand
(2003), o ryio trokimas skatina mgdioti.
Apklaus bema 1000 studentiko amiaus jaunuoli, Peteris Bustonas
ir Stephenas Emlenas (2003) pastebjo, kad trokimas turti pana bi-
iul gerokai nusveria nor, kad jie bt gras. Patraukls mons ieko
patraukli draug. Turtingi mons nori turting draug. eimai atsida-
v mons nori panai draug.
Jaunavedi tyrimai atskleidia, kad panaios nuostatos ir vertybs su-
veda mones por ir leidia prognozuoti j pasitenkinim santuoka (Luo
ir Klohnen, 2005). i ivad pagrindu dirba viena psicholog kurta in-
terneto paini svetain, kuri silo surasti vieniiams por pagal laimin-
goms poroms bding panaum (Carter ir Snow, 2004; Warren, 2005).
Tad panaumas gimdo pasitenkinim. Panas mons i ties laikosi drau-
gje. Tikriausiai ir js tai pastebjote, surad ypating draug, pritariant j-
s idjoms, besivadovaujant panaiomis vertybmis, puoseljant panaias
Draugai yra tie, kurie pritaria
tavo poiriui, vertindami, kas
yra gerai ir kas - blogai, tie,
kurie draugauja su tais paiais
kaip ir tu, tie, kuri prieai yra
tie patys kaip tavo... Mums
patinka tie, kurie panas
mus ir siekia t pai tiksl."
Aristotelis, Retorika
464 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
viltis, sielos brol, kuriam patinka tokia pati muzika, tokia pati veikla ir net-
gi toks pat maistas.
Nepanaumas sukelia antipatij. Paprastai klystame sivaizduodami tariam
vienodum, t. y. galvojame, kad kiti msto panaiai kaip mes. Pastebj, kad
kakieno poiris skiriasi, galime pajusti antipatij iam mogui. Jei nuo-
stat skirtumai ypa kertasi su ms grietais moraliniais sitikinimais, an-
tipatija sustiprja, ir io mogaus imame dar labiau alintis (Skitka ir kiti,
2005). Bendrapartieiai danai nra tokie palanks vienas kitam, kokie ne-
palanks bna opozicins partijos nariams (Rosenbaum, 1986; Hoyle, 1993).
Apskritai skirtingos nuomons simpatij slopina labiau, negu panaios j
skatina (Singh ir kiti, 1999, 2000). Ypa sunku pamgti kitoki pair nar
savo grupje, kurioje tikimasi panaumo (Chen ir Kenrick, 2002). Tai gal-
bt padeda paaikinti, kodl partneri ar kambario draug emocins reakci-
jos ir nuostatos per ilgesn laik supanaja (Anderson ir kiti, 2003; Davis
ir Rusbult, 2001). Nuostat suderinimas" padeda umegzti ir isaugoti ar-
timus santykius, ir is reikinys gali paskatinti partnerius perdtai vertinti
savo nuostat panaumus (Kenny ir Acitelli, 2001; Murray ir kiti, 2002).
Rasines nuostatas veikia tai, ar kitos rass atstovus laikome panaiais
save, ar nepanaiais. Kai viena moni grup kit grup laiko kitokia" -
kitaip kalbania, kitaip gyvenania, kitaip galvojania - didja konflikto ti-
kimyb. Iskyrus tokius intymius ryius kaip partneryst, patrauklum labiau
lemia bendramintikumas nei odos spalva. Dauguma baltj teigia, kad jiems
labiau patinka ir jie labiau link dirbti ne su kitaip galvojaniu baltuoju, bet
su panaiai mstaniu juodaodiu (Insko ir kiti, 1983; Rokeach, 1968). Bal-
tieji, manantys, kad juodaodiai pritaria j vertybms, turi maiau rasini
prietar (Biernat ir kiti, 1996).
Kultrinis rasizmas" ilieka todl, kad kultriniai skirtumai yra gyveni-
mo realyb, teigia Jamesas Jonesas (1988, 2003, 2004). Juodaodi kultra
daugiau orientuota iandien - spontanika, ekspresyvi, dvasinga ir emo-
cinga. Baltj kultra labiau orientuota ateit, materialistin, visa ko varo-
moji jga ia yra laimjimai. Uuot stengsi panaikinti iuos skirtumus, sa-
ko Jonesas, veriau pasistenkime geriau suprasti, kad jie gali neti vairo-
vs daugiakultrins bendruomens kultrin audin". Vienose situacijose
daugiau pranaum teikia ekspresyvumas, o kitose - orientacija ateit. Kiek-
viena kultra gali daug pasimokyti i kitos. Tokiose alyse kaip Kanada, Di-
dioji Britanija ir Jungtins Valstijos, kur migracija ir nevienodas gimsta-
mumas sudaro slygas vairovei, svarbiausia mokyti mones gerbti tuos, kurie
yra kitokie, ir diaugtis jais. Turint galvoje vis didjani kultrin vairov
ir gimt atsargum suvokiant skirtumus, tai i ties gali bti didiausias so-
cialinis ms laik ikis. (r. skyrel K slepia moksliniai tyrimai. Jame-
sas Jonesas apie kultrin vairov".)
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 465
k slepia moksliniai tyrimai
Jamesas Jonesas apie kultrin vairov
Kai buvau Jeilio universiteto doktorantas, gavau pasilym pa- kultra yra kitokia. iandieniniame
rayti knyg apie prietarus. Nenordamas, kad skaitytojai pasi- pasaulyje, kuriame vyksta etninis
just asmenikai kaltinami prietaringumu, knyg pavadinau Pre- maiymasis, privalome imokti pri-
judice and Racism (Prietarai ir rasizmas") ir paaikinau, kaip imti kultrin vairov net jei ie-
rasins problemos isikerojusios visuomenje. I ties prieta- kome vienijani ideal,
rai yra ne rasin, o kultrin problema. Europietiki ir afrikietiki
Amerikos kultros aspektai skiriasi, ir ie skirtumai yra dirva, Jamesas Jonesas
kurioje dygsta kultrinis rasizmas - nepakantumas tiems, kuri Delavero universitetas
* f hj l
Ar prieybs traukia?
Ar ms netraukia kitokie mons, kuri skirtumai papildo ms savybes?
Mokslininkai inagrinjo klausim, palygindami ne tik draug ir sutuok-
tini nuostatas bei sitikinimus, bet ir j ami, religij, ras, rkymo pro-
ius, ekonomin padt, isilavinim, g, intelekt ir ivaizd. iais ir kitais
aspektais vis tiek dominuoja panaumas (Buss, 1985; Kandel, 1978). Gud-
rs paukiai laikosi bryje. Taip pat elgiasi ir turtingi, protestantai, aukta-
giai, ivaizds mons.
Ir vis dlto: argi ms netraukia mons, kuri poreikiai bei asmenins
savybs papildo ms pai poreikius ir asmenyb? Ar sadistas ir mazochistas
negalt atrasti tikros meils? Netgi urnalas Reader s Digest ra, kad
prieybs traukia... Mgstantieji bendrauti tuokiasi su vieniiais, naujovi
mgjai - su tais, kurie nekenia pokyi, vaistnai - su yktuoliais, avan-
tiristai - su atsargiaisiais" (Jacoby, 1986). Sociologas Robertas Winchas
(1958) rodinjo, kad kalbaus ir dominuoti norinio mogaus poreikiai na-
traliai papildyt drovaus ir nuolankaus asmens poreikius. i logika atrodo
tikinama, ir dauguma ms galtume prisiminti poras, kurios savo skirtu-
mus laiko vienas kit papildaniais: Mano vyras ir a idealiai tinkame vie-
nas kitam. A esu Vandenis - rytingas mogus. Jis, Svarstykls, sunkai ap-
sisprendia. Taiau jis visada su malonumu pritaria mano sprendimams".
Nors i mintis atrodo tikinama, stebina tai, kad mokslininkai nepajgia
jos pagrsti. Pavyzdiui, daugum moni traukia ekspresyvs ir bendrauja-
tys asmenys (Friedman ir kiti, 1988). Gal tai ypa bdinga tiems, kurie jau-
iasi prislgti? Gal prislgti mons ieko toki, kuri linksmumas ukrst
ir juos? Prieingai, btent neprislgtiems monms labiausiai patinka laiming
moni draugija (Locke ir Horowitz, 1990; Rosenblatt ir Greenberg, 1988,
466 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
vienas kito papildymas
(complementarity)
Populiari nuomon, ypa apie
dviej moni santykius,
kad kiekvienas j papildo tai,
ko trksta kitam.
Paprasatai vyras labiau
domisi ta moterimi, kuri
domisi juo, o ne ta, kurios
graios kojos."
Aktor Marlene Dietrich
(1901-1992)
1991; Wenzlaff ir Prohaska, 1989). Kai esate blogos nuotaikos, kito mo-
gaus kunkuliuojantis temperamentas gali erzinti. Kontrasto efektas, dl ku-
rio vidutinikai patraukls mons jauiasi negras grai moni draugi-
joje, taip pat priveria nusiminusius mones labiau pajusti savo lides links-
m moni draugijoje.
Santykiams stiprjant gali atsirasti tam tikras vienas kito papildymas (net-
gi bendraujant tapatiems dvyniams). Taiau atrodo, kad labiau mgstami ir
partnerius pasirenkami tie, kuri poreikiai bei vidins savybs yra panas
(Botwin ir kiti, 1997; Buss, 1984; Fishbein ir Thelen, 1981a, 1981b; Nias,
1979). Galbt kada nors atrasime, kaip skirtumai (ne tik heteroseksualumas)
sukelia simpatij. Viena i galimybi - dominavimas-nuolankumas (Dryer
ir Horowitz, 1997). Nesiavime tais, kuriuose matome blogiausias ms pa-
i savybes (Schimel ir kiti, 2000). Taiau tyrintojas Davidas Bussas (1985)
abejoja dl vienas kito papildymo: Niekada patikimai nebuvo pademonst-
ruotas ... prieybi polinkis tuoktis ar susieiti por, iskyrus vienintel -
lyi - prieyb."
Mums patinka tie, kuriems patinkame mes
Simpatija paprastai bna abipus. Artimumas ir patrauklumas svarbs
bendravimo pradioje, o panaumas lemia ilgalaik patrauklum. Jei jauia-
me gil poreik priklausyti, jaustis mgstami ir priimti, ar ignoruosime sim-
patij t moni, kuriems mes patinkame? Argi besiavintys vienas kitu nra
ir geriausi draugai? I ties, pagal tai, ar mogus jauia simpatij kitam, ga-
lime spti, ar kitas simpatizuoja pirmajam (Kenny ir Nasby, 1980).
Taiau ar simpatija kitam mogui yra kito mogaus simpatijos prieas-
tis? Pasakojimai apie simyljimus pera mint, jog taip (Aron ir kiti, 1989).
Pastebjus, kad patrauklus mogus i ties jauia simpatij, prabunda roman-
tikos meils jausmai. Eksperimentai tai patvirtina: mons, kuriems pasa-
koma, kad kiti jauia jiems simpatij arba jais avisi, paprastai irgi pajunta
velnum (Berscheid ir Walster, 1978).
Panagrinkime iuos Ellen Berscheid ir jos bendradarbi (1969) duome-
nis: studentams kitas studentas, pasakantis apie juos atuonis teigiamus da-
lykus, patinka labiau negu tas, kuris pasako septynis teigiamus dalykus ir
vien neigiam. Mes jautriai reaguojame netgi maiausi kritik. Rayto-
jas Larry L. Kingas apibendrina daugelio moni mintis, prisipaindamas:
Per savo gyvenim supratau, kad geros recenzijos kakodl nepriveria au-
toriaus pasijusti taip gerai, kaip blogos recenzijos priveria pasijusti blogai".
Ar vertintume save, ar kitus, neigiama informacija yra paveikesn, nes
bdama nelabai prasta ji uvaldo dmes (Yzerbyt ir Leyens, 1991). Rink-
jams didesn tak turi kandidato prezidentus silpnybs nei stipriosios pu-
ses (Klein, 1991), ir reikin yra pastebj bei juo naudojasi tie, kurie or-
ganizuoja nepalankias kampanijas. Roy Baumeisteris ir jo bendradarbiai
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 467
atkreipkime dmes
Blogis stipresnis u gr
Jau atkreipme dmes, kad skirtingos nuostatos skiria labiau
negu sutampanios suartina. Kritika uvaldo dmes ir veikia
emocijas labiau nei pagyrimai. Roy Baumeisteris, Ellen Brat-
slavsky, Catrin Finkenauer ir Kathleen Vohs (2001) sako, jog
tai tra ledkalnio virn: Kasdieniame gyvenime blogi vykiai
sukelia sunkesnes ir ilgiau trunkanias pasekmes nei panas
geri vykiai". Pasvarstykime:
Destruktyvs veiksmai artimus santykius ardo labiau nei
konstruktyvs juos kuria. (Skaudius odius atsimename
ilgiau nei malonius.)
Bloga nuotaika labiau veikia mstym ir simena nei gera.
(Nepaisant natralaus optimizmo, apie blogas emocijas su-
klusius vykius mstyti lengviau nei apie gerus.)
Neigiamoms emocijoms apibdinti turime daugiau odi
nei teigiamoms, o mons, paprayti pasakyti emocij rei-
kiant od, daniausiai pasako neigiam prasmi odius.
(Daniausiai prisimenami ie trys odiai: lidesys, pyktis
ir baim.)
Pavieni neigiam vyki (traum) poveikis trunka ilgiau nei
pavieni labai ger vyki. (Mirtis labiau skatina iekoti gy-
venimo prasms nei gimimas.)
t Eiliniams blogiems vykiams skiriama daugiau dmesio ir
apie juos daugiau mstoma nei apie gerus vykius. (Prara-
d pinigus mons nusimena labiau nei diaugtsi gav
toki pat sum.)
Labai bloga aplinka eimoje stipriau pakenkia genetikai
paveldtam intelektui nei gera padeda j ugdyti. (Blogi tvai
gali apleisti i prigimties gabius vaikus; geriems tvams ten-
ka daugiau pavargti, kad ne tokius gabius vaikus iaugint
intelektualius.)
Blog reputacij lengviau gyti ir sunkiau paslpti nei ger.
(Vienintelis melas gali sugriauti doro mogaus reputacij.)
Bloga sveikata labiau kenkia laims jausmui nei gera teikia
laims. (Skausmas sukelia kur kas didesn kani nei kom-
fortas - diaugsm.)
Bdos veria grumtis su jomis ir saugo nuo mirties bei negalu-
mo. Ilikimo prasme blogis gali bti blogesnis nei gris - geras.
Blogis gali bti viena i tiktin prieasi, dl kurios pirmieji
psichologai jam skirdavo kur kas daugiau dmesio nei griui.
Nuo 1887 met urnale Psychological Abstracts (psichologins
literatros vadove) pasirod 13 062 straipsniai, kuriuose mini-
mas pyktis, 83 345 straipsniai apie nerim ir 105 281 straips-
niai, kuriuose kalbama apie depresij. 17-ai straipsni iomis
temomis teko tik vienas, skirtas teigiamiems diaugsmo (1476
straipsniai), pasitenkinimo gyvenimu (5357 straipsniai) ar lai-
ms (4826 straipsni) jausmams. Panaiai baims" tema
(26 651 straipsniai) triumfavo prie drs" (1158 straipsniai).
Taiau blogio jga tikriausiai yra geriausia pozityviosios psi-
chologijos vystymosi prieastis", teigia Baumeisteris ir jo kole-
gos. Kad bt galima veikti atskir blog vyki gali grio
mogui reikia daug daugiau nei blogio".
(2001) pastebi, kad visur galioja viena taisykl: blogis stipresnis u gr. (r.
skyrel: Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr".)
Jau seniai pripainta, kad mums patinka tie, kuriems, ms nuomone, mes
patinkame. vairi laik mstytojai, pradedant antikos filosofu Hekatu (Jei
nori, kad tave mylt, mylk pats") ir baigiant Ralphu Waldo Emersonu (Vie-
nintelis bdas turti draug yra paiam juo bti") ir Dale Carnegie (Dos-
niai dalink pagyrimus"), numat fakt. Jie tik nenumat slyg, kuriomis
is principas veikia.
Jei 60 000 moni pasako,
kad jiems labai patiko
koncertas, o po to vienas,
eidamas pro al, tarsteli,
jog jis buvo nevyks, a
igirstu tik komentar."
Muzikantas Dave Matthews,
2000
468 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Atribucija (priskyrimas)
palankumo siekimas
(ingratiation)
Strategij, toki kaip meilikavi
mas, naudojimas siekiant kito
mogaus palankumo.
Savivert ir patrauklumas
Elaine Hatfield (Walster, 1965) domjosi, ar kito mogaus parodytas palan-
kumas teikia didesn pasitenkinim, jei anksiau is mogus buvo nepalankiai
nusiteiks (panaiai kaip maistas atrodo skanesnis, jei esi labai ialks). No-
rdama patikrinti i idj, ji kelioms Stenfordo universiteto merginoms da-
v susipainti arba su labai palankia, arba su labai nepalankia j asmenybs
analize, taip vien pasitikjim savimi suadindama, o kit - paeisdama.
Po to Hatfield papra, kad ios merginos vertint kelet moni, tarp j ir
patraukl vyr, kuris prie pat eksperiment su kiekviena j buvo draugikai
pabendravs ir pakviets pasimatym (n viena neatsisak). Kaip manote,
kurioms moterims labiausiai patiko is vyras? Toms, kuri savivert laiki-
nai buvo sutrikdyta ir kurioms reikjo socialinio palaikymo. (Po eksperimento
Hatfield beveik valand kalbjosi su kiekviena mergina, aikindama ekspe-
riment. Autor teigia, kad n vienos eksperimento dalyvs nesutrikd jos
ego sumenkinimas ar sulugdytas pasimatymas.)
Tai paaikina, kodl kartais, reaguojant ego eidiant atmetim, aist-
ringai simylima. Taiau, deja, menkos saviverts asmenys link sumenkinti
partnerio reikiam susiavjim. Be to, jie nepakankamai vertina partner,
ir dl i santyki jauiasi es maiau laimingi (Murray ir kiti, 2000). Jei
esate nepatenkintas savimi, greiiausiai pesimistikai galvosite ir apie savo
santykius. Jei esate savimi patenkintas, didesn tikimyb, kad labiau pasiti-
ksite ir savo partnerio ar sutuoktinio poiriu jus.
Kaip pasiekti, kad kiti jus vertint
Jei po nepalankumo sulauktas palankumas teikia tok didiul pasitenkini-
m, tada galbt labiausiai turt patikti tas mogus, kuris anksiau ms ne-
mgo, bet staiga pradjo simpatizuoti? O gal labiausiai turt patikti mo-
Kaip jau matme, meilikavimas gali jus kai kur atvesti. Taiau ne visur. Jei
pagyrimas aikiai prietarauja tam, kas ms iniomis yra tiesa (jei kakas
sako: Tavo plaukai atrodo nuostabiai", - o js j netrinkote kelet dien),
galite nustoti gerbti meilikautoj ir pradti splioti, ar io komplimento ne-
skatina slapti motyvai (Shrauger, 1975). Todl danai manome, jog kritika
bna nuoirdesn nei pagyrimai (Coleman ir kiti, 1987).
Laboratoriniai eksperimentai patvirtina tai, k jau minjome ankstesniuose
skyriuose: reakcija priklauso nuo atribucijos. Ar mes meilikavim priskiria-
me palankumo siekimui - savanaudikai strategijai? Ar mogus stengiasi
priversti kak jam nupirkti, prie savo vali priimti j kaip seksualin part-
ner, padaryti jam paslaug? Jei taip, tai ir meilikautojas, ir jo pagyrimas ne-
tenka patrauklumo (Gordon, 1996; Jons, 1964). Taiau jei nra akivaizdaus
slapto motyvo, galime palankiai priimti ir meilikavim, ir meilikautoj.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 469
gus, kuris mums jaut simpatij i pat pradi (ir todl labiausiai palaik)?
Rjus nekuiuojasi su savo kambario draugo pussesere Sofija. Po pirmos
usimim savaits Rjus igirsta paskalas, es Sofija laiko j lktoku. Lai-
kui einant Rjus pamato, kad Sofijos nuomon apie j nuolatos gerja; pa-
mau mergina pradeda j vertinti kaip proting, dmesing ir av. Ar Rjui
Sofija bt patikusi labiau, jei ji i pat pradi bt gerai apie j galvojusi?
Jei Rjus paprasiausiai tik skaiiuoja pagyras, atsakymas bt taip". Ta-
iau jei i pradi jo nemgusi Sofija bt dar tikinamiau rodiusi pasikei-
tus poir, Rjui ji greiiausiai patikt labiau nei tuo atveju, jei bt j ver-
tinusi teigiamai i pat pradi.
Kad sitikint, kuris i i spjim teisingesnis, Eiliotas Aronsonas ir Dar-
wynas Linderis (1965) Rjaus patyrimo mechanizm patikrino imoningu eks-
perimentu. Jie leido" 80-iai Minesotos universiteto mergin nugirsti, kaip
jas vertina kita mergina. Vienos apie save girdjo vien teigiamus atsiliepi-
mus, kitos - vien neigiamus. Dar kitos girdjo vertinimus, kurie keitsi arba
i neigiam teigiamus (kaip Sofija vertino Rj), arba i teigiam neigia-
mus. i bei kit eksperiment duomenys tokie: vertinantis asmuo buvo ypa
mgstamas, kai jo vertinimas gerjo, ir ypa, kai gerjo palengva paneigiant
ankstesn kritik (Aronson ir Mettee, 1974; Clore ir kiti, 1975). Galbt ma-
lons Sofijos odiai, igirsti po nelabai maloni, buvo paveikesni. O gal
kur laik nesakomi, ie odiai tapo ypa malons.
Aronsonas man, kad nuolat rodomas palankumas gali prarasti savo ver-
t. Kai vyras penkiimtj kart itaria: Oho, brangioji, tu puikiai atrodai",-
jo odiai gali turti kur kas maesn poveik nei, tarkim: Ei, brangioji, i
suknel tau netinka". mog, kur beprotikai mylite, sunku pamaloninti, ta-
iau lengva eisti. Tai pera ivad, kad didesn tikimyb, jog atviri, si-
ningi santykiai - kai mons girdi vienas kito vertinim bei pripainim,
taiau ilieka siningi - teiks didesn pasitenkinim nei nuolatin tampa,
kylanti vadovaujantis panaiais kaip Dale Carnegie patarimais dosniai da-
lyti pagyrimus". tai kaip tai apra Aronsonas (1988):
Kai santykiai tampa vis artimesni, svarbiau darosi tai, kas tikra - gebjimas ne
daryti spd, bet siningai atskleisti vis save, net jei ne viskas bt malonu...
Jei du mons nuoirdiai patinka vienas kitam, j santykiai ilgiau teiks abipus
pasitenkinim, kai jie sugebs ireikti ir teigiamus, ir neigiamus jausmus, o ne
stengsis vis laik bti vienas kitam malons" (p. 323).
Bendraudami daniausiai patys cenzruojame savo neigiamas emocijas.
Todl, pastebi Williamas Swannas ir jo bendradarbiai (1991), kai kurie mo-
ns nesulaukia koreguojanio grtamojo atsako. Gyvendami maloni iliu-
zij pasaulyj e jie atstumia potencialius draugus. Tikras draugas tas, kuris ne-
bijo praneti blog naujien.
I ties mus mylintis mogus, kad ir koks siningas bt, privalo ir-
ti mus pro roinius akinius. Kai Sandra Murray ir jos bendradarbiai (1996,
Neapykanta, kuri visikai
nugali meil, perauga meil,
ir tokia meil bna stipresn
nei ta, kuri nra ibandyta
neapykantos."
Benedictas Spinoza, Etika
Kad mus eist iki irdies
gelmi, reikia, kad kartu veikt
ir prieas, ir draugas: kad
prieas apmeit, o draugas
tai pranet."
Mark Twain, Pudd'n head
Willson's New Calendar, 1987
Niekas neatrodo tobulas tol,
kol jo nesimylime."
Andy Rooney
470 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
1997) tyr draugaujanias ir susituokusias poras, jie pastebjo, kad laimin-
giausios buvo (ir bgant laikui tapo dar laimingesns) tos poros, kuri part-
neriai idealizavo vienas kit ir savo partner vertino net geriau nei is - pats
save. Ms meils objektas atrodo patrauklus ne tik fizikai, bet ir socialiai.
Be to, skmingiausios sutuoktini poros daniausiai problemas sprendia ne-
puldami isyk kritikuoti savo partnerio ir neiekodami, kuris suklydo (Kar-
ney ir Bradbury, 1997). Geriems santykiams siningumas svarbus, taiau
taip pat svarbus ir galvoti, kad kitas mogus i esms yra geras.
patrauklumo atpildo teorija
(reward theory of attraction)
Teorija, teigianti, jog mums
patinka tie, kuri elgesys mus
apdovanoja arba kuriuos mes
siejame su atlygi teikianiais
vykiais.
Tarpasmenini santyki nauda
Paklausti, kodl jie su kakuo draugauja, kuo partneriai juos traukia, dau-
guma gali i karto atsakyti, tarkime, taip: Man patinka Kerol, nes ji miela,
imintinga ir apsiskaiiusi". iame paaikinime trksta - ir socialins psi-
chologijos specialistai mano, jog tai yra svarbiausia - ms pai. Patrauk-
lumui reikia ir to mogaus, kuris traukia, ir to, kur traukia. Tad psicholo-
gikai tikslesnis atsakymas bt toks: Man Kerol patinka dl to, kad a gerai
jauiuosi bdamas su ja". Mus traukia mons, su kuriais gera ir malonu bti.
Patrauklumas gimsta irinioj o akyse (ir prote).
Esm gali bti ireikta paprasta patrauklumo atpildo teorija: mums pa-
tinka tie, kurie mus apdovanoja arba kuriuos siejame su pasitenkinim tei-
kianiu atpildu. Jei santykiai teikia didesn atlyg nei reikalauja snaud, jie
mums patiks, ir mes norsime iuos santykius tsti. Ypa jei ie santykiai
duoda daugiau naudos, lyginant su kitais santykiais (Rusbult, 1980). mons
bna abipusiai patraukls tada, kai kiekvienas patenkina kito poreikius (Byers
ir Wang, 2004). Savo Maksimose (1665) La Rochefoucauld teig: Draugys-
t - tai abipusiai mainai: keiiamasi asmeniniais privalumais bei palanku-
mu, o laimi savivert".
Mums patinka bti ne tik su tais monmis, kurie mus apdovanoja; pa-
gal antrj atlygio principo variant, mums patinka ir tie, kuriuos siejame su
maloniais igyvenimais. Pasak teoretik Donno Byrne ir Geraldo Clore
(1970), Alberto Lotto ir Benice Lott (1974), Jano De Houwero ir jo bendra-
darbi (2001), atitinkamomis slygomis teigiamas emocijas kelia ir daiktai,
ir mons, primenantys malonius vykius. Kai po temptos savaits ilsims
prieais idin ir mgaujams geru maistu, grimu bei muzika, tikriausiai pa-
juntame ypating ilum mus supantiems monms. Maiau patiks tas, su
kuriuo susipainome kamuojami nepakeliamo galvos skausmo.
Pavvelas Levvickis (1985) patikrino teigin, kad simpatij veikia asociaci-
jos. Vieno eksperimento metu Varuvos universiteto studentai galjo vieno-
domis galimybmis (50:50) sprsti, kuri i dviej moter fotografij (A ar
B 11.6 pav.) atrodo draugikesn. Kiti studentai, bendrav su malonia, drau-
gika tyrja, panaia moter A, j pasirinko santykiu 6:1. Per kit eksperi-
ment tyrja su puse dalyvi elgsi nedraugikai. Kai ie vliau turjo pa-
sirinkti i dviej moter, jie beveik visi atmet t, kuri buvo panai tyrj.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 471
Tyrja Moteris A Moteris B
(Galbt prisimenate atvej, kai gerai arba blogai elgts su mogumi, pri-
menaniu jums kit mog.)
Kiti eksperimentai irgi patvirtina, kad asociacijos gali sukelti simpatij
ar antipatij. Viename i toki eksperiment studentai, kurie turjo vertinti
mones bdami jaukiame kambaryje, reik jiems didesn simpatij nei tie,
kurie turjo atlikti uduot bdami nemaloniai kartoje patalpoje (Griffitt,
1970). Kito eksperimento metu dalyviai turjo vertinti mones, nufotora-
fuotus arba elegantikame, prabangiame, arba apleistame, nevariame kam-
baryje (Maslow ir Mintz, 1956). Ir ia malons spdiai, kuriuos adino ele-
gantika aplinka, buvo perkelti vertinamiems monms. Elaine Hatfield ir
Williamas Walsteris (1978) iuose moksliniuose tyrimuose velg praktin
naud: Romantikos vakariens, ivykos teatr, vakarojimai namuose, kartu
leidiamos atostogos visada yra svarbu... Jei norite, kad js santykiai bt
stiprs, abu ir toliau juos turite sieti su maloniomis patirtimis."
i paprasta patrauklumo teorija - teigianti, kad mums patinka mons,
kurie mums kuo nors atsilygina, - padeda suprasti, kodl visus traukia mie-
li, keliantys pasitikjim ir dmesingi asmenys (Fletcher ir kiti, 1999; Re-
gan, 1998; Wojciszke ir kiti, 1998). i mint patvirtina ir atpildo teorija:
Artimumas yra naudingas. Norint gauti naudos i draugysts su asmeniu,
kuris gyvena ar dirba arti, reikia maiau laiko bei pastang.
Mums patinka patraukls mons, nes tikims, jog jie turi ir kit pagei-
dautin savybi, todl tursime naudos bendraudami su jais.
Jei kit nuomon yra panai, jauiams pamaloninti, nes darome prielai-
d, kad jiems patinkame. Be to, su bendraminiais pasitikriname savo pa-
iras. Mums ypa patinka mons, kuriuos paskatinome galvoti taip, kaip
galvojame patys (Lombardo ir kiti, 1972; Riordan, 1980; Sigall, 1970).
11.6 PAVEIKSLAS
Simpatij veikia asociacijos
Pabendrav su draugika
tyrja, eksperimento dalyviai
jaut didesn simpatij [ j
panaiai moteriai nuotrauko-
je (moteris A), o ne tai,
kuri buvo nepanai
(moteris B). Bendravusieji
su nedraugika tyrja,
veng pasirinkti j panai
moter (Lewicki, 1985).
472 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Mums patinka jausti kit simpatij, tad ir mylime tuos, kurie mus myli. Sim-
patija paprastai bna abipus. Mums patinka tie, kuriems mes patinkame.
APIBENDRINIMAS
Kas lemia draugyst ir patrauklum?
Ar du mons yra draugai, lengviausia spti pagal j artimum vienas kitam. Artimumas sudaro
slygas tolimesniam bendravimui ir abipusikiems santykiams, leidia pamatyti panaumus ir
pajusti simpatij.
Antrasis pradins fizins traukos veiksnys yra fizinis patrauklumas. Ir laboratoriniai tyrimai, ir
lauko eksperimentai skiriant pasimatymus nepastamam asmeniui patvirtindavo, kad labiau sim-
patizuojama patraukliems monms. Taiau kasdieniame gyvenime mons renkasi ir tuokiasi
su tais, kurie yra madaug panaaus patrauklumo (arba j patrauklumo stygi atsveria kitos sa-
vybs). Teigiamos atribucijos apie patrauklius mones apibria fizinio patrauklumo stereotip-
prielaid jog tai, kas grau, yra gera.
Kitam mogui jauiam simpatij labai sustiprina poiri, sitikinim ir vertybi panaumas. Pa-
naumas yra prielaida simpatijai; prieybs retai viena kit traukia.
Mes taip pat mieliau draugaujame su tais, kuriems patinkame patys.
Pagal patrauklumo atpildo teorij mums patinka mons, kuri elges su mumis priimame kaip
dovan arba kuriuos mes siejame su maloniais vykiais.
Kas yra meil?
Kas yra tai, k vadiname meile"? Ar aistringa meil gali tstis ilgai? Jei ne, kas gali j pakeisti?
Meil yra sudtingesnis jausmas nei simpatija, todl j sunkiau imatuoti ir
tyrinti. mons meils trokta, dl jos gyvena ir mirta. Taiau tik pasta-
raisiais metais meil tapo svarbia socialins psichologijos tema.
Dauguma patrauklumo tyrintoj tyr tai, k lengviausia itirti - atsitikti-
ni paini sukeltas reakcijas. Veiksniai, darantys tak pradinei simpati-
jai, kuri pajuntame kitam mogui - artimumas, patrauklumas, panaumas,
mums reikiama simpatija bei kitos pasitenkinim kelianios savybs - taip
pat daro tak ir ms ilgalaikiams artimiems santykiams. Tad nuomon, kuri
greitai vienas apie kit susidaro draugaujanios poros, yra j draugysts il-
galaikikumo laidas (Berg, 1984; Berg ir McQuinn, 1986). I ties, jei iaurs
Amerikoje romantikos paintys bt umezgamos atsitiktinai, neatsivel-
giant artimum bei panaum, dauguma katalik (bdami mauma) tuok-
tsi su protestantais, dauguma juodaodi - su baltaisiais, o baigusieji uni-
Meil yra gamtos bdas versitetus vienodai tuoktsi ir su kolegomis absolventais, ir su ikritusiais i
suteikti mums gyvenimo universiteto.
prasm." Tad pirmasis spdis yra svarbus. Taiau ilgalaik meil nra vien tik stip-
Paul VVebster, Love Is a Many rjanti pradin simpatija. Todl socialiniai psichologai dmes nuo velnaus
Splendored Thing patrauklumo, patiriamo per pirmuosius susitikimus, perkl ilgalaiki arti-
(Meil yra puikus dalykas")
m
santyki tyrinjimus.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 473
Aistringoji meil
Mokslikai tiriant romantikj meil, kaip ir bet kur kit kintamj, pirmiau-
sia reikia j apibrti ir imatuoti. Yra bd imatuoti agresyvum, altruiz-
m, prietarus ir simpatij - taiau kaip imatuoti meil?
Kaip a tave myliu? Leisk suskaiiuoti bdus", - ra Elisabeth Barrett
Browning. Socialini moksl atstovai iskyr daug bd. Psichologas Ro-
bertas Steinbergas (1988) meil laiko trikampiu, kurio kratines sudaro aist-
ra, intymumas ir sipareigojimas (r. 11.7 pav.). Remdamiesi antikine filo-
sofija, sociologas Johnas Alanas Lee (1988) ir psichologai Clyde Hendric-
kas bei Susan Hendrick (1993, 2003) iskiria tris pagrindinius meils tipus:
eros (atsiskleidianti aistra), ludus (nesipareigojantis aidimas) ir storge
(draugyst), - kurios, kaip ir trys pagrindins spalvos, susimaiydamos for-
muoja antrinius meils tipus. Kai kurios meils rys, ypa eros ir storge,
pranaauja puikius santykius; kitos, pavyzdiui, ludus, - menkaverius.
Vieni elementai - abipusis supratimas, abipus parama, diaugsmas bti
mylimojo draugijoje - bendri visoms meils rims. Kiti - kiekvienu atveju
skirtingi. Jei patiriame aistring meil, j ireikiame fizikai, norime, kad
ms santykiai bt iskirtiniai, giliai avims savo partneriu. Tai atsispindi
ms akyse, tvirtina Zickas Rubinas. Jis atliko eksperimentus, kuriuose da-
lyvavo imtai Miigano universiteto simyljli. Vliau, laboratorijos lau-
kiamajame, atskirtame vienpusiu veidrodiu, jis sureng lengvai simylju-
si" ir stipriai simyljusi" por akistat. Rubino gautas rezultatas js ne-
nustebins: stipriai simyljusios poros paskendo vienas kito vilgsnyje. Gia-
nas Gonzaga (2001) ir kiti pastebjo, kad kalbdamiesi simyljliai taip pat
linkioja galva, ypsosi ir palinksta priek.
Aistringoji meil yra emocinga, jaudinanti, intensyvi. Elaine Hatfield
(1988) j apibr kaip gilaus trokimo bti su kitu mogumi bsen" (p.
aistringoji meil
(passionate love)
Stiprus trokimas bti su kitu
mogumi. Aistringi simyljliai
yra panir vienas kit pajunta
ekstaz sulauk partnerio meils
ir jauiasi nepaguodiami, kai
i meil praranda.
Intymumas
(simpatija)
11.7 PAVEIKSLAS
Roberto Steinbergo (1988)
meils, kaip trij pagrindini
Aistra Akla meil Sprendimas/ .
f
. . .
(susiavjimas) (aistra + sipareigojimas) sipareigojimas ^ 4
1

(tuia meil) koncepcija
474 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
193). Sulauks atsako, mogus jauiasi patenkintas ir laimingas; nesulauks
jauia tutum ir nevilt. Kaip ir kitos emocinio susiavjimo formos, aist-
ringoji meil susijusi su svaigiais pakilimais ir nusiminimo tarpsniais, pui-
kia nuotaika ir slegiania kania. Mes niekada nebname tokie bejgiai prie
kani kaip simylj", - sak Freudas. Aistringoji meil uvaldo simylju-
sio mintis, kurios sukasi tik apie mylim asmen. Robertas Gravesas eil-
ratyje Symptoms ofLove (Meils simptomai") ra: Klausytis, ar nepasi-
girs beldimas duris, laukti, kol bus duotas enklas".
Aistringoji meil - kai jauiats apssti meils kitam. Kaip pastebjo Sarah
Meyers ir Ellen Berscheid (1997), mes suprantame, kad jei kakas sako: A
myliu tave, bet nesu tavs simyljs", - jis nori pasakyti: Tu man patinki.
Tu man rpi. Manau, jog tu esi nuostabi. Taiau tu mans netrauki". A jauiu
storge (draugikj meil), bet ne eros (aistr).
Aistringosios meils teorija
Aikindama, kas yra aistringoji meil, Hatfield atkreipia dmes tai, kad
kiekvien suadinim galima paversti bet kuria emocija, irint kam priski-
riame suadinim. Emocijos veikia ir kn, ir prot: ir suadinim, ir jo
vardijim bei interpretavim. sivaizduokite, kad smarkiai plaka irdis ir dreba
rankos. K js patiriate - baim, nerim ar diaugsm? Fiziologikai emo-
cijos reikiasi labai panaiai. Todl suadinim galite patirti kaip diaugs-
m, jei esate apimti euforijos; kaip pykt, jei aplinka prieika; kaip aistrin-
g meil - jei romantika. iuo poiriu aistringoji meil yra psichologin
biologinio suadinimo, kur sukelia patrauklus asmuo, iraika.
Jei aistra i ties yra meils" suadinta bsena, tada viskas, kas jaudina,
turt stiprinti meils jausm. Keli eksperiment metu studentai, seksualiai
sujaudinti erotins literatros ar vaizd, rod didesn palankum moterims -
pavyzdiui, vertindami savo draug, meils skalje skirdavo auktesn bal
(Carducci ir kiti, 1978; Dermer ir Pyszczynski, 1978; Stephan ir kiti, 1971).
Stanley Schachterio ir Jerome Singerio (1962) dviej veiksni emocij teori-
jos alininkai tvirtina, kad kai vyrai susiduria su moterimi jau bdami susi-
jaudin, jie danai klaidingai mano, kad yra tam tikra dalimi jos sujaudinti.
Pagal i teorij suadinimas, kur sukelia bet koks altinis, turt stip-
rinti aistringus jausmus - su slyga, kad protas tam tikra dalimi suadinim
sies su romantiniu stimulu. reikin patvirtino Brit Kolumbijos universi-
tete eksperimentav Donaldas Duttonas ir Arthuras Aronas (1974). Jie pa-
pra, kad jauna patraukli moteris kelet kart pakartot toki situacij: ant
siauro 450 pd ilgio judanio tilto, kabanio 230 pd auktyje vir uolo-
mis apsuptos Kapilano ups, prieit prie jauno vyro ir prayt upildyti an-
ket. Kai vyras baigdavo pildyti, moteris uraydavo savo pavard ir telefo-
no numer ir pasilydavo paskambinti, jei is panort suinoti daugiau apie
projekt. Dauguma vyr paimdavo telefono numer, ir pus pamusij pa-
skambindavo. Prieingai, jei moteris prieidavo ant emo, tvirto tilto arba jei
dviej veiksni emocij teorija
(two-factor theory of emotion)
Suadinimas x apibdinimas =
emocija.
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 475
ant aukto tilto prieidavo tyrjas vyras, kalbintieji retai paskambindavo duo-
tuoju numeriu. ia ir vl matome, kad fizinis suadinimas atveria keli ro-
mantikai.
Siaubo filmai, pasivainjimai kalneliais atrakcion parke ir fiziniai pra-
timai nuteikia panaiai, ypa patraukli moni atvilgiu (Foster ir kiti, 1998;
White ir Kight, 1984). is poveikis neaplenkia ir sutuoktini. T, kurie kar-
tu usiima jaudinania veikla, santykiai bna geriausi. Ir po nenuobodios,
suadinanios laboratorins uduoties (pavyzdiui, lenktyni keturpsia) po-
ros taip pat bna labiau patenkintos savo santykiais (Aron ir kiti, 2000). Ad-
renalinas velnina ird. Taigi atrodo, kad aistringoji meil - ir biologinis, ir
psichologinis reikinys. Socialinio psichologo Arthuro Arono ir jo bendra-
darbi (2005) tyrimai rodo, kad aistringoji meil suadina atpildo asociaci-
jas, dl to padidja dopamino gamyba (11.8 pav.)
Adrenalinas, kurio padaugja
bnant dideliame auktyje,
gali paversti aistr dar
aistringesne. (Savotikas
gilesns meils pasitelkiant
chemij" reikinys)."
Elaine Hatfieid
ir Richard Rapson (1987)
Meils variacijos: kultura ir lytis
Visada kyla pagunda daryti prielaid, kad dauguma moni jauia ir msto
panaiai kaip mes. Pavyzdiui, mes manome, kad meil yra pagrindin vedyb
prielaida. Vieno tyrimo duomenimis daugumoje kultr (88 proc. i 166 tir-
t kultr) i ties egzistuoja romantikos meils koncepcija, kuri atspindi
flirtas ar tradicija poroms kartu pabgti (Jankovviak ir Fischer, 1992). Taiau
kai kuriose kultrose, ypa tose, kuriose paprastai vedybos planuojamos i
anksto, meil daniausiai ateina po vedyb, o ne prie jas.
Ar vyrai ir moterys skirtingai patiria aistringj meil? Mylini ir nu-
stojusi mylti vyr bei moter tyrimai atskleidia tam tikrus netiktumus.
Dauguma moni, tarp j ir ia cituojamo laiko laikraio patarim skilties
redaktoriui autorius, mano, kad moterys simyli greiiau:
Gerb. dr. Brothersai,
Ar js manote, kad tai moterika, kai devyniolikmetis taip
giliai simyli, jog jam atrodo, kad apsivert visas pasaulis? Manau,
jog i ties esu iprotjs, nes tai man yra nutik jau kelet kart,
ir atrodo, kad meil man staiga tarsi vzdu tvoja per galv ...
Mano tvas sako, kad itaip simyli mergaits, ir kad vyrukams
itaip nebna - bent jau neturt bti. iuo poiriu negaliu savs
pakeisti, ir tai man kelia rpest. - P. T. (cituojama i Dion ir
Dion, 1985)
P. T. nusiramint, suinojs, jog btent vyrai simyli greiiau
(Dion ir Dion, 1985; Peplau ir Gordon, 1985). Vyrai taip pat
liau nustoja mylj ir reiau nei moterys nutraukia iki vedy-
binius meils santykius. Taiau simyljusios moterys bna to-
kios pat emocingos kaip ir j partneriai arba dar emocinges-
ns. Jos daniau teigia jauianios euforij, apsvaigusios ir ne-
rpestingos", tarsi skrajot padebesiais". Moterims taip pat
11.8 PAVEIKSLAS
simyljlio smegenys
Stipriai si myl j usi j aunuol i
smegen magneti ni o
r ezonanso nuotraukose
mat ome sritis, pavyzdi ui ,
uodeguot j branduol
(caudate nucleus), kuri
vei kl a suakt yvj a irint
myl i moj o nuot rauk (irint
kito pa st amo nuot rauk
j oki o povei ki o nepast ebi ma) .
altinis: Aron ir kiti, 2005.
476 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
draugikoji meil
(companionate love)
velns jausmai tiems,
su kuriais ms gyvenimas
tampriai persipyns.
Kai du mones veikia
ariausios, beprotikiausios
ir permainingiausios aistros,
i j dar reikalaujama, kad
prisiekt nuolatos likti ioje
nenormalioje ir sekinanioje
jaudulio bsenoje tol, kol j uos
iskirs mirtis."
George Bernard Shaw
iek tiek labiau nei vyrams svarbus intymumas ir jos labiau rpinasi savo
partneriu. Vyrai daniau nei moterys galvoja apie aismingus j santyki as-
pektus (Hendrick ir Hendrick, 1995).
Draugikoji meil
Nors aistringoji meil dega kartai, ji neivengiamai iblsta. Juo ilgiau trunka
santykiai, juo maiau juose bna emocini pakilim bei nuosmuki (Bers-
cheid ir kiti, 1989). Aistr galima jausti kelet mnesi, netgi por met. Ta-
iau n vienas pakyljimas negali trukti aminai. simyljimas - tai pui-
kiausios dvi su puse dienos gyvenime", - juokauja komikas Richardas Le-
wisas. Naujumas, intensyvus domjimasis vienas kitu, meils jaudulys, svai-
gus skraidymo padebesiais" pojtis inyksta. Po dvej santuokos met su-
tuoktiniai jausmus parodo madaug du kartus reiau nei ikart po vedyb
(Huston ir Chorost, 1994). Visose pasaulio kultrose po madaug ketveri
santuokos met pastebimas rykus skyryb gausjimas (Fisher, 1994). Jei
artimi santykiai ilieka, jie vis labiau nusistovi, taiau vis tiek ilieka ilti.
Juos Hatfield vadina draugikja meile.
Prieingai nei gaivalika aistringoji meil, draugikoji meil yra sant-
resn: tai gilus, velnus prisiriimas. Ji suadina kitas smegen sritis (Aron
ir kiti, 2005), bet yra tokia pat tikra. Koisan genties atstov Nisa, gyve-
nanti Kalahario dykumoje Afrikoje, aikina: Kai du mons i pradi b-
na kartu, j irdys liepsnoja, ir j aistra yra labai stipri. Po kurio laiko lieps-
na atvsta ir tokia ilieka. ie mons ir toliau tebemyli vienas kit, taiau
kitaip - iltai ir patikimai" (Shostak, 1981).
Tie, kurie ino dain Priklausomas nuo meils" (Addicted to Love), ne-
nustebs suinoj, kad romantikoji meil stiprja ir pasiekia rib taip pat,
kaip stiprja priklausomyb nuo kavos, alkoholio bei kit narkotik. I pra-
di narkotikas stipriai suadina, pasiekiama auktuma". Vartojant toliau,
stiprja pasiprieinimas ir isivysto tolerancija. Kiekis, kuris kakada stip-
riai stimuliavo, jau nebesuteikia malonumo. Taiau nustoj vartoti narkoti-
n mediag nesugrtate ten, kur pradjote. Greiiau atvirkiai - pasireikia
abstinencijos simptomai: nerimas, depresija, niri nuotaika. Taip atsitinka ir
simyljus. Ugninga aistra ima blsti. Romantik prarad santykiai laikomi
savaime suprantamu dalyku, kol visai nutrksta. Tada suviliotas ir apgautas
simyljlis (nalys, isiskyrlis) nustemba, koks tuias atrodo gyvenimas
be mogaus, kuriam jau seniai nustojo jausti aistring prieraium. Galvo-
dami apie tai, kas prajo, jie nepastebi, k dar turi (Carlson ir Hatfield, 1992).
Laikui bgant aistringoji meil blsta, o kit veiksni, pavyzdiui, bend-
r vertybi, reikm auga. Tai matome analizuodami jausmus Indijos gyven-
toj, kurie arba buvo tv sutuokti dar vaikystje, arba susituok i meils.
Usha Gupta ir Pushpa Singhas (1982) Daipure, Indijoje, 50 por papra
upildyti meils vertinimo skal. Susituokusieji i meils ir igyven drau-
ge ilgiau nei penkerius metus teig, kad j meils jausmas silpsta. Ir prie-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 477
0 - 1 1- 2 2- 5 5- 10
Santuokos trukm
10 ir daugiau
11.9 PAVEIKSLAS
Romantikoji meil i anksto
suplanuotose santuokose
arba vedus i meils
(Daipuras, Indija)
altinis: Gupta ir Singh, 1982.
ingai, tie, kuri vedybos buvo i anksto suplanuotos, teig, kad, prajus tam
tikram laikui po vedyb j meil tapo stipresn (r. 11.9 pav.).
Intensyvi romantikoji meil blsdama danai sukelia nusivylim, ypa
tiems, kurie romantikj meil laiko svarbiausia ir kuriant eim, ir j su-
krus. Jeffrey Simpsonas, Bruce Campbellas ir Ellen Berscheid (1986) ta-
ria, jog staigus skyryb skaiiaus per pastaruosius du deimtmeius padi-
djimas bent i dalies susijs su tuo, kad vis labiau sureikminamos stiprios
teigiamos emocijos (pavyzdiui, romantikoji meil), kurias, laikui bgant,
gali bti ypa sunku palaikyti". Palyginti su iaurs Amerikos gyventojais,
azijieiai maiau dmesio skiria savo jausmams ir daugiau - praktiniams so-
cialinio prisiriimo aspektams (Dion ir Dion, 1988; Sprecher ir kiti, 1994,
2002). Tad jie reiau nusivilia. Azijieiams taip pat nebdingas egocentrikas
individualizmas, kuris ilgainiui gali pakenkti santykiams ir baigtis skyrybo-
mis (Dion ir Dion, 1991, 1996; Triandis ir kiti, 1988).
Silpstantis abipusis avjimasis gali bti natralus prisitaikymas, reika-
lingas ries ilikimui. Aistringosios meils rezultatas danai bna vaikai,
kuriems ilikti padeda sumajs tv potraukis vienas kitam (Kenrick ir
Trost, 1987). Taiau igyvenus santuokoje daugiau nei 20 met ir ijus u-
augintiems vaikams, romantiki jausmai atsinaujina ir sutuoktiniai vl ne-
trukdomi gali skirti dmes vienas kitam (Hatfield ir Sprecher, 1986; White
ir Edwards, 1990). N vienas vyras ar moteris i ties neino, kas yra mei-
l, kol kartu nepragyvena ketvirio amiaus", - sak Markas Twainas. Jei
ryys buvo artimas ir teik abipus malonum, draugikoji meil, siakniju-
si gausybje bendr patyrim, pagilja.
APIBENDRINIMAS
Kas yra meil?
Senk kartu su manimi!
t Mokslininkai meile vadina draugysts, aistros ir nepareigojanio aidimo derin. Aistringoji mei- Geriausia dar prie akis."
l - tai gluminantis ekstazs ir susirpinimo, pakilios nuotaikos ir skausmo miinys. Dviej veiks- Robert Browning
478 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
ni emocij teorija teigia, kad romantikomis aplinkybmis kils susijaudinimas, kurio pradia gal
net susijusi su skaudiais [vykiais, gali peraugti [ aistr.
Net kai santykiai labai puiks, pradinis romantikas pakilumas nusistovi virsdamas pastoviu, velniu
ryiu, vadinamu draugikja meile.
Kas sudaro slygas
artimiems santykiams?
Nuo ko priklauso artim santyki pakilimai ir nuosmukiai? Panagrinsime kelet prieasi:
prieraiumo stili, teisingum ir savs atskleidim.
Prieraiumas
Meil yra labiau biologinis imperatyvas nei pasirinkimas. I prigimties esa-
me socialins btybs, kurioms lemta susisaistyti su kitais. Kaip jau paste-
bjome io skyriaus pradioje, poreikis priklausyti padeda prisitaikyti. Ben-
dradarbiavimas padjo monijai ilikti. Kovodami ms protviai nebuvo ga-
lingiausi, taiau mediodami bei gindamiesi nuo grobuoni grupmis jie b-
davo stipresni. Kadangi gyvenantieji grupse iliko ir dauginosi, iandien tu-
rime genus, nulemianius iuos ryius.
Ms priklausomyb kdikystje stiprina mogikuosius saitus. Vos gi-
mus bdingos vairios socialins reakcijos - meil, baim, pyktis. Taiau pir-
moji ir rykiausia j yra meil. Beveik nuo pirm kdikysts dien labiau
pripastame tuos, kuriuos matome, girdime. iaukame ir ypsoms, kai tvai
parodo dmes. Bdami atuoni mnesi ropojame prie mamos ar tvo ir
klykiame, kai nuo j atskiria. Vl pas juos atsidr, lipte prie j prilimpa-
me. Socialinis prieraiumas, veriantis kdikius bti arti t, kurie jais rpi-
nasi, yra svarbi ilikimo slyga.
Nepriirimi, apleisti vaikai gali tapti udari, bails, tyls. Psichiatras Joh-
nas Bowlby (1980, p. 442), Pasaulins sveikatos organizacijos usakymu tyrs
benami vaik psichikos sveikat, ra: Intymus prisiriimas yra tai, apie
k sukasi mogaus gyvenimas ... I io intymaus prieraiumo [mons se-
miasi] stiprybs ir gyvenimo diaugsmo."
Mokslininkai palygino prieraiumo ir meils prigimties vairov - tarp
tv ir vaik, tarp draug ir tarp sutuoktini ar simyljli (Davis, 1985;
Maxwell, 1985; Sternberg ir Grajek, 1984). Kai kurie elementai - abipusis
supratimas ir abipus parama, buvimo su mylimu mogumi vertinimas ir
diaugimasis tuo - bendri visiems meils ryiams. Taiau aistringajai meilei
bdingi ir saviti bruoai: fizinis velnumas, iskirtinumo tikjimasis ir in-
tensyvus avjimasis mylimu asmeniu.
Aistringj meil igyvena ne tik simyljliai. Aistringja meile galime
vadinti ir stipri abipus tv ir kdikio meil, kuri suadina tas paias sme-
gen sritis, kaip ir simyljli aistra. Phillipas Shaveris ir jo bendradarbiai
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 479
(1988) paymi, kad vieneri met kdikiai, kaip ir simylj jaunuoliai, diau-
giasi fiziniu velnumu, jauiasi prislgti, kai bna atskirti, stipriai reikia vel-
num, kai vl atsiduria tv glbyje, ir jauia didel malonum sulauk my-
lim moni dmesio bei meils. inodami, kaip skirtingai kdikiai bendrauja
su savo globjais, Shaveris ir Cindy Hazan (1993, 1994) kl klausim, ar
kdiki prieraiumo stilius nepersiduoda suaugusij santykiams.
Prieraiumo stiliai
Madaug 7 i 10 kdiki bei vaik ir beveik tokiai pat daliai suaugusij
bdingas saugus prieraiumas (Baldwin ir kiti, 1996; Jons ir Cunningham,
1996; Mickelson ir kiti, 1997). Kai vaikas atsiduria nepastamoje aplinkoje
(paprastai laboratorijos patalpoje), bet su motina, jis nerpestingai aidia,
patenkintas tyrinja aplink. Jei motina ieina, vaikas sunerimsta; kai ji su-
grta, vaikas bga prie motinos, apsikabina, paskui vl paleidia ir toliau
tsia savo tyrinjimus bei aidimus (Ainsworth, 1973, 1979). Daugelis moks-
linink mano, kad is saugus prieraiumas formuoja pasitikjimu paremt su-
augusiojo intymi santyki model, padedant veikti konfliktus (Miller ir
Rempel, 2004). Saugiai besijauintys suaugusieji lengvai suartja su mo-
nmis ir nesibaimina, kad taps per daug priklausomi ar bus palikti. simyl-
j jie mgaujasi seksualumu ir patikimais, pareigojaniais santykiais. iais
santykiais jie daniausiai bna patenkinti ir ilgai juos ilaiko (Feeney, 1996;
Feeney ir Noller, 1990; Simpson ir kiti, 1992).
Kim Bartholomew ir Leonardas Horowitzas (1991) pasil prieraiumo
model, kai prieraiumo stilius nustatomas pagal savivaizd (teigiam arba
neigiam) ir kit moni suvokim (teigiam arba neigiam). Saugiai besi-
jauiani moni savs ir kit suvokimas yra teigiamas (11.1 lentel). Jie
jauia savo vert ir jauiasi mylimi. Taip pat tikisi, kad kiti priims j meil
ir j atsilieps.
mons, pasiymintys nerimastingu prieraiumu (dar vadinamu ambi-
valentiku), apie kitus msto teigiamai, o save laiko nevertais. Nepastamoje
situacijoje toks kdikis labiau glaudiasi prie motinos. Jei motina ieina, k-
dikis verkia; kai ji sugrta, jis gali bti prieikas arba abejingas. Nerimas-
tingo, prietaringo bdo suaugusieji maiau pasitiki kitais, todl yra egois-
tikesni ir pavydsni. Jie gali kelis kartus nutraukti santykius su tuo paiu
mogumi. Konfliktus jie sprendia emocingai ir danai supyksta (Cassidy,
2000; Simpson ir kiti, 1996). Draugai, suteikiantys vienas kitam laisv ir pri-
pastantys vienas kito galimybes, prieingai, bna labiau patenkinti santy-
kiais (Deci ir kiti, 2006).
mons, kitus suvokiantys neigiamai, pasiymi arba vengiamuoju, arba
baimingu prieraiumu. Abiems stiliams bdingas vengimas. Nors nedrss
vaikai link greitai susijaudinti, atskirti nuo tv jie pernelyg nesielvartauja
ir santriau prisiglaudia vl susitik. Artimumo vengiantys vaikai uaug
maiau reikms skiria santykiams ir daniau juos nutraukia. Jie taip pat da-
saugus prieraiumas
(secure attachment)
Prieraiumas, grindiamas
pasitikjimu ir intymumu.
11.1 LENTELE
Prieraiumo stiliai
Kim Bartholomew ir Leonar-
das Horowitzas (1991)
pasil keturis skirtingus
prieraiumo stilius, kurie
nustatomi pagal mogaus
savivaizd ir kit moni
suvokim.
Prieraiumo stiliai
Teigiamas Neigiamas
Saugus Nerimastingas
Vengiamasis Baimingas
nerimastingas prieraiumas
(preoccupied attachment)
Prieraiumas, kuriam bdingas
nepasitikjimas savimi, nerimas,
ambivalentikumas.
vengiamasis prieraiumas
(dismissive attachment)
Santykiai, pasiymintys vengimu
ir nepasitikjimu kitais.
baimingas prieraiumas
(fearful attachment)
Santykiai, pasiymintys vengimu
ir baime bti atstumtam.
480 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
niau patiria atsitiktinius vienos nakties nuotykius. iuos du stilius galima
apibdinti taip: man labai svarbu jaustis nepriklausomam ir savarankikam"
(vengiamasis); suartdamas su kitais monmis, jauiuosi nejaukiai" (bai-
mingas).
Kai kurie mokslininkai iuos skirtingus prieraiumo stilius, kurie buvo
tyrinti 62 kultrose, aikina tv jautrumu (Schmitt ir kiti, 2004). tai kaip
tai apibendrina Cindy Hazan (2004): ankstyvasis prieraiumo patyrimas su-
formuoja vidini modeli arba mstymo apie santykius pagrind". Tad jaut-
ri, atidi motin, sukuriani patikimo ir saugaus pasaulio spd, vaikai
paprastai bna saugiai prierais, pastebi Mary Ainsworth ir Erikas Erikso-
nas (1963). Vieno tyrimo metu Izraelyje buvo analizuojami imto senels-
dukros-dukraits grandini prieraiumo stiliai. Paaikjo, kad jie nesikeiia
i kartos kart (Besser ir Priel, 2005). Patyr puoseljani ir dmesing
tv glob jaunuoliai vliau daniausiai sukuria iltus ir palaikanius santy-
kius su savo partneriais (Conger ir kiti, 2000). Kiti mokslininkai mano, kad
prieraiumo stilius gali atspindti paveldt temperament (Harris, 1998).
Nerams, danai usiplieskiantys paaugliai uaug sunkiau sukuria tvirtus
santykius (Donnellan ir kiti, 2005). Atrodo, jog ankstyvojo prieraiumo sti-
lius yra ateities santyki pagrindas.
teisingumas
(equity)
Slyga, pagal kuri i santyki
gaunamas atpildas yra
proporcingas indliui iuos
santykius. Pastaba: teisingas
atpildas nebtinai privalo bti
vienodas.
Teisingumas
Jei abu partneriai siekia vien savo asmenini tiksl, draugyst lugs. Todl
bendruomen moko vadovautis, kaip tai pavadino Elaine Hatfield, Willia-
mas Walsteris ir Ellen Berscheid (1978), teisingumo principu: tai, k js ir
js partneris gaunate i santyki, turt bti proporcinga judviej indliui
iuos santykius. Jei du mons gauna vienod atpild, j indlis taip pat
turt bti vienodas; kitaip vienas i j manys, kad tai neteisinga. Jei abu
jauia, kad gauna tiek, kiek deda, abu suvoks, jog santykiai teisingi.
Nepastami ir atsitiktinai susipain mons isaugo teisingus santykius:
dabar tu man paskolink savo konspektus, vliau a tau paskolinsiu savuo-
sius. A pasikvieiu tave savo vakarl, tu pasikvieti mane savj. Ilgai
draugaujantys, taip pat kambario draugai ir simyljliai nejauia panai si-
pareigojim - konspektai u konspektus, vakarlis u vakarl (Berg, 1984).
Teisingus santykius jie palaiko vairiais mainais (Kodl tau nepasilikus va-
kariens, kai usuksi pas mane palikti konspekt?") ir galiausiai nustoja re-
gistruoti, kuris ir kiek skolingas.
Ilgalaikis teisingumas
Ar kvaila manyti, kad draugysts ir meils aknys yra teisinguose mainuo-
Meil yra subtiliausia se? Juk kartais, reaguodami mylimo mogaus poreikius, k nors duodame
egoizmo ris." nesitikdami jokios naudos sau. I ties, umezgusiems lygiaverius, ilga-
Holbrook Johnson laikius santykius nerpi greitas atpildas. Margaret Clark ir Judsonas Millsas
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 481
(1979, 1993; Clark, 1984, 1986) tvirtina, kad mons netgi kankinasi, kad
ivengt bet kokios main naudos skaiiavim. Kai padedame geram drau-
gui, nenorime, kad jis nedelsdamas atsilygint tuo paiu. Kai kas nors pa-
kvieia pavakarieniauti, kur laik palaukiame, prie pakviesdami t mog
vakariens, kitaip mogus ms atsakomj pakvietim palaikys paprasiausiu
socialins skolos grinimu. Tikri draugai jauia ir patenkina vienas kito po-
reikius netgi tada, kai atsakyti tuo paiu nra manoma (Clark ir kiti, 1986,
1989). Laimingi sutuoktiniai neskaiiuoja, kiek jie duoda ir kiek gauna (Bu-
unk ir Van Yperen, 1991). Kai pastebi, kad partneris aukoja savo asmeni-
nius interesus, pasitikjimas juo iauga (Wieselquist ir kiti, 1999).
Eksperimentai su Merilendo universiteto studentais, kuriuos atliko Clar-
kas ir Millsas, patvirtino, kad esant tikrai draugystei nauda neskaiiuojama.
Kai santykiai bdavo palyginti formals, main adekvatumas stiprindavo
moni simpatij vienas kitam, taiau adekvai main siekimas madavo,
kai ie du mons siekdavo draugysts. Clarkas ir Millsas mano, kad vedy-
b sutartys, kuriose kiekvienas partneris tiksliai nurodo, ko tikisi i kito, meil
ne stiprina, o griauna. Tik kai mogus teigiamai elgiasi savo noru, jo elgse-
n galime aikinti meils jausmu.
Anksiau pastebjome, kaip teisingumo principas pasireikia suderinamu-
mu: paprastai romantikus santykius abu partneriai nea vienod vert. Da-
niausiai jie atitinka vienas kit patrauklumu, socialine padtimi ir t. t. Jei
neatitinkama vienoje srityje, pavyzdiui, patrauklumo, bna skirtum ir ku-
rioje nors kitoje - pavyzdiui, socialins padties - srityje. Taiau susuma-
vus visk, poros daniausiai proporcingai atitinka viena kit. Niekas nesako
ir tik nedaugelis pagalvoja: Mainau savo puiki ivaizd tavo dideles pa-
jamas". Taiau teisingumo taisykl galioja - ypa ilgalaikiuose santykiuose.
Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas
Tie, kuri santykiai teisingi, bna jais labiau patenkinti (Fletcher ir kiti, 1987;
Hatfield ir kiti, 1985; Van Yperen ir Buunk, 1990). Tie, kurie mano, kad j
santykiai neteisingi, jauia diskomfort: laimjusysis gali jaustis kaltas, o ma-
nantis, jog sandris neskmingas, gali jausti stipr susierzinim. (Pagal aliko
palankumo sau princip, dauguma vyr mano, kad jie daugiau prisideda prie
nam ruoos nei pripasta j monos - perteklin naud" gaunantis asmuo
ne toks jautrus neteisingumui.)
Robertas Schaferis ir Patricia Keith (1980) apklaus kelis imtus vairaus
amiaus sutuoktini, atkreipdami dmes tuos, kurie man j santuok esant
iek tiek neteising, nes vienas i sutuoktini per maai prisideda prie mais-
to gaminimo, nam ruoos, vaik aukljimo ir materialins gerovs. Netei-
singumas kainuoja: jaut neteisingum savo atvilgiu buvo labiau prislgti
ir nusivyl. Augindamos vaikus monos danai jauiasi gaunanios per ma-
ai, o vyrai - per daug, todl pasitenkinimas santuoka sumaja. Per me-
daus mnes ir iaugin bei ileid vaikus sutuoktiniai daniau jauia, kad
482 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Suvoktas
neteisingumas
4.
tampa
vedybiniuose
santykiuose
11.10 PAVEIKSLAS
Suvoktas neteisingumas
skatina tamp vedybiniuose
santykiuose, kuri savo
ruotu stiprina suvokt
neteisingum.
altinis: pritaikyta i Grote
ir Clark, 2001.
atsiskleidimas
(self-disclosure)
Savo intymiausi savybi
atskleidimas kitiems.
abipusis atsiskleidimas
(disclosure reciprocity)
Polinkis adekvaiai atsiliepti
partnerio atvirum.
santykiai pagrsti teisingumu ir bna labiau patenkinti savo santuoka (Fee-
ney ir kiti, 1994). Kai abu partneriai nevaromi duoda ir gauna bei kartu pri-
ima sprendimus, didel tikimyb, kad jie isaugos ir meil.
Kai jauiamas neteisingumas, kyla nepasitenkinimas santuoka, teigia Nan-
cy Grote ir Margaret Clark (2001), atlikusios ilgalaikius sutuoktini tyrimus.
Taiau jos teigia, kad neteisingumas ir nepasitenkinimas abipusiai veikia vie-
nas kit: nepasitenkinimas vedybomis stiprina neteisingumo jausm (r. 11.10
pav.).
Atsiskleidimas
Gils, draugiki santykiai yra intyms. Mes atsiveriame ir jauiams priim-
ti. malon jausm patiriame nusisekus santuokai arba artimai draugauda-
mi - kai santykiai yra tokie, jog nerimas uleidia viet pasitikjimui ir ga-
lime atsiverti, nebijodami prarasti artimo mogaus meils (Holmes ir Rem-
pel, 1989). Tokiems santykiams bdinga tai, k Sidney Jourardas pavadino
atsiskleidimu (Derlega ir kiti, 1993). Santykiams giljant, partneriai vis la-
biau atsiskleidia ir vis geriau vienas kit pasta.
Moksliniai tyrimai rodo, kad is intymumas patinka daugeliui. Mums ma-
lonu, kai paprastai santrus mogus pasako, kad kakas mumyse privert
j atsiverti", ir dalijasi slapta informacija (Archer ir Cook, 1986; D. Taylor
ir kiti, 1981). Kai kitas mogus mus iskiria ir atsiveria, jauiams pamalo-
ninti. Mums ne tik patinka tie, kurie atsiveria, bet ir mes atsiveriame tiems,
kurie mums patinka. Ir tada pajuntame jiems dar didesn simpatij (Collins
ir Miller, 1994). Neturdami galimybi atsiverti, jauiams vienii (Berg ir
Peplau, 1982; Solano ir kiti, 1982).
Eksperimentais buvo tiriamos atsiskleidimo prieastys ir pasekms. Kas
labiausiai skatina atskleisti intymiausias savo sielos kerteles - tas, kuriomis
labiausiai didiuojams, ir tas, kuri gdijams? Ir kok poveik tai daro tiems,
kuriems visk atskleidiame?
Geriausiai tai apibria abipusio atsiskleidimo svoka: atvirum atsako-
ma atvirumu (Berg, 1987; Miller, 1990; Reis ir Shaver, 1988). Tiems, kurie
su mumis buvo atviri, atsiveriame labiau. Taiau intymumas retai gimsta aki-
mirksniu. (Antraip toks mogus gali pasirodyti nediskretikas ir silpnas.) De-
ramo intymumo raida yra tokia: a truput atsiskleidiu, js truput atsisklei-
diate - taiau ne per daug. Vliau js atsiskleidiate labiau, ir a atsakau
tuo paiu.
simyljlius giljantis artimumas jaudina. Augantis intymumas sukelia
stipri aistr", - pastebi Roy Baumeisteris ir Ellen Bratslavsky (1999). Tai
padeda paaikinti, kodl mons, pasirytantys pakartotinei santuokai po
skyryb, paprastai j pradeda nuo danesni lytini santyki, ir kodl aistra
bna stipriausia tada, kai po araus konflikto vl grtama intymum.
Kai kurie mons - daniausiai moterys - yra tobuli nuodmklausiai";
jie lengvai igauna intymius prisipainimus netgi i t, kurie iaip jau nra
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 483
atlapairdiai (Miller ir kiti, 1983; Pegalis ir kiti, 1994; Shaffer ir kiti, 1996).
Tokie mons moka klausyti. Kalbdamiesi jie bna dmesingi ir sukuria sp-
d, kad jiems domu (Purvis ir kiti, 1984). Susidomjim jie parodo ir paska-
tinaniomis frazmis. iuos mones psichologas Carlas Rogersas (1980) pava-
dino augti skatinaniais" klausytojais. Jie nuoirdiai atskleidia savo ir pri-
pasta kit moni jausmus, yra empatiki, jautrs bei dmesingi klausytojai.
Koks itokio atsiskleidimo poveikis? Humanistins psichologijos specia-
listas Sidney Jourardas (1964) rodinjo, kad nusiimdami kaukes, leisdami
painti mus tokius, kokie esame, stipriname meil. Jis man, kad atsiverti
kitam ir kaip atsak pajusti kito atvirum yra malonu. Pavyzdiui, turdami
artim draug, su kuriuo galime kalbti apie grsmes savivaizdiui, lengviau
jas veikiame (Swann ir Predmore, 1985). Tikra draugyst - tai ypatingi san-
tykiai, padedantys skmingai pltoti kitus santykius. Kai bnu su savo drau-
gu, - ra romn mstytojas Seneka, - manau, kad esu vienas ir galiu lais-
vai kalbti apie visk." Geriausia santuoka ir yra draugyst, sutvirtinta si-
pareigojimu.
Intymus atsiskleidimas taip pat yra vienas i draugikosios meils teikia-
m malonum. Draugai ir sutuoktiniai atsiskleisdami vienas kitam rodo pa-
sitenkinim savo santykiais ir daniau ilgai juos isaugo (Berg ir McQuinn,
1986; Hendrick ir kiti, 1988; Sprecher, 1987). Vieno tyrimo metu paaikjo,
kad tie, kurie tuokdamiesi myljo vienas kit vienodai stipriai ir vienodai
gerai vienas kit paino, ilgai isaugo meil (NefF ir Karney, 2005). Sutuok-
tini, pritariani teiginiui Stengiuosi dalytis savo intymiausiomis minti-
mis bei jausmais su savo partneriu", pasitenkinimas santuoka daniausiai bna
vienas didiausi (Sanderson ir Cantor, 2001).
Gallupo instituto atliktos nacionalins sutuoktini apklausos duomenimis,
75 procentai por, kartu lankani pamaldas (ir 57 procentai nesimeldiani
kartu) teig, kad j santuoka labai laiminga (Greeley, 1991). Bendra, i ir-
dies kylanti malda yra intymus, dvasingas nuolankumo patyrimas. Kartu be-
simeldiantieji taip pat daniau sako, jog aptaria savo eimos problemas, vie-
nas kit gerbia ir laiko gerais partneriais.
Mokslininkai taip pat pastebjo, kad moterys daniau nei vyrai atskleidia
savo nuogstavimus bei silpnybes (Cunningham, 1981). Kaip sak raytoja
feminist Kate Millett (1975): Moterys ireikia, o vyrai - ugniauia". Ta-
iau iuolaikiniai vyrai, ypa tie, kurie laikosi egalitarinio poirio lyi
vaidmenis, vis daniau atskleidia intymius jausmus ir mgaujasi santykiais,
grindiamais abipusiu pasitikjimu bei atvirumu. Ir tai, sako Arthuras Aro-
nas ir Elaine Aron (1994), yra meils esm - kai dvi asmenybs susijungia,
atsiveria ir susitapatina; dvi asmenybs, kuri kiekviena isaugo savo indi-
vidualum, taiau veikia bendrai, mgaujasi panaumais ir remia viena kit
(r. 11.11 pav.).
Jei taip yra, gal mes galime stiprinti artimum pasitelkdami tai, k paty-
rme draugysts pradioje, - klausia Aronai ir j bendradarbiai (1997). Tad
Kas yra tikras draugas?
Atsakysiu. Tai mogus, su
kuriuo tu drsti bti savimi."
Frankas Crane,
A Definition of Friendship
(Draugysts apibrimas")
11.11 PAVEIKSLAS
Meil: dalinis asmenybi
sutapimas - j s tampate
dalimi mans, o a - js
dalimi
Skelbiama A. L. Weber
ir J. H. VVeber, Perspective
on Close Relationships.
1994 Pearson Education.
Perspausdinta gavus leidim.
altinis: Aron ir Aron, 1994.
484 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
jie 45 minutms suporavo savanorius studentus su kitais, jiems nepastamais
studentais. Pirmsias 15 minui jie aptarinjo asmeninius, taiau nelabai in-
tymius dalykus, pavyzdiui: Kada paskutin kart dainavai pats sau?" Ki-
tas 15 minui jie praleido kalbdami intymesnmis temomis, pavyzdiui:
Koks pats brangiausias tavo prisiminimas?" Per paskutinisias 15 minui
buvo siloma dar labiau atsiverti, pavyzdiui, pateikiant tokius klausimus:
Ubaikite sakin: Noriau turti mog, su kuriuo galiau dalytis..."
arba Kada paskutin kart verkte kito mogaus akivaizdoje? O bdami
vieni?"
Palyginti su kontroline grupe, 45 minutes praleidusia kalbantis nereikmin-
gomis temomis (Koki mokykl baigei?", Kokia mgstamiausia vent?"),
tie, kuriems teko vis labiau atsiverti, pokalbio pabaigoje pasijuto stulbina-
mai artimi savo partneriams - ties pasakius, artimesni nei 30 procent ar-
timiausi draug", - ra mokslininkai. inoma, ie santykiai dar nepasiy-
mjo tikrai draugystei bdingu lojalumu ir sipareigojimu. Taiau is ekspe-
rimentas stulbinamai rodo, kaip lengvai gali atsirasti artimumo jausmas, jei
yra slygos atsiskleisti. Tam tinka ir internetas. (r. skyrel: Atkreipkime
dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij?")
atkreipkime dmes
Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij?
Js, io vadovlio skaitytojau, beveik be abejons esate vienas
i milijardo (2005 met duomenimis) moni pasaulyje, besinau-
dojani internetu. Kad 75 procentai iaurs Amerikos nam ki
bt telefonizuoti, prireik septyni deimtmei. Internetas si-
skverb [ 75 procentus nam per madaug septynerius metus
(Putnam, 2000). Pus Europos Sjungos, du tredaliai Kanados,
Amerikos ir Australijos piliei naudojasi elektroniniu patu, naro
internete ir, galbt, varto adres katalogus, skaito naujienas ar
lankosi pokalbi svetainse (lnternetworldstats.com ir WorldFast-
book).
Kaip manote: ar bendravimas internete yra nevyks realaus
bendravimo pakaitalas? O gal tai - nuostabus bdas iplsti
paini rat? Ar internetas padeda bendrauti, ar atima laik
kur bt galima skirti tiesioginiams santykiams? Panagrinki-
me tai.
Argumentas: Internetas, kaip ir spauda bei telefonas, i-
pleia bendravimo galimybes, o bendravimas sudaro slygas
santykiams usimegzti. Atsiradus spaudai, maiau nekamasi,
o paplitus telefonams - maiau bendraujama betarpikai, taiau
ir spauda, ir telefonas padeda veikti laik ir, nepaisant skirian-
i atstum, susisiekti vieniems su kitais. Socialiniai ryiai - tai
ryi tinklas, o internetas yra puikiausias tokio pobdio tinklas.
Jis sudaro slygas veiksmingai bendrauti su eima, draugais ir
bendraminiais, taip pat ir tais, kuri kitaip niekada nebtume
surad: galbt kaip ir mes sergani istine skleroze, kolekcio-
nuojani v. Mykolo statulles ar susiavjusi Hariu Poteriu.
Kontrargumentas: Tai tiesa, taiau bendravimas internetu
yra skurdus. ia nra tiesioginio kontakto teikiamos niuans,
reikiam neodiniais signalais ir fiziniais prisilietimais, galimy-
bs. Iskyrus paprastus enklus, pavyzdiui, ypsen reikiant
:-), elektroninse inutse nra gest, veido iraikos ir balso
tembro. Todl nenuostabu, kad jas taip lengva klaidingai su-
prasti. Ekspresyvi e-mocij" nebuvimas sudaro slygas atsi-
rasti dviprasmybms.
Pavyzdiui, i balso galima suprasti, ar kalbama rimtai, pa-
aipiai ar sarkastikai. Justino Krugerio ir jo koleg (2006) atlik-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 485
ti tyrimai rodo, jog bendraujanti danai galvojama, kad juoke-
lis" bus vienodai suprastas ir gautas elektroniniu patu, ir pasa-
kytas odiu, bet i ties paraytas jis nra toks aikus kaip
pasakytas. Dl virtuali diskusij anonimikumo retkariais ky-
la ugningas karas".
Internetas, kaip ir televizija, atima laik, kuris galt bti
skirtas tikriems santykiams. Meil internetu nra technins pa-
angos nulemtas simyljli draugysts ekvivalentas. Kiber-
netinis seksas yra dirbtinis intymumas. Individualizuotas pasi-
linksminimas internete pakeiia susibrimus brido partijai. Dl
tokio dirbtinumo ir izoliacijos reikia apgailestauti, nes ms pro-
tvi istorija lm, kad mums reikia tikr santyki, kupin hu-
moro ir juoko. Tad nenuostabu, jog Stenfordo universiteto moks-
linink atlikta 4000 suaugusij apklausa parod, kad 25 pro-
centai moni dl internete praleidiamo laiko maiau laiko ski-
ria tiesioginiam bendravimui su eimos nariais bei draugais ar
pokalbiams su jais telefonu (Nie ir Erbring, 2000).
Argumentas: Dauguma moni nemano, kad internetas
izoliuoja. Kita nacionalin apklausa parod, jog interneto var-
totojai apskritai, o moterys - ypa, yra sitikin, kad elektroninis
patas sustiprino ryius su giminmis bei draugais, kontaktai
su jais tapo danesni" (Pew, 2000). Galbt internetas pakeiia
tiesiogin bendravim taiau jis taip pat pakeiia ir televizij
Gal vietiniam knygynui ir blogai, kad intemeto knygyne vienu
klavio spusteljimu galite nusipirkti knyg taiau tai jums su-
taupo laiko bendravimui. Darbas namuose naudojantis interne-
tu taip pat suteikia galimyb daugiau laiko skirti eimai.
Kodl sakoma, kad internetu umegzti santykiai yra nerea-
ls? Bendraujant internete ivaizda ir gyvenamoji vieta tampa ne-
svarbios. Ivaizda, amius ir ras netrukdo monms su jumis
bendrauti. Svarbesni yra kiti dalykai - interes ir vertybi bendru-
mas. Dirbant ir diskutuojant specializuotuose interneto tinklala-
piuose uimama padtis yra maiau reikminga, todl ios dis-
kusijos atviresns bei vyksta aktyviau. Bendravimas internetu ska-
tina spontanikesnius atsivrimus nei tiesioginis pokalbis (Join-
son, 2001).
Dauguma intemetini flirt nieko gero neduoda. Visi, ku-
rie, mano iniomis, band susipainti per internet... sutinka,
jog kvaila vaistyti valand valandas taukiant su kakuo, su
kuo susitikus paaikja, kad tas mogus - tikras bjauryb", -
pastebjo viena moteris i Toronto (Dicum, 2003). Taiau inter-
netu usimezgusi draugyst ar romantiki santykiai daniau trun-
ka bent dvejus metus, teigia Katelyn McKenna, Johnas Barg-
has ir j bendradarbiai (Bargh ir kiti, 2002, 2004; McKenna ir
Bargh, 1998,2000; McKenna ir kiti, 2002). Vieno eksperimento
metu jie pastebjo, kad susipain internete mons labiau at-
siskleidia, bna nuoirdesni ir maiau apsimetinja. Jiems taip
pat labiau patiko mons, su kuriais jie 20 minui nekuiavo-
si internetu, nei tie, su kuriais t pat laik bendravo tiesiogiai.
Tai galiojo ir tais atvejais, kai, ito neinodami, eksperimento
dalyviai susipaindavo su tuo paiu mogumi abiejuose kon-
tekstuose. Apklausa parod, kad internete usimezgusi drau-
gyst mons vertina vienodai palankiai, kaip ir tikrus santy-
kius. Pew (2006) tyr vienius draugo iekanius interneto var-
totojus ir nustat, kad 74 procentai internet naudojo romanti-
kiems santykiams palaikyti, o 37 procentai lanksi virtualiose
pasimatym svetainse.
Kontrargumentas: Internetas leidia monms bti to-
kiems, kokie jie yra i tikrj, taiau galima ir apsimesti tokiu,
kokiu nesi. Kartais tuo naudojamasi siekiant seksualiai inau-
doti. Interneto sekso puslapiai, kaip ir kitos pornografijos for-
mos, ikreipia seksualumo suvokim tikrojo partnerio patrauk-
lum skatina vyrus galvoti apie moteris tik kaip apie sekso ob-
jektus, seksualin prievart laikyti paprastu dalyku, kurti vaiz-
duotje netinkamo seksualinio elgesio scenarijus, didina susi-
jaudinim ir maina savidrausm bei skatina seksui be meils.
Galiausiai, teigia Robertas Putnamas (2000), bendravimo
internetu naud varo du kiti faktai: skaitmeninis suskirstymas"
pabria socialin bei isilavinimo nelygyb tarp turinij kom-
piuter ir jo neturini. Kibernetin balkanizacija" suteikia gali-
myb rasistins mstysenos baltaodiams susirasti vienas ki-
t. Skaitmenin suskirstym galima panaikinti mainant kompiu-
teri bei interneto paslaug kainas ir didinant vie interneto
prieig skaii. Balkanizacija yra bdinga interneto savyb.
Debatams dl interneto socialini pasekmi tsiantis, svar-
biausias klausimas, - sako Putnamas (p. 108), - bus ne kok
poveik internetas daro mums, bet k mes su juo darome ...
Kaip paaboti i perspektyvi technologij kad sutvirtintume
bendruomeninius ryius? Kaip tobulinti technik kad didt so-
cialinis aktyvumas, stiprt grtamasis ryys ir socialiniai sig-
nalai? Kaip panaudoti greitos, pigios bendravimo priemons ga-
limybes, siekiant sutvirtinti iuo metu irstant bendruomeni au-
din?"
486 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
APIBENDRINIMAS
Kas sudaro slygas artimiems santykiams?
Nuo kdikysts iki senatvs prieraiumas yra vienas svarbiausi mogaus gyvenime. Saugus
prieraiumas, bdingas tvirtai santuokai, byloja apie laiming gyvenim.
Didiausia tikimyb, kad draugikoji meil iliks, bna tada, kai abu partneriai jauia, jog j part-
neryst yra lygiavert, ir abu mano, kad i i santyki gauna tiek, kiek dj patys.
Vienas i draugikosios meils privalum - galimyb intymiai atsiverti, ir i bsena pasiekiama
laipsnikai, kai partneriai vis didjant kito atvirum atsako tuo paiu.
Kaip nutraukiami santykiai?
Meil danai mirta. Kokie veiksniai skatina santuokos irim? Kaip daniausiai poros isiski-
ria arba atnaujina savo santykius?
Vienas vyras 1971 metais para meils laik savo monai, djo j butel,
ukimo ir met Ramj vandenyn tarp Sietlo ir Havaj. Po deimties met
Guamo papldimyje j surado ia bgiojs mogus. Laike buvo raoma:
Jei t uo met u, kai is l ai kas t ave pasi eks, a bsi u senas ir ilas, inosiu, kad
ms mei l t oki a pat gai vi kai p i andi en.
Gal bt praei s savai t , o gal ne vi eneri met ai , kol is laikas t ave pasieks ... Jei
j i s t avs ni ekada nepasi ekt , mano i rdyj e vis t i ek rayt a, j og a stengsiuosi
vi sai s bdai s rodyt i t au savo mei l . Tavo vyras Bobas.
Su moterimi, kuriai buvo skirtas is meils laikelis, buvo susisiekta telefo-
nu. Kai jai perskait ratel, moteris prapliupo juoku. Ir juo ilgiau ji klaus,
juo labiau juoksi. Mes isiskyrme", - galiausiai pasak ji ir numet ragel.
itaip atsitinka danai. Lygindami netenkinanius santykius su atidumu
ir velnumu, kur, kaip sivaizduojame, galtume patirti kitur, daniau ski-
riams - dvigubai daniau nei XX a. septintajame deimtmetyje. Dabar be-
veik pus amerikiei ir 40 procent kanadiei vedyb baigiasi skyrybo-
mis. Ilgalaikiams santykiams reikia ilgalaiks meils bei pasitenkinimo, ta-
iau taip pat reikia bti abejingam kitiems galimiems partneriams, bijoti san-
tuokos nutraukimo kat ir bti moraliai sipareigojusiam (Adams ir Jons,
1997; Miller, 1997). Septintuoju ir atuntuoju deimtmeiais padaugjus dir-
bani moter ir dl to sumajus socialinms ir ekonominms klitims skir-
tis, skyryb pagausjo. Mes gyvename ilgiau, taiau mylime trumpiau," -
maiktauja Osas Guinessas (1993, p. 309).
Karalikiesiems Vindzoro rmams gerai inomi iuolaikini vedyb pa-
vojai britams. Pasakos apie princesi Margaretos ir Anos, princ Charleso
ir Endriu vedybas subyrjo, o ypsenas pakeit alti vilgsniai. Netrukus po
tuoktuvi 1986 metais su princu Endriu, Sara Ferguson postringavo: Man
labai patinka jo imintis, jo avesys, ivaizda. A j dievinu". Endriu j os
euforij atsak tuo paiu: Ji - tai geriausia, kas galjo nutikti mano gyve-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 437
nime". Po eeri met Endriu nusprend, kad Saros draugai yra miesio-
nys", Sara aipsi i Endriu kaip siaubingai netayto", ir abu nutar, jog
viskas baigta (Time, 1992).
Skyrybos
Skirtingose alyse skyryb skaiius yra nevienodas: nuo 0,01 procento per
metus Bolivijoje, Filipinuose ir Ispanijoje iki 4,7 procento Jungtinse Vals-
tijose. Norint prognozuoti skyryb tempus skirtingose kultrose, pravartu i-
noti j puoseljamas vertybes (Triandis, 1994). Individualistinse kultrose
(kuriose meil siejama su jausmais, ir mons klauso savo irdies) skyryb
bna daugiau nei bendruomeninius santykius palaikaniose kultrose (ku-
riose meil siejama su sipareigojimu, ir mons savs klausia: K pasakys
kiti?"). Individualistai tuokiasi iki abu vienas kit mylsime", kolektyvis-
tai - visam gyvenimui. Individualistai i vedyb tikisi daugiau aistros ir as-
meninio pasitenkinimo, dl to j santykiuose bna daugiau tampos (Dion ir
Dion, 1993). Apklaus duomenimis, 78 procentai Amerikos moter ir 29 pro-
centai Japonijos moter pritaria: skmingoms vedyboms reikia tikros mei-
ls" (American Enterprise, 1992).
Taiau net ir Vakar visuomense tie, kurie umezga santykius, ketinda-
mi isaugoti juos ilg laik, sukuria sveikesnius, ramesnius ir patvaresnius
partnerikus ryius (Arriaga, 2001; Arriaga ir Agnew, 2001). Tie, kuri si-
pareigojimas eimai trunka ilgiau negu jai stimul davs geismas, danai kon-
fliktuoja ir bna nelaimingi. Vienos nacionalins apklausos rezultatai atsklei-
d, kad tie, kurie jautsi ved nelaimingai, taiau santuok isaugojo, pakar-
totinai apklausti po penkeri met daniausiai atsakydavo, kad j santuoka
yra labai" arba gana" laiminga (Popenoe, 2002). Ir prieingai, savimy-
los" - tie, kurie labiau susitelkia savo trokimus bei vaizd - santykius
umezga vengdami sipareigojim, tad tikimyb, kad j santykiai truks il-
gai, yra maesn (Campbell ir Foster, 2002).
Skyryb rizika taip pat priklauso nuo to, kas su kuo tuokiasi (Fergusson
ir kiti, 1984; Myers, 2000; Tzeng, 1992). mons daniausiai ilaiko san-
tuok, jei:
susituokia bdami vyresni nei 20 met;
abu bna uaug stabiliose eimose, kuriose yra abu tvai;
prie santuok gana ilgai draugauja;
yra sveiki ir panaaus isilavinimo;
turi ger darb ir stabilias pajamas;
gyvena maame mieste arba kyje;
prie santuok negyveno kartu arba nepradjo lauktis vaiko;
yra tikintys;
yra panaaus amiaus ir isilavinimo, ipasta t pai religij.
Kai buvau jaunas, daviau
sau paad nevesti toi, kol
nesurasiu idealios moters.
K gi, a j radau, bet ji, deja,
lauk idealaus vyro."
Robert Schuman,
prancz valstybs veikjas
(1886-1963)
488 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Ai stri ngoj i meil daugeliu
poiri yra pakitusios
smons bsena ... iandien
daugelyje valstij galioja
statymai, reikalaujantys,
kad tuokdamasis mogus
nebt apsvaigs. Taiau
aistringoji meil yra tam tikras
apsvaigimas."
Roy Baumeister,
Meanings of Life, 1991
(Gyvenimo prasms")
N vienas i i veiksni pats savaime nelemia santuokos stabilumo. Visi
jie koreliuoja su laiminga santuoka, bet nebtinai yra jos prieastis. Taiau
jei kuriam nors mogui netinka n vienas i i dalyk, j o santuoka beveik
tikrai iirs. Jei tinka visi ie komponentai, tikimyb, kad sutuoktiniai bus kartu
iki pat mirties, labai didel. Matyt, anglai, dar prie kelet imtmei teig,
kad kvaila tuoktis apsvaigus nuo aistringos meils, buvo teiss. Jie man,
kad geriau rinktis partner, su kuriuo sieja stabili draugyst ir panai kilm,
interesai, proiai bei vertybs (Stone, 1977).
Isiskyrimo procesas
Nutraukiant ryius kur laik trunka nerimo, jog partneris prarandamas, lai-
kotarpis, po to ateina gilus lidesys, vliau - emocins skyrybos ir grimas
normal gyvenim (Hazan ir Shaver, 1994). Netgi tik k isiskyrusius, ku-
rie jau seniai nebemyli vienas kito, danai nustebina noras bti alia buvu-
sio partnerio. Gils ir ilgalaikiai ryiai retai kada nutrksta greitai; isisky-
rimas yra procesas, o ne vykis.
Draugaujanios poros skiriasi tuo skausmingiau, kuo artimesni bei ilges-
ni buvo j santykiai ir kuo maiau jie turi alternatyv (Simpson, 1987). Roy
Baumeister ir Sar Wotman (1992) stebina tai, kad prajus keletui mnesi
ar metams po skyryb mons prisimena, kad atstumti kito meil buvo sun-
kiau nei patirti, jog atstumiama j pai meil. J sielvartas kyla i kalts
jausmo, kad skaudino kit, i nusiminimo matant susisielojus mylimj ar
i neinojimo, kaip reaguoti. Skyrybos atnea ir kit skausming patiri:
tvai ir draugai okiruoti, santuokos priesaika sulauyta, tvysts teiss - su-
varytos. Taiau vis tiek kasmet milijonai por pasiryta sumokti i kain,
kad nutraukt, j nuomone, skausmingus, o ne pasitenkinim teikianius san-
tykius. Tyrimas, kuriame dalyvavo 328 sutuoktini poros, atskleid, jog ei-
moje vyraujant nesutarimams ir stingant pasitenkinimo santuoka jausmo, de-
imt kart daniau jauiama depresija (O' Leary ir kiti, 1994). Jei santuoka
yra labai laiminga", gyvenimas taip pat atrodo labai laimingas" (r. 11.12
pav.)
Kai santykiai palyja, tie, kurie neturi geresni alternatyv arba mano,
kad santykius per daug investavo (laiko, energijos, bendr draug, turto ir
galbt vaik prasme), ieko santyki nutraukimo alternatyv. Caryl Rusbult
ir jos bendradarbiai (1986, 1987, 1998) ityr tris lyjani santyki page-
rinimo bdus (r. 11.2 lentel). Vieni mons elgiasi lojaliai - laukia, kol
aplinkybs pagers. Problemos per daug skausmingos, kad apie jas bt ga-
lima kalbti, o skyryb rizika per didel, tad lojalusis partneris itvermingai
laukia, tikdamasis, kad seni geri laikai ir vl sugr. Kiti (ypa vyrai) pradeda
nepaisyti; jie nekreipia dmesio partner ir leidia santykiams blogti. Kai
nekreipiama dmesio skausming nepasitenkinim, vyksta umaskuotos
emocins skyrybos, nes partneriai maiau kalbasi ir pamau pradeda gyven-
ti vienas be kito. Treti link kalbtis apie jauiamas problemas ir imtis ak-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 489
co
-O
(D
70
60
50
40
30
20
10
0
57, 6%
11,1%
5, 0%
Santuoka labai
laiminga
Santuoka gana
laiminga
Santuoka nelabai
laiminga
11.12 PAVEIKSLAS
Nacionalinio nuomoni tyrim
centro 23 076 susituokusi
amerikiei tyrimai,
1972-2004 m.
tyvi veiksm, pavyzdiui, iekoti patarimo, stengtis pasikeisti, kad santy-
kiai pagert.
115 tyrim, kuriuose buvo apklausta 45 000 por, rodo, kad nelaimingi
partneriai nesutaria, vadovauja, kritikuoja ir emina vienas kit. Laimingos
poros daniau sutaria, pritaria, sutinka su pasilymu ir juokiasi (Karney ir
Bradbury, 1995; Noller ir Fitzpatrick, 1990). Kur laik stebjs 2000 por,
Johnas Gottmanas (1994, 1998) prijo ivad, kad skmingose santuokose
nebtinai nra konflikt. Greiiau ioms poroms bdinga tai, kad jos geba
suderinti skirtumus ir kritik atsverti meile. Skmingose santuokose teigia-
ma sveika (ypsena, prisilietimai, komplimentai, juokas) danesn nei ne-
igiama (sarkazmas, nepritarimas, ugauliojimai) - santykiu 5:1.
Ne sielvartas ir ne ginai pranaauja skyrybas, teigia Tedas Hustonas ir
jo bendradarbiai (2001), remdamiesi neseniai susituokusij stebjimais (dau-
guma sutuoktini pradioje konfliktuoja). Blog santuokos ateit pranaauja
altumas, nusivylimas ir beviltikumas. Ypa, kai udaro bdo vyrai susi-
tuokia su kritikomis moterimis, pastebi Williamas Swannas ir jo bendrada-
biai (2003, 2006).
Kartais dl to, kad moksi bendrauti be kandi paaip ir impulsyvi
reakcij, skmingai bendraujanios poros kovoja" siningai (isako savo
jausmus, o ne eidinja) ir nuasmenina konflikt, pavyzdiui, tokiomis fra-
11.2 LENTEL. Reakcija santyki blogjim
Pasyvi Aktyvi
Konstruktyvi Lojalumas: laukiama pagerjimo Isakymas:
siekiama pagerinti santykius
Destruktyvi Nepaisymas: nekreipiama Pasitraukimas:
dmesio partner santykiai nutraukiami
altinis: Rusbult ir kiti, 1986, 1987, 1998, 2001.
490 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
zmis: inau, jog tai ne tavo kalt" (Markman ir kiti, 1988; Notarius ir Mar-
kman, 1993; Yovetich ir Rusbult, 1994). Ar santykiai pagert, jei partne-
riai nutart daniau elgtis taip, kaip elgiasi laimingos poros - maiau sks-
tis ir kritikuoti, daniau pritarti ir sutikti, skirti laiko pokalbiams apie savo
rpesius, kartu kasdien melstis ar aisti? Jei nuostatas lemia poelgiai, gal
meil nulemia veiksmai?
iuos klausimus kl Joan Kellerman, Jamesas Lewisas ir Jamesas Lair-
das (1989). Jie inojo, kad aistring simyljli vilgsniai daniausiai bna
ilgi ir abipusiai (Rubin, 1973). Ar gilus vilgsnis akis veikia ir nesimyl-
jus (panaiai kaip 45 minutes trukusi provokacija atsiverti suartino nepa-
stamus studentus)? Kad tai isiaikint, mokslininkai papra nepastam
vyr ir moter dvi minutes dmiai irti vienas kitam rankas arba akis.
Vliau irjusieji akis sak, jog vienas kitam buvo pajut trauk bei vel-
num. Imituojama meil buvo bepradedanti busti.
Robertas Sternbergas (1988) mano, kad atskleidiant jausmus, pradin aist-
ra gali virsti ilgalaike meile:
Ir jie ilgai ir laimingai gyveno" nebtinai yra mitas, taiau kad virst tikrove,
laim turi bti grindiama skirtingais abipusi santyki deriniais. Por, kurios
tikisi, kad j aistra tsis aminai, arba kad j intymumui nekils jokie pavojai,
laukia nusivylimas ... Privalome nuolatos stengtis suvokti, kurti ir atkurti savo
romantikus santykius. Santykiai yra konstrukcijos, kurios laikui bgant ima
trikti, jei lieka nepriirimos ir netobulinamos. Negalime tiktis, kad santykiai
klostysis savaime, lygiai kaip negalime tiktis, kad nepriirimas pastatas pats
pasirpins savimi. Privalome pasirpinti, kad santykiai bt kuo geresni.
APIBENDRINIMAS
Kaip nutraukiami santykiai?
Meil danai trunka neilgai. XX amiuje iaugus skyryb skaiiui, mokslininkai isiaikino san-
tuokos irimo prieastis. Viena i prieasi- individualistin kultra, kurioje labiau vertinami jausmai
nei sipareigojimai. Svarbs ir tokie aspektai, kaip sutuoktinio amius, isilavinimas, vertybs bei
panaumas.
Mokslininkai taip pat tiria skyryb arba santyki atkrimo proces: siekia isiaikinti teigiamus bei
nekonfliktikus bendravimo stilius, kurie bdingi sveikoms, stabilioms santuokoms.
BV^I Post scriptum:
S I kaip mylti
Du iandieninio gyvenimo faktai yra neginijami: pirma, artimi, ilgalaikiai
santykiai yra laimingo gyvenimo poymis. Nacionalinis nuomoni tyrim cen-
tras nuo 1972 met apklaus 43 295 amerikiei. Paaikjo, kad 40 procen-
t susituokusi, 23 procentai niekada nesusituokusi, 20 procent isisky-
rusi ir 16 procent nutraukusi santykius pareik, kad j gyvenimas la-
11 skyr i us. PATRAUKLUMAS IR I NTYMUMAS 491
bai laimingas". Panas ir Kanadoje bei Europoje atlikt nacionalini ap-
klaus rezultatai (Inglehart, 1990).
Antra, artimi, ilgalaikiai santykiai nyksta. Skirtingai nei prie kelet de-
imtmei, iandien mons daniau persikelia gyventi kitur, gyvena vieni,
skiriasi ir keiia partnerius.
Atsivelgiant psichologinius vedybins meils dmenis - pana ms-
tym, socialin ir seksualin intymum, lygiaverius emocinius ir materiali-
nius mainus - galima paprietarauti prancz posakiui: Meil umua lai-
k, o laikas udo meil". Taiau norint, kad meil neiblst, reikia pastan-
g. Reikia stengtis kasdien rasti laiko pasikalbti apie dienos vykius. Rei-
kia stengtis neprikaiioti ir nesibarti, o isakyti ir iklausyti vienas kito nuos-
kaudas, nuogstavimus bei svajones. Reikia pastang, kad santykiai virst
beklass socialins lygybs utopija" (Sarnoff ir Sarnoff, 1989), kurioje abu
partneriai nevaromi duoda ir gauna, kartu sprendia problemas ir kartu diau-
giasi gyvenimu.
Jei rpinsims savo santykiais, manomas ilgalaikis pasitenkinimas, tei-
gia Johnas Harvey ir Julia Omarzu (1997). Santyki tyrintoja Patricia Nol-
ler (1996) i Australijos pritaria: Brandiai meilei ... tokiai, kuri isaugo
santuok, sukurdama aplink, kurioje kiekvienas eimos narys gali skleistis
... bdingas sitikinimas, kad meil - tai skirtybi bei silpnybi pripaini-
mas; kad meil - tai vidinis apsisprendimas mylti kit ir ilgalaikis siparei-
gojimas j saugoti; ir galiausiai, kad meil yra kontroliuojama ir kad simy-
ljliai j privalo puoselti bei auginti."
Tie, kurie sipareigoja sukurti lygiaverius, intymius ir vienas kit palai-
kanius santykius, gali sulaukti ilgalaiks draugikosios meils teikiamo sau-
gumo ir laims. Jei kas nors tave ilgai ilgai myli, - aikino imintingas se-
nasis Odinis Arklys Velvetiniam Triuiui, - ne paprasiausiai aidia, bet TIK-
RAI myli, - tu tampi Tikras.
- Ar tai atsitinka i karto, panaiai kaip susieidus, - paklaus Triuis, - ar po
truputl?
- Tai nevyksta i karto, - atsak Odinis Arklys. - Tu daraisi simyljs. Tai
trunka ilgai. tai kodl tai retai nutinka monms, kurie lengvai nutraukia
santykius, arba yra atraus bdo, arba kuriais reikia labai rpintis. Apskritai, kol
tapsi Tikru, beveik visi plaukai bus nusitryn nuo meili glostym, akys ivirtu-
sios, snariai nusilp, o pats bsi labai aptrius. Taiau ie dalykai visikai nra
svarbs, nes kai esi Tikras, negali bti bjaurus, iskyrus tiems monms, kurie
nesupranta. (M. Williams, The Velveteen Rabbit [Velvetinis Triuis"])
Pagalba
Kodl padedame?
Socialiniai mainai ir socialins normos
K slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo
patirt ir profesinius interesus
Evoliucin psichologija
Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas
Tikrasis altruizmas
Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina
Kada padedame?
Liudinink skaiius
K slepia moksliniai tyrimai. J ohnas M. Darley apie liudinink
reakcij
Pagalba, kai kas nors j au padeda
Laiko trkumas
Panaumas
Mokslini tyrim ivada. Vidins grups nari panaumas
ir pagalba
Kas skatina padti?
Asmenybs bruoai
Religiniai sitikinimai
Kaip sustiprinti paslaugum?
Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs
Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu
Altruizmo socializavimas
Atkreipkime dmes. yd gelbtoj poelgiai ir nuostatos
Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas
gyvenime
I
girds Niujorko poeminio traukinio dundes Everettas Sandersonas nu-
oko ant bgi ir nurko artjani vies link, kad igelbt Michell
De Jesus, ketveri met mergait, nukritusi nuo platformos. Likus trims se-
kundms iki tos akimirkos, kai traukinys bt pervaiavs mergait, San-
dersonas perdav j viruje stoviniai miniai. Traukiniui atidundjus, San-
dersonui nepavyko i pirmo karto uokti ant platformos. Paskutin akimir-
k susirinkusieji utemp Sanderson auktyn (Young, 1977).
Jeruzalje yra kalva, ant kurios auga imtai pasaulio teisuoliams paso-
dint medi. Po kiekvienu mediu yra lentel su pavarde krikionio euro-
pieio, kuris igelbjo vien ar daugiau yd nuo naci holokausto. ie tei-
suoliai ne ydai" inojo, kad jei pas juos surast slepiam yd, ir eiminin-
ko, ir besislapstanioj o laukt vienodas likimas. Daugeliui itaip ir atsitiko
(Hellman, 1980; Wiesel, 1985). Nesuskaiiuojama daugyb gelbtoj liko
neinomi. Deimtys moni turdavo rytis herojikam poelgiui, kad per kar
naci teritorijoje igyvent vienas ydas. Orkestro dirigent Kondrad Lat-
te, vien i 2000 ilikusi gyv yd Berlyne, gelbjo 50-ies j slpusi vo-
kiei heroizmas (Schneider, 2000).
Po rugsjo 11-osios vienas blogio aktas suadino nesuskaiiuojam dau-
gyb gerumo akt. Daugyb moni aukojo krauj, maist bei drabuius, i
visos irdies duodami k nors, kas padt nukentjusiems. Kai kurie buvo
pasiaukojamai altruistiki. Kai lktuvas pataik Pasaulio prekybos centro
iaurin bokt, Edas Emery pietinio bokto 90-ajame aukte surinko kole-
gas i Patiktini tresto, palydjo juos 12 aukt emyn, grdo perpildyt
lift, palauk, kol usidarys durys, ir pasuko atgal 97- aukt, tikdama-
sis padti evakuoti dar eis kolegas, kurie rainjo kompiuteriuose saugo-
m informacij. Deja, kai po keli akimirk lktuvas trenksi pastat e-
miau Edo Emery biuro, jis pats pakliuvo spstus. Netoliese buvs Edo ko-
lega Edwardas McNally rpinosi, kaip padti savo artimiausiems monms.
Kai grindys po juo pradjo linkti, jis paskambino monai Lizai ir padiktavo
savo gyvybs draudimo poliso numerius ir imok sumas. Jie apsikeit pas-
kutiniais atsisveikinimo odiais. Jis pasak, jog a jam - visas pasaulis, ir
kad jis mane myli", - vliau prisimin ponia McNally (New York Times,
2002). Taiau jos telefonas suskambjo dar kart, McNally susidrovjs pa-
sak, kad monos 40-ojo gimtadienio proga nupirko jiems abiems kelion
Rom. Liza, tu tursi j ataukti."
Yra gausyb ne toki dramatik pagalbos, globos ir uuojautos akt: nie-
ko nepraydami u pagalb, mons pasako, kaip kur nors nukakti, aukoja
pinigus, duoda krauj, savanorikai aukoja savo laik.
Meil gydo mones - ir tuos,
kurie j silo, ir tuos, kurie
j priima."
Psichiatras
Karlas Meningeris,
1893-1990
494 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
altruizmas
(altruism)
Akstinas padidinti kito mogaus
gerov, smoningai negalvojant
apie asmeninius interesus.
Kodl ir kada mons padeda?
Kas padeda?
K galima padaryti, kad sumaintume abejingum ir pagausintume pa-
galbos atvej?
Tai svarbiausi io skyriaus klausimai.
Altruizmas yra egoizmo prieingyb. Altruistikas mogus rpinasi ir pa-
deda net tada, kai nesitiki atpildo arba niekas jo nesilo. Jzaus parabol apie
gailestingj samariet - tai klasikinis altruizmo pavyzdys:
Vienas mogus keliavo i Jeruzals Jerich ir pakliuvo plik rankas. Tie
ireng j, sumu ir nujo sau, palikdami pusgyv. Atsitiktinai tuo paiu keliu jo
vienas kunigas. Jis pamat, bet prajo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro t
viet eidamas, j mat ir prajo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis,
utiks j, pasigailjo. Jis prijo prie jo, upyl ant aizd aliejaus ir vyno,
aptvarst jas; paskui, ukls ant savo gyvulio, nugabeno ueig ir slaug j.
Kit dien jis isim du denarus, padav ueigos eimininkui ir tar: Slaugyk j;
o jeigu ileisi k viraus, sugrs a tau atsilyginsiu". (Lk 10: 30-35)
Samarietis yra altruizmo pavyzdys. Apimtas uuojautos, jis skiria nepas-
tamajam savo laik, energij ir pinigus, nesitikdamas nei juos susigrinti,
nei sulaukti dkingumo.
Kodl padedame?
socialini main teorija
(social-exchange theory)
Teorija, teigianti, kad moni
sveika - tai abipusikumas,
kuriuo siekiama maksimaliai
padidinti kiekvieno gaunam
naud ir iki minimumo sumainti
snaudas.
Tirdami pagalbos aktus, socialins psichologijos specialistai analizuoja, kokiomis aplinkyb-
mis mons itaip elgiasi. Prie aptardami eksperiment duomenis, panagrinkime, kas gali
skatinti teikti pagalb.
Socialiniai mainai ir socialins normos
Keletas pagalbos teorij teigia, kad pagalba naudinga ir jos teikjui, ir ga-
vjui. Daroma prielaida, kad moni santykiai grindiami socialine ekono-
mika". Vyksta ne tik materialiniai bei piniginiai, bet ir socialiniai mainai -
meile, paslaugomis, informacija, padtimi (Foa ir Foa, 1975). Tai darydami
vadovaujams minimaks" strategija - stengiams iki minimumo sumainti
snaudas ir gauti maksimali naud. Socialini main teorija neteigia, kad
smoningai skaiiuojame snaudas bei naud, tik primena, kad ios aplin-
kybs lemia ms poelgius.
Tarkime, student miestelyje vyksta savanorikos kraujo donorysts kam-
panija ir kas nors paprao, kad js dalyvautumte. Argi nelygintumte do-
norysts snaud (adatos drio, laiko, nuovargio) su tomis snaudomis (kalts
jausmas, nepritarimas), kurias patiltumte nedav kraujo? Ar taip pat nepa-
lygintumte donorysts naudos (pasitenkinimo, kad kakam padjote, nemo-
12 skyr i us. PAGALBA 495
kamo maitinimo) su ta nauda, kuri patiltumte nedav kraujo (sutaup lai-
ko, nepajut diskomforto ir nerimo)? Pagal socialini main teorij, kuri
paremia Jane Allyn Piliavin ir jos bendradarbi (1982, 2003) atlikti Viskon-
sino valstijos kraujo donor tyrimai, tokie subtils skaiiavimai vyksta prie
nusprendiant, padti ar nepadti. Tartum nordami pateisinti savo rodom
uuojaut, mons aukoja labdarai daugiau, kai jiems pasiloma kokia nors
prek, pavyzdiui, saldainiai ar vaks. Net jei jie ios preks nenori (ir pa-
tys jos niekada nepirkt), vyksta socialiniai mainai (Holmes ir kiti, 1997).
Atpildas
Padti skatinantis atpildas gali bti iorinis arba vidinis. Kai verslininkai au-
koja pinigus siekdami pagerinti savo korporacijos vaizd, arba kai kas nors
pasisilo pavti, tikdamasis dkingumo ar draugysts, atpildas yra iori-
nis. Duodame, kad gautume. Todl lengviausiai padedame tiems, kurie mums
patraukls, kuri pritarimo troktame (Krebs, 1970; Unger, 1979).
Atlygis gali bti ir vidinis. Teikdami pagalb taip pat sustipriname savi-
vert. Beveik visi kraujo donorai, kuriuos tyr Jane Piliavin, sutiko, kad, duo-
dami kraujo jie didiuojasi savimi", pajunta pasitenkinim savimi". Duo-
kite kraujo, - ragina Raudonojo Kryiaus plakatas, - ir js pajusite pasiten-
kinim." Tai paaikina, kodl mons, bdami toli nuo savo nam, padeda
nepastamiesiems, kuri daugiau niekada nepamatys.
Teigiamas pagalbos poveikis savivertei - viena i prieasi, kodl tiek
daug moni gerai jauiasi padar ger darb. Mnesio trukms 85 por ty-
rimas atskleid, kad emocin pagalba partneriui buvo naudinga t pagalb
teikianiajam: kl j o paties nuotaik (Gleason ir kiti, 2003). Piliavin (2003)
ir Susan Andersen (1998) nurodo deimtis tyrim, patvirtinani, kad daly-
vaudami visuomeninio darbo projektuose, mokyklos organizuotoje moky-
mo tarnyboje" arba mokydami kitus vaikus jaunuoliai gyja socialinius g-
dius ir susiformuoja teigiamas socialines vertybes. Kur kas maesn rizi-
ka, kad ie jaunuoliai vykdys nusikaltim, anksti pastos ar nebaigs mokyk-
los, bei didesn tikimyb, kad taps aktyviais pilieiais. Panaiai savanorika
veikla atnea naudos suaugusij dvasinei bklei ir netgi sveikatai. Daran-
ius gerus darbus daniausiai lydi skm.
Tokia kat ir naudos analiz gali pasirodyti eminanti, taiau gindami
i teorij norime paklausti, ar vidinio pasitenkinimo jausmas suteikus pa-
galb prietarauja mogikumui? Ar dauguma ms poelgi yra ne asocia-
ls, o prosocials"? Ar mes patiriame pasitenkinim myldami? Bt kur
kas blogiau, jei patirtume malonum rpindamiesi tik savimi.
Teisingai, - pritars kai kurie skaitytojai. - Taiau vis tiek atpildo teori-
jos pera mint, kad paslauga niekada nebna vien tik altruizmo aktas. Mes
tik vadiname altruistiku" poelg, u kur akivaizdiai nebna atlyginta. Jei
pagalbos aukianiai moteriai padedame, kad sulauktume socialinio pritari-
,,mons nevertina ger
darb, jei negauna u juos
atpildo."
Ovidijus,
Epistulae ex Ponto
(Laikai i Ponto")
496 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
egoizmas
(egoism)
Paskata (kuria tariamai
grindiami visi poelgiai) didinti
savo gerov. Prieyb
altruizmui, kuriuo siekiama
didinti kit moni gerov.
mo, maiau sielvartautume, ivengtume kalts jausmo, pagerintume savo
vaizd, - ar i ties elgiams altruistikai?" is argumentas primena B. F. Skin-
nerio (1971) pagalbos analiz. Skinneris teig, kad gerus moni darbus pri-
pastame tik tada, jei j negalime paaikinti. J poelg aikiname vidiniu
nusistatymu tik tada, kai neturime kit argument. Kai iorins prieastys
akivaizdios, nuopelnus priskiriame joms, o ne asmeniui.
Taiau atpildo teorija turi vien trkum. Ji lengvai isigimsta aikini-
m vardijant. Jei kas nors sutinka savanorikai dalyvauti mokymo pagalbos
programoje, kyla pagunda poelg aikinti gaunamu pasitenkinimu. Taiau
itokia atpildo interpretacija veda uburt klausim-atsakym rat: kodl
ji sutiko savanorikai padti?" Dl vidinio pasitenkinimo." I kur inai,
kad atsiras vidinis pasitenkinimas?" O dl ko gi dar ji bt sutikusi sava-
norikai padti?" Dl tokio aikinimo egoizmas - idja, kad visus poelgius
skatina asmeninis interesas - gijo prast reputacij.
Kad ieitume i io uburto rato, privalome atpild ir katus apibrti ne-
priklausomai nuo suteiktos pagalbos. Jei socialinis pritarimas skatina pad-
ti, tai atlikdami eksperimentus turtume pastebti, kad pritarimas suteikus
pagalb didina nor padti. Taip ir yra (Staub, 1978).
k slepia moksliniai tyrimai
Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirt
ir profesinius interesus
Kai man buvo keturiolika met, patyriau didel traum - mano
eima i Vankuverio persikl gyventi Kalifornij I mokyklos
prezidento tapau pajuokos objektu dl drabui, akcento, elge-
sio. Buvau lanks bokso treniruotes, tad netrukus pelniau visai
kitoki reputacij negu ta, kuria diaugiausi Kanadoje. Smu-
kau vis emiau ir emiau, kelet kart pabuvojau nepilnamei
pataisos namuose, o vliau buvau suimtas u vairavim ap-
svaigus nuo narkotik. I kaljimo pabgau, pakeleivingomis
mainomis atsikapsiau iki miko ruoos aiktels Oregone, v-
liau grau atgal Brit Kolumbij. Bandomajam laikotarpiui bu-
vau priimtas universitet baigiau j su pagyrimu ir buvau pri-
imtas psichologijos doktorantr Harvardo universitete.
Nordamas mokytis Harvarde, turjau grti Jungtines Vals-
tijas. Jausdamas kalt dl savo praeities Kalifornijoje, nujau
policij ir ikeniau po to kilus skandal. Daugelio moni d-
ka man buvo atleista. Po trej studij Harvarde met tapau io
universiteto profesoriumi. Galiausiai grau Brit Kolumbij va-
dovauti Simono Frazerio universiteto Psichologijos katedrai.
Nors jauiuosi nejaukiai, nutariau atskleisti i istorij kad
paskatiniau mones nepasiduoti net ir pralaimjus. Energija,
kuri skyriau moralumui tyrinti, kilo i poreikio suprasti, kodl
a elgiausi neteisingai, o mano do- ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^
mjimsi altruizmu paskatino dosnu-
mas moni, padjusi man veikti
Dennisas Krebsas
Simono Frazerio universitetas
12 skyr i us. PAGALBA 497
Vidinis atpildas
Iki iol daugiausia nagrinjome iorin atpild u pagalb. Taip pat privalo-
me inagrinti ir vidinius veiksnius, tokius kaip padedanioj o emocin b-
sena ar asmenins savybs.
pagalbos teikiam naud eina ir vidinis atlygis sau. Bdami alia siel-
varto apimto mogaus, patys galime patirti sielvart. Moters klyksmas u lan-
go sujaudina ir sukelia tamp. Jei klyksm palaikius aismingu jaudulys
nepraeis, tikriausiai arba galvosite apie j toliau, arba padsite, kad itaip su-
maintumte savo nerim (Piliavin ir Piliavin, 1973). Dennisas Krebsas
(1975) pastebjo: tie Harvardo universiteto studentai, kuri fiziologin re-
akcija ir j pai teiginiai rod didiausi susijaudinim reaguojant kito
patiriam stres, labiausiai tam mogui ir paddavo.
Kalt. Sielvartas nra vienintel neigiama emocija, kuri stengiams nuslo-
pinti. Per vis raytin istorij kalts jausmas suvokiamas kaip skausminga
emocija - tokia skausminga, kad visaip stengiams ivengti kalts pojio.
Kaip pastebjo Everettas Sandersonas, igelbjs nuo metro stoties platfor-
mos nukritusi mergait, J e i nebiau pasistengs igelbti tos maos mer-
gaits, jei biau tiesiog stovjs kaip kiti, biau mirs pats sau. Nuo tada
biau nebegerbs savs."
vairios kultros yra oficialiai tvirtinusios kalts mainimo bdus: gy-
vuli ir moni aukojim, aukas javais ir pinigais, atgail, ipaint, isigy-
nim. Senovs Izraelyje nuodms buvo periodikai perkeliamos atpirki-
mo oiui", kur po to paleisdavo tyrus, kad is nusinet moni kalt.
Siekdami itirti kalts padarinius, socialiniai psichologai skatino mones
nusiengti: pameluoti, paskirti elektros smg, apversti stal su kruopiai
idliotomis kortelmis, sugadinti main, apgauti. Po to kalts slegiamiems
eksperimento dalyviams bdavo pasilomas bdas sumainti kalts jausm:
prisipainti, sumenkinti nuskriaust mog ar atlikti ger darb, kuris atsvert
blog poelg. Rezultatai buvo stulbinamai nuosekls: mons bdavo pasi-
ry daryti visk, kas manoma, kad atsikratyt slogaus kalts jausmo ir su-
sigrint turt savivaizd.
sivaizduokite, jog esate vieno toki eksperiment, kuriuos Davidas Mc-
Millenas ir Jamesas Austinas (1971) atliko su Misisips universiteto studen-
tais, dalyvis. Nordamas gauti paskol studijoms, kartu su kitu studentu at-
vykstate eksperiment. Netrukus eina tyrjo bendradarbis ir apsimets, jog
jau dalyvavo iame eksperimente, pasako, kad ieko pamestos knygos. Jis
umezga pokalb ir usimena, jog eksperimento dalyviams reikia atlikti tes-
t, pasirenkant teising atsakym i keli galim, ir kad daniausiai teisin-
gas atsakymas yra B". Jam ijus pasirodo eksperimentuotojas, paaikina
eksperimento taisykles ir paklausia: Ar kuris nors jau esate dalyvavs ia-
me eksperimente arba k nors apie j girdjs?"
498 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Ar pameluosite? Elgesys t, kurie dalyvavo eksperimente ir nesak tei-
sybs, pera mint, kad pameluotumte. Kai baigiate atsakinti testo klau-
simus (ir dar neinote rezultat), eksperimentuotojas sako: Galite eiti. Ta-
iau jei turite laiko, galtumte padti man vertinti atsakymus." Kaip mano-
te - j e i btumte pamelavs, gal paaukotumte iek tiek laiko? Sprendiant
pagal rezultatus, atsakymas ir vl bt taip". Vidutinikai tie, kurie nesusi-
gund pameluoti, savanorikai paskyr tik dvi minutes. Tie, kurie pamela-
vo, norjo reabilituoti savi vai zd -j i e vidutinikai paaukojo net 63 minutes.
Vien i io eksperimento pamokym puikiai suformulavo septynmet mer-
gait. Ji para: Nemeluok, nes kitaip gyvensi jausdamas kalt" (ir poreik
jos atsikratyti).
Noras padaryti k nors gera po to, kai pasielgta blogai, atspindi poreik
sumainti asmenin kalt, atkurti savivaizd ir susigrinti teigiam viej
vaizd. Isipirkti gerais poelgiais labiau stengiams, kai apie ms piktada-
rybes ino ir kiti (Carlsmith ir Gross, 1969).
Apskritai kalts jausmas skatina gerumui. Skatindamas prisipainti, atsi-
prayti, stengtis daugiau nedaryti alos, kalts jausmas didina jautrum ir pa-
deda isaugoti artimus santykius.
Suaugusiesiems vidinis altruizmo atlygis - gera savijauta, kuri patiria
kraujo donoras ar mogus, padjs kam nors surinkti pasklidusius popierius -
kompensuoja nemalonius veiksmo aspektus (Cialdini, Kenrick ir Baumann,
1981; Williamson ir Clark, 1989). Tad kai suaugusysis jauiasi kaltas, nusi-
mins ar iaip blogos nuotaikos, pagalba kitam (ar bet kuris kitas nuotaik
keliantis potyris) padeda neutralizuoti blogus jausmus.
Scenarijaus blogai jautiesi - gerai elgiesi" iimtys. Ar visada i sociali-
zuot suaugusij galime tiktis taisykls blogai jautiesi - gerai elgiesi"?
Ne. 10 skyriuje matme, kad viena blogos nuotaikos forma - pyktis - gali
sukelti daug k, tik ne uuojaut. Kita iimtis - gilus sielvartas. Palaidoj
sutuoktin ar vaik arba isiskyr mons danai patiria intensyvaus gedulo
laikotarp. Tai trukdo rpintis kitais (Aderman ir Berkowitz, 1983; Gibbons
ir Wicklund, 1982).
spdingame laboratoriniame sielvarto tyrime, kai sielvartaujantis mo-
gus domisi tik savimi, Williamas Thompsonas, Claudia Cowan ir Davidas
Rosenhanas (1980) Stenfordo universiteto studentams dav pasiklausyti pas-
kutines valandas gyvenanio viu serganiojo odi (jie turjo sivaizduoti,
kad is mogus yra j geriausias prieingos lyties draugas). Kai kuri eks-
perimento dalyvi dmesys buvo nukreiptas j pai rpest bei sielvart:
Jis (ji) gali mirti, ir tu jo neteksi, niekada nebegalsi su juo (ja) pasikalbti. Arba,
dar blogiau, jis (ji) mirs i lto. Tu inosi, kad kiekviena su juo (ja) praleista
minut gali bti paskutin. Itisus mnesius privalsi bti linksma(-s), nors tave
grau lidesys. Tu matysi, kaip jis (ji) mirta, kol galiausiai liksi viena(-s).
12 skyr i us. PAGALBA 499
Kit eksperimento dalyvi dmesys buvo nukreiptas draug:
Jis vis laik praleidia lovoje vis laukdamas, tiesiog laukdamas ir vildamasis, jog
kakas vyks. Bet kas. Jis jums sako, kad neinia - sunkiausia.
Mokslininkai rao, kad nepriklausomai nuo to, kur ra eksperimento
dalyviai iklaus, is patyrimas juos sukrt ir sujaudino, taiau n vienas
nesigailjo, kad dalyvavo iame tyrime (nors kai kurie kontrolins grups
dalyviai, klaussi nuobodaus rao, gailjosi). Ar eksperimento dalyvi nuo-
taika turjo takos j paslaugumui? Kai tuoj po eksperimento jo dalyviams
buvo suteikta galimyb anonimikai padti studentei atlikti mokslin tyrim,
padjo 25 procentai t, kuri dmesys buvo nukreiptas save paius, ir 83
procentai t, kuri dmesys buvo nukreiptas kit mog. Abi grups buvo
vienodai sujaudintos, taiau tik tiems eksperimento dalyviams, kurie rpi-
nosi kitu, pagalba teik ypating pasitenkinim. Trumpai tariant, taisykl J e i
esi blogos nuotaikos, daryk gerus darbus" galioja tik tiems, kurie sugeba pa-
matyti kit ir kuriems altruizmas teikia malonum (Barnett ir kiti, 1980; Mc-
Millen ir kiti, 1977). Jei depresija ar sielvartas neuvaldo visikai, mons
bna jautrs ir paslaugs.
Gerai jautiesi - gerai elgiesi". Ar laimingi mons nepaslaugs? Priein-
gai. Psichologai pastebjo: laimingi mons bna paslaugs. i taisykl ga-
lioja ir vaikams, ir suaugusiesiems, nepriklausomai nuo to, ar ger nuotaik
sukelia skm, diugios mintys ar kiti teigiami patyrimai (Salovey ir kiti,
1991). Viena moteris pasakojo, kaip jautsi bdama simyljusi:
Darbe vos galjau susivaldyti neaukusi, kokia esu laiminga. Darbas seksi gerai;
lengvai susidorodavau su viskuo, kas anksiau erzindavo. Taip pat jauiau stipr
nor padti kitiems; norjau su jais pasidalyti savo diaugsmu. Kai sulo Mers
raomoji mainl, a tiesiog okau jai padti. Merei! Buvusiai savo prieinin-
kei!" (Tennov, 1979, p. 22)
Laimingumo ir paslaugumo eksperimentuose pagalba bna vairi: gali rei-
kti paskolinti pinig kokiam nors mogui, padti sutvarkyti dokumentacij
eksperimentuotojui, pagelbti moteriai, kuriai ant ems pabiro popieriai. tai
pora pavyzdi.
Mokslininkai i Opols (Lenkija) Dariuszas Dolinskis ir Richardas Naw-
ratas (1998) pastebjo, kad teigiamos atsipalaidavimo emocijos kelia nuo-
taik ir adina nor padti. sivaizduokite, jog esate vienas i nieko neta-
riani j eksperimento dalyvi. Sugrtate prie automobilio, kur buvote
trumpam paliks draudiamoje vietoje, ir u valytuvo (kur ukiami baudos
kvitai u neteising parkavim) randate baudos kvit pana popierl. Nu-
simins paimate tariam baudos kvit ir pajuntate palengvjim pamat, jog
tai tik reklama (ar raginimas nemokamai duoti kraujo). Po keleto akimirk
prie js prieina studentas ir prao skirti 15 minui atsakant klausimus -
Keista, kad simylj
troktame diuginti kitus."
P. G. VVodehouse,
The Mating Season, 1949
(Poravimosi sezonas")
500 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
12.1 PAVEIKSLAS
Sutikusi perduoti praneim
telefonu prajus nuo 0 iki 20
minui po to, kai gavo
nemokam preks pavyzd,
skaiius procentais
I kontrolins grups
dalyvi, kurie negavo
dovanos, padjo tik 10
procent.
altinis: Isen ir kiti, 1976.
100
90
(O
| 80
<D
8 70
o .
co 60
>o
"(U
z?
'B
5
co
aT
o
co
CL
50
40
30
20
10
1 tyrimas
8 10 12
Laikas minutmis
14 16 18 20
kad padtumte man ubaigti magistro darb". Ar patirtas palengvjimas
bus paskata padti? 62 procentai moni, kuri baim k tik prajo, noriai
sutiko padti - beveik dvigubai daugiau palyginti su tais, kuriems u valy-
tuvo nebuvo ukitas baudos kvit panaus popierlis arba jis buvo prilip-
dytas ant automobilio dureli (ne ten, kur paliekami baudos kvitai).
Kito eksperimento metu Alice Isen, Margaret Clark ir Markas Schwart-
zas (1976) papra, kad j bendradarb paskambint monms, kurie ma-
daug prie 20 minui gavo nemokam popieriaus laikams pavyzdi. Ji
sakydavo, kad surinkusi (tariamai neteising) numer ileido paskutinius
deimt cent ir praydavo telefonu perduoti praneim. Kaip parodyta 12.1
pav., noras perduoti praneim telefonu didjo pirmsias penkias minutes ga-
vus dovan. Vliau, gerai nuotaikai blstant, paslaugumas silpo.
Jei lidni mons kartais bna labai paslaugs, kaip gali bti, kad lai-
mingi mons taip pat link padti? Eksperimentai rodo, kad veikia keli veiks-
niai (Carlson ir kiti, 1988). Pagalbos teikimas suvelnina blog nuotaik ir
palaiko ger. (Galbt prisiminsite, kaip kam nors padjote rasti keli ir kaip
po to gerai jautts.) Savo ruotu gera nuotaika skatina teigiamas mintis ir
kuria teigiam savivert, o tai nuteikia geriems poelgiams (Berkowitz, 1987;
Cunningham ir kiti, 1990; Isen ir kiti, 1978). Bdami geros nuotaikos - ga-
v dovan ar patyr skm - mons daniau msto pozityviai ir bna pa-
slaugs. Teigiamai mstantys daniausiai ir elgiasi teigiamai.
Socialins normos
Danai padedame kitiems ne dl to, kad smoningai apskaiiuojame io po-
elgio naud ms asmeniniams interesams, bet dl subtilesni asmeninio in-
tereso form: kakas mums sako, jog privaltume itaip pasielgti. Turtume
padti kaimynui persikraustyti. Turtume sugrinti rast pinigin. Turtu-
12 skyr i us. PAGALBA 501
me apsaugoti savo bendraygius nuo pavoj. Normos atspindi socialinius l-
kesius. Jos nurodo, kaip mons privalo elgtis. Studijuojantys paslaugum
mokslininkai nustat dvi socialines normas, kurios skatina altruizm: abipu-
sikumo ir socialins atsakomybs normas.
Abipusikumo norma. Sociologas Alvinas Gouldneris (1960) tvirtino, kad
vienas i universali moralini kodeks yra abipusikumo norma: tiems,
kurie mums padeda, turime atsakyti pagalba, o ne blogais darbais. Gould-
neris buvo sitikins, kad i norma tokia pat universali, kaip ir kraujomaios
draudimas. Mes investuojame" kitus mones ir tikims dividend. Politi-
kai ino, kad tas, kuris padaro paslaug, vliau gali pats tiktis paslaugos.
Patu atsiuniamuose klausimynuose ir parduodant prekes kartais silomos
ir nedidels dovanls arba asmenins kortels, tikintis moni lojalumo. Abi-
pusikumo norma galioja netgi santuokoje. Kartais duodama daugiau nei gau-
nama. Taiau ilgainiui mainai turt susibalansuoti. Jei visuose iuose san-
doriuose tik gaunama, bet ne duodama, paeidiama abipusikumo norma.
Abipusikumas leidia apibrti socialin kapital: param, informaci-
jos srautus, pasitikjim ir bendradarbiavim - kuris padeda isaugoti svei-
k bendruomen. Kai kaimynai priiri vienas kito namus, kaupiamas so-
cialinis kapitalas.
i norma ypa akivaizdi, kai mons vieai reaguoja gaut paslaug.
Laboratorinje veikloje, kaip ir kasdieniame gyvenime, trumpalaiks pain-
tys skatina didesn egoizm nei ilgalaikiai santykiai. Taiau net anonimikai
mons kartais elgiasi teisingai ir atsilygina u jiems padaryt ger. Vieno
eksperimento metu Markas Whatley su bendradarbiais (1999) pastebjo, jog
universiteto studentai noriau aukojo tam labdaros fondui, kuris anksiau jiems
buvo nupirks saldaini (r. 12.2 pav.).
Kai mons negali atsilyginti tuo paiu, priim-
dami paslaug jie gali jausti grsm arba paemi-
nim. Tad idids, stipriai ireiktos saviverts
mons retai kreipiasi pagalbos (Nadler ir Fisher,
1986). Gaunant neprayt pagalb, savivert gali
truput sumati (Schneider ir kiti, 1996; Shell
ir Eisenberg, 1992). Tyrimai rodo, kad itaip ga-
li atsitikti tiems, kurie yra pripastami, ypa kai
is pripainimas nesusijs su mogaus kompeten-
cija ir skme ateityje (Pratkanis ir Turner, 1996).
Socialins atsakomybs norma. Abipusikumo
norma primena gavimo ir davimo pusiausvyr so-
cialiniuose santykiuose. Taiau jei abipusikumas
bt vienintel norma, samarietis nebt gerasis
samarietis. Jzaus palyginime kalbama apie kak . . . .
lf
.
x
.
r J

r
Asmeniskai Vieai
humanikesnio, apie tai, kas akivaizdu kituose jo vieumo lygis
Be paslaugos
Gav pasl aug-
abipusikumo norma
(reciprocity norm)
Lkestis, kad u pagalb bus
atsilyginama pagalba, o ne
kenkimu.
Jei nenueisi kieno nors
laidotuves, jo artimieji neateis
tavo."
Yogi Berra
socialinis kapitalas
(soiai capital)
Abipus parama
ir bendradarbiavimas
socialiniuose tinkluose.
12.2 PAVEIKSLAS
Asmenin ir viea reakcija
paslaug
mo n s nori au r m
eksper i ment , j ei pri e tai
eksper i ment uot oj as j i ems
buvo padar s nedi del
pasl aug, j uo l abi au, j ei j
at sakomasi s poel gi s nel i kda-
vo pasl apt yj e.
altinis: VVhatl ey ir kiti,
1999.
502 I I I dalis. S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I
soci al i ns at sakomybs
nor ma
(social-responsibility norm)
Lkest i s, kad mons pads
t i ems, kuri e yra nuo j
pri kl ausomi .
palyginimuose: Jei mylite tik tuos, kurie jus myli [abipusikumo norma -
aut.], koki teis turite tiktis pagyrimo?" O a jums sakau: mylkite savo
prieus <. . . >. " (Mt 5: 46, 44)
Kita socialin norma skatina padti tiems, kurie yra priklausomi ir nega-
li atsakyti tuo paiu: vaikams, labai nuskurdusiems bei negaliems - visiems,
kurie, kaip manoma, nepajgs duoti tiek, kiek gauna.
Socialin atsakomyb reikia sitikinim, kad reikia padti kiekvienam,
kam pagalbos reikia, nesitikint atpildo (Berkowitz, 1972b; Schwartz, 1975).
i taisykl skatina padti mogui su ramentais, pavyzdiui, pakelti nukritu-
si knyg. Indijoje, kurioje galioja palyginti kolektyvistin tradicija, mo-
ns yra socialiai atsakingesni nei individualistiniuose Vakaruose (Baron ir
Miller, 2000). Atsakingumas reikia sipareigojim padti net tada, kai gali
kilti nedidelis pavojus gelbtojo gyvybei, arba kai mogus, kuriam reikalin-
ga pagalba - tarkime, nepastamasis, kuriam reikia transplantuoti kaul sme-
gen iulpus, - nra eimos narys.
Net tada, kai pagalba lieka anonimika ir negalima tiktis jokio atsako,
mons danai padeda vargstantiesiems (Shotland ir Stebbins, 1983). Taiau
socialins atsakomybs principu jie vadovaujasi pasirinktinai: padeda tiems,
kuriems pagalbos reikia ne dl j pai apsileidimo. i norm, ypa bding
konservatori partijos nariams (Skitka ir Tetlock, 1993), bt galima sufor-
muluoti taip: duok monms tai, ko jie nusipeln. Jei ie mons yra aplin-
kybi - pavyzdiui, stichins nelaims - aukos, bk dosnus. Taiau jei pro-
blem prieastis - tingumas, amoralumas ar valgumo stoka, jie verti to,
ko nusipeln. Tad socialin atsakomyb tampriai susijusi su atribucija. Jei
pagalbos poreikio prieasi negalima kontroliuoti - padedame. Jei situaci-
ja susijusi su asmeniniu pasirinkimu, teisingumas nereikalauja, kad iam mo-
gui padtume; sakome, jog tai yra j o paties klaida (Weiner, 1980).
Udo Rudolphas ir j o bendradarbiai (2004), ianalizav tris deimtis ios
problemos tyrim, teigia, kad svarbiausia - ar js atribucijos suadina sim-
patij, kuri ir motyvuoja padti (12.3 pav.).
sivaizduokite, jog esate Viskonsino universiteto studentas ir dalyvaujate
Richardo Barneso, Williamo Ickeso ir Roberto Kiddo (1979) tyrime. Jums
paskambina Tonis Frimanas" ir prisistato, kad jis yra js kolega, klausan-
Di r gi kl i s
12.3 PAVEI KSLAS
At ri buci j os ir pagal ba
i ame voki ei moksl i ni nko
Udo Rudol pho ir j o bendr a-
darbi ( 2004) pasi l yt ame
model yj e pagal ba skiriasi
pri kl ausomai nuo nemal o-
nios si tuaci j os suvoki mo,
i nterpretaci j os ir sukel t os
si mpati j os lygio.
At r i buci j a
Iorin:
individo
nekontroliuojama
Emoci j os Vei ksmas
Vidin:
individo
kontroliuojama
Si mpat i j os
nesukel i a
Pagal bos
nesutei ki a
12 skyr i us. PAGALBA 503
tis vadin psichologijos kurs. Jis prao, kad padtumte pasirengti artjan-
iam egzaminui ir sako js pavard rads klausytoj srae. Man atrodo,
jog mano konspektai nevyk, - aikina Tonis. - A moku konspektuoti, ta-
iau kartais tiesiog neturiu noro, tad dauguma ura, kuriuos turiu, nelabai
tinka ruotis egzaminui". Ar ujaustumte Ton? Ar jaustumts pasiaukoj
paskolindami jam savo uraus? Jei esate panas iame eksperimente da-
lyvavusius studentus, tikriausiai btumte link padti maiau, nei tuo atve-
ju, jei Tonis tiesiog pasakyt, kad vienas jis nepajgia to padaryti. Sociali-
ns atsakomybs normos reikalauja padti tiems, kuriems pagalbos labiau-
siai reikia ir kurie labiausiai jos nusipelno.
Lytis ir pagalbos gavimas. Jei i ties kito mogaus poreiki suvokimas stip-
riai nulemia nor padti, ar moterys sulaukia daugiau pagalbos nei vyrai, nes
manoma, kad jos yra silpnesns ir labiau priklausomos? Tikrai taip. Alice
Eagly ir Maureen Crowley (1986) istudijavo 35 mokslinius darbus, kuriuose
buvo lyginama pagalba aukoms vyrams ir moterims. (Visuose iuose dar-
buose buvo apraomi trumpi susitikimai su nepastamaisiais, kuriems rei-
kjo padti: situacijos, kuriose mons tikisi, kad vyrai elgsis riterikai, -
pastebi Eagly ir Crowley.)
Vyrai daniau silsi padti, jei pagalbos reikdavo moteriai. Moterys pa-
galb sil vienodai ir vyrams, ir moterims. Keletas eksperiment parod,
kad sugedus automobiliui (pavyzdiui, prakiurus padangai), moteris sulaukda-
vo kur kas daugiau pasilym padti nei vyrai (Penner ir kiti, 1973; Pomazal
ir Clore, 1973; West ir kiti, 1975). Panaiai paviens pakelje automobilius
stabdanios moterys sulaukia kur kas daugiau pasilym pavti nei pavie-
niai vyrai ar poros (Pomazal ir Clore, 1973; M. Snyder ir kiti, 1974). Supran-
tama, elgtis riterikai su vieniomis moterimis gali skatinti ne vien altruiz-
mas. Nenuostabu, kad patrauklioms moterims vyrai padeda daniau nei ne-
patrauklioms (Mims ir kiti, 1975; Stroufe ir kiti, 1977; West ir Brown, 1975).
Moterims tam tikrose situacijose ne tik daniau siloma padti, bet ir jos
paios daniau ieko pagalbos (Addis ir Mahalik, 2003). Jos dvigubai da-
niau nei vyrai kreipiasi gydytoj ar psichiatr. Moterys daniau skambina
radijo patarim laidas, jos sudaro universitet konsultacini centr klient
daugum. Moterys atviresns draug pagalbai. Tel Avivo universiteto pagal-
bos paiekos ekspert Arie Nadler (1991) aikina tai lyi skirtumais pagal
savarankikum ir tarpusavio priklausomyb (r. 5 skyri).
Kai nuskendo Titanikas",
isigelbjo 70 procent
moter ir 20 procent vyr.
Pirmos klass keleivi
isigelbjimo tikimyb buvo
2,5 karto didesn nei treios
klass keleivi. Taiau dl
lyties slygojam altruizmo
norm treios klass keleivi
moter isigelbjimo galimyb
buvo didesn (47 procentai)
nei pirmos klass keleivi
vyr (31 procentas).
Evoliucin psichologija
Kitok poir pagalb pateikia evoliucijos teorija. Galbt i 5 ir 11 skyri
prisimenate, kad pagal evoliucin psichologij svarbiausia - perduoti genus.
Genai valdo mus taip, kad maksimaliai padidint tikimyb ilikti (Schmitt
ir Pilcher, 2004). Kai ms protviai mirdavo, j genai ilikdavo, nulemda-
mi toki elgsen, kurios dka bt perduoti naujoms kartoms.
504 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
uv didvyriai nesusilaukia
vaik. Jei dl pasiaukojimo
turima maiau palikuoni,
galima tiktis, kad didvyriku-
m lemiantys genai populiaci-
joje palaipsniui inyks.
E. O. VVilson,
On Human Nature, 1978
(Apie mogaus prigimt")
giminaii atranka
[kin selection)
Idja, kad evoliucija skatina
altruizm artimiems giminai-
iams, kad isaugot bendrus
genus.
Kaip teigia populiarios Richardo Dawkinso (1976) knygos The Selfish Ge-
ne (Savanaudis genas") pavadinimas, evoliucin psichologija pateikia e-
minant mogaus vaizd, kur psichologas Donaldas Campbellas (1975a,
1975b) pavadino biologiniu gilios, savanauds prigimtins nuodms" pa-
tvirtinimu. Genai, i anksto nuteikiantys mones aukotis dl kit asmen in-
teres, nebt atlaik konkurencijos. Taiau genetinis savanaudikumas tu-
rt nuteikti dviej tip nesavanaudei ar netgi pasiaukojaniai pagalbai: gi-
minaii globai ir abipusikumui.
Giminaii globa
Genai veria rpintis savo giminaiiais. Tad viena i pasiaukojimo form,
kuri turt padidinti gen ilikimo tikimyb, yra aukojimasis savo vaikams.
Labiau tiktina, kad genus perduos tie tvai, kurie vaik gerov ikelia auk-
iau u savj, o ne tie, kurie jais nesirpina. Evoliucins psichologijos spe-
cialistas Davidas Barashas (1979, p. 153) ra: Tuo, kad patinka patys sau,
genai sau ir padeda, net jei yra skirtinguose knuose". Genetinis egoizmas
(biologiniu lygmeniu) skatina tv altruizm (psichologiniu lygmeniu). Nors
evoliucija skatina aukotis savo vaikams, iems maiau rpi isaugoti tv
genus. Todl tvai daniausiai bna labiau pasivent savo vaikams nei vai-
kai - tvams.
Kiti giminaiiai turi bendr gen proporcingai j biologiniam artimumui.
Js turite pus bendr gen su savo broliais bei seserimis ir vien atunta-
dal - su pusbroliais bei pussesermis.
Giminaii atranka - palankumas tiems, kurie turi bendr gen - pa-
skatino evoliucins biologijos specialist B. S. Haldane pajuokauti, kad nors
jis neaukot savo gyvenimo dl brolio, pasiaukot dl trij broli arba de-
vyni pusbroli. Haldane nebt nustebs, kad identiki dvyniai labiau pa-
laiko vienas kit negu neidentiki (Segal, 1984). Vieno laboratorinio ekspe-
rimento metu dvyniai dvigubai daniau bendradarbiavo, kai buvo aidiama
i pinig (Segal ir Hershberger, 1999).
Svarbiausia ne tai, kad mes nustatome genetin artimum prie padda-
mi, bet kad gamta (kaip ir kultra) mus programuoja rpintis giminmis. Kai
NBA komandos Toronto Raptors" aidjas Carlosas Rogersas nutar nu-
traukti karjer ir paaukoti inkst savo seseriai (kuri mir prie persodinim),
mons avjosi pasiaukojania meile. Taiau tokie artim giminaii poel-
giai nra visikai netikti. Ko mes i ties nesitikime (ir todl tai gerbiame)-
tai altruizmo toki moni, kaip Everettas Sandersonas, kuris rizikavo gy-
vybe gelbdamas nepastam mog.
Turime bendr gen su daugeliu moni, ne vien tik su savo giminaiiais.
Visi mlynakiai turi bendr gen. Kaip nustatyti, su kuo labiausiai esame
susieti genetikai? Kaip rodo mlynaki moni pavyzdys, vienas i gene-
tinio giminingumo poymi yra fizinis panaumas. Be to, evoliucijos eigoje
genetiniai mainai buvo danesni tarp kaimyn nei tarp svetimali. Ar dl
12 skyr i us. PAGALBA 505
to labiau padedame panaiems save ir gyvenantiems netoliese? Eils tvar-
ka, kuria teikiama pagalba monms po stichini nelaimi ir kitose situacijose,
kai sprendiamas gyvybs ar mirties klausimas, neturt stebinti evoliuci-
ns psichologijos specialisto: jauniems padedama pirmiau nei seniems, ei-
mos nariams - pirmiau nei draugams, kaimynams - pirmiau nei nepasta-
miesiems (Burnstein ir kiti, 1994; Form ir Nosow, 1958).
Kai kurie evoliucins psichologijos specialistai atkreipia dmes tai, kad
gimins atranka lemia etnin alikum vidinei grupei - nesuskaiiuojamos
daugybs praeities ir dabartini konflikt altin (Rushton, 1991). E. O. Wil-
sonas (1978) pastebjo, jog gimins atranka - civilizacijos prieas. Jei mo-
ns skatinami... palaikyti savo gimines bei gent, pasaulyje manoma tik da-
lin harmonija" (p. 167).
Abipusikumas
Genetinis egoizmas lemia ir abipusius santykius. Biologas Robertas Triver-
sas tvirtina, jog vienas asmuo padeda kitam tikdamasis, jog, esant reikalui,
taip pat sulauks pagalbos (Binham, 1980). Duodantysis tikisi vliau tapti gau-
naniuoju, o u neatsilyginim bus baudiama tuo paiu. Apgavikus, ivers-
takailius ir idavikus niekina visi.
Abipusikumas rykiausias maose, izoliuotose grupse, kuriose danai
susitinkama ir danai pagelbstima. Draugikos babuin patels, kurios arti-
mai bendrauja su savo bendraamiais, turi pranaum dauginantis: j pali-
kuonys daniau igyvena iki pirmojo gimtadienio (Silk ir kiti, 2003). Jei ik-
nosparnis vampyras dien ar dvi praleidia be maisto, jis prao savo partne-
rio atryti maisto, kad galt igyventi (Wilkinson, 1990). iknosparnis do-
noras tai daro noriai, nes praranda maiau nei laimi iknosparnis gavjas.
Taiau itokiomis paslaugomis keiiasi tik tos poros, kurios siningai da-
lyvauja gavimo ir davimo mainuose. Tie, kurie visada ima ir niekada neduoda,
bei tie, kurie neturi jokio ryio su iknosparniu donoru, lieka alkani. Drau-
g turti - naudinga.
Dl panai prieasi abipusiai ryiai kaimuose rykesni nei dideliuose
miestuose. Maose mokyklose, miestuose, banyiose, darbo komandose ir
bendrabuiuose palankios slygos bendruomens dvasiai, kuri skatina mo-
nes rpintis vieni kitais. Palyginti su ma miesteli ar kaimo monmis,
gyvenantieji dideliuose miestuose ne taip noriai perduoda ini telefonu, re-
iau isiunia pamestus" laikus, vangiai dalyvauja apklausose, reiau pa-
deda pasiklydusiam vaikui ar daro nedideles paslaugas (Hedge ir Yousif,
1992; Steblay, 1987).
Jei genetinje konkurencijoje nugali asmeninis interesas, kodl padeda-
me nepastamiems monms? Kodl padedame tiems, kurie, turdami ri-
botus iteklius bei gebjimus, negali atsakyti tuo paiu? Ir kas veria karei-
vius pulti prie granatas? Vienas i atsakym, kur i pradi rm Darvvi-
nas (po to j atmet savanaudiki gen teoretikai, o dabar jis ir vl pripas-
Tarkime, js vaikiojate prie
tvenkinio ir matote skstant
vaik. Jei pagalvosite: Juk
u iuos savo batus tik k
sumokjau 200 doleri,
o vanduo juos sugadins, taigi
vaiko negelbsiu", - bsite
pabaisa. O pasaulyje tokioje
situacijoje yra milijonai vaik.
Nors truputis pinig medika-
mentams ar maistui igelbt
j gyvybes. Taiau mes
kakodl nelaikome savs
pabaisomis, kasdien
pietaudami ir neaukodami
pinig vargstantiems pasaulio
vaikams. Kodl taip yra?"
Filosofas psichologas
Joshua Greene
(cit. Zimmer, 2004).
506 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Kaip gamta nemgsta
tutumos, taip ji nemgsta
ir altruizmo. Antra vertus,
visuomen j dievina."
Evoliucins psichologijos
specialistas
Davidas Barashas,
The Conflicting Pressures
of Selfishness and Altruism,
2003 (Prietaringos egoizmo
ir altruizmo tampos")
tarnas), yra grupin atranka: kai grups konkuruoja, ilgiau ilieka tos, ku-
riose tarp nari egzistuoja abipusis altruizmas (Krebs, 1998; McAndrevv, 2002;
Sober ir Wilson, 1998). Labiausiai jis pastebimas vabzdi, kurie gyvuoja
kaip vieno kno lstels, bendruomense. Bits ir skruzdls pasiventusios
dirba savo kolonijos naudai. mons taip pat lojals savo grupei, bet ne taip
stipriai. Jie aukojasi mums", kartais prieindamiesi jiems".
Donaldas Campbellas (1975) pasil kit altruizmo aikinim: moni ben-
druomens sukr etines bei religines taisykles, kurios veikia kaip biologi-
nio tendencingumo, nukreipto asmenin interes, stabdiai. Tokie Dievo sa-
kymai, kaip mylk savo artim", primena, jog privalome subalansuoti r-
pinimsi savimi ir rpinimsi grupe ir itaip prisidti prie grups ilikimo.
Richardas Davvkinsas (1976) pateik panai ivad: Pasistenkime mokytis
dosnumo ir altruizmo, nes visi gimstame savanaudiai. Suprat, ko nori m-
s savanaudiki genai, bent jau tursime galimyb pakeisti j struktr, ko
niekada nra siekusi jokia kita ris" (p. 3).
Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas
Galbt jau pastebjote socialini main, socialini norm ir evoliucinio po-
irio altruizm panaumus. Kaip pavaizduota 12.1 lentelje, kiekvienas
i poiri iskiria du prosocialaus elgesio tipus: abipusius mainus kiek
tu man - tiek a tau" ir beslygik paslaugum. Be to, pateikia tris vienas
kit papildanius paaikinimo lygius. Jei evoliucinis poiris teisingas, m-
s genetika turt pasireikti psichologiniuose ir sociologiniuose reikiniuose.
Kiekviena teorija siekia logikos. Taiau kiekvien i j galima apkaltinti
spekuliatyvumu ir vykusi fakt aikinimu. Kai pradedame nuo inomo da-
lyko (davimo ir gavimo kasdieniame gyvenime) ir aikiname tai numanomu
socialini main procesu, abipusikumo norma" ar biologinmis aknimis,
gali bti taip, kad ne aikiname, o tik suteikiame pavadinim. Sunku nepri-
tarti teiginiui, kad poelg lemia poreikis ilikti. velgiant restrospektyviai,
lengva pagalvoti, kad itaip ir turjo bti. Jei bet kur poelg jam vykus ga-
lime paaikinti kaip socialini main, norm ar natraliosios atrankos pa-
sekm, i teorij paneigti negalime. Todl kiekvienos teorijos tikslas yra
sukurti prognozes, leidianias j patikrinti.
12.1 LENTEL. Altruizmo teorij palyginimas
Teorija Aikinimo lygmuo Iorikai atlyginama pagalba I vidaus skatinama pagalba
Socialini main Psichologinis Iorinis atpildas u pagalb Nelaim vidinis atpildas u pagalb
Socialini norm Sociologinis Abipusikumo norma Socialins atsakomybs norma
Evoliucin Biologinis Abipusikumas Giminaii atranka
12 skyr i us. PAGALBA 507
Veiksminga teorija taip pat pateikia nuosekli schem, leidiani apiben-
drinti vairiausius pastebjimus. Pagal kriterij visos trys altruizmo teori-
jos vertinamos aukiausiu lygiu. Kiekviena i j pateikia plai perspekty-
v, paaikinani ir ilgalaikius sipareigojimus, ir spontanik pagalb.
Tikrasis altruizmas
Viena Holando miesto Miigane bendrov, turinti kelet tkstani darbuo-
toj, jau 50 met daugiau kaip 10 procent savo pelno skiria labdarai su viena
slyga: visada isaugoti anonimikum. Kitame mieste savs nevardijantys
labdariai 2005 metais sipareigojo padengti vis Miigano valstybin uni-
versitet ar bendruomens koled stojusi Kalamazo valstybins mokyk-
los abiturient mokymo ilaidas - nuo 65 iki 100 procent, priklausomai nuo
gyvenamosios vietos. Ar tokius neinomus geradarius - gelbtojus, kraujo
donorus, Taikos Korpuso savanorius - skatina aukiausias nesavanaudiko
rpinimosi kitais tikslas? O gal tai tra tik tam tikra asmenins naudos iraika,
pavyzdiui, atpildo siekimas, bausms ar kalts vengimas ar sielvarto
malinimas?
Abrahamas Lincolnas pailiustravo filosofin klausim kalbdamasis su
arkli traukiamo veimo keleiviu. Paaikins, kad savanaudikumas skatina
gerus poelgius, Lincolnas igirdo siaubingai viegiani kiaul. Jos pare-
liai lindo dumblin tvenkin, ir kilo pavojus, kad jie pasks. Lincolnas pa-
pra, kad veikas sustot, ioko i veimo, nubgo ir itrauk parelius i
pelks. Jam sugrus, bendrakeleivis paklaus: Na, Eibai, kur iame maa-
me epizode yra savanaudikumas?" Dieva, Edai, ia buvo pats didiau-
sias savanaudikumas. A vis dien neturiau ramybs, jei biau paliks
t kiaul, sielvartaujani dl savo pareli. Tai padariau, kad nereikt krims-
tis, supranti?" (Sharp, cituojama Batson ir kiti, 1986). Iki ms dien psi-
chologai bt sutik su Lincolnu.
Taiau Danielis Batsonas (2001; Batson ir Powell, 2003) teigia, kad pa-
slaugumas gali bti ir savanaudikas, ir nesavanaudikas (r. 12.4 pav.). I-
gyvendami stres dl kito mogaus kani norime padti sau, stengdamiesi
arba ivengti nemalonios situacijos (kaip ventikas ir levitas), arba padti (kaip
samarietis). Taiau, rao Batsonas ir grup prieraiumo tyrintoj, vadovau-
jam Mario Mikulincerio (2005), mums taip pat bdinga ir empatija, ypa
atvilgiu to, prie kurio esame prisiri. Mylintys tvai kenia, kai kenia j
vaikai, ir diaugiasi, kai diaugiasi jie - tokio empatikumo trksta skriau-
diantiems vaikus bei kitiems iauriems nusikaltliams (Miller ir Eisenberg,
1988). Taip pat empatiki esame t, su kuriais tapatinams, atvilgiu. 1997
met rugsj milijonai moni, kurie niekada nebuvo prisiartin prie Angli-
jos princess Dianos ariau kaip per 50 myli (taiau kurie jautsi j past
i imt bulvarini laikrai ir 44 straipsni urnale People), verk dl jos
ties ir dl jos nalaiiais likusi sn (nors neispaud n aaros dl be-
empatija
(empathy)
Netiesioginis kito mogaus
jausm igyvenimas; savs
sivaizdavimas kito vietoje.
508 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
12.4 PAVEIKSLAS
Egoistins ir altruistins
paskatos suteikti pagalb
Stres patirianio mogaus
vaizdas gali sukelti lides,
sumius su empatija.
Mokslininkai sutaria, kad
stresas adina egoizm.
Taiau jie ginijasi, ar
empatija gali suadinti tikrj
altruizm.
altinis: Batson, Fultz ir
Schoenrade, 1987.
veik milijono anonimik Ruandos gyventoj, nuo 1994 met nuudyt ar
uvusi apleistose pabgli stovyklose).
Bdami empatiki, dmes sutelkiame ne tiek savo, kiek kenianiojo
jausmus. Tikroji simpatija ar uuojauta skatina padti kitam dl jo paties.
Tokia empatija kyla natraliai. Net vienos dienos kdikiai verkia garsiau, kai
girdi verkiant kit kdik (Hoffman, 1981). Ligoninse vieno kdikio verks-
mas kartais sukelia itis verksm chor. Dauguma pusantr met sulauku-
si vaik, pastebj, kad nepastamas mogus netyia imet raikl ar seg-
tuk ir jam nesiseka jo pasiekti, btinai pagelbs (Warneken ir Tomasello,
2006). Tai silo ivad, kad mumyse uprogramuota empatija. Primatams taip
pat bdinga empatija, ir tai reikia, kad altruizmo jausmas susiformavo anks-
iau negu mogus (de Waal, 2005). Vieno eksperimento metu dauguma ben-
galikj makak atsisak naudotis joms maist tiekianiu renginiu, jei juo
naudodamasi kita bedion patirdavo elektros smg (Masserman ir kiti,
1964).
stres reaguoti danai skatina rpestis ir empatija. 1983 metais mons
per televizij stebjo, kaip Australijoje kils mik gaisras nulav imtus
nam netoli Melburno. Vliau Paulas Amato (1986) analizavo pinigines bei
materialias aukas. Jis pastebjo, kad tie, kurie buvo supyk ar abejingi, au-
kojo maiau nei tie, kurie jaut arba stres (buvo okiruoti ar pasibjaurj),
arba empatij (jaut uuojaut ir nerimavo dl auk).
Nordama atskirti egoistin streso mainim nuo empatijos skatinamo al-
truizmo, Batsono vadovaujama mokslinink grup atliko tyrimus. Moksli-
ninkai fiksavo, ar tiriamieji savo susijaudinim maino pasialindami, ar pa-
ddami mogui, kuriam reikia pagalbos. Rezultatai buvo patikimi: suadi-
nus empatij, mons paprastai teikdavo pagalb.
Syk Batsonas ir jo bendradarbiai (1981) papra Kanzaso universiteto
studeni stebti keniani jaun moter, kuriai tariamai buvo sukeliamas
12 skyr i us. PAGALBA 509
elektros okas. Per pertrauk akivaizdiai nusiminusi auka paaikino ekspe-
rimentuotojui, kad vaikystje nukrito ant elektrins tvoros ir yra labai jautri
elektros srovei. Eksperimentuotojas pasil stebiniajai (tikrajai io ekspe-
rimento dalyvei) pasikeisti vietomis su stebimja moterimi. Prie tai pus
eksperimento dalyvi buvo tikintos (itaip suadinant j empatij), kad ken-
ianti moteris yra giminingos sielos, kad kaip ir jos, vertina tuos paius da-
lykus bei domisi tuo paiu. Kai kurios dalyvs taip pat buvo tikintos, kad
j dalyvavimas eksperimente pasibaig, ir joms jau nebereiks stebti mo-
ters kani. Taiau kadangi empatija buvo suadinta, visos eksperimento da-
lyvs noriai sutiko susikeisti vietomis su auka.
Ar tai ir yra altruizmas? Markas Schalleris ir Robertas Cialdinis (1988)
tuo abejojo. Jie atkreip dmes tai, kad empatikas mogus jaudinasi ma-
tydamas keniant kit. Schalleris ir Cialdinis atliko eksperiment: tikino eks-
perimento dalyvius, kad j nuotaik pakels humoristini tekst raai. To pa-
kako, kad, nepaisant suadintos empatijos, eksperimento dalyviai neskub-
t padti. Schalleris ir Cialdinis padar ivad, jog inodami, kad tuojau pa-
sijusime geriau, neskubame padti net ir bdami empatiki. Visi sutinka, kad
kartais pagalba bna arba visikai egoistika (siekiant atpildo ar norint i-
vengti bausms), arba i dalies egoistika (siekiant vidinio pasitenkinimo arba
norint sumainti savo stres). O ar yra treioji paslaugumo ris - tikrasis
altruizmas, kuriuo siekiama pagerinti kito mogaus padt (patiriant laim
tik kaip netiesiogin pasekm)? Ar itokio altruizmo altinis yra empatija?
Cialdinis (1991) bei jo kolegos Markas Schalleris ir Jimas Fultzas tuo abe-
jojo. Jie atkreip dmes tai, kad nra toki eksperimento slyg, kurios
padt atmesti visus manomus egoistinio paslaugumo aikinimus.
Kiti duomenys pera ivad, kad grynasis altruizmas tikrai egzistuoja. Em-
patiki mons padeda nekreipdami dmesio tai, kad niekas nesuinos apie
j pagalb. Jie rpinasi tol, kol nepradeda rpintis kiti (Fultz ir kiti, 1986).
Jei pastangos padti yra neskmingos, jie jauiasi blogai net ir nebdami dl
to kalti (Batson ir Weeks, 1996). mons kartais nori padti kenianiam
asmeniui net tikdami, kad tai laikina kania, kuri sukl nuotaik veikian-
tys" vaistai (Schroeder ir kiti, 1988).
Taiau atlik 25 egoizmo versus altruistikos empatijos eksperimentus,
Batsonas (2001) ir kiti (Dovidio, 1991; Staub, 1991) pastebjo, kad rpina-
masi savo, o ne kit gerove. Batsonas, kadais studijavs filosofij ir teolo-
gij, pradjo tyrimus, jausdamas susiavjim pagalvojus, kad jei atrastu-
me bd sitikinti, ar rpestingumas yra nuoirdus, ar savanaudikas, gal-
tume naujai pavelgti mogaus prigimt" (1999a). Po dviej deimtmei
jis mano turs atsakym. Nuoirdus empatijos sukeltas altruizmas yra mo-
gaus prigimties dalis" (1999b). Ir tai, sako Batsonas, teikia vili, kurias pa-
tvirtina moksliniai tyrimai, kad empatija keiia poir niekinamus mo-
nes - serganiuosius AIDS, benamius, kalinius ir kitus maum atstovus. (r.
skyrel: Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina".)
510 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
atkreipkime dmes
Empatinio altruizmo nauda ir kaina
Kad ir k darytume sau ar kitiems, i ties visada visk daro-
me sau, apibendrina Kanzaso universiteto altruizmo tyrinto-
jas Danielis Batsonas ir jo bendradarbiai (2004). Taiau jie ma-
no, kad padti skatina ne tik egoizmas; taip pat yra ir nuoir-
dus altruizmas, siaknijs empatijoje, simpatijoje bei susir-
pinimu kit gerove. Mes esame nepaprastai socials sutvri-
mai. Pasvarstykite:
Empatinis altruizmas
skatina jautri pagalb. Empatija skatina ne tik galvoti apie
kito mogaus kanias, bet ir jas palengvinti.
slopina agresij. Parodykite Batsonui mog, empatik po-
tencialios agresijos objektui, ir jis jam parodys mog, ku-
ris nepritars agresijai ir kuris yra tiek pat atlaidus, kiek ir
piktas. Apskritai moterys yra empatikesns nei vyrai ir ma-
iau linkusios pritarti karui ar kitoms agresijos formoms (Jo-
ns, 2003).
skatina bendradarbiauti. Atlikdami laboratorinius eksperi-
mentus Batsonas ir Nadia Ahmad pastebjo, kad konflikti-
nje situacijoje labiau vienas kitu pasitiki ir bendradarbiau-
ja vienas kito atvilgiu empatiki mons. Suasmeninus i-
orin grup, susipainus su jos nariais, geriau supranta-
mas j poiris.
pagerina poir stigmatizuotas grupes. Jei sigilinsite ki-
to mogaus poir, tai, k jis jauia, - galbt labiau su-
prasite benamius, serganius AIDS, kriminalinius nusikal-
tlius.
Taiau empatijos adinamas altruizmas taip pat yra susijs
su atsakomybe, pastebi Batsono tyrim grup. Toks altruiz-
mas
gali bti alingas. Rizikuojant savo gyvybe dl kit kartais
galima i ties jos netekti. Siekiant daryti gera, galima pri-
daryti ir alos, nesmoningai paeminant pagalbos gavj
arba slopinant jo suinteresuotum veikti paiam.
negali patenkinti vis poreiki. Lengviau bti empatikam
mogaus, kuriam reikia pagalbos, atvilgiu nei, tarkime, Mo-
tinai emei, kuri niokojama, kuriai gresia klimato atilimo
pasekms, o kartu kyla pavojus ir ms palikuonims.
isieikvoja. Jausti kito mogaus skausm yra nelengva, dl
to galime stengtis vengti empatij provokuojani situacij,
jaustis perdeg" ar pavarg nuo uuojautos".
gali skatinti iskirtin palankum, neteisingum ir abejingum
didesniam bendrajam griui. Empatija, bdama konkreti, su-
kelia alikum vaiko, eimos ar naminio gyvno atvilgiu.
Moraliniai principai, bdami universals, veria rpintis vi-
sais monmis. Moralumu grindiamas planavimas yra dar
platesn svoka. Empatiki mons paeidia savo pai
teisingumo ir teistumo standartus, iskirtinai palankiai elg-
damiesi su mogumi, kurio padt sijauia (Batson ir kiti,
1997). Ironika, jog empatijos suadintas altruizmas gali
kelti didiul grsm bendrajam griui, [skatindamas] su-
siaurinti savo rpest nukreipiant j tik tuos, kuriais a ypa
rpinuosi ( draug kuriam reikia pagalbos), ir taip besielg-
damas a galiu nepastebti kraujuojanios minios", - tei-
gia Batsonas ir jo kolegos (1999). Todl nenuostabu, jog
labdara taip danai teikiama artimiausioje aplinkoje.
Vietnamo kare 63 kareiviai buvo apdovanoti Garbs medaliais u tai, kad
savo knu prideng draugus nuo sprogim (Hunt, 1990). Beveik visi jie bu-
vo i darni taktins kovos grupi. Dauguma metsi ant rankini granat.
59 paaukojo savo gyvybes. Prieingai nei kitiems altruistams (pavyzdiui,
50 000 neyd kilms asmen, kurie, kaip manoma, nuo naci igelbjo
200 000 yd), iems kariams nebuvo kada svarstyti apie gd, kuri patirt
dl savo bailumo, ar apie aminyb kaip atpild u pasiaukojim. Taiau ka-
kas juos skatino itaip pasielgti.
12 skyr i us. PAGALBA 511
APIBENDRINIMAS
Kodl padedame?
Yra trys pagalbos teorijos. Socialini main teorija daro prielaid, kad pagalb kaip ir kitus socia-
lius poelgius, skatina trokimas gauti maksimal atlyg, kuris gali bti iorinis ir vidinis. Blogai
pasielg mons daniau silo pagalb. Bloga nuotaika taip pat skatina paslaugum. Galiausiai
veikia trikdantis dsnis gerai jautiesi - gerai elgiesi": laimingi mons yra paslaugs. Socialins
normos taip pat veria padti. Abipusikumo norma skatina padti tiems, kurie padjo mums.
Socialins atsakomybs norma ragina padti vargstantiems tol, kol jiems to reikia, net jei jie
negali atsilyginti tuo paiu. Moterys, i dalies dl poirio, kad joms labiau reikia pagalbos, sulau-
kia daugiau pasilym padti negu vyrai (ypa i vyr).
Evoliucin psichologija daro prielaid jog yra dvi pagalbos rys: pasiventimas giminaiiams ir
abipusikumas. Taiau dauguma evoliucins psichologijos specialist mano, kad savanaudiki
mons turi didesn tikimyb perduoti savo genus palikuonims nei pasiaukojantys, todl visuo-
men privalo formuoti paslaugumo kultr.
ias tris teorijas galima vertinti pagal tai, kaip jos apibdina prosocial elges: ar remiasi posakiu
akis u ak", ar supranta j kaip beslygik paslaugum. Kiekvien i j galima kritikuoti u
hipotetinius pamstymus ar samprotavimus apie tai, kas jau vyko, taiau jos pateikia nuosekli
schem kaip apibendrinti prosocialaus elgesio stebjimus.
Be paslaugumo, kur skatina iorinis bei vidinis atpildas ir noras ivengti bausms ar sielvarto,
yra ir nuoirdus, empatinis altruizmas. Daugelis empatik moni jauia poreik padti tiems,
kurie atsidr bdoje, kurie lidi, net jei i pagalba yra anonimin arba neturs jokio poveikio j
pai nuotaikai.
Kada padedame?
Kokios aplinkybs skatina padti arba nepadti? Kaip ir kodl nor padti veikia liudinink
skaiius ir j elgesys, nuotaikos, asmenins savybs ir vertybs?
1964 m. kovo 13 d. 28-eri met baro vadybinink Kitty Genovese, 3-i va-
land ryto grusi savo but Niujorko Kvinso rajone, buvo upulta ir sualota
peiliu. Jos klyksmas ir maldavimas padti - O, Dieve, jis mane subad! Pra-
au, padkite man! Praau, padkite man!" - paadino kai kuriuos kaimy-
nus (tiksliau - 38, kaip pranea New York Times tyrimas, nors vliau dl io
skaiiaus buvo abejojama). Daugelis prijo prie lang ir pamat bgant u-
puolik, kuris netrukus vl sugro. Niekas neikviet policijos tol, kol u-
puolikas nepabgo. Netrukus moterik mir.
Kodl Genovese kaimynai neskubjo padti? Ar jie bejausmiai? Abejin-
gi? Apatiki? Jei taip - toki moni yra daug.
Grdamas namus metro septyniolikmetis Andrew Mormille buvo su-
eistas peiliu pilv. Kai upuolikai ilipo i vagono, 11 kit keleivi ste-
bjo, kaip jaunuolis mirtinai nukraujavo.
512 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Apsipirkdama Eleanor Bradley suklupo ir susilau koj. Alpdama ir ka-
muojama skausmo ji maldavo padti. 40 minui pirkj srautas tiesiog
prasiskirdavo ir praplaukdavo pro j. Galiausiai taksi vairuotojas nuve
moterik pas gydytoj (Darley ir Latan, 1968).
2000 metais pasibaigus Birelio paradui daugiau nei milijonui vietini gy-
ventoj ir turist vaiktinjant saultame centriniame Niujorko parke, 60
moter tapo brelio girt jaunuoli seksualinio priekabiavimo aukomis.
Kelet dien po io vykio iniasklaidos dmesys buvo nukreiptas sek-
sualiai agresyvios gaujos psichologij ir policijos neveiklum (dvi au-
kos kreipsi netoliese buvus policinink, kuris visikai nesureagavo).
O tkstaniai vaiktinjusi moni? Kodl jie visa tai toleravo? Dauge-
lis stebjusij turjo mobiliuosius telefonus, tad kodl jie neikviet po-
licijos (Dateline, 2000)?
okiruoja ne tai, jog ia apraytais atvejais nesugebta padti, bet kad ap-
linkiniai (mintieji 38, 11 ir imtai bei tkstaniai moni) nereagavo. Ko-
dl? Ar tokioje arba panaioje situacijoje js irgi taip elgtumts?
Socialins psichologijos specialistus sudomino ir sujaudino liudinink pa-
syvumas net ir tokiais atvejais, kaip Kitty Genovese nuudymas. Tad jie at-
liko eksperimentus, siekdami isiaikinti, kokiais atvejais mons padeda ne-
laimje. Vliau jie iplt klausim, suformuluodami j taip: kas gali padti
nelaims atveju aukodamas pinig, duodamas kraujo ar skirdamas laiko? Pa-
nagrinkime iuos eksperimentus, prie tai aptar pagalb skatinanias ap-
linkybes ir padedani savybes.
Liudinink skaiius
Nelaiming atvej liudinink pasyvumas paskatino apvalgininkus rayti apie
moni susvetimjim", apatij", abejingum" ir nesmoning sadizm".
Nesikiim siedami su charakterio savybmis, galime save raminti, kad mes -
bdami dmesingi - padtume. Taiau ar i ties liudininkai buvo tokie
beirdiai?
Socialins psichologijos specialistai Bibbas Latan ir Johnas Darley (1970)
nebuvo tuo tikri. Jie imitavo nelaimes ir pastebjo, kad esant didesniam liu-
dinink skaiiui reaguojani skaiius sumadavo. Iki 1980 met buvo at-
likta apie 60 vairi eksperiment, kuriuose pagalbos teikimas, kai pagalb
teikiantieji manydavo, kad jie yra vieni, buvo palyginamas su pagalbos tei-
kimu, kai alia buvo daugiau moni. Beveik 90 procent atvej (dalyvi
skaiius siek apie 6000), pavieniai liudininkai buvo labiau link padti (La-
tan ir Nida, 1981). Bendraujant internete mogus taip pat daniau atsilie-
pia pagalbos praym (pavyzdiui, pasakyti bibliotekos svetains adres),
jei mano, kad tok praym gavo jis vienas (Blair ir kiti, 2005).
Kai yra daug moni, tikimyb sulaukti pagalbos gali bti netgi maes-
n. Kai Latan, Jamesas Dabbsas (1975) ir kiti 145 j bendradarbiai 1497
12 skyr i us. PAGALBA 513
Ar pastebjo
vyk?
Ar suvokia j
kaip nelaim?
Pagalba
nesuteikiama
Ar imasi
atsakomybs?
Pagalba
nesuteikiama
Bandoma
padti
Pagalba
nesuteikiama
12.5 PAVEIKSLAS
Latan ir Darley sprendim
medis
Tik vienas kelias veda
pagalb. Kiekvienoje
krykelje kit liudinink
buvimas gali nukreipti
mog abejingumo kryptimi.
altinis: Darley ir Latan,
1968.
kart keldamiesi liftu netyia" pamesdavo monetas ar pietukus, 40 pro-
cent atvej jiems paddavo, jei lifte bdavo dar vienas asmuo, ir tik 20 pro-
cent - kai lifte bdavo ei keleiviai.
Kodl moni buvimas slopina nor padti? Latan ir Darley spja, kad
kuo didesnis liudinink skaiius, tuo maesn tikimyb, kad kas nors paste-
bs vyk, be to, sumaja ir tikimyb, kad vykis bus suvoktas kaip proble-
ma ar nelaim, ir kad bus imtasi atsakingai veikti (r. 12.5 pav.).
Pastebjimas
Prajus dvideimiai minui po to, kai Eleanor Bradley nugriuvo ant ali-
gatvio moni pilname mieste ir susilau koj, prieinate js. Js akys bes-
tos prieais jus einanij nugaras (nedera spoksoti tuos, su kuriais pra-
silenkiate), js mintys sukasi apie dienos vykius. Ar tai nesumains tiki-
mybs, kad pastebsite susialojusi moter? Ar bt kitaip, jei aligatvis bt
visikai tuias?
Kad tai isiaikint, Latan ir Darley (1968) Kolumbijos universitete da-
v vyrams upildyti anket kambaryje, kuriame jie buvo arba vieni, arba kartu
su dviem nepastamaisiais. Kol jie pild anketas (ir buvo stebimi vienpu-
siame veidrodyje), buvo imituota avarin situacija: kambar pro ventiliaci-
k slepia moksliniai tyrimai
Johnas M. Darley apie liudinink reakcij
Priblokti Kitty Genovese mogudysts, Bibbas Latan ir a
susitikome vakariens ir pradjome kalbti apie liudinink re-
akcij. Kadangi ms sritis - socialin psichologija, galvojome
ne apie abejing" moni asmenybs trkumus, o apie tai, kad
bet kuris, atsidrs toje situacijoje, galjo reaguoti taip pat, kaip
ie mons. Kol baigme vakarieniauti, padarme ivad kad
tok abejingum galjo lemti keletas veiksni. Po to mms
eksperiment ir tyrme kiekvien
i veiksni atskirai.
Johnas M. Darley,
Prinstono universitetas
514 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
jos ang m skverbtis dmai. Studentai, kurie pild anket bdami vieni,
danai valgsi po kambar ir dmus pastebdavo beveik t pai akimirk
neprajus n penkioms sekundms. Dirbdami kartu su kitais, studentai i-
rdavo savo lap. Kad pastebt dmus, jiems prireikdavo madaug 20 se-
kundi.
Interpretavimas
Pastebj dviprasmik vyk, privalome j interpretuoti. sivaizduokite ess
kambaryje, kur skverbiasi dmai. Nors ir sunerimote, js nenorite savo reak-
cija trikdyti kit. Imate valgytis. Visi rams ir abejingi. Pagalvojate, kad
viskas gerai, nuvejate mintis apie dmus ir vl imats darbo. Netrukus dmus
pastebi kitas mogus, bet atkreips dmes tariam js ramum, reaguoja
panaiai. Tai yra informacinio poveikio pavyzdys (r. 6 skyri). Kiekvienas
mogus kito poelgius supranta kaip jo mstymo atspind. Dl tokio klaidin-
go vyki interpretavimo gali bti pavluotai praneama apie gaisrus stai-
gose, restoranuose, kitose bendrojo naudojimo patalpose (Canter ir kiti, 1980).
Klaiding interpretavim lemia tai, k Thomas Gilovichas, Kennethas Sa-
vitsky ir Victoria Husted Medvec (1998) vadina permatomumo iliuzija - po-
linkiu pervertinti kit gebjimus skaityti" ms bsenas. i mokslinink
eksperiment dalyviai nelaims atveju manydavo, kad j rpestis pastebi-
mas labiau nei buvo i ties. Taiau susirpinimas ir nerimas nra toks pa-
stebimas, kaip sivaizduojame. Igyvendami savo emocijas manome, kad jas
kiaurai mato ir kiti. Kartais kiti mons i ties gali perskaityti ms jaus-
mus, taiau danai mes puikiai apsimetame es rams. Tai 8 skyriuje buvo
pavadinta pliuralistiniu neimanymu" - nesuvokimu, k kiti apie mus galvoja
ir kokius mus mato. Itikus nelaimei galima galvoti: A atrodau labai susi-
rpins". Taiau manome, kad kiti yra rams, tad gal tai ir nra nelaim".
Btent tai ir patvirtino Latan ir Darley eksperimentas. Dirbusieji pavie-
niui pastebj dmus paprastai truput padvejodavo, paskui pakildavo, nuei-
davo iki ventiliacins angos, pauostydavo, pavduodavo ranka, dar kiek pa-
dvejodavo ir nueidavo praneti apie vyk. Ir prieingai - tie, kurie dirbo tri-
se, nepajuddavo. I 24 atuoniose grupse dirbusi student tik vienas per
pirmsias keturias minutes prane apie dmus (r. 12.6 pav.). io eias mi-
nutes trukusio eksperimento pabaigoje dmai buvo tokie tirti, kad trukd
matyti, mons trynsi akis ir kosiojo. Taiau vis tiek tik trijose i atuoni
grupi praneti apie problem ijo tik vienas mogus.
Taip pat domu, kad grups pasyvumas turjo takos jos nari nuomonms.
I kur atsirado dmai? Dl nuotkio oro kondicionavimo sistemoje". iame
pastate yra chemijos laboratorijos". Tai garas i vamzdi". N vienas nepa-
sak: Gaisras". Grups nari abejingumas veik kit dalyvi poir si-
tuacij.
Sureisuota eksperimentin dilema imituoja realias situacijas. Ar klyksmas
u lango yra tik aismingas kvailiojimas, ar upulto mogaus pagalbos auks-
12 skyr i us. PAGALBA 515
1 2 3 4 5
Laikas, prabgs nuo dm pasirodymo, minutmis
12.6 PAVEIKSLAS
Eksperimentas utvindant
kambar dmais
Apie besiskverbianius
patalp dmus kur kas
daniau pranedavo asme-
nys, dirbantys pavieniui, nei
tie, kurie dirbo grupse po
tris.
altinis: Darley ir Latan,
1968.
mas? Ar berniuk petyns yra draugikos, ar nuomios? Ar susmuks tarp-
duryje mogus miega, ar yra apsvaigs nuo narkotik, ar rimtai serga, o gal-
bt j itiko diabetin koma? Be abejons, is klausimas buvo ikils ir tiems,
kurie prajo pro Sidney Brookins (AP, 1993). Brookins, kuriai dl sumuimo
buvo sukrstos smegenys, mir dvi dienas iguljusi prie savo daugiabuio
namo dur Mineapolyje. is klausimas galjo kilti ir tiems, kurie 2003 me-
tais stebjo internete, kaip 21-eri met Brandonas Vedasas mirta nuo dide-
ls narkotik dozs. Gstant jo gyvybei, publika, kuri spliojo, ar Brandonas
neapsimetinja, nepajg atpainti poymi, pagal kuriuos bt nustaiusi jo
gyvenamj viet ir praneusi policijai (Nichols, 2003).
Prieingai nei reakcijos dmus eksperimentas, ios kasdiens situacijos
susijusios su kitu tbtiniu poreikiu. Kad sitikint, jog tokiose situacijose
reikiasi liudininko efektas, Latan ir Judith Rodin (1969) atliko eksperi-
ment, kurio metu inscenizavo, kad moteris patiria nelaim. Kolumbijos uni-
versiteto mokslo darbuotoja pateik studentams klausimyn ir pro uuolai-
da udengtas duris ijo gretim kabinet. Po keturi minui dalyviai igir-
do (tai buvo magnetofoninis raas), kaip ji lipa ant kds, nordama pasiekti
popierius. Po to pasigirdo riksmas, garsus ltanios kds trakteljimas ir
moters kritimo ant grind garsas. O, Dieve, mano koja... a... a... negaliu
jos pajudinti, - kkiojo moteris. - Ak, ... mano kulknis... a... negaliu...
nuo savs... nukelti io daikto." Prireik dviej minui, kad jos dejons at-
kreipt kitoje patalpoje buvusij dmes.
I dirbusi pavieniui 70 procent igird neaikius garsus atjo pairti
arba bent garsiai paklausdavo, gal reikia pagalbos. I dirbusi po du padti
pasisil tik 40 procent dalyvi. Tie, kurie nieko nedar, situacij suvok
kaip nepavojing. Lengvai pasitemp", - sak vieni. Nenorjau jos trik-
dyti", - aikino kiti. Tai dar kart patvirtina liudininko efekt. Didjant ne-
laimingo vykio liudinink skaiiui mons reiau padeda. Didesnis stebin-
ij skaiius nelaiduoja didesnio saugumo.
liudininko efektas
(bystander effect)
Reikinys, kai mogus neskuba
padti, jei yra daugiau stebtoj.
516 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Interpretavimas taip pat veikia moni reakcij gatvje vykdomus nu-
sikaltimus. Vyro ir moters mutyni eksperimento, kur atliko Lance Shot-
landas ir Margaret Straw (1976), duomenimis, moteriai suukus: Pasitrau-
kite, a js nepastu!", alia esantys sikidavo konflikt 65 procentus
atvej, ir tik 19 procent atvej, kai ji aukdavo: Traukis! Ir kodl a u
tavs itekjau!" Atrodo, jog tariamas sutuoktini barnis nekelia tokio noro
padti, kaip nepastam moni konfliktas.
Knygoje Thirty-Eight Witnesses
(Trisdeimt atuoni liudinin-
kai") A. M. Rosenthalis rao
apie Kitty Genovese nuudy-
m ir klausia, kaip toli mogus
turi bti nuo mogudysts
vietos, kad bt atleistas nuo
atsakomybs. U kvartalo?
U vienos mylios?
U tkstanio myli?
Atsakomybs prisimimas
Nepastabumas ir klaidingas interpretavimas nra vienintels liudininko efekto
prieastys. Kartais nelaim bna akivaizdi. Maiusieji ir girdjusieji Kitty
Genovese tragedij suprato, kas vyksta. Taiau viesos ir siluetai kaimyn
languose reik, kad vyk stebi ir kiti. Tai sumaino atsakomyb.
Nedaugelis i ms esame buv mogudysts liudininkai. Taiau visi esa-
me patyr, kad kit moni buvimas greta slopina reakcij. Pravaiuodami
pro nelaims itikt vairuotoj greitkelyje reiau sustosime padti nei pamat
j kaimo kelyje. Siekdami itirti stebinij neveiklum itikus nelaimei, Dar-
ley ir Latan (1968) imitavo Genovese dram. Jie nuved eksperimento da-
lyvius - Niujorko universiteto studentus - skirtingas patalpas, kur bdami
jie igirsdavo pagalbos auksm. Kad sukurt i situacij, Darley ir Latan
papra student laboratorijos vidaus telefonu aptarti universiteto gyvenimo
problemas. Jiems buvo utikrintas visikas anonimikumas. Diskusijos me-
tu, kai eksperimentuotoja jungdavo savo mikrofon, eksperimento dalyviai
igirsdavo, kaip vien asmen itinka priepuolis. Jam buvo vis sunkiau kal-
bti, ir jis pra pagalbos.
I t, kurie buvo patikinti, jog niekas j nesiklauso, 85 procentai ijo
iekoti pagalbos. I t, kurie buvo sitikin, kad kiti keturi eksperimento da-
lyviai taip pat girdi pagalbos auksm, sureagavo tik 31 procentas. Ar jie
buvo abejingi? Kai galiausiai pasirod eksperimentuotoja, dauguma dalyvi
tuojau pat ireik susirpinim. Daugeliui drebjo rankos, prakaitavo del-
nai. Jie man, kad vyko nelaim, taiau neturjo ryto veikti.
Po eksperiment su dmais ir imituotu priepuoliu Latan ir Darley paklaus
eksperimento dalyvi, ar kit moni buvimas jiems turjo takos. inome,
kad kit moni buvimas labai veikia. Taiau beveik visi dalyviai neig jaut
kit moni tak. Daniausiai jie atsakydavo: inojau, kad yra ir kit mo-
ni, taiau biau reagavs visikai taip pat, jei j ir nebt buv". is atsa-
kymas patvirtina tai, kad mes danai neinome, kodl elgiams vienaip ar ki-
taip. tai kodl eksperimentai daug atskleidia. Atlikus nereagavusi steb-
toj apklaus ikart po tikros nelaims, liudininko efektas nebt pasireiks.
Miest gyventojai vieoje vietoje retai bna vieni. tai kodl miestieiai
bna ne tokie paslaugs kaip kaimo mons. Emocinis nuovargis, kur su-
kelia gausyb uuojautos ir sijautimo reikalaujani kontakt, dar labiau su-
12 skyr i us. PAGALBA 517
maina paslaugum viso pasaulio didmiesiuose (Yousif ir Korte, 1995). Nuo-
vargis ir proto perkrova paaikina Roberto Levine ir jo bendradarbi (1994)
36-uose JAV miestuose atlikto eksperimento (kai jie gatvje netyia numes-
davo raikl, papraydavo ikeisti banknot ar sankryoje apsimesdavo es
akli) rezultatus. Juo didesnis ir juo tankiau apgyvendintas buvo miestas, juo
reiau mons paddavo. Levine ir jo bendradarbiai (2001, 2003) pasteb-
jo, kad skirtingose pasaulio vietose skiriasi ir paslaugumas (r. 12.7 pav.).
Ekonomikai isivysiusiose alyse mons reiau padeda nepastamajam,
o kultrose, kuriose tradicikai vertinami biiuliki santykiai, pagalbos su-
laukiama daniau.
Itisos tautos buvo katastrof, netgi genocido, stebtojomis. Visi pasy-
viai reagavome, kai Ruandoje buvo nuudyti 800 000 moni. Kai yra daug
potenciali veikj, kiekvienas jauiasi ess maiau atsakingas", - pastebi
Ervinas Staubas (1997). Mes u tai neatsakome", - tvirtina taut, kuri i
tragedija nepaliet, lyderiai. Psichologas Peteris Suedfeldas (2000), kaip ir
holokaust igyvens Staubas, tvirtina, kad atsakomybs padalijimas taip pat
paaikina, kodl didioji dauguma Europos gyventoj pasyviai stebjo, kaip
buvo persekiojami, iveami i nam ir udomi j tvynainiai ydai".
Dar kart apie tyrim etik
Atliekant iuos eksperimentus ir vl ikyla tyrimo etikos klausimas: ar dora
versti nieko netarianius mones stebti alpstantj? Ar etika imituoti prie-
puol, kad, tegu ir mokslinio tyrimo tikslu, priverstum mones rinktis, ar baigti
pokalb ir kviesti pagalb? Ar prietarautumte dalyvavimui tokiame tyri-
me? Atkreipkite dmes, kad prieingu atveju eksperimentas lugt.
Mokslininkai visada pateikdavo laboratorini eksperiment dalyviams ata-
skait. Paaikins reakcijos priepuol eksperiment, kuris tikriausiai buvo
labiausiai slegiantis, eksperimentuotojas idalijo dalyviams klausimyn. Vi-
si ligi vieno atsak, kad apgaul buvo pateisinama ir kad jie ateityje mielai
dalyvaut panaiuose eksperimentuose. N vienas nepareik nepasitenkini-
mo. Pasak kit mokslinink, daugumos i eksperiment dalyvi nuomone,
jiems tai buvo pamokantis ir etikai pateisinamas patyrimas (Schwartz ir Got-
lieb, 1981). Lauko eksperiment metu eksperimentuotojo pagalbininkas pa-
ddavo nukentjusiajam, jei niekas kitas ito nepadarydavo, itaip sudary-
damas spd, kad problema isprsta.
Atminkite, kad socialinis psichologas sipareigojs dvigubai: jis privalo
apsaugoti eksperimento dalyvius ir iekoti tinkam poveikio moni elgse-
nai bd. Tokie tyrimai gali atskleisti, koks poveikis yra nepageidaujamas
ir atvirkiai. Atrodo, jog etinis principas yra toks: jei socialiniai psicholo-
gai atlieka tyrimus nepamirdami pasirpinti eksperimento dalyvi savijau-
ta, jie vykdo sipareigojimus visuomenei.
518 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Rio de aneiras,
Brazilija
Viena,
Austrija
Kopenhaga,
Danija
anchajus,
Kinija
Praha,
ekijos Respublika
Stokholmas,
vedija
Budapetas,
Vengrija
Tel Avivas,
Izraelis
Roma,
Italija
Bankokas,
Tailandas
Sofija,
Bulgarija
Amsterdamas,
Olandija
Niujorkas,
JAV
Kvala Lumpras,
Malaizija
Pam
Aklasis
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Padjusieji, procentais
12.7 PAVEIKSLAS
Pagalbos nepastamiesiems skirtumai
Siekdami palyginti skirting miest ir kultr atstov paslaugum, Robertas Levine ir jo bendradarbiai atliko tokius
eksperimentus: atsitiktinai" numesdavo raikl, lubiodami dl tariamai sualotos kojos pamesdavo urnalus arba
apsimesdavo aklais sankryoje usidegus aliai viesoforo viesai. Pametusiems raikl Rio de aneire praeiviai
paduodavo j keturis kartus daniau nei Niujorke ar Kvala Lumpre. (ia pateikti 14 ali atlikt eksperiment
duomenys.)
altinis: R. V. Levine (2003). The Kindness of Strangers. American Scientist, 91, 226-233.
Susialojs mogus
12 skyr i us. PAGALBA 519
Pagalba, kai kas nors jau padeda
Jei agresyvaus elgesio stebjimas gali sustiprinti agresyvum (r. 10 skyri),
o abejingo - abejingum, ar pagalbos teikimo pavyzdiai skatina padti? si-
vaizduokite, jog igirstate trenksm, po kurio seka kkiojimai ir dejons.
Jei kas nors pasakyt: O! Atsitiko nelaim! Darykime k nors!" - ar kiti
sijungt pagalb?
Akivaizdu, kad prosocialaus elgesio pavyzdiai i ties skatina altruizm:
Jamesas Bryanas ir Mary Ann Test (1967) pastebjo, kad Los Andelo
vairuotojai daniau silydavosi padti moteriai, kurios automobilio pa-
danga bdavo nuleista, jei ketvirtis mylios iki jos jie bdavo mat k nors
padedant moteriai pakeisti rat.
Kito eksperimento metu Bryanas ir Test pastebjo, kad Niu Dersio pir-
kjai per Kaldas daniau mesdavo pinig Gelbjimo Armijos auk d-
ut, jei matydavo, jog tik k kakas itaip pasielg.
Phillipe Rushtonas ir Anne Campbell (1977) pastebjo, kad suaug bri-
tai noriau nemokamai duodavo kraujo, jei bdavo papraoma eksperimen-
tuotojo padjjui k tik sutikus bti donoru.
Ypatingi gerumo ir dosnumo pavyzdiai, apie kuriuos papasakojau sky-
riaus pradioje, danai suadina, Jonathano Haidto (2003) odiais, pa-
kyljim,, ypating ilumos ir erdvs pojt krtinje", galint sukelti iur-
pul, aaras ar ugniauti gerkl ir kvpim dar labiau aukotis.
Taiau pavyzdiai praktikoje kartais prietarauja tam, k skelbiame. T-
vai gali sakyti vaikui: Elkis, kaip a mokau, o ne taip, kaip a elgiuosi".
Eksperimentai rodo, kad vaikai perima moralines vertybes ir i pamokym,
ir i pavyzdi (Rice ir Grusec, 1975; Rushton, 1975). Susidr su veidmai-
niais, vaikai mgdioja ir j elges, ir odius.
Pamgdiodami i ties
didesne daiimi esame tas,
kas esame. Svarbiausia -
pasirinkti gerus pavyzdius
ir atidiai juos istudijuoti."
Lordas Chesterfieldas,
Laikai.
1750 m. sausio 18 d.
Laiko trkumas
Darley ir Batsonas (1973) gailestingojo samarieio parabolje iskyr dar vie-
n pagalbos teikimo prieast. Ir kunigas, ir levitas buvo usim, svarbs
mons, tikriausiai skubantys atlikti savo pareig. Kuklus samarietis, be abejo,
turjo daugiau laiko. Kad pamatyt, ar skubantys mons pasielgs taip, kaip
pasielg kunigas ir levitas, Darley ir Batsonas imoningai atkr aprayt
situacij.
Susikaup prie trumpo improvizuoto pokalbio (kuris pusei dalyvi bu-
vo apie gailestingj samariet) ra, Prinstono teologijos seminarijos stu-
dentai buvo nusisti gretimame pastate sikrusi ra studij. Pakeliui jiems
teko praeiti pro vyr, kuris, susmuks tarpduryje, kosjo ir dejavo. Viena stu-
dent grup studij buvo nusista pasakius, kad raui bus pasirengta tik
po keleto minui, taiau galima eiti jau dabar". Du tredaliai i student
520 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
sustojo padti vyrui. Kiti buvo perspti: O, js vluojate. Jie jau laukia j-
s. Paskubkite". I i student padti sustojo tik 10 procent.
Apibendrindami iuos duomenis Darley ir Batsonas ra:
Neskubantis mogus gali sustoti ir pasilyti pagalb bdos itiktam mogui.
Skubantis mogus tikriausiai praeis pro al. Ironika, jog jis tikriausiai praeis pro
al net skubdamas diskusij apie gailestingj samariet, itaip netyia patvir-
tindamas jo pamok. (I ties kelis kartus diskusij apie gailestingj samariet
j seminaristai tiesiogine prasme ulipo ant nukentjusiojo!)
Ar apie seminarijos studentus, kurie galiausiai skubjo padti eksperimen-
tuotojui, sprendiame neteisingai? Galbt jie norjo padti, bet turjo rink-
tis - eiti arba pasirpinti nukentjusiuoju. Kitoje gailestingojo samarieio si-
tuacijos imitacijoje Batsonas ir jo bendradarbiai (1978) nukreip 40 Kanza-
so universiteto student kit pastat. Pusei dalyvi buvo pasakyta, kad jie
vluoja; likusieji inojo, kad jie turi daug laiko. Pus kiekvienos i i gru-
pi man, kad j dalyvavimas gyvybikai svarbus eksperimentuotojui, kiti
galvojo, kad j dalyvavimas nebtinas. Rezultatai buvo tokie: tie, kurie ne-
skubdami jo nesvarb susitikim, daniausiai sustodavo padti. Ir priein-
gai, it Baltasis Triuis i Alisos stebukl alyje" vluojantys labai svarb
susitikim labai retai sustodavo padti.
Ar galime daryti ivad, kad skubantieji buvo beirdiai? Ar seminaris-
tai, pamat nukentjus mog, smoningai nekreip j dmesio? Ne. Susi-
jaudin, paskend savo mintyse, skubdami padti eksperimentuotojui, jie
paprasiausiai nerado laiko bdos itiktam mogui. Labai danai, pastebi so-
cialiniai psichologai, elgesys priklaus ne nuo sitikinim, o nuo aplinky-
bi.
Panaumas
Kadangi panaumas kelia simpatij (r. 11 skyri), save panaiems bna-
me empatikesni ir paslaugesni (Miller ir kiti, 2001). Panaumo tendencin-
gumas atsispindi ir aprangoje, ir sitikinimuose. Timas Emswilleris ir jo ben-
dradarbiai (1971) papra, kad vieni eksperimento pagalbininkai apsirengt
konservatyviai, kiti - iaukianiai ir, prij prie konservatyvi" ir hipiuo-
jani" Perdju universiteto student, paprayt deimties cent paskambinti
telefonu. Maiau nei pus student dav monet tiems, kurie buvo apsiren-
g kitaip nei jie. Apsirengusius panaiai suelp du tredaliai student. Ir ko-
tijoje nepakantumo gjams laikais pirkjai danai atsisakydavo pakeisti pi-
nigus tiems, kurie dvdavo medvilninius markinlius su gjus palaikaniu
urau (Gray ir kiti, 1991). (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Vidins
grups nari panaumas ir pagalba".)
Jokio kito veido nepastame geriau u savj. Taigi kai Lisa DeBruine
(2002) pasil Makmasterio universiteto studentams porin internetin ai-
dim, jie labiau pasitikjo ir buvo dosnesni, kai tariamo antrojo aidjo nuo-
12 skyr i us. PAGALBA 521
mokslini tyrim ivada
Vidins grups nari panaumas ir pagalba
Panaumas skatina simpatij, o simpatija skatina pagalb. Ar
mons daniau pasisilo padti tiems, kurie turi panai bruo-
? Nordami isiaikinti panaumo-pagalbos santyk, Mar-
kas Levinas, Amy Prosser bei Davidas Evansas Lankasterio
universitete ir Stephenas Reicheris v. Andriaus universitete
(2005) nusprend itirti kai kuri Lankasterio universiteto stu-
dent, kurie save vadino netoliese sikrusio Manchester Uni-
ted futbolo klubo sirgaliais, elges. Pasinaudoj Johno Dariey ir
Danielio Batsono (1973) garsiojo eksperimento apie gerj sa-
mariet patirtimi, jie kiekvien naujai atvykus eksperimento da-
lyv pasisdavo laboratorij gretimame pastate. is pakeliui
sutikdavo bgiojant eksperimentuotojo padjj vilkint arba
Manesterio, arba j konkurent- Liverpulio futbolo komandos -
sirgaliaus markinliais. Bgikas prie pat eksperimento dalyv
tariamai suklupdavo ir, susims u kulknies, dejuodavo. 12.8
pav. matome, kad Manesterio komandos sirgalius paprastai
sustodavo padti ios komandos markinliais vilkiniam bgi-
kui, o Liverpulio komandos sirgaliaus markinliais vilkiniam -
daniausiai ne.
Mokslininkai svarst, kas atsitikt, jei Manesterio koman-
dos sirgaliams primintume apie vis futbolo sirgali giminyst.
Visi jie - futbolo sirgaliai, o ne oponentai, kurie futbolo sirgalius
vadina agresyviais chuliganais. Taigi eksperimentas buvo pa-
kartotas kai k pakeitus. Prie susiduriant su bgiku dalyviams
buvo paaikinama, kad eksperimento tikslas - tyrinti teigia-
mus futbolo sirgali bruous. I tikrj ramybs drumstjai yra
tik nedidel sirgali dalis, taigi tyrimo metu norta isiaikinti,
k sirgaliams duoda meil iam nuostabiam aidimui". Dabar
bgikas vilkjo arba Manesterio, arba Liverpulio futbolo ko-
mandos sirgaliaus markinlius, taigi buvo vienas i ms, i
sirgali". 12.9 pav. matome, kad tariamai kulkn pasitempusiam
bgikui buvo padedama nepriklausomai nuo to, kurios koman-
dos markinlius jis vilkjo, o neutralius markinlius dvinia-
jam buvo padedama daug reiau.
Lankasterio tyrj grup daro ivad kad abiej eksperi-
ment principas vienodas: mons link padti savo grups na-
riams apibriant juos ir siauresne (Manesterio futbolo koman-
dos sirgaliai), ir platesne grupe (visi futbolo sirgaliai). Jei futbo-
lo sirgalius galima tikinti padti prieinink komandos sirgaliams,
jei jie pagalvoja apie visus sirgalius vienijanius dalykus, tai ir
kiti prieininkai galt elgtis taip pat. Vienas i bd sustiprinti
nor padti - formuoti tokius socialinius tapatumus, kurie apim-
t kuo didesn moni grup.
100 100
Liverpulio
markinliai
12.8 PAVEIKSLAS. Manchester United komandos
sirgaliai, suteik pagalb j komandos arba Liverpulio
komandos markinliais vilkintiems monms,
procentais
3 60
Liverpulio
markinliai
Neutrals
markinliai
12.9 PAVEIKSLAS. Bendroji sirgali tapatumo slyga:
Manchester United komandos sirgaliai, suteik pagalb
j komandos arba Liverpulio komandos markinliais
vilkintiems monms, procentais
522 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
12.10 PAVEIKSLAS
Panaumas skatina
bendradarbiauti
Lisa DeBruine (2002)
eksperimento dalyvi veido
bruous (kairje) papild
nepastam moni
(deinje) veido bruoais
ir itaip sumodeliavo veid,
parodyt viduryje. ia
nuotrauka pristatytai tariamai
aidjai eksperimento
dalyviai buvo dosnesni
nei kitoms nepastamoms
aidjoms.
trauka bent keletu bruo pri mi nj uos paius (r. 12.10 pav.). A pasitikiu
savimi. Net gimimo datos ar vardo sutapimas, pirt atspaud panaumas ska-
tina palankum ir paslaugum (Burger ir kiti, 2004).
Ar alikumas dl panaumo bdingas ir rass atvilgiu? XX a. atunta-
j ame deimtmetyje mokslininkai tyrinjo klausim ir gavo prietaringus
rezultatus:
Vieni tyrimai patvirtino alikum tai paiai rasei (Benson ir kiti, 1976;
Clark, 1974; Franklin, 1974; Gaertner, 1973; Gaertner ir Bickman, 1971;
Sissons, 1981).
Kiti tyrimai tokio alikumo nepatvirtino (Gaertner, 1975; Lerner ir Frank,
1974; Wilson ir Donnerstein, 1979; Wispe ir Freshley, 1971).
Dar kit tyrim dalyviai, ypa kai jiems tekdavo bti akis ak, buvo labiau
aliki kai reikdavo padti kitos rass atstovui (Dutton, 1971, 1973; Dut-
ton ir Lake, 1973; Katz ir kiti, 1975).
Ar yra koks nors vienas i i pirmo vilgsnio prietaring fakt paaikini-
mas?
Nedaug kas nori atrodyti prietaringi. Tad galbt mons kur kas palan-
kesni savajai rasei, taiau slepia alikum, kad isaugot teigiam vaiz-
d? Jei taip, alikumas savajai rasei turt pasireikti tik tada, kai abejingu-
m bt galima paaikinti ne rasiniais argumentais. Btent tai ir patvirtino
Samuelio Gaertnerio ir Johno Dovidio (1977, 1986) eksperimentai. Delave-
ro universiteto baltaods merginos neskubdavo padti nei juodaodei, nei bal-
taodei,ye/ bdavo daugiau vykio liudinink (nepadjau iai juodaodei, nes
buvo daugiau moni, kurie galjo padti"). Kai kit paalini nebdavo,
jos vienodai paddavo ir baltaodms, ir juodaodms. Atrodo, kad kai elge-
sio taisykls yra aikios, baltieji nediskriminuoja juodaodi; kai taisykls
dviprasmikos ar prietaringos, rasinis panaumas gali paskatinti atsakym
alikum (Saucier ir kiti, 2005).
12 skyr i us. PAGALBA 523
Neseniai Vaingtone po vakariens grdamas savo viebut patyriau tai,
k eksperiment dalyviai patiria laboratorinmis slygomis. Tuioje gatv-
je prie mans prijo gerai apsirengs, i pairos susirpins vyrikis ir pa-
pra vieno dolerio. Jis paaikino, kad tik k atvyko i Londono ir, aplanks
holokausto muziej, atsitiktinai paliko savo pinigin taksi. Taigi jis strigo
mieste neturdamas 24 doleri taksi, kad nuvaiuot pas savo draug Va-
ingtono priemiestyje.
- Tad kaip js ten nuvaiuosite su vienu doleriu? - paklausiau.
- A praiau moni, taiau niekas nenorjo padti, - atsak jis vos ne
aarodamas. - Tad pagalvojau, kad galbt surinksiu reikiam sum prayda-
mas maiau.
- O kodl nenorite vaiuoti metro? - pasiteiravau.
- Metro sustoja madaug u penki myli nuo tos vietos, kuri man
reikia nusigauti, - paaikino vyrikis. - Dieve, kaip a ten nusigausiu. Jei
man padtumte, pirmadien a jums isisiau pinigus.
Ir tai a tapau altruizmo gatvje eksperimento dalyviu. Kadangi uau-
gau mieste ir danai lankausi Niujorke bei ikagoje, esu priprats prie elge-
t ir niekada jiems nieko neduodu. Taiau vis tiek laikau save jautriu mo-
gumi. Be to, is vyrukas nebuvo panaus anksiau sutiktus elgetas. Jis buvo
puikiai apsirengs. Atrod inteligentikas. Jo pasakojimas buvo tikinamas.
Be to, jis buvo panaus mane! Jei jis meluoja, yra tikras mlas, pamaniau
sau, ir duoti jam pinig bt kvaila, naivu, be to, itaip a paremiau iuk-
l. Jei jis sako ties, o a nuo jo nusisuksiu, tada a pats esu mlas.
Vyras pra vieno dolerio. A jam daviau 30 doleri ir uraiau savo pa-
vard bei adres. Nepastamasis dkingai pam pinigus ir inyko naktyje.
Pamau pradjau suvokti - ir, kaip paaikjo, teisingai - kad pasielgiau
kaip mulkis. Juk a gyvenau Didiojoje Britanijoje, kodl nepatikrinau, k
is vyras ino apie Anglij? Kodl nenusivediau jo iki telefono bdels, kad
paskambint draugui? Kodl bent jau nesodinau jo taksi ir nesumokjau
vairuotojui, o paprasiausiai atidaviau pinigus? Ir kodl, vis gyvenim i-
vengdavs mulkinim, kart suklupau?
Man patinka galvoti, kad esu atsparus etniniams stereotipams, todl tu-
rjau kukliai prisipainti, kad taip atsitiko ne tik dl to, jog is vyras kreip-
si mane labai imoningai bei asmenikai, bet ir todl, kad jis buvo papras-
iausiai mane panaus.
APIBENDRINIMAS
Kada padedame?
Skirtingos aplinkybs skirtingai veikia altruizm Kai nelaiming vyk[ stebinij skaiius didja,
tikimyb, kad kas nors 1) pastebs vyk, 2) suvoks j kaip nelaiming ir 3) imsis atsakomybs,
maja. Pagalbos suteikimo eksperimentai kelia etikos problem, taiau leidia mokslininkams
atrasti, kas daro tak mogaus elgesiui.
524 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Kada mons bna labiausiai link padti? Svarbiausia aplinkyb - pamat, kad kakas kitas
padeda.
Kita aplinkyb: kai jie niekur neskuba. Tie, kurie skuba, padeda reiau. Individuals aspektai,
tokie kaip nuotaika, taip pat svarbs.
Esame link padti tiems, kurie panas mus.
Kas skatina padti?
Aptarme, kaip apsisprendim padti lemia vidins (pavyzdiui, kalts jausmas ar nuotaika) ir
iorins (pavyzdiui, socialins normos, liudinink skaiius, laiko stoka ar panaumas) prie-
astys. Dabar analizuosime padedaniojo charakter: asmenybs bruous bei religines vertybes.
Yra ... prieasi, dl kuri
asmenybs savybs turt
bti palyginti nesvarbios,
nustatant galim moni
reakcij nelaiming vyk.
Viena j yra ta, kad aplinkybs
labai lemia sprendim."
Bibb Latan ir John Darley
(1970, p. 115)
Asmenybs bruoai
Be abejons, Motinos Teress tipo asmenybs isiskiria tam tikrais bruoais.
Susidr su panaiais atvejais vieni mons ateis pagalb, kiti - nesivar-
gins. Tad kokie mons link padti?
Daugel met socialiniai psichologai nepajg iskirti vienintelio asme-
nybs bruoo, kuris padt prognozuoti paslaugum bent taip, kaip situaci-
jos, kalts ir nuotaikos veiksniai. Buvo pastebtas neymus ryys tarp pa-
slaugumo ir kai kuri asmenybs kintamj, pavyzdiui, socialinio pritari-
mo poreikio. Taiau apskritai asmenybs testais nepavykdavo iskirti pade-
danij asmen tipo. yd gelbtoj nacizmo laikais tyrim duomenys pa-
nas: nors aplinkybs turi takos apsisprendimui padti, nra jokio konkre-
taus altruistins asmenybs bruo rinkinio (Darley, 1995).
Panai ivad padar konformizmo tyrintojai (r. 6 skyri). Atrodo, kad
ir konformizmas labiau priklauso nuo situacijos nei nuo matuojam asme-
nybs bruo. Taiau galbt prisimenate i 2 skyriaus: tai, kokie esame, veikia
t, k darome. Nuostatos bei savybs retai leidia prognozuoti konkret veiks-
m, kur (o ne nekintant Motinos Teress tipo altruizm) daniausiai tiria
altruizmo eksperimentai. Taiau jos leidia tiksliau prognozuoti galim el-
ges daugelyje situacij.
Asmenybs tyrintojai sureagavo i problem. Vis pirma jie atrado
individualius paslaugumo skirtumus ir parod, kad laikui bgant ie skirtumai
ilieka, ir kad tos paios grups atstovai juos pastebi (Hampson, 1984; Penner,
2002; Rushton ir kiti, 1981). Kai kurie mons paslaugesni u kitus. Antra,
iuo metu mokslininkai bando susisteminti paslaugiems monms bdingas
savybes. mons, kuriems bdingos teigiamos emocijos, empatija ir saviveiks-
mingumas, daniausiai bna dmesingi ir paslaugesni (Bierhoff ir kiti, 1991;
Eisenberg ir kiti, 1991; Krueger ir kiti, 2001). Treia, nuo asmenybs priklau-
so ir reakcija konkrei situacij (Carlo ir kiti, 1991; Romer ir kiti, 1986;
Wilson ir Petruska, 1984). mons, kuri savojo elgesio tikrinimas stipriai
ireiktas, atsiliepia kit moni lkesius ir todl bna paslaugs, jei ma-
12 skyr i us. PAGALBA 525
no, kad u paslaugum bus socialiai atlyginta (White ir Gerstein, 1987). Tie,
kurie vadovaujasi vidiniais interesais ir kuri savojo elgesio tikrinimas silpnai
ireiktas, kit moni nuomon maai kreipia dmesio.
i asmens ir aplinkybi sveik patvirtino 172 lyginamieji (tirta beveik
50000 moni) vyr ir moter paslaugumo tyrimai. Ianalizavusios rezulta-
tus, Alice Eagly ir Maureen Crowley (1986) apibendrino, kad potencialiai
pavojingoje situacijoje, kai nepastamiems monms reikia pagalbos (pa-
vyzdiui, prakiurus automobilio padangai arba pargriuvus metro), vyrai pa-
deda daniau. (Eagly ir Crowley taip pat rao, kad i 6767 moni, apdova-
not Carnegie medaliu u didvyrikum gelbstint mones, 90 procent yra
vyrai.) Taiau saugesnse situacijose, pavyzdiui, savanorikai silant pa-
galb eksperimentuotojui ar negaliems vaikams, moterys padeda iek tiek
daniau. Taigi skirtingomis aplinkybmis pasireikia lyi skirtumai. Vyrai
daniau buvo link rizikuoti gyvybe gelbdami ydus, paaukoti inkst, bti
Taikos korpuso savanoriais (Becker ir Eagly, 2004). I ties, teigia Darre-
nas George ir jo bendradarbiai (1998), moterys draugo ar draugs proble-
mas reaguoja su didesne empatija ir daugiau laiko skiria pagalbai.
Religiniai sitikinimai
Naci povandeniniai laivai 1943 metais skandino sjunginink laivus grei-
iau nei ie stat naujus. I Niujorko uosto iplauk desantinis laivas Dor-
esteris" su 902 vyrais ir pasuko Grenlandijos link (Elliott, 1989; Kurzman,
2004; Parachin, 1992). Tarp gulos nari buvo keturi kapelionai: metodist
pastorius George Foxas, rabinas Alexanderis Goode, katalik kunigas Joh-
nas Washingtonas ir reformat pastorius Clarkas Polingas. Vis j nerimau-
dami lauk namikiai. Likus madaug 150 myli iki tikslo, Doresteris" pa-
teko naci povandeninio laivo U-456" akirat. Kai Dorester" pataik
torpeda, jis m sksti. Teko skubiai evakuotis. Kadangi nutrko elektros tie-
kimas, lydintys laivai, nieko neinodami apie tragedij, plauk tamsoje. Laive
sivyravo chaosas, nes panikos apimti vyrai puol i trium be gelbjimosi
liemeni ir oko perpildytas gelbjimosi valtis.
Pakil staiai pasvirus den, keturi dvasininkai m kreipti mones prie
gelbjimo vali. Jie atidar des su gelbjimo liemenmis ir m jas da-
lyti, kantriai kalbindami jreivius. Kai mimanas Johnas Mahoney pasu-
ko atgal trium pasiimti pirtini, rabinas Goode jam pasak: Nesirpink.
A turiu dvi poras". Tik vliau Mahoney suprato, kad rabinas neturjo ant-
ros poros, jis atidav savsias.
Atsidrs lediniame, tepaluotame vandenyje, Williamas Bednaras igir-
do, kaip dvasininkai meldiasi, praydami suteikti drsos, ir surado savyje
jg pasiekti plaust. Dar tebebdamas ant denio, Frady Clarkas su pagar-
bia baime stebjo, kaip dvasininkai teikia paskutin gelbjimosi liemen ir
galiausiai atiduoda savsias. oks vanden ir atsigrs atgal, Clarkas pa-
mat neumirtam regin: keturi dvasininkai stovjo denyje susikabin ran-
526 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
komis ir meldsi lotyn, hebraj ir angl kalbomis. Kiti vyrai netvarkingu
briu prisijung, kai Doresteris" jau grimzdo jr. Tai buvo nuostabiausia,
k kada nors maiau ar tikiuosi pamatyti", - sak Johnas Laddas, vienas i
230 isigelbjusij.
Ar dvasinink didvyrikumas reikia, kad tikjimas ugdo drs ir jautru-
m? Daugumoje pagalbos tyrim buvo nagrinjami spontaniki veiksmai. Ne-
didel nelaim sukelia tik iek tiek didesn tikini moni atsakomyb
(Trimble, 1993). Mokslininkai dabar tyrinja ir planuot pagalb - pavyz-
diui, nuolatin savanorikai teikiam pagalb sergantiesiems AIDS, vyres-
niuosij broli" ir vyresnij seser" popamokin pagalb jaunesniems
moksleiviams, student miesteli paslaug tarnyb. Kai smoningai nuspren-
diama teikti ilgalaik pagalb, religiniai sitikinimai leidia geriau spti, ko
galima tiktis i pagalb silaniojo.
Remdamiesi savanorysts, pavyzdiui, pagalbos AIDS pacientams, ana-
lize, Markas Snyderis, Allenas Omoto ir Gil Clary (Clary ir Snyder, 1993,
1995; Clary ir kiti, 1998, 1999) iskyr eis motyvus. Kai kurie j susij
su atpildo tikimybe - kai norima prisijungti prie grups, bti vertintam, pra-
plsti darbo perspektyvas, sumainti kalts jausm, gyti gdi ar sustip-
rinti savivert. Kiti motyvai susij su religinmis ar bendramogikomis ver-
tybmis bei rpesiu kitais monmis.
Student ir visuomens tyrim metu turintys religini sitikinim teig sa-
vanorikai pagalbai (pavyzdiui, dirbdami repetitoriais, dalyvaudami gelbji-
mo komandose ir kampanijose u socialin teisingum) skiri daugiau valand
nei netikintys mons (Benson ir kiti, 1980; Hansen ir kiti, 1995; Penner, 2002).
Amerikieiai, kuriuos Gallupo tyrjai priskyr stipriai sipareigojusij" ka-
tegorijai, savanorikam darbui skyr vidutinikai dvi valandas per savait, o
nesipareigojs" apklaus dalyvis neskyr n trupuio laiko (Winseman,
2005). Vlesnje Gallupo apklausoje (Colasanto, 1989) paaikjo, kad sava-
norikai labdar ir socialines paslaugas teik 28 procentai t, kurie religij
laik nelabai svarbiu dalyku" gyvenime, ir 50 procent t, kurie religij lai-
k labai svarbiu dalyku". Kitos Gallupo apklausos duomenimis, 37 procen-
tai lankanij banyi kart per metus arba reiau ir 76 procentai lankan-
ij kiekvien savait susimsto apie pareig vargams" (Wuthnow, 1994).
Samo Levensono smojus - prireikus duoti, kai kurie mons sustoja
ties nieko nedavimo riba" - retai gali bti taikomas banyios ir sinagogos
nariams. Gallupo apklausos atskleid, kad banyios ar sinagogos nelankantys
amerikieiai teig labdarai skiriantys 1,1 procento savo pajam (Hodgkinson
ir kiti, 1990). Reguliariai lankantieji banyi buvo pustreio karto dosnes-
Religija yra filantropijos ni. ie 24 procentai gyventoj skyr 48 procentus vis surenkam auk. Ki-
motina." ti trys ketvirtadaliai amerikiei ne likusi dal. 1990 ir 1992 met Gallupo
Frank Emerson Andrews, ir 2001 met Nepriklausomo sektoriaus apklaus duomenys patvirtino ko-
Attitudes Toward Giving, 1953 reliacij tarp religini sitikinim ir filantropijos (Hodgkinson ir Weitzman,
(Poiriai davim") 1990, 1992).
12 skyr i us. PAGALBA 527
Ar religini sitikinim ssajos su planuota pagalba pasireikia ir kito-
kioje visuomenini organizacij veikloje? Robertas Putnamas (2000) iana-
lizavo 22 organizacijas, tarp j - klub pagal pomgius, profesini asocia-
cij, savipagalbos grupi ir paslaugas teikiani klub nacionalins apklau-
sos duomenis. Btent priklausymas religinms grupms, - rao jis, - yra
labiausiai susijs su kitomis pilietinio aktyvumo formos, tokiomis kaip da-
lyvavimas rinkimuose, teismo prisiekusij darbe, bendruomens projektuose,
kaimynko bendrabvio reikaluose ir labdaringoje veikloje" (p. 67).
APIBENDRINIMAS
Kas skatina padti?
t Prieingai nei situacijos bei nuotaika, asmenybs savybs tik i dalies nulemia paslaugum Ta-
iau nauji duomenys rodo, kad vieni mons yra paslaugesni u kitus, ir kad asmenybs ar lyties
poveikis gali priklausyti nuo situacijos.
Religiniai [sitikinimai leidia prognozuoti altruizm pasireikiant ilgalaike savanorika veikla ir
dalyvavimu labdaros akcijose.
Kaip sustiprinti paslaugum?
Ar galime veiksnius, slopinanius paslaugum pakeisti j skatinaniais? O gal galima imoky-
ti paslaugumo pasitelkus socializacij?
Mes, socialini moksl atstovai, siekiame suprasti moni elges ir iekoti
bd jam tobulinti. Kaip tyrim rezultatus panaudoti paslaugumui stiprinti?
Vienas i bd skatinti altruizm - pakeisti j slopinanius veiksnius. Jei sku-
bantys ir savo mintyse paskend mons maiau link padti, ar galime su-
galvoti bdus, kurie skatint juos sultinti temp ir atkreipti dmes tai,
kas vyksta alia? Jei kit moni buvimas maina atsakomybs pojt, kaip
galime j padidinti?
Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs
Jei Latan ir Darley sprendim medis (r. 12.5 pav.) nurodo dilem, su ku-
ria susiduria stebintieji, galbt padjus monms teisingai interpretuoti vy-
k ir imtis atsakomybs, jie tapt aktyvesni. Leonardas Bickmanas ir jo ben-
dradarbiai (1975, 1977, 1979) patikrino i prielaid, atlikdami sek ekspe-
riment, kuri esm - reikalavimas praneti apie nusikaltim. Atliekant eks-
periment, prekybos centro ar knygyno pirkjai tapdavo preki vagysts liu-
dininkais. Kai kurie pirkjai mat uraus, raginanius atkreipti dmes pre-
ki vagystes ir informuojanius, kaip apie jas praneti, taiau i ura po-
veikis buvo nedidelis. Kiti liudininkai girdjo praeivio interpretacij: Pa-
irk j. Ji vagia. Ji sidjo prek savo rankin." (Paskui praeivis pasi-
528 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
traukdavo iekoti savo vaiko.) Treti igirsdavo j priduriant: Mes matme.
Turtume praneti. Tai ms pareiga". Abu ie komentarai paskatindavo pra-
neti apie nusikaltim.
Jau nebeabejojama asmenins takos galia. Robertas Fossas (1978) ap-
klaus kelis imtus kraujo donor ir pastebjo, kad naujokai, prieingai nei
veteranai, daniausiai ateidavo duoti kraujo kieno nors pakviesti. Leonardas
Jasonas ir jo bendradarbiai (1984) patvirtino, kad draug paskatinimas duoti
kraujo kur kas veiksmingesnis nei plakatai ir skelbimai iniasklaidoje. Ne-
odiniai raginimai taip pat gali bti veiksmingi, jei jie suasmeninami. Mar-
kas Snyderis ir jo bendradarbiai (1974; Omoto ir Snyder, 2002) pastebjo,
kad stabdantieji pakeleivingas mainas sulaukdavo dvigubai daugiau pasi-
lym pavti, jei irdavo vairuotojams tiesiai akis, ir kad dauguma sa-
vanori pagalbinink AIDS pacientams i veikl sitrauk kieno nors pa-
veikti asmenikai. Suasmeninimas padeda mogui pasijusti maiau anonimi-
ku ir labiau atsakingu. Tai inojo pinigus i mans ikaulijs sukius.
Henry Solomonas ir Linda Solomon (1978; Solomon ir kiti, 1981) tyri-
njo anonimikumo sumainimo bdus. Jie pastebjo, kad prisistat vienas
kitam - pasak pavard, ami ir t. t. - mons daniau paddavo ligotam
asmeniui nei anoniminiai stebtojai. Panaiai, kai eksperimentuotoja sutik-
davo kitos pirkjos vilgsn ir iltai jai nusiypsodavo prie eidama lift,
pastaroji greiiau nei kitos silydavosi padti, jei eksperimentuotoja itar-
davo: Po galais. Palikau savo akinius. Ar kas nors gali man pasakyti, ku-
riame aukte prekiaujama skiais?" Netgi po trivialaus pokalbio (Atleis-
kite, ar js ne Suzie Spear sesuo?" Ne") ukalbintoji vliau bdavo kur kas
paslaugesn.
Paslaugumas taip pat stiprja, kai yra tikimyb ir vl susitikti su nuken-
tjusiuoju bei kitais liudininkais. Naudodami laboratorijos vidaus telefon,
Jody Gotlieb ir Charlesas Carveris (1980) privert Majamio universiteto stu-
dentus patikti, kad jie aptarinja universiteto gyvenimo problemas su ki-
tais studentais. (I ties kit diskusijos dalyvi balsai buvo rayti magne-
tofono juostel.) Kai tariam diskusijos dalyv itiko dusulio priepuolis ir ji
auksi pagalbos, jai nedelsdami padjo tie, kurie tikjosi, jog netrukus dis-
kusijos dalyviai susitiks akis ak. Trumpai tariant, viskas, kas suasmenina
stebtoj - asmeninis praymas, aki kontaktas, prisistatymas, tikjimasis,
jog teks bendrauti - didina nor padti.
Asmeninis traktavimas veria stebtojus geriau suvokti save ir labiau pri-
artti prie altruistini ideal. Prisiminkite i ankstesni skyri, kad suadi-
nus savimon, nuostatos ir veiksmai nuosekliau sutampa tiek k nors darant
prie veidrod, tiek ir prie televizijos kamer. Ir prieingai, nuasmeninti"
mons jauia maesn atsakomyb. Tad savimon skatinanios aplinkybs -
kortels su pavardmis, inojimas, kad jus stebi ir vertina, netrikdanti tyla -
taip pat turt skatinti paslaugum. Tai patvirtino Shelley Duval, Virginia
Duval ir Robertas Neely (1979). Prie suteikdami galimyb Piet Kaliforni-
12 skyr i us. PAGALBA 529
jos universiteto merginoms paaukoti laiko ir pinig vargstantiems monms,
tyrjai parod j atvaizdus televizoriaus ekrane arba pateik eksperimento
dalyvms upildyti biografinio pobdio klausimynus. Merginos, kuri sa-
vimon buvo suadinta, aukojo daugiau. Panaiai ir pstieji, kuriuos kakas
tik k nufotografavo, daniau paddavo kitam psiajam surinkti ikritusius
popierius (Hoover ir kiti, 1983). mons, kuri savimon suadinta, daniau
gyvendina savo idealus.
Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu
Jau anksiau pastebjome, kad jauiantys kalt mons stengiasi j suma-
inti ir susigrinti savivert. Tad gal gilindami moni suvokim apie nu-
siengimus galime sustiprinti j nor padti? itok klausim kl Richardo
Katzevo (1978) vadovaujama Rydo koledo mokslinink grup. Tad kai Port-
lendo meno muziejaus lankytojai nepaklusdavo uraui Praau neliesti", eks-
perimentuotojas juos subardavo: Praome neliesti eksponat. Jei visi juos
lies, eksponatai susigadins". Panaiai, kai Portlendo zoologijos sodo lanky-
tojai erdavo mekas, tyrjai kai kuriems j padarydavo pastab: Neerkite
vri. Argi neinote, kad galite jiems pakenkti?" Abiem atvejais 58 pro-
centai kaltais pasijutusi sudraustj netrukus pasisilydavo padti kitam eks-
perimentuotojui, kuriam netyia" kas nors ikrisdavo. ioje situacijoje pa-
ddavo tik vienas tredalis nesudrausmint lankytoj. Kalt jauiantis mo-
gus - paslaugus mogus.
mons taip pat rpinasi savo vaizdiu. Kai Robertas Cialdinis ir jo ko-
legos (1978) papra Arizonos valstijos student palydti zoologijos sod
vaikus nusikaltlius, tai sutiko padaryti tik 32 procentai. Kiti studentai buvo
paprayti kur kas daugiau - sipareigoti dvejus metus bti nusikaltusi vai-
k konsultantais. Sulauks atsisakymo padti - utrenkt prie nos du-
r", - praantysis pateik kit praym - palydti vaikus zoologijos sod:
Na, jei nenorite ito, tai gal padarytumte bent tiek?" Pritaikius metod,
padti sutiko dvigubai daugiau - 56 procentai.
Cialdinis ir Davidas Schroederis (1976) silo dar vien praktik bd
suadinti rpinimsi savivaizdiu: papraykite tokios maos aukos, kad sunku
bt atsisakyti nepasijutus yktuoliu. Tai jie suprato, susidr su visuome-
ninio judjimo Jungtinis kelias" agitatore. Kai agitator pra Cialdinio pa-
aukoti j organizacijos veiklai, is dels tol, kol agitator neitar magikos
formuls, sugriovusios visus kontrargumentus: Net ir vienas centas bus nau-
dingas". Mane subtiliai prikalbino, - prisimin Cialdinis. - Ir ms ben-
dravimui buvo bdinga dar viena domi savyb. Kai nustojau kosti (a i
ties uspringau, bandydamas atsisakyti), daviau ne vien cent, kur min-
jo agitator, bet toki sum, kuri paprastai duodu teistiems labdaros rin-
kjams. Ji man padkojo, nekaltai nusiypsojo ir nukeliavo toliau."
Ar Cialdinio reakcija nebdinga? Kad tai isiaikint, jis ir Schroederis
papra auk rinkj kreiptis priemiesio gyventojus. Kai agentas sakyda-
utrenkt prie nos dur
metodas
(door-in-the-face technique)
Nuolaidos gavimo strategija.
Kai kas nors i pradi atsisako
patenkinti didel praym
(utrenkia duris prie nos),
praantis pareikia labiau
pagrst pageidavim
530 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
vo: A renku pinigus Amerikos vio draugijai", 29 procentai gyventoj
vidutinikai paaukodavo po 1,44 dolerio. Kai agentas pridurdavo: Net ir vie-
nas centas bus naudingas", - 50 procent gyventoj vidutinikai paaukoda-
vo po 1,54 dolerio. Pakartojs eksperiment, Jamesas Weyantas (1984) gavo
panaius rezultatus: fraz net ir vienas centas bus naudingas" aukojanij
skaii padidino nuo 39 iki 57 procent. O kai Amerikos vio draugija pa-
tu kreipsi 6000 moni praydama paaukoti, tie, kuri buvo praoma ma
sum, aukojo noriau nei tie, kuri buvo praoma didesni sum - ir i j
vidutinikai buvo surinkta ne maiau (Weyant ir Smith, 1987). Kreipiantis
ankstesnius aukotojus, didesnius protingus pageidavimus bna atsakoma
didesnmis aukomis (Doob ir McLaughlin, 1989). Taiau einant namus rinkti
auk daugiau surenkama, kai praoma maesni auk, kuri neduoti nepa-
togu, o ir savo kaip altruisto vaizd galima isaugoti.
Pavadinus mog paslaugiu taip pat gerinamas j o kaip nesavanaudio sa-
vivaizdis. Kai Konektikuto valstijos moterys aukojo labdarai, Robertas Krau-
tas kai kurioms j sak: Js esate dosni". Po dviej savaii ios moterys
noriau nei nepavadintos dosniomis aukojo kitai labdaringai organizacijai.
Altruizmo socializavimas
Jei altruizmo galima imokti, kaip galtume j socializuoti? Yra penki bdai
(r. 12.11 pav.).
Moralinio sitraukimo ugdymas
yd gelbtojus nacistinje Europoje, Amerikos judjimo prie vergij ly-
derius ir gydytojus misionierius siejo maiausiai vienas bendras bruoas:
savo rat, kuriame galiojo j moralins vertybs bei teisingumo taisykls,
jie traukdavo kitokius negu jie mones. Juos galima vadinti moraliai trau-
kianiais. Apie tai byloja viena gelbtoja, kuri apsimet esanti nia, siek-
12.11 PAVEIKSLAS
Praktiniai paslaugumo
skatinimo bdai
Kaip galime skatinti paslaugum?
i
Pasl augum varani
pri easi panai ki ni mas
Al trui zmo soci al i zavi mas
1
i
1
1 1 1 1
Neapi brt umo
mai ni mas
ir at sakomybs
di di ni mas
Kal ts j ausmo
adi ni mas,
skati ni mas
rpintis savo
[vaizdi
Moralinio
sitraukimo
mokymas
Al trui zmo
model i avi mas
Praktinis
mokymas
Pasl augumo
priskyrimas
altruizmui
ini apie
altruizm
gijimas
12 skyr i us. PAGALBA 531
dama apsaugoti ni pasislpusi yd - itaip traukdama netrukus gim-
siant kdik savo asmenin tapatumo rat (Fogelman, 1994).
Moralin atskirtis - tam tikr moni (ir gyvn) istmimas i savojo
moralinio rpesio rato - veikia prieingai. Moralin atskirtis pateisina vi-
sokeriop skriaud, pradedant diskriminavimu ir baigiant genocidu (Opotow,
1990; Staub, spaudoje; Tyler ir Lind, 1990). T, kuriuos mes laikome ne-
vertais, taip pat gyvn, kurie yra u ms rpesio rato, inaudojimas arba
iaurus elgesys su jais tampa priimtini, netgi tinkami. Naciai paalino ydus
i savo moralins bendruomens. Bet kuris mogus, prisidedantis prie pa-
vergimo, mirties bri ar kankinim, praktikuoja panai atskirt. Moraliniu
atskyrimu sunkiau kaltinti tuos, kurie savo rpest, dmes ir finansin para-
m skiria saviems monms" (pavyzdiui, vaikui), taiau atsiriboja nuo kit.
Tai paaikina ir visuomens empatijos nebuvim karo atnetiems nuos-
toliams. uv kare paprastai yra ms uvusieji". Pavyzdiui, dauguma ame-
rikiei ino, kad Vietnamo kare uvo apie 58 000 Amerikos piliei (visos
58 248 pavards raytos Vietnamo karo memoriale). Taiau nedaug ameri-
kiei ino, kad iame kare uvo ir apie 2 milijonus vietnamiei. Irako ka-
ro metu amerikiei kareivi mirtys kelia daug didesn susirpinim negu
informacija apie irakieius, kuri va kelet kart daugiau.
Todl pirmasis ingsnis altruizmo socializavimo link yra atsivelgimas
alikum vidinei grupei, skatinant palankum giminaiiams bei savo gen-
iai, pleiant rat moni, kuri gerov mums turt rpti. Danielis Batso-
nas (1983) atkreipia dmes religin praktik. Religijos ipleia giminys-
ts svokos turin, ragindamos brolikai ir seserikai" mylti visus Dievo
vaikus", nes visi esame viena eima". Jei visi esame vienos eimos nariai,
kiekvienas gali turti mums moralini pretenzij. Riba tarp ms" ir , j "
isitrina. Taip pat naudinga raginti privilegijuotus mones pasijusti kito kai-
lyje (Batson ir kiti, 2003). Kad su kitais elgtumeis taip, kaip nortum, kad
jie elgtsi su tavimi", reikia perimti kito mogaus poir.
Altruizmo modeliavimas
Anksiau atkreipme dmes, kad matydami, kaip kiti nekreipia dmesio, ir
patys neskubame padti. Tie, kuriuos augino ypa grietai baudiantys t-
vai - dauguma nepilnamei teiss paeidj ir nepataisom nusikaltli, -
turi kur kas maiau empatijos bei rpestingumo kit atvilgiu.
Matydami kitus padedant arba apie tai perskait, tampame paslaugesni.
Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) pastebjo, jog geriau ne vie-
inti nesuvaldomo mokesi vengimo, iuklinimo ir paaugli girtavimo at-
vejus, o pabrti ir kaip norm apibrti visuotin moni smoningum, va-
ros laikymsi bei abstinencij. Vieno eksperimento metu jie papra Suak-
menjusi medi nacionalinio parko lankytoj neliesti ant tak gulinios
suakmenjusios medienos. Kai kuriems taip pat buvo pasakyta: Ankstesni
lankytojai pasiimdavo suakmenjusi medi ak". Kiti, kuriems buvo pa-
moralin atskirtis
(moral exclusion)
Nuostata, kad tam tikri mons
ar grups yra u ribos, kur
galioja asmenins moralins
vertybs ir teisingumo taisykls.
Moralinis [traukimas reikia,
kad kiti mons yra traukiami
savj moralinio rpesio rat.
monij mes laikome savo
eima."
Pasaulio religij parlamentas,
Towards a Global Ethic, 1993
(Pasaulins etikos link")
532 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Vaikai gali imokti altruizmo,
draugikumo ir susitvardymo
irdami televizijos laidas,
pateikianias tokio elgesio
pavyzdius."
Nacionalinis psichikos
sveikatos institutas,
Television and Behavior, 1982
(Televizija ir elgsena")
sakyta, jog ankstesni lankytojai nieko neliet", nes norjo, kad parkas bt
isaugotas, kur kas reiau pasiimdavo ant tako gulinius eksponatus. Galbt
ir dosnum galima iugdyti, paprasiausiai mokesi formas traukiant pa-
pildom eilut, kurioje reikt nurodyti - ir itaip bt galima apie jas su-
inoti - kiek procent metini pajam sudaro paaukotos sumos (Ayres ir Na-
lebuff, 2003). mons kartais aptarinja arbatpinigi dyd, kur aikiai api-
bria atitinkamos taisykls, taiau neino, koki savo pajam dal skyr lab-
darai.
Kokia didel pavyzdio galia, tikinamai rod Europos krikioni ei-
mos, rizikavusios savo gyvybe XX a. ketvirtajame-penktajame deimtme-
iuose gelbdamos ydus, bei etojo deimtmeio piliei teisi judjimo
aktyvistai. Abiem atvejais i iskirtini altruist santykiai su bent vienu i
tv buvo ilti ir artimi, is tvas taip pat buvo tvirtas moralistas" arba pa-
sivents humanistiniams tikslams (London, 1970; Oliner ir Oliner, 1988;
Rosenhan, 1970). J eimos, draugai ir banyia imok padti ir rpintis
kitais. i orientacija prosocialias vertybes" padjo jiems traukti savo r-
pesio zon kitus mones ir jaustis atsakingiems u kit moni gerov, pa-
stebi Ervinas Staubas (1989, 1991, 1992).
Staubas (1999) prisimena: bdamas yd kilms vaikas, Budapete a
igyvenau holokaust ir nacistins Vokietijos bei jos sjunginink vykdom
daugumos Europos yd naikinim. Mane igelbjo krikion moteris, ku-
ri daug kart rizikavo gyvybe, kad padt man bei ms eimai, ir Raoulis
Wallenbergas, vedas, atvyks Budapet ir, apsiginklavs drsa, iminti-
mi ir visiku pasiventimu, igelbjs deimi tkstani yd, kuri lauk
duj kameros, gyvybes. ie du didvyriai nebuvo pasyvs stebtojai, ir ma-
no darbas - tai bdas netapti tokiu." (r. Atkreipkime dmes. yd gelb-
toj poelgiai ir nuostatos.")
Ar per televizij rodomi teigiami pavyzdiai skatina paslaugum pana-
iai kaip agresyvi scen vaizdavimas skatina agresyvum? I ties proso-
cials per televizij rodomi pavyzdiai turi netgi didesn tak nei asocia-
ls. Susan Hearold (1986) statistikai sujung 108 prosociali program pa-
lyginimus su neutraliomis. Ji pastebjo, kad vidutinikai irovas, irda-
mas prosocialias, o ne neutralias programas, bdavo [bent jau laikinai] per-
keltas nuo 50-osios iki 74-osios prosocialios elgsenos - daniausiai altruiz-
mo - procentils."
Vieno tokio tyrimo metu mokslininks Lynette Friedrich ir Aletha Stein
(1973; Stein ir Friedrich, 1972) keturias savaites kasdien rod ikimokykli-
nio amiaus vaikams televizijos serialo Pono Roderso kaimynai" epizo-
dus, kurie buvo traukti j ugdymo program. (Serialo Pono Roderso kai-
mynai" tikslas - skatinti vaik socialin ir emocin raid.) Per t laik vai-
kai i emesnio isilavinimo eim tapo atidesni, paslaugesni ir aikiau reik
savo jausmus. Vliau atlikus tyrim paaikjo, kad tie darelinukai, kurie i-
rjo keturias Pono Roderso" serijas, ir atlikdami testo uduotis, ir aisda-
12 skyrius. PAGALBA 533
atkreipkime dmes
yd gelbtoj poelgiai ir nuostatos
Gris, kaip ir blogis, neatsiranda vienu ypu. yd gelbtojai ne-
ydai danai praddavo nuo nedidelio sipareigojimo - dien ar
dvi k nors paslpti. eng vien ingsn, jie pasijusdavo es
kitokie - mons, kurie teikia pagalb. Tada jie sijungdavo in-
tensyviau. ms valdyti i yd savinink konfiskuot fabrik
Oskaras Schindleris pradjo nuo smulki paslaug savo darbi-
ninkams ydams, kurie jam udirbo gra peln Palaipsniui jis
m vis labiau rizikuoti, kad juos apgint. Schindleris gavo lei-
dim greta fabriko kurti darbinink bendrabuius. Jis igelbjo
atskirtas eimas ir vl krv suved artimuosius. Kai m ar-
tintis rusai, Schindleris igelbjo apie 1200 yd, savo gimtaja-
me mieste steigdamas fiktyv fabrik ir darbindamas jame dau-
gel kvalifikuot darbinink".
Kiti, tokie kaip Raoulis VVallenbergas, pradjo nuo to, kad
atsiliep asmenin pagalbos praym ir baig daugel kart
rizikuodami savo gyvybe. VVallenbergas tapo vedijos amba-
sadoriumi Vengrijoje, kur igelbjo deimtis tkstani yd, ap-
saugodamas juos nuo sunaikinimo Auvico koncentracijos sto-
vykloje. Vienas i gavusi j igelbjusius asmens dokumentus
buvo eiametis Ervinas Staubas, dabar Masaiusetso univer-
siteto socialins psichologijos specialistas, kurio patyrimas pa-
skatino j pavsti savo gyvenim tam, kad suprast, kodl vie-
ni mons kuria blog, kiti pasyviai stebi, o treti padeda.
Miunchenas. 1948. Oskaras Schindleris su keletu per
Antrj pasaulin kar jo igelbt yd.
altinis: Rappoport ir Kren, 1993.
mi su llmis ireikdavo j prosocial turin (Friedrich ir Stein, 1975; taip
pat Coates ir kiti, 1976).
Praktinis mokymasis
Ervinas Staubas (2005) parod, kad kaip negatyvus elgesys formuoja nega-
tyvias nuostatas, taip ir pagalba didina jos tikimyb ateityje. Vaikai ir suau-
gusieji mokosi veikdami. Staubas ir j o studentai atliko kelet tyrim su dvy-
likameiais vaikais. Paaikjo, kad vaikai, paskatinti pagaminti aisliuk li-
goninje gulintiems vaikams ar meno mokytojai, tapo paslaugesni. Taip at-
sitiko ir su tais vaikais, kurie jaunesniuosius mok dlioti dliones ar nau-
dotis pirmosios pagalbos priemonmis.
Staubas pastebi, kad vaikai isiugdo su paslaugumu susijusias vertybes,
sitikinimus ir gdius. Pagalbos teikimas padeda jiems patenkinti teigia-
mo savivaizdio poreikius. Platesniu mastu paslaugumo mokymas" ir sa-
vanorikos veiklos programos, trauktos mokykl programas, didina tiki-
534 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
myb, kad suaug jie bus visuomenikesni, aktyvesni, socialiai atsakingi ir
lyderiaujantys (Andersen, 1998; Putnam, 2000). Nuostatos yra elgesio pa-
darinys. Pagalbos teikimas stiprina supratim, kad esi rpestingas ir paslau-
gus, o tai savo ruotu skatina bti paslaugiu.
Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams
per didelio pateisinimo
efektas
(overjustification effect)
Vidins motyvacijos slopinimas,
paperkant mones, kad jie
daryt tai, k jau ir taip daro;
tada jie savo veiksmus gali
laikyti iorikai kontroliuojamais,
o ne savaime patraukliais.
Kitas altruizmo socializacijos bdas pagrstas tuo, kas 4 skyriuje buvo pa-
vadinta per didelio pateisinimo efektu: kai veiksmo pateisinimas yra la-
biau nei pakankamas, mogus veiksm gali priskirti iorinei paskatai, o
ne vidiniam motyvui. Tad atlygindami monms u tai, k jie jau ir taip da-
ro, slopiname j vidin motyvacij. princip galime suformuluoti ir tei-
giamai: esant tik pakankamam motyvui gerai dirbti (kai tai manoma, atpra-
tindami mones nuo papirkinjim ir grasinim), galime juos skatinti taip
pat elgtis savo pai iniciatyva.
Danielis Batsonas ir jo bendradarbiai (1978, 1979) pritaik per didelio
pateisinimo efekt. Keletas eksperiment, kuriuose dalyvavo Kanzaso uni-
versiteto studentai, patvirtino, kad daniausiai altruistikais pasijuntama su-
tikus padti u ai, arba kai nebdavo jauiamas socialinis spaudimas. Jei
u paslaug buvo silomas atlygis arba jei bdavo jauiamas socialinis spau-
dimas, padjusieji nesijaut es altruistai.
Kito eksperimento metu mokslininkai tikino studentus, kad padti juos
privert j klusnumas (Manau, jog tiesiog neturime i ko rinktis") arba uuo-
jauta (iam vyrukui i ties reikia padti"). Vliau, paprayti savanorikai
pagelbti vietinei paslaug agentrai, sutiko 25 procentai student, tikjusi,
jog ankstesnis j paslaugumas buvo paprasiausias klusnumas, ir 60 procent
t, kurie buvo paskatinti laikyti save ujauianiais. Kokia ivada perasi?
Kai mons savs klausia, kodl a padedu", geriausia, jei aplinkybs lei-
dia jiems atsakyti: Todl, kad pagalba buvo reikalinga, o a esu dmesin-
gas, dosnus ir paslaugus mogus".
Nors atpildas, atlikdamas kontroliuojanio papirkimo funkcij, slopina vi-
din motyvacij, komplimentas, kurio nesitikima, gali paskatinti mones pa-
sijusti kompetentingais ir vertingais. Jei student Do bus kreipiamasi o-
diais: Jei nustosi bijoti ir duosi kraujo, ms draugija gaus priz u tai,
kad daugiausia paaukojo kraujo", jis nelabai nors savo donoryst susieti su
altruizmu. Jei Doslin bus pamaloninta odiais: Nuostabu, kad bdama tokia
uimta nusprendei surasti valandl ir duoti kraujo", ji tikriausiai susikurs
savs kaip altruists savivaizd ir kit kart vl dalyvaus akcijoje (Piliavin
ir kiti, 1982; Thomas ir Batson, 1981; Thomas ir kiti, 1981).
Siekiant daugiau moni nuteikti pagalbai tokiose situacijose, kuriose da-
niausiai nepadedama, pravartu suadinti pareigos jausm, kuris skatint pa-
slaugum. Delia Cioffi ir Randy Garneris (1998) pastebjo, kad madaug tik
5 procentai student, elektroniniu patu gav praneimus apie po savaits
student miestelyje vyksiani kraujo donorysts kampanij, dav kraujo. Ki-
12 skyr i us. PAGALBA 535
tos student grups tyrjai papra, kad jei jie mano, jog galbt duos krau-
jo", inut atsakyt taip". Taip" atsak 29 procentai, kraujo dav - 8 pro-
centai. O treioji grup buvo paprayta atsakyti ne", jei jie neketina daly-
vauti akcijoje. Neatsiliep 71 procentas tiriamj, leisdami suprasti, kad galbt
duosi kraujo. sivaizduokite, jog priklausate iai treiai grupei. Ar js nu-
sprstumte neatsakyti odeliu ne", kadangi jauiats es dmesingi ir, ti-
ktina, duosite kraujo? Ir galbt dl ios prieasties jus bt lengviau pa-
traukti plakatais bei agitaciniais lapeliais? Matyt, btent itaip ir atsitiko, nes
12 procent ios grups student - net dvigubai daugiau nei prasta - atjo
duoti kraujo.
Tikjimas moni paslaugumu tikriausiai turjo takos, kai Vroclavo (Len-
kija) gatvse Dariuszas Dolinskis (2000) stabd praeivius klausdamas, kaip
nueiti nesam Zubrickio gatv arba kaip surasti neskaitom adres. Visi
sustabdytieji neskmingai band padti. I j du tredaliai (dvigubai daugiau
nei likusij) pagelbjo kitam mogui, kai is madaug u 100 metr papra-
ydavo penket minui pasaugoti sunk krep arba dvirat.
ini apie altruizm {gijimas
Mokslininkai surado dar vien bd altruizmui stiprinti, ir jis taps maloniu
baigiamuoju io skyriaus akcentu. Kai kurie specialistai nerimauja, kad so-
cialins psichologijos inios gali pakeisti moni elgsen, ir itaip tapti ne-
validios (Gergen, 1982). Ar inojimas, kas slopina altruizm, sumains j
skatinani veiksni taka? Kartais toks informavimas" yra ne problema, o
tikslas.
Arthuro Beamano ir jo bendradarbi (1978) atlikti eksperimentai su Mon-
tanos universiteto studentais parod, jog suprat, kodl kit akivaizdoje ma-
ja noras padti, mons ima keistis teigiama - paslaugumo - linkme. Kai
kuriems studentams per paskait mokslininkai paaikino, kaip liudinink ne-
veiklumas gali paveikti nelaimingo vykio interpretavim ir atsakomybs jaus-
m. Kiti studentai iklaus arba kit paskait, arba neiklaus jokios. Po dviej
savaii kito eksperimento, atlikto kitoje vietoje dalyviai (kartu su niekaip
nereaguojaniu eksperimentuotojo padjju) turjo eiti arba pro pargriuvu-
s, arba pro dviraio prispaust mog. Padti sustojo tik ketvirtadalis t, kurie
nebuvo girdj jokios paskaitos, ir dvigubai daugiau informuotj".
Perskait skyri js turbt irgi kai kuo pasikeitte. O gal inojimas,
kas veikia reakcijas, nekeiia js nuostat ir poelgi?
APIBENDRINIMAS
Kaip sustiprinti paslaugum?
Moksliniai duomenys pera ivad kad paslaugum galima stiprinti trimis bdais.
Pirma, galime keisti veiksnius, slopinanius paslaugum ir galime pasistengti sumainti nelaimingo
vykio neapibrtum apeliuodami [ mog asmenikai bei stiprindami atsakomybs jausm.
536 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Antra, galime taikyti nuobaudas ar utrenkt prie nos dur" metod, kad priverstume pajusti
kalt ar susirpinti savivaizdiu.
Treia, galime mokyti altruizmo.- Televizijos laidose vaizduojam prosociali pavyzdi tyrimas
byloja apie iniasklaidos gali mokant teigiamos elgsenos. Matydami, kaip suaugusieji padeda
vieni kitiems, vaikai patys bna link atitnkamai elgtis. Jei norime iugdyti monse altruizm
privalome prisiminti per didelio pateisinimo efekt: priverstinai darant ger darb meil jam su-
maja. Jei monms pateikiame pakankam motyv apsisprsti padaryti ger darb jie savo
poelg aikins savo altruizmu ir todl bus labiau link padti. gij ini apie altruizm - kaip js
dabar - mons taip pat gali geriau suprasti ir tinkamiau reaguoti kit poreikius.
Tie i ms, kurie tiria, dsto ir rao apie socialin psichologij, tai daro ti-
kdami, jog is darbas yra svarbus, kad nagrinja monijai svarbius reiki-
nius. Tad studijuodami socialin psichologij galime praplsti savo msty-
m ir gyventi bei veikti geriau suvokdami aplink ir jautriau reaguodami
kitus mones. Bent jau mes itaip manome.
Tad mums bna labai malonu, kai esami ar buv studentai patvirtina ias
ms prielaidas pasakojimais apie tai, kaip jie socialins psichologijos teorij
susiejo su gyvenimu. Baigiant rayti paskutin pastraip, pas mane usuko
buvusi student, iuo metu gyvenanti Vaingtone. Ji usimin, kad neseniai
buvo atsidrusi psij sraute, plaukianiame pro be smons ant aligat-
vio gulint vyr. Prisiminiau socialins psichologijos kurs ir pasakojimus,
kodl tokiose situacijose mons nepadeda. Tada pagalvojau: jei a taip pat
praeisiu pro al, tai kas jam pads?" Moteris paskambino pagalbos telefonu
ir kartu su nukentjusiuoju bei kitais prie jos prisijungusiais praeiviais lau-
k, kol atvyks pagalba.
Post scriptum: socialins psichologijos ini
taikymas gyvenime
v
on fliktai
ir j sprendimas
Kas sukelia konflikt?
Socialins dilemos
Konkurencija
Suvoktas neteisingumas
Klaidingas suvokimas
Mokslini tyrim ivada. Klaidingas suvokimas ir karas
Kaip pasiekti taik?
Kontaktas
Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti
Bendradarbiavimas
Atkreipkime dmes. Kodl svarbu, kas nugals?
Atkreipkime dmes. Branchas Rickey, J ackie Robinsonas
ir beisbolo atsinaujinimas
Bendravimas
Sutaikinimas
Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas
D
augelio ali lyderiai vairiausiomis kalbomis kalba vienodai, madaug
itaip: Ms alies ketinimai visikai taiks. Taiau mes inome, jog
Jei norite taikos, siekite yra kit ali, kurios savo naujais ginklais kelia mums grsm. Todl priva-
teisingumo." lome apsiginti nuo galim ipuoli. itaip elgdamiesi mes apginsime savo
Popieius Paulius VI gyvenimo bd ir isaugosime taik." (Richardson, 1960). Beveik kiekvie-
na alis tvirtina, kad jai rpi tik taika, taiau nepasitikdama kitomis alimis
ginkluojasi saugumo sumetimais. Dl to pasaulyje ginklams ir kariuomenei
kasdien ileidiama 2 milijardai doleri, o tuo tarpu imtai milijon moni
mirta dl blogos mitybos ir lig.
konfliktas itokio konflikto (numanomo veiksm ar tiksl nesuderinamumo) ele-
(conflict) mentai panas visuose lygmenyse, nuo ginklavimosi varyb sukeliamo kon-
Numanomas veiksm ar tiksl flikto, religini grupuoi diskusij apie doktrin iki korporacij vadov ne-
nesuderinamumas. sutarim su darbininkais dl atlyginim ir iki eimynini vaid. Nesvarbu,
ar j poiris teisingas, ar ne, konfliktuojantys mons jauia, kad vienai puse
laimjus, kita - pralaims. Mes norime taikos ir saugumo." Mes taip pat,
taiau js mums grasinate." Noriu, kad ijungtum muzik." O a noriu jos
klausytis." Mes norime didesnio atlyginimo." Mes neturime galimybi jo
padidinti." Kartais atsitinka, kad pralaimi visi. Pavyzdiui, JAV nacionali-
ns ledo ritulio lygos aidjams ir klub savininkams nesusitarus dl didiau-
sio galimo atlyginimo buvo atauktas 2005 met sezonas.
Nekonfliktiki asmeniniai ar kolektyviniai santykiai bt nuobods. Kon-
fliktas reikia aktyvum, sipareigojim ir prisiriim. Jei konfliktas supran-
tamas ir pripastamas, jis gali padti nutraukti inaudojim, atnaujinti ir pa-
gerinti moni santykius. Vengiantys konflikt retai kada atkreipia dmes
savo problemas ir jas isprendia,
taika Taika, paia teigiamiausia prasme, yra daugiau nei atviro konflikto gniau-
(peace) imas, daugiau nei tempta, trapi, pavirin ramyb. Taika - krybingai val-
Mao prieikumo ir agresyvumo domo konflikto rezultatas. Ji pasiekiama tada, kai alys suderina savo nuo-
aplinkybs, kai pltojami moni skirtumus ir randa bendr vidurk. Mes pasiekme, kad bt padi-
abipusiai naudingi santykiai. dinti atlyginimai. Js pasiekte, kad padidt pelnas. Dabar mes padedame
vieni kitiems siekti organizacijos tiksl." Royce Anderson (2004) mano, kad
taika - tai aplinkybs, kuriomis individai, eimos, grups, bendruomens
ir (ar) tautos patiria maiau smurto ir harmoningai tarpusavyje bendrauja".
iame skyriuje kalbsime apie konflikt ir sutaikinim, keldami klausi-
mus, kokie veiksniai sukelia ir gilina konflikt, o kokie padeda palaikyti taik:
Kokios socialins situacijos skatina konflikt?
Kaip klaidingas suvokimas kursto konflikt?
Ar kontaktai su prieika puse maina konflikt?
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 539
Kada bendradarbiavimas, bendravimas ir tarpininkavimas padeda susitai-
kyti?
Kas sukelia konflikt?
Socialini psichologini tyrim metu buvo nustatyti keli konflikto veiksniai. Stebina (ir kartu
palengvina ms udavin) tai, kad ie veiksniai pasireikia visuose socialinio konflikto lyg-
menyse, neiskiriant nei tarptautini, nei grupini, nei asmenini konflikt.
Socialins dilemos
Kai kurios didiausi grsm monijos ateiiai kelianios problemos - bran-
duolinis ginklas, pasaulinis klimato atilimas, gyventoj perteklius, gamti-
ni itekli majimas - atsiranda tada, kai alys siekia savanaudik inte-
res. Ironika, bet itaip jos kenkia paios sau. Brangs taros mainimo
rengimai pareikalaut daug l. Be to, pati ms sukelta tara - trivialus
dalykas." Daugelio argumentai panas, ir dl to oras bei vanduo yra u-
terti.
Kai kuriose alyse, tv manymu, naudinga turti daug vaik, nes jie pa-
ds eimos kyje ir globos senatvje. Taiau kai daugiavaiki eim yra daug
keliose kartose i eils, atsiranda kolektyvinis niokojimas dl gyventoj per-
tekliaus. Individualiai naudingas pasirinkimas nuskriaudia visuomen. Tad
prie mus ikyla dilema: kaip asmeninius interesus suderinti su visuomens
gerove?
Siekdami iliustruoti ir panagrinti i problem, socialiniai psichologai
atliko laboratorinius eksperimentus ir atskleid daugelio socialini konflik-
t esm. Socialiniai psichogai, tyrinjantys konflikt, patiria panai situ-
aci kaip astronomai, - pastebjo konflikt tyrintojas Mortonas Deutschas
(1999). - Mes negalime atlikti didelio masto socialini eksperiment, taiau
galime nustatyti konceptualius panaum tarp didelio ir mao masto vyki,
kaip astronomai nustat panaumus tarp planet ir Niutono obuolio. tai kodl
laboratorini eksperiment aidimai gali pagilinti supratim apie kar, taik
ir socialin teisingum."
Panagrinkime du laboratorinius socialini spst eksperimentus: kali-
nio dilem ir bendr itekli tragedij.
Kalinio dilema
Viena dilema kyla i istorijos apie du tariamuosius, kuriuos atskirai tardo
apygardos prokuroras (Rapoport, 1960). Jie nusikalto kartu, taiau apygar-
dos prokuroro turimi kaliai leidia apkaltinti juos vykdius tik maesn
nusikaltim. Tad jis sukuria situacijas, skatinanias kiekvien i j prisipa-
inti asmenikai:
socialiniai spstai
(soiai trap)
Situacija, kurioje konfliktuojan-
ios puss, siekdamos asmeni-
ni interes, elgiasi abipusiai
alingai. Pavyzdiai galt bti
kalinio dilema ir bendr itekli
tragedija.
540 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Jei kalinys A prisipains, o kalinys B - ne, apygardos prokuroras atleis
A nuo bausms ir j o prisipainim panaudos apkaltinti B (ir atvirkiai,
jei B prisipains, o A - ne).
Jei prisipains abu, jiems bus skirta vidutinio grietumo bausm.
Jei neprisipains n vienas, abu bus nubausti velniau.
13.1 paveiksle parodyta matrica, kurioje apibendrintos ios galimybs. Ar
js, turdami tok pasirinkim, prisipaintumte, jei prie prisipaindami ne-
turtumte galimybs pasikalbti su kitu kaltinamuoju?
Siekdami sumainti galim bausm dauguma prisipaint, nepaisydami
to, kad prisipain abu gaus grietesnes bausmes nei tuo atveju, kai abu ne-
prisipaint. Atkreipkite dmes tai, kad, nepriklausomai nuo antrojo kal-
tinamojo sprendimo, kiekvienam i j yra geriau prisipainti. Jei antrasis ir-
gi prisipasta, pirmasis gauna ne griet, o vidutinio grietumo bausm. Jei
antras tariamasis neprisipasta, pirmasis paleidiamas laisv.
Madaug 2000 tyrim (Dawes, 1991) dalyvav vairi universitet studen-
tai susidr su kaltinamiesiems ikilusia btinybe rinktis prisipainti (pasi-
traukti) ar bendradarbiauti, tiesa, rizikuodami" ne laisve, o etonais, pini-
gais ar takais u studijuojam kurs. Kaip parodyta 13.2 paveiksle, priim-
damas bet kur sprendim asmuo yra links pasitraukti (nes pasinaudoja ki-
to mogaus bendradarbiavimu arba apsisaugo nuo inaudojimo). Taiau - ir
ia ikyla klitis - nebendradarbiaudamos abi puss pasiekia blogesn re-
zultat nei pasitikdamos ir gaudamos naudos abi. i dilema danai atveda
nemaloni padt, kai abi puss supranta, jog galt turti naudos, taiau
nesugebdamos bendrauti ir nepasitikdamos viena kita, stringa" neben-
dradarbiavimo situacijoje.
13.1 PAVEIKSLAS
Klasikin kalinio dilema
Kiekviename langelyje
skaiius vir [striains yra
kaltinamojo A rezultatas.
Jei abu kaltinamieji prisipa-
ins, abu bus nuteisti
penkeriems metams.
Jei n vienas neprisipains,
kiekvienas bus nuteistas
vieneriems metams. Jei
prisipains tik vienas, jis
bus paleistas mainais u
rodymus, reikalingus kitam
apkaltinti, o is bus
nubaustas deimiai met.
Jei btumte vienas i
kaltinamj ir negaltumte
bendrauti su kitu, ar
prisipaintumte?
Kaltinamasis
^Neprisipasta
radarbia
10 met
Prisipasta
itrauki
5 metai
5 metai
1 metai
1 metai
m
B S
>N [q
03 -
O. (0
n
Z <D
Kaltinamasis A
i 5
c/l*
>n 2
ra ro
"(0 V)
"d co
CLCL
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 541
S S
O D
(0 i
2 -5
(D
t - O.
0Q
<0
>
>
(0
O
3
-e
cu
(0 -o
m
2
cm?
<D
_Q
Dalyvis A
1 reakcija 2 reakcija
(pasitraukti) (bendradarbiauti)
0
0
12
- 6
- 6
12
6
6
13.2 PAVEIKSLAS
Laboratorin kalinio dilemos
versija
Skaiiai reikia tam tikr
atpild, pavyzdiui, pinigin.
Kiekviename langelyje
skaiius vir striains yra
A dalyvio rezultatas.
Prieingai nei klasikinje
kalinio dilemoje (nusprsti
galima tik vien kart),
daugumoje laboratorini
tyrim buvo galima aisti
kelet kart.
Bendr itekli tragedija
Daugelyje socialini dilem dalyvauja daugiau nei dvi alys. Klimato ati-
limo prieastys - mik naikinimas ir anglies dvideginio, kur imeta auto-
mobiliai, krosnys ir anglimi krenamos elektrins, kiekio didjimas. Kiek-
vienas kur ryjantis sportinis automobilis nestipriai atrina i problem, o
kiekvieno automobilio sukelta ala idalijama daugybei moni. Kad galt
modeliuoti tokias nemalonias socialines situacijas, mokslininkai sukr la-
boratorines panai dilem, apimani daugel moni,versijas.
Klasting socialini dilem prigimt ekologas Garrettas Hardinas (1968)
metaforikai pavadino bendr itekli tragedija. iam pavadinimui jis pa-
naudojo palyginim su centrinje senj Anglijos miest dalyje buvusiomis
bendromis ganyklomis.
iandien bendrais itekliais gali bti vadinami oras, vanduo, banginiai,
sausainiai ir visi kiti bendri, taiau riboti itekliai. Saikingai naudojami i-
tekliai gali patys atsinaujinti tokiu tempu, kokiu yra naudojami. ol ataugs,
banginiai dauginsis, o sausaini d bus i naujo pripildyta. Jei saiko ne-
bus, kils bendr itekli tragedija. sivaizduokite 100 kinink, turini ben-
dr ganykl, kurioje gali ganytis 100 karvi. Kai kiekvienas gano po vien
karv, ganykla naudojama optimaliai. Dabar sivaizduokite, kad vienas j pra-
deda svarstyti: Jei ganykl atsivesiu antr karv, mano pelnas padvigu-
bs, o pievos nuganysiu tik vienu procentu per daug". Taigi is kininkas
atgena antr karv. Taip pat pasielgia ir kiti kininkai. Koks rezultatas? Ben-
dr itekli tragedija - purvyn vietoj pievos.
Uterta aplinka yra daugybs ma tar suma, o kiekvienas terjas (ir
aplinka) laimt daugiau, jei liautsi ters. Mes iukliname vieose vieto-
se - bendrabui foj, parkuose, zoologijos soduose - taiau savo asmeni-
nje teritorijoje palaikome var. Eikvojame gamtinius iteklius, nes asme-
bendr itekli tragedija
(Tragedy of the Commons)
Bendri itekliai yra visi skirstomi
itekliai, taip pat oras, vanduo,
energijos altiniai ir maistas.
Tragedija vyksta tada, kai vieni
mons suvartoja daugiau nei
galima, o nuostolius paskirsto
visiems.
542 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
nenulins sumos aidimas
(non-zero-sum games)
Santykiai, kuri rezultat suma
nebtinai lygi nuliui. Bendradar-
biaudami abu situacijos dalyviai
gali laimti, konkuruodami abu
gali pralaimti. (Dar vadinama
miri motyv situacijomis.)
nin, tarkime, ilgo maudymosi po kartu duu, nauda nusveria i pairos
nereikmingus katus. Bangini mediotojai man, kad jeigu nemedios jie,
medios kiti, ir kad sumediojus kelis banginius vargu ar ris prads nykti.
ia ir slypi tragedijos pradia. Kiekvieno reikalas (isaugojimas) tampa nie-
kieno reikalu.
Ar toks individualizmas yra bdingas tik Amerikai? Kaori Sato (1987)
kolektyvistins Japonijos kultros studentams suteik galimyb kirsti - u
real atlyg - medius menamame mike. Studentai po lygiai dalijosi me-
di sodinimo katus, ir rezultatas buvo panaus kaip Vakar kultrose: dau-
giau nei pus medi buvo nukirsta anksiau nei spt uaugti iki pelnin-
giausio dydio.
Sato eksperimento mikas man primena sausaini dut, kuri pripildo-
me kart per savait. Mums reikt taupyti sausainius, kiekvien dien su-
kramsnojant po du ar tris, kad j utekt savaitei - tol, kol j papildysime.
Kadangi taisykli nra ir baiminams, jog kitas eimos narys netrukus i-
eikvos visus iteklius, stengiams prisivalgyti sausaini kimdami juos vie-
n po kito. Rezultatas - per 24 valandas sausaini vent baigiasi, o d
vis likusi savait stovi tuia.
Kai itekliai nra paskirstyti, mons danai suvartoja daugiau nei der-
t (Herlocker ir kiti, 1997). Jei aplink stal, prie kurio sdi deimt moni,
ratu siuniamas dubuo su bulvi koe, tikimyb, kad keletas pirmj sids
neproporcingai daug, bus didesn nei tada, jei aplink stal ratu bt siun-
iama lkt su deimia vit kuleli.
Kalinio dilema ir bendr itekli tragedija turi kelis bendrus bruous. Pir-
ma, abiem atvejais monms kyla pagunda savo elges teisinti situacija (pri-
valjau apsisaugoti nuo oponento inaudojimo"), o savo partnerio poelgius
aikinti jo savybmis (,ji buvo godi",, j i s nebuvo vertas pasitikjimo"). Dau-
guma niekada nesuvokia, kad j partneriai juos vertina, darydami t pai
pagrindin atribucijos klaid (Gifford ir Hine, 1997; Hine ir Gifford, 1996).
Pasipt, savimylos, save susitelk mons ypa nelink suprasti kit moni
poirio (Campbell ir kiti, 2005).
Antra, motyvai danai keiiasi. I pradi mons labai nori lengvai u-
sidirbti pinig, vliau kiek galima sumainti savo nuostolius ir galiausiai -
isaugoti savo orum bei ivengti pralaimjimo (Brockner ir kiti, 1982; Te-
ger, 1980). ie motyvai yra stulbinamai panas tuos, kurie palaik Viet-
namo karo XX a. septintajame deimtmetyje eskalavim. I pradi prezi-
dento Johnsono kalbose buvo reikiamas susirpinimas demokratija, laisve
ir teisingumu. Konfliktui pleiantis, prezidentas m rpintis Amerikos gar-
bs isaugojimu ir paeminimo, kur sukelt pralaimtas karas, ivengimu.
Panaiai atsitiko ir Irako kare, kuris prasidjo kaip gynybin reakcija ma-
sinio naikinimo ginkl tikimyb.
Treia, dauguma reali konfliktini situacij, toki kaip kalinio dilema
ir bendr itekli tragedija, yra nenulins sumos aidimas. Dviej ali pelno
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 543
ir nuostolio suma nebtinai turi bti lygi nuliui. Abi alys gali laimti, abi
gali pralaimti. Kiekvieno aidimo metu asmeniniai interesai suprieinami
su grups gerove. Kiekvienas aidimas - velniki socialiniai spstai, paro-
dantys, kaip gali bti padaryta ala, net jei mons elgiasi logikai". Nie-
kas tyia neplanavo suildyti ems atmosferos anglies dvideginio skraiste.
Ne visi egoistiniai poelgiai veda kolektyvin prat. Kai bendroje te-
ritorijoje visko yra daug, - kaip buvo XVII a. kapitalizmo ekonomisto Ada-
mo Smitho (1776, p. 18) laikais, - mons, siekiantys maksimaliai padidinti
peln, taip pat gali duoti bendruomenei tai, koj ai reikia: Mes vakarien ti-
kims gauti ne dl msininko, aludario ar kepjo dosnumo, - ra Smithas,-
o dl to, kad jie rpinasi savo interesais."
Socialini dilem sprendimas
Kaip galime paskatinti mones bendradarbiauti vardan j bendros naudos to-
kiose situacijose, kurios i ties yra socialiniai spstai? Laboratoriniai dile-
m tyrimai atskleidia kelis bdus (Gifford ir Hine, 1997).
Reguliavimas. Jei mokesi mokjimas bt pagrstas laisva valia, kiek mo-
ni juos mokt? inoma, nemokt daugelis. Btent dl to iuolaikin vi-
suomen nesikliauja labdara, kad galt ilaikyti mokyklas, parkus ir palai-
kyti socialin bei karin saugum. Taip pat kuriamos taisykls bendriesiems
itekliams apsaugoti. vejyb ir mediokl ilgai reguliavo sezonikumas ir
limitai: pavyzdiui, Tarptautin bangini mediokls komisija nustato ir su-
derina kvotas, kurios leidia atsinaujinti bangini populiacijai.
Kasdieniame gyvenime reguliavimas susijs su katais - reikalavim ad-
ministravimo ir statym vykdymo prieiros bei sumajusios asmenins
laisvs katais. Tad kyla keblus politinis klausimas: kada reguliavimo katai
virija naud?
Geriausia - nedaug. Yra dar vienas bdas socialinms dilemoms isprsti:
sumainti grup. Kai bendr itekli vartotoj maiau, jie jauia didesn at-
sakomyb ir yra smoningesni (Kerr, 1989). Grupei didjant, daniau pagal-
vojama: A nieko negaliu pakeisti". Taip pateisinimas atsisakymas bendra-
darbiauti (Kerr ir Kaufman-Gilliland, 1997). Maose grupse stipriau jau-
iamas santykis su bendra skme. Tai, kas stiprina grups tapatum, stiprina
ir bendradarbiavim. Netgi kelet minui trukusi diskusija ar tikjimas, kad
grups narys turi bendr panaum su kitais, gali sustiprinti mes" pojt ir
bendradarbiavim (Brewer, 1987; Orbell ir kiti, 1988).
Be to, ma grupi nariai, prieingai nei dideli, daniau tenkinasi lygia
su visais turim itekli dalimi (Allison ir kiti, 1992). Ramiojo vandenyno
iaurs Vakaruose esanioje saloje, kurioje a uaugau, ms maa gyven-
viet naudojosi bendru altiniu. Kartomis vasaros dienomis, kai vandens lygis
Tuo, kas priklauso didiuliam
skaiiui moni, maiausiai
rpinamasi."
Aristotelis
544 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
rezervuare nukrisdavo, usidegdavo lemput, praneanti 15-ai eim, kad rei-
kia taupyti. Suprasdami savo atsakomyb ir jausdami, kad taupyti btina, visi
taupme. Rezervuaras n karto nebuvo idivs.
Kai grup didel, tarkime, mieste, savanorikai taupyti sekasi sunkiau.
Kadangi vieno mogaus padaryta ala tarsi pranyksta tarp daugelio kit, kiek-
vienas asmuo gali save tikinti, jog jis nra asmenikai atsakingas. Todl kai
kurie politologai ir socialiniai psichologai rodinja, kad esant reikalui, bendri
itekliai turt bti padalyti maesnes dalis (Edney, 1980). Savo 1902 metais
paraytoje knygoje Abipus pagalba" {Mutual Aid) rus revoliucionierius
Piotras Kropotkinas ikl mint, kad maos bendruomens, o ne vyriausy-
b, turt priimti vieningus ir visiems naudingus sprendimus (Gould, 1988).
Evoliucijos psichologas Robinas Dunbaras (1996) pastebi, kad maisto rin-
kj ir mediotoj bendruomens keliaudavo grupmis po 30-35 mones, o
geni kaimuose gyvendavo apie 150 moni - pakankamai daug, kad utik-
rint param ir apsaug, ir pakankamai maai, kad bt manoma palaikyti
kontrol. Jo nuomone, toks natraliai optimalus grups dydis bt geriausias
ir verslo organizacijoms, religinms bendruomenms, kariniams daliniams.
Esu sitikins, kad rus ir
kin elgesiui tarimai dl ms
ketinim turi tok pat poveik,
kok ms elgesiui daro
tarimai dl j ketinim. Tai
reikt, kad mes darome didel
poveik j elgesiui - kad
laikydami juos prieikai
nusiteikusiais usitikriname
j prieikum"
JAV senatorius
J. VViliamas Fulbrightas
(1971)
Bendravimas. Nordami isprsti socialin dilem, mons privalo bendrauti.
Laboratorijos slygomis, kaip ir gyvenime, grups bendravimas kartais isi-
gimsta, virsdamas grasinimais ir prasivardiavimais (Deutsch ir Krauss, 1960).
Taiau daniau bendravimas skatina bendradarbiauti (Bornstein ir kiti, 1988,
1989). Aptariant problem formuojamas grups tapatumas, imama rpintis
kiekvieno gerove. Tai skatina kurti grups taisykles, iekoti sutarimo ir ver-
ia grups narius vadovautis tomis taisyklmis. Bendradarbiauti nusiteikia-
ma ir likus akis ak su kitu mogumi (Bouas ir Komorita, 1996; Drolet ir
Morris, 2000; Kerr ir kiti, 1994, 1997; Preitt, 1998).
Tai patvirtina Robyno Daweso (1980, 1994) eksperimentas. sivaizduo-
kite, kad eksperimentuotojas jums ir eiems nepastamiesiems pateik to-
k silym: kiekvienas galite pasilikti po 6 dolerius arba idalinti juos ki-
tiems, inodami, kad eksperimentuotojas padvigubins js dovan ir kiek-
vienam nepastamajam duos po 2 dolerius. Apie js sprendim pasilikti
pinigus ar juos atiduoti nesuinos niekas. Tad jei visi septyni bendradarbiau-
site ir atiduosite, savo kienes sidsite po 12 doleri. Jei tuos 6 dolerius
pasiliksite tik js, o kiti atiduos, js kienje tursite 18 doleri. Jei js ati-
duosite, o kiti pinigus pasiliks, netursite nieko. Akivaizdu, jog bendradar-
biavimas yra abipusiai naudingas, taiau tam reikia pasiaukojimo, pasitik-
jimo ir rizikos. Dawesas pastebjo, kad be pasitarimo pinigus atidav 30 pro-
cent eksperimento dalyvi, o pasitar - apie 80 procent.
Atviras, aikus, tiesus bendravimas maina nepasitikjim. Nebendrau-
jantys, bdami sitikin, kad kiti nebendradarbiaus, paprastai patys atsisako
bendradarbiauti (Mess ir Sivacek, 1979; Pruitt ir Kimmel, 1977). Tas, ku-
ris nepasitiki, beveik niekada nebendradarbiauja (kad apsisaugot nuo inau-
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 545
dojimo galimybs). Nebendradarbiavimas savo ruotu gilina nepasitikjim
(K dar a galiu padaryti? iame pasaulyje uo uniui gerkl perkanda.").
Eksperimentai parod, kad bendravimas tirpdo nepasitikjim, sudarydamas
slygas abiem pusms naudingam sutarimui.
Atpildo pakeitimas. Kai eksperimentuotojai pakeiia atpildo matric taip,
kad bendradarbiauti dar labiau apsimokt, o inaudojimo galimyb ma-
t, bendradarbiavimas stiprja (Komorita ir Barth, 1985; Pruitt ir Rubin,
1986). Keiiant atpild lengviau isprsti gyvenimikas dilemas. Kai kuri
miest greitkeliuose vargina automobili kamiai, o dang goia imeta-
mos dujos, nes monms patinka patogiai vaiuoti nuosavu automobiliu dar-
b. Visi ino, kad vienas automobilis situacijos nepaatrina. Kad pakeist
poir asmeninius katus ir naud, daugelis miest dabar skatina darb
vaiuoti vienu automobiliu keliems monms: skiria speciali juost greit-
kelyje arba maina mokest u vaiavim mokamais keliais.
Apeliavimas altruizm. 12 skyriuje isiaikinome, kad atsakomybs u kitus
skatinimas ugdo altruizm. Tad gal altruistini motyv iklimas paskatint
mones veikti bendram griui?
Duomenys prietaringi. Viena vertus, inojimas, kad nebendradarbiauti ne-
naudinga, nieko labai nekeiia. Dalyvaudami laboratoriniuose tyrimuose mo-
ns suvokia, kad j savanaudiki sprendimai abipusiai destruktyvs, taiau
vis tiek juos daro. U laboratorijos rib perspjimai apie prat ir apeliavi-
mai tausoti sulauk nedidelio atgarsio. 1976 metais atjs valdi prezidentas
Carteris netrukus pareik, kad Amerikos reakcija energetin kriz turt
bti moralinis karo atitikmuo" ir paragino taupyti. Kit vasar amerikieiai
suvartojo benzino daugiau nei bet kada anksiau. io imtmeio pradioje
visi inojo, kad vyksta pasaulinis klimato atilimas, bet rekordikais kiekiais
pirko benzin ryjanius sportinius automobilius. Kaip nuostatos ne visada
keiia elges, taip ir inojimas, kas yra gerai, nebtinai skatina daryti gera.
Taiau vis tiek dauguma moni jauiasi socialiai atsakingi, laikosi so-
cialins atsakomybs, abipusikumo bei teisingumo norm ir vykdo savo si-
pareigojimus (Kerr, 1992). Problema - kaip panaudoti ias savybes. Viena
ieitis - charizmatikas, pasiaukojantis lyderis, gebantis paskatinti bendra-
darbiauti (De Cremer, 2002). Kitas bdas - apibrti situacijas taip, kad jos
stiprint bendradarbiavimo norm. Lee Rossas ir Andrew Wardas (1996) pa-
pra Stenfordo universiteto bendrabui valdytoj atrinkti studentus, kurie,
j nuomone, bt labiausiai link bendradarbiauti arba nusialinti atliekant
kalinio dilemos eksperiment. Paaikjo, jog abi student grups buvo vie-
nodai linkusios bendradarbiauti. Bendradarbiavimui didiausi tak turjo
tai, ar mokslininkai eksperiment vadindavo Volstryto aidimu" (iuo at-
veju bendradarbiavo tredalis dalyvi), ar Bendruomens aidimu" (bend-
radarbiavo du tredaliai).
546 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Konflikt srityje dar niekada
tiek daug moni nebuvo
dkingi tokiai maai saujelei
kit."
Sero VVinstono Churchillio
odiai, pasakyti
1940 rugpjio 20 d.
Bendruomeni rmuose
Bendravimas taip pat veikia altruizmo standartus. Kai laboratorini eks-
periment dalyviams leidiama bendrauti, jie danai apeliuoja socialins
atsakomybs norm: jei dabar mus iduosi, su savo idavyste tursi gyven-
ti vis likus gyvenim" (Dawes ir kiti, 1977). Atkreipdami tai dmes, Ro-
bynas Davvesas (1980) ir j o bendradarbiai paskait eksperimento dalyviams
trump paskait apie grups naud, inaudojim ir etik. Po to dalyviai spren-
d dilemas. Apeliavimas pasiteisino: eksperimento dalyviai atsisak vienkar-
tins asmenins naudos dl bendro grio. (Prisiminkite 12 skyri, kuriame
buvo raoma apie moni, reguliariai klausani pamokslus banyiose ir
sinagogose, savanorikumo ir auk santyk.)
Ar itokie apeliavimai gali paveikti ikilus didelio masto dilemoms? Jef-
fery Scottas Mio ir j o bendradarbiai (1993) pastebjo, kad perskait (kaip ir
js) apie bendr itekli tragizm, kino teatro lankytojai iuklino maiau
nei tie, kurie skait apie balsavim. Be to, kai bendradarbiavimas akivaiz-
diai naudingas visiems, galima apeliuoti socialin atsakomyb (Lynn ir
Oldenuist, 1986). Pavyzdiui, jei tikima, kad visuomeninis transportas pa-
deda sutaupyti laiko, j uo bus naudojamasi, ypa jei dar tikima, kad taip su-
mas ir aplinkos tara (Van Vugt ir kiti, 1996). Kovodami u piliei teises
daugelis demonstrant eidinjimus, muim ir kalinim ksdavo ne vien
dl savs. Karo metais mons taip pat aukojasi dl kit. Winstonas Chur-
chillis, kalbdamas apie Didiosios Britanijos m, sak, kad Karalikj
oro pajg pilotai veik pasiaukojamai. Daugyb moni dkingi tiems, ku-
rie skrido m inodami, jog vargiai besugr - davo 70 procent pilo-
t, iskridusi eilin kovin uduot (Levinson, 1950).
Apibendrindami pasakysime, jog galime iki kratutinumo sumainti de-
struktyv socialini dilem spst poveik nustatydami taisykles, reguliuo-
janias savanaudikus poelgius, kurdami maas grupes, sudarydami slygas
bendrauti, keisdami atpild taip, kad bendradarbiauti bt kuo naudingiau,
ir pasitelkdami tikinamas altruistinio elgesio normas.
Konkurencija
Prieikumas danai kyla tada, kai grups varosi dl prestiini darb, gy-
venamojo ploto ar itekli. Kai interesai susikerta, kyla konfliktas - tai pa-
tvirtina 9 skyriuje aptartas realistinio grupi konflikto reikinys. Po 2005 met
ruden daugelyje Pranczijos miest kilusi musulmoniko jaunimo riaui
vienas emigrantas i Alyro paaikino: Nra ieities, nra gamykl, nra
darbo. Jie mato tiek daug neteisybs" (Sciolino, 2005).
Nordami itirti konkurencijos poveik, galime suburti dvi grupes, liepti
joms konkuruoti dl itekli ir pairti, kas vyks. Btent tai padar Muza-
feras Sherifas (1966) su bendradarbiais, atlik sek stulbinam eksperimen-
t, kuriuose dalyvavo vienuolikos-dvylikos met berniukai. iems eksperi-
mentams j kvp paauglysts prisiminimai apie graik armijos siverim
Turkijos provincij 1919 metais.
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 547
Jie i karto kairje ir deinje pradjo udyti mones. [Tai] mane giliai sukrt. I
karto panorau suprasti, kodl mons taip elgiasi ... Norjau gyti toki ini ar
toki specializacij, kurios padt suprasti tarpgrupinio barbarikumo prieastis.
(Cituojama i Aron ir Aron, 1989, p. 131)
Istudijavs socialin barbarikumo prigimt, susidarytas ivadas Sheri-
fas patikrino trij savaii vasaros stovyklose. Vieno tokio tyrimo metu jis
dvi grupes padalijo 22 vienas kito nepastanius Oklahoma Siio berniu-
kus, atskirais autobusais nuve juos berniuk skaut stovykl ir kurdino
parko nameliuose madaug puss mylios atstumu vienus nuo kit. Didij
pirmosios savaits dal vaikai neinojo, kad yra ir kita grup. Kartu daly-
vaudami vairioje veikloje - ruodami valg, ikylaudami, tvarkydami tven-
kin, tiesdami kabant tilt - jie netruko susidraugauti. Grups pasivadino
Barkaliais" ir Ereliais". Ant vieno namelio atsidaro uraas Mielieji na-
mai", bylojantis apie ger berniuk nuotaik.
Taip buvo sukurtas grups tapatumas ir paruota dirva konfliktui. Bai-
giantis pirmajai savaitei Barkaliai" savo beisbolo aiktje" pastebjo Ere-
lius". Kai stovyklos vadovai pasil vairias rungtis (beisbolo, virvs trau-
kimo, tvarkos nameliuose konkurs, lobio iekojimo ir 1.1.) tarp abiej gru-
pi, vaikai silym sutiko entuziastingai. Tai buvo rungtyns laimti-pra-
laimti". Visas laimikis (medaliai, peiliai) turjo atitekti turnyr laimjusiai
grupei.
Koks buvo rezultatas? Stovykla palaipsniui virto atviru karo lauku. Visa
tai primin Williamo Goldingo roman Musi valdovas", vaizduojant ber-
niuk, ilaipint negyvenamoje saloje, socialin susiskaidym. Sherifo tyrime
konfliktas prasidjo tada, kai per varybas abi grups pradjo pravardiuo-
tis. Netrukus jis peraugo iukli kar" valgykloje, vliav deginim, na-
meli plim ir galiausiai - mutynes. Paprayti apibdinti kit grup, ber-
niukai sakydavo, kad jie" yra niekai", gudrs pasiptliai", smirdiai",
tuo tarpu savo grups narius vadino drsiais", itvermingais", draugikais".
Konkurencija, kai vieni laimi, o kiti pralaimi, sukl intensyv konflik-
t, sukr neigiam iorins grups vaizd ir stipri vidins grups darn
bei didiavimsi ja. Grups poliarizacija, be abejo, tik dar paatrino konf-
likt. Eksperimentins grups konkuruoja labiau nei pavieniai mons kon-
kurencij skatinaniose situacijose (Wildschut ir kiti, 2003).
Tai, kas aprayta, tarp abiej grupi vyko nesant joki kultrini, fizini
ar ekonomini skirtum, o berniukai buvo savo bendruomeni grietinl".
Sherifas ra, kad jei kas tuo metu bt aplanks stovykl, bt padars i-
vad, kad tai yra idykusi, nesivaldani ir iauri jaunuoli gaujos" (1966,
p. 85). O i ties bjauriai elgtis juos paskatino netikusios aplinkybs. Vles-
ni tyrimai parod, kad konkurencija gimdo konflikt, ypa jei a) manoma,
kad tokie itekliai kaip pinigai, darbas ar valdia, yra riboti ir visi negali lai-
mti (kito nauda yra mano nuostolis), ir jei b) iorin grup smarkiai isiskiria
kaip galima konkurent (Esses ir kiti, 2005). Tad tie, kurie mano, jog imig-
Maai inomas faktas:
Kaip galjo Sherifas
nesikidamas stebti
berniukus ir j nedrausminti?
Jis tapo stovyklos kvediu
(VVilliams, 2002).
548 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Su kitais elkis 20 procent
geriau nei nortum, kaip jie
elgtsi su tavim, kad sumain-
tum subjektyvi kl ai d"
Linus Pauling
(1962)
rantai yra j konkurentai darbo rinkoje, bus neigiamai nusiteik imigrant
ir imigracijos atvilgiu.
Laimei, kaip netrukus pamatysime, Sherifas ne tik pavert nepastamuo-
sius prieais - vliau jis prieus padar draugais.
Suvoktas neteisingumas
Tai nesininga!" Tai apiplimas!" Mes nusipelnme geresni slyg!" To-
kie komentarai bdingi konfliktams, kuriuos sukelia suvoktas neteisingumas.
Taiau kas yra teisingumas"? Pasak kai kuri socialini psicholog, mons
teisingum suvokia kaip lygyb - proporcing atpildo paskirstym pagal in-
dl (Walster ir kiti, 1978). moni tarpusavio santykiai (darbdavio-darbuo-
tojo, dstytojo-studento, vyro-monos, kolegos-kolegos) bus teisingi, jeigu
mano atlygis _ js atlygis
mano indlis ~ js indlis
Jei js indlis yra didesnis, o naudos gausite maiau nei a, js jausits i-
naudojami ir bsite nepatenkinti; a galiu jaustis inaudotoju ir mane gali
grauti kalts jausmas. Taiau gali bti, kad js esate jautresnis neteisingu-
mui (Greenberg, 1986; Messick ir Sentis, 1979).
Galime pritarti lygybs principu grindiamam teisingumo apibrimui, ta-
iau abejoti, ar tokie santykiai yra lygiaveriai. Koks indlis atrodys tinka-
mas kolegoms? Vyresniajam gali labiau patikti atlyginimo nustatymas pagal
darbo sta, o jaunesniajam - pagal produktyvum. Kaip manote, kurio prin-
cipas nugals? Turintys valdi daniausiai pajgia tikinti save ir kitus, kad
jie nusipeln to, k gauna (Mikula, 1984). Tai buvo pavadinta auksine" tai-
sykle: kas moka pinigus, tas ir muzik usako.
inodami, kad js grup gavo per didel atlyg, galite pajusti kolektyvi-
n kalt, lygiai kaip ir pavieniai mons gali jaustis kalti gav tai, ko nenusi-
peln. Noras atstatyti teisingum gali paskatinti atsiprayti arba pasilyti kom-
pensacij (Mallet ir Swim, 2003). Taiau inaudotojas taip pat gali pasijusti
geriau, nuvertindamas kit indl. Kaip pamename i 9 skyriaus, skriaudjas
gali apkaltinti auk ir itaip isaugoti savo tikjim, kad pasaulis teisingas.
O kaip reaguoja inaudojamieji? Elaine Hatfield, Williamas Walsteris ir
Ellen Berscheid (1978) mato tris galimybes. Inaudojamieji gali susitaikyti
su savo padtimi ir j pateisinti (mes esame vargai, bet laimingi"). Jie gali
reikalauti kompensacijos konfliktuodami, pridarydami sunkum savo inau-
dotojui ar netgi j apgaudindami. Jei tai nepavyksta, jie gali keryti.
domi teisingumo teorijos ivada (patvirtinta eksperimentais): juo labiau
mons jauiasi kompetentingi ir vertingi (juo labiau jie vertina savo ind-
l), juo labiau jie jausis nepakankamai atlyginti ir todl bus labiau pasiry
keryti (Ross ir kiti, 1971). Labiausiai protestuoja ir prieinasi tie, kurie galbt
dl savo aukto isilavinimo mano es verti daugiau nei gauna.
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 549
Kritikai teigia, kad nealikumas nra vienintelis manomas teisingumo
apibrimas. (Taiau ar galite sivaizduoti kok nors kit?) Edwardas Samp-
sonas (1975) sako, kad teisingumo teoretikai klysta teigdami, jog ekonomi-
niai principai, kuriais vadovaujasi kapitalistiniai Vakarai, yra universals. Kai
kuriose nekapitalistinse kultrose teisingumas apibriamas ne kaip nea-
likumas, o kaip lygyb arba netgi kaip poreiki tenkinimas: I kiekvieno
pagal sugebjimus, kiekvienam pagal poreikius" (Kari Mara). Lyginant su
individualistais amerikieiais, mons, iauklti kolektyvizmo, bdingo Ki-
nijos ir Indijos kultroms, dvasia, teisingum daniau apibria kaip lygyb
ar poreiki tenkinim (Hui ir kiti, 1991; Leung ir Bond, 1984; Murphy-Ber-
man ir kiti, 1984).
Kuo remiantis reikt skirti atpild? Pagal nuopelnus? Siekiant lygybs?
Atsivelgiant poreikius? Kokiu nors j deriniu? Politikos filosofas Johnas
Rawlsas (1971) silo pagalvoti apie ateit, kurioje ms vieta ekonomikos
piramidje neinoma. Kokiam teisingumo standartui teiktume pirmenyb?
Gregory Mitchellas ir jo bendradarbiai (1993) teigia, kad studentai nort
tam tikro atlygio u produktyvum, taiau vertina ir lygyb, kuri padt pa-
tenkinti j poreikius, jei jie atsidurt piramids apaioje.
Paskirstymo problemos
sprendimai nra trivials.
Dl teisingumo peasi vaikai,
skundiasi kolegos, ieinama
i grups, kunkuliuoja aistros,
o tautos kariauja. Kaip ino
tvai, darbdaviai, mokytojai
ir prezidentai, daniausia
reakcija paskirstym
yra tokia: sprendimas
nesiningas."
Arnold Kahn
ir VVilliam Gaeddert
(1985)
Klaidingas suvokimas
Prisiminkime, jog konfliktas yra suvoktas veiksm ar tiksl nesuderinamu-
mas. Daugelyje konflikt yra maa dalis tikrai nesuderinam tiksl, taiau
didiausia problema yra klaidingas kito mogaus motyv bei tiksl suvoki-
mas. Ereliai" ir Barkaliai" i ties turjo nesuderinam tiksl. Taiau j
subjektyvus suvokimas pagilino iuos skirtumus (r. 13.3 pav.).
Ankstesniuose skyriuose aikinoms klaidingo suvokimo genez. alikas
palankumas sau skatina pavienius mones ir grupes priskirti sau nuopelnus
u gerus darbus ir atsisakyti atsakomybs u blogus, nesuteikiant kitiems to-
kios pat abejotinos privilegijos. Tendencija pateisinti save dar labiau skati-
na neigti, blog poelgi al (Vadinate tai smgiu? A prie jo vos prisilie-
iau!"). Dl pagrindins atribucijos klaidos kiekvienas kito prieikum lai-
kome atitinkamo nusiteikimo atspindiu. Vliau informacij atrenkame ir in-
terpretuojame taip, kad ji atitikt iankstin nuomon. Grups daniausiai po-
liarizuoja ias save pateisinanias tendencijas. Vienas i grupinio mstymo
simptom yra polinkis savo grup laikyti moralia ir tvirta, o kit - ydinga ir
silpna. Dauguma moni terorizm laiko brutalumo apraika, bet kitiems tai
yra ventas karas". I ties vien tik priklausymas grupei suadina aliku-
m vidinei grupei. O neigiami stereotipai apie iorin grup paprastai yra
atspars juos neigiantiems rodymams.
Tad neturtume stebtis suinoj, kad konfliktas formuoja ikreipt vie-
nas kito vertinim. Kad ir kur gyventume, vis tiek neklysime sakydami, jog
tuo metu, kai ms alis paskutin kart kariavo, ji buvo prisidengusi dory-
13.3 PAVEIKSLAS
Daugelyje konflikt bna
ir tikrai nesuderinam tiksl,
ir juos supanio klaidingo
suvokimo.
Klaidingas
suvokimas
Tikrasis
nesuderinamumas
550 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Agresyvumas skatina
patriotizm, o patriotizmas
naikina nuomoni skirtum."
Maureen Dowd, 2003
bs skraiste. Ar nesireng ji karui juodindama prie? O jos pilieiai ar pri-
tar vyriausybs sprendimui kariauti ir mitingavo, mojuodami vliavomis?
Psichologai Ervinas Staubas ir Danielis Bar-Talas (2003) sako, jog sivlusi
sunkiai sprendiam konflikt grup
savo tikslus laiko ypa svarbiais,
didiuojasi mumis" ir labai nuvertina juos",
tiki, kad tapo auka,
patriotizm, solidarum ir lojalum priliygina grups poreikiams,
vertina pasiaukojim ir gniauia kritik.
Nors viena konfliktuojanti pus i ties gali elgtis moraliau, esm yra ta,
kad prieo vaizd galima nesunkiai prognozuoti. Netgi klaidingo suvokimo
tipus lengva prognozuoti.
Veidrodinis vaizdio suvokimas
Konfliktuojani ali klaidingi vertinimai stulbinamai panas. Konfliktuo-
jantys mons panaiai dorybes priskiria sau, o ydas - kitiems. Amerikiei
psichologas Urie Brofenbrenneris (1961) 1960 metais lankydamasis tuome-
tinje Soviet Sjungoje, kur su eiliniais pilieiais bendravo rusikai, nuste-
bo igirds, kad ie mons apie Amerik kalba taip, kaip amerikieiai kalba
apie juos. Rusai sak, kad JAV vyriausybs politika - militaristin ir agre-
syvi, inaudotojika ir melaginga, kad ja negalima pasitikti. Ltai ir skaus-
mingai prisiveriau suprasti, kad rus susikurtas ms vaizdis buvo steb-
tinai panaus ms poir j uos - jis buvo veidrodinis."
Psicholog (Tobin ir Eagles, 1992; White, 1984) ir politolog (Jervis,
1985) atlikta amerikiei ir rus pair analiz parod, kad veidrodinio vaiz-
dio suvokimo principas veik suvokim ir XX a. devintajame deimtme-
tyje. Tas pats veiksmas (povandenini laiv patruliavimas prie kitos alies
krant, ginkl pardavimas maesnms tautoms) atrod agresyvesnis, kai tai
dar jie.
Kai susikerta dviej ali poiriai, bent viena j klaidingai supranta ki-
t. O esant tokiam klaidingam supratimui, pastebjo Brofenbrenneris, atsi-
randa psichologinis reikinys, kurio pasekmi sunkumas neturi analog...
nes iems vaizdiams bdinga tai, kad jie pasitvirtina!'''. Jei A tikisi, kad B
bus prieikai nusiteiks, A gali elgtis su B taip, kad B pateisins A lkes-
ius, ir prasids uburtas ratas. Mortonas Deutschas (1986) aikino:
Igirstate melagingus gandus, kad draugas apie jus bjauriai kalba; js j paemi-
nate; po to jis jus apkalba, patvirtindamas js lkesius. Jei Ryt ir Vakar
politikai yra sitikin, kad gali kilti karas, ir mgina sustiprinti savo karin
saugum, kitos alies reakcija pateisins pradin poir.
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 551
Neigiamas veidrodinis vaizdio suvokimas buvo klitis taikai dauge-
lyje pasaulio viet:
Abi yd-arab konflikto puss atkakliai tvirtina, kad mes" privalome
rpintis savo saugumu ir ginti savo teritorij, o , j i e" nori mus sunaikinti
ir ugrobti ms emes. ia mes" esame vietiniai, o jie" - sibrovliai.
Mes" esame aukos, o jie" - agresoriai (Bar-Tal, 2004; Heradstveit,
1979). Matant itok didiul nepasitikjim sunku dertis.
iaurs Airijos Olsterio universitete J. A. Hunteris ir jo bendradarbiai (1991)
parod studentams katalikams ir protestantams vaizdo ra, kaip protes-
tantai upuola katalik laidotuvi procesij ir kaip katalikai upuola pro-
testant laidotuvi procesij. Dauguma student kitatiki ipuol vertino
kaip kraujo trokim", taiau saviki ipuol teisino poreikiu gintis ar-
ba atsiteisti.
Terorizmas stebtoj akimis atrodo panaiai. Viduriniuose Rytuose 2001
metais buvo atlikta visuomens nuomons apklausa. 98 proc. Palestinos
gyventoj man, kad 29 palestiniei nuudym meetje per ginkluot
izraeliei upuolim galima vadinti terorizmu, taiau 82 proc. j nema-
n, kad terorizmu galima laikyti 21 izraelieio jaunuolio nuudym per
saviudi palestiniei ipuolius (Kruglanski ir Fishman, 2006). Panai
buvo ir izraeliei reakcija terorizm, alikai suvokiant blogus pales-
tiniei ketinimus (Bar-Tal, 2004).
Tokiuose konfliktuose, pastebi Philipas Zimbardo (2004), dalyvauja dvie-
j kategorij mons - geri, tokie kaip MES, ir blogi, tokie kaip JIE". Konf-
liktuojanios alys paprastai perdtai vertina skirtumus, sako Davidas Sherma-
nas, Leifas Nelsonas ir Lee Rossas (2003). Pritariantys tokiems diskusiniams
klausimams, kaip imigracija ir pozityvios akcijos, nra itin liberals, o opo-
nentai - konservatyvs, kaip mano j prieininkai. Johnas Chambersas, Rober-
tas Baronas ir Mary Inman (2006) klaidingo suvokimo reikin patvirtino tir-
dami nuomon apie abortus ir politik. Vienai pusei atrodo, kad jie ir priei-
ninkai skiriasi labiau, negu i tikrj: prieininkai daniau nei patys" man
pritardavo kitai nuomonei. Toks klaidingas kitokio poirio suvokimas su-
kelia kultr karus. Ralpho White (1996, 1998) nuomone, serbai pradjo kar
su bosniais i dalies dl perdtos sekuliaresni Bosnijos musulmon baims,
kuri tikjim jie klaidingai siejo su Vidurini Ryt islamo fundamentalis-
tais ir fanatikais teroristais. Konflikt isprsti galima atsisakius tokio ikreipto
sovokimo ir mginant suprasti kit moni poir. Taiau tai nra lengva,
pastebi Robertas Wrightas (2003): sivaizduoti save moni, darani jums
bjaurius dalykus, vietoje - sunkiausia moralin uduotis".
Destruktyvus veidrodinis vaizdio suvokimas taip pat bdingas ir ma
grupi bei pavieni moni konfliktinms situacijoms. Kaip matme dile-
mos eksperimentuose, abi puss gali sakyti: Mes norime bendradarbiauti.
veidrodinis vaizdio suvokimas
(mirror-image perceptions)
Abipusis poiris, kurio danai
laikosi konfliktuojanios alys;
pavyzdiui, kiekviena save gali
laikyti moralia ir taikia, o kit
ydinga ir agresyvia.
Kad karas su terorizmu bt
skmingas, reikia suprasti,
kodl tokia didel pasaulio
dalis Amerikai jauia antipati-
j. Jei mons, tokie pat kaip
js ir a, uaug tampa
saviudiais sprogdintojais
arba juos palaiko, turi bti
kakokia prieastis."
Robert VVright,
Two Years Later,
a Thousand Years Ago, 2003
(Po dvej met, prie
tkstant met")
552 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Amerikieiai - geri mons,
taiau j lyderiai - blogi."
Bagdado darovi pardavjas
Adulas Gesanas po 1998 met
Amerikos ipuolio prie Irak
Taiau j nenoras veria mus gintis." Tok poir atskleid Kennethas Tho-
masas ir Louisas Pondy (1977), apklaus vadovus. Paprayti apibdinti ne-
seniai vykus konflikt, tik 12 procent vadov man, kad kita pus norjo
bendradarbiauti; 74 procentai laik save linkusiais bendradarbiauti. Vadovai
aikino, kad jie sil", informavo" ir rekomendavo", tuo tarpu j priei-
ninkas reikalavo", nesutiko su viskuo, k a sakau" ir atmet".
Grupi konfliktus danai kursto iliuzija, kad prieik valstybi vadovai
yra blogi, taiau eiliniai mons, nors kontroliuojami ir manipuliuojami, mus
palaiko. Suvokimas blogas lyderis - gera tauta buvo bdingas amerikiei
ir rus poiriui vieniems kitus altojo karo metais. Jungtins Valstijos pra-
djo kar Vietname, tikdamos, jog srityse, kuriose dominuoja komunisti-
nio Vietkongo teroristai", daugelis moni yra j sjungininkai ir laukia i-
vadavimo. Kaip vliau paaikjo, ie sitikinimai buvo tik tuios viltys. 2003
metais Jungtins Valstijos pradjo kar Irake, manydamos, jog ioje alyje
yra platus tinklas pogrindinink, kurie sukils, remdami koalicines pajgas,
kad padt vesti saugum ir teisingum" (Phillips, 2003). Deja, is pogrin-
dis buvo nerealus, o po karo atsirads saugumo vakuumas sudar slygas
plikavimui, sabotaui ir nuolatiniams ipuoliams prie Amerikos pajgas.
Dl danjani ipuoli Vakar alys turjo atsisakyti verslo interes Irake.
Pernelyg supaprastintas mstymas
Kai tarptautins krizs sukelia tamp, bna sunkiau logikai mstyti (Janis,
1989). Poiris prie tampa pernelyg supaprastintas ir stereotipikas, danai
vertinama savarankikai. Peterio Carnevale ir Tahiros Probst (1998) atlikti
eksperimentai rodo, kad netgi pats konflikto laukimas slopina mstym ir
trukdo krybikai sprsti problemas. Psichologas Phillipas Tetlockas (1988),
analizuodamas rus ir amerikiei retorik nuo 1945 met, pastebjo, jog j
mstymas nelankstus. Berlyno blokados, Korjos karo ir rus invazijos Af-
ganistan metais politiniai praneimai bdavo pernelyg supaprastinami, pa-
sitelkiant bereikmius bdvardius geras-blogas". Kitais laikais, ypa kai
soviet generaliniu sekretoriumi tapo Michailas Gorbaiovas (r. 13.4 pav.),
politiniuose pareikimuose bdavo pripastama, jog kiekvienos alies mo-
tyvai yra sudtingi.
Mokslininkai taip pat analizavo politin retorik prie kylant dideliems
karams, netiktiems kariniams ipuoliams, konfliktams Artimuosiuose Ry-
tuose ir revoliucijoms (Conway ir kiti, 2001). Beveik visada puolaniosios
alies lyderiai prie vykdydami agresyvius veiksmus demonstruodavo per-
nelyg supaprastint mes esame geri, jie - blogi" mstym. Taiau trivialios
retorikos paprastai bdavo atsisakoma prie naujus amerikiei ir rus susi-
tarimus, rao Tetlockas. Jo optimizmas pasitvirtino, kai 1988 metais prezi-
dentas Reaganas vyko Maskv pasirayti JAV ir Rusijos vidutinio nuoto-
lio branduolins ginkluots sutarties, o vliau Gorbaiovas apsilank Niu-
13 skyrius. KONFLIKTAI IR J SPRENDIMAS 553
JAV pareikimai
Soviet pareikimai
Sovietai siveria
. Afganistan;
Reaganas tampa
JAV prezidentu
paskelbiamas soviet
generaliniu sekretoriumi
_L_
1977 1978 1979 1980 1981 1982 1983 1984 1985 1986 1987 1988
Metai
13.4 PAVEIKSLAS
JAV ir soviet politini
pareikim 1977-1986 m.
sudtingumas
altinis: Tetlock, 1988.
jorke ir paadjo Jungtinms Tautoms, kad i Ryt Europos ives 500 000
soviet kari:
Noriau tikti, kad ms viltis atitiks bendros pastangos ubaigti kar, konfron-
tacijos ir regionini konflikt, gamtos niokojimo, bado ir siaubingo skurdo bei
politinio terorizmo er. Tai ms bendras tikslas, ir pasiekti j galime tik veikda-
mi ivien.
Suvokimo poslinkis
Jei konfliktas susijs su klaidingu suvokimu, kintant konflikto eigai turt
kisti ir supratimas. I ties i taisykl pasitvirtina stulbinamai. Tie patys pro-
cesai, kurie sukuria prieo vaizd, gali j pakeisti, kai prieas tampa sjun-
gininku. Taip kraugeriki, iaurs, klastingi, atsikiusiais dantimis" Antro-
jo pasaulinio karo , japoks" netrukus iaurs amerikieiams (Gallup, 1972)
ir iniasklaidai tapo intelektualiais, darbiais, drausmingais, sumaniais s-
jungininkais".
Vokieiai, nekeniami po dviej pasaulini kar, vliau kl susiavji-
m, vl nekeniami ir vl avintys, daugiau nebekaitinami tariamu j naci-
jai bdingu iaurumu. Kol Irakas puol Iran, netgi naudodamas chemin gin-
kl ir masikai udydamas kurdus, daugelis ali j rm. Ms prieo prie-
as yra ms draugas. Kai Irakas baig kariauti su Iranu ir siver gausius
naftos iteklius turint Kuveit, Irako poelgis staiga tapo barbarikas". M-
s prie vaizdis keiiasi stulbinamai lengvai.
Klaidingo supratimo ir konflikto santykis primena, kad jei susikrei i-
kreipt prieo vaizd, nereikia, j og esi iprotjs. Kai imame su kuo nors
konfliktuoti, akimoju klaidingai savo motyvus bei veiksmus vertiname tik
kaip gerus, o prieininko - tik kaip blogus. Pastarasis msto ir vertina ana-
logikai.
554 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
mokslini tyrim ivada
Klaidingas suvokimas ir karas
Dauguma ioje knygoje pristatom tyrim pateikia duomenis i
laboratorini eksperiment ar apklaus metu analizuot mo-
ni nuostat, elgesio, suvokimo. Taiau yra ir kit bd atlikti
tyrimus. Kai kurie socialiniai psichologai, ypa Europoje, nagri-
nja moni panekesius. Studijuodami tekstus ar klausyda-
miesi pokalbijie tyrinja, kaip mons aikina ir konstruoja savo
gyvenimo vykius (Edwards ir Potter, 2005). Kiti mokslininkai ty-
rinja mogaus elges istoriniame kontekste. Pavyzdiui, Irvin-
gas Janisas (1972) analizavo grupinio mstymo tak istorinms
neskmms, o Phillipas Tetlockas (2005)-tariam politikos eks-
pert vertinimo klaidas.
Ralphas K. VVhite, igarsjs dar XX a. ketvirtojo deimt-
meio pabaigoje su kolegomis socialiniais psichologais Kurtu
Levvinu ir Ronaldu Lippittu atliktais demokratins ir autokrati-
ns lyderysts tyrimais, be abejons yra ilgiausiai socialins psi-
chologijos srityje dirbantis mokslininkas. Man rengiant nauj
knygos leidim 2004 metais, bdamas 97 met jis paskelb
straipsn, kuriame apibendrino savo tyrimus (1968,1984,1986)
apie klaidingo suvokimo tak karams. Ianalizavs 10 kar,
vykusi XX amiuje, VVhite daro ivad kad kiekvien kar ly-
djo nors vienas i trij klaidingo suvokimo aspekt: nepakan-
kamas prieo galios vertinimas; racionalus savo motyv ir el-
gesio aikinimas ir ypa prieo vaizdavimas piktavaliu.
VVhite nuomone, nepakankamo prieo galios vertinimo pa-
vyzdiais galt bti Hitlerio vykdytas Rusijos upuolimas, Ja-
ponijos karas prie Jungtines Valstijas, Jungtini Valstij pra-
dtas karas prie Vietnam ir Korj. Racionalus savo motyv
ir elgesio aikinimas ir prieo vaizdavimas piktavaliu - skiria-
mieji karo bruoai. XXI a. pradioje karui besirengianios Jung-
tins Valstijos ir Irakas vienas kit vadino blogio siknijimu".
George W. Bushui Saddamas Husseinas buvo kraugerys tiro-
nas" ir pamilis", grasinantis civilizuotam pasauliui masinio
naikinimo ginklais, o Irako valdiai Busho vyriausyb buvo blo-
gio gauja", grasinanti pasauliui savo ydingais planais ir trok-
tanti Vidurini Ryt naftos" (Zajonc, 2003). Tiesa nebtinai slypi
kur nors tarp i nesuderinam poiri. Taiau veiksmingas
suvokimas yra neapykantos prieyb", daro ivad VVhite, su-
sumuodamas savo kaip taikos psichologo patirt. Empatija - si-
jautimas kit moni mintis ir jausmus - yra vienas svarbiau-
si veiksni ukertant keli karui.... Empatija pads dviem ar
daugiau taut ivengti klaidingo suvokimo, vedanio niekam
nereikalingus karus."
Tad kai prireikia sprsti dilem, susijusi su ribotais itekliais ar suvoktu
neteisingumu, konfliktas trunka tol, kol kas nors padeda abiem konfliktuo-
janioms pusms pakeisti poir ir iekoti kompromis. Patarimas: konflik-
tuodami negalvokite, kad kitas nepajgus suvokti t vertybi ir moralini
nuostat, kurias vertinate js. Veriau pagalvokite, kad jis tikriausiai tik ki-
taip mato i situacij.
APIBENDRINIMAS
Kas sukelia konflikt?
Kai sveikauja du mons, dvi grups ar dvi alys, j poreikiai ir tikslai gali sukelti konflikt.
Daugelis socialini problem kyla monms egoistikai siekiant savo interes ir taip kenkiant
kolektyvo interesams. Kalinio dilemos ir bendr itekli tragedijos eksperimentiniai tyrimai patvir-
tina asmenins gerovs ir visuomens interes susidrim. Realiame gyvenime, kaip ir daly-
vaudami laboratoriniuose eksperimentuose, galime ivengti i prietaravim nustatydami tai-
sykles, reguliuojanias savanaudikus veiksmus, kurdami nedideles bendruomenes, kuriose kiek-
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 555
vienas jaustsi atsakingas u kit, sudarydami slygas bendrauti ir taip sumaindami nepasitik-
jim keisdami atpildo sistem taip, kad bendradarbiauti bt naudinga, ir pasitelkdami altruisti-
nes normas.
Kovojant dl ribot itekli, santykius danai apraizgo prietarai, sivyrauja prieikumas. Atlik
savo plaiai inomus eksperimentus Muzaferas Sherifas pastebjo, kad konkurencija nepasta-
muosius netrukus paveria prieais, iebdama tikr kar netgi tarp visikai taiki berniuk.
Konfliktus taip pat sukelia neteisingumo pojtis. mons teisingum apibria kaip indliui pro-
porcing atpildo paskirstym. Konfliktai kyla tada, kai mons nesutinka dl savo indlio dydio
ir tuo paiu - dl gauto atlygio teisingumo.
Konflikt daniausiai lemia maa dalis tikrai nesuderinam tiksl, kuriuos supa klaidingas priei-
ninko motyv ir tiksl suvokimas. Konfliktuojanios alys paprastai msto viena apie kit pagal
veidrodinio vaizdio suvokimo princip Kai kiekviena j mano, kad mes taiks, o jie - prieiki",
viena kitos atvilgiu jos gali elgtis taip, kad patvirtint i prieininks nuomon. Tarptautinius
konfliktus kartais taip pat kursto blogo lyderio - geros tautos" iliuzija.
Kaip pasiekti taik?
Nors prieininkai gali sukelti destruktyv konflikt, manoma kitas jgas panaudoti konstruk-
tyviam konflikto sprendimui. Kokie yra taikos ir harmonijos palaikymo bdai?
Matme, kaip socialiniai spstai, konkurencija, suvoktas neteisingumas ir klai-
dingas suvokimas iebia konfliktus. Nors vaizdas nirus, jis nra bevilti-
kas. Kartais, kai prieikumas perauga draugyst, atgniauiami kumiai ir
draugikai itiesiama ranka. Socialiniai psichologai sutelk dmes keturi
tip strategij prieams sutaikyti. iuos tipus galime prisiminti kaip konflikt
sprendimo pagrind: kontakt, bendradarbiavim, bendravim ir sutaikini-
m.
Apie kar inome daugiau nei
apie taik, apie udym -
daugiau nei apie gyvenim."
Generolas Omaras Bradley,
1893-1981,
buvs JAV armijos
tabo vadas
Kontaktas
Ar nesusidraugaut dvi konfliktuojanios grups arba asmenys priverstinai
artimai bendraudami, kad geriau paint vieni kitus? Nebtinai. 3 skyriuje
matme, kaip neigiami lkesiai sustiprina vertinimo tendecingum ir suku-
ria isipildanias pranaystes. Esant tampai, bendravimas gali baigtis kova.
Taiau 11 skyriuje matme, kad artimumas ir kartu atsirandanti tarpusa-
vio sveika, sveikos laukimas ar paprasiausia ekspozicija didina simpatij.
4 skyriuje aikinoms, kaip panaikinus desegregacij sumajo rasiniai prie-
tarai, patvirtindami, kad nuostatas formuoja elgsena". Jei is socialins psi-
chologijos principas dabar atrodo tikinamai, atminkite: visi dalykai taip at-
rodo, kai juos pastame. 1896 metais teiginys, kad rasins atskirties panaiki-
nimas gali veikti rasines nuostatas, netikino JAV Aukiausiojo Teismo. Tuo
metu atrod, kad statym leidyba yra bejg panaikinti rasizm" (byla Plessy
prie Ferguson").
556 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Neseniai atlikta metaanaliz patvirtina, kad kontaktai leidia prognozuo-
ti tolerantikas nuostatas. Linda Tropp ir Thomas Pettigrew (2005a; Pettig-
rew ir Tropp, 2006) kruopiai ianalizavo 516 tyrim, kuriuose dalyvavo
250 555 mons i 38 ali, duomenis. 94 proc. tyrim patvirtino, kad da-
nesni kontaktai maina prietar apraikas. Tai bdingiausia daugumos po-
iriui maumas (Tropp ir Pettigrew, 2005b).
Galime pastebti, kad nuo XX a. septintojo deimtmeio Jungtinse Valsti-
jose sumajo ir atskirtis, ir prietarai. Ar i nuostat raid lm tarprasiniai
kontaktai? Ar tie, kurie i ties patyr desegregacij, pajuto jos poveik?
Ar desegregacija gerina poir kit ras?
Mokykl desegregacija atne apiuopiam naud, pavyzdiui, daugiau juo-
daodi m studijuoti auktosiose mokyklose ir skmingai jas baig (Step-
han, 1988). Ar mokykl, gyvenamj kvartal ir darbo viet desegregacija
taip pat yra socialiai teigiamas dalykas? Faktai yra prietaringi.
Viena vertus, daugelis tyrim, atlikt XX a. netrukus po desegregacijos,
parod, kad pastebimai pagerjo baltaodi poiris juodaodius. Tarprasi-
niai vairi socialini sluoksni kontaktai nepriklausomai nuo to, kas esi -
pardavjas ar pirkjas, prekybinio laivyno jreivis, valstybs tarnautojas, po-
licininkas, kaimynas ar studentas - sumaino prietar poveik (Amir, 1969;
Pettigrew, 1969). Pavyzdiui, baigiantis Antrajam pasauliniam karui JAV ar-
mija i dalies desegregavo kai kurias savo auli kuopas (Stouffer ir kiti, 1949).
Paklausti, k mano apie desegregacij, jai pritar 11 procent segreguot ir
60 procent desegreguot baltaodi kareivi.
Kai Mortonas Deutschas ir Mary Collins (1951) atliko usakomj nat-
ralistin eksperiment, rezultatai buvo panas. Vykdydama valstijos staty-
m, Niujorko valdia desegregavo savo gyvenamuosius kvartalus skirdama
butus nepriklausomai nuo gyventoj rass. Niuarke (Niudersio valst.) pana-
iuose kvartaluose abipus ups juodaodiai ir baltaodiai buvo apgyvendinti
skirtinguose pastatuose. Desegreguotame kvartale apklausiamos baltosios mo-
terys buvo kur kas palankesns miri gyvenamj nam atvilgiu ir daniau
sak, kad m geriau vertinti juodaodius. Kontaktuojant klaidingi stereoti-
pai m nykti. Viena moteris pareik: Man i ties tai pradjo patikti. Ma-
tau, jog jie yra tokie patys mons kaip ir mes."
ie faktai turjo takos 1954 met Aukiausiojo Teismo sprendimui deseg-
reguoti JAV mokyklas ir XX a. septintajame deimtmetyje kilusiam judjimui
u piliei teises (Pettigrew, 1986, 2004). Ianalizavs visus tyrimus Walte-
ris Stephanas (1986) prijo ivados, kad desegregacijos poveikis rasinms
nuostatoms buvo nedidelis. Reikmingesn pasekm buvo ta, kad padaugjo
galimybi juodaodiams mokytis miriose (arba baltj) auktosiose mokyklo-
se, gyventi miriuose gyvenamuosiuose rajonuose ir dirbti mirioje aplinkoje.
Panaiai ir daugelis moksleivi main program padar maesn negu ti-
ktasi poveik programose dalyvavusi jaunuoli poiriui j uos priimanias
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 557
alis. Pavyzdiui, Pranczij mokytis atvyk amerikieiai moksleiviai da-
niausiai apgyvendinami su kitais amerikieiais ir j stereotipinis poiris pran-
czus paprastai nepasikeiia (Stroebe ir kiti, 1988). Kontaktai taip pat nesu-
maino Ruandos tutsi neapykantos savo kaimynams hutams ir daugelio vyr
seksizmo moter atvilgiu, nors jie nuolat gyvena ir dirba su moterimis. Nesun-
ku smerkti homoseksualus ar imigrantus, su kuriais niekada nesame susid-
r, taiau taip pat galima su panieka irti ir tuos, kuriuos matome danai.
Tad desegregacija kartais pagerina poir kitas rases, o kartais - ne,
ypa jei prisideda nerimas ar grsms suvokimas (Pettigrew, 2004). ie prie-
taravimai suadino mokslinink smalsum. Kaip paaikinti iuos skirtumus?
Iki iol kalbjome apie vairius desegregacijos pavyzdius. Tikroji desegre-
gacija vyksta vairiais bdais ir labai skirtingomis slygomis.
Kada desegregacija pagerina poir kit ras?
Ar tarprasiniai kontaktai gali bti vienu i toki veiksni? Atrodo, kad taip.
Mokslininkai aplank deimtis desegreguot mokykl ir stebjo, su kuo kon-
kreios rass vaikai valgo, kalbasi ir leidia laik. Ras turi takos kontak-
tams. Baltieji itin danai bendrauja su baltaisiais, o juodaodiai - su juoda-
odiais (Schofield, 1982, 1986). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos Dart-
muto universiteto student elektronins inuts. Paaikjo, kad juodaodiai,
nors sudar tik 7 proc. vis student, 44 proc. savo inui siunt kitiems
juodaodiams studentams (Sacerdote ir Marmaros, 2005).
Ta pati pai pasirinkta segregacija buvo akivaizdi ir Piet Afrikos Res-
publikos desegreguotame papldimyje. Tai pastebjo Johnas Dixonas ir Ke-
vinas Durrheimas (2003) vien vidurvasario (gruodio 30-osios) popiet fik-
sav, kur briuojasi juodaodiai, baltieji ir indai papldimio lankytojai (r.
13.5 pav.). Desegreguotose kaimynijose, kavinse ar restoranuose gali ne-
pavykti paskatinti miri sveik (Clack ir kiti, 2005; Dixon ir kiti, 2005a,
2005b).
Pastangos sudaryti slygas kontaktams kartais padeda, o kartais bna be-
vaiss. Kart pas mus atvyko moksleiviai i protestantik mokykl, - ai-
kino vienas iaurs Airijos katalikas jaunuolis pasibaigus mokykliniam ren-
giniui (Cairns ir Hewstone, 2002). - Tai turjo bti tam tikras ... bendravi-
mas, taiau to buvo per maai. Ne dl to, kad mes nenorjome; tiesiog tai
buvo keblu." Tarpkultrinio bendravimo stoka gali kilti i pliuralistinio
neimanymo": dauguma juodaodi ir baltaodi teigia pageidaujantys da-
nesni kontakt, taiau klaidingai mano, kad kita pus neatsakys jiems tuo
paiu. (r.: Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti".)
Draugyst. Daugiau vili teikiantys senesni pardavj, kareivi, kaimyn
tyrimai atskleid kur kas daugiau tarprasini kontakt, nei reikia sumainti
tampai, kuri bdinga prasidedaniam tarpgrupiniam bendravimui. Ilgalaikiai
juodaodi bei baltaodi kaltinamj, juodaodi bei baltaodi mergaii
558 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
13.5 PAVEIKSLAS
Desegregacija nebtinai
reikia bendravim
Kai is Skotburgo
papldimys Piet Afrikos
Respublikoje tapo atviras"
ir desegreguotas,
juodaodiai (paymta
juodais takais), baltaodiai
(balti takai) ir indai (pilki
takai) vis tiek telkdavosi
su savo rass monmis.
altinis: Dixon ir Durrheim,
2003.
vasaros stovyklose, juodaodi bei baltaodi kambario draug universite-
te, juodaodi, spalvotj ir baltaodi Piet Afrikos gyventoj asmenini
kontakt stebjimai taip pat patvirtino, kad tai duoda naudos (Clore ir kiti,
1978; Foley, 1976; Holtman ir kiti, 2005; Van Laar ir kiti, 2005). Juo dau-
giau Vokietijoje ar Didiojoje Britanijoje besimokantys amerikieiai moks-
leiviai kontaktavo su tenykiais gyventojais, juo teigiamesnis buvo j po-
iris j uos (Stangor ir kiti, 1996). Eksperimentai patvirtino, kad susidrau-
gavus su iorins grups nariais, poiris i grup bna daug teigiames-
nis (Pettigrew ir Tropp, 2000; Wright ir kiti, 1997). Svarbu ne tik turti i-
ni apie kitus mones, bet ir umegzti emocinius ryius, atsirandanius ar-
timai susidraugavus ir mainanius tamp (Hewstone, 2003; Pettigrew ir
Tropp, 2000).
Taiau grups rykumas" taip pat padeda nutiesti tilt tarp moni. Jei
apie savo draug nuolat galvosite tik kaip apie paskir mog, ie ryiai ne-
peraugs apibendrinim ir neapims kit jo aplinkos moni (Miller, 2002).
Tad idealiu atveju turtume umegzti draugyst u grups rib, taiau taip
pat pripainti, kad naujasis draugas atstovauja ir kitiems i jo aplinkos, su
kuriais, pasirodo, ir mes turime daug bendra.
Greiiausiai mieliau susidraugausime su monmis, kuri iorins gru-
ps tapatumas i pradi yra minimalus - jei juos i esms laikome tokiais,
kokie esame mes, o nejauiame grsm dl to, kad jie kitokie. Jei simpatija
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 559
mokslini tyrim ivada
Santykiai, kurie galjo bti
Tikriausiai galite prisiminti atvej, kai tikrai norjote umegzti su
kuo nors kontakt. Galbt mogus buvo jums patrauklus. Taiau
abejodami, ar js jausmus bus atsakyta, nerizikavote. Gal
kitos rass atstov norjote pasikviesti prie savo stalo valgyk-
loje ar skaitykloje, taiau nerimavote, kad jis nepatikliai reaguos
js kvietim. Tikriausiai tokiose situacijose kitas asmuo i tik-
rj atsiliept js nor umegzti kontakt taiau jis mano,
jog js santrumas rodo abejingum ar netgi prietaringum
Taigi prasilenkiate lyg du laivai nakt, ir u tai galite dkoti 8
skyriuje aptartam pliuralistiniam neimanymui" - klaidingam si-
vaizdavimui, k jauia kitas mogus.
Psichologs Jacquie Vorauer i Manitobos universiteto ty-
rimai (2001,2005; Vorauer ir Sakamoto, 2006) iliustruoja rei-
kin. Vorauer nuomone, umezgant naujus santykius perdtai
tikima, jog visi pastebi ms jausmus. Manydami, kad ms
jausmai akivaizds, patiriame permatomumo iliuzijos" reikin,
apie kur kalbjome 2 skyriuje. Taigi paiam gali atrodyti, jog
kno kalba aikiai rodo romantik susidomjim o mogus,
kuriam ie jausmai skirti, i tikrj nieko nepastebi. Jei kitas
mogus patiria iltus jausmus, bet taip pat pervertina j akivaiz-
dum santykiai, kurie galjo usimegzti, ugsta.
Vorauer teigia, kad tas pats reikinys danai pakia koj
prietar neturintiems monms, kurie nort daugiau bendrauti
su kitos rass ar socialins grups atstovais. Jei baltaodiai
mano, kad juodaodiai laiko juos prietaringais, o juodaodiai
mano, kad baltaodiai susikr apie juos stereotipus, ir vieni, ir
kiti nedrs engti pirmojo ingsnio. Toks susirpinimas yra svar-
biausias tebesitsianios neformalios segregacijos Piet Afri-
kos Respublikoje veiksnys", - mano Gillian Finchilescu (2005).
Nordamos pakartoti ir ipltoti Vorauer darbus, Nicole Shel-
ton ir Jennifer Richeson (2005) pradjo serij koordinuot tyri-
m ir elgesio test.
Pirmame tyrime Masaiusetso universiteto baltaodiai stu-
dentai laik save labiau negu vidutinikai susidomjusiais tar-
prasiniais kontaktais ir draugystmis. J nuomone, baltaodiai
studentai to trokta labiau negu juodaodiai. Juodaodiai stu-
dentai pasiymjo veidrodiniu vaizdio suvokimu: j nuomone,
juodaodiai studentai tokius santykius iri palankiau negu bal-
taodiai. Tipikas studentas galvoja: Noriau bendrauti su ki-
tos rass atstovais, taiau jie to nenori".
Ar pliuralistinis neimanymas bdingas ir kitais atvejais?
Antrojo tyrimo metu Shelton ir Richeson papra baltaodi
Prinstono universiteto student sivaizduoti savo reakcij jei j
valgykl pastebt pulkel netoliese gyvenani juodaodi (ar-
ba baltaodi) student. Ar nortumte prie j prisijungti? Ko-
kia tikimyb, kad vienas j pakvies jus prissti kartu? Ir vl bal-
taodiai man, kad jie labiau negu kitos rass atstovai nort
umegzti kontakt
Kaip mons aikina savo neskmes umezgant tarprasi-
nius santykius? Treiame tyrime Shelton ir Richeson pakviet
juodaodius ir baltaodius Prinstono universiteto studentus ap-
svarstyti toki situacij: valgykloje jie pastebi pastamus kitos
rass studentus, taiau nei jie, nei sdintys studentai nesiryta
pirmajam ingsniui. Nepriklausomai nuo rass, tyrimo dalyviai
savo pai nenor engti pirmj ingsn daniausiai aikino at-
stmimo baime, o sdini student nerytingum-j susido-
mjimo stoka. Ketvirt kart Shelton ir Richeson kartojo tyrim
su kitokiomis instrukcijomis, taiau gavo panaius rezultatus.
Ar pliuralistinis neimanymas pasireikia ir realiose situaci-
jose arba norint umegzti kontakt su vienu mogumi? Penkta-
jame tyrime Shelton ir Richeson pasil juodaodiams ir balta-
odiams Prinstono universiteto studentams nagrinti draugys-
ts raid". Dalyvis pateik apie save svarbiausius duomenis ir
buvo nufotografuotas. Tada visa mediaga tariamai buvo ineta
kit kambar kitam eksperimento dalyviui. Vliau pirmajam da-
lyviui buvo atneti to kito dalyvio - tos paios lyties, bet kitos
rass - duomenys. Jo buvo klausiama: Ar labai nerimaujate,
kad nepatiksite kitam dalyviui?" Ar bijote, kad kitas asmuo ne-
nors su jumis draugauti?" Nepriklausomai nuo rass, dalyviai
spjo, kad jie labiau negu kitos rass atstovas nori draugauti,
bet baiminasi bti atstumti.
Ar toks klaidingas suvokimas slopina ir tikrus kontaktus?
etajame tyrime Shelton ir Richeson patvirtino, kad baltaodiai
Prinstono universiteto studentai, kurie buvo labiausiai link pa-
siduoti pliurastistiniam neimanymui (jie man, kad bijo bti at-
stumti kitos rass labiau negu juodaodiai), per kitas septynias
savaites umezg maiau tarprasini kontakt.
Jacuie Vorauer, Nicole Shelton ir Jennifer Richeson ne-
tvirtina, kad vien klaidingas suvokimas apsunkina romantik
santyki umezgim ar tarprasines draugystes. Taiau dl klai-
dingo suvokimo mons nerizikuoja engti pirmojo ingsnio. Su-
prat reikin ir pripain, kad kit moni santrumas galbt
atspindi tokius pat kaip ir ms motyvus bei jausmus, lengviau
umegsime paint ir potenciali draugyst paversime tikra.
560 III dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
draugui perauga simpatij kitiems jo aplinkos nariams, kakuriuo metu j
grups tapatumas privalo tapti rykus. Tad, norint sumainti prietar bei kon-
flikt, pravartu i pradi sumainti grups skirtingum, po to j pripainti
ir vliau perengti jo ribas.
Apklausos, kuriose dalyvavo apie 4000 europiei, parod, kad draugys-
t - viena svarbiausi skming santyki prielaida: jei turite draug, priklau-
sant kokiai nors maumai, daug greiiau pritarsite ios maumos imigraci-
jai. Tai pasakytina apie Vakar vokiei poir turkus, prancz poir
azijieius ir iaurs afrikieius, oland - surinamieius ir turkus, brit po-
ir ieivius i Vest Indijos ir Azijos, iaurs Airijos protestant ir kata-
lik poir vien kitus (Brown ir kiti, 1999; Hamberger ir Hewstone, 1997;
Paolini ir kiti, 2004; Pettigrew, 1997). Panaiai ir mons, turintys pasta-
m gj, yra ne tokie prieiki j atvilgiu (Herek, 1993; Kaiser, 2001). Po-
irio senyvo amiaus mones, psichikos ligonius, serganiuosius AIDS ir
negaliuosius tyrimai patvirtina, kad ryiai paprastai suponuoja teigiam po-
ir (Hewstone, 2003; Pettigrew, 1998).
lygiaveriai kontaktai
(equal-status contact)
Lygiavertikumu grindiami
ryiai. Kaip nevienodos, taip ir
tos paios socialins padties
moni santykiai formuoja
atitinkamas nuostatas. Tad
norint, kad prietar sumat,
tarprasinius kontaktus turt
umegzti tos paios socialins
padties mons.
Lygiaveriai kontaktai. Desegregacijai pritariantys socialiniai psichologai
niekada neteig, kad poir pagerina bet kokie kontaktai. Jie tikjosi blog
rezultat tais atvejais, kai buvo bendraujama konkurencijos slygomis, kai
ryi nepalaik vadovyb, ir kai santykiai bdavo nelygiaveriai (Pettigrew,
1988; Stephan, 1987). Iki 1954 met daugelis rasiniais prietarais besivado-
vaujani baltj danai bendraudavo su juodaodiais kaip su bat valyto-
jais ir nam darbininkais. Kaip matme 9 skyriuje, tokie nelygiaveriai kon-
taktai gimdo nuostatas, kurios tik tvirtina nelygyb. Todl svarbu lygiaver-
iai kontaktai, pavyzdiui, pardavj, kari, kaimyn, teisiamj, stovyk-
lautoj.
Neformalus bendravimas koleduose ir auktosiose mokyklose, kuriose
mokosi vairi taut jaunimas, yra naudingas visiems studentams, - rao Mi-
igano universiteto mokslinink Patricia Gurin ir jos kolegos, remdamiesi
nacionalini akademini apklaus duomenimis (2002). Tokie ryiai ugdo in-
telekt ir skatina pripainti skirtumus kaip naudingus bendruomenei - iais
duomenimis buvo grindiamas 2003 met JAV Aukiausiojo Teismo spren-
dimas, kad rasin vairov yra privalomas auktojo mokslo interesas, ir kad
juo galima vadovautis priimant auktsias mokyklas.
Bendradarbiavimas
Nors lygiaveriai kontaktai gali bti naudingi, kartais vien tik j gali nepakakti.
J nepakako, kai Muzaferas Sherifas nutrauk Ereli" ir Barkali" vary-
bas ir abi komandas trauk nekonkurencin veikl, sudarydamas joms s-
lygas kartu irti filmus, valgyti. Tuo metu prieikumas tarp j buvo toks
didelis, kad bet koks kontaktas baigdavosi patyiomis ir puolimais. Kai Erel"
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 561
aplankydavo Barkalius", erelieiai ragino iluoti purv". Buvo akivaiz-
du, jog i dviej grupi desegregavimas neskatino socialins integracijos.
K taikdarys gali padaryti, susidrs su sisenjusiu prieikumu? Prisi-
minkime skming ir neskming desegregavim. Miriose auli kuopose
ne tik usimezg lygiaveriai juodaodi ir baltaodi kontaktai - jie tapo
priklausomi vieni nuo kit. Jie drauge kovsi su bendru prieu ir siek ben-
dro tikslo.
Ar tai reikia, kad yra antras veiksnys, leidiantis prognozuoti teigiam
desegregacijos poveik? Jei konkurencija skiria, gal bendradarbiavimas vie-
nija? Panagrinkime, kaip mones veikia bendri nemalonumai. Visuose kon-
fliktuose - nuo vaid eimoje iki konkuruojani komand ir taut konflik-
t - bendra grsm ir tikslai ugdo vienybs jausm.
Bendra iorin grsm sutelkia
Ar kada nors esate kartu su kitais tap blogo oro auka, jaut patyias per
primim grup, buv nubausti mokytojo, persekiojami ar pajuokti dl so-
cialins padties, rass ar religijos? Jei taip, tai tikriausiai prisimenate, jog
pajutote simpatij tiems, kurie patyr t pat, k ir js. Galbt, kai vienas
kitam padjote nusipurtyti snieg ar kai kartu grmts su bendru prieu, so-
cialiniai skirtumai neteko reikms.
itokia draugyst danai usimezga tarp moni, patiriani bendr grs-
m. Tai pastebjo Johnas Lanzetta (1955), pateiks karinio jr laivyno at-
sargos karinink grupms po keturis mones problem sprendimo uduotis
ir vliau per garsiakalb pranes, kad atsakymai neteisingi, produktyvumas
neleistinai emas, o mstymas - kvailas. Kitos grups i patyi negirdjo.
Lanzetta pastebjo, kad patyrusieji patyias tapo draugikesni, daugiau ben-
dradarbiavo, maiau ginijosi ir maiau konkuravo tarpusavyje. Jie kartu pa-
teko bd. Rezultatas - grups sutelktumas.
Bendras prieas Sherifo stovyklos eksperimentuose - ir daugelyje vliau
atlikt eksperiment - suvienydavo konkuruojanias berniuk grupes (Dion,
1979). Tarprasini kivir metu panaiai sustiprja didiavimasis savo gru-
pe. Toronte diskriminuojami kinai studentai tampa draugikesni kit kin at-
vilgiu (Pak ir kiti, 1991). Vien tik priminus iorin grup (tarkime, konku-
ruojani mokykl), iauga dmesingumas savajai grupei (Wilder ir Shapi-
ro, 1984). Atriai suvokdami, kas yra Ji e", suvokiame, kas esame mes".
Kare prie labai aiki iorin grsm ypa sustiprja priklausymo gru-
pei jausmas. Daugiau moni dalyvauja pilietinse organizacijose (Putnam,
2000). Pilieiai vienijasi su savo lyderiu ir remia savo karius. Tai vyko po
rugsjo 11-osios katastrofos ir ikilus kit teroristini ipuoli grsmei. Pa-
sak New York Times, bent jau kuriam laikui Niujorke inyko rasinis anta-
gonizmas" (Sengupta, 2001). Anksiau laikiau save paprasiausiu juodao-
diu, - sak atuoniolikmetis Louisas Johnsonas, apmstydamas savo gyve-
Negaljau susivaldyti
nepasaks [Gorbaiovui]:
tik pagalvokite, koks lengvas
bt ms udavinys iuose
posdiuose, jei pasauliui
staiga imt grasinti kokios
nors ries kitos planetos
gyventojai. [Mes suprastume]
kart ir visiems laikams, kad
ioje emje i ties esame
mons, gyvenantys kartu."
Ronaldas Reaganas,
kalba, pasakyta
1985 m. gruodio 4 d.
562 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
Rugsjo
11-oji
Pritarimas George W. Busho
veiklai
1
\ Karas Irake
A A
- v A v ^ y - v
._... i i i i J
2001 2002
13.6 PAVEIKSLAS
Iorin grsm gimdo
grups vienyb
Kaip rodo prezidento
George Busho populiarumo
pakilimai ir nuosmukiai,
nacionaliniai konfliktai
formuoja viej nuomon
(Gallup, 2006).
2003
Apklaus datos
2004 2005 2006
Turime iors prie."
George W. Bush, 2005
nim iki rugsjo 11-osios, - taiau dabar vis labiau jauiuosi amerikietis."
Inagrinjus Niujorko mero pokalbius rugsjo 11-j ir jo spaudos konfe-
rencijas prie i nelaim ir po jos, pastebta, kad odis mes" buvo varto-
jamas du kartus daniau (Liehr ir kiti, 2004; Pennebaker ir Lay, 2002).
George W. Busho veiklos vertinimas atspindjo grsms paskatint su-
sivienijim. Prie pat rugsjo 11-j tik 51 procentas amerikiei pritar pre-
zidentinei Busho veiklai. Po tragedijos j teigiamai vertino net 90 procent.
is prezidentas, rugsjo 10 vertintas vidutinikai, spalio 10 tapo ms ly-
deriu", kovojaniu prie tuos, kurie ms nekenia". Vliau Busho popu-
liarumas po truput majo, bet prasidjus karui Irake jis vl m kilti (r.
13.6 pav.). Kai Sheldonas Solomonas su bendradarbiais (2004) papra ame-
rikiei student prisiminti rugsjo 11-osios vykius (o ne artjant egzami-
n), jie daniau pritar teiginiui: A palaikau drsius prezidento Busho ir
jo administracijos veiksmus Irake".
Nordami suburti darni grup, jos lyderiai gali netgi sumodeliuoti grs-
ming iors prie. i taktik iliustruoja George Orwello romanas 1984-
ieji": alies lyderis pasinaudoja pasienio konfliktu su dviem kitomis valsty-
bmis, kad sumaint neramumus savo alies viduje. Retkariais prieas pa-
sikeiia, taiau jis visada yra. Atrodo, kad aliai i ties reikia prieo. Tur-
dami bendr prie, pasaulis, tauta, grup tampa nepaprastai vieningi.
Grsm vienija ir kitus pasaulio kratus. Saviudiai sprogdintojai Izra-
elyje paskatino ministro pirmininko Arielio Sharono alininkus mitinguoti,
o kai Izraelio gynybins pajgos ud palestinieius ir naikino j namus, mu-
sulmon grupuots susivienijo ireikdamos pykt Sharonui (Pettigrew, 2003).
Jungtinms Valstijoms upuolus Irak, Pew tyrim centro (2003) atliktos In-
donezijos ir Jordanijos musulmon apklausos parod, jog kyla antiamerikie-
tikos nuotaikos. 2002 met vasar 53 procent jordaniei poiris ame-
rikieius buvo teigiamas, o po karo j sumajo iki atuoniolikos procent.
Prie kar biau pasaks, kad jei Osama (bin Ladenas) yra atsakingas u
dviej dangoraii sunaikinim, mes juo negalime didiuotis, - pasak 21
met islamo teiss studentas i Sirijos. - Taiau jei tai padaryt dabar, mes
juo didiuotums" (Rubin, 2003).
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 563
atkreipkime dmes
Kodl svarbu, kas nugals?
Kodl viso pasaulio sporto aistruoliams taip svarbu, kas nuga-
ls? Kodl niujorkieiams svarbu, kad du tuzinai George Steinb-
rennerio multimilijonieri (beisbolo komanda New York Yankees
- red. past.), kuri dauguma gim kitose valstijose ar alyse,
laimt Pasaulio taurs rungtynes? Kodl visikai normals su-
augusieji beprotikai remia savo komand ir bna labai prislg-
ti jai pralaimjus kasmetiniame NCAA krepinio Kovo beproty-
bs" turnyre? Ir kodl per futbolo Pasaulio taurs rungtynes kiek-
vienas aistruolis svajoja apie savo alies pergal?
Teorija ir faktai rodo, kad konkurencijos aknys yra gilios.
Pabunda kakoks pirmyktis pradas, ir vos aiktje pasirodo
du konkurentai, minia suia. Jei dvi valandas kunkuliuoja aist-
ros dl paprasiausio auktyn emyn okiojanio oraninio ka-
muolio, kakas tikrai yra uprogramuota genuose. Ms prot-
viai, gyven laikais, kai kaimynins gentys galjo bet kada u-
pulti ir plikauti, inojo, kad solidarumas utikrina saugum (tie,
kurie nesilaik grupse, paliko maiau palikuoni). Ir medio-
jant, ir ginantis, ir puolant deimt rank yra geriau nei dvi. Pa-
saulio dalinimas mus" ir juos" atnea ir blogybes - tokias
kaip rasizmas ir karas, - ir naud: visuomens solidarum. Kad
atskirt mus" ir juos", ms protviai - nuo kuri nedaug te-
nutolo dabartiniai sporto aistruoliai - atitinkamai rengdavosi ar-
ba isidaydavo.
Bdami socialios btybs, mes gyvename grupse, dl j
digaujame, udome ir vame. Ir save apibriame pagal savo
grupes. Savojo A sampratai - suvokimui, kas esame - svarbu
ne tik asmeniniai bruoai bei nuostatos, bet ir socialinis tapatu-
mas. Ms socialinis tapatumas - supratimas, kas yra grup -
stiprina savojo A samprat bei didiavimsi, ypa kai mano-
me, jog kaip grup esame pranaesni. Jausdami teigiamo ta-
patumo stygi, daugelis jaunuoli gali ir tapatum kompen-
suoja burdamiesi gaujas. Dauguma patriot save apibdina
pagal nacionalin tapatum.
Grups apibrimas pagal tai, kas mes" esame, taip pat
leidia suprasti, kuo mes nesame. Daugelyje socialins psicholo-
gijos eksperiment buvo pastebta, kad suskirsius dalyvius
grupes - netgi atsitiktines - sustiprja alikumas vidinei gru-
pei. Paklauskite vaik: Kurie vaikai geresni: i tavo mokyklos
ar i [kitos gretimos]?" Visi kaip vienas atsakys, kad geresni j
mokyklos vaikai. Suburkite mones vien pagal j gimimo datas
ar paskutin j vairuotojo paymjimo numerio skaii, ir jie pa-
jus tam tikr artimum ir palankum vieni kitiems. Grups s-
mon yra tokia stipri, kad mes" atrodome geresni u juos" net
tada, kai mus" ir juos" bname suskirstyti atsitiktinai.
Amerika po rugsjo 11-osios pademonstravo, kaip, susid-
rus su bendru prieu, grup staiga solidarizuojasi. Kaip parod
Muzafero Sherifo stovyklos eksperimentas, konkurencija suku-
ria prieus. Konkurencijos ir atsipalaidavusios minios anonimi-
kumo kurstomos aistros per sporto varybas, itikus neskmei,
gali pasiekti kulminacij-aistruoliai ima tyiotis i varov rkti
ant arbitr, mtyti j uos alaus skardines.
Patyrus skm, tapatinimasis su grupe dar labiau sustipr-
ja. Aistruoliai gerbia save u laimjimus ir u tai, kad jauia ry
su sportininkais, kai j komanda nugali. Paklausti apie svarbi
pergal futbolo varybose, studentai daniausiai atsako: Ms
nugaljome". Jie maudosi lovs spinduliuose, pastebi Rober-
tas Cialdinis ir jo bendradarbiai (1976). Varybas pralaimjus
studentai daniau sako: Jie pralaimjo".
Ironika, kad intensyviausius jausmus jauiame labiausiai
mus panaiems konkurentams. Freudas jau seniai pripaino,
kad prieikum kelia nedideli skirtumai. Pavydiausiai rungiasi
kaimynini miest varovai; kiekvieno kantono gyventojai ki-
tus velgia su panieka. Giminingos rass laikosi viena nuo ki-
tos itiestos rankos atstumu; piet vokieiai negali paksti iau-
rs vokiei; anglai vairiausiais bdais meiia kotus, o ispa-
nai niekina portugalus".
Ne kart bdamas kotijoje turjau progos stebti daugel
knygoje The Xenophobe's Guide to the Scots (Patarimai kse-
nofobui apie kotus") aprayt pavyzdi kaip kotai skirsto ne-
kotus 1) anglus ir 2) kitus. Kaip komandos Cubs" aistruoliai
digauja, kai ji laimi arba kai pralaimi komanda VVhite Sox",
taip kot futbolo aistruoliai digauja, kai laimi kotija arba kai
pralaimi Anglija. O! Jie pralaimjo", - neslp diaugsmo vie-
nas bulvarinis kot laikratis, kai 1996 metais Europos taurs
turnyre Anglija pralaimjo Vokietijai.
564 III dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Auktesni tikslai skatina bendradarbiauti
auktesnis tikslas
(superordinate goal)
Bendras tikslas, reikalaujantis
kolektyvini pastang; tikslas,
panaikinantis skirtumus tarp
moni.
Su vienijania iorine grsme glaudiai siejasi auktesni tiksl, kurie su-
vienija visus grups narius ir reikalauja kolektyvini pastang, poveikis. Kaip
tik tokius tikslus ikl Sherifas, siekdamas sutaikyti prieikai nusiteiku-
sius stovyklautojus. Jis sutrikd vandens tiekim stovyklai, priversdamas abi
grupes dirbti kartu, kad vl turt vandens. Vliau vaikams teko rasti ben-
dr kalb, kad bendromis jgomis galt isinuomoti gantinai brangi kino
juost. Kai ivykoje sugedo" autobusas, vienas i personalo nari netoliese
atsainiai paliko virv, paskatindamas kakur berniuk pasilyti visiems kartu
patempti autobus, kad is usivest. Kai variklis usived, berniukai m
pleknoti vienas kitam per peius, diaugdamiesi veik autobus".
Po to, kai siekdami auktesni tiksl berniukai drauge paplujo, jie kar-
tu pavalg ir susdo aplink lau. Usimezg draugyst tarp skirting gru-
pi nari ir prieikumas staiga sumajo (r. 13.7 pav.). Paskutin dien ber-
niukai nusprend grti namo vienu autobusu. kart jie jau nesigrupavo.
Kai autobusas priartjo prie nam Oklahoma Sityje, jie visi kaip vienas spon-
tanikai udainavo Oklahoma" ir atsisveikino vieni kitiems linkdami sk-
mingai parvykti. Atskirdamas ir iprovokuodamas konkurencij, Sherifas ne-
pastamuosius pavert ariais prieininkais. Ikls auktesnius tikslus, jis
prieus pavert draugais.
Ar Sherifo eksperimentai - tik vaikiki aidimai? O gal galima suvienyti
ir konfliktuojanius suaugusiuosius, ikeliant jiems bendrus tikslus? itok
klausim pateik Robertas Blake ir Jane Mouton (1979). J suorganizuotuose
dviej savaii trukms eksperimentuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1000
vadov, suskirstyt 150 grupi, buvo tiriami svarbiausi situacij, kokiose
veik ir Barkaliai" su Ereliais", aspektai. I pradi kiekviena grup vei-
k atskirai, vliau konkuravo su kita grupe ir galiausiai abi bendradarbiavo
13.7 PAVEIKSLAS
Po varyb Ereliai" ir
Barkaliai" vieni apie kitus
atsiliepdavo nepalankiai.
Kolektyvinis darbas siekiant
auktesni tiksl prieiku-
m sumaino.
altinis: Sherif, 1966, p. 84.
100
Nugaljus Iklus auktesnius tikslus
Laikas
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 565
siekdamos bendr tiksl. Eksperiment rezultatai neginijamai rod, kad
suaugusieji reaguodavo kaip ir jaunieji Sherifo eksperiment dalyviai".
Papildydami iuos duomenis, Samuelis Gaertneris, Johnas Dovidio ir j
bendradarbiai (1993, 2000) teigia, kad kolektyvinis, vien darni grup su-
buriantis darbas veikia ypa palankiai. Visiems susdus u bendro stalo (o
ne prieingose jo pusse) buvs alikumas kitos grups atvilgiu sumaja,
naujoji grup pasivadina bendru vardu ir su gera nuotaika pradeda dirbti.
Mes" ir jie" tampa mumis". Nordamos nugalti Vokietij, Italij ir Ja-
ponij Antrajame pasauliniame kare, Jungtins Valstijos ir buvusioji SSRS
kartu su kitomis valstybmis sudar sjunginink grup. Kol JAV turjo tiksl
nugalti bendr prie, tol ji pritar ir rusams. Ekonominis bendradarbiavi-
mas tarptautinje prekyboje taip pat motyvuoja isaugoti taik. Michaelis
Shermeris (2006) pastebi: Preks kerta tokias sienas, kurios armijoms yra
nepraeinamos." Pavyzdiui, Kinijos ekonomika yra taip persipynusi su Va-
kar ali ekonomikomis, kad tokia tarpusavio priklausomyb stipriai suma-
ina karo tarp Kinijos ir Vakar galimyb.
Kolektyvins Barkali" ir Ereli" pastangos baigsi skme. Ar bt
pasiekta ta pati harmonija, jei vanduo bt taip ir liks ijungtas, kino fil-
mas neperkamas, o autobusas sugeds? Tikriausiai ne. Stepheno Vorchelio
ir jo bendradarbi (1977, 1978, 1980) eksperimentai su Virdinijos univer-
siteto studentais patvirtino, kad skmingas dviej grupi bendradarbiavimas
stiprina j ryius. Taiau jei anksiau konfliktavusioms grupms bendradar-
biauti nepavyksta, ir jei jos gali i neskm priskirti viena kitai, konfliktas
tik paatrs. Sherifo eksperimente berniukai jaut grupin prieikum, tad
negebjim surinkti pakankamai pinig kino filmui bt galj paaikinti prie-
inink yktumu" ir savanaudikumu". Tai bt konfliktin situacij pa-
atrin, o ne suvelnin.
Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasi atvilgiu
Iki iol atkreipme dmes aikiai menk tipiko mokykl desegravimo (ypa
jei trksta emocini draugysts sait ir vienodos padties ryi) socialin nau-
d. Ir taip pat atkreipme dmes socialin skmingo konkuruojani gru-
pi bendradarbiavimo naud. Ar ie faktai nra pakankama prieastis kurti
alternatyv tradicinei desegregacijai? Kelios paskirai dirbusios mokslinink
grups teig, kad tai manoma. Kiekviena j kl klausim, ar nebt gali-
ma skatinti draugysts tarp skirting rasi, konkurencin mokymosi model
keiiant kolektyviniu ir nepabloginant akademini rodikli. Atsivelgiant
labai vairius i mokslinink taikytus metodus - visi jie dirbo su miriomis
moksleivi grupmis, kurios kartais konkuravo su kitomis grupmis - gauti
rezultatai stulbina ir teikia vili.
Ar kolektyvinje veikloje, pavyzdiui, miriose sporto komandose ir klass
projektuose, dalyvaujantys moksleiviai yra maiau tendencingi? Robertas Sla-
vinas ir Nancy Madden (1979) tyr 2400 moksleivi i 71 vidurins mokyklos
566 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Tai i ties buvo jaudinantis
vykis. Mano mokiniai ir a
suradome bd, kaip panai-
kinti atskirt pagal pirmin jos
model!"
Elliot Aronson,
Drifting My Own Way, 2003
(Plaukiu savo keliu")
Amerikoje apklaus duomenis ir gavo vili teikianius rezultatus. Kartu ai-
diantys ir dirbantys skirting rasi moksleiviai daniau turi kitos rass drau-
g, j poiris kitas rases yra teigiamas. Tai patvirtino ir Charlesas Gree-
nas su kolegomis (1988), apklaus 3200 Floridos valstijos vidurini klasi
moksleivi. Mokykl, kuriose buvo sukurtos vairi rasi mokymosi ko-
mandos", moksleivi poiris rases buvo teigiamesnis palyginti su tradici-
ni, konkuruojani mokykl moksleivi pairomis.
Ar remdamiesi iais koreliuojaniais duomenimis galime daryti ivad,
kad kolektyvin vairi rasi asmen veikla teigiamai veikia ir rasines
nuostatas? Kad tai suinotume, reikia atlikti eksperimentus. Moksleivius at-
sitiktins atrankos bdu suskirstykite dvi grupes: daugiaras ir vienalyt.
Slavinas (1985, 2003) ir jo kolegos padalijo klases daugiarases vairaus mo-
kymosi paangumo keturi-penki moksleivi komandas. Komandos nariai
kartu sddavo, kartu moksi vairiausi dalyk, o savaits gale rungdavosi
su kitomis komandomis. Visi gerai pasirod komand nariai prisiddavo prie
bendro rezultato varydamiesi su geriau besimokaniais moksleiviais arba
stengdamiesi pagerinti savo pai rezultatus. Visi turjo vienod skms ga-
limyb. Be to, komand nariai buvo suinteresuoti padti vieni kitiems pasi-
ruoti kassavaitiniam matematikos, raybos ar istorini dat ini tikrinimui.
Komand konkurencija ne atskyr moksleivius, o subr ir skatino remti vie-
niems kitus.
Eilioto Aronsono (1978, 2004; Aronson ir Gonzalez, 1988) vadovaujami
mokslininkai iprovokavo grups bendradarbiavim naudodami dlions"
metod. vairiose Teksaso ir Kalifornijos pradinse mokyklose jie suskirst
vaikus grupes po eis vairi rasi ir skirting rezultat moksle pasieku-
sius asmenis. Paskui kiekvien mokymosi dalyk padalijo eias dalis. Kiek-
vienas moksleivis tapdavo savo dalies ekspertu. Kai buvo mokomasi apie
il, vienas moksleivis tapdavo ils istorijos ekspertu, kitas - geografijos,
treias - kultros. I pradi visi skirting grupi istorikai", geografai" ir
t. t. susirink kartu imokdavo savo mediag. Paskui jie grdavo savo
grup ir aikindavo i mediag savo draugams. Kitaip sakant, kiekvienas
grups narys turjo po dlions gaball. Todl savimi pasitikintys mokslei-
viai privaldavo klausytis drovij ir i j mokytis, o pastarieji netrukus su-
prato, kad gali savo bendraamiams pasilyti kak svarbaus. Kelios moks-
linink grups - Minesotos universitete vadovaujama Davido Johnsono ir
Rogerio Johnsono (1987, 2003, 2004), Stenfordo universitete vadovaujama
Elizabeth Cohen (1980), Tel Avivo universitete vadovaujama Shlomo Sha-
rano ir Yael Sharan (1976, 1994), ir Kolorado universitete vadovaujama Stu-
arto Cooko (1985) - sukr kitokius kolektyvinio mokymosi metodus.
Kokias ivadas galime padaryti i i, pasak vieno skaiiavimo, 818-os
(Druckman ir Bjork, 1994) mokslini tyrim? Mokydamiesi kartu mokslei-
viai ne tik sisavina mediag, bet imoksta ir kit dalyk. Kolektyvinis mo-
kymasis, sako Slavinas ir Cooperis (1999), gerina vis moksleivi akade-
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 567
atkreipkime dmes
Branchas Rickey, Jackie Robinsonas
ir beisbolo atsinaujinimas
17 odi, pasakyt 1947 m. balandio 10 d., visiems laikams
pakeit beisbol ir tapo socialins psichologijos princip iban-
dymu. Kai per Bruklino Dodgers" komandos parodomsias run-
gynes su maosios lygos geriausiu klubu Monrealio Royals"
atjo eil et kart paduoti kamuol, radijo diktorius Redas
Barbens perskait Dodgers" prezidento Brancho Rickey parei-
kim: iandien Bruklino Dodgers" sudar kontrakt su Mon-
realio Royals" ir nusipirko Jackie Roosevelt Robinson. Jis
nedelsiant pasirodys komandoje". Po penki dien Robinsonas
tapo pirmuoju nuo 1887 met afrikiei kilms amerikieiu, ai-
dusiu pagrindinje beisbolo lygoje. Ruden isipild Dodgers"
aistruoli svajon dalyvauti Pasaulio varyb serijoje. Robinso-
n kuriam dl rass teko iksti patyias, bti apmtytam at-
riais daiktais ir stengtis ivengti tyia galv paleist kamuoli,
Sporting News irinko geriausiu met naujoku, o apklausose jis
buvo antras pagal populiarum mogus Amerikoje po Bingo
Crosby. Rasizmas beisbole buvo panaikintas visiems laikams.
Skatinamas metodist morals ir trokimo, kad beisbolas su-
klestt, Rickey apie praneim galvojo jau kur laik - rao
socialins psichologijos ekspertai Anthony Pratkanis ir Marlene
Turner (1994 a, b). Prie trejus metus Niujorko mero Vienybs
komiteto pirmininkas sociologas papra Rickey, kad is deseg-
reguotsavo komand, [tai Rickey atsak papraydamas duoti
jam laiko (kad nesusidaryt spdis, jog jis pasamd juodaodius
aidjus jausdamas spaudim) ir patarti, kaip tai geriausia pada-
ryti. 1945 metais Rickey buvo vienintelis beisbolo komandos sa-
vininkas, balsuojantis prie draudim juodaodiams aisti beis-
bol. 1947 metais jis pradjo veikti vadovaudamasis iais princi-
pais, kuriuos isiaikino Pratkanis ir Turner:
Suformuoti nuomon, kad pokyiai neivengiami. Nepalikti
jokios vilties, kad protestais ar pasiprieinimu bt galima
pasukti laikrod atgal. Diktorius Redas Barberis, tradicinis
Amerikos pietini valstij atstovas, prisimin, kaip 1945 me-
tais Rickey pakviet j piet ir ramiai, bet tvirtai pareik,
kad jo valgai ieko juodaodio aidjo, kur galiau i-
leisti aisti kartu su baltaisiais Dodgers" komandos nariais.
Neinau, nei kas jis toks, nei kur jis yra, taiau netrukus jis
pasirodys". Supyks Barberis i pradi norjo pasitraukti
i savo pareig, taiau vliau nusprend susitaikyti su ne-
ivengiamybe ir isaugoti geriausi pasaulyje sporto ko-
mentatoriaus darb". 1947 metais Rickey taip pat dalyki-
kai pasikalbjo su aidjais, paaddamas isisti kiton
komandon bet kur, atsisakius aisti su Robinsonu.
Sudaryti slygas lygiaveriams kontaktams ir ikelti auktes-
n tiksl. Vienas sociologas paaikino Rickey: kai dmesys
sutelkiamas visk nustelbiant tiksl [juo] suinteresuoti mo-
ns atitinkamai prisitaiko". Vienas aidjas, kuris i pradi
prietaravo, vliau padjo Robinsonui imokti geriau smgiuo-
ti, aikindamas: Komandoje reikia suvienyti jgas, kad lai-
mtum".
Panaikinti prietarus. Rickey rod keli taiau ir kiti jam pad-
jo. I Piet Amerikos kils komandos lyderis Pee Wee Reese
parod pavyzd, atsissdamas valgyti kartu su Robinsonu. Kar-
t Cincinatyje, kai minia nesiliov ugauliojus lauk i aikts
negr!", Reese paliko savo pozicij nujo finio viet kur
stovjo Robinsonas, nusiypsojo, pasak kelet odi ir, ste-
bint nuiuvusiai miniai, apkabino j per peius.
Taikiai nutraukti prieikumo grandin. Rickey, kuriam buvo
reikalingas aidjas, turintis pakankamai stiprybs nekery-
ti, kai j puola", kartu su Robinsonu imitavo vairiausius u-
gauliojimus ir grub aidim kur jis patirs per varybas, ir
pasiek, kad Robinsonas pasiadt smurt neatsakinti
smurtu. Kai i Robinsono aipydavosi ir baksnodavo, jis leisda-
vo tai reaguoti draugams. itaip komanda tapo darnesn.
Robinsonas ir Bobas Felleris buvo pirmieji beisbolo aid-
jai, irinkti panteon. Gavs apdovanojim Robinsonas pa-
pra, kad alia jo atsistot motina Mallie, mona Rachel ir jo
draugas Branchas Rickey.
Jackie Robinsonas ir Branchas Rickey
568 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
minius pasiekimus; kartu gerja ir tarpgrupiniai skirtingos rass bei etnins
kilms moksleivi santykiai". Aronsonas ra, kad tarpusavyje susijusi d-
lions" klasi vaikai, palyginti su tradicikai dirbani klasi vaikais, labiau
pamgsta ir vienas kit, ir mokykl, pagerja j savivert" (1980, p. 232).
Taip pat pradeda pltotis ir tarprasin draugyst. Gerja maumas suda-
rani student egzamin rezultatai (galbt dl to, kad dabar jiems mokytis
padeda bendraamiai). Pasibaigus eksperimentams, daugelis mokytoj ir to-
liau taiko kolektyvinio mokymosi metod (D. W. Johnson ir kiti, 1981; Sla-
vin, 1990). Aiku, - ra tarprasini santyki ekspertas Johnas McCona-
hay (1981), - kad kolektyvinis mokymasis yra efektyviausias i mums i-
nom bd pagerinti tarprasinius santykius desegreguotose mokyklose".
Ar turjome tai inoti anksiau?" 1954 metais JAV Aukiausiajame Teis-
me Gordonas Allportas kalbjo daugelio socialini psicholog vardu, teigda-
mas, kad prietarus ... galima sumainti lygiaveriais daugumos ir maumos
grupi kontaktais, siekiant bendro tikslo" (1954, p. 281). Kolektyvinio mo-
kymosi eksperimentai patvirtino Allporto valg, optimistikai nuteikiani
Robert Slavin ir jo bendradarbius (1985, 2003): Prajus 30 met po to,
kai Allportas suformulavo pagrindinius kolektyvinio mokymosi principus, pa-
galiau turime praktikus ir patvirtintus metodus, kaip diegti kontakto teorij
klasse, kuriose panaikinta rasin atskirtis. Moksliniai kolektyvinio mokymosi
tyrimai yra vieni skmingiausi edukacini mokslini tyrim istorijoje."
Taigi skatinantys bendradarbiauti lygiaveriai kontaktai teigiamai veikia
stovyklaujanius berniukus, gamybos vadovus, universitet studentus ir moks-
leivius. Ar princip galima taikyti visiems moni santykiams? Ar ei-
mos tampa darnesns kartu dirbdamos em, remontuodamos nam, iplauk-
damos vienstiebiu burlaiviu? Ar statant kluon, kartu dainuojant arba ser-
gant u futbolo komand formuojasi bendruomeninis tapatumas? Ar tarptau-
tin supratim skatina tarptautinis bendradarbiavimas moksle ir kosmose, ben-
dros pastangos pamaitinti pasaul ir isaugoti iteklius, draugiki asmeniniai
skirting ali moni kontaktai? Yra poymi, kad visus iuos klausimus
galima atsakyti teigiamai (Brewer ir Miller, 1988; Desforges ir kiti, 1991,
1997; Deutsch, 1985, 1994). Tad ms suskaldytam pasauliui ikilo svar-
bus udavinys - susitarti dl auktesni tiksl bei suformuoti kolektyvines
pastangas jiems gyvendinti.
Grup ir auktesnio lygmens tapatumai
Kasdieniame gyvenime danai deriname daugyb tapatum (Gaertner ir ki-
ti, 2000; 2001; Hewstone ir Greenland, 2000; Huo ir kiti, 1996). Tapatina-
ms su savo grupe (kaip vienas i tv ar vaikas) ir vliau tapatum pra-
nokstame (jausdami savo auktesnj tapatum kaip eima). eim ir korpo-
racij susiliejimai skatina prisiminti, kas buvome ir kas esame. Pasididia-
vimas savo etnine kilme gali papildyti ms bendruomenin ar tautin tapa-
tum. Ms daugialypis socialinis tapatumas, kuris i dalies sutampa su ki-
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 569
t moni tapatumais, leidia pasiekti socialin darn (Brewer ir Pierce, 2005;
Crisp ir Hewstone, 1999, 2000). Rugsjo 11-osios teroro ipuoliai padjo
Amerikos juodaodiams ir baltaodiams prisiminti, kad jie turi bendr gru-
ps tapatum". (Dovidio ir kiti, 2004).
Taiau kaip mons suderina etnin ir tautin tapatum etnikai miriose
kultrose? Jie gali turti tai, k tapatumo tyrintoja Jean Phinney (1990) va-
dina dvikultriu" tapatumu, kai mogus save tapatina ir su etnine kultra,
ir su didesne kultra. Anglijoje gyvenantys etnikai smoningi ieiviai i Azi-
jos taip pat gali jaustis britais (Hutnik, 1985). Kanados pranczai taip pat
daugiau ar maiau gali laikyti save kanadieiais (Driedger, 1975). Ispan kil-
ms amerikieiai, isaugantys stipr prisiriim prie kubietikumo" (arba
savo meksikietikos ar puertorikietikos kilms), taip pat gali jaustis ameri-
kieiais (Roger ir kiti, 1991). W. E. B. DuBois savo knygoje The Souls of
Black Folk (Juodaodi sielos") aikina: Amerikos negras [trokta] ... b-
ti ir negras, ir amerikietis".
Laikui bgant su naujja kultra tapatinamasi vis labiau. Buv Ryt ir
Vakar vokieiai pradeda laikyti save vokieiais" (Kessler ir Mummendey,
2001). Antrosios kartos kinai imigrantai Australijoje ir Jungtinse Valstijo-
se iek tiek maiau jauia savo kinikj tapatum, o alies tapatum jauia
stipriau nei pirmos kartos imigrantai (Rosenthal ir Feldman, 1992). Taiau
imigrant vaikaiiai danai puikiai jauiasi ilaikydami savo etnin tapatu-
m (Triandis, 1994).
Mokslininkai domjosi, ar didiavimasis savo grupe netrukdo tapatintis
su didesne kultra. Kaip pastebjome 9 skyriuje, save i dalies vertiname
narysts grupje prasme. Jei savo grup (mokykl, darbdav, eim, ras ar
taut) laikome gera, esame patenkinti ir savimi. Todl teigiamas etninis ta-
patumas gali stiprinti teigiam savivert. Taip pat veikia ir pagrindins kul-
tros tapatumas. Neymi" moni, neturini nei etninio, nei pagrindinio
tapatumo (r. 13.1 lentel) savivert danai bna ema. Priklausantys dviems
kultroms, ir su abiem save tapatinantys paprastai pasiymi teigiama savi-
verte (Phinney, 1990). Jie prisitaiko prie bet kurios kultros kalbos ir elgse-
nos (LaFromboise ir kiti, 1993).
Tsiasi diskusijos, kuri ideal geriau laikytis: daugiakultrini (aukti-
nani skirtumus) ar asimiliacini (vertinani asmenini vertybi ir proi
Daugumos ms tapatumai
susilieja, ir tai jungia mus su
labai skirtingomis grupmis.
Mes galime mgti tai, kuo
esame, nejausdami neapykan-
tos tam, kuo nesame. Galime
puoselti savo tradicijas net
jei mokoms i kit ir gerbia-
me j mokym."
Kofis Annanas,
paskaita, perskaityta Nobelio
Taikos premijos teikimo
ceremonijoje, 2001
13.1 LENTEL. Etninis ir kultrinis tapatumas
Tapatinimasis su etnine grupe
Tapatinimasis su daugumos grupe stiprus silpnas
stiprus dvikultrinis asimiliuotas
silpnas atskirtas neymus
570 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
derybos
(bargaining)
Konflikto sprendimas ali
tiesiogini deryb keliu.
tarpininkavimas
(mediation)
Neutralios treiosios alies
dalyvavimas sprendiant
konflikt, palengvinant bendravi-
m ir teikiant silymus.
arbitraas
(arbitration)
Konflikto sprendimas pasitelkus
neutrali treij al, kuri
susipasta su abiej ali
teiginiais ir priima sprendim.
priderinim prie vyraujanios kultros). Vienoje pusje tikintieji, kaip skel-
bia Kanados paveldo departamentas (2006), kad daugiakultrikumas garan-
tuoja visiems pilieiams galimyb isaugoti savo tapatum, diiuotis savo kilme
ir priklausomybe. Pripainimas suteikia kanadieiams saugumo ir pasitikji-
mo savimi jausm, daro juos atvirus ir imlius kitokioms kultroms." Kitoje
pusje tie, kurie pritaria Didiosios Britanijos rasins lygybs komisijos pir-
mininkui Trevorui Phillipsui (2004), nerimaujaniam, kad daugiakultriku-
mas, uuot ugds bendrsias vertybes, atskiria mones. Toks poiris paska-
tino Ruandos vyriausyb oficialiai pareikti, kad nra jokio etnikumo. Visi
esame ruandieiai". Po skerdyni etniniu pagrindu Ruandos vyriausybs do-
kumentuose, jos kontroliuojamo radijo laidose ir laikraiuose inyko odiai
hutai" ir tutsiai" (Lacey, 2004). Tarp daugiakultrikumo ir asimiliacijos
siterpia vairovs vienov". io poirio laikosi sociologas Amitai Etzioni
ir kiti (2005). Visi visuomens nariai gerbia pagrindines vertybes ir institu-
cijas, kurios laikomos visos visuomens struktros dalimi, ir yra joms itikimi.
Taiau kartu kiekviena visuomens grup gali ilaikyti savo subkultr - elg-
sen, proius ir institucijas, - jei ji nesikerta su bendrja kryptimi." Oland
socialinis psichologas Maykelas Verkuytenas (2005) pastebi: kuo daugiau pri-
tariani daugiakultrikumui, tuo maiau besitapatinani su savo etnine gru-
pe ir sureikminani iorines grupes. Visikai prieingai elgiasi maumos,
kurias daugiakultrikumas skatina tapatintis su vidine grupe.
Kurdamos vienijanius idealus, tokios imigrant alys kaip Jungtins Vals-
tijos, Kanada ir Australija iveng etnini kar. iose alyse airiai ir italai,
vedai ir kotai, ieiviai i Azijos ir Afrikos retai kada udo, gindami savo
etnin tapatum. Taiau imigrant alis drasko atskirumo ir vientisumo, di-
diavimosi kilme ir tautos vienybs, vairovs pripainimo ir bendr verty-
bi siekimo prietaravimai. Bendruomens, teisinanios vairovs vienov,
idealas yra Jungtini Valstij moto: E pluribus unum - viena i daugelio.
Bendravimas
Konfliktuojanios puss turi ir kit bd savo skirtumams sprsti. Kai vy-
ras ir mona, profsjungos ir administracija, alis X ir alis Y nesutaria, jie
gali vienas su kitu tiesiogiai dertis. Jie gali paprayti treios alies tarpi-
ninkauti teikiant silymus ir padedant derybose. Arba gali kreiptis arbit-
ra, galiodami j ianalizuoti ir isprsti savo nesutarimus.
Derybos
Jei norite nusipirkti arba parduoti nauj automobil, kas geriau - pradti de-
rybas kratutiniu silymu, kad pasidalijus skirtum rezultatas bt palankus,
ar pradti nuoirdiu, pasitikjimu pagrstu silymu?
Eksperimentai klausim neatsako. Viena vertus, daugiau praantys dau-
giau ir gauna. Robertas Cialdinis, Leonardas Bickmanas ir Johnas Cacioppo
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 571
(1979) aprao bding atvej: kontroliniame tyrime jie kreipsi vairius
Chewrolet" automobili prekybos atstovus, klausdami naujo sportinio au-
tomobilio Monte Carlo" modelio su konkreiais priedais kainos. Eksperi-
mentiniame tyrime jie kreipsi kitus prekybos atstovus ir i pradi der-
davosi grieiau, klausdami kito automobilio kainos ir j atmesdami (Man
reikia automobilio u maesn kain. i per didel"). Kai vliau jie paklaus-
davo tokio pat modelio Monte Carlo", kokio klaus kontroliniame tyrime,
kainos, ji bdavo maesn vidutinikai 200 doleri.
Derdamiesi galime sumainti antrosios alies lkesius ir priversti j nu-
sileisti (Yukl, 1974). Taiau grietumas kartais gali duoti ir prieing rezul-
tat. Daugelis konflikt kyla ne dl nekintamo dydio pyrago, o dl tokio
pyrago, kuris, konfliktui tsiantis, maja. Taiau besiderantieji danai ne-
pajgia suvokti bendr interes ir apie 20 procent atvej derasi dl pralai-
mti-pralaimti" sandori, kurie abiems pusms yra nuostolingi (Thompson
ir Hrebec, 1996).
Pralaimti-pralaimti" scenarijus - laiko gaiinimas. Kai streikas usi-
tsia, pralaimi ir profsjungos, ir administracija. Grieta pozicija taip pat gali
sumainti susitarimo galimyb. Jei oponentas laikosi tokio pat grieto po-
irio, abi besidaranios puss rizikuoja strigti pozicijose, i kuri n viena
alis negali pasitraukti nepakenkusi savo reputacijai. Likus kelioms savai-
tms iki 1991 met karo Persijos lankoje prezidentas Bushas vieai grasino
spirti Saddamui upakal". Saddamas Husseinas, demonstruodamas ne ma-
iau vyrik narsum, grasino priversis kitatikius amerikieius" plaukio-
ti savo pai kraujyje". Po itoki karing pareikim abiems pusms buvo
sunku ivengti karo ir tuo paiu isaugoti orum.
Tarpininkavimas
Treioji, tarpininkaujanioji, alis gali pateikti silym, kurie konfliktuojan-
ioms alims leist padaryti nuolaid neprarandant orumo (Pruitt, 1998). Jei
mano nuolaid galima priskirti tarpininkui, kuris gauna toki pai nuolaid
i mano prieininko, tai n vieno i ms nebus galima kaltinti bailiu paklu-
simu kitos alies reikalavimams.
Kaip laimti-pralaimti" paversti laimti-laimti"? Tarpininkai gali
padti sprsti konfliktus, sudarydami slygas konstruktyviam bendravimui.
Svarbiausia j uduotis - padti konfliktuojanioms alims i naujo apms-
tyti problem ir viena kitos interesus (Thompson, 1998). Daniausiai abi kon-
fliktuojanios puss turi laimjimo-pralaimjimo" nuostat: jiems pavyko,
jei oponentas nepatenkintas rezultatu, ir nepavyko, jei oponentas patenkin-
tas (Thompson ir kiti, 1995). Tarpininkas i laimj imo-pralaimjimo orien-
tacij turi pakeisti bendradarbiavimo nuostata laimti-laimti", ragindamas
atmesti konfliktinius reikalavimus ir pagalvoti apie vienas kito poreikius, in-
teresus bei tikslus. Atlikdama eksperimentus Leigh Thompson (1990a, 1990b)
572 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
integruojantys susitarimai
(integrative agreements)
Abiem pusms naudingi
susitarimai, pasiekiami
suderinus abiej ali interesus
ir gaunam naud.
Klaidingo suvokimo atskleidimas kontroliuojant bendravim. Bendravi-
mas danai padeda sumainti klaiding suvokim, kuris gali isipildyti. Galbt
ir js prisimenate patyr k nors panaaus, kaip i universiteto student:
Danai ilgesn laik nebendravus Martos tyljim a palaikau jos antipatija man.
Ji, savo ruotu, galvoja, kad mano tyljimas reikia, jog pykstu a. Mano tylji-
mas skatina jos tyljim, dl to a dar labiau nutylu ..., kol proces nutraukia
koks nors vykis, priveriantis mudvi bendrauti. Ir tada paaikja, kad mes
klaidingai galvojome viena apie kit.
itokio konflikto rezultatas danai priklauso nuo to, kaip mons vienas
kitam perteikia savo jausmus. Rogeris Knudsonas ir j o bendradarbiai (1980)
pakviet sutuoktini poras Ilinojaus universiteto psichologijos laboratorij
ir pasil i naujo igyventi ankstesnius konfliktus, atliekant atitinkamus vaid-
menis. Prie pokalb, pokalbio metu ir po pokalbio (kuris danai sukeldavo
tiek pat emocij, kiek ir buvs konfliktas) poros buvo atidiai stebimos ir
j oms buvo uduodami klausimai. Poros, kurios veng aikintis konflikto
prieastis - negebanios aikiai isakyti savo pozicijos ar nepajgianios su-
prasti savo sutuoktinio pozicijos - ijo i laboratorijos klaidingai manyda-
mos, kad sutaria. Ir prieingai, tos poros, kurios aikinosi konflikto esm-
isak savo pozicij ir atsivelgdavo vienas kito poir - i ties sutar
labiau ir geriau suprato vienas kit. Tai leidia paaikinti, kodl por, ku-
rios atvirai dalijasi savo rpesiais, santuoka paprastai bna laiminga (Grush
ir Glidden, 1987).
Tokios ivados paskatino kurti naujas programas, skirtas mokyti sutuokti-
nius ir vaikus konstruktyviai sprsti konfliktus (Horowitz ir Boardman, 1994).
Konstruktyviai sprendiant konflikt galima susitaikyti ir pasiekti tikresn
harmonij. Psichologai Ianas Gotlibas ir Catherine Colby (1988) pataria, kaip
pastebjo, kad patyr derybininkai lengviau randa abipusiai nauding pasi-
lym ir abiem alims palankius sprendimus.
Klasikinis tokio sprendimo pavyzdys - istorija apie dvi seseris, kurios
ginijosi dl apelsino (Follett, 1940). Galiausiai j os rado kompromis ir pa-
dalijo apelsin pusiau. Paskui viena j i savosios apelsino dalies ispaud
sultis, o kita apelsino iev panaudojo kepdama pyrag. Deanas Pruittas ir
j o bendradarbiai, atlik eksperimentus Niujorko universiteto Bufalo filiale,
skatino derybininkus iekoti integruojani susitarim (Johnson ir Johnson,
2003; Pruitt ir Lewis, 1975, 1977). Jei seserys bt pasakiusios, kam joms
reikia apelsino, tikriausiai bt susitarusios pasidalyti apelsin taip, kad viena
bt gavusi visas j o sultis, o kita - vis iev. Tai bt integruojanio susi-
tarimo pavyzdys. Palyginti su kompromisiniais susitarimais, kai kiekviena
alis praranda kak svarbaus, integruojantys susitarimai trunka ilgiau. Ka-
dangi itokie susitarimai naudingi abiems pusms, jie pagerina tolimesnius
santykius (Pruitt, 1986).
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 573
13.2 LENTEL. Kaip konstruktyviai ginytis
Nedarykite
neskubkite teisintis
nevenkite argument, netylkite
ir nepasitraukite
nesinaudokite asmenine informacija
apie kit mog, siekdami suduoti
jam smg emiau juostos ir paeminti
nekelkite klausim, nesusijusi
su konfliktu
neapsimeskite, jog pritariate,
kai i ties tik slepiate paniek
neaikinkite oponentui, k jis jauia
neusipulkite netiesiogiai, kritikuodami
mog ar dalykus, kuriuos oponentas
vertina
nekenkite oponentui, didindami
jo nesaugum ar gsdindami
Darykite
ginykits vieni, kad nematyt vaikai
aikiai apibrkite klausim ir savais
odiais pakartokite oponento argumentus
atskleiskite savo neigiamus ir teigiamus
jausmus
palankiai priimkite odius apie js
elges
paaikinkite, su kuo sutinkate ir su kuo
nesutinkate bei kas kiekvienam i js
yra svarbiausia
uduokite klausimus, padedanius
oponentui rasti tinkamus odius
laukite, kol nurims spontaniki
protrkiai, neatsakydami tuo paiu
teikite pozityvius silymus, leidianius
abiems pasitaisyti
ivengti destruktyvi gin ir ginytis teigiamai (r. 13.2 lentel). Pavyzdiui,
vaikai suino, kad konfliktas - normalus dalykas, kad mons gali imokti
sutarti su kitokiais, kad daugum klausim galima isprsti pasiekiant abipuss
naudos, ir kad nesmurtin bendravimo strategija yra alternatyva petuk ir j
auk strategijai. i smurto prevencijos programa ... nemoko pasyvumo, - pa-
stebi Deborah Prothrow-Stith (1991, p. 183). - Ji moko panaudoti pykt taip,
kad neskaudintume nei savs, nei savo bendraami, o keistume pasaul."
Davidas Johnsonas ir Rogeris Johnsonas (1995, 2000, 2003) pirm-de-
vint klasi moksleiviams eiose mokyklose praved madaug dvylikos va-
land konflikt sprendimo mokymus ir gavo daug vili teikianius rezul-
tatus. Prie mokymus dauguma moksleivi siveldavo kasdienius konflik-
tus: vieni kitus emindavo ir tyiodavosi, konfliktuodavo dl tvarkos aidi-
m aiktelje, dl daikt - ir visuose iuose konfliktuose beveik visada b-
davo nugaltojas ir pralaimtojas. Po mokym vaikai daniau rasdavo kiek-
vien tenkinanius sprendimus, skmingiau tarpininkaudavo draugams, i-
saugodavo iuos gdius ir taikydavo juos itisus mokslo metus tiek mo-
kykloje, tiek uj os rib. Kai iuos gdius sisavina visi mokiniai, mokyk-
la tampa ramesn, o paangumo rodikliai pagerja.
Konflikto tyrintojai rao, kad svarbiausia yra pasitikjimas (Ross ir Ward,
1995). Jei tikite, kad kito mogaus ketinimai yra geri, lengviau atskleisti sa-
vo poreikius ir problemas. Nepasitikdami galite baimintis, kad js atviru-
mas bus panaudotas prie jus.
574 I I I dalis. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Tarp ms [yra] psichologi- Kai dvi alys nepasitiki viena kita ir bendrauja neproduktyviai, tarpinin-
nis barjeras, tarumo barjeras, kas - eimos santyki konsultantas, profsjung atstovas, diplomatas - kar-
atmetimo barjeras, baims tais gali padti. Danai tarpininku bna asmuo, kuriuo pasitiki abi puss,
bti apgautais barjeras, XX a. devintajame deimtmetyje musulmonas i Alyro tarpininkavo Irano
haliucinacij barjeras..." ir Irako konflikte, o Romos Popieius padjo isprsti geografin gin tarp
Egipto prezidento Argentinos ir ils (Carnevale ir Choi, 2000).
Anwaro al-Sadato kreipimasis tikins abi alis i naujo apgalvoti konflikt, kuris vienai aliai reikia
Izraelio kneset, 1977 pergal, o kitai - pralaimjim, tarpininkas daniausiai paragina kiekvien
j nustatyti savo tikslus ir idstyti juos pagal svarb. Kai tikslai suderina-
mi, prioritet nustatymas padeda kiekvienai aliai nusileisti dl maiau svarbi
tiksl (Erickson ir kiti, 1974; Schulz ir Pruitt, 1978). Piet Afrikos Respub-
likoje buvo pasiekta taika, kai juodaodiai ir baltaodiai pilieiai utikrino
vieni kitiems j svarbiausius prioritetus - apartheidas buvo pakeistas dau-
gumos valdia, utikrintos baltj teiss ir apsaugotas j turtas (Kelman,
1998).
Kai ir administracija, ir profsjungos patiki, kad administracijos produk-
tyvumo ir pelno siekis yra suderinamas su profsjung reikalavimais didinti
atlyginimus, jos abi gali pradti iekoti abiem pusms naudingo sprendimo.
Jei darbuotojai atsisakys vidutinikai svarbios jiems, taiau administracijai
labai reikmingos naudos (pavyzdiui, bendrovs apmokamos stomatologi-
ns pagalbos) ir jei administracija atsisakys vidutinikai verting susitarim,
kuri labai nenori darbuotojai (pavyzdiui, nelankstaus darbo grafiko), nau-
dos gali turti abi puss (Ross ir Ward, 1995). Kiekviena pus, uuot galvo-
jusi, kad daro nuolaid, gali laikyti derybas bandymu apsikeisti etonais, u
kuriuos gaus vertingesni dalyk.
Kai alys susitaria bendrauti tiesiogiai, jos paprastai nesitiki, kad toks ben-
dravimo bdas savaime isprs konflikt. Grsmingo, tempto konflikto kar-
tyje emocijos danai trukdo suprasti kito poir. Pasitikjim didina laims
ir dkingumo jausmai, o pyktis j maina (Dunn ir Schweitzer, 2005). Sun-
kiausia kalbtis gali bti kaip tik tada, kai to labiausiai reikia (Tetlock, 1985).
Todl tarpininkas danai nustato susitikimo tvark, kad kiekvienai aliai
padt suprasti viena kit ir kiekviena jaustsi suprasta. Tarpininkas gali pa-
prayti konfliktuojani ali apriboti savo argumentus fakt konstatavimu,
apimaniu apibdinim, kaip jos jauiasi ir kaip reaguoja tam tikrus opo-
nento veiksmus: Man patinka muzika. Taiau kai tu garsiai j paleidi, man
sunku susikaupti. Dl to a tampu irzlus." Tarpininkas gali paprayti susikeisti
vaidmenimis ir ginti kit pozicij arba paaikinti, k kitas mogus patiria. (Eks-
perimentai rodo, kad empatija sulaiko nuo stereotip ir skatina bendradarbiau-
ti - Batson ir Moran, 1999; Galinsky ir Moskowitz, 2000). Arba tarpininkas
gali paprayti gino dalyvi prie atsakant pakartoti oponento odius: ma-
no garsi muzika tave erzina, kai mokaisi".
Neutrali treioji alis taip pat gali pateikti abipusiai priimtin silym,
kurie bt atmesti - reaktyviai nuvertinti", - jeigu juos pasilyt kuris nors
1? SKYRIUS, KONFLI KTAI IR JY SPRENDI MAS D/D
i konfliktuojanij. Constance Stillinger ir jos bendradarbiai (1991) pa-
stebjo, kad silymas atsisakyti branduolinio ginklo, kur amerikieiai atmet
priskirdami j tuometinei Soviet Sjungai, pasirod priimtinesnis, kai t pa-
sil neutrali treioji alis. Panaiai mons danai reaktyviai nuvertina priei-
ninko silom nuolaid (Ji ems tai tikriausiai nieko nereikia"); ta pati nuolai-
da, pasilyta treiosios alies, gali pasirodyti daugiau nei simbolinis gestas.
ie konflikt sprendimo principai, pagrsti laboratoriniais eksperimentais
ir praktine patirtimi, padjo ir tarptautini, ir pramonini konflikt tarpinin-
kams (Blake ir Mouton, 1962, 1979; Fisher, 1994; Wehr, 1979). Viena ne-
didel arab ir yd kilms amerikiei grup, kuriai vadovavo socialinis
psichologas Herbertas Kelmanas (1997), praved seminarus takingiems ara-
bams ir izraelitams. Kita socialins psichologijos specialist grup, vadovau-
jama Ervino Staubo ir Laurie Ann Pearlman (2004, 2005a, b), nuo 1999 iki
2003 met Ruandoje padjo tarpininkams bei urnalistams suprasti to kra-
to moni patirtas traumas ir savo straipsniais padti jas pamirti ir pasiekti
susitarim. Taikydami ia aptartus metodus, Kelmanas ir jo kolegos isklai-
dydavo neteising nuomon ir skatindavo mokym dalyvius krybikai ie-
koti sprendim, kurie pasitarnaut bendram labui. Bdami izoliuoti, moky-
m dalyviai galjo nevaromai kalbtis su savo oponentais ir nebijoti, kad
rinkjai kritikuos juos u j odius. Ir koks gi buvo rezultatas? Abiej a-
li atstovai daniausiai praddavo suprasti vieni kit poir ir reakcij.
Arbitraas
Kai kuriuos konfliktus bna taip sunku sprsti, o juos sukl interesai bna
tokie skirtingi, kad nemanoma surasti visiems priimtino sprendimo. Bosni-
joje ir Kosove serbai ir musulmonai negaljo vienu metu gyti jurisdikcijos
tai paiai gimtajai teritorijai. Isiskyrusi sutuoktini gine dl vaiko glo-
bos abu tvai negali turti visikos teiss. iais ir daugeliu kit atvej (nuo-
minink ginuose dl namo remonto darb sskaitos, sportinink ginuose
dl atlyginim, ali - dl teritorijos) tarpininkas gali padti isprsti kon-
flikt, taiau gali ir nepadti.
Jei tarpininkui nepavyksta padti, alys gali kreiptis arbitra, kad dar
vienas tarpininkas paskirt susitarimo bd. Ginininkai daniausiai labiau
nori sprsti gin be arbitrao, kad rezultatas priklausyt nuo j pai. Nei-
las McGillicuddy ir kiti (1987) pastebjo tai atlik eksperiment, kuriame
dalyvavo gin sprendimo centro lankytojai. Kai mons inodavo, kad jiems
teks sutikti su arbitrao sprendimu, jei tarpininkavimas bus neskmingas, jie
labiau stengdavosi isprsti problem, demonstruodavo maesn prieiku-
m ir todl daniau susitardavo.
Tais atvejais, kai skirtumai atrodo dideli ir nesuderinami, arbitrao per-
spektyva gali paskatinti ginininkus aldyti savo pozicijas, viliantis gyti pra-
naum, kai arbitras parinks kompromis. Kovojant su ia tendencija, kai kurie
ginai, pavyzdiui dl konkrei beisbolo aidj atlyginim, yra sprendiami
Tiriant tarpininkavimo poveik
irykja vienas faktas: juo
blogesni yra ali tarpusavio
santykiai, juo maesn
tikimyb, kad tarpininkavimas
bus skmingas."
Kenneth Kressel
ir Dean Pruitt
(1985)
576 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
pateikiant galutinio silymo arbitra", kurio metu arbitras parenka vien
i dviej galutini silym. Prie skirdamas galutin sprendim, arbitraas
skatina kiekvien al pateikti proting silym.
Taiau daniausiai galutinis silymas nebna toks imintingas, koks ga-
lt bti, jei konfliktuojanios puss savo silym pasiirt i oponento
pozicij. Deryb tyrintojai rao, kad dauguma gininink dl perdtos sa-
vikliovos pernelyg usispiria (Kahneman ir Tversky, 1995). Skmingam tar-
pininkavimui danai trukdo abiej gino dalyvi sitikinimas, kad jo tiki-
myb laimti pasitelkus arbitra padids dviem tredaliais (Bazerman, 1986,
1990).
Sutaikinimas
Kartais tampa ir tarinjimai bna tokie dideli, kad bendravimas, juolab kon-
flikto isprendimas, tampa nemanomas. Kiekviena alis gali viena kitai gra-
sinti, daryti spaudim arba keryti. Deja, itokius veiksmus daniausiai atsa-
koma tuo paiu, itaip eskaluojant konflikt. Tad ar kitos alies patenkinimo,
beslygikai bendradarbiaujant, strategija gali duoti norim rezultat? Da-
nai ne. Laboratorini eksperiment duomenimis, paslaugieji bna inaudo-
jami 100 proc. Politine prasme vienaalis pacifizmas apskritai nepriimtinas.
Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas (LAM)
laipsnikas ir abipusis
tampos mainimas, LAM
(graduated and reciprocated
initiatives in tension reduction,
GRIT)
Strategija, sukurta tarptautinei
tampai mainti.
Socialinis psichologas Charlesas Osgoodas (1962, 1980) rm trei-su-
taikinimo - alternatyv, pakankamai stipri, kad neskatint inaudojimo. Os-
goodas j pavadino laipsniku ir abipusiu tampos mainimu (LAM). Ang-
l kalba tai sutrumpintai vadinama GRIT ir reikia rytingum. LAM tiks-
las - pakeisti konflikto spirals" krypt abipusio tampos mainimo link.
LAM grindiama tokiomis socialins psichologijos svokomis, kaip abipu-
sikumo norma ir motyv atribucija.
Naudojant LAM metod reikia, kad viena alis, pareikusi nor taiky-
tis, atitinkamai sumaint tamp. Taigi iniciatorius turi pareikti nors ma-
inti tamp, vieai praneti apie kiekvien taikymosi veiksm prie prade-
dant j vykdyti ir pakviesti prieinink atsakyti tuo paiu. Tokie pareikimai
padeda prieininkui teisingai interpretuoti iuos veiksmus, kuriuos kitu at-
veju jis galt palaikyti silpnumu arba apgaule. Jie taip pat vieai skatina
kit pus laikytis abipusikumo normos.
Vliau iniciatorius rodo savo patikimum ir nuoirdum tiksliai atlikda-
mas taikymosi veiksmus. Taip sustiprinamas spaudimas atsakyti tuo paiu.
Jei taikymosi veiksmai vairs - pavyzdiui, pasiloma medicinin pagalba,
udaroma karin baz ir panaikinamas prekybos draudimas - iniciatoriui ne-
reikia labai aukotis vienoje srityje, o prieininkas turi didesn galimyb rinktis,
kokiomis priemonmis iuos veiksmus atsakyti. Jei prieininkas atsiliepia
savanorikai, savo veiksmais jis gali suvelninti savo paties nuostatas.
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 577
LAM yra sutaikinamoji strategija, bet ne nuoseklaus pasidavimo pla-
nas". Likusieji plano aspektai apsaugo asmeninius kiekvienos alies intere-
sus, utikrindami galimyb atsiteisti. Pradiniai taikinamieji ingsniai nra ri-
zikingi ir nekelia pavojaus n vienos alies saugumui; greiiau atvirkiai,
jie apskaiiuoti taip, kad abi alys galt pradti mainti tamp. Jei viena
alis imasi agresyvi veiksm, kita atsako tuo paiu, leisdama aikiai suprasti,
kad ji ito netoleruos. Taiau atsakomasis veiksmas negali bti pernelyg stip-
rus, i naujo eskaluojantis konflikt. Jei prieininkas atsako teigiamai, jo
veiksmus reikia atsakyti adekvaiai, o gal net ir palankiau. Mortonas Deut-
schas (1993) pataria derybininkams bti tvirtiems, teisingiems ir draugi-
kiems": tvirtai prieintis bauginimui, inaudojimui ir nevariems triukams;
bti teisingiems laikantis savo moralini princip ir kitos alies amoralius
poelgius neatsakyti tuo paiu, nors i ir provokuot; draugikai parodyti nor
bendradarbiauti ir bendradarbiavim atsakyti bendradarbiavimu".
Ar LAM strategija i ties veiksminga? Laboratorini eksperiment duo-
menimis pasiteisino paprasta strategija kiek man - tiek tau", kai bendrauti
pradedama bendradarbiavimu ir atitinkamai reaguojama paskutin kitos alies
atsakym (Axelrod ir Dion, 1988; Parks ir Rumble, 2001; Van Lange ir Vis-
ser, 1999). Nors strategija kiek man - tiek tau" i pradi bna paremta
draugikumu, ja vadovaujantis netrukus imama bausti u nebendradarbiavim,
nors taip pat greitai atleidiama tiems oponentams, kurie vl ima bendradar-
biauti. Ilgalaikiuose (1976-1988) eksperimentuose, atliktuose Ohajo universi-
tete, Svennas Lindskoldas ir jo bendradarbiai pastebjo stipr pritarim vai-
riems LAM etapams". Laboratoriniuose eksperimentuose praneus apie keti-
nim bendradarbiauti, bendradarbiavimas i ties suintensyvdavo. Kartoti-
niai sutaikinimo veiksmai i ties didina pasitikjim (nors alikas palanku-
mas sau skatina savo veiksmus laikyti efektyvesniais ir maiau prieikais
negu varovo). Jg pusiausvyra i ties apsaugo nuo inaudojimo.
Lindskoldas netvirtino, kad laboratoriniai eksperimentai atspindi sudting
kasdien gyvenim. Jis greiiau teig, kad eksperimentai suteikia galimyb
suformuluoti bei patikrinti tokius teorinius principus, kaip abipusikumo nor-
ma ir alikas palankumas sau. Kaip pastebjo Lindskoldas (1981), btent
teorijos, o ne pavieniai eksperimentai, naudojamos pasauliui aikinti".
Neteigiu, kad individualaus
elgesio principus galima
tiesmukai taikyti taut
poelgiams. Noriu tik pasakyti,
kad itokie principai gali
padti susivokti tarptautiniuo-
se santykiuose, kur juos ir
galima patikrinti."
Charles E. Osgood (1966)
Taikymai realiose situacijose
Panaios LAM strategijos retkariais buvo taikomos u laboratorijos rib
ir dav vilting rezultat. Per Berlyno kriz XX a. septintojo deimtmeio
pradioje JAV ir rus tank vamzdiai buvo nukreipti vien kitus. tampa
sumajo, kai amerikieiai pamau atitrauk savo tankus. kiekvien ame-
rikiei ingsn rusai atsakydavo tuo paiu. Maos Izraelio ir Egipto nuolai-
dos (pavyzdiui, kai Izraelis leido Egiptui i naujo atidaryti Sueco kanal,
kad juo galt praplaukti laivai Izrael) padjo sumainti tamp ir pradti
derybas (Rubin, 1981).
578 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
Daugeliui reikmingiausias LAM ibandymas buvo vadinamasis Kennedy
eksperimentas (Etzioni, 1967). 1963 met birelio 10-j prezidentas Ken-
nedy pasak kalb Taikos strategija". Jis pastebjo, kad problemas sukr
mogus ... tad mogus gali jas ir isprsti", o po to vardijo savo pirm veiks-
m taikos link: Jungtins Valstijos nutraukia visus branduolinius bandymus
atmosferoje ir j neatnaujins, jei kuri nors kita alis neprads itoki bandy-
m. Tuometinje Soviet Sjungoje Kennedy kalba buvo paskelbta visa. Po
penki dien Chruiovas padar atsakomj ingsn, pareikdamas, kad jis
sustabdo strategini bombonei gamyb. Netrukus buvo padaryti kiti abi-
pusiai veiksmai: Jungtins Valstijos sutiko parduoti Rusijai kviei, o rusai
sutiko tarp dviej ali nutiesti kartojo ryio linij", ir netrukus abi alys
pasira branduolini bandym nutraukimo susitarim. Kuriam laikui ios
taikos iniciatyvos pagerino abiej valstybi santykius.
Ar iuo metodu galima suvelninti tamp tarp moni? Yra pakankamai
prieasi to tiktis. Kai santykiai tempti ir nra jokio ryio, gali pakakti
tik uuominos susitaikym: velnaus atsakymo, iltos ypsenos, subtilaus
prisilietimo - kad abi puss pradt mainti tamp tol, kol bendradarbiavi-
mas ir kitokio pobdio kontaktai vl tampa manomi.
APIBENDRINIMAS
Kaip pasiekti taik?
Nors konfliktus lengvai iebia ir kursto socialins dilemos, konkurencija bei klaidingas suvoki-
mas, kai kurie veiksniai, tokie kaip kontaktas, bendradarbiavimas, bendravimas bei sutaikinimas,
prieikum gali paversti harmonija. Nepaisant kai kuri ankstesni tyrim duomen, kiti tyrimai
rodo, kad mokykl desegregacija tik neymiai paveik rasines nuostatas. Taiau sudarius gali-
myb atsirasti emociniams ryiams ir tapatinimuisi su iorine grupe, prieikumas danai suma-
ja.
Kontaktai ypa naudingi kartu stengiantis veikti bendr grsm arba pasiekti bendr tiksl. Rem-
damiesi idjomis, kilusiomis atliekant bendros veiklos eksperimentus, keletas mokslinink grupi
konkurencin mokymsi klasje pakeit kolektyviniu mokymusi ir gavo puikius rezultatus.
Konfliktuojanioms alims danai sunkiai sekasi bendrauti. Treioji alis tarpinink gali padti ra-
gindama oponentus nuo konkurencijos pereiti prie bendradarbiavimo, kad abi puss galt laimti.
Tarpininkai taip pat gali taip struktrizuoti bendravim kad vietoje klaidingo suvokimo paskatint
abipus supratim ir pasitikjim. Kai susitarti nepavyksta derybomis, konfliktuojanios alys gali
kreiptis arbitr, kuris arba paskiria slygas, arba parenka vien i dviej galutini silym.
Kartais tampa bna tokia didel, kad nuoirdus bendravimas tampa nemanomas. Tokiais atve-
jais nedideli vienos alies taikinamieji veiksmai gali suadinti atsakomuosius kitos alies taikina-
muosius veiksmus. Vienos i toki strategij - laipsnikos ir abipuss tampos mainimo inicia-
tyvos (LAM) - tikslas yra suvelninti tarptautin tamp. Profsjung ir darbdavi, taip pat tarp-
tautini konflikt tarpininkai kartais pasitelkia kit strategij. Jie moko konfliktuojanias alis kon-
flikto ir taikos dinamikos, tikdamiesi, kad supratimas gali padti umegzti taikius, pasitenkinim
teikianius santykius.
13 skyr i us. KONFLI KTAI IR J SPRENDI MAS 579
Post scriptum: asmens ir bendruomens
teisi konfliktas
Daugelis socialini konflikt - tai kova tarp asmenini ir kolektyvini tei-
si. Asmens teis turti aunamj ginkl prietarauja jo gyvenamojo kvar-
talo teisei saugum gatvje. Asmens teis rkyti prietarauja visuomens
teisei var or. Pramonininko teis versl prietarauja bendruomens teisei
vari aplink.
Kai kurie socialins psichologijos specialistai, taip pat ir a, tikdamiesi
suderinti asmenines ir bendramogikas vertybes, tyrinja, kaip galima su-
derinti skirtingus interesus bendros gerovs labui. Komunos alininkai pa-
lankiai iri individualios iniciatyvos skatinim ir supranta, kodl lugo
marksistin ekonomika. Jei tuo metu biau buvs, tarkime, Albanijoje, -
sak komunos idjai simpatizuojantis sociologas Amitai Etzioni (1991), -
a tikriausiai rodiniau, kad bendruomen turi per daug, o asmuo - per maai
teisi." Taiau komunos alininkai taip pat abejoja ir dl kito kratutinumo-
kratutinio individualizmo ir nuolaidiavimo savo silpnybms: Rpinkis savo
reikalais" XX a. septintajame deimtmetyje, atuntajame (Egoizmo deimt-
metyje"), devintajame (Godumas yra gerai") ir deimtajame (Sek paskui
savo laim") deimtmeiuose. Jie sako, kad nevaroma asmenin laisv ar-
do socialin kultrin audin, o nevaroma komercin laisv niokoja vis ms
aplink. Sekant prancz revoliucionieriais, komunos alinink moto galt
bti Laisv, lygyb ir brolyb".
Pastaruosius penkiasdeimt met individualizmas Vakaruose nuosekliai
stiprjo. Tvai pradjo labiau vertinti savo vaik savarankikum bei pasi-
tikjim savimi ir maiau rpintis j klusnumu (Alwin, 1990; Remley, 1988).
Aprangos ir ukuosen stiliai tapo vairesni, iaugo asmenin laisv, o ben-
dros vertybs m nykti (Putnam, 2000; Schlesinger, 1991).
Komunos alininkai nepropaguoja grimo XX a. etj deimtmet, kai
lyi vaidmenys buvo labiau apriboti ir nelygiateisiai. Prieingai, jie silo
siekti Vakar individualizmo ir Ryt kolektyvizmo, vyrikojo savarankiku-
mo ir globjiko moteriko prieraiumo, rpinimosi asmens teismis ir vi-
suomenins gerovs, laisvs ir brolybs, mstymo apie save ir mstymo apie
mus vidurkio.
Visuomen sutinka su tam tikromis asmens teisi pataisomis bendros ge-
rovs labui, pavyzdiui, neprietarauja, kad oro uostuose bt tikrinamas ba-
gaas, rengti girtumo laipsnio nustatymo punktai ir apribotas automobili
greitis autostradose. Aplinkosauginiai asmens teisi (terti, medioti bangi-
nius, naikinti mikus) suvarymai taip pat byloja apie trumpalaiki laisvi
mainus ilgalaik bendruomenin naud. Kai kurie individualistai perspja,
kad itokie asmens laisvs suvarymai gali pastmti svarbesni laisvi pra-
radim. Jei iandien leidiame tikrinti baga, rytoj tikrintojai gali pasibels-
t a i yra asmens amius."
Prezidentas
Ronaldas Reaganas,
1982 metais kreipdamasis
Volstryto finansininkus
Nra jokios visuomens.
Yra tik mons ir eimos."
Ministr pirminink
Margaret Thatcher po
irinkimo treiai kadencijai
580 I I I dal i s. SOCI ALI NI AI SANTYKI AI
ti ms nam duris. Jei iandien sutinkame su cigarei reklamos ar por-
nografijos televizijoje cenzra, rytoj bus pradtos iiminti knygos i ms
bibliotek. Jei iandien sutinkame, kad bt draudiama turti pistoletus, rytoj
bus atimti mediokliniai autuvai. Ar gindami daugumos interesus i ties
rizikuojame suvaryti pagrindines maum laisves? Komunos alininkai tai
atsako: jei rpinimosi asmens teismis nesuderinsime su rpinimusi kolek-
tyvine gerove, rizikuosime sukelti didesn pilietin netvark, kuri paskatins
grinti autokratij.
Viena yra tikra: kol konfliktas tarp asmens ir kolektyvo teisi tsiasi, mo-
kymas suprasti kitas kultras bei kit lyt gali irykinti alternatyvias kult-
rines vertybes ir parodyti ms pai pripaintas vertybes.
Socialins
psichologijos
taikymas
ioje knygoje stengiausi laboratorinius tyrimus sieti su gy-
venimu, socialins psichologijos principus ir faktus - su kas-
dieniais vykiais. Knyg baigsime prisimindami daugel i
princip ir taikydami juos trijuose praktiniuose kontekstuo-
se. 14 skyriuje Socialin psichologija klinikoje" bus kal-
bama apie socialins psichologijos ini panaudojim psi-
chikos bei fizinei sveikatai vertinti ir stiprinti. 15 skyriuje
Socialin psichologija teisme" bus tiriamas prisiekusij ir
priimani sprendimus socialinis mstymas ir socialin ta-
ka. 16 skyriuje Socialin psichologija ir aprpinta ateitis"
svarstoma, kokie socialins psichologijos principai gali pa-
dti ivengti ekologins katastrofos, kurios link stumia gy-
ventoj gausjimas, vartojimo didjimas ir pasaulinis klimato
atilimas.
Socialin psichologija
klinikoje
Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum?
Iliuzin koreliacija
Pavluota nuomon ir perdta savikliova
Pasitvirtinanios diagnozs
Klinikini ir statistini prognozi palyginimas
Ivados geresniam gydymui
Atkreipkime dmes. Gydytojo poiris
Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas?
Depresija
K slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas
iliuzijas
Vieniumas
Nerimas ir drovumas
Sveikata, liga ir mirtis
Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym?
Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena
Ijimas i udaro rato
Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas
Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas
Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov?
Artimi santykiai ir sveikata
Artimi santykiai ir laim
Post scriptum: kaip jaustis laimingesniam
Gyvenimas nesusideda
vien tik i fakt bei vyki.
J sudaro mini, aminai
siauiani mogaus galvoje,
audra."
Mark Twain, 1835-1910
klinikin psichologija
(clinical psychology)
moni, turini psichologini
problem, tyrimas, vertinimas
ir gydymas.
J
ei esate tipikas auktosios mokyklos studentas, greiiausiai ne kart
jautts truput prislgtas. Gal kartais bdavote nepatenkintas gyveni-
mu, jausdavote netikrum dl ateities, netekdavote apetito bei energijos, ne-
pajgdavote susikaupti, o gal svarstydavote, ar verta gyventi. Galbt atro-
dydavo, kad yra dalyk, keliani grsm karjerai. Galbt nusiminte nu-
trauk ryius. Tokiais atvejais savos situacijos apmstymai tik dar labiau blo-
gina savijaut. Madaug 10 procent vyr ir beveik dvigubai didesniam skai-
iui moter krizs pasireikia ne laikinais nuotaikos pablogjimais, o vienu
ar daugiau depresijos epizod, be jokios aikios prieasties trunkani iti-
sas savaites.
Tarp daugybs klestini taikomosios socialins psichologijos srii yra
viena, kurioje socialins psichologijos svokos siejamos su depresija ir kitomis
problemomis, pavyzdiui, vieniumu, nerimu ir fizinmis negaliomis, o pasta-
ruoju metu - su laime ir gerove. Socialin ir klinikin psichologij jungian-
iais moksliniais tyrimais iekoma atsakym keturis svarbius klausimus:
Kaip mes, eiliniai mons ir profesionals psichologai, galime prisidti
priimant teisingus sprendimus arba paveikti poir mones?
Kaip poiris save ir kitus yra susijs su depresija, vieniumu, nerimu
ir sveikatos pablogjimu?
Kaip galima pakeisti prisitaikyti trukdant mstym?
Kaip sveikat ir laim veikia artimi, tvirti santykiai?
Norint apsaugoti mog nuo
klaid reikia duoti, o ne atimti.
inojimas, kad kakoks
dalykas yra klaidingas,
yra tiesa."
Arthur Schopenhauer,
1888-1960
Kas ikreipia klinikini sprendim
tikslum?
Ar tai, kas veikia socialinius sprendimus, kuriuos aptarme 2-4 skyriuose, taip pat veikia ir
pacient bsenos vertinimus? Jei taip, tai koki paklaid klinicistai (ir j pacientai) turt
vengti?
Lygtinio paleidimo komisija kalbasi su nuteistu prievartautoju ir svarsto, ar
j galima paleisti laisv. Klinikin psicholog svarsto, ar jos pacient rim-
tai linkusi saviudyb. Gydytojas mato paciento simptomus ir sprendia,
ar rekomenduoti invazin testavim. Mokyklos socialin darbuotoja svarsto,
ar nugirstas vaiko grasinimas tebuvo poktas, vyrikumo demonstravimas,
vienkartinis protrkis, ar signalas, kad mokykloje brsta agresorius.
Kiekvienas i specialist privalo apsisprsti, ar priimti subjektyviai, ar
objektyviai patvirtint sprendim. Ar jie turt vadovautis intuicija, nuojau-
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 585
Yra al t er nat yvi pai ni mo
bd, kur i ems negal i oj a
moksl i ni ai met odai ir kuri uos
r ei kt verti nti ir priimti
kl i ni ki ns psi chol ogi j os prakti -
Nesutinka
14.1 PAVEIKSLAS
Klinikin intuicija
Kai Narina Nunez, Debra
Ann Poole ir Amin Memon
(2003) atliko nacionalin
klinikini ir neklinikini
psicholog apklaus, jos
iskyr dvi kultras": vien
daniausiai skeptik
alternatyv" atvilgiu, kit
paprastai tam pritariani.
altinis: Nunez, Poole
ir Memon.
tomis, vidine imintimi? O gal jie turt pasikliauti statistins analizs ir kom-
piuterizuot program formulmis?
Kai irdis grumiasi su protu, dauguma klinikini psicholog pasikliauja
irdimi. Jie klausosi, k jiems kuda patirtis - tylus balselis, siuniantis sig-
nalus. Kaip parodyta 14.1 paveiksle, klinikiniai psichologai kur kas daniau
nei kiti (labiau orientuoti tyrimus) palankiai vertina nemokslinius paini-
mo bdus". Jausmai nugali formules.
Klinikiniai sprendimai taip pat yra ir socialiniai, todl jie neatspars iliu-
zinei koreliacijai, pavluotos nuomons keliamam perdtai savikliovai ir
klaidingoms diagnozms, kurios paios save patvirtina (Garb, 2005; Mad-
dux, 1993). Pasiirkime, kodl atkreipus psichikos sveikatos darbuotoj
dmes spdi (taip pat ir klaiding) susidarym, galima padti ivengti
rimt klaid (McFall, 1991, 2000).
Iliuzin koreliacija
1 skyriuje isiaikinome, kad koreliacija gali bti reikminga arba nereik-
minga, priklausomai nuo to, kaip statistikai ji yra paplitusi. Pavyzdiui, jei
du js draugai yra mlynakiai gjai, ar galime daryti ivad, kad visi gjai
yra mlynakiai? inoma, ne. Taiau jei mogus neino, kas yra iliuzin ko-
reliacija, jis gali taip pamanyti.
3 skyriuje pastebjome, kad kartais norisi surasti koreliacij ten, kur jos
nra. Jei manome, kad du dalykai siejasi (pavyzdiui, nujauiame bsimus
vykius), lengva pasiduoti iliuzinei koreliacijai. Net nesusij duomenys gali
priminti atvejus, kai nuojauta ir vykiai atsitiktinai buvo susij, bet galime
greitai umirti visus tuos, kai nuojautos nepasitvirtino ir nutiko tai, ko ne-
sitikjome.
Gydytojai, kaip ir visi kiti, gali pasiduoti iliuzinms koreliacijoms. Jei gy-
dytojas mano, kad seksualin potrauk tai paiai lyiai jauiantys asmenys
586 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
tam tikras Rorschacho raalo dmi testo uduotis atliks panaiai, jis gali,
remdamasis savo patirtimi, patikti, kad pastebjo tokias ssajas. Kad su-
prastume, kada koreliacija yra iliuzin, psichologijos mokslas pataria nau-
doti paprast metod: papraykite vieno gydytojo, kad jis atlikt ir asmens
testavim, tada kito gydytojo papraykite vertinti to paties asmens bruous
ar simptomus. Pakartokite i procedr su daugeliu moni. Ar testo rezul-
tatai i tikrj koreliuoja su aptiktais simptomais? Kai kurie testai tikrai
padeda prognozuoti. Kiti, tokie kaip Rorschacho raalo dmi ar nupiek
mog" testai, koreliuoja daug silpniau, negu atrodo tiems, kurie juos taiko
(Lilienfeld ir kiti, 2000, 2005).
Tad kodl klinicistai pasitiki neinformatyviais ar neaikiais testais? Tai
pads suprasti Lorenas Chapmanas ir Jean Chapman (1969, 1971). Jie uni-
versiteto studentams ir gydytojams praktikams pasil ianalizuoti kai ku-
ri test rezultatus ir diagnozes. Kai studentai ar klinicistai tikdavosi kon-
kretaus ryio, daniausiai jie j ir matydavo, nekreipdami dmesio duome-
nis. Pavyzdiui, klinicistai, kurie buvo sitikin, kad tars mons, atlikda-
mi test nupiek mog", pieia keistas akis, velgdavo ry net tais at-
vejais, kai keistas akis bdavo nupie netarieji. Tikdami, jog tarp dviej
dalyk egzistuoja ryys, jie ir matydavo io ryio patvirtinimus.
Objektyvumo dlei privalome pasakyti, kad iliuzinis mstymas bdingas
ir politikos analitikams, istorikams, sporto urnalistams, personalo direkto-
riams, biros makleriams bei daugeliui kit specialist, tarp j ir psicholo-
gams teoretikams. Kaip mokslininkas, a danai nepastebdavau savo teori-
ns analizs trkum. A taip tvirtai tikdavau, kad mano poiris ir yra tiesa,
jog ir labai stengdamasis nesijausdavau klysts. Tai ypa aikiai matoma re-
cenzijose, kurios raomos kiekvienai mokslinei publikacijai. Per pastaruo-
Savo klaidas kas gali sius 30 met perskaiiau deimtis savo rankrai recenzij ir pats buvau
pastebti?" deimi kit autori publikacij recenzentas. Mano patirtis sako, kad kur
Ps 19,13 kas lengviau pastebti kito nerpesting mstym nei suvokti savj.
Pavluota nuomon ir perdta savikliova
Kaip reaguojame, kai nusiudo pastamas mogus? Viena daniausi reak-
cij - mintis, kad mes ar kuris nors kitas saviudiui artimas mogus priva-
ljo tai numatyti ir j sulaikyti (Mes turjome tai inoti!"). Po laiko suge-
bame atpainti galimos saviudybs ir pagalbos auksmo signalus. Vieno eks-
perimento dalyviams buvo pateiktas depresijos apimto asmens apraymas.
Kai kuriems i j buvo pasakyta, kad is asmuo vliau nusiud, o kiti to
neinojo. Tie, kurie inojo apie i saviudyb, daniau nei inojusieji tik
apie depresij teigdavo, kad ito buvo galima tiktis" (Goggin ir Range,
1985). Dar daugiau - tie, kuriems buvo pasakyta apie saviudyb, blogiau
vertino aukos eim. Mintis a privaljau tai inoti", kai tragedija jau vykusi,
eimos nariams, draugams ir psichoterapeutams gali sukelti kalts jausm.
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 587
Davidas Rosenhanas (1973) ir septyni jo bendradarbiai pateikia spdin-
g pavluoto aikinimo pavyzd. Nordami patikrinti psichikos sveikatos dar-
buotoj klinikin mstym, kiekvienas i mokslinink usiregistravo skir-
tinguose psichiatrijos ligonini primimo skyriuose, sksdamiesi, kad gir-
di balsus". Jie nurod klaidingas pavardes bei profesijas, taiau siningai
pateik savo gyvenimo apraymus, apibdino emocines bsenas ir nepade-
monstravo joki kit simptom. Daugumai buvo diagnozuota schizofrenija,
ir jie buvo dviems arba trims savaitms paguldyti ligonin. Po to ligonin-
se dirb klinicistai pseudopacient gyvenimo istorijose iekojo ankstyvj
simptom ir poelgi ligoninje, kurie patvirtint" bei paaikint" diagno-
z. Rosenhanas pasakoja apie vien pseudopacient, kuris interviu vedjui
siningai papasakojo, kad ankstyvoje vaikystje jo santykiai su motina bu-
vo labai artimi, o nuo tvo jis buvo gana nutols. Taiau paauglysts metais
ir vliau jie su tvu suartjo, o santykiai su motina atvso. Dabartiniai san-
tykiai su mona daniausiai artimi ir ilti. Trintis buvo minimali, iskyrus
atsitiktinius apsiodiavimus. Vaikus jis mudavo retai.
Interviu vedjas, inodamas", jog is mogus serga schizofrenija, prob-
lem paaikino itaip:
io 39 met baltaodio vyro ... artim santyki dvilypumas, prasidjs ankstyvoje
vaikystje, yra aikiai ireiktas. ilti santykiai su motina atvso paauglysts
metais. Nutol santykiai su tvu apibdinami kaip labai intensyvs. Emocikai
nestabilus. Bandymai kontroliuoti emocijas bendraujant su mona ir vaikais
baigiasi pykio protrkiais ir vaik muimu. Ir nors pacientas sako, jog turi kelis
gerus draugus, dvilypum galima velgti ir iuose santykiuose.
Vliau Rosenhanas kai kuriems personalo nariams (kurie buvo girdj apie
jo prietaring eksperiment, taiau abejojo, ar tokios klaidos bt galju-
sios vykti j klinikoje) pasak, kad per artimiausius tris mnesius vienas ar
daugiau pseudopacient stengsis atsigulti j ligonin. Po trij mnesi jis
papra personalo atspti, kuris i 193 per t laik paguldyt ligoni buvo
apsimetlis. Bent vienas personalo narys nurod 41 i paguldytj. Nors i
ties nebuvo n vieno.
Pasitvirtinanios diagnozs
Iki iol matme, kad psichikos sveikatos darbuotojai kartais numano esant
iliuzin koreliacij ir kad pavluoti aikinimai gali bti klaidingi. Treioji
klinikini sprendim problema yra ta, kad mons gali pateikti informacij,
kuri patvirtina klinicisto lkesius. Kad pajustumte, kaip reikin galima
tirti eksperimentikai, sivaizduokite, jog atjote pasimatym su nepasta-
mu mogumi, kuriam buvo pasakyta, kad esate nesuvarytas ir draugikas.
Nordamas tuo sitikinti, naujasis js pastamas pokalb terpia, pavyz-
diui, tokius klausimus: Ar esate kada nors padar k nors beprotika kit
588 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
moni akivaizdoje?" Ar tok klausim atsakytumte kiek kitaip, jei ino-
tumt, kad prie tai buvote apibdintas kaip drovus ir santrus?
Minesotos universitete atlikdamas eksperimentus, Markas Snyderis (1984),
bendradarbiaudamas su Williamu Swannu ir kitais, papra interviu vedj
patikrinti kai kurias hipotezes apie asmens savybes. Snyderis ir Swannas pa-
stebjo: mons danai ieko informacijos, patvirtinanios, kad kuris nors
asmuo turi spjam savyb. Nordami suinoti, ar mogus yra ekstravertas,
jie pasinaudoja ekstraverto savybi reikalaujaniomis aplinkybmis (K da-
rytumte, kad vakarlio dalyviai isijudint?"). Tikrinant, ar asmuo intraver-
tas, paprastai klausiama: Kas jums trukdo bti atviram?" Tie, kuriuose ie-
koma ekstraverto savybi, paprastai nurodo polink bendrauti, o tariami in-
travertai atsiskleidia kaip drovs. Prielaidos padeda susikurti tokius mo-
ni vaizdius, kokius juos norime matyti.
Russellas Vaio ir jo kolegos (1981) iuos tyrimus pakartojo Indianos uni-
versitete ir taip pat pastebjo, kad tie, kuriems buvo uduodami ekstraver-
tiki klausimai", vliau i ties save laik komunikabilesniais nei tie, kuriems
buvo uduodami intravertiki klausimai". Be to, jie i ties m daug leng-
viau bendrauti. Vliau eksperimentuotojo padjja pasikalbjo su kiekvienu
dalyviu, ir i j elgesio spjo, kurie eksperimento klausimai jiems buvo prie
tai pateikti. Jos spjimai pasitvirtino 70 procent.
Kituose eksperimentuose Snyderis su bendradarbiais (1982) band pri-
versti dalyvius iekoti poelgi, kurie paneigt tikrinamos savybs buvim.
Vieno eksperimento metu jie pasak interviu vedjui: Reikt iekoti atve-
j, kai mogus ... neatitinka turimo stereotipo". Kito eksperimento metu Sny-
deris (1981a) pasil 25 dolerius tam, kuris sukurs klausimyn, padedant
daugiausiai suinoti apie ... apklausiamj". Patvirtinimo alikumas iliko:
tiriant ekstravertikum vengta intravertik" klausim.
Ar Snyderio eksperimentai padjo jums suprasti, kodl t, kuriems tai-
koma psichoterapija, poelgiai patvirtina juos gydani terapeut pasirinkt
teorij (Whitman ir kiti, 1963)? Kai Haroldas Renaud ir Floydas Estessas
(1961) klausinjo apie gyvenim 100 sveik, skmingai gyvenani suau-
gusi vyr, jie nustebo, kad i vaikyst buvo kupina traumuojani vy-
ki", tempt santyki ir klaiding tv sprendim - btent t veiksni, ku-
riais aikinamos psichikos problemos. Kai psichoterapeutai ieko traumuo-
jani patyrim ankstyvoje vaikystje, j nuojauta danai pasitvirtina. To-
dl Snyderis (1981) spja, kad:
Kai p mstote,
Taip ir iekote:
Ko norite,
T ir rasite."
Psichiatras, (klaidingai) tikintis, kad suaugusi homoseksuali vyr santykiai su
j motinomis vaikystje buvo blogi, gali stropiai iekoti prisiminim (ar igalvot
atvej), bylojani apie tamp tarp homoseksuali pacient ir j motin, taiau
lygiai taip pat stropiai neklausinti apie tai heteroseksuali pacient. Nra jokios
abejons, kad bet kuris mogus gali prisiminti trint tarp savs ir motinos, kad ir
kokie nereikmingi bei pavieniai bt ie incidentai.
Robert Brovvning,
1812-1889
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 589
Klinikini ir statistini prognozi palyginimas
Atsivelgdami pavluotos nuomons bei diagnozs pasitvirtinimo tenden-
cijas, neturtume nustebti, kad dauguma klinicist bei pokalbio vedj la-
biau pasitiki savo intuicija nei statistika (pavyzdiui, ankstesni paymiai ar
gabum testo rezultatai - prognozuojant skm auktojoje ar profesinje mo-
kykloje). Taiau kai mokslininkai palygina statistines ir intuityvias progno-
zes, daniausiai laimi statistika. Statistins prognozs i ties nra patikimos,
taiau intuicija - netgi ekspert - yra dar nepatikimesn (Faust ir Ziskin,
1988; Meehl, 1954; Swets ir kiti, 2000).
Prajus trims deimtmeiams po to, kai buvo rodytas statistini progno-
zi pranaumas prie intuityvias, Paulas Meehlas (1986) pateik svarbesni
fakt, lyginant su ankstesniais:
Socialiniuose moksl uose, rodaniuose, kad [tiek daug] tyrim, vykdom ta paia
kryptimi kaip i, pateikia tokius vi enodus rezultatus, nra j oki o prietaravimo ...
Kai peririte 90 tyrim, kuriuose prognozuojami vairiausi dalykai - nuo futbolo
rungtyni rezultat iki kepen l i g - ir vargiai randate bent pustuzin, patvirtinan-
i nors menkiausi klinicisto pranaum, laikas padaryti praktin ivad.
Atlik 134 tyrim, prognozuojani moni elgsen ar nustatani psi-
chologines arba medicinines diagnozes, metaanaliz, grup Minesotos uni-
versiteto mokslinink prijo panai ivad (Grove ir kiti, 2000). Tik atuo-
niuose tyrimuose, kurie buvo atlikti medicinos, psichikos sveikatos ar vie-
timo institucijose, klinikins prognozs pralenk mechanines" (statistines).
Statistins prognozs buvo tikslesns atuonis kartus (63 tyrimuose), liku-
si tyrim rezultatai buvo vienodi. Taip, bet gal praktikams bt seksi ki-
taip, jei jiems bt galj patys vesti interviu? Taip, rao mokslininkai: kai
klinicistams tokia galimyb buvo suteikta, jiems seksi kur kas blogiau. I
ties, akmuo mestas klinicist dar, - padar ivad mokslininkai. - At-
sivelgiant bendr j prognozi netikslum, palyginti su mechaninmis, kli-
nikini prognozi alininkams tampa sunku rodyti, kad j prognozs yra
[tikslesns ir ekonomikesns]."
O jei statistines prognozes suderintume su klinikine intuicija? Kas bt,
jei profesionaliems klinicistams pateiktume statistin kurio nors mogaus stu-
dij paangumo (arba rizikos, kad bus sulauytas pasiadjimas, pagal kur
asmuo paleistas i kalinimo vietos, arba saviudybs rizikos) prognoz ir
papraytume j patikslinti arba patobulinti i prognoz? Deja, keletas tyri-
m parod, kad itaip pasielgus prognoz buvo tikslesn tada, kai pato-
bulinimus" nebuvo kreipiama dmesio (Dawes, 1994).
Tad kodl tiek daug klinicist ir toliau daro ivadas remdamiesi Rorschacho
raalo dmi testais ir vadovaujasi intuicija sprsdami, ar paleistasis i kali-
nimo staigos laikysis pasiadjimo, ar yra saviudybs rizika, ar ne, ar bus
iurkiai elgiamasi su vaikais, ar ne? I dalies vien dl paprasiausio neima-
Labai gabus jaunuolis,
kuriam gyvenime tikriausiai
pasiseks. Jis yra pakankamai
intelektualus, kad pasiekt
diding tiksl, jei nenukryps
nuo tikslo ir nepristigs
motyv."
Intuityvi inspektoriaus
reakcija Erico Harriso
mintis apie mogudyst",
likus pustreio mnesio iki
jo vykdyt masini udyni
Kolambino vidurinje
mokykloje
Meehlo darb poveikis
klinikinei praktikai psichikos
sveikatos srityje gali bti
apibendrintas vienu odiu:
nulinis. Meehlas buvo
pagerbtas, 1962 metais labai
jaunas irinktas [Amerikos
psicholog asociacijos]
prezidentu, neseniai irinktas
Nacionalin moksl akademi-
j - ir pamirtas."
Robyn M. Dawes (1989)
590 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
nymo, sako Meehlas, taiau taip pat ir dl
svokos":
,klaidingai suprastos etikos
Kristaus vardu maldauju
tavs pagalvoti, kad tu galbt
klysti." Noriau, kad is
uraas bt uraytas
ant kiekvienos banyios,
kiekvienos mokyklos bei
kiekvieno teismo ir, jei galiu
tai pasakyti, ant kiekvienos
Jungtini Valstij [statym
leidybos institucijos sienos."
Teisjas Learnedas Handas,
1951, pakartodamas Oliverio
Cromvvellio kreipimsi (
kotijos banyi 1650 metais
Jei a bandau prognozuoti k nors svarbaus apie student, nusikaltl ar depresijos
kamuojam pacient, taikydamas ne veiksmingas, o neveiksmingas priemones,
tuo pat metu imdamas i io asmens ar mokesi moktojo deimteriopai daugiau
pinig nei reikt tikslioms prognozms, elgiuosi neetikai. Tai, kad itaip
besielgiant mane laiko geresniu, draugikesiu ir mielesni prognozuotoju, i ties
yra nevyks pasiteisinimas.
itokie odiai sukreia. Ar Meehlas, kuris visikai nenurao klinikini ver-
tinim, menkina vertintoj intuicij? Kad pamatytume, jog jie teiss, panag-
rinkime stojanij magistratr ar doktorantr asmenini galimybi ver-
tinimus, kuriuos atlieka interviu vedjai. Dawesas (1976) paaikino, kodl sta-
tistika paremtos prognozs taip danai bna tikslesns u intuityvias, ypa
vertinant magistratros ar doktorantros studij rezultatus:
Kas veria mus galvoti, kad bsime objektyvesni pasinaudoj puss valandos
interviu (su studentais) nei remdamiesi (standartizuotais) kintamaisiais, tokiais
kaip baigiamj egzamin paymi vidurkio rezultatai ar rekomendacini laik
vertinimai? Man logikiausias toks paaikinimas - mes pervertiname savo
kognityvinius gebjimus. Ir tai i ties rodo tik ms pasiptim. Panagrinkime,
pavyzdiui, baigiamj paymi vidurk. Daugumai stojanij magistratr ar
doktorantr is vidurkis ivedamas bent jau i pusketvirt met studij paymi
ir i ne maiau kaip 28 dalyk, o, atsivelgiant ketviri sistemos populiarum,
gal net i 50... Taiau mes, sikniaub aplank, i kurio skaitome klausimus,
neva turtume vertinti tiksliau nei per tris su puse met vertino 2040 profeso-
ri ... Galiausiai, jei mes i ties nenorime kreipti dmesio baigiamj paymi
vidurk, atrodyt, kad vienintel prieastis taip elgtis bt sitikinimas, jog
kandidatas yra ypa gabus, nors jo vertinimai ito galbt neparodo. Taiau koki
geresni talento rodym galime turti, nei rpestingai sukurto gabum patikrini-
mo testo rezultatai? Ar mes i ties manome, kad esame pasiruo vertinti iuos
gabumus geriau nei Edukacin vertinimo komisija, kad ir koki trkum ji turt?
Dawesas (2005), tris deimtmeius tyrinjs klausim, daro ivad, kad
trkstant rodym naudotis klinikine intuicija, o ne statistinmis prognoz-
mis, yra paprasiausiai neetika".
Ivados geresniam gydymui
Profesionals klinicistai yra neatsparus klastingoms klaidoms ir alikumui",
daro ivad Jamesas Madduxas (1993). Jie
danai tampa iliuzins koreliacijos aukomis;
per danai patiki savo pai atlikta pavluota fakt analize;
neino, kad klaidingos prognozs gali paios save patvirtinti;
danai pervertina savo klinikin intuicij.
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 591
atkreipkime dmes
Gydytojo poiris
i knyga man padeda geriau suprasti moni poelgius, kuriuos
stebiu darbe kaip onkologini lig specialistas ir didelio gydyto-
j personalo vadovas. tai keletas pavyzdi:
Medicininiai [raai yra reikinio a tai jau seniai inojau"
pavyzdys. Inspektuojantys gydytojai, kurie vertina koleg para-
ytas ligos istorijas, danai mano, kad tokias ligas kaip vys
ar apendicitas galima pastebti daug ankstyvesnje stadijoje ir
greiiau gydyti. Kai inai teising diagnoz, lengva nupasakoti
ankstyvuosius simptomus.
Daugeliui mano pastam gydytoj vidin motyv - nor
padti monms ir nuolat tobulti, - paskatinus pasirinkti i
profesij netrukus nustelbia geras atlyginimas. Diaugsmas
greitai iblsta. Iorinis atpildas tampa medicinins praktikos
prieastimi, o netekus altruistini paskat, dirbama dl dar di-
desns skms", kuri matuojama pajamomis.
alikas palankumas sau reikiasi nuolat. Kai viskas kloja-
si gerai, mes, gydytojai, su diaugsmu nuopelnus priskiriame
sau. Kai nepasiseka - kai pacientui nustatoma klaidinga diag-
noz, kai jis nepasveiksta arba mirta, - kalt suveriame ki-
tiems: buvo pateikta neadekvati informacija arba pacientas jau
buvo pasmerktas.
A taip pat pastebiu daug sitikinimo tvarumo" pavyzdi.
Net kai pateikiami faktai, pavyzdiui, apie AIDS perdavimo b-
dus, mons vis tiek atkakliai klaidingai galvoja, jog tai yra tik
gj liga", arba kad reikt baimintis, jog j pasigaus kandus
uodui. Dl to a savs klausiu: kaip, remdamasis iomis inio-
mis, galiu geriau tikinti mones, k jie privalo inoti ir k privalo
daryti?
I ties, kai stebiu medik nuostatas ir priimamus sprendi-
mus, jauiuosi atsidrs didiulje socialins psichologijos la-
boratorijoje. Kai stengiesi suprasti tai, kas vyksta aplinkui, so-
cialins psichologijos valgos atrodo nekainojamos, todl pri-
mygtinai rekomenduoiau parengiamj medicinos studij stu-
dentams j studijuoti.
Burton F. VanderLaan,
ikaga, Ilinojaus valstija
Ivadas psichikos sveikatos darbuotojams lengviau suformuluoti nei jas
praktikai taikyti: sidmkite, kad kliento odinis pritarimas tam, k sako-
te, dar nerodo js odi validumo. Saugokits polinkio matyti ryius, ku-
riuos tikits pamatyti ar kuriuos patvirtina lengvai prisimenami spdingi pa-
vyzdiai. Savo uraais pasikliaukite labiau nei atmintimi. Pripainkite, kad
pavluota nuomon gali sukelti perdt savikliov arba paskatinti grietai
save smerkti u tai, kad nenumatte padarini. Saugokits polinkio uduoti
klausimus, leidianius daryti prielaid, kad js iankstin nuomon yra tei-
singa; taip pat apsvarstykite ir prietaraujanias idjas bei jas patikrinkite
(Garb, 1994).
APIBENDRINIMAS
Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum?
Psichiatrai ir klinikiniai psichologai, diagnozuodami ir gydydami pacientus, gali remtis iliuzinmis
koreliacijomis.
Pavluoti moni problem aikinimai kartais gali bti per daug paprasti. Ties pasakius, tai gali
sukelti per didel pasitikjim klinikiniu vertinimu.
592 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
Bendraujant su pacientais klaidingos diagnozs kartais paios save patvirtina, nes interviu ved-
jai ieko fakt ir prisimena informacij, patvirtinani tai, ko ieko.
Priimant intuityvius sprendimus lengva suklysti. i klaid moksliniai tyrimai rodo, kad progno-
zuojant btina kruopiai tikrinti intuicija grindiamas ivadas ir remtis statistika.
Mokslinis metodas negali atsakyti [ visus klausimus, ir j pat gali paveikti alikumas. Taiau,
laimei, is metodas gali padti atskirti ties nuo melo, jei inome apie alikumus, kurie gali
paveikti i irdies kylanius" sprendimus.
Kokie paintiniai procesai lydi
elgsenos problemas?
Viena labiausiai intriguojani psichologijos srii yra paintiniai procesai, lydintys psicholo-
ginius sutrikimus. Kokie yra apimt depresijos, vieni, neryting ar iinkusi sirgti moni
prisiminimai, atribucijos ir lkesiai?
depresyvus realizmas
(depressive realism)
Lengvos depresijos apimt
moni polinkis vertinti, aikinti
ir prognozuoti tiksliai, o ne
pataikaujant sau.
Depresija
Kaip visi inome i patirties, depresijos apimtiems monms bdingas nega-
tyvus mstymas. Jie gyvenim iri pro tamsius akinius. Sergantiems sunkia
depresija - kai jauiamasi beveriais, bejgiais, nesidomima draugais nei ei-
ma, kai sutrinka miegas ar valgymo proiai - neigiamas mstymas uprog-
ramuoja neskmes. Bdami pesimistai, jie sureikmina blogus patyrimus ir
sumenkina gerus. Pasilymus prisiminti gerus dalykus" ir pavelgti vie-
sij reikalo pus" jie priima kaip beviltikai netikrovikus. tai jaunos dep-
resija serganios moters mintys: Mano tikrasis A yra bevertis ir neadek-
vatus. Negaliu toliau dirbti, nes strigau abejonse." (Burns, 1980, p. 29)
Ikraipymas ar realizmas?
Ar visi depresijos apimti mons yra tokie pesimistai? Kad tai suinot, Lau-
ren Alloy ir Lyn Abramson (1979; Alloy ir kiti, 2004) tyr lengvai depresy-
vius ir visikai sveikus auktj mokykl studentus. Jos papra student
stebti, ar paspaudus mygtuk usidega viesa. domu tai, kad depresija ser-
ganys studentai gana tiksliai vertindavo, k jie gali kontroliuoti. O nuotai-
kos sutrikim neturini student sprendimai buvo ikreipti, jie savo gali-
mybes pervertindavo. Nepaisant nuolatinio rpinimosi savimi, lengv dep-
resij igyvenantys mons paprasiau prisiderina prie kit moni jausm
(Harkness ir kiti, 2005).
Depresyvus realizmas, dar vadinamas karios patirties imintimi", pa-
stebimas vairiuose kontrols ar gdi vertinimuose (Ackermann ir DeRu
beis, 1991; Alloy ir kiti, 1990). Shelley Taylor (1989, p. 214) aikina:
prasta pervertinti savo kompet enci j ir kit simpatijas. Sergant depresija, taip
nesi el gi ama. Normal s mons savo poel gi us l i nk pateisinti. Api mti depresijos
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI J A KLI NI KOJE 593
(jei depresija nra gili) savo skmes ir neskmes vertina tiksliau. Normaliomis
aplinkybmis mons save vertina teigiamai. Sergantys depresija iskiria ir savo
teigiamas, ir neigiamas savybes. Paprastai mons skm laiko savo asmeniniu
nuopelnu, bet neprisiima atsakomybs u patirt neskm. Depresija skatina
prisiimti atsakomyb ir u skm, ir u neskm. Esame prat manyti, kad
galime kontroliuoti tai, kas vyksta alia ms. Apimti depresijos tampame
atsparesni iai iliuzijai. Paprastai mons tiki, kad j laukia puiki ateitis ir tik iek
tiek nemaloni patiri. Itikus depresijai, jie realiau suvokia savo ateit. Ties
pasakius, depresijos periodais nebdinga nei padidinta savigarba, nei kontrols
iliuzija, nei nerealistikos ateities vizijos. Atrodo, kad depresija serganiuosius
galima apibdinti taip: lidnesni, bet imintingesni".
Depresijos apimt moni mstymas grindiamas atsakomybs jausmu.
Pavyzdiui, jei neilaiks egzamino jauiate kalt, galite nusprsti, jog esa-
te negabus arba tinginys, ir jausits prislgti. Jei neskm siesite su netei-
singu egzaminavimu ar kitomis nuo js nepriklausaniomis aplinkybmis,
galite pajusti pykt. Daugiau nei 100-o tyrim, kuriuose dalyvavo 15 000 as-
men, duomenimis, tiems, kurie jaut depresij, daniau nei kitiems buvo
artimesnis negatyvus aikinimo stilius (Peterson ir Steen, 2002; Sweeney
ir kiti, 1986). Kaip matome 14.2 pav., toks aikinimo stilius neskmes ar pra-
laimjimus priskiria nekintamoms (tai tsis aminai"), globalioms (tai tu-
rs takos viskam, k a darau") ir vidinms (tai mano kalt") prieastims.
Abramson ir jos bendradarbiai (1989) sako, jog pesimistinio, per daug apiben-
drinto, save kaltinanio mstymo pasekm - slegiantis beviltikumo pojtis.
Ar negatyvus mstymas yra depresijos prieastis, ar pasekm?
Geriau painti depresij padeda jos prieasties-pasekms aikinimas pana-
iai kaip atsakant klausim, kas pirmiau - vita ar kiauinis": ar depresija
yra negatyvaus mstymo prieastis, ar negatyvus mstymas sukelia depresij?
Depresins nuotaikos provokuoja negatyv mstym. Kaip matme 3 sky-
riuje, nuotaikos be jokios abejons veikia mstym. Kai jauiams laimin-
gi, mstome diugiai. Jauiame, kad pasaulis yra geras. Taiau vos tik nuo-
Gyvenimas yra menas bti
gerai apgautam."
VVilliam Hazlitt, 1778-1830
aikinimo stilius
(explanatory style)
prastas gyvenimo vyki
aikinimo bdas. Vadovaujantis
neigiamu, pesimistiniu, depresy-
viu aikinimo stiliumi, neskm
aikinama stabiliomis, globalio-
mis ir vidinmis prieastimis.
14.2 PAVEIKSLAS
Depresyvus aikinimo stilius
Depresija siejama su neigia-
mu, pesimistiku neskmi
aikinimu bei interpretavimu.
Optimistinis
atribucijos stilius
Depresyvus
Ar i neskm... atribucijos stilius
,Ne, tai laikina." Stabili? Taip, j i iliks."
Ne, visa kita yra gerai." Globali? Taip, tai mane sulugdys,
tai nebuvo mano kalt." Vidin? Taip, a pats kaltas
594 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
k slepia moksliniai tyrimai
Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas
Prie kelerius metus, rinkdama mediag moksliniam darbui
apie stresini vyki valdym kalbjausi su daugeliu viu ser-
ganimoni. Nustebau suinojusi, kad kai kuriems monms
i patirtis buvo naudinga, be to, ji paskatino suvokti, k reikia
sipareigojimai. Daugelis j sak, kad susirg viu jie tapo ge-
resni. Tie, kurie prisitaik prie ligos, irgi jautsi geriau, nes buvo
sitikin, kad vliau gals savo lig kontroliuoti ir kad tikrai igis,
nors i j lig istorij inojome, kad vys gali pasikartoti.
Tai paskatino susidomti, kaip net blogiausias situacijas ga-
lima sivaizduoti esant geromis, ir pradjau tirti ias teigiamas
iliuzijas". Vykdydami savo mokslinius tyrimus greitai pamatme,
kad teigiamoms iliuzijoms nebtina traumin patirtis. Dauguma
moni, tarp j ir auktj mokykl studentai, sivaizduoja esan-
tys geresni nei vidutiniai, geriau kontroliuojantys aplinkybes nei
i ties pajgt, ir tiki, kad ateityje patirs daugiau teigiam daly-
k nei i tikrj galt bti. ios iliuzijos nra blogo prisitaikymo
poymiai, greiiau prieingai. Gera
psichikos sveikata gali priklausyti
nuo gebjimo matyti dalykus trupu-
t geresnius nei jie yra i ties ir ma-
tyti naud net tada, kai reikalai at-
rodo prasti.
Shelley Taylor,
Kalifornijos universiteto
Los Andelo filialas
Entuziastingam ir optimisti-
kam mogui, tikiniam, j og
viskas, kas atsitiks, teiks
malonum, daniausiai taip ir
atsitinka, tuo tarpu abejingam
ar prislgtam mogui daniau-
siai viskas bna prieingai."
Aristotelis,
Retorikos menas"
taika subjra, mintys pakrypsta kitu keliu. Roines spalvas keiia tamsios.
Dabar bloga nuotaika adina neigiamus prisiminimus (Bower, 1987; Johnson
ir Magaro, 1987). Santykiai atrodo apkart, savivaizdis blikta, ateitis at-
rodo miglota, o mons daug grsmingesn (Brown ir Taylor, 1986; Mayer
ir Salovey, 1987). Depresijai stiprjant, prisiminimai lidnja, o lkesiai
silpsta; kai depresija inyksta, mintys praskaidrja (Barnett ir Gotlib, 1988;
Kuiper ir Higgins, 1985). Tad igyvenantys depresij savo tvus prisimena
kaip atstumianius ir baudianius. Taiau j veikusieji tvus prisimena taip
pat teigiamai, kaip ir niekada nesusidr su depresija (Lewinsohn ir Rosen-
baum, 1987). (Kai depresijos kamuojamus mones girdite blogai kalbant apie
savo tvus, atminkite: nuotaika keiia prisiminimus.)
Edwardas Hirtas ir j o kolegos (1992), tirdami Indianos universiteto krep-
inio aistruolius, isiaikino, kad net laikinas nusiminimas dl neskms ga-
li aptemdyti mintis. Kai aistruoliai bdavo prislgti komandai pralaimjus
arba digaudavo dl pergals, mokslininkai praydavo j nuspti bsimus
komandos ir savo pai rezultatus. Po pralaimjimo studentai niriau ver-
tindavo ne tik komandos, bet ir savo galimus rezultatus mtant strlytes,
sprendiant anagramas, susirandant irdies draug arba draug. Kai reikalai
nesiklosto taip, kaip norime, gali atrodyti, jog jie niekada gerai nesiklostys.
Prislgta nuotaika taip pat veikia elgsen. Usisklends, nirus, links
skstis mogus niekam nekelia diaugsmo nei malonumo. Stephenas Strackas
ir Jamesas Coyne (1983) pastebjo, kad prislgti mons neklydo manyda-
mi, jog kitiems j elgesys nepatinka. J pesimizmas ir bloga nuotaika suke-
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 595
lia socialin atskirt (Carver ir kiti, 1994). Depresyvus elgesys kitiems taip
pat gali sukelti depresij. Studentai, kuri kambario draugus kamuoja dep-
resija, danai bna nusimin (Burchill ir Stiles, 1988; Joiner, 1994; Sanis-
low ir kiti, 1989). Depresija usikreia ir simyljliai (Katz ir kiti, 1999).
Depresijos kamuojamiems monms kyla pavojus isiskirti, bti atleis-
tiems i darbo arba atstumtiems artimj ar biiuli, ir tai depresij dar la-
biau pagilina (Coyne ir kiti, 1991; Gotlib ir Lee, 1989; Sacco ir Dunn, 1990).
Jie taip pat gali iekoti moni, kuri nepalankumas patvirtint ir dar labiau
sumenkintj savivaizd (Lineham, 1997; Swann ir kiti, 1991). Vieno eks-
perimento dalyviams buvo leista pasirinkti, ar skaityti palank, ar nepalan-
k j asmenybs vertinim. Tik 25 procentai auktos saviverts ir net 82
procentai depresijos kamuojam moni nusprend pasirinkti nepalank ver-
tinim (Giesler ir kiti, 1996).
Depresijos bsena sukelia kognityvines ir elgsenos pasekmes. Ar i b-
sena taip pat turi kognityvines itakas?
Neigiamas mstymas sukelia depresin nuotaik. Depresija yra natrali re-
akcija didel stres: darbo netekim, skyrybas arba atstmim - tai, kas pa-
eidia ms poir save ir savo vert (Hamilton ir kiti, 1993; Kendler ir
kiti, 1993). Tokia nuotaika gali bti adaptyvi; prislgtumo ir neveiklumo pe-
riodu gytas supratimas vliau gali padti kuriant geresnius ryius su pasau-
liu. Taiau mons, kurie greitai pasiduoda depresijai, jiems nepalankius
vykius reaguoja galvodami tik apie save ir save kaltindami (Mor ir Win-
uist, 2002; Pyszczynski ir kiti, 1991). J savivert svyruoja vytuokls prin-
cipu: auktyn-emyn, priklausomai nuo to, k kada patira - paskatinim ar
grsm (Butler ir kiti, 1994).
Kodl kai kuriuos mones taip veikia nestiprs stresai? Faktai rodo, kad
kai streso sukeltos mintys peririmos remiantis neigiamomis nuostatomis,
daniausias rezultatas - depresija (Robinson ir Alloy, 2003). Colinas Sack-
sas ir Daphne Bugental (1987) keli jaun moter papra susipainti su vy-
rikiu, kuris kartais elgdavosi altai ir nedraugikai, sukurdamas nejauki at-
mosfer. Pesimists, kurios nepalankius vykius daniausiai siedavo su ne-
kintamomis, globaliomis ir vidinmis prieastimis, prieingai nei optimists,
socialinio pobdio neskm reaguodavo depresyviai. Be to, bdavo prie-
ikesns monms, su kuriais susipaindavo vliau. J neigiamas mstymas
sukeldavo blog nuotaik, kuri provokuodavo negatyvi elgsen. Susan No-
len-Hoeksema (2003) teigia, kad toks depresyvus mstymas bdingesnis mo-
terims. Susidr su problemomis vyrai yra link griebtis veiklos, o mote-
rys - mstyti (daniausiai per daug).
Vaik, paaugli ir suaugusij tyrimai u laboratorijos rib patvirtina, kad
tie, kurie visk aikina pesimistikai, daniau nemalonius vykius reaguoja
depresyviai. Viename pustrei met trukms tyrime kas eios savaits bu-
vo stebimi universiteto studentai (Alloy ir kiti, 1999). Pirm kart depresij
596 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
save sutel kts
dmesys ir
savs kal ti ni mas
Nei gi amos Pri sl gta
patirtys nuotai ka
_
ir el gsenos
pasekms
14.3 PAVEIKSLAS
Udaras depresijos ratas
patyr tik vienas procentas t, kurie stodami universitet buvo nusiteik
optimistikai, o buvusi pesimist - net 17 procent. Gilios depresijos su-
dedamosios dalys yra iankstinis pesimizmas ir neskm", - rao Martinas
Seligmanas (1991, p. 78). Be to, tie, kurie ubaig gydymo kurs ir nebeka-
muojami depresijos isaugo neigiam poir aplink, susidr su nemalo-
numais, vl patiria depresij (Seligman, 1992). Jei depresija pasikartoja op-
timistikesnio bdo monms, jie atsistato greiiau (Metalsky ir kiti, 1993;
Needles ir Abramson, 1990).
Remdamiesi iais duomenimis, Peteris Lewinsohnas ir j o bendradarbiai
(1985) suformulavo nuosekl depresijos apibrim. J poiriu, neigiamas
depresijos kamuojamo mogaus savivaizdis, neigiamos atribucijos ir neigiami
lkesiai yra svarbiausios udaro rato grandys, o sisukti is ratas gali paty-
rus akademin ar profesin neskm, vykus konfliktui eimoje, igyvenus
socialin atskirt (r. 14.3 pav.). Patyr stres, depresijai neatspars mons
mato tik save ir savo kalt (Pyszczynski ir kiti, 1991; Wood ir kiti, 1990a,
1990b). Tai kelia depresyvi nuotaik, kuri drastikai keiia mogaus min-
tis bei veiksmus, o tai toliau blogina savijaut, didina kalts jausm ir gilina
depresij. Eksperimentuose lengv dalyvi nusiminim praskaidrindavo u-
duotis, nukreipianti dmes iorines problemas (Nix ir kiti, 1995). Todl
depresija yra ir neigiam patiri prieastis, ir pasekm.
Martino Seligmano (1991, 1998, 2002) nuomone, save sutelktas dme-
sys ir savs kaltinimas paaikina, kodl isivysiusiose Vakar valstybse
depresija yra pasiekusi epidemijos mast. Pavyzdiui, tikimyb, kad iais lai-
kais jauni suaugusieji iaurs Amerikos gyventojai patirs depresij, yra tris
kartus didesn nei j seneli laikais - nepaisant to, kad seneli gyvenimo
standartai buvo emesni, o sunkum jie patyr daugiau (Cross-National Col-
laborative Group, 1992; Swindle ir kiti, 2000). Seligmanas taip pat mano,
kad religijos ir eimos takos silpnjimas bei individualizmo stiprjimas gimdo
beviltikumo ir kalts jausmus neskms atveju. Neilaikytas egzaminas, lu-
gusi karjera ar santuoka kelia nevilt, o bdami vienii neturime k atsi-
remti. Jei, kaip rao pabrt vyrikum propaguojantis urnalas Fortune,
visk galite padaryti patys" kliaudamiesi savo verlumu, energingumu, jga
ir ambicijomis", kas tada kaltas dl neskms? Nevakarietikose kultrose,
kur glauds santykiai ir bendradarbiavimas yra norma, gili depresija reiau
siejama su kalts jausmu patyrus asmenin neskm. Pavyzdiui, Japonijoje
depresija susirgs mogus jauia gd, jeigu jauia, kad apvyl savo eim
ir bendradarbius (Draguns, 1990).
Mstymo stiliaus ssajos su depresija paskatino socialins psichologijos
specialistus tirti mstymo struktras, susijusias su kitokioms problemoms.
Kaip save iri tie, kuriuos kamuoja perdtas vieniumas, drovumas ar pik-
tnaudiavimas narkotinmis mediagomis? Kaip jie prisimena ir kam priskiria
savo skmes bei neskmes ir j prieastis? I k sutelktas j dmesys - sa-
ve ar kitus?
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 597
Vieniumas
Jei depresij galima palyginti su psichologiniu peralimu, tai vienium -
su galvos skausmu. Nuolatinis ar laikinas vieniumo jausmas kelia skaus-
mingas mintis, kad socialini ryi turime maiau nei nortume ir kad jie
yra neprasmingi. Jenny de Jong-Gierveld (1987), tirdama suaugusiuosius
Olandijoje, pastebjo, kad nesusituok ir po vien gyvenantys mons da-
niau jauiasi vienii. Jai pasirod, kad iems laikams bdingas asmeninio pa-
sitenkinimo akcentavimas ir santuokos bei eimos nuvertinimas gali pro-
vokuoti vienium" (taip pat ir depresij). Darbas, reikalaujantis danai ke-
liauti, taip pat keiia eimyninius bei socialinius ryius ir didina vienatv (Dili
ir Anderson, 1999).
Kai jauiams vienii ir atstumti
Taiau vieniumo jausmas ne visada bna susijs su vienatve. Galima pasi-
justi vieniam netgi vakarlyje. A m e r i k o j e jautiesi vienias, bet ne vienas", -
guodsi Mary Pipher (2002). ia yra minia, bet nra bendruomens." Jos
dukra pastebjo: Los Andele yra 10 milijon gyventoj, taiau niekas ne-
ino mano vardo". mogus gali bti visikai vienas, kaip a dabar, rayda-
mas iuos odius savo kabinete universitete 5000 myli nuo nam, taiau
nesijausti vienias. Kad pasijustume vienii, turime jaustis imesti i grups,
nemylimi aplinkini, negalintys dalytis asmeniniais rpesiais, kitokie ir su-
svetimj (Beck ir Young, 1978; Davis ir Franzoi, 1986). Tokia bsena pa-
didina aukto kraujospdio ir irdies lig rizik (Hawkley ir kiti, 2006).
Paaugliai daniau nei suaugusieji pasijunta vienii. Bet kuriuo paros metu
sulauk inuts su klausimu, k jie veikia ir kaip jauiasi, paaugliai daniau
nei suaugusieji teig, jog bdami vieni jauiasi vienii (Larsen ir kiti, 1982).
Vyrai ir moterys jausdavosi vienii kiek kitokiomis aplinkybmis - vyrai ne-
galdami bendrauti su savo grupe, moterys - neturdamos draugik ryi
(Berg ir McQuinn, 1988; Stokes ir Levin, 1986). Sakoma, jog vyrai bendrauja
petys pet, o moterys - akis ak. Taiau visi (taip pat ir neseniai tap na-
liais ar nalmis), netek mogaus, prie kurio buvo prisiri, gali pasijusti
vienii (Stroebe ir kiti, 1996). Tokie jausmai skatina prisitaikyti. Vieniumas
veria iekoti socialini ryi, kurie padt igyventi.
Kai neigiamai galvojame apie kitus
Vienii mons, panaiai kaip ir kamuojami depresijos, jauiasi taip, tarsi bt
pasmerkti tik nepastoviems ir nuolat lungantiems socialiniams ryiams. Pa-
naiai kaip sergantys depresija, jie visk iri pesimistikai, mano, kad ben-
draudami atrodo netik, kaltina save dl nevykusi socialini santyki, yra
sitikin, kad nepajgia kontroliuoti daugelio dalyk (Anderson ir kiti, 1994;
Christensen ir Kashy, 1998; Snodgrass, 1987). Be to, apie kitus jie irgi galvoja
neigiamai. Vienii studentai, sugrupuoti su tos paios lyties nepastamuoju
598 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
14.4 PAVEIKSLAS
Nuolatinio drovumo,
vieniumo ir depresijos
sveika
Itisins rodykls rodo
pirmin prieasties-pasek-
ms krypt, reziumuoja Jody
Dili ir Craigas Andersonas
(1998).
ar nepastamja arba su pirmakursiu draugu, apie porinink daniau galvoja
neigiamai (Jons ir kiti, 1981; Wittenberg ir Reis, 1986). Kaip parodyta 14.4
paveiksle, vieniumas, depresija ir drovumas kartais stiprina vienas kit.
is negatyvus poiris gali ir atspindti, ir veikti mogaus elgsen. Gal-
vojimas, kad socialiniu poiriu esi nieko vertas, ir pesimizmas apskritai gali
trukdyti vieniiems monms mainti vienium. Vieniiems monms bna
sunku prisistatyti, skambinti telefonu, sijungti grupi veikl (Nurmi ir ki-
ti, 1996, 1997; Rook, 1984; Spitzberg ir Hurt, 1987). Taiau jie, kaip ir silpn
depresij igyvenantys mons, jautriau reaguoja kitus, geriau moka atpa-
inti emocijas (Gardner ir kiti, 2005). Vienium, kaip ir depresij, veikia
genetika: identiki dvyniai daug daniau negu netapats jauiasi vidutini-
kai ar ypa vienii (Boomsma ir kiti, 2006).
Kadangi patys atsiskleidia ltai, lengvai suartjanius vienii mons ver-
tina niekinamai (Rotenberg, 1997). Jie danai bna drovs ir menkos savi-
verts (Check ir Melchior, 1990; Vaux, 1988). Kalbdami su nepastamu mo-
gumi, jie daugiau laiko skiria sau ir maiau domisi panekovu nei tie, kurie
nesijauia vienii (Jons ir kiti, 1982). Po itoki pokalbi nauji pastami da-
nai atsitraukia, nes susidaro blog spd apie vienius mones (Jons ir kiti,
1983).
Nerimas ir drovumas
Drovumas yra socialinio nerimo forma, kuriai bdingas baiktumas ir rpi-
nimasis, k galvoja kiti (Anderson ir Harvey, 1988; Asendorpf, 1987; Car-
ver ir Scheier, 1986). Atjs interviu dl darbo, eidamas pirmj pasima-
tym, engdamas patalp, piln nepastam moni, okdamas ar dainuo-
damas svarbiai publikai arba (pati daniausia fobija) sakydamas kalb, be-
veik kiekvienas mogus pajunta nerim. Kai kurie, ypa drovs arba greitai
sutrinkantys, jauia nerim beveik kiekvienoje situacijoje, kurioje gali bti
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 599
vertinami, pavyzdiui, pietaudami su bendradarbiu. iems monms nerimas
yra labiau bdo savyb nei laikina bsena.
Kai abejojame savo gebjimais socialinse situacijose
Dl ko jauiame nerim socialinse situacijose? Kodl kai kurie mons tampa
savo pai drovumo kaitais? Barry Schlenkeris ir Markas Leary (1982b,
1985; Leary ir Kowalski, 1995) atsako iuos klausimus, taikydami prisista-
tymo teorij. Kaip prisimenate i 2 ir 4 skyri, prisistatymo teorija remiasi
prielaida, kad prisistatydami mes siekiame daryti ger spd. Socialinio ne-
rimo modelis yra aikus: nerimaujame tada, kai norime kitiems padaryti ger
spd, bet abejojame, ar sugebsime. is principas leidia paaikinti dau-
gyb mokslini teigini, kuri kiekvieno teisingum js galite patvirtinti as-
menine patirtimi. Didiausi nerim jauiame, kai bname
su takingais, aukt padt uimaniais monmis, kuri nuomon mums
svarbi;
inodami, kad mus vertins, pavyzdiui, suadtinio ar suadtins tvai;
susidrovj (kokie danai bna drovs mons), susitelk save ir tai,
kaip mus vertina;
susikoncentrav tai, kas svarbu ms savivaizdiui, pavyzdiui, kai uni-
versiteto profesorius supaindina kolegas su savo idja; arba neprasto-
mis aplinkybmis, pavyzdiui, per pirmj ok mokykloje ar per pirm-
j oficiali vakarien, kai nesame tikri, ar gebame tinkamai elgtis.
Daugumai moni visose iose situacijoje kyla noras apsisaugoti: maiau kalb-
ti, vengti tem, kurios atskleist neimanym, bti sitempusiems, nebti kate-
gorikiems, bti maloniems, ypsotis. Ironika, bet pastangos padaryti ger
spd danai sulaukia atvirktinio rezultato (Broome ir Wegner, 1994; Melesh-
ko ir Alden, 1993). Taiau laikui bgant, drovs mons danai tampa mgs-
tami. Jie ne tokie egoistiki, patraukls kuklumu, jautrumu bei diskretikumu
(Gough ir Thorne, 1986; Paulhus ir Morgan, 1997; Shepperd ir kiti, 1995).
Perdtas situacijos suasmeninimas
Palyginti su kitais, drovs mons (tarp j paaugliai) atsitiktinius vykius sieja
su savimi (Fenigstein, 1984; Fenigstein ir Vanable, 1992). Kai jiems paro-
domas, j manymu, tiesiogiai interviu i j imantis mogus (i ties - raas
vaizdajuostje), jie suvokia mog kaip ne tok geranorik ir dmesing
(Pozo ir kiti, 1991).
Drovs, nerimastingi mons danai per daug suasmenina situacijas, dl
to ima nerimauti, o kratutiniais atvejais tampa paranojikai. Be to, jie su-
reikmina kit moni poir j uos ir vertinim. Jei jauiasi nesusiukav
arba turi veido defekt, mano, kad visi tai pastebi ir atitinkamai vertina. Jie
600 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
gali drovtis netgi savo drovumo. Jie nort nustoti pergyventi dl to, kad
nuraus, kad neino, k galvoja kiti ar dl to, k reikt sakyti.
Siekdami sumainti nerim kai kurie mons griebiasi alkoholio, kuris
slopina drovum (Hull ir Young, 1983). Tad drovs mons turi didesn polin-
k nuo neskmi gydytis" alkoholiu. O besigydydantys nuo alkoholizmo
drovuoliai, patyr stres ar neskm, daniau nei kiti vl grta prie alkoholio.
Nerimas, piktnaudiavimas alkoholiu yra savs menkinimas. Pavadinus
save jautriu, droviu, depresyviu ar igrusiu, galima pasiteisinti dl nesk-
ms (Snyder ir Smith, 1986). Simptom barikados yra savotika ego apsau-
ga. Kodl a neturiu irdies draugo ar draugs? Todl, kad esu drovus, ir
kitiems nelengva painti tikrj mane." Simptomas yra strategin gudryb,
kuria siekiama paaikinti neigiamus rezultatus.
Kas nutikt, jei paalintume itokios gudrybs poreik, pasilydami mo-
gui patogi nerimo ir galimos neskms aikinimo alternatyv? Ar jo drovu-
mas ilikt? Susan Brodt ir Philipas Zimbardo (1981) atliko eksperiment. La-
boratorinmis slygomis drovios ir drsios universiteto merginos turjo ben-
drauti su patraukliu vyru, tariamu eksperimento dalyviu. Prie pokalb mer-
ginos susirinko maoje, labai triukmingoje patalpoje. Daliai drovij buvo
pasakyta, kad nuo triukmo joms gali smarkiau plakti irdis, o tai yra danas
nerimo simptomas. Tad kai ios moterys vliau kalbjosi su vyrikiu, jos dl
irdies plakimo ir bendravimo problem galjo kaltinti triukm, o ne drovu-
m ar socialin neatitikim. Palyginti su kitomis droviomis merginomis, ku-
rios tokio paaikinimo negirdjo, girdjusios buvo gerokai drsesns. Prasi-
djus pokalbiui, jos kalbjosi sklandiai ir nebijojo klausinti. Ties pasakius,
prieingai nei kalbant apie drovias merginas (kurias panekovas lengvai at-
paino kaip drovias), i jis negaljo atskirti nuo nesidrovini.
elgesio medicina
(behavioral medicine)
Tarpdalykin sritis, jungianti ir
taikanti elgsenos ir medicinos
inias apie sveikat ir ligas.
sveikatos psichologija
(health psychology)
Psichologini sveikatos ir lig
itak tyrimas. Tai psichologijos
indlis elgesio medicin.
Sveikata, liga ir mirtis
Industriniame pasaulyje bent pus miri siejamos su proiais - cigarei,
alkoholio, narkotik ir kenksmingo maisto vartojimu; reakcija stres; ju-
djimo stoka ir gydytojo nurodym nepaisymu. Bandant itirti ir pakeisti i
elgsen radosi nauja tarpdalykin sritis - elgesio medicina. Psichologijai ia
tenka sveikatos psichologijos posritis. Sveikatos psichologijos specialistai
tiria reakcijas ligos simptomus, emocij bei ligos supratimo tak sveikatai.
Reakcija lig
Kaip mons nusprendia, kad serga? Kaip jie aikina jauiamus simptomus?
Kas veria juos kreiptis gydytoj ir vykdyti jo nurodymus?
Simptom pastebjimas. Yra nemaa tikimyb, kad js neseniai patyrte
bent vien i i fizini negalavim: galvos, pilvo, raumen, snari skaus-
mus, slog, spengim ausyse, padidjus prakaitavim, rank alim, irdies
permuimus, svaigim, diarj arba viduri ukietjim (Pennebaker, 1982).
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 601
iuos simptomus reikia vertinti. Ar jie nereikmingi? O gal js susirgote ir
reikalinga medicinin pagalba? Tikriausiai nepraeina n savait, kad nesi-
imtumte patys sprsti apie kurio nors simptomo reikmingum.
Pastebti ir isiaikinti kno signalus yra tolygu pastebti ir isiaikinti
automobilio variklio darbo sutrikimus. Danai i signal nepastebime, ne-
bent jie bna aiks ir stiprs. Dauguma ms, vien tik pasiklaus, kaip dir-
ba variklis, nepasakysime, ar jau laikas keisti tepalus. Panaiai dauguma ms
negalime vertinti savo pulso, cukraus kiekio kraujyje ar kraujospdio. mo-
ns spja apie savo kraujospd pagal tai, kaip jauiasi. O savijauta ne visa-
da atitinka kraujo spaudim (Baumann ir Leventhal, 1985). Be to, anksty-
vieji daugelio lig - tarp j vio ir irdies lig - poymiai yra subtils ir
juos nelengva pastebti.
Simptom aikinimas. Ar a sergu? Kai skausmas bna stiprus, klausimai
tampa konkretesni ir svarbesni. Ar maa cista atitinka gerybinio naviko api-
brim? Ar skausmas pilve yra toks atrus, kad galima tarti apendicit? Ar
skausmas krtinje tra, kaip mano daugelis infarkto auk, tik spazmai? Pu-
s, o gal ir daugiau infarkto auk nesuspja kreiptis gydytoj ir nesulaukia
medicinins pagalbos (Friedman ir DiMatteo, 1989). Nuo ko priklauso simp-
tom aikinimai?
Pajut simptomus, juos vertiname vadovaudamiesi turimomis iniomis apie
ligas (Bishop, 1991). Medicinos fakultetuose tai kartais duoda juoking rezul-
tat. Besimokydami studentai suino vairi lig simptomus. Kadangi patys
taip pat ne vien j patiria, danai susieja juos su neseniai imoktomis li-
gomis. (is voktimas gali bti plaui udegimo pradia.") Galbt paste-
bjote, jog ir psichologijos studentai patiria poveik, skaitydami apie psi-
chikos sutrikimus.
Socialiai sukurti sutrikimai. Silpn simptom bendrumas ir neaikumas at-
veria duris taigai. 1989 met balandio 13-j apie 2000 irov susirinko
Santa Monikos miesto koncert salje Kalifornijoje klausytis 600 vidurini
mokykl moksleivi koncerto. Vos prasidjus programai moksleiviai, kuri
nerv sistema jautri, pradjo skstis galvos skausmu ir svaigimu, pilvo skaus-
mais ir pykinimu. Galiausiai 247 moksleiviai susirgo. Visus teko evakuoti. Gel-
btojai m teikti pagalb pievelje prieais koncert sal. Vlesni tyrimai nie-
ko neatskleid - nebuvo diagnozuota joki lig, nepastebta joki aplinkos
utertumo fakt. Simptomai greitai inyko ir nepersidav publikai. Atrodo,
jog i staigi epidemija buvo socialinio pobdio (Small ir kiti, 1991).
Ar lygiai taip pat gali atsirasti ir prasti negalavimai? Galbt mogui ki-
lusi mintis, jog jo kasdieniai pojiai atitinka inomos ligos simptomus, v-
liau gali bti panaudota panaiems simptomams aikinti? Pamela Kato ir Dia-
ne Ruble (1992) teigia, kad btent tai leidia paaikinti, kodl daugelis mo-
ter yra sitikinusios, jog dvi ar tris dienas prie menstruacijas jos bna la-
biau prislgtos, sitempusios ir sudirgusios.
602 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
Ar vadinamasis priemenstruacinis sindromas (PMS) yra socialiai sukur-
tas sutrikimas? Kaip matme 4 skyriuje, iliuzin koreliacija atsiranda tada,
kai mons pastebi ir prisimena atvejus, patvirtinanius j sitikinimus, ir
nepastebi j sitikinimams prietaraujani atvej. Todl moteris, jauianti
tamp dien prie menstruacijas, i tamp gali aikinti PMS. Taiau jei i
moteris panaiai jauiasi prajus savaitei po menstruacij, arba nejaus tam-
pos prie kitas menstruacijas, tikimyb, kad iuos sitikinimams prietarau-
janius atvejus ji pastebs ir prisimins, yra maesn.
Daugelis mokslinink mano, kad kai kurios moterys patiria ne tik menst-
ruacij sukeliam diskomfort, bet ir priemenstruacin tamp (Hurt ir kiti,
1992; Richardson, 1990; Schmidt ir kiti, 1998). Todl Amerikos psichiatr
asociacija atri PMS form (vadinampriemenstruaciniu disforiniu sutri-
kimu) trauk psichikos lig sra. Tai buvo padaryta nepaisant Amerikos
psicholog asociacijos ir Psichiatr asociacijos moter komiteto prietara-
vim, kad menstruacij nereikt sieti su patologija - psichikos sutrikimu
(DeAngelis, 1993).
Kanadoje ir Australijoje buvo atlikta keletas tyrim, kuri metu moter
buvo paprayta rayti nuotaik dienorat (Hardie, 1997; r. 14.5 pav.). Nors
daugelis moter prisimena, kad prie paskutines mnesines jautsi blogai, j
pai raai dienoratyje danai rodo, kad menstruacij ciklo laikotarpiu emoci-
niai svyravimai bna neyms. Be to, moter, pripastani, kad jas kamuoja
PMS, nuotaik svyravimai nesiskiria nuo ito nepripastani. Vieno tyrimo
duomenys atskleid, kad moter, teigusi, jog jauia atrius priemenstruaci-
nius simptomus, savijauta nedaug skyrsi nuo kit moter savijautos (Galiant
ir kiti, 1992). Taip pat prieingai, nei mano kai kurie darbdaviai, moter fizi-
niai ir protiniai gebjimai nepriklauso nuo menstruacinio ciklo. Toki ivad
14.5 PAVEIKSLAS
Menstruacijos, reali
ir prisimenama nuotaika
Cathy McFarland ir j os
bendradarbiai (1989)
pastebjo, kad eksperimente
dalyvavusi Ontarijo provin-
cijos moter nuotaikos
menstruacinio ciklo laikotar-
piu nekito. Taiau ios
moterys prisimin, kad j
nuotaika apskritai buvo
blogesn prie pat menstru-
acijas bei per j as ir geres-
n kitomis ciklo dienomis.
3
o
D
C
(O
O)
o
0Q
Pri si menama nuotaika
yra blogesn nei realiai
ufiksuota
| Reali nuotaika
I Prisimenama nuotaika
Tarp menstruacij
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 603
padar Leta Hollingworth savo 1914 metais apgintoje daktaro disertacijoje (ji
analizavo kasdien darytus moter raus, o ne prisiminimus). Nuo to laiko dau-
gelis mokslinink patvirtino jos ivadas (Rosenberg, 1984; Sommer, 1992).
Be to, PMS potyriai skirtingose kultrose skiriasi, taiau nepriklauso nuo
moter biologini skirtum. Kritikai sako, kad ito ir reikt tiktis i socialiai
sukurto sutrikimo (Richardson, 1993; Rodin, 1992; Usher, 1992). Kai PMS
patikros lape yra tiek daug kasdieni simptom - bejgikumo jausmas, li-
desys, irzlumas, galvos skausmai, nemiga, bodjimasis (arba padidjs susi-
domjimas) seksu - kas nesisks PMS?", - klausia Carol Tavris (1992).
Kai vyras negali paaikinti
moters veiksm, jis
pirmiausiai pagalvoja apie
jos fiziologin bkl."
Clare Boothe Luce,
Slam the Door Softly, 1970
(Tyliai utrenkite duris")
Ar man reikia gydytis? Kai mogus pastebi simptom ir nusprendia, kad
tai rimta, jo sprendim kreiptis medicinins pagalbos gali lemti keletas veiks-
ni. medikus daniau kreipiamasi manant, kad simptom prieastis yra fi-
ziologin, o ne psichologin (Bishop, 1987). Taiau jei mogus jauiasi su-
triks, jei mano, kad kreipdamasis gydytojus patirs daugiau kat ir nepa-
togum, arba jei nori ivengti inios apie sunki lig, jis gali delsti.
JAV nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, vyrai ir mote-
rys skirtingai sprendia, kada kreiptis gydytoj: moterys nurodo daugiau
simptom, vartoja daugiau receptini ir nereceptini vaist ir 40 procent
daniau lankosi pas gydytoj. Moterys 50 procent daniau lankosi ir pas
psichoterapeut (Olfson ir Pincus, 1994).
Ar moterys serga daniau? Tikrai ne. Galimas dalykas, kad vyrai yra ma-
iau atspars ligoms. Greta kit problem, vyrus daniau vargina padidjs
kraujospdis, jie daniau serga skrandio opa ir viu, j amiaus vidurkis
yra trumpesnis. Tad kodl moterys daniau kreipiasi gydytoj? Galbt mo-
terys daugiau dmesio skiria savo vidinei bsenai. Galbt jos greiiau pri-
pasta savo silpnybes" ir kreipiasi pagalbos (Bishop, 1984). O gal mote-
rys paprasiausiai lengviau suranda laiko apsilankyti pas gydytoj (Marcus
ir Siegel, 1982).
Pacientai labiau klauso gydytojo nurodym, kai juos sieja ilti santykiai,
kai gydytojas padeda planuoti gydym ir patraukliai pateikia alternatyvas.
Jie lengviau sutinka operuotis, jei pasakoma, kad tikimyb ilikti gyvam
po operacijos yra 40 procent", o ne kad tikimyb neigyventi operacijos
yra 60 procent" (Rothman ir Salovey, 1997; Wilson ir kiti, 1987). itokia
naudingai pateikta" informacija taip pat geriau tikina naudoti preparatus
nuo sauls, mesti rkyti ir isitirti dl IV (Detweiler ir kiti, 1999; Salovey
ir kiti, 2002; Schneider ir kiti, 2000). monms geriau sakyti, kad prepara-
tas nuo sauls spinduli isaugo sveik, jaun od", nei teigti, jog nenau-
dojant io preparato sumaja galimyb isaugoti sveik, jaun od."
Emocijos ir sveikata
Ar ms emocijos leidia prognozuoti tikimyb susirgti infarktu, insultu, v-
iu bei kitoms ligoms (r. 14.6 pav.)? Panagrinkime kai kuriuos duomenis.
604 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Streso sukeltos neigiamos
emocijos gali vairiai veikti
sveikat. Tai ypa pasakyti-
na apie depresyvius ir greit
supykstanius mones.
14.6 PAVEIKSLAS
Neigiamos
emocijos
Autonomins nerv
sistemos poveikiai
(skrandio opos, galvos
skausmai, padidjs
kraujospdis)
irdies
ligos
Nusilps
imunitetas
Nustatyta, jog irdies ligomis daniau serga ambicingi, siekiantys domi-
nuoti, nekantrs ir svarbiausia - greitai supykstantys, vadinamieji A tipo"
asmenys (Smith ir Ruiz, 2002; Williams, 1993). stres pykiu reaguojan-
tiems monms isiskiria daugiau streso hormon, kurie, kaip manoma, pa-
spartina apna ant irdies arterij sieneli formavimsi.
Depresija taip pat padidina vairi kit susirgim rizik. Net negili dep-
resija yra didesnis neatsparumo ligoms veiksnys nei rkymas ir jo sukelia-
mi alutiniai poveikiai (Anda ir kiti, 1993). Prajus metams po infarkto, dep-
resijos kamuojami mons dvigubai daniau rizikuoja patirti vairius irdies
negalavimus (Frasure-Smith ir kiti, 1995, 1999). Apnuodijimas, kur suke-
lia neigiamos emocijos, didina depresijos bei nerimo kamuojam ltinmis
ligomis sergani moni skaii (Cohen ir Rodriguez, 1995).
George Vaillantas (1997), tirdamas grup Harvardo universiteto absolvent
vyr nuo vidutinio amiaus iki senatvs, pastebjo sielvarto ir neigiam emo-
cij poveik. I t, kurie bdami 52 met amiaus, mokslininko nuomone,
gyveno subalansuotai" (nepiktnaudiavo alkoholiu, nevartojo trankviliza-
tori ir nebuvo kreipsi psichiatr), tik 5 procentai mir sulauk 75 met.
I Vaillanto pavadint prislgtais" (piktnaudiavo alkoholiu arba vartojo
trankvilizatorius, arba buvo lanksi pas psichiatr), io amiaus sulauk mi-
r 38 procentai.
Optimizmas ir sveikata
Yra gausyb pasakojim, kaip staiga pablogja sveikata dl ko nors praradus
vilt, arba kaip staiga imama sveikti sugrus optimizmui. Kai devynmeio
Defo kepenis simet vys, gydytojai baiminosi paties blogiausio. Taiau
Defas neprarado optimizmo. Jis yra pasirys tapti mokslininku ir tirti v-
io ligas. Vien dien Defas pasijunta pakiliai: gydytojas, neakivaizdiai do-
mjsis jo liga ir tuo metu keliavs po al, nusprendia sustoti ir apirti
Def. Defas galvoja, kiek daug jis nori papasakoti gydytojui ir parodyti sa-
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 605
vo dienorat, kur ra nuo pat ligos pradios. T dien miest gaub rkas.
Lktuvas, kuriuo skrido gydytojas, nukreipiamas kit aerouost, i kurio gy-
dytojas iskrenda galutin savo kelions tak. Igirds i naujien, Defas
tyliai pravirksta. Kit ryt prisideda plaui udegimas, pakyla temperatra,
ir Defas guli bejgis. Vakare j itinka koma. Kit popiet berniukas mirta
(Visintainer ir Seligman, 1983).
Norint isiaikinti ry tarp nuostat ir lig, reikia tirti ne vien dramati-
kas istorijas. Jei neviltis ir vys itinka vienu metu, kyla klausimas, ar nusi-
minim sukl vys, ar nesveikstama stokojant vilties? Kad isprst pir-
mumo klausim, mokslininkai 1) iprovokuodavo beviltikumo jausm, su-
keldami nekontroliuojam stres, ir 2) stebjo, ar yra ryys tarp nevilties pa-
aikinimo ir susirgim ateityje.
Stresas ir liga. Akivaizdiausius beviltikumo, kuris 2 skyriuje buvo pava-
dintas imoktu bejgikumu, poveikio poymius galima pastebti atliekant eks-
perimentus su gyvnais, kuriems skiriami nestiprs, taiau nekontroliuojami
elektros smgiai, leidiamas didelis triukmas ar sukeliama spstis. Tai nei-
provokuoja toki lig kaip vys, taiau sumaina organizmo atsparum. iur-
kms, kurioms buvo suleista vio lsteli ir skirti kartotiniai elektros sm-
giai, kuri jos negaldavo ivengti, daniau isivystydavo augliai ir jos grei-
iau nugaidavo palyginti su tomis, kurios gaudavo smgius, bet galdavo j
ivengti, arba negaudavo joki smgi. Be to, kai nekontroliuojami elektros
smgiai bdavo skiriami jaunoms iurkms, prie tai suleidus vio lsteli,
ir vl pakartojami joms jau suaugus, auglio isivystymo tikimyb bdavo dvi-
gubai didesn, palyginti su iurkmis, kurios jaunos gaudavo kontroliuojamus
elektros smgius (Visintainer ir Seligman, 1985). diegtas bejgikumo jaus-
mas daro gyvn pasyvesn, o kraujo tyrimai rodo nusilpus imunitet.
Suprantama, jog mons skiriasi nuo iurki. Taiau vis daugiau fakt pa-
tvirtina, kad po sunki igyvenim mons tampa neatspars ligoms (Seger-
strom ir Miller, 2004). Ilgalaikis stresas silpnina imunin sistem, taigi ir at-
sparum infekcijoms bei piktybiniams augliams (Cohen, 2002). Pastebta, jog
imunin sistem neigiamai veikia sutuoktinio mirtis, stresas, patiriamas lei-
diantis kosminiam laivui, ir netgi tampa per egzamin sesij (Jemmott ir Loc-
ke, 1984).
Panagrinkime tai tokius duomenis.
Laikinas stresas paatrino savanorikai apkrstj gripo virusu simpto-
mus (Dixon, 1986).
Jaunavedi, kurie pykdavosi aptardami savo problemas, imunin siste-
ma kit dien bdavo silpnesn (Kiecolt-Glaser ir kiti, 1993).
vedijoje atlikto isamaus tyrimo duomenimis, stresas darbe rizik susirgti
gaubtins arnos viu padidina 5,5 karto (Courtney ir kiti, 1993). Vio
rizika iuo atveju nepriklaus nuo toki veiksni, kaip amius, rkymas,
alkoholio vartojimas ar fizins savybs.
606 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Palyginti su pareigingais studentais, nerpestingieji teig reiau patirian-
tys stres ir reiau sergantys semestro pradioje, taiau jam baigiantis pa-
juntantys didesn stres ir sergantys daniau. (Kuriam tipui priskirtumte
save?) Tiksliau sakant, pritingintieji ir daniau sirgdavo, ir gaudavo blo-
gesnius paymius (Tice ir Baumeister, 1997).
Aikinimo stilius ir ligos. Jei nekontroliuojamas stresas veikia sveikat, slo-
pina imunin sistem ir skatina pasyv, beviltik nuolankum, ar pesimis-
tai yra maiau atspars ligoms? Keletas tyrim patvirtino, kad pesimistinis
nemaloni vyki aikinimo stilius (kai sakoma: Tai tsis ilgai ir viskas lugs,
a pats esu kaltas") padidina susirgim tikimyb. Christopheris Petersonas
ir Martinas Seligmanas (1987) ianalizavo 94 ymiausi beisbolo aidj pa-
sisakymus spaudoje ir vertino, kaip danai jie pesimistikai aikindavo ne-
malonius vykius, pavyzdiui, pralaimtas svarbias varybas (iekodami sta-
bili, globali ir vidini prieasi). Tie, kurie itaip aikindavo daniausiai,
gyveno trumpiau. Optimistai, kurie nekintamas, globalias ir vidines prieas-
tis priskiravo maloniems vykiams, gyveno ilgiau nei pesimistai.
Keletas tyrim atlikta stebint moni gyvenimus ilgesn laik. Vienas tyri-
mas atskleid, kad optimistikiausi 1946 met Harvardo universiteto absolven-
tai tebebuvo sveikiausi ir po 34 met. Dar vieno per 50 met trukusio tyri-
mo, kurio dmesio centre buvo kataliks vienuols, duomenimis, tos, kurios
bdamos 22 met amiaus, buvo nusiteikusios pozityviai, gyveno vidutinikai
septyneriais metais ilgiau nei pesimistikesns tos paios vienuolijos seserys
(Danner ir kiti, 2001). Svarbu pastebti, kad sveikas gyvenimo bdas - man-
ktinimasis, sveika mityba, saikingas alkoholio vartojimas - bdingas dau-
geliui optimistikos mstysenos ilgaami (Peterson ir Bossio, 2000).
Remdamiesi savo tyrimais, Howardas Tennenas ir Glennas Affleckas
(1987) sutinka, kad teigiamas, optimistinis aikinimo stilius apskritai yra geras
vaistas. Kad tikjimas gydo, inome i placebo poveikio. (Jei manote, kad
gydymas bus veiksmingas, jis toks ir bus, net jei i ties bt neveiksmingas.)
Tennenas ir Affleckas taip pat primena, kad nra to gero, kuris neieit bloga.
Optimistai gali save laikyti nepaeidiamais ir nesiimti atsargumo priemo-
ni. (Optimistai rkaliai nevertina tabako derv keliamos rizikos sveikatai
[Segerstrom ir kiti, 1993].) O kai reikalai labai pablogja, kai optimistas su-
siduria su alinania liga, tai j gali labai sukrsti. Optimizmas yra naudingas
sveikatai. Taiau atminkite: net ir optimist mirtingumas - imtaprocentinis.
APIBENDRINIMAS
Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas?
Socialiniai psichologai aktyviai tyrinja sergani depresija, vieni, turini socialinio pobdio
problem ir somatinmis ligomis sergani moni atribucijas bei lkesius. Depresijos apimt
moni aikinimo stilius yra neigiamas, jie vykius aikina stabiliomis, globaliomis ir vidinmis
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 607
prieastimis. Nepaisant pesimizmo, lengv depresij jauiantys mons laboratorini tyrim me-
tu msto stulbinamai realistikai. Depresija gali sukti udar rat kai dl negatyvi mini
pradedama kaltinti save ir atvirkiai.
Vieniumas - tai izoliacijos ir nepritapimo jausmas, taip danai sutinkamas individualistinse
visuomense. Kaip ir depresija, vieniumas taip pat gali sukti udar rat kai atitolimo jausmas
paskatina socialiai nepriimtin elges.
Dauguma moni nerimauja tada, kai yra vertinami, taiau drovs individai labai nerimauja ir
kasdienje, draugikoje aplinkoje. Atsiranda dar vienas udaras ratas - nerimas sukelia netikus,
atstumiant elges.
Spariai besivystanti sveikatos psichologijos sritis tyrinja, kada mons nusprendia, kad jie
serga, kaip jie aikina savo simptomus ir kada kreipiasi medicinins pagalbos bei kaip vykdo
gydytojo nurodymus. Ji taip pat tiria neigiam emocij poveik ir ligos, streso bei pesimistinio
aikinimo stiliaus ssajas.
Kokie yra socialiniai psichologiniai
poiriai gydym?
Aptarme mstymo bdus, kurie yra susij su gyvenimo problemomis, pradedant depresija ir
baigiant ligustu drovumu bei somatinmis ligomis. Ar galima kaip nors gydyti iuos prisitaiky-
ti trukdanius mstymo bdus?
Nra socialins-psichologins terapijos. Taiau terapija yra socialiniai kon-
taktai, ir socialiniai psichologai silo j principus traukti egzistuojanius
gydymo metodus (Forsyth ir Leary, 1997; Strong ir kiti, 1992). Aptarsime
tris poirius.
Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena
4 skyriuje aptarme daugel paprasto, taiau veiksmingo principo rodym:
poelgiai veikia nuostatas. Vaidmenys, kuriuos atliekame, dalykai, kuriuos sa-
kome ir darome, sprendimai, kuriuos priimame, kuria mus.
Remiantis principu, kad nuostatas lemia elgsena, siloma keletas psicho-
terapijos metod.
Elgesio terapijos specialistai stengiasi keisti elgsen ir daro prielaid, kad
tokiu bdu keisis ir vidins nuostatos.
Mokant rytingumo i pradi mogus mokosi veikti rytingai situacijo-
se, kai jis yra palaikomas, paskui palaipsniui tokiu tampa kasdieniame
gyvenime.
Racionali emocin terapija remiasi prielaida, kad mes patys kuriame sa-
vo emocijas. Pacientams pateikiami nam darbai": kalbti ir veikti taip,
kad kilt kitokios emocijos. Pavyzdiui, pasiprieinti valdingam giminai-
iui, liautis galvoti, kad esi nepatrauklus, ir paskirti kam nors pasimatym.
608 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Savitarpio pagalbos grupi dalyviai subtiliai skatinami keisti elgesio pro-
ius - reikti pykt, verkti, veikti demonstruojant savivert, reikti teigia-
mus jausmus.
Visi ie metodai remiasi prielaida, kad jei negalime tiesiogiai kontroliuoti
jausm, galime netiesiogiai juos veikti keisdami elgsen.
Eksperimentai patvirtina, kad nuo to, k sakome apie save, gali priklau-
syti ms savijauta. Vieno eksperimento metu studentai buvo paskatinti pa-
rayti save liaupsinanius rainius (Mirels ir McPeek, 1977). Vliau, prisis-
tatydami kitam eksperimentuotojui, ie studentai isiskyr auktesne savi-
verte, palyginti su tais studentais, kurie ra rain aktualiu socialiniu klau-
simu. Dar keliuose kituose eksperimentuose Edwardas Jonesas ir jo bendra-
darbiai (1981; Rhodewalt ir Augustsdottir, 1986) sudar tokias slygas, kad
studentai per interviu prisistatyt arba save girdami, arba menkindami. Ir ia
vieas prisistatymas - optimistikas arba pesimistikas - vliau atsispindjo
atsakant savs vertinimo test. Sakyti - reikia tikti net ir tuo, k kalbi
apie save. Tai buvo ypa akivaizdu, kai studentai buvo priversti pajusti at-
sakomyb u tai, kaip jie save pateikia.
Suvokiamo pasirinkimo svarba buvo akivaizdi Pamelos Mendonca ir Sha-
ron Brehm (1983) eksperimente. Jos vienai antsvor turini vaik grupei,
kuri netrukus turjo pradti svorio mainimo program, pasil pasirinkti la-
biau patinkant liesjimo bd. Vliau eksperimentators periodikai primin-
davo, kad vaikai patys pasirinko. Kitiems vaikams, kurie tuo pat metu daly-
vavo tokioje paioje atuoni savaii programoje, nebuvo suteikta galimy-
b rinktis. Tie, kurie jautsi atsakingi u rezultatus, buvo numet daugiau
svorio ir po atuoni savaii, ir prajus trims mnesiams.
Ijimas i udaro rato
Jei depresij, vienium ir socialin nerim palaiko nesibaigianti neigiam
patyrim, neigiamo mstymo ir save lugdanios elgsenos virtin, j reik-
t nutraukti bet kuriuo manomu bdu - keiiant aplink, mokantis konstruk-
tyvios elgsenos, keiiant mstym. Keletas skirting terapijos metod pade-
da itrkti i udaro rato, vedanio depresij.
Socialini gdi mokymas
Depresija, vieniumas ir drovumas nra labai retos problemos. Kur laik pa-
buv alia serganio depresija galime susierzinti ir patys pajusti depresyvi
nuotaik. Vieni ir drovi moni nuomone, vairiose situacijose jie gali su-
daryti nevyklio spd. Tokiais atvejais galt padti socialini gdi kei-
timas. Stebdamas ir vliau imgindamas naujus elgsenos modelius saugio-
je aplinkoje, mogus gali imokti pasitikti ir drsiau jaustis vieumoje.
Kai mogus pradeda mgautis imintingu elgesiu, pradeda ir geriau save
vertinti. Tai rod Frances Haemmerlie ir Robertas Montgomery (1982, 1984,
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 609
1986), atlik kelet reikming tyrim, kuriuose dalyvavo drovs ir savimi
nepasitikintys studentai. Nepasitikintys savimi ir stokojantys patirties asme-
nys, bendraudami su kitos lyties atstovais, gali sau sakyti: A retai einu
pasimatymus, vadinasi, esu netiks ir man nereikt iekoti meils". Kad jie
pradt galvoti kitaip, Haemmerlie ir Montgomery paakindavo tyrime daly-
vavusius studentus maloniai bendrauti su prieingos lyties atstovais.
Vieno eksperimento metu vaikinai atsak pateiktus klausimus ir por kart
skirtingomis dienomis turjo ateiti laboratorij. Ten jie kaskart 12 minui
mgaudavosi maloniais pokalbiais su merginomis (i viso su eiomis). Vaikinai
galvojo, kad jos taip pat dalyvauja eksperimente. I ties merginos buvo bend-
radarbs, papraytos natraliai ir draugikai pasikalbti su kiekvienu vaikinu.
i pustreios valandos trukusi pokalbi poveikis buvo netiktinas. tai
k vliau ra vienas eksperimento dalyvis: Dar niekada nebuvau sutiks
tiek daug mergin, su kuriomis biau galjs taip maloniai pasikalbti. Pa-
sikalbjus su keliomis merginomis, mano pasitikjimas savimi taip sustipr-
jo, kad visikai nesijaudinau, kaip bdavo anksiau". pastebjim patvir-
tino daugelis fakt. Prieingai nei kontrolins grups vaikinai, eksperimen-
to dalyviai, dar kart testuoti po savaits ir po ei mnesi, teig, jog b-
dami su merginomis jaudinasi ir nerimauja maiau. Be to, lik vieni su pa-
trauklia nepastama moterimi jie daniau praddavo pokalb. Jie i ties pra-
djo daniau skirti i anksto neplanuotus pasimatymus.
Haemmerlie ir Montgomery atkreipia dmes tai, kad viskas vyko ne
tik nekonsultuojant vaikin, bet gal kaip tik todl, kad jie nebuvo konsul-
tuojami. Skmingi savarankiki poelgiai skatino juos laikyti save socialiai
kompetentingais. Po septyni mnesi mokslininkai juos dar kart apklau-
s. Tuo metu vaikinai jau buvo patyr toki skm, kad galjo isaugoti vi-
dines savo skms atribucijas. Skm skm veda,- reziumuoja Haemmer-
lie (1987), - jei tik nra joki iorini veiksni, kuriais mogus galt pa-
grsti i skm!"
Aikinimo stiliaus terapija
I udaro depresijos, vieniumo ir drovumo rato galima ieiti mokantis so-
cialini gdi, sukuriant teigiamas patirtis, keiianias savivok ir msty-
sen. Kai kurie mons turi socialini gdi, taiau bendraudami su per-
nelyg kritikais draugais ir eima jie tikjo, kad toki gdi neturi. To-
kiems monms gali padti savi verts ir poirio savo ateit pakeitimas.
Viena i kognityvins terapijos, siekianios io tikslo, ri yra aikinimo
stiliaus terapija, kuri pasil socialins psichologijos specialistai (Abram-
son, 1988; Gillham ir kiti, 2000; Greenberg ir kiti, 1992).
Vienos tokios programos metu depresijos slegiami studentai buvo moko-
mi pakeisti jiems bdingas atribucijas. I pradi Mary Anne Layden (1982)
jiems paaikindavo atribucijas, bdingas daugumai nesergani depresija mo-
ni, ir i atribucij privalumus (kai nuopelnai u skm priskiriami sau ir
610 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
kai suprantama, jog aplinkybs gali pasukti reikalus blogj pus). Patei-
kusi vairiausi uduoi, ji padjo studentams suprasti, kaip jie patys vertina
savo skmes ir neskmes. Vliau prasidjo gydymas: Layden paliep stu-
dentams rayti skmi ir neskmi dienorat paymint, kaip jie patys prisi-
djo prie skms, ir atkreipiant dmes iorines j neskms prieastis. Kai
po mnesio studentai buvo testuoti ir gauti duomenys palyginti su kontroli-
ne grupe, kuriai is gydymas nebuvo skirtas, j savivert buvo sustiprjusi,
o atribucijos stilius tapo pozityvesnis. Juo optimistikesnis tapo j aikinimo
stilius vykius, juo labiau nyko depresija. Keisdami atribucijas, studentai pa-
keit savo emocijas.
Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines
skms atribucijas
Du aptarti principai - kad pakeitus elgesio modelius galima pakeisti savs su-
vokim ir vyki vertinimus, itaip ieinant i udaro rato, - leidia daryti vien
bendr ivad: pasiekti rezultatai ilgiausiai ilieka tada, kai mogus tai sieja
ne su gydymo programa, o su veiksniais, kuriuos gali pats kontroliuoti.
Paprastai prievartiniai metodai suadina drastikiausius ir staigiausius elg-
senos pokyius (Brehm ir Smith, 1986). Nepageidaujam elgsen paversda-
mas nepaprastai brangiai atsieinania arba trikdania, o sveikesn elgsen-
ypa naudinga, psichoterapeutas gali pasiekti greit ir spding rezultat.
Taiau, kaip mums primena 30 met trunkantys moksliniai socialins psi-
chologijos tyrimai, problema yra ta, kad prievartiniai elgsenos pokyiai n-
ra ilgalaikiai.
Pavyzdiui, Marta jaudinasi dl nedidelio antsvorio, ji nusivylusi, kad nie-
ko negali padaryti. Marta galvoja apie kelias skirtingas svorio kontrols pro-
gramas. Kiekviena i i program ada geriausius rezultatus. Marta pasi-
renka vien j, ir jai sakoma laikytis grietos 1200 kalorij dietos. Be to, ji
privalo kasdien registruotis ir pasakyti, kiek kalorij suvartojo, taip pat kar-
t per savait ateiti pasisverti, kad ji ir instruktor tiksliai inot, kaip seka-
si. Tikdama programos veiksmingumu ir nenordama daryti sau keblum,
Marta stropiai laikosi vis reikalavim ir su malonumu stebi, kaip tirpsta jos
kilogramai. i unikali programa i ties veiksminga!", - sako Marta, pa-
siekusi usibrt svorio rib.
Lidna, taiau pasibaigus programai Marta patiria tai, k patiria dauge-
lis: buvs svoris atsistato (Jeffery ir kiti, 2000). Gatvje Marta pamato savo
instruktor. Sumiusi ji pereina kit gatvs pus ir apsimeta jos nepastebinti.
Deja, instruktor j atpasta ir maloniai pasilo visk pakartoti. Pripain-
dama, jog pirm kart programa dav gerus rezultatus, Marta sutinka ir pra-
deda antr grietos dietos raund.
Martos patyrimas tapatus keleto svorio metimo eksperiment, tarp j ir j
to, kur atliko Janet Sonne ir Deanas Janoffas (1979), dalyvi patiriai. Pu-
s eksperiment dalyvi, kaip ir Marta, buvo tikinti, kad dalyvavimas pro-
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 611
gramoje pakeit j mitybos proius. Kitiems buvo pasakyta, kad ie poky-
iai - j pai nuopelnas. Abi eksperimento dalyvi grups numet svorio.
Taiau kai po 11 savaii eksperimento dalyviai pasisvr vl, tie, kurie ti-
kjo galintys savo svor reguliuoti patys, svr maiau. Jie, kaip ir anksiau
apraytame drovumo tyrime dalyvav studentai, patvirtino saviveiksmingu-
mo naud. Imok skmingai susidoroti su problema ir patikj, kad patys
tai padar, jie labiau pasitikjo savimi ir todl daugiau pasiek.
Pabr, k galima pasiekti pakeitus elgsen ir mstysen, privalome pri-
siminti, kad viskam yra ir ribos. Socialini gdi mokymasis ir teigiamas
mstymas neada nuolatini pergali, u kurias mus visi mylt ir avtsi.
Be to, laikinas lidesys, vieniumo ir drovumo jausmas yra visikai normali
bsena atitinkamomis aplinkybmis. Susirpinti ir keisti mstysen bei elg-
sen reikia tik tada, kai ios emocijos tampa ltinio pobdio ir kamuoja be
aikios prieasties.
Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons
taikymas
Psichologai vis daniau pritaria, kad socialin taka - kai vienas mogus da-
ro poveik kitam - yra svarbiausias dalykas psichoterapijoje. Stanley Stron-
gas (1991) pateikia tai tok pavyzd. Trisdeimtmeio slenkst perengusi
moteris kreipiasi psichoterapeut dl depresijos. Psichoterapeutas atsargiai
bando isiaikinti jos jausmus bei situacij. Moteris skundiasi savo bej-
gikumu ir vyro reikalavimais. Nors ir avdamasis pacients pasiventimu,
psichoterapeutas padeda jai suprasti, kad ji imasi atsakomybs u vyro pro-
blemas. Moteris protestuoja. Taiau psichoterapeutas atkakliai laikosi savo.
Laikui bgant, pacient pradeda suprasti, kad jos vyras galbt nra toks silp-
nas, kaip ji maniusi. Jai ima aikti, kaip galima gerbti ir vyr, ir save pai.
Kartu su terapeutu ji planuoja kiekvienos savaits strategij. Po ilgalaikio
psichoterapeuto ir pacients bendradarbiavimo moters nebeslegia depresija
ir ji pradeda kitaip elgtis.
Ankstyvojoje psichoterapinio gydymo analizje dmesys buvo sutelktas
tai, kaip psichoterapeutai rodo savo kompetencij, suadina pasitikjim
ir kaip is pasitikjimas stiprina j poveik (Strong, 1968). Vlesnje anali-
zje maiau dmesio skiriama psichoterapeutui ir daugiau - paciento ms-
tysenai (Cacioppo ir kiti, 1991; McNeill ir Stoltenberg, 1988; Neimeyer ir
kiti, 1991). Tokie alutiniai poymiai, kaip psichoterapeuto patikimumas gali
sukelti mini, kurias psichoterapeutas silo pacientui pasvarstyti. Taiau ap-
galvotas pagrindinis tikinimo kelias utikrina ilgalaikius nuostat bei elg-
senos pokyius. Todl psichoterapeutai turt siekti ne mandagaus paciento
palankumo, o stengtis keisti jo mstysen.
Laimei, dauguma pacient, praddami psichoterapijos kurs, yra skatinami
pasirinkti pagrindin keli ir, vadovaujami psichoterapeuto, analizuoti savo pro-
blemas. Psichoterapeuto uduotis - pateikti argumentus ir kelti klausimus, kurie
612 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
suadint palankias mintis. Psichoterapeuto valga maiau svarbi nei min-
tys, kurias jis suadina pacientui. Psichoterapeutas privalo visk pateikti taip,
kad klientas igirst ir suprast, kas i ties sakoma, kad pritart, o ne prie-
taraut, ir kad turt pakankamai laiko visk apmstyti. Klausimai (Kaip js
reaguojate tai, k a tik k pasakiau?") gali paskatinti klient mstyti.
Martinas Heesackeris (1989) pateikia 35 met Deivo pavyzd. Pasteb-
js tai, k neig Deivas - piktnaudiavim alkoholiu - konsultantas, remda-
masis iniomis, kad Deivas yra intelektualus mogus, kuriam patinka nenugin-
ijami rodymai, privert j patikti diagnoze ir prisijungti prie gydymo pa-
ramos grups. Konsultantas pasak: Jei mano diagnoz klaidinga, a j mielai
pakeisiu. Taiau pervelkime alkoholiu piktnaudiaujanij savybi sra-
, kad sitikintume, ar a teisus." Po to konsultantas i lto vardijo, leisda-
mas Deivui pagalvoti apie kiekvien teigin. Kai konsultantas baig, Deivas
atsilo kdje ir suuko: Negaliu patikti: a esu prakeiktas alkoholikas!"
Savo 1620 metais ileistame veikale Penses (Mintys") filosofas Pasca-
lis numat princip: mones paprastai labiau tikina prieastys, kurias
jie atranda patys, o ne prieastys, atrastos kit". dsn verta prisiminti.
APIBENDRINIMAS
Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai
gydym?
Iorins elgsenos pokyiai sukelia vidinius pokyius.
Save lugdanias neigiamas nuostatas ir elgsen galima nutraukti mokant sumaniau elgtis, su-
darant slygas teigiamoms patirtims, itaip keiiant savivok ir mstysen
Savijautos pagerjimas ilgiausiai ilieka, jei pacientas tai sieja su savo gebjimais, o ne su gydy-
mo programa.
Psichikos sveikatos specialistai taip pat pripasta, kad norint pakeisti paciento nuostatas, reikia
taikyti tikinjimo metod. Psichoterapeutai, kuriems padeda eksperto ir patikimo panekovo vaiz-
dis, pateikdami nenuginijamus argumentus ir keldami klausimus siekia suadinti sveik mstym.
Kaip socialiniai santykiai stiprina
sveikat ir gerov?
Psichin ir fizin savijauta yra dar viena svarbi socialins psichologijos tema. Artimi santykiai,
draug meil ir palaikymas lemia ir sveikat, ir laim.
Savitarpio santykiai yra streso altinis. Pragaras - tai kiti", - ra Jeanas
Paulis Sartre. Kai reprezentatyvi suaugusij brit apklaus atlik Peteris
Warras ir Roy Payne (1982) teiraudavosi, kas vakar jiems sukl emocin
tamp, jei apskritai sukl, dauguma atsakydavo, kad eimos nariai". O stre-
sas, kaip matme, silpnina imunin sistem ir paatrina tokius sveikatos su-
trikimus, kaip irdies kraujagysli ligos, padidjs kraujospdis.
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 613
Taiau antra vertus, artimi santykiai ne tiek kenkia sveikatai, kiek j ge-
rina ir stiprina laims jausm. Paklausti, kas vakar sukl malonum, tos pa-
ios apklausos dalyviai daug daniau atsakydavo: eima". Artimi santykiai
gali kelti atriausi irdies skausm, taiau taip pat ir didiausi diaugsm.
Artimi santykiai ir sveikata
Atuoni kelerius metus truk tyrimai, apklausiant tkstanius moni, leido
padaryti ivad: sveikata labai priklauso nuo artim santyki (Berkman, 1995;
Ryff ir Singer, 2000). Vienii mons paprastai daniau patiria gil stres,
prasiau miega, daniau udosi, tad ir tikimyb susirgti jiems yra didesn
(Cacioppo ir kiti, 2002a, 2002b, 2003). Turint artim draug, giminaii, bi-
iuli religinje ar kitokioje bendruomenje ankstyvos mirties tikimyb, pa-
lyginti su maai bendraujaniais, yra maesn. Bendraujantys, prierais, ie-
kantys draugijos ne tik turi daugiau biiuli, bet, kaip parod eksperimen-
tai, yra atsparesni virusams (r. 14.7 pav., Cohen ir kiti, 1997, 2003).
Be to, susituok mons bna sveikesni ir gyvena ilgiau negu nesusituo-
k. Nacionalinis sveikatos statistikos centras (2004) teigia, kad nepriklauso-
mai nuo amiaus, lyties, rass ir pajam susituok mons yra sveikesni. Jie
maiau skundiasi galvos ir nugaros skausmais, patiria maiau streso, ma-
iau rko ir saikingiau vartoja alkohol. Be to, atlikus penkerius metus tru-
kus 423 vyresnio amiaus susituokusi por tyrim buvo nustatyta, kad tie,
kurie aktyviai teik socialin param (pavedavo draugus ir kaimynus, pa-
ddavo jiems tvarkyti vairius reikalus, emocikai palaikydavo savo sutuok-
tin ir pan.) gyveno ilgiau, netgi vertinus tokius veiksnius, kaip amius, ly-
tis, pradin sveikata ir ekonomin padtis (Brown ir kiti, 2003). Suomijoje
atlikto 700 moni lig tyrimo duomenimis, moterims geresn poveik daro
gebjimas duoti negu vien tik imti (Vaananen ir kiti, 2005).
Socialini ryi praradimas didina rizik susirgti.
Ianalizavus 96 000 suomi nali tyrimo duomenis paaikjo, kad savait
po partnerio mirties sutuoktiniui padvigubja pavojus numirti (Kaprio ir
kiti, 1987).
emas Vidutinis
Socialumas
Auktas
14.7 PAVEIKSLAS
Peralimo danumo
ir socialumo santykis
Suleidus peralimo lig
virus, socialiai aktyvs
mons bdavo atsparesni
ligai.
altinis: Cohen ir kiti, 2003.
614 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Nacionalins moksl akademijos tyrimas atskleid, kad k tik tap na-
liais tampa maiau atspars ligoms, padidja ir j mirtingumas (Dohren-
wend ir kiti, 1982).
Ityrus 30 000 vyr paaikjo, kad nutrkus santuokai, vyrai pradeda dau-
giau gerti alkoholio ir rkyti, maiau valgyti darovi ir daugiau - al-
dyto maisto (Eng ir kiti, 2001).
Pasitikjimas ir sveikata
Taigi tarp socialins paramos ir sveikatos yra ryys. Kodl? Galbt turintie-
ji artimus ryius sveikiau maitinasi, daugiau manktinasi ir maiau rko bei
geria. Galbt draugai ir eimos nariai padeda palaikyti savivert. Galbt drau-
gai ir pastami padeda tinkamai vertinti ir igyventi skaudius vykius (Tay-
lor ir kiti, 1997). Daugiau nei 80 tyrim patvirtino, kad yra ryys tarp socia-
lini santyki, irdies-kraujagysli sistemos ir imunins sistemos veiklos
(Uchino ir kiti, 1996). Tad kai jauiams eisti, nemgstami ar netenkame
darbo, draugo patarimas, pagalba ir paguoda i ties gali bti geras vaistas
(Cutrona, 1986; Rook, 1987). Net kai apie problem neusimename, drau-
gai iblako ir padeda jaustis, kad bet kuriuo atveju esame pripainti, mgs-
tami ir gerbiami.
Apie mus kankinanius jausmus galime pasipasakoti tam, kur laikome
artimu draugu. Vieno tyrimo metu Jamesas Pennebakeris ir Robinas O'Hee-
ronas (1984) tyr saviudybi ir autoavarij auk sutuoktinius. T, kurie vieni
kent netekties sielvart, sveikata buvo blogesn nei t, kurie dalijosi savo
jausmais. Pennebakerio (1990) atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo per 700
studeni, 1 i 12 prisipaino vaikystje patyrusi seksualin prievart. Paly-
ginti su tomis studentmis, kurios patyr kitokio pobdio psichologines trau-
mas, pavyzdiui, tv mirt ar skyrybas, seksualins prievartos aukos da-
niau skundsi galvos skausmais, skrandio ligomis bei kitais sveikatos su-
trikimais, ypa jei jos niekam iki tol neprasitar apie i paslapt.
Siekdamas atskirti artim santyki guodiani, ipaintin dal, Penne-
bakeris papra gedini sutuoktini pasakoti apie juos kankinanius skau-
dius vykius. Paprayti apibdinti trivial vyk, mons buvo sitemp ir
jautsi taip tol, kol nepasipasakojo apie savo bdas. Ir tik tada atsipalaida-
vo. Atrodo, kad padeda ir dienoraio apie asmenines bdas raymas. Kai
itaip pasielg vieno eksperimento dalyviai savanoriai, kitus eis mnesius
po eksperimento jie maiau skundsi sveikatos sutrikimais. Viena dalyv pa-
aikino: Nors su niekuo nekalbjau apie tai, k raiau, galjau tai iksti,
veikti skausm, o ne stengtis j ugniauti. Dabar galiu apie tai ramiai gal-
Draugyst yra puikiausias voti." Net jei tai tra pokalbis su dienoraiu", ir net jei raoma tik apie
prienuodis nuo vis savo svajones bei gyvenimo tikslus, tai verta daryti (King, 2001).
nelaimi." Kiti eksperimentai patvirtina, kad naudinga apie slegianius patyrimus pa-
Seneka, sipasakoti, o ne juos slopinti. Viename toki eksperiment Stephenas Lepo-
5 m. pr. Kr.-65 m. po Kr. re ir jo kolegos (2000) pademonstravo studentams slegianio turinio skaid-
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 615
res bei kino juost apie holokaust. Vliau juos arba aptardavo, arba ne. Po
dviej dien tie, kurie aptar skaidres ir film, jaut maesn stres ir juos
maiau kankino kyrios mintys. Netgi tik mintyse perkratant nesen stres
klusi" problem - prisimenant j ir jos sukeltus jausmus - lengviau su ja
susidorojama, pagerja nuotaika (Rivkin ir Taylor, 1999).
Skurdas, nelygyb ir sveikata
sitikinome, jog tarp sveikatos ir kontrols pojio, bdingo teigiamam ai-
kinimo stiliui, yra ryys. Taip pat sitikinome, kad yra ryys tarp sveikatos
ir socialins paramos. Kontrols bei paramos pojtis, sveikatos apsauga bei
mityba yra tie veiksniai, kurie leidia paaikinti, kodl ekonomin padtis
susijusi su ilgaamikumu. Prisiminkime 1 skyriuje aprayt senj koti-
jos Glazgo kapini paminkl analiz: tie, kuri paminklai buvo brangiausi
ir aukiausi (tai bylojo apie prabang), gyveno ilgiausiai (Carroll ir kiti,
1994). Taiau net ir iandien kotijoje, Jungtinse Valstijose ir Kanadoje var-
gingai gyvenantys mons labiau rizikuoja mirti per anksti. Skurdas yra viena
i ankstyvos mirties prieasi. Turtingas - reikia, sveikas.
Skurdo ir prastos sveikatos koreliacij galime stebti vairiomis kryptimis.
Prasta sveikata kerta per kien. Taiau daugiausia rodym turime, kad skurdas
blogina sveikat (Sapolsky, 2005). Tai kaipgi veikia skurdas? Atsakymai ga-
lt bti ie: a) nepasiekiama kokybika medicinos prieira, b) netinkamas
gyvenimo bdas (daug daniau rko neisilavin maas pajamas gaunantys
mons) ir ypa c) didelis stresas. Neturtas - tai padidinta rizika patirti stre-
s, neigiamas emocijas ir sveikatai nepalankias slygas (Adler ir Snibbe, 2003;
Galio ir Matthews, 2003). Bti neturtingam - reikia daniau patirti miego
trkum dl papildomo darbo, udirbti nepakankamai pinig sskaitoms ap-
mokti, naudotis perpildytu visuomeniniu transportu, gyventi utertoje ap-
linkoje, dirbti sunk fizin darb ir bti nuolat kontroliuojamam. Net ir pri-
matai, kurie maiausiai kontroliuoja savo aplink (yra socialins maitinimosi
hierarchijos apaioje), bna maiausiai atspars peralimo lig virusui (Co-
henirkiti, 1997).
Skurdas ir j lydintis stresas paaikina, kodl nepasiturini maum at-
stov tiktina gyvenimo trukm yra trumpesn. Pavyzdiui, Jungtinse Vals-
tijose vidutinis baltaodis gyventojas gali tiktis sulaukti 78 met, o viduti-
nis juodaodis - tik 73 (CDC, 2005). Skurdu galima paaikinti ir keist, bet
rodyt koreliacij tarp intelekto ir sveikatos. Mokslininkas Ianas Deary ir
jo kolegos (2005) i Edinburgo universiteto pastebjo i koreliacij, inag-
rinj 1932 m. birelio 1 d. atlikto i esms vis 1921 metais gimusi kot
intelekto testo duomenis. Perirj mirties registracijos raus jie, kaip ir
kiti tyrintojai kitose alyse, pastebjo, kad tikimyb sulaukti pensinio am-
iaus i dalies priklauso nuo intelekto koeficiento, kai jums buvo 11 met.
Tiesiog negalite trukdyti geram prediktoriui". Deary nuomone, i dalies e-
mo intelekto rizikos veiksnys panaus nutukimo ar aukto kraujospdio
616 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
rizikos veiksn: emo intelekto asmenys nelink atsisakyti rkymo net ino-
dami apie jo al, todl daniau mirta nuo plaui vio. Taip pat priside-
da skurdo keliamas stresas ir kontrols stoka.
mons mirta jaunesni tuose regionuose, kuriuose vyrauja nelygyb (Ka-
wachi ir kiti, 1999; Lynch ir kiti, 1998; Marmot ir Wilkinson, 1999). Di-
diojoje Britanijoje ir Jungtinse Valstijose pajam skirtumai yra didesni, o
prognozuojama gyvenimo trukm maesn nei Japonijoje ir vedijoje. Ten,
kur per pastarj deimtmet iaugo nelygyb, pavyzdiui, Ryt Europoje ir
Rusijoje, stipriai sumajo ir gyvenimo trukm.
Ar nelygyb yra tik skurdo rodiklis? Prietaringi duomenys rodo, kad skur-
das - svarbus veiksnys, taiau nelygyb - taip pat. Johnas Lynchas ir jo ben-
dradarbiai (1998, 2000) teigia, kad nepriklausomai nuo pajam, ankstyvos
mirties rizika yra didesn tose visuomense, kuriose yra didelis atotrkis tarp
pajam. Kenksminga ne tik bti neturtingam, bet ir gyvenant tokioje aplin-
koje jaustis neturtingu, palyginti su kitais. Roberto Sapolsky (2005) nuomone,
tuo galima paaikinti, kodl Jungtins Valstijos, kuriose gyventoj pajam
nelygyb didiausia Vakar alyse, uima pasaulyje pirm viet pagal svei-
katos apsaugai skiriamas las ir 29 viet pagal tiktin gyvenimo trukm.
Artimi santykiai ir laim
Pasiguosti dl nemaloni jausm yra sveika ne tik knui, bet ir sielai. Toki
ivad silo tyrimai, rodantys, kad mons bna laimingesni, kai juos palai-
ko draugai ir eima.
Kai kuriuose tyrimuose, apibendrintuose 2 skyriuje, lyginamos konkuren-
cingos ir individualistins Jungtini Valstij, Kanados, Australijos kultros
su kolektyvistinmis Japonijos ir daugelio besivystani ali kultromis. In-
dividualistinse kultrose pabriama nepriklausomyb, asmeninio gyveni-
mo slaptumas ir didiavimasis asmeniniais laimjimais. Kolektyvistinse kul-
trose glaudesni socialiniai ryiai apsaugo nuo vieniumo, susvetimjimo,
skyryb ir streso sukeliam lig.
Draugyst ir laim
Kituose lyginamuosiuose tyrimuose stebimi maai arba daug artim santyki
turintys asmenys. Kai esame prisiri prie draug, su kuriais galime pasida-
lyti intymiomis mintimis, jauiame dvejop poveik, teigia XVII a. filoso-
fas Francisas Baconas. Tada ms diaugsmas padvigubja, o atriausias
sielvartas sumaja perpus." Taip atrodo ir skaitant atsakymus klausim,
kur amerikieiams pateik Nacionalinis nuomoni tyrimo centras (Burt,
1986): Su kuo per pastaruosius eis mnesius aptarinjote jums svarbius
dalykus?" Palyginti su tais, kurie nepaminjo n vieno artimo draugo, 60
procent paminjusi penkis ar daugiau jautsi labai laimingi".
Kiti duomenys taip pat patvirtina socialini ryi svarb. Draugyst stip-
rina savivert ir gerina savijaut (Hartup ir Stevens, 1997). Pavyzdiui:
Vargas vienam, kai jis
parpuola, kai nra kam j o
pakelti."
Ekleziastas 4,10b
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 617
laimingiausi universiteto studentai yra tie, kurie jauiasi patenkinti savo
meils reikalais (Emmons ir kiti, 1983);
turintieji artim santyki geriau veikia stres, taip pat ir artimj netek-
t, seksualin prievart, darbo praradim, lig (Abbey ir Andrews, 1985;
Perlman ir Rook, 1987);
i 800 Hobarto ir Williamo Smitho koled absolvent, kuriuos apklaus
Wesley Perkinsas, tie, kurie karjeros privalumus" - dideles pajamas ir
profesin skm bei presti - vertino labiau nei draugyst ir darn ei-
moje, dvigubai daniau nei j bendramoksliai apibdindavo save kaip ga-
na" arba labai" nelaimingus (Perkins, 1991). Paklausti Ko reikia js
laimei" arba Kas js gyvenimui suteikia prasm", dauguma vis pirma
vardijo artimus santykius su eima, draugais ar mylimaisiais (Berscheid,
1985; Berscheid ir Peplau, 1983). Laims nerekia iekoti toli nuo nam.
Santuoka ir laim
Daugiau nei devyni i deimties pasakys, kad patys artimiausi yra santuoki-
niai ryiai. Ar santuoka susijusi su laims pojiu? O gal laimingesnis yra
malonum iekantis viengungis nei supaniotas" ir sukaustytas" santuo-
kos Jungo"?
Gausyb duomen rodo, kad dauguma moni jauiasi laimingesni b-
dami prie ko nors prisiri, nei prieingai. Deimi tkstani europiei ir
amerikiei apklausos patvirtino viena: palyginti su viengungiais ar naliais,
juolab su isiskyrusiais, turintys eim teigia es laimingesni ir labiau pa-
tenkinti gyvenimu (Gove ir kiti, 1990; Inglehart, 1990). Pavyzdiui, nuo 1972
met atliktose reprezentatyviose 43 000 amerikiei apklausose 23 procen-
tai niekada nesituokusi suaugusij ir net 40 procent susituokusij teig
es labai laimingi" (NORC, 2005). is santuokos ir laims ryys pastebi-
mas visose etninse grupse (Parker ir kiti, 1995). Be to, pagal pasitenkini-
m santuoka galima geriau prognozuoti laim apskritai nei pagal pasitenki-
nim darbu, finansais ar bendruomene (Lane, 1998). Tarp nesusituokusij
yra daugiau saviudi ir sergani depresija (Stack, 1992; r. 14.8 pav.). I
ties, maai nuo ko laims jausmas priklauso labiau, nei nuo artimos, palai-
kanios, teisingos, intymios, vis gyvenim trunkanios draugysts.
Ar santuoka, kaip danai manoma, labiau veikia vyr nei moter laims
jausm? Atsivelgdami moterims tenkant didesn buities darb krv ir vai-
k aukljimo rpesius, galime tiktis, jog taip. Taiau laims jausmo atvilgiu
atotrkis tarp susituokusi ir niekada neturjusi eimos vyr yra tik truput
didesnis nei tarp moter. Europos apklaus ir kit 93 tyrim duomenimis,
santuokin laim vienodai svarbi ir vyrams, ir moterims (Inglehart, 1990;
Wood ir kiti, 1989). Nors neskminga santuoka daniau slegianiai veikia
moter nei vyr, mit, kad netekjusios moterys laimingesns nei itekju-
sios, reikt pamirti. Visame Vakar pasaulyje ir santuokoje gyvenantys vy-
Saul velgia eim, kuri
juokauja susdusi prie piet
stalo, ir nra nieko geresnio
u tai."
C. S. Lewis,
Membership, 1949
(Naryst")
618 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
14.8 PAVEIKSLAS
Santuokiniai ryiai
ir depresija
Nacionalinio psichikos
sveikatos instituto atliktas
psichikos sutrikim tyrimas
parod, kad nesusituok
suaugusieji 2- 4 kartus
daniau jauia depresij.
Susituok
(pirmoji
santuoka)
Niekada
neved
Isiskyr Gyvenantys Isiskyr
vien kart nesusituok du kartus
rai, ir moterys daniau teigia es laimingi nei tie, kurie niekada nebuvo su-
situok arba isiskyr.
Taiau santuokos kokyb svarbesn nei pati santuoka. mons, kurie tei-
gia, kad j santuoka teikia pasitenkinim, kurie vis dar tebemyli savo part-
ner, retai jauiasi nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu, jie retai patiria de-
presij. Dauguma susituokusi moni i ties tvirtina, kad j santuoka yra
laiminga. Jungtinse Valstijose beveik du tredaliai susituokusij savo san-
tuok laiko labai laiminga. Trys i keturi tvirtina, kad sutuoktinis yra ge-
riausias draugas. Keturi i penki - kad ir vl tuoktsi su tuo paiu mogu-
mi. Dl to dauguma i moni yra apskritai patenkinti gyvenimu.
Kodl susituok mons yra laimingesni? Ar santuoka teikia laim, ar,
atvirkiai, tuokiasi laimingi mons? Gal laimingi mons yra patrauklesni
kaip partneriai? Ar niurzgs arba kamuojami depresijos mons daniau lieka
be eimos arba isiskiria? Be abejons, su laimingais monmis bti sma-
giau. Be to, jie lengviau bendrauja, yra patikimi, ujauiantys ir atidesni (My-
ers, 1993). Nelaimingi mons, kaip jau esame pastebj, daniau bna vie-
nii. Depresins nuotaikos kelia tamp ir eimoje, o tai dar labiau gilina dep-
resij (Davila ir kiti, 1997). Taigi teigiamai nusiteik, laimingi mons leng-
viau umezga laim teikianius santykius.
Taiau, kaip teigia Oslo universiteto sociologas Arne Mastekaasa (1995),
dauguma mokslinink mano", kad santuokos ir laims ry vis pirma le-
mia" naudingas santuokos poveikis. Pagalvokime: jei laimingiausi mons
anksiau sukuria eim, vyresniame amiuje (palaipsniui tuokiantis vis ma-
iau laimingiems) skirtumas tarp susituokusi ir nesusituokusi laims jausmo
turt mati. (Vyresni, maiau laimingi, k tik susituok mons turt su-
mainti vidutin susituokusi laiming moni skaii, o nesusituokusij
grupje turt likti vis daugiau nelaiming moni.) Taiau duomenys ne-
patvirtina ios prognozs. Tai pera ivad, kad artimi eimyniniai ryiai dau-
gumai moni duoda dividendus. Rutgerso universiteto mokslinink grup
15 met stebjo 1380 Niu Dersio valstijos suaugusij (Honvitz ir kiti,
1997). Jie patvirtino, kad gyvenantys santuokoje reiau patiria depresij netgi
atsivelgus ikisantuokin laim.
Santuoka padidina laim bent jau dl dviej prieasi. Pirma, susituok
mons turi daugiau galimybi mgautis ilgalaikiais, palaikaniais, artimais
14 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA KLI NI KOJE 619
santykiais ir maesn vienatvs tikimyb. Todl nenuostabu, kad Kaliforni-
jos universiteto Los Andelo filialo darbuotojo Roberto Coombso atlikta me-
dicinos student vaikin apklausa parod, kad susituok studentai studijas
baig reiau patirdamai stres ir nerim (Coombs, 1991). Skminga santuo-
ka - tai galimyb turti puik patikim kompanion, mylimj, draug.
Yra ir antra, prozikesn, prieastis, dl kurios santuoka teigiamai kore-
liuoja su laims jausmu ar bent jau saugo nuo kani. Vedybos susijusios su
sutuoktinio ir tvo vaidmenimis, o tai stiprina savivert (Crosby, 1987). Tiesa,
daug vaidmen gali kelti stres. Ms emocijos gali bti perkrautos, ir i-
taip i ties atsitinka. Taiau kiekvienas vaidmuo taip pat teikia naud, pa-
dt, kelius praturtti ir ivengti streso, su kuriuo susiduriame kitose gyve-
nimo srityse. Savasis A su daugybe tapatum yra panaus dvaro rmus su
daugybe kambari. Kai usiliepsnojo vienas Vindzoro pilies sparnas, didioji
pilies dalis iliko tinkama naudotis karalikajai eimai ir turistams. Kai m-
s asmeninis tapatumas stovi ant keli koj, neteks vienos i j jis vis tiek
isilaiko. Jei a k nors pripainioju darbe, galiu sau pasakyti, jog esu geras
vyras ir tvas, o visk ianalizavus paaikja, kad ie vaidmenys man ir yra
svarbiausi.
APIBENDRINIMAS
Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov?
Sveikat bei laim veikia ne tik socialinis painimas, bet ir socialiniai santykiai. Tie, kurie diau-
giasi artimais, palaikaniais santykiais, turi maesn tikimyb susirgti ir per anksti numirti. Tokie
santykiai, sudarydami galimyb dalytis intymiais jausmais, padeda veikti stres.
Artimi santykiai teikia laim. Palaikantys artimus, ilgalaikius ryius su draugais ir eimos nariais
geriau veikia netektis ir jauiasi laimingesni. Pavyzdiui, susituok suaugusieji, palyginti su ne-
susituokusiais, kur kas daniau tvirtina es labai laimingi ir jiems gresia maesn depresijos
rizika. Atrodo, jog taip yra todl, kad laimingi, draug turintys mons daugiau pasiekia ir geriau
jauiasi.
Prie kelerius metus paraiau knyg The Pursuit of Happiness (Siekiant lai-
ms"), kurioje pateikiau svarbiausius mokslini laims tyrim duomenis. Kai
redaktoriai norjo rayti paantrat Kas padaro mones laimingais?", juos
perspjau: tai klausimas, kur negali atsakyti nei i, nei jokia kita knyga.
Tai, k suinojome, paprasiausiai susij su laime. Tad knygos paantrat buvo
pakeista taip: Kas yra laimingas ir kodl?"
Taiau 400 iniasklaidoje skelbt interviu apie laim daniausiai buvo
klausiama: K mons gali padaryti, kad bt laimingi?" Netvirtindamas,
jog inau sveikatos ir laims formul, pateikiu 10 moksliniais tyrimais pa-
remt punkt, apie kuriuos verta pamstyti:
Post scriptum:
kaip jaustis laimingesniam
620 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
1. Supraskite, kad ilgalaik laim pasiekiama ne j kuriant". mons prisitai-
ko prie kintani aplinkybi, netgi prie turt ar negalumo. Tad turtai kaip ir
laim: visikas j nebuvimas gimdo varg, bet nei jie, nei jokie kiti ms gei-
diami dalykai laims neutikrina.
2. Tapkite savo laiko eimininkais. Laimingi mons jauiasi es savo gyveni-
mo eimininkais, ir ia danai padeda mokjimas planuoti: ikelti tikslus ir
numatyti kasdienes uduotis. Nors mes danai pervertiname savo dienos ga-
limybes (ir dl to nusiviliame), daniausiai nepakankamai vertiname, kiek daug
galtume pasiekti per metus, jei kiekvien dien siektume nors mayts pa-
angos.
3. Vaidinkite, kad esate laimingi. Kartais tam tikras mintis galime suadinti dirb-
tinai. Prisivert ypsotis, mons pasijunta geriau; bdami susirauk, galvo-
ja, jog visas pasaulis nusiteiks prieikai. Tad nutaisykite laiming veid. Kal-
bkite taip, tarsi btumte teigiamos savi verts ir lengvai bendraujantis opti-
mistas. Veiksmai gali suadinti jausmus.
4. Iekokite tokio darbo ir laisvalaikio praleidimo bd, kad galtumte pritai-
kyti savo gebjimus. Laimingi mons danai jauiasi tarsi ant bangos - si-
jaut uduot, kuri juos ibando, taiau nepalauia. Brangiausios poilsio for-
mos (plaukiojimas jachta) danai maiau traukia nei sodininkyst, bendravi-
mas ar amatai.
5. /stokite judjimo " judjim. Gausyb mokslini darb rodo, kad usiimant
aerobika ne tik tampama sveikesniais ir energingesniais, bet ir atsparesniais
depresijai ir nerimui. Sveikas protas gyvena sveikame kne.
6. Miegokite tiek, kiek reikia. Laimingi mons gyvena aktyviai ir energingai,
taiau skiria pakankamai laiko miegui ir vienatvei. Daugel moni kamuoja
miego deficitas, dl to atsiranda nuovargis, sumaja budrumas, blogja nuo-
taika.
7. Atiduokite pirmenyb artimiems santykiams. Artima draugyst su tais, kurie
jumis labai rpinasi, gali padti veikti sunkius laikus. Guodimasis naudingas
ir sielai, ir knui. Pasirykite puoselti savo artimiausius santykius: nemany-
kite, jog artimiausi jums mons tokie iliks savaime, rodykite jiems tok pat
gerum, kur rodote kitiems, tvirtinkite santykius, pramogaukite kartu ir vis-
kuo dalykits. Kad atnaujintumte savo meils jausm - mylkite.
8. Nesusikoncentruokite tik save. Padkite vargstantiems. Laimingieji yra pa-
slaugesni (gerai besijauiantys daro gerus darbus). Darydami gerus darbus, pa-
tys pasijusite geriau.
9. Raykite dienorat. Tie, kurie kasdien stabteli pamstyti apie teigiamus savo
gyvenimo aspektus (sveikat, draugus, eim, laisv, isilavinim, pojius,
natrali aplink ir 1.1.), geriau jauiasi.
10. Puoselkite savo dvasin pasaul. Daugeliui moni stiprybs ir vilties teikia
tikjimas, kuris taip pat padeda galvoti ne tik apie save. Daugyb mokslini
tyrim rodo, kad tikintys mons yra laimingesni ir lengviau veikia krizes.
Socialin psichologija
teisme
Ar liudytoj parodymai patikimi?
tikinam liudytoj taka
Kai akys apgauna
Klaidingos informacijos poveikis
Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai
Perpasakojimas
Kaip sumainti klaid kiek
Mokslini tyrim ivada. Atsakomosios reakcijos poveikis
liudytojams
Kokie kiti veiksniai daro {tak prisiekusij sprendimams?
Teisiamojo savybs
Teisjo nurodymai
Papildomi veiksniai
Kas daro tak prisiekusiajam?
Prisiekusij supratingumas
Prisiekusij atranka
Mirties bausms" prisiekusieji
Koki tak prisiekusiesiems daro grup?
Maumos taka
Grups poliarizacija
Atlaidumas
Mokslini tyrim ivada. Grups poliarizacija natralioje
teismo aplinkoje
Ar dvylika galv geriau nei viena?
Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika?
I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios prisiekusij
iuri
Post scriptum: kaip imintingai vadovautis psichologijos
mokslu
Teismo sal yra kovos
laukas, kuriame advokatai
kaunasi dl prisiekusij
prot."
James Randi, 1999
T
ai buvo labiausiai ireklamuota kriminalin byla per vis monijos is-
torij: amerikietikojo futbolo didvyris, aktorius ir televizijos laidos
vedjas O. J. Simpsonas buvo apkaltintas brutaliai nuuds savo mon, su
kuria nebegyveno, ir pastam vyrik. Kaltintojai tvirtino, kad rodymai ti-
kinami. Simpsono elgesys atitiko prast grasinimo ir smurto prie sutuok-
tin model. Teismo ekspertiz patvirtino, kad nusikaltim vietose rasta Simp-
sono kraujo, o auk kraujo buvo ant jo pirtini, automobilio, netgi ant jo
kojini miegamajame. Jo kelions mogudysi naktimis ir pabgimas, kai
buvo rengiamasi j suimti, kaltintoj nuomone, buvo papildomi vykdyto nu-
sikaltimo rodymai.
Simpsono advokatai teig, kad pareignas, Simpsono dvare tariamai ra-
ds kruvin pirtin, galjo bti paveiktas rasini prietar. Be to, jie tvirti-
no, kad Simpsonui nra utikrintas nealikas teismas. Ar prisiekusieji, tarp
kuri buvo 10 moter, galjo bti palanks vyro, tariamai skriaudusio ir nu-
udiusio moter, atvilgiu? Ir kokia buvo tikimyb, kad prisiekusieji atsi-
velgs teisjo nurodymus nekreipti dmesio alik vyki apraym i-
niasklaidoje prie prasidedant teismui?
i byla ikl ir kit klausim, kurie buvo tiriami taikant socialins psi-
chologijos eksperimentus:
Nebuvo n vieno tiesioginio io nusikaltimo liudininko. Koki tak turi
tiesioginio liudininko parodymai? Kiek patikimi yra liudininko prisimi-
nimai? Kas leidia liudinink laikyti patikimu?
Simpsonas buvo graus, turtingas ir garsus. Ar prisiekusieji gali, kaip tu-
rt bti, nekreipti dmesio teisiamojo patrauklum ir socialin padt?
Kaip prisiekusieji suvokia toki specifin informacij, kaip DNR tyrim
statistin tikimyb?
Kriminalinje byloje prisiekusij daugum sudar moterys ir juodaodiai,
taiau joje buvo ir trys vyrai: vienas lotyn amerikietis ir du baltaodiai
amerikieiai. Paskesnje civilinje byloje, kur Simpsonui buvo ikeltas
iekinys dl padarytos alos atlyginimo, devyni prisiekusieji buvo balta-
odiai. Ar dl savo asmenini savybi prisiekusieji nedaro alik spren-
dim? Jei taip, tai ar teisininkai gali pasinaudoti prisiekusij atrankos
procesu ir susirinkti sau palankius prisiekusiuosius?
Tokiose bylose kaip i prie paskelbiant sprendim 12 prisiekusij ta-
riasi. Koki tak prisiekusieji daro vienas kitam svarstymo metu? Ar ma-
uma gali nugalti daugum? Ar 12 prisiekusij priima tok pat spren-
dim kaip ir ei?
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 623
itokie klausimai jaudina advokatus, teisjus ir kaltinamuosius. Sociali-
n psichologija gali padti atsakyti iuos klausimus. Tai pripaino ir teiss
fakultetai universitetuose, kurie pradjo samdyti teiss ir socialini moks-
l" profesorius. Tai pripaino ir advokatai: jie pradjo naudotis psicholog
konsultant paslaugomis.
Teismo sal galima sivaizduoti kaip miniatirin pasaulio model, kur kas-
dieniai socialiniai procesai ir j pasekms matomos i labai arti. Kriminali-
nse bylose psichologiniai veiksniai gali turti takos tokiems sprendimams,
kaip sumimas, tardymas, patraukimas baudiamojon atsakomybn, derybos
dl rodym, bausms ir paleidimo u ustat. I penki JAV apygard teis-
mams perduodam kriminalini byl keturios niekada nepatenka teism (JAV
teisingumo departamentas, 1980). Todl didioji teismo advokat darbo dalis
yra ne tikinjimas teismo salje, bet posdiai pasitarim kambaryje" (Saks
ir Hastie, 1978, p. 119-120). Net ir pasitarim kambaryje sprendimai grin-
diami spliojimais, kaip galt pasielgti prisiekusieji ar teisjas.
Nepriklausomai nuo to, ar byla sulauks prisiekusij sprendimo, ar ne,
socialin dinamika teismo salje yra svarbi. Todl panagrinkime dvi veiks-
ni, kurie buvo intensyviai tiriami, grupes: 1) liudytojo parodymus bei j
tak sprendimams apie kaltinamj ir 2) prisiekusij, kaip atskir moni
ir grups, savybes.
Ar liudytoj parodymai patikimi?
Kol teismo salje brsta drama, prisiekusieji igirsta parodymus, susidaro nuomon apie kal-
tinamj, iklauso teisjo instrukcijas ir paskelbia nuosprend. Panagrinkime kiekvien etap
atskirai, praddami nuo liudytoj parodym.
tikinam liudytoj taka
3 skyriuje atkreipme dmes tai, kad pasakojimai ir asmeniniai parody-
mai gali bti labai tikinami ir netgi veiksmingesni nei pagrsta, taiau abst-
rakti informacija. Nra geresnio bdo baigti gin nei pasakyti: A tai ma-
iau savo akimis!"
Atminties tyrintoja Elizabeth Loftus (1974, 1979) pastebjo, jog tais, ku-
rie mat", i ties buvo tikima net rodius, kad j parodymai neteisingi.
Kai studentai buvo supaindinti tik su netiesioginiais tariamos mogudys-
ts bylos rodymais, nuosprendiui pritar 18 procent eksperimento daly-
vi. Kiti studentai buvo supaindinti su ta paia informacija, papildyta vie-
no liudininko parodymais. inodami, kad kakas pareik: tai jis!", - nuo-
sprendiui pritar 72 procentai. Treiajai grupei advokatas paneig i pa-
rodym vert (liudininkas mato silpnai ir buvo be akini). Ar kompromita-
cija sumenkino parodymus? iuo atveju nelabai: 68 procentai vis tiek prita-
r nuosprendiui.
624 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Jamesas Newsome
Dennisas Emersonas
Nekaltas Jamesas Newsome,
kur klaidingai atpaino
liudytojai, ir tikrasis
nusikaltlis.
Vlesni eksperimentai parod, kad kompromitacija gali sumainti teigian-
i, kad teisiamasis yra kaltas, skaii (Whitley, 1987), taiau liudytojo pa-
sakojim sunku itrinti i prisiekusij atminties, nebent jam prietaraut kitas
liudytojas (Leippe, 1985). Tai leidia paaikinti, kodl, palyginti su krimi-
nalinmis bylomis, kuriose nra liudytoj (kaip Simpsono byloje), igird
liudytoj parodymus prisiekusieji daniau nusprendia, kad tariamasis yra
kaltas (Visher, 1987).
Ar prisiekusieji negali pastebti, kad parodymai klaidingi? Kad tai isi-
aikint, Gary Wellsas, R. C. L. Lindsay ir j bendradarbiai Albertos uni-
versitete imitavo imtus kalkuliatori vagysi matant liudininkams. Po to
jie papra kiekvieno liudininko i keleto nuotrauk atpainti nusikaltl. Pri-
siekusij vaidmen atlik eksperimento dalyviai stebjo liudinink apklau-
s ir vertino j parodymus. Ar neteisingais liudininkais tikima reiau nei tais,
kurie teikia tikslius parodymus? io eksperimento metu buvo patikta 80 pro-
cent ir teising, ir neteising liudijim (Wells ir kiti, 1979). Todl moksli-
ninkai padar ivad, kad stebtojai nesugeba atskirti klaidingai liudijan-
i, kad atpaino nusikaltl" (Wells ir kiti, 1980).
Vliau atliktame eksperimente Lindsay, Wellsas ir Carolyn Rumpel (1981)
imitavo vagyst tokiomis slygomis, kai liudininkai vienais atvejais galjo
atidiai ir ilgai stebti vag, o kitais - ne. Prisiekusieji labiau tikjo liudi-
ninkais, kai slygos stebti nusikaltim buvo geros. Bet ir tada, kai stebji-
mo slygos buvo tokios blogos, kad du tredaliai liudinink teig atpain
nekalt mog, 62 procentai prisiekusij vis tiek tikjo liudininkais.
Wellsas ir Michaelas Leippe (1981) taip pat pastebjo, kad prisiekusieji
skeptikiau vertina tuos liudytojus, kurie blogai prisimena neesmines deta-
les, nors j parodymai danai bna tiksliausi. Prisiekusieji galvoja, kad liu-
dytojas, galintis prisiminti, jog kambaryje kabjo trys paveikslai, i ties
yra atidus" (Bell ir Loftus, 1988, 1989). Deja, tie, kurie atkreipia dmes
detales, daniausiai nesidmi nusikaltlio veido.
tikinamai paliudijus trims vyk maiusiems liudytojams, niekada anks-
iau nesusidrs su teissauga ikagietis Jamesas Newsome buvo nuteistas
kalti iki gyvos galvos u tai, kad tariamai nuov maisto preki parduotu-
vs savinink. Kaltinamasis buvo paleistas po penkiolikos met, pagal pir-
t atspaudus suradus tikrj nusikaltl. Dennisas Emersonas, profesionalus
nusikaltlis, buvo 7,62 cm auktesnis u James Newsome ir jo plaukai bu-
vo ilgesni (Chicago Tribne, 2002).
Kai akys apgauna
Ar danai liudytoj parodymai bna netiksls? Yra gausyb istorij apie ne-
kaltus mones, met metus praleidusius kaljimuose tik todl, kad liudyto-
jai nuoirdiai klydo (Brandon ir Davies, 1973; Doyle, 2005). Prie septy-
niasdeimt met Jeilio universiteto teiss profesorius Edwinas Borchardas
(1932) ufiksavo 65 atvejus, kai buvo nuteisti mons, kuri nekaltumas v-
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 625
liau buvo rodytas (jie buvo paleisti, patenkinus malons praymus, arba buvo
iteisinti, atnaujinus byl). Daugumai nuosprendis buvo skirtas todl, kad liu-
dininkai suklydo juos atpaindami", o kai kuriems nuteistiesiems tik per
plauk nebuvo vykdyta mirties bausm. iais laikais DNR tyrimai igelb-
jo daugiau nei 130 kalintj u nusikaltimus, kuri jie nevykd; i j per
78 procentai buvo klaidingo liudytoj atpainimo aukos (Stambor, 2006). Ki-
tos analizs ivada: i 1,5 milijono Amerikoje kasmet nubaudiam krimi-
nalini nusikaltli 0,5 procento yra apkaltinama neteisingai, ir beveik 4500
i i 7500 klaiding nuosprendi yra paremta tariamu atpainimu (Cutler
ir Penrod, 1995).
Nordami vertinti liudytoj prisiminim tikslum, privalome suinoti,
kaip danai jie pataiko" ir nepataiko". Vienas bdas surinkti toki infor-
macij - imituoti nusikaltimus ir vliau surinkti vyk maiusi liudinink
parodymus.
Tai buvo daroma daug kart, ir kartais rezultatai keldavo nerim. Pavyz-
diui, Kalifornijos universitete Heivarde menam profesoriaus upuolim ma-
t 141 studentas. Po septyni savaii, kai Robertas Buckhoutas (1974) pa-
pra atpainti upuolik i ei pateikt nuotrauk, 60 procent student
nurod nekalt mog. Todl nenuostabu, kad reali nusikaltim tiesiogini
liudinink parodymai kartais prietarauja vienas kitam. Vlesni tyrimai pa-
tvirtino, kad danai liudytojai nepamatuotai pasitiki savimi. Pavyzdiui, Bria-
nas Bornsteinas ir Douglasas Zickafoose (1999) pastebjo, kad vidutinikai
74 procentai student buvo tikri, kad prisimin, kas lanksi j auditorijoje,
taiau teiss buvo tik 55 procentai.
inoma, ne visi liudytojai vienodai pasitiki savimi. Wellsas ir jo kolegos
(2002) rao, kad prisiekusieji labiausiai tiki savimi pasitikiniais liudytojais.
Tose bylose, kuri sprendimai buvo panaikinti atlikus DNR tyrimus, liudy-
tojai labai pasitikiniai teig atpain nusikaltl. Todl tai, kad liudytoj pa-
rodymai yra tik vidutinikai patikimi (iskyrus atvejus, kai, tarkim, kaltina-
masis bna iskirtins ivaizdos), kelia nerim. Pasitikjim savimi su paro-
dym tikslumu galima lyginti atsivelgiant tai, kaip ilgai liudytojas mat
nusikaltl: stebjusieji ilgesn laik paprastai ir pasitiki labiau, ir reiau klysta
(Lindsay ir kiti, 1998; Wells ir kiti, 2002). Taiau kai kurie mons, nesvar-
bu, teiss, ar ne, bna kategorikesni. Ir tai, sako Michaelas Leippe (1994),
paaikina, kodl klaidingai liudijantys taip danai bna taigs.
ie faktai tikrai bt nustebin 1972 met JAV Aukiausiojo teismo na-
rius. Dabar suprantame, kad priimdamas sprendim, apibriant JAV teis-
mo organ sistemos pozicij dl liudytoj atpainim, Aukiausiasis Teis-
mas apsiriko. Jis pareik, kad tarp veiksni, kuriuos reikia atsivelgti ver-
tinant atpainimo tikslum, yra liudytojo demonstruojamas sitikinimas"
(Wells ir Murray, 1983).
Klaidos siskverbia ms suvokim bei prisiminimus, nes protas - tai
ne vaizdajuost. mons gana tiksliai atpasta veid fotografijoje, parodius
sitikinimas nra fakto
patikimumo testas."
Oliver VVendell Holmes,
Collected Legal Papers
(Rinktiniai teisiniai
straipsniai")
Kartais liudytoj gebjimas
prisiminti detales bna
spdingas. Johnas Yuille
ir Judith Cutshall (1986),
inagrinj pasakojimus apie
mogudyst, vien popiet
vykdyt judrioje Brit
Kolumbijos provincijos
Barnabio miesto gatvje,
nustat, kad liudytojai
prisimin detales 80 procent
tikslumu.
626 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
15.1 PAVEIKSLAS
Kartais tikti reikia matyti
Kultriniai lkesiai daro
poveik suvokimui, prisimini-
mams ir j atpasakojimui.
1947 metais atlikdamas
gand eksperiment, Gordo-
nas Allportas ir Leo Postma-
nas parod piein,
kuriame pavaizduotas
baltaodis vyras, laikantis
rankoje skustuv, ir papra
eksperimento dalyvi papasa-
koti apie piein kitam,
kuris vliau perpasakot
treiam ir taip toliau. Perpa-
sakojus et kart, skustu-
vas i baltaodio vyro rankos
atsidr j uodaodi o rankoje.
altinis: Allport G. W. ir
L. Postman (1947, 1975).
Pieinys i Gordon W.
Allport ir Leo Postman, The
Psychology of Rumor,
1947 ir atnaujintas 1975
metais Holto, Rineharto ir
VVinstono. Perspausdinta
gavus leidjo sutikim.
Graphic Presentation Servi-
ces iliustracija.
j kartu su kitomis. Taiau Sterlingo universiteto veid tyrintoja Vicki Bruce
(1998) nustebo, kad mogaus regai sunku susidoroti" su subtiliais rakurs,
iraikos ar apvietimo skirtumais. Savo prisiminimus mes i dalies grindia-
me situacijos suvokimu, o i dalies - savo lkesiais, sitikinimais ir dabar-
tinmis iniomis (r. 15.1 ir 15.2 pav.).
Matyti nusikaltimai ar patirtos traumos paveikia taip stipriai, kad liudy-
toj prisiminimai gali bti ikraipyti. Charlesas Morganas su bendradarbiais
i Jeilio universiteto ir kariuomens psichologais (2004) fiksavo streso po-
veik atminiai, igyvenimo mokyklose stebdami daugiau kaip 500 karei-
vi - tariam karo stovykl kalini, kurie buvo mokomi iksti maisto ir mie-
go trkum kartu su intensyviais tardymais. Esant tokioms slygoms greit-
15.2 PAVEIKSLAS
Lkesiai daro poveik
suvokimui
Ar apatiniame deiniajame
kampe pavaizduotas veidas,
ar figra?
altinis: Fisher, 1968,
pritaikyta Loftus, 1979.
Anne Canevari Green
pieinys.
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 627
ja irdies plakimas ir daugja streso hormon. Ileisti i stovyklos ir kit dien
paprayti i 15 asmen grups atpainti griet tardytoj, tik 30 proc. daly-
vi nurod teisingai. Streso nesuklus tardytoj atpaino 62 proc. dalyvi.
Mokslininkai daro ivad: Prieingai populiariai nuomonei, kad dauguma
moni niekada neumirta jiems grasinusio mogaus veido, kur aikiai mat
daugiau negu pus valandos, i tikrj dauguma nepajgia teisingai atpain-
ti savo kankintojo". Skyrelyje Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai"
kalbama apie tai, kad ypa didel klaiding prisiminim rizika atsiranda per-
nelyg pasitikint gebjimu siminti kitos rass veidus (Brigham ir kiti, 2006;
Meissner ir kiti, 2005).
Klaidingos informacijos efektas
Elizabeth Loftus ir jos bendradarbiai (1978) pademonstravo prisiminimo eig.
Vaingtono universiteto studentams jie parod 30 skaidri, kuriose buvo u-
fiksuota automobilio susidrimo su psiuoju vyki eiga. Svarbiausioje
skaidrje matsi automobilis Datsun", stovintis prie enklo Sustokite" ar-
ba Uleiskite keli". Vliau pusei student, be kit klausim, buvo pateik-
tas toks: Ar pro automobil Datsun", stovint prie enklo Sustokite", pra-
vaiavo kita maina?" Likusiems studentams buvo pateiktas tas pats klausi-
mas, tik vietoj odi prie enklo Sustokite" jiems buvo pasakyta prie
enklo Uleiskite keli". Vliau visi studentai pamat abi 15.3 paveiksle
parodytas skaidres ir turjo prisiminti, kuri i j mat anksiau. Teisingai
atsak 75 procentai student, kuriems patektas klausimas sutapo su tuo, k
jie mat. Ir tik 41 procentas student, kuriems buvo uduotas klaidinantis
klausimas, atsak teisingai; kiti daniau neig tai, k mat i ties, ir prisi-
mindavo" nuotrauk, kurios niekada nebuvo mat!
Kituose io klaidingos informacijos efekto tyrimuose Loftus (1979a,
1979b, 2001) pastebjo, kad pateikus taigius klausimus, liudininkai gali pa-
tikti, jog raudona viesoforo viesa i ties buvo alia, arba kad plikas
buvo su sais, nors i ties jis j neturjo. Policininkai ir advokatai, apklau-
siantys liudininkus, daniausiai savo klausimus formuluoja taip, kaip patys
interpretuoja vyk. Todl inant, kaip lengvai liudytojai pasiduoda klaidi-
naniai informacijai, ypa jei tiki, kad klausiantysis yra gerai informuotas,
ir kai taigs klausimai yra pakartojami, verta susirpinti (Smith ir Ellsworth,
1987; Zaragoza ir Mitchell, 1996).
Nerim kelia ir tai, jog klaidingi prisiminimai sivaizduojami es tikri.
Jie gali bti tokie pat tikinami kaip ir autentiki - tikinamai nuoirds, ta-
iau nuoirdiai klaidingi. Tai pasakytina ir apie maus vaikus (kurie yra ypa
imls klaidingai informacijai), ir apie suaugusiuosius. Vaik imlum taigai
rod Stephenas Ceci ir Maggie Bruck (1993a, b, 1995), 10 savaii kart
per savait (i viso 10 savaii) kartodami vaikams klausim: Susikaupk,
pagalvok ir pasakyk, ar kada nors tau itaip yra atsitik". Pavyzdiui, Ar
prisimeni, kaip vaiavai ligonin su pelkautais ant pirto?" Stulbina tai,
Prisiminkite 9 skyriuje aptart
alikum savajai rasei -
tendencij tiksliau atpainti
savo rass atstov veidus.
klaidingos informacijos
efektas
(misinformation effect)
Klaidingos informacijos
traukimas prisiminim
apie vyk.
628 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
atkreipkime dmes
Liudytojo parodymai
1984 metais a buvau 22 met universiteto student. Mano pa-
ymi vidurkis buvo puikus ir ateit a irjau viesiomis aki-
mis. Vien tamsi nakt kakas sibrov mano but, rm peil
kakl ir iprievartavo.
Kol tai vyko, nusprendiau, kad jei Dievui padedant liksiu
gyva, pasirpinsiu, kad mano prievartautoj suiupt ir nubaust.
Mano protas greitai atsiskyr nuo kno ir pradjo registruoti kiek-
vien upuoliko smulkmen. Atidiai j ityrinjau: veid plau-
kus, antakius, smakr. temptai klausiausi balso, kalbos, odi.
Iekojau, ar yra rand, tatuiruoi, visko, kas galt padti j
atpainti. Galiausiai, kai man atrod, jog praslinko aminyb,
kai tik mano prievartautojas prarado budrum ankst ryt pa-
bgau i buto, susisupusi tik antklod. A likau gyva.
T pai dien pradjau savo upuoliko patraukimo teisia-
mojon atsakomybn proces. Keturias valandas prasdjau su
policijos dailininku ir skrupulingai perirjau knygas su imtais
nosi, aki, antaki, plauk augimo linij, nervi ir lp, i naujo
iki smulkmen prisimindama upuolim kol galiausiai buvo su-
kurtas fotorobotas. Kit dien pirmajame laikraio puslapyje
buvo ispausdintas mano prievartautojo atvaizdas. Tai buvo si-
lo galas. Byloje atsirado pirmas tariamasis. Po keli dien a
sdjau prie eil nuotrauk ir i j irinkau upuolik. A j su-
iupau. inojau, jog tai btent jis. Visikai pasitikjau savimi.
Buvau tuo tikra.
Kai po ei mnesi byla buvo perduota teismui, a, sto-
vdama ant liudytoj pakylos ir laikydama rank ant Biblijos,
prisiekiau sakyti visties ir nieko daugiau, iskyrus ties". Re-
miantis mano, vykio liudytojos, parodymais, Ronaldas Cotto-
nas buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos. Ronaldas Cottonas
jau daugiau niekada nebeivys dienos viesos. Jis daugiau ne-
iprievartaus n vienos moters.
Per 1987 met pakartotin bylos nagrinjim gynyba prista-
t kit kaltinamj, Bobby Poole, kuris gyrsi mane iprievarta-
vs. Teisme jis neig, kad mane iprievartavo. Paklausta, ar
kada nors esu maiusi vyr pabrtinai atsakiau, kad nieka-
da gyvenime prie tai nesu jo maiusi. Kita auka pasak t pat.
Ronaldas Cottonas antr kart buvo nuteistas kalti iki gyvos
galvos be galimybs bti paleistam u ustat.
1995 metais, prabgus 11 met nuo to laiko, kai pirm kar-
t atpainau Ronald Cotton kaip savo prievartautoj mans
paklaus, ar nesutikiau duoti kraujo mginio, kad bt galima
atlikti DNR test ir jo rezultatus palyginti su nusikaltimo kal-
iais. Sutikau, nes inojau, kad Ronaldas Cottonas mane i-
prievartavo, ir DNR tai tik patvirtins. is testas sustabdys visas
bsimas Cottono apeliacijas.
Niekada nepamiriu tos dienos, kai suinojau DNR testo
rezultatus. Buvau virtuvje, kai detektyvas ir apygardos proku-
roras man pasak: Ronaldas Cottonas js neiprievartavo.
Tai buvo Bobby Poole". J odiai trenk tarsi perknas. Vyras,
kurio, mano tvirtu sitikinimu, gyvenime niekada prie tai nebu-
vau maiusi, buvo tas, kuris laik rms peil man kakl ma-
ne sualojo, iprievartavo, sugniud mano dvasi atm i
mans mano siel. Tas, dl kurio nusikaltimo neabejojau ir ku-
rio veidas tebesivaidendavo naktimis, buvo nekaltas.
Praleids kaljime 11 met Ronaldas Cottonas buvo pa-
leistas laisv ir tapo pirmuoju iaurs Karolinos valstijoje, i-
teisintu dl sunkaus nusikaltimo remiantis DNR testo duomeni-
mis. Bobby Poole, iki gyvos galvos nuteistas u kitus nusikalti-
mus ir mirtantis nuo vio, prisipaino iprievartavs mane bei
kitas aukas ir dl to n kiek nesigrau.
Dabar Ronald Cotton ir mane kakas siejo iame iau-
riame nusikaltime - mes abu buvome aukos. Taiau dl savo
vaidmens jo byloje jauiau kalt ir gd. Mes buvome to paties
amiaus, tad a inau, ko jis neteko per tuos 11 kaljime pra-
leist met. A toliau gyvenau, naudojausi galimybmis ir gy-
diau savo aizdas, baigiau universitet eimoje radau pasiti-
kjim ir meil. Darbe imokau pasitikti savimi. Savo graiuo-
se vaikuose maiau viesios ateities vilt. Ronaldas Cottonas
visus iuos metus praleido vienas kaljime, gindamasis nuo
smurto, ir tai buvo jo gyvenimas.
Prajus kuriam laikui po to, kai Ronald Cotton paleido
laisv, per ms advokatus papraiau galimybs su juo susitik-
ti, kad galiau pasakyti, jog apgailestauju, ir paprayti atleidi-
mo. Galiausiai, atleid vienas kitam, Ronas ir a pasijutome i-
laisvinti. Dabar velgiu atgal, nesitikdama susidraugauti su Ro-
nu, bet diaugiuosi, kad mano klaida nekainavo jo gyvybs.
Jennifer Thompson, iaurs Karolinos valstija, JAV
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 629
15.3 PAVEIKSLAS
Klaidingos informacijos
efektais
Kai parodius vien i i
dviej nuotrauk uduoda-
mas klausimas, atitinkantis
kelio enkl kitoje nuotrau-
koje, dauguma moni
prisimena" mat enkl,
kurio jie i ties nemat.
altinis: Loftus, Miller
ir Burns, 1978. Nuotraukos
spausdinamos Elizabeth
Loftus maloniai leidus.
kad, kai t pat klausim uduodavo naujas suaugusysis, 58 procentai iki-
mokyklinuk pateikdavo klaidingus ir danai labai isamius pasakojimus apie
prasimanyt vyk. Vienas berniukas paaikino, kad brolis rsyje stumteljo
j malk rietuv, ir jo pirtas pateko pelkautus. Ir tada mes nuvykome
ligonin, mane nuve ten mamyt, tvelis ir Kolinas ms maina, nes
ligonin yra toli. Ir gydytojas aptvarst va it pirt."
Igird tokius vaizdius pasakojimus, psichologai danai apsikvailinda-
vo. Jie negaldavo atskirti prasimanyt ir tikr istorij, negaldavo to pada-
ryti ir vaikai. Pasakius, kad tokio vykio niekada nebuvo, kai kurie protes-
tuodavo. Bet tai i ties buvo. A tai prisimenu!" ie duomenys privert
Bruck ir Cec (1999, 2004) pagalvoti apie klaiding kaltinim galimyb vaik
seksualinio inaudojimo bylose, kai vaik prisiminimus paveikia danai kar-
tojami taigs klausimai ir trksta patvirtinani rodym. Bruck ir Cecio tei-
gimu, daugumai ikimokyklinio amiaus ir daugeliui vyresni vaik patei-
630 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
kus taigius pokalbio klausimus, jie klaidingai papasakos apie vykius, kuri
nebuvo, pavyzdiui, kaip mat maisto produkt vagyst savo darelyje.
Net ketvirtadalis Amerikos ir Didiosios Britanijos student sivaizduo-
tus vaikysts vykius (kaip kumiu idau lang ar kaip slaugytoja m
odos mgin) prisimena taip, lyg tai bt vyk i tikrj (Garry ir kiti, 1996;
Mazzoni ir Memon, 2003). I dalies toki vaizduots hipertrofij sukelia pats
sivaizdavimo procesas, kuris suaktyvina tas smegen sritis, kurias veikia ir
patirtis (Gonsalves ir kiti, 2004).
Perpasakojimas
Perpasakodami vykius mons pasitelkia prisiminimus, nesvarbu, teisingi
jie ar ne. Tikslus atpasakojimas vliau leidia atsispirti klaidinaniai taigai
(Bregman ir McAllister, 1982). iaip jau, juo daniau perpasakojame istori-
j , juo labiau patikime j oj e esaniu melu. Wellsas, Fergusonas ir Lindsay
(1981) tai patvirtino, vagysts imitacijos liudininkams dav parepetuoti b-
simus atsakymus klausimus prie ulipant ant liudytoj pakylos. is eks-
perimentas sustiprino liudytoj pasitikjim savimi ir padidino tikimyb, kad
prisiekusieji, igird klaidingus parodymus, apkaltins nekalt mog.
4 skyriuje atkreipme dmes tai, kad kalbdami danai siekiame si-
teikti klausytojams, ir taip pasielg patys pradedame tikti savo pai ikreipta
informacija. sivaizduokite, j og esate liudininkai gino, peraugusio muty-
nes, kuri metu vienas mogus sueid kit, byloje. Sueistasis kreipsi
teism. Prie teismo proces jus apklausia meilikaujantis vieno j advoka-
tas. Ar js nepakeisite savo mutyni versijos taip, kad ji bt naudinga io
advokato klientui? Jei taip, ar panaiai neikreipsite savo prisiminim ir teis-
mo posdyje?
Blairas Sheppardas ir Neilas Vidmaras (1980) teigia, kad atsakymas abu
iuos klausimus yra taip". Jie vieniems Vakar Ontarijo universiteto stu-
dentams paskyr mutyni liudytoj, o kitiems - advokat bei teisj vaid-
menis. Vliau, apklausiami kaltinamojo advokat, liudytojai duodavo kalti-
namajam palankesnius parodymus. Kitame eksperimente Vidmaras ir Nan-
cy Laird (1983) pastebjo, kad liudytojai savo parodymuose nepraleisdavo
svarbi fakt; jie tiesiog pakeisdavo balso ton ir parinkdavo odius, pri-
klausomai nuo to, ar buvo iekovo, ar atsakovo liudytojai. Taiau net ir ito
pakako, kad tie, kurie klaussi parodym, susidaryt alik spd. Tad liu-
dytoj prisiminimus gali ikreipti ne tik taigs klausimai, bet ir j pai per-
pasakojimai, kurie gali bti subtiliai pritaikyti auditorijai.
Kaip sumainti klaid kiek
Koki konstruktyvi veiksm galima imtis, kad liudytojai ir prisiekusieji da-
ryt maiau klaid? klausim kl buvusi JAV Generalin prokuror Ja-
net Reno, kuri kaip Kanados teisins reformos komisijos vadov prie 10
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI J A TEI SME 631
mokslini tyrim ivada
Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams
Nusikaltimo liudininkas, irdamas atpainimui irikiuo-
tus mones: O, Dieve ... Neinau... Tai vienas i tdviej,
... taiau a neinau ... O, i ties... is vyrukas buvo trupu-
t auktesnis nei paymtas antru numeriu ... Tai vienas i
t dviej, taiau neinau..."
Prajus keliems mnesiams per teismo proces: Ar esate
tikras, kad tai buvo antras numeris? Gal tik spjote?"
Liudytojo atsakymas: Nebuvo joki abejoni... A buvau vi-
sikai tikras." (Misrio valstija prie Hutching 1994, apra-
yta VVells ir Bradfield, 1998).
Kaip paaikinti, kad liudytojo atmintyje sitvirtina tai, kuo i pra-
di jis abejojo? klausim kl Gary VVellsas ir Amy Brad-
field (1998,1999). Moksliniai tyrimai parod, kad suinojus, jog
kitas liudininkas atpaino t pat mog, ir kelet kartus igir-
dus t pat klausim bei pasirengus kryminei apklausai, pasi-
tikjimas sustiprja (Ls ir VVells, 1994; Shaw, 1996; VVells ir
kiti, 1981). Ar atpainimo metu atliekaniojo apklaus atsako-
moji reakcija gali daryti tak ne tik pasitikjimui, bet ir ankstes-
nio pasitikjimo sitvirtinimui (A tai inojau i pat pradi")?
Siekdami tai isiaikinti, VVellsas ir Bradfield atliko du ekspe-
rimentus, kuriuose 352 Ajovos valstijos studentai turjo perir-
ti neryk parduotuv einanio vyro vaizdo ra Netrukus u
kameros matymo lauko jis nuud apsaugos darbuotoj. Vliau
studentams buvo duotas kriminalins bylos nuotrauk rinkinys ir
paprayta atpainti nusikaltl (jo nuotraukos mintame rinkinyje
nebuvo). Visi 352 studentai teig atpain. Tada eksperimentuo-
tojas pateikdavo atsakomj reakcij. Tai buvo arba patvirtinimas
(Gerai. Js atpainote tikr tariamj"), arba paneigimas (I tie-
s tariamasis buvo numeris "), arba jokios informacijos. Ga-
liausiai po kurio laiko vis student paklaus: Ar tuo metu, kai
atpainote nusikaltlio nuotrauk buvote tikri, kad tai tas pats
asmuo, kur matte vaizdajuostje?" (Atsakym skal: nuo 1 -
labai abejojau iki 7 - buvau visikai sitikins.)
Eksperimentas dav du stulbinamus rezultatus. Pirma, at-
sitiktini eksperimentuotojo komentar poveikis buvo milini-
kas. I t, kuriems buvo pateikta patvirtinanti informacija, savo
tikrum priimant pradin sprendim 6 arba 7 balais vertino 58
procentai liudinink. is procentas buvo keturis kartus didesnis
negu t liudinink, kurie nebuvo gav jokios grtamosios infor-
macijos (14 procent laik save visikai sitikinusiais), ir 11 kar-
t virijo liudinink, gavusi paneigiani informacij sitikini-
m savo teisumu (visikai sitikinusiais save laik tik 5 procen-
tai). Neturt stebinti, kad sulaukus patvirtinanios atsakomo-
sios reakcijos liudinink pasitikjimas sustiprja. Taiau juk ia
buvo j prisiminimai apie savo sitikinim dar nesulaukus jokios
atsakomosios reakcijos.
Eksperimento dalyviai nesusivok, kad j sprendimams ka-
kas dar poveik. Antrasis stulbinamas faktas: paklausti, ar at-
sakomoji reakcija turjo kok nors poveik j atsakymams, 58
procentai teig, kad ne". Be to, sitikinusieji, jog nejuto jokio
poveikio, grups mastu buvo paveikti n kiek ne maiau negu
tie, kurie teig poveik pajut (r. 15.4 pav.).
ios ivados siekia giliau nei tik prisiekusij tyrimai. ia ir
vl matome socialini psichologini mokslini tyrim poreik.
Kaip danai pastebi socialiniai psichologai - prisiminkime Milg-
ramo paklusnumo eksperimentus - teiraudamiesi, kaip mogus
pasielgt, arba klausdami, kaip paaikint savo veiksmus, kar-
tais gauname klaidingus atsakymus. Benjaminas Franklinas bu-
vo teisus, sakydamas: Trys dalykai yra neprasto tvirtumo: plie-
nas, deimantas ir savs painimas". tai kodl mums reikalin-
gos ne tik apklausos, kuriose praoma, kad mons pasiaikin-
t, bet ir eksperimentai, kai matome, k jie i ties daro.
Visikai.
sitikin
Eksperimento dalyviai, kurie
teig, kad atsakomoji reakcija
nepadar jiems poveikio, i
- t i es buvo ne maiau paveikti.
6
S 5
(C
E 4
0
1 3
C
1 2
Labai
abejojantys
| Panei gi mas
I I Patvi rti ni mas
Atsakomoji reakcija Atsakomoji reakcija
padar man poveik"
15.4 PAVEIKSLAS
nepadar man
poveikio"
Liudinink pasitikjimas klaidingu atpainimu gavus
patvirtinant arba paneigiant grtamj ry
(2-as eksperimentas)
Atkreipkite dmes tai, j og dalyviai, teig, kad
atsakomoji reakcija nepadar jiems jokio poveikio,
buvo ne maiau j os paveikti.
altinis: VVells ir Bradfield, 1998.
632 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
i liudytoj galbt reikt
reikalauti realistikesns
priesaikos: Ar prisiekiate
sakyti ties, vis ties arba tai,
k js, js nuomone,
prisimenate?"
Elizabeth Loftus,
Memory in Canadian Courts
of Law, 2003 (Atmintis
Kanados teismuose").
met kreipsi Gary Wells, nordama igirsti j o silymus. Po to Teisingu-
mo departamentas sudar mokslinink, advokat ir teistvarkos pareign
grup, kuri turjo parengti statymo prieiros principus Liudytoj paro-
dymai: statym vykdymo vadovas" (Technical Group, 1999; Wells ir kiti,
2000). J silymai buvo panas daugel t, kurie buvo pateikti naujausio-
j e Kanados liudytoj atpainimo procedr apvalgoje (Yarmey, 2003a). ia-
me vadove buvo aprayta, kaip a) mokyti policijos tardytojus ir kaip b) or-
ganizuoti tariamojo atpainimo i keli moni procedr.
Mokyti policijos tardytojus
Ronaldas Fisheris ir j o bendradarbiai (1987, 1989), inagrinj patyrusi Flo-
ridos policijos detektyv atlikt liudinink apklaus garso raus, pastebjo
bding j struktr. Pradj neapibrtu klausimu (Papasakokite man, k
prisimenate"), vliau detektyvai pertraukdavo liudinink klausimais, reika-
laujaniais glausto atsakymo (Kokio jis buvo gio?").
Vadove Liudytoj parodymai" sakoma, kad apklausos pradioje reikt
leisti liudininkams papasakoti, k jie prisimena. Prisiminimai bus isames-
ni, jei tardytojas pads patardamas i pradi prisiminti aplinkybes, paska-
tins sivaizduoti vykio viet ir tuo metu kilusias mintis bei jausmus. Netgi
parodius vykio vietos nuotraukas, tarkime, eil prie kasos parduotuvje ir
kasinink, kuri buvo apiplta, galima suadinti tikslius prisiminimus (Cut-
ler ir Penrod, 1988). Skirdamas liudininkams pakankamai laiko papasakoti
visk, k jie prisimena, ir nepertraukindamas, vliau tardytojas gali padti
pagalbiniais klausimais (Ar balsas buvo kuo nors neprastas? Gal tas mo-
gaus isiskyr ivaizda ar drabuiais?").
Kai Fisheris ir j o bendradarbiai (1989, 1994) imok detektyvus apklau-
sos meno, i liudinink buvo gauta 50 procent daugiau informacijos, o klai-
ding liudijim nepadaugjo. Apibendrinus 42 tyrim duomenis paaikjo,
kad kognityvi apklausa reikmingai padeda prisiminti detales neprarandant
tikslumo (Kohnken ir kiti, 1999). Reaguodami iuos rezultatus, dauguma
iaurs Amerikos ir visi Anglijos bei Velso policijos padaliniai dieg i
kognityvios apklausos" metodik (Geiselman, 1996; Kebbell ir kiti, 1999).
FTB i metodik trauk savo mokymo program (Bower, 1997). Yra vil-
i, kad i procedra pads gauti daugiau informacijos i vis odini pasa-
kojim ir medicinini tyrim.
Atminties pervalg atliekantys tardytojai privalo atidiai stengtis, kad
j klausimuose nebt paslpt prielaid. Loftus ir Guido Zannis (1975) pa-
stebjo, jog klausimai, turintys paslpt prielaid (Ar pastebjote, kad is
priekinis ibintas buvo sudauytas?") suklaidindavo dvigubai daniau nei j
neturintys klausimai (Ar pastebjote sudauyt priekin ibint?").
Kai liudininkams pateikiama perirti labai daug fotorobot, vliau jie
sunkiau atpasta nusikaltl (Brigham ir Cairns, 1988). Klaidos ypa tik-
tinos tada, kai liudininkas privalo stabtelti, pagalvoti ir palyginti veidus. Fo-
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 633
torobot sukurti padj liudininkai vliau sunkiau pajgia atpainti tikrj vei-
d i daugelio (Wells ir kiti, 2005). odiu apibdinus pliko veid, vliau
bna sunkiau j atpainti i nuotrauk. Kai kuri mokslinink manymu, o-
diai nustelbia" todl, kad atmintyje sitvirtina odinis veido apraymas; ki-
ti yra sitikin, kad odinis apibdinimas pakeiia pasmonin suvokim ar-
ba padaro j nepasiekiam (Fallshore ir Schooler, 1995; Meissner ir kiti, 2001;
Schooler, 2002).
Akistatoje daniausiai atpastama automatikai ir be didesni pastang.
Reikalingas veidas pamatomas tiesiog staiga (Dunning ir Stern, 1994). Ne-
seniai Davido Dunningo ir Scotto Perrettos (2002) atliktuose tyrimuose ne-
klydo beveik 90 procent liudinink, kurie tariamj atpaino greiiau nei
per 10-12 sekundi, ir 50 procent t liudinink, kuriems atpainti prirei-
k ilgesnio laiko. Kiti tyrimai paneigia 10-12 sekundi taisykl, taiau pa-
tvirtina, kad greiiau atpastantys liudininkai paprastai bna tikslesni (We-
ber ir kiti, 2004). Pavyzdiui, Timas Valentine su bendradarbiais (2003) ste-
bjo 640 liudinink, kurie Londono policijoje dalyvavo akistatose. Jei liudi-
ninkas tariamj atpaindavo greitai, beveik 9 kartus i 10-ies jis buvo teisus.
Liau atpastantys teiss buvo tik 4 kartus i 10. Jaunesni liudininkai ir
tie, kurie nusikaltl buvo mat ilgiau nei minut, buvo tikslesni u pagyve-
nusius liudininkus ir tuos, kurie mat nusikaltl trumpiau nei vien minut.
Nealika akistata? Johnas
Brighamas, Davidas Ready ir
Stacy Spier (1990) sako, jog
tariamojo atvilgiu j i yra
teisinga tada, kai kiti
akistatoje dalyvaujantys
tariamieji yra gantinai
panas j."
Kaip sumainti klaid skaii per akistat
Rono Shatfordo byla rodo, kaip gali suklaidinti akistatai irikiuot moni
eils tvarka (Doob ir Kirshenbaum, 1973). Kai Toronto priemiestyje buvo
apiplta parduotuv, kasinink tegaljo prisiminti, kad nusikaltlis nery-
jo kaklaraiio ir buvo labai tvarkingai apsirengs bei gana graus". Kai
graios ivaizdos Shatford policija pastat eil kartu su 11 nepatraukli
vyr, kurie visi ryjo kaklaraiius, kasinink tuojau pat nurod j kaip u-
puolik. Kai ilgam nuteistas Shatfordas buvo praleids kaljime 15 mne-
si, kitas mogus prisipaino vykds nusikaltim. Shatfordo byla pradta
svarstyti i naujo ir jis pripaintas nekaltu.
Gary Wellsas (1984, 1993, 2005) vadove Liudytoj parodymai" rao,
kad vienas i bd sumainti klaiding atpainim skaii yra priminti liu-
dininkui, kad tarp irikiuotj nebtinai yra mogus, kur jis mat. Kitas bdas
- parodyti liudininkams vari" rikiuot, kurioje nebt n vieno tariamo-
jo, ir atsijoti tuos liudininkus, kurie vis tiek nurod kaltinink. Tie, kurie to-
ki klaid nedaro, paprastai reiau klysta stebdami tariamj eil.
Deimtys Europoje, iaurs Amerikoje ir Piet Afrikos Respublikoje at-
likt tyrim rodo, kad klaid taip pat sumaja tada, kai liudininkai iri
akistatai atrinktus mones paeiliui (Lindsay ir Wells, 1985; Meissner ir kiti,
2005; Steblay ir kiti, 2001). Kai visi tariamieji kartu irikiuojami vienoje
eilje, liudininkams kyla pagunda isirinkti t, kuris, j manymu, labiausiai
panaus nusikaltl. Stebint po vien tariamj paeiliui, liudininko klaidos
634 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
tikimyb sumaja. Jei liudininkai turi pervelgti daugyb nuotrauk ar eil
irikiuot asmen, didja tikimyb, kad jie nurodys labiausiai pana nu-
sikaltl. (Jei akistatoje dalyvauja ne vienos rass atstovai, liudininkas gali
pasirinkti bet kur nusikaltlio rass mog, ypa jei liudininko ir nusikalt-
lio rass skiriasi [Wells ir Olson, 2001]. Kai liudininkas mato akistatai pa-
rinktus mones paeiliui po vien, jis lygina kiekvien mog su atmintyje
esaniu nusikaltlio atvaizdu ir daro neataukiam sprendim - mogus ati-
tinka atvaizd arba ne (Gronlund, 2004a, 2004b).
ios nieko nekainuojanios procedros - akistatos policijoje - panaios
gerus eksperimentus. Jose yra kontrolin grup (atpainimui irikiuot nie-
kuo nekaltinam asmen grup arba tariamj grup, i kurios menami liu-
dininkai bando irinkti tariamj, remdamiesi vien tik anksiau gautu jo api-
bdinimu). ia yra eksperimentuotojas, neinantis hipotezs (pareignas, ne-
nutuokiantis, kuris yra tariamasis). Klausimai yra parengti pagal scenarij
ir neutrals, tad juose nra subtilaus konkretaus atsakymo reikalavimo (pro-
cedra neleidia suprasti, kad tarp irikiuotj yra tariamasis). Taip pat drau-
diami pasitikjim skatinantys komentarai po akistatos (Js j nutverte!"),
kol neduodami parodymai teisme. Tokia procedra sumaina mogikj pa-
tvirtinimo alikum (kai turint idj iekoma j patvirtinani rodym). Aki-
statos skmingai gali bti organizuotos ir per kompiuter (MacLin ir kiti,
2005).
Nors abipusiai aklas tyrimas yra gerai inomas psichologams, jis dar ne-
sulauk populiarumo kriminalistikoje (Wells ir Olson, 2003). Taiau jo lai-
kas gali netrukus ateiti. Niu Dersio valstijos teisingumo ministras, siekda-
mas sumainti galimyb paveikti liudytojus, sak visoje valstijoje naudoti
aklo tyrimo metod ir rengti pavienio palyginimo akistatas, kad bt kiek
manoma sumainta paprasiausio irikiuot moni lyginimo ir panaiausio
tariamj irinkimo galimyb (Kolata ir Peterson, 2001; Wells ir kiti, 2002).
Policija galbt prads naudoti Seano Pryke, Rodo Lindsay ir j bendradar-
bi (2004) ibandyt metod. Jie papra student atpainti grupje prie tai
apsilankius mog pagal daugel savybi: atskirai pateiktas veido, kno ir
balso ypatybes. Ivada: liudininkas, atpastantis t pat asmen ir pagal vei-
d, ir pagal kn, ir pagal bals, beveik niekada nesuklys.
Mokyti prisiekusiuosius
Ar prisiekusieji logikai vertina liudytoj parodymus? Ar jie supranta, kad
atpainimo patikimumas priklauso nuo aplinkybi, supani akistat su-
vestus asmenis? Ar jie ino, reikia ar nereikia atsivelgti liudytojo pasiti-
kjim savimi? Ar jie supranta, kad prisiminim atkrimas gali priklausyti
nuo ankstesni klaidinani klausim, vykio metu patirto streso, laiko, ski-
rianio vyk nuo apklausos, tariamojo ir liudininko rass, liudininko geb-
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 635
15.1 LENTEL. taka liudytoj parodymams
Reikinys Liudinink ekspert Prisiekusij
pritarimas* pritarimas*
Klausimo formulavimas.
Liudytojo parodymams apie vyk gali turti takos klausim formuluots. 98% 85%
Nurodymai liudytojui per akistat.
Policijos nurodymai gali turti takos liudytojo norui atpainti nusikaltl. 98% 41%
Pasitikjimo kaita.
Liudytojo pasitikjimui gali turti takos veiksniai, nesusij su atpainimo tikslumu. 95% 50%
alikumas, atsirads dl fotorobot panaudojimo.
Parodius tariamojo fotorobot, tikimyb, kad liudytojas nurodys tariamj
per akistat, padidja. 95% 59%
Informacija po laiko.
Liudytoj parodymuose apie vyk danai atsispindi ne tik tai,
k jie i ties mat, bet ir vliau gauta informacija. 94% 60%
Nuostatos ir lkesiai.
Liudytojo vykio suvokimui bei jo prisiminimams gali turti takos jo nuostatos
bei lkesiai. 92% 81%
Rasinis alikumas.
Liudytojai bna tikslesni, atpaindami savos, o ne kit rasi atstovus. 90% 47%
Tikslumas vers u s pasitikjimas.
Liudytojo pasitikjimas savimi nra patikimas atpainimo tikslumo rodiklis. 87% 38%
* reikin psichologai laiko patikimu ir, j nuomone, juo galima naudotis teisme teikiant parodymus."
altinis: Duomenys apie ekspertus i: S. M. Kassin, V. A. Tubb, H. M. Hosch ir A. Memon (2001). Duomenys apie
prisiekusiuosius i: T. R. Benton, D. F. Ross, E. Bradshaw, W. N. Thomas ir G. S. Bradshaw (2006)
jimo prisiminti kitas detales? Kanadoje, Didiojoje Britanijoje ir Jungtinse
Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad prisiekusieji nepajgia vertinti daugumos
i veiksni, kurie, kaip inoma, daro tak liudytojo parodymams (Cutler
ir kiti, 1988; Devenport ir kiti, 2002; Noon ir Hollin, 1987; Wells ir Turtle,
1987; Yarmey, 2003a, 2003b).
Dabar danai kvieiami (daniausiai t daro gynyba) liudytoj parody-
m ekspertai, itaip ugdomos ir prisiekusij kompetencijos. Ekspert u-
duotis yra pateikti prisiekusiesiems informacij, panai t, kuri js dabar
skaitote, ir padti jiems vertinti kaltintojo bei gynjo liudytoj parodymus.
15.1 lentelje, kuri buvo sudaryta apklausus 64 liudytoj parodym tyrjus,
yra ivardyti reikiniai, dl kuri labiausiai sutariama. Vliau parodymai buvo
palyginti su 111 Tenesio valstijoje atrinkt prisiekusij parodymais.
Kai prisiekusieji supaindinami su slygomis, kuriomis galima pasiekti
didesnio liudytoj parodym patikimumo, jie pajgia geriau velgti skirtu-
m (Cutler ir kiti, 1989; Devenport ir kiti, 2002; Wells, 1986). Be to, advo-
katai ir teisjai pripasta kai kuri i veiksni svarb sprendiant, kada pra-
yti atmesti akistatos parodymus (Stinson ir kiti, 1996, 1997).
636 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
APIBENDRINIMAS
Ar liudytoj parodymai patikimi?
Socialiniai psichologai atliko imtus eksperiment ir atskleid, kad liudinink parodym tikslumas
priklauso nuo sprendim primimo ir prisiminimo bd.
Kai kurie liudininkai bna ypa kategoriki ir sitikin savo teisumu. Tokiais liudininkais labiau
tikima, nors i tikrj kategorikumas yra tik asmenin savyb, kuri neutikrina informacijos tikrumo.
mogaus akys - ne vaizdo kamera. Jos jautrios viesos, situacijos ir kitokiems pokyiams, kurie
gali klaidinti atpainimo metu.
Pateiks klaiding informacij liudininkas gali pats ja patikti.
Nuolat kartojant nusikaltimo vyki sek gali sivelti klaid. Liudininkas tai gali prisiminti kaip
tikrov.
Siekiant sumainti toki klaid atsiradimo galimybes, interviu vedjams patariama leisti liudinin-
kams patiems pasakoti, k jie prisimena, nepertraukinti, skatinti sivaizduoti vyk ir tuometin
emocin bsen.
Pagerinti liudytoj parodym vertinim ir, inoma, padti priimti teisingesn nuosprend gali prisie-
kusij mokymas apie liudytoj daromas klaidas.
Kokie kiti veiksniai daro tak
prisiekusij sprendimams?
Ar kaltinamojo patrauklumas ir jo panaumas prisiekusiuosius gali pastaruosius nuteikti
alikai? Kaip stropiai prisiekusieji vykdo teisjo nurodymus?
Teisiamojo savybs
Pasak garsaus advokato Clarence Darrow (1933), prisiekusieji retai pripa-
sta kaltu mog, kuris jiems patinka, taip pat retai iteisina t, kuris nepa-
tinka. Jis teig, kad svarbiausias advokato udavinys - priversti prisiekusiuo-
sius pamgti teisiamj. Ar Darrovv teisus? Ar teisinga j o nuomon, kad su
nusikaltimu susij faktai yra santykinai nesvarbs"?
Darrow perdjo. Ityrus per 3500 kriminalini ir 4000 civilini byl pa-
aikjo, kad keturis kartus i penki teisjas pritar prisiekusij sprendi-
mui (Kalven ir Zeisel, 1966). Nors ir teisjas, ir prisiekusieji gali klysti, pri-
siekusieji daniausiai pamirta savo alikum, sutelkia dmes faktus ir
vieningai priima sprendim (Saks ir Hastie, 1978; Visher, 1987). Faktai i
ties yra svarbs.
Taiau kai prisiekusij praoma vertinti (ar is kaltinamasis galt s-
moningai vykdyti nusikaltim) - svarbs bna ne tik faktai. Kaip paste-
bjome 7 skyriuje, kalba bna taigesn, jei kalbtojas pasitiki savimi ir yra
patrauklus. Prisiekusieji negali nesusidaryti spdio apie teisiamj. Ar jie
gali pamirti spd ir sprsti byl, remdamiesi tik faktais?
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 637
Sprendiant i atlaidesnio vertinimo, kurio danai sulaukdavo aukt pa-
dt uimantys kaltinamieji (McGillis, 1979), atrodo, jog ilieka tam tikras kul-
trinis alikumas. Taiau tikros bylos labai skiriasi pagal nusikaltimo r,
kaltinamojo padt, ami, lyt ir ras, todl sunku iskirti veiksnius, daran-
ius tak prisiekusiesiems. Eksperimentuotojai kontroliavo iuos veiksnius,
pateikdami tariamiems prisiekusiesiems tuos paius bylos faktus ir keisdami,
pavyzdiui, kaltinamojo ivaizdos arba panaumo prisiekusiuosius aspektus.
Fizinis patrauklumas
11 skyriuje atkreipme dmes stereotipin fizinio patrauklumo vertinim:
gras mons yra geri. Michaelas Efranas (1974) ikl klausim, ar is stere-
otipas suteiks alikumo student sprendimams kaltinamojo apgavyste atvil-
giu. Savo student Toronto universitete jis paklaus, ar kaltinamojo patrauk-
lumas turt poveik j nuosprendiui. Studentai paneig: Ne, neturt". Ar
jie klydo? Taip. Kai kitus studentus Efranas supaindindavo su patrauklaus
arba nepatrauklaus kaltinamojo apraymu ir nuotrauka, patraukliausi mog
studentai vertindavo kaip maiausiai kalt ir sil jam maiausi bausm.
Kiti eksperimentai patvirtino, kad tada, kai rodym nedaug arba jie dvi-
prasmiki, teisingumas nebna aklas kaltinamojo ivaizdai (Mazzella ir Fein-
gold, 1994). Tai pastebjo Diane Berry ir Leslie Zebrowitz-McArthur (1988),
papraiusios nusprsti, ar kalti yra kdikiko ir subrendusio veido tariamie-
ji. Kdikiko veido suaugusieji (didelmis, apvaliomis akimis ir mau smakru)
atrod naivesni, ir juos daniau pripaindavo kaltais dl nusikaltim, pada-
ryt per aplaidum, taiau reiau - dl smoning kriminalini nusikaltim.
Pripainti kaltais nepatraukls mons atrodo pavojingesni, ypa jei jie bna
vykd seksualinius nusikaltimus (Esses ir Webster, 1988).
Richardas Wisemanas (1998) per BBC televizij atliko plataus masto eks-
periment, pateikdamas irovams silauimo kalius, taiau dviem varian-
tais. Vieni irovai mat tariamj, kurio vaidmen atliko aktorius, sukrs
tipik nepatrauklaus, kreiva nosimi, maomis akimis nusikaltlio portret.
I 64 000 moni, skambinusi pareikti savo verdikt, 41 procentas laik j
kaltu. Kitose Didiosios Britanijos vietovse irovams buvo parodytas pa-
trauklus, kdikiko veido, didelmis ydromis akimis tariamasis. U tai, kad
jis kaltas, pasisak tik 31 procentas skambinusij.
Nordami patikrinti, ar toki rezultat galima tiktis ir realiame gyveni-
me, Chrisas Downsas ir Phillipas Lyonsas (1991) nusikaltlius lydini po-
licinink papra vertinti fizin patrauklum 1742 kaltinamj, stojusi prie
40 Teksaso valstijos teisj u nusikaltimus. Ir sunkius (pavyzdiui, klasto-
jimas), vidutiniko sunkumo (priekabiavimas), ir smulkius (svaiginimasis vie-
oje vietoje) nusikaltimus padariusiems nepatraukliems kaltinamiesiems tei-
sjai skirdavo didesnius ustatus ir baudas (r. 15.5 pav.). Kaip paaikinti
tok ryk poveik? Ar nepatraukls mons uima ir emesn socialin pa-
dt? Ar i ties jie labiau vengia nusikalsti ar nusikalsta, kaip galbt mano
638 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
15.5 PAVEIKSLAS
Patrauklumas ir teismo
sprendimai
Galf Kousto mieste
(Teksaso valstija) i maiau
patraukli kaltinamj
teisjai reikalauja didesnio
ustato ir skiria didesnes
baudas. altinis: i Downs
ir Lyons, 1991.
teisjai? O gal teisjai tiesiog nekreipia dmesio romn valstybs veikjo
Cicerono patarim: Imintingo mogaus aukiausias gris ir svarbiausia pa-
reiga yra atsispirti ivaizdai" .
Panaumas prisiekusiuosius
Jei Clarence Darrow buvo tik i dalies teisus, pareikdamas, kad simpatijos
ar antipatijos daro poveik prisiekusij nuosprendiams, tai ir kiti veiks-
niai, nuo kuri priklauso simpatija, turt bti svarbs. Vienas j - 11 sky-
riuje apraytas panaumo kaip preteksto simpatijai principas. Prisiekusiojo
vaidmen atliekantys asmenys didesn simpatij jauia kaltinamajam, kuris
laikosi panai nuostat, ipasta t pai religij, yra tos paios rass ir
(ar) lyties (seksualini nusikaltim bylose) (Selby ir kiti, 1977; Towson ir
Zanna, 1983; Ugwuegbu, 1979). Rasinis prisiekusij alikumas paprastai
bna nedidelis, taiau jie link truput palankiau vertinti savo rass taria-
muosius (Mitchell ir kiti, 2005).
tai keletas pavyzdi:
Kai Paulas Amato (1979) supaindindavo Australijos studentus su paro-
dymais apie kairij arba deinij pair mog, vykdius silaui-
m i politini paskat, tais atvejais, kai kaltinamojo ir student politi-
ns pairos sutapdavo, studentai kalts irdavo maiau.
Kai Cookie ir Walteris Stephanai (1986) patikjo anglikai kalbantiems
monms teisti upuolimu kaltinam asmen, ie mons daniau galvo-
davo, jog tariamasis yra nekaltas, jei parodymai bdavo pateikiami an-
gl kalba, o ne veriami i ispan ar taj kalbos.
Kai tariamojo ras sutampa su nusikaltliui taikomu stereotipu, tarkime,
baltaodis tariamasis kaltinamas l ieikvojimu arba juodaodis kaltinamas
automobilio vagyste, tariami prisiekusieji silo grietesnius nuosprendius
ir bausmes (Jons ir Kaplan, 2003; Mazzella ir Feingold, 1994). Netu-
1400
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 639
rintys rasini prietar baltaodiai tendencingiau elgiasi tose bylose, ku-
riose rasiniai aspektai nra akivaizds (Sommers ir Ellsworth, 2000, 2001).
Craigas Haney (1991) rao, kad byl, kuriose kaltinamajam gresia mir-
ties bausm, nuosprendi duomenys rodo, jog juodaodiai yra per grie-
tai baudiami ir nepakankamai vertinami kaip nukentjusieji, arba bna
ir viena, ir kita". Vienos 80 000 kriminalini byl, iaikint 1992-1993
metais, analizs duomenimis, JAV federaliniai teisjai, i kuri tik 5 pro-
centus sudar juodaodiai, juodaodiams skirdavo 10 procent ilgesn ka-
linimo laik nei baltaodiams, kai nusikaltimai buvo vienodo sunkumo
ir ankstesn tariamj nusikalstama veika tokia pati {Associated Press,
1995). Be to, juodaodiai, nuud baltaod, daniau baudiami mirties
bausme nei baltaodiai, nuud juodaod (Butterfield, 2001).
Du neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad grietesnio nuosprendio pa-
prastai sulaukia tipiki juodaodiai tariamieji. Irene Blair su bendradar-
biais (2004) atskleid, kad Floridoje panaius nusikaltimus vykd juo-
daodiai ir baltaodiai gauna panaias bausmes, taiau tarp pai juoda-
odi grietesnes bausmes gauna iskirtinai afrikietikos ivaizdos taria-
mieji. Jennifer Eberhardt su bendradarbiais (2006) nustat, kad per du de-
imtmeius juodaodiams vyrams, teistiems u baltaodio nuudym, be-
veik dvigubai daniau buvo skiriama mirties bausm, jeigu jie buvo ti-
pikos afrikietikos ivaizdos (toki buvo 58 proc., o pasiymj ne to-
kiais rykiais afrikietikais bruoais - tik 24 proc.).
Tad atrodo, jog labiau simpatizuojame tam tariamajam, su kuriuo gali-
me tapatintis. Jei manome, kad nevykdytume tokio nusikaltimo, galime da-
ryti prielaid, jog tas, kuris yra panaus mus, taip pat negalt jo vykdyti.
Tai paaikina, kodl iprievartavimo, kur vykd pastamas vyras, bylose
vyrai daniau nei moterys tariamj iteisina (Fischer, 1997). Tai paaikina,
kodl per nacionalin apklaus, atlikt prie Simpsono teism, 77 procentai
baltaodi ir tik 45 procentai juodaodi teigdavo, kad rodymai prie j yra
gana svars" (Smolowe, 1994). Be to, tai leidia paaikinti, kodl pyktis
isiliejo riaumis, kai buvo iteisinti baltaodiai policininkai, vzdais su-
mu afrikiei kilms amerikiet Rodney King (teisme tarp prisiekusij
nebuvo n vieno juodaodio). mons ginijosi: jei neginkluotas baltaodis
bt sulaikytas po automobilio gaudyni, kuriose bt dalyvav keturi juo-
daodiai policininkai, ir ie policininkai bt nufilmuoti vaizdo kamera be
gailesio muantys sulaikytj, ar tie patys prisiekusieji bt juos iteisin?
Idealiu atveju prisiekusieji alikum turt palikti u teismo dur ir teismo
proces pradti atviru protu. Apie tai kalbama etojoje JAV Konstitucijos
pataisoje: Kaltinamasis privalo turti teis nevilkinam ir vie objekty-
vi prisiekusij teism". Objektyvumo prasme teisin sistema panai moks-
l Ir i mokslinink, ir i prisiekusij tikimasi, kad jie atsijos ir pasvers
rodymus. Ir teismai, ir mokslas remiasi taisyklmis, apibrianiomis, ko-
kie rodymai yra tiesiogiai susij su svarstomu dalyku. Ir teismai, ir moks-
Skirting rasi atstovai
skirtingai suvok Simpsono
kaltum arba nekaltum.
Baltaods moterys, kuri
tapatumas skatino atkreipti
dmes lyt, man, jog
Simpsonas yra kaltas.
Afrikiei kilms amerikiets,
kurioms ras buvo svarbiau-
sias j tapatumo dmuo,
nelaik Simpsono kaltu.
(Fairchild ir Cowan, 1997;
Nevvman ir kiti, 1997)
640 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
las rpestingai visk registruoja, darydami prielaid, kad kiti, gav tuos pa-
ius rodymus, nusprs panaiai.
Kai rodymai aiks ir juos sigilinama (pavyzdiui, dar kart perskai-
toma, aptariami parodymai), alikumo galimyb sumaja iki kratutins ri-
bos (Kaplan ir Schersching, 1980). rodym kokyb svarbiau nei asmenin
prisiekusiojo nuomon.
reaktyvusis pasiprieinimas
(reactance)
Motyvas, skatinantis isaugoti
arba atkurti asmens laisvs
jausm. Reaktyvusis
pasiprieinimas kyla, kai kas
nors grasina ms veiksm
laisvei.
Teisjo nurodymai
Prisiminkime teismo salse vykusias dramas, kai advokatas suukdavo: Ger-
biamasis teisjau, a prietarauju!", - ir tai igirds teisjas sutikdavo su prie-
taravimu, atmesdamas oponento klausim ar liudytojo pastab. Ar veiksmingi
tokie atvejai?
iuo metu beveik visose JAV valstijose galioja seksualins prievartos au-
kos apsaugos statymai, draudiantys arba ribojantys parodymus apie aukos
ankstesn lytin gyvenim, nes tokie parodymai, nors ir nebdami susij su
konkreia byla, skatina prisiekusiuosius palankiau irti kaltinamo prie-
vartavimu tvirtinimus, kad moteris pati sutiko lytikai santykiauti (Borgida,
1981; Cann ir kiti, 1979). Jei tikinamus, neteistus ar alikus tokio pob-
dio parodymus gynybai vis tiek pavykt terpti arba jei tai pareikt liudy-
tojai, ar prisiekusieji ir tada, teisjo reikalavimu, nekreipt dmesio? Ir ar
teisjo priminimo Svarbu ne tai, patinka jums kaltinamasis ar nepatinka, o
tai, ar jis vykd nusikaltim" pakanka?
Labai tiktina, kad ne. Keletas eksperimentuotoj rao, kad prisiekusieji
rpinasi proceso teisingumu (Fleming ir kiti, 1999), taiau kartais jiems b-
na sunku nekreipti dmesio nepriimtinus parodymus, pavyzdiui, apie anks-
tesnes kaltinamojo bausmes. Vieno tyrimo metu Stanley Sue, Ronaldas Smit-
has ir Cathy Caldwell (1973) pateik Vaingtono universiteto studentams par-
duotuvs apiplimo ir ten vykdytos mogudysts bei kaltintojo ir gynjo
pozicij apraymus. Kai kaltinimo pozicija bdavo silpna, tariamojo nie-
kas neapkaltindavo. Kai bdavo pridtas tariamojo telefoninio pokalbio ra-
as, madaug vienas tredalis nusprsdavo, jog is asmuo yra kaltas. Teis-
jo nurodymai, kad raas nra teistas rodymas ir dl to j nereikt kreip-
ti dmesio, nesumaindavo jo kaip kalio poveikio.
I ties, Sharon Wolf ir Davidas Montgomery (1977) pastebjo, kad tei-
sjo nurodymai nekreipti dmesio parodymus (Jie negali lemti bylos svars-
tymo. Negalite kitaip pasielgti, turite juos atmesti.") gali grti bumerangu
ir sustiprinti parodym poveik. Galbt itokie pareikimai didina prisieku-
sij reaktyvj pasiprieinim. Arba atkreipia prisiekusij dmes neteik-
;
tinus parodymus, kaip dabar js dmes paveiksiu a, liepdamas neirti
savo nos, kol neperskaitysite io sakinio. Teisjams lengviau ibraukti ne-
teiktinus parodymus i teismo posdio stenogramos nei i prisiekusij at-
minties. Advokatai kartais sako: Nuskambjusio varpo neatauksi".
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 641
Tai ypa pasakytina apie emocijas provokuojani informacij (Edwards
ir Bryan, 1997). Kai prisiekusiesiems papasakojama apie ankstesn taria-
mojo nusikalstamj veik (ukapojo moter"), teisjo nurodymai nekreip-
ti tai dmesio daniau suveikia bumerangu nei tada, kai neteiktina infor-
macija ne taip stipriai veikia emocijas (upuol, panaudodamas ginkl").
Net jei prisiekusieji vliau tvirtina, kad jie nekreip dmesio neteiktin in-
formacij, j kitos informacijos suvokimas gali bti pakits.
Prisiekusiesiems taip pat bna sunku nekreipti dmesio iki teismo pro-
ceso iniasklaidos sukelt triukm. Tai buvo ypa akivaizdu atliekant eks-
periment, kuriame dalyvavo prisiekusieji ir sunks nusikaltliai (Steblay ir
kiti, 1999). Geoffrey Kramerio ir jo bendradarbi (1990) atliktame eksperi-
mente beveik atuoniems imtams tariam prisiekusij (kuri dauguma i
ties buvo prisiekusiaisiais) buvo pateikti iniasklaidos praneimai apie anks-
tesnes bausmes vyro, kaltinamo prekybos centro apiplimu. Prie jiems pa-
rodant teismo posdio vaizdo ra, vieni j bdavo perspjami nekreipti
dmesio iniasklaidos sukelt triukm, kiti - ne. Teisjo perspjimo po-
veikis buvo nulinis. mons, kuri nuomon iniasklaida paveikia, daniausiai
neigia ios takos poveik, ir todl sunkiai ivengia alikumo (Moran ir Cut-
ler, 1991). Atliekant eksperimentus, netgi pareikalavus, kad tariami prisie-
kusieji pasiadt bti objektyvs ir nekreipt dmesio ankstesn informa-
cij, nepavykdavo paalinti minto iniasklaidos poveikio (Dexter ir kiti,
1992). Atrodo, kad O. J. Simpsono advokatai ne be prieasties nerimavo dl
iniasklaidos dmesio teismui dar neprasidjus. Taip pat ne be reikalo teis-
jas pareikalavo, kad prisiekusieji neirt televizijos laid ia tema ir, kol
vyko teismas, juos izoliavo.
Teisjai gali tiktis, ir ia jiems iek tiek padeda mokslini tyrim duo-
menys, kad kol vyksta tyrimas, prisiekusieji, kurie prisimena neteiktinus pa-
rodymus, bus drausminami, ir dl to grupiniams prisiekusij sprendimams
itokie parodymai neturs didels takos (London ir Nunez, 2000). Siekda-
mi kiek manoma sumainti neteiktin parodym poveik, teisjai taip pat
gali i anksto perspti prisiekusiuosius, kad tam tikros ries parodymai, pa-
vyzdiui, ankstesnis seksualins prievartos aukos intymus gyvenimas, netu-
ri ryio su byla. Kai prisiekusij nuomon tokie parodymai jau bna pa-
veik, teisjo perspjimai praranda dal poveikio (Borgida ir White, 1980;
Kassin ir Wrightsman, 1979). Todl, teigia Vicki Smith (1991), mokymai prie
teismo proces yra naudingi. Susipain su teisinmis procedromis ir ro-
dymo standartais prisiekusieji pradeda geriau suvokti teismo proces ir ry-
tingiau susilaiko nuo ivad, kol nra igird visos informacijos teisme.
O dar geriau, jei teisjai turt galimyb prisiekusiesiems dar neigirdus
parodym rayti juos vaizdajuost ir paalinti tai, kas nepriimtina. Tiesio-
gini ir rayt vaizdajuostje parodym poveikis yra beveik toks pat kaip ir
tiesiogini bei vaizdajuostje rayt akistat (Cutler ir kiti, 1989; Miller ir
Fontes, 1979). Galbt ateityje teismo salse bus ekranai. Kritikai prietarau-
642 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
ja, kad vaizdo raai, juolab kupiruoti, apriboja prisiekusij galimybes ste-
bti kaltinamojo ir kit reakcijas liudytojo parodymus. alininkai tvirtina,
kad vaizdo raas ne tik leidia teisjui ikirpti nepriimtinus parodymus, bet
ir paspartina proces bei leidia liudytojams kalbti apie svarbiausius vykius,
kol jie dar neiblso atmintyje.
Papildomi veiksniai
Aptarme tris teismo procesui reikmingus veiksnius - liudytoj parodymus,
teisiamojo savybes ir teisjo nurodymus. Mokslininkai taip pat tyrinja ir
kit veiksni tak. Pavyzdiui, Miigano universitete Norbertas Kerras ir
jo bendradarbiai (1978, 1981, 1982) inagrinjo iuos klausimus: ar grie-
tos bausms (pavyzdiui, mirties) tikimyb skatina prisiekusiuosius elgtis at-
laidiau ir ar dl to Los Andelo prokurorai nepra O. J. Simpsonui skirti
mirties bausms? Ar patyrusi prisiekusij sprendimai skiriasi nuo naujo-
k? Ar kaltinamieji baudiami grieiau, kai auka atrodo patraukli arba yra
labai nukentjusi? Kerro moksliniai tyrimai pera ivad, kad atsakymas
visus tris klausimus yra taip".
Marko Alicke ir Teresos Davis (1989) bei Michaelo Enzle ir Wendy Haw-
kins (1992) atlikti eksperimentai rodo, kad prisiekusij sprendimams ap-
kaltinti ir nubausti gali turti takos aukos savybs, net kai kaltinamasis j
neino. Panagrinkime 1984 met metro budruolio" Bernardo Goetzo by-
l. Kai Niujorko metro keturi paaugliai prijo prie Goetzo ir pareikalavo 5
doleri, is isigands isitrauk pistolet ir ov j uos. Vienas j tapo dali-
nai paralyiuotas. Kai Goetz apkaltino pasiksinimu nuudyti, visuomen
j aktyviai palaik, remdamasi i dalies tuo, jog jaunuoliai, kaip paaikjo,
buvo vykd daug nusikaltim ir kad trys i j turjo paslp igalstus atsuk-
tuvus. Nors Goetzas viso ito neinojo, kaltinimai ksinimusi nuudyti bu-
vo atmesti ir paliktas tik kaltinimas dl neteisto aunamojo ginklo laikymo.
APIBENDRINIMAS
Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij
sprendimams?
Paprastai bylos faktai bna pakankamai tikinami, kad prisiekusieji priimt objektyv sprendim.
Taiau jei [kaiiai yra dviprasmiki, prisiekusieji daniau interpretuoja juos vadovaudamiesi i-
ankstine nuomone, ir labiau simpatizuoja patraukliam arba panaiam [juos kaltinamajam.
Ar prisiekusieji vykdo teisjo nurodymus nekreipti dmesio [ iniasklaidos praneimus iki teismo
arba nepriimtinus parodymus? Imituojamuose teismo posdiuose teisjo nurodym kartais b-
davo klausoma, taiau danai, ypa kai teisjas perspdavo po to, kai prisiekusieji jau bdavo
susidar nuomon, jie i perspjim nepaisydavo.
Mokslininkai taip pat ityr kit veiksni, pavyzdiui, galimos bausms grietumo ir aukos savy-
bi, poveik.
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 643
Kas daro tak prisiekusiajam?
Nuosprendis priklauso nuo to, kas vyksta teismo salje - nuo liudytoj parodym, kaltinamo-
jo savybi ir teisjo nurodym. Taiau nuosprendis taip pat priklauso nuo to, kaip kiekvienas
prisiekusysis apdoroja informacij.
Verta pamstyti apie teismo sals poveik statistiniam prisiekusiajam". Ta-
iau n vienas prisiekusysis nra abstrakiai statistinis; kiekvienas j teis-
mo sal atsinea savo nuostatas ir kiekvienas j yra asmenyb. Ar diskutuo-
dami prisiekusieji daro poveik vienas kitam? ie faktai kelia du pagrindi-
nius klausimus: 1) kaip kiekvieno prisiekusiojo nuostata koreguoja bendr
sprendim? 2) koki tak jam daro prisiekusij grupinis aptarimas?
Prisiekusij supratingumas
Siekdami inagrinti prisiekusij supratingum, Nancy Pennington ir Rei-
das Hastie (1993) kelet kart parod prisiekusiesiems, parinktiems i teis-
mo prisiekusij sra, teismo proceso raus. Priimdami sprendimus, pri-
siekusieji pirmiausia sukurdavo versij, kuri visiems parodymams suteikda-
vo prasm. Pavyzdiui, pasiirj, kaip buvo nagrinjama mogudysts by-
la, vieni prisiekusieji nusprend, kad per gin kaltinamasis supyko, tai pa-
skatino j paiupti peil ir mirtinai ubadyti nukentjusj. Kiti spjo, kad i-
sigands kaltinamasis iupo peil ir panaudojo j savigynai, kai vliau susi-
dr su nukentjusiuoju. Pradj tirti byl, prisiekusieji danai nustemba, su-
inoj, kad kiti mst kitaip. Tai pera ivad, ir j patvirtina moksliniai ty-
rimai, kad veiksmingiausiai prisiekusiuosius galima tikinti tada, kai advo-
katai parodymus pateikia odine forma. Sunki nusikaltim bylose, kuriose
apkaltinimo nacionalinis vidurkis yra 80 procent, kaltintojas pasakojimo for-
m naudoja daniau nei gynjas.
Nurodym supratimas
Vliau prisiekusieji privalo iklausyti teisjo informacij apie nuosprendi
kategorijas. Kad tie nurodymai bt veiksmingi, prisiekusieji turi juos suprasti.
Daugelis tyrim parod, kad jie j nesupranta dl teisj vartojamo profesinio
argono. Priklausomai nuo bylos ries, prisiekusiesiems gali bti pasakyta,
kad standartinis rodymas yra kali persvara", akivaizds ir tikinami kal-
iai" arba kaliai, nekeliantys pagrst abejoni". Tokias frazes teisin ben-
druomen gali suprasti vienaip, o prisiekusieji - visai kitaip (Kagehiro, 1990).
Teisjas taip pat gali priminti prisiekusiesiems, kad nedaryt skubot i-
vad, kai svarsto kiekvien nauj parodym fakt. Taiau ir student, ir ta-
riam prisiekusij, parinkt i tikr perspektyvi prisiekusij sra, ty-
rimai rodo, jog ukaitus kraujui mons veikia skubotai, ir tai daro tak nau-
jos informacijos interpretavimui (Carlson ir Russo, 2001).
644 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
0. J. Simpsono advokatas
Alanas Dershovvitzas rodinjo
iniasklaidai, j og tik 1 i 1000
vyr, smurtaujani prie
savo monas, vliau jas
nuudo. Kritikai atsak, j og
nusikaltimo tikimyb bna kur
kas didesn, jei a) anksiau jis
smurtavo, ir b) j o mona buvo
nuudyta. Remdamasis
turimais duomenimis Jonas
Merzas ir Jonathanas
Caulkinsas (1995) apskaiiavo,
j og i tikimyb yra 0,81.
Stephenas Adleris (1994), susipains su bylomis ir pasikalbjs su pri-
siekusiaisiais, pastebjo, kad dl vairiausi prieasi daugyb nuoirdi,
rimt moni nepastebi svarbiausi dalyk, gilinasi neturinius ryio su
byla klausimus, pasiduoda alikumui, nevelgia pigiausio apeliavimo sim-
patij ar neapykant ir sulugdo reikal".
Imeldos Marcos, kuri buvo kaltinama, kad i Filipin Respublikos im-
tus milijon doleri perved asmenines sskaitas Amerikos bankuose, by-
loje advokatai paalino visus, kurie inojo, koki viet ji um savo vyro
sukurtoje alies diktatroje. Patek prisiekusij suol mons, kurie ne-
buvo pajgs suvokti sudting finansini sandori, simpatizavo buvusiai
groio karalienei poniai Marcos, kuri, juodai apsirengusi, gniau saujoje ro-
ani ir luostsi aaras (Adler, 1994).
Statistins informacijos supratimas
O. J. Simpsono buvusios monos ir jo draugo nuudym vietose paimto krau-
jo tyrimai parod, kad kraujo baltym sudtis sutampa su Simpsono, o ne
su aukos kraujo baltym sudtimi. Suinoj, kad tik 1 i 200 moni turi
toki kraujo grup, kai kas spjo, jog tikimyb, kad btent Simpsonas yra
nusikaltlis, siekia 99,5 procento. Taiau 1 i 200 reikia, kad nusikaltliu
galjo bti bet kuris i maiausiai 40 000 moni, gyvenani Los Andelo
srityje, - pastebjo gynjas. Dl i argument trys i penki asmen neat-
sivelgia kraujo tyrimus, teigia Williamas Thompsonas ir Edwardas Schu-
mannas (1987). I ties ir kaltintojas, ir gynjas klydo. kaliai svarbs, nes
kelet i 40 000 moni galima pagrstai laikyti tariamaisiais. Taiau argu-
mentuojant 99,5 procento tikimybe, nekreipta dmesio tai, kad tariamasis
buvo apkaltintas i dalies dl to, kad jo kraujo grup atitiko mginius.
Kai tikslesni DNR tyrimai parod, kad Simpsono kraujas sutampa su ras-
tuoju, kaltintojas tvirtino, jog tokio sutapimo tikimyb yra 1 i 170 milijo-
n, tuo tarpu gynyba rod, kad ekspertai nesutaria dl DNR tyrim patiki-
mumo. Labiau tiktina, kad kaltinamieji, kuri kaltinimas paremtas DNR ty-
rimais, bus pripainti nekaltais, jei jie gyvena dideliame mieste, kuriame dar
kieno nors DNR duomenys gali sutapti (Koehler ir Maachi, 2004)
Taiau Gary Wellsas (1992), taip pat Keithas Niedermeieris ir jo bendra-
darbiai (1999) teigia, kad net jei mons (tarp j ir prityr teisjai) suvokia
statistin tikimyb, jie gali likti netikinti. Kai pasakoma, kad 80 procent
bendrovs ydrieji autobusai" ir tik 20 procent bendrovs Pilkieji auto-
busai" autobus padang protektori sutampa su autobuso, partrenkusio u-
n, rat atspaudais, retas mano, kad kalti yra ydrieji autobusai". Pliki skai-
iai leidia modeliuoti tikinam alternatyv scenarij - kad vyk sukl vie-
nas i 20 procent Pilkj" autobus. Jei pasakoma, kad liudininkas atpa-
ino ydrj autobus, mons daniausiai nusprs, kad ydrj autobus"
bendrov yra kalta, net jei bus rodyta, jog tokie atpainimai pasitvirtina tik
80 procent. Pirmuoju atveju tiktinas alternatyvus scenarijus psichologi-
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 645
kai atskiria pasakymus, jog yra 80 procent tikimyb, kad kakas yra teisin-
ga, ir kad parodym teisingumo tikimyb siekia 80 procent.
Atrodo, jog skaiius privalu papildyti tikinamu pasakojimu. Toronte viena
moteris, rao Wellsas, siekusi gauti finansin param vaikui i tariamo tvo,
pralaimjo byl, nors kraujo tyrimas 99,8 procento patvirtino, kad jos nuro-
dytas vyras yra vaiko tvas. Moteris pralaimjo todl, kad vyras tikinamai
paneig tarimus.
Kaip pasiekti didesnio prisiekusij supratingumo
Pirmasis etapas siekiant teisingesni nuosprendi yra prisiekusij klaidingo
mstymo, aikinantis teisj nurodymus ir statistin informacij, mechaniz-
mo suvokimas. Antras etapas - galimybi prisiekusiesiems naudotis teismo
posdi stenogramomis sudarymas, uuot vertus juos siminti sudting teis-
mo proceso informacij (Bourgeois ir kiti, 1993). Treias etapas - aikesni
ir veiksmingesni informacijos pateikimo bd krimas ir panaudojimas (
udavin iuo metu sprendia keletas socialini psicholog). Pavyzdiui, kai
teisjas tiksliai nurodo, kokio tikslumo (tarkime, 51, 71 ar 91 procento) ro-
dymai yra reikalingi, prisiekusiesiems nekyla joki neaikum ir jie atitin-
kamai reaguoja (Kagehiro, 1990).
inoma, reikia rasti paprastesn bd pasakyti prisiekusiesiems neskirti
mirties bausms u nuudym, jei yra pateisinam aplinkybi, nei toks, koks
raytas mirties bausms akte Ilinojaus valstijoje: Jei js, inagrinj visus
parodymus, vieningai neigiate, kad yra velninani aplinkybi ir nereikt
skirti mirties bausms, privaltumte pasirayti verdikt, reikalaujant, kad
teismas skirt kitoki nei mirties bausm" (Diamond, 1993). Kai prisieku-
siesiems nurodymai pateikiami suprantamai ir aikiai, jie maiau pasiduoda
teisjo alikumui (Halverson ir kiti, 1997).
Phoebe Ellsworthas ir Robertas Mauro (1998) itaip apibendrina nirias
prisiekusiuosius tiriani mokslinink ivadas: Teisiniai nurodymai daniau-
siai yra suformuluojami taip, kad net ir stropiausiai bandant juos suprasti,
apima neviltis... Kalba yra profesin ir... n kiek nebandoma nei vertinti pri-
siekusij klaidingos iankstins nuomons apie statym, nei suteikti nau-
dingo teisinio vietimo."
Prisiekusij atranka
Saugokits liuteron, ypa
skandinav; jie beveik visada
apkaltina."
Clarence Darrow,
How to Pick a Jury, 1936
(Kaip pasirinkti
prisiekusiuosius")
Ar advokatai, inodami apie asmeninius prisiekusij skirtumus, gali taiky-
dami atrank pasirinkti tuos, kurie bt jiems lojals? vairs pasakojimai
patvirtina, kad kartais tai manoma padaryti. Vienas Amerikos advokat aso-
ciacijos prezidentas drsiai pareik: Advokatai puikiai jauia mogaus elg-
senos niuansus, ir tai jiems padeda pastebti menkiausius alikumo ar ne-
gebjimo tinkamai sprsti poymius" (Bigam, 1977).
inodami, kad vertinant kitus galima klysti, socialiniai psichologai abe-
joja, ar prisiekusij atrankose advokatai vadovaujasi socialiniais Geigerio
646 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
0. J. Simpsono advokatai
teisme taip pat naudojosi
prisiekusij atrankos
konsultanto paslaugomis -
ir laimjo (Lafferty, 1994).
Paskelb iteisinamj
nuosprend ir susitik su
spaudos atstovais advokatai
nedelsdami padkojo
konsultantui.
skaitikliais. Kasmet madaug 6000-iuose Amerikos teism byl konsultan-
tai - kai kurie j yra socialini moksl atstovai ir priklauso Amerikos teis-
mo proceso konsultant draugijai - padeda advokatams parinkti prisiekusiuo-
sius ir sukurti strategij (Gavzer, 1997; Miller, 2001). Keliuose plaiai pa-
garsjusiuose teismo procesuose buvo panaudota mokslin prisiekusij at-
ranka", siekiant padti advokatams atskirti tuos, kurie galt pasiduoti anti-
patijai. inomas teismo procesas, susijs su buvusiais prezidento Nixono ka-
bineto nariais konservatoriais Johnu Mitchellu ir Maurice Stansu. Apklausa
parod, kad gynjo poiriu blogiausias prisiekusysis bt liberalas, ydas,
demokratas, prenumeruojantis New York Times arba Post, klausantis Walte-
rio Cronkite, besidomintis politika ir gerai informuotas apie Votergeito skan-
dal" (Zeisel ir Diamond, 1976). I pirm devyni byl gynyba, pasikliau-
dama moksliniais" atrankos metodais, laimjo septynias (Hans ir Vidmar,
1981; Wrightsman, 1978). (Taiau negalime inoti, kiek i i devyni byl
gynyba bt laimjusi ir netaikydama mokslins prisiekusij atrankos.)
Dabar daugelis advokat naudojasi moksliniais prisiekusij atrankos me-
todais, siekdami paalinti tuos, kurie yra neobjektyvs klient atvilgiu, ir
dauguma tvirtina es patenkinti rezultatais (Gayoso ir kiti, 1991; Moran ir
kiti, 1994). Dauguma prisiekusij, teisjui papraius pakelti rank, jei apie
i byl esate skait k nors, kas galt nuteikti alikai", nepripasta tur
susidar iankstin nuomon. Norint tai isiaikinti, reikt klausinti detaliau.
Pavyzdiui, teisjui leidus advokatui patikrinti potenciali prisiekusij poi-
r narkotikus, pastarasis gali nuspti, kok sprendim prisiekusieji priims
prekybos narkotikais byloje (Moran ir kiti, 1990). Panaiai mons, pripa-
stantys, jog jie nelabai pasitiki psichiatr parodymais", sunkiau sutiks, kad
psichikos sutrikimas galt bti lengvinanti aplinkyb (Cutler ir kiti, 1992).
mons skirtingai vertina konkreius bylos aspektus. Rasiniai prietarai
yra svarbs bylose, kuriose gali ikilti rasini problem; atrodo, jog lytis turi
reikms tik seksualins prievartos ir smurto prie moteris bylose; tikjimas
asmenine, o ne grupine atsakomybe yra susijs su privai asmen bylomis
dl bendrovi padarytos alos atlyginimo (Ellsworth ir Mauro, 1998).
Nepaisant susiavjimo moksline prisiekusij atranka ir nuogstavim
dl galim etini problem, eksperimentai rodo, kad pairos ir asmenins
savybs ne visada leidia prognozuoti bsim nuosprend. Nra joki ma-
gik klausim, kuriuos reikt uduoti potencialiems prisiekusiesiems, nei
garantij, kad konkreti apklausa atskleis svarbiausias nuostat ir elgsenos,
asmenybs ir elgsenos ssajas", perspja Stevenas Penrodas ir Brianas Cut-
leris (1987). Michaelas Saksas ir Reidas Hastie (1978) jiems pritaria: Moks-
liniai tyrimai patvirtina, kad kaliai yra kur kas galingesnis prisiekusij
nuosprendio veiksnys nei prisiekusij asmenins savybs" (p. 68). I ties,
bna byl, kai prisiekusij atrankos konsultantai gali reikmingai pakreip-
ti bylos eig, taiau tokie atvejai yra negauss ir reti", - priduria Neilas Kres-
selas ir Dorit Kressel (2002). Vieas prisiekusij pasiadjimas teismo sa-
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 647
lje siekti teisingumo ir teisjo nurodymai elgtis teisingai" daugum pri-
siekusij veikia pareigojaniai.
Atliekant eksperimentus buvo pastebta, kad prisiekusij asmenyb ir
nuostatos yra svarbs esant dviprasmikiems parodymams. Be to, pastebi Gary
Moranas ir jo bendradarbiai, ar js nenortumte mokslinink pagalbos gy-
vybikai svarbioje byloje, jei mokslin prisiekusij atranka bt bent kiek
pranaesn u advokato nuojaut apie prisiekusiojo polinkius?
Taiau svarbiausios yra situacij variacijos, ypa kalbant apie parodymus.
Saksas ir Hastie daro ivad, jog kalbant apie moni apskritai, o ne vien
prisiekusij, elgsen, svarbu yra tai, kad nepaisant kiekvieno ms unika-
lumo, esamus skirtumus stipriai goia panaumai. Be to, vairov aplinky-
bi, su kuriomis galime susidurti, yra kur kas didesn nei vairov moni,
kurie su jomis susiduria" (p. 69). Taigi prisiekusij asmenins savybs ir
nuostatos turi reikms, taiau dar svarbesnis yra situacijos teisme (ypa ro-
dym) svarumas.
Mirties bausms" prisiekusieji
Prisiekusysis gali nulemti neaikios bylos baigt. Mirties bausmei neprieta-
raujantys ir todl tinkantys bti prisiekusiaisiais bylose, kuriose yra mirties
bausms nuosprendio tikimyb, danai labiau pritaria kaltintojui nei kalti-
namojo konstitucinms teisms ir mano, kad teismai danai pataikauja nusi-
kaltliams (Bersoff, 1987). Paprasiau sakant, tiems, kurie pritaria mirties
bausmei, labiau rpi nusikalstamumo paabojimas ir maiau - teismo pro-
ceso teisingumas. Kai teismas atmeta potencialius prisiekusiuosius, kurie dve-
joja dl mirties bausms - ko nusprend nedaryti kaltintojai O. J. Simpsono
byloje, - jis suformuoja prisiekusij iuri, kuri bna labiau linkusi balsuoti
u tai, jog tariamasis yra kaltas.
Socialini moksl atstovai yra visikai vieningi ... dl alikumo povei-
kio skiriant mirties bausm", - rao Craigas Haney (1993). Mokslini tyri-
m duomenys yra vieningi", - rao Phoebe Ellsworthas (1985, p. 46): By-
lose, kuriose galima didiausia bausm, kaltinamiesiems tenka susidurti su
papildoma klitimi, kuri sukuria prisiekusieji, manantys, kad teisiamasis yra
kaltas". Be to, lengvai apkaltinantiems prisiekusiesiems danai bdingas auto-
ritarikumas - grietumas, polinkis bausti, velninani aplinkybi ignoravi-
mas ir panieka emesns padties monms (Gerbasi ir kiti, 1977; Luginbuhl
ir Middendorf, 1988; Moran ir Comfort, 1982, 1986; Werner ir kiti, 1982).
Kadangi teisin sistema veikia remdamasi tradicijomis ir precedentais, pa-
naaus pobdio moksliniai duomenys tik i lto keiia teisin praktik. 1986
metais JAV Aukiausiasis Teismas bals dauguma atmet emesnio teismo
sprendim, kad mirties bausms" prisiekusieji i ties yra alika imtis. El-
lsworthas (1989) mano, kad iuo atveju Aukiausiasis Teismas neatsivel-
g tikinamus ir nuoseklius rodymus i dalies todl, kad aukiausiai baus-
mei pritaria ideologikai" ir dl sumaities, kuri kilt, jei reikt i naujo
Prisiekusysis, kurio netrikdo
galimyb pasisti mog
myriop... taip pat lengvai
nekreips dmesio teisiamojo
nekaltumo prezumpcij, sutiks
su kaltintojo pateiktais faktais
ir pateiks sprendim: kaltas".
Byla VVitherspoonas prie
Ilinojaus valstij", 1968
648 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Vidutinis mogudysi
skaiius, tenkantis 100 000
gyventoj
Jungtinse Valstijose: 9
valstijose, kuriose galioja
mirties bausm: 9,3
altinis: Scientific American,
2001 m. vasario mn.
perirti tkstani mirties bausms vykdymo laukiani nuteistj nuosp-
rendius. Jei Aukiausiasis Teismas kada nors panort priimti tok spren-
dim, tekt suformuoti prisiekusij grupes: kuri a) viena sprst, ar ta-
riamas mogudyste, u kuri gali bti skiriama mirties bausm, yra kaltas,
ir b) antroji surinkt papildomus parodymus apie mogudyst paskatinu-
sius veiksnius ir nusprst, ar skirti mirties, ar kalinimo bausm.
Taiau klausimas i ties yra gilesnis: ar, remiantis JAV Konstitucija, mir-
ties bausms nereikt udrausti kaip iaurios ir neprastos". Kanadoje, Aust-
ralijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vakar Europoje ir didiojoje Piet Amerikos
dalyje mirties bausm yra panaikinta. iose alyse, kaip ir Jungtinse Vals-
tijose, vieoji nuomon palaiko sigaljusi praktik (Costanzo, 1997). Ta-
iau atrodo, kad Amerikoje pasisakani u mirties bausms reikalingum
skaiius maja. 1994 metais u mirties bausm pasisak 80 procent JAV
gyventoj, o 2005 metais - jau tik 64 procentai (Carroll, 2004; Moore, 2006).
JAV ilgai buvo svarstoma, ar teismai skiria bausm sutartinai, ar jie j
taiko vadovaudamiesi rasiniu alikumu, ir ar teistas udymas stabdo ne-
teist udym. Socialini moksl atsakymai iuos klausimus yra aiks,
pastebi socialiniai psichologai Markas Costanzo (1997), Craigas Haney ir
Deana Logan (1994). Panagrinkime nusikaltim prevencijos klausim. Tose
valstijose, kuriose galioja mirties bausm, mogudysi skaiius nra maes-
nis. mogudysi skaiius nesumajo, kai valstijos ved mirties bausm,
ir jis neiaugo, kai valstijos i bausm panaikino. Apimti aistros, mons
negalvoja, kokios bus nusikaltimo pasekms (pavyzdiui, galimas prevenci-
nis veiksnys - kaljimas iki gyvos galvos be galimybs bti paleistam u
ustat). Be to, mirties bausm taikoma nenuosekliai (Teksaso valstijoje 40
kart daniau nei Niujorko valstijoje). Ir ji daniau paskiriama neturtingiems
kaltinamiesiems, kuriems paprastai kliva silpni advokatai (Economist, 2000).
Apstulb socialini moksl atstovai klausia, kokia logika, nekalbant apie
humanizm, sikibus laikytis ipuoselt prielaid bei intuityvi spjim, jei
mokslas neginijamai jiems prietarauja? Kodl nepatikrinus ms kultri-
ni idj? Jei jos pasitvirtint, juo joms geriau. Jei subyrt atsimuusios
prietaraujani rodym sien, juo joms blogiau. Tai yra kritinio mstymo
idealai, palaikantys ir psichologijos moksl, ir pilietin demokratij.
APIBENDRINIMAS
Kas daro tak prisiekusiajam?
Socialinius psichologus domina ne tik liudinink, teisj, prisiekusij sveikos, taiau ir tai, kas
vyksta tarp prisiekusij ir paskiro prisiekusiojo viduje. Didel susirpinim kelia prisiekusij ge-
bjimas suprasti [rodymus, ypa jei jie papildomi statistins tikimybs, kad asmuo galjo [vykdyti
nusikaltim nagrinjimu.
Advokatai teismuose danai kreipiasi prisiekusij konsultantus, kad ie padt atrinkti palan-
kiausiai kaltinamojo atvilgiu nusiteikusius prisiekusiuosius. Pavyzdiui, netinkamu prisiekusiuo-
ju gali bti pripaintas asmuo, kuris iki teismo i iniasklaidos inojo apie nusikaltim.
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 649
Bylose, kuriose kaltinamajam gali bti skiriama mirties bausm, gali bti diskvalifikuotas bet kuris
bsimas prisiekusysis, jei jis i principo nepritaria mirties bausmei. Socialiniai psichologai prie-
tarauja, kad tokia praktika i esms yra alika, taiau Aukiausiasis Teismas mano kitaip.
Koki tak prisiekusiesiems daro grup?
Nuo koki veiksni priklauso prisiekusij iankstini nuomoni susiliejimas bendr sprendim?
sivaizduokite, kad prisiekusieji tik k iklaus byl ir ijo prisiekusij
kambar pasitarti. Harry Kalvnas ir Hansas Zeiselas (1966) teigia, kad yra
tikimyb, jog madaug du i trij prisiekusij ne i karto sutars dl bendro
sprendimo. Taiau po diskusij 95 procentai prisiekusij ieina i posdi
kambario pasiek konsens. Akivaizdu, jog ia reikiasi grups taka.
Jungtinse Valstijose 300 000 kart per metus maos atrinktos i trij mi-
lijon moni prisiekusij grups susirenka, kad priimt bendr sprendi-
m (Kagehiro, 1990). Ar jiems ir prisiekusiesiems bet kurioje kitoje pasau-
lio alyje daro poveik socialin taka, formuojanti kitas sprendimus priiman-
ias grupes - maumos ir daugumos taka, grups poliarizacija, grupinis ms-
tymas? Pradkime nuo paprasto klausimo: ar galtume prognozuoti prisie-
kusij verdikt, jei inotume j pradinius poirius?
statymas neleidia stebti prisiekusij darbo proceso, tad mokslininkai
j imituoja, pavesdami tariamiems prisiekusiesiems inagrinti ir apsvarstyti
byl taip, kaip tai daryt prisiekusij teismas. Ilinojaus universitete Jame-
sas Davisas, Robertas Holtas, Norbertas Kerras ir Garoldas Stasseris tyr vai-
rias grupini sprendim, tarp j ir tariam prisiekusij, prognozi matema-
tines schemas (Davis ir kiti, 1975, 1977, 1989; Kerr ir kiti, 1976). Ar koks
nors matematinis pradini sprendim derinys leidia prognozuoti galutin gru-
pin sprendim? Davisas ir jo bendradarbiai pastebjo, kad geriausios prog-
nostins schemos skiriasi atsivelgiant bylos pobd. Taiau keliuose eks-
perimentuose geriausiai pasitvirtino dviej tredali daugumos" schema: da-
niausiai grup pritardavo tam verdiktui, kur i pat pradi palaik bent du
tredaliai prisiekusij. Jei nepavyksta pasiekti tokio daugumos sutarimo, ti-
ktina, kad prisiekusiesiems nepavyks paskelbti nuosprendio.
Panaiai Kalvno ir Zeiselo atliktuose prisiekusij tyrimuose 9-iems i
10-ies sprendim dauguma bdavo pritarusi pirmojo balsavimo metu. Nors
galime fantazuoti, kad kada nors drss prisiekusieji pajgs nusverti daugu-
mos nuomon, itaip atsitinka retai.
Maumos taka
Retai, taiau kartais nugali maumos nuomon. Tipika 12 moni prisieku-
sij iuri yra panai ma akademin grup: trys tyliausieji kalba maai,
o trys aktyviausieji uima daugiau nei pus laiko (Hastie ir kiti, 1983). Mit-
chello ir Stanso byloje keturi prisiekusieji, kurie pasisak u iteisinim, buvo
650 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
15.6 PAVEIKSLAS
Prisiekusij grups
poliarizacija
mogudysts bylos eksperi
mente 828 Masaiusetso
valstijos prisiekusieji parei-
k savo pradinius sprendi-
mus, po to 3- 5 dienas
analizavo byl. Aptarimas
sustiprino pradioje turt
nuomon, kad tariamasis
yra kaltas.
altinis: i Hastie ir kiti,
1983.
atkakls, daug kalbjo ir galiausiai pasiek savo. I maumos takos tyrim
inome, jog maum sudarantys prisiekusieji taigiausi bna elgdamiesi nuo-
sekliai, atkakliai ir pasitikiniai. Ir ypa tada, kai gali patraukti k nors i
daugumos savo pus (Gordijn ir kiti, 2002; Kerr, 1981).
Grups poliarizacija
Prisiekusieji ir kitais bdais gali pakeisti kit asmen nuomon. Atliekant
eksperimentus svarstymai danai sustiprindavo pradin poir. Pavyzdiui,
Robertas Bray ir Audrey Noble (1978) supaindino Kentukio universiteto
studentus su 30 minui trukms mogudysts bylos garso rau. Vliau,
darydami prielaid, kad teisiamj pripaino kaltu, jie pasil kalinimo baus-
m. Labai autoritarikai nusiteikusi student grups i pradi sil grie-
tas bausmes (56 kalinimo metus), o po svarstymo - dar grietesnes (68 me-
tus). Neautoritarikos grups i pradi buvo atlaidesns (sil 38 metus), o
po svarstymo tapo dar atlaidesns (sil 29 metus).
Kad prisiekusij grupje gali vykti poliarizacija, patvirtina ambicingas
Reido Hastie, Steveno Penrodo ir Nancy Pennington (1983) atliktas tyrimas.
Masaiusetso valstijoje jie subr 69-ias dvylikos prisiekusij grupes. Kiek-
vienai j buvo pademonstruota realiai vykusi mogudysts byla, kur vai-
rius vaidmenis atliko patyrs teisjas ir advokatai. Tada tyrimo dalyviai ga-
ljo neribot laik aptarti byl posdi kambaryje. Kaip pavaizduota 15.6
paveiksle, kaliai buvo inkriminuojantys: keturi i penki prisiekusij prie
svarstym balsavo, kad teisiamasis yra kaltas, taiau nebuvo sitikin, ar tai
tyin mogudyst. Po svarstymo beveik visi sutiko, jog teisiamasis yra kal-
tas, ir dauguma palaik grietesn kaltinim - kaltinim antrojo laipsnio mog-
udyste. Svarstant j pradin nuomon sustiprjo.
Atlaidumas
Daugelis eksperiment irykino, kas dar veikia bylos eig: abejojantys pri-
siekusieji tampa atlaidesni, ypa jei kaliai nra labai rimti (MacCoun ir Kerr,
1988). Tai patvirtina teigin, kad laimi du tredaliai", nes jei dauguma i
0, 60
(O
S 0,50
> >N 0,40
0,30
0, 20
S 0,10
(D XJ
1 S
'</)
C
o .
i Sprendi mas
j pasitarimo pradioje
1
1 Sprendi mas
| pasitarimo pabaigoje
1 1
I

t 1
s - t
Neapsisprend Nekaltas Netyin Antrojo laipsnio Pirmojo laipsnio
mogudyst mogudyst mogudyst
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 651
mokslini tyrim ivada
Grups poliarizacija natralioje teismo aplinkoje
Imituojamose prisiekusij iuri svarstymas danai sustiprina
asmeninius prisiekusij sitikinimus. Ar tokia grups poliariza-
cija vyksta ir tikrame teisme? Cassas Sunsteinas, Davidas
Schkade ir Lisa Ellman (2004) pademonstravo, kaip mokslinin-
kai, tyrinjantys socialins psichologijos reikinius, gali semtis
duomen i natralios aplinkos. Jie rmsi 14 874 teisj bal-
savimais 4958-iose Jungtini Valstij trij teisj komisijos i-
vaiuojamosiose teismo sesijose. (io apeliacinio teismo po-
sdiuose beveik visada dalyvauja trij teisj komisija.)
Bihevioristini pair teiss profesorius Sunsteinas su
bendradarbiais i pradi kl klausim, ar teisj sprendimai
atspindi juos paskyrusio prezidento - respublikono arba demok-
rato - ideologij. I tikrj, sprsdami ideologins pakraipos
bylas dl pritariamj veiksm, aplinkos apsaugos, politikos
kampanij finansavimo, abort, demokrat paskirti teisjai da-
niau negu respublikon paskirti teisjai buvo link pritarti libe-
ralesniam nuosprendiui. Nieko stebtina. ito ir siekia prezi-
dentai bei j partijos nariai, ikeldami Kongrese savo bendra-
mini teisj kandidatras.
Ar tokios tendencijos sustiprs, jei trij teisj komisij
sudarys vienos partijos paskirti teisjai? Ar trys respublikon
paskirti teisjai bus konservatyvesni u vien? Ar trys demok-
rat paskirti teisjai bus liberalesni u vien? O gal teisjai pri-
ims sprendimus, nepasiduodami savo koleg komisijoje takai?
15.2 lentelje matome tyrim rezultatus.
Atkreipkite dmes: jei komisij sudaro vienos partijos pa-
skirti teisjai, priimdami sprendim jie labiau pasiduoda savo
partijos ideologijai. Sunsteino komanda teigia, kad trij bendra-
mini poliarizacija pastebima daugelyje teiss srii, tarp j -
bylose dl pritariamj veiksm, politini kampanij finansavi-
mo, lytins diskriminacios, seksualinio priekabiavimo, korpora-
cijos paslapi atskleidimo, negalij diskriminacijos, rasins
diskriminacijos, aplinkosaugos reikalavim". (io reikinio moks-
lininkai nepastebjo bylose dl abort ir skiriant mirties baus-
m. ia teisjai balsavo pagal savo sitikinimus.)
Sunsteinas su bendradarbiais silo pavyzd: jei visi trys tei-
sjai mano, kad pritariamj veiksm programa prietarauja
konstitucijai, ir n vienas teisjas negali jiems paprietarauti,
pasitarim kambaryje po pasikeitimo nuomonmis bus priimtas
sprendimas, kad ji tikrai prietarauja konstitucijai". Taip pasi-
reikia grups poliarizacija, kuri yra vienas spdingiausi iuo-
laikini socialini moksl atradim: bendramini grup turi po-
link kratutinumus".
15.2 LENTEL. Liberali" individuali teisj ir trij teisj komisij balsavimo proporcija
Individuali teisj Individuali teisj balsavimas
balsavimas pagal komisijos sudt
Partija*
Byl pavyzdiai R D RRR RRD RDD DDD
Politini kampanij finansavimas 0,28 0,46 0,23 0,30 0,35 0,80
Pritariamieji veiksmai 0,48 0,74 0,37 0,50 0,83 0,85
Aplinkos apsauga 0,46 0,64 0,27 0,55 0,62 0,72
Seksualin diskriminacija 0,35 0,51 0,31 0,38 0,49 0,75
13 byl vidurkis 0,38 0,51 0,34 0,39 0,50 0,61
* R - respublikon paskirtas teisjas, D - demokrat paskirtas teisjas.
652 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
Tegul geriau deimt kalt pradi pasisako u iteisinim,, daniausiai ir sprendim tok priima (Stas-
moni ivengia bausms ser ir kiti, 1981). Be to, u iteisinim pasisakanti mauma turi daugiau ga-
nei nukenia vienas nekaltas." limybi tikinti kitus nei mauma, pasisakanti u apkaltinim (Tindale ir ki-
VVilIiam Blackstone, 1769 ti, 1990).
ia ir vl tyrimai su prisiekusiaisiais patvirtina laboratorini tyrim re-
zultatus. Kalvnas ir Zeiselas (1966) rao, kad tais atvejais, kai dauguma pra-
laimi, ji daniausiai pritaria silymui iteisinti (plg. Mitchello ir Stanso by-
l). Teisjas nesutinka su prisiekusij sprendimu daniausiai dl to, kad pri-
siekusieji iteisina, o teisjas nort skirti bausm.
Ar atlaidumo didjim bt galima aikinti informacijos poveikiu" (ku-
r daro taigs argumentai)? Principai nekaltas, kol nerodyta kalt" ir ro-
dym patikimumas" rodymo nat perkelia ant kaltintoj pei. Galbt dl
to tariamojo nekaltum patvirtinantys parodymai veikia taigiau. O gal nor-
matyvin taka" teisingais besijauianius prisiekusiuosius skatina elgtis at-
laidiau, ypa jei kiti prisiekusieji yra suinteresuoti apginti potencialiai ne-
kalt teisiamj.
Ar dvylika galv geriau nei viena?
8 skyriuje matme, kad tada, kai reikia sprsti logines uduotis, reikalaujan-
ias objektyvaus atsakymo, grupiniai sprendimai daniausiai pranoksta in-
dividualius sprendimus. Ar t pat galime pasakyti apie prisiekusiuosius? Ap-
tardami byl, prisiekusieji daro normatyvin spaudim, savo sprendimais siek-
dami pakeisti kit prisiekusij sprendimus. Taiau jie taip pat dalijasi in-
formacija, itaip praplsdami vienas kito inias apie byl. Tad ar informaci-
n taka teigiamai veikia kolektyvin sprendim?
Duomenys, nors negauss, teikia vili. Grup sukaupia daugiau infor-
macijos apie teismo proces nei pavieniai asmenys (Vollrath ir kiti, 1989).
Bediskutuojant kartais dingsta alikumas, inyksta iankstins nuomons ir
imama analizuoti kalius. Atrodo, jog dvylika galv yra geriau nei viena.
Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika?
Puoseljant britik paveld, Jungtinse Valstijose ir Kanadoje prisiekusi-
j iuri sudaro 12 asmen, o j udavinys - sutarimo keliu priimti viening
sprendim. Taiau keliose XX a. atuntojo deimtmeio pradioje apeliaci-
jai pateiktose bylose JAV Aukiausiasis Teismas paskelb, kad civilinse
ir kriminalinse bylose, kuriose potencialiai nemanoma mirties bausm, teis-
mams gali pakakti ei prisiekusij iuri. Be to, Aukiausiasis Teismas
patvirtino valstijos teis priimti ir nevieningus sprendimus, netgi paremda-
mas vien tok Luizianos valstijoje, priimt devyniems prisiekusiesiems bal-
savus u" ir trims - prie" (Tanke ir Tanke, 1979). Aukiausiasis Teis-
mas rod, kad nra pagrindo manyti, jog maesns apimties prisiekusij
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 653
iuri arba turinios leidim skelbti nutarim nepasiekus konsenso, inagri-
ns byl ar nusprs blogiau nei tradicins prisiekusij iuri.
Aukiausiojo Teismo prielaidos sukl ir teiss mokslinink, ir sociali-
ni psicholog kritikos lavin (Saks, 1974, 1996). Tam tikra kritikos dalis pa-
prasiausiai rmsi statistika. Pavyzdiui, jei 10 procent visos bendruome-
ns sudaro juodaodiai, tai tikimyb, kad tarp 12-os joje renkam prisieku-
sij bus bent vienas juodaodis, yra 72 procentai, bet tik 47 procentai, jei pri-
siekusij iuri sudaro 6 asmenys. Tad maesns apimties prisiekusij iuri
blogiau atspindi bendruomens vairov. Ir jeigu konkreioje byloje vienas
etadalis prisiekusij i pradi pasisako u iteisinim, tai 6 asmen iuri
tai reik tik vien, o 12 asmen iuri - du balsus. Aukiausiasis Teismas da-
r prielaid, kad psichologikai abi situacijos bus vienodos. Taiau jei prisi-
menate, kas buvo kalbama apie konformistikum, vienam mogui prieintis
grups spaudimui kur kas sunkiau nei dviem monms. Vertinant psichologi-
niu poiriu, prisiekusij pasidalijimas santykiu 10 prie 2 nra ekvivalen-
tikas santykiui 5:1. Todl nenuostabu, kad 12 prisiekusij iuri dvigubai da-
niau nei 6 prisiekusij iuri nepavyksta priimti vieningo sprendimo (Ellsworth
ir Mauro, 1998, Saks ir Marti, 1997).
Prisiekusij iuri tyrintojas Michaelas Saksas (1998) apibendrina: Di-
desnse prisiekusij iuri daniau nei maesnse bna maum grupi at-
stovai, jos tiksliau prisimena teisme pateiktus parodymus, daugiau laiko skiria
svarstymams, daniau abejoja ir daniau priima 'teisingus' verdiktus".
Paskelbus kai kuriuos mintus tyrimus, 1978 metais Aukiausiasis Teis-
mas atmet Dordijos valstijos 5 asmen prisiekusij iuri (nors ioje vals-
tijoje tebegalioja 6 asmen iuri). Paskelbdamas Aukiausiojo Teismo spren-
dim, teisjas Harry Blackmunas rmsi ir logika, ir eksperiment duomeni-
mis, rodindamas, jog 5 asmen iuri bus maiau reprezentatyvios, ne tokios
patikimos ir ne tokios objektyvios (Grofman, 1980). Ironika, kad dauguma
i duomen i ties lygino 6 ir 12 asmen iuri, ir jais buvo paremti pasisa-
kymai prie ei prisiekusij iuri. Taiau vieai pareikus nuomon dl ei
prisiekusij iuri ir j apgynus, Aukiausiojo Teismo nepavyko tikinti, kad
jiems galioja tie patys argumentai (Tanke ir Tanke, 1979).
I laboratorijos gyvenim:
imituojamos ir realios prisiekusij iuri
Galbt skaitydami skyri klauste savs to paties, ko klaus ir kai kurie
kritikai (Tapp, 1980; Vidmar, 1979): ar nra didiulio skirtumo tarp univer-
siteto student, aptarinjani hipotetin byl, ir prisiekusij, sprendian-
i mogaus likim? I ties yra. Viena yra priimti tariam nuosprend tu-
rint minimali informacij ir visai kas kita - sprsti problemik byl ir ana-
lizuoti galimas rimtas pasekmes. Todl Reidas Hastie, Martinas Kaplanas,
Jamesas Davisas, Eugene Borgida ir kiti papra savo eksperiment daly-
Neprimusios vieningo
sprendimo prisiekusij iuri
retai kada kelia problemas.
I 59 511 JAV federalini
kriminalini byl, svarstyt
per pastaruosius 13 met, tik
2,5 procent baigsi tuo, kad
prisiekusieji neprim
vieningo sprendimo, ir itaip
baigsi tik 0,6 procento i
67 992 federalini civilini
byl (Saks, 1998).
Mes atidiai inagrinjome
[socialini moksl tyrim
duomenis], nes jie, o ne tik
teisin nuojauta, pateikia
duomenis, padedanius
sprsti, ar vis maesns
sudties prisiekusij iuri
pajgs gyvendinti Konstituci-
jos etojoje pataisoje
apibrtus tikslus bei funkci-
jas."
Teisjas Harry Blackmunas,
Ballew prie Dordijos
valstij", 1978
654 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
vi, kurie kartais bdavo parenkami i prisiekusij sra, perirti byl
tyrim imitacijas. Jos bdavo tokios tikrovikos, kad eksperiment dalyviai
netgi pamirdavo, jog tai tik imitacija (Thompson ir kiti, 1981).
Student, atliekani prisiekusij vaidmenis, iuri taip pat aktyviai si-
trauk svarstymus. Kai slapta pasiklausiau, apie k kalba tariami prisie-
kusieji, - prisimena Norbertas Kerras (1999), - susiavjau j valgiais ar-
gumentais, j stulbinamais prisiminimais bei i prisiminim ikraipymais,
prietarais, bandymais tikinti arba priversti ir drsa vienam stoti prie vis
grup. ia ivydau daugyb psichologini situacij, kurias tyrinjau! Nors
studentai suprato, kad tai tik teismo proceso imitavimas, jie i ties stengsi
rasti teising sprendim."
JAV Aukiausiasis Teismas (1986) diskutavo apie prisiekusij iuri ty-
rim naud, priimdamas sprendim dl mirties bausmei pritariani prisie-
kusij atrinkimo svarstyti bylas, kuriose gali bti skiriama aukiausia baus-
m. Kaltinamieji turi konstitucin teis teising teismo proces ir neali-
k prisiekusij iuri". Nesutinkantys su tokiu atrankos sprendimu teisjai
rodinjo, kad i konstitucin teis paeidiama, kai parenkami tik tie pri-
siekusieji, kurie pritaria mirties bausmei. ie teisjai argumentavo moksli-
nink, tyrusi vairias situacijas ir taikiusi vairias metodikas, gaut rezul-
tat vieningumu". Taiau dauguma teisj ireik rimtas abejones dl i
tyrim verts prognozuojant prisiekusij elgsen". Nepritariantys teisjai
tai atsak, kad teismai neleidia prisiekusiesiems dalyvauti eksperimentuo-
se, todl kaltinamiesiems, kuriems gresia mirties bausm, neturt bti u-
drausta kreiptis vienintel galim j iteisinimo altin".
Mokslininkai taip pat gina imitacinius tyrimus, atkreipdami dmes, kad
tai yra praktikas, nebrangus bdas kontroliuojamomis slygomis tirti svar-
bius klausimus (Dillehay ir Nietzel, 1980; Kerr ir Bray, 2005). Kai moksli-
ninkai pradjo vykdyti tikrovikesnius eksperimentus, laboratoriniai duome-
nys danai pasitvirtindavo. Niekas neteigia, kad supaprastinta eksperimenti-
ns prisiekusij iuri veikla atspindi tai, kas vyksta teismo salje. Eksperi-
mentai tik padeda formuluoti teorijas, padedanias suprasti sudting pasaul.
Gerai pagalvojus, prisiekusij veiklos imitacijos n kiek nesiskiria nuo
kit socialins psichologijos eksperiment, kurie visi yra supaprastinti su-
dtingos tikrovs variantai. ioje tikrovs imitacijoje vienu metu leisdamas
veikti tik vienam ar dviem veiksniams, eksperimentuotojas isiaikina, kaip
mus veikia atitinkam aspekt pokyiai. O tai ir yra socialins psichologi-
jos eksperimentinio metodo esm.
APIBENDRINIMAS
Koki tak prisiekusiesiems daro grup?
Prisiekusij iuri yra grup, veikiama t pai dalyk kaip ir kitos socialins grups. Pavyzdiui,
ikalbingiausi prisiekusieji kalba daugiausiai, o tyleniai - maiausiai.
15 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA TEI SME 655
Prieingi prisiekusij poiriai gali dar labiau sustiprti ir isiskirti.
Jei [rodymai nra labai tikinami, pasitarim metu prisiekusieji gali tapti atlaidesni.
Tradicin 12 prisiekusij iuri kilo i Anglijos teism. Tyrim duomenimis, tokio dydio iuri su-
daro pakankamai skirting poiri ir orientacijos asmenys, jie geriau prisimena informacij.
Mokslininkai taip pat ityr ir suabejojo prielaidomis, kuriomis buvo grindiami keli pastarojo lai-
kotarpio JAV Aukiausiojo Teismo sprendimai, teisinantys maesnio skaiiaus prisiekusij iuri
ir leidiantys priimti nevieningus sprendimus.
Imituojamos iuri nra tokios pat kaip tikros, todl privalome bti atids, apibendrindami moksli-
ni tyrim duomenis ir perkeldami juos teismo sal. Taiau, kaip ir visi kiti socialins psichologi-
jos eksperimentai, laboratoriniai eksperimentai, kuriuose dalyvauja prisiekusieji, padeda formu-
luoti teorijas bei principus, kuriais galime pasinaudoti interpretuodami sudting pasaul.
Kaip teigia madinga postmodernistin" idja, tiesa yra socialinis konstruk-
tas, o inios atspindi jas suformavusias kultras. I ties, kaip danai paste-
bime ioje knygoje, neretai vadovaujams savo nuojauta, alikumu ir kul-
triniais polinkiais. Socialini moksl atstovai neatspars patvirtinimo a-
likumui, sitikinim tvarumui, perdtai savikliovai ir iankstins nuomons
galiai. Ms iankstins idjos bei vertybs veikia teorijas, interpretacijas,
tem pasirinkim ir kalbsen.
Atsivelgdami psichologijos mokslo vertybes, privaltume nusivalyti ap-
rasojusius akinius, pro kuriuos irime pasaul. Atsivelgdami savo ali-
kum bei klaidas, galime laviruoti tarp dviej kratutinum - naivaus po-
irio vertybi kupin psichologij apsimetant, kad ji neatsivelgia ver-
tybes, ir nevaromo subjektyvizmo, atmetanio mokslinius duomenis kaip
alikum rinkin. Apimti nuolankumo dvasios, galime tikrinti patikrinamas
idjas. Jei manome, kad aukiausia bausm labiau nei kitos galiojanios baus-
ms stabdo nusikalstamum (arba kad jo nestabdo), galime isakyti savo nuo-
mon, kaip tai padar JAV Aukiausiasis Teismas. Taiau galime ir paklausti,
ar valstijose, kuriose galioja mirties bausm, vykdoma maiau mogudys-
i, ar j sumajo vedus mirties bausm ir ar j padaugjo tose valstijose,
kuriose mirties bausm buvo panaikinta.
Kaip matme, Aukiausiasis Teismas, atsivelgdamas aktualius socia-
lini moksl duomenis, udraud penki prisiekusij iuri ir baigia mokykl
desegregacij. Taiau jis ignoravo mokslinius duomenis svarstydamas tokius
klausimus: ar mirties bausm turi takos mainant nusikalstamum, ar visuo-
men supranta mirties bausm kaip tai, k draudia JAV Konstitucija (iauri
ir neprasta bausm"), ar teismai pasirinktinai skiria bausm, ar vadovaujasi
rasiniu alikumu, ir ar potencials prisiekusieji, kurie buvo atrinkti dl to,
kad pritaria mirties bausmei, nra alikai nusiteik apkaltinti.
Post scriptum: kaip imintingai vadovautis
psichologijos mokslu
v
656 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
sitikinimai bei vertybs i ties veik teisj ir specialist bei diletant
vertinimus. Ir btent dl to privalome imintingiau mstyti - paaboti savo
nuojaut ir alikum ir remtis turimais moksliniais rodymais. Jei ms si-
tikinimai pasitvirtina, viskas gerai. Jei ne, tai ne. Tokiu nuolankumu ir grin-
diamas psichologijos mokslas bei kritinis mstymas.
ocialin psichologija
ir aprpinta ateitis
Aplinkos kvietimas imtis veiksm
Kaip utikrinti aprpint gyvenim
Socialin psichologija apie materializm ir turtus
Stiprjantis materializmas
Turtai ir gerov
Materializmas nuvilia
Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim
Aprpintos ateities ir ilikimo link
Mokslini tyrim ivada. Nacionalins gerovs matavimai
Post scriptum: kaip iuolaikiniame pasaulyje gyventi
atsakingai?
Ar galime pastmti mones
ir tautas aprpintos ateities
link? Tokiam postmiui pagal
svarb prilygt tik du vykiai
per pastaruosius du imtus
met: ems kio revoliucija
ir pramons revoliucija. ios
revoliucijos vyko laipsnikai,
spontanikai ir didia dalimi
nesmoningai. O dabartinis
postmis turt bti visikai
smoningas veiksmas....
Jei mums pavykt is
sumanymas, jis turt
nepaprast reikm moni
ilikimui emje."
VVilliam D. Ruckelshaus,
buvs Gamtos apsaugos
agentros direktorius,
Toward a Sustainable World,
1989
(Aprpinto pasaulio link")
G
Gyventi gera. iais laikais vidutinis iaurs Amerikos gyventojas m-
gaujasi tokia prabanga, kokia prajusiais imtmeiais nesinaudojo net
karaliai. Jis turi du, tualet, oro kondicionieri, mikrobang krosnel, ke-
liauja lktuvais, iem valgo vieius vaisius, naudojasi plaiaekrane skait-
menine televizija, elektroniniu patu ir lipniais ura lapeliais. Taiau sau-
lto patogum ir komforto dangaus horizonte jau kaupiasi tamss gamtos
katastrof debesys. Jungtini Taut, Britanijos karalikosios draugijos ir Jung-
tini Valstij nacionalins moksl akademijos tyrim duomenys leidia da-
ryti ivad: didjantis gyventoj skaiius ir augantis vartojimas virija e-
ms ekologinius pajgumus (16.1 paveikslas).
Aplinkos kvietimas imtis veiksm
Materialine prasme dauguma moni dabar gyvena geriausius laikus, taiau mogaus veikla
daro klimatui toki [tak, kuri, jei nebus imtasi pokyi, prilygs masinio naikinimo ginklui.
1950 metais emje gyveno 2,5 milijardo moni ir buvo 50 milijon auto-
mobili. iandien joje gyvena 6,6 milijardai moni ir yra 500 milijon auto-
mobili, o dl besivystani ali ekonomikos augimo automobili keliuo-
se vis daugja (N. Myers, 2000). Automobiliai ne tik sukelia atliek alini-
mo problem, bet ir degina kur. Automobili kuro deginimas, kaip ir anglies
bei naftos naudojimas elektrai gaminti ir pastatams ildyti, sukelia anglies
dvideginio pervir, kuris kartu su ems kio ir pramons iskiriamomis ilt-
namio efekt sukelianiomis dujomis prisideda prie pasaulinio klimato ati-
limo.
1,4
16.1 PAVEIKSLAS
Ekologini pajgum
virijimas
Toki itekli, kaip em,
mediena, uvys ir kuras,
poreikis vis labiau virija
natrali regeneracij.
altinis:
www.footprintnetwork.org,
2006.
Pdsakas: monijos
suvartojami gamtos itekliai
$ co
E
(O :=,
"D O
-<D t
Q- (D
>
E
w
S M
I I
<D *U)
i i
? i
(D (0
CQ O)
Galimi gamtos itekliai
(bendri biopajgumai)
0,4
0,2
1961 1971 1981 1991 2002
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 659
Jungtini Valstij ir dar 10-ies ali moksl akademij bendrame parei-
kime (2005) remiantis patikimais duomenimis teigiama, kad vyksta reik-
mingas klimato atilimas: Klimato pokyi grsm yra aikiai matoma ir
nuolat didjanti". Nuo 1998 met buvo ufiksuoti penkeri iliausi per vis
istorij metai (WMO, 2005). Kyla vandenyn temperatra. Traukiasi ledy-
nai, plonja ledas aigaliuose. Kyla jr lygis. Tirpsta aminasis alas. Scien-
ce redaktorius Donaldas Kennedy (2006) pastebi: Prajusio imtmeio ati-
limo padariniai vis aikiau pasireikia danesniais klimato slyg kratuti-
numais". Keiiantis klimatui, vis prastesni darosi uraganai ir kario ban-
gos, sausros ir potvyniai, taigi didja draudimo imokos nukentjusiems nuo
gamtos katastrof (Rohter, 2004). Krituliams vis daniau ikrentant lietumi,
o ne sniegu, lii sezonais bna daugiau potvyni, o sausr sezonais ma-
iau itirpsta sniego bei ledyn, maitinani upes. Kai kuri mokslinink nuo-
mone, tai yra nacionalinio saugumo klausimas: ir terorist ipuoliai, ir kli-
mato atilimas yra masinio naikinimo ginklai.
Pasaulinis klimato atilimas daro tak ne tik klimato, bet ir gamtos po-
kyiams. Mediai ir krmai ukariauja iaurs Amerikos tundr, istumda-
mi jai bdingas ris. Augmenija ir gyvnija palaipsniui slenka aigali ir
auktikalni link, siliedamos i teritorij ekosistemas. Pieiau Sacharos
dykumos drieksi pusiau sausringi ems kio plotai ir ganyklos pamau virs-
ta dykuma.
Ekosistemas visame pasaulyje veikia ne tik pasaulinis klimato atilimas,
bet ir pavojai dl mogaus veiklos. Didjant gyventoj skaiiui auga itek-
li, skirt patenkinti svarbiausias moni reikmes (maisto, aprangos, pasto-
gs) ir prabangos geidius, poreikis. Didioji dalis viso pasaulio mik jau
ikirsta, dabar, pleiant pasli plotus, ganyklas ir ruoiant medien gyven-
viei statyboms, naikinami tropiniai mikai. Inaikinus mikus, prasideda
dirvos erozija, maiau absorbuojama iltnamio efekt sukeliani duj, to-
dl padanja potvyniai, keiiasi oro temperatra, nyksta daugelio ri gy-
vnai. Dl auganio gyventoj apetito uvims ir ekosistemos naikinimo II-
oje i 15-os vandenyno vejybos rajon sumajo 7-i i 10-ies pagrindini
kasmet sugaunam uv ri kiekis (Karavellas, 2000; McGinn, 1998). I
dalies dl pernelyg intensyvios vejybos labai sumajo lai, Atlanto men-
ki, juodalopi menki, silki ir kit ri uv.
Vartojimui ir gyventoj skaiiui nuolat augant (nepaisant majanio gims-
tamumo, r. 16.2 pav.), tara, pasaulinis klimato atilimas, aplinkos naikini-
mas atrodo neivengiami dalykai. Tenka pripainti, kad em nepajgia ne-
ribotai tenkinti isivysiusi ali vartojimo poreiki, tuo labiau, kad prog-
nozuojamas ir besivystani ali, siekiani geresni gyvenimo standart,
vartojimo augimas. Taigi protingesnio vartojimo poreikis tapo pasaulins
reikms btinybe" (Heap ir Kent, 2000). Siekiant, kad monija igyvent
ir klestt, kai kuriuos dalykus privalu keisti.
Klimato pokyiai - atriausia
problema, su kuria iandien
susiduriame. Ji baisesn
net u terorizmo grsm."
Brit vyriausiasis mokslo
patarjas Davidas Kingas,
2004
Prognozuojama, kad nuo
dabar iki 2050 met gyventoj
emje padaugs 2,6 milijar-
dais. Tai virija bendr 1950
met ems gyventoj
skaii. Beveik vis
prieaug sudarys neturtingiau-
si ali gyventojai. Progno-
zuojama, kad 51 alyje, tarp j
Vokietijoje, Italijoje ir Japonijo-
je, gyventoj mas (Cohen,
2005).
660 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI J OS TAI KYMAS
16.2 PAVEIKSLAS
Pasaulio gyventoj skaiiaus
didjimas
altinis: Gyventoj informa-
cijos biuras, 2006.
Labai greitai mes visi
iplauksime pilvais vir kaip
padvsusios uvys apleistame
akvariume. Silau tok
planetos antkapio ra:
...Mes galjome j igelbti,
taiau buvome per daug
lengvabdiki ir tings".
Kurt Vonnegut,
Nots from My Bed of Gloom,
1990 (Uraai i mano
nusiminim lovos")
Jei vyksta pasaulinis klimato atilimas, jei jis yra potencialus masinio nai-
kinimo ginklas ir jei, kaip mano dauguma mokslinink, jis vyksta pirmiau-
sia dl mogaus sukurto iltnamio efekto, tai kodl pasaulinio klimato ati-
limo klausimas nelaikomas aktualiausiu? Kodl tik 28 procentai amerikie-
i labai" nerimauja dl pasaulinio klimato atilimo? Ar dl to, kad, kaip
mano Gallupo instituto darbuotoja Lydia Saad (2003), alt iemos dien pa-
saulinis atilimas gali skambti patraukliai"? Gal monms labiau rpt i-
vengti pasaulio kaitimo"? Prisiminkite i ankstesni skyri, kad labai svarbu,
kokia etiket klijuojama. Kalba kuria mstym. Ms suvokimas ir nuosta-
tos formuojasi priklausomai nuo to, kaip apibdiname mog - kaip prisi-
taikant" ar kaip ,jautr".
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 661
APIBENDRINIMAS
Aplinkos kvietimas imtis veiksm
Isivysiusi pasaulio valstybi gyventojai mgaujasi technologini naujovi sukurtais patogu-
mais ir komfortu, apie kokius prie imt met net nesvajota.
Mokslininkai teigia, kad grimztame [ globali kriz. Didjantis gyventoj skaiius ir augantis var-
tojimas virija ems pajgumus, todl kyla rimtos taros, pasaulinio klimato atilimo, aplinkos
naikinimo problemos.
Kaip utikrinti aprpint gyvenim
Nors gyventoj skaiiaus didjimas ir augantis vartojimas virija ems pajgumus, pasinau-
doj naujomis technologijomis ir sumain vartojim galime usitikrinti aprpint gyvenim.
Tad k daryti? Valgyti, gerti ir linksmintis, nes rytoj laukia pratis? O gal
elgtis taip, kaip elgsi dauguma kalinio dilemos tyrimo dalyvi - siekti as-
menini interes paneigiant bendruosius? (Po galais, irint pasauliniu mas-
tu, a suvartoju be galo maai; tai man teikia malonum, o monijai kainuo-
ja nedaug.") Gryti rankas ir prisiekti nepaleisti vaik kani pasaul?
Ar gimstamumas bei gerov btinai privalo sukelti katastrof?
Optimistikiau mstantys apie ateit mato du kelius gerov: a) didinti
technologij efektyvum ir ems kio produktyvum ir b) riboti vartojim
bei mainti tar.
Naujosios technologijos
Vienas i keli gerovs ateit yra tobulinti ekologikas technologijas. Nau-
jieji aldytuvai sunaudoja tik pus prie deimtmet gamintiems aldytuvams
reikiamo energijos kiekio (Heap ir Comim, 2005). Kaitinamsias elektros lem-
putes istm fluorescensins, patu siuniamus laikus bei preki katalo-
gus - elektroniniai laikai ir prekyba internetu, o anksiau darb vainj
darbuotojai dabar dirba namuose.
Yra ger ini ir automobili srityje. i dien vidutinio amiaus suau-
gusieji vairuoja automobilius, kurie su tuo paiu kuro kiekiu nuvaiuoja dvi-
gubai toliau ir dvideimt kart maiau teria or nei j pirmieji automobi-
liai. Ateityje tursime hibridinius automobilius, kurie taupys kur, naudoda-
mi elektros energij ir kitas kuro ris: bus varomi etanoliu (pavyzdiui, pa-
gamintu i soj pupeli ar kit darovi) arba naudos etanolio ir benzino
miin.
I tiktin ateities technologij galime paminti 20 met viesianius dio-
dus be lempui; ultragarses skalbykles, kurioms nereikia vandens, ilumos
ir skalbimo priemoni; tinkamas perdirbti ir kompostuojamas plastmases; au-
tomobilius vandeniliu ir deguonimi varomais varikliais, kurie aplink i-
662 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
skiria vanden; ypa lengvas mediagas, tvirtesnes u plien; stogus bei ke-
lius, kurie tuo pat metu akumuliuoja sauls energij (N. Myers, 2000).
vertinant naujovi spart (kas prie imtmet galjo sivaizduoti iandie-
nin pasaul?) ateityje tikrai atsiras sprendim, kuri kol kas net nesivaiz-
duojame. inoma, sako optimistai, ateityje daugiau moni gyvens geriau
materialia prasme, reiks maiau aliav, ir bus maiau teriani atliek.
Vartojimo mainimas
Mes nedarysime nieko,
kas galt pakenkti ms
ekonomikai, nes svarbiausia
yra Amerikoje gyvenantys
mons."
Prezidentas George Bushas,
2001, aikindamas savo
sprendim neprisijungti prie
Kioto pasaulinio atilimo
sutarties, dl kurios derasi
daugiau nei 100 valstybi
Tas, kuris nori bti pasaulio
lyderiu, privalo mokti rpintis
visa eme, o ne tik Amerikos
pramone."
Europos Sjungos Komisijos
prezidento Romano Prodi
atsakymas, 2001
Antras kelias aprpint ateit yra vartojimo kontrol. Nors Jungtini Vals-
tij gyventojai sudaro tik 5 proc. pasaulio gyventoj, jie suvartoja net 26
proc. visos energijos (USGS, 2006). Gal ir sivaizduojame, kad maiau isi-
vysiusios alys kakodl maiau nusipelno geresni gyvenimo slyg, vis
tik turime numatyti, jog j vartojimas augs. Kadangi tai ir vyksta, Jungtins
Valstijos ir kitos isivysiusios valstybs privalo vartoti maiau. Jei ekono-
mikos pltra leist visoms alims automobili skaiiumi prilygti amerikie-
iams, pasaulyje automobili padaugt 13 kart - iki 6 milijard (N. My-
ers, 2000).
Dl eimos planavimo sumajo gyventoj prieaugis isivysiusiose a-
lyse. Pagerjus aprpinimui maistu, net ir maiau isivysiusiose valstybse
moterims atsiradus galimybei lavintis ir gijus daugiau teisi, gimstamumas
sumajo. Taiau net jei gimstamumas staiga visur sumat iki 2,1 vaiko
vienai moteriai, gyventoj prieaugis dar kur laik didt dl didelio jaun
moni skaiiaus.
Atsivelgiant tai, kad jau virijome ems pajgumus, vartojimas tur-
t tapti nuosaikesnis. K ia prasme galime padaryti, turdami galvoje, jog
apetitas daiktams nuolatos auga - mons nori asmenini kompiuteri, oro
kondicionieri, daugiau keliauti per atostogas?
Vienas bdas - vieoji politika, motyvuojanti elgtis kitaip. Esm yra ta,
kad didindami mokesius gauname maiau naudos, o paskatindami - dau-
giau. Daugelyje miest i mokesi surenkami pinigai panaudojami dvira-
i takams tiesti, vieajam transportui subsidijuoti, itaip skatinant iekoti
alternatyv automobiliams. Jei greitkeliai ugrsti, galime kurti greitaeiges
eismo juostas, taip skatindami mones vaiuoti po kelis vienu automobiliu,
nes vaiuojantys po vien bt baudiami. Jungtinse Valstijose miriu ku-
ru varom automobil perkantis vartotojas gauna teis mokesi nuolaid.
Kai kuriose valstijose vairuotojams, vairuojantiems tok automobil, leidiama
vaiuoti eismo juostomis, skirtomis veantiems keleivius, nors jie vaiuoja
vieni. Greggas Easterbrookas (2004) pastebi, kad jei prie 10 met Jungti-
nse Valstijose benzino kaina bt padidinta 50 cent, kaip buvo siloma,
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 663
dabar alyje bt vainjama maesniais ir ekonomikesniais automobiliais
(taip buvo padaryta Europoje, kurioje benzino kaina yra didesn), taigi rei-
kt importuoti maiau naftos. Dl maesnio naftos importo savo ruotu bt
sumajs ir jos suvartojimas, todl sultt pasaulinis klimato atilimas, su-
mat duj kainos, ekonomik slgt maesnis prekybos deficitas.
Ekonomistas Robertas Frankas (1999), gerai imanantis socialin psicho-
logij, pataria, kaip socialiai atsakinga rinkos ekonomika galt skatinti nau-
joves ir racional vartojim. Jo silymas paprastas: apmokestinti ne paja-
mas, o ilaidas, t. y. i pajam atimti santaupas ir galbt aukas labdarai. Mo-
kestis galt bti progresyvinis su didelmis lengvatomis ilaikytiniams ir
didesniu procentu vaistnams. Frankas tvirtina, kad progresyviniai mokes-
iai (pradedant, tarkime, 20 procent mokesiu, jei keturi asmen eima per
metus vartojimui ileidia 30 000 doleri, ir pakeliant j iki 70 procent, kai
ileidiama daugiau nei 500 000 doleri) turt skatinti vartoti saikingiau.
Tokia sistema skatint taupyti ir investuoti, o nebtin prabangos preki, toki
kaip 18 500 doleri kainuojantis vaikikas aisliukas Range Rover", kai-
nos bt didinamos. Tie, kurie anksiau pirko Lincoln Navigator", dabar
protingiau ileist pinigus sigydami Ford Focus".
Vieoji politika galt pateikti verslui ir pramonei daugiau postmi tau-
soti ir grietinti sankcijas u vartojim. Pasaulini klimato pokyi Pew cen-
tras (The Pew Center on Global Climate Change) pateik kelet rekomen-
dacij: pasil vesti privalom praneim apie iltnamio efekt sukelian-
ias dujas sistem ir sugrietinti anglies itekli saugojimo reikalavimus. Vie-
osios politikos paangos centras sukr Akcinink aljans, kuris analizuoja
tikrj privai verslo moni kain, atsivelgdamas tokius veiksnius, kaip
eikvojami itekliai, tara, traumos darbo vietoje. Aljansas skatina atsivelgti
iuos veiksnius ir taip priversti korporacijas bti atsakingas.
Kad visuomen imt remti toki politik, jos smoningumas turt keis-
tis, panaiai kaip XX a. septintajame deimtmetyje kilus pilietini teisi ju-
djimui ir atuntajame deimtmetyje - moter judjimui. Tokie pokyiai ne-
ivengiami, nes atmosferos temperatra kyla, o benzino ir kit ikasamj
kuro atsarg ims stigti. Ar yra vilties, kad iki ikylant krizei moni priori-
tetai nuo pinig kaupimo persikels prasms paiekas, nuo agresyvaus var-
tojimo - suderinamumo puoseljim? Britanijos vyriausybs plane, kaip
siekti aprpintos raidos, akcentuojamas dmesys asmeninei gerovei ir socia-
linei sveikatai (16.3 pav.). Galbt socialin psichologija gali padti atrasti
bd, kaip siekti gerovs, nagrindama materializm, informuodama mo-
nes, kad ekonomikos pltra automatikai nepagerina mogaus morals, pa-
ddama jiems suprasti, kodl materializmas ir pinigai neatnea pasitenki-
nimo.
664 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
16.3 PAVEIKSLAS
Bendri Jungtins Karalysts
aprpintos raidos principai"
Brit vyriausyb apibdina
aprpintos visuomens
raidos strategij kaip toki,
kai iandieniniai poreikiai
patenkinami neatimant ios
galimybs i bsim kart.
Norime gyventi nevirydami
aplinkos pajgum ir sukurti
teising visuomen. i
tiksl sieksime pasitelkdami
aprpinani ekonomik,
ger valdym ir ivystyt
moksl." Socialin psicholo-
gija galt prisidti, paveik-
dama moni elges, kad jie
APIBENDRINIMAS
Kaip utikrinti aprpint gyvenim
monija gali rengtis aprpintai ateiiai didindama technologij efektyvum.
Reikia skatinti veiksm ir nuostat pokyius, galinanius kontroliuoti gyventoj skaii ir varto-
jim. ia gali padti domjimasis socialine psichologija, teikiania idj, kaip turtume elgtis ir
kokiomis nuostatomis vadovautis. Per pastaruosius 40 met vyko sparts kultriniai pokyiai, o
pasaulin kriz juos vl gali paskatinti.
Socialin psichologija
apie materializm ir turtus
Kaip socialin psichologija galt padti geriau suprasti materializmo pokyius? Kiek laims
galima nusipirkti u pinigus ir kiek jos gali suteikti vartojimas? Ir kodl materializmas bei eko-
nomikos augimas nesukelia ilgalaikio pasitenkinimo?
Ar galima u pinigus nusipirkti laim? Tik nedaugelis atsakyt, kad taip. Bet
jei paklaustume: Ar truput daugiau pinig padaryt jus truput laiminges-
n?", - dauguma i ms pritariamai linkiot galva. prasta manyti, kad tur-
tai ir gerov yra susij. iuo sitikinimu paremtas, Juliet Schor (1998) odiais,
dirbk ir ileisk" ciklas - kai daugiau dirbama turint tiksl daugiau ileisti.
Stiprios, sveikos
ir teisingos
visuomens krimas
Vis dabar gyvenani
moni ir ateities visuome-
ns nari skirting poreiki
patenkinimas, skatinant
asmenin gerov, socialin
santaik ir dalyvavim,
visiems lygi galimybi
utikrinimas.
Gyvenimas nevirijant
aplinkos pajgum
Pagarba aplinkai,
gamtiniams itekliams ir
biovairovei; ms gyvena-
mosios aplinkos gerinimas;
utikrinimas, kad btini
natrals itekliai nebt
eikvojami ir ilikt ateities
kartoms.
Aprpinanios
ekonomikos siekimas
Stiprios, stabilios ir
aprpinanios ekonomikos,
kuri suteikt gerov
ir galimybes visiems
visuomens nariams,
krimas. Esant tokiai
ekonomikai aplinkosaugos
ir socialinius katus
padengt terjai (terjo
mokestis) ir bt skatina-
mas veiksmingas itekli
naudojimas.
Atsakingas mokslo
pasiekim taikymas
Politika, formuojama
ir gyvendinama remiantis
pagrstais moksliniais
rodymais, turint galvoje
mokslo neapibrtum
(atsivelgti atsargumo
princip) ir visuomens
nuostatas bei vertybes.
Gero valdymo
rmimas
Aktyvus veiksmingos
valdymo sistemos rmimas
visuose visuomens
sluoksniuose, skatinant
moni krybingum,
energingum ir vairov.
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 665
Stiprjantis materializmas
Nors em prao, kad vartotume ne taip intensyviai, rykiausiai materializ-
mas reikiasi Jungtinse Valstijose. Gallupo apklausos (1990) duomenimis,
1 i 2 moter, 2 i 3 vyr ir 4 i 5 moni, gaunani per 75 000 doleri
metin alg, nort bti turtingi. Nors pagalvojus, kad pus moni pasau-
lyje udirba maiau kaip 2 dolerius per dien, 75 000 doleri pajamos per
metus rodo, kad jie jau yra nepaprastai turtingi (Shah, 2005). iuolaikinio
amerikieio svajon - gyvenimas, laisv ir perkama laim.
Materializmas suklestjo XX a. atuntajame ir devintajame deimtmeiuo-
se. Svariausius duomenis teikia Los Andelo universitetas Kalifornijoje ir
Amerikos vietimo tarybos metin beveik ketvirio milijono auktj mo-
kykl pirmakursi apklausa. Dalis manani, kad tapti turtingais" yra la-
bai svarbu arba svarbiausia", iaugo nuo 39 procent 1970 metais iki 74 pro-
cent 2005-aisiais (r. 16.4 pav.). Proporcija su tais, kurie man, jog labai
svarbu susikurti prasming gyvenimo filosofij" pasikeit prieing pus.
Materialistins nuostatos sustiprjo, o dvasins - smuko.
Vertybs pakito itin smarkiai. I 19 ivardyt tiksl Amerikos auktj
mokykl pirmakursiai dabar pirmuoju nurodo turtingum". is tikslas nu-
stelbia ne tik prasming gyvenimo filosofij", bet ir siek tapti autoritetu
savo srityje", pagelbti nelaimje" bei iauginti vaikus".
Turtai ir gerov
Ar nevaromas vartojimas i ties utikrina ger gyvenim"? Ar turtai tei-
kia psichologin komfort (arba yra su juo susij)? Ar mons tapt laimin-
gesni, jei paprast gyvenim galt ikeisti gyvenim rmuose, slidinji-
... susikurti prasming gyvenimo filosofij
16.4 PAVEIKSLAS
Materializmo pokyiai,
remiantis daugiau nei 200 000
JAV auktj mokykl
pirmakursi (visa student
imtis - 1 3 milijon) apklausos
duomenimis
altinis: Dey, Astin ir Kom,
1991 ir vlesns metins
ataskaitos.
1965 1970 1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005
666 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
m Alpse ir keliones verslo klase? Ar btume laimingesni, jei laimtume
loterijoje ir galtume pasirinkti vien i jos silom galimybi: madaug 13 m
ilgio jacht, prabang nam ant rat, autorini drabui kolekcij, prabang
automobil ir asmenin nam priirtoj? Socialin psichologija ir turimi
faktai duoda kai kuriuos atsakymus.
Galime isiaikinti turt ir gerovs ry, pateik paprast klausim: ar tur-
tingos alys yra laimingesns? Pastebima iokia tokia koreliacija tarp alies
turtingumo ir gerovs (jei kalbame apie laim ir pasitenkinim gyvenimu).
Turtingose alyse yra daugiau gyvenimu patenkint moni. Pavyzdiui, skan-
dinavai daniausiai yra turtingi ir patenkinti, o bulgarai - nei tokie, nei tokie
(16.5 pav.). XX a. deimtojo deimtmeio duomenys atskleidia, kad alyse,
kuriose vienam gyventojui tenka apie 10 000 doleri BNP (madaug tokia
padtis buvo Airijoje prie dabartin ekonomikos uol), alies turtjimas ne-
prognozuoja gerovs augimo. Geriau yra bti airiu arba bulgaru. Taiau vidu-
tinio airio ir vidutinio norvego laims jausmas nelabai skyrsi (nors norve-
go perkamoji galia buvo dvigubai didesn u airio) (Inglehart, 1990, 1997).
16.5 PAVEIKSLAS
Nacionaliniai turtai ir gerov,
remiantis 1995 met Pasaulio
banko ir 2000 met Pasaulio
vertybi tyrimo duomenimis
Subjektyvus gerovs
indeksas - tai laims ir
pasitenkinimo gyvenimu
derinys (moni, apibdinan-
i save a) kaip labai
laimingus" arba laimingus",
procentas minus nelaimin-
g" procentas; b) moni,
10-ties tak pasitenkinimo
gyvenimu skalje vertinani
save 7 takais ir daugiau
procentas minus vertinani
save 4 ir maiau tak
procentas).
altinis: Ronald Inglehart,
2006.
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 667
Galime uduoti dar vien klausim: ar tos paios alies turtingi mons
yra laimingesni u kitus? Skurdiose alyse, kur maos pajamos danai ke-
lia grsm pagrindiniams mogaus poreikiams, bti santykinai pasituriniu
i ties reikia didesn gerov (Argyle, 1999). Turtingose alyse, kur dau-
guma stengia sigyti btiniausius dalykus, turtai taip pat turi reikms i dalies
dl to, kad turintys daugiau pinig gali labiau kontroliuoti savo gyvenim
(Johnson ir Krueger, 2006). Palyginti su neturtingomis alimis, pajamos turi
reikms. Taiau kai komfortas jau bna pasiektas, daugiau pinig daro ne-
ym poveik. Vertybi tyrintojas Ronaldas Inglehartas (1990, p. 242) tei-
gia, kad pajam ir laims jausmo koreliacija yra stulbinamai silpna".
Net labai turtingi mons - pavyzdiui, Forbes duomenimis, 100 turtin-
giausi amerikiei, - teigia es tik truput laimingesni nei vidutinikai (Die-
ner ir kiti, 1985). Net ir laimjusij loterijoje diaugsmo banga bna trum-
palaik (Brickman ir kiti, 1978). Kaip pastebi Richardas Ryanas (1999), pa-
sitenkinimo tarpsnis neilgai trunka".
Galime uduoti ir trei klausim: ar, laikui bgant, laims jausmas di-
dja kartu su auganiais turtais? Ar bendra moni gerov kyla, ekonomi-
kai alyje igyvenant pakilim?
1957 metais, kai ekonomistas Johnas Galbraithas Jungtines Valstijas api-
bdino kaip turting krat, vieno Amerikos gyventojo pajamos buvo apie
9000 doleri (pagal 2000-j met dolerio vert). iandien Jungtins Vals-
tijos yra dvigubai turtingesns (r. 16.6 pav.). Nors potvynis jacht kelia la-
biau nei valtel, beveik vis gyvenimo laivai iek tiek pakilo auktyn. Per-
kamoji galia padvigubjo i dalies dl to, kad daugyb itekjusi moter
upldo darbo rink. Amerikoje iandien vienam mogui tenka dvigubai dau-
giau automobili, amerikieiai daugiau nei dvigubai daniau pietauja resto-
28 000 USD
24 000 USD
20 000 USD
16 000 USD
12 000 USD
8 000 USD
4000 USD
0 USD
Asmenins pajamos
(pagal 2000 m. JAV dolerio vert)

Labai laimingi mons, procentais
100%
16.6 PAVEIKSLAS
90%
Ar ekonomikos augimas
80%
pagerino moni dvasin
70%
bsen?
Nors pajamos, nepaisant
60% infliacijos, iaugo, mons
50%
nesijauia es laimingesni.
50%
altinis: ikagos universiteto
40%
Nacionalinio nuomoni
40%
tyrimo centro bendrosios
30%
nacionalins apklausos.
Duomenys apie pajamas -
20%
i Gyventoj suraymo biuro
(1975) ir leidinio Economic
10%
0
Indicators.
1957 1965 1973 1981 1989 1997 2005
668 IV dal i s. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
ranuose, j paslaugoms dirba visas naujj technologij pasaulis. Nuo 1960
met nam ki, naudojani indaploves, padaugjo nuo 7 iki 50 procent,
turini drabui diovykles - nuo 20 iki 71 procento, oro kondicionierius -
nuo 15 iki 73 procent. 1950 metais 29 proc. amerikiei kasdien mgavosi
duu, o 1999 metais 75 proc. jau vadino tai btinybe (Myers, 2000a).
Tad ar iuolaikiniai amerikieiai, tikintys, kad labai svarbu" bti turtin-
gam ir stebintys, kaip palaipsniui didja j turtai, yra laimingesni? Ar kavos
aparatai, praneim gavikliai ir lagaminai su ratukais padidina laims jausm?
Deja, ne. Nuo 1957 met amerikiei, teigiani, kad yra labai laimin-
gi", sumajo nuo 35 iki 34 procent. Dvigubai turtingesni nra laiminges-
ni. Tuo tarpu dvigubai padaugjo skyryb, daugiau kaip dvigubai - paaug-
li saviudybi, daug daugiau moni, ypa jaunuoli ir jaun suaugusij,
serga depresija.
visuomens turtingjim ir dvasios silpnjim galtume pavadinti
Amerikos paradoksu". iandien turime didiulius namus ir sulauytus ei-
m likimus, dideles pajamas ir silpn moral, daugiau patogi automobili
ir daugiau agresijos keliuose. Lenktyniaujame pajamomis pragyvenimui, ta-
iau danai nemokame susikurti gyvenimo. Diaugiams gerove, taiau trok-
tame tikslo. Puoseljame savo laisv, taiau ilgims ryi. Gausos laikais jau-
iame dvasin alk (Myers, 2000a).
Sunku nedaryti netiktos ivados: per pastaruosius penkis deimtmeius
tap turtingesni, mes n kiek netapome laimingesni. Tas pat pasakytina ir
apie Europos alis bei Japonij, rao Richardas Easterlinas (1995). Pavyz-
diui, Didiojoje Britanijoje staiga padaugjo eim, turini automobilius,
centrin ildym ir telefon, bet jie n kiek netapo laimingesni. Kinijoje pra-
bgus sparios ekonomikos pltros deimtmeiui (prie deimt met tik ke-
letas moni turjo telefonus, 40 proc. - spalvotus televizorius, o dabar to-
ki yra dauguma), Gallupo apklausos atskleid moni, patenkint dabar-
tiniu gyvenimu" skaiiaus majim (Burkholder, 2005). Ivada netikta, nes
ji demaskuoja iuolaikin materializm: ekonomikos augimas nepagerino gy-
ventoj dvasins bsenos.
Materializmas nuvilia
Stebina, kad ekonomikos augimas turtingose alyse nepajg suteikti pasiten-
kinimo. Dar labiau stebina tai, kad labiausiai turt siekiantys mons daniau-
siai jauia maesn pasitenkinim gerove. Tai labai aikiai pastebima kiek-
vienoje kultroje, kuri analizavau", - rao Richardas Ryanas (1999). Siekite
iorini tiksl - turt, groio, populiarumo ir pasieksite nerim, depresij psi-
chosomatines ligas (Eckersley, 2005; Sheldon ir kiti, 2004). Timas Kasseris
(2000, 2002) daro ivad, kad tie, kuriems svarbu artimi ryiai, asmeninis
tobuljimas ir naas bendruomenin gyvenim", gyvena kokybikiau.
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 669
Prisiminkite, kas prajus mnes jums sukl didiausi pasitenkinim?
Kennonas Sheldonas ir j o bendradarbiai (2001) pateik klausim (ir pa-
naius, susijusius su prajusios savaits bei semestro vykiais) vairioms uni-
versiteto student grupms. Vliau jie papra vertinti, kaip is malonus vy-
kis patenkino 10 skirting poreiki. Kaip labiausiai su iuo vykiu susiju-
sius emocinius poreikius studentai minjo savi vert, dvasins giminysts su
kitais jausm ir autonomikum (kontrols pojt). Pasitenkinimo jausm ke-
liani veiksni srao pabaigoje buvo pinigai ir prabanga.
Susitapatinantys su brangiais daiktais reiau jauiasi gerai, rao Emily Sol-
berg, Edas Dieneris ir Michaelas Robinsonas (2003). Materialistai danai sa-
kosi jaui palyginti didel atotrk tarp to, ko nori, ir to, k turi, jie palaiko
maiau artim ir maloni santyki. Todl valstybi vadovai turt rpintis
pragyvenimo lygio kilimu, neskatinant materializmo ir vartotojikumo, ku-
rie mog daro priklausomu.
Tad kodl taip yra? Kodl 41 procentas amerikiei, palyginti su 13 pro-
cent 1973 metais, oro kondicionieri automobilyje laiko btinybe" (Schor,
1998)? Ir kaip vakardienos prabangos dalykai taip greitai tampa iandienos
btinybe ir rytdienos atgyvena? Vartojimo psichologija yra grindiama dviem
principais. Pirmasis yra mogaus gebjimas prisitaikyti. Antrasis - ms po-
linkis lyginti save su kitais.
Kodl mokate pinigus u tai,
kas nra duona, ir savo
udarbiu - u tai, kas
nepasotina?"
Iz 55,2
mogaus gebjimas prisitaikyti
Prisitaikymo lygio reikinys - tai ms polinkis apie nauj patirt (pavyz-
diui, garsus, temperatr, pajamas) sprsti lyginant su neutraliu lygiu, kuris
buvo nustatytas ankstesns patirties. Savo neutral lyg (kai garsas neatrodo
nei stiprus, nei tylus; temperatra - nei karta, nei alta; vykiai - nei malo-
ns, nei nemalons) nustatome i savo patirties. Tada pastebime ir reaguo-
jame pokyius auktyn arba emyn nuo io lygmens.
Jei ms dabartiniai laimjimai pranoksta ankstesniuosius, jauiams pa-
tyr skm ir patenkinti. Bname patenkinti, jei gerja ms socialinis pres-
tias, pajamos ar buitin technika namuose. Taiau ilgainiui prie to pripran-
tame. Tai, kas anksiau reik gerov, dabar atrodo paprasiausia btinybe,
o tai, kas kakada buvo natralu, dabar reikia nepritekli.
Tad ar manoma sukurti socialin roj? Donaldas Campbellas (1971) tei-
gia, kad ne. Jei rytoj atsibustumte utopiniame pasaulyje be sskait, be li-
g, nuoirdiai mylimi, pajustumte euforij, bet tik kuriam laikui. Ilgainiui
js prisitaikymo lygis pasikeist, ir vl kartais jaustumts patenkintas (kai
laimjimai pranoksta lkesius), kartais - nelaimingas (kai jie bna maes-
ni), o kartais jaustumts neutraliai.
Prie kai kuri vyki, pavyzdiui, partnerio mirties, danai visikai ne-
prisitaikoma, ir praradimo jausmas ilieka (Diener ir kiti, 2006). 2 skyriuje
prisitaikymo lygio reikinys
(adaptation-level phenomenon)
Tendencija prisitaikyti prie tam
tikro lygmens stimuliuojani
veiksni ir reagavimas [
nukrypimus nuo io lygmens.
670 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
16.7 PAVEIKSLAS
Poveikio vertinimo paklaida
Kaip isiaikinome 2 skyriuje,
mons paprastai pervertina
emocij ilikim po reik-
ming diaugsming ir
nelaiming vyki.
altinis: pagal de Botton,
2004.
Po svarbaus diaugsmingo vykio
tikjoms tokio emocij lygio
Po svarbaus nelaimingo vykio
tikjoms tokio emocij lygio
Laikas
kalbjome, kad mogui bdinga nepakankamai vertinti savo gebjim pri-
sitaikyti. Sunku nuspti savo bsim teigiam ir neigiam emocij intensy-
vum bei trukm. is reikinys vadinamas poveikio vertinimo paklaida"
(Wilson ir Gilbert, 2003; r. 16.7 pav.). Pakylta bsena, kuri pajuntame
sulauk to, ko norjome - turt, gero paymio per egzamin, mylimos ko-
mandos pergals - igaruoja spariau nei galime tiktis. Kartais ms norai
yra klaidingi". Kai universiteto pirmakursiai, rengdamiesi dalyvauti bendra-
buio kambari skirstymo loterijoje, prognozavo, kaip jausis dl vienoki
ar kitoki gyvenimo slyg, daniausiai jie vardijo materialius dalykus: B-
siu laimingas gyvendamas graiame, patogioje vietoje sikrusiame bendra-
butyje". Taiau jie klydo. Pasikalbjus su jais po met paaikjo, kad j lai-
m lm socialiniai aspektai ir bendruomenikumas, rao Elizabeth Dunn ir
jos bendradarbiai (2003). I ties, teigia Leafas Van Bovenas ir Thomas Gilo-
vichius (2003) remdamiesi apklaus ir eksperiment duomenimis, laim teikia
teigiamas (danai socialinis) patyrimas. Ne daiktai yra geriausi dalykai.
socialinis palyginimas
(soiai comparison)
Savo gebjim ir nuomoni
vertinimas, lyginant save su
kitais.
Polinkis lyginti save su kitais
Gyvenimas danai sukasi apie socialinius palyginimus. i palyginim es-
m gerai atspindi anekdotas apie du turistus, pamaiusius lok. Vienas nusi-
ima kuprin ir i jos isitraukia sportini bateli por. Kam tu juos aunie-
si? - klausia antrasis. - Lokio juk nepralenksi". Man nereikia pralenkti lo-
kio, - atsako pirmasis. - Man tik reikia aplenkti tave".
Panaiai ir laims jausmas priklauso nuo palyginimo su kitais, ypa savo
grupje (Lyubomirsky, 2001; Zagefka ir Brown, 2005). Gera ar bloga nuo-
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 671
atkreipkime dmes
Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim
Mfezy gim piet Afrikos kaimelyje. Ji uaugo eimoje, kuri ne-
turjo pinig prabangai, taiau niekada nesijaut neturtinga. Ta-
iau nuo ankstyvos vaikysts ji inojo, kad tiesa gldi Xhosa
posakyje Umntu ngumtu ngaabantu". Ivertus tai reikia: mo-
g kuria kiti mons".
Kai Mfezy norjo Rodo universitete gauti psichologijos ma-
gistro laipsn, interviu metu jos buvo paklausta, kaip ji, kilusi i
tokios neturtingos aplinkos, gali suprasti geriau gyvenanius
mones. Ji atsak, kad nra kilusi i neturtingos" aplinkos. Jos
nuomone, od neturtingas" vartoja tik turtingi mons, klijuo-
dami etiket maiau turtingiems. Mfezy papasakojo, kad kai-
melio, i kurio ji kilusi, bendruomen buvo lyg viena eima. Kiek-
viena moteris buvo jai tarsi motina. Visi jaut atsakomyb u
jos gerov. Ji visada jaut nuoirdi meil. Kaip tokioje situ-
acijoje ji galt bti neturtinga"? Mfezy nesiek romantizuoti
skurdo, taiau niekada, net nepritekliaus metu, ji nesijaut ne-
turtinga".
altinis: Peter Millar's Guguletu Journal,
The lona Community
taika priklauso nuo to, su kuo lyginams. Jauiams ltapdiai tik kai kiti
yra imintingesni ir greitesni. Kai vienas profesionalus sportininkas pasira-
o sutart metams u 15 milijon doleri, jo komandos draugas, gaunantis 8
milijonus, gali jaustis maiau patenkintas. Willas Campbellas knygoje Brot-
her to a Dragonfly (Laumirgio brolis") rao: Ms skurdas tapo realybe.
Ne todl, kad turime maiau, tiesiog kaimynai turi daugiau". (r. skyrel At-
kreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim".)
Kartligikai siekdami prabangos, lyginams su daugiau pasiekusiais: kop-
dami skms ar gerovs laiptais daniausiai lyginams su kolegomis, esan-
iais ant auktesns pakopos arba greta ms, o ne su tais, kurie yra emiau.
mons, gyvenantys bendruomenje, kurioje yra keletas labai turting mo-
ni, daniausiai jauiasi nelabai patenkinti lygindami save su jais.
Atotrkis tarp turtuoli ir neturtingj Jungtinse Valstijose didja, pa-
stebi Michaelas Hagerty (2000), ir tai paaikina, kodl didjanti gausa ne-
prideda laims. Hagerty pastebi, kad didjant pajam nelygybei vis daugiau
moni turi turtingus kaimynus. Televizijos kuriamas turtingo gyvenimo mo-
delis tik sustiprina santykins deprivacijos" jausm ir trokim turti dau-
giau (Schor, 1998).
Prisitaikymo ir socialinio palyginimo reikiniai veria stabtelti. Galime
suprasti, kad iekant pasitenkinimo materialiuose dalykuose reikia nuolatos
didinti prabang. Laimei, galime prisitaikyti ir prie paprastesnio gyvenimo.
Jei dl ms pasirinkimo ar btinybs perkamoji galia sumaja, i pradi
jauiams apriboti, taiau vliau is jausmas nyksta. Aaros gali lkuriuoti
per nakt, bet diaugsmas ateina su aura", - sakoma Psalmi knygoje. Tai-
gi savo gebjimui prisitaikyti ir pasirinkti su kuo lygintis turime dkoti u
672 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
tai, kad emocijos po reikming gyvenimo vyki (darbo praradimo ar su-
luoinusios nelaims) isisklaido greiiau, negu dauguma mano (Gilbert ir
kiti, 1998).
Aprpintos ateities ir ilikimo link
Kaip individai ir kaip pasaulio visuomen susiduriame su sudtingomis so-
cialinmis ir politinmis problemomis. Kaip demokratinje visuomenje pri-
versti mones rinktis vertybes, pabrianias laim, o ne materialum? Kaip
rinkos ekonomika gali suderinti klestjim ir suvarymus, kurie btini, no-
rint isaugoti gyvyb planetoje? Ar siekdami sumainti vartojim galime pa-
sikliauti tokiomis technikos naujovmis, kaip alternatyvs energijos altiniai?
Kaip pagrindinis ms tikslas - isaugoti em vaikaiiams - turt apribo-
ti kiekvieno i ms laisves - laisv vainti automobiliais, deginti ir iuk-
linti, kur tik sigeidiame?
Postmaterialistins vertybs plaiai paplis, kai mons, vyriausybs ir kor-
poracijos engs iuos ingsnius:
supras gyventoj skaiiaus ir vartojimo didjimo tak tarai, klimato po-
kyiams ir aplinkos niokojimui,
suvoks, kad materialins vertybs nesuteikia laims,
vertins ir skatins dalykus, kurie gyvenime reikia daugiau negu ekono-
mikos augimas.
Jei pasaulis turi pasikeisti gerj pus, turi keistis moni smon", -
sak ek poetas ir prezidentas Vaclavas Havelas (1990). Privalome pajus-
ti didesn atsakomyb u pasaul, tai yra atsakomyb u kak auktesnio
nei mes patys".
Jei mons supras, kad kalnai nenaudojam kompaktini plokteli, re-
tai dvim drabui prigrstos spintos, prabangi automobili pilni garaai
negarantuoja geresnio gyvenimo, gal j smon pasikeis. Socialin padt
rods iskirtinis vartojimas galbt taps netakto poymiu?
Psichologija galt prisidti prie aprpintos ateities prisitaikymo ir socia-
linio palyginimo teorijomis. Eksperimentai rodo, kad emesni moni paly-
ginimo standartai atvsina prabangos kartin ir atnaujina pasitenkinim. Dvie-
j toki eksperiment metu Marshallas Dermeris ir jo bendradarbiai (1979)
papra universiteto studeni sivaizduoti, kad jos gyvena skurde. Susipai-
nusios su apraymais, koks nirus buvo gyvenimas Milvokyje 1900 metais ir
apraiusios savo pai sivaizdavim, kaip jos jaustsi bdamos apdegusios
ar suluointos, students tapo labiau patenkintos savo esamu gyvenimu.
Kito eksperimento metu Jennifer Crocker ir Lisa Galio (1985) pastebjo,
kad tie, kurie penkis kartus ubaig sakin: A diaugiuosi, kad nesu ..."
jautsi maiau prislgti ir labiau patenkinti gyvenimu nei tie, kurie ubaig
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 673
tok sakin: Noriau bti ..." Suprat, kad kitiems yra blogiau, diaugia-
ms tuo, k turime. Verkiau dl to, kad neturiu bat, - sako pers patarl,
- tol, kol nesutikau mogaus, kuris neturjo koj." Socialinis palyginimas
su esaniais emiau padeda pajusti pasitenkinim.
Socialiniai psichologai prisideda prie aprpintos ateities tirdami, kas yra
geras gyvenimas. Jei materialins vertybs nepagerina gyvenimo kokybs,
tai kas j pagerina?
Artimi, palaikantys santykiai. Kaip matme 11 skyriuje, poreik priklau-
syti patenkina artimi, paremiantys santykiai. Tie, kurie turi artim drau-
g arba ger eim, kur kas daniau teigia es labai laimingi".
Puiks santykiai umezgami ir prasm bei viltis randama religinse ben-
druomense ir kitose laisvanorikose organizacijose. Tai paaikina Nacio-
nalinio nuomoni tyrimo centro 1972 met apklausos, kurioje dalyvavo
42 000 amerikiei, duomenis: i retai lankanij banyi arba jos nie-
kada nelankanij labai laimingi teig es 26 procentai, i lankanij
banyi kelet kart per savait - 47 procentai.
Teigiami mstymo proiai. Optimizmas, savivert, suvokta kontrol bei
ekstravertikumas taip pat yra laimingo gyvenimo poymiai.
Gyvenimo pilnatv. gdi reikalaujantis darbas ir laisvalaikis taip pat
reikia laiming gyvenim. Tarp susijaudinimo, patyrus sukrtim ar stres,
ir tarp apatijos dl neveikiamo nuobodulio, rao Mihaly Czikszentmiha-
lyi (1990, 1999), yra riba, kai mons patiria gyvenimo pilnatv. Tai op-
timali bsena, kai pasinr veikl prarandame savs ir laiko pojt. Ap-
klausos metu fiksuodami savo veikl elektroniniuose dienynuose, mo-
ns teigia, kad didesn pasitenkinim jauia ne bdami pasyvs, o kai u-
simirta pasinr prasming veikl. Ties pasakius, juo maiau kat rei-
kalauja laisvalaikio veikla (kuri daniausiai bna ir aktyvesn), juo lai-
mingesni yra ja usiimantys mons. Dauguma laimingesni jauiasi dirb-
dami sode, o ne plaukdami motoriniu laivu; bendraudami su draugais, o
ne irdami televizori. Nedaug resurs reikalaujantis poilsis daniau-
siai teikia didiausi pasitenkinim.
Puiki inia: tai, kas utikrina i ties ger gyvenim - artimi santykiai,
viltis ir tikjimas, teigiamos savybs, aktyvi veikla - ilieka ilgai. i mintis
miela Butano karaliaus Jigme Singye Wangchuko irdiai. Jis yra sitikins,
kad bendroji nacionalin laim yra svarbesn nei bendrasis nacionalinis pro-
duktas". Butano studij centro darbuotojas Sandris Tidemanas (2003) ai-
kina: bendrosios nacionalins laims ... tikslas yra skatinti paang ir apr-
pinim, rpinantis gyvenimo kokybe, o ne vien tik gamyba ir suvartojimu".
Dabar gyvenimo kokyb pradeda vertinti ir kitos alys. (r. skyrel Moks-
lini tyrim ivada. Nacionalins gerovs matavimai".)
Nepastebjome, kad ms
ekonomika, aplinka ir visuo-
men sudaro visum.
Siekdami geriausios manomos
gyvenimo kokybs susitelkia-
me tik ekonomikos pltr."
Ministras pirmininkas
Tony Blairas knygos A Better
Ouality ofLife, 1999 (Geresn
gyvenimo kokyb") angoje
674 IV dalis. SOCI ALI NS PSI CHOLOGI JOS TAI KYMAS
mokslini tyrim ivada
Nacionalins gerovs matavimai
Miestas klesti ne tada, kai jis turtingas, o tada, kai jame gyve-
nantys mons yra laimingi." Taip teigia buvs Bogotos meras
Enrique Penalosa, inicijuodamas kampanij gyvenimo kokybei
mieste gerinti. io tikslo ketinama siekti pastaius nauj mo-
kykl ir padidinus j lankomum 34 proc., sutvarkius ir steigus
daugiau kaip 1200 park, diegus efektyvi tranzito sistem ir
smarkiai sumainus mogudysi skaii (Gardner ir Assadou-
rian, 2004).
Penalosos idjoms pritaria vis didjantis socialini moksli-
nink ir valdymo planavimo specialist skaiius. Britanijoje Nau-
josios ekonomikos fondas pasil alies paangos matus", pa-
gal kuriuos vertinama socialin alies sveikata, ir paskelb Kles-
tinios visuomens gerovs manifest". Fondo devizas yra toks:
Tikime ekonomika, kuri atsivelgia mones ir planet". Jie ra-
gina alies paang vertinti ne tik matuojant finansinius dydius,
bet ir sritis, kurios suteikia monms pasitenkinimo ir laims.
Naujosios ekonomist kartos, tyrinjanios ekonomins ir
psichologins gerovs ryius, atstovas brit ekonomistas An-
drew Oswaldas (2006) pastebi, kad ekonomist tikjimas plt-
ros svarba blsta. Tai yra gerai. Galbt pamau i mintis leis
aknis ir rytdienos politik galvose."
Ilinojaus universitete dirbantis psichologas Edas Dieneris
(2005) sukr Subjektyvi gerovs ir negerovi alyje rodikli
vadov" (Guidelines for National Indicators ofSubjective Well-
Being and lll-Being), kuriam jau pritar daugelis ikiliausi moks-
linink pasaulyje. Vadovas skirtas naujais bdais vertinti mo-
nijos paang. Dieneris pastebi, kad subjektyvs gerovs pa-
saulyje matavimai, tokie kaip pasitenkinimo gyvenimu ir laims
vertinimas, gali praversti politik ginuose", nustatant bet ko-
ki intervencij poveik mogui. Dabar manoma vertinti iuos
rodiklius:
Teigiamas emocijas, kurios apima nedidel suadinim (pa-
sitenkinimas), vidutin suadinim (malonumas) ir stipr su-
adinim (euforija) bei teigiam reakcij kitus mones (pri-
siriimas) ir veikl (interesai ir sipareigojimai).
Neigiamas emocijas, kurios apima pykt, lides, nerim
stres frustracij pavyd kalt ir gd vienium ir bej-
gikum. Galima paprayti moni prisiminti ir ufiksuoti tei-
giam ir neigiam emocij dan.
Laims jausm, kuris daniausiai reikia ger nuotaik. Pa-
prastai moni praoma atsakyti plaiai apklausose nau-
dojam klausim: Bendrai pamus, kaip jums sekasi pas-
taruoju metu - ar galtumte teigti, kad esate labai laimin-
gas, gana laimingas, nelabai laimingas?"
Pasitenkinim gyvenimu, kai moni praoma vertinti sa-
vo gyvenim.
Pasitenkinim konkreia gyvenimo sritimi, kai monms rei-
kia vertinti pasitenkinim savo fizine sveikata, darbu, lais-
valaikiu, santykiais, eima ir bendruomene.
Gyvenimo kokyb, kai lyginama mogaus aplinka, sveika-
ta ir jo paties supratimas apie tai.
APIBENDRINIMAS
Socialin psichologija apie materializm ir turtus
Sprendiant i to, k auktj mokykl studentai laiko vertybmis, ir i prabangos kartins",
bdingos XX a. pabaigos Amerikai, amerikieiai (ir kiek maiau kit Vakar ali gyventojai) gy-
vena materialistiniame amiuje.
Turting ali gyventojai i ties teigia es laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei neturtin-
g ali gyventojai (taiau skirtumas maja, keliaujant i vidutinikai turting labai turtingas
alis). Ar kurios nors alies turtuoliai yra laimingesni u darbininkus? iek tiek, taiau ir vl paste-
bsime, kad daugiau pinig duoda majant rezultat (tai aikiai pastebima tiriant superturtuo-
16 skyr i us. SOCI ALI N PSI CHOLOGI JA IR APRPI NTA ATEI TI S 675
lius ir mones, kurie laimjo loterijoje). Ar ekonominis augimas padaro mones laimingesnius?
Visai ne, ir apie tai byloja sumajs moni, teigiani, kad jie yra laimingi, ir padaugjs ser-
ganij depresija skaiius, kai nuo XX a. septintojo deimtmeio kratas m turtti.
Materializmas neteikia pasitenkinimo dl dviej prieasi: prisitaikymo lygio ir socialinio palygi-
nimo. Greit prantame prie didjani pajam ir vartojimo. O lygindami save su kitais galime pa-
matyti, kad santykinai ms padtis nepasikeit.
Nordami sukurti aprpint ateit turime ir kaip individai, ir kaip visuomen skatinti artimus ryius,
pasitikjimu paremtus socialinius tinklus, pozityv mstym ir domi veikl.
mfiak Post scriptum: kaip iuolaikiniame pasaulyje
WBA gyventi atsakingai?
Privalome pripainti, kad ... esame viena eima, ems bendruomen, turinti
bendr likim. Kad sukurtume aprpint pasaulio bendruomen, grindiam
pagarba gamtai, universaliomis mogaus teismis, ekonomi ni u teisingumu ir
taikos kultra, turime susivienyti. Siekdami io tikslo, mes, ems mons,
prisiimame atsakomyb vieni u kitus, u visa, kas gyva, ir u bsimas kartas.
Preambul, ems Chartija, www.earthcharter.org
Kai skaitau ir raau apie gyventoj prieaug, pasaulin klimato atilim, ma-
terializm, vartotojikum, prisitaikym, palyginim ir aprpinim, kyla noras
pasvarstyti: ar a esu atsakymo ias problemas dalis? A galiu teisingai kal-
bti. Taiau ar darau tai, k sakau?
Nordamas bti siningas, privalau pasakyti, kad visko pasitaiko. Iti-
sus metus darb vainju dviraiu. Taiau prajusiais metais nuskridau
80 000 myli reaktyviniais lktuvais.
Mes apiltinome savo 108 met senumo nam, pastatme ekonomik
krosn ir iemos dienomis termostat nustatome 19C. Taiau kadangi uau-
gau ten, kur vasaros bna vsios, negaliu sivaizduoti, kaip gyveniau be oro
kondicionieriaus tvankiomis vasaros dienomis.
Siekdamas kontroliuoti iltnamio efekt sukeliani duj iskyrim, a pa-
prastai ijungiu vies ir kompiuterio monitori, kai nebnu savo kabinete,
o aplink nam mes prisodinome medi. Taiau a prisidjau prie Piet Ame-
rikos mik naikinimo, valgiau importin jautien ir griau kav su pienu.
Kartai pritariau, kai 1973 metais Jungtinse Valstijose greitis buvo ap-
ribotas iki 55 myli per valand, nes tai leidia taupyti kur, ir nusivyliau,
kai 1995 metais io apribojimo buvo atsisakyta. Taiau dabar, kai mano miest
juosianiame greitkelyje leistinas greitis yra 70 myli per valand, a neva-
iuoju liau net (ia nuraudau) tada, kai nesimato kit automobili.
Namuose mes riuojame popieri, skardines ir butelius. Taiau kas sa-
vait gauname tiek korespondencijos ir periodini leidini, kad jais upil-
dome trij kubini pd konteiner.
676 IV dal i s. SOCI ALI NS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS
Pagrindin aplinkosaugos
dilem kelia artimiausios
ateities ir ilgalaiki vertybi
konfliktas."
E. O. Wilson,
The Future of Life, 2002
(Gyvybs ateitis")
Neblogai, sakau sau. Taiau vargu ar tai yra drsus atsakymas gresian-
i kriz. Ms pro-pro-provaikaiiai negals klestti ioje planetoje, jei dau-
giau nei ei milijardai (tai kur kas maiau nei rytdienos devyni milijardai)
gyventoj reikalaus panaaus dydio ekologinio ploto.
Tad kaip galima aktyviai gyventi iuolaikiniame pasaulyje, mgaujantis
j o groiu bei patogumais, kartu nepamirtant ekologijos? Netgi judjimo u
paprastesn gyvenim lyderiai, kurie, kaip ir a, tris kartus skrido lktuvu
puikioje aplinkoje surengtas konferencijas, ieko sprendim, kaip turtume
gyventi iuolaikiniame pasaulyje.
Kokioms taisyklms js pritariate arba nepritariate? Grietesniems reika-
lavimams automobili ir sunkveimi kurui? Automobili taros tikrinimams?
Draudimui deginti lapus, kad mat smogas? Jei gyvenate alyje, kurioje
auktos kuro kainos skatina vainti maais, ekonomikais automobiliais, ar
nortumte, kad kuras bt pigesnis (dl to amerikieiai gali vairuoti dide-
lius automobilius)? Jei esate amerikietis, ar pritartumte didesnms benzino
bei naftos kainoms, kad bt galima taupyti iteklius ir stabdyti pasaulin
klimato atilim?
Ar tiktina, kad monija pajgs sustabdyti pasaulin atilim ir itekli
eikvojim? Jei biologas E. O. Wilsonas (2002) yra teisus, sakydamas, kad
evoliucijos eigoje mons imoko jausti atsakomyb tik u asmenin terito-
rij, savo giminaiius ir savo laik, ar galime tiktis, kad monija isiugdys
platesnio masto altruizm" - rpinimsi tolimais palikuonimis? Ar iandie-
niniai daiktai, bylojantys apie uimam padt, pavyzdiui, Hummer" mar-
ks automobilis, su vienu galonu benzino nuvaiuojantis vos 10 myli, ry-
toj taps gdingomis relikvijomis? Ar iandieninis turting ir inom" gy-
venimo bdas, kurio daugelis pavydi, virs neskoningumo etalonu ateityje,
kai rpintis ilikimu bus btinyb? O gal rpinimasis savimi ir skms sim-
boli demonstravimas visada go rpinimsi savo nematytais pro-provaikai-
iais?
Epilogas |
Jei perskaitte vis i knyg, js vadas socialin psichologi-
j baigtas. Pratarmje ireikiau vilt, kad i knyga bus ir soli-
diai mokslika, ir iltai mogika, grindiama grietais faktais
ir intelektualiai provokuojanti". Js, o ne a, sprsite, ar tiksl
pasiekiau. Taiau galiu pasakyti, kad supaindindamas su ia dis-
ciplina kaip autorius patyriau didel diaugsm. Jei priimdami ma-
no dovan js patyrte nors iek tiek malonumo, jaudinots ir
pasijutote praturtj, mano diaugsmas yra dar didesnis.
Esu sitikins, kad socialins psichologijos inios pads kritiniam
mstymui tramdyti intuicij, supratimui - valdyti iliuzijas ir uuo-
jautai - polink kritikuoti. iuose 16 skyri sukauptos socialins
psichologijos inios apie tikjim ir tikinjim, meil ir neapy-
kant, konformizm ir nepriklausomyb. ia trumpai supaindi-
nama su neatsakytais intriguojaniais klausimais: kaip nuostatos
lemia ms veiksmus, o veiksmai - nuostatas? Kodl mons kar-
tais skaudina vieni kitus, o kartais vieni kitiems padeda? Kas kurs-
to socialinius konfliktus ir kaip sugniautus kumius galime pa-
versti draugikai itiesta ranka? Atsakydami iuos klausimus,
pleiame savo akirat. Kaip pastebjo Oliveris Wendellas Hol-
mesas, kai protas pribrsta didesnio masto idjoms, jis niekada
negrta savo pradines ribas". Toks buvo mano patyrimas, gal-
bt studijuodami bei kitus kursus ir js tai patyrte ir tapote
dar labiau isilavin.
David G. Myers
davidmyers.org
Svok
odynlis
Abipusiai priklausomas savasis A {interdependent self). Asmeninio tapatumo
grindimas ryiais su kitais monmis. 63 psl. (2 sk.)
Abipusis atsiskleidimas (disclosure reciprocity). Polinkis adekvaiai atsiliepti
partnerio atvirum. 482 psl. (11 sk.)
Abipusikumo norma (reciprocity norm). Lkestis, kad u pagalb bus
atsilyginama pagalba, o ne kenkimu. 501 psl. (12 sk.)
Agresija (aggression). Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo siekiama k nors
skaudinti. Laboratorini eksperiment metu tai gali pasireikti piktybikai
sukeliant elektros ok ar sakant tokius dalykus, kurie turt ugauti kito
mogaus jausmus. 204 psl. (5 sk.); 400 psl. (10 sk.)
Aistringoji meil {passionate love). Stiprus trokimas bti su kitu mogumi.
Aistringi simyljliai yra panir vienas kit, pajunta ekstaz sulauk partnerio
meils ir jauiasi nepaguodiami, kai i meil praranda. 473 psl. (11 sk.)
Aikinimo stilius {explanatory style). prastas gyvenimo vyki aikinimo bdas.
Vadovaujantis neigiamu, pesimistiniu, depresyviu aikinimo stiliumi, neskm
aikinama stabiliomis, globaliomis ir vidinmis prieastimis. 593 psl. (14 sk.)
Altruizmas {altruism). Akstinas padidinti kito mogaus gerov, smoningai
negalvojant apie asmeninius interesus. 494 psl. (12 sk.)
Apgaul {deception). Tyrimo situacija, kai dalyviai neteisingai informuojami
apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinjami. 48 psl. (1 sk.)
Apsauginis pesimizmas {defensive pessimism). Problem numatymo svarba pri-
sitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. 91 psl. (2 sk.)
Arbitraas {arbitration). Konflikto sprendimas pasitelkus neutrali treij al,
kuri susipasta su abiej ali teiginiais ir priima sprendim. 570 psl. (13 sk.)
Artimumas (proximity). Geografinis artumas. Artumas (tiksliau, funkcinis
atstumas") leidia veiksmingai prognozuoti simpatij. 447 psl. (11 sk.)
Asmenin erdv {personal space). Apsaugin zona - tai erdv, kuri norime
isaugoti aplink save. Jos dydis priklauso nuo to, kaip artimai pastame
esanius alia. 195 psl. (5 sk.)
A schema {self schema). Nuomon apie save, kuri tvarko ir nukreipia su
mumis susijusios informacijos apdorojim. 58 psl. (2 sk.)
Ataskaita {debriefing). Tyrimo paaikinimas j o dalyviams, pasibaigus
eksperimentui. Paprastai pasakoma apie apgaul, jei ji buvo, ir klausiama
dalyvi, k j i e suprato, kaip jauiasi. 49 psl. (1 sk.)
Atribucijos teorija {atribution theory). Teorija apie tai, kaip mes interpretuo-
j ame kit moni elges, pavyzdiui, siedami j arba su vidiniais bruoais
(ilgalaikmis savybmis, motyvais ir nuostatomis), arba su iorinmis
aplinkybmis. 131 psl. (3 sk.)
Atsiskleidimas (se/f-disclosure). Savo intymiausi savybi atskleidimas kitiems.
482 psl. (11 sk.)
ODYNLI S 6 7 9
Atsitiktin imtis (random sample). Apklausos procedra,
kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas
galimybes bti trauktas tyrim. 42 psl. (1 sk.)
Atsitiktinis tiriamj paskirstymas (<random assignment).
Toks dalyvi paskirstymas eksperimente, kad kiekvienas
mogus turt vienod tikimyb atsidurti tam tikrose
slygose. (Atkreipkite dmes skirtum tarp atsitiktinio
tiriamj paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktins
atrankos apklausose. Atsitiktinis tiriamj paskirstymas
leidia daryti ivad apie prieast ir pasekm. Atsitiktin
atranka leidia apibendrinti, taikant ivadas visai
populiacijai.) 46 psl. (1 sk.)
Auktesnis tikslas (.superordinate goal). Bendras tikslas,
reikalaujantis kolektyvini pastang; tikslas, panaikinantis
skirtumus tarp moni. 564 psl. (13 sk.)
Autokinetinis reikinys (autokinetic phenomenon).
Savaiminis (auto) judjimas (kinetic). Tariamas nekintamo
viesos tako judjimas tamsoje. 226 psl. (6 sk.)
Automatikas informacijos apdorojimas (automatic
processing). Numanomas, arba intuityvus, mstymas,
vykstantis be pastang, prastas ir nepavaldus protui.
114 psl. (3 sk.)
Autoritarin asmenyb (<authoritarian personality).
Asmenyb, pritarianti paklusnumui valdiai ir netolerantika
kitoki grupi bei emesns padties moni atvilgiu. 363
psl. (9 sk.)
Baims valdymas (terror management). Pagal baims
valdymo teorij" mons naudoja apsaugines emocines ir
paintines reakcijas (tarp j - tvirt prisiriim prie
kultrins pasauliros ir prietar), susidr su mintimis
apie savo mirtingum. 373 psl. (9 sk.)
Baimingas prieraiumas (fearful attachment). Santykiai, pa-
siymintys vengimu ir baime bti atstumtam. 479 psl. (11 sk.)
Bendr itekli tragedija (Tragedy of the Commons).
Bendri itekliai yra visi skirstomi itekliai, taip pat oras,
vanduo, energijos altiniai ir maistas. Tragedija vyksta
tada, kai vieni mons suvartoja daugiau nei galima, o
nuostolius paskirsto visiems. 541 psl. (13 sk.)
Dalyviai (co-actors). Dalyviai, individualiai atliekantys
nekonkurencing veikl. 305 psl. (8 sk.)
Dmesio centro efektas (spotlight effect). Klaidingas
sitikinimas, kad kiti yra itin dmesingi ms ivaizdai bei
elgsenai. 54 psl. (2 sk.)
Depresyvus realizmas (depressive realism). Lengvos depre-
sijos apimt moni polinkis vertinti, aikinti ir prognozuoti
tiksliai, o ne pataikaujant sau. 592 psl. (14 sk.)
Derybos (bargaining). Konflikto sprendimas ali tiesiogi-
ni deryb keliu. 570 psl. (13 sk.)
Diskriminavimas (discrimination). Nepateisinamas neigiamas
elgesys grups ar j os nari atvilgiu. 352 psl. (9 sk.)
Dispozicin atribucija (dispositional attribution). Poelgio
siejimas su mogaus charakteriu bei kitomis savybmis.
131 psl. (3 sk.)
Draugikoji meil (companionate love). velns jausmai
tiems, su kuriais ms gyvenimas tampriai persipyns. 476
psl. (11 sk.)
Dviej etap komunikacija (two-step flow of communica-
tion). Procesas, kurio metu iniasklaidos taka danai
pasireikia per nuomon formuojanius mones, kurie, savo
ruotu, daro tak kitiems. 284 psl. (7 sk.)
Dviej veiksni emocij teorija (two-factor theory of
emotion). Suadinimas x apibdinimas = emocija. 474 psl.
(11 sk.)
Dvigubos nuostatos (dual attitudes). Skirtingos paslptos,
arba implicitins (automatins), ir ireiktos (smoningai
kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atvilgiu.
odiais ireiktos atviros nuostatos gali keistis kartu su
isilavinimu arba dl tikinjimo; neireiktos, arba
implicitins, nuostatos keiiasi ltai kartu su patirtimi,
formuojania naujus proius. 74 psl. (2 sk.)
Dvilytis (androgynous). Vyrik ir moterik savybi
miinys. 213 psl. (5 sk.)
Egoizmas (egoism). Paskata (kuria tariamai grindiami visi po-
elgiai) didinti savo gerov. Prieyb altruizmui, kuriuo sie-
kiama didinti kit moni gerov. 496 psl. (12 sk.)
Eksperimentiniai tyrimai (experimental research).
Tyrimai, kuri metu siekiama isiaikinti prieasties-
pasekms ryius, manipuliuojant vienu ar daugiau veiksni
(nepriklausom kintamj) ir tuo pat metu kontroliuojant
kitus (ilaikant juos pastovius). 39 psl. (1 sk.)
Eksperimento realizmas (experimental realism). Dalyvi
sitraukimas eksperiment. 48 psl. (1 sk.)
Elgesio medicina (behavioral medicine). Tarpdalykin
sritis, jungianti ir taikanti elgsenos ir medicinos inias apie
sveikat ir ligas. 600 psl. (14 sk.)
Elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation).
Isipildaniosios pranaysts ris, pasireikianti tuomet, kai
moni socialiniai lkesiai paskatina juos elgtis taip, kad
kiti mons atsakydami savo elgesiu patvirtint j
lkesius. 145 psl. (3 sk.)
Empatija (empathy). Netiesioginis kito mogaus jausm
igyvenimas; savs sivaizdavimas kito vietoje. 202 psl. (5
sk.); 507 psl. (12 sk.)
Etnocentrizmas (ethnocentrism). Tikjimas savo etnins
bei kultrins grups pranaumu ir atitinkamas vis kit
grupi niekinimas. 363 psl. (9 sk.)
Euristika (heuristic). Mstymo strategija, leidianti greitai
ir veiksmingai nusprsti. 120 psl. (3 sk.)
Evoliucin psichologija (evolutionary psychology).
Elgsenos evoliucijos tyrimas, remiantis natraliosios
atrankos principais. 190 psl. (5 sk.)
680 ODYNLI S
Faktams prietaraujantis mstymas (counter/actual
thinking). Alternatyvi scenarij ir rezultat, kurie galjo
bti, taiau nevyko, sivaizdavimas. 123 psl. (3 sk.)
Fiktyvus tiriamasis {confederate). Eksperimentuotojo
padjjas. 68 psl. (2 sk.)
Fizinio patrauklumo stereotipas (physical-attractiveness
stereotype). Nuomon, kad fizikai patraukls mons taip
pat turi ir kit socialiai pageidautin savybi: kas yra
graus, tas yra geras. 456 psl. (11 sk.)
Formuluot (framing). Klausimo ar problemos pateikimo
bdas; formuluot gali labai paveikti moni sprendimus ir
nuomones. 44 psl. (1 sk.)
Frustracija (frustration). Trukdymas tikslingam elgesiui.
406 psl. (10 sk.)
Frustracijos-agresijos teorija (frustration-aggression
theory). Teorija, teigianti, kad frustracija skatina agresyv
elges. 406 psl. (10 sk.)
Galimi A (possible selves). Vaizdiniai to, kuo mes
svajojame arba labai bijome tapti ateityje. 59 psl. (2 sk.)
Giminaii atranka (kin selection). Idja, kad evoliucija
skatina altruizm artimiems giminaiiams, kad isaugot
bendrus genus. 504 psl. (12 sk.)
Grup (group). Du ar daugiau moni, ilgiau nei kelias aki-
mirkas palaikani tarpusavio ryius, darani vieni kitiems
tak ir save suvokiani kaip mes". 305 psl. (8 sk.)
Grups poliarizacija (group polarization). Grups galia su-
stiprinti prie tai buvusias j os nari nuomones; nari nuomo-
ni supanajimas, o ne isiskyrimas. 322 psl. (8 sk.)
Grupinis mstymas (groupthink). Mstymo bdas
sutelktoje grupje, kai pritarimo siekimas yra toks dominuo-
jantis, kad ugoia alternatyvi sprendim realistin
vertinim." Irvingas Janisas (1971). 332 psl. (8 sk.)
Hipotez (hypothesis). Patikrinamas teiginys, j og tarp
paskir vyki gali egzistuoti ryys. 38 psl. (1 sk.)
Iliuzin koreliacija (illusory correlation). Nesamo ryio
sivaizdavimas arba sivaizdavimas, kad egzistuoja
stipresnis ryys nei i ties yra. 125 psl. (3 sk.)
Imuninis atmetimas (immune neglect). Tendencija ne-
vertinti savo galimybi atgauti dvasines ir fizines jgas po
stresini vyki. 73 psl. (2 sk.)
Individualizmas (individualism). Koncepcija, teigianti, kad
pirmenyb yra teikiama ne grups, bet asmeniniams
interesams ir kad asmens tapatumas apibdinamas kaip
asmenini savybi visuma, o ne tapatinimasis su grupe.
62 psl. (2 sk.)
Informacin taka (informational influence). Konformizmas,
grindiamas faktais, suinotais i kit moni. 251 psl. (6 sk.)
Informuotas sutikimas (informed consent). Etinis principas,
reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek, kad jie galt
sprsti, ar dalyvauti eksperimente. 48 psl. (1 sk.)
Instinktyvus elgesys (instinctive behavior). Natralus,
neimoktas elgesys, bdingas visiems tam tikros ries
atstovams. 402 psl. (10 sk.)
Instrumentin agresija (instrumental aggression). Agresija,
kuri yra priemon kitam tikslui pasiekti. 400 psl. (10 sk.)
Integruojantys susitarimai (integrative agreements).
Abiem pusms naudingi susitarimai, pasiekiami suderinus
abiej ali interesus ir gaunam naud. 572 psl. (13 sk.)
sitikinim tvarumas (belief perseverance). Atkaklus savo
pradini koncepcij laikymasis ir tikjimas j teisingumu
net tada, kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. 108 psl.
(3 sk.)
Imoktas bejgikumas (learned helplessness). Imoktas
bejgikumas ir nuolankumas, kai mogus ar gyvnas
suvokia, kad negali kontroliuoti pasikartojani nemaloni
vyki. 82 psl. (2 sk.)
Iorin grup (outgroup). Jie" - grup, kuri mons
laiko aikiai skirtinga arba atskirta nuo j vidins grups.
369 psl. (9 sk.)
Iorins grups homogenikumo efektas (outgroup
homogeneity effect). Manymas, kad iorins grups nariai
yra panaesni vienas kit nei vidins grups nariai. Todl
, j i e yra panas; mes esame skirtingi". 377 psl. (9 sk.)
Isipildanioji pranayst (self-fulfilling prophecy).
sitikinimas, kuris pavirsta realybe. 141 psl. (3 sk.)
tikinjimas (persuasion). Praneimo sukeltas sitikinim,
nuostat ar elgsenos pokyi procesas. 262 psl. (7 sk.)
Kasdienis realizmas (mundane realism). Eksperimento
pavirinis panaumas kasdienes situacijas. 47 psl. (1 sk.)
Katarsis (catharsis). Emocin ikrova. Pagal katarsio
teorij, atpalaiduojant" agresyvi energij agresyviai
elgiantis arba pasitelkus vaizduot, agresij skatinanios
prieastys praranda gali. 423 psl. (10 sk.)
Klaidingas priskyrimas (misattribution). Klaidingas
elgesio aikinimas ne ta prieastimi. 131 psl. (3 sk.)
Klaidingos informacijos efektas (misinformation effect).
Klaidingos informacijos traukimas prisiminim apie vyk.
110 psl. (3 sk.); 627 psl. (15 sk.)
Klinikin psichologija (clinical psychology). moni,
turini psichologini problem, tyrimas, vertinimas ir
gydymas. 584 psl. (14 sk.)
Kojos tarpduryje" reikinys (foot-in-the-door phenome-
non). Polinkis, i pradi patenkinus nedidel pageidavim,
vliau patenkinti ir didesn praym. 164 psl. (4 sk.)
Kolektyvizmas (collectivism). Pirmenybs teikimas
savosios grups (danai savo gimins ar darbo kolektyvo)
tikslams; atitinkamai apibriamas ir asmens tapatumas.
63 psl. (2 sk.)
Konfliktas (conflict). Numanomas veiksm ar tiksl
nesuderinamumas. 538 psl. (13 sk.)
ODYNLI S 681
Konformizmas ( conf ormi t y) . Elgsenos ar sitikinim
pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit. 225 psl. (6 sk.)
Kontrols iliuzija (illusion of control). Nekontroliuojam
vyki suvokimas kaip kontroliuojam arba kaip labiau
kontroliuojam nei i ties. 125 psl. (3 sk.)
Kontrols pobdis (locus of control). moni elgesio ir
pasekmi kontrols suvokimas: ar j os kontroliuojamos i
vidaus, j pai pastangomis bei veiksmais, ar i iors -
atsitiktinumo arba iorini jg. 81 psl. (2 sk.)
Kontroliuojamas informacijos apdorojimas (<controlled
processing). Aikus mstymas, kuris yra kryptingas,
reflektyvus ir smoningas. 114 psl. (3 sk.)
Koreliaciniai tyrimai (correlational research). Natraliai
vykstani ryi tarp kintamj tyrimas. 39 psl. (1 sk.)
Kultas (naujasis religinis judjimas) {cult [new religious
movement]). Grup, kuriai paprastai bdinga: 1) savitas
ritualas ir tikjimas, susijs su j os pasiventimu dievybei
arba mogui, 2) atsiskyrimas nuo piktos" supanios
kultros ir 3) charizmatikas lyderis. (Sekta - prieingai -
yra pagrindins religijos alutinis darinys.) 290 psl. (7 sk.)
Kultra {culture). Di del s moni grups puosel j ami ir
nauj oms kart oms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai,
idjos, nuostatos ir tradicijos. 30 psl. (1 sk.); 191 psl. (5 sk.)
Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas, LAM
{graduated and reciprocated initiatives in tension reduction,
GRIT). Strategija, sukurta tarptautinei tampai mainti.
576 psl. (13 sk.)
Lyi vaidmenys {gender role). Vyr ir moter elgesio
lkesi (norm) rinkinys. 214 psl. (5 sk.)
Lyderyst {leadership). Procesas, kuriuo tam tikri grups
nariai skatina ir nukreipia grup. 343 psl. (8 sk.)
Lygiaveriai kontaktai {equal-status contact).
Lygiavertikumu grindiami ryiai. Kaip nevienodos, taip ir
tos paios socialins padties moni santykiai formuoja
atitinkamas nuostatas. Tad norint, kad prietar sumat,
tarprasinius kontaktus turt umegzti tos paios socialins
padties mons. 560 psl. (13 sk.)
Lytis {gender). Psichologijoje - biologins arba socialiai
slygojamos savybs, pagal kurias mons apibria vyr ir
moter. 200 psl. (5 sk.)
Liudininko efektas {bystander effect). Reikinys, kai mogus
neskuba padti, jei yra daugiau stebtoj. 515 psl. (12 sk.)
Mieganiojo efektas {sleeper effect). Udelstas praneimo
poveikis, kai atmesta pradin informacija ima veikti, nes
mes prisimename pat praneim, bet umirome atmetimo
prieast. 268 psl. (7 sk.)
Moralin atskirtis {moral exclusion). Nuostata, kad tam
tikri mons ar grups yra u ribos, kur galioja asmenins
moralins vertybs ir teisingumo taisykls. Moralinis
traukimas reikia, kad kiti mons yra traukiami savj
moralinio rpesio rat. 531 psl. (12 sk.)
Natralioji atranka {natural selection). Evoliucijos
procesas, kurio metu gamta atrenka savybes, geriausiai
padedanias organizmams igyventi ir daugintis konkreioje
aplinkoje. 190 psl. (5 sk.)
Natriniai (lauko) tyrimai (field research). Natralioje,
realioje aplinkoje, u laboratorijos rib atliekami tyrimai.
39 psl. (1 sk.)
Naujumo efektas {recency effect). Kartais vliausiai
pateikta informacija turi didiausi poveik. Naujumo
efektas retesnis nei pirmumo. 280 psl. (7 sk.)
Nenulins sumos aidimas {non-zero-sum games).
Santykiai, kuri rezultat suma nebtinai lygi nuliui.
Bendradarbiaudami abu situacijos dalyviai gali laimti,
konkuruodami abu gali pralaimti. (Dar vadinama miri
motyv situacijomis.) 542 psl. (13 sk.)
Nepakankamo pateisinimo efektas {insufficient justifica-
tion effect). Disonanso suvelninimas, iekant vidini poelg
pateisinani prieasi, kai iorinio pateisinimo
nepakanka". 173 psl. (4 sk.)
Nepriklausomas kintamasis {independent variable). Ekspe-
rimentinis veiksnys, kuriuo manipuliuoja tyrjas. 44 psl. (1 sk.)
Nerimastingas prieraiumas {preoccupied attachment).
Prieraiumas, kuriam bdingas nepasitikjimas savimi,
nerimas, ambivalentikumas. 479 psl. (11 sk.)
Normatyvin taka {normative influence). Konformizmas,
grindiamas mogaus noru patenkinti kit lkesius siekiant
isikovoti pripainim. 251 psl. (6 sk.)
Normos {norms). Priimtino ir laukiamo elgesio taisykls.
Normos nurodo, kaip dera" elgtis. (Kitaip sakant, normos
apibria daugumos elges, - tai, kas yra normalu.)
194 psl. (5 sk.)
Nuasmeninimas {deindividualization). Savimons ir
nuogstavimo dl vertinimo praradimas; tai vyksta esant
grupje ir patekus situacijas, skatinanias paklusti grups
normoms - nesvarbu, geroms ar blogoms. 318 psl. (8 sk.)
Nuogstavimas dl vertinimo {evaluation apprehension).
Rpinimasis, kaip esame vertinami. 309 psl. (8 sk.)
Nuolaidumas {compliance). Konformistikas vieo elgesio
modelis, kai atsivelgiama uuominomis ar aikiai
ireikt pageidavim, bet slopinant vidin pasiprieinim.
225 psl. (6 sk.)
Nuorodos save efektas {self-reference effect). Tendencija
veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informacij,
susijusi su paiu savimi. 58 psl. (2 sk.)
Nuostata {attitude). Palanki arba nepalanki kokio nors
dalyko ar asmens vertinimo reakcija, danai grindiama
sitikinimais, o ireikiama jausmais ir elgesio ketinimais.
153 psl. (4 sk.)
Nuostatos stiprinimas {attitude inoculation). Lengvas mo-
ni nuostat puolimas, kad stipresni puolim atveju jie tur-
t priemoni iems ipuoliams atremti. 296 psl. (7 sk.)
682 ODYNLI S
Pagrindin atribucijos klaida {fundamental attribution error).
Tendenci j a nepakankamai vertinti si t uaci j os ir pervertinti
dispozicijos (nusiteikimo) tak kit moni elgsenai. (Dar
vadinama atitikimo tendencingumu, nes mes danai manome,
kad elgsena atitinka nusiteikim.) 133 psl. (3 sk.)
Pagrindinis tikinimo bdas {central route to persuasion).
Procesas, kai tikinjami mons sutelkia dmes argumen-
tus ir reaguodami msto palankiai. 265 psl. (7 sk.)
Paklusnumas {obedience). Prisitaikymas vykdant tiesmuk
paliepim. 225 psl. (6 sk.)
Palankumo siekimas {ingratiation). Strategij, toki kaip
meilikavimas, naudojimas siekiant kito mogaus
palankumo. 468 psl. (11 sk.)
Paprasiausia ekspozicija {mere-exposure effect).
Reikinys, kai nauji dirgikliai yra labiau mgstami arba
palankiau vertinami, jei vertintojui j i e demonstruojami
kartotinai. 449 psl. (11 sk.)
Pasiekiamumo euristika {availability heuristic). Paintin
taisykl, reikianti, kad dalyk tikimyb yra vertinama
remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susij
pavyzdiai i karto ateina galv, mes t dalyk laikome
prastu. 121 psl. (3 sk.)
Patikimumas {credibility). tikimumas. Patikimas pranejas
laikomas ir ekspertu, ir vertu pasitikjimo. 268 psl. (7 sk.)
Patrauklumas {attractiveness). Savybs, kurios patinka
publikai. Patrauklus kalbtojas (danai jis kuo nors panaus
publik) bna paveikiausias tais klausimais, kuriems
klausytojai subjektyviai teikia pirmenyb. 270 psl. (7 sk.)
Patrauklumo atpildo teorija {reward theory of attraction).
Teorija, teigianti, j og mums patinka tie, kuri elgesys mus
apdovanoja arba kuriuos mes siejame su atlyg teikianiais
vykiais. 470 psl. (11 sk.)
Patvirtinimo alikumas {confirmation bias). Polinkis
iekoti informacijos, patvirtinanios iankstin nuomon.
119 psl. (3 sk.)
Pavluotos nuomons alikumas {hindsight bias).
Perdtas gebjimo numatyti vyki eig jiems j au vykus
vertinimas. Dar inomas kaip a j au seniai tai inojau"
reikinys. 34 psl. (1 sk.)
Painimo poreikis {need for cognition). Motyvacija mstyti
ir analizuoti. J galima vertinti pagal pritarim tokiems
teiginiams, kaip abstraktaus mstymo svoka man yra
patraukli", ir nepritarim tokiems teiginiams, kaip a
galvoju tiek, kiek privaloma." 288 psl. (7 sk.)
Paintinis disonansas {cognitive dissonance). tampa,
kylanti tada, kai mogus vienu metu suvokia dviej tip
prietaring informacij. Pavyzdiui, disonansas gali
atsirasti tada, kai suvokiame, kad ms elgesys beveik
nepateisinamai prietaravo ms nuostatoms arba nuspren-
dme atiduoti pirmenyb vienai alternatyvai, nors bt buv
logika pasirinkti kit. 171 psl. (4 sk.)
Per didelio pateisinimo efektas {overjustification effect).
Vidins motyvacijos slopinimas, paperkant mones, kad jie
daryt tai, k j au ir taip daro; tada jie savo veiksmus gali
laikyti iorikai kontroliuojamais, o ne savaime patraukliais.
179 psl. (4 sk.); 534 psl. (12 sk.)
Perdtos savikliovos reikinys {overconfidence phenomenon).
Polinkis bti labiau sitikinusiam negu teisingam: pervertinti
savo sitikinim ir vertinim tikslum. 116 psl. (3 sk.)
Perklimas {displacement). Agresijos nukreipimas
objekt, kuris nra frustracijos altinis. Apskritai naujasis
taikinys kelia maesn grsm arba yra labiau priimtinas
socialiai. 406 psl. (10 sk.)
Permatomumo iliuzija {illusion of transparency). Iliuzija,
kad kiti gali lengvai pastebti ms slepiamas emocijas.
54 psl. (2 sk.)
Pirmumo efektas {primacy effect). Jei visos kitos slygos
vienodos, pradioje pateikta informacija paprastai daro
didiausi poveik. 279 psl. (7 sk.)
Pliuralistinis neimanymas {pluralistic ignorance).
Klaidingas sivaizdavimas, k dauguma mano, jauia ar
kaip reaguoja. 329 psl. (8 sk.)
Poreikis priklausyti {need to belong). Poreikis susisaistyti
su kitais monmis ryiais, kurie utikrina ilgalaikius
teigiamus tarpusavio santykius. 444 psl. (11 sk.)
Poveikio vertinimo paklaida {impact bias). Emocijas
suklusi vyki poveikio ilgalaikikumo pervertinimas.
72 psl. (2 sk.)
Prieikoji agresija {hostile aggression). Agresija, kuri
sukelia pyktis ir kuri yra galutinis tikslas (dar vadinama
emocine agresija). 400 psl. (10 sk.)
Prietaras (prejudice). Neigiamas iankstinis grups ir jos
nari vertinimas. 351 psl. (9 sk.)
Priklausomas kintamasis (dependent variable). Matuo-
j amas kintamasis, kuris itaip vadinamas dl to, kad gali
priklausyti nuo manipuliacij nepriklausomu kintamuoju.
46 psl. (1 sk.)
Prisistatymas (self-presentation). Saviraikos aktas ir
elgsena, kuria siekiama sudaryti palank arba savo idealus
atitinkant spd. 99 psl. (2 sk.)
Prisitaikymo lygio reikinys (adaptation-level phenome-
non). Tendencija prisitaikyti prie tam tikro lygmens
stimuliuojani veiksni ir reagavimas nukrypimus nuo
io lygmens. 669 psl. (16 sk.)
Pritarimas (acceptance). Konformizmas, kai elgsena ir
sitikinamai atitinka socialin spaudim. 225 psl. (6 sk.)
Prosocialus elgesys {prosocial behavior). Teigiamas,
konstruktyvus, naudingas elgesys; asocialaus elgesio
prieyb. 427 psl. (10 sk.)
Rasizmas (racism). 1) Prietaringa nuostata ir diskriminuo-
jantis elgesys tam tikros rass atstov atvilgiu arba 2)
ODYNLI S 683
institucin praktika (net jei j os neskatina prietarai), tam
tikros rass ar lyties atstovus pajungianti kit labui.
352 psl. (9 sk.)
Reaktyvusis pasiprieinimas (reactance). Motyvas,
skatinantis isaugoti arba atkurti asmens laisvs jausm.
Reaktyvusis pasiprieinimas kyla, kai kas nors grasina
ms veiksm laisvei. 257 psl. (6 sk.); 640 psl. (15 sk.)
Realistinio grupi konflikto teorija {realistic group conflict
teory). Teorija, teigianti, kad prietarai kyla dl to, j og grups
varosi dl nepakankam itekli. 369 psl. (9 sk.)
Regresija vidurkio link {regression toward the average).
Statistin ypa aukt rodikli ar ekstremalaus elgesio
tendencija grti atgal vidurk. 126 psl. (3 sk.)
Reikiamos savybs {demand characteristics). enklai,
signalizuojantys eksperimento dalyviui, kokio elgesio i j o
tikimasi. 48 psl. (1 sk.)
Santykin deprivacija {relative deprivation). Asmens
suvokimas, kad jis yra maiau pasiturintis, lyginant su
kitais. 408 psl. (10 sk.)
Sau palanki atribucija {self-serving attributions). aliko
palankumo sau forma. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus
sau, o neigiamus - iors veiksniams. 87 psl. (2 sk.)
Saugus prieraiumas {secure attachment). Prieraiumas,
grindiamas pasitikjimu ir intymumu. 479 psl. (11 sk.)
Sveika {interaction). Vieno veiksnio (pavyzdiui, bio-
loginio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdiui,
aplinkos). 218 psl. (5 sk.)
Savs tvirtinimo teorija {self-affirmation theory). Teorija,
teigianti, kad a) mons, nepageidautinai elgdamiesi, danai
patiria grsm savo vaizdiui, ir kad b) jie tai gali
kompensuoti sutvirtindami kit savojo A aspekt. Jei
vienoje srityje ikyla grsm moni savivaizdiui, j i e tai
kompensuoja arba i naujo sutelkdami dmes, arba savo
poelgiais pagerindami situacij kurioje nors kitoje srityje.
182 psl. (4 sk.)
Savs menkinimas {self-handicapping). Savo vaizdio
saugojimas elgiantis taip, kad patyrus neskm bt
lengviau pasiaikinti. 98 psl. (2 sk.)
Savs suvokimo teorija {self-perception theory). Teorija,
teigianti, kad nebdami tikri dl savo nuostat mes
sprendiame apie j as taip, kaip galvot kitas mus stebintis
mogus, analizuodamas ms elges ir aplinkybes, kurioms
esant jis vyko. 176 psl. (4 sk.)
Savimon {self-awareness). Smoninga bsena, kai dmesys
sutelkiamas save. Ji padeda monms bti atidiems savo
nuostatoms bei charakterio savybms. 138 psl. (3 sk.)
Saviveiksmingumas {self efficacy). Pojtis, kad esame
kompetentingi ir veiksmingi. Jis skiriasi nuo savosios verts
pojio. Bomboneio piloto saviveiksmingumas gali bti
stiprai ireiktas, o savivert - menka. 80 psl. (2 sk.)
Savivert {self-esteem). Visapusis mogaus savs
vertinimas arba savosios verts pojtis. 75 psl. (2 sk.)
Savo elgesio tikrinimas {self-monitoring). Savikontrol
siekiant sukurti norim spd. 100 psl. (2 sk.)
Savojo A samprata {self-concept). mogaus atsakymai
klausim Kas a esu?" 57 psl. (2 sk.)
Seksizmas {sexism). 1) Prietaringa nuostata ir diskriminuo-
jantis elgesys tam tikros lyties atstov atvilgiu arba
2) institucin praktika (net jei j os neskatina prietarai),
vienos lyties atstovus pajungianti kitos lyties atstov labui.
352 psl. (9 sk.)
Situacin atribucija {situational attribution). Aikinimas,
kad elgsen lemia aplinka. 131 psl. (3 sk.)
Skirstymas pogrupius {subgrouping). moni,
neatitinkani stereotipo, priskyrimas naujam pogrupiui,
priskiriant j am ir nauj stereotip. 389 psl. (9 sk.)
Skirstymas potipius {subtyping). moni, nukrypstani nuo
stereotipo, skirstymas grupes, laikant j uos ypatinga, kito-
kiomis savybmis isiskiriania, kategorija. 389 psl. (9 sk.)
Socialin lyderyst {social leadership). Lyderyst, susijusi
su grups sutelkimu darbui, konflikt sprendimu ir
kolektyvo nari palaikymu. 343 psl. (8 sk.)
Socialin neurologija {social neuroscience). Biologinio ir
socialinio poiri socialini ir emocini savybi neurolo-
gines bei psichologines prieastis visuma. 26 psl. (1 sk.)
Socialin pateiktis {social representation). Socialiai kartu
igyvenami sitikinimai - plaiai paplitusios idjos bei
vertybs, tarp j ms prielaidos ir kultros ideologija.
Socialin pateiktis padeda suprasti pasaul. 30 psl. (1 sk.)
Socialin psichologija {social psychology). Mokslas apie
moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius.
20 psl. (1 sk.)
Socialins atsakomybs norma {social-responsibility
norm). Lkestis, kad mons pads tiems, kurie yra nuo j
priklausomi. 502 psl. (12 sk.)
Socialiniai scenarijai {social scripts). Per kultr pertei-
kiamos elgesio vairiose situacijose taisykls.
428 psl. (10 sk.)
Socialiniai spstai {social trap). Situacija, kurioje
konfliktuojanios puss, siekdamos asmenini interes,
elgiasi abipusiai alingai. Pavyzdiai galt bti kalinio
dilema ir bendr itekli tragedija. 539 psl. (13 sk.)
Socialinio dominavimo orientacija {social dominance
orientation). Motyvacija siekti, kad savoji grup dominuot
kit socialini grupi atvilgiu. 362 psl. (9 sk.)
Socialinio imokimo teorija {social learning theory).
Teorija, teigianti, kad socialins elgsenos imokstame
stebdami, pamgdiodami, sulaukdami paskatinimo ir
bausms. 410 psl. (10 sk.)
684 ODYNLI S
Socialinis dykinjimas (social loafing). Polinkis maiau
stengtis, kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro
tikslo, nei tada, kai pastangos vertinamos individualiai.
313 psl. (8 sk.)
Soci al i ni s kapi tal as {social capital). Abi pus parama ir
bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose. 501 psl. (12 sk.)
Socialinis palengvinimas (social facilitation). 1) Pirmin
reikm - moni polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai
imoktas uduotis, kai alia yra kit moni. 2) Dabartin
reikm - dominuojanios (tiktinos) reakcijos sustiprjimas
dl to, kad yra kit moni. 306 psl. (8 sk.)
Socialinis palyginimas {social comparison). Savo gebjim
ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais. 60 psl.
(2 sk.); 329 psl. (8 sk.); 670 psl. (16 sk.)
Socialinis tapatumas {social identity). Ms savojo A sam-
pratos mes" aspektas; atsakymo klausim Kas a esu?" da-
lis, kuri yra susijusi su ms grupe. 369 psl. (9 sk.)
Socialini main teorija {social-exchange theory). Teorija,
teigianti, kad moni svei ka - tai abipusikumas, kuriuo
siekiama maksimaliai padidinti kiekvieno gaunam naud ir
iki minimumo sumainti snaudas. 494 psl. (12 sk.)
Stereotipas {stereotype). sitikinimas apie moni grups
asmenines savybes. Stereotipai kartais bna per daug
apibendrinti, netiksls ir atspars naujai informacijai.
351 psl. (9 sk.)
Stereotipo grsm {stereotype threat). Trikdantis nuogs-
tavimas, susidrus su neigiamu stereotipu, kad j uo remiantis
mogus bus vertinamas. Prieingai nei isipildani
pranaysi, kurios paties sugalvot reputacij kala
savojo A samprat, stereotipo grsms poveikis yra
betarpikas. 391 psl. (9 sk.)
Stigmos pojtis {stigma consciousness). Asmens
tikjimasis, kad jis patirs diskriminacij. 381 psl. (9 sk.)
Suderinamumas {matching phenomenon). Tendencija
pasirinkti partneriais tuos, kurie gerai dera" pagal
patrauklum bei kitas savybes. 455 psl. (11 sk.)
Sutelktumas {cohesiveness). Mes" jausmas; grups nari
tarpusavio susisaistymo, pavyzdiui, pagal simpatijas,
patrauklum, mastas. 248 psl. (6 sk.)
Suadinimas (priming). Konkrei asociacij aktyvinimas
atmintyje. 104 psl. (3 sk.)
Sveikatos psichologija {health psychology). Psichologini
sveikatos ir lig itak tyrimas. Tai psichologijos indlis
elgesio medicin. 600 psl. (14 sk.)
alikas palankumas grupei (group-serving bias). Grupei
nepriklausani nari teigiam poelgi aikinimas
iorinmis prieastimis; neigiam poelgi priskyrimas j
charakteriui (pateisinant tokius pat savo grups nari
poelgius). 95 psl. (2 sk.); 384 psl. (9 sk.)
alikas palankumas sau (self-serving bias). Polinkis
palankiai save vertinti. 87 psl. (2 sk.)
alikumas savosios rass atvilgiu (own-race bias).
Tendencija tiksliau atpainti savo rass atstov veidus.
378 psl. (9 sk.)
alikumas vidinei grupei (ingroup bias). Tendencija
palankiai vertinti savo grup. 370 psl. (9 sk.)
alutinis tikinimo bdas (peripheral route to persuasion).
Procesas, kai mones paveikia atsitiktiniai veiksniai,
pavyzdiui, kalbaniojo patrauklumas. 265 psl. (7 sk.)
Taika (peace). Mao prieikumo ir agresyvumo aplinky-
bs, kai pltojami abipusiai naudingi santykiai. 538 psl.
(13 sk.)
Tariamo iskirtinumo efektas (false uniqueness effect).
Tendencija nepakankamai vertinti savo gebjim,
pageidautino arba skmingo elgesio panaum kitus
mones. 93 psl. (2 sk.)
Tariamo vienodumo efektas (false consensus effect).
Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar
klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems prastus.
92 psl. (2 sk.)
Tarpininkavimas (mediation). Neutralios treiosios alies
dalyvavimas sprendiant konflikt, palengvinant bendravim
ir teikiant silymus. 570 psl. (13 sk.)
Teisingo pasaulio reikinys (just-world phenomenon).
moni polinkis tikti, kad pasaulis yra teisingas ir todl
mons gauna tai, ko nusipelno, o nusipelno to, k gauna.
385 psl. (9 sk.)
Teisingumas (equity). Slyga, pagal kuri i santyki
gaunamas atpildas yra proporcingas indliui iuos
santykius. Pastaba: teisingas atpildas nebtinai privalo bti
vienodas. 480 psl. (11 sk.)
Teorija (theory). Kompleksinis princip, paaikinani ir
nuspjani stebimus vykius, rinkinys. 37 psl. (1 sk.)
Tipikumo euristika (representativeness heuristic).
Tendencija manyti, kartais nepaisant prieingos galimybs,
kad koks nors mogus ar dalykas priklauso konkreiai
grupei, jei jis panaus tipik ios grups nar. 121 psl.
(3 sk.)
Tranas (free rider). mogus, gaunantis naudos i grups,
taiau maai duodantis jai. 313 psl. (8 sk.)
Transformacin lyderyst (transformational lydership).
Lyderyst, kai didel tak daro lyderio vizija ir kvpimas.
344 psl. (8 sk.)
Uduoties lyderyst (task leadership). Lyderyst, susijusi
su darbo organizavimu, standart nustatymu ir susitelkimu
tikslui pasiekti. 343 psl. (8 sk.)
Utrenkt prie nos dur metodas (door-in-the-face
technique). Nuolaidos gavimo strategija. Kai kas nors i
pradi atsisako patenkinti didel praym (utrenkia duris
prie nos), praantis pareikia labiau pagrst pageidavim.
529 psl. (12 sk.)
ODYNLI S 685
Vai dmuo (rol). Tai sykl i rinkinys, api bri ant i s, kai p
mons, ui mant ys at i t i nkam soci al i n padt , t urt elgtis
konkrei oj e si t uaci j oj e. 162 psl. (4 sk. )
Veidrodinis vai zdi o suvoki mas (mirror-image
perceptions). Abi pusi s poi ri s, kuri o danai laikosi
konfl i kt uoj ani os al ys; pavyzdi ui , ki ekvi ena save gali
laikyti moral i a ir t ai ki a, o kit - ydi nga ir agresyvi a.
551 psl. (13 sk. )
Vengi amasi s pri erai umas (dismissive attachment).
Santykiai, pasi ymi nt ys vengi mu ir nepasi t i kj i mu kitais.
479 psl. (11 sk.)
Vi di n grup (ingroup). Mes " - grup moni , turini
bendr pri kl ausymo ir t apat umo poj t . 369 psl. (9 sk.)
Vi enas kito papi l dymas (complementarity). Populiari
nuomon, ypa api e dvi ej moni santykius, kad kiek-
vi enas j papi l do tai, ko t rkst a ki t am. 466 psl. (11 sk.)
emai pal ei sto kamuol i o met odas (low-ball technique).
Taktika, naudoj ama norint priversti mones su kuo nors
sutikti. mons, sut i k su pi r muoj u pagei davi mu, danai
nepri et arauj a, j ei gu pagei davi mas padi dj a. mons,
kuri ems i kart o pat ei ki amas di desni s pagei davi mas, yra
mai au l i nk su j uo sutikti. 165 psl. (4 sk.)
Knygos iliustracij
autorini teisi
savininkai:
2 skyrius
2.3 pav. i: H. Markus and S. Kitayama, 1991, Culture and the self:
Implications for cognition, emotion and motivation", Psychological
Review, 98, p. 224-253. Copyright 1991 by the American
Psychological Association. Reprinted by permission.
2.4 pav.: Reprinted by permission of Dr. Hazel Rose Markus.
2.7 pav. i: T. F. Heatherton and K. D. Vohs, 2000, Interpersonal
evaluations following threats to self: Role of self esteem", Journal of
Personality and Social Psychology, 78, p. 725-736. Copyright 2000
by the American Psychological Association. Reprinted by permission.
2.10 pav. i: R. Inglehart and C. Welzel, 2005, Modernization, Cultural
Change, and Democracy. Copyright by Cambridge University Press.
Reprinted with permission of Cambridge University Press.
3 skyrius
3.4 pav. i: J. P. Forgas, C. H. Bower and S. E. Kranz, 1984, The
Influence of Mood on Perceptions of Social Interactions", Journal of
Experimental Social Psychology, 20. Reprinted with permission from
Elsevier.
4 skyrius
4.3, 4.4 pav.: Reproduced by permission of Brad J. Bushman, Ph.D.,
Institute for Social Research, University of Michigan.
5 skyrius
5.2, 5.3 pav. i: Miles L. Patterson, Y. Iizuka, M. E. Tubbs, J. Ansel,
and J. Anson, 2006. Passing encounters East and West: Comparing
Japanese and American pedestrian interactions." Paper presented to the
Society of Personality and Social Psychology convention.
5.5, 5.6 pav. i: D. M. Buss, The strategies of human mating", 1994,
American Scientist, 82, p. 239-249. Reprinted with permission of Sigma
XI.
5.7 pav.: Reprinted with permission of the Pew Global Attitudes
Project, http://pewglobal.org.
5.8 pav. i: A. H. Eagly and W. Wood, 1991, Explaining sex
differences in social behavior: A meta-analytic perspective", Personality
and Social Psychology Bulletin, 17, p. 306-315. Reprinted by
permission of Sage Publications, Inc.
6 skyrius
6.4 pav. i: Stanley Milgram, 1974, Diagram of relationship of
participants, Milgram's Obedience Experiment", from Obedience to
Authority: An Experimental View. Copyright 1974 by Stanley
Milgram. HarperCollins Publishers and Pinter and Martin, Ltd.
Reprinted by permission of the publishers.
6.1 lentel i: Stanley Milgram, 1974, The learner's schedule of
protests in Milgram's 'Heart Disturbance' experiments: 75 to 300
volts", from Obedience to Authority: An Experimental View. Copyright
1974 by Stanley Milgram. HarperCollins Publishers and Pinter and
Martin, Ltd. Reprinted by permission of the publishers.
6.5 pav. i: the Milgram Obedience Experiment, from S. Milgram, 1965,
Some conditions of obedience and disobedience to authority", Human
Relations, 18, p. 57-76; p. 198. Text from Roger Fisher in Preventing
nuclear war", Bulletin of the Atomic Scientists, March 1981, p. 11-17.
Copyright 2006 by Bulletin of the Atomic Scientists, Chicago, IL
60637. Reproduced by permission of Bulletin of the Atomic Scientists:
The Magazine of Global Security, Science, and Survival.
9 skyrius
9.6 pav. i: P. G. Devine and R. S. Malpass, 1985, Orienting strategies
in differential face recognition", Personality and Social Psychology
Bulletin, 11, p. 33-40. Reprinted by permission of Sage Publications,
Inc.
10 skyrius
10.10 pav. i: C. Anderson and B. Bushman, 2001, Effects of violent
video games on aggressive behavior, aggressive cognition, aggressive
effect, psychological arousal and prosocial behavior: A meta-analytic
review of the scientific literature", Psychological Science, 12, No. 5, p.
353-359. Reprinted by permission of Blackwell Publishing.
11 skyrius
11.2 pav. i: R. B. Zajonc, 1968, Attitudinal effects of mere exposure",
Journal of Personality and Social Psychology, 9, Monograph
686
Supplement No. 2, part, 2. Copyright 1968 by the American
Psychological Association. Reprinted by permission.
11.12 pav.: Reprinted by permission of the National Opinion Research
Center.
12 skyrius
12.2 pav. i: M. A. Whatley, J. M. Webster, R. H. Smith and A. Rhodes,
1999, The effect of a favor on public and private compliance: How
internalized is the norm of reciprocity?" Basic and Applied Social
Psychology, 21, p. 251-259. Reprinted by permission of Lawrence
Erlbaum Associates.
12.4 pav. i: C. D. Batson, J. Fultz and P. A. Schoenrade, 1987,
Distress and empathy: Two qualitatively distinct vicarious emotions
with different motivational consequences", Journal of Personality, 55:1,
Spring 1987. Reprinted by permission of Blackwell Publishing.
12.7 pav.: Adapted from R. V. Levine, 2003. The kindness of
strangers." American Scientist 91, p. 226-233. Reprinted by permission
of Dr. Robert Levine.
13 skyrius
13.4 pav. i: R. E. Tetlock, 1988, Monitoring the integrative
complexity of American and Soviet policy rhetoric: What can be
learned?" Journal of Social Issues, Vol. 454, No. 2, p. 101-131.
Reprinted by permission of Blackwell Publishing.
13-6 pav.: Gallup 6/10/03. www.gallup.com.
14 skyrius
14.1 pav. i: N. Nunez, D. Poole and A. Memon, 2003, Psychology's
two cultures revisited: Implications for the integration of science and
practice", Scientific Review of Mental Health Practice. Reprinted by
permission.
590 p. tekstas i: R. M. Dawes, 1976, Shallow psychology" in J. S.
Carroll and J. W. Payne, eds., Cognition and Social Behavior, p. 563.
Reprinted by permission of Lawrence Erlbaum Associates and the
author.
14.4 pav. i: J. Dill and C. Anderson, Loneliness, shyness and
depression: The etiology and interpersonal relationships of everyday
problems in living", in Recent Advances in Interpersonal Approaches to
Depression, T. Joiner and J. Coyne, eds., 1998. American Psychological
Association. Copyright 1998 by the American Psychological
Association. Reprinted by permission.
15 skyrius
15.2 pav. i: G. H. Fisher, 1968, Ambiguity of form: Old and new",
Perception and Psychophysics, 4, p. 189-192. Reprinted with
permission of Psychonomic Society, Inc.
15.1 lentel i: S. Kassin, V. Tubb, H. Hosch and A. Memon, 2001,
On the 'General Acceptance' of eyewitness testimony research: A new
survey of the experts." American Psychologist 56, p. 405-416.
Copyright 2001 by the American Psychological Association.
Reprinted by permission.
16 skyrius
16.2 pav.: Reprinted by permission of the Population Reference Bureau.
16.4 pav.: Adapted with permission from Life Goals of First-year
College Students in the U.S., 1966-2005. From UCLA Higher
Education Research Institute. 2005. The American Freshman: National
Norms for Fall 2005.
16.5 pav. i: R. F. Inglehart, (in press) in Frances Hagopian (ed.),
Cultural change and democracy in Latin America", in Contemporary
Catholicism, Religious Pluralism and Democracy in Latin America.
South Bend: Notre Dame University Press. Used with permission.
NUOTRAUKOS:
1 skyrius
p. 29: R. C. James
2 skyrius
p. 64: Image courtesy of Takahiko Masuda, Ph.D. (see Masuda and
Nisbett, 2001); p. 68: Courtesy Hazel Rose Markus; p. 68: Photo
courtesy Mel Manis; p. 70: Courtesy, Daniel M. Wegner
3 skyrius
p. 107: Bettmann/Corbis Images; p. 140: Esbin-Anderson/Image
Works
4 skyrius
p. 156: Courtesy, Mahzarin Banaji.; p. 174 Courtesy Leon Festinger; p.
176 Colin Young-Wolff/PhotoEdit; p. 178 Courtesy Fritz Strack; p.
179: Bemieri, E, Davis, J., Rosenthal, R. and Knee, C. (1994).
Interactional synchrony and rapport: Measuring synchrony in displays
devoid of sound and facial affect. Personality and Social Psychology
Bulletin 20, 303-311
5 skyrius
p. 220: Courtesy, Alice Eagly
6 skyrius
p. 228: From Provine, Robert. Yawning". American Scientist, Volume
93, Fig. 6, page 536; p. 236: Stanley Milgram, 1965, from the film
Obedience, distributed by the Pennsylvania State University, PCR; p.
240 Courtesy Alexandra Milgram; p. 246: James A. Sugar/Corbis
Images; p. 256 Bettmann/Corbis Images; Peter Kramer/Getty Images
7 skyrius
p. 272: Figures courtesy of Jeremy Bailenson, Nick Yee, and Stanford's
Virtual Human Interaction Lab, http://vhil.Stanford, edu; p. 296:
Courtesy William McGuire, Yale University
8 skyrius
p. 311: Courtesy Herman Miller, Inc.; p. 312: Courtesy Alan G.
Ingham; p. 319: Phillip Zimbardo; p. 333: Courtesy Irving Janis; p.
339: Courtesy Daniel Kahneman
9 skyrius
p. 353: Andrew Redington/Getty Images; p. 356-357: Figure created
using stimuli from Hugenberg, K. and Bodenhausen, G. V. (2000).
Facing Prejudice: Implicit Prejudice and the Perception of Facial
Threat. Psychological Science 6, 640-643. Used with permission of
authors. Photos courtesy, Kurt Hugenberg; p. 370 Brand X Photos/
PhotoDisc Website; Digital Vision/PhotoDisc Website; p. 377: James
Blascovich; p. 388-389 Huart, Johanne, Corneille, Olivier, Becquart,
Emilie: Face-based categorization, context-based categorization, and
distortions in the recollection of gender ambiguous faces . Journal of
Experimental Social Psychology 41 (2005) 598-608, Fig. 1
10 skyrius
p. 410 Albert Bandra; p. 432: Courtesy, Craig A. Anderson; p. 433:
Gus van Dyk, Pilanesberg
11 skyrius
p. 452 AP/Wide World Photos; p. 455: Courtesy, Senator Russ
Feingold; Courtesy, Tim Michels; p. 458-459 Rick Smolan/Stock
Boston; John Lund/Getty Images; Catherine Karnow/ Wood fin
Camp; Marc Romanelli/Getty Images; Oliver Bodmer/Zuma Press;
from Braun, C, Gruendl, M., Marberger, C. and Scherber, C, 2001,
Beautycheck-Causes and Consequences of Human Facial Attractiveness
as presented at The German Students Award 2000/2001; p. 462:
Granger Collection; p. 465: Courtesy James M. Jones; p. 471 Dr.
Pawel Lewicki, University of Tulsa, Oklahoma
12 skyrius
p. 496: Courtesy, Dennis Krebs; p. 513: Courtesy John M. Darley,
Princeton University; p. 522 Courtesy Lisa DeBruine; p. 533: Page
Collection/ Gamma Press
13 skyrius
p. 558: Courtesy, John Dixon, Lancaster University; p. 567: AP/Wide
World Photos
14 skyrius
p. 594 Courtesy Shelley Taylor
15 skyrius
p. 624 Chicago Tribune website; p. 629 Courtesy Elizabeth Loftus
Bi bl i ografi ja |
Abbey, A. (1987). Misperceptions of friendly behavior as sexual interest: A survey of naturally
occurring incidents. Psychology of Women Quarterly, 11, 173-194.
Abbey, A. (1991). Misperception as an antecedent of acquaintance rape: A consequence of ambi-
guity in communication between women and men. In A. Parrot (Ed.), Acquaintance rape.
New York: John Wiley.
Abbey, A., and Andrews, F. M. (1985). Modeling the psychological determinants of life quality.
Social Indicators Research, 16, 1-34.
Abbey, A., McAuslan, P., and Ross, L. T.(1998). Sexual assault perpetration by college men:
The role of alcohol, misperception of sexual intent, and sexual beliefs and experiences. Jour-
nal of Social and Clinical Psychology, 17, 167-195.
Abelson, R. (1972). Are attitudes necessary? In B. T. King and E. McGinnies (Eds.), Attitudes,
conflict and social change. New York: Academic Press.
Abelson, R. P., Kinder, D. R., Peters, M. D., and Fiske, S. T. (1982). Affective and semantic
components in political person perception. Journal of Personality and Social Psychology, 42,
619-630.
Abrams, D. (1991). AIDS: What young people believe and what they do. Paper presented at the
British Association for the Advancement of Science conference.
Abrams, D., Wetherell, M., Cochrane, S., Hogg, M. A., and Turner, J. C. (1990). Knowing
what to think by knowing who you are: Self-categorization and the nature of norm forma-
tion, conformity and group polarization. British Journal of Social Psychology, 29, 97-119.
Abramson, L. Y. (Ed.). (1988). Social cognition and clinical psychology: A synthesis. New York:
Guilford.
Abramson, L. Y., Metalsky, G. I., and Alloy, L. B. (1989). Hopelessness depression: A theory-
based subtype. Psychological Review, 96, 358-372.
Acitelli, L. K., and Antonucci, T. C. (1994). Gender differences in the link between marital support
and satisfaction in older couples. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 688-698.
Ackermann, R., and DeRubeis, R. J. (1991). Is depressive realism real? Clinical Psychology Re-
view, 11, 565-584.
Adair, J. G., Dushenko, T. W., and Lindsay, R. C. L. (1985). Ethical regulations and their im-
pact on research practice. American Psychologist, 40, 59-72.
Adams, D. (Ed.) (1991). The Seville statement on violence: Preparing the ground for the const-
ructing of peace. UNESCO.
Adams, J. M., and Jones, W. H. (1997). The conceptualization of marital commitment: An in-
tegrative analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1177-1196.
Addis, M. E., and Mahalik, J. R. (2003). Men, masculinity, and the contexts of help seeking.
American Psychologist, 58, 5-14.
Aderman, D., and Berkowitz, L. (1970). Observational set, empathy, and helping. Journal of
Personality and Social Psychology, 14, 141-148.
Aderman, D., and Berkowitz, L. (1983). Self-concern and the unwillingness to be helpful. So-
cial Psychology Quarterly, 46, 293-301.
Adler, N. E., Boyce, T., Chesney, M. A., Cohen, S., Folkman, S., Kahn, R. L., and Syme, S.
L. (1993). Socioeconomic inequalities in health: No easy solution. Journal of the American
Medical Association, 269, 3140-3145.
Adler, N. E., and Snibbe, A. C. (2003). The role of psychosocial processes in explaining the gra-
dient between socioeconomic status and health. Current Directions in Psychological Scien-
ce, 12, 119-123.
Adler, R. P., Lesser, G. S., Meringoff, L. K., Robertson, T. S., and Ward, S. (1980). The ef-
fects of television advertising on children. Lexington, MA: Lexington Books.
Adler, S. J. (1994). The jury. New York: Times Books.
Adorno, T., Frenkel-Brunswik, E., Levinson, D., and Sanford, R. N.
(1950). The authoritarian personality, New York: Harper.
Affleck, G., Tennen, H., and Apter, A. (2000). Optimism, pessimism,
and daily life with chronic illness. In E. C. Chang (Ed.), Optimism
and pessimism. Washington, DC: APA Books.
Agostinelli, G., Sherman, S. J., Presson, C. C., and Chassin, L. (1992).
Self-protection and self-enhancement biases in estimates of population
prevalence. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 631-642.
Agres, S. J. (1987). Rational, emotional and mixed appeals in adverti-
sing: Impact on recall and persuasion. Paper presented at the Ameri-
can Psychological Association convention. (Available from Lowe
Marschalk, Inc., 1345 Avenue of the Americas, New York, NY,
10105.)
Aiello, J. R., and Douthitt, E. Z. (2001). Social facilitation from Triple
to electronic performance monitoring. Group Dynamics: Theory, Re-
search, and Practice, 5, 163-180.
Aiello, J. R., Thompson, D. E., and Brodzinsky, D. M. (1983). How
funny is crowding anyway? Effects of room size, group size, and the
introduction of humor. Basic and Applied Social Psychology, 4,193-
207.
Ainsworth, M. D. S. (1973). The development of infant-mother attach-
ment. In B. Caldwell and H. Ricciuti (Eds.), Review of child deve-
lopment research (Vol. 3). Chicago: University of Chicago Press.
Ainsworth, M. D. S. (1979). Infant-mother attachment. American Psy-
chologist, 34, 932-937.
Ajzen, I. (1982). On behaving in accordance with one's attitudes. In M.
P. Zanna, E. T. Higgins, and C. P. Herman (Eds.). Consistency in so-
cial behavior: The Ontario Symposium, vol. 2. Hillside, NJ: Erlbaum.
Ajzen, I. (2002). Perceived behavioral control, self-efficacy, locus of con-
trol, and the theory of planned behavior. Journal of Applied Social
Psychology, 32, 665-683.
Ajzen, I., and Fishbein, M. (1977). Attitude-behavior relations: A theo-
retical analysis and review of empirical research. Psychological Bul-
letin, 84, 888-918.
Albarracin, D., Johnson, B. T., Fishbein, M., and Muellerleile, P. A.
(2001). Theories of reasoned action and planned behavior as models
of condom use: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 127, 142-
161.
Albee, G. (1979, June 19). Politics, power, prevention, and social chan-
ge. Keynote address to Vermont Conference on Primary Prevention
of Psychopathology.
Alicke, M. D., and Davis, T. L. (1989). The role of a posteriori victim
information in judgments of blame and sanction. Journal of Experi-
mental Social Psychology, 25, 362-377.
Allee, W. C., and Masure, R. M. (1936). A comparison of maze beha-
vior in paired and isolated shell-parakeets (Melopsittacus undulatus
Shaw) in a two-alley problem box. Journal of Comparative Psycho-
logy, 22, 131-155.
Allen, V. L., and Levine, J. M. (1969). Consensus and conformity. Journal
of Experimental Social Psychology, 5, 389-399.
Allen, V. L., and Wilder, D. A. (1980). Impact of group consensus and
social support on stimulus meaning: Mediation of conformity by cog-
nitive restructuring. Journal of Personality and Social Psychology,
39, 1116-1124.
Allison, S. T., Beggan, J. K., McDonald, R. A., and Rettew, M. L.
(1995). The belief in majority determination of group decision out-
comes. Basic and Applied Social Psychology, 16, 367-382.
Allison, S. T., Jordan, M. R., and Yeatts, C. E. (1992). A cluster-ana-
lytic approach toward identifying the structure and content of human
decision making. Human Relations, 45, 49-72.
Allison, S. T., Mackie, D. M., and Messick, D. M. (1996). Outcome bia-
ses in social perception: Implications for dispositional inference, at-
titude change, stereotyping, and social behavior. Advances in Expe-
rimental Social Psychology, 28, 53-93.
Allison, S. T., Mackie, D. M., Muller, M. M., and Worth, L. T. (1993)
Sequential correspondence biases and perceptions of change: The
Castro studies revisited. Personality and Social Psychology Bulletin,
19, 151-157.
Allison, S. T., McQueen, L. R., and Schaerfl, L. M. (1992). Social de
cision making processes and the equal partitionment of shared resour-
ces. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 23-42.
Allison, S. T., and Messick, D. M. (1985). The group attribution error.
Journal of Experimental Social Psychology, 21, 563-579.
Allison, S. T., and Messick, D. M. (1987). From individual inputs to group
outputs, and back again: Group processes and inferences about mem-
bers. In C. Hendrick (Ed.), Group processes: Review of personality
and social psychology, Vol. 8. Newbury Park, CA: Sage.
Allison, S. T., Messick, D. M., and Goethals, G. R. (1989). On being
better but not smarter than others: The Muhammad Ali effect. Social
Cognition, 7, 275-296.
Allison, S. T., Worth, L. T., and King, M. W, C. (1990). Group deci-
sions as social inference heuristics. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 58, 801-811.
Alloy, L. B., and Abramson, L. Y. (1979). Judgment of contingency in
depressed and nondepressed students: Sadder but wiser? Journal of
Experimental Psychology: General, 108, 441-485.
Alloy, L. B., Abramson, L. Y., Whitehouse, W. G., Hogan, M. E., Tas-
hman, N. A., Steinberg, D. L., Rose, D. T., and Donovan, P. (1999)
Depressogenic cognitive styles: Predictive validity, information pro-
cessing and personality characteristics, and developmental origins. Be-
haviour Research and Therapy, 37, 503-531.
Alloy, L. B., Albright, J. S., Abramson, L. Y., and Dykman, B. M.
(1990). Depressive realism and nondepressive optimistic illusions:
The role of the self. In R. E. Ingram (Ed.), Contemporary psycholo-
gical approaches to depression: Theory, research and treatment. New
York: Plenum.
Allport, F. H. (1920). The influence of the group upon association and
thought. Journal of Experimental Psychology, 3, 159-182.
Allport, G. (1954). The nature of prejudice. Cambridge, MA: Addison-
Wesley.
Allport, G. W. (1958). The nature of prejudice (abridged). Garden City,
NY: Anchor Books.
Allport, G. W., and Ross, J. M. (1967). Personal religious orientation and
prejudice. Journal of Personality and Social Psychology, 5, 432-443.
Altemeyer, B. (1988). Enemies of freedom: Understanding right-wing aut-
horitarianism. San Francisco: Jossey-Bass.
Altemeyer, B. (1992). Six studies of right-wing authoritarianism among
American state legislators. Unpublished manuscript, University of Ma-
nitoba.
Altemeyer, B., and Hunsberger, B. (1992). Authoritarianism, religious
fundamentalism, quest, and prejudice. International Journal for the
Psychology of Religion, 2, 113-133.
Altemeyer, R. (in press). Highly dominating, highly authoritarian perso-
nalities. Journal of Social Psychology.
Altman, I., and Vinsel, A. M. (1978). Personal space: An analysis of E.
T. Hall's proxemics framework. In I. Altman and J. Wohlwill (Eds.),
Human behavior and the environment. New York: Plenum Press.
Alwin, D. F. (1990). Historical changes in parental orientations to chil-
dren. In N. Mandell (Ed.), Sociological studies of child development,
Vol. 3. Greenwich, CT: JAI Press.
BI BLI OGRAFI JA 7 689
Alwin, D. F., Cohen, R. L., and Newcomb, T. M. (1991). Political atti-
tudes over the life span: The Bennington women after fifty years. Ma-
dison, WI: University of Wisconsin Press.
Amabile, T. M., and Glazebrook, A. H. (1982). A negativity bias in inter-
personal evaluation. Journal of Experimental Social Psychology, 18,
1-22.
Amato, P. R. (1979). Juror-defendant similarity and the assessment of
guilt in politically motivated crimes. Australian Journal of Psycho-
logy, 31, 79-88.
Amato, P. R. (1986). Emotional arousal and helping behavior in a real-
life emergency. Journal of Applied Social Psychology, 16, 633-641.
Ambady, N., and Rosenthal, R. (1992). Thin slices of expressive beha-
vior as predictors of interpersonal consequences: A meta-analysis.
Psychological Bulletin, 111, 256-274.
Ambady, N., and Rosenthal, R. (1993). Half a minute: Predicting teacher
evaluations from thin slices of nonverbal behavior and physical attrac-
tiveness. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 431-441.
American Enterprise (1992, January/ February). Women, men, marria-
ges and ministers. P. 106.
American Psychological Association (1993). Violence and youth: Psy-
chology's response. Vol I: Summary report of the American Psycho-
logical Assocation Commission on Violence and Youth. Washington,
DC: Public Interest Directorate, American Psychological Association.
American Psychological Association (2002). Ethical principles of psy-
chologists and code of conduct 2002. Washington, DC: APA
(www.apa.org/ethics/code2002.html).
Amir, Y. (1969). Contact hypothesis in ethnic relations. Psychological Bul-
letin, 71, 319-342.
Anda, R., Williamson, D., Jones, D., Macera, C., Eaker, E., Glassman,
A., and Marks, J. (1993). Depressed affect, hopelessness, and the
risk of ischemic heart disease in a cohort of U.S. adults. Epidemio-
logy, 4, 285-294.
Andersen, S. M. (1998). Service Learning: A National Strategy for Youth
Development. A Position Paper issued by the Task Force on Educa-
tion Policy. Washington, DC: Institute for Communitarian Policy Stu-
dies, George Washington University.
Andersen, S. M., and Chen, S. (2002). The relational self: An interper-
sonal social-cognitive theory. Psychological Review, 109, 619-645.
Anderson, C. A. (1982). Inoculation and counter-explanation: Debiasing
techniques in the perseverance of social theories. Social Cognition,
1, 126-139.
Anderson, C. A. (1999). Attributional style, depression, and loneliness:
A cross-cultural comparison of American and Chinese students. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 25, 482-499.
Anderson, C. A. (2003). Video games and aggressive behavior. In D. Ra-
vitch and J. P. Viteritti (Eds.), Kids stuff: Marking violence and vul-
garity in the popular culture. Baltimore, MD: Johns Hopkins Uni-
versity Press.
Anderson, C. A. (2004). An update on the effects of violent video ga-
mes. Journal of Adolescence, 27, 113-122.
Anderson, C. A., and Anderson, D. C. (1984). Ambient temperature and
violent crime: Tests of the linear and curvilinear hypotheses. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 46, 91-97.
Anderson, C. A., and Anderson, K. B. (1998). Temperature and aggres-
sion: Paradox, controversy, and a (fairly) clear picture. In R. G. Ge-
en and E. Donnerstein (Eds.), Human aggression: Theories, research,
and implications for social policy. San Diego, CA: Academic Press.
Anderson, C. A., Anderson, K. B., Dorr, N., DeNeve, K. M., and Fla-
nagan, M. (2000). Temperature and aggression. In M. P. Zanna (Ed.),
Advances in Experimental Social Psychology. San Diego, CA: Aca-
demic Press.
Anderson, C. A., Benjamin, A. J., Jr., and Bartholow, B. D. (1998).
Does the gun pull the trigger? Automatic priming effects of weapon
pictures and weapon names. Psychological Science, 9, 308-314.
Anderson, C. A., Berkowitz, L., Donnerstein, E., Huesmann, R. L.,
Johnson, J., Linz, D., Malamuth, N., and Wartella, E. (in press).
The influence of media violence on youth. Psychological Science in
the Public Interest.
Anderson, C. A., and Bushman, B. J. (1997). External validity of tri-
vial" experiments: The case of laboratory aggression. Review of Ge-
neral Psychology, 1, 19-41.
Anderson, C. A., and Bushman, B. J. (2001). Effects of violent video ga-
mes on aggressive behavior, aggressive cognition, aggressive affect,
physiological arousal, and prosocial behavior: A meta-analytic review
of the scientific literature. Psychological Science, 12, 353-359.
Anderson, C. A., and Bushman, B. J. (2002). Media violence and the
American public revisited. American Psychologist, 57, 448-450.
Anderson, C. A., Carnagey, N. L., and Eubanks, J. (2003). Exposure
to violent media: The effects of songs with violent lyrics on aggres-
sive thoughts and feelings. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 84, 960-971.
Anderson, C. A., Carnagey, N. L., Flanagan, M., Benjamin, A. J., Eu-
banks, J., and Valentine, J. C. (in press). Violent video games: Spe-
cific effects of violent content on aggressive thoughts and behavior.
Advances in Experimental Social Psychology.
Anderson, C. A., Deuser, W. E., and DeNeve, K. M. (1995). Hot tem-
peratures, hostile affect, hostile cognition, and arousal: Tests of a ge-
neral model of affective aggression. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 21, 434^48.
Anderson, C. A., and Harvey, R. J. (1988). Discriminating between pro-
blems in living: An examination of measures of depression, loneli-
ness, shyness, and social anxiety. Journal of Social and Clinical Psy-
chology, 6, 482^91.
Anderson, C. A., Horowitz, L. M., and French, R. D. (1983). Attribu-
tional style of lonely and depressed people. Journal of Personality
and Social Psychology, 45, 127-136.
Anderson, C. A., Lepper, M. R., and Ross, L. (1980). Perseverance of
social theories: The role of explanation in the persistence of discre-
dited information. Journal of Personality and Social Psychology, 39,
1037-1049.
Anderson, C. A., Lindsay, J. J., and Bushman, B. J. (1999). Research
in the psychological laboratory: Truth or triviality? Current Direc-
tions in Psychological Science, 8, 3-9.
Anderson, C. A., Miller, R. S., Riger, A. L., Dill, J. C., and Sediki-
des, C. (1994). Behavioral and characterological attributional styles
as predictors of depression and loneliness: Review, refinement, and
test. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 549-558.
Anderson, C. A., and Morrow, M. (1995). Competitive aggression wit-
hout interaction: Effects of competitive versus cooperative instruc-
tions on aggressive behavior in video games. Personality and Social
Psychology Bulletin, 21, 1020-1031.
Anderson, C. A., and Sechler, E. S. (1986). Effects of explanation and
counterexplanation on the development and use of social theories.
Journal of Personality and Social Psychology, 50, 24-34.
Anderson, C., Keltner, D., and John, O. P. (2003). Emotional conver-
gence between people over time. Journal of Personality and Social
Psychology, 84, 1054-1068.
690 BI BLI OGRAFI JA
Anderson, K. J., and Leaper, C. (1998). Meta-analyses of gender effects
on conversational interruption: Who, what, when, where, and how.
Sex Roles, 39, 225-252.
Angier, N. (2003, November 11). Is war our biological destiny? New York
Times (www.nytimes.com).
Annin, P. (1999, April 19). Big money, big trouble. Newsweek, p. 59.
Antill, J. K. (1983). Sex role complementarity versus similarity in married
couples. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 145-155.
AP (1993, June 10). Walking past a dying man. New York Times (via As-
sociated Press).
Apsler, R. (1975). Effects of embarrassment on behavior toward others.
Journal of Personality and Social Psychology, 32, 145-153.
Archer, D., and Gartner, R. (1976). Violent acts and violent times: A
comparative approach to postwar homicide rates. American Sociolo-
gical Review, 41, 937-963.
Archer, D., Iritani, B., Kimes, D. B., and Barrios, M. (1983). Face-ism:
Five studies of sex differences in facial prominence. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 45, 725-735.
Archer, J. (1991). The influence of testosterone on human aggression.
British Journal of Psychology, 82, 1-28.
Archer, J. (2000). Sex differences in aggression between heterosexual
partners: A meta-analytic review. Psychological Bulletin, 126, 651-
680.
Archer, J. (2002). Sex differences in physically aggressive acts between
heterosexual partners: A meta-analytic review. Aggression and Vio-
lent Behavior, 7, 313-351.
Archer, R. L., and Cook, C. E. (1986). Personalistic self-disclosure and
attraction: Basis for relationship or scarce resource. Social Psycho-
logy Quarterly, 49, 268-272.
Arendt, H. (1963). Eichmann in Jerusalem: A report on the banality of
evil. New York: Viking Press.
Argyle, M. (1986). The psychology of happiness. London: Methuen.
Argyle, M. (1999). Causes and correlates of happiness. In D. Kahneman,
E. Diener, and N. Schwartz (Eds.), Foundations ofliedonic psycho-
logy: Scientific perspectives on enjoyment and suffering. New York:
Russell Sage Foundation.
Argyle, M., and Henderson M. (1985). The anatomy of relationships.
London: Heinemann.
Argyle, M., Shimoda, K., and Little, B. (1978). Variance due to per-
sons and situations in England and Japan. British Journal of Social
and Clinical Psychology, 17, 335-337.
Arkes, H. R. (1990). Some practical judgment/decision making research.
Paper presented at the American Psychological Association convention.
Arkin, R. M., Appleman, A., and Burger, J. M. (1980). Social anxiety,
self-presentation, and the self-serving bias in causal attribution. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 38, 23-35.
Arkin, R. M., and Baumgardner, A. H. (1985). Self-handicapping. In
J. H. Harvey and C. Weary (Eds.), Attribution: Basic issues and ap-
plications. New York: Academic Press.
Arkin, R. M., and Burger, J. M. (1980). Effects of unit relation tendencies
on interpersonal attraction. Social Psychology Quarterly, 43, 380-391.
Arkin, R. M., Cooper, H., and Kolditz, T. (1980). A statistical review
of the literature concerning the self-serving attribution bias in inter-
personal influence situations. Journal of Personality, 48, 435-^48.
Arkin, R. M., Lake, E. A., and Baumgardner, A. H. (1986). Shyness
and self-presentation. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and S. R. Briggs
(Eds.), Shyness: Perspectives on research and treatment. New York:
Plenum.
Arkin, R. M., and Maruyama, G. M. (1979). Attribution, affect, and
college exam performance. Journal of Educational Psychology, 71,
85-93.
Armitage, C. J., and Conner, M. (2001). Efficacy of the theory of plan-
ned behaviour: A meta-analytic review. British Journal of Social Psy-
chology, 40, 471-499.
Armor, D. A., and Taylor, S. E. (1996). Situated optimism: Specific out-
come expectancies and self-regulation. In M. P. Zanna (Ed.), Advan-
ces in experimental social psychology, vol. 30. San Diego, CA: Aca-
demic Press.
Arms, R. L., Russell, G. W., and Sandilands, M. L. (1979). Effects on
the hostility of spectators of viewing aggressive sports. Social Psy-
chology Quarterly, 42, 275-279.
Aron, A., and Aron, E. (1989). The heart of social psychology, 2nd ed.
Lexington, MA: Lexington Books.
Aron, A., and Aron, E. N. (1994). Love. In A. L. Weber and J. H. Harvey
(Eds.), Perspective on close relationships. Boston: Allyn and Bacon.
Aron, A., Dutton, D. G., Aron, E. N., and Iverson, A. (1989). Expe-
riences of falling in love. Journal of Social and Personal Relations-
hips, 6, 243-257.
Aron, A., Melinat, E., Aron, E. N., Vallone, R. D., and Bator, R. J.
(1997). The experimental generation of interpersonal closeness: A pro-
cedure and some preliminary findings. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 23, 363-377.
Aron, A., Norman, C. C., Aron, E. N., McKenna, C., and Heyman,
R. E. (2000). Couples' shared participation in novel and arousing ac-
tivities and experienced relationship quality. Journal of Personality
and Social Psychology, 78, 273-284.
Aronson, E. (1988). The social animal. New York: Freeman.
Aronson, E. (1997). Bring the family address to American Psychologi-
cal Society annual convention, reported in APS Observer, July/Au-
gust, p. 17, 34, 35.
Aronson, E. (2000). Nobody left to hate: Teaching compassion after Co-
lumbine. New York: Freeman/Worth.
Aronson, E. (2002). Building empathy, compassion, and achievement in
the jigsaw classroom. In J. Aronson (Ed.), Improving academic achie-
vement: Impact of psychological factors on education. San Diego,
CA: Academic Press.
Aronson, E., Blaney, N., Stephan, C., Sikes, J., and Snapp, M. (1978).
The jigsaw classroom. Beverly Hills, CA: Sage Publications.
Aronson, E., Brewer, M., and Carlsmith, J. M. (1985). Experimenta-
tion in social psychology. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), Hand-
book of social psychology, vol. 1. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Aronson, E., and Gonzalez, A. (1988). Desegregation, jigsaw, and the Me-
xican-American experience. In P. A. Katz and D. Taylor (Eds.), Towards
the elimination of racism: Profiles in controversy. New York: Plenum.
Aronson, E., and Linder, D. (1965). Gain and loss of esteem as deter-
minants of interpersonal attractiveness. Journal of Experimental So-
cial Psychology, 1, 156-171.
Aronson, E., and Mettee, D. R. (1974). Affective reactions to appraisal
from others. Foundations of interpersonal attraction. New York: Aca-
demic Press.
Aronson, E., and Mills, J. (1959). The effect of severity of initiation on
liking for a group. Journal of Abnormal and Social Psychology, 59,
177-181.
Aronson, E., I\irner, J. A., and Carlsmith, J. M. (1963). Communica-
tor credibility and communicator discrepancy as determinants of opi-
nion change. Journal of Abnormal and Social Psychology, 67, 31-
36.
BI BLI OGRAFI JA 7 691
Arriaga, X. B. (2001). The ups and downs of dating: Fluctuations in sa-
tisfaction in newly formed romantic relationships. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 80, 754-765.
Arriaga, X. B., and Agnew, C. R. (2001). Being committed: Affective,
cognitive, and conative components of relationship commitment. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 27, 1190-1203.
ASAPS (2003). Statistics 2002. The American Society for Aesthetic Plastic
Surgery (www.surgery.org).
Asch, S. E. (1946). Forming impressions of personality. Journal of Ab-
normal and Social Psychology, 41, 258-290.
Asch, S. E. (1955, November). Opinions and social pressure. Scientific
American, p. 31-35.
Asendorpf, J. B. (1987). Videotape reconstruction of emotions and cog-
nitions related to shyness. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 53, 541-549.
Ash, R. (1999). The top 10 of everything 2000. New York: DK Publishing.
Asher, J. (1987, April). Born to be shy? Psychology Today, p. 56-64.
Aspinwall, L. G., and Taylor, S. E. (1997). A stitch in time: Self-regu-
lation and proactive coping. Psychological Bulletin, 121, 417^36.
Associated Press (1995, September 25). Blacks are given tougher sen-
tences, analysis shows. Grand Rapids Press, p. A3.
Astin, A. W. (1972). Four critical years. San Francisco: Jossey-Bass.
Astin, A. W., Green, K. C., Korn, W. S., and Schallt, M. (1987). The
American freshman: National norms for Fall 1987. Los Angeles: Hig-
her Education Research Institute, UCLA. (b)
Augoustinos, M., and Innes, J. M. (1990). Towards an integration of so-
cial representations and social schema theory. British Journal of So-
cial Psychology, 29, 213-231.
Averill, J. R. (1983). Studies on anger and aggression: Implications for
theories of emotion. American Psychologist, 38, 1145-1160.
Axelrod, R., and Dion, D. (1988). The further evolution of cooperation.
Science, 242, 1385-1390.
Axsom, D. (1989). Cognitive dissonance and behavior change in psychot-
herapy. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 234-252.
Axsom, D., and Cooper, J. (1985). Cognitive dissonance and psychot-
herapy: The role of effort justification in inducing weight loss. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 21, 149-160.
Axsom, D., Yates, S., and Chaiken, S. (1987). Audience response as a
heuristic cue in persuasion. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 53, 30-40.
Ayres, I. (1991). Fair driving: Gender and race discrimination in retail
car negotiations. Harvard Law Review, 104, 817-872.
Ayres, I., and Nalebuff, B. (2003, April 15). Charity begins at Schedule
A. New York Times (www.nytimes.com).
Azrin, N. H. (1967, May). Pain and aggression. Psychology Today, p. 27-
33.
Babad, E., Bernieri, F., and Rosenthal, R. (1991). Students as judges
of teachers' verbal and nonverbal behavior. American Educational
Research Journal, 28, 211-234.
Babad, E., Hills, M., and O'Driscoll, M. (1992). Factors influencing wis-
hful thinking and predictions of election outcomes. Basic and Ap-
plied Social Psychology, 13, 461476.
Bachman, J. G., Johnston, L. D., O'Malley, P. M., and Humphrey, R.
N. (1988). Explaining the recent decline in marijuana use: Differen-
tiating the effects of perceived risks, disapproval, and general lifes-
tyle factors. Journal of Health and Social Behavior, 29, 92-112.
Bachman, J. G., and O'Malley, P. M. (1977). Self-esteem in young men:
A longitudinal analysis of the impact of educational and occupatio-
nal attainment. Journal of Personality and Social Psychology, 35,
365-380.
Bailey, J. M., Gaulin, S., Agyei, Y., and Gladue, B. A. (1994). Effects
of gender and sexual orientation on evolutionary relevant aspects of
human mating psychology. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 66, 1081-1093.
Bailey, J. M., Kirk, K. M., Zhu, G., Dunne, M. P., and Martin, N. G.
(2000). Do individual differences in sociosexuality represent gene-
tic or environmentally contingent strategies? Evidence from the Aust-
ralian Twin Registry. Journal of Personality and Social Psychology,
78, 537-545.
Baize, H. R., Jr., and Schroeder, J. E. (1995). Personality and mate selec-
tion in personal ads: Evolutionary preferences in a public mate selec-
tion process. Journal of Social Behavior and Personality, 10,517-536.
Baker, L. A., and Emery, R. E. (1993). When every relationship is abo-
ve average: Perceptions and expectations of divorce at the time of
marriage. Law and Human Behavior, 17, 439-450.
Baldwin, M. W., Keelan, J. P. R., Fehr, B., Enns, V., Koh-Rangara-
joo, E. (1996). Social-cognitive conceptualization of attachment wor-
king models: Availability and accessibility effects. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 71, 94-109.
Banaji, M. R. and Bhaskar, R. (2000). Implicit stereotypes and memo-
ry: The bounded rationality of social beliefs. In D. L. Schacter and
E. Scarry (Eds.), Memory, brain, and belief Cambridge, MA: Har-
vard University Press.
Bandra, A. (1979). The social learning perspective: Mechanisms of ag-
gression. In H. Toch (Ed.), Psychology of crime and criminal justi-
ce. New York: Holt, Rinehart and Winston.
Bandra, A. (1997). Self-efficacy: The exercise of control New York:
Freeman.
Bandra, A. (2000). Social cognitive theory: An agentic perspective. An-
nual Review of Psychology, 52, 1-26.
Bandra, A., Pastorelli, C., Barbaranelli, C., and Caprara, G. V.
(1999). Self-efficacy pathways to childhood depression. Journal of
Personality and Social Psychology, 76, 258-269.
Bandra, A., Ross, D., and Ross, S. A. (1961). Transmission of aggres-
sion through imitation of aggressive models. Journal of Abnormal
and Social Psychology, 63, 575-582.
Bandra, A., and Walters, R. H. (1959). Adolescent aggression. New
York: Ronald Press.
Bandra, A., and Walters, R. H. (1963). Social learning and persona-
lity development. New York: Holt, Rinehart and Winston.
Banfield, S. and McCabe, M. P. (2001). Extra relationship involvement
among women: Are they different from men? Archives of Sexual Be-
havior, 30, 119-142.
Banks, S. M., Salovey, P., Greener, S., Rothman, A. J., Moyer, A., Be-
auvais, J., and Epel, E. (1995). The effects of message framing on
mammography utilization. Health Psychology, 14, 178-184.
Barash, D. (1979). The whisperings within. New York: Harper and Row.
Barash, D. P. (2003, November 7). Unreason's seductive charms. Chro-
nicle of Higher Education (www.chronicle.com/free/v50/ill/
llb00601.htm).
Barber, B. M., and Odean, T. (2001). The Internet and the investor. Jour-
nal of Economic Perspectives, 15, 41-54.
Barber, N. (2000). On the relationship between country sex ratios and
teen pregnancy rates: A replication. Cross-Cultural Research, 34,
327-333.
Bargh, J. A. (1994). The four horsemen of automaticity: Awareness, in-
tention, efficiency, and control in social cognition. In R. S. Wyer and
T. K. Srull (Eds.), Handbook of social cognition, 2nd ed. (Vol. 1).
Hillsdale, NJ: Erlbaum.
692 BI BLI OGRAFI JA
Bargh, J. A. (1997). The automaticity of everyday life. In R. S. Wyer, Jr.
(Ed.), Advances in Social Cognition, Vol. 10. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Bargh, J. A., and Chartrand, T. L. (1999). The unbearable automatici-
ty of being. American Psychologist, 54, 462-479.
Bargh, J. A., McKenna, K. Y. A., and Fitzsimons, G. M. (2002). Can
you see the real me? Activation and expression of the true self on
the Internet. Journal of Social Issues, 58, 33-48.
Bargh, J. A., and Raymond, P. (1995). The naive misuse of power: Non-
conscious sources of sexual harassment. Journal of Social Issues,
51, 85-96.
Barnes, R. D., Ickes, W., and Kidd, R. F. (1979). Effects of the percei-
ved intentionality and stability of another's dependency on helping
behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 5, 367-372.
Barnett, M. A., King, L. M., Howard, J. A., and Melton, E. M. (1980).
Experiencing negative affect about self or other: Effects on helping
behavior in children and adults. Paper presented at the Midwestern
Psychological Association convention.
Barnett, P. A., and Gotlib, I. H. (1988). Psychosocial functioning and
depression: Distinguishing among antecedents, concomitants, and con-
sequences. Psychological Bulletin, 104, 97-126.
Baron, J., and Hershey, J. C. (1988). Outcome bias in decision evalua-
tion. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 569-579.
Baron, J., and Miller, J. G. (2000). Limiting the scope of moral obliga-
tions to help: A cross-cultural investigation. Journal of Cross-Cultu-
ral Psychology, 31, 703-725.
Baron, L., and Straus, M. A. (1984). Sexual stratification, pornograp-
hy, and rape in the United States. In N. M. Malamuth and E. Don-
nerstein (Eds.), Pornography and sexual aggression. New York: Aca-
demic Press.
Baron, R. A. (1977). Human aggression. New York: Plenum Press.
Baron, R. S. (1986). Distraction-conflict theory: Progress and problems.
In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology,
Orlando, FL: Academic Press.
Baron, R. S. (2000). Arousal, capacity, and intense indoctrination. Per-
sonality and Social Psychology Review, 4, 238-254.
Baron, R. S., David, J. P., Inman, M., and Brunsman, B. M. (1997).
Why listeners hear less than they are told: Attentional load and the
teller-listener extremity effect. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 72, 826-838.
Baron, R. S., Hoppe, S. I., Kao, C. F., Brunsman, B., Linneweh, B.,
and Rogers, D. (1996). Social corroboration and opinion extremity.
Journal of Experimental Social Psychology, 32, 537-560.
Baron, R. S., Kerr, N. L., and Miller, N. (1992). Group process, group
decision, group action. Pacific Grove, CA: Brooks/Cole.
Barongan, C., and Hall, G. C. N. (1995). The influence of misogynous
rap music on sexual aggression against women. Psychology of Wo-
men Quarterly, 19, 195-207.
Barrett, L. F., Lane, R. D., Sechrest, L., Schwartz, G. E. (2000). Sex
differences in emotional awareness. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 26, 1027-1035.
Barry, D. (1995, January). Bored Stiff. Funny Times, p. 5.
Barry, D. (1998). Dave Barry Turns 50. New York: Crown.
Bar-Tal, D. (1982). Sequential development of helping behavior: A cog-
nitive-learning approach. Development Review, 2(2), 101-124.
Bartholomew, K., and Horowitz, L. (1991). Attachment styles among
young adults: A test of a four-category model. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 61, 226-244.
Bartholomew, R. E., and Goode, E. (2000, May/June). Mass delusions
and hysterias: Highlights from the past millennium. Skeptical Inqui-
rer, p. 20-28.
Barzun, J. (1975). Simpile and direct. New York: Harper and Row, p.
173-174.
Bass, E., and Davis, L. (1994). The courage to heal. New York: Harper
and Row.
Bassili, J. N. (2003). The minority slowness effect: Subtle inhibitions in
the expression of views not shared by others. Journal of Personality
and Social Psychology, 84, 261-276.
Batson, C. D. (1983). Sociobiology and the role of religion in promo-
ting prosocial behavior: An alternative view. Journal of Personality
and Social Psychology, 45, 1380-1385.
Batson, C. D. (1999a). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psy-
chology, 6th edition. New York: McGraw-Hill.
Batson, C. D. (1999b). Addressing the altruism question experimentally
Paper presented at a Templeton Foundation/Fetzer Institute Sympo-
sium on Empathy, Altruism, and Agape, Cambridge, MA.
Batson, C. D. (2001). Addressing the altruism question experimentally.
In S. G. Post, L. B. Underwood, J. P. Schloss, and W. B. Hurlbut
(Eds.), Altruism and altruistic love: Science, philosophy, and religion
in dialogue. New York: Oxford University Press.
Batson, C. D., Ahmad, N., and Stocks, E. L. (2004). Benefits and lia-
bilities of empathy-induced altruism. In A. G. Miller (Ed.), The so-
cial psychology of good and evil. New York: Guilford Publications.
Batson, C. D., Ahmad, N., Yin, J., Bedell, S. J., Johnson, J. W., Tem-
plin, C. M., and Whiteside, A. (1999). Two threats to the common
good: Self-interested egoism and empathy-induced altruism. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 25, 3-16.
Batson, C. D., Bolen, M. H., Cross, J. A., and Neuringer-Benefiel, H.
E. (1986). Where is the altruism in the altruistic personality? Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 50, 212-220.
Batson, C. D., Cochran, P. J., Biederman, M. F., Blosser, J. L., Ryan,
M. J., and Vogt, B. (1978). Failure to help when in a hurry: Cal-
lousness or conflict? Personality and Social Psychology Bulletin, 4,
97-101.
Batson, C. D., Coke, J. S., Jasnoski, M. L., and Hanson, M. (1978).
Buying kindness: Effect of an extrinsic incentive for helping on per-
ceived altruism. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 86-
91.
Batson, C. D., Duncan, B. D., Ackerman, P., Buckley, T., and Birch,
K. (1981). Is empathic emotion a source of altruistic motivation? Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 40, 290-302.
Batson, C. D., Fultz, J., and Schoenrade, P. A. (1987). Distress and em-
pathy: Two qualitatively distinct vicarious emotions with different mo-
tivational consequences. Journal of Personality, 55, 19-40.
Batson, C. D., Harris, A. C., McCaul, K. D., Davis, M., and Schmidt,
T. (1979). Compassion or compliance: Alternative dispositional at-
tributions for one's helping behavior. Social Psychology Quarterly,
42, 405-409.
Batson, C. D., Klein, T. R., Highberger, L., and Shaw, L. L. (1997)
Immorality from empathy-induced altruism: When compassion and
justice conflict. Journal of Personality and Social Psychology, 68,
1042-1058.
Batson, C. D., Kobrynowicz, D., Dinnerstein, J. L., Kampf, H. C., and
Wilson, A. D. (1997). In a very different voice: Unmasking moral
hypocrisy. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1335-
1348.
Batson, C. D., Lishner, D. A., Carpenter, A., Dulin, L., Harjusola-
Webb, S., Stocks, E. L., Gale, S., Hassan, O., and Sampat, B.
(2003). ...As you would have them do unto you": Does imagining
yourself in the other's place stimulate moral action? Personality and
Social Psychology Bulletin, 29, 1190-1201.
BI BLI OGRAFI JA 7 693
Batson, C. D., and Moran, T. (1999). Empathy-induced altruism in a pri-
soner's dilemma. European Journal of Social Psychology, 29, 909-
924.
Batson, C. D., Sager, K., Garst, E., Kang, M., Rubchinsky, K., and
Dawson, K. (1997). Is empathy-induced helping due to self-other
merging? Journal of Personality and Social Psychology, 73,495-509.
Batson, C. D., Schoenrade, P., and Ventis, W. L. (1993). Religion and
the individual: A social-psychological perspective. New York: Ox-
ford University Press.
Batson, C. D., Sympson, S. C., Hindman, J. L., Decruz, P., Todd, R.
M., Jennings, G., and Burris, C. T. (1996). ,,1'be been there, too":
Effect on empathy of prior experience with a need. Personality and
Social Psychology Bulletin, 22, 474-482.
Batson, C. D., and Thompson, E. R. (2001). Why don't moral people
act morally? Motivational considerations. Current Directions in Psy-
chological Science, 10, 54-57.
Batson, C. D., Thompson, E. R., and Chen, H. (2002). Moral hypocri-
sy: Addressing some alternatives. Journal of Personality and Social
Psychology, 83, 330-339.
Batson, C. D., Thompson, E. R., Seuferling, G., Whitney, H., and
Strongman, J. A. (1999). Moral hypocrisy: Appearing moral to one-
self without being so. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 77, 525-537.
Batson, C. D., and Ventis, W. L. (1982). The religious experience: A so-
cial psychological perspective. New York: Oxford University Press.
Batson, C. D., and Weeks, J. L. (1996). Mood effects of unsuccessful
helping: Another test of the empathy-altruism hypothesis. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 22, 148-157.
Baumann, D. J., Cialdini, R. B., and Kenrick, D. T. (1981). Altruism
as hedonism: Helping and self-gratification as equivalent responses.
Journal of Personality and Social Psychology, 40, 1039-1046.
Baumann, L. J., and Leventhal, H. (1985). I can tell when my blood
pressure is up, can't I?" Health Psychology, 4, 203-218.
Baumeister, R. F. (1991). Meanings of life. New York: Guilford.
Baumeister, R. F., and Bratslavsky, E. (1999). Passion, intimacy, and
time: Passionate love as a function of change in intimacy. Persona-
lity and Social Psychology Review, 3, 49-67.
Baumeister, R. F., Bratslavsky, E., Finkenauer, C., and Vohs, D. K.
(2001). Bad is stronger than good. Review of General Psychology,
5, 323-370.
Baumeister, R. F., Bratslavsky, E., Muraven, M., and Tice, D. M.
(1998). Ego depletion: Is the active self a limited resource? Journal
of Personality and Social Psychology, 74, 1252-1265.
Baumeister, R. F., Campbell, J. D., Krueger, J. I., and Vohs, K. D.
(2003). Does high self-esteem cause better performance, interperso-
nal success, happiness, or healthier lifestyles? Psychological Scien-
ce in the Public Interest, 4 (1), 1-44.
Baumeister, R. F., Catanese, K. R., and Vohs, K. D. (2001). Is there a
gender difference in strength of sex drive? Theoretical views, con-
ceptual distinctions, and a review of relevant evidence. Personality
and Social Psychology Review, 5, 242-273.
Baumeister, R. F., Catanese, K. R., and Wallace, H. M. (2002). Con-
quest by force: A narcissistic reactance theory of rape and sexual co-
ercion. Review of General Psychology, 6, 92-135.
Baumeister, R. F., Chesner, S. P., Senders, P. S., and Tice, D. M. (1988).
Who's in charge here? Group leaders do lend help in emergencies.
Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 17-22.
Baumeister, R. F., and Exline, J. J. (2000). Self-control, morality, and hu-
man strength. Journal of Social and Clinical Psychology, 19, 29-42.
Baumeister, R. F., and liko, S. A. (1995). Shallow gratitude: Public and
private acknowledgement of external help in accounts of success. Ba-
sic and Applied Social Psychology, 16, 191-209.
Baumeister, R. F., and Leary, M. R. (1995). The need to belong: Desire
for interpersonal attachment as a fundamental human motivation. Psy-
chological Bulletin, 117, 497-529.
Baumeister, R. F., Muraven, M., and Tice, D. M. (2000). Ego deple-
tion: A resource model of volition, self-regulation, and controlled pro-
cessing. Social Cognition, 18, 130-150.
Baumeister, R. F., and Scher, S. J. (1988). Self-defeating behavior pat-
terns among normal individuals: Review and analysis of common self-
destructive tendencies. Psychological Bulletin, 104, 3-22.
Baumeister, R. F., Smart, L., and Boden, J. (1996). The dark side of
high self-esteem. Psychological Review.
Baumeister, R. F., Twenge, J. M., and Nuss, C. K. (2002). Effects of
social exclusion on cognitive processes: Anticipated aloneness redu-
ces intelligent thought. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 83, 817-827.
Baumeister, R. F., and Vohs, K. (in press). Sexual economics: Sex as
female resource for social exchange in heterosexual interactions. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin.
Baumeister, R. F., and Wotman, S. R. (1992). Breaking hearts: The two
sides of unrequited love. New York: Guilford.
Baumgardner, A. H., and Brownlee, E. A. (1987). Strategic failure in
social interaction: Evidence for expectancy disconfirmation process.
Journal of Personality and Social Psychology, 52, 525-535.
Baumgardner, A. H., Kaufman, C. M., and Levy, P. E. (1989). Regula-
ting affect interpersonally: When low esteem leads to greater enhan-
cement. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 907-921.
Baumhart, R. (1968). An honest profit. New York: Holt, Rinehart and
Winston.
Baxter, T. L., and Goldberg, L. R. (1987). Perceived behavioral consis-
tency underlying trait attributions to oneself and another: An exten-
sion of the actor-observer effect. Personality and Social Psychology
Bulletin, 13, 437^147.
Bayer, E. (1929). Beitrage zur zeikomponenten theorie des hungers. Zeit-
schrift fur Psychologie, 112, 1-54.
Bazerman, M. H. (1986, June). Why negotiations go wrong. Psycholo-
gy Today, p. 54-58.
Bazerman, M. H. (1990). Judgment in managerial decision making, 2nd
ed. NewVork: Wiley.
Beaman, A. L., Barnes, P. J., Klentz, B., and McQuirk, B. (1978). Inc-
reasing helping rates through information dissemination: Teaching pa-
ys. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 406-411.
Beaman, A. L., and Klentz, B. (1983). The supposed physical attracti-
veness bias against supporters of the women's movement: A meta-
analysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 9, 544-550.
Beaman, A. L., Klentz, B., Diener, E., and Svanum, S. (1979). Self-
awareness and transgression in children: Two field studies. Journal
of Personality and Social Psychology, 37, 1835-1846.
Bearman, P. S., and Brueckner, H. (2001). Promising the future: Virgi-
nity pledges and first intercourse. American Journal of Sociology, 106,
859-912.
Beauregard, K. S., and Dunning, D. (1998). Turning up the contrast: Self-
enhancement motives prompt egocentric contrast effects in social jud-
gments. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 606-621.
Beauvois, J. L., and Dubois, N. (1988). The norm of internality in the
explanation of psychological events. European Journal of Social Psy-
chology, 18, 299-316.
694 BI BLI OGRAFI JA
Beck, A. J., Kline, S. A., and Greenfeld, L. A. (1988). Survey of youth
in custody, 1987. U.S. Department of Justice, Bureau of Justice Sta-
tistics Special Report.
Beck, A. T., and Young, J. E. (1978, September). College blues. Psy-
chology Today, p. 80-92.
Bell, B. E., and Loftus, E. F. (1988). Degree of detail of eyewitness te-
stimony and mock juror judgments. Journal of Applied Social Psy-
chology, 18, 1171-1192.
Bell, B. E., and Loftus, E. F. (1989). Trivial persuasion in the courtro-
om: The power of (a few) minor details. Journal of Personality and
Social Psychology, 56, 669-679.
Bell, P. A. (1980). Effects of heat, noise, and provocation on retaliatory
evaluative behavior. Journal of Social Psychology, 110, 97-100.
Bellah, R. N. (1995/1996, Winter). Community properly understood: A
defense of 'democratic communitarianism'. The Responsive Commu-
nity, p. 49-54.
Belson, W. A. (1978). Television violence and the adolescent boy. West-
mead, England: Saxon House, Teakfield Ltd.
Bern, D. J. (1972). Self-perception theory. In L. Berkowitz (Ed.), Ad-
vances in experimental social psychology. Vol. 6. New York: Acade-
mic Press.
Bern, D. J., and McConnell, H. K. (1970). Testing the self-perception
explanation of dissonance phenomena: On the salience of premani-
pulation attitudes. Journal of Personality and Social Psychology, 14,
23-31.
Bennett, R. (1991, February). Pornography and extrafamilial child sexual
abuse: Examining the relationship. Unpublished manuscript, Los An-
geles Police Department Sexually Exploited Child Unit.
Bennis, W. (1984). Transformative power and leadership. In T. J. Ser-
giovani and J. E. Corbally (Eds.), Leadership and organizational cul-
ture. Urbana: University of Illinois Press.
Benson, P. L., Dehority, J., Garman, L., Hanson, E., Hochscbwender,
M., Lebold, C., Rohr, R., and Sullivan, J. (1980). Intrapersonal cor-
relates of nonspontaneous helping behavior. Journal of Social Psy-
chology, 110, 87-95.
Benson, P. L., Karabenick, S. A., and Lerner, R. M. (1976). Pretty ple-
ases: The effects of physical attractiveness, race, and sex on recei-
ving help. Journal of Experimental Social Psychology; 12, 409-415.
Benvenisti, M. (1988, October 16). Growing up in Jerusalem. New York
Times Magazine, p. 34-37.
Ben-Zeev, T., Fein, S., and Inzlicht, M. (2004). Arousal and stereotype
threat. Journal of Experimental Social Psychology.
Berenbaum, S. A., and Hines, M. (1992). Early androgens are related
to childhood sex-typed toy preferences. Psychological Science, 3,
203-206.
Berg, J. H. (1984). Development of friendship between roommates. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 46, 346-356.
Berg, J. H. (1987). Responsiveness and self-disclosure. In V. J. Derlega
and J. H. Berg (Eds.), Self disclosure: Theory, research, and thera-
py. New York: Plenum.
Berg, J. H., and McQuinn, R. D. (1986). Attraction and exchange in con-
tinuing and noncontinuing dating relationships. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 50, 942-952.
Berg, J. H., and McQuinn, R. D. (1988). Loneliness and aspects of so-
cial support networks. Unpublished manuscript, University of Mis-
sissippi.
Berg, J. H., and Peplau, L. A. (1982). Loneliness: The relationship of
self-disclosure and androgyny. Personality and Social Psychology
Bulletin, 8, 624-630.
Berglas, S., and Jones, E. E. (1978). Drug choice as a self-handicapping
strategy in response to noncontingent success. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 36, 405^117.
Berkman, L. F. (1995). The role of social relations in health promotion.
Psychosomatic Medicine, 57, 245-254.
Berkowitz, L. (1954). Group standards, cohesiveness, and productivity.
Human Relations, 1, 509-519.
Berkowitz, L. (1968, September). Impulse, aggression and the gun. Psy-
chology Today, p. 18-22.
Berkowitz, L. (1972). Frustrations, comparisons, and other sources of
emotional arousal as contributors to social unrest. Journal of Social
Issues, 28, 77-91. (a)
Berkowitz, L. (1972). Social norms, feelings, and other factors affecting
helping and altruism. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental
social psychology (Vol. 6). New York: Academic Press. (b)
Berkowitz, L. (1978). Whatever happened to the frustration-aggression
hypothesis? American Behavioral Scientists, 21, 691-708.
Berkowitz, L. (1981, June). How guns control us. Psychology Today, p.
11-12.
Berkowitz, L. (1983). Aversively stimulated aggression: Some parallels
and differences in research with animals and humans. American Psy-
chologist, 38, 1135-1144.
Berkowitz, L. (1984). Some effects of thoughts on anti- and prosocial
influences of media events: A cognitive-neoassociation analysis, Psy-
chological Bulletin, 95, 410-427.
Berkowitz, L. (1987). Mood, self-awareness, and willingness to help.
Journal of Personality and Social Psychology, 52, 721-729.
Berkowitz, L. (1989). Frustration-aggression hypothesis: Examination and
reformulation. Psychological Bulletin, 106, 59-73.
Berkowitz, L. (1995). A career on aggression. In G. G. Brannigan and
M. R. Merrens (Eds.), The social psychologists: Research adventu-
res. New York: McGraw-Hill.
Berkowitz, L. (1998). Affective aggression: The role of stress, pain, and
negative affect. In R. G. Geen and E. Donnerstein (Eds.), Human ag-
gression: Theories, research, and implications for social policy. San
Diego, CA: Academic Press.
Berkowitz, L., and Geen, R. G. (1966). Film violence and the cue pro-
perties of available targets. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 3, 525-530.
Berkowitz, L., and LePage, A. (1967). Weapons as aggression-eliciting
stimuli. Journal of Personality and Social Psychology, 7, 202-207.
Bernard, J. (1976). Sex differences: An overview. New York: MSS Mo-
dular Publications.
Bernard, M. M., Maio, G. R., and Olson, J. M. (2003). The vulnerabi-
lity of values to attack: Inoculation of values and value-relevant at-
titudes. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 63-75.
Berndsen, M., Spears, R., and van der Plight, J. (1996). Illusory cor-
relation and attitude-based vested interest. European Journal of So-
cial Psychology, 26, 247-264.
Berndsen, M., Spears, R., van der Plight, J., and McGarty, C. (2002).
Illusory correlation and stereotype formation: Making sense of group
differences and cognitive biases. In C. McGarty, V. Y. Yzerbyt, and
R. Spears (Eds.), Stereotypes as explanations: The formation of me-
aningful beliefs about social groups. New York: Cambridge Univer-
sity Press.
Bernhardt, P. C. (1997). Influences of serotonin and testosterone in ag-
gression and dominance: Convergence with social psychology. Cur-
rent Directions in Psychology, 6, 44-48.
Bernhardt, P. C., Dabbs, J. M., Jr., Fielden, J. A., and Lutter, C. D.
(1998). Testosterone changes during vicarious experiences of win-
BI BLI OGRAFI JA 7 695
ning and losing among fans at sporting events. Physiology and Be-
havior, 65, 59-62.
Bernieri, F. J., Davis, J. M., Rosenthal, R., and others. (1994, June).
Interactional synchrony and rapport: Measuring synchrony in displays
devoid of sound and facial affect. Personality and Social Psycholo-
gy Bulletin, 20, 303-311.
Berry, D. S., and Zebrowitz-McArthur, L. (1988). What's in a face: Fa-
cial maturity and the attribution of legal responsibility. Personality
and Social Psychology Bulletin, 14, 23-33.
Berry, J. W., and Kalin, R. (1995). Multicultural and ethnic attitudes in
Canada: An overview of the 1991 national survey. Canadian Jour-
nal of Behavioural Science, 27, 301-320.
Berscheid, E. (1981). An overview of the psychological effects of phy-
sical attractiveness and some comments upon the psychological ef-
fects of knowledge of the effects of physical attractiveness. In W. Luc-
ker, K. Ribbens, and J. A. McNamera (Eds.), Logical aspects of fa-
cial form (craniofacial growth series). Ann Arbor: University of Mi-
chigan Press.
Berscheid, E. (1985). Interpersonal attraction. In G. Lindzey and E. Aron-
son (Eds.), The handbook of social psychology. New York: Random
House.
Berscheid, E. (1999). The greening of relationship science. American Psy-
chologist, 54, 260-266.
Berscheid, E., Boye, D., and Walster (Hatfield), E. (1968). Retaliation
as a means of restoring equity. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 10, 370-376.
Berscheid, E., Dion, K., Walster (Hatfield), E., and Walster, G. W.
(1971). Physical attractiveness and dating choice: A test of the mat-
ching hypothesis. Journal of Experimental Social Psychology, 7,173
189.
Berscheid, E., Graziano, W., Monson, T., and Dermer, M. (1976). Out-
come dependency: Attention, attribution, and attraction. Journal of
Personality and Social Psychology, 34, 978-989.
Berscheid, E., and Peplau, L. A. (1983). The emerging science of rela-
tionships. In Kelley, H. H., Berscheid, E., Christensen, A., Harvey,
J. H., Huston, T. L., Levinger, G., McClintock, E., Peplau, L. A. and
Peterson, D. R. (Eds.), Close relationships. New York: Freeman.
Berscheid, E., Snyder, M., and Omoto, A. M. (1989). Issues in study-
ing close relationships: Conceptualizing and measuring closeness. In
C. Hendrick (Ed.), Review of personality and social psychology, Vol.
10. Newbury Park, CA: Sage.
Berscheid, E., and Walster (Hatfield), E. (1978). Interpersonal attrac-
tion. Reading, MA: Addison-Wesley.
Berscheid, E., Walster, G. W., and Hatfield (was Walster), E. (1969).
Effects of accuracy and positivity of evaluation on liking for the eva-
luator. Unpublished manuscript. Summarized by E. Berscheid and E.
Walster (Hatfield) (1978), Interpersonal attraction. Reading, MA: Ad-
dison-Wesley.
Bersoff, D. N. (1987). Social science data and the Supreme Court: Loc-
khart as a case in point. American Psychologist, 42, 52-58.
Bertrand, M., and Mullainathan, S. (2003). Are Emily and Greg more
employable than Lakisha and Jamal? A field experiment on labor mar-
ket discrimination. Massachusetts Institute of Technology, Department
of Economics, Working Paper 03-22.
Bettencourt, A., and Dorr, N. (1997). Collective self-esteem as a me-
diator of the relationship between allocentrism and subjective well-
being. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 955-965.
Bettencourt, B. A., Dill, K. E., Greathouse, S. A., Charlton, K., and
Mulholland, A. (1997). Evaluations of ingroup and outgroup mem-
bers: The role of category-based expectancy violation. Journal of Ex-
perimental Social Psychology, 33, 244-275.
Bettencourt, B. A., and Miller, N. (1996). Gender differences in aggres-
sion as a function of provocation: A meta-analysis. Psychological Bul-
letin, 119, 422-447.
Beyer, L. (1990, Fall issue on women). Life behind the veil. Time, p. 37.
Bianchi, S. M., Milkie, M. A., Sayer, L. C., and Robinson, J. P. (2000).
Is anyone doing the housework? Trends in the gender division of hou-
sehold labor. Social Forces, 79, 191-228.
Bickman, L. (1975). Bystander intervention in a crime: The effect of a mass-
media campaign. Journal of Applied Social Psychology, 5, 296-302.
Bickman, L. (1979). Interpersonal influence and the reporting of a cri-
me. Personality and Social Psychology Bulletin, 5, 32-35.
Bickman, L., and Green, S. K. (1977). Situational cues and crime re-
porting: Do signs make a difference? Journal of Applied Social Psy-
chology, 7, 1-18.
Bickman, L., and Kamzan, M. (1973). The effect of race and need on
helping behavior. Journal of Social Psychology, 89, 73-77.
Bierbrauer, G. (1979). Why did he do it? Attribution of obedience and
the phenomenon of dispositional bias. European Journal of Social
Psychology, 9, 67-84.
Bierhoff, H. W., Klein, R., and Kramp, P. (1991). Evidence for the al-
truistic personality from data on accident research. Journal of Per-
sonality, 59, 263-280.
Bierly, M. M. (1985). Prejudice toward contemporary outgroups as a gene-
ralized attitude. Journal of Applied Social Psychology, 15, 189-199.
Biernat, M. (1991). Gender stereotypes and the relationship between mas-
culinity and femininity: A developmental analysis. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 61, 351-365.
Biernat, M. (2003). Toward a broader view of social stereotyping. Ame-
rican Psychologist, 58, 1019-1027.
Biernat, M., and Kobrynowicz, D. (1997). Gender- and race-based stan-
dards of competence: Lower minimum standards but higher ability
standards for devalued groups. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 72, 544-557.
Biernat, M., Vescio, T. K., and Green, M. L. (1996). Selective self-ste-
reotyping. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 1194
1209.
Biernat, M., Vescio, T. K., and Theno, S. A. (1996). Violating Ameri-
can values: A Value congruence" approach to understanding out-
group attitudes. Journal of Experimental Social Psychology, 32, 387-
410.
Biernat, M., and Wortman, C. B. (1991). Sharing of home responsibi-
lities between professionally employed women and their husbands.
Journal of Personality and Social Psychology, 60, 844-860.
Bigam, R. G. (1977, March). Voir dire: The attorney's job. Trial 13, p.
3. Cited by G. Bermant and J. Shepard in The voir dire examina-
tion, juror challenges, and adversary advocacy". In B. D. Sales (Ed.),
Perspectives in law and psychology (Vol. II): The trial process. New
York: Plenum Press, 1981.
Billig, M., and Tajfel, H. (1973). Social categorization and similarity in
intergroup behaviour. European Journal of Social Psychology, 3, 27-
52.
Biner, P. M. (1991). Effects of lighting-induced arousal on the magnitu-
de of goal valence. Personality and Social Psychology Bulletin, 17,
219-226.
Binham, R. (1980, March-April). Trivers in Jamaica. Science, 80, p. 57-
67.
696 BI BLI OGRAFI JA
Bird, C. E. (1999). Gender, household labor, and psychological distress:
The impact of the amount and division of housework. Journal of He-
alth and Social Behavior, 40, 32^15.
Bishop, G. D. (1984). Gender, role, and illness behavior in a military po-
pulation. Health Psychology, 3, 519-534.
Bishop, G. D. (1987). Lay conceptions of physical symptoms. Journal
of Applied Social Psychology, 17, 127-146.
Bishop, G. D. (1991). Understanding the understanding of illness: Lay
disease representations. In J. A. Skelton and R. T. Croyle (Eds.), Men-
tal representation in health and illness. New York: Springer-Verlag.
Bjrkqvist, K. (1994). Sex differences in physical, verbal, and indirect
aggression: A review of recent research. Sex Roles, 30, 177-188.
Blackburn, R. T., Pellino, G. R., Bberg, A., and O'Connell, C. (1980).
Are instructional improvement programs off target? Current Issues
in Higher Education, 1, 31-48.
Blake, R. R., and Mouton, J. S. (1962). The intergroup dynamics of win-
lose conflict and problem-solving collaboration in union-management
relations. In M. Sherif (Ed.), Intergroup relations and leadership. New
York: Wiley.
Blake, R. R., and Mouton, J. S. (1979). Intergroup problem solving in
organizations: From theory to practice. In W. G. Austin and S. Wor-
chel (Eds.), The social psychology of intergroup relations. Monte-
rey, CA: Brooks/Cole.
Blanchard, F. A., and Cook, S. W. (1976). Effects of helping a less com-
petent member of a cooperating interracial group on the development
of interpersonal attraction. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 34, 1245-1255.
Blank, H., Fischer, V., and Erdfelder, E. (2003). Hindsight bias in po-
litical elections. Memory, 11, 491-504.
Blanton, H., Pelham, B. W., DeHart, T., and Carvallo, M. (2001). Over-
confidence as dissonance reduction. Journal of Experimental Social
Psychology, 37, 373-385.
Blascovich, J., Wyer, N. A., Swart, L. A., and Kibler, J. L. (1997). Ra-
cism and racial categorization. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 72, 1364-1372.
Blass, T. (1990). Psychological approaches to the Holocaust: Review and
evaluation. Paper presented to the American Psychological Associa-
tion convention.
Blass, T. (1991). Understanding behavior in the Milgram obedience ex-
periment: The role of personality, situations, and their interactions.
Journal of Personality and Social Psychology, 60, 398-413.
Blass, T. (1996). Stanley Milgram: A life of inventiveness and contro-
versy. In G. A. Kimble, C. A. Boneau, and M. Wertheimer (Eds.).
Portraits of pioneers in psychology, Vol. II. Washington, DC: Ame-
rican Psychological Association.
Blass, T. (2000). The Milgram paradigm after 35 years: Some things we
now know about obedience to authority. In T. Blass (Ed.), Obedien-
ce to authority: Current perspectives on the Milgram paradigm. Mah-
wah, NJ: Erlbaum.
Block J., and Funder, D. C. (1986). Social roles and social perception:
Individual differences in attribution and error. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 51, 1200-1207.
Blood, R. O., Jr. (1967). Eove match and arranged marriage. New York:
Free Press.
Blundell, W. E. (1986). Storyteller step by step: A guide to better featu-
re writing. New York: Dow Jones. Cited by S. H. Stocking and P. H.
Gross (1989), How do journalists think? A proposal for the study of
cognitive bias in newsmaking. Bloomington, IN: ERIC Clearinghouse
on Reading and Communication Skills, Smith Research Center, In-
diana University.
Bobocel, D. R., Hing, L. S. S., Davey, L. M., Stanley, D. J., and Zan-
na, M. P. (1998). Justice-based opposition to social policies: Is it ge-
nuine? Journal of Personality and Social Psychology, 75, 653-669.
Bodenhausen, G. V. (1990). Stereotypes as judgmental heuristics: Evi-
dence of circadian variations in discrimination. Psychological Science,
1, 319-322.
Bodenhausen, G. V. (1993). Emotions, arousal, and stereotypic jud-
gments: A heuristic model of affect and stereotyping. In D. M. Mac-
kie and D. L. Hamilton (Eds.), Affect, cognition, and stereotyping:
Interactive processes in group perception. San Diego, CA: Acade-
mic Press.
Bodenhausen, G. V., and Macrae, C. N. (1998). Stereotype activation
and inhibition. In R. S. Wyer, Jr., Stereotype activation and inhibi-
tion: Advances in social cognition, vol. 11. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Bodenhausen, G. V., Sheppard, L. A., and Kramer, G. F. (1994). Ne-
gative affect and social judgment: The differential impact of anger
and sadness. European Journal of Social Psychology, 24, 45-62.
Boggiano, A. K., Barrett, M., Weiher, A. W., McClelland, G. H., and
Lusk, C. M. (1987). Use of the maximal-operant principle to moti-
vate children's intrinsic interest. Journal of Personality and Social
Psychology, 53, 866-879.
Boggiano, A. K., Harackiewicz, J. M., Bessette, J. M., and Main, D.
S. (1985). Increasing children's interest through performance-contin-
gent reward. Social Cognition, 3, 400-411.
Boggiano, A. K., and Ruble, D. N. (1985). Children's responses to eva-
luative feedback. In R. Schwarzer (Ed.), Self-related cognitions in an-
xiety and motivation. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Bohner, G., Bless, H., Schwarz, N., and Strack, F. (1988). What trig-
gers causal attributions? The impact of valence and subjective pro-
bability. European Journal of Social Psychology, 18, 335-345.
Bond, C. F., Jr., DiCandia, C. G., and MacKinnon, J. R. (1988). Res-
ponses to violence in a psychiatric setting: The role of patient's ra-
ce. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 448-458.
Bond, C. F., Jr., and Titus, L. J. (1983). Social facilitation: A meta-ana-
lysis of 241 studies. Psychological Bulletin, 94, 265-292.
Bond, M. H. (2004). Culture and aggression: From context to coercion.
Personality and Social Psychology Review, 8, p. 62-78.
Bond, R., and Smith, P. B. (1996). Culture and conformity: A meta-ana-
lysis of studies using Asch's (1952b, 1956) line judgment task. Psy-
chological Bulletin, 119, 111-137.
Boninger, D. S., Gleicher, F., and Strathman, A. (1994). Counterfactu-
al thinking: From what might have been to what may be. Journal of
Personality and Social Psychology, 67, 297-307.
Bonta, B. D. (1997). Cooperation and competition in peaceful societies.
Psychological Bulletin, 121, 299-320.
Bonta, J., Law, M., and Hanson, K. (1998). The prediction of criminal
and violent recidivism among mentally disordered offenders: A me-
ta-analysis. Psychological Bulletin, 123, 123-142.
Borchard, E. M. (1932). Convicting the innocent: Errors of criminal jus-
tice. New Haven, CT: Yale University Press. Cited by E. R. Hilgard
and E. F. Loftus (1979) Effective interrogation of the eyewitness".
International Journal of Clinical and Experimental Hypnosis, 17,
342-359.
Borgida, E. (1981). Legal reform of rape laws. In L. Bickman (Ed.), Ap-
plied social psychology annual. Vol. 2. Beverly Hills, CA: Sage Pub-
lications, p. 211-241.
Borgida, E., and Brekke, N. (1985). Psycholegal research on rape trials.
In A. W. Burgess (Ed.), Rape and sexual assault: A research hand-
book. New York: Garland.
BI BLI OGRAFI JA 7 697
Borgida, E., Locksley, A., and Brekke, N. (1981). Social stereotypes and
social judgment. In N. Cantor and J. Kihlstrom (Eds.), Cognition, so-
cial interaction, and personality. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum.
Borgida, E., and White, P. (1980). Judgmental bias and legal reform. Un-
published manuscript, University of Minnesota.
Bornstein, B. H., and Zicafoose, D. J. (1999). I know I know it, I know
I saw it": The stability of the confidence-accuracy relationship across
domains. Journal of Experimental Psychology: Applied, 5, 76-88.
Bornstein, G., and Rapoport, A. (1988). Intergroup competition for the
provision of step-level public goods: Effects of preplay communica-
tion. European Journal of Social Psychology, 18, 125-142.
Bornstein, G., Rapoport, A., Kerpei, L., and Katz, T. (1989). Within-
and between-group communication in intergroup competition for pub-
lic goods. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 422-436.
Bornstein, R. F. (1989). Exposure and affect: Overview and meta-ana-
lysis of research, 1968-1987. Psychological Bulletin, 106, 265-289.
Bornstein, R. F. (1999). Source amnesia, misattribution, and the power
of unconscious perceptions and memories. Psychoanalytic Psycho-
logy, 16, 155-178.
Bornstein, R. F., and D'Agostino, P. R. (1992). Stimulus recognition and
the mere exposure effect. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 63, 545-552.
Bossard, J. H. S. (1932). Residential propinquity as a factor in marriage
selection. American Journal of Sociology, 38, 219-224.
Bothwell, R. K., Brigham, J. C., and Malpass, R. S. (1989). Cross-ra-
cial identification. Personality and Social Psychology Bulletin, 15,
19-25.
Botvin, G. J., Schinke, S., and Orlandi, M. A. (1995). School-based he-
alth promotion: Substance abuse and sexual behavior. Applied and
Preventive Psychology, 4, 167-184.
Botwin, M. D., Buss, D. M., and Shackelford, T. K. (1997). Personali-
ty and mate preferences: Five factors in mate selection and marital
satisfaction. Journal of Personality, 65, 107-136.
Bouas, K. S., and Komorita, S. S. (1996). Group discussion and coope-
ration in social dilemmas. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 22, 1144-1150.
Bourgeois, M. J., Horowitz, I. A., and Lee, L. F. (1993). Effects of tech-
nicality and access to trial transcripts on verdicts and information pro-
cessing in a civil trial. Personality and Social Psychology Bulletin,
19, 219-226.
Bowen, E. (1988, April 4). What ever became of Honest Abe? Time.
Bower, B. (1997). Thanks for the memories: Scientists evaluate intervie-
wing tactics for boosting eyewitness recall. Science, 151, 246-247.
Bower, G. H. (1986). Prime time in cognitive psychology. In P. Eelen
(Ed.), Cognitive research and behavior therapy: Beyond the condi-
tioning paradigm. Amsterdam: North Holland Publishers.
Bower, G. H. (1987). Commentary on mood and memory. Behavioral Re-
search and Therapy, 25, 443-455.
Bowlby, J. (1980). Loss, sadness and depression. Vol. Ill of Attachment
and loss. London: Basic Books.
Boyatzis, C. J., Matillo, G. M., and Nesbitt, K. M. (1995). Effects of
the Mighty Morphin Power Rangers" on children's aggression with
peers. Child Study Journal, 25, 45-55.
Bradley, W., and Mannell, R. C. (1984). Sensitivity of intrinsic motiva-
tion to reward procedure instructions. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 10, 426-431.
Brandon, R., and Davies, C. (1973). Wrongful imprisonment: Mistaken
convictions and their consequences. Hamden, CT: Archon Books.
Branscombe, N. R., Schmitt, M. T., and Harvey, R. D. (1999). Percei-
ving pervasive discrimination among African Americans: Implications
for group identification and well-being. Journal of Personality and
Social Psychology, 77, 135-149.
Brauer, M., Judd, C. M., and Gliner, M. D. (1995). The effects of re-
peated expressions on attitude polarization during group discussions.
Journal of Personality and Social Psychology, 68, 1014-1029.
Brauer, M., Judd, C. M., and Jacquelin, V. (2001). The communica-
tion of social stereotypes: The effects of group discussion and infor-
mation distribution on stereotypic appraisals. Journal of Personality
and Social Psychology, 81, 463-475.
Bray, R. M., and Kerr, N. L. (1982). Methodological considerations in
the study of the psychology of the courtroom. In N. L. Kerr and R.
M. Bray (Eds.), The psychology of the courtroom. Orlando, FL: Aca-
demic Press.
Bray, R. M., and Noble, A. M. (1978). Authoritarianism and decisions
of mock juries: Evidence of jury bias and group polarization. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 36, 1424-1430.
Bregman, N. J., and McAllister, H. A. (1982). Eyewitness testimony:
The role of commitment in increasing reliability. Social Psychology
Quarterly, 45, 181-184.
Brehm, J. W. (1956). Post-decision changes in desirability of alternati-
ves. Journal of Abnormal Social Psychology, 52, 384-389.
Brehm, J. W. (1999). Would the real dissonance theory please stand up?
American Psychological Society convention, 1999.
Brehm, S., and Brehm, J. W. (1981). Psychological reactance: A theo-
ry of freedom and control. New York: Academic Press.
Brehm, S. S., and Smith, T. W. (1986). Social psychological approaches
to psychotherapy and behavior change. In S. L. Garfield and A. E.
Bergin (Eds.), Handbook of psychotherapy and behavior change, 3rd
ed. New York: Wiley.
Brenner, S. N., and Molander, E. A. (1977). Is the ethics of business
changing? Harvard Business Review, January-February, p. 57-71.
Brewer, M. B. (1979). In-group bias in the minimal intergroup situation:
A cognitive-motivational analysis. Psychological Bulletin, 86, 307-
324.
Brewer, M. B. (1987). Collective decisions. Social Science, 72,140-143.
Brewer, M. B. (1988). A dual process model of impression formation.
In T. Srull and R. Wyer (Eds.), Advances in social cognition, Vol. 1.
Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Brewer, M. B. (2000). Reducing prejudice through cross-categorization:
Effects of multiple social identities. In S. Oskamp (Ed.), Reducing
prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Erlbaum, 2000.
Brewer, M. B., and Miller, N. (1988). Contact and cooperation: When
do they work? In P. A. Katz and D. Taylor (Eds.), Towards the eli-
mination of racism: Profiles in controversy. New York: Plenum.
Brewer, M. B., and Silver, M. (1978). In-group bias as a function of task
characteristics. European Journal of Social Psychology, 8, 393-400.
Brickman, P. (1978). Is it real? In J. Harvey, W. Ickes, and R. Kidd (Eds.),
New directions in attribution research. Vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Brickman, P., and Campbell, D. T. (1971). Hedonic relativism and plan-
ning the good society. In M. H. Appley (Ed.), Adaptation-level the-
ory. New York: Academic Press.
Brickman, P., Coates, D. and Janoff-Bulman, R. J. (1978). Lottery win-
ners and accident victims: Is happiness relative? Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 36, 917-927.
Brigham, J. C., and Cairns, D. L. (1988). The effect of mugshot ins-
pections on eyewitness identification accuracy. Journal of Applied So-
cial Psychology, 18, 1394-1410.
Brigham, J. C., Ready, D. J., and Spier, S. A. (1990). Standards for eva-
luating the fairness of photograph lineups. Basic and Applied Social
Psychology, 11, 149-163.
698 BI BLI OGRAFI JA
Brifiol, P., and Petty, R. E. (2003). Overt head movements and persua-
sion: A self-validation analysis. Journal of Personality and Social
Psychology, 84, 1123-1139.
British Psychological Society (2000). Code of conduct, ethical princip-
les and guidelines. Leicester, England: British Psychological Socie-
ty (www.bps.org.uk/documents/Code.pdf).
Broad, W. J., and Hlse, C. (2003, February 3). NASA dismissed advi-
sers who warned about safety. New York Times (www.nytimes.com).
Brock, T. C. (1965). Communicator-recipient similarity and decision chan-
ge. Journal of Personality and Social Psychology, 1, 650-654.
Brockner, J., and Hulton, A. J. B. (1978). How to reverse the vicious
cycle of low self-esteem: The importance of attentional focus. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 14, 564-578.
Brockner, J., Rubin, J. Z., Fine, J., Hamilton, T. P., Thomas, B., and
Ttoretsky, B. (1982). Factors affecting entrapment in escalating con-
flicts: The importance of timing. Journal of Research in Personali-
ty, 16, 247-266.
Brodt, S. E., and Ross, L. D. (1998). The role of stereotyping in over-
confident social prediction. Social Cognition, 16, 228-252.
Brodt, S. E., and Zimbardo, P. G. (1981). Modifying shyness-related
social behavior through symptom misattribution. Journal of Perso-
nality and Social Psychology; 41, 437-449.
Bronfenbrenner, U. (1961). The mirror image in Soviet-American rela-
tions. Journal of Social Issues, 17(3), 45-56.
Broome, A., and Wegner, D. M. (1994). Some positive effects of relea-
sing socially anxious people from the need to please. Paper presen-
ted to the American Psychological Society convention.
Brown, D. E. (1991). Human universals. New York: McGraw-Hill.
Brown, D. E. (2000). Human universals and their implications. In N. Rough-
ley (Ed.), Being humans: Anthropological universality and particula-
rity in transdisciplinary perspectives. New York: Walter de Gruyter.
Brown, H. J., Jr. (1990). P.S. I love you. Nashville, TN: Rutledge Hill.
Brown, J. (2001, September 13). Anti-Arab passions sweep the U.S. Sa-
lon.com (www.salon.com/news/feature/2001/09/13/backlash/
print.html)
Brown, J. D. (1986). Evaluations of self and others: Self-enhancement
biases in social judgments. Social Cognition, 4, 353-376.
Brown, J. D. (1991). Accuracy and bias in self-knowledge: Can knowing
the truth be hazardous to your health? In C. R. Snyder and D. F. For-
syth (Eds.), Handbook of social and clinical psychology: The health
perspective. New York: Pergamon Press.
Brown, J. D. (2003). The self-enhancement motive in collectivistic cul-
tures: The rumors of my death have been greatly exaggerated. Jour-
nal of Cross-Cultural Psychology, 34, 603-605.
Brown, J. D., Collins, R. L., and Schmidt, G. W. (1988). Self-esteem
and direct versus indirect forms of self-enhancement. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 55, 445-453.
Brown, J. D., and Dutton, K. A. (1994). From the top down: Self-este-
em and self-evaluation. Unpublished manuscript, University of Was-
hington.
Brown, J. D., and Gallagher, F. M. (1992). Coming to terms with failu-
re: Private self-enhancement and public self-effacement. Journal of
Experimental Social Psychology, 28, 3-22.
Brown, J. D., and Kobayashi, C. (2002). Self-enhancement in Japan and
America. Asian Journal of Social Psychology, 5, 145-167.
Brown, J. D., and Kobayashi, C. (2003). Culture and the self-enhance-
ment bias. Journal of Cross-Cultural Psychology, 34, 492^95.
Brown, J. D., and Kobayashi, C. (2003). Motivation and manifestation:
Cross-cultural expression of the self-enhancement motive. Asian Jour-
nal of Social Psychology, 6, 85-88.
Brown, J. D., Novick, N. J., Lord, K. A., and Richards, J. M. (1992).
When Gulliver travels: Social context, psychological closeness, and
self-appraisals. Journal of Personality and Social Psychology, 62,
717-727.
Brown, J. D., and Rogers, R. J. (1991). Self-serving attributions: The
role of physiological arousal. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 17, 501-506.
Brown, J. D., and Taylor, S. E. (1986). Affect and the processing of per-
sonal information: Evidence for mood-activated self-schemata. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 22, 436-452.
Brown, K. T., Brown, T. N., Jackson, J. S., Sellers, R. M., and Manu-
el, W. J. (2003). Teammates on and off the field? Contact with Black
teammates and the racial attitudes of White student athletes. Journal
of Applied Social Psychology, 33, 1379-1403.
Brown, P. A. (1995, April 9). Survey shows Americans are different (re-
porting on Roper Center for Public Opinion Research study). Scripps
Howard News Service, Grand Rapids Press, p. A10.
Brown, R. (1965). Social psychology. New York: Free Press.
Brown, R., Maras, P., Masser, B., Vivian, J., and Hewstone, M. (2001).
Life on the ocean wave: Testing some intergroup hypotheses in a natu-
ralistic setting. Group Processes and Intergroup Relations, 4, 81-97.
Brown, R., and Smith, A. (1989). Perceptions of and by minority groups:
The case of women in academia. European Journal of Social Psy-
chology, 19, 61-75.
Brown, R., Vivian, J., and Hewstone, M. (1999). Changing attitudes
through intergroup contact: The effects of group membership salien-
ce. European Journal of Social Psychology, 29, 741-764.
Brown, R., and Wootton-Millward, L. (1993). Perceptions of group ho-
mogeneity during group formation and change. Social Cognition, 11,
126-149.
Brown, R. P., Charnsangavej, T., Keough, K. A., Newman, M. L., and
Rentfrom, P. J. (2000). Putting the affirm" into affirmative action:
Preferential selection and academic performance. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 79, 736-747.
Brown, S. L., Nesse, R. M., Vinokur, A. D., and Smith, D. M. (2003).
Providing social support may be more beneficial than receiving it.
Psychological Science, 14, 320-327.
Brown, V. R., and Paulus, P. B. (2002). Making group brainstorming more
effective: Recommendations from an associative memory perspecti-
ve. Current Directions in Psychological Science, 11, 208-212.
Browning, C. (1992). Ordinary men: Reserve police battalion 101 and
the final solution in Poland. New York: HarperCollins.
Bruce, V. (1998, July). Identifying people caught on video. The Psycho-
logist, p. 331-335.
Bruck, C. (1976, April). Zimbardo: Solving the maze. Human Behavior,
p. 25-31.
Bruck, M., and Ceci, S. J. (1999). The suggestibility of children's me-
mory. Annual Reviezv of Psychology, 50, 419-439.
Bryan, J. H., and Test, M. A. (1967). Models and helping: Naturalistic
studies in aiding behavior. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 6, 400-407.
Buckhout, R. (1974, December). Eyewitness testimony. Scientific Ame-
rican, p. 23-31.
Buehler, R., and Griffin, D. (1994). Change of meaning effects in con-
formity and dissent: Observing construal processes over time. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 67, 984-996.
Buehler, R., and Griffin, D. (2003). Planning, personality, and predic-
tion: The role of future focus in optimistic time predictions. Organi-
zational Behavior and Human Decision Processes, 92, 80-90.
BI BLI OGRAFI JA 7 699
Buehler, R., Griffin, D., and Ross, M. (1994). Exploring the planning
fallacy": When people underestimate their task completion times.
Journal of Personality and Social Psychology, 67, 366-381.
Buehler, R., Griffin, D., and Ross, M. (2002). Inside the planning falla-
cy: The causes and consequences of optimistic time predictions. In
T. Gilovich, D. Griffin, and D. Kahneman (Eds.), Heuristics and bia-
ses: The psychology of intuitive judgment. Cambridge: Cambridge
University Press.
Buford, B. (1992). Among the thugs. New York: Norton.
Bundy, T. (1989, January 25). Interview with James Dobson. Detroit Free
Press, 1A, 5A.
Burchill, S. A. L., and Stiles, W. B. (1988). Interactions of depressed
college students with their roommates: Not necessarily negative. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 55, 410-419.
Bureau of the Census (1975). Historical abstract of the United States:
Colonial times to 1970. Washington, DC: Superintendent of Docu-
ments.
Bureau of the Census (1993, May 4). Voting survey, reported by Asso-
ciated Press.
Bureau of the Census (1994). Tracking the American dream. Summari-
zed by the Associated Press (Grand Rapids Press, September 13,
1994, p. A4).
Bureau of the Census (1998). Statistical abstract of the United States
1996 (Table 1223). Washington, DC: Superintendent of Documents.
Bureau of the Census (1999). Statistical abstract of the United States
1996 (Table 65). Washington, DC: Superintendent of Documents.
Bureau of the Census (2002). Statistical abstract of the United States
2002. Washington, DC: Superintendent of Documents.
Burger, J. M. (1987). Increased performance with increased personal con-
trol: A self-presentation interpretation. Journal of Experimental So-
cial Psychology, 23, 350-360.
Burger, J. M. (1991). Changes in attributions over time: The ephemeral
fundamental attribution error. Social Cognition, 9, 182-193.
Burger, J. M., and Burns, L. (1988). The illusion of unique invulnera-
bility and the use of effective contraception. Personality and Social
Psychology Bulletin, 14, 264-270.
Burger, J. M., and Caldwell, D. F. (2003). The effects of monetary in-
centives and labeling on the foot-in-the-door effect: Evidence for a
self-perception process. Basic and Applied Social Psychology, 25,
235-241.
Burger, J. M., and Guadagno, R. E. (2003). Self-concept clarity and the
foot-in-the-door procedure. Basic and Applied Social Psychology, 25,
79-86.
Burger, J. M., Messian, N., Patel, S., del Prade, A., and Anderson, C.
(2004). What a coincidence! The effects of incidental similarity on
compliance. Personality and Social Psychology Bulletin, 30, 35^3.
Burger, J. M., and Palmer, M. L. (1991). Changes in and generaliza-
tion of unrealistic optimism following experiences with stressful
events: Reactions to the 1989 California earthquake. Personality and
Social Psychology Bulletin, 18, 39^13.
Burger, J. M., and Pavelich, J. L. (1994). Attributions for presidential
elections: The situational shift over time. Basic and Applied Social
Psychology, 15, 359-371.
Burger, J. M., Soroka, S., Gonzago, K., Murphy, E., Somervell, E.
(2001). The effect of fleeting attraction on compliance to requests.
Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1578-1586.
Burgess, R. L., and Huston, T. L. (Eds.) (1979). Social exchange in de-
veloping relationships. New York: Academic Press.
Burkholder, R. (2003, February 14). Unwilling coalition? Majorities in
Britain, Canada oppose military action in Iraq. Gallup Poll Tuesday
Briefing (www.gallup.com/poll).
Burn, S. M. (1992). Locus of control, attributions, and helplessness in
the homeless. Journal of Applied Social Psychology, 22, 1161-1174.
Burns, D. D. (1980). Feeling good: The new mood therapy. New York:
Signet.
Burns, J. F. (2003a, April 13). Pillagers strip Iraqi museum of its treasu-
re. New York Times (www.nytimes.com).
Burns, J. F. (2003b, April 14). Baghdad residents begin a long climb to
an ordered city. New York Times (www.nytimes.com).
Burnstein, E., Crandall, R., and Kitayama, S. (1994). Some neo-Dar-
winian decision rules for altruism: Weighing cues for inclusive fit-
ness as a function of the biological importance of the decision. Journal
of Personality and Social Psychology, 67, 773-789.
Burnstein, E., and Vinokur, A. (1977). Persuasive argumentation and so-
cial comparison as determinants of attitude polarization. Journal of
Experimental Social Psychology, 13, 315-332.
Burnstein, E., and Worchel, P. (1962). Arbitrariness of frustration and
its consequences for aggression in a social situation. Journal of Per-
sonality, 30, 528-540.
Burr, W. R. (1973). Theory construction and the sociology of the family.
New York: Wiley.
Burros, M. (1988, February 24). Women: Out of the house but not out
of the kitchen. New York Times.
Burt, R. S. (1986). Strangers, friends and happiness. GSS Technical Re-
port No. 72. Chicago: National Opinion Research Center, Universi-
ty of Chicago.
Bushman, B. J. (1993). Human aggression while under the influence of
alcohol and other drugs: An integrative research review. Current Di-
rections in Psychological Science, 2, 148-152.
Bushman, B. J. (1995). Moderating role of trait aggressiveness in the
effects of violent media on aggression. Journal of Personality and
Social Psychology, 69, 950-960.
Bushman, B. J. (1998). Priming effects of media violence on the acces-
sibility of aggressive constructs in memory. Personality and Social
Psychology Bulletin, 24, 537-545.
Bushman, B. J. (2002). Does venting anger feed or extinguish the fla-
me? Catharsis, rumination, distraction, anger, and aggressive respon-
ding. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 724-731.
Bushman, B. J., and Anderson, C. A. (1998). Methodology in the stu-
dy of aggression: Integrating experimental and nonexperimental fin-
dings. In R. Geen and E. Donnerstein (Eds.), Human aggression: The-
ories, research and implications for policy. San Diego, CA: Acade-
mic Press
Bushman, B. J., and Anderson, C. A. (2001). Media violence and the
American public: Scientific facts versus media misinformation. Ame-
rican Psychologist, 56, 477-489.
Bushman, B. J., and Anderson, C. A. (2002). Violent video games and
hostile expectations: A test of the general aggression model. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 28, 1679-1686.
Bushman, B. J., and Baumeister, R. (1998). Threatened egotism, nar-
cissism, self-esteem, and direct and displaced aggression: Does self-
love or self-hate lead to violence? Journal of Personality and Social
Psychology, 75, 219-229.
Bushman, B. J., Baumeister, R. F., and Phillips, C. M. (2000). Do pe-
ople aggress to improve their mood? Catharsis beliefs, affect regula-
tion opportunity, and aggressive responding. Journal of Personality
and Social Psychology.
700 BI BLI OGRAFI JA
Bushman, B. J., Baumeister, R. F., and Phillips, C. M. (2001). Do pe-
ople aggress to improve their mood? Catharsis beliefs, affect regula-
tion opportunity, and aggressive responding. Journal of Personality
and Social Psychology, 81, 17-32.
Bushman, B. J., Baumeister, R. F., and Stack, A. D. (1999). Catharsis,
aggression, and persuasive influence: Self-fulfilling or self-defeating
prophecies? Journal of Personality and Social Psychology, 76, 367-
376.
Bushman, B. J., and Geen, R. G. (1990). Role of cognitive-emotional me-
diators and individual differences in the effects of media violence on
aggression. Journal of Personality and Social Psychology, 58,156-163.
Buss, D. M. (1984). Toward a psychology of person-environment (PE)
correlation: The role of spouse selection. Journal of Personality and
Social Psychology, 47, 361-377.
Buss, D. M. (1985). Human mate selection. American Scientist, 73,47-51.
Buss, D. M. (1989). Sex differences in human mate preferences: Evolu-
tionary hypotheses tested in 37 cultures. Behavioral and Brain Scien-
ces, 12, 1^9.
Buss, D. M. (1994a). The evolution of desire: Strategies of human ma-
ting. New York: Basic Books.
Buss, D. M. (1994b). The strategies of human mating. American Scien-
tist, 82, 238-249.
Buss, D. M. (1995a). Evolutionary psychology: A new paradigm for psy-
chological science. Psychological Inquiry, 6, 1-30.
Buss, D. M. (1995b). Psychological sex differences: Origins through se-
xual selection. American Psychologist, 50, 164-168.
Buss, D. M. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psycho-
logy, 6th edition. New York: McGraw-Hill.
Buss, D. M., and Shackelford, T. K. (1997). Human aggression in evo-
lutionary psychological perspective. Clinical Psychology Review, 17,
605-619.
Buston, P. M., and Emlen, S. T. (2003). Cognitive processes underlying
human mate choice: The relationship between self-perception and ma-
te preference in Western society. Proceedings of the National Aca-
demy of Sciences, 100, 8805-8810.
Butcher, S. H. (1951). Aristotle's theory of poetry and fine art. New York:
Dover Publications.
Butler, A. C., Hokanson, J. E., and Flynn, H. A. (1994). A comparison
of self-esteem liability and low trait self-esteem as vulnerability fac-
tors for depression. Journal of Personality and Social Psychology,
66, 166-177.
Butler, J. L., and Baumeister, R. F. (1998). The trouble with friendly
faces: Skilled performance with a supportive audience. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 75, 1213-1230.
Butterfield, F. (2001, April 20). Victims' race affects decisions on kil-
lers' sentence, study finds. New York Times, p. A10.
Buunk, B. P., Oldersma, F. L., and de Dreu, C. K. W. (2001). Enhan-
cing satisfaction through downward comparison: The role of relatio-
nal discontent and individual differences in social comparison orien-
tation. Journal of Experimental Social Psychology, 37, 452-467.
Buunk, B. P., and van der Eijnden, R. J. J. M. (1997). Perceived pre-
valence, perceived superiority, and relationship satisfaction: Most re-
lationships are good, but ours is the best. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 23, 219-228.
Buunk, B. P., and Van Yperen, N. W. (1991). Referential comparisons,
relational comparisons, and exchange orientation: Their relation to
marital satisfaction. Personality and Social Psychology Bulletin, 17,
709-717.
Byrne, D. (1971). The attraction paradigm. New York: Academic Press.
Byrne, D., and Clore, G. L. (1970). A reinforcement model of evaluati-
ve responses. Personality: An International Journal, 1, 103-128.
Byrne, D., and Wong, T. J. (1962). Racial prejudice, interpersonal at-
traction, and assumed dissimilarity of attitudes. Journal of Abnormal
and Social Psychology, 65, 246-253.
Byrnes, J. P., Miller, D. C., and Schafer, W. D. (1999). Gender diffe-
rences in risk taking: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 125,367-
383.
Bytwerk, R. L. (1976). Julius Streicher and the impact of Der Strmer.
Wiener Library Bulletin, 29, 4146.
Bytwerk, R. L., and Brooks, R. D. (1980). Julius Streicher and the rhe-
torical foundations of the holocaust. Paper presented to the Central
States Speech Association convention.
Cacioppo, J. T., Claiborn, C. D., Petty, R. E., and Heesacker, M. (1991).
General framework for the study of attitude change in psychothera-
py. In C. R. Snyder and D. R. Forsyth (Eds.), Handbook of social
and clinical psychology. New York: Pergamon.
Cacioppo, J. T., Hawkley, L. C. Crawford, L. E., Ernst, J. M., Burl-
seon, M. H., Kowalewski, R. B., Malarkey, W. B., Van Cauter,
E., and Bernstson, G. G. (2002b). Loneliness and health: Potential
mechanisms. Psychosomatic Medicine, 64, 407^17.
Cacioppo, J. T., Hawkley, L. C., and Bernstson, G. G. (2003). The ana-
tomy of loneliness. Current Directions in Psychological Science, 12,
71-74.
Cacioppo, J. T., Hawkley, L. C., Bernstson, G. G., Ernst, J. M., Gibbs,
A. C., Stickgold, R., and Hobson, J. A. (2002a). Do lonely days
invade the nights? Potential social modulation of sleep efficiency. Psy-
chological Science, 13, 384-387.
Cacioppo, J. T., and Petty, R. E. (1981). Electromyograms as measures
of extent and affectivity of information processing. American Psy-
chologist, 36, 441-456.
Cacioppo, J. T., and Petty, R. E. (1986). Social processes. In M. G. H.
Coles, E. Donchin, and S. W. Porges (Eds.), Psychophysiology. New
York: Guilford Press.
Cacioppo, J. T., Petty, R. E., Feinstein, J. A., and Jarvis, W. B. G.
(1996). Dispositional differences in cognitive motivation: The life and
times of individuals varying in need for cognition. Psychological Bul-
letin, 119, 197-253.
Cacioppo, J. T., Petty, R. E., and Morris, K. J. (1983). Effects of need
for cognition on message evaluation, recall, and persuasion. Journal
of Personality and Social Psychology, 45, 805-818.
Cacioppo, J. T., Priester, J. R., and Bernston, G. G. (1993). Rudimen-
tary determinants of attitudes. II: Arm flexion and extension have dif-
ferential effects on attitudes. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 65, 5-17.
Cacioppo, J. T., Uchino, B. N., Crites, S. L., Snydersmith, M. A.,
Smith, G., Berntson, G. G., and Lang, P. J. (1991). Relationship
between facial expressiveness and sympathetic activation in emotion:
A critical review, with emphasis on modeling underlying mechanisms
and individual differences. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 62, 110-128.
Cairns, E., and Hewstone, M. (2002). The impact of peacemaking in
Northern Ireland on intergroup behavior. In S. Gabi and B. Nevo
(Eds.), Peace education: The concept, principles, and practices
around the world. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Campbell, D. T. (1975). The conflict between social and biological evo-
lution and the concept of original sin. Zygon, 10, 234-249. (a)
BI BLI OGRAFI JA 7 701
Campbell, E. Q., and Pettigrew, T. F. (1959). Racial and moral crisis:
The role of Little Rock ministers. American Journal of Sociology,
64, 509-516.
Campbell, W. K., and Foster, C. A. (2002). Narcissism and commitment
in romantic relationships: An investment model analysis. Personali-
ty and Social Psychology Bulletin, 28, 484-495.
Campbell, W. K., and Sedikides, C. (1999). Self-threat magnifies the
self-serving bias: A meta-analytic integration. Review of General Psy-
chology, 3, 23-43.
Canadian Centre on Substance Abuse (1997). Canadian profile: Alco-
hol, tobacco, and other drugs. Ottawa: Canadian Centre on Substance
Abuse.
Canadian Psychological Association (2000). Canadian code of ethics
for psychologists. Ottawa: Canadian Psychological Association
(www.cpa.ca/ethics2000.html).
Cann, A., Calhoun, L. G., and Selby, J. W. (1979). Attributing respon-
sibility to the victim of rape: Influence of information regarding past
sexual experience. Human Relations, 32, 57-67.
Cantril, H., and Bumstead, C. H. (1960). Reflections on the human ven-
ture. New York: New York University Press.
Carducci, B. J., Cosby, P. C., and Ward, D. D. (1978). Sexual arousal
and interpersonal evaluations. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 14, 449-457.
arli, L. L. (1991). Gender, status, and influence. In E. J. Lawler and B.
Markovsky (Ed.), Advances in group processes: Theory and research,
vol. 8. Greenwich, CT: JAI Press.
arli, L. L. (1999). Cognitive reconstruction, hindsight, and reactions to
victims and perpetrators. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 25, 966-979.
arli, L. L., and Leonard, J. B. (1989). The effect of hindsight on victim
derogation. Journal of Social and Clinical Psychology, 8, 331-343.
Carlo, G., Eisenberg, N., Troyer, D., Switzer, G., and Speer, A. L.
(1991). The altruistic personality: In what contexts is it apparent?
Journal of Personality and Social Psychology, 61, 450-458.
Carlsmith, J. M., and Gross, A. E. (1969). Some effects of guilt on com-
pliance. Journal of Personality and Social Psychology, 11, 232-239.
Carlsmith, J. M., Ellsworth, P., and Whiteside, J. (1968). Guilt, con-
fession and compliance. Unpublished manuscript, Stanford Univer-
sity. Cited by J. L. Freeman, D. O. Sears, and J. M. Carlsmith in So-
cial psychology. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall, 1970, p. 275-
276.
Carlson, J., and Hatfield, E. (1992). The psychology of emotion. Fort
Worth, TX: Holt, Rinehart and Winston.
Carlson, K. A., and Russo, J. E. (2001). Biased interpretation of evi-
dence by mock jurors. Journal of Experimental Psychology: Applied,
7, 91-103.
Carlson, M., Charlin, V., and Miller, N. (1988). Positive mood and hel-
ping behavior: A test of six hypotheses. Journal of Personality and
Social Psychology, 55, 211-229.
Carlson, M., Marcus-Newhall, A., and Miller, N. (1990). Effects of si-
tuational aggression cues: A quantitative review. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 58, 622-633.
Carlston, D. E., and Shovar, N. (1983). Effects of performance attribu-
tions on others' perceptions of the attributor. Journal of Personality
and Social Psychology, 44, 515-525.
Carnevale, P. J., and Choi, D. W. (2000). Culture in the mediation of
international disputes. International Journal of Psychology, 35, 105-
110.
Carnevale, P. J., and Probst, T. M. (1998). Social values and social con-
flict in creative problem solving and categorization. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 74, 1300-1309.
Carroll, D., Davey Smith, G., and Bennett, P. (1994, March). Health
and socio-economic status. The Psychologist, p. 122-125.
Carter, S. L. (1993). Reflections of an affirmative action baby. New York:
Basic Books.
Cartwright, D. S. (1975). The nature of gangs. In D. S. Cartwright, B.
Tomson, and H. Schwartz (Eds.), Gang delinquency. Monterey, CA:
Brooks/Cole.
Carver, C. S., Kus, L. A., and Scheier, M. F. (1994). Effect of good ver-
sus bad mood and optimistic versus pessimistic outlook on social ac-
ceptance versus rejection. Journal of Social and Clinical Psycholo-
gy, 13, 138-151.
Carver, C. S., and Scheier, M. F. (1978). Self-focusing effects of dispo-
sitional self-consciousness, mirror presence, and audience presence.
Journal of Personality and Social Psychology, 36, 324-332.
Carver, C. S., and Scheier, M. F. (1981). Attention and self-regulation.
New York: Springer-Verlag.
Carver, C. S., and Scheier, M. F. (1986). Analyzing shyness: A specific
application of broader self-regulatory principles. In W. H. Jones, J.
M. Cheek, and S. R. Briggs (Eds.), Shyness: Perspectives on rese-
arch and treatment. New York: Plenum.
Cash, T. F., and Janda, L. H. (1984, December). The eye of the behol-
der. Psychology Today, p. 46-52.
Caspi, A., and Herbener, E. S. (1990). Continuity and change: Assorta-
tive marriage and the consistency of personality in adulthood. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 58, 250-258.
Caspi, A., McClay, J., Moffitt, T., Mill, J., Martin, J., Craig, I. W.,
Taylor, A., and Poulton, R. (2002). Role of genotype in the cycle
of violence in maltreated children. Science, 297, 851-854.
Cassidy, J. (2000). Adult romantic attachments: A developmental per-
spective on individual differences. Review of General Psychology Spe-
cial Issue: Adult attachment, 4, 111-131.
Catalano, R., Novaco, R., and McConnell, W. (1997). A model of the
net effect of job loss on violence, journal of Personality and Social
Psychology, 72, 1440-1447.
Ceci, S. J., and Bruck, M. (1993). Child witnesses: Translating research
into policy. Social Policy Report (Society for Research in Child De-
velopment), 7(3), 1-30.
Ceci, S. J., and Bruck, M. (1993). Suggestibility of the child witness: A
historical review and synthesis. Psychological Bulletin, 113,403^39.
Ceci, S. J., and Bruck, M. (1995). Jeopardy in the courtroom: A scien-
tific analysis of children's testimony. Washington, DC: American Psy-
chological Association.
Centerwall, B. S. (1989). Exposure to television as a risk factor for vio-
lence. American Journal of Epidemiology, 129, 643-652.
Chaiken, S. (1979). Communicator physical attractiveness and persua-
sion. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1387-1397.
Chaiken, S. (1980). Heuristic versus systematic information processing
and the use of source versus message cues in persuasion. Journal of
Personality and Social Psychology, 39, 752-766.
Chaiken, S., and Eagly, A. H. (1976). Communication modality as a de-
terminant of message persuasiveness and message comprehensibili-
ty. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 605-614.
Chaiken, S., and Eagly, A. H. (1978). Communication modality as a de-
terminant of message persuasiveness and message comprehensibili-
ty. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 605-614.
702 BI BLI OGRAFI JA
Chaiken, S., and Eagly, A. H. (1983). Communication modality as a de-
terminant of persuasion: The role of communicator salience. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 45, 241-256.
Chaiken, S., and Maheswaran, D. (1994). Neuristic processing can bias
systematic processing: Effects of source credibility, argument ambi-
guity, and task importance on attitude judgment. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 66, 460-473.
Chance, J. E., and Goldstein, A. G. (1981). Depth of processing in res-
ponse to own- and other-race faces. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 7, 475-480.
Chance, J. E., Goldstein, A. G. (1996). The other-race effect and eye-
witness identification. In Psychological issues in eyewitness identi-
fication, (Sporer, S. L., Ed.). Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum As-
sociates, Inc. 153-176.
Chapman, L. J., and Chapman, J. P. (1969). Genesis of popular but er-
roneous psychodiagnostic observations. Journal of Abnormal Psycho-
logy, 74, 272-280.
Chapman, L. J., and Chapman, J. P. (1971, November). Test results are
what you think they are. Psychology Today, p. 18-22, 106-107.
Chartrand, T. L., and Bargh, J. A. (1999). The chameleon effect: The
perception-behavior link and social interaction. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 76, 893-910.
Check, J., and Malamuth, N. (1984). Can there be positive effects of
participation in pornography experiments? Journal of Sex Research,
20, 14-31.
Check, J. M., and Melchior, L. A. (1990). Shyness, self-esteem, and self-
consciousness. In H. Leitenberg (Ed.), Handbook of social and eva-
luation anxiety. New York: Plenum.
Chen, F. F., and Kenrick, D. T. (2002). Repulsion or attraction? Group
membership and assumed attitude similarity Journal of Personality
and Social Psychology, 83, 111-125.
Chen, H. C., Reardon, R., and Rea, C. (1992). Forewarning of content
and involvement: Consequences for persuasion and resistance to per-
suasion. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 523-541.
Chen, L.-H., Baker, S. P., Braver, E. R., and Li, G. (2000). Carrying
passengers as a risk factor for crashes fatal to 16- and 17-year-old dri-
vers. Journal of the American Medical Association, 283, 1578-1582.
Chen, S. C. (1937). Social modification of the activity of ants in nest-
building. Physiological Zoology, 10, 420-436.
Cheney, R. (2003, March 16). Comments on Face the Nation, CBS News.
Cherlin, A. J., Chase-Lansdale, P. L., and McRae, C. (1998). Effects
of parental divorce on mental health throughout the life course. Ame-
rican Sociological Review, 63, 239-249.
Chicago Tribune (2002, September 30). When believing isn't seeing. Chi-
cago Tribune (www.chicagotribune.com).
Chodorow, N. J. (1978). The reproduction of mother: Psychoanalysis and
the sociology of gender. Berkeley, CA: University of California Press.
Chodorow, N. J. (1989). Feminism and psychoanalytic theory. New Ha-
ven, CT: Yale University Press.
Choi, I., and Choi, Y. (2002). Culture and self-concept flexibility. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 28, 1508-1517.
Choi, I., Nisbett, R. E., and Norenzayan, A. (1999). Causal attribution
across cultures: Variation and universality. Psychological Bulletin,
125, 47-63.
Christensen, P. N., and Kashy, D. A. (1998). Perceptions of and by lo-
nely people in initial social interaction. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 24, 322-329.
Chua-Eoan, H. (1997, April 7). Imprisoned by his own passions. Time,
p. 40-42.
Church, G. J. (1986, January 6). China. Time, p. 6-19.
Chwalisz, K., Diener, E., and Gallagher, D. (1988). Autonomic arousal
feedback and emotional experience: Evidence from the spinal cord
injured. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 820-828.
CIA (2002, February). Chiefs of state and cabinet members of foreign
governments (www.msad.state.mn.us/onlinecareerfair/human/Bethloc-
kard.htm).
Cialdini, R. B. (1984). Influence: How and why people agree to things.
New York: William Morrow.
Cialdini, R. B. (1988). Influence: Science and practice. Glenview, IL:
Scott, Foresman/Little, Brown.
Cialdini, R. B. (1991). Altruism or egoism? That is (still) the question.
Psychological Inquiry, 2, 124-126.
Cialdini, R. B. (1995). A full-cycle approach to social psychology. In G.
G. Brannigan and M. R. Merrens (Eds.), The social psychologists:
Research adventures. New York: McGraw-Hill.
Cialdini. R. B. (2000). Influence: Science and practice, 4th edition. Bos-
ton: Allyn and Bacon.
Cialdini, R. B. (2003). Crafting normative messages. Current Directions
in Psychological Science, 12, 105-109.
Cialdini, R. B., Bickman, L., and Cacioppo, J. T. (1979). An example
of consumeristic social psychology: Bargaining tough in the new car
showroom. Journal of Applied Social Psychology, 9, 115-126.
Cialdini, R. B., Borden, R. J., Thorne, A., Walker, M. R., Freeman,
S., and Sloan, L. R. (1976). Basking in reflected glory: Three (foot-
ball) field studies. Journal of Personality and Social Psychology, 39,
406-415.
Cialdini, R. B., Cacioppo, J. T., Bassett, R., and Miller, J. A. (1978)
Lowball procedure for producing compliance: Commitment then cost.
Journal of Personality and Social Psychology, 36, 463-476.
Cialdini, R. B., Darby, B. L., and Vincent, J. E. (1973). Transgression
and altruism: A case for hedonism. Journal of Experimental Social
Psychology, 9, 502-516.
Cialdini, R. B., Demaine, L. J., Barrett, D. W., Sagarin, B. J., and Rho-
ads, K. L. V. (2003). The poison parasite defense: A strategy for sap-
ping a stronger opponent's persuasive strength. Unpublished manusc-
ript, Arizona State University.
Cialdini, R. B., and Kenrick, D. T. (1976). Altruism as hedonism: A so-
cial development perspective on the relationship of negative mood
state and helping. Journal of Personality and Social Psychology, 34,
907-914.
Cialdini, R. B., Kenrick, D. T., and Baumann, D. J. (1981). Effects of
mood on prosocial behavior in children and adults. In N. Eisenberg-
Berg (Ed.), The development of prosocial behavior. New York: Aca-
demic Press.
Cialdini, R. B., and Richardson, K. D. (1980). Two indirect tactics of
image management: Basking and blasting. Journal of Personality and
Social Psychology, 39, 406-415.
Cialdini, R. B., and Schroeder, D. A. (1976). Increasing compliance by
legitimizing paltry contributions: When even a penny helps. Journal
of Personality and Social Psychology, 34, 599-604.
Cialdini, R. B., Vincent, J. E., Lewis, S. K., Catalan, J., Wheeler, D.,
and Danby, B. L. (1975). Reciprocal concessions procedure for in-
ducing compliance: The door-in-the-face technique. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 31, 206-215.
Cialdini, R. B., Wosinska, W., Dabul, A. J., Whetstone-Dion, R., and
Heszen, I. (1998). When social role salience leads to social role re-
jection: Modest self-presentation among women and men in two cul-
tures. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 473^81.
BI BLI OGRAFI JA 7 703
Cicerello, A., and Sheehan, E. P. (1995). Personal advertisements: A con-
tent analysis. Journal of Social Behavior and Personality, 10, 751-
756.
Cinnirella, M. (1997). Towards a European identity? Interactions between
the national and European social identities manifested by university
students in Britain and Italy. British Journal of Social Psychology,
36, 19-31.
Cioffi, D., and Garner, R. (1998). The effect of response options on de-
cisions and subsequent behavior: Sometimes inaction is better. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 24, 463-472.
Clancy, S. M., and Dollinger, S. J. (1993). Photographic depictions of
the self: Gender and age differences in social connectedness. Sex Ro-
les, 29, 477^95.
Clark, K., and Clark, M. (1947). Racial identification and preference in
Negro children. In T. M. Newcomb and E. L. Hartley (Eds.), Rea-
dings in social psychology. New York: Holt.
Clark, M. S. (1984). Record keeping in two types of relationships. Journal
of Personality and Social Psychology, 47, 549-557.
Clark, M. S. (1986). Evidence for the effectiveness of manipulations of
desire for communal versus exchange relationships. Personality and
Social Psychology Bulletin, 12, 414-425.
Clark, M. S., and Bennett, M. E. (1992). Research on relationships: Im-
plications for mental health. In D. Ruble, P. Costanzo (Ed.), The so-
cial psychology of mental health. New York: Guilford
Clark, M. S., and Mills, J. (1979). Interpersonal attraction in exchange
and communal relationships. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 37, 12-24.
Clark, M. S., and Mills, J. (1993). The difference between communal
and exchange relationships: What it is and is not. Personality and
Social Psychology Bulletin, 19, 684-691.
Clark, M. S., Mills, J., and Corcoran, D. (1989). Keeping track of ne-
eds and inputs of friends and strangers. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 15, 533-542.
Clark, M. S., Mills, J., and Powell, M. C. (1986). Keeping track of ne-
eds in communal and exchange relationships. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 51, 333-338.
Clark, R. D., III. (1974). Effects of sex and race on helping behavior in
a nonreactive setting. Representative Research in Social Psycholo-
gy, 5, 1-*.
Clark, R. D., III. (1995). A few parallels between group polarization and
minority influence. In S. Moscovici, H. Mucchi-Faina, and A. Ma-
ass (Eds.), Minority influence. Chicago: Nelson-Hall.
Clark, R. D., III., and Maass, S. A. (1988). The role of social categori-
zation and perceived source credibility in minority influence. Eu-
ropmm Journal of Social Psychology, 18, 381-394.
Clarke, A. C. (1952). An examination of the operation of residual pro-
pinquity as a factor in mate selection. American Sociological Review,
27, 17-22.
Clarke, V. (2003, March 25). Quoted in Street fighting: A volatile ene-
my. Wall Street Journal, p. Al, A13.
Clary, E. G., and Snyder, M. (1993). Persuasive communications stra-
tegies for recruiting volunteers. In D. R. Young, R. M. Hollister, and
V. A. Hodgkinson (Eds.), Governing, leading, and managing non-
profit organizations. San Francisco: Jossey-Bass.
Clary, E. G., and Snyder, M. (1995). Motivations for volunteering and
giving: A functional approach. In C. H. Hamilton and W. E. Ilchman
(Eds.), Cultures of giving II: How heritage, gender, wealth, and va-
lues influence philanthropy. Bloomington, IN: Indiana University Cen-
ter on Philanthropy.
Clary, E. G., and Snyder, M. (1999). The motivations to volunteer: The-
oretical and practical considerations. Current Directions in Psycho-
logical Science, 8, 156-159.
Clary, E. G., Snyder, M., Ridge, R. D., Copeland, J., Stukas, A. A.,
Haugen, J., and Miene, P. (1998). Understanding and assessing the
motivations of volunteers: A functional approach. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 74, 1516-1531.
Cleghorn, R. (1980, October 31). ABC News, meet the Literary Digest.
Detroit Free Press.
Clifford, M. M., and Walster, E. H. (1973). The effect of physical attrac-
tiveness on teacher expectation. Sociology of Education, 46,248-258.
Cline, V. B., Croft, R. G., and Courrier, S. (1973). Desensitization of
children to television violence. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 27, 360-365.
Clore, G. L., Bray, R. M., Itkin, S. M., and Murphy, P. (1978). Inter-
racial attitudes and behavior at a summer camp. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 36, 107-116.
Clore, G. L., Wiggins, N. H., and Itkin, G. (1975). Gain and loss in at-
traction: Attributions from nonverbal behavior. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 31, 706-712.
cnn.com (2001, September 17). Hate crimes reports up in wake of terro-
rist attacks. cnn.com/U.S. (www.cnn.com/2001/US/09/16/gen.hate.cri-
mes/)
Coates, B., Pusser, H. E., and Goodman, I. (1976). The influence of
Sesame Street" and Mister Rogers' Neighborhood" on children's
social behavior in the preschool. Child Development, 47, 138-144.
Coats, E. J., and Feldman, R. S. (1996). Gender differences in nonver-
bal correlates of social status. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 22, 1014-1022.
Codol, J.-P. (1976). On the so-called superior conformity of the self be-
havior: Twenty experimental investigations. European Journal of So-
cial Psychology, 5, 457-501.
Cohen, D. (1996). Law, social policy, and violence: The impact of re-
gional cultures. Journal of Personality and Social Psychology, 70,
961-978.
Cohen, D. (1998). Culture, social organization, and patterns of violence.
Journal of Personality and Social Psychology, 75, 408-419.
Cohen, E. G. (1980). Design and redesign of the desegregated school:
Problems of status, power and conflict. In W. G. Stephan and J. R.
Feagin (Eds.), School desegregation: Past, present, and future. New
York: Plenum Press, (a)
Cohen, E. G. (1980). A multi-ability approach to the integrated classro-
om. Paper presented at the American Psychological Association con-
vention.
Cohen, G. L., Steele, C. M., and Ross, L. D. (1999). The mentor's di-
lemma: Providing critical feedback across the racial divide. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 25, 1302-1318.
Cohen, M., and Davis, N. (1981). Medication errors: Causes and pre-
vention. Philadelphia: G. F. Stickley Co. Cited by R. B. Cialdini
(1989). Agents of influence: Bunglers, smugglers, and sleuths. Pa-
per presented at the American Psychological Association convention.
Cohen, S. (1980). Training to understand TV advertising: Effects and some
policy implications. Paper presented at the American Psychological
Association convention.
Cohen, S. (2002). Psychosocial stress, social networks, and susceptibili-
ty to infection. In H. G. Koenig and H. J. Cohen (Eds.), The link bet-
ween religion and health: Psychoneuroimmunology and the faith fac-
tor. New York: Oxford University Press.
704 BI BLI OGRAFI JA
Cohen, S., Doyle, W. J., Skoner, D. P., Rabin, B. S., and Gwaltney, J.
M., Jr. (1997). Social ties and susceptibility to the common cold.
Journal of the American Medical Association, 277, 1940-1944.
Cohen, S., Doyle, W. J., Turner, R., Alper, C. M., and Skoner, D. P.
(2003). Sociability and susceptibility to the common cold. Psycho-
logical Science, 14, 389-395.
Cohen, S., Line, S., Manuck, S. B., Rabin, B. S., Heise, E. R., and Kap-
lan, J. R. (1997). Chronic social stress, social status, and susceptibi-
lity to upper respiratory infections in nonhuman primates. Psycho-
somatic Medicine, 59, 213-221.
Cohen, S., and Rodriguez, M. S. (1995). Pathways linking affective dis-
turbances and physical disorders. Health Psychology, 14, 374-380.
Cohn, E. G. (1993). The prediction of police calls for service: The influ-
ence of weather and temporal variables on rape and domestic vio-
lence. Environmental Psychology, 13, 71-83.
Colasanto, D. (1989, November). Americans show commitment to hel-
ping those in need. Gallup Report, No. 290, p. 17-24.
Coleman, L. M., Jussim, L., and Abraham, J. (1987). Students' reac-
tions to teachers' evaluations: The unique impact of negative feed-
back. Journal of Applied Social Psychology, 17, 1051-1070.
Collins, N. L., and Miller, L. C. (1994). Self-disclosure and liking: A
meta-analytic review. Psychological Bulletin, 116, 457-475.
Colman, A. M. (1991). Crowd psychology in South African murder trials.
American Psychologist, 46, 1071-1079. See also, A. M. Colman
(1991), Psychological evidence in South African murder trials. The
Psychologist, 14, 482^86.
Columbia Accident Investigation Board (2003, August). Volume 1. Was-
hington, DC: National Aeronautics and Space Administration and the
Government Printing Office.
Comer, D. R. (1995). A model of social loafing in real work group. Hu-
man Relations, 48, 647-667.
Comstock, G., and Scharrer, E. (1999). Television: Whats on, who's wat-
ching and what it means. San Diego, CA: Academic Press.
Conger, R. D., Cui, M., Bryant, C. M., and Elder, G. H. (2000). Com-
petence in early adult romantic relationships: A developmental per-
spective on family influences. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 79, 224-237.
Contrada, R. J., Ashmore, R. D., Gary, M. L., Coups, E., Egeth, J.
D., Sewell, A., Ewell, K., Goyal, T. M., and Chasse, V. (2000). Et-
hnicity-related sources of stress and their effects on well-being. Cur-
rent Directions in Psychological Science, 9, 136-139.
Conway, F., and Siegelman, J. (1979). Snapping: America's epidemic
of sudden personality change. New York: Delta Books.
Conway, L. G., III, Suedfeld, P., and Tetlock, P. E. (2001). Integrative
complexity and political decisions that lead to war or peace. In D. J.
Christie, R. V. Wagner, and D. Winter (Eds.), Peace, conflict, and
violence: Peace psychology for the 21st century. Englewood Cliffs,
NY: Prentice-Hall.
Conway, M., and Ross, M. (1985). Remembering one's own past: The
construction of personal histories. In R. Sorrentino and E. T. Hig-
gins (Eds.) Handbook of motivation and cognition. New York: Guil-
ford.
Conway, M., and Ross, M. (1986). Remembering one's own past: The
construction of personal histories. In R. Sorrentino and E. T. Hig-
gins (Eds.), Handbook of motivation and cognition. New York: Guil-
ford.
Cook, S. W. (1985). Experimenting on social issues: The case of school
desegregation. American Psychologist, 40, 452-460.
Cook, T. D., and Curtin, T. R. (1987). The mainstream and the underc-
lass: Why are the differences so salient and the similarities so unob-
trusive? In J. C. Masters and W. P. Smith (Eds.), Social comparison,
social justice, and relative deprivation: Theoretical, empirical, and
policy perspectives. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Cook, T. D., and Flay, B. R. (1978). The persistence of experimentally
induced attitude change. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experi-
mental social psychology. Vol. 11. New York: Academic Press.
Cooley, C. H. (1902). Human nature and the social order. New York:
Schocken Books.
Coombs, R. H. (1991, January). Marital status and personal well-being:
A literature review. Family Relations, 40, 97-102.
Cooper, H. (1983). Teacher expectation effects. In L. Bickman (Ed.), Ap-
plied social psychology annual, Vol. 4. Beverly Hills, CA: Sage.
Cooper, J. (1999). Unwanted consequences and the self: In search of the
motivation for dissonance reduction. In E. Harmon-Jones and J. Mills
(Eds.), Cognitive dissonance: Progress on a pivotal theory in social
psychology. Washington, DC: American Psychological Association.
Copeland, J., and Snyder, M. (1995). When counselors confirm: A func-
tional analysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 21,1210
1221.
Correll, J., Park, B., Judd, C. M., and Wittenbrink, B. (2002). The
police officer's dilemma: Using ethnicity to disambiguate potential-
ly threatening individuals. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 83, 1314-1329.
Costanzo, M. (1997). Just revenge: Costs and consequences of the de-
ath penalty. New York: St. Martin's.
Costanzo, M. (1998). Just revenge. New York: St. Martin's.
Cota, A. A., and Dion, K. L. (1986). Salience of gender and sex compo-
sition of ad hoc groups: An experimental test of distinctiveness the-
ory. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 770-776.
Cotton, J. L. (1981). Ambient temperature and violent crime. Paper pre-
sented at the Midwestern Psychological Association convention.
Cotton, J. L. (1986). Ambient temperature and violent crime. Journal of
Applied Social Psychology, 16, 786-801.
Cottrell, N. B., Wack, D. L., Sekerak, G. J., and Rittle, R. M. (1968)
Social facilitation of dominant responses by the presence of an au-
dience and the mere presence of others. Journal of Personality and
Social Psychology, 9, 245-250.
Courneya, K. S., and Carron, A. V. (1992). The home advantage in sport
competitions: A literature review. Journal of Sport and Exercise Psy-
chology, 14, 13-27.
Court, J. H. (1985). Sex and violence: A ripple effect. In N. M. Mala-
muth and E. Donnerstein (Eds.), Pornography and sexual aggression.
New York: Academic Press.
Courtney, J. G., Longnecker, M. P., Theoreil, T., and de Verdier, M.
G. (1993). Stressful life events and the risk of colorectal cancer. Epi-
demiology, 4, 407^411.
Cousins, N. (1978, September 16). The taxpayers revolt: Act two. Sa-
turday Review, p. 56.
Coyne, J. C., Burchill, S. A. L., and Stiles, W. B. (1991). In C. R. Sny
der and D. O. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psy-
chology: The health perspective. New York: Pergamon.
Crabb, P. B., and Bielawski, D. (1994). The social representation of ma-
terial culture and gender in children's books. Sex Roles, 30, 6979.
Crabtree, S. (2002, January 22). Gender roles reflected in teen tech use.
Gallup Tuesday Briefing (www.gallup.com).
Crandall, C. S. (1988). Social contagion of binge eating. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 55, 588-598.
BI BLI OGRAFI JA 7 705
Crandall, C. S. (1994). Prejudice against fat people: Ideology and self-
interest. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 882-894.
Crandall, C. S., and Eshleman, A. (2003). A justification-suppression
model of the expression and experience of prejudice. Psychological
Bulletin, 129, 414-446.
Crano, W. D., and Mellon, P. M. (1978). Causal influence of teachers'
expectations on children's academic performance: A cross-legged pa-
nel analysis. Journal of Educational Psychology, 70, 39-49.
Crawford, M., Stark, A. C., and Renner, C. H. (1998). The meaning
of Ms.: Social assimilation of a gender concept. Psychology of Wo-
men Quarterly, 22, 197-208.
Crawford, T. J. (1974). Sermons on racial tolerance and the parish ne-
ighborhood context. Journal of Applied Social Psychology, 4, 1-23.
Crisp, R. J., and Hewstone, M. (1999). Differential evaluation of cros-
sed category groups: Patterns, processes, and reducing intergroup bias.
Group Processes and Intergroup Relations, 2, 307-333.
Crisp, R. J., and Hewstone, M. (2000). Multiple categorization and so-
cial identity. In D. Capozza and R. Brown (Eds.), Social identity the-
ory: Trends in theory and research. Beverly Hills, CA: Sage.
Crocker, J. (1981). Judgment of covariation by social perceivers. Psy-
chological Bulletin, 90, 272-292.
Crocker, J. (1994, October 14). Who cares what they think? Reflected
and deflected appraisal. Presentation to the Society of Experimental
Social Psychology meeting.
Crocker, J. (2002). The costs of seeking self-esteem. Journal of Social
Issues, 58, 597-615.
Crocker, J., and Gallo, L. (1985). The self-enhancing effect of downward
comparison. Paper presented at the American Psychological Asso-
ciation convention.
Crocker, J., Hannah, D. B., and Weber, R. (1983). Personal memory
and causal attributions. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 44, 55-56.
Crocker, J., and Luhtanen, R. (1990). Collective self-esteem and ingroup
bias. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 60-67.
Crocker, J., and Luhtanen, R. (2003). Level of self-esteem and contin-
gencies of self-worth: Unique effects on academic, social, and finan-
cial problems in college students. Personality and Social Psycholo-
gy Bulletin, 29, 701-712.
Crocker, J., and McGraw, K. M. (1984). What's good for the goose is
not good for the gander: Solo status as an obstacle to occupational
achievement for males and females. American Behavioral Scientist,
27, 357-370.
Crocker, J., and Park, L. E. (2004). The costly pursuit of self-esteem.
Psychological Bulletin, 130, 392^14.
Crocker, J., Thompson, L. L., McGraw, K. M., and Ingerman, C.
(1987). Downward comparison, prejudice, and evaluations of others:
Effects of self-esteem and threat. Journal of Personality and Social
Psychology, 52, 907-916.
Crocker, J., and Wolfe, C. (2001). Contingencies of self-worth. Psycho-
logical Review.
Croizet, J. C., Despres, G., Gauzins, M. E., Huguet, P., Leyens, J. P.,
and Meot, A. (2004). Stereotype threat undermines intellectual per-
formance by triggering a disruptive mental load. Personality and So-
cial Psychology Bulletin, 30, 721-731.
Crosby, F., Bromley, S., and Saxe, L. (1980). Recent unobtrusive stu-
dies of black and white discrimination and prejudice: A literature re-
view. Psychological Bulletin, 87, 546-563.
Crosby, F. J. (Ed.) (1987). Spouse, parent, worker: On gender and mul-
tiple roles. New Haven, CT: Yale University Press.
Cross, P. (1977). Not can but will college teaching be improved? New
Directions for Higher Education, Spring, No. 17, p. 1-15.
Cross, S. E., Liao, M.-H., and Josephs, R. (1992). A cross-cultural test
of the self-evaluation maintenance model. Paper presented at the Ame-
rican Psychological Association convention.
Crossen, C. (1993). Tainted truth: The manipulation of face in America.
New York: Simon and Schuster.
Cross-National Collaborative Group (1992). The changing rate of ma-
jor depression. Journal of the American Medical Association, 268,
3098-3105.
Croxton, J. S., Eddy, T., and Morrow, N. (1984). Memory biases in the
reconstruction of interpersonal encounters. Journal of Social and Cli-
nical Psychology, 2, 348-354.
Croxton, J. S., and Miller, A. G. (1987). Behavioral disconfirmation and
the observer bias. Journal of Social Behavior and Personality, 2,145
152.
Croyle, R. T., and Cooper, J. (1983). Dissonance arousal: Physiological
evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 45,782-791.
Csikszentmihalyi, M. (1990). Flow: The psychology of optimal experien-
ce. New York: Harper and Row.
Csikszentmihalyi, M. (1999). If we are so rich, why aren't we happy?
American Psychologist, 54, 821-827.
Cunningham, J. D. (1981). Self-disclosure intimacy: Sex, sex-of-target,
cross-national, and generational differences. Personality and Social
Psychology Bulletin, 7, 314-319.
Cunningham, M. R., Shaffer, D. R., Barbee, A. P., Wolff, P. L., and
Kelley, D. J. (1990). Separate processes in the relation of elation and
depression to helping: Social versus personal concerns. Journal of
Experimental Social Psychology, 26, 13-33.
Cutler, B. L., Moran, G., and Narvy, D. J. (1992). Jury selection in in-
sanity defense cases. Journal of Research in Personality, 26, 165-
182.
Cutler, B. L., and Penrod, S. D. (1988). Context reinstatement and eye-
witness identification. In G. M. Davies and D. M. Thomson (Eds.),
Context reinstatement and eyewitness identification. New York: Wi-
ley. (a)
Cutler, B. L., and Penrod, S. D. (1988). Improving the reliability of eye-
witness identification: Lineup construction and presentation. Journal
of Applied Psychology, 73, 281-290. (b)
Cutler, B. L., and Penrod, S. D. (1995). Mistaken identification: The eye-
witness, psychology, and the law. New York: Cambridge University
Press.
Cutler, B. L., Penrod, S. D., and Dexter, H. R. (1989). The eyewitness,
the expert psychologist and the jury. Law and Human Behavior, 13,
311-332.
Cutrona, C. E. (1986). Behavioral manifestations of social support: A
microanalytic investigation. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 51, 201-208.
Dabbs, J. M., Jr. (1992). Testosterone measurements in social and clini-
cal psychology Journal of Social and Clinical Psychology, 11, 302-
321.
Dabbs, J. M., Jr. (2000). Heroes, rogues, and lovers: Testosterone and
behavior. New York: McGraw-Hill.
Dabbs, J. M., Jr., Carr, T. S., Frady, R. L., and Riad, J. K. (1995).
Testosterone, crime, and misbehavior among 692 male prison inma-
tes. Personality and Individual Differences, 18, 627-633.
Dabbs, J. M., Jr. and Janis, I. L. (1965). Why does eating while rea-
ding facilitate opinion change? An experimental inquiry. Journal of
Experimental Social Psychology, 1, 133-144.
706 BI BLI OGRAFI JA
Dabbs, J. M., Jr., and Morris, R. (1990). Testosterone, social class, and
antisocial behavior in a sample of 4, 462 men. Psychological Scien-
ce, 1, 209-211.
Dabbs, J. M., Jr., Riad, J. K., and Chance, S. E. (2001). Testosterone
and ruthless homicide. Personality and Individual Differences, 31,
599-603.
Dabbs, J. M., Jr., Strong, R., and Milun, R. (1997). Exploring the mind
of testosterone: A beeper study. Journal of Research in Personality,
31, 577-588.
Dallas, M. E. W., and Baron, R. S. (1985). Do psychotherapists use a
confirmatory strategy during interviewing? Journal of Social and Cli-
nical Psychology, 3, 106-122.
Damon, W. (1995). Greater Expectations: Overcoming the Culture of In-
dulgence in America 's Homes and Schools. New York: Free Press.
Danner, D. D., Snowdon, D. A., and Friesen, W. V. (2001). Positive emo-
tions in early life and longevity: Findings from the Nun Study. Journal
of Personality and Social Psychology, 80, 804-813.
Darley, J. (1996). How organizations socialize individuals into evil-doing.
In D. Messick and Ann Tenbrunsel (Eds.), Codes of conduct: Beha-
vioral research into business ethics. New York: Russell Sage.
Darley, J. M. (1995). Book review essay. Political Psychology.
Darley, J. M., and Batson, C. D. (1973). From Jerusalem to Jericho: A
study of situational and dispositional variables in helping behavior.
Journal of Personality and Social Psychology, 27, 100-108.
Darley, J. M., and Berscheid, E. (1967). Increased liking as a result of
the anticipation of personal contact. Human Relations, 20, 29-40.
Darley, J. M., and Gross, P. H. (1983). A hypothesis-confirming bias in
labelling effects. Journal of Personality and Social Psychology, 44,
20-33.
Darley, J. M., and Latane, B. (1968). Bystander intervention in emer-
gencies: Diffusion of responsibility. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 8, 377-383.
Darley, J. M., Teger, A. I., and Lewis, L. D. (1973). Do groups always
inhibit individuals' response to potential emergencies? Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 26, 395-399.
Darley, S., and Cooper, J. (1972). Cognitive consequences of forced non-
compliance. Journal of Personality and Social Psychology, 24, 321-
326.
Darrow, C. (1933), cited by E. H. Sutherland and D. R. Cressy, Princip-
les of criminology. Philadelphia: Lippincott, 1966, p. 442.
Darwin, C. (1859/1988). The origin of species. Vol. 15 of The Works of
Charles Darwin, edited by P. H. Barrett and R. B. Freeman. New
York: New York University Press.
Das, E. H. H. J., de Wit, J. B. F., and Stroebe, W. (2003). Fear appeals
motivate acceptance of action recommendations: Evidence for a po-
sitive bias in the processing of persuasive messages. Personality and
Social Psychology Bulletin, 29, 650-664.
Dashiell, J. F. (1930). An experimental analysis of some group effects.
Journal of Abnormal and Social Psychology, 25, 190-199.
Dateline (2000, June 20). Dateline NBC. New York: NBC.
Davidson, R. J., Putnam, K. M., and Larson, C. L. (2000). Dysfunc-
tion in the neural circuitry of emotion regulation - A possible prelu-
de to violence. Science, 289, 591-594.
Davies, M. F. (1997). Belief persistence after evidential discrediting: The
impact of generated versus provided explanations on the likelihood
of discredited outcomes. Journal of Experimental Social Psycholo-
gy, 33, 561-578.
Davies, P. G., Spencer, S. J., Quinn, D. M., and Gerhardstein, R.
(2002). Consuming images: How television commercials that elicit
stereotype threat can restrain women academically and professional-
ly. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1615-1628.
Davila, J., Bradbury, T. N., Cohan, C. L., and Tochluk, S. (1997). Ma
rital functioning and depressive symptoms: Evidence for a stress ge-
neration model. Journal of Personality and Social Psychology, 73,
849-861.
Davis, B. M., and Gilbert, L. A. (1989). Effect of dispositional and si-
tuational influences on women's dominance expression in mixed-sex
dyads. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 294-300.
Davis, C. G., Lehman, D. R., Silver, R. C., Wortman, C. B., and El-
lard, J. H. (1996). Self-blame following a traumatic event: The role
of perceived avoidability. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 22, 557-567.
Davis, C. G., Lehman, D. R., Wortman, C. B., Silver, R. C., and
Thompson, S. C. (1995). The undoing of traumatic life events. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 21, 109-124.
Davis, J. H., Kameda, T., Parks, C., Stasson, M., and Zimmerman,
S. (1989). Some social mechanics of group decision making: The di-
stribution of opinion, polling sequence, and implications for consen-
sus. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 1000-1012.
Davis, J. H., Kerr, N. L., Atkin, R. S., Holt, R., and Meek, D. (1975).
The decision processes of 6- and 12-person mock juries assigned una-
nimous and two-thirds majority rules. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 32, 1-14.
Davis, J. H., Kerr, N. L., Strasser, G., Meek, D., and Holt, R. (1977).
Victim consequences, sentence severity, and decision process in mock
juries. Organizational Behavior and Human Performance, 18, 346-
365.
Davis, J. H., Stasson, M. F., Parks, C. D., Hulbert, L., Kameda, T.,
Zimmerman, S. K., and Ono, K. (1993). Quantitative decisions by
groups and individuals: Voting procedures and monetary awards by
mock civil juries. Journal of Experimental Social Psychology, 29,
326-346.
Davis, J. L., and Rusbult, C. E. (2001). Attitude alignment in close rela-
tionships. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 65-84.
Davis, K. E. (1985, February). Near and dear: Friendship and love com-
pared. Psychology Today, p. 22-30.
Davis, K. E., and Jones, E. E. (1960). Changes in interpersonal percep-
tion as a means of reducing cognitive dissonance. Journal of Abnor-
mal and Social Psychology, 61, 402-410.
Davis, L., and Greenlees, C. (1992). Social loafing revisited: Factors that
mitigate - and reverse - performance loss. Paper presented at the Sout-
hwestern Psychological Association convention.
Davis, M. H. (1979). The case for attributional egotism. Paper presented
at the American Psychological Association convention.
Davis, M. H., and Franzoi, S. L. (1986). Adolescent loneliness, self-disc-
losure, and private self-consciousness: A longitudinal investigation.
Journal of Personality and Social Psychology, 51, 595-608.
Davis, M. H., and Stephan, W. G. (1980). Attributions for exam perfor-
mance. Journal of Applied Social Psychology, 10, 235-248.
Dawes, R. (1998, October). The social usefulness of self-esteem: A skep-
tical view. Harvard Mental Health Letter, p. 4-5.
Dawes, R. M. (1980). Social dilemmas. Annual Review of Psychology,
31, 169-193.
Dawes, R. M. (1980). You can't systematize human judgment: Dyslexia.
In R. A. Shweder (Ed.), New directions for methodology of social
and behavioral science: Fallible judgment in behavioral research.
San Francisco: Jossey-Bass.
BI BLI OGRAFI JA 7 707
Dawes, R. M. (1989, January). Resignation letter to the American Psy-
chological Association. APS Observer, p. 14-15.
Dawes, R. M. (1990). The potential nonfalsity of the false consensus ef-
fect. In R. M. Hogarth (Ed.), Insights in decision making: A tribute
to Hillel J. Einhorn. Chicago: University of Chicago Press.
Dawes, R. M. (1991). Social dilemmas, economic self-interest, and evo-
lutionary theory. In D. R. Brown and J. E. Keith Smith (Eds.), Fron-
tiers of mathematical psychology: Essays in honor of Clyde Coombs.
New York: Springer-Verlag.
Dawes, R. M. (1994). House of cards: Psychology and psychotherapy
built on myth. New York: Free Press.
Dawes, R. M., McTavish, J., and Shaklee, H. (1977). Behavior, com-
munication, and assumptions about other people's behavior in a com-
mons dilemma situation. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 35, 1-11.
Dawkins, R. (1976). The selfish gene. New York: Oxford University Press.
Dawson, N. V., Arkes, H. R., Siciliano, C., Blinkhorn, R., Lakshma-
nan, M., and Petrelli, M. (1988). Hindsight bias: An impediment to
accurate probability estimation in clinicopathologic conferences. Me-
dical Decision Making, 8, 259-264.
De Cremer, D. (2002). Charismatic leadership and cooperation in social
dilemmas: A matter of transforming motives? Journal of Applied So-
cial Psychology, 32, 997-1016.
De Houwer, J., Thomas, S., and Baeyens, F. (2001). Associative lear-
ning of likes and dislikes: A review of 25 years of research on hu-
man evaluative conditioning. Psychological Bulletin, 127, 853-869.
de Jong-Gierveld, J. (1987). Developing and testing a model of loneli-
ness. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 119-128.
de Vries, N. K., and Van Knippenberg, A. (1987). Biased and unbiased
self-evaluations of ability: The effects of further testing. British Jour-
nal of Social Psychology, 26, 9-15.
DeAngelis, T. (1993, September). Controversial diagnosis is voted into
latest DSM. Monitor, p. 32-33.
Deaux, K., and LaFrance, M. (1998). Gender. In D. Gilbert, S. Fiske,
and G. Lindzey (Eds.), The handbook of social psychology, 4th edi-
tion. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
DeBruine, L. M. (2002). Facial resemblance enhances trust. Proceedings
of the Royal Society of London, 269, 1307-1312.
Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1985). Intrinsic motivation and self-de-
termination in human behavior. New York: Plenum.
Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1987). The support of autonomy and the
control of behavior. Journal of Personality and Social Psychology,
53, 1024-1037.
Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1991). A motivational approach to self:
Integration in personality. In R. Dienstbier (Ed.) Vol. 38. Perspecti-
ves on motivation (p. 237-288), Lincoln: University of Nebraska
Press. Nebraska Symposium on Motivation.
Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1997). Behaviorists in search of the null:
Revisiting the undermining of intrinsic motivation by extrinsic re-
wards. Unpublished manuscript, University of Rochester.
Delgado, J. (1973). In M. Pines, The brain changers. New York: Har-
court Brace Jovanovich.
della Cava, M. R. (2003, April 2). Iraq gets sympathetic press around
the world. USA Today (www.usatoday.com).
Dembroski, T. M., Lasater, T. M., and Ramirez, A. (1978). Communi-
cator similarity, fear arousing communications, and compliance with
health care recommendations. Journal of Applied Social Psycholo-
gy, 8, 254-269.
DePaulo, B. M., Charlton, K., Cooper, H., Lindsay, J. J., and Mh-
lenbrock, L. (1997). The accuracy-confidence correlation in the de-
tection of deception. Personality and Social Psychology Review, 1,
346-357.
Derlega, V., Metts, S., Petronio, S., and Margulis, S. T. (1993). Self-
disclosure. Newbury Park, CA: Sage.
Dermer, M., and Pyszczynski, T. A. (1978). Effects of erotica upon men's
loving and liking responses for women they love. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 36, 1302-1309.
Dermer, M., Cohen, S. J., Jacobsen, E., and Anderson, E. A. (1979).
Evaluative judgments of aspects of life as a function of vicarious ex-
posure to hedonic extremes. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 37, 247-260.
Desforges, D. M., Lord, C. G., Pugh, M. A., Sia, T. L., Scarberry, N.
C., and Ratcliff, C. D. (1997). Role of group representativeness in
the generalization part of the'contact hypothesis. Basic and Applied
Social Psychology, 19, 183-204.
Desforges, D. M., Lord, C. G., Ramsey, S. L., Mason, J. A., Van Le-
euwen, M. D., West, S. C., and Lepper, M. R. (1991). Effects of
structured cooperative contact on changing negative attitudes toward
stigmatized social groups. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 60*, 531-544.
Desmarais, S., and Curtis, J. (2001). Gender and perceived income en-
titlement among full-time workers: Analyses for Canadian national
samples, 1984 and 1994. Basic and Applied Social Psychology, 23,
157-168.
DeSteno, D. A., and Salovey, P. (1996). Jealousy and the characteristics
of one's rival: A self-evaluation maintenance perspective. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 22, 920-932.
Detweiler, J. B., Bedell, B. T., Salovey, P., Pronin, E., and Rothman,
A. J. (1999). Message framing and sunscreen use: Gain-framed mes-
sages motivate beach-goers. Health Psychology, 18, 189-196.
Deutsch, M. (1985). Distributive justice: A social psychological perspec-
tive. New Haven, CT: Yale University Press.
Deutsch, M. (1986). Folie a deux: A psychological perspective on So-
viet-American relations. In M. P. Kearns (Ed.), Persistent patterns
and emergent structures in a waving century. New York: Praeger.
Deutsch, M. (1993). Educating for a peaceful world. American Psycho-
logist, 48, 510-517.
Deutsch, M. (1994). Constructive conflict resolution: Principles, training,
and research. Journal of Social Issues, 50, 13-32.
Deutsch, M. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psycho-
logy, 6th edition. New York: McGraw-Hill, 519.
Deutsch, M., and Collins, M. E. (1951). Interracial housing: A psycho-
logical evaluation of a social experiment. Minneapolis: University
of Minnesota Press.
Deutsch, M., and Gerard, H. B. (1955). A study of normative and in-
formational social influence upon individual judgment. Journal of Ab-
normal and Social Psychology, 51, 629-636.
Deutsch, M., and Krauss, R. M. (1960). The effect of threat upon inter-
personal bargaining. Journal of Abnormal and Social Psychology, 61,
181-189.
Devenport, J. L., Stinson, V., Cutler, B. L., and Kravitz, D. A. (2002).
How effective are the cross-examination and expert testimony safe-
guards? Jurors' perceptions of the suggestiveness and fairness of bia-
sed lineup procedures. Journal of Applied Psychology, 87, 1042-1054.
Devine, P. G. (1989). Stereotypes and prejudice: Their automatic and con-
trolled components. Journal of Personality and Social Psychology,
56, 5-18.
708 BI BLI OGRAFI JA
Devine, P. G., Brodish, A. B., and Vance, S. L. (2004). Self-regulatory
processes in interracial interactions: The role of internal and exter-
nal motivation to respond without prejudice. In J. P. Forgas, K. D.
Williams, and W. von Hippel (Eds.), Social motivation: Conscious
and unconscious processes. New York: Cambridge University Press.
Devine, P. G., Evett, S. R., and Vasquez-Suson, K. A. (1996). Explo-
ring the interpersonal dynamics of intergroup contact. In R. Sorren-
tino and E. T. Higgins (Eds.), Handbook of motivation and cogni-
tion: The interpersonal content, vol. 3. New York: Guilford.
Devine, P. G., Hirt, E. R., and Gehrke, E. M. (1990). Diagnostic and
confirmation strategies in trait hypothesis testing. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 58, 952-963.
Devine, P. G., and Malpass, R. S. (1985). Orienting strategies in diffe-
rential face recognition. Personality and Social Psychology Bulletin,
11, 33-40.
Devine, P. G., Plant, E. A., and Buswell, B. N. (2000). Breaking the pre-
judice habit: Progress and obstacles. In S. Oskamp (Ed.), Reducing
prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Erlbaum, 2000.
Devos-Comby, L., and Salovey, P. (2002). Applying persuasion strate-
gies to alter HIV-relevant thoughts and behavior. Review of General
Psychology, 6, 287-304.
Dexter, H. R., Cutler, B. L., and Moran, G. (1992). A test of voir dire
as a remedy for the prejudicial effects of pretrial publicity. Journal
of Applied Social Psychology, 22, 819-832.
Dey, E. L., Astin, A. W., and Korn, W. S. (1991). The American fres-
hman: Twenty-five year trends. Los Angeles: Higher Education Re-
search Institute, UCLA.
Diamond, J. (1996, December). The best ways to sell sex. Discover, p.
78-86.
Diamond, S. S. (1993). Instructing on death: Psychologists, juries, and
judges. American Psychologist, 48, 423^134.
Dicum, J. (2003, November 11). Letter to the editor. New York Times, p.
A20.
Diekman, A. B., McDonald, M., and Gardner, W. L. (2000). Love me-
ans never having to be careful: The relationship between reading ro-
mance novels and safe sex behavior. Psychology of Women Quarter-
ly, 24, 179-188.
Diekmann, K. A., Samuels, S. M., Ross, L., and Bazerman, M. H.
(1997). Self-interest and fairness in problems of resource allocation:
Allocators versus recipients. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 72, 1061-1074.
Diener, E. (1976). Effects of prior destructive behavior, anonymity, and
group presence on deindividuation and aggression. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 33, 497-507.
Diener, E. (1979). Deindividuation, self-awareness, and disinhibition.
Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1160-1171.
Diener, E. (1980). Deindividuation: The absence of self-awareness and
self-regulation in group members. In P. Paulus (Ed.), The psycholo-
gy of group influence. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Diener, E. (2000). Subjective well-being: The science of happiness, and
some policy implications. American Psychologist, 55, 3443.
Diener, E., and Crandall, R. (1979). An evaluation of the Jamaican an-
ticrime program. Journal of Applied Social Psychology, 9, 135-146.
Diener, E., Diener, M., and Diener, C. (1995). Factors predicting the sub-
jective well-being of nations. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 69, 851-864.
Diener, E., Horwitz, J., and Emmons, R. A. (1985). Happiness of the
very wealthy. Social Indicators, 16, 263-274.
Diener, E., and Oishi, S. (2000). Money and happiness: Income and sub-
jective well-being across nations. In E. Diener and E. M. Suh (Eds.),
Subjective well-being across cultures. Cambridge, MA: MIT Press.
Diener, E., Sandvik, E., Seidlitz, L., and Diener, M. (1993). The rela-
tionship between income and subjective well-being: Relative or ab-
solute? Social Indicators Research, 28, 195-223.
Diener, E. and Seligman, M. E. P. (2002). Very happy people. Psycho-
logical Science, 13, 81-84.
Diener, E., and Wallbom, M. (1976). Effects of self-awareness on anti-
normative behavior. Journal of Research in Personality, 10,107-111.
Dienstbier, R. A., Roesch, S. C., Mizumoto, A., Hemenover, S. H., Lott,
R. C., and Carlo, G. (1998). Effects of weapons on guilt judgments
and sentencing recommendations for criminals. Basic and Applied So-
cial Psychology, 20, 93-102.
Dill, J. C., and Anderson, C. A. (1999). Loneliness, shyness, and dep-
ression: The etiology and interrelationships of everyday problems in
living. In T. Joiner and J. C. Coyne (Eds.) The interactional nature
of depression: Advances in interpersonal approaches. Washington,
DC: American Psychological Association.
Dillehay, R. C., and Nietzel, M. T. (1980). Constructing a science of ju-
ry behavior. In L. Wheeler (Ed.), Review of personality and social
psychology (Vol. 1). Beverly Hills, CA: Sage Publications.
Dindia, K., and Allen, M. (1992). Sex differences in self-disclosure: A
meta-analysis. Psychological Bulletin, 112, 106-124.
Dion, K. K. (1972). Physical attractiveness and evaluations of children's
transgressions. Journal of Personality and Social Psychology, 24,
207-213.
Dion, K. K. (1973). Young children's stereotyping of facial attractive-
ness. Developmental Psychology, 9, 183-188.
Dion, K. K., and Berscheid, E. (1974). Physical attractiveness and peer
perception among children. Sociometry, 37, 1-12.
Dion, K. K., and Dion, K. L. (1985). Personality, gender, and the phe-
nomenology of romantic love. In P. R. Shaver (Ed.), Review of per-
sonality and social psychology, vol. 6. Beverly Hills, CA: Sage.
Dion, K. K., and Dion, K. L. (1991). Psychological individualism and
romantic love. Journal of Social Behavior and Personality, 6, 17-
33.
Dion, K. K., and Dion, K. L. (1993). Individualistic and collectivistic
perspectives on gender and the cultural context of love and intima-
cy. Journal of Social Issues, 49, 53-69.
Dion, K. K., and Dion, K. L. (1996). Cultural perspectives on romantic
love. Personal Relationships, 3, 5-17.
Dion, K. K., and Stein, S. (1978). Physical attractiveness and interper-
sonal influence. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 97-
109.
Dion, K. L. (1979). Intergroup conflict and intragroup cohesiveness. In
W. G. Austin, and S. Worchel (Eds.), The social psychology of in-
tergroup relations. Monterey, CA: Brooks/Cole.
Dion, K. L. (1987). What's in a title? The Ms. stereotype and images of
women's tides of address. Psychology of Women Quarterly, 11, 21-
36.
Dion, K. L. (1998). The social psychology of perceived prejudice and
discrimination. Colloquium presentation, Carleton University.
Dion, K. L., and Cota, A. A. (1991). The Ms. stereotype: Its domain and
the role of explicitness in title preference. Psychology of Women Qu-
arterly, 15, 403-410.
Dion, K. L., and Dion, K. K. (1988). Romantic love: Individual and cul-
tural perspectives. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.), The
psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press.
BI BLI OGRAFI JA 7 709
Dion, K. L., and Schuller, R. A. (1991). The Ms. stereotype: Its genera-
lity and its relation to managerial and marital status stereotypes. Ca-
nadian Journal of Behavioural Science, 23, 25-40.
Dishion, T. J., McCord, J., and Poulin, F. (1999). When interventions
harm: Peer groups and problem behavior. American Psychologist, 54,
755-764.
Ditto, P. H., Scepansky, J. A., Munro, G. D., Apanovitch, A. M., and
Lockhart, L. K. (1997). Motivated sensitivity to preference-incon-
sistent information. Unpublished manuscript, Kent State University.
Dixon, B. (1986, April). Dangerous thoughts: How we think and feel can
make us sick. Science, 86, p. 63-66.
Dixon, J., and Durrheim, K. (2003). Contact and the ecology of racial
division: Some varieties of informal segregation. British Journal of
Social Psychology, 42, 1-23.
Dohrenwend, B., Pearlin, L., Clayton, P., Hamburg, B., Dohrenwend,
B. P., Riley, M., and Rose, R. (1982). Report on stress and life events.
In G. R. Elliott and C. Eisdorfer (Eds.), Stress and human health:
Analysis and implications of research (A study by the Institute of Me-
dicine/National Academy of Sciences). New York: Springer.
Dolinski, D. (2000). On inferring one's beliefs from one's attempt and
consequences for subsequent compliance. Journal of Personality and
Social Psychology, 78, 260-272.
Dolinski, D., and Nawrat, R. (1998). Fear-then-relief procedure for pro-
ducing compliance: Beware when the danger is over. Journal of Ex-
perimental Social Psychology, 34, 27-50.
Dollard, J., Doob, L., Miller, N., Mowrer, O. H., and Sears, R. R.
(1939). Frustration and aggression. New Haven, CT: Yale Univer-
sity Press.
Dolnik, L., Case, T. L, and Williams, K. D. (2003). Stealing thunder as
a courtroom tactic revisited: Processes and boundaries. Law and Hu-
man Behavior, 27, 265-285.
Donnerstein, E. (1980). Aggressive erotica and violence against women.
Journal of Personality and Social Psychology, 39, 269-277.
Donnerstein, E. (1998). Why do we have those new ratings on televi-
sion. Invited address to the National Institute on the Teaching of Psy-
chology.
Donnerstein, E., Linz, D., and Penrod, S. (1987). The question of por-
nography. London: Free Press.
Doob, A. N., and Kirshenbaum, H. M. (1973). Bias in police lineups -
partial remembering. Journal of Police Science and Administration,
1, 287-293.
Doob, A. N., and McLaughlin, D. S. (1989). Ask and you shall be gi-
ven: Request size and donations to a good cause. Journal of Applied
Social Psychology, 19, 1049-1056.
Doob, A. N., and Roberts, J. (1988). Public attitudes toward sentencing
in Canada. In N. Walker and M. Hough (Eds.), Sentencing and the
public. London: Go wer.
Doty, R. M., Peterson, B. E., and Winter, D.G. (1991). Threat and aut-
horitarianism in the United States, 1978-1987. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 61, 629-640.
Douglas, K. M., and McGarty, C. (2001). Identifiability and self-pre-
sentation: Computer-mediated communication and intergroup interac-
tion. British Journal of Social Psychology, 40, 399-416.
Douglass, F. (1845/1960). Narrative of the life of Frederick Douglass,
an American slave: Written by himself (B. Quarles, Ed.). Cambrid-
ge, MA: Harvard University Press.
Dovidio, J. F. (1991). The empathy-altruism hypothesis: Paradigm and
promise. Psychological Inquiry, 2, 126-128.
Dovidio, J. R., Brigham, J. C., Johnson, B. T., and Gaertner, S. L.
(1996). Stereotyping, prejudice, and discrimination: Another look. In
N. Macrae, M. Hewstone, and C. Stangor (Eds.), Stereotypes and ste-
reotyping. New York: Guilford.
Dovidio, J. F., Gaertner, S. L., Anastasio, P. A., and Sanitioso, R. (1992).
Cognitive and motivational bases of bias: Implications of aversive ra-
cism for attitudes toward Hispanics. In S. Knouse, P. Rosenfeld, and A.
Culbertson (Eds.), Hispanics in the workplace. Newbury Park, CA: Sage.
Dovidio, J. F., Kawakami, K., and Gaertner, S. L. (2002). Implicit and
explicit prejudice and interracial interactions. Journal of Personality
and Social Psychology, 82, 62-68.
Downs, A. C., and Lyons, P. M. (1991). Natural observations of the links
between attractiveness and initial legal judgments. Personality and
Social Psychology Bulletin, 17, 541-547.
Drabman, R. S., and Thomas, M. H. (1974). Does media violence inc-
rease children's toleration of real-life aggression? Developmental Psy-
chology, 10, 418^21.
Drabman, R. S., and Thomas, M. H. (1975). Does TV violence breed
indifference? Journal of Communications, 25(4), 86-89.
Drabman, R. S., and Thomas, M. H. (1976). Does watching violence
on television cause apathy? Pediatrics, 57, 329-331.
Draguns, J. G. (1990). Normal and abnormal behavior in cross-cultural
perspective: Specifying the nature of their relationship. Nebraska Sym-
posium on Motivation 1989, 37, 235-277.
Driedger, L. (1975). In search of cultural identity factors: A comparison
of ethnic students. Canadian Review of Sociology and Anthropolo-
gy, 12, 150-161.
Driskell, J. E., and Mullen, B. (1990). Status, expectations, and beha-
vior: A meta-analytic review and test of the theory. Personality and
Social Psychology Bulletin, 16, 541-553.
Drolet, A. L., and Morris, M. W. (2000). Rapport in conflict resolution:
Accounting for how face-to-face contact fosters mutual cooperation
in mixed-motive conflicts. Journal of Experimental Social Psycho-
logy, 36, 26-50.
Druckman, D., and Bjork, R. A. (Eds.). (1994). Cooperative learning.
Chapter 5 in Learning, remembering, believing: Enhancing human
performance. Washington, DC: National Academy Press.
Dryer, D. C., and Horowitz, L. M. (1997). When do opposites attract?
Interpersonal complementarity versus similarity. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 72, 592-603.
DuBois, W. E. B. (1903/1961). The souls of black folk. Greenwich, CT:
Fawcett Books.
Duck, J. M., Hogg, M. A., and Terry, D. J. (1995). Me, us and them:
political identification and the third-person effect in the 1993 Aust-
ralian federal election. European Journal of Social Psychology, 25,
195-215.
Duffy, M. (2003, June 9). Weapons of mass disappearance. Time, p. 28-
33.
Dugger, C. W. (2001, April 22). Abortion in India spurred by sex text
skew the ratio against girls. The New York Times. Late edition, p. 12.
Dunn, E. W., Wilson, T. D., and Gilbert, D. T. (2003). Location, loca-
tion, location: The misprediction of satisfaction in housing lotteries.
Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1421-1432.
Dunning, D. (1995). Trait importance and modifiability as factors influ-
encing self-assessment and self-enhancement motives. Personality and
Social Psychology Bulletin, 21, 1297-1306.
Dunning, D. (1999). A newer look: Motivated social cognition and the
schematic representation of social concepts. Psychological Inquiry,
10, 1-11.
710 BI BLI OGRAFI JA
Dunning, D., Griffin, D. W., Milojkovic, J. D., and Ross, L. (1990).
The overconfidence effect in social prediction. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 58, 568-581.
Dunning, D., and Hayes, A. E (1996). Evidence for egocentric compa-
rison in social judgment. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 71, 213-229.
Dunning, D., Meyerowitz, J. A., and Holzberg, A. D. (1989). Ambi-
guity and self-evaluation. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 57, 1082-1090.
Dunning, D., Perie, M., and Story, A. L. (1991). Self-serving prototy-
pes of social categories. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 61, 957-968.
Dunning, D., and Perretta, S. (2002). Automaticity and eyewitness ac-
curacy: A 10- to 12-second rule for distinguishing accurate from inac-
curate positive identifications. Journal of Applied Psychology, 87,
951-962.
Dunning, D., and Sherman, D. A. (1997). Stereotypes and tacit inferen-
ce. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 459-471.
Dunning, D., and Stern, L. B. (1994). Distinguishing accurate from inac-
curate eyewitness identifications via inquiries about decision proces-
ses. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 818-835.
Dutton, D. G. (1971). Reactions of restauranteurs to blacks and whites
violating restaurant dress regulations. Canadian Journal of Behavio-
ural Science, 3, 298-302.
Dutton, D. G. (1973). Reverse discrimination: The relationship of amount
of perceived discrimination toward a minority group and the beha-
vior of majority group members. Canadian Journal of Behavioural
Science, 5, 34-45.
Dutton, D. G., and Aron, A. P. (1974). Some evidence for heightened
sexual attraction under conditions of high anxiety. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 30, 510-517.
Dutton, D. G., and Lake, R. A. (1973). Threat of own prejudice and re-
verse discrimination in interracial situations. Journal of Personality
and Social Psychology, 28, 94-100.
Duval, S., Duval, V. H., and Neely, R. (1979). Self-focus, felt responsi-
bility, and helping behavior. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 37, 1769-1778.
Duval, S., and Wicklund, R. A. (1972). A theory of objective self-awa-
reness. New York: Academic Press.
Eagly, A. H. (1987). Sex differences in social behavior: A social-role in-
terpretation. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Eagly, A. H. (1994). Are people prejudiced against women? Donald
Campbell Award invited address, American Psychological Associa-
tion convention.
Eagly, A. H. (1995). The science and politics of comparing women and
men. American Psychologist, 50, 145-158.
Eagly, A. H., Ashmore, R. D., Makhijani, M. G., and Longo, L. C.
(1991). What is beautiful is good, but...: A meta-analytic review of
research on the physical attractiveness stereotype. Psychological Bul-
letin, 110, 109-128.
Eagly, A. H., and Chaiken, S. (1993). The psychology of attitudes. San
Diego, CA: Harcourt Brace Jovanovich.
Eagly, A. H., and Chaiken, S. (1998). Attitude structure and function.
In D. Gilbert, S. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), The handbook of so-
cial psychology, 4th edition. New York: McGraw-Hill.
Eagly, A. H., and Crowley, M. (1986). Gender and helping behavior: A
meta-analytic review of the social psychological literature. Psycho-
logical Bulletin, 100, 283-308.
Eagly, A. H., Diekman, A. B., Schneider, M., and Kulesa, P. (2003).
Experimental tests of an attitudinal theory of the gender gap in vo-
ting. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1245-1258.
Eagly, A. H., Johannesen-Schmidt, M. C., and van Engen, M. L.
(2003). Transformational, transactional, and laissez-faire leadership
styles: A meta-analysis comparing women and men. Psychological
Bulletin, 129, 569-591.
Eagly, A. H., and Johnson, B. T. (1990). Gender and leadership style:
A meta-analysis. Psychological Bulletin, 108, 233-256.
Eagly, A. H., and Karau, S. J. (2000). Few women at the top: Is preju-
dice a cause? Unpublished manuscript, Northwestern University.
Eagly, A. H., Makhijani, M. G., and Klonsky, B. G. (1992). Gender
and the evaluation of leaders: A meta-analysis. Psychological Bulle-
tin, 111, 3-22.
Eagly, A. H., Mladinic, A., and Otto, S. (1991). Are women evaluated
more favorably than men? Psychology of Women Quarterly, 15,203-
216.
Eagly, A. H., and Wood, W. (1991). Explaining sex differences in social
behavior: A meta-analytic perspective. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 17, 306-315.
Eagly, A. H., and Wood, W. (1999). The origins of sex differences in
human behavior: Evolved dispositions versus social roles. American
Psychologist, 54, 408-423.
Eagly, A. H., Wood, W., and Chaiken, S. (1978). Casual inferences about
communicators and their effect on opinion change. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 36, 424-435.
Easterbrook, G. (2003). The progress paradox: How life gets better while
people feel worse. New York: Random House.
Easterlin, R. (1995). Will raising the incomes of all increase the happi-
ness of all? Journal of Economic Behavior and Organization, 27,35-
47.
Ebbesen, E. B., Duncan, B., and Konecni, V. J. (1975). Effects of con-
tent of verbal aggression on future verbal aggression: A field expe-
riment. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 192-204.
Economist (2000, June 10). America's death-penalty lottery. The Econo-
mist.
Edney, J. J. (1980). The commons problem: Alternative perspectives.
American Psychologist, 35, 131-150.
Edwards, C. P. (1991). Behavioral sex differences in children of diverse
cultures: The case of nurturance to infants. In M. Pereira and L. Fair-
banks (Eds.), Juveniles: Comparative socioecology. Oxford: Oxford
University Press.
Edwards, E., and Smith, E. E. (1996). A disconfirmation bias in the eva-
luation of arguments. Journal of Personality and Social Psychology,
71, 5-24.
Edwards, K. (1990). The interplay of affect and cognition in attitude for-
mation and change. Journal of Personality and Social Psychology,
59, 202-216.
Edwards, K., and Bryan, T. S. (1997). Judgmental biases produced by
instructions to disregard: The (paradoxical) case of emotional infor-
mation. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 849-864.
Efran, M. G. (1974). The effect of physical appearance on the judgment
of guilt, interpersonal attraction, and severity of recommended pu-
nishment in a simulated jury task. Journal of Research in Persona-
lity, 8, 45-54.
Egan, J. (2003, November 23). Love in the time of no time. New York
Times (www.nytimes.com).
Ehrlich, P., and Feldman, M. (2003). Genes and cultures: What creates
our behavioral phenome? Current Anthropology, 44, 87-95.
BI BLI OGRAFI JA 7 711
Eibach, R. P., Libby, L. K., and Gilovich, T. D. (2003). When change
in the self is mistaken for change in the world. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 84, 917-931.
Einon, D. (1994). Are men more promiscuous than women? Ethology and
Sociobiology, 15, 131-143.
Eisenberg, N., and Lennon, R. (1983). Sex differences in empathy and
related capacities. Psychological Bulletin, 94, 100-131.
Eisenberg, N., Fabes, R. A., Schaller, M., Miller, P., Carlo, G., Po-
ulin, R., Shea, C., and Shell, R. (1991). Personality and socializa-
tion correlates of vicarious emotional responding. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 61, 459-470.
Eisenberger, N. I., Lieberman, M. D., and Williams, K. D. (2003). Does
rejection hurt? An fMRI study of social exclusion. Science, 302, 290-
292.
Eisenberger, R., and Rhoades, L. (2001). Incremental effects of reward
on creativity. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 728-
741.
Eisenberger, R., Rhoades, L., and Cameron, J. (1999). Does pay for
performance increase or decrease perceived self-determination and in-
trinsic motivation? Journal of Personality and Social Psychology, 77,
1026-1040.
Eiser, J. R., Sutton, S. R., and Wober, M. (1979). Smoking, seat-belts,
and beliefs about health. Addictive Behaviors, 4, 331-338.
Elder, G. H., Jr. (1969). Appearance and education in marriage mobili-
ty. American Sociological Review, 34, 519-533.
Eldersveld, S. J., and Dodge, R. W. (1954). Personal contact or mail pro-
paganda? An experiment in voting turnout and attitude change. In
D. Katz, D. Cartwright, S. Eldersveld, and A. M. Lee (Eds.), Public
opinion and propaganda. New York: Dryden Press.
Ellemers, N., Van Rijswijk, W., Roefs, M., and Simons, C. (1997). Bias
in intergroup perceptions: Balancing group identity with social rea-
lity. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 186-198.
Elliott, L. (1989, June). Legend of the four chaplains. Reader's Digest,
p. 66-70.
Ellis, B. J., and Symons, D. (1990). Sex difference in sexual fantasy: An
evolutionary psychological approach. Journal of Sex Research, 27,
490-521.
Ellis, H. D. (1981). Theoretical aspects of face recognition. In G. H. Da-
vies, H. D. Ellis, and J. Shepherd (Eds.), Perceiving and remembe-
ring faces. London: Academic Press.
Ellison, P. A., Govern, J. M., Petri, H. L., and Figler, M. H. (1995).
Anonymity and aggressive driving behavior: A field study. Journal
of Social Behavior and Personality, 10, 265-272.
Ellsworth, P. (1985, July). Juries on trial. Psychology Today, p. 44-46.
Ellsworth, P. (1989, March 6). Supreme Court ignores social science re-
search on capital punishment. Quoted by Behavior Today, p. 7-8.
Ellsworth, P. C., and Mauro, R. (1998). Psychology and law. In D. Gil-
bert, S. T. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), Handbook of social psycho-
logy, 4th ed. New York: McGraw-Hill.
Ellyson, S. L., Dovidio, J. F., and Brown, C. E. (1991). The look of
power: Gender differences and similarities in visual dominance be-
havior. In C. Ridgeway (Ed.), Gender and interaction: The role of
microstructures in inequality. New York: Springer-Verlag.
Elms, A. C. (1995). Obedience in retrospect. Journal of Social Issues,
51, 21-31.
Elwork, A., Sales, B. D., and Alfini, J. J. (1982). Making jury instruc-
tions understandable. Charlottesville, VA: The Michie Co.
Emmons, R. A., Larsen, R. J., Levine, S., and Diener, E. (1983). Fac-
tors predicting satisfaction judgments: A comparative examination.
Paper presented at the Midwestern Psychological Association.
Emswiller, T., Deaux, K., and Willits, J. E. (1971). Similarity, sex, and
requests for small favors. Journal of Applied Social Psychology, 1,
284-291.
Eng, P. M., Kawachi, I., Fitzmaurice, G., and Rimm, E. B. (2001). Ef-
fects of marital transitions on changes in dietary and other health be-
haviors in men. Paper presented to the American Psychosomatic So-
ciety meeting.
Engs, R., and Hanson, D. J. (1989). Reactance theory: A test with col-
legiate drinking. Psychological Reports, 64, 1083-1086.
Ennis, B. J., and Verrilli, D. B., Jr. (1989). Motion for leave to file brief
amicus curiae and brief of Society for the Scientific Study of Reli-
gion, American Sociological Association, and others. U.S. Supreme
Court Case No. 88-1600, Holy Spirit Association for the Unifica-
tion of World Christianity, et ai, v. David Molko and Tracy Leal.
On petition for write of certiorari to the Supreme Court of Califor-
nia. Washington, DC: Jenner and Block, 21 Dupont Circle NW.
Ennis, R., and Zanna, M. P. (1991). Hockey assault: Constitutive ver-
sus normative violations. Paper presented at the Canadian Psycholo-
gical Association convention.
Enzle, M. E., and Hawkins, W. L. (1992). A priori actor negligence me-
diates a posteriori outcome. Journal of Experimental Social Psycho-
logy, 28(2), 169-185.
Epley, N., and Dunning, D. (2000). Feeling 'holier than thou': Are self-
serving assessments produced by errors in self- or other prediction?
Journal of Personality and Social Psychology 79, 861-875.
Epley, N., and Huff, C. (1998). Suspicion, affective response, and edu-
cational benefit as a result of deception in psychology research. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 24, 759-768.
Epstein, S. (1980). The stability of behavior: II. Implications for psycho-
logical research. American Psychologist, 35, 790-806.
Epstein, S., and Feist, G. J. (1988). Relation between self- and other-
acceptance and its moderation by identification. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 54, 309-315.
Erickson, B., Holmes, J. G., Frey, R., Walker, L., and Thibaut, J.
(1974). Functions of a third party in the resolution of conflict: The
role of a judge in pretrial conferences. Journal of Personality and
Social Psychology, 30, 296-306.
Erickson, B., Lind, E. A. Johnson, B. C., and O'Barr, W. M. (1978).
Speech style and impression formation in a court setting: The effects
of powerful and powerless speech. Journal of Experimental Social
Psychology, 14, 266-279.
Erikson, E. H. (1963). Childhood and society. New York: Norton.
Ernst, J. M., and Heesacker, M. (1993). Application of the elaboration
likelihood model of attitude change to assertion training. Journal of
Counseling Psychology, 40, 37-45.
Eron, L. D. (1987). The development of aggressive behavior from the
perspective of a developing behaviorism. American Psychologist, 42,
425-442.
Eron, L. D., and Huesmann, L. R. (1980). Adolescent aggression and
television. Annals of the New York Academy of Sciences, 347, 319-
331.
Eron, L. D., and Huesmann, L. R. (1984). The control of aggressive be-
havior by changes in attitudes, values, and the conditions of learning.
In R. J. Blanchard and C. Blanchard (Eds.), Advances in the study of
aggression, vol. 1. Orlando, FL: Academic Press.
Eron, L. D., and Huesmann, L. R. (1985). The role of television in the
development of prosocial and antisocial behavior. In D. Olweus, M.
Radke-Yarrow, and J. Block (Eds.), Development of antisocial and
prosocial behavior. Orlando, FL: Academic Press.
712 BI BLI OGRAFI JA
Esser, J. K. (1998, February-March). Alive and well after 25 years. A
review of groupthink research. Organizational Behavior and Human
Decision Processes, 73, 116-141.
Esser, J. K., and Lindoerfer, J. S. (1989). Groupthink and the space shut-
tle Challenger accident: Toward a quantitative case analysis. Jour-
nal of Behavioral Decision Making, 2, 167-177.
Esses, V. M., Dovidio, J. F., Danso, H. A., Jackson, L. M., and Seme-
nya, A. (2004). Historical and modern perspectives on group com-
petition. In C. S. Crandall and M. Schaller (Eds.), The social psy-
chology of prejudice: Historical perspectives. Seattle, WA: Lewinian
Press.
Esses, V. M., Haddock, G., and Zanna, M. P. (1993a). Values, stereo-
types, and emotions as determinants of intergroup attitudes. In D. Mac-
kie and D. Hamilton (Eds.), Affect, cognition and stereotyping: Inte-
ractive processes in intergroup perception. San Diego, CA: Acade-
mic Press.
Esses, V. M., Haddock, G., and Zanna, M. P. (1993b). The role of mo-
od in the expression of intergroup stereotypes. In M. P. Zanna and J.
M. Olson (Eds.), The psychology of prejudice: The Ontario sympo-
sium, vol. 7. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Esses, V. M., Jackson, L. M., and Armstrong, T. L. (1998). Intergroup
competition and attitudes toward immigrants and immigration: An in-
strumental model of group conflict, journal of Social Issues, 54,699-
724.
Esses, V. M., and Webster, C. D. (1988). Physical attractiveness, dange-
rousness, and the Canadian criminal code. Journal of Applied Social
Psychology, 18, 1017-1031.
Etaugh, C. E., Bridges, J. S., Cummings-Hill, M., and Cohen, J. (1999).
Names can never hurt me": The effects of surname use on percep-
tions of married women. Psychology of Women Quarterly, 23,819-823.
Etzioni, A. (1967). The Kennedy experiment. The Western Political Qu-
arterly, 20, 361-380.
Etzioni, A. (1972, June 3). Human beings are not very easy to change
after all. Saturday Review, 45-47.
Etzioni, A. (1991, May-June). The community in an age of individua-
lism (interview). The Futurist, p. 35-39.
Etzioni, A. (1993). The spirit of community. New York: Crown.
Etzioni, A. (1999). The monochrome society. The Public Interest, 137
(Fall), 42-55.
Evans, G. W. (1979). Behavioral and physiological consequences of crow-
ding in humans. Journal of Applied Social Psychology, 9, 27-46.
Evans, G. W., Lepore, S. J., and Allen, K. M. (2000). Cross-cultural
differences in tolerance for crowding: Fact or fiction? Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 79, 204-210.
Evans, G. W., Lepore, S. J., and Schroeder, A. (1996). The role of in-
terior design elements in human responses to crowding. Journal of
Personality and Social Psychology, 70, 41-46.
Evans, R. I., Smith, C. K., and Raines, B. E. (1984). Deterring cigaret-
te smoking in adolescents: A psycho-social-behavioral analysis of an
intervention strategy. In A. Baum, J. Singer, and S. Taylor (Eds.),
Handbook of psychology and health: Social psychological aspects
of health, vol. 4, Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Exline, J. J., and Lobel, M. (1999). The perils of outperformance: Sen-
sitivity about being the target of a threatening upward comparison.
Psychological Bulletin, 125, 307-337.
Fabrigar, L. R., and Petty, R. E. (1999). The role of the affective and
cognitive bases of attitudes in susceptibility to affectively and cog-
nitively based persuasion. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 25, 363-381.
Fairchild, H. H., and Cowan, G. (1997). The O. J. Simpson trial: Chal-
lenges to science and society. Journal of Social Issues, 53, 583-591.
Falbo, T., Poston, D. L., Jr., Triscari, R. S., and Zhang, X. (1997). Self-
enhancing illusions among Chinese schoolchildren. Journal ofCross-
Cultural Psychology, 28, 172-191.
Fallshore, M., and Schooler, J. W. (1995). Verbal vulnerability of per-
ceptual expertise. Journal of Experimental Psychology: Learning, Me-
mory, and Cognition, 21, 1608-1623.
Farquhar, J. W., Maccoby, N., Wood, P. D., Alexander, J. K., Breit-
rose, H., Brown, B. W., Jr., Haskell, W. L., McAlister, A. L., Me-
yer, A. J., Nash, J. D., and Stern, M. P. (1977, June 4). Communi-
ty education for cardiovascular health. Lancet, 1192-1195.
Farwell, L., and Weiner, B. (2000). Bleeding hearts and the heartless:
Popular perceptions of liberal and conservative ideologies. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 26, 845-852.
Faulkner, S. L., and Williams, K. D. (1996). A study of social loafing
in industry. Paper presented to the Midwestern Psychological Asso-
ciation convention.
Faust, D., and Ziskin, J. (1988). The expert witness in psychology and
psychiatry. Science, 241, 31-35.
Fay, N., Garrod, S., and Carletta, J. (2000). Group discussion as inte-
ractive dialogue or as serial monologue: The influence of group si-
ze. Psychological Science, 11, 481^86.
Fazio, R. (1987). Self-perception theory: A current perspective. In M. P.
Zanna, J. M. Olson, and C. P. Herman (Eds.), Social influence: The
Ontario symposium, vol. 5. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Fazio, R. H., Effrein, E. A., and Falender, V. J. (1981). Self-percep-
tions following social interaction. Journal of Personality and Social
Psychology, 41, 232-242.
Fazio, R. H., Jackson, J. R., Dunton, B. C., and Williams, C. J. (1995).
Variability in automatic activation as an unobtrusive measure of ra-
cial attitudes: Abona fide pipeline? Journal of Personality and So-
cial Psychology, 69, 1013-1027.
Fazio, R. H., Zanna, M. P., and Cooper, J. (1977). Dissonance versus
self-perception: An integrative view of each theory's proper domain
of application. Journal of Experimental Social Psychology, 13,464-
479.
Fazio, R. H., Zanna, M. P., and Cooper, J. (1979). On the relationship
of data to theory: A reply to Ronis and Green wald. Journal of Expe-
rimental Social Psychology, 15, 70-76.
FBI (2001). Uniform crime reports for the United States. Washington, DC:
Federal Bureau of Investigation.
FBI (2003). Hate Crime Statistics, 2002. www.fbi.gov/ucr/ucr.htm
Feather, N. T. (1983). Causal attributions for good and bad outcomes in
achievement and affiliation situations. Australian journal of Psycho-
logy, 35, 37-48. (b)
Feeney, J., Peterson, C., and Noller, P. (1994). Equity and marital satis-
faction over the family life cycle. Personality Relationships, 1, 83-99.
Feeney, J. A. (1996). Attachment, caregiving, and marital satisfaction.
Personal Relationships, 3, 401-416.
Feeney, J. A., and Noller, P. (1990). Attachment style as a predictor of
adult romantic relationships. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 58, 281-291.
Feierabend, I., and Feierabend, R. (1968, May). Conflict, crisis, and col-
lision: A study of international stability. Psychology Today, p. 26-
32, 69-70.
Feierabend, I., and Feierabend, R. (1972). Systemic conditions of po-
litical aggression: An application of frustration-aggression theory. In
I. K. Feierabend, R. L. Feierabend, and T. R. Gurr (Eds.), Anger, vio-
BI BLI OGRAFI JA 7 713
lene e, and politics: Theories and research. Englewood Cliffs, NJ:
Prentice Hall.
Fein, S., and Hilton, J. L. (1992). Attitudes toward groups and behavio-
ral intentions toward individual group members: The impact of non-
diagnostic information. Journal of Experimental Social Psychology,
28, 101-124.
Fein, S., and Spencer, S. J. (1997). Prejudice as self-image maintenan-
ce: Affirming the self through derogating others. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 73, 31-44.
Feingold, A. (1988). Matching for attractiveness in romantic partners and
same-sex friends: A meta-analysis and theoretical critique. Psycho-
logical Bulletin, 104, 226-235.
Feingold, A. (1990). Gender differences in effects of physical attractive-
ness on romantic attraction: A comparison across five research para-
digms. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 981-993.
Feingold, A. (1991). Sex differences in the effects of similarity and phy-
sical attractiveness on opposite-sex attraction. Basic and Applied So-
cial Psychology, 12, 357-367.
Feingold, A. (1992). Gender differences in mate selection preferences:
A test of the parental investment model. Psychological Bulletin, 112,
125-139.
Feingold, A. (1992). Good-looking people are not what we think. Psy-
chological Bulletin, 111, 304-341.
Feingold, A., and Mazzella, R. (1998). Gender differences in body ima-
ge are increasing. Psychological Science, 9, 190-195.
Feldman, R. S., and Prohaska, T. (1979). The student as Pygmalion: Ef-
fect of student expectation on the teacher. Journal of Educational Psy-
chology, 71, 485-493.
Feldman, R. S., and Theiss, A. J. (1982). The teacher and student as
Pygmalions: Joint effects of teacher and student expectations. Jour-
nal of Educational Psychology, 74, 217-223.
Felson, R. B. (1984). The effect of self-appraisals of ability on academic
performance. Journal of Personality and Social Psychology, 47,944-
952.
Felson, R. B. (2000). A social psychological approach to interpersonal
aggression. In V. B. Van Hasselt and M. Hersen (Eds.), Aggression
and violence: An introductory text. Boston: Allyn and Bacon.
Fenigstein, A. (1984). Self-consciousness and the overperception of self
as a target. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 860-
870.
Fenigstein, A., and Carver, C. S. (1978). Self-focusing effects of heart-
beat feedback. Journal of Personality and Social Psychology, 36,
1241-1250.
Fenigstein, A., and Vanable, P. A. (1992). Paranoia and self-conscious-
ness. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 129-138.
Fergusson, D. M., Horwood, L. J., and Shannon, F. T. (1984). A pro-
portional hazards model of family breakdown. Journal of Marriage
and the Family, 46, 539-549.
Fernandez-Collado, C., and Greenberg, B. S., with Korzenny, F., and
Atkin, C. K. (1978). Sexual intimacy and drug use in TV series. Jour-
nal of Communication, 28(3), 30-37.
Feshbach, N. D. (1980). The child as psychologist" and economist":
Two curricula. Paper presented at the American Psychological As-
sociation convention.
Feshbach, S. (1980). Television advertising and children: Policy issues
and alternatives. Paper presented at the American Psychological As-
sociation convention.
Festinger, L. (1954). A theory of social comparison processes. Human
Relations, 7, 117-140.
Festinger, L. (1957). A theory of cognitive dissonance. Stanford, CA: Stan-
ford University Press.
Festinger, L. (1987). Reflections on cognitive dissonance theory: 30 years
later. Paper presented at the American Psychological Association con-
vention.
Festinger, L., and Carlsmith, J. M. (1959). Cognitive consequences of
forced compliance. Journal of Abnormal and Social Psychology, 58,
203-210.
Festinger, L., and Maccoby, N. (1964). On resistance to persuasive com-
munications. Journal of Abnormal and Social Psychology, 68,359-366.
Festinger, L., Pepitone, A., and Newcomb, T. (1952). Some consequ-
ences of deindividuation in a group. Journal of Abnormal and So-
cial Psychology, 47, 382-389.
Feynman, R. (1967). The character of physical law. Cambridge, MA: MIT
Press.
Fichter, J. (1968). America's forgotten priests: Wliat are they saying? New
York: Harper.
Fiebert, M. S. (1990). Men, women and housework: The Roshomon ef-
fect. Men's Studies Review, 8, 6.
Fiedler, F. E. (1987, September). When to lead, when to stand back. Psy-
chology Today, p. 26-27.
Fiedler, K., Semin, G. R., and Koppetsch, C. (1991). Language use and
attributional biases in close personal relationships. Personality and
Social Psychology Bulletin, 17, 147-155.
Fincham, F. D., and Jaspars, J. M. (1980). Attribution of responsibili-
ty: From man the scientist to man as lawyer. In L. Berkowitz (Ed.),
Advances in experimental social psychology (Vol. 13). New York:
Academic Press.
Findley, M. J., and Cooper, H. M. (1983). Locus of control and acade-
mic achievement: A literature review. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 44, 419-427.
Fineberg, H. V. (1988). Education to prevent AIDS: Prospects and obs-
tacles. Science, 239, 592-596.
Fischer, G. J. (1997). Gender effects on individual verdicts and on mock
jury verdicts in a simulated acquaintance rape trial. Sex Roles, 36,
491-501.
Fischhoff, B. (1982). Debiasing. In D. Kahneman, P. Slovic, and A. Tvers-
ky (Eds.), Judgment under uncertainty: Heuristics and biases. New
York: Cambridge University Press.
Fischhoff, B., and Bar-Hillel, M. (1984). Diagnosticity and the base ra-
te effect. Memory and Cognition, 12, 402-410.
Fishbein, D., and Thelen, M. H. (1981). Husband-wife similarity and
marital satisfaction: A different approach. Paper presented at the Mid-
western Psychological Association convention, (a)
Fishbein, D., and Thelen, M. H. (1981). Psychological factors in mate
selection and marital satisfaction: A review (Ms. 2374). Catalog of
Selected Documents in Psychology, 11, 84. (b)
Fishbein, M., and Ajzen, I. (1974). Attitudes toward objects as predic-
tive of single and multiple behavioral criteria. Psychological Review,
81, 59-74.
Fisher, H. (1994, April). The nature of romantic love. Journal of NIH
Research, p. 59-64.
Fisher, G. H. (1968). Ambiguity of form: Old and new. Perception and
Psychophysics, 4, 189-192.
Fisher, R. J. (1994). Generic principles for resolving intergroup conflict.
Journal of Social Issues, 50, 47-66.
Fisher, R. P., Geiselman, R. E., and Amador, M. (1989). Field test of
the cognitive interview: Enhancing the recollection of actual victims
and witnesses of crime. Journal of Applied Psychology, 74, 722-727.
714 BI BLI OGRAFI JA
Fisher, R. P., Geiselman, R. E., and Raymond, D. S. (1987). Critical
analysis of police interview techniques. Journal of Police Science and
Administration, 15, 177-185.
Fisher, R. P., McCauley, M. R., and Geiselman, R. E. (1994). Impro-
ving eyewitness testimony with the Cognitive Interview. In D. F. Ross,
J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eyewitness testimony: Cur-
rent trends and developments. Cambridge, England: Cambridge Uni-
versity Press.
Fiske, A. P., Kitayama, S., Markus, H. R., and Nisbett, R. E. (1998).
The cultural matrix of social psychology. In D. Gilbert, S. Fiske, and
G. Lindzey (Eds.), The handbook of social psychology, 4th edition.
Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Fiske, S. T. (1989). Interdependence and stereotyping: From the labora-
tory to the Supreme Court (and back). Invited address, American Psy-
chological Association convention.
Fiske, S. T. (1992). Thinking is for doing: Portraits of social cognition
from Daguerrotype to Laserphoto. Journal of Personality and Social
Psychology, 63, 877-889.
Fiske, S. T. (1993). Controlling other people: The impact of power on
stereotyping. American Psychologist, 48, 621-628.
Fiske, S. T. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psycholo-
gy, 6th edition. New York: McGraw-Hill.
Fiske, S. T. (2002, June). Envy, contempt, pity, and pride: Dangerous in-
tergroup emotions on September 11th. Talk given at the APS sym-
posium Psychological Science perspectives on September 11th".
Fiske, S. T., Bersoff, D. N., Borgida, E., Deaux, K., and Heilman, M.
E. (1991). Social science research on trial: The use of sex stereoty-
ping research in Price Waterhouse v. Hopkins. American Psycholo-
gist, 46, 1049-1060.
Fiske, S. T., Xu, J., Cuddy, A. C., and Glick, P. (1999). (Dis)respecting
versus (Dis)liking: Status and interdependence predict ambivalent ste-
reotypes of competence and warmth. Journal of Social Issues, 55,
473-489.
Fitzpatrick, A. R., and Eagly, A. H. (1981). Anticipatory belief polari-
zation as a function of the expertise of a discussion partner. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 1, 636-642.
Flay, B. R., Ryan, K. B., Best, J. A., Brown, K. S., Kersell, M. W., d
'Avernas, J. R., and Zanna, M. P. (1985). Are social-psychological
smoking prevention programs effective? The Waterloo study. Jour-
nal of Behavioral Medicine, 8, 37-59.
Fleming, M. A., Wegener, D. T., and Petty, R. E. (1999). Procedural
and legal motivations to correct for perceived judicial biases. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 35, 186-203.
Fletcher, G. J. O., Danilovics, P., Fernandez, G., Peterson, D., and Re-
eder, G. D. (1986). Attributional complexity: An individual differen-
ces measure. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 875-
884.
Fletcher, G. J. O., Fincham, F. D., Cramer, L., and Heron, N. (1987).
The role of attributions in the development of dating relationships.
Journal of Personality and Social Psychology, 53, 481-489.
Fletcher, G. J. O., Simpson, J. A., Thomas, G., and Giles, L. (1999).
Ideals in intimate relationships. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 76, 72-89.
Fletcher, G. J. O., Tither, J. M., O'Loughlin, C., Friesen, M., and Ove-
rall, N. (2003). Warm and homely or cold and beautiful? Sex diffe-
rences in trading off traits in mate selection. Paper presented to the
Society for Personality and Social Psychology meeting, Los Ange-
les.
Fletcher, G. J. O., and Ward, C. (1989). Attribution theory and proces-
ses: A cross-cultural perspective. In M. H. Bond (Ed.), The cross-
cultural challenge to social psychology. Newbury Park, CA: Sage.
Foa, U. G., and Foa, E. B. (1975). Resource theory of social exchange.
Morristown, NJ: General Learning Press.
Fogelman, E. (1994). Conscience and courage: Rescuers of jews during
the Holocaust. New York: Doubleday Anchor.
Foley, L. A. (1976). Personality and situational influences on changes in
prejudice: A replication of Cook's railroad game in a prison setting.
Journal of Personality and Social Psychology, 34, 846-856.
Follett, M. P. (1940). Constructive conflict. In H. C. Metcalf and L. Ur-
wick (Eds.), Dynamic administration: The collected papers of Mary
Parker Follett. New York: Harper.
Ford, T. E. (1997). Effects of stereotypical television portrayals of Afri-
can-Americans on person perception. Social Psychology Quarterly,
60, 266-278.
Forgas, J. P. (1994). The role of emotion in social judgments: An intro-
ductory review and an Affect Infusion Model (AIM). European Jour-
nal of Social Psychology, 24, 1-24.
Forgas, J. P. (1995). Mood and judgment: The affect infusion model
(AIM). Psychological Bulletin, 117, 39-66.
Forgas, J. P. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psycho-
logy, 6th edition. New York: McGraw-Hill.
Forgas, J. P., Bower, G. H., and Krantz, S. E. (1984). The influence of
mood on perceptions of social interactions. Journal of Experimental
Social Psychology, 20, 497-513.
Forgas, J. P., and Moylan, S. (1987). After the movies: Transient mood
and social judgments. Personality and Social Psychology Bulletin,
13, 467-477.
Form, W. H., and Nosow, S. (1958). Community in disaster. New York:
Harper.
Forsyth, D. R., and Leary, M. R. (1997). Achieving the goals of the scien-
tist-practitioner model: The seven interfaces of social and counseling
psychology. The Counseling Psychologist, 25, 180-200.
Foss, R. D. (1978). The role of social influence in blood donation. Paper
presented at the American Psychological Association convention.
Foster, C. A., Witcher, B. S., Campbell, W. K., and Green, J. D. (1998).
Arousal and attraction: Evidence for automatic and controlled pro-
cesses. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 86-101.
Frank, J. D. (1974). Persuasion and healing: A comparative study of psy-
chotherapy. New York: Schocken.
Frank, J. D. (1982). Therapeutic components shared by all psychothera-
pies. In J. H. Harvey and M. M. Parks (Eds.), The master lecture se-
ries: Vol. 1. Psychotherapy research and behavior change. Washing-
ton, DC: American Psychological Association.
Frank, M. G., and Gilovich, T. (1989). Effect of memory perspective
on retrospective causal attributions. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 57, 399^03.
Frank, R. (1999). Luxury fever: Why money fails to satisfy in an era of
excess. New York: The Free Press.
Frank, R. H. (1996). The empty wealth of nations. Unpublished manusc-
ript, Johnson Graduate School of Management, Cornell University.
Frankel, A., and Snyder, M. L. (1987). Egotism among the depressed:
When self-protection becomes self-handicapping. Paper presented at
the American Psychological Association convention.
Franklin, B. J. (1974). Victim characteristics and helping behavior in a
rural southern setting. Journal of Social Psychology, 93, 93-100.
BI BLI OGRAFI JA 7 715
Frasure-Smith, N., Lesperance, F., Juneau, M., Talajic, M., and Bou-
rassa, M. G. (1999). Gender, depression, and one-year prognosis after
myocardial infarction. Psychosomatic Medicine, 61, 26-37.
Frasure-Smith, N., Lesperance, F., and Talajic, M. (1995). The impact
of negative emotions on prognosis following myocardial infarction:
Is it more than depression? Health Psychology, 14, 388-398.
Freedman, J. L., and Frser, S. C. (1966). Compliance without pressu-
re: The foot-in-the-door technique. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 4, 195-202.
Freedman, J. L., and Perlick, D. (1979). Crowding, contagion, and laugh-
ter. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 295-303.
Freedman, J. L., and Sears, D. O. (1965). Warning, distraction, and re-
sistance to influence. Journal of Personality and Social Psychology,
1, 262-266.
Freedman, J. S. (1965). Long-term behavioral effects of cognitive dis-
sonance. Journal of Experimental Social Psychology, 1, 145-155.
Freeh, L. (1993, September 1). Inaugural address as FBI director.
Freeman, M. A. (1997). Demographic correlates of individualism and col-
lectivism: A study of social values in Sri Lanka. Journal of Cross-
Cultural Psychology, 28, 321-341.
French, J. R. P. (1968). The conceptualization and the measurement of
mental health in terms of self-identity theory. In S. B. Sells (Ed.),
The definition and measurement of mental health. Washington, DC:
Department of Health, Education, and Welfare. (Cited by M. Rosen-
berg, 1979, Conceiving the self New York: Basic Books.)
Friedman, H. S., and DiMatteo, M. R. (1989). Health psychology. En-
glewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.
Friedman, H. S., Riggio, R. E., and Casella, D. F. (1988). Nonverbal
skill, personal charisma, and initial attraction. Personality and So-
cial Psychology Bulletin, 14, 203-211.
Friedman, T. L. (2003, April 9). Hold your applause. New York Times
(www.nytimes.com).
Friedman, T. L. (2003, June 4). Because we could. New York Times
(www.nytimes.com).
Friedrich, J. (1996). On seeing oneself as less self-serving than others:
The ultimate self-serving bias? Teaching of Psychology, 23, 107-109.
Friedrich, L. K., and Stein, A. H. (1973). Aggressive and prosocial te-
levision programs and the natural behavior of preschool children. Mo-
nographs of the Society of Research in Child Development, 38 (4,
Serial No. 151).
Friedrich, L. K., and Stein, A. H. (1975). Prosocial television and young
children: The effects of verbal labeling and role playing on learning
and behavior. Child Development, 46, 27-38.
Frieze, I. H., Olson, J. E., and Russell, J. (1991). Attractiveness and
income for men and women in management. Journal of Applied So-
cial Psychology, 21, 1039-1057.
Froming, W. J., Walker, G. R., and Lopyan, K. J. (1982). Public and
private self-awareness: When personal attitudes conflict with societal
expectations. Journal of Experimental Social Psychology, 18,476-487.
FTC (2003, June 12). Federal Trade Commission cigarette report for 2001
(www.ftc.gov/opa/2003/06/ 2001cigrpt.htm).
Fuller, S. R., and Aldag, R. J. (1998). Organizational Tonypandy: Les-
sons from a quarter century of the groupthink phenomenon. Organi-
zational Behavior and Human Decision Processes, 73, 163-185.
Fultz, J., Batson, C. D., Fortenbach, V. A., McCarthy, P. M., and Var-
ney, L. L. (1986). Social evaluation and the empathy-altruism hy-
pothesis. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 761-769.
Funder, D. C. (1987). Errors and mistakes: Evaluating the accuracy of
social judgment. Psychological Bulletin, 101, 75-90.
Furnham, A. (1982). Explanations for unemployment in Britain. Euro-
pean Journal of Social Psychology, 12, 335-352.
Furnham, A., and Gunter. B. (1984). Just world beliefs and attitudes to-
wards the poor. British Journal of Social Psychology, 23, 265-269.
Gabrenya, W. K., Jr., Wang, Y.-E., and Latan, B. (1985). Social loa-
fing on an optimizing task: Cross-cultural differences among Chinese
and Americans. Journal of Cross-Cultural Psychology, 16, 223-242.
Gabriel, S., and Gardner, W. L. (1999). Are there his" and hers" ty-
pes of interdependence? The implications of gender differences in col-
lective versus relational interdependence for affect, behavior, and cog-
nition. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 642-655.
Gaebelein, J. W., and Mander, A. (1978). Consequences for targets of
aggression as a function of aggressor and instigator roles: Three ex-
periments. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 465-468.
Gaertner, L., Sedikides, C., and Graetz, K. (1999). In search of self-
definition: Motivational primacy of the individual self, motivational
primacy of the collective self, or contextual primacy? Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 76, 5-18.
Gaertner, S. L. (1973). Helping behavior and racial discrimination among
liberals and conservatives. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 25, 335-341.
Gaertner, S. L. (1975). The role of racial attitudes in helping behavior.
Journal of Social Psychology, 97, 95-101.
Gaertner, S. L., and Bickman, L. (1971). Effects of race on the elicita-
tion of helping behavior. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 20, 218-222.
Gaertner, S. L., and Dovidio, J. F. (1977). The subtlety of white racism,
arousal, and helping behavior. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 35, 691-707.
Gaertner, S. L., and Dovidio, J. F. (1986). The aversive form of racism.
In J. F. Dovidio and S. L. Gaertner (Eds.), Prejudice, discrimination,
and racism. Orlando, FL: Academic Press.
Gaertner, S. L., Dovidio, J. F., Anastasio, P. A., Bachman, B. A., and
Rust, M. C. (1993). The Common Ingroup Identity Model: Recate-
gorization and the reduction of intergroup bias. In W. Stroebe and
M. Hewstone (Eds.), European Review of Social Psychology, vol. 4.
London: Wiley.
Gaertner, S. L., Dovidio, J. F., Nier, J. A., Banker, B. S., Ward, C.
M., Houlette, M., and Loux, S. (2000). The common ingroup iden-
tity model for reducing intergroup bias: Progress and challenges. In
D. Capozza and R. Brown (Eds.), Social identity processes: Trends
in theory and research. London: Sage.
Gaertner, S. L., Mann, J., Murrell, A., and Dovidio, J. F. (2001). Re-
ducing intergroup bias: The benefits of recategorization. In M. A.
Hogg and D. Abrams (Eds.), Intergroup relations: Essential readings.
Philadelphia, PA: Psychology Press.
Galanter, M. (1989). Cults: Faith, healing, and coercion. New York: Ox-
ford University Press.
Galanter, M. (1990). Cults and zealous self-help movements: A psychiat-
ric perspective. American Journal of Psychiatry, 147, 543-551.
Galinsky, A. D., and Moskowitz, G. B. (2000). Perspective-taking: Decre-
asing stereotype expression, stereotype accessibility, and in-group fa-
voritism. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 708-724.
Galizio, M., and Hendrick, C. (1972). Effect of musical accompaniment
on attitude: The guitar as a prop for persuasion. Journal of Applied
Social Psychology, 2, 350-359.
Gallant, S. J., Popiel, D. A., Hoffman, D. M., Chakraborty, P. K., and
Hamilton, J. A. (1992). Using daily ratings to confirm premenstru-
716 BI BLI OGRAFI JA
ai syndrome/late luteal phase disorder. Part I. Effects of demand cha-
racteristics and expectations. Psychosomatic Medicine, 54, 149-166.
Galio, L. C., and Matthews, K. A. (2003). Understanding the associa-
tion between socioeconomic status and physical health: Do negative
emotions play a role? Psychological Bulletin, 129, 10-51.
Gallup, G., Jr. (1984, March). Religion in America. The Gallup Report,
Report No. 222.
Gallup, G. H. (1972). The Gallup poll: Public opinion 1935-1971. (Vol.
3). New York: Random House, p. 551, 1716.
Gallup , G. H., Jr. (1998, December). Remarkable surge of interest in spi-
ritual growth noted as next century approaches. Emerging Trends, p. 1.
Gallup, G. H., Jr., and Jones, T. (1992). The saints among us. Harris-
burg, PA: Morehouse.
Gallup, G. H., Jr., and Lindsay, D. M. (1999). Surveying the religious
landscape: Trends in U.S. beliefs. Harrisburg, PA: Morehouse Pub-
lishing.
Gallup Organization (1990). April 19-22 survey reported in American
Enterprise, September/October, 1990, p.92.
Gallup Organization (2003). Bush job approval rating www.gallup.com.
Gallup Organization (2003, July 8). American public opinion about Iraq.
Gallup Poll News Service (www.gallup.com).
Gallup Organization (2003, June 10). American public opinion about
Iraq. Gallup Poll News Service (www.gallup.com/poll/focus/
sr030610.asp).
Gallup Organization (2003, March 29). The gender gap: Have you cried
because of the war? Gallup Tuesday Briefing www.gallup.com/poll/
pollinsights.
Gallup Poll (1990, July). Reported by G. Gallup, Jr., and F. Newport,
Americans widely disagree on what constitutes rich". Gallup Poll
Monthly, p. 28-36.
Gallup Poll (1997). Black/White relations in the U.S. http://www.gal-
lup.com/poll/special/race/ rcrls.htm
Gallupe, R. B., Cooper, W. H., Grise, M. L., and Bastianutti, L. M.
(1994). Blocking electronic brainstorms. Journal of Applied Psycho-
logy, 79, 77-86.
Gangestad, S. W., Simpson, J. A., and Cousins, A. J. (2004). Women's
preferences for male behavioral displays change across the menstru-
al cycle. Psychological Science, 15, 203-207.
Gangestad, S. W., and Snyder, M. (2000). Self-monitoring: Appraisal
and reappraisal. Psychological Bulletin, 126, 530-555.
Gangestad, S. W., and Thornhill, R. (1997). Human sexual selection and
developmental stability. In J. A. Simpson and D. T. Kenrick (Eds.),
Evolutionary social psychology. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Garb, H. N. (1994). Judgment research: Implications for clinical practi-
ce and testimony in court. Applied and Preventive Psychology, 3, 173-
183.
Garcia, S. M., Weaver, K., Moskowitz, G. B., and Darley, J. M. (2002).
Crowded minds: The implicit bystander effect. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 83, 843-853.
Gardner, J., and Oswald, A. (2001). Does money buy happiness? A lon-
gitudinal study using data on windfalls. Working paper, Department
of Economics, Cambridge University.
Gardner, M. (1997, July/August). Heaven's Gate: The UFO cult of Bo
and Peep. Skeptical Inquirer, p. 15-17.
Garry, M., Manning, C. G., Loftus, E. F., and Sherman, S. J. (1996).
Imagination inflation: Imagining a childhood event inflates confidence
that it occurred. Psychonomic Bulletin and Review, 3, 208-214.
Gastorf, J. W., Suis, J., and Sanders, G. S. (1980). Type A coronary-
prone behavior pattern and social facilitation. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 8, 773-780.
Gates, D. (1993, March 29). White male paranoia. Newsweek, p. 48-53.
Gates, M. E, and Allee, W. C. (1933). Conditioned behavior of isolated
and grouped cockroaches on a simple maze. Journal of Comparati-
ve Psychology, 15, 331-358.
Gavanski, I., and Hoffman, C. (1987). Awareness of influences on one's
own judgments: The roles of covariation detection and attention to
the judgment process. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 52, 453-463.
Gavzer, B. (1997, January 5). Are trial consultants good for justice? Pa-
rade, p. 20.
Gawande, A. (2002). Complications: A surgeon's notes on an imperfect
science. New York: Metropolitan Books, Holt and Company.
Gayoso, A., Cutler, B. L., and Moran, G. (1991). Assessing the value
of social scientists as trial consultants: A consumer research appro-
ach. Unpublished manuscript, Florida International University.
Gazzaniga, M. S. (1985). The social brain: Discovering the networks of
the mind. New York: Basic Books.
Gazzaniga, M. S. (1992). Nature's mind: The biological roots of thin-
king, emotions, sexuality, language, and intelligence. New York: Basic
Books.
Geen, R. G. (1998). Aggression and antisocial behavior. In D. Gilbert,
S. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th
ed. New York: McGraw-Hill.
Geen, R. G., and Gange, J. J. (1983). Social facilitation: Drive theory
and beyond. In H. H. Blumberg, A. P. Hare, V. Kent, and M. Davies
(Eds.), Small groups and social interaction, Vol. 1. London: Wiley.
Geen, R. G., and Quanty, M. B. (1977). The catharsis of aggression: An
evaluation of a hypothesis. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in expe-
rimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press.
Geen, R. G., and Thomas, S. L. (1986). The immediate effects of media
violence on behavior. Journal of Social Issues, 42(3), 7-28.
Geers, A. L., Handley, I. M., and McLarney, A. R. (2003). Discerning
the role of optimism in persuasion: The valence-enhancement hypot-
hesis. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 554-565.
Geiselman, R. E. (1996, May 14). On the use and efficacy of the cogni-
tive interview: Commentary on Memon and Stevenage on witness me-
mory. Psycoloquy.96.7.11 .witness-memory.2.
t
geiselman (from
psyc @ phoenix .princeton .edu @ ukacr 1 .bitnet).
Gentile, D. A., and Anderson, C. A. (2003). Violent video games: The
newest media violence hazard. In D. A. Gentile (Ed.), Media violen-
ce and children. Westport, CT: Ablex.
George, D., Carroll, P., Kersnick, R., and Calderon, K. (1998). Gen
der-related patterns of helping among friends. Psychology of Women
Quarterly, 22, 685-704.
Gerard, H. B. (1999). A social psychologist examines his past and lo-
oks to the future. In A. Rodrigues and R. Levine (Eds.), Reflections
on 100 years of experimental social psychology. New York: Basic
Books.
Gerard, H. B., and Mathewson, G. C. (1966). The effects of severity
of initiation on liking for a group: A replication. Journal of Experi-
mental Social Psychology, 2, 278-287.
Gerard, H. B., Wilhelmy, R. A., and Conolley, E. S. (1968). Confor
mity and group size. Journal of Personality and Social Psychology,
8, 79-82.
BI BLI OGRAFI JA 7 717
Gerbasi, K. C., Zuckerman, M., and Reis, H. T. (1977). Justice needs
a new blindfold: A review of mock jury research. Psychological Bul-
letin, 84, 323-345.
Gerbner, G. (1993, June). Women and minorities on television: A study
in casting and fate. A report to the Screen Actors Guild and the Ame-
rican Federation of Radio and Television Artists.
Gerbner, G. (1994). The politics of media violence: Some reflections.
In C. Hamelink and O. Linne (Eds.), Mass communication research:
On problems and policies. Norwood, NJ: Ablex.
Gerbner, G., Gross, L., Morgan, M., and Signorielli, N. (1986). Living
with television: The dynamics of the cultivation process. In J. Bry-
ant and D. Zillman (Eds.), Perspectives on media effects. Hillsdale,
NJ: Erlbaum.
Gerbner, G., Gross, L., Signorielli, N., Morgan, M., and Jackson-Be-
eck, M. (1979). The demonstration of power: Violence profile No.
10. Journal of Communication, 29, 177-196.
Gergen, K. E. (1982). Toward transformation in social knowledge. New
York: Springer-Verlag.
Gerrig, R. J. and Prentice, D. A. (1991, September). The representation
of fictional information. Psychological Science, 2, 336-340.
Gerstenfeld, P. B., Grant, D. R., and Chiang, C. P. (2003). Hate onli-
ne: A content analysis of extremist Internet sites. Analyses of Social
Issues and Public Policy, 3, 29-44.
Gibbons, F. X. (1978). Sexual standards and reactions to pornography:
Enhancing behavioral consistency through self-focused attention.
Journal of Personality and Social Psychology, 36, 976-987.
Gibbons, F. X., Lane, D. J., Gerrard, M., Reis-Bergan, M., Lautrup,
C. L., Pexa, N. A., and Blanton, H. (2002). Comparison-level pre-
ferences after performance: Is downward comparison theory still use-
ful? Journal of Personality and Social Psychology, 83, 865-880.
Gibbons, F. X., and Wicklund, R. A. (1982). Self-focused attention and
helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 43,
462-474.
Gibson, B., and Sachau, D. (2000). Sandbagging as a self-presentatio-
nal strategy: Claiming to be less than you are. Personality and So-
cial Psychology Bulletin, 26, 56-70.
Gibson, B., and Sanbonmatsu, D. M. (2004). Optimism, pessimism, and
gambling: The downside of optimism. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 30, 149-160.
Giesler, R. B., Josephs, R. A., and Swann, W. B., Jr. (1996). Self-veri-
fication in clinical depression: The desire for negative evaluation.
Journal of Abnormal Psychology, 105, 358-368.
GifTord, R., and Hine, D. W. (1997). I'm cooperative, but you're gre-
edy": Some cognitive tendencies in a commons dilemma. Canadian
Journal of Behavioural Science, 29, 257-265.
Gifford, R., and Hine, D. W. (1997). Toward cooperation in commons
dilemmas. Canadian Journal of Behavioural Science, 29, 167-179.
Gigerenzer, G., Todd, P. M. (1999). Simple heuristics that make us smart.
New York: Oxford.
Gigone, D., and Hastie, R. (1993). The common knowledge effect: In-
formation sharing and group judgment. Journal of Personality and
Social Psychology, 65, 959-974.
Gilbert, D. T., and Ebert, J. E. J. (2002). Decisions and revisions: The
affective forecasting of escapable outcomes. Unpublished manuscript,
Harvard University.
Gilbert, D. T., Giesler, R. B., and Morris, K. A. (1995). When compa-
risons arise. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 227-
236.
Gilbert, D. T., and Hixon, J. G. (1991). The trouble of thinking: Acti-
vation and application of stereotypic beliefs. Journal of Personality
and Social Psychology, 60, 509-517.
Gilbert, D. T., and Jones, E. E. (1986). Perceiver-induced constraint: In-
terpretations of self-generated reality. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 50, 269-280.
Gilbert, D. T., Krall, D. S., and Malone, P. S. (1990). Unbelieving the
unbelievable: Some problems in the rejection of false information.
Journal of Personality and Social Psychology, 59, 601-613.
Gilbert, D. T., Lieberman, M. D., Morewedge, C. K., and Wilson, T.
D. (2004). The peculiar longevity of things not so bad. Psychologi-
cal Science, 15, 14-19.
Gilbert, D. T., and Malone, P. S. (1995). The correspondence bias. Psy-
chological Bulletin, 117, 21-38.
Gilbert, D. T., McNulty, S. E., Giuliano, T. A., and Benson, J. E. (1992).
Blurry words and fuzzy deeds: The attribution of obscure behavior.
Journal of Personality and Social Psychology, 62, 18-25.
Gilbert, D. T., Pelham, B. W., and Krull, D. S. (1988). On cognitive
busyness: When person perceivers meet persons perceived. Journal
of Personality and Social Psychology, 54, 733-740.
Gilbert, D. T., Pinel, E. C., Wilson, T. D., Blumberg, S. J., and Whe-
atley, T. P. (1998). Immune neglect: A source of durability bias in
affective forecasting. Journal of Personality and Social Psychology,
75, 617-638.
Gilbert, D. T., Tafarodi, R. W., and Malone, P. S. (1993). You can't
not believe everything you read. Journal of Personality and Social
Psychology, 65, 221-233.
Gilbert, D. T., and Wilson, T. D. (2000). Miswanting: Some problems
in the forecasting of future affective states. In J. Forgas (Ed.), Fee-
ling and thinking: The role of affect in social cognition. Cambridge:
Cambridge University Press.
Gillham, J. E., Shatte, A. J., Reivich, K. J., and Seligman, M. E. P.
(2000). Optimism, pessimism, and explanatory style. In E. C. Chang
(Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA Books.
Gilligan, C. (1982). In a different voice: Psychological theory and wo-
men 's development. Cambridge, MA: Harvard University Press.
Gilligan, C., Lyons, N. P., and Hanmer, T. J. (Eds.) (1990). Making con-
nections: The relational worlds of adolescent girls at Emma Willard
School. Cambridge, MA: Harvard University Press.
Gillis, J. S., and Avis, W. E. (1980). The male-taller norm in mate selec-
tion. Personality and Social Psychology Bulletin, 6, 396-401.
Gilmor, T. M., and Reid, D. W. (1979). Locus of control and causal at-
tribution for positive and negative outcomes on university examina-
tions. Journal of Research in Personality, 13, 154-160.
Gilovich, T. (1987). Secondhand information and social judgment. Journal
of Experimental Social Psychology, 23, 59-74.
Gilovich, T., and Douglas, C. (1986). Biased evaluations of randomly
determined gambling outcomes. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 22, 228-241.
Gilovich, T., and Eibach, R. (2001). The fundamental attribution error
where it really counts. Psychological Inquiry, 12, 23-26.
Gilovich, T., Kerr, M., and Medvec, V. H. (1993). Effect of temporal
perspective on subjective confidence. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 64, 552-560.
Gilovich, T., and Medvec, V. H. (1994). The temporal pattern to the ex-
perience of regret. Journal of Personality and Social Psychology, 67,
357-365.
Gilovich, T., Medvec, V. H., and Savitsky, K. (2000). The spotlight ef-
fect in social judgment: An egocentric bias in estimates of the sa-
718 BI BLI OGRAFI JA
Hence of one's own actions and appearance. Journal of Personality
and Social Psychology, 78, 211-222.
Gilovich, T., Savitsky, K., and Medvec, V. H. (1998). The illusion of
transparency: Biased assessments of others' ability to read one's emo-
tional states. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 332
346.
Gilovich, T., Wang, R. F., Regan, D., and Nishina, S. (2003). Regrets
of action and inaction across cultures. Journal of Cross-Cultural Psy-
chology, 34, 61-71.
Giner-Sorolla, R., Garcia, M. T., and Bargh, J. (1999). The automatic
evaluation of pictures. Social Cognition, 17, 79-96.
Ginsburg, B., and Allee, W. C. (1942). Some effects of conditioning on
social dominance and subordination in inbred strains of mice. Phy-
siological Zoology, 15, 485-506.
Gladwell, M. (2003, March 10). Connecting the dots: The paradoxes of
intelligence reform. The New Yorker, p. 83-88.
Glass, D. C. (1964). Changes in liking as a means of reducing cognitive
discrepancies between self-esteem and aggression. Journal of Per-
sonality, 32, 531-549.
Gleason, M. E. J., Iida, M., Biger, N., and Shrout, P. E. (2003). Dai-
ly supportive equity in close relationships. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 29, 1036-1045.
Glenn, N. D. (1980). Aging and attitudinal stability. In O. G. Brim, Jr.,
and J. Kagan (Eds.), Constancy and change in human development.
Cambridge, MA: Harvard University Press.
Glenn, N. D. (1981). Personal communication.
Glick, P., Fiske, S. J. and 29 others (2000). Beyond prejudice as simple
antipathy: Hostile and benevolent sexism across cultures. Journal of
Personality and Social Psychology, 79, 763-775.
Glick, P., and Fiske, S. T. (1996). The ambivalent sexism inventory: Dif-
ferentiating hostile and benevolent sexism. Journal of Personality and
Social Psychology, 70, 491-512.
Glick, P., and Susan, S. T. (2001). An ambivalent alliance: Hostile and
benevolent sexism as complementary justifications for gender inequ-
ality. American Psychologist, 56, 109-118.
Goethals, G. R., Messick, D. M., and Allison, S. T. (1991). The uniqu-
eness bias: Studies of constructive social comparison. In J. Suis and
T. A. Wills (Eds.), Social comparison: Contemporary theory and re-
search. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Goethals, G. R., and Nelson, E. R. (1973). Similarity in the influence
process: The belief-value distinction. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 25, 117-122.
Goggin, W. C., and Range, L. M. (1985). The disadvantages of hind-
sight in the perception of suicide. Journal of Social and Clinical Psy-
chology, 3, 232-237.
Goldhagen, D. J. (1996). Hitler's willing executioners. New York: Knopf.
Goldman, J. (1967). A comparison of sensory modality preference of chil-
dren and adults. Dissertation: Thesis (Ph.D.). Ferkauf Graduate School
of Humanities and Social Sciences, Yeshiva University.
Goldman, W., and Lewis, P. (1977). Beautiful is good: Evidence that
the physically attractive are more socially skillful. Journal of Expe-
rimental Social Psychology, 13, 125-130.
Goldsmith, C. (2003, March 25). World media turn wary eye on U.S.
Wall Street Journal, p. A12.
Goldstein, A. P. (1994). Delinquent gangs. In A. P. Goldstein, B. Haro-
otunian, and J. C. Conoley (Eds.), Student aggression: Prevention,
control, and replacement. New York: Guilford.
Goldstein, A. P., Glick, B., and Gibbs, J. C. (1998). Aggression repla-
cement training: A comprehensive intervention for aggressive youth
(rev. ed.). Champaign, IL: Research Press.
Goldstein, J. H., and Arms, R. L. (1971). Effects of observing athletic
contests on hostility. Sociometry, 34, 83-90.
Gonzaga, G., Keltner, D., Londahl, E. A., and Smith, M. D. (2001)
Love and the commitment problem in romantic relations and friend-
ship. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 247-262.
Goodhart, D. E. (1986). The effects of positive and negative thinking
on performance in an achievement situation. Journal of Personality
and Social Psychology, 51, 117-124.
Gordijn, E. H., De Vries, N. K., and De Dreu, C. K. W. (2002). Mino
rity influence on focal and related attitudes: Change in size, attribu-
tions and information processing. Personality and Social Psycholo-
gy Bulletin, 28, 1315-1326.
Gordon, R. A. (1996). Impact of ingratiation on judgments and evalua-
tions: A meta-analytic investigation. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 71, 54-70.
Gortmaker, S. L., Must, A., Perrin, J. M., Sobol, A. M., and Dietz,
W. H. (1993). Social and economic consequences of overweight in
adolescence and young adulthood. New England Journal of Medici-
ne, 329, 1008-1012.
Gotlib, I. H., and Colby, C. A. (1988). How to have a good quarrel. In
P. Marsh (Ed.), Eye to eye: How people interact. Topsfield, MA: Sa-
lem House.
Gotlib, I. H., and Lee, C. M. (1989). The social functioning of depres-
sed patients: A longitudinal assessment. Journal of Social and Cli-
nical Psychology, 8, 223-237.
Gottlieb, J., and Carver, C. S. (1980). Anticipation of future interaction
and the bystander effect. Journal of Experimental Social Psycholo-
gy, 16, 253-260.
Gottman, J. (with N. Silver) (1994). Why marriages succeed or fail. New
York: Simon and Schuster.
Gottman, J. M. (1998). Psychology and the study of marital processes.
Annual Review of Psychology, 49, 169-197.
Gough, H. G., and Thorne, A. (1986). Positive, negative, and balanced
shyness. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and S. R. Briggs (Eds.), Shy-
ness: Perspectives on Research and Treatment. New York: Plenum.
Gough, S. (2003, November 3). My journey so far. www.nakedwalk.ali-
vewww.co.uk/about_me.htm
Gould, M. S., and Shaffer, D. (1986). The impact of suicide in televi-
sion movies: Evidence of imitation. New England Journal of Medi-
cine, 315, 690-694.
Gould, R., Braunstein, P. J., and Sigall, H. (1977). Attributing ability
to an opponent: Public aggrandizement and private denigration. So-
ciometry, 40, 254-261.
Gould, S. J. (1988, July). Kropotkin was no crackpot. Natural History,
p. 12-21.
Gould, S. J. (1997, October 20). Quoted by J. M. Nash, Evolutionary
pop star. Time, p. 92.
Gouldner, A. W. (1960). The norm of reciprocity: A preliminary state-
ment. American Sociological Review, 25, 161-178.
Gove, W. R., Style, C. B., and Hughes, M. (1990). The effect of mar-
riage on the well-being of adults: A theoretical analysis. Journal of
Family Issues, 11, 4-35.
Graham, S., Weiner, B., and Zucker, G. S. (1997). An attributional ana-
lysis of punishment goals and public reactions to O. J. Simpson. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 23, 331-346.
Granstrom, K., and Stiwne, D. (1998). A bipolar model of groupthink:
An expansion of Janis's concept. Small Group Research, 29, 32-56.
Gray, C., Russell, P., and Blockley, S. (1991). The effects upon helping
behaviour of wearing pro-gay identification. British Journal of So-
cial Psychology, 30, 171-178.
BI BLI OGRAFI JA 7 719
Gray, J. D., and Silver, R. C. (1990). Opposite sides of the same coin:
Former spouses' divergent perspectives in coping with their divor-
ce. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 1180-1191.
Graziano, W. G., Jensen-Campbell, L. A., and Finch, J. F. (1997). The
self as a mediator between personality and adjustment. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 73, 392-404.
Greeley, A. M. (1991). Faithful attraction. New York: Tor Books.
Greeley, A. M., and Sheatsley, R B. (1971). Attitudes toward racial in-
tegration. Scientific American, 225(6), 13-19.
Green, C. W., Adams, A. M., and Turner, C. W. (1988). Development
and validation of the school interracial climate scale. American Jour-
nal of Community Psychology, 16, 241-259.
Green, D. P., Glaser, J., and Rich, A. (1998). From lynching to gay bas-
hing: The elusive connection between economic conditions and hate
crime. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 82-92.
Green, M. C., Strange, J. J., and Brock, T. C. (Eds.) (2002). Narrative
impact: Social and cognitive foundations. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Greenberg, J. (1986). Differential intolerance for inequity from organi-
zational and individual agents. Journal of Applied Social Psycholo-
gy, 16, 191-196.
Greenberg, J., Pyszczynski, T., Burling, J., and Tibbs, K. (1992). Dep-
ression, self-focused attention, and the self-serving attributional bias.
Personality and Individual Differences, 13, 959-965.
Greenberg, J., Pyszczynski, T., Solomon, S., Rosenblatt, A., Veeder,
M., Kirkland, S., and Lyon, D. (1990). Evidence for terror mana-
gement theory II: The effects of mortality salience on reactions to
those who threaten or bolster the cultural worldview. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 58, 308-318.
Greenberg, J., Pyszczynski, T., Solomon, S., Simon, L., and Breus, M.
(1994). Role of consciousness and accessibility of death-related
thoughts in mortality salience effects. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 67, 627-637.
Greenberg, J., Schimel, J., and Martins, A. (in press). Motivation and
Emotion.
Greenberg, J., Solomon, S., and Pyszczynski, T. (1997). Terror mana-
gement theory of self-esteem and cultural world views: Empirical as-
sessments and conceptual refinements. Advances in Experimental So-
cial Psychology, 29, 61-142.
Greenwald, A. G. (1975). On the inconclusiveness of crucial cognitive
tests of dissonance versus self-perception theories. Journal of Expe-
rimental Social Psychology, 11, 490-499.
Greenwald, A. G. (1980). The totalitarian ego: Fabrication and revision
of personal history. American Psychologist, 35, 603-618.
Greenwald, A. G. (1992). New look 3: Unconscious cognition reclaimed.
American Psychologist, 47, 766-779.
Greenwald, A. G., and Banaji, M. R. (1995). Implicit social cognition:
Attitudes, self-esteem, and stereotypes. Psychological Review, 102,
4-27.
Greenwald, A. G., Banaji, M. R., Rudman, L. A., Farnham, S. D.,
Nosek, B. A., and Mellott, D. S. (2002). A unified theory of impli-
cit attitudes, stereotypes, self-esteem, and self-concept. Psychologi-
cal Bulletin, 109, 3-25.
Greenwald, A. G., Banaji, M. R., Rudman, L. A., Farnham, S. D.,
Nosek, B. A., and Rosier, M. (2000). Prologue to a unified theory
of attitudes, stereotypes, and self-concept. In J. P. Forgas (Ed.), Fe-
eling and thinking: The role of affect in social cognition and beha-
vior. New York: Cambridge University Press.
Greenwald, A. G., Carnot, C. G., Beach, R., and Young, B. (1987).
Increasing voting behavior by asking people if they expect to vote.
Journal of Applied Psychology, 72, 315-318.
Greenwald, A. G., McGhee, D. E., Schwartz, J. L. K. (1998). Measu-
ring individual differences in implicit cognition: The implicit asso-
ciation test. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1464-
1480.
Greenwald, A. G., Nosek, B. A., and Banaji, M. R. (2003). Understan-
ding and using the implicit association test: I. An improved scoring
algorithm. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 197
216.
Greenwald, A. G., and Schuh, E. S. (1994). An ethnic bias in scientific
citations. European Journal of Social Psychology, 24, 623-639.
Griffin, B. Q., Combs, A. L., Land, M. L., and Combs, N. N. (1983).
Attribution of success and failure in college performance. Journal of
Psychology, 114, 259-266.
Griffitt, W. (1970). Environmental effects on interpersonal affective be-
havior. Ambient effective temperature and attraction. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 15, 240-244.
Griffitt, W. (1987). Females, males, and sexual responses. In K. Kelley
(Ed.), Females, males, and sexuality: Theories and research. Alba-
ny: State University of New York Press.
Griffitt, W., and Veitch, R. (1971). Hot and crowded: Influences of po-
pulation density and temperature on interpersonal affective behavior.
Journal of Personality and Social Psychology, 17, 92-98.
Griffitt, W., and Veitch, R. (1974). Preacquaintance attitude similarity
and attraction revisited: Ten days in a fallout shelter. Sociometry, 37,
163-173.
Groenenboom, A., Wilke, H. A. M., and Wit, A. P. (2001). Will we be
working together again? The impact of future interdependence on
group members' task motivation. European Journal of Social Psy-
chology, 31, 369-378.
Grofman, B. (1980). The slippery slope: Jury size and jury verdict re-
quirements - legal and social science approaches. In B. H. Raven
(Ed.), Policy studies review annual (Vol. 4). Beverly Hills, CA: Sa-
ge Publications.
Gross, A. E., and Crofton, C. (1977). What is good is beautiful. Socio-
metry, 40, 85-90.
Gross, J. T. (2001). Neighbors: The destruction of the Jewish communi-
ty in Jedwabne, Poland. Princeton, NJ: Princeton University Press.
Gross, S. R., and Miller, N. (1997). The Golden Section" and bias in
perceptions of social consensus. Personality and Social Psychology
Review, 1, 241-271.
Grossman, M., and Wood, W. (1993). Sex differences in intensity of emo-
tional experience: A social role interpretation. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 65, 1010-1022.
Grote, N. K., and Clark, M. S. (2001). Perceiving unfairness in the fa-
mily: Cause or consequence of marital distress? Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 80, 281-293.
Grove, J. R., Hanrahan, S. J., and Mclnman, A. (1991). Success/fai-
lure bias in attributions across involvement categories in sport. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 17, 93-97.
Grove, W. M., Zald, D. H., Lebow, B. S., Snitz, B. E., and Nelson, C.
(2000). Clinical versus mechanical prediction: A meta-analysis. Psy-
chological Assessment, 12, 19-30.
Grube, J. W., Kleinhesselink, R. R., and Kearney, K. A. (1982). Male
self-acceptance and attraction toward women. Personality and Social
Psychology Bulletin, 8, 107-112.
Gruder, C. L. (1977). Choice of comparison persons in evaluating one-
self. In J. M. Suis and R. L. Miller (Eds.), Social comparison pro-
cesses. Washington, DC: Hemisphere Publishing.
Gruder, C. L., Cook, T. D., Hennigan, K. M., Flay, B., Alessis, C., and
Kalamaj, J. (1978). Empirical tests of the absolute sleeper effect pre-
720 BI BLI OGRAFI JA
dieted from the discounting cue hypothesis. Journal of Personality
and Social Psychology, 36, 1061-1074.
Gruman, J. C., and Sloan, R. P. (1983). Disease as justice: Perceptions
of the victims of physical illness. Basic and Applied Social Psycho-
logy, 4, 39-46.
Grunberger, R. (1971). The 12-year-Reich: A social history of Nazi Ger-
many 1933-1945. New York: Holt, Rinehart and Winston.
Grush, J. E. (1980). Impact of candidate expenditures, regionality, and
prior outcomes on the 1976 Democratic presidential primaries. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 38, 337-347.
Grush, J. E., and Glidden, M. V. (1987). Power and satisfaction among
distressed and nondistressed couples. Paper presented at the Midwes-
tern Psychological Association convention.
Gudykunst, W. B. (1989). Culture and intergroup processes. In M. H.
Bond (Ed.), The cross-cultural challenge to social psychology. New-
bury Park, CA: Sage.
Gueguen, N., and Jacob, C. (2001). Fund-raising on the Web: The ef-
fect of an electronic foot-in-the-door on donation. CyberPsychology
and Behavior, 4, 705-709.
Guerin, B. (1993). Social facilitation. Paris: Cambridge University Press.
Guerin, B. (1994). What do people think about the risks of driving? Im-
plications for traffic safety interventions. Journal of Applied Social
Psychology, 24, 994-1021.
Guerin, B. (1999). Social behaviors as determined by different arrange-
ments of social consequences: Social loafing, social facilitation, dein-
dividuation, and a modified social loafing. The Psychological Record,
49, 565-578.
Guerin, B., and Innes, J. M. (1982). Social facilitation and social moni-
toring: A new look at Zajonc's mere presence hypothesis. British Jour-
nal of Social Psychology, 21, 7-18.
Guimond, S., Dambrun, N., Michinov, N., and Duarte, S. (2003). Do-
es social dominance generate prejudice? Integrating individual and
contextual determinants of intergroup cognitions. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 84, 697-721.
Guiness, O. (1993). The American hour: A time of reckoning and the once
and future role of faith. New York: Free Press.
Gundersen, E. (2001, August 1). MTV is a many splintered thing. USA
Today, p. ID.
Gupta, U., and Singh, P. (1982). Exploratory study of love and liking
and type of marriages. Indian Journal of Applied Psychology, 19,92-
97.
Gurin, P., Dey, E. L., Hurtado, S., and Gurin, G. (2002). Diversity and
higher education: Theory and impact on educational outcomes. Har-
vard Educational Review, 72, 330-366.
Gutierres, S. E., Kenrick, D. T., and Partch, J. J. (1999). Beauty, do-
minance, and the mating game: Contrast effects in self-assessment
reflect gender differences in mate selection. Journal of Personality
and Social Psychology, 25, 1126-1134.
Gutmann, D. (1977). The cross-cultural perspective: Notes toward a com-
parative psychology of aging. In J. E. Birren and K. Warner Schaie
(Eds.), Handbook of the psychology of aging. New York: Van Nost-
rand Reinhold.
Hacker, H. M. (1951). Women as a minority group. Social Forces, 30,
60-69.
Hackman, J. R. (1986). The design of work teams. In J. Lorsch (Ed.),
Handbook of organizational behavior. Englewood Cliffs, NJ: Pren-
tice-Hall.
Hadden, J. K. (1969). The gathering storm in the churches. Garden Ci-
ty, NY: Doubleday.
Haddock, G., and Zanna, M. P. (1994). Preferring housewives" to fe-
minists". Psychology of Women Quarterly, 18, 25-52.
Haemmerlie, F. M. (1987). Creating adaptive illusions in counseling and
therapy using a self-perception theory perspective. Paper presented
at the Midwestern Psychological Association, Chicago.
Haemmerlie, F. M., and Montgomery, R. L. (1982). Self-perception the-
ory and unobtrusively biased interactions: A treatment for heteroso-
cial anxiety. Journal of Counseling Psychology, 29, 362-370.
Haemmerlie, F. M., and Montgomery, R. L. (1984). Purposefully biased
interventions: Reducing heterosocial anxiety through self-perception
theory. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 900-908.
Haemmerlie, F. M., and Montgomery, R. L. (1986). Self-perception the-
ory and the treatment of shyness. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and
S. R. Briggs (Eds.), A sourcebook on shyness: Research and treat-
ment. New York: Plenum.
Hafner, H., and Schmidtke, A. (1989). Do televised fictional suicide mo-
dels produce suicides? In D. R. Pfeffer (Ed.), Suicide among youth:
Perspectives on risk and prevention. Washington, DC: American Psy-
chiatric Press.
Hagerty, M. R. (2000). Social comparisons of income in one's commu-
nity: Evidence from national surveys of income and happiness. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 78, 764-771.
Hagiwara, S. (1983). Role of self-based and sample-based consensus es-
timates as mediators of responsibility judgments for automobile ac-
cidents. Japanese Psychological Research, 25, 16-28.
Haidt, J. (2003). The moral emotions. In R. J. Davidson (Ed.). Handbo-
ok of affective sciences. Oxford: Oxford University Press.
Halberstadt, A. G., and Saitta, M. B. (1987). Gender, nonverbal beha-
vior, and perceived dominance: A test of the theory. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 53, 257-272.
Halberstadt, J., and Rhodes, G. (2000). The attractiveness of nonface
averages: Implications for an evolutionary explanation of the attrac-
tiveness of average faces. Psychological Science, 11, 285-289.
Hall, J. A. (1984). Nonverbal sex differences: Communication accuracy
and expressive style. Baltimore: Johns Hopkins University Press.
Hall, T. (1985, June 25). The unconverted: Smoking of cigarettes seems
to be becoming a lower-class habit. Wall Street Journal, p. 1, 25.
Hallahan, M., Lee, F., and Herzog, T. (1997). It's not just whether you
win or lose, it's also where you play the game: A naturalistic, cross-
cultural examination of the positivity bias. Journal of Cross-Cultu-
ral Psychology, 28, 768-778.
Halverson, A. M., Hallahan, M., Hart, A. J., and Rosenthal, R. (1997).
Reducing the biasing effects of judges' nonverbal behavior with sim-
plified jury instruction. Journal of Applied Psychology, 82,590-598.
Hamberger, J., and Hewstone, M. (1997). Inter-ethnic contact as a pre-
dictor of blatant and subtle prejudice: Tests of a model in four West
European nations. British Journal of Social Psychology, 36,173-190.
Hamblin, R. L., Buckholdt, D., Bushell, D., Ellis, D., and Feritor, D.
(1969). Changing the game from get the teacher to learn. Transac-
tion, January, p. 20-25, 28-31.
Hamilton, D. L., and Gifford, R. K. (1976). Illusory correlation in in-
terpersonal perception: A cognitive basis of stereotypic judgments.
Journal of Experimental Social Psychology, 12, 392-407.
Hamilton, D. L., and Rose, T. L. (1980). Illusory correlation and the
maintenance of stereotypic beliefs. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 39, 832-845.
Hamilton, V. L., Hoffman, W. S., Broman, C. L., and Rauma, D.
(1993). Unemployment, distress, and coping: A panel study of auto-
workers. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 234-247.
BI BLI OGRAFI JA 7 721
Hampson, R. B. (1984). Adolescent prosocial behavior: Peer-group and
situational factors associated with helping. Journal of Personality and
Social Psychology, 46, 153-162.
Haney, C. (1991). The fourteenth amendment and symbolic legality: Let
them eat due process. Law and Human Behavior, 15, 183-204.
Haney, C. (1993). Psychology and legal change. Law and Human Beha-
vior, 17, 371-398.
Haney, C., and Logan, D. D. (1994). Broken promise: The Supreme
Court's response to social science research on capital punishment.
Journal of Social Issues, 50, 75-101.
Haney, C., and Zimbardo, P. (1998). The past and future of U.S. prison
policy: Twenty-five years after the Stanford Prison Experiment. Ame-
rican Psychologist, 53, 709-727.
Hans, V. P., and Vidmar, N. (1981). Jury selection. In N. L. Kerr and R.
M. Bray (Eds.), The psychology of the courtroom. New York: Aca-
demic Press.
Hansen, D. E., Vandenberg, B., and Patterson, M. L. (1995). The ef-
fects of religious orientation on spontaneous and nonspontaneous hel-
ping behaviors. Personality and Individual Differences, 19, 101-104.
Harber, K. D. (1998), Feedback to minorities: Evidence of a positive bias.
Journal of Personality and Social Psychology, 74, 622-628.
Hardie, E. A. (1997). Prevalence and predictors of cyclic and noncyclic
affective change. Psychology of Women Quarterly, 21, 299-314.
Hardin, G. (1968). The tragedy of the commons. Science, 162, 1243-
1248.
Hardy, C., and Latan, B. (1986). Social loafing on a cheering task. So-
cial Science, 71, 165-172.
Haritos-Fatouros, M. (1988). The official torturer: A learning model for
obedience to the authority of violence. Journal of Applied Social Psy-
chology, 18, 1107-1120.
Haritos-Fatouros, M. (2002). Psychological origins of institutionalized
torture. New York: Routledge.
Harkins, S. G. (1981). Effects of task difficulty and task responsibility
on social loafing. Presentation to the First International Conference
on Social Processes in Small Groups, Kill Devil Hills, North Carolina.
Harkins, S. G., and Jackson, J. M. (1985). The role of evaluation in
eliminating social loafing. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 11, 457-465.
Harkins, S. G., Latane, B., and Williams, K. (1980). Social loafing: Al-
locating effort or taking it easy? Journal of Experimental Social Psy-
chology, 16, 457-465.
Harkins, S. G., and Petty, R. E. (1981). Effects of source magnification
of cognitive effort on attitudes: An information-processing view. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 40, 401-413.
Harkins, S. G., and Petty, R. E. (1982). Effects of task difficulty and
task uniqueness on social loafing. Journal of Personality and Social
Psychology, 43, 1214-1229.
Harkins, S. G., and Petty, R. E. (1987). Information utility and the mul-
tiple source effect. Journal of Personality and Social Psychology, 52,
260-268.
Harkins, S. G., and Szymanski, K. (1989). Social loafing and group eva-
luation. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 934-941.
Harmon, A. (2003, June 29). Online dating sheds its stigma as Lo-
sers.com. New York Times (www.nytimes.com).
Harmon-Jones, E. (2000). Cognitive dissonance and experienced nega-
tive affect: Evidence that dissonance increases experienced negative
affect even in the absence of aversive consequences. Personality and
Social Psychology Bulletin, 26, 1490-1501.
Harmon-Jones, E., and Allen, J. J. B. (2001). The role of affect in the
mere exposure effect: Evidence from psychophysiological and indi-
vidual differences approaches. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 27, 889-898.
Harmon-Jones, E., Brehm, J. W., Greenberg, J., Simon, L., and Nel-
son, D. E. (1996). Evidence that the production of aversive conse-
quences is not necessary to create cognitive dissonance. Journal of
Personality and Social Psychology, 70, 5-16.
Harmon-Jones, E., Greenberg, J., Solomon, S., and Simon, L. (1996).
The effects of mortality salience on intergroup bias between mini-
mal groups. European Journal of Social Psychology, 26, 677-681.
Harries, K. D., and Stadler, S. J. (1988). Heat and violence: New fin-
dings from Dallas field data, 1980-1981. Journal of Applied Social
Psychology, 18, 129-138.
Harris, J. A. (1999). Review and methodological considerations in rese-
arch on testosterone and aggression. Aggression and Violent Beha-
vior, 4, 273-291.
Harris, J. R. (1998). The nurture assumption. New York: Free Press.
Harris, M. J. (1994). Self-fulfilling prophecies in the clinical context:
Review and implications for clinical practice. Applied and Preventi-
ve Psychology, 3, 145-158.
Harris, M. J., and Rosenthal, R. (1985). Mediation of interpersonal ex-
pectancy effects: 31 meta-analyses. Psychological Bulletin, 97, 363-
386.
Harris, M. J., and Rosenthal, R. (1986). Four factors in the mediation
of teacher expectancy effects. In R. S. Feldman (Ed.), The social psy-
chology of education. New York: Cambridge University Press.
Harrison, A. A. (1977). Mere exposure. In L. Berkowitz (Ed.), Advan-
ces in experimental social psychology (Vol. 10). New York: Acade-
mic Press, p. 39-83.
Hart, A. J., and Morry, M. M. (1997). Trait inferences based on racial
and behavioral cues. Basic and Applied Social Psychology, 19, 33-
48.
Hart, A. J., Whalen, P. J., Shin, L. M., and others. (2000, August). Dif-
ferential response in the human amygdala to racial outgroup vs. in-
group face stimuli. Neuroreport: For Rapid Communication of Neu-
roscience Research, 11, 2351-2355.
Hartlage, S., Alloy, A. B., Vazquez, C., and Dykman, B. (1993). Auto-
matic and effortful processing in depression. Psychological Bulletin,
113, 247-278.
Hartup, W. W., and Stevens, N. (1997). Friendships and adaptation in
the life course. Psychological Bulletin, 121, 355-370.
Harvey, J. H., and Omarzu, J. (1997). Minding the close relationship.
Personality and Social Psychology Review, 1, 224-240.
Harvey, J. H., Town, J. P., and Yarkin, K. L. (1981). How fundamen-
tal is the fundamental attribution error? Journal of Personality and
Social Psychology, 40, 346-349.
Haselton, M. G., and Buss, D. M. (2000). Error management theory: A
new perspective on biases in cross-sex mind reading. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 78, 81-91.
Hass, R. G., Katz, I., Rizzo, N., Bailey, J., and Eisenstadt, D. (1991).
Cross-racial appraisal as related to attitude ambivalence and cognitive
complexity. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 83-92.
Hastie, R., Penrod, S. D., and Pennington, N. (1983). Inside the jury.
Cambridge, MA: Harvard University Press.
Hastorf, A., and Cantril, H. (1954). They saw a game: A case study.
Journal of Abnormal and Social Psychology, 49, 129-134.
Hatfield, E. (1988). Passionate and compassionate love. In R. J. Stern-
berg and M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven,
CT: Yale University Press.
722 BI BLI OGRAFI JA
Hatfield (Walster), E., Aronson, V., Abrahams, D., and Rottman, L.
(1966). Importance of physical attractiveness in dating behavior. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 4, 508-516.
Hatfield, E., Cacioppo, J. T., and Rapson, R. (1992). The logic of emo-
tion: Emotional contagion. In M. S. Clark (Ed.), Review of Persona-
lity and Social Psychology Newbury Park, CA: Sage.
Hatfield, E., and Rapson, R. L. (1987). Passionate love: New directions
in research. In W. H. Jones and D. Perlman (Eds.), Advances in per-
sonal relationships, Vol. 1. Greenwich, CT: JAI Press.
Hatfield, E., and Sprecher, S. (1986). Mirror, mirror: The importance
of looks in everyday life. Albany, NY: SUNY Press.
Hatfield, E., Traupmann, J., Sprecher, S., Utne, M., and Hay, J. (1985).
Equity and intimate relations: Recent research. In W. Ickes (Ed.),
Compatible and incompatible relationships. New York: Springer-Ver-
lag.
Hatfield (Walster), E., Walster, G. W., and Berscheid, E. (1978). Equity:
Theory and research. Boston: Allyn and Bacon.
Haugtvedt, C. P., and Wegener, D. T. (1994). Message order effects in
persuasion: An attitude strength perspective. Journal of Consumer
Research, 21, 205-218.
Hazan, C. (2004). Intimate attachment/capacity to love and be loved. In
C. Peterson and M. E. P. Seligman (Eds.), The values in action clas-
sification of strengths and virtues. Washington, DC: American Psy-
chological Association.
Hazan, C., and Shaver, P. R. (1994). Attachment as an organizational
framework for research on close relationships. Psychological Inqui-
ry, 5, 1-22.
Headey, B., and Wearing, A. (1987). The sense of relative superiority-
central to well-being. Social Indicators Research, 20, 497-516.
Heap, B., and Kent, J. (Eds.) (2000). Towards sustainable consumption:
A European perspective. London: The Royal Society.
Hearold, S. (1986). A synthesis of 1043 effects of television on social
behavior. In G. Comstock (Ed.), Public communication and behavior,
Vol. 1. Orlando, FL: Academic Press.
Heatherton, T. E and Vohs, K. D. (2000). Personality processes and in-
dividual differences - interpersonal evaluations following threats to
self: role of self-esteem. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 78, 725-736.
Hebl, M. R., and Heatherton, T. E (1998). The stigma of obesity in wo-
men: The difference is black and white. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 24, 417^126.
Hebl, M. R., and Mannix, L. M. (2003). The weight of obesity in eva-
luating others: A mere proximity effect. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 29, 28-38.
Hedge, A., and Yousif, Y. H. (1992). Effects of urban size, urgency, and
cost on helpfulness: A cross-cultural comparison between the Uni-
ted Kingdom and the Sudan. Journal of Cross-Cultural Psychology,
23, 107-115.
Heesacker, M. (1989). Counseling and the elaboration likelihood model
of attitude change. In J. F. Cruz, R. A. Goncalves, and P. P. Macha-
do (Eds.), Psychology and education: Investigations and interven-
tions. (Proceedings of the International Conference on Interventions
in Psychology and Education, Porto, Portugal, July, 1987.) Porto, Por-
tugal: Portugese Psychological Association.
Heider, F. (1958). The psychology of interpersonal relations. New York:
Wiley.
Heilman, M. E. (1976). Oppositional behavior as a function of influen-
ce attempt intensity and retaliation threat. Journal of Personality and
Social Psychology, 33, 574-578.
Heine, S. J., Kitayama, S., Lehman, D. R., Takata, T., Ide, E., Leung,
C., and Matsumoto, H. (2001). Divergent consequences of success
and failure in Japan and North America: An investigation of self-im-
proving motivations and malleable selves. Journal of Personality and
Social Psychology, 81, 599-615.
Heine, S. J., and Lehman, D. R. (1997). Culture, dissonance, and self-
affirmation. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 389-400.
Heine, S. J., and Lehman, D. R. (1997). The cultural construction of self-
enhancement: An examination of group-serving biases. Journal of
Personality and Social Psychology, 72, 1268-1283.
Heine, S. J., Lehman, D. R., Markus, H. R., and Kitayama, S. (1999).
Is there a universal need for positive self-regard? Psychological Re-
view, 106, 766-794.
Heine, S. J., Takata, T., and Lehman, D. R. (2000). Beyond self-pre-
sentation: Evidence for self-criticism among Japanese. Personality and
Social Psychology Bulletin, 26, 71-78.
Heilman, P. (1980). Avenue of the righteous of nations. New York: At-
heneum.
Heimlich, R. L. (1997, May). Managing human error in aviation. Scien-
tific American, p. 62-67.
Hemsley, G. D., and Doob, A. N. (1978). The effect of looking behavior
on perceptions of a communicator's credibility. Journal of Applied
Social Psychology, 8, 136-144.
Henderson-King, E. I., and Nisbett, R. E. (1996). Anti-black prejudice
as a function of exposure to the negative behavior of a single black
person. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 654-664.
Hendrick, C., and Hendrick, S. (1993). Romantic love. Newbury Park,
CA: Sage.
Hendrick, C., and Hendrick, S. (2003). Romantic love: Measuring Cu-
pid's arrow. In S. J. Lopez and C. R. Snyder (Eds.), Positive psycho-
logical assessment: A handbook of models and measures. Washing-
ton, DC: American Psychological Association.
Hendrick, S. S., and Hendrick, C. (1995). Gender differences and simi-
larities in sex and love. Personal Relationships, 2, 55-65.
Hendrick, S. S., and Hendrick, C. (1997). Love and satisfaction. In R.
J. Sternberg and M. Hojjat (Eds.), Satisfaction in close relationships.
New York: Guilford Publications.
Hendrick, S. S., Hendrick, C., and Adler, N. L. (1988). Romantic rela-
tionships: Love, satisfaction, and staying together. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 54, 980-988.
Henley, N. (1977). Body politics: Power, sex, and nonverbal communi-
cation. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.
Hennigan, K. M., Del Rosario, M. L., Health, L., Cook, T. D., Whar-
ton, J. D., and Calder, B. J. (1982). Impact of the introduction of
television on crime in the United States: Empirical findings and the-
oretical implications. Journal of Personality and Social Psychology,
42, 461-477.
Henry, W. A., Ill (1994, June 27). Pride and prejudice. Time, p. 54-59.
Henslin, M. (1967). Craps and magic. American Journal of Sociology,
73, 316-330.
Hepworth, J. T., and West, S. G. (1988). Lynchings and the economy:
A time-series reanalysis of Ho viand and Sears (1940). Journal of
Personality and Social Psychology, 55, 239-247.
Heradstveit, D. (1979). The Arab-Israeli conflict: Psychological obstacles
to peace (Vol. 28). Oslo, Norway: Universitetsforlaget. Distributed
by Columbia University Press. Reviewed by R. K. White, Contem-
porary Psychology, 1980, 25, 11-12.
Herek, G. (1993). Interpersonal contact and heterosexuals' attitudes to-
ward gay men: Results from a national survey. Journal of Sex Rese-
arch, 30, 239-244.
BI BLI OGRAFI JA 7 23
Herlocker, C. E., Allison, S. T., Foubert, J. D., and Beggan, J. K.
(1997). Intended and unintended overconsumption of physical, spa-
tial, and temporal resources. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 73, 992-1004.
Herman, C. P., Roth, D. A., and Polivy, J. (2003). Effects of the pre-
sence of others on food intake: A normative interpretation. Psycho-
logical Bulletin, 129, 873-886.
Hewstone, M. (1990). The 'ultimate attribution error'? A review of the
literature on intergroup causal attribution. European Journal of So-
cial Psychology, 20, 311-335.
Hewstone, M. (1994). Revision and change of stereotypic beliefs: In se-
arch of the elusive subtyping model. In S. Stroebe and M. Hewstone
(Eds.), European review of social psychology, vol. 5. Chichester, En-
gland: Wiley.
Hewstone, M. (2003). Intergroup contact: Panacea for prejudice? The Psy-
chologist, 16, 352-355.
Hewstone, M., and Fincham, F. (1996). Attribution theory and research:
Basic issues and applications. In M. Hewstone, W. Stroebe, and G.
M. Stephenson (Eds.), Introduction to social psychology: A Europe-
an perspective. Oxford, England: Blackwell.
Hewstone, M., and Greenland, K. (2000). Intergroup conflict. Unpub-
lished manuscript, Cardiff University.
Hewstone, M., Hantzi, A., and Johnston, L. (1991). Social categorisa-
tion and person memory: The pervasiveness of race as an organizing
principle. European Journal of Social Psychology, 21, 517-528.
Hewstone, M., Hopkins, N., and Routh, D. A. (1992). Cognitive mo-
dels of stereotype change: Generalization and subtyping in young pe-
ople's views of the police. European Journal of Social Psychology,
22, 219-234.
Higbee, K. L., Millard, R. J., and Folkman, J. R. (1982). Social psy-
chology research during the 1970s: Predominance of experimentation and
college students. Personality and Social Psychology Bulletin, 8,180-183.
Higgins, E. T., and Bargh, J. A. (1987). Social cognition and social per-
ception. Annual Review of Psychology, 38, 369^125.
Higgins, E. T., and McCann, C. D. (1984). Social encoding and subse-
quent attitudes, impressions and memory: Context-driven" and mo-
tivational aspects of processing. Journal of Personality and Social
Psychology, 47, 26-39.
Higgins, E. T., and Rholes, W. S. (1978). Saying is believing: Effects of
message modification on memory and liking for the person descri-
bed. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 363-378.
Higgins, E. T., Rholes, W. S., and Jones, C. R. (1977). Category acces-
sibility and impression formation. Journal of
Experimental Social Psychology, 13, 141-154.
Hileman, B. (1999, August 9). Case grows for climate change. Chemi-
cal and Engineering News, p. 16-23.
Hill, T., Smith, N. D., and Lewicki, P. (1989). The development of self-
image bias: A real-world demonstration. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 15, 205-211.
Hilton, J. L. and Darley, J. M. (1985). Constructing other persons: A limit
on the effect. Journal of Experimental Social Psychology, 21, 1-18.
Hilton, J. L., and von Hippel, W. (1990). The role of consistency in the
judgment of stereotype-relevant behaviors. Personality and Social
Psychology Bulletin, 16, 430-448.
Hine, D. W., and Gifford, R. (1996). Attributions about self and others
in commons dilemmas. European Journal of Social Psychology, 26,
429-445.
Hines, M., and Green, R. (1991). Human hormonal and neural correla-
tes of sex-typed behaviors. Review of Psychiatry, 10, 536-555.
Hinkle, S., Brown, R., and Ely, P. G. (1992). Social identity theory pro-
cesses: Some limitations and limiting conditions. Revista de Psico-
logia Social, 99-111.
Hinsz, V. B. (1990). Cognitive and consensus processes in group recog-
nition memory performance. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 59, 705-718.
Hinsz, V. B., Tindale, R. S., and Vollrath, D. A. (1997). The emerging
conceptualization of groups as information processors. Psychologi-
cal Bulletin, 121, 43-64.
Hirschman, R. S., and Leventhal, H. (1989). Preventing smoking be-
havior in school children: An initial test of a cognitive-development
program. Journal of Applied Social Psychology, 19, 559-583.
Hirt, E. R. (1990). Do I see only what I expect? Evidence for an expec-
tancy- guided retrieval model. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 58, 937-951.
Hirt, E. R., and Markman, K. D. (1995). Multiple explanation: A con-
sider-an-alternative strategy for debiasing judgments. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 69, 1069-1088.
Hirt, E. R., Zillmann, D., Erickson, G. A., and Kennedy, C. (1992).
Costs and benefits of allegiance: Changes in fans' self-ascribed com-
petencies after team victory versus defeat. Journal of Personality and
Social Psychology, 63, 724-738.
Hobden, K. L., and Olson, J. M. (1994). From jest to antipathy: Dispa-
ragement humor as a source of dissonance-motivated attitude chan-
ge. Basic and Applied Social Psychology, 15, 239-249.
Hodgins, H. S., and Zuckerman, M. (1993). Beyond selecting informa-
tion: Biases in spontaneous questions and resultant conclusions. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 29, 387^107.
Hodgkinson, V. A., and Weitzman, M. S. (1992). Giving and voluntee-
ring in the United States. Washington, DC: Independent Sector.
Hodgkinson, V. A., Weitzman, M. S., and Kirsch, A. D. (1990). From
commitment to action: How religious involvement affects giving and
volunteering. In R. Wuthnow, V. A. Hodgkinson and Associates
(Eds.), Faith and philanthropy in America: Exploring the role of re-
ligion in America's voluntary sector. San Francisco: Jossey-Bass.
Hoffman, C., and Hurst, N. (1990). Gender stereotypes: Perception or
rationalization? Journal of Personality and Social Psychology, 58,
197-208.
Hoffman, L. W. (1977). Changes in family roles, socialization, and sex
differences. American Psychologist, 32, 644-657.
Hoffman, M. L. (1981). Is altruism part of human nature? Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 40, 121-137.
Hoffrage, U., Hertwig, R., and Gigerenzer, G. (2000, May). Hindsight
bias: A by-product of knowledge updating? Journal of Experimen-
tal Psychology: Learning, Memory, and Cognition, 26, 566-581.
Hfling, C. K., Brotzman, E., Dairymple, S., Graves, N., and Pierce,
C. M. (1966). An experimental study in nurse-physician relations-
hips. Journal of Nervous and Mental Disease, 143, 171-180.
Hogan, R., Curphy, G. J., and Hogan, J. (1994). What we know about
leadership: Effectiveness and personality. American Psychologist, 49,
493-504.
Hogg, M. A. (1992). The social psychology of group cohesiveness: From
attraction to social identity. London: Harvester Wheatsheaf.
Hogg, M. A. (1996). Intragroup processes, group structure and social iden-
tity. In W. P. Robinson (Ed.), Social groups and identities: Develo-
ping the legacy of Henri Tajfel. Oxford: Butterworth Heinemann.
Hogg, M. A. (2001). A social identity theory of leadership. Personality
and Social Psychology Review, 5, 184-200.
Hogg, M. A. (2003). Social identity. In M. R. Leary and J. P. Tangey
(Eds.), Handbook of self and identity. New York: Guilford Press.
724 BI BLI OGRAFI JA
Hogg, M. A., and Hains, S. C. (1998). Friendship and group identifica-
tion: A new look at the role of cohesiveness in groupthink. Europe-
an Journal of Social Psychology, 28, 323-341.
Hogg, M. A., Hains, S. C., and Mason, I. (1998). Identification and le-
adership in small groups: Salience, frame of reference, and leader ste-
reotypicality effects on leader evaluations. Journal of Personality and
Social Psychology, 75, 1248-1263.
Hogg, M. A., Turner, J. C., and Davidson, B. (1990). Polarized norms
and social frames of reference: A test of the self-categorization the-
ory of group polarization. Basic and Applied Social Psychology, 11,
77-100.
Holland, R. W., Meertens, R. M., and Van Vugt, M. (2002). Dissonan-
ce on the road: Self-esteem as a moderator of internal and external
self-justification strategies. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 28, 1712-1724.
Hollander, E. P. (1958). Conformity, status, and idiosyncrasy credit. Psy-
chological Review, 65, 117-127.
Holmberg, D., and Holmes, J. G. (1994). Reconstruction of relations-
hip memories: A mental models approach. In N. Schwarz and S. Sud-
man (Eds.), Autobiographical memory and the validity of retrospec-
tive reports. New York: Springer-Verlag.
Holmes, J. G., Miller, D. T., and Lerner, M. J. (1997). Committing al-
truism under the cloak of self-interest: The exchange fiction. Unpub-
lished manuscript, University of Waterloo.
Holmes, J. G., and Rempel, J. K. (1989). Trust in close relationships.
In C. Hendrick (Ed.), Review of personality and social psychology,
Vol. 10. Newbury Park, CA: Sage.
Holtgrves, T. (1997). Styles of language use: Individual and cultural va-
riability in conversational indirectness. Journal of Personality and
Social Psychology, 73, 624-637.
Holtz, R., and Miller, N. (2001). Intergroup competition, attitudinal pro-
jection, and opinion certainty: Capitalizing on conflict. Group Pro-
cesses and Intergroup Relations, 4, 61-73.
Holtzworth, A., and Jacobson, N. S. (1988). An attributional approach
to marital dysfunction and therapy. In J. E. Maddux, C. D. Stolten-
berg, and R. Rosenwein (Eds.), Social processes in clinical and coun-
seling psychology. New York: Springer-Verlag.
Holtzworth-Munroe, A., and Jacobson, N. S. (1985). Causal attributions
of married couples: When do they search for causes? What do they
conclude when they do? Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 48, 1398-1412.
Hoorens, V. (1993). Self-enhancement and superiority biases in social
comparison. In W. Stroebe and M. Hewstone (Eds.), European re-
view of social psychology, vol. 4. Chichester, England: Wiley.
Hoorens, V. (1995). Self-favoring biases, self-presentation and the self-
other asymmetry in social comparison. Journal of Personality, 63,
793-819.
Hoorens, V., and Nuttin, J. M. (1993). Overvaluation of own attributes:
Mere ownership or subjective frequency? Social Cognition, 11,177
200.
Hoorens, V., Nuttin, J. M., Herman, I. E., and Pavakanun, U. (1990).
Mastery pleasure versus mere ownership: A quasi-experimental cross-
cultural and cross-alphabetical test of the name letter effect. Europe-
an Journal of Social Psychology, 20, 181-205.
Hoover, C. W., Wood, E. E., and Knowles, E. S. (1983). Forms of so-
cial awareness and helping. Journal of Experimental Social Psycho-
logy, 19, 577-590.
Hooykaas, R. (1972). Religion and the rise of modern science. Grand
Rapids, MI: Eerdmans.
Horgan, T. G., Mast, M. S., Hall, J. A., and Carter, J. D. (2004). Gen-
der differences in memory for the appearance of others. Personality
and Social Psychology Bulletin, 30, 185-196.
Hormuth, S. E. (1986). Lack of effort as a result of self-focused atten-
tion: An attributional ambiguity analysis. European Journal of So-
cial Psychology, 16, 181-192.
Hornstein, H. (1976). Cruelty and kindness. Englewood Cliffs, NJ: Pren-
tice-Hall.
Horowitz, S. V., and Boardman, S. K. (1994). Managing conflict: Poli-
cy and research implications. Journal of Social Issues, 50, 197-211.
Horwitz, A. V., White, H. R., Howell- White, S. (1997). Becoming mar-
ried and mental health: A longitudinal study of a cohort of young
adults. Journal of Marriage and the Family, 58, 895-907.
Hss, R. (1959). Commandant at Auschwitz: Autobiography. London:
Weidenfeld and Nicolson.
House, R. J., and Singh, J. V. (1987). Organizational behavior: Some
new directions for I/O psychology. Annual Review of Psychology, 38,
669-718.
Houston, V., and Bull, R. (1994). Do people avoid sitting next to some-
one who is facially disfigured? European Journal of Social Psycho-
logy, 24, 279-284.
Hovland, C. I., Lumsdaine, A. A., and Sheffield, F. D. (1949). Experi-
ments on mass communication. Studies in social psychology in World
War II (Vol. III). Princeton, NJ: Princeton University Press.
Hovland, C. I., and Sears, R. (1940). Minor studies of aggression: Cor-
relation of lynchings with economic indices. Journal of Psychology,
9, 301-310.
Howard, D. J. (1997). Familiar phrases as peripheral persuasion cues.
Journal of Experimental Social Psychology, 33, 231-243.
Hoyle, R. H. (1993). Interpersonal attraction in the absence of explicit
attitudinal information. Social Cognition, 11, 309-320.
Huberman, B., and Lukose, R. (1997). Social dilemmas and internet con-
gestion. Science, 277, 535-537.
Huddy, L., and Virtanen, S. (1995). Subgroup differentiation and sub-
group bias among Latinos as a function of familiarity and positive
distinctiveness. Journal of Personality and Social Psychology, 68,97-
108.
Huesmann, L. R. (2003). Gender differences in the continuity of aggres-
sion from childhood to adulthood: Evidence from some recent lon-
gitudinal studies. In S. Fein, A. Goethals, and M. Sandstrom (Eds.).
Gender and aggression: The 2001 G. Stanley Hall symposium. Mah-
wah, NJ: Erlbaum, in press.
Huesmann, L. R., Lagerspetz, K., and Eron, L. D. (1984). Intervening
variables in the TV violence-aggression relation: Evidence from two
countries. Developmental Psychology, 20, 746-775.
Huesmann, L. R., Moise-Titus, J., Podolski, C. L., and Eron, L. D.
(2003). Longitudinal relations between children's exposure to TV vio-
lence and their aggressive and violent behavior in young adulthood:
1977-1992. Developmental Psychology, 39, 201-222.
Hugenberg, K. and Bodenhausen, G. V. (2003). Facing prejudice: Im-
plicit prejudice and the perception of facial threat. Psychological
Science, 14, 640-643.
Hui, C. H., Triandis, H. C., and Yee, C. (1991). Cultural differences in
reward allocation: Is collectivism the explanation? British Journal of
Social Psychology, 30, 145-157.
Hull, J. G., and Bond, C. F., Jr. (1986). Social and behavioral consequ-
ences of alcohol consumption and expectancy: A meta-analysis. Psy-
chological Bulletin, 99, 347-360.
BI BLI OGRAFI JA 7 725
Hull, J. G., Levenson, R. W., Young, R. D., and Sher, K. J. (1983).
Self-awareness-reducing effects of alcohol consumption. Journal of
Personality and Social Psychology, 44, 461-473.
Hull, J. G., and Young, R. D. (1983). The self-awareness-reducing ef-
fects of alcohol consumption: Evidence and implications. In J. Suis
and A. G. Greenwald (Eds.), Psychological perspectives on the self,
Vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Humphrey, R. (1985). How work roles influence perception: Structural-
cognitive processes and organizational behavior. American Sociolo-
gical Review, 50, 242-252.
Hunt, A. R. (2000, June 22). Major progress, inequities cross 3 genera-
tions. Wall Street Journal, p. A9, A14.
Hunt, M. (1990). The compassionate beast: What science is discovering
about the humane side of human kind. New York: William Morrow.
Hunt, M. (1993). The story of psychology. New York: Doubleday.
Hunt, P. J., and Hillery, J. M. (1973). Social facilitation in a location
setting: An examination of the effects over learning trials. Journal
of Experimental Social Psychology, 9, 563-571.
Hunter, J. A., Stringer, M., and Watson, R. P. (1991). Intergroup vio-
lence and intergroup attributions. British Journal of Social Psycho-
logy, 30, 261-266.
Hunter, J. D. (2002, June 21-22). To change the world". Paper presen-
ted to the Board of Directors of The Trinity Forum, Denver, Colorado.
Huo, Y. J., Smith, H. J., Tyler, T. R., and Lind, E. A. (1996). Superor-
dinate identification, subgroup identification, and justice concerns:
Is separatism the problem; is assimilation the answer? Psychologi-
cal Science, 7, 40-45.
Hurt, S. W., Schnurr, P. P., Severino, S. K., Freeman, E. W., Gise, L.
H., Rivera-Tovar, A., and Steege, J. F. (1992). Late luteal phase
dysphoric disorder in 670 women evaluated for premenstrual com-
plaints. American Journal of Psychiatry, 149, 525-530.
Hurtado, S., Dey, E. L., and Trevino, J. G. (1994). Exclusion or self-
segregation? Interaction across racial/ethnic groups on college cam-
puses. Paper presented at the American Educational Research Asso-
ciation annual meeting.
Huston, A. C., Donnerstein, E., Fairchild, H., Feshbach, N. D., Katz, P.
A., and Murray, J. P. (1992). Big world, small screen: The role of te-
levision in American society. Lincoln: University of Nebraska Press.
Huston, T. L. (1973). Ambiguity of acceptance, social desirability, and
dating choice. Journal of Experimental Social Psychology, 9, 32-42.
Huston, T. L., and Chorost, A. F. (1994). Behavioral buffers on the ef-
fect of negativity on marital satisfaction: A longitudinal study. Per-
sonal Relationships, 1, 223-239.
Huston, T. L., Niehuis, S., and Smith, S. E. (2001). The early marital
roots of conjugal distress and divorce. Current Directions in Psycho-
logical Science, 10, 116-119.
Hutnik, N. (1985). Aspects of identity in a multi-ethnic society. New Com-
munity, 12, 298-309.
Hutton, D. G., and Baumeister, R. F. (1992). Self-awareness and attitu-
de change: Seeing oneself on the central route to persuasion. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 18, 68-75.
Hyman, H. H., and Sheatsley, P. B. (1956 and 1964). Attitudes toward de-
segregation. Scientific American, 195(6), 35-39, and 211(1), 16-23.
Hyman, I. E., Jr., Husband, T. H., and Billings, F. J. (1995). False me-
mories of childhood experiences. Applied Cognitive Psychology, 9,
181-197.
Hyman, I. E., Jr., and Pentland, J. (1996). The role of mental imagery
in the creation of false childhood memories. Journal of Memory and
Language, 35, 101-117.
Hyman, R. (1981). Cold reading: How to convince strangers that you
know all about them. In K. Frazier (Ed.), Paranormal borderlands
of science. Buffalo, NY: Prometheus Books.
Ickes, B. (1980). On disconfirming our perceptions of others. Paper pre-
sented at the American Psychological Association convention.
Ickes, W. (1993). Traditional gender roles: Do they make, and then bre-
ak, our relationships? Journal of Social Issues, 49, 7185.
Ickes, W. (2003). Everyday mind reading: Understanding what others
think and feel. Buffalo, NY: Prometheus Books.
Ickes, W., Layden, M. A., and Barnes, R. D. (1978). Objective self-awa-
reness and individuation: An empirical link. Journal of Personality,
46, 146-161.
Ickes, W., Patterson, M. L., Rajecki, D. W., and Tanford, S. (1982).
Behavioral and cognitive consequences of reciprocal versus compen-
satory responses to preinteraction expectancies. Social Cognition, 1,
160-190.
Ickes, W., Snyder, M., and Garcia, S. (1997). Personality influences on
the choice of situations. In R. Hogan, J. Johnson, and S. Briggs (Eds.),
Handbook of Personality Psychology. San Diego, CA: Academic Press.
Idson, L. C., and Mischel, W. (2001). The personality of familiar and
significant people: The lay perceiver as a social-cognitive theorist.
Journal of Personality and Social Psychology, 80, 585-596.
ILO (1997, December 11). Women's progress in workforce improving
worldwide, but occupation segregation still rife. International Labor
Association press release (www.ilo.org/public/english/bureau/inf/pr/
1997/35.htm)
Imai, Y. (1994). Effects of influencing attempts on the perceptions of po-
werholders and the powerless. Journal of Social Behavior and Per-
sonality, 9, 455-468.
Independent Sector (2002). Faith and philanthropy: The connection bet-
ween charitable behavior and giving to religion. Washington, DC:
Independent Sector.
Ingham, A. G., Levinger, G., Graves, J., and Peckham, V. (1974). The
Ringelmann effect: Studies of group size and group performance.
Journal of Experimental Social Psychology, 10, 371-384.
Inglehart, M. R., Markus, H., and Brown, D. R. (1989). The effects of
possible selves on academic achievement - a panel study. In J. P. For-
gas and J. M. Innes (Eds.), Recent advances in social psychology: An
international perspective. North-Holland: Elsevier Science Publishers.
Inglehart, R. (1990). Culture shift in advanced industrial society. Prin-
ceton, NJ: Princeton University Press.
Inglehart, R. (1997). Modernization and postmodernization. Princeton,
NJ: Princeton University Press.
Insko, C. A., Nacoste, R. W., and Moe, J. L. (1983). Belief congruence
and racial discrimination: Review of the evidence and critical evalu-
ation. European Journal of Social Psychology, 13, 153-174.
IPU (2002, April 10). Women in national parliaments. Inter-Parliamen-
tary Union (www.ipu.org/wmn-e/world.htm).
Isen, A. M., Clark, M., and Schwartz, M. F. (1976). Duration of the
effect of good mood on helping: Footprints on the sands of time. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 34, 385-393.
Isen, A. M., Horn, N., and Rosenhan, D. L. (1973). Effects of success
and failure on children's generosity. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 27, 239-247.
Isen, A. M., and Means, B. (1983). The influence of positive affect on
decision-making strategy. Social Cognition, 2, 28-31.
Isen, A. M., Shalker, T. E., Clark, M., and Karp, L. (1978). Affect,
accessibility of material in memory, and behavior: A cognitive loop.
Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1-12.
726 BI BLI OGRAFI JA
Isozaki, M. (1984). The effect of discussion on polarization of judgments.
Japanese Psychological Research, 26, 187-193.
ISR Newsletter (1975). Institute for Social Research, University of Mi-
chigan, 3(4), 4-7.
Ito, T. A., Miller, N., and Pollock, V. E. (1996). Alcohol and aggres-
sion: A meta-analysis on the moderating effects of inhibitory cues,
triggering events, and self-focused attention. Psychological Bulletin,
120, 60-82.
Ito, T. A., and Urland, G. R. (2003). Race and gender on the brain: Elec-
trocortical measures of attention to the race and gender of multiply
categorizable individuals. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 85, 616-626.
Iyengar, S. S., and Lepper, M. R. (2000). When choice is demotivating:
Can one desire too much of a good thing? Journal of Personality and
Social Psychology, 79, 995-1006.
Iyer, P. (1993, Fall). The global village finally arrives. Time, p. 86-87.
Jackman, M. R., and Senter, M. S. (1981). Beliefs about race, gender,
and social class different, therefore unequal: Beliefs about trait dif-
ferences between groups of unequal status. In D. J. Treiman and R.
V. Robinson (Eds.), Research in stratification and mobility (Vol. 2).
Greenwich, CT: JAI Press.
Jacks, J. Z., and Cameron, K. A. (2003). Strategies for resisting persu-
asion. Basic and Applied Social Psychology, 25, 145-161.
Jackson, J. M., and Latane, B. (1981). All alone in front of all those
people: Stage fright as a function of number and type of co-perfor-
mers and audience. Journal of Personality and Social Psychology,
40, 73-85.
Jackson, J. W., Kirby, D., Barnes, L., and Shepard, L. (1993). Institu-
tional racism and pluralistic ignorance: A cross-national comparison.
In M. Wievorka (Ed.), Racisme et modernite. Paris: Editions la De-
courverte.
Jackson, L. A. (1989). Relative deprivation and the gender wage gap.
Journal of Social Issues, 45(4), 117-133.
Jackson, L. A., Hunter, J. E., and Hodge, C. N. (1995). Physical at-
tractiveness and intellectual competence: A meta-analytic review. So-
cial Psychology Quarterly, 58, 108-123.
Jacobs, R. C., and Campbell, D. T. (1961). The perpetuation of an ar-
bitrary tradition through several generations of a laboratory micro-
culture. Journal of Abnormal and Social Psychology, 62, 649-658.
Jacoby, S. (1986, December). When opposites attract. Reader's Digest,
p. 95-98.
Jaffe, Y., Shapir, N., and Yinon, Y. (1981). Aggression and its escala-
tion. Journal of Cross-Cultural Psychology, 12, 21-36.
Jaffe, Y., and Yinon, Y. (1983). Collective aggression: The group-indi-
vidual paradigm in the study of collective antisocial behavior. In H.
H. Blumberg, A. P. Hare, V. Kent, and M. Davies (Eds.), Small groups
and social interaction, Vol. 1. Cambridge: Wiley.
Jain, U. (1990). Social perspectives on causal attribution. In G. Misra
(Ed.), Applied social psychology in India. New Delhi: Sage.
James, W. (1890, reprinted 1950). The principles of psychology, vol. 2.
New York: Dover Publications.
James, W. (1899). Talks to teachers on psychology: And to students on
some of life's ideals. New York: Holt, 1922, p. 33. Cited by W. J.
McKeachie, Psychology in America's bicentennial year. American
Psychologist, 31, 819-833.
James, W. (1902, reprinted 1958). The varieties of religious experience.
New York: Mentor Books.
Jamieson, D. W., Lydon, J. E., Stewart, G., and Zanna, M. P. (1987).
Pygmalion revisited: New evidence for student expectancy effects in
the classroom. Journal of Educational Psychology, 79, 461-466.
Janes, L. M., and Olson, J. M. (2000). Jeer pressure: The behavioral ef-
fects of observing ridicule of others. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 26, 474-485.
Janis, I. L. (1971, November). Groupthink. Psychology Today, p. 43-46.
Janis, I. L. (1982). Counteracting the adverse effects of concurrence-se-
eking in policy-planning groups: Theory and research perspectives.
In H. Brandstatter, J. H. Davis, and G. Stocker-Kreichgauer (Eds.),
Group decision making. New York: Academic Press.
Janis, I. L. (1989). Crucial decisions: Leadership in policymaking and
crisis management. New York: Free Press.
Janis, I. L., Kaye, D., and Kirschner, P. (1965). Facilitating effects of
eating while reading on responsiveness to persuasive communications.
Journal of Personality and Social Psychology, 1, 181-186.
Janis, I. L., and Mann, L. (1977). Decision-making: A psychological ana-
lysis of conflict, choice and commitment. New York: Free Press.
Jankowiak, W. R., and Fischer, E. F. (1992). A cross-cultural perspec-
tive on romantic love. Ethnology, 31, 149-155.
Jason, L. A., Rose, T., Ferrari, J. R., and Barone, R. (1984). Personal
versus impersonal methods for recruiting blood donations. Journal
of Social Psychology, 123, 139-140.
Jeffery, R. (1964). The psychologist as an expert witness on the issue of
insanity. American Psychologist, 19, 838-843.
Jeffery, R. W., Drewnowski, A., Epstein, L. H., Stunkard, A. J., Wil-
son, G. T., Wing, R. R., and Hill, D. R. (2000). Long-term mainte-
nance of weight loss: Current status. Health Psychology, 19, No. 1
(Supplement), 5-16.
Jelalian, E., and Miller, A. G. (1984). The perseverance of beliefs: Con-
ceptual perspectives and research developments. Journal of Social and
Clinical Psychology, 2, 25-56.
Jellison, J. M., and Green, J. (1981). A self-presentation approach to
the fundamental attribution error: The norm of internality. Journal
of Personality and Social Psychology, 40, 643-649.
Jemmott, J. B., Ill, and Gonzalez, E. (1989). Social status, the status
distribution, and performance in small groups. Journal of Applied So-
cial Psychology, 19, 584-598.
Jemmott, J. B., Ill, and Locke, S. E. (1984). Psychosocial factors, im-
munologic mediation, and human susceptibility to infectious disea-
ses: How much do we know? Psychological Bulletin, 95, 78-108.
Jennings, D. L., Amabile, T. M., and Ross, L. (1982). Informal cova-
riation assessment: Data-based vs theory-based judgments. In D. Kah-
neman, P. Slovic, and A. Tversky (Eds.), Judgment under uncertainty:
Heuristics and biases. New York: Cambridge University Press.
Jervis, R. (1985). Perceiving and coping with threat: Psychological per-
spectives. In R. Jervis, R. N. Lebow, and J. Stein (Eds.), Psychology
and deterrence. Baltimore: Johns Hopkins University Press.
John, O. P., and Srivastava, S. (1999). The Big Five trait taxonomy: His-
tory, measurement, and theoretical perspectives. In L. A. Pervin and
O. P. John (Eds.), Handbook of personality: Theory and research. New
York: Guilford.
Johnson, B. T., and Eagly, A. H. (1989). Effects of involvement on per-
suasion: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 106, 290-314.
Johnson, B. T., and Eagly, A. H. (1990). Involvement and persuasion:
Types, traditions, and the evidence. Psychological Bulletin, 107,375-
384.
Johnson, C. B., Stockdale, M. S., and Saal, F. E. (1991). Persistence of
men's misperceptions of friendly cues across a variety of interperso-
nal encounters. Psychology of Women Quarterly, 15, 463^75.
Johnson, D. (2000, February 1). Illinois, citing faulty verdicts, bars exe-
cutions. New York Times (www.nytimes.com).
BI BLI OGRAFI JA 7 727
Johnson, D. J., and Rusbult, C. E. (1989). Resisting temptation: Deva-
luation of alternative partners as a means of maintaining commitment
in close relationships. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 57, 967-980.
Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (1987). Learning together and alo-
ne: Cooperative, competitive, and individualistic learning, 2nd ed.
Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.
Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (1994). Constructive conflict in the
schools. Journal of Social Issues, 50, 117-137.
Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (1995). Teaching students to be pe-
acemakers: Results of five years of research. Peace and Conflict: Jour-
nal of Peace Psychology, 1, 417^38.
Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (2000). The three Cs of reducing
prejudice and discrimination. In S. Oskamp (Ed.), Reducing prejudi-
ce and discrimination. Mahwah, NJ: Erlbaum, 2000.
Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (2003). Field testing integrative ne-
gotiations. Peace and Conflict, 9, 39-68.
Johnson, D. W., Maruyama, G., Johnson, R., Nelson, D., and Skon,
L. (1981). Effects of cooperative, competitive, and individualistic goal
structures on achievement: A meta-analysis. Psychological Bulletin,
89, 47-62.
Johnson, E. J., and Tversky, A. (1983). Affect, generalization, and the
perception of risk. Journal of Personality and Social Psychology, 45,
20-31.
Johnson, J. D., Jackson, L. A., and Gatto, L. (1995). Violent Attitudes
and Deferred Academic Aspirations: Deleterious Effects of Exposu-
re to Rap Music. Basic and Applied Social Psychology, 16, 27-41.
Johnson, J. D., Trawaiter, S., and Dovidio, J. F. (2000). Converging
interracial consequences of exposure to violent rap music on stereo-
typical attributions of Blacks. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 36, 233-251.
Johnson, J. G., Cohen, P., Smailes, E. M., Ksen, S., and Brook, J. S.
(2002). Television viewing and aggressive behavior during adoles-
cence and adulthood. Science, 295, 2468-2471.
Johnson, J. T., Jemmott, J. B., Ill, and Pettigrew, T. F. (1984). Causal
attribution and dispositional inference: Evidence of inconsistent jud-
gments. Journal of Experimental Social Psychology, 20, 567-585.
Johnson, M. H., and Magaro, P. A. (1987). Effects of mood and seve-
rity on memory processes in depression and mania. Psychological Bul-
letin, 101, 28^0.
Johnson, P. (1988, November 25-27). Hearst seeks pardon. USA Today,
p. 3A.
Johnson, R. D., and Downing, L. L. (1979). Deindividuation and va-
lence of cues: Effects of prosocial and antisocial behavior. Journal
of Personality and Social Psychology, 37, 1532-1538.
Johnson, R. W., Kelly, R. J., and LeBlanc, B. A. (1995). Motivational
basis of dissonance: Aversive consequences or inconsistency. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 21, 850-855.
Johnston, L., O'Malley, P. M., and Bachman, J. G. (1996). National
survey results on drug use from the Monitoring the Future study,
1975-1995. Rockville, MD: National Institute on Drug Abuse, U. S.
Dept. of Health and Human Services, Public Health Service, Natio-
nal Institutes of Health, Washington, DC.
Johnston, V. (2000). Female facial beauty: The fertility hypothesis. Prag-
matics and Cognition, 8, 107-122.
Joiner, T. E., Jr. (1994). Contagious depression: Existence, specificity
to depressed symptoms, and the role of reassurance seeking. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 67, 287-296.
Joiner, T. E., Jr. (1999). The clustering and contagion of suicide. Cur-
rent Directions in Psychological Science, 8, 89-92.
Joinson, A. N. (2001). Self-disclosure in computer-mediated communi-
cation: The role of self-awareness and visual anonymity. European
Journal of Social Psychology, 31, 177-192.
Jonas, K. (1992). Modelling and suicide: A test of the Werther effect.
British Journal of Social Psychology, 31, 295-306.
Jones, C. S., and Kaplan, M. F. (2003). The effects of racially stereoty-
pical crimes on juror decision-making and information-processing
strategies. Basic and Applied Social Psychology, 25, 1-13.
Jones, E. E. (1964). Ingratiation. New York: Appleton-Century-Crofts.
Jones, E. E. (1976). How do people perceive the causes of behavior? Ame-
rican Scientist, 64, 300-305.
Jones, E. E., and Davis, K. E. (1965). From acts to dispositions: The
attribution process in person perception. In L. Berkowitz (Ed.), Ad-
vances in experimental social psychology (Vol. 2). New York: Aca-
demic Press.
Jones, E. E., and Harris, V. A. (1967). The attribution of attitudes. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 3, 2-24.
Jones, E. E., and Nisbett, R. E. (1971). The actor and the observer: Di-
vergent perceptions of the cases of behavior. Morristown, NJ: Gene-
ral Learning Press.
Jones, E. E., Rhodewalt, F., Berglas, S., and Skelton, J. A. (1981). Ef-
fects of strategic self-presentation on subsequent self-esteem. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 41, 407-421.
Jones, E. E., Rock, L., Shaver, K. G., Goethals, G. R., and Ward, L.
M. (1968). Pattern of performance and ability attribution: An unex-
pected primacy effect. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 10, 317-340.
Jones, E. E., and Sigall, H. (1971). The bogus pipeline: A new paradigm
for measuring affect and attitude. Psychological Bulletin, 76, 349-
364.
Jones, J. M. (2004). TRIOS: A model for coping with the universal con-
text of racism? In G. Philogene (Ed.), Racial identity in context: The
legacy of Kenneth B. Clark. Washington, DC: American Psycholo-
gical Association.
Jones, J. M. (1988). Piercing the veil: Bi-cultural strategies for coping
with prejudice and racism. Invited address at the national conferen-
ce, Opening Doors: An Appraisal of Race Relations in America",
University of Alabama, June 11.
Jones, J. M. (2003). TRIOS: A psychological theory of the African le-
gacy in American culture. Journal of Social Issues, 59, 217-242.
Jones, J. M. (2003, March 12). Plurality of Americans believe death pe-
nalty not imposed often enough: Basic support for death penalty at
70%. The Gallup Organization (www.gallup.com).
Jones, J. M. (2003, March 28). Blacks showing decided opposition to
war. Gallup Poll News Service (www.gallup.com).
Jones, J. M. (2003, May 19). Support for the death penalty remains high
at 74%. Gallup News Service (www.gallup.com).
Jones, J. M., and Moore, D. W. (2003, June 17). Generational differen-
ces in support for a woman president. The Gallup Organization
(www.gallup.com).
Jones, J. T., and Cunningham, J. D. (1996). Attachment styles and ot-
her predictors of relationship satisfaction in dating couples. Perso-
nal Relationships, 3, 387-399.
Jones, J. T., Pelham, B. W., and Mirenberg, M. C. (2002). Name letter
preferences are not merely mere exposure: Implicit egotism as self-
regulation. Journal of Experimental Social Psychology, 38, 170-177.
Jones, R. A., and Brehm, J. W. (1970). Persuasiveness of one- and two-
sided communications as a function of awareness there are two si-
des. Journal of Experimental Social Psychology, 6, 47-56.
728 BI BLI OGRAFI JA
Jones, T. F. and 7 others (2000). Mass psychogenic illness attributed to
toxic exposure at a high school. New England Journal of Medicine,
342, 96-100.
Jones, W. H., Carpenter, B. N., and Quintana, D. (1985). Personality
and interpersonal predictors of loneliness in two cultures. Journal of
Personality and Social Psychology, 48, 1503-1511.
Jones, W. H., Hobbs, S. A., and Hockenbury, D. (1982). Loneliness and
social skill deficits. Journal of Personality and Social Psychology,
42, 682-689.
Jones, W. H., Sansone, C., and Helm, B. (1983). Loneliness and inter-
personal judgments. Personality and Social Psychology Bulletin, 9,
437-441.
Jordan, C. H., Spencer, S. J., Zanna, M. P., Hoshino-Browne, E., and
Correll, J. (2003). Secure and defensive high self-esteem. Journal
of Personality and Social Psychology, 85, 969-978.
Josephson, W. L. (1987). Television violence and children's aggression:
Testing the priming, social script, and disinhibition predictions. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 53, 882-890.
Jourard, S. M. (1964), The transparent self Princeton, NJ: Van Nost-
rand.
Jourden, F. J., and Heath, C. (1996). The evaluation gap in performan-
ce perceptions: Illusory perceptions of groups and individuals. Jour-
nal of Applied Psychology, 81, 369-379.
Judd, C. M., Blair, I. V., and Chapleau, K. M. (2004). Automatic ste-
reotypes vs. automatic prejudice: Sorting out the possibilities in the
Payne (2001) weapon paradigm. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 40, 75-81.
Judd, C. M., Park, B., Ryan, C. S., Brauer, M., and Kraus, S. (1995).
Stereotypes and ethnocentrism: Diverging interethnic perceptions of
African American and White American youth. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 69, 460-481.
Jussim, L. (1986). Self-fulfilling prophecies: A theoretical and integrati-
ve review. Psychological Review, 93, 429-445.
Jussim, L. (1993). Accuracy in interpersonal expectations: A reflection-
construction analysis of current and classic research. Journal of Per-
sonality, 61, 637-668.
Jussim, L., Eccles, J., and Madon, S. (1996). Social perception, social
stereotypes, and teacher expectations: Accuracy and the quest for the
powerful self-fulfilling prophecy. Advances in Experimental Social
Psychology.
Jussim, L., McCauley, C. R., and Lee, Y. T. (1995). Introduction: Why
study stereotype accuracy and inaccuracy? In Y. T. Lee, L. Jussim,
and C. R. McCauley (Eds.), Stereotypes accuracy: Toward apprecia-
ting group differences. Washington, DC: American Psychological As-
sociation.
Kagan, J. (1989). Temperamental contributions to social behavior. Ame-
rican Psychologist, 44, 668-674.
Kagehiro, D. K. (1990). Defining the standard of proof injury instruc-
tions. Psychological Science, 1, 194-200.
Kahan, T. L., and Johnson, M. K. (1992). Self effects in memory for
person information. Social Cognition, 10, 30-50.
Kahle, L. R., and Berman, J. (1979). Attitudes cause behaviors: A cross-
lagged panel analysis. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 37, 315-321.
Kahn, A. S., and Gaeddert, W. P. (1985). From theories of equity to
theories of justice. In V. W. O'Leary, R. K. Unger, and B. S. Wal-
lston (Eds.), Women, gender, and social psychology. Hillsdale, NJ:
Erlbaum.
Kahn, A. S., Mathie, V. A., and Torgier, C. (1994). Rape scripts and
rape acknowledgment. Psychology of Women Quarterly, 18, 53-66.
Kahn, M. W. (1951). The effect of severe defeat at various age levels on
the aggressive behavior of mice. Journal of Genetic Psychology, 79,
117-130.
Kahneman, D., and Miller, D. T. (1986). Norm theory: Comparing rea-
lity to its alternatives. Psychological Review, 93, 75-88.
Kahneman, D., and Snell, J. (1992). Predicting a changing taste: Do pe-
ople know what they will like? Journal of Behavioral Decision Ma-
king, 5, 187-200.
Kahneman, D., and Tversky, A. (1979). Intuitive prediction: Biases and
corrective procedures. Management Science, 12, 313-327.
Kahneman, D., and Tversky, A. (1995). Conflict resolution: A cogniti-
ve perspective. In K. Arrow, R. Mnookin, L. Ross, A. Tversky, and
R. Wilson (Eds.), Barriers to the negotiated resolution of conflict.
New York: Norton.
Kalick, S. M. (1977). Plastic surgery, physical appearance, and person
perception. Unpublished doctoral dissertation, Harvard University. Ci-
ted by E. Berscheid in, An overview of the psychological effects of
physical attractiveness and some comments upon the psychological
effects of knowledge of the effects of physical attractiveness. In W.
Lucker, K. Ribbens, and J. A. McNamera (Eds.), Logical aspects of
facial form (craniofacial growth series). Ann Arbor: University of Mi-
chigan Press, 1981.
Kalin, R., and Berry, J. W. (1995). Ethnic and civic self-identity in Ca-
nada: Analyses of 1974 and 1991 national surveys. Canadian Ethnic
Studies, 27, 1-15.
Kalven, H., Jr., and Zeisel, H. (1966). The American jury. Chicago: Uni-
versity of Chicago Press.
Kameda, T., and Sugimori, S. (1993). Psychological entrapment in group
decision making: An assigned decision rule and a groupthink phe-
nomenon. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 282-
292.
Kammann, R. (1983). Objective circumstances, life satisfactions, and sen-
se of well-being: Consistencies across time and place. New Zealand
Journal of Psychology, 12, 14-22.
Kammer, D. (1982). Differences in trait ascriptions to self and friend:
Unconfounding intensity from variability. Psychological Reports, 51,
99-102.
Kanagawa, C., Cross, S. E., and Markus, H. R. (2001). Who am I?"
The cultural psychology of the conceptual self. Personality and So-
cial Psychology Bulletin, 27, 90-103.
Kandel, D. B. (1978). Similarity in real-life adolescent friendship pairs.
Journal of Personality and Social Psychology, 36, 306-312.
Kanekar, S., and Nazareth, A. (1988). Attributed rape victim's fault as
a function of her attractiveness, physical hurt, and emotional distur-
bance. Social Behaviour, 3, 37-40.
Kaplan, J. (1995, March 4-10). Why kids need heroes. TV Guide, p. 25-
30.
Kaplan, M. F. (1989). Task, situational, and personal determinants of in-
fluence processes in group decision making. In E. J. Lawler (Ed.),
Advances in group processes (vol. 6). Greenwich, CT: JAI Press.
Kaplan, M. F., and Schersching, C. (1980). Reducing juror bias: An ex-
perimental approach. In P. D. Lipsitt and B. D. Sales (Eds.), Neiv di-
rections in pisycholegal research. New York: Van Nostrand Reinhold,
p. 149-170.
Kaplan, M. F., Wanshula, L. T., and Zanna, M. P. (1993). Time pres-
sure and information integration in social judgment: The effect of need
for structure. In O. Svenson and J. Maule (Eds.), Time pressure and
stress in human judgment and decision making. Cambridge: Camb-
ridge University Press.
BI BLI OGRAFI JA 7 729
Kaprio, J., Koskenvuo, M., and Rita, H. (1987). Mortality after berea-
vement: A propsective study of 95, 647 widowed persons. Ameri-
can Journal of Public Health, 11, 283-287.
Karau, S. J., and Williams, K. D. (1993). Social loafing: A meta-analy-
tic review and theoretical integration. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 65, 681-706.
Karau, S. J., and Williams, K. D. (1997). The effects of group cohesi-
veness on social loafing and compensation. Group Dynamics: Theo-
ry, Research, and Practiced, 156-168.
Kara velias, D. (2000). Sustainable consumption and fisheries. In B. He-
ap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consumption: A Europe-
an perspective. London: The Royal Society.
Karney, B. R., and Bradbury, T. N. (1995). The longitudinal course of
marital quality and stability: A review of theory, method, and rese-
arch. Psychological Bulletin, 118, 3-34.
Karney, B. R., and Bradbury, T. N. (1997). Neuroticism, marital inte-
raction, and the trajectory of marital satisfaction. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 72, 1075-1092.
Kashima, E. S., and Kashima, Y. (1998). Culture and language: the ca-
se of cultural dimensions and personal pronoun use. Journal of Cross-
Cultural Psychology, 29, 461^86.
Kashima, Y., and Kashima, E. S. (2003). Individualism, GNP, climate,
and pronoun drop: Is individualism determined by affluence and cli-
mate, or does language use play a role? Journal of Cross-Cultural
Psychology, 34, 125-134.
Kasser, T. (2000). Two versions of the american dream: Which goals and
values make for a high quality of life? In E. Diener and D. Rahtz
(Eds.), Advances in quality of life: Theory and research. Dordrecth,
Netherlands: Kluwer.
Kasser, T. (2002). The high price of materialism. Cambridge, MA:
MIT Press.
Kasser, T., and Ryan, R. (1996). Further examining the American dre-
am: Differential correlates of intrinsic and extrinsic goals. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 22, 280-287.
Kasser, T., and Ryan, R. M. (1993). A dark side of the American dre-
am: Correlates of financial success as a central life aspiration. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 65, 410-422.
Kassin, S. M., Goldstein, C. C., and Savitsky, K. (2003). Behavioral
confirmation in the interrogation room: On the dangers of presuming
guilt. Law and Human Behavior, 27, 187-203.
Kassin, S. M., T\ibb, V. A., Hosch, H. M., and Memon, A. (2001). On
the general acceptance" of eyewitness testimony research: A new
survey of the experts. American Psychologist, 56, 405, 416.
Kassin, S. M., and Wrightsman, L. S. (1979). On the requirements of
proof: The timing of judicial instruction and mock juror verdicts. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 37, 1877-1887.
Kato, P. S., and Ruble, D. N. (1992). Toward an understanding of wo-
men's experience of menstrual cycle symptoms. In V. Adesso, D. Red-
dy, and R. Fleming (Eds.), Psychological perspectives on women's
health. Washington, DC: Hemisphere.
Katz, A. M., and Hill, R. (1958). Residential propinquity and marital se-
lection: A review of theory, method, and fact. Marriage and Family
Living, 20, 237-335.
Katz, E. (1957). The two-step flow of communication: An up-to-date re-
port on a hypothesis. Public Opinion Quarterly, 21, 61-78.
Katz, I., Cohen, S., and Glass, D. (1975). Some determinants of cross-
racial helping behavior. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 32, 964-970.
Katz, J., Beach, S. R. H., and Joiner, T. E., Jr. (1999). Contagious dep-
ression in dating couples. Journal of Social and Clinical Psycholo-
gy, 18, 1-13.
Katzev, R., Edelsack, L., Steinmetz, G., and Walker, T. (1978). The
effect of reprimanding transgressions on subsequent helping beha-
vior: Two field experiments. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 4, 126-129.
Katzev, R., and Wang, T. (1994). Can commitment change behavior? A
case study of environmental actions. Journal of Social Behavior and
Personality, 9, 13-26.
Kaufman, J., and Zigler, E. (1987). Do abused children become abusi-
ve parents? American Journal of Orthopsychiatry, 57, 186-192.
Kawachi, I., Kennedy, B. P., and Wilkinson, R. G. (1999). Crime: So-
cial disorganization and relative deprivation. Social Science and Me-
dicine, 48, 719-731.
Kawachi, I., Kennedy, B. P., Wilkinson, R. G., and Kawachi, K. W.
(Eds.) (1999). Society and population health reader: Income inequ-
ality and health. New York: New Press.
Kawakami, K., and Dion, K. L. (1993). The impact of salient self-iden-
tities on relative deprivation and action intentions. European Jour-
nal of Social Psychology, 23, 525-540.
Kawakami, K., and Dion, K. L. (1995). Social identity and affect as de-
terminants of collective action: Toward an integration of relative dep-
rivation and social identity theories. Theory and Psychology, 5,551-
577.
Kawakami, K., Dovidio, J. F., Moll, J., Hermsen, S., and Russin, A.
(2000). Just say no (to stereotyping): Effects of training in the nega-
tion of stereotypic associations on stereotype activation, journal of
Personality and Social Psychology, 78, 871-888.
Keating, J. P., and Brock, T. C. (1974). Acceptance of persuasion and
the inhibition of counterargumentation under various distraction tasks.
Journal of Experimental Social Psychology, 10, 301-309.
Kebbell, M. R., Milne, R., and Wagstaff, G. F. (1999). The cognitive
interview: A survey of its forensic effectiveness. Psychology, Crime,
and Law, 5, 101-115.
Keelan, J. P. R., Dion, K. K., and Dion, K. L. (1998, January). Attach-
ment style and relationship satisfaction: Test of a self-disclosure ex-
planation. Canadian Journal of Behavioural Science, 30, 24-35.
Keller, J., and Dauenheimer, D. (2003). Stereotype threat in the clas-
sroom: Dejection mediates the disrupting threat effect on women's
math performance. Personality and Social Psychology Bulletin, 29,
371-381.
Kellerman, J., Lewis, J., and Laird, J. D. (1989). Looking and loving:
The effects of mutual gaze on feelings of romantic love. Journal of
Research in Personality, 23, 145-161.
Kellermann, A. L. (1997). Comment: Gunsmoke-changing public atti-
tudes toward smoking and firearms. American Journal of Public He-
alth, 87, 910-912.
Kellermann, A. L. and 9 others (1993). Gun ownership as a risk factor
for homicide in the home. New England Journal of Medicine, 329,
1984-1991.
Kelley, H. H. (1973). The process of causal attribution. American Psy-
chologist, 28, 107-128.
Kelley, H. H. (1979). Personal relationships: Their structures and pro-
cesses. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Kelley, H. H., and Stahelski, A. J. (1970). The social interaction basis
of cooperators' and competitors' beliefs about others. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 16, 66-91.
730 BI BLI OGRAFI JA
Kelley, K., Dawson, L., and Musialowski, D. M. (1989). Three faces
of sexual explicitness: The good, the bad, and the useful. In D. Zil-
lmann and J. Bryant (Eds.), Pornography: Research advances and
policy considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Kelman, H. C. (1997). Group processes in the resolution of internatio-
nal conflicts: Experiences from the Israeli-Palestinian case. Ameri-
can Psychologist, 52, 212-220.
Kelman, H. C. (1998). Building a sustainable peace: The limits of prag-
matism in the Israeli-Palestinian negotiations. Address to the Ameri-
can Psychological Association convention.
Keltner, D., and Robinson, R. J. (1996). Extremism, power, and the ima-
gined basis of social conflict. Current Directions in Psychological
Science, 5, 101-105.
Kendler, K. S., Neale, M., Kessler, R., Heath, A., and Eaves, L. (1993).
A twin study of recent life events and difficulties. Archives of Gene-
ral Psychiatry, 50, 789-796.
Kennedy, D. (2002). POTUS and the fish. Science, 297, 477.
Kennedy, J. F. (1956). Profiles in courage. New York: Harper.
Kenny, D. A. (1994). Interpersonal perception: A social relations ana-
lysis. Storrs, CT: Guilford Press.
Kenny, D. A., and Acitelli, L. K. (2001). Accuracy and bias in the per-
ception of the partner in a close relationship. Journal of Personality
and Social Psychology, 80, 439^48.
Kenny, D. A., and Nasby, W. (1980). Splitting the reciprocity correla-
tion. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 249-256.
Kenrick, D. T. (1987). Gender, genes, and the social environment: A bio-
social interactionist perspective. In P. Shaver and C. Hendrick (Eds.),
Sex and gender: Review of personality and social psychology, vol.
7. Beverly Hills, CA: Sage.
Kenrick, D. T., Baumann, D. J., and Cialdini, R. B. (1979). A step in
the socialization of altruism as hedonism: Effects of negative mood
on children's generosity under public and private conditions. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 37, 747-755.
Kenrick, D. T., and Gutierres, S. E. (1980). Contrast effects and jud-
gments of physical attractiveness: When beauty becomes a social pro-
blem. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 131-140.
Kenrick, D. T., Gutierres, S. E., and Goldberg, L. L. (1989). Influen-
ce of popular erotica on judgments of strangers and mates. Journal
of Experimental Social Psychology, 25, 159-167.
Kenrick, D. T., and Keefe, R. C. (1992). Age preferences in mates re-
flect sex differences in reproductive strategies. Behavioral and Brain
Sciences, 15, 75-133.
Kenrick, D. T., and MacFarlane, S. W. (1986). Ambient temperature
and horn-honking: A field study of the heat/aggression relationship.
Environment and Behavior, 18, 179-191.
Kenrick, D. T., and Trost, M. R. (1987). A biosocial theory of hetero-
sexual relationships. In K. Kelly (Ed.), Females, males, and sexua-
lity. Albany: State University of New York Press.
Kernis, M. H. (2003). High self-esteem: A differentiated perspective. In
E. C. Chang and L. J. Sanna (Eds.), Virtue, vice, and personality:
The complexity of behavior. Washington, DC: APA Books.
Kerr, N. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology,
6th edition. New York: McGraw-Hill.
Kerr, N. L. (1978). Beautiful and blameless: Effects of victim attractive-
ness and responsibility on mock jurors' verdicts. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 4, 479^82. (a)
Kerr, N. L. (1978). Severity of prescribed penalty and mock jurors' ver-
dicts. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1431-1442.
(b)
Kerr, N. L. (1981). Effects of prior juror experience on juror behavior.
Basic and Applied Social Psychology, 2, 175-193.
Kerr, N. L. (1981). Social transition schemes: Charting the group's road
to agreement. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 684-
702.
Kerr, N. L. (1983). Motivation losses in small groups: A social dilemma
analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 819-828.
Kerr, N. L. (1989). Illusions of efficacy: The effects of group size on
perceived efficacy in social dilemmas. Journal of Experimental So-
cial Psychology, 25, 287-313.
Kerr, N. L. (1992). Norms in social dilemmas. In D. Schroeder (Ed.),
Social dilemmas: Psychological perspectives. New York: Praeger.
Kerr, N. L., Atkin, R. S., Stasser, G., Meek, D., Holt, R. W., and Da-
vis, J. H. (1976). Guilt beyond a reasonable doubt: Effects of con-
cept definition and assigned decision rule on the judgments of mock
jurors. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 282-294.
Kerr, N. L., and Bruun, S. E. (1981). Ringelmann revisted: Alternative
explanations for the social loafing effect. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 7, 224-231.
Kerr, N. L., and Bruun, S. E. (1983). Dispensibility of member effort
and group motivation losses: Free-rider effects. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 44, 78-94.
Kerr, N. L., Garst, J., Lewandowski, D. A., and Harris, S. E. (1997).
That still, small voice: Commitment to cooperate as an internalized
versus a social norm. Personality and Social Psychology Bulletin, 23,
1300-1311.
Kerr, N. L., Harmon, D. L., and Graves, J. K. (1982). Independence
of multiple verdicts by jurors and juries. Journal of Applied Social
Psychology, 12, 12-29.
Kerr, N. L., and Kaufman-Gilliland, C. M. (1994). Communication,
commitment, and cooperation in social dilemmas. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 66, 513-529.
Kerr, N. L. and Kaufman-Gilliland, C. M. (1997). ...and besides, I pro-
bably couldn't have made a difference anyway": Justification of so-
cial dilemma defection via perceived self-inefficacy. Journal of Ex-
perimental Social Psychology, 33, 211-230.
Kerr, N. L., and MacCoun, R. J. (1985). The effects of jury size and
polling method on the process and product of jury deliberation. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 48, 349-363.
Kerr, N. L., Nerenz, D., and Herrick, D. (1979). Role playing and the
study of jury behavior. Sociological Methods and Research, 7, 337-
355.
Kessler, T., and Mummendey, A. (2001). Is there any scapegoat around?
Determinants of intergroup conflicts at different categorization levels.
Journal of Personality and Social Psychology, 81, 1090-1102.
Kidd, J. B., and Morgan, J. R. (1969). A predictive information system
for management. Operational Research Quarterly, 20, 149-170.
Kiecolt-Glaser, J. K., Malarkey, W. B., Chee, M., Newton, T., Caciop-
po, J. T., Mao, H. Y., and Glaser, R. (1993). Negative behavior du-
ring marital conflict is associated with immunological down-regula-
tion. Psychosomatic Medicine, 55, 395-409.
Kiesler, C. A. (1971). The psychology of commitment: Experiments lin-
king behavior to belief. New York: Academic Press.
Kihlstrom, J. F. (1994). The social construction of memory. Address to
the American Psychological Society convention.
Kihlstrom, J. F., and Cantor, N. (1984). Mental representations of the
self. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psycho-
logy, vol. 17. New York: Academic Press.
BI BLI OGRAFI JA 7 731
Kim, H., and Markus, H. R. (1999). Deviance of uniqueness, harmony
or conformity? A cultural analysis. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 77, 785-800.
Kimmel, A. J. (1998). In defense of deception. American Psychologist,
53, 803-805.
Kinder, D. R., and Sears, D. O. (1985). Public opinion and political ac-
tion. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), The handbook of social
psychology, 3rd ed. New York: Random House.
King, L. A. (2001). The health benefits of writing about life goals. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 27, 798-807.
Kingdon, J. W. (1967). Politicians' beliefs about voters. The American
Political Science Review, 61, 137-145.
Kinnier, R. T., and Metha, A. T. (1989). Regrets and priorities at three
stages of life. Counseling and Values, 33, 182-193.
Kinsley, M. (2003, April 21). The power of one. Time, p. 86.
Kitayama, S. (1996). The mutual constitution of culture and the self: Im-
plications for emotion. Paper presented to the American Psychologi-
cal Society convention.
Kitayama, S., and Karasawa, M. (1997). Implicit self-esteem in Japan:
Name letters and birthday numbers. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 23, 736-742.
Kitayama, S., and Markus, H. R. (1995). Culture and self: Implications
for internationalizing psychology. In N. R. Godlberger and J. B. Ve-
roff (Eds.), The culture and psychology reader. New York: New York
University Press.
Kitayama, S., and Markus, H. R. (2000). The pursuit of happiness and
the realization of sympathy: Cultural patterns of self, social relations,
and well-being. In E. Diener and E. M. Suh (Eds.), Subjective well-
being across cultures. Cambridge, MA: MIT Press.
Kitayama, S., Duffy, S., Kawamura, T., and Larsen, J. T. (2003). Per-
ceiving an object and its context in different cultures: A cultural lo-
ok at new look. Psychological Science, 14, 201-206.
Kitayama, S., Snibbe, A. C., Markus, H. R., and Suzuki, T. (2004). Is
there any free" choice? Self and dissonance in two cultures. Psy-
chological Science, in press.
Kite, M. E. (2001). Changing times, changing gender roles: Who do we
want women and men to be? In R. K. Unger (Ed.), Handbook of the
psychology of women and gender. New York: Wiley.
Klaas, E. T. (1978). Psychological effects of immoral actions: The ex-
perimental evidence. Psychological Bulletin, 85, 756-771.
Kleck, R. E., and Strenta, A. (1980). Perceptions of the impact of nega-
tively valued physical characteristics on social interaction. Journal
of Personality and Social Psychology, 39, 861-873.
Klein, I., and Snyder, M. (2003). Stereotypes and behavioral confirma-
tion: From interpersonal to intergroup perspectives. Advances in Ex-
perimental Social Psychology, 35, 153-235.
Klein, J. G. (1991). Negative effects in impression formation: A test in
the political arena. Personality and Social Psychology Bulletin, 17,
412^18.
Klein, O., Snyder, M., and Livingston, R. W. (in press). Prejudice on
the stage. British Journal of Social Psychology.
Klein, W. M., and Kunda, Z. (1992). Motivated person perception: Const-
ructing justifications for desired beliefs. Journal of Experimental So-
cial Psychology, 28, 145-168.
Kleinke, C. L. (1977). Compliance to requests made by gazing and tou-
ching experimenters in field settings. Journal of Experimental Social
Psychology, 13, 218-223.
Kleinke, C. L., Peterson, T. R., and Rutledge, R. R. (1998). Effects of
self-generated facial expressions on mood. Journal of Personality and
Social Psychology, 74, 272-279.
Klentz, B., Beaman, A. L., Mapelli, S. D., and Ullrich, J. R. (1987).
Perceived physical attractiveness of supporters and nonsupporters of
the women's movement: An attitude-similarity-mediated error (AS-
ME). Personality and Social Psychology Bulletin, 13, 513-523.
Klerman, G. L., and Weissman, M. M. (1989). Increasing rates of dep-
ression. Journal of the American Medical Association, 261, 2229-
2235.
Klohnen, E. C., and Mendelsohn, G. A. (1998). Partner selection for
personality characteristics: A couple-centered approach. Personality
and Social Psychology Bulletin, 24, 268-278.
Klopfer, P. H. (1958). Influence of social interaction on learning rates in
birds. Science, 128, 903.
Knight, G. P., Fabes, R. A., and Higgins, D. A. (1996). Concerns about
drawing causal inferences from meta-analyses: An example in the stu-
dy of gender differences in aggression. Psychological Bulletin, 119,
410-421.
Knight, J. A., and Vallacher, R. R. (1981). Interpersonal engagement in
social perception: The consequences of getting into the action. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 40, 990-999.
Knight, P. A., and Weiss, H. M. (1980). Benefits of suffering: Commu-
nicator suffering, benefitting, and influence. Paper presented at the
American Psychological Association convention.
Knowles, E. S. (1983). Social physics and the effects of others: Tests of
the effects of audience size and distance on social judgment and be-
havior. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 1263-1279.
Knox, R. E., and Inkster, J. A. (1968). Postdecision dissonance at post-
time. Journal of Personality and Social Psychology, 8, 319-323.
Knudson, R. M., Sommers, A. A., and Golding, S. L. (1980). Interper-
sonal perception and mode of resolution in marital conflict. Journal
of Personality and Social Psychology, 38, 751-763.
Koehler, D. J. (1991). Explanation, imagination, and confidence in jud-
gment. Psychological Bulletin, 110, 499-519.
Koestner, R. F. (1993). False consensus effects for the 1992 Canadian
referendum. Paper presented at the American Psychological Associa-
tion.
Koestner, R., and Wheeler, L. (1988). Self-presentation in personal ad-
vertisements: The influence of implicit notions of attraction and role
expectations. Journal of Social and Personal Relationships, 5, 149
160.
Kohnken, G., Milne, R., Memon, A., and Bull, R. (1999). The cognitive
interview: A meta-analysis. Psychology, Crime, and Law, 5, 3-27.
Kolata, G., and Peterson, I. (2001, July 21). New way to insure eyewit-
nesses can ID the right bad guy. New York Times (www.nytimes.com).
Komorita, S. S., and Barth, J. M. (1985). Components of reward in so-
cial dilemmas. Journal of Personality and Social Psychology, 48,
364-373.
Konrad, A. ML, Ritchie, J. E., Jr., Lieb, P., and Corrigal E. (2000).
Sex differences and similarities in job attribute preferences: A meta-
analysis. Psychological Bulletin, 126, 593-641.
Koole, S. L., Dijksterhuis, A., and van Knippenberg, A. (2001). What's
in a name? Implicit self-esteem and the automatic self. Journal of
Personality and Social Psychology, 80, 669-685.
Koomen, W., and Bahler, M. (1996). National stereotypes: Common rep-
resentations and ingroup favouritism. European Journal of Social Psy-
chology, 26, 325-331.
732 BI BLI OGRAFI JA
Koomen, W., and Dijker, A. J. (1997). Ingroup and outgroup stereoty-
pes and selective processing. European Journal of Social Psycholo-
gy, 27, 589-601.
Koop, C. E. (1987). Report of the Surgeon General's workshop on por-
nography and public health. American Psychologist, 42, 944-945.
Koop, C. E. (1997, June 22). Quoted by J. Fisher and J. Schwartz, Try-
ing to snuff out the tobacco culture. Washington Post, p. Al, A3.
Koppel, M., Argamon, S., and Shimoni, A. R. (2002). Automatically
categorizing written texts by author gender. Literary and Linguistic
Computing, 17, 401-412.
Koriat, A., Lichtenstein, S., and Fischhoff, B. (1980). Reasons for con-
fidence. Journal of Experimental Social Psychology: Human Lear-
ning and Memory, 6, 107-118.
Korn, J. H., and Nicks, S. D. (1993). The rise and decline of deception
in social psychology. Poster presented at the American Psychologi-
cal Society convention.
Koss, M. P. (1990, August 29). Rape incidence: A review and assessment
of the data. Testimony on behalf of the American Psychological As-
sociation before the U.S. Senate Judiciary Committee.
Koss, M. P. (1993). Rape: Scope, impact, interventions, and public poli-
cy responses. American Psychologist, 48, 1062-1069.
Koss, M. P., Dinero, T. E., Seibel, C. A., and Cox, S. L. (1988). Stran-
ger and acquaintance rape. Psychology of Women, 12, 1-24.
Koss, M. P., Heise, L., and Russo, N. F. (1994). The global health bur-
den of rape. Psychology of Women Quarterly, 18, 509-537.
Krackow, A., and Blass, T. (1995). When nurses obey or defy inapprop-
riate physician orders: Attributional differences. Journal of Social Be-
havior and Personality, 10, 585-594.
Krabe, B. (1998). Sexual aggression among adolescents: Prevalence and
predictors in a German sample. Psychology of Women Quarterly, 22,
537-554.
Kramer, G. P., Kerr, N. L., and Carroll, J. S. (1990). Pretrial publicity,
judicial remedies, and jury bias. Law and Human Behavior, 14, 409-
438.
Kraus, S. J. (1995). Attitudes and the prediction of behavior: A meta-
analysis of the empirical literature. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 21, 58-75.
Kraut, R. E. (1973). Effects of social labeling on giving to charity. Journal
of Experimental Social Psychology, 9, 551-562.
Kraut, R. E., and Poe, D. (1980). Behavioral roots of person perception:
The deception judgments of customs inspectors and laymen. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 39, 784-798.
Kravitz, D. A., and Martin, B. (1986). Ringelmann rediscovered: The
original article. Journal of Personality and Social Psychology, 50,
936-941.
Krebs, D. (1970). Altruism - An examination of the concept and a re-
view of the literature. Psychological Bulletin, 73, 258-302.
Krebs, D. (1975). Empathy and altruism. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 32, 1134-1146.
Krebs, D. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psycholo-
gy, 6th edition. New York: McGraw-Hill.
Krebs, D. L. (1998). The evolution of moral behaviors. In C. Crawford
and D. L. Krebs (Eds.), Handbook of evolutionary psychology: Ide-
as, issues, and applications. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Krebs, D., and Adinolfi, A. A. (1975). Physical attractiveness, social re-
lations, and personality style. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 31, 245-253.
Kressel, K., and Pruitt, D. G. (1985). Themes in the mediation of so-
cial conflict. Journal of Social Issues, 41, 179-198.
Kressel, N. J., and Kressel, D. F. (2002). Stack and sway: The new science
of jury consulting. Boulder, CO: Westview Press.
Kroger, R. O., and Wood, L. A. (1992). Are the rules of address univer-
sal? IV: Comparison of Chinese, Korean, Greek, and German usage.
Journal of Cross-Cultural Psychology, 23, 148-162.
Krosnick, J. A., and Alwin, D. F. (1989). Aging and susceptibility to
attitude change. Journal of Personality and Social Psychology, 57,
416-425.
Krosnick, J. A., and Schuman, H. (1988). Attitude intensity, importan-
ce, and certainty and susceptibility to response effects. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 54, 940-952.
Krueger, A. B., and Maleckova, J. (2003, June 6). Seeking the roots of
terrorism. The Chronicle Review (www.chronicle.com).
Krueger, J. (1996). Personal beliefs and cultural stereotypes about ra-
cial characteristics. Journal of Personality and Social Psychology, 71,
536-548.
Krueger, J. (1998b). On the perception of social consensus. Advances in
Experimental Social Psychology, 30, 163-240.
Krueger, J. I., and Funder, D. C. (2003a). Towards a balanced social
psychology: Causes, consequences and cures for the problem-seeking
approach to social behavior and cognition. Behavioral and Brain
Sciences, in press.
Krueger, J. I., and Funder, D. C. (2003b). Social psychology: A field
in search of a center. Behavioral and Brain Sciences, in press.
Krueger, J., and Clement, R. W. (1994). Memory-based judgments about
multiple categories: A revision and extension of Tajfel's accentua-
tion theory. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 35-
47.
Krueger, J., and Clement, R. W. (1994). The truly false consensus ef-
fect: An ineradicable and egocentric bias in social perception. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 67, 596-610.
Krueger, J., and Clement, R. W. (1997). Estimates of social consensus
by majorities and minorities: The case for social projection. Perso-
nality and Social Psychology Review, 1, 299-313.
Krueger, J., and Rothbart, M. (1988). Use of categorical and individu-
ating information in making inferences about personality. Journal of
Personality and Social Psychology, 55, 187-195.
Krueger, R. F., Hicks, B. M., and McGue, M. (2001). Altruism and an-
tisocial behavior: Independent tendencies, unique personality corre-
lates, distinct etiologies. Psychological Science, 12, 397-402.
Kruger, J., and Dunning, D. (1999). Unskilled and unaware of it: How
difficulties in recognizing one's own incompetence lead to inflated
self-assessments. Journal of Personality and Social Psychology, 77,
1121-1134.
Kruger, J., and Gilovich, T. (1999). I cynicism" in everyday theories
of responsibility assessment: On biased assumptions of bias. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 76, 743-753.
Kruger, J., Epley, N., and Gilovich, T. (1999). Egocentrism over email.
Paper presented to the American Psychological Society meeting.
Kruglanski, A. W., and Ajzen, I. (1983). Bias and error in human jud-
gment. European Journal of Social Psychology, 13, 1-44.
Kruglanski, A. W., and Webster, D. M. (1991). Group members' reac-
tions to opinion deviates and conformists at varying degrees of pro-
ximity to decision deadline and of environmental noise. Journal of
Personality and Social Psychology, 61, 212-225.
Krugman, P. (2000, June 18). Turn of the century. New York Times
(www.nytimes.com).
Krugman, P. (2003, February 18). Behind the great divide. New York Ti-
mes (www.nytimes.com).
BI BLI OGRAFI JA 7 733
Krull, D. S., Loy, M. H. M., Lin, J., Wang, C.-F., Chen, S., and Zhao,
X. (1999). The fundamental attribution error: Correspondence bias
in individualist and collectivist cultures. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 25, 1208-1219.
Kubany, E. S., Bauer, G. B., Pangilinan, M. E., Muroka, M. Y., and
Enriquez, V. G. (1995). Impact of labeled anger and blame in inti-
mate relationships. Journal of Cross-Cultural Psychology, 26, 65-
83.
Kubey, R., and Csikszentmihalyi, M. (2002, February). Television ad-
diction is no mere metaphor. Scientific American, 286, 74-82.
Kugihara, N. (1999). Gender and social loafing in Japan. Journal of So-
cial Psychology, 139, 516-526.
Kuhn, D., and Lao, J. (1996). Effects of evidence on attitudes: Is pola-
rization the norm? Psychological Science, 7, 115-120.
Kuiper, N. A., and Higgins, E. T. (1985). Social cognition and depres-
sion: A general integrative perspective. Social Cognition, 3, 1-15.
Kuiper, N. A., and Rogers, T. B. (1979). Encoding of personal informa-
tion: Self-other differences. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 37, 499-514.
Kuli, S. (2003, June 4). Quoted in Many Americans unaware WMD ha-
ve not been found. Program on International Policy Attitudes (http:/
/pipa.org/ whatsnew/html /new_6_04_03.html).
Kunda, Z. and Spencer, S. J. (2003). When do stereotypes come to mind
and when do they color judgment? A goal-based theoretical frame-
work for stereotype activation and application. Psychological Bulle-
tin, 129, 522-544.
Kunda, Z. (1990). The case for motivated reasoning. Psychological Bul-
letin, 108, 480-498.
Kunda, Z., and Oleson, K. C. (1995). Maintaining stereotypes in the fa-
ce of disconfirmation: Constructing grounds for subtyping deviants.
Journal of Personality and Social Psychology, 68, 565-579.
Kunda, Z., and Oleson, K. C. (1997). When exceptions prove the rule:
How extremity of deviance determines the impact of deviant exam-
ples on stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology,
72, 965-979.
Kunda, Z., and Sherman-Williams, B. (1993). Stereotypes and the const-
rual of individuating information. Personality and Social Psycholo-
gy Bulletin, 19, 90-99.
Kunda, Z., Fong, G. T., Sanitioso, R., and Reber, E. (1993). Directio-
nal questions direct self-conceptions. Journal of Experimental Social
Psychology, 29, 63-86.
Kunst-Wilson, W. R., and Zajonc, R. B. (1980). Affective discrimina-
tion of stimuli that cannot be recognized. Science, 207, 557-558.
Kwan, V. S. Y., Bond, M. H., and Singelis, T. M. (1997). Journal of
Personality and Social Psychology, 73, 1038-1051.
La Rochefoucauld, F. (1665). Maxims.
Lafferty, E. (1994, November 14). Now, a jury of his peers. Time, p. 64.
LaFrance, M. (1985). Does your smile reveal your status? Social Scien-
ce News Letter, 70 (Spring), 15-18.
LaFrance, M., Hecht, M. A., and Paluck, E. L. (2003). The contingent
smile: A meta-analysis of sex differences in smiling. Psychological
Bulletin, 129, 305-334.
LaFromboise, T., Coleman, H. L. K., and Gerton, J. (1993). Psycho-
logical impact of biculturalism: Evidence and theory. Psychological
Bulletin, 114, 395^112.
Lagerspetz, K. (1979). Modification of aggressiveness in mice. In S. Fes-
hbach and A. Fraczek (Eds.), Aggression and behavior change. New
York: Praeger.
Lagerspetz, K. M. J., Bjorkqvist, K., Berts, ML, and King, E. (1982).
Group aggression among school children in three schools. Scandi-
navian Journal of Psychology, 23, 45-52.
Laird, J. D. (1974). Self-attribution of emotion: The effects of expressi-
ve behavior on the quality of emotional experience. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 29, 475-486.
Laird, J. D. (1984). The real role of facial response in the experience of
emotion: A reply to Tourangeau and Ellsworth, and others. Journal
of Personality and Social Psychology, 47, 909-917.
Lakin, J. L., and Chartrand, T. L. (2003). Using nonconscious beha-
vioral mimicry to create affiliation and rapport. Psychological Science,
14, 334-339.
Lalancette, M.-F., and Standing, L. (1990). Asch fails again. Social Be-
havior and Personality, 18, 7-12.
Lalonde, R. N. (1992). The dynamics of group differentiation in the fa-
ce of defeat. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 336
342.
Lamal, P. A. (1979). College student common beliefs about psychology.
Teaching of Psychology, 6, 155-158.
Lamberth, J. (1998, August 6). Driving while black: A statistician pro-
ves that prejudice still rules the road. Washington Post, p. CI.
Landers, A. (1969, April 8). Syndicated newspaper column. April 8,1969.
Cited by L. Berkowitz in The case for bottling up rage. Psychology
Today, September, 1973, p. 24-31.
Landers, A. (1985, August). Is affection more important than sex? Rea-
der's Digest, p. 44-46.
Landers, S. (1988, July). Sex, drugs 'n' rock: Relation not causal. APA
Monitor, p. 40.
Lane, R. E. (1998). Searching for lost companions in the groves of the
market. In D. Kahneman, E. Diener, and N. Schwarz (Eds.), Unders-
tanding well-being: Scientific perspectives on enjoyment and suffe-
ring. New York: Russell Sage Foundation.
Laner, M. R., and Ventrone, N. A. (1998). Egalitarian daters/traditiona-
list dates. Journal of Family Issues, 19, 468^77.
Laner, M. R., and Ventrone, N. A. (2000). Dating scripts revised. Jour-
nal of Family Issues, 21, 488-500.
Langer, E. J. (1977). The psychology of chance. Journal for the Theory
of Social Behavior, 7, 185-208.
Langer, E. J., and Benevento, A. (1978). Self-induced dependence. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 36, 886-893.
Langer, E. J., and Imber, L. (1980). The role of mindlessness in the per-
ception of deviance. Journal of Personality and Social Psychology,
39, 360-367.
Langer, E. J., and Rodin, J. (1976). The effects of choice and enhanced
personal responsibility for the aged: A field experiment in an insti-
tutional setting. Journal of Personality and Social Psychology, 334,
191-198.
Langer, E. J., and Roth, J. (1975). Heads I win, tails it's chance: The
illusion of control as a function of the sequence of outcomes in a pu-
rely chance task. Journal of Personality and Social Psychology, 32,
951-955.
Langer, E. J., Janis, I. L., and Wofer, J. A. (1975). Reduction of psy-
chological stress in surgical patients. Journal of Experimental Social
Psychology, 11, 155-165.
Langlois, J. H., and Roggman, L. A. (1990). Attractive faces are only
average. Psychological Science, 1, 115-121.
Langlois, J. H., Kalakanis, L., Rubenstein, A. J., Larson, A., Hallam,
M., and Smoot, M. (2000). Maxims or myths of beauty? A meta-
analytic and theoretical review. Psychological Bulletin, 126, 390-423.
734 BI BLI OGRAFI JA
Langlois, J. H., Roggman, L. A., and Musselman, L. (1994). What is
average and what is not average about attractive faces? Psychologi-
cal Science, 5, 214-220.
Langlois, J. H., Roggman, L. A., Casey, R. J., Ritter, J. M., Rieser-
Danner, L. A., and Jenkins, V. Y. (1987). Infant preferences for at-
tractive faces: Rudiments of a stereotype? Developmental Psycholo-
gy, 23, 363-369.
Langlois, J., Kalakanis, L., Rubenstein, A., Larson, A., Hallam, M.,
and Smoot, M. (1996). Maxims and myths of beauty: A meta-ana-
lytic and theoretical review. Paper presented to the American Psy-
chological Society convention.
Lanzetta, J. T. (1955). Group behavior under stress. Human Relations,
8, 29-53.
Larsen, K. (1974). Conformity in the Asch experiment. Journal of So-
cial Psychology, 94, 303-304.
Larsen, K. S. (1990). The Asch conformity experiment: Replication and
transhistorical comparisons. Journal of Social Behavior and Perso-
nality, 5(4), 163-168.
Larsen, R. J., and Diener, E. (1987). Affect intensity as an individual
difference characteristic: A review. Journal of Research in Persona-
lity, 21, 1-39.
Larsen, R. J., Csikszentmihalyi, N., and Graef, R. (1982). Time alone
in daily experience: Loneliness or renewal? In L. A. Peplau and D.
Perlman (Eds.), Loneliness: A sourcebook of current theory, research
and therapy. New York: Wiley.
Larson, J. R., Jr., Foster-Fishman, P. G., and Keys, C. B. (1994). Dis-
cussion of shared and unshared information in decision-making
groups. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 446-461.
Larsson, K. (1956). Conditioning and sexual behavior in the male albi-
no rat. Stockholm: Almqvist and Wiksell.
Larwood, L. (1978). Swine flu: A field study of self-serving biases. Jour-
nal of Applied Social Psychology, 18, 283-289.
Larwood, L., and Whittaker, W. (1977). Managerial myopia: Self-ser-
ving biases in organizational planning. Journal of Applied Psycho-
logy, 62, 194-198.
Lassiter, G. D., and Dudley, K. A. (1991). The a priori value of basic
research: The case of videotaped confessions. Journal of Social Be-
havior and Personality, 6, 7-16.
Lassiter, G. D., and Irvine, A. A. (1986). Videotaped confessions: The
impact of camera point of view on judgments of coercion. Journal
of Applied Social Psychology, 16, 268-276.
Lassiter, G. D., and Munhall, P. J. (2001). The genius effect: Evidence
for a nonmotivational interpretation. Journal of Experimental Social
Psychology, 37, 349-355.
Lassiter, G. D., Geers, A. L., Handley, I. M., Weiland, P. E., and Mun-
hall, P. J. (2002). Videotaped interrogations and confessions: A sim-
ple change in camera perspective alters verdicts in simulated trials.
Journal of Applied Psychology, 87, 867-874.
Lassiter, G. D., Geers, A. L., Munhall, P. J., Handley, I. M., and Be-
ers, M. J. (in press). Videotaped confessions: Is guilt in the eye of
the camera? Advances in Experimental Social Psychology.
Latane, B., and Dabbs, J. M., Jr. (1975). Sex, group size and helping
in three cities. Sociometry, 38, 180-194.
Latane, B., and Darley, J. M. (1968). Group inhibition of bystander in-
tervention in emergencies. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 10, 215-221.
Latane, B., and Darley, J. M. (1970). The unresponsive bystander: Why
doesn't he help? New York: Appleton-Century-Crofts.
Latane, B., and Nida, S. (1981). Ten years of research on group size and
helping. Psychological Bulletin, 89, 308-324.
Latane, B., and Rodin, J. (1969). A lady in distress: Inhibiting effects
of friends and strangers on bystander intervention. Journal of Expe-
rimental Social Psychology, 5, 189-202.
Latane, B., Williams, K., and Harkins. S. (1979). Many hands make
light the work: The causes and consequences of social loafing. Journal
of Personality and Social Psychology, 37, 822-832.
Laughlin, P. R. (1996). Group decision making and collective induction.
In E. H. Witte and J. H. Davis (Eds.), Understanding group beha-
vior: Consensual action by small groups. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Laughlin, P. R., and Adamopoulos, J. (1980). Social combination pro-
cesses and individual learning for six-person cooperative groups on
an intellective task. Journal of Personality and Social Psychology,
38, 941-947.
Laughlin, P. R., Zander, M. L., Knievel, E. M., and Tan, T. K. (2003)
Groups perform better than the best individuals on letters-to-numbers
problems: Informative equations and effective strategies. Journal of
Personality and Social Psychology, 85, 684-694.
Laumann, E. O., Gagnon, J. H., Michael, R. T., and Michaels, S.
(1994). The social organization of sexuality: Sexual practices in the
United States. Chicago: University of Chicago Press.
Lawler, A. (2003c). Mayhem in Mesopotamia. Science, 301, 582-588.
Lawler, A. (2003a). Ten millennia of culture pilfered amid Baghdad chaos.
Science, 300, 402^03.
Lawler, A. (2003b). Iraq's shattered universities. Science, 300,1490-1491.
Layden, M. A. (1982). Attributional therapy. In C. Antaki and C. Bre-
win (Eds.), Attributions and psychological change: Applications of
attributional theories to clinical and educational practice. London:
Academic Press.
Lazarsfeld, P. F. (1949). The American soldier - an expository review.
Public Opinion Quarterly, 13, 311-404.
Leary, M. (1994). Self-presentation: Impression management and inter-
personal behavior. Pacific Grove, CA: Brooks/Cole.
Leary, M. R. (1998). The social and psychological importance of self-
esteem. In R. M. Kowalski and M. R. Leary (Eds.), The social psy-
chology of emotional and behavioral problems. Washington, DC:
American Psychological Association.
Leary, M. R. (1999). Making sense of self-esteem. Current Directions
in Psychology, 8, 32-35.
Leary, M. R. (2001). Social anxiety as an early warning system: A refi-
nement and extension of the self-presentation theory of social anxie-
ty. In S. G. Hofmann and P. M. DiBartolo (Eds.), From social anxie-
ty to social phobia: Multiple perspectives. Needham Heights, MA:
Allyn and Bacon.
Leary, M. R., and Buttermore, N. R. (2003). The evolution of the hu-
man self: Tracing the natural history of self-awareness. Journal for
the Theory of Social Behaviour, 33, 365-404.
Leary, M. R., and Kowalski, R. M. (1995). Social anxiety. New York:
Guilford.
Leary, M. R., Kowalski, R. M., Smith, L., and Phillips, S. (2003). Te
asing, rejection, and violence: Case studies of the school shootings.
Aggressive Behavior, 29, 202-214.
Leary, M. R., Nezlek, J. B., Radford-Davenport, D., Martin, J., and
McMullen, A. (1994). Self-presentation in everyday interactions: Ef-
fects of target familiarity and gender composition. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 67, 664-673.
BI BLI OGRAFI JA 7 735
Leary, M. R., Tchvidjian, L. R., and Kraxberger, B. E. (1994). Self-
presentation can be hazardous to your health: Impression manage-
ment and health risk. Health Psychology, 13, 461^470.
Lebow, R. N., and Stein, J. G. (1987). Beyond deterrence. Journal of
Social Issues, 43(4), 5-71.
LeDoux, J. (1994, June). Emotion, memory and the brain. Scientific Ame-
rican, p. 50-57.
LeDoux, J. (1996). The emotional brain: The mysterious underpinnings
of emotional life. New York: Simon and Schuster.
Lee, F., Hallahan, M., and Herzog, T. (1996). Explaining real-life events:
How culture and domain shape attributions. Personality and Social
Psychology Bulletin, 22, 732-741.
Lee, J. A. (1988). Love-styles. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.),
The psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press.
Lee, R. Y-P., and Bond, M. H. (1996). How friendship develops out of
personality and values: A study of interpersonal attraction in Chine-
se culture. Unpublished manuscript, Chinese University of Hong
Kong.
Lee, Y. T. (1996, June 29). Quoted by B. Bower, Fighting stereotype stig-
ma. Science News (www.sciencenews.org).
Lefcourt, H. M. (1982). Locus of control: Current trends in theory and
research. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Lefebvre, L. M. (1979). Causal attributions for basketball outcomes by
players and coaches. Psychological Belgica, 19, 109-115.
Legrain, P. (2003, May 9). Cultural globalization is not Americanization.
Chronicle of Higher Education (www.chronicle.com/free).
Lehman, D. R., Lempert, R. O., and Nisbett, R. E. (1988). The effects
of graduate training on reasoning: Formal discipline and thinking
about everyday-life events. American Psychologist, 43, 431-442.
Leippe, M. R. (1985). The influence of eyewitness nonidentification on
mock-jurors. Journal of Applied Social Psychology, 15, 656-672.
Leippe, M. R. (1994). The appraisal of eyewitness testimony. In D. F.
Ross, J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eyezvitness testimo-
ny: Current trends and developments. New York: Cambridge.
Leippe, M. R., and Eisenstadt, D. (1994). Generalization of dissonance
reduction: Decreasing prejudice through induced compliance. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 67, 395^413.
Leippe, M. R., and Elkin, R. A. (1987). Dissonance reduction strategies
and accountability to self and others: Ruminations and some initial
research. Presentation to the Fifth International Conference on Af-
fect, Motivation, and Cognition, Nags Head Conference Center.
Lemyre, L., and Smith, P. M. (1985). Intergroup discrimination and self-
esteem in the minimal group paradigm. Journal of Personality and
Social Psychology, 49, 660-670.
Leon, D. (1969). The Kibbutz: A new way of life. London: Pergamon Press.
Cited by B. Latan, K. Williams, and S. Harkins (1979), Many hands
make light the work: The causes and consequences of social loafing.
Journal of Personality and Social Psychology, 1979, 37, 822-832.
Lepore, S. J., Ragan, J. D., and Jones, S. (2000). Talking facilitates cog-
nitive-emotional processes of adaptation to an acute stressor. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 78, 499-508.
Lepper, M. R., and Greene, D. (Eds.) (1979). The hidden costs of re-
ward. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Lerner, M. J. (1980). The belief in a just world: A fundamental delu-
sion. New York: Plenum.
Lerner, M. J., and Miller, D. T. (1978). Just world research and the at-
tribution process: Looking back and ahead. Psychological Bulletin,
85, 1030-1051.
Lerner, M. J., and Simmons, C. H. (1966). Observer's reaction to the
innocent victim": Compassion or rejection? Journal of Personality
and Social Psychology, 4, 203-210.
Lerner, M. J., Somers, D. G., Reid, D., Chiriboga, D., and Tierney,
M. (1991). Adult children as caregivers: Egocentric biases in jud-
gments of sibling contributions. The Gerontologist, 31, 746-755.
Lerner, R. M., and Frank, P. (1974). Relation of race and sex to super-
market helping behavior. Journal of Social Psychology, 94, 201-203.
Leung, K., and Bond, M. H. (1984). The impact of cultural collectivism
on reward allocation. Journal of Personality and Social Psychology,
47, 793-804.
Leung, K., and Bond, M. H. (2004). Social axioms: A model of social
beliefs in multi-cultural perspective. Advances in Experimental So-
cial Psychology, in press.
Leventhal, H. (1970). Findings and theory in the study of fear commu-
nications. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psy-
chology (Vol. 5). New York: Academic Press.
Levin, D. T. (2000). Race as a visual feature: Using visual search and
perceptual discrimination tasks to understand face categories and the
cross-race recognition deficit. Journal of Experimental Psychology:
General, 129, 559-574.
Levine, G. M., Halberstadt, J. B., and Goldstone, R. L. (1996). Rea-
soning and the weighting of attributes in attitude judgments. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 70, 230-240.
Levine, J. M. (1989). Reaction to opinion deviance in small groups. In
P. Paulus (Ed.), Psychology of group influence: New perspectives. Hil-
lsdale, NJ: Erlbaum.
Levine, J. M., and Moreland, R. L. (1985). Innovation and socializa-
tion in small groups. In S. Moscovici, G. Mugny, and E. Van Aver-
maet (Eds.), Perspectives on minority influence. Cambridge: Camb-
ridge University Press.
Levine, R. (2003). The power of persuasion: How we're bought and sold.
New York: Wiley.
Levine, R. V. (2001). Cross-cultural differences in helping strangers. Jour-
nal of Cross-Cultural Psychology, 32, 543-560.
Levine, R. V. (2003). The kindness of strangers. American Scientist, 91,
226-233.
Levinger, G. (1987). The limits of deterrence: An introduction. Journal
of Social Issues, 43(4), 1-4.
Levinson, H. (1950). The science of chance: From probability to statis-
tics. New York: Rinehart.
Levy, B. (1996). Improving memory in old age through implicit self-ste-
reotyping. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 1092
1107.
Levy, S. R., Stroessner, S. J., and Dweck, C. S. (1998). Stereotype for-
mation and endorsement: The role of implicit theories. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 74, 1421-1436.
Levy-Leboyer, C. (1988). Success and failure in applying psychology.
American Psychologist, 43, 779-785.
Lewicki, P. (1985). Nonconscious biasing effects of single instances on
subsequent judgments. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 48, 563-574.
Lewin, K. (1936). A dynamic theory of personality. New York: McGraw-
Hill.
Lewinsohn, P. M., and Rosenbaum, M. (1987). Recall of parental be-
havior by acute depressives, remitted depressives, and nondepressi-
ves. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 611-619.
736 BI BLI OGRAFI JA
Lewinsohn, P. M., Hoberman, H., Ten, L., and Hautziner, M. (1985).
An integrative theory of depression. In S. Reiss and R. Bootzin (Eds.),
Theoretical issues in behavior therapy. New York: Academic Press.
Lewis, C. S. (1952). Mere Christianity. New York: Macmillan.
Lewis, C. S. (1974). The horse and his boy. New York: Collier Books.
Lewis, D. O. (1998). Guilty by reason of insanity. London: Arrow.
Ley ens, J. P., Camino, L., Parke, R. D., and Berkowitz, L. (1975). Ef-
fects of movie violence on aggression in a field setting as a function
of group dominance and cohesion. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 32, 346-360.
Li, N. P., Bailey, J. M., Kenrick, D. T., and Linsenmeier, J. A. W.
(2002). The necessities and luxuries of mate preferences: Testing the
tradeoffs. Journal of Personality and Social Psychology, 82,947-955.
Liberman, A., and Chaiken, S. (1992). Defensive processing of perso-
nally relevant health messages. Personality and Social Psychology
Bulletin, 18, 669-679.
Lichtblau, E. (2003, March 18). U.S. seeks $289 billion in cigarette ma-
kers' profits. New York Times (www.nytimes.com).
Lichtenstein, S., and Fischhoff, B. (1980). Training for calibration. Or-
ganizational Behavior and Human Performance, 26, 149-171.
Lickliter, R., and Honeycutt, H. (2003). Developmental dynamics: To-
ward a biologically plausible evolutionary psychology. Psychologi-
cal Bulletin, 129, 819-835.
Lieberman, M. D., Ochsner, K. N., Gilbert, D. T., and Schacter, D. L.
(2001). Do amnesics exhibit cognitive dissonance reduction? The role
of explicit memory and attention in attitude change. Psychological
Science, 12, 135-140.
Liebrand, W. B. G., Messick, D. M., and Wolters, F. J. M. (1986). Why
we are fairer than others: A cross-cultural replication and extension.
Journal of Experimental Social Psychology, 22, 590-604.
Liehr, P., Mehl, M. R., Summers, L. C., and Pennebaker, J. W. (in
press). Connecting with others in the midst of stressful upheaval on
September 11, 2001. Applied Nursing Research.
Lilienfeld, S. O., Wood, J. M., and Garb, H. N. (2000). The scientific
status of projective techniques. Psychological Science in the Public
Interest, 1, 27-66.
Lindsay, D. S., Read, J. D., and Sharma, K. (1998). Accuracy and con-
fidence in person identification: The relationship is strong when wit-
nessing conditions vary widely. Psychological Science, 9, 215-218.
Lindsay, R. C. L., and Wells, G. L. (1985). Improving eyewitness iden-
tifications from lineups: Simultaneous versus sequential lineup pre-
sentation. Journal of Applied Psychology, 70, 556-564.
Lindsay, R. C. L., Wells, G. L., and Rumpel, C. H. (1981). Can people
detect eyewitness-identification accuracy within and across situations?
Journal of Applied Psychology, 66, 79-89.
Lindskold, S. (1978). Trust development, the GRIT proposal, and the ef-
fects of conciliatory acts on conflict and cooperation. Psychological
Bulletin, 85, 772-793.
Lindskold, S. (1979). Conciliation with simultaneous or sequential inte-
raction: Variations in trustworthiness and vulnerability in the priso-
ner's dilemma. Journal of Conflict Resolution, 27, 704-714.
Lindskold, S. (1979). Managing conflict through announced conciliato-
ry initiatives backed with retaliatory capability. In W. G. Austin and
S. Worchel (Eds.), The social psychology of intergroup relations.
Monterey, CA: Brooks/Cole.
Lindskold, S. (1981). The laboratory evaluation of GRIT: Trust, coope-
ration, aversion to using conciliation. Paper presented at the Ameri-
can Association for the Advancement of Science convention.
Lindskold, S. (1983). Cooperators, competitors, and response to GRIT.
Journal of Conflict Resolution, 27, 521-532.
Lindskold, S., and Aronoff, J. R. (1980). Conciliatory strategies and re-
lative power. Journal of Experimental Social Psychology, 16, 187
198.
Lindskold, S., and Collins, M. G. (1978). Inducing cooperation by groups
and individuals. Journal of Conflict Resolution, 22, 679-690.
Lindskold, S., and Finch, M. L. (1981). Styles of announcing concilia-
tion. Journal of Conflict Resolution, 25, 145-155.
Lindskold, S., and Han, G. (1988). GRIT as a foundation for integrative
bargaining. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 335-345.
Lindskold, S., Bennett, R., and Wayner, M. (1976). Retaliation level
as a foundation for subsequent conciliation. Behavioral Science, 21,
13-18.
Lindskold, S., Betz, B., and Walters, P. S. (1986). Transforming com-
petitive or cooperative climate. Journal of Conflict Resolution, 30,
99-114.
Lindskold, S., Han, G., and Betz, B. (1986). Repeated persuasion in in-
terpersonal conflict. Journal of Personality and Social Psychology,
51, 1183-1188. (b)
Lindskold, S., Han, G., and Betz, B. (1986). The essential elements of
communication in the GRIT strategy. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 12, 179-186. (a)
Lindskold, S., Walters, P. S., Koutsourais, H., and Shayo, R. (1981).
Cooperators, competitors, and response to GRIT. Unpublished ma-
nuscript, Ohio University.
Lineham, M. M. (1997). Self-verification and drug abusers: Implications
for treatment. Psychological Science, 8, 181-184.
Linssen, H., and Hagendoorn, L. (1994). Social and geographical fac-
tors in the explanation of the content of European nationality stere-
otypes. British Journal of Social Psychology, 33, 165-182.
Linville, P. W., Gischer, W. G., and Salovey, P. (1989). Perceived di-
stributions of the characteristics of in-group and out-group members:
Empirical evidence and a computer simulation. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 57, 165-188.
Lipsitz, A., Kallmeyer, K., Ferguson, M., and Abas, A.(1989). Coun-
ting on blood donors: Increasing the impact of reminder calls. Jour-
nal of Applied Social Psychology, 19, 1057-1067.
Little, A., and Perrett, D. (2002). Putting beauty back in the eye of the
beholder. The Psychologist, 15, 28-32.
Liu, J. H., and Latane, B. (1998). Extremitization of attitudes: Does
thought- and discussion-induced polarization cumulate? Basic and Ap-
plied Social Psychology, 20, 103-110.
Livingston, R. W. (2001). What you see is what you get: Systematic va-
riability in perceptual-based social judgment. Personality and Social
Psychology Bulletin, 27, 1086-1096.
Locke, E. A., and Latham, G. P. (1990). Work motivation and satisfac-
tion: Light at the end of the tunnel. Psychological Science, 1, 240-
246.
Locke, K. D. (2003). Status and solidarity in social comparison: Agentic
and communal values and vertical and horizontal directions. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 84, 619-631.
Locke, K. D., and Horowitz, L. M. (1990). Satisfaction in interpersonal
interactions as a function of similarity in level of dysphoria. Journal
of Personality and Social Psychology, 58, 823-831.
Locksley, A., Borgida, E., Brekke, N., and Hepburn, C. (1980). Sex
stereotypes and social judgment. Journal of Personality and Social
Psychology, 39, 821-831.
BI BLI OGRAFI JA 7 737
Locksley, A., Hepburn, C., and Ortiz, V. (1982). Social stereotypes and
judgments of individuals: An instance of the base-rate fallacy. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 18, 23^2.
Locksley, A., Ortiz, V., and Hepburn, C. (1980). Social categorization
and discriminatory behavior: Extinguishing the minimal intergroup
discrimination effect. Journal of Personality and Social Psychology,
39, 773-783.
Lockwood, P. (2002). Could it happen to you? Predicting the impact of
downward comparisons on the self. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 87, 343-358.
Loewenstein, G., and Schkade, D. (1999). Wouldn't it be nice? Predic-
ting future feelings. In D. Kahneman, E. Diener, and N. Schwarz
(Eds.), Understanding well-being: Scientific perspectives on enjoy-
ment and suffering. New York: Russell Sage Foundation, p. 85-105.
Lofland, J., and Stark, R. (1965). Becoming a worldsaver: A theory of
conversion to a deviant perspective. American Sociological Review,
30, 862-864.
Loftin, C., McDowall, D., Wiersema, B., and Cottey, T. J. (1991). Ef-
fects of restrictive licensing of handguns on homicide and suicide in
the District of Columbia. New England Journal of Medicine, 325,
1615-1620.
Loftus, E. F. (1974, December). Reconstructing memory: The incredible
eyewitness. Psychology Today, p. 117-119.
Loftus, E. F. (1979). Eyewitness testimony. Cambridge, MA: Harvard Uni-
versity Press, (a)
Loftus, E. F. (1979). The malleability of human memory. American Scien-
tist, 67, 312-320. (b)
Loftus, E. F. (1993). The reality of repressed memory. American Psy-
chologist, 48, 518-537.
Loftus, E. F. (2000). Remembering what never happened. In E. Tulving
(Ed.), Memory, consciousness, and the brain. Philadelphia, PA: Psy-
chology Press/Taylor and Francis.
Loftus, E. F. (2001, November). Imagining the past. The Psychologist,
14, 584-587.
Loftus, E. F., and Klinger, M. R. (1992). Is the unconscious smart or
dumb? American Psychologist, 47, 761-765.
Loftus, E. F., and Pickrell, J. (1995). The formation of false memories.
Psychiatric Annals, 25, 720-725.
Loftus, E. F., and Zanni, G. (1975). Eyewitness testimony: The influen-
ce of the wording in a question. Bulletin of the Psychonomic Socie-
ty, 5, 86-88.
Loftus, E. F., Donders, K., Hoffman, H. G., and others. (1989, Sep-
tember). Creating new memories that are quickly accessed and con-
fidently held. Memory and Cognition, 17, 607-616.
Loftus, E. F., Miller, D. G., and Burns, H. J. (1978). Semantic integra-
tion of verbal information into a visual memory. Journal of Experi-
mental Social Psychology: Human Eearning and Memory, 4, 19-31.
Loftus, E., and Ketcham, K. (1994). The myth of repressed memory. New
York: St. Martin's Press.
Lombardo, J. P., Weiss, R. F., and Buchanan, W. (1972). Reinforcing
and attracting functions of yielding. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 21, 359-368.
London, K., and Nunez, N. (2000). The effect of jury deliberations on
jurors' propensity to disregard inadmissable evidence. Journal of Ap-
plied Psychology, 85, 932-939.
London, P. (1970). The rescuers: Motivational hypotheses about Chris-
tians who saved Jews from the Nazis. In J. Macaulay and L. Berko-
witz (Eds.), Altruism and helping behavior. New York: Academic
Press.
Lonner, W. J. (1980). The search for psychological universals. In H. C.
Triandis and W. W. Lambert (Eds.), Handbook of cross-cultural psy-
chology (vol. 1). Boston: Allyn and Bacon.
Lonner, W. J. (1989). The introductory psychology text and cross-cul-
tural psychology: Beyond Ekman, Whorf, and biased I.Q. tests. In
D. Keats, D. R. Munro and L. Mann (Eds.), Heterogeneity in cross-
cultural psychology.
Lord, C. G., Desforges, D. M., Ramsey, S. L., Trezza, G. R., and Lep-
per, M. R. (1991). Typicality effects in attitude-behavior consisten-
cy: Effects of category discrimination and category knowledge. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 27, 550-575.
Lord, C. G., Lepper, M. R., and Preston, E. (1984). Considering the
opposite: A corrective strategy for social judgment. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 47, 1231-1243.
Lord, C. G., Ross, L., and Lepper, M. (1979). Biased assimilation and
attitude polarization: The effects of prior theories on subsequently con-
sidered evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 37,
2098-2109.
Lorenz, K. (1976). On aggression. New York: Bantam Books.
Losch, M. E., and Cacioppo, J. T. (1990). Cognitive dissonance may
enhance sympathetic tonus, but attitudes are changed to reduce ne-
gative affect rather than arousal. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 26, 289-304.
Lott, A. J., and Lott, B. E. (1961). Group cohesiveness, communication
level, and conformity. Journal of Abnormal and Social Psychology,
62, 408-412.
Lott, A. J., and Lott, B. E. (1974). The role of reward in the formation
of positive interpersonal attitudes. In T. Huston (Ed.), Foundations
of interpersonal attraction. New York: Academic Press.
Lovett, F. (1997). Thinking about values (report of December 13,1996 Wall
Street Journal national survey). The Responsive Community, 7(2), 87.
Lowe, R. H., and Wittig, M. A. (1989). Comparable worth: Individual,
interpersonal, and structural considerations. Journal of Social Issu-
es, 45, 223-246.
Lowenstein, D. (2000 May 20). Interview. The World, www.cnn.com/
TRANSCRIPTS/0005/20/stc.00.html
Lowenthal, M. F., Thurnher, M., Chiriboga, D., Beefon, D., Gigy, L.,
Lurie, E., Pierce, R., Spence, D., and Weiss, L. (1975). Four sta-
ges of life. San Francisco: Jossey-Bass.
Loy, J. W., and Andrews, D. S. (1981). They also saw a game: A repli-
cation of a case study. Replications in Social Psychology, 1(2), 45-
59.
Lueptow, L. B., Garovich, L., and Lueptow, M. B. (1995). The persi-
stence of gender stereotypes in the face of changing sex roles: Evi-
dence contrary to the sociocultural model. Ethology and Sociobiolo-
gy, 16, 509-530.
Luginbuhl, J. (1992). Comprehension of judges' instructions in the pe-
nalty phase of a capital trial: Focus on mitigating circumstances. Law
and Human Behavior, 16, 203-218.
Luginbuhl, J., and Middendorf, K. (1988). Death penalty beliefs and
jurors' responses to aggravating and mitigating circumstances in ca-
pital trials. Law and Human Behavior, 12, 263-281.
Lumsdaine, A. A., and Janis, I. L. (1953). Resistance to counter-pro-
paganda" produced by one-sided and two-sided propaganda" pre-
sentations. Public Opinion Quarterly, 17, 311-318.
Lumsden, A., Zanna, M. P., and Darley, J. M. (1980). When a new-
scaster presents counter-additional information: Education or propa-
ganda? Paper presented to the Canadian Psychological Association
annual convention.
738 BI BLI OGRAFI JA
Luntz, F. (2003, June 10). Quoted by T. Raum, Bush insists banned we-
apons will be found". Associated Press (story.news.yahoo.com).
Liis, C. A. E., and Wells, G. L. (1994). Determinants of eyewitness con-
fidence. In D. F. Ross, J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eye-
zoitness testimony: Current trends and developments, p. 348-362.
New York: Cambridge University Press.
Ls, C. A. E., and Wells, G. L. (1994). Eyewitness identification con-
fidence. In D. F. Ross, J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult
eyewitness testimony: Current trends and developments. Cambridge,
England: Cambridge University Press.
Lydon, J., and Dunkel-Schetter, C. (1994). Seeing is committing: A lon-
gitudinal study of bolstering commitment in amniocenesis patients.
Personality and Social Psychology Bulletin, 20, 218-227.
Lykken, D. T. (1997). The American crime factory. Psychological Inquiry,
8, 261-270.
Lykken, D. T. (1999). Happiness. New York: Golden Books.
Lykken, D. T. (2000, Spring). Psychology and the criminal justice system:
A reply to Haney and Zimbardo. The General Psychologist, 35, 11-15.
Lykken, D. T., and Tellegen, A. (1993). Is human mating adventitious
or the result of lawful choice? A twin study of mate selection. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 65, 56-68.
Lynch, B. S., and Bonnie, R. J. (1994). Toward a youth-centered pre-
vention policy. In B. S. Lynch and R. J. Bonnie (Eds.), Growing up
tobacco free: Preventing nicotine addiction in children and youths.
Washington, DC: National Academy Press.
Lynch, J. W., Kaplan, G. A., Pamuk, E. R., Cohen, R. D., Heck, K.
E., Balfour, J. L., and Yen, I. H. (1998). Income inequality and mor-
tality in metropolitan areas of the United States. American Journal
of Public Health, 88, 1074-1080.
Lynch, J. W., Smith, G. D., Kaplan, G. A., and House, J. S. (2000).
Income inequality and health: A neo-material interpretation. British
Medical Journal, 320, 1200-1204.
Lynn, M., and Oldenquist, A. (1986). Egoistic and nonegoistic motives
in social dilemmas. American Psychologist, 41, 529-534.
Lyons, L. (2003, September 23). Oh, boy: Americans still prefer sons.
Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com).
Lyubomirsky, S. (2001). Why are some people happier than others? The
role of cognitive and motivational processes in well-being. Ameri-
can Psychologist, 56, 239-249.
Ma, V., and Schoeneman, T. J. (1997). Individualism versus collectivism:
A comparison of Kenyan and American self-concepts. Basic and Ap-
plied Social Psychology, 19, 261-273.
Maass, A. (1998). Personal communication from Universita degli Studi
di Padova.
Maass, A. (1999). Linguistic intergroup bias: Stereotype perpetuation
through language. In M. P. Zanna (Ed.), Advances in Experimental
Social Psychology, 31, 79-121.
Maass, A., and Clark, R. D., Ill (1984). Hidden impact of minorities:
Fifteen years of minority influence research. Psychological Bulletin,
95, 428-450.
Maass, A., and Clark, R. D., Ill (1986). Conversion theory and simul-
taneous majority /minority influence: Can reactance offer an alterna-
tive explanation? European Journal of Social Psychology, 16, 305-
309.
Maass, A., Milesi, A., Zabbini, S., and Stahlberg, D. (1995). Linguis-
tic intergroup bias: Differential expectancies or in-group protection?
Journal of Personality and Social Psychology, 68, 116-126.
Maass, A., Volparo, C., and Mucchi-Faina, A. (1996). Social influence
and the verifiability of the issue under discussion: Attitudinal versus
objective items. British Journal of Social Psychology, 35, 15-26.
Maccoby, E. E. (2002). Gender and group process: A developmental per-
spective. Current Directions in Psychological Science, 11, 54-58.
Maccoby, N. (1980). Promoting positive health behaviors in adults. In
L. A. Bond and J. C. Rosen (Eds.), Competence and coping during
adulthood. Hanover, NH: University Press of New England.
Maccoby, N., and Alexander, J. (1980). Use of media in lifestyle pro-
grams. In P. O. Davidson and S. M. Davidson (Eds.). Behavioral me-
dicine: Changing health lifestyles. New York: Brunner/Mazel.
MacCoun, R. J., and Kerr, N. L. (1988). Asymmetric influence in mock
jury deliberation: Jurors' bias for leniency. Journal of Personality and
Social Psychology, 54, 21-33.
MacDonald, G., Zanna, M. P., and Holmes, J. G. (2000). An experi-
mental test of the role of alcohol in relationship conflict. Journal of
Experimental Social Psychology, 36, 182-193.
MacDonald, T. K., and Ross, M. (1997). Assessing the accuracy of pre-
dictions about dating relationships: How and why do lovers' predic-
tions differ from those made by observers? Unpublished manuscript,
University of Lethbridge.
Mack, D., and Rainey, D. (1990). Female applicants' grooming and per-
sonnel selection. Journal of Social Behavior and Personality, 5, 399-
407.
MacKay, J. L. (1980). Selfhood: Comment on Brewster Smith. Ameri-
can Psychologist, 35, 106-107.
MacLeod, C., and Campbell, L. (1992). Memory accessibility and pro-
bability judgments: An experimental evaluation of the availability heu-
ristic. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 890-902.
Macrae, C. N., Alnwick, M. A., Milne, A. B., and Schioerscheidt, A.
M. (2002). Person perception across the menstrual cycle: Hormonal
influences on social-cognitive functioning. Psychological Science, 13,
532-536.
Macrae, C. N., and Bodenhausen, G. V. (2000). Social cognition: Thin-
king categorically about others. Annual Review of Psychology, 51,
93-120.
Macrae, C. N., Bodenhausen, G. V., and Milne, A. B. (1998). Saying
no to unwanted thoughts: Self-focus and the regulation of mental li-
fe. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 578-590.
Macrae, C. N., Bodenhausen, G. V., Milne, A. B., and Jetten, J. (1994).
Out of mind but back in sight: Stereotypes on the rebound. Journal
of Personality and Social Psychology, 67, 808-817.
Macrae, C. N., and Johnston, L. (1998). Help, I need somebody: Auto-
matic action and inaction. Social Cognition, 16, 400-417.
Macrae, C. N., Stangor, C., and Milne, A. B. (1994). Activating social
stereotypes: A functional analysis. Journal of Experimental Social
Psychology, 30, 370-389.
Maddux, J. E. (1993). The mythology of psychopathology: A social cog-
nitive view of deviance, difference, and disorder. The General Psy-
chologist, 29(2), 34-45.
Maddux, J. E., and Gosselin, J. T. (2003). Self-efficacy. In M. R. Lea-
ry, and J. P. Tangney (Eds.), Handbook of self and identity. New York:
Guilford.
Maddux, J. E., and Rogers, R. W. (1983). Protection motivation and self-
efficacy: A revised theory of fear appeals and attitude change. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 19, 469-479.
Madon, S., Jussim, L., and Eccles, J. (1997). In search of the powerful
self-fulfilling prophecy. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 72, 791-809.
Madon, S., Jussim, L., Keiper, S., Eccles, J., Smith, A., and Palumbo,
P. (1998). The accuracy and power of sex, social class, and ethnic
stereotypes: A naturalistic study in person perception. Personality and
Social Psychology Bulletin, 24, 1304-1318.
BI BLI OGRAFI JA 7 739
Mae, L., and Carlston, D. E. (1999). Spontaneous trait transference to
familiar communicators: Is a little knowledge a dangerous thing?
Journal of Personality and Social Psychology, 77, 233-246.
Magnuson, E. (1986, March 10). A serious deficiency": The Rogers
Commission faults NASA's flawed" decision-making process. Time,
p. 40-42, international ed.
Major, B. (1989). Gender differences in comparisons and entitlement: Im-
plications for comparable worth. Journal of Social Issues, 45, 99-
116.
Major, B. (1993). Gender, entitlement, and the distribution of family la-
bor. Journal of Social Issues, 49, 141-159.
Major, B., Kaiser, C. R., and McCoy, S. K. (2003). It's not my fault:
When and why attributions to prejudice protect self-esteem. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 29, 772-781.
Malamuth, N. M. (1996). The confluence model of sexual aggression.
In D. M. Buss and N. M. Malamuth (Eds.), Sex, power, conflict: Evo-
lutionary and feminist perspectives. New York: Oxford University
Press.
Malamuth, N. M. (2003). Criminal and noncriminal sexual aggressors:
Integrating psychopathy in a hierarchical-mediational confluence mo-
del. In R. A. Prentky, E. Janus, and M. Seto (Eds.), Sexually coerci-
ve behavior: Understanding and management. New York: Annals of
the New York Academy of Sciences.
Malamuth, N. M., and Brown, L. M. (1994). Sexually aggressive men's
perceptions of women's communications: Testing three explanations.
Journal of Personality and Social Psychology, 67, 699-712.
Malamuth, N. M., and Check, J. V. P. (1981). The effects of media ex-
posure on acceptance of violence against women: A field experiment.
Journal of Research in Personality, 15, 436-446.
Malamuth, N. M., Haber, S., Feshbach, S., and others. (1980, March).
Journal of Research in Personality, 14, 121-137.
Malkiel, B. G. (1999). A random walk down Wall Street, revised edition.
New York: Norton.
Mallett, R. K., and Swim, J. K. (2003). Collective guilt in the United
States: Predicting support for social policies that alleviate social in-
justice. In N. Branscombe and B. Doosje (Eds.), Collective guilt: In-
ternational perspectives. New York: Cambridge University Press.
Manis, M., Cornell, S. D., and Moore, J. C. (1974). Transmission of
attitude-relevant information through a communication chain. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 30, 81-94.
Manis, M., Nelson, T. E., and Shedler, J. (1988). Stereotypes and so-
cial judgment: Extremity, assimilation, and contrast. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 55, 28-36.
Mann, L. (1981). The baiting crowd in episodes of threatened suicide.
Journal of Personality and Social Psychology, 41, 703-709.
Marcus, A. C., and Siegel, J. M. (1982). Sex differences in the use of
physician services: A preliminary test of the fixed role hypothesis.
Journal of Health and Social Behavior, 23, 186-197.
Marcus, D. K., and Miller, R. S. (2003). Sex differences in judgments
of physical attractiveness: A social relations analysis. Personality and
Social Psychology Bulletin, 29, 325-335.
Marcus, S. (1974). Review of Obedience to authority. New York Times
Book Review, January 13, p. 1-2.
Marcus-Newhall, A., Pedersen, W. C., Carlson, M., and Miller, N.
(2000). Displaced aggression is alive and well: A meta-analytic re-
view. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 670-689.
Markey, P. M., Wells, S. M., and Markey, C. N. (2002). In S. P. Sho-
hov (Ed.), Advances in Psychology Research, 9, 94-113. Hunting-
ton, NY: Nova Science.
Markman, H. J., Floyd, F. J., Stanley, S. M., and Storaasli, R. D.
(1988). Prevention of marital distress: A longitudinal investigation.
Journal of Consulting and Clinical Psychology, 56, 210-217.
Markman, K. D., and McMullen, M. N. (2003). A reflection and eva-
luation model of comparative thinking. Personality and Social Psy-
chology Review, 7, 244-267.
Marks, G., and Miller, N. (1987). Ten years of research on the false-con-
sensus effect: An empirical and theoretical review. Psychological Bul-
letin, 102, 72-90.
Markus, H. R., and Kitayama, S. (1994). A collective fear of the col-
lective: Implications for selves and theories of selves. Personality and
Social Psychology Bulletin, 20, 568-579.
Markus, H., and Kitayama, S. (1991). Culture and the self: Implications
for cognition, emotion, and motivation. Psychological Review, 98,
224-253.
Markus, H., and Nurius, P. (1986). Possible selves. American Psycho-
logist, 41, 954-969.
Markus, H., and Wurf, E. (1987). The dynamic self-concept: A social psy-
chological perspective. Annual Review of Psychology, 38, 299-337.
Marmot, M. G., and Wilkinson, R. G. (Eds.) (1999). Social determi-
nants of health. Oxford: Oxford University Press.
Marsh, H. W., Kong, C. K., and Hau, K. T. (2000). Longitudinal mul-
tilevel models of the big-fish-little-pond effect on academic self-
concept: Counterbalancing contrast and reflected-glory effects in
Hong Kong schools. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 78, 337-349.
Marsh, H. W., and Young, A. S. (1997). Causal effects of academic self-
concept on academic achievement: Structural equation models of lon-
gitudinal data. Journal of Educational Psychology, 89, 41-54.
Marshall, R. (1997). Variances in levels of individualism across two cul-
tures and three social classes. Journal of Cross-Cultural Psycholo-
gy, 28, 490-495.
Marshall, W. L. (1989). Pornography and sex offenders. In D. Zillmann
and J. Bryant (Eds.), Pornography: Research advances and policy
considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Martin, R. (1996). Minority influence and argument generation. British
Journal of Social Psychology, 35, 91-103.
Marty, M. (1988, December 1). Graceful prose: Your good deed for the
day. Context, p. 2.
Maruyama, G., Rubin, R. A., and Kingbury, G. (1981). Self-esteem
and educational achievement: Independent constructs with a common
cause? Journal of Personality and Social Psychology, 40, 962-975.
Marvelle, K., and Green, S. (1980). Physical attractiveness and sex bias
in hiring decisions for two types of jobs. Journal of the National Asso-
ciation of Women Deans, Administrators, and Counselors, 44(1), 3-6.
Marx, G. (1960). Groucho and me. New York: Dell.
Maslow, A. H., and Mintz, N. L. (1956). Effects of esthetic surroundings:
I. Initial effects of three esthetic conditions upon perceiving ener-
gy" and well-being" in faces. Journal of Psychology, 41, 247-254.
Mastekaasa, A. (1995). Age variations in the suicide rates and self-re-
ported subjective well-being of married and never married persons.
Journal of Community and Applied Social Psychology, 5, 21-39.
Masuda, T., and Kitayama, S. (in press). Perceiver-induced constraint
and attitude attribution in Japan and the U.S.: A case for culture-de-
pendence of correspondence bias. Journal of Experimental Social Psy-
chology, in press.
Matheson, K., Cole, B., and Majka, K. (2003). Dissidence from wit-
hin: Examining the effects of intergroup context on group members'
reactions to attitudinal opposition. Journal of Experimental Social
Psychology, 39, 161-169.
BI BLI OGRAFI JA 7 740
Matheson, K., and Dursun, S. (2001). Social identity precursors to the
hostile media phenomenon: Partisan perceptions of coverage of the
Bosnian conflict. Group Processes and Intergwup Relations, 4, 116
125.
Maxwell, G. M. (1985). Behaviour of lovers: Measuring the closeness
of relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 2,
215-238.
Mayer, J. D., and Salovey, P. (1987). Personality moderates the interac-
tion of mood and cognition. In K. Fiedler and J. Forgas (Eds.), Af-
fect, cognition, and social behavior. Toronto: Hogrefe.
Mayton, D. M., II, Diessner, R., and Granby, C. D. (1996). Nonvio-
lence and human values: Empirical support for theoretical relations.
Peace and Conflict: Journal of Peace Psychology, 2, 245-253.
Mazur, A., and Booth, A. (1998). Testosterone and dominance in men.
Behavioral and Brain Sciences, 21, 353-363.
Mazzella, R., and Feingold, A. (1994). The effects of physical attracti-
veness, race, socioeconomic status, and gender of defendants and vic-
tims on judgments of mock jurors: A meta-analysis. Journal of Ap-
plied Social Psychology, 24, 1315-1344.
Mazzuca, J. (2002, August 20). Teens shrug off movie sex and violen-
ce. Gallup Tuesday Briefing (www.gallup.com).
McAlister, A., Perry, C., Killen, J., Slinkard, L. A., and Maccoby, N.
(1980). Pilot study of smoking, alcohol and drug abuse prevention.
American journal of Public Health, 70, 719-721.
McAndrew, F. T. (1981). Pattern of performance and attributions of abi-
lity and gender. Journal of Personality and Social Psychology, 7, 583
587.
McAndrew, F. T. (2002). New evolutionary perspectives on altruism: Mul-
tilevel-selection and costly-signaling theories. Current Directions in
Psychological Science, 11, 79-82.
McCann, C. D., and Hancock, R. D. (1983). Self-monitoring in com-
municative interactions: Social cognitive consequences of goal-direc-
ted message modification. Journal of Experimental Social Psycho-
logy, 19, 109-121.
McCarrey, M., Edwards, H. P., and Rozario, W. (1982). Ego-relevant
feedback, affect, and self-serving attributional bias. Personality and
Social Psychology Bulletin, 8, 189-194.
McCarthy, J. F., and Kelly, B. R. (1978). Aggressive behavior and its
effect on performance over time in ice hockey athletes: An archival
study. International Journal of Sport Psychology, 9, 90-96. (a)
McCarthy, J. F., and Kelly, B. R. (1978). Aggression, performance va-
riables, and anger self-report in ice hockey players. Journal of Psy-
chology, 99, 97-101. (b)
McCauley, C. (1989). The nature of social influence in groupthink: Com-
pliance and internalization. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 57, 250-260.
McCauley, C. (1998). Group dynamics in Janis's theory of groupthink:
Backward and forward. Organizational Behavior and Human Deci-
sion Processes, 73, 142-163.
McCauley, C. R. (2002). Psychological issues in understanding terrorism
and the response to terrorism. In C. E. Stout (Ed.), The psychology
of terrorism, Vol. 3. Westport, CT: Praeger/ Greenwood.
McCauley, C. R., and Segal, M. E. (1987). Social psychology of terro-
rist groups. In C. Hendrick (Ed.), Group processes and intergroup
relations: Review of personality and social psychology, Vol. 9. New-
bury Park, CA: Sage.
McClure, J. (1998). Discounting causes of behavior: Are two reasons bet-
ter than one? Journal of Personality and Social Psychology, 74, 7-
20.
McConahay, J. B. (1981). Reducing racial prejudice in desegregated scho-
ols. In W. D. Hawley (Ed.), Effective school desegregation. Beverly
Hills, CA: Sage.
McCrae, R. R., and Costa, P. T., Jr. (1999). A five-factor theory of per-
sonality. In L. A. Pervin and O. P. John (Eds.), Handbook of perso-
nality: Theory and research. New York: Guilford.
McCullough, J. L., and Ostrom, T. M. (1974). Repetition of highly si-
milar messages and attitude change. Journal of Applied Psychology,
59, 395-397.
McFall, R. M. (1991). Manifesto for a science of clinical psychology.
The Clinical Psychologist, 44, 75-88.
McFall, R. M. (2000). Elaborate reflections on a simple manifesto. Ap-
plied and Preventive Psychology, 9, 5-21.
McFarland, C., and Ross, M. (1985). The relation between current im-
pressions and memories of self and dating partners. Unpublished ma-
nuscript, University of Waterloo.
McFarland, C., Ross, M., and DeCourville, N. (1989). Women's theo-
ries of menstruation and biases in recall of menstrual symptoms. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 57, 522-531.
McFarland, S. G., Ageyev, V. S., and Abalakina-Paap, M. A. (1992).
Authoritarianism in the former Soviet Union. Journal of Personality
and Social Psychology, 63, 1004-1010.
McFarland, S. G., Ageyev, V. S., and Djintcharadze, N. (1996). Rus
sian authoritarianism two years after communism. Personality and
Social Psychology Bulletin, 22, 210-217.
McGillicuddy, N. B., Welton, G. L., and Pruitt, D. G. (1987). Third
party intervention: A field experiment comparing three different mo-
dels. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 104-112.
McGillis, D. (1979). Biases and jury decision making. In I. H. Frieze, D.
Bar-Tal, and J. S. Carroll, New approaches to social problems. San
Francisco: Jossey-Bass.
McGinn, A. P. (1998, June 20). Hidden forces mask crisis in world fis-
heries. Worldwatch Institute (www.worldwatch.org).
McGlone, M. S., and Tofighbakhsh, J. (2000). Birds of a feather flock
conjointly (?): Rhyme as reason in aphorisms. Psychological Scien-
ce, 11, 424-428.
McGlynn, R. P., Hibbs, D. D., and Holzhausen, K. G. (1995). Hypot-
hesis generation in groups constrained by evidence, journal of Ex-
perimental Social Psychology, 31, 64-81.
McGrath, J. E. (1984). Groups: Interaction and performance. Englewood
Cliffs, NJ: Prentice-Hall.
McGregor, I., Newby-Clark, I. R., and Zanna, M. P. (1998). Episte-
mic discomfort is moderated by simultaneous accessibility of incon-
sistent elements. In E. Harmon-Jones and J. Mills (Eds.), Cognitive
dissonance theory 40 years later: A revival with revisions and con-
troversies. Washington, DC: American Psychological Association.
McGregor, I., Zanna, M. P., Holmes, J. G., and Spencer, S. J. (2001).
Conviction in the face of uncertainty: Going to extremes and being
oneself. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 472-478.
McGuire, A. (2002, August 19). Charity calls for debate on adverts ai-
med at children. The Herald (Scotland), p. 4.
McGuire, W. J. (1964). Inducing resistance to persuasion: Some contem-
porary approaches. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental
social psychology (Vol. 1). New York: Academic Press.
McGuire, W. J. (1986). The myth of massive media impact: Savagings
and salvagings. In G. Comstock (Ed.), Public communication and be-
havior, Vol. 1. Orlando, FL: Academic Press.
McGuire, W. J., and McGuire, C. V. (1986). Differences in conceptua-
lizing self versus conceptualizing other people as manifested in con-
BI BLI OGRAFI JA 7 741
trasting verb types used in natural speech. Journal of Personality and
Social Psychology, 51, 1135-1143.
McGuire, W. J., McGuire, C. V., and Winton, W. (1979). Effects of
household sex composition on the salience of one's gender in the
spontaneous self-concept. Journal of Experimental Social Psycholo-
gy, 15, 77-90.
McGuire, W. J., McGuire, C. V., Child, P., and Fujioka, T. (1978). Sa-
lience of ethnicity in the spontaneous self-concept as a function of
one's ethnic distinctiveness in the social environment, journal of Per-
sonality and Social Psychology, 36, 511-520.
McGuire, W. J., and Padawer-Singer, A. (1978). Trait salience in the
spontaneous self-concept. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 33, 743-754.
McKelvie, S. J. (1995). Bias in the estimated frequency of names. Per-
ceptual and Motor Skills, 81, 1331-1338.
McKelvie, S. J. (1997). The availability heuristic: Effects of fame and
gender on the estimated frequency of male and female names, jour-
nal of Social Psychology, 137, 63-78.
McKenna, F. P., and Myers, L. B. (1997). Illusory self-assessments -
Can they be reduced? British journal of Psychology, 88, 39-51.
McKenna, K. Y. A., and Bargh, J. A. (1998). Coming out in the age of
the Internet: Identity demarginalization through virtual group parti-
cipation. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 681-694.
McKenna, K. Y. A., and Bargh, J. A. (2000). Plan 9 from cyberspace:
The implications of the Internet for personality and social psycholo-
gy. Personality and Social Psychology Review, 4, 57-75.
McKenna, K. Y. A., Green, A. S., and Gleason, M. E. J. (2002). What's
the big attraction? Relationship formation on the Internet. Journal of
Social Issues, 58, 9-31.
McKenzie-Mohr, D. (2000). Fostering sustainable behavior through com-
munity-based social marketing. American Psychologist, 55, 531-537.
McKenzie-Mohr, D., and Zanna, M. P. (1990). Treating women as sexual
objects: Look to the (gender schematic) male who has viewed pornog-
raphy. Personality and Social Psychology Bulletin, 16, 296-308.
McMillen, D. L., and Austin, J. B. (1971). Effect of positive feedback on
compliance following transgression. Psychonomic Science, 24, 59-61.
McMillen, D. L., Sanders, D. Y., and Solomon, G. S. (1977). Self-este-
em, attentiveness, and helping behavior. Journal of Personality and
Social Psychology, 3, 257-261.
McNeill, B. W., and Stoltenberg, C. D. (1988). A test of the elaboration
likelihood model for therapy. Cognitive Therapy and Research, 12,
69-79.
Mead, G. H. (1934). Mind, self, and society. Chicago: University of Chi-
cago Press.
Mealey, L., Bridgstock, R., and Townsend, G. C. (1999). Symmetry and
perceived facial attractiveness: A monozygotic co-twin comparison.
journal of Personality and Social Psychology, 76, 151-158.
Medalia, N. Z., and Larsen, O. N. (1958). Diffusion and belief in col-
lective delusion: The Seattle windshield pitting epidemic. American
Sociological Review, 23, 180-186.
Medvec, V. H., Madey, S. F., and Gilovich, T. (1995). When less is mo-
re: Counterfactual thinking and satisfaction among Olympic meda-
lists. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 603-610.
Medvec, V. H., and Savitsky, K. (1997). When doing better means fee-
ling worse: The effects of categorical cutoff points on counterfactual
thinking and satisfaction. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 72, 1284-1296
Meech, P., and Kilborn, R. (1992). Media and identity in a stateless na-
tion: The case of Scotland. Media, Culture and Society, 14, 245-259.
Meehl, P. E. (1954). Clinical vs. statistical prediction: A theoretical ana-
lysis and a review of evidence. Minneapolis: University of Minneso-
ta Press.
Mehl, M. R., and Pennebaker, J. W. (2003). The sounds of social life:
A psychometric analysis of students' daily social environments and
natural conversations. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 84, 857-870.
Mehlman, P. T. and 7 others (1994). Low CSF 5-HIAA concentrations
and severe aggression and impaired impulse control in nonhuman pri-
mates. American Journal of Psychiatry, 151, 1485-1491.
Meindl, J. R., and Lerner, M. J. (1984). Exacerbation of extreme res-
ponses to an out-group. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 47, 71-84.
Meissner, C. A., and Brigham, J. C. (2001). Thirty years of investiga-
ting the own-race bias in memory for faces: A meta-analytic review.
Psychology, Public Policy, and Law, 7, 3-35.
Meissner, C. A., Brigham, J. C., and Kelley, C. M. (2001). The influ-
ence of retrieval processes in verbal overshadowing. Memory and
Cognition, 29, 176-186.
Meleshko, K. G. A., and Alden, L. E. (1993). Anxiety and self-disclo-
sure: Toward a motivational model. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 64, 1000-1009.
Meilers, B., Hertwig, R., and Kahneman, D. (2001). Do frequency rep-
resentations eliminate conjunction effects: An exercise in adversarial
collaboration. Psychological Science, 12, 269-275.
Mendonca, P. J., and Brehm, S. S. (1983). Effects of choice on beha-
vioral treatment of overweight children. Journal of Social and Cli-
nical Psychology, 1, 343-358.
Menon, T., Morris, M. W., Chiu, C. Y., Hong, Y. Y. (1999). Culture and
the construal of agency: Attribution to individual versus group disposi-
tions. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 701-717.
Merari, A. (2002). Explaining suicidal terrorism: Theories versus empi-
rical evidence. Invited address to the American Psychological Asso-
ciation.
Merton, R. K. (1938; reprinted 1970). Science, technology and society
in seventeenth-century England. New York: Fertig.
Merton, R. K. (1948). The self-fulfilling prophecy. Antioch Review, 8,
193-210.
Merton, R. K., and Kitt, A. S. (1950). Contributions to the theory of
reference group behavior. In R. K. Merton and P. F. Lazarsfeld (Eds.),
Continuities in social research: Studies in the scope and method of
the American soldier. Glencoe, IL: Free Press.
Merz, J. F. and Caulkins, J. P. (1995). Propensity to abuse - propensity
to murder? Chance, 8, 14.
Messe, L. A., and Sivacek, J. M. (1979). Predictions of others' respon-
ses in a mixed-motive game: Self-justification or false consensus?
journal of Personality and Social Psychology, 37, 602-607.
Messe, L. A., Kerr, N. L., and Sattler, D. N. (1992). But some animals
are more equal than others": The supervisor as a privileged status in
group contexts. In S. Worchel, W. Wood, and J. Simpson (Eds.) Group
process and productivity. Newbury Park, CA:Sage.
Messick, D. M., and Sentis, K. P. (1979). Fairness and preference. Journal
of Experimental Social Psychology, 15, 418^34.
Metalsky, G. I., Joiner, T. E., Jr., Hardin, T. S., and Abramson, L. Y.
(1993). Depressive reactions to failure in a naturalistic setting: A test
of the hopelessness and self-esteem theories of depression. Journal
of Abnormal Psychology, 102, 101-109.
Meyers, S. A., and Berscheid, E. (1997). The language of love: The dif-
ference a preposition makes. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 23, 347-362.
BI BLI OGRAFI JA 7 742
Michaels, J. W., Blommel, J. M., Brocato, R. M., Linkous, R. A., and
Rowe, J. S. (1982). social facilitation and inhibition in a natural set-
ting. Replications in Social Psychology, 2, 21-24.
Mickelson, K. D., Kessler, R. C., and Shaver, P. R. (1997). Adult at-
tachment in a nationally representative sample. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 73, 1092-1106.
Mikula, G. (1984). justice and fairness in interpersonal relations: Thoughts
and suggestions. In H. Taijfel (Ed.), The social dimension: Europe-
an developments in social psychology, Vol. 1, Cambridge: Cambrid-
ge University Press.
Mikulincer, M., Florian, V., and Hirschberger, G. (2003). The existential
function of close relationships: Introducing death into the science of
love. Personality and Social Psychology Review, 7, 20-40.
Mikulincer, M., and Shaver, P. R. (2001). Attachment theory and interg-
roup bias: Evidence that priming the secure base schema attenuates
negative reactions to out-groups. Journal of Personality and Social
Psychology, 81, 97-115.
Milgram, A. (2000). My personal view of Stanley Milgram. In T. B lass
(Ed.), Obedience to authority: Current perspectives on the Milgram
paradigm. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Milgram, S. (1961, December). Nationality and conformity. Scientific
American, December, p. 45-51.
Milgram, S. (1965). Some conditions of obedience and disobedience to
authority. Human Relations, 18, 57-76.
Milgram, S. (1974). Obedience to authority. New York: Harper and Row.
Milgram, S., Bickman, L., and Berkowitz, L. (1969). Note on the dra-
wing power of crowds of different size. Journal of Personality and
Social Psychology, 13, 79-82.
Milgram, S., and Sabini, J. (1983). On maintaining social norms: A field
experiment in the subway. In H. H. Blumberg, A. P. Hare, V. Kent,
and M. Davies (Eds.), Small groups and social interaction, Vol. 1.
London: Wiley.
Millar, M. G., and Millar, K. U. (1996). Effects of message anxiety on
disease detection and health promotion behaviors. Basic and Applied
Social Psychology, 18, 61-74.
Millar, M. G., and Tesser, A. (1992). The role of beliefs and feelings in
guiding behavior: The mismatch model. In L. Martin and A. Tesser
(Eds.), The construction of social judgment. Hillsdale NJ: Erlbaum.
Miller, A. G. (1986). The obedience experiments: A case study of con-
troversy in social science. New York: Praeger.
Miller, A. G. (2004). What can the Milgram obedience experiments tell
us about the Holocaust? Generalizing from the social psychological
laboratory. In A. G. Miller (Ed.), The social psychology of good and
evil. New York: Guilford.
Miller, A. G., Ashton, W., and Mishal, M. (1990). Beliefs concerning
the features of constrained behavior: A basis for the fundamental at-
tribution error. Journal of Personality and Social Psychology, 59,
635-650.
Miller, A. G., Gillen, G., Schenker, C., and Radlove, S. (1973). Per-
ception of obedience to authority. Proceedings of the 81st annual con-
vention of the American Psychological Association, 8, 127-128.
Miller, C. E., and Anderson, P. D. (1979). Group decision rules and the
rejection of deviates. Social Psychology Quarterly, 42, 354-363.
Miller, C. T., and Felicio, D. M. (1990). Person-positivity bias: Are in-
dividuals liked better than groups? Journal of Experimental Social
Psychology, 26, 408-420.
Miller, D. T., Downs, J. S., and Prentice, D. A. (1998). Minimal condi-
tions for the creation of a unit relationship: The social bond between
birthday mates. European Journal of Social Psychology, 28, 475.
Miller, D. T., and McFarland, C. (1987). Pluralistic ignorance: When
similarity is interpreted as dissimilarity. Journal of Personality and
Social Psychology, 53, 298-305.
Miller, D. W. (2001, November 23). Jury consulting on trial. Chronicle
of Higher Education, p. A15, A16.
Miller, G. R., and Fontes, N. E. (1979). Videotape on trial: A view from
the jury box. Beverly Hills, CA: Sage Publications.
Miller, J. B. (1986). Toward a new psychology of women, 2nd ed. Bos-
ton: Beacon Press.
Miller, J. G. (1984). Culture and the development of everyday social ex-
planation. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 961-
978.
Miller, K. I., and Monge, P. R. (1986). Participation, satisfaction, and
productivity: A meta-analytic review. Academy of Management Jour-
nal, 29, 727-753.
Miller, L. C. (1990). Intimacy and liking: Mutual influence and the role
of unique relationships. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 59, 50-60.
Miller, L. C., Berg, J. H., and Archer, R. L. (1983). Openers: Individu-
als who elicit intimate self-disclosure. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 44, 1234-1244.
Miller, L. C., Berg, J. H., and Rugs, D. (1989). Selectivity and sharing:
Needs and norms in developing friendships. Unpublished manusc-
ript, Scripps College.
Miller, L. E., and Grush, J. E. (1986). Individual differences in attitudi-
nal versus normative determination of behavior. Journal of Experi-
mental Social Psychology, 22, 190-202.
Miller, N. (2002). Personalization and the promise of contact theory. Jour-
nal of Social Issues, 58, 387^410.
Miller, N., and Campbell, D. T. (1959). Recency and primacy in persu-
asion as a function of the timing of speeches and measurements. Jour-
nal of Abnormal and Social Psychology, 59, 1-9.
Miller, N., and Marks, G. (1982). Assumed similarity between self and
other: Effect of expectation of future interaction with that other. So-
cial Psychology Quarterly, 45, 100-105.
Miller, N., Maruyama, G., Beaber, R. J., and Valone, K. (1976). Spe-
ed of speech and persuasion. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 34, 615-624.
Miller, N., Pedersen, W. C., Earleywine, M., and Pollock, V. E. (2003).
A theoretical model of triggered displaced aggression. Personality and
Social Psychology Review, 7, 75-97.
Miller, N. E. (1941). The frustration-aggression hypothesis. Psychologi-
cal Review, 48, 337-342.
Miller, P. A., and Eisenberg, N. (1988). The relation of empathy to ag-
gressive and externalizing/antisocial behavior. Psychological Bulle-
tin, 103, 324-344.
Miller, P. A., Kozu, J., and Davis, A. C. (2001). Social influence, empat-
hy, and prosocial behavior in cross-cultural perspective. In W. Wosinska,
R. B. Cialdini, D. W. Barrett, and J. Reykowski (Eds.), The practice
of social influence in multiple cultures. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Miller, P. C., Lefcourt, H. M., Holmes, J. G., Ware, E. E., and Saley,
W. E. (1986). Marital locus of control and marital problem solving.
Journal of Personality and Social Psychology, 51, 161-169.
Miller, R. L., Brickman, P., and Bolen, D. (1975). Attribution versus
persuasion as a means for modifying behavior. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 31, 430-441.
Miller, R. S. (1997). Inattentive and contented: Relationship commitment
and attention to alternatives. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 73, 758-766.
BI BLI OGRAFI JA 7 743
Miller, R. S., and Schlenker, B. R. (1985). Egotism in group members:
Public and private attributions of responsibility for group performance.
Social Psychology Quarterly, 48, 85-89.
Miller, R. S., and Simpson, J. A. (1990). Relationship satisfaction and
attendveness to alternatives. Paper presented at the American Psy-
chological Association convention.
Millett, K. (1975). The shame is over. Ms., January, p. 26-29.
Mims, P. R., Hartnett, J. J., and Nay, W. R. (1975). Interpersonal at-
traction and help volunteering as a function of physical attractive-
ness. Journal of Psychology, 89, 125-131.
Minard, R. D. (1952). Race relationships in the Pocohontas coal field.
Journal of Social Issues, 8(1), 29^14.
Mio, J. S., Thompson, S. C., and Givens, G. H. (1993). The commons
dilemma as a metaphor: Memory, influence, and implications for envi-
ronmental conservation. Metaphor and Symbolic Activity, 8, 23^2.
Mirels, H. L., and McPeek, R. W. (1977). Self-advocacy and self-este-
em. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 45, 1132-1138.
Mischel, W. (1968). Personality and assessment. New York: Wiley.
Mita, T. H., Dermer, M., and Knight, J. (1977). Reversed facial ima-
ges and the mere-exposure hypothesis. Journal of Personality and
Social Psychology, 35, 597-601.
Mitchell, G., Tetlock, P. E., Meilers, B. A., and Ordonez, L. D. (1993).
Judgments of social justice: Compromises between equality and ef-
ficiency. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 629-639.
Mitchell, T. R., and Thompson, L. (1994). A theory of temporal adjust-
ments of the evaluation of events: Rosy prospection and rosy retros-
pection. In C. Stubbart, J. Porac, and J. Meindl (Eds.), Advances in
managerial cognition and organizational information processing. Gre-
enwich, CT: JAI Press.
Mitchell, T. R., Thompson, L., Peterson, E., and Cronk, R. (1997).
Temporal adjustments in the evaluation of events: The rosy view".
Journal of Experimental Social Psychology, 33, 421-448.
Moffitt, T., Caspi, A., Sugden, K., Taylor, A., Craig, I. W., Harring-
ton, H., McCIay, J., Mill, J., Martin, J., Braithwaite, A., Poul-
ton, R. (2003). Influence of life stress on depression: Moderation by
a polymorphism in the 5-HTT gene. Science, 301, 386-389.
Monin, B. (2003). The warm glow heuristic: When liking leads to fami-
liarity. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 1035-1048.
Monin, B., and Norton, M. I. (2003). Perceptions of a fluid consensus:
Uniqueness bias, false consensus, false polarization, and pluralistic
ignorance in a water conservation crisis. Personality and Social Psy-
chology, 29, 559-567.
Monson, T. C., Hesley, J. W., and Chernick, L. (1982). Specifying when
personality traits can and cannot predict behavior: An alternative to
abandoning the attempt to predict single-act criteria. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 43, 385-399.
Monson, T. C., and Snyder, M. (1977). Actors, observers, and the attri-
bution process: Toward a reconceptualization. Journal of Experimental
Social Psychology, 13, 89-111.
Monteith, M. J. (1993). Self-regulation of prejudiced responses: Impli-
cations for progress in prejudice-reduction efforts. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 65, 469-485.
Moody, K. (1980). Growing up on television: The TV effect. New York:
Times Books.
Moore, B. S., Underwood, B., and Rosenhan, D. L. (1973). Affect and
altruism. Developmental Psychology, 8, 99-104.
Moore, D. L., and Baron, R. S. (1983). Social facilitation: A physiolo-
gical analysis. In J. T. Cacioppo and R. Petty (Eds.), Social psychop-
hysiology. New York: Guilford Press.
Moore, D. W. (2004, January 6). A constitutional amendment to ban gay
marriages. Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com).
Moore, D. W. (2003, March 11). Half of young people expect to strike it
rich: But expectations fall rapidly with age. Gallup News Service
(www.gallup.com/poll/releases/pr030311 .asp).
Moore, D. W. (2003, March 18). Public approves of Bush ultimatum by
more than 2-to-l margin. Gallup News Service (www.gallup.com).
Mor, N., and Winquist, J. (2002). Self-focused attention and negative
affect: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 128, 638-662.
Moran, G., and Comfort, J. C. (1982). Scientific juror selection: Sex as
a moderator of demographic and personality predictors of impane-
led felony juror behavior. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 43, 1052-1063.
Moran, G., and Comfort, J. C. (1986). Neither tentative" nor frag-
mentary": Verdict preference of impaneled felony jurors as a func-
tion of attitude toward capital punishment. Journal of Applied Psy-
chology, 71, 146-155.
Moran, G., and Cutler, B. L. (1991). The prejudicial impact of pretrial
publicity. Journal of Applied Social Psychology, 21, 345-367.
Moran, G., Cutler, B. L., and De Lisa, A. (1994). Attitudes toward tort
reform, scientific jury selection, and juror bias: Verdict inclination in cri-
minal and civil trials. Law and Psychology Review, 18, 309-328.
Moran, G., Cutler, B. L., and Loftus, E. . (1990). Jury selection in major
controlled substance trials: The need for extended voir dire. Foren-
sic Reports, 3, 331-348.
Moreland, R. L., and Zajonc, R. B. (1977). Is stimulus recognition a
necessary condition for the occurrence of exposure effects? Journal
of Personality and Social Psychology, 35, 191-199.
Morier, D., and Seroy, C. (1994). The effect of interpersonal expectan-
cies on men's self-presentation of gender role attitudes to women. Sex
Roles, 31, 493-504.
Morin, R. (1998). Washington Post/ Henry J. Kaiser Family Foundation/
Harvard University Studies of Political Values. Washington, DC: Was-
hington Post.
Morris, W. N., and Miller, R. S. (1975). The effects of consensus-brea-
king and consensus-preempting partners on reduction of conformity.
Journal of Experimental Social Psychology, 11, 215-223.
Morrow, L. (1983, August 1). All the hazards and threats of success. Ti-
me, p. 20-25.
Moscovici, S. (1985). Social influence and conformity. In G. Lindzey and
E. Aronson (Eds.), The handbook of social psychology, 3rd ed. Hil-
lsdale, NJ: Erlbaurru
Moscovici, S. (1988). Notes towards a description of social representa-
tions. European Journal of Social Psychology, 18, 211-250.
Moscovici, S., Lage, S., and Naffrechoux, M. (1969). Influence of a con-
sistent minority on the responses of a majority in a color perception
task. Sociometry, 32, 365-380.
Moscovici, S., and Zavalloni, M. (1969). The group as a polarizer of at-
titudes. Journal of Personality and Social Psychology, 12, 124-135.
Moskowitz, D. S., Suh, E. J., and Desaulniers, J. (1994). Situational
influences on gender differences in agency and communion. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 66, 753-761.
Motherhood Project (2001, May 2). Watch out for children: A mothers'
statement to advertisers. Institute for American Values (www.wat-
choutforchildren.org).
Moyer, K. E. (1976). The psychobiology of aggression. New York: Har-
per and Row.
Moyer, K. E. (1983). The physiology of motivation: Aggression as a mo-
del. In C. J. Scheier and A. M. Rogers (Eds.), G. Stanley Hall Lec-
BI BLI OGRAFI JA 7 744
ture Series (Vol. 3). Washington, DC: American Psychological As-
sociation.
Moynihan, D. P. (1979). Social science and the courts. Public Interest,
54, 12-31.
Mucchi-Faina, A., Maass, A., and Volpato, C. (1991). Social influen-
ce: The role of originality. European Journal of Social Psychology,
21, 183-197.
Muehlenhard, C. L. (1988). Misinterpreted dating behaviors and the risk
of date rape. Journal of Social and Clinical Psychology, 6, 20-37.
Mueller, C. W., Donnerstein, E., and Hallam, J. (1983). Violent films
and prosocial behavior. Personality and Social Psychology Bulletin,
9, 83-89.
Muldoon, O. (2003). On home ground. Psychologist, 16 (http://
www.bps.org.uk/publications/thepsychologist/0703news.pdf).
Mullen, B. (1986). Atrocity as a function of lynch mob composition: A
self-attention perspective. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 12, 187-197.(a)
Mullen, B. (1986). Stuttering, audience size, and the other-total ratio: A
self-attention perspective. Journal of Applied Social Psychology, 16,
139-149. (b)
Mullen, B., Anthony, T., Salas, E., and Driskell, J. E. (1994). Group
cohesiveness and quality of decision making: An integration of tests
of the groupthink hypothesis. Small Group Research, 25, 189-204.
Mullen, B., and Baumeister, R. F. (1987). Group effects on self-atten-
tion and performance: Social loafing, social facilitation, and social
impairment. In C. Hendrick (Ed.), Group processes and intergroup
relations: Review of personality and social psychology, Vol. 9. New-
bury Park, CA: Sage.
Mullen, B., Brown, R., and Smith, C. (1992). Ingroup bias as a func-
tion of salience, relevance, and status: An integration. European Jour-
nal of Social Psychology, 22, 103-122.
Mullen, B., Bryant, B., and Driskell, J. E. (1997). Presence of others
and arousal: An integration. Group Dynamics: Theory, Research, and
Practice, 1, 52-64.
Mullen, B., and Copper, C. (1994). The relation between group cohesi-
veness and performance: An integration. Psychological Bulletin, 115,
210-227.
Mullen, B., Copper, C., and Driskell, J. E. (1990). Jaywalking as a func-
tion of model behavior. Personality and Social Psychology Bulletin,
16, 320-330.
Mullen, B., and Goethals, G. R. (1990). Social projection, actual con-
sensus and valence. British Journal of Social Psychology, 29, 279-
282.
Mullen, B., and Hu, L. (1989). Perceptions of ingroup and outgroup va-
riability: A meta-analytic integration. Basic and Applied Social Psy-
chology, 10, 233-252.
Mullen, B., and Riordan, C. A. (1988). Self-serving attributions for per-
formance in naturalistic settings: A meta-analytic review. Journal of
Applied Social Psychology, 18, 3-22.
Muller, S., and Johnson, B. T. (1990). Fear and persuasion: A linear re-
lationship? Paper presented to the Eastern Psychological Association
convention.
Mullin, C. R., and Linz, D. (1995). Desensitization and resensitization
to violence against women: Effects of exposure to sexually violent
films on judgments of domestic violence victims. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 69, 449^159.
Munro, G. D., and Ditto, P. H. (1997). Biased assimilation, attitude po-
larization, and affect in reactions to stereotype-relevant scientific in-
formation. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 636-653.
Munro, G. D., Ditto, P. H., Lockhart, L. K., Fagerlin, A., Gready, M.,
and Peterson, E. (1997). Biased assimilation of sociopolitical argu-
ments: Evaluating the 1996 U.S. Presidential debate. Unpublished ma-
nuscript, Hope College.
Muraven, M., Tice, D. M., and Baumeister, R. F. (1998). Self-control
as a limited resource: Regulatory depletion patterns. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 74, 774-790.
Murphy, C. (1990, June). New findings: Hold on to your hat. The At-
lantic, p. 22-23.
Murphy, C. M., and O'Farrel T. J. (1996). Marital violence among
alcoholics. Current Directions in Psychological Science, 5,183-187.
Murphy-Berman, V., Berman, J. J., Singh, P., Pachauri, A., and Ku-
mar, P. (1984). Factors affecting allocation to needy and meritorio-
us recipients: A cross-cultural comparison. Journal of Personality and
Social Psychology, 46, 1267-1272.
Murphy-Berman, V., and Sharma, R. (1986). Testing the assumptions of
attribution theory in India. Journal of Social Psychology, 126,607-616.
Murray, J. P., and Kippax, S. (1979). From the early window to the la-
te night show: International trends in the study of television's impact
on children and adults. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experi-
mental social psychology, vol. 12. New York: Academic Press.
Murray, S. L., Gellavia, G. M., Rose, P., and Griffin, D. W. (2003).
Once hurt, twice hurtful: How perceived regard regulates daily ma-
rital interactions. Journal of Personality and Social Psychology, 84,
126-147.
Murray, S. L., and Holmes, J. G. (1997). A leap of faith? Positive illu-
sions in romantic relationships. Personality and Social Psychology
Bulletin, 23, 586-604.
Murray, S. L., Holmes, J. G., Gellavia, G., Griffin, D. W., and Dol-
derman, D. (2002). Kindred spirits? The benefits of egocentrism
in close relationships. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 82, 563-581.
Murray, S. L., Holmes, J. G., and Griffin, D. W. (1996). The benefits
of positive illusions: Idealization and the construction of satisfaction
in close relationships. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 70, 79-98.
Murray, S. L., Holmes, J. G., and Griffin, D. W. (1996). The self-ful-
filling nature of positive illusions in romantic relationships: Love is
not blind, but prescient. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 71, 1155-1180.
Murray, S. L., Holmes, J. G., and Griffin, D. W. (2000). Self-esteem and
the quest for felt security: How perceived regard regulates attachment
processes. Journal of Personality and Social Psychology, 78,478^498.
Murray, S. L., Holmes, J. G., MacDonald, G., and Ellsworth, P. C.
(1998). Through the looking glass darkly? When self-doubts turn into
relationship insecurities. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 75, 1459-1480.
Murray, S. L., Rose, P., Bellavia, G. M., Holmes, J. G., and Kusche,
A. G. (2002). When rejection stings: How self-esteem constrains re-
lationship-enhancement processes. Journal of Personality and Social
Psychology, 83, 556-573.
Murstein, B. L. (1986). Paths to marriage. Newbury Park, CA: Sage.
Muson, G. (1978). Teenage violence and the telly. Psychology Today,
March, p. 50-54.
Musser, L. M., and Graziano, W. F. (1991). Behavioral confirmation in
children's interaction with peers. Basic and Applied Social Psycho-
logy, 12, 441^456.
Muss wetter, T. (2003). Comparison processes in social judgment: Me-
chanisms and consequences. Psychological Review, 110, 472^89.
BI BLI OGRAFI JA 7 745
Myers, D. G. (1978). Polarizing effects of social comparison. Journal of
Experimental Social Psychology, 14, 554-563.
Myers, D. G. (1993). The pursuit of happiness. New York: Avon.
Myers, D. G. (2000). The American paradox: Spiritual hunger in an age
of plenty. New Haven, CT: Yale University Press.
Myers, D. G. (2000). The funds, friends, and faith of happy people. Ame-
rican Psychologist, 55, 56-67.
Myers, D. G., and Bishop, G. D. (1970). Discussion effects on racial at-
titudes. Science, 169, 778-789.
Myers, J. N. (1997, December). Quoted by S. A. Boot, Where the weat-
her reigns. World Traveler, p. 86, 88, 91, 124.
Myers, N. (2000). Sustainable consumption: The meta-problem. In B. He-
ap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consumption: A Europe-
an perspective. London: The Royal Society.
Nadler, A. (1991). Help-seeking behavior: Psychological costs and in-
strumental benefits. In M. S. Clark (Ed.), Prosocial behavior. New-
bury Park, CA: Sage.
Nadler, A., and Fisher, J. D. (1986). The role of threat to self-esteem and
perceived control in recipient reaction to help: Theory development and
empirical validation. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in Experimental
Social Psychology, vol. 19. Orlando, FL: Academic Press.
Nadler, A., Goldberg, M., and Jaffe, Y. (1982). Effect of self-differen-
tiation and anonymity in group on deindividuation. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 42, 1127-1136.
Nagar, D., and Pandey, J. (1987). Affect and performance on cognitive
task as a function of crowding and noise. Journal of Applied Social
Psychology, 17, 147-157.
Nagourney, A. (2002, September 25). For remarks on Iraq, Gore gets pra-
ise and scorn. New York Times (www.nytimes.com).
Nail, P. R., MacDonald, G., and Levy, D. A. (2000). Proposal of a four-
dimensional model of social response. Psychological Bulletin, 126,
454-470.
National Center for Health Statistics. (1991). Family structure and chil-
dren's health: United States, 1988, Vital and Health Statistics, Series
10, No. 178, CHHS Publication No. PHS 91-1506 by Deborah A.
Dawson.
National Council for Research on Women (1994). Women and philant-
hropy fact sheet. Issues Quarterly, 1(2), 9.
National Research Council (1993). Understanding and preventing vio-
lence. Washington, DC: National Academy Press.
National Research Council (2002). Youth, pornography, and the Inter-
net. Washington, DC: National Academy Press.
National Safety Council (2001). Data from 1995 to 1999 summarized
in personal correspondence from Kevin T. Fearn, NSC Research and
Statistics Department.
National Television Violence Study (1997). Thousand Oaks, CA: Sage.
Naylor, T. H. (1990). Redefining corporate motivation, Swedish style.
Christian Century, 107, 566-570.
NCTV (1988). TV and film alcohol research. NCTV News, 9(3-4), 4.
Needles, D. J., and Abramson, L. Y. (1990). Positive life events, attri-
butional style, and hopefulness: Testing a model of recovery from
depression. Journal of Abnormal Psychology, 99, 156-165.
Neimeyer, G. J., MacNair, R., Metzler, A. E., and Courchaine, K.
(1991). Changing personal beliefs: Effects of forewarning, argument
quality, prior bias, and personal exploration. Journal of Social and
Clinical Psychology, 10, 1-20.
Nelson, L. J., and Miller, D. T. (1995). The distinctiveness effect in so-
cial categorization: You are what makes you unusual. Psychological
Science, 6, 246.
Nelson, L., and LeBoeuf, R. (2002). Why do men overperceive women's
sexual intent? False consensus vs. evolutionary explanations. Paper
presented to the annual meeting of the Society for Personality and
Social Psychology.
Nelson, T. E., Biernat, M. R., and Manis, M. (1990). Everyday base
rates (sex stereotypes): Potent and resilient. Journal of Personality
and Social Psychology, 59, 664-675.
Nemeth, C. (1977). Interactions between jurors as a function of majority
vs. Unanimity decision rules. Journal of Applied Social Psychology,
7, 38-56.
Nemeth, C. (1979). The role of an active minority in intergroup relations.
In W. G. Austin and S. Worchel (Eds.), The social psychology of in-
tergroup relations. Monterey, CA: Brooks/Cole.
Nemeth, C. J. (1997). Managing innovation: When less is more. Cali-
fornia Management Review, 40, 59-74.
Nemeth, C. J. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psy-
chology, 6th edition. New York: McGraw-Hill.
Nemeth, C. J., Brown, K., and Rogers, J. (2001a). Devil's advocate ver-
sus authentic dissent: Stimulating quantity and quality. European Jour-
nal of Social Psychology, 31, 1-13.
Nemeth, C. J., Connell, J. B., Rogers, J. D., and Brown, K. S. (2001b).
Improving decision making by means of dissent. Journal of Applied
Social Psychology, 31, 48-58.
Nemeth, C., and Chiles, C. (1988). Modelling courage: The role of dis-
sent in fostering independence. European Journal of Social Psycho-
logy, 18, 275-280.
Nemeth, C., and Wachtier, J. (1974). Creating the perceptions of con-
sistency and confidence: A necessary condition for minority influ-
ence. Sociometry, 37, 529-540.
Neumann, R., and Strack, F. (2000). Approach and avoidance: The in-
fluence of proprioceptive and exteroceptive cues on encoding of af-
fective information. Journal of Personality and Social Psychology,
79, 39-48.
New York Times (2002, May 26). Fighting to live as the towers died
(www.nytimes.com).
Newcomb, T. M. (1961). The acquaintance process. New York: Holt, Ri-
nehart and Winston.
Newell, B., and Lagnado, D. (2003). Think-tanks, or think tanks. The
Psychologist, 16, 176.
Newman, A. (2001, February 4). Rotten teeth and dead babies. New York
Times Magazine (www.nytimes.com).
Newman, H. M., and Langer, E. J. (1981). Post-divorce adaptation and
the attribution of responsibility. Sex Roles, 7, 223-231.
Newman, L. S. (1993). How individualists interpret behavior: Idiocen-
trism and spontaneous trait inference. Social Cognition, 11, 243-269.
Newman, L. S., Duff, K., Schnopp-Wyatt, N., Brock, B., and Hoffman,
Y. (1997). Reactions to the O. J. Simpson verdict: Mindless triba-
lism" or motivated inference processes? Journal of Social Issues, 53,
547-562.
Newport, F., Moore, D. W., Jones, J. M., and Saad, L. (2003, March
21). Special release: American opinion on the war. Gallup Poll Tu-
esday Briefing (www.gallup.com/poll/tb/goverpubli/s0030325.asp).
Newport, F., and Saad, L. (1997, February 7). Civil trial didn' alter pub-
lic's view of Simpson case. Princeton, NJ: Gallup News Service, The
Gallup Organization.
Nias, D. K. B. (1979). Marital choice: Matching or complementation? In
M. Cook and G. Wilson (Eds.), Love and attraction. Oxford: Perga-
mon.
BI BLI OGRAFI JA 7 746
Nichols, J. (2003, February 9). Man overdoses online as chatters watch
him die. Grand Rapids Press, p. A20.
Nicholson, N., Cole, S. G., and Rocklin, T. (1985). Conformity in the Asch
situation: A comparison between contemporary British and U. S. uni-
versity students. British Journal of Social Psychology, 24, 59-63.
Nickerson, C., Schwarz, N., Diener, E., and Kahneman, D. (2003). Ze-
roing in on the dark side of the American dream: A closer look at
the negative consequences of the goal for financial success. Psycho-
logical Science, 14, 531-536.
Nie, N. H., and Erbring, L. (2000, February 17). Internet and society: A
preliminary report. Stanford, CA: Stanford Institute for the Quanti-
tative Study of Society.
Niedermeier, K. E., Kerr, N. L., and Messe, L. A. (1999). Jurors' use of
naked statistical evidence: Exploring bases and implications of the Wells
effect. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 533-542.
Nielsen, M. E. (1998). Social psychology and religion on a trip to Uk-
raine. http://psychwww.com/psyrelig/Ukraine/index.htm
Niemi, R. G., Mueller, J., and Smith, T. W. (1989). Trends in public
opinion: A compendium of survey data. New York: Greenwood Press.
Nigro, G. N., Hill, D. E., Gelbein, M. E., and Clark, C. L. (1988). Chan-
ges in the facial prominence of women and men over the last deca-
de. Psychology of Women Quarterly, 12, 225-235.
Nisbett, R. (2003). The geography of thought: How Asians and Wester-
ners think differently... and why. New York: Free Press.
Nisbett, R. E. (1990). Evolutionary psychology, biology, and cultural evo-
lution. Motivation and Emotion, 14, 255-263.
Nisbett, R. E. (1993). Violence and U.S. regional culture. American Psy-
chologist, 48, 441-449.
Nisbett, R. E., and Cohen, D. (1996). Culture of honor: The psychology
of violence in the South. Boulder, CO: Westview Press.
Nisbett, R. E., Fong, G. T., Lehman, D. R., and Cheng, R W. (1987).
Teaching reasoning. Science, 238, 625-631.
Nisbett, R. E., and Ross, L. (1980). Human inference: Strategies and
shortcomings of social judgment. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.
Nisbett, R. E., and Schachter, S. (1966). Cognitive manipulation of pain.
Journal of Experimental Social Psychology, 2, 227-236.
Nix, G., Watson, C., Pyszczynski, T., and Greenberg, J. (1995). Redu-
cing depressive affect through external focus of attention. Journal of
Social and Clinical Psychology, 14, 36-52.
Noel, J. G., Forsyth, D. R., and Kelley, K. N. (1987). Improving the
performance of failing students by overcoming their self-serving at-
tributional biases. Basic and Applied Social Psychology, 8, 151-162.
Nolan, S. A., Flynn, C., and Garber, J. (2003). Prospective relations bet-
ween rejection and depression in young adolescents. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 85, 745-755.
Noller, P. (1996). What is this thing called love? Defining the love that
supports marriage and family. Personal Relationships, 3, 97-115.
Noller, P., and Fitzpatrick, M. A. (1990). Marital communication in the
eighties. Journal of Marriage and the Family, 52, 832-843.
Noon, E., and Hollin, C. R. (1987). Lay knowledge of eyewitness beha-
viour: A British survey. Applied Cognitive Psychology, 1, 143-153.
NORC (1996). General social survey. National Opinion Research Cen-
ter, University of Chicago (courtesy Tom W. Smith).
NORC (National Opinion Research Center) (2003). Marriage and happi-
ness data from National Opinion Research Center General Social Sur-
veys, 1972 to 2002 (www.csa.berkeley.edu:7502).
Norem, J. K. (2000). Defensive pessimism, optimism, and pessimism.
In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA
Books.
Norem, J. K., and Cantor, N. (1986). Defensive pessimism: Harnessing
anxiety as motivation. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 51, 1208-1217.
Notarius, C., and Markman, H. J. (1993). We can work it out. New York:
Putnam.
Nunez, N., Poole, D. A., and Memon, A. (in press). Psychology's two
cultures revisited: Implications for the integration of science and prac-
tice. Scientific Review of Mental Health Practice.
Nurmi, J.-E., and Salmela-Aro, K. (1997). Social strategies and loneli-
ness: A prospective study. Personality and Individual Differences, 23,
205-215.
Nurmi, J.-E., Toivonen, S., Salmela-Aro, K., and Eronen, S. (1996).
Optimistic, approach-oriented, and avoidance strategies in social si-
tuations: Three studies on loneliness and peer relationships. Europe-
an Journal of Personality, 10, 201-219.
Nuttin, J. M., Jr. (1987). Affective consequences of mere ownership: The
name letter effect in twelve European languages. European Journal
of Social Psychology, 17, 318-402.
O'Brien, L. T., and Crandall, C. S. (2003). Stereotype threat and arou-
sal: Effects on women's math performance. Personality and Social
Psychology Bulletin, 29, 782-789.
Ochsner, K. N., and Lieberman, M. D. (2001). The emergence of so-
cial cognitive neuroscience. American Psychologist, 56, 717-734.
Oddone-Paolucci, E., Genuis, M., and Violato, C. (2000). A meta-ana-
lysis of the published research on the effects of pornography. In C.
Violata (Ed.), The changing family and child development. Alders-
hot, England: Ashgate Publishing.
O'Dea, T. F. (1968). Sects and cults. In D. L. Sills (Ed.), International
encyclopedia of the social sciences (Vol. 14). New York: Macmillan.
Ohbuchi, K., and Kambara, T. (1985). Attacker's intent and awareness
of outcome, impression management, and retaliation. Journal of Ex-
perimental Social Psychology, 21, 321-330.
O'Leary, K. D., Christian, J. L., and Mendell, N. R. (1994). A closer
look at the link between marital discord and depressive symptoma-
tology. Journal of Social and Clinical Psychology, 13, 33-41.
Olfson, M., and Pincus, H. A. (1994). Outpatient therapy in the United
States: II. Patterns of utilization. American Journal of Psychiatry, 151,
1289-1294.
Oliner, S. P., and Oliner, P. M. (1988). The altruistic personality: Res-
cuers of Jews in Nazi Europe. New York: The Free Press.
Oliver, M. B. (1994). Portrayals of crime, race, and aggression in rea-
lity-based" police shows: A content analysis. Journal of Broadcas-
ting and Electronic Media, 38, 179-192.
Olson, J. M., and Cal, A. V. (1984). Source credibility, attitudes, and the
recall of past behaviours. European Journal of Social Psychology,
14, 203-210.
Olson, J. M., Roese, N. J., and Zanna, M. P. (1996). Expectancies. In
E. T. Higgins and A. W. Kruglanski (Eds.), Social psychology: Hand-
book of basic principles. New York: Guilford Press, p. 211-238.
Olson, J. M., and Zanna, M. P. (1993). Attitudes and attitude change.
Annual Review of Psychology, 44, 117-154.
Olweus, D. (1979). Stability of aggressive reaction patterns in males: A
review. Psychological Bulletin, 86, 852-875.
Olweus, D., Mattsson, A., Schalling, D., and Low, H. (1988). Circula-
ting testosterone levels and aggression in adolescent males: A cau-
sal analysis. Psychosomatic Medicine, 50, 261-272.
Omoto, A. M., and Snyder, M. (2002). Considerations of community:
The context and process of volunteerism. American Behavioral Scien-
tist, 45, 846-867.
BI BLI OGRAFI JA 7 747
Omoto, A. M., Snyder, M., and Berghuis, J. P. (1993). The psycholo-
gy of volunteerism: A conceptual analysis and a program of action
research. In J. B. Pryor and G. D. Reeder (Eds.), The social psycho-
logy of HIV infection. Hillsdale, NJ, Erlbaum.
Opotow, S. (1990). Moral exclusion and injustice: An introduction. Jour-
nal of Social Issues, 46, 1-20.
Orbell, J. M., van de Kragt, A. J. C., and Dawes, R. M. (1988). Ex-
plaining discussion-induced cooperation. Journal of Personality and
Social Psychology, 54, 811-819.
Orenstein, P. (2003, July 6). Where have all the Lisas gone? New York
Times (www.nytimes.com).
Orive, R. (1984). Group similarity, public self-awareness, and opinion
extremity: A social projection explanation of deindividuation effects.
Journal of Personality and Social Psychology, 47, 727-737.
Ornstein, R. (1991). The evolution of consciousness: Of Darwin, Freud,
and cranial fire: The origins of the way we think. New York: Pren-
tice-Hall.
Osbeck, L. M., Moghaddam, F. M., and Perreault, S. (1996). Simila-
rity and attraction among majority and minority groups in a multi-
cultural context. International Journal of Intercultural Relations, 20,
1-10.
Osberg, T. M., and Shrauger, J. S. (1986). Self-prediction: Exploring
the parameters of accuracy. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 51, 1044-1057.
Osborne, J. W. (1995). Academics, self-esteem, and race: A look at the
underlying assumptions of the disidentification hypothesis. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 21, 449-455.
Osgood, C. E. (1962). An alternative to war or surrender. Urbana, IL:
University of Illinois Press.
Osgood, C. E. (1966). Perspective in foreign policy. Palo Alto, CA: Pa-
cific Books.
Osgood, C. E. (1980). GRIT: A strategy for survival in mankind's nuc-
lear age? Paper presented at the Pug wash Conference on New Di-
rections in Disarmament, Racine, Wis.
Oskamp, S. (1971). Effects of programmed strategies on cooperation in
the prisoner's dilemma and other mixed-motive games. Journal of
Conflict Resolution, 15, 225-229.
Oskamp, S. (1991). Curbside recycling: Knowledge, attitudes, and be-
havior. Paper presented at the Society for Experimental Social Psy-
chology meeting, Columbus, Ohio.
Oskamp, S. (2000). A sustainable future for humanity? How can psy-
chology help? American Psychologist, 55, 496-508.
Oskamp, S. (2003). Environmental sustainability is a crucial issue for psy-
chologists. Address to the Western Psychological Association con-
vention.
Osterhouse, R. A., and Brock, T. C. (1970). Distraction increases yiel-
ding to propaganda by inhibiting counterarguing. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 15, 344-358.
Ostrom, T. M., and Sedikides, C. (1992). Out-group homogeneity effects
in natural and minimal groups. Psychological Bulletin, 112, 536-552.
Ouellette, J. A., and Wood, W. (1998). Habit and intention in everyday
life: The multiple processes by which past behavior predicts future
behavior. Psychological Bulletin, 124, 54-74.
Oyserman, D., Coon, H. M., and Kemmelmeier, M. (2002a). Rethin-
king individualism and collectivism: Evaluation of theoretical assump-
tions and meta-analyses. Psychological Bulletin, 128, 3-72.
Oyserman, D., Kemmelmeier, M., and Coon, H. M. (2002b). Cultural
psychology, a new look: Reply to Bond (2002), Fiske (2002), Kita-
yama (2002), and Miller (2002). Psychological Bulletin, 128, 110-
117.
Ozer, E. M., and Bandra, A. (1990). Mechanisms governing empower-
ment effects: A self-efficacy analysis. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 58, 472-486.
Padgett, V. R. (1989). Predicting organizational violence: An application
of 11 powerful principles of obedience. Paper presented at the Ame-
rican Psychological Association Convention.
Pak, A. W., Dion, K. L., and Dion, K. K. (1991). Social-psychological
correlates of experienced discrimination: Test of the double jeopar-
dy hypothesis. International journal of Intercultural Relations, 15,
243-254.
Pallak, M. S., Mueller, M., Dollar, K., and Pallak, J. (1972). Effect of
commitment on responsiveness to an extreme consonant communi-
cation. Journal of Personality and Social Psychology, 23, 429-436.
Pallak, S. R., Murroni, E., and Koch, J. (1983). Communicator attrac-
tiveness and expertise, emotional versus rational appeals, and persu-
asion: A heuristic versus systematic processing interpretation. Social
Cognition, 2, 122-141.
Palmer, D. L. (1996). Determinants of Canadian attitudes toward immig-
ration: More than just racism? Canadian Journal of Behavioural
Science, 28, 180-192.
Palmer, E. L., and Dorr, A. (Eds.) (1980). Children and the faces of te-
levision: Teaching, violence, selling. New York: Academic Press.
Paloutzian, R. (1979). Pro-ecology behavior: Three field experiments on
litter pickup. Paper presented at the Western Psychological Associa-
tion convention.
Pandey, J., Sinha, Y., Prakash, A., and Tripathi, R. C. (1982). Right-
left political ideologies and attribution of the causes of poverty. Eu-
ropean Journal of Social Psychology, 12, 327-331.
Papastamou, S., and Mugny, G. (1990). Synchronic consistency and psy-
chologization in minority influence. European Journal of Social Psy-
chology, 20, 85-98.
Pape, R. A. (2003, September 22). Dying to kill us. New York Times
(www.nytimes.com).
Parachin, V. M. (1992, December). Four brave chaplains. Retired Offi-
cer Magazine, p. 24-26.
Park, B., and Rothbart, M. (1982). Perception of out-group homoge-
neity and levels of social categorization: Memory for the subordina-
te attributes of in-group and out-group members. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 42, 1051-1068.
Parke, R. D., Berkowitz, L., Leyens, J. P., West, S. G., and Sebastian,
J. (1977). Some effects of violent and nonviolent movies on the be-
havior of juvenile delinquents. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in
experimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press.
Parker, K. D., Ortega, S. T., and VanLaningham, J. (1995). Life satis-
faction, self-esteem, and personal happiness among Mexican and Af-
rican Americans. Sociological Spectrum, 15, 131-145.
Parks, C. D., and Rumble, A. C. (2001). Elements of reciprocity and
social value orientation. Personality and Social Psychology Bulletin,
27, 1301-1309.
Pascarella, E. T., and Terenzini, P. T. (1991). How college affects stu-
dents: Findings and insights from twenty years of research. San Fran-
cisco: Jossey-Bass.
Patterson, D. (1996). When learned men murder. Bloomington, IN: Phi
Delta Kappan Publishers.
Patterson, G. R., Chamberlain, P., and Reid, J. B. (1982). A compara-
tive evaluation of parent training procedures. Behavior Therapy, 13,
638-650.
BI BLI OGRAFI JA 7 748
Patterson, G. R., Littman, R. A., and Bricker, W. (1967). Assertive beha-
vior in children: A step toward a theory of aggression. Monographs of
the Society of Research in Child Development (Serial No. 113), 32, 5.
Patterson, T. E. (1980). The role of the mass media in presidential cam-
paigns: The lessons of the 1976 election. Items, 34, 25-30. Social
Science Research Council, 605 Third Avenue, New York, NY 10016.
Paulhus, D. (1982). Individual differences, self-presentation, and cogni-
tive dissonance: Their concurrent operation in forced compliance.
Journal of Personality and Social Psychology, 43, 838-852.
Paulhus, D. L., and Lim, D. T. K. (1994). Arousal and evaluative extre-
mity in social judgments: A dynamic complexity model. European
Journal of Social Psychology, 24, 89-99.
Paulhus, D. L., and Morgan, K. L. (1997). Perceptions of intelligence
in leaderless groups: The dynamic effects of shyness and acquain-
tance. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 581-591.
Pauling, L. (1962). Quoted by Etzioni, A. The hard way to peace: A new
strategy. New York: Collier.
Paulus, P. B. (1998). Developing consensus about groupthink after all
these years. Organizational Behavior and Human Decision Proces-
ses, 73, 362-375.
Paulus, P. B., Brown, V., and Ortega, A. H. (1997). Group creativity.
In R. E. Purser and A. Montuori (Eds.), Social creativity, vol. 2. Cres-
skill, NJ: Hampton Press.
Paulus, P. B., Larey, T. S., and Dzindolet, M. T. (1998). Creativity in
groups and teams. In M. Turner (Ed.), Groups at work: Advances in
theory and research. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Paulus, P. B., Larey, T. S., and Dzindolet, M. T. (2000). Creativity in
groups and teams. In M. Turner (Ed.), Groups at work: Advances in
theory and research. Hillsdale, NJ: Hampton.
Paulus, P. B., Larey, T. S., and Ortega, A. H. (1995). Performance and
perceptions of brainstormers in an organizational setting. Basic and
Applied Social Psychology, 17, 249-265.
Payne, B. K. (2001). Prejudice and perception: The role of automatic and
controlled processes in misperceiving a weapon. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 81, 181-192.
Pedersen, A., and Walker, I. (1997). Prejudice against Australian Abo-
rigines: Old-fashioned and modern forms. European Journal of So-
cial Psychology, 27, 561-587.
Pedersen, W. C., Gonzales, C., and Miller, N. (2000). The moderating
effect of trivial triggering provocation on displaced aggression. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 78, 913-927.
Pegalis, L. J., Shaffer, D. R., Bazzini, D. G., and Greenier, K. (1994).
On the ability to elicit self-disclosure: Are there gender-based and
contextual limitations on the opener effect? Personality and Social
Psychology Bulletin, 20, 412^20.
Pelham, B. W., Mirenberg, M. C., and Jones, J. T. (2002). Why Susie
sells seashells by the seashore. Implicit egotism and major life deci-
sions. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 469^87.
Peng, Y., Zebrowitz, L. A., and Lee, H. K. (1993). The impact of cul-
tural background and cross-cultural experience on impressions of
American and Korean male speakers. Journal of Cross-Cultural Psy-
chology, 24, 203-220.
Pennebaker, J. (1990). Opening up: The healing power of confiding in
others. New York: William Morrow.
Pennebaker, J. W. (1982). The psychology of physical symptoms. New
York: Springer-Verlag.
Pennebaker, J. W., and Lay, T. C. (2002). Language use and personali-
ty during crises: Analyses of Mayor Rudolph Giuliani's press confe-
rences. Journal of Research in Personality, 36, 271-282.
Pennebaker, J. W., and O'Heeron, R. C. (1984). Confiding in others
and illness rate among spouses of suicide and accidental death vic-
tims. Journal of Abnormal Psychology, 93, 473-476.
Pennebaker, J. W., Rime, B., and Sproul, G. (1996). Stereotypes of emo-
tional expressiveness of northerners and southerners: A cross-cultu-
ral test of Montesquieu's hypotheses. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 70, 372-380.
Penner, L. A. (2002). Dispositional and organizational influences on su-
stained volunteerism: An interactionist perspective. Journal of Social
Issues, 58, 447-467.
Penner, L. A., Dertke, M. C., and Achenbach, C. J. (1973). The flash"
system: A field study of altruism. Journal of Applied Social Psycho-
logy, 3, 362-370.
Pennington, N., and Hastie, R. (1993). The story model for juror deci-
sion making. In R. Hastie (Ed.), Inside the juror: The psychology of
juror decision making. New York: Cambridge University Press.
Penrod, S., and Cutler, B. L. (1987). Assessing the competence of ju-
ries. In I. B. Weiner and A. K. Hess (Eds.), Handbook of forensic
psychology. New York: Wiley.
Penton-Voak, I. S., Jones, B. C., Little, A. C., Baker, S., Tiddeman,
B., Burt, D. M., and Perrett, D. I. (2001). Symmetry, sexual dimorp-
hism in facial proportions and male facial attractiveness. Proceedings
of the Royal Society of London, 268, 1-7.
People (2003, September 1). Nipped, tucked, talking. P. 102-111.
Peplau, L. A., and Gordon, S. L. (1985). Women and men in love: Gender
differences in close heterosexual relationships. In V. E. O'Leary, R.
K. linger, and B. S. Wallston (Eds.), Women, gender, and social psy-
chology. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Pereira, J. (2003, January 10). Just how far does First Amendment pro-
tection go? Wall Street Journal, p. Bl, B3.
Perkins, H. W. (1991). Religious commitment, Yuppie values, and well-being
in post-collegiate life. Reviezv of Religious Research, 32, 244-251.
Perlman, D., and Rook, K. S. (1987). Social support, social deficits, and
the family: Toward the enhancement of well-being. In S. Oskamp
(Ed.), Family processes and problems: Social psychological aspects.
Newbury Park, CA: Sage.
Perloff, L. S. (1987). Social comparison and illusions of invulnerability.
In C. R. Snyder and C. R. Ford (Eds.), Coping with negative life events:
Clinical and social psychological perspectives. New York: Plenum.
Perls, F. S. (1972). Gestalt therapy [interview]. In A. Bry (Ed.), Inside
psychotherapy. New York: Basic Books.
Perls, F. S. (1973). Ego, hunger and aggression: The beginning of Ges-
talt therapy. Random House, 1969. Cited by Berkowitz in The case
for bottling up rage. Psychology Today, July, p. 24-30.
Perrin, S., and Spencer, C. (1981). Independence or conformity in the
Asch experiment as a reflection of cultural or situational factors. Bri-
tish Journal of Social Psychology, 20, 205-209.
Perry, L. C., Perry, D. G., and Weiss, R. J. (1986). Age differences in
children's beliefs about whether altruism makes the actor feel good.
Social Cognition, 4, 263-269.
Pessin, J. (1933). The comparative effects of social and mechanical stimu-
lation on memorizing. American Journal of Psychology, 45, 263-270.
Pessin, J., and Husband, R. W. (1933). Effects of social stimulation on
human maze learning. Journal of Abnormal and Social Psychology,
28, 148-154.
Peterson, B. E., Doty, R. M., and Winter, D. G. (1993). Authoritaria-
nism and attitudes toward contemporary social issues. Personality and
Social Psychology Bulletin, 19, 174-184.
BI BLI OGRAFI JA 7 749
Peterson, C., and Barrett, L. C. (1987). Explanatory style and acade-
mic performance among university freshmen. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 53, 603-607.
Peterson, C., and Bossio, L. M. (2000). Optimism and physical well-
being. In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington,
DC: APA Books.
Peterson, C., Schwartz, S. M., and Seligman, M. E. P. (1981). Self-
blame and depression symptoms. Journal of Personality and Social
Psychology, 41, 253-259.
Peterson, C., and Seligman, M. E. P. (1987). Explanatory style and il-
lness. Journal of Personality, 55, 237-265.
Peterson, C., Seligman, M. E. P., and Vaillant, G. E. (1988). Pessimis-
tic explanatory style is a risk factor for physical illness: A thirty-fi-
ve-year longitudinal study. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 55, 23-27.
Peterson, C., and Steen, T. A. (2002). Optimistic explanatory style. In
C. R. Snyder and S. J. Lopez (Ed.), Handbook of positive psycholo-
gy. London: Oxford University Press.
Peterson, E. (1992). Under the unpredictable plant. Grand Rapids, MI:
Eerdmans.
Peterson, J. L., and Zill, N. (1981). Television viewing in the United
States and children's intellectual, social, and emotional development.
Television and Children, 2(2), 21-28.
Peterson, R. S., and Nemeth, C. J. (1996). Focus versus flexibility: Ma-
jority and minority influence can both improve performance. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 22, 14-23.
Pettigrew, T. F. (1958). Personality and socio-cultural factors in interg-
roup attitudes: A cross-national comparison. Journal of Conflict Re-
solution, 2, 29-A2.
Pettigrew, T. F. (1969). Racially separate or together? Journal of Social
Issues, 2, 43-69.
Pettigrew, T. F. (1978). Three issues in ethnicity: Boundaries, depriva-
tions, and perceptions. In J. M. Yinger and S. J. Cutler (Eds.), Ma-
jor social issues: A multidisciplinary view. New York: Free Press.
Pettigrew, T. F. (1979). The ultimate attribution error: Extending Allport's
cognitive analysis of prejudice. Personality and Social Psychology
Bulletin, 55, 461-476.
Pettigrew, T. F. (1980). Prejudice. In S. Thernstrom et al. (Eds.), Har-
vard encyclopedia of American ethnic groups. Cambridge, MA: Har-
vard University Press.
Pettigrew, T. F. (1986). The intergroup contact hypothesis reconsidered.
In M. Hewstone and R. Brown (Eds.), Contact and conflict in interg-
roup encounters. Oxford: Basil Blackwell.
Pettigrew, T. F. (1987, May 12). Useful" modes of thought contribute
to prejudice. The New York Times, p. 17-20.
Pettigrew, T. F. (1988). Advancing racial justice: Past lessons for future
use. Paper for the University of Alabama Conference: Opening Do-
ors: An Appraisal of Race Relations in America".
Pettigrew, T. F. (1997). Generalized intergroup contact effects on preju-
dice. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 173-185.
Pettigrew, T. F. (1998). Intergroup contact theory. Annual Review of Psy-
chology, 49, 65-85.
Pettigrew, T. F. (1998). Reactions toward the new minorities of western
Europe. Annual Revieiv of Sociology, 24, 77-103.
Pettigrew, T. F. (2003). Peoples under threat: Americans, Arabs, and Is-
raelis. Peace and Conflict, 9, 69-90.
Pettigrew, T. F., Jackson, J. S., Brika, J. B., Lemaine, G., Meertens,
R. W., Wagner, U., and Zick, A. (1998). Outgroup prejudice in wes-
tern Europe. European Review of Social Psychology, 8, 241-273.
Pettigrew, T. F., and Meertens, R. W. (1995). Subtle and blatant preju-
dice in western Europe. European Journal of Social Psychology, 25,
57-76.
Pettigrew, T. F. and Tropp, L. R. (2000). Does intergroup contact redu-
ce prejudice: Recent meta-analytic findings. In Oskamp, S., Ed., Re-
ducing prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum
Associates, Inc. 93-114.
Petty, R. E., and Cacioppo, J. T. (1977). Forewarning cognitive respon-
ding, and resistance to persuasion. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 35, 645-655.
Petty, R. E., and Cacioppo, J. T. (1979). Effects of forewarning of per-
suasive intent and involvement on cognitive response and persuasion.
Personality and Social Psychology Bulletin, 5, 173-176. (a)
Petty, R. E., and Cacioppo, J. T. (1986). Communication and persua-
sion: Central and peripheral routes to attitude change. New York:
Springer-Verlag.
Petty, R. E., Cacioppo, J. T., and Goldman, R. (1981). Personal invol-
vement as a determinant of argument-based persuasion. Journal of
Personality and Social Psychology, 41, 847-855.
Petty, R. E., Haugtvedt, C. P., and Smith, S. M. (1995). Elaboration as
a determinant of attitude strength: Creating attitudes that are persi-
stent, resistant, and predictive of behavior. In R. E. Petty and J. A.
Krosnick (Eds.), Attitude strength: Antecedents and consequences.
Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Petty, R. E., and Krosnick, J. A. (Eds). (1995). Attitude strength: Ante-
cedents and consequences. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Petty, R. E., and Wegener, D. T. (1999). The elaboration likelihood mo-
del: Current status and controversies. In S. Chaiken and Y. Trope
(Eds.). Dual-process theories in social psychology (p. 41-72). New
York: Guilford.
Petty, R. E., and Wegener, D. T. (1998). Attitude change: Multiple ro-
les for persuasion variables. In D. Gilbert, S. Fiske, and G. Lindzey
(eds), Handbook of social psychology, 4th edition. New York:
McGraw-Hill.
Petty, R. E., Schumann, D. W., Richman, S. A., and Strathman, A. J.
(1993). Positive mood and persuasion: Different roles for affect un-
der high and low elaboration conditions. Journal of Personality and
Social Psychology, 64, 5-20.
Petty, R. E., Wegener, D. T., and Fabrigar, L. R. (1997). Attitudes and
attitude change. Annual Review of Psychology, 48, 609-647.
Petty, R. E., Wheeler, S. C., and Bizer, G. Y. (2000). Attitude functions
and persuasion: An elaboration likelihood approach to matched versus
mismatched messages. In G. R. Maio and J. M. Olson (Eds.), Why we
evaluate: Functions of attitudes, (p. 133-162). Mahwah, NJ: Erlbaum.
Pew (2000, May 10). Tracking online life: How women use the Internet
to cultivate relationships with family and friends. Washington, DC:
Pew Internet and American Life Project.
Pew (2003). Views of a changing world 2003. The Few Global Attitudes
Project. Washington, DC: Pew Research Center for the People and
the Press (http://people-press.org/reports/pdf/185.pdf).
Phillips, D. L. (2003, September 20). Listening to the wrong Iraqi. New
York Times (www.nytimes.com).
Phillips, D. P. (1982). The impact of fictional television stories on U.S.
adult fatalities: New evidence on the effect of the mass media on vio-
lence. American Journal of Sociology, 87, 1340-1359.
Phillips, D. P. (1985). Natural experiments on the effects of mass media
violence on fatal aggression: Strengths and weaknesses of a new ap-
proach. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psy-
chology, Vol. 19. Orlando, FL: Academic Press.
BI BLI OGRAFI JA 7 750
Phillips, D. P., Carstensen, L. L., and Paight, D. J. (1989). Effects of
mass media news stories on suicide, with new evidence on the role
of story content. In D. R. Pfeffer (Ed.), Suicide among youth: Per-
spectives on risk and prevention. Washington, DC: American Psy-
chiatric Press.
Phinney, J. S. (1990). Ethnic identity in adolescents and adults: Review
of research. Psychological Bulletin, 108, 499-514.
Pierce, J. P., and Gilpin, E. A. (1995). A historical analysis of tobacco
marketing and the uptake of smoking by youth in the United States:
1890-1977. Health Psychology, 14, 500-508.
Pierce, J. P., Lee, L., and Gilpin, E. A. (1994). Smoking initiation by
adolescent girls, 1944 through 1988. Journal of the American Medi-
cal Association, 27, 608-611.
Piliavin, I. M., Rodin, J., and Piliavin, J. A. (1969). Good Samarita-
nism: An underground phenomenon. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 13, 289-299.
Piliavin, J. A. (2003). Doing well by doing good: Benefits for the bene-
factor. In C. L. M. Keyes and J. Haidt (Eds.), Flourishing: Positive
psychology and the life well-lived. Washington, DC: American Psy-
chological Association.
Piliavin, J. A., and Piliavin, I. M. (1973). The Good Samaritan: Why
does he help? Unpublished manuscript, University of Wisconsin.
Piliavin, J. A., Evans, D. E., and Callero, P. (1982). Learning to Give
to unnamed strangers": The process of commitment to regular blood
donation. In E. Staub, D. Bar-Tal, J. Karylowski, and J. Reykawski
(Eds.), The development and maintenance of prosocial behavior: In-
ternational perspectives. New York: Plenum.
Pimentel, D., Bailey, O., Kim, P., Mullaney, E., Calabrese, J., Wal-
man, J., Nelson, F., and Yao, X. (1999). Will limits of Earth's re-
sources control human numbers? Environment, Development and Su-
stainability, 1, 19-39.
Pincus, J. H. (2001). Base instincts: What makes killers kill? New York:
W. W. Norton and Co., Inc.
Pinel, E. C. (1999). Stigma consciousness: The psychological legacy of
social stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 76,
114-128.
Pinel, E. C. (2002). Stigma consciousness in intergroup contexts: The po-
wer of conviction. Journal of Experimental Social Psychology, 38,
178-185.
Pingitore, R., Dugoni, B. L., Tindale, R. S., and Spring, B. (1994). Bias
against overweight job applicants in a simulated employment inter-
view. Journal of Applied Psychology, 79, 909-917.
Pinker, S. (1997). How the mind works. New York: Norton.
Pinker, S. (2002). The blank slate. New York: Viking.
Pipher, M. (2002). The middle of everywhere: The world's refugees co-
me to our town. Harcourt.
Plaks, J. E., and Higgins, E. T. (2000). Pragmatic use of stereotyping in
teamwork: Social loafing and compensation as a function of infer-
red partner-situation fit. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 79, 962-974.
Platz, S. J., and Hosch, H. M. (1988). Cross-racial/ethnic eyewitness iden-
tification: A field study. Journal of Applied Social Psychology, 18,
972-984.
Plaut, V. C., Markus, H. R., and Lackman, M. E. (2002). Place mat-
ters: Consensual features and regional variation in American well-
being and self. Journal of Personality and Social Psychology, 83,
160-184.
Pliner, P., Hart, H., Kohl, J., and Saari, D. (1974). Compliance without
pressure: Some further data on the foot-in-the-door technique. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 10, 17-22.
Plomin, R., and Daniels, D. (1987). Why are children in the same fami-
ly so different from one another? Behavioral and Brain Sciences, 10,
1-60.
Pious, S. (1985). Perceptual illusions and military realities: A social-psy-
chological analysis of the nuclear arms race. Journal of Conflict Re-
solution, 29, 363-389.
Pious, S. (1993). The nuclear arms race: Prisoner's dilemma or percep-
tual dilemma? Journal of Peace Research, 30, 163-179.
Pomazal, R. J., and Clore, G. L. (1973). Helping on the highway: The
effects of dependency and sex. Journal of Applied Social Psycholo-
gy, 3, 150-164.
Pomerleau, O. F., and Rodin, J. (1986). Behavioral medicine and health
psychology. In S. L. Garfield and A. E. Bergin (Eds.), Handbook of
psychotherapy and behavior change, 3rd ed. New York: Wiley.
Poniewozik, J. (2003, November 24). All the news that fits your reality.
Time, p. 90.
Poole, D. A., Lindsay, D. S., Memon, A., and Bull, R. (1995). Psychot
herapy and the recovery of memories of childhood sexual abuse: U.S.
and British practitioners' opinions, practices, and experiences. Jour-
nal of Consulting and Clinical Psychology, 63, 426-437.
Popenoe, D. (2002). The top ten myths of divorce. Unpublished manusc-
ript, National Marriage Project, Rutgers University.
Porter, N., Geis, F. L., and Jennings (Walstedt), J. (1983). Are women
invisible as leaders? Sex Roles, 9, 1035-1049.
Postmes, T., and Spears, R. (1998). Deindividuation and antinormative
behavior: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 123, 238-259.
Postmes, T., Spears, R., and Cihangir, S. (2001). Quality of decision
making and group norms. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 80, 918-930.
Powell, J. (1989). Happiness is an inside job. Valencia, CA: Tabor.
Pozo, C., Carver, C. S., Wellens, A. R., and Scheier, M. F. (1991). So-
cial anxiety and social perception: Construing others' reactions to the
self. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 355-362.
Prager, I. G., and Cutler, B. L. (1990). Attributing traits to oneself and
to others: The role of acquaintance level. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 16, 309-319.
Pratkanis, A. R., Greenwald, A. G., Leippe, M. R., and Baumgard-
ner, M. H. (1988). In search of reliable persuasion effects: III. The
sleeper effect is dead. Long live the sleeper effect. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 54, 203-218.
Pratkanis, A. R., and Ibrner, M. E. (1994a). The year cool Papa Bell
lost the batting title: Mr. Branch Rickey and Mr. Jackie Robinson's
plea for affirmative action. Nine: A Journal of Baseball History and
Social Policy Perspectives, 2, 260-276.
Pratkanis, A. R., and Thrner, M. E. (1994b). Nine principles of succes-
sful affirmative action: Mr. Branch Rickey, Mr. Jackie Robinson, and
the integration of baseball. Nine: A Journal of Baseball History and
Social Policy Perspectives, 3, 36-65.
Pratkanis, A. R., and Turner, M. E. (1996). The procactive removal of
discriminatory barriers: Affirmative action as effective help, journal
of Social Issues, 52, 111-132.
Pratt, M. W., Pancer, M., Hunsberger, B., and Manchester, J. (1990).
Reasoning about the self and relationships in maturity: An integrati-
ve complexity analysis of individual differences. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 59, 575-581.
Pratto, F. (1996). Sexual politics: The gender gap in the bedroom, the
cupboard, and the cabinet. In D. M. Buss and N. M. Malamuth (Eds.),
Sex, power, conflict: Evolutionary and feminist perspectives. New
York: Oxford University Press.
BI BLI OGRAFI JA 7 751
Pratto, F., Sidanius, J., Stallworth, L. M., and Malle, B. F. (1994). So-
cial dominance orientation: A personality variable predicting social
and political attitudes. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 67, 741-763.
Pratto, F., Stallworth, L. M., and Sidanius, J. (1997). The gender gap:
Differences in political attitudes and social dominance orientation.
British Journal of Social Psychology, 36, 49-68.
Prentice, D. A., and Carranza, E. (2002). What women and men should
be, shouldn't be, are allowed to be, and don't have to be: The con-
tents of prescriptive gender stereotypes. Psychology of Women Qu-
arterly, 26, 269-281.
Prentice-Dunn, S., and Rogers, R. W. (1980). Effects of deindividua-
ting situational cues and aggressive models on subjective deindivi-
duation and aggression. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 39, 104-113.
Prentice-Dunn, S., and Rogers, R. W. (1989). Deindividuation and the
self-regulation of behavior. In P. B. Paulus (Ed.), Psychology of group
influence, 2nd ed. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Pressley, C. A., and others (1997). Alcohol and drugs on American col-
lege campuses: Issues of violence and harrassment. Carbondale, IL:
Core Institute, Southern Illinois University.
Presson, P. K., and Benassi, V. A. (1996). Illusion of control: A meta-
analytic review. Journal of Social Behavior and Personality, 11,493-
510.
Price, G. H., Dabbs, J. M., Jr., Clower, B. J., and Resin, R. P. (1974).
At first glance - Or, is physical attractiveness more than skin deep?
Paper presented at the Eastern Psychological Association convention.
Cited by K. L. Dion and K. K. Dion (1979). Personality and beha-
vioral correlates of romantic love. In M. Cook and G. Wilson (Eds.),
Love and attraction. Oxford: Pergamon.
Prislin, R., and Pool, G. J. (1996). Behavior, consequences, and the self:
Is all well that ends well? Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 22, 933-948.
Pritchard, I. L. (1998). The effects of rap music: On aggressive attitu-
des toward women. Master's thesis, Humboldt State University.
Prohaska, V. (1994). I know I'll get an A": Confident overestimation
of final course grades. Teaching of Psychology, 21, 141-143.
Pronin, E., Kruger, J., Savitsky, K., and Ross, L. (2001). You don't
know me, but I know you: The illusion of asymmetric insight, jour-
nal of Personality and Social Psychology, 81, 639-656.
Pronin, E., Lin, D. Y., and Ross, L. (2002). The bias blind spot: Per-
ceptions of bias in self versus others. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 28, 369-381.
Prothrow-Stith, D. (with M. Wiessman) (1991). Deadly consequences.
New York: HarperCollins.
Pruitt, D. G. (1986). Achieving integrative agreements in negotiation.
In R. K. White (Ed.), Psychology and the prevention of nuclear war.
New York: New York University Press.
Pruitt, D. G. (1998). Social conflict. In D. Gilbert, S. T. Fiske, and G.
Lindzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th ed. New York:
McGraw-Hill.
Pruitt, D. G., and Kimmel, M. J. (1977). Twenty years of experimental
gaming: Critique, synthesis, and suggestions for the future. Annual
Review of Psychology, 28, 363-392.
Pruitt, D. G., and Lewis, S. A. (1975). Development of integrative so-
lutions in bilateral negotiation. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 31, 621-633.
Pruitt, D. G., and Lewis, S. A. (1977). The psychology of integrative
bargaining. In D. Druckman (Ed.), Negotiations: A social-psycholo-
gical analysis. New York: Halsted.
Pruitt, D. G., and Rubin, J. Z. (1986). Social conflict. San Francisco:
Random House.
Pryke, S., Lindsay, R. C. L., Dysart, J. E., and Dupuis, P. (2004). Multiple
independent identification decisions: A method of calibrating eyewit-
ness identifications. Journal of Applied Psychology, 89, 73-84.
Pryor, J. B., DeSouza, E. R., Fitness, J., Hutz, C., Kumpf, M., Lub-
bert, K., Pesonen, O., and Erber, M. W. (1997). Gender differen-
ces in the interpretation of social-sexual behavior: A cross-cultural
perspective on sexual harassment. Journal ofCross-Cultural Psycho-
logy, 28, 509-534.
Pryor, J. B. and Reeder, G. D. (1993). The social psychology of HIV
infection. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, Inc. (p. 71)
Public Opinion (1984, August/ September). Vanity fare, p. 22.
Purvis, J. A., Dabbs, J. M., Jr., and Hopper, C. H. (1984). The ope-
ner": Skilled user of facial expression and speech pattern. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 10, 61-66.
Putnam, R. (2000). Bowling alone. New York: Simon and Schuster.
Pyszczynski, T., and Greenberg, J. (1987). Self-regulatory persevera-
tion and the depressive self-focusing style: A self-awareness theory
of reactive depression. Psychological Bulletin, 102, 122-138.
Pyszczynski, T., Hamilton, J. C., Greenberg, J., and Becker, S. E.
(1991). Self-awareness and psychological dysfunction. In C. R. Sny-
der and D. O. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psy-
chology: The health perspective. New York: Pergamon.
Quartz, S. R., and Sejnowski, T. J. (2002). Liars, lovers, and heroes:
What the new brain science reveals about how we become who we
are. New York: Morrow.
Quattrone, G. A. (1982). Behavioral consequences of attributional bias.
Social Cognition, 1, 358-378.
Quattrone, G. A., and Jones, E. E. (1980). The perception of variabili-
ty within in-groups and out-groups: Implications for the law of small
numbers. Journal of Personality and Social Psychology, 38,141-152
Raine, A. (1993). The psychopathology of crime: Criminal behavior as
a clinical disorder. San Diego, CA: Academic Press.
Raine, A., Lencz, T., Bihrle, S., LaCasse, L., and Colletti, P. (2000).
Reduced prefrontal gray matter volume and reduced autonomic acti-
vity in antisocial personality disorder. Archives of General Psychiat-
ry, 57, 119-127.
Raine, A., Stoddard, J., Bihrle, S., and Buchsbaum, M. (1998). Prefron-
tal glucose deficits in murderers lacking psychosocial deprivation. Neu-
ropsychiatry, Neuropsychology, and Behavioral Neurology, 11, 1-7.
Rajecki, D. W., Bledsoe, S. B., and Rasmussen, J. L. (1991). Succes-
sful personal ads: Gender differences and similarities in offers, sti-
pulations, and outcomes. Basic and Applied Social Psychology, 12,
457-469.
Rank, S. G., and Jacobson, C. K. (1977). Hospital nurses' compliance
with medication overdose orders: A failure to replicate. Journal of
Health and Social Behavior, 18, 188-193.
Rapoport, A. (1960). Fights, games, and debates. Ann Arbor: Universi-
ty of Michigan Press.
Raven, P. H. (2002, August 9). Science, sustainability, and the human
prospect. Science, 297, 954-958.
Rawls, J. (1971). A theory of justice. Cambridge, MA: Belknap Press of
Harvard University Press.
Reed, D. (1989, November 25). Video collection documents Christian re-
sistance to Hitler. Associated Press release in Grand Rapids Press,
p. B4, B5.
Reeder, G. D., McCormick, C. B., and Esselman, E. D. (1987). Self-
referent processing and recall of prose. Journal of Educational Psy-
chology, 79, 243-248.
BI BLI OGRAFI JA 7 752
Regan, D. T., and Cheng, J. B. (1973). Distraction and attitude change:
A resolution. Journal of Experimental Social Psychology; 9, 138-147.
Regan, D. T., Williams, M., and Sparling, S. (1972). Voluntary expia-
tion of guilt: A field experiment. Journal of Personality and Social
Psychology, 24, 42-45.
Regan, P. C. (1998). What if you can't get what you want? Willingness
to compromise ideal mate selection standards as a function of sex,
mate value, and relationship context. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 24, 1294-1303.
Reicher, S., and Haslam, Z. (2002). Ethics and The Experiment. Psycho-
logist, 15, 282.
Reicher, S., Spears, R., and Postmes, T. (1995). A social identity mo-
del of deindividuation phenomena. In W. Storebe and M. Hewstone
(Eds.), European review of social psychology, vol. 6. Chichester, En-
gland: Wiley.
Reid, P., and Finchilescu, G. (1995). The disempowering effects of me-
dia violence against women on college women. Psychology of Wo-
men Quarterly, 19, 397^111.
Reifman, A. S., Larrick, R. P., and Fein, S. (1991). Temper and tem-
perature on the diamond: The heat-aggression relationship in major
league baseball. Personality and Social Psychology Bulletin, 17,580-
585.
Reis, H. T., Nezlek, J., and Wheeler, L. (1980). Physical attractiveness
in social interaction. Journal of Personality and Social Psychology,
38, 604-617.
Reis, H. T., and Shaver, P. (1988). Intimacy as an interpersonal process.
In S. Duck (Ed.), Handbook of personal relationships: Theory, rela-
tionships and interventions. Chichester, England: Wiley.
Reis, H. T., Wheeler, L., Spiegel, N., Kernis, M. H., Nezlek, J., and
Perri, M. (1982). Physical attractiveness in social interaction: II. Why
does appearance affect social experience? Journal of Personality and
Social Psychology, 43, 979-996.
Reis, T. J., Gerrard, M., and Gibbons, F. X. (1993). Social comparison
and the pill: Reactions to upward and downward comparison of contracep-
tive behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 13-20.
Reisenzein, R. (1983). The Schachter theory of emotion: Two decades
later. Psychological Bulletin, 94, 239-264.
Reitzes, D. C. (1953). The role of organizational structures: Union ver-
sus neighborhood in a tension situation. Journal of Social Issues, 9(1),
37-44.
Remley, A. (1988, October). From obedience to independence. Psycho-
logy Today, p. 56-59.
Renaud, H., and Estess, F. (1961). Life history interviews with one hun-
dred normal American males: Pathogenecity" of childhood. Ameri-
can Journal of Orthopsychiatry, 31, 786-802.
Renner, M. (1999). Ending violent conflict. Worldwatch Paper 146, World
watch Institute.
Ressler, R. K., Burgess, A. W., and Douglas, J. E. (1988). Sexual ho-
micide patterns. Boston: Lexington Books.
Reychler, L. (1979). The effectiveness of a pacifist strategy in conflict
resolution. Journal of Conflict Resolution, 23, 228-260.
Rhine, R. J., and Severance, L. J. (1970). Ego-involvement, discrepan-
cy, source credibility, and attitude change. Journal of Personality and
Social Psychology, 16, 175-190.
Rhodes, G., Sumich, A., and Byatt, G. (1999). Are average facial con-
figurations attractive only because of their symmetry. Psychological
Science, 10, 52-58.
Rhodes, N., and Wood, W. (1992). Self-esteem and intelligence affect
influenceability: The mediating role of message reception. Psycho-
logical Bulletin, 111, 156-171.
Rhodewalt, F. (1987). Is self-handicapping an effective self-protective
attributional strategy? Paper presented at the American Psychologi-
cal Association convention.
Rhodewalt, F., and Agustsdottir, S. (1986). Effects of self-presentation
on the phenomenal self. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 50, 47-55.
Rhodewalt, F., Saltzman, A. T., and Wittmer J. (1984). Self-handicap-
ping among competitive athletes: The role of practice in self-esteem
protection. Basic and Applied Social Psychology, 5, 197-209.
Rholes, W. S., Newman, L. S., and Ruble, D. N. (1990). Understanding
self and other: Developmental and motivational aspects of perceiving
persons in terms of invariant dispositions. In E. T. Higgins and R.
M. Sorrentino (Eds.), Handbook of motivation and cognition: Foun-
dations of social behavior, Vol. 2. New York: Guilford.
Rice, B. (1985, September). Performance review: The job nobody likes.
Psychology Today, p. 30-36.
Rice, M. E., and Grusec, J. E. (1975). Saying and doing: Effects on ob-
server performance. Journal of Personality and Social Psychology,
32, 584-593.
Rich, F. (2001, May 20). Naked capitalists: There's no business like porn
business. New York Times (www.nytimes.com).
Richard, F. D., Bond, C. F., Jr., and Stokes-Zoota, J. J. (2003). One
hundred years of social psychology quantitatively described. Review
of General Psychology, 7, 331-363.
Richards, Z., and Hewstone, M. (2001). Subtyping and subgrouping: Pro-
cesses for the prevention and promotion of stereotype change. Per-
sonality and Social Psychology Review, 5, 52-73.
Richardson, J. T. E. (1990). Questionnaire studies of paramenstrual symp-
toms. Psychology of Women Quarterly, 14, 15-42
Richardson, J. T. E. (1993). The premenstrual syndrome: A brief histo-
ry. Paper presented to the Annual Conference of the British Psycho-
logical Society.
Richardson, L. F. (1960). Generalized foreign policy. British Journal of
Psychology Monographs Supplements, 23. Cited by A. Rapoport in
Fights, games, and debates. Ann Arbor: University of Michigan Press,
1960, p. 15.
Richeson, J. A., and Ambady, N. (2003). Effects of situational power
on automatic racial prejudice. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 39, 177-183.
Ridge, R. D., and Reber, J. S. (2002). J think she's attracted to me":
The effect of men's beliefs on women's behavior in a job interview
scenario. Basic and Applied Social Psychology, 24, 1-14.
Riess, M., Rosenfeld, P., Melburg, V., and Tedeschi, J. T. (1981). Self-
serving attributions: Biased private perceptions and distorted public
descriptions. Journal of Personality and Social Psychology, 41,224-
231.
Riggs, J. M. (1992). Self-handicapping and achievement. In A. K. Boggia-
no and T. S. Pittman (Eds.), Achievement and motivation: A social-de-
velopmental perspective. New York: Cambridge University Press.
Riordan, C. A. (1980). Effects of admission of influence on attributions
and attraction. Paper presented at the American Psychological Asso-
ciation convention.
Riordan, C. A., and Ruggiero, J. (1980). Producing equal status inter-
racial interaction: A replication. Social Psychology Quarterly, 43,
131-136.
Rivkin, I. D., and Taylor, S. E. (1999). The effects of mental simulation
on coping with controllable stressful events. Personality and Social
Psychology Bulletin, 25, 1451-1462.
Roach, M. (1998, December). Why men kill. Discover, p. 100-108.
BI BLI OGRAFI JA 7 753
Robberson, M. R., and Rogers, R. W. (1988). Beyond fear appeals: Ne-
gative and positive persuasive appeals to health and self-esteem. Jour-
nal of Applied Social Psychology, 18, 277-287.
Robertson, I. (1987). Sociology. New York: Worth Publishers.
Robins, L., and Regier, D. (Eds.). (1991). Psychiatric disorders in Ame-
rica. New York: Free Press.
Robins, R. W., and Beer, J. S. (2001). Positive illusions about the self:
Short-term benefits and long-term costs. Journal of Personality and
Social Psychology, 80, 340-352.
Robins, R. W., Spranca, M. D., and Mendelsohn, G. A. (1996). The
actor-observer effect revisited: Effects of individual differences and
repeated social interactions on actor and observer attributions. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 71, 375-389.
Robinson, J. (2002, October 8). What percentage of the population is gay?
Gallup Tuesday Briefing (www.gallup.com).
Robinson, M. D., and Ryff, C. D. (1999). The role of self-deception in
perceptions of past, present, and future happiness. Personality and
Social Psychology Bulletin, 25, 595-606.
Robinson, M. S., and Alloy, L. B. (2003). Negative cognitive styles and
stress-reactive rumination interact to predict depression: A prospec-
tive study. Cognitive Therapy and Research, 27, 275-291.
Robinson, R. J., Keltner, D., Ward, A., and Ross, L. (1995). Actual ver-
sus assumed differences in construal: Naive realism" in intergroup
perception and conflict. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 68, 404-417.
Robinson, T. N., Wilde, M. L., Navracruz, L. C., Haydel, F., and Va-
rady, A. (2001). Effects of reducing children's television and video
game use on aggressive behavior. Archives of Pediatric and Adoles-
cent Medicine, 155, 17-23.
Rochat, F. (1993). How did they resist authority? Protecting refugees in
Le Chambon during World War II. Paper presented at the American
Psychological Association convention.
Rochat, F., and Modigliani, A. (1995). The ordinary quality of resistan-
ce: From Milgram's laboratory to the village of Le Chambon. Jour-
nal of Social Issues, 51, 195-210.
Rodin, J. (1992). Body traps. New York: William Morrow.
Roehling, M. V. (2000). Weight-based discrimination in employment: psy-
chological and legal aspects. Personnel Psychology, 52, 969-1016.
Roese, N. J. (1994). The functional basis of counterfactual thinking. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 66, 805-818.
Roese, N. J., and Hur, T. (1997). Affective determinants of counterfac-
tual thinking. Social Cognition, 15, 274-290.
Roese, N. L., and Olson, J. M. (1994). Attitude importance as a func-
tion of repeated attitude expression. Journal of Experimental Social
Psychology, 66, 805-818.
Roger, L. H., Cortes, D. E., and Malgady, R. B. (1991). Acculturation
and mental health status among Hispanics: Convergence and new di-
rections for research. American Psychologist, 46, 585-597.
Rogers, C. R. (1958). Reinhold Niebuhr's The self and the dramas of
history: A criticism. Pastoral Psychology, 9, 15-17.
Rogers, C. R. (1980). A way of being. Boston: Houghton Mifflin.
Rogers, C. R. (1985, February). Quoted by Michael A. Wallach and Li-
se Wallach, How Psychology Sanctions the Cult of the Sel f. Was-
hington Monthly, p. 46-56.
Rogers, R. W., and Mewborn, C. R. (1976). Fear appeals and attitude
change: Effects of a threat's noxiousness, probability of occurrence,
and the efficacy of coping responses. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 34, 54-61.
Rogers, R. W., and Prentice-Dunn, S. (1981). Deindividuation and an-
ger-mediated interracial aggression: Unmasking regressive racism.
Journal of Personality and Social Psychology, 41, 63-73.
Rohrer, J. H., Baron, S. H., Hoffman, E. L., and Swander, D. V. (1954).
The stability of autokinetic judgments. Journal of Abnormal and So-
cial Psychology, 49, 595-597.
Rokeach, M. (1968). Beliefs, attitudes, and values. San Francisco: Jos-
sey-Bass.
Rokeach, M., and Mezei, L. (1966). Race and shared beliefs as factors
in social choice. Science, 151, 167-172.
Romer, D., Gruder, D. L., and Lizzadro, T. (1986). A person-situation
approach to altruistic behavior. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 51, 1001-1012.
Roney, J. R. (2003). Effects of visual exposure to the opposite sex: Cog-
nitive aspects mate attraction in human males. Personality and So-
cial Psychology Bulletin, 29, 393-404.
Rook, K. S. (1984). Promoting social bonding: Strategies for helping the
lonely and socially isolated. American Psychologist, 39, 1389-1407.
Rook, K. S. (1987). Social support versus companionship: Effects on li-
fe stress, loneliness, and evaluations by others. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 52, 1132-1147.
Rosenbaum, M. E. (1986). The repulsion hypothesis: On the nondeve-
lopment of relationships. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 51, 1156-1166.
Rosenbaum, M. E., and Holtz, R. (1985). The minimal intergroup disc-
rimination effect: Out-group derogation, not in-group favorability. Pa-
per presented at the American Psychological Association convention.
Rosenberg, L. A. (1961). Group size, prior experience and conformity.
Journal of Abnormal and Social Psychology, 63, 436-437.
Rosenberg, R. (1984). Leta Hollingworth: Toward a sexless intelligen-
ce. In M. Lewin (Ed.), In the shadow of the past: Psychology por-
trays the sexes. New York: Columbia University Press.
Rosenblatt, A., and Greenberg, J. (1988). Depression and interperso-
nal attraction: The role of perceived similarity. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 55, 112-119.
Rosenblatt, R. (1994, April 24). The buck stops somewhere else. Det-
roit Free Press Magazine, p. 6-13.
Rosenfeld, D., Folger, R., and Adelman, H. F. (1980). When rewards
reflect competence: A qualification of the oveijustification effect.
Journal of Personality and Social Psychology, 39, 368-376.
Rosenhan, D. L. (1970). The natural socialization of altruistic autono-
my. In J. Macaulay and L. Berkowitz (Eds.) Altruism and helping
behavior. New York: Academic Press.
Rosenhan, D. L. (1973). On being sane in insane places. Science, 179,
250-258.
Rosenthal, D. A., and Feldman, S. S. (1992). The nature and stability
of ethnic identity in Chinese youth: Effects of length of residence in
two cultural contexts. Journal of Cross-Cultural Psychology, 23,214
227.
Rosenthal, R. (1985). From unconscious experimenter bias to teacher ex-
pectancy effects. In J. B. Dusek, V. C. Hall, and W. J. Meyer (Eds.),
Teacher expectancies. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Rosenthal, R. (1991). Teacher expectancy effects: A brief update 25 years
after the Pygmalion experiment. Journal of Research in Education,
1, 3-12.
Rosenthal, R. (2002). Covert communication in classrooms, clinics, cour-
trooms, and cubicles. American Psychologist, 57, 839-849.
Rosenthal, R. (2003). Covert communication in laboratories, classrooms,
and the truly real world. Current Directions in Psychological Scien-
ce, 12, 151-154.
BI BLI OGRAFI JA 7 754
Rosenthal, R., and Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the classroom:
Teacher expectation and pupils' intellectual development. New York:
Holt, Rinehart and Winston.
Rosenzweig, M. R. (1972). Cognitive dissonance. American Psycholo-
gist, 27, 769.
Ross, C. (1979, February 12). Rejected. New West, p. 39^13.
Ross, L. (1977). The intuitive psychologist and his shortcomings: Distor-
tions in the attribution process. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in
experimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press.
Ross, L. (1981). The intuitive scientist" formulation and its developmen-
tal implications. In J. H. Havell and L. Ross (Eds.), Social cognitive
development: Frontiers and possible futures. Cambridge, England:
Cambridge University Press.
Ross, L. (1988). Situationist perspectives on the obedience experiments.
Review of A. G. Miller's The obedience experimen ts. Con tempo-
rary Psychology, 33, 101-104.
Ross, L., Amabile, T. M., and Steinmetz, J. L. (1977). Social roles, so-
cial control, and biases in social-perception processes. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 35, 485-494.
Ross, L., and Anderson, C. A. (1982). Shortcomings in the attribution
process: On the origins and maintenance of erroneous social asses-
sments. In D. Kahneman, P. Slovic, and A. Tversky (Eds.), Judgment
under uncertainty: Heuristics and biases. New York: Cambridge Uni-
versity Press.
Ross, L., and Lepper, M. R. (1980). The perseverance of beliefs: Empi-
rical and normative considerations. In R. A. Shweder (Ed.), New di-
rections for methodology of behavioral science: Fallible judgment
in behavioral research. San Francisco: Jossey-Bass.
Ross, L., and Ward, A. (1995). Psychological barriers to dispute resolu-
tion. In M. P. Zanna (Ed.), Advances in experimental social psycho-
logy, vol. 27. San Diego, CA: Academic Press.
Ross, L., and Ward, A. (1996). Naive realism in everyday life: Implica-
tions for social conflict and misunderstanding. In T. Brown, E. Re-
ed, and E. Turiel (Eds.), Values and knowledge. Hillsdale, NJ: Erl-
baum.
Ross, M., and Buehler, R. (1994). Creative remembering. In U. Neisser
and R. Fivush (Eds.), The remembering self New York: Cambridge
University Press.
Ross, M., and Fletcher, G. J. O. (1985). Attribution and social percep-
tion. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), The Handbook of Social
Psychology, 3rd ed. New York: Random House.
Ross, M., McFarland, C., and Fletcher, G. J. O. (1981). The effect of
attitude on the recall of personal histories. Journal of Personality and
Social Psychology, 40, 627-634.
Ross, M., and Newby-Clark, I. R. (1998). Construing the past and futu-
re. Social Cognition, 16, 133-150.
Ross, M., and Sicoly, F. (1979). Egocentric biases in availability and at-
tribution. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 322-336.
Ross, M., Thibaut, J., and Evenbeck, S. (1971). Some determinants of
the intensity of social protest. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 7, 401^18.
Rossi, A. S., and Rossi, P. H. (1990). Of human bonding: Parent-child
relations across the life course. Hawthorne, NY: Aldine de Gruyter.
Roszell, P., Kennedy, D., and Grabb, E. (1990). Physical attractiveness
and income attainment among Canadians. Journal of Psychology, 123,
547-559.
Rotenberg, K. J. (1997). Loneliness and the perception of the exchange
of disclosures. Journal of Social and Clinical Psychology, 16, 259-276.
Rotenberg, K. J., Gruman, J. A., and Ariganello, M. (2002). Behavio-
ral confirmation of the loneliness stereotype. Basic and Applied So-
cial Psychology, 24, 81-89.
Rothbart, M., and Birrell, P. (1977). Attitude and perception of faces.
Journal of Research Personality, 11, 209-215.
Rothbart, M., Fulero, S., Jensen, C., Howard, J., and Birrell, P. (1978).
From individual to group impressions: Availability heuristics in ste-
reotype formation. Journal of Experimental Social Psychology, 14,
237-255.
Rothbart, M., and Taylor, M. (1992). Social categories and social rea-
lity In G. R. Semin and K. Fielder (Eds.), Language, interaction and
social cognition. London: Sage.
Rothman, A. J., and Salovey, P. (1997). Shaping perceptions to motiva-
te healthy behavior: The role of message framing. Psychological Bul-
letin, 121, 3-19.
Rotter, J. (1973). Internal-external locus of control scale. In J. P. Robin-
son and R. P. Shaver (Eds.), Measures of social psychological atti-
tudes. Ann Arbor, MI: Institute for Social Research.
Rotton, J., and Frey, J. (1985). Air pollution, weather, and violent cri-
mes: Concomitant time-series analysis of archival data. Journal of
Personality and Social Psychology, 49, 1207-1220.
Rotundo, M., Nguyen, D. H., and Sackett, P. R. (2001). A meta-analy-
tic review of gender differences in perceptions of sexual harrassment.
Journal of Applied Psychology, 86, 914-922.
Rouhana, N. N., and Bar-Tal, D. (1998). Psychological dynamics of in-
tractable ethnonational conflicts: The Israeli-Palestinian case. Ame-
rican Psychologist, 53, 761-770.
Rowe, D. (1994). The limits of family influence: Genes, experience, and
behavior. New York: Guilford Press.
Rowe, D. C., Almeida, D. M., and Jacobson, K. C. (1999). School con
text and genetic influences on aggression in adolescence. Psycholo-
gical Science, 10, 277-280.
Rowe, D. C., Vazsonyi, A. T., and Flannery, D. J. (1994). No more than
skin deep: Ethnic and racial similarity in developmental process. Psy-
chological Review, 101, 396-413.
Ruback, R. B., Carr, T. S., and Hoper, C. H. (1986). Perceived control
in prison: Its relation to reported crowding, stress, and symptoms.
Journal of Applied Social Psychology, 16, 375-386.
Rubin, A. (2003, April 16). War fans young Arabs' anger. Los Angeles
Times, (www.latimes.com)
Rubin, J. Z. (1986). Can we negotiate with terrorists: Some answers from
psychology. Paper presented at the American Psychological Associa-
tion convention.
Rubin, L. B. (1985). Just friends: The role of friendship in our lives. New
York: Harper and Row.
Rubin, R. B. (1981). Ideal traits and terms of address for male and fe-
male college professors. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 41, 966-974.
Rubin, Z. (1973). Liking and loving: An invitation to social psychology.
New York: Holt, Rinehart and Winston.
Ruiter, R. A. C., Abraham, C., and Kok, G. (2001). Scary warnings
and rational precautions: A review of the psychology of fear appe-
als. Psychology and Health, 16, 613-630.
Ruiter, R. A. C., Kok, G., Verplanken, B., and Brug, J. (2001). Evo
ked fear and effects of appeals on attitudes to performing breast self-
examination: An information-processing perspective. Health Educa-
tion Research, 16, 307-319.
Rule, B. G., Taylor, B. R., and Dobbs, A. R. (1987). Priming effects of
heat on aggressive thoughts. Social Cognition, 5, 131-143.
BI BLI OGRAFI JA 7 755
Rusbult, C. E. (1980). Commitment and satisfaction in romantic asso-
ciations: A test of the investment model. Journal of Experimental So-
cial Psychology, 16, 172-186.
Rusbult, C. E., Johnson, D. J., and Morrow, G. D. (1986). Impact of couple
patterns of problem solving on distress and nondistress in dating rela-
tionships. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 744-753.
Rusbult, C. E., Martz, J. M., and Agnew, C. R. (1998). The investment
model scale: Measuring commitment level, satisfaction level, quali-
ty of alternatives, and investment size. Personal Relationships, 5,
357-391.
Rusbult, C. E., Morrow, G. D., and Johnson, D. J. (1987). Self-esteem
and problem-solving behaviour in close relationships. British Jour-
nal of Social Psychology, 26, 293-303.
Rusbult, C. E., Olsen, N., Davis, J. L., and Hannon, P. A. (2001). Com-
mitment and relationship maintenance mechanisms. In J. Harvey and
A. Wenzel (Eds.), Close romantic relationships: Maintenance and en-
hancement. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Rushton, J. P. (1975). Generosity in children: Immediate and long-term
effects of modeling, preaching, and moral judgment. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 31, 459^-66.
Rushton, J. P. (1976). Socialization and the altruistic behavior of chil-
dren. Psychological Bulletin, 83, 898-913.
Rushton, J. P. (1991). Is altruism innate? Psychological Inquiry, 2, 141-
143.
Rushton, J. P., Brainerd, C. J., and Pressley, M. (1983). Behavioral de-
velopment and construct validity: The principle of aggregation. Psy-
chological Bulletin, 94, 18-38.
Rushton, J. P., and Campbell, A. C. (1977). Modeling, vicarious reinforce-
ment and extraversion on blood donating in adults: Immediate and long-
term effects. European Journal of Social Psychology, 7, 297-306.
Rush ton, J. P., Chris John, R. D., and Fekken, G. C. (1981). The al-
truistic personality and the self-report altruism scale. Personality and
Individual Differences, 2, 293-302.
Rushton, J. P., Fulker, D. W., Neale, M. C., Nias, D. K. B., and
Eysenck, H. J. (1986). Altruism and aggression: The heritability of
individual differences. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 50, 1192-1198.
Russell, B. (1930/1980). The conquest of happiness. London: Unwin Pa-
perbacks.
Russell, G. W. (1983). Psychological issues in sports aggression. In J.
H. Goldstein (Ed.), Sports violence. New York: Springer-Verlag.
Rutkowski, G. K., Gruder, C. L., and Romer, D. (1983). Group cohe-
siveness, social norms, and bystander intervention. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 44, 545-552.
Ruvolo, A., and Markus, H. (1992). Possible selves and performance:
The power of self-relevant imagery. Social Cognition, 9, 95-124.
Ruzzene, M., and Noller, P. (1986). Feedback motivation and reactions
to personality interpretations that differ in favorability and accuracy.
Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1293-1299.
Ryan, R. (1999, February 2). Quoted by A. Kohn, In pursuit of affluen-
ce, at a high price. New York Times (via www.nytimes.com).
Ryckman, R. M., Robbins, M. A., Kaczor, L. M., and Gold, J. A.
(1989). Male and female raters' stereotyping of male and female phy-
siques. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 244-251.
Ryff, C. D., and Singer, B. (2000). Interpersonal flourishing: A positive
health agenda for the new millennium. Personality and Social Psy-
chology Review, 4, 30^44.
Saad, L. (2002, November 21). Most smokers wish they could quit. Gal-
lup News Service (www.gallup.com/poll/releases/ pr021121 .asp).
Saad, L. (2003, April 22). Giving global warming the cold shoulder. The
Gallup Organization (www.gallup.com).
Saad, L., and McAneny, L. (1994, April). Most Americans think reli-
gion losing clout in the 1990's. Gallup Poll Monthly, p. 2-4.
Saal, F. E., Johnson, C. B., and Weber, N. (1989). Friendly or sexy? It
may depend on whom you ask. Psychology of Women Quarterly, 13,
263-276.
Sabini, J., and Silver, M. (1982). Moralities of everyday life. New York:
Oxford University Press.
Sacco, W. P., and Dunn, V. K. (1990). Effect of actor depression on ob-
server attributions: Existence and impact of negative attributions to-
ward the depressed. Journal of Personality and Social Psychology,
59, 517-524.
Sack, K., and Elder, J. (2000, July 11). Poll finds optimistic outlook but
enduring racial division. New York Times (www.nytimes.com).
Sacks, C. H., and Bugental, D. P. (1987). Attributions as moderators of
affective and behavioral responses to social failure. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 53, 939-947.
Sagarin, B. J., Cialdini, R. B., Rice, W. E., and Serna, S. B. (2002).
Dispelling the illusion of invulnerability: The motivations and me-
chanisms of resistance to persuasion. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 83, 526-541.
Sagarin, B. J., Rhoads, K. v. L., and Cialdini, R. B. (1998). Deceiver's
distrust: Denigration as a consequence of undiscovered deception.
Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1167-1176.
Saks, M. J. (1974). Ignorance of science is no excuse. Trial, 10(6), 18-20.
Saks, M. J. (1977). Jury verdicts. Lexington, MA: Heath.
Saks, M. J. (1996). The smaller the jury, the greater the unpredictability.
Judicature, 79, 263-265.
Saks, M. J. (1998). What do jury experiments tell us about how juries
(should) make decisions? Southern California Interdisciplinary Law
Journal, 6, 1-53.
Saks, M. J., and Hastie, R. (1978). Social psychology in court. New York:
Van Nostrand Reinhold.
Saks, M. J., and Marti, M. W. (1997). A meta-analysis of the effects of
jury size. Law and Human Behavior, 21, 451-467.
Sakurai, M. M. (1975). Small group cohesiveness and detrimental con-
formity. Sociometry, 38, 340-357.
Sales, S. M. (1972). Economic threat as a determinant of conversion ra-
tes in authoritarian and nonauthcritarian churches. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 23, 420-428.
Sales, S. M. (1973). Threat as a factor in authoritarianism: An analysis of
archival data. Journal of Personality and Social Psychology, 28,44-57.
Salmivalli, C., Kaukiainen, A., Kaistaniemi, L., and Lagerspetz, K.
M. J. (1999). Self-evaluated self-esteem, peer-evaluated self-esteem,
and defensive egotism as predictors of adolescents' participation in
bullying situations. Personality and Social Psychology Bulletin, 25,
1268-1278.
Salovey, P., Mayer, J. D., and Rosenhan, D. L. (1991). Mood and he-
aling: Mood as a motivator of helping and helping as a regulator of
mood. In M. S. Clark (Ed.), Prosocial behavior. Newbury Park, CA:
Sage.
Salovey, P., Schneider, T. R., and Apanovitch, A. M. (2002). Message
framing in the prevention and early detection of illness. In J. P. Dil-
lard and M. Pfau (Eds.), The persuasion handbook: Theory and prac-
tice. Thousand Oaks, CA: Sage.
Saltzstein, H. D., and Sandberg, L. (1979). Indirect social influence:
Change in judgmental processor anticipatory conformity. Journal of
Experimental Social Psychology, 15, 209-216.
BI BLI OGRAFI JA 7 756
Sampson, E. E. (1975). On justice as equality. Journal of Social Issues,
31(3), 45-64.
Sanbonmatsu, D. M., Akimoto, S. A., and Gibson, B. D. (1994). Ste-
reotype-based blocking in social explanation. Personality and Social
Psychology Bulletin, 20, 71-81.
Sancton, T. 1997, October 13). The dossier on Diana's crash. Time, p.
50-56.
Sande, G. N., Goethals, G. R., and Radloff, C. E. (1988). Perceiving
one's own traits and others': The multifaceted self. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 54, 13-20.
Sanders, G. S. (1981). Driven by distraction: An integrative review of
social facilitation and theory and research. Journal of Experimental
Social Psychology, 17, 227-251. (a)
Sanders, G. S. (1981). Toward a comprehensive account of social faci-
litation: Distraction/conflict does not mean theoretical conflict. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 17, 262-265. (b)
Sanders, G. S., Baron, R. S., and Moore, D. L. (1978). Distraction and
social comparison as mediators of social facilitation effects. Journal
of Experimental Social Psychology, 14, 291-303.
Sanderson, C. A., and Cantor, N. (2001). The association of intimacy
goals and marital satisfaction: A test of four mediational hypothe-
ses. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1567-1577.
Sanislow, C. A., Ill, Perkins, D. V., and Balogh, D. W. (1989). Mood
induction, interpersonal perceptions, and rejection in the roommates
of depressed, nondepressed-disturbed, and normal college students.
Journal of Social and Clinical Psychology, 8, 345-358.
Sanitioso, R., Kunda, Z., and Fong, G. T. (1990). Motivated recruitment
of autobiographical memories. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 59, 229-241.
Sanna, L. J., Parks, C. D., Meier, S., Chang, E. C., Kassin, B. R., Lech-
ter, J. L., T\irley-Ames, K. J., and Miyake, T. M. (2003). A game
of inches: Spontaneous use of counterfactuals by broadcasters during
major league baseball playoffs. Journal of Applied Social Psycholo-
gy, 33, 455^75.
Sansone, C. (1986). A question of competence: The effects of compe-
tence and task feedback on intrinsic interest. Journal of Personality
and Social Psychology, 51, 918-931.
Sapadin, L. A. (1988). Friendship and gender: Perspectives of profes-
sional men and women. Journal of Social and Personal Relations-
hips, 5, 387^103.
Sargent, J. D., Heatherton, T. F., Ahrens, M. B. (2002). Adolescent
exposure to extremely violent movies. Journal of Adolescent Health,
31, 449^54.
Sartre, J. P. (1946/1948). Anti-Semite and Jew. New York: Schocken Books.
Sato, K. (1987). Distribution of the cost of maintaining common resour-
ces. Journal of Experimental Social Psychology, 23, 19-31.
Satterfield, A. T., and Muehlenhard, C. L. (1997). Shaken confidence:
The effects of an authority figure's flirtatiousness on women's and men's
self-rated creativity. Psychology of Women Quarterly, 21, 395-416.
Saucier, D. A., and Miller, C. T. (2003). The persuasiveness of racial
arguments as a subtle measure of racism. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 29, 1303-1315.
Savitsky, K., Epley, N., and Gilovich, T. (2001). Do others judge us as
harshly as we think? Overestimating the impact of our failures, short-
comings, and mishaps. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 81, 44-56.
Savitsky, K., Medvec, V. H., and Gilovich, T. (1997). Remembering and
regretting: The Zeigarnik effect and the cognitive availability of re-
grettable actions and inactions. Personality and Social Psychology
Bulletin, 23, 248-257.
Sax, L. J., Lindholm, J. A., Astin, A. W., Korn, W. S., and Mahoney,
K. M. (2002). The American freshman: National norms for Fall, 2002.
Los Angeles: Cooperative Institutional Research Program, UCLA.
Scarr, S. (1988). Race and gender as psychological variables: Social and
ethical issues. American Psychologist, 43, 56-59.
Schachter, S. (1951). Deviation, rejection and communication. Journal
of Abnormal and Social Psychology, 46, 190-207.
Schachter, S., and Singer, J. E. (1962). Cognitive, social and physiolo-
gical determinants of emotional state. Psychological Review, 69,379-
399.
Schacter, D., Kaszniak, A., and Kihlstrom, J. (1991). Models of me-
mory and the understanding of memory disorders. In T. Yanagihara
and R. Petersen (Eds.), Memory disorders: Research and clinical prac-
tice. New York: Marcel Dekker.
Schfer, R. B., and Keith, P. M. (1980). Equity and depression among
married couples. Social Psychology Quarterly, 43, 430-435.
Schaffner, P. E. (1985). Specious learning about reward and punishment.
Journal of Personality and Social Psychology, 48, 1377-1386.
Schaffner, P. E., Wandersman, A., and Stang, D. (1981). Candidate na-
me exposure and voting: Two field studies. Basic and Applied So-
cial Psychology, 2, 195-203.
Schaller, M., and Cialdini, R. B. (1988). The economics of empathic hel-
ping: Support for a mood management motive. Journal of Experi-
mental Social Psychology, 24, 163-181.
Scheier, M. F., and Carver, C. S. (1992). Effects of optimism on psy-
chological and physical well-being: Theoretical overview and empi-
rical update. Cognitive Therapy and Research, 16, 201-228.
Scheier, M. F., Carver, C. S., and Bridges, M. W. (2000). Optimism,
pessimism, and psychological well-being. In E. C. Chang (Ed.), Op-
timism and pessimism. Washington, DC: APA Books.
Schein, E. H. (1956). The Chinese indoctrination program for prisoners
of war: A study of attempted brainwashing. Psychiatry, 19,149-172.
Schiffenbauer, A., and Schiavo, R. S. (1976). Physical distance and at-
traction: An intensification effect. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 12, 274-282.
Schiffmann, W. (1999, February 4). An heiress abducted: Patty Hearst,
25 years after her kidnapping. Associated Press (via www.ab-
cnews.com).
Schimel, J., Arndt, J., Pyszczynski, T., and Greenberg, J. (2001). Being
accepted for who we are: Evidence that social validation of the in-
trinsic self reduces general defensiveness. journal of Personality and
Social Psychology, 80, 35-52.
Schimel, J., Pyszczynski, T., Greenberg, J., O'Mahen, H., Arndt, J.
(2000). Running from the shadow: Psychological distancing from ot-
hers to deny characteristics people fear in themselves. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 78, 446-462.
Schimel, J., Simon, L., Greenberg, J., Pyszczynski, T., Solomon, S.,
and Waxmonsky, J. (1999). Stereotypes and terror management: Evi-
dence that mortality salience enhances stereotypic thinking and pre-
ferences. Journal of Personality and Social Psychology, 77,905-926.
Schkade, D. A., and Kahneman, D. (1998). Does living in California
make people happy? A focusing illusion in judgments of life satis-
faction. Psychological Science, 9, 340-346.
Schkade, D. A., and Sunstein, C. R. (2003, June 11). Judging by where
you sit. New York Times (www.nytimes.com).
Schlenker, B. R. (1976). Egocentric perceptions in cooperative groups:
A conceptualization and research review. Final Report, Office of Na-
val Research Grant NR 170-797.
BI BLI OGRAFI JA 7 757
Schlenker, B. R., and Leary, M. R. (1982). Social anxiety and self-pre-
sentation: A conceptualization and model. Psychological Bulletin, 92,
641-669. (b)
Schlenker, B. R., and Leary, M. R. (1985). Social anxiety and commu-
nication about the self. Journal of Language and Social Psychology,
4, 171-192.
Schlenker, B. R., and Miller, R. S. (1977). Egocentrism in groups: Self-
serving biases or logical information processing? Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 35, 755-764. (b)
Schlenker, B. R., and Miller, R. S. (1977). Group cohesiveness as a de-
terminant of egocentric perceptions in cooperative groups. Human Re-
lations, 30, 1039-1055. (a)
Schlenker, B. R., Phillips, S. T., Boniecki, K. A., and Schlenker, D. R.
(1995). Championship pressures: Choking or triumphing in one's own
territory? Journal of Personality and Social Psychology, 68, 632-643.
Schlenker, B. R., and Weigold, M. F. (1992). Interpersonal processes in-
volving impression regulation and management. Annual Review of
Psychology, 43, 133-168.
Schlenker, B. R., Weigold, M. F., and Hallam, J. R. (1990). Self-ser-
ving attributions in social context: Effects of self-esteem and social
pressure. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 855-863.
Schlesinger, A., Jr. (1949). The statistical soldier. Partisan Review, 16,
852-856.
Schlesinger, A., Jr. (1991, July 8). The cult of ethnicity, good and bad.
Time, p. 21.
Schlosser, E. (2003, March 10). Empire of the obscene. New Yorker, p.
61-71.
Schmader, T., and Johns, M. (2003). Converging evidence that stereo-
type threat reduces working memory capacity. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 85, 440-451.
Schmidt, P. J., Nieman, L. K., Danaceau, M. A., Adams, L. F., and
Rubinow, D. R. (1998). Differential behavioral effects of gonadal
steroids in women with and in those without premenstrual syndro-
me. New England Journal of Medicine, 338, 209-216.
Schmitt, D. P. (2003). Universal sex differences in the desire for sexual
variety; tests from 52 nations, 6 continents, and 13 islands. Journal
of Personality and Social Psychology, 85, 85-104.
Schmuck, P., Kasser, T., and Ryan, R. M. (2000). Intrinsic and extrin-
sic goals: Their structure and relationship to well-being in German
and U.S. college students. Social Indicators Research, 50, 225-241.
Schnall, S., and Laird, J. D. (2003). Keep smiling: Enduring effects of
facial expressions and postures on emotional experience and memo-
ry. Cognition and Emotion, 17, 1 SI-191.
Schneider, M. E., Major, B., Luhtanen, R., and Crocker, J. (1996). So-
cial stigma and the potential costs of assumptive help. Personality
and Social Psychology Bulletin, 22, 201-209.
Schneider, P. (2000, February 13). Saving Konrad Latte. New York Ti-
mes Magazine (www.nytimes.com).
Schneider, T. R., Salovey, P., Pallonen, U., Mundorf, N., Smith, N. F.,
and Steward, W. T. (2000). Visual and auditory message framing
effects on tobacco smoking. Journal of Applied Social Psychology,
in press.
Schoeneman, T. J. (1994). Individualism. In V. S. Ramachandran (Ed.),
Encyclopedia of Human Behavior. San Diego, CA: Academic Press.
Schoenfeld, B. (1995, May 14). The loneliness of being white. New York
Times Magazine, 34-37.
Schofleld, J. (1982). Black and white in school: Trust, tension, or tole-
rance? New York: Praeger.
Schofleld, J. W. (1986). Causes and consequences of the colorblind per-
spective. In J. F. Dovidio and S. L. Gaertner (Eds.), Prejudice, disc-
rimination, and racism. Orlando, FL: Academic Press.
Schooler, J. W. (2002). Verbalization produces a transfer inappropriate
processing shift. Applied Cognitive Psychology, 16, 989-997.
Schor, J. B. (1998). The overworked American. New York: Basic Books.
Schroeder, D. A., Dovidio, J. F., Sibicky, M. E., Matthews, L. L., and
Allen, J. L. (1988). Empathic concern and helping behavior: Egoism
or altruism: Journal of Experimental Social Psychology, 24,333-353.
Schulz, J. W., and Pruitt, D. G. (1978). The effects of mutual concern
on joint welfare. Journal of Experimental Social Psychology, 14,480-
492.
Schulz, R., and Decker, S. (1985). Long-term adjustment to physical di-
sability: The role of social support, perceived control, and self-bla-
me. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 1162-1172.
Schulz-Hardt, S., Frey, D., Luthgens, C., and Moscovici, S. (2000). Bia-
sed information search in group decision making. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 78, 655-669.
Schuman, H., and Kalton, G. (1985). Survey methods. In G. Lindzey
and E. Aronson (Eds.), Handbook of Social Psychology, Vol. 1. Hil-
lsdale, NJ: Erlbaum.
Schuman, H., and Ludwig, J. (1983). The norm of even-handedness in
surveys as in life. American Sociological Review, 48, 112-120.
Schuman, H., and Scott, J. (1987). Problems in the use of survey ques-
tions to measure public opinion. Science, 236, 957-959.
Schuman, H., and Scott, J. (1989). Generations and collective memo-
ries. American Sociological Review, 54, 359-381.
Schutte, J. W., and Hosch, H. M. (1997). Gender differences in sexual
assault verdicts. Journal of Social Behavior and Personality, 12,759
772.
Schwartz, B. (2000). Self-determination: The tyranny of freedom. Ame-
rican Psychologist, 55, 79-88.
Schwartz, B. (2004). The tyranny of choice. New York: Ecco/HarperCol-
lins.
Schwartz, S. H. (1975). The justice of need and the activation of huma-
nitarian norms. Journal of Social Issues, 31(3), 111-136.
Schwartz, S. H., and Gottlieb, A. (1981). Participants' post-experimen-
tal reactions and the ethics of bystander research. Journal of Experi-
mental Social Psychology, 17, 396-407.
Schwarz, N., and Clore, G. L. (1983). Mood, misattribution, and jud-
gments of well-being: Informative and directive functions of affecti-
ve states. Journal of Personality and Social Psychology, 45,513-523.
Schwarz, N., and Kurz, E. (1989). What's in a picture? The impact of
face-ism on trait attribution. European Journal of Social Psycholo-
gy, 19, 311-316.
Schwarz, N., Bless, H., and Bohner, G. (1991). Mood and persuasion:
Affective states influence the processing of persuasive communica-
tions. In M. Zanna (Ed.), Advances in experimental social psycholo-
gy, vol. 24. New York: Academic Press.
Schwarz, N., Strack, F., Kommer, D., and Wagner, D. (1987). Soccer,
rooms, and the quality of your life: Mood effects on judgments of
satisfaction with life in general and with specific domains. Journal
of Applied Social Psychology, 17, 69-79.
Schweinle, W. E., Ickes, W., Bernstein, I. H. (2002). Empathic inaccu-
racy in husband to wife aggression: The overattribution bias. Perso-
nal Relationships, 9, 141-159.
Schweitzer, K., Zillmann, D., Weaver, J. B., and Luttrell, E. S. (1992,
Spring). Perception of threatening events in the emotional aftermath
of a televised college football game. Journal of Broadcasting and
Electronic Media, p. 75-82.
BI BLI OGRAFI JA 7 758
Scott, J. P., and Marston, M. V. (1953). Nonadaptive behavior resulting
from a series of defeats in fighting mice. Journal of Abnormal and
Social Psychology, 48, 417-128.
Scottish Life (2001, Winter). Isle of Muck without a crime for decades.
P. 11.
Sears, D. O. (1979). Life stage effects upon attitude change, especially
among the elderly. Manuscript prepared for Workshop on the Elder-
ly of the Future, Committee on Aging, National Research Council,
Annapolis, MD, May 3-5.
Sears, D. O. (1986). College sophomores in the laboratory: Influences
of a narrow data base on social psychology's view of human nature.
Journal of Personality and Social Psychology, 51, 515-530.
Sedikides, C. (1993). Assessment, enhancement, and verification deter-
minants of the self-evaluation process. Journal of Personality and
Social Psychology, 65, 317-338.
Sedikides, C., and Anderson, C. A. (1992). Causal explanations of de-
fection: A knowledge structure approach. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 18, 420-429.
Sedikides, C., Gaertner, L., and Toguchi, Y. (2003). Pancultural self-en-
hancement. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 60-79.
Segal, H. A. (1954). Initial psychiatric findings of recently repatriated pri-
soners of war. American Journal of Psychiatry, 61, 358-363.
Segal, N. L. (1984). Cooperation, competition, and altruism within twin
sets: A reappraisal. Ethology and Sociobiology, 5, 163-177.
Segal, N. L., and Hershberger, S. L. (1999). Cooperation and competi-
tion between twins: Findings from a Prisoner's Dilemma game. Evo-
lution and Human Behavior, 20, 29-51.
Segall, M. H., Dasen, P. R., Berry, J. W., and Poortinga, Y. H. (1990).
Human behavior in global perspective: An introduction to cross-cul-
tural psychology. New York: Pergamon.
Segerstrom, S. C. (2001). Optimism and attentional bias for negative and
positive stimuli. Personality and Social Psychology Bulletin, 27,
1334-1343.
Segerstrom, S. C., McCarthy, W. J., Caskey, N. H., Gross, T. M., and
Jarvik, M. E. (1993). Optimistic bias among cigarette smokers. Jour-
nal of Applied Social Psychology, 23, 1606-1618.
Seiht, B., and Forster, J. (2004). Stereotype threat and performance: How
self-stereotypes influence processing by inducing regulatory foci.
Journal of Personality and Social Psychology, in press.
Selby, J. W., Calhoun, L. G., and Brock, T. A. (1977). Sex differences
in the social perception of rape victims. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 3, 412-415.
Seligman, C., Fazio, R. H., and Zanna, M. P. (1980). Effects of salien-
ce of extrinsic rewards on liking and loving. Journal of Personality
and Social Psychology, 38, 453-460.
Seligman, M. (1994). What You Can Change and Wiiat You Can't. New
York: Knopf.
Seligman, M. E. P. (1975). Helplessness: On depression, development
and death. San Francisco: W. H. Freeman.
Seligman, M. E. P. (1989). Explanatory style: Predicting depression,
achievement, and health. In M. D. Yapko (Ed.), Brief therapy appro-
aches to treating anxiety and depression. New York: Brunner/Ma-
zel.
Seligman, M. E. P. (1991). Learned optimism. New York: Knopf.
Seligman, M. E. P. (1992). Power and powerlessness: Comments on
Cognates of personal control". Applied and Preventive Psychology,
1, 119-120.
Seligman, M. E. P. (1998). The prediction and prevention of depression.
In D. K. Routh and R. J. DeRubeis (Eds.), The science of clinical
psychology: Accomplishments and future directions. Washington, DC:
American Psychological Association.
Seligman, M. E. P. (2002). Authentic happiness: Using the new positive
psychology to realize your potential for lasting fulfillment. New York:
Free Press.
Seligman, M. E. P., Nolen-Hoeksema, S., Thornton, N., and Thorn-
ton, K. M. (1990). Explanatory style as a mechanism of disappoin-
ting athletic performance. Psychological Science, 1, 143-146.
Seligman, M. E. P., and Schulman, P. (1986). Explanatory style as a pre-
dictor of productivity and quitting among life insurance sales agents.
Journal of Personality and Social Psychology, 50, 832-838.
Semin, G. R., and De Poot, C. J. (1997). Bringing partiality to light:
Question wording and choice as indicators of bias. Social Cognition,
15, 91-106.
Sengupta, S. (2001, October 10). Sept. 11 attack narrows the racial divi-
de. New York Times (www.nytimes.com).
Sengupta, S. (2003, May 27). Congo war toll soars as U.N. pleads for
aid. New York Times (www.nytimes.com).
Sentyrz, S. M., and Bushman, B. J. (1998). Mirror, mirror, on the wall,
who's the thinnest one of all? Effects of self-awareness on consump-
tion of fatty, reduced-fat, and fat-free products. Journal of Applied
Psychology, 83, 944-949.
Seta, C. E., and Seta, J. J. (1992). Increments and decrements in mean
arterial pressure levels as a function of audience composition: An ave-
raging and summation analysis. Personality and Social Psychology
Bulletin, 18, 173-181.
Seta, J. J. (1982). The impact of comparison processes on coactors' task
performance. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 281-
291.
Shackelf ord, T. K., and Larsen, R. J. (1997). Facial asymmetry as an
indicator of psychological, emotional, and physiological distress. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 72, 456-466.
Shaffer, D. R., Pegalis, L. J., and Bazzini, D. G. (1996). When boy meets
girls (revisited): Gender, gender-role orientation, and prospect of fu-
ture interaction as determinants of self-disclosure among same- and
opposite-sex acquaintances. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 22, 495-506.
Sharan, S., and Sharan, Y. (1976). Small group teaching. Englewood
Cliffs, NJ: Educational Technology.
Sharan, Y., and Sharan, S. (1994). Group investigation in the coopera-
tive classroom. In S. Sharan (Ed.), Handbook of cooperative lear-
ning methods. Westport, CT: Greenwood Press.
Sharma, N. (1981). Some aspect of attitude and behaviour of mothers.
Indian Psychological Review, 20, 35-42.
Shaver, P. R., and Hazan, C. (1993). Adult romantic attachment: Theo-
ry and evidence. In D. Perlman and W. Jones (Eds.), Advances in per-
sonal relationships, vol. 4. Greenwich, CT: JAI.
Shaver, P. R., and Hazan, C. (1994). Attachment. In A. L. Weber and J.
H. Harvey (Eds.), Perspectives on close relationships. Boston: Al-
lyn and Bacon.
Shaver, P., Hazan, C., and Bradshaw, D. (1988). Love as attachment:
The integration of three behavioral systems. In R. J. Sternberg and
M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale
University Press.
Shavitt, S. (1990). The role of attitude objects in attitude functions. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 26, 124-148.
Shaw, J. S., III (1996). Increases in eyewitness confidence resulting from
postevent questioning. Journal of Experimental Psychology: Applied,
2, 126-146.
BI BLI OGRAFI JA 7 759
Shaw, M. E. (1981). Group dynamics: The psychology of small group
behavior. New York: McGraw-Hill.
Sheldon, K. M., Elliot, A. J., Youngmee, K., and Kasser, T. (2001). What
is satisfying about satisfying events? Testing 10 candidate psychologi-
cal needs. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 325-339.
Shell, R. M., and Eisenberg, N. (1992). A developmental model of re-
cipients' reactions to aid. Psychological Bulletin, 111, 413-433.
Sheppard, B. H., and Vidmar, N. (1980). Adversary pretrial procedures
and testimonial evidence: Effects of lawyer's role and machiavelia-
nism. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 320-322.
Shepperd, J. A. (2003). Interpreting comparative risk judgments: Are pe-
ople personally optimistic or interpersonally pessimistic? Unpublis-
hed manuscript, University of Florida.
Shepperd, J. A., and Arkin, R. M. (1991). Behavioral other-enhance-
ment: Strategically obscuring the link between performance and eva-
luation. Journal of Personality and Social Psychology, 60, 79-88.
Shepperd, J. A., Arkin, R. M., and Slaughter, J. (1995). Constraints
on excuse making: The deterring effects of shyness and anticipated
retest. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 1061-1072.
Shepperd, J. A., and Taylor, K. M. (1999). Ascribing advantages to so-
cial comparison targets. Basic and Applied Social Psychology, 21,
103-117.
Shepperd, J. A., and Wright, R. A. (1989). Individual contributions to
a collective effort: An incentive analysis. Personality and Social Psy-
chology Bulletin, 15, 141-149.
Sherif, M. (1935). A study of some social factors in perception. Archi-
ves of Psychology, No. 187.
Sherif, M. (1937). An experimental approach to the study of attitudes.
Sociometry, 1, 90-98.
Sherif, M. (1966). In common predicament: Social psychology of interg-
roup conflict and cooperation. Boston: Houghton Mifflin.
Sherif, M., and Sherif, C. W. (1969). Social psychology New York: Har-
per and Row.
Sherman, D. K., Nelson, L. D., and Ross, L. D. (2003). Naive realism
and affirmative action: Adversaries are more similar than they think.
Basic and Applied Social Psychology, 25, 275-289.
Sherman, J. W. (1996). Development and mental representation of ste-
reotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 1126-
1141.
Sherman, J. W., Lee, A. Y., Bessenoff, G. R., and Frost, L. A. (1998).
Stereotype efficiency reconsidered: Encoding flexibility under cogni-
tive load. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 589-606.
Sherman, S. J. (1980). On the self-erasing nature of errors of prediction.
Journal of Personality and Social Psychology, 39, 211-221.
Sherman, S. J., Cialdini, R. B., Schwartzman, D. F., and Reynolds,
K. D. (1985). Imagining can heighten or lower the perceived likeli-
hood of contracting a disease: The mediating effect of ease of ima-
gery. Personality and Social Psychology Bulletin, 11, 118-127.
Sherman, S., Beike, D., and Ryalls, K. (1999). Dual-processing accounts
of inconsistencies in response to general versus specific cases. In S.
Chaiken and Y. Trope, Dual process theories in social psychology.
New York: Guilford.
Shih, M., Pittinsky, T. L., and Ambady, N. (1999). Stereotype suscep-
tibility: Identity salience and shifts in quantitative performance. Psy-
chological Science, 10, 80-83.
Shiller, R. (2000). Irrational exuberance. Princeton, NJ: Princeton Uni-
versity Press.
Short, J. F., Jr. (Ed.) (1969). Gang delinquency and delinquent subcul-
tures. New York: Harper and Row.
Shostak, M. (1981). Nisa: The life and words of a IKung woman. Camb-
ridge, MA: Harvard University Press.
Shotland, R. L. (1989). A model of the causes of date rape in develo-
ping and close relationships. In C. Hendrick (Ed.), Review of Perso-
nality and Social Psychology, Vol. 10. Beverly Hills, CA: Sage.
Shotland, R. L., and Stebbins, C. A. (1983). Emergency and cost as de-
terminants of helping behavior and the slow accumulation of social
psychological knowledge. Social Psychology Quarterly, 46, 36-46.
Shotland, R. L., and Straw, M. K. (1976). Bystander response to an as-
sault: When a man attacks a woman. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 34, 990-999.
Showers, C., and Ruben, C. (1987). Distinguishing pessimism from dep-
ression: Negative expectations and positive coping mechanisms. Pa-
per presented at the American Psychological Association convention.
Shrauger, J. S. and Schoeneman, T. J. (1979, May). Symbolic interac-
tionist view of self-concept: Through the looking glass darkly. Psy-
chological Bulletin, 86, 549-573.
Shrauger, J. S. (1975). Responses to evaluation as a function of initial
self-perceptions. Psychological Bulletin, 82, 581-596.
Shrauger, J. S. (1983). The accuracy of self-prediction: How good are
we and why? Paper presented at the Midwestern Psychological As-
sociation convention.
Shrauger, J. S., Ram, D., Greninger, S. A., and Mariano, E. (1996).
Accuracy of self-predictions versus judgments by knowledgeable ot-
hers. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 1229-1243.
Shure, G. H., Meeker, R. J., and Hansford, E. A. (1965). The effecti-
veness of pacifist strategies in bargaining games. Journal of Conflict
Resolution, 9(1), 106-117.
Sidanius, J., and Pratto, E (1999). Social Dominance: An Intergroup The-
ory of Social Hierarchy and Oppression. New York: Cambridge Uni-
versity Press.
Sidanius, J., Pratto, F., and Bobo, L. (1994). Social dominance orien-
tation and the political psychology of gender: A case of invariance?
Journal of Personality and Social Psychology, 67, 998-1011.
Sidanius, J., Pratto, F., and Bobo, L. (1996). Racism, conservatism, af-
firmative action, and intellectual sophistication: A matter of princip-
led conservatism or group dominance? Journal of Personality and
Social Psychology, 70, 476-490.
Sieff, E. M., Dawes, R. M., and Loewenstein, G. F. (1999). Anticipa-
ted versus actual responses to HIV test results. American Journal of
Psychology, 112, 297-311.
Sigall, H. (1970). Effects of competence and consensual validation on a
communicator's liking for the audience. Journal of Personality and
Social Psychology, 16, 252-258.
Sigall, H., and Page, R. (1971). Current stereotypes: A little fading, a
little faking. Journal of Personality and Social Psychology, 18, 247-
255.
Silke, A. (2003). Deindividuation, anonymity, and violence: Findings from
Northern Ireland. Journal of Social Psychology, 143, 493^99.
Silver, M., and Geller, D. (1978). On the irrelevance of evil: The orga-
nization and individual action. Journal of Social Issues, 34,125-136.
Silvia, P. J., and Duval, T. S. (2001). Objective self-awareness theory:
Recent progress and enduring problems. Personality and Social Psy-
chology Review, 5, 230-241.
Simmons, W. W. (2000, December). When it comes to having children,
Americans still prefer boys. The Gallup Poll Monthly, p. 63-64.
Simon, H. A. (1957). Models of man: Social and rational. New York:
Wiley.
BI BLI OGRAFI JA 7 760
Simon, P. (1996, April 17). American provincials. Christian Century, p.
421-422.
Simonton, D. K. (1994). Greatness: Who makes history and why. New
York: Guilford.
Simpson, J. A. (1987). The dissolution of romantic relationships: Fac-
tors involved in relationship stability and emotional distress. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 53, 683-692.
Simpson, J. A., Campbell, B., and Berscheid, E. (1986). The associa-
tion between romantic love and marriage: Kephart (1967) twice re-
visited. Personality and Social Psychology Bulletin, 12, 363-372.
Simpson, J. A., Gangestad, S. W., and Lerma, M. (1990). Perception
of physical attractiveness: Mechanisms involved in the maintenance
of romantic relationships. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 59, 1192-1201.
Simpson, J. A., Rholes, W. S., Campbell, L., Tran, S., and Wilson, C.
L. (2003). Adult attachment, the transition to parenthood, and dep-
ressive symptoms. Journal of Personality and Social Psychology, 84,
1172-1187.
Simpson, J. A., Rholes, W. S., and Nelligan, J. S. (1992). Support se-
eking and support giving within couples in an anxiety-provoking si-
tuation: The role of attachment styles. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 62, 434-446.
Simpson, J. A., Rholes, W. S., and Phillips, D. (1996). Conflict in clo-
se relationships: An attachment perspective. Journal of Personality
and Social Psychology, 71, 899-914.
Singer, M. (1979). Cults and cult members. Address to the American Psy-
chological Association convention, (a)
Singh, D. (1993). Adaptive significance of female physical attractiveness:
Role of waist-to-hip ratio. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 65, 293-307.
Singh, D. (1995b). Female judgment of male attractiveness and desirabi-
lity for relationships: Role of waist-to-hip ratio and financial status.
Journal of Personality and Social Psychology, 69, 1089-1101.
Singh, D., and Young, R. K. (1995). Body weight, waist-to-hip ratio, bre-
asts, and hips: Role in judgments of female attractiveness and desi-
rability for relationships. Ethology and Sociobiology, 16, 483-507.
Singh, R., and Ho, S. J. (2000). Attitudes and attraction: A new test of
the attraction, repulsion and similarity-dissimilarity asymmetry hy-
potheses. British Journal of Social Psychology, 39, 197-211.
Singh, R., and Teoh, J. B. P. (1999). Attitudes and attraction: A test of
two hypotheses for the similarity-dissimilarity asymmetry. British
Journal of Social Psychology, 38, 427^43.
Sissons, M. (1981). Race, sex, and helping behavior. British Journal of
Social Psychology, 20, 285-292.
Sittser, G. L. (1994, April). Long night's journey into light. Second Opi-
nion, p. 10-15.
Sivard, R. L. (1991). World military and social expenditures. Washing-
ton, DC: World Priorities.
Six, B., and Eckes, T. (1996). Metaanalysen in der Einstellungs-Verhal-
tens-Forschung. Zeitschrift fur Sozialpsychologie, p. 7-17.
Skaalvik, E. M., and Hagtvet, K. A. (1990). Academic achievement and
self-concept: An analysis of causal predominance in a developmen-
tal perpsective. Journal of Personality and Social Psychology, 58,
292-307.
Skill, T., Robinson, J. D., Lyons, J. S., and Larson, D. (1994). The por-
trayal of religion and spirituality on fictional network television. Re-
view of Religious Research, 35, 251-267.
Skinner, B. F. (1971). Beyond freedom and dignity. New York: Knopf.
Skitka, L. J. (1999). Ideological and attributional boundaries on public com-
passion: Reactions to individuals and communities affected by a natu-
ral disaster. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 793-808.
Skitka, L. J., and Tetlock, P. E. (1993). Providing public assistance: Cog-
nitive and motivational processes underlying liberal and conservati-
ve policy preferences. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 65, 1205-1223.
Slavin, R. E. (1980). Cooperative learning and desegregation. Paper pre-
sented at the American Psychological Association convention.
Slavin, R. E. (1985). Cooperative learning: Applying contact theory in
desegregated schools. Journal of Social Issues, 41(3), 45-62.
Slavin, R. E. (1990, December/January). Research on cooperative lear-
ning: Consensus and controversy. Educational Leadership, p. 52-54.
Slavin, R. E., and Cooper, R. (1999). Improving intergroup relations: Les-
sons learned from cooperative learning programs. Journal of Social
Issues, 55, 647-663.
Slavin, R. E., Hurley, E. A., and Chamberlain, A. (2003). Cooperative
learning and achievement: Theory and research. In W. M. Reynolds
and G. E. Miller (Eds.), Handbook of psychology: Educational psy-
chology, Vol. 7. New York: Wiley.
Slavin, R. E., and Madden, N. A. (1979). School practices that improve
race relations. Journal of Social Issues, 16, 169-180.
Slotow, R., Van Dyke, G., Poole, J., Page, B., Klocke, A. (2000). Ol-
der bull elephants control young males. Nature, 408, 425^26.
Slovic, P. (1972). From Shakespeare to Simon: Speculations - and some
evidence - about man's ability to process information. Oregon Re-
search Institute Research Bulletin, 12(2).
Slovic, P., and Fischhoff, B. (1977). On the psychology of experimental
surprises. Journal of Experimental Psychology: Human Perception
and Performance, 3, 455-551.
Small, G. W., Propper, M. W., Randolph, E. T., and Eth, S. (1991).
Mass hysteria among student performers: Social relationship as a
symptom predictor. American Journal of Psychiatry, 148,1200-1205.
Small, M. F. (1999, March 30). Are we losers? Putting a mating theory
to the test. New York Times (www.nytimes.com).
Smedley, J. W., and Bayton, J. A. (1978). Evaluative race-class stereo-
types by race and perceived class of subjects. Journal of Personality
and Social Psychology, 3, 530-535.
Smelser, N. J., and Mitchell, F. (Eds.) (2002). Terrorism: Perspectives
from the behavioral and social sciences. Washington, DC: National
Research Council, National Academies Press.
Smith, A. (1976). The wealth of nations. Book 1. Chicago: University of
Chicago Press. (Originally published, 1776.)
Smith, A. E., Jussim, L., Eccles, J. (1999). Do self-fulfilling prophe-
cies accumulate, dissipate, or remain stable over time? Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 77, 548-565.
Smith, A. E., Jussim, L., Eccles, J., and others. (1998). Self-fulfilling pro-
phecies, perceptual biases, and accuracy at the individual and group
levels. Journal of Experimental Social Psychology, 34, 530-561.
Smith, D. E., Gier, J. A., and Willis, F. N. (1982). Interpersonal touch
and compliance with a marketing request. Basic and Applied Social
Psychology, 3, 35-38.
Smith, H. (1976) The Russians. New York: Balantine Books. Cited by
B. Latane, K. Williams, and S. Harkins in, Many hands make light
the work. Journal of Personality and Social Psychology, 1979, 37,
822-832.
Smith, H. J., and Tyler, T. R. (1997). Choosing the right pond: The im-
pact of group membership on self-esteem and group-oriented beha-
vior. Journal of Experimental Social Psychology, 33, 146-170.
BI BLI OGRAFI JA 7 761
Smith, H. W. (1981). Territorial spacing on a beach revisited: A cross-
national exploration. Social Psychology Quarterly, 44, 132-137.
Smith, M. B. (1978). Psychology and values. Journal of Social Issues,
34, 181-199.
Smith, P. B., and Tayeb, M. (1989). Organizational structure and pro-
cesses. In M. Bond (Ed.), The cross-cultural challenge to social psy-
chology. Newbury Park, CA: Sage.
Smith, R. H., Turner, T. J., Garonzik, R., Leach, C. W., Urch-Drus-
kat, V., and Weston, C M. (1996). Envy and Schadenfreude. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 22, 158-168.
Smith, S. M., and Shaffer, D. R. (1991). Celerity and cajolery: Rapid
speech may promote or inhibit persuasion through its impact on mes-
sage elaboration. Personality and Social Psychology Bulletin, 17,
663-669.
Smith, T. W. (1998, December). American sexual behavior: Trends, so-
cio-demographic differences, and risk behavior. National Opinion Re-
search Center GSS Topical Report No. 25.
Smith, T. W., and Ruiz, J. M. (2002). Psychosocial influences on the
development and course of coronary heart disease: Current status and
implications for research and practice. Journal of Consulting and Cli-
nical Psychology, 70, 548-568.
Smith, V. L. (1991). Impact of pretrial instruction on jurors' information
processing and decision making. Journal of Applied Psychology, 76,
220-228.
Smith, V. L. (1991). Prototypes in the courtroom: Lay representations of
legal concepts. Journal of Personality and Social Psychology, 61,
857-872.
Smith, V. L., and Ellsworth, P. C. (1987). The social psychology of eye-
witness accuracy: Misleading questions and communicator experti-
se. Journal of Applied Psychology, 72, 294-300.
Smolowe, J. (1994, August 1). Race and the O. J. case. Time, p. 24-25.
Smoreda, Z., and Licoppe, C. (2000). Gender-specific use of the domestic
telephone. Social Psychology Quarterly, 63, 238-252.
Snodgrass, M. A. (1987). The relationships of differential loneliness, in-
timacy, and characterological attributional style to duration of lone-
liness. Journal of Social Behavior and Personality, 2, 173-186.
Snyder, C. R. (1978). The illusion" of uniqueness. Journal of Huma-
nistic Psychology, 18, 33-41.
Snyder, C. R. (1980). The uniqueness mystique. Psychology Today,
March, p. 86-90.
Snyder, C. R., and Fromkin, H. L. (1980). Uniqueness; The human pur-
suit of difference. New York: Plenum.
Snyder, C. R., and Higgins, R. L. (1988). Excuses: Their effective role
in the negotiation of reality. Psychological Bulletin, 104, 23-35.
Snyder, C. R., and Smith, T. W. (1986). On being shy like a fox": A
self-handicapping analysis. In W. H. Jones et al. (Eds.), Shyness: Per-
spectives on research and treatment. New York: Plenum.
Snyder, M. (1981). Seek, and ye shall find: Testing hypotheses about ot-
her people. In E. T. Higgins, C. P. Herman, and M. P. Zanna (Eds.),
Social cognition: The Ontario symposium on personality and social
psychology. Hillsdale, NJ: Erlbaum. (a)
Snyder, M. (1983). The influence of individuals on situations: Implica-
tions for understanding the links between personality and social be-
havior. Journal of Personality, 51, 497-516.
Snyder, M. (1984). When belief creates reality. In L. Berkowitz (Ed.),
Advances in Experimental Social Psychology, Vol. 18. New York:
Academic Press.
Snyder, M. (1987). Public appearances I private realities: The psycho-
logy of self-monitoring. New York: Freeman.
Snyder, M. (1988). Experiencing prejudice first hand: The discrimina-
tion day" experiments. Contemporary Psychology, 33, 664-665.
Snyder, M., Campbell, B., and Preston, E. (1982). Testing hypotheses
about human nature: Assessing the accuracy of social stereotypes. So-
cial Cognition, 1, 256-272.
Snyder, M., Grether, J., and Keller, K. (1974). Staring and complian-
ce: A field experiment on hitch-hiking. Journal of Applied Social Psy-
chology, 4, 165-170.
Snyder, M., and Haugen, J. A. (1994). Why does behavioral confirma-
tion occur? A functional perspective on the role of the perceiver. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 30, 218-246.
Snyder, M., and Haugen, J. A. (1995). Why does behavioral confirma-
tion occur? A functional perspective on the role of the target. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 21, 963-974.
Snyder, M., and Ickes, W. (1985). Personality and social behavior. In
G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), Handbook of social psychology
(3rd ed.). New York: Random House.
Snyder, M., and Swann, W. B., Jr. (1976). When actions reflect attitu-
des: The politics of impression management. Journal of Personality
and Social Psychology, 34, 1034-1042.
Snyder, M., Tanke, E. D., and Berscheid, E. (1977). Social perception
and interpersonal behavior: On the self-fulfilling nature of social stere-
otypes. Journal of Personality and Social Psychology, 35,656-666. (b)
Snyder, M., and Thomsen, C. J. (1988). Interactions between therapists
and clients: Hypothesis testing and behavioral confirmation. In D. C.
Turk and P. Salovey (Eds.), Reasoning, inference, and judgment in
clinical psychology. New York: Free Press.
Sober, E., and Wilson, D. S. (1998). Unto others: The evolution and psy-
chology of unselfish behavior. Cambridge, MA: Harvard University
Press.
Sokoll, G. R., and Mynatt, C. R. (1984). Arousal and free throw shoo-
ting. Paper presented at the Midwestern Psychological Association
convention, Chicago.
Solano, C. H., Batten, P. G., and Parish, E. A. (1982). Loneliness and
patterns of self-disclosure. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 43, 524-531.
Solberg, E. C., Diener, E., and Robinson, M. D. (2003). Why are ma-
terialists less satisfied? In T. Kasser and A. D. Kanner (Eds.), Psy-
chology and consumer culture: The struggle for a good life in a ma-
terialistic world. Washington, DC: APA Books.
Solberg, E. C., Diener, E., Wirtz, D., Lucas, R. E., and Oishi, S. (2002).
Wanting, having, and satisfaction: Examining the role of desire disc-
repancies in satisfaction with income. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 83, 725-734.
Solomon, H., and Solomon, L. Z. (1978). Effects of anonymity on hel-
ping in emergency situations. Paper presented at the Eastern Psycho-
logical Association convention.
Solomon, H., Solomon, L. Z., Arnone, M. M., Maur, B. J., Reda, R.
M., and Rother, E. O. (1981). Anonymity and helping. Journal So-
cial Psychology, 113, 37^13.
Solomon, L. Z., Solomon, H., and Stone, R. (1978). Helping as a func-
tion of number of bystanders and ambiguity of emergency. Persona-
lity and Social Psychology Bulletin, 4, 318-321.
Solomon, S., Greenberg, J., and Pyszczynski, T. (2000). Pride and pre-
judice: Fear of death and social behavior. Current Directions in Psy-
chological Science, 9, 200-203.
Solomon, S., Ogilvie, D. M., Cohen, F., Greenberg, J., and Pyszczynski,
T. (2004). The effects of reminders of death or the events of Sep-
BI BLI OGRAFI JA 7 762
tember 11, 2001 on evaluations of President Bush. Manuscript in pre-
paration, Skidmore College.
Sommer, B. (1992). Cognitive performance and the menstrual cycle. In
J. T. Richardson (Ed.), Cognition and the menstrual cycle: Research,
theory, and culture. New York: Springer-Verlag.
Sommer, R. (1969). Personal space. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.
Sommers, S. R., and Ellsworth, P. C. (2000). Race in the courtroom:
Perceptions of guilt and dispositional attributions. Personality and
Social Psychology Bulletin, 26, 1367-1379.
Sommers, S. R., and Ellsworth, P. C. (2001). White juror bias: An in-
vestigation of prejudice against Black defendants in the American
courtroom. Psychology, Public Policy, and Law, 7, 201-229.
Sonne, J., and Janoff, D. (1979). The effect of treatment attributions on
the maintenance of weight reduction: A replication and extension.
Cognitive Therapy and Research, 3, 389-397.
Sparrell, J. A., and Shrauger, J. S. (1984). Self-confidence and optimism
in self-prediction. Paper presented at the American Psychological As-
sociation convention.
Spector, P. E. (1986). Perceived control by employees: A meta-analysis
of studies concerning autonomy and participation at work. Human
Relations, 39, 1005-1016.
Speer, A. (1971). Inside the Third Reich: Memoirs. (P. Winston and C.
Winston, trans.). New York: Avon Books.
Spencer, S. J., Fein, S., Wolfe, C. T., Fong, C., and Dunn, M. A. (1998).
Automatic activation of stereotypes: The role of self-image threat. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 24, 1139-1152.
Spencer, S. J., Steele, C. M., and Quinn, D. M. (1999). Stereotype threat
and women's math performance. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 3, 4-28.
Spiegel, H. W. (1971). The growth of economic thought. Durham, NC:
Duke University Press.
Spitz, H. H. (1999). Beleaguered Pygmalion: A history of the controver-
sy over claims that teacher expectancy raises intelligence. Intelligence,
27, 199-234.
Spitzberg, B. H., and Hurt, H. T. (1987). The relationship of interper-
sonal competence and skills to reported loneliness across time. Journal
of Social Behavior and Personality, 2, 157-172.
Spivak, J. (1979, June 6). Wall Street Journal.
Spivey, C. B., and Prentice-Dunn, S. (1990). Assessing the directiona-
lity of deindividuated behavior: Effects of deindividuation, modeling,
and private self-consciousness on aggressive and prosocial respon-
ses. Basic and Applied Social Psychology, 11, 3874-03.
Sprecher, S. (1987). The effects of self-disclosure given and received on
affection for an intimate partner and stability of the relationship. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 4, 115-127.
Sprecher, S., Aron, A., Hatfield, E., Cortese, A., Potapova, E., and Le-
vitskaya, A. (1994). Love: American style, Russian style, and Japa-
nese style. Personal Relationships, 1, 349-369.
Sprecher, S., and Sedikides, C. (1993). Gender differences in perceptions
of emotionality: The case of close heterosexual relationships. Sex Ro-
les, 28, 511-530.
Sprecher, S., Sullivan, Q., and Hatfield, E. (1994). Mate selection pre-
ferences: Gender differences examined in a national sample. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 66, 1074-1080.
Sprecher, S., and Toro-Morn, M. (2002). A study of men and women
from different sides of earth to determine if men are from Mars and
women are from Venus in their beliefs about love and romantic rela-
tionships. Sex Roles, 46, 131-147.
Srivastava, A., Locke, E. A., and Bartol, K. M. (2001). Money and sub-
jective well-being: It's not the money, it's the motives. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 80, 959-971.
Stack, S. (1992). Marriage, family, religion, and suicide. In R. Maris, A.
Berman, J. Maltsberg, and R. Yufits (Eds.), Assessment and predic-
tion of suicide. New York: Guilford.
Stajkovic, A., and Luthans, F. (1998). Self-efficacy and work-related per-
formance: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 124, 240-261.
Stangor, C., Jonas, K., Stroebe, W., and Hewstone, M. (1996). Influ-
ence of student exchange on national stereotypes, attitudes and per-
ceived group variability. European Journal of Social Psychology, 26,
663-675.
Stangor, C., Lynch, L., Duan, C., and Glass, B. (1992). Categorization
of individuals on the basis of multiple social features. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 62, 207-218.
Stangor, C., and McMillan, D. (1992). Memory for expectancy-congruent
and expectancy-incongruent information: A review of the social and
social developmental literatures. Psychological Bulletin, 111, 42-61.
Staples, B. (1999a, May 2). When the 'paranoids' turn out to be right.
New York Times (www.nytimes.com).
Staples, B. (1999b, May 24). Why 'racial profiling' will be tough to fight.
New York Times (www.nytimes.com).
Staples, B. (2000, June 26). Playing 'catch and grope' in the schoolyard.
New York Times (www.nytimes.com).
Stark, R., and Bainbridge, W. S. (1980). Networks of faith: Interperso-
nal bonds and recruitment of cults and sects American Journal of So-
ciology, 85, 1376-1395.
Stasser, G. (1991). Pooling of unshared information during group dis-
cussion. In S. Worchel, W. Wood, and J. Simpson (Eds.), Group pro-
cess and productivity. Beverly Hills, CA: Sage.
Stasser, G., Kerr, N. L., and Bray, R. M. (1981). The social psycholo-
gy of jury deliberations: Structure, process, and product. In N. L. Kerr
and R. M. Bray (Eds.), The psychology of the courtroom. New York:
Academic Press.
Statistics Canada. (2001). www.statcan.ca
Staub, E. (in press). The roots of goodness: The fulfillment of basic hu-
man needs and the development of caring, helping and nonaggres-
sion, inclusive caring, moral courage, active bystandership, and al-
truism born of suffering. In C. Edwards and G. Carlo (Eds.), Moral
motivation. Nebraska Symposium on Motivation. Lincoln: Univer-
sity of Nebraska Press.
Staub, E. (1978). Positive social behavior and morality: Social and per-
sonal influences, vol. 1. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Staub, E. (1989). The roots of evil: The origins of genocide and other
group violence. Cambridge: Cambridge University Press.
Staub, E. (1991). Altruistic and moral motivations for helping and their
translation into action. Psychological Inquiry, 2, 150-153.
Staub, E. (1992). The origins of caring, helping and nonaggression: Pa-
rental socialization, the family system, schools, and cultural influen-
ce. In S. Oliner and P. Oliner (Eds.), Embracing the other: Philo-
sophical, psychological, and theological perspectives on altruism.
New York: New York University Press.
Staub, E. (1996). Altruism and aggression in children and youth: Ori-
gins and cures. In R. Feldman (Ed.), The psychology of adversity. Am-
herst: University of Massachusetts Press.
Staub, E. (1997). Blind versus constructive patriotism: Moving from em-
beddedness in the group to critical loyalty and action. In D. Bar-Tal
and E. Staub (Eds.), Patriotism in the lives of individuals and na-
tions. Chicago: Nelson-Hall.
BI BLI OGRAFI JA 7 763
Staub, E. (1997). Halting and preventing collective violence: The role
of bystanders. Background paper for symposium organized by the
Friends of Raoul Wallenberg, Stockholm, June 13-16.
Staub, E. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology,
6th edition. New York: McGraw-Hill.
Staub, E. (1999). The origins and prevention of genocide, mass killing,
and other collective violence. Peace and Conflict, 5, 303-336.
Staub, E. (2003). The psychology of good and evil: Why children, adults,
and groups help and harm others. New York: Cambridge University
Press.
Staub, E., and Bar-Tal, D. (2003). Genocide, mass killing, and intrac-
table conflict. In D. Sears, L. Huddy, and R. Jervis (Eds.), Handbo-
ok of political psychology. New York: Oxford University Press.
Staub, E., and Pearlman, L. A. (2004). Advancing healing and reconci-
liation. Journal of Genocide Studies, in press.
Steblay, N. M. (1987). Helping behavior in rural and urban environments:
A meta-analysis. Psychological Bulletin, 102, 346-356.
Steblay, N. M., Besirevic, J., Fulero, S. M., and Jimenez-Lorente, B.
(1999). The effects of pretrial publicity on juror verdicts: A meta-
analytic review. Law and Human Behavior, 23, 219-235.
Steblay, N., Dysart, J. E., Fulero, S., and Lindsay, R. C. L. (2001).
Eyewitness accuracy rates in sequential and simultaneous lineup pre-
sentations: A meta-analytic comparison. Law and Human Behavior,
25, 459^73.
Steele, C. M. (1988). The psychology of self-affirmation: Sustaining the
integrity of the self. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimen-
tal social psychology, Vol. 21. Orlando, FL: Academic Press.
Steele, C. M. (1997). A threat in the air: How stereotypes shape intellec-
tual identity and performance. American Psychologist, 52, 613-629.
Steele, C. M., and Aronson, J. (1995). Stereotype threat and the intel-
lectual test performance of African Americans. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 69, 797-811.
Steele, C. M., and Southwick, L. (1985). Alcohol and social behavior I:
The psychology of drunken excess. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 48, 18-34.
Steele, C. M., Southwick, L. L., and Critchlow, B. (1981). Dissonance
and alcohol: Drinking your troubles away. Journal of Personality and
Social Psychology, 41, 831-846.
Steele, C. M., Spencer, S. J., and Lynch, M. (1993). Self-image resi-
lience and dissonance: The role of affirmational resources. Journal
of Personality and Social Psychology, 64, 885-896.
Steele, C. M., Spencer, S. J., Aronson, J. (2002). Contending with group
image: The psychology of stereotype and social identity threat. In Zan-
na, M. P. (Ed.), Advances in experimental social psychology, 34, 379
440. San Diego, CA: Academic Press, Inc.
Stein, A. H., and Friedrich, L. K. (1972). Television content and young
children's behavior. In J. P. Murray, E. A. Rubinstein, and G. A.
Comstock (Eds.), Television and social learning. Washington, DC:
Government Printing Office.
Stein, D. D., Hardyck, J. A., and Smith, M. B. (1965). Race and belief:
An open and shut case. Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 1, 281-289.
Steinern, G. (1988). Six great ideas that television is missing. In S. Os-
kamp. (Ed.), Television as a social issue: Applied Social Psychology
Annual, Vol. 8. Newbury Park, CA: Sage.
Stelzl, M., and Seligman, C. (2004). The social identity strategy of MO-
ATING: Further evidence. Paper presented at the Society of Perso-
nality and Social Psychology convention.
Stephan, C. W., and Stephan, W. G. (1986). Habla Ingles? The effects
of language translation on simulated juror decisions. Journal of Ap-
plied Social Psychology, 16, 577-589.
Stephan, W. G. (1986). The effects of school desegregation: An evalu-
ation 30 years after Brown. In R. Kidd, L. Saxe, and M. Saks (Eds.),
Advances in applied social psychology. New York: Erlbaum.
Stephan, W. G. (1987). The contact hypothesis in intergroup relations.
In C. Hendrick (Ed.), Group processes and intergroup relations. New-
bury Park, CA:Sage.
Stephan, W. G. (1988). School desegregation: Short-term and long-term
effects. Paper presented at the national conference Opening doors:
An appraisal of race relations in America", University of Alabama.
Stephan, W. G., Berscheid, E., and Walster, E. (1971). Sexual arousal
and heterosexual perception. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 20, 93-101.
Stern, P. C. (2000). Psychology and the science of human-environment
interactions. American Psychologist, 55, 523-530.
Sternberg, R. J. (1988). Triangulating love. In R. J. Sternberg and M.
L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale Uni-
versity Press.
Sternberg, R. J. (1998). Cupid's arrow: The course of love through ti-
me. New York: Cambridge University Press.
Sternberg, R. J. (2003). A duplex theory of hate and its development
and its application to terrorism, massacres, and genocide. Review of
General Psychology, 7, 299-328.
Sternberg, R. J., and Grajek, S. (1984). The nature of love. Journal of
Personality and Social Psychology, 47, 312-329.
Stiles, W. B., Shuster, P. L., and Harrigan, J. A. (1992). Disclosure and
anxiety: A test of the fever model. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 63, 980-988.
Stille, R. G., Malamuth, N., and Schallow, J. R. (1987). Prediction of
rape proclivity by rape myth attitudes and hostility toward women.
Paper presented at the American Psychological Association conven-
tion.
Stillinger, C., Epelbaum, M., Keltner, D., and Ross, L. (1991). The re-
active devaluation" barrier to conflict resolution. Unpublished ma-
nuscript, Stanford University.
Stinson, V., Devenport, J. L., Cutler, B. L., and Kravitz, D. A. (1996).
How effective is the presence-of-counsel safeguard? Attorney percep-
tions of suggestiveness, fairness, and correctability of biased lineup
procedures. Journal of Applied Psychology, 81, 64-75.
Stinson, V., Devenport, J. L., Cutler, B. L., and Kravitz, D. A. (1997).
How effective is the motion-to-suppress safeguard? Judges' percep-
tions of the suggestiveness and fairness of biased lineup procedures.
Journal of Personality and Social Psychology, 82, 211-220.
Stockdale, J. E. (1978). Crowding: Determinants and effects. In L. Ber-
kowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 11).
New York: Academic Press.
Stocking, S. H. and Gross, P. H. (1989). How do journalists think?: A
proposal for the study of cognitive bias in newsmaking. Blooming-
ton, IN: Eric Clearinghouse on Reading and Communication Skills.
Stokes, J., and Levin, I. (1986). Gender differences in predicting loneli-
ness from social network characteristics. Journal of Personality and
Social Psychology, 51, 1069-1074.
Stone, A. A., Hedges, S. M., Neale, J. M., and Satin, M. S. (1985). Pro-
spective and cross-sectional mood reports offer no evidence of a blue
Monday" phenomenon. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 49, 129-134.
BI BLI OGRAFI JA 7 764
Stone, A. L., and Glass, C. R. (1986). Cognitive distortion of social fe-
edback in depression. Journal of Social and Clinical Psychology, 4,
179-188.
Stone, J. (2000, November 6). Quoted by Sharon Begley, The stereoty-
pe trap. Newsweek.
Stone, J., Lynch, C. I., Sjomeling, M., and Darley, J. M. (1999). Ste-
reotype threat effects on Black and White athletic performance. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 77, 1213-1227.
Stone, L. (1977). The family, sex and marriage in England, 1500-1800.
New York: Harper and Row.
Stoner, J. A. F. (1961). A comparison of individual and group decisions
involving risk. Unpublished master's thesis, Massachusetts Institute
of Technology, 1961. Cited by D. G. Marquis in, Individual respon-
sibility and group decisions involving risk. Industrial Management
Review, 3, 8-23.
Stoppard, J. M., and Gruchy, C. D. G. (1993). Gender, context, and ex-
pression of positive emotion. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 19, 143-150.
Storms, M. D. (1973). Videotape and the attribution process: Reversing
actors' and observers' points of view. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 27, 165-175.
Storms, M. D., and Thomas, G. C. (1977). Reactions to physical close-
ness. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 412-418.
Stouffer, S. A., Suchman, E. A., DeVinney, L. C., Star, S. A., and Wil-
liams, R. M., Jr. (1949). The American soldier: Adjustment during
army life (Vol. 1.). Princeton, NJ: Princeton University Press.
Strack, F., and Deutsch, R. (2004). Reflective and impulsive determi-
nants of social behavior. Personality and Social Psychology Review,
in press.
Strack, F., Martin, L. L., and Stepper, S. (1988). Inhibiting and facili-
tating conditions of the human smile: A nonobstrusive test of the fa-
cial feedback hypothesis. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 54, 768-777.
Strack, S., and Coyne, J. C. (1983). Social confirmation of dysphoria:
Shared and private reactions to depression. Journal of Personality and
Social Psychology, 44, 798-806.
Straus, M. A., and Gelles, R. J. (1980). Behind closed doors: Violence
in the American family. New York: Anchor/Doubleday.
Strausberg, M. A. (2003, September 24). U.S. Muslim data. Personal cor-
respondence from The Gallup Poll Data Librarian.
Streeter, S. A., and McBurney, D. H. (2003). Waist-hip ratio and attrac-
tiveness: New evidence and a critique of a critical test". Evolution
and Human Behavior, 24, 88-98.
Stroebe, W., and Diehl, M. (1994). Productivity loss in idea-generating
groups. In W. Stroebe and M. Hewstone (Eds.), European review of
social psychology, vol. 5. Chichester, England: Wiley.
Stroebe, W., Insko, C. A., Thompson, V. D., and Layton, B. D. (1971).
Effects of physical attractiveness, attitude similarity, and sex on va-
rious aspects of interpersonal attraction. Journal of Personality and
Social Psychology, 18, 79-91.
Stroebe, W., Lenkert, A., and Jonas, K. (1988). Familiarity may breed
contempt: The impact of student exchange on national stereotypes
and attitudes. In W. Stroebe and A. W. Kruglanski (Eds.), The social
psychology of intergroup conflict. New York: Springer-Verlag.
Stroebe, W., Stroebe, M., Abakoumkin, G., and Schut, H. (1996). The
role of loneliness and social support in adjustment to loss: A test of
attachment versus stress theory. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 70, 1241-1249.
Stroessner, S. J., Hamilton, D. L., and Lepore, L. (1990). Intergroup
categorization and intragroup differentiation: Ingroup-outgroup dif-
ferences. Paper presented at the American Psychological Association
convention.
Stroessner, S. J., and Mackie, D. M. (1993). Affect and perceived group
variability: Implications for stereotyping and prejudice. In D. M. Mackie
and D. L. Hamilton (Eds.), Affect, cognition, and stereotyping: Inte-
ractive processes in group perception. San Diego, CA: Academic Press.
Strong, S. R. (1978). Social psychological approach to psychotherapy re-
search. In S. L. Garfield and A. E. Bergin (Eds.), Handbook of psy-
chotherapy and behavior change, 2nd ed. New York: Wiley.
Strong, S. R. (1991). Social influence and change in therapeutic relations-
hips. In C. R. Snyder and D. R. Forsyth (Eds.), Handbook of social
and clinical psychology. New York: Pergamon Press.
Strong, S. R., Welsh, J. A., Corcoran, J. L., and Hoyt, W. T. (1992).
Social psychology and counseling psychology: The history, products,
and promise of an interface. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 39, 139-157.
Stroufe, B., Chaikin, A., Cook, R., and Freeman, V. (1977). The ef-
fects of physical attractiveness on honesty: A socially desirable res-
ponse. Personality and Social Psychology, 3, 59-62.
Stuart, A. E., and Blanton, H. (2003). The effects of message framing
on behavioral prevalence assumptions. European Journal of Social
Psychology, 33, 93-102.
Stukas, A. A., Snyder, M., and Clary, E. G. (1999). The effects of man-
datory volunteerism" on intentions to volunteer. Psychological Scien-
ce, 10, 59-64.
Sturm, M., Perovich, D. K., and Serreze, M. C. (2003, October). Melt-
down in the North. Scientific American, p. 60-67.
Sue, S., Smith, R. E., and Caldwell, C. (1973). Effects of inadmissible
evidence on the decisions of simulated jurors: A moral dilemma. Jour-
nal of Applied Social Psychology, 3, 345-353.
Suedfeld, P. (2000). Reverberations of the Holocaust fifty years later: Psy-
chology's contributions to understanding persecution and genocide.
Canadian Psychology, 41, 1-9.
Sullivan, A. (1999, September 26). What's so bad about hate? New York
Times Magazine (www.nytimes.com).
Suis, J., and Tesch, F. (1978). Students' preferences for information about
their test performance: A social comparison study, Journal of Applied
Social Psychology, 8, 189-197.
Suis, J., Wan, C. K., and Sanders, G. S. (1988). False consensus and
false uniqueness in estimating the prevalence of health-protective be-
haviors. Journal of Applied Social Psychology, 18, 66-79.
Summers, G., and Feldman, N. S. (1984). Blaming the victim versus
blaming the perpetrator: An attributional analysis of spouse abuse.
Journal of Social and Clinical Psychology, 2, 339-347.
Sundstrom, E., De Meuse, K. P., and Futrell, D. (1990). Work teams:
Applications and effectiveness. American Psychologist, 45,120-133.
Sunstein, C. R. (2001). Republic.com. Princeton, NJ: Princeton Univer-
sity Press.
Sussman, N. M. (2000). The dynamic nature of cultural identity throug-
hout cultural transitions: Why home is not so sweet. Personality and
Social Psychology Review, 4, 355-373.
Svenson, O. (1981). Are we all less risky and more skillful than our fel-
low drivers? Acta Psychologica, 47, 143-148.
Swann, W. B., Jr. (1984). Quest for accuracy in person perception: A
matter of pragmatics. Psychological Review, 91, 457-475.
Swann, W. B., Jr. (1987). Identity negotiation: Where two roads meet.
Journal of Personality and Social Psychology, 53, 1038-1051.
BI BLI OGRAFI JA 7 765
Swann, W. B., Jr. (1996). Self-traps: The elusive quest for higher self-
esteem. New York: Freeman.
Swann, W. B., Jr. (1997). The trouble with change: Self-verification and
allegiance to the self. Psychological Science, 8, 177-180.
Swann, W. B., Jr., and Ely, R. J. (1984). A battle of wills: Self-verifica-
tion versus behavioral confirmation. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 46, 1287-1302.
Swann, W. B., Jr., and Gill, M. J. (1997). Confidence and accuracy in
person perception: Do we know what we think we know about our
relationship partners? Journal of Personality and Social Psycholo-
gy, 73, 747-757.
Swann, W. B., Jr., and Giuliano, T. (1987). Confirmatory search strate-
gies in social interaction: How, when, why, and with what consequ-
ences. Journal of Social and Clinical Psychology, 5, 511-524.
Swann, W. B., Jr., Milton, L. P., and Polzer, J. T. (2000). Should we cre-
ate a niche or fall in line? Identity negotiation and small group effec-
tiveness. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 238-250.
Swann, W. B., Jr., and Prdmore, S. C. (1985). Intimates as agents of
social support: Sources of consolation or despair? Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 49, 1609-1617.
Swann, W. B., Jr., and Read, S. J. (1981). Acquiring self-knowledge:
The search for feedback that fits. Journal of Personality and Social
Psychology, 41, 1119-1128.
Swann, W. B., Jr., Rentfrow, P. J., and Gosling, S. D. (2003). The pre-
carious couple effect: Verbally inhibited men + critical, disinhibited
women = bad chemistry. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 85, 1095-1106.
Swann, W. B., Jr., Stein-Seroussi, A., and Giesler, R. B. (1992a). Why
people self-verify. Journal of Personality and Social Psychology, 62,
392-401.
Swann, W. B., Jr., Stein-Seroussi, A., and McNulty, S. E. (1992b). Out-
casts in a white lie society. The enigmatic worlds of people with ne-
gative self-conceptions. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 62, 618-624.
Swann, W. B., Jr., Wenzlaff, R. M., Krull, D. S., and Pelham, B. W.
(1991). Seeking truth, reaping despair: Depression, self-verification
and selection of relationship partners. Journal of Abnormal Psycho-
logy, 101, 293-306.
Swap, W. C. (1977). Interpersonal attraction and repeated exposure to
rewarders and punishers. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 3, 248-251.
Swedish Information Service (1980). Social change in Sweden, Septem-
ber, No. 19, p. 5. (Published by the Swedish Consulate General, 825
Third Avenue, New York, NY 10022.)
Sweeney, J. (1973). An experimental investigation of the free rider pro-
blem. Social Science Research, 2, 277-292.
Sweeney, P. D., Anderson, K., and Bailey, S. (1986). Attributional sty-
le in depression: A meta-analytic review .journal of Personality and
Social Psychology, 50, 947-991.
S wets, J. A., Dawes, R. M., and Monahan, J. (2000). Psychological
science can improve diagnostic decisions. Psychological Science in
the Public Interest, 1, 1-26.
Swim, J., Borgida, E., Maruyama, G., and Myers, D. G. (1989). Joan
McKay vs. John McKay: Do gender stereotypes bias evaluations? Psy-
chological Bulletin, 105, 409^129.
Swim, J. K. (1994). Perceived versus meta-analytic effect sizes: An as-
sessment of the accuracy of gender stereotypes. Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 66, 21-36.
Swim, J. K., Aikin, K. J., Hall, W. S., and Hunter, B. A. (1995). Se-
xism and racism: Old-fashioned and modern prejudices. Journal of
Personality and Social Psychology, 68, 199-214.
Swim, J. K., and Cohen, L. L. (1997). Overt, covert, and subtle sexism.
Psychology of Women Quarterly, 21, 103-118.
Swim, J. K., Cohen, L. L., and Hyers, L. L. (1998). Experiencing eve-
ryday prejudice and discrimination. In J. K. Swim and C. Stangor
(Eds.), Prejudice: The target's perspective. San Diego, CA: Acade-
mic Press.
Swim, J. K., Ferguson, M. J., and Hyers, L. L. (1999). Avoiding stig-
ma by association: Subtle prejudice against lesbians in the form of
social distancing. Basic and Applied Social Psychology, 21, 61-68.
Swim, J. K., and Hyers, L. L. (1999). Excuse me - What did you just
say?!: Women's public and private reactions to sexist remarks. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 35, 68-88.
Swim, J. K., and Stangor, C. (Eds.) (1998). Prejudice: The target's per-
spective. San Diego, CA: Academic Press.
Swindle, R., Jr., Heller, K., Bescosolido, B., and Kikuzawa, S. (2000).
Responses to nervous breakdowns in America over a 40-year period:
Mental health policy implications. American Psychologist, 55, 740-
749.
Symons, C. S., and Johnson, B. T. (1997). The self-reference effect in
memory: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 121, 371-394.
Symons, D. (1979). The evolution of human sexuality. New York: Ox-
ford University Press.
t'Hart, P. (1998). Preventing groupthink revisited: Evaluating and refor-
ming groups in government. Organizational Behavior and Human
Decision Processes, 73, 306-326.
Tafarodi, R. W., and Vu, C. (1997). Two-dimensional self-esteem and
reactions to success and failure. Personality and Social Psychology
Bulletin, 23, 626-635.
Tafarodi, R. W., Lo, C., Yamaguchi, S., Lee, W. W. S., and Katsura,
H. (2004). The inner self in three countries. Journal of Cross-Cultu-
ral Psychology, 35, 97-117.
Tajfel, H. (1970, November). Experiments in intergroup discrimination.
Scientific American, p. 96-102.
Tajfel, H. (1981). Human groups and social categories: Studies in so-
cial psychology. London: Cambridge University Press.
Tajfel, H. (1982). Social psychology of intergroup relations. Annual Re-
view of Psychology, 33, 1-39.
Tajfel, H., and Billig, M. (1974). Familiarity and categorization in in-
tergroup behavior. Journal of Experimental Social Psychology, 10,
159-170.
Takooshian, H., and Bodinger, H. (1982). Bystander indifference to street
crime. In L. Savitz and N. Johnston (Eds.), Contemporary crimino-
logy. New York: Wiley.
Talbert, B. (1997, February 2). Bob Talbert's quote bag. Detroit Free
Press, p. 5E, quoting Allure magazine.
Talbot, M. (2002, June 2). Hysteria hysteria. The New York Times Ma-
gazine. www.nytimes.com, 42.
Tamres, L. K., Janicki, D., and Helgeson, V. S. (2002). Sex differences
in coping behavior: A meta-analytic review and an examination of
relative coping. Personality and Social Psychology Review, 6, 2-30.
Tang, S. H., and Hall, V. C. (1995). The oveijustification effect: A me-
ta-analysis. Applied Cognitive Psychology, 9, 365^04.
Tangney, J. P., Baumeister, R. F., and Boone, A. L. (2004). High self-
control predicts good adjustment, less pathology, better, grades, and
interpersonal success. Journal of Personality, 72, 271-324.
BI BLI OGRAFI JA 7 766
Tanke, E. D., and Tanke, T. J. (1979). Getting off a slippery slope: So-
cial science in the judicial processes. American Psychologist, 34,
1130-1138.
Tannen, D. (1990). You just don't understand: Women and men in con-
versation. New York: Morrow.
Tapp, J. L. (1980). Psychological and policy perspectives on the law: Re-
flections on a decade. Journal of Social Issues, 36(2), 165-192.
Tarmann, A. (2002, May/June). Out of the closet and onto the Census
long form. Population Today, 30, 1, 6.
Taubes, G. (1992). Violence epidemiologists tests of hazards of gun ow-
nership. Science, 258, 213-215.
Tavris, C. (1988). Beyond cartoon killings: Comments on two overloo-
ked effects of television. In S. Oskamp (Ed.), Television as a social
issue. Newbury Park, CA: Sage.
Tavris, C. (1992). The mismeasure of woman. New York: Simon and
Schuster.
Taylor, D. A., Gould, R. J., and Brounstein, P. J. (1981). Effects of per-
sonalistic self-disclosure. Personality and Social Psychology Bulle-
tin, 7, 487^92.
Taylor, D. G., Sheatsley, P. B., and Greeley, A. M. (1978). Attitudes
toward racial integration. Scientific American, 238(6), 42-49.
Taylor, D. M., and Doria, J. R. (1981). Self-serving and group-serving
bias in attribution. Journal of Social Psychology, 113, 201-211.
Taylor, K. M., and Shepperd, J. A. (1998). Bracing for the worst: Se-
verity, testing, and feedback timing as moderators of the optimistic
bias. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 915-926.
Taylor, S. E. (1979). Remarks at symposium on social psychology and
medicine, American Psychological Association convention.
Taylor, S. E. (1981). A categorization approach to stereotyping. In D. L.
Hamilton (Ed.), Cognitive processes in stereotyping and intergroup
behavior. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Taylor, S. E. (1989). Positive illusions: Creative self-deception and the
healthy mind. New York: Basic Books.
Taylor, S. E. (2002). The tending instinct: How nurturing is essential to
who we are and how we live. New York: Times Books, Henry Holt.
Taylor, S. E., Crocker, J., Fiske, S. T., Sprinzen, M., and Winkler, J.
D. (1979). The generalizability of salience effects. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 37, 357-368.
Taylor, S. E., and Fiske, S. T. (1978). Salience, attention, and attribution:
Top of the head phenomena. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in expe-
rimental social psychology (Vol. 11). New York: Academic Press.
Taylor, S. E., Fiske, S. T., Etcoff, N. L., and Ruderman, A. J. (1978).
Categorical and contextual bases of person memory and stereotyping.
Journal of Personality and Social Psychology, 36, 778-793.
Taylor, S. E., Lerner, J. S., Sherman, D. K., Sage, R. M., and McDo-
well, N. K. (2003). Are self-enhancing cognitions associated with he-
althy or unhealthy biological profiles? Journal of Personality and So-
cial Psychology 85, 605-615.
Taylor, S. E., Lerner, J. S., Sherman, D. K., Sage, R. M., and McDo-
well, N. K. (2003). Portrait of the self-enhancer: Well adjusted and
well liked or maladjusted and friendless? Journal of Personality and
Social Psychology, 84, 165-176.
Taylor, S. E., Repetti, R. L., and Seeman, T. (1997). Health psycholo-
gy: What is an unhealthy environment and how does it get under the
skin? Annual Review of Psychology, 48, 411147.
Taylor, S. P., and Chermack, S. T. (1993). Alcohol, drugs and human
physical aggression. Journal of Studies on Alcohol, Supplement No.
11, 78-88.
Technical Working Group for Eyewitness Evidence (1999). Eyewit-
ness Evidence: A Guide for Law Enforcement. A research report of
the U.S. Department of Justice, Office of Justice Programs, National
Institute of Justice.
Tedeschi, J. T., Nesler, M., and Taylor, E. (1987). Misattribution and
the bogus pipeline: A test of dissonance and impression management
theories. Paper presented at the American Psychological Association
convention.
Teger, A. I. (1980). Too much invested to quit. New York: Pergamon Press.
Teigen, K. H. (1986). Old truths or fresh insights? A study of students' eva-
luations of proverbs. British Journal of Social Psychology, 25, 43-50.
Teigen, K. H., Evensen, P. C., Samoilow, D. K., and Vatne, K. B. (1999).
Good luck and bad luck: How to tell the difference. European Jour-
nal of Social Psychology, 29, 981-1010.
Telch, M. J., Killen, J. D., McAlister, A. L., Perry, C. L., and Macco-
by, N. (1981). Long-term follow-up of a pilot project on smoking
prevention with adolescents. Paper presented at the American Psy-
chological Association convention.
Tennen, H., and Affleck, G. (1987). The costs and benefits of optimistic
explanations and dispositional optimism. Journal of Personality, 55,
377-393.
Tennov, D. (1979). Love and limerence: The experience of being in love.
New York: Stein and Day, p. 22.
Tesser, A. (1988). Toward a self-evaluation maintenance model of social
behavior. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psy-
chology, Vol. 21. San Diego, CA: Academic Press.
Tesser, A., Martin, L., and Mendolia, M. (1995). The impact of thought
on attitude extremity and attitude-behavior consistency. In R. E. Petty
and J. A Krosnick (Eds.), Attitude strength: Antecedents and conse-
quences. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Tesser, A., Millar, M., and Moore, J. (1988). Some affective consequ-
ences of social comparison and reflection processes: The pain and
pleasure of being close. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 54, 49-61.
Tesser, A., Rosen, S., and Conlee, M. C. (1972). News valence and avai-
lable recipient as determinants of news transmission. Sociometry, 35,
619-628.
Testa, M. (2002). The impact of men's alcohol consumption on perpetra-
tion of sexual aggression. Clinical Psychology Review, 22,1239-1263.
Tetlock, P. E. (1983). Accountability and complexity of thought. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 45, 74-83.
Tetlock, P. E. (1985). Integrative complexity of American and Soviet fo-
reign policy rhetoric: A time-series analysis. Journal of Personality
and Social Psychology, 49, 1565-1585.
Tetlock, P. E. (1988). Monitoring the integrative complexity of Ameri-
can and Soviet policy rhetoric: What can be learned? Journal of So-
cial Issues, 44, 101-131.
Tetlock, P. E. (1998). Close-call counterfactuals and belief-system defen-
ses: I was not almost wrong but I was almost right. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 75, 639-652.
Tetlock, P. E. (1999). Theory-driven reasoning about plausible pasts and
probable futures in world politics: Are we prisoners of our precon-
ceptions? American Journal of Political Science, 43, 335-366.
Tetlock, P. E., Peterson, R. S., McGuire, C., Chang, S., and Feld, P.
(1992). Assessing political group dynamics: A test of the groupthink
model. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 403125.
TGM (2000). Canadian teens forsaking television for the Internet (an An-
gus Reid poll reported by the Toronto Globe and Mail). Grand Ra-
pids Press, May 30, 2000.
BI BLI OGRAFI JA 7 767
Thibodeau, R. (1989). From racism to tokenism: The changing face of
blacks in New Yorker cartoons. Public Opinion Quarterly, 53,482^94.
Thomas, G. C., and Batson, C. D. (1981). Effect of helping under nor-
mative pressure on self-perceived altruism. Social Psychology Qu-
arterly, 44, 127-131.
Thomas, G. C., Batson, C. D., and Coke, J. S. (1981). Do Good Sama-
ritans discourage helpfulness? Self-perceived altruism after exposu-
re to highly helpful others. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 40, 194-200.
Thomas, G., and Fletcher, G. J. O. (2003). Mind-reading accuracy in
intimate relationships: Assessing the roles of the relationship, the tar-
get, and the judge. Journal of Personality and Social Psychology, 85,
1079-1094.
Thomas, K. W., and Pondy, L. R. (1977). Toward an intent" model of
conflict management among principal parties. Human Relations, 30,
1089-1102.
Thomas, L. (1971). Notes of a biology watcher: A fear of pheromones.
New England Journal of Medicine, 285, 292-293.
Thomas, L. (1978). Hubris in science? Science, 200, 1459-1462.
Thomas, L. (1981). Quoted by J. L. Powell. Testimony before the Sena-
te Subcommittee on Science, Technology and Space, April 22.
Thompson, D. (2001, September 14). Arab-Americans feel backlash. AB-
CNEWS.com (http://abcnews.go.com/sections/us/DailyNews/
wtc_backlash-010914.html)
Thompson, L. (1990a). An examination of naive and experienced nego-
tiators. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 82-90.
Thompson, L. (1990b). The influence of experience on negotiation per-
formance. Journal of Experimental Social Psychology, 26, 528-544.
Thompson, L. (1998b). The mind and heart of the negotiator. Upper Sad-
dle River, NJ: Prentice-Hall.
Thompson, L. L., and Crocker, J. (1985). Prejudice following threat to
the self-concept. Effects of performance expectations and attributions.
Unpublished manuscript, Northwestern University.
Thompson, L., and Hrebec, D. (1996). Lose-lose agreements in inter-
dependent decision making. Psychological Bulletin, 120, 396-409.
Thompson, L., Valley, K. L., and Kramer, R. M. (1995). The bitters-
weet feeling of success: An examination of social perception in ne-
gotiation. Journal of Experimental Social Psychology, 31, 467^92.
Thompson, S. C., Armstrong, W., and Thomas, C. (1998). Illusions of
control, underestimations, and accuracy: A control heuristic expla-
nation. Psychological Bulletin, 123, 143-161.
Thompson, W. C., and Schumann, E. L. (1987). Interpretation of statisti-
cal evidence in criminal trials. Law and Human Behavior, 11,167-187.
Thompson, W. C., Cowan, C. L., and Rosenhan, D. L. (1980). Focus
of attention mediates the impact of negative affect on altruism. Journal
of Personality and Social Psychology, 38, 291-300.
Thompson, W. C., Fong, G. T., and Rosenhan, D. L. (1981). Inadmis-
sible evidence and juror verdicts. Journal of Personality and Social
Psychology, 40, 453^163.
Thomson, R., and Murachver, T. (2001). Predicting gender from elec-
tronic discourse. British Journal of Social Psychology, 40, 193-208
(and personal correspondence from T. Murachver, May 23, 2002).
Thornton, B., and Maurice, J. (1997). Physique contrast effect: Adver-
se impact of idealized body images for women. Sex Roles, 37, 433-
439.
Tice, D. M., and Baumeister, R. F. (1997). Longitudinal study of proc-
rastination, performance, stress, and health: The costs and benefits
of dawdling. Psychological Science, 8, 454-458.
Tice, D. M., Butler, J. L., Muraven, M. B., and Stillwell, A. M. (1995).
When modesty prevails: Differential favorability of self-presentation
to friends and strangers. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 69, 1120-1138.
Tideman, S. (2003, undated). Announcement (of Operationalizing Gross
National Happiness conference, February 18-20, 2004). Distributed
via the Internet.
Time (1992, March 30). The not so merry wife of Windsor, p. 38-39.
Time (1994, November 7). Vox pop (poll by Yankelovich Partners Inc.).
P. 21.
Time (1997, March 31). Local heroes. P. 26.
Timko, C., and Moos, R. H. (1989). Choice, control, and adaptation
among elderly residents of sheltered care settings. Journal of Applied
Social Psychology, 19, 636-655.
Tindale, R. S., Davis, J. H., Vollrath, D. A., Nagao, D. H., and Hinsz,
V. B. (1990). Asymmetrical social influence in freely interacting
groups: A test of three models. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 58, 438^49.
Tjaden, P., and Thoennes, N. (2000). Prevalence, incidence, and conse-
quences of violence against women: Findings from the National Vio-
lence Against Women Survey (National Institute of Justice Report No.
NCJ-172837). Washington, DC: U.S. Department of Justice, Natio-
nal Institute of Justice.
Tobin, R. J., and Eagles, M. (1992). U.S. and Canadian attitudes toward
international interactions: A cross-national test of the double-standard
hypothesis. Basic and Applied Social Psychology, 13, 447^59.
Tomorrow, T. (2003, April 30). Passive tense verbs deployed before lar-
ge audience; stories remain unclear, (www240.pair.com/tomtom/pa-
ges/ja/ja_fr.html)
Tormala, Z. L., and Petty, R. E. (2002). What doesn't kill me makes
me stronger: The effects of resisting persuasion on attitude change.
Journal of Personality and Social Psychology, 83, 1298-1313.
Totterdell, P., Kellett, S., Briner, R. B., and Teuchmann, K. (1998).
Evidence of mood linkage in work groups. Journal of Personality
and Social Psychology, 74, 1504-1515.
Towson, S. M. J., and Zanna, M. P. (1983). Retaliation against sexual
assault: Self-defense or public duty? Psychology of Women Quarter-
ly, 8, 89-99.
Travis, L. E. (1925). The effect of a small audience upon eye-hand co-
ordination. Journal of Abnormal and Social Psychology, 20,142-146.
Trewin, D. (2001). Australian social trends 2001. Canberra: Australian
Bureau of Statistics.
Triandis, H. C. (1981). Some dimensions of intercultural variation and
their implications for interpersonal behavior. Paper presented at the
American Psychological Association convention.
Triandis, H. C. (1982). Incongruence between intentions and behavior:
A review. Paper presented at the American Psychological Associa-
tion convention.
Triandis, H. C. (1994). Culture and social behavior. New York: McGraw-
Hill.
Triandis, H. C. (2000). Culture and conflict. International Journal of Psy-
chology, 55, 145-152.
Triandis, H. C., Bontempo, R., Villareal, M. J., Asai, M., and Lucca,
N. (1988). Individualism and collectivism: Cross-cultural perspecti-
ves on self-ingroup relationships. Journal of Personality and Social
Psychology, 54, 323-338.
Trimble, D. E. (1993). Meta-analysis of altruism and intrinsic and ex-
trinsic religiousness. Paper presented at the Eastern Psychological As-
sociation convention.
BI BLI OGRAFI JA 7 768
IViplett, N. (1898). The dynamogenic factors in pacemaking and com-
petition. American Journal of Psychology, 9, 507-533.
Trolier, T. K., and Hamilton, D. L. (1986). Variables influencing jud-
gments of correlational relations. Journal of Personality and Social
Psychology, 50, 879-888.
Tropp, L. R., and Pettigrew, T. F. (2004). Intergroup contact and the
central role of affect in intergroup prejudice. In C. W. Leach and L.
Tiedens (Eds.), The social life of emotion. Cambridge: Cambridge
University Press.
Trost, M. R., Maass, A., and Kenrick, D. T. (1992). Minority influence:
Personal relevance biases cognitive processes and reverses private ac-
ceptance. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 234-254.
Trouilloud, D. O., Sarrazin, P. G., Martinek, T. J., and Guillet, E.
(2002). The influence of teacher expectations on student achievement
in physical education classes: Pygmalion revisited. European Jour-
nal of Social Psychology, 32, 591-607.
Tsang, J. A. (2002). Moral rationalization and the integration of situa-
tional factors and psychological processes in immoral behavior. Re-
view of General Psychology, 6, 25-50.
Tan, Y. E (1982). Segmented worlds and self: Group life and individu-
al consciousness. Minneapolis: University of Minnesota Press.
Thmin, M. M. (1958). Readiness and resistance to desegregation: A so-
cial portrait of the hard core. Social Forces, 36, 256-273.
Turner, C. W., Hesse, B. W., and Peterson-Lewis, S. (1986). Naturalis-
tic studies of the long-term effects of television violence. Journal of
Social Issues, 42(3), 51-74.
Turner, J. C. (1981). The experimental social psychology of intergroup
behaviour. In J. Turner and H. Giles (Eds.), Intergroup behavior. Ox-
ford, England: Blackwell.
Turner, J. C. (1984). Social identification and psychological group for-
mation. In H. Tajfel (Ed.), The social dimensions: European deve-
lopments in social psychology, vol. 2. London: Cambridge Universi-
ty Press.
Turner, J. C. (1987). Rediscovering the social group: A self-categoriza-
tion theory. New York: Basil Blackwell.
Turner, J. C. (1991). Social influence. Milton Keynes, England: Open
University Press.
Turner, J. C., and Haslam, S. A. (2001). Social identity, organizations,
and leadership. In M. E. Turner (Ed.), Groups at work: Theory and
research. Mahwah, NJ: Erlbaum.
Tbrner, M. E., and Pratkanis, A. R. (1993). Effects of preferential and
meritorious selection on performance: An examination of intuitive and
self-handicapping perspectives. Personality and Social Psychology
Bulletin, 19, 47-58.
Turner, M. E., and Pratkanis, A. R. (1994). Social identity maintenan-
ce prescriptions for preventing groupthink: Reducing identity protec-
tion and enhancing intellectual conflict. International Journal of Con-
flict Management, 5, 254-270.
Turner, M. E., and Pratkanis, A. R. (1997). Mitigating groupthink by
stimulating constructive conflict. In C. K. W. De Dreu and E. Van
de Vliert (Eds.), Using conflict in organizations. London: Sage.
Ttarner, M. E., Pratkanis, A. R., Probasco, P., and Leve, C. (1992). Thre-
at cohesion, and group effectiveness: Testing a social identity main-
tenance perspective on groupthink. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 63, 781-796.
TV Guide (1977, January 26), p. 5-10.
Tversky, A. (1985, June). Quoted by Kevin McKean, Decisions, deci-
sions. Discover, p. 22-31.
Tversky, A., and Kahneman, D. (1973). Availability: A neuristic forjud-
ging frequency and probability. Cognitive Psychology, 5, 207-302.
Tverksy, A., and Kahneman, D. (1974). Judgment under uncertainty:
Heuristics and biases. Science, 185, 1123-1131.
Tversky, A., and Kahneman, D. (1983). Extensional versus intuitive re-
asoning: The conjunction fallacy in probability judgment. Psycholo-
gical Review, 90, 293-315.
Twenge, J. M. (1997). Changes in masculine and feminine traits over ti-
me: A meta-analysis. Sex Roles, 36, 305-325.
Twenge, J. M. (2001). Changes in women's assertiveness in response to
status and roles: A cross-temporal meta-analysis, 1931-1993. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 81, 133-145.
Twenge, J. M., Baumeister, R. F., Tice, D. M., and Stucke, T. S. (2001).
If you can't join them, beat them: Effects of social exclusion on ag-
gressive behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 81,
1058-1069.
Twenge, J. M., Catanese, K. R., and Baumeister, R. F. (2002). Social
exclusion causes self-defeating behavior. Journal of Personality and
Social Psychology, 83, 606-615.
Twenge, J. M., Catanese, K. R., and Baumeister, R. F. (2003). Social
exclusion and the deconstructed state: Time perception, meaningles-
sness, lethargy, lack of emotion, and self-awareness. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 85, 409-23.
Tyler, T. R., and Lind, E. A. (1990). Intrinsic versus community-based
justice models: When does group membership matter? Journal of So-
cial Issues, 46, 83-94.
Tzeng, M. (1992). The effects of socioeconomic heterogamy and chan-
ges on marital dissolution for first marriages. Journal of Marriage
and the Family, 54, 609-619.
U. S. Department of Justice. (1980). Sourcebook of criminal justice sta-
tistics. Washington, DC: Government Printing Office.
Uchino, B. N., Cacioppo, J. T., and Kiecolt-Glaser, J. K. (1996). The
relationship between social support and physiological processes: A
review with emphasis on underlying mechanisms and implications
for health. Psychological Bulletin, 119, 488-531.
Ugwuegbu, C. E. (1979). Racial and evidential factors in juror attribu-
tion of legal responsibility. Journal of Experimental Social Psycho-
logy, 15, 133-146.
Uleman, J. S. (1989). A framework for thinking intentionally about unin-
tended thoughts. In J. S. Uleman and J. A. Bargh (Eds.), Unintended
thought: The limits of awareness, intention, and control. New York:
Guilford.
Umberson, D., and Hughes, M. (1987). The impact of physical attracti-
veness on achievement and psychological well-being. Social Psycho-
logy Quarterly, 50, 227-236.
Underwood, B., and Moore, B. (1982). Perspective-taking and altruism.
Psychological Bulletin, 91, 143-173.
Unger, R. K. (1979). Whom does helping help? Paper presented at the
Eastern Psychological Association convention, April.
Unger, R. K. (1985). Epistomological consistency and its scientific im-
plications. American Psychologist, 40, 1413-1414.
United Nations (1991). The world's women 1970-1990: Trends and sta-
tistics. New York: United Nations.
United Nations Development Programme (1998). Human development
report 1998. New York: Oxford.
UPI. (1970/1967). September 23, 1967. Cited by P. G. Zimbardo, in The
human choice: Individuation, reason, and order versus deindividua-
tion, impulse, and chaos. In W. J. Arnold and D. Levine (Eds.), Ne-
BI BLI OGRAFI JA 7 769
braka symposium on motivation, 1969. Lincoln: University of Ne-
braska Press.
Usher, J. M. (1992). Research and theory related to female reproduction:
Implications for clinical psychology. British Journal of Clinical Psy-
chology, 31, 129-151.
Vaillant, G. E. (1977). Adaptation to life. Boston: Little, Brown.
Valliant, G. E. (1997). Report on distress and longevity. Paper presen-
ted to the American Psychiatric Association convention.
Vallone, R. P., Griffin, D. W., Lin, S., and Ross, L. (1990). Overconfi-
dent prediction of future actions and outcomes by self and others.
Journal of Personality and Social Psychology, 58, 582-592.
Vallone, R. P., Ross, L., and Lepper, M. R. (1985). The hostile media
phenomenon: Biased perception and perceptions of media bias in co-
verage of the Beirut Massacre". Journal of Personality and Social
Psychology, 49, 577-585.
van Baaren, R. B., Holland, R. W., Karremans, R. W., and van Knip-
penberg, A. (2003b). Mimicry and interpersonal closeness. Unpub-
lished manuscript, University of Nijmegen.
van Baaren, R. B., Holland, R. W., Steenaert, B., and van Knippen-
berg, A. (2003a). Mimicry for money: Behavioral consequences of
imitation. Journal of Experimental Social Psychology, 39, 393-398.
Van Boven, L., and Gilovich, T. (2003). To do or to have? That is the
question. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 1193-
1202.
Van Boven, L., and Loewenstein, G. (2003). Social projection of tran-
sient drive states. Personality and Social Psychology Bulletin, 29,
1159-1168.
van den Bos, K., Spruijt, N. (2002). Appropriateness of decisions as a
moderator of the psychology of voice. European Journal of Social
Psychology, 32, 57-72.
Van Knippenberg, D., and Wilke, H. (1992). Prototypicality of argu-
ments and conformity to ingroup norms. European Journal of So-
cial Psychology, 22, 141-155.
Van Lange, P. A. M. (1991). Being better but not smarter than others:
The Muhammad Ali effect at work in interpersonal situations. Per-
sonality and Social Psychology Bulletin, 17, 689-693.
Van Lange, P. A. M., and Visser, K. (1999). Locomotion in social dilem-
mas: How people adapt to cooperative, tit-for-tat, and noncooperative part-
ners. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 762-773.
Van Lange, P. A. M., Tans, T. W., and Vonk, R. (1997). Dilemmas of
academic practice: perceptions of superiority among social psycho-
logists. European Journal of Social Psychology, 27, 675-685.
Van Vugt, M., Van Lange, P. A. M., and Meertens, R. M. (1996). Com-
muting by car or public transportation? A social dilemma analysis
of travel mode judgements. European Journal of Social Psychology,
26, 373-395.
Van Yperen, N. W., and Buunk, B. P. (1990). A longitudinal study of
equity and satisfaction in intimate relationships. European Journal
of Social Psychology, 20, 287-309.
Vandello, J. A., and Cohen, D. (1999). Patterns of individualism and col-
lectivism across the United States. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 77, 279-292.
Vandello, J. A., and Cohen, D. (2003). Male honor and female fidelity:
Implicit cultural scripts that perpetuate domestic violence. Journal
of Personality and Social Psychology, 84, 997-1010.
Vanderslice, V. J., Rice, R. W., and Julian, J. W. (1987). The effects of
participation in decision-making on worker satisfaction and produc-
tivity: An organizational simulation. Journal of Applied Social Psy-
chology, 17, 158-170.
Vanman, E. J., Paul, B. Y., Kaplan, D. L., and Miller, N. (1990). Fa-
cial electromyography differentiates racial bias in imagined coope-
rative settings. Psychophysiology, 27, 563.
Vaughan, K. B., and Lanzetta, J. T. (1981). The effect of modification
of expressive displays on vicarious emotional arousal. Journal of Ex-
perimental Social Psychology, 17, 16-30.
Vaux, A. (1988). Social and personal factors in loneliness. Journal of So-
cial and Clinical Psychology, 6, 462-471.
Verplanken, B. (1991). Persuasive communication of risk information:
A test of cue versus message processing effects in a field experiment.
Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 188-193.
Veysey, B. M., and Messner, S. F. (1999). Further testing of social di-
sorganization theory: An elaboration of Sampson and Groves's Com-
munity structure and crime". Journal of Research in Crime and De-
linquency, 36, 156-174.
Vidmar, N. (1979). The other issues injury simulation research. Law and
Human Behavior, 3, 95-106.
Vidmar, N., and Laird, N. M. (1983). Adversary social roles: Their ef-
fects on witnesses' communication of evidence and the assessments
of adjudicators. Journal of Personality and Social Psychology, 44,
888-898.
Vignoles, V. L., Chryssochoou, X., and Breakwell, G. M. (2000). The
distinctiveness principle: Identity, meaning, and the bounds of cultural
relativity. Personality and Social Psychology Review, 4, 337-354.
Visher, C. A. (1987). Juror decision making: The importance of eviden-
ce. Law and Human Behavior, 11, 1-17.
Visintainer, M. A., and Seligman, M. E. (1983, July/August). The hope
factor. American Health, p. 59-61.
Visintainer, M. A., and Seligman, M. E. P. (1985). Tumor rejection and
early experience of uncontrollable shock in the rat. Unpublished ma-
nuscript, University of Pennsylvania. See also, M. A. Visintainer et
al. (1982). Tumor rejection in rats after inescapable versus escapab-
le shock. Science, 216, 437^39.
Visser, P. S., and Krosnick, J. A. (1998). Development of attitude strength
over the life cycle: Surge and decline. Journal of Personality and So-
cial Psychology, 75, 1389-1410.
Vitelli, R. (1988). The crisis issue assessed: An empirical analysis. Ba-
sic and Applied Social Psychology, 9, 301-309.
Vivian, J. E., and Berkowitz, N. H. (1993). Anticipated outgroup eva-
luations and intergroup bias. European Journal of Social Psycholo-
gy, 23, 513-524.
Vollrath, D. A., Sheppard, B. H., Hinsz, V. B., and Davis, J. H. (1989).
Memory performance by decision-making groups and individuals. Or-
ganizational Behavior and Human Decision Processes, 43,289-300.
von Hippel, W., Silver, L. A., and Lynch, M. B. (2000). Stereotyping
against your will: The role of inhibitory ability in stereotyping and
prejudice among the elderly. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 26, 523-532.
Vorauer, J. D., Main, K. J., and O'Connell, G. B. (1998). How do in-
dividuals expect to be viewed by members of lower status groups?
Content and implications of meta-stereotypes. Journal of Personali-
ty and Social Psychology, 75, 917-937.
Vorauer, J. D., and Ratner, R. K. (1996). Who's going to make the first
move? Pluralistic ignorance as an impediment to relationship forma-
tion. Journal of Social and Personal Relationships, 13, 483-506.
Wachtler, J., and Counselman, E. (1981). When increasing liking for a
communicator decreases opinion change: An attribution analysis of at-
tractiveness. Journal of Experimental Social Psychology, 17,386-395.
BI BLI OGRAFI JA 7 770
Wackernagel, M. (2000). Carrying capacity, overshoot and the need to
curb human consumption. In B. Heap and J. Kent (Eds.), Towards
sustainable consumption: A European perspective. London: The Ro-
yal Society.
Wackernagel, M., Schulz, N. B., Deumling, D., Linares, A. C., Jen-
kins, M., Kapos, V., Monfreda, C., Loh, J., Myers, N., Norgaard,
R., and Randers, J. (2002). Tracking the ecological overshoot of the
human economy. Proceedings of the National Academy of Sciences,
99, 9266-9271.
Wagstaff, G. F. (1983). Attitudes to poverty, the Protestant ethic, and po-
litical affiliation: A preliminary investigation. Social Behavior and
Personality, 11, 45^7.
Walfish, D. (2001). National count reveals major societal changes. Scien-
ce, 292, 1823.
Walinsky, A. (1995, July). The crisis of public order. The Atlantic Monthly,
p. 39-54.
Walker, M., Harriman, S., and Costello, S. (1980). The influence of ap-
pearance on compliance with a request. Journal of Social Psycholo-
gy, 112, 159-160.
Wall, B. (2002, August 24-25). Profit matures along with baby boomers.
International Herald Tribune, p. 13.
Wallace, C. P. (2000, May 8). Germany's glass ceiling. Time, p. B8.
Wallace, D. S., Paulson, R. M., Lord, C. G., and Bond, C. F., Jr. (2004).
Which behaviors do attitudes predict? Meta-analyzing the effects of
social pressure and perceived difficulty. Unpublished manuscript, Fa-
yetteville State University.
Wallace, M. New York Times, November 25, 1969.
Waller, J. (2002). Becoming evil: How ordinary people commit genoci-
de and mass killing. New York: Oxford.
Walster (Hatfield), E. (1965). The effect of self-esteem on romantic li-
king. Journal of Experimental Social Psychology, 1, 184-197.
Walster (Hatfield), E., Aronson, V., Abrahams, D., and Rottman, L.
(1966). Importance of physical attractiveness in dating behavior. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 4, 508-516.
Walster (Hatfield), E., and Festinger, L. (1962). The effectiveness of
overheard" persuasive communications. Journal of Abnormal and
Social Psychology, 65, 395^02.
Walster (Hatfield), E., Walster, G. W., and Berscheid, E. (1978). Equity:
Theory and research. Boston: Allyn and Bacon.
Ward, W. C., and Jenkins, H. M. (1965). The display of information
and the judgment of contingency. Canadian Journal of Psychology,
19, 231-241.
Warnick, D. H., and Sanders, G. S. (1980). The effects of group dis-
cussion on eyewitness accuracy. Journal of Applied Social Psycho-
logy, 10, 249-259.
Warr, P., and Payne, R. (1982). Experiences of strain and pleasure among
British adults. Social Science and Medicine, 16, 1691-1697.
Wason, P. C. (1960). On the failure to eliminate hypotheses in a concep-
tual task. Quarterly Journal of Experimental Psychology, 12, 129-
140.
Watkins, D., Akande, A., Fleming, J. (1998). Cultural dimensions, gen-
der, and the nature of self-concept: A fourteen-country study? Inter-
national Journal of Psychology, 33, 17-31.
Watkins, D., Cheng, C., Mpofu, E., Olowu, S., Singh-Sengupta, S.,
and Regmi, M. (2003). Gender differences in self-construal: How ge-
neralizable are Western findings? Journal of Social Psychology, 143,
501-519.
Watson, D. (1982, November). The actor and the observer: How are their
perceptions of causality divergent? Psychological Bulletin, 92,682-700.
Watson, R. I., Jr. (1973). Investigation into deindividuation using a cross-
cultural survey technique. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 25, 342-345.
Weary, G., and Edwards, J. A. (1994). Social cognition and clinical psy-
chology: Anxiety, depression, and the processing of social informa-
tion. In R. Wyer and T. Srull (Eds.), Handbook of social cognition,
vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Weary, G., Harvey, J. H., Schwieger, P., Olson, C. T., Perloff, R., and
Pritchard, S. (1982). Self-presentation and the moderation of self-
serving biases. Social Cognition, 1, 140-159.
Webster, D. M. (1993). Motivated augmentation and reduction of the ove-
rattribution bias. Journal of Personality and Social Psychology, 65,
261-271.
Wegner, D. M. (2002). The illusion of conscious will. Cambridge, MA:
MIT Press.
Wegner, D. M., and Erber, R. (1992). The hyperaccessibility of sup-
pressed thoughts. Journal of Personality and Social Psychology, 63,
903-912.
Wehr, P. (1979). Conflict regulation. Boulder, CO: Westview Press.
Weiner, B. (1980). A cognitive (attribution)-emotion-action model of mo-
tivated behavior: An analysis of judgments of help-giving. Journal
of Personality and Social Psychology, 39, 186-200.
Weiner, B. (1981). The emotional consequences of causal ascriptions. Un-
published manuscript, UCLA.
Weiner, B. (1985). Spontaneous" causal thinking. Psychological Bulle-
tin, 97, 74-84.
Weiner, B. (1995). Judgments of responsibility: A foundation for a the-
ory of social conduct. New York: Guilford.
Weinstein, N. D. (1980). Unrealistic optimism about future life events.
Journal of Personality and Social Psychology, 39, 806-820.
Weinstein, N. D. (1982). Unrealistic optimism about susceptibility to he-
alth problems. Journal of Behavioral Medicine, 5, 441-460.
Weiss, J., and Brown, P. (1976). Self-insight error in the explanation of
mood. Unpublished manuscript, Harvard University.
Wells, G. L. (1984). The psychology of lineup identifications. Journal
of Applied Social Psychology, 14, 89-103.
Wells, G. L. (1986). Expert psychological testimony. Law and Human
Behavior, 10, 83-95.
Wells, G. L. (1992). Naked statistical evidence of liability: Is subjective
probability enough? Journal of Personality and Social Psychology,
62, 739-752.
Wells, G. L. (1993). What do we know about eyewitness identification?
American Psychologist, 48, 553-571.
Wells, G. L., and Bradfield, A. L. (1998). Good, you identified the su-
spect": Feedback to eyewitnesses distorts their reports of the witnes-
sing experience. Journal of Applied Psychology, 83, 360-376.
Wells, G. L., and Bradfield, A. L. (1999). Distortions in eyewitnesses'
recollections: Can the postidentification-feedback effect be modera-
ted? Psychological Science, 10, 138-144.
Wells, G. L., Ferguson, T. J., and Lindsay, R. C. L. (1981). The trac-
tability of eyewitness confidence and its implications for triers of fact.
Journal of Applied Psychology, 66, 688-696.
Wells, G. L., and Leippe, M. R. (1981). How do triers of fact enter the
accuracy of eyewitness identification? Memory for peripheral detail
can be misleading. Journal of Applied Psychology, 66, 682-687.
Wells, G. L., Lindsay, R. C. L., and Ferguson, T. (1979). Accuracy, con-
fidence, and juror perceptions in eyewitness identification. Journal
of Applied Psychology, 64, 440-148.
BI BLI OGRAFI JA 7 771
Wells, G. L., Lindsay, R. C. L., and Tousignant, J. P. (1980). Effects
of expert psychological advice on human performance in judging the
validity of eyewitness testimony. Law and Human Behavior, 4, 275-
285.
Wells, G. L., Malpass, R. S., Lindsay, R. C. L., Fisher, R. P., Turtle,
J. W., and Fulero, S. M. (2000). Mistakes in eyewitness identifica-
tion are caused by known factors. Collaboration between criminal jus-
tice experts and research psychologists may lower the number of er-
rors. American Psychologist, 55, 581-598.
Wells, G. L., and Murray, D. M. (1983). What can psychology say about
the Neil v. Biggers criteria forjudging eyewitness accuracy? Journal
of Applied Psychology, 68, 347-362.
Wells, G. L., Olson, E. A., and Charman, S. D. (2002). The confidence
of eyewitnesses in their identifications from lineups. Current Direc-
tions in Psychological Science, 11, 151-154.
Wells, G. L., and Olson, E. A. (2003). Eyewitness testimony. Annual Re-
view of Psychology, 54, 277-295.
Wells, G. L., and Petty, R. E. (1980). The effects of overt head move-
ments on persuasion: Compatibility and incompatibility of respon-
ses. Basic and Applied Social Psychology, 1, 219-230.
Wells, G. L., and Turtle, J. W. (1987). Eyewitness testimony research:
Current knowledge and emergent controversies. Canadian Journal
of Behavioral Science, 19, 363-388.
Wener, R., Frazier, W., and Farbstein, J. (1987, June). Building better
jails. Psychology Today, p. 40-49.
Wenzlaff, R. M., and Prohaska, M. L. (1989). When misery prefers com-
pany: Depression, attributions, and responses to others' moods. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 25, 220-233.
Werner, C. M., Kagehiro, D. K., and Strube, M. J. (1982). Conviction
proneness and the authoritarian juror: Inability to disregard informa-
tion or attitudinal bias? Journal of Applied Psychology, 67, 629-636.
Werner, C. M., Stoll, R., Birch, P., and White, P. H. (2002). Clinical
validation and cognitive elaboration: Signs that encourage sustained
recycling. Basic and Applied Social Psychology, 24, 185-203.
West, S. G., and Brown, T. J. (1975). Physical attractiveness, the seve-
rity of the emergency and helping: A field experiment and interper-
sonal simulation. Journal of Experimental Social Psychology, 11,
531-538.
West, S. G., Whitney, G., and Schnedler, R. (1975). Helping a motorist
in distress: The effects of sex, race, and neighborhood. Journal of
Personality and Social Psychology, 31, 691-698.
Weyant, J. M. (1984). Applying social psychology to induce charitable
donations. Journal of Applied Social Psychology, 14, 441-447.
Weyant, J. ML, and Smith, S. L. (1987). Getting more by asking for
less: The effects of request size on donations of charity. Journal of
Applied Social Psychology, 17, 392^00.
Whatley, Mark A., Webster, J. M., Smith, R. H., and others. (1999).
The effect of a favor on public and private compliance: How inter-
nalized is the norm of reciprocity? Basic and Applied Social Psycho-
logy, 21, 251-261.
Wheeler, L., and Kim, Y. (1997). What is beautiful is culturally good:
The physical attractiveness stereotype has different content in col-
lectivistic cultures. Personality and Social Psychology Bulletin, 23,
795-800.
Wheeler, L., Koestner, R., and Driver, R. E. (1982). Related attributes
in the choice of comparison others: It's there, but it isn't all there is.
Journal of Experimental Social Psychology, 18, 489-500.
White, G. L. (1980). Physical attractiveness and courtship progress. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 39, 660-668.
White, G. L., and Kight, T. D. (1984). Misattribution of arousal and at-
traction: Effects of salience of explanations for arousal. Journal of
Experimental Social Psychology, 20, 55-64.
White, H. R., Brick, J., and Hansell, S. (1993). A longitudinal investi-
gation of alcohol use and aggression in adolescence. Journal of Stu-
dies on Alcohol, Supplement No. 11, 62-77.
White, J. A., and Pious, S. (1995). Self-enhancement and social respon-
sibility: On caring more, but doing less, than others. Journal of Ap-
plied Social Psychology, 25, 1297-1318.
White, J. W., and Kowalski, R. M. (1994). Deconstructing the myth of the
nonaggressive woman. Psychology of Women Quarterly, 18,487-508.
White, M. (2000). Historical atlas of the twentieth century, http://
users.erols.com/mwhite28/warstat8.htm.
White, M. J., and Gerstein, L. H. (1987). Helping: The influence of an-
ticipated social sanctions and self-monitoring. Journal of Personali-
ty, 55, 41-54.
White, P. A., and Younger, D. P. (1988). Differences in the ascription of
transient internal states to self and other. Journal of Experimental So-
cial Psychology, 24, 292-309.
White, R. (1984). Fearful warriors: A psychological profile of U.S. So-
viet relations. New York: Free Press.
White, R. K. (1996). Why the Serbs fought: Motives and misperceptions.
Peace and Conflict: Journal of Peace Psychology, 2, 109-128.
White, R. K. (1998). American acts of force: Results and misperceptions.
Peace and Conflict, 4, 93-128.
Whitley, B. E., Jr. (1987). The effects of discredited eyewitness testi-
mony: A meta-analysis. Journal of Social Psychology, 127,209-214.
Whitman, D. (1996, December 16). I'm OK, you're not. U.S. News and
World Report, p. 24.
Whitman, D. (1998). The optimism gap: The I'm OK - They're not syn-
drome and the myth of American decline. New York: Walker and Co.
Whitman, R. M., Kramer, M., and Baldridge, B. (1963). Which dream
does the patient tell? Archives of General Psychology, 8, 277-282.
Whittaker, J. O., and Meade, R. D. (1967). Social pressure in the mo-
dification and distortion of judgment: A cross-cultural study. Inter-
national Journal of Psychology, 2, 109-113.
WHO (2002). World health report 2002: Reducing risks, promoting he-
althy life. Geneva: World Health Organization.
Whyte, G. (1993). Escalating commitment in individual and group deci-
sion making: A prospect theory approach. Organizational Behavior
and Human Decision Processes, 54, 430-455.
Wicker, A. W. (1969). Attitudes versus actions: The relationship of ver-
bal and overt behavioral responses to attitude objects. Journal of So-
cial Issues, 25, 41-78.
Wicker, A. W. (1971). An examination of the other variables" explana-
tion of attitude-behavior inconsistency. Journal of Personality and
Social Psychology, 19, 18-30.
Widom, C. S. (1989). Does violence beget violence? A critical examina-
tion of the literature. Psychological Bulletin, 106, 3-28.
Wiebe, D. J. (2003). Homicide and suicide risks associated with firearms
in the home: A national case-control study. Annals of Emergency Me-
dicine, 41, 771-782.
Wiegman, O. (1985). Two politicians in a realistic experiment: Attrac-
tion, discrepancy, intensity of delivery, and attitude change. Journal
of Applied Social Psychology, 15, 673-686.
Wiesel, E. (1985, April 6). The brave Christians who saved Jews from
the Nazis. TV Guide, p. 4-6.
BI BLI OGRAFI JA 7 772
Wieselquist, J., Rusbult, C. E., Foster, C. A., and Agnew, C. R. (1999).
Commitment, pro-relationship behavior, and trust in close relations-
hips. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 942-966.
Wilder, D. A. (1977). Perception of groups, size of opposition, and social
influence. Journal of Experimental Social Psychology, 13, 253-268.
Wilder, D. A. (1978). Perceiving persons as a group: Effect on attribu-
tions of causality and beliefs. Social Psychology, 41, 13-23.
Wilder, D. A. (1981). Perceiving persons as a group: Categorization and
intergroup relations. In. D. L. Hamilton (Ed.). Cognitive processes
in stereotyping and intergroup behavior. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Wilder, D. A. (1990). Some determinants of the persuasive power of in-
groups and out-groups: Organization of information and attribution
of independence. Journal of Personality and Social Psychology, 59,
1202-1213.
Wilder, D. A., and Shapiro, P. (1991). Facilitation of outgroup stereoty-
pes by enhanced ingroup identity. Journal of Experimental Social Psy-
chology, 27, 431-452.
Wilder, D. A., and Shapiro, P. N. (1984). Role of out-group cues in de-
termining social identity. Journal of Personality and Social Psycho-
logy, 47, 342-348.
Wilder, D. A., and Shapiro, P. N. (1989). Role of competition-induced
anxiety in limiting the beneficial impact of positive behavior by out-
group members. Journal of Personality and Social Psychology, 56,
60-69.
Wildschut, T., Pinter, B., Vevea, J. L., Insko, C. A., and Schopler, J.
(2003). Beyond the group mind: A quantitative review of the inte-
rindividual-intergroup discontinuity effect. Psychological Bulletin,
129, 698-722.
Wilkes, J. (1987, June). Murder in mind. Psychology Today, p. 27-32.
Wilkinson, G. S. (1990, February). Food sharing in vampire bats. Scien-
tific American, 262, 76-82.
Willey, D. (1999). Optimum world population. Optimum Population Trust
Brief 99/1. Manchester: Urmston. Cited by M. Wackernagel (2000).
Carrying capacity, overshoot and the need to curb human consump-
tion. In B. Heap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consump-
tion: A European perspective. London: The Royal Society.
Williams, D. K., Bourgeois, M. J., and Croyle, R. T. (1993). The ef-
fects of stealing thunder in criminal and civil trials. Law and Human
Behavior, 17, 597-609.
Williams, J. E., and Best, D. L. (1990a). Measuring sex stereotypes: A
multination study. Newbury Park, CA: Sage.
Williams, J. E., and Best, D. L. (1990b). Sex and psyche: Gender and
self viewed cross-culturally. Newbury Park, CA: Sage.
Williams, J. E., Satterwhite, R. C., and Best, D. L. (1999). Pancultural
gender stereotypes revisited: The Five Factor model. Sex Roles, 40,
513-525.
Williams, J. E., Satterwhite, R. C., and Best, D. L. (2000). Five-factor
gender stereotypes in 27 countries. Paper presented at the XV Cong-
ress of the International Association for Cross-Cultural Psychology,
Pultusk, Poland.
Williams, K. D. (2002). Ostracism: The power of silence. New York: Guil-
ford.
Williams, K. D., Cheung, C. K. T., and Choi, W. (2000). Cyberostra-
cism: Effects of being ignored over the Internet. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 79, 748-762.
Williams, K. D., Harkins, S., and Latane, B. (1981). Identifiability as
a deterrent to social loafing: Two cheering experiments. Journal of
Personality and Social Psychology, 40, 303-311.
Williams, K. D., Jackson, J. M., and Karau, S. J. (1992). Collective
hedonism: A social loafing analysis of social dilemmas. In D. A.
Schroeder (Ed.), Social dilemmas: Social psychological perspectives.
New York: Praeger.
Williams, K. D., and Karau, S. J. (1991). Social loafing and social com-
pensation: The effects of expectations of coworker performance. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 61, 570-581.
Williams, K. D., Nida, S. A., Baca, L. D., and Latane, B. (1989). So-
cial loafing and swimming: Effects of identifiability on individual and
relay performance of intercollegiate swimmers. Basic and Applied So-
cial Psychology, 10, 73-81.
Williams, K. D. and Zadro, L. (2001). Ostracism: On being ignored, ex-
cluded and rejected. In M. Leary (Ed.), Interpersonal rejection. New
York: Oxford.
Williams, R. (1993). Anger kills. New York: Times Books.
Williams, S., and Kohut, J. L. (1999). Psychologists in medical schools
in 1997: Research brief. American Psychologist, 54, 272-276.
Williams, T. M. (Ed.) (1986). The impact of television: A natural expe-
riment in three communities. Orlando, FL: Academic Press.
Williamson, G. M., and Clark, M. S. (1989). Providing help and desired
relationship type as determinants of changes in moods and self-evalu-
ations. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 722-734.
Willis, F. N., and Hamm, H. K. (1980). The use of interpersonal touch
in securing compliance. Journal of Nonverbal Behavior, 5, 49-55.
Wills, T. A. (1981). Downward comparison principles in social psycho-
logy. Psychological Bulletin, 90, 245-271.
Wilson, A. E., and Ross, M. (2001). From chump to champ: People's
appraisals of their earlier and present selves. Journal of Personality
and Social Psychology, 80, 572-584.
Wilson, D. K., Kaplan, R. M., and Schneiderman, L. J. (1987). Fra-
ming of decisions and selections of alternatives in health care. So-
cial Behaviour, 2, 51-59.
Wilson, D. W., and Donnerstein, E. (1979). Anonymity and interracial
helping. Paper presented at the Southwestern Psychological Associa-
tion convention.
Wilson, E. O. (1978). On human nature. Cambridge, MA: Harvard Uni-
versity Press.
Wilson, E. O. (2002, February). The bottleneck. Scientific American, 286,
83-91.
Wilson, G. (1994, March 25). Equal, but different. The Times Higher Edu-
cation Supplement, Times of London.
Wilson, J. P., and Petruska, R. (1984). Motivation, model attributes, and
prosocial behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 46,
458-468.
Wilson, R. C., Gaft, J. G., Dienst, E. R., Wood, L., and Bavry, J. L.
(1975). College professors and their impact on students. New York:
Wiley.
Wilson, R. S., and Matheny, A. P., Jr. (1986). Behavior-genetics rese-
arch in infant temperament: The Louisville twin study. In R. Plomin
and J. Dunn (Eds.), The study of temperament: Changes, continui-
ties, and challenges. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Wilson, T. D. (1985). Strangers to ourselves: The origins and accuracy
of beliefs about one's own mental states. In J. H. Harvey and G. We-
ary (Eds.), Attribution in contemporary psychology. New York: Aca-
demic Press.
Wilson, T. D. (2002). Strangers to ourselves: Discovering the adaptive
unconscious. Cambridge, MA: Harvard University Press.
Wilson, T. D., and Gilbert, D. T. (2003). Affective forecasting. Advan-
ces in Experimental Social Psychology, 35, 346-413.
BI BLI OGRAFI JA 7 773
Wilson, T. D., Dunn, D. S., Kraft, D., and Lisle, D. J. (1989). Intros-
pection, attitude change, and attitude-behavior consistency: The dis-
ruptive effects of explaining why we feel the way we do. In L. Ber-
kowitz (Eds.), Advances in experimental social psychology, Vol. 22.
San Diego, CA: Academic Press.
Wilson, T. D., Laser, R S., and Stone, J. I. (1982). Judging the predic-
tors of one's mood: Accuracy and the use of shared theories. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 18, 537-556.
Wilson, T. D., Lindsey, S., and Schooler, T. Y. (2000). A model of dual
attitudes. Psychological Review, 107, 101-126.
Wilson, T. D., Lisle, D. J., Schooler, J. W., Hodges, S. D., Klaaren, K.
J., and LaFleur, S. J. (1993). Introspecting about reasons can redu-
ce post-choice satisfaction. Personality and Social Psychology Bul-
letin, 19, 331-339.
Wilson, W. R. (1979). Feeling more than we can know: Exposure effects
without learning. Journal of Personality and Social Psychology, 37,
811-821.
Winter, D. D. N. (2000). Some big ideas for some big problems. Ameri-
can Psychologist, 55, 516-522.
Winter, F. W. (1973). A laboratory experiment of individual attitude res-
ponse to advertising exposure. Journal of Marketing Research, 10,
130-140.
Wiseman, R. (1998, Fall). Participatory science and the mass media. Free
Inquiry, p. 56-57.
Wisman, A., and Koole, S. L. (2003). Hiding in the crowd: Can morta-
lity salience promote affiliation with others who oppose one's worl-
dviews? Journal of Personality and Social Psychology, 84, 511-526.
Wispe, L. G., and Freshley, H. B. (1971). Race, sex, and sympathetic
helping behavior: The broken bag caper. Journal of Personality and
Social Psychology, 17, 59-65.
Wittenberg, M. T., and Reis, H. T. (1986). Loneliness, social skills, and
social perception. Personality and Social Psychology Bulletin, 12,
121-130.
Wittenbrink, B., Judd, C. M., and Park, B. (1997). Evidence for racial
prejudice at the implicit level and its relationship with questionnaire
measures. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 262-
274.
Wixon, D. R., and Laird, J. D. (1976). Awareness and attitude change
in the forced-compliance paradigm: The importance of when. Jour-
nal of Personality and Social Psychology, 34, 376-384.
WMO (2003, July 2). According to the World Metereological Organiza-
tion, extreme weather events might increase. World Metereological
Association, press release WMO-No. 695.
Wohl, M. J. A., and Enzle, M. E. (2002). The deployment of personal
luck: Sympathetic magic and illusory control in games of pure chance.
Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1388-1397.
Wojciszke, B., Bazinska, R., and Jaworski, M. (1998). On the domi-
nance of moral categories in impression formation. Personality and
Social Psychology Bulletin, 24, 1251-1263.
Wolf, S. (1987). Majority and minority influence: A social impact analy-
sis. In M. P. Zanna, J. M. Olson, and C. P. Herman (Eds.), Social
influence: The Ontario symposium on personality and social psycho-
logy, Vol. 5. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Wolf, S., and Latane, B. (1985). Conformity, innovation and the psy-
cho-social law. In S. Moscovici, G. Mugny, and E. Van Avermaet
(Eds.), Perspectives on minority influence. Cambridge: Cambridge
University Press.
Wolf, S., and Montgomery, D. A. (1977). Effects of inadmissible evi-
dence and level of judicial admonishment to disregard on the jud-
gments of mock jurors. Journal of Applied Social Psychology, 7,205-
219.
Wolsko, C., Park, B., Judd, C. M., and Wittenbrink, B. (2000). Fra-
ming interethnic ideology: Effects of multicultural and color blind
perspectives on judgments of groups and individuals. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 78, 635-654.
Women on Words and Images (1972). Dick and Jane as victims: Sex
stereotyping in children's readers. Princeton: Women on Words and
Images. Cited by C. Tavris and C. Offir (1977) in The longest war:
Sex differences in perspective. New York: Harcourt Brace Jovanovich,
p. 177.
Wood, J. V. (1989). Theory and research concerning social comparisons
of personal attributes. Psychological Bulletin, 106, 231-248.
Wood, J. V., Heimpel, S. A., and Michela, J. L. (2003). Savoring ver-
sus dampening: Self-esteem differences in regulating positive affect.
Journal of Personality and Social Psychology, 85, 566-580.
Wood, J. V., Saltzberg, J. A., and Goldsamt, L. A. (1990a). Does af-
fect induce self-focused attention? Journal of Personality and Social
Psychology, 58, 899-908.
Wood, J. V., Saltzberg, J. A., Neale, J. M., Stone, A. A., and Rach-
miel, T. B. (1990b). Self-focused attention, coping responses, and di-
stressed mood in everyday life. Journal of Personality and Social Psy-
chology, 58, 1027-1036.
Wood, W., and Eagly, A. H. (1981). Stages in the analysis of persuasive
messages: The role of causal attributions and message comprehen-
sion. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 246-259.
Wood, W., and Eagly, A. H. (2002). A cross-cultural analysis of the be-
havior of women and men: Implications for the origins of sex diffe-
rences. Psychological Bulletin, 128, 699-727.
Wood, W., and Quinn, J. M. (2003). Forewarned and fore warmed? Two
meta-analytic syntheses of forewarnings of influence appeals. Psy-
chological Bulletin, 129, 119-138.
Wood, W., Rhodes, N., and Whelan, M. (1989). Sex differences in po-
sitive well-being: A consideration of emotional style and marital sta-
tus. Psychological Bulletin, 106, 249-264.
Woodberry, R. D., and Smith, C. S. (1998). Fundamentalism et al: Con-
servative Protestants in America. Annual Review of Sociology, 24,25-
56.
Woodzicka, J. A., and LaFrance, M. (2001). Real versus imagined gender
harassment. Journal of Social Issues, 57(1), 15-30.
Worchel, S., Andreoli, V. A., and Folger, R. (1977). Intergroup coope-
ration and intergroup attraction: The effect of previous interaction and
outcome of combined effort. Journal of Experimental Social Psycho-
logy, 13, 131-140.
Worchel, S., Axsom, D., Ferris, F., Samah, G., and Schweitzer, S.
(1978). Deterrents of the effect of intergroup cooperation on interg-
roup attraction. Journal of Conflict Resolution, 22, 429-439.
Worchel, S., and Brown, E. H. (1984). The role of plausibility in influ-
encing environmental attributions. Journal of Experimental Social
Psychology, 20, 86-96.
Worchel, S., and Norvell, N. (1980). Effect of perceived environmental
conditions during cooperation on intergroup attraction. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 38, 764-772.
Worchel, S., Rothgerber, H., Day, E. A., Hart, D., and Butemeyer, J.
(1998). Social identity and individual productivity within groups. Bri-
tish Journal of Social Psychology, 37, 389^13.
Word, C. O., Zanna, M. P., and Cooper, J. (1974). The nonverbal me-
diation of self-fulfilling prophecies in interracial interaction. Journal
of Experimental Social Psychology, 10, 109-120.
BI BLI OGRAFI JA 7 774
Workman, E. A., and Williams, R. L. (1980). Effects of extrinsic re-
wards on intrinsic motivation in the classroom. Journal of School Psy-
chology, 18, 141-147.
World Bank (2003, April 4). Gender equality and the millennium deve-
lopment goals. Washington, DC: Gender and Development Group,
World Bank (www.worldbank.org/gender).
Worringham, C. J., and Messick, D. M. (1983). Social facilitation of
running: An unobtrusive study. Journal of Social Psychology, 121,
23-29.
Wright, D. B., Boyd, C. E., and Tredoux, C. G. (2001). A field study
of own-race bias in South Africa and England. Psychology, Public
Policy, and Eaw, 7, 119-133.
Wright, D. B., and Stroud, J. N. (2002). Age differences in lineup iden-
tification accuracy: People are better with their own age. Law and
Human Behavior, 26, 641-654.
Wright, E. F., Ls, C. A., and Christie, S. D. (1990). Does group discus-
sion facilitate the use of consensus information in making causal attri-
butions? Journal of Personality and Social Psychology, 59, 261-269.
Wright, P., and Rip, P. D. (1981). Retrospective reports on the causes of
decisions. Journal of Personality and Social Psychology, 40,601-614.
Wright, R. (1995, March 13). The biology of violence. New Yorker, p.
69-77.
Wright, R. (1998, February 2). Politics made me do it. Time, p. 34.
Wright, R. (2003, June 29). Quoted by Thomas L. Friedman, Is Goog-
le God?" New York Times (www.nytimes.com).
Wright, R. (2003, September 11). Two years later, a thousand years ago.
New York Times (www, nytimes. com).
Wright, S. C., Aron, A., McLaughlin-Volpe, T., and Ropp, S. A. (1997).
The extended contact effect: Knowledge of cross-group friendships and
prejudice. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 73-90.
Wrightsman, L. (1978). The American trial jury on trial: Empirical evi-
dence and procedural modifications. Journal of Social Issues, 34,137-
164.
Wuthnow, R. (1994). God and mammon in America. New York: Free
Press.
Wylie, R. C. (1979). The self-concept (Vol. 2): Theory and research on
selected topics. Lincoln: University of Nebraska Press.
Xu, X., and Whyte, M. (1990). Love matches and arranged marriages:
A Chinese replication. Journal of Marriage and the Family, 52, 709-
722.
Yarmey, A. D. (2003a). Eyewitness identification: Guidelines and recom-
mendations for identification procedures in the United States and in
Canada. Canadian Psychology, 44, 181-189.
Yarmey, A. D. (2003b). Eyewitnesses. In D. Carson and R. Bull, Handbo-
ok of psychology in legal contexts, 2nd ed. Chichester, England: Wiley.
Ybarra, O. (1999). Misanthropic person memory when the need to self-
enhance is absent. Personality and Social Psychology Bulletin, 25,
261-269.
Yelsma, P., and Athappily, K. (1988). Marital satisfaction and commu-
nication practices: Comparisons among Indian and American coup-
les. Journal of Comparative Family Studies, 19, 37-54.
Yik, M. S., Bond, M. H., and Paulhus, D. L. (1998). Do Chinese self-
enhance or self-efface? It's a matter of domain. Personality and So-
cial Psychology Bulletin, 24, 399-406.
Yinon, Y., Sharon, I., Gonen, Y., and Adam, R. (1982). Escape from
responsibility and help in emergencies among persons alone or wit-
hin groups. European Journal of Social Psychology, 12, 301-305.
Young, W. R. (1977, February). There's a girl on the tracks! Reader's
Digest, p. 91-95.
Yousif, Y., and Korte, C. (1995). Urbanization, culture, and helpfulness.
Journal of Cross-Cultural Psychology, 26, 474-489.
Yovetich, N. A., and Rusbult, C. E. (1994). Accommodative behavior
in close relationships: Exploring transformation of motivation. Journal
of Experimental Social Psychology, 30, 138-164.
Yuchtman (Yaar), E. (1976). Effects of social-psychological factors on
subjective economic welfare. In B. Strumpel (Ed.), Economic means
for human needs. Ann Arbor: Institute for Social Research, Univer-
sity of Michigan.
Yuille, J. C., and Cutshall, J. L. (1986). A case study of eyewitness me-
mory of a crime. Journal of Applied Psychology, 71, 291-301.
Yukl, G. (1974). Effects of the opponent's initial offer, concession mag-
nitude, and concession frequency on bargaining behavior. Journal of
Personality and Social Psychology, 30, 323-335.
Yzerbyt, V. Y., and Leyens, J. P. (1991). Requesting information to form
an impression: The influence of valence and confirmatory status. Jour-
nal of Experimental Social Psychology, 27, 337-356.
Yzerbyt, V., Rocher, S., and Schadron, G. (1997). Stereotypes as ex-
planations: A subjective essentialistic view of group perception. In
R. Spears, P. J. Oakes, N. Ellemers, and S. A. Haslam (Eds.), The
social psychology of stereotyping and group life. Oxford: Blackwell.
Zajonc, R. B. (1965). Social facilitation. Science, 149, 269-274.
Zajonc, R. B. (1968). Attitudinal effects of mere exposure. Journal of Per-
sonality and Social Psychology, 9, Monograph Suppl. No. 2, part 2.
Zajonc, R. B. (1970, February). Brainwash: Familiarity breeds comfort.
Psychology Today, p. 32-35, 60-62.
Zajonc, R. B. (1980). Feeling and thinking: Preferences need no infe-
rences. American Psychologist, 35, 151-175.
Zajonc, R. B. (1998). Emotions. In D. Gilbert, S. T. Fiske, and G. Lin-
dzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th ed. New York:
McGraw-Hill.
Zajonc, R. B. (2000). Massacres: Mass murders in the name of moral
imperatives. Unpublished manuscript, Stanford University
Zanna, M, P. (1993). Message receptivity: A new look at the old pro-
blem of open- vs. closed-mindedness. In A. Mitchell (Ed.), Adverti-
sing: Exposure, memory and choice. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Zanna, M. P., and Olson, J. M. (1982). Individual differences in attitu-
dinal relations. In M. P. Zanna, E. T. Higgins, and C. P. Herman, Con-
sistency in social behavior: The Ontario symposium, Vol. 2. Hillsdale,
NJ: Erlbaum.
Zanna, M. P., and Pack, S. J. (1975). On the self-fulfilling nature of ap-
parent sex differences in behavior. Journal of Experimental Social
Psychology, 11, 583-591.
Zaragoza, M. S., and Mitchell, K. J. (1996). Repeated exposure to sug-
gestion and the creation of false memories. Psychological Science,
7, 294-300.
Zebrowitz, L. A., Collins, M. A., and Dutta, R. (1998). The relations-
hip between appearance and personality across the life span. Perso-
nality and Social Psychology Bulletin, 24, 736-749.
Zebrowitz, L. A., Olson, K., and Hoffman, K. (1993). Stability of ba-
byfaceness and attractiveness across the life span. Journal of Perso-
nality and Social Psychology, 64, 453^1-66.
Zebrowitz-McArthur, L. (1988). Person perception in cross-cultural per-
spective. In M. H. Bond (Ed.), The cross-cultural challenge to so-
cial psychology. Newbury Park, CA: Sage.
Zeelenberg, M., van der Pligt, J., and Manstead, A. S. R. (1998). Un-
doing regret on Dutch television: Apologizing for interpersonal re-
grets involving actions or inactions. Personality and Social Psycho-
logy Bulletin, 24, 1113-1119.
BI BLI OGRAFI JA 7 775
Zeisel, H., and Diamond, S. S. (1976). The jury selection in the Mitchell-
Stans conspiracy trial. American Bar Foundation Research Journal,
1, 151-174 (see p. 167). Cited by L. Wrightsman, The American trial
jury on trial: Empirical evidence and procedural modifications. Jour-
nal of Social Issues, 1978,34, 137-164.
Zill, N. (1988). Behavior, Achievement, and Health Problems Among
Children in Stepfamilies: Findings From a National Survey of Child
Health. In E. Mavis Hetherington and Josephine D. Arasteh (Eds.),
Impact of Divorce, Single Parenting, and Stepparenting on Children.
Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Zillmann, D. (1988). Cognition-excitation interdependencies in aggres-
sive behavior. Aggressive Behavior, 14, 51-64.
Zillmann, D. (1989). Aggression and sex: Independent and joint opera-
tions. In H. L. Wagner and A. S. R. Manstead (Eds.), Handbook of
psychophysiology: Emotion and social behavior. Chichester, England:
John Wiley.
Zillmann, D. (1989). Effects of prolonged consumption of pornography.
In D. Zillmann and J. Bryant (Eds.), Pornography: Research advan-
ces and policy considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Zillmann, D., and Paulus, P. B. (1993). Spectators: Reactions to sports
events and effects on athletic performance. In R. N. Singer, N. Murp-
hey, and L. K. Tennant (Eds.), Handbook of research on sport psy-
chology. New York: Macmillan.
Zillmann, D., and Weaver, J. B., III. (1999). Effects of prolonged ex-
posure to gratuitous media violence on provoked and unprovoked hos-
tile behavior. Journal of Applied Social Psychology, 29, 145-165.
Zillmer, E. A., Harrower, M., Ritzier, B. A., and Archer, R. P. (1995).
The quest for the Nazi personality: A psychological investigation of
Nazi war criminals. Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Zimbardo, P. G. (1970). The human choice: Individuation, reason, and
order versus deindividuation, impulse, and chaos. In W. J. Arnold and
D. Levine (Eds.), Nebraska symposium on motivation, 1969. Lincoln:
University of Nebraska Press.
Zimbardo, P. G. (1971). The psychological power and pathology of im-
prisonment. A statement prepared for the U.S. House of Representa-
tives Committee on the Judiciary, Subcommittee No. 3: Hearings on
Prison Reform, San Francisco, Calif., October 25.
Zimbardo, P. G. (1972). The Stanford prison experiment. A slide/tape
presentation produced by Philip G. Zimbardo, Inc., P. 0. Box 4395,
Stanford, Calif. 94305.
Zimbardo, P. G. (1993). Personal communication of research findings
on attributions and shyness. Department of Psychology, Stanford Uni-
versity.
Zimbardo, P. G. (2002, April). Nurturing psychological synergies. APA
Monitor, p. 5, 38.
Zimbardo, P. G. (2004). A situationist perspective on the psychology of
evil: Understanding how good people are transformed into perpetra-
tors. In A. G. Miller (Ed.), The social psychology of good and evil.
New York: Guilford.
Zimbardo, P. G. (2004, May 3). Awful parallels: Abuse of Iraqi inmates
and SPE. Comments to Social of Personality and Social Psychology
listserv.
Zimbardo, P. G., Ebbesen, E. B., and Maslach, C. (1977). Influencing
attitudes and changing behavior. Reading, MA: Addison-Wesley
Zola-Morgan, S., Squire, L. R., Alvarez-Royo, P., and Clower, R. P.
(1991). Independence of memory functions and emotional behavior.
Hippocampus, 1, 207-220.
Zucker, G. S., and Weiner, B. (1993). Conservatism and perceptions of
poverty: An attributional analysis. Journal of Applied Social Psycho-
logy, 23, 925-943.
Zuckerman, E. W., and Jost, J. T. (2001). What makes you think you're
so popular? Self-evaluation maintenance and the subjective side of
the friendship paradox". Social Psychology Quarterly, 64,207-223.
Zuwerink, J. R., Monteith, M. J., Devine, P. G., and Cook, D. A.
(1996). Prejudice toward blacks: With and without compunction? Ba-
sic and Applied Social Psychology, 18, 131-150.
Pavardi
rodykl
Aaker, J. L. 275
Abbey, Antonia 131,617
Abelson, Robert P. 153, 273
Abrams, D. 91, 329
Abramson, Lyn Y. 592, 93, 596, 609
Acitelli, L. K. 202, 464
Acker, Michele 394
Ackermann, R. 592
Adair, J. G. 45
Adamopoulos, John 337
Adams, D. 405
Adams, J. M. 486
Addis, M. E. 201, 503
Aderman, D. 498
Adinolfi, A. A. 453
Adler, Stephen 644
Adler, N. E. 39, 615
Adler, R. P. 299
Adomo, Theodor 363
Affleck, Glenn 606
Agnew, C. R. 487
Agostinelli, G. 76
Ahmad, Nadia 510
Aiello, J. R. 308, 309
Ainsworth, Mary D. S. 479, 480
Ayres, Ian 356, 532
Ajzen, Icek 148, 157, 158
al-Sadat, Anwar 574
Albarracin, D. 157, 266, 282
Aldag, R. J. 335
Alden, L. E. 599
Aleksandras Makedonietis 31
Alexander, J. 283
Alicke, Mark D. 642
Allee, W. C. 306, 409
Allen, John 451
Allen, M. 201
Allen, V. L. 247
Allen, Woody 218, 399
Allison, S. T. 89, 122, 134, 377, 543
Alloy, Lauren B. 592, 595
Allport, F. H. 306
Allport, Gordon W. 351, 362, 365, 368,
388, 389, 568, 626
Altemeyer, Robert (Bob) 364, 365
Altman, I. 195
Alwin, D. F. 286, 579
Amabile, Teresa M. 135
Amato, Paul R. 508, 638
Ambady, Nalini 145, 392
Amir, Y. 556
Amundsen, Roald 343
Anda, R. 604
Andersen, Susan M. 55, 495, 534
Anderson, Craig A. 49, 95, 100, 108,
109, 204, 251, 414, 416, 417, 426-
432, 435, 464, 597, 598
Anderson, D. C. 414
Anderson, Royce 538
Anderson-Lee, Pamela 92
Andrews, D. S. 22
Andrews, Frank Emerson 526
Andrews, F. M. 617
Angelou, Maya 242
Angier, Natalie 441
Annan, Kofi A. 215, 569
Anthony, Susan B. 341
Antonio, A. L. 341
Antonucci T. C. 202
Applewhite, Marshall Herff 289-291, 294
Archer, Dane 367, 437
Archer, John 205, 404, 424
Archer, R. L. 482
Arendt, Hannah 243
Argyle, Michael 195, 221, 667
Aristotelis 25, 168, 192, 437, 453, 463,
543, 594
Ariza, L. M. 327
Arkes, Hal R. 282
Arkin, R. M. 98, 99, 448
Armitage, C. J. 157
Armor, D. A. 91
Arms, Robert L. 437
Aron, Arthur 68, 466, 474-476, 483, 547
Aron, Elaine N. 483, 547
Aronson, Elliot 47, 275-277, 291, 469,
566, 568
Aronson, Joshua 391, 393
Arriaga, X. B. 487
Asch, Solomon E. 230, 231, 239, 240,
244-247, 249, 254, 279
Ash, R. 401
Asher, J. 403
Asendorpf, J. B. 598
Assadourian, E. 674
Astin, A. W. 216, 284, 359, 665
Atta, Mohamed 243
Auden, W. H. 195
Augoustinos, M. 30
Augustsdottir, S. 608
Austin, James B. 497
Averill, J. R. 407
Avis, W. E. 218
Azrin, Nathan 412, 413
Axelrod, R. 577
Axsom, D. 288
B
Baars, B. J. 104
Babad, Elisha 92, 143
Bach, Richard 82
Bachman, J. G. 41, 268
Bacon, Francis 97, 616
Bhler, Michiel 352
Bailey, J. M. 205, 206
Bailenson, Jeremy 272
Bainbridge, William S. 293, 294
Baize, H. R. 455
Bayer, E. 306
Bayton, J. A. 354
Baker, L. A. 91
Baldwin, M. W. 479
Banaji, Mahzarin R. 114, 156
Bandra, Albert 61, 80, 86, 410-412,
426, 247
Banfield, S. 418
Banks, Sara M. 275
Banting, Frederick 55
Bar-Hillel, M. 121
Bar-Tal, Daniel 550, 551
Barash, David 190, 402, 504, 506
Barber, B. M. 126, 204
Barber, N. 206
Bargh, John A. 58, 104, 113, 114, 227,
131, 326, 353, 485
Barnes, Richard 502
Barnett, M. A. 499
Barnett, P. A. 594
Baron, J. 387, 502
Baron, Larry 420
Baron, R. A. 439
Baron, Robert S. 294, 308, 310, 408, 551
Baron-Cohen, Simon 203
Barongan, C. 427
Barrett, L. C. 81
PAVARDI RODYKL 777
Barry, Dave 89, 202, 206
Bartels, B. 247
Barth, J. M. 545
Bartholomew, Kim 479
Bartholomew, Robert E. 230
Bartholow, B. C. 404, 417, 431, 432
Bartholow, B. D. 374, 417, 431, 432
Barzun, Jacques 184
Bassili, J. N. 341
Bastian, B. 132
Batson, Daniel 94, 154, 507, 510, 521,
531, 534
Batson, C. D. 154, 160, 202, 365, 507-
510, 519, 520, 531, 534, 574
Baumann, D. J. 498, 601
Baumeister, Roy F. 40, 57, 76-79, 86, 97,
98, 134, 191, 192, 206, 308, 310, 313,
444-446, 466, 467, 482, 488, 606
Baumgardner, A. H. 78, 99
Baumhart, R. 89
Baxter, T. L. 138
Bazerman, M. H. 576
Beaman, Arthur L. 321, 462, 535
Bearman, P. 250
Bechara, A. 128
Beck, A. T. 597
Becker, S. W. 525
Beckham, David 218
Bednar, William 525
Beer, J. S. 91
Bgue, L. 385
Behe, M. J. 211
Bell, B. E. 624
Bell, P. A. 414, 415
Bellah, Robert N. 260
Belson, William A. 424, 425
Bem, Daryl 110, 176, 181
Ben-Zeev, T. 392
Benassi, V. A. 125
Bennett, Paul 39
Bennett, M. E. 76
Bennett, R. 420
Bennis, W. 344
Benson, P. L. 522, 526
Benton, T. R. 635
Benvenisti, Meron 371
Benzien, Jeffrey 240
Berg, J. H. 472, 480, 482, 483, 597
Berglas, Steven 98
Berkman, L. 613
Berkowitz, Leonard 246, 248, 407, 413,
416, 417, 427, 498, 500, 502 408,413,
416, 426
Berkowitz, N. H. 372
Berman, J. 157
Berndsen, M. 383
Bernhardt, P. C. 405
Bernieri, Frank 143, 179
Berns, G. S. 252
Bernstein, D. M. 110
Berra, Yogi 501
Berry, B. 284
Berry, Diane 637
Berscheid, Ellen 138, 145, 166, 448, 453-
458, 466, 474, 476, 477, 480, 548, 617
Bersoff, D. N. 647
Bertrand, M. 356
Besser, A. 480
Best, Deborah L. 203
Bettencourt, B. A. 205, 379, 395
Bianchi, S. M. 214, 216
Bickman, Leonard 246, 522, 527, 570
Bierbrauer, Gnter 243
Bierce, Ambrose 350
Bierhoff, H. W. 524
Bierly, M. M. 364
Biernat, Monica 95, 214, 376, 379,
388, 394, 464
Bigam, R. G. 645
Billig, Michael 371
bin Laden, Osama 35, 172, 242, 327,
350, 562
Biner, Paul M. 415
Bingenheimer, J. B. 411
Binham, R. 505
Birrell, Pamela 107
Bishop, George D. 325, 326, 601, 603
Byers, S. 470
Byrne, Donn 377, 462, 470
Byrnes, J. P. 204
Bytwerk, R. L. 262, 276
Bjork, R. A. 566
Bjrkqvist, K. 205
Blackburn, R. T. 95
Blackmun, Harry 653
Blackstone, William 652
Blair, C. A. 512
Blair, Irene V. 639
Blair, Tony 105, 110, 673
Blake, Robert R. 564, 575
Blanchard, F. A. 167
Blank, Hartmuk 111
Blanton, H. 175
Blascovich, J. 272, 377, 430
Blass, T. 235, 237, 253, 254
Block, J. 135
Blundell, W. E. 149
Boardman, S. K. 572
Bobocel, D. R. 386
Bodenhausen, Galen 129, 274, 357,
375, 376
Boesky, Ivan 149
Boyatzis, Chris J. 46
Boggiano, Anna K. 179, 181
Bohner, G. 130
Bohr, Niels 220
Bombeck, Erma 299
Bonacci, Angelica M. 159, 287
Bonanno, G. A. 94
Bond, C. F., Jr. 307
Bond, Charles 395
Bond, Michael Harris 197, 463
Bond, Rod 254
Boninger, D. S. 123
Bonnie, R. J. 71
Bono, J. E. 345
Bons, T. A. 448
Boomsma, D. I. 598
Booth, A. 405
Borchard, Edwin M. 624
Borgida, Eugene 360, 386, 392, 640,
641, 653
Borkenau, P. 117
Bornstein, Brian 625
Bornstein, G. 544
Bornstein, R. F. I l l , 449, 451
Bossard, J. H. S. 447
Bossio, L. M. 606
Boswell, James 373
Bothwell, R. K. 378
Botvin, G. J. 298
Botwin, M. D. 466
Bouas, K. S. 544
Bourgeois, M. J. 645
Bowen, E. 22
Bower, G. H. 127, 594
Bower, B. 632
Bowlby, John 478
Bradbury, T. N. 470, 489
Bradfield, Amy L. 631
Bradley, Eleanor 512, 513
Bradley, Omar 555
Bradley, W. 180
Bradshaw, E. 635
Bradshaw, G. S. 635
Bradshaw, John 438
Bray, Robert M. 650, 654
Brandon, R. 624
Branscombe, N. R. 381
Bratslavsky, Ellen 467, 482
Brauer, Markus 324, 328
Braun, Christof 459
Braverman, J. 274
Bregman, N. J. 630
Brehm, Jack W. 175, 183, 258, 278
Brehm, Sharon S. 258, 608, 610
Brekke, Nancy 386, 392
Brenner, S. N. 89
Brewer, Marilynn 47, 371, 372, 389,
543, 568, 569
Brickman, Philip 255, 667
Brigham, John C. 378, 627, 632, 633
Bryan, James H. 519
Bryan, T. S. 641
Bryant, Jennings 416
Brock, Timothy C. 271, 287
Brockner, J. 61, 542
PAVARDI RODYKL 778
Brodt, Susan E. 352, 600
Brofenbrenner, Urie 550
Brookins, Sidney 515
Brooks, David 107, 325, 327
Brooks, R. D. 276
Broome, A. 599
Brounstein, Paul J. 97
Brown, Donald 189
Brown, E. H. 308
Brown, Jonathon D. 61, 75, 76, 100,
127, 350, 461, 594
Brown, P. 68
Brown, R. P. 391
Brown, Roger 197, 198
Brown, Rupert 378, 406, 560, 670
Brown, S. L. 613
Brown, T. J. 503
Brown, Vincent 338
Browning, Elisabeth B. 473
Browning, Robert 477, 588
Brownlee, E. A. 99
Bruce, Vicki 626
Bruck, Maggie 627, 629
Brckner 250
Bruun, S. E. 313, 316
Buckhout, Robert 625
Buehler, Roger 109, 118
Bugental, Daphne P. 595
Bull, Ray 456
Buller, D. J. 212
Bumiller, E. 103
Bumstead, C. H. 341
Burchill, S. A. L. 595
Burger, Jerry 91, 137, 165, 177, 248,
270, 344, 448, 522
Burkholder, R. 262, 668
Burn, S. M. 83
Burns, D. D. 592
Burns, H. J. 629
Burns, J. F. 317
Burns, L. 91
Burnstein, E. 328, 407, 505
Burr, W. R. 447
Burson, K. A. 117
Burt, R. S. 616
Burton, Robert 227
Bush, George H. W. 103, 110, 118,
155, 172, 273, 286, 327, 343, 335,
343, 373, 554, 562, 571, 662
Bushman, Brad J. 77, 159, 287, 321,
404, 415, 426, 427, 429, 431, 435,
437439
Bushneil, Nolan 430
Buss, David 150, 190, 208-210, 212,
402, 460, 465, 466
Buston, Peter M. 463
Butcher, S. H. 437
Butler, A. C. 595
Butler, J. L. 308
Butler, Samuel 208
Butterfield, F. 639
Buunk, B. P. 96, 481
C
Cacioppo, John T. 155, 178, 182, 265,
273, 277, 288, 570, 611, 613
Cairns, D. L. 632
Cairns, E. 557
Cal, A. V. 268
Caldwell, Cathy 640
Caldwell, David F. 177
Calley, William 239
Callow, Keith 453
Campbell, Anne 519
Campbell, Bruce 477
Campbell, Donald T. 28, 226, 279, 280,
504, 506, 669
Campbell, E. Q. 366
Campbell, L. 121
Campbell, W. K. 87, 487, 542
Campbell, Will 671
Cann, A. 640
Canter, D. 514
Cantor, N. 58, 91, 483
Cantril, H. 22, 341
Caputo, Deanna 117
Carducci, B. J. 474
Carli, Linda L. 204, 385
Carlo, G. 524
Carlsmith, Merrill J. 47, 172, 173, 276,
277, 498
Carlston, Donai E. 107, 100
Carlson, J. 476
Carlson, K. A. 643
Carlson, M. 407, 500
Carnegie, Andrew 440, 441
Carnegie, Dale 447, 467, 469
Carnevale, Peter J. 552, 574
Carranza, E. 200
Carroll, Douglas 39, 615
Carroll, J. 648
Carter, J., prezidentas 149, 336, 545
Carter, Stephen 379, 463
Cartwright, D. S. 326, 411
Carvallo, M. 444
Carver, Charles S. 138, 158, 528, 595, 598
Cash, T. F. 457
Caspi, A. 192, 403, 462
Cassidy, J. 479
Castro, Fidel 133, 134, 332, 334
Caulkins, Jonathan P. 644
Ceci, Stephen J. 627, 629
Centerwall, B. S. 425
Chaiken, Shelly 153, 265, 266, 269,
270, 273, 276, 294, 285
Chambers, John R. 93, 551
Chance, June 378
Chapman, Jean 586
Chapman, Loren 586
Chapman, Mark 383
Charlesas I, karalius 61
Charlesas, princas 456, 486
Chartrand, Tanya L. 113, 227, 353, 463
Check, James 419, 421
Check, J. M. 598
Chen, F. F. 464
Chen, L.-H. 323
Chen, S. C. 306
Chen, Serena 55, 369
Cheney, Richard 407
Cheng, J. B. 287
Cheng, Ken 82
Cherlin, A. J. 411
Chermack, S. T. 404
Chesterfield, lordas 273, 378, 519
Chesterton, G. K. 199
Chiles, Cynthia 247
Chilicki, Wayne 300
Chodorow, Nancy J. 201
Choi, D. V. 574
Choi, I. 65, 139
Choi, Y. 65
Chorost, A. F. 476
Christensen, P. N. 597
Chruiov, Nikita 578
Chua-Eoan, H. 291
Church, G. J. 315
Churchill, Winston 264, 345, 546
Cialdini, Robert B. 165, 166, 169, 176,
258, 271, 297, 338, 371, 498, 509,
529, 531, 563, 570
Ciano, Galeazzo 95
Cicerello, A. 455
Ciceronas 453, 638
Cioffi, Delia 534
Clack, B. 557
Clancy, S. M. 202
Clary, Gil 526
Clark, Frady 525
Clark, Mamie 354
Clark, Margaret S. 76, 480-482, 498,
500
Clark, Kenneth 354
Clark, Russell 342, 343
Clark, R. D. Ill 248, 343, 522
Clarke, E. 447
Clarke, V. 198
Cleghorn, R. 43
Clement, R. W. 92, 377
Clifford, Margaret M. 456
Cline, Victor B. 427
Clinton, Bill 107, 327
Clinton, Hillary 121, 258
Clore, Gerald L. 68, 469, 470, 503, 558
Coates, D. 533
Coats, Erich J. 203
Codol, J.-P. 95, 100
Cohen, Dov 411, 63
PAVARDI RODYKL 779
Cohen, Elizabeth 566
Cohen, G. L. 392
Cohen, J. 350
Cohen, J. E. 659
Cohen, M. 237
Cohen, S. 604, 605, 613, 615
Cohn, E. G. 414, 415
Cohrs, J. C. 364
Coyne, James 594, 595
Coyne, S. M. 424
Colarelli, S. M. 203
Colasanto, D. 526
Colby, Catherine A. 572
Coleman, L. M. 468
Collins, Mary 556
Collins, N. L. 482
Colman, A. M. 326
Comer, D. R. 316
Comfort, J. C. 647
Comim, F. 661
Comstock, G. 423
Conan Doyle, Arthur 36
Conger, R. D. 480
Conner, M. 157
Conrad, Joseph 112
Contrada, R. J. 248
Conway, F. 292
Conway, L. G. 552
Conway, Michael 112
Cook, C. E. 482
Cook, Stuart W. 566, 167
Cook, T. D. 268, 382
Cooksey, John 350
Cooley, Charles H. 62
Coombs, Robert H. 619
Cooper, Joel 171, 182, 301, 390, 566
Cooper, H. M. 81
Cooper, H. 143
Copper, C. 332
Correll, Joshua 357, 358
Costa, P. T. 197
Costanzo, Mark 401, 440, 648
Costello, Stuart 248
Cota, A. A. 259, 351
Cotton, J. L. 414
Cotton, Ronald J. 628
Cottrell, C. A. 373
Cottrell, Nickolas B. 309
Court, John H. 419
Courtney, J. G. 605
Cousins, Norman 150
Cowan, Claudia L. 498
Cowan, G. 639
Crabtree, S. 201
Crandall, C. S. 248, 364, 374, 392
Crandall, R. 440
Crane, Frank 483
Crano, William D. 143
Crawford, M. 351
Crawford, Thomas J. 281
Crick, Francis 338
Crisp, R. J. 569
Crocker, Jennifer 75, 78, 79, 125, 371,
373, 379, 388, 672
Crofton, Christine 462
Croizet, J. C. 392
Croyle, R. T. 182
Cromwell, Oliver 590
Cronkite, Walter 149, 646
Crosby, F. 355
Crosby, F. J. 619
Cross, P. 95
Cross, S. E. 64
Crossen, C. 44
Crowley, Maureen 202, 503, 525
Croxton, Jack S. 110
Csikszentmihalyi, Mihaly 429, 673
Cuddy, Amy J. C. 238
Cunningham, J. D. 479, 483
Cunningham, M. R. 500
Cunningham, W. A. 358
Curtin, T. R. 382
Cutler, Brian L. 625, 632, 635, 641, 646
Cutrona, C. E. 614
Cutshall, Judith 625
D
Dabbs, James M. 213, 274, 404, 405,
512
D'Agostino, P. R. 451
Damasio, Antonio 128
Damon, William 40
Daniels, Denise 217
Danner, D. D. 606
Darby, Joseph 253
Darley, John M. 395, 448, 512-516,
519-521, 524, 527
Darley, Susan 301
Darrow, Clarence 636, 638, 645
Darwin, Charles 38, 178, 190, 211,
307, 438, 505
Das, E. H. H. 275
Dashiell, J. F. 306
Dauenheimer, D. 392
Davidson, R. J. 403
Davies, M. F. 108
Davies, Paul 211, 391
Davies, C. 624
Davila, J. 618
Davis, B. M. 203
Davis, C. G. 124
Davis, James H. 286, 649, 653
Davis, J. L. 464
Davis, Keith E. 132, 166, 478
Davis, L. 316
Davis, M. H. 597
Davis, N. 237
Davis, Teresa 642
Dawes, Robyn M. 40, 77, 92, 150, 540,
544, 546, 589, 590
Dawkins, Richard 191, 504, 506
Dawson, N. V. 36
de Botton, A. 670
De Cremer, D. 545
de Hoogh, A. H. B. 344
De Houwer, Jan 470
de Jong-Gierveld, Jenny 597
de Klerk, F. W. 119
de Tocqueville, Alexis 260, 408
de Vries, N. K. 100
de Waal, F. B. M. 508
DeAngelis, T. 602
Deary, Ian J. 615
Deaux, Kay 204
DeBruine, Lisa M. 450, 520, 522
Decety, J. 58
Deci, Edward L. 83, 179, 181, 479
Dey, E. L. 665
Delgado, Jose 161
della Cava, M. R. 262
Dembroski, Theodore M. 270
DeNeve, K. M. 416
Dennett, Daniel 190
Dennett, D. C. 211
DePaulo, B. M. 117
Derlega, V. 482
Dermer, Marshall 452, 474, 672
Dershowitz, Alan 644
DeRubeis, R. J. 592
Desforges, D. M. 568
Detweiler 603
Deuser, W. E. 416
Deutsch, Morton 249, 251, 539, 544,
550, 556, 568, 577
Deutsch, R. 114
Devenport, J. L. 635
Devine, Patricia G. 353, 374, 375, 379,
380
Devos-Comby, L. 276
Dexter, H. R. 641
Diallo, Amadou 358
Diamond, Jared 460
Diamond, S. S. 646
Diana, princes 193, 456, 507
Dicum, J. 485
Diehl, M. 338
Diekman, A. B. 122
Diekmann, K. A. 87
Diener, Edward 159, 319-321, 403,
440, 667, 669, 674
Dienstbier, R. A. 417
Dietrich, Marlene 466
Dijker, Anton J. 194
Dijksterhuis, A. 265
Dill, Jody C. 597, 598
Dill, Karen E. 432
Dillehay, R. C. 654
DiMatteo, M. R. 601
PAVARDI RODYKL 780
Dindia, K. 201
Dion, D. 577
Dion, Karen K. 270, 456, 458, 475,
477, 487
Dion, K. L. 259, 351, 381, 475, 477,
487, 561
Dishion, T. J. 326
Disraeli, Benjamin 161
Dixon, B. 605
Dixon, John 557, 558
Dobzhansky, Theodosius 211
Dodge, Richard W. 283
Dohren wend, B. P. 614
Doyle, J. M. 206, 624
Dolinski, Dariusz 499, 535
Dollard, J. 406
Dollinger, S. J. 202
Dolnik, L. 287
Donnellan, M. B. 480
Donnerstein, Edward 419, 420, 422,
426, 522
Doob, Anthony N. 122, 269, 530, 633
Doria, J. R. 95
Dorr, N. 299
Doty, R. M. 364
Douglas, C. 125
Douglas, K. M. 318
Douglass, Frederick 163
Douthitt, E. Z. 309
Dovidio, John F. 352, 356, 509, 522,
565, 569
Dowd, Maureen 461, 550
Downing, Leslie L. 320
Downs, Chris A. 637, 638
Drabman, Ronald S. 428
Draguns, J. G. 596
Drapeau, Jean 118
Driedger, L. 569
Driskell, J. E. 248
Dryer, D. C. 466
Drolet, A. L. 544
Druckman, D. 566
DuBois, E. W. B. 569
Duck, J. M. 281
Dudley, Kimberly A. 137
Duffy, M. 172, 262
Dunbar, Robin 544
Duncan, B. L. 384
Dunkel-Schetter, Christine 236
Dunn, Elizabeth 670
Dunn, J. R. 574
Dunn, V. K. 595
Dunning, David 58, 69, 76, 90, 94,
116, 117, 394, 633
Durrheim, Kevin 557, 558
Dutton, Donald G. 68, 75, 189, 399,
400, 474, 522
Dutton, Keith 75
Duval, Shelley 138, 528
Duval, T. S. 138
Duval, Virginia H. 528
E
Eagles, M. 550
Eagly, Alice H. 201-204, 219, 220,
264, 265, 269, 284, 285, 329, 344,
359, 360, 456, 503, 525
Easterbrook, Gregg 662
Easterlin, Richard 668
Ebbesen, Ebbe B. 438
Eberhardt, Jennifer L. 358, 639
Ebert, J. E. J. 71, 84
Eckersley, R. 668
Eckes, T. 157
Edney, J. J. 544
Edwards, C. P. 214
Edwards, D. 554
Edwards, J. 477
Edwards, J. A. 127
Edwards, K. 274, 641
Efran, Michael G. 637
Ehrlich, Paul 210
Ehrlinger, J. 90, 355
Eibach, Richard 140
Eibach R. P 92, 355
Eichmann, Adolf 235, 239, 243
Einstein, Albert 399
Eisenberg, N. 202, 501, 507, 524
Eisenberger, Naomi I. 446
Eisenberger, R. 180
Eisenhower, Dwight D. 229, 400
Eisenstadt, D. 174
Eiser, J. R. 171
Ekleziastas 616
Elder, G. H., Jr. 455
Elder, J. 370
Eldersveld, Samuel J. 283
Eliot, George 462
Eliot, T. S. 147, 276
Elkin, R. A. 174, 288
Ellemers, N. 371
Elliott, L. 525
Ellis, B. J. 206
Ellis, Hayden D. 378
Ellison, Patricia A. 319
Ellyson, S. L. 204
Ellman, Lisa M. 651
Ellsworth, Phoebe C. 627, 639, 645-
647, 653
Elms, A. C. 235
Emery, R. E. 91
Emerson, Dennis 624
Emerson, Ralph Waldo 153, 213, 241,
318, 340, 341, 385, 467
Emlen, Stephen T. 463
Emmons, R. A. 617
Emswiller, Tim 520
Endriu, princas 486
Eng, P. M. 614
Engemann, K. M. 457
Engs, R. 258
Ennis, B. J. 294
Ennis, R. 409
Enzle, Michael E. 125, 642
Epiktetas 184
Epley, Nicholas 49, 69, 105
Epstein, S. 78, 253
Erber, Ralph 148, 374
Erbring, L. 485
Erickson, Bonnie 268, 574
Erikson, Erik H. 480
Eron, Leonard D. 424, 425, 440
Escobar-Chaves, S. L. 428
Eshelman, A. 374
Esser, J. K. 336
Esses, V. M. 356, 369, 376, 547, 637
Estess, Floyd 588
Etaugh, C. E. 351
Etzioni, Amitai 224, 260, 354, 570,
578, 579
Evans, David 521
Evans, Gary W. 309, 308
Evans, Mary Ann 462
Evans, Matt 120
Evans, R. I. 298
Ezopas 453
Exline, Julia J. 79, 98
F
Fabrigar, L. R. 274
Fairchild, H. 639
Falbo, T. 100
Fallshore, M. 633
Farquhar, John W. 283
Farrell, E. F. 299
Farwell, L. 139
Faubus, Orville 366
Faulkner, S. L. 314
Faust, D. 589
Fazio, R. H. 183, 353
Feather, N. T. 28, 100
Feeney, J. A. 479, 482
Feierabend, I. 408
Feierabend, R. 408
Fein, S. 373, 393
Feingold, Alan 209, 454, 455, 456,
457, 637, 638
Feingold, Russell 455
Feist, G. J. 78
Feynman, Richard 181
Feldman, Marcus 210
Feldman, N. S. 386
Feldman, Robert S. 144, 203
Feldman, S. S. 569
Felicio, D. M. 392
Felson, R. B. 61, 401
Fenigstein, Allan 58, 138, 599
Ferguson, Sara 486
Ferguson, T. J. 630
PAVARDI RODYKL 781
Fergusson, D. M. 487
Feshbach, Norma D. 299, 300
Festinger, Leon 60, 153, 171-174, 269,
287, 318, 329, 336
Fichter, J. 365
Fiedler, F. E. 344
Fiedler, Leslie 259
Fincham, F. 131
Finchilescu, Gillian 429, 559
Findley, M. J. 81
Fineberg, H. V. 276
Finkenauer, Catrin 467
Fischer, E. F. 475
Fischer, G. J. 639
Fischer, Roger 236
Fischhoff, B. 33, 120, 121
Fishbein, D. 466
Fishbein, Martin 157, 158
Fisher, H. 476, 575
Fisher, J. D. 501
Fisher, Roger 236
Fisher, Ronald P. 632
Fishman, Shira 401, 551
Fiske, Susan T. 28, 148, 191, 238, 242,
350, 357-359, 362, 378, 379, 395, 396
Fiske, A. P. 192
Fitzpatrick, A. R. 329
Fitzpatrick, M. A. 489
Flay, B. R. 268, 298
Fleming, M. A. 640
Fletcher, Garth J. O. 112, 129, 141,
384, 453, 471, 481
Foa, E. B. 494
Foa, U. G. 494
Fogelman, E. 531
Foley, L. A. 558
Follett, M. P. 572
Fonda, Henry 304
Fontes, N. E. 641
Ford, T. E. 367
Forgas, Joseph P. 127, 129
Form, W. H. 505
Forster, E. M. 182, 193
Forsyth, D. R. 607
Foss, Robert D. 528
Foster, C. A. 392, 475, 487
Fox, George 525
Frank, Anne 177
Frank, Jerome 295
Frank, M. G. 137
Frank, P. 522
Frank, Robert 368, 663
Frankel, A. 99
Franklin, Benjamin 54, 167, 631
Franklin, B. J. 522
Franzoi, S. L. 597
Frser, S. C. 164
Frasure-Smith, N. 604
Freedman, Jonathan S. 167, 287, 308
Freedman, J. L. 164
Freeman, M. A. 63
Frey, J. 414
French, Louis 442
French, J. R. P. 89
Freshley, H. B. 522
Freud, Sigmund 24, 88, 178, 216, 390,
399, 401, 402, 412, 437, 474, 563
Friedman, Thomas L. 407, 262
Friedman, H. S. 465, 601
Friedrich, James 96
Friedrich, Lynette K. 532, 533
Fry, Art 342
Fromkin, Howard L. 258
Fromm, Erich 455
Fulbright Wiliam J. 333, 544
Fuller, S. R. 335
Fulton, Robert 341
Fultz, Jim 508, 509
Funder, David C. 135, 148
Furnham, A. 139, 386
G
Gabrenya, W. K. 315
Gabriel, S. 201, 444
Gaebelein, Jacquelin W. 433
Gaeddert, William P. 549
Gaertner, Samuel L. 356, 389, 522,
565, 568
Gaertner, L. 65, 372
Gayoso, A. 646
Galanter, M. 295
Galbraith, John K. 667
Galileo Galiljus 341
Galinsky, A. D. 574
Galizio, Mark 274
Gallagher, F. M. 76
Gallant, S. J. 602
Galio, L. C. 615
Gallo, Lisa 672
Gallup G. H. 385, 553
Gallup G. H., Jr. 191, 365
Gallupe, R. B. 337
Gandhi 269
Gange, J. J. 308, 309
Gangestad, S. W. 459, 460
Garb, H. N. 585, 591
Garcia-Marques, L. 452
Gardner, G. 674
Gardner, M. 291
Gardner, W. L. 201, 598
Garner, Randy 534
Garry, M. 110,630
Gartner, R. 437
Gastorf, J. W. 309
Gates, D. 382
Gates, M. F. 306
Gavanski, I. 73
Gavzer, B. 646
Gawande, A. 89
Gazzaniga, Michael S. 115, 161
Gearhart, J. P. 213
Geen, Russell G. 308, 309, 405,426,
427, 437
Geers, A. L. 279
Geiselman, R. E. 632
Geyer, Anne L. 231
Geller, D. 242
Gelles, R. J. 411
Genovese, Kitty 511, 512, 513, 516
Gentile, Douglas A. 425, 429-431
George, Darren 525
George, Henry 231
Gerard, Harold B. 246, 249, 251, 291
Gerbasi, K. C. 647
Gerbner, George 423, 428
Gergen, K. E. 535
Gerrig, R. J. 122
Gerstein, L. H. 525
Gerstenfeld, P. B. 326
Gibbons, F. X. 159, 498
Gibson, B. 91, 97
Giesler, R. B. 595
Gifford, Robert 382, 542, 543
Gigerenzer, G. 115, 123, 148
Gigone, D. 328
Gilbert, Daniel 60, 71-73, 84, 131,
134, 203, 296, 376, 448, 670, 672
Gilbert, Daniel 72, 131, 296
Gill, M. J. 117
Gillham, J. E. 609
Gilligan, Carol 201
Gillis, J. S. 218
Gilovich, Thomas 54, 56, 87, 118, 124,
125, 137, 140, 150, 514, 670
Ginsburg, B. 409
Gladwell, M. 35
Glass, C. R. 127
Glass, D. C. 166
Glass, R. I. 123
Gleason, M. E. J. 495
Glenn, Norval D. 287
Glick, Peter 359, 360, 362
Glidden, M. V. 572
Goebbels, Joseph 262
Goethals, George R. 92, 93, 271
Goethe, J. W. 158, 176, 229, 278
Goetz, Bernard 642
Goggin, W. C. 586
Goldberg, Philip 360
Goldberg, L. R. 138
Goldhagen, D. J. 239, 262
Golding, William 547
Goldman, William 457
Goldsmith, C. 263
Goldstein, Alvin G. 378
Goldstein, Arnold P. 434, 440
Goldstein, J. H. 437
Golec de Zavala, A. 205, 293
PAVARDI RODYKL 782
Gonsalves, B. 630
Gonzaga, Gian 473
Gonzalez, A. 360, 566
Goode, Alexander 525
Goode, Erich 230
Goodhart, D. E. 91
Gorbaiov, Michail 119, 552, 561
Gordijn, E. H. 650
Gordon, R. A. 468
Gordon, S. L. 475
Gore, Al 378
Gortmaker, Steven L. 45, 350
Gosselin, J. T. 80
Gotlib, Ian H. 572, 594, 595
Gotlieb, A. 517
Gotlieb, Jody 528
Gottman, John 489
Gough, H. C. 599
Gould, M. S. 230
Gould, Robert 97
Gould, S. J. 544
Gouldner, Alvin W. 501
Gove, W. R. 617
Govern, John M. 319
Gray, C. 520
Gray, J. D. 87
Grajek, S. 478
Granberg, D. 247
Granstrom, K. 335
Granville, Joseph 142
Graves, J. 312
Graves, Robert 474
Graziano, W. G. 79, 432
Greeley, A. M. 168, 369, 483
Green 122, 139, 308, 368, 457
Green, Anne C. 626
Green, Charles W. 566
Green, D. P. 368
Green, J. 139
Green, M. C. 122
Green, S. 457
Greenberg, Jeff 94, 95, 99, 373, 465,
548, 609
Greene, David 179
Greene, Joshua 505
Greenland, K. 568
Greenlees, C. 316
Greenwald, Anthony G. 112, 14, 115,
155, 156, 357, 358
Greer, Hermaine 198
Griffitt, William 205, 414, 471
Groenenboom, A. 316
Grofman, B. 653
Gronlund, S. D. 634
Gross, Alan E. 462, 498
Gross, J. T. 400
Gross, Paget 149, 395
Grote, Nancy K. 482
Grove, J. R. 87
Grove, W. M. 589
Grube, Joel W. 373
Gruder, C. L. 61, 268
Gruendl, M. 459
Gruman, J. 386
Grunberger, Richard 169
Grusec, J. E. 519
Grush, J. E. 158, 281, 572
Guadagno, R. E. 165
Guguen, Nicolas 165
Guerin, B. 89, 307, 309
Guimond, S. 362
Guiness, Os 486
Gundersen, E. 423
Gunter, B. 386
Gupta, Usha 476, 477
Gurin, Patricia 560
Guthrie, Woody 254
Gutierres, Sara E. 461
Gutmann, D. 213
H
Hacker, Helen Mayer 362
Hackman, J. R. 316
Hadden, J. K. 365
Haddock, Geoffrey 201, 359
Haemmerlie, Frances M. 608, 609
Hafer, C. L. 385
Hafner, H. 230
Hagendoorn, L. 352
Hagerty, Michael R. 408, 671
Hagiwara, S. 100
Hagtvet, K. A. 41
Haidt, Jonathan 57, 519
Hains, S. C. 336
Hayes, A. F. 58
Halberrstadt, Amy G. 202
Harburg, E. Y. 448
Haidane, J. B. S. 504
Hall, G. C. N. 427
Hall, Judith A. 202, 203, 204
Hali, T. 112
Hall, V. C. 180
Hallahan, M. 100
Halverson, A. M. 645
Hamberger, J. 560
Hamblin, R. L. 439
Hamilton, David L. 125, 382, 383
Hamilton, V. L. 595
Hamm, H. K. 237
Hammerstein, Oscar 177, 462
Hampson, R. B. 524
Hancock, R. D. 100
Hand, Learned 150, 590
Haney, Craig 162, 639, 647, 648
Hans, V. P. 646
Hansen, D. E. 526
Hanson, D. J. 258
Hanson, Irene Frieze 457
Harber, Kent D. 144, 357
Hardie, E. A. 602
Hardin, Garrett 541
Hardy, C. 313
Haritos-Fatouros, M. 241
Harkins, Stephen G. 287, 288, 313,
314, 316
Harkness, K. L. 592
Harmon-Jones, Eddie 373, 451
Harries, K. D. 414
Harriman, Susan 248
Harris, Eric 589
Harris, Lasana T. 238, 358
Harris, Judith Rich 200, 216, 217, 480
Harris, Victor A. 133, 134, 137
Harris, M. J. 143
Harrison, A. A. 451
Hart, A. J. 357, 374
Hartlage, S. 129
Hartup, W. W. 616
Harvey, John H. 491
Harvey, R. J. 598
Haselton, Martie G. 150
Haslam, N. 132
Haslam, S. A. 163
Hass, R. G. 357
Hastie, Reid 84, 328, 623, 636, 643,
646, 647, 649, 650, 653
Hastorf, A. 22
Hatfield, Elaine 178, 269, 454, 456,
468, 471, 473-477, 480, 481, 548
Haugen, Julie 45
Haugtvedt, C. P. 280
Hauser, D. 266
Havel, Vaclav 672
Hawkins, Wendy L. 642
Hawkley, L. C. 597
Hawthorne, Nathaniel 162
Hazan, Cindy 479, 480, 488
Hazlitt, William 361, 593
Headey, B. 89
Heap, B. 659, 661
Hearold, Susan 532
Hearst, Patricia 255, 256
Heath, C. 95
Heatherton, Todd F. 26, 77, 351
Hebl, M. R. 350
Hedge, A. 505
Heesacker, Martina 612
Heider, Fritz 131
Heine, Steven J. 63, 65, 67, 195, 384
Heins, M. 432
Heinz, A. 404
Heise, L. 421
Heisenberg, Werner 29
Hekatas 467
Hellman, P. 493
Helweg-Larsen. M. 204
Hemsley, Gordon D. 269
Hendersen-King, E. I. 381
PAVARDI RODYKL 783
Henderson, Monika 195
Hendrick, Susan S. 473, 476, 483
Hendrick, Clyde 274, 473, 476, 483
Hennigan, Karen M. 409
Henslin, M. 125
Hepworth, J. T. 368
Heradstveit, D. 551
Herbener, E. S. 462
Herek, G. 560
Herlocker, C. E. 542
Hershberger, S. L. 504
Hershey, J. C. 387
Heschel, Abraham 263
Hewstone, Miles 131, 376, 384, 389,
557, 558, 560, 568, 569
Higbee, K. L. 45
Higgins, E. Tory 58, 163, 316, 594
Higgins, R. L. 94
Hill, D. 90
Hillery, Joseph M. 307
Hilton, J. L. 105, 393
Hinckley, John Jr. 383
Hine, D. W. 542, 543
Hines, M. 213
Hinkle, S. 371
Hinsz, Verlin B. 328, 337, 435
Hipokratas 413
Hirschman, R. S. 298
Hirt, Edward R. 109, 594
Hitchcock, Alfred 424
Hitler, Adolf 78, 118, 169, 242, 262,
346, 368, 400, 265, 334, 374, 554
Hixon, J. G. 376
Hyers, Lauri L. 242
Hyman, H. H. 354
Hyman, Ray 164
Hobbes, Thomas 401
Hobden, K. L. 174
Hodges, Bert H. 231
Hodgkinson, V. A. 526
Hoffman, C. 73
Hoffman, L. V. 366
Hoffman, M. L. 508
Hfling, C. K. 237
Hofmann, W. 156
Hogan, R. 344
Hogg, Michael A. 248, 329, 336, 345, 369
Hoyle, R. H. 464
Holland, Rob W. 104, 182
Hollander, E. P. 251
Hollin, C. R. 635
Hollingworth, Leta 603
Holmberg, Diane 111
Holmes, John G. 111, 482, 495
Holmes, Oliver Wendeil 122, 625, 677
Holt, Robert 649
Holtgrves, T. 64
Holtman, Z. 558
Holtz, R. 372
Holtzworth-Munroe, Amy 130
Honigman, R. J. 456
Hooykaas, R. 151
Hoorens, V. 89, 449
Hoover, C. W. 529
Hopkins, Ann 395, 396
Hormuth, S. E. 99
Hornstein, H. 402
Horowitz, Leonard M. 465, 466, 479
Horowitz, S. V. 572
Horton, R. S. 463
Horwitz, A. V. 618
Hosch, H. M. 131, 378, 635
Hss, Rudolph 136
House, R. J. 344
Houston, Vicky 456
Hovland, Carl I. 264, 273, 278, 368
Howard, D. J. 265
Hrebec, D. 571
Hsee, Christopher 84
Hu, L. 378
Huart, Johanne 387, 388
Huddy, L. 378
Huesmann, Rowell L. 403, 425, 440
Huff, C. 49
Hugenberg, Kurt 357
Hui, C. H. 549
Hull, J. G. 321, 600
Hulton, A. J. B. 61
Hume, David 336
Hunsburger, B. 365
Hunt, A. R. 216
Hunt, M. 81, 202, 510
Hunt, Peter J. 307
Hunter, J. A. 551
Hunter, James Davison 262
Huo, Y. J. 568
Hur, T. 124
Hurt, H. T. 598
Hurt, S. V. 602
Husband, R. W. 306
Hussein, Saddam 118, 171, 242, 262,
263, 317, 335, 343, 407, 554, 571
Huston, Ted L. 455, 476, 489
Huston, A. C. 423
Hutnik, N. 569
Huxley, Thomas H. 307
I
Ibsen, Henrik 151
Ickes, B. 139
Ickes, William 221, 253, 321, 364, 388,
502
Iizuka, Yuichi 196
Iyengar, S. S. 84
Ilko, Stacey 97, 98
Imai, Y. 87
Imber, Lois 380
Ingham, Alan G. 312, 313
Inglehart, M. R. 59
Inglehart, Ronald 85, 192, 216, 491,
617, 666, 667
Inkster, James A. 175
Inman, Mary L. 551
Innes, J. M. 30, 309
Insko, C. A. 464
Isen, Alice M. 127, 500
Isozaki, Mititoshi 324
I to, T. A. 404
Y
Yarmey, A. D. 632, 635
Ybarra, O. 78
Yee, Nick 272
Yi-FuTuan 321
Yik, M. S. 100
Yinon, Yoel 434
Ynase, Koji 100
Young, A. S. 61
Young, J. E. 597
Young, R. D. 600
Young, R. K. 460
Young,W. R. 493
Yousif, Y. 505, 517
Yovetich, N. A. 490
Yuchtman, E. 408
Yuille, John C. 625
Yukl, G. 571
Yzerbyt, V. Y. 466
J
Jackman, Mary R. 354, 358
Jackson Brown, H. 90
Jackson, Jesse 81, 139
Jackson, J. M. 308, 313, 314
Jackson, J. W. 384
Jackson, L. A. 456
Jacob, Celine 165
Jacobson 237
Jacobson, Lenore 143
Jacobson, Neil 130
Jacobs, Robert 226
Jacoby, S. 465
Jaffe, Yoram 434
Jahs, Stanley 164
Jain, U. 100
James 177
James, Henry 462
James, William 98, 177, 184, 364
Jamieson, David 144
Janda, L. H. 457
Janes, L. M. 251
Janis, Irving L. 274, 278, 331-336,
340, 352, 554
Jankowiak, W. R. 475
Janoff, Dean 610
Jason, Leonard A. 528
Jasper, Mel 121
Jeffery, R. W. 610
Jefferson, Thorn 118, 345
Jelalian, E. 108
PAVARDI RODYKL 784
Jellison, J. M. 139
Jemmott, J. B. 605
Jenkins, Herbert M. 125
Jennings, D. L. 125
Jervis, Robert 106, 550
Jetten, J. 248
John, O. P. 197
Johns, M. 392
Johnson, Charles 453
Johnson, B. T. 58, 204, 264, 275, 344
Johnson, C. B. 131
Johnson, D. J. 462
Johnson, David W. 566, 568, 572, 573
Johnson, E. J. 127
Johnson, Holbrook 480
Johnson, J. D. 367, 427
Johnson, J. G. 425
Johnson, Lyndon B., prezidentas 118,
332-334, 542
Johnson, Louis 561
Johnson, M. H. 594
Johnson, M. K. 58
Johnson, P. 255
Johnson, Robert D. 320
Johnson, Roger T. 566, 572, 573
Johnson, Samuel 373
Johnson, W. 667
Johnston, Lucy 113, 422
Joiner, T. E. 229, 595
Joinson, A. N. 485
Jonas, K. 229
Jones, C. S. 638
Jones, Edward E. 98, 132-134, 136,
137, 166, 279, 382, 468, 608
Jones, James M. 359, 390, 464, 465, 510
Jones, Jim 290, 292-295
Jones, John T. 450, 479
Jones, R. A. 278
Jones, T. 365
Jones, T. F. 230
Jones, W. H. 50, 486, 598
Jordan, C. H. 78
Josephson, W. L. 427
Jost, J. T. 76, 360
Joubert, J. 250
Jourard, Sidney M. 482, 483
Jourden, F. J. 95
Judd, Charles M. 358, 390
Judge, T. A. 345
Julijus Cezaris 327
Jussim, Lee 30, 105, 143, 144, 146,
148, 352
Juvenalis 385
K
Kagan, J. 403
Kagehiro, D. K. 643, 645, 649
Kahan, T. L. 58
Kahle, L. R. 157
Kahn, Arnold S. 549
Kahn, M. W. 409
Kahneman, Daniel 72, 116, 121, 123,
126, 127, 338, 339, 451, 576
Kaiser, C. R. 386, 428, 560
Kay, A. C. 360
Kaye, D. 274
Kalick, Michael S. 457
Kalton, G. 43
Kalven, Harry 636, 649, 652
Kambara, Toshihiro 415
Kameda, T. 341
Kammer, D. 138
Kanagawa, C. 63
Kanazawa, S. 455
Kandel, D. B. 465
Kandinsky, Wassily 371
Kanekar, S. 131
Kaplan, Martin F. 331, 376, 638, 640, 653
Kaprio, J. 613
Karasawa, M. 450
Karau, S. J. 313, 314, 315, 316
Karavellas, D. 659
Karney, B. R. 470, 483, 489
Kashima, Y. 63
Kashy, D. A. 597
Kasser, Tim 668
Kassin, S. M. 145, 635, 641
Kato, Pamela S. 601
Katz, Elihu 284
Katz, I. 522
Katz, J. 595
Katzev, Richard 250, 529
Kaufman, J. 411
Kaufman-Gilliland, C. M. 543
Kawachi, I. 408, 616
Kawakami, K. 353
Kearney, Kathleen A. 373
Keating, J. P. 287
Kebbell, M. R. 632
Keefe, R. C. 209
Keillor, Garrison 88
Keith, Patricia M. 481
Key, Ellen 434
Keynes, John Maynard 142
Kelley, Harold 132, 133
Kelley, K. 437
Keller, E. B. 284
Keller, J. 392
Kellerman, A. L. 417
Kellerman, Joan 490
Kelly, B. R. 145, 409
Kelman, Herbert C. 574, 575
Kempietis, Tomas 347
Kendler, K. S. 595
Kennedy, Donald 659
Kennedy, John F. 286, 251, 270, 332-
334, 336, 341, 578
Kennedy, Robert 334
Kenny, D. A. 69, 464, 466
Kenrick, Douglas T. 208-210, 414,
461, 464, 477, 498
Kent, J. 659
Kernahan, C. 205
Kernis, M. H. 78
Kerr, Norbert L. 203, 250, 313, 316,
543, 544, 545, 642, 649, 650, 654
Kerry, John 273
Kessler, R. 569
Kidd, J. B. 96
Kidd, Robert F. 502
Kiecolt-Glaser, J. K. 605
Kierkegaard, Soren 34
Kiesler, Charles A. 297
Kight, T. D. 475
Kihlstrom, John F. 58, 109
Kilbora, R. 60
Kim, Heejung 64, 65
Kimbro, William 253
Kimmel, A. J. 49, 544
Kimmel, admirolas 333
King, David 659
Kinder, D. R. 106
King, L. A. 614
King, Larry L. 466
King, Martin Luther, Jr. 269, 341, 346
King, Rodney 639
Kingdon, J. W. 87
Kinnier, R. T. 124
Kinsley, Michael 343
Kipling, Rudyard 194, 372
Kippax, S. 423
Kirschner, P. 274
Kirshenbaum, H. M. 633
Kissinger, Henry 460
Kitayama, Shinobu 62-64, 66, 67, 139,
224, 450
Kitamoto, Frank 345
Kite, M. E. 214
Kitt, A. S. 409
Klaas, E. T. 163
Kleck, Robert E. 380
Klee, Paul 371
Klein, J. G. 466
Klein, O. 100
Klein, W. M. 448
Kleinhesselink, Randy R. 373
Kleinke, C. L. 177, 237
Klentz, B. 462
Klinesmith, J. 404
Klinger, Mark 115
Klohnen, E. C. 463
Klopfer, P. H. 306
Knight, J. A. 448
Knight, Jeffrey 452
Knight, G. P. 205
Knight, P. A. 269
Knowles, E. S. 308
Knox, Robert E. 175
PAVARDI RODYKL 785
Knudson, Roger M. 572
Kobayashi, C. 100
Kobrynowicz, D. 379
Koehler, J. J. 120, 644
Koestner, R. 92, 360, 455
Kohnken, G. 632
Koladny, Anatoly 48
Kolata, G. 634
Komorita, S. S. 544, 545
Konfucijus 119, 188, 192
Konrad, A. M. 201
Koole, S. L. 445, 450
Koomen, Willem 194, 352
Koop, C. E. 419, 420
Kopernikas 341
Koppel, M. 204
Koresh, David 290, 294
Koriat, A. 120
Korn, J. H. 48, 665
Korte, C. 517
Koss, M. P. 421
Kovar, J. L. 455
Kowalski, R. M. 205, 599
Krackow, A. 237
Krah, B. 421
Kramer, Geoffrey 641
Kraus, S. 155, 160
Krauss, R. M. 544
Kraut, Robert 530
Kravitz, D. A. 312
Krebs, Dennisa 453, 495^97, 506
Kren, G. 533
Kressel, Dorit F. 646
Kressel, Kenneth 575
Kressel, Neil 646
Krisberg, K. 270
Kroger , R. O. 197
Kropotkin, Piotr 544
Krosnick, Jon A. 43, 264, 286, 287
Krueger, A. B. 408
Krueger, J. 92, 377, 394
Krueger, Joachim I. 148
Krueger, R. F. 524, 667
Kruger, Justin 87, 117, 120, 124, 484
Kruglanski, Arie W. 148, 205, 293,
341, 401, 551
Krugman, P. 263
Krull, D. S. 139
Kubany, E. S. 439
Kubey, R. 429
Kugihara, N. 315
Kuiper, N. A. 58, 594
Kuleov 107
Kuli, S. 171
Kunda, Z. 76, 374, 388, 389, 448
Kunkel, D. 428
Kunst-Wilson, William R. 451
Kurz, Ewa 367
Kurzman, D. 525
L
La Rochefoucauld, F. 97, 160, 166, 470
Lacey, M. 570
Ladd, John 526
Lafferty, E. 646
LaFrance, Marianne 71, 202, 204
LaFromboise, T. 569
Lagerspetz, Kirsti M. J. 403, 434
Lagnado, David 335
Laird, James D. I l l , 177, 490
Laird, Nancy M. 630
Lay, T. C. 562
Layden, Mary Anne 609, 610
Lake, R. A. 522
Lakin, Jessica L. 463
Lalancette, M.-F. 254
Lalonde, R. N. 87
Lamai, P. A. 109
Lamberth, J. 354
Landau, M. J. 373
Landers, Ann 40, 42, 436
Landon, Alf 43
Lane, R. E. 617
Laner, M. R. 203
Langer, Ellen J. 83, 95, 125, 279, 380
Langlois, Judith H. 456-459
Lanzetta, John T. 178,561
Lao Dz 69, 88, 221
Larsen, K. S. 254
Larsen, O. N. 229
Larsen, R. J. 403, 459, 597
Larson, J. R., Jr. 326, 328
Larsson, K. 306
Larwood, L. 89, 96
Lasater, Thomas M. 270
Lassiter, Daniel G. 89, 137
Latan, Bibb 308, 313-316, 329, 342,
512-516, 524, 527
Latham, G. P. 344
Latte, K. 493
Laughlin, Patrick R. 337
Laumann, E. O. 131, 205, 421
Lawler, A. 317
Lazarsfeld, Paul 33
Leahy, William 118
Leaper, C. 204
Leary, Mark 40, 57, 62, 76, 99, 100,
171, 444, 446, 599, 607
LeBoeuf, R. 131
LeDoux, J. 114
Lee, A. Y. 275
Lee, C. M. 595
Lee, F. 139
Lee, Y.-S. 88
Lee, Yueh-Ting 352
Lee, John Alan 473
Lee, Royce Y.-P 463
Lefcourt, H. M. 81
Lefebvre, L. M. 100
Legrain, P. 193
Lehman, D. R. 67, 150, 384
Leippe, Michael R. 174, 288, 624, 625
Ley ens, Jacques P. 372, 426, 466
Lemyre, L. 372
L'Engle, Madeleine 147
Lennon, John 383, 444
Lennon, R. 202
Leon, D. 316
LePage, A. 417
Lepore, Stephen J. 614
Lepper 84, 106, 108
Lepper, Mark 105, 109, 179
Lerner, Melvin J. 89, 385
Lerner, R. M. 522
Leshner, Alan 38, 211
Leung, C. 549
Leung, Kwok 197
Levenson, Sam 526
Leventhal 275, 298, 601
Leventhal, Howard 275
Levin, D. T. 379
Levin, I. 597
Levin, Mark 521
Levine, Gary 74
Levine, John 342, 343
Levine, Robert V. 89, 299, 517, 518
Levine, J. M. 247, 341
Levinger, G. 312
Levinson, H. 546
Levy, Becca 80, 384
Levy-Leboyer, Claude 275
Lewandowsky, Stephan 109
Lewicki, Pawel 470, 471
Lewin, Kurt 38, 254, 554
Lewinsohn, Peter M. 594, 596
Lewis, C. S. 67, 175, 259, 287, 617
Lewis, D. O. 403
Lewis, James 490
Lewis, Philip 457
Lewis, R. J. 381
Lewis, Richard 476
Lewis, S. A. 572
Li, Norman 460
Liberman, A. 276
Lichtblau, E. 299, 354
Lichtenstein, S. 120
Licoppe, C. 201
Lieberman, Matthew D. 26, 446
Liebler, A. 117
Liebrand, W. B. G. 100
Liehr. P. 562
Lilienfeld, S. O. 586
Lim, D. T. K. 129
Lincoln, Abraham 346, 507
Lind, E. A. 531
Linder, Darwyn 469
Lindsay, Rod C. L. 624, 630, 633, 634
Lindsay, D. S. 625
PAVARDI RODYKL 786
Lindsey, S. 191
Lindskold, Svenn 577
Lineham, M. M. 595
Linssen, H. 352
Linville, P. W. 44, 378
Linz, Daniel 419, 422
Lippitt, Ronald 554
Lipsitz, Angela 165
Little, Anthony 459
Liu, J. H. 329
Livingston, R. W. 457
Lydon, John 236
Lykken, David T. 326, 404, 411, 448
Lynch, B. S. 71
Lynch, J. G., Jr. 118
Lynch, John W. 616
Lynn, M. 546
Lyons, Phillip M. 637, 638
Lyons, L. 361
Lyubomirsky, S. 670
Lobel, Marci 98
Locke, John 248
Locke, E. A. 344
Locke, K. D. 465
Locke, S. E. 605
Locksley, Anne 371, 392, 393
Lockwood, P. 61, 76
Loewenstein, G. 71
Lofland, J. 293
Loftin, C. 417
Loftus, Elizabeth 110, 115, 156, 623-
627, 629, 632
Logan, Deana D. 648
Loy, J. W. 22
Lombardo, J. P. 471
London, K. 641
London, P. 532
Lonner, Walter 195, 199, 257
Loomis, Jack 272
Lopez, Jenifer 270
Lord, Charles G. 106, 109, 393
Lorenz, Konrad 401, 402, 412, 437
Losch, M. E. 182
Lott, Albert 248, 470
Lott, Benice 248, 470
Lovett, F. 89
Lowenstein, Doug 430
Lowenstein, George 92
Lowenthal, M. F. 213
Luce, Clare Boothe 603
Lcken, M. 341
Lueptow, L. B. 359
Luginbuhl, J. 647
Luhtanen, R. 371
Lumsdaine, A. A. 278
Lumsden, A. 263
Luntz, Frank 172
Luo, S. 463
Luthans, F. 80
Ls, C. A. 631
M
Ma, V. 63
Maachi, L. 644
Maass, Anne 342, 343, 384
Maass, S. A. 248
Maccoby, Eleanor E. 201, 325
Maccoby, Nathan 283, 287
MacCoun, R. J. 250, 650
MacDonald, G. 404, 446
MacDonald, Tara 69
MacFarlane, S. W. 414
Mack, D. 457
Mackie, D. M. 376
MacLeod, John 55, 121
MacLin, O. H. 634
Macrae, Neil C. 113, 374, 375, 376, 460
Madden, Nancy A. 565
Maddux, James E. 80, 276, 585, 590
Madon, S. 143, 352
Mae, Lynda 107
Maeder, Gail 293
Magaro, P. A. 127, 594
Mahalik, J. R. 201, 503
Maheswaran, D. 266
Mahoney, John 525
Mayer, J. D. 127, 594
Major, B. 88
Malamuth, Neil M. 419, 421
Maleckova, J. 408
Malkiel, Burton 118
Malle, Bertram F. 137
Mallet, R. K. 548
Malone, Patrick S. 131
Malpass, Roy S. 378, 379
Mandela, Nelson 26, 119
Mander, Anthony 433
Maner, J. K. 373
Manis, Melvin 163, 394, 395
Mankoff, Robert 386
Mann, Leon 318, 335
Mannell, R. C. 180
Mao Dzedun 268, 400
Marcos, Imelda 644
Marcus, A. C. 603
Marcus, S. 235
Marcus-Newhall, A. 406
Marija Stiuart 135
Markas Aurelijus 37, 262
Markey, Paul M. 165
Markman, K. D. 109, 123
Markman, H. J. 490
Marks, G. 92, 448
Markus, Hazel Rose 26, 58, 59, 63-67,
79, 224
Marmaros, D. 557
Marmot, M. G. 616
Marsh, H. W. 60, 61
Marshall, R. 63
Marshall, William 420
Marshuetz, C. 457
Marston, M. V. 409
Marti, M. W. 653
Martin, B. 312
Martin, Leonard 148
Martin, Paul 110
Martin, R. 341
Martino, S. C. 428
Marty, M. 51
Maruyama, Geoffrey 41, 360
Marvelle, K. 457
Marx, Groucho 86
Marx, Karl 307, 345, 409, 549
Maslow, Abraham 30, 471
Masserman, J. H. 508
Mastekaasa, Arne 618
Masuda, Takahido 64, 139
Masure, R. M. 306
Matheny, A. P. 403
Matheson, K. 251
Mathewson, G. C. 291
Matthews, Dave 467
Matthews, K. A. 615
Maugham, W. Somerset 461
Maurice, J. 461
Mauro, Robert 645, 646, 653
Maxwell, G. M. 478
Mazur, A. 405
Mazzella, R. 637, 638
Mazzoni, G. 630
Mazzuca, Josephine 428
McAfee Brown, Robert 51, 167
McAlister, Alfred L. 298
McAllister, H. A. 630
McAndrew, F. T. 279, 506
McBurney, D. H. 460
McCabe, M. P. 418
McCann, C. D. 100, 163
McCarthy, J. F. 409
McCartney, Paul 444
McCauley, Clark 327, 335, 352, 407
McClure, J. 133
McConahay, John 568
McConnell, Keith 110
McCrae, R. R. 197
McCullough, J. L. 452
McDermott, T. 243
McFall, R. M. 585
McFarland, Cathy 111, 112, 330, 602
McFarland, S. G. 364
McGarty, C. 318
McGillicuddy, Neila B. 575
McGillis, D. 637
McGinn, A. P. 659
McGlynn, R. P. 337
McGlone, M. S. 282
McGovern, K. A. 104
McGrath, J. E. 304
PAVARDI RODYKL 787
McGraw, A. P. 123, 379
McGregor, Holly 373, 435
McGuire, A. 299
McGuire, William J. 258, 259, 264, 296,
297
McKelvie, S. J. 121
McKenna, F. P. 89
McKenna, Katelyn Y. A. 326, 485
McKenzie-Mohr, D. 437
McLaughlin, D. S. 530
McMillan, D. 388
McMillen, David L. 497, 499
McMullen, M. N. 123
McNeill, B. W. 611
McPeek, R. W. 608
McPherson, M. 447
McQuinn, R. D. 472, 483, 597
Mead, George Herbert 62
Mead, Margaret 304
Meade, Robert D. 254
Mealey, L. 459
Means, B. 127
Medalia, N. Z. 229
Medvec, Victoria H. 54, 123, 124, 514
Meech, P. 60
Meehl, Paul E. 589, 590
Meertens R. 369
Mehl, Matthias R. 25, 444
Mehlman, P. T. 405
Meier, Bruce 435
Meissner, C. A. 378, 627, 633
Meyers, Sarah A. 474
Melchior, L. A. 598
Meleshko, K. G. A. 599
Meilers, B. A. 121
Melon, Phyllis 143
Melville, Herman 20
Memon, Amina 585, 630, 635
Mendonca, Pamela J. 608
Meninger, Karl 493
Merari, Ariel 327
Merikle, P. M. 105
Merkel, Angela 452
Merton, Robert K. 141, 151, 409
Merz, Jon F. 644
Messe, L. A. 544
Messick, D. M. 309, 548
Messner, Steven F. 326
Metalsky, G. I. 596
Metha, A. T. 124
Mettee, D. R. 469
Mewborn, C. R. 275
Mezei, L. 377
Michaels, James W. 307
Mickelson, K. D. 479
Middendorf, K. 647
Mikula, G. 548
Mikulincer, Mario 445, 374, 507
Milgram, Alexandra 234, 240
Milgram, Stanley 21, 232-247, 438,
249, 253, 254, 417, 631
Mill, John Stuart 224, 334
Millar, K. U. 275
Millar, Murray G. 74, 275
Miller, Arthur G. 108, 134, 234, 239,
243, 244
Miller, C. E. 251
Miller, C. T. 106, 392
Miller, D. G. 629
Miller, Dale T. 123, 330, 370, 379, 385
Miller, D. W. 646
Miller, G. E. 605
Miller, G. R. 641
Miller, Jean Baker 201
Miller, J. G. 139, 502
Miller, K. I. 83
Miller, L. C. 482, 483
Miller, L. E. 158
Miller, Norman 92, 269, 279, 280, 406,
448, 558, 568
Miller, N. E. 406
Miller, P. A. 507, 520
Miller, P. C. 81
Miller, P. J. E. 479
Miller, Richard L. 146
Miller, Rowland S. 95, 100, 247, 462, 486
Millett, Kate 483
Mills, Judson 291, 480, 481
Mims, P. R. 503
Minard, R. D. 366
Mintz, N. L. 471
Mio, Jeffery Scott 546
Mirels, H. L. 608
Mirenberg, Matthew C. 450
Mischel, W. 253
Mita, Theodore 452
Mitchell, F. 327
Mitchell, Gregory 549
Mitchell, John 646
Mitchell, K. J. 627
Mitchell, T. L. 638
Mitchell, Terence R. I l l
Myers, David 84, 89, 112, 122, 127,
263, 325, 330, 420, 487, 618, 668
Myers, Joel N. 339
Myers, N. 658, 662
Modigliani, A. 241
Moffitt, T. 403
Moghaddam, F. M. 327
Moyer, K. E. 403
Moyers, Bill 334
Moylan, S. 127
Moynihan, D. P. 28
Molander, E. A. 89
Monge, P. R. 83
Monin, B. 92
Monroe, Marilyn 229
Monson, T. 253
Montaigne 159
Monteith, M. J. 374
Montesuma II, actek karalius 208
Montgomery, David 640
Montgomery, Robert 608, 609
Montoya, R. M. 463
Moody, K. 299
Moon, Sun Myung 290, 292
Moore, Danny 310
Moore, David 293
Moore, D. L. 308
Moore, D. W. 43, 262, 279, 359, 648
Moos, R. H. 83
Mor, N. 595
Moran, Gary 641, 646, 647
Moran, T. 574
Moreland, Richard L. 343, 451
Morgan, Charles 626
Morgan, J. R. 96
Morgan, K. L. 599
Mormille, Andrew 511
Morris, M. W. 544
Morris, R. 404
Morris, W. N. 247
Morrison, E. L. 458
Morry, M. M. 357
Morrow, Lance 225
Moscovici, Serge 30, 324, 341, 343
Moskowitz, G. B. 574
Motina Teres 524
Moussaoui, Zacarias 243
Mouton, Jane S. 564, 575
Mucchi-Faina, A. 341
Muehlenhard, C. L. 131
Mueller, C. W. 427
Mugny, G. 341
Mullainathan, S. 356
Mullen, Brian 87, 92, 248, 306, 308, 310,
313, 318, 332, 336, 371, 372, 378, 433
Muller, S. 275
Mullin, Charles R. 419
Mummendey, A. 569
Munhall, P. J. 89
Munro, Geoffrey D. 106
Murachver, T. 201
Muraven, M. 79
Murphy, Cullen 33, 35
Murphy, C. M. 404
Murphy-Berman, V. 100, 549
Murray, D. M. 625
Murray, J. P. 423
Murray, Sandra L. 78, 145, 464, 468, 469
Murstein, Bernard L. 455
Muson, G. 424
Mussweiler, Thomas 178
N
Nadler, Arie 321, 501, 503
Nagar, Dinesh 309
Nagourney, A. 155
PAVARDI RODYKL 788
Nail, P. R. 225, 258
Naylor, T. H. 344
Nalebuff, B. 532
Napoleonas 31, 345
Nasby, W. 466
Navratilova, Martina 99
Nawrat, Richard 499
Needles, D. J. 596
Neely, Robert 528
Neff, L. A. 483
Neimeyer, G. J. 611
Nelson, Erick 271
Nelson, L. 131
Nelson, Leif D. 458, 551
Nelson, Lori J. 379
Nelson, Thomas 394
Nemeth, Charlan J. 247, 337, 338,
343
Nettles, Bonnie Lu 291, 294
Neuberg, S. L. 373
Neumann, R. 227
Newby-Clark, LR. 116
Newcomb, Theodore M. 286, 318,
463
Newell, Ben 335
Newman, A. 275
Newman, H. M. 95
Newman, L. S. 139, 639
Newport, F. 172, 262
Newsome, James 624
Nias, D. K. B. 466
Nichols, J. 515
Nicholson, N. 254
Nicks, S. D. 48
Nida, S. A. 512
Nie, N. H. 485
Niebuhr, Reinhold 91
Niedermeier, Keith E. 644
Nielsen, M. E. 48
Niemi, R. G. 216, 437
Nietzel, M. T. 654
Nietzsche, F. W. 369
Nigro, Georgia N. 367
Nijstad, B. A, 338
Nix, G. 596
Nixon, R. M., prezidentas 646
Noble, Audrey M. 650
Noel, J. G. 81
Nolan, S. A. 444
Nolen-Hoeksema, Susan 595
Noller, Patricia 479, 489, 491
Noon, E. 635
Norem, Julie 91
Norenzayan, A. 195
North, A. C. 265
North, Oliver 238
Norton, M. I. 92
Nosek, Brian 156
Nosow, S. 505
Notarius, C. 490
Novalis 247
Nunez, Narina 585, 641
Nurius, P. 59
Nurmi, J.-E. 598
Nuttin, J. M. 450
O
Oaten, Megan 82
Obama, Barack 428
O' Brien, L. T. 392
Ochsner, K. N. 26
O
4
Connor, A. 253
Oddone-Paolucci, E. 419
O' Dea, T. F. 293
Odean, T. 126, 204
O'Farrell, T. J. 404
O' Heeron, Robin C. 614
Ohbuchi, Kennichi 415
Ohtaki, Paul 345
Oyserman, D. 63
Oldenquist, A. 546
O'Leary, K. D. 488
Oleson, K. C. 389
Olfson, M. 603
Oliner, P. M. 532
Oliner, S. P. 532
Olson, E. A. 634
Olson, I. R. 457
Olson, J. M. 100, 145, 174, 183, 251, 268
Olweus, D. 403, 404
O'Malley, P. M. 41
Omarzu, Julia 491
Omoto, Allen M. 526, 528
O' Neal, Shaquille 381
Opotow, S. 531
Oppenheimer, Daniel M. 133
Orbell, J. M. 543
Orenstein, Peggy 258
Orive, R. 321
Ornstein, Robert 164, 238
Orwell, George 112, 562
Osberg, T. M. 69
Osborne, J. W. 391
Osgood, Charles E. 276, 577
Oskamp, S. 157
Osofsky, M. J. 167
Osterhouse, R. A. 287
Ostrom, T. M. 377, 452
Oswald, Andrew 674
Ouellette, J. A. 158
Ovidijus 455, 495
Owyang, T. M. 457
Ozer, E. M. 61
P
Padawer-Singer, A. 258
Page, R. 155
Payne, Keith 358
Payne, Roy 612
Pak, A. W. 561
Pallak, J. 277
Pallak, M. S. 277
Pallak, S. R. 270
Palmer, E. L. 299
Palmer, D. L. 369
Paloutzian, Raymond 281
Pandey, Janak 139, 309
Paolini, S. 560
Papastamou, S. 341
Pape, Robert A. 401
Parachin, V. M. 525
Park, B. 378
Park, Lora E. 79
Parke, Ross D. 426
Parker, K. D. 617
Parker-Bowles, Camilla 456
Parks, C. D. 577
Parks, Rosa 341
Pascal, Blaise 101, 114, 612
Pascarella, E. T. 325
Patterson, D. 243
Patterson, G. R. 409, 411
Patterson, Miles 196
Patterson, T. E. 452
Paulhus, D. L. 129, 171, 599
Pauling, Linus 548
Paulius VI, Popieius 538
Paulus, Paul B. 308, 336, 338
Pavelich, Julie L. 137
Peale, Vincent 84
Pearlman, Laurie Ann 575
Peckham, V. 312
Pedersen, A. 355
Pedersen,W. C. 406
Pegalis, L. J. 483
Pelham, Brett W. 78, 450
Penalosa, Enrique 674
Pennebaker 444, 562, 600, 614
Pennebaker, James 25, 352, 614
Penner, L. A. 503, 524, 526
Pennington, Nancy 643, 650
Penrod, Steven D. 419, 422, 625, 632,
646, 650
Penton-Voak, Ian S. 459
Pepitone, Albert 318
Peplau, L. A. 475, 482, 617
Pereira, J. 430
Perkins Gilman, Charlotte 262
Perkins, Wesley 617
Perlman, D. 617
Perloff, Linda 90
Perls, Fritz S. 260, 436
Perrett, David I. 459
Perretta, Scott 633
Perrin, S. 254
Persico, N. 457
Persky, Susan 430
Pessin, J. 306
Peterson, B. E. 364
PAVARDI RODYKL 789
Peterson, Christopher 81, 95, 593, 606
Peterson, E. 51
Peterson, I. 634
Peterson, J. L. 429
Peterson, R. S. 341
Petruska, R. 524
Pettigrew, Thomas F. 355, 366, 369,
373, 384, 408, 556-558, 560
Petty, Richard E. 155,178, 182, 264-266,
273, 274, 279, 287, 288, 316
Pyszczynski, Tom 94, 99, 373, 474,
595, 596
Phares, Jerry 80, 81
Phillips, David 229, 230
Phillips, D. L. 552
Phillips, Trevor 570
Phinney, Jean S. 569
Pierce, K. P. 569
Pilcher, J. J. 503
Piliavin, I. M. 495, 497, 534
Piliavin, Jane Allyn 495, 497
Pincus, H. A. 603
Pincus, J. H. 403
Pinel, E. C. 146, 381
Pingitore, R. 351
Pinker, Steven 189, 206
Pipher, Mary 597
Pittinsky, Todd L. 392
Plaks, J. E. 316
Platonas 358, 426
Platz, S. J. 378
Plaut, V. C. 193
Pliner, Patricia 164
Plomin, Robert 217
Pious, S. 90
Poincar, Jules Henri 38
Poling, Clark 525
Polk, M. 317
Pomazal, R. J. 503
Pondy, Louis R. 552
Poniewozik, J. 106
Poole, Bobby 628
Poole, Debra Ann 585
Popenoe, D. 487
Post, Jerrold M. 328
Postman, Leo 626
Postmes, Tom 320, 336
Potok, Chaim 51
Potter, J. 554
Potter, T. 459
Powell, John 86
Powell, M. C. 507
Pozo, C. 599
Pratkanis, Anthony R. 99, 268, 336,
501, 567
Pratt, M. W. 213
Pratto, Felicia 201, 203, 362
Predmore, S. C. 483
Prentice, D. A. 122, 200
Prentice-Dunn, Steven 321, 355
Presson, P. K. 125
Preston, Elizabeth 109
Price, G. H. 462
Priel, B. 480
Pritchard, I. L. 427
Pryke, Sean 634
Pryor, J. B. 91, 131
Pryor, J. H. 205, 216, 263, 326
Probst, Tahira 552
Prodi, Romano 662
Prohaska, M. L. 466
Prohaska, Thomas 144
Prohaska, V. 91
Pronin, Emily 89, 90, 138, 141
Prosser, Amy 521
Prothrow-Stith, Deborah 573
Provine, Robert 228
Pruitt, Dean G. 544, 545, 571, 572,
574, 575
Publilius Syrus 165
Purvis, J. A. 483
Putnam, Robert 202, 429, 484, 485,
527, 534, 561, 579
Q
Qirko, H. N. 327
Quanty, M. B. 437
Quartz, S. R. 218
Quattrone, G. A. 382
Quinn, Diane M. 390, 391
R
Raine, Adrian 403
Rainey, D. 457
Raymond, P. 131
Rajecki, D. W. 455
Ramirez, Albert 270, 438
Randi, James 622
Range, L. M. 586
Rank, S. G. 237
Rapoport, A. 539
Rappoport, L. 533
Rapson, Richard 475
Ratner, R. K. 329
Rawls, John 549
Read, Stephen 119
Ready, David J. 633
Reagan, Ronald, prezidentas 107, 288,
289, 383, 552, 561, 579
Reber, Jeffrey 146
Reed, D. 365
Reeder, G. D. 91
Regan, D. T. 287
Regan, P. C. 471
Reicher, Stephen 163, 320, 521
Reid, P. 429
Reifman, A. S. 414
Reiner, W. G. 213
Reis, H. T. 453, 482, 598
Reisenzein, R. 415
Reitzes, D. C. 366
Remley, A. 579
Rempel, J. K. 479, 482
Renaud, Harold 588
Renner, M. 399
Reno, Janet 630
Ressler, R. K. 420
Rhine, R. J. 277
Rhodes, Gillian 459
Rhodes, N. 285
Rhodewalt, F. 98, 608
Rholes, W. S. 139, 163
Rice, B. 87
Rice, M. E. 519
Rich, F. 418
Richard, F. D. 37
Richards, Z. 389
Richardson, D. S. 205, 216
Richardson, J. T. E. 602, 603
Richardson, L. F. 538
Richeson, Jennifer A. 559
Rickey, Branch 567
Ridge, Robert D. 146
Ridley, Matt 192
Riess, M. 99
Rietzschel, E. F. 338
Riggs, J. M. 99
Ringelmann, Max 312
Riordan, C. A. 87, 471
Rivkin, I. D. 615
Rizzolatti, G. 70
Ryan, Richard M. 83, 179, 181, 667, 668
Ryckman, R. M. 45
Ryff, C. D. 91, 613
Roach, M. 402
Robberson, M. R. 275
Roberts, J. 122
Robertson, Ian 193
Robins, R. W. 91, 132
Robinson, J. 382
Robinson, Michael D. 91, 669
Robinson, M. S. 595
Robinson, T. N. 440
Rochat, F. 241
Rockfeller, John D. 31
Rodgers, Richard 177, 462
Rodin, Judith 83, 515, 603
Rodriguez, M. S. 604
Roehling, M. V. 351
Roese, N. 123, 124, 183
Roethe, Theodore 73
Roger, L. H. 569
Rogers 58, 76, 275, 276, 355
Rogers, Carl 86, 260, 483
Rogers, Carlos 504
Rogers, Ronald 275, 321
Roggman, Lorri A. 459
Roney, J. R. 209
Rohrer, J. H. 226
PAVARDI RODYKL 790
Rohter, L. 659
Rokeach, M. 377, 464
Romer, D. 524
Rook, K. S. 598, 614, 617
Rooney, Andy 469
Roosevelt, Franklin D. 43
Rorschach, Hermann 586, 589
Rose, Terrence 383
Rosenbaum, M. E. 372, 464, 594
Rosenberg, L. A. 246
Rosenberg, R. 603
Rosenblatt, A. 465
Rosenfeld, R 180
Rosenhan, David L. 498, 532, 587
Rosenthal, A. M. 516
Rosenthal, D. A. 569
Rosenthal, Robert 141, 143, 145
Rosenzweig, M. R. 168
Ross, D. F. 635
Ross, Lee 55, 105, 106, 108, 109, 133,
134, 135, 138, 139, 147, 150, 232,
545, 548, 551, 573, 574
Ross, L. D. 352
Ross, Michael 69, 88, 93, 111, 112,
116, 129, 365
Rossi, A. S. 202
Rossi, P. H. 202
Roszell, Patricia 457
Rotenberg, K. J. 146, 598
Roth, J. 279
Rothbart, Myron 107, 259, 378, 382, 394
Rothman, A. J. 603
Rotter, Julian 80-81
Rotton, J. 414, 415
Rotundo, M. 131
Rousseau, Jean-Jacqueas 401
Rowe, David C. 50, 403
Rowlings, J. K. 282
Ruback, R. B. 83
Rubel, T. 203
Ruben, C. 91
Rubin, A. 562
Rubin, Jeffrey Z. 410, 545
Rubin, L. B. 202
Rubin, R. B. 577
Rubin, Zick 473, 490
Ruble, Diane N. 181, 601
Ruckeishaus, William D. 658
Rudolph, Udo 502
Ruiter, R. A. C. 275, 276
Ruiz, J. M. 604
Rule, B. G. 414
Rumble, A. C. 577
Rumpel, Carolyn H. 624
Rusbult, Caryl E. 462, 464, 470, 488^90
Rush, Dean 334
Rushton, Phillipe 253, 448, 505, 519, 524
Russell, Bertrand 100, 453
Russell, G. W. 437
Russo, J. E. 643
Russo, N. F. 421
Ruvolo, A. 79
S
Saad, Lydia 171, 382, 660
Saal, F. E. 131
Sabini, J. 242
Sacco, W. P. 595
Sacerdote, B. 557
Sachau, D. 97
Sack, K. 370
Sacks, Jonathan 96
Sacks, Colin 595
Sagarin, Brad J. 92, 296
Sageman, M. 328
Saitta, Martha B. 202
Sakamoto, Y. 559
Saks, Michael J. 623, 636, 646, 647, 653
Sakurai, M. M. 248
Sales, S. M. 293, 364
Salganik, Matthew J. 330
Salmivalli, Christina 78
Salovey, Peter 127, 275, 276, 499, 594,
603
Saltzstein, H. D. 249
Sampson, Edward E. 549
Sanbonmatsu, D. M. 91, 388
Sandberg, L. 249
Sande, G. N. 138
Sanders, Glenn S. 310, 337
Sanderson, C. A. 483
Sanderson, Everett 493, 497, 504
Sanislow, C. A. 595
Sanitioso, R. 94
Sanna, L. J. 124
Sansone, C. 180
Sapadin, L. A. 202
Sapolsky, B. S. 428
Sapolsky, Robert 615, 616
Sargent, J. D. 428
Sarnoff, I. 491
Sarnoff, S. 491
Sartre, Jean Paul 20, 220, 612
Sato, Kaori 542
Saucier, D. A. 106, 522
Savitsky, Kenneth 54-56, 514, 88, 123,
124
Sax, L. J. 201, 359
Scanzoni, L. D. 263
Scarr, Donald 121
Scarr, Sandra 201
Schachter, Stanley 68, 251, 415, 474
Schacter, D. 80
Schfer, Robert 481
Schaffner, Paul E. 126, 452
Schaller, Mark 509
Scharrer, E. 423
Scheier, M. F. 138, 158, 598
Schein, Edgar H. 169
Scher, S. J. 98
Schersching, C. 640
Schiavo, R. S. 308
Schiffenbauer, A. 308
Schiffman, W. 255
Schimel, J. 78, 373, 466
Schindler, Oskar 533
Schkade, David 71, 72, 325, 651
Schlenker, Barry R. 95, 99, 100, 599
Schlesinger, Arthur 33, 188, 333, 334,
341, 579
Schlosser, E. 418
Schmader, T. 392
Schmidt, P. J. 602
Schmidtke, A. 230
Schmitt, D. P. 205, 206, 480, 503
Schnall, S. 177
Schneider, M. E. 501
Schneider, P. 493
Schneider, T. R. 603
Schoeneman, T. J. 62, 63
Schoenrade, P. 508
Schofield, J. 557
Schooler, J. W. 633
Schopenhauer, Arthur 584
Schor, Juliet B. 664, 671
Schroeder, David A. 529
Schroeder, J. E. 509, 455
Schuh, Eric S. 358
Schller, R. A. 351
Schulman, P. 82
Schulz, J. W. 574
Schulz-Hardt, S. 335
Schuman, Howard 43, 286
Schuman, Robert 487
Schumann, Edward 644
Schuster, A. M. H. 317
Schutte, J. W. 131
Schwartz, Barry 84
Schwartz, Mark F. 500
Schwarz, Norbert 68, 127, 367
Schwartz, S. H. 203, 502, 517
Schwarz, N. 274
Schweitzer, K. 127
Schweitzer, M. E. 574
Sciolino, E. 546
Scott, Jacqueline P. 286, 409
Scott, Robert Falcon 343
Sears, David O. 285, 287
Sears, D. O. 106
Sears, R. 368
Sechler, E. S. 109
Sedikides, C. 87, 94, 100, 377
Segal, H. A. 169
Segal, Mary E. 327
Segall, Marshall H. 206
Segal, N. L. 504
Segerstrom, S. 91, 605, 606
Seibt, B. 392
PAVARDI RODYKL 791
Sejnowski, T. J. 218
Selby, J. W. 638
Seligman, Martin E. P. 40, 82, 438,
596, 605, 606
Seneka 96, 483, 614
Sengupta, S. 399, 561
Senter, Mary S. 354, 358
Sentis, K. P. 548
Sentyrz, S. M. 321
Seta, C. E. 309
Seta, J. J. 309
Severance, L. J. 277
Shackelford, Todd K. 402, 459
Shaffer, D. R. 230, 483
Shah, A. 665
Shakespeare, William 68, 147, 159,
193, 250, 254, 273, 327
Shapiro, P. 372
Shapiro, P. N. 388, 561
Sharan, Yael 566
Sharan, Shlomo 566
Sharma, R. 100
Sharon, Ariel 562
Shatford, Ron 633
Shaver, Phillip R. 374, 478, 479, 482, 488
Shaw, George Bernard 366, 476
Shaw, J. S. III 631
Shaw, Marvin 305
Sheatsley, P. B. 168, 354, 369
Sheehan, E. P. 455
Sheeran, P. 157
Sheese, B. E. 432
Sheffield, F. D. 278
Sheldon, Kennon M. 668, 669
Shell, R. 501
Shelton, Nicole 559
Sheppard, Blair H. 630
Shepperd, J. A. 61, 90, 99, 118, 316, 599
Sherif, C. W. 227
Sherif, Muzafer 226, 227, 230, 231,
244, 245, 546-548, 555, 560, 561,
563-565
Sherman, David 394, 551
Sherman, J. W. 376, 381
Sherman, S. J. 121
Sherman-Williams, B. 388
Shermer, Michael 565
Shih, Margaret 392
Shiller, Robert 142
Shipman, P. 189
Shiv, Baba 128
Short, J. F. 411
Shostak, M. 476
Shotland, Lance 131, 502, 516
Shovar, N. 100
Showers, C. 91
Shrauger, Sidney 62, 69, 91, 468
Sicoly, Fiore 88, 93
Sidanius, Jim 203, 204, 326, 362
Sieff, E. M. 72
Siegel, J. M. 358, 603
Siegelman, J. 292
Sigall, Harold 97, 155, 471
Silk, J. B. 505
Silke, Andrew 320
Silver, L. A. 371
Silver, M. 242
Silver, R. C. 87
Silver, Spencer 342
Silvia, P. J. 138, 248
Simmons, C. H. 385
Simmons, W. W. 361
Simon, Herbert 148
Simon, L. 341
Simon, P. 43
Simonton, Dean Keith 345
Simpson, Jeffrey 462, 477, 479, 488
Simpson, O. J. 622, 624, 639, 641, 642,
644, 646, 647
Sinclair, S. 363
Singer, B. 613
Singer, Jerome 415, 474
Singer, Margaret 293
Singer, T. 202
Singh, D. 460
Singh, J. V. 344
Singh, Pushpa 476, 477
Singh, R. 464
Sissons, M. 522
Sittser, G. L. 124
Sivacek, J. M. 544
Sivarajasingham, V. 405
Six, B. 157
Symons, C. S. 58
Symons, Donald 206
Skaalvik, E. M. 41
Skinner, B. F. 496
Skitka, L. J. 139, 368, 464, 502
Skowronski, John 107
Skurnik, I. 282
Slavin, Robert E. 565, 566, 568
Sloan, R. P. 386
S loto w, R. 433
Slovic, P. 33, 147
Small, G. W. 601
Small, M. F. 212
Smedley, J. W. 354
Smelser, N. J. 327
Smith, Adam 543
Smith, C. S. 365
Smith, D. E. 237
Smith, Edward 334
Smith, George Davey 39
Smith, H. 315
Smith, H. J. 369
Smith, H. W. 195
Smith, M. B. 31
Smith, Peter 254, 344
Smith, P. B. 20
Smith, P. M. 373
Smith, Ronald 640
Smith, R. H. 61
Smith, S. L. 530
Smith, T. W. 382, 600, 604, 610
Smith, Vicki L. 627, 641
Smolowe, J. 639
Smoreda, Z. 201
Snell, J. 451
Snibbe, A. C. 615
Snyder, Mark 45, 99, 100, 145, 158,
221, 364, 503, 526, 528, 588
Snyder, Charles Richard 89 , 94, 258, 600
Snodgrass, M. A. 597
Snow, C. 463
Sober, E. 506
Sofoklis 273
Solano, C. H. 482
Solberg, Emily C. 408, 669
Solomon, Henry 528
Solomon, Linda 528
Solomon, Sheldon 94, 373, 562
Sommer, B. 603
Sommer, R. 195
Sommers, S. R. 639
Sommerville, J. A. 58
Sonne, Janet 610
Sontag, Susan 432
Southwick, L. L. 404
Sparrell, J. A. 91
Sparrow, Betsy 70
Spears, Russell 320
Spector, P. E. 344
Speer, Albert 334
Spencer, C. 254
Spencer, Herbert 273
Spencer, Steven J. 390, 391, 373, 374, 393
Spier, Stacy A. 633
Spinoza, Benedict 469
Spitz, H. H. 143
Spitzberg, B. H. 598
Spivak, J. 315
Sprecher, S. 454, 477, 483
Spruijt, N. 344
Srivastava, S. 197
Stack, S. 617
Stadler, S. J. 414
Stahelski, A. J. 145
Stajkovic, A. 80
Stalin, J. 400
Stambor, Z. 625
Standing, L. 254
Stangor, C. 200, 388, 558
Stans, Maurice 646
Stanton, Elizabeth Cady 409
Stapel, D. A. 60
Staples, B. 354
Stapleton, Maureen 97, 98
PAVARDI RODYKL 792
Stark, Rodney 294
Stark, R. 293
Stasser, Garold 328, 649, 652
Staub, Ervin 241, 370, 399, 411, 434,
496, 509, 517, 531-533, 550, 575
Stebbins, C. A. 502
Steblay, N. M. 505, 633, 641
Steele, Claude M. 62, 156, 182, 390-
393, 404
Steen, T. A. 593
Stein, Aletha 532, 533
Stein, D. D. 377
Stein, S. 270
Steinberg, Robert 473
Steinbrenner, George 563
Steinern, Gloria 420
Steinmetz, Julia L. 135
Stephan, Cookie 638
Stephan, Walter G. 474, 556, 560, 638
Stern, L. B. 633
Sternberg, Robert J. 400, 478, 490
Stevens, N. 616
Stiles, W. B. 595
Stillinger, Constance 575
Stinson, V. 635
Stiwne, D. 335
Stockdale, J. E. 195
Stocking, Holly 149
Stoen, Grace 292
Stokes, J. 597
Stoltenberg, C. D. 611
Stone, A. L. 127
Stone, Jeff 391
Stone, J. I. 68
Stone, L. 488
Stoner, James A. F. 322, 323
Storms, Michael D. 136, 308
Stouffer, S. A. 409, 556
Strack, Fritz 114, 178, 227
Strack, Stephen 594
Straus, Murray A. 411, 420
Strauss, Levi 193
Straw, Margaret K. 516
Streeter, S. A. 460
Streicher, Julius 262, 276
Strenta, Angelo 380
Stroebe, W. 338, 455, 557, 597
Stroessner, S. J. 376
Strong, Stanley R. 295, 607, 611
Stroufe, B. 503
Strunk, Wiliam 276
Stukas, A. A 174
Sue, Stanley 640
Suedfeld, Peter 517
Sugimori, S. 341
Sullivan, Andrew 436
Suis, J. 60, 61, 93
Summers, G. 386
Sundstrom, E. 344
Sunstein, Cass R. 325, 326, 651
Surowiecki, James 339
Sussman, N. M. 255
Sutton, David 253
Svenson, O. 89
Szymanski, K. 316
Swann, William 94, 119, 148, 158, 469,
483, 489, 588, 595
Swan, W. 117
Swap, W. C. 452
Sweeney, John 313
Sweeney, P. D. 593
Swets, J. A. 589
Swift, Jonathan 110, 259, 365
Swim, Janet K. 201, 242, 356, 359,
360, 380, 548
Swindle, R. 596
T
t'Hart, P. 335
Tabarlet, J. O. 428
Tafarodi, R. W. 61, 65
Tayeb, Monir 344
Taylor, D. 482
Taylor, D. G. 168, 376
Taylor, D. M. 95
Taylor, K. M. 61, 316
Taylor, M. 259
Taylor, Shelley E. 90, 91, 94, 127, 201,
377, 379, 592, 594, 614, 615
Taylor, S. P. 404
Tajfel, Henri 28, 343, 369, 371
Talbert, B. 92
Talbot, M. 230
Tamres, L. K. 201
Tangney, J. P. 81
Tanke, Elizabeth D. 145, 652, 653
Tanke, T. J. 652, 653
Tannen, D. 201
Tapp, J. L. 653
Tarmann, A. 382
Taubes, G. 417, 441
Tavris, Carol 603
Tedeschi, J. T. 171
Teger, A. I. 542
Teigen, Karl H. 34, 124
Teich, M. J. 298
Tellegen, Auke 448
Temple, William 290
Tennen, Howard 606
Tennov, D. 499
Terenzini, P. T. 325
Teres, Motina 121
Terraccioano, A. 197
Tesch, F. 61
Tesser, Abraham 74, 76, 163, 329, 372
Test, Mary Ann 519
Testa, M. 404
Tetlock, Phillip E. 118, 163, 336, 502,
552-554, 574
Thatcher, Margaret 345, 409, 579
Theiss, A. J. 144
Thelen, M. H. 466
Theroux, Paul 111
Thibodeau, Ruth 367
Thoennes, N. 421
Thomas, G. C. 308, 534
Thomas, Kenneth 552
Thomas, Lewis 208, 399
Thomas, Margaret 428
Thomas, S. L. 427
Thomas, W. N. 635
Thompson, Jennifer 628
Thompson, Leigh 111, 571
Thompson, L. L. 373
Thompson, S. C. 125
Thompson, William C. 498, 644, 654
Thomson, R. 201, 350
Thoreau, Henry David 108
Thome, A. 599
Thornhill, R. 459
Thornton, B. 461
Tice, D. M. 99, 606
Tideman, Sander 673
Timko, C. 83
Tindale, R. S. 652
Titus, L. J. 307
Tyler, T. R. 369, 531
Tjaden, P. 421
Tobin, R. J. 550
Todd, P. M. 115
Todd, R. M. 148
Todorov, Alexander 454, 455
Toflghbakhsh, J. 282
Tolstoj, Lev 137, 167, 457, 462
Tomasello, M. 508
Tomorrow, T. 263
Totterdell, Peter 227
Towson, S. M. J. 638
Traut-Mattausch, E. 108
Trautwein, U. I. 41
Travis, Carol 437
Travis, L. E. 306
Trewin, D. 422
Triandis, H. C. 63, 67, 155, 195, 411,
477, 487, 569
Trimble, D. E. 526
Triplett, Norman 305
Trivers, Robert 505
Trolier, T. K. 125
Tropp, Linda R. 355, 556, 558
Trost, M. R. 341, 477
Truman, Harry S. 118, 336
Tsang, J.-A. 244
Tubb, V. A. 635
Tumin, M. M. 369
Turner, C. W. 424
Turner, John C. 28, 305, 369, 371
Turner, Judith E. 276, 277
PAVARDI RODYKL 793
Turner, Marlene E. 99, 333, 336, 501, 567
Turner, N. 345
Turtle, J. W. 635
Tversky, Amos 116, 121, 126, 127,
147, 338, 339, 576
Tzeng, M. 487
Twain, Mark 36, 469, 477, 584
Twenge, Jean M. 219, 444, 445
U
Uchino, B. N. 614
Ugwuegbu, C. E. 638
Uleman, James S. 132
Unger, R. K. 30, 495
Usher, J. M. 603
V
Vnnen, A. 613
Vaillant, George E. 111, 604
Valentine, Timas 633
Vallacher, R. R. 448
Vallone, Robert 105, 106, 117
van Baaren, Rick B. 227, 463
van Beethoven, Ludwig 243
Van Boven, Leaf 92, 670
van den Bos, K. 344
van der Eijnden, R. J. J. M. 96
van der Plight, Joop 43
Van der Laan, Burton F. 591
van der Plight, Joop 43
van Engen, M. L. 204
Van Yperen, N. W. 481
Van Knippenberg, A. 100, 271
Van Laar, C. 558
Van Lange, P. A. M. 90, 577
Van Vugt, M. 546
Vanable, P. A. 599
Vandello, J. A. 63
Vanderslice, V. J. 344
Vanman, E. J. 374
Vasquez, Eduardo A. 406, 407
Vaughan, Katherina Burns 178
Vaux, A. 598
Vazio, Russell 588
Vedas, Brandon 515
Veitch, R. 414
Veysey, Bonita M. 326
Ventis, W. L. 365
Ventrone, N. A. 203
Vergilijus 82, 268, 457
Verkuyten, Maykel 570
Verplanken, B. 266
Verrilli, D. B. 294
Vescio, Theresa K. 362
Vidmar, N. 646, 653
Vidmar, Neil 630
Vignoles, V. L. 258
Vinokur, A. D. 328
Vinsel, A. M. 195
Virtanen, S. 378
Visher, C. A. 624, 636
Visintainer, M. A. 605
Visser, K. 577
Visser, Penny S. 287
Vitelli, R. 48
Vivian, J. 372
Vohs, Kathleen D. 77, 99, 206, 467
Vollrath, D. A. 652
von Arnim, Elizabeth 146
von Hippel, W. 105, 374
von Goethe, Johann Wolfgang 229
Vonnegut, Kurt 371, 660
von Szent-Gyorgyi, Albert 307
Vorauer, Jacquie D. 329, 381, 559
Vorchel, Stephen 565
Vu, C. 61
Z
Zagefka, H. 670
Zajonc, Robert B. 306, 307, 310, 311,
328, 434, 449, 451, 554
Zanna, Mark P. 100, 201, 276, 359,
390, 409, 437, 638
Zanni, Guido 632
Zaragoza, M. S. 627
Zauberman, G. 118
Zavalloni, Marisa 324
Zebrowitz, L. A. 462
Zebrowitz-McArthur, Leslie 139, 637
Zeelenberg, M. 124
Zeisel, Hans 636, 646, 649, 652
Zickafoose, Douglas 625
Zigler, E. 411
Zill, N. 411, 429
Zillmann, Dolf 308, 416, 426, 427, 461
Zillmer, E. A. 243
Zimbardo, Philip 162, 163, 318, 320,
321, 551, 600
Zimmer, C. 58
Ziskin, J. 589
Zola-Morgan, S. 451
Zucker, G. S. 139
Zuckerman, E. W. 76
Zuwerink, J. R. 375
W
Wachtier, Joel 342
Wagner, Richard V. 407
Wagstaff, G. F. 139
Waite, L. J. 88
Walinsky, A. 441
Walker, Michael R. 248, 282, 355, 361
Wall, B. 460
Wallace, C. P. 215
Wallace, D. S. 157
Wallace, M. 239
Wallbom, Mark 159, 321
Wallenberg, Raoul 532, 533
Walster (Hatfield), Elaine 178, 269,
453, 454, 456, 466, 468, 471, 473-
477, 480, 481, 548
Waller, James 167, 244, 251
Walster, William G. 471, 480, 548
Walters, Richard H. 411, 426
Wang, T. 250
Wang, A. 470
Wangchuk, Jigme Singye 673
Ward, Andrew 545, 573, 574
Ward, C. 384
Ward, William 125
Warneken, F. 508
Warnick, Dell H. 337
Warr, Peter 612
Warren, N. C. 463
Washington, John 525
Wason, P. C. 119
Wathins, D. 201
Watson, D. 139
Watson, John 338
Watson, Robert 320
Wearing, A. 89
Weary, G. 99, 127
Weaver, James B. 426
Webb, T. L. 157
Weber, A. L. 483
Weber, J. H. 483
Weber, N. 633
Webster, C. D. 637
Webster, D. M. 341
Webster, Paul 472
Weeks, J. L. 509
Wegener, Duane T. 265, 279, 280
Wegner, Daniel M. 68, 70, 374, 599
Wehr, P. 575
Weigold, M. F. 99
Weiner, B. 130, 131, 139, 407, 502
Weinstein, Neil 90
Weiss, J. 68
Weiss, H. M. 269
Weitzman, M. S. 526
Weyant, James M. 530
Wells, Gary L. 178, 624, 625, 630-635,
644 , 645
Welzel, Christian 85, 192, 216
Wener, R. 83
Wenzlaff, R. M. 466
Werner, Carol M. 277, 647
West, Kanye 103
West, S. G. 368, 503
Whatley, Mark 501
Wheeler, L. 61, 455
White, E. B. 276
White, Gregory 455
White, G. L. 475
White, J. A. 90
White, J. W. 205
White, K. 67
White, L. 477
White, M. 399
White, M. J. 525
White, P. 641
PAVARDI RODYKL 794
White, Ralph K. 550, 551, 554
Whitehead, Alfred North 36, 158
Whitley, B. E. 624
Whitman, D. 96, 353
Whitman, R. M. 588
Whitman, Walt 157
Whittaker, James 254
Whittaker, W. 96
Whyte, Glen 324
Wicker, Allan 153, 154
Wicklund, Robert A. 138, 498
Widom, C. S. 411
Wiebe, D. J. 417
Wiegman, O. 268
Wiesel, E. 493
Wieselquist, J. 481
Wilde, Oscar 341
Wilder, David A. 246, 271, 371, 372,
377, 388, 561
Wildschut, T. 547
Wilford, N. J. 211
Wilke, H. 271
Wilkes, J. 401
Wilkinson, G. S. 505
Wilkinson, R. G. 616
Willemsen, T. M. 204
Williams, D. K. 278, 314-316
Williams, John E. 199, 203, 359
Williams, Kipling 313, 445, 446
Williams, K. D. 547
Williams, M. 491
Williams, R. 604
Williams, R. L. 181
Williams, Serena 381
Williams, T. M. 425
Williams, Venus 121
Williamson, D. 498
Willis, F. N. 237
Wilson, Anne 88
Wilson, Bill 371
Wilson, D. K. 603
Wilson, D. S. 506
Wilson, D. W. 522
Wilson, E. O. 504, 676
Wilson, Glenn 209
Wilson, J. P. 524
Wilson, O. E. 505
Wilson, R. C. 284
Wilson, R. S. 403
Wilson, Timothy D. 68, 71-74, 670
Wilson, W. R. 451
Winch, Robert F. 465
Windschitl, P. D. 93
Winerman, Lea 70
Wines, M. 122
Winquist, J. R. 326, 595
Winseman, A. L. 526
Winter, F. W. 452
Wiseman, Richard 637
Wisman, A. 445
Wispe, L. G. 522
Wittenberg, T. M. 598
Wittenbrink, B. 353
Wixon, D. R. I l l
Wylie, R. C. 89
Wodehouse, P. G. 499
Wohl, M. J. A. 125
Wojciszke, B. 471
Wolf, Sharon 342, 640
Wolfe, Connie 75
Wolsko, Chistopher 372
Wong, T. J. 377
Wood, J. V. 76, 94, 596
Wood, L. A. 197
Wood, Wendy 158, 219, 269, 285, 617
Woodberry, R. D. 365
Woods, Tiger 270, 353
Woodward, Mildred 345
Woodward, Walt 345
Woodzicka, Julie 71
Wootton-Millward, L. 378
Worchel, P. 407
Worchel, S. 308, 316
Word, Carl O. 390
Workman, E. A. 181
Worringham, C. J. 309
Wortman, C. B. 214
Wotman, Sara R. 488
Wright, Daniel 378
Wright, E. F. 337
Wright, Peter 73
Wright, Robert 327, 551, 208, 405
Wright, R. A. 316
Wright, S. C. 558
Wrightsman, L. S. 641, 646
Wurf, E. 58
Wuthnow, R. 526
Dalykin
rodykl
12 pikt vyr" (12 Angry Men, 1957)
304, 340, 342
2001 m. rugsjo 11 24, 25, 35, 36 94,
122, 159, 160,230, 243, 262, 286, 327,
350, 368, 373, 389, 399, 407, 408, 445,
493, 561-563, 569
3M 342
A
ABC News 238, 253
abipusiai
aklas tyrimas 634
priklausomas savasis A (interdepen-
dent self) 63,* 64
abipusikumo norma (reciprocity norm)
501, 505, 506, 511, 545
abstinencijos simptomai 476
Abu Graibo kaljimas 242, 253
A" ir kultra 62
a jau seniai tai inojau" reikinys 32,
34, 35, 37
A schema (self-schema) 58, 74, 75
ADHD (dmesio stokos ir hiperaktyvu-
mo sutrikimas) 200
adrenalinas 415, 475
agresija, agresyvumas (aggression) 28,
204, 400-441, 532
emocin 400
grupje 434436
instrumentin (instrumental aggres-
sion) 439, 400, 401, 407, 409, 412
ir alkoholis 404
ir lytis 204
kaip atsakas frustracij 405
kaip biologinis reikinys 401
kaip imokta socialin elgsena 409
prie moteris 419
prieikoji (hostile aggression) 400,
412, 416
seksualin 437
agresij skatinantys veiksniai 412414,
418, 436
* parykintas puslapis, kuriame pateiktas
svokos apibrimas.
agresijos uuominos 407, 416, 436
agresyvs dirgikliai 440
aplinka ir alkoholis 404
biologiniai veiksniai 418
kartis 4 1 3 ^ 1 4
agresijos
mainimas 436-441
nauda 409
perklimas 407
teorijos 401^ 12
instinkt 402, 412
socialinio imokimo 401, 409-412,
436
aikinimo stilius (explanatory style)
593, 606
ir ligos 606
pesimistinis 593, 607
optimistinis 606
terapija 609-610
teigiamas 615
AIDS 44, 275, 276, 364, 509, 510, 526,
528, 560, 591
aistra 473, 477
akcentuacijos reikinys 325
akistata 633-635, 641
klaid skaiius 633
aktyvus dalyvavimas diskusijoje 328
al Qaeda 35, 327
alkoholis 404, 405, 418, 476, 600,
604, 605, 606, 612, 613
ir agresyvumas 404
altruistin
asmenyb 524
elgesio norma 546, 555
altruizmas (altruism) 164, 494, 495,
499, 501, 503-510, 519, 523, 524,
527, 528, 530, 534-536, 545, 591, 676
abipusis 506
empatinis 508-511
evoliucinis poiris 506
grynasis 509
tikrasis 507, 509
altruizmo
modeliavimas 531
mokymas 536
socializavimas 530, 531, 534
standartai 546
teorijos 506-507
vidinis atlygis 498
amiaus tarpsnis 285, 286
AMA 216
American Enterprise 487
American Scientist 518
Amerikos advokat asociacija 645
Amerikos vietimo taryba 665
Amerikos ir arab antidiskriminacinis
komitetas 350
Amerikos psicholog asociacija 48,404,
405, 589, 602
Jaunimo smurto komitetas 426
Amerikos vio draugija 530
anonimikumas 38, 318, 319, 320, 435
antidiskriminacins programos 386
statymai 368
antimusulmonikos nuotaikos
Amerikoje 350
antipatija 471
ir nepanaumas 464
apartheidas 574
apeliavimas 546
altruizm 545
apgaul (deception) 48, 50
aplinkini nuomon 61
aprpinta ateitis 657-675
apsauginis pesimizmas (defensive
pessimism) 91
arbitraas (arbitration) 570, 575,
576, 578
argumentai
dvipusiai 277-278
vienpusiai 277-278, 289
Armijos informacijos bei vietimo
skyrius 278
artimi santykiai
ir laim 616
ir sveikata 613
artimumas (proximity) 67, 446, 447-449,
466, 471, 472, 483, 484, 555
796 DALYKI N RODYKL
ASAPS 454, 460
Ascho
konformizmo eksperimentai 254
studija apie grups darom spaudim
230-232
asimiliacija 569, 570
asmenin
erdv {personal space) 195
taka 283, 528
kontrol 83, 84
savyb 527
ir konformistikumas 253
asmenybs bruoai 524
penki svarbiausi 197
asmens padtis grupje 364
asociacijos 470471
asociacij, neireiktj testas (angl.
implicit association test, I AT) 155
Associated Press (AP) 230, 369, 515, 639
A socialiniame pasaulyje 53-101;
taip pat r. savasis A
dmesio centras ir iliuzijos 54-57
savojo A samprata 57- 74
nuoroda save 58
galimi A 59
socialinio A raida 59-61
vaidmenys 59
socialinis tapatumas 60
socialiniai palyginimai 60
skm ir neskm 61
aplinkini nuomon 61
A ir kultra 62-66
savs painimas 67-73
elgesio paaikinimas 68
elgesio prognozavimas 69
smoningos valios iliuzija 70
jausm prognozavimas 71-72
savianalizs imintis ir iliuzijos 73
savs vertinimas 75-79
suvokiama savikontrol 79-86
saviveiksmingumas 80
kontrols pobdis 80-81
imoktas bejgikumas ir apsi-
sprendimas 82
per plataus pasirinkimo katai 84
alikas palankumas sau 86-96
vyki aikinimas 87
nepagrstas optimizmas 90
tariamas vienodumas ir iskirtinu-
mas 92
padedantis prisitaikyti alikas pa-
lankumas sau 94
trukdantis prisitaikyti alikas
palankumas sau 95
prisistatymas 97-101
tariamas kuklumas 97
savs menkinimas 98
spdio valdymas 99, 101, 170
ataskaita (<debriefing) 49
atitikimo tendencingumas 133, 141
atlaidumas 650, 652, 655
Atlantic 35
atminties pervalga 632
atmintis, implicitin (neireiktoji) 24
atpainimo procedra (tariamojo) 632
patikimumas 634
atpildas 495, 546, 549
iorinis 495, 497, 591
vidinis 495, 497
atpildo
asociacijos 475
pakeitimas 545, 555
teisingumas 555
teorija 471, 495, 496
atpirkimo oio" teorija 368, 375, 497
atranka
gimins 505
grupin 506
atribucija (priskyrimas) 132, 133,
383, 468, 502, 592, 609, 610
dispozicin 131
ir pagalba 502
ir reakcijos 140
klaidinga 141
neigiama 596
racionali 132
situacin (.situational attribution) 131
atribucijos
klaida 136, 384
fundamentalumas 139
kodl tyrinjame 140
teorija {atribution theory) 131-132,
136, 141
atsakomosios reakcijos poveikis
liudytojams 631
atsakomyb 535
asmenin 433
socialin 545
atsakomybs
prisimimas 516
skatinimas 545
atsakym variantai 43
atsiskleidimas {self-disclosure) 482, 483
abipusis {disclosure reciprocity) 482
intymus 483
atsitiktin imtis {random sample) 42
atsitiktinis tiriamj paskirstymas
{random assignment) 46, 47
atskirtis
moralin {moral exclusion) 531
socialin 595, 596
atstumas
funkcinis 447
iki aukos 235
atstmimas 445, 446
auditorija 267, 285, 289, 292, 293
amius 289
draugika 308
nesuinteresuota 288
Auvico koncentracijos stovykla 243, 533
auktesnis tikslas {superordinate goal)
564
aukos
kaltinimas 384, 387
nuvertinimas 385
autizmas 203
autokinetinis reikinys {autokinetic
phenomenon) 226, 230
autoritarin asmenyb {authoritarian
personality) 363, 364
autoritarizmas 175, 363, 364, 647
aversinis (pasibjaurjim sukeliantis)
stimuliavimas 440, 441
azartiniai aidimai 125
B
baim adinantys praneimai 275
baims
poveikis 274
valdymas {terror management) 373
balkanizacija, kibernetin 485
Banyia
Konfesin 365
Romos Katalik 365
Susivienijimo 290, 294
BBC televizija 163, 637
bendraami
taka 217
perduodama kultra 216
bendradarbiavimas 501, 544, 555,
560, 561, 564, 565, 576, 578
grups 565, 566
tarptautinis 568
bendravimas 544-546, 555, 570, 572,
576, 578
internete 484-^85
neformalus 560
tarpgrupinis 557
bendr itekli tragedija {Tragedy of
the Commons) 539, 541, 542, 554
Bergeno-Belzeno koncentracijos
stovykla 384
bihevioristai 216
biochemin kraujo sudtis 404
biologija
ir elgesys 405
797 DALYKI N RODYKL
ir kultra 218, 219
blogai jautiesi - gerai elgiesi" 498
blogo lyderio - geros tautos" iliuzija
552, 555
Boeing 169
Brit psicholog asociacija 48
Browno universaliosios normos 198
C
Carnegie medalis u didvyrikum
gelbstint mones 525
CBS televizijos kanalas 235
CDC 422, 615
cenzra 422
chameleono efektas" 227
Chicago Tribune 624
CNN 423
cnn.com 350
Cross-National Collaborative Group 596
D
dalyviai (co-actors) 305
Dangaus vart kultas 290, 291, 293,
294
darbo pasidalijimas tarp lyi 219
Dateline 512
daugiakultrikumas 569, 570
j o pagimdyti stereotipai 372
dkingumas, pavirutinikas 98
dmesio
atitraukimas 287
centro efektas {spotlight effect) 54,
55, 57
iblakymas 310, 311
depresija 584, 592-598, 604, 606-
611, 618, 668
apibrimas 596
ekonomin 286, 408
ir negatyvus mstymas 593
udaras ratas 596
depresyvus realizmas (<depressive
realism) 592
deprivacija 407, 412
absoliuti 409
santykin {relative deprivation) 408,
409, 671
Der Strmer 262, 276
derybos {bargaining) 570, 578
desegregacja 555-558, 560, 561, 565
ir poiris kit ras 557
mokykl 366, 556, 578, 655
diagnozs pasitvirtinimas 587, 589, 592
dilem
(socialini) sprendimas 541, 543
tyrimai 543
uduotis 323
dirgiklis, ikislenkstinis 105, 115
diskriminacija 28, 219
pagal lyt 360
poveikis: isipildanti pranayst 389
diskriminavimas {discrimination)
351, 352, 361, 381
disonansas 173
iprovokuojanios aplinkybs 182
kaip suadinimas 182
primus sprendimus 175
disonanso
efektas 276
eksperimentai 175
(paintinio) teorija 171, 173, 175,
176, 181-183
dispozicin atribucija {dispositional
attribution) 131
DNR tyrimai 625, 628, 644
statistin tikimyb 622
dogmatizmas, kairuolikas 363
dominavimas 207
donorai 495
dopaminas 475
Dovydo aka {Branch Davidan) 290
Dow Jones Industrial 142
draugyst 477, 557, 560, 616
ir laim 616
ir patrauklumas 446, 472
tarprasin 559, 568
drovumas 598-600, 607-609
ir alkoholizmas 600
dviej etap komunikacija {two-step
flow of communication) 284
dviej veiksni emocij teorija {two-
factor theory of emotion) 474, 477
dvigubos nuostatos {dual attitudes)
74, 353
dvigubas informacijos apdorojimas
24
dvilytis {androgynous) 213
E
Economic Indicators 667
Economist 648
Edukacin vertinimo komisija 590
EEP: emocijos (jausmai), elgesio
tendencija ir painimas 153
egoistinis streso mainimas 508
egoizmas {egoism) 55, 450, 494, 496
implicitinis (neireiktasis) 450
ekologiniai ems pajgumai 658
ekonomikos augimas 664, 667, 668,
672
eksperimentas utvindant kambar
dmais 515
eksperimentiniai tyrimai {experimental
research) 39, 44, 45, 47, 50, 51, 420
eksperimento
dalyvio ilaisvinantis elgesys 235
etika 47
realizmas {experimental realism) 48
eksperimentuotoj o tendencingumas 141
ekspozicija 449, 451
ekstravertikumas 673
elgesys
nekonformistikas 257
prosocialus 506
elgesio
(ankstesnio) atkrimas 111
ir nuostat ryys 152-184, 239, 291,
490, 555, 607
kaip nuostatos lemia elges 153-161
kada elgesys lemia nuostatas 161
170
kodl elgesys veikia nuostatas 170-
183
negatyvus elgesys formuoja nega-
tyvias nuostatas 533
medicina {behavioral medicine) 600
paaikinimas 68
planavimo teorija 158
prognozavimas 69
elgsena 189
biologin ir socialin 26
ir mstymo procesai 73
elgsenos
patvirtinimas {behavioral confirma-
tion) 145-147
problemos 592, 606
emocijos 451
ir sveikata 603
neigiamos lemia investuotoj
pesimizm 128
provokuojanti informacija 641
sutrikusios 128
emocij
intensyvumas ir trukm 71
raika 203
(teigiam) poveikis 274
emocins reakcijos 114
emocinis
atstumas iki aukos 235
nuovargis 516
ryys 558
empatija {empathy) 202, 207, 507-
509, 520, 524, 531, 554
visuomens 531
empatinis altruizmas 508-511
eros (aistra) 473, 474
etika 50
etikets 31, 225
etiketo taisykls 194
798 DALYKI N RODYKL
etnikumas 376
etninis
pasididiavimas 372
tapatumas 60
etnocentrizmas (ethnocentrism) 363
euristika (heuristic) 24, 120-123,
148, 266, 288
faktams prietaraujantis mstymas 123
pasiekiamumo 121-123
tipikumo (representativeness heuris-
tic) 120, 121, 122
evoliucija
ir elgsena 189-191
ir lytis 207-214
ir patrauklumas 460
ir religija 211
evoliucijos teorija 38, 503
evoliucin psichologija (evolutionary
psychology) 26, 190-192, 199,
208-212, 214, 217, 402, 460, 461,
503-505, 511
evoliucinis poiris 190, 199, 506
F
faizmas 28
faktai 38
faktams prietaraujantis mstymas
(counter/actual thinking) 123
fanatizmas 365
Federacin prekybos komisija 430
feminizmas 28, 30, 372
fiktyvusis kelias" ird 155
fiktyvus tiriamasis (confederate) 68
fizinio patrauklumo stereotipas (physical-
attractiveness stereotype) 456
formuluot (framing) 44
Fox News, televizijos kanalas 454
frustracija (frustration) 368, 401,
405, 406-409, 412, 413, 416, 431,
433, 436, 439
frustracijos-agresijos teorija (frustration-
aggression theory) 406-408
FTB 35, 36, 230, 354, 417, 420, 442, 632
funkcinis magnetinis rezonansas (fMRV)
252
G
galia, asmens ir situacijos 220
galimi A (possible selves) 59, 74, 75
Gallupo institutas 42, 172, 202, 203,
207, 211,216, 262, 353-355, 382, 428,
483, 526, 562, 660, 665, 668
gand krimas" 282
gauj destrukcija 346
Gause dsnis 369
Gelbjimo Armija 519
genai 187-190, 218, 221
General Mills 300
genetinis
artimumas 504
egoizmas 504, 505
genocidas
Amerikos indn 434
Pakistano - prie Bangladeo
gyventojus 399
Ruandos tutsi 399, 434, 508, 517,
557, 570, 575
yd 25, 239-243, 400, 421, 423,
517, 493, 532, 615
gera tai, kas grau 456-457
gerai jautiesi - gerai elgiesi" 499, 511
gero gyvenimo apibrimas 30
gerovs
(nacionalins) matavimai 673, 674
subjektyvus indeksas 666
giminaii
atranka (kin selection) 504
globa 504, 511
gimstamumas 661, 662
majantis 659
gyvenimo
pilnatv 673
trukm 616
gyventoj
daugumos pervertinimas 382
prieaugis 660, 662
Gyventoj suraymo biuras (Census
Bureau) 112, 667
gyvi pavyzdiai 381
Google 326, 339
Greenpeace 221
grsm, iorin 561, 562, 564
grsms suvokimas 557
groio standartai 458
grup (group) 304, 305-346, 562, 564
iorin (outgroup) 369-374, 384,
385, 549, 558, 561, 564, 570, 578
homogenikumo efektas (outgroup
homogeneity effect) 377
stereotipai 372
tapatumas 558
ir auktesnio lygmens tapatumai 568
maumos taka 340-346
neautoritarika 650
nuasmeninimas 317-322
savipagalbos 295
socialinis palengvinimas 305-310
socialinis dykinjimas 311-316
sutelkta 248
terapin 294
vidin (ingroup) 369-374, 385, 520,
570
nari panaumas ir pagalba 521
tapatumas 294, 372
grups
agresyvumas 434, 435
bendradarbiavimas 565-566
bendravimas 544
dinamika 305, 336
dydis 246, 318
ir konformistikumas 246
galia 317
ir nuomons sustiprinimas 324
izoliacija 294
taka 392, 433, 649
konfliktai 552
moralumas 333
normos 226, 371
optimalus dydis 544
pasyvumas 514
poliarizacija (group polarization) 305,
322-331, 547, 650, 651
bendruomense 325
eksperimentai 324
internete 326
kasdieniame gyvenime 325
mokyklose 325
prisiekusij 650
teroristinse organizacijose 327
poveikis 294
ilaisvinantis 238
rykumas" 558
smon 563
savybs 246
sutelktumas 340, 561
tapatumas 372, 543, 544, 547, 560
vieningumas 247
grupinis mstymas (groupthink) 305,
331, 332-340, 346, 549
invazija Kub 332-334, 341
Titanike" 334
grupinio mstymo
ivengimas 336
taka 554
poymiai 333
teorijos kritika 335
grupinis problem sprendimas 337,
338, 340
gumburas (lot. thalamus) 114
H
Haris Poteris" 282, 484
Harris Poli 211
Heklberis Finas 63, 260
Herman Miller Inc. 311
hierarchija 362, 363, 369
socialin 389
hipokampas 451
799 DALYKI N RODYKL
hipotez (hypothesis) 37, 38
formulavimas ir tikrinimas 37
holokaustas 25, 239-243, 421, 517,
493, 532, 615
homoseksualumas 381, 382, 557
Human Security Centre 399
I
idj generavimas 337, 338
iliuzija 54, 57, 115, 148
teigiama 594
iliuzinis mstymas 116, 124-126, 140
iliuzin koreliacija (illusory correla-
tion) 125, 382, 383, 387, 585, 587,
590, 591
kontrols iliuzija 125
ILO 215
imtis
atsitiktin (random sample) 42
nereprezentatyvi 42
imunin sistema 605, 606, 612, 614
imuninis atmetimas (immune neglect) 73
individualizmas (iindividualism) 62-63,
67, 579
egocentrikas 477
ekonominis ir moralinis 63
j o stiprjimas 596
informacija
gsdinanti 289
i lp lpas" 282
raytin 284
vienpus ir dvipus 289
informacijos
apdorojimas
kontroliuojamas (controlled
processing) 114
nesmoningas 24
automatikas (<automatic proces-
sing) 24, 114, 128
taigumo seka 284
pateikimo bdas 289
(statistins) supratimas 644
informacin taka (i nformat i onal
influence) 251, 252, 328, 331, 652
informuotas sutikimas (i nf ormed
consent) 48, 50
instinkt teorija 402, 412
instinktyvus elgesys (instinctive
behavior) 402
institucijos, socialins 368
institucin
parama 366
valdia 238
institucinis tendencingumas 367
integruojantys susitarimai {integrative
agreements) 572
internetas 484-485
interpretavimas, vyki 514, 516
klaidingas 514, 516
intuicija 24
klinikin 585, 589, 590
intuicijos
apribojimai 115
galia 114
galimybs ir ribos 150
intuityvs vertinimai 113
intymumas 473, 476, 482
invazija Kub 332-334, 341
IPU 203
ISR Newsletter 168
ikilios asmenybs" lyderysts teorija
344
imokimas stebint 410
imoktas bejgikumas (learned
helplessness) 82, 83, 86, 605
iprievartavimai 419, 420, 421, 437
mitologija 419
statistika 421
ipuoliai, smoningi 415
isipildanti pranayst 95, 141, 144,
145, 389, 390, 396, 555
isipildymo psichologija vertybini
popieri biroje 142
isiskyrimo procesas 488
Italijos raudonosios brigados 408
Izraelis 25
i
sibrovimas kito mogaus asmenin
erdv 195
simyljlio smegenys 475
sipareigojimas 473
sipareigojanio elgesio skatinimas
295
sipareigojim
(ankstesni) nebuvimas 249
(asmenini) sustiprinimas 296
didinimas 294
sitikinimai 103
j ibandymas 297
tvarumas {belief perseverance)
107, 108, 112, 655
spdio valdymas 99, 101, 170
takingieji" 284
tikinjimas {persuasion) 262-302
tikinjimo bdai 264-267, 299
pagrindinis {central route to persua-
sion) 265-267, 270, 273, 288, 289
alutinis 265-267, 270, 273
tikinjimo elementai 267-289
pranejas 267-272
praneimo turinys 273-279
komunikavimo kanalas 280-284
auditorija 285-289
ekstremalus 289-295
nuostatas kuria elgsena 291
elementai 292-293
grups poveikis 294
kaip atsispirti tikinjimui 296-301
asmeninio sipareigojimo sustipri-
nimas 296-297
inokuliacjos programos 298-300
tyrimai 278
vairov, rasin 560
vairovs vienov 570
vaizdis, vieasis 498
vyki
aikinimas, teigiam ir neigiam 87
suvokimas ir interpretavimas 105
Y
ypatingi vykiai 382
J
jausm prognozavimas 71
jautrumo mainimas 427
JAV Aukiausiasis Teismas 366, 395
JAV darbo departamentas 216
JAV Konstitucijos etoji pataisa 639
JAV nacionalinis sveikatos statistikos
centras 603
JAV teisingumo departamentas 623
JAV vyriausiasis chirurgas 419, 426
judjimas u piliei teises 341, 365,
556
Jungtins Tautos 214, 360
K
kalbtojo patrauklumas 289
kaip i kit sulaukti to, ko tikims 144
Kali, deiv 400
kalinio dilema 539-542, 545, 554, 661
kalt 497, 498, 529
asmenin 498
ir paslaugumas 529
j os mainimo bdai 497, 526
kaltinamojo
ivaizda 637
patrauklumas 636-637
savybs 643
Kanados liudytoj atpainimo
procedr apvalga 632
Kanados psicholog asociacija 48
Kanados statistikos biuras 263
Kanados teisins reformos komisija 630
karas
Afganistane 552
Antrasis pasaulinis 21, 264, 278,
286, 336, 343, 384, 396, 409, 431,
556
800 DALYKI N RODYKL
Irake 25, 109, 118, 171, 202, 203,
239, 262, 286, 531, 335, 542, 552,
562
Irako ir Irano 553, 574
Konge 399
Korjoje 552
Kuveite 553
Persijos lankoje 571
Pirmasis pasaulinis 368
altasis 552
Vietname 286, 332, 531, 542, 552,
554
karios patirties imintis" 592
karo
belaisviai Korjoje 169
normos 198
kartis ir agresyvumas 413, 414
karta 285
kartojimas, paprasiausias 281-282
kasdienis realizmas {mundane realism)
47
katarsis (<catharsis) 423, 436-438, 441
kaip gydymo metodas 438
kategorizavimas 375-377, 387, 389
ir atmintis 388
spontanikas 376
kintamasis
nepriklausomas 44, 50
priklausomas {dependent variable) 46
treiasis 42
Kioto pasaulinio atilimo sutartis 662
kit moni
buvimas 310, 311, 516, 527
suvokimas (teigiamas arba neigia-
mas) 479
klaidingas priskyrimas {misattribution)
131
klaidingas suvokimas 549, 553-555,
559, 572, 578
ir karas 554
j o atskleidimas 572
prieininko motyv ir tiksl 555
tipai 550
klaidingos informacijos efektas {misinfor-
mation effect) 110, 627, 629
klausimas, retorinis 288
klausimo formulavimas ir pateikimas 43
klimato atilimas 541, 545, 658-661,
663, 675, 676
klinikin psichologija {clinical
psychology) 584
klinikini
ir statistini prognozi palyginimas 589
sprendim tikslumas 584, 591
klusnumas 235, 291
kognityvinis suadinimas 429
kognityvios apklausos" metodika 632
kojos tarpduryje" reikinys (foot-in-
the-door phenomenon) 164-166,
170, 177, 240, 291
kolektyvizmas {collectivism) 63, 65,
67, 549, 579
kolonizavimas 362
komfortas 667
kompiuteriniai aidimai 429-432,
436, 440
smurtiniai 431
poveikis vaikams 430
komunikacija
dviej etap {two-step flow of
communication) 284
neodin 24
komunikavimo kanalas 280
konfliktas {conflict) 538-580
kas sukelia konflikt 539-554
kaip pasiekti taik 555-578
kontaktas 555-559
bendradarbiavimas 560-569
bendravimas 570-575
sutaikinimas 576-578
konflikto
ir taikos dinamika 578
sprendimas 440, 555, 575
mokymas 573
konformizmas {conformity) 28, 225,
223-260, 331, 334-366, 393, 524
klasikiniai tyrimai 225-245
Sherifo norm krimo tyrimai 226-
227
Ascho studija apie grups darom
spaudim 230-232
paklusnumo eksperimentai 232-
247, 249, 253, 254, 417, 438, 631
paklusnumo prieastys 235
kaip nuspti galim konformistikum?
245-250
kodl elgiamasi konformistikai 250-
252
kas elgiasi konformistikai 252-257
konkurencija 546, 547, 555, 560, 561,
563, 566, 578
kontaktai 555, 556, 558, 578
ir prietarai 556
lygiaveriai {equal-status contact) 560,
568
nelygiaveriai 560
tarprasiniai 560
kontrargumentai 287-289, 297, 300
kontrol
asmenin 83
manipuliavimas kintamaisiais 44
suvokta 673
kontrols
iliuzija {illusion of control) 125, 126,
130
pobdis {locus of control) 80, 81, 82
iorinis 81
vidinis 81
pojtis 86, 158
ir sveikata 615
stoka 616
kontroliuojamas informacijos apdoroji-
mas {controlled processing) 114
koreliacija
ir prieastingumas 40-41
laiko interval 41
koreliaciniai tyrimai {correlational
research) 39-41, 45, 47, 50, 51,
419, 420, 424, 425
j poymiai 47
kraujomaios tabu 198
krikionyb 364-365
kritinis mstymas 24
Kuba, invazija Kiauli lankoje 332-
334, 341
kukluksklanas 420
kuklumas, tariamas 97
kultas (naujasis religinis judjimas)
{cult [new religious movement])
289, 290-295, 300, 301
poveikio technikos 294
kultra {culture) 25, 28, 30, 191,
218, 221, 254, 411
bendraami perduodama 216
individualistin 487, 490, 616
ir biologija 218-219
ir elgsena 191-199
ir lytis 214-218
kolektyvistin 616
kultrin vairov 188-199, 256, 464,
465
kultriniai
panaumai 195-198
skirtumai 139, 188, 191
kultrinis poiris 192, 199
L
laiko stoka 519, 524
laimj imo-pralaimjimo" nuostata
547, 571
laipsnikas ir abipusis tampos
mainimas, LAM {graduated and
reciprocated initiatives in tension
reduction, GRIT) 576-578
Laisv, lygyb ir brolyb" 579
ligos supratimas 600
801 DALYKI N RODYKL
lino teismai 346, 368, 433
Literary Digest 43
liudininkai 625
neveiklumas 535
skaiius 512, 513, 524
liudininko efektas (bystander effect)
515, 516
liudytoj
klaidingas atpainimas 625
parodym tikslumas 636
parodymai 623-625, 627, 632-636,
642, 643
nepriimtini 642
netiksls 624
j patikimumas 623-625
pasitikjimas 630
lyderis, charizmatikas 290, 292
lyderyst (l eadershi p) 343-345
autokratin 554
direktyvin 332, 335
socialin (social leadership) 343,
344, 346
transformacin (transformational
lydership) 344, 345
uduoties (task leadership) 343, 344,
panaumai ir skirtumai 199-207, 219
agresija 204
seksualumas 205-206
socialinis dominavimas 203
permain siekianti" 204
socializacija 214
stereotipai 358, 394
vaidmenys (gender role) 214-215,
218, 220
pokyiai 216
skirtingose kultrose 215
lygiaveriai kontaktai (equal-status
contact) 560
lytiniai
hormonai 213
prietarai 366
lytis (gender) 200
ir evoliucija 207-214
poros pasirinkimo prioritetai 208
evoliucin psichologija 210-212
hormonai 213
ir kultra 214-218
Londono metro sprogimai 194
ludus (nesipareigojantis aidimas) 473
lkesiai, neigiami 596
M
Manchester Guardian 221
Manchester United futbolo klubas 521
Maralo planas 336
marihuana 268, 422
marksizmas 30, 364
mstymas, negatyvus 593
mstymo stiliaus ssajos su depresija
595-597
materializmas 663-665, 668, 669,
673-675
pokyiai 665
maumos
taka 305, 340, 341, 343, 344, 346,
649, 650
ltumo efektas 341
McDonald's 193
meil 448, 455, 472^78, 483, 490, 491
aistringoji (passionate love) 473-478
draugikoji (companionate love) 476-
478, 483, 486
ilgalaik 472, 490
romantikoji 473, 475, 477
vedybin 491
meils variacijos: kultra ir lytis 475
mgdiojimas 227, 463
miri motyv situacijos 542
mieganiojo efektas (sleeper effect) 268
migdolas (emocijas reguliuojanti smege-
n sritis, lot. amygdala) 114, 451
Milgramo paklusnumo eksperimentai
232-247, 253, 417, 631
etika 234
mini kontrol" 169
minia 308, 309, 311
minimaks" strategija 494
mirties bausm 647-649, 652, 654,
655
prisiekusieji 647
mirtis 600
Mitchello ir Stanso byla 649, 652
mizoginija 360
My Lai kaimas Vietname 239, 251
mobingas 434
mokymas
kritikai vertinti iniasklaid 421-422
policijos tardytoj 632
mokymasis, kolektyvinis 565, 566, 568,
578
mokytoj lkesiai 143, 144
ir moksleivi mokymosi rezultatai 142
monogamija 210
moralin atskirtis (moral exclusion) 531
moralinio sitraukimo ugdymas 530
morals veiksmai kuria moralias
nuostatas 168
moterys yra nuostabios" efektas 359
Motherhood Project 300
Ms 367
MTV 423
N
Nacionalin smurto prieasi ir
prevencijos komisija 408
Nacionalin tyrim taryba (National
Research Council) 418, 442
Nacionalinis nuomoni tyrimo centras
489, 490, 616, 673
Nacionalinis psichikos sveikatos
institutas 532, 618
Nacionalinis sveikatos statistikos
centras (National Center for Health
Statistics) 382, 613
narkotikai 76, 78, 350, 422, 476, 515,
600
naryst grupje 375
National Safety Council 122
National Television Violence Study 423
natralioji atranka (natural selection)
190, 210, 212
natriniai (lauko) tyrimai (field research)
39
naujumo efektas (recency effect) 280, 289
neireikti (implicitiniai) procesai 75
neireiktj asociacij testas (implicit
association test, I AT) 155, 353
nekompetentingumo neinojimas 117
nelygyb, socialin 362, 364, 408
nemalons vykiai 412
nenulins sumos aidimas (non-zero-
sum game) 542
nepaeidiamumo iliuzija 333
nepakankamo pateisinimo efektas
(insufficient justification effect)
111, 173, 174, 179
nepanaumas ir antipatija 464
nepriklausomas kintamasis
(independent variable) 44, 45
nepriklausomas savasis A 62, 64, 75
nerimas 557, 598, 599, 668
socialinis 599, 608
neteisingumas, suvoktas 482, 554-555,
548
New York Times 235, 493, 511, 561
New York Times Magazine 436
New Yorker 367
Newsweek 100
Nike 270
NORC 216, 617
normatyvin taka (normative influence)
251, 252, 328, 329, 331, 338, 652
normos (norms) 194, 199, 256
abipusikumo (reciprocity norm) 501,
505, 506, 511, 545
kultros 194
teisingumo 545
802 DALYKI N RODYKL
universaliosios
draugikumo 195
socialins padties 197
norm krimas 244
nuasmeninimas (deindividualization)
236, 305, 317, 318, 320-322, 528
numanomos savybs 132
nuogstavimas dl vertinimo
(evaluation apprehension) 309,
311, 314
nuolaidumas (compliance) 225, 226
nuomon
aplinkini 61, 62
iankstin 103, 107, 112, 549, 591,
655
nuomons lyderis 284
nuorodos save efektas ( sel f - ref erence
effect) 58, 74
nuoseklumas 341, 342, 344, 346
nuostata (attitude) 153
asmenin 26
ir elgsena 153, 155-158, 161, 164,
167, 170, 174, 176, 181, 183, 184,
239, 257, 291, 490, 555, 607
iankstin 28
neigiama 361
socialin ir politin 107
ireiktoji (smoninga, eksplicitin)
74, 155, 353
ilgalaik 267
neireiktoji (implicitin) 74, 156, 353
pasyviai suformuota 282
rasin 168, 170, 464, 555, 566, 578
tolerantika 556
nuostatos
patirtimi paremtos 282
praeityje atkrimas 110
stiprinimas (attitude inoculation)
297, 298, 300, 301
suderinimas" 464
nuotaika ir vertinimai 127
nuotaikos ssaja" 227
nurodym supratimas 643
nusikalstamumas 408, 409, 425, 432,
441, 442
ir televizijos irjimo proiai 425
nusikaltimai
lytiniai 420
smurtiniai 404, 408, 411, 414, 418,
424, 430, 436, 441
nusikaltim skaiius 441
O
opensecrets.org 281
optimizmas 90, 91, 673
iliuzinis 101
ir sveikata 604
nepagrstas 90
Orwello romanas 1984-ieji" 112
P
pagalba 492-536
ir lytis 503
kada padedame 511-523
kai kas nors jau padeda 519
padedani^ savybs 512
kaip sustiprinti paslaugum 527-535
kas skatina padti 524-527
kodl padedame 494-511
skatinanios aplinkybs 512
pagalbos
poveikis savivertei 495
teikimo pavyzdiai 519
teorijos 494, 511
palyginimas ir vertinimas 506
pagrindin atribucjos klaida
(fundamental attribution error)
133, 134, 136, 141, 243, 542, 549
pagrindinis tikinimo bdas (centrai
route to persuasion) 265-267, 270,
273, 288, 289
pakeistas suvokimas 428
paklusnumas (obedience) 225-244,
257, 631; taip pat r. konformizmas
paklusnumo eksperimentai 232-
247, 249, 253, 254, 417, 438, 631
palankumo siekimas (ingratiation) 468
palyginamieji standartai 461
panaumas 270, 271, 446, 462-464,
466, 471, 472, 520, 521, 524
fizinis 504
ir simpatija 462, 463, 520, 638
ir kito papildymas 462
prisiekusiuosius 637-638
nuostat 464
panaumo tendencingumas 520
paprasiausia ekspozicija (mere-
exposure effect) 449, 450, 452, 555
pareigos j ausmo suadinimas 534
parodymai, liudytoj 623-625, 627,
632-636, 642, 643
tikslumas 624, 636
nepriimtini 642
j patikimumas 623-635
Pasaulin sveikatos organizacija 478
Pasaulio religij parlamentas 531
pasidavimas taigai 226-227
pasiekiamumo euristika (availability
heuristic) 121-123, 130
pasirinkimas
j o katai 84
subjektyvus 271
svarba 608
pasitikjimas 117, 118, 231, 268-
270, 276, 289, 292, 293, 344, 479-
483, 501, 544, 573, 574, 577, 578
ir sveikata 614
savimi 61, 62, 80, 117, 119, 120,
341, 342, 344, 346, 458, 468, 570,
579, 625, 630, 634
savo prognozmis 118
pasitraukimas i daugumos 342
paslaugumas 511, 524, 527-535; taip
pat r. pagalba
individuals skirtumai 524
kultra 511
mokymas" 533
priskyrimas altruistiniams motyvams
534
stiprinimas 527, 530, 535
paslptoji savivert 78
pastebjimas 513, 514
pateisinimas, nepakankamas (insufficient
justification effect) 172,173, 174, 179
patikimumas (credibility) 268, 269, 271,
289
patrauklumas (attractiveness) 265,
270, 443-458, 460, 461, 463, 466,
468, 470-472, 481, 638
abipusis 470
fizinis 270, 446, 453-460, 470,
472, 637
stereotipas 456
ir pasimatymai 453
kaltinamojo 636-637
t, kuriuos mylime 461
ir panaumas 270
patrauklumo atpildo teorija (reward
theory of attraction) 470-472
patvirtinimo alikumas (confirmation
bias) 119, 588, 634, 655
pavluota nuomon 36, 585, 586,
589, 591
pavluoti problem aikinimai 591
pavluotos nuomons alikumas
(hindsight bias) 34, 35, 37
painimo poreikis (need for cognition)
288
paintiniai
prietar altiniai 375, 387
procesai 592
ir elgsenos problemos 606
paintinis
disonansas (cognitive dissonance)
170, 171, 172, 179
alikumas 148
Pearl Harboras 331, 333
803 DALYKI N RODYKL
Pelens efektas" 45
People 460, 507
per didelio pateisinimo efektas
(overjustification effect) 179, 180,
183, 534, 536
per plataus pasirinkimo katai 84
perdavimo bdas 267
perdtos savikliovos reikinys (overcon-
fidence phenomenon) 116, 118-120,
126, 130, 131, 147, 175, 576, 585, 586,
591, 655
biros maklerio 118
politin 118
perklimas {displacement) 406
agresijos 407
Perkeltos agresijos" reikinys 368
permatomumo iliuzija (illusion of
transparency) 54, 55, 57, 514
pernelyg supaprastintas mstymas 552
perpasakojimas 626, 630
perspektyvinis ir situacinis supratimas
136
perspektyv keitimasis 137
Pew tyrim centras 172, 215, 262,
369, 447, 485, 562, 663
Philip Morris 299
piktybiki ir morals veiksmai 166
Piliei teisi aktas 168
pirmasis spdis 457
pirmumo efektas (primacy effect) 279,
280, 289
placebo poveikis 606
planavimo klaida 118
Playboy 420
pliuralistinis neimanymas (pluralistic
ignorance) 329, 514, 557, 559
pokyi isaugojimas pasitelkus
vidines skms atribucijas 610
poliarizacija, grups (group polarization)
305, 322, 324-329, 331, 547, 650, 651
polinkiai (dispozicijos) 26
polinkis
rizik 322-323
smurt 411
lyginti save su kitais 670
Pono Roderso kaimynai", serialas
vaikams 244, 336, 532
poreikis priklausyti (need to belong)
372, 374, 444, 445, 478, 671, 673
pornografija 418-422, 436, 461
poros pasirinkimo prioritetai ir lytis 208
poveikio vertinimo paklaida (impact
bias) 72, 670
praeivi prasilenkimas 196
praktinis mokymasis 533
pralaimti-pralaimti" scenarijus 571
pranaumo pavojus" 98
pranejas 267, 289, 292
praneimas 264, 267, 274, 289, 292,
293
gsdinantis 275
praneimo turinys 273
Price Waterhouse 395
prieastingumo priskyrimas 130
prieikumas 381, 407
priemenstruacinis sindromas (PMS)
602-603
prietaringumas 276
prieybs traukia? 465-466, 472
priekinis juostinis vingis 446
prielaidos, paslptos 632
prieraiumo stiliai 478-480
baimingas (fearful attachment)
479, 480
nerimastingas, ambivalentikas
(preoccupied attachment) 479
saugus (secure attachment) 486,
479, 480
socialinis 478
vengiamasis (dismissive attachment)
479, 480
prietarai (prejudice) 351, 349-397,
464, 646, 556, 560
dl veido iraikos 357
ireiktieji 363
lyi atvilgiu 358, 361
nesmoningi 357
rasiniai 168, 353, 354, 361, 364, 464,
555, 560, 646
kaita 355
subtils 353, 355
suinteresuotumas j vengti 374-375
vaik 363
prietarais paremtas stereotipinis
vertinimas 353
prietar
pasekms 387-396
prigimtis 351-361
altiniai
motyvaciniai 368-375
paintiniai 375-387
socialiniai 361-368
suvelninimas 396
prievarta, seksualin 401
priklausomas kintamasis (dependent
variable) 46
prisiekusieji 622-625, 630, 634-636,
638-643, 646, 647, 649, 650, 652-655
taka jiems 643, 648
grups 649
prisiekusij
asmenyb 623, 647
atranka (mokslin) 645-647
grups poliarizacija 650
mokymas 634
rasinis alikumas 638
sprendimas 636, 642
supratingumas 643, 645
veiklos imitacija 653-654
iuri
6 asmen 652-653
12 asmen 652-653, 655
tyrimai 654
prisiminimai 24
atkrimas 634
klaidingi 627
konstravimas 109
prisistatymas (self-presentation) 99,
97-101, 170, 171, 181, 183
spdio valdymas 99, 101, 170
savs menkinimas 98
tariamas kuklumas 97
vieas 608
prisitaikymo lygio reikinys (adaptation-
level phenomenon) 669-672, 675
pritarimas (acceptance) 225, 226
Procter and Gamble 300
prognozavimas
elgesio 69
jausm 71-72
prognoz, statistin 589-590
propaganda 263, 295
prosocialus elgesys (prosocial
behavior) 427, 432, 511, 519, 536
protestantai 365
proto sargas" 340, 334, 335
Psichiatr asociacijos moter komitetas
602
psichologija
evoliucin 190
socialin 20-23, 27, 28, 32
apie materializm ir turtus 664
svarbiausios tezs 23, 27
tarpkultrin 199, 257
psichologinio imuniteto sistema 72, 75
psichosomatins ligos 668
psichoterapija 607
kaip socialinio poveikio priemon 611
Psychological Abstracts 467
PsycINFO 376
Public Opinion 88, 89
R
raymo turmas" (,JBrainwriting") 338
rasizmas (racism) 30, 351, 352, 361, 555
kultrinis 356, 464
804 DALYKI N RODYKL
Reader s Digest 465
reakcija
dominuojanti 306, 307, 309, 311
lig 600
paslaug 501
reaktyvusis pasiprieinimas (reactance)
257-259, 640
realistinio grupi konflikto teorija (re-
alistic group conflict teory) 369, 546
realyb, objektyvi 23, 271
regjimo lauko susiaurjimas 115
regio muzika 367
regresija vidurkio link (regression
toward the average) 126
reguliavimas 543, 546, 554
reikiamos savybs (<demand
characteristics) 48
reklama, televizijos 270
religija ir prietarai 364-365, 368
religins
vertybs 524
bendruomens 673
religiniai
sitikinimai 525-527
naujieji judjimai 370
reprezentatyvumo svarba 43
retorika, politin 552
rinkodara, virusin" 282
ryiai, emociniai 578
Rorschacho raalo dmi testas 586, 589
rotavirusas 123
roin retrospektyva 111
rpestis dl savs ir socialin elgsena 55
rpinimasis savo vaizdiu 529
S
samarietis, gailestingasis 494, 501,
519, 520
smoningos valios iliuzija 70
santuoka
ir depresija 618
ir laim 617
santuokos nutraukimas 486, 490
santyki blogjimas 489
SAT rezultatai 393
sau palanki atribucija (self-serving
attributions) 87
savarankikumas ir poreikis bti
susijusiam 201, 207
savasis A 54, 55, 57-59, 64, 97, 101, 167
abipusiai priklausomas (interdependent
self) 63, 64
veidrodinis 62
savojo A samprata (self-concept)
57-61, 62, 65, 67, 74, 79, 94, 199,
369, 370, 461, 563
spontanika 258
savs
atskleidimas 478
tikinjimas 86
tvirtinimo teorija (self-affirmation
theory) 182
kaltinimas 389
menkinimas (self-handicapping) 98
pateisinimas 171-175, 331, 549
nepakankamas 172
disonansas primus sprendimus 175
painimas 67-73
elgesio paaikinimas 68
elgesio prognozavimas 69
smoningos valios iliuzija 70
j ausm prognozavimas 71-72
savianalizs imintis ir iliuzijos 73
suvokimas 176-180
kai sau neprietaraujama 183
raikos bdai ir nuostatos 177
per didelis pateisinimas 179
suvokimo teorija (self-perception
theory) 170, 176, 179-183
vertinimas 61, 74-79, 94
savianalizs imintis ir iliuzijos 73
savicenzra 334
savigarbos poreikis 372
savikontrol 79, 82, 84, 86
suvokiama 79-86
savimon (self-awareness) 138,
eksperimentai 321
ir skirtingumas 380
j skatinanios aplinkybs 528
stipri 321
j os susilpnjimas 321
suadinta 529
savitarpio pagalbos grups 346, 370
savivaizdis (teigiamas arba neigiamas)
479
saviveiksmingumas (self-efficacy) 80,
86, 91, 97, 101
savi vert (self-esteem) 61, 62, 65, 75,
76, 78, 79, 94, 101
ir patrauklumas 468
ireiktoji 78
paslptoji 78
tamsioji j os pus 76, 78
saviudybi mgdiojimo reikinys 229
savo elgesio tikrinimas (self-monitoring)
100, 119
savojo A samprata 57-74; taip pat
r. A; socialinio A
nuoroda save 58
galimi A 59
sveika (interaction) 218
sveikos laukimas 555
svok krimas 31
schemos (mstymo struktros) 114
schizofrenija 587
Science 317, 659
Scientific American 648
Scottish Life 60
segregacija 366, 557
seksizmas (sexism) 351, 352, 356, 361,
362, 557
palankus 359
prieikas 359
prietaringas 360
seksualin
prievarta 422
revoliucija 287
tikrov, ikreiptas suvokimas 419
seksualins fantazijos 206
seksualinis
priekabiavimas 421-422
vyr iniciatyvumas 208
seksualumas 205-207
sekta 290
serotoninas, neuromediatorius 405
Shakespeare
Antonijus ir Kleopatra" 193
Hamletas" 147, 159, 250
Kaip j ums tai patinka" 254, 273
sielvartas 498^199
Simbiono isilaisvinimo armija 255
simpatija 446-449, 466, 470-472,
482, 555
abipus 466, 472
ir asociacijos 471
simpatins nerv sistemos reaktyvumas
403
Simpsono byla 622, 624, 639, 641,
644, 646, 647
simptomai 601, 603, 607
aikinimas 601
pastebjimas 600
situacijos
galia 241, 245
ir mogus 220
suasmeninimas 599
situacin atribucija (situational attribu-
tion) 131
skausmas 412, 413, 436
skirstymas
pogrupius (subgrouping) 389
potipius (subtyping) 389
skirtingumas 379
ir savimon 380
skirtumas tarp veikjo ir stebtojo 136
skurdas ir sveikata 615
805 DALYKI N RODYKL
skyrybos 486-488, 490
emocins 488
smegen
plovimas 169
poievis (subcortical brain) 156
smurtas 399-401, 403-405, 408, 409,
411, 414432, 436, 437, 440, 441
seksualinis 418, 419, 422, 427
prie moteris 419, 429, 422
televizijoje 424-425
smurtiniai
filmai 426, 429
kompiuteriniai aidimai 429- 432, 436
smurto vaizdai 423, 424, 426, 427
Social Watch 215
socialiai atsakinga rinkos ekonomika 663
socialiai sukurti sutrikimai 601
socialin
aplinka 25-26, 55, 103-148
kaip j suvokiame 103-112
suadinimas 104
vyki suvokimas ir interpretavi-
mas 105
sitikinim tvarumas 107
prisiminim konstravimas 109
kaip sprendiame apie j 113-129
intuityvs vertinimai 113-115
perdta savikliova 116-119
euristika 120-123
iliuzinis mstymas 124-126
nuotaika ir vertinimai 127-128
kaip j traktuoj ame 130-141
prieastingumo priskyrimas 130
132
pagrindin atribucijos klaida 133
141
lkesiai 141-147
dilema 539, 544, 578
dinamika teismo salje 623
implozija 294
infekcija 227, 4 3 3 ^ 3 4
intuicija 23
taka 23, 155, 186-346
vairov 188
nelygyb 362, 364, 408
neurologija {social neuroscience) 26
norma 494, 500- 502, 506, 511, 524
padtis 372, 373
ir ilgaamikumas 40
ir prietarai 362
savigarba ir poreikis priklausyti 372
parama ir sveikata 613-615
pateiktis {social representation) 30,
260
psichologija 20-23, 27, 28, 32
apie materializm ir turtus 664-674
ir aprpinta ateitis 657-675
ir mogikosios vertybs 28-32
vadas 19-51
svarbiausios tezs 22- 27
taikymas 582-675
klinikoje 583-620
teisme 621-655
tyrimo metodai 37-50
tikrov 22
socialins atsakomybs norma {social-
responsibility norm) 501, 502, 511,
546
socialiniai
gdiai (mokymasis) 608, 611
prietar altiniai 368
psichologiniai poiriai gydym 607,
612
santykiai 23, 348-580
stiprina sveikat ir gerov 612, 619
padeda apibrti savj A 55
scenarijai {social scripts) 428
spstai {social trap) 539, 543, 555
socialinio
A raida 59-61
dominavimo orientacija {social domi-
nance orientation) 362364
imokimo teorija {social learning
theory) 410, 439, 441
agresijos 412, 436
pritarimo poreikis 524
socialinis
atstmimas 76
dykinjimas {social loafing) 305, 311,
313-316
dominavimas 203, 364
elgesys 21
gyvnas 25, 101, 192
imokimas 412
tikinjimas 86
judjimas 168
kapitalas {social capital) 501,
mstymas 23
palengvinimas {social facilitation)
305, 306, 309-311, 315, 316
palyginimas {social comparison) 60,
61, 313, 317, 329-331, 461, 670-673,
675
eksperimentai 313, 317
pritarimas 496
spaudimas 534
suadinimas 306, 307
tapatumas {social identity) 28, 60, 369-
371, 377, 381, 434, 563, 568
ir stereotipai 385
teisingumas 25
socialini main teorija {social-exchange
theory) 494, 495, 506, 511
socializacija 363
Soviet Sjunga 550, 565, 575
Spiegei 91
spontanikas bruo priskyrimas 24,107
sprendim medis 513
Statistics Canada 205
stereotipas {stereotype) 61, 62, 351,
352, 358, 359, 367, 387, 389, 549,
359, 361, 362, 374-376, 378, 381,
387-389, 394-396, 552, 556
aminas 387
graus yra geras" 457
ir sprendim tendencingumas 392,
394-395
sitvirtinantys 396
lyties 220, 358, 361, 394
neatsparumas j iems 3 91
neigiamas 392
padariniai 394, 396
rasinis 383, 391
stiprus 394
teigiamas 359, 392
stereotipo grsm {stereotype threat)
390, 392, 393
stigmos pojtis {stigma consciousness)
381
storge (draugikoji meil) 473^474
strategija kiek man - tiek tau" 577
stresas 604-606, 612, 616, 619
darbe 605
ir liga 605
laikinas ir ilgalaikis 605
nekontroliuojamas 606
suadinimas {priming) 104, 105, 308,
309, 311, 317, 412, 415, 416, 427,
429, 436, 474
atminties 112
ir dominuojanti reakcija 307
kognityvinis 429
socialinio poveikis 307
suasmeninimas 528
auk 236
subjektyvs mokslo aspektai 29
subkultra 410^111
suderinamumas {matching phenome-
non) 455
suderintos ekologijos principas 369
susitarimai, kompromisiniai 572
sutaikinimas 538, 555, 576-578
sutelktumas {cohesiveness) 248
suvokiamas
imanymas 268
806 DALYKI N RODYKL
pasitikjimas 269
suvokimo poslinkis 553
suvoktas neteisingumas 482, 554-555,
548
suvokti panaumai ir skirtumai 377
sveikata, liga ir mirtis 600
sveikatos psichologija {health
psychology) 600, 607

alikas palankumas grupei {group-ser-
ving bias) 95, 371, 384, 385, 387
alikas palankumas sau {self-serving
bias) 86, 87-90, 93-96, 100, 101,
259, 331, 409, 481, 549, 577, 591
vyki aikinimas 87
nepagrstas optimizmas 90
tariamas vienodumas ir iskirtinumas
92
padedantis prisitaikyti 94
trukdantis prisitaikyti 95
alikumas
dl panaumo 522
kultrinis 637
savosios rass atvilgiu {own-race
bias) 378, 379, 522, 627, 655
vidinei grupei {ingroup bias) 370-
372, 375, 505, 531, 549
altinio patikimumas 276
alutinis tikinimo bdas {peripheral
route to persuasion) 265
eima ir agresija 410, 411
iaurs Airijos kariuomen (IRA) 408
iltnamio efekt sukelianios dujos 658,
659, 663
irdies ligos 604
T
tabu, kraujomaios 198
taika {peace) 538, 555
Taikos korpuso savanoriai 525
Talmudas 92
tapatumas 568-569
asmeninis 60, 65, 369, 370, 434
dvikultris" 569
etninis 569, 570
grups 372, 434, 569
iorins 558
vidins 294, 372
kolektyvinis 65
kultrinis 188, 569
moterikasis 372
nacionalinis 259, 370
rasinis 377
socialinis {social identity) 28, 60, 369-
371, 377, 381, 434, 563, 568
tautinis 568-569
tariamas kuklumas 97
tariamo iskirtinumo efektas {false
uniqueness effect) 92, 93, 96
tariamo vienodumo efektas {false
consensus effect) 92
tarpasmenini santyki nauda 470
tarpgrupinis lingvistinis tendencingu-
mas 384
tarpininkavimas {mediation) 570,
571, 573-576, 578
tarpkultrin psichologija 199, 257
tarpkultrinio bendravimo stoka 557
tarprasinis bendravimas 168, 557
Tarptautin parlamentin sjunga 216
Tarptautin psicholog taryba 405
tarpusavio sveika 447, 555
j os laukimas 448
taros mainimas 661
Technical Group 632
technologijos, naujosios 661
teisjo nurodymai 636, 640, 642, 643
teisingo pasaulio reikinys {just-world
phenomenon) 385-387
teisingumas {equity) 478, 480-482,
548, 549, 555
ilgalaikis 480
socialinis 25
suvoktas 481
teisingumo
norma 545
principas 481
teorija 548, 549
televizija 409, 410, 418, 4 2 2 ^ 3 0 ,
436, 440
televizijos irjimas
eksperimentai 426
ir elgsena 424, 427
ir nusikalstamumas 425
temperamentas 403, 431
tendencingumas dl vaizdo kameros
perspektyvos 137
teorija {theory) 37, 38, 50
terapija
elgesio 607
emocin 607
kognityvin 609
terorizmas 346, 401, 4 0 7 ^ 1 0 , 551
testosteronas 213, 404, 405, 418
The Beatles 416
The Wall Street Journal 149
tiriamj paskirstymas, atsitiktinis
{random assignment) 46, 47
tikslas, auktesnis {superordinate goal)
564
Time 43, 487
Times of London 221
tipikumo euristika {representativeness
heuristic) 120, 121, 122
Titanikas" 503
tyrimai 37-50
apibendrinimas ir pritaikymas 49
apklausos 42
atsitiktinis tiriamj paskirstymas
{random assignment) 4647
eksperimentiniai {experimental
research) 3 9 , 4 4 , 4 5 , 4 7 , 5 0 , 5 1 , 4 2 0
kontrol, kintamj 44
koreliaciniai {correlational research)
3941, 45, 47, 50, 51, 419, 420,
424, 425
tyrim
apibendrinimas ir pritaikymas 49
etika 517
metodai 37, 50
Toronto News 87
totalitariniai reimai 169
tranas {free rider) 313, 316
transformacin lyderyst {transforma-
tional lydership) 344-345
turtai ir gerov 665
TV Guide 235, 424
U
uduotis 346
utrenkt prie nos dur metodas {door-
in-the-face technique) 529, 536
unikalumas 258, 260
universalieji
bruoai 197
socialiniai sitikinimai 197
elgsenos ir kalbos modeliai 189
universaliosios normos
draugikumo 195
socialins padties 197
uraganas Katrina" 34, 123
V
vaidmen
lkesiai 257
sukeitimas 256
vaidmuo {role) 59, 162, 199, 219,
254-257, 607
vaik
apsauga
nuo spaudimo rkyti 298
nuo reklamos takos 299-300
imlumas taigai 627
neireiktosios rasins nuostatos 363
vaizduots hipertrofija 630
valdios
artumas ir teistumas 235, 237
institucinis prestias 235
807 DALYKI N RODYKL
vartojimas, augantis 658, 661
vartojimo
mainimas 662
psichologija 669
vasaros migis (iemos miego
atitikmuo vasar) 190
veidmainyst, morali" 154
veidrodinis vaizdio suvokimas (mirror-
image perceptions) 550, 551, 555
veikla, nekonkurencin 560
veiksmai, abloniki 178
vengiamasis prieraiumas 479, 480
vergov 362, 384
Verterio efektas" 229
vertinimas, iankstinis 62, 103, 104, 387
vertinimo tendecingumas 555
vertybs 28- 32
neireiktosios 32
mogikosios 28, 32
vys 605, 616
vidin
grup (ingroup) 369-374, 385,
520, 570
kontrol 86
motyvacij a 179-180
vidini pokyi suadinimas iorine
elgsena 607
vidurin priekakio iev 58
vienas kito papildymas (complementa-
rity) 466
vieniumas 584, 597-598, 607-609
vieningumo
iliuzija 334
poveikis konformistikumui 247
vieas sipareigojimas 249, 250, 301,
331
vieoji reakcija 249
vikarinis veikimas (veikimas u kit")
70
virtualios socialins tikrovs eksperi-
mentas 272
Volstrytas 142, 149
W
WMO 659
Women on Words and Images 366
World Bank 203
World Fastbook 484
Z
Zimbardo kaljimo" eksperimentas 163

ems Chartija 675
emai paleisto kamuolio metodas (low-
ball technique) 165
iniasklaidos
taka 418, 284
kompiuteriniai aidimai 429
televizija 422
paintinis alikumas 149
ri palyginimas 284
IV 266, 282
iovulys, ukreiamas 227
mogikoji prigimtis 188, 199
ir kultrin vairov 188-199
universalumas 190
-92 Soci al i n psi chol ogi j a / Davi d G. Myer s - K. : Pol i gr af i j a ir i nformat i ka, 2008. - 808 psl.
Svok odynl i s: 678- 685
Bi bl i ogr af i j a: 687- 775.
Pavardi r-kl : 776- 794.
Dal yk, r-kl : 795- 807.
ISBN 978-9986-850-60-1
Socialin psichologija padeda atsakyti daugel intriguojani klausim: kaip mstymas valdo ms poelgius, kodl kartais
skaudiname kitus, o kartais vienas kitam padedame, kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip galima juos sprsti. Atsakymai
iuos ir daugel kit klausim prapleia savs suvokimo ribas ir leidia pajusti mus veikianias socialines jgas. Profesorius
Davidas Myersas - plaiai pasaulyje pripaintas psichologijos mokslo autoritetas. Jis rao ne tik vadovlius, mokslinius straips-
nius, bet ir vieiamojo pobdio tekstus psichologijos klausimais bei populiarias knygas.
UDK 316.6
David G. Myers
Socialin psichologija
Redaktor Laima Arnatkeviit
Mokslin redaktor Dalia Bagdinien
Dailinink Rita Penkauskien
Maketuotoja Saul Aliauskien
2007 12 05. 54 leidyb. aps. 1., 50,5 sp. 1.
Tiraas 3000 egz.
Ileido UAB Poligrafija ir informatika",
Tel./faksas 8-37 365595, e. patas: poligraJ@parabole.lt
Spausdino UAB Arx Baltica", Veiveri g. 142B, Kaunas