LYGINAMOJI KONSTITUCIN TEIS (KT)

I tema. Kurso vadas.

.KT da!"#as $r sam%rata.
KT suvokiama kaip viena i vieosios teiss ak. Tai pagrindin vieosios teiss aka. Valstybin teis ir Konstitucin teis sinonimai. Taiau ie pavadinimai turi tam tikr savo kilms
istorij.
oman teiss tradicijoje !sigaljo KT. jos atsiradimas siejasi su konstitucij atsiradimu ir konstitucins santvarkos !sigaljimu. KT pabr" nauj valstybin# valdymo tvark konstitucin#
santvark.
Valstybin teis daugiausia buvo paplitusi Vokietijoje$ buvusiose jos teritorijose. Kaip pagrindin vieosios teiss aka valstybin teis ikelia valstybs samprat$ valstybs vadovaujant!
vaidmen!$ akcentuoja iskirtin# valstybs paskirt! %ikelia subjekt&. 'i tradicija perimta usijos imperijoje ir po to$ !vedus caro vald"i$ i samprata taip pat !sigaljo T(( ir kitose sovietinse
valstybse. )abar i samprata ilieka tik Vokietijoje$ o kitur pereinama prie konstitucins santvarkos %usija&.
KT naudojama trimis sampratomis*
+& KT kaip teiss aka,
-& KT kaip mokslo aka,
.& KT kaip mokymo disciplina.
KT kaip teiss aka tai norm visuma$ reguliuojanti tam tikros valstybs svarbiausius visuomeninius santykius$ susijusius su valstybins vald"ios !gyvendinimu$ vald"ios !gyvendinimo
mec/ani0mu ir "mogaus$ visuomens bei valstybs santykiais.
KT kaip mokslo aka tai "ini visuma$ ireikiama mokslinmis svokomis ir kategorijomis apie KT normas$ j reali0avim$ KT santykius. (tudijuojami KT norm ypatumai$ sistema$
reali0avimo mec/ani0mas$ KT reguliuojami santykiai. 1orikai KT aka ir KT mokslas sutampa$ bet ne visikai$ nes mokslas anali0uoja normas ir t.t. KT kaip mokslo aka kuria specialias
mokslo svokas$ kategorijas. 2okslas platesnis u" ak$ nes kuria teorijas$ kuri gali b3ti daugiau nei pats tyrimo dalykas. Taiau tarp teiss akos ir mokslo yra glaudus ryys. 2okslo
su4ormuluotos teorijos padeda 4ormuluoti naujas normas. Taigi yra abipusis ryys.
KT kaip mokymo disciplina susi4ormuoja KT kaip teiss akos ir KT kaip mokslo akos pagrindu. Kaip mokymo aka KT remiasi ir studijuoja objektyvisias KT normas$ o tai ne!manoma be
KT kaip teiss akos. emiamasi ir mokslo pasiekimais$ svokomis$ kategorijomis, remiamasi tuo$ kas laikoma aksiomomis. Taigi kaip mokymo disciplina KT susideda i KT kaip teiss akos
ir KT kaip mokslo.
KT tai nacionalin teiss aka. (avo KT turi kiekviena valstyb %5T KT$ 6ranc30ijos KT ir t.t.&. 7ra apie -88 valstybi$ ir kiekviena i j turi savo KT. m3s u"davinys susipa"inti su
nacionalinmis KT$ kit valstybi KT$ atskleisti bendrus bruo"us$ savitumus$ skirtumus ir ypatumus.
KT da!"#as !vairi valstybi nacionalin KT %tarptautins KT nra&. 'i disciplina 5KT$ nes siekiama palyginti !vairi valstybi KT. is lyginimas neaprpiamas.
Kiekviena nacionalins KT dalykas pagrindiniai toje valstybje susiklost# svarbiausi visuomeniniai santykiai. Taip yra todl$ kad tie santykiai nulemia tos valstybs politin#$
konstitucin# sandar$ per juos atsiskleid"ia individo ir valstybs$ individo ir visuomens$ atskir individ santyki ypatumai. 1ndivido santykiai su visuomene ir valstybe apibr"iami KT
normomis. Visuma t santyki tai "mogaus teisinis statusas %Konstitucinis9teisinis statusas&$ t.y. teiss$ laisvs$ j gynimas.
Kitas svarbus KT dalyko elementas vald"ios santykiai*
+& Vald"ios institucijos %tai valstybs aparato strukt3ra$ kokios institucijos$ kaip jos 4ormuojamos$ institucij tarpusavio santykiai. Tai valstybins vald"ios santykiai. Valstybs
institucij strukt3ra visada nustatoma KT normomis. :ei vald"ia nustatoma pagal KT normas$ j principus tai ji yra legitimi$ teista %su4ormuota pagal konstitucij&.
-& ;reta valstybins vald"ios institucij 4ormavimo KT normos nustato ir savivaldos mec/ani0m$ jos 4ormavimo pagrindus.
Taigi$ KT normos sudaro prielaidas t.t. visuomeninei santvarkai eg0istuoti %konstitucinei santvarkai&.
KT normos !tvirtina ir svarbiausius Valstybs sudarymo principus$ valdymo 4ormas.
KT normose kaip dalykas yra ir kai kurie politiniai santykiai$ kurie yra valstybins visuomenins santvarkos pagrindas %ne valdymo s4eroje&. Tai pasireikia per daugiapartins sistemos
!tvirtinim %pliurali0m&.
'iuolaikins KT normos !tvirtina ir ekonomins santvarkos pagrindus %per nuosavybs teis#* nustatant <T institutus$ nuosavybs naudojimo ribas ir pan.&.
KT konkreios alies teiss norm sistema$ reguliuojanti "mogaus teisin# padt!$ visuomenins santvarkos pagrindus$ valstybins vald"ios organi0avimo ir veiklos bei savivaldos pagrindus.
&.KT s$stema.
KT tai tam tikr teiss norm visuma. KT susideda i norm visumos. KT normos turi savo vidin# sandar.
KT sistemos pagrindiniai elementai*
+& =endrieji principai,
-& 1nstitutai,
.& <ormos.
6rincipai tai pagrindiniai pradai$ nulemiantys norm turin! bei paskirt!.
KT principai*
+& =endrieji %universal3s& principai. Tai paio bendriausio pob3d"io tam tikri reikalavimai. :ie patys savaime neveikia$ bet jie apsprend"ia kit konstitucini norm paskirt!. )id"iausi
!tak jie turi priimant !statymus. :ais remiamasi$ kai reali0uojamos KT normos. =endrieji principai*
+& Tautos suvereniteto %6ranc30ijos$ 5T konstitucijos&. :is parodo$ i kur kyla valstybs vald"ia. >kcentuojama$ kad visa vald"ia priklauso tautai %tauta suvokiama ne etnine$ bet
teisine prasme&. Visa valstyb grind"iama tautos buvimu$ tautos valia ir pan.
-& Tautos atstovybs. (usij#s su tautos suvereniteto principu. Tai ivestinis principas. Visa vald"ia priklauso tautai$ bet !gyvendinimas ne visada priklauso tautai. 'io principo esm ta$
kad tauta pati !gyvendina t vald"i. Tautos atstovyb !tvirtinta :aponijos konstitucijos preambulje$ nors i alis ir yra monarc/ija. 'is principas gali b3ti kaip iuolaikins
demokratins valstybs principas.
.& Vald"i padalijimo principas. Tai iuolaikins valstybs kertinis principas. :is pakirto absoliuti0m. ?tvirtintas Vokietijos konstitucijoje* valstybin vald"ia grind"iama vald"i
padalijimo principu. Taip pat :>V konstitucijoje. 'is principas tiesiogiai ar netiesiogiai !tvirtintas visose konstitucijose.
@& 5ygiateisikumo principas. %1talijos konstitucija&. Turi didel# reikm# !tvirtinant "mogaus teises ir laisves$ teisin! status ir pan.
A& <eatimam teisi principas. Vokietijos konstitucijos + str. kalbama apie "mogaus teises* jos turi b3ti pripa"!stamos$ negali b3ti siaurinamos$ atimamos.
-& (pecialieji %konkret3s& principai. :ie turi gana siaur pritaikymo srit!. )a"niausiai lieia vien institut. :ie pana3s ! norm. (pecialij princip pavy0d"iai*
+& )eputat nepriklausomumas nuo rinkj. 6ranc30ijos konstitucija* !tvirtintas deputat laisvasis mandatas vien kart irinktas deputatas negali b3ti atleistas pirma laiko.
-& Konstitucini teisi teismin gynyba. Konstitucijoje !tvirtintoms teisms gali b3ti taikoma teismin gynyba. Tai aukiausias teisi garantavimo principas %1spanijos konstitucija&.
.& Valstybs vadovo absoliutaus imuniteto principas. %1spanijos konstitucija&. ?tvirtinamas valstybs vadovo neatsakingumas. :is negali b3ti traukiamas jokion teisminn
atsakomybn. <e visose valstybse !tvirtintas toks principas. Bg0istuoja kontrasignacijos institutas.
1nstitutai tai norm visuma$ reguliuojanti vienar3ius$ susijusius visuomeninius santykius. Teiss institutai padeda geriau suvokti teiss sistem$ nes sugrupuoja visas tos akos normas.
KT institutai*
+& Cmogaus teisinio statuso,
-& Visuomenins santvarkos pagrind,
.& Valstybs valdymo 4ormos,
@& inkim teiss,
A& Tautos atstovybs,
D& Konstitucins prie"i3ros ir t.t.
(tambiausi institutai skirstomi ! smulkesnius subinstitutus. 6v0.* "mogaus teisi instituto subinstitutas pilietybs institutas.
KT norma tai valstybs nustatyta ar sankcionuota$ visuotinai privaloma elgesio taisykl$ reguliuojanti tam tikrus visuomeninius santykius. 6abr"iamas tos taisykls privalomumas esant
reikalui valstyb gali panaudoti prievart. 6akanka paios prievartos galimybs %tai skirtumas nuo kit visuomenini organi0acij norm&. Kokia tai prievarta$ nustatyta kituose teiss aktuose
%pv0.* baud"iamoji prievarta$ administracin prievarta$ civilin prievarta&.
KT normos turi daug skiriamj bruo" lyginant su kit teiss ak normom. : strukt3ra tokia kaip ir kit norm*
+& /ipote0 tai slyga$ kuriai esant ta norma veikia,
+

-& dispo0icija tai pati elgesio taisykl,

.& sankcija tai prievarta$ taikoma pa"eidus taisykl#.
Toli gra"u$ ne visose KT normose yra sankcija. Konstitucija tai pats svarbiausias KT norm rinkinys$ bet ten nerasime n vienu atveju sankcij. Taigi KT normos lyg ir neturi sankcij. Tai yra
vienas i KT norm ypatum. Kai yra su4ormuluota elgesio taisykl$ tiesiogiai sankcijos ia pat nra$ bet ta taisykl u"tikrinama sankcijomis$ kurias nustato kitos teiss akos %KT norm
nevykdymas u"traukia baud"iamj atsakomyb# u" valdymo norm pa"eidimus$ nusikaltimus. 6ati sankcija yra kitur nei dispo0icija$ skirtingai nuo =T&.
Kitas ypatumas paios KT normos dispo0icijos bendras pob3dis. Tai labai bendro pob3d"io taisykls$ jos da"nai b3na deklaratyvaus pob3d"io$ o ne konkretaus.
KT normos pagal j 4ormulavim skirstomos taip*
+& <ormos9tikslai %konstitucij preambulse$ taip pat gali b3ti ir konstitucij tekstuose&,
-& <ormos9u"daviniai %t.y.$ ko tam tikri teiss subjektai turi siekti$ j kompetencija&,
.& <ormos9simboliai %nustato vald"ios atributus&.
Kitos KT norm klasi4ikacijos*
eguliatyvins normos. :os reguliuoja santykius,
>psaugos normos. Tai draudimai. :omis siekiama apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius.
?galinanios normos. Tai normos$ kurios !tvirtina "moni teises.
?pareigojanios normos. Tai normos$ kuriose nustatoma vald"ios institucij kompetencija.
)raud"ianios normos. Tai konkret3s draudimai. 'ios normos nustato pareigas.
2aterialins normos,
6rocesins normos.
<uolatins normos,
5aikinosios normos.
1imtins normos. Tai konstitucins normos dl ypatingos padties$ dl karo padties paskelbimo ir pan.
KT v$eta te$s's s$stemo(e. KT tenka iskirtin vieta. Kiekviena valstyb mano$ kad KT tai visos teiss pagrindas$ i kurio iauga kitos teiss akos. Tai susij# su tokiais aspektais*
+& 7patinga konstitucijos paskirtis ir ypatingas konstitucini norm vaidmuo,
-& KT normos reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius,
.& KT normos !tvirtina "mogaus teis#s ir laisves bei j gynim,
@& KT normos !tvirtina ir visos valstybs sandaros principus$ strukt3r ir pan.,
A& 1 KT norm kildinamos visos kitos teiss akos.
Kiekvienos valstybs teiss sistemoje tam tikros teiss akos prad"ia yra konstitucijoje. KT normoms teikiamas prioritetas$ todl kiekviena kita teiss aka turi neprietarauti KT normoms.
Taigi KT tai pagrindas$ i kurio iauga kitos teiss akos.
).KT su*(e#ta$.
KT subjektai tai adresatai$ kuriems skirtos KT normos.
KT subjektais yra visi teiss subjektai. (unku !sivai0duoti teiss subjekt$ kuris b3t laisvas nuo KT.
KT subjektus galima skirstyti ! dvi grupes %tai santykinis grupavimas&*
+& Ei0iniai,
-& (ocialiniai junginiai.
1skiriami tokie 4i0iniai KT subjektai*
+& Cmons,
-& 6ilieiai,
.& F"sienieiai,
@& >smenys be pilietybs %apatridai&,
A& 6iliei grups,
D& inkjai %pilnameiai&,
G& )eputatai %kurie rinkim procese irenkami ! (eim ar (avivaldybs tarybas&.
(ocialiniai junginiai arba institucijos tai specialios organi0uotos grups$ su4ormuotos !statym nustatyta tvarka$ turinios savo teisin! status$. Tai*
+& Valstyb. Tai pati reikmingiausia institucija.
-& Valstybs organai %valstybs institucijos&. Valstyb tai valstybs institucij visuma. Valstyb veikia per valstybs institucijas. Valstybs vald"ia !gyvendinama per valstybs institucijas.
:os 4ormuojamos konstitucijos nustatyta tvarka. KT normos nustato t institucij teisin! status bei kompetencij. Konstitucijos ypatingas nuopelnas tas$ kad KT normos riboja
valstybs institucij ribas. KT normos$ apibr"damos institucij galias$ tuo paiu apsaugo individ nuo vald"ios savivals.
.& 1nstitucij strukt3riniai padaliniai. 6arlamentas$ kuris gali b3ti i - r3m$ turi savo nuolatines komisijas$ parlamentar skaii. Tie strukt3riniai padaliniai taip pat turi teisin! status ir yra
traktuojami kaip KT subjektai.
@& Valstybins !staigos ir kitos organi0acijos. Valstybs !staigos tai "emesns institucijos$ pavald"ios valstybs institucijoms$ taiau veikianios valstybs vardu.
A& (avivaldos institucijos. Tai nra valstybins vald"ios dalis$ tai yra savarankika vald"ia. Taiau savivaldos principai !tvirtinami konstitucijoje.
D& 6olitins partijos ir kitos politins organi0acijos. Tai socialiniai junginiai$ kurie kelia politinius u"davinius. Vienas svarbiausi politini u"davini siekti politins vald"ios. (iekiama
laimti rinkimus. Tai svarbi politinio mec/ani0mo dalis$ kurios pagalba valdoma valstyb. 6ilieiai turi galimyb# reali0uoti jiems priklausanias politines teises.
G& Visuomenins organi0acijos.
1skirtin vieta tenka valstybei.
Kai kurie autoriai prie socialini jungini priskiria ir ba"nyi. KT svarbu tai$ kad pabr"iant ba"nyios vaidmen!$ tam tikra religija pripa"!stama valstybine. 6v0.* ).=ritanijoje anglikon
religija yra valstybin$ o monarc/as tos ba"nyios vadovas. Taip pat valstybins religijos iskyrimas b3dingas 1slamo alyse.
Kartais skiriama treia KT subjekt grup teritoriniai dariniai. : grups*
+& Eederacijos subjektai. Tai tam tikros teritorijos$ turinios special konstitucin! teisin! status$ kuris pripa"!stamas 4ederacijos konstitucijoje. Tos konstitucijos pagrindu 4ormuojama
4ederacijos vald"ia.
-& >utonominiai dariniai. Tai teritorijos$ turinios autonomin! status. Turi ypating teisin! status. (uteikiamos papildomos teiss. Taiau autonominiai dariniai turi ma"esn! status nei
4ederacijos subjektai.
.& >dministraciniai teritoriniai vienetai. Tai !prastiniai kiekvienos valstybs dariniai. Tai b3das dekoncentruoti vald"i ir pereiti prie decentrali0uoto valdymo. 'ie vienetai padeda geriau
organi0uoti valdym. :uose %ypa "emiausiuose& valdymas organi0uojamas savivaldos pagrindais$ steigiamos vietos savivaldos institucijos. :ie kartais dar vadinami teritoriniai
kolektyvais. %pati "em dar nra subjektas. KT subjektu tos teritorijos laikomos todl$ kad jose gyvena gyventojai. Tie "mons !gauna teis# veikti$ tvarkyti$ reali0uoti suteikt
kompetencij&.
+.KT ,a!t$-$a$.
1 vienos puss i tema sudtinga$ bet i kitos puss gana paprasta.
KT altiniai tai teiss norm iorin ireikimo 4orma. Teiss norma tai tam tikra elgesio taisykl$ visuotinai privaloma. Kad ji b3t vykdoma$ j reikia "inoti$ todl ji turi b3ti kaip nors
iorikai ireikta. Taigi teiss normos ireikimo 4orma teiss altiniai.
Kintant teisei$ kito teiss altini 4orma ir r3ys bei samprata.
Bg0istuoja dvi stambios teiss sistemos ir nuo j priklauso KT altini samprata$ klasi4ikacija bei ypatumai*
-
&
+& oman9german teiss sistema,
-& >nglo9amerikiei teiss sistema.
'ios teiss sistemos yra labiausiai paplitusios pasaulyje.
.6ati seniausia yra roman9german teiss sistema. :i atsirado V a.pr.Kr. ir skaiiuojama nuo H11 lenteli !statym ileidimo. )id"iausi !tak jai padar :ustiniano romn teiss kompiliacija.
I V1 a. !vyko romn teiss permimas. JA.8m. sukurtas :ustiniano KK %Korpus iuris civilis& i @ dali. L 'i romn teiss kompiliacija padjo pagrind iuolaikinei teisei.
oman9german teiss sistema atsirado Buropos valstybse. <e"i3rint valstybi gri3vim$ ta teis iliko. 'iandien Buropos valstybs laikomos romn teiss tradicij pagrindiniais
puoseltojais.
(u laiku roman9german teiss sistema plito ir kitose pasaulio dalyse %per koloni0acijos proces&. : perm 5otyn >merikos$ >0ijos ir kitos valstybs.
6agrindinis teiss altinis ioje teiss sistemoje yra*
+& ?statymas. Tai parlamento priimamas teiss aktas$ turintis aukiausi teisin# gali. ?statymai yra klasi4ikuojami.
-& 6o!statyminiai aktai. Tai vykdomosios vald"ios leid"iami teiss aktai %valstybs vadovo$ vyriausybs ir pan.&.
Taigi$ pagrindinis roman9german teiss altinis yra valstybs institucij priimtas raytinis teiss altinis. Mia paplito kodi4ikacijos %!statym rinkiniai&. 6irmiausia atsirado civilins$ o po to ir
baud"iamosios teiss kodi4ikacijos.
KT apskritai kaip teiss aka susi4ormavo +N am"iuje ir nuo +Na. pabaigos vadinama iuolaikine valstybs teiss aka. Vis dlto KT altiniams ypating !tak dar roman9german teiss
sistema.
6agrindiniai KT altiniai*
+& Konstitucija. :i turi atskir teiss akto 4orm. Turi aukiausi teisin# gali. oman9german teiss sistema slygojo konstitucijos iskyrim ! ypating viet. Konstitucija turi virenyb#
prie kitus teiss aktus. Tai pagrindinis KT altinis$ kuriam negali prietarauti joks kitas teiss altinis.
-& ?statymai. 6agal roman9german teiss sistem$ !statymas tai parlamento priimami teiss aktai. :iems pripa"!stama antroji vieta teiss sistemoje po konstitucijos. Mia galioja juridins
galios nelygumas*
+& konstituciniai !statymai. :ais papildoma konstitucija$ konstitucijos pataisos. Turi beveik toki pai reikm# kaip ir konstitucija,
-& organikieji !statymai. Tai !statymai$ kurie priimami blanketini KT norm pagrindu$ remiantis tam tikra nuoroda. :ie u"pildo konstitucijos spragas. Organikieji !statymai yra tada$
kai KT norma nurodo$ kad tam tikri santykiai bus reguliuojami tam tikro !statymo. )a"niausiai nustato aukiausi valstybs institucij status. :ie turi virenyb# prie "emesnius
!statymus$ bet negali prietarauti konstitucijai ir konstituciniams !statymams,
.& paprastieji !statymai. Tai visi kiti !statymai$ jei jie nra konstituciniai ar organiniai. : yra daugiausiai. :ie negali prietarauti auktesniems,
@& deleguotieji !statymai. :uos priima ne parlamentas$ o vykdomosios vald"ios tam tikros institucijos %valstybs vadovas$ vyriausyb&. Tai !statym gali turintys aktai$ kurie priimami
remiantis !galiojimu. : leidyba galima arba pagal konstitucij$ arba parlamentui pavedimu. )eleguotj !statym leidyba yra iimtis i vald"i padalijimo principo. :ie u"ima
"emiausi viet. <eretai jie traktuojami kaip turintys trumpalaik! galiojim. :uos turi patvirtinti parlamentas$ taip pat parlamentas gali juos ir panaikinti. )a"niausiai jie priimami
svarbiais klausimais tarp (eimo sesij.
.& 6o!statyminiai aktai. Tai vykdomosios vald"ios priimami aktai. :ie negali prietarauti !statymams$ taip pat konstitucinms normoms. : yra didel !vairov. 6agal subjektus po!statyminiai
aktai yra*
+& valstybs vadovo aktai. %dekretai$ !sakai$ !sakymai&,
-& vyriausybs norminiai aktai. %ordonansai$ dekretai$ nutarimai&. Vyriausyb leid"ia didel# dal! po!statymini akt$ nes ji !gyvendina vald"i. 5eid"ia po!statyminius aktus %!statymus
papildanius aktus&. Vyriausyb jais nustato !statym reali0avimo tvark. 6arlamentinse valstybse dominuoja vyriausybs norminiai aktai. 6re0identinse valstybs vadovo
aktai,
.& teritorini darini vadov aktai. %gubernatori&,
@& ministr !sakymai$ taisykls$ instrukcijos,
A& vietini$ vietos savivaldos institucij aktai.
oman german valstybse KT pagrindinis altinis yra norminiai teiss aktai.
oman9german tradicijos valstybse greta normini teiss akt kaip alutiniai altiniai yra*
+& 6recedentai. Tai teism sprendimai$ taikomi nagrinjant kitas analogikas bylas. 1lgus imtmeius nebuvo pripa"!stami$ bet dabar atsiranda po"ymi$ kad ir roman9german teiss
sistemoje precedentas pripa"!stamas teiss altiniu. <eretai precedentai turi turti patvirtinim.
-& )oktrina. Tai mokslinink veikalai$ darbai$ ivados$ rekomendacijos. O4icialiai teiss altiniu nepripa"!stama$ bet$ kai b3na teiss spragos$ remiamasi mokslinink 4ormuluojamomis
ivadomis$ rekomendacijomis.
.& Tarptautins sutartys. <acionaliniu teiss altiniu b3na$ kai pati valstyb yra pasiraiusi j ar prisijungia ir prisiima !sipareigojimus.
Kalbant apie teiss altin! ir sprend"iant$ ar tai KT altinis ar ne$ reikia "i3rti$ ar yra KT norm. :ei KT norm yra tai KT altinis.
&.>nglo9amerikiei teiss sistema yra dvigubai jaunesn u" roman9german teiss sistem$ nes atsirado ++a. %+8DDm.&$ kai normanai u"kariavo anglus. %>merikieiai perm t teis# i
angl.& 1ki tol >nglijoje gyveno daug geni$ nebuvo vieningos teiss. <uo ++a. pradjo 4ormuotis vieninga teiss sistema. Tos teiss po"ymiai*
+& svarbiausias teiss altinis bendroji teis %common laP&. ji dar vadinama precedentine teise. Teism sprendimai konkreiose bylose tapdavo pagrindine norma kitoje byloje. 6er kelis
imtmeius susi4ormavo bendroji teise$ ji dar vadinama teismine teise. +Aa. greta bendrosios teiss susiklost teisingumo teis. : k3r special3s lordo kanclerio teismai$ kurie nagrinjo
bylas$ kai jomis buvo nepatenkinti pilieiai. (kundai adresuojami monarc/ui. %bendrieji teismai&.
-& Konstituciniai paproiai. Tai elgesio taisykls$ kurios atsiranda jas nuolat taikant. : laikomasi laisvanorikai. :os tapo visuomens pripa"intomis elgesio taisyklmis. Konstituciniai
paproiai turi toki pat gali kaip bendroji teis.
.& Konstituciniai susitarimai. 'ios taisykls eg0istuoja santykiuose tarp aukiausi vald"ios institucij %tarp monarc/o ir parlamento$ tarp parlamento ir vyriausybs&. 'i norm netaiko
teismai$ nes jie nesprend"ia gin tarp aukiausi vald"ios institucij. 2onarc/as nra atsakingas u" savo veiksmus. Konstitucini susitarim pavy0d"iai*
+& yra sukurta kontrasignacija. eikia$ kad monarc/o akt turi pasirayti vyriausybs narys.
-& 2inistru pirmininku skiriamas rinkimus laimjusios partijos lyderis.
.& >uktieji r3mai nesikia ! 4inansini bili leidim.
@& >biej r3m priimt !statym karalius privalo pasirayti. )augiau kaip prie -88 met monarc/ui suteikta veto teis$ bet j pakeit is konstitucinis susitarimas.
@& )oktrina. Tai mokslinink veikalai. :au ilgus imtmeius doktrinai pripa"!stamas teiss altinio vaidmuo. F"pildydavo teiss spragas.
A& (tatutin teis. Tai parlamento priimti aktai ir kiti valstybs organ priimti aktai. Tai o4icial3s aktai. %)id"ioji laisvi c/artija%+-+Am.&$ Teisi peticija %+D-Nm.&$ Teisi bilis %+DNQm.&$
Rabeas Korpus %+DQQm. %!tvirtino asmens nelieiamyb#&& ir kiti aktai&. Visi ).=ritanijos statutai yra tarpusavyje lyg3s. <ra /ierarc/ijos. <et tie$ kurie laikomi konstitucijos dalimis yra
lyg3s su kitais statutais.
6rie KT altini taip pat priskiriami ir kit teiss sistem teiss altiniai*
).(ocialistins teiss sistema. :i sukurta usijoje$ ipltota T((. :os pagrindas yra roman9german teiss sistema. :oje buvo esmini permain$ lyginant su roman9german teiss sistema
%dl po"i3rio ! visuomen#$ valstyb#$ ekonomik&. Teigta$ kad reikia panaikinti privatin# nuosavyb#$ pereiti prie kolektyvins nuosavybs.
=uvo pabr"iamas ypatingas valstybinio reguliavimo vaidmuo. Valstyb tapo did"iosios nuosavybs savininku. Tai atsispindjo ir kitose gyvenimo srityse. 'iai sistemai b3dingas toks dalykas$
kad paneigtas politinis pliurali0mas. Teig$ kad visuomens ir valstybs reikalus galima patikti tik vienai proletariato organi0acijai komunist partijai. Valstybje diegiama vienpartin
sistema. Tam tarnavo visas aparatas. 6aneigtas demokratijos principas. Taiau teis pripa"!stama. =uvo konstitucija ir jos virenyb. ealios reikms ji neturjo$ nes teisei buvo suteikiama tik
tam tikra teisinio reguliavimo ribota galimyb$ kadangi visk tvarkydavo partiniai organai$ j sprendimais buvo reali0uojami !statymai ir pan. viskam vadovauja Komunist partija.
Kitas bruo"as tas$ kad teiss sistemai buvo b3dingas veidmainikumas. Cmoni teiss ir laisvs buvo !tvirtinamos$ bet j realiai nepaisoma %vyko disidentiniai judjimai&.
(ocialistin teiss sistema praktikai yra sugriuvusi$ nors tam tikr ilyg yra. :i sugriuvo$ nes "lugo T(($ socialistins alys. 'iandien su komunistine sistema eg0istuoja Kinija$ Vietnamas$
'.Korja$ 5aosas ir Kuba.
+.Taip pat yra iskiriamos 2usulmon valstybs$ kurios turi savit teiss sistem$ grind"iam 1slamo religijos principais. Tai 4undamentalistins valstybs.
..Na/r$-'(am0 va!st"*$0 /ru%'s1 (0 #!as$2$#av$mas.
5yginamoji KT gali apimti apie -88 valstybi$ nes beveik visos jos turi savo konstitucijas. Taiau ne!manoma atskirai istudijuoti t -88 valstybi. Todl jos yra klasi4ikuojamos.
>tsi"velgiant ! KT altinius %pagal teiss sistem&$ iskiriamos tokios valstybi grups*
+& oman9german teiss sistemos alys. Tai *
a& did"ioji dauguma Buropos valstybi$ iskyrus ).=ritanij$ i dalies >irij,
b& did"ioji dalis 6.>merikos valstybi,
c& nema"a dalis >4rikos ir >0ijos valstybi %:aponija&.
-& >nglo9amerikiei teiss sistemos alys. Tai*
a& >nglija %bendroji teis&,
.
)
b& buvusios ).=ritanijos kolonijos %>ustralija$ <.Selandija$ 1ndija.$Kanada$ did"ioji dalis >4rikos valstybi$ kai kurios >0ijos valstybs.
.& (ocialistini valstybi grup. =uvo (oviet (junga$ taip pat Kinija$ Kuba$ yt =lokas$ besivystanios valstybs$ kurios buvo pasirinkusios socialistin! keli. )abar j suma"jo$ liko tik
A. (ocialistins orientacijos alys "lugo.
@& 1slamo %musulmon& valstybi grup. )iegiama religin doktrina$ didelis vaidmuo ba"nyiai.
>tsi"velgiant ! ekonomins$ politins raidos ypatumus %isivystymo lyg!&*
+& (enosios valstybs. :os yra pasiekusios aukt ekonomin! lyg!. :ose auktas demokratijos isivystymo lygis$ demokratijos etalonas. :os turi gana tolyg istorin! vystymsi.
-& =esivystanios valstybs. Tai po 11 pasaulinio karo susik3rusios valstybs$ kurios iki tol buvo did"ij valstybi kolonijomis. Valstybingumas ia yra pradinje stadijoje. : yra vir
puss vis eg0istuojani valstybi. :ose palyginti "emas ekonominis lygis$ daug valstybins raidos problem$ demokratins pltots problem. =uvusios metropolijos %).=ritanija$
6ranc30ija$ Vokietija& teikia param savo buvusioms kolonijoms. =uvusi kolonij konstitucin sistema 4ormuojama pagal buvusios metropolijos konstitucin# sistem ir model!.
II tema.Ko-st$tu3$(os teor$(os %a/r$-da$.
.Ko-st$tu3$(os (K) da!"#as1 %as#$rt$s1 sam%rata.
2odernioji K yra bur"ua0ini revoliucij produktas. 'iuolaikins K samprata su4ormuota bur"ua0ini revoliucij ideolog. 6o t revoliucij da"niausiai buvo priimamos konstitucijos. K buvo
pripa"!stama kaip modernios valstybs po"ymis.
>tsiradus konstitucijoms$ atsirado konstitucionali0mo svoka. Konstitucionali0mas tai valdymo sistema$ paremta K normomis.
K paskirtis !tvirtinti teises ir laisves$ saugoti "mog. Konstitucijomis bandoma riboti valstybins vald"ios ribas$ apibr"ti institucij kompetencij.
Konstitucija tai tam tikras teisinis dokumentas$ nes j sudaro teiss norm visuma. Tai ypatingos galios teisinis dokumentas. 6abr"iama$ kad konstitucins normos yra ypatingos reikms$
nes reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius.
Taip pat pabr"iama K politin reikm. Kaip politinis dokumentas K suprantama ta prasme$ kad K nustato politin# sistem$ jos elementus$ sudaro prielaidas jai veikti. K tai pagrindinis
politins sistemos aktas.
Konstitucijos da!"#as tai tam tikri visuomeniniai santykiai. :ie ypatingai svarb3s$ nes tai santykiai$ susij# su "mogaus teisine padtimi visuomenje. Tai demokratijos pagrindas. K dalyko
elementai*
+& Konstitucini norm u"davinys !tvirtinti prigimtines "mogaus teises$ kurias individai turi nuo seno. Tarptautiniai dokumentai negali laiduoti individui realaus teisi !gyvendinimo$
realaus teisinio statuso. (iekiama tam tikro uni4ikavimo$ kad "mogaus teiss b3t traktuojamos bent jau panaiai. Tarptautins normos yra kaip rekomendacins "mogaus teisi ir laisvi
srityje. <epaneigiama K reikm$ vaidmuo teisi srityje.
-& Kita santyki grup susijusi su valstybins vald"ios !gyvendinimu$ valstybins vald"ios institucij kompetencijos nustatymu ir pan. tai santykiai$ kurie susij# su valstybs mec/ani0mo
k3rimu. (udaro did"iausi K dal!.
.& Visuomenins santvarkos dalykai.
@& <uosavybs santykiai.
A& 6olitin sistema.
D& )vasin sistema.
G& Konstitucijos keitimo tvarka.
N& Valstybs atributai$ simboliai.
Q& Valdymo 4orma$ teritorinis sutvarkymas.
K norm visuma sudaro konstitucij 4ormalija prasme. <orm paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius. Tai$ k K normos reguliuoja konstitucija materialija prasme. 2aterialioji K
negalima be 4ormaliosios K.
Konstitucija tai pagrindinis valstybs !statymas$ kurio norm visuma nustato valstybins santvarkos principus$ !tvirtina "mogaus teises ir laisves$ taip pat nustato valstybins vald"ios
organi0avimo ir 4unkcionavimo pagrindus.
Konstitucija juridine prasme tai norm visuma$ kuri reguliuoja svarbiausius santykius.
ealiai tie santykiai nra vienodi. Bg0istuoja 4aktin konstitucija tai realiai susiklostantys valstybje santykiai$ kurie ne visada sutampa su konstitucijos normomis. 1dealiu atveju tarp norm ir
dalyko turi b3ti /armonija tuomet yra reali konstitucija. O kai K normos reguliuoja vienus dalykus$ o realybje yra kiti dalykai atsiranda disproporcija, tokiu atveju konstitucija yra 4iktyvi
%tokios K b3dingos autoritariniams diktat3riniams re"imams, K tampa kaip priedanga diktat3rai paslpti&.
&.Ko-st$tu3$(0 (K) *ruo4a$1 2u-#3$(os1 "%atuma$.
Konstitucijos yra individual3s teiss aktai$ nes valstybs siekia jose !tvirtinti jai b3dingus santykius$ pabr"ti savitum$ tradicijas. Tai konkreios valstybs K. taiau i kitos puss per -88 met
istorin# raid konstitucijos labai supanajo. 1imtis tam yra nebent senosios konstitucijos %:>V K$ +GNG$ kuri tebegyvuoja&. 'iuolaikins konstitucijos plinta po 11 pasaulinio karo.
'iuolaikins K susideda i . svarbi dali*
+& 6reambul,
-& 6agrindin dalis,
.& =aigiamieji nuostatai.
?vadinje dalyje nurodomi tikslai$ apystova$ orientyrai ir pan. <eretai !tvirtinami ir principai. Tai savotikas !vadas ! konstitucij.
6agrindin dalis tai pagrindinis K tekstas. :is prasideda nuo visuomens ir valstybs santvarkos !tvirtinimo. ?tvirtinamas suvereniteto$ vald"i padalijimo$ teritorijos sudarymo principai$
administracin9teritorin sandara$ valstybs simboliai$ valstybins sandaros principai. Kitas didelis skirsnis K dalis apie "mogaus teises ir laisves. : iklimas ! prad"i rodo pagarb "mogui.
Tai b3dinga pokarinms konstitucijoms. <e visada K tekstai prasiddavo nuo "mogaus teisi ir laisvi. :>V K nra skirsnio apie "mogaus teises. Tuo metu toks klausimas net nekildavo$ nes
buvo laikomasi principo leid"iama viskas$ kas nedraud"iama. Todl nra net reikalo kabti apie tai. =uvo priimtos +8 K patais Teisi =ilis. :os skirtos pagrindinms "mogaus teisms
!tvirtinti. Kita dalis skyriai apie vald"ios institucij sistem$ j 4ormavimo principus ir kompetencij. 5aikomasi vald"i padalijimo principo* iskiriamos trys vald"ios !statym leid"iamoji$
!statym vykdomoji ir teismin. Kai K apibr"ia vald"ios galias$ tai reikia$ kad vald"ia gali veikti tik tiek ir tik tokiose ribose$ kaip nustatyta konstitucijoje. K tai vald"ios galias ribojantis
aktas. 1ndivid at"vilgiu yra atvirkiai. Kita dalis valstybs veikla u"sienio politikoje$ gynybos srityje$ jos u"sienio politikos orientacijos. Kita dalis vietos savivalda. (avivalda tai nra
valstybins vald"ios dalis$ bet tai yra atskira vieojo administravimo sistema$ dalis.
=aigiamieji nuostatai tai dalis$ kurioje nustatoma K keitimo ir primimo tvarka$ koki proced3r turi b3ti laikomasi$ priimant pataisas$ keiiant konstitucij ir pan. Mia yra ir konstitucins
normos$ kurios nustato K !sigaliojimo tvark.
Konstitucijos ypatumai %skirtumai nuo kit teiss akt&*
+& K normos turi ypating gali tai aukiausia juridin galia kit norm at"vilgiu,
-& Konstitucijoje numatomi b3dai$ kaip u"tikrinti K norm gali,
.& K norm reikmingumas$ reguliavimo dalyko reikmingumas,
@& K normos neretai gali b3ti tiesiogiai taikomos. Teismai orientuojami taip$ kad$ jei K norma gali b3ti tiesiogiai taikoma$ tai taip ir turi b3ti daroma.Kitos normos yra normos9principai$
normos9tikslai.
A& K normos yra pagrindas kitoms teiss normoms atsirasti$ kitoms teiss akoms susi4ormuoti. K normos visos teiss sistemos ir !statym leidybos pagrindas.
D& (tabilumas$ ilgaam"ikumas. (tabilumas tam tikras siekis$ K norm nelieiamumas. (tabilumas pasiekiamas apsunkinant K keitimo tvark. Kai kurios konstitucijos ilgai nekeiiamos$
ilgaam"s %:>V$ <orvegija$ 2eksika&.
Konstitucijos 4unkcijos*
+& teisin,
-& politin,
.& /umanistin,
@& ideologin.
Teisin 4unkcija reikia$ kad K yra ypatingos reikms !statymas. K yra laikoma visos teiss sistemos 4undamentu$ ba0e. K surandama vis kit teiss ak prad"ia. :i turi prioritet prie kitus
teiss aktus. Tai prielaid sudarymas visai teiss sistemai sukurti.
6olitin 4unkcija reikia$ kad K !tvirtina politin# valstybin# santvark. K normose nustatomas visas politins sistemos mec/ani0mas$ jo elementai$ j 4unkcionavimas. K !tvirtinta valstybs
vald"i sistema ir t vald"i 4ormavimo principai. 7patingai svarbus atstovavimo principas tauta 4ormuoja atstovaujamus organus$ K !tvirtina politines teises ir laisves$ kurios yra
demokratijos prad"ia. ?tvirtinamas politinis pliurali0mas.
Rumanistin 4unkcija reikia$ kad K !tvirtina bendra"mogikas vertybes$ "moni teises ir laisves. Teiss ir laisvs apibr"ia pripa"!stam "mogui teisin! status. ?tvirtinama kult3rini vertybi
apsauga$ reglamentuojami eimos$ vietimo$ paramos senatvje aspektai ir t.t.
@
+
1deologin 4unkcija. K vaidina didel! vaidmen! !tvirtinant visuomenje taik$ teisingumo princip$ teistum$ pilietins visuomens k3rimo doktrin. Teisins valstybs principas$ !statym
viepatavimas$ pagarba teismui taip pat !tvirtinami K.
).Ko-st$tu3$(0 %r$'m$mo *5da$ $r #e$t$mo tvar#a.
Vieningos K primimo tvarkos neeg0istuoja. 'is klausimas nusistovjo praktikos keliu. K primimo ir keitimo tvarkos keitsi ir dabar eg0istuoja keli pagrindiniai K primimo b3dai.
Konstitucij primimo b3dai*
.H1H a. labai paplito K primimo b3das$ kai j priimdavo vykdomoji vald"ia. Tai monarchinis konstitucijos primimo b3das. Valstybs vadovas aukiausia valstybs galva. Vadovai
priimdavo K skelbdami$ kad jie dovanoja K tautai. Tai vadinama o#tra(av$mu %dovanojimu&. Karaliai skelbdavo$ kad dovanoja K liaud"iai. %6ranc30ija&. 6rojektus rengdavo specialios
komisijos ar vyriausybs nariai$ o pats karalius po to j tik paskelbdavo. 6irmasis buvo 6ranc30ijos karalius 5iudvikas HV111 %+N+@m.&. Vliau =elgijos$ :aponijos %+NNG& vadovai. +Q8Dm. taip
buvo paskelbti ir usijos imperijos pagrindiniai !statymai. 'is b3das buvo naudojamas ir vliau kit vyriausybi$ demokratinse valstybse K dovanodavo pre0identai. 6re0identai remdavosi
vyriausybs pagalba. +Q-Nm. 5 K taip pat buvo priimta tokiu b3du. Taigi oktrajavimas buvo naudojamas ir 5ietuvoje.
'! b3d plaiai naudoja perversmo keliu atjusios vald"ios$ siekdamos save legali0uoti. 'io b3do privalumas tas$ kad galima apseiti be !vairi K projekt svarstym$ tiesiogiai vald"i turintys
asmenys skelbia toki K$ kokia jiems atrodo priimtina. Toks b3das dabar sutinkamas reiau. 'is b3das laikomas nedemokratiniu K primimo b3du.
+QD-m. 6akistano$ +QDQm. =ra0ilijos K %ji priimta po karinio +QDNm. perversmo& tai paskutins K$ priimtos oktrajavimo b3du.
&.Parlamentinis konstitucijos primimo bdas. K priima tautos atstovyb. Tai demokratinis$ visuotinai toleruojamas$ seniai ibandytas K primimo b3das. Tokiu b3du priimtos ir pirmosios K.
7ra du io K primimo b3do por3iai*
+& Kai konstitucij priima (teigiamasis %nacionalinis& susirinkimas. 1renkama speciali institucija konstitucijai priimti. 6rivalomumas irenkama speciali atstovyb k parengti ir
priimti. 6riimant K dalyvauja pati tauta. Tokiu keliu buvo priimta :>V +GNGm. K$ kuri buvo pirmoji pasaulyje %buvo irinktas Konventas&. +GQ+m. 6ranc30ijos nacionalinis
susirinkimas prim 6ranc30ijos K. 6o 11 pasaulinio karo priimtos 1talijos %+Q@G&$ 1ndijos %+QA8&$ =olivijos %+QDG&$ 6ortugalijos %+QGD& konstitucijos. Kurias prim
steigiamieji susirinkimai. 5T +Q--m. steigiamojo susirinkimo priimta pirmoji nuolatin konstitucija.
(teigiamasis susirinkimas$ primus K$ paleid"iamas$ nes jo u"davinys parengti ir priimti K. 6o to$ !sigaliojus K$ 4ormuojamos naujos institucijos %6arlamentas$ Vyriausyb$
vadovas$ teismai& ir jos pradeda veikti. =3na taip$ kad steigiamasis seimas dar kur! laik eg0istuoja$ atlikdamas 6arlamento vaidmen!$ kad u"tikrinti tvark.
-& Kai konstitucij priima 6arlamentas. :is pagrindinis !statym leid"iamasis organas$ veikiantis nuolat iki kit rinkim. K rengia ir priima tautos atstovyb$ bet ji nuolat yra
nuolat veikianti. 'is atvejis turi tam tikr pranaum$ lyginant su tuo atveju$ kai K priima steigiamasis susirinkimas$ nes parlamentas nuolat veikia ir nereikia rinkti speciali
institucij %nereikia papildom ilaid.
'ios dvi 4ormos yra labai panaios$ nes atstovauja taut$ su4ormuojamos rinkim keliu. =et steigiamasis susirinkimas su4ormuojamas$ aukiamas$ kai kuriasi nauja valstyb$ kai reikia nustatyti
nauj tvark. Tuo tarpu$ kai yra eg0istuojanti valstyb$ sudtinga rengti kit institucij$ nes gali kilti gin tarp t dviej institucij. (enose valstybse dl tokios prie"asties ir yra naudojamas
parlamentinis konstitucijos primimo b3das. +QGAm. ;raikijoje parlamentas prim nauj K %prie tai ;raikija buvo monarc/in$ o po karinio perversmo +QDGm.juodieji pulkininkai !ved
karin! re"im$ po kurio "lugimo parlamentas prim nauj K&.
'is b3das turi tam tikr problemini moment* parlamentas visada veikia politiniu principu$ nes po rinkim da"nai keiiasi politin jo sudtis$ keiiasi valstybs politika. Todl is b3das turi
privalum valdaniosioms partijoms$ nes jos gali primesti savo vali$ valstybs$ vald"ios samprat tautai. To sunku ivengti ir esant steigiamajam susirinkimui %nebent nra vyraujani partij$
bet vis vien sunku to ivengti&.
).Rinkj korpuso (tautos valios pareikimo) forma. Tai tiesiogins demokratijos 4orma re4erendumas arba plebiscitas. Konstitucijas tiesiogiai priima pati tauta re4erendumo keliu. ;ali
atrodyti$ kad tai pats demokratikiausias K primimo b3das. 1 ties$ iuo b3du priimant K$ laikoma$ kad K priimta paios tautos. 'iuo atveju nereikia pervertinti re4erendumo reikms. 1 ties
balsavimas yra visuotinis$ bet jo visa esm K projekto parengimas. T projekt turi svarstyti$ o tik po to pateikiama tautai. 6riimta K priklauso nuo to$ koks jos projektas buvo parengtas$ nes
yra atvej$ kai buvo priimtos labai abejotinos K %b3na !vairios agitacijos ir pan.&. e4erendum rengia tuo metu vald"ioje esanios politins jgos ir daug kas priklauso nuo t jg. 6agal 4orm
tai demokratinis b3das$ bet nereikia pervertinti reikms. K primimas re4erendumo keliu turi -88 met istorij. 6irmoji K re4erendumo keliu %kuris buvo vadinamas plebiscitu& buvo priimta
+GQQm. 6ranc30ijoje %V1119j met K$ nes po 6ranc30ijos revoliucijos pradti skaiiuoti metai i naujo&. :i buvo patvirtinta re4erendumo keliu$ kuris buvo naudotas !vykusiam perversmui
!tvirtinti.
>tsirado nauja re4erendumo r3is konstitucinis re4erendumas. 6aplito ypa po 11 pasaulinio karo* )anijos %+QA.&$ >4rikos valstybi %;ambija& konstitucijos. e4erendumai$ ne"i3rint$ kad tai
tautos valios reikimo 4orma$ da"nai naudoti 4aistinse valstybse. 'is b3das negali b3ti suabsoliutinamas. +QDNm. po perversmo ;raikijos K taip pat buvo priimta re4erendumo keliu. O
+QGAm. parlamentiniu keliu.
+QQDm. =altarusija re4erendumo keliu patvirtino nauj K$ kuri !teisino 5ukaenkos autoritarin! re"im.
+.Taikomas yra dar ir mirus K primimo bdas. Tai parlamentinio b3do ir K !tvirtinimo re4erendumo keliu derinys. Mia K projekt rengia parlamentas$ po to j! dar svarsto$ koreguoja$ taiso ir
aprobuoja %K parengto projekto pritarimo proced3ra&. 6o to parlamentas priima sprendim pateikti j! tvirtinti tautai re4erendumo keliu. 'is b3das buvo ypa taikomas HH a. pabaigoje. Viena i
pirmj ! b3d iband 6ranc30ija %+Q@Dm. ketvirtosios espublikos K, j pareng parlamentas ir ji buvo patvirtinta re4erendumo keliu&. +QQ-m. ! b3d panaudojo ir 5ietuva priimant K. :i
parengta atkuriamojo (eimo$ o projektas pateiktas tautai. =et viskas buvo atliekama labai skubotai$ buvo per ma"ai laiko susipa"inti tautai su K. '! b3d +QQ@m. taip pat panaudojo
usija% aktyviai dalyvavo pre0identas&.
'ie b3dai susi4ormavo valstybi raidos procese.
Eederacinse valstybse K primimas turi sav ypatum. Mia K rengia ir priima 4ederacijos atstovaujamoji vald"ia %kartais ir steigiamasis susirinkimas&. Eederacijos parlamentas priimt K
teikia rati4ikuoti. 6at$2$#a3$(a tai priimtos K papildomas tvirtinimas 4ederacijos subjektuose %parlamentuose&. :>V T 4ederacijos subjekt turi pritarti K ar K pataisai$ kad ji !sigaliot. Kol
neireikiama subjekt valia$ K laikoma nepriimta. +NGN met K* U K !sigalios$ kai j patvirtins T 4ederacijos subjektV %buvo +.$ todl per - metus ++9kai valstybi j rati4ikavus$ K !sigaliojo
+GNQm.&. panai proced3ra vyko ir pokarinje Vokietijoje %ryt ir vakar&. 'iuo atveju V.Vokietijos K prim steigiamasis susirinkimas$ o po to ji pateikta rati4ikuoti Vokietijos "emms.
+Q@Qm. buvo ++ "emi, +8 "emi rati4ikavo K ir ji !sigaliojo.
Konstitucijos pataisos 4ederacinse valstybse priimamos laikantis tos paios tvarkos. Konstitucijos keitimas vykdomas laikantis tos pat tvarkos. 6ataisos priimamos 4ederaciniame parlamente
ir po to teikiamos rati4ikuoti subjektams. <eretai pataisos lieka nepriimtos.
Konstitucij keitimo tvarka.
K keitimo tvark neretai numato pati K. )a"niausiai K pabaigoje numatoma K keitimo proced3ra. (kiriamos . konstitucijos keitimo stadijos*
+& Keitimo iniciatyvos pareikimas %K pataisos iniciatyvos pareikimas&. Mia kalbama apie subjekt$ kuris turi teis# inicijuoti K pataisas. )a"niausiai numatoma$ kad gali inicijuoti tik
parlamentas %parlamento dauguma& arba valstybs vadovas.
-& Tie subjektai pateikia konkret pakeitimo projekt parlamentui. 6ataisos projektas svarstomas parlamente. eikia -W. parlamento nari pritarimo$ o jei - r3m parlamentas
kiekvienuose r3muose po -W. turi balsuoti u". Tai tik pritarimas konstitucinei pataisai. Kai pritariama$ pereinama ! kit stadij.
.& K pataisos tvirtinimas %galutinis pritarimas&. 'i stadija gali vykti !vairiai*
a. ;ali pritarimas vykti parlamente antr kart balsuojant$ bet turi b3ti tam tikras laiko tarpas tarp pirmo ir antro balsavimo %1talijoje ne ma"iau kaip . mn.$ 5T po .
mn.,(kandinavijoje ir <yderlanduose po . mn.$ bet antras balsavimas turi vykti naujos sudties parlamente&. Tokio dvigubo balsavimo reikm ir tikslas ivengti
skuboto K taikymo$ keisti j apgalvotai. 6o rinkim da"niausiai keiiasi politin strukt3ra$ todl naujas parlamentas geriau !vertina pataisas. odomas siekis
apsunkinti K keitim$ patais primim$ siekiama K stabilumo$ rodoma pagarba esamai konstitucinei santvarkai. <aujose K numatyta apsunkinta K keitimo tvarka.
b. )ar kitas b3das$ kuris yra sunkesnis$ kai pataisos tvirtinamos re4erendumo keliu. ;ali b3ti$ kai re4erendumas naudojamas tik svarbiausioms K pataisoms %"mogaus
teiss ir laisvs&. Kai kada draud"iama keisti tam tikras K nuostatas %1talijoje draud"iama keisti valdymo 4orm$ gr!"ti ! monarc/ij&.
)l K patais apsunkinimo paaikinamas :>V K stabilumas. Ten per -+. met priimtos tik -G pataisos. Tai paaikinama tuo$ kad labai sudtinga keitimo proced3ra* kiekvienuose r3muose turi
tvirtinti -W. nari$ o po to dar turi b3ti 4ederacijos subjekt %A8& rati4ikavimas. Tai labai ilgai trunkantis procesas$ u"tikrinantis stabilum.
Konstitucijos panaikinimo b3dai*
+& 6aprastas. 6riimant nauj K. Kai nusprend"iama$ rengiamas naujas projektas$ priimama nauja K$ o senoji nustoja gyvavusi. <aujojoje K b3na numatyta jos !sigaliojimo tvarka ir
senosios K panaikinimas$ kartais nustatomas pereinamasis laikotarpis.
-& 7patingas. Tai da"niausiai daroma po valstybs perversmo$ po karinio perversmo %6.>merika$ >4rika&. Bsama K kliudo perversmininkams$ todl jie panaikina j %nes j veiksmai
traktuojami kaip antikonstituciniai& arba sustabdo jos galiojim. 1r tada nuo tos vald"ios priklauso$ kokia bus nauja K. :ie parengia nauj projekt$ patys K tvirtina ir skelbia.
6erversmo keliu atj#$ ilgai vald"ioje neib3na %iki -8 m.&. etai ilgesn! laik isilaiko diktat3ra.
+.Ko-st$tu3$(0 #!as$2$#av$mas.
6agal K primimo b3d*
+& Oktrajuotos %vykdomosios vald"ios priimtos K$ jos nedemokratins&,
-& )emokratins %K$ priimtos re4erendumo kelius$ parlamento$ arba miriu keliu&.
6agal K 4orm %tai viena i seniausi klasi4ikacij&*
A
.
+& aytins %tai specialus aktas$ turintis paprastai viening 4orm$ susideda i vieno teksto. Tai atskiras vientisas dokumentas. ;ali b3ti ir i keli dali * 'vedijos K yra i .
pagrindini !statym* valdymo 4ormos %+QG@&$ sosto paveldjimo aktas %+N+8&$ spaudos laisvs aktas %+QG@&&.
-& <eraytins %).=ritanijos K susideda i daugelio !statym$ kurie reguliuoja tam tikrus konstitucins reikms santykius %HH$ H1H$ HV111 a. ir kt.&. tie !statymai$ kurie priskiriami
prie konstitucini altini$ niekuo nesiskiria nuo paprast !statym$ nes turi vienod juridin# gali. Kiekvienas !statymas gali b3ti keiiamas paprasta bals dauguma. =et tai
).=ritanijoje daroma retai$ nes ten labai puoseljamos tradicijos. =et vieningo akto ia nra. Taip pat vieningo akto neturi <.Selandija$ 10raelis. (kiriasi ir keitimo tvarka* kai K
neraytin nra joki proced3r$ lengva keisti&.
)abar si3loma raytinesWneraytines K vadinti taip*
+& Kodi4ikuotos,
-& <ekodi4ikuotos.
=et tai taip pat netikslu$ nes K nra kodeksai.
6agal K keitimo tvark*
+& 5anksios %jas lengva pakeisti %neraytins&&,
-& Kietos %grie"tos& %i K apsunkinta keitimo tvarka&.
6agal galiojimo laik*
+& 5aikinos %j pavadinimas laikinoji K. 6riimamos kuriantis naujai valstybei %5T +Q+N ir dar . K&&,
-& <uolatins %nra apibr"tas tokios K galiojimo laikas&.
6agal valstybs santvark*
+& Fnitarins valstybs K,
-& Eederacins valstybs K.
: skirtumas tas$ kad dl valstybs teritorins sandaros skiriasi K primimo$ keitimo$ panaikinimo tvarka.
..Ko-st$tu3$-' %r$e4$5ra (#o-tro!').
7ra b3tinyb u"tikrinti$ kad konstitucini norm b3t laikomasi$ nes tik tuo atveju K 4unkcijos bus !gyvendinamos. 6rimus K$ vienas i svarbiausi u"davini u"tikrinti K laikymsi.
Kiekviena K numato apsaugos b3dus. Vienas i toki !pareigojimas visiems subjektams laikytis K norm ir j nepa"eidinti. 'is b3das !tvirtintas kiekvienoje konstitucijoje. 7pa senosios K
!tvirtino piliei galimyb# prieintis u0urpatoriams$ kurie neteistais b3dais siekia vald"ios$ kelia grsm# konstitucinei santvarkai. Kai kas i galimyb# sieja su prigimtinmis teismis. Tokia
plati teis prieintis prievartai ir pripa"inimas jga ginti konstitucin# santvark vis reiau deklaruojami$ nes gali kelti grsm# taikai$ valstybingumui.
Kitas apsaugos b3das neretai konstituciniai pa"eidimai traktuojami kaip dideli nusikaltimai ir u" juos numatomos kriminalins bausms . Im%$7me-tas %apkalta& tai proced3ra$ kuri gali b3ti
naudojama aukiausiems pareig3nams$ sulau"ius priesaik ar pan. %vadovams$ parlamento nariams$ teisjams$ vyriausybs nariams&. K pa"eidimas paprastai traktuojamas kaip sunkus
nusikaltimas$ u" kur! taikoma ne tik kriminalin bausm$ bet ir nualinimas nuo pareig %impimentas&.
K apsaugai tarnauja ir teisin sistema$ kuri privalo r3pintis K apsauga. (teigiamos konstitucins apsaugos institucijos.
Konstitucin prie"i3ra %kontrol& atsirado teismins praktikos keliu. :>V +N8.m.$ kai :>V Eederalinis >ukiausiasis Teismas$ inagrinj#s vien teismin# byl %2egbilis prie 2edison&$
konstatavo$ kad neturi juridins galios joks !statymas$ kuris prietarauja konstitucijai. 6rad"ioje is sprendimas okiravo aukiausius valstybs vadovus$ sukl pasipiktinim. =et po keli met
is teismas prim kit pana !statym$ po to vl tai pasikartojo$ ir netrukus i praktik perm valstij teismai. Tai ir buvo konstitucins prie"i3ros prad"ia$ kuriai prad"i dav Eederalinis
>ukiausiasis Teismas. 'iandien konstitucin prie"i3ra visuotinai pripa"!stama ir b3tina.
=et kyla klausimas$ kodl prad"ia >merikoje$ kur galioja anglo9saks teiss sistema$ kur visi teiss aktai turi daugma" vienod juridin# galiX >tsakymas b3t toks* konstitucins prie"i3ros
itakos randamos senojoje >nglijoje$ kuri siek$ kad kolonijose priimami teiss aktai neprietaraut metropolijos !statymams. 6rie karaliaus buvo (laptoji taryba$ kuri ir tikrindavo$ ar kolonijos
!statymai atitinka imperijos !statymus$ ir turjo !galiojimus paskelbti negaliojaniais tuos !statymus$ kurie prietaravo metropolijos !statymams. Todl$ kai :>V isivadavo ir buvo priimta jos K$
buvo perimta ta buvusi tradicija.
Konstitucins prie"i3ros plitimas vyko labai pama"u. 6o A8 met tik >merikos valstybse buvo pritaikyta i sistema. 6irmiausia paplito =olivijoje$ o po to Buropoje 'veicarija %+N@N&.
Konstitucin prie"i3ra iki pat HH a. prad"ios 4ormavosi kaip aukiausij teism prerogatyva. Tai vyko iki pat 1 pasaulinio karo pabaigos. 6o 1 pasaulinio karo >ustrijos mokslininkas
Kel0enas savo veikaluose pareng nauj konstitucins prie"i3ros sistem. :is propagavo specialios institucijos !steigim.
+Q-8m. >ustrijoje !steigtas Konstitucinis teismas$ +Q-+m. Mekoslovakijoje$ +Q.+m. 1spanijoje.
HH a. prad"ia reik specialios konstitucins prie"i3ros institucijos atsiradim. Tarpukario metais plaiau paplito konstituciniai teismai. 1 anksiau pamint trij valstybi$ tik >ustrijoje iliko
konstitucinis teismas kaip nuolatin institucija. Konstitucinis teismas 1spanijoje panaikintas po pilietinio karo$ o po 11 pasaulinio karo atkurtas.
6o 11 pasaulinio karo pltsi aukiausi teism jurisdikcija konstitucins prie"i3ros s4eroje.
6o 11 pasaulinio karo galutinai susi4ormavo - konstitucins prie"i3ros r3ys*
+& Konstituciniai teismai,
-& >ukiausieji teismai.
6o 11 pasaulinio karo priimtose konstitucijoje buvo numatoma konstitucin prie"i3ra$ kuri vykdyti turjo konstituciniai arba aukiausieji teismai. HH a. pab. 6radti steigti konstituciniai
teismai %griuvo (((&. )abar reta valstyb neturi institucijos$ vykdanios konstitucin# prie"i3r.
Taigi yra dvi pagrindins konstitucins prie"i3ros 4ormos*
+&>ukiausieji teismai,
-&Konstituciniai teismai.
%.&)ar eg0istuoja treioji 4orma. 6ranc30ijoje Konstitucin taryba. :i nesivadina teismu. 6aprastai tai reikia$ kad ji neturi galutinio sprendimo teiss. :i teikia ivadas$ ar tam tikras teiss
aktas neprietarauja konstitucijai. Konstitucin taryba atsirado +QAN met konstitucijoje. Tokios konstitucins tarybos !steigtos kitose valstybse$ da"niausiai tose$ kurios buvo 6ranc30ijos
kolonijos ar kur kalbama pranc30ikai %2o0ambikas$ 2arokas$ (enegalas$ >0ijos valstyb Ka0ac/stanas&.
Ko-st$tu3$-'s %r$e4$5ros o*(e#ta$. (varbiausia konstitucins prie"i3ros paskirtis kad !statymai neprietaraut konstitucijai. Todl vienas i konstitucins prie"i3ros objekt %+& stat"ma$.
Tam tikros institucijos gali tikrinti$ ar !statymai neprietarauja konstitucijai. 6rie objekt priskiriami ir #$t$ %ar!ame-to a#ta$1 va!st"*'s vadovo $r v"r$aus"*'s %r$$mam$ a#ta$. Teiss akt
konstitucingumo tikrinimas svarbiausia konstitucins prie"i3ros paskirtis. Taip pat tam tikros institucijos turi teis# tikrinti tar%taut$-$0 sutar7$0 atitikim konstitucijai.
Konstitucinei prie"i3rai taip pat priskiriama %-& s%r8st$ /$-7us tar% au#,7$aus$0 va!d4$0 d'! #om%ete-3$(os (%v9.* tarp pre0idento ir vyriausybs&. =et tik tada$ kai K paveda t daryti ar kai
yra skund"iamas konkretus !statymas. eikia spr#sti ir konstitucines normas.
Taip pat priskiriami %.& /$-7a$1 #"!a-t"s tar% 3e-tr$-'s va!d4$os $r re/$o-o. )aYniausiai ie ginai kyla 4ederacinse valstybse tarp 4ederalins vald"ios ir 4ederacijos subjekto. 6raktikoje
visada atsiranda papildom klausim$ kurie K nra sureguliuoti.
Kiti konstitucins prie"i3ros objektai %@& r$-#$m$-$a$ /$-7a$ %dl rinkim !statym pa"eidim$ kyla tarp politini partij ir pan.&.
5abai da"nai prie objekt priskiriami %A& ir re2ere-dumo or/a-$9av$mo #!aus$ma$$ jo pravedimo ir re0ultat teistumo klausimai.
Kitas objektas %D& #!aus$ma$ d'! a%#a!tos ($m%$7me-to) %ro3ed5r0. Vienas iZ pagrind iai proced3rai K pa"eidimas. Todl reikia isiaikinti$ ar buvo K pa"eidimas$ reikia !vertinti
pareig3no veiksmus. 6o to$ remiantis ta ivada$ t#siama apkalta. Konstituciniai teismai ar aukiausieji teismai neretai tiesiogiai dalyvauja impimento proced3roje.
)ar vienas objektas %G& 4mo/aus ar $-d$v$do #o-st$tu3$-$0 te$s$0 a%sau/a. =3na suteikiama individams teis kreiptis ! tas institucijas dl konstitucini teisi pa"eidimo. Toks kreipimasis
turi b3ti motyvuotas$ argumentuotas ir turi b3ti inaudotos visos kitos teisins gynybos priemons bei galimybs. Tai labai svarbi individo galimyb$ ypa demokratinse valstybse.
)ar vienas objektas %N& r$*o(a-7$os$os %ro3ed5ros %dl tam tikr vykdom teisini apribojim ar suvar"ym %politins partijos veiklos nutraukimas ir pan.&&. Tai reikia$ kad yra abejon$ ar
nebuvo pa"eistos politins teiss$ asociacij teiss ir laisvs ir pan. >pskritai !statymai numato galimybes politins partijos veikl nutraukti ir todl konstitucinis teismas turi patikrinti$ ar ta
represavimo$ u"darymo proced3ra !vykdyta pagal !statymus.
Taigi konstitucins prie"i3ros objekt yra labai daug. =et ne visose valstybse ie objektai priskiriami konstitucinei prie"i3rai. : priskyrimas priklauso nuo konkreios valstybs$ konstitucins
prie"i3ros modelio ir pan. Viena svarbiausi taisykli konstitucin prie"i3ra tikrina !statym konstitucingum.
Konstitucins prie"i3ros 4ormos %r3ys&*
+& 1ankstin,
-& 6askesnioji.
1ankstin konstitucin prie"i3ra tai tokia kontrol$ kai tikrinami dar ne!sigalioj# teiss aktai ar !statym projektai. =et da"niausiai parlamento priimti$ tik vadovo dar nepasirayti teiss aktai.
<audoja 6ranc30ija$ kur iankstin# prie"i3r vykdo konstitucin taryba. :ei ji pripa"!sta$ kad prieZtarauja$ vadovas atsisako tok! teiss akt pasirayti ir gr"ina parlamentui. 6ranc30ijos
D
:
Konstitucin taryba gali b3ti traktuojama kaip vadovo patariamasis organas. 1ankstins konstitucins prie"i3ros pliusas tas$ kad jis u"kerta keli !sigalioti nekonstituciniam !statymui$ atsirasti
neigiamoms pasekmms. 1ankstin konstitucin prie"i3ra kritikuojama todl$ kad tai yra lyg ir kiimasis ! parlamento veikl. Konstitucin prie"i3ra kiasi ! pai !statym leidybos proced3r.
6askesnioji konstitucin prie"i3ra %vlyvoji& tai tokia kontrol$ kai tikrinamas jau !sigaliojusi !statym konstitucingumas. 'iuo atveju pati konstitucin prie"i3ra negali turti !takos
prietaraujanio konstitucijai !statymo pasirodymui. ;ali b3ti skund"iami tik !sigalioj# !statymai. 'iuo atveju konstitucin prie"i3ra nesikia ! !statym leidybos proces. =et galimi atvejai$ kad
antikonstitucinis !statymas gali sukelti neigiamas pasekmes. T pasekmi paalinimas gali kelti tam tikr problem. Tai vyraujanti ir pagrindin konstitucins prie"i3ros 4orma, ji atsirado
>merikoje$ kai Eederalinis >ukiausias Teismas pasisavino konstitucins prie"i3ros 4unkcij.
Kai kuriose valstybse bandoma derinti iankstin# ir paskesnij konstitucin# prie"i3r. =et tai sunkiai !manoma. 6v0.* valstyb pasirao tarptautin# sutart!$ po to ji pateikiama rati4ikuoti, prie
rati4ikavimo proced3r ta sutartis patikrinama %patikrinamas jos konstitucingumas& tai iankstin konstitucin prie"i3ra, po to$ jei yra neatitikim$ ji rati4ikuojama su tam tikrom ilygom.
Konstitucins prie"i3ros 4ormos*
+& Eakultatyvin,
-& 6rivaloma.
Eakultatyvin konstitucin prie"i3ra tai laisvai pasirenkama prie"i3ra$ ir tai priklauso nuo subjekto$ kuris gali kreiptis ! konstitucin! teism$ valios. )augeliu atvej konstitucin prie"i3ra b3na
4akultatyvin. Ta teis kreiptis paliekama subjekto valiai.
6rivaloma konstitucin prie"i3ra tokia$ kai !statymas ar konstitucija numato atvejus$ kai yra b3tina kreiptis. :i b3na neda"nai. )a"niausiai ji b3na tose valstybse$ kur yra iankstin
konstitucin prie"i3ra. %6ranc30ijoje tam tikrais atvejais !statymai privaloma tvarka turi b3ti tikrinami Konstitucins tarybos. Tai organikieji !statymai$ kurie tiesiogiai susij# su konstitucinmis
normomis$ jas detali0uoja$ konkreti0uoja&.
Kitos konstitucins prie"i3ros 4ormos*
+& >bstrakti,
-& Konkreti.
>bstrakti konstitucin prie"i3ra tokia$ kai yra kreipiamasi dl !statymo ar kito teiss akto konstitucingumo apskritai.
Konkreti konstitucin prie"i3ra tokia$ kai konstitucingumo klausimas keliamas dl konkreios bylos ar dl "mogaus teisi pa"eidimo. Kreipiamasi ne apskritai$ bet per individualias teises.
Konstitucin prie"i3ra iuo po"i3riu labai priklauso nuo to$ kokios r3ies konstitucin prie"i3ra !tvirtinta valstybje*
+& Ten$ kur konstitucin# prie"i3r vykdo aukiausi ar bendros jurisdikcijos teismai yra konkreti konstitucin prie"i3ra. <agrinjant individuali byl$ sprend"iamas konkretaus
klausimo konstitucingumo klausimas.
-& Valstybse$ kur !steigti konstituciniai teismai %taip pat ir konstitucin taryba&$ dominuoja abstrakti konstitucin prie"i3ra. ? konstitucin! teism kreipiamasi dl konkretaus akto
konstitucingumo %taip pat ir 6ranc30ijos Konstitucinje taryboje&. 7ra galimyb ir konstituciniuose teismuose vykdyti konkrei konstitucin# prie"i3r. Tai b3na tais atvejais$ kai
valstybs pilieiams ir kitiems individams suteikiama teis kreiptis ! konstitucin! teism$ praant apginti savo pa"eistas konstitucines teises %skundai&. =et ne visi konstituciniai
teismai nagrinja tuos skundus.
Su*(e#ta$1 /a!$-t"s #re$%t$s #o-st$tu3$-'s %r$e4$5ros $-st$tu3$(;<
+& Valstybse$ kur konstitucin# prie"i3r vykdo bendros kompetencijos teismai ar aukiausieji teismai$ teis# kreiptis turi visi teiss subjektai. Tokia teis neribojama %iskyrus
neveiksnius asmenis&. 'iuo atveju galimyb kreiptis ! konstitucins prie"i3ros institucij yra plaiausia. 'iuo atveju beveik visados toks kreipimasis turi b3ti motyvuojamas
asmeninmis prie"astimis %da"niausiai tik dl konstitucini teisi pa"eidim&. Taip pat turi b3ti nurodomas konkretus !statymas. Kai kuriose valstybse numatyta$ kad individai gali
kreiptis ir abstrakia 4orma$ bet tai reti atvejai.
-& Valstybse$ kuriose yra konstituciniai teismai ar konstitucin taryba$ ! juos gali kreiptis ribotas asmen ratas*
i. pirmiausia gali kreiptis aukiausios vald"ios institucijos %vadovas$ vyriausyb$ grup parlamentar&. 6arlamentar teis kreiptis traktuojama kaip
svarbi demokratijos garantija.
ii. =e to$ teis# kreiptis ! konstitucin! teism dar gali turti savivaldybs ar 4ederaciniai subjektai dl j teisi pa"eidimo.
iii. )ar gali kreiptis kiti teismai$ kai suabejoja !statymo konstitucingumu %sustabdoma tam laikui byla&.
iv. Ten$ kur yra skundo teis$ gali kreiptis individai$ pilieiai %konkreti 4orma&. ;inijimo 4orma yra abstrakti kai kreipiasi vald"ios institucijos.
Konstitucinio skundo teis labai svarbi "mogaus teisi garantija. Konstitucinis teismas visada b3na tik vienas valstybje$ teisj skaiius labai ribotas. 1ndividuali byl skaiius gali b3ti
pra"3tingas. Tose valstybse$ kur yra skundo teis$ !vedamos grie"tos proced3ros$ kad atrinkti tuos skundus. (katinama bylintis per bendrus teismus.
III tema.Ko-st$tu3$-$s asme-"*'s statusas.
.Asme-"*'s te$s$-$s statusas #a$% te$s$-$s $-st$tutas.
Teisinis statusas tai juridikai !tvirtinta individo padtis visuomenje. :o padt! reguliuoja !vairios socialins normos$ kuri tarpe vyrauja teiss normos$ nes teiss normos !tvirtina realiai
apiuopiam individo status. <ors individo padt! reguliuoja ir kitos normos %dorovs$ morals ir pan.&$ kurios kelia tam tikrus reikalavimus individui$ vis vien dominuoja teiss normos$ nes
jos ginamos !vairiais valstybje nustatytais teisiniais b3dais$ jos parodo$ kaip valstyb "i3ri ! "mog$ kokias teises ir laisves reguliuoja valstybs !statymai.
Cmogaus teisi institutas tai visuma teiss norm$ kurios nustato "mogaus teisin# padt!.
(kiriami !vair3s "mogaus teisi instituto por3iai*
+& Konstitucinis individo teisi institutas. Kaip konstitucins normos apibr"ia individo teisin# padt!$ tai konstitucinis9teisinis individo statusas$ kuris traktuojamas kaip teisinio statuso
pagrindas.
-& 'akinis individo teisinis statusas. Kiekviena teiss aka turi norm$ kurios skirtos individo teisinei padiai* civilinis9teisinis statusas turtiniai santykiai$ "mogaus nuosavybs teiss$
interpeliacija ir pan., administracinis9teisinis statusas kokios teiss ir pareigos administravimo srityje, "ems teisinis statusas ir kiti statusai pagal kitas teiss akas. 1ndivido akinis teisinis
statusas susij#s su konstituciniu statusu$ nes pastarasis ireikia teises ir laisves$ i jo isipltoja kiti statusai. Teiss ak reguliuojamuose s4erose isiskiria akinis individo statusas.
.& (pecialusis individo teisinis statusas. Tai tam tikra savotika individo padtis$ atsi"velgiant ! jo tarnybin# ar socialin# padt! %pv0. Einansininko socialinis statusas&. Tok! status turi
diplomatai. )iplomatinis statusas tai tam tikros teiss ir pareigos %diplomatinis imunitetas$ nelieiamyb&, diplomatams suteikiamas ypatingas teisinis re"imas.
@& 1ndividualus teisinis statusas. :is susij#s su individo darbu tam tikrose valstybs institucijose$ su tam tikr pareigybi u"mimu valstybs tarnyboje. :is trunka tol$ kol individas u"ima tas
pareigas. Kadencija !galiojim trukm. Tai valstybs pre0idento statusas %turi tam tikras teises$ pareigas$ privilegijas&$ premjero$ kongresmeno statusas ir pan.
Kai kalbame apie individo teisin! status$ reikia skirti !vairias jo r3is. =endriausia r3is konstitucinis teisinis statusas. Tai kiekvieno individo konstitucijoje apibr"ta jo teisin padtis.
Cmogaus teisinio statuso strukt3ra %pagrindiniai elementai&*
+& (ubjektikumas,
-& 6rincipai,
.& To instituto turinys,
@& ;arantijos.
Su*(e#t$,#umas. Tai yra tai$ kas gali b3ti io teiss instituto subjektai. Tai 4i0iniai asmenys. :ie traktuojami kaip asmens teisinio statuso subjektai. (ubjektikumas ireikiamas dviem teisinm
kategorijom*
+& teisnumu tai !statyme nustatytos teiss ir pareigos$ konstitucijos suteiktos teiss ir pareigos. Kiekvienas individas teisnum !gyja gim#s. Kartais teigiama$ kad teisnumas atsiranda
dar negimus %abort draudimas ir pan.&,
-& veiksnumu individo sugebjimas reali0uoti$ pasinaudoti konstitucijoje ir !statymuose numatytomis teismis ir pareigomis. (iejamas su tam tikra am"iaus riba pilnametyste.
Buropoje ta riba +N met$ kai kur nuo +D. bet tokiu atveju reikalaujama$ kad individas suvokt$ k reikia teiss ir pareigos$ mokt jomis naudotis$ b3t atsakingas.
Veiksnumas dar yra di4erencijuojamas %suteikiamas nepilnameiams dl turtini teisi$ dl mokslo ir pan.&. 6olitini teisi suteikimas siejamas su pilnametyste.
=r$-3$%a$. Tai tam tikros idjos$ kurios nulemia teisinio reguliavimo paskirt!$ turin!. 6rincip sraas nra visuotinai pripa"intas. (varbiausi principai*
+& >smens prioriteto prie valstyb# principas. :is reikia$ kad valstyb susideda i tam tikros visuomens nari$ be individo valstyb ne!manoma. :ei valstyb# traktuojame kaip
visuomens dal!$ prioritetas turi b3ti teikiamas individams$ kuri visuma kuria valstyb#. =e j valstyb ne!manoma. Vis dlto$ "mogaus teisinis statusas ne visada priklauso
nuo valstybs ir ne ji turi spr#sti$ kokias teises suteikti. Teisinio statuso institutas vadovaujasi prigimtins teiss koncepcija$ kad "mogaus teiss prigimtins$ jas "mogus turi
jau gim#s. Visi "mons lyg3s. 1ndivido teisinis statusas iandien %ypa demokratinse valstybse& nedaug priklauso nuo valstybs nor ir pan., tai !gimta "mogaus savyb ir
j privalu u"tikrinti. Todl$ kai priimami !statymai$ valstyb negali elgtis laisvai$ ji ribojama individo teisinio statuso.
-& Cmoni lygybs ir lygiateisikumo principas. Visi "mons gimsta lyg3s$ negalima j di4erencijuoti pagal lyt!$ ras#$ kalb ir pan. :is !tvirtinamas konstitucinse normose kaip
lygiateisikumas. Visi gimsta lyg3s$ bet skirtingi. Taiau socialin lygyb absoliuti nra !manoma$ todl vartojama svoka lygiateisikumas. Turi b3ti reglamentuojama
vienoda teisi ir laisvi apimtis kiekvienam individui. :ei atsiranda nelygyb tai vadinama diskriminacija. Tai yra lygiateisikumo principo pa"eidimas. )iskriminacija
G
>
kartais b3na po0ityvi tam tikros lengvatos ne!galiems$ vaikams$ moterims$ priklausomai nuo to$ ko siekiama. 'iuo atveju reikia turti omenyje$ kad is principas taikomas
visiems "monms. 1ndividualus teisinis statusas tai ne diskriminacija kit at"vilgiu. :is tarnauja visuomens interesams$ valdymo interesams. Turi b3ti tam tikra /ierarc/ija.
Tai teisinis statusas pagal tam tikras veiklos sritis.
.& 1ndivido teisi ir laisvi gynimo !statymu principas. 1ndividui suteiktos teiss ir laisvs ne tik turi b3ti deklaruojamos$ bet turi b3ti numatyta ir j apsauga. Tik !statymu
numatytos priemons laikomos pakankama apsauga. ?statymui teikiamas prioritetas prie kitus teiss aktus. ?statyminis !tvirtinimas vienas i princip.
@& 1ndividuali teisi ir laisvi koreliacijos principas. :is diskutuotinas$ nes komunistinje "mogaus teisi koncepcijoje skelbiama$ kad "mogaus teiss ir pareigos neatsiejamos
vienos nuo kit. Tie individai$ kurie s"iningai vykdo pareigas$ !gyja teis# naudotis teismis. Kiekvienas "mogus privalo vykdyti pareigas$ ir tik tai darydamas jis !gis ir
teises. )emokratins valstybs kaip tik dl to vengdavo ssaj tarp teisi ir pareig$ kad neb3t nueita ! kratutinum$ b3ding totalitarinms valstybms. Taiau tam tikra
priklausomyb yra ir jos atmesti negalima. Cmogaus laisvs priklauso nuo to$ ar naudodamasis tam tikra laisve individas nepa"eid"ia kit asmen tokios pat laisvs. 5aisv
tai galimyb elgtis taip ir tokiose ribose$ kol nepa"eid"iamos kit asmen laisvs. Tai pareiga elgtis tokiose ribose$ kad nepa"eist kit asmen teiss ir laisvs$ tai pareiga
gerbti ir kit teises ir laisves. Konstitucijoje ta pereiga !tvirtina$ taip pat ir pareiga nepa"eisti konstitucijos$ !statym. Tai garantija apskritai "mogaus teisi ir laisvi. Teiss ir
laisvs da"nai suponuoja tam tikr pareig elgtis tokiu b3du$ kad nepa"eisti kit teisi ir laisvi ir valstybs nustatyt teisi ir laisvi.
Tur$-"s. Turin! sudaro pagrindins teiss$ laisvs ir pareigos.
Gara-t$(os. :os parodo$ kaip$ kokiais b3dais individui turi b3ti laiduojamos teiss$ laisvs ir pareigos$ kad individas galt reikalauti atstatyti pa"eistas teises yra nacionaliniai ir tarptautiniai
teisi ir laisvi apsaugos mec/ani0mai.
Asme-"*'s te$s$-$o statuso $-st$tuto ,a!t$-$a$*
+& 1storiniai9doktrininiai altiniai. Tarp j yra tokie*
+&2agna K/arta %H111 a.$ >nglija&,
-&Rabeas Korpus >ct %HV1 a.&,
.&Teisi =ilis
@&6ranc30ijos "mogaus teisi ir laisvi deklaracija %+GNQm.&,
A&:>V Teisi =ilis %+GNQm.$ tai pirmos +8 konstitucijos patais&.
'iuose aktuose aptinkamos pirmos svarbiausi "mogaus teisi ir laisvi 4ormuluots$ kurios po to ipltotos ! pagrindini teisi ir laisvi sra$ iandien reali0uotos tarptautinje teisje. 'ie
dokumentai vertinami kaip tam tikri istorijos paminklai. 'iuolaikins teiss ir laisvs kildinamos i istorini dokument.
-& Tarptautiniai teisiniai dokumentai. :ie praktikai atsirado po 11 pasaulinio karo %HH a.$ - pus&. 1 j primoji buvo Visuotin "mogaus teisi ir laisvi deklaracija %+Q@Nm.&$ kiti
Tarptautinis ekonomini$ socialini$ kult3rini teisi paktas %+QDDm.&$ Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas %+QDDm.&. :ie patvirtinti :T organi0acijos ir laikomi pasauliniais teises
!tvirtinaniais dokumentais. +QA8m. Buropos "mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija tai pagrindinis Buropos dokumentas, jo pagrindu !kurtas Buropos "mogaus teisi
teismas. 5ietuva yra rati4ikavusi i konvencij.
.& Valstybi konstitucijos. Kiekvienos valstybs konstitucijoje yra atskiri skirsniai$ skirti "mogaus teisms ir laisvms !tvirtinti. Taip pat yra special3s !statymai$ kur tos teiss ir laisvs
konkreti0uojamos.
Taigi io instituto altini yra daug ir !vairi. Todl kyla klausimas$ kas svarbiausia$ kai kalbame apie "mogaus teises ir laisvesX Cmogaus teisin# padt! !tvirtina tarptautiniai aktai ir nacionalin
teis. Todl kyla ginas$ kam i j priklauso prioritetasX Tai ne tik teorinis klausimas. (varbiausias altinis nacionalin teis$ nes b3tent ji pirmiausia realiai gali laiduoti individui tam tikras
teises$ galimyb# pasinaudoti teism ir laisvm. Tarptautiniai dokumentai tai tam tikras "mogaus teisinio statuso etalonas $ ! kur! privalo lygiuotis nacionalins valstybs. 1 kitos puss$
tarptautiniai teisiniai dokumentai tampa nacionalins teiss dalimi$ kai nacionalin valstyb rati4ikuoja tarptautinius dokumentus teisi ir laisvi klausimais. Tarptautin teis tai teiss
normos$ kurios sukuriamos valstybi sutikimu$ gera valia. )auguma valstybi kaip tik ir vykdo tarptautinius dokumentus per savo nacionalin# teis#. Tarptautini dokument inkorporavimas
per nacionalinius dokumentus tai garantija$ kad tarptautins normos bus !gyvendintos.
&.=$!$et"*'. ?/$($mo $r %rarad$mo tvar#a.
6ilietyb tai pastovus$ besit#siantis teisinis ryys tarp asmens ir konkreios valstybs. Tai ryys su valstybe.
Cmons gyvena tam tikrose visuomense ir atsiduria konkreios valstybs jurisdikcijoje$ bet ne visi gyventojai yra pilieiai. ;reta piliei yra ir asmen be pilietybs. Todl reikia iskirti
"mogaus teises$ kurios vienodos ir laiduojamos kiekvienam individui. Tuo tarpu pilietyb tai individo teisinis ryys su valstybe$ suteikia papildomas teises$ kurios yra priedas prie "mogaus
teisi. 6ilietyb suteikia pilietines teises %politines teises&. Tai papildomos teiss greta "mogaus teisi. 6ilieio ir "mogaus teisi negalima sutapatinti. Kiekvienas pilietis naudojasi
%+&pilietinmis ir %-&bendromis "mogikomis teismis.
<e kiekvienas "mogus yra pilietis. Tai priklauso nuo pilietybs turjimo. 6ilietybs institutas yra papildomas prie bendr "mogaus teisi. 6ilietyb reikia$ kad individas$ kuris turi pilietyb#$ turi
papildom pareig valstybei. :is turi aukotis valstybei$ kovoti dl jos ir pan.$ o valstyb !sipareigoja savo pilieius ginti. 6ilietyb suteikia galimyb# dalyvauti kuriant valstyb#$ dirbti valstybs
vald"ios institucijose$ kurti ir 4ormuoti institucijas$ u"imti postus. )auguma t pilietini teisi politins teiss %tai teis 4ormuoti institucijas$ dirbti jose ir pan.&. 6ilietyb tai papildomas
teisinis institutas.
=$!$et"*'s /$($mo *5da$<
+& 6ilietybs !gijimas 4iliacija %gimimu&. 6or3iai*
a. kraujo teiss principu %ius sangvinis&. eikia$ kad piliei eimoje gim#s vaikas i kart tampa tos valstybs pilieiu,
b. "ems teiss principas %ius soli&. eikia$ kad pilietyb !gyjama$ pripa"!stama pagal vaiko atsiradimo viet. <et u"sieniei eimoje gim#s vaikas gali gauti tos
valstybs pilietyb# %>merikos valstybse* 2eksika %net laivuose gim#&&.
Zis principas yra tada$ kai valstyb suinteresuota didinti savo piliei skaii.
Kartais naudojamas mirus principas * "ems ir sauls %kai eimos mirios&.
Kai kur nustatoma pagal motinos pilietyb#. 6ilietybs !gijimas gimimu
universaliausias b3das.
-& <at3rali0acijos b3du. 'iuo atveju pilietyb yra suteikiama kompetenting valstybs institucij asmeniui$ neturiniam tos valstybs pilietybs. Valstybse yra pilieiai$ taip pat
u"sienieiai %kurie turi kitos valstybs pilietyb#&$ asmenys be pilietybs %apatridai&. )a"niausiai apatridai ar u"sienieiai kreipiasi su praymu suteikti pilietyb#. Tai iskirtinis
b3das$ kur! naudoja atitinkamai valstyb savo nuo"i3ra. Tai priaugimas prie tos alies piliei$ visuomens. 'is b3das taikomas tam asmeniui$ kuris igyven#s tam tikr laik
%sslumo cen0as&. =ra0ilijoje reikia b3ti igyvenusiam -8 met. <at3rali0acijos b3do por3iai*
a. 'eimin nat3rali0acija kai prao pilietybs sutuoktinis ar !vaikinimo atveju. Tokiais atvejais teikiamos tam tikros lengvatos$ lyginant su kitais atvejais.
b. <eeimin nat3rali0acija 9 kai dl pilietybs suteikimo kreipiasi u"sienietis ar apatridas. eikalingas tam tikras sslumo cen0as$ reikalavimas mokti valstybin# kalb$
"inoti tos valstybs istorij ir teiss pagrindus bei konstitucij$ valstybs santvark$ b3ti nepriekaitingo elgesio %neturti teistumo$ neb3ti kariavusiam prie t
valstyb#$ sveikatos reikalavimai&.
<at3rali0acija tai valstybs malon$ jos iimtin teis. <et tarptautiniai
dokumentai skelbia$ kad kiekvienas "mogus turi teis# ! pilietyb#. =et kaip t
teis# reali0uoti turi r3pintis "mogaus %"mogaus teis r3pintis&.
.& eintegracija. Tai pilietybs sugr"inimas asmeniui$ kuris buvo j prarad#s. Tai pilietybs atstatymas.
@& Trans4eras. Tai pilietybs suteikimas$ keiiantis valstybi teritorijai %tarptautinis b3das&. Tai atvejis$ kai teritorija pereina kitai valstybei ir jos gyventojai gauna kitos valstybs
pilietyb#. 6erdavimas. Turtoji pilietyb pradingsta. Viskas priklauso nuo tarptautinio susitarimo.
A& Optacija %tarptautinis b3das&. ;yventojams suteikiama galimyb patiems rinktis$ ar pasilikti senj$ ar !gyti naujos valstybs pilietyb#.
=$!$et"*'s -ete#$mas<
+& >tsisakymas nuo pilietybs %ijimas i pilietybs&. Kiekvienas pilietis turi teis# atsisakyti nuo pilietybs,
-& 6ilietybs praradimas. <acionaliniuose !statymuose gali b3ti numatyti atvejai$ kai pilietyb prarandama. Tam tikri veiksmai byloja$ kad asmuo idav valstyb#$ ar tie veiksmai
nesuderinami su pilietybe %tarnyba u"sienio kariuomenje$ u"sienio vald"ios !staigose be valstybs "inios&.
.& 6ilietybs atmimas. )idina apatrid skaii. >tmimas taikomas tiems$ kurie pilietyb# !gijo nat3rali0acijos b3du. Taikomas buvo totalitariniuose re"imuose.
).U4s$e-$e7$a$1 a%atr$da$ $r %a*'/'!$a$.
Cmogaus svoka ireikia individ. Cmogaus svoka tolygi svokai UasmuoV %nors tai jau dvi prasms %4i0inis asmuo ir juridinis asmuo&, "mogus tik 4i0inis asmuo& ir U asmenybV. Kai
kalbame apie "mogaus teisin! status$ kalbama apie individo teisin! staus$ t.y. tos minimalios teiss ir pareigos$ kurios turi b3ti laiduojamos visiems ir bet kur.
;reta i minimali "mogaus teisi yra teiss$ kurios suteikiamos nuo individo papildomo statuso. 6laiausias teisinis statusas suteikiamas pilieiams.
Taigi greta "mogaus svokos vartojama pilieio$ u"sienieio$ apatrido ir pabglio svoka. 6ilieio teiss daugiausia politins. =e to$ jis turi visas ir "mogui laiduojamas teises. 6ilietis$ ivyk#s !
kit al!$ tampa u"sienieiu.
F"sienietis tai kitos valstybs pilietis. Taigi u"sienietis yra toks pat pilietis$ bet jo ryiai yra su kita valstybe$ i kurios jis laikinai arba visam laikui ivyk#s. Tarp u"sienieio ir pilieio
negalima dti lygybs "enklo. F"sienieio politins teiss yra pripa"!stamos jo valstybje. )a"niausiai yra deklaruojama$ kad u"sienieiai turi tokias paias teises kaip ir konkreios valstybs
N
@
pilieiai$ jei !statymai ar tarptautins sutartys nenumato kitaip. Tai diplomatin 4ormuluot$ rodo$ kad valstyb linkusi pripa"inti maksimaliai teisi$ bet kiek suteiks$ jau priklauso nuo valstybs
!statym.
F"sienieiams pripa"!stamos kai kurios politins teiss$ jei valstybs yra sudariusios sutart!$ kuri u"tikrina piliei teises. >bsoliutaus u"sieniei statuso prilyginimo savo pilieiams nra.
(aviems pilieiams suteikiamas prioritetas. )a"niausiai u"sienieiams pripa"!stamos teiss$ kurias turi pilieiai$ kai yra glaud3s ryiai tarp valstybi %kon4ederacijoje ir pan.&.
emiantis Buropos praktika$ V.Buropos valstybs sudariusios Buropos (jung %+A nari&. 'i sjunga gali b3ti vertinama kaip kon4ederacija. :i skelb laisv sien politik$ numatytas teisinis
re"imas laisvas preki judjimas. Tai yra prielaida u"sienio pilieiams bet kurioje valstybje jaustis kaip namuose. 7ra numatytos bendrosios B( teiss$ jos vis laik yra vienodinamos. 6v0.*
raginama suteikti u"sienieiams teis# rinkti savivaldos taryb. 'ios sjungos pilieiams laiduojama teis rinkti B( parlamentarus. Taigi tarptautiniais dokumentais ipleiamas statusas$ politins
teiss.
>pskritai$ kiekviena valstyb stengiasi deklaruoti ir u"tikrinti visas teises u"sienieiams. F"sienieiai turi daug daugiau teisi nei asmenys be pilietybs. 7ra tam tikra speci4ika u"sieniei
statuse$ dirbani diplomatinse atstovybse. :ie turi diplomatin! imunitet. 6v0.* jiems negali b3ti keliama baud"iamoji byla$ negali b3ti suimti ir pan. U6ersona non grataV nepageidaujamas
asmuo %skubiais atvejais per -@ valandas$ kitais G- valandas turi ivykti&.
>patridai tai "mons$ neturintys pilietybs. :ie nesugeba !rodyti$ kad yra kitos valstybs pilieiai. <eturi dokument$ j negloboja jokia valstyb %o u"sienieiai gali kreiptis ! savo alies
atstovyb#&. Teisiniu po"i3riu$ tai labiausiai pa"eid"iama asmen grup. Tarptautiniai dokumentai reikalauja$ kad apatridams b3t garantuojamos "mogaus teiss ir laisvs. Kiekviena valstyb
r3pinasi tokiais "monmis %asmenimis&. 1duodami dokumentai$ kurie suteikia teis# gyventi valstybje$ susirasti darb$ turti nuolatines darbo pajamas. >patridams nepripa"!stamos tik politins
teiss. :ie neturi karins prievols$ neturi teiss dalyvauti valstybs valdyme. Tarptautiniais dokumentais bandoma suma"inti apatrid skaii. =et t padaryti gana sunku. >patrid skaii
galima suma"inti tik dviem b3dais*
+& suteikiant pilietyb#,
-& isiuniant ! kit al! %o tai yra problematika&.
Vienas i ma"inimo b3d pilietybs suteikimas apatrid vaikams %"ems principas&. Tai lengviausias ir e4ektyviausias b3das.
6abgliai tai gali b3ti ir pilieiai$ ir apatridai. Tai asmenys$ nelegaliai atvyk# ! kit al!. :ie da"niausiai ir vadinami UnelegalaisV. :ie atvyksta be tam tikros valstybs migracijos tarnybos
leidimo ir pan.$ t.y. neturdami tam tikr dokument.
6abgliai gali atvykti ir legaliai$ t.y. gav# leidim. 6abgliai yra labai !vairiai grupuojami. )a"niausiai kalbama apie asmenis$ iekanius politinio prieglobsio. :ie ivyksta i savo alies dl
politini motyv. 'ie asmenys priskiriami prie legali pabgli kategorijos. Tarptautiniai dokumentai ir nacionaliniai !statymai tokius asmenis traktuoja palankiai. <etgi konstitucijoje yra
numatytas !pareigojimas teikti politin! prieglobst! tokiems pabgliams. :ie vadinami politiniais migrantais. Politiniams pabgliams stengiamasi u"tikrinti politin! prieglobst!. 6olitiniai
motyvai gali b3ti* +& politiniai !sitikinimai$ -& religija ir t.t.
Tarptautiniuose dokumentuose reikalaujama suteikti politin! prieglobst!$ kai !rodoma$ kad asmenys yra persekiojami dl politini motyv. Tai /umanitarins pagalbos dalis. 6olitinio
prieglobsio suteikimas yra iimtin kiekvienos valstybs teis$ t.y. kam ir kada skirti politin! prieglobst! priklauso nuo jos paios.
Kita pabgli kategorija ekonominiai pabgliai. Tai asmenys$ iekantys geresnio gyvenimo. 5ietuva tran0ito punktas ! kitas alis. )l ekonomini pabgli tarptautiniai dokumentai
nieko gero ne"ada. 2aterialin pagalba gali b3ti teikiama !vairiais b3dais. Bkonominiai pabgliai paprastai yra traktuojami negatyviai. Kartais jie prao politinio prieglobsio. Tai b3tina
!rodyti. 6aprastai pabgliai gr"inami ten$ i kur atvyko. F"davinys kuo greiiau isiaikinti $ i kurios valstybs atvyko. (udaromi !vair3s susitarimai tarp valstybi ir pan. Tuo laiku$ kol
isiaikinama j asmenyb$ marrutas$ pabgliai apgyvendinami laikinose stovyklose. Bkonominiai pabgliai ne!gyja joki teisi. F"tikrinamos "moni teiss$ bet su apribojimais. :ie
u"daromi stovyklose$ neturi judjimo laisvs$ negali !sidarbinti. 6olitiniams pabgliams prieglobstis turi b3ti suteikiamas. T ragina tarptautiniai dokumentai ir nacionaliniai !statymai. =et
prieglobsio suteikimas ne!pareigoja suteikti pilietybs. 6ilietybs suteikimas jau atskiras klausimas. 6ilietyb# gali !gyti nat3rali0acijos b3du.
+.Te$s$0 $r !a$sv$0 #!as$2$#a3$(a.
Cmogaus teisi ir laisvi klasi4ikavimas yra objektyviai b3tinas vien todl$ kad teisi ir laisvi yra gana apstu. :as klasi4ikuojant lengviau suvokti$ suprasti vien teisi ir laisvi ypatumus su
kitos teisi ir laisvi grups ypatumais. 'i klasi4ikacija nra paprastas dalykas. Kai kurios teiss ir laisvs yra kompleksinio pob3d"io$ kartais sunku priskirti vienai ar kitai teisi ir laisvi
grupei %pv0.* nuosavybs teis9 prigimtin teis$ ekonomin teis&.
6agal subjektus teiss ir laisvs yra tokios*
+& Cmogaus teiss. Tai tas teisi minimumas$ kuris turi b3ti garantuotas kiekvienam individui %siaurja prasme$ t.y. individui$ neturiniam pilietybs&,
-& 6ilieio teiss. Tai teiss$ teikiamos tik tam tikros valstybs pilieiams.
Taip pat teiss ir laisvs yra*
+& 1ndividualios. :os laiduojamos kiekvienam subjektui. : yra dauguma.
-& Kolektyvins. :os negali b3ti reali0uojamos pavienio individo. Tokios teiss teikiamos asmen grupei %teis streikuoti&. 6rie i teisi priskiriamos ma"um teiss$ susirinkim$
demonstracij$ miting teiss.
6agal reikm# teiss ir laisvs yra*
+& pagrindins,
-& ivestins %papildomos&.
2oderniose konstitucijose %po 1i pasaulinio karo& skelbiama piliei teis dalyvauti valdant savo al!. Tai politin teis. Kaip ivestin i ios teiss rinkim teis$ teis ! valstybin#
tarnyb.
6agal turin! teiss ir laisvs yra %tai plaiausiai paplitusi klasi4ikacija&*
+& >smenins,
-& (ocialins9ekonomins,
.& Kult3rins,
@& 6olitins.
Asme-$-'s te$s's $r !a$sv's. :os traktuojamos kaip pagrindins$ neatimamos "mogaus teiss. :os negali b3ti labai var"omos. 'iuo atveju teiss ir laisvs pripa"!stamos kiekvienam individui$
nepriklausomai nuo jo statuso. 'i teisi yra kelios grups*
+& teis ! gyvyb#,
-& teis ! laisv#,
.& teis ! 4i0in! integralum,
@& teis ! asmens nelieiamyb#.
'ios teiss traktuojamos kaip pagrindins "mogaus teiss ir laisvs. 1 j ivedamos kitos teiss ir laisvs.
Teis ! gyvyb#. Traktuojama$ kad negali b3ti atimta "mogui gyvyb. : saugo !statymai. =et teis ! gyvyb# skirtingose valstybse yra skirtingai traktuojama. 6v0.* Buropos taryba pripa"!sta$ kad
mirties bausm yra nepriimtina. Buropos valstybs %daugelis j& yra primusios !sipareigojim netaikyti mirties bausms taikos metu. U Cmogaus teisi ir laisvi konvencijaV ia nebuvo
nuostat apie mirties bausms u"draudim. =et vliau pasiraytas papildomas protokolas$ kuris u"draud mirties bausm#.
eikalaujama vis Buropos Tarybos nari panaikinti mirties bausm#. Kitose valstybse mirties bausm traktuojama kitaip. <etgi :>V %daugiau nei -8 valstij& yra vykdoma mirties bausm.
Vienu metu buvo u"drausta$ bet vliau vl atstatyta.
>smens nelieiamyb. Tai draudimas suimti asmen! be !statymu numatyt pagrind. (ulaikymo terminas turi b3ti maksimaliai trumpas. Tik teismo sprendimu asmuo gali b3ti sulaikytas
ilgesniam terminui. 'i teis# laidavo dar URabeus Korpus >ctV. 'i teis panaiai traktuojama visose Buropos valstybse.
Ei0inis integralumas. )raud"iama kankinti asmen!$ taikyti ri0ikingus gydymo metodus$ daryti !vairius bandymus be asmens sutikimo.
Kitos asmenins teiss ir laisvs*
+& 2inties ir s"ins laisvs priskiriamos prie dvasini laisvi. 1 j iskiriamos !sitikinim laisv$ in4ormacijos laisv$ galimyb gauti bet kokias "inias %spaudos laisv& ir t.t.
-& 2asins in4ormavimo priemons laisv. <egali b3ti trukdoma gauti in4ormacij$ o taip pat platinti in4ormacij.
.& (paudos %in4ormacijos& laisv. Tai viena i svarbiausi demokratins visuomens laisvi.
@& Tikjimo laisv. 6riskiriama prie dvasini laisvi. Tai teis ipa"inti ar neipa"inti tam tikr religij. 'i teis turi b3ti suvokiama plaija prasme$ t.y. asmens laisvas pasirinkimas
ipa"inti bet kuri religij. Kartais nustatomi tam tikri apribojimai. =3tina u"tikrinti$ kad neb3t daroma "ala visuomenje.
A& 6rivataus gyvenimo ir komunikacij nelieiamyb. 'i teisi kompleksas garantuoja privataus gyvenimo$ pato$ tele4ono ir kit susisiekimo priemoni nelieiamyb#. (pecialios
tarnybos turi gauti leidim$ nordamos kontroliuoti tas susisiekimo priemones. Tokie leidimai duodami$ jei tai b3tina tiriant nusikaltimus$ reikalauja saugumas ir pan.
D& =3sto nelieiamyb. Tai draudimas be savininko leidimo !eiti ! b3st. Kai kuriose valstybse susi4ormav#s posakis Umano namai mano tvirtovV t.y. draudimas !eiti ! b3st.
6a"eisti i konstitucin# laisv# galima tik iimtinais atvejais %dl nusikaltimo padarymo ir pan.&.
Q
A
G& Kilnojimosi ir gyvenamosios vietos pasirinkimo laisv. Kilnojimasis judjimo laisv. <uo seno pripa"!stama$ kad asmenys$ nuolat gyvenantys valstybje$ turi teis# vykti ten$ kur
nori tai kilnojimosi laisv. Kartais kilnojimosi laisv traktuojama kaip "mogaus teis$ bet kai kur tik pilieiams %5ietuva$ 1talija&. Totalitarinse valstybse tokia teis labai
ribojama.
N& =aud"iamosios teisins ir kitos individuali teisi procesins garantijos. 1ndividams turi b3ti suteikiama galimyb$ kai jis sulaikomas$ reikalauti$ kad b3t pristatytas ! teism. =e
to$ kiekvienam sulaikytam asmeniui turi b3ti pasakoma$ kokiu pagrindu jis yra sulaikomas.
Q& ;ynybos teis. Tai teis gintis paiam ar samdyti advokat. Kiekvienas individas laikomas nekaltu tol$ kol tai bus ne!rodyta teisme ir nepriimtas sprendimas. Tai nekaltumo
pre0umpcija. Kiekvienas asmuo turi teis# ! objektyv ir nealik teism. Kiekvienas "mogus turi teis#$ kad jo byla b3t ispr#sta per trump laik.
=o!$t$-'s te$s's $r !a$sv's. :os dar vadinamos pilietinmis$ nes jos suteikiamos tik pilieiams. =et gali b3ti ir iimi. 6olitins teiss tai privilegija$ teikiama pilieiams. 6olitini teisi ir
laisvi sraas yra !vairus*
+&Teis dalyvauti valdant valstyb#. 6abr"iama pilieio teis dalyvauti alies valdyme. 'i teis daugiausia yra naujose konstitucijose$ o senose tokios teiss nra. 'i teis yra labai plataus
pob3d"io$ ji reali0uojama per kitas plaias teises. 'i teis buvo su4ormuluota daugiau konstitucins teiss doktrinoje. Tai bendra %generalin& teis. 'i teis reali0uojama per kitas ivestins
teises.
Viena i t ivestini teisi rinkim teis. 'i teis turi !vairius aspektus. 7ra skiriama subjektvioji rinkim teis tai asmens teis dalyvauti rinkimuose$ ji dar skirstoma ! *
+& aktyvi rinkim teis# tai pilieio teis dalyvauti rinkimuose su sprend"iamja rinkim teise$ tai teis balsuoti$ pasisakyti. Tai balso teis,
-& pasyvi rinkim teis# tai galimyb kandidatuoti rinkimuose$ galimyb b3ti ikeltam. :i suteikia pilieiui galimyb# b3ti irinktam ir pan.
>ktyvioji ir pasyvioji rinkim teiss kartu rinkim teis.
(kiriama ir objektvioji rinkim teis. inkim teis tai viena i akivai0d"i pilieio dalyvavimo valdant valstyb# teiss !gyvendinimo 4orm.
inkim teiss su laiku kito. 6irmiausia rinkim teis pasi"ymjo tam tikra lyi diskriminacija$ nes ios teiss buvo suteikiamos tik vyrams. 1r tik HH a. moter rinkim teis prilyginta su
vyr. 'i lyi diskriminacija buvo "inoma !vairiose valstybse. Viena i demokratikiausi Buropos valstybi 'veicarija$ ji ! diskriminacijos element pripa"ino tik HH a. antroje pusje.
inkim teis# H1H ir HH a. veik ir kiti diskriminacijos elementai turto cen0as, rinkim teis buvo suteikiama tiems$ kurie turjo turto.taigi turintiems turto buvo suteikiama papildoma
konstitucin teis %"emvald"iams&. :ie buvo traktuojami kaip vertingesni pilieiai. Turtin diskriminacija likviduota HH a.$ po 11 pasaulinio karo jos nebeliko.
Kai kuriose valstybse rinkim teis yra ne tik teis$ bet traktuojama ir kaip pareiga. 6ilieiai raginami %ar !statym pagalba veriami& dalyvauti rinkimuose. 'i sistema privalomasis votumas.
<umatomos baudos u" ios pareigos nesilaikym %2eksika$ 6.>merikos kai kurios valstybs$ =elgija&. Taigi rinkim teis gali b3ti ne tik tam tikra pilietin teis$ bet ir pareiga. 6rivalomojo
votumo prasm renkamas parlamentas$ parlamentarai jauiasi tur! teis# kalbti tautos vardu, parlamentarai irinkti visos tautos tai neatima jiems galimybs laikyti save tautos atstovais.
6rivalomasis votumas konstitucins teiss doktrinoje vertinamas gana kritikai. (akoma$ kad tai individo laisvs ribojimas. 1ndividas turi turti teis# pats apsispr#sti$ ar dalyvauti rinkimuose.
-&>sociacij teis %laisv&. Tai piliei teis vienytis ! organi0acijas$ toms organi0acijoms jungtis ! asociacijas. 'i teis "inoma jau senosiose konstitucijose. <aujose konstitucijose i teis
konkreti0uojama pabr"iant teis# kurtis ! politines organi0acijas. Tai aikinama tuo$ kad totalitariniuose re"imuose taip pat pripa"!stama i teis$ bet neigiama ar ribojama galimyb kurti
politines organi0acijas. Ten yra viena valdanioji partija. <orint pakirsti politini partij k3rimo ribojimo galimybes$ naujose konstitucijose pabr"iama teis kurti politines organi0acijas.
.&(usirinkim ir mani4estacij teis %laisv&. Tai piliei %kartais ir kit gyventoj& teis %laisv&. (usirinkim galimyb leid"ia laisvai rinktis$ diskutuoti politikos$ valstybs gyvenimo
klausimais$ priimamos re0oliucijos$ kreipimaisi ! valstybs !staigas$ institucijas. (usirinkimai galimi dl kult3ros interes$ pomgi tenkinimo. Tai viena i seniausi teisi. 2ani4estacij teis
tai galimyb "ygiuoti kolonomis$ ireikiant savo nepasitenkinim$ atkreipiant dmes!. (varbu tai$ kad*
+& susirinkimaiWmani4estacijos turi b3ti taik3s,
-& pilieiams leid"iama i teis# reali0uoti b3nant beginkliais %neginkluoti susirinkimai&.
)emokratinse valstybse paprastai susirinkimamsWmitingams organi0uoti nereikalingas iankstinis leidimas. 1niciatoriai privalo tik in4ormuoti institucijasW!staigas %valstybs$ savivaldybi&.
ibojimai susij# su tuo$ jei tokie susirinkimai gali kliudyti eismui$ transportui$ riboti kit laisv#. ?statymais gali b3ti numatytos ir tam tikros slygos iai teisei !gyvendinti. )emonstracijos
vyksta gatvse$ todl reikia savo veiksmus derinti su vald"ios !staigomis. Vien visuomens poreikiai negali b3ti slyga atsisakyti rengti mitingus. <esant galimybs$ turi b3ti pasi3lyta
alternatyva rengti t miting kitoje vietoje.
Totalitariniuose re"imuose susirinkimai b3na organi0uojami tik vald"ios !staig. Kitais atvejais reikjo gauti special leidim. Tokia tvarka$ kai reikia kreiptis ! vald"ios !staigas leidimin
tvarka. Tai nedemokratin tvarka.
@&1n4ormacijos laisv. 6anai ! asmenines laisves. Tai spaudos laisv %senose konstitucijose&$ "od"io laisv. 1n4ormacijos laisv paprastai suvokiama kaip*
+& teis gauti in4ormacij,
-& galimyb skleisti in4ormacij.
1n4ormacijos platinimas suvokiamas kaip spaudos laisv$ teis turti savo laikrat!. )id"iausia grsm vald"ios noras kontroliuoti in4ormacij. Tai cen03ra kai tikrinamos "inios$ kurias
norima paskelbti. Ken03ra totalitarini valstybi po"ymis.spaudos cen03ra totalitarinio re"imo vienas i svarbiausi po"ymi. Ken03ra kartais !vedama karo slygomis %karin cen03ra&. Tai
pateisinama dl gynybos sumetim b3tina kontroliuoti$ k daro spauda$ kas raoma ir pan. Karo metu cen03ra !vedama ir tai nra laikoma "mogaus teisi pa"eidimu$ nes pats karas jau yra
grsm.
1n4ormacijos laisv nra absoliuti. :ai taikomi apribojimai$ kai tai susij# su valstybs paslaptimi$ komercine paslaptimi$ pareig$ pro4esine paslaptimi. Visa tai ribojama !statymais. Kiekvienas
individas turi teis# ! asmens gyvenimo apsaug. 1n4ormacijos laisv visada susiduria paslapi problema. )l valstybs paslapi priimami !statymai. Mia susiduriama su juridinm problemom.
6aslaptys labai svarbios komercinje s4eroje$ nuo to priklauso verslo skm ir gerov.
A&6eticij teis. >tskir piliei$ individ$ kolektyv teis kelti tam tikrus reikalavimus vald"ios institucijoms$ pareig3nams ir pan. 6eticij teis apima skundo teis# ir apima galimyb# kelti tam
tikras visuomenines problemas$ kad b3t priimami nauji !statymai$ keiiami seni ir pan. 6eticij teis paprastai laiduojama kiekvienam pilieiui$ bet ji gali b3ti !gyvendinama ir grups asmen.
'iuo atveju daromas didesnis poveikis vald"ios !staigoms. Kolektyvinis kreipimasis turi tam tikr visuomenin! pob3d!. )l peticij teiss priimami !statymai$ kaip turi b3ti pateikiamos
peticijos$ taip pat nurodomos ir vald"ios !staig tam tikros pareigos %terminai$ turi b3ti svarstoma$ iekoma b3d$ kad ispr#sti tas problemas&. (kundo teis tai irgi peticij teiss atmaina.
D&Teis ir pareiga ginti savo al!. Tai pilietin teis. 'i teis ir pareiga iuo atveju priklauso nuo pilietinio smoningumo. Tiems$ kurie myli valstyb# tai yra teis. 'iaip i teis 4ormuluojama
konstitucijose !vairiai. (unku pasakyti$ kada tai teis$ kada pareiga. Tai gali b3ti teis$ kai pilietis nori tarnauti pro4esionalioje kariuomenje$ nori tapti pro4esionaliu kariu. Karo atveju$ kai kyla
karin grsm tai jau pareiga. Taip pat pareiga yra karin prievol atlikti karin# tarnyb tai nra tiesioginis alies gynimas.
G&Teis prieintis priespaudai ir prievartai. Tai viena i seniausi teisi$ nes ji su4ormuluota dar :>V nepriklausomybs deklaracijoje %+GGD&. Vliau i teis pakartota 6ranc30ijos "mogaus ir
pilieio teisi deklaracijoje %+GNA&$ taip pat po 11 pasaulinio karo priimtose konstitucijose %6ranc30ijos 1V K ir kt.&.
'i teis deklaruoja tai$ kad valstyb# kuria patys pilieiai$ jie turi turti teis# jga nuversti netikusi vald"i$ kuri skriaud"ia pilieius. Turi teis# prieintis u0urpatoriams %kurie siekia jga paimti
vald"i&.
'i teis savyje turi tam tikro pavojaus$ joje gl3di tam tikros revoliucingumo idjos. Tai gali sukelti grsm# valstybei ir visuomenei. Valstybs vengia savo konstitucijose toki teis# !tvirtinti. 'i
teis nra labai plaiai paplitusi$ nes kai net nra b3tina$ b3na griebiamasi ginklo.
E#o-om$-'sBso3$a!$-'s te$s's. 'i dien konstitucijose deklaruojama didel dalis vis teisi ir laisvi. =et taip visados nebuvo. 6irmosiose konstitucijose ekonomini9socialini teisi nebuvo
numatyta$ iskyrus - dalykus*
+& 6irmosiose konstitucijose numatyta privatins nuosavybs teis %ir dabartinse&. 'i teis ! nuosavyb#$ teis turti turt traktuojama kaip viena i pagrindini$ kartais kaip asmenin
teis. <uosavyb slyga "mogaus laisvei eg0istuoti. <uosavybs turjimas suteikia maksimalias galimybes. <uosavyb ir nuosavybs teis viena i prigimtini "mogaus teisi.
Todl pirmosiose konstitucijose jau buvo numatyta$ kad nuosavyb nelieiama ir nuosavyb# gina konstitucija ir !statymai. 1 nuosavybs teiss kyla visa civilin teis$ did"ioji dalis
civilins teiss.
-& ;reta nuosavybs teiss pirmosios konstitucijos !tvirtindavo 3kins veiklos laisv#$ i kurios isivyst rinkos ekonomika %iuolaikin ekonomin sistema&. )ar viena pareiga$
numatyta senosiose konstitucijose$ 9 pareiga mokti mokesius. Valstybs materialinis pagrindas yra mokesiai tai jau buvo suvokta senaisiais laikais. 2okesiai tai gaunam
pajam dalies nusavinimas. O valstyb$ surinkdama mokesius$ !gyja 4inansini l !staigoms ilaikyti$ kariuomenei ilaikyti ir kt. (u laiku i valstybs biud"eto pradta teikti
socialin parama tiems$ kurie negali patys savimi pasir3pinti. Tai lyg labdaros 4unkcija. Toks dalykas buvo numatytas net pirmosiose konstitucijose. 2okesi nemokjimas buvo
traktuojamas kaip vienas sunkiausi nusikaltim$ buvo taikomos kriminalins bausms %tai gdingas nusikaltimas&.
6o 11 pasaulinio karo %HH a.& ekonomini9socialini teisi sraas pradjo pildytis naujomis teismis$ jos su4ormuluotos ir ikeltos socialist partij. usijoje buvo !vairios revoliucijos$ todl
i teisi sraas pradjo labai plisti. T revoliucij paskoje atsiradusios teiss*
+& Teis ! darb. Valstyb turi priederm# laiduoti teis# ! darb. Tai deklaratyvi teis$ bet kai i teis !rayta ! konstitucij$ valstyb pati privalo kurti specialias programas$ kad atsirast
nauj darbo viet$ kad netekusieji darbo !gyt nauj pro4esij. Taigi i teis yra HH a. paplitusi ir atsiradusi.
Teis ! versl$ ! pro4esijos pasirinkim tai teis lygiavert teisei ! darb. Teis ! darb komunistinse valstybse buvo suvokiama ir kaip pareiga dirbti %tie$ kurie nenordavo dirbti$
vadinami veltd"iais$ juos bausdavo pagal tam tikrus !statymus$ !sakymus ir pan.&. Teis ! darb ir pareiga dirbti nedemokratinis lo0ungas$ kuris ksinasi ! "mogaus laisvs idj. <et
tarptautiniuose dokumentuose numatytas priverstinio darbo draudimas. Tai nesuderinama su demokratiniu principu. 6riverstiniu darbu nelaikoma*
+.karin tarnyba,
-.darbas !kalinimo !staigose.
-& (treiko teis.tai diskutuotina teis. 'i teis ikilo kaip tam tikras socialist lo0ungas$ ji naudojama kaip priemon priversti darbdavius sutikti su tam tikrais reikalavimais. 'i teis
organi0uotas$ kolektyvinis darbuotoj poveikis darbdaviui nedirbant$ bet b3nant darbo vietose. 6ro4sjungos juos remdavo$ buvo surenkami tam tikri 4ondai ir pan. 1 prad"i tai
buvo tik darbinink teis.Totalitarinio re"imo kratuose streikai buvo u"drausti. 5aikoma$ kad pati vald"ia priklauso darbininkams ir jie negali streikuoti prie save. )emokratinse
+8
C
valstybse i teis labai paplitusi. )augelyje nauj konstitucij atsirado streiko teis. 'iaip ji demokratini ali konstitucijose nra 4iksuojama. 5aikoma$ kad tai viena i
socialini teisi$ kuri neprietarauja konstitucijai. 'i teis traktuojama kaip viena i susirinkimWmiting teisi.
.& Teis dalyvauti valdant !mon#.W tai nauja teis$ atsiradusi HH a. %1talijos$ 1spanijos konstitucijos&. 'iuo atveju tai dirbanij teis dalyvauti valdant !mon#. Tai lieia ir privaias
!mones. 'i teis kildinama i socialistini konstitucij deklaruojam teisi. (katinama darbdavius atsi"velgti ! dirbanius ir pan. ekomenduojama sudaryti kuo palankesne slygas
dirbantiesiems$ nes tai pakelia darbo naum ir pan. =et iaip i teis yra socialist iradimas.
@& Teis ! socialin! apr3pinim. Tai*
+& teis ! pensij %sulaukus tam tikro am"iaus&,
-& teis ! invalidumo pensij %susiluoinus darbo metu&,
.& laikino darbingumo netekimo atveju numatoma socialin parama$ ji reali0uojama i valstybs biud"eto. Teikiama tiems$ kurie reikalingi socialins paramos ar sulauk
tam tikro am"iaus.
'i teis reikia ne vien tik galimyb# gauti param i valstybs$ bet ir privai 4ond. 'i teis reikia$ kad i valstybs biud"eto ir i privai 4ond b3t gaunama parama.
A& Teis ! sveikatos apsaug. Tai sociali0mo iradimas. (ocialistinse konstitucijose buvo skelbiama teis ! nemokam gydym$ teis ! sveikatos apsaug. 6ama"u i teis atsirado ir
vakar valstybi konstitucijose. Tam !tak turjo socialistins partijos. 'i teis vis dlto nra absoliuti$ nes i teis nustato tik b3tinus medicinins pagalbos teikimo atvejus
%nelaimingi atsitikimai ir pan.&. Kartais teikiama tam tikroms socialinms grupms. Vakar valstybse sveikatos apsauga mokama$ iskyrus neatidliotin pagalb ar kai reikalinga
parama i valstybs.
D& Teis ! gyvenam b3st. Tai socialist igalvota teis. 6anaikinus privatin# nuosavyb# atskiri asmenys negaljo apsir3pinti b3stu. Todl reikjo teiss$ kad asmuo turt b3st. 'ios
teiss atsiradim lm objektyv3s veiksmai. 'i teis ilikusi Kinijoje$ '.Korjoje$ Vietname$ Kuboje$ 1spanijoje.
G& Teis ! sveik gamtin# aplink. Tai HH a. konstitucin teis$ kuri laiduoja kiekvienam individui teis# ! sveik aplink. eikalaujama i valstybs r3pintis aplinka$ kitom
in4rastrukt3rom$ kurios daro poveik! gamtai. 'i teis pabr"iama ir tarptautiniuose dokumentuose tikslu$ kad gamta ilikt ir ateity. <umatoma ir piliei pareiga saugoti gamt.
Ku!t5r$-'s te$s's. 3ys*
+& Teis ! moksl. )eklaruojama visose konstitucijose %ir senosiose&. )abar mokslas suvokiamas kaip visuotinai privalomas %nustatomas vidurinis$ nemokamas$ o tiems$
kurie gerai mokosi nemokamas&. >uktosiose ir auktesniosiose paprastai mokamas. 2okslas yra b3tinas.
-& >kademin laisv. Tai dstymo laisv$ dstytoj mstymo$ k3rybos laisv.
.& K3rybos ir naudojimosi kult3ros vertybmis laisv. %HH a.& Valstyb turi saugoti kult3ros$ istorijos$ arc/itekt3ros$ meno vertybes. 5aiduojama teis naudotis tomis
vertybmis.
..Dmo/aus te$s$0 $r !a$sv$0 te$s$-$s tv$rt$-$mas1 r$*o($mo /a!$m"*'s.
)augelis "mogaus teisi laikomos prigimtinmis %!gyjamos gimus&$ todl susidaro padtis$ kad jei taip yra ar reikalingas teisinis !tvirtinimas. Tos teiss negali b3ti paneigiamos. 'iandien
eg0istuoja ir special3s tarptautiniai aktai$ reglamentuojantys teises$ 9 todl vl neaiku$ ar reikia jas !tvirtinti atskirai. >tsakymas b3t toks* juridinis "mogaus teisi !tvirtinimas b3tinas$ todl
kiekviena valstyb turi jas !tvirtinti konstitucijoje ar !statymuose. ?tvirtinimas b3tina "mogaus teisi ir laisvi garantija$ kad jas pa"eidus b3t galima apginti. :uridinis !tvirtinimas apriboja
vald"ios !staig savivals galimybes.
eikia skirti "mogaus teisi ir laisvi !tvirtinim ir nustatym %dovanojimo prasme&.
?tvirtinimo prasm ta$ kad valstyb yra pati suvar"yta$ privalo elgtis tam tikru b3du$ kuris 4iksuojamas tarptautiniuose dokumentuose$ kurie yra savotikas "mogaus teisi ir laisvi etalonas.
Valstybs$ reguliuojamos "mogaus teises ir laisves$ turi laikytis tarptautini standart. Tarptautin teis yra savotikas pavy0dys nacionalinms valstybms. Kartais klaidingai teigiama$ kad
tarptautin teis nustato "mogaus teises ir laisves ir nukonkuruoja kiekvienos valstybs nustatomas teises ir laisves. Tai tik orientyrai. eali "mogaus teisi ir laisvi gynyba ir j reali0avimo
galimyb b3na toje valstybje$ kurioje jis gyvena ar laikinai b3na. <acionalinis "mogaus teisi ir laisvi institutas vaidina svarb vaidmen!$ kai kalbame apie j gynim$ reali0avim.
Kitas dalykas yra tas$ kad !tvirtinimas yra susij#s su galimybe riboti "mogaus teises ir laisves. )a"niausiai konstitucijose$ !statymuose "mogaus teiss ir laisvs deklaruojamos labai
kategorikai$ kaip absoliuti teis, toks dalykas kelia klausim$ ar galima dar var"yti tokias teises ir laisves %gyvyb neatimama$ spaudos laisv$ teis ! nuosavyb#$ nuosavyb yra nelieiama ir
pan.&.
Kiekvienoje valstybje eg0istuoja !vair3s b3dai$ kaip nuosavyb# paimti i individo$ kaip j! nubausti ir pan. Taigi ribos yra.
Kodl valstyb vartoja kategorikas 4ormuluotes %nuosavyb nelieiama$ b3stas nelieiamas ir pan.&X 'ios 4ormuluots siekia pabr"ti toki teisi ir laisvi reikm#$ vert. Konstitucins normos
kartu siekia vald"ios institucijas priversti gerbti teises ir laisves. Cmoni bendras gyvenimas priveda prie to$ kad jis$ turdamas teises ir laisves$ turi gerbti ir kito teises ir laisves. Kai absoliuios
teiss ir laisvs susikerta$ ikyla klausimas$ kieno teiss ir laisvs svarbesns ir pan. <egalima pamirti ir visuomens interes. )a"nai nustatant tam tikras normas$ reikia atsi"velgti ! !vairius
4aktorius$ u"tikrinti kiekvienam individui galimyb# naudotis teismis ir laisvmis. O tai susij# ir su b3tinumu riboti kit teises ir laisves. Tai b3tinyb.
Viena laisvs samprat individas laisvas tiek$ kiek nepa"eid"ia kito individo laisvs. 5aisv baigiasi ten$ kur prasideda kito individo laisv.
6ripa"!stant galimyb# riboti "mogaus teises ir laisves$ reikia pasakyti$ kad tai irgi turi ribas. 7ra taisykls$ nustatanios ribojimo galimybes. >pibr"iamos ribojimo galimybs Buropos "mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje$ taip pat kiekvienoje valstybje.
Buropos "mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija su4ormuluoja tam tikras taisykles$ nustatanias suvar"ymus. 6agrindins taisykls*
+& >pribojimai turi b3ti nustatyti tik !statyme. 6aios "mogaus teiss ir laisvs !tvirtinamos !statymais %konstitucijose&$ todl$ kad tas !tvirtinimas yra !statyminis$ ir apribojimus taip
pat gali nustatyti tik !statymas. <ustatant apribojimus$ var"oma konkreti laisv ar teis. Kai nustatomas apribojimas$ turi b3ti nustatomas baigtinis apribojim sraas. Tie !statymai
turi b3ti paskelbti kaip ir kiti !statymai. Kiekvienas individas turi "inoti$ kad yra tam tikri apribojimaiWsuvar"ymai. Kai nustatomi apribojimai$ jie turi b3ti 4ormuluojami aikiai$
vienareikmikai. <ustatant apribojimus$ turi b3ti siekiama teist tiksl.
-& Tokie apribojimai turi b3ti pripa"!stami$ priimtini demokratinje visuomenje. 'i slyga reikia$ kad tie suvar"ymai neturi b3ti nukreipti riboti pai demokratin# sistem. :
pob3dis turi b3ti toks$ kad nekelt grsms demokratinei visuomens sampratai. 6asirinktos ribojimo priemons turi b3ti adekvaios siekiamam tikslui.
.& :okie apribojimai negali paneigti pai teisi ir laisvi. Tai susij# su t ribojim apimtimi. <egalima apriboti tiek$ kad nelikt paios teiss ar laisvs. Tie ribojimai negali paneigti
teiss ar laisvs. Tie suvar"ymai negali paneigti ir kit teisi.
Tai yra trys pagrindins slygos$ galimybs$ kuriomis turi b3ti vadovaujamasi. 7ra ir kit taisykli*
@& :ei yra tam tikri "mogaus teisi apribojimai$ jie negali b3ti taikomi kitiems. To apribojimo negalima taikyti kitoms teisms. Turi b3ti nustatomi tik konkreiai teisei ar laisvei.
Kadangi ie apribojimai nustatyti Buropos "mogaus teisi ir laisvi teismo$ tai kiekvienas teismas turi vadovautis iais pagrindais %.[+&. 6ats Buropos "mogaus teisi ir laisvi teismas negali
keisti nacionalini !statym. <acionalins valstybs priimdamos savo !statymus turi paisyti i teisi ir laisvi ribojimo pagrind. 'iandien jau daugiau kaip @+ Buropos valstyb yra
rati4ikavusios Buropos "mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencij. Todl joms taikoma Buropos "mogaus teisi ir laisvi teismo jurisdikcija ir jos turi laikytis t reikalavim.
6avy0dys$ kaip praktikai yra ribojama teis* U<uosavyb yra nelieiamaV nacionaliniai !statymai paprastai nustato tam tikras slygas apriboti*
\%+&6rivai nuosavyb# galima paimti i individo$ jei yra valstybinis poreikis. Turi b3ti priimamas specialus teiss aktas$ turi b3ti visuomens poreikis$ ir !statymas turi numatyti tuos atvejus$
kai galima paimti nuosavyb#*
a. visuomens poreikiai,
b. tie poreikiai turi b3ti detali0uoti,
c. turi b3ti teisingai atlyginama.
6rivati nuosavyb gali b3ti paimta visuomens reikmms$ bet teisingai atlyginta.
\%-&<uosavyb gali b3ti var"oma !statymo$ kai tai taikoma kaip sankcija u" padaryt nusikaltim ar nusi"engim. 6ripa"!stama$ kad gali b3ti nuosavyb paimama i asmens$ kuris nuosavyb#
naudojo nusikaltimams padaryti$ ar nuosavyb buvo kaip !rankis. Tai !vardijama kaip turto kon4iskacija. :i numatyta =K ir >T6K. Tai teistas suvar"ymas.
:.Dmo/aus te$s$0 $r !a$sv$0 /ara-t$(os.
5abai da"nai$ ypa anksiau$ b3davo$ kad "mogaus teiss ir laisvs buvo skelbiamos$ bet nebuvo tinkam j reali0avimo ir apsaugos mec/ani0m. Tai pasitaiko ir dabar nedemokratiniuose
re"imuose. Tokiais atvejais teiss ir laisvs deklaruojamos$ nes tai b3tina kiekvienai valstybei$ bet totalitariniuose re"imuose nra mec/ani0mo joms apsaugoti. <epakanka vien tik paskelbti
"mogaus teisi ir laisvi$ bet reikia ir apsaugos sistemos.
Bg0istuoja dvi pagrindins "mogaus teisi ir laisvi garantij grups*
+& Vidaus garantij sistema %nacionalin&,
-& Tarptautin "mogaus teisi ir laisvi apsaugos sistema.
E$daus 4mo/aus te$s$0 $r !a$sv$0 a%sau/os s$stema.
<acionalin apsaugos sistema susideda i dviej blok*
+& Eormalios teisins garantijos,
-& 1nstitucins teisins garantijos.
Eormalios teisins garantijos. Tai !statymai$ kuriuose yra !tvirtintos pagrindins teiss ir laisvs$ i j isiskiria konstitucins teiss ir laisvs.
%+&!eis " savign# yra viena i toki teisi$ kurios seniausiai numatytos$. 6rie kit konstitucini teisi galima priskirti %-& peticijos teis$ tai galimyb kreiptis ! vald"ios !staigas %galima
pavieniui$ galima grupmis&. %.& %kundo teis da"niausiai !eina ! peticijos teis#$ bet kai kuriose valstybse ji iskiriama atskirai$ kaip "moni reakcija ! j teisi pa"eidimus. 6rie 4ormalij
++

teisini garantij priskiriamos @%& procesins teismins garantijos individo teis kreiptis ! teism, demokratinse valstybse i teis pripa"!stama bet kuriuo atveju. )eklaruojama absoliuti %A&
teis " teismin$ gnb#. Taip pat priklauso %D& asmens nelie&iamb %Rabeas Korpus&* kai asmuo sulaikomas$ turi b3ti per @N/ %G-/& pristatomas ! teism$ ir individai turi teis# prie teisj ginti
save. Tai kiekvieno individo galimyb reikalauti kuo greiiau b3ti pristatytam ! teism. <umatomas kuo trumpesnis termin$ bet vieningo termino nra %-9.$ kai kur A paros ir pan.&. 6rie
4ormalij teisini garantij reikia priskirti %G& nekaltumo pre'umpcij# tik teismas gali pripa"inti asmen! kaltu padarius nusikaltim ir bausti. Kol nra teismo nuosprend"io$ nieks negali b3ti
vadinamas nusikaltliu. Teis ! gynyb individas gali gintis pats asmenikai$ ir taip pat gali naudotis advokat pagalba. Kiekvienas individas turi teis# ! nepriklausom teism. Eormaliosios
teisins garantijos suteikia galimyb# gintis paiam individui.
1nstitucins teisins garantijos. 'ios garantijos skirstomos dar ! dvi grupes*
.& =endros organi0acins garantijos,
@& Teismins garantijos.
Kai kalbama apie institucines teisines garantijas$ svarbu$ kad valstybje eg0istuoja specialios institucijos$ kuri paskirtis u"tikrinti "moni teisi ir laisvi garantijas.
(endros organi'acins garantijos valstybs ir savivaldybi institucijos$ kurios dalyvauja !gyvendinant "moni teises ir laisves. )id"ioji dalis "mogaus teisi ir laisvi gali b3ti reali0uojamos
tik tam tikrose vald"ios institucijose %ministerijose$ !staigose$ savivaldos institucijose&. 6v0.* socialins9ekonomins teiss* kiekvienoje valstybje b3na socialins apsaugos$ r3pybos institucija$
kuri r3pinasi toki teisi !gyvendinimu %teis ! pensij$ teis ! socialin# param ir pan.&. >smenys$ kurie turi tas teises$ privalo kreiptis ! vald"ios !staigas$ kurios r3pinasi tomis teismis. Teiss
kult3ros srityje reali0uojamos per !vairias kult3ros !staigas. ;reta vald"ios institucij$ eg0istuoja !vairios kontrols institucijos$ inspekcijos$ vartotoj interes specialios !staigos. ;reta
vykdomosios vald"ios institucij$ eg0istuoja ir specialios institucijos$ kuri paskirtis tiesiogiai ginti "moni teises. Tai ombudsmenai $ kurie yra savotiki pareig3nai. :ie atsirado
(kandinavijos valstybse. 5ietuvoje jie vadinami (eimo kontrolieriais. : paskirtis nagrinti "moni skundus dl vald"ios !staig piktnaud"iavimo ir pan.. :ie da"niausiai steigiami prie
parlamento. Tai garantuoja nepriklausomum nuo vald"ios !staig. Kai kuriose valstybse jie steigiami prie valstybs vadovo$ vyriausybs$ bet tai suma"ina nealikum$ nes skund"iami
da"niausiai vykdomosios vald"ios veiksmai.
!eismins garantijos tam tikri teismai$ ! kuriuos gali kreiptis "mons %4i0iniai ir juridiniai asmenys&$ siekdami ginti savo teises ir laisves. Tai patikimiausia priemon. Todl demokratins
valstybs po"ymiu yra tai$ kad konstitucijose !tvirtinta nevar"oma teis kreiptis ! teism dl pa"eist teisi ir laisvi.
'iandieninse valstybse eg0istuoja trejopa teism sistema*
+&=endrosios kompetencijos teismai b3na ne ma"iaus kaip dviej instancij$ da"nai trij %pirmos instancijos$ apeliacinis$ kasacinis&.
-&(peciali0uoti teismai %administraciniai& jie da"niausiai skirti apginti "mog nuo vald"ios !staig. :ie vykdo tam tikras vykdomosios vald"ios teismin# prie"i3r.
.&Konstituciniai teismai ar kitos institucijos$ vykdanios konstitucin# prie"i3r. Konstituciniai teismai u"tikrina konstitucijos virenyb#$ taip pat nagrinja ir "moni skundus dl
pa"eist konstitucini teisi. Tai laikoma aukiausia teismins gynybos 4orma. <eretai b3na taip$ kad individas praeina visas grandis$ ir po to$ kai pasinaudoja visomis nacionalins
gynybos priemonmis$ jau atsiveria kelias ! tarptautins gynybos priemones.
Tar%taut$-' 4mo-$0 te$s$0 $r !a$sv$0 a%sau/os s$stema.
(kiriamos dvi grups*
+& Eormalios teisins garantijos,
-& 1nstitucins teisins garantijos.
Eormalios teisins garantijos. Tai svarbiausi tarptautiniai dokumentai$ kur !tvirtintos teiss ir laisvs. Tie dokumentai*
+& Visuotin "mogaus teisi deklaracija %+Q@N& ji daugiau politinio pob3d"io$ ja kreipiamasi ! valstybi vadovus$ parlamentus.
-& )eklaracija dl rasins diskriminacijos likvidavimo %+QD.&.
.& Tarptautinis ekonomini$ socialini ir kult3rini teisi paktas %+QDD$ prim :TO&.
@& Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas %+QDD$ prim :TO&.
'ie dokumentai buvo priimti :TO, laikomi universaliais tarptautiniais dokumentais. :uos valstybs rati4ikuoja$ nordamos prisijungti. :>V tie paktai nerati4ikuoti dl sudtingos rati4ikavimo
sistemos %.W@&.
)ar yra regioniniai dokumentai Buropos "mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija %+QA8& %BCTK&. 6anaios konvencijos yra ir >4rikoje bei >0ijoje. =et BCTK nra vien tik
teisi ir laisvi deklaracija. ?steigta +QA8m. Buropos Taryba$ kuri kelia reikalavim narms pripa"inti i konvencij$ j rati4ikuoti ir laikytis. @+ Buropos Tarybos nar yra rati4ikavusios i
konvencij. 'ios konvencijos ypatumas tas$ kad ji sukuria tam tikras institucijas$ kuri paskirtis ginti "mogaus teises.
1nstitucins teisins garantijos. Tai tam tikros organi0acijos$ skirtos "moni teisms ir laisvms ginti. 'ios garantijos skirstomos !*
+& universalias %pasaulines& tai :TO tam tikros organi0acijos. 7ra :TO "mogaus teisi komitetas.
-& egionines steigiamos tam tikruose kontinentuose. Tai Buropos institucijos$ kurios labai ipltotos. ?steigta*
+. Cmogaus teisi komisija,
-. Cmogaus teisi teismas,
.. 2inistr komitetas.
'iandien padarius pakeitimus Buropos "mogaus teisi komitete$ liko*
+. Cmogaus teisi teismas,
-. 2inistr komitetas.
(lygos$ kurioms esant galima kreiptis ! Buropos "mogaus teisi teism*
+& ? ! teism gali kreiptis kiekvienas valstybs pilietis$ jei ta valstyb yra rati4ikavusi BCTK. ati4ikavimas sudaro prielaid kreiptis ! teism. Taip pat turi b3ti !sipareigojimai laikytis
tos konvencijos.
-& Kiekvienas individas$ kuris nori kreiptis ! ! teism$ turi b3ti pasinaudoj#s nacionalinmis gynybos priemonmis.
IE tema.E$suome-$-'s sa-tvar#os #o-st$tu3$-$a$ %a/r$-da$.
.E$suome-$-'s sa-tvar#os sam%rata.
Cmons$ gyvendami visuomenje$ sueina ! !vairius santykius tiek vieni su kitais$ tiek su !vairiomis organi0acijomis.ie santykiai yra visuomeniniai santykiai$ nes jie vyksta "moni
visuomenje. 7ra labai plati j !vairov. 6agal reikm# jie labai svarb3s visuomenje. Cmoni tarpusavio bendravimas remiasi visuomeniniais santykiais.
<uo seno priimta$ kad svarbiausi visuomeniniai santykiai reguliuojami teiss normomis. Teisinis reguliavimas atsirado su valstybs atsiradimu. 6ati valstyb daugel! visuomenini santyki
vertina ne vienodai$ kai kuriems i j suteikia prioritet. Valstybinis reguliavimas nukreiptas ir ! individuali poreiki tenkinim. Tas teisinis reguliavimas turi tam tikrus u"davinius$ tikslus.
6agrindiniai visuomeniniai santykiai apibr"iami konstitucijoje. Todl iskiriama tam tikra santyki grup$ kuri !tvirtinta konstitucijoje. Konstitucinis reguliavimas pirmiausia turi paskirt! !vesti
tam tikr tvark visuomenje$ irykinti valstybinio gyvenimo prioritetus$ sukurti valstybei normalias gyvenimo slygas$ individo teises.
Visuomenin santvarka tai ne tik individo reikalai$ bet ir visuomens$ valstybs interesai. Visuomenins santvarkos konstitucinis reguliavimas ireikia visuomens$ valstybs poreikius$ o ne
vien tik individo. Cvelgiama i valstybs poreiki$ o taip pat leid"iama gerai jaustis individui.
6agal turin! skiriami @ pagrindiniai visuomenini santyki blokai*
+& Bkonominiai santykiai,
-& Kiti socialiniai santykiai,
.& )vasiniai kult3riniai,
@& 6olitiniai santykiai.
Tokia strukt3ra$ !einanti ! visuomenin# santvark$ susi4ormavo HH a. %po - deimtmeio. Orientyras 1 6asaulinis karas. <uo bolevik revoliucijos usijoje.& Tuo metu prasidjo iplstinis
valstybins santvarkos suvokimas.
6irmosiose konstitucijose daugiausia dmesio skiriama politiniams santykiams$ nes jie susij# su valstybins vald"ios k3rimu$ 4ormavimu$ 4unkcijomis.
HH a. po - deimtmeio$ susik3rus komunistinei sistemai$ teisinis reguliavimas iplito ir ! kitas visuomenini santyki grupes. HH a. pabaigoje po 11 6asaulinio karo priimtose konstitucijose
teisinis reguliavimas apima daug svarbiausi visuomenini santyki.
&.E#o-om$-' s$stema.
Bkonomin# sistem sudaro nuosavybs santykiai ir su jais susij# gamybos santykiai$ grybi paskirstymo santykiai.
<uosavyb vartojama dviem prasmm*
+& turtas,
-& santykiai tarp "moni dl turto.
<uosavybs kaip turto suvokimas yra buitinis. Turtas9 tai nuosavybs santyki objektas. Teiss po"i3riu svarbiausia yra - prasm tai santykiai dl turto$ valdymas$ naudojimas$ disponavimas.
6er santykius teiss normos gali daryti poveik! paiam turtui.
<uosavyb skirstoma ! *
+& viej,
-& privatin#.
+-
&
Vieoji nuosavyb turtas$ priklausantis valstybei$ visuomenei ar tam tikriems teritoriniams kolektyvams. Vieoji nuosavyb savo prigimtimi yra kolektyvin$ nes priklauso visiems
visuomens nariams. =et vieoji nuosavyb negali b3ti daloma. 6adalyta ji tampa privaia.
6rivatin nuosavyb tai individams priklausantis turtas %4i0iniams ar juridiniams asmenims&. 6rivatin nuosavyb gali priklausyti ir valstybei$ bet tik tuo atveju$ kai privatin nuosavyb yra
akcine 4orma.
6rivatin nuosavyb gali b3ti perleid"iama kitiems teiss subjektams$ gali b3ti dalijama$ o vieoji nuosavyb jokiu b3du negali b3ti dalijama$ nes bet koks dalijimas reikia vieosios
nuosavybs statuso pakeitim.
6rivati0avimas tai vieosios nuosavybs pavertimas privaia. :is vyksta !vairiose valstybse. 6laiausiai vykdomas buvusiose komunistinse valstybse. 6asikeitus valstybiniams santykiams$
vienas i u"davini privati0uoti viej nuosavyb#$ sukurti b3tinas prielaidas laisvajai rinkai. 6riimami special3s !statymai$ kuriuose nurodoma$ kaip turtas privati0uojamas. 1valstybinimas
vyksta privati0avimo keliu$ jis vyksta skausmingai.
)ominuojanti nuosavybs 4orma apsprend"ia valstybs ekonomin# santvark. 1storikai !rodyta$ kad privati nuosavyb sudaro geriausias slygas ekonomikos klestjimui. <uosavybs
santykiams skiriamas ypatingas dmesys demokratinse valstybse, atsiradus konstitucinei santvarkai ypatingas dmesys ypa irykjo. 6ranc30 did"iosios revoliucijos metu priimta
Cmogaus ir pilieio teisi deklaracija$ kurioje buvo atskiras skirsnis nuosavybei* +Gstr.* nuosavyb nelieiama ir venta teis$ todl i nieko negali b3ti paimta$ iskyrus !statymu numatytu$
akivai0d"iu visuomeninio b3tinumo atveju ir su slyga$ kad bus teisingai ir i anksto atlyginta.
'i idja iliko ir iandien. 5K -. str. nustato t pat!.
?vyko tam tikri pokyiai po"i3riuose ! nuosavyb#. :ie sietini su bolevik revoliucija usijoje$ kuri turjo didel# !tak konstitucinei raidai ir visuomenini santyki konstituciniam reguliavimui.
<uosavybs santyki sociali0acija iuolaikinse konstitucijose nereikia atsisakymo nuo nuosavybs ar nuo jos gynimo$ bet pasireikia tam tikru !pareigojimu naudotis nuosavybe visos
visuomens gerovei %HH a. i idja da"nai sutinkama&. Kitas sociali0acijos po"ymis naujose konstitucijose ipleiama galimyb paimti nuosavyb visuomens reikmms.
Kai kuriose konstitucijose kalbama apie nuosavybs nacionali0acij. :i demokratinse valstybse suvokiama kaip teisingas nuosavybs pamimas. <acionali0acija masinis pamimas. :
propaguoja socialdemokratai$ socialist partijos. Tokia nacionali0acija vykusi ).=ritanijoje %leiboristai&* buvo nacionali0uota anglies pramon$ gele"inkeliai ir pan. Kai rinkimus laimdavo
konservatoriai jie vykdydavo denacionali0acij.
(ociali0acija siekimas$ kad nuosavyb tarnaut visuomens reikmms.
Bkonomins veiklos principai. :ie atsirado konstitucinje teisje HH a. %tarp 1 ir 11 6K ekonomins kri0s paskoje$ kuri vyko +Q-G9+Q-Qm.&.'i kri0 vyko dl to$ kad valstybs neband
vykdyti joki reguliavimo metod$ kad b3t ivengta ekonomins kri0s. 6o jos vakar Buropos ekonomistai pradjo iekoti metod !rodinti$ kad galimas valstybs kiimasis ! ekonomin!
gyvenim, ir jei valstyb ribotai vykdyt ekonomin! reguliavim$ tai u"kirst perprodukcijas$ ekonominio "lugimo sustojim ir pan.
Valstybinis ekonominis reguliavimas buvo vykdomas ekonominiuose kratuose. usijoje pramons industriali0acija %visa pramon nacionali0uota&. Valstyb reguliavo vis ekonomin!
gyvenim. Kri0 beveik nepaliet usijos. 'iandien galima aptikti valstybinio ekonomikos reguliavimo svert$ valstybinio planavimo$ !pareigojim r3pintis nauj darbo viet k3rimu ir pan.
Valstybiniame ekonominiame reguliavime pabr"iama$ kad nacionalinis turtas turi b3ti naudojamas visos visuomens interesams. Todl gamtos turtai taip pat nacionalinis turtas. Tik vliau jie
gali b3ti pama"u privati0uojami !statym nustatyta tvarka. 'iuolaikinse konstitucijose daug dmesio skirta "ems 3kio$ gamybos raidai. Valstybs !sipareigoja remti nacionalin! 3k!$ remti
"emdirbius. Konstitucijos !tvirtina garbing konkurencij %tai rinkos principo !tvirtinimas$ monopoli0avimo draudimas&. 'iuolaikins konstitucijos pabr"ia privaios iniciatyvos rmim.
Kita ekonomins sistemos sritis 4inans sistema. :i priklauso nuo ekonomikos$ gamybos ir pan.
Einans sistema tai piniginio vieneto !vedimas$ valstybs bank sistema. =et svarbiausia mokesiai. 2okesi rinkimas labai sena 4unkcija. 6er mokesius nusavinama dalis privataus
kapitalo. 2okesiai pagrindinis biud"eto altinis. 2okesius paprastai nustato tik parlamentas.
Konstitucijose nustatoma biud"eto 4ormavimo tvarka. :o projekt teikia vyriausyb$ tvirtina parlamentas$ vykdo vyriausyb. <ustatomas paprastai vieneriems metams. =iud"etu disponuoja
vald"ios !staigos$ i jo gyvena pati valstyb %galima skirti las socialinms reikmms&.
Konstitucijose sutinkami 4inans naudojimo principai*
+. draudimas valstybs las naudoti labdarai,
-. draudimas valstybs las naudoti ba"nyiai,
.. draudimas valstybs las naudoti privaiai s4erai.
).So3$a!$-' s$stema.
(ocialin sistema tai$ vis pirma$ visuomenini santyki grup$ kurie tiesiogiai nra susij# su gamyba$ bet esantys alia ekonomins sistemos. Tai pavy0d"iui santykiai tarp darbdavi ir
darbinink. :ie susij# su gamyba ir u"mokesiu. 'ie ekonominiai santykiai yra peraugantys ! socialinius kon4liktus$ kai darbininkai yra nepatenkinti darbo slygomis. Kon4liktus tenka spr#sti
valstybei. 6aprastai valstyb !pareigojama r3pintis "moni u"imtumu$ !statymais kurti darbo vietas.
Kai kurios konstitucijos skelbia$ kad valstyb yra socialin valstyb %1talijos konstitucija&. 1spanijos konstitucija !pareigoja valstyb# siekti $ kad neb3t bedarbysts$ r3pintis darbuotoj
pro4esiniu mokymu. 6anaios nuostatos dl valstybs socialins paskirties yra 6ortugalijos$ =ra0ilijos$ 1ndijos ir kitose konstitucijose.
Konstitucijose da"nai b3na nuostatos$ draud"ianios priverstin! darb %i vienos puss valstyb turi kurti darbo vietas$ i kitos draud"iamas priverstinis darbas$ nes tuo ribojama "moni
laisv&.
Kita socialini santyki sritis tarpnacionaliniai santykiai. )auguma valstybi daugianacionalins. <acionaliniai kon4liktai kyla tarp tam tikr grupi ir etnins daugumos. :ie kelia pavoj
taikai$ todl konstitucijos numato$ kaip tvarkyti tokius santykius. <audojami !vair3s b3dai*
+& Tautinei ma"umai suteikiama nacionalin teritorin autonomija. 6astoviai tam tikroje teritorijoje gyvenanti tauta !gauna autonomijos status$ suteikiant galimybes tvarkytis savarankikai.
Tai nereikia valstybingumo suteikimo. 5eid"iama turti !statymus$ vykdyti vald"i$ naudotis ma"umos kalba$ turti savo spaud$ steigti mokyklas. )a"niausiai suteikiamos savivaldos
teiss tai labiausiai paplit#s nacionalini santyki sprendimo b3das.
-& Kult3rin autonomija. Tai tam tikros tautos asmeninio savarankikumo pripa"inimas. Tik ne4iksuojama teritorija. Cmonms sudaromos slygos naudoti nacionalin# kalb$ gali turti savas
mokyklas$ spaud$ radij$ kult3ros !staigas ir pan. Taikoma tais atvejais$ kai tautins ma"umos nedidels ir neturi nuo seno gyvenamosios vietos. ;ali b3ti suteikta ir didesnms tautoms
kai !vyk# asimiliacijos procesai.
.& Tautinio lygiateisikumo principo !tvirtinimas. Vis taut atstovai gali dalyvauti valdant valstyb#$ u"imant !vairias tarnybas. 6riimami tam tikrais atvejais special3s !statymai. 6ilieiai
lygiateisiai ne"i3rint tautos$ rass$ kalbos ir t.t.
@& Taut apsisprendimo teis. :i !tvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. :o reikalauja daugelis valstybs tautini ma"um. 6aios valstybs vengia pripa"inti ir !tvirtinti tok! princip. Tokio
principo !tvirtinimas konstitucijoje gali sukelti grsm# valstybs teritoriniam vientisumui. Todl is principas !tvirtinamas retai. Tokie atsiskyrimai yra !vyk# * (ingap3ras atsiskyr nuo
2alai0ijos 4ederacijos. Eederacinse valstybse buv# daug pilietini kar centrins vald"ios jga slopinami sukilimai.
'iuolaikinse konstitucijose aptinkama norm$ kurios buvo neb3dingos senosioms konstitucijoms*
+& (antuokos ir eimos rmimas. %krikionika tradicija&.
-& (veikatos apsauga. =3tiniausia sveikatos apsauga nemokama. )id"ioji dalis sveikatos apsaugos nemokama. (veikatos apsauga kaip savotikas privatus verslas.
.& (ocialin r3pyba. Tai valstybs parama invalidumo atvejais$ taip pat asmenims$ sulaukusiems pensinio am"iaus. Bg0istuoja greta valstybinio socialinio apr3pinimo sistemos privat3s
socialinio draudimo 4ondai.
@& ?pareigojimas pilieiams r3pintis gamtos apsauga. :is nustatytas normose. Tai ekologins normos. ?pareigoja taip pat gamintojus atsargiai naudoti gamtos resursus. Bkologija tai ir
"ems turtai$ mikai$ vandenys$ oras$ gamyba$ neteriant aplinkos ir pan.
+.Fvas$-$a$B#u!t5r$-$a$ sa-t"#$a$.
Tai dar naujesn konstitucinio reguliavimo sritis. H1H a. praktikai i sritis ne"inoma.
)vasiniai santykiai tai ypatingi santykiai tarp "moni$ "moni ir visuomens$ "moni ir valstybs$ vietimas$ mokslas$ kult3ra$ menas$ religija i santyki reguliavimas ir iandien nra labai
gausus.
'vietimas. 6abr"iama jo reikm visuomenei$ ekonominei asmenybs raidai$ galimyb dalyvauti valstybs valdyme. 1spanijos konstitucija pabr"ia vietimo tiksl stiprinti "mogaus
asmenyb#$ kad is gerbt demokratinius principus ir "mogaus teises. Todl 1spanijoje yra privalomas ir nemokamas pagrindinis mokymas. Vokietijos konstitucija taip pat pabr"ia vietimo
reikm#. Taip pat mokymas yra privalomas.
2okslas. 6abr"iama mokslo laisv$ dstymo laisv$ auktj mokykl autonomija$ valstybs pareiga remti moksl$ nes jis ekonomins pltots galimyb$ kult3rinio iprusimo galimyb.
Kult3ra. 6abr"iama senosios kult3ros apsauga$ valstybs !sipareigoja saugoti meno paminklus. 6riimami kult3ros paveldo !statymai$ istorijos paminkl apsaugos !statymai.
eligija. )a"niausiai sutinkama$ kad ba"nyia atskiriama nuo valstybs ir valstyb nuo ba"nyios. =uvo laikotarpis$ kai buvo siekiama !tvirtinti religijos viepatavim. Vlyvaisiais
viduram"iais buvo supratimas$ kad tai negerai$ atsiranda nuostatos dl atsiskyrimo. Vyko kovos atskirose valstybse tarp ba"nyios ir valdov.
'iuolaikinse konstitucijose pabr"iama$ kad nra valstybins religijos tos$ kuri remt valstyb. ?tvirtinta galimyb gyventojams ipa"inti bet kuri religij ar neipa"inti jokios.
Kai kuriose senose valstybse yra nuostatos$ pripa"!stanios religijos pirmenyb# kit religij at"vilgiu valstybins religijos paskelbimas. ).=ritanija anglikon ba"nyia. :os vadovas
monarc/as. Tai istorins tradicijos. ).=ritanijoje skelbiama$ kad karaliumi negali b3ti kit religij ipa"!stantis asmuo. >irijoje ir iandien atr3s prietaravimai tarp katalik ir protestant.
+.
)
2usulmon kratai %arab valstybs& turi valstybin religij islam. 1slamo religijai teikiamos privilegijos prie kitas religijas. 7ra nuosaikesni islamo krat. Eundamentalistai reikalauja
laikytis islamo nuostat. <esilaikantys t nuostat yra baud"iami.
..=o!$t$-' s$stema $r (os e!eme-ta$.
6olitin sistema suvokiama kaip visuomenini santyki$ kurie susi4ormuoja !gyvendinant politin# vald"i$ visuma.
Vald"ia tai sugebjimas ir galimyb vien asmen vali primesti kitiems. Vald"ios po"ymiai eg0istuoja !vairiose grupse$ susib3rimuose.
(ociologijoje* eimos galva yra narys$ kuris u"ima dominuojani padt!. (udtingesnse grupse "moni bendravimas ne!sivai0duojamas be vald"ios. 6olitin vald"ia ypatinga vald"ios
sistema$ 4orma. :i kyla visoje visuomenje ar didelse dalyse$ teritorijose. (kiriamas elitas valdanij grup$ sugebani valdyti visuomen# ir naudojanius specialius vadovavimo
visuomenei metodus.
Vald"i turi special3s asmenys$ kurie turi isilavinim$ pasirengim. <eretai politin vald"ia !gyvendinama remiantis normomis. 1skiriami subjektai$ !gyvendinantys politin# vald"i$ ir
iskiriamas norminis pagrindas.
1skiriami - politins vald"ios !gyvendinimo elementai*
+& tam tikri institutai subjektai$ kurie vadovauja$ kurie !gyvendina politin# vald"i,
-& 4unkcinis elementas socialins normos$ kurios nustato tvark$ metodus$ tarp j ir teiss normos. Eunkcinio elemento negalima apib3dinti vien kaip teiss normos$ bet didel reikm ir
kitoms socialinms normoms %politini partij$ organi0acij priimai dokumentai&.
6olitin# vald"i !gyvendinti nepakanka vien subjekt ir norm$ bet ji !gyvendinama taikant prievart. Tai iskirtinis politins vald"ios po"ymis. 6rievartos taikymas nra pats tikslas$
valdantysis subjektas b3tinais atvejais taiko prievart$ kai yra nepaklusnumas %pasiprieinimas&. ;alimyb taikyti prievart iskirtinis politins vald"ios po"ymis. Kitur jos nra ar ji
netoleruotina. 7pating reikm# turi teisinis reguliavimas. Teiss normos gali suma"inti prievartos taikymo galimybes$ apibr"ti tvark$ mastus$ apimt!. Tai turi b3ti numatyta$ kad ta prievarta
b3t detali$ teista. 6rievarta yra !vairi r3i* moralin %paalinimas i politins organi0acijos&$ taip pat 4i0in prievarta ir pan. 2oralin prievarta neturi 4i0inio pob3d"io ir pan.
6olitins sistemos mec/ani0m sudaro ie institutai*
politin sistema 4unkcionuoja visuomenje$ todl !takingiausios visuomenins organi0acijos$ traktuojamos kaip politins sistemos sudtins dalys.
6agrindiniai politins sistemos elementai*
+& Valstyb. :i ireikia paios visuomenins organi0acijos laipsn!$ lyg!. :i padeda gyventi visuomenei. Valstyb neatsitiktinai pabr"iama kaip svarbiausias elementas.
-& Vietos savivaldos institucijos. Vietos savivalda tam tikri teritoriniai kolektyvai$ organi0acijos. Totalitariniuose re"imuose vietos savivalda nebuvo toleruojama$ o laikoma$ kad
teritorijose vald"i !gyvendina centrin vald"ia. )emokratinse valstybse laikoma$ kad valstyb veikia visose teritorijose$ bet vietos gyventojai savarankikai tvarkosi gyvenim. Vietos
savivaldos institucijos tam tikra politins vald"ios organi0acija. Valstyb ir vietos savivalda vieosios vald"ios institutai. 'i vald"ia veikia visos vald"ios labui. >titinkamai
apib3dinama ir vietos savivalda.
.& 6olitins partijos ir politins organi0acijos. :os demokratins valstybse u"ima svarbi viet. :os pripa"!stamos politins sistemos elementais. =et jos neprilygsta nei valstybei$ nei vietos
savivaldai. 6olitins partijos ir organi0acijos yra visuomeniniai susivienijimai$ laisvanorikos asociacijos$ bet kiekvienos politins partijos svajon paimti valstybin# vald"i ! savo
rankas %ar savivaldyb#&. Vienas i politins partijos u"davini siekti valstybins vald"ios ar kitos vieosios vald"ios.
@& Kiti socialiniai9visuomeniniai susivienijimai. :ie sudaromi socialiniais pagrindais. :ie tiesiogiai neturi politini tiksl$ bet jie dalyvauja politikoje$ juos !traukia politins partijos ar
valstyb. Taigi jie turi politin! vaidmen!.
A& eligins bendruomens ir ba"nyia. Tai nra politins organi0acijos$ nes paremtos tikjimu$ religija. 'iuolaikinse visuomense ba"nyiai ir religijai priklauso svarbus vaidmuo.
;yventojai jungiasi$ sudaro bendruomenes$ todl turi !tak politikai. 6er rinkimus gali remti vien ar kit politin# partij. Turi b3ti pripa"!stamas j vaidmuo.
D& 2asins in4ormacijos priemons. Tai labai !takinga sistema. Ciniasklaida nra tiesiogiai politin organi0acija$ bet masins in4ormacijos priemons neivengiamai dalyvauja politiniame
gyvenime. Tai galinga s4era.
Visi ie pagrindiniai institutai minimi kiekvienos valstybs konstitucinse normose. )augiau ar ma"iau jiems konstitucijose skiriama dmesio. 'ie subjektai gali b3ti traktuojami kaip
konstitucinio reguliavimo objektas.
Ea!st"*'. Valstybei kiekvienos alies konstitucijoje skiriamas ypatingas dmesys$ nes valstyb valdo visuomen#$ o i kitos puss valstyb yra paios visuomens k3rybos re0ultatas. Todl
konstitucijose pateikiami pagrindiniai apib3dinimai.
+&Konstitucijose valstyb paprastai pabr"iama kaip demokratin valstyb %respublika$ monarc/ija&. 7ra pripa"!stami demokratins veiklos principai$ demokratin vald"i sudarymo tvarka$
pagrindins "moni teiss ir laisvs. >pie demokratin# valstybs prigimt! neverta daug kalbti$ nes tai !prastin iuolaikins valstybs c/arakteristika.
-&Kita c/arakteristika$ atsiradusi HH a.$ yra socialins valstybs c/arakteristika. (ocialin valstyb savotikas !sipareigojimas prie visuomen#$ kad vald"ios institucijos gerbs "moni teises ir
laisves$ sukurs kiekvienam individui normal gyvenim$ sieks organi0uoti ekonomik taip$ kad ivengti dideli disproporcij tarp gyventoj pajam. (ocialin valstybs idja kilusi i
sociali0mo teorij$ yra j atspindys. %buvo atimamas turtas i turtingj ir paskirstomas. F"drausta privatin nuosavyb. Visa tai buvo totalitarinse sistemose&. (ocialins valstybs idja
paremta siekiu$ kad neb3t didelio turto skirtumo. (ocialin valstyb turi padti paramos reikalingiems asmenims. (ocialins valstybs siekis !tvirtintas 1talijos konstitucijoje$ kuri priimta po 11
6K$ taip pat 1spanijoje %nors ji monarc/ija$ bet skelbiama socialins valstybs idja&$ taip pat Vokietijos konstitucijoje.
.&Teisins valstybs c/arakteristika modernij valstybi po"ymis. Teisins valstybs idja ireikia tai$ kad visas alies gyvenimas bus tvarkomas pagal !statymus ir kitas teiss normas.
6abr"iama ypatinga konstitucijos vieta teiss sistemoje. Konstitucija turi prioritet$ jai negali prietarauti jokie kiti !statymai. ?tvirtinamos visuotinai pripa"intos teiss ir laisvs$ j
pripa"inimas$ j patikimos garantijos. <epriklausom teism suk3rimas garantuoja ir !statym virenyb#$ ir teisi bei laisvi apsaug$ nealikus sprendimus.
@&6asaulietins valstybs c/arakteristika$skelbimas. 6asaulietin valstyb reikia$ kad valstyb yra nepriklausoma nuo ba"nyios$ ir ba"nyia yra nepriklausoma nuo valstybs. Tai yra susij# su
valstybs ir ba"nyios santyki problemomis. =uvo laikai$ kai valstyb ir ba"nyia kariaudavo dl dominuojani po0icij. Todl dabar priimtinas pasaulietins valstybs !tvirtinimas. :i
nepriklausoma nuo ba"nyios$ o kartu garantuoja tikjimo laisv#. 'is principas !tvirtintas 1talijos$ 6ranc30ijos konstitucijose. Kai kuriose valstybse itoks santyki apib3dinimas atmetamas$
pv0.* ).=ritanijoje pripa"!stama valstybin religija. Taip yra dl istorini aplinkybi. >nglikon ba"nyios vyriausiuoju vadovu yra monarc/as. Turi lemiam "od! ba"nyios reikaluose$ o
monarc/u gali b3ti tik anglikon tikjimo monarc/ eimos narys. Kai kuriose islamo valstybse religijai skiriamas ypatingas dmesys$ taip pat koranui$ kuris yra ir teisinis dokumentas.
5abai svarbus dalykas u"sienio politikos !tvirtinimas. Valstybs viena i u"duoi !tvirtinti nepriklausomyb#. 6abr"iamas taikus bendradarbiavimas$ dalyvavimas tarptautinse
organi0acijose$ tarptautins teiss princip pripa"inimas ar j diegimas ! nacionalin# sistem %Vokietijos$ 6ranc30ijos konstitucijose priimtas !sipareigojimas teikti prioritet tarptautinms
sutartims su slyga$ kad kita alis pripa"ins t pat!&. :aponijos$ Vokietijos konstitucijose yra atsisakymas naudoti karin# prievart ir pan.
'iuolaikinse konstitucijose daug dmesio skiriama valstybs mec/aniniam 4ormavimui$ vald"ios strukt3rai. ?tvirtintas vald"i padalijimo principas. Konstitucijose detaliai apib3dinama i .
vald"i sudarymo$ veiklos tvarka$ kompetencijos pagrindai.
Konstitucijose deklaruojamas principas$ kad vald"ios veikloje dalyvauti teis# turi ir pilieiai %j teis# u"imti valstybs tarnybos pareigybes&. Konstitucijose pabr"iama piliei iskirtin teis
u"imti pareigas valstybs tarnyboje.
Taip pat !tvirtinami vidaus politikos principai.
E$etos sav$va!da. :i pripa"!stama tam tikroms teritorijoms. :i pradedama kurti "emiausiuose teritoriniuose vienetuose. Ten renkamos savivaldos tarybos. (avivaldos taryba 4ormuoja vykdomj!
aparat$ valdom vieno asmens %mero$ burmistro&$ neretai irenkama valdyba. Bg0istuoja gyventoj atstovyb$ ji dirba periodikai %kart per mnes! ar ketvirt!&. 6riimtus sprendimus vykdomoji
vald"ia$ kuri veikia nuolat.
(avivaldybi veikl reglamentuoja !statymai$ konstitucins normos$ special3s savivaldos !statymai. (avivaldos institucijos veikia savarankikai$ bet turi gana plaias autonomijos teises. :os gali
b3ti kontroliuojamos ir valstybins vald"ios. Tai administracin savivaldos veiklos prie"i3ra. 'iuo atveju "i3rima$ ar nepa"eid"iami !statymai ir pan. (avivaldybse greta atstovaujamos ir
vykdomosios renkamas vienas ar daugiau kontrolieri$ kurie tikrina l naudojim ir teikia ataskaitas. Kiekviena savivaldyb turi biud"et$ kuris 4ormuojamas i 4i0ini ir juridini asmen
mokesi$ taip pat savivaldybes 4inansuoja ir valstyb %i valstybs biud"eto skiriamos !vairios dotacijos&.
=o!$t$-'s %art$(os. 6olitin partija tai organi0uota ir aktyvi visuomens dalis$ turinti bendrus interesus ir tikslus$ ir siekianti paimti valstybs vald"i %viej vald"i& ar bent !takoti jos
vykdym. :os neatsisako dalyvauti ir savivaldybi rinkimuose. 'iaip politins partijos yra visuomeniniai vienmini susivienijimai. To susivienijimo pagrindas konstitucijose !tvirtinta
asociacij laisv. 6ati asociacij laisv labai svarbi politin teis$ kuri !vardijama kaip pliuralistin demokratija$ tai yra galimyb susi4ormuoti daugiapartinei sistemai. )raud"iama kurti
partijas$ kurios siekia kovoti prie pai valstyb# ar jos konstitucin# santvark. 7ra nustatyta pareiktin politini partij k3rimo tvarka %nustatytas !steigj skaiius$ kai jis surenkamas$ partija
!registruojama&. =3na nustatytas minimalus skaiius %nuo keli imt iki keli t3kstani nari. eikalaujama politins partijos !stat ir programos. ?statai tai !stojimo tvarka. 6rograma tai
politikos kryptis. (varbi u"duotis siekti vieosios vald"ios. 6olitin partija padeda pilieiams dalyvauti valstybs gyvenime$ per jas pilieiai taip pat dalyvauja valdant savo al!. >ktyviausiai
jos reikiasi rinkim metu. 6olitin partija$ kuri laimi rinkimus %gauna daugiau nei ] viet parlamente&$ pati 4aktikai vaidina dominuojant! vaidmen! parlamente$ !gauna galimyb# reali0uoti
savo idjas$ lo0ungus$ !gyvendinti savo program. inkimus laimjusi partija !gauna teis# 4ormuoti i savo nari vyriausyb#$ nes paprastai reikalingas parlamento pasitikjimas. Tas pats ir
savivaldybi rinkimuose* laimjusi politin partija turi teis# savo nar! si3lyti ! mero post.
6artij klasi4ikacija. 'iuolaikinse valstybse politins partijos pradjo 4ormuotis H1H a. 6irmosios politins partijos susi4ormavo daugiau tokiais pavadinimais*
+& Konservatori 66. Tai viena seniausi. :i remia tam tikras istorines tradicijas$ sen vertybi ilaikym. :os nelinkusios ekperimentuoti$ prieinasi re4ormoms. 6riskiriamos prie
deinij klasikini partij.
+@
+
-& 5iberalai. :ie skelbia "mogaus teisi tam tikras idjas$ re4orm b3tinyb#$ siekdavo keisti vald"ios sistem. (u laiku %H1H a.& susi4ormavo kaip partijos.
.& (ocialist partijos$ socialdemokrat partijos. (kelb sociali0mo idjas$ socialins lygybs idjas. Tai kairiosios 66. 1 j atsirado komunist partijos.
@& Komunist 66. :os skelb$ kad politin# vald"i galima paimti revoliucijos$ perversmo keliu %usijos +Q+Gm. bolevik revoliucija&. Tai kairiosios 66.
A& Kentrins partijos. 6riskiriamos prie j liberal$ centrist 66.
;reta i partij reikia paminti ir kon4esines 66$ kurios steigiamos religiniu pagrindu %krikioni demokrat partijos&. %1talija$ Vokietija$ 6ranc30ija&.
1slamo valstybse yra 4undamentalistins 66. :os propaguoja islamo religij. (iekia tvarkyti valstybs gyvenim pagal islamo tikjim.
6olitins partijos yra*
+& ?4ormintos. Tokios turi visus partijos dokumentus$ grie"t vidaus strukt3r$ nari skaii$ imamas nario mokestis. Tai socialdemokrat$ komunist politins partijos&.
-& <e!4ormintos. Tai rinkiminiai judjimai. Mia nra grie"tos narysts. (udaromi rinkj sraai. :ei balsuoji esi narys. Tai :>V respublikon politin partija.
:.=art$-'s s$stemos1 (0 "%atuma$.
)emokratinse valstybse teis burtis ! politines partijas %66& b3na nevar"oma ar labai minimaliai var"oma %66 negali siekti nuversti konstitucin# santvark&. Bsant demokratinei santvarkai$
eg0istuoja daug 66 ir tai sudaro daugiapartikum. )augiapartikumas eg0istuoja daug 66$ tai politinis pliurali0mas.
66 skaiius nusistovi$ tampa tradiciniu %senose valstybse&. )augiapartikumas kartais vadinamas daugiapartine sistema. 66 gali b3ti !vairios pagal savo !tak visuomenei$ pagal re0ultatus
rinkim metu. Bg0istuoja partins sistemos* i svoka reikia$ kiek 66 realiai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime$ kiek j laimi$ kurios perspektyvios. 'i svoka parodo !takingas 66.
6artini sistem r3ys*
.)augiapartin sistema %jos laimi ir prisideda prie vald"ios&*
a& )augiapartin sistema su dominuojania partija %parlamente partijos jungiasi&,
b& )augiapartin sistema$ kai eg0istuoja daug apylygi partij$ sudaromi politiniai blokai blokin daugiapartin sistema. 66 sudaro blokus ir$ b3damos tam tikram junginy$
sudaro daugum$ ir tai leid"ia dominuoti valdant valstyb#. :i b3dinga Buropos valstybse* 1talijoje$ 6ranc30ijoje$ Olandijoje$ =elgijoje ir t.t. =lokin daugiapartin sistema i
vienos puss akivai0di demokratin valdymo 4orma$ demokratins sistemos pavy0dys$ bet i kitos puss i sistema lemia silpnas vyriausybes ir parlamentus. Tos koalicijos
priklauso nuo sugebjimo susitarti$ tuo paiu b3na nesantaik$ ir jei nors viena i tos koalicijos nari pasitraukia$ koalicijos nelieka$ daugumos nelieka$ ir Vyriausyb turi
atsistatydinti.
&.)vipartin sistema. :i yra tada$ kai alyje yra dvi stambios politins partijos$ kurios rinkim metu labai var"osi. 'ioje sistemoje greta dviej 66 dar veikia daug kit ne!taking partij %)=
%konservatoriai ir leiboristai&$ :>V %respublikonai ir demokratai&&. ).=ritanijoje iki 1 6K pagrindins 66 buvo konservatoriai ir liberalai$ o po 1 6K liberalus ist3m leiboristai. 1ki dabar valdo
leiboristai ir konservatoriai.
2a"esns 66 dvipartinse sistemoje nevaidina labai didelio vaidmens. )vipartins sistemos u"tikrina politin! stabilum. )vipartins sistemos traktuojamos kaip u"tikrinanios politin!
stabilum$ tvirt vyriausyb#$ pastovi parlamentin# daugum.
).Vienpartin sistema. 'al! valdo viena 66$ gali b3ti ir kitos 66$ bet realiai pripa"!stama tik viena 66. Tokia sistema da"niausiai b3na totalitarinse valstybse$ ir tokia partin sistema
pagrindinis b3das !vesti totalitarin! re"im. %((( valdanioji 66 buvo skelbiama vienintele$ !statymu buvo draud"iama kurtis kitoms 66&.Qdabar tokia sistema '.Korjoje$ Kuboje$ 5aose$
Vietname&.
Kai kuriose valstybse draud"iama steigti 66* >rab alys$ (audo >rabija %skiriama net mirties bausm&$ :ungtiniai >rab Bmyratai$ :ordanija. Mia Koranas v. knyga ir pagrindinis teiss
aktas$ todl sakoma$ kad politinio gyvenimo reikiniai nereikalingi.
6artij $-st$tu3$o-a!$9a3$(a tai reikinys$ kai teiss normomis reguliuojamas 66 steigimas$ k3rimas$ veikla. Teiss norm pagalba 66 tampa savotiku teiss institutu. 6artijai suteikiamas
juridinis apibr"tumas. 7ra dvi institucionali0acijos 4ormos*
+& Konstitucinis reguliavimas. %66 konstitucionali0acija&. Konstitucijos normos nustato 66 4ormavim. Konstitucinis reguliavimas b3na labai bendro pob3d"io. 66 b3na
pabr"iamos greta asociacij laisvs. <urodomi 66 tikslai$ u"daviniai. 66 padeda 4ormuoti tautos politin# vali. 6abr"iama* 66 negali ksintis ! konstitucin# santvark$ turi
laikytis !statym. 66 4ormavimas konstitucijose pradtas reglamentuoti po 11 6K.
-& ?statyminis reguliavimas. 66 sudarymo tvark$ veikl reguliuoja special3s !statymai. >pibr"ia slygas$ reikalavimus 66 sudaryti. )augelyje ali yra 66 4inansavimo
!statymai ie !statymai turi ypating reikm#. Valstyb turi iekoti b3d$ kaip apsidrausti nuo nevari 66$ kurios naudoja nevarius pinigus. Tuose !statymuose nustatomi
pinigini l gavimo b3dai$ altiniai. )augelyje demokratini valstybi pati valstyb !sipareigoja remti politines partijas$ remia jas rinkim metu.
=art$(os $r va!st"*'s a%aratas.
6artijos ir valstybs aparatas negali b3ti tapatinamas. Tai atskiri reikiniai ir j tapatinti negalima. Taiau tarp j yra glaud3s ryiai.
6olitins partijos %66& veikla ir valstybs veikla yra politinio pob3d"io. >bu subjektai yra politins sistemos elementai ir j veikla politin. =et valstybs veikla yra kitokia nei 66 veikla.
Valstybs pareig3n veikla labai grie"tai reglamentuojama teiss normomis. Teiss normos 66 veikl reglamentuoja labai bendrais bruo"ais. )augelis kit klausim$ kurie nereglamentuojami
yra 66 vidaus reikalas. Valstyb ! 66 vidaus veikl nesikia.
66 pagrindinis tikslas paimti valstybin# vald"i ! savo rankas. : veikla nukreipta gauti valstybin# vald"i. 66$ siekdamos vald"ios$ dalyvauja !vairiuose rinkimuose. Kai rinkim metu 66
laimi bals daugum$ jos !gauna teis# vadintis tautos atstovais ir valdyti valstyb#. Ta 66 paima ! savo rankas parlamento vair$ !gauna teis# 4ormuoti vyriausyb#.
66 atstovai veikia parlamente ir vyriausybje$ o taip ir u" j rib.
(kelbiamas depoliti0avimo principas. 6olitik veikla atskiriama nuo pro4esionali valstybs tarnautoj veiklos. 7ra draudimas tarnautojams remti 66. Valstybs institucijos ir valstybs tarnyba
depoliti0uota. Visikai depoliti0uota teisingumo sistema.
;reta valstybs aparato eg0istuoja savivalda. (avivaldybse 66 !taka analogika kaip ir valstybs lygmenyje.
E tema. Ea!st"*'s va!d4$0 s$stema.
.Ea!st"*$-'s va!d4$os sam%rata.
Vald"ia vienas esmini valstybs po"ymi. Valstybs elementai yra teritorija$ gyventojai$ vald"ia. Visuomen turi galimyb# 4ormuoti vald"i.
Vald"ios altinis. Vald"ia kildinama i tautos$ i visuomens %tai demokratin vald"ios samprata&. Kartais vald"ia kildinama i atskir valdov %tai monarc/ijos$ teokratins vald"ios atsiradimo
teorija&.
Vald"ia labai da"nai siejama su suverenitetu. =3tent tauta !gauna galimyb# kurti vald"i.
Vald"ia tai tam tikru b3du sukurtos ypatingos institucijos ir j veikla$ !gyvendinant valstybs u"davinius ir 4unkcijas.
Valstybins vald"ios organi0avimo principai*
+& (uvereniteto principas. :is ireikia idj$ kad aukiausios galios priklauso tautai ir b3tent pati tauta 4ormuoja vald"ios institucijas. 'is principas pasireikia pirmiausia 4ormuojant
atstovaujanias institucijas. 6arlamento 4ormavimo b3das rinkimai. inkimai tai vienas geriausi vald"ios 4ormavimo b3d. 6arlamentas aukiausia vald"ios institucija$ nes jis
!galiojimus gauna tiesiogiai i tautos. 1rinktas parlamentas dalyvauja 4ormuojant vyriausyb# %parlamentin sistema&. 6re0identinio valdymo modelyje vykdomj vald"i taip pat renka
parlamentas, pre0identas gauna !galiojimus i tautos$ bet j! renka parlamentas&. inkimai naudojami ir paioje tautos atstovybje %rinkim b3du 4ormuojamos institucijos&. inkimai
naudojami ir savivaldybse.
-& Vald"i padalijimo principas. 'is principas susi4ormavo moderniais laikais. Tai vienas i pagrindini princip demokratinse valstybse. Valstybin vald"ia negali priklausyti vienam
subjektui. Valstybin vald"ia turi priklausyti visumai subjekt$ tarp kuri turi b3ti paskirstyta kompetencija. 'is principas buvo su4ormuluotas teisinink veikaluose. 6asireik HV111 a.
%2onteskj&$ o realiai !gyvendintas HV111 a. pab. 6rimus :>V konstitucij. : priimant buvo labai domimasi Buropos veikalais. :>V konstitucijoje is principas akivai0d"iai !diegtas, pati
konstitucija sukonstruota pagal vald"i sc/em %kongresas$ vykdomoji vald"ia %pre0identas ir kitos vykdomosios institucijos&$ teismin vald"ia&. Tiesiogiai apie ! princip :>V
konstitucijoje nekalbama$ bet konstitucija sukurta pagal ! princip. 6abr"iamas i . vald"i savarankikumas. )augelis kit valstybi remdamosi :>V konstitucija k3r savo
konstitucijas. :>V konstitucijoje svarbu tai* numatyta tam tikra sveika tarp t . vald"i. ?statym leidyba iimtin kongreso teis$ bet !statymus turi patvirtinti pre0identas$ kuris turi
veto teis#. 7ra kontrol. Tik patvirtinus t !statym$ jis tampa privalomas. :ei pre0identas suabejoja jis turi teis# !statym gr"inti ! kongres svarstyti i naujo. 6re0identas turi neribotas
galias valdant al!. =et nordamas skirti ministrus$ pre0identas turi gauti >uktj kongreso r3m pritarim. Teismin vald"ia savarankika$ nepriklausoma. Teismin vald"ia*
aukiausiasis teismas prisim teis# tikrinti$ ar !statymai neprietarauja konstitucijai. :ei prietarauja !statymas nebegali b3ti daugiau taikomas. >ukiausiojo teismo teisjus skiria
pre0identas$ bet turi gauti senato pritarim. Vald"i padalijimo princip galima aptikti tiesiogiai iuolaikinse konstitucijose.
.& Teistumo principas. 'is principas reikia$ kad visos valstybins vald"ios turi b3ti kuriamos pagal !statym$ laikantis nustatytos tvarkos. 'i vald"ia legitimi. 5egitimikumo klausimas
labai svarbus. Vald"ia turi b3ti kuriama pagal !statym. Turi b3ti u"kirstas kelias vald"ios u0urpavimui. Teistumo principas labai svarbus !gyvendinant pai vald"i. Teistumo principas
4unkcionavimo prasme reikia$ kad vald"ios !staigos turi veikti !statym pagrindu.
&.Ea!st"*'s va!d4$0 #!as$2$#av$mo %a/r$-da$.
6agal vald"i padalijimo princip$ yra*
+A
.
+& !statym leid"iamoji vald"ia,
-& !statym vykdomoji vald"ia,
.& teismin vald"ia.
'iuolaikinse valstybse greta i . vald"i atsiranda ir institucijos$ kurios ne!telpa ! i triad*
+& Valstybs kontrols %audito& institucijos. :os vykdo valstybs 4inansins veiklos kontrol#.
-& Konstituciniai teismai. :ie nepriskiriami prie bendrj teism. <agrinjamos ne individualios bylos.
.& Ombudsmenai. Tai valstybs pareig3nai$ steigiami prie parlamento ar vykdomosios vald"ios. :iems pavedama atlikti tam tikras kontrolines 4unkcijas. :ie nagrinja piliei skundus dl
vald"ios. :ie turi savarankikum.
Visos ios . vald"ios kontrols vald"ia %gali b3ti ir kit vald"i&.
Kartais iskiriami ir rinkjai$ rinkj korpusas. Tai reali valstybin vald"ia.
Vertikali vald"i strukt3ra*
+& Kentrin vald"ia %veikia visos valstybs teritorijoje&,
-& egionins institucijos %veikia teritorijose&.
>tskira vieosios vald"ios sistema savivaldybs. :os ne!eina ! valstybins vald"ios strukt3r$ bet jos veikia "emiau valstybins vald"ios. Kuriamos teritoriniuose vienetuose.
EI tema.Ea!st"*'s va!d"mo 2orma
. Ea!d"mo 2orm0 s;vo#a $r #!as$2$#a3$(a
VVE yra priskiriama prie valstybs 4orm. Tai valstybins vald"ios mec/ani0mo strukt3ra$ vald"ios !gyvendinimo 4orma. Valstybs 4orm sudaro*
+. Valstybins santvarkos 4orma,
-. Valdymo 4orma,
.. e"imas.
Valdymo 4orma aukiausi valstybs institucij sistema$ j statusas ir tarpusavio santykiai.
Kalbant apie valdymo 4orma$ pirmiausia ikyla valstybs vadovo instituto klausimas %valstybs vadovo posto u"mimo tvarka$ suverenumas ir pan.&. 6agal valstybs vadovo organi0avimo
4orm$ jo pavadinim ir pareigas skiriamos pagrindins valdymo 4ormos*
+. 2onarc/ija,
-. espublika.
)onarchija %seniausia valdymo 4orma&. Valstybs vadovo postas paprastai u"imamas paveldjimo b3du. Visos kitos valstybins vald"ios daugiau ar ma"iau priklauso nuo valstybs vadovo.
2onarc/as %UvienvaldysV& asmuo$ pagal t.t. privilegijas gaunantis t.t. valstybs vadovo privilegijas.
Respublika %iuolaikin valstybs 4orma$ Ubendras reikalasV&. Valstybin vald"ia kyla i visuomens. espublika ivedama i suvereniteto sampratos. Bsant iai valdymo 4ormai valstybs
vadovas yra renkamas t.t. laikotarpiui kadencijai Wtai laiko trukm$ kai asmuo turi t.t. !galiojimusW. ?galiojimai gaunami i tautos.
espublika iuolaikins demokratins valstybs etalonas. Taiau tai nra nauja valdymo 4orma. )ar senovs ;raikijoje buvo miestai respublikos$ taip pat viduram"iais %Ran0os miestas$
Venecijos respublika&. Taiau tais laikais respublikos nebuvo labai paplitusios$ buvo laikomos gana keistoku dalyku. 6a"ymtina$ kad ne visos respublikos yra demokratikos. 2onarc/ijos taip
pat gali b3ti demokratikos.
T iuolaikini valstybi respublikos,
^ 9 monarc/ijos %@@&. Buropoje ++$ >merikoje ++$ >0ijoje +.$ >ustralijoje D$ >4rikoje @.
Buropoje yra ios monarc/ijos* =elgija$ )anija$ ).=ritanija$ 1spanija$ 5ic/tenteinas$ 5iuksemburgas$ 2onakas$ <yderlandai$ <orvegija$ 'vedija.
>merikoje daugelis monarc/ij yra susijusios su ).=ritanijos karalyste %buvusios kolonijos&$ !eina ! ).=ritanijos sandraug. 'i monarc/ij o4icialus vadovas ).=ritanijos monarc/as.
Valstybs vadovo 4unkcijas atlieka generalgubernatoriai$ paskirti karaliens %si3lo ).=ritanijos vyriausyb&.
&. Mo-ar3G$(os sam%rata $r %o4"m$a$
2onarc/ijai b3dinga tai$ kad valstybs vadovas paprastai nerenkamas. Tai asmuo$ !gaunantis valstybs vadovo teises ir pareigas paveldjimo keliu. Valstybs vadovas yra asmuo$ turintis
!galiojimus iki gyvos galvos. :am mirus$ !galiojimai atitenka !pdiniui.
(enovje valstybs valdovo vald"ia buvo aikinama dievika kilme %teokratinis aikinimas&. 2onarc/as turjo ne tik pasaulietin# vald"i$ bet da"nai buvo laikomas ir ba"nyios galva. Todl
da"nai vyko karai tarp "emikosios ir dangikosios vald"ios. 6a"ymtina$ kad ).=ritanijoje karalius laikomas ba"nyios galva ir dabar. Eaktikai yra vyskupas$ bet pagal teis# monarc/as yra
ba"nyios galva.
2onarc/as valdo iki gyvos galvos. <ebent pats nusprend"ia pasitraukti Wam"ius$ sveikataW.
). Mo-ar3G$(0 r5,"s $r (0 "%atuma$
2onarc/ij r3ys*
+. >bsoliutin %neribota&,
-. ibota.
*bsoliutin monarchija yra tuomet$ kai valstybs vadovas turi neribot vald"i* vykdomj$ !statym leidybos bei yra aukiausias teisjas. :o nurodymu teismai skiria bausmes$ teikia malon#$
gali suimti. Tiesa$ buvo patariamieji organai$ kurie pareikdavo savo nuomon# dl priimamo !statymo.
(enovje absoliutin monarc/ija buvo laikoma idealia valdymo 4orma* stipri$ galinga valstyb$ galinti u"kariauti ir ilaikyti tas teritorijas. )abar tokia 4orma nepriimtina. >bsoliutini
monarc/ij yra nedaug. 1r tos$ kartais nepriskiriamos prie grynj absoliutini monarc/ij Wlaikoma$ kad toki -8a. jau nraW. 2onarc/ijos$ turinios neribotos monarc/ijos po"ymi* (audo
>rabija$ Omanas$ Kataras$ :>B. :ose praktikai nra parlament$ !statymus leid"ia ir vykdo pats monarc/as. Karalius pats skiria ministrus$ kurie atsakingi tik jam paiam. =e to$ kadangi nra
parlamento$ nra ir parlamentins kontrols. Tai$ iais laikais$ vertinama labai skeptikai. 6a"ymima$ kad ios monarc/ijos yra !sik3rusios labai geroje geogra4inje padtyje. Todl$ nepaisant
demokratijos stokos$ u"tikrinamas auktas pragyvenimo lygis.
Ribota monarchija. Tai savotika metamor4o0 i absoliutins monarc/ijos. >tsirado po bur"ua0ini revoliucij %karaliaus vald"ios apribojimas&. Tokioje valstybje yra special3s !statymai dl
parlament !steigimo$ j !tvirtinimo. 6radedamas !gyvendinti tautos atstovavimo principas. Tiesa$ po revoliucijos parlamentai simboli0avo tam tikr kompromis tarp bur"ua0ijos ir
aristokratijos %dviej r3m parlamentas&.
(u laiku ribota monarc/ija tampa konstitucine monarc/ija. Mia yra konstitucija$ pagrindinis valstybs !statymas$ kuris apibr"ia vis vald"i !gyvendinimo galias$ !tvirtina vald"i padalijimo
princip. )abar tai vyraujanti monarc/ij 4orma. Karaliaus vald"ia yra labai ribota$ paliktos tik simbolins valdymo 4unkcijos.
ibota ar konstitucin monarc/ija gali b3ti*
+. )ualistin,
-. 6arlamentin.
+ualistin monarchija. Tai pirmoji ribotos monarc/ijos stadija$ kai alia monarc/o atsiranda parlamentas. :am priklauso !statym leid"iamoji vald"ia$ o monarc/ui vykdomoji$ kuris$ be to$
tvirtina ir skelbia !statymus. 2onarc/as turi veto teis# teis# atsisakyti pasirayti ir skelbti !statym. Tokiu atveju !statymas gr"inamas pakartotiniam parlamento svarstymui.
)ualistin monarc/ija gali b3ti lyginama su pre0identine respublika %ministrai atsakingi monarc/ui&.
6rie dualistini monarc/ij priskiriamos* :ordanija$ Kuveitas$ 2arokas.
Parlamentin monarchija, 'iuo metu ji vyraujanti. Tokioje monarc/ijoje valstybs vadovo teiss labai suvar"ytos$ ilaikomos tik ritualins galios. )idesns !takos alies viduje monarc/as
neturi. :is skiria ministr pirminink$ vadovauja sudarant vyriausyb#. Taiau lemiamas vaidmuo tenka parlamentui. 5aimjusi partija !gauna teis# 4ormuoti vyriausyb#$ kuri pavaldi ne
monarc/ui$ o parlamentui. Vykdomoji vald"ia monarc/ui nebepriklauso.
6arlamentinje monarc/ijoje monarc/as karaliauja$ bet nevaldo. =e to$ jis neturi veto teiss. Visada turi pasirayti ir paskelbti !statymus. ).=ritanijoje nra u"drausta vetuoti$ bet daugiau nei
-88 met to nedaroma %konstitucinis paprotys&.
)a"nai parlamentinje monarc/ijoje valstybs vadovas turi teis# paleisti parlament. =et tai nra savarankika monarc/o teis %vyriausybs si3lymu&. 6arlamentas paleid"iamas$ kai vyksta
vyriausybs kri0.

1skiriama ir re-#amo($ mo-ar3G$(a. Valstybs vadovo postas u"imamas ne paveldjimo keliu$ o apibr"tam terminui. )a"niausiai sutinkama 4ederacinse monarc/ijose$ kurios susideda i
ma" valstybi. Mia t.t. laikotarpiui yra renkamas vyriausias monarc/as. 6v0.$ 2alai0ijos 4ederacijoje i ++ kunigaiki$ kurie valdo paveldjimo keliu$ renkamas vyriausias monarc/as A
metams. Taip pat yra ir :>B bei =utane.
<eretai iskiriama ir teo#rat$-' mo-ar3G$(a. Mia lemiam vaidmen! atlieka tam tikra religija. Valstybs vadovas yra ir religijos galva %Omanas$ Kataras$ =a/reinas$ 1ranas$ >4ganistanas&.
Valstybs gyvenimas tvarkomas pagal Koran$ kuriame !tvirtinti pagrindiniai !statym principai. 'iose valstybse eg0istuoja ariato teismai$ kurie sprend"ia eimos klausimus. Kartais prie
teokratini monarc/ij priskiriamas ir Vatikanas.
+D
:
+. 6es%u*!$#a1 (os %o4"m$a$
'i valstybs valdymo 4orma pasi"ymi tuo$ kad vald"ia kildinama i tautos$ jos suvereni gali. espublik kuria pati tauta %tai svarbiausias ios valdymo skiriamasis bruo"as&.
espublikos privalumai yra pateikiami kaip iuolaikins modernios demokratijos elementai*
+. 6ati tauta 4ormuoja valstybs vadov. :is gali b3ti renkamas arba tiesiogini$ arba netiesiogini rinkim b3du. Tiesiogini rinkim atveju tauta pati irenka vadov i t.t. skaiiaus
kandidat. Tuo tarpu netiesiogini rinkim atveju valstybs vadovas 4ormuojamas specialios piliei irinktos institucijos. =et kokiu atveju$ valstybs vadovas !galiojimus gauna i
tautos.
-. Valstybs vadovas renkamas apibr"tam laiko tarpui %kadencijai&$ kuris numatytas Konstitucijoje. 6asibaigus !galiojim laikui valstybs vadovo postas atitenka kitam irinktam
asmeniui.
6agal pre0idento rinkimo b3d skiriamos ios respublikos*
+. 6re0identin,
-. 6arlamentin.
6re0identins respublikos atveju pre0identas renkamas tiesiogiai. Taiau pasitaiko atvej$ kai jis renkamas ir netiesiogiai %pv0.$ :>V i prad"i yra renkami rinkikai$ kurie vliau ir renka
pre0ident _ daugiapakopiai rinkimai&.
6arlamentins respublikos atveju pre0ident renka parlamentas$ kuriam tokioje respublikoje tenka itin daug !galiojim. 5aikoma$ kad pre0identas yra tautos atstovas$ nors irinktas ir
netiesiogiai.
-8 a. iskiriama ir miri respublika$ turinti tiek parlamentins$ tiek pre0identins respublikos po"ymi.
<.=. )l netiesiogini rinkim`6re0identinje respublikoje rinkikai po valstybs vadovo irinkimo netenka savo !galiojim. Tuo tarpu parlamentinje parlamentas savo !galiojimus ilaiko ir
toliau.
.. =re9$de-t$-' res%u*!$#a. Jos %o4"m$a$
Tokioje respublikoje pre0ident renka pati tauta %rinkimai gali b3ti tiesioginiai arba netiesioginiai&. 6a"ymtina$ kad valstybs vadovas kartu yra ir vyriausybs vadovas. Tokiu atveju nra
4ormuojama vyriausyb su 26 prieakyje. 26 4unkcijas atlieka pre0identas. <ors konstitucijoje nurodyta$ kad visa vykdomoji vald"ia priklauso pre0identui$ taiau i tikrj taip nra.
6re0identas skiria ministrus %pritarus senatui&. 2inistrai yra vadinami valstybs sekretoriais. Kiekvienas j vadovauja t.t. visuomeninio gyvenimo sriiai. 6a"ymtina ir tai$ kad pre0identinje
respublikoje vyriausyb nepriima joki kolegiali akt. 6ats pre0identas priima galutinius sprendimus Wvisi kiti turi patariamj! balsW.
Bsant pre0identinei respublikai pre0identas yra ginkluot pajg vadas$ vadovauja visoms ginkluotosioms strukt3roms Wduoda !sakymus kariuomenei$ priima sprendimus gynybos klausimaisW.
6re0identinje respublikoje vykdomoji vald"ia atskirta nuo parlamento$ turi didel! savarankikum. 6aprastai vykdomoji vald"ia visikai nekontroliuojama Wkartais kontroliuojama minimaliaiW.
Kontrol gali pasireikti skiriant ministrus Wturi b3ti senato pritarimasW. 1r pats parlamentas yra nepriklausomas nuo vykdomosios vald"ios. Valstybs vadovas neturi teiss paleisti parlamento.
Taigi$ esant pre0identinei respublikai$ konstatuojamas ypatingas savarankikumas tarp !vairi vald"ios organ. ?statymus leid"ia tik parlamentas$ !statymus vykdo pre0identas ir jo aparatas$
kurio pagalba valdoma alis$ teisingum vykdo tik teismai Wnors ryys su kitom - vald"iom yra* pre0identas senato pritarimu skiria aukiausiojo teismo teisjusW.
Kita vertus$ grie"ta vald"i padalijimo koncepcija yra susieta su t.t. stabd"i ir atsvar sistema. Tai reikia$ kad pati konstitucija numato ne visik vald"i savarankikum$ tarpusavio kontrol#.
6re0identinje respublikoje !statymus pasirao ir skelbia pre0identas. :is turi veto teis#. >tsisakymas pasirayti reikia$ kad nebaigta !statym leidybos proced3ra. <orint !veikti pre0idento veto
reikia vl pereiti !vairias !statym leidybos proced3ras Wpaprastai iuo atveju reikalinga kvali4ikuota bals daugumaW. =e to$ pats kongresas turi teis# dalyvauti vykdomojoje vald"ioje Wskiriant
!vairius pareig3nusW. Taigi$ stabd"i 9 atsvar sistema padeda palaikyti balans. 6a"ymtina$ kad ir teismin vald"ia atlieka stabili0uojant! vaidmen! %pv0.$ tikrina !statym konstitucingum$
tokiu b3du neleisdamas suvar"yti vykdomosios vald"ios gali&.
Bsant iai valdymo 4ormai$ valdanioji partija yra ta$ kurios atstovu irinktas pre0identas.
6re0identin respublika pirmiausia atsirado :>V. Mia buvo sukurtas pre0identins respublikos modelis$ pagal kur! band tvarkytis ir kitos valstybs. )augiausia pre0identini respublik yra
6.>mreikoje Wpasitaiko ir >4rikojeW. Kadangi ia vykdomoji vald"ia turjo ypatingas galias$ ios respublikos da"nai vadinamos super9pre0identinmis. 'i respublik ypatumai buvo slygojami
to$ kad pre0identai ! vald"i da"niausiai ateidavo karini perversmo keliu. Tam$ kad galt isilaikyti vald"ioje$ jie turjo u"sitikrinti sau didelius !galiojimus. Konstatuojama$ kad po 11 6K
tokie kariniai perversmai jau nepasireikia Wpaskutinis buvo =ra0ilijojeW.
:. =ar!ame-t$-' res%u*!$#a1 (os %o4"m$a$
Tokios respublikos dominuoja Buropos kontinente %>ustrija$ 1talija$ VE$ Mekija$ (lovakija$ Vengrija$ Bstija$ 5atvija&.
Vienas i ios respublikos ypatum tas$ kad valstybs vadov renka parlamentas. 6a"ymtina$ kad k.k. Wpv0.$ VokietijojeW$ renka ne tik parlamentas$ bet ir vietos savivaldybi atstovai %iplstinis
parlamentas&.
6arlamentinje respublikoje dominuoja dvi vykdomosios vald"ios institucijos$ kurios yra gana savarankikos pre0identas ir vyriausyb. Kiekviena j turi konstitucijoje apibr"tus !galiojimus.
)a"niausiai lemiamas vaidmuo tenka vyriausybei. <ors pre0identas laikomas aukiausiu pareig3nu$ bet jis vykdo daugiau repre0entacines 4unkcijas$ atlieka ritualines apeigas. Taigi$
pre0identas neturi joki ypating teisi$ vyriausybei vadovauja 26.
Vyriausyb yra 4ormuojama parlamento. Eormavime dalyvauja ir pre0identas$ bet vyriausyb sudaroma i valdaniosios partijos$ kuri turi daugum viet parlamente$ atstov. Vyriausyb turi
gauti parlamento pasitikjim Wparlamento votumasW. Kai parlamentas pritaria vyriausybs programai$ ji !gauna !galiojimus veikti. Taigi$ pre0identas neturi pasirinkimo teiss$ skirdamas 26 ir
ministrus. Vyriausybs sudt! tvirtina parlamentas.
Kiekviena vyriausyb atskaitinga parlamentui$ o ne pre0identui. 6arlamentas gali tikrinti vyriausybs veiksmus$ sprendimus. Bg0istuoja !vair3s paklausimai$ ! kuriuos privaloma atsakyti
posd"io metu. 6arlamentas gali ikelti pasitikjimo vyriausybe klausim. Kai yra pareiktas nepasitikjimas$ vyriausyb privalo atsistatydinti. Tuomet 4ormuojama nauja vyriausyb.
6re0identas turi teis# paleisti pralament. =et i teis yra 4ormali$ ji labai retai gali b3ti reali0uota. Tik esant vyriausybinei kri0ei Wkai vyriausyb atsistatydina$ naujai sudaryta vyriausyb vl
atsistatydina ir t.t.W$ galima paleisti parlament Wvyriausybs si3lymuW. Tokiu atveju$ vyriausyb$ kuriai pareiktas nepasitikjimas$ kreipiasi ! pre0ident dl parlamento paleidimo$ pirmalaiki
parlamento rinkim.
6re0identas parlamentinje respublikoje neturi veto teiss. Tai parodo jo gali suvar"ym. :is privalo pasirayti visus !statymus. =e to$ valstybs vadovas gali leisti !vairius teiss aktus$ taiau
iuo atveju b3tina 26 ar kito ministro kontrasignacija. >tsakomyb u" akt teistum perkeliama pasiraiusiam asmeniui.
>. M$,r$os va!d"mo 2ormos1 (0 %o4"m$a$.
;eriausias pavy0dys 6ranc30ija. Kitos mirios respublikos (uomija$ 6ortugalija$ Kroatija$ (lovnija$ =ulgarija$ 5enkija$ 5ietuva. T.p. 'veicarija.
'iuo atveju nra grynumo 4ormuojant valstybs vadov ir kalbant apie jo status. 6ersipina ir pre0identins$ ir parlamentins respublikos po"ymiai.
Valstybs vadovas iuo atveju renkamas tiesiogiai piliei Wpre0identins respublikos po"ymis$ bet savo galiom toki respublik vadovams neprilygstaW. ;reta pre0idento eg0istuoja ir
vyriausyb$ kaip savarankika vald"ios institucija. :i yra atsakinga parlamentui$ kuris gali pareikti nepasitikjim ja Wparlamentins respublikos po"ymisW. 6re0identas mirioje respublikoje turi
daugiau teisi nei parlamentinje. :is gali dalyvauti vyriausybs posd"iuose$ jiems pirmininkauti Wkai nra 26W. 6re0identas turi teisi ir 4ormuojant vyriausyb#$ taiau jos nra labai
reikmingos.
2irioje respublikoje sukeliama tam tikra priepriea tarp pre0idento ir vyriausybs. :ei didinamos pre0idento galios$ tai daroma vyriausybs sskaita. Tokiu atveju$ nukenia stabilumas$
reikal tvarkymas. Teorikai prieprieos galima ivengti. Tai !manoma$ kai vyriausyb ir pre0identas yra vienos partijos atstovai.
2irioje respublikoje pre0identas turi veto teis#. ;ali kontroliuoti priimamus !statymus. =e to$ pre0identas ginkluot pajg vadas.
Buropos kontinente nra pre0identini respublik$ k.k. atirado mirios. 6rie pre0identini galima priskirti =altarusij$ kur itin pasireikia autoritari0mas$ usij$ Fkrain.
;alimos ir tokios valdymo 4ormos$ kurios neatitinka i klasikini 4orm*
+. 2onokratin respublika. Mia absoliuti pre0idento galia$ vienpartin sistema. 6re0identas partijos vadas. <ra demokratini rinkim$ yra j imitacij ir rinkim re0ultat
4alsi4ikacija. =e to$ nepaisoma kadencija. 6re0identas skiriamas iki gyvos galvos Wtai prietarauja paiai pre0idento samprataiW. Tokios respublikos sutinkamos >4rikoje$
6.>mreikoje.
-. Teokratin respublika W1ranasW. ;reta pre0idento eg0istuoja dvasinio vadovo postas %pakic/as&. :o postas auktesnis u" pre0idento. eliginms dogmoms didesn reikm nei teiss
normoms. =3tina laikytis islamo reikalavim.
'veicarija. :i priskiriama prie miri respublik. Taiau sistema labai savotika. :i turi parlament %4ederalinis susirinkimas&$ vykdomj vald"i. 6arlamentas renkamas @ metams. 6arlamentas
4ormuoja vyriausyb#$ irinkdamas 4ederalin# taryb %@ metams& i G nari. 'ie nariai turi ministro rang. 1 savo nari 4ederalin taryba + metams renka pre0ident. Taigi$ i taryba vykdomoji
vald"ia vyriausyb ir kolegialus valstybs vadovas. 6re0identas 'veicarijoje turi ir t.t. ministro port4el!.
EII tema. Ea!st"*'s ter$tor$-'s sa-daros 2orma
. Ter$tor$-'s sa-daros s;vo#a. =a/r$-d$-'s r5,"s
Valstybs teritorija vienas i pagrindini V po"ymi. Teritorija t.t. b3du !eina ! V samprat Wypa daug dmesio skiriama teritorijai$ kai kalbama apie V 4ormW.
Kokio dyd"io beb3t V$ ji suskirsto savo teritorij ! t.t. dalis. Tokiu b3du atsiranda V teritorin organi0acija. :os dka palengvinamas vald"ios !gyvendinimas$ sudaroma galimyb kontroliuoti
vald"i$ o taip pat 9 daugiau patogum gyventojams.
+G
>
Taigi$ kiekviena V susideda i t.t. teritorini darini. :ie gali b3ti skirstomi !*
+. 6olitinius,
-. >dministracinius.
'is skirstymas priklauso nuo !vairi aplinkybi. Teritoriniuose vienetuose paprastai steigiamos V vald"ios institucijos. 6riklausomai nuo to$ kokia t teritorini vienet paskirtis$ kokie V
vald"ios !steigimo tikslai$ priklauso ir pats teritorinis vienetas$ jo 4orma War politinis$ ar administracinisW.
1skiriamos dvi V 4ormos*
+. Fnitarin,
-. Eederacin.
-nitarin, V teritorija skirstoma ! administracinius teritorinius vienetus. 6ati V laikoma vieninga$ vientisa ir nedaloma. <edalomumas reikia$ kad nra politini vienet. Bsantys teritoriniai
vienetai pavald3s centrinei vald"iai. Teritoriniuose vienetuose esanios vald"ios institucijos neturi didesnio savarankikumo. Teritorinis valdymas reikalingas vien administraciniams
poreikiams.
.ederacin, V teritorijoje susikuria politiniai teritoriniai dariniai$ turintys t.t. savarankikum. 'iuo atveju laikoma$ kad V nra vieninga. V t.t. teritorini vienet sjunga$ darinys. 5aikoma$
kad 4ederaciniai teritoriniai dariniai !gyja ypating teisin! status. Mia esanios vald"ios institucijos yra su4ormuotos pagal savarankik V vald"ios model! Wsava !statym leid"iamoji$
vykdomoji$ da"nai ir teismin vald"iaW. Taigi$ 4ederacijoje eg0istuoja ne viena aukiausia vald"ia$ o kelios. Kiekvienas teritorinis vienetas turi aukiausius organus$ savo atributus.
6a"ymtina$ kad be viso to$ 4ederacijoje steigiama ir bendra 4ederacin vald"ia.
Taigi$ 4ederacija sudtinga$ jungtin$ sjungin V. Tai savotika V sjunga. :os teritoriniai dariniai turi t.t. valstybinius atributus. Bsant 4ederacijai V$ !einanios ! j$ nra savarankikos. Tai
kva0i9valstybs.
Kon4ederacija tai irgi V sjunga. Eederacija ir kon4ederacija turi t.t. panaum$ taiau tai skirtingos svokos. Bsant kon4ederacijai V$ !einanios ! t.t. sjung$ ilaiko visus savarankikus V
po"ymius. Konfederacija tai savarankik V karin ar politin sjunga. 'iuo atveju sudaroma sutartis$ kurioje nurodoma$ kokiais tikslais sudaroma kon4ederacija$ kokie bus sprend"iami
klausimai ir t.t. Tai laikoma V sjunga.
1 istorijos "inoma$ kad kon4ederacijos da"nai iirdavo arba isivystydavo ! 4ederacij. 6v0.$ :>V$ kuri i prad"i buvo kon4ederacija$ o vliau trans4ormavosi ! 4ederacij Wkadangi 4ederacija yra
stipresnis junginys$ valstijos atsisak t.t. savarankik teisi ir j sudarW. )ar vienas pv0. 'veicarija. 1 prad"i taip pat susik3r kon4ederacija$ taiau dabar 'veicarija 4ederacin V.
Vienas i kon4ederacijos ypatum yra tas$ kad neeg0istuoja bendra teiss sistema. :ei priimami bendri teiss aktai$ tai j taikymo$ adaptavimo klausimus kiekviena V sprend"ia atskirai
Wrati4ikuodamaW. 6a"ymtina$ kad esant kon4ederacijai kiekviena V turi teis# ir atsisakyti vykdyti bendrus teiss aktus. Tokiu atveju priimamas pralamento sprendimas dl atsisakymo vykdyti
teiss akt Wnuli4ikacijaW.
&. U-$tar$-' va!st"*'. Jos "%atuma$
Tai savo teritorine sandara vieninga V. :i skirstoma tik ! administracinius vienetus. >dministracin#9teritorin# strukt3r nustato pati vald"ia Wgali ma"inti$ gali didinti`W. >dministracin strukt3ra
nra vieninga. 1skiriami !vair3s jos tipai. :i gali b3ti keli grand"i. 6aprastai smulkiausi vienetai pagrindiniai XXX Wia steigiami savivaldos organaiW.
Fnitarinje V yra viena konstitucija. Kadangi nra politini teritorini vienet$ nra reikalo turti kelias. Taip pat yra tik viena centrini V vald"ios institucij sistema Wparlamentas$ vykdomoji
vald"ia$ teismasW.
Bsant unitarinei V yra viena pilietyb. Taiau yra ir iimi. 6v0.$ (uomija. Tai unitarin V$ bet joje yra autonominiai dariniai %>land salos&. Mia yra sava pilietyb aland. 6a"ymtina$ kad
i sal gyventojai turi dvi pilietybes Waland ir suomiW. Taiau suomis$ apsigyven#s >landuose$ pilietyb# gauna ne i karto Wiose salose gyvena senieji vedai$ kurie turi t.t. privilegijW.
6asaulyje yra daugiausia unitarini V. 1 -88 tik -8 V turi 4ederacin# 4orm. Fnitarin V laikoma tviriausia V 4orma. Todl taip ir paplitusi. :oje nra ijimo$ atsiskyrimo tendencij.
<esukuriamos prielaidos V griuvimui i vidaus. :i vieninga$ vientisa.
Fnitarins V Wpagal valdymo sistemW*
+. Kentrali0uotos,
-. )ecentrali0uotos.
/entrali'uotos, Bsant centrali0uotai valdymo sistemai$ svarbiausius V reikalus sprend"ia centrin vald"ia. :i pati tvarko V gyvenimo klausimus$ neteikdama teritoriniuose vienetuose esanioms
institucijoms didesni teisi.
Kadangi valdymas i centro ne visada patogus patiems gyventojams$ ne visada palankus demokratijai eg0istuoti$ todl da"nai siekiama dekoncentruoti vald"i. Tai daroma pagal regionin#
politik* steigiami stamb3s regionai$ jiems deleguojama dalis centrins vald"ios 4unkcij. egionin sistema b3dinga daugeliui Buropos V. Tie regionai kartais traktuojami vos kaip ne
autonominiai vienetai. :iems suteikiami plat3s !galiojimai.
+ecentrali'uotos, Bsant decentrali0uotam V valdymui$ da"nai yra naudojama savivalda. (teigiamos savivaldos institucijos. 5aikoma$ kad savivalda tai t.t. teritorijoje gyvenani "moni
pai organi0uojamas valdymas.
(avivalda organi0uojama paiuose smulkiausiuose vienetuose. Taip pat gali b3ti steigiami ir antrosios grandies teritoriniai vienetai.
(avivaldos institucijos iuolaikins demokratins V elementas. 6ai gyventoj pastangomis vykdomas valdymas derinamas su visos V valdymu. )eklaruojama$ kad savivaldos yra
savarankikos. Taiau V valdymo 4unkcijos ilieka ir tuose vienetuose$ kur yra savivalda. V kontroliuoja$ kaip !gyvendinama savivalda Wadministracin$ teismin kontrolW.
). Hedera3$-' va!st"*'. =a/r$-d$-$a$ %o4"m$a$
Mia eg0istuoja ypatingi teritoriniai vienetai politiniai %valstybiniai&$ kurie yra 4ederacijos subjektai. 5aikoma$ kad 4ederacija neturi vieningos teritorijos. T teritorij sudaro 4ederacijos
subjekt visuma. Todl 4ederacija sjungin V.
6a"ymtina$ kad greta politini teritorini vienet$ yra ir kiti teritoriniai dariniai$ turintys kitok! status nei 4ederacijos subjektai. )a"niausiai nurodoma$ kad greta 4ederacijos subjekt yra
4ederalins "ems tokios teritorijos$ kurios priskiriamos iimtinei 4ederacijos jurisdikcijai Wne!eina ! 4ederacijos subjekt teritorijW. Toki "emi nra daug. :os nra didels. 6v0.$ :>V yra
Kolumbijos 4ederalin apygarda$ kurioje !sik3rusi sostin Vaingtonas. :i turi savo jurisdikcij$ ne!eina ! joki kit 4ederacijos subjekt jurisdikcij. ;reta A8 valstij W4ederacijos subjektW yra ir
6uerto ikas. Tai prisijungusi prie :>V teritorija. 6anai "emi yra ir kitose 4ederacijose$ pv0.$ 1ndijoje %Q&.
Eederacin# sjung sudaranios teritorijos turi !vairius pavadinimus*
+. Valstijos Wanglosaks VW 9 :>V$ 2eksika$ >ustralija$ 1ndija$ =ra0ilija,
-. 6rovincijos Kanada$ >rgentina$ 6akistanas,
.. Cems VE$ >ustrija,
@. (ritys =elgija,
A. Kantonai 'veicarija.
Eederacijoje sudaromi dvigubi vald"ios organai. 7ra 4ederalinis parlamentas$ 4ederalin vykdomoji vald"ia ir 4ederaliniai tesimai. ;reta j eg0istuoja kiti vald"ios organai. Kiekvienas
4ederacijos subjektas turi savo vyriausyb#$ parlamentus ir teismus.
Bsant 4ederacijai neretai b3na ir dviguba konstitucin sistema. Kiekvienas 4ederacijos subjektas gali priimti savo konstitucij.
Bg0istuoja ir dviguba teiss sistema. Eederaliniai !statymai Wleid"iami 4ederalinio parlamentoW ir savi !statymai Wleid"iami pai 4ederacijos subjektW, administraciniai aktai. Bsant 4ederacijai
ikyla papildoma problema. eikia suderinti !statymus. Todl steigiamos kontrols institucijos konstitucins prie"i3ros institucijos$ u"tikrinanios teiss akt subordinacij.
Eederacijoje yra dvi pilietybs*
+. =endra 4ederacin,
-. Eederacijos subjekt.
6astaroji neturi ypatingos reikms.
Eederacinje V eg0istuoja toks reikinys kaip kompetencijos paskirstymas tarp 4ederacijos ir 4ederacijos subjekt. Tai gana rimta problema. (usiduriama su dviem V tipais. Turi b3ti u"tikrinta$
kad tie patys klausimai neb3t sprend"iami ir 4ederacijos ir 4ederacijos subjekt. Todl konstitucija numato$ kokie klausimai ir kam paskiriami. Taip ivengiama 4unkcij dubliavimosi.
Vienas i svarbesni 4ederacijos po"ymi 9 bikamerali0mas 9 tai dviej r3m Wpadeda 4ederacijos subjektams dalyvauti !statym leidybojeW. Cemesnieji r3mai skirti visiems pilieiams
atstovauti. 6arlamento narys renkamas nuo tolygaus piliei skaiiaus. >uktieji r3mai sudaromi pagal 4ederacijos subjekto vienodo atstovavimo princip. Kiekvienas 4ederacijos subjektas ia
atstovaujamas kaip ir kitas$ neatsi"velgiama ! gyventoj skaii. >uktieji r3mai u"tikrina galimyb# 4ederacijos subjektams dalyvauti priimant 4ederalinius !statymus.
6asaulyje yra apie -8 4ederacij*
+. >merika D* Kanada$ :>V$ 2eksika$ Venesuela$ =ra0ilija$ >rgentina.
-. Buropa @* >ustrija$ Vokietija$ 'veicarija$ =elgija. ;alima dar pridti* =osnij Rercogovin$ :ugoslavij W(erbija ir :uodkalnijaW$ usij Wtai ne vien Buropos VW.
.. >0ija @* 1ndija$ 6akistanas$ 2alai0ija$ :>B.
@. >4rika @* Tan0anija$ <igerija$ Komaro sal 4ederatyvin islamo respublika.
Eederacij r3ys.
+N
@
6agal atsiradimo b3d*
+. (utartins,
-. <esutartins.
%utartins, :os atsirado sutarties pagrindu Wbuvusios savarankikos unitarins VW. <eretai i prad"i sudaroma kon4ederacin sutartis* :>V$ 'veicarija$ >ustralija$ 2alai0ija.
0esutartins. : yra dauguma. 'ios 4ederacijos yra susi4ormavusios i unitarini V$ kai teritorijai suteikiamas politinis savarankikumas* Kanada$ 1ndija$ 6akistanas$ <igerija$ =elgija.
<esutartini 4ederacij atsiradimo prie"astys labai !vairios*
+. :ei V turi didel# teritorij$ suteikus politin! savarankikum teritoriniams vienetams$ lengviau valdyti al!,
-. Tokiu b3du gali b3ti sprend"iamas nacionalinis klausimas. 6v0.$ =elgija ilgus imtmeius buvo unitarin V. taiau ji susideda i dviej etnini grupi* valon ir 4lamand. Todl
ilgainiui buvo nuspr#sta pereiti i unitarins V ! 4ederacin# Wistorikai tai gana retas atvejisW.
6agal gyventoj nacionalin# sudt!*
+. )augianacionalins 4ederacijos* Kanada$ 1ndija$ 'veicarija$ 2eksika$ 2alai0ija,
-. <acionalins 4ederacijos* >ustrija$ Vokietija$ >ustralija$ :>B.
Tai slyginis skirstymas.
Tautikumo po"ymis parodo gyventoj sudt!* ar dauguma gyventoj vienos tautybs$ ar gyventoj sudtis miri. Kai naudojamas is kriterijus$ reikia turti omeny$ kad gyventojai gyvena
kompaktikai. Todl :>V nepriskiriama n vienai Wia gyvena labai !vairi taut atstovai$ nra vientis regionW.
Kai kalbama apie daugianacionalikum$ tai nereikia$ kad tautybi yra tiek$ kiek yra 4ederacijos subjekt. 6v0.$ Kanadoje yra dvi pagrindins nacionalins grups Wanglikai ir pranc30ikai
kalbantys kanadieiaiW$ taiau pai Kanad sudaro +8 provincij. 'veicarijoje @ nacionalins grups Wpranc30ikai$ vokikai$ italikai ir kalniei kalba nekantys veicaraiW$ o kanton yra --.
+.Hedera3$(os (H) su*(e#t0 te$s$-' %ad't$s.
E subjektai tai savotikos valstybs$ nes jie turi tam tikr valstybs po"ymi. : pavadinimai !vair3s %daugiausiai UvalstijosV$ taip pat yra "ems$ UprovincijosV. 1skirtinis pavadinimas
kantonai %'veicarijoje&&.
Tarptautins teiss po"i3riu E subjektai nra tarptautins teiss subjektai. 6aiose 4ederacijose subjektams pripa"!stamas valstybs statusas %tai b3dinga 6.>merikos 4ederacijoms* Venesuela$
=ra0ilija. Kalbama$ kad E subjektai yra suveren3s dariniai. (uverenitetas vienas i valstybs po"ymi&.
(ubjekt traktavim kaip valstyb# nulm istoriniai aspektai$ t.y. tai$ kaip k3rsi 4ederacijos.
E subjekt teis istoti i E tai ypa b3dinga sutartinms 4ederacijoms. 'i teis vadinama secesijos teise tai teis ieiti$ pasitraukti$ istoti i E. (ecesijos teis apskritai nepripa"!stama.
5aikoma$ kad E yra stabili valstyb. Taiau secesijos bandym istorijoje b3ta. Tai privesdavo iki karini kon4likt %H1H a. susik3rus :>V$ pietins valstijos band kurti savo atskir valstyb#$ ir
tai pasibaig pilietiniu karu. 6o to daugiau secesij nebuvo. >tvirkiai$ :>V tik pltsi. %+.A8&&.
HH a. "inomi - secesijos atvejai* (ingap3ras istojo taikiu b3du i 2alai0ijos E. Taip pat i 6akistano pasitrauk rytin 6akistano dalis$ nes tarp rytins ir vakarins dali buvo 1ndija. 'iuo
atveju vyko karas$ bet .6akistanui pavyko atsiskirti ir jo vietoje susik3r =angladeo valstyb.
E subjektai yra dvilypje padtyje. : valstybingumas$ valstybingumo statusas yra ribotas. Kai kuriose valstybse yra pripa"!stama subjekt teis dalyvauti tarptautiniuose santykiuose. =et
tarptautin teis teigia$ kad tai nra visikai savarankikos valstybs$ kad galt b3ti tarptautins teiss subjektais.
<e"i3rint to$ E subjektai sugeba sudaryti tarptautines sutartis. =et i galimyb labai ribota. 6v0.* Kanados Kvebeko provincija yra sudariusi kult3rinio bendradarbiavimo sutartis su 6ranc30ija.
6anai sutari Kanados provincijos yra sudariusios su :>V iaurinmis valstijomis %dl gamtos apsaugos$ dl prekybos&. =avarija %VE "em& yra sudariusi sutartis su 'veicarijos kai kuriais
kantonais %daugiausiai gamtos apsaugos klausimais&. Vakarins Vokietijos "ems yra sudariusios sutartis su <yderlandais.
)a"nai E subjektams perduodamos rati4ikuoti tarptautins sutartys. :ie sprend"ia$ ar 4ederacin valstyb gali prisijungti prie tarptautini sutari %:>V dar nerati4ikavusi daug tarptautini
sutari "mogaus teisi klausimais&.
E subjektai paprastai turi savo konstitucijas. %Kai kurios >4rikos ir >0ijos 4ederacijos to neturi. =et :>V$ 'veicarijos$ Kanados ir kit 4ederacij subjektai turi savo konstitucijas&.
E subjektai turi aukiausias savo valstybins vald"ios institucijas %legislat3ras&. :os renkamos to subjekto gyventoj. (ubjektai patys 4ormuoja vykdomosios vald"ios institucijas %:>V valstij
gubernatorius renka gyventojai&. 7ra t.t. ypatumai dl vykdomosios vald"ios yra ).=ritanijos buvusiose kolonijose %Kanada&. ;eneralgubernatorius skiria ).=ritanijos karalien vyriausybei
pateikus. Tai ribota E subjekt kompetencija.
;reta vykdomosios vald"ios eg0istuoja sava teism sistema. Todl praktikai 4ederacijoje susidaro dviguba vald"ios sistema %4ederacin ir 4ederacijos subjekt&. E subjekt valdymas
organi0uojamas pagal paios 4ederacijos model!.
E subjektai turi savo pilietyb#. Todl yra ir dviguba pilietyb. Tarptautiniuose santykiuose pripa"!stama tik 4ederacijos pilietyb.
Eederacijose ikyla problema dl kompetencijos padalinimo. 7ra bendra jungtin valstyb$ kuri susideda i smulki valstybli. Vienas i aktualiausi klausim kompetencijos padalijimas.
Bg0istuoja E kompetencija E kompetencijai priskirtus klausimus gali spr#sti tik E organai. Tai iimtin 4ederacijos kompetencija. Eederalin konstitucija nustato veiksmu$ kurie priskirtini tik
4ederaliniams organams* tai iimtinei E kompetencijai priskiriami klausimai* valstybs gynyba ir vadovavimas karinms pajgoms$ u"sienio politika$ 4inans sistema %piniginio vieneto
nustatymas$ valstybinis bankas$ 4inans sistemos !statyminis reglamentavimas$ mokesiai$ rinkliavos&$ tari4ai$ 4ederalins vald"ios organ steigimas. <eretai b3na$ kad pati E pasiima teis# b3ti
arbitru$ kad spr#sti ginus tarp E subjekt. ;reta E kompetencijos eg0istuoja E subjekt kompetencija$ kuri apibr"iama gana !vairiai*
+& Tai$ kas nepriskiriama 4ederacijai$ tai priklauso E subjektams %lygtinis kompetencijos principas&.
-& 7ra 4ederacij$ kur isamiai !vardijama tai$ kas priskiriama E subjektams %iimtin E subjekt kompetencija&. 'iuo atveju eg0istuoja - iimtins kompetencijos r3ys.
.& ;reta iimtins E kompetencijos$ kita kompetencija laikoma miria. Tai bendra kompetencija$ priklausanti ir E$ ir E subjektams %konkuruojanti kompetencija&.
6v0.*
6. >merikos valstybse yra tik iimtin E kompetencija$ o visi kiti klausimai laikomi priklaus E subjektams %lygtins kompetencijos principas&.
Kanadoje yra dviej iimtini kompetencij sistema.
Vokietijoje$ >ustrijoje nustatoma iimtin E kompetencija$ o kiti klausimai priskiriami tiek E$ tiek E subjektams %konkuruojanti kompetencija&.
..Auto-om$(a $r (os 2ormos.
>utonomija tai ypatingas teisinis statusas$ kuris suteikiamas da"niausiai stambiems teritoriniams subjektams. >utonomija !vardijama kaip iplstos savivaldos teiss ir pan. >utonomija b3na
sutinkama ir unitarinse ir 4ederacinse valstybse. Kai autonomija yra 4ederacinse valstybse$ svarbu$ kad ie autonominiai vienetai neturi 4ederacijos subjekto statuso$ tai "emesn! status nei
E subjektas turintis darinys. Fnitarinse valstybse yra !prastiniai administraciniai vienetai ir autonomija ia turi didesn! savarankikum.
>utonomija tai vidin t.t. valstybs savivalda. T didesn! savarankikum lemia t.t. istorins slygos$ nacionalins ypatybs$ net geogra4ins slygos.
)a"niausiai autonomijos statusas suteikiamas teritorijoms$ kurios nutolusios nuo pagrindins valstybs teritorijos %saloms&. 6v0.* )anijai priklauso ;renlandija ir Earer salos abi jos turi
autonomij. Taip pat 6ortugalijos 2ader salos ir >0or salos.
>utonomija taip pat suteikiama dl etnini klausim$ siekiant ilaikyti vientisum. >utonomijos statusas suteikiamas toms teritorijoms$ kur gyvena tam tikra etnin grup ar tauta.
<eretai autonomija steigiama siekiant palengvinti valstybs valdym. Tai b3na$ kai yra didels valstybs.
>utonomij tipai*
+& <acionalin9teritorin autonomija %<T>&,
-& >dministracin9teritorin autonomija %>T>&.
<T> atveju atsi"velgiama ! nacionalin! princip. Kentrin vald"ia b3na priversta tai daryti$ kad ispr#sti nacionalinius kon4liktus. <ra daug toki <T autonomij$ kadangi daugelis
pasaulio valstybi yra mononacionalins. >land salos %(uomijoje& turi autonomij. 'i sal gyventojai turi net savo pilietyb# %tai unikalu&. <uolatos apsigyvenantys suomiai >land
pilietybs negauna. <T> turi ;renlandija %ten gyvena eskimai&$ taip pat Earer salos %island kilms gyventojai&. 1spanijoje <T> turi bask kratas Katalonija ir ;alisija.
)auguma autonomij yra >T>. :os steigiamos centrins vald"ios nuo"i3ra$ kad palengvinti valdym. 6laiai naudojama 1talijoje$ kuri suskirstyta ! -8 srii ir visos jos turi autonomijos
status %=et iaurins ir viena pietin sritis gali b3ti c/arakteri0uojamos kaip <T status turinios autonomijos&.
>utonominiai vienetai paprastai turi savo legislat3ras %gyventoj renkamas tarybas&$ kurios turi teis# priimti vietins reikms !statymus. =et !statym leidyba yra slygojama centrins !statym
leidybos kompetencijos. >utonomijai priklauso transporto prie"i3ra$ gamtos apsauga$ sveikatos apsauga$ vietimas$ vieosios tvarkos apsauga. Taiau jie veikia pri"i3rimi centrins vald"ios$
todl autonomij savarankikumas nra realus. 7ra vedama grie"ta administracin prie"i3ra.
;reta !statym leidybos autonomijos turi vykdomj vald"i$ kuri 4ormuoja renkamos tarybos.
6aprastai esant autonomijai$ atskira teismin vald"ia nekuriama.
EIII tema. Ea!st"*$-$s re4$mas.
.Ea!st"*$-$o re4$mo (E6) sam%rata $r s;vo#a.
V tai valstybins vald"ios !gyvendinimo b3d ir metod visuma.
+Q
A
V neretai painiojamas su politiniu re"imu %6&. 6 suvokiamas kaip politins vald"ios !gyvendinimo b3d ir metod visuma. Todl 6 yra politins sistemos problema. 6 nagrinja
politologija. 6 tai yra tai$ kaip !gyvendinama politin vald"ia.
V siejamas su valstybins vald"ios !gyvendinimu.iaip tarpo V ir 6 yra glaudus ir tamprus ryys. Valstyb nulemia politins sistemos pob3d!$ galimybes. =et negalima visumos sutapatinti
su dalimi. V yra 6 dalis. V yra svarbiausia 69mo dalis. Kalbant apie V$ susiduriama su visu valstybs mec/ani0mo 4unkcionavimu.
Valstybs 4orma tai valdymo 4orma ir teritorins sandaros 4orma. Valstybs 4orma parodo pat! valstybs sudarymo mec/ani0m$ parodo statik valstybs padt!. Kai kalbame apie V tai
akcentuojama$ kad tai valstybs 4orma dinamikoje$ vyksme$ 4unkcionavime %kai 4unkcionuoja valdymo sistema ir pan.&.
V slygoja teiss sistem$ kuri turi prad"i konstitucijoje$ o po to ipltojama kituose teiss aktuose. Teiss normos sudaro galimyb# vald"iai veikti vienaip ar kitaip.
V visados yra !tvirtinamas teiss aktuose$ kaip tam tikra b3tinyb veikti vienu ar kitu b3du. V didel# reikm# turi valdymo 4orma$ tai$ ar laikomasi vald"i padalijimo principo.
6abr"iama$ kad teiss normos parodo ne visk$ nes autoritariniuose re"imuose taip pat stengiamasi konstitucijose ir !statymuose sukurti demokratinio valdymo iliu0ij$ nors praktikoje to
nepaisoma. V ieina u" teisinio reglamentavimo rib. V gali nesutapti su esamu teisiniu reguliavimu.
6agal b3d ir metod visum$ skiriami - V*
+& )emokratinis V,
-& >utoritarinis V.
Femo#rat$-$0 E6 %o4"m$a$<
+& Cmogaus teisi ir laisvi skelbimas$ pripa"inimas ir !gyvendinimo garantavimas %vien deklaravimo nepakanka$ turi b3ti sukurta !gyvendinimo ir gynimo sistema&,
-& 6olitinis pliurali0mas %tai susij# su daugiapartins sistemos pripa"inimu&. eikalaujama$ kad neb3t var"oma galimyb kurti politines partijas ir per jas laisvai reikti !sitikinimus. Tai
neribota galimyb kurti politines partijas.
.& Visuotins rinkim teiss pripa"inimas %galimyb patiems gyventojams 4ormuoti vald"ios strukt3ras&.
@& Valstybje turi nuolat veikti atstovaujamj organ sistema %6ralamentas$ savivaldybi tarybos$ kurios periodikai atnaujinamos&.
A& Turi b3ti pripa"!stamas ir !gyvendinamas vald"i padalijimo principas.
D& Turi veikti vietos savivalda. :i turi b3ti pripa"!stama. Vietos savivalda tai t.t. teritorijos gyventoj teis patiems tvarkyti savo reikalus. Vietos savivalda tai b3tinas demokratijos
elementas.
G& Visuomenje ir valstybje turi b3ti veikiama pagal teistumo principo reikalavimus. Teismai turi veikti pagal tuos principus taip pat.
6raktikoje ne visada yra visi ie principai. :ei kurio nors nra$ tai jau traktuojama kaip spraga.
Autor$tar$-$o E6 %o4"m$a$.
Tai demokratinio re"imo prieingyb. Kai nra demokratinio re"imo po"ymi$ galima tvirtinti$ kad tai autoritarinis re"imas. 6o"ymiai*
+& Valstybins vald"ios koncentravimas vienose rankose ar vienoje institucijoje. 'i vald"ia atsiduria vykdomosios vald"ios institucijoje %absoliutin monarc/ija$ superpre0identin
respublika&.
-& Vienpartins sistemos !vedimas arba daugiapartin sistema eg0istuoja tik 4ormaliai.
.& inkim klastojimai. 'iuolaikinse valstybse paneigti rinkim nesiry"tama net autoritariniuose V$ bet ten rinkimai klastojami.
@& >tmetamas vald"i padalijimo principas. (umenkinama tautos atstovyb.
A& 1gnoruojamos "mogaus teiss. Visuomen ia svarbiau u" individ. ;ali b3ti iuo atveju u"tikrinamos nebent socialins teiss.
D& 6rievartos sureikminimas$ platus jos taikymas. Kuriamas prievartos aparatas. 6rievarta taikoma ypa plaiai. 6rievarta iskiriama kaip vienas svarbiausi valdymo svert.
G& Viso gyvenimo militari0avimas.
>utoritarini re"im r3ys*
+& Eaistinis re"imas %vienas "iauriausi&,
-& Totalitarinis re"imas %tai komunistinis re"imas$ !vedama asmen veiklos$ !sitikinim kontrol$ taip pat veikia vienpartin sistema$ perama vieninga ideologija&,
.& Kariniai re"imai %atsiranda po valstybs perversmo$ kai karikiai paima vald"i ! savo rankas&,
@& asistiniai re"imai %vykdoma rasin diskriminacija&.
II tema. 6$-#$ma$ $r re2ere-dumas
. 6$-#$m0 te$s's sam%rata. S;vo#os sus$(us$os su r$-#$ma$s
inkimai tai vald"ios organ 4ormavimo ar !galiojim pareig3nui suteikimo proced3ra$ kuri vykdoma balsuojant ir esant pretendent konkurencijai.
inkimai naudojami tiek vald"ios institucij 4ormavimui$ tiek atskir pareig3n irinkimui Wpv0.$ :>V renkami eri4ai$ kai kuriose V teisjaiW. =3tinas rinkim po"ymis balsavimas$ o taip
pat pretendent konkurencija Wmin - konkurentaiW. Kartais balsavimas vyksta$ taiau nra rinkim. Tai pv0.$ toks atvejis$ kai yra si3loma vieno asmens kandidat3ra ! tam tikr post$ o tam tikra
institucija sprend"ia io asmens paskyrimo klausim Wtaip skiriamas 26W. Taiau tai nra rinkimai. Mia balsuojama$ bet balsavimas skirtas tik pritarimui ar nepritarimui.
inkimai vienas i svarbiausi demokratijos institut. Tai vienas i b3d$ kuriais tauta gali ireikti savo vali. ?galiojimai traktuojami kaip gauti i tautos Wparlamentas veikia tautos varduW.
inkim tai proced3ra y$ kai rinkj korpusas balsuoja$ suteikia pasitikjimo mandat. inkimais yra legitimuojama vald"iaW 1rinktos vald"ios institucijos laikomos teistomis.
inkimai pagal j trukm gali b3ti klasi4ikuojami*
+. Vieno turo$ kai balsuojama vien kart,
-. )viej tur.
Tiek vieno$ tiek dviej tur rinkimai priklauso nuo to$ kokia yra rinkim sistema$ naudojama V. Kai rinkim sistema yra absoliutin ma"oritarin$ tuomet rinkimai b3na dviej tur. Tuo tarpu
kai yra paprasta ma"oritarin rinkim sistema$ pakanka vieno turo rinkim.
inkimai laikomi ne!vykusiais$ kai rinkim dien neatvyksta !statymais nustatytas rinkj skaiius. 6aprastai b3tinas rinkj skaiius ireikiamas procentais %da"niausiai A8a&. inkj
dalyvavimo procentas nustatomas siekiant ivengti piktnaud"iavimo rinkimais. T.y.$ kad neb3t kalbama visos tautos vardu$ kai balsavo tik ma"a tautos dalis.
2inimalus rinkj skaiius da"niausiai nustatomas re4erendumu. Tai irgi tautos valios ireikimas. e4erendumas laikomas !vykusiu$ jei jame dalyvavo ne ma"iau kaip A8a vis rinkim teis#
turini piliei. Tai nema"as procentas. Taiau toks reikalavimas visai pagr!stas %norima su"inoti tikrj tautos vali&.
Kai rinkimai ne!vyksta$ organi0uojami nauju rinkimai %taip ir vadinami& Wpv0.$ kai buv# rinkimai pripa"!stami negaliojaniais$ kai nra reikiamo skaiiaus rinkjW. . :ei rinkimai susideda i
dviej tur$ tai antras turas nra nauji rinkimai$ tai pirmojo turo t#sinys. <auji rinkimai organi0uojami ir tuomet$ kai buv# rinkimai pripa"!stami negaliojaniais$ t.y.$ kai pa"eid"iami rinkimus
reglamentuojantys !statymai$ rinkimams nustatyta tvarka.
inkimai gali b3ti*
+. Biliniai,
-. <eeiliniai.
1iliniai, :ie vyksta periodikai$ prajus !statym nustatytam laiko tarpui. T.y.$ pasibaigus !galiojim laikui$ kadencijai W5( @ metaiW.
0eeiliniai, 'ie rinkimai vyksta pirma laiko. 6aleidus parlament$ skiriami nauji rinkimai. Kadangi jie vyksta nepasibaigus kadencijai$ todl jie ir vadinami neeiliniais.
inkim periodikumas priklauso nuo renkamo organo !galiojim laiko. Kadencija da"niausiai b3na nustatoma konstitucijoje. 6aprastai parlamentas renkamas @$ A metams. Kartais
trumpesniam laikui W:>V Cemieji r3mai renkami - metams$ >uktieji D$ taiau kas - metus vyksta rinkimai %atnaujinamas +W. nari&. Kai kongreso rinkimai sutampa su pre0idento rinkimais
_ didieji rinkimaiW. (avivaldybi taryb !galiojim laikas -$ . kartais A metai.
Kadencijos trukm gali b3ti !vairiai vertinama. Kai !galiojim laikas trumpesnis$ irinktieji turi glaudesnius ryius su rinkjais. inkjams nereiks ilgai laukti$ kol bus galima atsisakyti
nepageidaujam parlamento nari. Taigi$ rinkjus tenkina trumpesn kadencija. Taiau ji sukelia nema"ai problem. 6er trump laik irinkti asmenys nespja susipa"inti su parlamentinio
darbo tvarka$ slygomis.
V$ kur yra parlamentinis valdymas$ parlament galima paleisti pirma laiko. :ei parlamentas bnepakeniamasc$ vyksta politins kri0s$ pre0identas gali paleisti parlament ir paskelbti naujus
rinkimus.
inkim sistema
inkim sistema %plaija prasme& tai visuma visuomenini santyki$ susijusi su rinkim organi0avimu$ j vykdymo tvarka ir rinkim re0ultat nustatymu.
inkim sistema %siaurja prasme& rinkim re0ultat nustatymas ir deputat mandat paskirstymo tarp deputat b3dai. 'iuo atveju tai lyg ir vienas elementas i rinkim sistemos plaija
prasme.
7ra dvi pagrindins rinkim sistemos*
+. 2a"oritarin,
-. 6roporcin.
inkim teis
2bjektvi#ja prasme rinkim teiss tai visuma teiss norm$ reguliuojani visuomeninius santykius dl rinkim organi0avimo$ vykdymo ir re0ultat nustatymu.
-8
&C
Objektyvioji rinkim teiss susideda i !vairi teiss norm$ kurios priklauso ne tik konstitucinei$ bet ir 4inans$ civilinei teisei. 'ios normos did"ija dalimi yra procesins$ nustatanios !vairias
proced3ras Worgani0avim$ vykdymW. >iku$ yra ir materialini teiss norm$ kurios nustato piliei$ kandidat teises.
inkim teis objektyvija prasme susideda i daugybs norm. 7ra daug !statym$ reglamentuojani rinkim proced3r W6arlamento, 6re0idento, (avivaldybi taryb rinkimo !statymaiW.
Kiekvieni rinkimai turi sav ypatum. Todl ir yra tiek daug atskir !statym. 6a"ymtina$ kad linkstama prie kodi4ikuot !statym. 6v0.$ 6ranc30ija turi rinkim kodeks$ kuriame
kompleksikai sureguliuoti visi rinkim klausimai.
'alia teiss norm$ rinkim proced3ras reguliuoja ir kitos normos*
+. 6olitins. :as rengia politins partijos Wkandidat3r sklimo tvarka$ svarstymo normosW,
-. 2orals,
.. 6aproiai$ tradicijos,
Kitos socialins normos yra papildomi rinkim sistemos reguliatoriai$ ! rinkim institut ne!eina$ 4unkcionuoja greta rinkim teiss.
%ubjektvi#ja prasme rinkim teis tai pilieiui valstybs garantuota teis ir galimyb dalyvauti rinkimuose$ renkant valkstybs organus ar pareig3nus.
(ubjektyvioji rinkim teiss tai lyg tam tikras subinstitutas. (ubjektyvioji rinkim teis nra vienoda*
+. >ktyvioji,
-. 6asyvioji.
*ktvioji. Tai pilieio galimyb dalyvauti rinkimuose sprend"iant kad atiduoti savo bals. >ktyvioji rinkim teis siejama su tam tikru am"iumi. )augeliu atveju su pilnametyste %+N met&.
Kai kuriose V W6. >merikaW 9 +D met. >ktyvios rinkim teiss neturi nepilnameiai$ ji nepripa"!stama neveiksniems asmenims.
Pasvioji, Tai galimyb kandidatuoti$ pretenduoti b3ti irinktu ! 6arlamento$ savivaldybi taryb narius. 'iai rinkim teisei nustatomas auktesnis am"iaus cen0as. Tai siejama su !gyta
gyvinimo patirtimi$ pro4esiniu patyrimu.
)eputat ataukimo teis
Tai proced3ra$ kai asmuo$ turintis mandat$ gali b3ti pirma laiko ataukiamas. >taukimo teis ja anksiau laiko nutraukiamas mandatas ar kit pareig3n !galiojimai.
)eputat ataukimas pai rinkj valia praktikuojamas labai retai. 'is institutas buvo plaiai propaguojamas komunistinse alyse. Taiau ia buvo 4alsi4ikuojami rinkimai$ o deputat
ataukimo institutas buvo tik deklaruojamas.
:ei deputatas padaro nusikaltim jis gali b3ti paalintas i pareig$ naudojant apkaltos proced3r. Todl deputat ataukimo teis nesiderina su demokratins V koncepcija$ laisvo mandato
principu.
Kai kuriose :>V savivaldybi lygmeny taikomas deputat ataukimas.
&. 6$-#$m0 te$s's %r$-3$%a$
inkim teiss principai tai subjektyvios rinkim teiss reali0avimo slygos$ kuri laikymasis rinkim metu garantuoja realias galimybes tautos valiai iaikinti ar pareikti.
(varbiausi rinkim teiss principai*
+. Visuotin rinkim teis,
-. 5ygi rinkim teis,
.. Tiesiogin rinkim teis,
@. 5aisvas$ slaptas balsavimas.
3isuotin rinkim teis, (ubjektyvioji rinkim teis turi b3ti pripa"!stama visiems suaugusiems alies pilieiams Wiimtis nepakaltinami asmenysW. Kai kuriose V rinkimuose gali dalyvauti ir
asmenys$ neturintys tos V pilietybs. Tai nustatoma tarptautinse sutartyse. )a"niausiai susitaria gretimos V. B( valstybse municipaliniuose rinkimuose negali b3ti kliudoma dalyvauti ir
asmenims$ nuolat gyvenantiems kitoje V Wpv0.$ belgai$ gyvenantys VokietijojeW. Taigi$ pilietyb$ kaip b3tina subjektyviosios rinkim teiss slyga$ traktuojama laisviau.
inkimai politin teis$ todl paprastai pripa"!stama tik pilieiams. 6ilieiai$ turintys aktyvij rinkim teis#$ vadinami rinkjais. O j visuma rinkj korpusu 4elektoratu is terminas
plaiai naudojamas politologijoje4.
inkim teisje yra nustatomi tam tikri cen0ai. /en'ai papildomi reikalavimai$ specialios slygos rinkjams. inkim cen0ai koreguoja visuotins rinkim teiss princip. )a"niausi rinkim
cen0ai*
+. >m"iaus cen0as. inkim teis# turi asmenys$ sulauk# tam tikro am"iaus,
-. 6ilietybs cen0as. Tai kriterijus$ pagal kur! atrenkami asmenys$ galintys b3ti rinkikais,
.. (slumo cen0as. Tai reikalavimas pragyventi tam tikroje teritorijoje nustatyt laik %kartais reikalaujama$ kad asmuo nuolat gyvent tam tikroje teritorijoje&,
@. 1silavinimo %ratingumo& cen0as. eikalaujama ne kokio nors ypatingo isilavinimo$ o paprasiausiai$ kad "mogus mokt skaityti ir rayti,
A. eliginis %kon4esinis& cen0as. eikalaujama ipa"inti tam tikr tikjim,
D. 2oralinis cen0as. Tai reikalavimai$ skiriami kandidatams Wnepriekaitinga reputacijaW %<yderlandai&,
G. Turto cen0as. Tai reikalavimas turti nekilnojamo turto. Ka"kada turtas suteikdavo tam tikr privilegij Wasmuo$ turintis nekilnojamo turto gaudavo ir antr balsW.
Ken0ai traktuojami kaip nepageidautinas dalykas. Taiau kai kurie j yra teigiami Wam"iaus cen0asW. Kai kuriose V +Q9ame am"iuje buvo lyties cen0as. 2oterys rinkimuose negaljo dalyvauti.
Kai kur tik -89ame am"iuje is cen0as buvo panaikintas W'veicarijoje tik po 11 6KW.
5gi rinkim teis, Tai vienodos !takos rinkim re0ultatams galimyb. 6agrindinis reikalavimas$ kad renkant parlamento nar!$ jis atstovaut ma"daug t pat! rinkj skaii. Todl sudaromos
rinkimins apygardos. :as sudarant siekiama$ kad jos gyvent vienodas rinkj skaiius. Tiesa$ leid"iamos tam tikros paklaidos Wiki A aW.
<audojant proporcin# rinkim sistem$ mandatai paskirstomi naudojant tam tikras 4ormules. inkiminis barjeras nustatomas min. rinkj skaiius$ u"tikrinantis galimyb# dalyvauti mandat
paskirstyme. 6olitins partijos$ nesurinkusios min. rinkj skaiiaus$ ikrenta. )a"niausiai nustatomas @ Aa barjeras.
?vedant rinkimin! barjer$ siekiama$ kad parlamente neb3t labai daug politini partij$ taip pat smulki partij. <es jei j b3t labai daug$ atsirast nestabilumas$ nepastovumas. 1imtys
kartais daromos tautinms$ religinms grupms. 5 i prad"i %+QQ-& nebuvo taikomas rinkiminis barjeras$ siekiant kad ma"umos turt atstovus. Tai yra po0ityvi diskriminacija.
!iesiogin rinkim teis, inkjai patys tiesiogiai balsuoja u" kandidat$ atlieka savo pilietin# pareig. )a"niausiai to reikalaujas !statymas. Tam reikalui numatytas balsavimas patu. Kai kur
galima balsuoti pagal !galiojim u" kit asmen!.
Tiesioginiais rinkimais balsuojama u" kandidat. Kai kuriose V rengiami daugiapakopiai rinkimai renkami rinkikai$ kurie vliau balsuoja u" kandidat W:>V taip renkamas pre0identasW.
%laptas balsavimas, 'io principo paskirtis laiduoti laisv valios pareikim. <iekas neturi "inoti$ kaip rinkjas balsavo. Tam tikslui ruoiamos specialios kabinos. (laptam balsavimui dar
naudojama mec/anin tec/nika. )raud"iama "ymti biuletenius$ persekioti asmenis$ dl j politini pa"i3r.
(u slaptu balsavimu siejamas laisvas dalyvavimas rinkimuose. Kiekvienas pilietis pats sprend"ia$ ar pasinaudoti rinkim teise$ ar ne. )augumoje V eg0istuoja laisvas dalyvavimas Wpatys
pilieiai registruojasiW. Taiau kai kuriose V nustatomas privalomas votumas Wprivalomas dalyvavimasW. <ustatoma atsakomyb u" nedalyvavim rinkimuose W>ustralija %baudos&$ ;raikija
%baudos&$ Turkija %baudos$ kartais laisvs atmimas&$ =elgija %!spjimas ar baudos&$ >rgentina %baudos$ draudimas u"imti tam tikras pareigas&W. 6rivalomas dalyvavimas prietarauja laisv
rinkim principui. Taiau jis !vedamas turint ger tiksl$ jis u"tikrina apie Q8a dalyvavim rinkimuose. Ten$ kur nra tokios pareigos$ rinkimuose dalyvauja ma"iau nei pus rinkj.
6iliei atsisakymas dalyvauti rinkimuose absenti0mas. 'io reikinio prie"astys labai !vairios* politins Wne"ino$ u" k balsuotiW, indi4erentikumas Wabejingumas$ nesidomjimas vald"iaW.
).6$-#$m0 %ro3esas(6=).
6 tai !statymais ir kitomis socialins normomis sureguliuota veikla$ susijusi su rinkim organi0avimu ir j vykdymu. (ocialins normos tai politins normos ir pan. 6 yra gana sudtingas.
:o metu vyksta daug veiksm$ agitacij. )l to 6 skaidomas ! etapus.
(varbiausi 6 etapai*
+& inkim paskyrimas. Tai veiksmas$ kuris gana 4ormalus. Tai rinkim datos paskyrimas. T dat nustato ir rinkimus paskiria valstybs vadovas$ kai vyksta parlamento rinkimai$ o dl
pre0idento rinkim dat nustato parlamentas. 'is veiksmas turi rimtas teisines pasekmes$ nes nustaius dat$ prasideda visa kit 6 veiksm serija. Kai kuriose valstybse rinkim data
nustatyta !statymuose$ ir dl to ten tokio etapo neb3na. inkim datos nustatymas !statymais turi t.t. prasm# nebelieka jokios galimybs manipuliuoti terminais. :>V konstitucijoje
nustatyta$ kad rinkimai vyksta lapkriio pirm antradien! po pirmo pirmadienio.
-& inkimini apygard ir rinkimini apylinki nustatymas. apygarda tai teritorija$ nuo kurios renkamas + parlamento narys ar keli parlamento nariai. (udarius apygard yra galimyb
patikrinti lygi galimybi principo !gyvendinimo praktik. Kiekvienoje apygardoje turi b3ti daugma" vienodas rinkj skaiius. Kiekvienas mandatas turi atstovauti tok! pat! rinkj
skaii. >tsi"velgiama ! administracin! teritorin! valdym. :o laikantis yra paprasiau spr#sti klausimus$ kaip suskirstyti teritorij ! rinkimines apygardas$ kad b3t vienodas rinkj
skaiius. Taiau tam tikr nukrypim b3na. 6atys rinkim !statymai leid"ia tam tikrus nukrypimus. 5aikantis principo$ kad mandatas atstovauja t pat! rinkj skaii$ yra naudojamas
"odis Udaugma"V. 5eid"iama$ kad rinkj skaiius skirtsi nuo keli procent iki keli deimi. Kai piktnaud"iaujama$ tai jau nusi"engiama. apylinks sudaromos apygard viduje.
:ose vyksta balsavimas. :os sudaromos pai rinkj patogumui. :ose b3na apie vien$ du ar kelis t3kstanius rinkj. inkimins teritorijos da"niausiai$ kai b3na sudaromos vien kart$
po to kitiems rinkimams b3na tik patikslinamos. )a"niausiai daromi tik patikslinimai$ kad ilyginti skaii.
.& inkim organ %institucij& sudarymas. Tai rinkimus organi0uojanios ir vykdanios institucijos$ kurios vadinamos rinkiminmis komisijomis ar tribunolais. komisijos b3na*
-+
&
+& Kentrin %vyriausioji& rinkim komisija. :i veikia visoje valstybs teritorijoje$ metodikai vadovauja kitoms komisijoms$ pri"i3ri j veikl$ atsako u" vis rinkim
organi0avimo tvark$ vykdymo tvark$ sprend"ia klausimus$ pri"i3ri$ kad b3t laikomasi rinkim !statym reikalavimai.
-& Teritorins rinkim komisijos. (varbiausios rinkimini apygard rinkim komisijos. :os organi0uoja rinkim apygard darb ir pri"i3ri rinkim apylinki komisij
darb.
.& inkimins apylinks rinkim komisijos. Tai "emiausios grandies$ smulkiausios komisijos$ bet labai svarbios.
komisijas sudaro valstybs vadovas ar vyriausyb$ kartais parlamentas. ?statymai nustato slygas$ reikalavimus ir pan. ioms komisijoms ir j nariams. <ariai turi b3ti depoliti0uoti. Taip
siekiama ivengti galimo !takos. 6raktikoje * dalis komisij b3na pro4esional3s valdininkai %teisininkai$ ekonomistai$ valstybs tarnautojai&$ reikalavimas jiems toks$ kad neb3t politini partij
nariai, kita dalis politini partij atstovai. 'iuo atveju tas partijos atstovavimas b3na paremtas parlamentiniu statusu. Teikiama tam tikra privilegija politinms partijoms$ turinioms atstovus
parlamente. Tai motyvuojama tuo$ kad paios politins partijos kontroliuoja viena kit. Tai savikontrols mec/ani0mas.
@& inkj registracija. inkj registracija tenka apylinki komisijoms. inkj registracija b3na*
+& laisva %pats rinkjas$ norintis dalyvauti rinkimuose$ turi atvykti ir u"siregistruoti. Turi pateikti dokumentus. 6o rinkim paskyrimo yra paskiriamas laikas$ kad rinkjai
u"siregistruot. Tas registravimas baigiasi da"niausiai savait iki rinkim datos. <eu"registruoti "mons vadinami indi4erentikais.
-& 6rivaloma %sudaromi vis potenciali rinkj sraai. Tai pavedama apylinki komisijoms. 6adeda policija$ mokesi inspekcija. 6ilieiai gali patikrinti$ ar jie !rayti ! tuos
sraus. inkj sraai yra privalomi$ kur yra privalomasis votumas %kai yra sancija u" nedalyvavim rinkimuose&. Tai reikalinga tam$ kad "inoti$ kiek balsuos "moni$ kiek reikia
biuleteni ir pan.
A& Kandidat klimas. :is vyksta nustatytais terminais. Kandidat klimas turi b3ti u"baigtas ma"daug prie mnes! iki rinkim dienos$ nes turi vykti agitacija. Kandidat klimas vyksta
!vairiai* %+& patys asmenys gali kelti kandidat3r. 'iuo atveju reikia$ kad b3t surinktas rinkj para reikalingas skaiius. 6ats isikeliantis asmuo prao j! paremti. )ar viena priemon$
siekiant u"kirsti keli piktnaud"iavimams rinkim u"statas. 6retendentas ! kandidatus turi !neti tam tikr sum pinig ! banko sskait, ir po to$ kai surinktas reikalingas rinkj para
skaiius$ !neta suma rinkim komisija sprend"ia j! u"registruoti kaip kandidat. %-& Kandidatus taip pat gali kelti politins partijos. Tai da"niausiai pasitaikantis atvejis. 6olitin partija
visada "ino$ k kelti$ kokius sraus sudaryti ir pan. <ebereikalingi rinkj paraai. =et u"statas visgi reikalingas$ taiau jis b3na ma"esnis. F"statas papildo valstybs biud"et. %.& Kai
kuriose valstybse b3na dar viena kandidato klimo galimyb kandidatus gali kelti piliei grups savo iniciatyva. >nksiau buvo$ kad kandidatus keldavo darbo grups$ visuomeniniai
kolektyvai. 1keltos kandidat3ros teikiamos apygardos rinkim komisijai arba jei vyksta parlamento rinkimai tai atlieka centrin %vyriausioji& rinkim komisija. Kartais b3na ir
papildom reikalavim. eikalaujama$ kad "mons$ kurie nori ikelti savo kandidat3r$ turi prisipa"inti apie dalyvavim slaptose u"sienio valstybi tarnybose. Kai prisipa"!sta$ rinkjai
isprend"ia$ ar jis gali kandidatuoti. :ei kandidatas nuslepia ir t 4akt iaikina rinkim komisija jo neregistruoja kaip kandidato. O jei jo buv# ryiai iaikja jau irinkus parlament
gali b3ti atimamas mandatas. F"registravus visus kandidatus$ prasideda rinkimin agitacija.
D& inkimin agitacija. Tai galimyb patiems kandidatams susitikinti su rinkjais$ kalbti per TV ar radij. inkimin agitacij plaiausiai organi0uoja ir vykdo politins partijos$ jos
organi0uoja savo kandidat rmim. inkin agitacija reikalauja nema"ai l. >pie 4inansinius altinius turi b3ti in4ormuojamos rinkim komisijos ir visuomen. turi b3ti "inoma$ kas
eina ! vald"i. ?statymas numato$ kad dal! ilaid 4inansuoja valstyb ir biud"eto. Vyriausioji rinkim komisija nuperka laik TV$ radijo laidose ir j! padalina kandidatams. ;reta io
valstybinio 4inansavimo kandidatai gali naudotis savo ar savo rmj lomis. mjais gali b3ti kiekvienas pilietis$ 4irma$ iskyrus biud"et. <ustatomi tam tikri maksimal3s 4inansini
dovan dyd"iai$ kad b3t lygios galimybs. >pie 4inansinius altinius turi b3ti deklaruojama su paaikinimais$ kas juos remia. F"sienio valstybi 4inansins los neleid"iamos naudoti
rinkim kampanijoje. inkim agitacija baigiasi likus dienai ar dviem iki rinkim dienos. :ei vyksta jau neleistinu laiku !vair3s renginiai$ kaip rinkim agitacija tai jau taikomos
sankcijos.
G& =alsavimas. :is vyksta rinkim dien$ da"niausiai vien diena$ bet kartais dvi$ kai yra didesnes valstybs. =alsavimas laikas$ kai rinkjai atvyksta ! rinkimines apylinkes ir patys
sprend"ia$ u" k balsuoti. (varbu u"tikrinti balsavimo slaptum. Visada b3na balsavimo kabinos$ po to biuletenis metamas ! balsad"#. =alsavimo dien balsavimo patalpoje leid"iama
dalyvauti politini partij atstovams kurie vadinami stebtojais. Tai u"tikrina tam tikr tvark. ;ali b3ti raomi skundai dl balsavimo tvarkos pa"eidim. :ie duodami vyriausiajai
rinkim komisijai ar teismui. 6asibaigus rinkimams$ tai paskelbiama.
N& =als skaiiavimas. :is vyksta stebtojams matant. =et skaiiuoja balsus rinkim komisijos nariai. (ur3iuojami biuleteniai ir suskaiiuojami balsai. 6o to suraomas bals skaiiavimo
protokolas$ j! pasirao apylinks komisijos nariai$jis u"antspauduojamas ir siuniamas ! apygardos rinkimin komisij. Mia$ gavus protokolus$ sumuojami balsai apygardoje. 1 rinkim
apygard dokumentai perduodami centrinei rinkim komisijai. :i nustato galutinius rinkim re0ultatus. Kai gaunama skund$ juos nagrinja rinkim komisijos$ j sprendimai gali b3ti
skund"iami teismui. Kol teismas nagrinja skund$ galutiniai rinkim re0ultatai neskelbiami. Teismo sprendimai neskund"iami. ?statymai nustato labai glaustus terminus skundui paduoti
%-$ . paros&$ tokie patys terminai skiriami ir teismui.
+.6$-#$m0 s$stemos (6S).
( nagrinjamos siaurja prasme. ( tai mandat tarp kandidat paskirstymo b3dai. 5iterat3roje randama duomen$ kad eg0istuoja apie +88 ($ nes kiekviena valstyb pati gali nustatyti
tam tikr tvark skaiiuoti rinkim re0ultatus. 6aprastai tai b3na daugiausia tam tikros ( variacijos$ nes pagrindiniai bruo"ai ilieka vienodi. (varbiausios ( yra ios*
+& 2a"oritarin (,
-& 6roporcin (.
6o 11 6K naudojama dar miri (. Tai i dviej sistem derinimas. :i naudojama ir 5T.
2>CO1T>1<d (. %=als daugumos sistema&. 1rinktu laikomas tas kandidatas$ kuris gavo daugiau bals$ nei kuris nors i konkurent. 'i sistema turi savo por3ius*
+& (antykins daugumos ma"oritarin sistema,
-& >bsoliuios daugumos ma"oritarin sistema,
.& Kvali4ikuotos daugumos ma"oritarin sistema.
(antykins daugumos ma"oritarin sistema reikalaujama$ kad vienas i kandidat surinkt daugiau bals$ nei kitas atskiras kandidatas. (akykime* yra +- kandidat$ dalyvavo +8 888 rinkj.
Vienas i kandidat gavo -888 bals$ o kiti lik# ++ pasidalijo likusius balsus$ bet n vienas i t ++ negavo -888. 5aimjo asmuo$ surink#s -888. Taiau gaunami re0ultatai yra !dom3s$ nes
visi kiti kartu surinko pagal pateikt pavy0d! N888. eikias visi N888 buvo prie t$ kuris surinko -888. )l to i sistema peikiama$ nes nra tikro atstovavimo. (iekiant tobulinti i sistem$
pereinama prie absoliuios daugumos sistemos. Tokia sistema buvo ir 5T i met rinkimuose.
>bsoliuios daugumos ma"oritarin sistema laimi tas$ kuris surenka ne ma"iau kaip A8 procent [ + balsas nuo rinkimuose dalyvavusi rinkj. Bsant iai sistemai$ atsitinka kitas negeras
dalykas. 6VS.* +- kandidat per rinkimus nesurenka absoliuios bals daugumos. Todl po pirmojo turo organi0uojamas antras turas. ? j! atrenkami - kandidatai$ surink# daugiausiai bals.
>ntrame ture paprastai nereikalaujama absoliuios bals daugumos. Tas mandatas$ kuris gaunamas tokiu b3du$ !gyja tam tikr svor!. 1rinktas kandidatas atstovauja daugiau kaip pus# rinkj.
Kai vyksta antras turas$ gali b3ti$ kad tas$ kuris pirmame ture laimjo$ pirmame ture pralaimi.
Kvali4ikuotos daugumos ma"oritarin sistema taikoma itin retai$ nes reikalaujama$ kad u" kandidat balsuot -W.$ T$ ar D8 procent$ bet daugiau kaip pus. tai nra labai realu. Tokiu atveju
rinkimai gali b3ti paskelbti ne!vykusiais.
2a"oritarin ( patinka rinkjams$ nes visada matomi konkret3s asmenys$ i kuri pasirenkamas vienas. 'i sistema kartu pasi"ymi vienu dideliu tr3kumu jai esant UprapuolaV daug rinkj
bals. 'i sistema aikinama kaip neteisinga. 'i sistema garantuoja laimjim stambioms politinms partijoms. )idels partijos laimi$ o ma"os ne"inomos ir turi ma"iau galimybi.
6O6OK1<d (. :i yra ne sena. >tsirado H1H a.$ pirm kart +NNQ m. =elgijoje. 6agrindin ios ( idja u"tikrinti proporcing politini jg atstovavim. 6rincipai*
+& Visada sudaromos daugiamandats rinkimins apygardos ar bendranacionalin apygarda %ji taikoma ma"esnse valstybs&. Bsant ma"oritarinei ( sudaromos vienmandats
apygardos.
-& Keblu nustatyti ir paskirstyti mandatus. 7ra balsuojama u" atskiras politines partijas. (kaiiuojama$ kiek bals kuri politin partija surinko$ po to$ atsi"velgiant ! t proporcij$ dalijami
parlamento nari mandatai. Bsant proporcinei ( naudojamas rinkiminis barjeras nustatomas minimalus procentas bals$ kuri politin partija turi surinkti$ kad galt dalyvauti mandat
dalybose. inkim barjeras b3na da"niausiai A procentai %5T8. To tikslas u"tikrinti$ kad neb3t parlamente daug politini partij !vairovs.
.& (udaromos daugiamandats rinkim apygardos. 1 vienos rinkimins apygardos renkama grup parlamento nari. Mia konkuruoja partijos* rinkjai balsuoja u" sraus$ pateiktus politini
partij.
Kiekvienai politinei partijai tenka tiek viet parlamente$ kiek ieina pagal surinkt bals skaii. (kaiiavimui naudojamas rinkiminis metras %rinkimin kvota&. <at3rali rinkimin kvota
apskaiiuojama dalijant rinkj balsus i mandat skaiius. T.y.$ jei yra +8 t3kst. rinkj ir A mandatai$ tai rinkimin kvota yra -888. 6raktikoje b3na taip* Keturios politins partijos dalyvauja
rinkimuose. =alsai tarp partij pasiskirsto*
+. > @A 888
-. = .@ 888
.. K +A 888
@. ) D 888
inkiminis metras 9 -8 888 %+88 888 gyventoj W A mandat&.
6artijai > atitenka - mandatai$ partijai = +. Kiti trys mandatai lieka. Kyla klausimas$ kaip juos paskirstyti. ;reta nat3ralios rinkimins kvotos naudojamas dar ir toks skaiiavimo principas*
rinkj skaiius W mandatas [ +. Tuomet partijai > tenka tiek pat %- mandatai&$ o partijai = -. ;ali b3ti atsi"velgiama ! liekan. 2andatas atitenka tai partijai$ kuriai po vis skaiiavim lieka
did"iausia liekana. 'iuo atveju mandatas atitenka partijai K %liekanos* partija > +. 888, = - 888, K +A 888, ) D 888&.
;ali b3ti naudojama ir kitokia mandat paskirstymo metodika daliklio metodas %dcOndto&. 'iuo atvejai partij surinkti balsai dalijami i +$ po to i -$ vliau i . ir t.t.
--
&&
)aliklis 6artija > 6artija = 6artija K 6artija )
W+ @A 888 %1& .@ 888 %11& +A 888 D 888
W- -- A88 %111& +G 888 %1V& G A88 . 888
W. +A +88 %V& ++ .88 A 888 + 888
%V& skaiius yra rinkiminis metras. ;alima dalinti ir i neporini skaii.
Kartais ikyla tam tikri keblumai. 6v0.$ partijos surinko vienod bals skaii. Tokiu atveju prioritetas paprastai teikiamas partijai$ turiniai daugiau mandat. 5 vienoje apygardoje
kandidatai surinko vienod bals skaii. 6rioritetas buvo atiduotas vyriausiam kandidatui.
Bsant 6( did"iausia rinkj dalis dalyvauja mandat paskirstyme. inkj balsai bnedingstac. Todl tai teisingesn rinkimin sistema. :i sudaro galimyb# did"iajai rinkj daliai turti savo
atstovus. =e to$ 6( atveju padidja politini partij reikm. Eaktikai be mandat lieka ma"iausiai bals surinkusi politin partija.
5abai da"nai naudojamas rinkiminio barjero %rinkiminio slenksio& metodas. 6olitins partijos$ kurios nesurenka min. rinkj skaiiaus$ ibraukiamos i sra.
Vienas i 6( tr3kum didelis parlamentini politini partij skaiius %parlamentin politin partija yra tokia$ kuri gauna viet parlamente&. )idelis parlamentini politini partij skaiius
parodo$ kad eg0istuoja politinis pliurali0mas. Tokiu atveju nra vienos politins partijos$ turinios absoliui daugum. 'alies vyriausyb 4ormuojama koalicijos pagrindu. )auguma 9 A8a [ +
balsas. Tik ji u"tikrina galimyb# kontroliuoti darb parlamente. Todl daugelyje V ir susidaro parlamentin koalicija$ koalicin vyriausyb. Koalicin vyriausyb ir koalicin parlamentin
dauguma nra pakankamai stabilios. )a"nai atsiranda nesutarimai$ prietaravimai. Opo0icins partijos !vairiais b3dais stengiasi iardyti koalicijas. Kai viena politin partija ieina i koalicijos$
koalicija sugri3na$ o tuomet ir nra daugumos. Todl 6( da"nai ir kritikuojama. T.y.$ ji neu"tikrina politinio stabilumo.
Taiau 6( sudaro geriausias slygas veikti visoms politinms partijoms dalyvauti valdant V %daugiapartin sistema&. 2( yra palankiausia stambioms politinms partijoms$ nes ia rinkimus
da"niausiai laimi politini partij atstovai.
21'1 (. Tai yra 2( ir 6( derinys. )alis parlamento nari renkami pagal ma"oritarin# ($ kita dalis pagal proporcin# (. Tokiu atveju bandoma patenkinti piliei norus$ o taip pat ir
politini partij vali. 2iri ( naudojama ir 5T %G+ ir G8&. Taip pat Vokietijoje. 2iri ( kompromisas tarp dviej pagrindini sistem.
.. 6e2ere-dumas
6lebiscitas$ visaliaudin apklausa$ liaudies balsavimas.
6lebiscitas. e4erendumas ir plebiscitas 9 lygiaverts svokos. 6lebiscitas pranc30 kilms "odis$ reikiantis visaliaudin! balsavim. >nglosaks teisinje sistemoje vartojamas re4erendumo
terminas.
Kartais nurodoma$ kad plebiscitas tai toks liaudies balsavimas$ kurio metu sprend"iami svarbiausi V klausimai. O re4erendumu sprend"iami daugiau alies vidaus klausimai. Taiau daugelis
nemato ir nedaro skirtumo tarp plebiscito ir re4erendumo.
Visaliaudin apklausa. :ai esant gali b3ti naudojamas ne tik balsavimo$ bet ir kiti b3dai$ kuri pagalba su"inoma visuomens nuomon.
Visaliaudinis balsavimas. Tai re4erendumas$ kurio metu sprend"iami valstybiniai ar politiniai klausimai. 'is terminas nra labai tinkamas. Visaliaudiniame balsavime dalyvauja tik aktyvij
rinkim teis# turintys pilieiai.
Organi0uoti$ skelbti re4erendum gali V vadovas ir parlamentas %arba tik jis pats&. Kartais V vadovas gali ir neturti tokios teiss. 6arlamentinio valdymo alyse$ jam suteiktos ne tokios jau ir
plaios teiss.
e4erendumo iniciatyvos teis priklauso t.t. parlamento nari skaiiui$ kuris paprastai nustatytas V konstitucijoje. 6o to$ kai inicijuojamas re4erendumas$ priimamas sprendimas. Kai kuriose V
yra liaudies iniciatyva. T.y.$ kai re4erendumo gali reikalauti t.t. rinkj skaiius. Tas skaiius apibr"iamas !vairiai A8 888 rinkj %5T .88 888&, +a. Tokiu atveju renkami paraai. =e to$
nustatomi rekvi0itai %turi b3ti nurodomas asmens kodas$ gyvenamoji vieta ir t.t.&.
Taigi$ pilieiams leid"iama patiems inicijuoti . Tai labai demokratika. Taiau tuo neturi b3ti piktnaud"iaujama. Kad b3t ivengta piktnaud"iavimo$ nustatomas gana didelis rinkj skaiius.
Kai surenkamas pakankamas rinkj para skaiius$ parlamentas privalo rengti re4erendum. <egali atsisakyti.
Taigi$ sprendim dl re4erendumo priima parlamentas arba V vadovas %pv0.$ 6ranc30ijoje$ kur yra pusiau pre0identinis valdymas&.
e4erendumas gali b3ti tiesiogiai siejamas su parlamentu. e4erendumu pats rinkj korpusas sprend"ia !vairius klausimus. Tuo tarpu parlamentas rinkjus atstovaujanti institucija.
e4erendumo rengimas da"nai kelia grsm# parlamentari0mui$ atstovaujamai demokratijai. 6ati tauta pradeda spr#sti klausimus$ tuo parodydama nevisik pasitikjim parlamentu.
e4erendumu sprend"iant !vairaus pob3d"io klausimus aikaus atsakymo negaunama. Kai kuri V konstitucijose naudojamas neigiamo apibr"imo metodas$ t.y. kokie klausimai negali b3ti
sprend"iami re4erendumu Wpv0.$ mokesiW. Tai da"niausiai ilgo ir isamaus svarstymo reikalaujantys klausimai.
6aprastai re4erendumu teikiami spr#sti svarbiausi valstybs politinio gyvenimo klausimai$ kurie nra konkreti0uojami. Vienas i re4erendumo ypatum ribotumas. e4erendumo metu
ne!manoma tobulinti priimt sprendim$ j keisti$ racionali0uoti$ nes re4erendumo metu pateikiamas konkretus klausimas$ ! kur! galima atsakyti WpaprastaiW 9 T>16W<B. Kadangi atsakymas yra
labai kategorikas$ klausimas turi b3ti 4ormuluojamas labai konkreiai. <uo to$ kaip su4ormuluojamas klausimas$ priklauso re4erendumo skm.
5 organi0uoti re4erendumai*
+. )l kariuomens ivedimo Wdauguma pasisak u"W,
-. )l konstitucijos Wprojekt reng 5(W.
e4erendumo ribotumas turt eliminuoti tokius dalykus$ kuri ne!manoma aikiai !vertinti. Kartais kyla !vairi neaikum$ susijusi su re4erendumu. etkariais dl to net kreipiamasi !
konstitucin! teism.
e4erendumo organi0avimo slygos$ re4erendumo balsavimo proced3ra. Taikomi bendri rinkim teiss principai*
+. )alyvauja pilieiai$ turintys rinkim teis#,
-. Komisijos tokios pat$ kaip ir per rinkimus,
.. Vyksta rinkimin agitacija.
Taiau re4erendumui nustatomi t.t. !vykimo reikalavimai. )augelyje V nustatyta$ kad re4erendumas laikomas !vykusiu$ kai jame dalyvauja ne ma"iau kaip pus rinkim teis# turini piliei
Wkitaip gali b3ti spekuliuojama re0ultataisW. (prendimas laikomas priimtu$ kai piliei$ dalyvavusi rinkimuose$ dauguma pasisako u" vien ar kit sprendim. Kartais$ dl ypa svarbi V
gyvenimo klausim$ reikalaujama$ kad b3t daugiau kaip pus vis aktyvij rinkim teis# turini piliei bals. Tai absoliuti dauguma.
e4erendumu kartais b3na sprend"iami klausimai$ ! kuriuos atsakymai yra alternatyv3s. Tuomet sunkiau surinkti daugum.
6e2ere-dumo r5,"s
e4erendumai klasi4ikuojami labai !vairiai.
+. Valstybinai,
-. Vietiniai.
+ : metu sprend"iami valstybins reikms klausimai.
- Organi0uojami t.t. V teritorijoje Wadministraciniame vieneteW. Kartais jie net nevadinami re4erendumais. 5aikoma$ kad tai gyventoj apklausa. Vietiniai re4erendumai gali b3ti pavojingi. ;ali
kilti prietaravim tarp vietins ir centrins vald"ios.
+. (prend"iamieji,
-. 6atariamieji.
+ 6riimamas galutinis sprendimas.
- Klausiama tik gyventoj nuomons. Vliau t.t. V institucija priima sprendim.
+. 6rivalomieji,
-. Eakultatyviniai.
+ Tam tikrus klausimus spr#sti pavesta tautai$ ir tik rinkj korpusas gali priimti sprendim. Tai da"niausiai re4erendumai dl stojimo ! tarptautines organi0acijas. 6v0.$ 5 draud"iama stoti !
postsovietines organi0acijas. T draudim galima panaikinti re4erendumo keliu.
- (prend"iami bet kokie klausimai. ?statym leidjas gali ispr#sti klausimus !statym pagalba. =et gali pasidomti ir visuomens nuomone.
+. Konstituciniai,
-. 6aprasti.
-.
&)
+ )l konstitucijos$ jos patais.
- )l paprast !statym.
e4erendumai vertinami atsargiai ir kritikai. Cinomi atvejai$ kai re4erendumai buvo rengiami nedemokratiniais tikslais W4aistin Vokietija$ 6ranc30ija$ ;raikijW. Kartais net karin! perversm
bandoma !tvirtinti re4erendumo keliu.
I tema. =ar!ame-to #o-st$tu3$-' te$s$-' %ad't$s.
.=ar!ame-to sam%rata1 %as#$rt$s.
6arlamentas traktuojamas kaip bendravalstybin atstovaujamoji institucija$ kurios pagrindin paskirtis leisti !statymus. =e !statym leidybos$ parlamentui priskiriamos ir kai kurios kitos
svarbios 4unkcijos. 6arlamentas tvirtina valstybs biud"et$ kontroliuoja jo vykdym$ 4ormuoja vyriausyb#$ neretai vykdo plaias kontrols 4unkcijas. ;reta !statym leidybos parlamentas
kartais turi net teismines 4unkcijas. 6arlamento kompetencija priklauso nuo valstybs 4ormos.
6arlamentai atsirado giliuose viduram"iuose. Tautos atstovyb buvo "inoma dar senovs graik valstybse$ senovs omoje ia gl3di parlamento itakos. Taiau paprastai iuolaikinis
parlamentas traktuojamas kaip atsirad#s kartu su 4eodalinms valstybm ir vald"i padalijimo principo !tvirtinimu. 6arlamentas buvo kaip priemon apriboti absoliutin# vald"i. (eniausi
Buropos parlamentai* 1slandijos parlamentas %+- a.&$ 1spanijos$ ).=ritanijos parlamentai. Tai iuolaikini parlament prad"ia.
'iuolaikiniai parlamentai atsirado po bur"ua0ini >nglijos ir 6ranc30ijos revoliucij kaip instrumentas suvar"yti neribotas monarc/o galias$ jo vald"i. 6ats "odis UparlamentasV yra kil#s i
lotyn kalbos UparlariV reikia kalbti$ todl neretai parlamentai buvo vadinami UnekyklomisV. Tai institucija$ kurios nariai diskusij pagalba aikinasi !vairius svarbius klausimus.
'iandien$ kaip ir parlament raidos prad"ioje$ parlamentas buvo pabr"iamas kaip tautos atstovyb. Kadangi visuomen buvo susiskirsiusi ! kilminguosius ir prastuomen#$ tai nuo pat prad"i
4ormavosi dvej r3m parlamentai i "emj %varg& ir auktj %kilmingj& r3m.
6er parlament yra !gyvendinamos tautos suverenios teiss.
=a/a! #om%ete-3$(; %ar!ame-ta$ "ra<
+& =ar!ame-ta$ su -er$*ota #om%ete-3$(a %neribotos kompetencijos parlamentai&. 'iuo atveju$ parlamentas gali spr#sti visk$ diskutuoti visais klausimais$ priimti !vairius sprendimus
%>nglijos$ :aponijos parlamentai&. 'i plati kompetencija atspindi parlamentinio valdymo 4orm. Todl tokios 4ormos valstybse parlamentai turi neribot kompetencij. Taiau
parlamentas negali spr#sti absoliuiai visko$ pv0.$ to$ kas priklauso vykdomajai vald"iai. <eribotos kompetencijos parlamentai turi neribotas prerogatyvas tik !statym leidybos srityje.
Tai neribota kompetencija tik !statym leidybos srityje.
-& =ar!ame-ta$ su r$*ota #om%ete-3$(a %ribotos kompetencijos$ apibr"tos kompetencijos parlamentai&. 6asi"ymi tuo$ kad ia yra tikslus parlamento sprend"iam klausim ratas.
?vardijami klausimai$ kuriais lemiamas "odis priklauso parlamentui. Kiti klausimai nelaikomi priskirtais parlamento kompetencijai. Tie klausimai $kurie priskiriami parlamentui$
da"niausiai b3na nurodyti konstitucijoje. %6ranc30ijos ir buvusi jos kolonij %(enegalas& parlamentai&.
.& Sa-t"#$-a$ r$*otos (a%$*r'4tos) #om%ete-3$(os %ar!ame-ta$. Tai tokie parlamentai$ kai yra tam tikras klausim !vardijimas$ bet numatoma$ kad parlamentas gali spr#sti ir kitus
dalykus. )a"niausiai tai b3na 4ederacini valstybi parlamentai %atribojama 4ederalinio parlamento kompetencija$ ir yra subjekt parlamentai$ kurie turi savo kompetencij&. Tai :>V
kongresas$ taip pat Kolumbijos$ 1spanijos parlamentai.
6arlamentas tai nuolatos ir nepertraukiamai veikianti institucija ir paprastai parlamentas dirba sesij 4orma. )a"niausiai per metus b3na - sesijos %pavasario ir rudens$ nes vasaros metu ir
"iemos vidury b3na atostogos&. Kai kuriose autoritarinse valstybse ar buvusiuose totalitariniuose ir komunistiniuose re"imuose parlamentai irgi buvo arba yra$ taiau jie nepasi"ymi
nuolatins veiklos pob3d"iu. :ie aukiami -9. kartus per metus tuo reikalu$ kad priimt tam tikrus aktus$ ir j veikla nebuvo grynai parlamento veiklos stilius. Tai daugiau buvo balsavimo
mec/ani0mas$ nes tam tikriems aktams reikdavo suteikti aukiausi gali. Tai buvo parlamento insceni0acija.
Kai kuriose valstybse numatytas %ar!ame-to %avadav$mas. Tai skamba keistai$ nes parlamentas juk yra nuolat veikianti institucija. Kai kuri valstybi konstitucijos numato$ kad ypatingos
padties atveju$ jei parlamentas negalt susirinkti$ tai visgi turi b3ti ilaikomas parlamentari0mo principas. 6v0.$ Vokietija* esant ypatingai padiai$ gali b3ti aukiamas bendrasis komitetas$
kuris susideda i dalies abiej r3m deputat. (usirink#s is komitetas gali konstatuoti 4akt$ kad parlamentas susirinkti negali ir tas komitetas pats perima parlamento !galiojimus ir vykdo visas
parlamento 4unkcijas$ iskyrus konstitucijos leidim$ 4ederalini klausim sprendim ir pan. 1spanijoje yra nuolatin deputacija$ tai taip pat yra tam tikra parlamento atstovyb$ kuri susideda i
-+ nario$ ir ! j turi !eiti !vairi 4rakcij deputatai. Taip pat 2eksikoje yra nuolatin atstovyb$ kuri gali pavaduoti parlament. Taiau toli gra"u ne vis valstybi konstitucijoje toks atvejis yra
numatytas.
&.=ar!ame-to $,or$-' 2orma ($,or$-' stru#t5ra).
6agal savo iorin# 4orm$ parlamentai b3na*
+& vieneri r3m parlamentai,
-& dvej r3m parlamentai %bikameraliniai parlamentai&.
1storikai parlamentai prad"ioje 4ormavosi kaip dvej r3m. Tai susij# su tuo$ kad parlamentais buvo siekiama apriboti monarc/o galyb#. Visuomen buvo labai susisluoksniavusi$ o kuriantis
parlamentams$ buvo reikalaujama$ kad b3t atstovaujami !vair3s visuomens sluoksniai. 6arlamentus sudar ir prastuomen$ ir auktuomen. Cemiesiems sluoksniams priklaus pirkliai$
amatininkai$ su laiku ir bur"ua0ija$ todl ! sluoksn! atstovavo vidurinieji visuomens sluoksniai. >ukiausi padt! u"imdavo aristokratija$ kilmingieji$ kurie norjo ypating teisi. Todl ir
4ormavosi dvej r3m parlamentai. =ikamerali0mas susi4ormavo kaip visuomens susisluoksniavimo atspindys$ parodantys visuomens padties ypatumus. Cemieji r3mai buvo 4ormuojami
rinkim keliu$ nustatant proporcijas$ o auktieji r3mai buvo 4ormuojami kitu principu pagal titul$ ir ta vieta auktuosiuose r3muose buvo paveldjama kito vyriausio vyrikos lyties eimos
nario. )vej r3m parlamento strukt3ra yra 4eodalini valstybi ypatumas$ atspindintis to meto valstybi sanklod.
Tokia dvej r3m strukt3ra dominavo net iki HH a. prad"ios %iki 1 6K8. Vliau$ kuriantis naujoms valstybms$ kai iro kolonijin sistema$ pradti 4ormuoti vieneri r3m parlamentai.
=esikurianios valstybs 4ormavo vieneri r3m parlamentus. <es tai tenkino tautos suvereniteto idjos !gyvendinim. Vieneri r3m parlamentai buvo traktuojami kaip demokratikesn
4orma$ nes jie visus visuomens narius traktavo vienodai.
)vej r3m parlamentai$ ypa po 11 6K$ da"niausiai k3rsi 4ederacinse valstybse. Toks parlamentas su4ormuotas ir pirmoje demokratinje valstybje :>V. :>V kongresas susideda i dvej
r3m* >tstov r3mai atstovauja visai visuomenei$ ir (enatas atstovauja 4ederacijos subjektus. )vej r3m strukt3ra pateisinama ir suvokiama 4ederacinse valstybse. Tokia r3m strukt3ra
taip pat yra Vokietijoje$ taip pat kitose valstybse.
Vieneri arba dvej r3m parlamento pasirinkimas neretai susij#s ir su tam tikra tradicija. Kartais dl to ir unitarinse valstybse yra sutinkami dvej r3m parlamentai %ypa senosiose
valstybse&.
)vej ir vieneri r3m parlament pranaumai ir blogybs. Vieneri r3m parlamentas yra greiiau dirbanti institucija$ greiiau priimanti !statymus ir atliekanti kitus veiksmus. Tai e4ektyvu$
bet tokiam parlamentui prikiama tai$ kad da"nai jis sprendimus priima skubotai$ nepakankami apsvarstytai$ todl pasitaiko klaid$ prietaravim. Tokio tr3kumo bandoma ivengti dvej r3m
parlamente. )vej r3m parlamentuose kiekvieno !statymo projektas praeina dvigub svarstymo stadij %abiejuose r3muose&. Toks dvigubas !statymo svarstymas padeda geriau aptikti spragas.
Cemuosiuose r3muose dirba jaunesni nariai$ kurie neturi daug patirties$ todl "emieji r3mai b3na labiau radikal3s$ link# ! re4ormas$ o auktieji r3mai yra 4ormuojami i vyresnio am"iaus
asmen$ todl jie gali pastebti "emj r3m nari padarytas klaidas. >uktieji r3mai padeda subalansuoti rengiamus !statymus. Bsant dvej r3m parlamentui$ visados u"trunka !statym
leidyba$ nes kiekvienas !statymas turi b3ti priimamas du kartus$ tai reikalauja daugiau laiko$ daugiau papildom l. 1 viso to seka$ kad ma"esnse valstybse$ ypa jaunose$ visada b3na
pasirenkama vieneri r3m parlamento strukt3ra. :aunose valstybse visada b3na didel !statym leidybos programa$ todl vieneri r3m parlamentas gali greiiau priimti reikiamus !statymus$
juos keisti$ pildyti$ tvarkyti ir pan.
6agal pavadinim$ auktieji ir "emieji r3mai skiriasi*
+& Cemieji r3mai vadinami deputat$ atstov$ bendruomeni r3mais. Tai parodo$ kad ie r3mai atstovauja vis taut.
-& >uktieji r3mai da"nai vadinami (enatu$ pabr"iant am"iaus solidum. Kai kuri valstybi parlamentuose lik# 5ord r3mai. Tai parodo$ kad jie skirti auktuomenei atstovauti.
).=ritanijoje jau priimtas !statymas dl 5ord r3m re4ormos. <umatoma i institucij$ kuri turi per +888 nari$ re4ormuoti. <uo kit met jau turtu prasidti tas pertvarkymas$
atsisakant 5ord r3m kaip aristokratij atstovaujanios institucijos.
1slandijoje ir <orvegijoje parlamentai yra vieneri r3m. 1slandijoje 9 >ltingas$ <orvegijoje (totingas. Kiekvienas i i parlament$ kai b3na irinkti$ susirink# ! pirm posd!$ susiskirsto !
dvejus r3mus$ nors 4ormuojami kaip vieneri r3m. 'is dvej r3m parlamentas veikia dvej r3m 4orma tik priimindamas !statymus$ kitais klausimai %dl vyriausybs 4ormavimo$ biud"eto
4ormavimo$ u"sienio politikos&$ abeji r3mai veikia viename posdyje vieneri r3m 4orma.
).=ar!ame-to 2ormav$mo tvar#a.
6arlamento 4ormavimas priklauso nuo parlamento iorins strukt3ros.
Vieneri r3m parlamentas$ o taip pat ir vej r3m parlamento "emieji r3mai 4ormuojami rinkim b3du pagal demokratins rinkim teiss principus$ t.y. rinkim keliu. 6aprastai jie
4ormuojami tiesiogini rinkim b3du$ ir taip !gyja tautos atstovybs po"ym!$ tautos atstovybs elementus.
>uktieji parlamento r3mai turi savo ypatumus. :ie gali b3ti 4ormuojami !vairiai*
-@
&+
+& inkim keliu. 'is b3das taikomas gana plaiai naujose moderniose valstybse. 'is b3das turi tam tikr ypatum. >uktieji r3mai da"nai b3na skirti 4ederacijos subjektams atstovauti$
todl rinkimai pasi"ymi tuo$ kad nra lygaus atstovavimo visiems gyventojams principo. 'ie nariai renkami atstovauti 4ederacijos subjektams$ todl siekiama u"tikrinti kiekvienam
4ederacijos subjektui vienod atstovavim %! :>V senat renkama po - atstovus nuo kiekvienos valstijos. Kiek valstijoje gyventoj yra$ reikms neturi&.
-& (kyrimo keliu. <ariai yra skiriami. >tmetamas rinkim principas$ rinkim mec/ani0mas. Tokia tvarka yra Vokietijos parlamente. =undesrato narius skiria kiekvienos "ems vyriausyb.
Vyriausyb kolegialiai nusprend"ia$ kas i ministr dirbs =undesrate$ atstovaudamas "ems interesus. Vokietijoje nra lygaus "emi atstovavimo. 6riklausomai nuo tam tikro "ems
gyventoj skaiiaus skiriamas tam tikras skaiius nari. Todl diskutuojama$ ar >uktieji r3mai yra Vokietijos parlamento r3mai. Kai kurie mokslininkai teigia$ kad =undesratas yra
atskira vald"ios institucija. Taiau teisingiau teigti$ kad ie auktieji r3mai visgi yra parlamento r3mai.$ taiau turinti papildom 4unkcij$ kuri neturi kit valstybi parlamentai.
.& 6aveldjimo keliu. Tai ).=ritanijos parlamento auktieji r3mai. <e visos vietos$ o did"ioji dalis viet 5ord r3muose yra u"imamos paveldjimo keliu. T viet paveldi vyriausias eimos
narys. Tai t#siasi tol$ kol ta gimin gyvuoja$ kol pagal !statym esantys eimos nariai gali u"imti viet 5ord r3muose paveldjimo keliu. ;reta paveldim lord$ yra skiriami lordai
%perai&. 6erai skiriami iki gyvos galvos. :uos skiria monarc/as. 'ie perai iki gyvos galvos b3na 5ord r3m nariais iki savo mirties$ bet po mirties jo vieta nra paveldima. 6erai iki
gyvos galvos b3na skiriami karaliaus dekretu$ ir tai b3na u" ypatingus nuopelnus %tai buv# ministrai pirmininkai$ ministrai$ sportininkai$ meno "mons$ net teisjai. =uv# teisjai
da"niausiai ir dirba perais teisjais&. Tai paprastai b3na vyresnio am"iaus "mons.
@& 2irus 4ormavimas. )alis renkama$ dalis skiriama. Tokia 4ormavimo tvarka susijusi su senomis monarc/inmis valstybmis.
6arlamentai 4ormuojami apibr"tai !statymu trukmei. Tas !galiojim laikas vadinamas kadencija. 1rinktas parlamentas dirba tol$ kol pasibaigia tas terminas. 1imtys kai parlamentas
4ormuojamas paveldjimo keliu. =aigiantis parlamento kadencijai$ skiriami rinkimai ir irenkamas naujas parlamentas. <uo tos dienos$ kai susirenka naujas parlamentas$ nutr3ksta senojo
parlamento !galiojimai. Taip u"tikrinamas parlamento nepertraukiamumas. (iekiama akcentuoti t nepertraukiamum. Kai kuriose valstybse yra parlamento pavadavimas$ kuris u"tikrina
parlamento nepertraukiamum.
6arlamentinio valdymo valstybse numatoma galimyb paleisti parlament anksiau laiko %nepasibaigus kadencijai&. Tai parlamentins valdymo 4ormos valstybi ypatumas. 6arlamento
paleidimo galimyb visados turi b3ti apibr"ta konstitucijoje ar bent organikajame !statyme. 6arlamento paleidimas siejamas su tokiais atvejais*
+& Kai parlamentas nesugeba su4ormuoti vyriausybs per !statymo nustatyt laik %J + mn.&$ atsiranda galimyb paleisti parlament$ manant$ kad jis nesugeba atlikti savo 4unkcij.
Taigi tai gali b3ti vienas i pagrind paleisti parlament. Vyriausybs 4ormavimas yra ne tik naujai irinkto parlamento u"davinys. =3na atvej$ kai pareikiamas nepasitikjimas
vyriausybe ir reikia 4ormuoti nauj vyriausyb#.
-& Kai parlamentas per nustatyt laik nepatvirtina valstybs biud"eto. =iud"etas yra labai svarbus 4inansinis dokumentas$ todl tokio u"davinio ne!vykdymas leid"ia manyti$ kad
parlamentas nesugebs tinkamai dirbti ir toliau. Todl tai taip pat vienas i parlamento paleidimo atvej.
.& Kai parlamentas pareikia nepasitikjim vyriausybe$ tai vyriausyb turi teis# si3lyti valstybs vadovui paleisti parlament. Tai gali atrodyti keistai$ bet tai tam tikras lygsvaros ir
stabd"i mec/ani0mas. :ei parlamentui neb3t joki sankcij$ tai vyriausybs keistsi viena po kitos. Todl numatyta ir parlamentui tam tikros pasekms u" neatsakingus
veiksmus$ todl jis irgi turi atsakomyb#. 6rie spr#sdamas nepasitikjimo vyriausybe klausim parlamentas turi pagalvoti$ ar jam paiam tai nepavojinga.
Taigi tai yra trys pagrindiniai parlamento paleidimo pagrindai. Kartais yra ir daugiau pagrind. Visi klausimai dl termin$ dl parlamento paleidimo apibr"iama valstybs konstitucijoje. Kai
priimamas sprendimas paleisti parlament prie laik$ turi b3ti priimamas ir sprendimas dl pirmalaiki parlamento rinkim. 6askelbus pirmalaikius rinkimus senos sudties parlamentas dar
dirba iki naujo parlamento irinkimo$ bet jo !galiojimai jau riboti. Kartu dirba ir laikinoji vyriausyb.
+. =ar!ame-taro statusas
6arlamentaras parlamento narys. Tai bendrinis pavadinimas. Kai kuriose V paplit# tokie terminai*
)eputatas "emj r3m narys,
(enatorius auktj r3m narys. (enatorius todl$ kad auktieji r3mai paprastai vadinami senatu. Tiesa$ )id"iojoje =ritanijoje auktieji r3mai vadinami 5ord r3mais$ o j
nariai perai %is titulas perduodamas i kartos ! kart&.
)emokratinse valstybse parlamentarai paprastai yra pro4esional3s politikai. )arbas parlamente tai tam tikros pro4esins veiklos r3is$ kuri siejama su politika$ politini !galiojim vykdymu.
<et nacionaliniuose !statymuose jie priskiriami V tarnautoj kategorijai ir vadinami politikais.
6olitik$ lyginant su kitais V tarnautojais$ padtis yra ypatinga. <ors politikai ilaikomi i V biud"eto$ jie nelaikomi eiliniais V tarnautojais. Taip yra todl$ kad juos renka pilieiai tam tikram
laikotarpiui %.9A metams&. 1skirtin# politik padt! lemia ir tai$ kad jie dirba parlamente$ o i V biud"eto mokami atlyginimai yra kur kas didesni u" paprast V tarnautoj atlyginim %:>V
+.8 t3kst. doleri Wnuo kit met +@+ t3kst. doleriW. 6re0idento atlyginimas nuo ateinani met bus @88 t3kst. doleri&.
Totalitarinio re"imo valstybse parlamentaras tai garbs pareigos$ tai nra nuolatin V tarnyba$ nuolatin veikla. (ovietmeiu parlamentarai dirbo labai periodikai Wrinkdavosi vos -9. kartus
per metusW.
F"sienio V parlamentarai negali u"imti kit pareig$ dirbti bet kok! kit apmokam darb %iimtys mokslin bei k3rybin veikla&. )ar viena iimtis i darbins veiklos draudimo darbas
vyriausybje. >nglosaks V vyriausybs narys turi b3ti ir parlamento narys. Tai siejama su parlamentine vyriausybs kontrole. Tuo tarpu 6ranc30ijoje reikalaujama$ kad vyriausybs narys
neb3t parlamento nariu. Visgi daugelyje V vyriausybs nariai turi b3ti parlamento nariais.
6arlamentaro !galiojimai atsiranda po irinkimo. >smuo$ irinktas parlamento nariu !gyja parlamentaro status nuo tos dienos$ kai baigiasi senojo parlamento !galiojimai. Kai kuriose V
parlamentaro statusas pripa"!stamas po priesaikos davimo. : parlamentarai duoda parlamento r3muose %prisiekia V vadovui$ kartais KT pirmininkui&.
)id"iojoje =ritanijoje 5ord r3m nariai status pavedja. Tai atsitinka tuomet$ kai parlamente atsiranda vakansin vieta eimos nariui. >smuo$ paveldj#s parlamentaro status$ parlamento
nariu b3na iki gyvos galvos arba iki tol$ kol savo noru nepasitraukia i parlamento.
6agrindins parlamentaro teiss Wsusijusios su darbu parlamenteW*
+. Teis dalyvauti posd"iuose. Tai ne tik teis$ bet ir pareiga$ kuri praktikoje ne visuomet noriai vykdoma. 6arlamentarai pabr"ia savo laisv status$ tokiu b3du bando pasiprieinti
bet koki !pareigojim primetimui,
-. Teis kalbti$ diskutuoti svarstomais klausimais,
.. ?statym leidybos iniciatyvos teis. Tai galimyb pateikti !statymo projekt$ pasi3lymus. ?statym projektai sukuria tam tikras pareigas parlamentui. 'ie projektai negali b3ti
atmetami$ turi b3ti svarstomi,
@. Teis dalyvauti parlamento komisij$ komitet ir kit organ veikloje. 6arlamentarams laiduojama vienoda teis b3ti komisijos ar komiteto nariais. 6arlamento statutas nustato$
kaip i teis reali0uojama,
A. Teis teikti pasi3lymus dl darbotvarks. O taip pat teis dalyvauti svarstant !vairius klausimus,
D. (prend"iamojo balso teis. Kiekvieno parlamentaro balsas turi vienod svor!. =alsavimuose parlamentarai stengiasi dalyvauti. Tok! aktyvum lemia j partin priklausomyb.
6arlamentarai 4inansuojami i partij$ todl jie ir pakl3sta partinei drausmei.
6arlamentarai turi tam tikr privilegij. (varbiausios j*
+. 1munitetas,
-. 1ndemnitetas.
1munitetas. Tai parlamentin privilegija$ kuri reikia parlamentaro asmens nelieiamyb#. ?statymais nustatoma$ kad parlamento narys negali b3ti suimamas$ sulaikomas be parlamento sutikimo.
=e parlamento leidimo negali parlamentarui ikelti ir baud"iamosios bylos. 6arlamento sesij pertrauk metu tok! sutikim gali duoti pre0identas$ vyriausyb. 1imtis daroma tik tuomet$ kai
parlamentaras sulaikomas nusikaltimo vietoje %nu"ud"ius$ panaudojus ginkl&. )l baud"iamosios bylos iklimo vis tiek reikia kreiptis ! parlament. 1munitetas siejamas su b3tinumu
apsaugoti parlamentar nuo persekiojim$ dl politins pakraipos$ bandym paveikti j! i alies. Tokia grsm gali kilti opo0icijos nariams. 5yginant su po0icija$ opo0icija yra ma"uma$ su kuria
kartais bandoma susidoroti !vairiais b3dais. Tai tam tikra parlamentaro veiklos garantija.
1ndemnitetas. Tai parlamentin privilegija$ kuri turi dvejop reikm#*
+. )raudimas persekioti parlamentar u" jo kalbas$ pasakytas parlamente,
-. )raudimas persekioti parlamentar u" jo balsavim.
1ndemnitetas sudaro prielaid parlamentarui laisvai veikti$ vykdyti savo !galiojimus.
Kartais indemnitetas suprantamas kaip draudimas kaltinti asmen! turim !galiojim metu$ t.y. kol dirba parlamente. Taiau kai kuriose V draud"iama kaltinti ir buvus! parlamento nar!$ u" jo
anksiau pasakytas kalbas ar mintis.
1ndemnitetas kartais suprantamas kaip teis gauti ilaikym$ turti veiklos 4inansavim. 6arlamentarai gauna gana didelius atlyginimus. ;reta j mokami priedai$ papildom ilaid
atlyginimui Wkanceliarijos ilaidos$ pato ir pan.W.
? indemniteto svok !eina ir transporto ilaidos. >pmokamos kelions ! rinkim apygardas$ kuriuose tie parlamentarai buvo irinkti.
? indemniteto svok !eina ir sekretoriato Wpagalbinio personaloW apmokjimas. (ekretoriatas padeda parlamentarams teikdamas pasi3lymus$ vykdydamas duotus nurodymus. (ekretoriatas gali
b3ti ne tik paiame parlamente$ bet ir rinkiminje apygardoje. :>V + sekretoriaus ilaikymas kainuoja + mln. doleri.
Bg0istuoja laisvojo mandato koncepcija. :i reikia$ kad parlamentaras traktuojamas kaip tautos atstovas$ vykdantis tautos jam pavestus !galiojimus. 5aikoma$ kad parlamentaro negalima var"yti
jokiais nurodymais$ !pareigojimais. 6arlamentaras i esms yra laisvas. (avo veikloje vadovaujasi s"ine. Kartais is principas !tvirtinamas konstitucinse normose. Vokietijoje =undestago
narys yra visos liaudies atstovas. 6ranc30ijoje bet koks imperatyvinis mandatas yra negaliojantis.
-A
&.
1mperatyvinis mandatas laisvo mandato prieyb. 6agrindiniai imperatyvinio mandato po"ymiai*
+. )eputato atskaitingumas rinkjams,
-. inkj priesakai tam tikri nurodymai$ kuriuos deputatai gaudavo i rinkj rinkim metu,
.. ;alimyb ataukti irinktus deputatus deputat ataukimo teis. <ors is elementas skamba gana grsmingai$ praktikuojamas jis b3davo labai retai.
5aisvasisWimperatyvinis mandatas parodo parlamentaro status$ galimyb# veikti laisvai. (u demokratijos samprata turi b3ti siejamas laisvasis mandatas.
Kartais deputato ataukimo teis yra praktikuojama ir demokratinse alyse. :>V vietiniai parlamentarai gali b3ti ataukiami. Tokiu atveju rengiami re4erendumai. Taiau valstybiniame
lygmenyje deputat ataukimas nepraktikuojamas.
6ripa"!stant laisvojo mandato prioritet prie imperatyvin! mandat$ esant laisvajam mandatui parlamentaras susitinka su rinkjais$ in4ormuoja juo apie darb. Tai daroma siekiant ilaikyti savo
elektorat Wparlamentaras renkamas vienai kadencijai$ jei nori b3ti irinktas dar vienai turi palaikyti bendravim su "monmisW.
=ar!ame-taro /a!$o($m0 %as$*a$/$mas
+. 6arlamento !galiojim laiko pasibaigimas Wda"niausiai pasitaikoW. Tai b3dinga pre0identinms respublikoms$ dualistinms monarc/ijoms. Kai baigiasi parlamento !galiojimai$
pasibaigia ir parlamentar !galiojimai. Kai tie patys parlamentarai irenkami vl prasideda naujas mandatas.
-. 6arlamento paleidimas anksiau laiko. 6arlamentaro !galiojimai nutr3ksta tuomet$ kai naujai irinktas parlamentas susirenka ! prim posd!.
.. 6arlamentaro mirtis.
@. 2andato pripa"inimas negaliojaniu. VK ar teismas pripa"!sta rinkimus neteistais$ o tai yra pagrindas atimti mandat.
A. 2andato atmimas apkaltos proceso tvarka Watima teismas arba parlamentasW. 6agrindas atimti mandat < padarymas$ priesaikos sulau"ymas,
D. 6arlamentaro atsistatydinimas ar atsisakymas mandato W!statymas prie"asi nenurodo$ paliekama parlamentaro nuo"i3raiW.
)augelyje ali parlamentarams numatomos specialios pensijos. :>V kongreso nariai gali gauti iki N8 procent parlamentaro atlyginimo dyd"io pensij. 7ra reikalavimas idirbti ilg laik
parlamente %kongrese& .8 met. ;alimyb tiek idirbti priklauso nuo pergals rinkimuose. :>V atstovai renkami -$ o kongreso nariai 9 D metams. =e to$ yra nustatomas "emesnis parlamentaro
pensijinis am"ius. <uo A8 m. galima ieiti ! pensij.
Kai kuriose V yra kadencij apribojimai. )raud"iama - ar . kartus i eils rinkti t pat! asmen!.
.. =ar!ame-to v$d$-' stru#t5ra
6V( turi panaumo tiek dviej$ tiek vieneri r3m parlamentuose.
Kiekvienas parlamentas turi savo vadovyb#. Tai svarbiausias elementas. Vadovyb da"niausiai b3na i vieno asmens parlamento pirmininko Wanglosaks V speakercisW. ;reta pirmininko
b3na pavaduotojai arba vicepirmininkai. Taip pat gali b3ti sekretorius$ kancleris arba Wkai kuriose Buropos valstybseW kvestorius Watsakingas u" 4inans tvarkym$ parlamento r3m tvarkos
palaikymW.
6aprastai parlamento pirmininkas su savo pavaduotojais sudaro kolegiali vadovyb# _ parlamento valdyb$ biur$ pre0idium. 'iuo atveju valdyba veikia kaip kolegiali institucija$ patarianti
parlamento pirmininkui. (varbiausias pareig3nas yra parlameno pirmininkas. 6avaduotojai vykdo jo pavedimus. 6arlamento pareig3nai renkami posd"io metu. )a"niausiai slaptai. eikalinga
absoliuti bals dauguma.
)id"iojoje =ritanijoje yra gana keistas paprotys. (peakercis yra opo0icijos narys.
6arlamento vadovybs ypatumas :>V senatas. :is ypatingas tuo$ kad jam vadovauja ne senatorius$ o vicepre0identas Wvykdomosios vald"ios pareig3nasW. 6anaiai yra ir kitose pre0identinse
V. Vicepre0identas renkamas tam$ kad pavaduot pre0ident jo mirties atveju. Kad turt darb jis tampa :>V senato pirmininku.
)id"iojoje =ritanijoje 5ord r3mams pirmininkauja taip pat vyriausybs narys lordas kancleris.
Kanados parlamente >uktiesiems r3mams vadovauja taip pat asmuo$ kur! skiria generalgubernatorius W)id"iosios =ritanijos monarc/o vietininkasW$ atsi"velgdamas ! 26 rekomendacij.
:>V vicepre0idento !galiojimai senate* jis pirmininkauja posd"iams$ bet balso teiss neturi. =alsams pasiskirsius po lygiai$ tik tada jo balsas turi lemiam reikm#.
(varbiausia parlamento primininko 4unkcija vadovauti parlamento posd"iams. :is pradeda posd"ius$ skelbia pertraukas$ suteikia parlamentarams "od!$ gali nutraukti parlamentaro sakom
kalb$ prayti nenukrypti nuo temos. :is turi teis# paalinti i sals nedrausmingus parlamentarus$ apriboti kalbos trukm#. Todl parlamento pirmininkas turi svar vaidmen!.
6arlamento pirmininkas vykdo atstovaujamas 4unkcijas. >tstovauja tiek alies viduje$ tiek u" V rib. :is taipogi tvarko 4inansinius reikalus. :o "inioje b3na parlamento administracijos veiklos
kontrol$ darbotvarks nustatymas. 6arlamento pirmininkas derina su 4rakcijos vadovais komitet sudt!$ j vadovus.
6arlamento posd"iui pirmininkauti gali ir pirmininko pavaduotojai. 6arlamento pirmininkas pats parenka pavaduotoj kandidat3ras. 6avaduotojai renkami i parlamento nari. enkant
pavaduotojus siekiama u"tikrinti ir opo0icini partij interesus Wjos gali si3lyti kandidat ! pavaduotojusW.
=ar!ame-to #om$teta$ $r #om$s$(os
Tai svarbiausi parlamento vidaus organai. Tai tam tikra veiklos 4orma. 6arlamentas dirba plenariniuose posd"iuose$ o taip pat ir komitet 4orma. Komitetai bei komisijos sudaromos i
parlamento nari. Kiekvienas naujas parlamentas patvirtina komitet$ komisij sra ir$ po vadovybs irinkimo$ prasideda komitet bei komisij 4ormavimas.
Komitetai sudaromi pagal vykdomosios vald"ios strukt3r Wpagal tai$ kokios yra ministerijosW. (tengiamasi su4ormuoti parlamente strukt3ras$ kurios vykdyt vykdomosios vald"ios kontrol#
pagal sritis.
Taip pat nustatoma i kiek nari turi susidti komitetai. 6o to vyksta komitet bei komisij 4ormavimas. 5aikomais proporcinio atstovavimo principo Wsiekiama$ kad kiekviena politin partija
turt po vien atstov komiteteW. :ei politin partija labai ma"a$ parlamentaras pats Wsavo nuo"i3raW gali isirinkti komitet.
(udarant komitetus siekiama$ kad jie b3t tolygios sudties. Kai parlamentarai !sirao ! komitetus$ renkami komiteto vadovai ir pavaduotojai %opo0icijos atstovai&.
Komitetai bei komisijos gali b3ti nuolatins Wsudaromos parlamento veiklos prad"ioje ir veikia vis parlamento !galiojim laikotarp!W arba laikinos Wa& sudaromos konkretiems klausimams
ispr#sti$ po isprendimo nustoja veikti, b& sudarytos tam tikram terminui$ tam tikroms 4unkcijoms atliktiW.
<uolatiniai komitetai pagrindinis darbo organas. Mia svarstomi !statymai$ j pataisos bei papildymai.Tai specialios parlamento strukt3ros.
=ar!ame-t$-'s 2ra#3$(os
6arlamentins 4rakcijos tai ne4ormali parlamentins strukt3ros sudtin dalis. )a"nai yra nurodomas minimalus skaiius parlamentar$ kurie gali sudaryti 4rakcij. Tas skaiius b3na !vairus.
<ustatant ! skaii orientuojamasi$ kad neb3t per daug smulki parlamentini 4rakcij. 'i 4rakcij sudarymas grind"iamas partine priklausomybe. Tai politiniai susivienijimai$ pagr!sti
partine priklausomybe. Kiekviena stambi partija turi galimybe ilaikyti savo strukt3r ir parlamento viduje, ji turi galimyb# ir parlamente veikti kaip politin partija.
6artins 4rakcijos paskirtis sudaryti galimyb# parlamentarams vykdyti politinius !sipareigojimus. =andoma ivengti per didelio politinio susiskirstymo.
6ranc30ijoje nacionaliniame susirinkime %"emuosiuose r3muose& 4rakcij gali sudaruti ne ma"iau kaip nac.susirinkimo .8 nari$ o senate ne ma"iau kaip +@. Vokietijoje =undestage ne
ma"iau kaip +A %=undesrate 4rakcij nra&. Vokietijoje ! vien 4rakcij draud"iama jungtis skirting politini partij deputatams$ nes tai gali sutrukdyti dirbti deputatams.
6artini 4rakcij %grupi& pagrindinis u"davinys u"tikrinti parlamento nariams politinio veikimo galimyb#. :ungdamiesi ! politin# 4rakcij parlamentarai ilaiko savo politines orientacijas$ ir
taip gali !takoti parlamento darb. 6olitins 4rakcijos sudt! visada b3na politini partij lyderiai.
Erakcijos reikalauja i savo bendrapartiei drausms %kad vieningai balsuot&. Tos 4rakcijos nariai turi laikytis vieningos nuomons$ ir tik atskirais atvejais gali balsuoti savo nuo"i3ra
%priklausomai nuo to$ koks klausimas$ koks !statymas$ kokia jo reikm&. (varbiausiais klausimais reikalaujama i 4rakcijos nari laikytis drausms$ vieningai balsuoti.
6arins 4rakcijos u"tikrina drausm#$ kad parlamentarai dalyvaut parlamento posd"iuose$ darbe.
6arlamentins 4rakcijos turi teis# turti savo atstovus !vairiose parlamento strukt3rose. 6arlamento vadovybje atstovus turi stambiausios politins partijos ir vienam i pirmininko
pavaduotoj leid"iama b3ti opo0icins partijos nariui. Erakcijos gali deleguoti narius ! komitetus ir komisijas. Kiekviename komitete turi b3ti !vairi politini partij atstovai$ !vairi
4rakcij atstovai. Erakcijos turi teis# turti atstovus !vairiose parlamento strukt3rose.
Erakcijos paprastai b3na atstovaujamos ir seni3n taryboje. 6artins 4rakcijos isirenka savo vadov$ kuris atstovauja 4rakcij %seni3nas&.
6arlamentins 4rakcijos nelaikomos 4ormalia parlamento strukt3ra. : posd"iai nra parlamento darbo 4orma. 6arlamento darbo 4orma komitetai. 6artins 4rakcijos yra politiniai parlamentar
junginiai$ kurie aptaria savo vidinius dalykus. 6aprastai partinms 4rakcijoms numatomas laikas dirbti$ joms skiriama dienos pabaiga po posd"i$ ar laikas tarp posd"i. 6aprastai tai
numatoma darbo reglamente.
Se-$5-0 tar"*a
Tai patariamasis parlamento organas. (eni3n taryba da"nai traktuojama kaip parlamento vadovybs patariamoji strukt3ra. (eni3n taryba susideda i toki dali*
+& 6arlamento vadovyb %arba parlamento pirmininkas$ arba jo pavaduotojai&. )a"niausiai tas parlamento vadovybsvadovas ar jos narys ir vadovauja seni3n tarybai.
-& 6artini 4rakcij atstovai ar j seni3nai$ pirmininkai.
(varbiausias seni3n tarybos u"davinys svarstyti darbotvarkes %savaits$ dienos& i anksto. 6raktika rodo$ kad jei nra gerai apgalvotos darbotvarks kyla keblum. (eni3n tarybai pavyksta
u" parlamento posd"i rib numatyti$ kokius klausimus svarstyti posd"iuose. 1 anksto darbotvarks projektai svarstomi parlamento vadovybje ir po to j teikia seni3n tarybai. )l to joki
gin vliau nekyla. Kartais parlamento reglamente b3na nustatyta$ kad parlamento vadovyb jau nebesvarsto to$ k nutar seni3n taryba. (eni3n taryba taip pat turi toki 4unkcij aptarti
-D
&:
kandidat3ras ! aukiausius postus$ taip pat nuolatini komitet vadov kandidat3ras ir pan. (eni3n taryba padeda parlamento vadovybei organi0uoti posd"ius$ svarstyti !vairius klausimus.
:ei kyla tam tikri ginai posd"i metu$ jie perkeliami ! seni3n taryb.
Visos ios aukiau ivardytos strukt3ros susideda i parlamento nari. ;reta parlamentar$ parlamento strukt3rini padalini$ kiekviename parlamente dar b3na pagalbinis aparatas. :! sudaro
valstybs tarnautojai$ neturintys parlamentaro statuso. 6agalbiniai parlamento strukt3riniai padaliniai nra vienareikmiai.
7ra skiriami parlamento tam tikri pareig3nai. 'is institutas susi4ormavo (kandinavijoje %'vedijoje&$ j paskirtis kontroliuoti valstybs administracij. 'ie pareig3nai tiria piliei
skundus dl blogo administravimo. :ie nra parlamento nariai. :ie skiriami tam tikram laikui ir veikia parlamento vardu. T kontrol# vykdo reaguodami dl piliei skund. Kai kuriose
valstybse ombudsmenai b3na speciali0uojami %armijai$ savivaldybs pareig3nams$ kitoms sritims&. 'ie pareig3nai presti"in pareigyb. =et jie parlamentini 4unkcij nevykdo$ tai
institucija$ veikianti prie parlamento.
6agalbins parlamento tarnybos*
+& parlamento sekretoriatas,
-& parlamento protokolinis %dokument& skyrius,
.& parlamento biblioteka,
@& iuolaikins tec/nikos padaliniai.
: pagrindinis u"davinys aptarnauti parlamento sesijas$ komitetus$ parlamento darb ir pan.
parlamento komitet personalas. Tai parlamento komitet darb u"tikrinanios tarnybos. 6arlamento komitetuose dirba kvali4ikuoti ekspertai. :ie pasitelkiami kaip savo srities
konsultantai. 6arlamento komitetuose svarstomi pagrindiniai !statym projektai. 'ie patarjai dirba$ kai j prireikia. >tlyginimas mokamas u" darb. Tai da"niausiai neetatiniai
darbuotojai arba antraeiliai darbuotojai.
6arlamentar padjjai$ patarjai. :ie b3na ir paiame parlamente. =e to$ parlamento nariai turi ir rinkiminse apygardose savo patarjus. Vietose dirbantys patarjai priima gyventojus ir
vietoje atstovauja parlamentar.
:.=ar!ame-to #om%ete-3$(a.
6arlamento paskirtis !statym leidyba. Tai !statym leidybos institucija. )augiausia laiko kiekvienos alies parlamentai ir sugaita !statym leidyboje.
?statym leidybos iniciatyva tai pirmoji !statym leidybos stadija. ?statym leidybos iniciatyvos teis pirmiausia priklauso parlamentarams. Tiek auktj$ tiek "emj parlamento r3m
nariams vienodai pripa"!stama i teis. 'i teis# gali reali0uoti ir pavieniai parlamento nariai ir j grups. 'i teis dar b3na pripa"!stama vyriausybei %ypa parlamentinse valdymo alyse&.
Vyriausyb turi teis# rengti !statym projektus ir juos teikti parlamentui. ?statym leidybos iniciatyvos teis taip pat pripa"!stama ir valstybs vadovui. Kai kuriose valstyb !statym leidybos
iniciatyvos teis taip pat priklauso aukiausioms teisminms institucijoms. <eretai !statym leidybos iniciatyvos teis pripa"!stama gyventoj grupms %tai liaudies !statym iniciatyva&. 6v0.$
gali b3ti numatyta$ kad A8 888 piliei gali teikti parlamentui !statym projekt. <umatomas tam tikras skaiius para$ kur! surinkus$ parlamentas privalo svarstyti !statymo projekt$ bet
priimti to !statymo neprivalo.
?statym leidybos iniciatyvos teis suvokiama kaip !statymo projekto pateikimas. 'i teis gali b3ti reali0uojama isakant tam tikr pasi3lym dl !statymo. 'i teis laikoma reali0uota$ kai
subjektas pateikia parlamentui si3lym priimti !statymo projekt. :is u"4iksuojamas !statym projekt srae. Turi b3ti !traukiamas ! svarstymo proced3r. =et t si3lym gali teikti tik tas
subjektas$ kuris turi !statym leidybos iniciatyvos teis#. Tas projektas u"registruojamas ir turi b3ti pradta svarstymo proced3ra.
1skiriamos . !statymo projekto svarstymo stadijos %. skaitymai&*
+& O4icialus !statymo projekto pateikimas parlamentui. 'io skaitymo metu !statymo projekto autorius j! pristato ir neretai jis pakomentuojamas ir pan. io pirmo svarstymo metu parlamentas
nusprend"ia$ ar t projekt priimti tolimesniam svarstymui ar atmesti. )a"niausia priima tolimesniam svarstymui.
-& Komitetinio svarstymo stadija. Komitete vyksta tolimesnis svarstymas. (urengiami o4icial3s svarstymai. ?vair3s ekspertai ginijasi$ diskutuoja$ tobulina t !statymo projekt. Komitetai
vaidina lemiam vaidmen!. 7ra pagrindinis komitetas$ kuris turi detaliai ianali0uoti !statymo projekt$ ir nuo jo priklauso tolimesnis kelias. Teikiama ivada$ prie tai dl !statymo
projekto pasisako jo autorius. 1vada nulemia tolesn# eig. Komiteto si3lymu !statym projektai b3na pildomi$ keiiami ir pan. ;ali priimti nutarim nutraukti to projekto svarstym. 'is
svarstymas turiningiausias.
.& =alsavimas. ?statymo projekto variantas$ dl kurio balsuojama$ 9 galutinis. =et io svarstymo metu gali b3ti teikiami patobulinimai. :o metu nusprend"iama$ kuriam si3lymui pritarti
%pirminiam ar antriniam&.. posd"io pirmininkas pastraipsniui eina per projekt ir klausia$ ar pritariama. ;ali b3ti$ kad balsuojama dalimis. Kai priimamas !statymo projektas dalimis$ tada
balsuojama u" vis !statymo projekt$ ir kai surenkama bals dauguma$ !statymo projektas laikomas priimtu. :! pasirao 6arlamento pirmininkas. 6o to perduodamas valstybs vadovui
tvirtinti ir o4icialiai paskelbti.
)ar gali b3ti viena stadija !statymo projekto tvirtinimas ir promulgavimas. T daro valstybs vadovas. 6aprastai nustatomas terminas$ per kur! turi pasirayti !statym valstybs vadovas$ bet
gali jo ir nepasirayti. Tai veto teis. Kai valstybs vadovas nusprend"ia atsisakyti pasirayti !statym$ j! gra"ina parlamentui i naujo svarstyti. <urodomos prie"astys$ dl ko atsisakyta
pasirayti$ kokios nuostatos nepriimtinos. Kai pasirao$ pasirayt !statym pateikia publikuoti o4icialiame leidinyje %promulgavimas&. 6askelbus o4icialiame leidinyje$ !statymas !sigalioja. :is
!sigalioja arba apskelbimo dien$ ar kit dien po paskelbimo$ arba t dien$ kuri numatyta paiame !statyme.
Valstybs vadovo Veto teis b3na santykin %atidedamojo& ir absoliutin. Kai yra santykin veto teis$ parlamentas turi galimyb# priimti t pat! !statym dar kart apsvarsius. :ei parlamentas
sutinka su valstybs vadovo teikiamais pasi3lymais pakanka paprastos bals daugumos. :ei nesutinka su valstybs vadovo pasi3lymais veto !veikti b3tina arba absoliutins bals daugumos
vis parlamento nari arba kvali4ikuotos bals daugumos %-W.$ T&. >bsoliutin veto teis sutinkama retai. :i taikoma dualistinse monarc/ijose$ absoliutinse monarc/ijose. Kai valstybs
vadovas atsisako pasirayti$ parlamentas negali jo jau priimti.
=3na nustatytas terminas$ per kur! valstybs vadovas turi pasirayti parlamento priimt !statym. =3na$ kad valstybs vadovas ir nevetuoja$ ir nepasirao !statymo. Tada !statym turi teis# antr
kart pasirayti parlamento vadovas ir turi teis# j! promulguoti.
:>V yra kienin veto teis. Kai kongresas priima !statym baigiantis jo sesijos laikui ir parlamentas ieina atostog. :ei paskutinmis sesijos dienomis !statymas patenka pre0identui$ jis gali jo
nepasirayti. 'is !statymas laikomas ir nepriimtu$ ir ne!sigaliojusiu. Tai da"niausia b3na$ kai lieka ma"iau nei +8 dien iki sesijos pabaigos. Tai kienin veto teis.
Kai yra dvej r3m parlamentai$ tos paios !statymo primimo proced3ros turi b3ti atliekamos abiejuose r3muose. 6radedama ten$ kur !statymas inicijuotas. Tik abiejuose r3muose priimtas
!statymas laikomas priimtu ir teikiamas valstybs vadovui pasirayti. =3na$ kad vieni r3mai priima$ o kiti ne. tada yra taikomi !vair3s variantai. 'audykls principas gr"ina !statymo
projekt tiems r3mams$ kurie j! prim$ tai gali t#stis kelet kart. Kitas metodas derinamosios komisijos* kai vieni r3mai nepriima$ sudaromas jungtinis abiej r3m komitetas$ kuris
isprend"ia nesutarimus$ randa kompromis.
6arlamentas neapsiriboja vien !statym leidyba. <ors tai pagrindin jo 4unkcija.
Kalbant apie kitus parlamento !galiojimus$ pa"ymtina$ kad kai kurie j yra tradiciniai$ b3dingi daugeliui parlament$ taiau yra ir speci4ini$ kuriuos turi tik kai kurie parlamentai.
Je-dr$e($ /a!$o($ma$
?galiojimai 4inans srityje.
'ie !galiojimai priskiriami prie senj !galiojim. Kai kalbama apie 4inansinius !galiojimus pirmiausia pabr"iamas 4inansini !statym leidimas.
6rie i !galiojim priskiriami*
+. )okes&i nustatmas. : dyd! nustato tik !statymai$ ?statyminis mokesi reguliavimas u"tikrina stabilum apmokestinimo srityje.
-. (iud6eto tvirtinimas. =iud"etas sudaromas i !vairi mokesi %E>$ :>&. Tokiu b3du valstyb gauna pajamas. :os naudojamos valstybs poreikiams tenkinti %institucijoms ilaikyti$
atlyginimams imokti$ kariuomenei ilaikyti&. =iud"etas atlieka ir socialin# 4unkcij. 1 jo teikiama parama socialiai remtiniems asmenims.
Taigi$ valstybs biud"etas labai svarbi kiekvienos valstybs gyvavimo slyga. Todl biud"et iimtinai 4ormuoja ir tvirtina parlamentas. :is priima special !statym dl biud"eto ir
kontroliuoja$ kaip panaudojamos valstybs los. Valstybs biud"etas da"niausia tvirtinamas !statymu %kai kuriose valstybse vienu specialu$ kitose dviem* valstybs pajam ir valstybs
ilaid !statymais&. ?statymas yra sudarytas i dviej dali. Vienoje nustatoma$ i kur gaunamos pajamos$ o kitoje kaip tos pajamos paskirstomos.
=iud"eto !statymas skiriasi nuo kit !statym. 6agrindiniai skirtumai*
a& =iud"etas tvirtinamas kasmet$ todl biud"eto !statymas priimamas kiekvienais metais,
b& =iud"eto !statymas skirtas tam tikram laikui paprastai + metams. Terminui pasibaigus$ turi b3ti priimtas kitas biud"eto !statymas,
c& =iud"eto !statymo turin! sudaro !vair3s skaiiai bei procentai$ taigi jo turinys yra labai speci4inis,
d& =iud"eto !statymo projekt visada parengia vyriausyb$ kuri vliau j! pateikia parlamentui,
e& =iud"eto !statymas tvirtinamas tam tikra speci4ine proced3ra. )raud"iama daryti pataisas$ nenurodant pajam altini.
:ei parlamentas nepatvirtina biud"eto !statymo per nustatyt termin$ parlamentas gali b3ti paleistas. Tais atvejais$ kai parlamentas nesuspja patvirtinti biud"eto$ o prasideda kiti biud"etiniai
metai$ valstyb susiduria su labai rimta 4inansine problema. <eaiku$ kaip 4inansuojamos sritys$ i kur gauti pajam. Todl !statyme paprastai nurodoma$ kad jei biud"etas nepatvirtinamas$ tai
prasidjus kitiems biud"etiniams metams$ + mnesiui skiriama tiek$ kiek buvo skirta praeitais metai Wprocentine iraikaW.
Einansiniai metai prasideda nuo sausio$ baland"io arba liepos + dienos.
6arlamentas turi teis# i karto nepatvirtinti biud"eto. ;ali gr"inti vyriausybei pataisyti. Taip atsitinka gana da"nai. Vyriausyb gauna rekomendacijas$ pasi3lymus$ atsi"velgdama ! komiteto
pasi3lymus$ patobulina bei pataiso projekt$ kur! vliau vl teikia parlamentui. 6o antro svarstymo biud"eto !statymas arba priimamas$ arba atmetamas. :ei atmetamas galima kelti
nepasitikjimo vyriausybe klausim. Kai biud"eto !statymas priimamas$ biud"eto vykdymas pavedamas vyriausybei.
-G
&>
=iud"etas turi b3ti vykdomas grie"tai pagal !statymus. Tik kai kuriais atvejais vyriausyb pati gali iek tiek manipuliuoti skaiiais. ?statyme paprastai nurodoma$ kokios ribose vyriausyb gali
laisvai veikti.
=iud"eto !statyme yra numatytas vyriausybs re0ervas. Kai kyla nenumatytos aplinkybs Wstic/in nelaimW$ iuo re0ervu disponuoja vyriausyb. Vyriausyb disponuoja ir tom lom$ kurios
virija biud"et virbiud"etins pajamos.
?galiojimai 4ormuojant vald"ios institucijas.
Tai steigiamieji parlamento !galiojimai. 6arlamentas da"nai dalyvauja steigiant svarbiausias valstybs institucijas$ skiriant j vadovus. Taigi$ parlamentas*
+. .ormuoja vriausb$. 6arlamentas sprend"ia$ kas bus jos vadovu. Tai daroma tvirtinant vyriausybs veiklos program. 6arlamentas sprend"ia$ ar pritarti su4ormuotai vyriausybei ir
jos veiklos programai. 6arlamento !taka vyriausybs 4ormavimui labiausiai pasireikia parlamentinse valstybse %dualistinse monarc/ijose$ pre0identinse valstybse parlamento !galiojimai
ne tokie plat3s&.
-. +alvauja formuojant teismin$ vald6i#. )alyvauja skiriant >T$ KT teisjus$ Kartais pats parenka kandidat3r$ o kartai tik pritaria pateiktai.
.. %prend6ia ir kit auk&iausi valstbs pareign skrimo klausimus. Kai kuriose valstybse parlamentas parenka valstybs vadov W1talijaW$ dalyvauja skiriant generalin!
prokuror$ region vadovus.
?galiojimai kontrols srityje.
)id"iausius kontrols !galiojimus parlamentas turi parlamentinse valstybse. 6arlamento kontrol pirmiausia nukreipta ! vyriausyb#. Kai parlamentas turi plaius !galiojimus$ ore pakimba
vald"i padalijimo principas$ griaunamas vald"i savarankikumas.
Kontrols 4ormos*
+. Palamento klausimai. 6arlamente skiriamos specialius laikas Wda"niausiai + / Uklausim valandaVW$ kurio metu galima u"duoti klausimus vyriausybs nariams. Klausimai
u"duodami "od"iu. Eormuluojant klausimus$ turi b3ti konstatuojami 4aktai$ susij# su vyriausybs veikla$ kuriuos praoma paaikinti. Kritikuoti draud"iama. Kai kuriose valstybse ribojamas
klausim skaiius. =3na labai aktyvi parlamentar$ kurie u"duoda begal# klausim. UKlausim valandaV b3na kart per savait#. T dien vyriausybs nariai privalo dalyvauti Uklausim
valandojeV ir atsakinti ! klausimus.
-. 7nterpeliacija. 'iuo atveju reikia pateikti raytin! reikalavim pasiaikinti. Klausimai gali b3ti pateikiami*
a& 1n corpore %vyriausybei$ kaip kolegialiai institucijai&,
b& >tskiriems vyriausybs nariams.
1nterpeliacija kreipiasi parlamento nari grup. )a"niausiai opo0icin. Kai pateikiama interpeliacija$ vyriausybs narys privalo duoti atsakym ratu. 1nterpeliacija ir atsakymas ! t klausim
turi b3ti skelbiami spaudoje.
6o interpeliacijos atsakymas perskaitomas parlamento posdyje. Vyksta diskusijos$ gali b3ti u"duodami papildomi klausimai. 1nterpeliacija savotikas paklausimas.
XTeikiama re0oliucija dl pasitikjimoWnepasitikjimo vyriausybe. Tada balsuojama.X
.. 0epasitikjimo re'oliucija. <epasitikjimo re0oliucija gali b3ti keliama tik grups parlamentar. <ustatomas min. skaiius$ kuris gali inicijuoti toki re0oliucij %6ranc30ija ne
ma"iau +W+8&. <epasitikjimo re0oliucija pateikiama raytine 4orma. :i turi b3ti nedelsiant svarstoma. =alsuojama dl tos re0oliucijos sprendimo. :ei dauguma balsuoja u" vyriausyb privalo
atsistatydinti %nepasitikjimo votumas&.
@. Pasitikjimo vriausbe klausimo iklimas. 'iuo atveju da"nai pati vyriausyb kelia tok! klausim. :is siejamas su kokio nors rimto !statymo primimu. :o primimas tuo paiu
metu pasitikjimo vyriausybe klausimas. <urodoma$ kad jei nebus priimtas !statymas$ tai yra nepasitikima vyriausybe. Taigi$ !statymas teikiamas su tam tikru grasinimu.
:ei parlamentas nepasitiki$ vyriausyb turi atsistatydinti$ o tuo paiu kreiptis ! valstybs vadov dl parlamento paleidimo.
)a"nai naudojamas 1talijoje.
A. !rimo komitetai ir komisijos. 6arlamentas savo nuo"i3ra sudaro komitetus ir komisijas$ kai kyla !tarimas dl korupcijos$ ministr veiklos ir pan. Tyrimo komitetai ir komisijos
isiaikina kilus! skandal. Tai laikinieji organai$ sudaromi konkreiam klausimui itirti.
D. Parlamentiniai klausmai ir svarstmai. 'i kontrols 4orma yra netradicin. <audojama pre0identinio valdymo valstybs. Taigi$ iuo atveju nuolatiniai komitetai gali organi0uoti
svarbi valstybei problem tyrim. )a"niausia organi0uojami vykdomosios vald"ios veiklos srityje$ todl privalo dalyvauti vykdomosios vald"ios pareig3nai. 6re0identinse valstybse
parlamentas kontrols !galiojim vykdomosios vald"ios at"vilgiu neturi.
Teisminiai !galiojimai.
Tai netradicin !galiojim grup.
+. *mnestija, Tai atleidimo nuo bausms u" padarytus nusikaltimus. :is skelbiama priimant special !statym$ nurodant* u" kokius nusikaltimus gali b3ti atleid"iama nuo bausms$
kokiomis slygomis esant$ kokio dyd"io yra ta amnestija War i viso atleid"iama nuo bausms$ ar suma"inama likusi bausms dalisW. Tai intervencija ! teisingumo vykdym.
-. 7mpi&mentas %apkalta&. 1mpimentas naudojamas aukiausio lygio valstybs pareig3n at"vilgiu %ne visiems valstybs tarnautojams& valstybs vadovo Wne monarc/uiW$
parlamento nari$ o kai kuriose valstybse ir vyriausybs nari %nors jie gali b3ti atleisti ir kt. proced3ra pareikus nepasitikjim&$ KT$ >T$ apeliacinio teismo teisj.
1mpiment sunku apib3dinti. Tai kva0i9teismin Wtarsi teisminW proced3ra. :os metu sprend"iamas tam tikro pareig3no nualinimo klausimas. 6areig3nas$ kuriam taikomas impimentas$
pareikus apkaltinim$ privalo palikti u"imamas pareigas. Taiau kriminalins ir kitos bausms jam neskiriamos. Taigi$ impimentas politin proced3ra. 6a"ymtina$ kad po nualinimo$
asmuo gali b3ti patrauktas atsakomybn.
1mpiment inicijuoja parlamento nariai. >nglosaks valstybse impiment inicijuoti gali ik "emieji r3mai :>V >tstov 3mai$ )id"ioji =ritanija bendruomeni r3mai. >uktieji r3mai$
iuo atveju$ tampa teismu %:>V (enatas$ )id"ioji =ritanija 5ord r3mai&. :ie iklauso pareiktus kaltinimus. 6o viso proceso balsuojama pripa"inti kaltu Wreikalinga bals daugumaW ar
nepripa"inti. 1ndijos parlamente pradti apkalt gali bet kurie r3mai. Kiti r3mai tampa teismu. Kai kuriose valstybse impiment inicijuoja parlamentas W"emieji r3maiW$ o teismu tampa tikras
teismas arba KT W1talija$ VokietijaW. Tiesa$ gali b3ti ir special3s teismai.
6laiausiai impimentas taikomas :>V. Eederaliniame lygmenyje buvo keli atvejai$ kai ! ! proces buvo traukiami pre0identai. +QG@ m. <ieoncas Wskandalas dl nipinjimo rinkimins
kampanijos metuW$ prie kelis metus Klintoncas.
?galiojimai u"sienio politikos srityje.
:ie nra ypatingi. 6arlamentui pavedama rati4ikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis. Ratifikuoti t.y. patvirtinti$ valstybs vadovo arba vyriausybs pasirayt sutart!. ati4ikuotos sutartys
turi !statymo gali$ todl jas lengviau !gyvendinti.
+enonsacija pasiraytos tarptautins sutarties panaikinimas$ ataukimas. 6aprastai tarptautins sutartys denonsuojamos$ kai kyla kon4liktai tarp valstybi.
6arlamentas svarsto u"sienio politikos kryptis$ nustato orientyrus$ kurie adresuojami vykdomajai vald"iai$ kuri privalo atsi"velgti ! parlamento rekomendacijas.
F"sienio politikos klausimai paprastai priklauso valstybs vadovui ir vyriausybei. ealus u"sienio politikos vykdymas vykdomosios vald"ios prerogatyva.
6arlamentas paprastai sprend"ia klausimus dl !stojimo ! karines sjungas$ blokus. Tai valstybei u"deda tam tikrus !sipareigojimus.
Tik parlamentas skelbia kar$ tik jis sudaro taikos sutartis.
?galiojimai gynybos ir saugumo srityje.
(augumo srityje svarb3s ie !galiojimai*
+. Karo stovio skelbimas tam tikroje valstybs dalyje. Karo stovis iprovokuojamas kariniais kon4liktais.
-. 0epaprastos padties "vedimas. :i !vedama kai kyla neramumai alies viduje Wsocialiniai neramumai dl etnini$ rasini ir kt. prie"asiW. <epaprastoji padtis !vedama parlamento
sprendimu. 6riimamas !statymas$ kuriame nustatomi galimi apribojimai %da"niausiai judjimo$ o taip pat draud"iami mitingai$ eityns ir t.t.&. Kartais valstybs turi nepaprast padt!
reglamentuojanius !statymus. Tada parlamentas paskelbia$ kurioje teritorijoje jis galioja.
Kartai karin#$ nepaprast padt! skelbia valstybs vadovas$ bet da"nai parlamentas turi pritari.
?galiojim delegavimas
Tai !galiojim perdavimas kitoms valstybs institucijoms. 6arlamentas turi labai plaius !galiojimus$ nes tai tautos atstovyb. Taiau ji nerangi. :i susideda i nari$ kurie yra politikai
anga"uoti. (unku greitai spr#sti klausimus. Todl kai norima greiiau priimti sprendim$ iekoma b3d$ kaip tai padaryti.
Konstitucijose paprastai numatyta$ kokios 4unkcijos deleguojamos. Tas delegavimas vienkartinis$ konkretus. )a"niausiai deleguojama vyriausybei arba valstybs vadovui. 2iriose
respublikose tokie !galiojimai suteikiami pre0identui.
)eleguojama !statym leidybos teis. 6arlamentas perduoda teis# priimti teiss akt$ turint! !statymo gali. 6riimti konkret !statym pre0identinse valstybse pavedama valstybs vadovui$ o
parlamentinse vyriausybei.
Kai nusprend"iama perduoti t teis#$ gali b3ti nurodomi !statymo kont3rai$ pricipai. ;ali b3ti ir taip$ kad primus !statym$ parlamentas gali j! svarstyti$ !vertinti.
(varbu tai$ kad delegavimas galimas$ jei tai numatyta konstitucijoje. :ei ji nenumato Wpv0.$ 5KW$ bet koks pa"eidimas antikonstitucinis.
II tema. Ea!st"*'s vadovo #o-st$tu3$-$s te$s$-$s statusas.
.Ea!st"*'s vadovo sam%rata $r v$eta va!d4$0 s$stemo(e.
Valstybs vadovas tai vienas seniausi vald"ios institut. Bsant konstitucinei santvarkai valstybs vadovas apibr"iamas kaip aukiausias valstybs pareig3nas. Tai ypatingas konstitucinis
institutas. (u juo sutapatinama ir valstybin vald"ia.
eali padtis nra visados tokia. eali valstybs vadovo padtis priklauso nuo daug 4aktori$ kuri svarbiausi yra ie*
+& valstybs vadovo teisin padtis priklauso nuo valdymo 4ormos,
-& jo padt! lemia istorins tradicijos$ konstituciniai paproiai.
Todl valstybs vadovo padtis !vairiose valstybse gali b3ti skirtinga.
-N
&@
Valstybs vadovas tai vykdomosios vald"ios dalis. Kartais jis traktuojamas kaip vykdomoji vald"ia apskritai. Valstybs vadovas yra vykdomoji vald"ia %bet tai taip pat ne visur traktuojama
vienodai&.
Kai kuriose senose valstybse %ypa monarc/ijose %)=&&$ monarc/as apib3dinamas kaip parlamento sudtin dalis. <orima pabr"ti valstybs vadovo ypatingas prerogatyvas !statym leidybos
procese. :am skiriama ypatinga 4unkcija patvirtinti !statym ir j! paskelbti %promulguoti&.
6o"i3ris ! valstybs vadovo institut yra gana !vairus. Tai toks institutas$ kur! sunku !sprausti ! vald"i padalijimo koncepcij. Tai i sen laik atkeliav#s vald"ios institutas. Valstybs vadovas
tai b3tinas$ privalomas kiekvienos valstybs vald"ios institutas.
Cinomos . pagrindins valstybs vadovo organi0acins 4ormos*
+& 2onarc/as %vienasmenis valstybs vadovas. 6aprastai postas paveldimas iki gyvos galvos$ ar kol nra nuveriamas. Tokia valstybse vadovo organi0acin 4orma yra monarc/ijose&,
-& 6re0identas %tokia 4orma b3na modernios iuolaikins valdymo 4ormos valstybse %demokratinse respublikose&,
.& Kolegialus valstybs vadovas %reiausiai pasitaikanti 4orma. 7ra tam tikra kolegija. 6riimami kolegial3s sprendimai. Tai pv0.$ 'veicarija$ kurioje yra valstybs 4ederalin taryba, ji kartu
traktuojama ir kaip vyriausyb$ ir kaip valstybs vadovas. Toks valstybs vadovas buvo "inomas komunistinse alyse$ kur buvo 6arlamento 4ormuojamas >ukiausios Tarybos
6re0idiumas. Tas 6re0idiumas turdavo pirminink. +QQ8 m. atk3rus 5T nepriklausomyb#$ primus laikinj! pagrindin! !statym$ pre0idiumas buvo paliktas. Tai buvo kolegialus valstybs
vadovas&.
)ominuojanti iuolaikinse demokratinse valstybse valstybs vadovo organi0acin 4orma yra arba monarc/as$ arba pre0identas. 1likusiose komunistinse valstybse tebevyrauja treia 4orma
kolegialus valstybs vadovas %Kinija$ Kuba&.
Konstitucins teiss doktrinoje dominuoja po"i3ris$ kad valstybs vadovas yra vykdomosios vald"ios institucija. Tai vienas i vykdomosios vald"ios institut.
(varbiausi valstybs vadovo !galiojimai*
itualiniai %ceremoniniai& valstybs vadovo !galiojimai. :ie susij# su valstybs vadovo teise atstovauti valstyb# tarptautiniuose santykiuose ir alies viduje. Valstybs vadovas yra jos
atstovas. Valstybs vadovas turi tokias teises*
+& Teis pasirayti tarptautines sutartis %t jis daro be jokio !galiojimo&,
-& Teis skirti diplomatus ! u"sienio valstybs$ ! diplomatin# tarnyb$ ! u"sienio valstybi atstovybes %tie paskirti diplomatai yra valstybs vadovo !galioti asmenys$ turintys
valstybs vadovo pasitikjim. :uos skiriant$ dalyvauja ir F"sienio reikal ministerija. Valstybs vadovas suteikia diplomatinius rangus$ kurie parodo diplomat
kvali4ikacij$ galimyb# u"imti tam tikro lygio pareigas. valstybs vadovas taip pat priima kit valstybi diplomat ratus&,
.& Turi teis# teikti apdovanojimus %savo alies pilieiams. 6rireikus$ gali tuos apdovanojimus ataukti&,
@& Teis teikti malon# nuteistiesiems %malons teis. Tai valstybs vadovo prerogatyva. Tai personalinis aktas&,
A& (uteikia pilietyb#$ ar priima atsisakym nuo jos %kai kuriose alyse i teis priklauso vyriausybei&.
'ie ritualiniai !galiojimai b3dingi visiems vadovams.
Valstybs vadovo !galiojimai$ susij# su 6arlamento 4unkcijomis. )a"niausia valstybs vadovas turi tokias teises*
+& Teis aukti parlament ! eilin# sesij %ar ! neeilin# sesij&$ taip pat ! pirmj! posd!,
-& 6arlamento priimti !statymai teikiami valstybs vadovui pasirayti$ ir tada tie !statymai !gyja gali$ kai dar yra paskelbiami specialiame o4icialiame leidinyje. Tik pasiraytas ir
paskelbtas !statymas !gyja juridin# gali %kai kuriose valstybse tai yra valstybs vadovo teis$ o kai kuriose pareiga. Kai valstybs vadovas turi toki teis#$ tai reikia$ kad jis turi
veto teis#. 'i teis suteikiama ne vis ali vadovams %:aponija&. ).=ritanijoje monarc/as turi toki teis#$ bet daugiau nei -88m. to nedaro ir tai tapo konstituciniu paproiu&,
.& (kelbia parlamento rinkimus. Tai daro dviem b3dais* +.Kai baigiasi parlamento kadencija. 6rie baigiantis tai kadencijai$ pagal !statym$ valstybs vadovas turi paskelbti eilini
parlamento rinkim dat, -.Turi teis# skelbti neeilinius rinkimus %jei t numato konstitucija&.
@& Teis teikti parlamentui aukiausij valstybs pareig3n kandidat3ras.
A& <eretai valstybs vadovas turi teis ir pats skirti kai kuriuos pareig3nus %kai kuriose alyse vyriausybs vadov$ ir paveda jam 4ormuoti vyriausyb#. Kartais ioje proced3roje
dalyvauja ir parlamentas$ pritardamas ar nepritardamas pasi3lytoms ministr kandidat3roms&.
Valstybs vadovo !galiojimai Vyriausybs at"vilgiu*
+& 6re0identinse valstybse valstybs vadovas pats skiria vyriausybs narius$ pats juos ir atleid"ia. Vyriausybei vadovauja valstybs vadovas. Mia 2inistro 6irmininko nra.
Valstybs vadovas tiesiogiai 4ormuoja vyriausyb#. Tuo tarpu parlamentinse valstybse i proced3ra atliekama su parlamentu arba t atlieka tik parlamentas.
-& 6riima vyriausybs atsistatydinim. Tai b3dinga parlamentinio valdymo alims. (avo atsistatydinimo pareikim vyriausyb perduoda valstybs vadovui.
.& )alyvauja vyriausybs posd"iuose$ turi teis# juose pirmininkauti %6ranc30ija&.
Valstybs vadovas yra ginkluotj pajg vadas. <eretai konstitucijose !tvirtinama$ kad tai vyriausiasis ginkluotj pajg vadas.
+& Turi teis# skelbti karo stov! visoje ar dalyje valstybs teritorijos,
-& Turi teis# skelbti nepaprastj padt! %kai ikyla grsm visuomens saugumui&. (prendimai dl karo stovio paskelbimo ir nepaprastosios padties !vedimo turi b3ti
svarstomi parlamente$ kuris priima galutin! sprendim. ,
.& Turi teis# skelbti mobili0acij %kai ikyla intervencijos grsm&.
&.Mo-ar3Gas. Mo-ar3Go te$s$-'s %ad't$es "%atuma$.
Tai viena i valstybs vadovo organi0acijos 4orm. Tai seniausia valstybs vadovo organi0acin 4orma. :i b3dinga seniausioms valstybms. 'iais laikais monarc/ija traktuojama kaip istorin
4orma$ ir monarc/as ilieka kaip senovinis institutas. )abar yra @@ monarc/ins valstybs$ vadinasi yra ir @@ monarc/ai.
2onarc/in vald"ia yra nepriklausoma nuo tautos$ liaudies. :i yra kylanti pati i sav#s. 2onarc/o sostas$ pareigos perduodamos paveldjimo keliu. <ra demokratini proced3r$ rinkim$
kadencijos apribojim ir pan. (kiriamos !vairios sosto paveldjimo sistemos*
+& (alin paveldjimo sistema. Tai viena grie"iausi sistem$ kuri paneigia lyi lygybs princip. (ost gali paveldti tik vyrai. 2oterys nualinamos nuo sosto paveldjimo %:aponija$
=elgija$ <orvegija&.
-& Kastilin paveldjimo sistema. 6irmenyb teikiama vyrikai giminei %jaunesnis brolis nualina vyresnij seser!&. 2oteris gali sost paveldti$ tik jei nra vyrikos lyties !pdini
%1spanija$ =.=ritanija$ )anija$ <yderlandai %iki +QN. m.&&.
.& >ustrikoji paveldjimo sistema. :i siejama su buvusia >ustrijos imperija. 6irmenyb teikiama vyrikai giminei. =et numatytas atvejis$ kai sost gali paveldti moteris* su slyga$ kad
visikai nra vyrikos lyties atstov.
@& 'vedikoji paveldjimo sistema. >tnaujinta ir !tvirtinta +QGQm. sosto paveldjimo !statyme. Vienodas teises turi tiek vyrai$ tiek moterys. 6rioritetas teikiamas vyresniam am"iui %'vedija$
+QN. m. i sistema priimta ir <yderlanduose&.
A& 2usulmonikoji paveldjimo sistema. 2irus monarc/ui$ karalikoji eima pati nusprend"ia$ kurias i jos nari gali u"imti mirusiojo viet. Tose alyse yra daugpatyst$ todl !pdini yra
deimtimis. Todl i sistema padeda ivengti kar$ kon4likt tarp palikuoni. 6aveldi tik vyrikos gimins atstovai. Karalikos eimos turi teis# ir nualinti esamus monarc/us %(audo
>rabija$ Omanas&.
Kai sosto paveldtojas yra nepilnametis asmuo$ skiriamas regentas arba regent taryba. egentu da"niausiai b3na asmuo$ artimas karalikajai eimai$ turintis isilavinim$ imanantis valstybs
valdym. Tai savotikas nepilnameio monarc/o patarjas. (kiriant regent dalyvauja karalikos gimins suaug# nariai$ neretai ir vyriausybs atstovai$ dvasininkai. Tai atsakinga proced3ra$
nes regentas gauna ir tam tikra prasme tam tikras teises valdyti al!. egentyst baigiasi monarc/ui %sosto !pdiniui& pasiekus pilnametyst#.
(osto permimas yra vykdomas ikilmingai. Ta proced3ra vadinama kar3navimu. :is da"niausiai vykdomas katedroje ar sobore.
2onarc/o privilegijos*
+& 2onarc/as turi teis# ! monarc/ins vald"ios atributus* kar3n$ mantij$ sost$ skeptr ir kai kuriuos kitus.
-& Turi teis# ! atitinkam titul. Tas titulas b3na gana ilgas. Tai !vair3s aristokratiniai vardai$ da"niausiai siejami su jo valdomomis "emmis %dvarais&. Ta valda dar siejama su aristokratiniu
titulu %gra4as$ /ercogas&.
.& Teis ! re0idencij. Tai teis ! karalikj! dvar$ teis turti dvariki %aristokratikos kilms asmenys$ monarc/o personalo asmenys$ tarnai$ gvardijos daliniai&. Kartu tai gali b3ti
suprantama ir kaip tam tikros patalpos$ kur monarc/as atlieka valstybs vadovo 4unkcijas.
@& Kivilinis laktas. Tai 4inansins los$ skiriamos i valstybs biud"eto monarc/ui ir jo dvarui ilaikyti$ priimamas specialus !statymas. :is negali b3ti ma"inamas po to$ kai nustatomas.
6asibaigus vieno monarc/o vald"iai$ kai skiriamas kitas$ civilinis laktas gali b3ti padidintas.
A& 2onarc/o asmens nelieiamyb. 2onarc/as turi absoliui asmens nelieiamyb#. :is negali b3ti traukiamas baud"iamojon$ civilinn$ administracinn$ politinn atsakomybn. 5abai
retai$ bet gali b3ti kaltinamas valstybs idavyste. =et koks monarc/o garbs !"eidimas u"traukia teisin# atsakomyb#.
D& )augeliu atveju monarc/ai atleid"iam$1 nuo mokesi mokjimo.
-Q
&A
G& Turi teis# ! ypating pagarb %Uaudoni kilimaiV&. 7patinga monarc/o pagarba pagimd kontrasignacijos institut. Kontrasignacija tai antras paraas monarc/o priimamuose
dokumentuose. 2onarc/as turi teis# priimti aktus ir reikalaujama$ kad tie aktai b3t pasirayti dar kito pareig3no. 2onarc/o priimtas teisinis aktas !sigalioja$ kai yra abu paraai.
>ntrojo parao esm ta$ kad monarc/as nra atsakingas u" savo veiksmus$ o atsakingas tik tas pareig3nas$ kuris padjo antr para. Kontrasignacijos teis suteikiama 2inistrui
6irmininkui ar kitam ministrui.
Kai kuriose alyse yra nustatomi apribojimai monarc/ui*
)raudimas monarc/ui palikti valstyb# be parlamento leidimo. Tai siejama su tam tikra monarc/o politine nelieiamybe. Tai reikalinga tam$ kad monarc/as neiduot valstybs.
eikalavimas$ kad monarc/as ipa"int valstybin# religij %tose alyse$ kur yra paskelbta valstybin religija&. :ei monarc/as skelbia prieingas valstybinei religijai pa"i3ras$ jis gali b3ti
nualintas %).=ritanija&.
Kai kuriose valstybse monarc/ai pripa"!stami ir kit valstybi vadovais. ).=ritanija* yra ilikusi ).=ritanijos sandrauga$ ! kuri !eina @Q valstybs$ kurios anksiau buvo ).=ritanijos
kolonijomis. ?gijusios nepriklausomyb#$ jos ilaiko saitus su buvusia metropolija ir sudaro ).=ritanijos sandraug. Kai kurios i j turi respublikin# valdymo 4orm. +G i ali ilaik
monarc/in# valdymo 4orm ir savo valstybs vadovu pripa"!sta ).=ritanijos monarc/. Todl ).=ritanijos monarc/as yra ir kit +G valstybi valstybs vadovas. 'i sistema vadinama asmenine
unija. Tai nra ypatinga valstybi sjunga. :os yra savarankikos valstybs. ealiai valstybs vadovo 4unkcijas tose valstybse vykdo generalgubernatoriai. :! skiria ).=ritanijos monarc/as
atitinkamos valstybs vyriausybs teikimu. Tai ).=ritanijos monarc/o vietininkai atitinkamoje valstybje. %>ustralija$ <.Selandija&.
2onarc/o teisin padtis dar priklauso ir nuo valstybs valdymo 4ormos. 7ra tokios monarc/ijos*
+& absoliutin monarc/ija,
-& dualistin monarc/ija,
.& parlamentin monarc/ija.
)id"iausius !galiojimus turi absoliutini monarc/ij vadovai %Omanas$ (audo >rabija&. Ten valstybs vadovas i ties turi reali vykdomj vald"i. :ie leid"ia !statymus$ nes ten nra
parlamento. Ten yra tik patariamieji organai. Mia jo vald"ia ne ritualin$ o reali.
)ualistinse monarc/ijose susi4ormavusios - pagrindins vald"i akos* vykdomoji ir leid"iamoji %yra ir teismin&. Vykdomoji vald"ia priklauso monarc/ui. Tik !statym leidyba yra
parlamento "inioje. 'i monarc/ija kartais lyginama su pre0identine respublika %:ordanija$ 2arokas&.
6arlamentinse monarc/ijose monarc/as daugiau yra simbolin 4ig3ra. :am priklauso ritualins 4unkcijos. ealios vykdomosios vald"ios jis neturi. UKaralius karaliauja$ bet nevaldoV.
Vykdomoji vald"ia yra vyriausybs rankose. 6arlamentas i vald"i kontroliuoja.
). =re9$de-to te$s$-$s statusas
6re0identas respublikins valdymo 4ormos valstybs vadovas. 6re0identui b3dingi ie po"ymiai$ skiriantys j! nuo monarc/o*
+. 6re0identas yra renkamas,
-. :o !galiojimai visada apibr"ti tam tikru terminu %kadencija&.
Visa tai slygoja$ kad pre0idento institucija ivedama i tautos$ valdingus !galinimus gauna i tautos tiesiogiai arba i tautos su4ormuotos atstovybs. Taigi$ pre0idento institutas siejamas su
tautos suverenitetu$ atstovavimu. Tai rykiausia demokratijos iraika.
6re0idento rinkimo b3dai*
Tiesioginiai rinkimai. 'iuo atveju pre0identas renkamas tiesiogiai tautos. Toki rinkim privalumas tas$ kad !galiojimus pre0identas gauna tiesiogiai i teisins tautos %piliei&. Kai
pre0ident renka tauta$ pabr"iamas jo tvirtumas$ jo gali stiprumas. Todl neretai pre0identas gretinamas su parlamentu$ nes tai irgi atstovyb. 5aikoma$ kad tai daugma" tolygios institucijos$
nes vald"ios altinis tas pats. Tiesa$ tiesioginiai pre0idento rinkimai sukelia tam tikr problem vyksta var"ybos tarp pre0idento ir parlamento$ vyksta ginai dl to$ kurio !galiojimai yra
stipresni. ;alutinai nuspr#sti$ kuri institucija yra svarbesn$ sudtinga. KT doktrinoje laikomasi$ kad stipresnis yra parlamentas$ nes jis plaiausiai atstovauja politines jgas ir interesus. Todl
tai tikroji tautos atstovyb. Tuo tarpu pre0identas tai tik viena persona$ atstovaujanti kuriai nors vienai politinei jgai.
Tiesioginiai pre0idento rinkimai taikomi pre0identinse respublikose. Tai vienas i ios valdymo 4ormos po"ymi. Tiesiogiai irinktas pre0identas traktuojamas kaip aukiausios vykdomosios
vald"ios atstovas$ kuris 4ormuoja visas kitas vykdomosios vald"ios institucijas.
<etiesioginiai rinkimai. 'iuo atveju pre0ident renk parlamentas. Taigi$ pre0idento institucij tauta 4ormuoja netiesiogiai j! renka tautos irinkta atstovyb. Valstybs vadovas
pre0identu irinktas asmuo gauna !galiojimus i tautos atstovybs. (kirtingai nuo f ia nekyla konkurencijos problema. 6arlamento irinktas pre0identas laikomas "emesne institucija$ kurios
galios yra siauresns apimties. 6a"ymtina tai$ kad pre0identas$ irinktas netiesioginiais rinkimais$ yra politins daugumos atstovas.
)a"niausiai is rinkim b3das taikomas parlamentinse valstybse. Tai taip pat ios valdymo 4ormos po"ymis. Valstybs vadovo !galiojimai yra gana kukl3s. )a"niausiai jis vykdo ritualines9
ceremonines 4unkcijas.
<etiesioginiai rinkimai taikomi Mekijoje$ (lovakijoje$ Vengrijoje$ Bstijoje$ 5atvijoje.
6re0ident renka speciali atstovyb. 'iuo atveju renkant pre0ident dalyvauja parlamentas ir savivaldybi taryb atstovai arba kit renkam institucij nariai. 1talijoje dalyvauja
parlamentas ir srii atstovai. Taigi$ sudaroma speciali komisija. Vokietijoje renkant pre0ident dalyvauja =undestago nariai ir toks pat "emi atstov nari skaiius %=undesratas nedalyvauja&.
'iuo atveju paneigimas tiesioginis rinkim principas. 'i rinkim sistema b3dinga taip pat parlamentinms respublikoms.
Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem b3dais*
+. Kai pre0ident tiesiogiai renka pilieiai. Tai paprastai vieno turo rinkimai. ;alimas ir antras turas$ ! kur! patenka daugiausia bals surink# kandidatai,
-. Kai pre0ident tiesiogiai renka pilieiai$ bet ie rinkimai turi tam tikr ypatum pirmiausia renkami rinkikai %:>V&. Tai gana keista sistema$ kuri buvo sugalvota :>V. Tai buvo
savotikas kompromisas$ pasiektas konstitucijos rengj$ kurie negaljo sutarti dl pre0idento rinkimo b3do %tiesioginio ar netiesioginio&. Taigi$ buvo nuspr#sta$ kad pirmiausia
renkami rinkikai$ o po to jie renka pre0ident.
6astarasis principas aikinamas tokiais argumentais* :>V yra 4ederacin valstyb$ sudaryta i valstij %i prad"i buvo +.$ dabar A8&. 6agal konstitucij visos valstijos yra lygios bei lygiateiss.
2a"osios valstijos reikalavo$ kad b3t ilaikyta galimyb !takoti 4ederacijos institucijas. Taigi$ buvo nuspr#sta$ kad renkami rinkikai. Kiekvienoje valstijoje jie renkami atskirai. : skaiius
priklauso nuo to$ kiek kiekviena valstija turi kongreso nari. 6a"ymtina tai$ kad valstijos turi po du senatorius. =e to$ kiekviena valstija dar renka ir "emj r3m narius %j skaiius
proporcingas valstijos gyventoj skaiiui&. Todl valstijos renka ne vienod skaii rinkik %Kali4ornija .8, min. .9@&.
>merikos rinkik ypatumas tas$ kad kongrese yra A.A nariai* @.A "emj r3m nariai$ +88 senatori. 6rie io skaiiaus prisideda . Vaingtono atstovai. Taigi$ i viso yra A.N rinkikai.
6ilieiai$ balsuodami u" rinkikus$ "ino u" kok! asmen! jie balsuos.
Tiesa$ "inomi atvejai %@&$ kai dl toki rinkim sistemos kildavo nema"ai sunkum. T.y.$ jei b3t susumuoti rinkj balsai$ laimt vienas kandidatas %pv0.$ ;oras&$ o jei rinkik$ laimt visai
kitas kandidatas %pv0.$ =us/as&.
inkikai nedalinami pagal politines partijas.
?statymai paprastai nustato reikalavimus$ kuris turi atitikti asmuo$ norintis tapti pre0identu*
+. 6ilietybs cen0as. 6re0identu gali b3ti tik atitinkamos valstybs pilietis. )a"nai dar pabr"iama$ kad kandidatas turi b3ti !gij#s pilietyb# gimimu %o ne pv0.$ nat3rali0acijos b3du&.
-. >m"iaus cen0as. 2in. -A metai. <ors da"niausiai pasitaiko .A$ @A. 1talijoje A8 m. >m"iaus cen0as siejamas su patirtimi.
.. (veikatos reikalavimai. eikia pateikti gydytoj komisijos ivadas. 2ae am"iaus riba ne4iksuojama. Tam$ kad b3t ivengta !vairi nesklandum$ reikalaujama pateikti medicinin#
pa"ym.
@. <ustatomas skaiius$ kiek kart asmuo gali b3ti pre0identu. 6aprastai ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tokiu ribojimu bandoma u"kirsti keli vald"ios u0urpavimui.
A. (slumo cen0as. eikalaujama igyventi tam tikr laik savo valstybje. :>V +@ met$ Fkrainoje +8 met.
Kandidat3ras kelia politins partijos. )a"niausiai ikelia savo lyderius. Kai kuriose valstybse kandidat3r galima ikelti ir parlamento nari grupei. Kartais leid"iama kelti ir savivaldybi
taryb atstovams %1talija&. =e to$ asmuo gali surinkti piliei para skaii$ kurio min. nurodytas !statymuose$ ir tapti kandidatu.
6re0identas renkamas tam tikrai kadencijai. Trumpiausia . metai. )a"niau pasitaiko @ %:>V&$ o kartais D %2eksika&$ G %1talija$ 6ranc30ija& metai.
Pre'idento pavadavimas
6re0identas vienasmenis valstybs vadovas. :am suteikiami valstybs vadovo !galinimai. Taiau kartais jis negali atlikti savo pareig %dl ligos$ ivykimo ! u"sien!&. 6arlamentinse
respublikose pre0ident pavaduoja parlamento pirmininkas. 6re0identinse respublikose$ kur galioja grie"tas vald"ios padalijimas$ kartu su pre0identu renkamas ir vicepre0identas. :is renkamas
tam$ kad b3t galimyb pavaduoti pre0ident$ kai jis negali vykdyti savo 4unkcij. Valstybs vadovas vykdomoji vald"ia$ kuri negali b3ti perduota kitai vald"iai. Todl vicepre0identas ir
renkamas.
Vicepre0identas renkamas kartu su pre0identu$ t pai rinkim metu. : metu balsuojama u" abu kandidatus. Kartais vicepre0identu galima irinkti neutral asmen!.
.8
)C
Taigi$ irinkus pre0ident$ irenkamas ir vicepre0identas. 6re0identas paskirsto pareigas tarp sav#s ir vicepre0idento$ kuris traktuojamas kaip pre0idento pagalbininkas. :>V vicepre0identas turi
papildom 4unkcij jis yra auktj r3m %(enato& pirmininkas. :is pirmininkauja posd"iams$ bet nebalsuoja. :o balsas gali turti reikms tik tuomet$ kai balsai pasiskirsto po lygiai.
:ei pre0identas mirta$ vicepre0identas perima jo pareigas iki kadencijos pabaigos. 5aikoma$ kad tokia proced3ra u"tikrina valstybs interes apsaug$ vykdomosios vald"ios nenutr3kstamum.
Pre'idento "galiojimai
Kaip valstybs vadovas bet kuris pre0identas vykdo ritualinius !galiojimus atstovauja valstyb# tarptautiniuose ir nacionaliniuose santykiuose. Kiti pre0idento !galiojimai priklauso nuo
valdymo 4ormos.
2a"iausiai !galiojim turi pre0identas parlamentinse valstybse. :o$ kaip ir monarc/o parlamentinse monarc/ijose$ !taka yra minimali. 6re0identas dalyvauja 4ormuojant vyriausyb#* skiria
ministr pirminink$ taiau tai daro atsi"velgdamas ! parlamento daugumos vali. Tai 4ormal3s !galiojimai. ealiai vykdomojoje vad"ioje nedalyvauja. Tiesa$ pre0identas turi tam tikr
!galiojim u"sienio politikos srityje$ skiria diplomatus$ vyksta ! kitas alis atstovauti valstyb#. 6arlamentinse respublikose pre0identas dalyvauja ir !statym leidyboje. Taiau ie !galiojimai
susij# su priimt !statym pasiraymu. 6re0identas tvirtina parlamento priimtus !statymus ir juos promulguoja. 6o to tie !statymai !statym nustatyta tvarka !sigalioja. 6arlamentinse valstybse
pre0idento veto teis gali b3ti var"oma$ nepripa"!stama. :am gali b3ti draud"iama atsisakyti pasirayti !statym. Tiesa$ kai kuriose valstybse pre0identui pripa"!stama veto teis.
6arlamentinse valstybse da"nai naudojama ir kontrasignacija. 6arlamentas gali leisti pre0identui priimti !statymus$ bet jie turi b3ti kontrasignuojami. Kontrasignavimas atvejis$ kai teis akt
pasirao ne tik pre0identas$ bet ir vyriausybs narys arba ministras pirmininkas.
6laiausius !galiojimus pre0identas turi pre0identinio valdymo respublikose. 'ios valdymo 4ormos pavadinime pabr"iamas ypatingas pre0idento statusas. 6re0identas yra vykdomosios
vald"ios pareig3nas. 'i vald"ia siejama su pre0idento pareigybe$ laikoma$ kad visa vykdomoji vald"ia priklauso pre0identui$ todl tik jis realus valstybs valdytojas. Cinoma$ tai nereikia$ kad
pats vienas !gyvendina vykdomj vald"i. 7ra !vair3s pagalbininkai$ bet pre0identas pagrindinis vykdomosios vald"ios pareig3nas.
:>V pasikeitus pre0identui keiiasi apie G t3kstanius pareig3n. 1 j apie +D88 dirba pre0idento aparate %=altj r3m tarnautojai&.
6re0identas tvarko visus reikalus$ susijusius su valdymu. 6re0identas turi veto teis#. 6asirao !statymus$ bet gali ir atsisakyti. Tokiu atveju !statymas gr"inamas parlamentui. :is pre0idento veto
gali !veikti %absoliuti bals dauguma&.
6re0identinse respublikose nra kolegialios vyriausybs. : 4ormuoja pre0identas$ skirdamas ministrus$ kurie yra jo pagalbininkai. 6aprastai ministro pirmininko neb3na. :o 4unkcijas vykdo
pats pre0identas. Taigi$ pre0identas ne tik vyriausybs vadovas$ bet ir jos galva. <ra kito vyriausybs vadovo iskyrus pre0ident.
Kai reikia pre0identas ministrus pasikvieia$ organi0uoja posd"ius. 2inistrai sudaro patariamj institucij$ kurios patarimais pre0identas nra saistomas. Vyriausyb neatskaitinga
parlamentui. 6re0identas derina ministr kandidat3ras su auktaisiais r3mais.
=3tent pre0identinio valdymo alyse pre0identas savarankikai leid"ia teis aktus. :okia kontrasignacija netaikoma. Tai gali b3ti ir norminiai aktai.
III tema. E"r$aus"*'s #o-st$tu3$-$s te$s$-$s statusas.
.E"r$aus"*'s sam%rata $r v"r$aus"*'s or/a-$9a3$-'s 2ormos.
Vyriausyb tai paprastai kolegiali ir aukiausia vykdomosios tvarkomosios vald"ios institucija. U6aprastaiV$ nes valstybs vadovas taip pat yra vykdomosios vald"ios dalis. Taiau vyriausyb
turi daugiau !galiojim nei valstybs vadovas. 6v0.$ parlamentinio valdymo valstybse vyriausybei tenka svarbiausia vieta vykdomosios vald"ios strukt3roje.
'i kolegiali institucija susideda i ministro pirmininko %26& ir ministr. Kai kuriose valstybse 26 vadinamas premjeru$ doktrinoje vyriausybs vadovu.
6ati vyriausyb dirba kolegialiai %posd"i 4orma&. 6osd"iuose vyriausyb svarsto svarbiausius klausimus ir priima teiss aktus. Teiss aktai priimami taip pat kolegialiai$ bals dauguma$ todl
ne visados lemiamas "odis priklauso vyriausybs vadovui.
Vyriausyb tai bendrin svoka$ kuria pa"ymimos !vairios organi0acins 4ormos. :aponijoje vyriausyb vadinama Kabinetu$ 6ranc30ijoje ir 1ndijoje 2inistr taryba$ Kinijoje Valstybs
taryba$ Vokietijoje Eederalin vyriausyb$ 5T vyriausyb. Taigi UvyriausybsV svoka apima !vairius pavadinimus.
7ra ir kai kuri kitoki ypatum$ b3ding vyriausybei.
6ranc30ijoje ir =elgijoje naudojami - pavadinimai* 2inistr taryba ir Kabineto taryba. U2inistr tarybaV naudojama tada$ kai posd"iams pirmininkauja pre0identas %6ranc30ija&$ ar
karalius %=elgija&. UKabineto tarybaV naudojama tada$ kai vyriausybs posd"iams pirmininkauja vyriausybs vadovas. Mia valstybs vadovui suteikta galimyb dalyvauti vyriausybs
posd"iuose ir jiems pirmininkauti.
).=ritanijoje vyriausyb susideda i ma"daug Q89+88 nari. Tas skaiius priklauso nuo parlamento rinkim re0ultat$ t.y. pats parlamentas nusprend"ia$ kiek bus t nari. 'i vyriausyb#
galima pavadinti UpopierineV. Taip yra todl$ kad ios vyriausybs nariai visi kartu niekada neposd"iauja$ kartu ! posd"ius nesirenka. Tokia situacija yra dl to$ kad ).=ritanijoje
vyriausybs nariai yra turi nevienod status* yra vyresnieji ministrai %apie -8&$ jaunesnieji ministrai ir yra valstybs sekretoriai ir jie visi yra vyriausybs nariai. :aunesnieji ministrai
yra vyresnij pavaduotojai$ padjjai. Todl ).=ritanijos vyriausyb# sudaro J-8 nari %vyresnieji ministrai&$ ir ! ios vyriausybs sudt! !eina premjeras ir !takingiausieji ministrai. Taigi
posd6iaujanti vriausb susideda i -8 nari %+WA vis vyriausybs nari&. 'i posd"iaujanti vyriausyb vadinama kabinetu. 6ats premjeras pasirenka$ k kviesti ! posd"ius. Tarp t -8
ministr dar sudaromas vidinis kabinetas %iki A9D nari&. Tai yra savotikas vyriausybs pre0idiumas$ biuras.
6re0identinse respublikose ir dualistinse monarc/ijose yra toks ypatumas$ kad ia neeg0istuoja kolegiali vyriausybs 4orma. Tokiose alyse valstybs vadovas pats skiriaWatleid"ia
ministrus. Kai kuriais atvejais valstybs vadovas dar turi gauti parlamento pritarim. 2inistrai traktuojami kaip pre0idento padjjai$ patiktiniai. Mia nra 26$ o ministrams vadovauja
pre0identas. 'iose alyse nekvieiami vyriausybs posd"iai. 6rireikus valstybs vadovas gali pasikviesti ministrus pasitarti$ bet tuose pasitarimuose nra priimami kolegial3s teiss aktai.
>dministravimo aktus priima valstybs vadovas. O kolegialios vyriausybs ia nra.
Kartais pre0identinse respublikose visi ministrai yra pre0idento komanda$ vyriausyb vadinama pre0idento komanda. 2eksikos konstitucinje teisje %i alis yra pre0identin
respublika& vyriausyb turi special pavadinim valstybs sekretori pasitarimas %tai nra sprend"iamoji institucija&. 2inistrai vadinami valstybs sekretoriai. :>>V valstybs
sekretoriumi vadinamas svarbiausias ministras u"sienio reikal ministras. O kiti ministrai vadinami tiesiog sekretoriais %jie vadovauja !vairioms "inyboms&.
&.E"r$aus"*'s sudar"mo tvar#a.
Vyriausybs sudarymo tvarka priklauso nuo valdymo 4ormos %parlamentinWpre0identin&.
6re0identinio valdymo alyse ar dualistinse monarc/ijose vyriausyb# 4ormuoja pats valstybs vadovas. (kiriami ministrai ir pats valstybs vadovas savo nuo"i3ra pasirenka asmenis ir juos
skiria %ar atleid"ia&.
:>V pre0identas$ prie skirdamas sekretori$ privalo gauti senato pritarim. Kandidat3ros negali b3ti atmestos politiniais motyvais. 5emiam reikm# turi moralins savybs.
Bsant pre0identinei valdymo 4ormai$ vyriausybs kolegiali posd"i neb3na$ iskyrus$ kai pre0identas ministrus kvieia ! pasitarim. 'iuo atveju tokia vyriausyb nra atskaitinga parlamentui.
:is neturi galimybs kontroliuoti vyriausybs veiklos. Tokia vyriausyb yra atskaitinga tik pre0identui. 'iuo atveju taip pat nra 26$ jo vietoje yra valstybs vadovas.
6arlamentinio valdymo alyse vyriausybs 4ormavimas turi kit pob3d!. Eormuojant vyriausyb# dalyvauja valstybs vadovas ir parlamentas. Valstybs vadovo dalyvavimas b3na ritualinis$
proced3rinis$ jis lemiamos reikms neturi. 5emiam reikm# turi parlamentas. Vyriausyb# 4ormuoja parlamento rinkimus laimjusi partija %gavusi A8 proc. [ + viet&, i parlamentin partija
!gyja teis# 4ormuoti vyriausyb#. Tokia teis ne visada yra !tvirtinta juridikai. Tai susij# su tuo$ kad 4ormuojama vyriausyb turi gauti parlamento pasitikjim. Vienas i b3d pasitikjimui
pareikti$ kai parlamentas balsuoja dl 26 kandidat3ros. 6arlamentas turi pasisakyti$ ar jis pritaria tai kandidat3rai. 26 kandidat3r paprastai teikia valstybs vadovas. 6arlamento pritarimas
yra svarbiausias. <etgi yra taip$ kad susi4ormuoja b3dai su"inoti$ kuri kandidat3ra parlamentui yra priimtina. Kai kuriose valstybse valstybs vadovas pasikvieia politini partij vadovus ir
aptaria kandidat3ras. 6v0.$ <yderlandai ir =elgija %tai parlamentins monarc/ijos&* monarc/as po parlamento rinkim paskiria in4ormatori$ kuris in4ormuoja monarc/ apie politins nuotaikas.
Valstybs vadovas skiria asmen!$ kuris dar vadinamas vyriausybs 4ormuotoju$ o ne premjeru. Taip b3na ypa tada$ kai nra galimybs 4ormuoti vienpartins vyriausybs. Kai tokiam
4ormuotojui parlamentas pritaria$ 4ormuojama vyriausyb.
)augumoje parlamentins valstybse premjer skiria valstybs vadovas$ atsi"velgiant ! tai$ kokia politin partija laimjo rinkimus. 6rie skiriant premjer$ turi b3ti gautas parlamento
pritarimas. Kartais b3na iankstinis susitarimas. =3na koalicin vyriausyb* koalicij sudaranios partijos i anksto u"sitikrina$ kiek vyriausybs viet jai teks$ ar net b3na susitariama$ kokie
port4eliai atiteks.
Vyriausybs 4ormavimo ypatumas yra 'vedijoje %parlamentin monarc/ija&. Mia 4ormuojant vyriausyb# monarc/as i vis nedalyvauja. 26 skiria parlamento pirmininkas.
6arlamentinio valdymo alyse paskyrus ministrus vyriausyb dar nepradeda veikti. :i turi gauti !galiojimus veikti i parlamento. eikalaujama$ kad vyriausyb pateikt savo veiklos program
parlamentui. 6arlamentas organi0uoja tos programos svarstym$ po io svarstymo balsuojama$ ar pritarti tai programai. :ei balsuojama UprieV tai reikia$ kad vyriausyb negavo pasitikjimo
ir !galiojim veikti. Tada ta vyriausyb privalo atsistatydinti. %;ali b3ti nustatomas laikas patobulinti program ir gali b3ti antras svarstymas&.
Vyriausybs pagal savo politin# sudt! b3na,
+& vienpartins,
-& koalicins.
Vienpartins vyriausybs yra tada$ kai vyriausyb# 4ormuoja viena politin partija$ kuri turi absoliui daugum parlamente %rinkimuose gauna A8 proc. [ + viet&. Tokia vyriausyb traktuojama
kaip tvirta ir ilgaam". Traktuojama$ kad visus vyriausybs veiksmus rems parlamentas. Vienpartin vyriausyb daugiausia sudaroma dvipartins sistemos alyse %).=ritanija&. )augumoje
parlamentinio valdymo 4ormos valstybi neb3na vienpartins parlamentins daugumos$ o po rinkim paprastai atsiranda -9. partijos$ gavusios daugiausiai viet$ ir daug kit smulkesni$
gavusi "ymiai ma"iau viet. Tokiu atveju parlamentins partijos b3na priverstos burtis ! koalicijas$ eiti ! politinius susitarimus$ derinti programas. 6agrindinis koalicijos tikslas sulipdyti
parlamentin# daugum. ? koalicij jungiasi toks partij skaiius$ kad sudaryti daugum. Ta koalicija$ kuri !gyja absoliui daugum$ !gauna teis# 4ormuoti koalicin# vyriausyb#. Koalicins
.+
)
vyriausybs nelaikomos tvirtomis. 1lgainiui irykja nesutarimai$ prietaravimai parlamentinje koalicijoje$ todl$ kai subyra parlamentin koalicija$ ikyla grsm ir vyriausybei* tokiai
vyriausybei pareikiamas nepasitikjimas %tai vadinama vyriausybs kri0e kai vyriausyb priversta atsistatydinti&. 6aprastai tada 4ormuojama nauja vyriausyb. 1ki naujos vyriausybs
su4ormavimo senai vyriausybei dar pavedama eiti pareigas %5aikinoji vyriausyb, ji negali priimti svarbi sprendim$ spr#sti svarbi klausim&.
Kartais b3na taip$ kad nepavyksta susitarti dl koalicins vyriausybs. Tada 4ormuojama darbin %specialist& vyriausyb. :i 4ormuojama ne i politik$ o i pro4esional valdinink. Tai
traktuojama kaip ta$ tikras b3tinas variantas$ siekiant ivengti pirmalaiki parlamento rinkim. =3na$ kad tokia darbin vyriausyb sudaroma$ kol !vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Vyriausybs kri0 %nepastovumas& tai viena i svarbiausi prie"asi$ dl ko gali b3ti paleistas parlamentas ir paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai. Tai apsunkina valstybs valdym.
5aikoma$ kad atsiranda pagrindas skelbti naujus rinkimus.
).E"r$aus"*'s #om%ete-3$(a.
6arlamentinio valdymo alyse vyriausyb yra svarbiausia vykdomosios vald"ios institucija$ ir jos kompetencija nustatoma konstitucins teiss normomis. )a"niausiai b3na$ kad konstitucijos
nustato !galiojimus tik bendrais bruo"ais$ abstrakiai* Uvalstybs valdymasV$ Uvykdomosios vald"ios 4unkcij !gyvendinimasV. 6o to !statymais b3na detali0uojami tie vyriausybs !galiojimai.
Visa tai$ kas susij# su vykdomja vald"ia$ tai turi priklausyti vyriausybei$ iskyrus tai$ kas priskiriama valstybs vadovui %parlamentinio valdymo alyse jo !galiojimai yra ritualiniai$
ceremoniniai&. <uolatini valstybs reikal tvarkymas visada laikomas vyriausybs prerogatyva. Kartais pabr"iama$ kad valstybs valdymas priklauso vyriausybei tiek$ kiek tos 4unkcijos
nepriskiriamos valstybs vadovui ar parlamentui. 6laiausi !galiojimai priklauso vyriausybei.
3riausbs "galiojimai norminio reguliavimo sritje, Teiss akt primimas$ galimyb dalyvauti priimant teiss aktus yra svarbi teis.
Kiekviena vyriausyb turi !statym leidybos iniciatyvos teis#. Vyriausyb ia teise naudojasi labai plaiai$ ypa vienpartins vyriausybs. Vyriausyb tampa pagrindiniu !statym projekt
rengju. 6arlamentas tokiu atveju be didesni sutrikim tvirtina vyriausybs teikiamus projektus. Tokiu atveju parlamentas ir vyriausyb veikia sutartinai. Tokia sistema vadinama
ministerali0mu. (usidaro didel galimyb vyriausybei daryti didel# !tak parlamentui.
Kai kuriose valstybse eg0istuoja deleguotoji !statym leidyba. Teis priimti aktus$ turinius !statym gali suteikiama vyriausybei. ?statym leidybos delegavimas galimas - atvejais*
+& kai t tiesiogiai nustato konstitucija,
-& kai pats parlamentas nusprend"ia suteikti vyriausybei tokius !galiojimus.
6arlamentas gali nuspr#sti konkreiu atveju pavesti vyriausybei priimti tam tikrus teiss aktus. 6arlamento kompetencijos klausimai pavedami spr#sti vyriausybei. Vyriausyb t akt
priima pagal parlamento pavedim. Tas aktas turi !statym gali. )eleguotoji !statym leidyba yra ri0ikingas dalykas. Tai gali pakirsti parlamentari0m.
Vyriausyb taip pat leid"ia vykdomuosius %administravimo& aktus. :ie !vardinami konstitucinje teisje kaip po!statyminiai aktai. 6o!statyminiai teiss aktai tai vykdomosios vald"ios
priimtas teiss aktas. :is turi b3ti priimtas * +& remiantis !statymu, -& jo paskirtis yra !gyvendinti !statymo normas %jas detali0uoti$ konkreti0uoti&. <ustatoma !statym !gyvendinimo
tvarka$ leid"iama papildyti !statymines normas. Tokie teiss aktai priimami visose parlamentinio valdymo alyse. :ie priimami kolegialiai.
'iaip kyla gin dl teisinio reguliavimo$ kur! vykdo vyriausyb. T.y. kyla ginai dl to$ kuriuos klausimus priskirti parlamento kompetencijai$ o kuriuos vyriausybs kompetencijai %kurie
klausimai turi b3ti reguliuojami !statymai$ o kurie po!statyminiais teiss aktais&. 6o!statyminiai teiss aktai turi remtis !statymu ir turi !gyvendinti t !statym. Bg0istuoja ir kita nuomon$ kad
vykdomoji vald"ia turi galimyb# spr#sti savarankikai tam tikrus dalykus$ kurie susij# sy vykdomosios vald"ios 4unkcij !gyvendinimu. 6ranc30ijoje yra vadinamieji Ureglamentiniai aktaiV. Tai
iuo atveju reikia$ kad tiksliai yra tiksliai apibr"ta parlamento kompetencija !statym leidybos srityje$ ir vykdomosios vald"ios kompetencija teisinio reguliavimo srityje. Vyriausyb turdama
savo !galiojimus teisinio reguliavimo srityje$ savarankikai gali priimti teiss aktus$ ir parlamentas ! t srit! negali kitis %tai reglamentiniai aktai&. <ereikalaujama$ kad jie remtsi !statymais. Tai
teisinio reguliavimo sritis$ kuri yra iimtin vyriausybs kompetencija.
;reta teisinio reguliavimo vyriausybei priklauso konkret3s !galiojimai$ !gyvendinant vykdomj vald"i.$ kadangi ji susideda i ministr. Kiekvienas ministras turi jam priskirt valstybs
valdymo ak. Kiekvienas ministras vadovauja tam tikrai valstybs valdymo akai$ sriiai$ jo "inioje atsiduria daugyb !staig, jis atsako u" t jam priskirt srit!. (usirink# ! posd! ministrai
sprend"ia bendrus reikalus$ priima teiss aktus.
2inisterijos pagrindins "inybos$ joms vadovauja ministrai. Taip pat yra ir ministr be port4elio$ kurie neturi savo atskiros jiems priskirtos srities. :ie daugiau atlieka koordinavimo 4unkcijas.
)a"niausiai jie skiriami vykdyti valstybins svarbos 4unkcijas %pv0.$ socialines 4unkcijas&.
7ra ir kitos vyriausybs "inybos. :os yra "emesnio lygio nei ministerijos. :os gali b3ti priskiriamos prie ministerijos %ir tada tampa pavald"ios ministerijai&$ arba gali b3ti prie vyriausybs.
Taigi tokios "inybos turi "emesn! status nei ministerija.
IIII tema. Te$sm$-' va!d4$a
. Te$s$-/umo sam%rata. Te$sm$-' va!d4$a
<uo sen laik ginams$ kylantiems tarp E>$ :>$ o taip pat vald"ios institucij$ spr#sti naudojami teismai. Todl jie traktuojami kaip pagrindinis asmen teisi ir laisvi garantas. Kiekvienas
asmuo turi teis# kreiptis ! tesim$ kad b3t apgintos jo teiss ir teisti interesai.
Teismo veikla sprend"iant ginus teisingumo vykdymas. (pr#sdamas gin teismas$ laikydamasis tam tikr proced3r$ priima tam tikr sprendim. Tokio sprendimo primimas teisingumo
vykdymas. Taigi$ teisingumo vykdymas teise paremtas teismo sprendimas$ sprend"iant ginus$ nagrinjant teisinius kon4liktus.
'i gin nagrinjimui naudojamos !vairios proced3ros teismo procesas. :! reguliuoja !statymai. 'i proced3r tikslas u"tikrinti nealik gino sprendim$ objektyvaus sprendimo
primim. Tik joms esant gali b3ti !gyvendintas teisingumas.
Teisingumas gali b3ti suprantamas kaip konkreti veikla konkrei gin sprendimas. Tai nra abstrakti veikla %kaip pv0.$ !statymo leidjo&. Teismas nagrinja konkret gin tarp asmen.
Tokia teismo veikla incidentin.
Teisingumo vykdymas skiriasi nuo kitos valstybins vald"ios. 6agrindinis skirtumas j! nukreipta ! konkrei gin sprendim. Kita vertus teisingumas vykdomas valstybs vardu. Teismin
vald"ia traktuojama kaip viena i valstybini vald"i. =et ji labai speci4in. :ai b3dingas konkretumas. Teismin vald"ia pradeda veikti tik tuomet$ kai ! teism kreipiasi suinteresuoti asmenys$
praydami apginti j teises. <eretai teismo sprendimai prilyginami !statymui. :o niekas negali pakeisti$ panaikinti$ iskyrus aukiausios instancijos teism. Kai kuriose valstybse teismas turi
priimti nuosprend"ius dl mirties bausms. Tai liudija ypatingas teismins vald"ios galias. =e to$ neretai pabr"iama$ kad tik teismas gali apriboti turtines$ tvysts teises.
6rie teismins vald"ios priskiriami teismai. Teismas tai tam tikros !staiga$ kurioj dirba ir teisjai$ ir teismo pareig3nai$ ir !vair3s teismo tarnautojai. Todl negalima sutapatinti teismo ir
teisingumo. Teisingum vykdo$ sprendim priima tik teisj kolegija. Kiti teismo tarnautojai tik padeda$ sudaro slygas teisminei kolegijai %arba + teisjui& vykdyti teisingum.
Teisingum vykdo !vairi pakop teisj kolegija. Tiek 19osios$ tiek apeliacins$ tiek kasacins instancijos teisj kolegija !gyvendina teisingum. Tuo tarpu !statym leidybos 4unkcij vykdo
tik parlamentas. 6arlamentarai veikia kaip vieninga institucija.
6rie teismo vald"ios greta teism priskiriami kiti valstybs pareig3nai$ asmenys.. 1r jie dalyvauja !gyvendinant teisingum. T.y.$ prokurorai$ tardytojai$ advokatai$ kartais ir notarai. Tai teismin
vald"ia plaija prasme.
U2agistrataiV, 'i svoka naudojama 6ranc30ijoje ir 1talijoje. 2agistratai tai teisjai$ prokurorai ir teismo tardytojai. :ie !eina ! svok Umagistrat3raV. Visi ie pareig3nai !eina ! teismins
vald"ios samprat. =e to$ eg0istuoja speciali teismins vald"ios taryba$ kuri apima iuos pareig3nus$ sprend"ia klausimus$ susijusius su teisingumo vykdymu %X&.
Kontinentinje teisje paplit#$ kad prokurat3ros eg0istuoja prie teism. 6abr"iama$ kad prokurat3ra teismins vald"ios dalis. :ai suteikiamas tam tikras savarankikumas. 6agrindinis
u"davinys palaikyti kaltinim baud"iamosiose bylose. Taigi$ tarp teism ir prokurat3r yra organi0acinis ryys.
6rokuroras iaikina visas aplinkybes$ perduoda byl teismui ir t.t.
Tardytojai tai tie teisjai$ kurie atlieka tardym$ bet paios bylos nagrinti negali.
Kai kuriose valstybse prokurat3ra neturi tiesioginio ryio su teismais. :i nelaikoma teismins vald"ios dalimi. 6rokurat3ros iuo atveju steigiamos prie teisingumo ministerij. 6v0.$ :>V$
Vokietijoje generalinis prokuroru yra teisingumo ministras. Tokiu atveju prokuroras yra daugiau vykdomoji vald"ia.
>dvokat3ra ne!eina ! teismins vald"ios samprat. Tai teisin# pagalb teikianti asociacija$ susivienijimas. 6agrindinis u"davinys teikti teisin# pagalb asmenims$ kuriems tokia pagalba
reikalinga$ t.y.$ tiems$ kurie turi reikal su teismais. Kai kuriose valstybse nustatyta$ kad kreipiantis ! teism$ b3tina turti advokat. :ie kvali4ikuotai surao teisinius dokumentus$ todl
palengvinamas teisj darbas.
)augelis valstybi yra primusios !statymus dl nemokamos teisins pagalbos teikimo. Tai motyvuojama tuo$ kad teisins paslaugos yra brangios. <e kiekvienas asmuo gali nusisamdyti
advokat. Todl neretai pati valstyb 4inansuoja$ garantuoja teis# ! teisins pagalbos gavim.
&. Te$sm0 or/a-$9av$mo $r ve$#!os #o-st$tu3$-$a$ %r$-3$%a$
Teism organi0avim visada nustato valstyb !statymais. =endrieji organi0avimo klausimai aptariami konstitucinse normose. Taiau kai kuri valstybi !statymai tai daro lakonikai 9 !tvirtina$
kad teisingum vykdo tik teismas, teism organi0avimo ir veiklos tvark nustato !statymai. Taiau kai kuriose valstybse i klausim sprendimas !tvirtinamas konstitucijose. 6aprastai
konstitucijose !tvirtinami tokie teism organi0avimo principai*
+. Teism ir teisj nepriklausomumas. Tai svarbiausias teism organi0avimo principas. Teismas klauso tik !statymo$ veikia pagal !statymus. <ustatomos tam tikros garantijos$ kurios
laiduoja nepriklausomum*
a& Teisj nepakeiiamumas. <egalima bet kada$ bet kokiais pagrindais atleisti teisjo. Teisjas nepakeiiamas. Tiesa$ yra tam tikri teisjo atleidimo pagrindai. :ie
reikalingi tam$ kad esant tam tikrom objektyviom slygom$ galima b3t nualinti teisj. Teisjas atleid"iamas$ kai* sulaukia pensijinio am"iaus, padaro nusikaltim,
elgiasi nesuderinamai su teisjo vardu %iurkiai pa"eid"ia teisj etikos kodeks&, pats paprao atleisti, ugima kitas pareigas$ kurios nesuderinamos su teisjo veikla.
>smuo$ paskirtas teisju$ turi garantijas visam buvimo teisju laikui %iki gyvos galvos$ pensijinio am"iaus&,
.-
)&
b& Teisj imunitetas$ asmens nelieiamumas. Teisjai negali b3ti suimami. :iems negali b3ti keliama baud"iamoji byla be valstybs vadovo ar parlamento sutikimo.
c& )raudimas ma"inti atlyginim$ ko$ teisjas dirba tose paiose pareigose. Toks draudimas yra !tvirtintas :>V konstitucijoje. Tai teisj nepriklausomumo garantija.
-. Teismai steigiami tik !statymu$ jo nustatyta tvarka. <eretai konstitucijose !tvirtintas ypatingj teism draudimas. 6aprastai tokie teismai steigiami esant totalitariniams re"imams
%4aistin Vokietija$ komunistins valstybs ia jie taikydavo !vairias represijas tiems$ kurie prieindavosi$ skirdavo u" tai mirties bausm#&.
.. Visuomens dalyvavimas vykdant teisingum. Teismo veikloje dalyvauja ir visuomens atstovai prisiekusieji prisiekusij teismas. 6risiekusieji parenkami i piliei. :ie tam
tikr laik dalyvauja byl %paprastai baud"iamj& nagrinjime. 'ie asmenys nra teisjai. Tai prisiekusieji tarjai %"iuri&. :ie vertina 4aktus$ atsako ! tokius klausimus*
a& ar buvo nusikalstama veika,
b& ar kaltinamasis padar t veik,
c& ar kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo.
Taigi$ prisiekusieji vertina tam tikrus 4aktus$ 4aktines aplinkybes. :ie padeda teismui nagrinjant sunkias baud"iamsias bylas$ visuomens vardu ireikia savo nuomon. ?statym
taikymas$ po to$ kai priimtas verdiktas$ priklauso teismui. Kai yra apkaltinamasis verdiktas$ jis !pareigoja teism pritaikyti baud"iamj! !statym. Kartais prisiekusieji sprend"ia ir
klausim$ ar asmuo nusipelno tam tikro pasigailjimo. :ei taip$ galima velninti bausm#. 6risiekusij gali b3ti D, +-, -@ ir t.t. 6risiekusieji b3dingi anglo9amerikiei teisinei sistemai.
Kontinentinje teisinje sistemoje tai modi4ikuota %yra patarjai&. <eretai abejojama$ ar reikalingas prisiekusij teismas. 6risiekusij teismo objektyvumui u"tikrinti yra tam tikra
prisiekusij rinkimo proced3ra %yra tam tikros slygos$ kurias asmuo turi atitikti&. enkami paprastai burt keli$ i tinkam asmen.
@. 1nstancij principas. :is reikia galimyb apsksti 19osios instancijos teismo priimt sprendim. Todl teismai skirstomi ! 1$ 11 ir 1119iosios instancijos teismus. 19osios instancijos
tai tie teismai$ kurie byl nagrinja pirma kart. Tai pagrindiniai teismai$ kurie idstyti visos valstybs teritorijoje. <agrinja 19ja instancija tose teritorijoje keliamas bylas. 119
osios instancijos tai auktieji$ apeliaciniai teismai. : skaiius ma"esnis. =3tent jiems gali b3ti skund"iami 19osios instancijos teism priimti sprendimai ir nuosprend"iai. 119osios
instancijos teism sprendimus galima sksti 1119osios instancijos teismui aukiausiajam teismui.
1nstancij principas turi tiksl ivengti teismini klaid. >uktesns instancijos teismas gali patikrinti "emesnio teismo sprendimo teistum ir pagr!stum. ;al ne tik patikrinti$ bet ir
panaikinti. O taip pat 9 palikti galioti$ jei neaptinka joki pa"eidim.
1119osios instancijos teismai galutin institucija$ kuri paprastai tikrina 119osios instancijos teism sprendim teistum.
119osios instancijos teismai bylas paprastai nagrinja apeliacine tvarka. Tai reikia$ kad tikrinamas teismo sprendimo pagr!stumas ir teistumas. 6agr!stumas vertinami !rodymai,
teistumas "i3rima$ ar nebuvo pa"eisti !statymai.
1119osios instancijos teismai nagrinja bylas kasacine tvarka. 6aprastai tikrinamas tik teismo sprendimo teistumas. ?rodymai nevertinami. Ci3rima$ ar nepa"eisto materialins W procesins
teiss normos.
UBuropos "mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijaV reikalauja$ kad kiekvienoje valstybje b3t bent dviej instancij teismai. Kad individui b3tu suteikta galimyb patikrinti 19
osios instancijos teismo nuosprend!. 'is dviej instancij reikalavimas pirmiausia taikomas baud"iamosioms byloms. Taip pat ir kitoms byloms dl pa"eidim$ pv0.$ deliktinms$ kai
taikomos grie"tos sankcijos.
1nstancin tvarka b3tinas demokratins valstybs po"ymis.
Teismins veiklos principai tai teisminio proceso principai. :ie gana detaliai reglamentuojami procesiniuose kodeksuose K6$ =6$ >6 principai. Kai kurie j !tvirtinami konstitucijose. 'ie
principai !tvirtinami kaip tam tikros "mogaus teiss*
+. Teis ! teist teism. UBuropos "mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijaV tai !statymo nustatyta tvarka !steigtas nepriklausomas teismas,
-. Rabeus Korpus. Tai individo nelieiamyb. <orint suimti asmen!$ b3tina gauti teismo sankcij. 'io principo nepaisoma totalitariniuose re"imuose. Komunistinse alyse asmen!
galima buvo suimti esant prokuroro sankcijai,
.. Teis ! gynyb. Kiekvienas asmuo$ patrauktas =>$ turi teis# gintis nuo jam pareikto kaltinimo$ naudotis kvali4ikuoto teisininko pagalba.
Taipogi !tvirtinamas ir vieumo principas. Kiekviena byla teisme turi b3ti nagrinjama vieai$ visuomens akivai0doje %gali dalyvauti bet as$ turi b3ti praneama apie posd"i viet ir laik&.
Tik !statymo numatytais atvejais gali b3ti rengiami slapti posd"iai %siekiant apsaugoti asmens ir privataus gyvenimo nelieiamum&. Teismo sprendimas turi b3ti skelbiamas vieai.
1talijoje yra !tvirtinti ir tokie principai teisingumas vykdomas liaudies vardu Wia !"velgiama komunistini valstybi !taka$ kuriose b3davo liaudies tarjaiW$ o taip pat teisminis sprendimas ir
teismo taikomos priemons turi b3ti motyvuotos %taip pat yra ir 1spanijoje&.
). Te$sm0 s$stemos. J0 "%atuma$.
(kiriamos dvi pagrindins teism sistemos* anglosaks ir kontinentin. Tiesa$ kartais iskiriamos ir musulmon$ paprotins teiss teismai. =et pagrindins yra dvi sistemos.
*nglosaks teism sistema. >nglosaks teism sistema yra vieninga. (teigiami tik bendrosios kompetencijos teismai$ kuriuos visus apjungia vienas aukiausiasis teismas. <ra speciali0acijos
teismuose. (peciali0acija galima teismo viduje. ;ali b3ti sudaromi tam tikri skyriai$ teisjai gali skirstytis ! tam tikras kolegijas %civilines$ baud"iamsias$ eimos$ darbo$ nepilnamei&.
>nglosaks sistema susi4ormavo )id"iojoje =ritanijoje. 6agal jos teism model! ji paplito ir kitose valstybse %:>V$ kt. kolonijose&.
Tai seniausia teism sistema %4ormuotis pradjo ++ am"iuje&. 'i teism sistema remiasi bendrja teise %common laP&.
(varbiausia$ kad pripa"!stamas teisminis precedentas$ kuris traktuojamas kaip savotikas modelis kitiems teismams$ nagrinjant tos paios kategorijos bylas. Taigi$ teisminis precedentas
ablonas$ kuriuo reikia vadovautis sprend"iant kit toki pat byl. Tai teism teis. : k3r teismai. Tai susi4ormavo istorikai.
)ar vienas po"ymis platus rungtnikumo principo taikymas. :is pasireikia tuo$ kad nagrindamas byl teismas beveik nesikia. :is pasyviai stebi ginus. Todl procesas pasyvus.
;ali b3ti sudaromi teisminiai sandoriai dl kalts pripa"inimo. Kai kaltinamajam inkriminuojami keli nusikaltimai$ advokatui su prokuroru galima susitarti$ kad pripa"!sta keli nusikaltim
padarym.
>nglosaks teism sistemoje plaiai naudojami prisiekusieji. 6a"ymtina$ kad nra kasacinio proceso %yra apeliacinis&. Kartais naudojamas teisj rinkimo principas. enkami "emesni teism
teisjai. Tokiu b3du palaikomas ryys su visuomene.
Kontinentin teism sistema, Mia paplitusi teism speciali0acija. =e bendrosios kompetencijos teism$ nagrinjani civilines ir baud"iamsias bylas$ yra speciali0uoti teismai. :ie yra
savarankiki$ ne!eina ! bendr teism sistem. Tai administraciniai teismai. :ie nagrinja ginus tarp asmen ir vald"ios institucij. =e to$ yra konstituciniai teismai$ nagrinjantys konstitucinio
teisingumo bylas.
Vokietijoje yra A teism sistemos*
+. =endros jurisdikcijos,
-. >dministraciniai,
.. Einans,
@. )arbo,
A. (ocialiniai teismai.
7ra dar ir konstitucinis teismas.
?statymai detaliai reglamentuoja teism organi0avimo ir veiklos klausimus. =e to$ aktyvus teisjo dalyvavimas procese. Teisjai u"duoda klausimus$ ragina alis teikti !rodymus. Cymiai reiau
naudojamas prisiekusij teismas %Vokietija$ 6ranc30ija&. )ar vienas ypatumas nepripa"!stamas teisminis precedentas. Teismai turi vadovautis tik !statymais. Tiesa$ po 11 6asaulinio karo po
truput! teismo precedentas yra pripa"!stamas. 6recedento gali turi aukiausiojo teismo sprendimai.
Kontinentinje teism sistemoje eg0istuoja .9 instancij sistema*
+. 19osios,
-. >peliacins,
.. Kasacins.
6ranc30ijoje aukiausias teismas vadinamas kasaciniu teismu.
6aplitusi teisj savivalda*
+. 2agistrat tarybos,
-. Teisj tarybos,
.. >ukiausiojo teismo magistrat tarybos.
2usulmon kratuose paplit# ariato teismai. Tai religiniai teismai. :ie taiko ariat$ o tai yra musulmon religinis teisynas. 'ie teismai nagrinja tik pripa"!stanij islam asmen bylas.
Kitaminiams netaiko.
IIE tema. E$etos va!d"mas $r sav$va!da.
.Ea!st"*'s adm$-$stra3$-' ter$tor$-' stru#t5ra.
Kiekvienos valstybs teritorija skirstoma ! tam tikrus teritorinius vienetus$ kurie vadinami administraciniais teritoriniais vienetais. Tai daroma nepriklausomai nuo to$ ar valstyb yra unitarin$
ar 4ederacin. Eederacins valstybs teritorija susideda i 4ederacijos subjekt teritorij sumos. Todl reikia turti minty$ kad iuo atveju kalbama apie 4ederacijos valstybs subjekt teritorin!
suskirstym.
Fnitarins valstybs teritorija skirstoma ! administracinius teritorinius vienetus. Eederacins valstybs subjekt teritorija taip pat ! administracinius teritorinius vienetus$ eg0istuoja kiekvieno
subjekto administracin teritorin strukt3ra.
..
))
Kam to reikiaX Valstybs teritorijos dalijimas vykdomas valdymo patogumui$ norint suteikti tam tikrus patogumus gyventojams$ kad teritoriniuose vienetuose dislokuoti vald"ios institucijas.
>dministracin teritorin strukt3ra 4ormavosi istorikai ir neretai b3davo$ kad tie vienetai buvo siejami su gamtinmis slygomis$ gyventoj sslumo ypatybmis$ ar 4ormavosi pagal religines
bendruomenes. 2a"iausieji teritoriniai vienetai Buropoje sutapdavo su ba"nytinmis parapijomis. Tai vykdavo pagal gyvenamsias vietoves. >nglijos$ Vokietijos "emiausi teritoriniai vienetai
net ir vadinosi parapijomis.
1lgainiui atsirado ir stambesni teritoriniai vienetai. 'iuo metu valstybi administracin teritorin strukt3ra susideda i - ar . grand"i administracini teritorini vienet. 2a"iausi b3na
apjungiami ! stambesnius. )idelse valstybse yra . ar @ grand"i administraciniai teritoriniai vienetai. 1talijoje pagrindiniai administraciniai teritoriniai vienetai vadinasi* bendruomens
%"emiausi&$ apygardos %auktesni&$ regionai %sritys&. 6ranc30ijoje* komunos$ apygardos %kantonai&$ departamentai$ regionai. >nglijoje* parapijos$ apygardos$ gra4ysts.
>dministracins teritorins strukt3ros nedera painioti su 4ederacini valstybi teritorijos sandara. <e valstyb$ o jos subjektai turi administracin! teritorin! suskirstym.
Cemiausiuose teritoriniuose vienetuose %+ ar - grandies& kuriamos savivaldybs. Cemiausios grandies teritoriniuose vienetuose valdymas organi0uojamas savivaldos principu.
>uktesns grandies teritoriniuose vienetuose organi0uojamas valstybinis valdymas. Tokie teritoriniai vienetai yra skirti vald"ios institucijoms ir j padaliniams dislokuoti$ kurti valstybins
vald"ios vietines strukt3ras.
Cemiausios grandies teritoriniai vienetai patys organi0uoja valdym pagal savivaldos princip$ ir tai nra valstybin vald"ia. >uktesns grandies teritoriniuose vienetuose kuriamos centrinei
vald"iai atskaitingos ir pavald"ios institucijos %vietinis valdymas&.
&.E$etos (v$et$-$s) va!d"mas.
Vietinis valdymas valstybs vald"ios institucij k3rimas valstybs administraciniuose teritoriniuose vienetuose %auktesns grandies&.
Vietos valdymas labiausiai paplit#s Buropos valstybse. Vald"ios 4unkcijas !gyvendina valstybinei centrinei vald"iai pavald"ios !staigos. Tai reikia$ kad vietos valdymas gali b3ti apib3dintas
kaip valstybs valdymo 4unkcij vykdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose. Tuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose steigiamos centrins vald"ios institucij !staigos$
todl jos ir veikia pri"i3rimos centrins vald"ios. Tos !staigos yra pavald"ios centrinei vald"iai ir veikia centrins vald"ios vardu %ministerij skyriai pavald3s atitinkamoms ministerijoms&.
Buropos valstybse b3na dar tokia sistema$ kad vietos valdymui vadovauja vyriausybs ar valstybs vadovo skiriami pareig3nai %'vedijos srityse centrins administracijos !staigas vyriausybs
skiriami gubernatoriai$ kurie veikia vyriausybs vardu ir pri"i3ri srityje !staig veikl$ kontroliuoja kit centro atstov darb&.
;raikijoje$ 1talijoje$ 6ranc30ijoje skiriami pre4ektai. 6re4ektas tai vyriausybs atstovas ar net valstybs atstovas. :o paskirtis koordinuoti kit valstybs !staig veikl toje teritorijoje.
6ranc30ijoje pre4ektai skiriami regionuose ir departamentuose pre0idento dekretu. 6ranc30ijoje pre4ektas atstovauja ir vyriausybei$ ir valstybei.
Toks vietos valdymo organi0avimas vadinamas dekoncentracija$ pabr"iant$ kad tokiu b3du dekoncentruojama valstybin vald"ia. Tai padeda geriau organi0uoti valstybs valdym. Tendencija$
kai valstybs valdymas perkeliamas ! administracinius teritorinius vienetus$ vadinama regionali0mu region vald"i 4unkcijos labiau pleiamos. )ekoncentracija pasiekusi tam tikr lygmen!
%is reikinys& vadinama regionali0mu.
Kartais iuolaikinse regionams suteikiamas platus savarankikumas$ kuris prilyginamas autonomijos statusui. 1talija* -8 region, tai pabr"iama kaip teritorin autonomija. Tai b3dinga ir
1spanijai* tai unitarin valstyb$ jos provincijoms suteiktos plaios teiss, 1spanijoje tas regionali0mas da"nai tapatinamas su tam tikrais nacionaliniais$ etniniais ypatumais %Katalonija$ ;alisija$
=ask provincija&. >utonominio statuso suteikimas traktuojamas ir kaip nacionalin autonomija %1spanijoje&.
Kai yra suteikiamas autonominis statusas$ tai tiems administraciniams teritoriniams vienetams suteikiami ir tam tikri valstybiniai elementai* jie gali turti parlamentus %legislat3ras&. Tai
!statym leid"iamoji vald"ia$ kuri renka tos teritorijos gyventojai. 'i vald"ia priima vietins reikms !statymus. =e to$ 4ormuojama vyriausyb$ kuri !gyvendina legislat3ros priimtus
!statymus. Vis j veikl pri"i3ri centrins vald"ios skiriami gubernatoriai ar pre4ektai.
).Sav$va!da.
(avivalda tai administracinio teritorinio vieneto gyventoj bei j rinkt organ veikla$ reguliuojant ir tvarkant vietos reikalus$ !statymo nustatytose ribose.
Vietos savivalda tam tikras vieojo administravimo por3is$ bet is vieasis administravimas %valdymas& jau vykdomas ne valstybs vardu$ o tam tikros teritorijos gyventoj vardu. Vietos
savivalda negali b3ti tapatinama su valstybs valdymu$ nors ir pripa"!stama$ kad tai svarbi valdymo r3is.
Vieasis administravimas susideda i*
+& valstybs valdymo,
-& savivaldos.
Vietos savivalda vykdoma "emiausios %+ ir -& grandies vienetuose. 6atys gyventojai turi turt galimyb# tvarkyti savo vietos reikalus. Todl "emiausios grandies teritoriniuose vienetuose ir
organi0uojama savivalda.
6aprastai visados savivaldos ribos nustatomos !statymu. ?statymas reikalingas$ kad b3t !manoma valstyb# suderinti su savivalda. Turi b3ti aiku$ kokius klausimus tvarko valstyb$ ir kokie
klausimai pavedami gyventojams. (avivalda visada organi0uojama pagal !statym$ !statymu nustatytose ribose. (avivaldos !statyminis reguliavimas reikalingas ir todl$ kad savivalda galt
apsiginti nuo vald"ios !staig !takos$ ir pan. !statyminis reguliavimas padeda !vesti tam tikr tvark$ kartu apsaugoti savivaldos eg0istavimo galimyb#.
Kalbant apie savivald$ tai svarbiausiu savivaldos subjektu laikomi tam tikros teritorijos gyventojai. >dministracin teritorin strukt3ra padeda apibr"ti ribas$ kur ta savivalda eg0istuoja.
(avivaldybs gyventojai vadinami kaip teritoriniai kolektyvai %toks pavadinimas naudojamas 6ranc30ijos konstitucijoje&. Teritorinis kolektyvas 4ormuoja savivaldos organus.
7ra - pagrindiniai savivaldos modeliai*
+& anglosaks,
-& kontinentinis.
>nglosaks modelis paplit#s ).=ritanijoje$ :>V$ Kanadoje$ >ustralijoje$ kitose valstybse$ kurios savo laiku buvo susijusios su ).=ritanijos imperija.
Kontinentinis modelis dar vadinamas pranc30ikuoju. :is paplit#s kontinentins Buropos valstybse$ o taip pat 5otyn >merikoje %1spanijos$ 6ortugalijos !taka&$ ir kai kuriose buvusiose
6ranc30ijos kolonijose %>4rikoje&.
>nglosaks savivaldos modeliui b3dini tokie momentai*
pagal i model! savivalda kuriama daugumoje administracini teritorini vienet. 5aikoma$ kad pagal ! model! valstybs valdymas vykdomas i centro$ o administraciniuose
teritoriniuose vienetuose veikia savivalda. (u laiku vyko ir centrins vald"ios 4unkcij dekoncentracija. (avivalda yra daugiau paplitusi administraciniuose teritoriniuose vienetuose ir
vos ne visuose,
savivalda iuo atveju paprastai turi didel! savarankikum$ nepriklausomum. Kentrin vald"ia nesikia ! savivaldos reikalus. Bg0istuoja grie"tas valstybs valdymo 4unkcij ir savivaldos
valdymo reikal atskyrimas,
neeg0istuoja savivaldos institucij pavaldumas centrinei vald"iai ir nra administracins prie"i3ros. (avivalda pai tos teritorijos gyventoj reikalas. 6rireikus tam tikr kontrol# ir
prie"i3r atlieka tik teismas.
Kontinentinis savivaldos %pranc30ikasis& modelis turi tokius po"ymius*
savivalda organi0uojama tik "emiausiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ir savivalda b3na + ar - grand"i vienetuose. (tambiausiuose teritoriniuose vienetuose
organi0uojamas valstybinis valdymas,
valstybinis valdymas derinamas su savivalda. Vietos savivaldos 4unkcionavim pri"i3ri tam tikros vald"ios institucijos %pre4ektai$ gubernatoriai&. Tie vyriausybs atstovai turi teis#
pri"i3rti ir savivaldos veikl. 6agal ! model! pirmiausia susi4ormavo administracin savivaldos prie"i3ra 6ranc30ijoje %administracin globa&. Valstybs vald"ios !staigos leisdavo
savivald$ bet "i3rdavo$ kad jos per daug neisiplst.
(avivalda susi4ormavo apie +Q a. vidur! %iuolaikin&. Tam tikri savivaldos po"ymiai buvo ir viduram"iais. =et +Q a. pirmiausia miestai isikovojo savivaldos teises. Tai buvo susij# su miesto
gyventoj reikmmis. 2iestai !gijo tam tikr nepriklausomum nuo vald"ios. Todl atsirandant savivaldai$ kadangi miestai buvo vadinami municipijomis&$ atsirado municipalin teis. 'iandien
municipalin teis tai teiss norm$ reguliuojanios savivaldos reikalus$ visuma.
'iandien Buropoje yra priimta Buropos vietos savivaldos c/artija. Tai nesenas dokumentas. K/artija priimta +QNA m. i c/artij pasira Buropos tarybos valstybs ir dabar j jau pripa"!sta
visos Buropos tarybos valstybs. 'i c/artija !tvirtina bendrus savivaldos principus. : yra rati4ikavusi ir 5ietuva. Kiekviena valstyb turi !tvirtinti savivaldos principus !statymuose ar net
konstitucijoje.
+.Sav$va!dos or/a-a$ $r (0 sudar"mo tvar#a.
(avivald !gyvendina patys gyventojai. 'iuolaikiniai administraciniai teritoriniai vienetai nra labai ma"i$ todl visiems kartu valdyti ne!manoma ir keblu. )l to tos teritorijos gyventojai
4ormuoja savivaldos organus %institucijas&. Tos institucijos %organai& kopijuoja valstybs valdymo model!.
;yventojai renka vietos atstovyb# tai rinkim b3du irinkta savivaldybs taryba$ savivaldybs asamblja ir pan. 2a"ose savivaldybse tai pai gyventoj susirinkimai. ;yventoj
atstovyb pirmiausia svarsto savivaldybs reikalus$ priima tam tikrus teiss aktus %sprendimus&. 'ie sprendimai yra privalomi toje teritorijoje$ j turi b3ti laikomasi. Tai tam tikri teiss aktai$
kurie yra vietins reikms %jie yra norminio pob3d"io&.
.@
)+
(avivaldybs teritorijoje yra ir vykdomoji vald"ia. Tai da"niausiai renkamas meras %burmistras&. Tai vienasmenis vykdomosios vald"ios 4unkcijas vykdantis pareig3nas. :is turi savo valdymo
aparat. (varbiausia jo ir jam pavald"i valdinink paskirtis !gyvendinti atstovybs priimtus sprendimus$ u"tikrinti kontrol#. Tai reikia$ kad eg0istuoja atstovyb$ kuri priima teiss aktus$ o j
vykdym organi0uoja savivaldybs meras %burmistras&. 2erai ar kiti pareig3nai b3na renkami kartais ir paios atstovybs ir tokiu b3du jai b3na tiesiogiai pavald3s. Kitais atvejais b3na$ kad j!
renka gyventojai tiesiogiai. 5aikoma$ kad meras turi didesnes galias$ kai j! renka gyventojai. :is iuo atveju veikia daug savarankikiau. Turi b3ti derinama atstovybs ir vykdomosios vald"ios
veikla.
Treioji institucija savivaldybs kontrolierius. :o paskirtis$ 4unkcija yra ta$ kad jis pri"i3ri 4inansini l naudojim ir apie tai in4ormuoja atstovyb#. Kiekviena savivaldyb turi savivaldos
biud"et. =iud"eto vykdymas pavedamas vykdomajai vald"iai. O kontrolierius turi visa tai patikrinti ir in4ormuoti atstovyb#.
>tstovybs renkamos - D metams. Kai ji renkama - ar . metams$ dejuojama$ kad ji nesugeba gerai dirbti$ nes turi praeiti daug laiko$ kol !pranta dirbti. Taiau$ jie prastai dirbama$ yra
galimyb juos greiiau pakeisti. Tarybos nari skaiius priklauso nuo gyventoj skaiiaus. (avivaldos !statymas nustato tam tikras atstovavimo normas arba tarybos nari minimal ir
maksimal skaii %6ranc30ijoje* nuo Q iki QD nari, >ustrijoje* Q @A, 1talijoje* +A N8&.
?statymas leid"ia di4erencijuoti atstovybs nari skaii$ atsi"velgiant ! teritorijos dyd! ir gyventoj skaii. )idieji miestai b3na dar skirstomi ! rajonus ar apygardas$ kur kuriamos atskiros
savivaldybs. :os jau r3pinasi atitinkamos dalies gyventoj poreikiais %6ary"ius suskirstytas ! -8 apygard$ tai reikia$ kad yra ir -8 savivaldybi. 5ondone yra .- apygardos$ o anksiau jame
dar buvo viso miesto savivaldyb$ po to tos centrali0acijos atsisakyta&.
(avivaldybs atstovybs dirba sesijiniu b3du$ renkasi ! sesijas periodikai %- kartus per metus ar kas ketvirt!&. 2a"esnse savivaldybse kas mnes! %bendruomens&. ;reta eilini sesij gali
b3ti aukiamos ir neeilins sesijos. >tstovybi nariai dar pasiskirsto ! komisijas ar komitetus pagal tam tikras veiklos sritis, ir jie sudaromi akiniu principu. :ie veikia ir laikotarpiu tarp tarybos
sesij. :ie neretai pri"i3ri vykdomj institucij veikl. (varbiausia j paskirtis rengti klausimus sesijai. Kai kuriose valstybse taryb komitetai turi ir tvarkomosios vald"ios 4unkcijas
%anglosaks valstybse&. Taryba !galioja jiems teis# atlikti tam tikras 4unkcijas. :ie turi ir platesnius !galiojimus.
>merikoje -8 a. prad"ioje buvo susi4ormavusi komisin savivaldos 4orma$ kai gyventojai rinkdavo komisieri taryb %A9G "moni taryba&. :i veikdavo kaip atstovyb$ o tuo pat metu kiekvienas
tarybos narys buvo laikomas vykdomosios vald"ios nariu tarp sesij. :ie dirbdavo %komisieriai& nuolatos kaip vykdomosios vald"ios pareig3nai$ o kai reikdavo kaip taryba. Kas priima
sprendimus$ tas turi r3pintis ir j reali0avimu. Tai komisin savivaldos 4orma. :i turi ir tr3kum* kiekvienas komisierius$ kai veikdavo kaip vykdomosios vald"ios pareig3nas$ u"mirdavo
bendrus reikalavimus$ ignoruodavo kitas sritis, i veiklos sritis darsi vienpusika$ kildavo nesutarimai, tai tapdavo asmeniniu interesu$ nebeliko galimybs pri"i3rti j veiklos.
..Adm$-$stra3$-' %r$e4$5ra.
>dministracin prie"i3ra tai vald"ios institucij galimyb pri"i3rti savivaldybs veikl.
:i atsirado 6ranc30ijoje %administracin globa&. 6ranc30ijos pre4ektai galjo sustabdyti savivaldybs sprendimus ir pan.
>dministracin prie"i3ra vertinama dvejopai*
+& jos u"davinys suderinti valstybs valdymo 4unkcijas su savivaldos 4unkcijomis %/armoni0uoti ias sritis&,
-& irykjo tai$ kad kartais administracin prie"i3ra per"engdavo ribas ir buvo naudojama siekiant slopinti savivaldos iniciatyv$ ikeliant daugiau valstybs interesus.
6astaraisiais metais irykjo tokia tendencija administracin prie"i3ra derinama su teismine savivaldybs veiklos kontrole. >dministracin# prie"i3r vykdantys pareig3nai patys neturi teiss
keisti savivaldybs sprendim$ veiksm$ bet gali kreiptis ! teism$ kad ispr#sti kon4liktus tarp valstybs ir savivaldybs pareig3n. Tai progresyvesnis kelias.
.A
).