Professional Documents
Culture Documents
Administracine Teise Bendroji Dalis-Vadovelis 2005
Administracine Teise Bendroji Dalis-Vadovelis 2005
LIETUVOS
ADMINISTRACIN
TEIS
BENDROJI DALIS
Vadovlis
Antroji laida
Vilnius 2005
UDK 342.9(474.5)(075.8)
Li227
2004 m. gruodio 10 d. Nr. A-250
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj
vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Vadovlio autoriai:
Doc. dr. Audrius Bakaveckas III skyriaus 1 poskyrio 1.11.8 skirsniai
Doc. dr. Algimantas Dziegoraitis vadas, I skyriaus 1 poskyrio 1.5 ir 1.5.1 skirsniai
Audron Dziegoraitien I skyriaus 2 poskyrio 2.5 skirsnis
Adolfas Gylys III skyriaus 1 poskyrio 1.9, 1.10, 1.11 skirsniai
Doc. dr. Raimundas Kalesnykas IV ir V skyriai
Edmundas Rusinas (kartu su doc. dr. Birute Praneviiene) I skyriaus 1 poskyrio
1.6 skirsnis
Stasys edbaras III skyriaus 1 poskyrio 1.131.13.20 skirsniai
Doc. dr. Algimantas Urmonas I skyriaus 1 poskyrio 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.4.1 skirsniai,
2 poskyrio 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 skirsniai, II skyrius, III skyriaus 1 poskyrio 1.14 skirsnis
Dr. Dainius ilinskas III skyriaus 1 poskyrio 1.12 skirsnis
Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami,
taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.
ISBN 9955-19-005-1
Bendroji dalis
TURINYS
VADAS..........................................................................................................
I SKYRIUS
1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS
AKA.......................................................................................................... 26
1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios vaidmuo.................................................................................................... 26
1.2. vadins administracins teiss svokos ir kategorijos bei j
komentarai........................................................................................ 38
1.3. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje sistemoje............. 51
1.4. Administracins teiss objekt sociologinio tyrimo programa.... 87
1.4.1. Administracins teiss objekt tyrimas taikant sociologinius metodus........................................................................... 101
1.5. Administracins teiss mokslo samprata, jo dalykas ir funkcijos.106
1.5.1. Administracins teiss mokslas Lietuvoje 19181940 m. ... 152
1.6. Administracins teiss, kaip savarankikos teiss akos, genez.
Pasaulio ali administracin teis ir jos poymiai....................... 159
2. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS........................................... 172
2.1. Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas ir jo
elementai........................................................................................... 172
2.2. Administracins teiss normos....................................................... 174
2.3. Administracins teiss norm aikinimo aktai.............................. 184
2.4. Administraciniai teisiniai santykiai................................................. 186
2.5. Administraciniai teisiniai reimai................................................... 192
2.5.1. Valstybinis valdymas ir administraciniai teisiniai reimai...193
2.5.2. Valstybinio ir administracinio teisinio reguliavimo santykis............................................................................................. 195
2.5.3. Administracini teisini reim prigimtis, samprata ir poymiai....................................................................................... 197
2.5.4. Administracini teisini reim turinys................................202
2.5.5. Administracini teisini reim klasifikacija....................... 206
2.5.5.1. Ypatingosios valstybs padties reguliavimas administraciniais teisiniais reimais............................ 209
2.5.5.2. Legitims administraciniai teisiniai reimai........... 211
2.5.5.3. Funkciniai administraciniai teisiniai reimai.......... 218
II SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR PAGRINDINIAI
PRINCIPAI................................................................................................ 222
1.1. Vieojo valdymo (administravimo) svoka ir esm....................... 222
1.1.1. Valstybs valdymas................................................................. 223
1.1.2. Valstybs valdymas ir jo administravimas............................ 225
1.1.3. Valstybs ir staig administravimas..................................... 227
1.1.4. Vieojo administravimo esm................................................ 228
1.1.5. Vieojo administravimo turinys............................................. 230
1.2. Administracins teiss principai......................................................232
1.3. Atskir administracins teiss princip taikymo ypatumai.......... 240
1.3.1. Konstitucinio teisins valstybs principo taikymas.............. 240
1.3.2. Subsidiarumo principo turinys ir jo taikymo problemos..... 243
1.3.3. Proporcingumo principo taikymas administracinse
bylose....................................................................................... 245
1.3.4. Informavimo principas........................................................... 250
III SKYRIUS
1. ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKTAI....................................... 253
1.1. Bendri administracins teiss subjekt bruoai............................. 253
1.2. Vykdomosios valdios institucij sistema....................................... 263
1.3. Lietuvos Respublikos Prezidentas.................................................. 287
1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb................................................... 298
1.5. Lietuvos Respublikos ministerijos.................................................. 314
1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs staigos.................................... 328
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybs komitetai, komisijos ir
tarybos............................................................................................... 333
1.8. Lietuvos Respublikos staigos prie ministerij.............................. 339
1.9. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai.
Regionin pltra............................................................................... 343
1.10. Lietuvos Respublikos apskrii virinink institucijos............... 349
1.11. Lietuvos Respublikos savivaldybi institucijos............................ 352
1.12. Lietuvos Respublikos pilieiai ir usienieiai.............................. 371
1.13. Valstybs tarnyba ir valstybs tarnautojai.................................... 376
1.13.1. Valstybs tarnyb reglamentuojani teiss akt
sistema................................................................................... 378
1.13.2. Pagrindiniai valstybs tarnybos principai........................... 381
1.13.3. Valstybs tarnautojo svoka ir valstybs tarnautoj klasifikacija................................................................................... 386
Bendroji dalis
2.3.5. Vieojo administravimo teiss akt ir dokument, turini juridin reikm, skirtumai.............................................. 496
2.4. Vieojo administravimo teiss akt sistema ir klasifikacija..........496
2.5. Vieojo administravimo teiss aktams keliami reikalavimai ir j
nesilaikymo padariniai..................................................................... 501
2.6. Vieojo administravimo teiss akt leidybos procedra ir jos
stadijos............................................................................................... 505
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO METODAI....................................... 511
3.1. Vieojo administravimo metod samprata.................................... 511
3.2. Vieojo administravimo metod rys............................................514
3.2.1. Bendrieji vieo administravimo metodai.............................. 515
3.2.2. Specialieji vieojo administravimo metodai......................... 520
3.3. Administracini ir ekonomini metod derinimas vieojo administravimo srityje.......................................................................... 522
V SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO UTIKRINIMAS.. 525
1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime samprata....... 525
1.1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime svoka
ir bdai..................................................................................... 527
1.2. Kontrols, vykdymo tikrinimo ir prieiros santykis..................... 528
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO KONTROL................................... 532
2.1. Vieojo administravimo kontrols svoka ir pagrindiniai
principai............................................................................................ 532
2.2. Vieojo administravimo kontrols rys........................................ 534
2.3. Lietuvos Respublikos Prezidento vykdoma vieojo administravimo institucij kontrol.................................................................. 537
2.4. Lietuvos Respublikos Seimo (parlamentin) vykdoma vieojo
administravimo institucij kontrol................................................539
2.4.1. Seimo kontrolieriai ir j administracinis teisinis statusas... 541
2.4.2. Kitos Seimo steigiamos kontrols institucijos ir j administracinis teisinis statusas..................................................... 544
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs vykdoma kontrol................. 549
2.6. Lietuvos Respublikos valstybs kontrol ir jos administracinis
teisinis statusas................................................................................. 552
2.6.1. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols kompetencija.... 553
2.6.2. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols institucij
struktra, j galiojimai ir atskaitomyb............................... 555
Bendroji dalis
2.6.3. Valstybs auditas: samprata, rys, valstybinis reguliavimas ir veiklos organizavimas................................................. 558
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJ VYKDOMA
ADMINISTRACIN PRIEIRA....................................................... 563
3.1. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins
prieiros svoka ir poymiai.......................................................... 564
3.2. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins
prieiros rys................................................................................. 565
3.3. Valstybini inspekcij, policijos kontrols ir prieiros funkcijos vieojo administravimo srityje................................................... 568
4. TEISMO KONTROLINS FUNKCIJOS VIEOJO ADMINISTRAVIMO SRITYJE............................................................................... 570
4.1. Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai
vieojo administravimo srityje......................................................... 571
4.1.1. Bendrosios kompetencijos teisim kontrolini funkcij
formos ir j vykdymo ypatumai vieojo administravimo
srityje........................................................................................573
4.1.2. Specializuot teism kontrolini funkcij formos ir j
vykdymo ypatumai vieojo administravimo srityje.............. 578
4.1.2.1. Pareikimai itirti normini administracini akt
teistum................................................................... 579
4.1.2.2. Atskiroji teismo nutartis........................................... 582
4.1.3. Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo institucij kontrol............................................................................... 584
5. PILIEI IR KIT ASMEN PRAYM, PAREIKIM,
PASILYM IR SKUND NAGRINJIMAS VIEOJO
ADMINISTRAVIMO IR KITOSE INSTITUCIJOSE........................ 590
5.1. Pagrindins svokos......................................................................... 591
5.2. Administracin procedra ir jos vykdymo tvarka.......................... 592
5.3. Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir
kitose institucijose tvarka................................................................ 595
5.3.1. Piliei ir kit asmen, atvykusi vieojo administravimo institucij, aptarnavimo tvarka........................................597
5.3.2. Vieno langelio aptarnavimo tarnyba................................. 599
5.3.3. Piliei ir kit asmen aptarnavimo telefonu vieojo administravimo ir kitose institucijose tvarka............................ 601
LITERATRA.............................................................................................. 603
VADAS
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. birelio 25 d. nutarimu Nr.
VIII810 pritar Teisins sistemos reformos metmen (toliau Metmenys) naujai redakcijai ir pasil Vyriausybei iki 1998 m. gruodio 1 d. patvirtinti Metmen gyvendinimo program1. Taiau Metmenyse i daugybs
alies valdymo institucij buvo numatyta pertvarkyti pagal teisins valstybs model tik dviej Vidaus reikal ir Teisingumo ministerijos funkcijas. Antai Vidaus reikal ministerija turjo bti laipsnikai pertvarkoma
civilin, strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikal sistemai institucij, formuojani nusikalstamumo prevencijos, vieosios tvarkos ir saugumo utikrinimo, civilins ir gaisrins saugos (kartu su Krato apsaugos
ministerija), valstybins sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politik.
Metmenyse numatyta, kad vidaus reikal sistemos funkcijas ministerija
gyvendins per Policijos, Pasienio, Mokesi policijos, Migracijos, Priegaisrins apsaugos departamentus, Specialij tyrim tarnyb ir j struktrinius bei kitus padalinius. Metmenyse taip pat nustatyta, kad kita Teisingumo ministerija yra atsakinga u teisingumo sistemos institucij (Apeliacinio, apygard ir apylinki teism, prokuratros, advokatros, notariato
ir kt.) organizacin metodin vadovavim, darbo slyg sudarym, i institucij organizacins veiklos prieir ir koordinavim, teisingumo vykdymo
nepriklausomumo utikrinim. Metmenys nubr ir Lietuvos teiss sistemos krimo kryptis ir pirm kart atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje nustat, kad Lietuvos teis bus kuriama laikantis europietikos tradicijos, Lietuvos istorins patirties, dabartini teiss standart, derinant skirtingus teisinio reguliavimo metodus kodifikuojama vieoji (Baudiamasis, Baudiamojo proceso, Administracini teiss paeidim ir Administracinio proceso kodeksai) ir privatin (Civilinis (Komercinis), Civilinio proceso kodeksai)) teis. Taigi alies administracinje teisje atsirado administracinio
proceso kategorija, nes iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas2 bei kiti teiss aktai nustat administracini byl dl gin, kylani i administracini teisini santyki, nagrinjimo tvark. Dabar nagrindami bylas administraciniai teismai vadovaujasi
io statymo, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis (kai is staty1
2
Bendroji dalis
10
1993 ir 1998 m. Teisingumo ministerija pareng Teisins sistemos reformos metmenis. Nors Seimas jas aprobavo, taiau 1993 m. gruodio 14 d.
prim nutarim Dl teisins sistemos reformos metmen ir j gyvendinimo3 (toliau Metmenys), kuriame pripaino, kad alyje veikianti teisin
sistema neatitinka Europos ali teiss standart, o i dalies ir valdi padalijimo princip. Taigi Metmen autoriai, uuot pareng visapusikai pagrst teisin doktrin, daugiausia dmesio skyr tik statym leidybos
klausimams. Todl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jos ginam pamatini vertybi ignoravimas Metmenyse tapo viena i pagrindini teisinio nihilizmo ir nestabilumo prieasi4. Teisininkas E. Jarainas, pagrstai kritikuodamas pavirutinikai parengt Metmen tekst ir koncepcij, ra,
kad kol kas negali pasakyti, koki teis mes einame, nes nekeiiant paios
teiss esms sampratos pageidaujama kryptimi reformuoti alies teisin sistem nemanoma5.
Btinum parengti nauj moderni ir konceptuali nacionalins teiss samprat ir j gyvendinti teisins krybos praktikoje pabr E. Kris.
Jis motyvuotai ra, kad Lietuvos teiss desovietizavimas manomas tik
desovietizavus pai Lietuvos visuomen ir joje susiklosiusi teiss samprat, t. y. i esms reformavus tai, k jurisprudencija ir teiss sociologija
vadina visuomens teiss tradicija6. Pagaliau A. Vaivila paymjo, kad
atsiriboj nuo sovietins ideologijos ir reformav alies teissaugos struktras vis dlto dar nelikvidavome sovietins ideologijos esms normatyvizmo ir etatizmo, t. y. metodologini sovietins teiss pagrind7. Neigiama
normatyvizmo taka pasireik tuo, kad ypa sureikmino teiss aktus, organinius statymus (kodeksus) visikai ignoruodama teiss erd teisines
koncepcijas ir idjas, j genez ir paskirt, socialin ir teisin reikm. Todl teisus buvo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, dar 1997 m. gruodio
4 d. Lietuvos teiss akademijoje (dabar Mykolo Romerio universitetas)
vykusioje mokslinje konferencijoje kviesdamas alyje vykdom teisin reform pltoti kaip teisingumo sampratos reform. Pasak pranejo, pagrindinis teisins reformos Lietuvoje udavinys turi bti ne teissaugos
Bendroji dalis
11
8
Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir viesios perspektyvos //
Justitia. 1997. Nr. 6. P. 2.
9
Pvz., prof. A. Vaivila vadovlyje Teiss teorija rao, kad teisinio reguliavimo metodas
atsako klausim, kaip ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai (Vilnius: Justitia, 2000. P.
159).
10
Paymtina, kad Pranczijoje dar 1979 m. liepos 11 d. buvo priimtas statymas dl administracini akt motyvacijos ir santyki dl valdymo organ ir visuomens gerinimo (Nr.
79587). io statymo 1 straipsnyje nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis nedelsiant gauti informacij apie individuali sprendim, sukeliani jiems nepalankias pasekmes, primimo motyvus. Tuo tikslu turi bti motyvuojami sprendimai, kurie: apriboja viej
laisvi gyvendinim arba yra policins priemons; skiria sankcijas; nustato leidimo idavim
apribojaniomis slygomis arba nustato draudimus; ataukia arba panaikina aktus, suteikianius teises; apriboja iekini senaties terminus arba teiss veikimo terminus kreiptis teism
arba kokias kitas teises; atsisako suteikti lengvatas ir privilegijas asmenims, kurie atitinka statymo nustatytas slygas. Be to, is statymas nustato taisykl, kad individuals valdymo sprendimai (aktai), leidiantys bendr taisykli, numatyt statymo arba reglamento, iimtis, turi
bti motyvuojami. i motyvacija turi bti idstoma ratu ir grindiama teisinmis ir faktinmis aplinkybmis, sudaraniomis konkretaus sprendimo pagrind. Tobulinant vieojo administravimo statym, ios formuluots vienokia ar kitokia forma yra vertingas ir perspektyvus
pagrindas.
12
Bendroji dalis
13
14
Bendroji dalis
15
ne tik privati nuosavyb. Kita vertus, rinkos ekonomika, kaip socialiai orientuotos ekonomikos reikinys, negali bti absoliutinama13.
Taigi administracins teiss praktikoje ir jos moksliniuose tyrinjimuose tiek teistumo utikrinimo vieajame valstybs valdyme procesai,
viena vertus, tiek mogaus teisi utikrinimas valstybinio valdymo teisiniuose santykiuose, kita vertus, tarsi dvi vienodos vieno medalio puss,
kuriose n vienai negalima teikti prioriteto. Tik teisikai suderinta privatin ir vieoji teis gali bti rezultatyvi, nes i esms sumaina interes konflikt apraikas bei socialin tamp ms visuomenje.
Vieojo administravimo pltros iki 2010 m. strategijoje, patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 28 d. nutarimu Nr.
488, nurodoma, kad ios strategijos, paremtos Europos Sjungos rekomendacijomis, kaip tobulinti viej administravim, parengim lm vairs
veiksniai (prieastys), taip pat didjantys asmen reikalavimai, kad centrinio, teritorinio ir vietinio valdymo lygiais bt geriau sprendiamos socialins ir kitos j problemos, nuolat didjantis privataus sektoriaus vaidmuo,
jo taka alies ekonomikos raidai ir informacini technologij pltra, poreikis didinti valstybs valdymo efektyvum ir gerinti viej paslaug kokyb. ioje strategijoje planuojama ypa daug dmesio skirti geresniam
valdymui (better regulation), mogikj itekli valdymui (Human resource
management), naujovms teikiant viesias paslaugas (innovative public services) ir elektroninei valdiai (e-government). Svarbu paymti ir tai, kad
nurodytoje Strategijoje formuluojami konkrets vieojo administravimo
tobulinimo Lietuvoje tikslai gerinti valdymo institucij sistemos sandar
ir modernizuoti j vidines struktras, tobulinti rezultatus orientuot valdym, gerinti teikiam viej paslaug kokyb, decentralizuoti ir dekoncentruoti valdym, pltoti vietos savivald, sudaryti slygas savivaldybms
teikti geros kokybs, gyventojams prieinamas viesias paslaugas, supaprastinti valstybs tarnybos procedras ir taisykles, gyvendinti valstybs tarnybos kontrols sistem ir kt.14
13
. . . , 1995. . 3132. Beje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktor G. Steponaviien, kritikuodama nekonkrei koalicins Lietuvos Vyriausybs program ir ios programos gyvendinimo priemones, teigia, kad daugiau
dmesio skiriama vadinamajai intervencinei politikai konkreias verslo ris. Pasak autors,
tai nra socialiai orientuota rinka, nes sprendiama u paius verslininkus ir investuotojus. Be
to, pasitaiko atvej, kai valstybs interesais tampa atskir interes grupi interesai. Pavyzdiui, derybose dl cukraus kvot valstyb atstovavo cukrini runkeli augintojams, o ne cukraus vartotojams visiems Lietuvos gyventojams. Atskir ekonomikos ak subsidiavimas yra
ne laisvoji rinka, o socialin ekonomin ininerija. r.: G. Steponaviien. Vyriausyb juda be
aikios krypties // Ekstra. 2005. Nr. 28. P. 1617.
14
Valstybs inios. 2004. Nr. 692399.
16
Ndien didiuliai pokyiai ms visuomenje ir valstybje lemia visikai nauj administracins teiss ir proceso vaidmen ir veria naujai netradicikai reguliuoti bei aikinti socialinio valstybinio valdymo procesus.
Nra abejons, kad milinika privatins teiss taka vieajam teiss reguliavimui veria kuo skubiau ir efektyviau nustatyti aiki pusiausvyr tarp
i tendencij valstybje. Administracin teisin praktika ir doktrina rodo,
kad Lietuvoje iuo metu pernelyg sureikminamas asmeninio intereso pradas, jis vis daniau suprieinamas su visos visuomens ir valstybs interesais. Praktika rodo, kad i tendencija vis dlto daro al teisiniam stabilumui ir socialinei darnai visuomenje. I tikrj itin egocentrikas privai
interes suvokimas, be abejons, deformuoja j pilietin, vertybin ir moralin etin samprat, skatina primityv egoizm ir savival. Valstyb privalo utikrinti vis piliei bendrus ir individualius interesus. Biurokratikas, niekuo nepagrstas valstybs tarnautoj, kit pareign nesugebjimas
teisikai suderinti vieuosius ir privaius interesus, kitos valstybinio valdymo ir vieojo administravimo problemos ir deformacijos apsunkina valstybinio valdymo ir savivaldybi institucij funkcionavim, apskritai silpnina
administracinio teisinio reguliavimo efektyvum, paangi io reguliavimo
metod taikym alies socialinje praktikoje ir sudtinguose socialins demokratijos stiprinimo procesuose. Antai valstybinio turto privatizacija, tik
i iors pridengta alies piliei gerovs didinimo kiais, padar didiul
al ms pilieiams, visuomenei ir valstybei, deformavo ekonomin, socialin ir kultrin paang alyje. Nors administracin teis utikrina tam
tikr valstybinio valdymo efektyvumo lygmen, taiau iuolaikiniai pokyiai
ms visuomenje, Lietuvos siliejimas Europos Sjung reikalauja visikai naujo poirio i teiss ak, ypa jos teiskr ir teiss akt taikym. Universalus administracins teiss veikimas nustato ir apibria vis
vieosios teiss srii (ak) vairov, yra j pagrindas. Valstybins institucijos statymo nustatytas funkcijas vykdo imperatyviomis administracinmis
ir nuolat besivystaniomis normomis. ios normos danai veikia kompleksikai sveikaudamos su finans, ekologins teiss ir kit teiss ak normomis. Taigi administracin teis Lietuvos teisinje sistemoje yra viena i
svarbiausi teiss ak, nes jos imperatyvus reguliuojamasis potencialas utikrina alies vykdomosios valdios veikim bei vieuosius interesus daugybje svarbiausi valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srii. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis nurodo, kad valstybs valdi Lietuvoje
vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas. Taigi gyvendinant pamatin teisin valdi padalijimo princip Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb taiko, gyvendina ir vykdo statymo statymus. ios pagrindins vykdomosios valdios institucijos tvarko valstybs reikalus bei da-
Bendroji dalis
17
18
mos valdymo strategijos ir taktikos, teisins ir vadybins valdymo akt kokybs. Kartu ia stiprinami viej interes gynybos mechanizmai, funkciniai administraciniai teisiniai reimai, skatinama piliei ir vairi juridini
asmen iniciatyva ne tik garantuojant, bet ir administracinmis teisinmis
priemonmis ginant j teises. Taiau daug administracini teiss fragment yra ibarstyti kitose teiss ir statym akose (administracinio proceso ar
finans teisje, kredito santykiuose, statyb taisyklse) arba sudaro atskirus
darinius valstybs tarnyb, administracinius teiss paeidimus ir pan. ie
veiksniai, suprantama, komplikuoja tiksli administracins teiss ak rib
(reguliavimo objekto) nustatym. Teisininkas Janas Erikas Laneas knygoje
Vieasis sektorius pagrstai rao, kad viej institucij sistema yra alies
turtas ir jo deramas naudojimas, siekiant apibrti atitinkamos veiklos srities politik, j gyvendinti ir skmingai administruoti, vieosios institucijos
nacionalinei pltotei yra tas pats, kas ir ekonomikos itekliai.
Teisins valstybs kuria naujus europietikus visuomenini santyki
teisinio reguliavimo mechanizmo modelius. Tai ypa pasakytina apie tradicin ir nauj administracins teiss ir proceso vaidmen stiprinant vis valstyb. Kol kas nepriklausomos Lietuvos valstybje dar nesukurta nuosekli ir
moderni administracins teiss doktrina, todl viej interes socialin ir
teisin reikm pilieiui bei visuomenei reikia kruopiai itirti. alies teis
yra visuomenins savivaldos ir socialins ininerijos veiksminga priemon,
apskritai valstyb ir pilietin visuomen vienijantis veiksnys. Lietuva siekia
sukurti stabilias administracines institucijas, utikrinanias socialin demokratij, mogaus teises ir j veiksming gynim bei spartinanias vieojo
administravimo reform. Esminiai valdios sandros ir vairi valstybs institucij funkcionavimo pokyiai veria kuo greiiau pakeisti poir administracins teiss esm, principus, funkcijas ir sistem. Kol kas tarnautojo
teis kontroliuoti piliet yra vyraujanti, o paprast piliei galimybs kontroliuoti tarnautojus ir ginti savo paeistus teistus interesus yra palyginti
menkos. Todl alyje svarbu parengti ir sudaryti profesional, sining ir
kultring tarnautoj korpus.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo, kur Lietuvos
Respublikos Seimas patvirtino 1999 m. birelio 17 d., 1 straipsnyje nurodomas io statymo tikslas sudaryti btinas teisines prielaidas gyvendinti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, jog visos valdios staigos
tarnauja monms, taip pat skatinti vieojo administravimo institucij administracinius gebjimus, didinti j veiklos efektyvum turi bti beslygikai vykdomas vis valdios institucij bei j pareign.
gyvenant ias Lietuvos administracins teiss krimo kryptis, Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 14 d. patvirtino Lietuvos Respubli-
Bendroji dalis
19
20
Bendroji dalis
21
22
leidybos subjekt kompetencij, procedrines normini akt rengimo, primimo bei skelbimo taisykles, pagaliau su teisikai reglamentuotais juridins technikos reikalavimais, demokratizmo (vairi socialini grupi interes vertinimas ir derinimas), ryio su praktika principus bei metodus16.
I tikrj negalima pateisinti tokios administracins praktikos, kai postatyminiais valdymo aktais asmenims nustatomos statym nenumatytos
pareigos bei apribojimai. Be to, leidiant teiss norminius aktus ignoruojama teisinink mokslinink veikla ir silymai, nepaisoma vadybos taisykli
kuriant tikru mokslu, o ne diletantikomis konjunktrikomis politik ivadomis pagrstas aktualias administracins teiss koncepcijas ir doktrinas.
Negerai, kad svarbius administracini statym leidybos barus netraukiami talentingi, teisins visuomens pripainti auktos kvalifikacijos teisininkai mokslininkai ir praktikai, kad prioritetai teikiami technokratams,
ekonomistams, politologams. Tokia ydinga teiskros politika skaudiai atsiliep alyje leidiam teiss akt kokybei.
Atkrus nepriklausomos Lietuvos valstyb administracin teis reformuojama iki iol kaip n viena teiss aka intensyviai ir nelengvai. Be
abejons, 2004 m. gegus 1 d. Lietuvai stojus Europos Sjung, iam
procesui vis didesn tak darys Europos Sjungos administracin teis.
Taiau apskritai Lietuvos administracins teiss sistema susideda i materialini ir procesini norm ir j pagrindu atsirandani teisini santyki
visumos vieojo administravimo ir valstybinio valdymo srityje. Per laikotarp vyko radikali pokyi alies vykdomosios valdios princip, funkcij
ir paties turinio lygmenimis. Todl natralu, kad autori kolektyvui teko
ypa sunki uduotis parengti knyg, skirt vis pirma studentams, kad jie
gyt bendr ini apie iuolaikin administracin teis, jos turin, administracins teiss akt specifik ir galt specializuotis atskiruose (pvz.,
valstybs tarnybos) kursuose (institutuose). Vadovlyje siekta atskleisti
ypating administracins teiss vaidmen, teisinmis priemonmis gyvendinant pagrindines valstybinio valdymo funkcijas organizacin, apsaugin
ir kontroliuojani alies ekonomikoje, socialiniuose santykiuose ir kitur.
Vadovlyje taip pat dstoma mediaga, skirta mokslinei tiriamajai
tematikai, administracinio teisinio reguliavimo aktualijoms, Europos Sjungos ir kit ali administracinei teisei, pateikiama aktualiausia teisin literatra bei teiss aktai. Lietuvoje kuriant atvir, teising, darni pilietin
visuomen ir teisin valstyb, administracins teiss vaidmuo yra unikalus
(ypatingas), nes ji adekvaiai orientuoja paangius socialinius visuomens
16
r. i autori straipsn Lietuvos teiskros bkl bei perspektyvos // Teiss problemos. 2000. Nr. 2.
Bendroji dalis
23
Komenskis J. A. Didioji Didaktika (Magna Didactica). Vertim redagavo, vad ir odynl para doc. M. Rakauskas. Kaunas, 1927. P. 239.
18
Samalaviius A. XX amiaus vizionieriai. Vilnius, 1997. P. 128132.
24
nimo poreikiai diktuoja btinum greitai integruoti ir diferencijuoti teisines inias bei aktuali informacij. Tuo tikslu btina sistemingai studijuoti,
atnaujinti kiekvienam teisininkui reikaling informacini technologij ini teisinius, organizacinius ir metodologinius aspektus ir tiksliai juos taikyti praktikoje bei jurisprudencijoje. Faktai rodo, kad informacins visuomens krimas ir intensyvus skaiiavimo technikos bei automatizuot mokymo sistem panaudojimas pedagoginiais tikslais lavina ir stiprina studento bsimojo savarankikai praktikuojanio juristo profesinius gdius,
informacins kultros reikms jo profesinei ateiiai suvokim.
Antai pasaulyje praktikuojamos vadinamosios ekspertins sistemos
(Europos Sjungos), kurios teisininkams padeda nagrinti vairius procesinius teisinius dokumentus, nuosekliai studijuoti atskir byl praktik (teism sprendimus), rengti specialias atskir objekt mokslins analizs ivadas.
Taigi informacinmis technologijomis universitet katedros papildo
savo informacinius fondus (specialios teisins inios, student baigiamieji
darbai, referatai), o universitetai umezga tarpusavio informacinius ryius
keiiasi programomis ir pan.
Be to, universitet bibliotekos palaiko informacinius ryius su katedr
fondais ir taip utikrina nenutrkstamus mainus moksline ir didaktine informacija. Pagaliau visa tai suteikia reali galimyb bet kuriuo metu susipainti su veikianiais statymais, j papildymais, pakeitimais, apskritai patikrinti, kaip jie galioja.
Visa tai suteikia reali galimyb vadovlyje vengti konkrei teiss
akt tekst citavimo, komentar ir sutelkti dmes apibendrint aktualios
problemins Lietuvos administracins teiss mokslins ir praktins mediagos analiz, pltros tendencijas ir j krypi paiekas. Vis empirin
teiss akt mediag ir mokslinius altinius skaitytojas gali isistudijuoti pasitelks papildomos literatros sra. Kaip rodo praktika, skaitytojas skatinamas krybikai ir analitikai mstyti, sutelkti dmes studijuojam dalyk mokslin praktin turin ir esm, konstruktyvi pasilym ir ivad formavim tobulinant administracins teiss aktus bei formuojant mokslines
idjas ir pasilymus.
Pirmojoje administracins teiss kurso knygoje pateikiama atnaujinta
ir suderinta su ndienos Lietuvos administracine teisine realybe koncepcija
(vieoji teis privalo tarnauti pilieio ir visuomens interesams, valstybei,
ekonomikai, socialiniam gyvenimui derinti ir kultrai stiprinti). ioje knygoje bendrojoje administracins teiss vadovlio dalyje, be tradicini administracins teiss problem, nuvieiami bei mokslikai pagrindiami
administracinio teisinio reguliavimo metodai, nauji vieosios teiss institu-
Bendroji dalis
25
tai. iuolaikinio valdymo ir socialini klausim reguliavimo kontekste pabriamos viej ir privai santyki problemos teisinje sistemoje ir kit
ms visuomens institut veikloje, apvelgiama vykdomosios valdios institucij sistema Lietuvoje, j teisinio reguliavimo bei tobulinimo perspektyvos. Skaitytojui pateikiamos susistemintos inios apie administracin teis
kaip savarankikos teiss ak, tyrinjama valstybinio valdymo svoka ir
pagrindiniai principai, administracins teiss subjektai, valstybinio valdymo
formos ir metodai, valstybinio valdymo teistumo utikrinimas, administracins politins veiklos, kio, socialins kultrins veiklos valdymas, glaustai
valstybs leidiamosios politikos gyvendinimo metodai licencijavimas,
sertifikacija, valstybin registracija (ie institutai isamiau nagrinjami antrojoje administracinio proceso knygoje), priekario Lietuvos, usienio ali bei apskritai Europos Sjungos administracin teis ir kt. Daugiausia
dmesio, natralu, skiriama ndienos Lietuvos administracinei teisei ir jos
taikymo praktikai. Vadovlyje derinami monografinio tyrinjimo ir vadovlio ypatumai, apvelgiamos naujausios Lietuvos administracins teiss raidos tendencijos ir problemos. Vadovlyje taikomi istorinis, sisteminis, lyginamasis mediagos tyrinjimo metodai.
Administracinio proceso (jurisdikcijos) teis bus nagrinjama antrojoje io kurso knygoje, o administracins atsakomybs bei administracins
teiss paeidimams bus skirta treiojo kurso dalis. Praktika rodo, kad ypa
dinamiki administracins jurisdikcijos bei administracins atsakomybs
instituto raidos tempai ir kaita Lietuvoje bei spariai formuojami nauji Lietuvos administracins teiss pagrindai suteikia galimyb nuosekliau ir adekvaiau panagrinti ias disciplinas. Ypa tai pasakytina apie itin gausios ir
kol kas gana chaotikos administracins teiskros problemas administracini statym bei postatymini teiss akt kokyb, stabilum ir veiksmingum, paangios, mokslu ir praktine patirtimi pagrstos doktrinos (koncepcijos) parengim.
26
I SKYRIUS
1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA
TEISS AKA
1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios
valdios vaidmuo
mogus ir valstybs valdia. mogus, kaip socialin btyb, siekdamas tvirtinti savo socializacij19 ir apsaugoti jos procesus, istorikai tenkina
objektyvj poreik remtis valstybs valdios organizacinmis formomis.
Mykolas Romeris veikale Valstyb ir jos konstitucin teis teigia,
kad klasikiniai mokslai apie valstyb nurodo tris pagrindinius valstybs
elementus: taut, teritorij ir valdi. Btent i trij element sjunga nusako valstybs egzistavim20.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnis konkreiai apibria
mogus ir valstybs valdios santyki pagrindines jungtis. io skirsnio nuostatos susijusios ne tik su Tautos21 mogaus, bet ir kit moni teismis. i
teisi universalumas reikia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji mons22. Taigi mogus socialin vertyb, kuri Lietuvos administracin teis nedviprasmikai pripaino ir iki nepriklausomybs atkrimo. 1939 m. ileistame administracins teiss vadovlyje teigiama, kad Administracin
19
Socializacija procesas, kurio metu mogus sisavina vertybes, normas, elgesio vaidmenis ir modelius, bdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena, o tos vertybs, normos, elgesio
vaidmenys ir modeliai tampa mogaus elgesio ir veiklos motyvacijos pagrindu (A. Matulionis
V. Sociologija. Vilnius: Homo liber, 2001. P. 37).
20
Rmeris M.Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius, 1995. P. 12.
21
Konstitucijos 34 straipsniuose vartojama svoka Tauta, kuri reikia visus Lietuvos
Respublikos pilieius, t. y. piliei bendruomen tiek asmenis, isaugojusius lietuvi tautin
tapatum, tiek ir kitus, nelietuvi etnins kilms asmenis. Pavyzdiui, teiginys aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus (4 str.) tradicikai suprantamas kaip pilieio, nesvarbu, kokia jo etnin kilm, galimyb reikti Tautos
vali, kartu su kitais pilieiais formuoti valstybs politin ir teisin vali ( K. Jovaias. Konstitucijos preambul // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (I dalis) / Ats. red. K. Jovaias. Vilnius: Teiss institutas, K. Jovaio P, 2000. P. 120).
22
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas.
Bendroji dalis
27
funkcija yra mogaus reikal funkcija. Administracija patarnauja lygiai valdiai, lygiai visuomenei bei jos paskiram nariui. Valdios reikalus administracija atstovauja kaip kvedys, o visuomenei patarnauja kaip tarnas, tenkindamas pono interesus. [...] Administracija turi ipildyti visa tai, ko reikalauja mons, remdamiesi statyminiu teistu pagrindu. Administracija loia tarpininko rol tarp visuomens ir valdios. Ji savaime tampa tarp i
dviej btybi tarpininkas ir ryio agentas23. Galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija mogus ir valstybs valdios santykius traktuoja dar plaiau iki aukiausiosios socialini vertybi ribos skals. Treiame straipsnyje pabrdama, kad valdios staigos tarnauja monms. Vadinasi,
mogaus ir valstybs santykiuose prioritetas yra mogus, o valstybs etatizmas (pirmumas) asmens atvilgiu nesuderinamas su iuo Konstitucijos
principu. Todl teiss taikymo praktikoje neturi kilti dviprasmik klausim, ar valdios staig tarnavimas monms i tikrj yra pareiga? Tai ne
tik pareiga, bet ir svarbiausias demokratins, socialiai orientuotos valstybs
tikslas, aikus prioritet santykiuose tarp mogaus ir valstybs, valstybs
pirmumo asmens atvilgiu nustatymas. I io principo iplaukianti socialin
teisin orientacija santykyje mogus visuomen valstyb patvirtina,
kad mogus valstybei yra tikslas, o mogui visuomen ir valstyb priemon. Valstybs pirmumas mogaus atvilgiu kaip pagrindin reguliuojamoji
ir apsaugin teisin ir normin nuostata yra tvirtinama vairiomis administracinmis teisinmis priemonmis nustatant kontrols ir prieiros santykius, reglamentuojant administracini gin nagrinjimo procesinius santykius, nustatant statym gyvendinimo btinas procedras. Valstybs dominavimo ribojimas utikrinamas daugelyje statym, reglamentuojani
valstybs pareign teisin status ir nustatani atsakomyb u piktnaudiavim tarnyba arba u biurokratizmo, korupcijos ir kitus neteistus
veiksmus.
Administraciniu teisiniu poiriu valstyb, utikrindama mogaus teises, turi toliau tobulinti valdymo organizavim:
1) derinti valstybinio valdymo sistemoje atskir valdymo srii institucij subjektikum ir funkcijas.
Valdymo institucij subjektikumas iame vadovlyje traktuojamas
kaip vertybin ekonominio, teisinio ir kitokio socialinio institucijos statuso
ypatyb jos tikslams siekti. ie tikslai nustatomi teiss norminiuose aktuose
arba numatomi strateginiuose dokumentuose, moksliniuose tyrimuose.
23
Administracin teis. Bendroji dalis / Paruo P. Vilutis. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultetas, 1939. P. 11.
28
Bendroji dalis
29
j administravimas vis labiau veikiamas konkurencins rinkos santyki vairiose veiklos srityse. Todl majant centralizacijos lygmeniui ir didjant
decentralizacijai tampa neveiksmingos valstybinio tiesioginio valdymo
funkcijos, subsidiarumo26 principas paneigia valdia paklusimas princip, vyravus esant beveik visikam valstybins nuosavybs viepatavimui.
Pasikeitus nuosavybs santykiams visuomenje, keiiasi ir vykdomosios
valdios funkcij pobdis. Tai ypa bdinga valstybs vaidmens kaitai ekonomikos, beje, ir kit valdymo srii valstybs reguliavimo politikoje. Todl
realiai vykdomos socialins, ekonomins, vadybins ir administracins teisins konsoliduojanios nuostatos ir priemons, kurios turi utikrinti operatyvins veiklos savarankikum sutelkdamos vykdomosios valdios dmes sistemins strategijos formavim, vadybini ir teisini pagrind jai gyvendinti sudarym, privaios iniciatyvos skatinim.
Valstybs dominavimo ribojimas yra utikrinamas ir taikant valdi
pasidalijimo princip. Norint atskleisti valdi padalijimo ir atribojimo
princip tikslinga nagrinti konstitucin tekst. Valdios padalijimo ir atribojimo principas yra tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsnyje. 1 dalyje konstatuota, kad Valstybs valdi Lietuvoje vykdo
Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas, 2 dalyje kad
Valdios galias riboja Konstitucija. io konstitucinio valdios padalijimo
ir atribojimo principo taikymo esm ta, kad, pirmiausia, statym leidyba,
kaip ir pats valstybs valdymas (administravimas), numato saiking vis trij valdios ak tarpusavio priklausomyb. Svert ir sulaikym sistemos
paskirtis ta, kad kiekviena i trij valdios ak privalo kontroliuoti viena
kit, ilikti savarankika viena kitos atvilgiu ir vykdyti jai priklausani, o
ne kitokios ries funkcij27.
30
Bendroji dalis
31
32
valdios institucij teiss taikomosios veiklos srityje, veikia pagal savo tikslin paskirt priima, kiek leidia Konstitucijos ir statym suteiktos valdios galiojimai, diskrecinius sprendimus31: leidia postatyminius teiss aktus, gyvendina valdingus galiojimus, konkreiais nurodymais telkia materialinius ir mogikuosius iteklius, sprendia vykdomajai valdiai keliamus
udavinius, paskirsto personal, tobulina valdymo aparato struktr, gyvendina valdymo grandi koordinavim ir pan. Panai nuostata atsispindi
ir nepriklausomos Lietuvos iki 1940 m. administracins teiss mintyje:
Vieoji administracija turi savo gali ir tam tikr kompetencij, turi prerogatyv (privilegij) ir diskrecin gali. Visa tai ji panaudoja, siekdama
savo tiksl. Vadinas, ji gali visas ias pajgas jungti darb, kad patarnaut
visuomenei, bei jos vieajam interesui32.
Konkreios keliam tiksl nuostatos yra vadybinio arba reguliuojamojo pobdio. Iskiriamos dvi pagrindins teiss taikymo gyvendinant
vykdomj valdi formos:
1) operatyvin33 vykdomoji;
2) jurisdikcin.
Operatyvin vykdomoji teiss taikymo veikla susijusi su valdymo institucijos pagrindinmis funkcijomis ir jas gyvendina. Tokiais atvejais vykdomosios valdios institucijos paprastai taiko teiss normos dispozicij.
gyvendinant operatyvin vykdomj teiss taikymo veikl daniausiai
rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais atvejais gali bti ir pirminiai
sprendimai (pvz., pradedant planavim). Prie valstybinio valdymo institucij pagrindini funkcij priskiriamos: prognozavimas, pirmini valdymo
sprendim primimas, organizavimas, reguliavimas ir kontrol. Nagrinjant kiekvienos i mint funkcij turin galima iskirti bendr vis funkcij
sudties element sprendim. I ties valstybinio valdymo institucijos pri-
31
Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) Tarptautini odi odyne
apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira (Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 220). Taigi diskrecin valdia (galia) tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira veikti arba susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Vieojo administravimo institucij diskrecija gyvendinant statymus nustatyti, keisti ar panaikinti asmens teisin status ribojama statymais. Siekdama sumainti pareign savivals galimybes valstyb priiri, kad valdios staigos postatyminiais valdymo aktais nenustatyt pilieiams papildom teisi arba pareig. Nustatoma teisin administravimo subjekt atsakomyb u neteistus ir al suklusius administracinius sprendimus.
32
Administracin teis. Bendroji dalis / Paruo P. Vilutis. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultetas, 1939. P. 13.
33
Operatyvinis, ~. <...> 2. susijs su apskaitos. Planavimo, darbo ir pan. organizacijomis: O. planavimas. ~ apskaita (Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vyr. redaktorius St.
Keinys. 4-asis leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. XXIV. P. 461).
Bendroji dalis
33
34
nio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo institucij vaidmuo visuomens pltros procese.
Jurisdikcin valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikl gyvendina tam tikros institucijos, kuri veikl grietai reglamentuoja teiss
normos. Jos paskirtis alinti i valdomos aplinkos destruktyvias situacijas,
taip pat individualizuoti ir konkretizuoti teiss norm taikymo sankcijas.
Joje, kitaip nei operatyvins vykdomosios teiss taikymo veikloje, ribojama
diskrecija. Be abejo, tai nereikia, kad valstybinio valdymo institucijos mechanikai taiko teis. Konkreiose bylose priimant sprendimus vadovaujantis statymais atsivelgiama teiss paeidimo aplinkybes, kaltininko asmenyb ir kitus teisikai reikmingus veiksnius. Tokiu atveju jurisdikcin veikla taip pat yra krybinio pobdio.
Vykdomoji valdia ir administracin teis. Lyginamasis poiris kit
demokratini valstybi, pavyzdiui, JAV, administracins teiss funkcijas
rodo, kad pagrindinis administracins teiss tikslas (funkcija) yra valdios
kontrol. Administracins teiss poiriu svarbu, kad valdia neperengt
jai suteikt teisini galiojim rib. Btina apginti pilieius nuo netinkamo,
teisikai abejotino, privai ir inybini valdinink interesus atitinkanio
valdios poveikio.
Administracin teis reguliuoja vykdomosios valdios organizavim ir
veikim.
Svokos ir kategorijos administracinje teisje. Tiek teorikai (kuriant naujas teiss normas), tiek praktikai (taikant teiss normas) danai
kyla btinyb suprasti teisin svok, atskirti panaias svokas. Teisins svokos suvokimas turi filosofin, login, lingvistin, teisin ir kitoki reikm. Tai reikia, kad teisins svokos apibrimo veiksmai turi bti pagrsti
i moksl nuostatomis.
Filosofiniu poiriu teisin svoka yra svarbi kaip socialinio painimo
objektas, turintis tam tikr tikrovs poymi, kuriuos atskleidia mstymo
formos.
Loginiu poiriu teisin svoka svarbi tuo, kad jos apimtis ir turinys
atskleidiami loginiais veiksmais, naudojant tam tikras apibrim ris.
Lingvistiniu poiriu teisin svoka svarbi tuo, kad ji turi ir gali bti
nagrinjama remiantis odio, kategorijos, termino kilme ir reikme (jos
fiksuojamos vienomis ar kitomis kalbos formomis).
Teisiniu poiriu teisin svoka svarbi tuo, kad pagrsta teisiniu mstymu, atspindi tokius painimo objekto (nusakomo svoka) poymius, kurie yra teisikai reikmingi.
Taigi teisini svok krimas (taip pat j vartojimas taikant teiss
normas) reikia, kad teisinis mstymas yra aktyvaus ir krybinio pobdio,
Bendroji dalis
35
nors sudaryt teisini svok skm visikai priklauso nuo to, kaip tiksliai
jose atsispindi objektyvi realyb, t. y. kiek tiksliai nurodomos teisikai nagrinjamo reikinio arba dalyko ribos. ias ribas nustato svokos apimtis ir
turinys. Pagrindinis rib nustatymo kriterijus daniausiai yra teisins svokos vartojimo tikslas. Jei apimtis svokoje apibendrint daikt login klas, o turinys esmini ir bendrj objekto poymi visuma, pagal kuriuos
apibendrinti ir iskirti daiktai toje svokoje, tai teisins svokos turinys
formuluojamas suvokus pirmiausia bendrin, vliau specialij (teisini
poymi padidjimo) svokas. Tai reikia, jog nordami apibrti teisin
svok, pavyzdiui, pareignai, pirmiausia turime suvokti bendrin svok (kaip painimo objekt), jos prasm. Bendrins svokos poymi iekosime etimologijos odynuose. Toliau jos pagrindu iskirdami pagal svokas
vartojimo tiksl, atskirus specifinius poymius kursime pareigno teisins
svokos administracinius, baudiamuosius, darbo teiss ir pan. aspektus.
Daniausiai teisin svoka (nuo bendrins iki specialiosios svokos) apibriama remiantis orientaciniais, diferenciniais (skiriamaisiais) ir funkciniais poymiais.
Orientaciniai poymiai nurodo objekto reikm kit daikt ir reikini
visumai. ie poymiai tai tam tikros klass tapatingumo (bendrumo) poymiai. Kurdami pareigno teisines svokas orientuosims tai, kad pareignai yra tarnautoj ris (tarnautojai asmenys, uimantys valstybinse,
visuomeninse, privaiose institucijose tam tikras pareigas, veikiantys i
institucij vardu ir joms galiojus, pagal savo kompetencij bei gaunantys
u tai atlyginim).
Diferenciniai (skiriamieji) poymiai atskleidia tam tikr klasi, poklasi skirtumus. Kuriant teisines pareigno svokas skiriamasis poymis, pagal kur jis atskiriamas nuo kit tarnautoj ir nuo atskir pareign ri,
yra valdia, jos turjimo lygis.
Valdia bendrja prasme tai teis arba galia pajungti savo valiai.
Toki valdi turi asmenys (pareignai), turintys valstybinius, administracinius galiojimus.
Funkciniai (pareigos, veiklos srities, paskirties) poymiai atskleidia
svokos (kaip painimo objekto) paskirt, konkret svokos vartojimo tiksl.
Kuriant pareigno teisines svokas funkciniai poymiai padeda atriboti baudiamj, administracin teisin arba kitus aspektus. Vartojimo tikslo nustatymas yra krybinis procesas. Pareigno valdios turjimo lygis lemia jo teisin status. Taiau teisinis statusas taip pat nra savitikslis dalykas. Pagal tai, kam teisinis statusas naudojamas administracinje teisje,
yra iskiriamos maiausiai dvi pareigno svokos. Vienu atveju pareigno
36
svoka formuluojama valdymo (administracini) santyki dalyviui, turiniam skirtingus valdios galiojimus. Jie yra valdios atstovai: Seimo nariai,
teisjai, policijos, valstybins inspekcijos darbuotojai, turintys statym ir
kit normini akt administracins prieiros teis, taip pat moni, staig, organizacij administracijos vadovai, dirbantys atskirose valdymo srityse (antroji pareign ris).
Kitu atveju pareigno svoka siejama su pareignu kaip administracins atsakomybs subjektu. Lietuvos Respublikos ATPK 14 straipsnis btent iskiria svokos vartojimo tiksl. Beje, etimologiniu poiriu atsakomyb tai atsiskaitymas u tiktas teises ir pareigas atliekant tam tikr
darb. ATPK 14 straipsnis ipleia pareigno svok, todl administracins
atsakomybs poiriu pareignais laikomi visi asmenys, turintys administracinius (valdios) galiojimus, nuolatinius arba laikinus, neatsivelgiant
moni, staig, organizacij nuosavybs formas. io straipsnio antroji dalis
toki pareigno svok tiesiogiai sieja su jo pareig vykdymu ir administracinio teiss paeidimo padarymu paeidiant tarnybines pareigas.
Tam tikrais atvejais administracinje teisje pareignais, priklausomai nuo vartojimo tiksl, gali bti laikomi valstybs, visuomenini institucij, privai staig, moni ar organizacij tarnautojai, turintys tam tikrus
institucins valdios galiojimus.
Administracins teiss kategorijos svarbiausi ir bendriausi socialins
tikrovs reikini egzistavimo aspektai, ireikti administracinmis teisinmis svokomis.
Pagrindins administracins teiss kategorijos tai login termin
konstrukcija, reikalaujanti isamesns filosofins analizs. Terminas kategorija (gr. kategoria nurodymas, apibrimas) svarbiausia ir bendriausia mokslo svoka34. Kategorija bendriausia login svoka, ireikianti pagrindines objektyviosios tikrovs formas ir santykius: pavyzdiui,
laiko, erdvs, prieastingumo kategorija35. Susistemintos jos sudaro filosofin administracins teiss suvokimo bd painimo mechanizm. iuo atveju kategorija yra suvokiama kaip login klas arba svok visuma. Kategorij turinio objektyvumas yra slyga, leidianti santykinai savarankikoje
mokslo veikloje kategorijomis remtis kaip pagrindiniais atramos takais.
Toki metodologin funkcij mokslo procese atlieka dialektikos kategorijos (atskiryb, ypatyb, bendryb, turinys, esm, reikinys, dsnis, btinumas, atsitiktinumas, galimyb, tikrov, kokyb, kiekyb, saikas ir kt.), kry34
Bendroji dalis
37
bikai reikianios paius bendriausius monijos jau pasiekto tikrovs painimo aspektus.
Atskleidus termino kategorija prasm galima teigti, kad teisingas
administracins teiss kategorij suvokimas ir j traktavimas svarbus teoriniu ir praktiniu poiriu. Ne veltui administracins teiss kategorijos yra
vienas i pagrindini administracins teiss mokslo tyrimo tiksl. Mokslo
tyrimo tikslas pirmiausia yra nukreiptas veikiani administracin teis
kaip teisini norm visum. Remiantis praktikoje susiklosiusi socialini
realybi, interes ir poreiki autentikumo patvirtinimu (verifikavimu),
administracins teiss normos sisteminamos, jungiamos teiss institutus,
poakius bei vientis sistem. Kartu su teiss normomis tyrinjami j sukuriami administraciniai teisiniai santykiai: subjektai, objektai, juridiniai faktai, teisini santyki rys. Taiau vien tik paintis su galiojania teise negali atskleisti suvokimo apie visuomenini santyki reguliavimo mechanizmo pagrindus valstybinio valdymo srityje. Tam btina turti tam tikr
ini apie administracins teiss kategorijas, j viet ir vaidmen administracinje teisje, nes administracins teiss kategorijos yra pagrindas, apibdinantis administracin teis ir administracins teiss mokslo tyrimo objekt.
Administracins teiss kategorij suvokimas ir j traktavimas aktualus tiek statym leidyboje, tiek taikant konkreias administracins teiss
normas realioje situacijoje. is aktualumas svarbus tuo, kad danai administracins teisins kategorijos suprantamos neteisingai ir tai pastebima
konkreiame teiss norminiame akte, kuris vliau sukelia neigiamus padarinius ir neigiam visuomens reakcij. Teis galiausiai atlieka statymo
korekcin funkcij, gali nurodyti, koks jis turi bti. Tai reikia, kad ios korekcins funkcijos nustatymas ir gyvendinimas turi bti valdomas, valdomi
turi bti <...> tiek teis, tiek statymas, tiek j valdymo valdymas36. Deja, statymai dar danai rengiami ir svarstomi neprofesionaliai, nekompetentingai ir apytikriai suprantant dalyk37. Klystama, jei manoma, kad statymo primimas utikrins jo savaimin gyvendinim. Todl danas stichinis
statym reguliavimas pagrstas klaidomis ir bandymais, valdomas nuolatiniais pataisymais ir papildymais. Tai leidia teigti, kad nepakankamai yra
susietos ir valdomos statym rengimo, leidybos, ir statym reguliavimo sistemos. Btina pabrti, kad i i reguliavimo sistem tinkamo valdymo
prielaid galima iskirti tinkam administracini teisini kategorij varto36
Urmonas A. Konstitucins teiss princip vieoje teisje kontrols funkcijos // Jurisprudencija. 2002. T. 30(22). P. 106.
37
Dziegoraitis A. statym karas (2) // Justitia. 1996. Nr. 6. P. 4.
38
jim. Vykdomosios valdios institucij praktiniai veiksmai danai nra nukreipti teisje ir statymuose suformuluotas ir ginamas socialines teisines
vertybes vien dlto, kad neadekvaiai suprantamos administracins teisins
kategorijos. Ypa tai pasakytina apie mog kaip administracin teisin kategorij, atskleidiani j kaip socialin vertyb, kaip tiksl, o ne priemon. Per neteisingai suvokiamas administracines teisines kategorijas gali
vykti vertybi inversija derinant, pavyzdiui, to paties mogaus privaiuosius ir vieuosius interesus. mogus, kaip vertyb, aktualizuojasi tiek per
privat, tiek per viej interes. mogaus kategorija vertybinis susidvejinimas traktuojamas remiantis Konstitucijos 28 straipsnio nuostata: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
Bendroji dalis
39
sios arba regionins vykdomosios valdios institucijos, vietins vykdomosios valdios institucijos savivaldybs, valstybini moni ir staig administracija);
2) kitos institucijos, dalyvaujanios valdymo santykiuose;
3) administracins teiss normos, nustatanios visos valdymo sistemos
grandi (institucij, valstybs tarnautoj) teisin status;
4) teisiniai administraciniai reikmingi vykdomosios valdios ir kit institucij valdymo veiklos parametrai;
5) valdymo veiklos subjekt garantijos, teisin atsakomyb, priklausanti
nuo j administracinio teisinio statuso.
Administracinio teisinio valdymo organizavimo turinys:
1) valstybs valdymo institucij formos nustatymas atsivelgiant j
funkcin paskirt;
2) kompetencijos tarp valdymo institucij paskirstymas, udavini,
funkcij, teisi ir pareig nustatymas;
3) sveika tarp valdymo institucij ir valdymo institucij struktrini
padalini tiek vertikaliu, tiek horizontaliu lygmeniu;
4) valdymo metodai ir j taikymo formos.
Administracinis sprendimas vieojo administravimo institucijos valia,
ireikta administraciniame akte41.
Administravimo subjektai subjektai, atliekantys vieojo arba vidaus
administravimo funkcijas42.
Asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje valstybs politikai, valstybs
pareignai, valstybs tarnautojai pagal Valstybs tarnybos statym, kiti
asmenys, kurie, dirbdami valstybs valdios, valdymo, savivaldybi, teisminse, teissaugos, valstybs kontrols bei prieiros ir joms prilygintose institucijose, atlieka valdios atstovo funkcijas arba turi administravimo galiojimus, taip pat asmenys, dirbantys valstybs ir savivaldybi monse, biudetinse staigose ir turintys administravimo galiojimus, bei asmenys, dirbantys vieosiose staigose, gaunaniose l i Lietuvos valstybs ar savivaldybi biudet bei fond, ir turintys administravimo galiojimus43.
Asmuo fizinis asmuo (individas) arba fizini asmen grup, juridinis
asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisi (taryba, valdyba,
41
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044637.
42
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
43
Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1235584.
40
Bendroji dalis
41
Centralizuota savivaldybs vidaus audito tarnyba savivaldybs administracijos struktrinis padalinys, steigtas vidaus auditui atlikti savivaldybs administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ir savivaldybs kontroliuojamose monse, kurios valdo, naudoja savivaldybs turt ir
juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas savivaldybs administracijos direktoriui51.
Decentralizacija vykdomosios valdios funkcij ir kompetencijos priimti sprendimus perdavimas administravimo subjektams, kurie nra centriniai valstybinio administravimo subjektai. Decentralizavimas valdymo sistemoje reikia dalies valdymo funkcij perdavim i centro vietin valdym, galiojim ir atsakomybs delegavim.
Individualus administracinis aktas daniausiai vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui arba apibrtai asmen grupei52.
Individualus teiss aktas vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam subjektui ar individualiais poymiais apibdint subjekt grupei53.
Interes konfliktas situacija, kai valstybinje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas arba vykdydamas pavedim, privalo priimti
sprendim arba dalyvauti j priimant, arba vykdyti pavedim, susijus ir su
jo privaiais interesais54.
staigos vadovas valstybs tarnautojas, konkurso bdu arba politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai55.
Karjeros valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, priimtas pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimyb Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka gyvendinti teis karjer valstybs
tarnyboje56.
Kiti vieojo administravimo subjektai vieosios staigos bei nevyriausybins organizacijos, kurioms statym nustatyta tvarka suteikti vieojo
administravimo galiojimai57.
51
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044636.
52
Ten pat.
53
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
54
Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1235584.
55
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 361180.
56
Ten pat.
57
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044636.
42
58
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
59
Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 30856;
2003. Nr. 7434304640.
60
Ten pat.
61
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 36
1180.
62
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
63
Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas // Valstybs inios. 2002. Nr. 123
5558.
Bendroji dalis
43
Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrtai asmen grupei64.
Nevyriausybins organizacijos vieieji ne pelno juridiniai asmenys, turintys iuos poymius:
1) yra nepriklausomi nuo valstybs ar savivaldybi institucij valstybs ar savivaldybi institucijos nevyriausybins organizacijos valdyme negali turti daugiau kaip pus bals;
2) gauto pelno jokia forma (reorganizavimo ar likvidavimo metu)
neskirsto savo dalyviams, o naudoja tik savo statuose numatytiems tikslams siekti;
3) valdymas grindiamas savivalda;
4) isilaiko i savanorikai tiekiam juridini ir fizini asmen na
ir savo veikl grindia savanorikumo principu;
5) tarnauja visuomens labui arba jos nari grupi interesams;
6) nesiekia tiesiogiai dalyvauti renkamuose politins valdios organuose ir neatlieka religini apeig65.
Norminis teiss aktas statymas, administracinis ar kitas teiss aktas,
nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poymiais neapibdint
subjekt grupei66.
Padidjusios rizikos asmen grup asmenys, kurie teiss akt nustatyta tvarka rayti profilaktines sveikatos prieiros staig ar policijos skaitas67.
Pakaitinis valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, pakeiiantis
laikinai negalint eiti pareig karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj68.
Pareignas valstybs tarnautojas, turintis administravimo galiojimus
pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims69.
Piktnaudiavimas tokie pareigno veiksmai arba neveikimas, kai
tarnybine padtimi naudojamasi ne tarnybos interesais arba ne pagal statymus bei kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais (neteistai pasisa64
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044637.
65
Lietuvos Respublikos nevyriausybini organizacij pltros statymo projektas. 2001. Nr.
IXP990.
66
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
67
Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 902777.
68
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 36
1180.
69
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044637.
44
vinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t. t.), arba dl kitoki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteist paslaug
teikimo ir t. t.), taip pat pareigno veiksmai, kuriais virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama70.
Piktnaudiavimas tarnyba valstybs tarnautojo veika (veikimas ar
neveikimas), kai tarnybine padtimi naudojamasi ne tarnybos interesais
arba ne pagal statymus ar kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais
(neteistai pasisavinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir
t. t.), arba dl kitoki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteist paslaug teikimo ir t. t.), taip pat valstybs tarnautojo veiksmai, kuriais virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama71.
Politin veikla fizinio asmens dalyvavimas politini partij ar politini organizacij veikloje, j organizuojamuose mitinguose, susirinkimuose,
demonstracijose arba kituose renginiuose, kuriais padedama formuoti ir ireikti bendrus piliei interesus ir politin vali, taip pat kiti veiksmai, kuriais remiama politin partija ar politin organizacija72.
Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, priimtas pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios
valstybs institucijos galiojim laikui arba kituose statymuose nustatytam
laikui73.
Privats interesai kandidato arba asmens, dirbanio valstybinje tarnyboje (ar jo artimo giminaiio, ar eimos nario), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turti takos sprendimams atliekant tarnybines pareigas74.
Regionas vientisa valstybs teritorijos dalis, kurioje gyvendinama
nacionalin regionin politika75.
Rinkliava statymo nustatyta pinigin prievol asmeniui u jam suteikiamas tam tikras valstybs institucij paslaugas. Rinkliavos yra papildomas pajam altinis valstybs (savivaldybs) funkcijoms vykdyti76.
70
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 104
4640.
71
1180.
72
Ten pat.
Ten pat.
74
Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1235584.
75
Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas // Valstybs inios. 2002. Nr. 123
5558.
76
Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas // Valstybs inios. 1995. Nr.
611525.
73
Bendroji dalis
45
Savivaldyb valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens status bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per savivaldybs taryb77.
Savivaldybs administravimo subjektai savivaldybs institucijos ir
joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi u
i funkcij gyvendinim78.
Savivaldybs institucijos atstovaujamoji institucija, t. y. savivaldybs
taryba, ir vykdomoji institucija, t. y. savivaldybs administracijos direktorius, turinios vietos valdios ir vieojo administravimo teises ir pareigas.
Savivaldybs institucijos yra atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij
gyvendinim bendruomens interesais79.
Savivaldybs kontroliuojamos mons savivaldybs mons, veikianios
pagal Valstybs ir savivaldybs moni statym, ir akcins bendrovs, kuri akcijos, suteikianios daugiau kaip bals visuotiniame akcinink susirinkime, nuosavybs teise priklauso savivaldybei80.
Savivaldybs kontrols ir audito institucija savivaldybs kontrolierius
(savivaldybs kontrolieriaus tarnyba), priirintis (-i), ar teistai, efektyviai,
ekonomikai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybs turtas,
kaip vykdomas savivaldybs biudetas81.
Savivaldybi funkcijos io ir kit statym savivaldybms priskirtos
vieojo administravimo ir viej paslaug teikimo funkcijos82.
Skundas, praymas kreipimosi kompetenting institucij, kad bt
isprstas administracinis ginas, formos. Su skundais kompetenting institucij kreipiasi privats asmenys, o su praymais valstybs ir vietos savivaldos institucijos, j atstovai, tarnautojai. statymai gali numatyti ir kitas
kreipimosi formas83.
Statutinis valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, kurio tarnyb
reglamentuoja statymo patvirtintas statutas arba Diplomatins tarnybos
statymas, nustatantys specialias primimo valstybs tarnyb, tarnybos atlikimo, atsakomybs ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias slygas, ir (ar)
77
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 912832.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 433.
79
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1044636.
80
Ten pat.
81
Ten pat.
82
Ten pat.
83
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
78
46
1180.
85
Bendroji dalis
47
ro Pirmininko, ministro, savivaldybs tarybos nario, savivaldybs mero, savivaldybs mero pavaduotojo pareigas90.
Valstybs tarnautojas fizinis asmuo, gijs Valstybs tarnybos statymu ir kitais statymais nustatyt valstybs tarnautojo status ir valstybs
(valstybinse ir savivaldybi) institucijose arba staigose atliekantis vieojo
administravimo, kines ar technines funkcijas arba teikiantis viesias paslaugas visuomenei91.
Valstybs tarnautojo statusas Valstybs tarnybos statymu ir kitais
statymais apibrt tarnybini teisi ir pareig visuma, nustatoma teiss
aktais, reglamentuojaniais valstybs tarnautojo primim ir atleidim i
valstybs tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomyb, darbo umokest ir socialines bei kitas garantijas92.
Valstybs tarnyba visuma teisini santyki, atsirandani gijus valstybs tarnautojo status, jam pasikeitus ar j praradus, taip pat dl valstybs
tarnautojo vieojo administravimo veiklos valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje gyvendinant tam tikros valstybs valdymo srities politik
ar utikrinant jos gyvendinimo koordinavim, koordinuojant tam tikros
valstybs valdymo srities staig veikl, valdant, paskirstant finansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim, atliekant audit, priimant ir gyvendinant teiss aktus, valstybs ir savivaldybi institucij ar staig sprendimus vieojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teiss akt,
sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal
arba turint vieojo administravimo galiojimus nepavaldi asmen atvilgiu93.
Vidaus administravimas administravimo veikla, kuria utikrinamas
valstybs ar vietos savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar
organizacijos funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas,
turim materialini ir finansini itekli tvarkymas bei valdymas), kad ji
galt tinkamai vykdyti priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybins veiklos udavinius94.
Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt
90
1180.
91
Ten pat.
Ten pat.
93
Ten pat.
94
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765, Nr. 852566; Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs
inios. 2003. Nr. 1044637.
92
48
vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti ir teikti95.
Vieieji interesai visuomens suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje, visus sprendimus priimt nealikai ir teisingai96.
Vieoji staiga tai pagal Lietuvos Respublikos statymus steigtas
pelno nesiekiantis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo,
kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus vykdant visuomenei nauding
veikl97.
Vieoji paslauga valstybs ar savivaldybi steigt speciali staig
bei organizacij veikla, teikianti gyventojams socialines, vietimo, mokslo,
kultros, sporto ir kitas statym numatytas paslaugas. statym numatytais
atvejais bei tvarka viesias paslaugas gali teikti ir privats asmenys98.
Vieojo administravimo institucija vieojo administravimo subjektas,
vykdantis statym nustatytas valstybs ar savivaldybs funkcijas99.
Vieojo administravimo staiga vieojo administravimo institucija,
veikianti tam tikr staig (biudetini, viej ir kt.) statym pagrindu100.
Vieojo administravimo sistema sistema, kuri sudaro:
1) valstybinio administravimo subjektai;
2) savivaldybi administravimo subjektai;
3) kiti administravimo subjektai. Visiems iems subjektams statymai
arba j pagrindu priimti kiti teiss aktai suteikia vieojo administravimo
galiojimus101.
Vieojo administravimo subjektai institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administ-
95
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
96
Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1235584.
97
Lietuvos Respublikos viej staig statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 25752.
98
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044637.
99
Ten pat.
100
Ten pat.
101
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044637; Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios.
2003. Nr. 391765.
Bendroji dalis
49
50
stiprinimas veda prie demokratijos majimo ir visuomeninio politinio gyvenimo biurokratizavimo, o jai susilpnjus vykdomoji valdia gali bti diskredituota ir netgi suirti.
Vykdomoji valdia organizuojama ir gyvendinama vadovaujantis
konstitucija. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2
dalyje tvirtinta, kad valdios galias riboja Konstitucija106. i nuostat
pltoja Konstitucijos 84, 94, 105 ir 108 straipsniai, nustatantys atitinkamai
Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs galiojimus bei Teismo
funkcijas107. Taigi statymai ir kiti teiss aktai detalizuoja veiklos kryptis,
funkcij ir kompetencijos diferencijavim ne tik tarp valstybs valdi, bet
ir tarp vykdomosios valdios institucij.
Administracin valdia yra universalaus pobdio laike ir erdvje, t. y.
gyvendinama visur, kur yra moni kolektyvai. Ji tiesiogiai organizuoja
krato apsaug, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark, atlieka
bendro pobdio nevyriausybini organizacij valdym (j registracija, licencijavimas, mokesiai, kontrol) bei vadovaudamasi teiss normomis daro tak asmenims ir organizacijoms. Vykdydama auktesnij institucij
priimtus teiss aktus ji gyvendina teiskros ir jurisdikcin funkcijas (skiria
administracines nuobaudas, nagrinja asmen praymus, skundus, pareikimus ir pan.). Administracin valdia teiss akt nustatytais moni valios
poveikio bdais utikrina j veiklos organizavim bei tvark visuomenje.
Esminis administracins valdios poymis jai tiesiogiai pavalds
miliniki vairi itekli kiekiai teisiniai, informaciniai, ekonominiai, techniniai, ideologiniai, organizaciniai. Ji disponuoja faktine valstybs galia,
nes tik ji suteikia konkretiems subjektams atitinkamas teises bei skiria
jiems iteklius;
Turdama savo inioje didiulius iteklius administracin valdia tiesiogiai j nenaudoja, nes ji negamina produkcijos, negydo ir nemoko. Administracin valdia disponuoja moni veiksmais, gamtiniais ir kitais itekliais, kad organizuot gamyb, vietim, sveikatos apsaug ir pan.
106
107
Bendroji dalis
51
108
Urmonas A. Konstitucins teiss princip vieoje teisje kontrols funkcijos // Jurisprudencija. 2002. T. 30(22). P. 100110.
52
Bendroji dalis
53
54
kybs iuolaikins utikrinimo sistemos nebuvimas maina net pai paangiausi statym veiksmingum. Regis, tai svarbiausias strateginis tikslas, keliantis kompleksini sprendim udavinius. Rengiant strateginius
dokumentus btina atsivelgti maiausiai dvi veiksni grupes, veikianias
teisinio reguliavimo kokyb:
2.1. Reguliavimo metod atranka ir darnaus j taikymo veiksniai. I j
galima paminti ekonominius techninius, specialiuosius teisinius, vadybinius, socialinius psichologinius ir kitus metodus. J suderinto taikymo matymas yra pagrindas kurti statym reguliavimo sistem.
2.2. Teisins reguliavimo priemons, atliekanios energetin reguliavimo metod gyvendinimo funkcij, nustato ir i metod procesin reglamentavim bei procedras. iame vadovlyje atkreipiame dmes teisini priemoni funkcijas statym reguliavimo sistemoje.
Atsisakius valstybinio teisinio ekonomikos valdymo, perjus prie rinkos santyki kinje ir kitose gyvenimo srityse, tvirtinus vairias nuosavybs formas pakito vykdomosios valdios veiklos gyvendinimo metodai. Nelikus direktyvini valdymo metod, plaiai taikomi valdymo objekt registravimo, licencijavimo, sertifikavimo, akreditavimo, jurisdikcijos, kontrols
ir prieiros, kreditavimo, pajam (pelno) apmokestinimo ir kiti metodai.
Todl administracinei teisei privalu reaguoti tokius pokyius atsisakant
tradicini valdymo metod btina tirti ir analizuoti nauj metod taikym
valdymo veikloje (pvz., darbinant anksiau teistus asmenis bdavo nustatomos privalomos kvotos, dabar tai padaryti galima laikantis lanksios pelno apmokestinimo politikos, veikiant darbdavi motyvacij ekonominmis
paskatomis).
Ribojant valdios ir pavaldumo (vertikalius) santykius ir pleiantis
horizontaliems santykiams btina tikrinti mokymo tiesas apie vykdomosios
valdios formas. Be tradicini teisini valdymo form, tapo aktualu sudaryti administracines sutartis (sandorius). i forma nra nauja, anksiau jos
naudojimo ribos buvo gana siauros. Didjant administracini teisini santyki subjekt teisiniam statusui, ios teisins formos naudojimo galimybs
didja. Didja praktin kontrols, kaip sutarties alys laikosi taisykli, priimt sipareigojim, reikm.
3. Miri veiksni grup, susijusi su vairiais socialins politins integracijos veiksniais:
3.1. Moksl integracija ir administracins teiss mokslini tyrim kryptys. Lietuvoje, ms poiriu, socialiniai mokslai, i j ir administracin teis, atsilieka integracini tyrim ir ini taikymo srityje. Nenumatoma
kompleksini tyrim vizija. Ms nuomone, administracinei teisei ir kitiems socialiniams mokslams yra svarbs integraciniai tyrimai: teis eko-
Bendroji dalis
55
56
Bendroji dalis
57
58
116
Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija. P. XIII
XIV.
117
Normatyvizmas grindiamas galiojani norm apraym, o ne j atsiradimo prieastimis ir slygomis.
118
Etatizmas susijs su valstybs dominavimu visuomeniniame gyvenime.
119
Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. P. 43.
Bendroji dalis
59
120
Jarainas E. Teisins sistemos reformos metmen projekto aptarimas // Teiss problemos. 1994. Nr. 1. P. 12.
121
Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir viesios perspektyvos //
Justitia. 1997. Nr. 6. P. 2.
122
Ten pat. P. 3.
60
Nuo 1993 m. gruodio 14 d. Seimo priimto nutarimo Dl teisins sistemos reformos metmen ir j gyvendinimo prajus penkeriems metams, per kuriuos, kaip minta, nebuvo pasiekta norim teisins sistemos
reformos rezultat, 1998 m. birelio 25 d. Seimas prim nauj Teisins sistemos reformos metmen redakcij123. Deja, ms teisinei sistemai tai irgi
nebuvo vaistas nuo vis teiskros lig, taiau joje atsirado kai kurie svarbs aspektai, kuri nenumat 1993 m. redakcijos Teisins sistemos reformos metmenys. Pavyzdiui, administracin teisena, bausmi vykdymo sistemos reforma, taip pat tvirtinta nuostata, kad tolesn teisins sistemos
reforma turt bti vykdoma remiantis tstinumo ir perimamumo principais, atsivelgiant Jungtini Taut, Europos Sjungos ir Europos Tarybos
reikalavimus ir rekomendacijas. Taiau ir naujojoje Metmen redakcijoje
visikai nekalbama apie vien svarbiausi demokratins valstybs funkcionavimo pagrind valdi padalijimo princip. Vl daugiausia dmesio
skiriama teiskros ir teisinms institucijoms (pvz., atskiri skyriai skirti teismams, prokuratrai, advokatrai, notariatui ir t. t.) paliekant valdi padalijimo doktrin kakur nuoalyje (nra aiki valstybs valdios modernizavimo krypi, legitimacijos klausim, valdios institucij administracinio teisinio statuso atskleidimo ir pan.).
Teisins sistemos metmenyse, kaip pagrstai yra saks S. Staiokas,
pasigendama Konstitucijos, kaip pagrindins teisins sistemos aies, ir ios
reformos vardytuose tiksluose ikreipiama Konstitucijos tvirtint esmini
vertybi esm. Konstitucijos, kaip teiss sistemos pagrindo, ignoravimas
yra svarbiausia teisins painiavos, teisinio nestabilumo, kartu ir akivaizdaus
teisinio nihilizmo prieastis124.
iuo metu ms aliai svarbu ne tik reformuoti teisin sistem, bet ir
j suderinti su Europos Sjungos teise. Aklam Vakar valstybi teisins sistem kopijavimui oponuoja P. Kris, pabrdamas, kad t valstybi teisins sistemos nra tapaios ar vieningos ir ekletikas, mechanikas atskir
sistem teisini institut perklimas, j recepcija ne visada duoda laukiam rezultat125.
Orientacija kitas teisines sistemas turi remtis mokslikai pagrstais
metodologiniais bei reprezentatyviais, pritaikymo nacionalinei teisinei sistemai metod kriterijais. Kiekviena alis turi savo nacionalin sistem.
Pavyzdiui, kiekviena JAV valstija turi savj toki sistem, ir visa tai vai-
123
Bendroji dalis
61
16.
126
. / . . , 1992. . 7
127
Kris P. Lietuvos teisins sistemos vystymosi problemos // Teiss problemos. 1996. Nr.
1. P. 7.
128
129
Ten pat. P. 9.
Ten pat.
62
Studentai bus supaindinami su pirmja ir treija sampratomis, o siekiantys pagilinti administracins teiss inias turs susipainti su antrja
samprata.
Administratio terminas yra lotynikos kilms ir reikia valdym,
vadovavim.
Klausimas apie tos ar kitos teiss akos, teiss mokslo akos ar mokymo dalyk yra domus ir sudtingas. Btent j nagrinjant galima susidurti su daugybe prietaring, o danai ir prieing nuomoni. is klausimas
kelia daug diskusij, nes vairios teiss akos, reguliuodamos visuomeninius
santykius, sveikauja, persipina. Neretai tie patys santykiai yra reguliuojami tuo pat metu keliomis teiss ak normomis. Visa tai rodo, kad kartais
bna labai sunku nustatyti vairi teiss norm veikimo ribas.
Visuomeniniai santykiai, reguliuojami administracins teiss normomis. Be abejo, teisingas teiss akos dalyko nagrinjimas mokslui turi
svarbi metodologin reikm. Apibrti vienos ar kitos teiss akos dalyk
reikia iskirti visuomenini santyki, reguliuojam ta aka, rat.
Kiekvienos teiss akos teisinio reguliavimo dalykas yra grietai apibrta visuomenini santyki sritis.
Btent teisinio reguliavimo dalykas ir duoda btin supratim apie
kiekvien teiss ak.
Daugelis teisinink mano, kad administracin teis reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kurie klostosi vykstant valstybiniam valdymui arba
vykdomajai tvarkomajai veiklai.
Kaip suprasti vykdomj tvarkomj veikl? Tai dvi darnios valdymo
veiklos ypatybs.
Vykdomja ji vadinama todl, kad jos subjektas yra valstybins valdios vykdomieji organai. ie organai yra kuriami ir kontroliuojami atstovaujamj organ Seimo ir savivaldybi taryb. Atlikdami vykdomsias
funkcijas, jie yra ir tvarkomieji.
Tvarkomieji organai (institucijos) veikia Lietuvos Respublikos vardu,
vykdo valdios galiojimus, priima visiems privalomus nurodymus, vadovauja ir tvarkosi neperengdami statymu nustatytos kompetencijos rib, leidia administracinius aktus, t. y. valdymo organai vykdo valstybins valdios jiems suteiktus galiojimus ir i veikl tvarko taip, kad skmingai
gyvendint valstybin valdym.
Taigi visuomenini santyki rat, sudarant administracinio teisinio
reguliavimo dalyk, riboja valstybins veiklos ris valstybinis valdymas,
gyvendinamas kasdieninje valdymo organ vykdomojoje tvarkomojoje
veikloje.
Bendroji dalis
63
64
Bendroji dalis
65
66
Teisinio reguliavimo objektas tai visuomeniniai santykiai, susiklost gyvendinant vykdomosios valdios sistemos udavinius ir funkcijas.
Pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:
administracini teisini santyki subjekt juridins nelygybs patvirtinimas;
vieno administracini teisini santyki subjekto pavaldumo kitam
(valdymo objekto valdymo subjektui) btinumas;
administracini teisini santyki susiklostymas dl i santyki subjekt vienaalikai pareiktos valios;
aikus norminis patvirtinimas, kada ir tarp kuri subjekt turi usimegzti vienoki arba kitokie administraciniai teisiniai santykiai, kokios tuomet turi bti ali teiss ir pareigos;
daugeliu atvej teiss suteikiamos vienam administracini teisini
santyki subjektui (valdymo subjektui) neteismine tvarka daryti tak
jam pavaldiems i santyki kitiems subjektams.
Administracin teis kaip konkretizuota konstitucija. Teisins logikos pavyzdys, atskleidiantis teisins nuostatos esm, kad administracin
teis, kaip konkretizuota konstitucija, yra Egidijaus ileikio laki konstitucins minties fraz: Principiniu poiriu Konstitucija, bdama Konstitucija
(bet ne pagrindiniu ar kitaip pavadintu statymu!), tai form forma ir
norm norma130. Taigi administracin teis konkretina vairias konstitucins veiklos formas ir konstitucinio elgesio normas. Pagrindin Konstitucijos sukonkretinimo teisin priemon, ms nuomone, yra konstitucins
teiss principai131.
Mokslo tiriamj studij konstitucins teiss princip klausimais stoka negalima skstis. Ypa daug dmesio skiriama konstitucini princip
130
Bendroji dalis
67
tradiciniam tyrumui oficialioje konstitucinje jurisprudencijoje132. Manome, kad ne visi i studij aspektai yra nuodugniai inagrinti, pagaliau
tai atlikti konstitucins jurisdikcijos priemonmis vargu ar galima dl aibs
problem. Viena i toki nagrintin problem konstitucini princip
transformacija (j teisinio pavidalo kaita) ir i princip administracins
kontrols funkcijos. Konstitucins teiss princip vartojamoji vert didja,
jei jie gyvendinami kuo plaiau nuo teorini galimybi konstitucinje
doktrinoje iki socialins praktikos realij tam tikrose teiss srityse. Vykstant tokiai teiss lygmen detalizacijai btina isaugoti konkrei konstitucini sieki vertybin tapatum. iuo atveju konstituciniai principai turi atlikti konstitucins minties reprodukcin funkcij teiskroje ir teisinio
reguliavimo praktikoje: lemti nuolatin reprodukcinio lygmens teiss atsinaujinim ir apsivalym, konstitucini nuostat perdavim ir vartojim,
adekvai juridini proces ir procedr krimsi. Tik tuomet mas konstitucini princip fragmentikas, momentinis vartojimas atskirose teiss
srityse.
Konstitucini princip gyvendinimas administracinje teisje susiduria ir persipina su teiss socialins praktikos ekscesais, kylaniais i skirting viej interes konkurencijos ir juos aptarnaujanios teisins kultros, gal net valstybini institucij subkultros, prieprieos. Konstitucinis
principas sudaiktinamas, taikomas valstybins institucijos subkultros poiriu, patiria sukonkretinimo ok, i jo tarsi iplaunama pirmin konstitucin mintis. Imituojant konstitucinio principo gyvendinim pirminis
tikslas savotikai pasislenka, jam sigalint pradeda vyrauti ivestinis, institucijos subkultrai reikmingas tikslo siekis. Tokiais atvejais reikt remtis
konstituciniu ar kitu teisiniu procesu, nustataniu pirmini, sudtini ir
ivestini konstitucini princip133 gyvendinimo adekvaius bdus. Kita
vertus, konstitucini princip gyvendinimas (konkretizacija) administracinje teisje sukelia problemin situacij, kai konstitucinis principas tarsi
netenka konstitucins teisins galios pleiant jo aikinimo ribas, nei tai pasiekta konstitucins jurisprudencijos priemonmis, t. y. tiek, kiek yra konstitucins doktrinos134. Prieingu atveju galima manyti, kad ie principai
132
Turint omenyje tradicikai vyraujani nuomon, kad Konstitucinis Teismas yra vienintelis oficialios konstitucins doktrinos generuotojas ir kad Konstitucinio Teismo jurisdikcin
veikla sudaro konstitucins doktrinos esm, turini teisin gali, o mokslinis Konstitucijos
aikinimas sudaro tik ios doktrinos rezervin konstitucins minties fond (E. Kris. Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas (2) // Jurisprudencija. 2002. T. 24(16); 57(65)).
133
Kris E. Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas (2) // Jurisprudencija. 2002. T.
24(16). P. 5770.
134
Kris E. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2. P. 9.
68
135
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra patvirtins,
jog Seimas, disponuodamas konstituciniais galiojimais leisti statymus, turi diskrecij (E. Kris. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2. P. 5), taiau visais atvejais turi
paisyti Konstitucijos reikalavim, taip pat Konstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins valstybs princip. Kituose nutarimuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paymjo,
kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl
Vyriausyb gali priimti tik postatyminius teiss aktus. statym ir postatymini valdymo akt
reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksni teiss tradicij, visuomens politins ir
teisins kultros lygio, taiau tiek teiss teorijos, tiek statym leidybos praktikos poiriu tam
tikri visuomens prioritetiniai dalykai turi bti reguliuojami tik statymais. Demokratinje visuomenje prioritetas teikiamas mogui, todl viskas, kas susij su pagrindinmis mogaus
teismis ir laisvmis, reguliuojama statymais. Tai ir mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir
j turinio apibrimas, ir apsaugos bei gynimo teisins garantijos, ir leistinas j apribojimas, ir
kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 10 straipsnio septintosios dalies nuostatos, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos statymo
Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg gyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo 1.2 punkto nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunki atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1995. Nr. 892007).
Kitais odiais tariant, statym leidjo nuoira turi Konstitucija ir konstituciniais principais
apibrtas ribas.
136
Administracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins administracijos diskrecijos tuo, kad
pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksm laisve vykdydama savo, kaip vykdomosios
valdios, funkcijas, tuo tarpu antruoju atveju administracija vykdo kvazilegislatyvines funkcijas
ir toms funkcijoms vykdyti jai suteikiama legislatyvin diskrecija (A. Urmonas, B. Praneviien. Administracins diskrecijos esm ir diskrecijos naudojimo kontrols galimybs // Jurisprudencija. 2002. T. 32 (24). P. 5464).
137
Legislatyvins diskrecijos delegavimas Vyriausyb gali perduoti dal gautos i Seimo
diskrecijos ministerijoms, o ios savo ruotu dal deleguotos diskrecijos gali perduoti emesnei
institucijai ar pareignui (A. Urmonas, B. Praneviien. Administracins diskrecijos esm ir
diskrecijos naudojimo kontrols galimybs // Jurisprudencija. 2002. T. 32 (24). P. 5464).
Bendroji dalis
69
m) kaip statikos ir teiss kaip dinamikos reikini atotrkis138, kur nordami pamatuoti vardijame vairiomis svokomis danai vadiname teiss (norm) veiksmingumu, efektyvumu. Teisininkai, tirdami i problem,
danai pamatuoja neinia k: teiss (norm) genetinius trkumus ar teiss
gyvendinimo, ypa teiss taikymo, trkumus. Manome, kad i situacija aptartina keliais poiriais. Kaip inoma, konstitucini princip taikym reikia vertinti sistemikai. Viena, tai daryti verta pamatuojant j taikymo grtamuosius ryius, antra, taikant vien konstitucin princip turi bti pasitelkiami ir kiti principai. iuo atveju galimi vairs taikymo deriniai. Pavyzdiui, Vieojo administravimo statymo taikym vertinant maiausiai keli
princip sveikos kontekste (valdios staigos tarnauja monms teiss,
taip pat statymo virenybs princip kontekste). Vieojo administravimo
statyme esanti nuoroda statymo taikymo virenybs principo galiojim
iek tiek ignoruoja teisins valstybs (teiss viepatavimo) princip, nes 4
straipsnio 1 dalies 1 punkte pabriama, kad vieojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi demokratinio valstybs administravimo principais, i j statymo virenybs, reikianio, kad vieojo administravimo
subjekt kompetencija turi bti nustatyta io statymo, o veikla atitikti iame
statyme idstytus teisinius pagrindus (iskirta A. U.). Tuo tarpu teisins
valstybs principas suvokiamas i Konstitucijos preambuls Tautos siekiu:
atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs.
Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit laukiam
praktini veiksm, reikalauja, kad turi bti utikrintos mogaus teiss ir
laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios bei kitos valstybs institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija
turi aukiausi juridin gali ir kad statymai, Vyriausybs nutarimai bei
kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij139. Tokia situacija gali rodyti, kad
statymo taikymo virenybs principas Vieojo administravimo statyme suvokiamas siaurai, tik emyn einania hierarchine linija: vieojo administravimo statymas postatyminiai aktai. Todl statymo nuoroda princip, kaip vien i demokratinio valstybs administravimo princip, tokiame kontekste yra klaidinanti, nes atrodo ignoruojanti kitokius sisteminius santykius, pavyzdiui, su kitais konstituciniais ir bendrais teiss princi138
Tokia veiksm laisv ir vadinama administracins institucijos diskrecija, tiksliau, mano
poiriu, j bt galima vadinti procesine (procedrine) diskrecija.
139
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 36 Dl 1998 met pavyzdio banderoli tabako gaminiams ir alkoholiniams grimams enklinti vedimo atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos moni statymo 8 straipsnio 1 daliai ir 12 straipsnio 1 daliai // Valstybs inios. 2000. Nr. 17419.
70
71
Bendroji dalis
vieojoje teisje, nes teiss sistema, jos elementai (normos, principai) gali
bti patikrinami ir tikslinami konkreiai teisinei sistemai veikiant realiai. I
ia iplaukia prielaida, kad pernelyg didelis tiksl siekimo atotrkis tarp
teiss ir teisins sistem gali bti konstitucini princip transformacijos
eksces vieojoje teisje vienu i pagrindini veiksni.
Konstitucini princip taikymas kaip teisin galimyb ir konstitucini
elgesio standart, suformuluot iuose principuose, diegimas, t. y. transformacija administracinje teisje, privalo turti aikius funkcinius tikslus.
Regis, teiss reguliavimo misijos utikrinimo poiriu btina, kad konstituciniai principai atlikt vairaus lygmens teiss norm orkestro dirigento
funkcijas siekiant suderinti j bendr tiksl reguliavimo galias, jas sustiprinti ir konsoliduoti teiss normas vientis reguliuojamo poveikio sistem,
t. y. atlikti teiss norm koordinavimo funkcijas (r. 2 schem).
2 schema. Principin konstitucins teiss princip taka administracinei teisei
7
Konstitucins teiss doktrina
Konstitucijos principai
4
1
5
3
10
Konstituciniai principai
Vieoji teis
72
vimo prieastingum;
6) konstitucins teiss doktrinos ir administracins teiss ssajas;
7) Konstitucijos princip, suformuluot Konstitucijos tekste, ir
Bendroji dalis
73
141
Konstitucinis Teismas, sprsdamas klausim, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susijusius su mogaus teismis ar laisvmis, 1996 m. gruodio 19 d. nutarime
konstatavo: Tiek tokios mogaus teiss ir laisvs, tiek jas ribojanio statymo tarpusavio sveikos principo laikymasis yra reikminga mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo garantija (iskirta aut.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodio 19 d. nutarimas Dl
Lietuvos Respublikos valstybs paslapi ir j apsaugos statymo 5 ir 10 straipsni atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m.
kovo 6 d. nutarim Nr. 309 ir Nr. 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso normoms // Valstybs inios. 1996. Nr. 1262962).
74
reglamentuotos tiesiogins Konstitucijos taikymo procedros, nes lkesiai, nukreipti teisin kultr, dar neturi procesins energetikos vaidmens. Todl, kai tikimasi, kad tiesiogins konstitucijos taikymas gali bti
paremtas teisiniais lkesiais, atsiranda paradoksalios situacijos vieojoje
teisje, kylanios i koordinacini142 (ypa teisins valstybs) ir determinacini143 (ypa pilietins visuomens) konstitucini princip taikymo.
Baigiant nagrinti konstitucini princip taikymo vieojoje teisje
hierarchin procesin (procedrin) sistem reikia pabrti, kad i sistema
gyvendina konstitucinius principus, todl patys principai turi bti maksimaliai idstyti tam tikra sistemine tvarka. Fragmentika konstitucini
princip idstymo tvarka lems ir fragmentik j taikymo vieojoje teisje
procesin form.
Teisins valstybs principas turi koordinuojamj funkcij ne tik konstituciniuose teisiniuose santykiuose, bet ir tvirtinant tai sisteminiu pagrindu, nuosekliai remiantis teisins valstybs vertybmis tvarkant visus valstybs klausimus. E. Kris teigia, kad kol kas konstitucin teisins valstybs
(teiss viepatavimo) doktrina yra gana fragmentika144. Jo manymu, vis
dlto yra pagrindas teigti, kad Konstitucinis Teismas, ingsnis po ingsnio
formuodamas teisins valstybs doktrin145, orientuojasi teiss mokslo
generuojam teisins valstybs teorij bei lyginamj teistyr146.
Teisins valstybs svoka, vyraujanti Vokietijoje, saisto valstyb ir riboja jos galias teise, vis pirma demokratine Konstitucija ir teisiniais sta142
Koordinaciniai konstituciniai principai tai principai, suderinantys paios Konstitucijos nuostatas, padarantys j vientisa sistema. Tokie principai yra Konstitucijos virenybs,
Konstitucijos vientisumo ir teisins valstybs ir kt. (E. Kris. Koordinaciniai ir determinaciniai
konstituciniai principai (1) // Jurisprudencija. 2002. T. 26(18). P. 3055).
143
Determinaciniai principai tai principai, kreipiantys teiss sistem. Tai demokratija ir
suverenitetas, pilietin visuomen, valdi padalijimas, pasaulietin valstyb, socialin valstybs orientacija ir geopolitin valstybs orientacija ir kt. Jie papildo koordinacinius principus.
Determinaciniai principai lemia ne tai, kaip vienos konstitucins nuostatos dera su kitomis, o
kaip statutin teis derinama su konstitucine, o koordinaciniai principai lemia ir viena, ir kita
(E. Kris. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1) // Jurisprudencija.
2002. T. 26(18). P. 3055).
144
Kris E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1) // Jurisprudencija. 2002. T. 26(18). P. 3055.
145
Konstitucinis Teismas yra iaikins, kad kiekvieno teiss instituto atitikimas Konstitucijai turi bti vertinamas pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisins valstybs principus.
Atskleisti teisins valstybs sampratos turin tai konstitucins doktrinos funkcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259
straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1999. Nr. 42
1345. Nr. 43).
146
Kris E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1) // Jurisprudencija. 2002. T. 26(18). P. 3055.
Bendroji dalis
75
tymais, priimtais remiantis ia Konstitucija. Ypatingas vaidmuo ia skiriamas teisingumo moralinei idjai ir kitokiems humanistiniams principams, t.
y. mogikosioms vertybms asmens laisvi ir teisi suteikimo bei utikrinimo klausimais. iuo atveju btina pabrti iskirtin vertybin orientyr.
Jo suvokimas pagrstas teiss ir statymo tarpusavio sveikos santykio lygmens palaikymu, kuris tvirtina teisins valstybs poirio esm, iskirtinai
kaip teiss, o ne tik kaip statymo virenybs princip. is teiss iskyrimas
pagrstas teisingumo idjomis, pagal kurias ne visi statymai jas atitinka.
Teis galiausiai atlieka statymo korekcin funkcij, gali nurodyti, koks jis
turi bti. Tai reikia, kad ios tobulinimo funkcijos nustatymas ir gyvendinimas turi bti valdomas, valdomi turi bti <...> tiek teis, tiek statymas,
tiek j valdymo valdymas.
Teiss, statymo ir valdymo teisingo bei adekvataus tarpusavio sveikos santykio utikrinimas yra btina slyga nuolat pltoti ekonomik, teis
ir kitas socialines sritis, stiprinti teistumo ir teisins tvarkos kontrol. Deja, io vertybinio pobdio dsningumo gyvendinimas nra taps konstitucins teiss princip taikymo praktikos raikos priemone.
Netikslinga galvoti, kad statymo primimas utikrins jo savaimin
gyvendinim. Todl galimas daugiau stichinis statym reguliavimas, pagrstas klaidomis ir bandymais, nuolat taisomas ir pildomas. Tai leidia teigti, kad statym rengimo, leidybos ir statym reguliavimo sistemos susijusios neglaudiai.
Valdymas teiss ir statymo pagrindu turi bti glaudiai susijs su
adekvaiu valdymo sprendim primimu. Nepakankamai ilaikomas teiss,
statym ir teiss normini akt suderinamumo gyvendinant teiss funkcijas santykis. Vykdomosios valdios institucij praktiniai veiksmai danai
nra nukreipti teisje ir statymuose suformuluotas ir ginamas socialines
teisines vertybes. Ypa tai susij su mogumi kaip socialine vertybe, kaip
tikslu, o ne priemone. Vertybikai ikraipomas ir to paties mogaus vertybi problemos vertinimas privai bei viej interes derinimo santykyje.
mogus, kaip vertyb, aktualizuojasi tiek per privat, tiek per viej interes. Tinkamai traktuoti mogaus vertybin susidvejinim galima remiantis Konstitucijos 28 straipsnio nuostata: gyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
Vis svarbesnis tampa valdymo ir reguliavimo intensyvumo kaitos dalyk nukreipimas tinkamus teisinius reimus. Teisiniai reimai gali bti
tarpusavyje derinami, priklausomai nuo besikeiiani socialini ekonomini ir kitoki slyg ir situacij, panaudojama didel reguliavimo priemoni vairov: ne tik administracins teisins reguliavimo priemons nor-
76
mavimas, licencijavimas, draudimai, kontrol, bet ir kryptingo elgesio skatinimas, reguliavimas naudojant viej interes konkurencij ir pan. Btina isamiau tirti, iekoti tinkam veiklos funkcini teisini reim ekonomikos srityje.
statym leidyba ekonomikos reguliavimo srityje danai kritikuojama,
net teigiama, kad ji lugdoma. Administraciniu teisiniu poiriu tai gali bti susij su valstybinio valdymo sistemos dezorganizavimo procesu, kilusiu
dl tiesiogins valstybs takos sumajimo darant poveik ekonomikai. Sutrinkama, kai nenustatomi, nesuvokiami kriterijai, kaip nustatyti valstybinio ekonomikos reguliavimo tikslus, dalykus ir bdus. Regis, btina geriau
panaudoti atskir administracins teiss institut galimybes. Tai susij su
teisiniu reimu, teisiniu statusu, registracija, leidim sistemos, valstybins
prieiros institutais.
Tarpusavyje nesuderintos yra statym rengimo, leidybos ir statym
gyvendinimo valdymo problemos.
ios valdymo problemos suvokimas nepakankamai pagrstas teiss ir
statymo tarpusavio sveikos santykio lygmens palaikymu, kuris rengiant,
leidiant ir gyvendinant statymus nepateisinamai ikreipia teisins valstybs poirio esm, stichikai nustato teiss ir statymo virenybs princip
sveikos santykius, suprieina teiss ir teisins sistem tikslus, pasiektus rezultatus paymi disfunkcijos enklu.
Valdymo teiss ir statymo pagrindo poiriu statym rengim, leidyb ir statym gyvendinim galima vertinti kaip darni teisinio reguliavimo sistem, kuriai taikomas sistem valdymo modelis. iuo atveju btina atsiminti, kad sistemos gali bti tiek valdomos, tiek nevaldomos. Efektyvus valdymas bus toks, kuris panaudos socialinius dsningumus, modeliuos valdymo
sprendimus, kryptingai ir sutelktai sieks tam tikr visuomenikai reikming rezultat. Principiniu, supaprastintu poiriu vertinant statym rengim, leidyb ir statym gyvendinim kaip darni teisinio reguliavimo sistem, galima manyti, kad i sistema privalo turti vien bendr sistemin
tiksl, kuriam esant ji gali bti valdoma.
statym rengimo praktikoje nra tinkamai reguliuojamas teiss ir
statymo virenybs princip gyvendinimo algoritmas.
Teikiant pirmenyb statymo virenybs principui vyrauja statym rengimo subjektyvizmas: atsitiktinumo pagrindu politins, interes grupi normos, Seimo nari, inyb vadov ir biurokratinio aparato subkultros
normos be teisins doktrinins analizs inkorporuojamos statym norm
hipotezes, dispozicijas, sankcijas. Pritariame D. ruolio, kuris teorikai
modeliavo interes grupi ir valstybs sveik, miniai, kad valdios
sprendim ir interes grupi atstovavimo sistem santykis turi bti institu-
Bendroji dalis
77
cionalizuotas147. Kadangi pirmenyb teikiama teiss virenybs principui rengiant statymus, labiau numatomas objektyvus tikslo siekimas. Pagal teiss
viepatavimo princip daugiau dmesio skiriama doktrininiam statym
rengimui. iuo atveju statym rengimo bdo, teikianio pirmenyb teiss
virenybs principui, struktrin iraika gali bti tokia:
Nacionalin kultra humanistins idjos teisins idjos teisin doktrina konkretaus statymo metmenys (koncepcija) konkretaus statymo rengimo planas (programa) statymo projektas.
Be abejo, is statymo rengimo bdas reikalauja didesni rengimo snaud ir laiko. Kita vertus, jis labiau nukreiptas strategin reguliavimo vizij, todl politik maiau mgstamas, nes statymo projektas rengiamas ilgiau. Toks reguliavimo jg panaudojimo tobulinimas daugeliu atvilgiu
yra ilgalaikis udavinys, traukiantis mokslininkus, ekspertus praktikus, vieojo administravimo srities darbuotojus, ministrus, Vyriausyb, Seim, teismus ir pilieius. Vis dlto poiris sunkumus yra perdtas: i tikrj, ymus reguliavimo kokybs pagerjimas gali bti pasiektas greitai ir nebrangiai. Svarbu ekspertams, rengiantiems statymo projektus, sutelkti reikiam
dmes tris svarbius dalykus: k reguliuoti, kada reguliuoti ir kaip reguliuoti. iuo poiriu svarbus Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
rengimo tvarkos statymo vaidmuo. Taiau jo gyvendinimas iki iol yra gijs disfunkcin pagreit. Pagrindinis io statymo produktas teiss norminis
aktas. Anksiau mintos bendros teisinio reguliavimo sistemos poiriu tokio tarpinio rezultato siekis i tikrj nra derinamas su sisteminiu tikslu,
todl teisin sistema gali taip rengiam statym atmesti kaip svetimkn,
nes jis nesiderins su atskirais ios sistemos elementais. Be abejo, reikia paminti ir kit ignoruojam problem kriminologin ekspertiz. Nors i
problem reikia nagrinti atskirai, paminsime, kad iki iol nra tai ekspertizs riai skirto teiss akto. Kriminologin arba kompleksin, naudojant
kitas mokslo inias, rengiam bei galiojani teiss akt ekspertiz galt
padti sutaupyti milinikas las, skiriamas ne tik teiss akt reguliavimui
administruoti, bet (tai svarbiausia) ir apsaugot atskiras valdymo sritis nuo
neadekvataus teisinio reguliavimo neigiam padarini.
Svarbi kaip reguliuoti problema. Reguliavimo priemon turi bti parenkama aptariant konkretaus statymo metmenis. Reguliavimo priemons
147
78
gali lemti statymo gyvybingum arba jo socialin atmetim teisinei sistemai, didinti arba mainti statymo administravimo ilaidas. Tradicikai teisins reguliariosios priemons draudimai ir leidimai didina kontrolieri skaii ir administravimo snaudas. Ilaidos teiss imperatyvams paklusti yra akivaizdiausias poveikis biudetui svarstant jo projektus, taiau
teikiant statym projektus apie tai aikinamuose ratuose nieko nesakoma. Paradoksas! Kiekvienam paklusimui ileidiama dalel nacionalinio
turto, kad bt gauta naudos visuomenei. Todl btina visuomet iekoti i
reguliavimo priemoni alternatyv siekiant inaudoti ekonomini, vadybini ir kitoki socialini elgesio svert galimybes. Ir vl kiti paradoksai!
Teikiam statym aikinamuosiuose ratuose niekuomet neminimi neigiami padariniai. Atrodo, nurodius neigiam padarini atsiradimo galimybes lengviau iekoti bd, kaip jas alinti, neutralizuoti.
Problem k reguliuoti, kada reguliuoti ir kaip reguliuoti sprendimas
glaudiai susijs su tinkam konstitucins teiss princip gyvendinimu
(daugiausiai taikymu) vieojoje teisje, ypa integruotai pasitelkiant kit
moksl dirbius. Svarbu suvokti, kad konstitucins teiss princip kontrols
funkcija apima plat i princip taikym konstitucins ir administracins
prieiros bdais. Konstitucins teiss princip kontrols funkcij gyvendinimas, Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla rengiant statym ir kit teiss akt projektus, gyvendinant galiojanius teiss aktus
gaut nauj, sistemikai patobulint tikslin paskirt.
Administracins teiss sistema. Administracin teis reguliuoja vairius valdymo santykius, kurie gali bti sugrupuoti vienarius kompleksus.
iuo pagrindu kuriama ios teiss akos sistema, numatanti administracini
teiss norm, reguliuojani vienarius visuomeninius santykius, iskyrim savarankikus teisinius institutus (pvz., valstybins tarnybos, administracins atsakomybs institutai). Administracins teiss institutai reguliuoja
santykius, kuri pobdis bendras visoms valdymo veiklos kryptims. Be to,
administracins teiss normos grupuojamos pagal j reguliuojamojo visuomenini valdymo santyki atsiradimo sritis (pvz., Lietuvos kio srityje,
socialins kultrins veiklos srityje), kurias savo ruotu sudaro akos (pvz.,
prekybos, vidaus reikal) valdymas ir tarpuakiai (pvz., statistikos valdymas, koordinacijos, materialinio aprpinimo valdymas).
Administracins teiss sistema yra tokia:
Bendroji dalis apima administracins teiss institutus, kuri vertybinis valdymo pobdis yra bendras visai sistemai. Tai normos, tvirtinanios
valstybinio valdymo pagrindinius principus, administracin teisin organ,
valstybini tarnautoj, visuomenini organizacij ir piliei status valsty-
Bendroji dalis
79
binio valdymo srityje, valstybins tarnybos pagrindus, valdymo veiklos formas ir metodus, valdymo teistumo utikrinimo bdus ir tvark, administracinio proceso pagrindus. ios grups normos veikia visose valstybinio
valdymo akose ir srityse.
Ypatingoji dalis apima normas, kuriomis remiantis reguliuojami visuomeniniai santykiai konkreiose valstybinio valdymo akose ir srityse. Jos
numato valstybinio valdymo organizavim ir gyvendinim Lietuvos kio
srityje, socialinje kultrinje srityje ir administracinje politinje srityje;
ak, priklausani mintoms sritims, valdymo organizavim (pvz., pramons, mokslo, sveikatos) ir tarpakinio valdymo organizavim (pvz., standartizacija, materialinis techninis tiekimas, statistika, informacija).
Administracins teiss sistemos pagrindu sudaryta mokymo dalyko
Administracin teis sistema.
Administracins teiss sisteminimas. Viena i prieasi, dl kuri
reikia sisteminti administracin teis, yra administracins teiss norm
gausa, taip pat administracins teiss iraikos form arba altini vairov.
Atsiranda btinyb administracins teiss normas susisteminti, jungti vien bendr, gerai suderint sistem. Administracins teiss norm sisteminimas turi tam tikr pranaum. Sisteminant administracins teiss normas
daug lengviau teiss normas nustatyti, jas naudoti. Taip pat vienas i administracins teiss norm sisteminimo pranaum yra tas, jog daug lengviau
surasti ir paalinti tarp administracins teiss norm esanias spragas, taip
pat prietaravimus. Galima padaryti ivad, kad administracins teiss
norm sisteminimas prisideda prie teiss tobulinimo ir teistumo stiprinimo. Vadinasi, administracins teiss norm sisteminimas turi tarsi teigiam reikm. Teiss norm sisteminimas pirmiausia gali bti suvoktas kaip
nuolatins teiss sistemos tvarkymas. Kadangi teisin sistema yra nuolat
besipltojanti (vairs teiss aktai yra nuolat priimami vairi teiskros
subjekt vairiose valstybse, vairiu metu), teiss norm sisteminimo procesas gali bti suvokiamas kaip nuolatinis, nenutrkstamas procesas. Ne iimtis yra ir Lietuva. Teiskros procesas Lietuvoje, kaip ir kitose isivysiusiose pasaulio alyse, yra labai spartus. Kiekvien dien, savait, mnes ir
pagaliau metus yra ileidiama daug teiss akt. Ikyla problema sugebti
tinkamai orientuotis ioje daugybje akt. Atsiranda poreikis atitinkamai
sutvarkyti teiss aktus, juos grupuoti atitinkam ir mokslin pagrind turini sistem, taip pat leisti vairius teiss akt rinkinius. is poreikis sisteminti teiss aktus, atitinkamai juos sutvarkyti yra bdingas ir administracinei teisei. Kaip jau minta anksiau, administracins teiss norm sisteminimas turi pranaum pasidaro daug lengviau surasti ir paalinti
80
administracins teiss norm prietaravimus, spragas. Sisteminimas, alinant administracins teiss norm spragas, prietaravimus, taip pat sudaro
slygas teis tobulinti. Atsiranda didesn tikimyb, jog bus ileisti tobulesni, labiau mogaus teisi apsaug utikrinantys teiss aktai ateityje. Administracins teiss norm sisteminimas prisideda ir prie teistumo stiprinimo. Paalinus administracins teiss norm neatitikimus, spragas, tiktina,
kad ms teiss sistema bus geresn, sumas tikimyb arba galimyb apeiti statymus arba j nesilaikyti, piktnaudiauti. Kyla poreikis pltoti ir pai
teiskr. Pertvarkant teiss akt analiz, iorinis j sutvarkymas, grupavimas pagal tam tikr schem atskleidia teisinio reguliavimo spragas ir
prietaravimus, kuriuos reikt alinti. Tai bt galima padaryti tik toliau
pltojant pai teiskr. Teiss akt gyvendinimo praktika ir teiskra
subrandina t pat teiss akt sisteminimo poreik. Jau buvo aptarta, kodl
taip svarbu sisteminti teiss aktus. Todl bt galima pateikti apibrim,
kas tai yra teiss akt sisteminimas.
Teiss akt sisteminimas tai vairi teiss subjekt veikla, kuria stengiamasi sugrupuoti teiss aktus vientis sistem siekiant palengvinti j paiek, operatyviai ir tiksliai gyvendinti j nurodymus.
Iskiriami ie teiss akt sisteminimo principai:
1) informacijos isamumas, utikrinantis, jog bus apimta visa sisteminti reikalinga informacija;
2) informacijos patikimumas. Jis yra utikrinamas tuo, kad naudojami oficialiai skelbt teiss akt tekstai;
3) naudojimosi patogumas. Jis utikrina greit ir kokybik reikiamos
informacijos apie konkrei teiss norm suradim.
Sisteminimas gali bti suvokiamas kaip nuolatin galiojanios teiss
sistemos raidos ir tvarkymo forma. Sisteminimas yra reikalingas tolesnei
statym leidybai. Sudarytos sistemos pranaumas yra tas, kad ji leidia geriau gyvendinti teis, operatyviai rasti ir teisingai aikinti reikiamas normas.
Sisteminimo samprata apima keturias savarankikas teisins veiklos
formas:
1) galiojani teiss akt pasirinkimas, teiss akt nagrinjimas ir paskirstymas pagal atitinkam sistem (normini teiss akt apskaita). Tok darb paprastai atlieka valstybins institucijos, mons,
firmos ir kitos staigos bei organizacijos;
2) normini akt rinkini rengimas ir ileidimas (inkorporavimas);
3) svarbi teiss akt rengimas ir primimas sujungus imtyt akt,
ileist vienu klausimu, normas (konsolidavimas);
Bendroji dalis
81
82
normos, kuri galiojimo laikas yra pasibaigs, paaikinamos inios apie atitinkam teiss akt pasiraiusius asmenis. Inkorporavimas gali bti suvokiamas kaip daugiau iorinis, pavirinis sisteminimas. ia sisteminimo forma pirmiausia siekiama utikrinti naudojimsi teiss aktais. Apibendrinant
galima pasakyti, kad inkorporavimas yra galiojani normini akt idstymas rinkiniuose tam tikra tvarka. Tai teiss sisteminimo bdas. Pagal leidiam rinkini juridin gali inkorporavimas skirstomas : 1) oficial;
2) oficiozin (pusiau oficial); 3) neoficial.
Oficialus inkorporavimas atliekamas kompetenting teiskros institucij pavedimu arba j pritarimu. Paprastai yra sudaromi teiss akt rinkiniai, kurie yra laikomi oficialiais. Tokie teiss akt rinkiniai yra prilyginami oficialiems rinkin dt teiss akt tekstams. Oficials rinkiniai visuomet turi pirmenyb, jais remiamasi pirmiausia, jie lyginami su anksiau
paskelbtais t pai normini teiss akt tekstais. Sudarant oficial rinkin
atliekami tam tikri parengiamieji darbai nustatomi prarad juridin gali,
faktikai neveikiantys aktai, taip pat aktai, prietaraujantys vliau priimtiems. Bandoma alinti teiss akt spragas, neatitikimus. Taip prisidedama
prie teisins sistemos krimo. Siekiama ileisti vien didel koordinacin
akt.
Oficiozinis (pusiau oficialus) inkorporavimas. Tai taip pat inkorporavimo ris. Paprastai oficiozinis inkorporavimas pasireikia tuo, kad teiss
akt rinkin parengia ir ileidia institucija, kuri turi teiskros institucijos
galiojim. Taiau spausdinam teiss akt tekstas nra laikomas oficialiu,
nes tekstas nra oficialiai tvirtinamas teiskros institucijos.
Neoficialus inkorporavimas. Tai taip pat inkorporavimo ris. Jis pasireikia pirmiausia iniciatyva, kuri nra patvirtinta tam tikrais speciali teiskros institucij galiojimais keisti rinkinius. Neoficial inkorporavim
atlieka vairios organizacijos, taip pat privaios arba valstybins leidyklos,
firmos, mokslo staigos, netgi privats asmenys. Tokie rinkiniai nra oficiali
teiss norm raikos forma. Tokiais rinkiniais nra remiamasi nei kuriant,
nei taikant teiss normas.
Inkorporavimo bdu sudaryti teiss akt rinkiniai pagal tekst idstymo pobd yra skirstomi : 1) chronologinius; 2) sisteminius.
Chronologiniuose rinkiniuose teiss aktai idstomi pagal j ileidimo
dat.
Sisteminiuose rinkiniuose teiss aktai idstomi pagal teminius skyrius
ir teiss akt turin. Kiekviename tokiame skyriuje teiss aktai skirstomi
dalykine tvarka. I pradi kiekvien skyri ir poskyr dedami didesni juridins galios teiss aktai, o paskui aktai, kuri normos konkretina, ipl-
Bendroji dalis
83
toja prie tai idstyt teiss akt normas. Pirmenyb paprastai teikiama
btent sisteminimo rinkiniams.
Pagal mediagos apimt inkorporavimas gali bti: 1) visuotinis; 2) dalinis.
Visuotinis inkorporavimas tai toks inkorporavimas, kai sudarom
rinkin traukiami visi alies teiss aktai.
Dalinis inkorporavimas kai rinkin traukiami tik kai kuri socialin
gyvenimo srit reguliuojantys teiss aktai arba net kurio nors teiss instituto
aktai.
Kita teiss norm sisteminimo ris yra konsolidavimas.
Konsolidavimas tokia forma, kai daug normini akt, reguliuojani tuos paius klausimus, sujungiami vien akt. Aktas paprastai patvirtinamas statym leidiamosios valdios kaip naujas. Aktas tampa teiss
altiniu, o kiti aktai pripastami netekusiais galios. Konsolidavimo susiformavimo prieastis yra ta, kad atsiranda labai daug statym, kurie reguliuoja t pat dalyk. Toki teiss akt paliepimai kartojasi. Pasitaiko, kad
aktai prietarauja vienas kitam. Atsiranda btinyb paalinti prietaravimus, ivengti nereikalingo kartojimosi. Dalis akt panaikinama, aktai sujungiami, sudaromi tam tikri akt paketai. Konsoliduoto teiss akto teisinis
reguliavimo turinys lieka nepakits, toks aktas nekeiia ir galiojani statym. Visos ankstesni akt normos idstomos nuosekliai, logikai, parengiama bsimo akto struktra. Konsolidavimo pranaumas yra tas, kad
paalinami pasikartojimai, prietaravimai, pataisomi terminai. Turiniui artimos normos yra sujungiamos vien straipsn.
Kita teiss norm sisteminimo ris yra kodifikavimas. Kodifikavimo
ypatyb ta, kad norminiai aktai yra i esms pertvarkomi, suderinami. Kodifikavimas tai pasenusi normini akt paalinimas. Teiss normos sujungiamos, susisteminamos. Teiss norm turinys atnaujinamas. Paprastai
i naujo inagrinjamos galiojanios teiss normos, paalinami prietaravimai, neatitikimai. Kuriamos naujos normos, kurios sunaikina buvusias teiss norm spragas. Naujos normos yra geriau pritaikytos atlikti visuomenins praktikos poreikius. Kodifikavimas pasireikia kaip teiss norm tobulinimas. Kodifikavimu sukuriamas naujas teiss aktas. Jis keiia anksiau
galiojusius aktus. Iskiriami ie kodifikavimo bruoai:
sukuriamos, sudaromos normos, kuri paskirtis reguliuoti svarbiausius visuomeninio gyvenimo klausimus;
sukurtas aktas reguliuoja plai visuomenini santyki srit;
sukurtas aktas suprantamas kaip statym tobulinimo bdas. Jis yra
suvestinis. Jo paskirtis sureguliuoti tas normas, kurios yra susijusios nurodym pobdiu. Sukurtas aktas yra vientisas;
84
85
Bendroji dalis
86
Bendroji dalis
87
149
Metodologija (methodology): 1. filosofinis mokslo srities, dstomo dalyko tyrim metod vertinimas; domjimasis konceptualiais, teoriniais ir ini tyrimo aspektais; 2. mokslo srities, dstomo dalyko taikomi metodai ir strategijos atliekant veiksmus, reikalaujanius patikimumo ir tikslumo gauti bei apdoroti duomenis ir inias (Jary D., Jary J. Collins Dictionary of
Sociology. Second Edition. Associate Editors Phillip Nicholl and Alan Sillitoe. 1998. P. 417).
88
Bendroji dalis
89
Procedra (2) (lot. procedo einu priek): 1. tvarka veiksm, reikaling kam nors atlikti, pavyzdiui, teismo procedra; pritarimo procedra (angl. assent procedure) Europos
Sjungoje taikoma sprendim primimo procedra, pagal kuri nustatytais atvejais, prie Tarybai priimant sprendim, turi bti gaunamas Europos Parlamento pritarimas; bendradarbiavimo procedra Europos teiss akt primimo tvarka, nustatyta Europos Bendrijos steigimo
sutarties 252 straipsnyje; bendro sprendimo procedra Europos teiss akt primimo tvarka, nustatyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 521 straipsnyje; <...> 3. inform. programos
dalis, atliekanti tiksliai apibrtus veiksmus su nustatyt parametr duomenimis, pavyzdiui,
klaid apdorojimo procedra, paket perdavimo procedra, seanso pabaigos procedra (V.
Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2000. P. 341).
90
taravimu bei su iems veiksmams gyvendinti reikaling bd, metod bei itekli neinojimu.
2) Praktinio (dalykinio) painimo, susijusio su tais socialiniais teisiniais
reikiniais ir procesais (strategija, sprendim bdai, priemons, rezultatai), kurie kelia mogaus, visuomens, valstybs susirpinim
(pvz., asmens saugumu), socialini grupi interes konflikt (pvz.,
teisinis statusas ir socialins garantijos nesuderintos su keliamais
institucijai tikslais bei udaviniais), dezorganizacij (pvz., dl nepakankamai valdom socialini pokyi Lietuvai pereinant rinkos
santykius, dl griaunamj teisinio reguliavimo rezultat pokyi danai keiiant statymus ir kitus teiss aktus arba dl bank
krizi mons jauiasi netikri dl savo socialins, teisins, ekonomins padties, bijo atsidurti socialins atskirties grupje ir pan.).
Mokslinio ir praktinio painimo tyrimo problemos aspektai tarpusavyje glaudiai susij. Viena vertus, tai neisamios inios apie realiai kintani socialin teisin padt, todl socialiniams procesams paaikinti ir jiems
valstybikai reguliuoti neutenka vien jau inom metod. Btina iekoti
nauj valstybinio reguliavimo metod sveikos. Kita vertus, tai tokie socialiniai teisiniai reikiniai, kuri kilm teorikai nepaaikinta, ir nra aiki
nuostat, kaip tirti iuos reikinius. Taigi tyrjas susiduria su probleminmis situacijomis ir jas jis privalo sprsti korektikai. ios sprstinos problemins situacijos atrodo paradoksikos, nes socialini pokyi metu dl
nauj socialini, ekonomini, teisini arba kitoki veiksni arba dl naujos
t pai veiksni sveikos vykdavo nenumatyti laukiamo rezultato poslinkiai.
Tokiu atveju socialin teisin problema gali bti ir nesuvokiama kaip
objektyvus visuomens poreikis, nes i problem lemianios slygos ir
moni elgesys dar nra toks, kad ji bt akivaizdi. Kita vertus, i problema
atskir politini jg ir socialini sluoksni vertybi, veikiani j elges,
skalje laiko ir erdvs atvilgiu isidsto nevienodai. Todl galimas tam tikras vluojantis informacijos socialinis aidas.
Galime patvirtinti, jog aktualios153 tyrimo problemins situacijos nustatymas mokslinio ir praktinio painimo atvejais yra susijs su tuo, kad
administracins teiss srityje gausu statym, kit teiss akt, sukaupta
vairiapus administracins veiklos bei administracini teism ir Konstitucinio Teismo praktika. Dl to administracins teiss mokslas, santykinai atsilikdamas nuo praktikos, atlieka metratininko funkcij, taigi administra153
Aktualumas saistomas su teisins reformos ir kit socialini reform gyvendinimu, atskir laikotarpi socialinmis ir ekonominmis problemomis.
Bendroji dalis
91
cins teiss mokslui ikilo udavinys inagrinti mintus jos pokyius lemianius socialinius veiksnius ir mokslinio painimo pagrindu daryti didesn strateginio modeliavimo poiriu tak praktikai.
Labai svarbu, kad ir administracins teiss praktikoje, rengiant vairias reformas bei statym projektus, bt apgalvojama strategija, atsivelgiama socialini teisini svert veiksmingumo didinim, j tarpusavio suderinamum. Lietuvai igyvenant gana sunk ir prietaring socialini,
ekonomini ir teisini pokyi laikotarp, vis didesn tampa administracins teiss problema tinkamai vertinti naujus reikinius, nustatyti savo pltros strategines kryptis, prioritetus, numatyti, kaip tobulinti valstybs institucij darb atsivelgiant galimus socialinius bei ekonominius pokyius.
Tokia problemin situacija lemia konkretaus tyrimo objekto pasirinkim.
Pavyzdiui, tyrimo objektas: administracin teis socialini ekonomini ir kit transformacij erdvje. iuo atveju painimo procesas nukreiptas visus socialins problemos veiksnius, esanius administracins teiss ir
socialini ekonomini ir kit transformacij erdvje.
Kadangi tyrimo objektas yra plati visuomenini santyki sritis, tyrjas
per tyrimo dalyk gali susiaurinti savo mokslinio domjimosi objekto ityrimo matmenis, iskirdamas moksliniu ar praktiniu poiriu reikmingiausias objekto savybes bei ypatumus. ios savybs bei ypatumai, tyrjo nuomone, labiausiai atspindi socialini subjekt (mogaus, visuomens, valstybs), asmenini bei organizacini interes nesutapim bei sukuria socialini prietaravim ir konflikt galimyb, galini pasireikti administracins
teiss ir visuomenini santyki mogus visuomen valstyb disfunkcijomis.
Tokiu atveju tyrjas gali pasirinkti, kad tyrimo dalykas yra socialini
pokyi nulemti procesai, veikiantys administracin teis, atskirus jos
struktrinius elementus, administracins teiss institut, valdios institucij
transformavimosi ypatumus.
Danai tyrimo dalykas slepia pagrindin problemos klausim, kuris
suteikia galimyb numatyti vyraujani tyrimo tendencij. is atskleidimo klausimas sprendiamas vliau formuluojant tyrimo hipotezes.
Tyrimo tikslo ir udavini iklimas. Tyrimo tikslas parodo teorinius
ar (ir) praktinius pritaikomo tyrimo proceso siekius. Todl atlikdamas tyrim tyrjas siekia, kad tiriamoji veikla turt konkrei teorin arba praktin reikm. Tyrimo tikslo apibrimas sudaro prielaidas kryptingai vykdyti pagrindinius, dalinius ir papildomus udavinius. Toliau formuluodami
programos metodologinius pavyzdius, susijusius su socialini pokyi taka administracinei teisei, galime teigti, kad tyrimo tikslas atskleisti socia-
92
4.
154
Tyrimo metodikos, atitinkanios metodologin programos dal, krimas, bandomasis154 tyrimas ir informacijos rinkimas.
Isami gaut duomen analiz remiantis tyrimo koncepcija bei hipotezmis.
Problemos sprendimo bd
nustatymas ir galimas praktinis taikymas.
Bandomieji tyrimai (pilot study) parengtinis, ribotos apimties tam tikro tyrimo, daniausiai sociologinio, testavimas siekiant patikrinti koncepcijos teisingum, taip pat nustatyti
gaut duomen pobd ir kokyb, patikrinti bei patikslinti visus pagrindinio tyrimo elementus
(tikslus, udavinius, hipotezes, pagrindines svokas, tyrimo metodikos tinkamum, patikimum) ir atlikti btinus bsimojo tyrimo pataisymus ( . , , , , / . . :
( ), 2000. . 114).
Bendroji dalis
93
Su tyrimo tikslu glaudiai susij udaviniai, kuri klausimai formuluojami tam tikra nuoseklia mokslinio ir (ar) praktinio painimo seka. juos
btina atsakyti norint pasiekti tyrimo tiksl atsivelgiant tiriamojo objekto
specifik. Tyrimo tikslo bei keliam udavini santykis su tyrimo objektu ir
dalyku, formuluojant tyrimo udavinius, nustatomas remiantis sisteminiu
poiriu.
vardydami socialini pokyi ir administracins teiss savitarpio takos problem, tyrimo udavinius galime apibrti taip.
Tyrimo udaviniai:
1) itirti socialin, teisin, ekonomin, vadybin ir pan. literatr,
statymus bei kitus teiss aktus, valstybs institucij programinius
dokumentus renkant teorin praktin informacij apie administracins teiss teiskros bkl bei administracins teiss norm
gyvendinimo strateginius sumanymus socialini ekonomini ir kit transformacij erdvje;
2) itirti administracin teis veikiani socialini pokyi esm, juos
apibdinanius veiksnius;
3) nustatyti teisins sistemos reformos tak Lietuvos administracins
teiss kaitai socialini pokyi kontekste;
4) apvelgti ir vertinti nauj socialin teisin vertybin orientacij
mogus visuomen valstyb bei jos nulemtus pokyius valstybs
institucij teisinje praktikoje, utikrinti mogaus teisi gyvendinim;
5) pateikti administracins teiss teorijos ir praktikos tobulinimo socialini pokyi kontekste variantus.
Pagrindiniai tyrimo udaviniai pasiekti tyrimo tiksl, o papildomi
pasirengti ateities tyrimams, patikrinti su tiriama problema nesusijusias
(nors aktualias) hipotezes ir sprsti metodinius klausimus.
Tyrimo tikslas logikai diktuoja pagrindini tyrimo udavini (teorini ir praktini), kuriems patikslinti reikalingi papildomi udaviniai, struktr. Kadangi vadovlis nra skirtas konkreiai tyrimo programai atskleisti,
tai papildomi udaviniai nenagrinjami.
Pagrindini svok tikslinimas ir interpretacija. Rengiant sociologinio tyrimo program pirmiausia reikia iskirti pagrindines svokas, apibrianias svarbiausius tiriamos problemos aspektus.
Svok interpretacija empirini poymi, aikinani j reikm tyrjo isikeltiems udaviniams, paieka. Empirini svok apibrim pa-
94
ieka vadinama empiriniu interpretavimu, o ios svokos apibrimas nurodant fiksuotus empirinius poymius operaciniu apibrimu155.
Pavyzdys: Svokos socialin transformacija tikslinimas ir interpretavimas
1. Semantin svokos socialin transformacija interpretacija aikinantis reikinio reikm:
socialin transformacija kaip procesas reali tyrimo slyg metu;
socialins transformacijos lyginamasis lygmuo santykyje su gretimomis svokomis (pvz., reformavimas, kaita, pokytis, pasikeitimas,
pertvarka ir pan.);
socialin transformacija vairi socialini proces ir interes funkcij raikos skalje.
2. Duomen apie semantin svokos socialin transformacija reikinio
reikm rinkimas:
remiantis surinkta informacija, literatros, dokument analize bei
ekspert apklausa kuriamas svokos socialin transformacija
empirini poymi sraas socialins transformacijos mozaika;
socialins transformacijos mozaikos ekspertinis vertinamas ir t. t.
Svok aikinimo bei interpretavimo eiga:
teorinis darbas: literatros analiz, svok tikslinimas tam tikru teoriniu poiriu (jei yra daug reikmi skirtingose teorinse paradigmose, isirenkame vien arba formuluojame savo darbo apibrim). Tai leidia ivengti svokos sociologins (mokslins)
reikms ir svokos supratimo visuomenje painiojimo;
Bendroji dalis
95
tam tikro svokos apibrimo pavyzdio sukrimas. Tiriami socialins transformacijos ir tarpusavio santykio bei administracins teiss bdai nustatomi remiantis tam tikrais objektyviais ir subjektyviais poymiais;
pavyzdio apibdinimo sistemos sukrimas. is etapas reikalingas
tam, kad aikinant svok nebt paliesta labai plati arba labai
siaura sritis;
operacinis patikslinimas: kokiais konkreiais metodais ir techniniais veiksmais reikia (galima) ufiksuoti tam tikras reikinio (svokos) socialin transformacija poymi savybes. Pavyzdiui,
kaip empirikai ireikti, jog socialini tamp laukuose susikaup
socialini pokyi ir transformacij griaunamj tamp veiksniai156, kurie disfunkcikai lemia vairias policijos marginalinio157
subjektikumo socialines dimensijas?
Atsakymas vienas. Patikslintos svokos, tiksliau j empiriniai poymiai traukiami metodikas, idstomi atskirose apklausose, iekomi dokumentuose ir pan.
Analizuojant duomenis pagal ikeltas hipotezes svarbu dar kart patikrinti, kiek semantin ir empirin (patikslinta) svok interpretacija buvo
patikima, t. y. kiek sutampa poymiai ir indeksai su tomis reikmmis ir savybmis, kurioms jie buvo priskirti darbo pradioje.
Iankstin sistemin tyrimo objekto analiz. i analiz turi apibrti
ir patikslinti tyrimo dalyk. Tai tyrimo problemos modeliavimas (koncepcinis iskaidymas ir detalizavimas), kuris leist formuluoti tyrimo hipotezes.
156
Griaunamj tamp terminas ekonomins istorijos poiriu funkcikai pavartotas
Karlo Polanyi Antrojo pasaulinio karo metais Amerikoje. K. Polanyi nuomone, tas tampas
galima lengvai sugrupuoti pagal pagrindines institucij sritis. alies ekonomikoje daugumai
vairiausi pusiausvyros nebuvimo poymi, toki kaip gamybos, uimtumo ir darbo umokesio majimas, ia atstovaus tipika nedarbo problema. Vidaus politikoje socialini jg kov
ir prieit aklaviet apibdinsime kaip klasin tamp. Tarptautins ekonomikos sunkumus, kurie susitelk aplink vadinamj mokjim balans ir apm eksporto apimties smukim, nepalankias prekybos slygas, veam aliav trkum bei usienio investicij nuostolius, kaip
grup pavadinsime pagal bding tampos form spaudimu valiutoms (K. Polanyi. Didioji
transformacija: politins ir ekonomins ms laik itakos. Vilnius: Algarv, 2002. P. 219).
157
Marginalumas (marginality) dalinio buvimo ir nebuvimo socialinje grupje padtis.
Pirm kart daniau termin pradjo vartoti sociologas R. Parkas, paymdamas kultros
hibrid, skiriant dviej skirting grupi gyvenim ir tradicijas. R. Parkas, tirdamas migrantus, pabr marginalumo dezorientuojant poveik. Marginalumo koncepcija gali bti taikoma platesniu kontekstu, tiriant daugel socialinio marginalumo tip (
96
Pavyzdiui, tiriant administracins teiss institucinius santykius su nepilnamei nusikalstamumo kontrols ir prevencijos strateginiais ir taktiniais teisiniais pagrindais tyrimo objekt galima analizuoti remiantis element, j blok ir tarpusavio ryi sveika, pateikta 3 schemoje.
3 schema. Iankstin sistemin tyrimo objekto analiz
Ax B
A
1
ax
a
Bx
1
bx
b
Cx
C
c
cx
c
Dx
D
d
dx
d2
Bendroji dalis
97
bx jungtis prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot institucij veiklos prie nepilnamei nusikalstamum slygos,
Bx jungtis prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot institucij veiklos prie nepilnamei nusikalstamum vidins paskatos, interesai ir poreikiai,
C blokas: prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot institucij veiksm prie nepilnamei nusikalstamum derinimas
ir sprendim primimas:
c1 prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot
institucij objektyvs vidiniai elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie
nepilnamei nusikalstamum veiksniai,
c2 prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot
institucij objektyvs ioriniai elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie
nepilnamei nusikalstamum veiksniai,
cx jungtis elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie nepilnamei
nusikalstamum slygos,
Cx jungtis prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot institucij veiksm derinimo prie nepilnamei nusikalstamum
gyvendinimas,
D blokas: prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot institucij veiksm derinimo prie nepilnamei nusikalstamum
valdymo, organizavimo veiksniai:
d1 tiesioginiai valdymo poveikiai: organizavimas, kontrol,
d2 bendro veikimo apskaita ir vertinimas,
dx jungtis bendro veikimo slygos,
Dx jungtis bendro veikimo korekcija ir reguliavimas.
Darbo hipotezi iklimas. Tyrimo hipotez mokslinis teiginys arba
dar empirikai nepatikrinta prielaida apie tiriamj objekt (pvz., apie administracins teiss koreliacinius ryius su socialinmis, ekonominmis ir
kitokiomis transformacijomis), jo struktr, ypatybes, prieastinius ryius ir
sveikas su kitais objektais. Tiek mokslinis teiginys, tiek empirinio patikrinimo reikalaujanti prielaida yra tikimybi pobdio, todl turi bti patvirtinti arba paneigti. Tikimybi hipotezs pobdis rodo, kad mokslinio teiginio arba prielaidos tikrumas esam mokslo ini lygmeniu ne iki galo rodytas. iuo poiriu hipotez svarbiausia metodologin tyrimo priemon.
Svarbu, kad hipotezs bt logikai susijusios. Aptariant socialini pokyi
ir administracins teiss santyk galima kelti toki hipotez:
Socialins transformacijos daro tiesiogin tak administracinei teisei.
Nauja socialin teisin vertybin orientacija mogus visuomen valstyb
98
lemia valstybs institucij sistemos pakeitimus, kurie daromi remiantis objektyviais socialiniais, ekonominiais, vadybiniais poreikiais bei vadovaujantis teiss aktuose nustatytais reikalavimais.
Prie empirin tyrim ikeltos hipotezs sociologijoje vadinamos darbo
hipotezmis. Darbo hipotezs naudojamos sudarant principin (strategin)
tyrimo plan, kuris skatina sukonkretintas mokslines paiekas ir papildomai, esant btinybei, ikelia euristines hipotezes.
Euristinio pobdio hipotezs gali bti keliamos, pavyzdiui, vairaus
lygmens socialini reikini ir administracins teiss savitarpio santykiams
atskleisti. Antai gali ikilti btinyb nustatyti prieastin ry tarp inybins
teisins praktikos rengiant statym projektus pagal Lietuvos Respublikos
statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statym ir Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos Valdios staigos
tarnauja monms gyvendinimo. Remiantis iuolaikine teiss teorija158,
taip pat egzistuojania vairaus norminio lygmens reglamentavimo tvarka,
kai ministerijos ir staigos prie ministerij, kitokios inybos teikia Vyriausybei statym projektus, keltina tokia euristin hipotez: inyb rengiami
teiss aktai tvirtina etatistin teis, t. y. valstybs pirmum mogaus atvilgiu. Tokia teiss akt rengimo tvarka sudaro galimyb inyboms ad hoc
statymuose ukoduoti sav interes tenkinimo monopol, o tai prietarauja Konstitucijai.
Darbo hipotezi klimas turi atitikti tam tikrus principinius metodinius reikalavimus:
jos turi atitikti pagrindinius mokslinio tyrimo objektyvumo, mokslikumo, duomen tikslumo patikrinimo (verifikavimo) principus;
kiekviena hipotez privalo bti teorikai argumentuota ir tikrovika;
keliama hipotez neturt prietarauti tiksliai nustatytiems ir patikrintiems socialiniams faktams;
hipotez gali bti tikrinama tyrimo metu;
kiekviena darbo hipotez turi atitikti tyrimo problem.
Pagal turin hipotezs yra:
1) apraomosios teiginiai arba prielaidos apie tyrimo objekto savybes, struktrini ir funkcini objekto ryi pobd;
2) aikinamosios teiginiai arba prielaidos apie tiriam reikini ir
proces prieastinius ryius;
3) prognostins atskleidia tyrimo objekto pltros tendencijas.
158
Vaivila A. Teiss teorija. P. 35, 122; Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. P. 3944.
Bendroji dalis
99
100
101
Bendroji dalis
102
Problemin situacija
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Konfliktai eimoje
Konfliktai su bendraamiais
Konfliktai mokymo staigoje, darbe
Netinkamas laisvalaikis
Skurdas
Nedarbas
Nam neturjimas
Piktnaudiavimas alkoholiu, narkotikais
Labai
danai
Vidutinikai
Retai
Bendroji dalis
103
104
somas kintamasis, o jo atlyginimas priklausomas. Kito pobdio tyrime profesoriaus atlyginimas gali bti nepriklausomas kintamasis, pavyzdiui, kai tiriamas profesoriaus gyvenimo bdas. Todl koreliacijas btina nuolat kontroliuoti.
Tyrimo rezultatas gali bti ne tik tyrimo ataskaita, bet ir straipsniai,
akademini studij rato darbai (kursiniai, magistrinis tyrimas) bei knygos.
ia pateikta bendra tyrimo schema, taiau ir j reikia taikyti krybikai.
Atranka. Kad tyrimo duomenys bt reprezentatyvs, t. y. kad atlikus
panaios grups tyrim bt nustatytos tokios pat tendencijos, btina reprezentatyvi atranka.
Atranka tai tyrimo imties, kurios ypatumai su tam tikra pateisinama
paklaida atitinka visum, modelio pagrindimas.
Itisins apklausos, kai traukiami visi respondentai, atliekamos labai
retai. Itisins apklausos pavyzdys gali bti visuotinis gyventoj suraymas.
Itisin apklausa labai brangus bdas, todl daniausiai atliekamos dalins apklausos. Nors apklausiama dalis, taiau ivados daromos apie visum. Kad tokia apklausa atspindt tikrj padt, btina gerai atrinkti, koki dal reikia apklausti.
Interviu vienas i pirmins informacijos rinkimo metod, kai klausjas tiesiogiai apklausia respondent pagal i anksto sudaryt anket ar
apklausos lap. Interviu kokyb priklauso ne tik nuo anketos kokybs, bet
ir nuo apklausjo kvalifikacijos. Taigi lemia apklausjo ir respondento tarpusavio sveika.
Reikia atsivelgti ir apklausos aplink. Apklausos vieta gali bti labai
vairi: tarnybin patalpa, neutrali aplinka (pvz., viebutis), butas, gatv.
Apklausos vietos parinkimas priklauso nuo tyrimo dalyko ypatum. Tarnybos problem tema geriau klausinti darbovietje: ten klausimai skamba
aktualiau. Taiau negalima klausinti paioje darbo vietoje, nes trukdo alia dirbantys kolegos, j domjimasis apklausa, problem nagrinjimas ir
pan. Todl reikia surasti patalp, kurioje nebt paalini moni.
Stebjimas tai specialus pirmins socialins teisins informacijos
rinkimo metodas, kai tiesiogiai sitraukiama tiriamj proces ir registruojami visi veiksniai, kurie susij su tiriamuoju objektu, jo savybmis, reikmingomis tyrimo tiksl poiriu. Sistemingumas, planingumas ir kryptingumas bdingi stebjimo bruoai. Stebjimo ypatumas yra tiesioginis tyrjo ryys su tyrimo objektu.
ia svarbu siekti objektyvumo, nevengti asmenikumo, bet neugoti
tikrovs savo emocionalumu, dorovinmis ar kitomis savybmis. Paymtina, kad stebtojas negali visikai ivengti emocionalumo, be to, neiven-
Bendroji dalis
105
106
logins sekos stadij, pabaiga. Procesiniai dokumentai gyvendina dinamin funkcij, nes teiss taikymo aktai visada pasirodo kaip saviti juridiniai
faktai, lemiantys tam tikr procesini teisini santyki atsiradim, pasikeitim ir nutraukim.
122.
160
. . , 1967. . 121
161
S. 59.
Bendroji dalis
107
162
365.
. . , 1993. .
163
r. Handbuch Des Staatsrechts Der Bundesrepublik Deutschland. T. 2. Herausgegeben von J. Isensee und P. Kirchhof. Heidelberg. 19871992.
108
Bendroji dalis
109
bei organizacijoms, pareignams bei pilieiams. Todl Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali
bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal (Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 5 dalis).
Administracins teiss mokslas plaija prasme tai vienos ar kitos
alies administracins teiss painimo rezultat sistema, atspindinti valstybs valdym, teorinius ir metodologinius io proceso pagrindus, jo principus, pagrindines idjas ir tradicijas. Kiekvienas istorinis laikotarpis formuoja savo specifinius mokslinius tyrinjimus bei pairas organizuojant ir gyvendinant viej valdym. Taigi ndienos Lietuvos administracins teiss
mokslas siekia paaikinti, apibendrinti ir pateikti vairias rekomendacijas
(pasilymus) organizuojant ir gyvendinant valstybs viej valdym. Taiau vairs valstybinio valdymo svokos aspektai, kaip rodo praktika, yra
vardijami skirtingais terminais valstybinis valdymas, vieasis administravimas, vieasis valdymas, valstybinis administravimas, vykdomoji valdia,
administracinis reglamentavimas, vidaus administravimas, viej paslaug
teikimo organizavimas, administracin prieira, administracin kontrol ir
kt. it administracins teiss svok ypatumai, aktuals metodologiniai
pagrindai ir kitos problemos diskutuojamos iki iol.
Administracins teiss mokslas yra sudtin Lietuvos teiss mokslo
dalis, kurioje administracins teiss specialistai mokslininkai tyrinja ios
teiss akos esm, jos reguliavimo dalyk bei atskirus institutus ir apskritai
visos alies aktualias administracins teisins praktikos ir mokslo problemas. Aikus i svok vardijimas, j turinio ir poymi nustatymas, apskritai ryi su socialiniu valdymu bei paangi administracini teisini idj ir koncepcij moksliniuose leidiniuose (vadovliuose, monografijose,
mokslini praktini konferencij mediagoje, straipsni rinkiniuose ir kitoje literatroje) nustatymas kuria Lietuvos administracins teiss dalyk.
Ndienos Lietuvos administracin teis, kaip teiss aka ir mokymo disciplina, yra i esms reformuojama, nes keiiasi jos sistema, teisinio reguliavimo dalykas, ypa intensyviai tobulinamos (keiiamos ir papildomos) tiek
materialins, tiek procesins administracins teiss normos. Taiau formuojant valstybs administracin teisin politik ne visada utikrinamas
kodifikuot (susistemint) administracini teiss akt veikimo stabilumas
ir veiksmingumas, j glaudus suderinimas su Lietuvos administracine tikrove, Europos Sjungos teise, Jungtini Taut organizacijos ir Europos
Tarybos rekomendacijomis ir reikalavimais. Dl administracini teiss akt
gausos, vairumo ir prietaringumo, privats ir kiti asmenys nesugeba nuosekliai susipainti su i akt turiniu, nustatytais pareigojimais ir veiksmingai juos taikyti socialinje praktikoje, nepaeisti nustatytos administra-
110
Bendroji dalis
111
raidos strategijos struktr, Lietuvos valstybs vizij bei ilgalaikius valstybs raidos prioritetus ini visuomens, saugios visuomens ir konkurencingos ekonomikos krim. Strategijoje numatytos prioritet gyvendinimo
kryptys: mokslas ir vietimas, gyventoj kompetencijos ugdymas, valstybs
valdymo ir savivaldos ugdymas, kultros puoseljimas ir kt. Taigi svarbiausias ndienos Lietuvos administracins teiss mokslo udavinys yra realistikai ir visapusikai itirti ias ir kitas administracins teiss problemas,
parengti teorinius ir metodologinius vieojo administravimo pagrindus,
ypa atsivelgiant tai, kad iki iol alies teissaugos ir vieojo administravimo institucij bei j tarnautoj (pareign) profesin kompetencija ir
administraciniai gebjimai neatitinka aktuali ndienos alies socialins
praktikos reikalavim. Antai btinum stiprinti Lietuvos administracines ir
teismines teissaugos ir vieojo administravimo struktras pabr Europos Komisija 2001 m. metiniame praneime Apie Lietuvos paang siekiant narysts Europos Sjungoje ir dokumente Pltros skm. Tik visapusikai isilavin ir keliantys savo profesin kvalifikacij valstybs tarnautojai pajgs veiksmingai tvirtinti administracinius ir teisinius gebjimus, tinkamai ir kvalifikuotai taikyti statymus, kitus teiss aktus.
Vis dlto btina paymti, kad iuo metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis dar gajus biurokratizmas ir korupcija. Todl atidiai ir laiku iuos
reikinius privalo stebti bei tirti administracins teiss mokslininkai.
Biurokratizmas. Mokslinje literatroje svoka biurokratija suprantama ir vartojama kaip racionaliai sutvarkyta valstybs valdymo sistema, kurioje visus klausimus kompetentingai ir profesionaliai sprendia
valstybs tarnautojai, tiksliai laikydamiesi statym ir postatymini teiss
akt, taisykli, procedr, reglament ir kt. Taigi kiekvienoje teisinje valstybje yra aktualus ir gyvybikai svarbus poreikis parengti kvalifikuot specializuot tarnautoj (valdinink) korpus. Angl mokslininkas Liudvikas
fon Mizesas pagrstai ra, kad beprasmika kritikuoti tai, jog biurokratas
pedantikai laikosi griet taisykli ir nurodym. Mokslininko nuomone,
ios taisykls yra vienintel priemon, utikrinanti statymo virenyb tvarkant valstybinius reikalus ir ginant pilieius nuo despotikos savivals170.
Taigi dalis valstybs valdymo aparato skirta organizuoti statym leidybos
procesus, priimt teiss akt ir teismins piliei gynybos gyvendinim
(funkcinis valstybinis valdymo aspektas). Kita biurokratijos dalis skirta vidaus ir tarptautiniam stabilumui ir saugumui valstybje palaikyti. Valstybs
biurokratinis aparatas susideda i i grandi: vadov (administratori),
170
. . , 1993. . 98.
112
Bendroji dalis
113
172
Lietuvos aidas. 1993. Nr. 186. P. 5. Reikia paymti, kad Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statymo, sigaliojusio 1998 m. gruodio 16 d., 3 straipsnio 3 punkte yra pateikta i
biurokratizmo samprata: tai tokia pareigno veika, kai vietoje reikal sprendimo i esms sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pa-
114
Taigi klestintis biurokratas nuosekliai laikosi vadinamosios minimalios veiklos princip, taiau aplinkiniams savo audringa veikla sugeba sukurti vaizd, kad sprendia labai svarbius klausimus. itaip jis, kaip ra
ymus kin filosofas Lao czu dar VI amiuje iki Kristaus gimimo, sukuria
tik labai tikslingos ir apgalvotos veiklos vaizd. Graktus nieko nedarymo
artiscizmas velgiamas visose biurokrato, vaizdiai tariant, gyvenimo simfonijos srityse ir kelia panai j valdinink pagarb. Pavyzdiui, tipikas
biurokratas gerai ino skirtum tarp reikal sprendimo i esms ir j vilkinimo naudos, tarp atkaklaus darbo ir kapstymosi smulkmenose, tarp tikrj tarnybos funkcij atlikimo ir nuolankaus patarnavimo. Dalykikas tonas, lakonikas kreipimasis dl patarimo, svarbi dalykini dokument
perirjimas ir panas veiksmai didina tik tariam valdininko reikmingum arba teikiam patarim imintingum kit akyse. Dinamikas
neveikimas biurokratui padeda ivengti klaid ir pelnytos atsakomybs,
taigi jo karjeros pabaigos. Turtingame biurokrato bd prisitaikyti prie
vienos arba kitos tarnybins padties arsenale svarbi vieta tenka jo gebjimams vairiais rafinuotais bdais vilkinti atsaking sprendim primim
pasirenkant vienoki ar kitoki laukimo pozicij tvarkant konkreius vieojo administravimo klausimus tai savotika irma, u kurios slypi jo neprofesionalumas, taiau i tikrj sukuriamas energingos valdininko veiklos
vaizdis (iliuzija). Tokie yra tipiki ir iuolaikinio biurokrato valdininko
psichologinio portreto bruoai. ymus vokiei ekonomistas ir sociologas
Michelsas vienas i pirmj nurod dsningum, kad vadinamosios oligarchins (biurokratins) tendencijos yra susijusios su vadovavimo ir organizacijos principo esme. Valstybs biurokratins struktros yra grietai hierarchins, ia sutelkiamos informacins priemons ir kita, j vadovai nekeiiami ir nepasiekiami pavaldini, pastarieji nualinami nuo sprendim
primimo proces. Todl pagrindinis valdios ir valdymo institucij elito
udavinys yra bet kokia kaina isaugoti savo valdi netgi akivaizdiai
kenkiant i institucij prestiui173. Vadovas, gijs didel tarnybin patirt
ir hierarchin presti, ypa nenoriai atsisveikina su savo privilegijuota padtimi, aklai tiki savo veiksm racionalumu, netgi save sutapatina su institucija. Todl tarnautojo biurokrato asmeninis interesas ypa susijs su turima valdia ir prestio ikreipta samprata. Michelso nuomone, ie veiksniai pagrauia valstybs demokratinius ir socialinius politinius pamatus bei
reign darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss aktai (Valstybs
inios. 1998. Nr. 1103024).
173
Michels R. Political Parties. A Sociological Study of the Oligarchical Tendencies of
Modern Democracy. New York. 1959; Michels R. Sociological Character of Political Parties //
Parsons T. The Theories of Society. New York, 1965.
Bendroji dalis
115
institutus174. Kartu reikia paymti, kad vienokias ar kitokias vadovo komandas pasyvs pavaldiniai paprastai vykdo beslygikai ir savanorikai
tikdamiesi ivengti atsakomybs u savo veiksmus. vykus teiss paeidimui jie teisinasi, kad vykd virininko nurodymus ir pan. Biurokratijos teorijoje paplits poiris, kad valdinink elitas viepatauja dl vairi prieasi (pvz., jis geriau organizuotas, turi plaius galiojimus ir veiksm laisv,
naudojasi valdymo veiksm tstinumu bei koordinacija hierarchinje centralizacijos piramidje, tarnybine paslaptimi ir kitomis galimybmis siekdamas valstybinio valdymo ir vieojo administravimo proces veiksmingumo).
Taiau faktai rodo, kad net darniai dirbantis administracinis aparatas, kartais virydamas nustatytos kompetencijos ribas, tampa statymo leidiamosios, t. y. politins, valdios kontrols rankiu vadinamojo valdymo elito, sutelkusio didel gali bei tak, rankose. Taigi nra abejons, kad socialin
valdymo funkcija yra ypa svarbi bet kokios visuomens ir valstybs esmin
gyvavimo slyga. Taiau sunkiai bus sprendiama vadinamosios ndienos
modernios visuomens socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualija, statym prietara tarp dviej nesuderinam reikini: kuriam i j teiktina
pirmenyb demokratijai ar biurokratijai. klausim dar ilgai sprs ne
viena teisinink, ekonomist, sociolog, politolog ir kit specialist vizionieri karta.
Taigi darnus valdymas yra vienas svarbiausi visuomens udavini,
kurio tikslas utikrinti stabil ir normal moni gyvenim, patenkinti j
poreikius bei tiksliai numatyti socialins demokratijos pltros perspektyvas.
Bet istorin praktika rodo, kad realiame visuomens gyvenime danai pervertinimas valdymo institucij vaidmuo, kurio visikai paaboti nepajgia
net turinios stipri pilietin visuomen valstybs. Veikiani kontrols
svert neveiksmingumas ugdo biurokratizm totalitarizmo linkme. Pavyzdiui, pagrindinis teissaugos udavinys visapusikai ginti ir utikrinti pagrindini socialini vertybi saugum. Taiau patirtis rodo, kad prasti statymai stiprina biurokratines tendencijas bei alingus monms ir visuomenei padarinius. Administraciniai ir baudiamieji statymai svarbus, bet toli grau ne vienintelis kovos su teiss paeidimais skms veiksnys. ia
svarbi reikm turi postatyminiai aktai, vairios politins valdios priimtos
programos ir strategijos, ypa alies istorins, kultrins tradicijos, paproiai, tautinio pilietinio aukljimo bkl ir kt. Taiau Lietuvos teissaugos
institucijose taip pat gajos vairios biurokratizmo atmainos netiksli nusi174
116
kaltim, kit teiss paeidim apskaita bei manipuliacijos atitinkamos statistikos rodikliais, teiss paeidim prevencijos politikoje keliami nereals
udaviniai, kuriems gyvendinti neskirta reikiam itekli, nepagrstai atsisakoma teiss paeidjams ikelti bylas, danai piktnaudiaujama toli grau
ne visada pagrstomis nuorodomis blogus statymus arba j spragas, nepamatuotais priekaitais teiss mokslininkams arba pavaldiems pareignams u padarytas klaidas, primetant jiems savo individuali kalt ir pan.
Nereali tiksl nustatymas ypa demoralizuoja pavaldius teissaugos darbuotojus, kurie tok administracin brai vertina tik kaip eilin formal
politini ki klim, beprasm biurokratini aidim ritual. Praktika
taip pat rodo, kad biurokratija tarsi uhipnotizuota avisi vairiausi draudim magija. Mat biurokratai nuoirdiai tiki, kad tik draudimais ir
grietomis bausmmis galima sustabdyti teiss paeidim lavin. Taiau
tokia praktika neleistinai supaprastina vis kovos su iais paeidimais strategij ir politik, pagaliau sukuria tik energingos pareigno veiklos iliuzij, i esms palengvinani jo profesin gyvenim. Pagaliau dar vienas pareigno biurokrato mstymo ir veiklos principas abejingas poiris
mog, jo teises ir teistus interesus. Taiau i interes paeidimai, es
daromi visuomens labui (naudai), kaip rodo teism praktika, paeidia ir
paios visuomens gerov. Todl alyje tobulintinas vadinamasis administracins prieiros ir kiti institutai siekiant alinti biurokratizmo reikinius,
o esant galimybei konfliktus ir ginus sprsti gera valia. Todl Lietuvos
administracinje teisje itin svarbu radikaliai sumainti asmen, turini
teis surayti administracini teiss paeidim protokolus, skaii. Tyrimai
rodo, kad ypa populiari, bet pavojinga alies biurokratijos tendencija
pablogjus administracins teistvarkos rodikliams tuoj pat ipleiamas
subjekt, turini teis surayti nurodytus protokolus, sraas, numatytas
galiojanio ATPK 259 straipsnyje.
Administracinei praktikai (jos kokybiniams rodikliams) ypa kenkia
skubotai ir nekvalifikuotai rengiam postatymini teiss akt rengimo
greitjantis konvejeris. Galima teigti, kad toki teiss akt gausa tarsi
pateisina tikrja io odio prasme ipst alies valdymo aparat, taiau
iderina jo veikl, sumenkina statymo reikm ir vaidmen administracinje praktikoje. Faktai rodo, kad pareignai daniausiai link taikyti vairias
taisykles, instrukcijas tarsi umirdami konkretaus administracinio statymo
paskirt. Bet teisinse mogaus teisi ir laisvi apsaugos nuo neteist administracijos veiksm procedrose daug problem kelia kompetencijos ir
teisinio isilavinimo stygius, ypa priimant svarbius sprendimus bei taikant
vienokias arba kitokias jurisdikcini teism nuostatas. Taigi grieta ir nuosekli teismin biurokratins savivals kontrol bei jos padarini alinimas
Bendroji dalis
117
118
kia jos socialiniams santykiams, ekonomikai, kultrai, socialins demokratijos pltrai, apskritai ndienos valdymo santyki bei vieojo administravimo kokybei ir veiksmingumui.
Korupcija. Socialins ir ekonomins krizs poymiai alyje grsmingai didja dl daugelio prieasi, ypa dl iurki klaid vieojo administravimo politikoje ir praktikoje, dl politins, teisins bei pilietins kultros stygiaus, biurokratijos stiprjimo ir ikreipt karjeros santyki, dl
grotesko formas gijusios pareign rotacijos ir neprofesionalumo, dl nesiningumo valstybs tarnyboje, dl teisins atsakomybs u valdinink
veiksm padarinius paralyiaus, dl brutalaus korumpuot politik kiimosi tarnautoj atrank formuojant valstybs aparat, beveik atviro j koloboravimo su vairiomis finansinmis ekonominmis grupuotmis, dl valstybs beveik nekontroliuojam takos sfer pasidalijimo proces ekonomikoje. Ypa nesininga konkurencija kovoje u bv vadinamojoje rinkos
ekonomikoje. Taigi ia danai laimi ne tas verslininkas, kuris siningai
gamina reikalingiausi ir paklausi produkcij (arba teikia paslaugas) ir
vykdo mokestines prievoles, o korumpuotas, inantis valstybs aparato
landas korupcini priemoni arsenalo naudotojas. ios neigiamos tendencijos irykja perkanioms organizacijoms organizuojant neskaidr viej
pirkim, kai preks ir paslaugos gyjamos neekonomikiausiu bdu, prichvatizuojant valstybs turt, skelbiant tik formalius konkursus dl geriausio tam tikro darbo arba kitoki rezultat, aukcionus, alinant verslo konkurentus, naudojant nelegalias bankroto procedras, neteistu bdu pasitelkiant valstybins prievartos galias turini institucij paslaugas, lugdanias konkurent mokesi inspekcij patikrinimais, baudiamosiomis bylomis ir pan. Taigi galima teigti, kad kol kas alyje kriminalinis sukiavimas
ir kiti recidyvai klesti aktyviai bendradarbiaujant korumpuotiems valdininkams.
Pastarojo laikotarpio korupcinio nusikalstamumo kiekybiniai ir kokybiniai pokyiai bei tendencijos alyje buvo tokie intensyvs, kad i esms
paralyiavo alies vyriausybs antikorupcini priemoni planus ir programas, stabd tik formalias, pavirutinikas, nuo socialins tikrovs atitrkusias korupcijos prevencijos priemones. Todl visi alyje panaudoti teisiniai,
ekonominiai, organizaciniai, informaciniai analitiniai ir tarptautinio pobdio svertai (Saultekio", Saullydio ir pan.) buvo nerezultatyvs ir neveiksmingi.
iandien ypa daug dmesio reikia skirti kovai su korupcija valstybini institucij, alies valstybs tarnybos administracinje praktikoje176. Ko176
Bendroji dalis
119
120
Bendroji dalis
121
180
122
leksikai itirtas, nes jis rodo, kokia didiul yra tipiko pareigno asmens
psichologin, pilietin, dorovin degradacija. Paradoksalu, bet faktas: kuo
didesn yra pareigno tarnybin taka ir alga, tuo didesnius kyius jis gauna
(ima). Bet, kita vertus, vokiei autoriai V. Falenkampas ir I. Knausas pagrstai nurodo, kad korupcijos prevencija vis dlto turi bti nukreipta ne
grietesni sankcij taikym, o politikos siningum ir visuomeninio valdymo saugojim nuo korupcinio paalinio poveikio. Be to, i prevencija turi bti susijusi su analogikomis pastangomis visuomenje ir ekonomikoje182. Taigi visuomenje susidariusi socialin, politin, teisin, ekonomin ir
kultrin padtis yra ypatinga konkrei korupcijos veiksni terp, kurioje
dl korupcijos gauta nauda savo ruotu skatina i veiksni vienok ar kitok neigiam veikim.
Sociologins apklausos rodo, kad valdininkija maai paiso mogaus
teisi ir laisvi pagarbos, siningumo, principingumo, nepaperkamumo ir
kit socialini vertybi princip. Savo pareigas ji danai vertina tik kaip patogi priemon egoistiniams asmeniniams interesams tenkinti ribojant
moni visuomeninius poreikius. Maa to, korupcija apskritai tarsi vys
griauna vis valstybinio valdymo sistemos piramid, menkina moni pasitikjim savo valstybe, valstybs tarnautojais ir lugdo normalios civilizuotos rinkos ekonomikos krim Lietuvoje, skatina nusikalstamumo didjim
alyje (ypa ekonomikos sektoriuje). Daug alos valstybei padar aktyvus
valstybs tarnautoj dalyvavimas privai moni veikloje tiek jas steigiant, tiek sitraukiant i moni taryb ir valdyb sudt. Ilgai laukti
sunki tokios praktikos padarini nereikjo korupcijos kreiv nusikaltim, kit teiss paeidim Lietuvos kriminalinje statistikoje staigiai okteljo auktyn. Taigi biurokratijai ir verslui suaugus tarsi Siamo dvyniams irykjo vis lygi valdymo institucij sistemoje papirkinjimo tendencijos.
Negana to, tyrimai rodo, kad privatus kapitalas auktus valdymo institucij ir finansini korporacij postus prastumia savo atstovus (ypa naftos,
energetikos, duj versle bei kituose bent kiek reikmingesniuose ekonomikos sektoriuose) ir jie oligarchiniams sluoksniams teikia pelningus valstybs usakymus ir lengvatas. Reaguodamas ias ir kitas negeroves Vilniaus
arkivyskupijos metropolitas kardinolas A. J. Bakis principingai nurod,
kad politikai iki iol neisilaisvino i senojo nomenklatros mentaliteto
<...> Kiekvienas gina savo asmeninius, savo draug ar grupi, bet ne valstybs interesus <...> tos asmenybs, kurios valdo valstyb ir taut, turt
bti visapusikai siningos tiek eimoje, tiek savo darbe <...> yra daug s182
Vahlenkamp W., Knaub I. Korruption hinneh men oder haudeln? Mit einem Beitrag
von Ernst Heindrich Ahlf. Bundeskriminalamt Wiesbaden, 1995.
Bendroji dalis
123
124
Bendroji dalis
125
numat konkreias kovos su korupcija alyje priemones ir kriterijus. gyvendindama nutarim Vyriausyb pareigojo Nusikalstamumo prevencijos centr kartu su Teiss institutu sudaryti neinybin ekspert grup nusikalstamumo ir korupcijos ekonomikos ir finans srityse bklei, tendencijoms, prieastims bei slygoms, taip pat prevencijos priemonms analizuoti
ir vertinti. Taiau ios akcijos nebuvo veiksmingos, nes su korupcija, kaip
rodo praktika, negali bti kovojama pasitelkus kavalerij. Ypa neigiamas
ia ir politik vaidmuo diletantikais, lobistiniais arba gerais norais
grindiamais ir panaiais sprendimais jie danai neutralizuoja visas alyje
rengiamas kovos su korupcija akcijas. Taigi korupcijos, skaudiai paeidianios privaiuosius ir vieuosius interesus, diapazonas yra itin platus ir
apima tarnybins etikos ir kitus paeidimus iki organizuoto nusikalstamumo form.
Korupcijos pltotei alyje didel tak turi vairi organizacij veiklos
disfunkcija, pasireikianti nevykdymu, nepakankamu vykdymu arba vykdymu i j teisinio statuso neiplaukiani funkcij. Tokia disfunkcijos
tendencija yra persmelkusi valstybs aparato darb. Ir tai suprantama:
veiksmingos kontrols ir vieumo stygius sukuria pareign nebaudiamumo u padarytus teiss paeidimus atmosfer, pakerta nuoseklios j atsakomybs didinimo politikos pagrindus, o link korupcij asmenys esant
tokiai padiai nebijo rizikuoti. Todl Lietuvoje btina kuo skubiau realiai itirti teisinius, socialinius psichologinius, institucinius, finansinius ir kitus korupcijai tak daranius veiksnius ir nuosekliai, atidiai tobulinti jos
kontrols organizavimo mechanizm, rytingai alinti korupcijos prevencijos mechanizmo trkumus ir apskritai tobulinti vis atsakomybs u j sistem (ypa ministr, viceministr ir kit auktj administravimo pareign). Btina taip pat tobulinti vis pareign atrankos valstybs tarnyb
sistem, rytingai ukirsti keli j vairaus plauko diletantams, ekonomini ir finansini grupuoi, kriminalini struktr atstovams. Pretendento valstybs post likim turi lemti jo siningumas, pilietikumas,
profesin erudicija ir kompetencija, o ne dabar plaiai paplits gimini,
patikim vyr protegavimas, politik skol grinimas per post dalybas ir kitos deformacijos. Esant tokiai padiai, alyje vyrauja visuomens
nusivylimo savo valstybe, mogikosiomis vertybmis tendencija, jos tarumas dl visuotins korupcijos pltros alyje. Taiau i dalies iuos procesus
lemia ir alies politinio, finansinio, ekonomikos elito pilietins, moralins
orientacijos ir atsparumo korupcijai stoka.
Todl Lietuvos, kaip ir kit posocialistini ali, visuomenms bdingos ios problemos: moralinio dorovinio pagrindo naikinimas visuomenje,
nesugebanti tinkamai funkcionuoti ir neipltota bei nekoordinuota de-
126
Bendroji dalis
127
128
Bendroji dalis
129
cins teiss aktais btina grietai atskirti korupcinius drausminius nusiengimus nuo korupcini administracins teiss paeidim ar nusikaltim
nelygu kokia reali ala konkreiais atvejais buvo padaryta pilieiams ir valstybs valdymo tvarkai. Kartu administracin praktika diktuoja btinum
parengti korupcinio teiss paeidimo subjekto samprat konstitucins,
tarptautins, administracins, baudiamosios, civilins ir darbo teiss poiriu, ypa turint galvoje globalizacijos procesus. Iki iol Lietuvos teiss
moksle ir praktikoje korupcijos fenomenas buvo modeliuojamas i esms
tik baudiamosios teiss aspektu. Administracinms ir civilinms teisinms
korupcijos prevencijos priemonms ia buvo skiriama maiau dmesio. Taiau nauji socialiniai pokyiai bei gyta patirtis ms valstybje ir usienio
alyse veria naujai pavelgti ias problemas bei veiksmingiau derinti nurodytas teisins kovos su korupcija priemones, t. y. visapusikiau pasinaudoti j ia teikiamomis galimybmis. Bt stengiamasi bent i dalies kompensuoti valstybs, visuomens ir moni pasyvum gyvendinant korupcijos prevencij sudaryti palankesnes teisins kovos su iuo pavojingu reikiniu galimybes, ypa skatinant valdymo institucij ir piliei iniciatyv bei
aktyvum187.
Taigi korupcijos prevencijos organizavimo priemons vienaip ar kitaip turi bti suderintos su visa Lietuvos statym leidybos sistema. Maa
to, alies antikorupcin politika bei konkreios programos turi bti vykdomos kryptingai: remiantis visapusikomis mokslinmis metodologinmis
rekomendacijomis ir atsivelgiant alies socialins bei tarptautins antikorupcins praktikos pokyius188. Juolab kad kuriant moderni teisin valsty187
Taiau socialiniai tyrimai rodo, kad dauguma piliei korupcijos kol kas ne tik nelaiko
pagrindine valstybs problema, bet ir j toleruoja kaip savo gyvenimo norm (r., pavyzdiui:
Lietuvos rytas. 2005. Nr. 43). Be abejons, i aplinkyb ypa sunkina veiksmingos kovos su korupcija priemoni rengimo ir diegimo praktikoje universali strategij (pvz., valstyb, kontroliuodama moni finansin atskaitomyb, toli grau ne visada gali pasikliauti auditori ivadomis; iki iol neisprsti asmen, nukentjusi nuo korupcijos, alos (kompensacij) atlyginimo klausimai ir kt.). Todl gyventoj teisins smons, kultros ir pilietikumo kantrus ir sistemingas ugdymas yra bene svarbiausias valstybs, visuomens ir teisini mokslo ir praktikos
institucij udavinys.
188
Plaiau r.: Transperancy International organizacija, kovojanti su korupcijos plitimu
(pagal TI informacinius leidinius pareng D. Pelenis) // Justitia. 1999. Nr. 56. P. 29. Istorinius, ekonominius, politinius ir teisinius kovos su korupcija aspektus, Jungtini Taut organizacijos pastangas pasmerkiant destruktyv reikin apvelg dr. A. Pivorinas straipsnyje
Nusikaltimai valstybs tarnybai ir korupcija problemos bei j sprendimo bdai (Justitia.
1997. Nr. 6. P. 1417). Tyrimai rodo, kad korupcija per asmeninius ryius yra susijusi su karjerizmu. Antai dr. S. Paulauskas rao: Kada siekiama uimti vien ar kit post, tenka sudaryti
sandr su takingu asmeniu. Bet kuris sandris lemia asmeninius sipareigojimus piniginius,
turtinius, garbs ar kitus. Kada kalbama apie valstybs valdymo struktras ie sipareigojimai
130
Bendroji dalis
131
vieiesiems interesams, tvirtinti priimam sprendim nealikum ir ukirsti keli rastis ir plisti korupcijai valstybinje tarnyboje. Vykdant nacionalins kovos su korupcija programines nuostatas ypa daug dmesio skiriama Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai (toliau Komisija), kurios
nuostatus alies Vyriausyb patvirtino 2003 m. kovo 20 d. Pagrindins ios
komisijos funkcijos yra: analizuoti nurodyto statymo taikymo problemas;
teikti iekinius teismui dl darbo sutari ir sandori, sudaryt paeidiant
minto statymo reikalavimus, nutraukimo ar pripainimo negaliojaniais,
teikti rekomendacijas dl io statymo gyvendinimo tvarkos atitinkam
valstybs ir savivaldybs institucij vadovams ar j galiotiems atstovams;
pavesti nurodytiems asmenims savo jgomis atlikti tyrim, jeigu yra gauta
pagrsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybs ar savivaldybs tarnyboje, nevykdo io statymo reikalavim. statymas numato, kad Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendimai gali bti skundiami teismui.
Komisija tiria ir nagrinja Seimo, Prezidento institucijas, Vyriausybs
nari, valstybs politik, Valstybs kontrols, Specialij tyrim tarnybos
pareign, valstybs ir savivaldybi tarnautoj, kit piliei paklausimus,
skundus ir praymus, iniasklaidoje pateikiam informacij apie galimus
nagrinjamo statymo paeidimus. Asmenims, nesunkiai paeidusiems statymus, taikomos aukljamosios priemons nurodant vieai spaudoje, televizijoje, internete paeidj ir paeidimo fakt. Dl piktybiko paeidj elgesio komisija gali kreiptis teism praydama, kad jis taikyt adekvaias teisinio poveikio priemones pinigines baudas, atleidim i darbo, arba silydama paeidjo institucijos vadovams skirti teiss aktuose numatytas drausmines (tarnybines) nuobaudas. Pavyzdiui, Komisija 2002 m. prim 27 sprendimus, i vairi organizacij ir piliei gavo 529 skundus ir
pareikimus, pareng 593 atsakymus, pavedimus ir kt. Tais paias metais
Komisijai pateikta 2080 metini (2001 m.) privai interes deklaracij,
kuri duomenys buvo vesti kompiuterin program ir paskelbti internete.
VTEK statymo nustatyta tvarka taip pat kontroliuoja lobistin veikl, valstybs tarnautoj privai interes deklaravim kad bt utikrintas i
interes vieumas.
Tyrimai rodo, kad nesibaigiantys korupcijos skandalai Lietuvos valstybins valdios institucijose lugdo valstybs autoritet piliei ir visuomens akyse tai patvirtina gausyb apklaus, susijusi su i institucij ir
j pareign darbu. Kuriant smoning pilietin visuomen ir teisin valstyb, moni nepasitenkinim kelia valdinink gyvenimo principai ir vertybin orientacija, kurioje vyrauja j asmeniniai interesai ir poreikiai, kit piliei ir socialini grupi interes nepaisymas. Teisininkas A. Bukauskas
pagrstai rao, kad privataus sektoriaus interesai yra siauresni negu vieojo,
132
nes apsiriboja tik siekiu didinti savo pajamas190. I ties, valstyb moni
interesus gyvendina per savo valdymo institucijas, gaus tarnautoj ir pareign korpus, drausdama, leisdama veikti tam tikru bdu arba kitais
metodais teisikai reguliuodama valdymo santyki subjekt elges. Taiau
dl palyginti emos bendrosios ir profesins valdinink bei kit verslo santykiuose dalyvaujani asmen kultros, dano etikos ir dorovs taisykli
nepaisymo, pilietini tradicij stokos, viej interes utikrinimo procesai
juos derinant su egoistiniais privai asmen poreikiais alyje kol kas klostosi itin nelengvai. Tai rodo viej ir privai interes valstybs tarnyboje
konflikt ir etikos paeidim didjimo tendencija. Todl tik sutelktomis visuomens, ypa kultros, vietimo darbuotoj, apskritai inteligentijos, piliei, teiss mokslinink ir praktikos darbuotoj pastangomis manoma
stabdyti ia kylanius konfliktus. Praktika tikinamai rodo, kad vien tik gerais ir teisingais statymais vargu ar isprsime anksiau nurodytas ir kitas
aktualias problemas, kurias realiai, visapusikai ir konstruktyviai turi itirti
administracins teiss mokslo atstovai, kiti specialistai bei pilietins institucijos.
Kiekvienas valstybs ir visuomens istorins raidos laikotarpis diktuoja savo reikalavimus. Administracins teiss mokslas tyrinja valdios ir
pavaldumo santykiais su ja susijusias asmen sveikos teisines formas paiose vairiausiose valstybinio valdymo srityse.
Kitaip tariant, administracins teiss mokslas tiria teisins tvarkos
dsningumus, kurie tarp moni atsiranda valstybinio valdymo santykiuose
ir ia utikrinant teisingum bei reali mogaus teisi apsaug, ypa prigimtines mogaus teises ir teisinio statymo virenyb administracinje jurisdikcijoje. Taiau administraciniai teisiniai santykiai yra ypatingi, nes juose visada dalyvauja valstybins valdios institucijos, kurios iuose santykiuose su pilieiais vykdo privilegijuotas valdios funkcijas. Valstyb vykdomj valdi vykdo per gausias ir vairias savo institucijas bei pareignus.
Todl pagrindin administracins teiss mokslo paskirtis visada buvo ir yra
tyrinti specifinius administracini teisini santyki bruous (ypatumus),
tobulinti Lietuvos administracins teiss teorinius pagrindus, jos institutus,
svokas ir kategorijas, apskritai metodologij.
Daug dmesio turi bti skiriama ir paios administracins teiss atribojimui nuo kit teiss ak. i atskirties problem savo moksliniuose
190
Bukauskas A. Ar galima suderinti vieuosius ir privaius interesus? // Respublika. 2001.
Nr. 156.
Bendroji dalis
133
134
besikeiianios visuomens socialinius poreikius ir adekvaiomis administracinmis priemonmis bei bdais sprsti organizacinius bei kitus udavinius. Taigi administracins teiss mokslas tyrinja administracins teiss
doktrinas (idjas, tendencijas, vieojo administravimo dsningumus ir kt.),
administracins teiss normas ir praktik bei modeliuoja vieojo valdymo
udavinius (perspektyvas). Ypa aktualus administracins teiss mokslininkams yra teisins valstybs princip teistumo ir teisingumo utikrinimas administracinje justicijoje ir jurisdikcijoje aikinant administracins
teiss akt tikrj prasm, garantuojant ali, j atstov, ekspert, advokat, kit dalyvaujani asmen teisin padt.
Administracins teiss mokslininkai daug dmesio turi skirti Lietuvos
valstybs valdymo pagrindams tobulinti. Pavyzdiui, alies Vyriausybs
20012004 m. programoje buvo planuojama pertvarkyti vis valstybs valdymo sistem, remiantis sisteminiu poiriu ir vadybos pagrindais suprojektuoti organizacines bei funkcines valdymo institucij struktras, parengti vykdomosios valdios vairi institucij sprendim primimo procedras.
Maa to, ia Vyriausyb sipareigojo sukurti valstybinio valdymo organizavimo ir veiklos prieiros mechanizm, reglamentuoti ne tik valstybs institucij, bet ir valstybs tarnautoj individuali atsakomyb u j padarytus
paeidimus, taip pat nustatyti valstybs institucij ir pareign veiklos ribas, parengti Vyriausybs statymo tobulinimo projekt, numatant centrins vieojo administravimo sistemos institucin srang, Vyriausybs veiklos pagrindus, ministr atsakomyb u jiems pavestas valdymo sritis ir u
Vyriausybs priimt sprendim gyvendinim bei padarinius, iuo statymu
nustatyti kiekvienos ministerijos kompetencijos sritis, kad glaudiai susij
klausimai bt pavesti tvarkyti vienai valstybs institucijai193.
Tobulinant valstybs valdym ypa aktuals jo dekoncentravimo ir
decentralizavimo, ministerij bei kit valstybs institucij funkcij patikslinimo (j dal perduodant savivaldybms arba nevalstybinms institucijoms), centrins regionins ir vietins valdios funkcij atskyrimo, teritorins valdymo reformos vykdymo, vieojo administravimo procedr tobulinimo, profesionalaus ir nekorumpuoto valstybs tarnautoj aparato sudarymo, konstitucini savivaldos teisi ir garantij utikrinimo, visuomens
dalyvavimo svarbiausi valstybs valdymo sprendim primimo procedrose ir kiti klausimai, kurie turi bti nuosekliai ir nuodugniai ityrinti pirmiausia alies administracins teiss mokslinink darbuose.
Svarbs ir aktuals administracins teiss tyrinjimai Lietuvos sistemini vieojo administravimo proces, ypa pagrindini valstybs tarnybos
193
Bendroji dalis
135
santyki srityse. Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarimu Nr. IX1187, planuojama, kad 2010 m. Lietuvos vieojo administravimo sistema atitikt Europos ali vieojo administravimo patikimumo lyg194.
Tuo tikslu usibrta modernizuoti vis Lietuvos vieojo administravimo sistem, tapai Europos Sjungos alyse numatytoms normoms ir
tradicijoms. Pirmiausia siekiama gyvendinti elektronins valdios projektus bei stiprinti elektronins vyriausybs pltr diegti naujas informacines
ir telekomunikacines technologijas teikiant vieojo administravimo paslaugas monms ir verslui, sukurti funkcionali, integrali valstybs registr sistem, utikrinti i registr sveik, sukaupt duomen kokyb ir prieinamum gyventojams, jiems sukurti visikai naujas galimybes komunikuoti
su vieojo administravimo staigomis patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir
vairiais bdais. Praktika rodo, kad kvalifikuotas ir tinkamas elektronins
valdios projekt gyvendinimas realiai padidina valdymo sistem veiksmingum, sumaina valstybs tarnautoj skaii, apskritai pagerina valstybinio valdymo kokyb. Kiekvienam mogui arba asmeniui sukuriama galimyb objektyviai tinkamai naudotis savo administracinmis teismis: ginti
ias teises vieojo administravimo institucijose, laiku gauti aikius, kvalifikuotus atsakymus aktualius klausimus ir veiksmingai apsksti valstybs
tarnautoj veiksmus.
Administracins teiss mokslas turi kruopiai inagrinti ir vertinti
administracins teiss norm gyvendinimo praktik, Lietuvos Vyriausybs
ir vyriausybs staig veiklos tobulinimo, valstybs valdymo institucij vidinio administravimo bei vieojo administravimo procedr utikrinimo teisiniuose (ypa rengiant kokybikus, stabilius ir skatinanius veiksming socialin paang teiss aktus) santykiuose klausimus. Antai mintoje valstybs ilgalaiks raidos strategijoje siekiama radikaliai pertvarkyti vis valstybs valdymo sistem remiantis sisteminiu poiriu ir vadybos pagrindais,
tobulinti vis vieojo administravimo institucij funkcijas, optimizuoti j
skaii bei sukurti veiksming valstybs valdymo organizavimo ir veiklos
prieiros sistem (mechanizm), aikiai nustatyti ir suderinti kiekvienos
vieojo administravimo grandies kompetencij, apskritai mainti valstybs
institucij grsmingai didjanio tarnautoj aparato darbuotoj skaii,
pirmiausia siaurinant valstybs kompetencij arba ias funkcijas perduodant vykdyti privatiems subjektams. Konkrei administracins teiss tyrinjim pagrindu valstybje btina operatyviai nustatyti monms, verslo
subjektams ir kitiems asmenims prieinamas ir skaidrias administracins
194
136
r., pavyzdiui: Valstybs tarnautojo etika. Straipsni rinkinys. Vilnius, 2002. Atkreiptinas dmesys ir dr. V. Andriulio parengt lietuvikojo leidimo ang Valstyb tarnautoj
etika Lietuvos Respublikos statym kontekste.
Bendroji dalis
137
tika, utikrinti patikim valstybs savivaldybms pavest funkcij, ypa socialini imok, finansavim. Siekiant tenkinti moni vieuosius poreikius
valstybs ir savivaldybs institucijose btina pastarosioms suteikti teis administruoti vietinius mokesius, nustatyti mokslikai pagrstus ilgalaikius
pakankamus savivaldybi biudet pajam altinius ir kt.
Nepriklausomoje Lietuvoje administracins teiss reforma i esms
skiriasi nuo kit nacionalini teiss ak formavimosi proces tiek savo apimtimi (mastais), tiek sudtingumu (ypa prietaringa ir nestabilia teisine
baze), nes alyje buvo sukurta visikai nauja vykdomosios valdios institucij sistema ir kokybikai besiskirianti nuo sovietini administracini struktr j veiklos praktika. Todl administracins teiss mokslininkai daugiausia dmesio turi skirti valstybs tarnybos veiklos aktualioms problemoms, ios tarnybos administracini gebjim bei profesins kultros ugdymo klausimams. Savo straipsniuose, vadovliuose, disertacijose ir monografijose administracins teiss specialistai privalo realistikai (kritikai),
bet konstruktyviai nagrinti ias valstybs valdymo institucij ir savivaldybi veiklos aktualijas: j darbo tstinum, veiksmingum, vieum, teikiam paslaug kokybs ir atsakomybs u savo priimtus sprendimus klausimus, valstybs institucij ir pareign veiklos ribas (kompetencij), ypa
valstybs institucij ir tarnautoj individualios atsakomybs u j vykdytus
paeidimus praktik, valstybs tarnybos profesionalumo ir stabilumo garantijas, gyventoj uimtumo, skurdo ir socialins atskirties problemas, alies, region pltr siekiant i tikrj sumainti gyventoj pragyvenimo kokybs disproporcijas bei svarbiausij socialini, ekonomini ir gyvenimo
rodikli skirtumus regionuose.
eng XXI a. pradi matome, kad valstybs ir visuomens valdymo
procesai i esms pasikeit ir tapo ypa dinamiki, sudtingi, nes dar gajos
totalitarinio administravimo bei mentalumo apraikos, neigiamos laukins
rinkos, liberalizmo, etatizmo, egoizmo, individualizmo destruktyvios tendencijos196. Todl vis didesn reikm gyja naujos administracins teiss
doktrinos ir praktikos tobulinimo gairs. Kuriant Lietuvos teiss sistem,
alies statym projektus derinant su Europos Sjungos teiss reikalavimais, apskritai tobulinant statym leidybos procedras bei pai statym
kokyb, sunku jas pervertinti. Administracin teis yra pagrindin teiss
aka, glaudiai suaugusi su visa privatins teiss infrastruktra. Taiau tinkamai j pltoti, aikinti ir taikyti socialinje ms visuomens praktikoje
196
138
galima tik gerai imanant mokslin ios teiss akos institut ir norm specifik. Dr. P. V. Raulinaitis dar 1926 m. ra, kad administracijos aparato
veikimo ir paios administracijos reformos klausimai yra tap aktualiais
dienos rpesiais ne tik usienyje, bet ir Lietuvoje, nes ms nedidel ir
silpnai industrikai organizuota valstyb daugiau reikalinga reformos vairiose organizuojamojo visuomens ir valstybs gyvenimo srityse, negu kita
alis197. Autorius paymjo, kad siekiant stabiliau organizuoti valstybin ir
privat gyvenim btina j pertvarkyti naujais, naudingesniais bei tikslesniais principais.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, ms valstybs teis ir jos sistema, ekonomika, kultra ir visas socialinis gyvenimas i esms pasikeit.
iandien Lietuvos teis kuriama laikantis europietikos tradicijos ir, kaip
pabriama 1998 m. Teisins sistemos reformos metmen naujojoje redakcijoje, atsivelgiant istorin Lietuvos praktik, dabartinius teiss standartus, derinant skirtingus teismo reguliavimo metodus. Administracin teis
reguliuoja ir gina tiek piliei, tiek visuomeninius interesus bei nustato
vairi valstybinio valdymo ir savivaldybi institucij struktr ir kompetencij. Taigi pasitelkusi i teiss ak valstyb gyvendina ir apsaugo teisins tvarkos pagrindus, kurie garantuoja jos pamatus, socialinio, ekonominio ir kultrinio gyvenimo tstinum. Prof. A. Vaivila konkreiai nurodo, kad valdymo objektais laikomi moni santykiai, usimezgantys ekonomikos, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, teistvarkos, piliei teisi
apsaugos ir kitose srityse, o metodu valdios ir pavaldumo principas, nustatantis vieojo administravimo institucij (tarnyb) subordinacij, drausmin ir kitoki atsakomyb u patiktas veiklos sritis198.
Lietuvi administracins teiss tyrintoj darbuose kol kas apsiribojama tik vienos arba kitos ios teiss akos aktualijos analize. Visapusikai
apvelgiani vis ndienos alies administracinio gyvenimo panoram
(problemas) mokslini darb beveik neturime. Taiau atsivelgdami nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu trunkanios administracins teisins reformos aktualum matome didel Europos Sjungos teiss, vokiei ir
prancz administracins teiss mokykl tak. Antai Lietuvoje sukurtas
vieojo administravimo institucij kontrols institutas apibdina nacionalins teisins kultros pltr. Pasaulio ali praktika rodo, kad biurokratija
(administracija) tradicikai tariai vertina i kontrol. Taiau, teisinink
nuomone, teismin administracijos veiksm kontrol yra apribota, nes i
esms grindiama tik teistumo standarto laikymusi. Vieoji administracija
197
198
Bendroji dalis
139
privalo atsakyti u savo neteistus ir neteisingus veiksmus juos pati revizuodama. Pavyzdiui, Olandijoje statymai numato iuos gynybos bdus: su
skundu kreipiamasi auktesn administracins valdios grand ginijant
emesniojo administracinio organo sprendimo teistum ir teisingum.
Gavus neigiam atsakym, pareikiamas iekinys administraciniam teismui
ir Valstybs Tarybai. Abiem atvejais paprastai reikalaujama vertinti
sprendimo teistum ir nurodyti atitinkamus teiss aktus bei bendruosius
teisinius principus. Iekiniai, pareikiami bendrosios kompetencijos teismams (kuriems suteikta atitinkama jurisdikcija), vertinami tais paiais kriterijais. Galima sakyti, jog Europos ali statymuose ir precedentinje teisje administracijos veiksmai ginijami vadinamojo teisingumo principo
pagrindu. Pavyzdiui, Nyderland administracins teiss asociacijos ataskaitoje, pritaikius atitinkamas svokas ir metodus, sukurta koncepcija, kuri susideda i teisingumo, rpestingos administracijos, garbing ketinim,
suderinamumo ir teisinio apibrtumo princip. Bdinga ir tai, kad Nyderland administracins jurisdikcijos teismai pasiymi gausa ir vairumu ia
veikia patent teismai, sulaikytj asmen teisi gynimo teismai, student
stipendij teismai, prekybini laiv apsaugos, ems kio nuomos (arendos) ir kiti teismai. Taiau tokia specializuot administracini teism gausa
trukd vienodo statym taikymo praktikai, pasunkino piliei galimybes
veiksmingai pasitelkti teisins gynybos priemones. Todl ioje alyje 1982
m. priimtas statymas Apie bendrj administracin teis, pareigojantis
ios alies administracin valdi nealikai vykdyti savo pareigas. Prajusio
imtmeio devintajame deimtmetyje Olandijoje devyniolikos apygardos
teism sistemoje buvo kurtos (steigtos) administracins sekcijos, nagrinjanios bylas pirmosios instancijos tvarka. ios reformos tikslas sukurti
moderni XXI a. administracin teis. Prof. E. Blankenbergas rao, kad
oland teismins sistemos ir administracins teiss reforma veiksmingai
pakeit ios alies teisin kultr199. Taigi oland teisinink darbai analizuojant administracins teiss norm gyvendinimo praktik, reali teisini
santyki ir teiss norm atitikimas gyvendinant naujas teisines idjas dav
grai vaisi. Todl ios palyginti nedidels, labai isivysiusios alies patirtis yra itin vertinga ir pamokanti Lietuvos administracins teiss mokslininkams, ypa iekant adekvai, netradicini bd tobulinti Lietuvos administracin teis.
ymus XX a. liberalizmo teoretikas, Nobelio premijos laureatas
Friedrichas Augustas Von Hayekas (18991992), nagrindamas administracins teiss policini gali santykio problemas, ra, kad didiausi vadi199
. , 1998. . 119127.
140
21.
200
Von Hayek Fr. A. Teis, statym leidyba ir laisv. Vilnius, 1998. P. 200202.
201
. . . , 1923. . 20
Bendroji dalis
141
j pai sukurt princip, reglament bei taisykli, teism sprendim, administracins hierarchijos apskritai tikinimai pabria ir ymus prancz profesorius . Vedelis (. . . 1978. . 185206, 207211).
142
203
204
Bendroji dalis
143
Vadinamasis kontent analizs metodas administraciniuose tyrinjimuose pasitelkiamas siekiant nustatyti administracins teiss subjekt veiklos veiksmingum, jos trkum prieastis, parengti atitinkamos praktikos
tobulinimo bdus, numatyti tendencijas ir kryptis.
Reikia paymti, kad teiss aikinimo bd ir taisykli yra itin daug ir
vairi lingvistinis, teleologinis statymo tikslo, precedentinis, bendrj
teiss princip, analoginio teiss aikinimo ir kt.205
1990 m. atkrus nepriklausomos Lietuvos valstyb viena i aktualiausi problem tapo btinyb skubiai sukurti naujos epochos reikalavimus
atitinkani teisin baz teisingus statymus, paangi teisin sistem, parengti plaios erudicijos ir auktos kvalifikacijos specialistus, visikai atitinkanius naujus, i sovietins okupacijos gniaut isivadavusius ms alies
gyvybins svarbos vieojo valdymo ir kitus poreikius. Remiantis 19181940
m. Lietuvos sukurtomis teisinio tstinumo tradicijomis ir perimamumo
principais, atsivelgiant Jungtini Taut, Europos Sjungos ir Europos
Tarybos reikalavimus bei rekomendacijas, reikjo neatidliotinai pradti
naujos paangios nacionalins teiss krimo darbus, pertvarkyti valdymo
institucijas pagal teisins valstybs model. Taigi viena i pamatini Lietuvos teiss ak administracin teis iuo laikotarpiu pradta formuoti
vadinamuoju prietaringu bandym ir klaid bdu, bet laipsnikai atsivelgiant paangias Europos Sjungos ali teiss raidos tendencijas ir jos
samprat. Taiau naujo, paangaus Administracini teiss paeidim kodekso rengimo darbai utruko iki iol, nes io organinio teiss akto krybai
neigiam tak dar sovietinio laikotarpio ATPK modelis, skubotumas,
koncepcijos neapibrtumas, tikslo sudtingumas ir panas veiksniai. alies administracins teiss princip raidai didel teigiam tak dar spariai besipltojanti konstitucin teisin baz, ypa btinumas gyvendinti
praktikoje teisins valstybs principus, siekis vis vykdomosios valdios institucij veiklos (veiksm) sistem apriboti teising statym valdia. Praktika tikinamai rodo, kad tik tokiu tvirtu pagrindu veikianti administracin
valdia pajgi realiai apsaugoti kiekvieno asmens subjektyvias administracines teises. Administracins teiss XX a. raida rodo, kad veiksmingiausi
valdymo institucij veiksm kontrol atlieka teismai, ypa specializuoti vieojo valdymo santyki srityje. iuo dabartiniu Lietuvos laikotarpiu vis didesn svarb gyja teisinga teist ir veiksming vykdomosios valdios
veiksm, turini privalomj kitiems asmenims pobd, skatinimo politikos bei gausi administracini procedr (administracinio reglamentavi205
r., pavyzdiui: D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas: teiss aikinimo ir
taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 167242.
144
mo) tobulinimo klausimai. Praktika rodo, kad iuolaikins Lietuvos administracins teiss mokslo tyrinjim pagrindins kryptys yra susijusios su
administracins teiss turinio ir dalyko, sisteminimo bei kodifikacijos, valstybinio valdymo form ir metod, valstybins tarnybos, administracinio
proceso ir administracins jurisdikcijos, administracins kontrols ir prieiros, administracini teiss akt leidybos proces tobulinimo, teistumo
utikrinimo bei kit aktualij optimalaus teisinio reguliavimo modeli paiekomis, j tiksliu suderinimu su Europos Sjungos administracine teise.
1998 m. Teisins sistemos reformos metmenyse (naujojoje redakcijoje) nurodoma, kad btina suaktyvinti teiss mokslo raid ir statym krim traukti teiss mokslininkus, organizuoti teissaugos institucijose dirbani teisinink tstin mokym. Taiau, deja, aktuals ir konkrets teiss
mokslinink krybinio potencialo bei operatyvaus konkrei j tyrinjimo
rezultat diegimo praktik klausimai Metmenyse neatskleidiami. Paymtina, kad atkrus Lietuvos nepriklausomyb naujai besikurianiam alies administracins teiss mokslui i inercijos didel tak dar sovietins
okupacijos laikotarpio administracin teiss doktrina (ypa administracins
atsakomybs institutai). Taiau pasikeitusios Lietuvos valstybinio gyvenimo
slygos, naujai sukurta teisin sistema lm nauj alies statym ir teiss
ak, taip pat ir administracins teiss, turin. Didiul administracinio teisinio reguliavimo apimtis, jo ypatinga svarba valstybs ir visuomens raidai
ikl administracins teiss mokslui sunkius udavinius ir j sprendimo
problemas, ypa keiiant io reguliavimo metodus ir utikrinant piliei, visuomens ir valstybs interes apsaug vieojo valdymo srityje. Taigi administracinis teisins reguliavimo veiksmingumas ir socialinis naudingumas
gali bti pasiektas tik tiksliai apibrus ir nustaius alyje susidariusius valdymo sistemos tikslus (udavinius), kryptis ir ribas, ypa postatymini teiss akt taikymo administracinje praktikoje. Btina juos tiksliai derinti su
pagrindiniais ios teiss akos altiniais (statymais), vykdomosios valdios
kompetencija. Ypa didel reikm piliei ir juridini asmen teisi apsaugai turi administracinio proceso normos ir procedros, Lietuvoje sukurt ir hierarchikai suderint administracini ir vadinamj kvaziteism sistema. Paymtina, kad i teism vaidmen kuriant paangi administracin teis bei tobulinant viej valdym Lietuvoje sunku pervertinti. Tai
rodo Pranczijos, Vokietijos, Didiosios Britanijos bei Jungtini Valstij
teism sukaupta mokslin ir praktin patirtis ir jos moksliniai apibendrinimai.
Lietuvos Konstitucinio Teismo praktikoje danai nagrinjamos bylos,
kuriose sprendiami klausimai dl teiss aktuose nustatytos valdios institucij kompetencijos konstitucingumo. Taigi Konstitucinis Teismas privalo
Bendroji dalis
145
206
r., pavyzdiui: E. Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis
Teismas. Vilnius, 2003. P. 272; Sinkeviius V. Konstitucijos aikinimas ir jo ribos // Justitia.
2004. Nr. 3. P. 211.
207
r.: A. Andrukeviius. Administracins teiss principai ir norm ribos. P. 7.
146
arba atsakomybs natos paskirstym. Antroji teis tai teis bti traktuojamam kaip lygiam (treatment as an equal), t. y. teis ne naudotis vienodu
kokios nors atsakomybs natos arba naudos paskirstymu, bet bti traktuojamam su tokia paia pagarba arba rpesiu, kaip ir bet kuris kitas208. Nra
abejons, kad ios ir kitos autoriaus inomo teiss sociologo idjos yra
vertingos ir krybikai taikytinos pltojant ir tobulinant administracins
teiss moksl bei jurisdikcin ir teism praktik ms alyje.
Dr. E. ileikis, nagrindamas valdymo (administravimo) principin
samprat, taikliai nurodo, kad vyriausybs valdymo aktuose i principo gali
bti teiss norm, kurios nustato statymuose nenumatyt teisin reguliavim, nekonkuruoja su statym normomis ir logikai bei sistemikai atitinka Konstitucijos 94 straipsn. Taigi Seimui, Respublikos Prezidentui arba
savivaldybs tarybai vykdant valdym konstitucikai leidiama viskas, kas
numatyta statymuose. Jeigu toks valdingo elgesio modelis statymuose nenumatytas, taiau, mstant logikai ir sistemikai, kildinamas i i institucij konstitucins kompetencijos ir numatomos diskrecijos bei tiesiogiai
neprietarauja Konstitucijai, statymams, iimtinei statym leidybos taisyklei, tokia valdymo funkcij samprata platesniame kontekste, be abejons,
galima. Todl autorius pagrstai rao, kad valdymas tai ne tik statym detalizavimas, bet ir politikai, ir teisikai savarankikos teiskros procesas.
iuo pagrindu autorius daro ivad, kad svokos valdymas arba administravimas yra tinkamesns negu vykdomoji valdia. Kartu jis kategorikai teigia, kad, pavyzdiui, demokratinje ir teisinje valstybje neturt bti vyriausybs nutarim arba kit valdymo akt, kurie materialiai laikytini statymais209. Taigi ia E. ileikis ikelia visapusikai reikming ne
tik konstitucins, bet ir administracins teiss teisin taikomj, praktin
teiss akt leidybos (primimo) problem. Taiau tenka pripainti, kad isamesnis ios problemos teisinis argumentavimas ir atitinkamos konstitucins ir administracins teiss pasienio rajon atitinkam teiss akt
tikslais praktinio taikymo tendencij atskleidimas (pvz., hierarchinio santykio ir galiojimo rib nustatymas, j sveikos derinimas, veiksmingumo didinimas) dar reikalingi ir konkretesni studij bei analizs.
Prof. A. Pumputis, nagrindamas vyriausybs samprat bei model,
pagrstai pabria jos vaidmen valstybs valdios institucij sistemoje, tak visai valstybingumo raidai alyje. Ir tai visikai suprantama, nes vyriausyb yra svarbiausia vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti (gy208
Bendroji dalis
147
148
Bendroji dalis
149
Studijuojant ias problemas ypa verting idj bei inovacini kriterij pateik prof. A.
Vaivila (r. fundamentin io mokslininko darb Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje.
Vilnius: Litimo, 2000).
150
214
Bendroji dalis
151
Didiul ir mokslins mediagos, ir informacijos apimtis veria mokslininkus kurti naujas idjas, koncepcijas, doktrinas, mokslinius praktinius
komentarus bei rekomendacijas rengiant naujus ir tobulinant galiojanius
teiss aktus. Taiau i sunki intelektin veikla turi bti atliekama kruopiai atrenkant, sisteminant ir skirstant atitinkamus faktus. iuose sudtinguose mokslinio painimo procesuose Lietuvos administracins teiss sistema glaudiai (organikai) persipina su administracins teiss mokslu,
vadyba, sociologija, ekonomikos doktrinomis. ios bazs pagrindu turi bti
rengiamos kokybikos metodins didaktins priemons, vadovliai ir monografijos, moksliniai praktiniai straipsniai. Dl to administracins teiss
mokslo sistema yra platesnis nei administracins teiss sistema reikinys,
nes jis, kaip matome, susideda i specifinio dalyko, mokslins tiriamosios
dalies, atitinkamos sistemos, metodologijos ir netgi atitinkamo mokslo istorijos studij. Ir, kaip rodo praktika, administracins teiss mokslas privalo
greitai reaguoti socialinius pokyius, naujas visuomens ir moni reikmes. Vadinasi, i sistema suvienija akinius, institucinius, funkcinius ir procesinius aspektus bendr darni ini apie Lietuvos administracin teis
visum. inios apie administracin teis gali bti suskirstytos ias dalis:
dogmatin, valdymo teiss, policijos teises, administracinio proceso bei justicijos.
Auktosiose teiss mokyklose teisins inios pateikiamos ypa plaiai.
Ir, be abejo, daug dmesio skiriama administracinei teisei, daraniai didiausi tak visuomens socialiniams pokyiams, valstybs teikiam socialini paslaug pltrai, socialins demokratijos proces stiprinimui, moni aktyvumo ir takos valstybs gyvenime tvirtinimui.
Administracins teiss ini pagrindus privalo gerai valdyti kiekvienas pilietis, o apie kvalifikuotus teisininkus, ekonomistus, politikus, valdininkus ir kalbti neverta. Paprastai administracins teiss vadovlyje pateiktos inios iplaukia i administracins teiss praktikos ir mokslo pagrind bei aktualij. Todl ios knygos autoriai udavin siekia isprsti
mintas inias pateikdami skaitytojui kuo aikiau. Taiau vadovlyje idstyta teisin informacija turi atitikti didaktikos taisykles ir mokymo programas. Taigi istudijavs administracins teiss ini pagrindus studentas labai ipleia savo akirat ir gytas inias gali tinkamai taikyti praktikoje.
Kiekvienas mogus, ypa teisininkas, kaip rodo faktai, su administracine
teise susiduria kiekvien dien, nepriklausomai nuo jo specializacijos. Taigi
su visuomens ir valstybs socialiuoju gyvenimu susijusi teiss akt intensyvi kaita veria teisinink gerai orientuotis j erdvje, tiksliai ir teisingai
juos taikyti profesinje praktikoje.
152
Bendroji dalis
153
Rmeris M. Reprezentacija ir mandatai. Kaunas, 1926. P. 312; Rmeris M. Administracinis teismas. Kaunas, 1928. P. 359.
218
Teis. 1937. Nr. 37. P. 5565.
154
kurie administracijos veiksmai yra esminiai ir kaip juos galima naikinti arba
reformuoti nepaeidiant ar nesustabdant administracijos darbo. Nors Lietuvos Vyriausyb administracinio teismo sukrim vertino nepalankiai
manydama, kad is teismas gali bti veiksmingu opozicini, politini jg
teisiniu rankiu. Todl teisus prof. M. Maksimaitis teigdamas, kad tarpukario Lietuvoje administracijos institucij ir valdinink veiklos teistumo
problemos isprsti iki galo nepavyko, nors bta konstruktyvi pastang j
isprsti219.
Tyrindami atkurtos Lietuvos valstybs teis (19181940), teiss istorikai V. Andriulis ir M. Maksimaitis rao, kad administracin teis Lietuvoje buvo menkai ipltota220, nes dalis administracins teiss akt, neprietaraujani Lietuvos Konstitucijai, buvo paimta i carins Rusijos teiss. Lietuvoje naujai sukurti administraciniai teiss aktai buvo leidiami valstybs
tarnybos, policijos, savivaldybi, muitini, veterinarijos staig ir kit institucij veiklai reglamentuoti221.
Taiau moksliniuose tyrinjimuose apie aktualius valstybs administravimo aspektus tuo laikotarpiu buvo paskelbta nemaai publikacij
(straipsni, publikacij, monografij, kit leidini).
Antai prof. A. Janulaiio redaguojamuose Kauno universiteto Teisi
fakulteto darbuose 1928 m. ileista M. Romerio knyga Administracinis
teismas, dr. P. V. Raulinaitis ileido monografij Administracijos principai (Kaunas, 1926. P. 104), S. akeviius paskait konspekt Administracin teis (Kaunas, 1939. P. 160), 1937 m. Teisi fakultete buvo aprobuota disertacija Administracijos atsakomyb u padarytus nuostolius
valdomiesiems. Taip pat ileista nemaai vadovli, skirt policijos veiklai222.
219
r.: M. Maksimaitis. Administracijos veiksm teistumo problema tarpukario Lietuvoje. mogaus teisi apsaugos mechanizmas. 1997 m. gegus 14 d. konferencijos mediaga.
Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras. P. 3948.
220
r.: Lietuvos teiss istorija. Vilnius: LTU, 2002. P. 369.
221
r., pavyzdiui: Policijos kalendorius. Kaunas, 1931. Vytauto Didiojo universitetas; Piliei apsaugos departamento aplinkrai rinkinys. 1918 m. vasario 16 d.1931 m. gegus 31
d. Kaunas, 1931; Vidaus reikal ministerijos administracijos departamento aplinkraiai. 1938
m. gegus mn. 10 d. Kaunas, 1938; Alseika V. Film prieira Lietuvoje. Kaunas: Vytauto
Didiojo universiteto Teisi fakulteto leidinys, 1938. Mediko-sanitarini statym, veikiani
Lietuvoje, rinkinys. Surinko ir ileido d-ras med. pulk. K. Oelis. Kaunas: Vytauto Didiojo
universitetas, 1930; Susisiekimo priemoni tikrinimo ir registracijos nuostatai. Kaunas, 1936;
Plaukymo ir plukdymo vidaus vandens keliais statymas ir taisykls. Keli valdybos leidinys.
Kaunas, 1940; Kauno miesto savivaldybs nuo 1918 m. iki 1936 m. rugsjo 1 d. ileisti veikiantieji privalomieji sakymai ir nutarimai. Kaunas, 1936; Pato valdyba. Pato taisykls. Kaunas,
1931. ir t. t.
222
Misiureviius P. Policijos tarnyba. Kaunas, 1925. P. 194; Jakobas A. Policijos teiss va-
Bendroji dalis
155
Reikming vaidmen sisteminant administracins teiss aktus suvaidino Vytauto Didiojo universiteto ekstraordinarinio profesoriaus K. alkauskio sudarytos Lietuvos novelos (Kaunas, 1935. P. 813), J. Robinzono
Lietuvos statym raidynas (Kaunas, 1933. P. 166) bei Lietuvos statymai (Kaunas, 1940. P. 123), Teiss redaktoriaus, ymaus teisininko advokato J. Bylos Valstybs Tarybos nuomons teiss klausimais (Kaunas,
1937. P. 190) ir kita. Valstybs Taryba reng nauj statym projektus, kodifikavo galiojanius teiss aktus, taip pat pareikdavo nuomon dl vykdomosios valdios institucij priimt sakym ir taisykli suderinamumo su
statymais. Veikdama kaip aukiausia valstybs kodifikavimo staiga, Valstybs Taryba dl prietaraujani statymams administracini akt savo
pastabas pareikdavo Ministeri Kabinetui arba atitinkamam ministrui.
Taigi ios institucijos veikla buvo labai reikminga alinant pasenusius teiss aktus bei derinant priimtus administracinius aktus su naujais socialins
ir valstybins tvarkos reikalavimais. Todl Valstybs Tarybos sukaupta
praktika buvo ypa vertinga ne tik alies vieojo administravimo institucijoms, bet ir teiss mokslininkams dstant administracin teis, tyrinjant
administracin praktik (tikrov), administracins teiss normas ir institutus, apskritai raidos tendencijas, formuojant naujas idjas ir doktrinas. Pasak J. Bylos, ios institucijos svarba tuo metu padidjo dl numatomo sudaryti administracinio teismo.
Prie Lietuvos teiss, taip pat ir administracins teiss mokslo pltros
daug prisidjo Lietuvos teisinink draugija (19201940), kurios veikloje aktyviai dalyvavo ir teiss praktikai, ir mokslininkai. Draugija reguliariai leido
urnal Teis. I viso ileido 52 numerius ir priedus Vyriausiojo Tribunolo praktik (nuo 1933 m.). Per laikotarp buvo paskelbta apie 1 500
Vyriausiojo Tribunolo sprendim baudiamosiose kasacinse bylose, 2800
sprendim civilinse bylose ir per 450 visuotinio susirinkimo nutarim223.
Draugija taip pat leido Teisinink kalendori (19261940), kuriame
spausdino aktuali mediag vairiausiais administraciniais, organizacidovlis. Kaunas, 1933. P. 343; ebedevas V. Mokslin policija. Kaunas, 1925. P. 236; Baseviius J. Sien apsaugos taktika. irvintos, 1930. P. 218; kininko advokatas. ems kio rm
leidinys. Kaunas, 1935. P. 273318.
223
r.: V. Andriulis. Lietuvos valstybs teisins sistemos formavimo (1918.II.16
1940.VI.15) bruoai. Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.II.161940.VI.15). Vilnius, 1996. P.
2628. Btina pabrti, kad Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakulteto ord. prof. Vaclovas
Birika pareng 19311932 m. administracins teiss program, susidedani i 43 tem
(Administracins teiss teorij vystymasis. Valstybs vidaus valdymo vystymasis ir jo taka
administracinei teisei. Bendros ilygos pilietybei pripainti. Administracinio rajonavimo svoka ir sistemos ir kt. r.: Teisi fakulteto programos. 19311932 m. / Red. ord. prof. A. Janulaitis. Kaunas, 1931).
156
r.: Administracins teiss konspektas pagal prof. Birikos program. 1935 m. (rankraio teismis). P. 13.
225
r.: Ten pat. P. 13.
Bendroji dalis
157
158
Antai nors Lietuvoje ems kis buvo labiau ipltotas negu pramon, i
kio aka buvo spariai vystoma (pvz., 1927 m. alyje buvo 5 437 pramons
mons, o 1939 m. jau 16 131). Per deimt met pradios mokyklose daugiau kaip du kartus padidjo mokini skaiius, padaugjo valstybs ir savivaldybi mokykl ilaikymo ilaidos, buvo spariai statomos gimnazijos.
1935 m. tik pradios mokykl reikalams buvo ileista 24 mln. lit. Be to,
Vyriausyb steig net 7 naujas auktsias mokyklas (Pedagogin ir Prekybos institutus Klaipdoje, Veterinarijos akademij Kaune ir t. t.), planingai
vykdyta ir nauja mokykl reforma. Buvo spariai vykdoma ems reforma.
Pavyzdiui, 1936 m. idalinta apie 500 000 ha ems, kuri buvo suteikta 38
072 naujakuriams, nuosavybn gavusiems 355 889 ha. Be to, Vyriausyb
aktyviai rm pramon valstybs investicijos ia padidjo nuo 30 mln. lit
1926 m. iki 245 mln. 1935 m. Rpestingai buvo tvarkomi alies keliai, pato
staigos, Klaipdos uostas. Pagaliau didiul paanga padaryta ir socialins
globos srityje. Todl labai krito gyventoj metinio mirtingumo penkmei
vidurkiai (nuo 17,1 proc. 19201924 m. iki 12,6 proc. 1940 m.), inyko
emigracija. Labai pagerjo gyventoj sveikatos prieira (1926 m. alyje
buvo tik 465 gydytojai vienas gydytojas 4489 gyventojams, o 1937 m. 876
gydytojai vienas gydytojas jau 2292 gyventojams). Lov ligoninse 1927
m. buvo 2292, o 1940 m. apie 5000. 1931 m. visoje Lietuvoje veik ligoni
kasos, kurioms priklaus 108 000 nari227.
Prof. V. Birika nurodo, kad socialinis draudimas pirmiausia atsirado Vokietijoje dar XIX a. (1888 m.), o vliau vokiei draudimo staig organizacija pasek Austrija, Vengrija, Danija, Pranczija, Italija ir kitos Europos valstybs. Lietuvoje ligoni kasos steigtos 1926 m. statymu, o j
veikla buvo reglamentuojama 1934 m. sausio 23 d. statymu. ias kasas
steigdavo Vyriausioji socialinio draudimo valdyba. Privaloma tvarka buvo
draudiami visi asmenys, pasamdyti dirbti valstybei, savivaldybms ir privaioms staigoms. Kasa buvo juridinis asmuo, o kasos valdytojas turjo kasos
valdybos ir tarybos teises ir pareigas.
Administracins teiss konspekte taip pat glaustai idstyta mediaga
apie valstybs ekonomini santyki tvarkym, ems tvarkym (valdym),
ems reform, spaudos tvarkym, odio ir spaudos laisv, visuomenines
organizacijas (asociacijas, draugijas), jos udavinius ir vykdom prieir,
valdymo administracinius aktus, centrinius ir vietos valdymo organus,
valstybin tarnyb, reim ir garantijas, administracinius ir jurisdikcinius
aktus, administracinius reglamentus, individualius administracinius aktus,
227
r.: Valstybs statistikos kalendorius. F. M. Centralinis statistikos biuras, 1937. P. 58
69; voba J. Seimin ir prezidentin Lietuva. Vilnius, 1992. P. 251272.
Bendroji dalis
159
160
230
Neville L. Brown, John S. Bell. French Administrative Law. 4th edition. New York, Oxford: Clarendon Press, 1993; Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of French Law. Oxford University Press, 1998.
231
Dickey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1999. P. 227.
Bendroji dalis
161
162
2) teiss altiniai;
3) teiss altini hierarchikumas;
4) taikomi specifiniai metodai tam tikroje teisinje sistemoje;
5) tai teisinei sistemai bdingos teisins svokos;
6) teisins sistemos institutai ir teiss akos, bdingos tai sistemai.
Remiantis iais kriterijais laikomasi nuomons, kad Vakar pasaulyje
vyrauja ios pagrindins teiss tradicijos:
kontinentin teis (roman-german civilins teiss tradicija). Kontinentins teiss sistemos (kitaip dar vadinamos roman, roman-german
arba civilins teiss sistemomis) itakos siekia beveik tkstantmet nuo
Dvylikos lenteli statym (450 m. pr. Krist). Romn teis i pradi buvo nelanksti, formali, grieta, taiau vliau ji perjo prie lankstesni norm, t. y. abstraki norm formavimo gyvenusiems toje paioje teritorijoje galiojo tos paios taisykls. Romn teiss normos maisi su germanikomis paprotinmis normomis. To padarinys roman-german teisin sistema235;
bendrosios teiss tradicija (precedentin, arba anglosaks, teiss tradicija). Valstybse, priskiriamose bendrosios teiss sistemai, precedentas turi
ypating reikm teisinje sistemoje. Bendrosios teiss sistemoje precedentas laikomas teiss altiniu. statymus aikinantys teismo sprendimai tampa
tokiu pat teiss altiniu kaip ir j aikinami statymai. Yra susidariusi nuomon, kad kol nra teisminio statymo aikinimo, tol statymui stinga galios. Nors yra pagrindas manyti, kad jei sprendimas dl tam tikr fakt kart jau buvo priimtas, vadinasi, vliau, susiklosius tapaioms fakt situacijoms, bus prieita prie panai ivad, taiau teisininkai gudo pamatyti fakt, situacij skirtumus ir neleidia patikti, kad tapaios situacijos egzistuoja. ioje sistemoje pabriama, kad n vienoje teisinje sistemoje nra n
vieno raytinio statymo, kuris reguliuot visus manomus ginus, todl teisjai privalo patys kurti teis. Bendrosios teiss sistemoje labai svarbu atskirti, kokiais sprendimais reikia vadovautis ir kokie yra svarbs tik kaip
protingi samprotavimai, galintys bti orientyrais. Pavyzdiui, Anglijos Lord Rm sprendimai yra privalomi emesniems teismams net ir tuomet,
kai nra galimybs teikti apeliacij Lord Rmams236.
Taigi galima iskirti tas usienio alis, kuriose administracins teiss
altiniais laikomi konstitucija, arba pagrindinis statymas (dauguma valstybi turi raytin konstitucij), statymai, vairaus lygmens postatyminiai ak235
Glendon M. A., Gordon. M. W., Osakwe Ch. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai,
1993; Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.
236
Ten pat.
Bendroji dalis
163
tai. Kit grup sudaro valstybs, kuriose, be jau mint teiss altini, didiul reikm turi precedentai (case law)237.
Susipain su vairi ali bendromis administracins teiss nuostatomis pereisime prie konkrei valstybi administracins teiss analizs.
Pasaulio ali administracin teis
ir jos poymiai
Pranczijos administracin teis. Apskritai paios administracins teiss tvyne laikoma Pranczija, kur administracin teis, kaip atskira teiss
aka, susiformavo Napoleono valdymo laikotarpiu (po revoliucijos 1790
m.). Teigiama, jog pranczikoji Droit administratif kilo i konsulins konstitucijos, kuri sudar Napoleonas 1800 m.238
Napoleonas visikai nepasitikjo teismais, todl norjo beslygikai
atskirti teismus nuo vykdomosios valdios. Teisjams buvo draudiama kitis administracinius reikalus, dl to buvo sukurta atskira sistema administracinms problemoms nagrinti. Manyta, kad administracini problem
negali nagrinti nei teismas, nei statym leidjas, nes tai prietaraut valdi atskyrimo doktrinai. Prieita prie ivados, kad tokias administravimo
veikloje kilusias problemas galt bti kompetentinga nagrinti tik pati
administracija, nes teisti taip pat administracin funkcija, mat anuliuojant
nepagrst administracin akt taip pat kiamasi administracijos veikl, t.
y. administruojama. Taip pamau susiformavo administracinio teisjo teorija.
Teigiama, jog Pranczijoje administracins justicijos instituto itakos
siekia dar viduramius. Dar nuo XIII a. Pranczijos karaliai prato kreiptis
teisininkus, vadinamj Karaliaus taryb, praydami patarimo vieojo
administravimo klausimais. Tais karalikojo teisingumo laikais Karaliaus
taryba paddavo suverenui sprsti ikilusias bylas. ios dvi funkcijos iliko
ir po revoliucijos, nes 1799 m. Napoleonas jas tvirtino valstybs Konstitucijoje239.
Aptar Pranczijos administracins teiss krimosi laikotarp pereisime prie iuolaikins Pranczijos administracins teiss.
Atsivelgiant Pranczijos valdymo form bei jos administravimo
specifik, i administracins teiss reguliavimo srities eliminuojama valsty237
164
Bendroji dalis
165
kuri neturi konstitucijos ir kt.241 Be to, ios nuostatos nra tik deklaratyvios, jos visapusikai ir glaudiai persipynusios visoje Pranczijos administracinje teisje.
statymai, reglamentuojantys svarbiausias visuomens gyvenimo sritis,
taip pat ir administracinius santykius, sudaro ymi Pranczijos teiss altini dal. Vieni svarbiausi statym, reglamentuojani administracinius
santykius, yra 9-ojo deimtmeio pradioje priimti statymai, kuriais buvo
decentralizuota administracin valdia.
Kalbant apie administracinius santykius reglamentuojani statym
kodifikavim btina paymti, kad Pranczijoje apskritai nra administracinio ar administracinio teiss paeidimo kodekso, koks yra Lietuvoje, Rusijoje ir kitose valstybse. Pagrindiniai Pranczijos administraciniai statymai yra inkorporacinio pobdio ir tai tik dl privaios iniciatyvos. Tam
tikrus administracinius institutus apimantys statymai (pvz., aktai dl bendruomeni valdymo, valstybinio turto disponavimo aktai, pensij aktai, statybos aktai) yra susisteminti pagal tematik, akto ileidimo metus ir pan. siekiant palengvinti naudojimsi jais, taiau jokio oficialaus teiss akto galios
neturi. Taigi susistemint statym rinkini Pranczijoje yra apie 30 ri.
Administracini institucij norminiai, t. y. postatyminiai, aktai sudaro pagrindin ir didiausi Pranczijos administracins teiss altini dal
(tai, beje, yra ne vien Pranczijos, bet apskritai vis ali administracins
teiss poymis). Pranczijoje administracinius aktus leidia tiek centrins
(prezidentas, vyriausyb, ministerijos ir kt.), tiek vietos (komun merai, regionini taryb pirmininkai, prefektai ir kt.) institucijos.
Nors 1804 m. Pranczijos civilinis kodeksas draudia teismams formuluoti teiss normas, taiau administraciniai teismai, nagrindami bylas,
danai jas sukuria. statym ir kit teiss akt bendras pobdis, reglamentavimas tik esmini santyki aspekt suponuoja aktyv administracini
(taip pat ir bendrosios kompetencijos) teism teiskros funkcijos gyvendinim. Niekas negali geriau u teism, nagrinjant konkrei byl, upildyti statym arba kit teiss akt sprag. Nagrindamas byl teisjas susipasta su konkretaus teiss akto turiniu, jo taikymo niuansais ir prireikus
suformuoja taisykl, kuri turi atsivelgti kiti teismai, nagrindami analogikas bylas, arba kiti teiss taikymo subjektai. Kaip teig prof. . Vedelis,
administracins teiss srityje atsisakius naudoti Pranczijos civilin kodeks ir kitus privatins teiss institutus bei daugyb trkum administraciniuose teiss aktuose, pavert teisj itikimu teiss krju242.
241
242
. . , 1973. . 58.
166
Paymtina, kad Pranczijoje administraciniai teismai yra visikai savarankiki, sudaro atskir administracini teism sistem ir yra visikai nepriklausomi nuo bendrosios kompetencijos teism. Kai kuri mokslinink
nuomone, i viso sunku kalbti apie administracin teis nesant alyje administracinio teismo. Pranczija laikoma ir administracinio teismo, kaip
administracins justicijos funkcij vykdanio subjekto, pradininke. Kitaip
nei daugelyje kit pasaulio valstybi, Pranczijoje administraciniai teismai,
be grynai jurisdikcini funkcij, atlieka ir valstybs administracijos patarj
vaidmen. Pranczijos administraciniai teismai atlieka administracini akt
(nuo municipalitet akt iki Prezidento ordonans) teistumo kontrol,
taip pat sprendia socialinius, aplinkosaugos, iniasklaidos priemoni cenzros ir kitus klausimus.
Administracins justicijos pradia Pranczijoje laikomi 1799 m., kai
Napoleonas steig Valstybs Taryb. Dar kitais metais buvo steigtos prefektr tarybos. Iki pat XIX a. pabaigos prefektr taryb priimti sprendimai administracijos atvilgiu buvo tik rekomendacinio pobdio ir juos
bdavo atsivelgiama tik iimtiniais atvejais. Tik 1872 m. prefektr taryboms buvo suteiktos teism funkcijos. Jos pasireik ir priimt sprendim
imperatyvumu. Btent i taryb priimt sprendim pagrindu ir krsi
Pranczijos administracin teis, kurios normos tvirtino labai daug taryb
suformuluot administracins teiss norm.
Pranczijos administracini teism sistem sudaro:
1) regioniniai administraciniai teismai;
2) specializuoti administraciniai teismai;
3) apeliaciniai teismai;
4) Valstybs Taryba.
Regioniniai administraciniai teismai yra tos paios buvusios prefektr tarybos, 1953 m. i pagrind reformuotos ir suteikus jai teism status
pervadintos regioniniais teismais. Regioniniai administraciniai yra bendrieji administraciniai teismai, nagrinjantys tas bylas, kuri nenagrinja specializuoti administraciniai teismai. I viso iuo metu Pranczijoje yra 31 regioninis administracinis teismas.
Specializuoti administraciniai teismai yra teismai, kurie nagrinja tam
tikros ries administracines bylas socialinio aprpinimo klausimais, disciplinarines bylas ir pan.
Regionini administracini teism sprendimai gali bti skundiami
apeliaciniams teismams, kuri iuo metu yra penki ir kurie buvo sukurti siekiant sumainti ir taip didel Valstybs Tarybos darb. domu tai, kad
apeliacini teism pirmininkai yra Valstybs Tarybos nariai.
Bendroji dalis
167
Aukiausiasis Pranczijos administracinis teismas, o kartu ir vyriausybs konsultantas valdymo klausimais yra Valstybs Taryba. Ji susideda i
penki skyri keturi konsultacini ir vieno jurisdikcinio. Formalus Valstybs Tarybos vadovas yra ministras pirmininkas, o jo pavaduotojas teisingumo ministras. Faktinis Valstybs Tarybos vadovas yra vicepirmininkas, kuris yra skiriamas Ministr Tarybos.
iuo metu Valstybs Taryb sudaro daugiau nei 300 nari.
Pranczijos administracin teis turjo takos ir kit kontinentins
teiss sistemai priklausani ali administracinei teisei.
Taigi apibendrinant galima iskirti ias Pranczijos administracins
teiss atsiradim nulmusias svarbiausias aplinkybes:
1) valdi padalijimo doktrinos realus gyvendinimas;
2) valstybinio valdymo teisin reglamentacija.
Administracinis teisinis reguliavimas gali egzistuoti tik tada, kai teisiniuose santykiuose viena alis atlieka valstybinio valdymo veiklos subjekto
vaidmen.
Pranczikoji administracins justicijos doktrina pripastama klasikine: ji pagrsta valdi padalijimo principu, lemianiu poir, kad bendrieji
teismai, bdami nepriklausomi ir savo veikloje nesusij su administracija,
negali kitis vykdomosios valdios veikl. Vadinasi, i bendrj teism jurisdikcijos turi bti eliminuota administracijos veiklos vertinimo funkcija,
o mintai funkcijai gyvendinti teko sukurti specialias institucijas neperengiant paios administracijos rib.
Galima teigti, jog valdi padalijimas buvo interpretuojamas kaip reikalavimas administracinius teismus turti u teism sistemos rib243.
Vokietijos administracin teis. Vokietijoje administracin teis yra
glaudiai susijusi su vieojo valdymo teise (Verwaltungsrecht valdymo teis). Kitaip nei Lietuvoje, Vokietijoje administracin teis suprantama plaija prasme, t. y. jai priskiriamas federacinis, emi ir konkrei savivaldos vienet valdymas, taip pat valstybs valdymo institucij krimas, veikla
ir funkcijos. Vokietijos administracin teis, nors ir laikoma savarankika
teiss aka, yra labai priklausoma nuo valstybins teiss (Staatsrecht), kurios doktrina ir mokymas Europoje yra bene tobuliausi. Pati administracin
teis, kaip teiss aka, Vokietijoje susiformavo XIX a. pirmojoje pusje, o
iuo metu dl vykdomosios valdios institucij ypatingos reikms ir funkcij svarbos Vokietijoje yra bene svarbiausia teiss aka.
243
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe Ch. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai,
1993. P. 63.
168
Vokietijos administracins teiss teorija, kaip ir vieojo valdymo teorija, be abejons, turi kontinentins Europos tradicijos bruo. Vokietijoje,
kaip ir daugelyje kit Europos valstybi, daugiausia dmesio skiriama administracins teiss norm, institut analizei ir doktrin krimui, kitaip nei
JAV, kur administracins teiss aka susiformavo tik apie XX a. vidur, todl ioje alyje ji labiau sociologizuota ir maiau dmesio skiria atskir teiss norm analizei.
Kalbant apie Vokietijos valdymo sistemos formavimsi galima iskirti
kelet etap:
1) absoliutizmo valdymo laikotarpis esant policinei valstybei;
2) liberalios teisins valstybs valdymo laikotarpis;
3) vartotojikos visuomens valdymo laikotarpis244.
Pirmasis laikotarpis pasiymjo valdymo sutelkimu vienose rankose,
kai visi valdymo sprendimai bdavo lemiami vieno asmens.
Antruoju laikotarpiu Vokietija pasiek savo, kaip teisins ir socialins
valstybs, kulminacij. Btent Vokietijoje teisins ir socialins valstybs kategorijos ir j turinys buvo ypa pltojamas ir gvildenamas. Antai Vokietijos universitet studentai netgi studijuoja atskiras iimtinai teisins arba
socialins valstybs painimo bei analizs disciplinas. Prie i kategorij
sukrimo ir konstitucinio gyvendinimo nemaai prisidjo ne tik konstitucins, bet ir administracins teiss specialistai.
Treiasis laikotarpis iandienin valdymo sistemos dalis. Jis pasiymi tuo, kad Vokietija laikoma jau susikrusia teisine ir socialine valstybe,
todl pagrindiniai valdymo tikslai susij ne su i pagrindini kategorij
krimu, o su ilaikymu ir tolesniu tobulinimu atsivelgiant pasaulio valdymo tendencijas bei aktualijas.
Pai Vokietijos Federacijos valdymo institucij sistem galima iskaidyti penkias dalis:
1) Federacijos valdymo institucijos joms priklauso Federacijos prezidentas, vyriausyb ir federacins staigos. Federacijos prezidentas yra laikomas vykdomosios valdios vadovu, nors realiai jo funkcijos yra gana neymios. Jis skiria ir atleidia Federacijos ministrus, taip pat Bundestagui
silo kanclerio kandidatr. Visi Federacijos staig vadovai taip pat yra
skiriami Federacijos prezidento.
Federacijos vyriausyb tai svarbiausia vykdomosios valdios institucija, gyvendinanti alyje vis valdymo srii politik. gyvendindama statymus vyriausyb turi teis priimti postatyminius aktus, taip pat (tai labai
svarbu) teiss aktus, turinius statymo gali. alies Bundestagas taip pat
244
Bendroji dalis
169
gali deleguoti vyriausybei teis priimti teiss aktus klausimais, priklausaniais Bundestago kompetencijai.
Federacijos vyriausyb turi teis reikalauti, kad visos valstybs valdymo institucijos, taip pat ir emi vyriausybs, pateikt vis jai reikiam informacij. Labai svarbu paymti, kad siekdama kontroliuoti valdymo institucijas vyriausyb gali ad hoc paskirti pareigotus asmenis, kontroliuoti bet
kuri valdymo institucij veikl;
2) emi valdymo institucijos;
3) atskir region valdymo institucijos, kontroliuojamos emi vyriausybi;
4) miest ir rajon valdymo institucijos;
5) bendruomeni valdymo institucijos.
Kalbant apie administracinius teiss aktus ir atsivelgiant tai, kad
Vokietija yra federacin valstyb, reikia paminti, kad, be nacionalini, visiems privalom teiss akt, egzistuoja ir teritoriniai emi priimti administraciniai teiss aktai, detalizuojantys, o danai ir konkretizuojantys
bendruosius federacinius teiss aktus. Antai emse veikia specials administraciniai teiss aktai, reglamentuojantys valstybs tarnautoj status ir
j veiklos gaires.
Paymtina, kad Vokietijoje ypa ipltota administracini, kaip, beje, ir kit specializuot, teism sistema. Vokietijos administracini teism
sistem sudaro:
1) administraciniai teismai;
2) aukiausieji emi administraciniai teismai;
3) Aukiausiasis Federacijos administracinis teismas.
Pirmosios instancijos administraciniai teismai nagrinja trij ri bylas: a) dl administracini akt neteistumo (formos arba turinio atvilgiu)
ios bylos panaios Lietuvoje nagrinjamas administracines bylas dl administracini teiss paeidim (die Verpflichtungsklage); b) dl tam tikro
administracinio teiss akto ileidimo tai bylos, kuri metu pareikjas
prao teismo pareigoti atitinkam administracijos institucij priimti jam
svarb ir reikaling teiss akt (die Anfechtungsklage); c) bylos dl veikiani administracini teiss akt anuliavimo (die Leistungsklage). Pastarj
dviej ri bylos yra retesns nei pirmosios ries.
Aukiausieji emi administraciniai teismai yra antrosios instancijos
teismai, nagrinjantys administracini teism priimtus sprendimus.
Aukiausiasis Federacijos administracinis teismas yra kasacin instancija, nagrinjanti tik tam tikras bylas, pavyzdiui, bylas, turinias principin precedentin reikm. Tai pirmoji instancija.
170
P. 10.
Shafritz J. M. The Facts of File. Dictionary of Public Administration. New York, 1985.
Bendroji dalis
171
172
Bendroji dalis
173
174
Tikslas
Vykdomosios valdios
konstitucins paskirties veiksmingas gyvendinimas, jos darbo
organizavimas ir
funkcionavimas; vykdymo mechanizmo
nustatymas bei jo pritaikymas praktiniame
gyvenime, statym
leidybos reikalavim
pritaikymas konkreioms aplinkybms
bei konkretiems valdymo subjektams.
Bendroji dalis
175
176
ios pardavinti alkoholinius grimus ir tabako gaminius maameiams; medioti vris ir paukius draustinyje);
leidianios, t. y. numatanios galimyb elgtis pagal tam tikros
normos reikalavimus savo nuoira.
Yra trys panai administracini teiss norm reikalavim iraikos
bdai:
1) tai ar kitai valstybinio valdymo institucijai suteikiami tam tikri galiojimai, kuriuos ji gyvendina savo nuoira, atsivelgdama aplinkybes (pvz., policijos teis skirti administracin baud);
2) tai ar kitai valstybinio valdymo institucijai arba pareignui suteikiama galimyb konkreioje aplinkoje panaudoti vairaus pobdio galiojimus; pasirinkimo teis suteikiama tai institucijai arba
pareignui. Pavyzdiui, administracin komisija, nagrindama
administracini teisini paeidim bylas, gali pagal bylos aplinkybes priimti nutarim dl baudos paskyrimo arba pareikti spjim
ir t. t.;
3) tiems ar kitiems asmenims suteikiamos tam tikros teiss, kurios
gyvendinamos j nuoira (normos, suteikianios teis pilieiams
apsksti pareigno neteistus veiksmus). Toks yra administracins
teiss norm turinys.
Administracins teiss normos vidin struktra susideda i hipotezs,
dispozicijos ir sankcijos.
Hipotez tai normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes arba slygas, kuriomis i norma turi bti taikoma arba vykdoma. Kitaip tariant,
hipotezje nurodomos aplinkybs yra juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda ir kinta atitinkami administraciniai teisiniai santykiai.
Dispozicija tai svarbiausia administracins teiss normos dalis, nustatanti tam tikr norminio elgesio taisykl. Joje formuluojamos reguliuojamo visuomeninio santykio subjekt teiss, pareigos, galiojimai, leidiama
elgsena, draudimai, ribojimai.
Sankcija tai valstybs legislatyvins poveikio priemons, taikomos
asmenims, paeidusiems (nevykdantiems) teiss normoje tvirtint taisykl.
Vidins struktros poiriu administracins teiss normos panaios
kit teiss ak normas. Taiau administracins teiss norm struktra turi
tam tikr ypatum.
Administracins teiss normos, kitaip nei baudiamj statym normos, nebtinai numato sankcij. Tai aikintina tuo, kad didesn i norm
dalis yra skirta reglamentuoti valstybinio valdymo institucij vykdomj
tvarkomj veikl, turi auktesns kompetencijos institucij nurodymus
maesns kompetencijos institucijoms. Tai reikia, kad esant duomen
Bendroji dalis
177
apie i norm suformuluot nurodym paeidimus prads veikti drausmins atsakomybs institutas. iuo atveju sankcija numatyta kitame akte,
reguliuojaniame administracin atsakomyb. Yra ir kit administracins
teiss ir baudiamojo statymo norm skirtum. inoma, baudiamieji statymai formuluojami taip, kad kiekviena norma turi tam tikr sankcij. Administracinje teisje tokia padtis nra dana. ia paprastai tam tikra atsakomyb numatoma u visos norm visumos paeidimus, suformuluotus
viename akte. Administracins teiss norm ypatumus lemia teisinio reguliavimo dalykas, t. y. visuomeniniai santykiai vykdomosios tvarkomosios
veiklos srityje.
Administracins teiss norm klasifikavimas. Administracini norm rys priklauso nuo konkrei klasifikavimo kriterij, pavyzdiui, nuo
konkrei subjekt, norm veikimo laiko, veikimo teritorijos, norm turinio.
Pagal konkreius subjektus administracins teiss normos yra i ri:
normos, reguliuojanios valstybini valdymo institucij teisin padt;
normos, reguliuojanios moni institucij teisin padt;
normos, reguliuojanios valstybini tarnautoj teisin padt;
normos, reguliuojanios nevyriausybini organizacij teisin padt
valstybinio valdymo srityje;
normos, reguliuojanios piliei teisin padt valstybiniame valdyme.
Savo ruotu kiekviena i nurodyt teisini norm grupi turi vair
konkret turin, t. y. vair kryptingum. Pavyzdiui, administracins teiss
normas, adresuotas valstybinio valdymo institucijoms, galime suskirstyti ias
grupes:
1) normos, nustatanios valstybini valdymo institucij (ministerij,
departament) susikrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvark;
2) normos, nustatanios tam tikr institucij galiojimus sukuriant,
didinant, perduodant kit inybin priklausomyb ir likviduojant
valdymo institucijas;
3) normos, nustatanios vairi valdymo institucij kompetencij
(Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostatai);
4) normos, nustatanios valstybini valdymo institucij struktr;
5) normos, nustatanios valstybini valdymo institucij teisins veiklos formas ir metodus (pvz., prievartos priemoni taikym);
6) normos, nustatanios valstybinio aparato atskir grandi tarpusavio santykius (pvz., pavaldum);
178
Naudojimasis
administracins
teiss normomis
Administracins
teiss norm
vykdymas
Administracins
teiss norm laikymasis
Administracins
teiss norm
taikymas
Bendroji dalis
179
180
domosios valdios institucijos, j tarnautojai, nevyriausybins organizacijos, pilieiai, palaikydami konkreius administracinius teisinius santykius,
atsako u savo elges pagal konkreias administracins teiss normas, kurios reguliuoja elges atsiradus konkretiems santykiams.
Laikymasis tokia gyvendinimo forma, kai teiss subjektai savanorikai nedaro administracins teiss normomis draudiam veiksm, nes jie
derina savo elges su teiss normose numatytais draudimais siekdami nedaryti veiksm, kurie bt alingi kit asmen teisms. Tai pasyvi administracins teiss gyvendinimo forma, nes teiss subjektai vykdo nustatytas pasyvias subjektines pareigas. Taigi i administracins teiss gyvendinimo forma
reikalauja ne aktyvaus subjekto elgesio, o pasyvaus pareig vykdymo, t. y. susilaikymo nuo veik, kurios daryt al mogui, visuomenei ar valstybei.
Administracins teiss norm laikymasis neforminamas jokiais teisiniais
aktais, nesukelia joki neigiam teisini padarini.
Nagrinjamasis administracins teiss gyvendinimo form skirstymas
yra gana slyginis, nes toks administracins teiss norm skirstymas leidianias, pareigojanias ir draudianias pagrstas tuo, kaip suformuluota
teiss norma teiss norminiame akte. Tuo atveju svarbu, kas yra pabriama: ar subjektin teis, ar subjektin pareiga. I tikrj visos ios normos suteikia teises ir nustato pareigas. Todl tiksliau bt teiss gyvendinimo
formas tiesiogiai sieti ne su teiss normomis, o su subjekt teismis ir pareigomis. Taigi naudojimasis teise yra subjektins teiss gyvendinimo forma,
o teiss vykdymas ir teiss laikymasis subjektins pareigos gyvendinimo
forma. Subjektins pareigos gyvendinimas yra dviej form, nes subjektins pareigos turinys gali bti aktyvs ir pasyvs veiksmai.
Kai prast administracins teiss gyvendinimo form neutenka
tam, kad bt visikai gyvendintos teiss normos, kyla btinyb specialioms kompetentingoms institucijoms sikiti proces ir taikyti teis.
Taigi teiss taikymas yra ypatinga teiss gyvendinimo forma.
Taikymas tai ypatinga ir labai svarbi teiss gyvendinimo forma, kuri gyvendina specials subjektai valstybs institucijos bei pareignai,
kuriems tokias teises suteikia valstyb. Administracins teiss taikymas yra
administracins teiss norm reikalavim vykdymo utikrinimo procesas,
taigi norm taikymo utikrinamas ir norm vykdymas. Tai veikla, kai gyvendinamos teiss norm nustatytos teiss ir pareigos, valstybs prievarta ir
skatinimas. Teiss taikymo procedra taip pat numatyta teiss normose,
tad kompetentingi subjektai, taikydami teiss normas, kartu vykdo ir naudojasi kitomis j darb reglamentuojaniomis teiss normomis. Administracins teiss taikymas tai individuali teisin veikla nagrinjant administracines bylas. Dl tokios veiklos administracins teiss sistemoje atsiranda
Bendroji dalis
181
182
183
Bendroji dalis
todl jos yra taikomos visoje Lietuvos Respublikoje, pavyzdiui, ATPK yra
taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; kitos normos galioja ir
taikomos tik apskrityse, pavyzdiui, apskrities virininko ileisti sakymai;
dar kitos normos galioja ir yra taikomos tik savivaldybi teritorijoje tai
savivaldybs valdybos ir tarybos sprendimai, mero potvarkiai. Taikant administracines normas reikia atsivelgti ir j galiojim asmenims: vienos
normos galioja visiems asmenims, sulaukusiems tam tikro amiaus, o kitos
tik subjektams, turintiems specialaus subjekto poymius (r. 7, 8 schemas).
Administracins
teiss norm
vykdymas
pareigojanios teiss
normos
Administracins
teiss norm
panaudojimas
galinanios
teiss normos
Rekomendacins teiss
normos
Administracins
teiss norm
laikymasis
Draudianios
teiss normos
184
Normos, taikomos
visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje
Normos, taikomos
tik apskrii
teritorijose
Normos, taikomos
tik savivaldybi
teritorijose
Bendroji dalis
185
186
Bendroji dalis
187
188
Bendroji dalis
189
Subjektins teiss ir teisins pareigos yra glaudiai susijusios, prieingu atveju jos negalt egzistuoti kaip teisiniai reikiniai. Subjektins teiss
nra, jeigu jos negarantuoja teisin pareiga.
Nra teisins pareigos, jeigu i nra skirta subjektinei teisei gyvendinti. Todl galima teigti, kad teisini santyki turinys susideda i subjekt teisi ir pareig bei i i pareig ir teisi realaus gyvendinimo, naudojimo.
Administracini teisini santyki objektai. Teisinje literatroje egzistuoja vairios nuomons, kas yra teisini santyki objektas. Teisini santyki objektas apibdinamas kaip reali socialin vertyb, kuria pasinaudoti
ir j apsaugoti siekia teisinio santykio subjektai, gyvendindami subjektines
teises ir pareigas. Kitaip tariant, tai vairiausi faktiniai visuomeniniai santykiai. Apskritai teisinio santykio objektas glaudiai susijs su teisinio santykio dalyvio, turinio subjektin teis, interesu. i socialin vertyb (objekt) turi ginti valstyb. Todl tokiais objektais laikytini: daiktai, dvasins krybos vaisiai, veiksmai (elgesys), asmenins nematerialios grybs. Prie materiali dalyk galima priskirti em, namus, mones ir t. t. Nematerialios
grybs tai neapiuopiamas gris, pavyzdiui, intelektuali nuosavyb,
garb, orumas ir pan. Negalima nepaminti, jog egzistuoja ir tokios socialins vertybs, kuri nereguliuoja (nepainioti su j teisine apsauga!) jokia
teiss aka, todl jos ir nra laikomos teisini santyki objektais (pvz.,
draugyst, intyms santykiai).
Taiau administracinio teisinio santykio alys savo teises bei pareigas
gyvendina tam tikrais veiksmais, viena santykio alis turi teis reikalauti
tam tikro elgesio, o kita privalo paklusti tam reikalavimui. Kaip tik todl
pritariama, kad administracini teisini santyki objektas yra tam tikras
teiss subjekt elgesys, veiksmai, kuri dingstis gali bti materials daiktai,
kultrins, dvasins vertybs ir pan. Beje, btina atskirti svokas objektas
ir dalykas. Tas materialus ar dvasinis pasaulis, subjektyvs interesai, dl
kuri teiss subjektai umezga administracinius teisinius santykius, turi bti traktuojami kaip administracinio teisinio santykio dalykas.
I to ieina, kad administracini teisini santyki objektas yra valinis
moni elgesys. Valdymo poiriu is elgesys turi takos visam valdymo
procesui, informacijos gavimui ir panaudojimui, materialiems dalykams,
dvasins krybos produktams.
Administracini teisini santyki rys. Administraciniai teisiniai
santykiai gali bti grupuojami pagal kelet poymi (kriterij), reikming
vartojimo poiriu.
190
Bendroji dalis
191
C. 21.
. . : . . : , 1993.
192
tai tai gerai organizuotos ir valdomos moni grups, turinios teises bei
pareigas kitiems subjektams. Kolektyvas paprastai turi bendrus interesus,
tikslus, savo valdymo mechanizm bei dalyvius, kuri padtis grupje skirtinga.
Kad ir kaip skirtingai bt skirstomi administracini teisini santyki
subjektai, visi jie veikia administracini teisini santyki plotmje, visi jie
vienaip ar kitaip susij su valdymu, kontrole, administracins teiss norm
taikymu, kitais klausimais ir, inoma, vis j galimyb umegzti konkreius
administracinius teisinius santykius priklauso nuo j teisnumo ir veiksnumo.
Administracini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pabaigos pagrindai. Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda juridini fakt,
kuriais laikomi veiksmai ir vykiai, pagrindu.
Veiksmai faktai, kurie vyksta pagal moni veikl, yra j valios iraikos rezultatas. Jie gali bti teisti ir neteisti. Teisti veiksmai atitinka
administracins teiss normas. Pagrindin j ris juridiniai faktai, t. y.
veiksmai, padaromi smoningai siekiant sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Valstybinio valdymo sriiai bdingiausi valstybinio valdymo institucij
(pareign) individualaus pobdio teiss aktai. statym numatytais atvejais teiss aktus sudarinja nevyriausybins organizacijos, pilieiai (skundo
padavimas). Juridinis faktas gali bti ir neveikimas (neprimus btin
priemoni vieosios tvarkos apsaugai).
Neteisti veiksmai neatitinka administracins teiss norm reikalavim. Tai teiss paeidimai (deliktai), kuri pagrindu kyla administracins
prievartos priemoni taikymo santykiai.
vykiai reikiniai, kylantys nepriklausomai nuo moni valios (gaivalins nelaims atveju gali bti taikoma turto rekvizicija).
Administraciniai teisiniai santykiai kinta veikiant juridiniams faktams,
kurie numatyti tam tikroje administracins teiss normos hipotezje.
Bendroji dalis
193
kianti teisin sistema gali garantuoti valstybs socialin ir ekonomin stabilum. Todl vairiapus Lietuvos teisins sistemos analiz ir vertinimai turi
labai svarbi reikm jos tobulinimui. iame skyriuje bandoma atlikti funkcionuojani administracini teisini reim analiz bei parodyti j svarb
valstybs valdyme.
194
Taigi galime teigti, kad tvarkos (arba reimo) vedimas siekiant konkrei, tarpusavyje susijusi tiksl ir yra valdymo esm ir paskirtis. Valdymo
efektyvumas priklauso nuo to, kiek grietai apibriami konkrets tikslai.
Siekiant toki tiksl valstybinio valdymo gyvendinim tam tikra prasme
galima apibrti kaip reim, veikiant neperengiant nustatyt valdymo rib.
Valdymo sistemos vidins struktros tinkama organizacija taip pat gali bti svarbus veiksnys, turintis takos valstybinio valdymo efektyvumui.
Nagrinjant valdymo sistem btina iskirti pagrindinius jos elementus
subjekt ir objekt. Pirmiausia valdymo subjektas visuomet turi real poveik valdomam objektui. Antra, btina, kad tarp j egzistuot grieti nenutrkstami abipusiai informacijos ryiai.
N viena valdymo sistema negali egzistuoti efektyviai, jeigu nenustatoma sistemos sudedamj dali grieta organizacija bei j veiklos reimas.
Vertt iskirti tvarkos, organizacijos bei reimo svokas. Tvarka pirminis bei universalus valdymo tikslas. Pagrindin priemon utikrinti tvark
yra organizacija bei jos ypatinga forma reimas. Kaip vien i administracins teiss reguliavimo funkcijos turinio element galime iskirti vykdomosios valdios institucij vidins organizacijos ir j vykdomos veiklos teisinio reimo nustatym256. Taigi visas valdymo procesas turi vykti laikantis
tam tikros tvarkos, t. y. nustatyt taisykli, o tai ne kas kita kaip reimo pagrindas.
Taip pat reikia paymti administracinio teisinio reimo gyvendinim
specialiais, t. y. grietais, administraciniais (valdymo) veiksmais. Jau vien
dl to reimu negalime laikyti toki iuolaikinio valdymo reikini kaip savivalda bei savarankikumas. Taiau tai gali bti gyvendinta laikantis
griet rib ir neprietarauti bendriesiems valdymo tikslams. Tad reikia
pabrti, kad reimas yra tam tikra prasme iorinis veiksnys, utikrinantis
paios valdymo sistemos egzistavim, jos normali krypting veikl ir galimyb sistemoje gyvendinti savivald.
Pateikus i trump analiz galima teigti, kad btent i valdymo sistemos iplaukia reimo definicija. O valdymo procesuose visuomet yra srii, kuriose veikia savireguliacijos mechanizmai, kurie savo ruotu irgi gali
bti veikiami reimo. Svarbiausias ir paeidiamiausias valdymo sistemos
sritis apsaugo administracinis teisinis reimas, jis taip pat utikrina j funkcionavim ir paios valdymo sistemos egzistavim, valdymo tiksl siekim
bei veiksming valdymo proces. Taigi galime teigti, kad remiantis bendrja administracins teiss teorija valdymo (administracini) reim srit
256
. . . C. 2122.
Bendroji dalis
195
257
156.
. . . : -, 1996. C. 143
196
258
181.
. . . : , 1984. C. 172
Bendroji dalis
197
Ivardyti metodai taikomi nevienodai, nes priklauso nuo vairi aplinkybi, jie taikomi tokia proporcija, kuri nustato objektyvs akos poreikiai, sritis ir kt. Reguliuojamosios funkcijos tai stiprja, tai silpnja. J
veiksmingumas skiriasi vairiose gamybos ir socialins srities akose. Derinimas garantuoja poveikio lankstum. Reguliavimo reim vedimas ir j
palaikymas reikalauja dideli valstybini institucij pastang. Priemons ir
administracinio teisinio reguliavimo svertai yra skirtingi savo paskirtimi ir
turiniu. Jie gali bti grieti, orientuoti ir palaikomieji priklausomai nuo to,
kokia problema sprendiama259.
198
niai nesutarimai ir pan.), arba stichins nelaims260. Dl nepaprast situacij atsiradusi neprasta, neordinari padtis turi takos visuomenini santyki
pobdio pasikeitimui, reikalauja pakeisti valstybinio valdymo formas ir
metodus ekstremaliomis slygomis, t. y. vesti special administracin teisin reim.
Nagrinjant teisinio reimo samprat reikt remiantis bendromis
teisinio reimo definicijomis panagrinti teiss teorijos, kaip mokslo, srit
apibrti jos ribas, atskirti j nuo kit teisini kategorij ir atskleisti specifinius administracinio teisinio reimo poymius. Teisin literatra reimo
svok aikina skirtingai. Viena i Tarptautini odi odyno pateikiam reimo (pranc. regime) reikmi yra tiksliai nustatyta tvarka261. Tvarkos utikrinimas administracinmis teisinmis priemonmis turt bti laikomas administraciniu teisiniu reimu. Taiau i svoka daniausiai vartojama siauresne prasme. Daniausiai pabriama ypating priemoni valstybinio valdymo srityje susiklosiusioms nepaprastoms situacijoms stabilizuoti sistema. Gali susidaryti spdis, kad svarbiausi administraciniai teisiniai reimai yra nepaprastoji ir karo padtis. Tarkime, valstybs sienos apsaugos reimas nra nulemtas nepaprast situacij. Tai nuolatos veikiantis
administracinis teisinis reimas konkreioje valstybinio valdymo srityje.
Administracini teisini reim veikimo sritis negali bti apribota vien tik
nepaprastj situacij.
Nagrindami administracini teisini reim samprat susiduriame
su pateikiam nuomoni vairove. Teiss teorija teisin reim apibria
kaip reguliavimo tvark, ireikt kompleksu teisini priemoni, parodani iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim ir sudarani reguliavimo kryptingum262.
Usienio ali administracins teiss literatroje pateikiamas administracini teisini reim apibrimas, kuriuo pabriamas teisinio reguliavimo gyvendinimo metod specifikumas (draudim, leidim, pozityvi
pareigojim derinimas) bei iuos metodus atitinkani teiss subjekt elgesio sekimas. Taigi teisinis reimas apibriamas kaip ypatinga teisinio reguliavimo tvarka, ireikta atitinkamomis teisinmis priemonmis, suku-
260
: / . . . , . . . : , 2000. C. 467.
261
262
P. 202.
Bendroji dalis
199
200
266
267
. . . : , 2001. C. 412.
Ten pat.
268
. . - : . : , 2000. C. 21.
Bendroji dalis
201
Visiems administraciniams teisiniams reimams bdingas teiss subjekt teisi ir pareig pusiausvyros suderinamumas sustiprinant vykdomosios valdios institucij galiojimus, o kit administracins teiss subjekt teises suvarant arba net nustatant jiems papildomas pareigas269.
Kaip matome, administracinis teisinis reimas yra specifin teiss subjekt veiklos tvarka, taikoma vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Jis gyvendinamas statymais ir postatyminiais aktais ir nukreiptas j grietai
tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemons tinkamai valstybs bklei palaikyti.
Administracinis teisinis reimas reguliuojamas dviem bdais. Jie yra
arba sudedamoji tam tikros srities statym ar postatymini akt dalis, arba ireikiami specialiais norminiais aktais. Vienas arba keli tokio pobdio specials aktai sukuria konkrei operatyvini tvarkomj nurodym, sakym arba potvarki teisin pagrind. J primimo ir gyvendinimo
ryys ir nuoseklumas btini, nes prieingu atveju nepavyksta teisikai utikrinti piliei ir juridini asmen veiklos270.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinami pagrindiniai administracini teisini reim funkcionavimo principai ir nuostatos pagrindini teisi ir laisvi nelieiamumo principas, teisi ir laisvi ribojimo pagrindai, oficialaus reimo vedimo principas. Paymtina, kad btent Konstitucija tvirtina nepaprastosios ir karins padties, valstybs sienos apsaugos, teritorins jros, iskirtins ekonomins zonos administracinius teisinius reimus.
Kadangi administraciniai teisiniai reimai i esms yra susij su atsakomybe, apribojimais, prievarta, teisikai jie daniausiai tvirtinti statymuose. statymais nustatoma teisinio reimo ris, vedimo pagrindai, subjektai, vykdantys reimo valdym, veiklos taisykls ir priemons. Teiss aktus konkretina pagal savo kompetencij Vyriausyb, ministerijos, departamentai, vietos valdymo ir kitos institucijos.
Konkreiam administraciniam reimui reguliuoti yra skirtas Karo padties statymas, Nepaprastosios padties statymas, Valstybs sienos ir jos
apsaugos statymas. Yra administracini teiss reim, kurie reglamentuoja atskiras administracins veiklos ris (pvz., Valstybs tarnautoj statymas, Muitins kodeksas)271.
269
: / . . . , . . . : , 2000. C. 467468.
270
. . . : , 1998. C. 401402.
271
. . . : , 2001. C. 413.
202
Administracins teiss specialistai administracini teisini reim reguliavimo ypatumus apibria per specialius reiminius reguliavimo bdus.
Tai:
1) speciali taisykli veiklos zon padalijimas;
2) speciali laikin arba nuolatini institucij, skirt reimui reguliuoti, sukrimas;
3) speciali reimo taisykli, skirt moni veiklai, judjimui, nuosavybs naudojimui, kinei veiklai reguliuoti, sukrimas;
4) objekto teisins padties (ypatingo statuso, draustinio, dokumento, kuriame tvirtinta valstybs paslaptis) nustatymas272.
Taigi administraciniai teisiniai reimai tai statymais apibrt taisykli visuma, kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys,
taip pat specifin teiss subjekt veiklos tvarka vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Pagrindin administracini teisini reim funkcija yra apsaugoti piliet, visuomen ir pai valstyb.
Bendroji dalis
203
dien administracin veikl, tipines socialines valdymo situacijas. Administraciniai teisiniai reimai reguliuoja valstybs institucij ir pareign,
palaikani santykius su pilieiais ir organizacijomis, su valdios grandimis,
gyvendinaniomis tiesiogines pareigas, reguliuojaniomis vairius socialinius procesus, veikl.
Administracini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, bkli reguliavimas ir speciali priemoni sistema, kuri susideda i atskir element. Svarbiausias i j yra saugumo utikrinimas teisiniais aktais
ir normomis, kurios nustato ypating veiklos tvark tam tikrose srityse.
Saugumui utikrinti galiojamos valstybins institucijos, kurios specialiai
sukurtos arba galiotos formuoti ir palaikyti atitinkam reim. Teiss subjektams nustatoma isami veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai.
Konkretaus administracinio teisinio reimo veikloje pradeda egzistuoti
grieta kontrols ir atsakomybs sistema, specialios organizacins, technins, materialins ir finansins priemons. Taigi sudaromos palankios slygos rezultatyviai gyvendinti vykdomosios valdios institucij galiojimus274.
Vykdomosios valdios institucij veikla gali bti apibriama ir kaip
administracinis teisinis reimas. Iskiriami iam reimui bdingi keturi
principai:
1) administracins ir teismins valdios atskyrimo principas nustato
bendros kompetencijos teism jurisdikcijoje nesanius klausimus,
administracins teiss taikymo srit ir administracini teism jurisdikcijos ribas;
2) antrasis principas susijs su ypatingu administracini akt reimu.
Viena vertus, jis nustato, jog vykdomosios valdios institucijos turi
teis savo nuoira priimti vykdomuosius sprendimus, t. y. leisti
norminius aktus, nustatanius tam tikras pareigas ir sukurianius
teisinius padarinius privatiems asmenims be j sutikimo. Kita vertus, vykdomosios valdios institucijos turi dideles prerogatyvas sutartims, kurios paklsta administracinio reimo veiklai, sudaryti;
3) treiasis yra teistumo principas, pareigojantis valstybs administracij gerbti teis, t. y. vykdant savo veikl vadovautis teiss normomis;
4) ketvirtasis principas yra vieosios valdios atsakomybs principas.
Jis reikia viej juridini asmen pareig atlyginti al, padaryt
dl j kalts.
274
. . - : . : , 2000. C. 29; . . . ,
1998. C. 402403.
204
Pirmieji du principai apibria vykdomosios valdios privilegijas, treiasis ir ketvirtasis apskritai pareigas275.
Labai svarbus administracinio teisinio reimo turinio elementas yra
teisinio poveikio objektas. Socialiniai reikiniai ir santykiai, sudarantys administracini teisini reim objekt, sukuria ypating aplink, glaudiai
susijusi su viea valdia. Jai bdinga: vienaalikai priimami valdymo
sprendimai, dl kuri atsiranda pavaldi subjekt teisin priklausomyb;
galimyb panaudoti organizuot, jei reikia, ginkluot prievart, gin nagrinjimo teismine tvarka ribotumas. Administracinio teisinio reimo objektas nesutampa su teisinio reguliavimo dalyku. Visuomeniniai santykiai, kurie patenka administracins teiss norm veikimo srit, ir sudaro administracinio teisinio reimo objekt.
Administracini teisini reim subjektai yra administracini teisini
santyki dalyviai, kuri padtis dl valdymo bdo yra socialiai skirtinga ir
tikrai nevienareikmika. To prieastis yra administracins teiss tvirtinta
subjekt padtis. Jei subjektas susijs tarnybinio pavaldumo subordinaciniais santykiais ir turi valdingus galiojimus, jis vienaalikai priima valdymo sprendimus kit subjekt atvilgiu. Taigi reikt pabrti, kad visi subjektai, priimdami sprendimus, privalo vadovautis teiss normomis, o visi fiziniai ir juridiniai asmenys valdios institucijoms turi bti lygs. Nagrinjant administracinio teisinio reimo turin irykja dar vienas administracini teisini reim elementas teisin subjekt padtis. is elementas atsispindi ir Lietuvos Respublikos vieojo administravimo, Viej pirkim, ir
kituose statymuose.
Administracines teisines priemones, vertinant jas administracini teisini reim poiriu, reikt nagrinti atsivelgiant administracins teiss
principus ir subjekt teisin padt.
Teisinio reguliavimo metodas yra administracini teisini priemoni
pagrindas. Analizuojant metod nereikt pabrti vien pavaldumo santyki, nes administracini teisini santyki turinys apima daug platesnes
definicijas, o i santyki subordinacija gyvendinama vairiomis teisinmis
priemonmis. Jas galima pateikti tokia tvarka:
organizaciniuose pavaldumo santykiuose tiesioginis sakymas
(vadovas darbuotojas);
teisins kontrols santykiuose funkcinis pareigojimas (inspektorius kontroliuojamasis);
275
. . - : . : , 2000. C. 29.
Bendroji dalis
205
206
Bendroji dalis
207
Kiekvienam mogui didel reikm turi saugumas. Saugumui utikrinti skirta ir tam tikra administracini teisini reim grup, kuri skaidoma tris dideles kategorijas:
1) valstybs nacionaliniam saugumui utikrinti skirta reim grup.
Kaip pavyzdius galime pateikti pasienio reim, valstybs paslapties, vaiavimo al ir ivaiavimo i alies reimus;
2) reimai, skirti visuomens saugumui utikrinti (muitins reimas,
pas, viz reimai, licencijavimas);
3) reimai, kuriais utikrinamas visuomens saugumas esant nepaprastajai padiai (karo)278.
Kiekvienoje valstybje visuomeniniams santykiams turi takos vairios
nepaprastos situacijos, reikalaujanios taikyti tam tikrus specialius teisinius
reimus. ie reimai taikomi tik tada, kai prastos teisins priemons neveiksmingos.
Pasirenkant kriterijumi reimo objekt specials administraciniai teisiniai reimai grupuojami: teritorinius reimus (iskirtin ekonomin zona,
karantinas, karin padtis, udaro administracinio teritorinio vieneto reimas); objektinius reimus (atomins energetikos objekto reimas, vandens
telkinio reimas); daikt, mediag, keliani didel pavoj arba turini
svarbi valstybin reikm, reimus (ginkl, nuod, narkotini mediag,
dokument su valstybs paslaptimi); veiklos arba funkcinius reimus (priegaisrinis reimas, evakuacijos, muitins reimas). Taip pat iskiriami reimai pabriant reguliavimo dalyk. ie specials administraciniai teisiniai
reimai skirstomi gamtos apsaugos reimus (draustiniai, nacionaliniai parkai, kurortai), vieosios tvarkos apsaugos reimus (nepaprastoji padtis),
valstybs saugumo reimus (valstybs sienos, valstybs paslapties apsaugos
reimai)279.
Veikia taip pat reimai, skirstomi pagal laik. Tai nuolat veikiantys
reimai (valstybs sienos reimas) ir situacinio pobdio reimai (nepaprastoji, karo padtis)280.
Nuoseklesnei analizei tinkamiausia administracini teisini reim
klasifikacija pagal reim tiksl.
Pirmj grup sudaro administracinio teisinio reguliavimo reimai
esant ypatingajai valstybs padiai (nepaprastosios, karo padties atvejai,
valstybini sien apsauga, muitini apsauga).
278
. . - : . : , 2000. C. 40.
279
. . . : , 2001. C. 417, 418.
280
: / . . . , . . . : , 2000. C. 468.
Karo padties
Nepaprastosios
padties
Kiti
Vartotoj
teisi
apsaugos;
Lietuvos
banko
veiklos;
ekologiniai
Specials
Legalizuojamieji
administraciniai
teisiniai reimai
leidia oficiali
juridini ir fizini
asmen vairi ri
veiklos registracij
Sprendim dl
pilietybs klausim
procedros
Leidim
administraciniai
teisiniai reimai,
taikomi fiziniams
ir juridiniams
asmenims, kurie
turi teis paduoti
pareikimus dl
leidimo vykdyti
vien ar daugiau
tam tikr veiksm
Telefono
ryio;
komunalini
paslaug;
viebui ir kt.
Paprastieji
Valstybs sien
apsaugos
Administraciniai teisiniai
reimai esant ypatingajai
valstybs padiai
Bendroji dalis
209
210
. . . : , 2001. C. 421.
Bendroji dalis
211
212
ar ne, t. y. legali galimyb asmeniui gyti norim teis arba atlikti veiksmus
(sigyti aunamj ginkl ir pan.), prisiimti papildomus sipareigojimus.
Leidimo galiojimas baigiasi ir priklauso nuo konkrei juridini fakt: pareikjo atsisakymo, prieingos statymams veikos ir kt. Valstybins institucijos vykdo asmen veiksm ioje srityje administracin prieir.
Leidim reimo vienu i ieities tak galima laikyti sprendim dl pilietybs klausim procedras. Kiekvienas pilietis turi bti utikrintas Konstitucijoje ir statymuose tvirtintomis teismis ir laisvmis, j apimtimi ir turiniu alies viduje ir u jos rib. Lietuvos Respublikos pilietybs statymas
isamiai reguliuoja teiss pilietyb turin, pagrindus ir tvark j gyti, jos
nutraukimo pagrindus bei pilietybs klausimus nagrinjani valstybs institucij galiojimus. Pilietybs statymo 3 straipsnis numato, kad Lietuvos
Respublikos pilieiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys287.
Administracins teiss poiriu pirmiausia galima iskirti valstybines
institucijas, tvarkanias pilietybs reikalus bei j galiojimus. Tai Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Pilietybs reikal komisija, Vidaus reikal ministerija (Migracijos departamentas), Usienio reikal ministerija (Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staiga usienyje), Lietuvos (miesto, rajono) migracijos tarnybos prie savivaldybi.
Konstitucins teiss teorijoje pilietyb yra apibriama kaip kiekvieno
asmens teisinis ryys su valstybe. Usieniei ir piliei teisinis ryys su
valstybe pasiymi santyki pastovumu. Pilietyb neapribota valstybs teritorini rib. Taigi pagrindinis teisinis kriterijus, leidiantis atskirti teisin
ry, egzistuojant tarp valstybs ir laikinai arba nuolatos joje esani usieniei, nuo teisinio ryio su pilieiais, yra pilietybs nekintamumas laike ir
erdvje288.
Pas sistema, ilgus metus egzistavusi SSRS, bet privaloma ne visiems
gyventoj sluoksniams, numat griet pas idavimo ir naudojimo tvark.
Tai ypa buvo susij su registracijos reimu. 1990 m. kovo 11 d. atkrus
Lietuvos Respublikos nepriklausomyb buvo ileisti Lietuvos Respublikos
pilieio paso nuostatai289, o 1991 m. Lietuvos pilieiams pagal Vyriausybs
287
Bendroji dalis
213
214
293
. . . : , 1998. C. 413419.
294
Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 86
2043; 2000. Nr. 471345.
295
Lietuvos Respublikos juridini asmen registro statymas // Valstybs inios. 2001. Nr.
551940.
296
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 22 d. nutarimas Nr. 1322 Dl
valstybs registr integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo // Valstybs inios.
2002. Nr. 833599.
Bendroji dalis
215
297
216
role j gyvendinant yra akivaizds298. Sritys, kurios yra susijusios su padidjusiu pavojumi mogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluots gamyba ir
sigijimu, taip pat prekmis ir paslaugomis, yra licencijuojamos. Joms statymai nustato speciali preki pardavimo arba paslaug teikimo tvark299.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb sprendia ir bendruosius, ir konkreiuosius licencijavimo klausimus. Vyriausyb tvirtina atsaking ministerij ir
Vyriausybs staig parengtas statym nustatyt licencijuojam komercins ir kins veiklos srii licencijavimo taisykles. Reikia atsivelgti tai,
kad vykdomosios valdios institucijos licencijavimo galiojimus vykdo pagal
savo kompetencij. Tarkime, Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs iduoda alkoholio produkt
gamybos licencijas, Valstybin loim prieiros komisija licencijas, suteikianias teis organizuoti azartinius loimus. Bendrosios nuostatos dl
komercins kins veiklos licencijavimo idstytos Civiliniame kodekse bei
statymuose, didiausia licencijavimo proceso teisinio reglamentavimo dalis
reglamentuota postatyminiuose aktuose. Vyriausybs nutarimais tvirtinamos taisykls, kuriose nurodoma veiklos sritis, licencij rys, reikalingi licencijai gauti dokumentai, j nagrinjimo tvarka, terminai, rekvizitai, veiklos slygos, subjekt teiss ir pareigos, licencijos galiojimo, sustabdymo,
panaikinimo atvejai ir kt.
Legalizuojamj reim grupei valstybje reikmingi trys procesai:
standartizacija, sertifikavimas, metrologija.
Standartizacija tai veikla, skirta tam tikroje srityje (pramons, transporto, ems kio ir kt.) vesti optimali tvark nustatant bendrsias nuostatas, kurios gali bti visuotinai ir daug kart panaudotos esamiems ir galimiems udaviniams sprsti. Standartizacijos tikslai apsaugoti moni bei
gyvn sveikat, gyvyb, aplink, materialines grybes, vartotoj interesus
ir utikrinti j saug; sudaryti slygas laisvam preki ir paslaug judjimui;
gerinti produkt ir paslaug kokyb siekiant j konkurencingumo vidaus ir
usienio rinkose; atstovauti nacionalins ekonomikos interesams tarptautinje ir Europos standartizacijoje; sudaryti slygas efektyviai naudoti ir tau-
298
. . . : , 1998. C. 422.
299
Lietuvos Respublikos moni statymas // Valstybs inios. 1990. Nr. 14395, 23573,
31749; 1991. Nr. 5128, 13330, 32867; 1992. Nr. 20590, 331009; 1993. Nr. 475, 20492,
25581, 32279, 52994; 1994. Nr. 8119, 14232, 30533, 551047, 591163, 941836; 1995.
Nr. 338, 10206, 10207, 39964, 441074, 511247, 601503, 942089, 1072359; 1996. Nr.
35859, 681641, 1002267, 1062430; 1997. Nr. 691737, 962419; 1998. Nr. 1092994; 1999.
Nr. 591917, 662122, 1083129; 2000. Nr. 28756, 641920, 782361; 2001. Nr. 391325;
2002. Nr. 1245624.
Bendroji dalis
217
2542.
218
srityje. Stengiamasi, kad sertifikatai ir atitikimo enklai, nurodytos sertifikavimo taisykls ir rekomendacijos, sudarytos vadovaujantis galiojaniomis
tarptautinmis normomis ir taisyklmis, idstytomis Tarptautins standartizacijos organizacijos (ISO), taip pat kit tarptautini ir regionini organizacij dokumentuose, bt pripainti usienyje. Apie akreditavimo ir sertifikavimo taisykles bei rezultatus informuojami visi suinteresuoti asmenys.
Svarbi administracinis teisinio reguliavimo sritis oficialiai nustatytas
matavim vienovs pagrind tikrinimas alyje. Paminsime nuo 1996 m.
galiojant Lietuvos Respublikos metrologijos statym302. Metrologija ireikia valstybs politik norminant matavimus, j metodus, priemones matavim vienovei ir reikiamam matavim tikslumui pasiekti. i procedr keliam reikalavim vykdymas utikrina teiss subjekt vykdomos veiklos
teistum, kokybikum. Mintos procedros tai nuolatos egzistuojanios
priemons, kuriomis vykdomosios valdios institucijos kontroliuoja subjekt veikl. Lietuvoje funkcionuoja Valstybin metrologijos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija ir kitos tarnybos, kurios garantuoja matavim
vienov alyje. Valstybin metrologin kontrol sudaro matavimo priemoni tip patvirtinimas; matavimo priemoni patikrinimas, tarp j ir etalon; juridini ir fizini asmen veiklos gaminant, remontuojant, parduodant
ir inuomojant matavimo priemones licencijavimas. Valstybin metrologin prieira gyvendinama ileidiant, priirint ir taikant matavimo priemones, atestuojant matavim atlikimo metodikas, dydi vienet etalonus,
laikantis metrologini taisykli ir norm.
Bendroji dalis
219
303
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios. 1994. Nr.
941833; 2000. Nr. 852581.
304
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas // Valstybs inios. 1992. Nr. 575;
1996. Nr. 571335; 1997. Nr. 651540; 2000. Nr. 902773; 2002. Nr. 249.
220
Bendroji dalis
221
Administracini teisini reim pagrindu tiksliau apibriama statymo veikimo sritis ir reguliavimo ribos. Taip maja statym vairi traktuoi galimybs, reiau susiduriama su daugiaprasmybmis, maja galimybs pasinaudoti statym spragomis.
Administracini teisini reim platesnis vedimas leist sukurti metodologinius statym sisteminimo ir veiksmingesnio j panaudojimo pagrindus. Taigi bt sukurta administracini teisini akt sistemin klasifikacija, kuri leist atlikti operatyvi j paiek.
222
II SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR
PAGRINDINIAI PRINCIPAI
1.1. Vieojo valdymo (administravimo)
svoka ir esm
Bendroji valdymo svoka. Valdymu daromas poveikis mogaus arba
moni grups valiai. Jis skatina motyvuoti savo apsisprendim elgtis pagal
oficial reikalavim. Valdymo reikinio turin labai aikiai yra apibdins
M. Romeris. Pasak jo, tai valinis imperiumo ir pasidavimo santykis.
mogaus arba grups vertimas paklusti darant jiems kitok poveik yra
prievarta, neturinti nieko bendra su savarankikumu.
Valdymo santykiai i vis moni arba j grupi santyki iskiriami
remiantis taisyklmis, pagal kurias skirstomos subjekt teiss ir pareigos.
Taisykls turi bti subjekt atpastamos ir transformuojamos poelgius
per mogaus smon. ios tarpusavio priklausomybs grandins nutraukimas panaikina valdymo santykius. Todl, pavyzdiui, nesmoningi arba neveiksns mons gali bti tik priirimi, bet ne valdomi.
Lietuvi kalboje yra keletas odi, nusakani santyk tarp valdovo
(valdaniojo) ir pavaldinio (valdomojo). Tai odiai valdia, valdymas,
viepatavimas, vadovavimas, pavaldumas ir pan. Kiti santyk apibriantys odiai, atsirad ms teisinje ir politologinje terminijoje, yra
skoliniai arba tarptautiniai odiai.
Bendrja prasme valdymas yra valdaniojo poveikis valdomajam siekiant usibrto bendros valdymo sistemos tikslo, todl visi ivardyti terminai
i pirmo vilgsnio yra panas. Pavyzdiui, bendrame valdymo santyki
kontekste ir M. Romeris neatskyr viepatavimo bei valdymo termin308.
308
Prof. M. Romeris teig: Tarp moni valdymas ir viepatavimas monms visuomet sudaro dviej vali santyk; jis vyksta ne tiesioginiu operavimu valdomu mogumi, bet
sakymais valdomojo valiai. Vadinasi, kad itas viepatavimas arba valdymas vykt, reikia, kad
valdomas mogus savo valia apsprst taip kaip jam yra sakoma (Valstybin teis. Prof. M.
Rmerio skaityt paskait stenogramos. I dalis. Kaunas, 1930. P. 12).
Bendroji dalis
223
Kad nepainiotume skirting semantin prasm turini termin, viepatavimo, valdymo ir vadovavimo kategorij skirtumus galime nustatyti pagal
kokybines subjektini teisi ir pareig proporcijas.
Viepatavimo santykiuose imperiumas suabsoliutinamas, pripastamas be joki ilyg ir remiantis teiss normomis nevertinamas, pareigos
nustatomos visiems, o pavaldini teiss ireikiamos tik individualiomis
privilegijomis arba malone.
Valdymo santykiuose imperiumas pagrstas atsakomybs paskirstymu.
ia tiek valdaniojo, tiek ir pavaldini teiss ir pareigos formaliai apibrtos, visuotinai privalomos.
Vadovavimo santykiuose pavaldiniai turi daug diskrecijos (gali veikti
savo nuoira neperengdami nustatyt rib). Svarbiausi kokybs matmenys yra ne pats teisi gyvendinimo ir pareig vykdymo procesas, o bendras
veiklos rezultatas, galiausiai priklausantis nuo vadovo sugebjimo motyvuoti pavaldinius darniai veikti siekiant bendro tikslo. Aukiausia vadovavimo proceso kokybin iraika yra pavaldini motyvavimas dirbti rodant
asmenin pavyzd. Vadybos moksle i forma vardijama lyderio vadovavimu.
224
Bendroji dalis
225
Valdym reikia ir odis administration. Taiau iuo atveju valdymas suprantamas tik kaip valdymo procesas. Dabar administravimo terminas vartojamas labai plaiai, taiau jis taip pat negali bti suprantamas vienareikmikai. Valdingi nurodymai ir j vykdymas gali apsiriboti staigos
aplinka. Nurodymai gali bti duodami visai visuomenei. Todl iuolaikinje literatroje ir teisinje praktikoje administravimas patikslinamas odiais vieasis arba vidinis. Maa to, vidinis administravimas siejamas ir
su vadybos terminu (management), todl j atskyrimo klausimas nagrintinas atskirai.
iuolaikinje mokslinje literatroje valdymui apibrti pradedamas
vartoti kontrols terminas. Jis pabriamas valstybse, kuriose iki iol buvo
absoliuiai decentralizuotas valdymas ir centrins valdymo institucijos neturjo vis valdymo galiojim. Tokiose valdymo sistemose centrins valdymo institucijos tik koordinuoja decentralizuot institucij veikl ir kontroliuoja j sipareigojim vykdym. Todl valdymas iuo atveju yra apribotas, tiesioginiai nurodymai neduodami, o tik teikiamos vadybins rekomendacijos. Tokia valdymo sistema veikia Europos Sjungoje.
Manytina, kad valstybs valdymo daliai, kuri gyvendina vykdomoji
valdia (arba vyriausyb, arba prezidentas), apibrti labiau tinka administravimo terminas. Taiau iuo atveju btina aikiai atskirti j, viena vertus,
nuo valstybs valdymo ir, antra vertus, nuo vidinio administravimo. Anksiau buvo minta, kad semantin valdymo ir administravimo reikm skiriasi. Nors abiej svok kategorijos panaios, j tarpusavio priklausomybs struktra skirtinga. Valstybs valdymas daugiau siejamas su valdios
gyvendinimo reikiniu, o valstybs administravimas su vadyba.
226
lat patikslinti svok nenaudinga nei statym leidjui, nei asmeniui, kurio
teisin padt tikslina statym leidjas.
Manytina, kad valstybs valdymo svoka vartojama plaija prasme.
Ne vien todl, kad apima ir statym leidiamosios, ir vykdomosios, ir teismins valdios funkcijos gyvendinim, bet ir todl, kad filosofine prasme i
kategorija suteikia pagrind valdymui kaip procesui (valdymui siaurja
prasme).
Vieuosiuose santykiuose dalyvauja asmuo ir valdios institucija, taikanti arba gyvendinanti statym. Vadinasi, vieasis santykis yra tarp pilieio ir statym gyvendinanios valstybs institucijos. statym leidiamosios institucijos tiesiogiai piliei nevaldo, bet tos institucijos, kurios tiesiogiai valdo pilieius, negali savarankikai nustatyti teisinio statuso apribojim, nes tai galima padaryti tik statymu.
Vadinasi, vykdomosios institucijos, gyvendindamos statymus, tik nukreipia piliei elges norima kryptimi ir todl iai padiai apibrti geriau
tinka administravimo terminas negu valdymo, nes tai susij su tvarkymo
funkcija. Tvarkymas reikia tam tikram reikiniui nustatytos (pvz., statymais) bkls suteikim.
ios funkcijos svarb labai tiksliai apibr M. Vberis teigdamas, kad
iuolaikinje valstybje tikrasis viepatavimas, kuris reikiasi juk ne parlamentinmis kalbomis, ne monarch pareikimais, bet valdymo tvarkymu, btinai yra valdininkijos rankose. ingsnis link biurokratins valdininkijos, kurios pagrindas postas, atlyginimas, pensija, kilimas karjeros
pakopomis, dalykinis isilaisvinimas ir darbo pasidalijimas, tvirtos kompetencijos, akt atlikimas, hierarchin vyresnumo ir pavaldumo tvarka yra
vienaprasmis valstybs modernizavimo matas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija paskirsto valdios funkcijas aukiausioms valstybins valdios institucijoms. Penktas jos straipsnis teigia,
kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausyb, Teismas. Vadinasi, valstybins valdios galias turi ir Prezidentas, ir Vyriausyb, taiau jos apima tik vien i valstybinio valdymo funkcij
statym taikym ir gyvendinim, t. y. kasdienini valstybs reikal tvarkym. Tai ypa atskleidia Konstitucijos 94 straipsnis, nustatantis ias Vyriausybs funkcijas:
1) krato reikal tvarkym, Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamybs apsaug, valstybs saugumo ir vieosios tvarkos garantavim;
2) statym ir Seimo nutarim dl statym gyvendinim, taip pat
Respublikos Prezidento dekret vykdym;
3) ministerij ir kit Vyriausybs staig veiklos koordinavim;
Bendroji dalis
227
228
teisingai. Kit organizacij administratori ir sprendim primj santykiai yra glaudesni, o neretai j pozicijos apskritai sutapatinamos. Sprendim primimas ir j administravimas turi bti suderintas ir neformalus.
Bendroji dalis
229
valdyme laiduojama Visuotine mogaus teisi deklaracija, kurioje nurodoma individo pasirinkimo teis dalyvauti valstybs valdyme.
Vieosios ir privatins teiss santykio vieajame administravime skirtum yra anglosaks ir kontinentinje teisinse sistemose. Anglosaks teisinje sistemoje, grindiamoje precedentine teise, vyrauja privatins teiss
normos, todl daug privatins teiss element yra ir vieuosiuose teisiniuose santykiuose.
Suomijos administracini procedr statyme, priimtame 1996 m., yra
daug termin, tradicikai priskirtin privatinei teisei. Analogik termin
yra ir Lietuvos civilinje teisje bei civiliniame procese. Valdymo institucijos ir pilieio lygyb, administraciniai ginai, kuriuose lygiomis teismis dalyvauja pilietis ir valstybei atstovaujanti institucija, rodo privai interes
pirmum. Tuo tarpu kontinentinje teisinje sistemoje, ypa posovietini
valstybi vieojoje teisje, vyrauja valdiniai viej santyki pagrindai.
Taiau kategorika tokios padties konstatacija tikrai nra teisinga,
nes piliei ir valstybs lygybs principai grindiami ne teisine sistema, o
paios valstybs pobdiu, jos tiksl ir funkcij sistema. Tai veikiau siejama
su politinio reimo forma. Nedemokratinse valstybse privats piliei interesai daniausiai niekinami, pilieiai nualinami nuo valstybs valdymo ir
valstyb egzistuoja pati sau uuot tenkintsi piliei interesus. Demokratins valstybs institucijos tarnauja monms ir jos valdiniai veiksmai kai kuriose alyse traktuojami kaip socialin paslauga.
Toks poiris viej administravim dabar formuojamas Didiojoje
Britanijoje teigiama, kad visas valstybs administravimas yra paslauga gyventojams ir vieosios staigos atlieka tam tikr dal valstybini viej paslaug. Lietuvoje vieasis administravimas reformuojamas labai spariai,
taiau vis dar ilieka valstybs savanaudikumo poymi.
Nors demokratinse valstybse teisingum vykdo tik teismas, taiau
Lietuvoje lig iol yra ilikusi sovietin administracinio persekiojimo sistema
administravimo institucijos galiojamos vykdyti teisingum asmenims,
padariusiems administracinius teiss paeidimus.
Tokia veikla teiss teorijoje vadinama teiss taikymu, taiau vieajame administravime teiss taikymas neturi bti siejamas su nuobaud skyrimu. Pripainti asmen kaltu ir skirti jam nuobaud gali tik teismas. Toks
yra ir Europos Sjungos reikalavimas nacionalinei viej reikal administravimo sistemai.
Taigi galima tokia vieojo administravimo svoka:
Vieasis administravimas statymais ir kitais teiss aktais nustatyta
tvarka bei terminais reguliuojama valstybs ir savivaldos institucij veikla
gyvendinant ir taikant Lietuvos Respublikos statymus bei savivaldybi ta-
230
ryb sprendimus, teikiant statymais ir kitais teiss aktais numatytas viesias paslaugas, taip pat organizuojant valstybs ir savivaldos institucij vidin administravim.
Atskiros svokins kategorijos tyrintinos toliau. Tuo tarpu pabrtinos ios principins nuostatos:
1) Vieojo administravimo teisinis pagrindas yra tik statymai ir kiti
statymo gyvendinim reguliuojantys teiss aktai. Kiti teiss aktai
yra postatyminiai norminiai aktai ir individuals teiss aktai, nustatantys konkretaus asmens teises ir pareigas taikant statymus.
2) Vieasis administravimas apima valstybini ir savivaldybi institucij veikl. Savivaldybi vykdomosios institucijos dalyvauja vieajame valdyme gyvendindamos statymus ir savivaldybi tarybos
sprendimus tais klausimais, kuri sprendimo teis deleguota savivaldybms.
3) Vieasis administravimas apima ne tik statym gyvendinim bei
taikym, bet ir viej paslaug teikim. Paslaug teikimas gali
bti pripaintas kaip administravimo sudtin dalis, nes jas teikiant tiesiogiai arba netiesiogiai gali dalyvauti vieojo administravimo institucijos.
Bendroji dalis
231
tinis ir turt administracinio akto form. Administracinis reguliavimas apima taisykli, standart nustatym bei planavim. Pabrtina, kad administracinio reguliavimo metu negali bti priimami sprendimai, kuriais keiiamas piliei teisinis statusas, iskyrus tuos atvejus, kai teis administravimo institucijai nustatyti papildomas pilieio teises ar pareigas suteikia
statymas.
Administracinis reguliavimas nemanomas, jeigu jo metu nepriimami
sprendimai. Taiau administracinio reguliavimo ypatyb yra ta, kad sprendimai nepriimami savarankikai, o administravimo subjektai, priimantys
sprendimus, negali laisvai ireikti savo valios, nes ji ribojama statymo.
Kitas labai svarbus administracinio reguliavimo ypatumas yra tas, kad
administracinis reguliavimas yra sureguliuotas statymais, todl vieajame
administravime negalioja principas leidiama viskas, kas neudrausta statymu. is principas taikytinas tik asmenims, bet ne vieojo administravimo
institucijoms, kuri paskirtis tarnauti monms, o pati teis reguliuoja tik
tuos santykius, kuri sureguliavimo teis Tauta deleguoja valstybei per atstovaujamj demokratij.
Vidinis administravimas. Vidinis administravimas vieojo administravimo veikla, kuria nustatyta tvarka utikrinamas sklandus vieojo administravimo institucijos funkcionavimas arba paslaug teikimas, valdomas
institucijos personalas ir biudetas.
Vidinio administravimo tikslas utikrinti skland sprendim primimo proces ir viej paslaug teikim. Vidinio administravimo pagrindas yra personalo ir biudeto valdymas. Vidinio administravimo metodai ir
procedros daniausiai neturi tiesioginio poveikio vieiesiems santykiams,
taiau personalo paskirstymas ir biudeto sudarymas vieojo administravimo institucijoje turi reikms administravimo institucijai kaip vieojo santykio subjektui.
Turdamas netiesiogin ry su bendrj viej santyki gyvendinimu, vidinis administravimas negali bti sulyginamas su administraciniu reguliavimu teisi ir pareig pilieiams nustatymo poiriu. Vidinio administravimo tiesioginis objektas yra personalas ir biudetas. Juk personalo
mes negalime prilyginti visai visuomenei. Todl statymas turt reguliuoti
vidinio administravimo institucij teis priimti vieojo pobdio sprendimus. Ms nuomone, institucijos, kuri paskirtis utikrinti skland vieojo administravimo institucijos mechanizm, negali priimti vieojo administravimo sprendim.
Vieosios paslaugos. Vieoji paslauga vieojo administravimo funkcija, kuria vieojo administravimo institucija arba vieoji staiga, tenkindama
232
Bendroji dalis
233
. ., . A., . .
c . , 1997. C. 27.
234
sme reikia juos nagrinti sisteminiu poiriu, kai kiekvienas i princip priskiriamas vienai arba kitai loginei sisteminei klasei. Tokiu atveju principai
nagrinjami tam tikr tarpusavio sveik ir priklausomumo aplinkoje.
Vieno principo logini klasi struktros iraika gali bti pavaizduota
schema (r. 10 schem).
10 schema. Vieno principo logini klasi struktros iraika
Principas originalas
gyvendinimo
matrica (-os)
Normin principo matrica (-os)
Mokslinje literatroje egzistuoja vairios princip posistems. Valstybiniame valdyme jos esti tokios: socialins politins ir organizacins, organizacins politins, organizaciniai techniniai valstybinio valdymo principai, organizacins teisins, politins, ekonomins ir kitos posistems. Lietuvos administracins teiss teorijoje daniausiai iskiriamos dvi administracins teiss princip grups pagrindiniai administracins teiss principai
(politiniai teisiniai) (demokratikumo, teistumo (teiss (statymo) virenybs, vieumo, lygiateisikumo, tikslingumo (sprendimo ekonomikumo),
kolegialumo derinimo su vienvaldikumu, atsakomybs, atskaitingumo,
kontrols ir apskaitos, proporcionalumo, nepiktnaudiavimo valdia, objektyvumo) ir organizaciniai techniniai administracins teiss principai (bendro vadovavimo, teritorinis, akinis, funkcinis, subsidiarumo, tarnybinio
bendradarbiavimo, pavaldumo, visuomens traukimo viej valdym, visuomenini interes pirmenybs).
Pagrindiniams administracins teiss principams bdingas socialinio
organizavimo pobdis, jie gyvendinami valdymo veikloje neatsivelgiant
valdymo institucijos hierarchin lyg ar pareigyb, kuri uima valstybs
tarnautojas. i princip svarba yra ta, kad jie pagrindia valdymo veiklos
socialines taisykles. Aptariami principai atspindi ne tik politin pobd jie
turi ir normin reikm, t. y. jie tvirtinti galiojaniuose teiss aktuose.
Bendroji dalis
235
Organizaciniai techniniai valstybinio valdymo principai tai pagalbiniai, arba taikomojo pobdio, principai. Remdamasis praktine analize bei
apibendrinimu juos formuoja valdymo mokslas. Remiantis iais principais
kuriamos valstybins institucijos. ie principai reikmingi, nes atsivelgiant
konkreias slygas galima parinkti optimaliausius valdymo institucij sudarymo ir funkcionavimo pagrindus.
Pagrindiniai administracins teiss principai:
1) demokratikumo principas. io principo esm ir svarba yra ta, kad
vis valstybs institucij veikla turt bti grindiama demokratiniais valstybs valdymo principais ir nukreipta vis visuomens grupi teist interes tenkinim. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 4 straipsnis
pareigoja Vyriausyb, kaip aukiausij valstybs vykdomosios valdios
institucij, grsti savo veikl iuo principu;
2) teistumo (teiss viepatavimo (statymo virenybs)) principas. is
principas tvirtintas Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo
4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vieojo administravimo subjekt kompetencija turi bti nustatyta io statymo, o veikla atitikti iame statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen teisi
ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais. Aikinantis io principo esm ir svarb btina iskirti 2 svarbius momentus. Pirmasis valstybs valdymo institucij galiojimai ir kompetencija turi bti
nustatyta statymu, t. y. j veiklos teisinis pagrindas turi bti statymas.
Antrasis visi valstybinio valdymo institucij priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi bti pagrsti statymu. Negali bti priimtas sprendimas, kuris prietaraut galiojantiems statymams. Be to, teistumo principas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 4 straipsnyje. Vyriausyb privalo laikytis io principo savo veikloje;
3) vieumo principas. Kalbant apie io principo esm ir reikm iskirtini du svarbs aspektai. Pirmasis valstybs valdymo institucij priimami
norminiai teiss aktai, susij su piliei teismis ir laisvmis, negali bti
taikomi, kol jie nra vieai paskelbti. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
skelbimo ir sigaliojimo tvarkos. io statymo 10 straipsnis skelbia, kad
ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov
sakymai ir sakymais patvirtinti kiti teiss aktai bei Lietuvos banko valdybos nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos arba pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma vlesn j sigalio-
236
jimo diena. iame straipsnyje nurodyt valstybs institucij vadov sakymai ir sakymais patvirtinti kiti teiss aktai bei Lietuvos banko valdybos nutarimai negalioja, kol jie nepaskelbti Valstybs iniose. Be to, rengiant
toki teiss akt projektus turi bti utikrinama galimyb visoms suinteresuotoms visuomens grupms ar atskiriems pilieiams pareikti savo nuomon dl j. Galiojantys teiss aktai, susij su teiskros procesu, pareigoja teiss akt projektus rengianias valstybs valdymo institucijas juos derinti su visais suinteresuotais subjektais. Kitas io principo aspektas turi
bti vieai skelbiami ir valstybinio valdymo institucij veiklos rezultatai.
iuo principu vadovautis pareigojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb
(Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 4 straipsnis);
4) lygiateisikumo principu siekiama utikrinti vis subjekt, susijusi
administraciniais teisiniais santykiais, lygyb prie statym;
5) tikslingumo (sprendimo ekonomikumo) principas reikalauja i
valstybinio valdymo institucij savo veikl ir iteklius paskirstyti taip, kad
jie bt kuo veiksmingiau ir ekonomikiau naudojami nustatytam tikslui
pasiekti;
6) kolegialumo derinimo su vienvaldikumu principo esm ta, kad svarbiausi valdymo sprendimai turi bti priimami kolegialiai, o ne tokie svarbs
vienasmenikai. Kitas io principo aspektas asmuo, turintis teis vienasmenikai priimti sprendim, prie j priimdamas privalo susipainti su
kit suinteresuot ar nepriklausom subjekt kolektyvine nuomone sprendiamu klausimu. io principo reikm akivaizdi ministerijos valdyme. Ministerijos administracins veiklos svarbiausiems klausimams sprsti sudaroma ministro patariamoji institucija kolegija. Jos nariai yra aukiausio
rango ministerijos valstybs tarnautojai. Kolegijos darbe gali dalyvauti ir kit institucij atstovai. Ministras, priimdamas paius svarbiausius sprendimus, turi atsivelgti kolegijos nuomon (Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 32 straipsnis);
7) atsakomybs principas. is principas pareigoja valstybinio valdymo
institucijas arba atskirus valstybs tarnautojus atsakyti u atliekamus
veiksmus ir priimamus sprendimus;
8) atskaitingumo principas paremtas hierarchine valdymo subjekt atskaitomybe. Kiekviena emesnio valstybs valdymo lygio institucija privalo
atsiskaityti auktesniajai institucijai;
9) kontrols ir apskaitos principas reikalauja i valstybinio valdymo institucij vykdyti nuolatin vis valdymo proces kontrol ir apskait. Efektyvus valdymas gali bti utikrinamas tik nuolat stebint ir fiksuojant valdymo procesus (vykdant j apskait) ir laiku darant poveik jiems (kontroliuojant);
Bendroji dalis
237
238
312
Lietuvos Respublikos Vyriausybs usibrti tikslai. 2001 m. XII skyrius Valstybs
valdymas.
Bendroji dalis
239
m313. Pirmaisiais reformos metais buvo pertvarkoma centrins administracijos institucin sandara, vietos savivalda, valymo sistemos. Dabar toliau reformuojamos valdios institucijos utikrinant geresn j tarpusavio veiklos
koordinavim, paskirstant funkcijas centrinei, apskrii administracijai,
vietos savivaldos institucijoms taip, kad jos nesidubliuot. Dabar padtis
panai, nes perduodamos apskrii virinink administracijoms tos centrins vyriausybs, ministerij funkcijos, kurios nra joms ir kitoms vyriausybs institucijoms, kaip politikos ir vykdymo institucijoms, bdingos, su tuo
nesutinka ministerijos ir kitos prie Vyriausybs esanios staigos. Jos nenori
atsisakyti papildomo finansavimo, sumasianio atlyginimo, o galbt ir
tapsiani nereikalingomis kai kuri staig. Taigi i problema kol kas
nesprendiama, nes beveik nra administracini sankcij, galini apriboti
ministerij (kit vyriausybs institucij) nenor perduoti funkcijas apskrii virinink administracijoms.
Siekiant palengvinti vykdom vieojo administravimo reform buvo
priimti nauji ir pakeisti seni statymai. Kaip pavyzd galime pateikti Vieojo
administravimo statym, kuriame visoms vieojo administravimo institucijoms valstybs, savivaldybi, taip pat nevyriausybinms ar privaioms,
valstybs ar savivaldybs vardu priimanioms sprendimus pagal suteiktus
galiojimus, numatytos taisykls ir procedros, kuri jos turi laikytis sprsdamos piliei reikalus ir kurios garantuoja pilieiams j konstitucini teisi gyvendinim ir gynyb. Numatyta, kad vieojo valdymo staigos savo
darbe vadovaujasi demokratinio valstybs valdymo principais:
teiss viepatavimo (vieojo administravimo staig sprendimai neturi prietarauti teisei ir statymams);
objektyvumo (priimdamas sprendimus turi bti nealikos ir nepriklausyti nuo aplinkybi, nesusijusi su sprendiamuoju reikalu);
proporcingumo (administracinio sprendimo apimtis arba kaina bei
grietumas turi darniai atitikti proporcingi administravimo tiksl);
nepiktnaudiavimo valdia (neturi teiss priimti sprendim arba atlikti veiksm siekdamos kitoki nei numatyt statymais tiksl)314.
313
K. Skrebio (buvusio valdymo reform ir savivaldybi reikal ministro) praneimas
Vieojo administravimo reformos Lietuvoje pagrindins kryptys.
314
G. Rokickiens (buvusios valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerijos sekretoriaus pavaduotojos) praneimas Vieojo administravimo reformos procesas Lietuvoje.
240
Bendroji dalis
241
teiss aktai, reglamentuojantys buvusi saugumo tarnyb darbuotoj dabartins veiklos padt, turt atitikti proporcingumo, teisinio tikrumo princip nuostatas;
priimant statymus btina laikytis esmini teisins valstybs principo kategorik reikalavim. Antai teisinio tikrumo principas reikalauja, kad teisini santyki subjektai bt tikri dl savo teisins padties stabilumo. Priimant minimus statymus (liustracijos) teisins
valstybs koncepcijos sudtinio teisinio tikrumo principo buvo akivaizdiai nesilaikoma.
2002 m. lapkriio 25 d. nutarime dl Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Konstitucinis Teismas pabr:
Konstitucinis teisins valstybs principas universalus principas,
kuriuo grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Konstitucija,
taiau, be jo, neatsiejami teisins valstybs principo dmenys yra
teist lkesi apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neutikrinus teist lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio
saugumo nebt utikrintas asmens pasitikjimas valstybe ir teise.
Teisti lkesiai315. Vienas i pagrindini Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo dmen yra teisinio saugumo principas. Jis reikia
valstybs pareig utikrinti teisinio reguliavimo tikrum ir stabilum, apsaugoti teisini santyki subjekt teises, taip pat gytas teises, gerbti teistus interesus ir lkesius. I anksto principo numatytas tikslas laiduoti asmens pasitikjim savo valstybe ir teise. Atskleidiant princip paymtini du poiriai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas lemia tam tikrus privalomus paties teisinio reguliavimo gyvendinimo veiksmus. Jis turi bti
lengvai suvokiamas ir suderintas, teiss normos turi bti glaustos ir tikslios.
emesnio lygmens teiss aktai neturi prietarauti auktesnio lygmens teiss
aktams, ir joks teiss aktas negali prietarauti Konstitucijai. Teiss norminiai aktai turi bti nustatyta tvarka paskelbiami, su jais turi turti galimyb
susipainti visi teisini santyki subjektai. Antra, teist lkesi principas
apima ir kelet privalom veiksm, susijusi su teisinio reguliavimo galiojimu. gyvendinant princip, teisin reguliavim galima daryti kitok tik
315
Ir proporcingumo, ir teisto lkesio apsaugos princip daugelis sieja su Vokietijoje
gimusiu bendruoju principu, taip pat pranczikuoju jo atitikmeniu, ivertus paodiui teisto pasitikjimo apsauga. I pradi is terminas buvo iverstas angl kalb kaip ir teisto pasitikjimo apsauga, taiau vliau nusprsta, jog juridins technikos poiriu svoka pasitikjimas yra klaidinga, todl terminas lkesiai buvo pasirinktas kaip tinkamesnis ir nuo to
laiko prigijo vartosenoje. is principas ne visuomet buvo grietai atskiriamas nuo bendros teisinio tikrumo koncepcijos arba nuo tvirtint teisi.
242
laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant Konstitucijos princip ir norm. Btina, inter alia, laikytis principo lex retro non agit, teisinio
reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teist interes ir teist
lkesi, turi bti utikrinamas jurisprudencijos tstinumas. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybins valdios institucijos, vis pirma
Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkt leidia statymus.
Ypa svarbu, kad io principo laikytsi statym leidjas, nustatydamas
Konstitucijoje tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinim, kad nepagrstai nebt pabloginta asmens teisin padtis, paneigtos gytos teiss, teisti
interesai bei teisti lkesiai. Teisinio saugumo principas lemia ir tai, kad
jei dl valstybins valdios institucij veiksm ar sprendim yra paeidiamos mogaus teiss, jam turi bti garantuota i teisi veiksminga teismin
gynyba. Viena i btin tokios gynybos slyg teisjo ir teism nepriklausomumas ir nealikumas. Taigi teisjo ir teism nepriklausomumo teisins, ekonomins ir kitokios socialins garantijos yra reikmingos ir kiekvieno visuomens nario teisinio saugumo utikrinimo poiriu. Paymtinas dar vienas teisinio saugumo utikrinimo poiris. teisj negalima
velgti vien kaip teisingumo funkcij vykdant teismins valdios atstov.
Teisjas yra visuomens narys. Jis, kaip ir kiekvienas mogus, turi teis ginti savo, kaip mogaus, teises, teistus interesus bei teistus lkesius. Visuotinai pripastama, kad teisinio saugumo principo paskirtis utikrinti
mogaus pasitikjim savo valstybe ir teise. Ne maiau svarbu ir tai, kad
patys teisjai, kurie vykdo teisingum, pasitikt savo valstybe ir teise.
Precedentins teiss poiris teistus lkesius principo taikym pagrstas dviem kriterijais: suinteresuot asmen iniomis ir elgesio nustatymo
kriterijais. Precedentinje teisje tvirtinta, kad klausimas, ar Bendrijos institucij veikla atitinka teist lkesi apsaugos princip, visuomet turi bti
nagrinjamas atsivelgiant inias ir informacij, kuri yra arba turt bti
prieinama atsargiam bei informacij kaupianiam verslininkui.
Pagrindinis kriterijus yra tas, jog atsargs komersantai paprastai bna
susipain su teiss normomis, reglamentuojaniomis j verslo srit, ir todl
negali tiktis to, kas toms galiojanioms normoms prietaraut.
Ispanijos prisijungimo akte buvo tvirtinta nuostata dl septyneri
met pereinamojo laikotarpio, per kur Ispanijos cukraus kainos turjo bti suvienodintos su bendromis Bendrijos kainomis, taiau po ketveri met
is klausimas turjo bti svarstomas i naujo. Teismo sprendimu pareikjai
negaljo teistai tiktis, kad jiems ir toliau bus teikiama pagalba, nes apdairs ir gerai informuoti prekybininkai privaljo suprasti, jog intervencins kainos galjo bti suvienodintos anksiau.
Panai nuostata buvo pritaikyta ir Bendrijos pareignams.
243
Bendroji dalis
244
nms institucijoms nebt priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti emesns institucijos ar kiti asmenys.
Subsidiarumo principo itakos siekia kanon teis. Dar 1931 m. jis
buvo minimas Pijaus XI enciklikoje Quadragesimo Anno ir buvo skirtas
Banyios ir valstybs santykiams reguliuoti. Subsidiarumo principas laikomas ir vienu i pagrindini federalizmo princip. is principas tvirtintas
JAV Konstitucijos X pataisoje bei Vokietijos Konstitucijoje ir reikia valdios galiojim, suteikt centrinei vyriausybei ir federacijos nariams, pasidalijim. Taigi abiem iais subsidiarumo principo atvejais kalbama apie
kompetencijos paskirstym dviem subjektams: pirmu atveju Banyiai ir
valstybei, antru centrinei vyriausybei ir federacijos subjektams.
Europos Bendrij istorijoje pirm kart subsidiarumo principas buvo
taikytas 1975 m. rengiant Komisijos praneim apie galimyb steigti Europos Sjung, bandant isklaidyti kai kuri valstybi nari abejones dl silomo Sjungos projekto. Ji teig, kad Europos Sjunga netaps supervalstybe, nes sprs tik tuos klausimus, kuri isprsti negals valstybs nars318. Bendrijos teis subsidiarumo princip trauk Vieningas Europos
Aktas, numatantis ilyg, kad Bendrija, vykdydama savo aplinkos apsaugos
politikos udavinius, veiksm imasi tik tada, kai nacionalin valdia negali
i udavini atlikti geriau, t. y. Bendrijos veiksmai bus veiksmingesni nei
tie, kuri imamasi valstybi nari lygmeniu.
iandien pasaulyje n vienoje teiss sistemoje tiek nacionalinje,
tiek tarptautinje subsidiarumo principas nra taip plaiai taikomas kaip
Europos Sjungos teisje. Kokios io reikinio prieastys? Matyt, subsidiarumo principas priimtinesnis Europos Sjungai, nes jis artimas tradiciniam
galiojim pasiskirstymui tarp federacini valstybi centrins vyriausybs ir
federacijos nari. Subsidiarumo principas yra geras tuo, kad jis, viena vertus, leidia ivengti pernelyg didelio centrins valdios sustiprjimo valdios sutelkimo Europos Sjungos institucijose, kita vertus ukirsti keli
sprendim primimo painiavai, dubliavimuisi t pai funkcij skirtingais
lygmenimis.
Atsivelgiant visa tai, kas pasakyta, subsidiarumo (angl. subsidiarity,
pranc. subsidiarite) princip galima apibdinti kaip sprendim primimo
princip, nustatant, kad sprendimai turi bti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi.
318
Europos Sjunga: enciklopedinis inynas / Sudar G. Vitkus. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2002. P. 295.
Bendroji dalis
245
The Principles of Proportionality in the Law of Europe / Ed. by Ellis E. London, 1999.
246
2 d. nutarime jis yra iaikins, jog statym leidjas, nustatydamas administracin atsakomyb u teiss paeidimus, privalo laikytis Konstitucijoje
tvirtint princip. Visa teiss sistema turi bti grindiama konstituciniu
teisins valstybs principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisins atsakomybs proporcingum320. Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas yra
konstatavs, kad u teiss paeidimus valstybs nustatomos poveikio priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui, turi atitikti siekiamus teistus
ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varyti akivaizdiai labiau negu
reikia iems tikslams pasiekti321. Teisingumo ir teisins valstybs konstituciniai principai reikia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemoni iam tikslui pasiekti, tarp teiss paeidim ir u iuos paeidimus nustatyt nuobaud
turi bti teisinga pusiausvyra (proporcija). ie principai neleidia nustatyti u
teiss paeidimus toki nuobaud, kurios bt akivaizdiai neproporcingos
teiss paeidimui bei siekiamam tikslui322.
Taigi statymu nustatant atsakomyb, taip pat jos gyvendinim, turi
bti ilaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomens ir asmens interes, kad
bt ivengta nepagrsto asmens teisi ribojimo. Remiantis iuo principu
statymais asmens teiss gali bti apribotos tik tiek, kiek yra btina vieiesiems interesams ginti, tarp pasirinkt priemoni ir siekiamo teisto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bti protingas santykis. iam tikslui pasiekti
gali bti nustatytos tokios priemons, kurios bt pakankamos ir ribot
asmens teises ne daugiau negu yra btina323. Mintame nutarime Konstitucinis Teismas pripaino, jog ginijamoje ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatoje nustatyta administracin byl teisenos utikrinimo priemon nedera
su proporcingumo, taigi ir su konstituciniu teisins valstybs principu. Atsivelgdamas tai pripaino, jog minto straipsnio nuostata, kad primus nutarim skirti baud vairuotojo paymjimas negrinamas iki bus sumokta
paskirta bauda, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintam teisins valstybs principui. Seimo nari grup 1999 m. kovo 15 d.
kreipsi Konstitucin Teism praydama itirti ar Lietuvos Respublikos ATPK 40 straipsnio pripainimo netekusiu galios ir 251 straipsnio pakeitimo statymo 1 ir 2 straipsniai neprietarauja Lietuvos Respublikos
320
2977.
321
Ten pat.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2000 m. gruodio 6 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 1053318.
323
Konstitucinio Teismo nutarimas 2001 m. spalio 2 d. // Valstybs inios. 2001. Nr. 85
2977.
322
Bendroji dalis
247
324
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2000 m. gruodio 6 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 1053318.
325
Ten pat.
248
tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau negu reikia iems tikslams
pasiekti326.
Teismas atkreip dmes tai, kad ATPK 40 straipsnio panaikinimas
ir 251 straipsnio pakeitimas savaime nereikia, jog yra paeidiami teisingumo ir teisins valstybs konstituciniai principai. Esmin reikm turi tai,
ar Administracini teiss paeidim kodekse nustatytas administracins
atsakomybs visuminis teisinis reguliavimas yra toks, kuris sudaro teisines
prielaidas ne tik nubausti asmen, bet nubausti j teisingai: ar ATPK numatytos administracins nuobaudos yra proporcingos (adekvaios) teiss paeidim pobdiui ir siekiamiems tikslams, ar nuobaudos yra diferencijuotos taip, kad jas taikant bt galima atsivelgti teiss paeidimo pobd, ar
teismams yra nustatyta teis, atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ir kitas aplinkybes, skirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatytoji minimali
ir kt.327. Buvo atkreiptas dmesys ir tai, kad 1999 m. lapkriio 11 d., t. y.
po to, kai Konstitucinis Teismas gavo ioje byloje nagrinjam pareikjo
Seimo nari grups praymas, Seimas prim ATPK papildymo 301
straipsniu ir 298 straipsnio papildymo statym, kurio 301 straipsnyje nustat, jog organas (pareignas), nagrinjantis administracins teiss paeidim bylas, atsivelgdamas statyme nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud, nei
sankcijoje numatytoji minimali, arba velnesn, nei sankcijoje numatyta
nuobaud, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Atsivelgdamas
tai Teismas padar ivad, kad ATPK 40 straipsnio pripainimo netekusiu
galios ir 251 straipsnio pakeitimo statymo 1 ir 2 straipsniai neprietarauja
Konstitucijoje tvirtintiems teisingumo ir teisins valstybs principams.
Toliau aptariamas Konstitucinio Teismo nutarimas yra labiau susijs
su nuosavybs teiss ribojimu. Taiau nagrindami kaip pavyzd ATPK 26
straipsnyje numatyt daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo
rankis, konfiskavim manome, kad iuo atveju yra ribojamos nuosavybs
teiss asmeniui priklausanius daiktus, todl taikant tokias administracines nuobaudas svarbu atsivelgti Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsjo 19
d. nutarime isakyt nuomon nuosavybs nelieiamumo klausimu. Tame
paiame nutarime Konstitucinis Teismas isak nuomon ir dl mogaus
privataus gyvenimo nelieiamumo, kiek tai susij su asmens fizine ir
psichine nelieiamybe, garbe ir reputacija. Kaip minta anksiau, asmens laisvs yra suvaromos taikant administracinio poveikio priemones.
326
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2000 m. gruodio 6 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 1053318.
327
Ten pat.
Bendroji dalis
249
Grieiausia i j yra ATPK 21 straipsnyje numatytas administracinis aretas. Konstitucinis Teismas mintame nutarime iaikino, kad pagal Konstitucij nuosavybs teiss ribojimas nra negalimas, taiau visais atvejais
turi bti laikomasi i slyg: nuosavybs teis ribojama tik remiantis statymu; ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti
kit asmen teises bei laisves, Konstitucijoje tvirtintas vertybes ir/arba
konstitucikai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kur statymuose numatytos priemons turi atitikti siekiamus visuomenei btinus ir konstitucikai pagrstus tikslus. Pagal Konstitucij bet kokiu
nuosavybs teiss ribojimu negalima paneigti nuosavybs teiss esms.
Tame paiame nutarime Teismas atkreip dmes Konstitucijos 22
straipsn, kuriame nustatyta: mogaus privatus gyvenimas nelieiamas.
Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens teis privatum apima (<> asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij<>). Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad,
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit
moni teisi ir laisvi. Pagal Konstitucij riboti konstitucines mogaus
teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi i slyg: tai daroma statymu;
ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir Konstitucijoje tvirtintas vertybes, taip pat konstitucikai svarbius tikslus; ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo328.
Apvelgus Konstitucinio Teismo praktik galima tiksliai apibrti
proporcingumo princip. Paymtina taip pat, kad io principo taikymas
teism praktikoje priklauso ne tik nuo teiss normas taikani institucij ar
pareign teisins smons ar j teisingumo supratimo. Konstitucinio Teismo nutarimuose aikiai nurodoma, kad esmin reikm tam, ar asmuo bus
nubaustas u konkrei veik ir ar jis bus nubaustas teisingai, turi ATPK
nustatytas administracins atsakomybs visuminis teisinis reguliavimas: ar
ATPK numatytos administracins nuobaudos yra proporcingos teiss paeidim pobdiui ir siekiamiems tikslams, ar nuobaudos yra diferencijuotos taip, kad jas taikant bt galima atsivelgti teiss paeidimo pobd, ar
teismams nustatyta teis atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ir kitas
aplinkybes skirti maesn nuobaud, nei sankcijoje numatytoji minimali, ir
kt. O visa tai, pasak Konstitucinio Teismo, yra statym leidiamosios valdios kompetencija.
328
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2000 m. gruodio 6 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 1053318.
250
nuoseklumas
kruoptumas
informavimas
pareiga
neklaidinti
pareiga
paaikinti
pareiga
pagrsti
Bendroji dalis
251
252
primusios institucijos motyvai. Taip apibrti pagrindai yra svarbus elementas pltojant tam tikr sprendim teismin kontrol: institucija yra priversta nusprsti, kurie teisiniai bei faktiniai aspektai yra reikalingi. Tai padariusi ji suteikia galimyb adresatams, jei jie to nori, ginyti konkreius
klausimus, o Teismui galimyb persvarstyti konkreius dalykus nagrinjant byl.
Pareigos pagrsti savo sprendim pavyzdi galima rasti ir ATPK. Pavyzdiui, 301 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad organas (pareignas) kiekvien savo sprendim, priimt vadovaujantis 301 straipsnio 1 dalimi, privalo
motyvuoti. ATPK 260 straipsnis, kuriame apibriamas administracins
teiss paeidimo protokolo turinys, teigiama, kad protokole turi bti pateikiami ne tik paeidjo asmenybs duomenys, bet ir protokolo suraymo
pagrindai, t. y. apibdinamas teiss paeidimas, nurodomas straipsnis, pagal kur kyla atsakomyb. 265 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad dl administracinio sulaikymo suraomas protokolas, kuriame turi bti duomenys
ne tik apie j suraius pareign bei inios apie paeidjo asmenyb, bet ir
jo suraymo motyvai. Panai pavyzdi yra ir kitose ATPK bei Administracini byl teisenos statymo straipsniuose.
Pareiga neklaidinti Europos Sjungos teisje suvokiama kaip institucijos pareiga teikti aiki ir neklaiding informacij suinteresuotiems asmenims, o pateikusios klaiding informacij institucijos pareiga atlyginti dl
to atsiradusius nuostolius, jei toks jos elgesys galjo arba turjo lemti apdairaus asmens klaid.
Lietuvos Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo 11 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad staigos
teikiama informacija turi bti teisinga ir isami. Pagal statym kiekviena
staiga privalo informuoti visuomen apie savo veikl (4 str.).
i pareiga yra aktuali ir administraciniame procese. Administracins
teiss subjektai, ikeliantys, tiriantys, nagrinjantys administracins teiss
paeidim bylas, taip pat traukiantys asmenis tarnybinn atsakomybn,
privalo teikti aiki ir neklaiding informacij apie j atliekamus veiksmus.
Negalima klaidinti asmens apie jo atvilgiu atliekamus veiksmus.
Be tiesioginio reikalavimo vardyti daugumos Bendrijos akt primimo prieastis, Europos Teismas savo praktikoje suformulavo bendrj
princip pateikti paaikinimus, ypa tada, kai su asmeniu arba prekybininku elgiamasi ne taip, kaip jis galt tiktis pagal bendrj Bendrijos teis.
Taip is informavimo principo aspektas suprantamas Europos Sjungos
teisje. Praktikoje tai daniausiai reikia, jog institucija privalo paaikinti,
kaip ir kodl ji atlieka konkreius veiksmus.
253
Bendroji dalis
III SKYRIUS
1. ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKTAI
1.1. Bendri administracins teiss
subjekt bruoai
Bet kokios teiss akos subjektas tai apibrt teisi ir pareig turtojas, kurias jam suteikia teiss aktai dl btinybs gyvendinti savo gyvenimikus poreikius. Administracins teiss normas gyvendina atitinkami
subjektai pilieiai, j susivienijimai, valstybs institucijos ir t. t., kurie iuo
atveju vadinami administracins teiss subjektais, t. y. konkrei teisi ir
pareig, tvirtint administracins teiss normose, turtojais. Taigi administracins teiss subjektai tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie administracins teiss norm nustatyta tvarka dalyvauja gyvendinant viej
valdym (administravim). Todl administracins teiss subjekt klausimas
yra vienas i svarbiausi, nes kalbama apie administracini teisini santyki
dalyvius, kurie gyvendina vykdomosios valdios funkcijas ir udavinius,
disponuoja koordinavimo, administracins kontrols ir prieiros galiojimais vieojo valdymo (administravimo) srityje, nagrinja fizini ir juridini
asmen kinje, finans, vieosios tvarkos apsaugos bei kitose srityse padaryt administracini teiss paeidim bylas ir pan.
Kitaip sakant, administracins teiss subjektas tai viena i vieojo
valdymo (administravimo) ali, valdymo santyki dalyvis, kuriam teiss
aktai nustato teises, pareigas, galiojimus, atsakomyb, kompetencij ir galimyb inicijuoti administracini teisini santyki atsiradim. Taigi administracins teiss subjekt teiss ir jiems nustatytos pareigos gyvendinamos
neperengiant konkrei administracini teisini santyki rib. ie santykiai laikomi svarbiausia administracins teiss norm gyvendinimo priemone.
Administracins teiss subjektas yra konkrei administracini teisini santyki dalyvis, kuriuo jis tampa savo noru (valia, nuoira) arba vykdydamas pareig, kuri nustato jam speciali teiss norma. Pavyzdiui, fizinis asmuo gali apsksti vykdomosios valdios arba vieojo valdymo (administravimo) institucijos priimt teiss akt administraciniam teismui, jeigu
254
jis mano, kad is teiss aktas paeidia jo teises ir laisves. Kita vertus, anksiau minto teiss akto jis gali ir neapsksti.
Administracins teiss reguliavimo srities platumas lemia tai, kad gyvendinant administracins teiss normas dalyvauja platus subjekt ratas.
Administracins teiss literatroje visi administracins teiss subjektai
skirstomi : fizinius asmenis arba individualius subjektus ir juridinius asmenis arba kolektyvinius subjektus. Fiziniais asmenimis arba individualiais
subjektais laikomi Lietuvos Respublikos pilieiai, usienieiai (taip pat ir
asmenys, turintys Europos Sjungos valstybi nari pilietybes) ir asmenys
be pilietybs. ie asmenys nepalaiko nuolatini teisini santyki su vieojo
valdymo (administravimo) institucijomis. Administracini teisini santyki
subjektais jie tampa, pavyzdiui, esant btinybei atlikti kokius nors veiksmus, vykdyti administracins teiss norm nustatytas pareigas, siekiant
gauti atitinkamos institucijos licencij arba leidim, apskundiant teismui
vieojo valdymo (administravimo) institucij veiksmus, paeidianius asmen interesus, teises ir laisves.
Individualiems administracins teiss subjektams reikt priskirti ir
valstybs tarnautojus bei pareignus. Jie uima atitinkamas pareigybes
valstybs valdios ir savivaldybi institucijose bei palaiko nuolatinius ir nepertraukiamus teisinius santykius su iomis institucijomis. J status reglamentuoja atitinkami teiss aktai ir jie gyvendina valstybs ir savivaldybi
institucij kompetencij bei disponuoja jiems suteiktais valdingais galiojimais, taip pat atlieka vairius veiksmus ir priima sprendimus anksiau mint institucij vardu.
Organizacijos (kolektyviniai) administracins teiss subjektai tai
moni susivienijimai (grups), susij administraciniais teisiniais santykiais
kaip savarankiki subjektai, kuri sudarymo ir veiklos tvark reglamentuoja
atitinkami teiss aktai. Administraciniuose teisiniuose santykiuose organizacijos (kolektyviniai subjektai) veikia savo vardu, o statymai ir kiti teiss
aktai suteikia jiems teises ir nustato konkreias pareigas.
Organizacijos, kaip kolektyviniai administracins teiss subjektai,
skirstomi dvi ris. Pirmiausia visas organizacijas (kolektyvinius subjektus) galima skirstyti valstybines ir nevalstybines. Skirtumas tarp j tas, kad
pirmosios vykdo valstybs joms suteiktus udavinius, funkcijas ir galiojimus, valdo, naudoja ir disponuoja valstybs turtu ir yra valstybs valdomos.
Valstybinms organizacijoms priskiriamos valstybs institucijos (atstovaujamosios, vykdomosios valdios ir kt.), valstybs mons ir biudetins
staigos (mokslo, vietimo, kultros ir kt.).
Nevalstybinms organizacijoms bdinga tai, kad jos nevykdo valstybs
udavini ir funkcij, nors tam tikrais atvejais joms tokios funkcijos gali b-
Bendroji dalis
255
ti pavedamos vykdyti. Nevalstybinms organizacijoms, turinioms administracins teiss subjekt status, priskiriamos nevyriausybins organizacijos, politins partijos, savivaldybi institucijos, savivaldybi biudetins
staigos ir mons bei kitos nekomercins organizacijos (profesins sjungos, religins bendruomens, bendrijos, labdaros organizacijos, labdaros
bei paramos fondai ir pan.), kitos mons, staigos ir t. t. Anksiau mint
nevalstybini organizacij status nustato statymai, kuriuos konkretizuoja
j statai arba kiti teiss aktai (nuostatai, reglamentai ir kt.).
Administracins teiss subjekt teisnumas ir veiksnumas. Administracinis teisnumas ir veiksnumas yra svarbiausi administracins teiss subjekt administracinio teisinio statuso elementai. Administraciniai teisiniai
santykiai usimezga tada, kai t santyki dalyviai turi administracin teisnum ir veiksnum, t. y. disponuoja btina apimtimi teisi ir pareig, sudarani pagrind atsirasti administraciniams teisiniams santykiams. Kiekvienas administracini teisini santyki dalyvis, kuriam statym nustatyta
tvarka yra suteiktos atitinkamos teiss ir pareigos, gali bti traktuojamas
kaip administracins teiss subjektas.
Atskiri administracins teiss subjektai (dalyviai) turi ypating administracin teisnum. Pavyzdiui, fizinio asmens administracinis teisnumas
skiriasi nuo vykdomosios valdios institucij, nevyriausybini organizacij,
valstybs tarnautoj ir kit pareign administracinio teisnumo. Visi Lietuvos Respublikos pilieiai disponuoja vienodu administraciniu teisnumu.
Jo apimtis gali keistis tik valstybei primus atitinkamus teiss aktus. Fizinio
asmens administracin teisnum gali lemti amius, isilavinimo lygis, sveikatos bkl ir pan. Atskiriems fiziniams asmenims teisnumas gali bti laikinai apribotas statym nustatytais atvejais ir tvarka. Pavyzdiui, padarius
administracin teiss paeidim, u kur skiriamas administracinis aretas,
laikinai (iki 30 par) apribojama fizinio asmens laisv ir kartu jo administracinis teisnumas.
Taigi administracinis teisnumas tai administracini teisini santyki
subjekto (dalyvio) potenciali galimyb naudotis jam suteiktomis teismis,
laisvmis, taip pat vykdyti pareigas, gyvendinti jam priskirt kompetencij
ir galiojimus vieojo valdymo (administravimo) srityje. Vertinant praktikai administracins teiss subjekto teisnumas tik sudaro prielaidas jo teisiniam statusui gyvendinti. Kitaip sakant, administracinis teisnumas apibdina administracins teiss subjekt kaip asmen, kuris esant atitinkamoms
slygoms gali pasinaudoti konkreiomis teismis, laisvmis ir kuriam i tikrj galima nustatyti pareigas (draudimus, apribojimus), taip pat patraukti
administracinn atsakomybn.
256
Fiziniams asmenims administracinis teisnumas atsiranda gimus ir baigiasi jiems mirus. Valstybinms organizacijoms administracinis teisnumas
atsiranda nuo j steigimo (sudarymo) momento, o valstybs tarnautojams
nuo j paskyrimo pareigyb valstybs tarnyboje arba nuo j primimo
valstybs tarnyb momento. Nevyriausybins organizacijos teisnum gyja
nuo stat registravimo juridini asmen registre momento.
Administracins teiss subjektai kartu su administraciniu teisnumu
turi turti ir administracin veiksnum, t. y. galimyb savo veiksmais gyvendinti jiems priklausanias teises ir pareigas vieojo valdymo (administravimo) srityje. Kita vertus, fizini ir juridini asmen administracinis
veiksnumas suprantamas kaip j galjimas savo veiksmais ir sprendimais
gyti ir gyvendinti teises, sukurti sau ir kitiems asmenims pareigas, jas vykdyti ir utikrinti fizini asmen teises ir laisves. Administracinis veiksnumas tai administracins teiss subjektams priklausani teisi ir laisvi
svarbiausia gyvendinimo slyga, taip pat nustatyt pareig vykdymas vieojo valdymo (administravimo) srityje.
Atskir administracins teiss subjekt veiksnumas atsiranda skirtingu metu, nes iuo atveju svarbiausia slyga yra subjekt teisi, pareig ir
galiojim pobdis. Fiziniams asmenims administracinio veiksnumo atsiradimas siejamas su tam tikru amiumi. Neribotas administracinis veiksnumas jiems atsiranda sulaukus 18 met amiaus, arba, kitaip sakant, statym nustatytomis subjektyvinmis teismis ir laisvmis asmenys neribotai
gali naudotis sulauk 18 met amiaus (pvz., stoj valstybs tarnyb). Ribot veiksnum fiziniai asmenys gali gyti ir iki 18 met amiaus. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos pilieiai, sulauk 16 met amiaus, turi teis
gauti Lietuvos Respublikos pilieio pas, taip pat visi fiziniai asmenys, sulauk 16 met amiaus, tampa administracins atsakomybs subjektais, o
iki 16 met u nepilnamei padarytus kai kuriuos administracinius nusiengimus atsako j statymo numatyti atstovai (tvai, tviai, globjai, rpintojai). Reikia pasakyti, jog iuo atveju nra vieno teiss akto, nustatanio ami, kurio sulauks fizinis asmuo pradeda disponuoti administraciniu
veiksnumu.
Paymtina taip pat, kad ne visi fiziniai asmenys turi vienod administracin veiksnum. Pavyzdiui, neturi administracinio veiksnumo asmenys, sergantys kai kuriomis psichikos ligomis, ir asmenys, kuriems vadovaujantis statymu ir teismo sprendimu arba kitos kompetentingos institucijos
sprendimu atimtos atitinkamos teiss.
Pati svarbiausia fizini asmen administracinio teisnumo gyvendinimo sritis buvo ir yra vieojo valdymo (administravimo) institucij sistema,
susijusi su fizini asmen galimybe umegzti administracinius teisinius san-
Bendroji dalis
257
tykius. Toki teisini santyki kita alis yra anksiau minta institucija,
valstybs tarnautojas arba pareignas, kurie turi administracinio teisinio
(vieojo valdymo (administravimo)) pobdio galiojimus.
Valstybini ir nevalstybini organizacij, kitaip nei piliei, administracinio teisnumo ir veiksnumo atsiradimo momentas sutampa. ios organizacijos administracin teisnum ir veiksnum gyja vienu metu. Valstybins
organizacijos teisnum ir veiksnum gyja nuo j steigimo momento, o nevalstybins nuo stat registravimo juridini asmen registre momento,
iskyrus savivaldybi institucijas. Valstybs tarnautojai, pareignai administracin veiksnum gyja sigaliojus sakymui apie primim valstybs
tarnyb arba nuo paskyrimo atitinkamas pareigas momento, t. y. nuo primimo momento valstybs tarnyb arba paskyrimo pareigas momento
jie turi teis ir galimyb gyvendinti atitinkamos valstybs institucijos kompetencij.
Vykdomosios valdios institucij svoka ir poymiai. J administracinis teisinis statusas. Vykdomosios valdios institucijos, bdamos valstybs aparato dalimi, gyvendina reikming valstybs funkcij dal. Nuo kit
valstybs institucij (statym leidybos ir teismini) jos skiriasi paskirtimi,
savo veiklos turiniu ir veiklos metodais. J veiklos objektas kin, socialin kultrin ir administracin politin valdymo sritys. Vykdydamos savo
funkcijas ir udavinius vykdomosios valdios institucijos veikia valstybs
vardu, todl joms suteikti valstybs valdingi galiojimai329. Jos ne tik gyvendina statymus ir postatyminius teiss aktus, bet kartu turi teis pagal
savo kompetencij leisti valdymo aktus, utikrinanius teiss akt reikalavim gyvendinim, bei taikyti prievartos, skatinimo ir tikinimo priemones.
Vykdomosios valdios institucijos, bdamos viena i valstybs valdios
institucij ri, turi nemaai tik joms bding bruo. Apibrdami vykdomosios valdios institucijos svok skirtingi autoriai nurodo kelet j
apibdinani poymi. Paymtina, kad vykdomosios valdios institucija
yra: valstybs institucija, politin staiga, savarankika valstybs aparato
struktra, organizuotas moni kolektyvas. Vis dlto, nors vairios vykdo-
329
Vykdomosios valdios institucijoms suteikti valstybs valdingi galiojimai reikia: a)
valstybs vardu leisti teiss aktus, kuriuos privalo vykdyti pavaldios ir nepavaldios institucijos bei staigos, vis nuosavybs form mons, taip pat nevyriausybins organizacijos ir fiziniai asmenys; b) valstybs vardu gyvendinti nuolatin teiss akt nustatyt reikalavim ir taisykli laikymosi prieir; c) utikrinti teiss akt nuostat vykdym ir ukirsti keli j paeidimui taikant tikinimo, aikinimo, skatinimo, o btinais atvejais ir administracins prievartos priemones.
258
Bendroji dalis
259
sios valdios institucijoms suteikti valdingi galiojimai bei nustatytas j gyvendinimo mechanizmas. Juridikai valding galiojim naudojimas vadinamas tvarkymu. Tai bdinga ir vykdomosios valdios institucij veiklai.
Todl j veikla visada suprantama kaip vykdomoji ir tvarkomoji, t. y. jos
gyvendina vykdomj tvarkomj veikl bei turi valdingus galiojimus kitoms organizacijoms ir asmenims;
6) vykdomosios valdios institucijos turi tam tikr vidin organizacin
struktr, kuri sudaro departamentai, jiems priklausantys savarankiki
skyriai bei kiti struktriniai padaliniai, t. y. administracija. J paskirtis utikrinti, kad vykdomosios valdios institucijos efektyviai vykdyt savo udavinius ir funkcijas valstybinio valdymo srityje;
7) vykdomosios valdios institucij pavaldumas grindiamas vertikaliu
principu. Tai reikia, kad emesniosios vykdomosios valdios institucijos
pavaldios ir kontroliuojamos auktesns hierarchins padties institucij,
o j nurodymai pagal savo kompetencij privalomi vykdyti emesniosioms
vykdomosios valdios institucijoms;
8) vykdomosios valdios institucijos disponuoja operatyviu savarankikumu, kur nustato joms suteikta kompetencija, t. y. jos savarankikos
tik tiek, kiek apibria teiss aktai. Vykdomosios valdios institucijoms, kitaip nei fiziniams asmenims, netaikomas principas leidiama viskas, kas
neudrausta.
Vykdomosios valdios institucija tai valstybs institucij (aparato)
sudtin dalis, kuri turi savo struktr, kompetencij, teritorines veiklos ribas ir valstybs vardu gyvendina vykdomj tvarkomj veikl administracinje politinje, socialinje kultrinje ir kinje valdymo srityse.
Svarbiausias vykdomosios valdios institucij udavinys yra valdymo
galiojim kitiems administracins teiss subjektams gyvendinimas. Jos organizuoja kasdien statym ir kit statym leidiamosios valdios teiss
akt bei Respublikos Prezidento dekret vykdym realiame gyvenime.
Kaip ir kiti administracins teiss subjektai, vykdomosios valdios institucijos turi administracin teisnum ir veiksnum. Administracin teisnum ir veiksnum vykdomosios valdios institucijos gyja nuo j sudarymo ir
kompetencijos nustatymo momento, t. y. atsiranda vienu metu, o baigiasi
j likvidavus (reorganizavus).
Kiekvienos vykdomosios valdios institucijos viet tarp kit institucij, jos paskirt valstybinio valdymo sistemoje, kompetencij, suteikt valding galiojim pobd ir kitas aplinkybes lemia vykdomosios valdios institucijos, kaip administracini teisini santyki subjekto, teisin padtis. J
administracin teisin status nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija
(pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybs), statymai (pvz., Apskrities val-
260
Bendroji dalis
261
262
Bendroji dalis
263
Mintos institucijos nagrinja svarbiausios tam tikros srities valdymo klausimus. J sprendimai paprastai gyvendinami vienvaldios institucijos vadovo sakymais.
Tarptautini odi odynas j apibria taip: Sistema (gr. systema sandara, junginys) tai planingas, taisyklingas idstymas, sutvarkymas, organizacija; reikini ssaja, iskirianti juos i aplinkos kaip savarankik vientis darin; bendros funkcijos susiet organ visuma; organizacikai sujungt kini vienet ir staig visuma. Dabartins lietuvi kalbos
odynas j apibdina panaiai: Sistema tai ko nors idstymas, tvarka, visuma, darinys, organizaciniu atvilgiu susiet staig ar vienet visuma. Amerikiei teiss odyne odis sistema (system) reikia tvarking darin arba detali, dali, arba element idstym visum; specialus derinys pagal tam tikr racional princip. Bet koks metodikas dali idstymas. Taigi iuose odynuose pateiktos odio sistema reikms suponuoja mint, jog sistema gali bti apibriama kaip organizacikai susijusi vienet (dali, element) visuma.
264
valstybinio administravimo subjektai, nes struktriniu poiriu jos pagrind i esms sudaro vykdomosios valdios institucijos.
Svokos sistema etimologin analiz rodo, kad ji gali bti vartojama apibdinant ne visas valstybs valdios institucij ris. Kadangi ji apibriama kaip bendros funkcijos susiet institucij visuma, odis sistema
paprastai vartojamas kalbant tik apie tam tikras valstybs institucijas. Pavyzdiui, i svoka vargu ar gali bti vartojama kalbant apie Lietuvos valstybs mastu statym leidiamosios valdios institucij (Seim), nes ji funkcionuoja tik viena, o tai neleidia kalbti apie j visum kaip apie sistem.
iek tiek kitaip is klausimas sprstinas vykdomosios valdios institucij atveju. Nors ms Konstitucijoje ir kituose teiss aktuose kategorija
vykdomosios valdios institucij sistema nevartojama, valdymo moksle ir
administracinje teisje ji vartojama seniai. Skirtinga vykdomosios valdios
institucij kompetencija, skirtingi j teritoriniai veiklos mastai yra gantinai svarus pagrindas kalbti apie i institucij sistem.
Funkcionuodamos atskirai vykdomosios valdios institucijos nepajgt atlikti vykdomajai valdiai skirt funkcij bei gyvendinti jai keliam
tiksl, todl jos turi nuolat tarpusavyje sveikauti: viena kit papildyti, pltoti, garantuoti viena kitos veiksmingum, bti logikai suvienytos bendro
tikslo. Atsivelgiant tai jos jungiamos vientis sistem, kurioje vykdomosios valdios institucijos suvienijamos abipuss priklausomybs ir organizuotai nukreipiamos strategin vykdomosios valdios tiksl vykdyti statymus ir kitus teiss aktus. Visos kartu jos sudaro valstybs vykdomosios
valdios institucij sistem (vykdomosios valdios aparat).
Taiau problema ta, kad vienareikmio vykdomosios valdios institucij sistemos apibrimo nemanoma rasti nei Lietuvos Respublikos teiss
aktuose, nei mokslinje literatroje. Nesusiformavusi ji ir praktikoje. Usienio ali mokslininkai savo darbuose pateikia skirtingas jos svokas. Pasak I. L. Bailo, vykdomosios valdios institucij sistema yra visuma valstybs valdios institucij, kurioms suteikta kompetencija valstybinio valdymo srityje, finansiniai, materialiniai, informaciniai ir kiti konstitucikai nustatyti iai valdios riai itekliai, btini j veiklos metodams ir formoms
gyvendinti331. J. M. Kozlovas teigia, kad vykdomosios valdios institucij
sistema laikoma j visuma ir tarpusavio ryi sistema kompetencijos tarp j
atribojimo pagrindu332. D. M. Ovsianko j apibdina taip: vykdomosios
valdios institucij sistema laikomas vertikalus pavaldi institucij ryys
331
. /
. . . . , 1998. . 31.
332
. ., . ., . . . , 1998. . 137.
Bendroji dalis
265
. . . , 2000. . 57.
. . . :
. , 2001. . 42.
334
266
tarosios gali pareigoti pavaldias institucijas nurodyti, kaip jos turi dirbti,
btent, kaip turi sprsti vien arba kit klausim. ioje sistemoje ypatingas
vaidmuo tenka Vyriausybei, kuriai yra pavaldios visos vykdomosios valdios institucijos. Kitos vykdomosios valdios institucijos, iskyrus tas, kurioms suteikti tarpakinio pobdio galiojimai, gali duoti privalomus nurodymus tik j sistemose funkcionuojanioms institucijoms. Taigi vienos
vykdomosios valdios institucijos pavaldios tik Vyriausybei (pvz., ministerijos, Vyriausybs staigos), o kitoms bdingas dvejopas pavaldumas yra
pavaldios Vyriausybei ir tiesiogiai tai institucijai, kurios reguliavimo sriiai
jos priskirtos (pvz., staigos prie ministerij).
M. Romeris tai vadino organ hierarchizacija. Kai kalbame apie organ hierarchizacij, mes tuo pareikiame, kad tarp atskir organ yra
tam tikras nelygybs ryys, kuris reikiasi tuo, kad vyresnieji ios hierarchijos organai priiri emesnij veikim ir prieiros tvarka gali emesniesiems duoti nurodymus ir sakymus dlei j veikimo, vadinasi, kitis j
darb j kompetencijos srity, be to, gali sudrausti emesniuosius u netinkam veikim, danai gali alinti emesnij kompetencij vykdytojus (taip
sakant organ personal)335.
Treia, specifinis vykdomosios valdios institucij sistemos poymis,
susijs vidiniais sistemos santykiais, yra emesnij sistemos institucij
steigimas ir j veiklos organizavimas, o tai nebdinga kitoms valstybs valdios rims. Pavyzdiui, Vyriausyb, kaip aukiausia vykdomosios valdios institucija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja arba teikia pasilymus
dl steigimo, reorganizavimo ir panaikinimo vis kit jai pavaldi vykdomosios valdios institucij.
Ketvirta, vykdomosios valdios institucij sistemos poymis yra tas,
kad ji sudaroma vadovaujantis atitinkamais principais, kuri reikm jos
krimui bus nagrinjama kitoje io skyriaus dalyje.
Vykdomosios valdios institucij sistemos krimo principai. Principu
(lot. principum336 pradia, pagrindas) paprastai laikoma pagrindin idja,
nuostata ir poiris, pagrstas objektyviais proces ir reikini gamtoje bei
visuomenje raidos dsningumais. Vykdomosios valdios institucij sistemos principai tai pagrindins idjos bei nuostatos, kuriomis remiantis nustatoma, sudaroma ir funkcionuoja vykdomosios valdios institucij sistema.
335
336
Bendroji dalis
267
Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucij sistema kuriama ir funkcionuoja pagal tam tikrus principus. Kitaip tariant, tai teiss
normos, kurios organizaciniu poiriu utikrina sistemos vienyb ir vientisum. Galima skirti dvejopus vykdomosios valdios institucij sistemos sudarymo principus: teisinius ir organizacinius. Teisiniams principams priskiriami demokratikumo, teistumo, vientisumo, objektyvumo, vieumo bei
centralizacijos ir decentralizacijos derinimo, o organizaciniams teisinio
reguliavimo, funkcij ir galiojim skirstymo, mokslinis, vienvaldikumo
derinimo su kolegialumu, teritorinis ir ekonomikumo principai. Dauguma
i j tvirtinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ir pabria ms valstybje funkcionuojanios vykdomosios valdios demokratin
pobd.
Pateikta vykdomosios valdios institucij sistemos krimo princip sistema yra slygika, nes ir kiti teiss aktai tiesiogiai jos nereglamentuoja.
Kai kurie teistumo, demokratikumo ir vieumo principai kaip vieni i
svarbiausi reglamentuoti Vyriausybs statymo 4 straipsnyje. Kiti ivedami
i teiss akt turinio. i princip klasifikacija sudaro galimyb naujai vertinti i problem, taip pat princip sistem, j specifik ir pobd, bdingus btent vykdomosios valdios institucij sistemos krimui. Toliau panagrinsime iuos principus ir j tak vykdomosios valdios institucij sistemos formavimui.
Teisiniai principai:
1) demokratikumo principas. Jis tvirtintas Konstitucijos 1 straipsnyje:
Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika337. Tai
konstitucinis, platus ir gilus pradas, lemiantis ne tik vykdomosios valdios
institucij sistem, bet ir visos iuolaikins Lietuvos valstybs organizacins
ir teisins struktros pobd bei specifik.
Kaip is principas pasireikia kuriant vykdomosios valdios institucij
sistem? Tauta yra suvereniteto turtoja ir vienintelis valdios altinis. Ji
gyvendina savo valdi tiesiogiai ir per valstybs valdios institucijas, nes
Seimas formuoja Vyriausyb bei steigia ir naikina ministerijas. Vykdomosios valdios institucij sudarymo ir veiklos kontrol vykdo tiek atstovaujamoji valdia, tiek tauta. is principas gyvendinamas i esms dviem pagrindinmis formomis: tiesiogiai organizuojant referendumus, susirinkimus, konferencijas, gyvendinant peticijos teis (pvz., kolektyvin piliei
kreipimsi dl vykdomosios valdios institucij sistemos tobulinimo ir
pan.); atstovaujamja per renkamas valstybs valdios institucijas (iuo
337
268
atveju Seim). Jeigu iuo principu nebt vadovaujamasi kuriant vykdomosios valdios institucij sistem, ji funkcionuot neefektyviai, sprst tik kai
kuri asmen udavinius ir problemas;
2) teistumo principas. is principas vykdomosios valdios kontekste
analizuotinas dviem aspektais: kaip vykdomosios valdios institucij sistemos krimo ir kaip vykdomosios valdios institucij sistemos veiklos pagrindas.
Teistumo principas labai glaudiai susijs su Konstitucijoje reglamentuojamais demokratikumo ir valdi padalijimo principais. Tai universalus principas, be kurio demokratinje valstybje negalt bti gyvendinti daugelis kit vykdomosios valdios institucij sistemos krimo princip. Kaip paymi A. Vaivila, [...] jis yra demokratijos pagrindas. Demokratijos stiprumas tai pirmiausia teistumo tvirtumas338. Visi jie sudaro
savotik trikamp: demokratikumas valdi padalijimas teistumas.
Anksiau mintas principas ypa svarbus kuriant vykdomosios valdios institucij sistem. Jo esm ta, jog visa vykdomosios valdios institucij sistema turi bti sudaroma vadovaujantis Konstitucija ir statymais, kuri pagrindu ji funkcionuoja. Minti teiss aktai yra priemon, kuria tauta
steigia (netiesiogiai) vykdomosios valdios institucijas ir nustato j galiojim bei valdios mast.
Teistumo principui, kaip vykdomosios valdios institucij sistemos
veiklos svarbiausiai nuostatai, bdinga tai, kad visos vykdomosios valdios
institucijos ir valstybs tarnautojai lygs prie statymus bei savo veikloje
privalo laikytis Konstitucijos ir kit teiss akt. Jokia vykdomosios valdios
institucija negali priimti teiss akto tais klausimais, kurie Konstitucijos arba
statym nra priskirti jos kompetencijai. Reikiamos valdios daugumoje
valdymo srii nebuvimas tai vis pirma teistumo principo nesilaikymo
padarinys. Dl ios prieasties ypa daug dmesio vykdomosios valdios
institucij funkcionavimo srityje turi bti skiriama teistumui utikrinti.
Kaip rao D. Ovsianko, teistumo laikymasis svarbiausia vykdomosios
valdios institucij veiklos efektyvumo, rezultatyvumo slyga339. Jo utikrinimas vykdomosios valdios srityje sudaro atskir administracins teiss
institut. Be pai vykdomosios valdios institucij, teistum ioje srityje
padeda utikrinti ir kitos institucijos: teismai, Seimo kontrolieriai, Administracini gin komisijos ir t. t.;
3) vientisumo principas. Vienas i iuolaikins vykdomosios valdios
institucij sistemos organizavimo ir veiklos princip yra tas, kad vykdomo338
339
Bendroji dalis
269
sios valdios institucijos sudaro vientis vykdomosios valdios institucij sistem. Tai reikia, kad vykdomosios valdios institucij sistema kuriama
vadovaujantis Konstitucija ir bendraisiais principais, kuriuos nustato atitinkami statymai. Visas vykdomosios valdios institucijas pagal tikslin paskirt ir santykius su kitomis valstybs valdios institucijomis jis sujungia
vien darin.
Vykdomosios valdios institucij sistemos vientisumas taip pat reikia
ir Vyriausybs sprendim privalomum visoms sistem sudaranioms institucijoms. ios sistemos vientisum akiniu ir tarpakiniu lygmeniu utikrina
ministerijos ir kitos vykdomosios valdios institucijos. Jos garantuoja vykdomosios valdios institucij sistemos vientisum atitinkamose valdymo
srityse;
4) objektyvumo principas. Kuriant vykdomosios valdios institucij sistem btina atlikti jos faktins bkls ir raidos proces bei reikini, slyg, egzistuojani socialinje aplinkoje, analiz, vertinti demografini, geografini ir kit veiksni jai darom tak, taip pat atsivelgti visuomens
ir gamtos sveikos dsningumus. Vis dlto objektyvs statymai be moni
smoningos veiklos negali utikrinti, kad vykdomosios valdios institucij
sistemos valdymas bt veiksmingas. Taigi io principo turin sudaro vykdomosios valdios institucij sistemos raidos dsningum tyrimas ir mokslinis j apibrtumas siekiant utikrinti optimal valdym;
5) vieumo principas. i princip lemia Konstitucijos dvasia ir turinys.
Jis apima visas tris valstybs valdios ris, skaitant ir vykdomosios valdios institucijas. Vieumo principui bdingas ne tik informacijos atvirumas ir jos prieinamumas, bet ir vykdomosios valdios institucij bei jos pareign atskaitomyb klausimais, susijusiais su piliei interesais. Visi teiss norminiai aktai, susij su mogaus ir pilieio teismis, laisvmis ir pareigomis, negali bti vykdomosios valdios institucij priimami ir taikomi,
jeigu nebuvo oficialiai paskelbti vieai svarstyti. Ties sakant, be atvirumo,
vieumo negalima rimtai kalbti apie demokratin ir teisin valstyb.
Pagal vieumo princip bet kokie pokyiai vykdomosios valdios institucij sistemoje yra viei ir laisvai prieinami visuomenei. Vykdomosios valdios institucij steigimas turi bti aikus ir suprantamas gyventojams. Turi
bti jiems sudaromos slygos gauti vis informacij, kas ir kodl daroma.
Pertvarkant vykdomosios valdios institucij sistem gyventojai arba j atstovai turi teis susipainti su atitinkam institucij priimtais sprendimais,
gauti vieus ir motyvuotus atsakymus pareikt nuomon apie vykdomosios valdios institucij sistemos organizavim bei veikl. Apie numatomas
reformas ir j eig vykdomosios valdios institucij sistemoje visuomen
taip pat informuojama per iniasklaid, informacija pateikiama rayta
270
kompiuterines laikmenas. is principas padeda utikrinti visuomens pasitikjim vykdomosios valdios ir apskritai valstybs institucijomis;
6) centralizacijos ir decentralizacijos principas340. Jis turi didel tak visos vykdomosios valdios institucij sistemos funkcionavimui. Kuriant vykdomosios valdios institucij sistem btina protingai ir apgalvotai derinti
centralizacij ir decentralizacij.
Siekiant veiksmingai valdyti visuomeninius procesus (ekonominius,
politinius, socialinius), organizuojant valdym neivengiamai btina taikyti
tiek centralizacijos, tiek ir decentralizacijos elementus. Tai apskritai leidia
utikrinti veiksming vykdomosios valdios institucij sistemos valdym.
Centralizacijos principas vykdomosios valdios institucij sistemoje
reikia emesni institucij pavaldum auktesnms bei vadovavim emesnms institucijoms i centro. Centralizacija tai didiosios dalies valstybs funkcij priskyrimas centrini vykdomosios valdios institucij kompetencijai341.
Decentralizavimas reikia vienos arba kitos institucijos kompetencijos
ir galiojim nustatym statym leidybos tvarka, kuriuos jos turi gyvendinti savarankikai, nesikiant j veikl auktesnms institucijoms. Decentralizacijos procese kompetencija ir galiojimai yra lyg ir atskirti, nes jie beveik
nepriklausomi nuo auktesnij vykdomosios valdios institucij valdymo
galiojim.
Ypatinga decentralizavimo forma laikoma vykdomosios valdios institucij savo galiojim dalies delegavimas pavaldioms institucijoms valdy340
Visas valstybes, atsivelgiant j valdymo sistemas, slygikai galima suskirstyti tris tipologines grupes: centralizuotas vietins valdios institucijos yra tarsi centrins vyriausybs
tsa; decentralizuotas reikmingi galiojimai suteikti vietos valdiai; ir valstybes, uimanias
tarpin padt tarp pirmos ir antros grups, t. y. pusiau centralizuotas. Valstybi, turini
centralizuot valdymo sistem, grup i esms sudaro maos valstybs, pavyzdiui, Graikija,
Airija, Islandija, Liuksemburgas, Portugalija. Decentralizuotoms priskiriamos didesns valstybs, pavyzdiui, Italija, Ispanija, Pranczija, pusiau centralizuotoms Didioji Britanija,
Olandija ir Skandinavijos alys. Pagal savo valstybin teisin status decentralizuot valstybi
teritoriniai vienetai (istorins ems, provincijos, departamentai) artimesni federacins valstybs subjektams nei tiesiogiai centrui pavalds administraciniai rajonai arba sritys centralizuotose valstybse. Mint valdymo sistem skirtumai pasireikia tuo, kad federacinse valstybse jas sudaranios valstybs dalys isiskiria kaip valstybs suvereniteto bendrasavininks, tuo tarpu decentralizuotose unitarinse valstybse istorins ems ir provincijos turi didel autonomij, savo vietos savivaldos institucijas, savo biudet, o centrins vyriausybs politikai daro ribot tak. Pusiau centralizuotose valstybse vietos valdios institucijos vienais
klausimais (sveikatos apsaugos, vietimo, policijos, statybos, komunalinio kio) yra savarankikos, o kitais (mokesi administravimo, finans, moni licencijavimo, socialinio aprpinimo) visikai priklauso nuo centrins valdios.
341
. / A- . .
. oc, 2001. . 38.
Bendroji dalis
271
272
tyta ir jos kompetencija, t. y. funkcijos, teiss ir pareigos, kurios turi bti juridikai tiksliai reglamentuotos atitinkamuose teiss aktuose. Kiekviena
vykdomosios valdios institucija turi savo teisin status (udavinius, funkcijas ir galiojimus), fiksuojam vairiuose teiss aktuose: pavyzdiui, Vyriausybs galiojimai tvirtinti Konstitucijoje, Vyriausybs ir daugelyje kit
statym; ministerij ir kit centrini vykdomosios valdios institucij
nuostatuose ir t. t. Vykdomosios valdios institucij funkcij ir galiojim
apibrtumas, j suderinimas labai svarbus jos sistemos optimaliai organizacinei sandarai. Taip ivengiama funkcij ir galiojim dubliavimo instituciniu lygmeniu;
3) mokslinis principas. is principas apima mokslini metod taikym
ir informacijos apie vykdomosios valdios institucij sistem surinkimo,
apdorojimo priemones bei jos apibendrinim ir analiz, taip pat vykdomosios valdios institucij sistemos struktros ir veiklos aktuali problem atskleidim, prioritetini jos tiksl ir udavini suformavim, j sprendimo
efektyvi bd ir priemoni nustatym. io principo gyvendinimas utikrina vykdomosios valdios institucij sistemos struktros tobulinim ir jos
veiklos mokslin organizavim;
4) vienvaldikumo derinimo su kolegialumu principas. Jis labiausiai susijs su vykdomosios valdios institucij sistemos veikla. io principo esm
ta, kad svarbiausius valstybs valdymo klausimus vykdomosios valdios institucijos sprendia kolegialiai, pavyzdiui, Vyriausybs posdiuose; ministerijose ir kitose vykdomosios valdios institucijose sudaromos kolegijos ir
kitos patariamosios institucijos, kurios svarsto atitinkamos valdymo srities
strateginius klausimus. Kasdieniniai ir operatyvinio valdymo klausimai
sprendiami vienvaldikai, pavyzdiui, Ministro Pirmininko, ministr ir t. t.;
5) teritorinis principas. is principas padeda utikrinti kompleksin
valdymo ak ir srii pltr tiek visoje alies teritorijoje, tiek atskiruose
administraciniuose teritoriniuose vienetuose atsivelgiant vietos tradicijas
ir ypatumus. Be to, teritorinis principas lemia vykdomosios valdios institucij sistem, struktr, idstym ir teritorines veiklos ribas. Unitarinse
valstybse vykdomoji valdia priklauso jos centrinms institucijoms (prezidentui, vyriausybei, ministerijoms ir kt.), o federacinse j sudaro du lygmenys: federalins vykdomosios valdios institucijos ir federacijos subjekt
vykdomosios valdios institucijos, kurios pavaldios federalinei vykdomajai
valdiai;
6) ekonomikumo principas. Vykdomosios valdios institucij sistemos
organizacijai ir veiklai svarbi reikm turi ir ekonomikumo principas. i
sistema turi bti kuriama ir funkcionuoti taip, kad valdymo tiksl ir udavini gyvendinimas pareikalaut maiausi finansini, materialini itek-
Bendroji dalis
273
274
institucij sistemos lygmenys, t. y. didiausi vykdomosios valdios institucij sistemos struktros elementai.
Vykdomosios valdios institucij sistem sudaro dalys, kurias, kaip
minta anksiau, priimta vadinti lygmenimis. Sistema sudaroma remiantis
suvienijam institucij bendrumu, o jos skirstymas lygmenis grindiamas
skirtinga institucij kompetencija, formavimo tvarka, institucij struktra,
teritoriniais veiklos mastais bei kai kuriais kitais pagrindais. I vis mint
kriterij esminiais laikomi tik du: kompetencija ir teritorinis veiklos mastas, nes tik jie tiesiogiai ireikia institucijos veiklos valdymo pobd. Kiti
poymiai pripastami organizaciniais ir nra tiesiogiai susij su valdymo
galiojim gyvendinimu.
ie abu poymiai tarpusavyje artimai susij. Institucijos veiklos teritorinis mastas nustato ir jos kompetencijos apimt. Kita vertus, kompetencijos apimtis gali apibrti institucijos teritorin veiklos mast.
Vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniu laikoma tokia institucij grup, kuri turi bendr pagal savo apimt kompetencij ir yra vienodo teritorins veiklos masto. Kartais lygmen gali sudaryti ir viena vykdomosios valdios institucija (pvz., Vyriausyb).
Remiantis anksiau mintais poymiais skiriami ie Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucij sistemos struktros lygmenys: aukiausiasis, centrinis ir teritorinis. Aukiausiajam vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniui priskiriama Vyriausyb, kuriai pavalds visi kiti
lygmenys. Tai bendros kompetencijos institucija, alies teritorijoje vadovaujanti visoms arba daugumai valdymo ak ir srii bei utikrinanti alies
ekonomin, socialin ir kultrin raid.
1992 m. Konstitucija, taip pat ir kiti teiss aktai nesusij su vykdomosios valdios institucij sistemos ir struktros klausimais. iandien nra
statymo, specialiai skirto tiek visos vykdomosios valdios institucij sistemos, tiek ir centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens
struktroms. Per pastaruosius deimt met centrinis vykdomosios valdios
institucij lygmuo ne kart buvo reformuotas siekiant nustatyti racionali
jo struktr, sumainti valdymo ilaidas bei padidinti jo vaidmen vykdomosios valdios gyvendinimo procese. Dabar neformaliai is lygmuo skirstomas 4 grandis, kurias sudaro ministerijos, Vyriausybs staigos, Vyriausybs komitetai, komisijos ir tarybos bei staigos prie ministerij. Centriniam vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniui nepriskiriami apskrii virininkai (jos sudaro savarankik lygmen) ir savivaldybi institucijos.
iuo metu Lietuvos Respublikoje funkcionuoja keletas anksiau mint centrini vykdomosios valdios institucij organizacini teisini for-
Bendroji dalis
275
276
Reikia pasakyti, jog teiss aktuose nra nustatyta svok vykdomosios valdios institucij sistema ir vykdomosios valdios institucij struktra koreliacija. Nei Konstitucijoje, nei kituose teiss aktuose ie terminai
nevartojami.
Norint suprasti, k reikia svokos vykdomosios valdios institucij
sistema ir vykdomosios valdios institucij struktra, pirmiausia reikt
isiaikinti odi sistema ir struktra semantin prasm. Kadangi odio sistema etimologin reikm jau nustatyta, dabar panagrinkime tik
odio struktra semantin reikm. Tarptautini odi odynas j
apibria taip: Struktra (lot. structura) daikto dali tarpusavio isidstymas, ryys; sandara; objekto arba reikini sistemos sandara, atsieta nuo
j kilms, funkcij, element, poymi344. Dabartins lietuvi kalbos odynas pateikia tok ios svokos apibdinim: Struktra sandara345.
Taigi darytina ivada, jog abu odynai pateikia panaias odi sistema ir
struktra reikmes.
Vadovaujantis pagrsta ir plaiai specialiojoje literatroje paplitusia
koncepcija ir atsivelgiant mint svok ypatumus bei j filologin semantik galima teigti, kad vykdomosios valdios institucij sistema tai j
visuma ir tarpusavio ryiai, o struktra j vidin organizacija. Sistemos
turinys atskleidiamas per j sudarani organizacini ir funkcini element struktr. Terminai sistema ir struktra yra subordinuoti. Sistema
yra j sudarani struktrini vienet vienybs ir vientisumo suvienijimo
rezultatas.
Vykdomosios valdios institucij sistemos nustatymo teisiniai pagrindai. Sisteminiu aspektu vykdomosios valdios institucij sistemos nustatymo ir organizavimo norminis pagrindas yra Konstitucija. 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu priimta Konstitucija i esms nustat nauj
ms valstybs valdios sistem. Jos 5 straipsnio 1 dalyje netiesiogiai tvirtinta tradicin valdi padalijimo doktrina: Valstybs valdi Lietuvoje
vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas346. Kaip
paymi G. Mesonis, ios teiss normos struktra leidia teigti, jog Konstitucijos skiriamos trys valdios statym leidiamoji (Seimas), vykdomoji
(Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb) ir teismin (Teismas). Toks valdios ak iskyrimas kartoja klasikin, dar . Monteskj suformuluot,
344
Bendroji dalis
277
347
Mesonis G. Lietuvos valdymo forma: lyginamasis aspektas Vidurio ir Ryt Europos
kontekste: daktaro disertacija. 2000. P. 99.
348
Staiokas S. Lietuvos nacionaliniai interesai ir valdi tarpusavio sveika // Lietuvos
nacionaliniai interesai ir jos politin sistema. Vilnius, 1995. P. 68.
349
Valstybs inios. 1998. Nr. 599.
350
Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 dalis. Vilnius, 2001. P. 32.
278
dovauja Vyriausybei351. Vadinasi, jis nra jos formalus vadovas, taiau faktikai j gyvendina bei tiesioginio ir netiesioginio (per Vyriausyb) poveikio formomis aktyviai veikia vykdomosios valdios institucij veikl.
Tai suponuoja prielaid, kad Respublikos Prezidentas gyvendina
valstybs valdi kaip valstybs vadovas, ikildamas vir statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi (nors apie tai Konstitucijoje tiesiogiai neminima), nes disponuoja atitinkamais galiojimais kiekvienoje
anksiau mint valdi veikimo srityje, ir kad Prezidentas yra daugiau
moderatorius, kuris savo autoritetu gali redukuoti konfliktines situacijas
tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios352. domi ir E. ileikio
nuomon apie Respublikos Prezidento vaidmen gyvendinant valdi padalijimo doktrina: Respublikos Prezidentas, bdamas susijs tiek su statym leidiamja, tiek su vykdomja ir teismine valdia, nra klasikin
(prasta) vykdomosios valdios institucija, t. y. jis priskirtinas specifinei
miriajai, arba ketvirtajai, valdiai353. Vadinasi, remiantis tuo, kas idstyta, galima teigti, kad Respublikos Prezidentas, bdamas vykdomosios
valdios dalis, organizacikai nra priskiriamas jokiai valstybs valdios institucij sistemai. Be to, jo galiojim svarba ir pobdis leidia priskirti j
prie ypating vykdomosios valdios subjekt, galini daryti tak vis
svarbiausi vieojo gyvenimo administracins ir politins, kio, socialins
ir kultrins srii valdymui.
Kadangi Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, vadinasi, teisingai suprasti konkreios konstitucins normos prasm galima tik
aikinant j su kitomis tos paios Konstitucijos normomis. Jos VII skirsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb skirtas tik vienai vykdomosios valdios
institucijai ir i dalies nepateikia jokios vykdomosios valdios institucij sistemos sampratos. Pagal Konstitucijos 91 straipsn Vyriausybei priskiriami
ministrai, o remiantis jos 94 straipsnio 3 punktu ji taip pat koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl. Tai leidia teigti, jog vykdomosios
valdios institucij sistem ubaigia ministerijos ir Vyriausybs staigos. Vis
dlto taip nra. i institucij sistema yra gana sudtinga ir iandien nelengva j tiksliai apibrti. Taigi Konstitucijos sistemin ir login analiz
leidia iame skirsnyje velgti tik preliminari vykdomosios valdios insti-
351
Talat-Kelpa L. Pusiau prezidentizmo link: Lietuvos institucins reformos analiz // Politologija. Vilnius, 1996. Nr. 1. P. 96.
352
Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis kelias
tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. Vilnius, 1999. Nr. 2. P. 34.
353
ileikis E. Valstybs vadovo statusas: teoriniai ir praktiniai klausimai // Teis. 2001.
Nr. 38. P. 96.
Bendroji dalis
279
tucij sistem, kuri, be anksiau mintos Vyriausybs, papildyt ministerijos ir Vyriausybs staigos.
Be Konstitucijos, valstybs institucij skirstym pagal valstybs valdios ris reglamentavo ir kiti teiss aktai. Vienintelis teiss aktas, kuriame tiesiogiai formaliai nurodytos institucijos, gyvendinanios atitinkam
valstybs valdios r, buvo 1999 m. liepos 1 d. priimtas Valstybs tarnybos
statymas. io statymo 2 straipsnio 21 dalyje reglamentuota, kad vykdomosios valdios institucijos yra Vyriausyb, ministerija, apskrities virininkas,
valdyba (meras)354. Reikia pabrti, kad minto statymo nuostata vykdomosios valdios institucijoms priskyr ir tuo metu funkcionavusias savivaldybs vykdomsias institucijas, t. y. valdyb (mer)355. Tuo tarpu 2002 m.
balandio 23 d. priimtame Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statyme
statym leidjas konkrei vykdomosios valdios institucij nebevardija.
Nagrinjant vykdomosios valdios institucij sistem tikslinga paminti ir vien i svarbiausi (po Konstitucijos) teiss akt, kuris nustato vykdomosios valdios institucij steigimo ir veiklos pagrindus Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau Vyriausybs) statym. Nors iame teiss akte taip pat tiesiogiai netvirtinta vykdomosios valdios institucij sistema,
taiau jo analiz (Vyriausybs statymo 22 straipsnio 7, 8, 11 ir 15 punktai,
26 straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 10 punktai, 27 straipsnis bei io statymo 8
skirsnis) suponuoja prielaid, kad jai priskiriama Vyriausyb, ministerijos,
Vyriausybs staigos, Vyriausybs komitetai ir komisijos, staigos prie ministerij bei apskrii virinink institucijos.
Kitas teiss aktas, sietinas su vykdomosios valdios institucij sistemos nustatymu, yra Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas. Jo 3 straipsnio 4 dalyje pateikta vieojo administravimo subjekt svoka, kuri sietina su praktiniu vykdomosios valdios gyvendinimu: vieojo
administravimo subjektai institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administravimo teises
354
280
356
357
. ., . . .
, 1999. . 94.
358
359
Bendroji dalis
281
282
[]363. Vykstant privatizacijai, vietos savivaldos pltrai ir majant tiesioginiam kai kuri vieojo gyvenimo srii valstybiniam valdymui vykdomoji
ir tvarkomoji subjekt veiklos reikm, kurie formaliai nra vykdomosios
valdios elementai, laipsnikai didja, todl, pasak jo, kalbant apie vykdomosios valdios institucij sistem j kartu su vykdomosios valdios institucijomis reikt traukti tas institucijas ir pareignus, kurie gyvendina
vykdomsias ir tvarkomsias funkcijas savivaldybi institucijose bei moni,
staig, organizacij administracij364.
Realiausia vykdomosios valdios institucij sistemos sudtis netiesiogiai tvirtinta Konstitucijoje ir preliminariai detalizuota Vyriausybs statyme. J, be Konstitucijoje nurodyt Vyriausybs, ministerij ir Vyriausybs staig, sudaro anksiau mintos Vyriausybs komisijos, komitetai ir tarybos, staigos prie ministerij bei apskrii virinink institucijos.
Nors Vyriausybs komisijas ir komitetus sudaro Vyriausyb, taiau
abejoni kyla dl j traukimo vykdomosios valdios institucij sistem.
iuo atveju atkreiptinas dmesys Vyriausybs komisij ir komitet funkcionavimo laik. Jie skirstomi laikinuosius ir nuolatinius. Vyriausybs laikinieji komitetai ir laikinosios komisijos sudaromi atitinkamiems organizaciniams klausimams sprsti (pvz., Vyriausybs 2000 m. birelio 19 d. nutarimas Nr. 687 Dl valstybins mons valstybins radijo dani tarnybos
reorganizavimo komisijos sudarymo365, Vyriausybs 1998 m. spalio 16 d.
nutarimas Nr. 1243 Dl komisijos Baltijos jros valstybi III konferencijai
organizuoti sudarymo366, Vyriausybs 2001 m. birelio 18 d. nutarimas Nr.
736 Dl organizacinio komiteto pasaulio orientavimosi sporto veteran
empionatui 2001 metais Lietuvoje surengti sudarymo367 ir pan.). Kadangi
jos gyvendina organizacinius klausimus ir nevykdo vykdomosios valdios
funkcij, Vyriausybs laikinuosius komitetus ir laikinsias komisijas netikslinga traukti vykdomosios valdios institucij sistem. Taigi pagal vykdomas funkcijas vykdomosios valdios institucij sistemai i dalies galima
priskirti tik Vyriausybs nuolatinius komitetus, nuolatines komisijas ir nuolatines tarybas. Tai valdymo pobdio funkcijas vykdanios Vyriausybs
sudaromos koordinavimo institucijos, kurios savo esme nepriskiriamos
363
. . . -. , 2000.
. 229.
364
. . . .
Mo, 2001. C. 15.
365
. . . -. , 2000.
. 229.
366
367
Bendroji dalis
283
284
368
369
Bendroji dalis
285
317.
373
., . ., . . : . M, 2002. . 219.
374
Blaustein A. P., Flanz C. H. Constitutions of the Countries of the World. France. New
York: Oceana Publications, Inc., 1994. P. 2829.
375
Blaustein A. P., Flanz C. H. Constitutions of the Countries of the World. Germany.
New York: Oceana Publications, Inc., 1994. P. 13.
286
Bendroji dalis
287
288
valdia buvo monarchinio, paveldimo pobdio, ios alies 1787 m. Konstitucija nustat, kad valstybs ir federalins vykdomosios valdios vadov
renka gyventojai, t. y. tvirtino valstybs vadovo renkamumo princip.
Terminas prezidentas yra kils i lotyn kalbos odio praesidens,
kuris reikia sdintis prieakyje380. Tai vienasmenis valstybs vadovas,
kuriam galiojimai suteikiami per rinkimus. Toks institutas bdingas valstybms, kuriose vyrauja valstybs valdymo forma respublika381.
Prezidento rinkim procesas, jo galiojimai, j laikas ir kiti jo status
apibdinantys aspektai vairiose alyse skirtingi, nes priklauso nuo politini
tradicij, prezidento santyki su kitomis valstybs valdios rimis ir pan.
Vertinant pasaulio mastu, prezidento instituto egzistavimas dar nereikia absoliuios demokratijos buvimo valstybje. Galima pateikti daug
pavyzdi, kai po prezidentine valdymo formos priedanga slpsi atvirai totalitariki ar diktatoriki reimai. Vis dlto prezidentin valdios forma paprastai siejama su demokratiniu valstybs valdymu. Prezidentas tai vienasmenis valstybs vadovas, pareignas, renkamas piliei arba parlamento (arba rinkim kolegijos dalyvaujant parlamentui) konstitucijoje nustatytam laikui (paprastai nuo 4 iki 7 met).
Prezidento galiojimai gyvendinant vykdomj valdi skirtingose alyse yra nevienodi. Jo dalyvavimas gyvendinant reali valdi priklauso
nuo alies, kurioje jis irinktas, valdymo formos. Parlamentinse respublikose su prezidento vaidmeniu siejamas bendradarbiavimo ir veiksm tarp
trij valdios ri suderinamumo bei sveikos utikrinimas, nes reali gali, taip pat ir vykdomosios valdios srityje, jis neturi arba jos ribojamos parlamento (pvz., Italijoje, Vokietijoje ir kt.). Mintos valdymo formos respublikose prezidentas nra vyriausybs narys ir negali tiesiogiai veikti jos
gyvendinamos politikos.
Prezidentinse respublikose kasdienin vykdomoji valdia sutelkta
prezidento rankose: jis valstybs ir kartu vykdomosios valdios vadovas,
pagrindin valstybs valdymo mechanizmo figra. Pavyzdiui, Jungtini
Valstij Konstitucijos 2 straipsnyje tvirtinta, kad vykdomj valdi gyvendina prezidentas382. Ministro pirmininko pareigybs JAV nra, o kabinet sudaro sekretoriai (vadinamieji ministrai), kuriuos skiria ir atleidia i
pareig prezidentas. Jie taip pat tiesiogiai pavalds ir atskaitingi valstybs
vadovui.
380
381
: : / .
. . . , 2002.
382
Bendroji dalis
289
Vyriausybs, kaip aukiausios kolegialios vykdomosios valdios institucijos, tiesiogine io odio prasme prezidentinse respublikose nra. Visa
vykdomoji valdia priklauso prezidentui. Jis j gyvendina vienasmenikai,
nustatydamas ne tik pagrindines politikos kryptis, bet ir deleguodamas ministrams vykdyti jo kompetencijai priskirtus galiojimus. Faktikai vyriausyb atlieka patariamosios institucijos prie prezidento vaidmen ir paprastai
neturi aikiai apibrto konstitucinio statuso.
Mirios (pusiau prezidentinse) valdymo formos valstybse sujungiami tiek prezidentins, tiek parlamentins respublikos bruoai. Tipikiausias
ios valdymo formos pavyzdys V Pranczijos respublika, kurios prezident tiesiogiai renka gyventojai. Jis sudaro vyriausyb, kuri atsakinga ne tik
jam, bet ir parlamentui. Formaliai vyriausybs vadovu laikomas ministras
pirmininkas, taiau i tikrj vykdomosios valdios vadovo funkcijas gyvendina pats prezidentas. Jis pirmininkauja Ministr Tarybos posdiams,
tuo tarpu ministras pirmininkas vadovauja tik Kabineto tarybai maai kolegialiai institucijai, kuri rengia Ministr Tarybos sprendimus. Pranczijos
prezidentui suteiktos plaios teiss ir u savo veiksmus jam netenka jokia
politin atsakomyb. Jo priimami teiss aktai (panaiai kaip ir parlamentinse respublikose) turi bti kontrasignuojami (pasiraomi) ministro pirmininko ir ministro, kuriems u juos tenka politin atsakomyb. Miri valdymo forma, turinti didesn ar maesn bruo, bding parlamentinms arba prezidentinms respublikoms, persvar, egzistuoja ir daugelyje kit valstybi (pvz., Airijoje, Suomijoje ir kt.).
Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau Respublikos Prezidentas)
institutas nra naujas Lietuvai (pirm kart buvo nustatytas 1919 m. balandio 4 d. Valstybs tarybos priimtoje naujoje Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni redakcijoje), taiau jo atkrimas ms
valstybje ir tvirtinimas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje lemia,
jog iai valstybins santvarkos formai skiriama daugiau dmesio. Nors pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas nra vykdomosios valdios vadovas, taiau jo vaidmuo, funkcijos ir galiojimai ioje srityje gana reikmingi
ir vairiapusiki. Apie tai tikinamai liudija Konstitucija, statymai ir Respublikos Prezidento teiss aktai (dekretai).
Konstitucijos VI skirsnyje Respublikos Prezidentas reglamentuoti
jo teisinio statuso pagrindai. Kituose Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose taip pat tvirtintos normos ir nuostatos, kurios ipleia ir papildo
Respublikos Prezidento veiklos legitim pagrind (pvz., 5, 58, 65, 68 ir kiti
straipsniai).
290
Vadovaujantis Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalimi Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas383, nors ios nuostatos nei Konstitucija, nei
kiti statymai nedetalizuoja. Kaip valstybs vadovas jis yra mogaus bei piliei teisi ir laisvi, daugiausia gyvendinam vieojo valdymo (administravimo) srityje, garantas, utikrina koordinuot valstybs valdios institucij funkcionavim ir bendradarbiavim, sprendia pagrindinius valstybs vidaus ir usienio politikos klausimus, kuriuos gyvendinant aktyviai dalyvauja ir vykdomosios valdios institucijos. Administracins teiss subjektu
Respublikos Prezidentas tampa penkeriems metams remiantis visuotinais,
lygiais ir tiesioginiais rinkimais. Prie praddamas eiti pareigas jis prisiekia.
Teisinje literatroje pateikiamos vairios Respublikos Prezidento
galiojim klasifikacijos. A. Holteinas jo galiojimus skirsto :
1) i esms reprezentatyvius galiojimus;
2) galiojimus skiriant nustatytas pareigas;
3) galiojimus krizini situacij atvejais;
4) galiojimus vyriausybei.
Skirstydamas galiojimus pagal reguliavimo objekt, P. Vinkleris silo
toki Respublikos Prezidento galiojim klasifikacij:
1) galiojimai usienio politikoje;
2) galiojimai Vyriausybei;
3) galiojimai statym leidybos srityje;
4) galiojimai atliekant konstitucin prieir;
5) galiojimai ginant valstyb;
6) galiojimai vedant nepaprastj padt;
7) galiojimai skiriant ir atleidiant asmenis i pareig;
8) galiojimai sprendiant pilietybs klausimus;
9) galiojimai skiriant valstybinius apdovanojimus;
10) malons teikimo galiojimai384.
Respublikos Prezidento galiojimus pagal gyvendinimo pobd galima skirstyti savarankikus ir gyvendinamus kartu su Seimu, Ministru
Pirmininku arba Vyriausybe. Savarankikai jis atlieka Konstitucijos 84
straipsnio i dalies 1 (sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus),
2, i dalies 3 (priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir
specialius vardus), 6, 7, i dalies 11 (skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas), 15, 1824 punktuose nustatytus
galiojimus. Kartu su Ministru Pirmininku arba Vyriausybe Respublikos
383
384
Bendroji dalis
291
292
Prezidentui suteikiama teis skirti ir atleisti atitinkamus valstybs pareignus. Taigi btent ios konstitucins nuostatos pagrindu (pasitelkiant statymus) yra pleiamas Respublikos Prezidento galiojim sraas.
Inagrinjus statymus galima teigti, kad Respublikos Prezidentas, be
Ministro Pirmininko ir ministr, skiria ir atleidia tik vien kitos organizacins ir teisins formos vykdomosios valdios institucijos vadov, t. y. vidaus reikal ministro silymu ir Vyriausybs teikimu penkeri met kadencijai skiria ir atleidia policijos generalin komisar.
Vykdydamas statymus Respublikos Prezidentas skiria ir kitus valstybs pareignus, kuri vadovaujam institucij negalima priskirti vykdomosios valdios institucij sistemai: Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia Konkurencijos tarybos pirminink bei narius; Seimo pritarimu septyneriems metams skiria ir atleidia generalin prokuror; generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidia generalinio prokuroro pavaduotojus; teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko
kandidatr bei gali teikti Seimui silym pareikti nepasitikjim jais;
valstybs kontrolieriaus teikimu skiria pareigas valstybs kontrolieriaus
pavaduotojus; teikia Seimui Specialij tyrim tarnybos direktoriaus kandidatr ir Seimo pritarimu j skiria ir atleidia i pareig; Specialij tyrim tarnybos direktoriaus teikimu skiria pareigas ir atleidia i j Specialij tyrim tarnybos direktoriaus pirmj pavaduotoj ir pavaduotoj; Ministro Pirmininko teikimu skiria Valstybins kain ir energetikos kontrols
komisijos pirminink ir narius; taip pat skiria du teisj atrankos komisijos
narius; Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia Ryi reguliavimo
tarnybos direktori ir Ryi reguliavimo tarnybos tarybos narius;
3) galiojimus gyvendinant usienio politik: sprendia pagrindinius
usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik;
pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
4) galiojimus, susijusius su krato apsauga: Respublikos Prezidentas
vadovauja Valstybs gynimo tarybai, Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov bei suteikia aukiausius karinius laipsnius (pulkininko, jr kapitono, generolo ir admirolo). Bdamas
vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas, Respublikos Prezidentas
ginkluoto upuolimo, kuriuo ksinamasi valstybs suverenum ar teritorijos vientisum, atveju priima sprendimus gynybos nuo ginkluotos agresijos,
Bendroji dalis
293
294
Seimo pritarimo ir palaikymo, t. y. kai kuriuos galiojimus neformaliai dalijasi su Seimu. Be Ministro Pirmininko arba Vyriausybs teikimo Prezidentas negali skirti pareigas arba atleisti i j ir atitinkam vykdomj valdi
gyvendinani valstybs pareign. Anot K. Jovaios, Prezidentas i esms, be ilyg gyvendina tik galiojimus, susijusius su atstovaujamosiomis
ar ritualinmis funkcijomis (pvz., su usienio valstybi diplomatini atstov
galiojamj ir atstovaujamj rat primimu, valstybini apdovanojim
skyrimu, malons teikimu). Daugiausia laisvs vykdydamas galiojimus
vykdomosios valdios srityje Prezidentas turi usienio politikos srityje. ia
jis yra centrin figra387, nes kiti politikos dalyviai yra tiesiogiai arba netiesiogiai nuo jo priklausomi. Vadinasi, Prezidentas, vykdydamas savo galiojimus vykdomosios valdios srityje, yra priklausomas nuo Seimo daugumos, taip pat ir nuo Ministro Pirmininko bei Vyriausybs. Tai pabria ir
A. Lukoaitis: [], ar racionalu turti visuotiniuose rinkimuose renkam
prezident su neaikiomis jo galiomis, kurias lemia ne tik Konstitucijos
normos, bet ir kiti veiksniai?388.
Kitose valstybs valdios srityse jis disponuoja daug siauresniais galiojimais: statym leidiamosios valdios turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime bei pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka; Konstitucijoje
numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais
pirmalaikius Seimo rinkimus; teismins valdios teikia Seimui skirti
Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo
Teismo teisjus vien j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirmininku; Seimo pritarimu skiria Apeliacinio teismo teisjus bei apygard ir
apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; taip pat teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus vien j teikia Seimui skirti Konstitucinio
Teismo pirmininku.
Respublikos Prezidentas turi teis imtis iniciatyvos sprendiant valstybs valdymo klausimus. Konkrei jo bendradarbiavimo su Vyriausybe
form, sprendiant ios srities klausimus Konstitucija, statymai ir kiti teiss aktai nenustato. Bendro pobdio nuostata mintu klausimu tvirtinta
Vyriausybs darbo reglamento 125126 punktuose: Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai (Vyriausybei, Ministrui
387
Nekraas E. Legislature and the executive in foreign policy making. Vilnius, 1994.
Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali paiekos // Politologija. Nr. 2.
388
Bendroji dalis
295
296
Bendroji dalis
297
. . : . , 2002.
298
Bendroji dalis
299
300
Kitas Seimo posdis, kuriame bt sprendiamas pateiktos kandidatros klausimas, turi bti surengtas ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo
Ministro Pirmininko kandidatros pristatymo dienos. iame posdyje pirmiausia iklausomos frakcij ivados, pradedant didiausia ir baigiant maiausia frakcija. Paskui rengiama diskusija, kurios pabaigoje pretendentui
suteikiamas odis ir galimyb dar kart atsakyti Seimo nari klausimus.
Respublikos Prezidentui suteikta teis ataukti pristatyt Ministro Pirmininko kandidatr bet kuriuo metu iki balsavimo dl pritarimo jai pradios. Ministro Pirmininko kandidatrai laikoma pritarta, jeigu u j balsuoja dauguma posdyje dalyvaujani Seimo nari401.
Pagal Konstitucij ir Vyriausybs statym Ministr Pirminink Seimo
pritarimu atleidia Respublikos Prezidentas. Juridikai tai nustatyta, taiau
tokia Prezidento teis nra detalizuota ir netaikoma praktikoje. Teorikai
atleisti Ministr Pirminink manoma, bet praktikai nemanoma dl trij
prieasi. Pirma, nesukonkretinta Ministro Pirmininko atleidimo tvarka.
Taip pat neaiku, ar atleidus Ministr Pirminink Vyriausyb privalo atsistatydinti. Antra, Ministro Pirmininko atsistatydinimo procedra paprastesn, nes nereikia gauti Seimo pritarimo Vyriausybs atsistatydinim
priima Respublikos Prezidentas. Treia, etikos poiriu atsistatydinimas
yra garbingesnis uimam pareig netekimo bdas (savo valia, noru) nei
atleidimas i pareig, be to, juo neabejotinai ireikiama pagarba valstybs
vadovo institucijai. Vadinasi, Respublikos Prezidentas savo iniciatyva gali
atleisti Ministr Pirminink, taiau praktikoje tai kol kas nelabai taikoma.
Be to, neturint Seimo daugumos pritarimo toks Prezidento sprendimas nesukelt teisini padarini.
Paskirtasis Ministras Pirmininkas privalo sudaryti Vyriausyb. Remiantis Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalimi ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas
ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui sudaryt ir
Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Ministrai taip pat skiriami atsivelgiant Seimo daugumos nuomon, nes
prieingu atveju Seimo dauguma gali pareikti nepasitikjim Ministru
Pirmininku, atskiru ministru, visa Vyriausybe arba du kartus i eils nepritarti Vyriausybs programai. Dl to ji privalt atsistatydinti. Vyriausyb
gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani bals dauguma
pritaria jos programai. Taigi Vyriausyb gali pradti funkcionuoti ir vykdyti
usibrt veiklos program tik turdama Seimo pritarim.
401
Valstybs inios. 1994. Nr. 15249, Nr. 16; 1999. Nr. 597.
Bendroji dalis
301
Konstitucija nenustato Vyriausybs funkcionavimo laiko, taiau tvirtina dvi jos veiklos pabaigos formas atsistatydinim ir galiojim grinim. Konstitucinis Teismas pabr, kad nra pagrindo svokas Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas laikyti tapaiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinmis situacijomis, kurios lemia ir
skirtingus teisinius padarinius402.
Vyriausybs galiojim grinim ir atsistatydinim sukonkretina Vyriausybs statymas. Skirtumas tarp i svok yra tas, kad galiojim grinimas dar nereikia Vyriausybs veiklos pabaigos (iskyrus vien atvej), o
Vyriausybei atsistatydinus jos veikla galutinai baigiasi.
Koks tai atvejis? Po Seimo rinkim Vyriausyb turi grinti galiojimus ir kartu privalo atsistatydinti. iuo atveju galiojim grinimas yra
pirmas ingsnis privalom, Konstitucijoje sakmiai nurodyt Vyriausybs
atsistatydinim. Akivaizdu, kad po Seimo rinkim nebelieka subjekto, i
kurio Vyriausyb gavo pasitikjim veikti, todl ji privalo atsistatydinti. Vyriausyb pirma grina galiojimus, o atsistatydina tik tada, kai sudaroma
nauja Vyriausyb.
Be to, galiojim grinimas siejamas su Respublikos Prezidento arba
Seimo galiojim pasibaigimu. Vyriausyb taip pat privalo grinti galiojimus, kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr. Ji galiojimus grina Respublikos Prezidentui, o prezidentas paveda Vyriausybei eiti pareigas, kol i
i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Taigi galima teigti, jog galiojim grinimas po Respublikos Prezidento
rinkim arba pasikeitus daugiau kaip pusei ministr yra tik formalumas,
nes esant Seime tai paiai daugumai nauja Vyriausyb nebus pradta formuoti.
Vyriausybs atsistatydinimas tai politinio pobdio atsakomyb, kai
Vyriausyb u bendr savo veikl atsako solidariai. Tokiu atveju atsistatydina visa Vyriausyb. Jos solidarios atsakomybs atvejai reglamentuoti
Konstitucijoje (101 str.) ir Vyriausybs statyme (9 str. 1 d.). Vyriausybs
atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Apie tai jis informuojamas
raytiniu praneimu, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje.
Vyriausyb taip pat gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien teikia Respublikos Prezidentui. Ji laikoma atsistatydinusia nuo Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Prezidentas paveda Ministrui Pirmininkui toliau
eiti pareigas arba vienam i ministr gali pavesti eiti Ministro Pirmininko
pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
402
302
Kiekviena valstybs valdios institucija yra traktuojama kaip visuomens nauding tiksl pasiekimo priemon, o Vyriausyb laikoma svarbiausiu konstitucini norm vykdymo, pagrindini valstybs vidaus ir usienio politikos krypi gyvendintoja. Jos viet valstybs valdios institucij
sistemoje, kartu ir reikm gyvendinant vykdomj valdi nusako jos
kompetencija. Bdama aukiausia vykdomosios valdios institucija, Vyriausyb disponuoja plaiais galiojimais visose vieojo valdymo (administravimo) srityse.
Teiss aktais Vyriausybei suteiktus galiojimus galima skirstyti dvi
grupes: bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji galiojimai reglamentuoti
Konstitucijoje bei Vyriausybs statyme ir juos Vyriausyb gyvendina visose vieojo valdymo (administravimo) srityse. Specialieji yra susij su atskiromis valdymo sritimis ir jie paprastai tvirtinti atitinkamuose statymuose.
Vienas i pagrindini bendrj Vyriausybs galiojim ministerij ir
kit vykdomosios valdios institucij veiklos koordinavimas bei kontrol.
Mintos institucijos pavaldios Vyriausybei ir jai atskaitingos u joms pavest udavini ir funkcij gyvendinim atitinkamoje valdymo srityje. Vyriausyb tvirtina ministerij ir Vyriausybs staig nuostatus, nustato j
etat skaii ir asignavim joms ilaikyti dyd valstybs biudete, statymo
nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose, turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig
prie ministerij teiss aktus, jeigu ie prietarauja Konstitucijai, tarptautinms sutartims, statymams ir kitiems Seimo priimtiems teiss aktams,
Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs nutarimams ir Ministro
Pirmininko potvarkiams.
Vyriausyb teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia
staigas prie ministerij ir gali pavesti ministerijoms vykdyti visas arba dal
steigjo funkcij, o prireikus sudaryti nuolatines arba laikinsias komisijas
ir komitetus.
Prie bendr Vyriausybs galiojim dar galima priskirti iuos: Vyriausyb vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei ilgalaiki valstybini program gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus,
gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar Seimas, rengia ir teikia
Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus, vykdo kitas pareigas,
kurias Vyriausybei nustato Konstitucija ir statymai.
Specialieji Vyriausybs galiojimai pasireikia vairiose vieojo valdymo (administravimo) srityse: ekonomikos; biudeto, finans, kredit ir pinig politikos; socialinje; mokslo, kultros ir vietimo; aplinkos apsaugos
ir gamtos itekli naudojimo; piliei teisi ir laisvi, teistumo bei kovos
Bendroji dalis
303
304
tus, kvalifikacinius bakalauro, magistro arba kit kvalifikacini laipsni suteikimo reikalavimus; organizuoja valstybini mokslo program sudarym
ir j vykdym; paskirsto biudetines subsidijas mokslo ir studij institucijoms, asignavimus valstybinms mokslo programoms, mokslo ir studij
fondams, mokslo ir studij infrastruktrai bei kitoms mokslo ir studij
reikmms; tvirtina valstybini mokslo institut statutus; nustato kvalifikacinius reikalavimus auktosioms mokykloms ir mokslo institutams; iduoda
licencijas nevalstybinms auktosioms mokykloms steigti; teikia Seimui
steigti valstybines auktsias mokyklas; vykdo auktj mokykl valstybin
reguliavim, utikrina kultros pltr ir t. t.
Aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje Vyriausyb gyvendina aplinkos apsaugos valstybs politik; tvirtina aplinkos apsaugos
strategijos veiksm program, valstybines gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos programas ir schemas; formuoja valstybs institucij, gyvendinani aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo politik, sistem; koordinuoja valstybs ir vietos savivaldos institucij veikl aplinkos
apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje; sudaro ir gyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo tarpvalstybines sutartis ir t. t.
Piliei teisi ir laisvi, teistumo ir kovos su nusikalstamumu utikrinimo srityje Vyriausyb dalyvauja rengiant ir vykdant valstybin politik
valstybs, visuomens ir asmens saugumo utikrinimo srityje; gyvendina
teistumo, piliei teisi ir laisvi utikrinimo, nuosavybs ir vieosios
tvarkos apsaugos, kovos su nusikalstamumu ir kitais pavojingais visuomenei reikiniais priemones, utikrina teissaugos institucij kadr politikos ir
materialins ir technins bazs pltr bei stiprinim; imasi priemoni teism ir kvaziteismini institucij veiklai utikrinti ir t. t.
Nacionalinio saugumo ir krato apsaugos srityje Vyriausyb saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb ir garantuoja valstybs saugum, viej tvark bei koordinuoja ministerij ir kit valstybs staig, gyvendinani ias garantijas, veikl; vadovauja vis nacionalinio saugumo
priemoni gyvendinimui bei piliei rengimui pilietiniam pasiprieinimui;
rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaiki valstybini nacionalinio saugumo
stiprinimo projektus ir vadovauja j gyvendinimui; yra atsakinga u strategin nacionalinio saugumo planavim ir gyvendina speciali ekonominio
saugumo utikrinimo veiksm program; yra atsakinga u valstybins informacijos valdymo ir jos apsaugos sistemos utikrinimo sukrim ir funkcionavim; utikrina, kad visos civilins valstybs institucijos ir Lietuvos
infrastruktros objektai bt parengti privalomiems gynybos bei civilins
saugos udaviniams vykdyti; teikia Seimui metin ataskait apie nacionali-
Bendroji dalis
305
nio saugumo sistemos pltr; atsako Seimui u ginkluotoj pajg tvarkym ir vadovavim joms; priima sprendimus dl kariuomens aprpinimo,
ginkluots sigijimo ir krato apsaugos materialins bazs pltros; tvirtina
valstybs, kariuomens mobilizacin ir gynybos planus bei atsako u valstybs mobilizacinio plano gyvendinim; tvirtina ministerij, Vyriausybs
staig, savivaldybi bei apskrii virinink sudarytus mobilizacinius planus ir skiria joms valstybines mobilizacines uduotis; nustato materialini ir
finansini itekli mobilizacinio rezervo kiek, kaupimo, atnaujinimo, apskaitos ir panaudojimo tvark bei subjektus, kurie tai atlieka; mobilizacijai
ir mobilizaciniam rezervo rengimui organizuoti bei kontroliuoti steigia
nuolatin institucij arba paveda darb atlikti kuriai nors ministerijai ir
t. t.
Usienio politikos ir tarptautini santyki srityje Vyriausyb kartu su
Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius
santykius ir palaiko ryius su usienio valstybinmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos
diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij
skyrimo bei ataukimo; gyvendina valstybin reguliavim ir valstybin
kontrol tarptautinio ekonominio, finansinio ir investicinio bendradarbiavimo srityje; rengia ir gyvendina priemones moksliniam techniniam ir kultriniam bendradarbiavimui su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis pltoti ir kt.
Vykdydama savo galiojimus Vyriausyb priima atitinkamus teiss aktus. Remdamasi Konstitucija, statymais ir Respublikos Prezidento dekretais Vyriausyb leidia nutarimus ir utikrina j vykdym.
Vyriausybs nutarimus galima suskirstyti dvi grupes: norminio (kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss
normos) ir nenorminio (kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos) pobdio. Priimtus nutarimus
pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras.
Nutarim, kuris apima kelias valdymo sritis, pasirao Ministras Pirmininkas
ir ministras, vadovaujantis nutarim pateikusiai ministerijai ar vizavs projekt. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti
nutarimai, pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras,
kuris buvo pasiras ankstesnj nutarim, nepriklausomai nuo to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. Nutarimai pasiraomi
per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenustato kitaip.
Vyriausybs nutarimai, iskyrus tuos, kuriuose yra valstybs ar tarnybin paslapt sudarani ini, ne vliau kaip per dvi darbo dienas nuo j
306
Bendroji dalis
307
sprendimus pavedimus, forminamus rezoliucijomis. Jo potvarkiai forminami j pasiraymo dien ir ne vliau kaip kit darbo dien isiuniami
juos vykdyti nurodytiems adresatams. Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, atsivelgiant tai, ar jie bus paskelbti Valstybs
iniose, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo
data.
Vyriausyb turi teis priimti ir neteisinio pobdio aktus. Jos nuomon arba pavedimas ministerijai, Vyriausybs staigai, apskrities virininkui
gali bti forminami protokolo raais. Protokoluose forminti sprendimai
prireikus siuniami atitinkamiems adresatams kaip protokolo iraai.
Nustatant Vyriausybs veiklos kryptis reikmingas vaidmuo tenka Vyriausybs programai. Pagal Vyriausybs darbo reglamento 41 punkt Vyriausybs programa apibriama kaip teisinis dokumentas, atitinkamai
Vyriausybei vis jos galiojim laik privalomas veiklos planas, kuriame idstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybs veiklos gairs ir kuriam yra pritars Seimas405. Kitaip tariant, tai Vyriausybs veiklos pagrindins strategins kryptys bei tikslai. Vyriausybs programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas. Kitos vykdomosios valdios institucijos (ministerijos,
Vyriausybs staigos, apskrii virininkai, taip pat Vyriausybs kanceliarija) paskirtiems ministrams j praymu teikia mediag, kurios reikia Vyriausybs programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. I
tikrj Vyriausybs programa yra atskiros politins partijos arba politini
partij koalicijos, sudaranios Vyriausyb, nuostat rinkinys. Po to, kai
Seimo posdyje dalyvaujani bals dauguma patvirtinama Vyriausybs
programa, naujai sudaryta Vyriausyb pradeda savo veikl. Taigi Vyriausybs programa reikalinga Vyriausybs veiklai pradti, o jos programos turinys parodo bsimas Vyriausybs veiklos strategines kryptis, tikslus ir priemones tikslams pasiekti.
Seimui pritarus Vyriausybs programai per tris mnesius Vyriausyb
parengia ir patvirtina konkreias priemones iai programai vykdyti. Tai atskiras mechanizmas, kur sudaro precizikos programos gyvendinimo
priemons numatant detalius veiksmus, atsakingus vykdytojus ir atlikimo
terminus. Jos kartu nustato ir tam tikr vykdomosios valdios institucij,
logikai atitinkani tam tikr Vyriausybs programos dal, veiklos kryptis.
Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas arba Vyriausybs kancleris Ministro Pirmininko pavedimu.
405
308
Be Vyriausybs programos, jos veiklos organizavimui gana daug dmesio skiria ir Vyriausybs statymas. Jo 24 straipsnyje reglamentuoti Ministro Pirmininko galiojimai. Jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos
veiklai, sprendia Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus; kvieia Vyriausybs posdius ir jiems pirmininkauja, pasirao posdio darbotvark;
Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia i pareig
Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus, Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig vadovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas ir juos skatina; sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Respublikos Prezidentui; teikia silymus Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo; sudaro Vyriausybs delegacijas oficialiems vizitams kitas
alis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; suteikia galiojimus dertis ir pasirayti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; suteikia galiojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame
Teisme ir kituose teismuose; vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Konstitucija ir kiti statymai.
Ministras Pirmininkas su savo kolegomis kitais ministrais gali pradti
vykdyti savo pareigas tik tada, kai Vyriausybs veiklos programai pritaria
Seimas. Tai asmuo, kuriam pavalds, atskaitingi ir atsakingi ministrai. Jis
formuoja Vyriausybs vykdom valstybs valdymo politik ir yra u j tiesiogiai atskaitingas ir atsakingas Seimui. Nepaisant egzistuojanio Vyriausybs kolegialumo, Ministro Pirmininko padtis, palyginti su kitais Vyriausybs nariais, iskirtin tuo, kad jo atsistatydinimas kartu reikia ir visos
Vyriausybs veiklos pabaig.
Pagrindin Vyriausybs veiklos organizacin forma yra posdiai,
vykstantys Vyriausybs rmuose kart per savait, paprastai treiadieniais,
Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Posdis laikomas teistu, jeigu jame
dalyvauja daugiau kaip pus Vyriausybs nari. Juose Vyriausyb sprendia svarbiausius valstybs valdymo klausimus, vis Vyriausybs nari bals
dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs nariai, negalintys dalyvauti
posdyje, privalo apie tai informuoti Ministr Pirminink ir gauti jo sutikim. Jie gali ratu pateikti svarstomais klausimais savo nuomon, kuri turi
bti paskelbta posdyje.
Vyriausybs posdiuose, be Vyriausybs nari, dalyvauja Ministro
Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai ir Vyriausybs kanceliarijos valstybs tarnautojai, taip pat Vyriausybs staig ir
kit valstybs institucij vadovai, apskrii virininkai bei Vyriausybs atstovai. Asociacij, profesini sjung, visuomenini, politini ar kitoki
nevalstybini organizacij atstov dalyvavimo Vyriausybs posdiuose
klausimus sprendia Ministras Pirmininkas. Pavyzdiui, Vyriausybs pos-
Bendroji dalis
309
diuose kaip nevyriausybin organizacija nuolat dalyvauja Lietuvos savivaldybi asociacija, kuriai atstovauja savivaldybi merai ir jos administracija. Kai svarstomi su valstybs paslaptimis susij projektai, Vyriausyb juos
nagrinja neformaliai vadinamuosiuose udaruose posdiuose. Juose gali
dalyvauti tik asmenys, turintys leidim dirbti darb, susijus su valstybs paslaptimis, taip pat ir tie asmenys, kuriems statymas, reglamentuojantis
valstybs paslaptis ir j apsaug, suteikia teis susipainti su valstybs paslaptimis pagal j pareigas. Mediaga posdiams pateikiama ir priimti
sprendimai forminami vadovaujantis darbo su valstybs paslaptimis nustatyta tvarka.
Vyriausybs posdi organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo
reglamentas, patvirtintas Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimu Nr.
728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtinimo, kurio nauja redakcija idstyta Vyriausybs 2003 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 313 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11
d. nutarimo Nr. 728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtinimo pakeitimo406. Darbo reglamente isamiai reglamentuota Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymo, teikiam teiss akt
projekt bei priimam sprendim vertinimo tvarkos ir kiti klausimai.
Vyriausybs spaudos tarnyba po kiekvieno Vyriausybs posdio turi
parengti ir paskelbti oficial praneim iniasklaidos priemonms apie posdyje priimtus sprendimus ir j esm. Be to, Vyriausybei teikiam svarbesni ir kit aktualiausi teiss akt projektai skelbiami internete. ia
taip pat skelbiami Vyriausybs nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai,
ministr, Vyriausybs staig vadov sakymai ir kiti sakymais patvirtinti
norminio pobdio teiss aktai.
Paskutiniaisiais XX amiaus metais Vyriausybs, taip pat ministerij
ir Vyriausybs staig veikla pradta organizuoti taikant nauj valstybs
vadybos form strategin planavim. Nuo 2000 m. spalio vykdomosios
valdios institucij veikla organizuojama remiantis strateginiais veiklos
planais. Taip siekiama pagerinti valdymo efektyvum bei padidinti mint
institucij veiklos produktyvum. Ministerij ir Vyriausybs staig strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybs programa, kuriai
Seimas pritaria, derinami su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Reikia pabrti, kad strateginis planavimas i dalies vykdomas tik ministerijose ir Vyriausybs staigose. Pastarosios institucijos gyvendina tik
trumpalaik ir vidutin (3 met trukms) strategin planavim. ie planai
apima pagrindini institucijos veiklos tiksl, program, udavini, priemo406
310
Bendroji dalis
311
312
pareigas skiria ir i j atleidia Ministras Pirmininkas. Tai aukiausias Vyriausybs kanceliarijos karjeros valstybs tarnautojas, turintis pavaduotojus, kuriuos Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka (konkurso bdu)
priima pareigas ir atleidia i j Vyriausybs kancleris. Jis taip pat skiria
pareigas ir i j atleidia Vyriausybs kanceliarijos struktrini padalini
vadovus (departament direktorius ir skyri vedjus) bei kitus valstybs
tarnautojus ir darbuotojus, dirbanius pagal darbo sutartis. Vyriausybs
kancleris yra atsakingas ir pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs
kanceliarijos karjeros valstybs tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal
darbo sutartis, yra tiesiogiai pavalds Vyriausybs kancleriui. Vyriausybs
kanceliarijos darbas organizuojamas remiantis Vyriausybs kanclerio patvirtintu darbo reglamentu. Vyriausybs kanceliarijos organizacin struktr ir nuostatus tvirtina Vyriausyb Vyriausybs kanclerio teikimu.
Pagal Konstitucij Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis,
todl viena i pagrindini Vyriausybs veiklos krypi yra nauj statym
bei jau galiojani statym pakeitim ir papildym projekt rengimas ir
teikimas svarstyti ir tvirtinti Seimui. i jos veiklos sritis ypa reikminga,
nes btent taip Vyriausyb gali gyvendinti savo program. Vykdydama i
veikl Vyriausyb teikia Seimui statym, o prireikus ir kit Seimo teiss
akt projektus. statym ir kit Seimo teiss akt projektus Vyriausyb teikia Seimui savo nutarimais. Projektus paprastai rengia ir teikia Vyriausybei
ministerijos bei Vyriausybs staigos, vadovaudamosi Vyriausybs veiklos
programa ir jos gyvendinimo priemoni planu. Vadinasi, Vyriausybei suteikta teis rengti ir teikti Seimui tvirtinti statym projektus ne k maiau
svarbi siekiant vykdyti Vyriausybs program, nes ji inicijuoja ir rengia tokius statym projektus, kurie sudaryt galimyb j gyvendinti.
Be statym ir kit Seimo teiss akt projekt, Vyriausyb Seimo
Pirmininko ar Seimo valdybos praymu teikia Seimui ivadas dl Seimo
svarstomo projekto. Gavs tok praym Ministras Pirmininkas gali perduoti statymo projekt ministerijoms arba Vyriausybs staigoms, kad jos
pareikt savo nuomon. Vyriausybs ivad projektas svarstomas Vyriausybs posdyje. Priimtas sprendimas forminamas protokolu ir pateikiamas
Seimui per dvi savaites nuo praymo pateikti ivadas gavimo dienos.
Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai u Vyriausybs arba savo veikl, taip pat per Vyriausybs valand at-
liarijos valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutart, atostog grafik; nustato jimo Vyriausybs pastat ir vaiavimo teritorij tvark; leidia jo kompetencijai priskirtais klausimais sakymus; vykdo kitas Vyriausybs ir Ministro Pirmininko jam pavestas
funkcijas.
Bendroji dalis
313
sakyti Seimo nari klausimus. Raytiniai klausimai ir paklausimai registruojami Vyriausybs kanceliarijoje ir perduodami atitinkamam Vyriausybs nariui.
Ypatingi yra Vyriausybs ir savivaldybi santykiai. Kadangi savivaldybs nepavaldios jokioms valstybs institucijoms, Vyriausybs skiriami atstovai priiri, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo
Vyriausybs nutarimus ir sprendimus. Vyriausyb taip pat teikia savivaldybms rekomendacijas socialins apsaugos, sveikatos, vietimo ir kultros
pltojimo bei kitais klausimais.
Atsivelgiant tai, kas idstyta, galima skirti iuos Vyriausyb apibdinanius poymius bei suformuluoti jos apibrim:
1) Vyriausybs formavimo tvark ir galiojimus nustato Konstitucija,
Vyriausybs statymas ir specials statymai;
2) Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi ir vadovauja ios valdios ries institucijoms;
3) Tai bendros kompetencijos institucija;
4) Vyriausyb kolegiali institucija;
5) Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl.
Vyriausyb409 Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukiausioji, kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri organizuoja valstybs
vadovo priimt dekret bei Seimo statym gyvendinim ir valstybs valdios institucij sistemoje uima hierarchin lygmen po Respublikos Prezidento ir Seimo.
409
Kiekvienas bandymas atsakyti klausim, kas yra vyriausyb, vis pirma susijs su klausimu, kaip ji atsirado. Tai labai sunkiai isprendiama problema. Ankstyvuosiuose raytiniuose
altiniuose, kuriems apie 5500 met, raoma apie Urartu miesto valstybs Tigro ir Eufrato
(dabartinio Irako teritorijoje) valdovus dvasininkus. I i altini aiku, kad Vyriausyb ir
valdininkija egzistuoja jau labai seniai. Visuomenei reikia socialins organizacijos, o socialinei
organizacijai reikalinga vyriausyb, nors ir elementari.
Kiekviena socialin grup, nors ir maa, turi savo valdymo struktr. Didesns politins
struktros, pavyzdiui, tauta valstyb, turi vis j sistem. Tai yra organizuotos bendruomens, kurios uima didel teritorij ir utikrina joje valdi, saugum, teistvark bei teistum.
Terminas valstyb nebtinai taikytinas dideliam politiniam vienetui. Danai jis vartojamas
ir valdymo prasme, todl ne visada juos galima atskirti. Pavyzdiui, XVII amiuje Pranczijos
karalius Liudvikas XIV sakydavo Valstyb tai a ir jis buvo visikai teisus, nes jis atstojo
vyriausyb.
Kiekvienu atveju vyriausyb galima apibrti kaip valstybs institucij, kuri gyvendina
vykdomj valdi ir utikrina saugum pagal statymus bei paproius. Tai leidia taikiai paskirstyti visuomens iteklius. Taiau, be abejo, vyriausyb veikia ne viena, nes ji bt nepajgi
gyvendinti jai keliamus tikslus ir udavinius, todl ji formuoja sau pavaldias institucijas, kuri visuma sudaro vykdomosios valdios institucij sistem.
314
: / . .
., . . , 2003.
Bendroji dalis
315
3) Teisingumo,
4) Finans, Prekybos ir pramons,
5) ems kio ir valstybs turt,
6) Krato apsaugos,
7) Susisiekimo,
8) Viej darb ir maitinimo,
9) Vidaus reikal412.
T pai dien Valstybs Tarybos Prezidiumas galiojo prof. Augustin Voldemar suformuoti pirmj atkurtos valstybs Ministr Kabinet,
kurio narius patvirtino 1918 m. lapkriio 11 d.
Jeigu palygintume bendr ministerij skaii prezidentinse ir parlamentinse respublikose, tai pamatytume, kad prezidentinse respublikose
ministerij yra maai. Tai paaikinama didesne valdymo centralizacija
(prezidentas vykdomosios valdios vadovas) ir galimybe sudaryti vyriausyb neskiriant ministr post atitinkam parlamentini frakcij atstovams. Prieingas vaizdas parlamentinse valstybse, kur ministerij skaiius
svyruoja nuo 20 iki 40. Nereikalingos ministerijos daniausiai steigiamos
formuojant koalicines vyriausybes413.
Pastaraisiais metais ministerij vaidmuo vykdomosios valdios institucij sistemoje sumajo. Ankstesn j monopolin padtis griaunama
steigiant specialias institucijas prie valstybs vadovo prezidentinse respublikose arba prie vyriausybs parlamentinse respublikose, kurios nepavaldios ministerijoms ir nra j sistem dalis. Panai padtis bdinga ir Lietuvai, nes nuo 1996 m. pastebima ministerij skaiiaus majimo tendencija nuo 19 iki 13. Be to, atitinkamos institucijos funkcionuoja prie Respublikos Prezidento (pvz., Heraldikos komisija, Konkurencijos taryba ir kt.),
prie Seimo (pvz., Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybin lietuvi kalbos komisija ir kt.) ir prie Vyriausybs (pvz., Vyriausybs staigos,
Vyriausybs komitetai, komisijos ir tarybos).
odis ministerija (lot. ministerium tarnavimas, tarnyba) gali bti
traktuojamas dvejopai. Pirma, ministerija suprantama kaip centrin vykdomosios valdios institucija, vadovaujanti tam tikros valdymo srities (administracins politins, socialins kultrins ar kins) staiga. Antra, odis
ministerija siejamas su ministerijos sistema, kuri sudaro centrinis aparatas ir jos valdymo srityje funkcionuojanios staigos.
Ministerijos tai pagrindin centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens grandis po Vyriausybs, kuri sudaroma, kad organi412
413
316
zuot viej valdym (administravim) svarbiausiose vieojo gyvenimo srityse. Ministerijos vykdo statym ir kit teiss akt joms pavest srii valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik, taip
pat koordinuoja bei kontroliuoja kit ios srities vykdomosios valdios institucij veikl. Palyginti su kitomis vykdomosios valdios institucijomis, ministerij ypatumas yra tas, jog j vadovai (ministrai) yra Vyriausybs nariai.
Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 8 punkt Lietuvos Respublikos ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas414 priimdamas
statym. i konstitucin nuostata suteikia teis kiekvienai naujai Seime
daugum turiniai politinei partijai arba politini partij koalicijai ir Vyriausybei steigti naujas, pervadinti, reorganizuoti arba likviduoti funkcionuojanias ministerijas.
Administracins teiss literatroje pateikiamos vairios ministerij
klasifikacijos. Atsivelgiant j funkcij ir galiojim ypatumus skiriamos
akinio ir tarpakinio valdymo ministerijos. akins kompetencijos ministerijos gyvendina vairias valdymo funkcijas, susijusias su atitinkamos valdymo srities funkcionavimu ir pltra. Jos dalyvauja formuojant valstybs politik ir utikrina jos vykdym tam tikroje valdymo srityje bei rengia ir gyvendina tikslines jos pltros programas.
Tarpakins415 ministerijos (pvz., Finans ministerija, kio ministerija ir kt.), be akinio valdymo, vykdo koordinavimo ir valstybinio reguliavi414
Bendroji dalis
317
318
tins partijos iniciatyva, btinybe suteikti ministr postus koalicijos partneriams siekiant gyvendinti prierinkiminius paadus ir pan.
Pagal Vyriausybs statymo 29 straipsnio 1 dal Lietuvos Respublikos
ministerij sistem sudaro 13 ministerij: Aplinkos ministerija, Finans
ministerija, Krato apsaugos ministerija, Kultros ministerija, Socialins
apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos
ministerija, vietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, kio
ministerija, Usienio reikal ministerija, Vidaus reikal ministerija ir ems kio ministerija. Dauguma i institucij jau egzistuoja ne vien deimt met. Tai Finans ministerija, vietimo ir mokslo ministerija, Vidaus
reikal ministerija bei Teisingumo ministerija416.
Ministerija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, statymais, tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais bei kitais teiss aktais. Ministerij teisins padties pagrindai labai siaurai reglamentuoti 1994 m. gegus
12 d. priimtame Vyriausybs statyme, o j udavinius, funkcijas, teises ir
pareigas detalizuoja konkreios ministerijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausyb. J nuostatuose pirmiausia nurodoma sritis (aka), kurios valdym
ir koordinavim vykdo konkreti ministerija. Pavyzdiui, Vyriausybs 2001
m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 patvirtint Lietuvos Respublikos vidaus
reikal ministerijos nuostat 1 punkte nustatyta, kad Vidaus reikal ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas vidaus reikal srities
valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik417.
Taigi ministerijos nuostatai tai jungtinis norminis aktas, nustatyta tvarka
Vyriausybs patvirtintas, reglamentuojantis jos tikslus, udavinius, funkcijas, teises, darbo organizavim bei veiklos kontrol.
Be nuostat, ministerijos darbo tvark reglamentuoja ir ministerijos
darbo reglamentas. J paprastai savo sakymu tvirtina ministras. Tai taip
pat norminis teiss aktas, apimantis svarbiausias administracines procedras: ministerijos struktrini padalini ir kolegijos darbo tvark, ministerijos veiklos organizavim, ministerijoje gaunam rat registravim ir paskyrim vykdyti, vairi dokument pasiraym, teiss akt rengim, derinim, vizavim ir ministro sakym skelbim, Vyriausybs nutarim pasiraymo bei visuomens informavimo tvarkas, piliei ir kit asmen praym
nagrinjim bei interesant primim, tarnybines komandiruotes, kvalifikacijos klim, atostog suteikimo tvark, reikal perdavim keiiantis ministrui, viceministrui, ministerijos valstybs sekretoriui, ministerijos sekretoriui, ministerijos administracijos padalini vadovams ir kitiems valstybs
416
417
Bendroji dalis
319
tarnautojams, antspaud saugojim ir naudojim, archyvo tvarkym, tarnybini lengvj automobili ir tarnybini mobilij telefon naudojim.
Ministerija yra vienvaldikumo principu sudaryta institucija. Jai vadovauja ministras, kurio statusas, palyginti su kit vykdomosios valdios institucij vadovais, yra iskirtinis. Tai politin pareigyb, kuri uimdamas asmuo gyja trejop status: viena vertus, jis vadovauja ministerijai ir gyvendina jam priskirtas funkcijas kaip jam patiktos valstybs valdymo srities
vadovas, kita vertus, kartu jis yra ir Vyriausybs, kaip kolegialios institucijos, narys, todl vykdo ir jos kompetencijai priskirtus galiojimus, o tai nebdinga kitiems vykdomosios valdios institucij vadovams; treia, pagal
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 2 dal ministrais gali bti
skiriami ir Seimo nariai, t. y. jie gali suderinti Seimo nario mandat ir Vyriausybs nario bei ministro darb.
Be mint ilyg, Konstitucija ir Vyriausybs statymas kartu nustato
jiems ir tam tikrus draudimus ministrai negali uimti joki kit renkam
ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kitok atlyginim, iskyrus jam nustatyt pagal pareigas Vyriausybje bei darbo umokest u krybin veikl. Interpretuodamas i nuostat Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nutarime konstatavo, kad ministrai negali tuo pat metu vykdyti funkcij gyvendindami valstybs valdi (iuo atveju vykdomj) ir bti savivaldybi
taryb, per kurias gyvendinama savivaldos teis, nariais.
Pretendentams ministro pareigybei uimti galiojantys teiss aktai nenustato amiaus cenzo, isilavinimo ir nekelia joki kit reikalavim, todl
skiriant ministrus profesins kvalifikacijos nra laikomos svarbiausiu kriterijumi. Ministrai profesionals politikai, todl finans ministru ne visada
tampa buvs finansininkas, usienio reikal diplomatas, krato apsaugos
karikis ir pan. Taiau kartais pasitaiko ir iimi, kai ministrais skiriami
asmenys, anksiau nieko bendra neturj su politika, paprastai atitinkamos
valdymo srities profesionalai (inovai) arba specialistai.
Ministrai daniausiai yra vienos politins partijos arba politini partij koalicijos nariai. Taigi ministras apibriamas kaip politikai paskirtas
ministerijos vadovas418, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir kit valstybs pareign statym yra priskiriamas politik kategorijai, t. y. gali bti laikomas aukiausio lygio valstybs politiku.
Ministras sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u jam pavest valdymo srit bei Vyriausy418
Ministries at work. Published by the Royal Norvegian Ministry of Government Administration. Trondheim, 1994.
320
bs programos gyvendinim ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas
funkcijas, t. y. valdios reikjas, turintis prerogatyvas ir vykdantis pareigas atitinkamoje valdymo srityje, yra ministras, o ministerija, kaip valstybin staiga, padeda ministrui vykdyti savo funkcijas419. Kitaip sakant, ministras yra politinis veikjas, kuris gyvendindamas Vyriausybs politik atstovauja jai Seime bei dalyvauja kituose politiniuose renginiuose.
Ministr pareigas skiria ir i j atleidia Respublikos Prezidentas
Ministro Pirmininko teikimu. Paprastai jis skiriamas tam paiam laikui
kaip ir kiti Vyriausybs nariai. Taiau kartais atskiri ministrai gali bti atleisti ir pakeisti naujais kandidatais nepasibaigus Vyriausybs kadencijai
(pvz., atsistatydina, jam pareikiamas nepasitikjimas, atleidiamas arba
Respublikos Prezidento nebeskiriamas Vyriausybei grinus galiojimus).
Jeigu ministro veikla neatitinka Vyriausybs gyvendinamos politikos nuostat, silym j atleisti Respublikos Prezidentui taip pat gali teikti ir Ministras Pirmininkas. Ministrui netekus pareig, ministerijos reikal perdavim kitam ministrui nustato Vyriausybs darbo reglamento 174176 punktai420.
Vadovaudamas jam pavestai valdymo sriiai ministras yra atsakingas
Seimui (per Vyriausybs valand Seime atsiskaito u savo veikl, taip pat
atsako Seimo nari raytinius klausimus ir paklausimus), Respublikos
Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui (teikia ataskaitas,
kaip vykdoma Vyriausybs programa bei jos gyvendinimo priemons, ir
419
Administrative Justice in the European Democracies. Ed. by Galligan D. J., Richard H.
Langan I, Constance S. Nicandrou. Centre for Socio-legal Studies University of Oxford, 1998.
420
Respublikos Prezidentui primus ministro atsistatydinim arba Ministro Pirmininko
teikimu atleidus ministr ir Vyriausybei gavus Respublikos Prezidento dekret dl naujo ministro paskyrimo, buvs ministras (ar ministras, pavaduojantis kit ministr), dalyvaujant Vyriausybs kanceliarijos atitinkamo struktrinio padalinio vadovui, Ministro Pirmininko potvarkyje nurodytu laiku turi perduoti reikalus naujajam ministrui. Suraomas reikal perdavimo aktas. Reikal perdavimo ir primimo akte turi bti svarbiausieji duomenys, apibdinantys faktin ministerijos bkl (be kita ko, jos struktr, valstybs tarnautoj pareigybi ir
darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, skaii, jai pavaldias ir jos reguliavimo sriiai priskirtas mones, staigas bei organizacijas, gaut i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto l panaudojim, buhalterins apskaitos ir atskaitomybs bkl, statym, Vyriausybs nutarim, tiesiogiai susijusi su ministerija, Vyriausybe, Ministro Pirmininko pavedimu).
Reikal perdavimo ir primimo akto form nustato Vyriausybs kancleris. J pasirao tiek
Vyriausybs kancleris, tiek juos perimantis asmuo, taip pat Vyriausybs kanceliarijos atitinkamo struktrinio padalinio vadovas. Jeigu reikalus perduodantis arba juos perimantis asmuo
nesutinka su kuriais nors reikal perdavimo ir primimo akto skyriais (punktais), jis nurodo
tai ratu, pasiraydamas akt. Reikal perdavimo primimo akt tvirtina Ministras Pirmininkas. is aktas suraomas dviem egzemplioriais, kuri vienas paliekamas atitinkamoje ministerijoje, o kitas perduodamas Vyriausybs kanceliarijai.
Bendroji dalis
321
Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito u savo veikl). Ministras Pirmininkas atskaitingas tik Seimui, o ministrai atsakingi Seimui, Respublikos
Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui. Tai suponuoja mint, jog ministrui,
kaip Vyriausybs nariui, be kolektyvins politins atsakomybs, taikoma ir
individuali politin atsakomyb. Taiau paymtina, kad i ministro atsakomyb ne visada sukonkretinama. Pavyzdiui, Konstitucija, statymai ir kiti teiss aktai nenurodo ministro atskaitomybs ir atsakomybs form Respublikos Prezidentui, nors praktikoje ji egzistuoja. Vadinasi, tai galima
traktuoti kaip teisinio reguliavimo trkum.
Ministro veiklos srit nustato Konstitucija, Vyriausybs statymas,
specials statymai ir atitinkamos ministerijos nuostatai, todl klausimai,
kurie priskirti jo kompetencijai ir kuriuos gyvendindamas jis galiotas priimti postatyminius teiss aktus, yra plats ir vairiapusiki. Visi ministerijos priimami svarbiausi sprendimai paprastai derinami su juo ir formaliai
forminami ministro vardu. Jo kompetencijai priskirtais klausimais ministras sprendimus priima autonomikai be kit Vyriausybs nari pritarimo.
Ministras, remdamasis Konstitucija, statymais, Vyriausybs nutarimais ir
potvarkiais bei juos vykdydamas, leidia sakymus ir sakymais patvirtintus
kitus teiss aktus (nuostatus, taisykles, instrukcijas, vairias tvarkas bei reglamentus) ir tikrina, kaip jie vykdomi; teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybs programa, jos gyvendinimo priemons ir ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito u savo veikl; tvirtina ministerijos administracijos struktr ir pareigybi sra bei administracijos padalini nuostatus; teikia Vyriausybei statym ir kit teiss akt projektus; Valstybs
tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia i pareig ministerijos
valstybs tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus; nustato ministerijos
valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis bei
vykdo kitas jam statym ir Vyriausybs nutarim suteiktas funkcijas. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro galiotas
tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posdyje ir informuoti, kaip vykdomi statymai ir kiti Seimo priimti teiss aktai, teikti
paaikinimus kitais svarstomais klausimais.
Taigi ministras, kaip matyti i jo statuso, vykdo tiek politinio, tiek
administracinio pobdio funkcijas: kaip Vyriausybs narys, jis disponuoja
politine valdia, o kaip ministerijos vadovas administracinio pobdio
galiojimais.
Nuo 2001 m. ministerij veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose
apibdinami pagrindiniai ministerijos tikslai, udaviniai ir bdai jiems gy-
322
Bendroji dalis
323
. . . , 2001.
Lotyn kalbos odis administratio administracija yra odi tvarkymas, vadovavimas sinonimas. Tarptautini odi odynas" od administracija apibria taip: 1)
valstybs valdymo institucij sistema; 2) organizacijos, mons, staigos vadovaujantis personalas; 3) atsakingieji rengjai, tvarkytojai. Taigi administracija tai aparatas, institucijos, visuma
asmen, kurie vadovauja moni veiklai.
424
Organizacin struktra tai rmai, kuriuos vadovai sukuria, kad paskirstyt ir koordinuot organizacijos nari darb. Plaiau r.: J. A. F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert.
Vadyba (Kaunas, 1999. P. 308).
324
Bendroji dalis
325
Ministerij sekretori skaiiaus nustatymo ministerijose mechanizmas teisikai yra nesureguliuotas, nes tokia teis neformaliai suteikta ministrui savo nuoira sprsti klausim. Atskirose ministerijose j skaiius
yra skirtingas, todl visikai neaiku, kokie kriterijai lemia ministerij sekretori skaii atitinkamoje ministerijoje, nes Lietuvos Respublikos teiss
aktai io klausimo nereglamentuoja.
Ministerijos funkcijos paskirstomos tarp jos administracijos struktrini padalini. Kiekvienas departamentas, skyrius ar kitas struktrinis organizacinis vienetas skirtas gyvendinti atitinkam ministerijos funkcij.
Ministerijos kompetencija tarsi susideda i jos struktrini padalini kompetencijos. J vykdomos funkcijos taip pat gali bti pavedamos gyvendinti
ir ministerijos sistemoje veikianioms staigoms.
Ministerijos administracijos organizacin struktr sudaro departamentai (juos gali sudaryti skyriai), savarankiki skyriai (neeinantys atitinkamo departamento sudt) ir kiti padaliniai. Be j, kai kuri ministerij
(pvz., Socialins apsaugos ir darbo, Susisiekimo, vietimo ir mokslo, Teisingumo, ems kio) administracij struktras sudaro sekretoriatai, sektoriai, valdybos, tarnybos, poskyriai ir pan. domiausia tai, jog tie patys organizaciniai vienetai atitinkamose ministerijose turi skirtingus pavadinimus. Pavyzdiui, daugumoje ministerij kaip administracijos struktrinis
vienetas nurodyta Vidaus audito tarnyba, kuri kitose ministerijose traktuojama kaip Vidaus audito skyrius (pvz., vietimo ir mokslo ministerija). Ministerijos administracijos padaliniai savo darb organizuoja vadovaudamiesi ministro sakymu patvirtintais administracijos padalini nuostatais.
Administraciniu ir teisiniu poiriu neaiki administracijos padalini
organizavimo tvarka. Bendro teiss akto, kuris detalizuot ministerij administracij struktr formavimo tvark, nra. Vyriausybs statymo 30
straipsnio 2 dalyje reglamentuota bendro pobdio nuostata, jog ministerijos administracij sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Administracijos struktr ir pareigybi sra, nevirijant darbo umokesiui nustatyt l, tvirtina ministras. Vadinasi, ministerijoms suteikta teis savarankikai sprsti organizacins valdymo struktros klausimus, o ministro
galiojimai ioje srityje yra diskrecinio pobdio.
Stambiausias ministerijos administracijos organizacinis struktrinis
vienetas yra departamentas. J skaiius skirtingose ministerijose vidutinikai svyruoja nuo 5 iki 7. Kultros ministerijos administracija neskirstoma
departamentus, nes j sudaro tik skyriai. Sveikatos apsaugos ministerijos
administracijos struktroje yra tik vienas departamentas. Tuo tarpu Teisingumo ministerijoje, atvirkiai administracij i esms sudaro tik departamentai. Daugiausia departament turi Finans ministerija 11, Vidaus
326
Bendroji dalis
327
328
. . - . , 2000.
428
Beveik visose alyse kuriamos vairios institucijos (agentros, biurai, komisijos), gyvendinanios valdymo funkcijas tose srityse, kurios nepriskiriamos ministerijoms. Dl j gausos faktikai nemanoma j sugrupuoti pagal kokius nors kriterijus (pvz., vien tik JAV preliminariai funkcionuoja per 10 000 nepriklausom agentr). Kartu su iomis institucijomis, turiniomis i esms tuos paius galiojimus kaip ir ministerijos, egzistuoja koordinavimo funkcijas vykdanios institucijos, t. y. vadinamosios kvazivaldymo struktros.
Bendroji dalis
329
jog Statistikos departamentas yra oficialiosios statistikos staiga, gyvendinanti bendr valstybs politik statistikos metodologijos ir organizavimo
srityje429).
Tarnybos, agentros ir inspekcijos paprastai vykdo specialias kontrols, prieiros, apskaitos, leidim, valstybinio reguliavimo ir kitas funkcijas
nustatytose srityse (pvz., Vyriausybs 2001 m. gruodio 21 d. nutarimo
Nr.1560 Dl Viej pirkim tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostat patvirtinimo 1 punkte tvirtinta, kad Viej pirkim tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybs staiga, koordinuojanti viej
pirkim veikl ir priirinti, kaip j atliekant laikomasi Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo ir su jo gyvendinimu susijusi teiss akt430).
Nedidindama valstybs valdymui atitinkam met biudete skirt l
anksiau mintas Vyriausybs staigas Vyriausyb gali steigti, reorganizuoti
ir likviduoti.
Vyriausybs staigai vadovauja vadovas: departamentui, iskyrus Narkotik kontrols departament, generalinis direktorius; tarnybai, komitetui, fondui direktorius; inspekcijai virininkas arba direktorius. Departament, komitet, tarnyb ir inspekcij vadovus pareigas skiria ir i j atleidia Ministras Pirmininkas. Praktikoje pasitaiko atvej, kai vienam departamentui vadovauja generalinis direktorius (pvz., Lietuvos archyv departamentas, Statistikos departamentas), o kitam direktorius (pvz., Narkotik kontrols departamentas) arba vienai inspekcijai vadovauja virininkas (pvz., Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija), o kitai
direktorius (pvz., Valstybin duomen apsaugos inspekcija).
Vyriausybs staig vadovai yra pavalds Ministrui Pirmininkui. Jie
sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas gali turti pavaduotoj (pavaduotojus), kur (kuriuos) jis skiria ir atleidia i pareig. J skaii vadovaudamasis diskrecija nustato Vyriausybs staigos vadovas. gyvendindamas jam suteiktus galiojimus Vyriausybs
staigos vadovas leidia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus,
tikrina, kaip jie vykdomi ir yra asmenikai atsakingas u Vyriausybs staigai pavest udavini sprendim.
Vyriausybs staigos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, statymais, tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais ir kitais teiss aktais.
Pastaraisiais metais Vyriausybs staig, kaip ir ministerij, veikla taip pat
429
430
330
Bendroji dalis
331
332
Vyriausybs433, o nuo 2004 m. liepos 1 d. pertvarkytas Europos teiss departament prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos434), treios
steigiamos remiantis Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni planu (pvz., gyvendindama Vyriausybs 20002004 met programos gyvendinimo priemoni, patvirtint Vyriausybs 2001 m. vasario 9 d. nutarimu
Nr. 149 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20002004 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo IV skyriaus Informacins visuomens pltra 2 punktu, Vyriausyb nuo 2001 m. liepos 1 d. steig Informacins visuomens pltros komitet)435 bei kitais pagrindais.
I tikrj kai kurios Vyriausybs staigos, kaip ir ministerijos, steigia
vairias joms pavaldias staigas, nors Vyriausybs statymas joms nesuteikia tokios teiss. Pavaldios staigos paprastai steigiamos remiantis Biudetini staig statymu. Pavyzdiui, Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sakymais buvo steigtos 54 pavaldios staigos, vykdanios
jai priskirtas funkcijas: 10 apskrii valstybini maisto ir veterinarijos tarnyb, 4 miest valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos, 34 rajon valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalin veterinarijos laboratorija, Valstybin maisto produkt inspekcija, Pasienio ir transporto valstybin veterinarijos tarnyba, Lietuvos valstybin veterinarijos preparat inspekcija, Maisto ir veterinarijos audito tarnyba bei Kauno maisto ir veterinarijos tstinio mokymo centras.
Pagal valdymo paskirt bei administracin teisin status Vyriausybs
staigos maai kuo skiriasi nuo ministerij. Kai kurios i j funkcionuoja
atitinkamose valdymo srityse, o tai prietarauja j organizacinei paskiriai,
nes tam tikrose valdymo srityse valdymo politik gyvendina ministerijos, o
Vyriausybs staigos steigiamos funkciniu pagrindu. Pavyzdiui, Lietuvos
archyv departamentas formuoja ir gyvendina valstybs politik ir strategij ratvedybos ir archyv klausimais436. Be to, Vyriausybs staig vykdom
funkcij apimtis nra siauresn u ministerij. Pavyzdiui, daugiausia funkcij vykdo Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba (49 funkcijas), Statistikos departamentas (28 funkcijas) ir kt. Kita vertus, ministerijos taip pat
vykdo koordinavimo veikl, kuri bdinga ir Vyriausybs staigoms. Visa tai
Vyriausybs staigas priartina prie ministerij. I dalies tai patvirtina ir paplitusi praktika pertvarkyti ministerijas Vyriausybs staigas ir atvirkiai.
433
Bendroji dalis
333
Vadinasi, darytina ivada, jog Vyriausybs staigos sudaromos pagal ministerij model. Taip mainamas ministerij vaidmuo vykdomosios valdios
institucij sistemos struktroje, nes Vyriausybs staigos nepriskiriamos j
reguliavimo sriiai ir joms nepavaldios.
334
Vyriausybs komitet priimti sprendimai Vyriausybei yra rekomenduojamojo pobdio. Komiteto pirmininkas, Vyriausybs posdyje svarstant io komiteto aptart teiss akto projekt, trumpai informuoja apie
svarstymo rezultatus.
Vyriausybs komitetus technikai aptarnauja Vyriausybs kanceliarija. Ne vliau kaip prie 3 dienas iki komiteto posdio komiteto nariams ir
kitiems posd kvieiamiems asmenims ji isiunia posdio mediag bei
komiteto pirmininko pasirayt posdio darbotvark.
Neformaliai Vyriausybs komitet sistem sudaro dvi j grups. Pirmajai grupei priskiriami Vyriausybs 2001 m. nutarimu Nr. 1187 Dl nuolatini Lietuvos Respublikos Vyriausybs komitet sudarymo ir kai kuri
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim pripainimo netekusiais galios437 sudaryti 4 komitetai: Strateginio planavimo, Finans ir ekonomikos,
Socialini reikal bei Valdymo reform. Kiekvienas ministras yra bent vieno komiteto narys, o kai kurie i j dviej, trij ar net keli (pvz., socialins
apsaugos ir darbo ministras, kio ministras) komitet nariai. I mint
komitet daugiausiai nari turi Strateginio planavimo komitetas, kuriam
pirmininkauja Ministras Pirmininkas. Kitus komitetus sudaro 5 nariai. Jie
sudaromi atsivelgiant Vyriausybs statymo ir jos darbo reglamento nuostatas. Taiau ie komitetai nra priskiriami vykdomosios valdios institucij grupei, nes jie vykdo patariamojo pobdio funkcijas, todl j veikla
traktuojama kaip viena i Vyriausybs veiklos form.
Antrajai grupei priklauso Vyriausybs komitetai, kurie savo struktra
ir vykdomomis funkcijomis neatitinka Vyriausybs statymo ir jos darbo
reglamento nuostat. Tai Vyriausybs komitetas uimtumo didinimo programoms gyvendinti438, Daugiaals ir dvials pagalbos koordinavimo
komitetas439, Nacionalins ems kio ir kaimo pltros 20002006 met
programos prieiros komitetas, Transporto tranzito komitetas, Pensij sistemos reformos komitetas440 ir Krizi prevencijos komitetas441. Jie vykdo
koordinavimo, prieiros ar prevencijos funkcijas, o j nariai yra vairi
vykdomosios valdios institucij ir nevyriausybini organizacij atstovai
(pvz., Vyriausybs 2001 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 357 Dl nacionalins
ems kio ir kaimo pltros 20002006 met programos prieiros komiteto sudarymo442, Vyriausybs 1999 m. rugsjo 20 d. nutarimas Nr. 1032
437
Bendroji dalis
335
Dl transporto tranzito komiteto sudarymo443 ir kt.). Visi jie steigti skirtingu laiku, todl kai kurie iandien nefunkcionuoja arba nefunkcionavo
nuo sudarymo momento (pvz., Vyriausybs komitetas uimtumo didinimo
programoms gyvendinti). Teisiniu poiriu pabrtina, kad toki komitet
sudarymas neatitinka Vyriausybs statymo ir jos darbo reglamento nuostat bei kai kuriais atvejais apskritai neaiks j formavimo teisiniai pagrindai (pvz., Nacionalins ems kio ir kaimo pltros 20002006 met programos prieiros komitetas). Vadinasi, formaliai nustatyta tik viena Vyriausybs komitet ris, taiau realiai funkcionuoja dvi.
Vyriausyb komisijas gali sudaryti i Vyriausybs nari, valstybs valdymo, savivaldybi tarnautoj, mokslinink ir specialist. Prireikus komisijos posdius kvieiami suinteresuot ministerij, Vyriausybs staig ir
organizacij, taip pat politini ir nevyriausybini organizacij atstovai.
Komisijos darbui vadovauja Vyriausybs skiriamas ministras arba kitas asmuo (komisijos pirmininkas), iskyrus Valstybin loim prieiros komisij, kurios pirminink komisijos nariai isirenka i savo tarpo. Vadinasi, Vyriausybs komisijas, kitaip negu nei Vyriausybs komitetus, gali sudaryti
vairi vykdomosios valdios ir kit institucij bei organizacij atstovai, jos
steigiamos Vyriausybs iniciatyva.
Atskirai reikt paminti ir tas komisijas, kurias Vyriausyb steigia
remdamasi atitinkamais statymais (pvz., Valstybin loim prieiros komisij, Vyriausij administracini gin komisij, Mokestini gin komisij). Jos savo struktra ir vykdomomis funkcijomis i esms skiriasi nuo
anksiau mint (kurias Vyriausyb sudaro vadovaudamasi Vyriausybs
statymu ir darbo reglamentu). Tokios komisijos paprastai vykdo kontrols,
prieiros arba jurisdikcines funkcijas ir joms suteikta teis priimti kitoms
valstybs institucijoms privalomus sprendimus.
Atliktas teiss akt, reglamentuojani Vyriausybs komisij veikl,
tyrimas rodo, kad visas jas organizacins teisins formos atvilgiu galima
skirstyti keturias kategorijas: Vyriausybs komisijas (pvz., Vyriausybs peticij komisija), valstybines komisijas (pvz., Valstybin loim prieiros
komisija), komisijas prie Vyriausybs (pvz., Mobilizacijos komisija prie Vyriausybs) ir tiesiog komisijas (pvz., Komisija privalomam registruoti turtui
vertinti). Kaip matyti, funkcionuoja keturios grups Vyriausybs komisij,
kurios skiriasi ne tik organizacinmis ir teisinmis formomis, bet ir visais
kitais atvilgiais (steigimo pagrindais, struktra, gyvendinamomis funkcijomis, veiklos formomis ir t. t.). Visoms anksiau mintoms komisijoms
bendra tai, kad jas sudaro Vyriausyb, nors ir vadovaudamasi skirtingais
443
336
teisiniais pagrindais. Taigi yra vairi Vyriausybs komisij, kurios steigiamos ne pagal Vyriausybs statymo ir Vyriausybs darbo reglamento nuostatas. Tokia padtis susiklosto todl, kad nra pakankamai aikiai ir tiksliai apibrti j steigimo juridiniai kriterijai bei j administracinis ir teisinis
statusas.
Vyriausybs komisija tai kolegiali vykdomosios valdios institucija,
vykdanti tarpakinio koordinavimo, kontrols, prieiros ar jurisdikcines
funkcijas. Pavyzdiui, Valstybins loim prieiros komisijos nuostat 4
punkte tvirtinta, jog svarbiausias prieiros komisijos tikslas teiss akt
nustatyta tvarka priirti ir kontroliuoti azartini loim veiklos organizavim []444. Lietuvos integracijos iaurs Atlanto Sutarties Organizacij
(NATO) koordinavimo komisija yra Vyriausybs sudaroma tarpinybin
institucija, svarstanti strateginius Lietuvos Respublikos pasirengimo narystei NATO klausimus, nustatanti pasirengimo jai plan, koordinuojanti Lietuvos Respublikos ministerij, Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij, susijusi su jo gyvendinimu, veikl445. Valstybin sveikatos reikal
komisija prie Vyriausybs yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos
priemoni planavim ir vykdym ministerijose, kitose Vyriausybs staigose
bei sveikatos prieiros statym ir kit teiss akt gyvendinim446. Mokestini gin komisijos svarbiausias udavinys yra objektyviai inagrinti mokesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst sprendim447.
Pagrindin Vyriausybs komisij veiklos forma yra posdiai. Jiems
vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant jo pavaduotojas arba vienas
i pirmininko paskirt komisijos nari. Komisij sprendimai j kompetencijai priskirtais klausimais priimami kolegialiai, posdyje dalyvaujani
komisijos nari bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Apskritai Vyriausybs komisijos svarstomais klausimais priima nutarimus, iskyrus kelet, kuri sprendimai forminami posdi protokolais.
Vyriausybs komisij sudaro jos pirmininkas, sekretorius ir nariai, kurie nra etatiniai darbuotojai, ir u darb jiems nemokama, iskyrus Valstybin loim prieiros komisij, Mokestini gin komisij, Vyriausij
administracini gin komisij. Paprastai komisijas kikai ir technikai
aptarnauja Vyriausybs kanceliarija arba ministerijos bei Vyriausybs staigos, kuri vadovai ar kiti tarnautojai paskirti komisij pirmininkais.
444
Bendroji dalis
337
Kai kuri komisij (Valstybins loim prieiros komisijos, Mokestini gin komisijos, Administracini gin komisijos ir kt.) funkcijoms atlikti formuojamos etatini darbuotoj administracijos. J struktr ir pareigybes, nevirijant Vyriausybs nustatyto metinio darbo apmokjimo
fondo, tvirtina t komisij pirmininkai.
Prie Vyriausybs bei kit vykdomosios valdios institucij sudaromos
ir vairios tarybos (pvz., Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Vyriausybs448, Gyventoj registro taryba449, Statistikos taryba prie Statistikos
departamento450 ir kt.). Vertinant jas pagal pavadinimus manytina, jog tai
visikai skirtingos institucijos nei Vyriausybs komitetai ir komisijos. Taiau j nuostat analiz suponuoja prieing nuomon, nes sprendiant i
j vykdom funkcij sunku nustatyti j esminius skirtumus. J vykdomos
funkcijos leidia aikiai teigti, kad tarybos, kaip ir Vyriausybs komitetai
bei komisijos, i esms gyvendina ekspertines, konsultacines ar koordinavimo funkcijas. Jas taip pat sudaro Vyriausyb, taiau j ypatumas yra tas,
kad jos steigiamos vadovaujantis ne Vyriausybs, o atitinkamais statymais
(pvz., vietimo, Auktojo mokslo, Bibliotek ir kt.), Seimo nutarimais
(pvz., gyvendindama Seimo 1996 m. birelio 27 d. nutarim Nr. I1413
Dl Valstybins jaunimo politikos koncepcijos451 Vyriausyb nutar
steigti Valstybin jaunimo reikal taryb) bei atitinkamomis programomis
(pvz., vadovaudamasi Nacionalins kokybs programa Vyriausyb steig
Kokybs taryb). Realiai jos vykdo vykdomosios valdios funkcijas, taiau
sudaromos remiantis skirtingais teisiniais pagrindais (j steigimas Vyriausybs statyme nepriskirtas Vyriausybs kompetencijai), todl j formaliai
negalima priskirti vykdomosios valdios institucij sistemai.
Atskirai reikt paminti Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryb prie Teisingumo ministerijos. Tai vienintel taryba, kuri jos nuostatuose
traktuojama kaip valstybs staiga. Tai patvirtina ir jos vykdomos funkcijos,
nes jai suteikti valstybs institucijoms bdingi galiojimai (pvz., priima teiss aktus, atlieka vartotoj skund neteismin nagrinjim, taiko poveikio
priemones ir pan.).
Taryba tai kolegiali institucija. Daugum j technikai aptarnauja
tos institucijos, kuri reguliavimo srityse jos funkcionuoja, kitose sudaromi
sekretoriatai, kuriuos sudaro etatiniai valstybs tarnautojai (pvz., Valstybin jaunimo reikal taryba, Kokybs taryba, Nacionalin vartotoj teisi ap448
338
saugos taryba ir Lietuvos invalid reikal taryba prie Vyriausybs). Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, iskyrus Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryb.
Pagrindin organizacin tarybos darbo forma posdiai. Jie rengiami ne reiau kaip kart per mnes (kai kuriems nustatyti kiti terminai).
Sprendimai priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma ir paprastai forminami nutarimais. Kai kuri taryb sprendimus adresatai privalo vykdyti.
Daugumos toki komitet, komisij ir taryb steigimas rodo, kad devalvuojami ministerij, Vyriausybs staig ir kit vykdomosios valdios
institucij galiojimai. I esms tai galima traktuoti kaip netiesiogin funkcij pamim i tam tikr vykdomosios valdios institucij ir j perdavim
laikinai ir danai neatsakingai veikianioms anksiau mintoms vykdomosios valdios struktroms. Kad ir kiek atstovaujami bt Vyriausybs komitetai, komisijos ir tarybos, j priimami teiss aktai negali bti prilyginami
vykdomosios valdios institucij teiss aktams, nors, kaip rodo atlikta analiz, toki atvej bna (pvz., Valstybini pensij statymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybin pensij skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsni valstybini pensij skyrimo komisija452). Esama ir toki komisij, kuri vykdomos funkcijos gana plaios, taiau joms nesuteikiamos teiss priimti kokius nors sprendimus arba rekomendacijas. Taip pat yra komisij, taryb, kurios kvalifikuojamos kaip
valstybs staigos arba institucijos. Jos priima analogikus teiss aktus ir
joms suteikti panas galiojimai kaip ir kitoms vykdomosios valdios institucijoms (pvz., Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryba ir kt.). Drsiai
galima teigti, jog tos Vyriausybs komisijos ir tarybos prie Vyriausybs bei
kit vykdomosios valdios institucij, kuri nariai, administracijos darbuotojai yra etatiniai valstybs tarnautojai ir kurios vykdo koordinavimo, kontrols ar prieiros funkcijas, sudaromos ir veikia analogikai kaip Vyriausybs staigos bei staigos prie ministerij (pvz., Valstybin loim prieiros komisija, Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryba prie Teisingumo
ministerijos ir kt.). Vienintelis kriterijus, leidiantis jas atriboti nuo mint
institucij, yra tas, kad jos yra kolegialios institucijos.
Apibendrinant reikia paymti, jog tai gana nestabili ir vairiais poiriais paini centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens sudtin dalis, kurios statusas statymais sureguliuotas labai siaurai. Tai institucijos, kurios turt utikrinti centrini vykdomosios valdios institucij
nepakankamai vykdomas koordinavimo funkcijas. Kaip rodo praktika, t
452
Bendroji dalis
339
komitet, komisij ir taryb, kurias technikai aptarnauja atitinkamos vykdomosios valdios institucijos, t. y. kurios neturi savo sekretoriat, veikla
nra efektyvi, nes jie daniausiai funkcionuoja tik formaliai, o j posdiai
nevyksta, todl j veikla yra minimaliai arba visikai neefektyvi. Dana to
prieastis ta, kad sudarant ias institucijas kaip j nariai nurodomi konkrets asmenys. Pasikeitus vadovams (pirmininkams) ar kitiems asmenims jos
nustoja funkcionuoti. Reikt atsisakyti vardyti konkreius asmenis (narius), nes visikai utenka nurodyti pareigyb ir institucij. Taip bt isaugotas Vyriausybs komitet, komisij ir taryb prie Vyriausybs bei kit
vykdomosios valdios institucij veiklos tstinumas, dl vienoki arba kitoki prieasi pasikeitus jos nariams. Vadinasi, i esms reikt sprsti i
struktr steigimo ir funkcionavimo tikslingumo klausim. Be to, kvazivaldymo vykdomosios valdios institucijos deformuoja jos sistem, taip pat
trukdo jai veiksmingai funkcionuoti.
340
453
Bendroji dalis
341
342
jos departament prie VRM), o Vyriausybs staig Ministras Pirmininkas (iskyrus Ryi reguliavimo tarnyb). Skirtinga ir j pavaldumo tvarka:
staig prie ministerij vadovai tiesiogiai pavalds ministrui, o Vyriausybs
staig Ministrui Pirmininkui. Nors daugumos staig prie ministerij ir
Vyriausybs staig rys sutampa (departamentai, tarnybos, inspekcijos,
agentros), taiau kai kurios rys yra bdingos tik Vyriausybs staigoms
(pvz., komitetai, fondai).
staig prie ministerij administracin ir teisin status nustataniuose
teiss aktuose jos traktuojamos kaip biudetins staigos, vykdomosios valdios institucijos, valstybs staigos, vieojo administravimo staigos, valstybs valdymo institucijos, vieojo administravimo biudetins staigos, valstybins prieiros ir kontrols staigos ir pan. Paymtina, jog Vyriausybs
statymo 22 straipsnio 8 punkte, 26 straipsnio 3 dalies 10 ir 11 punktuose
bei 30 straipsnio pavadinime vartojama svoka staigos prie ministerij.
Kadangi j nuostatuose nenurodyta tiksli j organizacin ir teisin forma,
susiduriama su problema atribojant staigas prie ministerij nuo kit joms
pavaldi identik ri biudetini staig, kuri steigja yra ne Vyriausyb, o ministerija.
staigos prie ministerij taip pat yra biudetins staigos, todl svarbiausias j atribojimo kriterijus nuo kit ministerijoms pavaldi staig yra
j steigimo tvarka. Kaip jau minta anksiau, staigas prie ministerij steigia Vyriausyb, o steigjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai. Kit ministerijai pavaldi staig steigjas yra ministerija.
Kiekvienais metais staig prie ministerij daugja. Be to, staig prie
ministerij pasen nuostatai nebeatitinka iandienos statym. Atskir ministerij reguliavimo srityse funkcionuoja staigos, kurias, atsivelgiant
vykdomas funkcijas, bt tikslinga sujungti. Pavyzdiui, Krato apsaugos
ministerijos sistemoje veikia Mobilizacijos departamentas ir Karo prievols
administravimo tarnyba. Nors mintos staigos skiriasi steigimo tvarka,
steigjais ir skirtingomis j organizacinmis ir teisinmis formomis, taiau
glaudiai susijusios j vykdomos funkcijos. Inagrinjus j nuostatuose
tvirtintas funkcijas teigtina, jog abi ios institucijos vykdo panaias funkcijas, kurias galt gyvendinti ir viena staiga. Mobilizacijos departamento
veikla i esms nukreipta materialini itekli kaupim karo padiai, o
Karo prievols administravimo tarnybos mogikj itekli rengim
karo padiai. Be to, vertinant jas personalo aspektais, jose dirba nedaug
valstybs tarnautoj (Mobilizacijos departamente 19, Karo prievols administravimo tarnyboje 25). Dl to vienam vadovui tenka 23 vykdytojai.
Kita vertus, Krato apsaugos ir Vidaus reikal ministerij sistemose
funkcionuoja staigos prie ministerij ir kitos staigos (Mobilizacijos depar-
Bendroji dalis
343
344
vendinti 1994 m. liepos 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymas, kuriuo i esms pakeista visa tuo
metu egzistavusi administracini vienet sistema.
Tad norint isamiai atskleisti alies teritorijos administracini vienet
samprat btina panagrinti minto statymo nuostatas. Pagal jas darytina
ivada, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j
rib statyme statymo leidjas sukonkretino mintas Konstitucijos nuostatas dl teritorijos administracini vienet ir j rib bei tvirtino pagrindinius principus, kaip jie sudaromi ir nustatomi. Paymtina, kad iame statyme aptariamos ir gyvenamj vietovi sampratos. Tai savaime suprantama, nes teritorijos administraciniai vienetai pagal statym sudaromi i gyvenamj vietovi. i statymo nuostata ms alies teritorijos administracinius vienetus aikiai iskiria i kit valstybje esani teritorijos vienet,
turini special status (pvz., nacionalini, regionini park, draustini,
rezervat ir pan.), kurie niekaip nesiejami su gyvenamosiomis vietovmis.
O gyvenamosios vietovs Lietuvos Respublikos administracini vienet ir
j rib statymo 3 straipsnyje apibdinamos taip:
Miestai tai kompaktikos gyvenamosios vietovs, turinios daugiau
kaip 3 tkst. gyventoj, kuri daugiau kaip du tredaliai dirbanij dirba
pramonje, verslo bei gamybins ir socialins infrastruktros srityse. Miestais taip pat laikytinos ir gyvenamosios vietovs, turinios maiau kaip 3
tkst. gyventoj, taiau iki statymo sigaliojimo turj miesto bei miesto tipo gyvenviei statusus.
Paymtina, kad 4 miestams statymo leidjas suteik kurorto status
kaip ivestin i socialins paskirties. Taiau toks statusas nekeiia i miest, kaip administracini vienet, teisins paskirties, o tik papildo j, kaip
gyvenamj vietovi, socialin paskirt.
Miesteliai tai kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turinios nuo 500 iki 3000 gyventoj, kuri daugiau kaip pus dirbanij dirba
pramonje, verslo bei gamybins ir socialins infrastruktros srityse, taip
pat tradiciniai miesteliai. Toki Lietuvoje priskaiiuojama per 100. Taiau
miesteli ir kaim statusas yra tapatus.
Kaimai tai kitos gyvenamosios vietovs, neturinios miest ir miesteli poymi. Lietuvos Respublikos administracini vienet ir j rib statyme nustatyta, kad savivaldyb, kaip teritorinis administracinis vienetas,
sudaroma i gyvenamj vietovi. Todl, inodami gyvenamj vietovi
apibrimus, kurie, kaip matome, nustatyti statyme, galime formuluoti
administracinio vieneto, turinio savivaldos teis arba kitaip ms vardyto
emesniojo, samprat. Antra vertus, svarbi slyga tiksliai suformuluoti i
definicij yra ta, kad statyme nustatyta, jog teritorijos administracinis vie-
Bendroji dalis
345
netas turi savo ribas, centr ir pavadinim. Taigi vadovaujantis iomis nuostatomis administracin vienet savivaldyb galima apibrti taip: savivaldyb, kaip administracinis vienetas, yra gyvenamoji vietov, turinti statym
nustatytas ribas, centr, pavadinim, kurios gyventojams statymais suteikta
savivaldos teis.
Antra, administracini vienet ris yra auktesnieji administracini
vienetai. Kaip nustatyta Konstitucijoje, statymo nustatyta tvarka j valdym organizuoja Vyriausyb. Taiau io teiginio neutenka, kad aikiau apibrtume juos. Lietuvos administracini vienet ir j rib statymo 2
straipsnio 3 dalyje vardyta, kad auktesnysis administracinis vienetas yra
apskritis, kuri sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini,
ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Taiau statymo 6
straipsnyje nustatyta, kad savivaldybs teritorija negali bti daloma. Tad
vertinus ias statymo nuostatas auktesnj administracin vienet apskrit galima apibdinti taip:
Apskritis savivaldybi rib nedalantis alies teritorijos administracinis vienetas, kuriame pagal Apskrities valdymo ir kitus statymus valdym
organizuoja Vyriausyb.
Administraciniai vienet ir gyvenamj vietovi nustatymas ir j rib keitimas. Administracinius vienetus ir j ribas pagal Konstitucijos 11
straipsn galima nustatyti tik statymu. Vadinasi, ar bt keiiamos savivaldybi arba apskrii ribos, ar steigiami nauji teritoriniai vienetai, visais atvejais tai yra iimtin Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija. Administracini vienet nustatymo ir j keitimo tvarka yra reglamentuota mintame Lietuvos Respublikos administracini vienet ir j rib statyme. io
statymo 6 straipsnyje tvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos
Respublikos Vyriausybs teikimu nustato apskritis, jas panaikina, taip pat
nustato j teritorij ribas bei centrus. Vyriausybs teikimu steigiamos ir savivaldybs, nustatoma j teritorij ribos ir centrai.
Kitaip nei administraciniams vienetams, pagal Lietuvos Respublikos
administracini vienet ir j rib statym gyvenamosioms vietovms pavadinim suteikimas bei j rib nustatymas deleguotas Vyriausybei. statyme
tik nustatyta, kad gyvenamosioms vietovms pavadinimai suteikiami ir j
ribos nustatomos pagal savivaldybi Taryb teikimus atsivelgiant vietos
gyventoj pasilymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. birelio 3
d. nutarimu Nr. 651 patvirtinti gyvenamj vietovi teritorij rib nustatymo principai ir tvarka bei nustatyti dokumentai, kuriuos savivaldybs, suderinusios su kitomis inybomis, privalo pateikti Vyriausybei sprendimams
dl teritorijos administracini vienet ir gyvenamj vietovi pavadinim,
346
Bendroji dalis
347
dumo, kur tai leidia statutas454. Lietuvos Respublikos administracini vienet ir j rib statymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausyb, prie
kreipdamasi Seim dl savivaldybi steigimo, esam panaikinimo, taip
pat dl j rib pakeitimo ir centr nustatymo, atsivelgia gyvenamosios
vietovs bendruomens nuomon. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999
m. rugsjo 20 d. nutarimu Nr. 1012 yra patvirtinta vietos gyventoj apklausos tvarka. Joje nustatyti apklausos tikslai, kurie atitinka anksiau ivardytus dokumentus. Tai vietos gyventoj nuomons suinojimas dl administracini vienet ir gyvenamj vietovi rib keitimo ir gyvenamj vietovi
priklausymo vienai arba kitai teritorijai klausimai. Tvarkoje taip pat nustatyti apklausos objektai teritoriniu principu tai savivaldybs teritorija, seninijos teritorija ir gyvenamoji vietov. Nustatytas ir bendras principas,
kad apklausos objektas teritoriniu principu negali bti maesnis u gyvenamj vietov. Apklaus organizuoja Vyriausyb priimdama sprendimus,
o skelbia ir j koordinuoja Vidaus reikal ministerija.
Silyti rengti apklaus turi teis Vyriausyb, Vidaus reikal ministerija, apskrii virininkai ir savivaldybi tarybos.
Regionin pltra. Nors regionin pltra ms alyje dar nra plaiai
ipltota, taiau jos tikslai ir udaviniai j sprendiant yra reglamentuoti.
2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas, kuriame nustatyta, kaip formuojami regionai, ir paymta, kad jais
vadinamos vientisos valstybs teritorijos dalys, kuriose gyvendinama nacionalin regionin politika. Pagrindiniu regionins pltros tikslu statyme
vardijamas socialini ir ekonomini skirtum tarp region bei j viduje
mainamas ir tolygus visos valstybs teritorijos vystymosi skatinimas.
Regionins pltros statyme suformuluoti ir regionins pltros udaviniai tai valstybs pagalbos teikimas probleminse teritorijose gyvendinamiems projektams ir tolygi ilgalaiks vis region pltros slyg sudarymas. Regionin pltra planuojama ir gyvendinama apskrityse. Kartu
statyme nustatyta, kad Vyriausyb nacionalins regionins pltros tikslams
gyvendinti gali sudaryti regionus i keli bendras ribas turini apskrii
arba savivaldybi. ia statymo nuostata pasakoma, kad regionin pltra
tiesiogiai siejama su apskritimis, taiau kartu daroma prielaida, kad regionas gali bti sudaromas ne tik i apskrii, bet ir kitoki valstybs teritorijos darini. Todl, nors regiono pltros plan rengia apskrities virininko
administracija, atsivelgdama Valstybs ilgalaiks raidos strategij, atskir kio ak (sektori) pltros strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos
454
348
bendrj plan, Nacionalin pltros plan (bendrj programavimo dokument), Nacionalins pltros plan, apskrities ir jos teritorijoje esani savivaldybi bendruosius planus bei savivaldybi strateginius pltros planus.
Problemins regionins teritorijos program tvirtina Vyriausyb. Todl region pltra yra ne pai region savarankikai vykdoma veikla, o valstybs
veiklos sudtin dalis, kuri gyvendinama per konkreias apskritis arba savivaldybes. Regionins pltros statymo 14 straipsnyje nustatyta, kad apskrities virininko administracija organizuoja reikiam regioninei pltrai
dokument aptarim su valstybs ir savivaldybs institucijomis, socialiniais
ir ekonominiais partneriais, kio subjektais ir Vyriausyb arba jos galiotos
institucijos nustatyta tvarka teikia informacij, kaip rengiami arba gyvendinami patvirtinti regiono planai. Vyriausyb 2002 m. gruodio 5 d. yra
patvirtinusi region pltros program ir jos gyvendinimo priemones, taiau tik savo kadencijos laikotarpio. Todl atsivelgiant toki praktik galima daryti prielaid, kad bus tvirtinami atskir laikotarpi region pltros
planai ir per tuos laikotarpius gyvendinami.
Aptariamo Lietuvos Respublikos regionins pltros statymo 10
straipsnyje tvirtinta, kad Vyriausyb, nustatydama ir gyvendindama nacionalin regionin politik, sudaro Nacionalin regionins pltros tarnyb, tvirtina jos sudt bei nuostatus. Nacionalin regionins pltros tarnyba
sudaryta ir jos nuostatai patvirtinti 2003 m. balandio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu. Pagrindin jos funkcija koordinuoti regionin pltr ir teikti pasilymus Vyriausybei. O minto statymo 13
straipsnyje reglamentuota, kad konkretaus regiono pltros taryb sudaro
apskrities virininkas. statyme taip pat reglamentuota ios tarybos sudtis.
Ji susideda i apskrities virininko, regiono savivaldybi mer, teritorins
darbo biros atstovo ir deleguot savivaldybi taryb nari, kuri skaii
lemia gyventoj skaiius atitinkamose savivaldybse. ios tarybos pagrindins funkcijos yra ios: regiono pltros plano svarstymas, tvirtinimas ir
sprendim dl jo gyvendinimo primimas.
Inagrinjus ivardytas statymo ir postatymini teiss akt nuostatas
nacionalins regionins pltros klausimais apibendrintai galima pasakyti:
1) nacionalin regionin pltr valstybs mastu tvirtina Vyriausyb;
2) nacionalin regionin pltr koordinuoja Nacionalin regionins
pltros taryba;
3) atskir region pltros programas tvirtina regiono taryba ir priima
sprendimus dl j vykdymo.
Region pltros programas gyvendina apskritys, savivaldybs ir kitos
valstybs institucijos pagal patvirtintus region pltros planus.
Bendroji dalis
349
350
specialij socialini paslaug institucijas, atsako u j funkcionavim ir ilaikym. ioje srityje apskrities virininkas organizuoja bendrosios valstybins vietimo, kultros ir socialins politikos vykdymo prieir bei rengia,
koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus ir kontroliuoja, kaip teikiamos socialins paslaugos apskriiai priklausaniose socialini paslaug teikimo staigose, kartu su teritorinmis darbo
biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas.
Sveikatos prieiroje ir farmacins veiklos srityje organizuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybs patvirtint valstybini sveikatos strategij ir sveikatos apsaugos reformos gyvendinim apskrityje, nagrinja apskrities savivaldybi gyventoj sveikatos bkl, jos pokyius, juos lemianius veiksnius
ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savivaldybmis suderintus silymus dl apskrities gyventoj sveikatos isaugojimo, atgavimo ir stiprinimo. Suderins su Sveikatos apsaugos ministerija
steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrii ligonines, taip pat nustatytas ir
raytas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint sra antrins sveikatos prieiros specializuotas stacionarines asmens sveikatos prieiros
staigas. Sveikatos apsaugos srityje apskrities virininkas privalo organizuoti
valstybini privalomj sveikatos program gyvendinim apskrityje, regionini visuomens sveikatos ugdymo ir neinfekcini lig bei traum profilaktikos program rengim ir j gyvendinim. Jas gyvendindamas apskrities virininkas bendradarbiauja su apskrities savivaldybmis ir statym
nustatyta tvarka ir pagrindais teikia silymus Vyriausybei skelbti apskrities
teritorij arba jos dal pavojaus arba alos visuomens sveikatai rajonu.
Taip pat turi ir kitus atskir statym nustatytus galiojimus sveikatos prieiros klausimais.
Teritorij planavimo ir paminklotvarkos srityje apskrities virininkas
organizuoja apskrities lygmens teritorij planavimo dokument rengim,
dalyvauja j derinimo procedroje, kaupia ir tvarko teritorij planavimo
duomen bank bei teritorij planavimo duomen registr, teikia informacij kit lygi duomen bankams ir ivadas silymus dl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo ir specialij plan rengimo. Nustatyta tvarka
rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo dokumentams,
organizuoja savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo, statybos, statini pripainimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybins prieiros vykdym bei iduoda leidimus statyboms (iskyrus tuos, kuri idavimas
statym pavestas savivaldybs administracijos direktoriui). Apskrities virininkas koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, organizuoja
i darb valstybins prieiros vykdym, saugo kultros vertybes ir pa-
Bendroji dalis
351
352
Bendroji dalis
353
455
354
Vokiei autorius Horstas Kanitzas savo leidinyje Pilietis ir savivaldyb, kur Konrado Adenauerio fondas Baltijos alims 1995 m. publikavo
Lietuvoje, teigia, kad vietiniais reikalais vadinamos problemos, kurios atsiranda dl didesns moni grups bendro gyvenimo bei bendros j kins
veiklos tam tikroje ribotoje erdvje ir kurias savivaldyb gali isprsti savo
jgomis. Prie toki problem jis priskiria vandens, energijos bei duj tiekim; keli tiesim ir miesto transporto organizavim; vaik darelius ir
mokyklas; seneli, vaik ir jaunimo namus; ligonines; sporto renginius ir
alisias zonas; muziejus, bibliotekas, teatrus; gatvi tvarkym, iukli iveim, kanalizacijos vanden valym458. Galima teigti, kad panaaus pobdio vietos savivaldybi funkcijos nustatomos ir ms alyje, taiau kartu
btina paymti, kad jos danai horizontaliai persipina su valstybs institucij vykdoma veikla. Tai labai stipriai buvo jauiama prajusiame deimtmetyje, kai ekonomins ir socialins sanklodos ms alyje transformavosi
i vadinamj socialistini struktr demokratines. Todl neatsitiktinai
Vietos savivaldos statymas daug kart buvo keiiamas arba taisomas. is
procesas tsiasi dar ir dabar. Vis dlto kai kuriose kio ir socialinse veiklos srityse vietose jau klostosi tam tikros tradicijos. iuo metu jau galima
sakyti, kad vietos savivaldybi institucij funkcijos, nors dar danai keiiamos, bet vis aikiau apibriamos statymuose ir jas gyvendinant vietose ar,
kitaip tariant, vykdant taip pat jau formuojama atitinkama praktika.
Vietos savivaldos principai. Pagrindiniai principai, kuriais grindiama
vietos savivalda ms alyje, yra nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 4 straipsnyje. Tai:
atsakingumas rinkjams. Savivaldybs tarybos nariai (toliau tarybos nariai) u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi rinkjams;
gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus.
Savivaldybs institucijos turi sudaryti slygas gyventojams tiesiogiai
dalyvauti rengiant sprendim projektus, organizuojant apklausas,
susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam, skatina kitas pilietins iniciatyvos formas. Savivaldybs institucijos diegia savivaldos principus vietimo, kultros ir kitose staigose, remia visuomenini organizacij iniciatyvas, susijusias su viej savivaldybs reikal tvarkymu;
savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus;
savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas, kai jos,
458
Bendroji dalis
355
356
tuvos Respublikos valstybs biudetas, taip pat savarankiki vietos savivaldybi biudetai. iomis Konstitucijos nuostatomis aikiai pasakoma, kad
savivaldybi funkcijoms gyvendinti pagal statym nustatytas ribas garantuojami finansiniai itekliai. Savivaldybi biudet pajam dydis ir altiniai
nustatomas pagal metodik, patvirtint 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymu. Taiau kartu btina paymti, kad atsivelgiant tai, jog Lietuvos Respublikos
nacionalin biudet sudaro valstybs ir savivaldybi biudetai ir gerjant
ekonominei padiai didja valstybs biudetas, atitinkamai didinami atsiskaitymai ir savivaldybi biudetams. Todl galima teigti, kad savivaldybi
biudetai, nors ir savarankikai nustatomi, taiau j dyd tiesiogiai lemia
bendra nacionalinio biudeto apimtis.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 36 straipsnio 1 dalyje
nustatyta isami savivaldybi finansini itekli sudtis, o 3 nurodyto
straipsnio dalyje tvirtinta nuostata, kad savivaldybi biudet los gali bti naudojamos tik savivaldybi funkcijoms, t. y. j taryb patvirtintoms socialinms ir ekonominms bei kitoms programoms gyvendinti, savivaldybi biudetinms staigoms ilaikyti ir viej paslaug teikimui organizuoti. Pagal Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statym ir Vyriausybs 2001 m. gegus 14 d. nutarimu patvirtint Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo tvark savivaldybi biudetai sudaromi ir tvirtinami vieneriems biudetiniams metams.
Materialusis turtas savivaldybi dispozicijon yra perduotas pagal Lietuvos Respublikos 1997 m. gruodio 2 d. valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statym. Savivaldybs iki io statymo primimo ir materialaus valstybs turto perdavimo j vald patikjimo teise. Vliau, 1998 m.
gegus 12 d., buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas, kuriame nustatyta
savivaldybi materialaus ir nematerialaus turto sandara ir tvarka, kaip jis
valdomas. O Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 34 straipsnio
3 dalyje tvirtinta nuostata, kad savivaldybei nuosavybs teise priklausanio
turto savininko funkcij gyvendina savivaldybs taryba.
Savivaldybi funkcij rys. Vietos savivaldos statymo, kuris, kaip
minta, daug kart keistas, papildytas ir taisytas, 5 straipsnyje savivaldybi
funkcijos skirstomos : savarankiksias, priskirtsias (ribotai savarankikas), valstybines (perduotas savivaldybms) ir sutartines.
Savarankiksias funkcijas savivaldybs atlieka pagal statymais suteikt kompetencij, sipareigojimus savo bendruomenei ir atsivelgdamos
Bendroji dalis
357
358
arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti asmenys, kuriuos savivaldybs privalo parinkti vieai.
Savivaldybi institucijos ir j funkcijos. Savivaldybi funkcijas tiek
kinje, tiek socialinje veikloje gyvendina j institucijos. Todl administracins teiss poiriu btina inoti ne tik savivaldybi veikl apskritai, bet
ir j institucij atstovaujamosios savivaldybs tarybos ir vykdomosios
savivaldybs administracijos direktoriaus funkcijas. Tik per jas galima atskleisti savivaldybi veiklos turin bei jos sritis, suinoti i institucij paskirt ir j kompetencij vietose (savose teritorijose). Tai svarbu, nes ios
institucijos, kaip minta, administruoja moni reikalus ir sprendia vietinio pobdio socialines bei kines problemas. Paymtina, kad Vietos savivaldos statyme isamiai reglamentuotos savivaldybi institucij savivaldybs tarybos ir savivaldybs administracijos direktoriaus funkcijos. Savivaldybi kontrols ir audito institucijos ia nebus nagrinjamos, nes tai
prieiros institucijos, kurios neadministruoja moni viej reikal. Jos
priiri, ar teistai, efektyviai, ekonomikai ir rezultatyviai valdomas bei
naudojamas savivaldybi turtas, kaip vykdomas jos biudetas. Be i institucij, savivaldybms priklauso ir kiti vieojo administravimo subjektai. Tai
savivaldybms pavaldios staigos ir kiti subjektai bei savivaldybs administracijos padaliniai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus bei atliekantys jiems pavestas funkcijas. J veiklos bei funkcij ia taip pat neaptarsime, nes tai platesnio nagrinjimo objektas.
Tai nuolat veikianti atstovaujamoji savivaldybs institucija savivaldybs taryba, per kuri gyvendinama savivaldos teis. Savivaldybs tarybos
galiojimai, t. y. funkcijos, tvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
statyme. Pagal io statymo 17 straipsnio nuostatas savivaldybs taryba:
tvirtina savivaldybs tarybos veiklos reglament. Jame, be kit
klausim, turi bti numatytos pagrindins bendravimo su gyventojais formos ir bdai, kurie garantuot vietos savivaldos princip ir
teisi gyvendinim bendruomens interesais;
renka ir prie termin i pareig atleidia mer;
mero teikimu skiria ir prie termin atleidia mero pavaduotoj
(pavaduotojus), vadovaudamasi statymais nustato jam (jiems)
darbo umokest;
mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotoj) veiklos sritis;
priima sprendim sudaryti savivaldybs tarybos kolegij ir mero
teikimu j sudaro;
Bendroji dalis
359
360
priima sprendimus dl socialins ir gamybins infrastruktros objekt projektavimo ir statybos, paveda savivaldybs administracijai
atlikti i darb usakovo funkcijas, nustato i objekt eksploatavimo tvark;
priima sprendimus dl socialinio bsto fondo sudarymo (statybos,
pirkimo ir t. t.) tvarkos, bsto suteikimo tvarkos bei dl savivaldybs gyvenamj patalp nuomos mokesio dydio;
mero silymu sprendia dl savivaldybs tarybos sekretoriato bei
mero politinio (asmeninio) pasitikjimo (jei sekretoriatas nesudaromas) valstybs tarnautoj pareigybi steigimo, nustato j skaii;
kasmet nustato savivaldybs tarybos nari ir valstybs tarnautoj
mokymo prioritetus;
nustato kainas ir tarifus u savivaldybs moni, specialios paskirties bendrovi, savivaldybs biudetini ir viej staig teikiamas
atlygintinas paslaugas bei keleivi veim vietiniais marrutais, taip
pat statym nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos ilumos, alto ir karto vandens kainas, vietines rinkliavas bei kitas
mokas;
Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi statym nustatyt skolinimosi limit ir gavusi savivaldybs kontrolieriaus ivad, priima sprendimus dl naudojimosi bank kreditais,
paskol mimo ir teikimo, garantij suteikimo ir laidavimo kreditoriams u savivaldybs kontroliuojam moni imamas paskolas;
priima sprendimus teikti mokesi, rinkliav ir kitas statym nustatytas lengvatas savivaldybs biudeto lomis. Nustato subsidij
ir kompensacij skyrimo naujas darbo vietas steigianioms vis ri monms tvark, atitinkamai keiia savivaldybs biudet tais
atvejais, kai l tam nebuvo numatyta;
tvirtina savivaldybs socialins ir ekonomins pltros programas;
deleguoja tarybos narius statym nustatytas regionines tarybas
bei komisijas ir suteikia jiems galiojimus;
priima sprendimus dl disponavimo savivaldybei nuosavybs teise
priklausaniu turtu, nustato io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvark, iskyrus atvejus, kai ji nustatyta statymuose;
priima sprendimus dl savivaldybei priskirtos valstybins ems ir
kito valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikjimo teise;
steigia savivaldybs biudetines staigas, savivaldybs mones, eimynas, savivaldybs viesias staigas, akcines bendroves, statym
nustatyta tvarka priima sprendimus dl dalyvavimo jas steigiant ir
Bendroji dalis
361
362
priima sprendimus dl kompensacij tam tikroms vartotoj grupms mokjimo u perkam kur, elektros ir ilumos energij,
kart vanden bei gamtines dujas;
priima sprendimus dl koncesij naudotis savivaldybs objektais
suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydio nustatymo;
priima sprendimus dl specializuot (tikslini) fond sudarymo;
nustato savivaldybs vardu gautos labdaros skirstymo tvark;
gali priimti sprendim atlikti savivaldybs staig ar savivaldybs
kontroliuojam moni tam tikros veiklos nepriklausom audit;
tvirtina savivaldybs vardu sudarom sutari pasiraymo tvark ir
nustato, kokios sutartys negali bti sudaromos be iankstinio savivaldybs tarybos pritarimo;
priima sprendim iiekoti i savivaldybs administracijos direktoriaus ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt al, atsiradusi dl j tyini neteist sprendim, pareig neatlikimo ar
iurktaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybs vieojo
administravimo subjektai teismo sprendimu turjo atlyginti al,
jeigu ala nevirija j paskutini ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;
priima sprendimus dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl bendradarbiavimo su usienio ali savivaldybmis ar prisijungimo
prie tarptautini savivaldos organizacij;
tvirtina kaimo pltros programas;
priima sprendimus skelbti vietos gyventoj apklaus;
neperengdama statym nustatyt galiojim gali priimti sprendimus klausimais, kurie nra ibraukti i jos kompetencijos arba nra
priskirti kitiems vieojo administravimo subjektams.
I statyme ivardyt savivaldybs tarybos funkcij matyti, kad i institucija priima sprendimus visais klausimais, kuri sprendimas priklauso savivaldos teisei. Suprantama, i funkcij gyvendinimas siejamas su daugeliu statym, kit teiss akt gyvendinimu, todl tik visikai atskleidus j
turin, finansavimo dydius ir mastus galima bt matyti, kaip mintos
funkcijos gyvendinamos. Savivaldybi tarybos savo galiojimus (funkcijas)
gyvendina savivaldybi veiklos reglamentuose nustatyta tvarka, kuri jos
paios tvirtina. Savivaldybi reglamentai tai taisykli visuma, reglamentuojanti tarybos nari posdi organizavimo bei kitus procedrinius klausimus, susijusius su savivaldybi institucij veikla. Reglamente apibriami
bdai ir formos, pagal kuriuos turi bti utikrinamas vietos savivaldos princip ir teisi gyvendinimas bendruomens interesais. Todl galima teigti,
Bendroji dalis
363
364
jams bei jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybs gyventojams ir kitiems savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams;
organizuoja savivaldybs administracijos darb, tvirtina savivaldybs administracijos struktrini ir struktrini teritorini padalini
seninij veiklos nuostatus, atsako u vidaus administravim savivaldybs administracijoje;
administruoja asignavimus, savivaldybs tarybos skirtus savivaldybs administracijai;
savivaldybs tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybs
biudeto asignavimus, organizuoja savivaldybs biudeto vykdym
ir atsako u savivaldybs kin bei finansin veikl, administruoja
savivaldybs turt;
statym nustatyta tvarka skiria pareigas ir i j atleidia savivaldybs administracijos valstybs tarnautojus ir kitus savivaldybs
administracijos darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viesias
paslaugas teikiani staig darb, atlieka kitas Valstybs tarnybos
statymo bei savivaldybs tarybos jam priskirtas personalo valdymo
funkcijas (iskyrus staig vadov primim pareigas ir atleidim
i j bei nuobaud jiems skyrim);
organizuoja savivaldybs tarybos nari ir valstybs tarnautoj mokym bei j kvalifikacijos klim;
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka atsiskaito
ir teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui;
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne reiau kaip kart per metus informuoja savivaldybs
gyventojus apie savo veikl.
Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybs administracijos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybs galiotiniui.
I ivardyt savivaldybs administracijos direktoriaus pareig turinio
matyti, kad jis, pagal statymus priimdamas sakymus, privalomus savivaldybs bendruomens nariams, tiesiogiai administruoja moni vieuosius
reikalus ir yra pagrindin vykdomoji institucija, atsakinga u statym, Vyriausybs nutarim, savivaldybs sprendim gyvendinim bei apskritai u
vis savivaldybs administracijos darb.
Meras, mero pavaduotojas ir j funkcijos. Nors meras Vietos savivaldos statymu nepriskiriamas prie savivaldybs institucij, taiau atsivelgiant tai, kad i pareigyb vardijama savivaldybs vadovu ir pagrindins
savivaldybs institucijos savivaldybs tarybos pirmininku, manome, kad
Bendroji dalis
365
459
460
366
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo dabartin redakcij meras yra savivaldybs tarybos pirmininkas ir j i tarybos nari
renka savivaldybs taryba. Mero silymu savivaldybs taryba skiria vien
arba kelis mero pavaduotojus. Meras statyme taip pat vadinamas savivaldybs vadovu. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Tuo tarpu savivaldybi taryb nariais gali bti ir kit ali pilieiai, nuolat gyvenantys savivaldybs teritorijoje. Savivaldybs taryba gali
nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu.
Meras yra atskaitingas savivaldybs tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl. Vietos savivaldos statymo 20 straipsnyje nustatytos ios mero
funkcijos:
meras planuoja savivaldybs tarybos veikl, nustato ir sudaro savivaldybs tarybos posdi darbotvarkes bei teikia sprendim projektus, aukia savivaldybs tarybos posdius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybs tarybos komitet ir komisij veikl,
pasirao savivaldybs tarybos sprendimus ir posdi, kuriems
pirmininkavo, protokolus;
savivaldybs tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja
pats arba galioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme bendradarbiaujant su kitomis savivaldybmis, valstybs arba usienio
ali institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
atstovauja savivaldybei regiono pltros taryboje ir turi sprendiamojo balso teis sudarant ir gyvendinant regiono pltros program;
silo savivaldybs tarybai mero pavaduotojo (pavaduotoj), savivaldybs administracijos direktoriaus, savivaldybs administracijos
direktoriaus pavaduotojo (savivaldybs administracijos direktoriaus teikimu) ir komisij pirminink kandidatras, taip pat gali
silyti atleisti juos i pareig bei silyti skirti nuobaudas savivaldybs administracijos direktoriui;
tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia sekretoriato darbuotojus ir vadovauja
sekretoriato darbui;
savivaldybs tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka gali silyti
tarybai pavesti savivaldybs kontrolieriui (savivaldybs kontrolieriaus tarnybai) atlikti plane numatyt savivaldybs administracijos,
savivaldybs administravimo subjekt bei savivaldybs kontroliuojam moni finansin ir veiklos audit, priima savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) pateiktas audito ata-
Bendroji dalis
367
368
Bendroji dalis
369
ioms staigoms, monms, organizacijoms ir gyventojams. Savivaldybs turi teis imtis vis teist priemoni, kad bt laikomasi savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir su jo gyvendinimu susijusi reikalavim.
Savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij
dalyvauti rengiant statymus ir kitus teiss aktus, reglamentuojanius vietos
savivald ar nustatanius savivaldybi funkcijas, dl parengt projekt pareikti savo pasilymus ir pastabas.
Valstybinio administravimo subjektams draudiama savivaldybi galiojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus statym nustatytus atvejus.
Savivaldybs tarybos sprendimai dl vietini rinkliav, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisykls, u kuri paeidim statymai numato administracin atsakomyb, galioja visoje savivaldybs teritorijoje ir j
laikytis privalo visos institucijos, staigos, mons ir gyventojai bei savivaldybs teritorij atvyk kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Savivaldybi administracin prieira. Bendra nuostata dl savivaldybi administracins prieiros tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje, kurioje klausiamja forma apibrta: Ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Vyriausybs atstov veikla
reglamentuota 1998 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi
administracins prieiros statymu ir nauja 2004 m. birelio 8 d. statymo
redakcija dl jo pakeitimo. iame statyme nustatyta, kad kiekvienos apskrities teritorijoje esanioms savivaldybms j administracinei prieirai
Vyriausyb skiria po vien atstov.
Kadangi apskrityse yra skirtingas savivaldybi skaiius, Vyriausybs
skiriami atstovai priiri nevienod savivaldybi skaii. Savivaldybi administracins prieiros statyme nustatyta, kad Vyriausybs atstovas, priirdamas, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, turi teis:
tikrinti, ar savivaldybs kolegiali ir nekolegiali administravimo
subjekt teiss aktai neprietarauja statymams, Vyriausybs nutarimams ir kitiems su statym gyvendinimu susijusiems centrini
valstybinio administravimo subjekt priimtiems teiss aktams;
nustats, kad savivaldybs administravimo subjektai nesilaiko
Konstitucijos ir statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, nustatyta tvarka reikalauti, kad Konstitucijos bt laikomasi, statymai
gyvendinami, o Vyriausybs sprendimai vykdomi;
silyti neteistus savivaldybs administravimo subjekt teiss aktus
nustatyta tvarka panaikinti arba pakeisti;
370
kai savivaldybs administravimo subjektai nesutinka panaikinti arba pakeisti ginijam teiss akt, atsisako gyvendinti statym arba
vykdyti Vyriausybs sprendim, kreiptis teism;
nustatyta tvarka atlikti iankstin savivaldybs kolegiali administravimo subjekt rengiam teiss akt projekt prieir;
nustats, kad remiantis savivaldybs administravimo subjekto teiss
aktu, neatitinkaniu Konstitucijos ir statym, yra sudarytas sandoris savivaldybs vardu ir kad tas sandoris paeidia viej interes,
taip pat kai yra kit statym numatyt sandori negaliojimo pagrind, Vyriausybs atstovas bendrosios kompetencijos teismui turi
teis pareikti iekin dl vieojo intereso gynimo pagal Civilinio
proceso kodekso normas;
abejodamas, ar savivaldybs administravimo subjekto priimtas
norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym arba
Vyriausybs normin akt, Vyriausybs atstovas, vadovaudamasis
Administracini byl teisenos statymu, gali kreiptis administracin teism su abstrakiu pareikimu itirti norminio savivaldybs
administracinio akto teistum;
jeigu Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymo
nustatytais atvejais Vyriausybs atstov kreipiasi Vyriausybs galiotinis, Vyriausybs atstovas, nustats, kad savivaldybs administravimo subjekt priimti teiss aktai neatitinka Konstitucijos, statym arba Vyriausybs sprendim, turi teis kreiptis teism dl
i teiss akt panaikinimo;
kai savivaldybs administravimo subjektai priima teiss aktus, kuriais remiantis gali bti sudaromi neteisti ir viej interes paeidiantys sandoriai, Vyriausybs atstovas nustatyta tvarka gali savo
potvarkiu sustabdyti toki savivaldybs administravimo subjekt
teiss akt vykdym ir sandori pasiraym;
Vyriausybs atstovas visais atvejais apie savivaldybs administravimo subjektui pateikt teikim ar reikalavim pranea merui (savivaldybs vadovui). Meras artimiausiame savivaldybs tarybos posdyje privalo su ia informacija supaindinti savivaldybs tarybos
narius.
Bendroji dalis
371
372
Bendroji dalis
373
vieojo administravimo procesuose. Tai pasireikia pastariesiems dalyvaujant sprendim primime, ginant savo teises ir teistus interesus, siekiant
ekonomini, socialini ar politini tiksl.
Labai svarbi piliei teisi reikimosi sritis yra j teisi dalyvauti valstybs valdyme kompleksas. Tai labai plati teisi grup, apimanti visas valstybs gyvenimo sritis. ios teiss gyvendinamos dalyvaujant rinkimuose
(gyvendinant teis rinkti ir bti irinktam), referendumuose. Plaiausia
prasme pilieiai i teis gyvendina per savo atstovus Seime ir savivaldybi
tarybose.
Kita didel piliei teisi ir pareig grup sietina su j pilietiniu aktyvumu jungiantis asociacijas, politines partijas, profesines sjungas, rengiant susirinkimus, eitynes ir kitas vieas akcijas. ioje srityje pilieiai gali
gyvendinti savo teises tam tikra teiss normose nustatyta tvarka ir slygomis. ioje grupje yra ir peticij teis, taip pat piliei statym leidybos
iniciatyvos teis, kurios priskirtinos prie tiesiogins demokratijos institut.
Ne maiau svarbi yra piliei teis vienod teisin gynyb be jokios
diskriminacijos, taip pat teis lygiomis galimybmis stoti valstybin tarnyb bei naudotis visomis savo teismis. iai grupei taip pat priklauso vartotoj teiss, teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig, teikti
savo nuomon dl statym ir kit teiss akt bei projekt ir kt.
Kita vertus, pilieiai turi ir pareig. Antai Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, vykdyti j
nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padti stiprinti
jos gali ir autoritet, bti jai itikimas.
Administracins teisins piliei teisi ir laisvi garantijos. Tokios
garantijos skirstomos teismines ir neteismines. Teismins garantijos sietinos su kiekvieno asmens, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos,
teise kreiptis teism. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Teismas yra vienintel teisingum vykdanti valstybs institucija. Tai reikia, kad teisingum vykdo tik
teismai, vadovaudamiesi vis asmen lygybe prie statym ir teism ir neatsivelgdami lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, socialin padt, tikjim,
sitikinimus ar pairas, veiklos r ir pobd, gyvenamj viet ir kitas aplinkybes. Vykdydami teisingum teisjai ir teismai yra nepriklausomi ir
klauso tik statym. Teisjai ir teismai sprendia administracines bylas
remdamiesi statymais ir tokiomis slygomis, kurios nesudaro galimybi
teisjus veikti i alies. Valstybs valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizaci-
374
Bendroji dalis
375
erdv. iuos plataus masto prietaravimus dar reiks sprsti. Vieojo administravimo institucijos turi sudaryti slygas, kad greitai, efektyviai ir nealikai bt priimami individuals administraciniai sprendimai, kad bt
laikomasi administracini procedr, skaidriai veikt licencijavimo sistema, bt teikiamos kokybikos vieosios paslaugos.
Viena i svarbiausi tokios veiklos efektyvumo garantij yra valstybs
tarnautoj atsakomyb u piliei teisi ir laisvi paeidimus. Valstybs
tarnybos statymas numato tarnybins atsakomybs priemones, atitinkama
atsakomyb numatyta ir Administracini teiss paeidim kodekse. Dl
savo teisi paeidimo pilieiai gali kreiptis administracini gin, mokestini gin komisijas, Seimo, vaiko teisi, lygi galimybi kontrolierius
arba tiesiogiai teism.
Usieniei administracinis teisinis statusas. Usienietis asmuo,
kuris nra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis turi kurios nors
usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios. Usienieiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos statymai ir Europos Sjungos teiss aktai. Usienieiai Lietuvos Respublikoje yra lygs prie statymus nepriklausomai nuo j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim arba pair. Usienieiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt. Usienieiai policijos arba kitos teissaugos institucijos pareign reikalavimu privalo pateikti asmens tapatyb patvirtinant dokument (kelions dokument, leidim gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybje tikslas ir slygos ir kurie rodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teistai.
Usieniei teist buvim ir gyvenim Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teissaugos institucijomis,
Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi institucijomis bei staigomis.
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos pilieio ir usienieio
statusas yra skirtingas. Pagrindinis i i skirtum administracinio teisnumo atsiradimo momentas. Lietuvos pilieiams jis atsiranda gimus ir inyksta mirus, o usienieiams gavus leidim atvykti ir vaiavus Lietuvos
Respublikos teritorij su atitinkamais galiojaniais kelions dokumentais.
Administracinis usieniei veiksnumas reikiasi gebjimu vykdyti jam skirtas administracines prievoles ir savo veiksmais gyvendinti jam suteiktas
teises. Tarptautins teiss normos gali numatyti ir kit usieniei veiksnumo kriterij. Administracinis teisinis usieniei statusas gali bti api-
376
bdinamas ir tuo, kad jiems egzistuoja tam tikri apribojimai: teiss rinkti ir
bti irinktam (iskyrus Europos Sjungos ali pilieius); negali uimti pareig valstybinje tarnyboje (iskyrus Europos Sjungos ali pilieius); nra karo prievols pilieiai.
Bdami teiss subjektais usienieiai paprastai yra tokie pat administracins atsakomybs subjektai kaip ir Lietuvos pilieiai (jei nesinaudoja
privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, usienieiai netraukiami administracinn atsakomybn u paeidimus, padarytus u Lietuvos Respublikos rib, jei j padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.
Pavyzdiui, Vokietijos Federacins Respublikos vieojoje tarnyboje, be valdinink, iskiriami tarnautojai ir darbuotojai, su kuriais yra sudaromos darbo (tarnybos) sutartys
(Dienstvertrge).
Bendroji dalis
377
378
galima tam tikra prasme prilyginti Lietuvos politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams, o C karjeros.
Pirm kart valstybs tarnybos svokos apibrimas buvo idstytas
1999 m. liepos 30 d. sigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statyme462. Jis buvo lakonikas ir skambjo taip: valstybs tarnyba teisini santyki tarnyboje visuma, reglamentuojama valstybs teiss aktais,
nustataniais valstybs tarnautojo statuso gijim, pasikeitim ir praradim.
is valstybs tarnybos apibrimas neinformatyvus ir neisamus, todl
ne kart buvo kritikuojamas.
Dabartinje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje (sigaliojo 2002
m. liepos 1 d.)463 valstybs tarnyba apibriama daug isamiau. io statymo
2 straipsnyje teigiama, kad valstybs tarnyba tai teisini santyki, atsirandani gijus valstybs tarnautojo status, jam pasikeitus arba j praradus,
taip pat atsirandani dl valstybs tarnautojo vieojo administravimo veiklos valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje gyvendinant tam tikros valstybs valdymo srities politik ar utikrinant jos gyvendinimo koordinavim, koordinuojant tam tikros valstybs valdymo srities staig veikl,
valdant, paskirstant finansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim,
atliekant audit, priimant ir gyvendinant teiss aktus, valstybs ir savivaldybi institucij ar staig sprendimus vieojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teiss akt, sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal arba turint vieojo administravimo
galiojimus nepavaldiems asmenims, visuma.
Bendroji dalis
379
380
kant valstybinius ir visuomeninius reikalus, svarstant ir priimant visos valstybs statymus ir vietins reikms sprendimus. i teis utikrina galimyb rinkti ir bti irinktiems Liaudies deputat tarybas ir kitus renkamus
valstybinius organus, dalyvauti visuomens svarstymuose ir balsavimuose,
kontrols, valstybini organ, visuomenini organizacij ir visuomens savaveiksmi organ darbe, darbo kolektyv susirinkimuose ir susirinkimuose pagal gyvenamj viet.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje idstyti pagrindiniai
valstybs tarnybos principai, kurie toliau detalizuojami specialiais statymais ir kitais teiss aktais.
Pirmasis statymas, specialiai reglamentuojantis valstybs tarnautoj
status, buvo 1995 m. balandio 4 d. priimtas Valdinink statymas (sigaliojo 1995 m. gegus 1 d.)469. Jame buvo nustatyta primimo valstybs
valdymo tarnyb tvarka, valdinink teiss, pareigos ir atsakomyb, tarnybos
santyki pabaiga. statyme taip pat buvo apibrtos valdinink rys, valstybs politik, kuriems Valdinink statymas netaikomas, svoka.
1999 m. liepos 8 d. buvo priimtas naujas didels apimties, ilgai rengtas
Valstybs tarnybos statymas, kuris vliau ne kart i esms buvo keiiamas
ir pildomas. is statymas sigaliojo 1999 m. liepos 30 d., o dabartin jo redakcija idstyta 2002 m. balandio 23 d. statyme, kuris sigaliojo nuo 2002
m. liepos 1 d.
Nemaai valstybs tarnybos klausim reglamentuojama ir kitais statymais. Pirmiausia pamintini Vyriausybs, Apskrities valdymo, Viej ir
privai interes derinimo valstybinje tarnyboje, Vadovybs apsaugos ir
kiti statymai, taip pat statutai: Vidaus tarnybos, Specialij tyrim tarnybos ir kt.
Akivaizdu, kad statymais nemanoma reglamentuoti vis ikylani
klausim. Todl priimta nemaai Vyriausybs nutarim, kuriais sureguliuota darbo umokesio apskaiiavimo, vidaus audito organizavimo ir vykdymo, valstybs tarnautoj registro, tarnybini nuobaud skyrimo ir kitokia tarnybos atlikimo tvarka.
Kita institucija, pagal Valstybs tarnybos statym atliekanti bendrj
valstybs tarnybos valdym, yra Vidaus reikal ministerija. Vidaus reikal
ministro sakymais yra sureguliuoti valstybs tarnautoj mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, tarnybini paymjim idavimo ir kiti klausimai.
Pastaruoju metu pagrindiniai valstybs tarnybos valdymo klausimai
pavesti sprsti Valstybs tarnybos departamentui prie Vidaus reikal mi-
469
Bendroji dalis
381
382
formuluota Konstitucijoje. statymai, emesnio lygmens teiss aktai, prietaraujantys ioms auktesns galios teisinms vertybms, negali bti taikomi.
Kai kalbame apie valstybs tarnyb, neutenka utikrinti, kad j reguliuojanios teiss normos neprietaraut teiss principams. Ne maiau
svarbu, kad ir valstybs tarnybos funkcionavimo metu bt laikomasi i
bendrj princip, nebt ikreipiama j esm.
Svarbiausi valstybs tarnybos principai idstyti Konstitucijoje. Pirmiausia jos 2 straipsnyje tvirtinta, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Konstitucijos 4 straipsnyje pasakyta, jog aukiausi suvereni gali
Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus.
Konstitucijos 5 straipsnyje suformuluoti patys bendriausi valstybs
tarnybos principai: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.
Valdios galias riboja Konstitucija.
Valdios staigos tarnauja monms.
ia yra valdios atskyrimo ir padalijimo principas, kuriuo remiantis
nustatomi ir atitinkami valstybs tarnybos reglamentavimo pagrindai, taip
pat labai svarbus konstitucinis valdios staig tarnavimo monms principas.
Tiesiogiai susijs su valstybs tarnyba yra ir Konstitucijos 33 straipsnis, kuris skelbia:
Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per
demokratikai irinktus atstovus, taip pat lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb.
ios, taip pat ir kitos Konstitucijos nuostatos (pvz., 29 straipsnyje
tvirtintas asmen lygybs principas) sudaro metodologin pagrind tiek
reglamentuojant valstybs tarnyb, tiek aikinant statym ir kit teiss akt prasm bei j taikymo ypatumus.
Valstybs tarnybos principai Valstybs tarnybos statyme (2002 m.
statymo redakcija) formuluojami gana savotikai. io statymo 3 straipsnyje paminti valstybs tarnybos principai (statym virenybs, lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtus
sprendimus ir karjeros) bei valstybs tarnautoj veiklos etikos principai.
iuos principus statym leidjas aptaria papildomai. Susidaro spdis, kad
statym leidjui valstybs tarnautoj veiklos etikos principai yra daug
svarbesni u paius valstybs tarnybos principus.
iek tiek kitoks poiris valstybs tarnybos principus buvo tvirtintas
1999 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje. iame statyme ne tik i-
Bendroji dalis
383
dstyti valstybs tarnybos pagrindiniai principai, bet aptariama ir j samprata. Pirminje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje minimi ie valstybs tarnybos principai: statymo virenybs, lygiateisikumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros. statyme paaikinta ir kiekvieno i i princip reikm.
statymo virenybs principas reikia, kad valstybs tarnautojo statusas,
reglamentuotas io ir kit statym, negali bti keiiamas kitaip negu statymu. Tokia norma tvirtino, kad pirmiausia pagrindiniai valstybs tarnautoj statuso elementai turjo bti nustatyti statymuose arba statymo form turiniuose statutuose. Antra vertus, tai reik, jog valstybs tarnautoj
statuso reglamentavimas gali bti keiiamas tik statymu.
Lygiateisikumo principo formuluot buvo labai artima Konstitucijos
29 straipsnio, reglamentuojanio moni lygiateisikum, ir 33 straipsnio
dl lygi teisi stoti valstybs tarnybon nuostatoms. Taiau ia buvo iskiriamas pilietikumo elementas, nes Konstitucijos 29 straipsnis kalba apie
moni lygiateisikum, o Valstybs tarnybos statymas apie Lietuvos
Respublikos piliei lygiateisikum valstybs tarnyboje.
Politinio neutralumo principas reikia, kad valstybs tarnautojas privalo nealikai tarnauti monms nepaisydamas asmenini politini pair,
tarnybos metu nedalyvauti politinje veikloje (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus). i nuostata nereik, kad valstybs
tarnautojai, jei tai nra jiems udrausta specialiais statymais ar statutais,
negali bti politini partij nariais, dalyvauti politinje veikloje. Tai daryti
buvo draudiama tik tarnybos metu.
Skaidrumo principas reikia, kad bet kokia valstybs tarnautojo tarnybin veikla yra viea ir suprantama, atvira vertinti ir susipainti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, iskyrus statym arba kit teiss akt saugomas valstybs ar tarnybos paslaptis.
Karjeros principas reikia, kad primimas valstybs tarnyb neterminuotam darbui ir auktesni ar kit pareig siekimas yra grindiamas pretendent konkurencija, objektyviai vertinant j profesin pasirengim,
gdius ir pranaumus konkurso metu.
ios redakcijos Valstybs tarnybos statymo projekte kaip atskiras
principas iskirtas lojalumo principas, taiau paiame statyme jo nebuvo
lik, buvo iaikinta tik svoka nelojalumas: tai valstybs tarnautojo
veiksmai arba elgesys, perengiantis teistumo ribas ir prieikas Lietuvos
valstybei bei jos konstitucinei santvarkai.
Kit ali praktikoje lojalumo principui skiriama nemaai dmesio.
Pavyzdiui, Anglijoje nuo 1953 m. yra suformuluoti pagrindiniai reikalavimai civiliniams tarnautojams (jiems priklauso ir ministerij tarnautojai).
384
476
Bendroji dalis
385
3) nesavanaudikumas. Valstybs tarnautojas privalo vadovautis visuomens interesais, naudoti jam patikt valstybs ir savivaldybi
turt, tarnybin informacij tik visuomens gerovei, eidamas valstybs politiko pareigas arba atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo eimai, savo draugams;
4) padorumas. Valstybs tarnautojas privalo elgtis nepriekaitingai,
bti nepaperkamas, nepriimti dovan, pinig ar paslaug, iskirtini lengvat ir nuolaid i asmen ar organizacij, galini daryti
tak, kai jis eina valstybs politiko pareigas ar atlieka tarnybines
pareigas;
5) nealikumas. Valstybs tarnautojas privalo bti objektyvus priimdamas sprendimus, vengti asmenikum;
6) atsakomyb. Valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo
sprendimus ir atsiskaito u juos visuomenei;
7) vieumas. Valstybs tarnautojas privalo utikrinti priimam sprendim ir veiksm vieum, pateikti savo sprendim motyvus, o informacij gali riboti tik tuo atveju, kai tai btina svarbiausiais visuomens interesais;
8) pavyzdingumas. Valstybs tarnautojas privalo deramai atlikti savo
pareigas, nuolat tobulti, bti nepriekaitingos reputacijos, tolerantikas, pagarbus ir tvarkingas.
Detalizuodama ias statymo normas Vyriausyb patvirtino Valstybs
tarnautoj veiklos etikos taisykles477. i taisykli tikslas apibrti veiklos
ir elgesio principus, kuri turi laikytis valstybs tarnautojas, gyvendindamas savo teises, vykdydamas teiss aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomens pasitikjim valstybs tarnautojais.
Etikos taisyklse nustatyta, kad valstybs tarnautojas, gavs rat, jog
yra paeids ias taisykles, turi informuoti apie tai tiesiogin vadov. Vadovas patikrina gaut informacij ir priima sprendim dl tarnybinio patikrinimo inicijavimo. Jeigu valstybs tarnautojas nesilaiko valstybs tarnautoj
etikos veiklos princip, bet kuris asmuo turi teis pateikti skund valstybs
arba savivaldybs institucijos ar staigos, kurioje tarnauja skundiamas valstybs tarnautojas, vadovui (skundas, inicijuotas prie vadov, pateikiamas
svarstyti asmeniui, primusiam vadov pareigas), kuris turi apsvarstyti
skund ir nusprsti, ar reikia pradti tarnybin patikrinim.
477
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimas Nr. 968 Dl Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 652656.
386
Bendroji dalis
387
388
j, kurie darbo umokest gauna i valstybs biudeto l ir valstybs institucijose arba staigose atlieka tam tikras, danai labai svarbias funkcijas,
statusas, taiau j teisins padties Valstybs tarnybos statymas nereglamentuoja.
Pervelgus darbuotoj, kuriems Valstybs tarnybos statymas netaikomas, sra nekyla abejoni, kad jie taip pat yra valstybs tarnautojai, t.
y. vykdo specialias visuotinai reikmingas funkcijas ir gauna atlyginim i
valstybs biudeto, tiktai j teisins padties nereglamentuoja Valstybs
tarnybos statymas. Tai daniausiai yra pareigybs, kurias skiriama tam
tikram laikui specialia Konstitucijoje ar kituose teiss aktuose numatyta
tvarka. Reglamentuojant paskyrim, tarnybos eig, statuso pabaig darbuotojams netaikomi bendri Valstybs tarnybos statyme numatyti karjeros
ar politinio (asmeninio) pasitikjimo principai.
Taigi iuo poiriu visus valstybs tarnautojus galima suskirstyti dvi
dideles grupes:
1) valstybs tarnautojai, kuriems taikomas (visikai arba i dalies)
Valstybs tarnybos statymas;
2) valstybs tarnautojai, kuriems Valstybs tarnybos statymas netaikomas.
Atskira diskusija galima dl valstybs ir savivaldybi politik. Jie taip
pat gauna darbo umokest i valstybs arba savivaldybs biudeto, vykdo
labai svarbias valstybines funkcijas. Tam tikra prasme jie irgi yra irinkti
arba paskirti vykdyti politin suvereniteto turtojo Tautos vali. Taiau
j tapimo tam tikra pareigybe bdas tiesioginiai rinkimai arba tiesiogini
rinkim bdu sudarytos institucijos (ministr skiria Respublikos Prezidentas, Vyriausybs programai turi pritarti Seimas ir pan.) skyrimas, tarnybos
pabaiga, kiti svarbs j statuso elementai. Viso to reglamentavimas paios
Konstitucijos ir j papildani statym rodo iek tiek kitok j teisin status valstybs reikalus tvarkani pareigybi hierarchijoje. Jie, bdami tam
tikra prasme tiesioginiai tautos atstovai, tuo pat metu yra valstybs kaip
darbdavio atstovai tiesiogiai arba per j sudarytas institucijas skiriant visus
kitus valstybs tarnautojus valstybs tarnyb.
iuo poiriu pamintinas Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas480, kuris kartu su valstybs tarnybos kategorija
mini valstybins tarnybos kategorij, o kartu su valstybs tarnautoj valstybinje tarnyboje dirbani asmen kategorij.
io statymo 2 straipsnyje nurodyta, kas jame traktuojama asmenimis,
dirbaniais valstybinje tarnyboje: tai valstybs politikai, valstybs pareig480
Bendroji dalis
389
390
Bendroji dalis
391
lygmuo, reikalingas atitinkamai funkcijai atlikti ir raytas konkreios pareigybs aprayme. Pirminje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje visi
valstybs tarnautojai buvo skirstomi 4 lygius (A, B, C ir D). Pagal dabar
galiojani io statymo redakcij valstybs tarnautojai skirstomi 4 lygius:
1) A lygis pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba
jam prilygintas isilavinimas;
2) B lygis pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis
neuniversitetinis arba auktesnysis, arba iki 1995 m. gytas specialusis vidurinis isilavinimas;
3) C lygis pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis
isilavinimas ir gyta profesin kvalifikacija.
Lygi sistema turi reikms keliais poiriais. Pirma, is kvalifikacinis
rodiklis kartu su valstybs tarnautojo kategorija yra lemiamas apraant
valstybs tarnautoj pareigybes. Tai reikia, kad nuo to priklauso ir valstybs tarnautoj atranka vien arba kit pareigyb. Antra, valstybs tarnautojo pareigybs lygio rodiklis yra svarbus ir darant karjer: pavyzdiui, B lygio valstybs tarnautojui darant karjer pasiekus virutin to lygio kategorij auktesn kategorija negals bti suteikta, jeigu jis negys A lygiui reikiamo isilavinimo.
Panai lygi sistema galioja ir Pranczijoje, nors jos esm ir paskirtis
yra iek tiek kita. Pranczijos civiliniai tarnautojai atsivelgiant darbo
svarb ir sudtingum skirstomi keturis lygius: A, B, C, ir D. iuos lygius
valstybs tarnautojai skirstomi pagal j vaidmen gyvendinant viso valstybs aparato, o ne vienos kurios nors inybos funkcijas: A lygio valdininkai
yra aukiausios kvalifikacijos ir atitinkamai uima aukiausius postus hierarchijoje, o D lygio yra emiausios kvalifikacijos, uimantys emiausius
postus. A lygio tarnautoj paskirtis yra formuluoti valdymo uduotis. ios
aukiausios klass tarnautojai turi utikrinti administracins praktikos ir
vyriausybs politikos atitikim, rengti vyriausybei statym ir sprendim
projektus, j gyvendinimo instrukcijas. B lygio tarnautojai gyvendina A
lygio tarnautoj parengtas valdymo nuostatas. Jie dirba kasdien darb,
taip pat vykdo tam tikras specialias pareigas, kurioms reikalingos administravimo inios ir patirtis. C lygio tarnautojai yra specialistai, o D lygio tarnautojai aptarnaujantis personalas.
Lietuvos teisinje sistemoje pirm kart lygi sistema buvo vesta remiantis Valdinink statymu, taiau ji turjo visai kit prasm: Valstybs
valdinink A lygiui priklaus tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybs, taip pat kiti pareigybi srae nurodyti tarnautojai, padedantys
valstybs politikams vykdyti savo funkcijas. i valdinink tarnyba buvo su-
392
sijusi su j tiesiogini vadov galiojim trukme. is sraas buvo tvirtinamas ir atnaujinamas Seimo nutarimu.
Valstybs valdinink B lygio tarnautoj sraas buvo daug didesnis, j
tvirtino ne Seimas, o Vyriausyb. Pavyzdiui, aukiausia B lygio pareigyb
vykdomojoje valdioje buvo Vyriausybs sekretorius, ministerijoje ministerijos sekretorius.
Savivaldybi valdinink A lygio tarnautojais statymas vardijo kontrolierius, j pavaduotojus ir kitus pareigybi srae nurodytus tarnautojus,
padedanius savivaldybi politikams vykdyti savo funkcijas. ie valdininkai
taip pat buvo ivardyti tame paiame Seimo patvirtintame nutarime. Be
kontrolieriaus ir jo pavaduotojo ia minimi dar seninas, mero (savivaldybs) sekretorius ir patarjai.
Savivaldybi valdinink B lygio pareigybs buvo ivardytos tame paiame Vyriausybs nutarime. Aukiausia savivaldybs B lygio pareigyb
buvo administratorius.
Pagrindinis A ir B lygio pareigybi skirtumas buvo tas, kad A lygio
valdinink tarnyba buvo susijusi su j tiesiogini vadov galiojim trukme,
o B lygio ne.
Toliau valstybs tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybs
tarnybos statym skirstomi kategorijas. Priklausymas vienai arba kitai kategorijai isamiau apibdina valstybs tarnautoj, ypa karjeros sistemos
hierarchijoje, pagal atliekamos funkcijos svarb, atsakomybs u veiklos
rezultatus mast, pagaliau jo tarnybos trukm.
Pagal pirmin Valstybs tarnybos statymo redakcij visi valstybs
tarnautojai buvo skirstomi trisdeimt kategorij. Ibraukus i Valstybs
tarnybos statymo reguliavimo srities paslaug valstybs tarnautojus dabartins redakcijos Valstybs tarnybos statyme kategorij skaiius sumajo
iki dvideimties. Aukiausia yra dvideimta, emiausia pirma kategorija.
Nuo to, kuriai kategorijai priskirtas valstybs tarnautojas, pirmiausia
priklauso jo pareigin alga. Ji nustatoma Valstybs tarnybos statymo priedlyje numatyt kiekvienos kategorijos pareigins algos koeficient dauginant i Vyriausybs patvirtintos minimalios mnesins algos.
Valstybs tarnautojo kategorija turi esmins reikms ir statymo nustatyta tvarka atkuriant valstybs tarnautojo status, valstybs tarnautoj
savo iniciatyva arba dl tarnybinio btinumo perkeliant kitas pareigas toje
paioje arba kitoje institucijoje (staigoje) toje paioje ar kitoje gyvenamojoje vietovje, priskiriant valstybs tarnautoj vienai ar kitai jo tarnybos
vertinimo komisijai, karjeros tarnautojui silant kitas pareigas dl jo pareigybs panaikinimo, sprendiant valstybs tarnautoj mokymo klausimus.
Bendroji dalis
393
482
483
394
Bendroji dalis
395
retai yra susietas su amiumi (pvz., teis stoti valstybs tarnybon, teis senatvs pensij), lytimi (pvz., karo prievol).
Fizinio asmens administracinis veiksnumas tai gebjimas savo
veiksmais gyti administracins teiss normomis numatytas teises arba pareigas, skaitant ir pareig atsakyti pagal administracins teiss normose
tvirtintas sankcijas.
Valstybs tarnautojas apibdintinas kaip specialus administracins
teiss subjektas, kurio administracinis teisinis subjektikumas tvirtintas
specialiose administracins teiss normose.
Prie valstybs tarnautojo teisnum tvirtinani nuostat pirmiausia
priskirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies norma, skelbianti, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms arba
pareignams visi asmenys lygs. Tokia Konstitucijos nuostata kartu su to
paties straipsnio 2 dalyje tvirtintu neigiamos diskriminacijos draudimu suponuoja bendrj fizini asmen teisnumo nuostat, jog visiems jiems garantuojamos lygios galimybs usiimti viena arba kita veikla, vienodai naudotis Konstitucijos ir kit teiss akt suteiktomis galimybmis.
Kalbant konkreiau apie valstybs tarnautoj teisnum iuo poiriu
pagrindin Konstitucijos norma tvirtinta 33 straipsnyje, skelbianiame,
kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per
demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti
Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb.
I ios Konstitucijos normos akivaizdu, kad lemiama valstybs tarnautojo teisnumo prielaida yra Lietuvos Respublikos pilietybs turjimas. Tai
reikia, kad ne kiekvienam asmeniui, gyvenaniam Lietuvoje, pripastama
objektin teis tapti valstybs tarnautoju.
Iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusiame Valstybs tarnybos statyme, kuriuo buvo reglamentuotas ir viesias paslaugas teikiani valstybs tarnautoj (mokytoj, auktj mokykl dstytoj, medicinos personalo ir kt.)
teisinis statusas, buvo nustatyta, kad tokios ries valstybs tarnautojams
netaikomas reikalavimas bti Lietuvos Respublikos pilieiu, jeigu jie yra:
1) valstybi, priklausani Europos Sjungai, arba valstybi Europos
sutarties dalyvi, steigusi asociacij su Europos bendrijomis ir joms priklausaniomis alimis narmis, pilieiai, jeigu ios alys analogikais atvejais netaiko pilietybs reikalavimo Lietuvos Respublikos pilieiams;
2) valstybi, kurios yra iaurs Atlanto sutarties organizacijos
(NATO) nars, pilieiai, jeigu ios alys analogikais atvejais netaiko pilietybs reikalavimo Lietuvos Respublikos pilieiams.
Kaip ir anksiau galiojusiame Valstybs tarnybos statyme, kai kurias
valstybs tarnybos pareigybes Pranczijoje ir Vokietijoje galima priimti ir
396
Bendroji dalis
397
398
Netaikoma
Bendroji dalis
399
giau kaip 35 metus), bti tokios sveikatos bkls ir tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leist eiti pareigas vidaus tarnyboje. iame statute pasakyta, kad vidaus reikal ministras arba jo galioti vidaus reikal centrini
staig vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikr vidaus reikal staig padaliniuose.
Atitinkami reikalavimai nustatyti ir kituose statutuose. Pavyzdiui,
Valstybs saugumo departamento statuto 13 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad saugumo pareignais tarnyb gali bti priimami ne jaunesni kaip
20 met pilieiai, Karo prievols statymo nustatyta tvarka atlik privalomj pradin karo tarnyb arba statym nustatyta tvarka atleisti nuo jos.
Panaios nuostatos tvirtintos ir Specialij tyrim tarnybos statute.
Savivaldybi administracins prieiros statymo 3 straipsnyje numatyta, kad, be reikalavim, numatyt Valstybs tarnybos statyme, pretenduojantis tapti vyriausybs atstovu asmuo turi turti auktj universitetin
arba jam prilygint isilavinim ir ne maesn kaip penkeri met darbo
vieojo administravimo srityje patirt arba auktj universitetin vieojo
administravimo isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo vieojo
administravimo srityje patirt. Jis negali dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje.
Anksiau galiojusio Valstybs tarnybos statymo 14 straipsnyje kaip
privalomas karjeros valstybs tarnautoj primimo valstybs tarnyb etapas buvo valstybs tarnyb priimamo (pretenduojanio tam tikro lygio
emiausios kategorijos pareigas) asmens stauot (trukm dveji metai)
arba bandomasis laikotarpis (vieneri metai).
2002 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme pretendentui valstybs tarnyb nra nustatytas koks nors bandomasis arba stauots terminas.
Tai didelis statymo trkumas, nes isamiai nepatikrinamos bsimojo valstybs tarnautojo dalykins, organizacins, intelektins ir kitokios btinos
savybs.
Prieingai negu numatyta dabar galiojaniame Valstybs tarnybos
statyme, Diplomatins tarnybos statymo 19 straipsnyje tvirtintas tam tikras parengiamasis laikotarpis asmeniui, laimjusiam konkurs. Su juo sudaroma terminuota vieneri met darbo sutartis dl darbo Usienio reikal ministerijoje. Per vieneri met parengiamj laikotarp galutinai vertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai.
Bandomasis laikotarpis tvirtintas ir kai kuriems statutiniams valstybs tarnautojams. Pavyzdiui, Specialij tyrim tarnybos statuto 7 straipsnyje numatyta, kad skiriamam Specialij tyrim tarnyb asmeniui gali
bti nustatomas bandomasis laikotarpis iki 6 mnesi. Jeigu bandomuoju
laikotarpiu asmuo neatleidiamas i pareig, laikoma, kad jo tarnyba ver-
400
Bendroji dalis
401
402
1) konkurso bdu;
2) be konkurso.
Priimant pareigas konkurso bdu pretendentas egzaminuojamas ratu (testas) ir odiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas.
Nuo 2002 m. liepos 1 d. sigaliojusioje Valstybs tarnybos statymo
redakcijoje tvirtinta nuostata nereikalauti i pretendento turti valstybs
tarnybos sta, nebent taip bt nustatyta kituose statymuose. Tai savaime
suprantama ir logika norma, nes baig auktsias mokyklas studentai neturi jokios galimybs tok sta gyti, nors iki minto Valstybs tarnybos
statymo pakeitimo, kol nebuvo tokio draudimo, skelbiant konkursus valstybs tarnyb neretai bdavo nurodoma ir slyga turti atitinkam valstybs tarnautojo sta.
Valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo arba kolegiali valstybs ar savivaldybs institucija konkurs gali skelbti esant ioms slygoms:
1) turi bti praj ne daugiau kaip 30 kalendorini dien po to, kai
ratu Valstybs tarnybos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos buvo pateikta informacija apie laisvas karjeros valstybs
tarnautojo pareigas ir apie tai buvo rayta Valstybs tarnautoj
registro duomen bazje;
2) per 7 darbo dienas nuo tokio raymo dienos i Valstybs tarnybos
departamento nebuvo gauta informacija apie:
(a) atleistus i pareig dl pareigybs panaikinimo tarnautojus
(ie asmenys turi bti priimti be konkurso, jei atitinka pareigybs aprayme nustatytus reikalavimus);
(b) turinius teis atkurti karjeros valstybs tarnautojo status
valstybs politikus, valstybs pareignus arba valstybs tarnautojus staigos vadovus, kolegialios valstybs institucijos skiriamus politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu, kai baigiasi j paskyrimo pareigas laikas, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybs tarybos kadencija arba jie atsistatydina
ar prie termin atleidiami i darbo, taip pat baigusius darb
tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos
institucijoje ar staigoje tarnautojus.
Apie konkurs skelbiama Valstybs ini priede Informaciniai
praneimai. Papildomai konkursas gali bti skelbiamas pasirinktame alies dienratyje. Valstybs institucijos ir staigos, turinios teritorini padalini, taip pat savivaldybs staigos konkurs gali skelbti ir vietos spaudoje.
Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 29 d. nutartyje iaikino, kad pagrindinis atskaitos takas, nuo kurio pradedama skaiiuoti kon-
Bendroji dalis
403
kurso eiga, yra konkurso paskelbimo Valstybs ini priede Informaciniai praneimai data, o dienratyje arba vietinje spaudoje konkursas gali
bti skelbiamas papildomai487.
Konkursui vykdyti sudaroma pretendent valstybs tarnautojo pareigas konkurso komisija. J turi sudaryti nuo 5 iki 7 nari. komisijos nari sra turi bti traukti konkurs organizuojanios staigos personalo
tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybs tarnautojas ir tiesioginis bsimojo valstybs tarnautojo vadovas (arba j pavaduojantis valstybs tarnautojas). Jeigu staigoje veikia profesin sjunga, komisijos nariu
turi bti skiriamas ir tos staigos profesins sjungos atstovas.
Konkursas pradedamas nuo egzamino ratu. Pretendentas sprendia
test. Test sudaro 100 klausim ir po 3 atsakymus kiekvien klausim. I
3 atsakym vienas yra teisingas. Atsakydamas klausim pretendentas paymi vien, jo manymu, teising atsakym.
Egzamin odiu turi teis laikyti tie pretendentai, kurie per egzamin ratu surinko 6 ir daugiau bal. Per egzamin odiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams siekdamas
patikrinti pretendento gebjimus atlikti valstybs tarnautojo pareigybs,
dl kurios vyksta konkursas, aprayme nustatytas funkcijas. Pretendentai
egzaminuojami individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Ilaikiusiais egzamin pripastami pretendentai, surink daugiau kaip 12 bal.
Konkurs laimi daugiausia bal surinks pretendentas.
Jeigu egzamin ilaiko tik vienas pretendentas, jis pripastamas konkurso laimtoju. Jeigu didiausi vienod bal skaii surenka keli pretendentai, konkurso laimtoj pasirenka tiesioginis bsimo valstybs tarnautojo vadovas arba j pavaduojantis valstybs tarnautojas.
Laimjs konkurs pretendentas skiriamas pareigas ne anksiau negu po 3 darbo dien ir ne vliau kaip po 14 kalendorini dien po konkurso pabaigos. Konkurs laimjusio asmens ir valstybs tarnautoj pareigas
priimanio asmens susitarimu is terminas gali bti pratstas. Priimamam
valstybs tarnautojui gali bti suteikiama treia kvalifikacin klas.
Diplomat, statutini valstybs tarnautoj atranka stojant valstybs
tarnyb reglamentuojama i valstybs tarnautoj veikl reglamentuojaniuose statymuose (statutuose) ir kituose teiss aktuose. Pavyzdiui, usie-
487
Administracin byla Nr. A118/2002 Kazys Juknius v. Taurags rajono savivaldybs administracija // Administracini teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 141146.
404
Bendroji dalis
405
406
rodyti savo tinkamum eiti ias svarbias pareigas. Kita vertus, i pretendent tam tikras staig vadov pareigybes buvo reikalaujama turti ir
speciali vieojo administravimo ini.
Tokie reikalavimai numatyti net ir Rusijos Federacijos valstybs tarnybos pagrind statyme. Jame nustatyta, kad Rusijos pilieiams, norintiems tapti aukiausiosios ir vyriausiosios valstybs tarnybos pareigybi
grupi tarnautojais, keliamas reikalavimas be auktojo profesinio pagal pareigybs specializacij arba jam prilyginto isilavinimo turti ir auktj profesin vadybos arba pana isilavinim, o norintiems tapti auktesniosios
() ir vyresniosios valstybs tarnybos pareigybi grupi tarnautojais
keliamas reikalavimas turti auktj profesin isilavinim pagal specialybs kurs valstybinis ir municipalinis valdymas bei lygiavert auktj isilavinim490.
Todl dideliu trkumu reikt laikyti tai, kad 2002 m. redakcijos Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statyme reikalavimai vieojo sektoriaus staig vadovams skiriant juos pareigas beveik niekuo nesiskiria nuo
karjeros valstybs tarnautoj.
staig vadov pareigas priimama taip pat dviem bdais:
1) konkurso bdu;
2) statym nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikjimo
pagrindu.
Konkursas staigos vadovui organizuojamas analogikai kaip ir karjeros valstybs tarnautojui. Asmuo, konkurso bdu priimamas staigos vadovo pareigas, egzaminuojamas ratu (testas) ir odiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas. iuo bdu priimama daugiausia staig vadov.
Politinio (asmeninio) pasitikjimu pagrindu staig vadovai priimami
be konkurso tokia paia tvarka, kokia nustatyta ir kitiems politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams. Taip priimami apskrii virininkai (skiria Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu), prie toki staig
vadov priskirtinas ir savivaldybs administracijos direktorius, kur pareigas mero silymu skiria savivaldybs taryba savo sprendimu tarybos galiojim laikui.
staig vadov pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir staigose statym galiotos
institucijos ir asmenys;
490
245246.
Bendroji dalis
407
408
Bendroji dalis
409
410
491
Apie i byl tam tikros informacijos galima rasti leidinyje Administracini teism
praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 192201.
Bendroji dalis
411
412
Bendroji dalis
413
414
iais, turi arba valdo pagal kito asmens galiojim daugiau negu 10 procent statinio kapitalo arba akcij.
3) atstovauti Lietuvos ir usienio valstybi monms, usienio valstybi institucijoms arba staigoms, u Lietuvos arba usienio valstybi moni
las vykti usien, mokytis arba kitaip naudotis j lomis;
4) eiti daugiau negu vienerias valstybs tarnautojo pareigas. Seimo
nario padjjui-sekretoriui leidiama eiti kito Seimo nario, priklausanio
tai paiai frakcijai, padjjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos senino referento arba pagal darbo sutart dirbanio darbuotojo pareigas, bet ne daugiau
negu pus visos pareigybs darbo laiko.
Prie pirmosios grups apribojim priskirtini ir reikalavimai, idstyti
Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statyme. Pavyzdiui, io statymo 14 straipsnyje numatyti dovan arba paslaug primimo ir teikimo apribojimai: asmuo, dirbantis valstybinje tarnyboje, negali priimti dovan arba paslaug arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viej
ir privai interes konflikt.
is apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovan arba paslaug pagal tarptautin protokol arba tradicijas, kurios prastai yra susijusios su asmens, dirbanio valstybinje tarnyboje, pareigomis. Jeigu dovan
vert virija 1 minimal gyvenimo lyg (2004 m. 125 Lt), o paslaug vert
5 minimalius gyvenimo lygius, toks asmuo privalo tai per kalendorin mnes deklaruoti. i deklaracija pridedama prie metins privai interes
deklaracijos ir yra jos priedas.
Jeigu tokios dovanos vert virija 5 minimalius gyvenimo lygius, ji laikoma valstybs arba savivaldybs nuosavybe. Tokia dovana vertinama ir
saugoma Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nustatyta tvarka.
Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo
16 ir 17 straipsniuose nustatyta, kad valstybs tarnautojas privalo praneti
institucijos vadovui arba jo galiotam atstovui apie visus pasilymus pereiti
dirbti kit darb, jeigu tokie pasilymai gali iam asmeniui sukelti interes konflikt, o jeigu jis prim silym pereiti kit darb, apie tai privalo
nedelsdamas ratu informuoti savo institucijos vadov arba jo galiot atstov.
Antrosios grups apribojimai yra reglamentuoti Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 1821 straipsniuose:
1) apribojimai sudaryti darbo sutart. Asmuo, nustojs eiti pareigas
valstybinje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti mons vadovu, vadovo
pavaduotoju, bti mons tarybos arba valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendim primimu mons valdymo, turto
tvarkymo, finans apskaitos bei kontrols srityse, jeigu per paskutinius
Bendroji dalis
415
darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su i moni veiklos prieira arba kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius ioms monms sprendimus konkurso arba kitokiu bdu teikti valstybs usakymus arba finansin param. Pavyzdiui, Pranczijoje valstybs
tarnautojams nustatytas 5 met terminas po ijimo i tarnybos. laikotarp jie negali sidarbinti kontroliuotose privaiose monse ir organizacijose;
2) apribojimai sudaryti sandorius arba naudotis individualiomis lengvatomis. Asmuo, nustojs eiti pareigas valstybinje tarnyboje, arba mon,
kurioje jis, jo artimieji giminaiiai arba eimos nariai turi daugiau kaip 10
procent statinio kapitalo arba turtinio nao arba dirba vadovavimo arba
revizijos institucijose, vienerius metus neturi teiss sudaryti sandori su institucija arba naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo,
teikiamomis individualiomis lengvatomis.
ie apribojimai netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prie tai,
kai asmuo tapo valstybs tarnautoju, arba yra pratsiamas, taip pat sandoriui, kuris sudaromas per vie konkurs, bei sandoriams, kuri suma per
metus nevirija 10 000 lit;
3) atstovavimo apribojimai. Asmuo, nustojs eiti pareigas valstybinje
tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams arba juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo, taip pat kitose valstybs arba savivaldybi institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinms funkcijoms.
Valstybs tarnautojui neleidiama turti tarnybini santyki su anksiau valstybs tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi minti atstovavimo apribojimai. Valstybs tarnautojas apie tokius tarnybinius santykius
privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos vadov arba jo galiot atstov.
Tam tikr speciali apribojim valstybs tarnautojams numatyta ir
statutuose bei Diplomatins tarnybos statyme. Pavyzdiui, prie toki ribojim priskirtinas draudimas streikuoti, o kai kuriais atvejais ir piketuoti496, statutiniams valstybs tarnautojams draudiama bti politini partij,
politini organizacij nariais, rmjais arba dalyvauti j veikloje, taip pat
dalyvauti bet kokioje kitoje politinje veikloje.
496
416
Bendroji dalis
417
nautojo tarnybin veikl per kalendorinius metus vertina tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas, o staigos vadovo tarnybin veikl vertina valstybs tarnautoj pareigas prims arba jo galiotas asmuo. Tiesioginis vadovas, vertindamas valstybs tarnautojo tarnybin veikl, surao motyvuot
ivad, kurioje turi bti apibdinta valstybs tarnautojo tarnybin veikla
pagal kiekvien i vertinimo kriterij, kuri yra penki:
1) veiklos krvis;
2) veiklos kokyb;
3) atliekam uduoi sudtingumas;
4) gebjimas panaudoti turimas inias ir gdius pareigybs aprayme nustatytoms funkcijoms vykdyti;
5) bendravimo ir bendradarbiavimo gdiai vykdant pareigybs aprayme nustatytas funkcijas.
Kasmetinis valstybs tarnautojo vertinimas vyksta pagal ias taisykles:
1) valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo apie bsim valstybs tarnautojo vertinim valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki vertinimo pradios pranea
valstybs tarnautojui ir valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekaniai
staigai;
2) kiekvien kalendorini met pabaigoje ne anksiau kaip vertinamj met gruodio 1 dien ir ne vliau kaip t pai met gruodio 15
dien tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas arba valstybs tarnautoj
pareigas priimantis asmuo arba jo galiotas asmuo valstybs tarnautojo tarnybin veikl vertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai;
2) jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama labai gerai arba
nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija ne vliau
kaip iki kit met vasario 1 dienos;
3) valstybs tarnautojui, kurio tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas
vertina gerai, paliekama ta pati kvalifikacin klas. Jeigu dvejus metus i
eils tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas valstybs tarnautojo tarnybin
veikl vertina gerai, valstybs tarnautojas vertinamas tik jo praymu;
4) nios arba krtimi maitinanios valstybs tarnautojos vertinamos
tik j praymu.
Kaip minta, jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama labai
gerai arba nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija.
Vertinimo komisijos yra trij ri:
1) karjeros valstybs tarnautoj vertinimo komisijos. Jos sudaromos
valstybs arba savivaldybs institucijos arba staigos vadovo sakymu;
2) staig vadov, vidaus audito tarnybos vadov bei auditori, vertinimo komisijos nari ir 1820 kategorij valstybs tarnautoj vertinimo
418
komisija. Ji sudaroma Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus sakymu i skirting valstybs arba savivaldybi
institucij arba staig valstybs tarnautoj;
3) savivaldybs administracijos direktori (direktoriaus pavaduotoj),
savivaldybs kontrolieri ir savivaldybs institucij arba staig valstybs
tarnautoj vertinimo komisij nari vertinimo komisijos. Jas sudaro savivaldybi tarybos.
Vertinimo komisijos sudaromos dvejiems metams. Jos susideda i 5
arba 7 valstybs tarnautoj. Jei valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje veikia profesin sjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi
bti valstybs ar savivaldybs institucijoje arba staigoje veikianios profesins sjungos atstovas. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios
staigos vadovas arba jo galiotas valstybs tarnautojas gali dalyvauti valstybs arba savivaldybs institucijos arba staigos vertinimo komisijos darbe
ios komisijos nario teismis.
Valstybs tarnautojo vertinimo procedra susideda i vertinimo komisijai pateiktos ivados nagrinjimo ir i valstybs tarnautojo ir vertinimo
komisijos nari pokalbio, skirto vertinti gebjimus, btinus valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Vertinimo komisija valstybs tarnautoj gali vertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai.
Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj labai gerai, valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo:
1) suteikti valstybs tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin
klas. is komisijos silymas valstybs tarnautoj pareigas primusiam
asmeniui privalomas;
2) perkelti karjeros valstybs tarnautoj auktesnes pareigas. Komisija kartu gali silyti suteikti valstybs tarnautojui ir kvalifikacin klas;
3) palikti t pai (aukiausi) kvalifikacin klas ir gaunam pried
u kvalifikacin klas, jei toje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba
staigoje nra galimybs pasilyti auktesni pareig.
Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj nepatenkinamai,
valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo:
1) tobulinti valstybs tarnautojo kvalifikacij. is komisijos silymas
valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui yra privalomas;
2) suteikti valstybs tarnautojui emesn kvalifikacin klas arba panaikinti trei kvalifikacin klas. is komisijos silymas valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui yra privalomas;
Bendroji dalis
419
420
vertinimo rezultat. Minjome, kad pareigas priimamiems vertinimo bdu valstybs tarnautojams gali bti suteikiama treia kvalifikacin klas, o
auktesn klas taip pat gali bti suteikta atitinkamai vertinus valstybs
tarnautojo tarnybin veikl.
Asmeniui, laimjusiam konkurs valstybs tarnautojo pareigoms eiti,
staigoje sudarytos konkurso komisijos, vertinusios io asmens gebjimus
vykdyti pareigybs, kuri j numatoma priimti, aprayme nustatytas funkcijas, silymu gali bti suteikiama treia kvalifikacin klas. Tokiu atveju
nereikalingas atskiras vertinimo komisijos vertinimas.
Priimant be konkurso laisvas karjeros valstybs tarnautojo pareigas
buvus karjeros valstybs tarnautoj, atleist i pareig panaikinus pareigyb, arba valstybs tarnautojo status atkuriant asmen, vertinimo komisija
pokalbio metu vertina io asmens gebjimus vykdyti pareigybs, kuri j
numatoma priimti, aprayme nustatytas funkcijas ir gali silyti suteikti trei kvalifikacin klas. Jeigu toki asmen buvo du ir daugiau, t. y. konkurso komisijai reikjo vertinti j pranaumus, tai tos paios konkurso komisijos silymu asmeniui, kur i komisija pripaino tinkamu eiti pasilytas pareigas, gali bti suteikta treia kvalifikacin klas.
Minjome, kad tiesioginiam valstybs tarnautojo vadovui ir vertinimo
komisijai tarnautoj vertinus nepatenkinamai, valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui siloma, inter alia, suteikti valstybs tarnautojui
emesn kvalifikacin klas arba panaikinti trei kvalifikacin klas. is
komisijos silymas valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui yra
privalomas.
Kitas karjeros valstybs tarnautojo karjeros bdas yra jo perklimas
kitas pareigas. Perklimas kitas pareigas skirstytinas ias ris:
1) laikinas perklimas kitas karjeros valstybs tarnautoj pareigas toje paioje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje, esanioje
toje paioje arba kitoje gyvenamojoje vietovje. Tokio perklimo slygos
yra ios:
tarnybin btinyb;
tarnautojo raytinis sutikimas, iskyrus karo, nepaprastosios padties arba ypating situacij atvejus;
perkelti negalima ilgiau kaip 1 metus per 5 tarnybos metus;
mokamas ne maesnis kaip iki perklimo gautas darbo umokestis;
perkelia pareigas prims asmuo;
2) laikinas perklimas kitas karjeros valstybs tarnautoj pareigas kitoje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje, esanioje toje
paioje arba kitoje gyvenamojoje vietovje. Tokio perklimo slygos yra
ios:
Bendroji dalis
421
tarnybin btinyb;
institucij arba staig vadov io klausimo suderinimas;
tarnautojo raytinis sutikimas, iskyrus karo, nepaprastosios padties arba ypating situacij atvejus;
perkelti negalima ilgiau kaip 1 metus per 5 tarnybos metus;
mokamas ne maesnis kaip iki perklimo gautas darbo umokestis;
perkelia pareigas prims asmuo;
3) laikinas karjeros valstybs tarnautoj perklimas kitas pareigas
Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse, konsulinse staigose ir
atstovybse prie tarptautini organizacij. iam perklimui taikytinos tokios slygos:
tarnautojo raytinis sutikimas;
turi atitikti pareigybs, kuri perkeliama, aprayme nustatytus
specialius reikalavimus;
paprastai valstybs tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
trejus metus, jeigu tarptautin sutartis nenustato kitaip;
4) laikinas karjeros valstybs tarnautoj perklimas pareigas tarptautinse organizacijose arba institucijose, Europos Sjungos institucijose
arba staigose. iam perklimui taikytinos tokios taisykls:
tarnautojo raytinis sutikimas;
pretendentai atrenkami Vyriausybs nustatyta tvarka;
paprastai valstybs tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
trejus metus, jeigu Europos Sjungos teiss aktai nenustato kitaip.
Dar vienas karjeros valstybs tarnautoj bdas siekti karjeros yra tarnybinio kaitumo institutas.
Tarnybinio kaitumo taisykls taikomos dviem bdais:
1) karjeros valstybs tarnautoj tarnybinis kaitumas, kai yra laisvos kitos tos paios arba emesns kategorijos pareigos toje paioje arba kitoje
valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje. Tokiu atveju reikalingas valstybs tarnautojo praymas ir jis turi atitikti pareigybs aprayme
nustatytus specialius reikalavimus;
2) karjeros valstybs tarnautoj tarnybinis kaitumas, kai sukeiiamos
dviej tos paios kategorijos karjeros valstybs tarnautoj pareigos. iuo
atveju reikalingi abiej valstybs tarnautoj praymai, abu turi atitikti pareigybs aprayme nustatytus specialius reikalavimus. Naudojant tarnybinio kaitumo bd, nra numatyta kokio nors apribojimo, kokioje institucijoje arba staigoje ir kokioje vietovje atliekamas pareig sukeitimas.
Karjeros valstybs tarnautojui, perkeltam i kit karjeros valstybs
tarnautojo pareig tarnybinio kaitumo bdu, paliekama jam iki perklimo
suteikta kvalifikacin klas.
422
2004 m. pabaigoje 430 lit valstybs tarnautojams, kitiems asmenims 500 lit.
Bendroji dalis
423
499
424
Bendroji dalis
425
426
Kasmetins
Tikslins
Nemokamos
Minimalios
Kvalifikacijos tobulinimo
Pailgintos
Bendroji dalis
427
428
mokesio 2 dydi kompensacija504. Toks i norm tarpusavio nesuderinamumas nepaalintas ir vliau keiiant mintus teiss aktus.
Atostogos kvalifikacijai tobulinti gali bti suteiktos karjeros valstybs
tarnautojui, turiniam ne trumpesn kaip 3 mnesi tarnybos sta toje
valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje, jo ir pareigas j primusio asmens susitarimu. J trukm iki vieneri met. iuo atveju karjeros valstybs tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, taiau jam nustatytas darbo umokestis nemokamas. Pasinaudoti iomis atostogomis galima
ne daniau kaip kart per penkerius metus.
Atostogos dl karjeros valstybs tarnautojo perklimo kitas pareigas
numatytos dviem atvejais:
1) dl perklimo kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovje;
2) dl perklimo kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinse
atstovybse, konsulinse staigose ir atstovybse prie tarptautini organizacij, taip pat pareigas tarptautinse organizacijose arba institucijose, Europos Sjungos institucijose arba staigose.
i atostog trukm iki 5 darbo dien. U laikotarp mokamas vidutinis mnesinis darbo umokestis.
Ntumo ir gimdymo atostogos suteikiamos moterims septyniasdeimt kalendorini dien iki gimdymo ir penkiasdeimt eios kalendorins
dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir
daugiau vaik po gimdymo suteikiama taip pat septyniasdeimt kalendorini dien. ios atostogos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai
visos, nepaisant faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus.
Tarnautojams, vaikinusiems naujagimius arba paskirtiems j globjais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo arba globos nustatymo
dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt dien.
U i atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statyme nustatyta paalpa.
Atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, suteikiamos pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui
arba kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat tarnautojui, paskirtam vaiko globju. Atostogas galima imti visas i karto arba dalimis. Valstybs tarnautojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti
pakaitomis.
Mokymosi atostogos suteikiamos stojamiesiems egzaminams auktesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.
504
Bendroji dalis
429
430
Bendroji dalis
431
Laikotarpis, kur sutuoktinis gyveno usienyje kartu su pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje einaniu valstybs tarnautoju, skaitomas valstybs tarnautojo sutuoktinio
valstybinio socialinio draudimo sta, jeigu u t laikotarp buvo moktos
nustatytos valstybinio socialinio draudimo mokos.
uvs atlikdamas tarnybines pareigas arba mirs dl prieasi, susijusi su tarnybini pareig atlikimu, valstybs tarnautojas laidojamas valstybs lomis. Valstybs tarnautojo, kuris uvo arba mir usienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaik parveimo Lietuv ilaidas apmoka
valstyb.
Valstybs tarnautojo, mirusio usienyje dl prieasi, nesusijusi su
tarnybini pareig atlikimu, palaik parveimo Lietuv tvark nustato
Vyriausyb.
uvusio valstybs tarnautojo eimai (sutuoktiniui, vaikui (vaikams),
vaikiui (vaikiams) iki 18 met, o jei jie nra gij vidurinio isilavinimo,
iki 20 met, ir ilaikytiniams (neatsivelgiant ami), gyvenantiems kartu
su valstybs tarnautoju507, pilnameiam vaikui (vaikams), vaikiui (vaikiams), tvams (tviams)) imokama vienkartin 12 mnesi jo gauto vidutinio darbo umokesio dydio paalpa.
Mirusio valstybs tarnautojo eimai (pilnameiam vaikui (vaikams),
vaikiui (vaikiams), tvams (tviams)) imokama 1 mnesio jo gauto vidutinio darbo umokesio dydio paalpa.
ios paalpos mokamos neatsivelgiant kit statym nustatytas ir
imoktas laidojimo paalpas.
Isamiau i ilaid atlyginimo tvarka aptarta Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarime Nr. 978 Dl valstybs tarnautojo, uvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio usienyje atliekant
tarnybines pareigas, valstybs apmokam laidojimo ilaid aprao patvirtinimo508.
Valstybs tarnautojams, kuri materialin bkl sunki dl j pai ligos, eimos nari ligos arba mirties, stichins nelaims arba turto netekimo, gali bti skiriama iki 5 minimali mnesini alg (2004 m. 430 Lt)
dydio paalpa. Paalp skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo i valstybs arba savivaldybs institucijai arba staigai darbo umokesiui skirt l. staigos vadovui paalpa skiriama i jo vadovaujamos staigos darbo umokesiui skirt l.
507
Ilaikytiniais laikomi dl amiaus ar invalidumo nedarbingi asmenys, kurie buvo valstybs tarnautojo ilaikomi.
508
Valstybs inios. 2002. Nr. 652666.
432
433
Bendroji dalis
valstyb), diplomato ir jo eimos nari kelioni Lietuvos Respublik ir atgal valstyb, kurioje jie reziduoja, ilaidos. Kart per kalendorinius metus
eilini atostog metu usienio valstybje dirbaniam diplomatui ir jo eimos nariams kompensuojamos kelions ilaidos Lietuvos Respublik ir
atgal, o kartu negyvenantiems eimos nariams kompensuojamos kelions
ilaidos pas diplomat ir atgal Lietuvos Respublik.
Vidaus tarnybos statute gana isamiai reglamentuojama pareign
sveikatos prieira ir su tuo susijusios socialins garantijos (3942 str.), aprpinimo gyvenamosiomis patalpomis (47 str.), maistu, kai vykdomos specialios tarnybins uduotys (48 str.), klausimai.
Panaiai socialins garantijos reglamentuojamos Valstybs saugumo
statuto devintajame skirsnyje, kituose statutuose.
434
Bendroji dalis
435
436
Bendroji dalis
437
438
513
Administracin byla Nr. 4172003 A. Zanevski v. Vilniaus miesto savivaldyb // Administracini teism praktika. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004. Nr. 4. P. 213223.
514
Administracin byla Nr. A170/2004 Vilniaus miesto VPK v. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesin sjunga.
Bendroji dalis
439
515
I esms tokios pat nuomons laikosi ir Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m.
gruodio 4 d. konsultacijoje Nr. 23.2K // Administracini teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 272274.
516
Valstybs inios. 2002. Nr. 652665.
517
Vyriausybs nutarime daug kur minimas staigos vadovas, taiau, minta, Valstybs
tarnybos statyme tarnybinio nusiengimo tyrimo iniciatoriumi vardijamas valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, kuris gali tuo pat metu ir nebti staigos vadovas.
440
sonalo tvarkym atsaking asmen arba staigos struktrinio padalinio, atsakingo u personalo tvarkym, vadov pradti tirti tarnybin nusiengim.
tariamo padarius tarnybin nusiengim u staigos personalo tvarkym atsakingo asmens funkcijas tarnybini nuobaud skyrimo procedroje atlieka staigos vadovo galiotas valstybs tarnautojas.
staigos vadovas nusiengimui tirti gali sudaryti ir komisij. tariant,
kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, u kur gali bti
paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i pareig, komisij sudaryti btina.
Komisija sudaroma ne vliau kaip per 3 darbo dienas i ne maiau
kaip 3 asmen:
1) valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo galioto asmens;
2) u staigos personalo tvarkym atsakingo asmens;
3) kit staigos valstybs tarnautoj.
Jei tarnybini nuobaud skyrimo procedra turi bti pradta staigos
vadovui, auktesns pagal pavaldum staigos vadovas ne vliau kaip per 3
darbo dienas nuo oficialios informacijos apie padaryt tarnybin nusiengim gavimo pareigoja savo vadovaujamos staigos u personalo tvarkym
atsaking asmen pradti tirti tarnybin nusiengim arba, jeigu gresia atleidimas i pareig, sudaro komisij iam nusiengimui tirti.
U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo (arba komisija) per
3 darbo dienas nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim gavimo (sudarius komisij nuo komisijos tarnybiniam nusiengimui tirti sudarymo) surao praneim apie tarnybin nusiengim. iuo praneimu pasiraytinai informuojamas tariamas nusiengimu valstybs tarnautojas, kad
pradtas nusiengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija
apie nusiengim.
Toks valstybs tarnautojas ne vliau kaip per 2 darbo dienas nuo praneimo gavimo dienos gali pateikti raytin paaikinim dl tarnybinio nusiengimo. Jeigu jis nurodytu laiku paaikinimo nepateikia, suraomas aktas, kur pasirao u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ir du
staigos valstybs tarnautojai.
U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo (arba komisija) tarnybin nusiengim gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dien. Tarnybinio nusiengimo tyrimo laikas pratsiamas tariamo nusiengimu valstybs tarnautojo laikinojo nedarbingumo ir atostog laikui.
Ityrus tarnybin nusiengim, staigos vadovui, o jeigu staigos vadovas nra asmuo, prims tariam padarius tarnybin nusiengim valstybs
tarnautoj pareigas, arba jeigu valstybs tarnautoj pareigas prim
kolegiali valstybs ar savivaldybs institucija, ir valstybs tarnautoj pa-
Bendroji dalis
441
reigas primusiam asmeniui arba kolegialiai valstybs ar savivaldybs institucijai ratu pateikiama motyvuota ivada apie tyrimo rezultatus ne vliau
kaip 11-j darbo dien po tarnybinio nusiengimo tyrimo pradios.
Jeigu motyvuotoje ivadoje teigiama, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, joje turi bti:
1) nusiengimas teisikai vertintas (nurodomas atitinkamas Valstybs
tarnybos statymo straipsnis, jo dalis ir punktas);
2) nurodoma nusiengimo padarymo ar paaikjimo diena;
3) nurodomos nusiengimo padarymo aplinkybs;
4) nurodoma, ar nusiengimas padarytas tyia, dl neatsargumo ar
aplaidumo;
5) nurodomi nusiengimo padariniai;
6) pasilyta konkreti tarnybin nuobauda.
Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, atsivelgdamas pateikt ivad, priima atitinkamu administraciniu teiss taikymo aktu formint sprendim:
1) pripainti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim,
ir skirti jam tarnybin nuobaud;
2) pripainti, kad valstybs tarnautojas tarnybinio nusiengimo nepadar arba valstybs tarnautojui, padariusiam tarnybin nusiengim, tarnybin nuobauda negali bti paskirta, nes sujo tarnybins nuobaudos skyrimo terminas, ir tarnybins nuobaudos skyrimo procedr nutraukti.
Su sprendimu skirti tarnybin nuobaud arba nutraukti tarnybins
nuobaudos skyrimo procedr valstybs tarnautojas supaindinamas pasiraytinai ne vliau kaip kit darbo dien, o jeigu sprendim prim Lietuvos Respublikos Vyriausyb ne vliau kaip kit dien po jo sigaliojimo,
o jeigu sprendimas pasiraytas arba Vyriausybs priimtas sprendimas sigalioja valstybs tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruots, atostog metu, ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai baigiasi valstybs tarnautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruot, atostogos.
Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, apie tarnybini nuobaud inykim arba j panaikinim raomi valstybs tarnautojo asmens
byl ir pateikiami Valstybs tarnautoj registrui Lietuvos Respublikos valstybs tarnautoj registro nuostat518 nustatyta tvarka.
Tarnybin nuobauda inyksta:
1) po tarnybins nuobaudos paskyrimo datos prajus vieneriems metams;
518
Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 10 d. nutarimu Nr.
1255 // Valstybs inios. 2002. Nr. 803440.
442
Bendroji dalis
443
444
al atlyginusi valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi regreso (atgrtinio reikalavimo) teis reikalauti i al padariusio valstybs
tarnautojo tokio dydio alos atlyginimo, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau
kaip 9 vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi.
Kolegialios institucijos (pvz., savivaldybs tarybos) sprendimu padaryta
ala iiekoma i jos nari pagal ias taisykles:
1) pareiga atlyginti ala atsiranda tuomet, jeigu sprendimas buvo priimtas paeidiant statymus ir kitus teiss aktus;
2) solidariai atsako vadovas ir nariai;
3) nuo pareigos atlyginti al atleidiami tie asmenys, kurie balsavo
prie tok sprendim arba nedalyvavo posdyje j priimant ir per 7 dienas
po to, kai suinojo arba turjo suinoti apie j, teik institucijos vadovui raytin pareikim;
4) vadovo ir nario atsistatydinimas ar ataukimas i pareig neatleidia j nuo padarytos dl j kalts alos atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatyta speciali atsakomybs u
al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ir teismo neteist veiksm, atlyginimo tvarka. iame straipsnyje pasakyta, kad
al, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios
priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto
paskyrimo, valstyb atlygina visikai, nepaisydama ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts520.
al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant
civilin byl, valstyb atlygina visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo arba
kito teismo pareigno kalts.
Be turtins alos, atlyginama ir neturtin ala.
Jeigu ala atsirado dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar
teismo pareign ar teisj tyini veiksm, tai valstyb, atlyginusi al,
gyja atgrtinio reikalavimo teis i atitinkam pareign statym nustatyta tvarka iiekoti statym nustatyto dydio sumas.
Papildomai ie klausimai reglamentuojami alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statyme521. is statymas nustato asignavim alai, atsiradusiai dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginti naudojim, alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto kardomojo kalinimo (sumimo), neteisto sulaikymo, neteisto procesini prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobau520
521
Bendroji dalis
445
446
447
Bendroji dalis
448
siais statymais apibrt asmeninio arba turtinio pobdio suvarym kaltininkui nustatymu. is pasmerkimas ir suvarymai veikia kaltinink sukeldami jam neigiamus igyvenimus525.
Baudiamoji atsakomyb taikytina tik statymo pagrindu. Visos veikos, u kurias gali bti taikomos baudiamojo poveikio priemons, nurodytos Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse526, kuris sigaliojo 2003
m. gegus 1 d.
iame kodekse yra specialus (XXXIII) skyrius, pavadintas Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams. Jame numatytos veikos, kurias gali padaryti tiek patys valstybs tarnautojai, tiek kiti asmenys, kurie pasinaudoja valstybs tarnautojo buvimu
(pvz., tarpininko kyininkavimas, valstybs tarnautojo papirkimas).
Valstybs tarnautojai, kuriems numatyta baudiamoji atsakomyb
pagal io skirsnio nuostatas, arba kurie kitaip yra susij su baudiamosios
veikos padarymu, iame skyriuje apibdinami pagal specialias nuostatas, t.
y. iame Baudiamojo kodekso skirsnyje nurodyta valstybs tarnautojo svoka skiriasi nuo jo apibdinimo, kuris tvirtintas Valstybs tarnybos statyme ir kituose valstybs tarnyb reglamentuojaniuose teiss aktuose.
Baudiamojo kodekso 230 straipsnyje nurodyta, kad mintame skyriuje nurodyti valstybs tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybs tarnyboje:
1) valstybs politikai;
2) vieojo administravimo valstybs tarnautojai pagal Valstybs tarnybos statym;
3) kiti asmenys, kurie dirbdami valstybs ar savivaldybi institucijose
ar staigose, teisminse, teissaugos, valstybs kontrols bei prieiros ir
joms prilygintose institucijose atlieka valdios atstovo funkcijas arba turi
administracinius galiojimus;
4) oficials kandidatai tokias pareigas.
Kaip matyti, valstybs tarnautojais ia traktuojamas platesnis asmen
ratas, nei priimta Lietuvos valstybs tarnybos doktrinoje. Vis pirma atkreiptinas dmesys tai, kad pagal skirsn atsako ir valstybs politikai.
Be to, tame paiame straipsnyje nustatyta, kad kai kurie asmenys pagal Baudiamojo kodekso skyri prilyginami valstybs tarnautojams. Tokiais laikytini:
525
Abramaviius A., epas A., Drakien A. ir kt. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1996. P. 55.
526
Valstybs inios. 2000. Nr. 892741.
Bendroji dalis
449
1) asmenys, turintys atitinkamus galiojimus usienio valstybs institucijoje, tarptautinje vieojoje organizacijoje arba tarptautinse teisminse
institucijose, taip pat oficials kandidatai tokias pareigas;
2) asmenys, kurie dirba bet kokioje valstybinje, nevalstybinje ar privaioje staigoje, monje ar organizacijoje arba veriasi profesine veikla ir
turi atitinkamus administracinius galiojimus ar turi teis veikti itos staigos, mons ar organizacijos vardu, arba teikia viesias paslaugas.
Mintame Baudiamojo kodekso skyriuje i viso yra 6 straipsniai,
numatantys nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams:
1. Kyininkavimas (225 str.). Pagal straipsn baudiamas valstybs
tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, savo ar kit naudai tiesiogiai ar netiesiogiai prims, paadjs ar susitars priimti ky, reikalavs ar provokavs j duoti u teist veikim ar neveikim vykdant galiojimus. Grietesn atsakomyb numatyta u kyininkavim siekiant padaryti neteist
veik, taip u didelio kyio (didesns negu 250 MGL verts) primim, paadjim arba susitarim priimti.
2. Tarpininko kyininkavimas (226 str.). Pagal straipsn baudiamas
tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padtimi, tarnyba, galiojimais,
giminyste, paintimis ar kita tiktina taka valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai, tarptautinei vieajai organizacijai, j tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui u ky paadjo paveikti atitinkam institucij, staig
ar organizacij, valstybs tarnautoj ar jam prilygint asmen, kad jie atitinkamai teistai ar neteistai veikt ar neveikt.
3. Papirkimas (227 str.). Pagal straipsn baudiamas tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasil, paadjo duoti arba dav ky valstybs tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui u pageidaujam teist veikim ar
neveikim vykdant galiojimus, arba tarpininkui siekdamas t pai rezultat. iame straipsnyje taip pat numatyta grietesn atsakomyb u papirkim siekiant padaryti neteist veik vykdant galiojimus bei u didel ky
(didesns negu 250 MGL verts).
iame straipsnyje numatyta ir kita norma, skatinanti informuoti teissaugos institucijas apie bet kok spaudim kyininkauti: 2 dalyje nustatyta,
kad asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u papirkim,
jeigu kyio i jo buvo reikalaujama, provokuojama j duoti ir jis, pasils,
paadjs ar davs ky, nedelsdamas apie tai prane teissaugos institucijai arba ky jis pasil, paadjo ar dav su teissaugos institucijos inia.
4. Piktnaudiavimas (228 str.). Pagal straipsn baudiamas valstybs
tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, piktnaudiavs tarnybine padtimi
450
arba virijs galiojimus, jeigu dl to didels alos patyr valstyb, tarptautin vieoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Grietesn atsakomyb pagal straipsn numatyta tokiam pat asmeniui, kuris i veik padar siekdamas turtins ar kitokios asmenins naudos (jeigu nebuvo kyininkavimo poymi).
5. Neteistas teisi daikt registravimas (2281 str.). Pagal straipsn
baudiamas valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registruotojo funkcijas vieame registre neteistai registravo teises
daikt.
6. Tarnybos pareig neatlikimas (229 str.). Pagal straipsn baudiamas valstybs tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, dl neatsargumo neatliks savo pareig arba jas netinkamai atliks, jeigu dl to valstyb, juridinis ar fizinis asmuo patyr didel al.
Sankcijos u ias veikas numatytos labai vairios (bauda, aretas, laisvs atmimas nuo trij mnesi iki atuoneri met). Tai reikia, kad kai
kurie nusikaltimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams pripastami
sunkiais. Bendras sankcij valstybs tarnautojams bruoas yra tas, kad beveik visais atvejais jiems kaip viena i alternatyvi bausmi yra numatomas
teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas, kuris
gali bti teismo nustatomas nuo vieneri iki penkeri met. iuo poiriu
reikia turti galvoje ir tai, kad pagal Valstybs tarnybos statymo 9 straipsn
valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo, pripaintas kaltu
dl nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neinykus ar
nepanaikint teistum.
Ivardytos baudiamj statym persekiojamos veikos, nors ir dtos
specialiame skyriuje, skirtame valstybs tarnybos ir viej interes apsaugai, nra vienintels, kurias gali padaryti valstybs tarnautojai, vykdydami
jiems pavestas pareigas. Toki veik rastume ir kituose baudiamojo kodekso skyriuose ir straipsniuose. Tokios veikos gali bti piktnaudiavimas
oficialiais galiojimais (123 str.), neteistas disponavimas informacija, kuri
yra valstybs paslaptis (124 str.), valstybs paslapties atskleidimas (125
str.), valstybs paslapties praradimas (126 str.), neteistas asmens bsto nelieiamumo paeidimas (165 str.), neteistas susirainjimo, kitoki praneim, siunt ar pokalbi telefonu slaptumo paeidimas (166 str.), neteistas informacijos apie privat asmens gyvenim rinkimas (167 str.), atskleidimas ar panaudojimas (168 str.), diskriminavimas dl tautybs, rass, lyties, kilms, religijos ar kitos grupins priklausomybs (169 str.), deklaracijos apie savo ar mons pajamas, peln ar turt nepateikimas (221 str.),
XXXIV skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisin-
Bendroji dalis
451
gumui, kai kurie XLII skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai, XLVI skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai krato apsaugos tarnybai.
452
531
1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme (36 str.) buvo numatytos trys mokymo
rys: 1) vadinis mokymas; 2) tstinis kvalifikacijos klimas ir 3) aukiausi kategorij valstybs tarnautoj mokymas.
Bendroji dalis
453
532
454
Bendroji dalis
455
456
Bendroji dalis
457
458
Bendroji dalis
459
matytais statymuose, net ir valdininku (aukiausiosios kategorijos valstybs tarnautoju) gali bti ir usienio pilietis (pvz., auktosios mokyklos dstytojas). Taiau toks paskyrimas dar nereikia, kad automatikai gyjama
pilietyb (nors tokios praktikos anksiau bta).
1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme Lietuvos pilietybs
reikalavimas taip pat nebuvo absoliutus. Reikalavimas bti Lietuvos Respublikos pilieiu nebuvo taikomas paslaug valstybs tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams bei kai kuri kategorij usienio ali pilieiams.
Atleidimas i pareig per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo
gyvendinimo statyme nustatyt termin negijus einamoms pareigoms btino
isilavinimo. Valstybs tarnautojai, kurie sigaliojus 1999 m. liepos 30 d. redakcijos Valstybs tarnybos statymui neturjo einamoms pareigoms btino isilavinimo, j privaljo gyti per penkerius metus. Tokio isilavinimo
per nustatyt laik negijusius valstybs tarnautojus numatyta atleisti i
valstybs tarnybos, iskyrus tuos, kuriems iki reikiamo isilavinimo gijimo
liko maiau negu pus nustatyto termino. Be to, mintos nuostatos netaikomos valstybs tarnautojams, kuriems iki senatvs pensijos amiaus liko
ne daugiau kaip penkeri metai.
is penkeri met terminas baigsi 2004 m. liepos 30 d., taiau statymuose nenustatyta, per kiek laiko i norma turi bti gyvendinta ir kiek
gali trukti tokia padtis, jei valstybs tarnautojas reikiamo isilavinimo negijo, o kompetentingas subjektas sprendimo dl jo atleidimo nepriima.
Kita vertus, statym leidjas neaptar joki ios taisykls iimi, todl neaiku, kaip turt bti elgiamasi tuo atveju, kai, pavyzdiui, valstybs
tarnautojas laiku pradjo studijas, taiau dl pateisinam prieasi (ligos,
ntumo ir pan.) jose buvo padaryta pertrauka, taiau yra pagrindas manyti, kad reikiamas isilavinimas bus gytas, taiau vliau negu nustatytas
penkeri met terminas.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jo ligos ir atostog metu, taip pat nios moters ir valstybs tarnautojui suteikt vaiko
prieiros iki jam sukaks treji metai atostog metu.
Atleidimas i pareig pasibaigus staigos vadovo kadencijai. 1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme buvo nustatyta, kad vieo konkurso
bdu staig vadovai priimami staigos steigimo akto, kit teiss akt nustatytai kadencijai. Kadencija negali bti ilgesn kaip 5 metai ir nesietina
su Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb kadencijomis.
2002 m. redakcijos Valstybs tarnybos statymas staigos vadovo kadencijos trukms nereguliuoja. Tai palikta kitiems teiss aktams.
460
Valstybs inios. 1994. Nr. 551049; 2000. Nr. 912832; 2003. Nr. 733357.
461
Bendroji dalis
skyrimo ir atleidimo tvarka yra dvejopa: konkurso bdu ir politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Taigi nors iuo atveju valstybs tarnautojas
taip pat skiriamas vadovauti tam tikrai valstybs ar savivaldybs institucijai
ar staigai, jis skiriamas politinio pasitikjimo pagrindu ir, manytume, gali
bti atleistas i pareig prarads j paskyrusio subjekto pasitikjim.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jo ligos ir atostog metu.
Atleidimas i pareig paaikjus, kad stodamas valstybs tarnyb asmuo
pateik suklastotus dokumentus arba nuslp ar pateik tikrovs neatitinkanius duomenis, dl kuri negaljo bti priimtas valstybs tarnautojo pareigas.
Atleidimas i pareig, kai valstybs tarnautojo pareigyb panaikinama.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jo ligos ir atostog metu, taip pat nios moters ir valstybs tarnautojui suteikt vaiko prieiros
iki jam sukaks treji metai atostog metu, iskyrus atvejus, kai valstybs ar
savivaldybs institucija ar staiga likviduojama.
Valstybs tarnautojui imokama iki pareigybs panaikinimo jo gauto
vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, atsivelgiant valstybs
tarnautojo tarnybos valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje sta.
iuo atveju tarnybos sta valstybs ar savivaldybs institucijoje ar
staigoje taip pat skaitomas laikas:
1) kur valstybs tarnautojas laikinai buvo perkeltas kitas pareigas,
taip pat ir kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse,
konsulinse staigose ir atstovybse prie tarptautini organizacij, tarptautinse organizacijose ar institucijose, Europos Sjungos institucijose ar
staigose, arba buvo perkeltas kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka;
2) kur karjeros valstybs tarnautojas, kurio pareigyb naikinama, buvo paskirtas kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybs tarnautojo pareigas, o jei toki pareig nra ir valstybs tarnautojas sutiko emesns kategorijos pareigas.
Kaip ieitins imokos dydis statymo susietas su tarnybos stau, parodyta 4 lentelje.
Imokos dydis
2 mnesi vidutinio darbo umokesio
3 mnesi vidutinio darbo umokesio
4 mnesi vidutinio darbo umokesio
6 mnesi vidutinio darbo umokesio
462
Bendroji dalis
463
Administracin byla Nr. A334/2001 A. Birgiolas v. Vilkavikio rajono savivaldybs administracija // Administracini teism praktika. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, 2001. Nr. 1. P. 222229.
464
Atleidimas i pareig valstybs tarnautojui nesutikus sudaryti darbo sutarties, jei jo pareigyb nepriskiriama valstybs tarnautoj pareigybms.
is pagrindas taikytinas tada, kai reorganizuojant valstybs institucij
arba staig, taip pat pasikeitus teisiniam reguliavimui valstybs tarnautojo
pareigyb pagal pareigybs apraym nebetenka valstybs tarnybos statuso.
Jeigu buvusi pareigyb reikalinga konkreioje institucijoje ar staigoje
(pvz., techninis aptarnavimo personalas, kurie anksiau buvo traktuojami
kines ar technines funkcijas atliekaniais paslaug valstybs tarnautojais),
su tokiais darbuotojais sudaromos darbo sutartys. Valstybs tarnybos statyme yra nustatyta tvarka, kuria tvirtinamas didiausias leistinas darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani darbo umokest i valstybs
biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi skaiius. Taigi tokiu atveju
nesutikus sudaryti darbo sutarties buvs valstybs tarnautojas i pareig atleidiamas.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jam susirgus ir
atostog metu.
Bendroji dalis
465
Termino nevyriausybin organizacija prasm yra nuoroda pagrindin atsiribojim ne tik nuo valstybini institucij, bet ir nuo moni, politini partij, profesini sjung ir religini bendrovi. Taigi, nors sakoma
nevyriausybin, omenyje turima nepolitin, nereligin, ne pelno vienu
metu. Beje, tokia termino interpretacija yra tik viena i galim. Pagal kitas
interpretacijas profesins sjungos, religins organizacijos laikomos nevyriausybinmis organizacijomis.
Gana plaiai pastaruoju metu pradtas vartoti treiojo sektoriaus terminas, pagrstas organizacij suskirstymo tris sektorius koncepcija: pirmasis valdia, savivalda bei j institucijos, antrasis privataus verslo subjektai,
treiasis nevyriausybins organizacijos. Taigi NVO yra treiojo sektoriaus
organizacijos.
Termino ne pelno organizacija, kuris labiausiai mgstamas teisinink, vartojimas taip pat susijs su tam tikromis problemomis. Teigiamas io
termino bruoas yra tas, kad jis visikai neapibdina organizacijos veiklos
kryptingumo. Bet tokia organizacija gali bti priskirta vienai i dviej grupi ir pavadinta arba pelno, arba ne pelno organizacija.
Teorijoje painiojamasi, k laikyti ne pelno organizacijos pagrindiniu
bruou: pelno neskirstymo princip ar pelno nesiekimo princip. Angl
kalboje, atsivelgiant princip, skiriami du terminai nonprofit organization ir nonforprofit organization. Lietuvi kalboje terminai ne
pelno organizacija ir pelno nesiekianti organizacija taip pat turi panaum. Taiau tiek lietuvi, tiek angl kalbose ios dvi svokos daniausiai
suprantamos kaip sinonimai.
Painiava dl ne pelno organizacijos termino atsiranda dl teisinio reglamentavimo. Lietuvoje sukurta daugyb organizacij ri, kurios pagal
savo esm ir tikslus yra ne pelno organizacijos, taiau nra taip vadinamos
teisje. Teisinje kalboje termino prasm paprastai suvokiama kaip organizacija, kuri kaip ne pelno vardyta teisje ir kuri negali duoti jokios kapitalo
gros, o susidars teigiamas veiklos rezultatas (pelnas) jokiais atvejais negali bti paskirstytas. Pelno siekianios organizacijos tikslas, atvirkiai, yra
pelno siekimas, o teigiamas veiklos rezultatas yra teista dto organizacij kapitalo gra. Taiau yra organizacij, kurios statymu nevardytos kaip
pelno siekianios, o savo statuose sivardijusios kaip ne pelno arba pelno
nesiekianios ir neskirsto jo be jokio raytinio sipareigojimo. Plaija prasme tai yra ne pelno organizacijos, taiau formaliai teisikai ne.
Du iuo metu Lietuvoje plaiausiai vartojami terminai aptariam organizacij grupei apibdinti yra nevyriausybins organizacijos ir ne pelno
organizacijos. Jie i dalies apima vienas kit: visos ne pelno organizacijos,
466
iskyrus valstybines, gali bti vadinamos nevyriausybinmis, o visos nevyriausybins organizacijos, iskyrus tas, kurios gali skirstyti peln ne pelno.
mons, kurdami ne pelno organizacijas, siekia patenkinti kultrinius, dvasinius, sportinius, religinius bei kitus tikslus, kurie visuomens ir
valstybs pripastami kaip nematerialiniai. Kaip privataus verslo organizacijos padeda siekti pelno, taip nevyriausybins organizacijos efektyviau
siekti keliam tiksl.
iuo metu Lietuvoje turime apie 6000 nevyriausybini ne pelno organizacij. J kasmet daugja. Kita vertus, nemaai organizacij nustoja veikusios, tampa neveiksmingos, kartais tarnauja pavieni moni ar grupi
savanaudikiems tikslams gyvendinti ir pan.
Nevyriausybini organizacij rys skirtingose teiss tradicijose.
Nevyriausybins organizacijos savo teisine forma nra vienalyts. NVO
sektoriuje itin atsiskleidia visuomeni savitumai, ir ne pelno organizacij
sistema kiekvienoje valstybje yra unikali. Nepaisant to, kiekviena i teiss
tradicij turi bding vis jai priklausani ali teisje tvirtint NVO sistem.
Anglijoje, JAV ir kitose bendrosios teiss alyse nra tradicijos grietai skirstyti nevyriausybines organizacijas pagal j teisin form. Tai nereikia, kad ia visos NVO yra vienodos, nes:
statyme numatyti kai kurie atskir ne pelno organizacij ri iskyrimai, pavyzdiui, JAV yra iskirtos NVO, turinios narius ir j neturinios, taip pat vieosios naudos, grupins naudos bei religins organizacijos;
statym nuostatos danai yra gana bendros ir formuluoja daugiau
elgesio principus, o ne konkreias taisykles arba dispozityvios ir nustato tik
variant, kuris gali bti pakeistas privaiu sprendimu, todl net tos paios
ries organizacijos pagal nustatytus principus yra labai skirtingos;
apie NVO kalba daugiausia mokesi statymai, o organizavimosi
forma maai aptarta.
Kontinentins teiss tradicijos alims (kontinentin Europos dalis,
Piet Amerika ir kt.) bdinga tai, jog aikiai iskiriamos dvi NVO rys:
asociacijos, organizuotos asmenins narysts pagrindu, bei fondai, pagrsti
turtiniu nau. Toks atskyrimas bdingas ir Lietuvai. Kontinentins teiss
alyse, reglamentuojant NVO, taikoma daugiau statym bei grietesni apribojimai. ia NVO paprastai turi maiau galimybi savo nuoira nusistatyti vidin struktr, priimti netradicinius sprendimus.
Kontinentins teiss tradicijos alyse aikiai atskiriamos ne pelno organizacijos, kuri vidin struktra pagrsta turtiniais naais, ir ne pelno organizacijos, kuri vidin struktra pagrsta naryste. Apibendrintai pirmo-
Bendroji dalis
467
sios ries organizacijos vadinamos fondais (angl. foundations), o antrosios ries asociacijomis (angl. asociations).
Fondai neturi nari, bet turi steigjus, savininkus, dalininkus, kurie
yra prisidj prie organizacijos tolesnio gyvavimo. Anglosaks teiss tradicijos alyse institut atstoja patikjimo santykiai, kai asmuo (asmenys)
patiki kam nors turt, kuris turi bti naudojamas i anksto nustatytais tikslais. Asociacijos nariai gali turti labai plaius sipareigojimus asociacijai.
Taiau daniausiai jie apsiriboja pareiga mokti nario mokest ir laikytis
stat.
Kontinentins teiss tradicijos alyse NVO, remiantis iuo skirstymu,
yra tvirtinamos fond ir asociacij statymais. Lietuvoje ias ris atitinka
ne viena, o daugiau teisini organizavimosi form.
Skirstymas naryste ir turtu paremtas organizacijas bdingesnis kontinentins teiss tradicijai, o vieosios naudos (angl. public benefit) ir
grupins naudos (angl. mutual benefit) organizacij atskyrimas bendrosios teiss tradicijai.
Vieosios naudos organizacij tikslas yra visai visuomenei naudingi
tikslai, siekiami altruistikai. Tuo tarpu grupins naudos organizacijos yra
sukurtos tam, kad patenkint specifinius tam tikros moni grups poreikius, t. y. organizacija veikia savo nari naudai. Praktikoje veikianios organizacijos i dalies yra vieosios naudos, i dalies grupins naudos. Esant
tokiai painiavai, is skirstymas yra daugiau susijs ne su organizacijos esme,
o su jos mokestiniu statusu. Vieosios naudos organizacijoms prasta suteikti daugiau lengvat, o kartu nustatyti daugiau apribojim bei vieumo
reikalavim nei grupins naudos organizacijoms. Lengvatinis statusas usitarnaujamas per tam tikr laik ir suteikiamas individualiai, o tos vieosios
naudos organizacijos, kurios status gijo, vardijamos filantropinmis
(angl. charities).
Skirstymas vieosios naudos ir grupins naudos organizacijas Lietuvos teisje nra pritaikytas. Nors kartais girdimi samprotavimai, kad, pavyzdiui, asociacijos yra skirtos j nari poreikiams tenkinti, yra grupins
naudos organizacijos, o visuomenins organizacijos siekia vie tiksl, todl yra vieosios naudos organizacijos, teisje tai netvirtinta. Net vie ar
grupini tiksl deklaravimas statuose joki teisini padarini nesukelia.
Nevyriausybini organizacij sistema Lietuvoje. Atkrus nepriklausomyb ikilo poreikis steigti vairias NVO ris, o galiojantis visuomenini
organizacij reglamentavimas buvo per siauras, ukertantis keli daugeliui
iniciatyv. Perjim prie iandien egzistuojanios sistemos pradjo Visuomenini organizacij statymas, priimtas 1995 m. vasario 2 d. is statymas
468
Bendroji dalis
469
470
Bendroji dalis
471
litini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. Ketvirta, net Konstitucijoje atsispindi painiava dl termin nevyriausybiniams subjektams vardyti.
Kit nevyriausybini organizacij, kaip ir bet koki kit organizacij,
princip Konstitucija nenustato.
Tarptautins nevyriausybins organizacijos. I pradi tik kaip bendruomens reikinys NVO nuolat pltsi: nacionalin, vliau tarptautin
lygmen. Todl atsirado NVO jurisdikcijos nustatymo problem.
Tarptautine laikytina nevyriausybin organizacija, kuri tiesiogiai arba
per atskirus skyrius veikia daugiau nei vienoje valstybje. Europos konvencija dl tarptautini nevyriausybini organizacij juridinio asmens statuso
pripainimo550 (Lietuva prie ios konvencijos nra prisijungusi) nustato ir
kitus organizacijoms, kurioms taikoma minta konvencija, kriterijus: tarptautins reikms tiksl siekimas, organizacijos krimas laikantis konvencijos alies dalyvs statym, biuro, centrinio vykdomojo organo bei kontrols organo vienoje i alies dalyvs teritorij turjimas.
Mintos konvencijos esm yra klausim dl NVO teisinio statuso bei
dl jos teisnumo rib pripainimo sprendimas. Juridinio asmens statusas ir
teisnumas, kur NVO yra gijusi vienoje valstybje, yra pripastami kitos,
jei tai neprietarauja tos alies svarbiausiems visuomens interesams ir pagrindinms teisnumo gyvendinimo normoms.
Kalbant apie tarptautines nevyriausybines organizacijas Lietuvoje btina pasakyti, kad tarptautini organizacij filialai ir skyriai yra steigiami ir
registruojami bendra tvarka ir veikia kaip Lietuvos subjektai savarankikos ne pelno organizacijos, atitinkamai be iimties taikant joms ir visas nacionalins teiss normas.
Nevyriausybini organizacij socialinis patikimumas. Nors iuo metu nevyriausybins organizacijos Lietuvoje praktikai veikia beveik visose
socialins veiklos srityse, nevyriausybini organizacij krimasis i esms
tik prasidjo. Senesni veiklos tradicij kol kas nra. Daugumai moni
nelabai suvokiamos nevyriausybini organizacij galimybs: darbo apimtis,
savo idj gyvendinimo bdai, bendradarbiavimo su vairiomis institucijomis btinumas.
Naujoms, t. y. jaunoms, bei kai kurioms seniau susikrusioms nevyriausybinms organizacijoms reikia kreiptis pagalbos iekant l, patalp,
550
Europos konvencija dl tarptautini NVO juridinio asmens statuso pripainimo (neoficialus vertimas ir neoficialus komentaras). Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras, 1994.
472
transporto, metodins bei organizacins paramos. Taigi kreipdamosi fondus arba valdios institucijas paramos pati nevyriausybin organizacija turi
prisistatyti, parodyti savo veiklos tikslus ir dirb, planus bei sugebjimus
juos gyvendinti. ia nevyriausybins organizacijos susiduria su socialinio
patikimumo vertinimu (socialiniu auditu), nes bet koks rmjas nori inoti, kam bus skiriamos los ar kita parama, kaip ji bus panaudota, ir svarbiausia sitikinti, ar bus gyvendinti siekiami tikslai. Kitais odiais, vertinti nevyriausybins organizacijos socialin patikimum.
Visus paramos tiekjus slyginai galime suskirstyti tris grupes: pavienius asmenis, smulkias ir vidutines organizacijas ir dideles institucijas
(valstybins struktros arba stambs usienio fondai). Taiau visos mintos
grups, teikdamos param arba finansavim, atlieka vienok ar kitok organizacijos (iuo atveju pretendento param ar finansavim) socialinio patikimumo vertinim. Smulks paramos tiekjai daniausiai apsieina be socialinio audito, jiems utenka gero emocionalaus ryio su organizacijos vadovu arba jos atstovu. Didesns organizacijos pirmiausia nustato organizacijos (paramos gavjos) socialin tikslingum, t. y. ar j poiriu reikalinga
ta veikla, kuriai l prao nevyriausybin organizacija. Vliau tikrina, k ji
u gautas las gali nuveikti, kiek ji patikima ir pan., ir taip bando atlikti
nevyriausybins organizacijos socialin audit. Stambesns organizacijos
arba fondai daniausiai reikalauja pildyti nustatytos formos paraik, kurioje galima iskirti socialinio audito dal. Paprastesnse paraikose gali bti iskirti tokie socialinio audito reikalavimai kaip organizacijos gyvavimo
laikas, projekto tstinumas, l panaudojimo planavimas.
Reikt paymti, kad nevyriausybins organizacijos savo veiklos socialin patikimum gali vertinti ir paios (j taip pat gali vertinti ir kitos
nevyriausybins organizacijos ar nepriklausomi ekspertai), atlikdamos savo
organizacijos vidin socialin audit. Remiantis Vakar Europos patirtimi
socialinis auditas turt apimti tokius pagrindinius kriterijus kaip organizacijos veiklos reikalingumas, organizacijos veiklos efektyvumas (palyginti su
privaiu ir valstybiniu sektoriais) bei organizacijos veiklos inomumas. Taigi paios nevyriausybins organizacijos vertint savo padarytus darbus ir
pasirengim tolesnei veiklai.
Socialinio audito nauda551:
1) socialinis auditas leidia organizacijai efektyviai pltoti veikl, nustatyti socialini ir komercini organizacij ryius, atsivelgiant kainas ir
kitas priemones, kuriomis siekia gerinti socialin, bendruomenin ir kult-
551
Bendroji dalis
473
474
475
Bendroji dalis
IV skyrius
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS
Vieojo administravimo institucijos savo kasdienje vykdomoje bei
tvarkomojoje veikloje priima vairius valdymo sprendimus, administracinius aktus, nustato tam tikras pavaldi institucij ir j tarnautoj, taip pat
moni, staig ir organizacij bei piliei teiss normas, duoda privalomus
nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja seminarus, pasitarimus, kontroliuoja j darb, tvarko apskait, ratvedyb ir pan. Atsivelgiant mintus vieojo administravimo institucij ir pareign veiksmus galima teigti,
kad tai savarankikos vieojo administravimo formos.
Kiekvienu konkreiu atveju vieojo administravimo institucijos ir pareignai priskirtoms funkcijoms vykdyti pasirenka tokius veiksmus, kurie
tam geriausiai tinka ir yra efektyviausi, atitinka j kompetencij, veiklos
paskirt, kuriais optimaliausiu bdu galima pasiekti nustatyt tiksl. Taiau
atsivelgiant mint veiksm pobd bei j giminingus iorinius poymius
galima teigti, kad jie gauna tam tikr specifini form. Taigi iuo atveju
vieojo administravimo forma tai pavidalas, modelis, aprpiantis valstybin valdym.
Vieojo administravimo formos rodo, kaip vykdomos tam tikros valdymo funkcijos, kokiomis priemonmis sprendiami valstybinio valdymo
udaviniai ir funkcijos ekonomins, socialins kultrins ir administracins
politins veiklos srityse. Teisiniu poiriu vieojo administravimo formos
esti kaip tam tikri giminingi, vienariai vieojo administravimo institucij
veiksm atlikimo bdai.
476
Bendroji dalis
477
478
553
. . . : , 2003.
. ., A. A., . . . : -, 2003.
554
479
Bendroji dalis
480
556
. ., . . : // , 1998. 7. . 8790; . .
. : -, 2001.
Bendroji dalis
481
482
Vieojo administravimo praktikoje iskiriamos ios pagrindins neteisini vieojo administravimo form rys:
1) organizacini priemoni vykdymas. Vieojo administravimo institucijos (pareignai) organizacines priemones naudoja elementarioje valdymo proceso veikloje. Galima iskirti ias vieojo administravimo institucij (pareign) naudojamas organizacines priemones:
vairi posdi, pasitarim, seminar ir konferencij organizavimas bei vedimas turint tiksl analizuoti mokslines ir praktines vieojo administravimo veiklos problemas;
statym ir kit teiss akt (galiojani ir naujai priimt) turinio
aikinimas pavaldiems subjektams;
vairios informacijos apie pastebtus neigiamus reikinius vieojo
administravimo srityje perdavimas ir analiz;
viej ryi su visuomene organizavimas;
praktini rekomendacij teikimas apie konkreios uduoties gyvendinim pavaldiems subjektams ir kt.;
2) materialins technins operacijos. Tai techninio pobdio operacijos, kuriomis utikrinamas efektyvus vieojo administravimo sistemos funkcionavimas, valstybs tarnautoj tarnybins veiklos kokyb, specialios organizacins technikos naudojimas praktinje vieojo administravimo veikloje. Paymtina, kad norint skmingai gyvendinti i form btina ne tik
gerai parengti aptarnaujant personal, bet ir tinkamai aprpinti tam tikr
vieojo administravimo institucij organizacine technika (kompiuteriais,
videoprojektoriais, kopijavimo aparatais ir pan.).
Vieojo administravimo institucijos (pareignai) praktinje veikloje
vykdo ias materialines technines operacijas:
renka, apdoroja ir formina vairi informacin mediag (dokumentus) apie kasdiens vykdomosios ir tvarkomosios veiklos rezultatus;
tvarko ratvedyb ir apskait;
veda ir tvarko statistik;
atlieka analiz (vykdom uduoi, valdymo reform, gaut rezultat ir pan.);
surao ir iduoda vairias paymas;
surao patikrinimo ir revizijos aktus;
naudoja informacines technologijas, organizacins technikos ir ryio
priemones ir t. t.
483
Bendroji dalis
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO
TEISS AKTAI
Vieojo administravimo veikla susideda i vairi valdymo sprendim
pradedant mokslinink veiklos reguliavimu ir baigiant poveikio priemoni
taikymu u padaryt administracin nusiengim. Norint sureguliuoti abipusius santykius, atsirandanius tarp valstybs (vykdomosios valdios institucijos arba pareigno) ir pilieio vieojo administravimo srityje, btinas
valdomojo subjekto valdingas valios pasireikimas, skirtas nustatyti teises ir
pareigas fiziniams bei juridiniams asmenims. Vykdomosios valdios subjekto valdingoje valios iraikoje atsispindi vieojo administravimo teiss akt
bruoai.
Teisinje valstybje vieojo administravimo subjektai privalo priimti
tokius administracinius aktus, kuriais bt visokeriopai skatinama piliei
iniciatyva, valstybs socialin ir kio paanga, konstruktyvi reform rengimas. Vadinasi, valstybs pareign priimami vieo pobdio administraciniai sprendimai neturi paeisti konstitucini mogaus teisi ir laisvi bei
atitikti vieuosius poreikius.
Vieojo administravimo teiss akt funkcija tai reguliuojamasis poveikis vieiesiems valdymo santykiams siekiant utikrinti valdymo udavini isprendim. Priimant ir ileidiant administracin akt jame tvirtintos
administracins teiss normos veikia viej valdymo proces. Taip pabriama vieojo administravimo teiss akt socialin paskirtis, t. y. gyvendinti
vieojo administravimo subjekt priimamus valdymo sprendimus. Administracinio akto primim lemia valdymo procesas, kuriame valdymo subjektas daro valding poveik valdymo objektams btent per valdymo sprendimus (tiek vieojo, tiek vidinio administravimo srityje). Vadinasi, vieojo
administravimo teiss aktai yra pagrindin teisin vieojo administravimo
forma (be administracini teisini sandori ir neteisini vieojo administravimo form).
484
. . . , 1987. . 139140; . .
. , : , 2000; Vilutis P. Administ-
Bendroji dalis
485
Atlikus vairi mokslinink561 pateikt vieojo administravimo (administracini) teiss akt poymi turinio analiz ir juos susisteminus pagal
vienodus kriterijus vien grup galima gauti bendrus poymius, kuri iskyrimas leist visapusikai suprasti vieojo administravimo teiss akto turin.
Vieojo administravimo (administraciniams) teiss aktams bdingi ie
poymiai:
1) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra teisin
priimto valdymo sprendimo iraika (idava). Ileisdama administracin akt vieojo administravimo institucija (pareignas) isprendia vienok arba
kitok klausim (kolegial ar individual), kylant gyvendinant valdymo
udavinius bei funkcijas. Vieojo administravimo (administraciniu) teiss
aktu nustatomos, keiiamos ir naikinamos administracins teiss normos,
sprendiami vairs vieojo administravimo subjekt ginai, gyvendinamos
valdymo funkcijos, udaviniai ir pan.;
2) vieojo administravimo (administracin) teiss akt gali priimti ir
ileisti tik tam galiota vieojo administravimo institucija (pareignas) pagal savo kompetencij gyvendindama vykdomosios ir tvarkomosios veiklos
funkcijas. Administracinis aktas gali bti priimamas individualiai kompetentingo pareigno (pvz., savivaldybs mero, ministro) arba kolegialiai
kompetentingos institucijos (specialios kolegijos), t. y. Vyriausybs, ministerijos ir pan.;
3) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas priimamas
valstybs vardu. Administraciniame akte ireikiamas valdingas ir vienaalikas nurodymas vairiems valdymo subjektams, juo nustatomos konkreios administracins teiss normos, valdymo santyki dalyvi teiss ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai vieojo administravimo srityje;
4) vieojo administravimo (administracinis)teiss aktas skiriamas neapibrtam jo vykdytoj ratui, o subjektai, kuriems adresuojamas toks aktas, neturi galimybs paveikti valdymo subjekto valios. Taiau ie subjektai
turi teis administracinio akto taikymo metu kreiptis institucij, primusi
konkret vieojo administravimo teiss akt, dl jo iaikinimo ar teistumo patikrinimo (iuo atveju kreipimsi administracin ar Konstitucin
Teism);
5) vieojo administravimo (administraciniame) teiss akte pasireikia
teisin ir valdinga vykdomosios valdios subjekto valia. Vadinasi, vieojo ir
561
. ., A. A., . . . : -, 2003; . .
. : , 2001; . . . :
-, 2001.
486
vidaus administravimo funkcij gyvendinimas tvirtinamas konkreios institucijos (pareigno) valdingo pobdio sprendimu.
Priimant ir ileidiant administracin akt visada atsiranda teisini pasekmi. Tai lemia vieasis interesas. Vieojo administravimo subjektai, priimantys ir ileidiantys administracinius aktus, kartu gyvendina ir vykdomj valdi. Kaip matyti, valstyb ir jos kompetentingos institucijos kontroliuoja bei garantuoja vieojo administravimo teiss akt vykdym. Prieingu atveju, jei nepaklstama administraciniame akte tvirtintiems reikalavimams, valstyb gali taikyti vairias administracinio poveikio priemones
(panaikinti licencij, priimti nutarim dl administracins nuobaudos paskyrimo ir pan.);
6) vieojo administravimo (administraciniams) teiss aktams bdingas
imperatyvumas, t. y. administraciniu aktu nustatomi administraciniai ir teisiniai standartai (elgesio taisykls), kuriais nurodoma veikimo kryptis vieojo administravimo srityje;
Vieojo administravimo (administracini) teiss akt turinys susideda
i teisikai valding vykdomosios valdios subjekt nurodym (paliepim),
kurie privalomi adresatams, t. y. pilieiams, vairioms organizacijos, kartu
valstybinms ir savivaldybi institucijoms. Viena vertus, administracinis aktas gali reglamentuoti abstrakius teisinius santykius, t. y. nustatyti privalomas elgesio normas neapibrtam fizini ir juridini asmen ratui (abstraktus teisinis reguliavimas). Kita vertus, administraciniu aktu gali bti isprendiama administracin byla arba administracinis ginas, kylantis vieojo administravimo srityje (individualus teisinis reguliavimas);
7) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra kaip juridinis faktas. Priimant ir ileidiant vieojo administravimo teiss aktus susidaro tokios aplinkybs, kurioms esant atsiranda, pasikeiia ar nutrksta
administraciniai ir teisiniai santykiai (pvz., vidaus reikal ministras ileidia
sakym (individual administracin akt) dl pilieio X primimo karjeros valstybs tarnautojo pareigas). Vadinasi, administraciniu aktu nustatomos valdymo subjekt privalomo elgesio ribos vieojo administravimo srityje;
8) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai su statymais susijs aktas. Vieojo administravimo institucijos valdymo aktus
(nutarimus, taisykles, reglamentus ir t. t.) leidia tam, kad gyvendint
Konstitucijos, statym ir kit teiss akt reikalavimus nustatyta tvarka ir
forma. Administracini akt konkretizuojantis vaidmuo562 pasireikia
562
ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius: LTA, 2000. P. 34.
Bendroji dalis
487
tuo, kad tokiame akte daugelis valdymo klausim ir problem yra detalizuojama, t. y. tiksliai nustatomas statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint norm gyvendinimo mechanizmas;
9) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai raytinis
teisinis dokumentas. Ileidiant administracin akt visada atsiranda tam
tikros teisins pasekms, t. y. vieojo administravimo santyki dalyvi teiss
ir pareigos;
10) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas ileidiamas
laikantis grietai nustatytos procedros. Priimant ir ileidiant vieojo administravimo teiss aktus reikia vadovautis reglamentuose patvirtintais teisiniais standartais, kuriais nustatoma valdymo akto projekto parengimo,
derinimo, svarstymo, ekspertinio vertinimo, patvirtinimo, registravimo, ileidimo tvarka ir pan. Bendri teisiniai standartai kol kas nra patvirtinti,
todl tenka vadovautis inybinio pobdio taisyklmis (pvz., tokios taisykls yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamente563);
11) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas gali bti nustatyta tvarka apskstas ir panaikintas. Galiojantys statymai tvirtina teismini institucij kompetencij panaikinti priimtus vieojo administravimo
teiss aktus arba tam tikras j dalis dl teistumo reikalavim paeidim,
dl priimt neteising valdymo sprendim, nutarim administracini teiss
paeidim bylose ir pan.;
12) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra kaip pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti. Tam tikrais atvejais administraciniais aktais reglamentuojami visuomeniniai santykiai, kurie sudaro
kit teiss ak reguliavimo srit (pvz., ems teiss, finans teiss, aplinkos
apsaugos (ekologins) teiss ir pan.). Vadinasi, administracini akt primimo procedra yra krybin, nes nuo problemos nustatymo ir tinkamo
jos isprendimo labai priklauso vieojo administravimo subjekt vykdomosios ir tvarkomosios veiklos kokyb.
Apibendrinant vieojo administravimo (administracinio) teiss akto
poymius galima teigti, kad vieojo administravimo (administracinis) teiss
aktas tai valdingo pobdio teiss aktas, kuriame reguliuojami valdymo santykiai arba sprendiami konkrets administraciniai ginai (bylos), nustatomas
valdymo subjekt teisinis statusas, ileidiamas kompetenting vieojo administravimo institucij (pareign) nustatyta procedra (neperengia valdymo
proceso) siekiant valdymo tiksl, sprendiant valdymo udavinius ir gyvendinti valdymo funkcijas.
563
488
Bendroji dalis
489
490
nink B. V. Rosinskio, J. N. Starilovo ir kt. siekiant pabrti asmens tapatyb liudijani ir kit dokument svarb bei j ry su valdymo aktais)564.
564
. . . , 2000; . .
. . : , 2002.
565
Bendroji dalis
491
567
Lietuvos Respublikos referendumo statymas Nr. IX929, priimtas 2002 m. birelio 4
d. // Valstybs inios. 2002. Nr. 64.
568
Pavyzdiui, Lietuvoje galiojantis Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini
akt rengimo tvarkos statymas (priimtas 1995 m.) daugiau apibdina statym ir Seimo priimam teiss akt rengimo tvark, o ne administracinius teiss aktus // Lietuvos Respublikos
statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas Nr. I872, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 25 d. // Valstybs inios. 1995. Nr. 41.
492
Bendroji dalis
493
494
2) prokuratros institucijos teiss aktus priima atsivelgdamos padarytus teiss paeidimus (daniausiai nusikaltimus) arba valstybins valdios
institucij padarytus teistumo paeidimus. Vieojo administravimo teiss
akt primimo pagrindas statymas bei atsirandanios valdymo problemos, kurias btina isprsti vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje.
Kalbant apie teismini institucij priimamus teiss aktus btina paymti, jog iais aktais gali bti sukonkretinami tiek vieojo administravimo
teiss aktai, tiek statymai. Teismai (teisjai) kompetentingi tikrinti priimam administracini akt ir statym teistum, taip pat teis pripainti
iuos aktus neteistais arba neveikianiais. statym leidjas arba vieojo
administravimo subjektas teiskros procese gali teisikai nesureguliuoti
tam tikros grups visuomenini santyki. Taiau su panaia problema susiduriantys teismai (teisjai) gali nusialinti sprendiant konkret klausim.
Teismas (teisjas), sprsdamas gin, upildo teisinio reglamentavimo
spragas. Vadinasi, iuo atveju teismas (teisjas) tarsi papildomai pataiso
statym leidiamosios ir statym vykdomosios valdios veikl.
Bendroji dalis
495
3) nevyriausybini organizacij leidiam teiss akt teistumas utikrinamas paios organizacijos vidiniu kontrols mechanizmu ir teisinmis
priemonmis.
570
. ., . . : // , 1998. 7. . 8790.
571
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1 ir 6 knygos). Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001.
572
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos // Valstybs inios. 2000. Nr. 74, 77, 80.
496
Bendroji dalis
497
nai ir individuals valdymo aktai); ketvirta, pagal akto primimo laik (t. y.
kai aktas uregistruojamas); penkta, pagal akto numer; eta, pagal reguliavimo dalyk (pvz., aktai, susij su valstybs tarnyba, su administracins
prievartos taikymu, su teismine vieojo administravimo institucij kontrole).
Administracins teiss teorijoje yra vairi vieojo administravimo
(administracini) teiss akt skirstymo kriterij. Autori, nagrinjusi vieojo administravimo (administracini) teiss akt sisteminimo problemas,
nuomone, svarbu apibrti ne tik subjektus, kurie leidia valdymo aktus,
bet ir pai valdymo akt priklausomum vienai arba kitai teiss akt kategorijai. Inagrinjus Lietuvoje galiojanius teiss aktus bei vairi mokslinink pateiktas valstybinio valdymo (administracini) akt ris galima iskirti iuos vieojo administravimo teiss akt sisteminimo kriterijus:
Pagal juridines savybes iskiriami norminiai (kolegials) ir individuals
vieojo administravimo teiss aktai.
Norminiai vieojo administravimo teiss aktai laikomi pagrindiniu administracins teiss altiniu, nes jie tiesiogiai ireikia reguliuojamj administracins teiss funkcij. Norminiai administraciniai aktai tai administracins teiskros procese priimti su statymais susij aktai, kuriuose
sukonkretinamos statymuose tvirtintos normos ir numatomas j gyvendinimo mechanizmas, nustatomos tipins elgesio taisykls vieojo administravimo srityje (keli eismo taisykls, mamenins prekybos taisykls, pirotechnikos priemoni naudojimo taisykls), tvirtinamas vykdomosios valdios subjekt administracinis teisinis statusas, gyvendinamas konstitucini Lietuvos piliei, usieniei ir asmen be pilietybs, taip pat nevyriausybini organizacij teisi, laisvi ir teist interes utikrinimo mechanizmas, nustatomos valdymo santyki dalyvi koordinavimo ir bendradarbiavimo slygos, vairi socialini program krimo nuostatos (privatizavimo, demonopolizavimo ir pan.).
Norminiai vieojo administravimo teiss aktai priimami siekiant sureguliuoti vienarius visuomeninius santykius ilgesniam laikui ir neturi
konkretaus (personifikuoto) adresato, t. y. tokie aktai skiriami neapibrtam teiss subjekt ratui visoje alies teritorijoje. Be to, norminiais administraciniais aktais reglamentuojami valdymo santykiai visose vieojo administravimo srityse ir vykdomosios valdios sistemos lygiais. Prie toki
valdymo akt galima priskirti: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus ir nutarimais tvirtinamus
nuostatus bei taisykles, ministerij leidiamus sakymus bei sakymais tvirtinamas taisykles, nuostatus ir kt.
498
Individuals vieojo administravimo teiss aktai esti daugiau tvarkomojo pobdio teiss aktai, paplit vieojo administravimo tvarkomosios veiklos praktikoje priimant operatyvius valdymo sprendimus. Individualiuose
administraciniuose aktuose aikiai ireiktas taikomasis teiss pobdis, nes
iais aktais nenustatomos privalomos elgesio taisykls. Individuals administraciniai aktai tai tvarkomojo pobdio teiss aktai, kuriuose tvirtinama konkretaus vykdomosios valdios subjekto (daniausiai pareigno)
valdinga valios iraika, adresuojama atskiram asmeniui arba asmen grupei (bdingas vienkartinis taikymas). Individuals vieojo administravimo
teiss aktai priimami toki institucij, kurios vykdo bendro vadovavimo,
koordinavimo ir operatyvaus valdymo funkcijas (pvz., Ministro Pirmininko
potvarkis, mero potvarkis, apskrities virininko sakymas, ministro sakymas, vieojo administravimo staigos vadovo sakymas).
Individuali administracini akt konkretumas reikmingas tuo, kad:
pirma, jais sprendiamos individualaus pobdio bylos, klausimai ir ginai
(remiantis statymais); antra, jie adresuojami konkreiam fiziniam arba juridiniam asmeniui; treia, jie yra kaip juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar baigiasi administraciniai teisiniai santykiai (pvz., valstybins staigos vadovo priimtas sakymas pakirti piliet X specialisto pareigas; aplinkos apsaugos inspekcijos pareigno priimtas nutarimas paskirti
pilieiui X administracin nuobaud).
Nortume atkreipti dmes tai, kad pagrindinis reikalavimas priimant ir ileidiant individual administracin akt yra tas, kad jis turi atitikti normin administracin akt. Prieingu atveju gali kilti problem j taikant arba toks valdymo aktas gali tapti neteistas.
Pagal veikim erdvje (teritorin princip)573 iskiriami ie vieojo administravimo teiss aktai:
valdymo aktai, kuriuos priima aukiausios vieojo administravimo
institucijos ir kurie galioja visoje alies teritorijoje vairiais vieojo
administravimo klausimais (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybs
priimti nutarimai);
valdymo aktai, kuriuos priima centrins vieojo administravimo institucijos ir kurie galioja visoje alies teritorijoje arba tam tikroje teritorijos dalyje konkreios valdymo akos klausimais (pvz., ministerij priimti sakymai, staig prie ministerij (departament) ileisti
sakymai);
573
is skirstymo kriterijus iskirtas atlikus vieojo administravimo institucij veiklos ir j
leidiam teiss akt tyrimus remiantis loginiu analitiniu metodu.
Bendroji dalis
499
valdymo aktai, kuriuos priima apskrities valdymo institucijos ir kurie galioja tam tikrame regione vairiais vieojo administravimo
klausimais (pvz., apskrities virininko priimtas sakymas);
valdymo aktai, kuriuos priima savivaldybi institucijos ir kurie galioja savivaldybs teritorijoje vairiais vieojo administravimo klausimais (pvz., savivaldybi administracijos direktoriaus priimtas sakymas);
vietinio pobdio valdymo aktai, kuriuos priima vairios nevyriausybins organizacijos ir kurie galioja tik organizacijos teritorijoje
(pvz., visuomenins organizacijos vadovo sakymas arba tuo sakymu patvirtinta organizacijos tarnautoj vidaus tvarkos taisykls).
Pagal iorins iraikos bdus vieojo administravimo teiss aktai gali
bti:
raytiniai valdymo aktai, kurie turi atitikti raytiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tvirtintus statyme arba kitame teiss
akte (pvz., kaip parengti nutarim, taisykles, nuostatus). Raytiniai
administraciniai aktai yra skiriami daugkartiniam taikymui ir jei
statyme numatyta, kad valdymo aktas turi bti priimtas raytine
forma, tai ios tokios formos nesilaikymas tok akt daro negaliojant;
odiniai valdymo aktai (sakymai, nurodymai, pavedimai, valdingo
pobdio komandos) nereikalauja grietai nustatytos raytins formos, nes jie skiriami operatyviai valdymo veiklai, kai nedelsiant reikia priimti valdymo sprendim (pvz., karinse pajgose, gamybinje
kinje veikloje). odinius valdymo aktus privalo vykdyti visi asmenys, kuriems jie yra adresuojami (iskyrus tuos atvejus, kai tokie nurodymai gali paeisti piliei, visuomens ar valstybs interesus).
odinio sakymo arba nurodymo nevykdymas, netinkamas vykdymas arba atsisakymas vykdyti sudaro slygas pritaikyti asmeniui
vien i teisins atsakomybs priemoni (tarnybins, administracins ar pan.);
konkliudentiniai valdymo aktai tai tokie teiss aktai, kai vieojo
administravimo subjekt valia ireikiama konkreiais gestais, enkais ar signalais (pvz., kelio enklais, viesoforo signalais, policijos
pareigno gestais, aliuoju koridoriumi oro uoste, kai nra deklaruojam preki). Konkliudentinius valdymo aktus privalo vykdyti
tie asmenys, kuriems jie yra adresuojami. Prieingu atveju gali atsirasti teisin atsakomyb u j nevykdym.
500
Bendroji dalis
501
savivaldybs tarybos norminio pobdio sprendimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 13 straipsnyje numatyta, kad
savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir
kontroliuoja j gyvendinim579;
mero potvarkiai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 21
straipsnio 4 punkte tvirtinta, jog mero sprendimai forminami potvarkiais580;
savivaldybs administracijos direktoriaus sakymai ir jais tvirtinami
nuostatai;
senino sakymai.
Kaip matyti, yra vairi vieojo administravimo teiss akt sisteminimo kriterij, kurie turi reikms taikant iuos teiss aktus vieojo administravimo praktikoje. Teisinje literatroje nurodomi ir kiti administracini
akt skirstymo kriterijai, pavyzdiui, pagal galiojimo datos pradi, pagal
vieojo administravimo institucijos kompetencijos pobd, pagal tai, ar atitinka statym, pagal administracini akt apsaugos bd, pagal administracini akt taikymo srit ir pan.581 Pateikta vieojo administravimo teiss
akt sistema leidia nustatyti administracini akt parengimo, ileidimo ir
taikymo problemas vieojo administravimo praktikoje.
581
. ., . . . , 1999. . 269;
. ., . . .
, 2001. . 268; . . . , 1987. . 139140.
582
. ., . . . , 1999. . 2829.
502
Bendroji dalis
503
584
. ., . . . : , 2001; . . .
: -, 2001.
504
rinti sprendiam klausim su auktesnmis pagal pavaldum vieojo administravimo institucijomis ir pan.;
kai kurie administraciniai aktai priimami asmen, sulaukusi tam
tikro amiaus arba gijusi subjektikum, atvilgiu (pvz., administracin nuobauda skiriama asmeniui, sulaukusiam 16 met amiaus;
iduoti licencij verstis komercine kine veikla vieojo administravimo subjektas gali tik atitinkama tvarka registruotai monei);
kai kuriems administraciniams aktams taikoma atskira parengimo ir
ileidimo tvarka, kuri nustato atitinkami vieojo administravimo
subjektai vairiais valdymo klausimais. Juose gali bti nustatytas
terminas, nuo kada valdymo aktas pradeda galioti, kuriems asmenims ir iki kada jis galioja.
Kaip matyti, teistumo reikalavimas yra svarbus veiksnys, lemiantis
vieojo administravimo subjekto priimto valdymo sprendimo kokyb ir jo
atitikt piliei bei visuomens poreikiams. Kita vertus, vieojo administravimo praktikoje pasitaiko atvej, kai priimant ir ileidiant administracinius aktus nepaisoma kai kuri teistumo reikalavim. Vadinasi, toks administracinis aktas ar tam tikra jo dalis tampa neteista, t. y. prietaraujania teistumo reikalavimams. Teisinje literatroje vieojo administravimo
teiss aktai, kai nesilaikoma teistumo reikalavim juos priimant ir ileidiant, vadinami netobulais, arba defektiniais, teiss aktais585. Administracin
akt defektiniu (neteistu vis akt ar tik tam tikr jo dal) gali pripainti
tik teismas, taiau iandieninje vieojo administravimo praktikoje kyla
problema, kai bet koks teiss subjektas galiojant vieojo administravimo
subjekto valdymo sprendim gali pripainti defektiniu, nes nra nustatyta
teisini standart dl toki akt pripainimo neteistais.
Defektiniai vieojo administravimo teiss aktai yra dviej ri:
1) ginytini valdymo aktai, t. y. tokie teiss aktai, kurie yra neteisti i
dalies (t. y. neteistas tam tikras straipsnis, jo dalis ar punktas). Toks administracinio akto netobulumas yra fiktyvus. Tai reikia, kad gino atveju teismas tok administracin akt gali pripainti teistu ir jis bus privalomas
vykdyti, iskyrus tik t dal, kuri gali bti pakeista arba panaikinta. Kai kurie autoriai (Friedrich A. von Hayek, D. Galligan) toki padt vadina administracinio akto teiskros prezumpcija586, t. y. negalima galiojanio admi585
. . . 2. : ,
2002; ., . . . , 2000; Barnet H. Constitutional & Administrative Law. London: Cavendish Publising
Limited, 1996.
586
Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. Taisykls ir tvarka. Vilnius: Eugrimas,
1998. T. 1. P. 185; Galligan D. J., Smilov D. M. Administrative Law in Central and Eastern
Bendroji dalis
505
nistracinio akto pripainti neteistu i dalies iki to momento, kol kompetentingos institucijos (iuo atveju teismas) nerodo, jog teistumo reikalavimas paeistas;
2) niekiniai valdymo aktai, t. y. tokie teiss aktai, kurie yra neteisti i
esms (t. y. nuo primimo ir ileidimo momento), neatitinka viej interes poreiki, o j vykdymas gali sukelti teistumo paeidimus. Toki administracini akt neteistumas toks akivaizdus, kad net nereikia specialios
teisins procedros arba atitinkamos teisins kvalifikacijos norint tai rodyti. Niekinis administracinis aktas neturi bti vykdomas nuo pat pradios
(adresatai turi atsisakyti vykdyti tok teiss akt), nes prieingu atveju atsirast teisin atsakomyb (pvz., apskrities virininkas ileidia sakym, kad
apskrityje vedamas naujas statymo nenumatytas mokestis). Vadinasi, niekinis administracinis aktas yra toks teiss aktas, kur priimant ir ileidiant
paeidiamos teiss normos, kuris neturi statymiko pagrindo ir yra priimamas nekompetentingo vieojo administravimo subjekto ir kuriuo tvirtintas reikalavimas paeisti koki nors teis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vieojo administravimo subjektai,
laikydamiesi nustatyt valdymo sprendim primimo reikalavim, turt
efektyviau gyvendinti vykdomj ir tvarkomj veikl. Kita vertus, vieojo
administravimo teiss aktams keliami teistumo reikalavimai leidia nustatyti tinkam valdymo akt parengimo ir primimo procedr bei ivengti
taikymo problem praktikoje.
506
sybs darbo reglamentas587. Kiti teiss aktai yra tik informacinio pobdio
arba nustatantys tik galutinius administracini akt leidybos procedros
etapus588.
Vieojo administravimo teiss akt parengimo, primimo ir ileidimo
tvark analizuosime aptardami administracini akt leidybos stadijas. Atlikus iuo metu galiojani teiss akt, reglamentuojani administracini
akt primimo ir ileidimo tvark, tyrimus galima bt iskirti ias administracinio akto leidybos stadijas ir etapus:
1) teisdaros iniciatyvos stadija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68
straipsnyje tvirtinta norma, kad statym leidybos iniciatyvos teis <>
priklauso <> Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei <> taip pat pilieiams589. Konstitucijoje tvirtinti visuotini statymo leidybos principai.
Kaip matyti, teisdaros iniciatyvos teis priklauso ir Vyriausybei, t. y. ji gali
priimti nutarim dl Seimui teikiam statym projekt. Svarstant iuos
projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas arba jo galiotas ministras590. gyvendindami i teis ministrai pagal jiems vadovauti
pavestas valdymo sritis pasirao ministerij parengtus ir Vyriausybei teikiamus statym ir kit teiss akt projektus arba pasilymus dl j leidybos;
2) vieojo administravimo teiss akto rengimo stadija. Iskiriami ie
administracinio akto projekto paruoimo etapai:
vieojo administravimo teiss akto projekto rengimas. iame etape
numatomas akto projekto parengimo terminas ir ta vieojo administravimo
institucija, kuri kompetentinga priimti ir ileisti administracin akt. Administracinio akto projekto iniciatoriais gali bti vairios organizacijos ir jos
587
Valstybs inios. 1994. Nr. 631238. Nauja teiss akto redakcija: Valstybs inios. 2003.
Nr. 271089.
588
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas Nr. I119, priimtas 1993 m. birelio 6 d. // Valstybs inios. 1993. Nr. 12296; 2002. Nr.
1245626; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas Nr. I872, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 5 d. // Valstybs inios.
1995. Nr. 41991; statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjio 8 d. sakymu Nr. 104 // Valstybs inios.
1998. Nr. 872416, 2002. Nr. 501923; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro statymas Nr. I873, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 2 d. // Valstybs
inios. 1995. Nr. 41992.
589
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
590
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311.
Bendroji dalis
507
struktriniai padaliniai, Vyriausybs staigos, valstybs ir savivaldybi institucijos (pareignai), apskrii virininkai, kurie pagal savo kompetencij
negaldami isprsti su j vieojo valdymo sritimi susijusi klausim gali
teikti atitinkamus projektus Vyriausybei. Vyriausybei teikiami teiss akt
projektai turi atitikti kituose teiss aktuose virtintus reikalavimus, susijusius su rengiamo akto projekto forma, turiniu ir pan.591
vieojo administravimo teiss akto projekto preliminarus svarstymas.
Parengus administracinio akto projekt btina nustatyti ir suderinti jo
struktr, t. y. kad rengiamas administracinis aktas logikai atitikt teisinio
reguliavimo paskirt (kokiam valdymo tikslui rengiamas administracinis aktas, kokie valdymo udaviniai ir kuriose vieojo valdymo srityse jie bus gyvendinami). iame etape, derinant administracinio akto struktr, nuodugniai analizuojama kiekviena valdymo problema. Kad administracinis
aktas bt geros kokybs ir norint gauti papildom duomen tenka pateikti paklausimus vairioms organizacijoms, konkretiems valdymo srities ekspertams specialistams. Parengtas administracinio akto projektas svarstomas net kelis kartus, kad bt priimtas galutinis ir neginijamas sprendimas, t. y. turi bti suderinti bei atsispindti ne tik valstybs (vieojo administravimo subjekto), bet ir atskir piliei bei visuomens vieieji interesai;
vieojo administravimo teiss akto projekto derinimas. is etapas gali
tapti vienu pagrindini administracinio akto rengimo stadijoje, jei tokia jo
tvarka nustatoma specialiu teiss aktu (pvz., Aplinkos apsaugos departamento vadovo sakymas, kuriame sprendiami saugom teritorij valdymo
klausimai, privalo bti suderintas ne tik su Aplinkos ministerija, bet ir neprietarauti Lietuvos Respublikos saugom teritorij statyme numatytoms
nuostatoms).
Vyriausybei teikiami administracini akt projektai, susij ne tik su
juos parengusi, bet ir su kit vieojo administravimo institucij valdymo
sritimi bei kompetencija, turi bti suderinti su iomis institucijomis (pvz.,
teikiami administracini akt projektai, susij su valstybs biudetu, privalo bti suderinti su Finans ministerija; arba administracini akt projektai, susij su savivaldybi institucij veikla, su Lietuvos savivaldybi asociacija).
591
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas
Nr. I872, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 5 d. // Valstybs inios. 1995.
Nr. 41991; statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjio 8 d. sakymu Nr. 104 // Valstybs inios. 1998.
Nr. 872416; 2002. Nr. 501923.
508
Bendroji dalis
509
tis, tada tok teiss akt pasirao Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projekt pateikusiai ministerijai). Vienvaldikose valdymo institucijose administracinis aktas oficialiai patvirtinamas atitinkamos organizacijos vadovo parau (pvz., staig prie ministerij ileistus sakymus daniausiai pasirao tos staigos vadovas).
Kolegiali vieojo administravimo institucij priimtas administracinis
aktas iki jo oficialaus paskelbimo negali bti keiiamas arba papildomas. i
procedra galima tik vl i naujo balsuojant dl pateikto administracinio
akto projekto. Jeigu administracin akt priima individualus subjektas, jis
gali keisti t akt bet kuriuo metu, taiau privalo laikytis nustatyt procedrini reikalavim.
Priimtas administracinis aktas turi bti pagal patvirtint pavyzd formintas, t. y. jame turi bti visi oficials simboliai, jis turi bti atitinkama
tvarka registruojamas, tokiam aktui turi bti suteikiamas eils numeris;
vieojo administravimo teiss akto skelbimas ir sigaliojimas. Tai vienas i svarbiausi administracinio akto ileidimo etap, nes iuo atveju valdymo aktas pradeda veikti (galioti) vairi adresat, t. y. piliei, organizacij ir kit teiss subjekt, atvilgiu. io etapo svarb lemia: 1) galim teisini pasekmi atsiradimas; 2) procesins funkcijos gyvendinimas; 3) valdymo sprendimo praktinio gyvendinimo utikrinimas; 4) informacins
funkcijos vykdymas (teiss subjektai susipasta su administraciniu aktu ir
jame tvirtintomis teismis bei pareigomis)592. Priimti valstybinio valdymo
(administraciniai) aktai oficialiai skelbiami leidinyje Valstybs inios.
Skelbtini administraciniai aktai Valstybs ini redakcijai turi bti pateikiami ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo j pasiraymo593. Be to, per
tris darbo dienas nuo administracinio akto oficialaus paskelbimo Valstybs iniose jie nustatyta tvarka skelbiami interneto tinklalapiuose.
Vieojo administravimo teiss akt sigaliojimo tvarka numatyta 1994
m. priimtame Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir
sigaliojimo tvarkos statyme594. iuo metu Lietuvoje teisikai reglamentuotos dvi valdymo akt sigaliojimo formos: pirma, kit dien po j oficialaus
paskelbimo Valstybs iniose, iskyrus tuos atvejus, kai paiame valdymo
akte nurodoma tiksli jo sigaliojimo data (pvz., Vyriausybs nutarimai, ministr, Vyriausybs staig, kit vieojo administravimo institucij vadov
ir kolegiali institucij norminiai administraciniai aktai, auktesnij ad592
. ., . . //
. 1998. 10/11. . 89100.
593
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1188 // Valstybs inios. 1999. Nr. 922693.
594
Valstybs inios. 1993. Nr. 12296; 2002. Nr. 1245626.
510
ministracini vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j vykdomj institucij priimti administraciniai aktai); antra, vieojo administravimo teiss
akto pasiraymo dien (pvz., Ministro Pirmininko, mero potvarkiai).
Apibendrinant galima pasakyti, kad vieojo administravimo teiss akt leidybos procedra yra labai sudtinga ir paini, taiau vertinus kiekvien administracinio akto rengimo ir primimo stadij bei etap galima teigti, jog grietos procedrins taisykls daro takos ileidiamo administracinio akto kokybei (tiek formos, tiek turinio atvilgiu). Vadinasi, gerai parengt ir ileist administracin akt turt bti lengviau taikyti vieojo
administravimo srityje.
Bendroji dalis
511
Tiek Dabartins lietuvi kalbos odyne, tiek Tarptautini odi odyne metodas
apibriamas vienodai, t. y. veikimo bdas, arba smoningai pasirinktas veikimo bdas usibrtam tikslui pasiekti (Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. P. 395; Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: Leidykla
odynas, 2001. P. 627).
512
596
. . :
// . 1998. 8. . 18.
Bendroji dalis
513
4) vieojo administravimo metoduose atsispindi vieojo administravimo institucij (pareign) valdingi galiojimai pavaldi ir nepavaldi asmen atvilgiu;
5) vieojo administravimo metodus taiko vairios vieojo administravimo institucijos (pareignai), siekdamos utikrinti savo kompetencij ir gyvendinti suteiktus galiojimus;
6) taikant vieojo administravimo metodus aikiai apibriami vieojo administravimo institucij (pareign) valdymo udavini
sprendimo bdai;
7) vieojo administravimo metodai visada turi adresat (individualj
ar kolektyvin);
8) vieojo administravimo metodais ireikiama vieojo intereso apsauga bei vykdomosios valdios subjekt valdinga valia;
9) vieojo administravimo metodams bdingas tvarkomasis valdymo
sistemos pobdis (taikant valdymo metodus sutvarkomi vairs
valdymo procesai vieojo administravimo sistemoje);
10) vieojo administravimo metodams bdingas dinamikumas, t. y.
jie gali bti kaip pagrindas atlikti procesinius veiksmus, daro tak
tuo atveju btin valdymo udavini ir funkcij gyvendinimui ir
pan.;
11) vieojo administravimo metod taikymo tvarka grietai reglamentuojama statymais ir kitais teiss aktais;
12) vieojo administravimo metodais valdymo objektams gali bti daromas tiesioginis poveikis (pvz., fizins prievartos panaudojimas
teiss paeidjui, tarnybins atsakomybs priemoni taikymas
valstybs tarnautojams ir pan.) ir netiesioginis poveikis (pvz., valstybs tarnautojams taikomi vairs apribojimai, skatinamj
priemoni taikymas fiziniais ir juridiniams asmenims ir pan.).
Administracins teiss teorijoje pripainta, kad vieojo administravimo metodai yra tarsi jungiamoji grandis tarp vieojo administravimo subjekt ir kit valdymo santyki dalyvi. ia ir gldi vieojo administravimo
metod esm vieojo administravimo institucij (pareign) valios iraika taikant valdymo metodus.
Vieojo administravimo metodas gali bti suprantamas kaip kryptinga
ir tikslinga valdomojo poveikio priemon. i priemon yra glaudiai susijusi su teisinio reguliavimo metodu, daraniu tak visuomeniniams santykiams. Tarp i metod bendra yra tai, kad abu metodai yra reguliuojamosios priemons. Valdymo ir teisinio reguliavimo metodai skiriasi tuo, kad
teisinio reguliavimo metodas apima visus reguliuojamus visuomeninius
santykius, j subjektus, taip pat ir vieojo administravimo institucij teisi-
514
Bendroji dalis
515
1) priklausomai nuo valdomojo poveikio valdymo objektus imperatyvius (tiesioginiai administraciniai nurodymai, vairs draudimai ir
pan.), galinanius (leidia atlikti nurodytus veiksmus arba priimti atitinkamus valdymo aktus) ir rekomendacinius (numato skatinimo bdus, rekomendacijas atliekant tam tikrus teistus veiksmus) vieojo administravimo metodus;
2) pagal vieojo administravimo subjekt tarpusavio santykius ir santykius su kitais valdymo santyki dalyviais kolegialius (vieojo administravimo institucij ministerij, departament, tarnyb, inspekcij taikomos priemons ir bdai vairiems administraciniams teiss subjektams)
ir vienvaldikus (vieojo administravimo pareign ministr, staigos direktori, inspekcijos virinink, senin taikomi organizacinio pobdio
bdai ir priemons) vieojo administravimo metodus.
Kaip matyti, vieojo administravimo udavini ir funkcij gyvendinimo bd ir priemoni taikant valdymo metodus yra vairi, todl juos susisteminus galima bti iskirti ias pagrindines vieojo administravimo metod ris:
1) bendrieji (pagrindiniai) vieojo administravimo metodai, kurie yra
universals visai vieojo administravimo institucij (pareign)
gyvendinamai vykdomajai ir tvarkomajai veiklai;
2) specialieji (specifiniai) vieojo administravimo metodai, kurie pasireikia atitinkamose vieojo administravimo srityse (pvz., ekonominje, nacionalinio saugumo utikrinimo, socialinje).
516
teisini, aukljamj, aikinamj, skatinamj, organizacini ir visuomenini poveikio priemoni, kuriomis veikiama moni smon, valia bei elgesys siekiant utikrinti smoning ir savanorik administracins teiss
norm gyvendinim.
Kaip matyti, tikinimo valdymo metodo turin sudaro visuma vairi
poveikio priemoni, kuriomis skatinamas privalomas valdymo santyki dalyvi elgesys. Nagrinjant pateikt tikinimo vieojo administravimo metodo svok galima iskirti ias tikinimo valdymo metodo formas:
1) teisinis moni aukljimas. i forma pagrsta administracins teiss
aukljamja funkcija, t. y. statymuose ir kituose teiss aktuose
tvirtint teiss norm prasms iaikinimas pilieiams, taip pat piliei supaindinimas su j teismis, pareigomis ir teistais interesais. Vieojo administravimo institucij (pareign) udavinys
tikinti pilieius, kad jie laikytsi teiss norm reikalavim. Tokiam darbui btinos organizacins priemons: seminar, konferencij, pasitarim organizavimas ir vykdymas. J metu tiek vieojo administravimo pareignai, tiek pilieiai supaindinami su praktiniu priimt teiss akt, vieojo administravimo udavini ir funkcij gyvendinimu vairiose vieojo administravimo srityse;
2) moralinis ir materialinis moni skatinimas. Taikant i tikinimo
form didinamas valstybs pareign ir piliei suinteresuotumas
geriau vykdyti savo pareigas, veiksmingiau sprsti vieojo administravimo udavinius ir funkcijas, aktyviau siekti geresni veiklos
rezultat. Be to, moralinio ir materialinio skatinimo priemons
numatytos vairiuose vieojo administravimo subjekt ileistuose
teiss aktuose;
3) visuomeninio (organizacinio) poveikio priemons. Tai moralinio
pobdio priemons, kurias taiko vairi nevyriausybini organizacij atstovai savo nariams u antivisuomenik elges (teiss paeidim). tikinamais pavyzdiais parodoma, kuo konkrei asmen poelgiai pavojingi visuomenei.
tikinimo vieojo administravimo metodas glaudiai susijs su administracins prievartos valdymo metodu. Tradicikai administracin prievarta nagrinjama kaip pagalbinis poveikio bdas, naudojamas tada, kai tikinimo valdymo metodas bna neveiksmingas. Vadinasi, tik esant btinumui
gali bti taikomas administracins prievartos kaip teisins atsakomybs
priemoni kompleksas siekiant ginti ir saugoti visuomeninius santykius vieojo administravimo srityje.
Administracins prievartos valdymo metodas yra moni santyki teisinio reguliavimo priemon. Taikant administracins prievartos valdymo
Bendroji dalis
517
metod utikrinamas normalus visuomens, bet kurio vieojo administravimo subjekto ir valdymo proceso funkcionavimas. Administracins prievartos valdymo metodo socialin paskirt lemia socialins ekonomins
priemons tobuljant iuolaikinei visuomenei. io metodo socialin paskirtis kinta priklausomai nuo to, kiek is metodas atitinka gyventoj poreikius,
ekonomin bei politin visuomens raid.
Administracins prievartos vieojo administravimo metodui bdingi
ie poymiai:
1) administracin prievarta tai ypatinga valstybins prievartos ris,
kurios paskirtis yra saugoti ir ginti visuomeninius santykius, susiklostanius vieojo administravimo srityje;
2) administracins prievartos valdymo metodo turinys vairiapusikas, nes apima valstybs taikomas teisines psichinio ir fizinio poveikio priemones asmen smonei ir elgesiui;
3) administracin prievarta tai teisinis vieojo administravimo metodas (administracinio poveikio priemons, taikomos fiziniams ir
juridiniams asmenims, gietai reglamentuojamos statymais ir kitais teiss aktais);
4) administracins prievartos valdymo metod gali taikyti tik valstybs tam galiotos vieojo administravimo institucijos (pareignai);
5) administracins prievartos valdymo metodas gali bti taikomas
tiek teismine, tiek neteismine tvarka (vieojo administravimo institucijos (pareignai) taiko vairias poveikio priemones asmenims
nesikreipdamos teism, pvz., panaikina leidimus usiimta kine
komercine veikla, apriboja transporto priemoni judjim tam tikroje teritorijoje ir pan.);
6) administracins prievartos valdymo metodo taikymo procesin
tvarka daug paprastesn ir pasiymi operatyvumu bei efektyvumu;
7) administracins prievartos valdymo metodo taikymo teisinis pagrindas padarytas teiss paeidimas arba ypating slyg, kurios
numatytos teiss normose, susidarymas (pvz., stichins nelaims,
epidemijos).
Taigi prievartos (administracins) vieojo administravimo metodas tai
savarankika ir ypatinga valstybins prievartos ris. Jai bdinga administracins teiss normomis nustatyta poveikio priemoni, nustatyta tvarka
taikom speciali vieojo administravimo institucij (pareign), sistema
siekiant saugoti bei ginti visuomeninius santykius vieojo administravimo
srityje.
518
Kaip matyti i pateikto apibrimo, administracins prievartos valdymo metodo turin sudaro sistema poveikio priemoni, kurias pagal panaudojimo tikslus galima suskirstyti 3 grupes:
1) administracins prevencins (spjamosios) priemons, t. y. tokios
administracinio poveikio priemons, kurios taikomos susiklosius tam tikroms nepaprastoms ir ypatingoms aplinkybms, turint tiksl i anksto ukirsti keli (spti) galimam teiss paeidimui. Taikant administracines
prevencines priemones apribojama nustatyta tvarka bei asmenims tvirtinami vairs draudimai (pvz., asmens dokument tikrinimas, transporto
eismo apribojimas). Administracins prevencins priemons nra tiesiogiai
susijusios su teiss paeidimu ir naudojamos tam, kad nevykt teiss paeidimas;
2) administracins kardomosios priemons, t. y. priverstin administracinio teiss paeidimo nutraukimo (ukardymo) priemon, ukertanti keli
alingoms pasekmms ir utikrinanti kalto asmens patraukim administracinn atsakomybn. Prie i priemoni galima priskirti: fizinio poveikio
priemones (antranki udjimas, teiss paeidjo sulaikymas), specialij
priemoni ir aunamojo ginklo panaudojim, finansinio poveikio priemones (licencijos anuliavimas, pinigini l pamimas ir pervedimas valstybs biudet), techninio pobdio priemones (technikai netvarkingos
transporto priemons eksploatavimo udraudimas, vairi darb nutraukimas dl saugumo technikos paeidim) ir kt.;
3) administracins atsakomybs priemons (administracins nuobaudos) tai tokios administracinio poveikio priemons, kurias skiria tam galiotos vieojo administravimo institucijos (pareignai) fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems teiss paeidimus, turint tiksl nubausti
juos ir siekiant, kad nubaustas asmuo bei kiti asmenys nedaryt nauj teiss paeidim. Administracins atsakomybs priemoni specifika ta, kad
jos taikomos tada, kai administracinis teiss paeidimas jau padarytas. Prie
administracins atsakomybs prievartos priemoni priskiriamas suteiktos
asmeniui specialios teiss (pvz., teiss vairuoti transporto priemones) atmimas, administracinis aretas, daikto, kuris buvo administracinio teiss
paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam, kurios
buvo gautos padarius administracin teiss paeidim, konfiskavimas ir t. t.
Kaip matyti, administracins prievartos vieojo administravimo metodas taikomas susidarius nepaprastoms aplinkybms ir slygoms. Vieojo
administravimo institucijos (pareignai) valdo i padt ir siekia kuo greiiau normalizuoti tvark ikilus kokiam nors pavojui. Vadinasi, administracins prievartos valdymo metodas reikalingas siekiant utikrinti normalias
vieojo administravimo sistemos funkcionavimo slygas.
Bendroji dalis
519
520
Bendroji dalis
521
pobdio sprendimams, gauna atitinkam teisin status. Tai leidia valdymo objektams tinkamai elgtis vieojo administravimo srityje. Prieingu
atveju valdymo subjektai gali taikyti bendruosius vieojo administravimo
metodus (tikinim ir prievart), kad utikrint priimt valdymo sprendim
arba duot valding nurodym vykdym. Administracini vieojo administravimo metod taikymas yra teisins, valdymo ir politins kultr derinys.
Galima teigti, kad administraciniai vieojo administravimo metodai
tai vienaalikas, teisikai pareigojantis, valdaniojo vali ireikiantis valdymo subjekto valdingo pobdio poveikis valdymo objekto elgesiui, nustatant valdymo objekt teises ir pareigas bei apibriant duot nurodym
vykdymo tvark vieojo administravimo srityje.
Kaip matyti, administracini vieojo administravimo metod taikymo
sritis tiesiogiai susijusi su valstybs vaidmens padidjimu reguliuojant rinkos ekonomikos santykius. I tikrj be administracini valdymo metod
beveik nemanoma utikrinti monopolizmo panaikinimo ekonominje vieojo administravimo srityje, apsaugoti kins veiklos subjekt teisi ir teist interes, ekonomins veiklos subjekt atsakomybs u statymo ir kit
teiss akt norm paeidimus. Vykdomosios valdios subjekto tiesioginis
administracinis poveikis (pvz., valstybin registracija, kins veiklos licencijavimas, gyventoj turto deklaravimas) yra btinas iuolaikins vieojo administravimo sistemos elementas.
Administracinis (tiesioginio poveikio) vieojo administravimo metodas glaudiai susijs su ekonominiais vieojo administravimo metodais.
Ekonominiai vieojo administravimo metodai tai valdymo objektams sudarymas toki slyg, kurioms susiklosius jie patys, ekonomikai (materialiai) skatinami, pasirenka tinkam elgesio variant.
iuo atveju valdymo subjektas sudaro palankias slygas pasiekti vieojo administravimo tikslus ir isprsti udavinius veikiant valdymo objekt
asmeninius interesus (pvz., valstybs tarnautojo materialinis paskatinimas,
mokesi lengvat taikymas juridiniams asmenims). Taikant ekonominius
vieojo administravimo metodus privalomo nurodymo (tiesioginio poveikio), bdingo administraciniams valdymo metodams, nra. Be to, taikant
ekonominius vieojo administravimo metodus galimos klaidos ir rizika, t. y.
ekonominio sverto elementas. Ekonominio vieojo administravimo metodo
taikymas materialiai skatina tam tikrus valdymo santykio dalyvius atitinkamai elgtis, didina j suinteresuotum veiklos rezultatais, juo sukonkretinami asmen poreikiai norima linkme. Kaip matyti, ekonominis valdymo
metodas pagrstas tokiomis ekonominmis kategorijomis kaip pelnas, kaina, vert, ekonomin sankcija ir pan.
522
Bendroji dalis
523
vieno tikslo gyvendinti valdymo subjekto valdingo pobdio poveik valdymo objektams;
3) tiesioginiai ir netiesioginiai poveikio bdai ir priemons, taikomos
atitinkam vieojo administravimo institucij (pareign) praktinje vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje, yra kaip vienaalika ir valdinga valdymo subjekto valios iraika (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymas dl pinigins imokos pilieiui X, t. y. skatinamosios priemons forminimas valdymo sprendimu individualiu valdymo aktu);
4) administraciniai ir ekonominiai vieojo administravimo metodai
gyvendinami esant teisinei vieojo administravimo formai. Nesant mint
valdymo metod teisins formos efektyviai, racionaliai ir rezultatyviai gyvendinti vieojo administravimo veiklos negalima;
5) administracini ir ekonomini valdymo metod derinimas pastebimas vieojo administravimo teiss aktuose. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. liepos 31 nutarimas Nr. 983 Dl pedagog darbo umokesio padidinimo600, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m.
rugpjio 23 d. nutarimas Nr. 1024 Dl kompensacij mokjimo tarnybos
metu uvus tikrosios karo tarnybos kariams601 ir kt. Btent valdingo pobdio valdymo sprendimu ne tik palieiami valdymo objekto materialiniai
interesai, bet kartu tai yra viena i teisini valdymo form gyvendinant vieojo administravimo udavinius. Ekonomins poveikio priemons pasiekiamos administraciniu teisiniu poveikiu.
Administraciniai ir ekonominiai vieojo administravimo metodai, bdami skirtingos paskirties ir turinio, valstybinio valdymo institucij (pareign) veiklos praktikoje tarpusavyje susij ir gyvendinami bendrai. Bendra
tarp i valdymo metod tai, kad juos taiko vieojo administravimo institucijos (pareignai), jais daromas valdingas poveikis valdymo objektams, jais
sprendiami valdymo udaviniai ir funkcijos, jiems bdinga teisin vieojo
administravimo forma (priimamas individualus arba norminis valdymo aktas). Taiau skirtingose vieojo administravimo srityse ir akose administraciniai ir ekonominiai vieojo administravimo metodai taikomi kitaip. Pavyzdiui, nacionalinio saugumo arba vidaus reikal valdymo srityje vyrauja
administraciniai vieojo administravimo metodai, vietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos valdymo srityje ekonominiai vieojo administravimo metodai.
Pastarj deimtmet Lietuvoje vykdoma vieojo administravimo sistemos reforma atsivelgiant administracinius politinius ir ekonominius
pokyius visuomenje. Kaip rodo iandienin vykdomosios valdios subjek600
601
524
t veiklos praktika, toks procesas nra lengvas, nes prie rinkos ekonomikos
santyki buvo pereinama i anksto nepasirengus ir neetapikai. Tai sukl
tam tikr problem, nes daugeliu atvej vykdomosios valdios subjektams
teko naudoti tiesioginio poveikio valdymo objektams bdus (administracinius valdymo metodus). Taiau administraciniai valdymo metodai buvo
taikomi neefektyviai. Susidariusi padtis lm vieojo administravimo sistemos nestabilum ir tam tikr valdymo ak valstybinio reguliavimo susilpnjim. Tai turjo neigiam pasekmi visuomenje (pvz., m nuolat vluoti darbo umokesiai, padidjo nedarbas, padanjo streik ir piket).
Galima teigti, kad administraciniai ir ekonominiai valdymo metodai buvo
taikomi nedarniai, o vykdomosios valdios subjektai vadovavosi protekcionizmu (asmeninmis pretenzijomis), tai sukl vieojo administravimo sistemos disbalans.
Dabartin vykdomosios valdios gyvendinimo praktika liudija, kad
administracinius ir ekonominius vieojo administravimo metodus derinti
btina siekiant ivengti ankstesni klaid. Vieojo administravimo subjekt
vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje daniau taikomi administraciniai
valdymo metodai (nors ekonomini valdymo metod reikm irgi akivaizdi), be kuri beveik nemanoma utikrinti gero administruojamos valdymo
akos lygio, greito ir veiksmingo valdymo sprendim ir valdymo udavini
gyvendinimo. Siekiant tinkamai ir tikslingai naudoti administracinius valdymo metodus btinas j mokslinis, ekonominis ir teisinis pagrstumas,
valstybs tarnautoj profesionalumas juos gyvendinant ir pan.
Administracini ir ekonomini vieojo administravimo metod norminis tvirtinimas pastebimas daugelyje Vyriausybs nutarim, kit vieojo
administravimo institucij ileistuose sakymuose, patvirtintose taisyklse,
instrukcijose, kuriose numatyti draudimai, apribojimai, leidimai, skatinimai, adresuojami valdymo objektams (pvz., nutarimai dl pensinio aprpinimo, dl mokjimo u komunalines paslaugas, dl mokesi mokjimo
lengvat). Btent iuose valdymo aktuose atsispindi specialij valdymo
metod ir visos vieojo administravimo sistemos esm. Vieojo administravimo institucij (pareign) veiklos udaviniai ir funkcijos suformuluoti
taip, kad juos gyvendinant bt daromas administracinis arba ekonominis
poveikis valdymo objektams.
Apibendrinat bendruosius ir specialiuosius vieojo administravimo
metodus galima teigti, kad bet koks valdymo metodas turi nurodyti pat
paprasiausi bd tikslui pasiekti, utikrinti tinkam valdymo sprendim
primim ir vykdym, valdymo udavini ir funkcij gyvendinim, o svarbiausia taikyti valdymo metodus turt bti paprasta, racionalu, ekonomika ir rezultatyvu.
525
Bendroji dalis
V SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO
UTIKRINIMAS
1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime
samprata
Konstituciniai teistumo ir jo utikrinimo pagrindai tvirtinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucijos) 6 ir 7 straipsniuose602.
Teisinje literatroje terminas teistumas suprantamas vairiai:
1) kaip praktinis raytins teiss turinio gyvendinimas603;
2) kaip teistumo principas;
3) kaip demokratins visuomens valdymo metodas;
4) kaip valstybins valdios ir valdymo subjekt santyki su visuomene sistema.
Teistumas tai teisins demokratins visuomens egzistavimo ir raidos pagrindas. Pasitelkus teistum utikrinamas asmen teisi, laisvi ir
teist interes gyvendinimas, teisins valstybs krimas, valstybs valdymo sistemos funkcionavimas ir pan. Teistumo turin apibdina trys tarpusavyje susij elementai:
1) teiss privalomumas visiems. Teiss, kaip norminio institucinio derinio, poymis yra tas, kad raytins teiss nuostatos yra realiai faktikai
gyvendinamos. Jeigu yra teis, yra ir teistumas, t. y. tvarka, kuriai esant
visuomenini santyki dalyviai privalo grietai laikytis teiss norm ir vykdyti j reikalavimus;
2) teistumo idja. Teisinje smonje diegiama tokio vis visuomenini santyki dalyvi elgesio tikslingumo ir btinumo idja, kai nelieka
vietos savivalei, teis tampa visuotin ir i tikrj gyvendinamos subjekti602
Konstitucijos 6 straipsnyje numatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, o 7 straipsnyje teigiama, kad negalioja joks statymas arba Konstitucijai prieingas
kitas aktas (Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002).
603
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000; Lietuvos Respublikos konstitucijos
komentaras (2 dalis). Vilnius: Teiss institutas, K. Jovaio P, 20002002.
526
Bendroji dalis
527
3) vieojo administravimo institucijos (pareignai) pagal savo kompetencij privalo utikrinti statym ir kit teiss akt vykdym;
4) vieojo administravimo institucijos (pareignai) turi plaius galiojimus taikyti administracinio poveikio priemones valdymo santykio dalyviams.
528
muluotomis garantijomis, turiniomis organizacin teisin form. Teistumo utikrinimo garantijos gali bti:
1) socialins ekonomins (valstybs ekonominiai rodikliai, laisva rinka, laisvas kapitalo judjimas, valstybs itekliai);
2) politins (teisins valstybs krimas, demokratins visuomens
raida, odio ir spaudos laiv, aikus valdios padalijimas);
3) teisins (teisingumo gyvendinimo lygis, teistvarkos bkl valstybje, statym ir teiskros kokyb); organizacins (vykdomosios valdios
subjekt sistema ir aikus kompetencijos paskirstymas, valstybs tarnautoj
isilavinimo lygis, vieojo administravimo subjekt ryiai su visuomene).
Teistumo utikrinimo garantijos gyvendinamos valstybs nustatyta
ir tvirtinta vairi staig ir organizacij sistema, t. y. jas gyvendina tos institucijos, kurioms suteikta teis kiekvien dien priirti ir kontroliuoti
statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim vykdym (valstybins inspekcijos, valstybins tarnybos). Vienoms vieojo administravimo
institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra viena i daugelio
valdymo funkcij konkreioje vieojo administravimo akoje (transporto,
pramons, ekonomikos). Toki institucij teistumo utikrinimo veikla nra tiesiogiai susijusi su visu teistumo institutu. Kitoms vieojo administravimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra pagrindin
valdymo funkcija, nes joms suteikti valdingo pobdio galiojimai kontroliuoti bei priirti, kaip vykdomi atitinkami teiss aktai ir juose tvirtinti
reikalavimai (pvz., teismai, prokuratra, policija, valstybins inspekcijos,
valstybs kontrol).
Apibendrinant galima teigti, kad teistumas vieojo administravimo
srityje utikrinamas tokiais organizaciniais teisiniais teistumo utikrinimo
bdais:
1) kontrole;
2) prieira;
3) teismo kontroline veikla;
4) nagrinjant piliei praymus, pasilymus, pareikimus ir skundus
(administracine procedra).
Bendroji dalis
529
Kontrol ir vykdymo tikrinimas, kaip savarankiki teistumo utikrinimo bdai, yra glaudiai tarpusavyje susij, nes juos vienija tas pats tikslas ir
bendri udaviniai, taiau skiriasi j turinys, veiklos apimtis ir juos vykdani subjekt galiojimai.
Kontrols turinys yra kur kas platesnis nei vykdymo tikrinimo, nes apima kontroliuojam vieojo administravimo institucij, moni, staig, organizacij finansins ir kitokios veiklos tikrinim, analiz, kadr parinkimo
ir kitus svarbiausius vieojo administravimo subjekt veiklos klausimus.
Kontrolei bdinga:
1) priirti atitinkam kontroliuojam objekt funkcionavim;
2) gauti objektyvi ir patikim informacij, kaip atitinkamuose kontroliuojamuose objektuose yra laikomasi teistumo;
3) imtis priemoni ukirsti keli ir paalinti teistumo paeidimus;
4) nustatyti prieastis ir slygas, sukelianias teistumo paeidimus;
5) imtis priemoni, kad kaltiems asmenims u teistumo paeidimus
bt taikomos teisins atsakomybs priemons.
Kontroliuojantis subjektas isiaikina, ar vieojo administravimo institucij (pareign) vykdomojo ir tvarkomojo pobdio veikla atitinka teiss
aktuose nustatyt teiss norm reikalavimams. Kontrol apima ir tuos piliei bei moni, staig ir organizacij veiksmus, kurie pasireikia vieojo
administravimo srityje. iuo poiriu kontrol skirta utikrinti, kad vykdomosios valdios institucijos ir pareignai, pilieiai, mons, staigos ir organizacijos grietai ir nenukrypstamai vykdyt statymus ir kitus teiss aktus
bei laikytsi drausms.
Dauguma autori nurodo, kad vykdymo tikrinimas yra glaudiai susijs su kontrole ir kartu yra kontrols sudedamoji dalis. Vykdymo tikrinimas
yra tokia vieojo administravimo subjekt veikla, kuri leidia nustatyti, kas
ir kaip atlikta gyvendinant konkrei statym, postatymini akt, valdymo sprendim reikalavimus ir valdingo pobdio nurodymus bei kokie j
vykdymo kokybiniai ir kiekybiniai rezultatai. I to ieina, kad vykdymo tikrinimas yra svarbus elementas, skirtas priirti kasdien operatyvi vairaus valdymo lygio vadov veikl. Tai svarbu, nes toki vadov viena i pareig yra stebti, kaip jam pavaldios institucijos (pareignai), pilieiai,
vairios organizacijos ir j darbuotojai gyvendina ir vykdo statymus, Vyriausybs nutarimus, auktesni pagal pavaldum institucij priimtus valdymo sprendimus nevirydami jiems suteikt tarnybini galiojim.
Daniausiai kontrol suvokiama kaip tam tikras procesas, o vykdymo
tikrinimas kaip vienkartinis veiksmas. Kontrols metu tikrinamas kontroliuojamo objekto veiklos teistumas ir tikslingumas, o vykdymo tikrinimo
metu tikrinama, ar laiku ir teisingai vykdomi privalomi paliepimai, nuro-
530
dymai, sakymai ir pan. Kai kurie autoriai pripasta, kad labai danai kontrols ir vykdymo tikrinimo veiksmai sutampa ir yra atliekami vienu metu604.
Pavyzdiui, galima iskirti tokias kontrols ir vykdymo tikrinimo formas
kaip revizija, inspektavimas, ekspertiz, valstybins registracija, licencijavimas, vairi atskait tikrinimas ir pan.
Kontrols ir prieiros santykis. Administracins teiss teorijoje nuomons dl prieiros, kaip savarankiko teistumo utikrinimo bdo, isiskiria: vieni autoriai teigia, kad prieira yra atskiras ir savarankikas teistumo utikrinimo bdas vieojo administravimo srityje605, kiti autoriai mano, kad tai kontrols ris606. Galima sutikti su ta nuomone, jog prieira
yra savarankikas teistumo utikrinimo bdas vieojo administravimo srityje. Prieira tai stebjimas, kaip organizacine tvarka nepavaldios vieojo administravimo institucijos, pareignai, pilieiai, mons, staigos ir
organizacijos bei j darbuotojai laikosi statymuose bei kituose teiss aktuose tvirtint speciali taisykli reikalavim (pvz., Priegaisrins saugos,
Operacij usienio valiuta, Keli eismo, Pirotechnikos priemoni veimo,
laikymo, pardavimo taisykli ir kt.)
Prieira, atsivelgiant j vykdanius subjektus, gali bti skirstoma
dvi ris:
1) bendroji prieira, susijusi su prokuratros institucij veikla. Priirima, kaip vykdomosios valdios subjekt statym ir kit teiss akt laikomasi vieojo administravimo srityje;
2) administracin prieira, susijusi su tam galiot vieojo administravimo institucij (pareign) veikla. Priirima, kaip vairi specialij
teiss norm (taisykli), tvirtint statymuose ir kituose teiss aktuose, laikomasi vieojo administravimo srityje. Administracin prieir vykdo vairios institucijos ir pareignai, pavyzdiui, Valstybins darbo inspekcija,
Valstybins mokesi inspekcija, Eismo prieiros tarnyba, Valstybins
kain ir energetikos kontrols komisija ir kt.
Kontrols ir prieiros santyk galima panagrinti remiantis kontrols
ir prieiros skirtumais:
1) skirtingi kontrol ir prieir vykdantys subjektai (prieir vykdo
specialiai tam galiotos vieojo administravimo institucijos (pareignai), o
kontrol atlieka vairs subjektai, t. y. statym leidiamosios valdios insti604
. ., . ., . .
. : -, 2003. . 310.
605
. . . : -, 2001;
. . . : , 2003.
606
. . . : , 2000; .
., . . . : , 2003.
Bendroji dalis
531
tucijos (Seimas), vykdomosios valdios institucijos (Vyriausyb, ministerijos, departamentai), teismins valdios institucijos arba tiesiogiai pilieiai;
2) skirtingi kontrols ir prieiros objektai (kontrols atveju subjektai kontroliuoja tik tas institucijas (pareignus), kurios vykdo vieojo administravimo funkcijas, o prieiros atveju tiek vieojo administravimo institucijas (pareignus), tiek fizinius ir juridinius asmenis nepriklausomai nuo
j pavaldumo arba nuosavybs formos);
3) skirtingas kontrols ir prieiros turinys (kontrols metu objekto
veikla tikrinama ne tik teistumo, bet ir tikslingumo poiriu, t. y. kaip
efektyviai, tikslingai, pagrstai objektas naudoja jam ikelt udavini
sprendimo priemones, ar jo veikla atitinka jo tikslus ir pan. Prieiros metu
objekto veikla tikrinama tik teistumo poiriu, t. y. kaip ji atitinka ne vien
statym ir kit teiss akt reikalavimus, bet ir tam tikras specialias taisykles, normas, standartus, kuri privalo laikytis objektas ir kurios yra techninio pobdio;
4) kontrols ir prieiros subjekt bei objekt tarpusavio santyki
pobdis (prieiros subjektai savo galiojimus ir funkcijas gyvendina santykiuose su tais objektais, kuriems jos organizacine tvarka yra nepavaldios,
o kontrols subjektai kontroliuoja tik jiems pavaldias institucijas ir pareignus);
5) skirtingos priirimos veiklos sritys (kontrols subjektai priiri
vairias kontroliuojamo objekto veiklos sritis, o prieiros subjektai kaip
laikomasi special taisykli, nustatytos tvarkos arba tam tikr standart ir
norm.
Vieojo administravimo teorijoje egzistuoja nuomon, kad atskiru
teistumo utikrinimo bdu vieojo administravimo srityje galima laikyti ir
kontrols bei prieiros veikl, kuri apima administracins kontrols ir
administracins prieiros poymius (pvz., administracins prieiros atveju i veikla gali apimti objekto tikrinim tik teistumo poiriu, o administracins kontrols atveju vairi priemoni (ne tik administracins prievartos) taikym). Taiau ios ries teistumo utikrinimo bdo vieojo
administravimo srityje egzistavimas tik patvirtina administracin kontrol
ir administracin prieir kaip skirtingas teistumo utikrinimo formas.
Galima teigti, jog kontrol ir prieira yra du savarankiki teistumo utikrinimo bdai vieojo administravimo srityje.
532
Bendroji dalis
533
534
2)
3)
4)
5)
6)
jusi su faktine padtimi. Kontrol turi vykdyti kvalifikuoti specialistai, turintys atitinkam ini tam tikroje srityje;
pastovumas ir sistemingumas. Vieojo administravimo kontrol turi
bti vykdoma nuolat ir sistemingai, kad ja remiantis kiekvien
dien bt sprendiami ir gyvendinami svarbiausi vieojo administravimo udaviniai ir funkcijos;
universalumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo
kontrol turi apimti visas ekonominio, socialinio kultrinio, administracinio politinio, vieojo administravimo sritis. Vadinasi, kontroliuojantys subjektai privalo funkcionuoti tose vietose, kur bt
galima stebti atitinkamos veiklos gyvendinim;
operatyvumas, veiksmingumas ir rezultatyvumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontrol gali padti nedelsiant iaikinti padarytus teistumo paeidimus, juos sukelianias slygas
bei prieastis ir imtis priemoni jiems paalinti, o kaltiems asmenims taikyti teisinio poveikio priemones;
objektyvumas ir nealikumas. is principas reikia, jog vieojo administravimo kontrol turi atlikti tos institucijos (pareignai), kurios nra inybikai pavaldios arba asmenikai suinteresuotos
kontrols rezultatais kontroliuojamo objekto atvilgiu;
vieumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontrols metu nustatyti trkumai, teiss norm paeidimai, surinkta patikrinimo mediaga bt svarstomi vieai, atkreipiant visuomens
dmes. Tai padt veiksmingiau kovoti su trkumais, teistumo
paeidimais vieojo administravimo institucij (pareign) veikloje bei ukirsti keli tokiems paeidimams.
Bendroji dalis
535
materialini itekli panaudojimas, vieojo administravimo udavini gyvendinimo efektyvumas, pareign tarnybini uduoi atlikimo efektyvumas, rezultatyvumas);
speciali vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
apima vis kompleks priemoni, susijusi su kontroliuojamo objekto veikla, kai tikrinama tiksliai apibrta jo veiklos sritis (pvz.,
finansin, darbo umokesio mokjimo, uregistruot ir iaikint
teiss paeidim veiklos sritys) arba koks nors konkretus klausimas
(pvz., kaip mons, staigos, organizacijos laikosi Vyriausybs nutarimo dl mamenins prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisykli608).
2) Pagal kontrols organizacin pobd vieojo administravimo kontrol
gali bti:
iorin vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
vykdo subjektai, nepriklausantys kontroliuojamo objekto valdymo
akos sistemai (pvz., vietos mokesi administratorius kontroliuoja,
ar teisingai apskaiiuoti, deklaruoti ir sumokti mokesiai609). Prie
iorins vykdomosios valdios institucij (pareign) veiksm
kontrols galima bt priskirti statym leidiamosios (Seimo) bei
teism vykdom kontrol;
vidin vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
vykdo vieojo administravimo subjektas pagal savo kompetencij ir
jo kuruojamoje valdymo akoje (pvz., Vidaus reikal ministerija
kontroliuoja jai pavaldi administracini struktrini padalini
bei staig veikl). Vidins vykdomosios valdios institucij (pareign) veiksm kontrol tai i institucij savikontrol, arba, kitaip tariant, tam tikras teisinis vidaus auditas. Vidin vieojo administravimo kontrol yra priemon ivengti sunkesni teisini padarini, kuriuos sukelia iorins kontrols rezultatai.
3) Pagal kontrols vykdymo stadijas vieojo administravimo kontrol gali
bti:
iankstin vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri prevenciniais tikslais atliekama prie tam tikru kontroliuojamo
objekto veiksm gyvendinim (pvz., suteikiant licencij verstis alkoholini grim pardavimu, kio ministerijos atitinkami padaliniai tikrina, ar mon atitinka moni statymo nustatytus reikala608
536
vimus). Iankstins kontrols atveju daromos ekspertizs, patikrinimai, pateikiamos ivados ir pan. Kontrols funkcijas vykdanios
tarnybos arba inspekcijos iduoda leidimus verstis tam tikra veikla,
suteikia teis asmenims dirbti tam tikr specifin darb (pvz., su
aunamaisiais ginklais);
einamoji (kasdienin) vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia
kontrol, kuri atliekama siekiant patikrinti kontroliuojamo objekto
veiksm teistum ir teisingum (pvz., kiekvien dien daromos
revizijos, kuri metu tikrinama, ar materialins vertybs ir pinigai
tinkamai laikomi, iduodami bei imokami, kiek j faktikai yra).
Kasdienin kontrol numato materialini vertybi, supanios aplinkos bkls prieir. Esmin ios kontrols forma yra tiesioginis
kontrols gyvendinimas, informacijos rinkimas ir kontroliuojam
objekt analiz. Kontrols subjektai turi tam tikrus galiojimus, pavyzdiui, reikalauti paym, ataskait, kit dokument, pareign
bei piliei paaikinim, vykdyti tam tikrus tikrinimus, apir,
sisti mediag specialistams, reikalauti atlikti ekspertizes, stebjim, inventorizacij ir pan.;
vlesn (paskesnioji) vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia
kontrol, kuri atliekama siekiant patikrinti, kaip vykdomi einamosios kontrols metu duoti nurodymai, ir paalinti trkumus bei paeidimus, atskleistus einamosios kontrols metu. Kitaip tariant, tai
tikrinimas, kaip kontroliuojamas objektas atlieka tam tikras uduotis, valdingo pobdio nurodymus, priimtus valdymo sprendimus.
4) Priklausomai nuo kontrols subjekt turim kontrolini galiojim
apimties, vieojo administravimo kontrol gali bti:
prezidentin kontrol, t. y. vykdomosios valdios subjekt kontrol, kuri vykdo Respublikos Prezidentas;
statym leidiamosios valdios (arba parlamentin) kontrol, t. y.
vykdomosios valdios subjekt kontrol, kuri vykdo Seimas;
statym vykdomosios valdios kontrol, t. y. Vyriausybs ir jos galiot institucij vykdoma pavaldi valdymo subjekt kontrol;
teismins valdios kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri vykdo teismai (teisjai) vieojo administravimo srityje.
Pastarasis kontrols skirstymo kriterijus yra reikmingiausias vieojo
administravimo subjektams, todl kituose skirsniuose j nagrinsime isamiau.
Paymtina, jog pagrindins vieojo administravimo subjekt veiklos
teistumo utikrinimo rys yra valstybin ir visuomenin kontrol. Pagal
valdi padalijimo princip valstybin kontrol gyvendina statym lei-
Bendroji dalis
537
538
nms vykdomosios valdios institucijoms. Pavyzdiui, Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; Ministro Pirmininko
teikimu skiria ir atleidia ministrus; nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus (pvz., Lietuvos policijos generalin
komisar) ir t. t.
Respublikos Prezidentas, vykdydamas vykdomosios valdios subjekt
veiklos kontrol, turi teis dalyvauti Vyriausybs posdiuose sprendiant
valstybs valdymo klausimus. Tai reikia, kad Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai kartu su Respublikos Prezidentu
nagrinja ir sprendia valstybs valdymo klausimus Respublikos Prezidento
ir Ministro Pirmininko suderintais bendradarbiavimo bdais ir formomis.
Prireikus Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas sudaro
darbo grupes, kurias Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko sutarimu traukiami jiems pavalds (atskaitingi ar atsakingi) valstybs tarnautojai611.
Respublikos Prezidentas taip pat turi teis gauti i Vyriausybs atitinkamus dokumentus dl tarptautini sutari teikimo Seimui ratifikuoti,
Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse arba prie
tarptautini organizacij skyrimo, ataukimo ir kitais klausimais. Kartu su
teikimu Respublikos Prezidentui siuniamas atitinkamas Vyriausybs
sprendimas ir Respublikos Prezidento dekreto projektas.
2) Respublikos Prezidento kontrol per atitinkamas administracines
struktras.
Ypatinga reikm gyvendinant vykdomosios valdios subjekt veiklos
kontrol tenka Respublikos Prezidento atstovams, t. y. politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams, visuomeniniams ir kitiems patarjams, konsultantams.
Respublikos Prezidentas per skiriamus atstovus kontroliuoja, kaip
vykdomosios valdios institucijos (pareignai) vykdo statymus, Respublikos Prezidento dekretus ir kitus teiss aktus, kaip gyvendina Respublikos
Prezidento pavedimus, nurodymus ir kt. Be to, Respublikos Prezidento patarjai ir kiti skiriami atstovai teikia ataskaitas Respublikos Prezidentui
apie vykdomosios valdios institucij vykdomas reformas ekonominje, socialinje kultrinje, administracinje politinje srityse, gali teikti paklausimus ir gauti vairius dokumentus, paaikinimus bei kit informacij i
611
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimu Nr. 728 (nauja redakcija) // Valstybs inios. 2003. Nr. 271089.
Bendroji dalis
539
540
Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
614
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311.
615
Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta
1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002; Lietuvos
Respublikos Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m.
gegus 19 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311; Lietuvos Respublikos
Seimo statutas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m. vasario 17 d. (nauja redakcija) //
Valstybs inios. 1999. Nr. I399.
541
Bendroji dalis
tyrimo komisij statyme. Btina paymti, kad parlamentin kontrol vieojo administravimo srityje vykdo ne visi Seimo sudaryti komitetai arba
komisijos.
Pagrindins parlamentins kontrols per Seimo sudaromus komitetus
ir komisijas formos yra ios: a) svarsto ir teikia ivadas bei silymus dl Vyriausybs pateikto kit met valstybs biudeto projekto straipsni ir program; b) svarsto pasilymus steigti arba panaikinti ministerijas ir kitas
valstybs institucijas; c) iklauso ministerij ir kit valstybs institucij informacijas bei praneimus, kaip vykdomi statymai; d) savo iniciatyva arba
Seimo pavedimu atlieka atskir vieojo administravimo problem parlamentin tyrim ir pateikia Seimui savo ivadas; e) reikalauja i vykdomosios
valdios institucij ir pareign dokument, ataskait bei kitokios reikiamos mediagos ir kt.
Kaip matyti, vykdomosios valdios subjekt parlamentin kontrol atliekani Seimo komitet ir komisij pagrindinis udavinys yra tikrinti,
kaip Vyriausyb, ministerijos ir kitos vieojo administravimo institucijos bei
pareignai laikosi galiojani statym ir Seimo nutarim.
3) Parlamentin kontrol per Seimo kontrolierius ir kitas Seimo steigiamas kontrols institucijas.
Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad Seimas gali steigti specialias,
jam atsakingas institucijas, kurios vykdyt vykdomosios valdios subjekt
parlamentin kontrol, t. y. Seimo kontrolieri staig, Vaiko teisi apsaugos kontrolieri staig, Lygi galimybi kontrolieriaus staig ir Vyriausij tarnybins etikos komisij. Plaiau apie i kontrols subjekt veikl r.
2.4.1. ir 2.4.2. poskyryje.
Apibendrinant galima daryti ivad, jog Seimas yra specifinis, aukiausi gali turintis valstybins administracins valdios kontrols subjektas. Parlamentin vykdomosios valdios subjekt kontrol gali vykdyti atskiras Seimo narys, Seimo nari grup, Seimo komitetai ir komisijos bei ir
Seimas kaip kolegiali valstybins valdios institucija. Be to, Seimas vykdo
bendr vieojo administravimo kontrol, neapibrt jokiomis sritimis, todl parlamentin kontrol yra universali, nuolatin ir nepertraukiama.
542
Seimo kontrolieri institutas yra svarbus mogaus teisi ir laisvi apsaugos bei vykdomosios valdios institucij ir pareign veiklos kontrols
priemon. Seimo kontrolieri paskirtis ne dubliuoti teism ir kit teissaugos institucij veikl mogaus teisi apsaugos srityje ar konkuruoti su
iomis institucijomis, o ginti mogaus teises ir laisves specifinmis priemonmis bei bdais, utikrinti vieojo administravimo institucij ir pareign
dmes konkretaus pilieio interesams.
Pagal Seimo kontrolieri statymo 4 straipsnio 1 punkt, kuris sukonkretina Konstitucijos 73 straipsnio 1 dal, Seimo kontrolieriai tiria iuos
piliei skundus:
dl valstybins valdios institucij pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo (Seimo kanceliarijos, Seimo komisij, Prezidentros
ir kit pareign);
valstybinio valdymo institucij pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo (ministerij, departament, vairi tarnyb ir inspekcij,
apskrities virininko administracijos ir kit pareign);
savivaldos institucij pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo;
karini bei joms prilygint institucij pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo, t. y. Krato apsaugos ministerijos, Vidaus reikal
ministerijos, Valstybs saugumo departamento ir jiems pavaldi
institucij pareign.
Seimo kontrolieri tiriam piliei skund objektas vieojo administravimo institucij pareign piktnaudiavimas ir biurokratizmas617. Kit vieojo administravimo subjekt veiksm (valdymo sprendim primimo, valdymo akt teistumo ir pan.) Seimo kontrolieriai netiria. Seimo
kontrolieri statymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad Seimo
kontrolieriai netiria:
1) Respublikos Prezidento veiklos;
2) Seimo nari veiklos;
617
Seimo kontrolieri statymo 2 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyta, kad piktnaudiavimas tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybin padtis naudojama ne tarnybos
interesais arba ne pagal statymus bei kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais (neteistai pasisavinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t. t.) ar dl kitoki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteistai teikiam paslaug ir t. t.), taip pat tokie
pareigno veiksmai, kai virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama; o biurokratizmas tokia pareigno veika, kai uuot sprendus reikalus i esms sistemingai laikomasi nereikaling
ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus arba atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai klaidingai ar netinkamai patariama ir t.
t.), taip pat nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ir kiti teiss aktai // Valstybs inios.
1998. Nr. 1103024.
Bendroji dalis
543
544
silyti kolegialiai valdymo institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems
teiss aktams prietaraujanius sprendimus arba silyti priimti
sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo;
silyti kolegialiai valdymo institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai valdymo institucijai skirti nusiengusiems pareignams
drausmines nuobaudas;
silyti, kad statym nustatyta tvarka bt kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl vieojo
administravimo institucij pareign padaryt teistumo paeidim;
praneti Seimui ar Respublikos Prezidentui apie ministr ar kit
Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaiting vieojo administravimo institucij pareign padarytus teistumo paeidimus.
Seimo kontrolieriaus silym panaikinti, pakeisti ar priimti valdymo
sprendim, paalinti statymo paeidimus, j prieastis ir slygas privalo
nagrinti vieojo administravimo institucija ar pareignas, kuriems toks
silymas adresuojamas. Teismo sprendimas Seimo kontrolieriaus silymu
atleisti i uimam pareig kaltus dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo
vieojo administravimo institucij pareignus privalomas darbdaviui ir yra
pagrindas nutraukti darbo sutart.
618
Lietuvos Respublikos Seimo statymas Nr. VIII371, priimtas 1997 m. liepos 2 d. (nauja redakcija) // Valstybs inios. 2000. Nr. 18431.
Bendroji dalis
545
Vyriausioji tarnybins etikos komisija yra nepriklausoma kolegiali vieojo administravimo kontrols (prieiros) institucija, atskaitinga Seimui.
Pagrindiniai Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos udaviniai yra ie619:
1) kontroliuoti (priirti), kaip gyvendinami Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje, Lobistins veiklos bei Korupcijos prevencijos statymai;
2) kontroliuoti (priirti), kad bt nustatomi korupciniais teiss
paeidimais tariami asmenys ir gyvendinamas teiss paeidj
neivengiamos atsakomybs principas;
3) ukirsti keli neteistai lobistinei veiklai, tikrinti lobist veikl ir
skatinti lobistins veiklos vieum620.
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos galiojimai vykdomosios
valdios subjekt atvilgiu pasireikia kontroliuojant, kaip vieojo administravimo institucij pareignai vykdo Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo nuostatas. Iskiriami ie pagrindiniai
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos galiojimai vieojo administravimo srityje:
gauti i valstybs valdymo ir savivaldybi institucij informacij, paaikinimus, sprendimus ir kitokius dokumentus, susijusius su Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje, Lobistins
veiklos bei Korupcijos prevencijos statym gyvendinimu;
pavesti vieojo administravimo institucijos vadovui arba savo jgomis atlikti tyrim, jeigu yra gauta pagrsta informacija, kad valstybinje tarnyboje dirbantis asmuo nevykdo Viej ir privai interes
derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim;
tikrinti lobist veikl, lobistins veiklos ataskaitas ir reikalauti, kad
lobistin veikl vykdantys asmenys pateikt dokumentus arba kit
su j lobistine veikla susijusi informacij;
gali kreiptis Seimo valdyb, kad bt inicijuotas Seimo laikinosios
tyrimo komisijos sudarymas, jeigu yra gauta pagrsta informacija,
kad Ministras Pirmininkas nevykdo Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim;
gali kreiptis Respublikos Prezident dl jo skiriam pareign atleidimo arba silyti, kad bt inicijuotas tyrimas, jeigu yra gauta
619
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos
Seimo 1999 m. birelio 10 d. nutarimu Nr. VIII1233 // Valstybs inios. 2003. Nr. 321319.
620
Lobistin veikla tai fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai,
kuriais siekiama daryti tak, kad vykdomosios valdios subjektai lobistins veiklos usakovo
interesais keist, papildyt ar pripaint netekusiais galios teiss aktus, priimt ar nepriimt
naujus teiss aktus.
546
pagrsta informacija, kad Respublikos Prezidento skiriami pareignai nevykdo Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim;
atlikdama tyrim turi teis gauti i valstybs valdymo ir savivaldybi
institucij vis reikiam informacij, paaikinimus, sakymus,
sprendimus bei kitus dokumentus, susijusius su Viej ir privai
interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo vykdymu.
Atkreiptinas dmesys tai, kad Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos kreipimasis valstybins valdios ar kita valdymo institucijas yra ne
privalomas, o rekomendacinio pobdio.
Vyriausioji tarnybins etikos komisija susideda i 5 nari. Po vien
nepriekaitingos reputacijos nar silo Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisinink draugija. Komisijos sudt tvirtina Seimas. Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nari kadencijos laikas yra ketveri
metai. Asmenys Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nariais gali bti
ne ilgiau kaip dvi kadencijas i eils. Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos posdis yra teistas, jei jame dalyvauja ne maiau kaip 4 nariai. Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendimai priimami ne maiau
kaip trimis posdyje dalyvaujani nari balsais.
Siekdamas utikrinti, kad vykdomosios valdios subjektai ir kitos institucijos gyvendint konstitucines moter ir vyr lygias teises bei udraust
bet koki tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij, Seimas 1998 m. gruodio
1 d. prim Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi statym621 ir jais vadovaudamasis 1999 m. gegus 25 d. steig Moter ir vyr
lygi galimybi kontrolieriaus tarnyb. Esminiai ios tarnybos pokyiai vyko 2003 m. lapkriio 18 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos lygi
galimybi statymas622 ir steigta Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba.
Galiojantys moter ir vyr lygias galimybes reglamentuojantys teiss
aktai ypa svarbs vieojo administravimo institucijoms ir pareignams, nes
vieojo administravimo praktikoje pasitaiko atvej, kai paeidiamos moter ir vyr lygios teiss. Todl vykdomosios valdios ir savivaldybi institucijos (pareignai) pagal kompetencij privalo utikrinti, kad visuose j rengiamuose ir priimamuose teiss aktuose bt tvirtintos lygios teiss ir galimybs neatsivelgiant ami, lytin orientacij, negali, ras ar etnin
priklausomyb, religij ar sitikinimus. Mint vykdomosios valdios subjekt veiksm kontrol pavesta Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybai.
621
622
Bendroji dalis
547
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba yra savarankika, Seimui atskaitinga valstybs institucija, utikrinanti lygi galimybi kontrolieriaus, priirinio, kaip vykdomi Moter ir vyr lygi galimybi ir Lygi galimybi
statymai, darb. Pagrindiniai Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos udaviniai623:
1) tirti skundus dl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo;
2) teikti silymus vykdomosios valdios ir savivaldybi institucijoms
bei staigoms dl teiss akt tobulinimo bei lygi teisi gyvendinimo politikos prioritet;
3) nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas;
4) kontroliuoti, kaip Moter ir vyr lygi galimybi ir Lygi galimybi statymus gyvendina vykdomosios valdios ir savivaldybi institucijos (pareignai).
Iskiriami ie svarbiausi lygi galimybi kontrolieriaus galiojimai vieojo administravimo srityje:
tikrinti, kaip lygias teises bei galimybes gyvendina vykdomosios
valdios ir savivaldybi institucijos (pareignai);
reikalauti i vykdomosios valdios ir savivaldybi institucij nedelsiant pateikti vis informacij, dokumentus ir mediag, btin
skundui itirti;
skundo tyrimo metu kreiptis asmen, kurio veiksmai nagrinjami,
ir reikalauti, kad is per 10 dien pateikt paaikinim.
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygi galimybi
kontrolierius, kur Seimo Pirmininko teikimu 4 metams pareigas skiria ir
atleidia Seimas. Be to, lygi galimybi kontrolieriaus kadencij skaiius
neribojamas.
Siekdamas priirti, kaip vieojo administravimo institucijos (pareignai) ir kiti subjektai laikosi teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi ir
jo teist interes apsaug, Seimas 2000 m. gegus 25 d. prim Lietuvos
Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statym624 ir jais vadovaudamasis 2000 m. rugsjo 1 d. steig Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staig.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga yra savarankika vaiko teisi laikymosi prieiros ir kontrols valstybs institucija, utikrinanti vaiko
teisi apsaugos kontrolieriaus darb, priirinti teiss akt, reglamentuo623
548
Bendroji dalis
549
550
Bendroji dalis
551
domi statymai, tarptautins sutartys, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai ir kiti teiss aktai, taip
pat Vyriausybs ir Ministro Pirmininko pavedimai.
Kita vertus, akins vieojo administravimo institucijos yra atsakingos
u jai pavaldi staig kadr komplektavim. iuo atveju kontrol vykdoma priimant valstybs pareignus tam tikras pareigas ministerijos valdomoje srityje ir atleidiant i j. i teis suteikiama ministrui, kuris skiria
pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs tarnautojus ir staig prie
ministerijos vadovus.
Svarbi kontrolin funkcij atlieka ministerijos viceministrai, ministerijos valstybs sekretoriai ir ministerijos sekretoriai. tai viceministrai turi
teis kontroliuoti, ar ministerijos rengiami teiss aktai ir program projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje; ministerijos valstybs sekretoriai kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl, utikrina, kad gyvendinant strateginius veiklos planus bt optimaliai valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir
informacijos itekliai, kontroliuoja ministerijos administracin kin veikl,
kaip rengiami ir derinami teiss akt projektai, koordinuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybs pavedim vykdym. Ministerijos sekretoriai ministro
nustatytose administravimo srityse kontroliuoja, kaip reguliuojamos ir gyvendinamos programos, atitinkanios ministerijos strateginius tikslus bei
Vyriausybs programos nuostatas, kaip vykdomi, Ministro Pirmininko ir
Vyriausybs, ministro ir ministerijos valstybs sekretoriaus pavedimai, pagal savo kompetencij utikrina priimt teiss akt gyvendinim.
inybins kontrols pagrindinis bruoas yra tas, kad akins kompetencijos vykdomosios valdios institucijos savo administruojamoje valdymo
akoje kontroliuoja pavaldi institucij bendrai gyvendinam vykdomj
ir tvarkomj veikl. Pavyzdiui, Finans ministerija kontroliuoja Muitins
departamento, Valstybins mokesi inspekcijos ir kit padalini veikl
per i staig vadovus (tokia Finans ministerijos vykdoma kontrol vadinama inybine, arba akine). inybins kontrols procese sprendiami visi
pagrindiniai kontroliuojamo padalinio klausimai (valdymo metodai, kadr
parinkimas), operatyviai naudojamos priemons nustatytiems trkumams
alinti ir kt.
Tarpinybin vieojo administravimo subjekt kontrol vykdo specialios (tarpakins) kompetencijos institucijos, kurios tikrina kelias valdymo
akas ir joms nepavaldias staigas tam tikrais klausimais. Tarpinybins
kontrols ypatumas tas, kad kontrols objektas nra pavaldus kontrols
subjektui. Tarpinybin kontrol vykdo dvi vieojo administravimo institucij grups:
552
1) institucijos, esanios prie Vyriausybs (pvz., Statistikos departamentas, kuris kontroliuoja, kaip ministerijos ir kitos valstybins staigos laikosi statistini duomen tvarkymo taisykli, Valstybs duomen apsaugos
inspekcija, kuri kontroliuoja asmens duomen tvarkymo teistum);
2) kitos valstybins institucijos (pvz., Ryi reguliavimo tarnyba, Valstybs turto fondas).
Kaip matyti, tarpakins kompetencijos vieojo administravimo institucijos vykdo joms nepavaldi vieojo administravimo subjekt kai kuri
funkcij ar tam tikros j veiklos dalies tarpinybin kontrol.
Apibendrinant galima teigti, kad Vyriausybs ir kit vykdomosios
valdios institucij vykdoma kontrol yra labai vairi ir kartu skirtinga, nes
apima ne tik pavaldi, bet ir pavaldumo santykiais nesusijusi vieojo administravimo institucij administruojamos veiklos teistumo prieir, kai
tikrinama tiek visa kontroliuojamo objekto veikla, tiek konkreti jos sritis ar
tam tikros valdymo funkcijos gyvendinimas.
Bendroji dalis
553
1) valstybs kontrols sampratoje atspindti svarbiausi Valstybs kontrols institucij apibdinantys juridiniai poymiai, lemiantys teisinio jos
statuso individualum ir savitum;
2) valstybs kontrols sampratoje idstoma ir institucijos funkcija, kuri ne tik parodo svarbiausias jos veiklos kryptis, bet ir atskleidia svarbiausi ios institucijos paskirt.
Valstybs kontrols institucijos vykdoma finansins ir veiklos tikrinimo veikla turi reikms ir vieojo administravimo subjekt atliekamiems
valdingiems veiksmams. Valstybs kontrols institucijos ir Vyriausybs santykiai yra paritetiniai. Tai reikia, kad aukiausioji Valstybs kontrols institucija ir Vyriausyb tarpusavyje veikia pariteto pagrindais ir nra viena kitai pavaldios bei atskaitingos. Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje ir Valstybs kontrols statymo 10 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybs posdiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti ir valstybs kontrolierius.
Valstybs kontrolierius, nesutikdamas su Vyriausybs priimamu nutarimu,
gali pareikti atskirj nuomon, kuri raoma Vyriausybs posdio protokol, taiau dl to Vyriausybs nutarimo vykdymas nesustabdomas. Apie
pareikt atskirj nuomon valstybs kontrolierius ratu pranea Seimui
vadovaudamasis Seimo statuto 209 straipsniu629. Apie kitus Valstybs kontrols institucijos ir jos pareign kontrolinius galiojimus vykdomosios valdios subjekt atvilgiu r. 2.6.1. poskyryje.
629
Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m.
vasario 17 d. (nauja redakcija) // Valstybs inios. 1999. Nr. I399.
554
Bendroji dalis
555
Valstybs kontrols paskirtis reglamentuota Konstitucijos 134 straipsnyje, o detalizuota Valstybs kontrols statymo 4 straipsnyje, kuriame iskiriami ie pagrindiniai Valstybs kontrols udaviniai634:
1) priirti, ar teistai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas;
2) utikrinti, kad valstybinis auditas atitikt Tarptautins aukiausij audito institucij organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus635;
3) utikrinti, kad valstybinis auditas bt efektyvus.
Valstybs kontrol, priirdama, ar teistai ir efektyviai valdomas ir
naudojamas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas, audituoja:
valstybs biudeto vykdym;
valstybs pinigini itekli naudojim;
valstybs turto valdym, naudojim ir disponavim juo;
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto vykdym;
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto vykdym;
atitinkamas l valdymo institucijas ir paramos gavjus (kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sjungos los ir
kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva);
valstybs biudeto l, skiriam savivaldybi biudetams, naudojim.
Apibendrinant galima teigti, kad Valstybs kontrols institucija, gyvendindama jos kompetencijai priskirtus udavinius, teikia Seimui ir visuomenei (mokesi moktojams) ataskaitas, kaip vykdomosios valdios
institucijos naudoja las ir valdom valstybs turt.
634
556
Bendroji dalis
557
Valstybs kontrolje ir jos administraciniuose struktriniuose padaliniuose tarnybines pareigas vykdo valstybs kontrols pareignai. Valstybs
kontrols pareignai, atliekantys vykdomosios valdios institucij finansin
ir veiklos audit, turi teis:
savarankikai pasirinkti audito procedras;
gauti i vykdomosios valdios institucijos (pareigno) auditui atlikti
reikiamus dokumentus ir informacij;
atlikti kontrolinius matavimus, materialini vertybi inventorizacij arba kitaip tikrinti vykdomosios valdios subjekto turt;
gauti i vykdomosios valdios institucij pareign reikiamus paaikinimus ratu;
surayti administracini teiss paeidim protokolus.
Valstybs kontrolierius ir jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teis:
1) nurodyti vykdomosios valdios institucijoms j veiklos trkumus ir
nustatyti termin teiss akt paeidimams paalinti;
2) silyti vykdomosios valdios institucij vadovams statym nustatyta tvarka patraukti materialinn (civilinn) atsakomybn asmenis u padaryt al valstybei ar savivaldybei, institucijai, staigai, monei, organizacijai
ar kitam juridiniam asmeniui;
3) silyti vykdomosios valdios institucij vadovams skirti paeidimus
padariusiems asmenims tarnybin (drausmin) nuobaud;
4) silyti vykdomosios valdios institucijoms grinti valstybs ar savivaldybs biudetus las, skirtas ar panaudotas paeidiant statymus ar
kitus teiss aktus;
5) nustaius paeidimus, nagrintinus atitinkam vieojo administravimo subjekt arba teissaugos institucij, valstybinio audito dokumentus
perduoti pagal kompetencij.
Valstybs kontrols institucijos atskaitingumas Seimui pasireikia tuo,
kad i institucija kasmet teikia Seimui ivadas dl valstybs biudeto vykdymo apyskaitos, dl Vyriausybs ataskaitos apie valstybs skol ir Valstybs kontrols veiklos ataskait.
Apibendrinant galima teigti, kad Valstybs kontrols, kaip nepriklausomos aukiausios finansinio ir veiklos audito institucijos, vaidmuo utikrinant vykdomosios valdios ir kit subjekt veiklos teistum yra akivaizdus, nes jos dka galima vertinti vieojo administravimo subjekt veiklos
skaidrum, efektyvum ir rezultatyvum.
558
Bendroji dalis
559
kartojamos tam tikros operacijos); veiklos auditas (pagrindinis tikslas pateikti valdymo institucijos veiklos nepriklausom vertinim); projekt auditas (nustatoma, ar vykdomos projekt l panaudojimo ir kitos speciali
projekt slygos ir ar pasiektas numatytas rezultatas); socialinis auditas
(valdymo institucijos pareign asmenini interes tyrimas, t. y. uimtumo,
saugaus darbo, motyvacijos analiz);
2) pagal apimt iskiriamas: iorinis auditas (j atlieka nepriklausomi
auditoriai pagal sutartis); vidaus auditas (j atlieka valdymo institucijos vidaus audito tarnybos darbuotojai); valstybinis auditas (j atlieka nepriklausomos valstybs institucijos Valstybs kontrols auditoriai);
3) pagal privalomum: privalomas auditas (tai toks auditas, kur subjektai privalo atlikti vykdydami statym nurodymus) ir laisvas auditas
(laisvo audito pobdis, tikslai ir apimtis priklauso nuo usakovo);
4) pagal atlikimo laik: nuolatinis auditas (atliekamas tose srityse, kurioms bdingi didels rizikos elementai) ir periodinis auditas (atliekamas
tada, kai manoma, kad jis yra btinas. Jo btinum lemia daugelis veiksni,
pvz., prajusio laikotarpio audito rezultatai, rizikos vertinimas, valdymo sistemos, ekonomins aplinkos pokyiai).
Viena i audito ri, iskiriam pagal audito apimt, yra valstybs
auditas. ios audito ries audito teorija ir praktika kol kas maai inoma,
taiau kai kurios alys, pavyzdiui, JAV, Didioji Britanija, Vokietija sukaup gana didel patirt valstybs staig audito srityje. JAV jau 1972 m.
buvo patvirtinti valstybs staig audito standartai, kurie danai vadinami
Bendraisiais valstybs audito standartais (GAGAS General Accepted Government Auditing Standards). JAV audito statymas (1984 m.) reikalauja,
kad audito standart nuostat bt laikomasi atliekant valstybs ir savivaldybs staig, kurios gauna param i federalins vyriausybs, audit visose
JAV valstijose.
Lietuvoje valstybinis auditas reglamentuojamas atitinkamais teiss
aktais. Reikmingiausi i j yra 1999 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos
audito statymas (nauja redakcija 2004 m. balandio 8 d.)638, 1995 m. gegus 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymas
(nauja redakcija 2002 m. kovo 1 d.)639, 2002 m. gruodio 10 d. priimtas
Lietuvos Respublikos vidaus kontrols ir vidaus audito statymas640, Lietuvos Respublikos valstybs kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. sakymu Nr.
V26 patvirtinti Valstybinio audito reikalavimai (nauja redakcija 2004 m.
638
560
sausio 20 d.)641. Be to, valstybinio audito atlikimo tvarka atitinkamoje vieojo administravimo institucijoje reglamentuojama tos institucijos vadovo
patvirtintais teiss aktais.
Valstybs auditas yra valstybs institucij auditori atliekamas finansinis ir veiklos auditas. Vieojo administravimo subjekt valstybs auditas
gali bti iorinis ir vidaus. Vieojo administravimo institucij iorin finansin ir veiklos audit atlieka Valstybs kontrol (apie i institucij plaiau
r. 2.6.1 ir 2.6.2 poskyriuose).
Vieojo administravimo institucijos vidaus auditas tai vidaus kontrols sistemos dalis. Vidaus auditoriai, vykdydami nepriklausom, objektyvi
tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikl, siekia utikrinti vieojo administravimo institucijos veiklos gerinim. Vadinasi, vidaus audito tikslas sistemingai ir visapusikai vertinant rizikos valdym ir vidaus kontrol padti
gyvendinti vieojo administravimo institucijos, jai pavaldi ir jos valdymo
sriiai priskirt padalini veiklos tikslus.
Vieojo administravimo institucij vidaus audit atlieka atitinkamos
valdymo institucijos administracinis struktrinis padalinys vidaus audito
tarnyba (skyrius). Vidaus audito tarnybos (skyriai) privalo bti steigti iose
vykdomosios valdios institucijose: a) Vyriausybs kanceliarijoje; b) ministerijose; c) apskrii virinink administracijose; d) savivaldybse (steigiamos centralizuotos vidaus audito tarnybos); e) kitose vieojo administravimo institucijose, kuriose patvirtinta ne maiau kaip 200 pareigybi (etat),
skaitant jiems pavaldi arba j valdymo sriiai priskirt viej juridini
asmen patvirtintas pareigybes (etatus).
Btina paymti, jog vieojo administravimo institucijos vadovo arba
kolegialaus valdymo organo sprendimu gali bti steigta centralizuota vidaus audito tarnyba, kuri atlikt vidaus audit toje vieojo administravimo
institucijoje bei visuose jai pavaldiuose ir (arba) jos valdymo sriiai priskirtuose padaliniuose. iuo atveju vidaus audito tarnyba nesteigiama pavaldiose ir valdymo sriiai priskirtose vieojo administravimo institucijose
jose patvirtint pareigybi (etat) skaii neatsivelgiama.
Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tarnybos (skyriai) yra
nepriklausomos nuo valdymo institucij (ministerij, departament) veiklos, jos atliekam vidaus kontrols procedr ir nra u jas atsakingos. Vidaus audito tarnybos (skyriaus) paskirtis atlikti nepriklausom, objektyvi
tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikl siekiant utikrinti atitinkamos vieojo administravimo institucijos veiklos gerinim. Pagrindinis vidaus audito
tarnybos (skyriaus) tikslas padti didinti vieojo administravimo instituci641
Bendroji dalis
561
jos, jai pavaldi ir jos valdymo sriiai priskirt padalini veiklos efektyvum, gyvendinti strategin ir kitus veiklos planus, programas bei procedras.
Siekdama nurodyto tikslo vieojo administravimo institucijos vidaus audito
tarnyba (skyrius) gyvendina iuos bendruosius udavinius642:
1) nustatyti, ar vieojo administravimo institucija savo veikloje laikosi
statym ir kit teiss akt;
2) patarti vieojo administravimo institucijos vadovui, kaip mainti
rizikos veiksni tak tos institucijos veiklai;
3) teikti vieojo administravimo institucijos vadovui rekomendacijas
dl institucijos veiklos ir vidaus kontrols tobulinimo;
4) vertinti vieojo administravimo institucijos strategini arba kit
veiklos plan, program vykdym bei valstybs ir savivaldybs turto naudojim ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriais;
5) vertinti vieojo administravimo institucijos l, gaut i Europos
Sjungos bei usienio institucij ar fond, administravim ir panaudojim;
6) ne reiau kaip vien kart per trejus metus vertinti, kaip vidaus
kontrol veikia vieojo administravimo institucijoje.
Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tarnybos veiklos organizavimas ypatingas tuo, kad ji veikia nepriklausomai nuo kit tos institucijos struktrini padalini. Vidaus audito tarnybos nepriklausomum
rodo tai, kad ji yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga vieojo administravimo
institucijos vadovui. Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tarnybai (skyriui) vadovauja vidaus audito tarnybos vadovas (vedjas), kuris
savarankikai organizuoja vidaus audito tarnybos veikl ir atsako u jai pavest udavini ir funkcij vykdym. Vieojo administravimo institucijos
vidaus audito tarnyboje (skyriuje) tarnybines pareigas vykdo vidaus auditoriai, kurie yra tiesiogiai pavalds tarnybos vadovui (vedjui) ir atsakingi u
tai, kad tinkamai atlikt savo funkcijas bei gautus pavedimus.
Vieojo administravimo institucijos vidaus kontrols ir vidaus audito
funkcionavimo ir vykdymo tvark administruoja Lietuvos Respublikos finans ministerija, kuri metodikai vadovauja finans kontrols ir vidaus
audito klausimais, vertina ir tikrina, ar vidaus audito tarnyb veikla atitinka
teiss akt nustatytus reikalavimus, analizuoja, kaip veikia vidaus audito
642
562
Bendroji dalis
563
564
Bendroji dalis
565
vai) ir piliei padarytus speciali taisykli (instrukcij, nustatytos tvarkos) paeidimus bei turi teis duoti privalomus nurodymus jiems paalinti;
6) administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) kaltiems u speciali taisykli paeidimus asmenims gali taikyti vairias administracinio poveikio priemones: tiek administracines prevencines (eismo
apribojimas, karantino vedimas), tiek administracines kardomsias (draudimas eksploatuoti transporto priemones, specialij priemoni panaudojimas), tiek administracins atsakomybs (pilieiui suteiktos specialios teiss vairuoti transporto priemones atmimas, daikto, kuris buvo tiesioginis
administracinio teiss paeidimo padarymo objektas, konfiskavimas). Kaip
matyti, administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) kartu
yra administracins jurisdikcijos subjektai, atliekantys procesinius veiksmus
(pvz., renka ir fiksuoja rodymus, surao administracini teiss paeidim
protokolus, nagrinja administracini teiss paeidim bylas).
Apibendrinant galima teigti, kad administracin prieira tai speciali
(specifin) valstybs galiot vieojo administravimo institucij (pareign)
veikla, skirta kontroliuoti bei tikrinti, kaip organizacine tvarka nepavaldios valstybins ir kitos mons, staigos, organizacijos, pilieiai laikosi
speciali, visiems privalom taisykli (instrukcij, nustatytos tvarkos), tvirtint statymuose ir kituose teiss aktuose.
Pateiktoje administracins prieiros svokoje galima velgti administracin prieir vykdani institucij dvejop paskirt:
pirma, stebti ir tikrinti, kaip prieiros objektai laikosi speciali taisykli (instrukcij, nustatyt standart bei nustatytos tvarkos) vieojo administravimo srityje;
antra, stebti ir tikrinti, kaip organizuojamas darbas ir gyvendinamos
priemons, utikrinanios speciali taisykli (instrukcij, nustatyt standart bei nustatytos tvarkos) vykdym ir laikymsi vieojo administravimo
srityje.
566
bendros kompetencijos administracins prieiros valdymo institucijos, t. y. tokios institucijos, kurios administracin prieir vykdo
bendrai visoje valdymo sistemoje ir yra pavaldios Vyriausybei
(pvz., Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija, Valstybin duomen apsaugos inspekcija);
akins kompetencijos administracins prieiros valdymo institucijos, t. y. tokios institucijos, kurios administracin prieir atlieka
atitinkamos valdymo akos sistemoje (pvz., Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos);
specialios kompetencijos administracins prieiros valdymo institucijos, t. y. tokios institucijos, kurios administracin prieir atlieka atitinkamoje valdymo sistemoje ir turi inybinio pobdio galiojimus (pvz., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikal ministerijos Eismo prieiros skyrius, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Mik kontrols skyrius);
2) atsivelgiant administracins prieiros objektus:
neapibrt prieiros objekt administracin prieira (t. y. nepersonifikuota administracin prieira). Tai fizini ir juridini
asmen administracin prieira neatsivelgiant j organizacin
pavaldum, nuosavybs form ir pan. (pvz., kaip laikomasi bendro
elgesio taisykli vieose vietose);
atitinkam piliei, pareign, moni, staig ir organizacij administracin prieira konkreiais klausimais (pvz., tikrinama, kaip
pilieiai laikosi aunamj ginkl sigijimo, saugojimo ir naudojimo
taisykli);
personifikuota administracin prieira, t. y. konkrei asmen
prieira (pvz., policijos pareignai turi teis bet kuriuo paros laiku
eiti nuteisto asmens gyvenamsias patalpas, jei tai yra susij su
teismo priimto nuosprendio arba paskirto pareigojimo vykdymu,
taip pat kviesti ir pristatyti tok asmen policij, kontroliuoti, kaip
jis laikosi statym ir teismo nustatyt apribojim).
Taigi administracin prieir vykdo vairios vieojo administravimo
institucijos (pareignai), turinios administracinius galiojimus joms nepavaldi subjekt atvilgiu ir teis taikyti vairias administracinio poveikio
priemones. Administracin prieir vykdanias institucijas galima suskirstyti ias grupes:
Bendroji dalis
567
1) valstybins tarnybos (pvz., Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybin
sienos apsaugos tarnyba);
2) valstybins komisijos (pvz., Draudimo prieiros komisija);
3) valstybins inspekcijos (pvz., Valstybin mokesi inspekcija,
Valstybin medicininio audito inspekcija);
4) valstybins agentros (pvz., Aplinkos apsaugos agentra, Nacionalin mokjimo agentra).
Teisinje literatroje galimos nuomons, jog administracins prieiros elementu (poriu) laikomas monitoringas646. Monitoringas apibriamas kaip socialini reikini, proces ir materialij objekt bkls bei dinamikos stebjimo, vertinimo ir prognozs sistema. Monitoringas reikalingas siekiant utikrinti nuolatin prieiros objekto veiklos raid, o remiantis gauta informacija vertinti jo bkl bei numatyti jo veikl ateityje, taip
pat laiku taikyti valdingo administracinio pobdio priemones. Monitoringo atlikimo tvarka ir procedra vieojo administravimo srityje nustatoma
atitinkamo vykdomosios valdios subjekto.
Pastaruoju metu monitoringo reikm vieojo administravimo srityje
vis didja. Egzistuoja valstybinio aplinkos monitoringo sistema, susidedanti
i vairi dali, t. y. valstybs lygiu visoje Lietuvos teritorijoje vykdomi nuolatiniai gamtins aplinkos bkls stebjimai. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija atsakinga u valstybin aplinkos monitoring, jo vykdymo tvark ir prieir647. Egzistuoja valstybin visuomens
sveikatos monitoringo sistema, kuri administruoja Valstybin visuomens
sveikatos prieiros tarnyba, valstybs ilgalaiks raidos strategijos gyvendinimo analiz ir monitoringas, kur administruoja Valstybs ilgalaiks raidos strategijos gyvendinimo analizs ir stebsenos prieiros komisija.
Paymtina, kad vieojo administravimo institucij (pareign) vykdoma administracin prieira laikoma vienu i teistumo utikrinimo bd valdymo srityje, kuris tiesiogiai gyvendinamas pasitelkus tam tikrus
administracinius teisinius reimus.
646
Tarptautini odi odyne monitoringas apibdinamas kaip tam tikr kiekybini ir
kokybini pakitim stebjimas tiriant aplinkos bkl. Btina paymti, kad terminas monitoringas siejamas su tokiomis svokomis kaip prieira, kontrol, tikrinimas (Vaitkeviit V.
Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 649).
647
Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo statymas Nr. VIII529, priimtas Lietuvos
Respublikos Seimo 1997 m. lapkriio 20 d. // Valstybs inios. 1997. Nr. 1122824.
568
Bendroji dalis
569
570
Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
650
Teismo kontrolin funkcij, kaip vykdomosios valdios vykdomos veiklos teistumo
prieir, iskiria daugelio valstybi mokslininkai (Vokietijos, Pranczijos ir kt.) ir ji plaiai
taikoma Vakar Europos valstybi teism bei vieojo administravimo praktikoje (Baldwin R.
Rules and Government. Oxford: Clarendon Press, 1995; Barnet H. Constitutional & Administrative Law. London: Cavendish Publishing Limited, 1996).
651
Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius: Pradai, 1995.
Bendroji dalis
571
572
653
., . ., . . :
. : , 2002.
Bendroji dalis
573
654
574
Vieojo administravimo institucij pareign patraukimo baudiamojon atsakomybn pagrindai bei bausms nustatomos pagal 2000 m. rugsjo
26 d. Baudiamj kodeks655. Vertt pabrti, kad vykdomosios valdios
atstov (pareign) veiksm teismin kontrol bendrosios kompetencijos
teismuose nagrinjant baudiamsias bylas nra iskirtin. Vienas esmini
baudiamosios teiss princip yra lygyb prie statym ir teism. Tiek vykdomosios valdios atstov (pareign), tiek ir kit asmen nusikalstama
veika baudiamosios teiss poiriu vertinama vienodai, taiau baudiamosios atsakomybs specifika vieojo administravimo institucij pareignams
atsispindi Baudiamojo kodekso norm dispozicijose. Baudiamosios teiss
normos nustato, jog asmens uimamos pareigos valstybs tarnyboje yra tik
atsakomybs prielaida. Baudiamasis kodeksas nediferencijuoja bausmi
valstybs tarnautojams ir ne valstybs tarnautojams, taiau kai kuri baudiamj nusiengim ir nusikaltim subjektas gali bti tik valstybs tarnautojas (pvz., BK 228 str. numatyta valstybs tarnautojo baudiamoji atsakomyb u piktnaudiavim tarnybine padtimi arba u galiojim virijim).
Bendrosios kompetencijos teism vykdoma kontrol nagrinjant
baudiamsias bylas svarbi tiek, kiek ji susijusi su teismo ir vykdomosios
valdios institucij pareign santykiu. Galima ikirti iuos vykdomosios
valdios atstov (valstybs tarnautoj) veiklos specifik atitinkanius baudiamuosius nusiengimus ir nusikaltimus:
nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams (t. y. vieojo administravimo institucij pareign padarytos tokios nusikalstamos veikos kaip kyininkavimas,
piktnaudiavimas, tarnybos pareig neatlikimas ir pan.);
nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai (t. y.
vieojo administravimo institucij pareign padarytos tokios nusikalstamos veikos kaip savavaldiavimas, tarnybos paslapties atkleidimas, dokumento suklastojimas arba suklastoto dokumento
panaudojimas ir realizavimas ir pan.);
nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (t. y. vieojo administravimo institucij pareign padarytos tokios nusikalstamos veikos kaip nipinjimas, piktnaudiavimas oficialiais galiojimais, valstybs paslapties atskleidimas ir pan.).
655
2003.
Bendroji dalis
575
Kaip matyti, kiekvienas baudiamasis nusiengimas arba nusikaltimas, padarytas pareigno, atstovaujanio vykdomajai valdiai, yra pavojingesnis ir daro didesn al valstybs teisinms vertybms nei kit asmen
padaryta tokia pati nusikalstamo pobdio veika. Taip yra dl dviej prieasi: pirma, vykdomosios valdios atstovas (pareignas) kartu yra ir tautos atstovas, deleguotas (net jei ir netiesiogiai) vykdyti statymus (t. y. tautos vali). Vadinasi, nusikalstamos veiklos vykdymas yra nusiengimas visuotiniams tautos morals, atstovavimo bei pasitikjimo principams; antra,
vykdomosios valdios vykdymo funkcijos susijusios su ypatinga vieojo administravimo ir valstybinio valdymo veikla, todl darydamas baudiamj
nusiengim arba nusikaltim valstybs pareignas iduoda valstybingumo
principus, o kartu ir pai valstyb.
2) Bendrosios kompetencijos teism kontrolins funkcijos nagrinjant
civilines bylas. Civilines bylas nagrinja bendrosios kompetencijos teismai,
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kit teiss akt, reglamentuojani alos,
atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo nuostatomis656.
Bendrosios kompetencijos teism veikla, kuria gyvendinamas teisingumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra ta sritis, kurioje vykdomosios valdios subjektams netaikomi jokie imunitetai (pvz., Vyriausyb, ministerijos ir kitos vieojo administravimo institucijos bei pareignai yra tokie patys civilini teisini santyki dalyviai kaip ir privats asmenys). Vykdomosios valdios institucij bei j pareign civilins atsakomybs specifika yra ta, kad u pareign, vykdani savo tarnybines pareigas, neteistais veiksmais padaryt al kitiems asmenims atsako vieojo administravimo institucija, dl kurios pareigno kalts kilo ala. Civilinio kodekso
6.2716.272 straipsniai nustato vieojo administravimo institucij (pareign) civilines atsakomybs teisinius pagrindus. al, atsiradusi dl vykdomosios valdios institucij priimt neteist akt (skaitant ir pareign
neteistus veiksmus), kuriais tiesiogiai daroma taka asmen teisms, laisvms ir interesams, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo kalts.
Dl alos, padarytos vieojo administravimo institucijos pareigno (ar
ikiteisminio tyrimo pareigno), alos padarymo momentu jusio savo tar656
Vieojo administravimo institucij (pareign) neteistais veiksmais padarytos alos
klausimus smulkiai reglamentuoja 2002 m. gegus 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos alos,
atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas // Valstybs inios.
2002. Nr. 562228.
576
nybines pareigas, civilinje byloje atsakovu trauktina vieojo administravimo institucija, kuri savo ruotu gauna regresinio (atgrtinio) reikalavimo
teis i atitinkam pareign iiekoti nustatyto dydio sumas657. Svarbu
pabrti, kad civilinse bylose dl alos atlyginimo, kai al privalo atlyginti
valstyb, valstybei atstovauja Vyriausyb arba jos galiota institucija (iuo
atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija).
Vieojo administravimo subjektai, gyvendindami vykdomosios valdios funkcijas, atlieka ir kitus civilins teiss normomis reglamentuojamus
veiksmus, susijusius tiek su Lietuvos, tiek su tarptautiniais civiliniais teisiniais santykiais (pvz., sutari su nacionaliniais bei tarptautiniais subjektais
sudarymas, taip pat tarptautini sutari sudarymas, j projekt rengimas,
pirkimas-pardavimas, nuoma, civilins bkls akt registravimas). ios
vykdomosios valdios subjekt veiklos teistum utikrina bendros kompetencijos teismai, vykdydami kontrol prievolins teiss srityje. Galima teigti, kad civilins teiss reguliavimo objektas apima gana nema dal vieojo administravimo subjekt veiksm.
Gana svarbi, statymo gali turinti bendrosios kompetencijos teism
kontrolins funkcijos nagrinjant civilines bylas nuostata tvirtinta Civilinio
kodekso 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose, kuriuose teigiama, kad bendrosios
kompetencijos teismas, jeigu yra pagrindas manyti, kad vieojo administravimo institucijos ileistas teiss aktas arba jo dalis, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai ar statymams, sustabdo
bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo kompetencij,
kreipiasi j praydamas sprsti, ar tas teiss aktas atitinka Konstitucij arba statymus. Jei bendrosios kompetencijos teismas nustato, kad teiss
norminis aktas ar jo dalis prietarauja statymui ar Vyriausybs teiss norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendim, vadovautis tokiu teiss aktu
neturi. Bendrosios kompetencijos teismas turi teis sustabdyti bylos nagrinjim ir nutartimi kreiptis administracin teism praydamas patikrinti,
ar atitinkamas teiss norminis aktas arba jo dalis atitinka statym ar Vyriausybs teiss normin akt. Gavs siteisjus administracinio teismo
sprendim, teismas atnaujina bylos nagrinjim. Vadinasi, norminis administracinis aktas (arba jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bti
taikomas nuo tos dienos, kuri oficialiai buvo paskelbtas siteisjs admi-
657
iuo atveju reikia vadovautis kit teiss akt normomis, reglamentuojaniomis vieojo
administravimo institucij pareign materialins atsakomybs klausimus. tai Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 33 straipsnis numato vieojo administravimo institucij
regreso (atgrtinio reikalavimo) teis al padarius valstybs tarnautoj // Valstybs inios.
2002. Nr. 451708.
Bendroji dalis
577
nistracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto (arba jo dalies) pripainimo neteistu.
3) Bendrosios kompetencijos teism kontrolins funkcijos nagrinjant
administracini teiss paeidim bylas. Tam tikrais atvejais administracini
teiss paeidim bylas bendrosios kompetencijos teismai nagrinja vadovaudamiesi ATPK normomis (atkreiptinas dmesys, kad vieojo administravimo subjekt priimam valdymo sprendim vykdymo teistumo kontrol gyvendina specializuoti teismai, kuri analiz pateiksime kitame poskyryje).
Bendrosios kompetencijos teism nagrinjam administracini teiss
paeidim byl, pagal kurias administracinn atsakomybn traukiami vieojo administravimo institucij pareignai, ypatumas tas, jog kontrolin
funkcija atliekama vertinant toki pareign atsakomyb u pavest valdymo funkcij tinkam gyvendinim. ATPK 14 straipsnyje nurodyta, jog
pareignai administracinn atsakomybn traukiami u administracinius
teiss paeidimus, susijusius su organizacini tvarkymo arba administracini ir kini pareig vykdymu, taip pat u paeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisykli, kuri laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga658. Tai reikia, kad vieojo administravimo
institucij pareignai gali bti administracini teiss paeidim subjektais
tada, kai j padaryti teiss paeidimai yra tiesiogiai susij su tarnybini pareig vykdymu ir jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teiss paeidimus.
Paprastai vieojo administravimo institucij pareignams u padaryt
administracin teiss paeidim taikoma daug grietesn administracin atsakomyb nei paprastiems pilieiams. Pavyzdiui, ATPK 51(5) straipsnio 1
dalis numato, kad aplinkos terimas radioaktyviosiomis mediagomis utraukia baud pilieiams nuo 2 iki 3 tkstani lit, pareignams nuo 2 iki
4 tkstani lit.
Bendrosios kompetencijos teismai kontroliuoja vieojo administravimo institucij pareignus nagrindami administracini teiss paeidim
bylas dl toki teiss paeidim, kurie yra pavojingiausi iose srityse:
darbo ir gyventoj sveikatos apsaugos srityje;
aplinkos apsaugos, gamtos itekli naudojimo srityje;
prekybos, finans, apskaitos ir statistikos srityje;
valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo srityje;
658
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas: oficiali dokument
tekstai su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. kovo 1 d. Vilnius: Saulu, 2003.
578
Paymtina, jog administraciniai teismai Lietuvoje pradjo veikti nuo 1999 m. gegus
1 d., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuo 2001 m. sausio 1 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 13309; 1999. Nr. 13308.
Bendroji dalis
579
580
subjekt priimt normini administracini akt teistumo. Vieojo administravimo subjekto priimtuose norminiuose administraciniuose aktuose visada atsispindi valdingo pobdio sprendimas, nustatantis elgesio taisykles,
skirtas individualiais poymiais neapibdint subjekt grupei. Pareikimo
itirti normini administracini akt teistum tvark isamiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 16
skirsnis660.
Praym itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka
statym ar Vyriausybs nutarim, administraciniam teismui turi teis pateikti ie subjektai:
Seimo nariai;
Seimo kontrolieriai;
Valstybs kontrols pareignai;
apskrii virininkai;
bendrosios kompetencijos teismai;
prokurorai;
savivaldybi veiklos prieir vykdantys Vyriausybs atstovai (dl
savivaldybi administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) teistumo tikrinimo);
fiziniai ir juridiniai asmenys, jei mano, kad j teiss ar statym
saugomi interesai yra paeisti;
kiti vieojo administravimo subjektai, jei mano, kad j teiss ar
statym saugomi interesai yra paeisti.
Ivardyti subjektai prie pareikimo itirti norminio administracinio
akto ar kito bendro pobdio teiss akto teistum privalo pridti skundiamo teiss akto, taip pat statymo ar Vyriausybs nutarimo, kuriam
prietarauja skundiamas administracinis aktas, kopijas. Bylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos vadovaujantis Administracini byl teisenos statymo 1113 skirsniuose tvirtintomis bendrosiomis
administracinio proceso taisyklmis. io statymo 114 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad byla dl norminio administracinio akto teistumo gali bti
nagrinjama raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant bylos nagrinjim
teisme proceso dalyvi ir teismui neieinant posdio sal. Sprendim dl
bylos, kurioje tikrinamas norminio administracinio akto teistumas, nagrinjimo raytinio proceso tvarka gali priimti administracinis teismas dl
nagrinjamos individualios bylos, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrindamas apeliacin skund pagal Administracini byl
660
Bendroji dalis
581
teisenos statymo 137 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies bei 142 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Nagrinjant byl dl norminio administracinio akto teistumo raytinio proceso tvarka teismo posdio protokolas neraomas, posdio forma
yra laisva. Administracinio teismo priimtas sprendimas arba nutartis isiuniama administracinio proceso alims.
Inagrinjs administracin byl dl praymo itirti norminio administracinio akto teistum administracinis teismas gali priimti vien i i
sprendim:
1) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti teistu ir praym dl jo panaikinimo atmesti;
2) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti
prietaraujaniu statymui ar Vyriausybs nutarimui ir laikyti j
panaikintu.
Administracinis teismas, inagrinjs byl dl norminio administracinio akto teistumo, grina atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui
atsist sustabdytj byl ir isiunia priimto sprendimo nuora.
Jeigu administracinis teismas pripasta, kad vieojo administravimo
subjekto priimtas norminis administracinis aktas yra neteistas, atsiranda
tam tikr teisini pasekmi dl io akto tolesnio taikymo ir galiojimo. Neteistas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir
paprastai negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas
siteisjs administracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto
(ar jo dalies) pripainimo neteistu. Kita vertus, administracinis teismas,
atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes ir vertins neigiam teisini
pasekmi tikimyb, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis
administracinis aktas (ar jo dalis) negali bti taikomas nuo jo primimo
dienos. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripainto neteistu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojim iki teismo sprendimo siteisjimo dienos.
Administracinio teismo sprendimas dl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripainimo neteistu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Valstybs iniose arba kitame spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks teiss aktas buvo paskelbtas. Administracinio teismo sprendimo
skelbimo ilaidas apmoka vieojo administravimo institucija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripaintas neteistu. Be to, vieojo administravimo institucija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripaintas neteistu, pateikia atitinkamam administraciniam teismui spaudos
leidinio numer (egzempliori), kuriame buvo paskelbtas administracinio
teismo sprendimas dl teiss akto.
582
Bendroji dalis
583
584
Apibendrinant teism vykdom vykdomosios valdios subjekt kontrol galima teigti, jog teismin kontrol pagal subjekt kompetencijos sritis
yra gana plati, t. y. nuo teiss akto konstitucingumo tikrinimo iki vykdomajai valdiai atstovaujanios institucijos (pareigno) atskir veiksm, atlikt
vykdant tarnybines pareigas, vertinimo pagal vairi teiss srii norm
reikalavimus. Aukiausij vykdomosios valdios institucij bei pareign
veiksm teismin kontrol neabejotinai yra svarbiausia utikrinant valdios
teistum, taiau negalima nekreipti deramo dmesio maesnes galias turini bei siauresnes funkcijas atliekani institucij bei pareign veiksm
atitikt alies Konstitucijai ir kitiems statymams.
., . ., . . : . : , 2002.
Bendroji dalis
585
Vykdomosios valdios subjekt atliekam veiksm konstitucin kontrol, t. y. tikrinimas, ar priimam vieojo administravimo ir kiti teiss aktai
atitinka Konstitucij, reikia tam tikr kiimsi teiss akt leidj, taip pat
ir teiss taikymo akt leidj veikl. Tokio tikrinimo padariniai gali bti
itin reikmingi, nes ne tik teisikai vertinami konkrets vieojo administravimo teiss akt leidybos veiklos rezultatai, bet ir Konstitucinio Teismo
pripainti prietaraujaniais Konstitucijai teiss aktai netenka galios. Gali
atrodyti, kad taip paeidiamas valdi padalijimo principas, taiau taip
nra, nes Konstitucinis Teismas formuojamas ir veikia Konstitucijos ir
(daniausiai) specialaus statymo pagrindu. Vadinasi, pats teiss akt leidjas, numatydamas toki Konstitucinio Teismo samprat ir kompetencij,
riboja savo akt leidybos galiojimus. Tai ypa akivaizdu, kai Konstitucij ir
jos nuostatas dl Konstitucinio Teismo priima pati tauta.
Konstitucinio Teismo sprendimai dl vieojo administravimo teiss
akto konstitucingumo taip pat skiriasi pagal prigimt ir teisines pasekmes.
Jei Konstitucinis Teismas priima sprendim gyvendindamas savo konsultacines funkcijas, tai ir sprendimas yra konsultacinio pobdio, neprivalomas. Visais kitais atvejais Konstitucinio Teismo sprendimas yra privalomas.
statymo ir kit teiss akt konstitucingumo tikrinimo koncepcija Lietuvoje buvo kuriama remiantis dviej tradicij civilins teiss ir bendrosios teiss idjomis. Tai atsispindjo 19901992 m. parengtuose Konstitucijos ir kituose teiss akt dl konstitucins justicijos projektuose. J. ilio
nuomone, konstitucins kontrols formos pasirinkim laikantis europins
tradicijos lm keletas prieasi664: 1) pozityviosios teiss teorijos populiarumas Europoje; 2) siekimas atskirti bendrosios kompetencijos teismus
nuo politinio proceso; 3) specializuot teism tradicija Europoje.
Konstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt konstitucingumo kontrols. Konstitucinis Teismas
gyvendina vlesnij konstitucin prieir, t. y. tikrina jau priimtus ir sigaliojusius statymus, Vyriausybs nutarimus bei kit teiss akt konstitucingum ir teistum.
Konstitucinio Teismo statymo 1 straipsnyje tvirtinta Konstitucinio
Teismo, kaip teismins ir teistumo utikrinimo institucijos, paskirtis ir ji
apibriama taip: Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenyb
teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai ir (ar) Res-
664
ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius: LTA, 2000.
586
Bendroji dalis
587
588
666
Konstitucinio Teismo pirmininko oficialiame praneime nurodomas tikslus Vyriausybs nutarimo ar tam tikos jo dalies pavadinimas, jo primimo data, Konstitucinio Teismo nutarimo iuo klausimu esm, jo primimo data, taip pat tai, kad nuo io nutarimo paskelbimo
dienos atnaujinamas sustabdytojo teiss akto galiojimas.
Bendroji dalis
589
590
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
668
Valstybs inios. 1999. Nr. 1103235.
669
Valstybs inios. 2002. Nr. 954105.
670
Valstybs inios. 2002. Nr. 1165238.
Bendroji dalis
591
592
asmeninio pobdio praymas (pvz., praymas dl primimo tarnyb atitinkamoje vieojo administravimo institucijoje).
Pasilymas asmens kreipimasis ratu ar odiu (taip pat gautas
elektroniniu patu) vieojo administravimo ar kit institucij ir valstybs
tarnautoj, nesusijs su pareikjo teisi ar teist interes paeidimu, pateikiant pageidavimus k nors pagerinti vieojo administravimo, viej paslaug teikimo ar kitose srityse, atkreipiant dmes tam tikr padt ir silant k nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.
Skundas asmens kreipimasis ratu ar odiu vieojo administravimo ar kit institucij ir valstybs tarnautoj nurodant, kad yra paeistos
asmens teiss ar teisti interesai, ir praant juos apginti.
Bendroji dalis
593
594
jei dl koki nors prieasi, galini sukelti interes konflikt, pagrstai abejojama pareigno nealikumu.
Vieojo administravimo institucija (pareignas), nagrinjanti asmen
praymus, gali sustabdyti administracin procedr, jeigu administracinis
sprendimas nagrinjamu klausimu gali pakeisti administracinje procedroje nedalyvaujani asmen teisin status. Tokiu atveju vieojo administravimo institucija privalo praneti tokiems asmenims apie j teis dalyvauti
administracinje procedroje. Administracin procedra tsiama, jei:
1) administracinje procedroje nedalyvaujantys asmenys pareikia
nor dalyvauti procedroje;
2) administracinje procedroje nedalyvaujantys asmenys ratu atsisako dalyvauti procedroje;
3) per 10 kalendorini dien negaunama i administracinje procedroje nedalyvaujani asmen jokio praneimo dl pasilymo dalyvauti procedroje.
Vieojo administravimo institucija (pareignas), prie priimdama
sprendim, gali apklausti pareikj ar kit suinteresuot asmen siekdama
isiaikinti ginijamo klausimo esm ir su juo susijusias aplinkybes. Taiau
susiklosius tam tikrai padiai sprendimas gali bti priimtas ir nepaklausus pareikjo ar kito suinteresuoto asmens. Tokie atvejai yra dvejopi: pirma, kai asmens praymas patenkinamas i karto ir vieojo administravimo
institucijos (pareigno) priimtas sprendimas nepaeidia kit asmen teist interes; antra, kai pagal susidariusias aplinkybes vieojo administravimo institucija (pareignas) sprendim privalo priimti nedelsdama.
Vieojo administravimo statymo 28 straipsnyje tvirtinti asmen praym nagrinjimo vieojo administravimo institucijose terminai. Bendras
asmen praymo nagrinjimo terminas negali trukti ilgiau kaip 30 dien,
taiau administracins procedros ali susitarimu terminas gali bti pratstas.
Praym padavusiam asmeniui arba jo atstovui suteikiama teis susipainti su administravimo procedros metu surinktais dokumentais bei kita
informacija, praym padavs asmuo gali pareikti savo nuomon bei pateikti papildomus dokumentus vieojo administravimo institucijai, vykdaniai administracin procedr.
Asmen praymai baigiami nagrinti vieojo administravimo institucijos tarnautojui suraant ratik teikim ir perduodant j institucijos vadovui
administraciniam sprendimui priimti. Teikime turi bti nurodyta: a) visos
faktins aplinkybs sprendiamu klausimu; b) teiss aktai, reglamentuojantys sprendiam klausim; c) silomo sprendimo projektas; d) teikimo data.
Bendroji dalis
595
596
Respublikos finans ministerijos, Vidaus reikal ministerija, Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir t. t.). Inagrinjus vairi vieojo administravimo institucijose vykdom piliei aptarnavimo tvark matyti, kad ji atitinka pagrindines nuostatas, tvirtintas Vyriausyb nutarimu. Todl tikslinga apvelgti bendras piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo institucijose tvarkos nuostatas.
Asmen aptarnavimas vieojo administravimo institucijose tai veiklos
procesas, apimantis asmen aptarnavim jiems atvykus institucij, aptarnavim telefonu, praym ir skund, gaut tiesiai i asmen arba atsist
patu, nagrinjim bei priimt sprendim forminim ir perdavim asmenims.
Taigi asmen aptarnavimo vieojo administravimo institucijose formos gali bti ios:
1) asmen, atvykusi vieojo administravimo institucij, aptarnavimas;
2) asmen aptarnavimas vieno langelio principu;
3) asmen aptarnavimas telefonu.
Siekiant utikrinti asmen teis teising ir nealik j praym, pareikim, pasilym ir skund nagrinjim vieojo administravimo institucijoms draudiama atsisakyti aptarnauti asmenis motyvuojant tuo, kad nra
ias funkcijas vykdanio valstybs tarnautojo. Kaip matyti, vieojo administravimo institucijos vadovas turi utikrinti, kad i valstybs tarnautoj
atostog, komandiruoi, seminar metu ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais bt paskirti valstybs tarnautojai, turintys tokius pat galiojimus.
Vieojo administravimo institucijoms paliekama teis nagrinti tik
tokius asmen praymus, pareikimus, pasilymus ir skundus (toliau praymai), kurie:
tvarkingai ir skaitomai parayti valstybine (lietuvi) kalba672;
pasirayti pareikjo, t. y. nurodytas jo vardas, pavard ir tikslus
adresas, kuriuo jis pageidaut gauti atsakym, taip pat telefono
numeris (jeigu pareikjas j turi)673.
672
Paymtina, kad nevalstybine kalba gauti asmen praymai, pareikimai, pasilymai ir
skundai nagrinjami bendra tvarka. lietuvi kalb gaut praym arba skund iveria vieojo administravimo institucija, kuriai pagal kompetencij priklauso nagrinti iuos dokumentus. Pareikjui atsakoma valstybine kalba. Jeigu asmuo nemoka kalbti ar nesupranta valstybins kalbos, j aptarnaujant turi dalyvauti vieojo administravimo institucijos pakviestas vertjas, mokantis versti asmeniui suprantam kalb.
673
Asmen praymai, pareikimai, pasilymai ir skundai, kuriuose nenurodytas pareikjo
vardas ir pavard, adresas arba kurie pareikjo nepasirayti, vieojo administravimo institucijos vadovo ar jo galioto asmens priimtu administraciniu sprendimu paliekami nenagrinti.
Bendroji dalis
597
598
nuo praymo gavimo datos persisti j kompetentingai vieojo administravimo institucijai, kuri galiota nagrinti tok asmens praym, apie tai praneusi pareikjui. Esama ir toki atvej, kai nra vieojo administravimo
institucijos, kuri pagal savo kompetencij turt nagrinti praym, tada
toks asmens praymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo datos grinamas
pareikjui (nurodoma grinimo prieastis).
Vieojo administravimo institucija, uregistravusi asmens praym ir
vertinusi su sprendiamu klausimu susijusias visas aplinkybes bei faktus,
perduoda nagrinti asmens praym savo padaliniams bei pareignams.
Asmens praym nagrinjimo vieojo administravimo institucijose procedra ir terminai yra tvirtinti Vieojo administravimo statyme (plaiau r.
5.3. skirsn).
Praktikoje pasitaiko atvej, kai asmens praymas yra adresuojamas
kelioms vieojo administravimo institucijoms ir priklauso keli vieojo administravimo institucij kompetencijai. Tuomet asmens praymo nagrinjim organizuoja ir sprendim prayme keliamu klausimu priima pirmasis
adresatas. Kitos vieojo administravimo institucijos pagal savo kompetencij privalo pateikti pasilymus dl praymo sprendimo ne vliau kaip per 10
darbo dien nuo praymo gavimo datos be atskiro pirmojo adresato praymo (reikalavimo).
Vieojo administravimo institucija, jos vadovas arba kitas galiotas
asmuo, inagrinjs asmens praym, gali priimti vien i i administracini sprendim:
1) forminti sakymu, potvarkiu, ratu ar kitokiu sprendim patvirtinaniu dokumentu, atitinkaniu praymo esm. Taigi priimami administraciniai sprendimai dl: inagrint asmen praym priimti individual administracin akt, iduoti dokument, patvirtinant tam tikr juridin fakt,
arba atlikti kitus administracinius veiksmus.
2) forminti laisvos formos ratu (turi bti motyvuotai atsakyta visus
pareikjo keliamus klausimus, nurodyta, koki priemoni buvo (ar bus)
imtasi ir kas atsakingas u j gyvendinim). Laisvos formos ratu priimami
administraciniai sprendimai dl: inagrint asmen praym, kuriuose idstytos pareikjo nuostatos tam tikru klausimu ir kuriais praneama apie
vieojo administravimo institucijos veiklos trkumus, valstybs tarnautoj
piktnaudiavim ar neteistus veiksmus, susijusius su valstybs ar daugelio
moni interes ir teisi paeidimu, inagrint asmens praym, kuriuose
pateikiami pasilymai k nors gerinti vieojo administravimo, viej paslaug teikimo arba kitose srityse.
Vieojo administravimo institucija privalo informuoti asmen, ar praymas inagrintas ir ar priimtas administracinis sprendimas. Informavimo
Bendroji dalis
599
formos gali bti vairios: praneama registruotu laiku, informuojama paprastu laiku, teikiama asmenikai. Praneime apie nepatenkint asmens
praym vieojo administravimo institucija privalo nurodyti praymo nepatenkinimo motyvus, juos pagrsti teiss akt nuostatomis, kur ir kokia tvarka gali bti apskstas priimtas administracinis sprendimas.
Asmenys, nesutinkantys su vieojo administravimo institucijos priimtu
administraciniu sprendimu, savo pasirinkimu turi teis paduoti skund
ioms institucijoms:
1) vieojo administravimo institucijos vadovui (asmens skund jis
privalo nagrinti vadovaudamasis Vieojo administravimo statyme nustatytais administracins procedros reikalavimais);
2) Administracini gin komisijai (asmens skund ji nagrinja laikydamasi Administracini byl teisenos statyme tvirtint taisykli);
3) Administraciniam teismui (asmens skund jis nagrinja vadovaudamasis Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka).
600
674
601
Bendroji dalis
602
prisistatyti skambintojui pasakyti vieojo administravimo institucijos pavadinim, savo pareigas ir pavard;
atidiai iklausyti asmen, prireikus paprayti patikslinti kreipimosi
esm;
aikiai ir tiksliai atsakyti asmens klausimus;
pasistengti i karto atsakyti klausim. Jei reikia laiko isamiam atsakymui parengti, privalo tiksliai nurodyti kito pokalbio telefonu ar
kita ryi priemone laik;
ramiai kalbtis, mandagiai atsisveikinti.
Apibendrinat galima teigti, kad piliei ir kit asmen kreipimosi
atitinkam vieojo administravimo ar kit institucij procedra garantuoja
piliei ir kit asmen teis teising ir nealik j praym, pareikim,
pasilym bei skund nagrinjim vieojo administravimo ar kitoje institucijoje. Kartu tokia piliei kreipimosi atitinkam vieojo administravimo
subjekt procedra utikrinamas teistumas vieojo administravimo srityje,
o pilieiams ir kitiems asmenims, patyrusiems nuostoli dl neteistos administracins veiklos, teikiama kompensacija.
603
Bendroji dalis
LITERATRA
Specialioji literatra
1. Administracin teis. Bendroji dalis. Paruo P. Vilutis. Kaunas: V. D. U. Teisi Fakultetas, 1939.
2. Administracins teiss konspektas pagal prof. Birikos program. 1935.
3. Administrative Law Review. 1969. No. 1.
4. Alder J. Constitutional and Administrative Law. London, 1994.
5. Algemeine Staatslehre. Von Dr. H. Kelsen. Berlin, 1925.
6. Andrulien A., Baltutyt E., Birmontien T., Vidrinskait S., ilinskas D., ilien E. mogaus teiss. Diskriminacijos draudimas Lietuvos ir tarptautinje
teisje. Mokomoji priemon. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 2004.
7. Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius,
2004.
8. Barnett H. Constitutional and Administrative Law. London: Cavendish Publishing Limited, 1996.
9. Baseviius J. Sien apsaugos taktika. irvintos, 1930.
10. Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of French Law. Oxford University
Press, 1998.
11. Berger V. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai,
1997.
12. Blaustein A. P., Flanz C. H. Constitutions of the Countries of the World.
France. New York: Oceana Publications, Inc., 1994.
13. Bradley A. W. Constitutional and Administrative Law. 2003.
14. Brown L. N., Bell J. S. French Administrative Law. 4th edition. New York, Oxford: Clarendon Press, 1993.
15. Budbergyt R., akoius A., ilinskas D. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo komentaras. Vilnius, 2004.
16. Cane P. Administrative Law. Oxford, 2004.
17. Cann J. Administrative Law, 1996.
18. Das Problem des Parlamentarismus. Von Dr. H. Kelsen. Wien und Leipzig.
19. De Lambadere A. Droit Administratif. 1996.
20. Denkardt A. Viej organizacij teorijos. Vilnius, 2001.
21. Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1999.
22. Dworkin R. Rimtas poiris teises. Vilnius, 2004.
23. Forsthoff E. Die Verwaltung als Leistungstraeger. StuttgartBerlin, 1969.
24. Foulkes D. Administrative Law. Eighth Edition. London: Butterworths, 1995.
25. Fox W. F. Understanding Administrative Law, 3rd edition, New York: Matthew and Bender, 1997.
26. Fox W. F. Understanding Administrative Law. New York, 1997.
27. Galligan D. J., Smilov D. M. Administrative Law in Central and Eastern Europe 19961998. Budapest: Central European University Press, 1999.
604
28. Gifford D. J. Administrative Law (Cases and Materials). Cincinnati: Anderson Publishing Co, 1992.
29. Grenzen zwishen juristicher und sociologischer Methode. Von Dr. H. Kelsen.
Tuebingen, 1911.
30. Hall D. Administrative Law. 1993.
31. Janulaitis A. Teisi fakulteto programos. 19311932 m. Kaunas, 1931.
32. Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas.
Vilnius, 2003.
33. Jaworski W. L. Nauka prawa administracyjnego. Warszawa, 1924.
34. Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius, 2002.
35. Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.
36. Kregar J. Deformation of Organizational Principles: Corruption in Postsocialist Societies / Corruption and Democracy. Institute for Constitutional
and Legislative Policy, affiliated with Open Society Institute, 1994.
37. Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija //
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius:
Pradai, 1993.
38. Laisvosios visuomens politin tvarka. Vilnius, 1999.
39. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: LTU, 2002.
40. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 dalis. Vilnius, 2000.
42. Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.II.16-1940.VI.15) / Pareng V. Andriulis
ir kt. Vilnius, 1996.
43. Malinauskait J., ulija G., ulija V. Kontrabanda. Kontrol ir prevencija Lietuvoje. Vilnius, 2002.
44. Michels R. Political Parties. A Sociological Study of the Oligarchical Tendencies of Modern Democracy. New York, 1959.
45. Michels R. Sociological Character of Political Parties // Parsons T. The Theories of Society. New York, 1965.
46. Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius,
1995.
47. Mikelnas V., Mikelnien D. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999.
48. Nekraas E. Legislature and the Executive in Foreign Policy Making. Vilnius,
1994.
49. Ochimovski F. Pravo administracyjne. Warszawa, 1922.
50. Parsons W. Vieoji politika. Vilnius, 2001.
51. Pato valdyba. Pato taisykls. Kaunas, 1931.
52. Paulauskas St. Demokratin savivalda. Klaipda, 2000.
53. Piliei apsaugos departamento aplinkrai rinkinys (1918.02.16.1931.05.31). Kaunas, 1931.
54. Pozner R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius, 2004.
55. Raulinaitis Pr. V. Administracijos principai. Kaunas, 1926.
56. Reiss W. Zarys prawa administracyjnego. Wilno, 1930.
Bendroji dalis
605
606
88. . . . . . -, 1910.
89. . . . . , 1993.
90. . . , 1988.
91. . . -
x . , 2000.
92. . . , 1973.
93. . ., . . . 1996.
94. . . . , 95.
96.
97.
98.
99.
100.
101.
102.
103.
104.
105.
, 1923.
. . . , 2001.
. . , 1997.
. , 1998.
. . , 1995.
. . . - . , 2001.
. . - . , 2000.
/ . . . . , 1998.
. . . . ,
2002.
. . . , 1996.
. . . ,
1998.
. . , 1993.
Periodin literatra
1. Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir viesios perspektyvos // Justitia. 1997. Nr. 6.
2. Dziegoraitis A. Aktuals Lietuvos statym svado krimo klausimai // Teiss
problemos. 1998. Nr. 3.
3. Dziegoraitis A. statym karas (1, 2, 3, 4) // Justitia. 1996. Nr. 5, 6; 1997. Nr. 1;
1998. Nr. 2.
4. Dziegoraitis A. Kai kurios Lietuvos statym rengimo ir leidybos problemos //
Justitia. 1991. Nr. 2.
5. Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis
kelias tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. Vilnius,
1999. Nr. 2.
6. Jarainas E. Reformuosime sen ar kursime nauj teis? // Lietuvos aidas.
1993.
7. Jarainas E. Teisins sistemos reformos metmen projekto aptarimas // Teiss
problemos. 1994. Nr. 1.
8. Juneviius A. Vykdomosios valdios institucijos / iuolaikin valstyb. Kaunas,
1999.
Bendroji dalis
607
Li227
UDK 342.9(474.5)(075.8)
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
Bendroji dalis
Vadovlis
Antroji laida
Redaktor Jrat Balinien
Rinkja Rima Tumnien
Maketuotoja Regina Bernadiien
Virelio autor Stanislava Narkeviit
Virelyje panaudota Vidno Gelumbausko nuotrauka
SL 585. 2005 08 10. 35,57 leidyb. apsk. l.
Tiraas 1500 egz. Usakymas .
Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius.
Tinklalapis internete www.mruni.lt
Elektroninis patas leidyba@mruni.lt
Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13 b, Vilnius.
Tinklalapis internete www.kopija.lt
El. patas info@kopija.lt