VIEOJO ADMINISTRAVIMO

TYRIM METODOLOGIJA
4. TYRIMO TEMOS
PASIRINKIMAS IR TYRIMO
PROBLEMOS FORMULAVIMAS
altiniai
Mediaga parengta remiantis K. Kardelio
knyga Mokslini tyrim metodologija ir
metodai bei doc. dr V. ydinaits ir
prof. Habil. Dr. G Merkio paskaitomis
Objektas, Problemin situacija
Problema
Tyrimo tikslas
Udaviniai
Hipotezs
Loginis planas (Dizainas, tyrimas kaip visuma)
Operacionalizacija
Metodai ir procedros

Tyrimo konceptualioji schema
Trys lygmenys: teorinis, empirinis, operacinis
TYRIMO KONCEPCIJOS SAMPRATA
Tyrimo koncepcijos raida
Tyrimo koncepcija yra procesas
Tyrimo koncepcij padeda vystyti
diskusijos, pokalbiai apie tem, problem,
objekt, metod, rezultatus, kuri tikimasi
Tyrimo koncepcij padeda vystyti
literatros studijavimas
Tyrimo koncepcij padeda vystyti praktin
tyrimin veikla

Problemin situacija ir problema
Problemin situacija moksle turi objektyv pagrind ir
bendriausiu atveju pasireikia kaip mokslo ini, mokslins
informacijos deficitas.
Problemin situacija moksle apibdinta kaip prietaravimas:
tarp teorijos ir empirini-eksperimentini fakt;
tarp skirting teorini darini: paradigm, koncepcij ir koncept,
definicij, klasifikacij, tipologij ir k t.

Mokslin problema yra teorinis problemins situacijos
moksle modelis. Mokslin problema tai - tyrintoj
bendruomens sismoninta, atpainta, suvokta
problemin situacija moksle. Mokslin problema tai
akademins bendrijos inojimas apie tai, kas moksle yra
neinoma.
Temos pasirinkimas
1 Patarimas.
Platu neiplauksi, siaura -nepaplauksi

apibriant tyrimo problem suvokti ir pripainti, jog
galima itirti tik nedidel srit, susijusi su konkreia, tyrj
dominania problema.

tyrimo tem danai reikia susiaurinti ir koncentruotis tik
kai kurias problemas.




Temos pasirinkimas

2 patarimas
Tema savas kdikis
Reikia remtis tuo, kas tyrjui yra pastama,
artima, priimtina:
Teorijos
Vertybs, nuostatos
Galimyb realizuoti tyrim
Temos pasirinkimas

Trys temos pasirinkimo kriterijai
Ar tai aktualu?
Ar tai vykdoma?
Ar tai etika?

Ar aktualu?
Teorinis ir praktinis aktualumas.

Pavyzdiai
1. Kokie faktoriai daro stipriausi tak gerai
gyvenimo kokybei?
2. Gyvenimo gdi ugdymo programos poveikio
gyventoj gyvenimo kokybei vertinimas.



Ar vykdoma?
Apimtis. Ar galima isamiai atsakyti visus
tyrimo klausimus?
Tyrjo laiko, organizaciniai ir materialiniai
itekliai
Informacijos, reikalingos tyrimui,
prieinamumas
Ar etika?
Tyrjo etikos kodeksas


Pvz. Pirkjo tikinimo strategij asmeninio
pardavimo situacijose tyrimas.

Tyrimo tikslas
Trys tyrimo tiksl tipai (danai visi trys
realizuojami viename tyrime):
Nustatantis socialin fenomen
Apraantis vairius socialinius aspektus
Aikinantis socialin fenomen

Pilotinis tyrimas
Pilotinis tyrimas vykdomas, kai maai inoma
apie konkrei srit.
Daniausiai pilotiniai tyrimai identifikuoja
pagrindinius temos ar problemins srities
aspektus bei esmines temas ir problemas
Pilotinis tyrimas yra svarbi tyrimo dalis ir turi bti
apraytas ataskaitoje.

Pratimas

alia tyrimo problema:
Gatvse ir keliuose nukenia daug psij

Kas bus asmenys su kuriais tursite konsultuotis
apie tyrimo tem?
Kokios gali bti esmins teorijos bei vertybs,
kurios darys tak iai tyrimo temai?
Kokius probleminius klausimus galite kelti?
Ar i tema aktuali, vykdoma, etika?

5. Operacionalizacija
OPERACIONALIZACIJA
Mstymo procesas, orientuotas tyrimo
klausimus nuo idj ar teorij lygmens iki
pamatuojam indikatori (kintamj)
Tyrimo
problema
Operacionalizacija
Matavimas

Operacionalizacija - sklandus perjimas nuo
teorinio modelio prie konkrei indikatori

Operacionalizacija tai teorini svok
transformacijos empirines svokas ir konkreias
matavim skales procedra

Operacionalizacijos rezultatas - aiki ir
grietai struktruota tiriam poymi
(indikatori) struktra, iplaukianti i jau
turimo teorinio (hipotetinio) modelio.
OPERACIONALIZACIJA Pakopos
Konceptas

Konstruktas A Konstruktas B
Indikatorius A1 Indikatorius A2
Kintamasis A11
Kintamasis A12
Kintamasi A21
Kintamasis A22
Kintamasis A13
Indikatoriusb1
Kintamasis B11
Kintamasis B12

Kintamasis B13

Kintamasis B14

Operacionalizacija atliekama remiantis
tyrjo nuolatiniu mokslins literatros
skaitymu ir tyrim atlikimo patirtimi.
Pakop skaiius gali bti skirtingas ir
priklauso nuo koncepto.
Pavyzdys 1 (V. ydinait)
Problema: ar ikivedybin kohabitacija
slygoja vedyb ir santyki skm?










1. Konceptai yra apibendrintos idjos ar teorijos
svokos,nuo kuri tyrjas pradeda tyrim,






Du pagrindiniai konceptai:
Kohabitacija iki vedyb
Vedyb ir santyki skm



2. Konstruktais vadinami elementai arba
aspektai, i kuri sudaryti konceptai.
Pvz., Vedyb ir santyki skm :
1) vedyb atrankos kokyb;
2) vedybinio gyvenimo kokyb;
3) vedybinis stabilumas.

Tyrjas gali pasirinkti daug kit
konstrukt
3. Indikatoriai yra imatuojami aspektai,
sudarantys dimensijas ir daniausiai ireikiami
stebjim arba elgsen atspindiniomis
svokomis.

Pvz. 2 Konstruktas Vedybinio gyvenimo kokyb:
1) vedyb skm,
2) kompetencija,
3) laim,
4) laisv,
5) nepriklausomyb,
6) pagarba,
7) komunikavimas,
8) atsidavimas,
9) emocin iraika
10) smurtas,
11) konfliktai
12) seksualin patirtis

Gali bti sukurta daug kit indikatori, pasirinkta kita j sistema imatuoti i
dimensij.



Operacionalizavimo apibrimai tyrimo autoriaus
pasirinkimas

Kaip ,,suskaiiuoti ikivedybin kohabitacij vedusi por populiacijoje?

Ar tai reikia, kad du mons gyvena kaip pora bute / name su kitais
suaugusiais?
Ar tai yra poros kurios nuomojasi kartu vien bst?
Ar tai poros, kurios gyvena atskiruose butuose, bet praleidia tik kai
kurias dienas / naktis kartu?
Ar tai reikia, kad vienas ir kitas gyveno su skirtingais partneriais, o
apsived su kitais (-omis)?
Kaip traktuoti situacij, kuomet tik vienas i poros turjo ikivedybins
kohabitacijos patirt, o kitas neturjo; ar i por vedyb ypatumai
yra skirtingi?


Kuris punktas yra esminis, leidiantis vadinti nesusituokusi por
gyvenania kohabitacijoje?
Analizs vienetas - altinis i kurio gaunama reikiama
informacija. (nepainioti su objektu)
Socialiniuose tyrimuose tai yra individas, grup
arba socialinis artefaktas.

Pavyzdyje analizs vienetas yra pora, o ne atskiri individai, sudarantys
por.


4. Kintamieji tai indikatoriai, ireikti
pamatuojamomis svokomis ir aikia matavimo
forma

Pvz., tyrjas matavo, kiek skirting patiri
turjo poros ir kiek laiko jie buvo
kohabitacijoje iki vedyb (du kintamieji).
Pra vertinti pasitenkinim vedybiniu
gyvenimu, naudojo penki bal skales:
nuo ,,labai auktas (5 balai) iki ,,labai
emas (1 balas).
MOKYKL
TINKLO BKLS
IR JO
PERTVARKOS
PLANO
VERTINIMAS
II BLOKAS:
Tinklo pertvarkos
plano iki 2012 m.
vertinimas
N indikat = 22
I BLOKAS:
Esamos tinklo
bkls ir jos
pertvarkos
btinumo
vertinimas
N indikat = 2
I diagnostinis
blokas:
Plano atitikimas
norminiams
dokumentams
N indikat = 2
II diagnostinis
blokas:
Plano prioritetai,
strategija ir
subalansuota
pltra
N indikat = 8

III diagnostinis
blokas:
Plano orientacija
konkreias
interes grupes ir
j poreikius
N indikat = 9

IV diagnostinis
blokas:
Dl pokyi
kylanios tampos
ukirtimas
N indikat = 3
BENDROJI VERTINIMO KRITERIJ (INDIKATORI) STRUKTRA
*altinis: Merkys, G. et all (2005). vietimo staig tinklo pertvarkos btinumas ir perspektyvos iki 2012 met.
OPERACIONALIZACIJA. PAVYXDYS 2
I EKSPERTINIO VERTINIMO DIAGNOSTINI INDIKATORI BLOKAS
1 diagnostinis
konstruktas: Esamos
tinklo bkls ir jos
pertvarkos btinumo
vertinimas
1. vertinkite esam Panevio miesto vietimo bkl tinklo pertvarkos aspektu
2. vertinkite mokykl tinklo pertvarkos BTINUM Panevio mieste
II EKSPERTINIO VERTINIMO DIAGNOSTINI INDIKATORI BLOKAS
1 diagnostinis
konstruktas:
Plano atitikimas
norminiams
dokumentams
1. Ar parengtas planas atitinka valstybs teiss aktus?
2. Ar planas apskritai atitinka LR MM patvirtintas Mokykl tinklo pertvarkos metodines
rekomendacijas ?
2 diagnostinis
konstruktas:
Plano prioritetai,
strategija ir
subalansuota pltra
3. Ar parengtas planas sudaro prielaidas siekti kokybiko vietimo (plaija prasme) visiems
u racionali kain?
5. Ar aikus ir pagrstas plano gyvendinimo nuoseklumas ir etapikumas?
10. Ar planas sudaro prielaidas vietimo proceso instituciniam perimamumui ir tstinumui
mokymosi per vis gyvenim kontekste?
ia turima galvoje sklandus perjimas i bendrojo ugdymo sistemos profesinio rengimo,
auktojo mokslo, tstinio mokymosi sistem ir pan.
15. Ar plane numatoma vietimo institucij ir paslaug vairov (diversifikacija) mieste?
18. Ar parengtame plane tinkamai atsivelgiama miesto demografinius procesus ir ypa
mokyklinio amiaus vaik skaiiaus majimo perspektyv?
19. Ar plane atspindimi Panevio kaip regiono centro tradicijos, poreikiai ir galimybs?
21. Ar yra pagrindas parengt plan traktuoti kaip viening socialin-edukacin sistem, kuri
skatins subalansuot Panevio miesto ir regiono pltr?
22. Ar plane numatomi mechanizmai, kaip ateityje bus derinama skirtingo pavaldumo
vietimo staig Panevio mieste strategija?
BENDROJI VERTINIMO KRITERIJ (INDIKATORI) STRUKTRA*
*altinis: Merkys, G. et all (2005). vietimo staig tinklo pertvarkos btinumas ir perspektyvos iki 2012 met.
II EKSPERTINIO VERTINIMO DIAGNOSTINI INDIKATORI BLOKAS
3 diagnostinis
konstruktas:
Plano orientacija
konkreias
interes grupes ir
j poreikius
4. Kieno interesams atliepiama plane: siaur interes grupi ar visos miesto bendruomens (ir
regiono) interesams?
6. Ar planas jautriai ir dalykikai atliepia tautini maum (rusakalbi) interesams?
7. Ar planas atliepia asmen su negalia ir specialiaisiais poreikiais interesams?
8. Ar planas atitinka piramids princip, kuris numato, jog kiekviename stambiame
mikrorajone bt gyvendinamos vis tip programos (ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio,
vidurinio ugdymo ir gimnazijos)?
9. Ar planas atliepia suaugusij, norini sigyti vidurinj isilavinim, poreikiams?
11. Ar planas atliepia papildomo ugdymo (sportinio, meninio, techninio ir kt.) poreikiams
mieste?
12. Ar plane atsivelgiama nepilnamei (ypa rizikos grups vaik) uimtumo poreikius, ar
sudaromos prielaidos prevencijai?
13. Ar planu atspindimi neturini mokymosi motyvacijos asmen bei asmen, ikritusi i
vietimo sistemos, interesai bei poreikiai?
20. Ar galima plane velgti momentus, kurie i esms paeidia atskir socialini grupi
interesus ir provokuoja socialinius konfliktus?
4 diagnostinis
konstruktas:
Dl pokyi
kylanios tampos
ukirtimas

14. Ar mokykl tinklas keiiamas nuosaikiai ir evoliucikai, ar radikaliai (revoliucikai)?
16. Ar plane numatomas vietimo staig udarymas (likvidavimas) kaip sistemingas ir
pasikartojantis reikinys?
17. Ar plane kaip nors diskriminuojamos arba nepagrstai (kit sskaita) proteguojamos
atskiros vietimo pakopos: gimnazijos, pagrindins mokyklos, pradins mokyklos,
ikimokyklins staigos ir pan.?
BENDROJI VERTINIMO KRITERIJ (INDIKATORI)
STRUKTRA (tsinys)*
*altinis: Merkys, G. et all (2005). vietimo staig tinklo pertvarkos btinumas ir perspektyvos iki 2012 met.
KLAUSIMYNO PAVYZDYS
(KLAUSIMYNO ATKARPA)
*altinis: Merkys, G. et all (2005). vietimo staig tinklo pertvarkos btinumas ir perspektyvos
iki 2012 met.
KITI OPERACIONALIZACIJOS
PAVYZDIAI
Socialins fobijos
D. Antinien
Priklausomi ir nepriklausomi
kintamieji
Priklausomas kintamasis kintamasis, kur tyrjai
siekia atskleisti, ar paaikinti, kodl is kintamasis kinta.
Kitaip-Paskm

Nepriklausom kintamj tyrjas traktuoja kaip
takojant/slygojant maiausiai vien priklausomo
kintamojo pokyt. Kitaip-Prieastis

Nepriklausomas kintamasis - ikivedybin kohabitacija,
Priklausomas vedybin laime
6. TYRIMO HIPOTEZ

Hipotez tai mokslin prielaida, kuria bandoma nusakyti
neinomus reikinius. Tai preliminari teorija, kuri turi bti
patikrinta.

Hipotez tai mokslinio painimo forma, ireikianti mokslikai
pagrst, taiau dar nepatikrint nauj dsni, prieastini ryi,
objekt bei j struktr ir savybi numatym.

Hipotez tai atsakymas tyrimo problem.

Hipotezs formulavimas bene sunkiausias tyrimo etapas.
HIPOTEZ
Hipotez
Hipotezs iskaidrina ir rodo tyrimo proceso ir
duomen analizs krypt,

Tyrimo metu hipotezs formuluots gali keistis: ji
tobulinama, tikslinama, atmetama.
Hipotez yra darbinis tyrimo instrumentas.
Jei Statistins hipotezs analizs rezultatai rodo
jog hipotez paaikina faktus tai nereikia
kad ji vienintel ir baslygikai teisinga. Gali bti
ir kit, suderinamu su tyrimo rezultatais H.


Patirties apibendrinimas;
inom mokslini fakt analiz;
Tolesn mokslini teorij pltot.
Empirinis tyrimas

Pagrindas priimti hipotez yra tas, kad, remiantis
turimomis iniomis ir paia hipoteze, galima paaikinti
tam tikrus stebimus faktus bei numatyti naujus. Be
hipotezs ie faktai nepaaikinami ir nenumatomi.

Hipotezi formulavimo altiniai
Hipotezi tipai
Apraomosios. Kas?, Kaip?
Aikinamosios. Kodl?

Tikslins / kryptingos
Nekryptingos
Hipotez, kuri teigia, kad nra ryio tarp dviej
kintamj, vadinama nuline hipoteze.



Reikalavimai hipotezi
formulavimui
Hipotezs turi bti aikios, tikslios.
Nertrivialios
I principo verifikuojamos ar
falsifikuojamos


7. TYRIMO
EFEKTYVUMO
PATIKRINIMAS:
PATIKIMUMAS
(RELIABILITY) IR
VALIDUMAS


VALIDUMAS
Kiekybiniame tyrime validumas reikia
nustatym, ar kintamieji matuoja tikrai tai,
k tyrjas nori realiame tyrime imatuoti.



Pagrindiniai validumo argument
tipai kiekybiniuose tyrimuose
turinio validumas;
kriterijaus validumas;
konstrukto validumas.

Iorinis validumas
Vidinis validumas
Turinio validumas
Turinio validumas reikia laipsn, kuriuo kintamieji
apima vis koncepto turin

Ar pasirinkti indikatoriai tikrai ireikia koncepto
turinio apimt, ar kas nors labai svarbaus yra dar
netraukta? Ar kintamieji nurodo indikatori?

Nemanoma aprpti absoliuiai vis prasmi, bet
kintamieji turi daugma apimti koncepto turin.



Kriterijaus validumas

Kriterijaus validumas ireikia tyrimo rezultat
atitikim ioriniam kriterijui

Kriterijaus validumas argumentuojamas lyginant
savo matavimo instrumento rezultatus su iorini
kriterij rezultatais. Tai gali bti (1) kit panai
tyrim rezultatai, (2) ekspert nuomons, (3)
prognozi patvirtinimas.



Konstrukto validumas
Konstrukto validumas yra susijs su tuo,
kiek matavimas atitinka teorinius lkesius
arba kaip tiksliai matuoja teorin konstrukt.

iuolaikin validumo samprata (Campbell,
Messick) konstrukto validum pristato kaip
pagrindin argument grup.
PATIKIMUMAS
Patikimumas yra susijs su nuoseklumu ir
pastovumu.

Patikimumui tikrinti daniausia taikomi
koreliacins analizs metodai.
Patikimumo tikrinimas

Pakartotinis tyrimo atlikimas po tam tikro
laiko ir i dviej tyrim rezultat
palyginimas (testo- retesto metodas)
Problemos: imokimas, pasikeitusios
slygos.
Testo dalinimas pusiau. Split metodas
Vidinio suderinamumo tyrimas (Cronbach
alpha koeficientas)

8. KOKYBINIO TYRIMO
KONCEPCIJOS
YPATUMAI
Kokybinio tyrimo planavimas
Kiekybinis tyrimas (operacionalizacija)
prasideda paioje ,,piramids virnje ir
reikalauja detalaus tyrimo klausim
apmstymo nuo tyrimo pradios,

Kokybinis tyrimas prasideda ariau
,,piramids pagrindo ir laipsnikai kyla
vir laipteliais, vystant klausimus ir
hipotezes.



kokybin tyrim atliekantys tyrjai nesiekia
labai tiksliai apibrti jiems aktuali
koncept iki kol jie nepam interviu ar
neatliko tiriamj stebjimo.



VALIDUMAS IR PATIKIMUMAS
KOKYBINIAME TYRIME


Kokybinio tyrimo validumo
utikrinimas

Tiksliai pateikti ir aprayti naudojamus duomen
rinkimo ir analizs metodus.
Diskutuoti tyrimo rezultatus ar ivadas su
respondentais, siekiant utikrinti, jog tyrjas suprato
teisingai respondent isakytas mintis.
Trianguliacija tai vairi metod arba (kartais)
teorij, domen, rinkimo technik kombinacij
naudojimas.



naudojami papildomus klausimai, kurie suformuluojami iek tiek
skirtingai;

pastovs ir sudarantys sistem klausimai uduodami skirtingiems
tiriamiesiems;

tyrjas siekia pats surasti iimtis savo rezultatams arba smoningai
ivardyti visus galimus klaid altinius.

tyrjas kiek galima kruopiau aprao, kaip duomenys buvo
renkami, ymi pastabas idant tyrim galima bt pakartoti tyrim

tyrjas yra pasirengs dalytis sava patirtimi, interpretacijomis su
kitais tyrjais.
Patikimumo kokybiniame tyrime
utikrinimas