Mediacijos Vadovas

Delinkventinio nepilnameio ir nukentjusiojo
MEDIACIJOS
VADOVAS
MEDIACIJOS
VADOVAS
MEDIACIJOS VADOVAS
Vilnius, 2011
AUTORIAI:
Evaldas Visockas, Aist Diryt, Judita ukauskait, Rokas Uscila
Policijos departamentas prie LR vidaus reikal ministerijos, 2011
Leidinio dizainas ir maketavimas: Vilma Martinkien, UAB Elektronins leidybos namai
Spauda: Udaroji dizaino ir leidybos AB KOPA
TURINYS
1. DELINKVENTINIO NEPILNAMEIO IR NUKENTJUSIOJO MEDIACIJA:
PRINCIPAI IR PROCESAS
9
1.1 Mediacijos samprata ir principai 9
1.2 Mediacijos procesas: atskiri mediacijos etapai, j turinys 11
2. MEDIACIJOS PROCESO PSICHOLOGINIAI YPATUMAI 36
2.1 Mediatoriaus motyvacija 36
2.2 Konfikto ali psichologins charakteristikos 41
2.3 Konfikto ali elgesys ir jo vertinimas 57
2.4 Neverbalinis bendravimas mediacijos procese 72
2.5 Klausymasis mediacijos procese 80
5
6
ANOTACIJA
Delinkventinio nepilnameio ir nukentjusiojo mediacijos vadovas parengtas
gyvendinant Policijos departamento prie LR vidaus reikal ministerijos projekt
Policijos pareign gebjim ir bendradarbiavimo vietos lygmeniu stiprinimas
per atkuriamojo teisingumo modeli ir mediacijos diegim, kuris i dalies
fnansuojamas Europos Sjungos specialiosios 2007-2013 met programos
Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu.
io vadovo tikslas suteikti sistemini-bazini ini apie delinkventinio
nepilnameio ir nukentjusiojo mediacijos proces, formuoti policijos pareign,
dirbani su nepilnameiais, gebjimus kompleksikai vertinti situacij ir
inagrinti konfikt taikant tarpininkavimo metod.
Parengtas vadovas tai mokymo priemon, kuri skiriama tik vieosios policijos
pareignams, bendruomens policijos pareignams, kurie mediacij gali taikyti
pirminse konfikto stadijose, ukirsdami keli itin destruktyviems, smurtiniams
konfiktams. Kai kurios mediacijos vadovo dalys gali bti naudingos ir
pareignams, atliekantiems ikiteisminius tyrimus (pvz., taikantiems kaltininko
ir nukentjusiojo susitaikymo institut).
Mediacijos vadovas tai ne tik bdas gyvendinti mokymus, bet ir priemon
atnaujinti bei pagilinti policijos pareign inias. Be to, vadovas yra suderintas
su kitais projekto altiniais (delinkventinio nepilnameio ir nukentjusiojo
mediacijos metodika, interaktyviu mokymo moduliu, internetine svetaine,
Policijos departamento patvirtinta mokym programa ir kt.), kuriuos sistemingai
naudojant efektyviau sisavinama informacija.
Taigi mediacijos vadovas sudaro galimybes:
gyti kompleksini tarpdisciplinini ini apie mediacij, jos funkcionavimo
principus ir naud policijos veikloje;
gyti sistemini psichologini ini, reikaling identifkuoti mediacijos
proceso dalyvi psichologinius tipus;
7
gyti profesins kompetencijos, leidianios identifkuoti ir apibrti
delinkventini nepilnamei ir nukentjusij problemas ir poreikius dl
ikilusio konfikto;
gyti gebjim taikyti atskir atkuriamojo teisingumo model mediacij
policijos sistemoje;
gyti gebjim operatyviai, lanksiai bei novatorikai reaguoti
delinkventini nepilnamei keliamus konfiktus ir kt.
8
9
9
1. DELINKVENTINIO
nepilnameio ir
nukentjusiojo mediacija:
1.1 Mediacijos samprata ir principai
Mediacija baudiamojoje justicijoje tai mediacijos (tarpininkavimo) procesas,
pagrstas savanorikumo, konfdencialumo ir kitais atkuriamojo teisingumo
principais, kurio metu specializuotas mediatorius padeda nukentjusiajai ir
nusikaltusiajai pusms inagrinti konfikt dl padarytos nusikalstamos veikos
ir priimti atkuriamojo pobdio susitarim (sprendim).
Prie atskleidiant mediacijos proceso turin, tikslinga aptarti pagrindinius
mediacijos principus. Mediacijos principai (lot. principatum pagrindas)
tai pagrindins mediacijos idjos, kertins nuostatos, leidianios nuosekliai
ir korektikai tarpininkauti, utikrinanios, kad abi konfikto alys ras bendrus
sprendimus ir susitars, taip pat santyki pozityv socialin palaikym ir pltojim.
Pagrindiniai mediacijos principai yra ie:
Savanorikumo (laisvos valios) principas. Mediacijos procesas galimas
tik abiej konfikto ali, t.y. tiek nusikaltusiojo, tiek nukentjusiojo noro
dalyvauti. Prie nukreipiant atvej mediacijos proces, alims turi bti
suteikiama visapusika informacija apie j teises ir pareigas, mediacijos
proceso turin, ali priimamo sprendimo teisines ir kitas pasekmes. Svarbu,
kad alys priimt informuot sutikim, t.y. gaut vis informacij apie
mediacijos proces, atsakymus, paaikinimus dl konfikto alies vaidmens
mediacijoje, taip pat suinot galim naud ir rizik. N vienai aliai negali
bti daromas neteistas poveikis (prievarta, psichologinis spaudimas,
nurodymai, pareigojimai ar pan.), siekiant, kad ji pasirinkt proces ar
dalyvautu jame. Svarbu ir tai, kad ali pasitraukimas i mediacijos proceso
galimas bet kuriame jo etape (stadijoje).
10
Konfdencialumo principas. Tiek konfikto alys, tiek mediatorius
sipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais
bdais nevieinti (nenaudoti) mediacijos procese pateiktos, surinktos
ar suinotos informacijos. Konfdencialumas turi bti suprantamas kaip:
a) vidinis ali ir mediatoriaus sipareigojimas neplatinti informacijos;
b) iorinis apsauga nuo treij asmen sieki suinoti informacij,
atskleidiam tik mediacijos procese. Taigi konfdencialumas utikrina abiej
ali interes apsaug, produktyv apsikeitim nuomonmis, interes
atskleidim, taip pat krybik, lanksi sprendim paiek, pasitikjim,
abipusio rezultato siekim ir kt.
Neutralumo principas. Mediacijos procesas nra nukreiptas vienos i
ali interes, poreiki tenkinim. Organizacija, staiga ar institucija, kuri
gyvendina (organizuoja) mediacijos proces, negali palaikyti, atstovauti
vienai i ali. ia abi konfikto alys vardijamos kaip lygios, t.y. tiek
nukentjusioji pus, tiek nusikaltusioji turi vienodas teises ir pareigas.
Nealikumo principas. Tarpininkas (mediatorius) privalo veikti nealikai,
t.y. negali palaikyti nei vienos konfikto alies, jis privalo bti nepriklausomas,
nesieti savo interes su vykdomu procesu. Tai taikoma tiek tais atvejais,
kai tarpininkas gali susigundyti atstovauti vienai i ali dl subjektyvi
aplinkybi, tiek tais atvejais, kai jis tampa atskira, treija konfikto alimi.
Jeigu taip atsitinka, tarpininkas privalo pasitraukti i proceso, sprendiamas
klausimas dl tarpininko pakeitimo ar net tolesns mediacijos proceso
eigos.
Siningumo ir pragmatikumo principas. Konfikto alys motyvuotai
siekia abipusikai naudingo ir pragmatiko sutarimo, taip pat prietaravim
paalinimo, poreiki suderinimo bei problemos isprendimo. Mediacijos
procesas negalimas, kai kuri nors konfikto alis siekia vilkinti konfikto
nagrinjim, kali slpim ir pan. Mediacijos procese nesiekiama vienos
alies pergals bet kokia kaina. Stengiamasi utikrinti konfikt sprendimo
model, kai abi alys laimi. Procese negalimas manipuliavimas faktais,
melagingos informacijos pateikimas, apgaul, kertas ar pan. Svarbu
ir tai, kad fakt, aplinkybi rodinjimas, kaip suvokiama tradiciniame
baudiamajame persekiojime, neegzistuoja.
11
11
Realaus susitarimo gyvendinimo principas. alys savarankikai prisiima
realius, gyvendinamus sipareigojimus. Be to, konfikto puss paios
susitaria, kaip bus vykdoma sutarties (susitarimo) kontrol, stebsena,
kokios sutarties nevykdymo slygos. Tad mediacijos procese dalyvauja tik
asmenys, priimantys konkrei klausim sprendimus bei utikrinantys j
gyvendinim.
Abipuss pagarbos, tolerancijos, pakantumo principas. Mediacijos
procesas grindiamas pagarba kitai aliai, susilaikant nuo asmen
eidiani, j eminani veiksm ir odi. alys susitaria dl eils
pasisakyti (kalbti po vien, nepertraukti), taip pat sipareigojama nagrinti
problem, o ne oponento asmenyb, siekti bendradarbiavimo, o ne santyki
aikinimosi. Galutinis sprendimas nepriimamas tol, kol neinagrinjami visi
ginytini klausimai ir galimi sprendimo variantai. Vadovaujamasi principu,
jog neisprsta nieko, kol neisprsta viskas.
Bendruomens, jos nari aktyvaus dalyvavimo atkuriamajame procese
principas. is principas nurodo, kad bendruomen turi teis ne tik
dalyvauti mediacijos procese sprendiant konfiktus tarp jos nari, bet ir
pareig laiku inicijuoti lokalius ali konfikt sprendimus (akcentuojamas
bendruomenins mediacijos model). Bendruomen skatinama kurti
mediacijos programas savivaldos sektoriuje, vietimo staigose ir pan. Taip
siekiama usitikrinti mediacijos prevencin poveik.
1.2. Mediacijos procesas: atskiri mediacijos etapai, j turinys
Nukentjusiojo ir nusikaltusiojo mediacija tai procesas, kur galima (santykinai)
suskirstyti tam tikrus etapus (stadijas). Mediacijos praktikoje sukurta vairiausi
modeli, kuriuose iskiriama keliolika mediacijos proceso etap. Taiau iame
vadove pateikiam model sudaro ei klasikiniai etapai, kurie, atsivelgiant
mediacijos taikymo model, taktik, specifk ir kt., gali bti vardijami skirtingai.
12
mediacijos proceso struktrins dalys:
pirmasis mediacijos etapas:
mediacijos pradia mediatoriaus susipainimas su situacija bei konfikto
alimis
io mediacijos etapo tikslas nuosekliai pasirengti kokybikam mediacijos
procesui bei sukurti tinkamas jo gyvendinimo slygas (pagrindus). Mediatorius
privalo sukurti aplink, leidiani alims jaustis patogiai ir saugiai, taip pat
pateikti reikiam informacij apie mediacijos proces (jo esm), tvirtinti savo,
neutralaus mediatoriaus, vaidmen.
Mediacijos praktikoje yra vairi io etapo pavadinim (vardijim)
pasirengimas mediacijai, anga, mediacijos vadas ir kt.
Mediatoriaus funkcijos (k turi padaryti mediatorius):
Pirmins informacijos gavimo, analizs ir atvejo atrankos funkcija. Informacijos
gavimas i policijos staigos arba kit altini (pvz., mokyklos, bendruomens
atstov ar kt.) apie vyk ir jo alis, jos pirminis vertinimas.
I. vadas susipainimas
II. vykio pasakojimas, abiej
ali iklausymas
III. Gilinimasis kilus konfikt /
pasikeitimas informacija tarp ali
VI. Sprendimo galimybi
generavimas, galim konfikto
sprendim variant paieka bei
susitarimo pasiekimas
V. Susitarimo parengimas ir
pasiraymas
IV. Sprendim/susitarim
realizavimo stebsena ir mediacijos
apibendrinimas
13
13
Klausimai:
Ar mediacija galima konkreiu atveju?
Ar privaloma atlikti ikiteismin tyrim?
Ar mediatorius kompetentingas atlikti mediacijos proces (pvz.,
nusiengusi nepilnamei ar smurtinio nusikaltimo atvejais)?
Kas suteikt komediatoriaus pagalb, jei to prireikt?
Atvejo mediacijai atranka.
Tikslas vadovaujantis atskirais atrankos kriterijais priimti sprendim dl
atvejo tinkamumo (galimumo) mediacijai.
Atvejo atrankoje (nukentjusiojo ir nusikaltusiojo nepilnameio
mediacijai) remiamasi iais kriterijais:
vykis susijs su teiss paeidimais nuosavybei ar asmeniui, kai
baudiamasis persekiojimas neinicijuojamas ;
Nukentjs asmuo yra inomas, jis galt (iankstin prielaida)
dalyvauti mediacijoje;
Nusikalts (pastaruoju atveju kalbama apie nepilnamet) asmuo yra
inomas, jis pripasta padars teiss paeidim;
Nusikalts nepilnametis neturi aiki kriminalins asmenybs bruo
ir atitinkamos patirties (pvz., anksiau padars keliolika nusikaltim,
pasiymi agresyvia elgsena ir pan.);
Nusikaltim padars asmuo neturi psichikos sveikatos problem;
Nusikaltim padars asmuo neturi dideli problem, susijusi su
psichotropini/narkotini mediag vartojimu.
Mediatorius, gavs informacij apie atvej, turi j apsaugoti ir protingai
panaudoti mediacijos tikslams pasiekti. Mediacijos alims pateikiama
tik btiniausia informacija, kuri gali turti takos skmingai mediacijai.
14
Kontaktinio asmens su alimis funkcija. Pirminis kontaktas su alimis, siekiant
sitikinti, kad alys nori ir gali savarankikai dalyvauti mediacijos procese.
Klausimai:
Ar alys sutinka (rodo iniciatyv ir pan.) dalyvauti mediacijos procese?
Ar alys yra pastamos, ar yra dalyk, kurie juos sieja (bendri interesai,
pomgiai, draugai ir pan.)?
Ar galimas nukentjusiojo ir nusikaltusiojo asmens susitikimas?
Ar yra formali ali ssaj, t.y. bendra gyvenamoji, mokymosi, darbo ir kt.
aplinka?
Ar alims svarbu, kad konfiktas bt sprendiamas?
Informacijos suteikjo (apie mediacij) funkcija. Mediatorius pateikia glaust
ir korektik informacij apie mediacijos proces. Turi bti gautas ali sutikimas
dalyvauti mediacijoje. Mediatorius iaikina pagrindinius mediacijos principus,
jos privalumus ir galimas rizikas (kas gali nutikti).
i funkcija realizuojama betarpikai bendraujant su alimis. ia galimi keli
atvejai, t.y. kai mediatorius tiesiogiai susitinka su viena, vliau su kita alimi,
arba kai jis kontaktuoja naudodamasis ryio priemonmis bendrauja telefonu
ar kreipiasi elektroniniais laikais.
Aukos ir nusikaltusiojo mediacija (toliau ANM) yra specifka, nes galimi
antrins viktimizacijos atvejai, kai auka dl patirtos nusikalstamos veikos
be tiesioginio neigiamo poveikio, gali patirti pakartotinius, papildomus
negatyvius igyvenimus (poveikius). Todl mediatoriui primygtinai siloma
pradioje kontaktuoti su nusikaltusiuoju asmeniu, gauti jo sutikim dalyvauti
mediacijoje, isiaikinti, ar jis neneigia aukos, ar pripast padars nusikaltim
ir gailisi dl to. Taigi, tik gavs nusikaltusiojo asmens informuot sutikim
dalyvauti mediacijoje, mediatorius kreipiasi auk, silydamas jai dalyvauti
mediacijoje, suteikdamas informacij apie nusikaltusiojo pasiryim (nor,
pozicij) dalyvauti mediacijos procese. Prieingu atveju, gavus aukos sutikim,
15
15
o nusikaltusiajam atsisakius dalyvauti, ji gali jausti papildomus neigiamus
igyvenimus (atstmim, jos paios kaltinim ir pan.)
Klausimai:
Ar alys suprato, kas yra mediacija?
Ar savanorikai sutiko dalyvauti mediacijoje, ar nra iorinio spaudimo
dalyvauti ir pan.?
Ar alys yra motyvuotos (siekianios, norinios rasti ir priimti sprendim)?
Logistin funkcija. Mediatorius (arba jo staiga, jei tokia yra) privalo suderinti
abiems alims tinkam mediacijos viet ir laik, isiaikinti, kokie asmenys dar
dalyvaus mediacijos procese (nepilnamei paramos, palaikymo asmenys,
komediatoriai), suplanuoti dalyvi idstym patalpoje (erdvje), pasirpinti
reikiamomis priemons (pvz., neiojama lenta taisyklms urayti, popieriaus
lapais, raymo priemonmis ir kitais dalykais, galiniais turti takos mediacijos
procesui. Taip pat mediatoriui reikia pagalvoti, kaip utikrinti abiej ali
saugum.
pasirengimas mediacijai:
vieta ir aplinka
Mediacijos vieta. ANM praktikoje susitikimo vieta parenkama atsivelgiant
tiek ali norus (poreikius), tiek vykio aplinkybes (pobd, nukentjusio ar/ir
nusikaltusio asmens charakteristikas) ir kt.
Mediacijos procesui vertt pasirinkti mediacijos centro (tarnybos) patalpas,
kurios yra specialiai rengtos, vadovaujantis geros mediacijos praktikos
pavyzdiais. Taiau iuo metu Lietuvoje nra mediacijos centr, teikiani ias
paslaugas. Btina suvokti, kad alys turi jaustis gerai, patalpos neturi trikdyti
16
ar kelti nepatogum. Taigi turint omenyje nusiengusius nepilnameius, reikia
pasirinkti patalpas (viet), kuriose jis jaustsi saugiai. Tai gali bti savivaldybs,
seninijos, mokyklos, banyios ar pan. patalpos.
Mediacija gali bti atliekama ir policijos staig patalpose, taiau pritaikytose
neformaliam bendravimui, pavyzdiui, vaik apklausos kambariuose ir pan.
Be to, visada tikslinga pagalvoti apie socialini partneri (viej staig,
nevyriausybini organizacij, dirbani su nepilnameiais) pagalb iekant
vietos mediacijai, nes gali nutikti, jog, atsiradus poreikiui, laiko paiekai pritrks
arba patalpos gali bti uimtos ar pan.
Mediacijos aplinka. ANM mediacija isiskiria savo neformaliu pobdiu,
netipikais konfikt dl nusikaltusi nepilnamei elgesio sprendim bdais.
Suprantama, kad policijos staigoje sunku sukurti nepilnameiams patraukli
erdv, taiau tai padt pasiekti mediacijos proceso tiksl.
ali isidstymas. Labai svarbu, kad alys jaustsi mediacijoje ne tik saugiai,
bet ir patogiai. Nerekomenduojama ali susodinti taip, kad jos bt viena alia
kitos, o mediatorius prieais. Galimi keli ali idstymo bdai, kurie pateikiami
schemose.
ali idstymas patalpoje (sdjimas):
A.Trikampis
Mediatorius
Nusikalts
asmuo
Nukentjs
asmuo
emas
staliukas
17
17
B. Kvadratas (naudojamas komediacijos atvejais)
B1. Kvadratas (taikomas komediacijos atvejais, kai dalyvauja alis palaikantys asmenys)
Mediatorius
(2)
Nusikalts
asmuo
emas
staliukas
Mediatorius
(1)
Nukentjs
asmuo
Mediatorius
(2)
Nusikalts
asmuo
emas
staliukas
Mediatorius
(1)
Nukentjs
asmuo
Nukentjusj
palaikantis
asmuo
Nusikaltusj
palaikantis
asmuo
18
Galimos mediatoriaus klaidos:
Mediatorius vadovaujasi nuostata, kad alys gali turti pakankamai
informacijos apie mediacijos proces. Deja, net ir tose valstybse, kur
mediacija taikoma kelis deimtmeius, informacijos apie mediacij vis
dar trksta. Tad mediatorius turi bti nuoseklus ir kantrus pateikdamas
bazin (pirmin) informacij apie mediacij. Svarbu ir tai, kad alys nebt
apkrautos bereikalinga informacija, pvz., kas gali vykti mediacijos metu. Be
to, mediatorius turi orientuotis dalyvius, j brand, gebjimus suvokti tam
tikr informacijos kiek.
Mediatorius formuoja nepagrstus lkesius, mediacij pateikia kaip panacj.
Mediatorius turi bti atviras su alimis, privalo paaikinti, kad skmingas
sprendimas daniausiai yra pai ali rankose.
Mediatorius konfikto alis supaindina su mediacijos procesu formaliai ir
skubotai. Mediatorius turi pasiruoti, t.y. numatyti, kaip prisistatys, k
pasakys, kiek truks prisistatymas, kaip bus formuojamas pasitikjimas
ir informuojami mediacijos dalyviai. Taiau tai neturt bti formalus
prisistatymas, perskaitomas i popieriaus lapo.
Mediatorius kalbinja alis dalyvauti mediacijoje, taiau susitikus jos atsisako,
konfiktas dar labiau siplieskia. Siekis kuo plaiau taikyti mediacij yra
suprantamas, taiau tai neturt prietarauti jos principams. Abi konfikto
alys turi norti dalyvauti mediacijos procese.
Rekomendacijos mediatoriui:
Klausim gidas. Lietuvoje policijos taikoma mediacija yra naujov,
tarpininkai neturi daug patirties, todl dl praktikos stokos tikimyb suklysti
yra didesn. Usienio ali mediatori veiklos praktikoje naudojamos tam
tikros atmintins (klausim gidai), leidianios vykdyti proces nuosekliai,
laikytis struktros, nepraleisti esmini klausim (pozicij).
Mediacijos dalyvi sraas. Buvo minta, kad nepilnamei mediacijos
atvejai yra iskirtiniai. Vienas i toki iskirtinum tai galimyb dalyvauti
su konfiktu tiesiogiai nesusijusiems asmenims (specialistams) tam,
19
19
kad procesas vykt sklandiai. Reikia isiaikinti, ar procese dalyvaus
nepilnameio globjas (-ai), kiti atstovai pagal statym ar galiojim bei kiti
specialistai, pvz., socialinis pedagogas, mokytojas ar kt. Taip pat nustatomas
j galimas vaidmuo. Minti asmenys negali trukdyti mediacijos procesui,
daryti neigiam poveik.
Trumpas mediacijos planas. Mediatorius turi aikiai matyti vis
mediacijos proceso struktr ir eig.
Minimalistinis planas tai, k turi
aptarti alys per mediacij: kas vyko,
kokios pasekms, kaip galima isprsti
konfikt?
Mediatori pozityvumas. Mediatoriai
privalo bti pozityvs tiek
nukentjusiojo, tiek nusikaltusiojo
atvilgiu. Taip utikrinamas
nealikumas, abi konfikto alys
skatinamos dirbti kartu bei iekoti
bendr sprendim.
Komediacija: funkcij pasiskirstymas. Prie mediacij turi bti aikiai
nustatytos taisykls, pasiskirstyta mediatori vaidmenimis ir atsakomybmis.
Prasidjus mediacijos procesui mediatoriai tartis prie konfikto ali negali,
stabdyti proces norint pasitarti taip pat nerekomenduojama. inoma,
pasitarti galima po susitikimo su alimis tais atvejais, kai yra numatyti
keli i j. Taigi kiekvienu atveju btina susitarti, kas yra vadovaujantis
mediatorius, o kas atlieka pagalbininko funkcij (plaiau apie komediacij
r. Delinkventinio nepilnameio ir nukentjusiojo mediacijos metodika).
antrasis mediacijos etapas:
atpasakojamas vykis, iklausomos abi puss
vykis
Ateitis
Pasekms
20
io etapo tikslas suteikti nukentjusiajam asmeniui, taip pat nusikaltusiajam
galimyb be trukdi isakyti savo nusiskundimus, ireikti nuomon. Labai
svarbu, kad mediatorius sukurt aplink, kurioje alys viena kitos nepertraukt,
nekaltint, neeidint, negrasint ar pan.
Taigi svarbu, kad alys tiesiogiai igirst viena i kitos patirto vykio aplinkybi
paaikinimus, j asmeninius pastebjimus, kaip jie mato visk savo akimis. Tuo
tarpu mediatorius, aktyviai besiklausydamas, gali tinkamai vertinti situacij,
painti abi konfikto alis, j asmenybs tipus.
Kartais mediacijos praktikoje nurodoma, kad ioje stadijoje gali bti isikeliamas
bendras tikslas, numatoma, ko ir kokiu bdu bus siekiama. Kai kalbama apie
nepilnamei mediacij, jiems gali bti sudtinga vardyti tiksl. Kartais
nepilnameiai nra pakankamai tam subrend, todl mediatorius turi padti
jiems tai padaryti.
iame etape:
A. Kiekviena konfikto alis papasakoja savo istorijos versij;
B. Aktyviai iklausoma pirmoji, tada antroji pus;
C. Mediatorius uduoda patikslinamuosius klausimus pirmajai, tada antrajai
pusei;
D. Apibendrinama pirmin informacija (pirmasis fltras);
F. Mediatorius pasitikrina, ar teisingai suprato abiej ali problemas;
E. Padkojama u atvir pokalb, padrsinama, motyvuojama.
Kiek trunka is etapas? I esms, tai pirmas abiej ali susitikimas. Svarbu,
kad jis nebt labai ilgas, varginantis. Mediacijos praktikoje nurodoma, kad jis
turi trukti ne ilgiau nei 45 min. Jei trksta laiko, ypa kai dalyvauja nepilnametis,
siloma susitikti kelis kartus, t.y. etap padalinti kelis maesnius susitikimus.
21
21
Maksimali susitikim trukm suaugusiems gai bti 1,5 val. (be pertraukos), su
pertrauka iki 2,5 val.
Kas pradeda pasakoti pirmas? klausim sunku atsakyti vienareikmikai,
kadangi mediacijos praktika yra skirtinga. Daniausiai nurodoma, kad pirmasis
pasisakymas turi bti nukentjusiojo, nes jis patyr nuostolius, al, jo interesai
buvo paeisti ir t.t. Taiau tai nereikia, kad pradti negali nusikaltusioji pus,
ypa tais atvejais, kai nukentjs yra suaugs asmuo, o nusikalts nepilnametis.
Pastaraisiais atvejais nukentjusieji nori greiiau igirsti nusikaltusiojo
atgailavim, prisipainim, kritik savo elgesio vertinim. Taip jie tarsi nori
sitikinti, kad j sutikimas dalyvauti mediacijoje buvo teisingas sprendimas.
Kokia turt bti kiekvienos puss pasisakymo trukm? Kai alis piktnaudiauja
galimybe isisakyti, pvz., jos nepertraukiamas kalbjimas tsiasi 30 min.,
mediatorius turi reaguoti. Tokiu atveju btina utikrinti, kad abi konfikto alys
turs tiek pat laiko pasisakyti. Aktyviai klausydamasis mediatorius turi fksuoti,
kad pasakojimas nesikartot, nepasakot vykio kelis kartus, tik kitais odiais.
Mediatorius gali nutraukti kalbantj ir uduoti klausim arba pasakyti, kad
tai jau buvo pasakyta. Pavyzdiui, gal galite papasakoti, dar nemintas vykio
aplinkybes? Gal galite reziumuoti savo pasakojim?
Ar verta alims padti atsikratyti nukentjusiojo ir nusikaltusiojo pozicijos?
Viena i pagrindini funkcij iame etape padti nusimesti ali prisiimtus
vaidmenis. Reikia utikrinti visik nukentjusio restitucij, kad jis auka, kuri
reikia ginti ar jos gailtis. Kartais nukentjs asmuo net gali save kaltinti,
manydamas, kad pasielg neapdairiai, ar net iprovokavo nusikaltim, kai,
pavyzdiui, paliko automobilyje magnetol, kuri buvo pavogta idauus
automobilio lang. Arba, kai, buvo apipltas prie parduotuvs besigrynindamas
pinigus i bankomato, nors mat, kad alia briavosi jaunimo grupel ir pan.
Kai nusikalts asmuo sako, jog esu blogiukas, ko js i mans norite, ko tikjots,
t ir turite, tai nra vertinama teigiamai. Asmuo neturt priskirti savs prie
kriminalins subkultros, save stigmatizuoti.
22
Mediatoriaus vaidmuo:
Utikrinti, kad kiekviena alis galt nevaromai isisakyti;
Aktyviai klausytis ali pasakojim;
Fiksuoti ali atskleistus nusiskundimus, alos pobd, kitus patirtus
nuostolius;
Iklausius alis, trumpai reziumuoti.
Nusikaltusiam asmeniui bei nukentjusiam priminti, jog jie turi laikytis
mediacijos taisykli bei j pai susitarim (jei tokie buvo).
Akcentuoti, kad kiekviena alis bendrauja betarpikai su tarpininku,
pasakoja vykio aplinkybes jam padedant.
Svarbu, kad alys nepertraukt viena kitos, stengtsi igirsti kit pus,
nebandyt komentuoti, kritikuoti ar pan.
Prie pasakodamos alys atsako kelis pirminius klausimus: kaip buvo
padarytas nusikaltimas (kaip jis vyko), kokius padarinius sukl (kaip
paveik dalyvaujanius asmenis).
Pasakojim metu irykinti svarbiausias problemas, nusiskundimus,
interesus, ali jausmus.
Mediatorius rekomenduoja alims susitarti, kaip jos kreipsis viena kit
vardu ar kreipiniu JS, TU ir t.t., kad vliau nekilt nesusipratim dl
nepagarbos, eidinjim ar kt.
Galimos mediatoriaus klaidos (grsms):
Mediatorius atlieka teisjo funkcij, t.y. alys tarpinink priima kaip formal
teisj, kuris tardo, vliau priims kaltinamj nuosprend;
Mediatorius yra alikas. Btina ilaikyti neutrali ir nealik pozicij abiej
ali atvilgiu, utikrinti jg balans;
23
23
Negalima akcentuoti kalts jausmo, nes nusikalts asmuo gali imti jaustis
nevykliu, uribio mogumi, o tai itin blogai veikia mediacijos proces;
Mediatorius nebesiekia mediacijos tikslo isprsti konfikt abiems alims
priimtinu bdu. Mediacijos procese siveliama beprasmes diskusijas;
Mediatorius negali nesilyti sprendimo, konfikto alys turi paios j priimti;
Uduodami netinkami klausimai: kodl Js taip padarte? Ar negaljote
susilaikyti nuo ios veiklos?;
Mediatorius per daug kalba. Mediacijos tikslas yra, kad daugiau kalbt
konfikto alys;
Negalima klausti autoritarik, atsakym menani klausim. Pavyzdiui, ar
nemanai, kad tau reikt tuojau pat prisipainti ir atgailauti? arba: ar sudavei
jam todl, kad supykai?. Klausimai turi bti tokie, kad skatint mstyti.
K turi isiaikinti mediatorius ( kokius klausimus gauti atsakymus):
Kas vyko, kokia kiekvienos alies pozicija, reikalavimai, norai;
Kokie yra ali tikrieji interesai, ko reikia, kad abi puss likt patenkintos;
Kokie ali tarpusavio ryiai (santykiai), j intensyvumas (ar jie bendrauja,
ar buvo pozityvaus bendravimo laikotarpis, ar visada buvo nusiteik
prieikai);
Ar alys iniciatyvios, ar yra nusiteikusios iekoti bendro sprendimo;
Koks yra jg balansas (kuri alis yra stiprioji, kuri silpnesn);
Kaip kiekviena alis suvokia ir vertina realius nusikaltimo padarinius;
Kokie yra ali klausimai, kuriuos jie nori (nors) gauti atsakymus;
Ar alys linkusios kompromis, siekti konsensuso;
Ar jie mano, kad mediacijos procesas bus skmingas.
is etapas gali bti baigiamas nam darb, atskir uduoi pateikimu. Taip
pat labai svarbu su alimis tiksliai sutarti kito susitikimo (jeigu jis numatomas ir
24
tikslingas) dien ir laik. Praktikoje nerekomenduojama, nebent to pageidauja
alys, keisti mediacijos vietos, nes tai susij su saugumo jausmu. Kaskart
atvykdamas t pai erdv mogus gali atsissti t pai viet, todl jauiasi
saugiau.
treiasis mediacijos etapas:
gilinimasis kilus konfikt / pasikeitimas informacija tarp ali
io etapo tikslas alims sigilinti problemos esm, visikai suvokti, kas vyko,
kaip nukentjs ir nusikalts mato kilus konfikt ir jo pasekmes. ioje stadijoje
vyksta gilinimasis ali pateiktus faktus, aplinkybes, kurios juos neramina, yra
svarbios.
Kaip ir kiekvienas mediacijos proceso etapas, taip ir is, tarpininkavimo
praktikoje vardijamas labai skirtingai: problem vardijimas; sprstin klausim
vardijimas, konfikto esms apibrimas ir kt.
Informacijos pasikeitimas vyksta betarpikai tarp ali. Jeigu ankstesnje
stadijoje informacija keliaudavo per tarpinink, tai iuo atveju pasakojimas
nukreipiamas tiesiogiai kit al. Labai svarbu, kad alys viena kit igirst,
suvokt interesus, neteikt kontrargument, neigt ankstesni parodym.
is etapas gali bti pradedamas nuo informacijos papildymo, jei kas liko
neisakyta pirmojo susitikimo metu, ypa tais atvejais, kai mediacija vyksta kelis
kartus. Kai mediacijos procesas realizuojamas vieno susitikimo metu, to daryti
nereikia, o paprasiausiai pasiloma, kad viena ar kita alis papasakot, kaip
nusikaltimas j paveik, koki al/nuostolius ji patyr.
Taigi alims sudaroma galimyb pateikti savo pair esam situacij. ia
svarbu, kad nukentjs ir nusikalts sugebt konfikt pairti vienas kito
akimis, kad kiekviena pus pamatyt kitame moguje nor isprsti problem.
Labai svarbu atsiprayti, prisiimti atsakomyb, atskleisti gilumines konfikto
detales ir taip suformuoti slygas siningo sprendimo paiekai.
25
25
io mediacijos etapo udaviniai:
Detalesns informacijos gavimas i nukentjusiojo ir nusikaltusiojo.
Klausimas: kas, js manymu, vyko?
Nukentjusiojo ir nusikaltusiojo igyvenim itransliavimas ir jausm
analiz. Klausimai: kaip js jauiats? Kodl taip jauiats?
Nukentjusiojo ir nusikaltusiojo motyvavimas iekoti sprendim.
Klausimai: ko js nortumt i kitos alies? Kas, js manymu, turi bti
padaryta? K reikia padaryti, kad js pasiektumte norim rezultat?
Mediatoriaus funkcijos:
Pokalbio valdymas. Mediatorius, naudodamas aktyvaus klausymosi
metod, turi stebti ali pasisakymus. Suprantama, kad alys gali
piktnaudiauti savo teise pasisakyti ir bti iklausyti, tada mediatorius
turi imtis atitinkam priemoni. Pvz., naudoti atskirus klausimus, kurie
struktruot (konkretizuot) alies (-i) pasakojimus. Atsivelgiant
situacij, mediatorius gali uduoti:
Informacinius klausimus, siekiant gauti daugiau informacijos apie
vykio aplinkybes, pvz., gal galite patikslinti paskutinio gino aplinkybes?
Nuomons klausimus, pvz., k js manote apie kit konfikto ali patirt
al?
Motyvuojanius klausimus. Tokie klausimai ypa taikomi nekalbiam
asmeniui, skatinant j pateikti kuo daugiau informacijos. Pvz., js
pasakojimas aikus, taiau gal galite patikslinti kai kurias detales?
Veidrodiniai klausimai. Perfrazuojama tai, kas buvo vienos ar kitos
alies pasakyta. Pvz., jei teisingai suprantu, js silote<...>?
Pokalbio metu tikslinga prisiminti nusistatytas taisykles: nepertraukti
kalbaniojo, kalbti apie esminius dalykus ir kt. Mediatorius privalo laiku
ir korektikai priminti apie taisykles alims, kad mediacijos procesas vykt
sklandiai.
26
Nukentjusiojo ir nusikaltusiojo facilitacija. Viena i pamatini mediatoriaus
funkcij, kuri yra svarbi ne tik ioje stadijoje, bet ir visame mediacijos
procese tai pagalba alims, j galinimas sprsti problem, bendravimo
palengvinimas ir kt. Mediatorius turi ne tik ilaikyti ali jg balans,
kad viena kitos neugot, bet ir pastiprinti ali pozityvum sprendiant
problem. alys ne tik pagiriamos, skatinamos paios iekoti sprendimo,
bet joms taip pat gali bti uduoti klausimai, palengvinantys sprendimo
paiekas.
Mediatorius irykina svarbius faktus ir ypatingus momentus, kaip
jautsi tiek nukentjs, tiek nusikalts. Daniausiai mediatoriai naudoja
perfrazavimo metod, kai i ali igirsta informacija pakartojama
mediatoriaus odiais, taip utikrinant, jog ji buvo teisingai suvokta. Be to,
perfrazavimas alis motyvuoja, nes parodo, kad buvo igirstos ir suprastos.
Galima paprayti abiej konfikto pusi trumpai papasakoti, k isak
prieinga pus, taip utikrinant, kad informacija buvo suvokta tinkamai.
Individuals pokalbiai su alimis. Mediacijos praktikoje, jie vadinami
CAUCUS susitikimais. Sudaroma galimyb pakviesti vien ar abi alis
(atskirai) individualiam pokalbiui su mediatoriumi. Mediacijos praktikoje
iskiriami atskiri atvejai, kai rekomenduojama taikyti metod: kai
mediacijos procesas pateko aklaviet, alis usiblokavo ir nebenori judti
toliau; mediatorius mato, kad vienas i dalyvi pavargo, kai reikia keli
minui mintyse susidlioti vykio aplinkybes; kai mediatorius mato, kad
tarp ali yra labai didel tampa bei viena i ali (ar abi) gali nebesivaldyti;
kai alys nepaiso mediatoriaus pastab. Tada reikia isiaikinti tokio elgesio
prieastis, ar nra aplinkybi, kurios nutylimos dl to, kad alis bijo jas
atskleisti ir pan.
Apibendrinimas. Mediatorius apibendrina tai, kas buvo isakyta, kartu
su alimis igrynina klausim, kuriuos reikia isprsti, (problem) sra.
Sudaromas specialus planas, kurio laikantis reiks priimti atitinkamus
susitarimus bei bendr sprendim.
Komforto ir saugios aplinkos palaikymas (isaugojimas). Labai svarbu,
kad mediatorius neprarast budrumo, neleist, kad alys betarpikai
komunikuodamos nepaisyt anksiau priimt taisykli.
27
27
Klausimai, kuriuos tikslinga pateikti iame etape:
Koki problem js bandote isprsti?
Kas jums kelia nerim / didiausi rpest / baim?
Ko js nortumte i nusikaltusiojo / nukentjusiojo?
Kodl jums svarbu isprsti i problem?
Kas esamoje situacijoje yra jums svarbiausia?
Kokio elgesio tikits i nusikaltusiojo / nukentjusiojo?
Kas gali padti isprsti i problem?
Ir kt.
Suprantama, kad tai nra baigtinis klausim sraas, kur mediatorius turi uduoti
kiekvienu atveju. Galimi ir kiti klausimai, kurie priklauso nuo nusikaltusiojo ar
nukentjusiojo asmenini savybi, taip pat kilusio konfikto aplinkybi. Be to,
klausimai yra persidengiantys, t.y. udav vien klausim, galite gauti atsakym
ir kit (gretim) klausim, tad jo pateikti nebereikia. Svarbiausia, kad ie ATVIRI
klausimai padt mediatoriui atskleisti tikruosius ali interesus.
Nukreipti pokalb taip, kad nusikalts asmuo atsiprayt nukentjusiojo.
Mediacijoje nepaprastai svarbu, kad nusikalts bt jautrus tam, kas vyko.
Todl tikslinga skatinti, jog jis ne tik prisiimt atsakomyb (tai turi bti
padaryta per pirmines mediacijos stadijas), bet ir atsiprayt nukentjusiojo.
Atsipraymas neturi bti ireikalautas mediatoriaus, jis turi vykti natraliai
pakalbio metu, turi bti nuoirdus ir atviras. Savanorikas atsipraymas ne
tik susijs su nukentjusiojo satisfakcija, bet ir yra raktas tolesn mediacijos
etap sprendim paiek.
Vengti abstraki pasakojim. Natralu, kad alims suteikus prog pasisakyti,
jos tai gali imti pasakoti ir tuos dalykus, kurie maai arba visai nra susij
su kilusiu konfiktu. Mediatorius turi valdyti pokalb, prieingu atveju,
nereikalinga informacija apsunkins problemos formulavim bei sprendimo
primim.
28
Ilaikyti ali jg balans. Tiek nukentjs, tiek nusikalts (ypa
nepilnametis) gali turti savyb ugoti panekov. Viena alis kitos
atvilgiu gali bti pranaesn, nes geba argumentuotai ir tikinamai kalbti,
naudotis kitos alies pasyvumu ar net nepasitikjimu, baimmis ir pan.
Tokiais atvejais mediatorius turi laiku siterpti ali bendravim bei imtis
jg balanso utikrinimo, uduodamas papildomus klausimus, darydamas
tarpinius apibendrinimus, patikslinimus ir kt.
Santyki ateities numatymas. Mediatorius turi siekti, kad alys negyvent tik
tuo, kas vyko. Svarbu, kad jau ioje stadijoje tiek nukentjs, tiek nusikalts
(ypa, kai jie yra vienos bendruomens nariai) pradt galvoti, kokie j
santykiai / ryiai bus ateityje.
Pereinant kit mediacijos etap pasiloma abiems pusms pasakyti, ko viena
i kitos tikisi.
ketvirtasis mediacijos etapas:
sprendimo galimybi generavimas, galim konfikto sprendim variant
paieka bei susitarimo pasiekimas
io etapo tikslas konfikto alys surasti galimus problemos sprendimo bdus,
pateikti silymus, kurie patenkint abiej ali lkesius ir poreikius.
etap santykinai galime suskirstyti 3 poetapius:
Sprendim paieka ir itransliavimas;
Sprendim fksavimas (srao sudarymas);
Sprendim atranka ir sprendimo primimas.
etap galima pradti:
Nuo atviro klausimo Kas bt, jeigu js ? io tipo klausimas alims
leidia fantazuoti, spti, kas bt, jeigu nusikalts atlygint al, atlikt
29
29
atstatomuosius darbus ar kt. Galimi atvejai, kai alys viena po kitos be
trikdi pasako, kokias perspektyvas mato, tad tarpininkui belieka tik
fksuoti ali silymus.
Kai konfiktas yra struktrinis, reikalaujantis priimti sprendimus dl daug
problem, tada rekomenduojama pradti nuo lengviausios problemos,
atliekant ledlauio funkcij.
Mini lietus ir Smegen turmas. Suprantama, kad sprendim paieka
reikalauja i konfikto ali ne tik daug fzins, psichologins energijos, bet
ir krybingumo, tad tarpininkui reikia imtis priemoni j skatinti, palaikyti
ger konfikto sprendimo atmosfer. Galimi atvejai, kai alims vienu kartu
nepavyksta pateikti konstruktyvaus problemos sprendimo varianto, tad
galima uduoti alims nam darb arba, padarius pertrauk, naudoti
metod mini lietus.
Iekant sprendimo, siloma naudoti iuos metodus:
Patikslinamj klausim naudojimas. Dani atvejai, kai konfikto alys
sprendimo variant silo jau pirmj susitikim metu, bet mediatorius
smoningai neskatina apsisprsti ikart, siekdamas, kad alys turt
galimyb visikai pasisakyti, ir tik tada iekoti sprendimo.
Diskusija. Tai sprendimo paiekos bdas, kai mediatorius uveda diskusij
tema, tiesiogiai susijusia su nagrinjamu konfiktu. Taiau diskusijai turi
pritarti abi alys. Pavyzdiui, inomas atvejis, kai vaikinas kelis kartus
apipl parduotuv, o diskutuojant paaikjo, kad ir jis ateityje ketina
atidaryti moped parduotuv. Kilo diskusija, kaip pradti skming versl ir
t.t. Vliau buvo nusprsta, kad nusikalts vaikinas pads aukai versle.
Deja, mediacijos procesas i esms skiriasi nuo tradicins baudiamojo
proceso apklausos, kai pareignai neskubdami visk konspektuoja. Tuomet
iskirtinis dmesys skiriamas procesinio dokumento parengimui. Mediacijos
procese nerengiami ir nesurainjami jokie dokumentai, tad mediatoriui tenka
vienam sidmti visus ali pateikiamus pasilymus, vliau juos vl pakartoti,
perirti, atrinkti geriausius.
iame etape labai praveria komediacija, kai vienas tarpininkas gali skirti dmes
sprendim generavimo procesui, jo valdymui, o kitas fksuoti pateikiamus
30
pasilymus. Taip utikrinama, kad abi konfikto alys aktyviai dirbs, nebus
pertraukiami, procesas nestabdomas. Taip pat garantuojama, kad visi pateikti
pasilymai bus ufksuoti, traukti atitinkam sra.
Generuoti sprendim paiek. Mediatorius turi taikyti visus jam inomus ali
aktyvavimo (konfikto sprendimo paiekos) metodus, taiau nieko nesilyti
ir nepateikti konfikto sprendimo bd. Tai ali pareiga, mediatorius turi
ilikti nealikas.
Kontroliuoti sprendim paiekos proces. Sprendim paieka, kaip ir visas
mediacijos procesas, turi bti kryptinga, nukreipta ali konfikto, kylanio
dl padaryto nusikaltimo, sprendim.
Utikrinti, kad tarp ali bt ilaikytas jg balansas. Negali tik viena
konfikto pus teikti savo pasilymus. Abi alys turi isakyti savo pozicij,
nes, prieingu atveju, negalima tvirtinti, kad sprendimas buvo priimtas
abiej ali.
Padti alims vertinti, ar sprendimai atitinka j poreikius. Priimti sprendimai
turi bti reals, gyvendinami, tenkinantys abiej pusi poreikius.
Tarpininkas turi sudaryti aik kriterij sra, pagal kur paios alys galt
vertinti visus j iskirtus silymus. alys nusprendia, kiek vienas ar kitas
sprendimas atitinka j pai iskirtus kriterijus. Jie gali bti tokie: siekis
atsikratyti baims, kylanios dl padaryto nusikaltimo; noras gyventi
saugioje kaimynystje; noras, kad nusikaltimas daugiau nepasikartot;
individualiai parengtas alos atlyginimo planas ir kt.
Rekomendacijos tarpininkui:
Neiekoti konfikto sprendimo bd, nesilyti savo varianto.
Neformuoti precedento. kiekvien atvej tarpininkas iri naujai, neieko
ssaj su ankstesniu mediacijos procesu, nesiremia juo ar pan.
31
31
Mediatorius susiklosiusi situacij turi vertinti nealikai, taiau bti
empatikas tiek aukai, tiek nusikaltusiajam.
is mediacijos proceso etapas gali pasibaigti, kai:
alys randa ir priima sprendim dl kilusio konfikto. Visi konfikto aspektai
aptarti ir nelieka neisprst problem. alys susitaria dl abipusi
sipareigojim, alos atlyginimo ir kt. Tuomet parengiamas ir pasiraomas
susitarimas pereinama kit etap.
alys pasiekia dalin susitarim, kuris i ties netenkina abiej ar vienos i
ali, tad procesas bus tsiamas toliau, sprendimo pasirayti negalima. Yra
tikimyb, kad is etapas bus kartojamas arba gali prireikti grti ankstesnius
etapus, jei kakas buvo praleista ir nevertinta.
alims nepavyksta surasti vieningo sprendimo, mediacijos procesas
nutraukiamas, susitarimas negalimas.
penktasis mediacijos etapas:
susitarimo parengimas ir pasiraymas
io etapo tikslas parengti dokument (susitarim sipareigojim sra, atmintin
ar pan.), patvirtinant ali bendr sprendim ir j pasirayti.
Mediacijos ali susitarimas (kaip teisinis dokumentas) priklauso nuo mediacijos
ries, proceso teisins formos bei ali nor. Daniausiai mediacijos ali
susitarimas skirtas tik paioms alims, kurios prisiima abipusius sipareigojimus.
Btina pabrti, kad susitarimas gali bti tiek raytinis, tiek odinis. ia
svarbiausia, kad alys paios j priimt ir nort j vykdyti. Susitarimas tai ali
sipareigojim atmintin, kuri leidia susigaudyti laike, palaiko ali motyvacij,
nor gyvendinti restitucinius sipareigojimus. Mediacijoje labai svarbu (ir tai
32
vienas i esmini skirtum nuo formalios teissaugos procedros), kad alys
paios priima sprendim, j formalizuoja ir siekia j vykdyti. Apie skming
mediacij kalbame tik tada, kai yra vykdomi sipareigojimai (daniausiai
abipusiai) ir alys bna visikai patenkintos dl mediacijos proceso ir jo rezultato.
Parengti susitarimo juodrat. Mediatorius parengia konfikto ali susitarimo
projekt, kur joms pateikia. Tai pirminis dokumentas, kur alys gali visikai
pakeisti. iame etape labai svarbu, kad abiem alims is susitarimas bt
tinkamas. Dokumentas koreguojamas iki tol, kol nebelieka pastab.
Aikiai vardyti abiej ali sipareigojimus ir j gyvendinimo bdus. Taigi visus
susitarimo punktus, dl kuri alys apsisprend, visada reikia kelis kartus
perskaityti ir pasitikslinti, ar nenorima papildyti, ar neliko neaikum. Visi
sipareigojimai btinai susiejami su konkreiomis veiklomis, nurodaniomis,
kaip ir kada jie bus gyvendinti. Visi sipareigojimai turi bti susieti su tam
tikra veikla.
vertinti susitarimo galimybes. Mediatorius sipareigojimus turi vertinti
realistikai, numatyti, ar asmuo gebs juos vykdyti. Pavyzdiui, jeigu asmuo
neturi turto ir nedirba jau kelerius metus, taiau sipareigoja per kelias
dienas padengti keli deimi tkstani lit nuostolius aukai, tai tokiu
atveju mediatorius neturi leisti pasirayti io susitarimo, nes jis akivaizdiai
susijs su galimybe piktnaudiauti mediacija.
Rekomendacijos susitarimo parengimui:
Sugrupuoti sipareigojimus nuo paprasiausio iki sudtingiausio. Mediacijos
praktika rodo, kad nra tikslinga atlyginti vis al i karto. Reikt pradti
nuo paprastesni sipareigojim vykdymo, nereikalaujanio dideli
fnansini itekli, bet rodanio asmens pozityvum. Tuomet nusikalts
asmuo neusiskleidia, nevengia sipareigojim, bet atvirkiai, savus
sipareigojimus suvokia, sismonina ir juos realizuoja.
33
33
Tariantis kalbti aikiai, vengti dviprasmybi. Rekomenduojama naudoti
paprast, aikiai suprantam kalb, vengti vairiausi teisini formuluoi,
specifni termin, kuri konfikto alys nevartoja. Pabriama, kad
susitarimas skiriamas ne mediatoriui, ne teissaugos institucijoms, o
paioms alims.
Vengti abstraktumo. Apie sipareigojimus ir jiems gyvendinti skirt laik
kalbti konkreiai. Vengti toki formuluoi: kaip galima greiiau, nuolatos,
daniau, neatidliojant ir pan., geriau nurodyti konkreiai: per tris mnesius
nuo ios dienos, kiekvien savaits treiadien, iskyrus ventines dienas.
Susitarimas turi bti aikus, jo struktra paprasta. Pavyzdiui, kiekvienas
sipareigojimas apraomas naujoje pastraipoje, sudaromas darb atlikimo
grafkas (arba lentel). Mediatoriui rekomenduojama kalbti pai ali
kalba (bet ne argonu). Taip pat mediatorius negali susitarimo interpretuoti
savaip.
Susitarimas turi bti formuojamas pozityviai. Reikia vengti kaltinam
formuluoi, kurios daugiau bdingos teisminiuose bei kituose
procesiniuose dokumentuose.
etasis mediacijos etapas:
Sprendim/susitarim realizavimo stebsena ir mediacijos
apibendrinimas
io etapo tikslas sitikinti, kad mediacijos susitarimas realizuotas, konfikto alys
patenkintos arba to pasiekti nepavyko.
Be to, kiekvieno mediacijos proceso pabaigoje atliekamas apibendrinimas,
kuriuo siekiama:
Padkoti mediacijos dalyviams;
Pagirti alis u j ryt, aktyvum, siek patiems isprsti konfikt;
34
Pateikti j pasiekimus, parodyti j progres;
Akcentuoti, kad alys daug ko imoko, suprato, o tai joms bus naudinga
ateityje sprendiant konfiktus;
Priminti alims apie j pai sipareigojimus;
Priminti, kad btina laikytis konfdencialumo;
Pabrti, kad jie visada laukiami mediacijos procese, taip pat j draugai,
artimieji, kuriems mediacija taip pat bt naudinga;
Pagal poreik atlikti ali apklaus (kaip jie vertina mediacijos proces, kas
jiems labiausiai patiko ir nepatiko, kaip jie vertina mediatori, ar pasilyt
mediacij savo draugams, ar pats kit kart dalyvaut mediacijoje ir pan.).
is etapas mediacij iskiria i kit konfikto nagrinjimo sistem, ypa nuo
tradicinio baudiamojo proceso. Mediacijoje tik vykdius visus (danai
abipusius) konfikto ali sipareigojimas, galima teigti, kad mediacija pasiek
savo tiksl, t.y. procesas pavyko.
Mediacijos taikymo praktika rodo, kad is etapas gali bti ir nepasiektas, jei
mediacija pasibaigia be bendro susitarimo ar susitarimas tik dalinis.
Tais atvejais, kai susitarimas nepasiekiamas, mediatoriui rekomenduojama:
akcentuoti tai, kas buvo pozityvu proceso metu; pabrti asmens gerus norus
sprendiant konfikt; iskirti veiksnius, kurie neleido priimti sprendimo;
nurodyti tolimesnius konfikto sprendimo strateginius bdus.
Kai pasiekiamas dalinis susitarimas, mediatoriui rekomenduojama: akcentuoti
tai, kas buvo pozityvu proceso metu; pabrti asmens pasiekimus, priimant
sprendimus dl atskir konfikto aspekt; aikiai vardinti, koki veiksm reikia
imtis, kad vykt tolimesnis procesas; jei reikia, nustatyti tolimesni susitikim
datas, suformuluoti uduotis.
sipareigojim stebjimas tai veiksmai, kuriais siekiama isiaikinti:
Ar alys vykdo sipareigojimus;
Kaip joms sekasi gyvendinti sipareigojimus, kokie sunkumai ikilo, gal yra
nenumatyt trukdi, kuriuos reikia aptarti su kita alimi;
35
35
Ar nra poreikio koreguoti susitarim ir kt.
Mediacijos praktikoje galioja taisykls, viena i j, tai stebjimo (kartais
vardijama kontrols funkcija) tenka tam, kas gyvendina mediacij arba
buvo jos iniciatorius (nekalbant apie paias alis). Pvz., jeigu policija
inicijavo mediacija, nukreip atvej tarpininkams, jie ir turi pasirpinti
dl sipareigojim stebjimo. Jeigu, tai iniciatori i alies nebuvo, tada
stebjimo nata tenka mediacijos paslaugos teikjui bei paiom alim.
36
2. MEDIACIJOS PROCESO PSICHOLOGINIAI YPATUMAI
2. MEDIACIJOS PROCESO
PSICHOLOGINIAI YPATUMAI
2.1. Mediatoriaus motyvacija
2.1.1. policijos pareigno motyvacija usiimt mediacija
Motyvacija yra tai, kas paskatina mogaus veiksmus. Asmuo, turintis
motyvacijos mokytis, uoliai studijuos, o jos neturintis net nepriss prie
knyg ar kompiuterio. Motyvuotas asmuo stengsis surasti net maiausi prog
iekoti taikaus sprendimo bdo ir abi konfikto alis patenkinanio susitarimo,
o nemotyvuotas mediacijos netaikys. Kokia galt bti policijos pareigno,
dirbanio su nepilnameiais, mediacijos motyvacija?
mogaus elgesio motyvai gali bti vidiniai ir ioriniai. Tarkime, iorinis veiklos
motyvas gali bti piniginis atlygis, pripainimas. Vidin motyvacija visai kitos
ries elgesio skatintoja. Vidini motyv skatinamas mogus spontanikai siekia
ibandyti jgas, kompetencij, veikti optimalius ikius ir jis tai gali daryti be
jokio atlygio ar kontrols.
Policijos pareignai iuo metu dar nra veikiami iorini motyv tapti
mediatoriais vadovai skatina ne imtis mediacijos, bet bausti, i policijos
pareign tikimasi grieto ir kontroliuojanio elgesio. Kad policijos pareignas
pradt taikyti mediacij, jis turi bti labai stipriai i vidaus motyvuotas. Jis
turi tikti, kad, usiimdamas mediacija, parodo savo aukiausi mogikum,
humanistines vertybes.
Pagalvokime, kas bt, jei js paties vaikas paeist kito mogaus interesus.
Kaip nortumte, kad su juo bt pasielgta? Ar nortumte, kad jam bt
sudaryta galimyb atitaisyti skriaud, atlyginti al? Neabejojama, kad
37
37
kiekvienas, linkdamas savo vaikui paties geriausio, nort, kad bt padaryta
viskas, kas manoma.
Japonijos mituose yra pasakojimas apie imperatori, kuris buvo atlaidus vaikui,
kuris buvo pagautas vagiliaujant. Pasak legendos, Japonijoje tuo metu apskritai
nebuvo vagysi. Bet tai kart vienas berniukas pasisavino i imperatoriaus
rm tai, kas jam nepriklaus. Imperatoriaus aplinkiniai patarinjo iauriai
nubausti berniuk. Bet imperatorius pasak: Jei tai bt js snus, ar btumte
tokie pat negailestingi? Palieps grinti, kas pavogta, jis paleido berniuk,
sakydamas: Eik ir daugiau taip nesielk, juk tu nenori, kad tavo motina dl tavs
verkt?
Taigi policijos pareigno motyvacija bti mediatoriumi kol kas tegali bti tik
vidin. Kita vertus, tai yra aukiausia motyvacijos forma. Panagrinsime, k
apie mogaus motyvacij teigia psichologijos klasikai.
2.1.2. pagrindins motyvacijos teorijos
mogaus elgesio motyvacija psichologai domisi jau nuo XX amiaus pradios.
Iki XXI amiaus pradios mokslininkai sukr vairi motyvacijos teorij.
Instinkt teorija. Psichologas S. Freudas (1915) teig, kad pagrindiniai elgesio
motyvatoriai yra seksualumo ir agresyvumo instinktai. Pavyzdiui, Freudas
aikino, jog vyrui pinigai, geras darbas pirmiausia reikalingi tam, kad galt
umegzti santykius su patinkania partnere ir patenkint seksualumo poreik.
Vliau Freudas pakeit savo poir, ir psichologams gerai inomas jo teiginys
apie asmenybs brand: brandi asmenyb tai mogus, kuris sugeba mylti ir
dirbti.
Psichologas Hull (1943) iskyr kitus instinktus (angl. drives), kurie motyvuoja
elges tai alkis, trokulys, seksas ir skausmo vengimas. Bet zoopsichologas
Berlyne (1950), atliks eksperimentus su gyvnais, nustat, kad, pavyzdiui,
pels ignoruoja maist ir skausm, jei tik yra galimyb patyrinti naujas erdves.
38
Harlow (1950) tyrimai parod, kad bedionms patinka motoriniai aidimai su
galvoskiais (angl. puzzle), net jeigu u veikl jos negauna jokio apdovanojimo
(maisto), dar daugiau jos mieliau aidia, jeigu paios to nori, ir nra skatinamos
maistu. Taip buvo sukurtas vidins motyvacijos terminas ir savi-determinacijos
teorija.
Savi-determinacijos teorija. ioje (E. Deci ir R. Ryan 1985 metais sukurtoje)
teorijoje teigiama, kad kiekvienas sveikas mogus gimsta su aktyvumo ir
iniciatyvos potencialu. Mai vaikai intensyviai tyrinja aplink, ragauja, mokosi
ir jiems tai patinka. Jie aidia neskatinami, stato smlio pilis nesitikdami
jokio apdovanojimo, atlyginimo. Jiems patinka stimul kaita ir jie vengia
nuobodulio. Jiems patinka veikti, o per veikim jie pajunta savo pai galimybes
(kompetencijos poreikio realizavimas), igyvena teigiamas emocijas. Autori
teigimu, tam, kad mogus i tikrj bt i vidaus motyvuotas, jis turi jaustis
laisvas nuo iorinio spaudimo, savarankikai pasirinkti veikl. DeCharms (1968)
teigimu, pagrindin mogaus elges motyvuojanti jga noras kontroliuoti
savo gyvenimo situacijas. Tokiai miniai pritaria daugelis autori (pvz., Heider,
1958), teigiani, kad gyvenimo eigoje kiekvienas mogus siekia didesns
autonomijos ir kiekvienas turi poreik apsisprsti (savi-determinacija).
Kontrols poreikio teorija. Deci ir Ryan (1982) teigimu, mons paprastai
stengiasi iekoti tokios aplinkos, kurioje galt patenkinti kontrols poreik
(iskyrus priklausomas asmenybes). Kai kurie siekia toki aplink sukurti
patys. Kontrols poreikis reikia, jog mogus nori jaustis takingu dalyviu tose
situacijose, kurios aplink j vyksta.
Woodworth (1958) argumentavo, kad kiekvienu savo veiksmu mogus siekia
padaryti poveik aplinkai. Per tok aktyvum individas patiria pasitenkinim ir
patenkina kontrols poreik.
Kagan (1972) teigimu, mogaus elges gali tam tikra linkme nukreipti ir noras
sumainti neinomyb. Neinomyb daugeliui kelia nesaugumo jausm.
Pavyzdiui, mirties baim susijusi su neinomybe. Todl kai kurie mons labai
sunkiai pakelia neinomyb, ir net jei veikla yra domi mogus gali jos atsisakyti
dl neapibrtumo ir nesaugumo jausmo.
39
39
Susidomjimo susiavjimo teorija. Izard (1991) teig, kad galima iskirti
10 skirting emocij, susijusi su motyvacija, taiau pagrindin emocija,
motyvuojanti veiklai susidomjimas-susiavjimas (angl., interest-excitement).
James (1890), vienas pirmj psicholog, analizavusi elgesio motyvacij,
teig, jog elges labiausiai gali nukreipti ir skatinti interesas arba susidomjimas.
Harlow (1953) teigimu, tam tikr elges labiausiai palaiko galimyb patirti nauj
stimuliacij, o nuobodulys skatina iekoti naujos situacijos, kurioje bt galima
patirti stimuliacij. Heron ir Doane (1956) papild i ivad. jie nustat, kad
stimul stoka sukelia diskomforto bsen, demotyvuoja, net jei kiti pagrindiniai
poreikiai yra patenkinti.
Savo efektyvumo suvokimo teorija. Klasikinje Whiteo (1959) teorijoje
teigiama, kad viena stipriausi elges motyvuojani jg savo efektyvumo
suvokimas. Jeigu mogus veikdamas suvokia savo efektyvum, patiria i
aplinkos atgalin ry apie savo veiklos rezultatus, ir is atgalinis ryys j patenkina
galima prognozuoti, jog jis ts savo veikl ir rodys dar didesn iniciatyv.
Bejgikumo kaip demotyvatoriaus teorija. Hiroto ir Seligman (1975) teigimu,
jei situacijos, kuriose asmuo dalyvauja, yra kelianios bejgikumo igyvenimus
kyla noras i j pasitraukti. Ir apskritai, jei mogus suvokia, jog nra tiesioginio
ryio tarp jo pastang, elgesio ir pasekmi, sulaukiam rezultat jis tampa
demotyvuotas veikti. inoma, tai bdinga ne visiems. Kai kurie mons turi labai
stiprius pasiprieinimo iors spaudimui ar neskmms resursus. ie asmenys
neskmes supranta kaip skatinim proces dti dar daugiau pastang,
laiko, intelektualini itekli. Vis dlto, jei per pakankamai ilg laik individas
veikdamas patiria tik neskmes ir niekaip nesulaukia pageidaujam pasekmi
motyvacija sumaja arba gali apskritai pranykti, ir, tiktina, asmuo nutrauks
savo veikl.
Savidestrukcijos kaip demotyvatoriaus teorija. Jones ir Berglass (1978) atkreipia
dmes, jog motyvacij veikti gali sumainti ir pasmoninga savi-destrukcija
(angl., self-handicapping). Jos prieastis giliai pasmonje esanios schemos
apie save kaip nevert skms. Kai kurie mons turi galbt dar vaikystje
interiorizuotas nuostatas savo atvilgiu. Tvai jiems sak: nieko nesugebi, kiti
40
vaikai mokosi geriau, jei taip elgsies, nieko nepasieksi. domu, kad tokie sakiniai
vaik priimami nekritikai ir sitvirtina giliai pasmonje. Jei suaugs mogus
pradeda koki veikl, jo pasmonje nuolat gali kirbti mintys: argi tau gali
pasisekti, juk tu nieko nesugebi, argi gali bti pirmas, juk kitiems sekasi geriau, argi
gali tau pavykti, jei darai klaid klaidos reikia, jog ioje srityje stengtis beviltika,
nes vis tiek nieko nepasieksi.
Socialin kognityvin teorija. Pagal i teorij (Bandura, 1977) elges skatina
ir nukreipia sivaizduojami lkesiai apie elgesio pasekmes. Jei asmuo nesiliauja
tiktis teigiam savo veiklos rezultat (anksiau ar vliau) jis investuos vis
savo energij proces, kad tik pasiekt norim rezultat.
Pasirinkimo teorija. Dember ir Earl (1957) teigimu motyvacij lemia atitikimas
tarp to, ko mogus tikjosi (lkesi) ir to, kas realiai vyksta (rezultato). Jei
individas tikjosi greito rezultato, dedant minimali pastang, ir tokio rezultato
greitai nesulaukia, didel tikimyb, kad jis mes savo veikl.
Poreiki ir vertybi teorija. vairius poreikius, kaip mogaus elgesio motyvacijos
altinius, analizavo daugelis autori (pvz., Maslow, McClelland, Montgomery,
Myers, Harlow, Isaac, Herzberg). Humanistins psichologijos krypties autoriai
motyvacijos altiniams priskyr tikslus, vertybes.
Taigi mons i savo prigimties yra aktyvs, mgstantys ikius, jiems patinka
tyrinti naujas galimybes, ibandyti savo pai kompetencij, siekti stimul
vairovs. Viso to negaudami jie arba ima jausti bejgikum, arba praranda
susidomjim, ir tampa demotyvuoti. Policijos pareignas, pasirys bti
mediatoriumi, turi gerai suprasti, kad jo apsisprendimas reikia primim
ikio, kuris gali pareikalauti daug pastang ir kantrybs.

41
41
2.2. Konfikto ali psichologins charakteristkos
2.2.1. konfikto ali mstymo ypatumai: kognityvins schemos,
trkumai, ikraipymai
Svoka kognityvinis/- kilusi i lotyn kalbos. Lotyn kalbos odis cognitio reikia
painim, ityrim, mstym. Psichologijoje i svok pirmieji pradjo vartoti J.
Piaget (1926) ir U. Neisser (1928). Jie tyr mstym, painimo procesus, siek
isiaikinti, kaip suvokiame save bei aplink, ir kaip formuojasi is suvokimas.
Kognityvins asmenybs teorijos autorius JAV psichologas George Kelly (1905
1996). Jis 1955 metais para veikal Asmenini konstrukt teorija, kuriame
ikl idj, kad kiekvienas mogus tam tikra prasme yra mokslininkas. Kelly
teig, kad kiekvienas kelia hipotezes apie tikrov, jas tikrina, tirdami aplink, ir
paskui daro ivadas. Tos ivados atsispindi ms emocijose, elgesyje.
Kelly, pavyzdiui, teigia, kad, jei mogus nesijauia laimingas, vadinasi, jis yra
nepakankamai kruoptus mokslininkas. Tai yra, jis daro nepakankamai pagrstas
ivadas apie gyvenim. Pavyzdiui, ivada visi apgavikai nra mokslin, nes
mons nra vienodi. Jei kas nors jus apgavo kart, du, ar net septynis kartus, tai
dar nereikia, kad nemanoma sutikti mogaus, kuris yra siningas.
Kelly nuomone, mes pasaul velgiame per asmeninius konstruktus. Asmeniniai
konstruktai tai tam tikros nuostatos. Kai naujos inios patvirtina turimus
konstruktus, mes jas lengvai priimame, o kai prietarauja priimame labai sunkiai.
Pasak Kelly, jei mogus nori, kad pasikeist jo gyvenimas, pirmiausia reikia
keisti asmeninius konstruktus. Tai, k Kelly vardino asmeniniais konstruktais,
kiti autoriai vadina kognityvinmis schemomis. Kognityvins (arba mstymo)
schemos bazinis paintins veiklos elementas, galinantis asmenybs elges
bei orientacij laike bei erdvje ir turintis lemiamos takos adaptacijai. Pasak
kognityvins psichologijos autori (Piaget, 1926; Bartlett, 1932; Neisser,
1967), kognityvin schema nuosekli ini visuma atmintyje, kurios paskirtis
42
sisteminti informacij apie specifni stimul sritis ir palengvinti naujos
informacijos apdorojim bei informacijos atgaminim.
Kognityvins schemos lemia dabarties vyki interpretacij ir sprendim
primim, suteikia psichinius rmus informacijai suprasti ir formuoja ini
saugojim bei panaudojim. Nauja informacija mokymosi arba naujos patirties
gijimo metu priderinama prie esani schem, senos schemos susiejamos
naujais ryiais arba kuriamos visai naujos schemos.
Kognityvini schem termin pirmieji m vartoti flosofai I. Kantas (1781) ir
H. Bergsonas (1902). Jie schemas apibr kaip empirinio patyrimo ivestin
dyd. Psichologijoje termin pirmasis m vartoti O. Selz (1913, 1922).
Pirmos nuoseklios ir pripaintos teorijos apie schemas autorius garsus raidos
psichologas J. Piaget (1926). Pasak jo, schemos yra hipotetiniai konstruktai,
mintys apie pasaul. Piaget pirmasis pastebjo, kad besivystaniai asmenybei
sunkiau keisti esamas schemas nei taikyti prie j nauj painim bei patyrim.
F. C. Bartlett (1932) pirmasis apra, kaip kognityvins schemos lemia
informacijos apdorojim bei ilaikym atmintyje. Bartlett teigia: 1) kai subjektai
susipasta su informacija, kuri neatitinka j kognityvini schem, jie link
t informacij pakeisti; 2) sunkiai interpretuojami informacijos veiksniai yra
praleidiami (neufksuojami); 3) atmintyje informacija patalpinama schem,
kuri leidia suprasti bei siminti informacij.
F. E. Rumelhart ir D. Ortony (1977) pirmieji nuosekliai apibr schem funkcijas.
Pasak j, schemos abstrakios mstymo struktros, reprezentuojanios
atmintyje laikomas inias. Jos tvarko sensorini duomen aikinimo proces
(lingvistin arba ne), nulemia informacijos atgaminim ir nukreipia veiksmus.
Daugelis kit autori pritar miniai, jog schemos teikia teorij bei elgesio
modeli, kuriais remiantis aikinamas pasaulis.
U. Neisser (1976) pirmasis pasil teorij apie schem tak aplinkos ir savs
painimui. Pasak jo, aplinkos painim nulemia percepcins schemos,
savs painim (angl., Self - knowledge) nulemia asmenins schemos (angl.,
Self - schemata). Kognityvins schemos daniausiai yra emocinio patyrimo
interpretacijos ivestin ir turi lemiamos takos savs bei pasaulio aikinimui.
43
43
A. Anderson (1983) pirmasis nuosekliai vardino schem savybes. Jis teigia,
kad: 1) schemos visuomet yra prasmingai organizuotos; 2) schemos vystosi
keiiantis informacijai, individui gyjant daugiau patirties; jos gali bti papildytos
naujais kintamaisiais ir tapti vis specifkesns; 3) schemos yra tarpusavyje
susijusios, viena schema yra kitoje; schemos turi subschemas; 4) schemos gali
bti reorganizuotos, jei nauja informacija atskleidia svokos apibdinimo
perstruktravimo reikalingum; 5) informacijos, reikalingos suvokimui ir
supratimui, reprezentacija atmintyje, ikylanti kaip i proces rezultatas,
formuojasi visum, kuri yra didesn nei jos dali suma.
A. Beck (1988) pirmasis pradjo aikinti kognityvini schem vaidmen psichini
sutrikim etiologijoje ir psichoterapijoje. Pasak jo, schemos yra bazins
struktrins asmens kognityvins srangos dalys, vidiniai savs ir pasaulio
modeliai, kuriuos asmenyb naudoja suvokdama, koduodama bei atgamindama
informacij. Tai ilgalaikika, latentika dalis, susiformavusi ankstyvo imokimo
pagrindu. Schemos lengvai gali tapti disfunkcins, neadaptyvios.
Psichinio sutrikimo atveju aktyvuojama specifn primityvi kodavimo sistema, ir
ji gali ugoti kitas normalias kodavimo sistemas. Taip ikreipiamas informacijos
apdorojimas. Pasekms vairios mstymo klaidos: dichotominis mstymas,
perdtas apibendrinimas, selektyvus abstrahavimas, personalizavimas,
katastrofzavimas, reikalavimai ir kita. ios klaidos sukelia triad neigiam
savs, pasaulio ir ateities vertinim.
A. Becko teigimu, neadaptyvios kognityvins schemos formuojasi sunkaus
traumuojanio patyrimo pagrindu. Kai situacija, aplinka, patyrimas tampa
panaus ankstyvj stimulin mediag, kurios pagrindu formavosi primityvi
kodavimo sistema, i lengviau ir greiiau aktyvuojama. Taigi neadaptyvios
schemos yra disfunkciniai sitikinimai apie save ir pasaul, susiformav aplinkos ir
asmens pirmins sveikos pagrindu. Nors iorins nepalankios aplinkybs gali
bti labai panaios, jos labiau paeis asmenis, kuriuose esama dar vaikystje
susiformavusi disfunkcini schem.
44
A. Becko kognityvinis neadaptyvaus elgesio modelis:
Ankstyvoji patirtis
Disfunkcins schemos
Schem aktyvacija
(Atitinkamas vykis)
Neigiamas mstymas
(Angl., cognition)
Neadaptyvus elgesys
A. Becko teorija pagrind kognityvini schem ir adaptacijos ry, paskatino
gilinti blogos adaptacijos ir asmenybs paeidiamumo samprat. T. C. Stiles
(1988) ikl tris kognityvinio paeidiamumo hipotezes:
1. Schem paeidiamumo hipotez. Schemos yra pastovios, pagal
neadaptyvi schem galima prognozuoti sutrikim;
2. Schem veikimo paeidiamumo hipotez. Schem veikimui reikalingas
specifnis stimulas, aktyvuojantis veiksnys;
3. Diferencinio aktyvavimo hipotez. Nuotaika palengvina vien schem
veikim ir pristabdo kit, neatitinkani nuotaikos.
Autoriai iskiria vairi ri kognityvines schemas. Pavyzdiui, asmen schemos
schemos apie tam tikr individ poymius (gdius, kompetencij, vertybes)
bei pai asmenyb; vaidmen schemos schemos, apimanios socialini
vaidmen savybes ir lkesius, susijusius su tuo vaidmeniu; asmenins schemos
apibendrinimai apie save, abstrahuoti atsivelgiant dabartin situacij bei
praeities patirtis; aplinkos schemos schemos apie fzin ir psichosocialin
aplink, kurioje individas veikia arba yra veiks. Ypatingai tyrintojams domios
veikos schemos schematikai vertinami ar numanomi procesai ir bdai, kuriais
45
45
asmuo links sprsti udavinius, veikti klitis, siekti tiksl. veikos schemos
yra asmenybs elgesio ar mstymo programos, kurios ima veikti susidrus su
specifniu neigiamu stimulu.
Daug klausim tyrintojams kelia kognityvini schem vaidmuo informacijos
apdorojimo procese. Kognityvins psichologijos autoriai iskiria kelis
informacijos apdorojimo bdus (Neisser, 1998):
1. Duomenys arba stimulas turi lemiamos takos informacijos apdorojimui,
kai dar nra atitinkamos srities schemos, individas kruopiai tikrina
informacij ir daro ivadas;
2. Schema turi lemiamos takos informacijos apdorojimui, kai individas
jau turi suformavs atitinkamos srities schem. Susidrus su specifniu
stimulu, ikyla programuotas atsakas, elgesio schema. Schemos leidia
remtis iankstine konceptualizacija, todl padidja atminties ir suvokimo
tendencingumas, galintis nulemti informacijos apdorojimo (kognityvin)
ikraipym. Kognityvinis ikraipymas pasireikia klaidingomis, situacijos
neatitinkaniomis interpretacijomis.
Informacija, reikalinga schem susidarymui, gali bti gauta tiesiogiai ir
smoningai arba netiesiogiai ir pasmoningai. Tiesiogin informacija gaunama
per sismoninim bei pakartojim, netiesiogin per flmus, pasakas, mitus,
vaidmen modelius.
Daugelio autori teoriniuose svarstymuose pasigendama konkretumo, atsakant
klausim, kas reprezentuojama kognityvinse schemose ir kaip jos veikia
selektyv informacijos primim. Nepakankamai inagrinta, kaip schemos yra
struktrikai organizuotos, ir ar vienodas j reikmingumas. Kai kurie autoriai
kelia hipotezes apie schem heterarchijj arba koalicij (vienodai reikmingas
schemas), kiti diferencijuoja tarp esmini ir periferini schem, teigdami, kad
pirmosios atsparios pokyiams, o kitos ne.
Daugiau kaip kelis deimtmeius kognityvinmis schemomis domjosi iskirtinai
kognityvin psichologijos kryptis, bet paskutiniu metu aktyviai domisi net
psichodinamins krypties asmenybs psichologija bei neobiheiviorizmas. Itin
daug dmesio kognityvinms schemoms skiriama klinikinje psichologijoje,
nes jos laikomos svarbiu adaptacijos veiksniu.
46
Vienas i pagrindini autori, nagrinjusi neadaptyvi mstymo schem
formavimsi ir keitim Aaronas Beckas, psichiatrijos profesorius i JAV,
daugelyje literatros altini nurodomas kaip kognityvins psichoterapijos
pradininkas. Jis 1946 metais Jeilo (Yale) universitete, Pensilvanijoje, gijo
medicinos daktaro diplom, vliau dst vairiuose JAV universitetuose. A.
Beckas i pradi labiausiai domjosi depresija ir saviudybmis. Vliau jo
interes sritys isiplt, jis pradjo domtis vairiais psichiniais, asmenybiniais
sutrikimais. Paskutiniu metu jis daug dmesio skyr agresyvaus, asocialaus
elgesio prieasi tyrinjimui, korekcini metod krimui. Po 2001 met
rugsjo 11 sios vyki JAV, jis para straipsn apie terorist mstym.
A. Beckas i viso yra paras per 300 mokslini straipsni. Juose daugiausiai
nagrinjami kognityvins psichoterapijos metodai, veiksmingumas veikiant
vienas ar kitas psichologines problemas. Vienas i pirmj A. Becko veikal,
kuris aktualumo neprarado iki iol 1976 metais ileista knyga Kognityvin
terapija ir emociniai sutrikimai. Kitos populiarios A. Becko su bendraautoriais
parengtos knygos 1979 metais ileista Kognityvin depresijos terapija, 1990
metais Kognityvin asmenybs sutrikim terapija, ir 1995 -siais Kognityvin
priklausomybi terapija. 1998 metais A. Beckas ileido knyg Neapykantos
kaliniai, nagrinjani agresyvaus, asocialiai besielgianio asmens mstym ir
tokio mstymo korekcijos galimybes.
Kai A. Beckas XX a. penktame deimtmetyje pradjo dirbti vienoje i JAV
psichiatrijos klinik, vyravo biologinis-medicininis, psichoanalitinis bei
bihevioristinis poiriai mog ir psichikos sutrikimus.
Biologiniu-medicininiu poiriu, mogus yra biochemini proces indas.
Didel reikm mogaus elgesiui, psichinei sveikatai turi genai, vairs
biologiniai faktoriai. Psichikos sutrikimas rodo biochemini, neurofziologini
proces sutrikim. Veiksmingiausia priemon psichikos sutrikimams gydyti
farmakologin terapija, gydymas vaistais. Pavyzdiui, depresija sergantiems
paskiriamas amitriptilinas.
Psichoanalizs poiriu, mogus yra savo pasmons, praeities patyrimo vergas.
mogaus ego a nuolat stebi ir dalyvauja kovoje tarp id pai vairiausi
47
47
nor bei impuls ir superego mogaus vertybi, norm, kurias jis perm
i visuomens. Psichikos sutrikimai rodo neisprstus vidinius konfiktus.
Priemons psichikos sutrikimams gydyti sapn bei laisv asociacij, per
kurias pasireikia vidiniai konfiktai, analiz, ir, svarbiausia, psichoanalitins
interpretacijos. Pavyzdiui, psichoanalitikas mgint interpretuoti, k reikia
nerimas einant pasimatym, ir kaip tai siejasi su vaikyste.
Biheviorizmo poiriu, mogus yra slygini refeks ir reakcij aplink
visuma. Psichikos ir elgesio sutrikimai formuojasi per netinkamus slygojimus,
taip pat stebint netinkamus elgesio modelius. Veiksmingiausias bdas veikti
netinkamai sukeltas reakcijas sukelti i naujo. Pavyzdiui, jeigu jus kakada
stipriai aplojo ar net band jums ksti didelis uo ir nuo to laiko bijote j, js
btumte specialiais metodais i naujo pripratinamas j nebijoti.
A. Beck nuomone, visiems iems poiriams bdinga tai, kad:
a. amogus laikomas pasyviu, valdomu jg, kuri jis pats negali
kontroliuoti biologijos, pasmons, refeks;
b. konsultantas laikomas pagrindiniu veikianiuoju subjektu, kuris gali
specialiomis priemonmis pakeisti tai, ko negali pakeisti pats mogus.
A. Beckas buvo vienas i pirmj to meto specialist, iklusi mint, kad pats
mogus gali bti atsakingas u savo problemas, pats jas sukelti. Pasak Becko, jei
mogus gali pats sukelti problemas, vadinasi, pats gali jas ir panaikinti.
Pagrindin A. Becko mintis, padariusi revoliucij to meto psichoterapijoje, buvo
ta, kad mogus turi rakt suprasti ir sprsti savo paties psichologinius sunkumus,
ir jis gali tai daryti smoningai. A. Beckas pasil du naujus poirio mog
elementus:
a. amogus yra aktyvus, gals kontroliuoti tai, kas su juo vyksta ir
gyvenime, ir konsultuojantis;
b. bmogus yra smoningas ir jo paties protas, mstymas gali jam padti
veikti psichologinius sunkumus.
Kuo i informacija naudinga mediatoriui? Pirmiausia, policijos darbuotojas
turi sismoninti, kad kiekvienas konfikto dalyvis turi savitas schemas apie
48
policininkus, kitas konfikto alis, pat mediacijos proces. Jeigu kognityvin
schema yra pozityvi, t.y. pavyzdiui, jeigu asmuo nuoirdiai galvoja, kad policija
gina, saugo ir padeda, tuomet galima tiktis bendradarbiavimo, bet jeigu schema
negatyvi, pavyzdiui, policininkai yra kyininkai, o jei silo mediacij, matyt, gaus
i to kokios nors naudos, kas nors jam sumoks, tuomet siekti bendradarbiavimo
bt sunku. Kadangi kognityvins schemos keiiasi kartu su emociniu
patyrimu, policijos darbuotojas savo asmeniniu konstruktyvaus ir geranoriko
bendravimo pavyzdiu gali pakeisti policijos darbuotojo suvokim, sitikinimus
apie policininkus. Jeigu jis parodys asmeniui maksimal dmesingum,
rpestingum, nuoird nor padti, schema policininkai abejingi monms
keisis schem tarp policinink yra labai sining ir atjauiani moni, o
vliau augs pasitikjimas policija apskritai. Mediacijos proceso skmei btinas
pasitikjimas mediatoriumi, o palanki schem apie policijos darbuotojus
formavimas kaip tik ir gali utikrinti tok efekt.

2.2.2. konfikto ali asmenybins charakteristkos
Mediacijos procedr nra sudtinga taikyti, jei konfikto alys psichologikai
brandios ir isilavinusios asmenybs. Tuomet kiekviena alis rodo nor
bendradarbiauti, nuoirdiai gailisi dl vykio, siningai atlygina padaryt al.
Sudtingiau, jeigu kuri nors konfikto alis arba abi alys turi polink asmenybs
sutrikimus. Toliau aptariama keletas asmenybs tip, kurie apsunkina mediacijos
proces arba apskritai daro j nemanomu.
Isterin asmenyb. Klinikinje psichologijoje terminas isterin asmenyb turi
skirting prasm nei daugelis vartoja kasdieninje kalboje. Paprastai manoma,
kad isterikas mogus yra toks, kuris garsiai aukia, dauosi, kelia sumait
savo aplinkoje. Visgi klinikinis terminas isterin asmenyb reikia, kad tai yra
asmenyb, stokojanti aplinkini dmesio ir bandanti t dmes vairiais bdais
gauti. Isterinio tipo mogus tiesiog mgsta kalbtis, pasakoti apie save, reikti
savo nuomon, bti kit dmesio centre. Jo dominuojanti kognityvin schema
man reikia js dmesio. Tai puikiai atspindi anekdotas.
49
49
Vis pobvio vakar su panekovu kalbjusi apie save ponia staiga pasako:
Mes vis vakar kalbjome apie mane, dabar pakalbkime apie jus.
Sakykite, k js manote apie mano pasikeitus vaizd?
Nuo isterinio tipo moni kalbjimo galime jaustis pavarg, isek, isunkti,
net jei jie ir nepasak mums nieko blogo. Vadyboje tokie mons vadinami
laiko vampyrais. Mediacijos proces toks dalyvis gali apsunkinti neproduktyviu
plepjimu. Jis bus links proces utsti, jo kalbjime nedaug dalykikumo
ir daug svarstymo apie visk ir apie niek net statymus, politikus ir
pan. Bendraujant su isterinio tipo dalyviu, rekomenduojama kombinuoti
refektyvaus klausymosi technikas su dmesio perklimo strategijomis. Tai yra
rekomenduojama blokuoti neproduktyv plepjim apibendrinant jo isakytas
mintis ir uduodant klausimus, nukreipianius nagrinjamo dalyko esm.
izoafektin asmenyb. izoafektin asmenyb yra visika prieingyb
isteriniam tipui. Tai mons, kurie, skirtingai nei ekstravertiki isteriniai tipai,
yra kratutinai intravertiki mgsta vienatv, nusikaltimus paprastai daro
vieni, ir j dominuojanti mstymo schema palikite mane ramybje. ie mons
daniausiai yra maai kalbs ir gali labai susierzinti, jei yra klausinjami ar
kvieiami isakyti savo jausmus, igyvenimus. Jie daniausiai reaguoja odeliais
taip, ne, neinau, daug tyli, bet ivesti i kantrybs gali pradti elgtis agresyviai.
Jiems nepatinka kit moni dmesys, bendravimas. Mediacijos procesas,
kuriame gausu kalbjimo apie konfikto alies pergyvenimus, gali tapti jiems
varginania ir erzinania patirtimi. Rekomenduojamas lakonikas mediacijos
procesas, nerekomenduojama skatinti isakyti savo jausmus.
Ribin asmenyb. Ribinms asmenybms bdinga kognityvin schema viskas
arba nieko. Tai kratutinum mons, pasiymintys dichotominiu mstymu. Jie
msto gerai blogai, juoda balta kategorijomis. Sudtingiausia, kad tai yra
sunkiai savo impulsus valdantis tipas, tad mediacijos metu netiktai gali kilti
antrinis konfiktas, mediacijos metu ribinis asmuo gali netiktai pradti reikti
agresij. Tipinis ribins asmenybs pavyzdys vyras smurtautojas, kuris primua
mon, o paskui su glmis grta ir atsiprainja. Jeigu pastebime, kad viena i
konfikto ali yra ribin asmenyb, mediacijos metu reikt stengtis su tokiu
mogumi elgtis kuo pagarbiau ir skatinti suvokim, kad jis savarankikai priima
sprendimus.
50
Psichopatin asmenyb. Tai asmenys, kurie pasiymi puikia socialine vaidyba,
jeigu jiems kako i js reikia. Jie gali bti mandags, paslaugs, sudaryti
patikimo mogaus spd. Jei jie i js nebegauna, ko norjo prasideda
eidinjimai, meitas, antaas. Svarbu, kad jie naudoja psichologin ar fzin
smurt be jokio emocinio suadinimo, altakraujikai. Ribins asmenybs taip
pat gali eidinti ir reikti agresij, bet jos tai daro su emocikai, o psichopatai
yra altakraujiki. Jie ne tik neatjauia kito mogaus, kai mato j psichologikai
ar fzikai keniant, bet netgi tuo mgaujasi. Jie neturi empatijos kito mogaus
interesams, jausmams, poreikiams, j dominuojanti schema man kiti nesvarbs,
ir vienintel kalba, kuri supranta baim ir jga. Nerekomenduojama taikyti
mediacijos, jei esate sitikins, kad viena i konfikto ali psichopatin
asmenyb. Tokie mons tiesiog piktnaudiaus mediacija, juoksis i geranorik
moni naivumo, keliaus per gyvenim darydami al daugeliui moni.
Narcisistin asmenyb. Tai mons, kurie yra itin geros nuomons apie save.
J dominuojanti schema yra a geriausias. Tokie mons pasiymi arogancija,
savs iklimu ir kit menkinimu, jie gali girtis savo statusu, turtine padtimi,
paintimis, jga, kitais dalykais. Jie pernelyg pasitiki savimi, mano, kad j
nuomon yra teisingiausia, ir viskas turi vykti, kaip jie nurodys. Jie sunkiai
priima kitus autoritetus, link juos kritikuoti, meiti, niekinti. Paprastai jie turi
ypatingai stipr valdios ir situacij kontrols poreik, kuris gali pasireikti ir
mediacijos metu. Tokio mogaus kalb ir reakcijas sunku kontroliuoti, jis nori
perimti mediatoriaus vaidmen arba demonstruoja, kad geriau u mediatori
analizuoja situacij ir priima sprendimus. Deja, bendraujant su tokio tipo
asmenybmis, rekomenduojama bent dalinai tenkinti j narcisistinius poreikius.
Tai reikia, kalboje rekomenduojama terpti pastebjimus: js labai protinga
valga, js labai taikliai atkreipte dmes, visikai teisingai sakote, kad <..>. Ir
jeigu siekiate proceso adekvatumo, savo pozicij turite pristatyti kaip kitais
odiais performuluot jo paties pozicij.
Depresyvi asmenyb. Tai narcisistinio tipo prieingyb. ie mons labai
nepasitiki savimi, j dominuojanti schema yra a bevertis. Jie mano, kad yra
neverti ger dalyk gyvenime, kad yra defektyvs, nors tokios kognicijos gali
gldti tik giliai pasmonje ir nesiekti smoningo lygmens. Jie labai sunkiai
51
51
priima sprendimus, vilkina j prmim, link atsakomyb u sprendimo primim
perduoti kitiems. Tuo jie labiausiai ir apsunkina mediacij. Su jais sunku priimti
galutin sprendim dl alos atlyginimo, be to, galiausiai, jie sunkiai gyvendina
pat susitarim, bet ne dl savo piktybikumo, o dl netikjimo, kad viskas j
gyvenime gali klostytis gerai. Bendraujant su jais rekomenduojamas iek tiek
stipresnis mediatoriaus direktyvumas, aikus atsakomybs delegavimas ir
padrsinimas, kad situacija baigsis gerai.
Paranoidin asmenyb. Tai mons, kurie labai nepasitiki kitais monmis,
galvoja, kad visi mons yra negeranoriki, nenorintys padti, nenuoirds,
blogiausiu atveju norintys pakenkti. J dominuojanti schema visi prie mane.
Tokie mons mgsta rayti ilgus skundus, kuriuos adresuoja ir aukiausioms
valdios institucijoms. Jie tariasi kovoj dl teisybs, bet i ties tai tra j
subjektyvi nuomon, kuri danai gali bti neadekvati. Jie daug kur velgia
pavojus, ir mediacijos pasilyme irs slaptus smokslikus motyvus. Net
jei sutiks dalyvauti mediacijoje, vliau gali likti nepatenkinti susitarimu, sksti
pat mediatori. Geranorikas ir maksimalias pastangas dl j jie priima kaip
savaime suprantamas, o jei mediatorius negali vykdyti j reikalavimo, jie
pradeda velgti piktybikum. Bendraujant su jais rekomenduojama utikrinti,
kad darote daugiau negu priklauso ir darote tai visikai j palaikydamas kaip
mogus.
Nerimastinga asmenyb. Tai mons, kurie pasiymi katastrofzuojaniu
mstymu, galvoja, kad j laukia nelaims, neskms, klaidos. Jie link tiktis
maksimali neigiam situacijos pasekmi, j dominuojanti schema gali
atsitikti kakas blogo. Bendraujant su tokio tipo monmis rekomenduojama
teikti palaikym, padrsinim, utikrinti pasitikjim mediacijos proceso
saugumu ir efektyvumu.
52
2.2.3. konfikto ali emociniai ypatumai
Natralu, kad konfikto metu alims ir paiam mediatoriui kyla vairios neigiamos
emocijos. emiau aptarsime pagrindines neigiamas emocijas ir j galim tak
mediacijos procesui.
Pyktis. Pyktis viena i dominuojani emocij konfikto metu. Kaip atrodo
pyktis? Turbt yra tek matyti un, kuris supyksta, jei kas nors mgina atimti
i jo kaul. uo pasiiauia, iiepia dantis ir parodo, kad yra pasiruos pulti.
Jei nesate uns eimininkas ir mginsite i jo atimti kaul, uo ne tik urgs, bet
isiios ir puls, bandys jums kasti. Taip pasireikia uns agresija. O kaip pasireikia
moni? Mes neiepiame dant, nepasiiauiame, nepuolame kandiotis. Ir vis
dlto galima atpainti, kada mogus nusiteiks agresyviai. Tuomet jis kitaip
elgiasi, kalba, kitaip atrodo, dar daugiau jo psichikoje ir organizme prasideda
tam tikri nematomi procesai.
Kaip elgiasi pykio apimtas mogus? Kai kurie mons, stipraus pykio apimti,
tiesiog rkia. Kiti svaido, kas papuola po ranka. Dar kiti paleidia kumius
darb. inoma, elgesys priklauso ir nuo to, ar stipriai js pykstate. Kai kurie
mons ima svaidytis daiktais, galima sakyti, dl smulkmen. Pavyzdiui, viena
moteris sumu savo mayl, ant kurios labai supyko, nes i negaljo liautis
verkusi. Vienas vairuotojas pateko policij po to, kai primu kit vairuotoj,
kuris liai aplenk gatvje. Net kai kovojame u savo ties, jei t darome su
pykiu i tikrj atrodome ne garbingai, bet apgailtinai. Garsiausios monijos
asmenybs Martinas Liuteris Kingas, Mahatma Gandhi, Sidharta Gautama ir
kiti savo ties gyn be pykio, ir ar ne todl jie daug pasiek ir mes juos inome
kaip gerbiamas asmenybes?
Be to, pykio priepuoliai alingi sveikatai. Kai mogus supyksta, jame prasideda
vidinis organizmo nuodijimas. inoma, mums jis yra nepastebimas, mes
pastebime tik paprastesnius poymius: raumen sitempim, spartesn irdies
plakim, kvpavimo padanjim. Tuo tarpu krauj plsteli adrenalinas streso
hormonas. Robertas Sapolsky, Stanfordo universiteto profesorius nustat, kad
53
53
mons, kurie danai ir stipriai pyksta, daniau yra link sirgti irdies ligomis.
Taip yra todl, kad dl pykio antpldi padidja kraujo spaudimas, kuris veria
krauj greiiau judti arterijomis. Tokios kraujo bangos nutrina veln arterij
vidin paviri, o kai jis tampa nelygus, prie jo ima lipti labiau vairios mediagos,
riebiosios rgtys, gliukoz. Mediag sankaupos ima kimti arterijas ir isivysto
ateroskleroz. Taigi tyrimai rodo, kad mons, kurie danai ir stipriai pyksta, nuo
irdies problem kenia ir mirta keturis penkis kartus daniau.
Kai kurie mons net nepagalvoja, kokias pasekmes sukuria savo piktu elgesiu.
Kartais, inoma, pasekms akivaizdios barniai, skyrybos, atleidimas i darbo.
Visgi kartais pasekms ne tokios pastebimos.
Psichologas S. Freudas kadaise teig, pykio emocija neturi bti malinama,
antraip mogus ims virte virti savo viduje, taps gyvu kunkuliuojaniu, bet
neprasiverusiu ugnikalniu, kol vien dien sprogs, o isivers ugnikalnis
padarys nenusakomai didel al. Tikriausiai yra tek girdti atvej, kai rams,
savo emocij paprastai nereikiantys asmenys vien dien ima ir pratrksta,
iudo savo, eim, vaikus. Tokie atvejai pasitaiko retai, bet tai pavyzdys, kaip
kaupiamos emocijos gali vien dien nevaldomai prasiverti. Ar tai reikia, kad
turtume nevaromai leisti isiverti savo agresijai, tegu ir menkiausiai, vos tik
ji kyla tam, kad vliau ivengtume dar baisesni pasekmi? Kaip manote,
koks teisingas atsakymas klausim, ar reikia leisti pykt ilieti tiesiogiai
isakant kitam mogui savo nuomon arba saugioje vietoje dauant pagalv
ir isirkiant niekur? Atsakymas toks: leisti laisvai isiverti tiui pavojinga,
nes tai aloja arterijas, galime tapti irdininkais, negaliais, be to, pykio raika
odiais ar veiksmais pykt skatina, o ne slopina. Be to, mokslininkai nustat,
kad pykio reikimas turi savyb stiprinti polink pykti. Taigi kuo daniau asmuo
leidia sau ireikti pykt, tuo piktesnis tampa.
Kodl visgi manome, jog pykio raika yra naudinga sveikatai? Ogi todl,
kad ireik pykt kuriam laikui pajuntame palengvjim. Bet tai yra laikina ir
neduoda jokios naudos nei fzinei nei psichinei sveikatai. K daryti? Kai kurie
autoriai rekomenduoja pertraukos metod. Pertraukos metodo esm nukreipti
dmes nuo pykt skatinanios situacijos. Pavyzdiui, neiti viet, kur sutiksite
mones, su kuriais bendraujant gali kilti konfiktin situacija. Galima ieiti
54
pasivaikioti ir pabti vienam, jei bendraujant su kuo nors kilo pykio emocija.
Vienu odiu, vengti situacij, kuriose kyla pyktis, arba i toki situacij kuo
greiiau pasialinti, jei tik imame viduje jausti pykio impulsus. Taigi pertrauka
arba nusialinimas nuo situacijos gali bti fzinis (ieiname i tos vietos, neiname
viet, kurioje gali kilti konfiktas, nebendraujame su agresyviai nusiteikusiais
monmis), arba intelektualus emocinis (nukreipiame dmes, imame galvoti
apie kitus dalykus, koncentruojame dmes pykt mainanias mintis, arba su
situacija visai nesusijusias mintis). sivaizduokite mog, kurio nenorite matyti.
K pradsite jausti? Pykt, nerim, tamp. O dabar sivaizduokime mog, kuris
mums brangiausias pasaulyje. K jauiate?
Kaip matome, nukreipiant mintis, galima pakeisti emocin bsen. Visgi
pertrauk metodas labai naudingas tik kai kuriais atvejais, pavyzdiui, kai
norime numalinti nevaldom nir. Tuomet dmesio nukreipimas kitus
dalykus padeda ivengti nemaloni nepageidaujam pasekmi. Bet jeigu
mogus danai ima bgti i nemaloni bendravimo situacij, ilgainiui jis imoks
problemas ne sprsti, bet j vengti.
Kuo naudinga pykio raika? Ar manoma, kad mons negerbs, jei nebus
rodomas pyktis? Ar pyktis padeda gauti tai, ko norime? Jei abu klausimus asmuo
atsako teigiamai jis klaidingai tiki mitu, kad pyktis mums padeda pasiekti
pageidaujam rezultat. Kai kurie gali nesutikti, nes savo gyvenime yra mat
btent visikai prieing pavyzdi. Tarkime, vienas mogus pagrasino kitam, ir
is vykd pirmojo reikalavim. I pirmo vilgsnio atrodo, kad agresyvs mons
lengviau nei kiti gauna tai, ko nori, bet tai yra tik iliuzija. Nors kiti mons gali
ir vykdyti reikalavim, bet koks bus j poiris grasinantj? Prisiminkite patys
situacijas, kai kas nors jums grasino. K mstte ir k jautte tokio mogaus
atvilgiu? Baim, k dar? Sutikite pykt, gal net slapt paniek. Taigi kai ko
nors siekiame kitiems grasindami, tampame slaptos paniekos objektais, tegu
mums ir bus rodoma iorin pagarba ir palankumas. Rodydami pykt paprastai
siekiame, kad kitas mogus atsivelgt ms interesus, parodyt mums
pagarb, vykdyt ms reikalavimus. Visgi tikrasis efektas yra visikai prieingas
sulaukiame ne tikros, nuoirdios pagarbos, bet slaptos, nematomos paniekos,
pykio, neigiamo vertinimo. Agresija visada iaukia agresij, bet ne pagarb.
55
55
Ar kada nors pagalvojate: tai jis mane supykd, ived i kantrybs? Jei taip sau
sakoma, manoma, kad pykt valdo kiti, o mes neva esame tik bejgs aukos. Bet
jei pykti verst iorins aplinkybs, tai visi mons tuos paius vykius reaguot
vienodai. Tarkime, nepaauktino pareigose. Vieni prads labai stipriai piktintis
koki turjo teis! Kokia neteisyb! Kiti prads kaltinti save koks a kvailys!
Galjau pasistengti labiau! Dar kiti iliks rams na, kas ia tokio. Skirtingi mons
skirtingus vykius reaguoja skirtingai. Tai priklauso nuo to, k jie galvoja apie
situacij ir save. Taigi ne kokie nors nenaudliai iprovokuoja ms emocijas.
Jas iprovokuoja ms pai mintys. Taip, tikra teisyb, kad aplinkybs, kiti
mons gali paveikti ms nuotaikas, bsenas. Bet vis dlto nuo ms pai,
o ne nuo kit, labiau priklauso ms emocijos ir elgesys. sivaizduokime toki
situacij: jauna mama vluoja darb, o jos maylis labai ltai riasi bato raitel,
nes k tik imoko j usiriti. Mama pradeda aukti: tu nevkla! Visai mane i
kantrybs ivesi! Tyia taip darai! Duok en, tu tiesiog mane siutini. Ar vaikas kaltas
dl mamos pykio? Ar mama yra vaiko tyinio elgesio auka? Vargu. Jauna mama
pati iprovokavo, maylis nra kaltas, kad jis dar maas ir jam nepavyksta greitai
usiriti batraiius.
Sutikime, kad, kai esame pyk, negalvojame, ar geriau mums pykt ireikti,
ar suvaldyti. Danai elgiams nuotaikos, impulso pagauti. Visgi neapgalvotas
pykio ireikimas kartais gali bti griaunantis santykius ir ms pai bei
kit moni fzin arba psichin sveikat. Kaip manote, jeigu mogus mstyt
blaiviai, bt ramus, ar toje paioje situacijoje jis pasielgt lygiai taip pat, kaip
bdamas piktas? Filosofai ir psichologai teigia, kad ne. Pasak flosofo Senekos,
pyktis pati nemaloniausia ir sunkiausiai tramdoma emocija, kuri slopina
mogaus gebjim blaiviai mstyti. Tapdamas piktu, tampu kvailesnis, nei esu
i tikrj. Tapdamas piktu, pasielgiu neprotingai, kaip niekada nepasielgiau
pagal savo protinius gebjimus. Taigi pyktis natrali mogika emocija, bet ne
padjjas sprendiant problemas.
Mediatorius turi bti gerai susipains su pykio reikimo specifka, jis turi
suprasti, kad supykusi konfikto alis negali priimti konstruktyvi sprendim, o
konstruktyvumas utikrinamas tik pykiui iblsus.
56
Nerimas. Kita neigiama emocija, galinti pasireikti mediacijos metu nerimas.
Kognityvins terapijos klasikas Aaronas Beckas teigia, kad moni nerim
skatina suvokta grsm prarasti. Beckas sako, kad diaugsmo emocij visuomet
sukelia suvoktas gavimas pavyzdiui, meils, informacijos, gero patyrimo, o
lidesio emocij visuomet sukelia i dalyk netektis, praradimas. K igyvena
mogus, laimjs aukso puod? inoma, diaugsm. Kodl? Todl, kad suvokia
gavim gyvenimas j praturtino, apdovanojo. K igyvena mogus, kurio namas
sudeg arba mir artimasis? inoma, lides, nes gyvenimas kak atm, jis
kak negrtamai prarado. O kol nesame nei papildomai gav, nei prarad, bet
norime gauti, turti igyvename nerim.
Kaip pasireikia nerimas? Labai vairiai: amplitud apima ir psichofziologines
reakcijas, tokias kaip pasunkjs ar padanjs kvpavimas, sustiprjs irdies
plakimas, galvos svaigimas, skausmas, nenustygimas vietoje, ir psichologinius
simptomus, tokius kaip nesugebjimas atsipalaiduoti, dirglumas, pergyvenimas
dl smulkmen, grsms arba baims jausmas. Psichologai iskiria nerim kaip
bsen ir nerim kaip asmenybs bruo, patologin nerim. Nerimas kaip
bsena paprastai yra situacinis, susijs su tam tikromis stres kelianiomis
aplinkybmis, o nerimas kaip bruoas asmenybs sutrikimas, dl kurio labai
nukenia mogaus gyvenimo kokyb, subjektyvi psichologin gerov. Toks
mogus visur velgia emocines, fnansines, socialines arba kitas grsmes,
pavojus, gyvenimas jam yra nuolatin kova, ir jis jauiasi be galo paeidiamas,
netvirtas, isigands.
Kai kurie mokslininkai sitikin, kad nerimastingumo padidjimas susijs ne su tuo,
kaip interpretuojame, aikiname, suvokiame situacijas, kitaip tariant, mstymo
funkcijomis, bet, pirmiausia, su biologiniais procesais. Dar 1982 metais Dr. Steve
Paul atliko eksperiment su bedionlmis: gavusios sintetins chemins
substancijos etilo esterio injekcij (ethyl ester of beta carboline-3-carboxylic
acid), jos pradjo nerimauti, pasireik pagrindiniai stipraus susijaudinimo
simptomai. Kiti tyrintojai aikinosi, kaip nerimas gali padidti dl adrenalino,
gausiai isiskirianio stresinse situacijose, taip pat dl serotonino metabolizmo
sutrikimo. Telieka apgailestauti, taiau nerimo biologijos tyrintojai pasil
lengviausi bd kovoti su usitsusiu nerimu: benzodiazepinus (pavyzdiui,
57
57
Xanax), kurie sukelia priklausomybes. Daugelis nerimo kankinam moni,
pradj vartoti benzodiazepinus, patys to neinodami, tapo narkomanais.
Ar teko kada nors matyti nerimaujant gyvn? Kaip manote, kokia galt bti
gyvn nerimo prieastis, be jau mint biochemini veiksni? Ar gyvnas
nerimauja dl to, kad jiems Lietuvoje sunku gyventi ir gali bti vis sunkiau, neinia,
kas laukia rytoj, neaiku, ar eimininkas rytoj duos pasti? Ne. uo ar katinas
neigyvena dl to, kuo ir kaip jis rytoj pasimaitins, patenkins savo poreikius.
Atsigulus jo nekankina nerimas, ar eimininkas j rytoj vis dar myls, ar neimes
gatv, ar vien dien jis sutiks sau puiki por, ar sugebs utikrinti sau ir savo
vaikams ateit. Gyvnas nerimauja tik tada, kai yra reikalas kitaip tariant, kai
grsm reali. O mes, mons, nerimaujame net tada, kai grsm yra netikra,
fktyvi, iliuzin, tai yra, dl vyki, kurie gali atsitikti kada nors ateityje, bet gali ir
neatsitikti, tokie, kaip, pavyzdiui, pasaulio pabaiga.
K daryti, jei asmuo niekaip negali veikti nerimo? Pagalba gali bti dvejopa:
mini ir veiksm. Kitaip tariant, galima padti sau, imantis ger veiksm, o taip
pat kontroliuojant, nukreipiant savo mintis. Kaip suaugusiajam atrodo nerimas
vaiko, nerimaujanio dl to, kad kakas sugriov jo maut smlio pil? Vaikui
situacija gali atrodyti labai rimta, bet ar taip yra i tikrj? Nerimo intensyvumas
labai priklauso nuo asmens poirio situacij, ir mediatorius turi tai gerai
suprasti.
2.3. Konfikto ali elgesys ir jo vertnimas
2.3.1. Bendravimo su konfikto alimis principai
Mediacijos metu susitinka skirtingi asmenys, kiekvienas su savitu psichologiniu
profliu, asmenybe, mstymo schemomis (nuostatomis) ir kitais bruoais.
Sveikos procesas prasideda anksiau u pirmj aki kontakt. Nepilnametis
vertina policijos darbuotoj tarsi per padidinamj stikl: laikysen, ivaizd,
58
eisen, balso ton ir tembr, gestus, aprang, net veido raumen krusteljimus.
Kodl? Prisiminkime, kad daugelio gyvn padidintas jautrumas aplinkai susijs
su gebjimu ilikti. Geri mediotojai prie vykdami mediokl vengia praustis
ir naudoti kvepalus, nes gyvnas juos gali uuosti keli imt metr atstumu
ir daugiau. Taip pat ir nepilnametis daniausiai jis labai budrus policijos
darbuotojo asmenybei ir reakcijoms, nes jam tai atrodo susij su jo gebjimu
ilikti.
Nepilnameio, nukentjusiojo ir policijos darbuotojo sveikos proces galima
pavadinti ir kitu odiu komunikacija; mediacijos dalyviai, perduodami
simbolinius praneimus, siekia pasikeisti reikmmis, t.y. turim informacij
siekia perduoti kitiems. Komunikaciniuose procesuose dalyvauja skirtingo
amiaus, lyties, isilavinimo, profesini gdi ir t.t. mons, todl labai svarbu,
kad tarp j vykt pasikeitimas reikmmis, susitarimas dl termin sampratos,
naudojam simboli (gestai, raids, skaiiai, odiai). Visiems yra inoma, kad
danai nepavyksta susikalbti, ir toli grau ne i piktavalikumo. Tarpasmeninis
bendravimas yra sudtingas dalykas. Nesusipainus giliau su kito mogaus
psichikos ypatumais, bendraujant gali kilti papildom nesusipratim ir kivir.
Pokalbiai gali bti paprasiausiai tuti, nes j metu kalbantieji vienas kitam
nieko nepasako.
Taigi mediatoriaus bendravimas su konfikto alimis turi bti draugikas, iltas,
nuoirdus, lygus, ramus. Toks santykis sudarys palankias prielaidas skmingam
darbui. Mediatorius turi prisiminti, kad bendravimas moni psichologins
sveikos forma. Bendraudami mes kitiems parodome savo psichologin
vizitin kortel, kurioje galima perskaityti, ar pakankamai pasitikime savimi, ar
gerbiame kitus, ar mokame aikiai reikti mintis, iklausyti, teikti grtamj ry.
Bendraudami mes taip pat perskaitome kit psichologines vizitines korteles, ir
paskui darome ivadas. Bendraudami mes ne tik suinome vieni apie kitus ir
keiiams informacija.
Bendraudami su nepilnameiais, padariusiais teiss paeidim, susiduriame su
tais paiais bendravimo dsningumais, kaip ir kasdienybje, tik iuo atveju turime
sugebti pozityviai bendrauti net su tokiais monmis, su kuriais kasdieniniame
gyvenime nenortume turti nieko bendro. Be to, siekdami, kad bendravimas
59
59
bt efektyvus, turime sugebti sudaryti apie save ger spd, sukurti ger
nuotaik. Labai danai btent nuo bendravimo meistrikumo priklauso, koki
rezultat pavyks pasiekti, dirbant su nepilnameiu. Labai svarbu bendrauti taip,
kad nepilnametis susidaryt apie jus ger spd ir pajust js emocin ilum
bei geranorikum (apie tai plaiau pateikta skyriuje Mediatoriaus kno kalba, psl.
77).
Apibendrinant bendravimo su konfikto alimis principus, mediatoriui
rekomenduojama:
a. aikiai, glaustai paaikinti, informuoti;
b. pagarbiai kreiptis panekov;
c. bendrauti iltai, bet pagarbiai;
d. vartoti teigiamas pastabas, odius (tik nedera perdti, nes tai
pajuntama) pavyzdiui, taip, puiku, gerai, supratau ir vengti toki
odi: neinau, neaiku, nesuprantu.
i bendravimo princip laikymasis pads maksimaliai utikrinti konstruktyv
bendravim mediacijos metu ir skatins adekvat konfikto ali elges.
2.3.2. konfikto ali melo ir manipuliacij atpainimas
Konfikto alys tam tikrais atvejais gali bti negeranorikos ir nenorti sakyti
tiesos, manipuliuoti, todl geras mediatorius turi gebti vertinti, ar nra
meluojama. Melavimo, apgaudinjimo technikas tyr psichologas P. Ekmanas,
D. Liebermanas ir daugelis kit autori. Apibendrinant j atradimus, melavimo
ypatumus galima suskirstyti kelet grupi.
Verbalins charakteristikos. Specialistai teigia, kad melo teiginiai pasiymi
atitinkamomis lingvistinmis struktromis arba naudojamos specialios
formuluots: kodl turiau jums meluoti; ne, a ito nedariau; nenoriu, kad
manytumte <...>.
60
Bendravimo strategijos charakteristikos. Tai gali bti dmesio nukreipimas,
dmesio perklimas kalbantj, avjimasis arba baisjimasis, nuskriaustojo
dejavimas ir verkimas.
Psichofziologins charakteristikos paraudimas, padanjs kvpavimas ir pan.
Emocins charakteristikos. Paulo Ekmano teigimu, emocij negalima sumeluoti,
todl mediatorius turi atidiai stebti mikro emocines iraikas kalbaniojo
veide, taip pat jo vilgsn, balso moduliacijas.
Norint isiaikinti ties, rekomenduojama uduoti atvirus klausimus, klausti apie
pseudo-faktus, nustatinti trkstamas pasakojimo grandis, prayti pakartoti
istorij, klausti, ar gali bti? ir ar tikrai? (melagiai atsakys taip, o sakantys ties
pateiks papildom rodym), o svarbiausia stebti veiksni visum.
2.3.3. konfiktns situacijos valdymo psichologiniai veiksniai
Norint imokti konstruktyviai valdyti tarpasmenines sveikas, labai svarbu
atpainti konfiktuojanij bei savo mintis ir jas palaikanias psichofziologines
reakcijas. mons tampa agresyvs, jeigu galvoja, kad kitas asmuo/situacija
neteistai paeid taisykles, ksinasi saugum ir pan. Ar asmuo leidia pykiui
save kontroliuoti, ar valdo j pats, galima sprsti ir i to, kaip elgiasi konfiktinse
situacijose.
emiau pateikiami vairs teiginiai, padsiantys geriau painti save. vertinkite
kiekvien teigini por. Apibraukite teigin, su kuriuo labiau sutampa js
nuomon (pgl. Thom K., 1997):
1.
A: Kartais leidiu kitiems prisiimti atsakomyb u problemos sprendim.
B: Uuot derjsis klausimais, kuriais nesutinkame, stengiuosi ikelti
problem.
61
61
2.
A: Stengiuosi rasti kompromisin problemos sprendim.
B: Stengiuosi atsivelgti visus abiems rpimus dalykus.
3.
A: Paprastai tvirtai siekiu usibrt tiksl.
B: Kartais aukoju savo norus dl kit interes.
4.
A: Stengiuosi rasti kompromisin sprendim.
B: Kartais aukoju savo norus dl kit interes.
5.
A: Darydamas kok sprendim, visada pasitelkiu kitus pagalb.
B: Stengiuosi padaryti visa, kas manoma, siekdamas ivengti nereikalingos
tampos.
6.
A: Stengiuosi nesusikurti sau nemalonum.
B: Stengiuosi kovoti u savo pozicij.
7.
A: Stengiuosi atidti klausim, kol randu laiko apie j pagalvoti.
B: Kai kuriais klausimais nusileidiu mainais kitus dalykus.
8.
B: Siekiu nedelsdamas ikelti vieum visus rpimus dalykus ir sunkumus.
62
9.
A: Jauiu, kad ne visada verta jaudintis dl kai kuri skirtum.
B: Siekdamas savo, a pasistengiu.
10.
A: Tvirtai siekiu usibrt tiksl.
B: Stengiuosi rasti kompromisin sprendim.
11.
A: Siekiu nedelsdamas ikelti vieum visus rpimus dalykus ir sunkumus.
B: Galiu suvelninti kit jausmus ir taip isaugoti santykius.
12.
A: Kartais vengiu laikytis pozicijos, kuri galt sukelti prietaringum.
B: Leisiu kitam asmeniui laikytis tam tikros pozicijos, jei jis leis man turti
savo nuomon.
13.
A: Silau tarpin variant.
B: Darau spaudim, siekdamas rodyti savo teiginius.
14.
A: Isakau kitam asmeniui savo idjas, ir to paties praau i jo.
B: Stengiuosi parodyti kitam asmeniui savo poirio logik ir naud.
15.
A: Galiu suvelninti kit jausmus ir taip isaugoti santykius.
tampos.
63
63
16.
A: Stengiuosi neugauti kito jausm.
B: Stengiuosi tikinti kit asmen savo poirio teisingumu.
17.
tampos.
18.
A: Galiau leisti kitiems asmenims laikytis savo poirio, jei inoiau, kad
jiems tai teikia laim.
B: Leisiu kitam asmeniui laikytis tam tikros pozicijos, jei jis leis man turti
savo nuomon.
19.
A: Stengiuosi nedelsdamas isiaikinti visus rpimus dalykus.
B: Stengiuosi atidti klausim, kol randu laiko apie j pagalvoti.
20.
A: Siekiu nedelsdamas inagrinti ms skirtumus.
B: Stengiuosi rasti tinkam ms laimjim ir praradim derin.
21.
A: Per prasidedanias derybas stengiuosi bti atidus kito asmens
pageidavimams.
B: Visada esu links tiesiogiai aptarti problem.
64
22.
A: Stengiuosi rasti tarpin poir.
B: Reikiu savo norus.
23.
A: Danai esu susirpins, kaip patenkinti vis pageidavimus.
B: Kartais leidiu kitiems prisiimti atsakomyb u problemos sprendim.
24.
A: Jei kito asmens poiris jam labai svarbus, stengiausi patenkinti jo
pageidavimus.
B: Stengiuosi paveikti kit asmen nusileisti iki kompromiso.
25.
A: Stengiuosi parodyti kitam asmeniui savo poirio logik ir naud.
B: Per prasidedanias derybas stengiuosi bti atidus kito asmens
pageidavimams.
26.
B: Danai esu susirpins, kaip patenkinti vis pageidavimus.
27.
A: Kartais vengiu laikytis pozicijos, kuri galt sukelti prietaringum.
B: Galiau leisti kitiems asmenims laikytis savo poirio, jei inoiau, kad
jiems tai teikia laim.
65
65
28.
B: Paprastai siekiu kito pagalbos, darydamas kok nors sprendim.
29.
B: Jauiu, kad ne visada verta jaudintis dl kai kuri skirtum.
30.
A: Stengiuosi neugauti kito asmens jausm.
B: Visada dalijuosi sunkumais su kitu asmeniu, taigi galime juos lengviau
isprsti.
Suraykite atsakymus lentel. Kiekvienoje pozicijoje manomas 12 tak
maksimumas. Suskaiiav takus, nustatysite, koks konfikt sprendimo stilius
jums yra bdingiausias.
Nr. Konkuravimas Bendradarbiavimas Kompromisas Vengimas Prisitaikymas
1. A B
2. B A
3. A B
4. A B
5. A B
6. B A
7. B A
8. A B
9. B A
10. A B
11. A B
12. B A
13. B
66
Nr. Konkuravimas Bendradarbiavimas Kompromisas Vengimas Prisitaikymas
14. B A
15. B A
16. B A
17. A B
18. B A
19. A B
20. A B
21. B A
22. B A
23. A B
24. B A
25. A B
26. B A
27. A B
28. A B
29. A B
30. B A
Bendras klausim, apibraukt kiekviename stulpelyje, skaiius:
Konkuravimas Bendradarbiavimas Kompromisas Vengimas Prisitaikymas
Rezultat reikms:
Vengimas asmuo stengiasi laikytis nuoaliai, daro visk, kad ivengt tampos.
Konkurencija asmuo siekia laimti bet kuria kaina, gina savo norus ir interesus,
reikalauja, kad kiti paisyt jo nuomons, elgtsi taip, kaip jis nori.
Prisitaikymas asmuo aukoja savo interesus vardan kit moni interes,
stengiasi ilaikyti gerus santykius, atidus kit norams.
67
67
Kompromisas asmuo sutinka daryti nuolaidas, kad pasiekt kit dalyk, pats
ieko ir kitus skatina iekoti kompromis.
Bendradarbiavimas asmuo links tiesiogiai aptarti problem, stengiasi
aikiai apibrti, kokie interesai paeisti, ginuose bando tikinti savo pozicijos
privalumais, taiau kartu parodo pagarb kitos alies interesams.
Kaip elgtis su mogumi, kuris yra agresyviai nusiteiks? Specialistai pataria
vadovautis 5 ingsni schema.
1. Garo ileidimas (leiskite ilieti nepasitenkinim). K reikia daryti su
verdaniu puodu, kad nebgt per kratus? inoma, nukelti dangt. pyks
mogus panaus verdant puod jame kunkuliuoja pykio emocijos,
kurias mogus turi nuslopinti. Kad pykio emocijos sumat, reikia leisti
mogui isirkti, isikalbti, kitaip tariant, ilieti nepasitenkinim. Kodl
tai svarbu? Todl, kad pykiu verdant mogus nesupras, k jam norsime
pasakyti. Taigi pirmiausia reikia leisti jam nurimti, pavargti pykus.
Tarkime, mogus nepasitenkinim jau iliejo. Toliau labai svarbu nepasakyti/
nepadaryti ko nors, kas dar labiau padidint konfikt, arba, kitaip tariant, pilt
ibalo ugn. O ibalu ugn gali bti:
a. Nesutikimas su kaltinimu. Pareikimas, kad skundai, kaltinimai neturi
jokio pagrindo. Daniausiai tik paskatina pulti dar aktyviau ir rodinti
savo ties.
b. Panekovo puolimas, menkinimas. Ginant save gali kilti spontanikas
noras paeminti puolantj: Kas tu toks? Toks reagavimas skatina pulti
dar labiau.
c. Ignoravimas. Galima demonstratyviai nekreipti dmesio panekovo
puolim ir kaltinimus. Tai neskatins konfikto kilti tuojau pat, taiau
panekovas, pyks dl to, kad j nereaguojama, gali vliau kitu,
netiesioginiu bdu sukelti nemalonum.
2. Nepasitenkinimo sukonkretinimas. Uduokite konkreius klausimus, kol
aikiai suinosite, koks veiksmas, vykis ar poelgis sukl nepasitenkinim,
pavyzdiui: kas konkre-iai atsitiko? ir t. t. Ties sakant, puolantj sutrikdys
ir nustebins reakcija, nes puldamas jis tikjosi gynybos, emocij, o ne
supratimo.
68
3. Sutikimas, kad kaltinimai ir priekaitai turi pagrind. Puolantysis tikisi,
kad bus ginamasi ir yra pasirengs mesti m rezerv. Kai randamas
bdas sutikti su kaltinimu, prieininkas nuginkluojamas, jis jau neturi dl
ko pulti. Jeigu skmingai nustatoma partnerio nepasitenkinimo prieastis
ir sutinkama, kad jo nepasitenkinimas pagrstas, partneris pasikeiia
nurimsta, klausosi. Lieka tik idstyti savo nuomon ir rasti bendr
sprendim.
4. Paaikinimas, kaip suprantate situacij. Svarbu ne tik suteikti galimyb
kaltintojui isakyti kaltinimus, bet ir paiam paaikinti savo elges,
motyvus ir tikslus. Tai, kad Js iklauste ir bent i dalies sutikote, jog
nepasitenkinimas pagrstas, teikia vilties, kad iklausys ir Jus, taiau
nepamirkite, kad kiekvienas mogus turi teis turti asmenin nuomon.
5. Abiems alims priimtino sprendimo svarstymas. Svarstomi galimi
problemos sprendimo bdai. Abi alys diskutuoja, derasi.
2.3.3. konfikto ali pasiprieinimo bendradarbiavimui veikimas
Konfikto alys kartais gali prieintis bendradarbiavimui. Tok pasiprieinim
ypa gali paskatinti mediatoriaus emocinis atsiribojimas, altumas. Ir prieingai,
kuo konfikto alys labiau pasitiki mediatoriumi, tuo labiau jos bus link
bendradarbiauti. Kaip mediatorius gali paskatinti pasitikjim juo, jeigu jam
paiam teiss paeidjas arba nukentjusysis yra emocikai atstumiantys?
Daugelio autori teigimu, svarbiausia mediatoriaus savyb turi bti nuoirdi ir
stipri atjauta monms.
Emocij tyrintojas Paulas Ekmanas, kurio mokslinio modelio pagrindu buvo
sukurtas serialas Melo teorija (angl. Lie to me), teigia, kad net gyvnai savo
elgesiu gali ireikti atjaut kitiems gyvnams. Suaugusios bedions padeda
maylms ulipti medius, dalinasi maistu net ne su savo vaikais. Be to,
dar arlzas Darvinas apra istorij apie sen akl pelikan, kur maitino kiti
pelikanai. Taigi, ar verta apie atjaut svarstyti, jei jos pasireikimas raytas
69
69
biologinje prigimtyje? Vis dlto inomi atvejai, kai mons visikai neireikia
atjautos: nei monms, nei gyvnams, nei gyviesiems, nei mirusiesiems. Yra
moni, kurie slapia arba atvirai netgi mgaujasi kit fzine, psichologine,
dvasine kania. Tokie asmenys gerai jauiasi tyiodamiesi i kit, menkindami,
emindami, niekindami, arba bent jau meidami, apkalbdami, geriausiu
atveju ignoruodami. Nors gyvename XXI amiuje, kuriame taip stipriai yra
paeng informacins technologijos, tikslieji ir gamtos mokslai, visgi mogaus
gebjimas atjausti, galima sakyti, vis dar siekia pirmykts civilizacijos lyg:
pasaulyje vyksta karai, gausu nusikaltim prie sveikat ir gyvyb, mons
aloja vieni kitus, smurtauja, nra geranoriki.
Vargu, ar rastume pasaulyje mog, kuriam nra tek patirti kit pikto,
negeranoriko vilgsnio, odio ar veiksmo. Jei panarytumte internete,
rastumte straipsni, komiks, ar, ijuokiani, niekinani, meiiani net
didiuosius monijos mokytojus, istorines asmenybes: Jz Krist, Mahomet,
Sidhart Gautam, krikioni ir kitus ventuosius. Jei pasklaidytume ventrai
ar istorini dokument puslapius, rastume daugyb moni negeranorik
veiksm liudijim: Kainas iduoda (nuudo) Abel, Judas iduoda (leidia
nuudyti) Krist ir t. t. Istorij siuetuose nebtinai nukentjusysis yra kaltas,
kad su juo taip pasielgiama. K blogo Abelis padar savo broliui Kainui, Kristus
savo mokiniui Judui? K blogo galjo padaryti nekalti yd kdikiai Adolfui
Hitleriui? Arba kuo nusikalto tkstaniai Lietuvos vaik ir jaunimo Josifui
Stalinui, kad buvo iveti Sibir? Visikai niekuo nenusikalto, tiesiog budeliai
absoliuiai neturjo atjautos gebjimo sijausti kito mogaus poreikius,
kani, vidin pasaul.
Visa monijos istorija paenklinta idavystmis, skaudinimais, smoningais arba
nepiktavalikais moni, net valstybi veiksmais. Pavelkite savo gyvenim.
Kokio amiaus bdami, patyrte pirmj negeranorik vilgsn, od, veiksm?
Galbt nuo Js nusisuko, galbt apmei, pasityiojo. Kartais toki patirt
galima pavadinti skaudinimu, paeminimu, nepagarba, kartais idavyste,
apgaule. Kaip jauiams, patyr kit negeranorikum tyin arba ne? Jei
pataikyta pai ird jauiams sukrsti, okiruoti, nusivyl. Mus apima
lidesys arba imame kaltinti save, kad per daug pasitikjome. Galime stipriai
70
supykti ir pagalvoti: ito a niekada nepamiriu, niekada neatleisiu. Moksliniai
tyrimai rodo, kad patyias, patirtas vaikystje ar paauglystje, prisimename vis
gyvenim. Kito mogaus atjautos stoka ir negeranorikumas mumyse sukelia
pykio, nerimo, lidesio emocijas. Joms pasiduodami, patenkame uburt
neigiam mini ir jausm rat. Antropologas profesorius Arvydas ygas teig:
mes, mons, esame sukurti t, kurie mus myljo, ir sualoti t, kurie ms nekent.
Taigi, nepatyr atjautos i artimiausios aplinkos moni, galime atsiriboti, tapti
emocikai alti, negebantys atjausti. Visgi taip nutinka ne visiems.
Mokytojos Adels Dirsyts raytoje Sibiro tremtini maldaknygje yra odiai:
Viepatie, pasigailk t, kurie mus persekioja ir kankina, duoki ir jiems painti Tavo
meils saldum. Panas buvo ir Kristaus odiai ant kryiaus, meldiantis u
kankintojus: pasigailk j, nes jie neino, k daro. Labai panaiai u piktadarius
meldsi ketvirtojo amiaus krikionys, pasitrauk tobulti dykum ir vadinti
Dykumos tvais ir motinomis. Panaus yra ir Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos
poiris: net bdamas persekiojamas, jis niekada vieai neisak neapykantos
Kinijos monms. Dalai Lamos teigimu, jei asmuo iaurus, jis yra labiausiai
reikalingas atjautos, nes pats nesupranta, kokias pasekmes sukuria savo
gyvenimui, kaip baisiai jam gali tekti kentti ateityje. Bet ar mes, paprasti mons,
galime isiugdyti atjaut mums kenkiantiems? Gal atjauta piktavalikiems yra
apdovanoti tik ypatingos dvasins kokybs asmenys? Ar mums tokia atjauta yra
pasiekiama? ventajame rate primenama, kad labai lengva mylti tuos, kurie
yra mums geri, bet nepaprastai sunku tuos, kurie su mumis blogai elgiasi. Ir
nors apatalai ragino laiminti persekiotojus, ar ms laik pasaulyje tai realiai
gyvendinama?
Anglijoje yra Grendono kaljimas, kurtas 1962 metais, kuriame kalinti ypa
pavojingi visuomenei nuteistieji. Tarp j yra moni, kurie vykd daugyb
mogudysi ir nieko nebijo: jie gali nustumti darbuotoj nuo laipt, mesti
veid kart sriub ar arbat, trenkti sien, ukrsti AIDS. Personalas, kuris
pageidauja dirbti su iais monmis, tris mnesius yra atitinkamai ruoiamas.
Paruoimo esm ugdyti darbuotoj Mauglio flosofj, gebjim velgiant
nuteistj, viduje sau tyliai pasakyti: esame vieno kraujo tu ir a. Dirbant su
asocialaus tipo asmenimis, yra nepaprastai sunku juos atjausti, bet tai btina
71
71
dl paties darbuotojo gerovs. Nuteistieji pasmons lygmenyje pajauia
darbuotojo atjaut ir maiau ksinasi. Juk labiau esame link ksintis tuos,
kuriuos suvokiame kaip mums prieikus. Bet kokiu bdu darbuotojai geba
igyventi atjaut mogudi ir smurtautoj atvilgiu? Jie raginami pamstyti:
n vienas nesirinkome savo gen, eimos, gyvenimo aplinkybi ir istorijos,
tad jei turiau paeist genetik, biau gims to mogaus eimoje ir biau
patyrs visas tas aplinkybes, kurias jis patyr, kas ino, gal biau dar blogesnis?
Kaip minjome, atjauta gali bti bdinga net gyvnams. Rus mokslinink
Nadia Kohts aprao atvej, kai impanzes priviliodavo ne maistas, bet atjauta.
Kai ji negaldavo pagauti bedionls, viliodama bananu, apsimesdavo
gailiai raudanti ir bedionl tuojau pat atskubdavo paguosti ir apsikabinti.
Mokslininkas Dale J. Langfordas teigia, kad atjautos pasireikim lemia ne
vliausiai susiformavusi smegen dalis prefrontalin iev, kuri atsakinga u
racional moralini problem sprendim, bet evoliucikai ymiai ankstyvesns
sritys. Jo tyrimas parod, kad net pels igyvena skausm, jei mato kenianias
kitas peles.
1945 met rugpjio 6 dien vir Hirosimos Japonijoje sprogo atomin bomba.
Neinome, k jaut ir ar apskritai, k nors jaut davusieji sakym j numesti ir
j numetusieji, bet puikiai inome, k jaut visa tai stebjs krikionis, kuris
organizavo pagalb ios nelaims itiktiems. Tai buvo Pedro Arrupe, kuris
kadaise studijavo medicin, bet sudalyvavs Lurdo stebuklo ekspertizje buvo
taip paveiktas, kad nusprend tapti dvasininku. Sprogus bombai, jis jzuit
vienuolyne, talpinaniame 30 vienuoli, kurdino karo lauko ligonin, kurioje
apgyvendino 150 nukentjusij. Nors daugelis j buvo kitos tautybs, pair,
tikjimo, jis jais rpinosi su didiausia atjauta ir meile. Pedro Arrupe veiksmai
beatodairikas rpinimasis kitais, pamirtant savo gerov yra veikliosios
atjautos pavyzdys. Ties sakant, atjauta paprastai ir turi pasireikti veikimu u
kito mogaus gerov, sveikat, gyvyb. Arba bent jau susilaikymu nuo kenkimo.
Mokslininko Paulo Ekmano teigimu, atjauta nra emocija, bet asmenybs
savyb, todl ji gali bti ugdoma, gyjama, puoseljama, didinama. Atjautos
pasireikimas rodo asmenybs brand ir dvasingumo kokyb. Kokiu bdu
atjaut puoselti ir ugdyti, kad btume psichologikai brandios asmenybs?
72
Mokslininkai teigia, kad pirmiausia reikia sismoninti, jog visos gyvos btybs
trokta patenkinti poreikius ir ivengti skausmo. Kitaip tariant, visi norime
laims ir nenorime kanios. Laims siekimas bdingas bet kurios istorins
epochos ir kultros monms. Prie kaip nors pasielgdami su kitu, pagalvokime,
ar nortume, kad su mumis taip bt pasielgta. Tibeto vienuoliai praktikuoja
atjautos mediacij. Jie atsisda patogia poza, usimerkia ir pradeda galvoti apie
artimiausios aplinkos mones, kurie iuo metu igyvena kani. Kaip kani
jie supranta konfiktus, skyrybas, vienatv, depresij, nerim, lig ir daugel
kit dalyk. Tada pradeda galvoti apie savo tautos kani, vliau monijos ir
viso pasaulio. Jie sismonina, kiek daug iame pasaulyje kanios ir kaip gerai
bt t kani sumainti. sismoninimas paprastai gali bti toks stiprus, kad,
galvojant apie pasaulio kanias, net susitvenkia aaros. Tuomet jie rytingai
sau pasako: gyvensiu taip, kad nedidiniau monijos kanios; padarysiu visk,
kad kanios iame pasaulyje bt maiau. Kai apsisprendimas yra aikiai
sismonintas ir labai tvirtas, jie daro tok pratim: kvpdami sivaizduoja, kad
save sugeria artimiausios aplinkos ir net pasaulio kani, j viduje ji susiduria su
savimeile (ego) ir sprogsta kaip muilo burbulas (neutralizuojama), o ikvpdami
sivaizduoja, kad pasauliui pasiunia ramyb, paskleidia ilum, gerum ir
meil. Taip jie kartoja tol, kol pasijunta galintys eiti pasaul ir su meile tarnauti
monms. Geri krikionys taip pat meldiasi u monijos gerov ir nuolat
pasiryta bti gailestingi kaip Dangikasis Tvas. Jei kas nort, kad pasaulyje
bt daugiau meils ir gerumo galima tuo rpintis kiekvien akimirk, ia ir
dabar, pradedant nuo savs, nes pasauliui be galo reikia moni atjautos.
Mediatoriai turi unikali galimyb parodyti aukiausi atjaut ir savo uoliomis
geranorikomis pastangomis prisidti prie to, kad is pasaulis tapt geresne
vieta gyventi.
2.4. Neverbalinis bendravimas mediacijos procese
Bendravimas keitimasis prasminga informacija, o keistis prasminga informacija
galima ir nenaudojant odi. Informacija gali bti ukoduota ne tik odiais
73
73
bet ir neverbalinais enklais (gestais, veido iraika ir t. t.). Taigi, bendraudami
mons informuoja vieni kitus ne tik kalba, bet ir kno judesiais, veido iraika,
pasirinkdami distancij ir kt. mons bdami kartu, tiesiog negali nebendrauti.
Nepasakant n vieno odio savo panekovui mes galime parodyti kaip
jauiams, k galvojame, kaip nortume pasielgti. Bendraujant mogaus
neverbalinis elgesys yra labai svarbus. Taip pat svarbu stebti kit neverbalin
elges ir tinkamai j reaguoti, bei kartu suprati savo paties neverbalin elges ir
jo poveik panekovui.
Neverbalinis bendravimas gali apimti bet kok elges, kuriuo bandome kak
pasakyti panekovui. Tai gali bti manieros bendraujant, veido iraika, fzin
ivaizda, aktyvs kno judesiai ar kuriama aplinka. Taiau kalbdami apie
neverbalinius enklus, kurie suteikia prasmingos ir naudingos informacijos
pokalbio metu, daniausiai turime omenyje mogaus veido iraik, kno pozas,
bendravim akimis, prisilietimus, fzin atstum tarp moni ir gestus.
Neverbaliniam bendravimui priskiriamos ir kalbjimo charakteristikos: balso
auktis, garsumas, kalbjimo greitis, balso drebjimas, pasakojime darom
pauzi skaiius ir ilgis. ios kalbjimo charakteristikos gali bti naudojamos
pokalbiui kontroliuoti. Pavyzdiui, pakeltas balsas gali reikti, kad sakome k
nors svarbaus ir norime, kad kiti atkreipt tai dmes, o balso nuleidimas gali
reikti, kad baigme kalbti.
Kitas svarbus dalykas yra tas, kad neverbalinis bendravimas, skirtingai
nuo kalbinio bendravimo, vyksta ir nesmoningu lygmeniu ir jis niekada
nenutrksta. Net panekovo tyljimas gali bti prasmingos informacijos altiniu.
Bendraudami su draugais ar klientais ne visada smoningai kontroliuojame
gestus, kno pozas ar veido iraikas. Neodinis elgesys perteikia informacij
apie tai, kas vyksta ia ir dabar. Pavyzdiui, balso tonas rodo kalbaniojo poir
pokalbio tem ir klausytoj. Neverbaliniu elgesiu galime ireikti savo emocijas
bei nuostatas dl vairi dalyk. Galime parodyti, kad baigme kalbti, norime
nutraukti pokalb, parodyti susidomjim panekovu ir t. t. Todl neverbalinis
elgesys gali bti naudojamas kaip odi pakaitalas, gali papildyti ir/arba
reguliuoti kalb (pvz., ranka parodyti, kam atjo laikas kalbti) ar iliustruoti
kalb (pavyzdiui, vizualiai bandyti paaikinti tai, kas yra sakoma).
74
Jei mogaus odiais perteikiama informacija skiriasi nuo to, k sako knas,
daniausiai esame link tikti tuo, k matome, t. y. neverbaline informacija.
Pavyzdiui, jei panekovui sakysime, kad jis labai simpatikas ir mums patinka,
bet tuo paiu metu stovsime nusisuk onu ir neirsime j, isakyti odiai
neskambs tikinamai. Mediatorius turt atkreipti dmes tai, ar sutampa
panekovo odinis ir neodinis elgesys, bei kartu padti jam ireikti tikruosius,
realius jausmus. Jeigu mediatorius supranta neodines reakcijas, tai mediacijos
dalyviai pastebs tai ir labiau juo patiks (pasitiks).
Neverbaliniam elgesiui ireikti reikalingas pokalbis akis ak tam, kad pokalbio
klausytojas matyt siuniamus neverbalinius enklus. Suprasti panekovo
neverbalin elges reikia mokytis, nes tie patys neverbaliniai enklai kartais gali
bti suprasti labai vairiai. Pavyzdiui, mogaus ypsen galima suprati kaip
draugikumo enkl, ger jo nuotaik arba galim pagalvoti, kad jam patiko tai,
kas buvo pasakyta. Taigi, ar teisingai suprasime panekovo ypsen, priklausys
nuo to, ar tinkamai vertinsite pokalbio kontekst, taip pat nuo js nuotaikos
tuo metu. Todl neverbalin bendravim reikia irti kaip specifn rakt,
kuris veda prie panekovo jausm ir motyv supratimo. Reikia nepamirti, kad
kiekvienas neverbalinis veiksmas yra tik dalis platesnio elgesio konteksto, kuris
neverbaliniams veiksmams suteikia vienoki ar kitoki prasm. Taip pat reikia
atsiminti, kad to paties mogaus neverbalinis veiksmas gali reikti skirtingus
dalykus skirtingose situacijose.
Neverbalinio elgesio enklai
Galime iskirti tokius pagrindinius neverbalinio elgesio enklus:
1. Prisilietimai prisilietimai perduoda svarbi informacij apie santykius.
Prisilietimo interpretacija priklauso nuo to, kada, kur ir kokia kno dalis
yra palieiama. ia galima iskirti tokius enklus: tapnojimas per peius,
velnus prisilietimas, rank prisilietimai, pabuiavimas, drimas pirtu
krtin ir t. t.
2. Atstumai tai pasirenkama distancija tarp panekov. Asmuo priartja arba
atsitraukia nuo panekovo atsivelgdamas savo tarpasmenin erdv.
75
75
Iskiriamos keturios tarpasmenins erdvs: a) intymioji labai maas
atstumas tarp bendraujani (0-50 cm). Tok atstum bendraudami palaiko
artimi ir labai gerai pastami mons. Paeidus i zon, gali pasikeisti
fziologins mogaus reakcijos (pavyzdiui, padanti irdies ritmas).
Bendraujant nedera paeisti intymios panekovo tarpasmenins erdvs. b)
asmenin tokiu atstumu paprastai bendraujama su kolegomis, draugais,
paystamais monmis (50-120 cm.). Tai daniausiai pasirenkamas atstumas,
j pasirinkus galime kontaktuoti akimis ir kitais neverbaliniais enklais. c)
socialin atstumas tarp bendraujani yra 120-400 cm. Tokiu atstumu
bendrauja maai paystami ar skirtingo statuso mons. d) vieoji tokiu
atstumu bendrauja nepaystami mons. Atstumas tarp bendraujani
didesnis nei 400 cm. Mediatorius pasirinkdamas atstum, kuriuo bendraus
su mediacijos dalyviais, negali paeisti panekovo intymiosios erdvs, nes
mediacijos dalyviai gali pasijausti nesaugiai. Taip pat mediatorius negali
pasirinkti per didelio atstumo, nes pokalbio metu jis turt umgsti iltus
santykius. Tai bus nemanoma padaryti, jei mediatorius nuo panekovo
stovs/sds per toli. Mediatorius per pokalb turt stebti, ar keiiasi ir kaip
keiiasi atstumas tarp panekov (konfikto ali), turt atkreipti dmes
: panekovo iniciatyv keisti distancij, traukimsi artjant panekovui ar
artjim traukiantis jam, nuolatin siekim mainti/didinti atstum.
3. Ivaizda/apranga darbui detals, ukuosena daug pasako apie mogaus
nuostatas. Paaugli ukuosena ir apranga danai ireikia j nepasitenkinim
suaugusij vertybmis.
4. Linksjimai galva padeda valdyti tarpusavio sveik, ypa kai kalbama
paeiliui. Linksjimai leidia kitam tsti kalb, greiti linksjimai gali ireikti
nor kalbti.
5. Veido iraika tai vienas i svarbiausi neodini enkl. Jis rodo panekovo
emocin bsen, atspindi tarpasmenines nuostatas, suteikia neodin
grtamj ry kit pasisakymams. Tai ir svarbus informacijos perdavimo
altinis. Jei patiriamos emocijos ir jausmai yra tikri, jie veide pasirodys
anksiau nei odiai, taiau jei emocijos yra dirbtins jos veide pasirodys
kartu su odiais arba po j. Vertinant veido iraik reikia atkreipti dmes
iuos poymius: iraikos nebvim, suraukt kakt, burnos formas, antaki
76
judesius, nervi pasikeitim, ypsen, juok, lp kandiojim. vairs
j deriniai lemia veido iraik. Mediatorius turt mokti perskaityti
mediacijos dalyvio veide diaugsm, lides, baim, pykt, laim, nuostab,
pasibjaurjim. Taip pat kai vienus jausmus maskuoja kiti jausmai. Veido
iraika gali puikiai papildyti isakytus panekovo odius. Nors tikrsias
emocijas sunku nuslpti mediatorius turi atsiminti, kad mediacijos dalyviai
gali bandyti nuslpti savo tikrsias emocijas nordamas save apsaugoti (ar
gerai pasirodyti) ir pakeisti jas kitomis. Pavyzdiui, mogus gali jausti viduje
didel pykti, bet tramdyti j viduje ir jo neireikti.
6. Gestai tai rank ir pirt simboliniai judesiai, sustiprinantys sakom odi
reikm ar siekiantys atkreipti dmes. Jais galima parodyti dyd ar form.
7. Laikysena stovjimo, sdjimo arba guljimo bdas. Laikysena danai
susijusi su asmeninais santykiais: draugikumu, prieikumu. Laikysena gali
ireikti pranaum arba nepilnavertikum. Jinai parodo ir emocin bsen,
ypa tampos ar atsipalaidavimo pobd. Laikysena sunkiau kontroliuoti nei
veido iraik: nerim, kurio nesimato veide, gali iduoti laikysena.
8. Aki kontaktas ir bendravimas akimis svarbu kada, kaip danai ir kaip
ilgai mes irime akis. i informacija perduoda svarbius praneimus apie
santykius, ypa apie pageidaujam dominavim ar artum. Jeigu irima
akis pradedant kalbti, tai gali bti badymas patraukti klausytojo dmes.
Jei irima akis pokalbio pabaigoje, tai gali reikti nor gauti atsakym,
nor suinoti, kaip klausytojas reaguoja. vilgsnis gali iduoti mogaus
ketinimus daug anksiau nei jo isakyti odiai ar konkretus elgesys. Aki
kontaktas bus trumpesnis, kai aptariama tema panekovui kels tamp,
diskomfort ar nors k nors nuslpti.
Vertinant aki kontakt ir bendravim akimis svarbu atkreipti dmes :
irjim specifnius objektus;
irjim emyn;
Nuolatin irjim mediatori (kitus mediacijos dalyvius);
dm vilgsn mediatori (kitus mediacijos dalyvius);
vilgsnio lakstym nuo objekto prie objekto;
77
77
vilgsnio nukreipim nuo mediatoriaus (kit mediacijos dalyvi), kai is
pavelgia j;
Aki udengim rankomis;
vilgsnio sulaikymo danumas ties mediatoriumi;
irjim kit konfikto dalyv.
Svarbu atkreipti dmes ir paias akis ir j pokyt (pavyzdiui, atsirandanias
aaras akyse, blizgjim akimis, aki isipltim ir t. t.)
Aki kontakto nepalaikymas nebtinai reik, kad panekovas meluoja ar nori
k nors nuslpti. vilgsnio nukreipimas kit objekt gali rodyti, kad reikia
apmstyti tai, kas buvo pasakyta.
9. Neverbaliniai kalbos aspektai balso tonas (monotonikas, bejausmis,
nedarnus, grietas, pasitikintis, silpnas, nerytingas, virpantis, klivantis),
kirtis, akcentas, kalbos greitis, klaidos, kalbos garsumas (garsus, vidutinis,
tylus), tartis (aiki, nerpestinga). Tvirtas balsas gali rodyti panekovo drs,
neaiki ir tyli kalba nenor bendrauti. I balso tono galima sprsti, apie
k yra kalbama net nesuprantant kalbos. Taip pat i balso galima atpainti
nervingum, pykt, susijaudinim ir pan.
10. Monotoniki judesiai daniausiai yra nervingumo poymis. Tai gali bti
sukinjimasis ant kds, trypimas kojomis, barbenimas pirtais, drebjimas,
nenustygimas vietoje, aidimas plaukais, sagomis ir pan.
11. Kno siuniami signalai vairs kno judesiai, rodantys tam tikr komand,
pvz.: pirto laikymas prie lp gali rodyti kvietim tylti, giojimas paiais,
galvos purtymas neinojim, linkiojimas galva sutikim.
Mediatoriaus kno kalba
Pasak specialist, spd apie kitus susiformuojame remdamiesi informacija,
kuri gavome juos stebdami ar skaitydami kno kalb. Psichologijoje laikoma,
kad kno kalba gali bti pozityvi arba negatyvi:
78
Negatyvi kno kalba Galimas spdis
Rankos stipriai sukryiuotos ant krtins Nesaugumas, nepatikimumas, savigyna
Susigimas, nuleista galva, labai tylus balsas Menkavertikumas, nepasitikjimas savimi
aidimas su iedu, pietuku, kaklaraiiu Nerimas, stresas
Pirt, nag kramtymas Nerimas, stresas, nesaugumo jausmas
Kontakto su akimis nebuvimas Susidomjimo tema ar panekovu stoka
Nerangi eisena, sudribusi laikysena stovint,
einant
Nuobodulys, tingumas, susidomjimo stoka
Rankos laikymas prie burnos kalbant Baim, nesaugumas
Apranga ir ivaizda, neatitinkanti situacijos Atsiribojimas, individualizmas, prieikumas
Pozityvi kno kalba Galimas spdis
Rankos laikomos prie on arba rodomi delnai Lengvumas, atsipalaidavimas, atvirumas
Tvirtas aki kontaktas Susidomjimas, atvirumas, siningumas
Tiesumas, pasitempimas vaiktant ir stovint Energija, kontrol, pasitikjimas savimi
Mediacijos procese labai svarbus ir paties mediatoriaus neverbalinis elgesys,
nes juo ireikiamos neisakytos mintys ir jausmai. Tai danai pastebi ir suvokia
konfikto alys. Mediatorius turi imokti kontroliuoti savo neverbalin elges.
Mediatorius privalo:
1. Bti akis ak fzine aplinka turi leisti mediatoriui ir mediacijos dalyviams
visikai matyti vienas kit.
2. Bendrauti akimis tai rodo mediatoriaus dmes ir susidomjim. Taiau
tai visai nereikia, kad bendrauti akimis reikia vis laik, nes tai gali bti
suprasta kaip kyrus spoksojimas. Antra vertus, jeigu mediatoriaus vilgsnis
per danai klajos po kambar, neukliudydamas mediacijos dalyvi, tai
iems gali atrodyti, kad vengiama su jais bendrauti.
3. Priimti atvir poz sukryiuotos rankos ir kojos paprastai vertinama kaip
gynybos, atsitraukimo, nedalyvavimo poza. Ir prieingai, atvira poza reikia,
kad mediatorius pasirengs priimti visk, k mediacijos dalyviai pasakoja.
79
79
4. Bti atsipalaidavusiam kadangi mediacijos dalyviai per susitikim
gali nerimauti, svarbu, kad mediatorius nebt sitemps ir dar labiau
nedidint j nerimo. Mediatorius turt natraliai naudotis savo knu ir
kno siuniamais signalais, siekdamas mediacijos dalyviams parodyti savo
sijautim kontakt.
5. Kalbti aikiai, suprantamai paymtina, kad svarbu ne tik matoma kno
kalba, bet ir kalbjimo ypatumai. Mediatoriaus kalba turi bti sklandi,
tiksli ir aiki. Pasitaiko, kad vienas odis turi kelias reikmes ir bendraujant
panaudojama netinkama odio reikm. Netinkamai panaudotas odis
pavojingiausias veiksnys bendravimo procese. Reikia vengti sunkiai
suprantam, retai naudojam odi. Tokiu bdu teisingas praneimas
daniausiai tampa klaidingu. Geri mediatoriai privalo mokti kalbti aikiai,
sklandiai, tiksliai ir visiems suprantama kalba.
6. Atkreipti dmes neverbalinius kalbos aspektus bendravimo efektyvumas
priklauso ir nuo to, kaip mes kalbame: greitai ar ltai. Nervingi mons
daniausiai kalba daug greiiau, negu savimi pasitikintys, rams. Geriausi
rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per ltai (turi bti
pusiausvyra). Tvirtai pasakytas sakinys rodo, kad asmuo pasitiki savimi, o
isakyta informacija yra svarbi.
7. Parodyti, kad aktyviai klausosi konfikto ali geras mediatorius turi bti
ir geras klausytojas. Pasak psicholog Greenberg ir Baron (2000), geras
klausytojas visada klausosi aktyviai. Mediacijos procese labai svarbu, kad
mediatorius ne tik igirst kas yra kalbama, bet ir siklausyt informacij,
pateikt per pokalb. Mediatorius savo kno klaba ir uduodamais
klausimais turt konfikto alims parodyti, kad j aktyviai klausosi (apie tai
plaiau 2.5. skyriuje).
80
2.5. Klausymasis mediacijos procese
Aktyvus klausymasis yra vienas svarbiausi gdi, padedani suprasti
panekov. Neutenka girdti, reikia panekovo klausytis, klausytis to, k nori
mums pasakyti. Norint bti geru klausytoju, reikia sutekti dmes panekovo
kalb, nesvarbu kokie yra ms interesai ir poreikiai.
Trys klaidingi sitikinimai apie klausymsi:
1. Girdjimas ir klausymasis yra tas pats. Girdjimas yra fziologinis procesas,
kurio metu registruojamos garso bangos pasiekusios ausies bgnel. Mes
nekontroliuojame to, k girdime. Garsai, kuriuos mes girdime, neturi jokios
prasms, kol mes jos nesuteikiame. Kita vertus, klausymasis yra aktyvus
procesas, kuris i verbalins ir neverbalins informacijos sukuria prasm.
2. Klausymasis yra natralus procesas. Vis dl to, mes girdime nuo gimimo,
bet ne klausoms. Klausymasis yra gdis, kur gyjame su laiku.
3. Klausymasis nereikalauja pastang. Klausymosi gdiams reikia
praktikos ir dmesio. Didioji i pastang dalis pasireikia vaikystje
mokantis kalbti.
Klausymosi stiliai
Iskiriami trys klausymosi stiliai:
1. Konkuruojantis arba kovingas klausymasis. is klausymosi tipas pasireikia,
kai klausantysis yra labiau sudomintas ireikti savo mintis ir poir, nei
suprasti kito nuomon. Klausantysis ieko pokalbyje vietos, kada galt
pristatysi savo nuomon. Tiktina, kad puls kiekvien teigin, su kuriuo
nesutinka. Tokiais atvejais klausantieji tik vaidina, kad dmesingai klausosi,
o i tikrj galvoja apie tai, k turi ir nori pasakyti. Deja, tokie klausytojai
yra labiau sitrauk argument, iekojim j formulavim ir isakytos
informacijos paneigim, nei panekovo klausymsi. Tai danai bna
sutrikusio bendravimo rezultatas.
81
81
2. Pasyvus arba dmesingas klausymasis. is klausymosi tipas pasireikia, kai
klausantysis yra nuoirdiai susidomjs ir nori visk igirsti bei suprasti,
k panekovas jam sako. Klausantysis aktyviai ir dmesingai klauso, pats
padaro ivad, kad igirdo ir suprato teisingai. Klausantysis gali siterpti
trumpomis replikomis, tokiomis kaip: mhm, taip, domu, suprantu. Taiau
visada pasilieka pasyviu klausytoju, nes nepasitikrina, ar tikrai gerai suprato.
Tokia klausymosi forma ypa tinkama, jei panekovas igyvena stiprias
emocijas; dega noru idstyti savo poir; sunkiai sekasi dstyti savo
mintis, jis mikioja. iais atvejais mogui svarbiausia bti igirstam, ms
nuomon jam antraeilis dalykas.
3. Aktyvus arba refektyvus klausymasis. is klausymosi tipas pasireikia,
kai klausantysis yra nuoirdiai susidomjs panekovo kalba. Klausantysis
nuoirdiai nori suinoti, k kalbantysis galvoja, kaip jauiasi, k reikia
panekovo kalba. Tokie asmenys aktyviai patikrina savo supratim prie
praddami kalbti. Klausantysis perfrazuoja savo supratim ir perteikia
j kalbaniajam patikrinti. Toks grtamasis ryys aktyvus klausymasis,
kuris padaro j efektyviu. is klausymosi stilius yra efektyviausias ir
rekomenduojamas siekiant optimali rezultat.
Neefektyvaus klausymosi pasekms
Neefektyvus klausymasis turi neigiamas pasekmes. Mediatorius efektyviai
nesiklausydamas gali:
Prarasti dal informacijos, kuri jam pasak mediacijos dalyviai. Per
tai mediatorius gali netinkamai reaguoti dalyvi pasakojimus. Vliau
mediatoriui gali bti sunku apibendrinti dalyvi pasakojimus ir uduoti
papildanius klausimus;
Padidinti klaid tikimyb. Mediatorius gali nesuprasti, k asmuo norjo
pasakyti ir vliau netinkamai reaguoti;
Ne laiku nutraukti pokalb;
Sultinti pokalb, nes skiriamas papildomas laikas prisiminti dalyvi
pasakojimus, uduodami papildomi, nereikalingi klausimai;
82
Sukelti nereikalingas diskusijas, trikdanias mediacijos dalyvius;
Laiku nesureaguoti dalyvi isakytas mintis ir padidinti dalyvi
nesupratim.
Kodl klausoms neefektyviai? Vidiniai ir ioriniai klausymosi barjerai
Iskiriamos dvi klausymosi barjer grups:
1. Vidiniai barjerai nesiklausome dl vidini prieasi, kuriomis gali
bti nuovargis, mstymas apie savo problemas, nedomi pokalbio tema,
emocinis susijaudinimas, tingjimas klausytis, nenoras igirsti kritikos apie
save ir audringas reagavimas j, neigiamos nuostatos kalbantj turjimas,
pastovus igirst mini vertinimas, ltas informacijos apdorojimo tempas,
iankstinis nusistatymas ar tiesiog neturjimas ger klausymosi gdi.
Keletas vidini barjer:
siterpimas pokalb neiklausome panekovo, nes j pertraukiame
nordami j papildyti ar isakyti savo mintis.
Mediatorius atskir ir bendro susitikimo metu privalo iklausyti
mediacijos dalyvius iki galo. Bendro susitikimo metu mediatorius
turi sukurti slygas, kad dalyviai galt papasakoti savo patirtus
igyvenimus j nepertraukiant.
Atsakymo inojimas ir savs laikymas aptariamos temos specialistu klausytis
trukdo sitikinimas, jog esame aptariamos temos specialistu ir inome,
k kalbantysis nori pasakyti dar prie pabaigiant jam kalbti. Atsiranda
noras pertraukti ir/ar pabaigti sakin u panekov. Dar labiau trikdantis
elgesys yra panekovo nutraukimas ir pasakymas, kad su juo nesutinkama.
Nutraukiant panekov ir neleidiant jam pabaigti pasakoti, perteikiama
inia, kad nevertini to, k jis sako. Per pokalb norint ilaikyti atvir prot
reikia drausms ir praktikos.
Mediatoriai tai mediacijos proceso specialistai, bet jokiu bdu ne
dalyvi patirties specialistai. Mediatorius per pokalb turi stengtis
ilikti atviras ir imlus naujai informacijai. Svarbu suinoti dalyvi
83
83
patirt i j perspektyvos. Mediatorius negali pertraukti panekov
jiems neleidiant pabaigti pasakoti. Taip pat jeigu dalyviai vienas kit
pertraukia, mediatorius tai turi reaguoti.
Pratimai, kurie gali padti nepertraukti panekovo:
Palauk tris sekundes. Kada panekovas baigia pasakoti, palaukite tris
sekundes ir tik tada pradkite kalbti. Tokiu bdu bsite sitikins, kad
tikrai panekovas baig pasakoti, pilnai isak savo jausmus ir mintis.
Palaikantys, patikslinantys klausimai. Lavinant klausymosi gdius,
kalbantis su kolega uduokite tik palaikanius, patikslinanius
klausimus ar papraykite, kad paaikint tam tikras isakytas mintis. I
pradi gali bti sudtinga neisakyti savo mini.
Igirsk kak naujo. Per pokalb turk tiksl suinoti bent vien nauj,
verting dalyk. Dauguma moni, kurie usibria tok tiksl, pokalbio
metu suranda daugiau nei vien perl, nesvarbu su kuo kalbtsi.
Bandymas padti klausantysis stengiasi galvoti, kaip isprsti panekovo
problem. Dl ios prieasties praleidiama tai, k kalbantysis sako.
Panekovo pertraukimas, kad bt duotas patarimas, sutrikdo vis pokalb
ir sumaina klausytojo sugebjim igirsti ir suprati kalbaniojo patirt.
Mediatorius turi bti sutelks vis savo dmes dalyvi isakomas
mintis. Mediacijos dalyviai susirinko tam, kad papasakot savo patirt
ir patys isprst savo problem. Mediatoriaus bet koks situacijos
sprendimo pasilymas rodo nepagarb dalyviams ir iuo elgesiu
mediatorius parodo, kad geriau mato sprendim nei patys dalyviai.
Taiau reikia nepamirti, kad geriausias savo problem sprendjas yra
pats mogus. Mediatorius turi skatinti dalyvius iekoti tokio sprendimo,
kuris patenkint j abiej lkesius. Mediatorius negali duoti
patarimo, net jeigu dalyviai sako, kad neino, kaip sprsti problem ir
prao mediatoriaus patarimo. Tokioje situacijoje mediatorius klausim
pagalba turi skatinti dalyvius galvoti ir iekoti tinkamiausio sprendimo.
Bandymas tikti arba padaryti ger spd jei klausantis asmuo pokalbio
metu turi tiksl padaryti ger spd panekovui, nori jam tikti, tuomet
visikai nesutelks dmesio klausantis ir klausymosi efektyvumas sumas.
84
Tokiu bdu panekovas gali bti visikai nesuprastas. Toks asmuo
nesiklausys, o galvos apie tai, kaip tikti panekovui, k pasakyti baigus jam
pasakoti.
barjer gali bti sunku veikti pradedantiesiems mediatoriams.
Nepatyr mediatoriai, nordami padaryti ger spd, klausydami
dalyvi pasakojim, gali pradti galvoti, kok klausim uduoti, kaip
apibendrinti vis informacij. Tai sumaina galimyb visikai suprasti
panekov.
Dirginantys praneimo odiai arba blogas igirst odi interpretavimas
(kitos reikms suteikimas) tam tikri odiai gali provokuoti klausytoj
reakcijas, kurios nebtinai buvo kalbaniojo tikslas. Igirdus dirginant od,
sumaja galimyb igirsti ir visikai sutelkti dmes panekovo kalb.
Mediatorius turi tinkamai reaguoti dirginanius odius. Jis turi bti
budrus, jei pastebs, kad pokalbio dalyvis emocingai reaguoja kito
dalyvio isakyt mint, od.
Patarimai:
Kai kalbantysis pavartoja od ar fraz, kuri jums sukelia blogas
emocijas, js kaip geras klausytojas galite paklausti ar panekovas
turjo mintyje tai, k js pagalvojote, kaip js supratote;
Mediatorius privalo trumpam nutraukti pokalb, jeigu pamato, kad
vienas dalyvis emocingai reaguoja jo ar kito dalyvio isakomas mintis
bei tam tikrus odius.
2. Ioriniai barjerai klausymosi efektyvumui takos turi ir aplinkos veiksniai:
Kalbantysis kalba per tyliai jeigu panekovas kalba per tyliai, papraykite,
kad kalbt garsiau.
Trukdo paalinis triukmas tai gali bti telefono skambutis ar transporto,
elektros prietais keliamas triukmas. Pasirpinkite, kad paalinio triukmo
bt kuo maiau. Papraykite, kad dalyviai ijungt telefonus ir pan.
Netinkama patalpos temperatra prie susitikim gerai ivdinkite patalp.
Kambaryje turt bti nei per kart, nei per alta.
85
85
Trikdo kambario interjeras renkantis mediacijos susitikimo viet, prie tai
j apirkite ir tinkamai j paruokite. Kambaryje neturt bti daikt
patraukani dmes.
Trikdo panekovo ivaizda mediatorius turt apsirengti civiliais drabuiais,
nes pareigno apranga gali trikdyti dalyvius.
Netinkama kalbjimo maniera tai per greitas/ltas kalbjimas, sudting
odi vartojimas. Stebkite savo kalbos temp, nevartokite odi, kuri
gali nesuprati dalyviai.
Klaidina panekovo neverbalin kalba tai gestai, mimika, rank judesiai.
Stenkits tinkamai naudoti neverbalin kalb.
Aktyvaus klausymosi technikos:
1. Paskatinimas tai klausaniojo tokios reakcijos, kurios parodo panekovui,
kad esate susidomjs ir klausots jo. Paskatinimui tinka tokie odiai kaip:
taip, suprantu, tskite, aha, m-m, matau, hmm.., tikrai?, ir?, gerai, tai domu.
Tokie odeliai skatina toliau pasakoti.
2. Pasitikslinimas is metodas naudojamas, kai norima isiaikinti, ar teisingai
suprastas panekovas ar norint suinoti papildomos informacijos. Pvz.: Kaip
supratau, tu norjai pasakyti, kad..., Ar galtum pakartoti?, Gal galtumte
apie tai papasakoti plaiau?, Gal galtumte paaikinti, pateikti pavyzdi,
nes nesupratau?
3. Pakartojimas paskutinio odio ar frazs, kuri k tik pasak, pakartojimas.
Pakartojimas suteikia tiksl grtamj ry. Parodo, kad atidiai klausots
ir esate susidomjs. Galima pakartoti pagrindines mintis, pabrti
svarbiausius faktus.
4. Perfrazavimas panekovo isakytas mintis pasakome kitais odiais. Tai
leidia pasitikslinti savo interpretacijas ir pasakyt odi prasm. Tokiu
bdu js isiaikinsite, ar gerai supratote panekov. Pvz.: Jei teisingai
supratau, problema yra... (pasakome j savais odiais) Ar teisingai supratau?
Kaip supratau, tau svarbu <...>
5. Jausm atspindjimas stengiams suprasti, suvokti ir atspindti
86
kalbaniojo jausmus. Atsakyti ne turin, o emocijas. Jausmai daniausiai
slypi u odi ir nebtinai juos vardija kalbantysis. vardinant panekovo
jausmus, parodysite, kad tikrai klausote ir suprantate. Pvz.: Jei a teisingai
supratau, tu jauti...; a matau, kad tu nulidai...; pastebjau, kad tave tai pykdo;
tavo odiuose a pajutau <...>. Jausm atspindjimui netinka kategoriki
teiginiai, pvz., tu supyks. Js uduotis yra pasakyti, kaip jums atrodo, kad
jis jauiasi, o ne sakyti, kaip jis jauiasi. ioje situacijoje geriau sakyti taip:
man atrodo, tu supykai, gal dl to, kad <...>.
6. Apibendrinimas is metodas daniausiai naudojamas pokalbio pabaigoje.
Klausytojas reziumuoja pagrindines pokalbio mintis ir faktus, tuo paiu
informuoja kalbtoj apie tai, k jis suprato, i to kas buvo pasakyta. Pvz.:
pagrindin mintis, kuri norjai pasakyti, yra <...>; apibendrindamas ms
pokalb, galiu pasakyti, kad <...>; taigi problemos esm yra <...>.
7. Tylos pauzs jomis reikia pasinaudoti prie ruoiantis pasakyti kak
svarbaus, kai pasakte kak labai svarbaus. Tylos pauz gali bti panaudota,
kai jauiate, kad usimezg ryys.
Kiti patarimai, padedantys lavinti aktyv klausymsi:
irkite panekovui akis. Tokiu bdu parodysite savo dmesingum, o
panekovas gals matyti js reakcij.
Venkite skubot ir kategorik ivad. Pirmas spdis, stereotipai, nuostatos
ikreipia ms klausymsi. Iankstiniai nusistatymai blako ms dmes ir
klausymsi daro tendencing.
Niekada nebandykite ubaigti kito mogaus sakomo sakinio. Tai gali
kalbaniajam sukelti nemalonius jausmus.
Reaguokite. Tai svarbus aktyvaus klausymosi elementas, kuris leidia
panekovui suprasti, kad jo yra klausomasi. Tai ne tik odiu isakomi
klausimai, pastabos ir pan. Tai ir neverbalinis elgesys: linksjimas galva,
padrsinama ypsena, trumpi odeliai (aha, tsk, domu). Tai rodo dmes
panekovui.
Uduokite klausimus. Klausimus reikia uduoti, jei ko nors nesuprantate,
norite pasitikslinti ir pan.
87
87
Darykite pauzes prie atsakydami. Jei prie atsakydami padarysite trump
pauz ir lengvai kvpsite panekovas supras, kad js atsakymas
apgalvotas.
Usiraykite. Jei pokalbis yra labai svarbus, sudtingas ir jo metu yra
pateikiami skaiiai, pavards ar kiti svarbs faktai, reikt, gavus panekovo
sutikim, tai pasiymti popieriaus lape.
Literatra:
Fiske J. vadas komunikacijos studijas, Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Lekanaviien R., Vasiliauskait Z., Antinien D. ir Almonaitien J. Bendravimo psichologija iuolaikikai. Vilnius: Alma Littera, 2010.
Legkauskas V. Socialin psichologija. Vilnius: Vaga, 2008.
Mind Tools on Active Listening, 2005 [interaktyvus]. Prieiga per internet: http://www.mindtools.com/CommSkll/Mind%20Tools%20Listening.pdf
Molcho S. Kno kalba kelias skm. Vilnius: Alma littera, 2006.
Nadig L. A. Tips on Efective Listening [interaktyvus]. Prieiga per internet: http://www.drnadig.com/listening.htm
Suslaviius A. Socialin psichologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006.
Webb M., Eight barriers to efective listening, 2006 [interaktyvus]. Prieiga per internet: http://www.sklatch.net/thoughtlets/listen.html
Evaldas Visockas, Aist Diryt, Judita ukauskait, Rokas Uscila
MEDIACIJOS VADOVAS
ISBN 978-9955-606-14-7

Mediacijos Vadovas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Mediacijos Vadovas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Delinkventinio nepilnameio ir nukentjusiojo

You might also like