Shoko - Tendo. .Jakudzos - Menulis.ganksterio - Dukters.atsiminimai.2008

Shoko Tendo
JAKUDZOS
MNULIS
Gangsterio dukters atsiminimai
I angl kalbos vert
J URGI TA J RI NAI T
Turinys
PIRMAS SKYRIUS Plaukiantys debesys 7
ANTRAS SKYRIUS Pigs malonumai 19
TREIAS SKYRIUS Spidas 45
KETVIRTAS SKYRIUS Meiluiai 69
PENKTAS SKYRIUS Atpildas 89
ETAS SKYRIUS Tatuiruot 117
SEPTINTAS SKYRIUS Propera 133
ATUNTAS SKYRIUS Grandins 161
DEVINTAS SKYRIUS Isiskyr keliai 185
Pabaigos odis 197
Ar pilnas tas mnulis f 201
PIRMAS SKYRIUS
Plaukiantys debesys
A, jakudzos dukt, gimiau 1968 met iem. Buvau
treia i keturi mano tvui Hirojasu ir motinai Satomi gi-
musi vaik. Brolis Daikis buvo dvylika met vyresnis, po
jo gim sesuo Maki, vyresn u mane vos por met. O
Nacuki, penkeriais metais jaunesn u mane, buvo ms
eimos pagranduke. Mes visuomet j vadinome Naian*.
Esame kil i Tojonakos Osakos iaurje. Bet kai bu-
vau visai maa, persikraustme j visikai nauj nam kitoje
miesto pusje, Sakai rajone. Namas buvo nuostabus. U
dvivri metalini vart baltais ir rausvais azalij krmais
apsodintas vingiuotas akmen takelis ved iki paradini
dur. Namas japon standartais buvo didiulis: kiekvienas
turjome savo kambar, be to, buvo svetain, valgomasis,
du japon stiliaus tatamio** kambariai ir darbo kamba-
rys, kuriame tvas tvark reikalus ir priiminjo lankytojus.
Prisimenu, visi namai kvepjo vieiai supjauta mediena.
* -ian (-chan) - maybi n priesaga, vart oj ama prie vaik arba labai
art i m, jaun mot er vard.
** Tat ami s - iaudinis dembl ys, ski rtas gri ndi ms i kl oti .
8
S H O K O T E N D O
Ms svetains langai vrsi j pilies griovio stiliaus tvenki-
n, kurio vandenyje grakiai nard vairiaspalvs auksins
uvels. Mes netgi turjome basein, kuriame vasar pra-
aisdavome kiaur dien. U mano miegamojo lango augo
aukta ydinti vynia, savotika mano biiul. Mgdavau
nusineti savo rpesius ir problemas po jos vainiku ir pa-
sdti.
Be to, kad buvo vietos jakudzos bosas, mano tvas tu-
rjo dar tris kitus verslus: keli ir tilt statybos kompa-
nij, statybos firm ir nekilnojamojo turto versl. Mums,
vaikams, tvas buvo neaprpiama asmenyb. Ji s buvo pa-
mis dl main, visuomet turjo kelet pai naujausi
japonik ir usienietik automobili modeli, jau nekal-
bant apie Harley ir kitus motociklus. Ms garaas primi-
n transporto parod su tobula nupoliruot automobili ir
motocikl eile. Aiku, jo niekada netenkino serijiniai pa-
vyzdiai, todl laisvalaikiu jis nuolat tobulino savo ratus.
Jeigu per raudon vies alia sustodavo koks nors tipas su
senu galingu lauu, jis imdavo birbinti varikliu kaip lenk-
tynininkas, o usidegus aliai, imindavo akseleratori iki
dugno. Mano tvas prie vairo buvo kaip antis vandenyje.
Kantrioji mano motina maldaudavo nevaiuoti taip greitai,
o mane, vos pajusdavau greit, visuomet uliedavo mili-
nikas malonumas.
Kiekvien savaitgal ms eima kartu vaiuodavo pir-
kini arba papietauti restoran. Kai ieidavome i nam,
tio krokodilo odos pinigin bdavo isiptusi lyg stam-
b grob prarijusi gyvat. Mama visuomet atsissdavo
prie trij dali veidrod atlikti ukuosenos ir smulkme-
Jakudzos mnulis 9
niko makiao ritualo. Ji ieidavo plonais baltais pirtais
gniaudama rausv skt, o a eidavau sikibusi kit rank
ir spoksodavau mamos ied su opalu, kuriame vaivo-
rykts spalvomis atsispindjo saul. Kai uaugsi, jis bus
tavo", - sakydavo ji man ypsodamasi.
Ttis bdavo labai usims savo grupuots reikalais ir
kitais darbais, taiau pirm Naujj met savaite visuomet
praleisdavo su eima. Negaldavome sulaukti, kai kibsim
mamos paruot ventin stal: sojos padae virtas dar-
oves, storas saldaus omleto riekes, cukruotas juodsias
pupas, su ryiais pautintus, auksinius katainius, graiai
patiektus triauktje juodo lakuoto medio lktje. Nau-
jj dien pavalg visa eima ieidavome artimiausi ven-
tykl sukalbti pirmos Naujj met maldos. Mes, vaikai,
itraukdavome likimo ritinl ir praydavome tv perskai-
tyti j ir mums paaikinti. Toks buvo kasmetis Tend ei-
mos ritualas. Kai pradjau lankyti mokykl, per Naujuo-
sius metus ttis djo man deln mao varpelio pavidalo
talisman.
- i a tau, ioko.
Tas talismanas ild man deln, rods, iluma smelkiasi
giliai vid. Pasikabinau j ant kuprins ir per pertrauk pa-
tilindiavusi pirtu pasksdavau smagiuose Naujj met
prisiminimuose.
Mano tvai visuomet buvo geri, tik grietai irjo
drausms. Netgi nam eimininkei buvo uginta mus le-
pinti. Mums valgant niekuomet nebuvo leidiama irti
televizori. Turdavome padkoti prie valg ir pavalg,
10 S H O K O T E N D O
privaljome nusineti lktes. Buvome aukljami senovi-
kai, bet man tai patiko.
Ms namai nuolat urmuliavo nuo moni: atvykstan-
i ir ivykstani automobili pardavj, juvelyr, kimo-
no pardavj, siuvj ir panaiai. Buvo smagu augti tokia-
me nuostabiame pasaulyje.
Senelis i tts puss myljo mane labiausiai i vis vai-
kaii. Viena dien, kai buvau trej, jis supo mane ant kelio
dainuodamas: ioko, ioko" ir kakaip umigo. Pasirodo,
mir nuo irdies smgio. Po ketveri met, kai pradjau
lankyti pradine mokykl, mir mano senel. Kai po laido-
tuvi susdome valgyti priepiei, prie tio prijo vienas
mano dd.
- Tu, padugne jakudza, negausi n graio Tend eimos
pinig, - iko jis.
- Laidotuvs dar nepasibaig, o tu jau apie pinigus? At-
sikniskite ir palikite mane ramybje, maitvanagiai! - su-
riaumojo tvas ir ilk lauk.
Kiti mano giminaiiai liko sdti, nudelb akis grindis.
Man pasidar negera, kad mons gali petis dl pinig k
tik palaidoj senel. Prisimenu, pagalvojau, kad nors ir ja-
kudza, mano tvas kart ities teisus.
Po keli dien tvas pateko bd ir buvo udarytas
kaljim. Atsikraust Sakai rajon mes maai bendravome
su kaimynais, bet staiga visi m apie mus kudtis... Buvo
labai lyktu. Taip pirm, bet tikrai ne paskutin kart pa-
tyriau diskriminacij.
Kart, kai tapiau piein netoli ms namo, prie mans
prijo viena moteris i ms gatvs. Ji pasilenk ir sunib-
Jakudzos mnulis 1 I
djo man aus: maoji ioko, ar inai, kad vyresnysis
tavo brolis nra tikras brolis? Tavo motina susilauk jo dar
nepainodama tavo tvo."
Kaimyns odiai nepakeit mano santyki su broliu, ir
a niekaip nesuprantu, kam reikjo tokius dalykus kalbti
vaikui. O kaimyn vaikai greitai perm savo tv poir.
Mokykloj e mane vadino jakudzos vaiku" ir elgsi kaip su
atstumtja. Pradins mokyklos metai virto eeriais nuo-
latinio priekabiavimo metais.
Antroj e klasje nutiko vienas dalykas, kurio niekuomet
nepamiriu. Mano grupelei atjo eil tvarkyti mokytoj
kambar. Klpdama veiiau grindis, todl stalai mane pa-
slp. Igirdusi pastam mokytoj os, kuri visuomet malo-
niai su manimi elgsi, bals, pastaiau ausis.
- ioko Tendo? Pieti ji gali, dar skaito ir rao pus b-
dos. Bet tai viskas. Ko daugiau imokysi toki kvaile?
Ji kalbjo su panieka. Maiau, kaip nuveit popieriaus
lap ant stalo. Mokytojai susispiet pasiirti.
- T u nejuokauji! - m juoktis jie.
Ten buvo paskutinis mano testas. Galbt nepasirodiau
geriausiai, bet labai stengiausi. Kai jie pastebjo mane nu-
strusi, skubiai pasak: Baigei plauti? Pui ku! " ir dirbti-
nomis ypsenomis ilydjo mane i mokytoj kambario.
Taip a suinojau, kad mons gali bti dviveidiai, ir
itos pamokos niekad nepamirau.
Tais laikais vaikams nuo ketveri iki keturiolikos nebuvo
leidiama lankytis kaljime, todl neteko susitikti su Maki
ir kalbtis su kaliniu tvu. Mama perm verslo reikalus
ir jaunesni grupuots nari prieir. Jai teko visur su sa-
vimi tampytis maj Naian, bet ji buvo tyli laukdama,
kada bus paleistas ttis. Negirdjau, kad ji bent kart bt
nusiskundusi. Todl nenordama ukrauti nauj rpesi,
niekada neusiminiau, kaip man sekasi mokykloje.
Bet kadangi niekam apie priekabiavim nepasakojau, jis
tapo kasdienis. Mano gimnastikos drabuiai ir sportbaiai
buvo mesti krosn, varos dien man visuomet tekdavo
gremti grindis. Daniausiai bdavau visikai nematoma,
todl jauiausi taip, lyg ivis neegzistuoiau. Daugiausia
erzino ir labiausiai prie mane buvo nusiteik geriausiai
besimokantys ir elitinius darbus dirbani tv vaikai. Ji e
kabindavosi taip gudriai ir iradingai, kad mokytojai to
niekada nepastebdavo, jeigu nepasisksdavau. A inojau,
kad nra prasms kam nors pasakoti, bus tik dar blogiau.
Priekabiautojai kit kart dar labiau stengsis, kad j ne-
sugaut. Taiau kad ir k jie sugalvodavo, a niekada ne-
verkdavau ir nepraleidindavau pamok, nebent tikrai susir-
gusi.
Vieninteliai mano draugai buvo ssiuvinis ir pietukas.
Pertraukas ir priepiei met praleisdavau piedama ir ig-
noruodama klass draug patyias.
- Tavo tvas - jakudza. Kaip baisu!
- Atrodo, tavo tvas neateis tv susirinkim, nes jis
kaljime!
- Kas bloga, kad esi jakudza? - ataudavau, nes vienin-
telis dalykas, kurio negaldavau paksti - tai tv eidi-
njimas. Ir nors bti jakudzos dukra reik bti iukle,
Jakudzos mnulis
13
nutariau neapsimetinti, kad ja nesu, vien todl, kad susi-
rasiau draugu.
Kai grdavau namo i tos klaikios vietos, vadinamos
mokykla, ms uo ir kat visuomet laukdavo prie laukuj
dur. Atsissdavau ir beglostydama minktus j kailius nu-
siramindavau. mons meluoja ir elgiasi iauriai, o gyvnai
kitokie. Auksins uvels, kurias kasdien pamaitindavau,
igirdusios mano ingsnius, sekdavo mane aplink tvenkin.
Gyvnams reikjo mans, jie buvo daugiau nei augintiniai.
Ji e buvo ms eimos nariai. Pavasar pavelgusi pro lang,
matydavau tarsi snaiges vjelyje okanius vynios iedla-
pius. Su jais oko ir mano irdis. Buvau sitikinusi, kad vel-
niai priglaudusi aus prie kamieno girdiu tyl puls, kad
medis nekasi su manimi. Kai ateidavo vasara, ir vynia i-
barstydavo iedlapius, atsigulusi po ja irdavau dang,
sivaizduodama pasaul u plaukiani debes. Vaikystje
namai buvo vienintel vieta, kur jauiausi tikrai laiminga.
Mama man buvo ypatinga. Augau ligotas vaikas, todl
nerimaudama dl mans ji visuomet buvo alia. Taiau dl
to mane nuolat kankino baim j prarasti. Vien kart, kai
sirgdama guljau lovoje, atsimerkusi neradau mamos. Ban-
diau j aukti, bet mama neatsiliep. Ibgau basa gatv
jos iekoti. Galiausiai susitikau grtani namo i parduo-
tuvs.
- K tu darai? Tau reikia gulti, - pasak ji sunerimusi.
Negaljau paaikinti, kodl taip isigandau. Kai sirg-
davau, mama nedavo valgyti man lov - ryi ko su
skaisiai raudona rauginta slyva ant viraus ir skaisiais gel-
tonais persik pusmnuliais. A dar prisimenu salsv kos
14
S H O K O T E N D O
skon ir atry srios slyvos prieskon. I kur galjau inoti,
kiek maai bus t miel akimirk su mama.
Vien dien, kai grau i mokyklos kariuodama, Mi-
dzuguis, vienas i jaunj mano tvo grupuots jakudz,
smuko mano kambar. Jis prijo prie mans, gulinios
ant futono'"
:
".
- Sergi, irdele?
Jo akys neprastai ibjo, ir man jo elgesys pasirod tar-
tinas.
- Taip, - atsakiau, stengdamasi j neirti.
- Maoj i ioko, tu jau didel mergait ir daraisi vis gra-
esn.
Midzuguis prikio savo veid prie mans ir band pa-
buiuoti. miau muistytis, kai jis iurkiai ukio rank
u piamos ir sugrieb mano krt. Pamaiau i po jo ran-
kogalio ilindusi tatuiruot. Man kakaip pavyko kojomis
ir rankomis isivaduoti i jo glbio, bet taip isigandau, kad
tirtjau visu knu ir vos neapsivmiau. Po keli dien Mi -
dzugu sum u prekyb narkotikais.
Vliau niekada nebepasitikjau suaugusiais.
Kai pradjau lankyti ketvirtj klas, mano tt palei-
do i kaljimo. Ji s junko kiekvien vakar lankytis pra-
bangiuose baruose ir vidurnakt grti su baro palydove u
paranks.
- Satomi! ioko! - aukdavo jis. - Turiu jums dovan.
Padkite man j suvalgyti.
* Fut onas - ki etas j aponi ko stiliaus i ui nys.
jakudzos mnulis
15
Nenordavau erzinti savo tvo, kai tas bdavo kaus,
todl okdavau i lovos, kad ir labai mieguista ar soti.
- Atrodo skaniai, tti.
Prisiversdavau nusiypsoti, kimdama paskutin pyrago
ar sausainio ksnel, kur jis parnedavo namo. Nuo tada
miau pilnti. Mokykloj e i mans tyiojosi dar labiau, pra-
vardiavo kiaule" arba diriabliu".
Negaljau paksti, kad ttis kiekvien vakar grta
namo girtas. Tiksliau, man buvo koktu nuo atriais kvepa-
lais trenkiani palydovi vimdaniai saldiais balsais.
- tai mes ir namie. Gr om sveiki ir gyvi!
Tos bdavo j aplipusios, nesigdijo nei mans, nei ma-
mos. Jau tuomet pakako proto suvokti, kad joms n kiek
nerpi mano tvas, jas vilioja pinigai. Jauiausi siaubingai
dl mamos, kuriai tekdavo nulenkus galv mandagiai dko-
ti toms moterims u pagalb.
Kai tv apnikdavo bloga nuotaika, jis imdavo kriokti
i visos gerkls ir isiliedavo ant to, kas pasitaikydavo po
ranka. Kresnas ir raumeningas jakudza sisiautjs nepa-
jgdavo suvaldyti tio. Dauydavo langus ar tol mygda-
vo naujutlaits mainos akseleratori, kol susprogdindavo
varikl. Net nebesuskaiiuoju, kiek kart mums teko keisti
televizori ir telefon. Naian, jaunl, usiropdavo ant
mano futono ir isigandusi sikibdavo mane.
- ioko, a bijau, bijau.
-Nai an, eik miegoti. Kol a ia, tau nenutiks nieko blo-
ga-
Apsimesdavau stipria vyresnija seserimi, nors viduje
pati drebdavau. Kai pagaliau viskas nurimdavo, atsikelda-
vau padti mamai sutvarkyti namus. Ji paprastai verkdavo.
- Nesirpink dl mans, - sakydavo, - rytoj tau mo-
kykl. Grk lov.
Bet a nenordavau jos palikti, apsimesdavau, kad negir-
diu, todl toliau tvarkydavau imtytus daiktus.
- Kai uaugsiu, bsiu turtinga ir nupirksiu mums na-
mus, kur galsime ramiai gyventi, - addavau, nordama
j pralinksminti.
Kit dien tvas stebdavosi, kuo virto namai.
- Kas, po paraliais, ia vyko? - klausdavo jis.
Tvas visikai neprisimindavo apie savo t, ir todl
negaljau prisiversti jo neksti, nors ir labai bijojau.
Vienu metu ttis buvo taip usims jakudzos reikalais,
kad jo beveik nebdavo namuose. mons, kurie dirbo jo
nam kontoroje, taip pat danai bdavo ij, todl neretai
namie likdavau viena. Telefonas skambdavo nenutildamas,
o kai pakeldavau, igirsdavau k nors tokio: Trei rytoj
po piet itas ekis bus anuliuotas. Praau nedelsiant per-
duoti savo tvams. Nepamirk, gerai?"
Skambintojas paddavo ragel, bet tas odis anuliuo-
tas" palikdavo neger prieskon. Net ir neinodama, k jis
reikia, nutuokiau, jog vyksta kakas negera. Tvas, ni-
ks savo planus, prasddavo iki gilios nakties, kruopiai
matuodavo ir perbraiydavo linijas. Kartais jis tiesiog sd-
davo valand valandas prie savo stalo, susims rankomis
u galvos.
inojau, jog ttis dirba negaildamas savs, kad mus
ilaikyt, bet susirangiusi ant savo iuinio vakare ne-
galdavau galvoti apie niek kita, kaip tik apie tai, kad jis
Jakudzos mnulis 17
gr namo girtas ir visk vl idauys. Spoksodavau savo
kambario tams, medini lub rat, kol imdavau i-
rti iurp veid, o tada nusisukdavau pastrusi i baims.
Kai ateidavo miegoti mama, a pavelgdavau jos veid ant
gretimo futono. Ti k tuomet knas atsileisdavo ir a pajg-
davau umerkti akis. Tuo metu neisimiegodavau naktimis
ir nebestengiau susikaupti per pamokas. Ties sakant, nie-
kada nebuvau stropi mokin, todl isimiegojusi ar ne, ne-
biau daugiau krimtusi moksl.
Pagaliau po eeri met baigsi mano pradinis lavini-
mas.
ANTRAS SKYRIUS
Pigs malonumai
Madaug tuo metu, kai pagaliau baigiau pradines klases,
vyresnioji mano sesuo Maki met mokykl ir tapo janke,
viena i t palusi paaugli, kurie balina plaukus, laks-
to neregistruotais senais automobiliais arba motociklais be
duslintuv. Ji m rengtis rykiais drabuiais ir atrod ge-
v
rokai vyresn nei vidurins mokyklos moksleiv. inoma,
man sesuo atrod pasiutikai auni. Taiau itas susiavji-
mas apvert mano gyvenim auktyn kojomis.
Tai vyko pavasar, prie pereinant vidurine. Vien
vl vakar man pavyko suiupti Maki, beismunkani i
nam. Isigandusi, kad j iduosiu, ji pasil man eiti drau-
ge. Kai pagalvojau apie mam, kuri jau ir taip baisiai neri-
mavo dl savo dukters elgesio, pasijutau kalta. Nujauiau,
kaip jai bus sunku, jeigu ir kita jos dukra taps janke. Bet
mirtinai trokau suinoti, kur eina Maki.
Maki panaudojo savo meninius sugebjimus ir pavert
mane, dvylikamet mergait, anksti subrendusia paaugle,
storai nutepusi mano veid makiau ir apvilkusi rksmin-
giausiais savo skudurliais. Kai sdome taksi ir pasukome
centro link, jauiausi kaip tikra jank. Pro taksi lang ma-
iau gatves, prisigrdusias ak riani spalv main, ir
ant kiekvieno gatvs kampo besibriuojanias janki gau-
jas. Miestas pasikeit. Naktis pavert pastamas gatves ne-
skoningomis - neono viesomis ulietu janki rojumi. Ore
tvyrojo jaudulys.
Maki susimokjo, ir taksi durys atsidar. Ledinis nakties
oras lyteljo kojas. Stengdamosi nusipurtyti drebul, mes
paknopstom, kiek leido auktakulniai, lkme prie ikabos
Minami Disco. Jei kas klaus, kiek tau met, sakyk, kad
atuoniolika", - spjo Maki prie lipant lift. Prie ji-
mo viet didelis uraas: TI K TI EMS , KAM DAUGI AU
NEI 18. miau panikuoti. Atuoniolikos man tikrai ne-
duosi. A tikrai nepaklisiu klub.
Maki uvert akis ir stm mane pro duris. Mokest u
jim ji laik labai moterikoje rankutje raudonai lakuo-
tais nagais. Prajome taip lengvai, kad visa tampa atslgo.
Kai ijau blausiai apviest oki aiktel, vos isilai-
kiau ant koj nuo milinikos garso bangos. Bosinis Earth,
Windand Fire Boogie Wonderland" ritmas, atrod, griau-
di man po kojomis ir persiduoda per vis kn it ems
drebjimas. Apsidairiusi supratau, jog prie dur turjo bti
urayta: TI K J ANKI AMS. Nors buvo ankstyvas pavasa-
ris, patalpoje buvo karta ir tvanku lyg vidurvasar. Keistai
kontrastuodamas su kariu, triukmu ir kaip iprotjusi
maniak minia okaniais monmis, vir galv, laidyda-
mas ant scenos sauls zuikuius, ltai sukosi veidrodinis
rutulys.
Jakudzos mnulis 2 1
Taip man bestovint ir bevpsant kaip idiotei, prie mans
prijo vyresn jankikos ivaizdos mergait ir paklaus:
- Ei, kiek tau met?
Ji akivaizdiai nebuvo i darbuotoj, todl sulauiau pa-
ad, kur visai neseniai daviau seseriai.
- Dvylika.
- Rimtai? Maniau, kad madaug mano met. Einam,
susipainsi su cbebra.
Ji nutemp mane u rankos prie gretimo stalelio ir pa-
sodino. Maki jau smaginosi su draugais oki aiktelje ir
nekreip mane j okio dmesio.
- Ei , ei, kaip manai, kiek itai panai? - paklaus jank
greta mans sdinio vaikinuko. Ji s buvo isiskuts gilias
V" raides ties smilkiniais, kad pabrt pompadrik
blogo berniuko stili.
- Gal septyniolika?
-al t a. Jai sumauti dvylika.
Visi, sdj prie staliuko, suiuro mane.
- Rimtai? Kuo tu vardu?
- Su kuo atjai?
Staiga visi panoro su manimi susipainti.
- ioko. Atjau su seserimi Maki .
- Velnias! Tai tu jaunesnioji Maki sesut... - Vaikinas
iskusta galva pasilenk ariau ir nuvelg mane nuo galvos
iki koj. Neinau, ar jam patiko mano ivaizda, ar j tiesiog
pagavo muzika, bet jis kalbjo linksdamas galva. Jank
mergina prisistat.
- Aha, mes su Maki - geros draugs. Mano vardas Saju-
ri. Labas.
Ji padav man imbierinio alaus stikl, visi suuko kau-
pai! ir sudau taurmis. Pasijutau lyg mirusi ir nukeliavusi
dang. Pirm kart gyvenime susiradau draug. Pasiro-
do, jaukiai nra jau tokie blogi mons.
- ioko, nek ia kudlas! - kteljo Sajuri i oki aik-
tels, kai i garsiakalbi ugriaudjo Wild Cherry Play
That Funky Music". okome, kol baras usidar.
Jau beveik auo, kai pasiekme namus su Maki draugo
rykiai roiniu Nissau Skyliue. Automobilis buvo toks e-
mas, kad visas mano upakalis atsitrank, bet jauiausi lyg
skrajojanti debesyse. I automobilio stereogrotuvo bgnijo
akio Kubotos Ihidin". Tuomet tai buvo mirtinai nugro-
tas hitas, bet tuo metu jis man skambjo vieiai ir naujai.
J namus patekome pro sesers miegamojo lang. Persivil-
kome piamomis, mikliai nusiplovme makia ir virtome
ant Maki futono. Bet a buvau pernelyg isekusi, kad mie-
goiau. Pirm kart dariau kak tokio.
Nuo tos dienos a buvau jank.
Kai po mnesio pradjau lankyti vidurin, jau buvau
prasidrusi ausis iebtuvliu ikaitinta ir antiseptike pa-
vilgyta siuvimo mainos adata. Darydavausi piln makia-
, lakavausi nagus ir rengiausi kaip tipika jank, taiau ir
toliau kasdien lankiau mokykl. itaip atrodanios niekas
nebedrsdavo eidinti, todl patyios liovsi.
Taiau vien dien aukltoja pasikviet mane mokytoj
kambar.
-Tendo, susitvarkyk plaukus! - subliov ji.
- O kam? Ji e natralios spalvos.
Jakudzos mnulis 23
-Mel ag! Kol nepersidaysi juodai, gali negrti mano
klase.
Tai igirdus ilgai gniautas pyktis mokytojams sprogo.
- K pasakei? Tu su kuo ia taip neki, a?
Ir tai rdama ant grindy nusiaviau visk, kas buvo ant
mokytojos stalo, o tada i visu jg nuspyriau jos kd.
Mokytoja, inoma, nelauk tokio atsakymo, nes isterik
klykim pakeit saldus mginimas mane nuraminti.
- Bijau, kad tai prietarauja mokyklos taisyklms.
O tuomet vos neapsimyusi kuo greiiau mans atsikra-
t.
iknaskyl.
f savo klas negrau, namo t dien taip pat njau. Tai
buvo pirmas i nesuskaiiuojam kart, kai pabgau i
nam. Dienai baigiantis visa mokykla inojo, kas nutiko,
ir a visiems laikams gavau janks vard.
Uuot jusi namo, pasukau pas Nacuko, vien i vyriau-
si ms gaujos mergin, ir visk jai papasakojau.
- Tai mane labiausiai ir uknisa. Todl ir nekeniu mo-
kytoj, - ispjov ji kartu su cigarets dmu. Nacuko buvo
ukietjusi jank. Ji pati nustojo lankyti mokykl visai ne-
seniai, susipliekusi su vienu kitu mokytoju.
- Gerai, bsime draugs, - paskelb ji ir isibalinusi savo
plaukus, likuiais nuda manuosius iki platinos baltumo.
Ji paskolino man drabui ir mes vainjoms kartu, iki-
usios sdynes pro automobili langus, uostme da skie-
dikl ir kaip beprots kvatojoms gdi nakt.
Tada net nebeskambinau namo, nakvojau pas skirtin-
gus ms utvs narius. Pradjau draugauti su Juja, dviem
24 S H O K O T F N D O
metais vyresniu vaikinu. mons sak, kad mes tinkame
por, todl man atrod, kad galime sutarti.
Visos ms kompanijos merginos seniai buvo praradu-
sios nekaltyb. Kaip ir jos, a niekada labai rimtai neir-
jau seks - mums tai buvo savotikas ritualas tapti suau-
gusiais. A taip skubjau atrodyti suaugusi, kad Jujai pasi-
lius eiti su juo miegoti, nujau, gniaudama rankoje maiel
su skiedikliu. Juja nusndo ir buvo akivaizdu, kad rimtai
mane neiri, bet kadangi tai buvo pirmas mano kartas,
nekreipiau dmesio. Pagalvojau, kad bus gerai su Juja.
Juja nureng mane, kaip buvo dars tai milijonus kart
anksiau, ir m buiuoti. Staiga i vaikysts ikilo iurpus
prisiminimas. Kai jo ranka nuslinko nuo mano krties, a
neabejojau, kas laukia toliau. Atidars tualetinio staliuko
stali itrauk prezervatyv dut. Po to nusisuks u-
simov...
- Ar skauda? - paklaus.
- Ne, - atsakiau, nors labai skaudjo.
Kai viskas baigsi, paklods liko iteptos krauju. Isi-
gandau, kad jos iduos, jog buvau nekalta, todl tyia i-
pyliau skiediklio ir susukusi grdau paklodes skalbimo
main. Taiau Juja visiems draugams raportavo, kad man
tai buvo pirmas kartas ir, dar blogiau, kad a buvau abejin-
ga glamonms - absoliuiai frigidika. Jujos odiai mane
skaudino, bet ypa skaudu buvo todl, kad tai buvo tiesa.
Seksas su juo nesuteik n maiausio malonumo.
Gal nuo streso, o gal todl, kad daniausiai bdavau ap-
kvaitusi nuo skiediklio, pati to nejausdama numeiau daug
svorio. Retsykiais grdavau namo, bet tik kad biau u-
Jakudzos mnulis
25
pulta nirusio tvo, kuris suukdavo: K, po galais, pada-
rai savo kudl oms?! " ir paleisdavo mane ariausiai gulinti
daikt - pelenin ar k nors tokio, kas sududavo man vir
galvos. Tvas dauydavo mane i vis jg, kol imdavo at-
rodyti, kad neigyvensiu. Bet niekada neatsipraydavau ir
neidavau pas daktar. Atsiguldavau ir guldavau, kol pasi-
darydavo geriau. Kartais mama bandydavo stoti tarp ms.
Smulkuts moters susitariusiais plaukais, maldaujanios
mane liautis ir tramdanios tv, kad nemut, vaizdas
buvo blogiau u skausm. Nekeniau savs, kad veriu
mam itaip verkti, bet nedariau nieko, kad sutramdyiau
savo nor valkiotis.
Maki taip pat junko bgti i nam. Kaip ir a, sesuo
bdavo surandama, partempiama namo ir tvo sumuama.
Palaukusi, kol ugis aizdos, ji vl inykdavo tipika jan-
k. Bet kai nebe pirm kart atsidr policijoje, Maki buvo
udaryta nepilnamei kardomj kaljim. Kart buvo
ileista lygtinai, bet kadangi savo gyvenimo bd keisti at-
sisak, vl turjo ten sugrti.
Galiausiai sesuo atsidr nepilnamei kolonijoje. Ne-
trukus po to, kai j udar, i savo draug igirdau, kad
kolonij ikeliavo ir Juja. Kadangi nuo to karto, kai myljo-
ms, mes net nesikalbjome, man buvo vis vien.
Kiekvien vakar laistydavausi po centr arba vain-
davau automobiliais. Nuo skiediklio niekada nepatyriau
blogos kelions"*, todl man buvo dzin.
:
Bl oga kel i on (ang. bad trip) - hal i uci nogenai , art i mi LS D, kartais
sukelia ne paki l i nuot ai ka, euforij a, o pri ei nga efekt, kuris kartai s
baigiasi mi r t i mi .
Kai buvau atuntok, mano draugas Makotas, trejais
metais u mane vyresnis vaikinas i motocikl inink gau-
jos, supaindino mane su bendraame. Mes su Josi mi ne-
trukus pradjome siausti kartu. Vien dien mus pasikviet
viena i vyresni ms grupuots pan, sumsiusi, kad
mes per daug pasiklusios". Kai atjome viet, supratome
kliuvusios bd - ms lauk keturios merginos ir du
vyrukai. inoj ome, kad laimti nra galimybi, bet jeigu
pavykt sumuti bent vien, verta pradti. Kaip ir reikjo
tiktis, mes su Josi mi buvome sumaltos.
Kai upuolikai dingo, mes iaip ne taip atsistojome. J o-
simi isitrauk sulamdyt Seven Stars pakel i kiens ir
padav man cigarete.
- Ai.
fsikiau j burn, ir filtr m gertis kraujas. Josi mi
irkteljo galingu savo 100 jen verts iebtuvliu, vos ne-
padegdama mano kari.
- Ei, ioko. Nori atkeryti?
- Kurgi ne, o tu?
- Kit kart tikrai juos idulkinsimi
Josimi buvo ne juokais usiutusi. Cigaret tirtjo jos
pirtuose.
- Einam pas Makot, - pasiliau, nupuriusi dulkes nuo
Josimi drabui.
- Gerai. Man reiks daug skiediklio, kad visai atsijung-
iau.
Susdome ant savo skuterio be duslintuvo, kur prie dvi
dienas buvo pavogs ir mums perdirbs Makotas, ir pasu-
kome pas j.
Jakudzos mnulis 27
Po keli dien mane pakviet kita pana. j kart mans
lauk trys mergos ir krva vaikin.
- ioko, kok ia suknist sijon usimovei?
Ji be perspjimo sumal litrin skiediklio butel man
galv, tuo pat metu koja spirdama man pilv. Kai susi-
rieiau, susimusi u juosmens, mano galv prie ems pri-
spaud senas purvinas batas.
- Klaupkis ir atsiprayk! - suriko ji, ir m kaip ipro-
tjusi spardyti.
- Nesulauksi! - paokau ir i vis jg smogiau jai vei-
4
- Patvarkykit j ! - suriko ji keturiems laukiantiems vai-
kinams. Vienas prioks pastvr mane u plauk. Nusi-
temp savo main ir grdo ant galins sdyns. Jis usi-
lipo ant mans i garsiakalbi Kvinsiui Donsui bliaunant
Ai no corrida. Nuo jo ne skiedikliu.
- Ei, palaikykite jai kojas! - suriko vienam i savo ben-
dr.
- Niekas mans nebarkins. Atsiknisk!
Spyriau jam pautus kaip mokjau ir bandiau roptis
i automobilio, bet jis sikibo mano drabui, ir a kritau
veidu ant asfalto. Vienas i vaikin, Tomonoris, kuris su
moksi kartu manimi mokykloje, nebeitvr. Jis sugavo
mano prievartautoj u rankos.
- Baik. Paleisk j.
- Patrauk nuo mans letenas, bie. Kaip manai, su kuo
tu kalbi?
siuts jis parvert Tomonor ant ems.
28 SHOK. O T E N D O
- Utektinai prisiklausiau toki mulki, kaip tu, - kel-
damasis atov Tomonoris ir virkteljo skiediklio mai
vaikinui veid.
- Ac h!
Tas krito ant ems usidengs delnais akis.
- ioko, sskis!
A usikabarojau ant perlamutrinio rausvo Tomonorio
Honda CBX 400 su tuomet madingomis ikeltomis ran-
kenomis ir nuimtomis pagalvmis, kad sdtum emiau.
Pavelgusi Tomonorio rank ant vairo, negaljau patikti,
kad jis turi k nors bendra su tipu, kuris band mane i-
aginti.
- Ji e vejasi? Nematai? - kteljo man Tomonoris i
priekio. Dirsteljau per pet.
- Ne, nematau j.
- Skyline be ans pagauti mano maut. -
- Tau bus ragas po ito...
- Ta u dar blogiau.
- Nesvarbu. Man vis vien, - atsakiau, stengdamasi nu-
duoti ramesn, negu jauiausi.
- Man irgi. Vien todl, kad jie vyresni, nereikia, jog gali
elgtis su mumis kaip su du, ar ne?
- Aha.
Man tikrai mutynes buvo nusivilpt. iaip ar taip, ne
pirm kart vyresni grupuots nariai mane isikvieia, grei-
iausiai ir ne paskutin. Todl negaljau suprasti, kodl vis
dar drebu. Ir tada supratau. iurpus balsas kudjo mano
galvoje: Maoji ioko, tu jau didel mergait..."
Nepaisant to, kas vyko, mano gyvenimo bdas nepa-
sikeit. A ir toliau laisiausi su draugais, protarpiais, kai
Jakudzos mnulis
29
ueidavo nuotaika, usukdavau j mokykl. Na, tiksliau, kai
mano ukuosena ir uniforma grietai kirtosi su mokyklos
taisyklmis, a tiesiog nueidavau aplankyti mokytoj. Kiti
mokiniai, pamat mane, pasilyktdavo. Gal i dalies kalta
raudona, ivirtusi egzema asto vidinje pusje, kurios n
kiek neslp mano trumparankov uniforma, bet visi i-
rjo mane kaip atmat. Vienintel prieastis, kodl ap-
skritai ten rodiausi, tai mokyklos patarjas, vienas i keli
moni, kuriems rpjo mane perkrimsti. Ji s netgi kartais
man suduodavo, taiau bent jau skyrsi nuo kit mokytoj,
kurie apsimet, kad neegzistuoju. Ji s buvo konservatyvus
mokytojas, bet kakoks mogikas. Bandydama jj painti,
stengiausi veikti savo nusistatym prie pedagogus. Nors
ir jaunas, mano aukltojas taip pat labai stengsi susidoroti
su mano problemomis. Mokyklos direktorius irgi buvo to-
lerantikas mogus. Isiaikinusi, jog yra toks dalykas kaip
geras mokytojas, nujau mokytoj kambar iekoti savo
septintosios klass mokytojos, tos paios, prie kurios an
kart mokytoj kambaryje pratrukau.
- Mokytoj a, atsipraau dl prajusio karto, - itariau nu-
leidusi galv.
- Tendo, a irgi manau, jog tada prinekjau neger da-
lyk. Kodl negrti mano pamokas? A tavs l auki u,-
atsak ji ir netgi ypteljo.
Tas momentas tikrai buvo keblus, bet kakodl atsipra-
ius man palengvjo.
Baigdama atunt klas a ir toliau bgau i nam, o mo-
kykl ivis umeiau. Smaginausi laistydamas! su Josimi
30 S H O K O T K N D O
ir jos utve. Mes rimtai junkome migdomuosius vaistus.
Tabletes sukramtydavome ir nuplaudavome sodos vande-
niu, nes tikjoms, kad taip greiiau suveiks. Tada kovo-
davome su miegu, uostydami skiedikl, ir mgaudavoms
svaiguliu.
Kart mes su Josimi atsibudome vienu metu. Televizo-
rius buvo paliktas jungtas, k tik prasidjo inios. Mes
atsisukome viena kit nustrusios ir puolme prie pato
duts paimti laikraio.
ioko, tai negerai. Atrodo, mes imiegojome tris die-
nas.
- Kaip porel tikr Rip van Vinkli.
Abi prapliupome kvatoti.
Taigi daugum laiko mes krtme panaias kvailystes ir
i to juokms. Bet kart, kai igriau didele migdomj
vaist Benzalin" doz, buvau taip apsvaigusi, kad kai vie-
nas i gaujos vaikin - i t, kurie man nelabai patiko, - u-
lipo ant mans, nesugebjau sukliudyti jam mane idulkin-
ti. Kai pabudau kit ryt, padjusi galv ant jo peties, ir
prisiminiau, k jis padar, nubgusi voni isivmiau.
Pradjau traukti ir marihuan, todl nebuvo dienos, kai
neukaifuoiau. Apie marihuan visi nekjo nekaltais ter-
minais kaip apie olyt", kanapes" arba hai", todl
maniau, jog tai tik linksmas tabakas". Kai kurie vaikai nuo
jo greitai perjo prie spido*. Painojau mergin, kurios u-
* Spidas (ang. speed) - cent ri ns nerv si st emos st i mul i at ori us, kuris
sutei ki a energij os i r sumai na apeti t, naudoj amas gydyti narkol ep-
sij ir kai kurias depresij os f ormas; narkot i kas.
Jakudzos mnulis 31
siiminjo prostitucija, kad patenkint savo prot. Maiau,
kaip jos sutikdavo miegoti su bet kuo, kad tik gaut spido.
Visuomet aplink sukiojosi mons, silantys pabandyti ir
man, bet mans n karto nesugund. Nenorjau baigti taip,
kaip j os.
Madaug tuo metu viena popiet ms brelis trynsi
prieais kompiuterini aidim salon, kai igirdau au-
kiant:
- Ei, tu! ioko! Dl tavs bosas plaukus raunasi.
Apsidairiusi pamaiau jakudza i tio grupuots, tok
Kobaja. Draugai susikio savo skiediklio maielius ir isi-
lakst kaip voriukai visas puses. Nesvarbu, miesto centre
ar kur nors kitur, sugavs mus Kobajais privers atsiklaupti
ir iklausyti paskait, kuri idstys iauru chimeros veidu.
Jeigu bandyiau k nors vaizduoti, jis trenkt man ir nu-
tempt namo, o tvas tikriausiai nepalikt gyvos. Netur-
jau jg it ksti dar kart.
- Ei , ateik ia!
Kobajais ilipo i savo Toyota Crown ir m vytis mus
psias. Mes atsiplme gal ir staiga supratome, jog kliu-
vome ketvirtame kontor pastato aukte, neturdami kur
sprukti toliau. Nel i ko nieko kita, kaip tik okti pro lang
ant kito namo stogo ir bgti.
- ioko, negaliu patikti, kad tas senas pirdyla ropiasi
kandin ms.
- K jis sau galvoja? Jeigu nukris, nebegals ms su-
muti!
- Bt neblogai.
Kobajais - puikios formos, bet jau matme, kad jis u-
duso. Kita vertus, prisiuost skiediklio mes patys vos gau-
dme or.
- J u k Kobajais ms nebesiveja, ar ne?
- Aha, jo snukis mums u nugaros.
- Velnias!
v
- Ne. Juokauju. Jo nra. Cia nra.
- Ne laikas juokauti. Jeigu pagaus mus, tikrai nuds.
-Tai p, vos ineme subines.
Ir pradjome raiiotis kvatodami.
I tikrj netgi nepritardamas mano gyvenimo bdui,
tvas liep Kobajaiui palikti mane ramybje. Bet kako-
dl jakudza sikal galv pabandyti mane sumedioti. Lyg
man neutekt, kad persekioja policija.
- das, man nuobodu. Nekeniu ito lietaus.
Tai Ri odiai. Ji sdjo atsiliejusi sien su plakatu,
vaizduojaniu grup jankmis apsirengusi katyi. Devin-
tajame deimtmetyje buvo madinga turti tok plakat. Tos
kats vadinosi nameneko", buvo ileista visa serija plakat
su skirtinga kai apranga. Jau kelias dienas pliaup be pa-
liovos, ir mes lindjome vienoje i savo priebg, isijun-
gusios nuo skiediklio. Taip mes stengms veikti sezono
monotonij.
- Laim, vasaros atostogos nebetoli. Galsime paprayti
vyresni vaikin nuveti mus papldim ar panaiai.
- Aha, bus jga.
- J ei gu pasiseks, susipainsime su kokiais nors grauo-
liukais. Ei, kas eina su manim pirkti peroksido? Pasivie-
sinti sruogas?
Jakudzos mnulis 33
- Rimtai.
Plauk daymas buvo domiausias dienos nuotykis.
Mums buvo sunku laukti savo atostog pradios. Deja, tais
metais vasara man anaiptol nebuvo linksma.
Vos lietaus sezonas spjo pasibaigti, ir mes sisukome
banal kasdien jankio gyvenim, Josi mi vl susiniov su
pana, su kuria turjome problem atuntoje klasje, ir pa-
kviet mane su ja susitikti.
- Galiu nueiti ir viena, bet neabejoju, kad lauks visa gau-
ja, - tar ji, vaizduodama kiet. Nutariau palydti j susiti-
kimo viet. Kaip ir tikjoms, lauk keturios panos. Viskas
baigsi petynmis, netrukus pasirod policija. U tai, kad
suklme kno sualojim, buvome suimtos, sukaustytos
antrankiais, apritos virve per juosmen ir nuvilktos pa-
truli automobil.
- Bukagalvs. Lipkite main! - suriko vienas pareig-
nas.
Jis spyr man upakal ir utvojo per galv. A nusimo-
viau antrankius, kurie man buvo tokie laisvi, kad nebuvo
prasms rakinti, ir sviediau jam snuk.
Kai atsidrme policijoje, atsisakiau pasirayti prisipa-
inim. Nepilnamei poskyrio pareignas taip supyko,
kad po stalu spyr man blauzd, dau kumiu stal ir
galiausiai visk baig. A pasioviau nesileisti palauiama,
todl apklausa baigsi man nepravrus burnos. Pareignas
pasidav ir sura kaltinimus.
- Pasirayk ia! - liep jis, kidamas popieri po mano
nosimi. Nereagavau. Kad ir kiek kart man tai kartojo, s-
djau nejuddama.
- Matau, kad ia to utvs vado dukrel. Koks tvas, to-
kia ir dukt. Obuolys nuo obels netoli rieda. Tu tikrai su
pautais.
Pagalvojau, kaip ironika, kad suprats, jog prakalbinti
mans nepavyks, policininkas uved kalb apie mano tv.
Nebuvau kieta. inojau tik tiek, kad ir k sakyiau, tik dar
labiau save pasmerksiu. Ut eko to, kad mano krepyje rad
paprast aspirin policininkai apkaltino mane narkotik
laikymu". Policija gudusi sukurpti kaltinimus. Po keli
dien buvau perkelta laikin kardymo centr Osakos ka-
ljimo kaimynystje.
Dauguma dien kardomajame kaljime prabgo skaitant
arba darant koliaus. Neturj ome daug galimybi mank-
tintis, todl nekantraudama laukdavau tu dviej kart per
savait, kai mums leisdavo paaisti stalo tenis. Sdjau u-
daryta viena, bet girddavau u sienos prislopint juok,
prasismelkiant i bendros kameros. Nors naujokai papra-
stai neksdavo vienatvs, man buvo vis vien, nes pati su
savimi jauiausi patogiai. Kai pranti, jautiesi visai laisvas.
Maistas buvo dalijamas i didiulio katilo, taiau dl ka-
kokios prieasties mio'"' sriuba bdavo atgabenama mly-
name plastikiniame konteineryje, kuris labai primin iuk-
li kibir. Tada su padklu bdavo stumiama pro ply
kameros sienoje. Sriuba buvo skysta, be joki pried, prs-
ka, bet ryiai, sumaiyti su mieiais, gana skans. U kit
dur kakuri su aaromis sksdavosi: itie ryiai lyk-
* Miso - f erment uot a SOJ pasta, daniausiai vart oj ama veget ari ki ems
pati ekal ams gami nt i .
Jakudzos mnulis
35
ts. Negaliu sti tokio mlo." Supratau, kad kai kurioms
merginoms ia tikrai lidna, ir j gailjau.
Pagaliau vasara smog visu kariu, ir vakare, ugesinus
viesas, kaljime pasidarydavo karta kaip pirtyje. Greitai
umigti buvo nemanoma. Vidurnakt tyloje girddavau
riaumojant kakurios gaujos motociklus, kurie primin
man, kad nesu laisva. Tai buvo kaip druska ant aizdos.
Negaljau patikti, kad itaip praleisiu vasar. Atrod, kad
gatves lifavome prie vis aminyb. Atrod, kad net m-
nulis mane erzina. Jis viet tiesiai veid, kai bandyda-
vau pairti pro lang, taiau buvo man nepasiekiamas,
kitapus grot. Kaip tas, kas atrodo taip arti, gali bti taip
sunkiai pasiekiama?
Igirdau vanginant raktus - atjo priirtojas.
- Tendo, pas tave lankytojas.
Spyna sugirgdjo, ir sunkios metalins durys prasiv-
r. pokalbi kambar jau pirm kart, todl sekiau pri-
irtoj virpdama, smeigusi akis pdas. Svarsiau, kiek
janki prie mane jo ituo keliu.
Atsivrus durims ivydau ma nematyt senuiuk su
kokakolos skardine. Paaikjo, jog tai mano devintosios
klass aukltoja. Kadangi perjusi devintj klas nek-
liau kojos mokykl, nieko stebtina, kad jos nepainojau.
Taiau ji pasirpino mane aplankyti ir atne man dovan-
H -
- Tendo, praau, nekelk daugiau rpesi. Pasistenk at-
versti nauj lap, - kalbjo ji iek tiek drebaniu balsu.
- E... gerai, e... ai u kol.
tai taip baigsi mano pokalbis su vieninteliu mogumi,
kuris atjo mans aplankyti.
Vliau tdien vienas i priirtoj padav man knyg.
Tai buvo eilrai, tarp j ir tradicini haiku bei tank*
rinkinys, sudarytas i alies mergaii pataisos staig gy-
ventoj krybos. Autors buvo nurodytos inicialais. Vie-
na mergina buvo apdovanota pagrindiniu prizu visose tri-
jose - laisvojo stiliaus, haiku ir tankos - kategorijose. Si
anksiau trigub negirdt karn laimjo ne kuri kita, o
mano sesuo Maki.
Jaunysts iedui ididiam
Suteiki prieglobst ir vies
Kaip iltas ir velnus vjelis,
Kuris keliauja per alius laukus
Ir skaist mlyn vandenyn.
Skaitydama laik
Jauiu, kaip mamos iluma
Upildo mano tui ird
Toli nuo mans,
Brangus tve ir motina,
Siuniu jums savo nuoirdiausi atsipraym
Apgailestaudama i irdies.
Tank - j apon poezi j os forma. Pi r ma ir trei a ei l uts yra i penki
ski emen, o antra, ket vi rt a ir penkt a - i sept yni .
Jakudzos mnulis 37
Nestengiau ilgiau tramdyti juoko. Raiiojausi ant dem-
blio ir isterikai kvatojau prisiminusi, kaip prikulta Maki
bgdavo i nam, dl nieko nesigaildama. Apgailestau-
dama i irdies..." Kaipgi. O dar kokia ironija: vyresnl
sesuo kuria poezij nepilnamei kolonijoje, kuri skaito
jaunl kardomajame centre... Negaljau nesijuokti.
- Tendo! Kas ia juokinga? - pasigirdo priekaitaujantis
priirtojo balsas, taiau kuo labiau stengiausi nusiramin-
ti, tuo smarkiau juokiausi. vengiau tol, kol skaudo pilv.
Prajus kelioms dienoms pirm kart po daugelio m-
nesi eimos teisme susitikau su tvais. Teismo salje buvo
slogiai tylu, lyg visi lauk, kada paskelbs man nuosprend.
Kambario gale sdjo du nematyti mons, ir a greitai su-
meiau, jog tai arba pataisos mokyklos priirtojai, arba
nepilnamei kolonijos darbuotojai. Teisjas itar mano
adres, vard, ami ir m skaityti kaltinim sra.
- ioko Tendo. Pabgusi i nam uost da skiedikl
ir vykd upuolim. Trys aukos patyr sualojim. Kal-
tinamoji taip pat turjo narkotini mediag. Ji atsisak
prisipainti savo noru, todl teismas negali nusprsti, ar ji
gailisi dl padaryt veiksm.
Kai mane sum, tvai nebuvo paskelb paiekos, todl
terminas pabgusi i nam" buvo netikslus. Kai mane su-
m, neturjau skiediklio. Jeigu biau pagauta uostanti ar
prisipainusi, kad j uosiau, tuomet tai bt galima pa-
teikti kaip rodym. Maa to, mano nekaltos aspirino tab-
lets priskirtos narkotikams.
- ioko Tendo, ar turi k pasakyti?
inojau, kad nra prasms neigti. Papuriau galv.
Teisjas pasitais akinius ir pasisuko mano tvus.
- Ar kaltinamosios tvai nort pasisakyti?
- Ti k tiek, kad ji sublikes kamuolys, - burbteljo
mano tvas.
Teisjas niekad anksiau nebuvo girdjs tokio tvo at-
sakymo.
- Sublikes kamuolys? - pakartojo jis.
-Tai p. Nesvarbu, kiek tvai ja rpinasi. Ji kaip isileides
kamuolys - tu meti, o jis niekada nelekia tiesiai ir niekada
neatoka. ioko turi atsakyti u savo veiksmus. Prieingu
atveju ji niekuomet nepasitaisys.
Tvas kalbjo grietai, kaip ir tikjausi. Pavairavusi
juos pastebjau, kad mama braukia aaras.
- ioko Tendo, sidmk, k pasak tavo tvas. A u-
darau tave pataisos mokykl.
Du pareignai, matyt, lauk io momento, prijo prie
mans. Einam, - tar, velniai vesdamiesi mane i sals".
Tada igirdau motinos bals.
- ioko!
Ji sikibo man rank.
- Atleisk, kad padariau tau tiek rpesi, - pasakiau. -
Pasimatysim.
Jauiausi per daug prislgta, kad paspausiau jai rank,
ir kai velniai vadavausi i mamos glbio, pajutau, kaip ant
mano rankos nukrito jos aara.
- Bk stipri, - pridr tvas, velgdamas tiesiai akis.
Tada priirtojai isived mane tui koridori. Vienin-
Jakudzos mnulis
39
telis garsas jame buvo tingus nudrengt lepi guminiais
padais lepsjimas. Ijau i teismo sals net neatsigrusi.
Vos tik perengusi pataisos mokyklos slenkst mane
nuved kambar, kurio viduryje stovjo sulankstoma
kd.
- Sskis. Nukirpsiu tau plaukus, - pasak viena moky-
toja, rodydama kd.
Ji negailestingai nukarp tas sruogas, kurios man taip
patiko. Man beliko spoksoti, kaip aplink mano kojas ant
patiest laikrai krenta plaukai. Caksint irklms buvau
priversta iklausyti mokyklos taisykles. Kai mokytoja bai-
g, a skubiai nusibraukiau nuo keli plaukus ir persiren-
giau vyno spalvos kombinezonu, kuris nuo iol bus mano
uniforma.
Grietas pataisos mokyklos reimas kaip diena nuo
nakties skyrsi nuo senojo mano gyvenimo bdo. Kiek-
vienas rytas prasiddavo nuo tikrinimo pagal sra. Tada
skubiai nusiprausdavome ir apsitvarkydavome. Vliau ga-
mindavome pusryius ir pusryiaudavome, o sutvarkiusios
stal eidavome pamokas. Mokms siuvinti ir megzti,
ko negaljau paksti. Taip pat reikjo dirbti paprastus kio
darbus, pavyzdiui, kratyti ml ir panaiai. Per kno la-
vinimo pamokas mes paprastai bgdavome, bet kadangi
stipriais plauiais negaljau pasidiaugti, ilgas distancijas
veikti buvo sunku. (Nors inodama, kad vejasi faras arba
Kobajais, galdavau dumti kain kiek...) Ti k ia nebuvo
prasms isisukinti. Mokyklos taisykls padjo gyventi
kolektyve ir neliko nieko kita, kaip tik prisitaikyti. Tokiai
kaip a, visuomet dariusiai tai, kas auna galv, gyvenimas
pataisos mokykloje buvo nekainojama patirtis. Ti k prara-
dusi laisv a i ties miau suprasti jos reikm. Supratau,
jog tai, k teisme pasak tvas, yra tiesa. Privalai atsakyti
u savo poelgius. Blogai elgiesi, ir tai kuo tai baigiasi. Ti k
a viena, sitraukusi tas mutynes, pakliuvau pataisos
mokykl, bet tai gerai. Ileista i kardymo centro biau
grusi namo - tiesiai pas savo draugus, prast gyvenim.
Todl tik laiko klausimas, kada biau ia pakliuvusi.
Ir nors visikai nuoirdiai apmasiau savo elges, pro-
blem pataisos mokykloje ivengti nesugebjau. A gimiau
ne su juodais, o su rudais plaukais, bet kai i vaistinls
dingo peroksidas, dl vagysts apkaltino mane.
- Tu viesinaisi plaukus! - klyk mokytoja.
Tai primin man aukltojos ipuol septintojoje klasje
dl plauk spalvos, todl nesusivaldiau.
- Klausyk! i a mano natrali spalva, - rikteljau mo-
kytojai ir, irovusi su aknimis sauj plauk, sviediau jai
veid. Tada pastmiau j i vis jg ir pabgau. Man pa-
vyko pasprukti nuo vis mane vijusi mokytoj. Pasukau
prie tvoros. Mokykla labiau pasikliov ms sine nei
pabgti trukdaniomis fizinmis klitimis, todl tvora ne-
buvo aukta. Jauiausi prastai, bet nutariau nesileisti kalti-
nama, jei esu visai nekalta. Patraukiau pas Hiromi, vien i
vyresni grupuots mergin, kuri kaip tyia gyveno neto-
liese. Mes praleidome savait gulindamos ir uostydamos
skiedikl, kol j tai galutinai ukniso.
- ioko, geriau jau grk mokykl, - pasil ji. - Jei -
gu gyvensi taip ir toliau, atsidursi nepilnamei kolonijoje.
Jakudzos mnulis 41
Juk negali aminai pas mane lindti. O daugiau neturi kur
eiti. Niekas nenori turti reikal su bgle.
Hi romi netgi ustat kelis savo tv daiktus, kad tur-
iau pinig taksi, ir teik man sumel. Ji sak ties - seni
draugai bijojo, kad sugrinta pataisos mokykl kartu nu-
sitempsiu ir juos, todl mans veng. Ta mergina vienin-
tel manimi rpinosi. Jai teko tikinti vaikin, su kuriuo
gyveno, kad leist man apsigyventi j namuose. I tikrj
Hiromi pati buvo pakliuvusi kolonij ir inojo, kaip ten
nesaldu. tai kodl nutariau paklausyti jos patarimo ir savo
valia grti pataisos mokykl. Mokyklos personalas mane
ilgai kamantinjo, k veikiau, bet a neprasitariau. U baus-
m buvau priversta vis savait spoksoti sien ir medituoti
nuo ryto iki vakaro, padarydama pertrauk tik pavalgyti.
Tuomet a daug galvojau apie mamos aar, teismo sal-
je kapteljusi ant mano rankos, ir irdgl, kuri turjo
jausti mano tvai, matantys, kaip mane iveda. Supratau,
kad visiems sukliau daug skausmo, bet dar nebuvau pasi-
mokiusi.
Vien ryt po atuoni mnesi man pasak, kad kit
dien bsiu ileista. T nakt visai nesudjau bluosto. Gu-
ljau ir laukiau, kol pro uuolaidas ims smelktis viesa. Kai
pagaliau pravito, paokau ir, atplusi lang, giliai trau-
kiau vsaus ryto oro. Atsiliepiau paskutin kart kvieiama
pavarde, persirengiau uniforma, paskutin kart papusry-
iavau. Susirinkusi savo daiktelius nujau nedidel salyt,
kur visoms ieinanioms merginoms pataisos mokyklos
direktorius teik vidurins mokyklos baigimo sertifikatus.
Tvai atvaiavo mans pasiimti ir tyliai stebjo ceremonij
i sals galo. Vos tik baigsi sertifikat teikimas, pribgau
prie j.
- Keliaukim namo, - ypsodamasis pasak ttis, tapno-
damas man per pet.
- Aha.
Tts ranka ant peties ild labiau u pavasario saul,
mano mama net juoksi. Susdome main, atsimojavome
su mokytojais, kurie paskutinius atuonis mnesius man
atstojo eim. Miestas neatrod labai pasikeits, po giedru
pavasario dangumi jis atrod pasakikai.
Vos tik pasiekme namus ir ilipome i automobilio, i-
girdau kak aukiant mane vardu. Pasiiriu - Josimi tur-
sena pas mane auksinmis basutmis dvylikos centimetr
pakulne. Kaip visuomet atrod apsineusi nuo Benzalino"
ar kako panaaus.
- Kaip gera tave matyti. Pasiilgau tavs, mergyt!
Neinau, likimas tai ar kas nors kita, bet mes abi itar-
me iuos odius vienu metu. Apsikabinome. Tikrai diau-
giausi j matydama.
- Maki sak, kad iandien tave ileis, todl, pamaniau,
ateisiu tavs pasitikti. Visi mirta, kaip nori tave pamatyti.
Einam.
Josimi temp mane u rankos. Mano tvai jau buvo nu-
j j nam ir palik praviras duris. Ji e tyldami stovjo prie-
angyje, bet akys maldavo eiti pas juos. Kai apsisukau, taip
ir neklusi kojos savo eimos namus, pajutau, kaip tv
vilgsniai gria nugar. Pasijutau nesmagiai, bet dar ne-
buvau pakankamai suaugusi, kad atsispiriau smagaus gy-
venimlio vilionms.
Jakudzos mnulis 43
Susitikimo vieta tapo tas pats senas prigrstas kamba-
rys, kur trko vietos net apsisukti. Jame lauk pastami
veidai su senais skiediklio maieliais.
- Ei, ioko! Pasiilgome tavs! Kaip ten seksi?
Osamu, perduodamas man maiel, plaiai isiiep, paro-
dydamas tui tarp tarp dant - tai kaina u per dan
skiediklio uostym.
- Buvo nykiai nuobodu. Vos itempiau.
- Tu n kiek nepasikeitusi, ta pati sena ioko! Dabar lai-
kas atsigriebti! - sustgo Osamu ir m kvatotis. Atrodo,
kad niekur nebuvau ivykusi - visi tokie kaip anksiau. A-
tuoni mnesiai, praleisti pataisos mokykloje, atrod kaip
sapnas.
Kit dien, pradvisusi skiedikliu, nujau aplankyti a-
tuntosios klass mokyklos patarjo. Pamats mane jis nu-
siypsojo.
- Smagu vl tave pamatyti, Tendo. Tai dabar rimiau
irsi gyvenim, a? - paklaus jis, imdamas mane u
rankos.
- Neinau, kaip ten bus. Tiktai norjau aplankyti jus,
sensjau.
-Jei gu dabar nesusitvarkysi savo gyvenimo, kas i tavs
bus?
- Noriau pasikeisti, bet nieko paadti negaliu.
- Hmm. Na, bent jau esi sininga.
- Negaliu jums meluoti, sensjau.
- Ta i tu netgi negali paadti, kad stengsies? - surimt-
js paklaus jis.
- Nesu tikra, kad man pavyks.
- Tai kokia, po imts, prasm sdti atuonis mnesius
pataisos mokykloje? Negi tik tuiai sugaiai laik?
- Ne, a daug imokau. Ai, sensjau.
Galbt romantikai sivaizdavau, kad grtu kaip pasi-
taisiusi nusikaltl padkoti vieninteliam mokytojui, kuris
manimi rpinosi. Taiau tai nebuvo filmas.
- Gali bet kada mane aplankyti, - pasak jis, pleknoda-
mas man per pet.
-Tai p. . . inoma, gerai... - sumurmjau sutrikusi.
U mokyklos vart Kosuk suriaumojo motoru.
- Kosuke, atleisk!
Kai ulipau ant perlamutrinio violetinio Kamasaki FX,
Kosuk spusteljo signal. Jis buvo perdirbtas, kad maksi-
maliu garsu grot Kriktatvio" angine melodij.
Ne, a n kiek nepasikeiiau, taiau net sivaizduoti ne-
galjau, kokios didels permainos laukia mano eimos.
TREIAS SKYRIUS
Spidas
Prasta mano eimos reputacija sugriov brolio vedyb
planus. Jo suadtins tvai nutar pasikapstyti po ms
gimins istorij. Atj paaikinti mano tvams, kodl ne-
leis dukteriai tekti u Daikio, aikiai isak savo poir.
- Dvi jo seserys buvo pakliuvusios kaljim ar pataisos
mokykl. Tai nra priimtina.
inoma, jiems neuteko drsos pasakyti: Daikio tvas
yra jakudza. Atleiskite." Taiau faktas, kad Dai ki o seserys
yra nepilnamets nusikaltls, buvo paskutin vinis san-
tyki karst. Pasijutau lykiai dl to, koki problem pa-
dariau savo rimtam, sunkiai dirbaniam broliui.
- Tai ne tavo kalt, - atsak jis. - Tiesiog taip lemta.
Mergina, kuri atstumia mane dl tokios prieasties, nra
tas mogus, su kuriuo noriau praleisti vis likus gyve-
nim.
Bet a inojau, kad sugadinau jam gyvenim.
m sklisti bjaurs gandai, kad Daikis vis dar neveds
todl, jog kakas su juo negerai". Kodl monms rpi
knaisiotis po kit gyvenimus ir skleisti paskalas? Mes -
brolis ir sesuo, bet esame du visikai skirtingi mons.
Koks tikslas mus painioti?
Jauiausi blogai, bet n sekund nepagalvojau atsisakyti
laukinio savo gyvenimo.
T vasar tv netiktai suriet tuberkulioz. Ji s balan-
savo ant mirties slenksio, bet kakaip isikapst, atgavo
spalv ir vl pradjo vaikioti, tik i stambaus, tvirto gru-
puots vado liko susisuks mogeliukas. Mano mama r-
pinosi Naian, kuri buvo dar visai vaikas, ir tvark tvo
verslo reikalus, kol jis sirgo. Tiu rpintis nebuvo kam,
todl atgauti sveikat kelis mnesius padjau a.
inoma, tebebuvau jank, ir dar tokio amiaus, kai nori-
si smagiai leisti laik. Mane kniso, kad negaliu susitikinti
su draugais, bet vildamasi pagreitinti tvo igijim, nesi-
traukiau nuo jo ono.
Buvo ir kit problem. Tvas guljo privaioje ligonins
palatoje, kuri kainavo daug daugiau nei paprasta. Jeigu ko
reikdavo, man tekdavo nueiti ir nupirkti ligonins parduo-
tuvje, kur buvo nemoniki antkainiai, todl susidarydavo
nemenka suma. Tuo metu ms eima jau turjo finansini
sunkum, tad pinigai buvo tikras galvos skausmas.
Kasdien jo kambar ateidavo miela senut vardu Fudi-
sava, tio biiul, tokia pat ligon. Ji tapo negali jaunyst-
je ir didij gyvenimo dal praleido ligoninse, bet imoko
niekuomet neprarasti giedros nuotaikos. Jai labai rpjo i-
orinis pasaulis, bet smalsaudavo ji nepaprastai mandagiai.
- Ir kuo gi tu vardu, jaunoji panele? - suiulbjo ji melo-
dingu balseliu, kai sutikau j pirm kart.
Jakudzos mnulis Al
- A esu ioko.
- Tikrai? Ar galiu vadinti tave maja ioko?
- inoma.
- Maoji ioko, tavo plaukai nuostabios spalvos. Ar ne-
prietarausi, jeigu paliesiu?
- N kiek.
- Niekada nesu iupinjusi viesiu plauk. Jie tokie
minktuiai, kaip lls, - linksmai nusijuok.
Ponia Fudisava buvo pirmas suaugs mogus, kuris su
manimi kalbjo apie mano ivaizd be iankstinio nusista-
tymo. Pokalbis su ta senute vaiktinjant po ma ligonins
parkel buvo it balzamas mano sielai. Oras ia buvo grynas
ir giliai kvpusi jausdavau, kaip valosi mano plauiai, pa-
prastai pilni cigarei dm.
Kartais darydavau augal ir gli eskizus. Neskindavau
j, nes jauiau, kad jie nenort bti sukiti vazel ir pa-
statyti monms grtis. Nors ten, sodelyje, juos maai kas
mat, tikjau, kad jiems bt smagiau mirti ten, kur gyve-
na. Esu tikra, jog taip galvoti mane paskatino Fudisavos
gerumas. Ji paskatino mano tv kurti haiku poezij, netgi
pasil dalyvauti viename konkurse, kur sureng jos haiku
klubas. Ir ttis laimjo priz! Supratau, kad Maki nuskyn
trigub pergal todl, jog atsigim ms tt. Nuo tada t-
tis susiavjo haiku. Ponios Fudisavos padrsinimas tik-
rai padjo jam veikti lig ir nukreip mintis nuo pinigini
problem.
Vien dien jau pirkti vaisvandeni skardins i auto-
mato ir pastebjau netoliese ant grind gulini pinigin.
Patikrinau j ir radau stor pluot grynj - 180 000 jen.
4X S H O K O T E N D O
Kai buvau maa, tvai duodavo man kienpinigi nusipirk-
ti graesn pietuk ar kitoki reikmen mokykl, bet dl
suprantam prieasi, kai tapau janke, pinig man nebe-
duodavo. Niekada neturjau l drabuiams, todl mes su
Maki dalinoms tuo, k turjome. Kai kurioms mano drau-
gms tvai pirkdavo mainas, drabuius, kosmetik, maa
to, duodavo pinig laisvalaikiui. Todl man ta suma atrod
milinika ir a labai norjau j pasilikti. Taiau jauiau, kad
Dievas mane stebi, todl nuneiau pinigin slaugi kam-
bar. Netrukus, kai su tiu sdjome ligonins kavinje,
per ligonins garsiakalb buvo praneta, kad prie grim
automat rastas pamestas daiktas. Vliau prie ms prijo
slaug, stumdama invalido veiml. Jame sdjo madaug
mano tio amiaus vyras. Ji s nustro pamats, kad jank
grino toki pinig sum.
- Ta i tu radai mano pinigin? Neinau, kaip tau pad-
koti. - Atrod, kad jam ities nusirito akmuo nuo irdies.
Jis isitrauk i pinigins 20 000 jen. - tai, ne kain kiek,
bet bijau...
- J s ia gydots? - paklausiau, neliesdama pinig.
-Tai p. iuos pinigus vakar man atve snus. Bsiu pa-
mets pinigin, kai pirkau gerti. A tikrai tau nepaprastai
dkingas.
- Nereikia man js pinig. Sveikite sau.
- Bet a primygtinai praau.
- Ne, a nenoriu j imti.
-Ti kr ai , - palaik mane ttis. - Mums uteks, jeigu js
greitai pasveiksite.
Jakudzos mnulis 4
- Oi , ai jums. Js turite puiki dukr. A irgi tikiuosi,
kad greitai grite namus.
Vyras, emai nusilenks, i kavins iriedjo slaugytojos
stumiamu veimliu. Jo odiai sutrikd mane, bet pali-
ko malon jausm. Bdama eiolikos jauiausi anaiptol ne
puiki dukt".
- Tti, a neprisistaiau slaugms, - pasakiau t vakar,
prisdusi alia jo lovos. - Kaip jos inojo, kur mans ie-
koti?
- Tu ia vienintel, apsirengusi kaip klounas.
- Och...
- Beje, kodl nutarei grinti pinigin?
- Na, a norjau j pasilikti, bet pagalvojau, kad ji gal-
bt priklauso tokiam ligoniui, kaip tu, todl bt tikra ka-
tastrofa j prarasti. Ir, kaip paaikjo, a neklydau, todl
diaugiuosi, jog pasielgiau siningai.
- Aiku... Taip ir yra. Tu pasielgei gerai.
Ttis nusiypsojo ir meiliai paglost man galv. Nebe-
prisimenu, kada maiau toki tvo ypsen. Ji s tikrai nie-
kada mans negyr ir neglost man galvos... Ar sdjome
kada nors ir kalbjoms taip nuo tada, kai tapau janke?
Pro lang maiau nakties dang. Paprastai vaigds at-
rodydavo prigesusios, bet iandien dangus buvo giedras,
ir skliaute ibjo ryks iburiukai. Prisiminiau, kaip vai-
kystje mes sveiuodavoms vieno tio draugo vienkie-
myje netoli Naros. Stebdavome nakties dang ir, pasteb-
j krintani vaigd, skubdavome pakartoti sugalvot
nor tris kartus, kol ji neugeso. Pro al tekjo upeliukas,
kurio dugne srov kedeno vikrius. Vasaros nakt aplink
j mkiojo jonvabaliai, pasiviesdami alsvais ibintuv-
liais. Utekdavo atgaivinti it vaizd, kad grt t vakar
magija. Taiau dabar a supratau, jog nebegirdiu upeliuko
iurlenimo. Atrodo, lyg upelio krantai bt ibetonuoti ir
jonvabaliai imir. Kakuriame take tio mintys nukry-
po rytus, o mano - vakarus, palikdamos tik idivusi
upeliuko vag. Bet kakaip t vakar ms mintys vl susi-
liejo. Po ilgo laiko pajutau ry su tvu.
Deja, tas laims jausmas buvo toks pat netvarus, kaip
krentanti vaigd.
Ttis buvo vieno pastamo laiduotojas imant paskol,
bet tas mogus netiktai paspruko i miesto, paliks mil-
inikas skolas. Ttis tbtinai stengsi imokti paskol,
taiau verslas jo sunkiai, ir jis buvo priverstas kreiptis
visokio plauko elinius skolintojus. Jis n nenuman, kad
jo kompanijos menko diena i dienos. Susikaupus skoloms
viskas nesuvaldomai m slysti i rank. Kompanijos ne-
besugebjo dirbti be tvo, o jis vis dar guljo ligoninje. J
ileisdavo kart ar du per mnes, namie jis galdavo pra-
leisti vos kelias valandas. Neilgai trukus jis atsisak jaku-
dzos vado pareig. Spju, kad nebeturjo nei fizini, nei
psichini, nei finansini jg ilaikyti prast gyvenimo
bd.
Ms eima atsidr skolinink pragare. Paskol pal-
kanos pakilo vir stogo. Skol rykliai pakeldavo jas po de-
imt nuoimi kas deimt dien, vliau jos paokdavo po
50 procent kas deimt dien ir taip toliau. Mus persekiojo
antstoliai, reikalaujantys astronomini sum. Skol atida-
Jakudzos mnulis
51
vinjimas - kankinantis reikalas. Buvo pats vasaros kartis,
pasitaik dien, kai gatvje tirpo asfaltas. Goriloms, atsi-
stoms kredit rykli, buvo nusispjauti. Ji e ipl kondi-
cionierius ir sukrov garae kartu su kita buities technika
taip, kad kaimynams badyt akis. Ms gigantikas ame-
rikietikas aldytuvas liko gulti ant ono, demonstruoda-
mas pro pravertas duris tik baltus grobus. Medins parketo
grindys liko taip sugadintos, kad nebeguljo tiesiai ir kl
keista optin apgaul, jog sibuoja em.
Kiekvien dien be iimi skol imuintojai atplda-
vo ms duris, langus ir mus aprkdavo. inojau, kad nra
prasms ginytis, bet vien dien neilaikiau spaudimo.
Kai vienas niekas paleido keiksm tirad mano mamai,
trenkiau kumiu virtuvs stal.
- Tu kam ia grasini, a? Jeigu ir toliau itaip kalbsi su
mano tvais, ikniau, tau galas.
- Nusmurgusi merg! - drb tas.
tai kaip yra, kai neturi pinig. Norjau apsiverkti i nu-
sivylimo.
Komaras tssi ir iem. Vienintelis namie liks ilu-
mos altinis buvo tradicinis kotatsu* kaitrinis stalelis mano
miegamajame. varbus vjas pt pro langus, kuriuos nuo-
lat varst skol imuintojai, ir stingd mus iki kaul sme-
gen. Naian buvo bauginta vieno tipo, kuris vaiktinda-
vo aplinkui, urgzdamas kaip pasiuts uo.
- ioko, a bijau, - nibddavo ji, sikibusi mane.
* KotatsM - emas stalelis, po kuri uo tai sytas koj as ildantis elemen-
tas. Stal el is udengi amas apkl ot u, kad il uma neisisklaidyt.
- J i s tuoj ieis. Pasislpkime po stalu.
Ir kaip dvi katyts susiraitydavome po iltu kotatsu,
uspausdavome delnais ausis, kad negirdtume nepray-
to sveio, ir i vis jg melsdavoms, kad jis palikt mus
ramybje. Naian tirtdavo, ir a prisimindavau tuos pra-
dins mokyklos laikus, kai tvas prisigrs trankydavosi
po namus. Naian tuomet irgi taip bijodavo. Atbgdavo
mano kambar, susiraitydavo ant mano futono, drebdavo
ir verkdavo kaip dabar. Bet anuomet a galjau j patikin-
ti, jog ryte viskas bus gerai. Dabar neinojau, ar apskritai
gyvenimas kada nors susitvarkys. Savo eimai a niekaip
negaljau padti imokti skolas, todl jauiausi pikta ir be-
jg.
Kart apsilanks namuose tvas usuko su manimi pa-
sikalbti.
- ioko, a dl visko kaltas. traukiau skolas, ir dabar
y
jums tenka u tai mokti. inau, kad sunku, bet, praau,
nepasiduok.
- inau, tti. Viskas gerai.
inojau, kaip j tai slegia. Kai jo verslas seksi, ms
namai knibdte knibdjo moni, bet dabar mus ap-
lankydavo tik keletas artim partneri. Pamau nykstant
i nam baldams ir technikai, majo enkl, kad ia kas
nors gyvena. Atrod, lyg gyventume muilo operos scenoje,
kur viskas atrodo pramatnu ir mantru, bet tai tik kamer
iliuzija.
Moterys neturt nusimanyti jakudzos reikaluose, bet,
mano supratimu, ttis atsistatydino dl garbs. Vos tik j
prislg skolos, jis savo noru atsisak grupuots boso pa-
Jakudzos mnulis 53
reig. Ji s nebegaljo takytis pinigais ir kitaip puikuotis,
kaip prasta jakudzoms. Nenorj o suterti jakudzos vardo.
Juk jakudza turt bti stipri organizacija. Ti k a niekaip
negaljau suprasti, kodl savo, kaip jakudzos, takos jis ne-
panaudojo imokti skol? Spju, jog tokiam, kaip mano
ttis, taip elgtis bt gdinga. Supratau, kaip jis msto, tik
buvo graudu irti sukritusi ir nublukusi tatuiruote
ant jo nugaros, kuri kadaise buvo spdinga.
Visa tai suinojau dar prie septynioliktj gimtadien.
Tuo metu ms, janki, grupel vien dien praleido su
vaikinu, kuris, kaip girdjome, k tik tapo jakudza. Kaip
naujokas jis buvo paliktas budti kontoroje, todl visi su-
sigrdome ten su savo skiediklio maieliais. Graiai apsi-
neme, bet netiktai gro vienas i jo virinink, vaiki-
nas vardu Nakauis. Mums pavyko suslpti skiedikl, tik
kvapas niekur nedingo. Kontora dvok. Kai jis jo, visas
kambarys sitemp. Nakauis atsidrb ant sofos.
- Kada js, nusmurgliai, suaugsite? Jeigu jau kaifuoja-
te, tai bent nuo gero dalyko.
Ir t sakydamas itrauk i odins pinigins kvadratin
keturi coli plastiko maiel su spidu bei virkt. Atsai-
niai numet juos ant stalo. Nieko panaaus puss colio
paketlius, kuriuos man teko matyti anksiau. ia buvo
milinikas narkotik kiekis.
- Ei, tu, atnek vandens, - sak jis savo naujajam bro-
liui", ir tas puol virtuv pripilti stiklins. Nakauis pa-
m irkles ir, nukirps urnalo kamp, panaudojo j kaip
kastuvl milteliams. Kompanija isirikiavo dozei, lyg bt
vis gyvenim vartoj. A neinojau kaip elgtis, bet atro-
d, kad visi galsime pasivaiinti. Nenorjau bti vienintel
gera mergait ir pripainti, kad nevartoju spido, negaljau
tiesiog atsistoti ir ieiti.
- Tu irgi vartoji, taip? - tarsteljo mano draug Midzu,
lyg tai bt pats prasiausias dalykas pasaulyje. Ji k tik
sulauk savo eils. Kai nesugalvojau k atsakyti, ji nusiai-
p: Tik nesakyk man, kad niekad anksiau nesileidai."
- inoma, leidausi! - piktai kteljau. Ir padariusi i-
novs veid nutariau susivirkti spido, kad mano draugai
jankiai nepalaikyt mans baile. Norjau atrodyti kieta.
Kaip kiti, suspaudiau ast, kad isiaut vena, ir at-
kiau rank Nakauiui.
- Gera vena, - vertino tas ypsodamasis, tada smeig
adat man kn. Kai madaug tredalis adatos pranyko
mano rankoje, virktas m pildytis krauju.
- Gerai, uteks.
Atleidau ast, o Nakauis i lto sustm virkto pom-
p, paskui staiga itrauk adat. Tada padav man nosin.
- Ai, - burbteljau, tapnodama popieriumi per ada-
tos ym. Staiga vis mano kn nupurt altis. Pasirod,
kad pastiro visi plaukeliai.
- Pajutai? - paklaus Nakauis, pritraukdamas virkt
vandens ir ipildamas pelenin.
- Nelabai, - atsakiau. Neinojau, kaip turiau jaustis.
-Juokauj i ? Keista. Man atrod, kad tiek turt utekti.
Tu, matyt, kieta. Gal dar vien, a?
Nakauis parod naujokui, kad pakeist vanden stikli-
nje ir ipilt pelenin.
Jakudzos mnulis 55
- Manai, tiek bus gana? - paklaus jis, pildamas milteli
ant ssiuvinio.
Linkteljau, vildamasi, kad neatrodau tokia sutrikusi
kaip jauiuosi. Jakudza surimtjo.
- ita bus rimta.
Antra doz trenk mane kaip aibas, perliejo nuo koj
pirt gal iki virugalvio.
- Dabar jau pajutai, ar ne?
- Taip. Visai kas kita.
Midzu prijusi pavelg man veid.
- ioko, ar tau tikrai gerai nuo tiek daug?
- Taip, be problem.
Apsvaig nuo spido, praleidome nakt rkydami kana-
pes, juokdamiesi ir juokaudami. Bet prie patekant saulei
man m trkti oro, o knas, iki tol atrods lengvas kaip
pkas, pasidar nepakeliamai sunkus. Ekstaz pakeit iur-
pi agonija. Dabar miau suprasti, kodl tie vaikai devintoje
klasje buvo pasiruo padaryti bet k, kad gaut narkoti-
ko. Galvojau apie tai tuomet, kai mano knas m trupti,
ir irjau, kaip biiuliai savo abstinencij malina nauja
amfetamino doze. Nakauis pastebjo, kad kakas ne taip,
ir prijo prie mans.
- Nagi, susileisk dar vien. Visiems uteks.
- Viskas gerai. Manau, jau eisiu.
- Gal tau geriau pagulti?
- Ai u visk, bet geriau jau eisiu.
- Puiku. Usuk bet kada. Ei, tu! ioko ieina. Sugauk
jai taksi.
- Taip, gerai! - atsiliep naujokas jakudza erzinaniai
linksmu tonu.
- ia tau, sugrti namo, - pasak Nakauis, kidamas
varko kien 10 0 0 0 jen kupir. - Ir paskambink, kai
bsi namie.
- inoma, - atsakiau silpnu balsu.
Neilgai trukus igirdau, kad privaiavo taksi. Kiti drau-
gai nutar pasilikti ilgiau. Nesvarbu - norjau kuo greiiau
i ten dingti. Paskubomis atsipraiau, pastmiau sunkias
metalines kontoros duris ir siropiau laukiant taksi. Bi-
jojau, kad vairuotojas gali k nors pastebti, todl stengiau-
si atrodyti visikai rami. Iki nam vaiavau vis aminyb.
Lauko durys vl buvo paliktos atviros, u j girdjosi
skol imuintoj riksmai. Tai buvo panau pragar. Ir
netgi ne haliucinacija. iauri kasdienyb. Iki artimiausio
taksofono bgau, lyg mane kas nors vytsi.
- Labas, ia ioko. A jau namie.
- Gerai. O, ioko, palauk minut. Nakauis sako, kad
nori su tavimi pasikalbti.
- ioko? Taip, smagu tave girdti. Ei, tu kalbi udususi.
Ar viskas gerai?
- Taip, viskas. Negaljau skambinti i savo nam, tai
teko bgti prie taksofono.
- Cha! Negaliu patikti, kad tokios bkls tu dar kojas
paveiki! - nusijuok Nakauis.
- Ai u vakar vakar.
- N r a u k. Usuk artimiausiu metu, gerai? Jeigu ne-
nori ateiti viena, atsivesk Midzu, gerai?
- Ai. Na, tai sudie.
Jakudzos mnulis 57
Padjusi ragel pasukau namo. Neaukta kaln virto ne-
veikiamu kalnu.
Grusi radau mgstamiausi keramikin mamos vaz
apverst ant grindy su visu stovu. Joki o skirtumo, ar stu-
miuosi, ar ne - mano gyvenimas vis tiek pragaras.
Mirtinai pavargusi pasidjau batus ant lentynls, nors ir
inojau, kad jie netrukus nulks ant grind. Tada atveriau
gli stov ir miau rankioti vazos ukes. Giliai atsidusau.
Mginau isigelbti i vieno pragaro, jkliau koj ki t -
rimt narkotik pasaul. Vliau, kai tais retais kartais tvas
usukdavo namo, nebegaldavau pavelgti jam akis.
T iem per didiausius alius skol iiekotojai m
lankytis dar daniau ir elgsi kur kas drastikiau. Nutariau
su Midzue aplankyti Nakau jo namuose. Vos tik jakudza
atidar duris ir pakviet vidun, Midzu m elgtis taip lyg
ten buvusi milijon kart. Patrauk rotango sofos link prie
lango ir klesteljo.
- ioko, nori spidof - paklaus ji.
- Manai , gerai? - neutikrintai paklausiau jos.
- K ia neki? Juk to mes ia atjome, ar ne?
Nakauis nusijuok i ms, kak kudani viena ki-
tai.
- ioko, mesk savo mandagum al. Midzu nuolat ia
lankosi.
Lyg rodydama, Midzu atsistojo, nujo virtuv ir gr-
o su vandens stikline. Kai ji susileido doz, atjo mano
eil.
Nuo tos dienos mes nuolat susitikdavome susivirkti
amfetamino. A neinojau, kad Nakauis ir Midzu pora,
bet jauiau, kad tarp j kakas yra, todl gavusi doz ilgai
neusibdavau.
Vien dien mes susistmme kaip prastai, bet tada Na-
kauis pasak, kad turi sutvarkyti vien reikaliuk. Midzu
taip pat nujo autis.
- Ach, ioko, nepyk, man irgi reikia ibgti. Ar palauksi
mans ia? Nakauis tikriausiai tuojau gr.
- O tu ilgai utruksi?
- Mmm, na, ne. Gali paaisti vaizdo aidim, kol lauk-
si.
- Gerai. Iki !
Draugs elgesys pasirod keistas, todl pasijutau nejau-
kiai. eimininkas gro po pusvalandio. aidiau Ninten-
do miegamajame, kai igirdau jo bals i virtuvs:
- Ei, ioko, nori dar vienos?
Jis bed adat kair mano rank, kuri laikiau sumusi
deine. Kraujas, tekantis virkt, buvo tirtesnis ir tam-
sesnis negu pirm kart.
Thank you Mario! Nintendo sudainavo pastam dai-
nel.
A igelbjau princes Persike tiek kart, kad j turjo
pagauti ekstaz. Man mirtinai atsibodo aisti, bet tik taip
galjau nuvyti mintis, jog esu viena bute su Nakauiu, o
Midzus laukiu jau vis aminyb.
- Gal baik aisti ir uksk ko nors, - pasil eiminin-
kas, pastebjs, kad pradedu nerimauti.
- Ai, a nealkana. Manau, geriau...
Jakudzos mnulis 59
- Ga l i neskubti. Gal pasistiprink prie eidama?
- Midzu taip ilgai utruko... inai, geriau jau eisiu
namo.
- J o s laukti vis tiek nra prasms.
-K4?
- Midzu negr. Nagi, pasidulkinam.
- Ei ! Patrauk nuo mans rankas! - bandiau stotis, bet
jis laik mane netiktina jga.
- Liaukis!
- Nesiprieink.
Ji s prapl mano palaidin ir usmauk liemenuk vir-
u.
- Ne !
- Midzu neprietarauja.
- A ne Midzu! Pasitrauk nuo mans!
- Daryk kaip sakau, kale.
Ji s trenk man per veid, sunkiu iedu nudrksdamas
kair skruost. Burnoje pajutau metalin savo kraujo skon.
Ji s ketina mane iprievartauti, o a nieko negaliu padaryti.
Kai mano jgos m sekti, kakas m belstis duris.
v
-Nakaui , leisk mane! ioko?
- Midzu! - suklykiau. Pastmusi Nakau nubgau
prie dury.
- Mlas. Koki velni ji sugro?
Vos tik eimininkas atidar duris, oviau nakt netgi
neapsiavusi bat. Grau namo basa engdama per alt
asfalt, sukryiavusi ant krtins rankas, kad nesimatyt
didiuls skyls palaidinje.
Kit dien paskambino Midzu.
M )
S H O K O T E N D O
-i oko? Atleisk dl vakar.
- A?
- Man tikrai labai gaila. Sakiau jam, kad to nedaryt.
Tikrai sakiau, bet... - usikkiojo ji.
- Nieko nenoriu girdti. Ate.
Kokia ji draug? Nuo to laiko nebesusitikinjau su Mi -
dzu ir jos draugais, miau vaikioti su kita kompanija.
Mes kasdien leidoms spid.
Kiekvien dien ms namuose lankydavosi vairs
skol imuintojai, bet paaikjo, kad vienas i daniausi
svei yra senas mano tvo pastamas. Maedima, buvs
jakudzos narys. Maedima skolindamas pinigus susikro-
v graaus piniglio ir praeityje netgi turjo kakok le-
gal versl su tiu. Ironika, kad vienas i buli, kuriuos
atsitemp su savimi, buvo narkomanas mano draugas Ki-
ni u ra.
Vien dien Kimura ieidamas nipteljo man: Iki" ir
kaltai ypteljo. Tai pastebjo Maedima.
- Kimura, pasti it vaik?
- Taip.
- Kuo ji vardu?
- ioko.
- Ta i tu ioko? - nustebs nusijuok Maedima.
- Taip.
- Hmm. Tau nereikt itaip valkiotis. Labai skaudini
savo tvus.
Maedima vilkjo brang dabitik kostium, mane
baugino jo dmus vilgsnis. Mandagiai linkteljau ir nu-
Jakudzos mnulis 61
jau j savo kambar. Netrukus po to sulaukiau Kimuros
skambuio.
- ioko, gali ieiti?
- Tu vienas?
- Ne. A su Maedima.
- Tada ne.
- Ach, praau. Maedima liep pakviesti tave piet.
- Kimurai, praau, sugalvok man pretekst atsisakyti,
gerai?
- Baik, ioko. A irgi bsiu. Viskas bus gerai.
-Jei gu btum tik tu, tada viskas gerai. Atleisk, negaliu.
Tai nebuvo vien isisukinjimas. A bijojau susitikti su
Maedima. Nuo tada Kimura skambindavo, kviesdamas
susitikti, bet man vis pavykdavo isisukti. Galiausiai Mae-
dima paskambino pats.
- ioko, tu vartoji narkotikus, taip? Bk prie savo nam
septint, gerai?
Atsisakyti negaljau. A k tik buvau susileidusi doz.
Persigandau, kad Maedima ketina duoti mane tvams.
Padjau ragel ir nuskubjau pasitaisyti makiao. Septin-
t jau laukiau prie vart, kaip jis liep. Maedimos Mercedes
Benz pasirod punktualiai. Atsisdau keleivio sdyn, jis
pajudjo nepasaks n odio. Sukaupusi drs paklausiau,
kur vaiuojame.
- inau nauj viebut, kur kambariuose rengta karao-
k. K pasakysi? - klastingai atsak jis, udjs rank ant
mano kelio.
- Koki gal?.. Sustabdykite main!
- Ar inai, kiek pinig skolingas tavo tvas? - paklaus
Maedima, ramiai vaiuodamas toliau.
- sitikinusi, kad daug.
- Daug" - ne tas odis. Jis skolingas man apvali su-
m.
- Daug?
- Taip. Didiulius pinigus. Taigi, ioko, brangute, juk
nenori, kad tvas usilenkt per skolas, a?
Jo tonas pasidar meilikaujamas.
- Ne .
- Numanau, kad ir tau sunku.
- Atrodo, taip.
- Galiu iek tiek atleisti spaudim.
- Rimtai?
- Taip, bet neversiu daryti to, ko nenorsi. Tai... k pa-
sakysi? Vis dar nori, kad ileisiau i mainos?
Papuriau galv.
- Girdjau, kad vartoji spid. Turiu su savimi.
Usimerkiau ir giliai kvpiau. Jau seniai neuosiau
prabangi automobili sdyni odos. Kai mes atvykome,
paaikjo, jog tai meils viebutis". Pastatytas kaip ne-
skoninga neonin pilis. Maedima vaiavo aiktel pro
juodas vinilines uuolaidas, skirtas saugoti klient anoni-
mikum. Jau maniau, kad su viskuo susitaikiau, bet pas-
kutin minut nesugebjau pajudti i mainos. Maedima
pasilenk per mane ir atidar keleivio duris.
- Ne bk mavaik. Lipk.
Nejudjau.
- Tu k, manimi visai nepasitiki, ioko?
Jakudzos mnulis 63
-Tai p. . . bet...
Kai nujome viebuio kambar, Maedima nusitrauk
kaklarait ir liep man atneti vandens. Vonioje pripylusi
stiklinaite atneiau jam. Tada atsiraitojusi kair rank u-
spaudiau ven. Maedima pripild virkt amfetamino
ir gudusia ranka suleido mano rank. Susistmes ir sau,
atsistojo.
- Einu maudytis, - pareik jis.
Ji s rpestingai nuleido rankogal, m sagstytis marki-
nius. A skubiai iploviau virkt kriauklje ir pakabinau
Maedimos kostium. Prileidusi jam voni nuskubjau si-
jungti televizori.
- Ateik ia, - paauk Maedima i vonios kambario.
- Ka s ?
- Lipk kartu.
Tai buvo pirmas kartas, kai maudiausi vonioje su vyru,
ir i gdos man deg andai. Pildama vanden ant kno lai-
kiau prieais save rankluost, tada lipau voni, stengda-
masi atsukti Maedimai nugar.
- Tu kada nors usiiminjai seksu pavartojusi?
- Ne . . .
- O, maule, vadinasi, negyvenai. Nek ia savo miel
upakaliuk ir leisk man parodyti.
- M, kai anksiau kalbjome... apie mano tt...
- Viskuo pasirpinta. Pamirk tai. Juk nori bti mano
mergyt, a?
- E... taip.
- Puiku. Labai gerai. Tu juk supranti, kad niekam ne-
galima apie tai pasakoti?
Kai sutikau, jis nusikvatojo, grieb u krties ir kio
savo lieuv man taip giliai burn, kad vos neudusau.
- Sskis ia.
Mes ilipome i vonios, Maedima privert mane atsi-
ssti ant emo medinio suolelio prie duo kabinos ir imui-
lavo mano kn nuo koj pirt iki galvos. Ant jo nugaros
buvo iurpaus kabuki veikjo, susipynusio su drakonu, ta-
tuiruot. Pro duo garus atrod, kad drakonas spjaudosi
dm kamuoliais. Jauiausi kaip blogame sapne. Stipriai
usimerkiau, kai Maedimos veidas priartjo prie mano.
Po vonios Maedima sutais nauj virkt. Liep ir
man susileisti, o kai atkiau kair rank, smeig t pai
ven, kaip prie tai. Vos tik itrauk adat, viskas sekun-
d aptemo, ir a isigandau, kad apakau. Vliau nestengiau
nieko, tik gulti ant lovos kaip pliauska. Ko tik Maedi-
ma neiband, kad mane uvest, bet mano knas atsisak
reaguoti, tad vyras galiausiai pasidav. Paskutinis dalykas,
kur prisimenu, tai baisiai nelaimingas jo veidas. O tada at-
jo rytas.
- Turint galvoje, kaip turjai palti, lovoje nesi labai
gera, a? - nusiaip jis. - Ni eko tokio, i meistro imoksi.
Kai imginsi su manimi susistmusi spido, maule, nesu-
gebsi barkintis niekaip kitaip.
Bet inojau, kad jis meluoja. A nemyljau to tipo, kaip
seksas gali bti su juo puikus?
Nuo tada mes vaiuodavome viebut beveik kiekvie-
n vakar, susivirkdavome ir dulkindavoms. I pradi
guldavau pasyviai, bet vien nakt mano knas i ties at-
siliep. Pajutau, kad drkstu, o kai jis siskverb mane,
Jakudzos mnulis 65
visas kraujas i ven sutekjo j vien viet, ir pajutau au-
gant kart. sikibau Maedimos kn ir miau aukti i
malonumo.
Iki Maedimos seksas buvo altas, bejausmis reikalas.
Nors, atrod, vaikinai bdavo tikrai manimi susidomj,
vos tik pasidulkindavome, viskas baigdavosi. Dl mans
niekas nesisteng, nors tik kelet kart myljausi su atsi-
tiktiniais, o ne savo vaikinais. Dabar suinojau, kas yra or-
gazmas.
Nuo tada utekdavo pamatyti krauj virkte, kai Mae-
dima leisdavo amfetamin, kad usivesiau.
- Padaryk mane... Ateik, a noriu tuoj pat, - maldauda-
vau j o, ir mes myldavoms kiaur nakt.
Taiau kad ir kiek spido vartojau, nesileidau vadinama
narkomane. Mano grupuotje buvo keli vaikai, kurie sdo
ant adatos", ir mes liovms jais pasitikti. Juos kompanij
priimdavo tik kiti narkomanai. Jeigu k kalbdavo, pagal-
vodavom: A, jie jau troliai", ir ignoruodavome visk, k jie
bekalbt. O piktos apkalbos plinta kaip gaisras. Net jeigu
neragavai spido, jeigu kas nors paleis ant, tada tau galas.
Niekas nenorjo draugauti su narkomanu.
Vienas i mano draug taip susivl su spidu, kad pra-
djo matyti haliucinacijas. Vyriokas sikal, kad mergina j
apgaudinja, ir padeg jos namus. Ir dar tikjo, kad jo po-
rose gyvena kirminai - m pjaustytis od rtuku. Valan-
d valandas spaudydavo spuogus - tokius gumbiukus, ku-
rie atsiranda nuo amfetamino, - kol jo veidas m pliuoti.
sikals galv, kad kakas j seka, apklijavo visus langus
ruda lipnia juosta. Savo technik laikydavo itrauktais i
jungikli kitukais, kad jie" negalt jo rainti". Kar-
t vargeliui pasivaideno, kad kaimynai ant jo varo, todl
basas ilk su peiliu rankoje, bet, inoma, nieko nerado.
Gatve slikindavo nuolat dairydamasis per pet, sitikins,
kad j seka detektyvas. Kad ir kur vaiuot, galinio vaizdo
veidrodlyje maniakikai tikrindavo mainas u nugaros.
Ironika, jog sikals, kad j persekioja jakudza, pasipra
prieglobsio policijos nuovadoje.
Informacija per vartotoj tinkl plisdavo aibikai: kas
buvo suimtas, kas sumokjo ustat, k tard, o k paleido,
kurio namuose padar krat. ioje skylje prek gausi gry-
n. Anoje - per daug primaiyta mlo. Kur pasiskolinti,
kas pradjo vartoti, kas met t prot...
Nenorjau apie tai girdti, nenorjau matyti, nenorjau
nieko inoti. Nenorjau, kad apie mane kas nors inot.
Nenorjau bti viena i j.
Taiau pasitenkinimas su Maedima padjo nuslopinti
sielvart dl lidno eimos gyvenimo. Kai usibdavau na-
muose, kur mam nuolat virkd duris beldiantys skol
iiekotojai, o Naian persigandusi glaudsi prie mans, il-
gdavausi virkto su krauju ir galimybs pabgti nuo rea-
lybs.
Adata smigo man ven, bet kai Maedima nuspaud
virkto kot, is ioko.
-Vel ni as. Tavo vena juda. Negaliu jos pagauti.
Jis itrauk adat ir m pleknoti per mano rank, kol
liko mlyns. Pagaliau vena vl ikilo. Kai bed virkt,
kraujas pakilo kolbele it murzini ups maurai, ir mano
kn srov m neti jr.
Jakudzos mnulis
67
- Kas ia dabar? Tu apsineei?
- Mm.
- Paskutiniu metu tave sunku uvesti. Reikia tiek pat,
kiek man.
Atsidususi prisidegiau nuo Maedimos cigarets.
- Nusimesk drabuius ir lsk ia, - sak Maedima, at-
versdamas antklode.
Apsikabinau j i vis jg ir sumurmjau:
- Labai tavs noriu.
- Aha, tu man irgi pradedi patikti, ioko.
Kuddamas mano vard, jis kio lieuv man aus.
Kakodl ikilo prisiminimas apie ms basein, kuriame
pliukendavausi vaikystje. Prisiminiau, kokius aidimus
aisdavome su Maki. Ji drsino mane sulaikius kvap pa-
nerti ir perplaukti po vandeniu per vis baseino ilg. Man
patikdavo nardyti ir jaustis tarsi kitame pasaulyje.
Ei, js, mikiai, jeigu paliesite bent pirtu mano seser, a
jums parodysiu!
Ji visuomet gyn mane nuo priekabiautoj.
Kam reikia draugi, jeigu su tavim visuomet vyresnioji
sesuo f
Maki veidas m dilti...
- Ar patinka, maule?
- Mm. Nesustok.
Gr o dar vienas su vandeniu susijs prisiminimas. -
kart riau auksines uveles ms eimos tvenkinyje. Jos
visuomet igirsdavo mano ingsnius ir suplaukdavo prie
mans.
Nurimkite. Maisto visiems uteks.
uvys kartligikai kabarodavosi viena ant kitos, kad
pagaut maisto kruopel, takydavo vanden. Man patik-
davo kasdien erti savo uvis.
Prisiminimai m smelktis nieking realyb. I pra-
di mintys maloniai pleveno begulint ant apvalios viebu-
io lovos, tada staiga pradjau grimzti niri, bauginani
gelm.
KETVIRTAS SKYRIUS
Meiluiai
sidarbinau nedideliame bare kaimynystje keturioms
valandoms dukart per savait. Neilgai trukus miau susi-
tikinti su vienu lankytoju. inas buvo atuoneriais metais
vyresnis u mane, k tik pradjs savo versl, bet veds. Jis
buvo visai nepanaus tuos, su kuriais susitikinjau anks-
iau, todl mane ikart suavjo is altakraujis, ramus vy-
ras, kuriam nestigo pasitikjimo savo jgomis. Galvodavau
apie j kiekvien sekund, bet mums susitikti nebuvo leng-
va, todl valand valandas laukdavau telefono skambuio.
Laikui slenkant imdavau vis labiau nekantrauti. Ir diaugs-
mas, kur jausdavau keldama ragel, virsdavo neviltimi, jei-
gu skambindavo kas nors kitas. Buvau pamiusi dl jo ir
kartais galvodavau, jog sprogsiu, jeigu nepasakysiu jam, k
jauiu. Taiau turjau elgtis kaip suaugusi ir vaidinti, jog
kontroliuoju situacij. Miriau kaip norjau praleisti su juo
vis nakt, bent vien nakt, taiau bijojau, kad bandydama
ko nors reikalauti visai j prarasiu. Todl apie savo troki-
mus neprasiiojau.
70 S H O K O T EN DO
Kadangi buvau susiavjusi inu, kaip manydama ven-
giau Maedimos, bet jis vis skambindavo ir reikalaudavo
susitikti. Nusprendusi, kad aminai negalsiu nuo jo slaps-
tytis, sutikau leisti jam paimti mane prastoje vietoje, prie-
ais namus. Kai atsisdau jo automobil, giliai kvpiau ir
iklojau ties.
- A susiradau kit.
- I r ?
- Daugiau nebegaliu su tavimi susitikinti.
- Nesuprantu tavs. Tu buvai tiek mane simyljusi ir
taip norjai su manimi draugauti, kad man neliko nieko
kita, kaip tik bti tavo vaikinu.
-Tuomet neprietarausi, jeigu mes isiskirsime?
- Apie tai negali bti n kalbos, - atsak Maedima, ir-
zliai trepsdamas koja, kai degsi cigaret.
- Praau, meldiu tavs.
- Gerai, jeigu tavo jausmai tokie stiprs - pirmyn, susi-
tikink su juo.
- Ar tu tikrai neprietarauji?
- Kvaila kal! Negi nematai, kad man tik geriau?
- Apie k tu?
- Nesuvoki?
- Nori pasakyti, jeigu susirasiu kit vaikin, mano tvai
nesuinos apie tave?
- Ach, pagaliau, viesa siieb!
- Gerai, tai vek mane namo!
- Ach, maule, nurimk. Nuveiu namo, nesujaudink. Ir
neprietarausi, jeigu usiminsiu tavo tiui, kad jo maoji
dukrel yra visika narkoman, a?
Jakudzos mnulis 71
- Tada tavs laukia toks pat mlas, kaip mans.
- O, ne, a taip nemanau. Jeigu pasakysiu jam, kad su-
gavau tave kaifuojani" su kitais nevykliais ir saugiai
parveiau namo. sivaizduoji, kaip emai jie man lenksis,
nordami padkoti, tiesa?
- Klausyk, palik mano tv ramybje. Jis visikai tavimi
pasitiki.
- inoma, pasitiki. Kai tenka sukti galv dl skol ir
dirbti kaip uniui, kad jas imoktum, jis tikrai atiduos ga-
lus, suinojs, kad dulkinau jo brangij ioko.
- O jeigu jam visk papasakosiu?
- Varyk. Ji s nebeturi i ko paimti n cento. Jeigu ne a,
jam bt galas. Manau, geriau u kitus tai supranti, ioko.
- Taip, ko gero...
-Vadinasi, susitarme - mes neisiskirsime.
- Bet a negaliu...
- K ia mali? Kas ia moka ir maldauja mans pada-
ryk, padaryk", lyg tuoj apsiverkt, jeigu atsisakyiau?
- Usiiaupk!
- Ei, vaike, nekalbk su manimi liai, gerai?
Neturjau daugiau k pasakyti.
Mano draugi rate nebuvo kitos merginos, kuri bt pra-
sidjusi su vedusiais vyrais. Jos visos galjo atvirai vaikti-
nti gatvje, susikibusios u rankui su savo vaikinais. Jos
nerdavo saviesiems megztinius ir alikus gimtadienio do-
van, neiojosi nuotraukas piniginje, kad galt buiuoti.
Po pamok vaikinai paimdavo jas auniais, rykiaspalviais
automobiliais. Ji e daugma gyvendavo kartu po savo tv
stogu. A niekada negalsiu vieai vaiktinti nei su Mae-
dima, nei su inu. Negaliu niekam j parodyti, negaliu
niekam apie juos papasakoti. Mano draugi gyvenimai at-
rod taip toli, kaip mnulis, kur matydavau pro pataisos
mokyklos lang. A niekur nebetikau.
Vakare, kai inas ileisdavo mane prie nam, a trok-
davau dar pabti su juo ir man bdavo neapsakomai sunku
atidaryti automobilio duris ir eiti nam. Niekad anksiau
taip nesijauiau. Net jeigu Sinas nieko rimta negalvoja, man
vis tiek - a trokau bti su juo.
Per savo atuonioliktj gimtadien gavau netiktin do-
van. Mes vaiavome pasivainti, kai staiga jis sustabd
main prieais naujutlait daugiaaukt ir pasil ilipti.
Nujau kandin jo lift, ilipome penktajame aukte. Jis
prijo prie kampini dur ir isitrauk du raktus. Vien pa-
dav man.
- Nagi, atrakink.
Jkiau rakt spyn. Trakteljo, ir durys atsivr.
- Negaliu patikti. ia man?
- Taip. Ir tau nereiks galvoti apie nuom ir sskaitas. A
tuo pasirpinsiu. Kodl tau nemetus darbo?
-Betas... f^**** ^^^^tuamm
- Ta i vienintelis bdas, kaip rasime laiko susitikti.
-Jei gu mesiu, tu galsi aplankyti mane vakarais?
- Taip. Galsiu grdamas i darbo paskambinti tau ir
usukti nors kelioms minutms.
- Tu rimtai? A galiu ia gyventi?
v
- Laikyk tai dovana mums abiem. inau, kad tau ne-
lengva, bet galbt mes galsime pradti i naujo... Su gim-
tadieniu! - J i s apsikabino mane ir tvirtai suspaud.
Jakudzos mnulis 73
- Nra jau taip blogai. A tiesiog laiminga, kad apskritai
tave matau.
Seksas su inu buvo iltas ir jausmingas. Myldamasi su
juo vl atrasdavau bendrum tarp savs ir normali, roman-
tik savo draugi santyki su vaikinais. Malonumas, kur
patirdavau su Maedima, buvo neatskiriamas nuo sekso,
pinig ir tv idavysts. Kai usiimdavau seksu apkvaiu-
si, a trokau ir galjau susitelkti tik fizin pasitenkinim,
kur teikdavo apsvaigimas nuo narkotik. Jei tiksliau, nega-
ldavau miegoti su Maedima nesusivirktusi. inas buvo
vienintelis, kuris galjo mylti mane, itoki susivlusi.
Bet jis visuomet ivaiuodavo namo, kai pasimyldavome.
Giliai irdyje inojau, kad jam mans nereikia, ir kaskart
mano akys pritvinkdavo aar irint, kaip jis ieina.
Kit dien a skubiai susirinkau savo daiktus ir prad-
jau ilaikomos moters" gyvenim. Jauiausi pasprukusi
nuo Maedimos. Dej a, inas tapo dar labiau usims nei
anksiau, ir tekdavo laukti itisas savaites, kol jis aplankys
ar net paskambins. Ironika - juk nupirko but tam, kad
galtume daugiau laiko praleisti kartu. Miriau kaip trokau
spido, bet sukandusi dantis stengiausi ilaukti viena. Butas
turjo prast naujiems statiniams da kvap, atrod al-
tas ir tuias.
Vien dien vos ijusi i daugiabuio igirdau pasta-
m bals: Ei , i oko! " Suakmenjau. Atrodo, Maedimai
nebuvo sunku mane susekti. Juodas jo Mersedesas sustojo
alia mans.
- Lipk.
Papuriau galv.
- Lipk greiiau, liundra.
kart paklusau.
- Kas tau? Nereikia dozs?
- Nevaink ia, gerai?
- K ia mali, velniai raut? Gali susitikinti su kuo
nori. inau, kad tu pasiilgai mans, taip, maule?
Kaip ir pirm nakt, kol vaiavome viebut, a nepra-
tariau n odio. Bet kai nujome kambar, bandiau su
juo pasikalbti.
- Klausyk, a tikrai nenoriu daugiau tavs matyti.
- Nenoriu apie tai girdti! - Maedima stvr nuo stalo
pelenin ir met mane. Pataikiusi man kakt, pelenin i-
drsk aizd. Pamats, kad bandau luostytis ak tekant
krauj, jakudza ities rank man padti.
-Trauki s nuo mans! - surikau, numudama jo leten.
- ioko, maule, tavo veidas - tu daraisi panai tv.
Gerai, paklausyk. A daugiau nesiartinsiu prie tavo namo,
tinka?
- Nekeniu tavs!
- Jeigu jau nori, tegu tavo eima sumoka man pinigus,
kuriuos skolinga, - pasak jis grasindamas. - Jeigu usima-
nei aisti su manimi, tu ir nukentsi.
Nieko neatsakiau.
- A netgi nenoriu matyti savo panos veide tokios i-
raikos. Supratai mane?
- Taip...
- Diaugiuosi, kad suprantame vienas kit. - Jis m
ruoti virkt siutinaniai patenkinta savimi mina. - Ran-
k! - sak.
Jakudzos mnulis 75
- A nenoriu.
- Tu dar akosies?
Ji s pam stikline su vandeniu ir tk visk j mane, o
tada spyr man pilv. Nugriuvau ant grind, deine pa-
taikiau ant uks. Ji prakiurd mano didj pirt. Kur tik
rmiausi ranka, kad ilaikyiau pusiausvyr, ant grind
liko kraujo atspaudai. Nesikliau, susimiau u pilvo. Bet
Maedima dar nebaig.
- Daugiau nedrsk mans uknisinti! - Ji s pakl kar-
to vandens termos, stovjus prie arbatinuko, ir likte-
ljo ant grind. Verdantis vanduo nuplik man rank, tar-
p tarp bevardio ir maylio pirt. A nerangiai pakilau
nuo grind ir atsineiau i vonios du rankluosius. Vienu
apsukau aizd ant rankos, kitu nusiluosiau nuo kaktos
krauj. O tada nepaisydama kraujo miau tvarkyti kamba-
r, kol Maedima ramiai atsisds ant sofos susileido doz.
Vien tik pamaius adat man m riestis koj pirtai, su-
prakaitavo delnai. inojau, kad privalau atsispirti, bet taip
norjau...
-Vel ni as, nepataikau. Duok man savo kair rank... stip-
riau! - Maedima palauk, kol virktas prisipildys kraujo,
tada suvirkt atgal ven.
- Kaip jautiesi? - tarsi tolimas aidas nuts Maedimos
balsas. - Lainuosi, kad panio...
Nelaukusi, kol jis baigs kalbti, apsivijau j.
- Ko nori i mans, maule?
- Idulkink mane.
- Atleisk, gerai neigirdau. Garsiau.
- Idulkink mane. Praau!
- I karto reikjo sakyti. inojai, kad maldausi mans,
vos tik susileisi.
- Taip.
- O tos nekos apie isiskyrim ir kitoks mlas...
Vien jo artumas privert mane sudejuoti.
- Ta u tikrai mans reikia, ar ne, ioko?
Bet a negaljau klausytis it odi i vyro, kuris i-
dav mano tv.
Nepritapl, i kurios tyiojosi mokykloje, nekaltas vai-
kas, per plauk neiagintas Midzuguio, pareiginga dukt,
kuri paddavo mamai sutvarkyti namus po tvo siautjimo,
mayl, kuri turjo saugotis, kad neupykdyt tio - tai
nebuvau tikroji a. Apie vaikysts vykius galvodavau taip,
lyg jie bt nutik kakam kitam. Taip buvo lengviau. Bet
a tiek kart keiiausi, kad dabar nemanoma pasakyti, kuri
ioko yra tikroji. Man pavykdavo atjungti ird ir prot nuo
kno, usimirti svaigulyje, kur suteikdavo spidas ir Mae-
dima. Taiau vos tik baigdavosi kvaialais pagyvintas pa-
simatymas su Maedima ir svaigulys iblsdavo, likdavau
visikai be emocij, tik jausdamasi kalta prie Sin.
- Negaliu taip elgtis.
Maedimai, regis, tai visai nerpi.
- Ti k laiko klausimas, kada isiskirsi su tuo vaikinu. Ne
jo nosiai patenkinti toki kek kaip tu, - nusijuok jis.
Laiko klausimas... Man nieko taip nereikjo, kaip tik da-
bar pabti su Sinu.
Netrukus mano bute pasirod ilgai lauktas inas ir i-
kart pastebjo, kad kakas ne taip.
Jakudzos mnulis 11
- i oko! Parodyk man savo rank! - sak jis.
Ir sugavs u platakos atraitojo rankove. Ant mano lie-
sos rankos matsi idavikiki adatos driai.
- Tu... K sau galvoji? - Tai buvo pirmas kartas, kai i-
nas prarado savitvard. - Negaliu patikti, kad tu vartoji
narkotikus.
- A noriu liautis. Bet tiesiog negaliu. Padk man. Pra-
au.
Usidengiau veid delnais. Sinas apkabino mane ir stip-
riai prispaud.
- Klausyk, ioko, inau, kad su kakuo susitikinji. Ti k
ar turiu teis udrausti tau susitikinti su kitais? Bet nar-
kotikai? Praau, paadk, kad nuo iol mesi.
- Atleisk.
- A myliu tave, ioko. Tikrai tave myliu. - Kaip tik it
ir trokau igirsti. - A nerimauju dl tavs, kai nesu alia,
bet negaliu vis laik su tavimi bti. Labai noriau, bet
negaliu. Praau, suprask.
Nenoriai linkteljau. A supratau. Bet jo nebdavo alia,
kai man reikjo. Kai per dvi savaites nesulaukiau net tele-
fono skambuio, ms santykiuose atsirado pernelyg daug
tuios erdvs. Rodos, aminai jo laukiu, o kai sulaukiu,
laikas prabga kaip akimirka. Visuomet bijodavau paleisti
jo rank, nes niekada neinodavau, kada vl gausiu j si-
kibti.
Buvo ir laims moment. Patikdavo, kaip jis taria mano
vard ar neioja ant rank. Kai vaikiodavau viena, miestas
atrodydavo pilkas ir nykus, o su inu mano jusls sustipr-
davo. Pavasar visur skraid vyni iedlapiai. Vasar visur
girddavau vjo varpeli skambes ir prisimindavau, kaip
su tvais sddavau ms verandoje ir mgaudavausi vsiu
vakaro brizu. Ruden mus apgaubdavo auksini kepeni
aromatas. iem, jeigu inas paskambindavo, a smagiai jo
lkuriuodavau gatvje altukui naibant ausis, ikvpdama
balto garo debeslius. Prisimenu kart, kai jis ypa vlavo,
likau lauke, kol pagaliau sulaukiau.
- Atleisk! Tiesiog negaljau itrkti. Tau reikjo palaukti
viduj. ia mirtinai sualsi. - inas apglb rankomis mano
sustirus kn.
- Dar truputl... Likime itaip...
- ioko, inau, kaip tau sunku, bet a tikrai tave myliu.
Paadk, kad niekada su manimi nesiskirsi. Supranti, kad
negaliu palikti monos, taiau nustoti tavs geisti taip pat
negaliu. A toks savanaudis...
- Ne. Tai a savanaud.
v v
iaip ar taip, a nuolat apgaudinjau Sin.
- ioko.
Jis sum mano veid abiem rankomis ir velniai pabu-
iavo.
Narkotik medaus mnuo baigsi - mano idulkintas
knas tvirtai ukibo u spido. Blogiau tai, kad Maedimai
pasimai protas. Jeigu jam nepavykdavo su manimi susi-
siekti, jis usiusdavo, ir pagaliau surads mane udarydavo
viebut dviem trims dienoms. Man netgi nebdavo lei-
diama ieiti i numerio. Ji s parblokdavo mane ant lovos ir
atskaitydavo ilg moral, kaip a jo vengiu. Jeigu bandyda-
vau teisintis, ivadindavo melage ir iauriai suspardydavo.
Jakudzos mnulis 79
Vien kart, kai dau kaip paprastai, staiga sustojo.
- Net negalvok paliesti telefon, kol negriu! - drb jis
ir utrenks duris paliko tysoti ant lovos, aimanuojani i
skausmo.
Gr o po poros valand su popieriniu maieliu. Mes
kaip paprastai susileidome, bet tada jis pam chalato dir-
, kuriuo verdavoms rank, kad iokt vena, ir supan-
iojo man rankas.
- K tu darai? Paleisk mane!
- Nori ibandyti it? - galiai paklaus, i maielio i-
traukdamas vibratori ir lubrikanto butel.
- Na jau ne!
- Nagi, maule, inau, kad nori.
- Traukis nuo mans, ikrypli! - surikau, ir gavau sm-
g veid. Kakas trakteljo, ir i mano ausies m kapsti
iltas kraujas.
- Atpalaiduok kojas.
- Liaukis, praau...
- Mlas, nekiu.
Maedima padjo vibratori ir m tepti mano kn
lubrikantu, keldamas man pasilyktjim. Priverts ksti
apie valand, jis pagaliau bruko vibratori mane.
- Skauda!
- O tu palauk, pasijusi geriau.
A nebesiprieinau.
- J a u geriau?
- J a u geriau tu.
- Taip? A geriau negu itas daikiukas?
KO
S H O K O T E N D O
-Tai p. . . padaryk mane. - Netgi po viso ito man jo rei-
kjo. - Ateik, praau!
- Ne, maule, a noriu stebti, kaip smaginsies pati.
- Negaliu.
- Nra ia ko gdytis. Nagi, irdele, padaryk tai dl ma-
ns.
Ji s atrio rankas ir grdo vibratori.
- Ne .
- Ach, pasistenk, o a pasistengsiu, kad ir tu baigtum.
Ir atms i mans vibratori privert apsiversti, tada vl
j grdo.
A sudejavau.
Maedima tai uved.
- Nagi, garsiau, noriu girdti, kaip dejuoji.
Prisiveriau vaidinti toliau.
- Mmm, taip!
- Na, dabar jau gerai?
- Taip.
- Nagi, ioko. Padaryk tai dl mans, maule.
Jis vl padav vibratori.
- Mmm.
- Ne, irk, itaip geriau. Maedima udjo rank ant
manosios ir m malti vibratoriumi. - Plaiau ierk kojas.
Nieko nematau.
- O... Dieve!
- Nagi , noriu, kad btum palusi. Varyk, maule, susi-
grsk vis.
- Praau, paimk mane dabar.
Usiveriau ant savs Maedima ir mes pradjome dul-
kintis kaip beproiai. Sddama taksi pakeliui savo but,
Jakudzos mnulis X I
pirtais dangsiau pjovimus ir mlynes ant veido. I pra-
kirstos lpos m vl sunktis kraujas. Kiek dar emai teks
grimzti? Drebulys nubgo mano nugara pagalvojus, k a
darau.
Vien kart Maedima gavo stambi imok ar kak
panaaus ir buvo neprastai geros nuotaikos. Viebuio
telefonu jis paskambino kakokiai moteriai, kuri taip pat
svaiginosi amfetaminu ir buvo pasivadinusi Saori vardu.
Kai Saori pasirod, vyras liep jai it atlikti" su manimi
jam matant. Kai nustebusi j pasiirjau, jis nipteljo
man aus: Ji lesbiet, tau nieko nereiks daryti, jeigu ne-
nori. Leisk jai."
Vangiai linkteljusi atsiguliau ant lovos. Saori nutrauk
man chalat ir m laiyti aus. Jausti jos lieuv burnoje
ir velniai glostanias rankas buvo visai kas kita, nei vyro.
Tada, velniai perbraukusi lieuviu per mano kn, ji kio
pirt mane ir m traukyti pirmyn atgal.
- ioko, pasuk veid taip ir ileisk kok nors gars! - nu-
rodinjo Maedima kaip rkantis cigarete ir nuvilpinjan-
tis aktorius pigaus sekso staigos lankytojas. Saori ikart
sureagavo jo pastab, m laiyti stipriau ir energingai
kaiioti pirt.
- O, ne, a tuoj... praau, ateik! - itiesiau rank Mae-
dimai.
- Gerai, gali eiti i ia.
Maedima atsistojo ir nutrauk moter nuo lovos. Isi-
trauks sn 10 000 jen kupir, atsainiai numet jai.
- Tai itaip mans geidi? - paklaus jis, glostydamas man
veid ir ropdamasis ant mans.
- A noriu tavs... greiiau! - atsakiau, apsivydama ran-
komis jo kn.
- O, ioko, kaip gera, baisiai gera, - sumurmjo jis. Pra-
djs judti manyje, jis pasisuko Saori ir mosteljo jai ne-
dintis. Ji ropomis susirinko pinigus nuo grind ir apsiren-
gusi dingo.
T dien Maedima m spausti mane mesti in.
- Gal laikas tau atsikratyti to vyruko?
Kai a tik papuriau galv, jis paklaus:
- Ar tik nebandai mano kantrybs?
- Ne , Maedima, a nenoriu tavs skaudinti...
- Klausyk, a rpinuosi visais tavo poreikiais. Perku, ko
nori, ar ne taip, irdele?
- A tiesiog nebegaliu su tavimi likti.
- Elgiuosi su tavimi kaip su kokia sumauta karaliene.
- A n velnio tau nerpiu.
- Kaip suprasti, nerpi?
-Jei gu rpiau, tu mane paleistumei.
- Nieko nebus. Manai, mes isiskirsime, ir viskas baigsis.
Akivaizdu, kad tokia, kaip tu, n nenutuokia, kiek pinig
a investavau j ms ry. A moku ne tik u visa tai. Nega-
li apsisukusi pareikti, kad nori visk baigti, itaip manimi
pasinaudojusi.
Stojo nejauki tyla. Maedima itiess rank paglost
man skruost.
- Tu tokia miela, kad a negaliu.
- Patrauk nuo mans savo letenas!
- Tu vl pradedi? Kaip su manimi kalbi, kale tu?
Ir be spjimo smarkiai kirto man per veid.
Jakudzos mnulis 83
- A noriu skirtis.
- Suknista usispyrusi liundra!
Maedimos smgis nuveit mane iki stalo. Pataikiau
akimi kamp ir pajutau i jos kapsint iltas aaras. Palie-
iau rankomis veid - pasirodo, tai kraujas.
- Ta r p ms baigta! - tariau pasibjaurjusi.
- Klysti. Su manimi tau niekas nebaigta!
art Maedima sugrieb mane u plauk ir trenk gal-
va j grindis. Pasijutau, lyg kas kaitintu arstekliu spaust
kaukol.
- Praau, nereikia... atleisk, - suvapjau.
- Nori , kad atleisiau? Klaupkis ir maldauk mano at-
leidimo!
A ugavau Maedimos savimeil, ir jis nebesivald.
Koja spaud mano galv prie grind. Man galva plyo nuo
ankstesnio smgio, o itas spaudimas privert mane pra-
trkti.
- Nori , kad maldauiau atleisti? Pirmyn - muk kiek
nori. N u k pasaulyje tavs neatsipraysiu.
- Puiku. Tegu bus kaip nori. Man utenka t nesmo-
ni. Bdamas su tavimi pradedu eiti i proto. Elkis kaip
nori.
Bet jis inojo, kad sugriu. Laikui bgant abstinencijos
simptomai vis stiprjo, man reikjo vis daugiau amfetami-
no juos numalinti. Buvau visikai nuo jo priklausoma. Ne-
turjau kur bgti.
Kit kart, atrodo, tai buvo rudens pradioje, Maedima
jung juodos pornografijos vaizdajuost ir sak man kar-
toti tai, k dar aktor. I pradi stebjau scen tyldama,
bet po kurio laiko moteris, besismaginanti su vibratoriumi
m darytis panai mane. Man teko nusisukti.
- Ei, tu neiri!
- Ar... ar ten a?
- K } ?
- Ta moteris. Ten a.
- ioko? K ia tauki?
-Sustabdyk! Sustabdyk juost!
Atodsiai i televizoriaus, aldytuvo burzgimas - bet
kuris garsas panjo mano bals.
- Ijunk j! - sviediau nuotolinio valdymo pultel te-
levizori ir usidengiau delnais ausis. Maedima nustrs
spoksojo mane.
- Kas tau yra? Ten ne tu.
- Taip, a!
- Ta u gliukai", maule. Tu dar susistumk.
Papuriau galv. A ir taip visa tirtjau.
-Jei gu nesusileisi, tikrai pasimaiys protelis.
Taiau a vis tiek maiau save toje vaizdajuostje. Nu-
tariau, kad veidrodis yra dvipusis, ir kakas spokso i kitos
puss, kai mes mylims.
- ioko, duok rank.
miau energingai purtyti galv.
- Ne . . . a nenoriu. Nenoriu!
- Tau reikia. Pradjai nekti nesmones.
Tada man m atrodyti, kad kakokie vabalai ropoja per
nugar, o i galvos niekaip negaljau imuti savo balso,
alsuojanio i ekrano. Galiausiai taip isigandau, kad i-
Jakudzos mnulis 85
tiesiau rank naujai dozei. Kai vl pasisukau televizori,
pamaiau pornoaktor, isktusi kojas prie kakok ak-
tori. Atsidusau su palengvjimu, gurkteljau vandens ir
atsiguliau ant lovos.
- Kaip jautiesi? Prajo?
- Taip...
- Gal nori ko nors uksti? - paklaus Maedima, im-
damas nuo stalelio meniu.
- Noriau plon laktini.
- Aha, a irgi j suvalgyiau. Usakysi?
Pamiau telefon prie lovos ir usakiau du dubenis lak-
tini.
- Neprisimenu, kada paskutin kart maiau tave val-
gani, - pastebjo Maedima.
Nujau paimti patiekal, kuriuos u dur paliko viebu-
io personalas, ir pastaiau juos ant stalelio. Nuo narkotik
mano lieuvis visuomet bdavo labai jautrus kariui, todl
turjau palaukti, kol sriuba atvs ir laktiniai imirks, kad
galiau paragauti. Nujusi pas Maedima voni, usir-
kiau cigaret. Mes dulkinoms kiaur nakt.
Suskambjo mano telefonas.
- Klausau?
- Sveika, ioko. Kaip gyveni?
- Gerai. Kaip tu, Juki ?
- Kuo puikiausiai, bet paskutiniu metu keistai elgiesi.
Visi tavs imt met nemat, kalbi vos girdimai. Tu k,
peralai ar dar kas nors?
- Ne, viskas gerai.
-Tur i problem? Ar gali dabar kalbti?
- J u k sakau, viskas gerai.
- Na, jeigu viskas... Ei, ar nortum susitikti su sena
chebryte? Visi nekantrauja tave pamatyti. Be tavs nra
taip linksma. Tu visuomet mus prajuokindavai.
- Ai.
Jeigu biau galjusi, biau variusi tiesiai pas Juki . Bet
tokios bkls, kaip tuo metu, niekam negaljau pasirodyti.
Jauiausi atskirta nuo draugi. Kaip norjau grti tuos
laikus, kai visos galdavome pasiausti! Nekeniau savs,
kad negaliu atsisakyti spido.
Netrukus mano bute pasirod inas.
- Sveikinu.
-Kodl?, . ; ; r ^ i { . TO . r , : /
- O, nereikia. Nejau pamirai savo gimtadien?
Visos dienos buvo vienodos - itstos nuo narkotik, -
kad visikai pamirau, jog iandien mano gimimo diena.
inas padovanojo kvepal.
- Pats irinkai?
- inoma.
Numiau dangtel ir pauosiau. Kvapas buvo saldus ir
jausmingas... brandus kvapas.
- Ai. Klausyk, atleisk, a...
- a. Viskas gerai.
inas inojo, k veikiau. Bet jis man, jog susiradau kit
vyr todl, kad jauiausi vienia, ir vliau klimpau nar-
kotikus. Jis visuomet siusdavo, kai praddavom apie tai
kalbti.
Jakudzos mnulis 87
v
- ioko, pasakyk ties. Juk turi bti kokia nors prieas-
tis, kodl vartoji narkotikus.
Dbsojau grindis nieko nesakydama.
- Kodl taip elgiesi? Negi negali su manimi apie tai pa-
sikalbti?
- Atleisk, - tegaljau itarti. Tada jis kaip visuomet
papra: Maldauju, mesk narkotikus, gerai?" ir apgl-
b mane. inau, jog tai savanaudika, bet norjau, kad jis
labiau ant mans supykt. Kad bt aistringai pavydus ir
pasakyt, jog nori, kad biau jo ir niekieno kito. Jis vi-
suomet su manimi graiai elgsi, bet a ir neperpratau, kas
darosi jo galvoje. Taip, i tikro buvau dar visai vaikas. Teko
pripainti, jog io vyro ir mano bangos niekada nebus to-
kio paties ilgio. Taiau sugebjau perskaityti slapt mint,
isakyt tuo elegantiku kvepal buteliuku. inas tikjosi,
kad greiiau suaugsiu, o man buvo siaubingai skaudu, jog
to padaryti negaljau.
Ir tada inas m velniai mane glamonti. Nuo kiekvie-
no prisilietimo vis labiau kaitau, miau dejuoti ir prayti,
kad myluot stipriau. Staiga jis liovsi ir pavelg mane.
- ioko! Juk tu dabar apkvaitusi, taip?
- K ?
- Jauiu skirtum, kai bni. Tavo reakcijos visai kito-
kios.
Po jo odi pasijutau purvina. Nekaltoji mano versija,
mergina, vaiktinjanti susikibusi rankutmis su inu, ne-
beegzistavo.
T nakt susapnavau keist sapn apie savo senel. Ne-
irjau jo veido, bet buvau tikra, kad tai jis. Senelis stovjo
melsvame rke ant kalno virns, apsivilks balt kimono.
v v
Jis buvo lidnas ir auk mane: ioko, ioko", modamas
man, kad prieiiau. Pakirdau trukteljusi. Ar senelis taip
susirpins dl mans, kad vartoju narkotikus ir miegu su
vedusiu vyru, jog pasirod sapne? Ar norjo praneti, kad
toliau taip gyvendama prisijungsiu prie jo? Mano krtin
susirakino, nestengiau kvpti. Seneli, atleisk man", - su-
nibdjau. Bet mano irdis, mtoma tarp Maedimos ir
i no, sutrupjo maas ukeles, ir a nebeinojau, kaip j
vl sulipdyti.
PENKTAS SKYRIUS
Atpildas
Prajus kelioms dienoms po gimtadienio sulaukiau Na-
ian skambuio.
- ioko, kat mir. Mes suvyniojome j rankluost ir
palaidojome po vynia. Daugiau jos niekada nepamatysi-
me, taiau ji bent gals diaugtis pavasariniais iedais. Ji
bus ten laiminga, taip?
Sesut pravirko. Ms namui bankroto teismas udjo
aret, ir teko kraustytis lauk. Kartligiko persikrausty-
mo i mylim eimos nam, kurie saugojo tiek daug prisi-
minim, kartyje ms kat susirait verandos kampe ir
nugaio. Atrodo, kad ji suprato, kas vyksta. Senasis ms
uo, visuomet buvs itikimas mano biiulis sunki minu-
t, taip pat atsigul amino poilsio po vynia. Daugiau ne-
begalsiu prisiliesti prie to medio, paerti uv. Niekada
negriu namus, kuriuose sdjome, juokms ir kartu
valgme. Ausyse tarsi girdjau, kaip grina ms eimos
namas. Man pasisek - turjau kitus namus, taiau vis tiek
isikraustymas stipriai sukrt. Ties sakant, tada galuti-
90
S H O K O T E N D O
nai sismoninau, kokia svarbi yra eima. Tai buvo signalas,
kurio reikjo, kad visam laikui atsisakyiau narkotik.
Po septyni dien kaip paprastai Maedima nusive
mane meils viebut". Kai antros dienos vakar pasakiau
jam, jog noriu grti namo, jis pasiuto.
- Vadinasi, itaip mans nekenti? - suriko jis ir trenk
man per veid.
Nuo smgio ilkiau i lovos, o jis pavijs spyr man
onkaulius ir pagriebs u plauk pastat.
- Gerai, eik. Gal nori dar k nors pasakyti? - iko.
Bandiau kalbti, bet nestengiau kvpti nuo spyrio. - I
ia tu neieisi. - Maedima nebesivald. Ji s pam virk-
t ir suleido man ven arklik spido doz. Kai itrauk
adat, mano veidas m liaugti prakaitu, knas suglebo.
Krtin deg, a spaudiau rank prie jos, bandydama nu-
raminti ird, bet veltui. Nualpau juoduose vienamio pa-
taluose.
- Ei, kaip tu? - Maedimos veidas virto isiliejusiu m-
nuliu.
- A-a, - vos istenjau.
- i oko!
- N-negaliu kvpuoti.
- Ei ! Baik, a nieko nepadariau. ia ne mano kalt.
A stengiau tik sugargti.
- Nustok juokauti... Ei , klausyk, a sitikins, kad tuoj
pasijusi geriau... Mm, dabar turiu eiti. Iki, gerai?
- Palauk, Maedi ma! - vos girdimai sunibdjau.
Ji s ijo net neatsigrs.
Jakudzos mnulis 91
Bandiau stotis, bet rankos ir kojos buvo nutirpusios,
vos stengiau pajudti. Taiau itoje skylje mirti nenor-
jau.
- Tti, mama, padkite! - gaudiau or ir bejgikai
graibiau kakl.
Atrod, kad nematomos rankos smaugia mane i vidaus.
Po kurio laiko pradjo atitirpti koj ir rank pirtai. Var-
gais negalais isikabarojau i lovos. Ranka drebjo, kai ge-
rai nematydama bandiau utepti daais mlyn aplinkui
ak, palikt Maedimos kirio.
Kokia a mulk. Kiekvien kart, kai jis suduodavo, u-
tekdavo igirsti: A tave myliu", ir a umerkdavau akis
prie smurt. Ti e trys odiai buvo virv, kuri mane laik
supaniot, bet juose nebuvo j okio tikro jausmo. Nuo pra-
dios iki galo buvau tik aisliukas jo seksualiniams porei-
kiams tenkinti. Palikau tams, belang viebuio kambar,
kuris atrod tuias kaip melas, kuriuo Maedima mane
maitino.
Kitas dvi dienas guljau savo bute, mirtinai trokdama
susivirkti. Utekdavo pamatyti ymes ant rank, kad
grt prisiminimai. Kaip tik tada paskambino mano jau-
niausia sesut, ir a supratau, jog tai galimyb isivaduoti
nuo narkotik.
Abstinencijos periodas buvo iaurus. I pradi mane
kankino nenutrkstanios haliucinacijos. Maiau ir gird-
jau iurpius dalykus, visai negaljau umigti. Pagaliau po
trij dien haliucinacijos prajo ir sugro apetitas. Tiksliau,
a nebegaljau sustoti kimusi. Sulamdavau du didiulius
dubenis ryi su kepta kiauliena, sugurkdavau dviej litr
vandens butel ir gridavau miegoti. Pabusdavau itrokusi,
vl atsigerdavau vandens, isimaudydavau kartoje vonioje,
kad atsivert poros. Prikimusi tonas maisto, vl virsdavau
miegoti. itaip praleidau deimt dien, kol knas atsigavo.
tai kaip itrkau i amfetamino pragaro, o neilgai trukus
suinojau, jog itrkau ir i kito. Neprajus n mnesiui,
kai Maedima paliko mane galuotis meils viebutyje, jis
mir nuo kraujopldio plauius.
Atsikraiusi narkotik neilgai trukus gavau partners
darb bare - vienoje i t brangi ueig, kurias vakarais
verslininkai usuka atsipalaiduoti ir paplepti su jaunomis
juos aptarnaujaniomis merginomis. Tai buvo 1987 metais,
pakilimo eroje, kai Japonijos ekonomika klestjo, o pinigai
liejosi laisvai kaip ms klientams pilama sak. A negal-
jau atsistebti, kad kai kurie verslininkai takosi taip, lyg
rytojaus nebt.
v
Sinui nesisek: jo kompanija atsidr finansinje duob-
je, todl pinig man nebesiunt. Man pavykdavo i kiek-
vienos algos po truput atidti tvams. Nors Japonija lo
netaupydama, atrod, kad man ir mano mylimiems mo-
nms taip gyventi nelemta, nes ino kompanija galiausiai
visai subankrutavo. inoma, man netrukd, kad mylimasis
be cento - a j myljau ir net netopteljo galvon su juo
skirtis.
A pati sunkiai dursiau gal su galu. Partners turjo
savo ivaizdai skirti daug l, ir didele mano udarbio dal
surydavo drabuiai, avalyn, ukuosena ir makiaas. Pasi-
Jakudzos mnulis 93
taikydavo, kad tekdavo apriboti poreikius, kad likt pinig
pasisti tvams, ir mano biudeto t dien maistui nebeu-
tekdavo. Bet niekada nekalbjau apie savo eimos reikalus
su inu ir linksmai vaidinau - lyg niekur nieko.
Mano tvai su Naian persikraust nediduk nuomot
namel, o brolis netoliese rado sau but. Tvo sveikata liko
prasta ir vienintels jo pajamos buvo i paprasto rank dar-
bo statyb aiktelse. Mama gavo valytojos darb meils
viebutyje". Ji suseno. Kadangi nebuvo pratusi dirbti toki
darb, jos rankos suskeldjo ir tapo iurkios. Nieko neli-
ko i ilkins rankuts, kuri sugniau mano rank eimos
teisme. Buvau beveik dvideimties, galima sakyti, suaugusi,
bet jauiausi bejg, matydama, kaip vargsta tvai.
Kiekvien vakar, nepaisydama varbaus iemos vjo
ir prie koj limpanio sielektrinusio palto, skubdavau
bar. Darbas tapo nauju mano kvaialu. Vien vakar mane
isikviet naujas klientas vardu Kuramois. A kaip pa-
prastai sutikau j su ypsena, bet kai atsisdau alia, mano
irdis nutirpo. Jis buvo neauktas, groiu taip pat negaljo
pasigirti, bet jame buvo kakas tokio. Tarsi meil i pirmo
vilgsnio. Ji s papasakojo, kad Hirakatoje, kitapus Osakos,
yra nekilnojamojo turto kompanijos prezidentas. ia jis
lankosi verslo reikalais ir apsistojo viebutyje netoli ms
baro. Mes ikart susigrojome - jis buvo i t, su kuriais
jautiesi saugi.
- Ar nortum nueiti kur nors pavalgyti, kai baigsi dar-
b?
- Mielai. Baras vis tiek jau udaromas.
- Apmoksiu sskait ir palauksiu tavs prie dur.
94 S H O K O T F. N D O
au grjsiu.
Kuramois susimokjo ir ijo i baro tebegrojant dainai
Soto ojasumi, kur spdavo apie baro darbo pabaig. Vos tik
daina nutilo, usimeiau palt ir ilkiau pas j.
- Atleiskite. Sualote belaukdamas.
- Ni eko tokio. Nagi, ioko, ko pageidautum? Ko nor-
tum suvalgyti?
- Na, o k mgstate js?
- Hmmm. Pagalvokime... inai, nelabai pastu Sakai
rajon. Gal nusivestum mane koki nors savo mgstam
vietele?
Pietavome viename i mano mgstamiausi eimyninio
stiliaus restoranli, o kai jau ketinau eiti namo, Kuramo-
is pasil:
- Dabar griu savo viebut, bet labai nenoriu likti
vienas. Jei paadiau, kad nebandysiu lsti, ar palaikytum
kompanij?
- K ?
- Ar ateisi mano kambar?
- Ne, dkui.
- Klausyk, a paadu nieko nedaryti.
-Ti kr ai ?
-Ti kr ai .
- Tokiu atveju, gerai.
Itiesiau savo maj pirtel.
- Jauiuosi kaip vaikas, - nusijuok Kuramois, sutvir-
tindamas sandr sukryiuotais mayliais pirtais.
- Ulenk mayl ir jei pameluosi, suvalgyk smeigtuk ir
galus atiduosi, - padeklamavau.
- Tuoj
Jakudzos mnulis 95
Kai paleidau pirt, jis juoksi. Manau, Kuramois ne-
meluoja. Mes k tik susipainome, bet ikart pajutau, jog
galiu juo pasitikti. Mes sdjome, kalbjoms viebuio
numeryje ir praradome laiko nuovok. Tai, kad savo tio
dka t nutuokiu apie nekilnojamojo turto versl, pakl
klientui nuotaik, ir jis pasidalino su manimi dabartiniais
savo projektais, ateities planais, papasakojo linksm istori-
j apie darbdavius ir bendradarbius.
- inai, isirinkau tave i kit mergin, vos tik atjs
bar. Tu man ikart patikai, vos pamaiau.
- Ai.
- ioko, ar mgsti seks? - staiga paklaus jis.
- inoma, kad mgstu, - atsakiau nuoirdiai.
- Na, tiesiai viesiai pasakyta! Jeigu tau tikrai patinka,
gal sutiktum bti mano mergina?
- A tavs dar gerai nepastu.
-Jei gu pasakysiu, kad globosiu tave, ar tai padt?
Ni eko neatsakiau, ir Kuramois pam mane u rankos.
Jdmiai pavelg akis:
- A visk apmoksiu. Netgi nupirksiu tau nam, jeigu
rytoj vaiuosi su manimi. Palik visk man. inai, ligi iol
mgau palioti, bet su tavimi kalbu rimtai. K pasakysi?
Tai buvo netiktina galimyb, bet a neinojau, k jam
atsakyti. Jeigu ivaiuoiau su juo ia ir dabar, mano t-
vams greiiausiai nebereikt taip vargti. Taiau negaljau
pamirti ino veido.
- Praau, duok laiko pagalvoti. Gal susitikime dar kar-
t ir apie tai plaiau pakalbkime? - A velniai itraukiau
rank ir padjau jo rank viet, ant keli.
Jis nejaukiai nusijuok.
- Suprantu. Labai netikta, tiesa? Ti k paadk praleisti
su manimi nakt, kai kit kart susitiksime, gerai? Dabar
turiu grti darb, bet ar vaiuodamas namo galiau pa-
skambinti i savo mobiliojo? Palaikytum kompanij ilgos
kelions metu.
Pro uuolaid ply smelksi viesa. Buvo rytas.
- Ar daugiau neturi su kuo pasinekti? - paklausiau i-
siiepusi, ir Kuramois nusijuok.
Kai jau pro duris, jis pasisuko mane.
- Atleisk, kad priveriau praleisi su manimi vis nakt.
Paimk it, - tar jis, tiesdamas man 500 000 jen. Tai kas,
kad buvo ipstos ekonomikos era - tai vis tiek miliniki
pinigai.
- Negaliu tiek paimti. Juk mes dar susitiksime, taip? To
man utenka.
Bandiau atiduoti pinigus.
- Nieko nekalbk ir paimk.
- Praau, neversk mans.
- Tu dar ginijiesi?
-Negal i u priimti tokios dovanos.
- A tave nutildysiu! - Ir mano nuostabai sugavs mane
skambiai pabuiavo lpas. - Dabar tikrai nutilsi.
Minut stovjome ir irjome vienas kit.
- Ai.
- A paskambinsiu tau, kai gri namo. Bk gera, pakelk
ragel. 5**
? 1 : :
- *5flJf'W((H*WT<WC
- Btinai.
Kaip ir adjo, telefonas suskambo, vos tik engiau pro
buto duris. Tuo metu Japonijoje maai kas turjo mobilj
Jakudzos mnulis 97
telefon, taiau Kuramoio, regis, visai nejaudino sskai-
ta, nes jis nekjosi su manimi iki pat savo kontoros kitoje
Osakos pusje. Mes susitarme susitikti kit savait ir bai-
gme kalbtis.
Kit dien, sekmadien, nujau aplankyti savo tv ir
teikiau mamai 500 000 jen.
- I kur gavai tiek pinig? - tariai paklaus ji.
-Nepadari au nieko bloga, kad juos gauiau. Noriu, kad
paimtumte.
- Na, jeigu tu sitikinusi... Dkui. Lik piet. A tik nu-
bgsiu krautuv.
- Eisiu su tavimi, - pasisiliau kildama, bet mama pa-
tikino, jog puikiai susitvarkys viena. Nusileidau, tik pasa-
kiau, kad nesualt.
- K ia neki? Sugaiiu kokias penkias minutes!
Mama juokdamasi apsivyniojo ilt nert alik apie
kakl, usivilko dygsniuot puspalt, usimov pirtines ir
ijo.
T vakar pietavome karalikai: valgme sukijakc' jau-
tienos gabaliukus su darovmis. trynme ketaus keptu-
v riebalais, kaitinome, sumtme msos gabaliukus, pri-
djome smulkint darovi, tofu ir konjaku** makaron,
visk pagardinome sojos padau ir cukrumi. liktelj
* Sukij aki (sukiyaki) - ploni j autienos (vitienos ar ki aul i enos) gaba-
liukai, trumpai paskrudi nti ant stal o su svognais ir darovmi s bei
soj padau.
Konj aku (konnyaku) - l eopardi ni s amorfofal as. I jo gaunama der-
va, savybmi s pri menant i el ati n, dedama j mi l t us dl spalvos ir
kaip riamoj i medi aga.
truput vandens, udengme dangt ir leidome susti. Kai
vl nuklme dangt, pakilo salsvas aromatas. Nors buvo
aunu sdti prie stalo su savo eima, negaljau nepasteb-
ti, kad mama pirko atpigint jautienos gabaliuk, nepaisant
500 000 jen dovanos. Dabar supratau, kodl ji taip norjo
eiti parduotuv viena. Nenorj o, kad pamatyiau, koks
varganas j biudetas.
Tvai ir Naian simu dubenlius po ali kiauin,
iplak j lazdelmis. Paskui graib didelius gabalus msos
su tofu i puodo, mirk kiauin ir godiai rijo. A valgiau
ms tiesiai i puodo. Jau nebeprisiminiau, kada paskutin
kart itaip pietavome. Seniai nemaiau laiming savo tv
ir vaikikos Naian ypsenos. ie paprasti dalykai suteik
man laims. Jeigu tik turtume pinig, galtume grti
tuos laikus, kai laimingai kartu gyvenome.
Mama skundsi auktu kraujospdiu ir du kartus buvo
nualpus, bet nevartojo jai skirt vaist. Ji neturjo nei lai-
ko nuolat lankytis pas gydytoj, nei pinig nusipirkti vais-
t. Kai silydavau sumokti u vizit pas daktar, ji imda-
vo isisukinti.
-Turi u dirbti, todl vis tiek nerasiu laiko nueiti, - saky-
davo ji. Arba: - Jeigu nualpsiu dar kart, viskas bus baigta.
Nebereiks net daktaro.
Juokaudama atsakydavau, kad nekalbt itaip, nes pri-
siauks nelaim. Neinau, ar tai kokia nors etoji jusl,
kuria dukra jauia savo motin, bet jutau, kad jai ioje e-
mje liko nedaug. Tvas isikapst i ligos, vl galjo gy-
venti prast gyvenim, taiau sveiku jo negaljai pavadinti.
Jakudzos mnulis
99
Jeigu susirgt dar kart, nebeigyt. Staiga supanikavau,
kad tv dienos suskaiiuotos. Mama niekam nesisksda-
vo, bet manimi ji pasikliaudavo.
- Mieloji ioko, mes su tavo tiu dirbame i paskuti-
nij, kad galtume nusipirkti nediduk namel. Tai mano
svajon.
Tokia buvo ir mano svajon. Mes su Maki sugriovme
savo santykius su tvais, pradjusios prie juos maitauti.
Kai pagaliau pavyko pataisyti palijusius santykius, nuta-
riau daugiau neberizikuoti. Vienaip ar kitaip a nupirksiu
t nam, ir mes vl gyvensime kartu. inojau, kad yra be-
irdi, kurie u tvo nugaros kudasi, kad jis paliko jaku-
dza, nes nesugebjo susimokti duokls, kad jis - pasip-
tlis, kuriam galiausiai teko nutpti ant ems, ir panaiai.
Tiesiog jie neinojo, kaip viskas buvo i tikrj, nes visi-
kai nepainojo mano tio. Girdti, kaip mons juokiasi
i tavo eimos, - neapsakomai skaudu. Prisiekiau, kad pa-
darysiu tam gal, rasiu bd rodyti prieingai.
Grau savo butuk, prisidegiau cigaret ir smeigiau
akis palubn vinguriuojant dm. Suskambo telefonas.
- Klausau?
- ioko, a tavs pasiilgau.
- Sinai! imtas met! Kaip sekasi?
- Man reikia su tavimi pasikalbti. Nieko, jeigu dabar
usuksiu?
- Taip, inoma.
Padjau ragel, svarstydama, ko tokio svarbaus inas
negaljo papasakoti telefonu. Kai igirdau rakinant duris,
uplikiau abiem kavos mielus deranius puodelius ir atsi-
sdau prie sveio.
- Tai papasakok.
- Man i ties sunku kalbti... Bet turiu t pasakyti.
- K ?
- Mano mona laukiasi.
- M... sveikinu.
Kakaip pavyko susitvardyti.
- Ar vis dar norsi su manimi matytis, kai tursiu vai-
k?
- O kokio atsakymo tikiesi?
- Neinau, bet tavs apgaudinti nenorjau.
- Reikia pagalvoti.
Buvo sunku atremti jo vilgsn.
- Tu pyksti ant mans?
- Ne. Duok man laiko, gerai?
- A tau paskambinsiu.
Ji s ijo, net neparagavs kavos.
ino mona nia... Jeigu susitikiniau su inu ir mo-
na apie tai suinot, tuomet biau atsakinga u eimos
iirim. inojau, kad geriausia bt visk baigti, bet ne-
norjau prarasti mylimojo. Dabar reikjo apmstyti tiek
Kuramoio pasilym, tiek ino naujien. N nenumaniau
kaip pasielgti.
Nesulaukus ino skambuio atjo mano pasimatymo su
Kuramoiu diena. Vos tik ijau i savo namo, jis ioko i
automobilio.
- ioko! Pasiilgau tavs. Negaljau sulaukti, kada vl su-
sitiksime.
Jakudzos mnulis 101
Ji s apkabino mane visiems matant. Uuodiau tuos pa-
ius kvepalus, kaip ir prie savait, kai jis mane pabuiavo.
Nebeprisiminiau, kada mane taip glaud vyras. Jo iltas
knas neleido aliui mans pasiekti.
- A irgi tavs pasiilgau, - pasakiau nuoirdiai.
- Tikrai?
- Taip.
- Ar galsime iandien pasimylti?
Tyliai linkteljau, padjusi galv jam ant peties. Ji s nu-
sive mane savo viebut. Kai pasiekme numer, jis vl
mane stipriai apsikabino, ir abu nuvirtome ant lovos. Nors
susitikome vos antr kart, jautms siel biiuliai. Taiau
vis tiek pradjau nerimauti. Man itas vyras patiko. Tikrai
galjau j simylti. Jauiausi kalta prie Sin, bet jau nu-
sprendiau pas j nebegrti.
- Kur nortum bti lieiamas? - paklausiau Kuramo-
io.
- ia, - parod jis, priddamas deln prie irdies.
Usiroptusi ant vyro, pradjau velniai laiyti jam kr-
tin.
- Uteks, - itar jis po kurio laiko ir glamondamas
krtis siskverb mane. Seksas buvo nepakartojamas.
Netgi su inu nebuvau jautusi nieko panaaus. Per mane
ritosi malonumo bangos. Kuramois atrod ne maiau pa-
tenkintas. Po visko jis sum mano veid abiem rankomis
ir pavelg giliai akis. Neinau kodl, bet susigdau ir i-
raudau.
- Ei, tarp ms - puiki chemija. Nebtume pasimylj,
niekuomet to nesuinotume, - plaiai ypsodamasis tar
jis. Paskui surimtjo. - ioko, tu esi geriausia mergina, ko-
ki esu turjs. Bk mano meilu. A viskuo tave apr-
pinsiu. itas pasilymas rimtas - praom apsvarstyti j.
- Ar duosi laiko?
- J u k miegojai su manimi, nes patikau, tiesa?
- inoma. Jeigu nepatiktum, tau nebtu pavyk.
- Ta i kokios problemos?
-Ti esi og negaliu ikart bti su tavimi.
- Bet ar nori bti?..
- Atleisk... man reikia...
- Suprantu. Turi kitu ryi. A suprantu. - Ji s isitrauk
pinigin ir im i jos sn grynj. - Nagi, paimk.
Kaip ir prajus kar, buvo apie pus milijono jen.
- Man nereikia pinig, - pasakiau, bandydama juos gr-
inti.
- Ar vl reiks tave nutildyti? - grietai paklaus jis, pri-
sitraukdamas ir pabuiuodamas.
-Jei gu itaip darysi, negalsiu pasakyti tau, k galvoju.
- Apie mane?
- Kuramoi, atleisk.
- Nereikia atsiprainti. Kai kit kart susitiksime, gri
su manimi Hirakat. A jau bsiu paruos tau nam. Su-
tarta?
Padkojau u pasilym, bet nieko nepaadjau. Jis ilei-
do mane prie mano namo, vliau nekjoms telefonu tol,
kol jis pasiek namus. Kai pagaliau isiskyrme, atsiguliau
ant lovos pamstyti, ir ak ukliud ant lovos stalelio gu-
lintis buto raktas. K tas raktas reikia inui? Prisiminus j
akyse m tvenktis aaros. A nemelavau Kuramoiui, sa-
Jakudzos mnulis 103
kydama, kad jis man labai patinka, bet neatsisdusi ir ncpa-
kalbjusi su inu niekada nesugebsiu susivokti jausmuose.
Mane slg dar vienas dalykas - jeigu prasidsiu su Kura-
moiu, tai bus tik dar vienas romanas su vedusiu vyrikiu.
Kodl visuomet turiu pamilti vedus? inojau, kad tai ne-
gerai, bet nieko negaljau pakeisti. Kodl turiu bti ka-
kieno meilu? Negi meil visuomet turi bti tokia kom-
y
pilkuota? inojau, kad pradjusi susitikinti su Kuramoiu
turiu nutraukti santykius su Sinu, bet negaljau vienu ypu
itrinti jo i irdies. Utekt pasirinkti Kuramoj , ir mano
tvai galt pradti gyvenim i naujo. Jauiausi nusivylusi
savimi, nes nestengiau engti to ingsnio.
Tuo metu, kai mano tvai kamavosi dl savo skol, mano
sesuo Maki taip pat turjo finansini problem. Jos vyras
Oginas buvo visikas nevyklis ir niekuomet ilgai neusi-
bdavo jokiame darbe. I pairos jis atrod aunus vyru-
kas, bet i tikrj buvo visikai kitoks. Vien dien mane
aplank Maki.
- Rimtai reikia skirtis, bet neturiu nei pinig, nei kur
isikelti. Man to vaistno iki kaklo.
-Jei gu turtum kur gyventi, ar mestum j?
- ioko, mano padtis beviltika.
- Gerai, gali gyventi ia. A isikraustysiu kur nors ne-
toliese.
- Tu juk nerimtai?
- Rimtai. Rytoj susitiksiu su nekilnojamojo turto agen-
tu ir susirasiu but.
- Ar galiu iandien persineti daiktus? Negaliu daugiau
matyti jo veido.
- inoma, kad ir dabar.
- Tu nuostabi.
Ji negaio laiko. Kai baig kraustytis, padkojo man to-
kiu giedru nuo palengvjimo veidu, kad supratau, kokioje
nepavydtinoje situacijoje buvo atsidrusi. Mes su Maki
praleidome vis dien kartu - pirm dien po labai ilgos
pertraukos. O vliau, kaip senais laikais, kai slapia ismuk-
davome diskotek, vis nakt plepjome ir umigome ant
vieno futono. Kit dien a pernuomojau ino but savo
seseriai, o pati persikliau nauj viet. Persikraustymas
galjo bti tobuliausia proga nutraukti santykius su inu,
bet nesugebjau tam pasiryti. Netgi daviau jam atsargin
rakt.
Buvo svarbi prieastis, kodl likau gyventi netoli sesers.
Oginas buvo liguistai, kone psichikai nesveikai prisiris
prie Maki ir apie skyrybas nenorjo net girdti. Maki teko
susikrauti savo daiktus ir sprukti, kai vyro nebuvo namie.
Kai persikraust pas mane, jai kakas pradjo skambinti.
Buvau sitikinusi, kad Oginas kada nors pabandys pas j
sibrauti, todl buvau pasiruousi atbgti ir padti seseriai,
jei kas.
Vien vakar mes su Maki pas j irjome televizori
ir staiga nustrome i siaubo, kai mums u nugaros staiga
pairo lango stiklas. Atsisukusios pamatme, kaip pro i-
kult lang ropiasi Oginas. Ji s stvr mon u plauk ir
m vilkti prie dur.
- Paleisk j! - surikau, spyrusi jam i vis jg.
Jakudzos mnulis
105
- i a ne tavo sumautas reikalas, - atov jis ir trenk
man veid.
- A tave umuiu, nieke!
Jauiau, kad galvoje sutvinksi pulsas. okau ant j o, ir
mes mme spardytis ir dauytis. Maki raudodama malda-
vo vyr liautis. Ji band atplti vyr nuo mans, bet neu-
teko jg.
- Maki, pasitrauk! - surikau a, pamusi kasetin grotu-
v, ir paleidau j i vis jg svainiui galv.
Oginas suriko i skausmo ir susiriet ant grind, susi-
ms rankomis u galvos.
-Jei gu tikrai nori manimi atsikratyti, tada gerai, skiria-
ms, - sukriok jis.
- Vadinasi, duosi sutikim skyryboms? - paklausiau.
I mano nosies kapsjo kraujas.
-Jei gu ji mans taip nekenia!
- Paadk, kad daugiau ia nesirodysi.
- Ne, daugiau netrukdysiu n vienos i js. - Oginas i-
jo i buto visikai sugniudytas. Sutikimas skirtis atjo po
keli dien, ir Maki negaio laiko iekodama darbo - tapo
baro palydove. Neilgai trukus du klientai pakviet j pa-
simatym. Ji negaljo apsisprsti, kuris jai patinka labiau,
todl papra mans eiti kartu.
Nujau susipainti su pirmuoju kavin netoli baro, ku-
riame dirbau. Kai jau, Maki paauk mane vardu. Tvar-
kingai susukusi pasidjau palt su rankine ant kds alia
savs ir atsisukau vyr, sdint su mano seserimi.
- Man labai malonu su jumis susipainti, - mandagiai
pasisveikinau.
- Man taip pat. Mano vardas Takinas.
Kai atjo padavja su kartu rankluosiu, usisakiau ka-
vos. Paskui atsisukusi Maki ir jos draug tsiau pokalb.
- Kuo js dirbate, Takinai?
- Esu vyriausiasis virjas.
- Taip, Takis yra virjas ir dvejais metais vyresnis u
mane. - Sesuo palinko prie j o. - Teisingai? - paklaus,
kumteldama jam onkaulius.
- Gali vadinti mane Takiu, jei nori, - pasil jis man. Pa-
jutau jam palankum. Takis atrod tikrai padorus vyras.
Vliau jis abi parve namo, ir Maki paskambino man,
vos tik gro savo but.
- K manai apie Tak?
- Atrodo, geras vaikinas.
- Taip. Bet a neinau... Ji s per rimtas.
- Na, jis man patiko.
- Palauk, kol susipainsi su antruoju. Jis daug aunesnis
u Tak.
Mane apm bloga nuojauta.
- Kuo usiima tas kitas?
- J i s nedirba. Jis i turtingos eimos. Ir perka man daug
dovan.
- Vadinasi, tipikas pleibojus.
- Ne, jis ne toks. Jis protingas. Lank koled.
- Gerai mokytis ir bti protingam - skirtingi dalykai.
- Cha. Tu, ioko, kartais bni baisiai senamadika. Pa-
lauk, kol su juo susipainsi. Tada suprasi. Gal galime susi-
tikti rytoj?
Jakudzos mnulis 107
- Gerai. Paskambink man.
- Puiku. Tai iki rytojaus.
- Labanakt.
Padjau ragel galvodama, kad nra prasms su juo su-
sitikti. Pastaruoju metu Maki sigijo Chanel rankine, visi
jos drabuiai ir aksesuarai buvo su garsiomis etiketmis.
Galjau numanyti, jog visos tos dovanos i antrojo.
Kit dien usukau eimyninio stiliaus restoranl, kur
sutarme susitikti. Kai nusilenkiau ir pasakiau: Sveiki,
malonu susipainti", Maki draugas nusijuok.
- Ei, ioko, pamirk tuos sumautus formalumus. Tavo
sesuo vis laik apie tave pasakoja. - Ji s pastm man me-
niu. - Usisakyk, ko nori. Ti nka?
- Tai kuo tu vardu?
- A, mane vadina Iianu.
- Malonu.
- Man irgi.
Akivaizdu, kad jis lengvai bendraujantis ir kad sesuo
rimtai j siirjusi. Pasinekj valandiuke mes ijome
i restorano.
- Na, mans laukia tipo susitikimas, varysiu jau, - pa-
reik Iianas. - A, tai - ia taksi. - Jis bruko sesers ran-
kon 100 000 jen.
- Ai u pietus, Iianai, - padkojau.
- Praom. Iki, ioko.
- Iianai, paskambink man rytoj, - kteljo pavymui
Maki, modama ranka. Tada ji atsigr mane.
- Na? Ji s aunus vaikinas, tiesa?
-Nemanau, kad turtum su juo susitikinti.
- Kodl?
-Tavi m dta, likiau su Takiu. Iianas tinka biiulius,
bet su tokiu veriau nesusitikinti.
-Tai p. . . Takis irgi puikus vaikinas, stropus, neturiu kuo
skstis, bet inai... kako jam trksta. Man smagiau su
Iianu.
- Nenoriu tau meluoti, Maki. Geriau neprasidk.
- Kuo jis tau nepatinka?
- Manau, kad liksi jo skaudinta.
- Tu j o net nepasti!
- Kaip tik todl kiaurai j permatau.
Maki nutais gudri min ir skubiai pakeit tem.
- Na, o kaip tu?
- K turi galvoje?
- Tu su inu jau vis aminybe, bet jis turi mon ir ta-
vs beveik nebeaplanko. Tu niekada nesiskundi, todl jam
atrodo, kad viskas gerai...
S-Maki! 7^^ J , ' . ^ " f^V!']' ,
- A ilgai apie tai galvojau ir turiu tau klausim. Tu k,
visai neturi jausm? Juk myli in, tiesa? Kaip gali likti to-
kia rami? Juk jis niekada tavs neves. Kaip gali su tuo su-
sitaikyti?
- Nekeisk temos. Ar mes susitikome pakalbti ne apie
tave?
- Atleisk. Nukrypau. Nereikjo nieko sakyti.
- Nieko. Be to, tai tiesa. Klausyk, nedaryk skubot i-
vad dl t vaikin. Dar pagalvok truput.
- Aha .
Jakuiizos mnulrs 109
- O kai pasirinksi kur nors, visikai isiskirk su ant-
ruoju.
- Isiskirsiu. iaip ar taip, ai, kad atjai.
Kai t vakar grau j savo but, galvoje skambjo sesers
odiai.
Tu ka
t
visai neturi jausmu?
A tikrai jauiau stiprius jausmus Sinui. Trokau, kad jis
kartot: A myliu tave, ioko", net jeigu tai ir netiesa. Bet
a nuogstavau, jog inas visai liausis mane mylti, jeigu
pradsiu j j spausti.
Kaip gali su tuo susitaikyti?
Atsakymas galt bti toks: a dar nebuvau pasiruousi
pabusti i sapno ir ivysti realyb. Tai viskas, k galjau sau
atsakyti.
Maki pasuko po trij dien: Meiau Tak." Vadinasi,
ji vis dlto pasirinko Iian. - Iianas nenori, kad dirbiau
vakarais, todl ieinu i baro, - pridr sesuo.
Neilgai trukus Iianas persikl pas Maki, bet man ne-
patiko tokia situacija, nes butas buvo inuomotas ino
vardu. Dar blogiau, kad Iianas buvo lojas ir jam nieko
nereik per dien praloti imtus tkstani. tok tipo
susitikim" jis iskubjo ms painties dien. A spjau
seser, kad loimas yra nepagydoma liga, maldavau Maki
isiskirti su juo, kol nepridar rimt skol, bet ji liep man
nurimti ir liautis kalbjus nesmones.
Vien dien, netrukus nuo tada, kai jie pradjo gyventi
kartu, sesuo atjo pas mane skolintis pinig. Galjau duoti
tik to mnesio nuompinigius, madaug 60 000 jen. Taiau
supratusi, kad ji drso pasirodyti pas mane tik i nevilties,
paskolinau jai visus.
- ioko, atleisk. Man tikrai labai gaila. Vliau tau pa-
skambinsiu.
Imdama pinigus Maki atrod nuoirdiai apgailestau-
janti.
Ir tada jie su Iianu dingo. Prireik penki dien, kad
t suvokiau. Bandiau seseriai prisiskambinti, bet ji ne-
atsiliep. Jtariau, kad jie galjo sprukti i miesto dl skol,
taiau vis tiek mginau. Galiausiai gavau rayt telefon
kompanijos inut, kad ta linija atjungta. Paskambinusi
kompanijai suinojau apie 150 000 jen siskolinim. Kaip
jie sugebjo uauginti toki sskait, negaljau net sivaiz-
duoti. Ta inia buvo ne tik okiruojanti, - atsidriau labai
nepavydtinoje padtyje. Telefonas buvo ino vardu. Jeigu
telefon kompanija nustojo sisti sskaitas but ir nusis
jo nam adresu, apie mane suinos jo mona. A skubiai
sutvarkiau, kad sskaitos bt persistos mano naujuoju
adresu, o kadangi ikart tokios sumos sumokti neigal-
jau, pasirpinau, kad ji bt idalinta per kelis mnesius.
inoma, Maki su Iianu vlavo sumokti ir nuom. Nu-
jusi atsiprayti eimininko, radau j baisiai supykus: A
beldiausi duris daugyb kart, bet niekas neatsiliep.
Manau, kad apsimetinjai, jog tavs nra namie." Ji s tren-
k nuomos knyg ant stalo: Paimsiu, kiek man skolinga,
i tavo ustato. Nedinkis i but o! " Nusilenkiau kuo e-
miausiai ir atsipraiau u nemalonumus, kuri padariau, o
tada nubgau but kraustyti sesers daikt. Elektra ir van-
duo buvo atjungti, todl maistas aldytuve supuvo ir baisiai
dvok, o a neturjau kur nusiplauti rank j palietusi. Vis
Jakudzos mnulis 111
dien tvarkiau sesers but. Komiso parduotuv sutiko pa-
imti visus baldus ir nam apyvokos reikmenis. Kai visk
galutinai sutvarkiau ir grau namo, nusipraususi po duu
kritau lov kaip negyva.
Kelias dienas jauiausi prastai. Maniau, jog tai nuo stre-
so, todl nekreipiau dmesio. Bet vien ryt be jokios prie-
asties supykino. Juk negali bti, kad?.. Nulkiau vaistine
ntumo testo. Tais laikais mons sakydavo, kuo stipresn
orgazm patiri myldamasi, tuo didesn tikimyb pasto-
ti, bet a paprastai aipiausi i toki prietar. Mano testas
buvo teigiamas. Pastojau nuo to karto su Kuramoiu. Ne-
inojau, kaip elgtis, ir buvau per daug nusiminusi, kad su
juo susisiekiau.
Po keli dien paskambino Maki.
- Mes Kiote, be cento. Dvi dienas nieko burnoje netu-
rj. A mirtu i bado, mieloji ioko. Ar gali atveti mums
pinig? "MESU i injiffifffilimfli^rr'
- Gerai. Bet daug duoti negalsiu.
- Nesvarbu. Ti k atvaiuok, praau.
A nuneiau kelias savo rankines ir papuoalus komis
ir lipau Ki oto traukin. Maki su Iianu lauk Kioto trau-
kini stoties perone ir pamat mane m diugiai mojuoti.
- Nepyk! - Maki buvo nusikirpusi ilgus chemikai su-
suktus plaukus ir priaugusi svorio. Jau por mnesi jos
nemaiau, todl ne i karto painau.
- Sveika, ioko, atleisk, kad kankiname. Gal eime pa-
sdti koki kavin, - pasil Iianas. Neatrod, kad jis
apgailestaut. Kai jie pasim po kelias lktes makaronu ir
plovo, patikjau, kad jie tikrai ibadj. Kai nustojo kimti,
kreipiausi Maki:
- A labai nerimavau dl js. Kas atsitiko?
-A. . . e, mes...
Iianas atsak u j:
- Atleisk, ioko, a susimoviau.
- Tu prasiloei, turi skol? - paklausiau.
- M, taip. Negaljau likti mieste.
- Tai k dabar darysite?
- Viskas isisprs, - patikino mane Iianas.
Atsidususi pamasaavau sau kakt.
- A gerai pasirpinsiu Maki ir kdikiu, - baig jis.
- K pasakei? Kokiu kdikiu?
- A jau keturi mnesiai nia.
Tai tai kodl Maki atrodo sustorjusi, nors nevalg dvi
dienas. O Dieve, mes abi su Maki...
- Maki, vaiuojam namo su manimi.
- J oki u bdu! Iiano a nepaliksiu.
- Kodl?
- Atleisk, ioko. A negaliu.
Su ja buvo beviltika kalbti. Pasisukau Iian.
- Iianai, praau, paleisk mano seser.
- ioko! Po galais! - aikteljo Maki.
- Kalbu su Iianu, - atsakiau. - Usiiaupk, Maki.
- Ar k tik nesakiau, kad jo nepaliksiu?
- Ei, inau, kad pakliuvom ml, bet prisiekiu, kad
padarysiu Maki laiming.
Jakudzos mnulis 113
- Kaip gali padaryti j laiming? Nebk toks suknistas
plevsa. Jeigu tau rpi Maki, leisk jai ivaiuoti.
Maki papurt galv.
- ioko, nepyk. A su tavimi nevaiuosiu.
- Ach, Maki...
Maki buvo labai velni ir itikima moteris. Nebuvo pras-
ms daugiau ginytis, bet a desperatikai trokau j parsi-
veti. Kita vertus, Maki turjo gyventi savo gyvenim.
- Saugokis. Jeigu ko reiks, skambink. Gerai?
- Btinai. Ai, ioko.
- Iianai, rpinkis mano seserimi.
- inoma. Ei, ai.
Pasilikau pinig, kad galiau grti namo, o kitus ati-
daviau Maki. Tada grau i Ki oto. Vis keli galvojau apie
seser. Ji nusprend nepalikti Iiano ir isaugoti kdik, nes
jis buvo nuo mylimo vyro. Pati neinodama, kaip viskas
pasisuks, nesmoningai irgi nutariau gimdyti. Bet apie tai
Kuramoiui pasakoti neketinau. Nuo to karto, kai miego-
jome kartu, a jam net nepaskambinau, nes nesugebjau
isiskirti su inu. Skambinti dabar ir lyg niekur nieko pa-
reikti, kad laukiuosi, bt kvaila. Nedaviau Kuramoiui
naujo telefono numerio. Kol jam nepaskambinsiu, jis ne-
gals su manimi susisiekti. Nusprendiau pasakyti inui
ties. Jeigu noriu likti su juo, turiu pasakyti, kas nutiko.
Taip bent tikinjau save.
Man reikjo pinig padengti sesers skolas, susimokti
nuom ir pragyventi, dar truput paremti tvus, todl pra-
djau dirbti iki keturi ryto. Darbas sekino, bet kai apsi-
sprendiau isaugoti kdik, mans tas n kiek nejaudino.
Dabar supratau tas moteris, kurios parvesdavo namo girt
mano tt - jos tik stengsi sudurti gal su galu. Meiau r-
kyti, miau valgyti subalansuot maist. Nusipirkau kelet
kdiki vard knyg, irinkau vard berniukui ir mergai-
tei. Negaljau sulaukti, kada gims mano maylis. Gyveni-
mas sunkus, bet jauiausi beprotikai laiminga.
Mano laim truko neilgai. Vien ryt pajutau skausmus
pilve ir miau kraujuoti. Nuskubjau ligonin, bet pav-
lavau. temptas lynas, kuriuo vaikiojau, netiktai trko.
Trindama tui pilv galvojau, jog taip buvau nubausta
u nor susilaukti vaiko nuo vedusio vyro. Ir vl apm
jausmas, kad senelis mane stebi, supratau vl j nuvylusi.
Paskambinau darb pasakyti, kad susirgau, ir atsiguliau j
lov. Praverkiau vis nakt.
Neinau, nuo streso ar irdglos, bet vl teko grti
ligonin dl apendicito priepuolio. Man ir anksiau buvo
dukart supliavs apendiksas, bet pagydavau po injekcij,
taiau kart teko operuoti. Man buvo pasakyta, kad li-
goninje praleisiu daug laiko, todl meiau darb bare, atsi-
guliau ant operacinio stalo ir du mnesius praguljau reabi-
litacijoje, kur vos nemiriau i nuobodulio.
Pirm vakar, kai grau namo, netiktai usuko inas.
Pamaiusi j pribgau ir apsikabinau.
- Kas tau nutiko? Baigiu iprotti i susirpinimo.
- Apendicitas. Mans neileido i ligonins. Bet dabar
esu sveika.
- Galjai pasisti man inut praneim gavikl.
Jakudzos mnulis 115
A niekada nesisdavau jam inui. Bijojau, kad alia
gali bti jo mona. Kad ir kaip trokdavau igirsti mylimo-
jo bals, buvau pasiadjusi, kad niekada jam neskambin-
siu.
- Atleisk.
- Na, diaugiuosi, kad viskas gerai.
- T u ialks? Galiau paruoti k nors pietums.
- Bt puiku.
K tik grau i ligonins, todl aldytuvas buvo beveik
tuias. Radau por laios fil aldiklyje. Iviriau ryi,
miso sriubos, atildiau uv, apibarsiau druska ir ikepiau
gr i l yj e. ^ ^' . . - i u^i ^ {w*tm\*^M
:
f . y^th v, ii* . . ' W
- Nepyk, daugiau nieko neturiu.
- Ne, labai skanu.
- Ta i gerai. inai, mes seniai kartu, bet iandien pirmas
kartas, kai k nors tau gaminau.
inas nejaukiai pasimuist.
- ioko, nepastebjai, kad usibuvau ilgiau nei papra-
stai?
Man buvo taip gera, kad net nevilgiojau laikrod.
- O kas? Kas nors nutiko?
- Mano mona ligoninje.
-Ti kr ai ?
- J i pagimd.
Man pavyko suraityti ypsen ir j pasveikinti, bet gal-
voje mintys sukosi palusiu ratu, kakas trukd man kal-
bti. Tokia ta realyb - teko pripainti, jog nesu svarbiau-
sias mogus ino gyvenime. eima jam svarbiausia, ir atjo
metas su juo isiskirti.
- Manau, mums reikia atsisveikinti, - pagaliau ispau-
diau.
- Nepyk ant mans, ioko.
- Keliauk ir bk geras ttis.
- Tu rimtai?
- Daugiau negaliu su tavimi susitikinti.
Dbsojau grindis. Jeigu pavelgiau mylimojo veid,
kilt pavojus apsigalvoti.
- Kaip inai. A visuomet tikjau, kad vien nakt gal-
sime praleisti kartu, bet, atrodo, tam nelemta vykti. - Ji s
padjo savo rakt ant piet stalo ir atsistojo. - Mans nebus,
todl sakau dabar: su dvideimtuoju gimtadieniu, ioko.
inas nujo prie dur, akimirk jo ranka stabteljo ant
dur rankenos, bet paskui jis vis tiek j pasuko. Durys u-
sitrenk dusliai pokteljusios, ir ino nebeliko.
Treji metai nuo septynioliktojo iki dvideimtojo gimta-
dienio atrodo ilgas laikas, bet jis man atrod per trumpas.
Trumpai tariant, myljau in ir trokau su juo praleis-
ti daugiau laiko. Ji s visuomet buvo nepasiekiamas, taiau
niekada mans nepaliko. Po trej met, praleist su tokiu
vyru, kaip inas, ities bijojau likti viena.
ETAS SKYRIUS
Tatuiruot
Vl prasidjo lietingasis sezonas. Sddavau smeigusi
akis hortenzijas gretimo namelio kieme, pro savo lang
irdavau, kaip nuo iedlapi it aaros kapsi lietaus laai.
Pilkas apniuks dangus tiksliai atspindjo mano nuotaik.
A atsiliepiau vien skelbim ir vl pradjau dirbti bare
palydove. Naujoje vietoje turjau vien klient, vardu Itas,
madaug deimt met vyresn u mane jakudza, kuris man
buvo labai malonus. Itas buvo i t, kurie puikiai sutar su
visais ir visuomet buvo dmesingi, bet man jis buvo ypa
atidus, ir po kurio laiko jis paband mane tikinti su juo
susitikinti.
- Ar eisi su manimi pasimatym? A vienias. Neme-
luoju.
Dar nebuvau pamirusi Kuramoio, todl negaljau duo-
ti Itui aikaus atsakymo.
Vien dien po darbo susitikau It kitame bare netoli
savo darboviets. Ji s supaindino mane su mama*.
* Mama-san - baro palydovi vyresni oj i .
l i s S H O K O T E N D O
- ia ta mergina, kuri dirba pas Nori ko. ioko.
- Malonu susipainti, - tariau linkteldama.
- Ar tikrai? A gerai pastu tavo virinink. Ji puiki
mama. Be galo darbti ir dar grauol!
Plaiai ypsodamasi ji pastat Itui vari pelenin.
- inai, mama, man labai patinka ita mergina, bet ji ne-
nori su manimi susitikinti. Gal kalbtum j?
- Mieloji ioko, ponas Itas yra geras mogus. Neveds.
Duodu od. Gyvenu jo kaimynystje. Danai susitinku
vyr krautuvlje perkant al, jis visuomet vienas.
- Taip, tikrai, visuomet pagauni mane apsirengus kaip
valkat...
- O tu mane - be makiao!
Baro eiminink nutais Klyksmo plakat primenant
veid ir abu sukikeno. Akivaizdu, kad Itas ia nuolatinis
klientas. Taiau ir t dien nieko jam neatsakiau.
Po keli dien peralau ir pasimiau laisv dien. Kietai
miegojau, kai pasigirdo skambutis duris. Itiesusi rank
patikrinau laikrod ant stalelio - truputis po devyni.
- Kas ia? - paklausiau pro duris.
- ioko, ia a, Itas.
- Itai? K ia veiki?
Atidariau duris. Pasirodo, Itas paskambino bar ir
suinojo, kad nedirbu. Susirpins jis paskambino mano
draugei ir igirdo, kad nesikeliu i patalo. Atjo su dovana
- brangiu melionu.
- ia kad greiiau pasveiktum. Tikiuosi, vaisius mgs-
ti?
- Aha. Ai.
Jakudzos mnulis 119
- Valgei k nors?
- Ne, miegojau vis dien.
- K? Ei, reikia valgyti, kad greiiau pasitaisytum. Tau
labai tikt skysta ryi ko. Ni eko prie, jeigu pasinaudo-
siu virtuve?
- Ne, bet...
- Atsipalaiduok. Ilgai neutruksiu.
Ji s negaidamas laiko nusivilko vark ir pasiraitojo ran-
koves. Tada m nemokikai virti ryius. Akivaizdu, kad
virtuvje jis naujokas.
- I mans prastas virjas, todl gal ir nebus labai ska-
nu, - aviai nusiypsojo jis man.
Po kurio laiko prane, kad valgis paruotas. Bandiau
stotis, bet apsvaigo galva, ir a vos nenualpau.
- Palauk, nejudk, - sak Itas ir pakls nune mane
kd. A vangiai pakliau aukt prie lp.
- Skanu.
- Tu nemeluoji, tikiuosi?
- Ne, tikrai gardu.
- K gi, trisiau ne veltui.
Ji s atrod toks patenkintas, kad negaljau nesiypso-
ti. Kai baigiau ko, jis pakl mane taip pat lengvai, kaip
prie tai, ir nune lov. Vis nakt prasdjo alia mans,
laikydamas u rankos. Jis primin vaikyst, kai prie mans
serganios vis nakt buddavo mama. Neinau kodl, gal
dl auktos temperatros, netgi Ito ko buvo tokio paties
skonio. Jauiausi saugi, laikydama rank iltame dideliame
Ito delne.
120 S H O K O T H N D O
- Tu rimtai man rpi, ioko. Gal vien dien nortum
u mans itekti? - Tai buvo pirmi odiai, kuriuos igir-
dau pabudusi kit ryt. Ito vilgsnis maldavo. Supratau, jog
toks vyras mans niekada neiduos.
- Taip, galbt.
- Ti kr ai ? Nejuokauji? - Ji s taip digavo, kad paboksa-
vo or, o ypsojosi kaip maas vaikas. Nusijuokiau kartu
su juo.
Taiau Ito gerai nepainojau. Bet turjau pastebti, jog
ant jo nugaros tokia pat tatuiruot, kaip Maedimos.
Po keliu mnesiu igirdau netiktin dalyk. Itas veds,
a tik meilu. inia ugriuvo mane kaip tona plyt. ta-
riau, kad jis gali turti kit mergin, bet n nenumaniau,
kad slepia nuo mans mon. T vakar pabandiau su juo
isiskirti.
- Tu veds, melagi!
- Apie k ia neki? A, veds?
- Kiek ilgai ketinai nuo mans slpti? Gerai, man jau
gana. Daugiau nenoriu tavs matyti.
-Nusi rami nk minut. inojau, kad nereikia tau meluo-
ti, bet jeigu biau pasaks ties, nebtum su manimi pra-
sidjusi. Nenorjau apgauti. Vien dien biau pasaks...
atleisk. Praau, nesiskirkime, ioko, maldauju.
- Na, neinau.
Itas tikrai buvo pradjs patikti, ir k a galjau atsaky-
ti?
- A nenoriu skirtis. Turi suprasti. inau, kad buvau ne-
teisus. - J i s apsikabino mane ir stipriai prispaud, lyg bijo-
Jakudzos mnulis 121
t, kad paliksiu j ia ir dabar. - A tave myliu. Tu vieninte-
l moteris, kurios troktu.
Ji s pravirko. Klausydamasi t odi ir matydama vyro
aaras visai netekau ado.
- inau... a tau irgi t pat jauiu, bet...
Tokia jau mano bda - visuomet per greitai atleidiu ir
nesugebu pasiprieinti vyrams. Galiausiai pasidaviau ir vl
susitaikiau su meilus padtimi.
Ilgai neteko laukti, kad pastebiau pasikeitus mylimo-
jo elges. Itas likdavo mano bute kone kasnakt, bet jeigu
bdavo usims, liepdavo savo grupuots broliukams"
paimti mane i darbo ir parveti namo. Telefonu man
skambindavo po dvideimt trisdeimt kart per dien. Ji s
turjo antr rakt ir danai man neinant ateidavo patik-
rinti paskutinio rinkto telefono numerio. Jeigu sujungdavo
su kokia nors mano drauge, Itas paklausdavo, ar esu pas j,
o kai atsiliepdavau, sakydavo greiiau grti namo. Paskui
skambindavo patikrinti, ar jau ijau, todl niekur negal-
jau atsipalaiduoti, kol galiausiai visai nustojau lankyti drau-
gus.
Vien kart paskutinis rinktas numeris buvo taksi kom-
panijos. Ji s iklausinjo, kada mane pam ir kur nuve.
Kai grau namo, Itas nekaltai pasiteiravo, kur buvau. Jau
buvo kyrjs jo kiimasis, todl mesteljau, kad buvau
susitikusi su draugais. Staiga jo tonas pasikeit: Kokiais
draugais? I kur juos pasti?" Man tai primin policijos
tardym. Daugiau ksti negaljau.
- Ne tavo reikalas!
- Vadinasi, susitikinji su kakuo man neinant! - su-
riks paoko ir trenk man per veid.
- ia dabar? Neilaikiusi tvojau atgal, bet tada jis spyr
man j pilv. Virtau auktielninka, paerdama ant grind
stalo rankius. Itas pam sunk sot ir sutrupino mano
galv. Ant virtuvs kilimlio m lati kraujas. Vyras, pa-
ms u plauk, m mane sukti. Igirdau plytanios nuo
galvos odos gars. Jis trank mane tol, kol nuskilo prie-
kiniai virutiniai dantys, o vienas apatinis ikrito. Nosis
sutrakjo ir m tinti vienas vokas. Tada a usilipau ant
suduusio soio uks ir sudejavusi i skausmo susmukau
ant grind. Kai likau gulti nejuddama, Itas pasilenk ir
apkabino mane ant krauju aptakyt grind.
- Atleisk, ioko. A tave myliu. Praau, atleisk man.
Taiau Itas elgsi vis iurkiau, ir garsas apie tai pasie-
k kitas jo grupuots jakudzas. Vienas i vyresnio rango
jakudz vardu Ocuka nesteng likti nuoalyje ir toleruoti
Ito elgesio. Ji s nutar man padti. Kalbino It, kad mest
mane, nes toks pamiimas dl moters rodo netikus pavyz-
d jaunesniems grupuots nariams. Jis rodinjo Itui, kad
is daug skolingas savo monai. Pasirodo, ji praeityje labai
parm vyr ir daug prisidjo, kad jis spariai kilt. Taiau
Itas atov, kad tai jo reikalas ir nesiklaus joki patari-
m.
Ocuka pavargo kalbinti It. Jis sakydavo man: Vien
dien jis tave umu. Tas vaikinas nesveiko proto. Nor-
iau tau padti, bet nebeinau, ko imtis."
Jakudzos mnulis 123
Itas tik dar labiau susierzindavo ir paaddavo mans
niekuomet nepaleisti, o smurto protrkiai tik padanjo.
Baigs mane muti jis imdavo verkti ir lementi: ioko, a
jauiuosi siaubingai. Praau, atleisk man. Tai tu, tu varai
mane i proto. Niekas daugiau nevert mans itaip jaustis.
ioko, paadk man, kad niekada mans nepaliksi. Maldau-
ju..." Ji s velgdavo mane isipltusiomis prieraiaus uns
akimis. Man jo net buvo gaila, nerimavau, kad man ijus
jis pasijus vienias.
Ocuka pasakojo, kad Itas anksiau buvo visai kitoks:
Prie tave jis buvo eilinis mergiius. Jam greitai pabosdavo
moterys. Viena mona jam kakiek rpjo. Neinau, kas
jam atsitiko. iuo metu jis beviltikas."
Itas visuomet rasdavo bd, kaip pateisinti savo elges.
Ocukai jis sksdavosi, kad be galo mane myli, o a norinti
j palikti, todl jam nieko kita nelieka. O man jis sakydavo:
Kodl nesupranti, kaip a jauiuosi? Kai pasakai, kad nori
skirtis, a taip siuntu, jog nesivaldau. Vliau suprantu, kad
nereikjo, bet negaliu susilaikyti."
Kas galjo perprasti t ikreipt, kyr jausm, kur jis
vadino meile? Mirtinai, kaip sena grisusi ploktel, man
atsibodo diena po dienos kartojamos senos frazs. Palaips-
niui mano jausmai Itui m keistis.
Vien vakar darb paskambino Ocuka.
- Noriu, kad su kai kuo susitiktum. Tegu Itas nesuino.
Susirask mane po darbo, supratai? - primygtinai papra
jis. A net nesivaizdavau, kas ten galt bti.
Kai pasiekiau susitikimo viet, dirsteljau paslaptingj
Ocukos svei ir apmiriau. Tai buvo Kuramois.
Valandl sdjau apsvaigusi, kol Kuramois nutrauk
tyl.
- Sioko, Ocuka visk man papasakojo. Negaliu patikti,
k tau dabar tenka igyventi. Kodl man nepaskambinai?
Negaljau atsakyti.
- A dl visko kaltas. Turjau anksiau su tavimi susi-
siekti. Jeigu t vakar biau parsives tave namo, nieko
panaaus nebt nutik.
- Cia ne tavo kalt. Atleisk, kad nepaskambinau, bet
monms sunku paaikinti tok dalyk.
- A ne mons". Zinai, kad dl tavs bet k padary-
iau. Tiek to, daugiau gali nesirpinti. Eime, veuosi tave
namo.
Ocuka paaikino, kad ryte susitiko su vienu verslo part-
neriu, o tas atjo su Kuramoiu. Ocuka isinekjo su Ku-
ramoiu ir netrukus suprato, kad abu mane pasta. Ocuka
jam papasakojo, kas vyksta tarp mans ir Ito, ir Kuramois
nutar nedelsdamas mane gelbti. Ji s papra Ocukos su-
tvarkyti reikal su Itu ir pasil jam u pagalb sumok-
ti 5 milijonus jen. Anksiau jokios inios i Kuramoio
negavau todl, kad po paskutinio ms pasimatymo jo
verslui prasidjo sunkus metas, ir prezidentui vis dmes
teko sutelkti krizei isprsti. Kai blogiausia buvo praeityje,
jis skambins man, bet mano numeris buvo nebenaudoja-
mas. Nutars, jog susiradau kit, Kuramois band mane
pamirti. Pasirodo, jam nepavyko. Igirds Kuramoio pa-
Jakudzos mnulis 125
sakojim, Ocuka apsidiaug, pagaliau rads bd igelbti
mane nuo Ito.
Buvo nuostabu girdti, kad Kuramois vis dar manimi
domisi, o kad po viso ito dar nori mans kaip meilus -
ivis netiktina. Tai paglost man savimeil ir suteik pa-
sitenkinimo. Bet mane grau viena mintis - tie nelemti 5
milijonai jen. Taip buvo panau pinigus u krauj. Lyg
biau prek. Kaip iki to nusiritau? Ar a ities rpiu Ku-
ramoiui? Ar jam visuomet buvau kaip prek, kuri gali-
ma nusipirkti? Ir k padarys Itas, igirds, kad pabgau su
kitu? Ji s bus ujuoktas savo utvs. Netgi jeigu Ocuka u-
stos, jis galvos, jog buvo iduotas u pinigus, ir niekuomet
neatleis.
- ioko, a sakiau Kuramoiui, kad man nereikia joki
pinig, bet jis primygtinai reikalauja. Ji s senamadikas
ponas - iais laikais toki reta. Jeigu atvirai, manau, kad
turtum su juo tuojau pat ivaiuoti. Jeigu ne, niekuomet
Ito neatsikratysi. Ir Itui tai bus gera pamoka. Ji s dulkina
mergin i Masas baro, juk inai. sivaizduoja ess erilas.
Kontoroj e mes i jo juokiams.
Ji privalo atsakyti u savo veiksmus. Tvo odiai strigo
mano galvoje. A apsisprendiau. Atsigriau Kuramo.
- A esu labai laiminga, kad jauti man tokius jausmus,
bet su tavimi keliauti negaliu, - pasakiau.
- K? - Abu vyrai nustr irjo mane.
- Labanakt, - burbteljau pusiau sau, atsistojau ir abiem
nusilenkiau.
- Klausyk, gal tave palydti namo?
- Ito iandien nebus. iaip ar taip, a susitvarkysiu. - Tai
buvo melas. Kai pasisukau eiti, Kuramois stvr mane u
rankos.
- Mes palauksime dar valand, jeigu apsigalvotum.
Nedrsau pavelgti jam akis. Kiek kojos ne, pasilei-
dau prie ijimo.
Kol grau namo, nusiteikiau tam, ko neivengsiu. Vos
tik engiau pro buto duris, Itas stvr mane u palaidins
ir vo vei
- Ta i k, buvai pasimatyme su Ocuka, a? Iimotas papa-
sakojo. Apie k judu kalbjots? Pasakok!
Judu... Vadinasi, apie Kuramo jis neino.
- Buvau ne su Ocuka, - ipykinau.
- ia dabar? Kaip suprasti, buvai ne su juo?
- Tar p mudviej baigta. Girdjau, turi kit moter. Ma-
tyt, jau grisau. inai, tu irgi man sidei iki gyvo kaulo.
- T merg? Ji man nieko nereikia. A mesiu j. Bet su
tavimi dar nebaigta. Igrauk!
Jis pam alaus butel ir usimojo man galv.
- Pirmyn! Muk mane kiek nori!
- K pasakei?
- Pirmyn, muk mane.
-Tai p? Dar nori?
Jis spyr man krtin ir a isitiesiau ant grind auk-
tielninka. Ji s tal mane kumiais. I ausies m tekti
kraujas, vl lo nosis, i burnos ikrito dirbtiniai dantys.
Gerklje buvo tiek kraujo, kad bijojau udusti. Itas spaud
mane prie grind viena koja, kad lengviau bt spardyti
kita. Igirdau gars vangteljim ausyse ir atsijungiau.
12d S H O K O T E N D O
- Ito iandien nebus. iaip ar taip, a susitvarkysiu. - Tai
buvo melas. Kai pasisukau eiti, Kuramois stvr mane u
rankos.
- Mes palauksime dar valand, jeigu apsigalvotum.
Nedrsau pavelgti jam akis. Kiek kojos ne, pasilei-
dau prie ijimo.
Kol grau namo, nusiteikiau tam, ko neivengsiu. Vos
tik engiau pro buto duris, Itas stvr mane u palaidins
ir vo veid.
- Ta i k, buvai pasimatyme su Ocuka, a? Iimotas papa-
sakojo. Apie k judu kalbjots? Pasakok!
Judu... Vadinasi, apie Kuramo jis neino.
- Buvau ne su Ocuka, - ipykinau.
- ia dabar? Kaip suprasti, buvai ne su juo?
- Tar p mudviej baigta. Girdjau, turi kit moter. Ma-
tyt, jau grisau. Zinai, tu irgi man sidei iki gyvo kaulo.
- T merg? Ji man nieko nereikia. A mesiu j. Bet su
tavimi dar nebaigta. Igrauk!
Jis pam alaus butel ir usimojo man galv.
- Pirmyn! Muk mane kiek nori!
- K pasakei?
- Pirmyn, muk mane.
-Tai p? Dar nori?
Jis spyr man krtin ir a isitiesiau ant grind auk-
tielninka. Jis tal mane kumiais. I ausies m tekti
kraujas, vl lo nosis, i burnos ikrito dirbtiniai dantys.
Gerklje buvo tiek kraujo, kad bijojau udusti. Itas spaud
mane prie grind viena koja, kad lengviau bt spardyti
kita. Igirdau gars vangteljim ausyse ir atsijungiau.
Jakudzos mnulis 127
- Ei, ioko! Atsipeikk! ioko?
Igirdusi It o bals, prapliau vien utinus vok. Vir
mans palinks bolavo ibals kaip popierius Ito veidas.
v
- Atleisk. Praau, dovanok man, mieloji Sioko.
Tas pat mlas. Sukaupusi jgas surikau:
- Nedi nki s!
- ioko...
- Palik mane ramybje!
- Man tikrai, tikrai labai gaila.
Itas ijo i buto, patemps lp kaip nubaustas vaikas.
Kakaip sugebjau atsistoti ir nuslinkti iki artimiausios li-
gonins priimamojo. Daktaras norjo mane paguldyti sta-
cionar, bet a nusprendiau gydytis namuose. Kai mane
surinko i naujo, grau namo.
Kit ryt paskambino Ocuka.
- Itas papasakojo, kas atsitiko. Nesuprantu. Kaip leidai-
si jo sumuama iki smons netekimo? K sau galvoji? Sa-
kiau, kad pasirpinsiu tavimi.
- Nepyk. Patikk, man labai gaila. Ir pasakyk Kuramo-
iui, kad man daugiau neskambint.
- Pakalbsiu su juo, bet, praau, pagalvok. Tu igelb-
tum savo kail.
- Ocuka, ai tau u visk, bet nebenoriu matyti Kura-
moio.
- Tu sitikinusi?
- A pati jam paskambinsiu ir pasakysiu.
- Vliau gailsies.
- Su Itu isiaikinsiu pati. Man tik reikia laiko. Atleiski-
te u rpesius, kuri pridariau. - Padjau ragel.
Viso labo, Kuramoi.
kart atsisveikinau visam laikui.
Netrukus primiau sprendim, kuris pakreip vis mano
gyvenim kita linkme. Vien popiete parduotuvje susid-
riau su sena savo drauge Juki .
- ioko, turi minut?
- inoma. Kas nutiko?
- K tik paskambino mano vaikinas - jis darosi tatui-
ruot. Jau beveik baigta, todl pasakiau, kad atvaiuosiu ir
jo palauksiu. Bet inai, koks dalykas. A iauriai bijau eiti
ten viena...
- Ne bda, bet tu juk neini viena. Ten yra tavo vaikinas,
ar ne?
-Tai p, bet man atrodo, kad turt iauriai skaudti. Ne-
itversiu, jeigu reiks sdti ir laukti vienai.
- Ar nieko, kad eisiu kartu?
- Na, inoma. Cia visai netoli. Einam.
Taigi mes isiruome tatuiruoi salon. Vienas i
mokini leido mus ir palydjo prie sofuts priimamajame.
Atsiveriau vien i album, rast ant stalo, ir apirjau
nuotraukas tatuiruoi, matyt, daryt paties meistro. Vie-
na ypa krito ak. Tai buvo ne tatuiruot - greiiau meno
krinys, kuriam vietoj drobs panaudotas mogaus knas:
i putojanio krioklio grakiai strykteli karpis. Uaugau
apsupta tatuiruot vyr, pradedant tiu, ir niekada ne-
maniau, jog tatuiruot yra negerai. Nuo vaikysts mgau
pieti ir tikjau, kad mane kvp nuostabs pieiniai ant
Jakudzos mnulis 129
tvo kno. Taiau mans dar niekad jokia tatuiruot nebu-
vo sujaudinusi, kaip ito tatuiruoi meistro krinys.
- Gerai, einam.
Juki draugas pasirod su tatuiruotoju. Juki mus supa-
indino.
- Sensjau, ia mano draug ioko.
- Malonu susipainti.
Meistras buvo sensteljs vyras vitriomis akimis ir
giedra ypsena.
- Nuostabu! ioko, pavelk!
Juki laik paklusi savo vaikino markinius, kad gal-
t apirti naujj tatuiruot. Vaikino oda buvo patinusi,
truput kraujavo ir, atrod, labai skaudjo, bet pieinys su-
teik jam neapsakomo groio. Kaip tik t akimirk a ap-
sisprendiau.
- Sensjau, noriau ir a pasidaryti tatuiruot.
- T i k nesakyk, kad tu rimtai? - apstulbo Juki .
-Ai ku, rimtai. Noriu turti io dailininko tatuiruot.
- Nra prasms tavs atkalbinti, jei jau sikalei. Na,
mums metas eiti. Iki pasimatymo!
- Atleisk, - tarsteljau sudjusi rankas.
Draug nusijuok ir pamojo nuo dur. Atsigriau ta-
tuiruoi meistr.
- Tai ar galtumte?
- inoma. Vos tik pamaiau tave, ikart pamaniau, jog
tau tikt tatuiruot, bet mums neleidiama silyti.
- Tikrai?
-Tur i u vien, kuri tikt tobulai. Tarsi tau sukurta.
- Noriau j pamatyti.
Jis atidar tatuiruoi eskiz prikimt stali ir itrau-
ks vien padjo ant stalo prieais mane.
- Tai Digoku Daju. Ji buvo Muromaio eros kurtizan.
Istorin asmenyb. Gyveno ia, Sakai rajone. Tokios mote-
rys gyveno malonum kvartale ir usidirbusios pinig ga-
ljo isipirkti arba band patraukti kokio nors globjo ak,
kad tas sumokt ipirk. Gyvenimas buvo nelengvas.
- Kodl apie j pagalvojote?
- Kaip ia paaikinti?.. Tiesiog susidariau tok pirm
spd. iame paveiksle Daju plaukuose daug vairi papuo-
al. Tai reikia, kad ji yra iskirtin malonum kvartalo
kurtizan.
A visuomet norjau kam nors bti iskirtin, bet vi-
suomet tapdavau antrja. Mano gyvenimo vyrai prisieki-
njo meil, bet niekada nejauiau, jog esu jiems tinkama.
Man trko pasitikjimo savimi, todl igirdusi, kad mane
kas nors myli, likdavau ir paklusdavau svetimai valiai, kol
susitaikiau su vedusi vyr meilus vaidmeniu. Leisdavau
jiems ineti sveik kail. Na, man jau gana - utenka to
itiimo. Metas pradti nauj gyvenim.
- Noriu itos.
- Kit pieini nenori pavartyti?
- Ne .
- Vadinasi, sutarta?
A rytingai linkteljau, suderinau susitikim laik ir
ijau i tatuiruoi salono. Grusi namo nusimaudiau
vonioje ir gerai apirjau savo nugar vonios veidrodyje.
ita tatuiruot bus tik man ir niekam daugiau. Ir ne todl,
Jakudzos mnulis
131
kad nutariau nutraukti santykius su Itu, o todl, kad nor-
jau rimt permain savo viduje.
Kit penktadien apsivilkau senus drabuius, kuri ne-
gaila sugadinti, ir nudroiau salon. I pradi ketinau
tatuiruoti tik liemen, bet vliau nusprendiau ant abiej
rank isipieti po drakon. Pradjome nieko nelauk. Pir-
ma ant odos reikjo ipieti kontr. Kai mainl maais
dygsniukais pirmyn atgal svilino od, jauiausi tarsi pjaus-
toma sulusiu skustuvu. Sesija truko tris valandas.
- iai dienai uteks, - pasak meistras, ijungs main-
l. Susimokjau, nuskubjau namo, skubiai persirengiau ir
ilkiau darb.
Dl meistro uimtumo teko lankytis pas j kiekvien
di en| po tris valandas. Po keli dien susitikau su Ocuka
praneti, kad isiskyriau su Itu.
- Jis susitikinja su ana, todl tai gera inia, - sutiko
jis.
Pati puoliau It. Jis vl m taukti, kad tuojau mesis
an moter, bet kadangi jis vis tiek vis laik mane apgau-
dinjo, joki pasiteisinim neprimiau. Jis kart man u-
dro, bet a jau buvau pratusi. Kad ir kiek jis siautt, kad
ir k daryt, buvau pasiryusi atsikovoti laisv. Galiausiai
Itas suprato, jog nenusileisiu, ir atidav atsargin buto rak-
t.
Pagaliau buvo baigta ir mano tatuiruot. Liemuo i prie-
kio ir nugaros, peiai, krtys ir astai buvo papuoti gyvu
meno kriniu. Supratau, jog pasielgiau teisingai.
Kol tatuiruot gijo, tekantis kraujas priskresdavo prie
markini ir nusirengiant man tekdavo saugotis, kad ne-
nupliau plonos odels. Kai lipdavau kart voni, vis
kn pertjo. Kad neprasidt udegimas ir neusidt
aai, kiekvien laisv minut trindavausi prieudegimi-
niais vaistais. Ilgainiui pertjimas liovsi, taiau oda m
pasiutikai nieti ir luptis lyg nusvilus saule. Man labai
magjo pasikasyti, taiau nerizikavau sugadinti tatuiruot
ir kakaip susitvardiau. irdama t nuostab piein
jausdavau visik pasitenkinim, kurio niekuomet nebuvau
patyrusi. Atrod, kad pagaliau tapau laisva.
SEPTINTAS SKYRIUS
Propera
Kai pasidariau tatuiruot, pasikeit mano poiris j dar-
b. Anksiau jau bar, nes turjau dirbti, ir be tikslo plau-
kiau per gyvenim. Dabar miau visk irti rimiau,
atradau azart dirbti ir gyventi. tai tuomet susipainau su
Takamicu, ketveriais metais u save vyresniu jakudza. Tai
atsitiko vien vakar, kai dalyvavau igertuvse su grupele
klient.
- Takamicu. Koks neprastas vardas. Skamba senovi-
kai.
- Ti e s sakant, tai mano pavard.
- O? Maniau, kad tai vardas. Atsipraau.
- Nra ko atsiprainti. mons visuomet susipainioja.
- Ir visi trumpindami aukia Taka, tiesa?
- Aha. Tu irgi galtum taip kreiptis.
Jis nusijuok, ir t akimirk viskas aplinkui j sustin-
go, vienintelis Taka liko gyvas. Neilgai trukus jis pakviet
mane pasimatym, bet buvau tiek atsikandusi paini su
ankstesniais savo vyrais, kad labai nervinausi pradjusi su
juo draugauti. Ni eko jam neatsakiau, bet paskui iklojau
vis ties apie tai, k esu prajusi. Takos tai anaiptol neat-
baid, ir mes pradjom nuolat susitikinti dien. Lankyda-
voms filmuose, pietaudavome, kartu vaiuodavome pasi-
vainti, netgi nusipirkti drabui ar avalyns. Kartais, kai
jausdavausi labai nelaiminga, jis tiesiog pasddavo alia.
Taka buvo iltas ir rpestingas mogus.
Vien kart, kai vaiavome jo maina, jis staiga itar:
- J e i neklystu, js kakur ia gyvenote? Kur tiksliau?
Taka pasuko prie senojo mano eimos namo, kuris, i-
noma, mums nebepriklaus.
- Nenoriu prie jo artintis!
- Ar dar ilgai gyvensi praeitimi? Tau reikt pamginti
eiti priek.
Tai buvo pirmas kartas, kai jis pakl prie mane bals.
Atrodo, tarsi jis matyt tamsiausius mano proto ukabo-
rius. A nieko neatsakiau, tik parodiau keli.
- ia pasuk kair.
Mes sustojome prieais nam ir ilipome. Instinktyviai
itiesiau rank atverti vartus, bet jie buvo tvirtai urakinti.
domu, kaip gyvena mano uvys - ar jas tinkamai eria? Ir
dar ta sena vynia. Kaip norjosi dar kart j paliesti! Bet i
ia jos pasiekti negaljau.
Kart, kai buvau maa, mama pasak: Tu buvai savo
senelio akies vyzdys. Ji s beprotikai tave myljo." Tikrai",
- pridr tada ttis. - J i s nekdavo apie tave nenutildamas.
ia tau, kad j prisimintum. - Ir ims kak i staliaus
djo man deln. Tai buvo kieninis senelio laikrodis.
Man pasirod, kad delne plaka jo irdis. Taiau laikui b-
Jakudzos mnulis 135
gant laikrodis m atsilikinti, kol galutinai sustojo. Mano
gyvenimas iki iol primin senelio laikrod. Kakuriuo
momentu miau nebepataikyti su laiku. Gyvendama iame
name ivaisiau marias laiko, o vliau ilgai gedjau, kad jis
prajo. Negaljau susitaikyti, kad namas, kur tvas stat
mums, dabar priklauso kitiems. Taiau nepamirau, jog su
namu susij ir pluotas nemaloni prisiminim. Gyvenda-
ma ia jauiausi taip, lyg protas ir knas gyvuot atskirai.
Kol galutinai save praradau. Ir tai, stoviu ia, supaniota
praeities taip, kad negaliu engti priek. Kodl vengiu da-
barties?
Uteks savs gailtis! Dabar turi ger vyr", - pasakiau
sau.
- Ar teksi u mans?
Tiesiog ten, prie vartus, matant senajai vyniai, Taka
umov man ant pirto Tiffany ied. Su pasilymu jis u-
klupo mane visai netiktai, bet pairjusi jam tiesiai akis
itariau taip". Vjelis paiau vynios lapus. Tai buvo pa-
nau atsisveikinim.
- Kaip manai, ar turiau paprayti tavo tv leidimo?
- Taip. Dabar.
Pasilenkiau prie vynios ir panibdomis atsisveikinau.
Toldama nuo namo, kur uaugau, a daugiau nebeatsigr-
iau. Nukreipiau vilgsn priek, irjau tiesiai saul.
Ar ttis neprietaraus vestuvms? Svarsiau eidama i
mainos pro pagrindines duris svetain.
- T t i , turiu tau praneti kai k svarbaus. Ar turi minut
laiko?
- inoma. Kas yra? - ttis padjo laikrat.
Taka jo tiesiai prie reikalo.
- Mano vardas - Takamicu. Malonu su jumis susipain-
ti. Noriu paprayti js sutikimo vesti ioko.
N nemirkteljs tvas paklaus:
- Kokioj e srityje dirbi?
- Esu Osegumi o sindikato narys.
-Tai p, gerai pastu tavo bos. Hmm. Aiku. - Mes su
mama nervingai klausms tio. - Puiku. Takamicu, pasi-
stenk padaryti mano dukter laiming.
Negaljau patikti, kad ttis ikart j prim.
- Pasistengsiu, - atsak Taka.
- Maute ioko, sveikinu! A taip diaugiuosi dl ta-
vs, - kteljo mama su palengvjimu.
Ttis truput pasinekjo su Taka, o paskui mes abu gr-
ome mano but.
T nakt lovoje Taka velniai nuvilko visus mano dra-
buius. Tai buvo pirmas kartas, kai vyrui parodiau savo
tatuiruot, ir tikrai nervinausi, bet jis paglost nugar ir
pasak, jog labai grau.
- Ai.
Usimerkiau ir apsikabinau j. Myltis su Taka buvo
jauku ir gera, lyg pagaliau mano protas ir knas bt susi-
Kai Takos drakonas su litu apsivijo mano Daju, a si-
vaizdavau, kokia laiminga turjo bti kurtizan, pagaliau
radusi savo globj. Giliai imiegojau iki pat ryto, o pra-
plusi akis pirma apkabinau Tak ir vl prisitraukiau prie
savs.
- ioko... - suniurnjo jis mano vard per miegus.
jakudzos mnulis 137
Mes vl myljoms, taip pat gerai, kaip i vakaro, kai u-
migau padjusi galv ant jo peties.
Tv palaiminim turjome, bet Takos gyvenime buvo
moni, kurie inojo apie It ir nesveik jo prisiriim prie
mans. Ji e spjo Takamicu, kad geriau palikt mane ra-
mybje, jei nenori prisiaukti nelaim, bet Taka ataudavo
niekada mans nepaliksis. Ji e kalbjo, kad esu nevaldoma,
ir ragino sprukti kuo toliau, kol dar ne vlu. Girddama
tokius dalykus, tirtdavau i baims, kad Taka gali mane
palikti, bet jis prisiek atviromis akimis priimti ikius.
Paadjau sau, kad iam vaikinui niekuomet nesuteiksiu
skausmo. Bet pati praleidau ne vien nemigo nakt neri-
maudama, kad pasirodys Itas. Taip ir atsitiko.
Vien ryt Taka ivyko kaljim dalyvauti tradicin-
se jakudz sutiktuvse, skirtose paleidiamam grupuots
nariui. Itas, matyt, tykojo mans laiptins aiktelje. Kai
neiau iukles, ioko man u nugaros.
- Ei ! Tai sugalvojai itekti u Takamicu i Osegumio
gaujos? Kale tu!
Ji s grieb mane u plauk ir m dauyti galva betono
sien.
- Tarp ms baigta. Tai ne tavo reikalas!
Kraujas i galvos tekjo u kaklo, ir a vos laikiausi ne-
nualpusi.
- Tu priklausai man!
- Igrauk!
Kitas dalykas, kur pamaiau, buvo blizgantis juodas Ito
batas, engiantis ant mano veido. Ji s toliau spard mane,
paskui pakl gl su visu puodu ir sutrupino mano galv.
Kritau ant uki, o jis kumiavo ir tryp mane, tysani
ant emi. Skausmo jau nebejauiau. Buvau taip sudauyta,
jog neturjau jg pakelti rank apsiginti. Staiga Itas tarsi
nurimo ir liovsi talyti.
- ioko, prisiminkim senus laikus, - tar jis, tempdamas
mane but ir versdamas ant lovos.
- Praau, Itai, nereikia!
- Usiiaupk, nes umuiu!
Smogs veid nudrask drabuius, usilipo ant mans
ir, sudrkins seilmis, grdo pen. siskverbimo momen-
tas paadino manyje iurpi prisiminim sraut. Guljau
lovoje dar vaikas, prie mans m lsti Midzuguis.
- ioko, ileisk kok nors gars. Parodyk, kad tau pa-
tinka.
Tokius paius odius kalbjo padugn Maedima, to-
kia pati kabuki tatuiruot vytuodavo vir mans...
- Kaifas, ar ne? A daug geresnis u Tak, a? Ei, paju-
dink klubus. Bus dar geriau.
Jis nepaleido mano plauk ir vokt kaip uva. Prakai-
tas liaug nuo jo veido ir kapsjo ant mano kaktos, ritosi
smilkiniais ir grsi paklodes.
Tai niekis. Tai tik seksas. Tai nieko nereikia.
Kaip mokjau, sukandau savo praskelt lp. I kietai
suspaust aki m tekti krauju permietos aaros, pri-
mindamos man apie komar, igyvent su Maedima. Ito
ranka laik manj vis nakt, kai sirgau. Prisiminiau, ko-
kia ilta ir raminanti buvo ta sauja. Dabar ji buvo tokia at-
grasi...
Jakudzos mnulis 139
- ioko, veu tave ligonine.
Nestengiau pajudti, todl Itas, pakls mane, nune
savo automobil. Kai pasiekme ligonin, jis pats nubogino
mane priimamj. Daktarui uteko vieno vilgsnio, kad
suprast, jog esu sumuta. Ji s pasisuko mano palydov ir
tariai paklaus, kas nutiko.
- J i nukrito nuo laipt.
- Nukrito? itaip susialoti veid krentant nuo laipt?
- A, taip, ji dar kliud stalo kamp. Tada... e...
Itas akivaizdiai sutriko. Jis suprato, jog em slysta i
po koj. Bet daktarui i karto reikjo skambinti policijai,
jeigu norjo, kad j suimt...
Man buvo atgrasu irti It.
- Nedinkis i ia! Daugiau nenoriu tavs matyti! - su-
rikau, sukaupusi paskutines jgas.
Ji s pasijuto nesmagiai. Nuslinko prie dur, bet ieida-
mas met mane spjant vilgsn.
Gydytojas m atidiau apirinti mano aizdas. Kair
ranka, kair plataka, dein kelio girnel ir du onkauliai
buvo sulauyti. Sutrupjo nosis, trko virutin lpa ir
kairys vokas, galvoje liko dvi gilios aizdos.
-Tendo, randus, kurie liks usiuvus aizdas js galvo-
je, pridengs plaukai, bet js veidas liks randuotas. Nema-
nau, kad ir kitos aizdos visikai ugis.
A amiams liksiu randuota...
- Nesvarbu, susikite. Ir anestetik man nereikia.
Daktaras vos nenugriuvo.
- Be nuskausminimo? Baisiai skauds. Js neitversite.
Daktaras, pamats, kad kalbu rimtai, atsiduso. Per ope-
racij jis neitar n odio. Baigs prakalbo.
- Tendo, baigiau. Dabar pasistenkite per daug neimti
galv.
- Labai jums dkui, - pasakiau emai nusilenkdama.
Grdama namo nusipirkau vaist ir grau sugipsuota
kaire ranka. Kai pasukau rakt spynoje, duris radau atra-
kintas. Taka buvo grs.
- Ei, kas ia vyko? - kteljo jis i buto. Sienos liko nu-
takytos krauju, viskas apversta.
- Na, atrodo baisiau, nei buvo i tikrj, - atsiliepiau.
Taka pamat mane, ir jo veidas i siio pamlynavo.
- Itas, taip?
Jis nujo prie spintos, kur laik savo 38-oj o kalibro re-
volver, utais j oviniais ir pasuko prie dur.
- Taka, kur eini su ginklu? Palauk! Praau, palauk!
- Nut i l k! ^ * - ' f ^ - ^ ^ ^ ! * ..-
A sikibau jo rankov, bet jis nustm mano rank.
Usikio revolver u juosmens ir trenks durimis ijo.
Nubgau prie telefono skambinti jo grupuots vyresnia-
jam.
- Praau, sulaikykite Tak. Jis nuudys It !
- ioko? Kas yra? Nuri mk. Nesuprantu n odio, k
pasakei.
A skubiai nupasakojau, kas vyko.
- Tas mulkis... - Panekovas tikriausiai nuleido ragel,
nes igirdau j riaumojant:
- Kas nors eikite ir atveskite Takamicu! Tuojau pat at-
gabenkite ia!
Jakudzos mnulis 141
- Al i o? Ar mane girdite?
- ioko, niekur neik i savo buto. Supratai?
A klaikiai bijojau, bet neliko nieko kita, kaip tik sdti
ir laukti, kol pasirodys Taka. Jis gro tik nakt, susitvars-
tes kair rank.
- Ta ka !
- Tu paskambinai mano bosui, taip? Jis liep man ne-
kvailioti dl moters, bet kaip a galiau gyventi, to ne-
padars? Todl pamokiau t niekel It ir pasakiau bosui,
kad ieinu.
inojau, k tai reikia jakudz pasaulyje. Mano vilgs-
nis nukrypo kair jo rank. Supratau, i kur pro tvarst
sunkiasi kraujas. Ji s nusipjov mayl pirt.
- O Dieve.
- Privaljau tai padaryti. Negaliu bti jakudza, jeigu tai
reikia, jog su mano moterimi kas nors gali itaip pasielgti.
Su jakudza nekvailiojama. Viskas baigta.
- Atleisk man. Labai praau. Tai mano kalt.
- Kodl atsiprainji?
- Nes dl visko a kalta.
- Ne tu. Neverk.
Dabar negaljau atskleisti, kad Itas mane iprievartavo.
Galjau tik melsti, kad Taka man atleist.
- ioko... ioko... Nesirpink dl to.
- Pamylk mane.
- Kaip mes mylsims, kai tu tokios bkls?
- Praau.
- Kai pasitaisysi.
- Dabar.
- Skauds.
Norjau jam pasakyti, kad ird skauda daug labiau u
sualot kn.
- Gal iandien dar kas nors nutiko? - paklaus Taka.
- Ne . . .
- ioko, tu kak slepi nuo mans?
- Ne , prisiekiu, nieko.
- Gerai. Rytoj susituokime.
- Ryt oj ?
- Ryt tavo gimtadienis, ar ne?
- i n o ma .
- Keliaukime pas Maki. Pradkime visk i naujo, tik
mudu.
Kit dien nujome miesto administracij ir uregistra-
vome savo santuok. Gimtadienio dovan gavau nauj pa-
vard - ioko Takamicu. Atsisakiau savo buto ir, pasim
truput pinig bei krep, kur susikrovme per nakt, mes
su Taka visiems laikams palikome Osak.
Maki su Iianu persikl i Ki oto Jokoham ir nuo-
mojosi ten but. Sddama greitaeigiame traukinyje per-
kraiau vakarykts dienos vykius ir nepajutau nieko, tik
skausm - psichin ir fizin. Kaip galjau mylti mog,
kuris mane itaip trank ir spard? Maniau paaikinusi jam
savo jausmus. Nejauiau jam j okios neapykantos ir pagie-
os nuo tada, kai isiskyrme. Kodl Itas neatlyta? Kodl
jis veria mane itaip kentti?
Jakudzos mnulis 143
Prisiminus ant kaktos tykant jo prakait, kaitus, lip-
n kn, mano oda nujo pagaugais. Nebeliko joki senti-
ment miestui, kuriame gimiau ir uaugau.
Mes atvaiavome pas Maki Jokoham. Sesers butas
buvo apiurusiame sename mediniame name. Ms ings-
niai aidjo netvirtais metaliniais laiptais, vedaniais antr
aukt. Kai paskambinau, duris atidar sesuo.
- Labas! Uei ki te!
Butukas buvo maas, vos dviej kambari, perskirt
popierinmis slankiojaniomis durimis. Maajame prie sie-
nos stovjo kotatsu stalelis ir televizorius ant pigi lentyn
viraus. Per televizori rod reklam su okaniais anima-
ciniais veikjais: mekiukais, triuiukais ar dar kakuo.
- ioko, pavelk save! Tau reikt padaryti pertrauk.
- Ne, neturiu tam laiko. Gal inai, kur ia galiau rasti
darbo?
- Na... - dvejodama nuts Maki, dirsteldama kair Ta-
kos rank.
Tada prasiiojo Iianas:
- Palik tai man. Pastu tip, kuris vadovauja painko*
salonui. Jis ieko darbuotoj. Parekomenduosiu jus.
- Ai, bt puiku. - Udjau rank ant vyro kelio. -
Mes visai neturime pinig. Jeigu greitai nesusirasime dar-
bo, bus tikrai riesta.
Tuo metu bendros ms los nesiek 10 000 jen, todl
Taka greitai sutiko.
:;
" Pai nkas (pachinko) - j aponi kas bil iardas.
Iianas paskambino biliardo salon, ir mes tuojau pat
buvome pakviesti pokalbio. Iianas dar kio mums laik-
rat, kur irg lenktyni skiltis buvo pabraukyta raudonu
raalu. Kaip ir tikjausi, jis dar neatsikrat pomgio loti.
Iki biliardo salono, kur susitikome su vadybininku
Hara, teko vaiuoti ir traukiniu, ir autobusu. Kai paai-
kinome jam savo padt ir paklausme, ar galtume apsi-
gyventi darbuotoj bendrabutyje, vadybininkas sutiko ir
pasil man mnes pasigydyti. Sutarme, jog padsiu at-
likti nesudtingus darbus kontoroje, kol sugis veidas ir bus
nuimtas rankos tvaras, o tuomet pereisiu prie aptarnavimo
langelio. Taka ikart buvo paskirtas sals priirtoju.
I pradi gyvenome kaip vargo pels. T mnes, kol
dirbome u pirm alg, vengme leisti pinigus ir gyveno-
me, stengdamiesi naudotis tuo, k gaudavome u dyk,
pavyzdiui, plastikiniais aidim automat puodeliais. Pa-
keliui namo pravaiavome nugriaut nam ir ten tarp iuk-
li radome kvadratin veidrod. Namuose pasidjome j
ant krvos sen urnal - taip sigijome tualetin staliuk.
Veidrodio kratai jau buvo pradj juoduoti, stiklas - pa-
dmavs, todl mus veidai velg tarsi pro rk. Bet mums
tai nerpjo, nes galvojome tik apie darb.
Vien dien kliau sunki d su grim skardinmis ir
pajutau stipr skausm pilve. Vliau pastebjau, kad krau-
juoju. Hara leido atsiprayti i darbo, ir a nuskubjau tie-
siai ligonin.
- Ponia Takamicu, jums gresia persileidimas. Jums rei-
kia ilstis lovoje, - pasak daktaras.
Jakudzos mnulis 145
inia, kad esu nia, mane priblok, bet iuo metu
negaljau j irti lengvabdikai. Mums leista gyventi
bendrabutyje tik todl, kad abu dirbame salone. Neteksi-
me ir bsto, ir darbo. O kit nam mes neturime.
Kai grau darb, Hara paklaus, kaip seksi. Jis atrod
nuoirdiai susirpins. A paaikinau situacij, ir jis nu-
jo iekoti nebrangios klinikos. Gr o su lapeliu, ant kurio
radau adres, pavadinim ir telefono numer bei emlap,
kaip rasti gydymo staig.
Nuvaiavau nedelsdama. Klinik radau sename konto-
r pastate. Kaip medicinos staiga, atrod nelabai higieni-
kai, ir ranga buvo primityvoka. Klinikoje dirbo tik vienas
daktaras ir viena medicinos sesuo. Baigs mane apirti
senyvas daktaras pasak: Jums - gresiantis persileidimas,
taiau visikai gulimas reimas padt isaugoti kdik."
velnumas jo balse mane sugraudino.
- Daktare, bijau, kad dabar negaliu sau leisti kdikio.
- Aiku, - atsak jis ir i stalo staliaus itrauk blan-
k. - Upildykite, padkite savo para ir atnekite rytoj
antr po piet. Naudosiu nuskausminamuosius, todl ian-
dien po devintos valandos vakaro nieko nevalgykite. Ir ne-
gerkite.
Grau darb, gniaudama manilin vok su sutikimo
blanku. Gimdyiau it vaik, jeigu galiau. Mes su Taka
susituok, norjau susilaukti jo vaiko. Jeigu tik galiau il-
stis lovoje... Papraiau Haros vienos ieigins, jis dav dvi
ir pasak, kad nesirpiniau.
Kit dien lombard nuneme Tiffany ied, kur Taka
umov pirdamasis, ir gavome pinig operacijai. Antr
valand atvaiavome klinik, bet a stabteljau prie dur.
Dar ne vlu apsisukti ir nueiti... Pavelgiau suskilusi sie-
n aptrupjusiais daais. tai kuo viskas baigiasi.
Udjau rank ant iklerusios, paaliavusios rankenos ir
jau laukiamj. Slaug pam vok ir teik daktarui. Pa-
tikrins form jis nieko nelauks pradjo operacij. Suleido
man nuskausminamj ir liep skaiiuoti iki deimties. Bet
man visuomet bdavo labai sunku umigti ir lengva pa-
busti. Suskaiiavau iki deimties, bet taip ir neatsijungiau.
Daktaras negaljo atsistebti.
- Savo akimis netikiu, - ilemeno jis drebaniu balsu. -
Ponia Takamicu, jus vis dar smoninga? Gal js kartais di-
del mgja igerti?
- Ne, - atsakiau ir miau grimzti...
Kai palengva atgavau smon ir atmerkiau vien sunk
vok, pajutau veriant skausm. Negaljau nesurikti.
-Nej udki t e! A dar nebaigiau.
A linkteljau ir stengiausi nedejuoti i skausmo.
- Daktare, ar ioko viskas gerai? Daktare! - pasigirdo
supanikavusio Takos balsas u plon medini dur.
Netrukus igirdau, kaip man ant galvos udedamas ka-
koks sunkus metalinis daiktas.
- Viskas. Baigta. - Kai igirdau iuos odius, mano
kn apleido jgos. Daktaro balse jautsi palengvjimas,
kai jis pasak:
- Dirbu jau keturiasdeimt met, bet dar nesu sutiks
tokio anestetikams nejautraus mogaus. Js buvote nepa-
prastai drsi. Na, bet dabar viskas gerai. Gal a ir senstu,
bet savo gdi nepraradau.
Jakudzos mnulis 147
Jis perkl mane nuo operacinio stalo ant lovos. kam-
bar nepatekdavo sauls viesa, ant pagalvs aliavo pelsis.
Kur kas skaudiau u operacijos skausm buvo apgailesta-
vimas dl prarasto kdikio. Aaros sruvo mano veidu ant
pagalvs. Taka prijs atsisdo prie lovos.
Tai buvo teisingas sprendimas, - tar jis. - Kitaip ne-
galjome pasielgti. Nesigrauk dl to.
Jis pam mano rank ir prispaud sau prie skruosto,
bet akis pavelgti nedrso. Realyb tuomet buvo mums
rsti.
Neturjau laiko gydyti savo kno ir sielos, reikjo grti
dirbti. Mes abu trisme, neitiesdami nugar, ir pagaliau
atjo pirmos algos ekiai. Laisvadien nujome Jokohamos
parduotuv nupirkti kokio vietinio gardsio - juod Bay
Bridge sausaini, - kad galtume nusisti mamai Osak
kartu su mano laiku.
Brangioji mama,
inau, kad praeityje ne visuomet buvau gera dukt.
inau, kad dl mans praleidai daug bemiegiu nak-
t. inai, a jauiausi kalta dl savo elgesio, bet buvau
pernelyg savanaud, kad atsisakyiau pramog ir -
lioniu. Atleisk, kad raau visa tai laike, nes nesugebu
to pasakyti akis. Nuo iol pradsiu elgtis kaip dera.
Mes su Taka sunkiai dirbsime, ir tu galsi manimi di-
diuotis. A myliu tave, mama. Saugok save ir, praau,
nesijaudink.
ioko.
Ttis papasakojo, kad, perskaiiusi laik, mama pri-
spaud j prie krtins ir ypsodamasi kaip debesuot dan-
y
g praplusi saul, pasak: Daugiau dl maosios ioko
mums nereiks jaudintis."
Po dviej dien ji patyr insult.
Ttis paskambino mums darb praneti blog naujien.
Kai pasakme apie tai Harai, jis paragino tuojau pat j ap-
lankyti. Isitrauk 100 000 jen i pinigins ir tar:
-Net ur i t e gryn? Paimkite.
- Negalsime greitai atiduoti. Ar galtume sugrinti
dalimis?
- K ia kalbate? i a nenumatytas atvejis. Galsite gr-
inti bet kada. Tavs, Takamicu, negaliu ileisti ilgiau kaip
dviem dienoms, bet ioko gali utrukti tiek, kiek reiks.
A pats pasikalbsiu su savininku. Klausykit, iandien pa-
mirkite apie visa kita. Skubkite Osak, ir kuo greiiau.
- Ai tau. Kai nuvyksime, paskambinsime, - paad-
jome vadybininkui ir dkingi nusilenkme. Greitai sulaks-
tme namo pasiimti daikt ir sdome artimiausi Osakos
greitj traukin. Atvyk radome mam intensyvios tera-
pijos skyriuje. Su ird plakti skatinaniu aparatu ji primi-
n robot. Plonais vamzdeliais apraizgytas jos knas at-
rod tarsi kliuvs voratinkl. Ji nebebuvo panai mano
mam.
Griebiau daktar u peties.
- Gal operacija j igelbt? Ar galime jai kuo nors pa-
dti? Sumoksime, kiek reiks, tik praau, igelbkite ms
mam. Maldauju js.
Jakudzos mnulis
149
- Upakalinje smegen dalyje trko vena, operuoti ne-
galime. Bijau, kad niekuo negalime padti pacientei. Gali-
me tik laukti, kol jos irdis sustos, - dalykikai atsak jis.
Kakas ausyse su nelyginant vabzdi sparneliai, ir
pasaulis pajuodo. Kai atsipeikjau, pasijutau gulinti ant li-
gonins lovels.
- ioko, ar viskas gerai?
Ant sofos palei sien Taka lauk, kol atsipeiksiu.
- Kaip mama? - paklausiau ssdamasi.
- J ive palat.
Igirdusi tai atsistojau ir siaviau ligonins lepetes.
- Kuris numeris?
-Jauti esi pakankamai stipri, kad pati eitum?
- Taip. Ni eko toki o - anemija. Jauiuosi gerai.
- Puiku... tai ia.
Taka nusived mane u rankos mamos palat.
Kai pamaiau jos veid, raudodama sukniubau ant grin-
d.
- Ach, mama! Kodl taip turjo nutikti?
Mano vyras stovjo alia ir ujauiamai irjo. Ji s i-
nojo, kaip a myliu mam. Kai raiau laik, jis paklaus,
k paraiau.
- Gdinuosi tau parodyti, - atsakiau.
- Gali man nerodyti, tu pasakyk.
- Paraiau jai, kad gailiuosi dl visko, k esu padariusi.
- Gal rytoj nueinam parduotuve ir nuperkam jai koki
nors lauktuvi?
- Gera mintis. Dovana i pirmosios algos.
- J a i patiks. Padsiu tau k nors irinkti.
Kit dien, kai sukiojausi po saldumyn parduotuve, ne-
sumodama k irinkti, Taka parod Bay Bridge sausainius
ir pasak: O jeigu it? Esu tikras, kad jai patiks."
Paprastai Taka bdavo nekantrus, bet tokiais atvejais jis
visuomet parodydavo dmes. Labai norjau, kad jis likt
su manimi Osakoj e ilgiau nei dvi dienas.
Pasikalbjau su savo broliu ir seserimis telefonu, sude-
rinau veiksmus. Tvas su Daikiu turjo dirbti, todl jie ap-
lankydavo mam vakare. Maki, Naian ir a paeiliui kei-
tms, kad bent viena i ms vis laik bt su mama.
Pirm dien su manimi liko Taka. Kit popiet, kai pasiro-
d Maki ir Naian, susikeitme su jomis ir nujome namo
isimaudyti. Paruoiau pietus, padengiau stal ir atsisdau
prieais Tak. Prie praddamas valgyti jis dmiai mane
pasiirjo.
- Tu geriau ko nors uvalgyk.
- A nealkana.
- Tu nuo vakar nieko nevalgei.
-Ti kr ai , kai dabar pagalvoju, nevalgiau...
Mano ranka pam lazdeles ir mechanikai kilnojo mais-
to ksnius burn, bet valgiau nejausdama j okio skonio.
Pagaliuk krebdenimas aidjo tuioje virtuvje. Ispau-
diau ant kempins ploviklio, paminkiau, kad suputot, ir
tyldama iploviau indus. Buvo vasara, bet atrod, kad i
iaupo teka ledinis vanduo.
Kitos dienos popiet mes su taksi grome ligonin. Pa-
likdamas mane priirti mam Taka atrod susirpins.
- ioko, privalai ilikti stipri, - pasak jis, spausdamas
pet.
Jakudzos mnulis 151
Jis ilgai velg mamos veid prie ivykdamas atgal j
Jokoham.
Prajus beveik savaitei po insulto, malonus mamos kva-
pas dingo, ir kambaryje oras pasidar slogus. Kvapas vis
stiprjo, o kai nordavau priglausti veid prie jos, tvaikas
imdavo skverbtis nerves, ir tekdavo nusisukti. Mama ne-
buvo vienintel pacient pasaulyje su mirusiomis smege-
nimis. Spliojau, ar kitoms eimoms taip pat tenka ksti
tok kvap priirint savo giminaiius, ar tik mums? Tas
tarimas jau buvo pradjs nervinti, kai vien dien per ry-
tin patikrinim atjo trys jauni slaugytojai - dvi moterys
ir vyras. Tiesiai prie mamos lovos jie pradjo pokalb.
- Ei, ar norite vakar nueiti karaok? - paklaus slau-
gytojas. -* '-V ^Pq' l -; V ' ^cS <y
lf
- Ne, jeigu bsime priverstos ir vl tavs klausytis!
- Cha, tik pamanyk! Bet jeigu jis moka... - moterys su-
kikeno.
- Na, inote, tik nereikia, - nusijuok vaikinas. - Moku
a, tai einate ar ne?
- Gerai jau gerai, einame, - isiiep pirmoji slaug, dirs-
teldama mamos elektrokardiogram.
- Niekas nepasikeit?
Kiti du irgi pasiirjo skal ir susiruo ieiti i pa-
latos. Tada a pratrukau.
- Palaukite minut! Kaip drstate itaip elgtis su mano
motina? Ji ne koks sumautas lavonas!
- Ach... ne, mes nenorjome... - Visi trys m purtyti
galvas ir prietaraudami moti rankomis.
- Tikrai? Nenorj ote? Nagi, pasakykite dar kart, - gra-
sindama ikliau dein rank.
- Ei , ioko, liaukis! K ia dabar sugalvojai?
Tvas, staiga idygs u nugaros, grieb mane per lie-
men.
- Paleisk mane!
- Ar supranti, kur esi? - suriko jis.
Pagalvojau, kaip nusimint mama, jeigu siveliau pe-
tynes jos kambarlyje.
- Eik ten ir nusiramink! - sak jis, paleisdamas mane.
- O js, suskiai? Stovsite ir spoksosite? Nedi nki ts! -
trenkiau kumiu per stal ir i vis jg spyriau duris.
- Atleiskite jai, ji kartako. Jeigu nuleistumte jai iek
tiek kraujo, gal truput ataut, - kaip prastai sarkastikai
pastebjo tvas.
- Ne, ne, nieko tokio. Praome mums atleisti, - suvap-
jo personalo darbuotojai, nusilenkdami visi kaip vienas. O
tada apsisuko ir ikurnjo lauk.
- ioko, kas tau dabar?
Ttis i lto atsisdo kd alia lovos.
- inai, jie tiesiog prie mamos m pliurpti apie karao-
k, ir panaiai.
- Tai p, labai netaktika.
- tai kodl taip pasiutau!
- Suprantu, kaip jautiesi, bet prisimink, kur esi! Kodl
leidiesi toki moni nervinama?
- Tavo tiesa, - sumurmjau, nudelbusi akis em.
Ant deins mano rankos pasirod kraujo.
Jakudzos mnulis 153
- ioko, iandien man nereikia darb, tai gal grk
namo?
Ttis kalbjo sitvrs mamos lovos turkl ir velg
jai veid.
- Ne, a inakt nakvosiu ia.
- A irgi liksiu.
- Tti, turtum eiti namo.
Pasakiau taip, nes palatoje stovjo viena sofa. Jeigu nak-
voti likdavo du mons, vienam tekdavo miegoti ant sofos
pagalvi, sumest ant grind, o kitam - ant kieto sofos
karkaso. Ir vienaip, ir kitaip tiui nebt patogu, todl kai
sutemo, tikinau j pernakvoti namuose.
Po keli dien, kai slaug keit mamos sauskelnes, pa-
stebjau, kad kirknis skaisiai raudona, iutusi.
- Atsipraau, gal rastumte kuo patepti aizd? - pa-
klausiau slaugs.
- Patepti? Jai to nereikia. Ponios Tendo smegenys mir,
ji nejauia nei skausmo, nei pertjimo.
- Tai tiesa, bet jeigu ia gult js giminait, ar irgi
taikstytumts su tokia atsainia prieira?
- Na, a... - ji nutilo.
- J s visos dirbate chirurginiame galvos skyriuje, todl
spju, kad jums tai tik darbas. Bet suprantate, mano mo-
tina i ties yra gyva tol, kol sustos jos irdis, netgi jeigu
ji niekuomet nebegr normal gyvenim. Ir jeigu nesu-
prantate, nereikia dirbti slaugytoja!
Slaug skubiai itep vaistais mam.
- Atleiskite, - pasak ji nulenkdama galv ir ijo.
Man toks abejingumas atrod visikai beirdis.
Bandiau prisiminti, kada paskutin kart buvau tokia
supykusi. Kaip jank, mgdavau sivelti mutynes dl
kvail dalyk, toki kaip gaujos garb ar kietas vaizdis.
Tuo palusiu metu turjau vaidinti pikt". Prisimenu,
kaip vien kart kalbjausi su drauge telefonu, ir ttis pa-
dar pastab dl keiksm. Kai kak atriau, jis, pagriebs
ragel, vo juo man per galv. Mama visuomet praydavo:
ioko, ar negaltum pamginti elgtis taip, kaip dera da-
mai?" Ji taip danai kartojo, jog tapo sparnuota fraze. Pa-
galiau tiek suaugau, jog galiu suprasti, kaip mano elgsena
nervino tvus, tik jau per vlu. Atsisdusi ant mamos lovos
pavelgiau jai veid.
- Mama, atleisk man.
Po kurio laiko pasirod kita slaug.
- Nekoks kvapelis, tiesa? Iskalaukime jai burn.
Ji pasim virkt, pripild j vandens ir suvirkt
mamos burn. Tarsi mosteljus burt lazdele blogas kva-
pas isisklaid.
- Kodl anksiau taip niekas nepadar? A neinojau,
kad tai padt! Negi personalui sunku?
- Na, apie kitas slauges nieko neinau...
Nebuvo prasms lieti ant jos savo pykt. Ji isiskyr i
kit bejausmi seseli. Ikart uuod neger kvap ir tuo-
jau pat msi j alinti. Ar kitos slaugs nemokjo to pa-
daryti? Ar mokjo, tik nenorjo pajudinti pirto? O gal
jos net neuuod smarvs, nes joms vis vien? Mane pykino
nuo j abejingumo.
Diena i dienos tssi alinantis vasaros kartis, lydimas
nenutrkstanio cikad irpimo. Staiga vien vakar ci-
Jakudzos mnulis 155
kados nutilo, ir mamos palata kakaip pasikeit. Girdjau
tik ritmik elektrokardiografo pypsjim, primenant ne-
nutrkstant skaitmeninio adintuvo signal, ir dirbtini
plaui nioktim. Ti e garsai m erzinti, todl sijungiau
kakieno palikt neiojam kompaktini plokteli grotu-
v ir pritildiusi gars jungiau muzik.
Diena krypo vakarop, dangus nusida rausvai. vilgs-
niu keliaudama nuo dangaus prie medi, pastebjau ant
ems krentant isinrusios cikados kiautuk. Kakur
girdjau, kad cikados gyvena tik kelias savaites. Jos leido
savo brang gyvenim nepaisydamos vasaros kario, be
atodairos kviesdamos sau por, paskui, nustojusios gro-
ti, nusliuogdavo nuo gimtojo medio ir grdavo em.
Palikdavo vienintelius namus, kuriuos inojo, ir mirdavo.
Namas, kuriame uaugau, buvo nugriautas, neliko n pd-
sako. Ir netrukus vl patirsiu netekties skausm...
Sddama ir mstydama praradau laiko nuovok. Va-
karjaniame danguje m iebtis maulyiai vaigdi
smeigtukai. Staiga alius lapus nupurt stiprus vjo gsis.
Atrod, kad mama paskutin kart taria sudie. Pamiau jos
rank.
- Praau, nemirk, mama. Ketinau bti tau labai gera
dukt. Praau, nepalik mans. A nenoriu likti viena.
Negaljau liautis verkusi. Tada pastebjau, kaip mamos
skruostu nusirita viena aara.
- Mama!
Ji negaljo kalbti, bet steng umegzti su manimi
ry. Jauiau, kad ji sako, kaip mane myli. velniai nubrau-
kiau aar nuo ando ir pavelgiau jos ilt, miel veid.
Mama. Kad ir kur biau, kad ir k daryiau, ji visada u-
stojo mane. Baisiai norjau dar kartel igirsti raminant jos
bals: ioko, tu nami e! " Muzika baigsi, ir su kvpavimo
aparato nioktimu m mi st i mano kkiojimas.
Kit dien, 1991 rugpjio 28-j, 8:03, sulaukusi pen-
kiasdeimt devyneri met, mir mano mama. Paliko
pasaul kaip pro medius pranioktes vjo gsis. Kai i-
lydjome mamos kn i ligonins, ligonins direktorius
ir slaugytojai isirikiav susikabino rankomis pasimelsti.
Tie mons buvo visikai abejingi, taiau dabar, matant
direktoriui, net aar sugebjo ispausti. Kokie aktoriai!
Neabejojau, jog ligonins vadovas net nesivaizduoja, kaip
nerpestingai jie priiri savo pacientus ir kaip aroganti-
kai su jais elgiasi. Atrodo, mons sugeba aaroti, kai jiems
naudinga, nors nejauia j okio skausmo ir visikai nelidi.
Karstas buvo keltas katafalk, ir mes pasukome lai-
dojimo nam link. Altori puo baltos chrizantemos. I
senos nuotraukos mums ypsojosi ididintas ir rmintas
mamos veidas su juodu kaspinu.
-i t as kambarys skirtas persirengti eimos moterims, -
parod duris patarnautoja.
Nevilkjau ki mono nuo iigosan* vaik vents, kai
buvau septyneri. Tada ididiai ypsojausi fotografui, o
tvas stovjo u mans, padjs rank man ant peties. U
vienos rankos mane laik mama, o kitoje gniauiau saldai-
ni maiel. Tai, atrod, buvo labai seniai.
*i igosan (shichigosan) - tradicin japon vent trej ir septyneri
met mergai tms bei trej ir penkeri met berni ukams, kasmet
veniama lapkriio 15 d. Mergai ts paprastai pi rm kart apsivelka
kimono.
Jakudzos mnulis
157
Nujau persirengimo kambar, kur prie mogaus gio
veidrod persirenginjo mamos seserys ir kitos giminaits.
Prijusi prie vienos i patarnautoj tyliai paklausiau:
- Ar negaliau persirengti atskirai?
Moteris atrod nustebusi.
- Atleiskite, bet moterims turime tik vien kambar.
- Toki u atveju persirengsiu vliau, - atsakiau sumiusi.
-Tur i me tik vien kimono specialiste, todl geriau, kad
rengtumts kartu.
- Nenoriu, kad kitos pamatyt mano tatuiruot.
- K? A, supratau.
Ji prijo prie kimono specialists ir prisidengusi ranka
kak nipteljo.
Kai atvykau Jokoham, Maki pamat mano tatuiruot.
Ji labai pasiuto.
- K sugalvojai? Tu moteris, dl Dievo! Jeigu suinot
mama ar ttis, labai usigaut. Vien dien gailsies, kad
pasidarei.
- A niekuomet nesigailsiu.
- Taip, kurgi ne! Didesns kvailysts negaljai sugal-
voti!
Ir ji pikta nusisuko.
Dabar sesuo piktdiugikai nipteljo: Sakiau, kad tu-
rsi problem! " Taiau ji vis tiek sugebjo iprayti visas
giminaites i kambarlio, kad galiau persirengti.
arvojimo sal atjau paskutin. Mes visi sustojome pa-
sidaryti eimos nuotrauk prie altori.
- Varg Sioko, ta aukta apykakl atrodo tokia nepa-
togi, - sarkastikai nusiaip Maki. Ji negaljo pamirti ta-
tuiruots.
- Maki, ar atneei mamos kosmetikos?
- Taip, tai ia.
Itraukiau mamos lpda ir teptuk. Atidariusi pudrin
kvpiau pastamo jos kvepal aromato. Kakokiu bdu
laikui bgant tobul mamos veid pakeit raukltos senu-
ts veidas. Nusprendiau ilydti j dang grai. miau
tepti lp daus, bet mano ranka taip drebjo, kad pagra-
inti vis veid prireik gero pusvalandio.
Kiekvienas laidotuvi dalyvis djo mamos karst po
gls ied, atsisveikino su ja, ir tada karstas buvo ivetas
krematorium. A stebjau, kaip usiveria krosnies du-
rys. Kai ijome laukan, pakliau akis ir nulydjau vir
vinguriuojant balt dmel. Mama kilo tiesiai dang. Kai
ugnis ugeso, priirtojas atidar krosnies duris, surinko
pelenus, kaulus ir supyl juos ant stalo.
- Atleiskite, tai buvo js mama? - paklaus jis, mauda-
masis pirtines.
-Tai p, mama.
- Kiek met jai buvo?
- Penkiasdeimt devyneri.
- Tokia jauna. Labai ujauiu.
Traps mamos kauleliai primin koralus su tkstaniais
ma skylui. Mes ilgai gaiome, kol juos surinkome. Pri-
irtojas, matyt, pastebjo sisenjusi osteoporoz ir su-
nerimo, kad atminimo lentelje suklydome raydami ma-
mos ami.
Prie insult mama vakarieniavo su tiu.
- Buvo skanu, bet jauiuosi pavargusi, tar ji, kai abu
baig valgyti. - Einu pagulti.
Jakudzos mnulis
159
- Ar viskas gerai? - paklaus ttis.
- Ni eko tokio. Ai.
Ji daugiau nebeatsimerk. Usispyrusi nupirkti mums
nedidel namel, ji dirbo i paskutinij, kad gyvendint
savo svajon, bet galiausiai tiesiog pervargo. Todl ji pa-
dkojo savo brangiam vyrui, su kuriuo igyveno gerus ir
blogus laikus, ir paliko pasaul.
A vis galvojau, kaip tkart pakirdusi i ligos patalo ne-
radau mamos alia lovos ir ilkiau gatv jos iekoti. Da-
bar kad ir kiek iekoiau, mamos neberasiu. Mano aaros
liejosi nesutramdomai.
ATUNTAS SKYRIUS
Grandins
Po mamos mirties ttis atsisak namo, kur jie kartu
nuomojo. Naian persikl gyventi pas mano brol, kad ga-
lt baigti vidurine mokykl. Ttis nutar, kad Jokohamoj e
ras daugiau darbo nei Osakos rajone, ir persikl gyventi
pas Maki.
Vien dien, prajus pusmeiui, mus susirado susirpi-
ns Hara. Ji s susiginijo su biliardo salono savininku dl
vadybos metod.
- Jeigu galiau ilgiau ia tverti, likiau ir judu prii-
riau. Alga ia pakankama, bet tiesiog daugiau nebegaliu.
Ieinu mnesio gale, - prane jis mums. - Jeigu ieisite
su manimi, pasirpinsiu, kad rastumte darb. Bus sunkus
laikotarpis, bet jis gali ieiti jums naud. K manote?
Mes su vyru myljome Har kaip brol, todl daug ne-
svarstme. Ijome i biliardo salono, pasim nedideles
santaupas persiklme vieno kambario butuk Tokijuje.
Hara surado darbo Takai vartojamj paskol kompanijo-
je, o a sidarbinau injuku bare, kuris dirbo deimties va-
land pamainomis nuo septyni vakaro iki penktos ryto.
Taiau po kurio laiko Harai teko palikti Tokij ir sugrti
gimtj Kumamoto miest pietinje Japonijoje.
- Nepamirkite to, ko jus mokiau. Tikiuosi, kad vien
dien tursite savo paskol kompanij, - pasak jis ypso-
damasis, kai palydjome oro uost.
Ivykus artimiausiam ms draugui supratome, jog To-
kijuje esame visikai vieni ir nra nam, kuriuos galtume
grti.
Mano apsisprendimas dirbti taip, kad galiau padti
savo eimai, visuomet pasireikdavo per dideliu spaudimu
sau. Didiausia problema - turjau nuolat skolinti pinigus
seseriai, nes Iianas ir toliau lo. Joki ame darbe jis ilgai
neusibuvo ir veriau pinigus mel i savo tv. Maki gy-
venimas buvo apgailtinas. Ji negaljo dirbti dl kdikio
ir buvo prasiskolinusi keletui kreditori. Neilgai trukus ji
m prayti, kad paskoliniau pinig.
Netrukus kiekvien mnes teko dalyti pinigus kair
ir dein. Bet ir to nepakako, sesuo m skolintis net i
tvo. Kai tiui pasidar striuka, jis m skolintis i mans.
Jauiausi kaip savo uodeg gaudantis uva - kuo daugiau
dirbau, tuo greiiau tirpo pinigai ir niekuomet negaljau j
susitaupyti. Palaipsniui, kai Iianas ipt monos skolas,
teko traukti rat savo vyr Tak.
A vyliausi, kad laikas ugydys irdgl po mamos mir-
ties, taiau jos ilgesys vis stiprjo. Pasiekiau toki stadij,
kad negaljau galvoti apie niek kita. Po jos mirties svriau
imt penkis svarus, per pusmet svoris nukrito iki devy-
niasdeimt penki. Laim, mane paauktino, todl sveika-
Jakudzos mnulis 163
tos labui papraiau sutrumpinti darbo valandas iki ketu-
ri - nuo atuntos vakaro iki vidurnakio.
Vien sekmadien Taka pasil nueiti piet, ir isiruo-
me iabu iabu* restoran. Vidury stalo ppsojo didiulis
varinis verdanio vandens puodas, alia jo - kalnas daro-
vi ir jautienos lkt. Plonai supjaustytos msos griei-
nliai panjo kort malkas kazino, kuriuos mane nu-
sivesdavo klientai. Prisiminiau, kaip eidavome pietauti su
eima, kai buvau vaikas, ir mama sakydavo: Maistas vi-
suomet skanesnis, kai valgome visi kartu."
- Kas yra? - Taka alaus bokalu pastm on sezamo
pavilgo dubenl ir pastat bokal ant stalo.
- Kaip noriau, kad su mumis bt mama.
- ioko, tavo mamos nebra. Kiek laiko reiks, kol su
tuo susitaikysi?
- inau, bet...
- A vis dar ia.
Nuo puodo kylantis garas ustojo Takos veid, ir nors
mano vyras sdjo kitapus stalo, atrod kaip u daugelio
myli.
Matyt, tuo metu pasidariau emocikai nestabili. Mane
sunervindavo paprasiausi dalykai, ijusi i darbo beveik
su niekuo nekalbdavau. Kai apsilankiau pas gydytoj, jis
nustat gili depresij ir skyr vaist.
Buvo 1990-j pradia. Klestjimo periodas, kuriuo Ja-
ponija diaugsi ankstesn deimtmet, baigsi. Ekonomi-
* iabu iabu (Skabu sbabu) - japon patiekalas, kai plonai supjaustyti
msos ir darovi grieinliai verdami ant stalo padtame sultinio
puode, o vliau mirkomi vairiuose padauose.
nis burbulas sprogo, ir verslas bare tapo vangus. Praeityje
buvo nesunku eimininkui susimokti palydovs mnesin
mokest, bet dabar klientai taip nesivaist, kaip anksiau.
Taiau a vis tiek tiksliai kaip laikrodis siuniau pinigus se-
seriai. Nenorjau traukti vyro savo eimos reikalus, todl
kiekvien dien smaugiausi darbe. Bet kuo labiau stengiau-
si susitvarkyti viena pati, tuo labiau prastjo mano psichin
bkl.
Man sujo dvideimt ketveri, bet gyvenimas nepasi-
tais. Senos problemos niekur neinyko, a pasiligojau ir
nuo visko pavargau. Bandiau tikinti Maki, kad skirtsi
su Iianu, bet sesuo neklaus. Ji visuomet ustodavo vyr,
tvirtindama, kad vaiku turi rpintis abu, aikino, koks jis
i ties puikus mogus ir kaip tuojau gr doros keli. Ka-
daise pati taip elgiausi su Itu. Kad ir kiek jis mane veljo,
atleisdavau jam, nes myljau. Maki tuomet gyveno toli, kai
draugavau su Itu, bet ji buvo mirtinai susirpinusi. Ji pra-
pliupdavo verkti, aukti ragel, maldaudavo kuo greiiau j
mesti: Jis veds ir tave mua. Kaip jis gali tave mylti? Tau
k, neutenka, kad esi kakieno meilu?" - klausdavo ji.
Dabar supratau, jog tuomet sesuo kalbjo ties. Ar Maki
teks praeiti tok pat pragar, kol atgaus sveik nuovok?
Mano svoris nukrito iki atuoniasdeimt atuoni sva-
r, vaikiojau tokia iblykusi, kad labiau priminiau vai-
duokl. Taiau tuo metu jauiausi tokia prislgta ir kupina
iliuzij, jog irdama veidrod nieko nemaiau.
Kasnakt mane kankindavo komarai. Sen laik prisi-
minimai... Apsimestinis gardiavimasis tio parnetais
Jakudzos mnulis
pyragais, kad tik nepradt siautti... Mokyklos laik pra-
garas, patyios, kad esu stora...
Diriablis! Kiaul!
Pabusdavau sunkiai alsuodama, ipilta prakaito, ausyse
tebeskambant senoms pravardms.
Negaliu grti prie to. Negaliu sustorti!
Griebdavau buteliuk raminamj ir prarydavau sauj.
inau, kad nereikia galvoti vien tik apie savo kn, bet ne-
sugebjau prisiversti valgyti. Galiausiai supratau, jog turiu
rimt valgymo sutrikim. Taiau Maki ir tada ateidavo pas
mane aarodama kaulinti pinig.
Vien nakt susapnavau, kad drakonas nuo Maedimos
nugaros kaip gyvat vejasi aplinkui mano liemen. Protas
sugrino pokalbio nuotrupas.
ioko, ateik ia.
Pasitrauk nuo mans!
Tavo tvas nebeturi i ko ipeti pinig.
Taip, inau...
Jeigu ne a, jam galas.
- Ne! - surikau i vis plaui ir atsimerkiau. Prakai-
tas sruvo smilkiniais ir tekjo u kaklo, krtinje dausi
irdis. Kad ir kiek muisiausi, pinigai buvo mane kaustanti
grandin.
Po mamos mirties neturjau joki lytini santyki su
Taka. Norjau sugrinti tai, kas buvo tarp ms, bet k-
nas ir protas neklaus. Kartais man atrodydavo, kad bgu
akinu juodu tuneliu ir nematau jo pabaigos. Nekeniau sa-
ves u tok silpnum. Taiau net ir tada nepraleidau n vie-
nos darbo dienos.
Dvideimt penkeri metai, atuoniasdeimt ei svarai.
Svoris tirpo kaip pinigai, kuriais elpiau seser. Kaip no-
rjau pasikalbti su mama... Kad ir kiek dirbau, vis buvo
negana. Tapau Takai nepakeliama nata. Nuo toki mini
sukosi galva. Jeigu pavykdavo k nors kiti burn ir nu-
ryti, ikart supykindavo ir ivemdavau. Kai abu persikraus-
tme i Jokohamos Tokij, buvome vargai, taiau bent
laimingi. Ieiginmis dienomis eidavome parduotuves ir
netgi galvodami, kad nieko negalime sau leisti, pasitenkin-
davome 300 jen kainuojania vieiai spaust apelsin
suli stikline i stoties kiosko. Priepieiams ukandinje
suvalgydavome laktini, usisakydami pigiausi i meniu,
pasidalydavome viena bulve ir msos kroketu.
-Yr a vilties, kad kit kart galsime suvalgyti po vien, -
juokaudavau, pagaliukais dalindama kroket per pus.
Vakare laidydami juokelius ir kvatodami traukdavome
siaura, neapviesta gatvele iki artimiausios krautuvls, ir
kelias mums neprailgdavo. Nusipirkdavome vien alaus,
vien vaisvandeni skardin, po sald ir sr ukand ir
pasimgaudavome jais po piet. Negi a kada nors jauiau
tok malonum valgydama? Kuo a pavirtau? Buvau sukta
pasilyktjimo savimi verpet.
Vien dien paskambino ttis.
- Ma ki reikia pinig. Gali padti?
- K? A paskolinau jai 70 000 jen vakar i ryto! Vaka-
re ji atjo verkdama, kad Iianas pavog juos ir ji negalinti
apmokti savo sskait, todl daviau dar 70 000 prie i-
Jakudzos mnulis 167
eidama darb. Per vien dien atidaviau 140 000! Negaliu
sau leisti itaip vaistytis.
- inau, kad negerai vis laik prayti pagalbos, bet ji
daugiau neturi j k kreiptis. Turi jai padti. Ji tavo sesuo.
- Gerai... - atsidusau mintyse.
-Atl ei sk, bet turiu ir Takamicu paprayti paslaugos. Pa-
prayk jj pervesti mano sskait 100 000 jen. Paadu,
kad grinsiu.
- T t i , kodl... - pradjau, bet laiku sustojau. - Taip, i-
noma. Taka mielai tau pads.
Kaip tvas, kurio taip bijojau, virto nuolankiu mogeliu,
elgetaujaniu dl Maki? Netgi bdama jank, Maki buvo
tvo dukrel ir jam visk prisipaindavo. Ttis nekdavosi
su vyresnija dukra apie visk. Atrodo, juos siejo panaus
ryys, kaip mane su mama.
Pasikalbjau su vyru, jis perved tvo sskaiton pinig.
Joki o skirtumo, kad sskaita ne Maki vardu, buvo akivaiz-
du, kad pinigai keliaus tiesiai Maki. Kiek pinig tie mons
itako?
Kariavau vis savait, ir mano savijauta n kiek nesi-
tais, todl Taka nuve mane ligonin. Ji e padar kelet
tyrim ir nustat inkst problem. Daktaras pasak, kad
btina dializ, ir teik upildyti form prie kit vizit. S-
djau apstulbusi, o Taka, kaip visuomet, buvo alia. Jis pa-
adjo dl mans padaryti visk, kad tik pasijusiau geriau.
Bet dializs kaina mums buvo per didel. Ir j reiks daryti
vis likus gyvenim. Ar galiu bti tokia nata vyrui? Kai
kit dien ilydjau Tak darb, udariau duris ir grau
but. Norjau umigti, nieko nematyti ir negirdti.
A labai stengiausi nevartoti migdomj, kuriuos skyr
daktaras. Bet dabar surinkau visas tabletes, kurias kroviau
spintels staliuje, susibriau burn per kelis kartus ir nu-
ploviau vandeniu. Atsisdau ant grind, nugara atsirmusi
aldytuv ir irjau, kaip pasaulis paraudonuoja, vliau
paaliuoja. Grimzdama nebt ivydau virkt, prisipil-
dant mano kraujo. Dabartis ir praeitis susitiko... Jauiausi
pagaliau sutraukiusi mane dusinanias grandines ir galinti
lengviau atsikvpti. Nieko nebemaiau ir nebegirdjau...
Grs namo po darbo Taka rado mane be gyvybs en-
kl prieais aldytuv, ikviet greitj, bet a buvau prie
mirties. Greitosios pagalbos automobilyje man sustojo ir-
dis, bet medikams pavyko vl j uvesti. Dar kart ji susto-
jo ligonins lifte. Ji e vl mane atgaivino ir nuve opera-
cin. Ten mano irdis sustojo trei kart, ir daktaras ijo
pasikalbti su Taka.
- Geriau susisiekite su kitais eimos nariais. Darome
visk, k galime, bet geriau pasiruoti blogiausiam.
- K ?
- J s mona kritins bkls. Jeigu ir igelbsime j, yra
didel tikimyb, kad ji liks visam laikui vegetacins bkls.
Tiktina, kad irdiai sustojus buvo paeistos smegenys.
Paliks Tak su tokia priblokiania inia, gydytojas u-
dar operacins duris. Po kurio laiko lempa, rodanti, kad
vyksta operacija, ugeso.
Komos bkls guljau savait. Prisimenu, jauiausi tarsi
atviroje bekratje tuioje erdvje. Veriausi priek, ta-
Jakudzos mnulis
iau girdjau u nugaros kak vos girdimai aukiant mane
vardu.
Turiu paskubti.
engiau didel ingsn ir, vos tik mano koja paliet em,
igirdau:
- ioko!
Supratau, kad tai tio balsas, ir po sekunds pajutau
akis plieskiani akinani vies. Prie mano lovos stovjo
ttis, Taka ir Maki.
- ioko! Neitversiu, jeigu dar k nors prarasiu! - itar
tvas, gniaudamas man rank. Ji s verk, nors mirus ma-
mai nemaiau jo aar.
- Atleiskite, - sunibdjau pro deguonies kauk. Tai
buvo skaudiausia - ne k pati patyriau, o kad priveriau
kitus verkti dl mans. Pirm kart gyvenime pamatytos
tvo aaros buvo stiprus sukrtimas. Dabar tai jau tikrai
atsistosiu ant koj.
Po mnesio digavau ileista i ligonins namo. Nors
ms butukas buvo nedidelis, vieno kambario, jis atro-
d geriausia vieta pasaulyje. Laim, man pavyko ivengti
smegen paeidim. Inkst problema kl nerim, bet, kai
buvo atlikti tikslesni tyrimai, gydytojai nusprend, jog dia-
lizs vis dlto neprireiks. Deja, dl ligoninje kito gerkl
vamzdelio negaljau gerti vandens, tik iulpti ledukus. i-
noma, negaljau valgyti j okio maisto, ir svoris nukrito dar
labiau - iki atuoniasdeimt keturi svar.
v
Ir Taka kyrjo tuo savo: Tau reikia priaugti svorio. Zi-
nai, moterys labai dailios, kai truput apvalainos."
Pagaliau, po viso to, kas vyko, imokau matyti dalykus
tokius, kokie jie yra, o ne kaip rod mano ikreiptas pro-
tas.
- Na, - tar daktaras, kai paklausiau j o, ar pasveikiau
priaugusi iek tiek svorio, - js kno funkcijos silpnokos,
todl gali prireikti nemaai laiko, kol pasieksite sveik svo-
r. Patariu jums apsiarvuoti kantrybe.
Leidau dienas namuose, velgdama visk pozityviai,
stengiausi grti normal gyvenim. Pradjau normaliai
valgyti, bet tiek baustam knui nebuvo lengva grti prie
devyniasdeimties svar. Taiau nepasidaviau, ir po ei
mnesi pasijutau daug sveikesn.
Mane visuomet domino kosmetika, todl nutariau prak-
tikai panaudoti savo hob ir stojau profesionalaus makia-
o mokykl. Ties sakant, norjau imokti paslpti veido
randus. Ji e nebuvo labai matomi, taiau geriau siirj
mons danai mans klausdavo, ar tik nebuvau pakliuvusi
kok nelaiming atsitikim. Tai nebuvo vienintelis praei-
ties sumuim palikimas. Kad ir kaip stengiausi neisiduo-
ti, dien prie liet arba drgnu oru sueistos mano kno
vietos imdavo mausti. Be to, mes su Taka vis dar nesimy-
ljome. Netgi nustojome apie tai kalbtis. Isigandau, kad
prarandu savo moterik tapatyb. Stovdavau prie veid-
rod spoksodama savo atvaizd ir maiau tik randus.
Makiao mokykloje man ities puikiai seksi ir kiekvie-
n kart prie eidama i nam praleisdavau po dvi valandas
kruopiai tepdama makia, bet skmingai umaskuoti
Jakudzos mnulis 171
savo rand nepavyko. Niekada pernelyg nesididiavau savo
ivaizda, o tie randai var dar didesn kompleks. Ilgokai
svarsiusi, pasiryau aplankyti plastikos chirurg. Jis pa-
sak, kad visikai rand neatsikratysiu, bet gals sutvarkyti
taip, kad makiaas juos paslps. Aiku, tikjausi ne tokio
atsakymo. Taiau prajus kelioms dienoms po dvideimt
septintojo gimtadienio radau drsos operuotis. Kaip ad-
jo daktaras, randai tapo lengvai umaskuojami. Gal ir ne
kain kas, bet jauiausi daug geriau. Ir tada nutiko vienas
nuostabus dalykas. Kart, kai pasipuousi vaiktinjau po
parduotuves injuku rajone, gatvje mane paauk palydo-
vi iekantys vyrukai. Atjo metas vl grti darb, todl
leidausi nuvedama pramatn injuku klub. Alga buvo
gera, todl nutariau pasilym priimti.
miau dirbti ir staiga pradjau nauj gyvenim, kuris
sukosi apie mano darb. Keldavausi vlai, pasiirdavau
naujienas, perskaitydavau laikrat nuo pradios iki galo,
skaitant vietos ir tarptautines inias, netgi finansines ir
politines skiltis, kurios anksiau mans niekuomet nedo-
mino. Buvau pasiryusi imokti bendrauti su visokiausio
plauko klientais. Kai suvalgydavau vlyvus pusryius, pasi-
pildavo klient skambuiai. Jeigu pakviesdavo susitikti su
jais prie darb ir palydti klub, ieidavau i nam anks-
iau nei paprastai, pasidarydavau ukuosen ir susitikdavau
su jais piet. Jeigu jau dirbu darb, privalau tapti geriau-
sia. Planavau nelikti viena i atsargini palydovi, kurios
padeda geriausioms. Norjau bti brangiausiai apmokama
klubo palydov.
Kartais, bendraudama su kai kuriais klientais, pasijus-
davau grusi praeit. Ji e mt pinigus tarsi ipstos eko-
nomikos eros atgyvenos. Ir ioje spalvingoje visatoje vyko
ari konkurencija tarp palydovi. Darbas usidarius klubui
nesibaigdavo. Mes paprastai eidavome kur nors igerti su
brangiais klientais, todl namo grdavau tik paryiais.
Vien nakt, grusi vlai kaip visada, sunibdjau vy-
rui aus:
- Nori pasimylti?
- A?
- Nagi, Taka, pasimylk su manimi.
- K ia kalbi? inai, kad tavo knas dar imtu procent
neatsigavs. Nereikia.
- Ne, a noriu.
- O tu nepavargusi? Jau vlu.
- Visai ne.
- O a pavargs, supranti? Ei k miegoti.
- Och... - Man tai buvo kaip antausis. Neliko nieko kita,
tik palinkti jam labos nakties.
Guldama lovoje ir irdama vyro nugar prisiminiau
vaikyst, kai guldavau lovoje viena ir kartai trokdavau
susiraityti alia mamos ir pajusti jos ilum. T nakt be-
veik neumigau.
Buvau pakankamai usimusi darbe ir susirpinusi, kad
turiau pinig seseriai, taiau kai pagalvodavau, kiek pro-
blem mano eima sukelia Takai, pasijusdavau siaubingai.
Ji s dirbo dien nakt, kad jiems padt, ir niekuomet ne-
Jakudzos mnulis 173
siskund. Mes beveik nesimatydavome, nes namuose b-
davome skirtingu metu. Ivirdavau jam ryi puod ir
palikdavau aldytuve k nors, kad pats pasiildyt mi kro-
bangje. Norjau daniau bti namuose, taiau tai buvo
nemanoma. Darbas reikalavo, kad biau pasiekiama dvi-
deimt keturias valandas. Turjau bti budri, kad kita pa-
lydov nenuviliot mano klient, o svarbiausia, pati bti
klientams labai iranki. Geriausias bdas ivengti prieka-
bi ir konkurencijos - tapti geriausia.
Kelet dien temptai svarsiusi, padariau ivad, kad
turiu isiskirti. Taka man buvo kaip ginklo draugas, padjo
itverti visas negandas. Nenorjau jo prarasti, bet kitos i-
eities nemaiau.
- Klausyk, nebenoriu tavs ilgiau skaudinti. Manau,
mums reikia skirtis.
- Nesielk su manimi kaip su kokiu praalaiiu. ia ms
abiej reikalas, - iurkiai atr Taka.
Bet a sikaliau galv, kad Taka kents tol, kol bus su-
ritas su manimi. Taip buvo pinigai priri mane prie Mae-
dimos, ir dl to teko patirti daug skausmo. A dar kart
papraiau vyro skirtis. Jis atsak, kad jam reikia pagalvoti.
- Kol nesutikau tavs, elgiausi su moterimis nepagar-
biai, -pri si pai no jis po keli dien. - A niekuomet nesu-
pratau j mstymo, bet, inai, tave a perpratau.
Tai buvo viskas, k jis pasak prie pasiraydamas sky-
ryb popierius ir isikraustydamas. Kai grau namo su-
tvarkiusi dokumentus, vyro daiktai buvo ding. Netgi jo
pagalvs lovoje nebeliko.
Pasimylk su manimi. Per penkerius bendro gyvenimo
metus tik kart teko t sakyti. Ar bt kitaip, jeigu Taka
imt ir sutikt? Pirm nakt guldama jo glbyje papraiau
likti su manimi aminai. Mes pasibuiavome ir vl prade-
v
jome myltis. Atrod, tarsi sudarme sandr. inojau, kad
jis gerbia mano jausmus, taiau to nepakako. Man reikjo
vl pajusti fizin artum.
Anksiau kalbdavom, kad reikia pamginti persikelti
didesn but, bet dabar, apsidairiusi po ms ma kamba-
rl, pamaiau, kiek ia daug erdvs ir kaip tuia. Viskas
ia priklauso man vienai, bet brangiausio mano turto ne-
beliko, ir jo niekuomet nebeatgausiu.
Per dvideimt devintj gimtadien grdama namo i-
girdau skambant telefon. Nulkiau atsiliepti.
- Klausau?
- ioko...
- Tti, kas nutiko?
- ioko, noriu, kad ramiai iklausytum, k dabar pasa-
kysiu.
Nujauiau kak negera.
- Gerai. Kas yra?
- A sergu viu. Sako, kad gyventi liko ei mnesiai.
Smon aptemo, kelias sekundes tiktai ausyse. Pas-
kui sijung ilikimo instinktas. imas liovsi.
- Atvaiuoju.
- J a u vlu. Nesirpink.
- Tt i , eik miegoti. A tuoj bsiu.
Jakudzos mnulis 175
ini apie savo mirt jis perdav taip ramiai ir ikilmin-
gai, jog galjai pagalvoti, kad kalba apie k nors kita.
Padjau ragel, puoliau i buto ir susistabdiau taksi.
Vaiuodama perkraiau praeit. Kai buvau maa mergait,
turjau oranin pliuin uniuk, kur visur su savimi ne-
iojausi ir su kuriuo eidavau miegoti. Dar turjau kienin
senelio laikrod ant sidabrins grandinls ir dekoratyvi-
nes medines ukas, kurias mama padovanojo kaip senels
atminim. Be j, turjau rausv muzikin dut, kuri
mama irinko parduotuvje. Kai atidarydavai dangtel, pa-
matydavai varin cilindr su gumbeliais, tarsi ros stieb
su dygliais, kurie ltai sukosi. Gumbeliai sukdamiesi u-
kabindavo maulyts klaviatros klavius ir pasigirsdavo
melodija i filmo Udrausti aidimai". Man taip patiko ta
melodija, kad prisukdavau dut po imt kart per dien.
Net kai ji nebeveik, a j nuveisdavau iki blizgesio ir idi-
diai pastatydavau ant knyg lentynos. Dar turjau mamos
pirkt kaleidoskop. Kai pirm kart abi j pairjome,
ivydome rat, primenant tviskanius ms uveli vy-
nus. Taiau kad ir kiek variau vliau, niekuomet nebeivy-
dau to nuostabaus marginio. iuos daiktus a labai mgau
vaikystje, taiau metams bgant jie visi isimt. domu,
kodl dabar apie tai prisiminiau?
Atvaiavau Maki but, priekambaryje besiaunant ba-
tus pasirod ttis.
- Ai, kad atvaiavai, - plaiai ypsodamasis tar jis.
- Tti, ar tau tikrai vys?
- Paskutiniu metu kamuoja pilvo skausmai. Mano skran-
dis visuomet buvo silpnas, bet kai pasidar visai prastai,
nutariau pasitikrinti, ir tada j surado. Dl tavs a nesi-
jaudinu, bet Maki, inai... - Ttis patyljo. - Ji iki kaklo
skolose, dar vaikas ir tas jos vyras... neinau, kaip ji versis.
Ttis atrod taip, kaip visuomet. Liepiau papasakoti, k
tiksliai jam sak ligoninje. Atsainus poiris sveikat
skaudiai atsiliepia js knui", - pradjo daktaras skaity-
ti paskait tiui, turiniam velni diabeto form. Pasak
tvo, daktaras postringaudamas kio kamer jo gerkl
apirti skrandio, kai staiga usiiaup, pamats augl.
Bet mano tvo lengvai nenusikratysi. Ji s privert daktar
pripainti, kad jis turi v. Matyt, paaikjo, kad auglys
piktybinis, nes gydytojas gyventi jam dav ilgiausiai pus-
met. T igirds ttis pareik, kad keliauja namo. Jokie
daktaro tikinjimai neprivert jo likti. Pasak tio, pokal-
bis buvo madaug toks:
- Na, tai jau keliausiu. Nra ia ko gaiti. Turiu daug
darbo.
- Pone Tendai, k js kalbate? Nenorite gulti ligoni-
n?
- Nra reikalo.
- O vaistai nuo vio?
- Ai, ne.
- Skausmas bus nepakeliamas. Praau, leiskite jus pa-
guldyti.
- Ne .
Taip ir sivaizduoju tt apsisukant ir ididiai ieinan-
t-
- Tti, vaiuok ligonin. Praau! - puoliau maldauti,
vos tik jis baig pasakojim.
Ja k u d zo s mnulis 177
- Ne. A noriu likti su Maki, kiek galsiu. ioko, tu pa-
sirpinsi ja dl mans, taip?
-Tt i . . . - tariau negaldama patikti, kad neinodamas,
ar sulauks kitos dienos, jis nervinasi dl Maki.
Ir taip be joki vaist tvas pradjo kov su viu. Nega-
ljau nesvarstyti, ar kokia nors operacija galt pratsti jo
gyvenim, bet pasilikau tas mintis sau. Pasilaidojau darbe
ir susitaikiau su mintimi, kad ttis mirta. A tapau antrja
palydove klube, bet treioji nuolat lipo ant kuln.
- Ar galite paskolinti mums pinig?
Ttis, kovodamas su skausmu, guljo ant fotono, o Iia-
no tvai klpojo prie j, nulenk galvas iki pat tatamio.
Kakaip jie suinojo, kad prie susirgdamas tvas u darb
gavo 800 000 jen. Per savo ipaikint sn Iian jie ne-
teko nam kartu su eme, pradjo slapstytis nuo policijos
ir netoliese isinuomojo but.
- Neinau, kiek jums reikia, todl pasiimkite patys, -
atsak tvas, paduodamas jiems eki knygel ir savo ant-
spaud. Iiano tvai nujo bank ir pasim visus pinigus.
Igirdau tai aplankiusi tt laisvadien. Kai pasirod ramus
kaip belgas Iianas, k tik pralos pokerio partij, stvriau
j u apykakls ir tvojau veid.
- Koks liuas gali sisti savo tvus kaulinti pinig i
mirtanio? A umuiu tave! - ikoiau, apversdama kd,
kai grdau j pro duris.
- Ei, atauk. Koks tavo reikalas?
- ioko! Liaukis! Ttis igirs. Nurimk, - puol raminti
Maki, atbgusi pairti, kas ia vyksta.
- O, dar yra kas nors, k norite nuslpti nuo tio? -
kandiai paklausiau.
- Tai a prasitariau savo uoviams apie tai, kad ttis u
darb gavo pinig. Iianas ninieko apie tai neino.
- K? Mano ttuiai nugr tavo tt?
- Btent! - mano balsas drebjo i tio.
Sesuo band sikiti, tempdama vyr on.
- A dar nebaigiau! - nusivijau ir koja utrenkiau duris.
- ioko, labai apgailestauju, kad mano tvai taip padar.
- inai, Iianai, a niekada nesu praiusi grinti tai, k
pasiskolinai. O tu niekada net nebandei grinti. Tu nau-
dojiesi vis geranorikumu ir lipi ant galv. kart tau nei-
degs. Atiduosi kiekvien pens, kur pamei i mano tvo!
- i noma, atiduosiu. Paadu, gerai? Atleisk...
- ioko, ia a kalta. Man labai gaila dl Iiano. - Sesuo
atrod susigdusi. - Tikrai, atsipraau.
- Pasikalbu su tiu ir ieinu.
Nujusi jo kambar kiek pastovjau, kad nurimiau, ir
priklaupiau prie jo futono.
- T t i , tu tikrai nenori operacijos?
- Nra prasms. Tai mans neigydys. Bet bt leng-
viau, jeigu nustotumte itaip rkav ir pasistengtum nesi-
pykti su seserimi.
- Atleisk.
- inai, kai buvai maa, su tavimi nebuvo j oki o vargo.
Netgi lankydama darel ryte pati atsikeldavai ir susiruo-
davai. Sakydavau, kad tave nuvesiu, bet tu visuomet atau-
davai, kad nueisi pati. O Maki visuomet inkdavo ir ka-
bindavosi mane. Aminai ko nors praindavo. Tu elgeisi
Jakudzos mnulis
179
kaip suaugusi, net baisu buvo. Ir buvai tokia udara, jog
niekada nesupratau, kas tavo galvelje. Ar inai, kodl ne-
atjau tavs aplankyti, kai tave sum?
Kai suimdavo Maki, tvas vaiuodavo jos parsiveti. Ir
aretinje, ir nepilnamei kolonijoje jis visuomet j lank.
-Kodl? ~
l
^
- Ibandiau visk, netgi muim, kad pakeisiau tavo
elgsen. Maki aukdavo ir addavo pasitaisyti, o tu net
nereaguodavai. Galiausiai nujusi pasielgdavai taip, kaip
buvai sumaniusi. Niekada neinojau, k tu galvoji. Norjau
aplankyti tave, bet bijojau tau pakenkti. Niekuomet neb-
tum pakeitusi savo poirio, jeigu biau aplanks. Teko
tave pamesti... Man buvo nepaprastai sunku taip elgtis, ta-
iau tikjau, kad pasitaisysi. Tu ikentei tok mano elges ir
vis tiek sugebjai atleisti. Ir tai dabar tu suaugusi. Anuo-
met nesivaizdavau, kad galsime itaip kalbtis. Niekada
neinai, kaip reikalai pasisuks. - Ji s nusiypsojo ir paglost
mano rank.
- Kad ir kiek muei, vis tiek likai mano ttis.
Paauglystje jauiausi tvo atstumta. Norjau, kad jis at-
sigrt ir pamatyt mane. Vieno karto bt utek. Kai
nesulaukdavau jo dmesio, irdis plydavo i ilgesio. Nebi-
jojau bti sumuta, bijojau, kad jis mans nemyls. Tikriau-
siai todl prisimenu vaikystje mgtus, bet jau prarastus
daiktus. Panaius jausmus jauiau ir tiui.
Kai pakliuvau pataisos mokykl, mokytoja pasak:
Tendo, a pastebjau, kad atlieki savo pareigas ir susitvar-
kai netgi tuomet, kai mokytojai neiri. Ir tavs nenervina
savanauds, kurios pirto nepajudina. Niekada nesu maiu-
si tokios mergaits. Nesuprantu, kaip galjai ia atsidurti."
Ne vienas suaugs mogus sak t patj. Buvau jiems vi-
sikai nesuprantama. Taiau tapau bloga ne todl, kad kas
nors buvo kaltas ar pasitaik bloga aplinka. A tiesiog tro-
kau smagiai leisti laik ir leidau. Visuomet buvau silpna,
bet apsimetinjau kieta, o turti draug ir vaikioti su jais
buvo nuostabu. Nakt gatvje jauiausi kaip savo namuose.
Buvau vaikas, kuris dar, k norjo.
- Dabar nebegalsiu pats nuvaiuoti, todl gal paban-
dytum surasti ponios Fudisavos kap ir padkoti jai u
mane?
V a
- inoma, tti.
Senut buvo jam labai maloni, taiau ijs i ligonins
tvas turjo tiek rpesi, kad negaljo nueiti ir atiduoti jai
pagarbos. Keista, bet a galvojau apie t pat. Net nejauku,
kad mes su tvu esame tokie panas. Pajutau, kokie vis
dlto stiprs kraujo ryiai.
Neilgai trukus tio sveikata m silpti su kiekviena die-
na. Vien dien jis pasak: Su Takamicu daug nepaplep-
si, bet jis yra geras mogus. Jis yra tikras sargas. Ir tavimi
nuoirdiai rpinasi. Paprayk jo aplankyti mane, noriu
jam kai k pasakyti. inai, a niekada judviem nebuvau ge-
ras tvas."
Savo skyrybas slpiau nuo tio, bet, manau, jis tar.
Ant jo nugaros buvo Di bo Kanon, budist gailestingumo
deivs, kurios vardas reikia mylinti motina", tatuiruot.
Ko gero, ji sergjo mane motinika meile. Galbt dl to
tvas skait mano mintis.
Jakudzos mnulis 181
- Atsivesiu j kit savait.
- Gerai, man bus smagu, - atsak jis ypsodamasis, o
kai pamojo atsisveikindamas, pastebjau kokia nusilpusi jo
ranka.
A pasistengiau ipildyti tiui duot paad, todl kit
savait mes su Taka atvykome Jokohamos stot. Vis keli
iki Maki buto tyldami sdjome taksi. Atvyk greituk
radome prie upakalini dur.
Praau, tik ne ttis.
Taiau i pastato su netuvais ijo du medikai, nedami
tt, o alia jo akis iverkusi Maki. okau i taksi ir pri-
bgau prie j.
- T t i ! i a a, ioko. Girdi mane? - suukau.
- ioko, praau, atleisk Maki. Padaryk tai dl mans, -
vos girdimai sunibdjo jis, usimerk ir tarytum umi-
go-
Ligoninje j nuve tiesiai intensyvios terapijos skyri.
Daktaras ustojo mums keli, kai kurnjome i paskos.
- Praau palaukti lauke. iuo metu jis per silpnas su ju-
mis kalbtis, - pasak ir udar duris.
Pro dur langel matme zujanius mones. Maki sdjo
rkomajame ir raudojo: Tti! Tt i ! " Jos kojos nevaldomai
tirtjo.
- ioko, a pridariau tiui tiek rpesi, - sribavo ji.
- Maki, - atsidusau ir, nuslydusi palei sien, sudribau ant
grind.
Atsidar durys, pasirod slaug.
- Praau vid, greitai! - paauk ji. Bet vos tik puo-
lme prie dur, igirdome pratis elektrokardiogramos
pyyyyyyyyp, ir grafikas virto tiese. Daktaras patikrino
laikrod.
-Mi r t i es laikas 10:12.
Tvas mir 1997 spalio 5 d. Bdamas septyniasdeimties
met kartu su Di bo Kanon tatuiruote danguje prisijung
prie mamos.
Maki nugriuvo ant keli ir m raudoti visu balsu. A
sdjau ir verkiau, nebandydama luostytis aar.
Tio knas buvo igabentas laidotuvi rmus. I t-
io, kurio kadaise bijojau, nebuvo lik nieko. Ti k veidas
liko velnus ir rimtas. Maki gro namo paimti nuotraukos
ir gedulo kimono.
- Tti... - ilemenau sumusi delnais brangaus mogaus
veid ir netyia imuiau vatos kamt i deins jo ausies.
Vis dar iltas kraujas m kapsti ant mano rankos.
Prisiminiau, kaip po gatvs mugs traukme namo m-
nesienos ulieta gatve. Skaidraus plastiko maielyje nard
uvyts, cukruotas obuolys blizgjo kaip keramikinis, ant
pagaliuko plauk cukraus vatos debeslis. Skubjau grti
namo su visomis tomis grybmis, kai staiga nuo maoj o
pirtelio nuslydo virvel. Aikteljusi pasistiebiau ant pirt
galiuk, kad sugauiau raudon triuio formos balion, bet
jis pakilo nakties dang linguodamas, lyg nort atsisvei-
kinti. Jdomu, kur nuskrido tas pripstas raudonas triuis?
Persirengiau laidotuvi ki mono ir prie karsto miau
skambinti varpeliu, vildamasi, kad padsiu tiui rasti keli
dang. Tilindiavimas aidjo tuioje patalpoje ir primin
varpel - talisman, kur ttis prie daugel met padovano-
jo per Naujuosius metus.
Jakudzos mnulis 183
- Leisk man.
Maki priklaup ant pagalvls alia mans ir m skam-
binti varpeliu.
- Norite ko nors uksti? - tar Daikis ant altoriaus
krato paddamas parduotuvs maiel su onigiri* rutuliu-
kais.
- ioko... - Naian sikniaub man skreit.
Kai atsikandau onigiri, jo skonis buvo kaip aar.
laidotuves atvyko Iianas su tvais. Ji e nusilenk ir pa-
reik uuojaut tvarkinga, formalia kalba. Kai norjo u-
degti smilkal, nebeitvriau. Atsistojau.
- K, po galais, ia veikiate?
- ioko, liaukis! - sudraud Maki.
- Usiiaupk, Maki !
- ioko, praau, nepyk, - maldavo Naian ir prijusi
band mane sulaikyti.
- Ach, sesute, - drebania ranka paglosiau Naian
plaukus. Kaip tik tuo metu gro Taka, nupirks raomo-
jo popieriaus ir vok. Padav visk man kartu su raikliu.
Paraiau laik tiui ir djau vok kartu su talismanu ir
varpeliu. Tada laik ir vien gls ied djau jam karst.
Paskutin kart palieiau jo rank. Ji buvo kieta ir alta kaip
ledas.
Tio palaik dmai mio su rudens lietumi ir sklaidsi
pilkame apniukusiame danguje. Neatskyriau, ar mano vei-
du teka aaros, ar lietaus laai.
* Onigiri - ksni o ar iek tiek didesni ryi rutul i ukai , kartai s daryti
dumbl i ai s ar kuo ir susukti j j ros dumbl .
Krematoriume pasidygjusi irjau, kaip Iianas lazde-
lmis rankioja tio kaulus.
- Palik! Nenoriu, kad j liestum!
- ioko, nedrsk taip kalbti su mano vyru! - Maki
smarkiai trenk man pet.
- Ma n nusivilpt, kas jis!
- Liaukis! - staiga subliov Taka ir pirm kart gyveni-
me kirto man per veid.
Usiplieskiau.
- Niekas man nenurodins, k daryti! O js trys - ne-
dinkits i ia!
Pusbalsiu atsipraindami Iianas su tvais skubiai nu-
silenk ir ijo i pastato. Daikis, Maki, Naian, Taka ir a
surinkome kaulelius ir sudjome nedidel urn.
Maki parsine j namo, laistydama aaromis.
DEVINTAS SKYRIUS
Isiskyr keliai
Ti o mirtis pagaliau privert Maki atsipeikti, ir ji u-
pild praym skyryboms. Susirado palydovs darb ir su-
sitaik su mintimi, jog bus vienia motina. Netgi sugeb-
jo sudaryti plan, kaip sugrinti vyro jai paliktas skolas.
Ni eko keista, kad Iianas ir jo tvai dingo su visais pini-
gais, kuriuos ttis, Taka ir a jiems paskolinome. Daugiau
niekada apie juos negirdjome.
Ti o mirtis man nebuvo tokia skaudi kaip mamos. Ji
tik paskatino stengtis dar smarkiau darbuotis, ir a nuta-
riau pasiekti, ko nepasiekiau anksiau. Papietauti su klien-
tais susitardavau netgi per ieigines. Daugiau su Taka ne-
bendravau. Visa atsidaviau darbui. Norjau nupirkti kai k
svarbaus, todl trisdeimties met pirm kart gyvenime
atsidariau kaupiamj sskait.
Vien kart gavau Dai ki o laik su nuotrauka. Kompa-
nija perkl j usien, ir jis prane man, jog susipaino
su mergina ir ketina vesti. Nuotraukoje jie abu ypsojosi, o
brolio suadtin primin mam. Daikis atrod nepapra-
stai laimingas. Ir a negaljau dl jo atsidiaugti.
Padjau laik prie mamos ir tio atminimo lenteles
ant eimos altorlio. Kai pasiirdavau j nuotraukas,
man dingojosi, kad abu tvai ypsosi.
Klubo, kuriame dirbau, mama gimtadienio proga nu-
pirko man kostium. Pastebjusi, kad niekuomet, netgi vi-
durvasar, neneioju trump rankovi (inodama, kokia ji
pastabi, neabejojau, kad ji nutuokia apie mano tatuiruot),
ji irinko man ak riant rausv kostiuml ilgomis ran-
kovmis. Ji s man tobulai tiko. Kai jome i salono, ji nusi-
ypsojo ir gudriai nipteljo: Tu beveik pirmoje vietoje.
Dar truputuk."
Ne a vienintel itaip stengiausi. Maki irgi sukosi kaip
imanydama. Pirm kart gyvenime ji liovsi pasikliau-
ti vyrais ir patikjo savo jgomis. Per trump laik ji savo
bare ukop palydovi virnl. Maki buvo netiktinai
tvirtos valios, ir kai senbuvs imdavo aipytis, jos kovingu-
mas tik dar labiau iaugdavo. Sukandusi dantis ji prisiekda-
vo sau, kad privers jas nusigrauti nagus.
Paklausiau, ar ji ieko naujo vaikino.
- Nra taip lengva iuo metu susirasti ger vaikin, - pa-
trauk ji peiais. - O kaip tu?
- Dabar man rpi tik darbas.
- Sakyk ties: vis dar galvoji apie Tak, a?
- Liaukis!
-i oko, nepyk. Jeigu biau anksiau metusi Iian, ne-
biau taip sujaukusi js gyvenimo.
- Ne, tai ne tavo kalt. Mano paios...
- Mes abi rasime savo laim.
Jakudzos mnulis 187
- inoma.
- Kit kart susirasiu tikrai ger, - rytingai kalbjo
Maki.
- Cha. Pats laikas.
- Ei, tik paklausykit, kas neka. Ar ne tavo nugara pa-
puota laukine tatuiruote?
- Maniau, mes sutarme apie tai nekalbti.
- Atleisk, taiau kad ir kiek mums bt met, a nenu-
stosiu rpintis savo maja sesute. Tv, kurie mus globo-
jo, nebeturime.
- Tai tiesa, - atsidusau.
- ioko, manai gerai pasielgei su Taka?
-Tai p, a sitikinusi.
- Ei, inai, gali nesijaudinti dl savo tatuiruots. Jeigu
kokiam tipui ji nepatiks, tada jis tavs nevertas.
- Ai.
Maki kalbjo kaip tikra vyresnioji sesuo.
- Netrukus pasimatysime, - kteljau, ruodamasi
namo. Maki atsistojo ir mojo man nuo dur, kol dingau i
aki.
Umigau traukinyje, liliuojama jaukaus traukinio dun-
djimo ir mano ausinuke grojanio Hikaru Utados Auto-
matic.
Sulaukusi trisdeimt dvej sskaitoje turjau nema su-
mel. miau dairytis plotelio kapinse, kur galt ilstis
mano tio ir mamos pelenai, bet nesitikjau, kad kaimy-
nystje taip brangu. Galiausiai internete radau tinkam,
bet jis pasirod nekandamas. Taiau rank nuleisti neketi-
nau. Vienaip ar kitaip nupirksiu sklypel kapinse, ir jis bus
netoli mano nam.
Man paskambino Naian.
- ioko, ar galiu rytoj tave aplankyti?
- inoma. Kas nutiko?
- Ma n o draugas pasil tekti ir sak nors paprayti lei-
dimo. Kadangi tv nebeturiu... inai, sakiau, kad nereikia
t formalum, bet jis primygtinai prao.
Pamaniau, kad ji sutiko tikrai ger, mandag vaikin.
Kai susipainau su juo, n kiek nenusivyliau. Jamamotas
buvo grafikos dizaineris, dvejais metais vyresnis u Na-
ian, padorus ir patikimas. Jis priklaup prie ms tv
nuotraukas ant altoriaus, sudjo rankas, nusilenk ir de-
ramais odiais prane apie suadtuves. Ant j rank
suibo iedai, jie atrod tikrai laimingi. Kai papietavome,
jis pasirod pakankamai supratingas, kad leist pasinek-
ti ilgai nesimaiusioms seserims: atsidar savo neiojamj
kompiuter ir m dirbti. Prie eidamas miegoti jis udeg
smilkal ir dar kart padkojo mano tvams. Supratau, kad
dl Naian nerimauti nereiks.
Kai kit ryt jie susiruo namo, Jamamotas atsigr
mane ir tar:
- Ai jums u visk. Aplankykite mus Hirosimoj e.
- Dkui. Saugok mano maj sesut.
- Btinai.
- ioko, irk savs. Nesusirk, gerai?
Jakudzos mnulis 189
Negaljau patikti, kad jaunl sesuo nerimauja dl
mano sveikatos. Nepastebjau, kaip ji uaugo. Su paleng-
vjimu atsidusau.
Kai jie ivaiavo, atsiguliau ant sofos. Tai buvo vienas
i ret laisvadieni, todl leidau sau pasnausti. Mane pa-
adino automobilio signalas gatvje. Pribgusi prie lango
pavelgiau emyn. Prie aligatvio stovjo juodas, nepas-
tamas Injimti. Jau sukausi eiti nuo lango, kai igirdau:
- Ei, ioko!
- Taka?
- Nusileisk minut.
Nubgau laiptais emyn.
- inau, kad vlu, bet su gimtadieniu.
Ji s padav banko knygel. Dirsteljusi vidun pamaiau,
kad mano vardu atidarytoje sskaitoje guli 500 000 jen.
- Indlis kapini fond, - paaikino jis.
- I kur suinojai?
- Pakankamai gerai tave pastu, kad inoiau, k galvo-
ji. Pagirk mane!
- Tu sitikins?
- Tai vienintelis dalykas, kuo galiu tau padti.
- Girdjau, turi mergin. A...
Jis neleido baigti.
- Nor i u, kad paimtum. Paadjau tavo tvui, kad pada-
rysiu tave laiming, bet paado neitesjau.
- K tu neki? Tu visuomet buvai man geras.
- O tavo ttis man visuomet buvo kaip tikras tvas. Pra-
au, paimk.
- Ai, Taka.
- Nepersidirbk.
- Gerai.
- Ir vl nesimylk kokio unkaros, gerai? - nusiypsojo
jis.
- Taip, a taip danai simyliu, jog grsm reali. Taiau
daugiau taip niekada nesielgsiu, - atsakiau juokdamasi.
- Paadi?
Kaip tuomet, kai Taka pasipiro, pavelgiau jam akis
ir linkteljau. Taka nra saks, kad myli mane, bet jis vi-
suomet buvo alia, kai reikjo. Dabar, kai jis pradjo nauj
gyvenim, negaljome grti praeit. Ir man reikjo eiti
priek. Atjo metas susirasti savo gyvenimo keli.
Brolis taip pat prisidjo prie kapini sklypo fondo, todl
stengme nusipirkti ems ventykloje, kurioje palaidotas
Edo eros samurajus Kagemotas Tojama. Ttis visuomet
mgo irti TV serial Tojama no Kinsan", pastatyt
pagal samurajaus gyvenimo istorij, todl nutarme, kad
jis bus laimingas, ilsdamasis kartu. Jeigu ttis ypsosis,
mama alia jo bus rami.
Ore buvo juntamas iemos alsavimas, ir dienos tapo vi-
sai striukos, kai mes pagaliau padjome tv pelenus am-
inojo poilsio viet. Kai paklme akis vakarjant dan-
g, storas smogo debesis vir Tokijo viet skaisiai roine
spalva. Ji s primin ms kieme ydjusi vyni, ir staiga
miau sivaizduoti besiypsant motinos veid. Jeigu giliai
kvpusi usimerkiau, galiau sugrti gerus laikus.
Jakudzos mnulis
191
Mamos ranka visuomet bdavo ilta, kai laiminga eida-
vau j sikibusi. Trokau, kad ttis ir mama, guldami ia,
vienas alia kito, jaustsi taip pat jaukiai ir smagiai, kad pa-
vasar jie galt pasidiaugti ydiniomis vyniomis. Pra-
jo devyneri metai po mamos mirties, treji - po tio. Per-
msiau savo gyvenim ir tv vaidmen jame. Udegiau
ant j kapo vak. Jos liepsna praskydo aarose, kurios
tvenksi akyse. Mirgantis ugnies lieuvlis primin tuos
jonvabalius i vaikysts paupio. I tv paveldjau tik pri-
siminimus, bet jie buvo brangesni u visk. Per vlu tapti
gera dukra, taiau, suradusi jiems kap, galsiu bti alia j,
o jie - visuomet likti kartu. Vyliausi, jog ttis pagaliau at-
rado ramyb ir tyl, kad galt perskaityti paskutinj mano
laik.
Mielas tti,
A visuomet tave labai myljau. Bet negaljau pa-
ksti, kai grdavai namo girtas su tomis palydovmis
u paranki. A siaubingai bijojau, kad paliksi mus ir
pabgsi su tomis moterimis. Ir maniau, jog tau ijus
mama taip pat mus paliks. I tos baims ir nenordama
tavs pykdyti, maa bdama dariau visk, kad tik b-
iau tavo pusje. Nenorjau tavs netekti.
Vliau praradome nam ir visk jame, neisipild
mamos svajon nusipirkti kit ir visiems gyventi kar-
tu. A tikrai norjau jums padti, bet negaljau. A net-
gi negaljau itesti tau duoto paado ir neisiskirti su
Taka. Atleisk, kad buvau tokia nedkinga dukt. Pra-
au, tti, atleisk man u visk. Palieku tau talisman,
kur nupirkai man prie daugel metu. Tai vienintelis
dalykas, liks man i vaikysts, tai brangiausias mano
turtas. Noriu, kad paimtum j ir prisimintum mane.
inau, kad stebsi mus i dangaus. Pasakyk mamai,
kad myliu j, gerai f
ioko.
Per mano trisdeimt treij gimtadien i Maki atjo
siuntinys. Atriusi raudon kaspin, ivyniojau popieri.
Radau smlio spalvos kamyro alik su laiku nuo tts.
Prie mirt jis teik j seseriai su nurodymu atiduoti j man,
kai susitupsiu ir susitvarkysiu savo gyvenim.
Brangioji ioko,
Nuo pat maens buvai nepaprastai geras ir velnus
vaikas. Tu visuomet priirjai ms augintinius. Su-
sigraudinu pagalvojs, kokios geros tu irdies. Norjau
susitikti su Taka paskutin kart ir paprayti jo labai
tavimi pasirpinti, bet, regis, nebus kada. Mano akyse
tebesi tokia pat geraird kaip vaikystje. Man kelia su-
sirpinim tik tavo sveikata. Praau, rpinkis savimi
ir nepersidirbk. Ko gero, tai paskutiniai mano odiai
tau, todl, ioko, praau, neprarask tikjimo savimi.
Ttis.
Atrod, tarsi biau gavusi atsakym i dangaus. Ir t
akimirk supratau, jog visuose vyruose, kuriuos pasirin-
kau mylti, nesmoningai iekojau savo tvo. Perskaiiau
Jakudzos mnulis
193
tio laik, sulanksiau j ir vl kiau balt vok. Nu-
tariau, kad metas baigti palydovs darb.
Mama prim mano pareikim, o a atidaviau visas j -
gas paskutiniam spurtui. Iki pirmos vietos beliko visai ne-
daug. Man pasisek, nes susiradau ilaid advokat, ir todl
klubui udirbau didelius pinigus.
Paskutin diena darbe sutapo su vyni ydjimu, kuris
sugrino mielus prisiminimus. Atsisveikinti atjo beveik
visi nuolatiniai mano klientai, o tie, kurie negaljo, atsi-
unt puoktes. Alg turjau gauti tik kito mnesio deimt
dien, todl neinojau, kaip suksiuos, bet neturjau ko gai-
ltis: atidaviau visas jgas. Kai susiruoiau eiti namo, per-
irjau visas puoktes ir perskaiiau korteles. Buvo miela
skaityti graius klient atsiliepimus. Viena puokt buvo
netgi nuo Takos.
Sveikinimai u sunk tris. Linkiu laims, iekant nau-
jo gyvenimo kelio.
Jo puokte vienintel pasimiau namo.
- Palikite gles klubui. Pasiimsiu tik korteles.
- Labai mielai, bet ar tikrai nenori pasiimti? - paklaus
mama.
- Ne, viskas gerai. Js tikrai neprietaraujat, kad palie-
ku?
-Tai p, tu teisi. Jeigu veies namo, taksi atrodys kaip g-
lininko furgonas, - pasak kakuris i klubo darbuotoj.
Visi nusijuok.
- Ai jums u visk. Buvo smagu, - atsisveikinau su
kiekvienu.
- Dar smagiau tau bus gauti kito mnesio algos ek! -
tar mama ir urait raudonai dayt lp kampuius. O
tada gundaniu balseliu paklaus:
- Kad jau i diena paskutin, ioko, gal nueikime mies-
t?
Mandagiai atsisakiusi pakvieiau taksi. Grdama namo,
mobiliuoju paskambinau Takai.
- Ai u gles.
- Ta i k dabar veiksi?
- Na, pirmiausia susirasiu darb dien. O tada darysiu
tai, apie k svajojau nuo vaikysts. Pabandysiu tapti ray-
toja.
- Tu , raytoja? - m juoktis Taka.
- Tai p ir maniau, kad nuskambs juokingai. Bet a rim-
tai.
- Aiku. Nejauti nerimo, kad esi viena?
- Ne .
-Jei gu gyvenimas ims spausti, nepasiduok, gerai?
- Nepasiduosiu.
- irk, laikykis.
- Ate, Taka.
Spusteljau kelis mygtukus telefone, ekrane pasirod i-
nut: Trinti adresat?" Paspaudiau taip".
- Atsipraau, galite ileisti mane ia.
Taksistas nustebo.
- J s sitikinusi, ponia? Mums dar geras galas vaiuoti.
- Noriu pasivaikioti.
- Tada gerai, - tar vairuotojas, sustabdydamas takso-
metr. - Labanakt.
Jakudzos mnulis
195
Padaviau jam pinigus.
- Kvito reiks?
- Ne, nereiks. Ai.
Ilipau ir nupdinau namo su puokte.
- Miau!
Pro savo skausmingai aukt kulniuk kaukjim i-
girdau tyl kaiuko miaukteljim. Pasisukiojau, dairyda-
masi i kur sklinda garsas.
- Miau!
Girdjau miauksjim, bet gyvnlio niekur nesimat.
Tada kakas sunarjo. Giliame lietaus latake kitapus gat-
vs riogsojo iukli mai krva. Radau kaiuk viename
i j. Gyvnlis buvo liesas ir apskrets purvu.
v
- Vargiukas. Vienui vienas tokioje skylje. Zinai, a irgi.
Ar nori gyventi su manimi?
- Miau!
- Reiks sugalvoti tau ger vard.
Mnulio pilnatis i nakties dangaus stebjo, kaip prisi-
glaudiau gyvnl prie krtins.
Daug mstau apie mnul. Kaip jis be paliovos pilnja
ir dyla, tarsi mano gyvenimas - pakilimai ir nuosmukiai.
A linkusi manyti, jog gimiau per jaunat. Kai iekodavau
meils, mnulis imdavo pilnti. Kai tekjau, manau, buvo
pusmnulis. Dabar, kai esu vienia, ar galiu pretenduoti
pilnat? Ar visam laikui veikiau savo silpnybes ir suaugau?
engiu nauju gyvenimo keliu, o jeigu jis baigsis aklagatviu,
tikiu, jog su jaunatimi galsiu pradti visk i naujo.
Kad ir kas nutikt, kad ir kur eiiau, is mnulis man
ypsosis, jo viesa ramins mane kaip motinos meil. Dau-
giau nemeluosiu, neapgaudinsiu ir neapsimetinsiu. Ni e-
kada negriu tuos laikus, kai nedrsau pavelgti tiui
akis. Ir vien dien tikrai sutiksiu mog, kuriam ities
rpsiu ir bsiu svarbiausia. inau, kad t nakt mnulis
spinds nepaprastai rykiai.
Deimt dien nujau pas mam pasiimti algos.
- Gerai padirbjai. Tapai pirmuoju numeriu.
Itiesiau abi rankas, tokias plikas be rykiai dayt pri-
auginam nag, \xmama teik vok. Ji s buvo sunkus, kl
sald pasitenkinim, kaip tuomet, kai vaikystje imokau
vaiuoti dviraiu.
Mama tada atsitrauk ir itiesusi rankas paauk:
- ioko, vaiuok! Mi nk pas mane!
- ioko, nesigriok atgal, gerai? Laikysiu tave i nuga-
ros, o tu mink kuo smarkiau, - dav nurodymus ttis.
Rankenos sukiojosi kaip palusios.
- Mi nk! Neirk atgal. irk tiesiai ir mink pedalus.
Nagi! Pirmyn!
Dviratis nustojo sverdti, ir ttis mane paleido.
- Tu vaiuoji pati!
Lkiau kaip vjas.
Ai, mama ir tti.
Shoko Temdo, 2004 m.
Pabaigos odis
i knyg pradjau rayti 2002 metais. Vl buvau vieni-
a, bandiau isiaikinti savo stiprisias bei silpnsias puses
ir vaizduotje kriau ateit. iame gyvenimo poskyje nu-
tariau urayti savo atsiminimus ir pervelgti nueit keli.
Dvylikos met tapau nepilnamete nusikaltle, netrukus
usikabinau u narkotik ir sekso, susipainiojau su dau-
gybe vedusi vyr. Buvo skaudu grti toki nieking
praeit. Bet, kita vertus, raydama apie tai, ilaisvjau. I-
sivadavau nuo mane apsdusi demon ir po ilgo laiko vl
imokau ypsotis.
Kad isipildyt svajon rayti, man, neturiniai jokio i-
silavinimo, prireik ne vieno mogaus paramos ir gerumo.
Neretai odiai ustrigdavo, ir mane apimdavo neviltis.
Pagaliau supratau, jog raant autobiografij svarbiausia ne-
sistengti vaidinti ger ar kurti grai proz, svarbiau likti
savimi. Tai a perskaiiau pomirtiniame tio meils laike.
Taiau vis tiek netilpau jokius terminus ir visiems, susiju-
siems su manimi, sukliau nemaai problem. Jauiu, kad
itin pasisek, nes mane rm ir padjo baigti i knyg dau-
gyb moni.
Senoji ioko skriaud mones ne tik fizikai, bet ir gi
liai eid odiais. A tikrai apgailestauju, kad buvau toks
siaubingas mogus. Ir dabar dar daug ko neinau apie gy-
venim, taiau spju, jog sielvartas ir diaugsmas, kur su-
teikia meil, yra tai, kas padeda mums augti.
iuo metu a apgraibomis iekau kelio realiame pasauly-
je, bandydama suvokti, kur mano vieta. Nra lengva atras-
ti, kur ji; netgi vadinamieji skmingi" mons prajo savo
kanios kelius, nors apie tai nebtinai visi ino. Esu sitiki-
nusi, kad jie ten, kur dabar yra, todl, jog tikjo savimi.
Ne ior svarbu, o tai, k geriausia turi viduje. Man ne-
svarbu, kiek reiks laukti - jeigu liksiu itikima sau, mane
aplankys tikra laim. Manau, jog atsakymas, kaip gyventi,
visuomet slypjo manyje, reikjo tik j gyvendinti. Manau,
bsiu teisi pasakiusi, kad nesu nuveikusi gyvenime nieko
svarbaus ir graaus. Mano gyvenimas jums gali pasirodyti
lktas - nesiginysiu.
Daug dalyk norjau aprayti, bet neidrsau. Man u-
teks, jeigu priimsite tai, k sugebjau urayti, ir savaip in-
terpretuosite. Bijau, jog jums bus sunku nepastebti, kaip
prastai vietomis parayta i knyga, ir a dl to atsipraau.
Noriau vien dien tapti raytoja, kuri sugebt jus, skai-
tytoj, paversti pagrindiniu veikju, perkelti vietas, kur
pati niekada nesu buvusi, aprayti aplink taip gyvai, kad ji
stot jums prie akis, priversti ird plakti stipriau.
Galiausiai noriau i visos irdies padkoti tiems mo-
nms, kurie padjo man ileisti i knyg: visiems, prisi-
djusiems prie leidybos, draugams, kurie parod man, kas
J akudzos mnulis 199
svarbu, ir, pagaliau, jums, skaitytojui, kuris pam ia kny-
g ir perskait iki galo. Dkoju u param dabar ir kituose
mano projektuose.
Shoko Tendo
Ar pilnas tas mnulis?
Nenorjau skaityti Jakudzos mnulio". Jei atvirai, bijo-
jau skaityti. Maniau, kad gr slogs asmeniniai prisimini-
mai. Ir, aiku, nutiko tai, ko bijojau. Bet tada pajutau dar
kai k. Kad ir kaip iauriai likimas pasielgia su monmis,
kad ir koks apgailtinas gali pasirodyti gyvenimas, atsiran-
da toki, kurie priima ik nerti kanios gelmes ir atras-
ti giliai paslpt savast. Mane tai giliai sujaudino.
Sukijaki su mama
Jakudz aplinkoje augantiems vaikams motinos figra
yra svarbesn nei paprastiems vaikams. Jakudzos motina
visikai priklausoma nuo smurtautojo vyro, kuris elgia-
si kaip nori, taiau moteris savo vaikams yra motinysts
esencija.
Mano mama gim 1913 metais ir buvo labai tradicin
japon. Tai atsispindjo ir ms meniu. Kai kurio nors i
ms, vaik, laukdavo ypatingas vykis, pavyzdiui, svar-
bios rungtyns ar egzaminas, mama pietums pagamindavo
sukijaki. Kitaip tariant, ji man, kad sukijaki yra ypatingas
patiekalas. Manau, mama tikjo, kad jis suteiks mums jg.
ioko Tendo mama mst panaiai.
Taiau a turiu labai skaudi prisiminim, susijusi su
iuo patiekalu. Mano tvas jakudza vertsi griovimo dar-
b verslu, kurj paveldjome mes su broliu. Dl nevykusi
valdymo metod verslas subankrutavo. Tai vyko madaug
devintojo deimtmeio pradioje, man tuomet buvo apie
trisdeimt penkerius. Ilgai reikt pasakoti, bet neatlaiks
daugelio tuo metu mano gyvenime sukritusi nemalonu-
m a nutariau nusiudyti. Tos dienos, kai planavau baig-
ti gyvenim, ivakarse mano aptriuus vieno kambario
butuk, kuriame slapsiausi nuo antstoli, usuko mama.
Ji prane, kad paruo man sukijaki ir tiesiog ten, bendro-
je prigaravusioje virtuvje, ivir ryi puod su jautienos
grieinliais. Ji niekuomet neatkalbinjo mans udytis.
Tiesiog su ypsena prane, jog nupirko rinktins marmu-
rins" macudzakos* jautienos gaball. Jos ypsena sulaik
mane nuo saviudybs.
Metus iki bankroto mes su broliu buvome traukti
tarptautins paiekos sraus dl nelegalaus verslo. Kai nu-
tariau pasiduoti policijai, motina nepalo, paragino nieko
nebijoti ir nepasakyti daugiau negu reikia. Jos ypsena ne-
siskyr nuo tos, kai ji prane man nupirkusi macudzakos
msos.
: :
Macudzaka (matsuzaka) - ypati ngos ries jautiena, kuri gaunama
i Hi ogo prefektroje auginamu karvi msos. Jos soiai eri amos,
gi rdomos alumi, kad daugiau sust, kasdien vedamos pasivaikio-
ti, masauojamos iaud epeiais. Jos klausosi rami os muzi kos, kad
msa bt aukiausios kokybs. Tai brangiausia, Japonijoje ir pa-
saulyje labiausiai verti nama jautienos ris.
Jakudzos mnulis
203
Mama mir po deimties met. Per ermenis vyresnioji
mano sesuo, brolis ir a djome jai j karst mgstamiausius
daiktus, kai staiga pastebjau, kad nra jos brangint akini
vlio kiauto rmeliais. Seseriai buvo inomas j likimas.
Ti k mamai gulint karste igirdau, kad prie deimt met ji
pardav savo brangius akinius vlio kiauto rmeliais, kad
nupirkt man macudzakos jautienos. Sukijaki su mama yra
skaudus prisiminimas.
Jakudzos verslas
Kaip inote, tiek a, tiek ioko Tendo esame kil i jaku-
dzos eimos. Jos tvo verslas i pradi atrod skmingas,
bet galiausiai buvo pasmerktas lugti dl to, kad jam vado-
vavo jakudza. Taip nutiko ir mano tvui.
Jakudzos i prigimties yra ekstravagantiki ir pasipt.
Jeigu jie nebt tokie pasipt, nebt tap jakudzomis.
Taiau dl i savybi verslas jiems arba labai pasiseka, arba
taip pat spdingai sulunga. Jeigu jakudza imasi verslo, ti-
piki jakudzos bruoai nuveda j bankrot. Geriausiai tai
matome, kai jie susiduria su skolomis.
Bdami jakudzos, jie lengvai gauna paskolas. Gali gauti
milijonus jen nekeisdami turto, tiktai paskolos bna ne-
paprastai auktais procentais. Taip yra todl, kad tarp jaku-
dz pakankamas garantas yra pats faktas, jog esi jakudza.
Nra n uuominos apie prastus kyrius paprast finan-
sini institucij reikalavimus: ustat, laiduotoj ar verslo
plan. Netgi sakyiau, jakudzos knas yra pakankamas
garantas. Taigi jakudza gali nesunkiai sukaupti kapital.
Taiau tai ir yra didiausia bda. Ir ioko Tendo patirtis i
dalies sutampa su manja.
Realiame gyvenime verslas ilgai negali gyvuoti i pasko-
l, kuri procentai kyla po deimt nuoimi kas deimt
dien. Paprasiausiai tokios paskolos nuvaro bankrot.
Taiau kadangi jakudzos negali nepasirodyti ir yra per-
nelyg usispyr, kad sustot vos pamat, jog verslas ritasi
nuokalnn, jie ir toliau ima ias pratingas paskolas. Vien
dien viskas baigiasi katastrofa. Kai jakudza bankrutuoja,
paprastai itas herojus staiga usidaro namuose arba ima
slapstytis nuo policijos, paliks mon nuryti ididum ir
kit dien eiti iekoti darbo, kad imaitint eim. Kiek
kart man teko tai matyti! mona pademonstruoja btin
instinkt ilikti, visikai prieing ididiam ir usispyru-
siam vyro elgesiui. Galima sakyti, jog moteris, visuomet
tyliai stovinti savo jakudzos vyro elyje, pasirodo i tik-
rj esanti drsi.
Paaugliai nusikaltliai
ioko Tendo pasakoja, kad nusikalstamum palinko
vidurinje mokykloje. A pradjau iek tiek vliau, taiau
mergaitms tai pasireikia ankstliau nei berniukams. Jeigu
atvirai, kur laik labai domjausi jaunimo nusikalstamumo
tema. Mane nusikaltimus pastmjo trokimas atrodyti
vyresniam. Jeigu biau suaugs, man nebereikt lanky-
ti mokyklos, galiau vaikioti filmus arba trainiotis po
miest, ir tvai negalt priekaitauti. tai kodl trokau
kuo greiiau suaugti. Dej a, tam reikia laiko, o a taip ilgai
laukti negaljau. Todl mes su draugais aidme suaugu-
Jakudzos mnulis 205
sius. M S , panaiai mastani, susidar grupel. Taip pa-
laipsniui susikr ms grupuot.
Dabar man atrodo domu, kad tas, kuris pasielgdavo blo-
giausiai, buvo laikomas kieiausiu, kitaip sakant, pelnydavo
ms pagarb kaip labiausiai suaugs". Todl suprantama,
jog varms tarpusavyje, kuris bus blogiausias". Nedve-
jodami vagiliavimus parduotuvse ikeitme da skiedik-
lio uostym, nuo skiediklio perjome prie migdomj tab-
lei, o vliau - prie amfetamino. Ir visa tai vyko per labai
trump laik. Mes tikjome, kad spidas - daug auniau ir
rimiau nei skiediklis. Kiekvienas ingsnis priek" buvo
kaip ms brandos tvirtinimo ceremonija. Stai kaip vos i
tiesaus kelio isuk vaikai galvotrkiais tampa subkult-
ros dalimi. Nors mano gauja neturjo grietos struktros,
nors retsykiais iduodavome draugus arba duodavome juos
policijai, bdamas jos narys jauiausi saugus. Buvo vienas
svarbus elementas - solidarumas, kur buvo praradusios ki-
tos bendruomens, tokios kaip mokykla, kaimynai, netgi
eima. Ti e, kurie pajusdavo t solidarum, greitai pritapda-
vo prie grupuots, kurie ne - atkrisdavo.
Kas man atrodo domiausia ir keisiausia - mandagus
bendravimas tarp gaujos nari. Merginos ir vaikinai gerb
vienas kit. O tai masino vaikus, kurie nekantravo suaugti.
Spidas
Tendo daug rao apie savo patirt, susijusi su narkoti-
kais. Pripastu, kad spidas yra rimta i dien visuomens
problema. Taiau kaip tas, kurio aplinkoje daug narkoma-
n, galiu pasakyti, kad pamokslauti monms, jog vartoti
narkotikus yra nusikaltimas, - beviltika. odiai j nevei-
kia. Problema daug gilesn.
Kaip galiau pradti paskait apie tai, k spidas pada-
ro monms? Haliucinacijos - prastas pirmas simptomas.
Vartojamieji ventai tiki, kad juos kakas seka ar bando
nuudyti. Nuolatos sulaukdavau vlyv skambui, mal-
daujani nueiti patikrinti el po gatvs ibintu. Ki to
narkomano motina atjo pas mane baisiai susirpinusi, kad
snus iprotjo. Moteris paaikino, kad prie mieg nak-
t jis aplinkui savo futon ibarsto taisykling dviej coli
ploio juodj pipir staiakamp, ir dar taip precizikai,
lyg imatavs liniuote. Kai ji paklaus, ar ia koks nors u-
keikimas, snus kuo rimiausiai paaikino, kad miegant po
jo kn ropinja vabalai, ir tik pipirai juos sulaiko. Igirdu-
si tai mama pagalvojo, kad snui pasimai protelis. ios is-
torijos skamba kaip anekdotai, bet bna ir blogiau, ir tokie
mons gali tapti pavojingi aplinkiniams.
Daug daniau girdiu, kad moterims narkomanms spi-
das daniau susijs su seksu nei vyrams. Perskaits Jaku-
dzos mnul" supratau, kad taip bna.
inoma, inau atvej, kai narkomanai bdavo guldomi
ligonin ir gydomi nuo priklausomybs, bet, man atrodo,
kad greiiausias bdas atsikratyti proio - suimti ir mesti
cyp...
Jakudz kaimynai
Mano santykiai su kaimynais vaikystje labai primena
ioko Tendo. Jakudz kaimynai paprastai bna piktavaliai
Jakudzos mnulis 207
ir neretai pavyds. Jakudzos yra paalieiai, kurie neturi
vili pasijusti bendruomens dalimi.
Kad ir kur gyvent jakudzos eima, kaimynai skleidia
apie j paskalas, skundiasi, kad jie elgiasi kaip pinig mai-
ai, puikuojasi prabangiais importuotais automobiliais, to-
dl linki kuo greiiau sulaukti to, ko nusipeln. ada, kad
jakudzoms teks nusieminti, kai verslas lugs, arba buria,
jog eima subyrs, kai vyras atsidurs kaljime. O mokyk-
loje lieuvautoj vaikai jakudz vaikams kartoja tai, k i-
girdo. Prisiklaus istorij i savo motin, mokinukai jomis
tiki. [domu, kad kaimynai vyrai, iek tiek geriau nutuo-
kiantys apie jakudz gali, lieuvi nepaleidia, bijodami
atlygio.
Deja, neretai nutinka, kad tie gandai virsta realybe.
Daug jakudz eim kur laik gyvena pramatniai, o pas-
kui turi skubiai bgti i miesto. Jakudz motinas ir vaikus
prislegia bloga karma gyventi ir augti pagiea persmelktoje
bendruomenje.
ioko Tendo Jakudzos mnulis" man primena bandy-
m paneigti tai, kuo ji buvo. Man regis, ji nekenia jaku-
dz. Taiau galiausiai pavelgusi jakudzai akis ir suvoku-
si, jog mogus, kuriuo ji buvo, egzistuoja tik jos gyvenimo
jakudz - skaitant tv - galvoje, ioko sugebjo atrasti
save i naujo. domu, ar iandien skaisiai vieia tas m-
nulis", kuris nuviet lidnus pirmos jos gyvenimo puss
vykius?
Manabu Miyazakr'
* Manabu Mijadzakis (Manabu Miyazaki) yra japon perkamiausi
knyg autorius, garsjantis socialine kritika ir ryiais su jakudza. Jo
autobiografinis romanas Toppamono" Japonijoje buvo parduotas
600 0 0 0 egzempliori tirau ir iverstas j angl kalb.

Shoko - Tendo. .Jakudzos - Menulis.ganksterio - Dukters.atsiminimai.2008

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Shoko - Tendo. .Jakudzos - Menulis.ganksterio - Dukters.atsiminimai.2008

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Shoko - Tendo. .Jakudzos - Menulis.ganksterio - Dukters.atsiminimai.2008

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Shoko Tendo

You might also like