PRIEVOLI TEIS I

(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
Pagrindiniai klausimai:
Pagrindins sutari aikinimo taisykls.
CK 6.193 str 1d tvirtinti du svarbs sutari aikinimo principai. Pirma, sutartys turi bti aikinamos
siningai. is principas reikalauja atsivelgti abiej ali ketinimus, analizuoti vis sutart, o ne tam
tikras jos dalis, abejojant, sutartis galioja ar ne, teikti pirmenyb tam aikinimui, kuris patvirtina sutarties
galiojim, ir pan. Taip pat btina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antra, tvirtintas
subjektyvaus sutarties aikinimo principas, reikalaujantis aikintis tikruosius ali ketinimus, o ne vien
raytin sutarties tekst. is principas reikia, kad esant lingvistins sutarties teksto reikms ir ali
tikrj ketinim skirtumui, pirmenyb reikia teikti bendriems tikriesiems ali ketinimams, kuriuos,
kuriuos jos turjo omenyje sudarydamos sutart. Taiau jei ali ketinimai nesutampa, dmes reikia
sutelkti lingvistin sutarties teksto analiz.
To paties straipsnio 2d. tvirtina sisteminio sutarties aikinimo princip, kuris reikalauja bet kuri
sutarties slyg aikinti atsivelgiant vis sutarties kontekst. Daroma prezumpcija, kad kiekvienas
odis, fraz turi tam tikr prasm ir reikm sutartyje. Taip pat svarbu tai, kad sutarties slygos gali bti
aikiai ireiktos ir numanomos. Taip pat aikinant sutartis reikia atsivelgti prekybos paproius, tarp
ali susiklosiusius santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Kitas principas jos tiksl
aikinimas. Sutarties tikslas gali padti atskleisti tikruosius sutarties ali ketinimus, vienos ar kitos
slygos prasm ir pan.
Contra proferentem taisykl, kuri reikia, kad neaikios, dviprasmikos sutarties slygos aikinamos jas
pasiliusios ar parengusios alies nenaudai.
Sutarties aikinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktins aplinkybs, susijusios su sutarties
sudarymu, vykdymu ir kitokiais ali veiksmais. Todl aikinant sutart privalu atsivelgti ali derybas
dl sutarties sudarymo, pasiraytus deryb dokumentus, odinius ir raytinius ali pareikimus ir pan.
CK 6.194 str. kalba apie keliomis kalbomis sudarytas sutartis. Kai yra neatitikim tarp teksto, tai
teikiama pirmenyb tam tekstui, kuris suraytas pirmiau.
CK 6.195 str. kalbama apie sutarties sprag alinim. ali nesureguliuot klausim, svarb sutarties
vykdymui ar galiojimui, tenka isprsti ir esam sutarties sprag upildyti. Tokiais atvejais alys gali
priimti sprendim ir papildyti sutart. Jeigu alys nesusitaria, sutarties spragas gali upildyti teismas
suinteresuotos alies praymu. Tokiais atvejais teismas sutarties spragas upildo atsivelgdamas
sutarties tiksl, esm, r, taikydamas dizposityvias teiss normas, aikindamasis ali ketinimus ir
vadovaudamasis siningumo, protingumo ir teisingumo principais.
Sutari vykdymas. Sutarties vykdymo principai. Sutartini sipareigojim vykdymas pasikeitus
aplinkybms. Sutari nevykdymo teisiniai padariniai. Sutarties vykdymo sustabdymas.
vykdymo trkum paalinimas. Papildomas terminas sutariai vykdyti. Palkanos.
Atsakomyb naikinanios slygos. Nenugalima jga. Sutartin civilin atsakomyb. Objektyvus
sutarties paeidimas. Sutari pabaiga. Sutarties nutraukimas. Restitucija. Sutarties pakeitimas.
Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas. Dalinis sutarties negaliojimas. Esmin ali
nelygyb.
Privaloma normin literatra:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymu (su pakeitimais ir papildymais), Valstybs inios,
2000, Nr. 74 2262; Valstybs inios, 2000, Nr. 77; Valstybs inios, 2000, Nr. 80; Valstybs inios,
2000, Nr. 82 (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=417616).
Privaloma specialioji literatra
MIKELNAS, Valentinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Prievoli teis. T. 1.
Vilnius: Justitia, 2001.
1

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
Privaloma praktin mediaga
1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-434/2014;
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-380/2014;
3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2014 m. birelio 27 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-364/2014;
4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-2/2014;
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2013 m. gruodio 2 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-623/2013;
6. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-69/2013. Teism praktika. 2013, 39, p. 290-299;
7. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. gruodio 6 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-552/2012;
8. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. birelio 26 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-7-306/2012;
9. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. birelio 26 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-7-297/2012;
10. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. birelio 6 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-268/2012;
11. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2011 m. kovo mn. 10 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-102/2011;
12. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2011 m. vasario mn. 8 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-40/2011;
13. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2010 m. gruodio mn. 28 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2010;
14. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2010 m. spalio mn. 4 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-370/2010;
15. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2009 m. spalio mn. 8 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-413/2009;
16. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2009 m. birelio mn. 18 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-241/2009;
17. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. vasario mn. 8 d. nutartis
byloje Nr. 3K-7-133/2007;
Gino esm:
Teismai nustat, kad alys yra 4 kambari buto bendraturiai. Atsakovai prane iekovei apie ketinim
parduoti savo dal (2 kambarius) kitam asmeniui ne bendraturiui. Jie pasil iekovei pareikti nor
pirkti arba atsisakyti pirkti kambarius u 62 000 Lt. Iekov su atsakov pasilymu sutiko ir apie tai per
notar prane atsakovams. Po to iekovei atsakovai prane, kad parduodama dalis kainuoja 80 000
Lt. Iekov pra pareigoti atsakovus sudaryti su ja 58/100 dali buto (duomenys neskelbtini), pirkimopardavimo sutart u 62 000 Lt ir priteisti bylinjimosi ilaidas.
Teismo argumentai:
Bendraturtis savo nuosavybs teisi negali visikai savarankikai gyvendinti, nes pagal CK 4.75
straipsnio 1 dal bendrosios dalins nuosavybs objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama
bendraturi sutarimu. Taigi bendraturio nuosavybs teiss turi tam tikr suvarym, tiek priklausani
nuo bendraturio valios, tiek statym nustatyt. Vienas statym bendrosios nuosavybs teiss
2

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
gyvendinimo, btent disponavimo teiss, suvarym yra nustatytas CK 4.79 straipsnyje. io straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dal, tai kitas bendraturtis turi
pirmenybs teis j pirkti ta kaina, kuria ji parduodama. Pirmenybs teis pirkti parduodam dal
netaikoma tuo atveju, kai bendraturio dalis parduodama i varytyni. Pagal i statymo norm
bendraturtis pirmenybs teis pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybs dalis perleidiama pardavimo
bdu. statymo nustatytas bendraturio teiss ribojimas negali bti aikinamas ir taikomas pleiamai.
Perleidiant dal, esani bendrja nuosavybe, kitais perleidimo bdais, pvz., main sutartimi, is
statymo reikalavimas netaikomas.
CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam
priklausani dal, kitas bendraturtis turi teis j sigyti, taip padidindamas savo dal bendrojoje
nuosavybje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinim parduoti bendraturtis privalo
ratu praneti kitam bendraturiui (bendraturiams). Toks praneimas galt bti vertinamas kaip oferta,
jei jis bt aikiai apibrtas praneime adresatas (bendraturtis) bt nurodytas kaip pirkjas, o ne
ireiktas ketinimas parduoti dal kitam asmeniui; i praneimo turinio bt galima daryti ivad, kad tai
oferta bendraturiui. Praneimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme reikia tik informacij
bendraturiui apie ketinim parduoti treiajam asmeniui. Taigi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyt
reikalavim ratu praneti apie ketinim parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus
pasilymas sudaryti sutart konkreiomis slygomis. Viena svarbiausi ofertos turinio savybi yra jos
neataukiamumas. Ofertos panaikinimas, ataukimas ar pabaiga yra galimas tik esant tam tikroms
statymu nustatytoms slygoms. Jos ataukim riboja akceptanto veiksmai. Jeigu akceptantas ofert
priima (pareikimu ar kitokiu elgesiu) ir akcept gavo oferentas, nuo to momento kyla teisins
pasekms (CK 6.173 straipsnis). Tuo tarpu praneimas bendraturiui apie ketinim parduoti negali bti
neataukiamas.
18. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. balandio mn. 24 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2006;
Gino esm:
alys sudar negyvenamj patalp ilgalaik nuomos sutart atuoneri met terminui. Iekov vykd
CK 6.223 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, iekin dl sutarties pakeitimo pareik po to, kai
kita alis atsisak pakeisti sutart. Sutartis sudaryta ir nuomos mokesio dydis nustatytas kai teiss
aktais bazin valiuta buvo nustatyta JAV doleriais. Nuomos mokestis nustatytas valstybine valiuta litais,
esant lito ir JAV dolerio santykiui 4:1. Nuo gino sutarties sudarymo prajo pakankamas laiko tarpas,
valstybin valiuta teiss aktais susieta ne su JAV doleriu, bet su euru. Sutarties vykdymo metu pasikeit
aplinkybs, turinios esmin reikm jos vykdymui, nuomotoja neprisim prievols pasikeitus
aplinkybms vykdyti sutart ankstesnmis slygomis.
Teismo argumentai:
Dl CK 6.223 straipsnyje nustatyt sutarties pakeitimo slyg.
Sutarties laisvs principas leidia alims ne tik sudaryti sutart, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje
sulygtas slygas. alims nepavykus susitarti, sutartis gali bti pakeista teismo tvarka. CK 6.223
straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo slygos ir tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2
punkto nuostata, kad sutartis gali bti pakeista sutarties ar statymo nustatytais atvejais, reikia, kad
statymas nenustato baigtinio sutarties pakeitimo atvej srao. Specials sutarties pakeitimo atvejai yra
nustatyti kituose CK straipsniuose. Pagrind sutariai pakeisti konstatuoja gin nagrinjantis teismas,
vertins konkreios bylos faktines aplinkybes. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma
ikiteismin gin dl sutarties pakeitimo nagrinjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutart alis
pirmiausia su silymu keisti sutart turi kreiptis kit al. Tik iai atsisakius keisti sutart ar neatsakius
tok silym, suinteresuota alis gyja teis kreiptis teism ir pateikti iekin dl sutarties pakeitimo. CK
6.223 straipsnio 3 dalis garantuoja sutarties alies teis pirmiausia vertinti prieingos alies pateiktus
3

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
silymus dl keistin sutarties nuostat ir pateikti savo nuomon, sutikimo bei nesutikimo argumentus.
i nuostata gali bti gyvendinta, kai alims pavyksta susitarti, nepavykus susitarti, sutartis gali bti
pakeista teismo tvarka.
Dl sutarties slyg pakeitimo.
Byl nagrinj teismai taip pat nustat, kad statyme CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytos slygos
keisti sutart, tai po sutarties sudarymo pasikeitusios aplinkybs, turinios reikms jos vykdymui. CK
6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties
vykdymas yra toks reikmingas, kad j vykdyti tampa sudtinga ir reikia perirti sutarties slygas.
Sutarties vykdymo varymas turi bti esminis, paeidiantis ali interes pusiausvyr, reikalavimas
vykdyti sutart tokiomis aplinkybmis prietaraut siningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Tokios aplinkybs turi atsirasti ar tapti inomos jau sudarius sutart ir alis j sudarydama negaljo
protingai numatyti, kad tos aplinkybs gali atsirasti. Be to, aplinkybs turi bti objektyvios, t. y.
nepriklausyti nuo alies valios. alis negali remtis aplinkybmis, kurios atsirado dl jos kalts arba
kuriomis ji galjo ukirsti keli. Valstybin valiut lit susiejus ne su JAV doleriu, bet su euru, dl
objektyvi prieasi i esms pasikeit gino sutarties ali teisiniai santykiai dl nuomos mokesio.
alys sutartimi nenustat pasikeitusi aplinkybi sprendimo bd, dl to atsirado pagrindas keisti i
sutarties dal. Teismai pagrstai paymjo, kad vykdyti sutart tokiomis aplinkybmis prietaraut
siningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Dl CK 6.228 straipsnio taikymo.
alys gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos
slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Byl nagrinj
teismai nustat, kad Sutarties 6 straipsnio 3 dalies slyga, numatanti 30 000 Lt baud nuomotojui prie
termin nutraukus sutart, rodo ali prievoli neatitikim, viena alis kitos sskaita gyja neproporcingai
didel pranaum. Sprendiant, ar ali nelygyb yra esmin, btina atsivelgti daugel faktini
aplinkybi: sutarties r, tiksl, ali patirt versle ir pan.
19. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2005 m. gruodio 14 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-658;
Gino esm:
1998 m. birelio 22 d. alys sudar UAB Saturnas 6511 vnt. paprastj vardini akcij pirkimopardavimo sutart. Pagal ios sutarties slygas dal akcij kainos 48000 Lt atsakovas turjo sumokti
iekovei dalimis iki 1999 m. liepos 30 d., mokant po 4000 Lt kas mnes. Sumokjs 4000 Lt likusios
sumos atsakovas iekovei nesumokjo. Atsakovas laik, kad iekovs nesiningi veiksmai po akcij
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sumaino akcij vert, todl turi bti sumainti sandoryje
nustatyta sandorio kaina. Byl nagrinj teismai tenkino atsakovo reikalavimus.
Teismo argumentai:
statymo nustatyta, kad sutarties vykdymui tapus sudtingesniam ir alims nesutarus dl sutarties
pakeitimo, alys gali kreiptis teism, kad is pakeist sutarties slygas ir bt atkurta ali sutartini
prievoli pusiausvyra. Taikydamas statym, teismas, vis pirma, turjo aikintis, ar atsakovas laiksi
procedrini io straipsnio taikymo slyg, nes CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama iankstinio
vienos alies kreipimosi kit su praymu susitarti dl sutarties slyg pakeitimo. Taip pat teismas
taikydamas CK 6.204 straipsn turi aikintis ir materialines jo taikymo slygas. CK 6.204 straipsnis gali
bti taikomas tuo atveju, kai sutarties alims dl tam tikr aplinkybi sutarties vykdymas yra i esms
apsunkinamas. Tuo tarpu ioje byloje atsakovas sutarties slyg pakeitim motyvuoja ne apsunkintu
sutarties vykdymu, o nesiningais iekovs veiksmais jo atvilgiu. Nagrindamas byl teismas
neatsivelg tai, kad ioje byloje gino objektas yra ne sutarties slyg keitimas dl apsunkinto
sutarties vykdymo, o atsakovo praymas sumainti sutarties kain dl neteist iekovs veiksm.
4

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
Kadangi atsakovo prieinis iekinys buvo grindiamas neteistais veiksmais, teismai kvalifikuodami
susiklosiusius materialinius santykius turjo vadovautis normomis, reglamentuojaniomis civilin
atsakomyb. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas i esms negauna to, ko tikjosi gauti
pagal sutart. i slyga yra esmin CK 6.204 straipsnio taikymo slyga. Kadangi teismai nurodyt
aplinkybi nesiaikino ir nevertino, tai lm neteising nurodytos teiss normos taikym ir nepagrsto
teismo sprendimo primim.
20. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-177;
Gino esm:
ali - iekovo UAB iauli naujienos ir atsakovo UAB iauli vandenys 2002 m. liepos 19 d.
buvo sudaryta terminuota paslaug teikimo sutartis. Nors sutartis buvo nutraukta nepasibaigus sutarties
terminui, taiau sutarties nutraukimas yra teistas. Sutartyje alys nebuvo numaiusios joki sankcij
sutarties nutraukimo prie termin atveju. Teistai nutraukus sutart nei vienai i sutarties ali jokia
forma negali kilti civilin atsakomyb.
Teismo argumentai:
Nors teistas sutarties nutraukimas alis atleidia nuo tolesnio sutarties vykdymo, taiau net ir teistas
sutarties nutraukimas gali turti teisini pasekmi, t. y. sutarties aliai (alims) gali sukelti atitinkamus
turtinius praradimus, atsiradusius dl sutarties nevykdymo, o tokius praradimus patyrusi alis gali
reikalauti juos kompensuoti. alis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius),
kuri i tikrj negavo ir kuri pagrstai galjo tiktis, jei sutartis nebt buvusi nutraukta, vykdoma iki
sutarties termino pabaigos (CK 6.258 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 3 dalis). Taip utikrinamas ir
vieno i civilins teiss princip - teist lkesi - gyvendinimas.
Taigi Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos sutari aikinimo taisykls reikalauja
atsivelgti tikruosius sutarties ali ketinimus, o ne vien formaliai vertinti sutarties tekst. Bet kuri
sutartis turi bti aikinama siningai, atsivelgiant jos pobd, r, ali teisin status, teistus
lkesius, kuri gyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutart, ir kitas reikmingas aplinkybes.
I 2002 m. liepos 19 d. sutarties turinio akivaizdu, kad buvo susitarta, jog komercine veikla usiimanti
mon siekdama paskatinti naudotis mons paslaugomis ir pirkti jos produktus, per vieosios
informacijos rengj ir platintoj, t. y. iekov UAB iauli naujienos dl savireklamos siek paskleisti
reikaling informacij. Taigi buvo sudaryta abipusikai naudinga, sutarties ali komercinius interesus
atspindinti sutartis, o jos slygos, suprantama, nustatytos suderinus abiej ali interesus. Sutartimi
susitarta dl sutarties termino, dl paslaugos konkreios apimties, apmokjimo slyg. ios sutarties
terminuotas pobdis, sutarties slyg konkretumas ir ibaigtumas iekovui leido pagrstai tiktis, kad
jam bus sudarytos galimybs sutartais terminais atlygintinai suteikti atsakovui konkrei paslaug ir
gauti finansin naud i ios veiklos. Komercinio rezultato, kokio pagrstai buvo tikimasi i sutarties,
iekovas negavo, t. y. jo teistas ir pagrstas lkestis nebuvo patenkintas, nes atsakovas
2003 m. vasario 11 d., t. y. prajus kiek daugiau nei pusei sutarties termino ir baigiantis antrosios avanso
sumokjimo sumos terminui, prane apie sutarties nutraukim. Minta, kad negali bti svarstoma
galimyb objektyvija prasme pripainti atsakovo kalt dl sutarties slyg paeidimo ar neteisto
sutarties nutraukimo, taiau yra pagrindas pripainti, kad atsakovas, nutraukdamas sutart, nesielg
siningai, nesilaik sutarties vykdymo princip, nes btent sudaryta terminuota sutartis, perkamos
paslaugos pobdis ir apimtys nulm ir itin didels nuolaidos - 74 proc. nuo oficiali kain - taikym
atsakovo teikiamos informacijos spausdinimui, ir ia nuolaida atsakovas naudojosi. Kolegija
konstatuoja, kad nuo 2002 m. kovo 12 d. nutrauks, nors ir teistai, 2002 m. liepos 19 d. terminuot
sutart atsakovas elgsi nesiningai ir padar iekovui nuostoli. Taigi sutart nutraukus iki jos pabaigos
likus keturiems mnesiams, t. y. tredaliui sutarties galiojimo termino, kolegija sprendia, kad u
termin iekovui turi bti atlyginti netiesioginiai 3776 Lt nuostoliai
5

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
21. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2004 m. rugsjo 8 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-424/2004;
Gino esm:
2002 m. lapkriio 11 d. tarp ali buvo sudaryta paslaug teikimo sutartis, pagal kuri iekovas
sipareigojo teikti atsakovui kasdienes patalp ir teritorijos valymo paslaugas. Be kit paslaug,
numatyt sutarties 3 punkte, iekovas sipareigojo valyti snieg nuo peron, laipt ir perjim, j
sandliuoti ir iveti. Atsiskaitymas u suteiktas paslaugas yra numatytas sutarties 2 punkte, kuriame
susitarta, jog u faktikai suteiktas paslaugas bus atsiskaitoma pagal sutarties 1 priede nustatytus ir ali
patvirtintus kainius. Byloje yra kils ginas tarp sutarties ali dl atsiskaitymo u sniego iveim 2002
m. gruodio mn. 2003 m. vasario mn. laikotarpiu.
Teismo argumentai:
Esant ginui dl sutarties turinio bei jos slyg, sutartis turi bti aikinama nustatant tikruosius sutarties
dalyvi ketinimus, o ne vien remiantis paodiniu sutarties teksto aikinimu. Sutarties slygos turi bti
aikinamos, atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties esm, tiksl, jos sudarymo aplinkybes, ali
derybas dl sutarties sudarymo, ali elges po sutarties sudarymo ir kitas reikmingas aplinkybes.
Teisj kolegija paymi, kad atsakovas, kaip klientas, turjo tiksl gauti valymo paslaugas i j tiekjo
pagal fiksuot ir nekintani teikiam paslaug kain per mnes. Toks tikslas matyti i konkurso MT
1111 slygos, todl aikinantis sutarties slygas reikt atsivelgti ir atsakovo pateiktas konkurso
slygas, jo tiksl, pagrindinius siekius bei kit konkurse dalyvavusi asmen duotus pasilymus dl
sutarties priedo Nr. 1, lentelje ,,Iors teritorija 8 eilutje nurodyto silymo apie sniego iveimo
kain. I byloje esani duomen matyti, kad pagal paskelbtus konkurso reikalavimus pats iekovas
nurod konkreias slygas ir vis valom plot kainius, kuriais remdamasis (juos susumavs) nurod
bendr sutarties per mnes kain u visas valymo paslaugas, skaitant ir visus mokesius.
22. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj plenarins sesijos 2004 m.
birelio mn. 29 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-346.
Gino esm:
1995 m. lapkriio 15 d. nuomotojas Klaipdos apskrities virininko administracija sudar Valstybins
ems ne ems kio veiklai nuomos sutart su nuomininku UAB Baldras devyniasdeimt devyneri
met laikotarpiui suteikiant teis nuomininkui subnuomoti ems sklyp nekeiiant pagrindins tikslins
ems sklypo paskirties. UAB Baldras sudar to paties ems sklypo subnuomos sutart su
Jevgenijumi Zolotariovu. alys nustat subnuomos termin iki 2094 m. lapkriio 15 d. ir nurod ems
panaudojimo pobd gyvenamojo namo statybai. Pagal subnuomos sutarties 11 punkt
subnuomininkas sipareigojo laiku mokti nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta
tvarka apskaiiuot ems nuomos mokest. i subnuomos sutart UAB Baldras nutrauk
vienaalikai, nesikreipdamas teism, ir kreipsi V Registr centro Klaipdos filial dl sutarties
iregistravimo. UAB Baldras praymas iregistruoti subnuomos sutart buvo patenkintas. Byloje kils
ginas dl subnuomos sutarties nutraukimo teistumo.
Teismo argumentai:
Dl vienaaliko ems nuomos (subnuomos) sutarties nutraukimo pagrindo
statymo leidjas suteikia galimyb vienaalikai (nesikreipiant teism) nutraukti sutart esant iems
pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties paeidimui, kuris nustatomas atsivelgiant CK 6.217
straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties paeidimas pasireikia termino praleidimu ir
sutarties vykdymas nepraranda prasms po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties vykdymo
termino praleidimas yra esminis sutarties paeidimas), nukentjusi alis gali nutraukti sutart, prie tai
nustaiusi papildom proting termin nevykdytai sutariai vykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217
straipsnio 3 dalis); treia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidia sutarties alims vienaalikai nutraukti
sutart joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkreius jos nutraukimo pagrindus.
6

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
Esminio sutarties paeidimo kriterijus yra tarsi priemon, kuria imatuojamos kiekvieno konkretaus
sutarties paeidimo aplinkybs suteikiant teis patiems civilins apyvartos dalyviams (gino atveju teismui) sprsti, kaip turi bti vertinamas atitinkamas paeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje
nurodytus kriterijus, kuriuos turi bti atsivelgiama nustatant, ar sutarties paeidimas yra esminis,
darytina ivada, kad kuo didesnis yra atotrkis tarp sutarties nevykdymo ir paadto vykdymo, tuo
didesn yra tikimyb, kad sutarties nevykdymas esant ginui bus pripaintas esminiu. Pavyzdiui, CK
6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad nustatant, ar sutarties paeidimas yra esminis,
atsivelgiama tai, ar pagal sutarties esm grietas prievols slyg laikymasis turi esmins reikms.
Kiekvienu gino atveju sutarties paeidim pripastant esminiu, turi bti vertinta, ar nukentjusios
alies asmeniniai interesai dl tokio paeidimo buvo i esms suvaryti, nes esmin sutarties paeidim
nulemia tai, ar nukentjusioji alis negavo didija dalimi to, k pagal sutart per vis jos termin
pagristai tikjosi gauti, taip pat ar nukentjusios alies teisti, pagrsti lkesiai dl numatyt sutarties
vykdymo rezultat lieka negyvendinti vien dl sutart paeidusio kontrahento veiksm, ar ir dl kit
prieasi. Svarbu atsivelgti ir sutarties vykdymo tarp ali susiklosiusi praktik, taip pat sutart
paeidusios alies vaidmen, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai vykdyta smoningai to siekiant
(tyia), ar dl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentjusioji alis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2
dalies ir sutartyje numatytais vienaalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienaalikai nutraukti
sutart. Nutraukimo pagrindai turi bti reals, j tikrumas rodytas, ir jie turt reikti, kad sutarties
tolesnis galiojimas sukelt nukentjusiai aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar
asmeninio pobdio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esmini nuostat paeidimas, jeigu
neatsiranda neigiam pasekmi (alos) nukentjusiajai aliai, paprastai leidia daryti ivad, kad esminio
sutarties paeidimo nebuvo, o nukentjusios alies rmimasis tokia aplinkybe vienaalikai nutraukiant
sutart reikia bandym rodyti tariam ar apsimestin sutarties nutraukimo pagrind. Vienaalis sutarties
nutraukimas kaip nukentjusios alies interes savigynos priemon statym leidjo yra tvirtinta ir
laikoma adekvaia reakcija sutart paeidusios alies elges, pasireikus esminiu sutarties paeidimu.
Dl nuomotojo (subnuomotojo) teiss vienaalikai nutraukti terminuot ems nuomos (subnuomos)
sutart neteismine tvarka
Dispozityvikumo principas privatiniuose santykiuose leidia sutarties aliai pasirinkti galimyb savo
iniciatyva nesikreipiant teism vienaalikai nutraukti sutart arba inicijuoti sutarties nutraukim
teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tok sutarties nutraukim leidianios statyme ar sutartyje
numatytos aplinkybs. Antra vertus, CK 6.217 straipsnio 4 dalis numato, kad kitais iame straipsnyje
nenumatytais pagrindais sutart galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos alies iekin.
Sutarties alys gali visais atvejais vienaalikai nutraukti sutart, jei tokia teis numatyta sutartyje (CK
6.217 straipsnio 5 dalis), nebent statymas sakmiai nurodyt speciali iimt, jog tam tikros sutartys turi
bti vienaalikai nutraukiamos tik teismine tvarka. Kiekviena terminuotos nuomos sutarties alis gali
remtis aplinkybmis, sudaraniomis nuomos sutarties nutraukimo pagrind, ir dl toki aplinkybi
suinteresuota nuomos sutarties nutraukimu alis gali gyvendinti jai suteikt teis vienaalikai nutraukti
sutart prie termin. Toki sutarties alies galimyb nutraukti sutart vienaalikai lemia statymo leidjo
pripainimas nukentjusiajai aliai galimybs operatyviai ginti savo paeistas teises. Operatyvus sutarties
nutraukimo bdas nuomotojui nesikreipiant teism yra prevencin priemon tam, kad nuomininkas
(subnuomininkas) tinkamai vykdyt sutart, kitokiu atveju, kai sutart netinkamai vykdo nuomininkas
(subnuomininkas), jis prisiima rizik dl vienaalio sutarties nutraukimo ir jam tenkani nepalanki
padarini teiss naudotis isinuomotu daiktu praradimu bei prievole atlyginti nuomotojo tais atvejais
patirtus nuostolius. Nagrinjamoje byloje gino santykiams taikytinas CK etosios knygos XXIX
skyrius, reglamentuojantis ems nuomos santykius, nenumato ems sklypo nuomotojui absoliutaus
draudimo neteismine tvarka nutraukti sutart, taigi dl ems nuomos (subnuomos) sutarties statyme
nra specialaus imperatyvinio pobdio apribojimo nuomotojui nutraukti nuomos sutart prie termin
vienaalikai, nesikreipiant teism, jei tik atsiranda sutarties nutraukimo pagrindas esminis sutarties
paeidimas. Be to, tokiam nuomotojo paeist teisi operatyvaus gynimo ribojimui nra objektyvios
7

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
btinybs, nes tuo ems nuomos sutarties ali teisi ir pareig pusiausvyra yra ilaikoma, o
nuomotojui piktnaudiaujant tokia jam suteikta vienaaliko sutarties nutraukimo teise nuomininkas
(subnuomininkas) turi teis reikalauti pripainti nuomotojo (subnuomotojo) veiksmus neteistais ir
atlyginti nuostolius, tokiu bdu gali bti atkuriamas nutrauktos sutarties galiojimas.
Praktins uduotys:

1 udavinys.
2007 m. rugpjio 31 d. A su B sudar sutart Nr. 2007-08-31, pagal kuri B sipareigojo parduoti, o A
nupirkti i atsakovo patalpas u 4 000 000 Lt, sudarydami preliminarij ir pagrindin patalp pirkimopardavimo sutart. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad: 1) preliminarioji patalp pirkimo-pardavimo
sutartis bus pasirayta ne vliau kaip iki 2007 m. rugsjo 5 d.; 2) alims nesusitarus dl preliminariosios
sutarties slyg, atsakovas privalo grinti iekovams pirmj j sumokt 50 000 Lt mok. 2007 m.
rugpjio 31 d. A perved B 50 000 Lt.
2007 m. rugsjo 5 d. alys pasira sutarties Nr. 2007-08-31 pried, kuriuo pakeit sutarties 4 punkt,
nustatant, kad: 1) pagrindin sutartis turi bti pasirayta ne vliau kaip iki 2007 m. lapkriio 5 d.; 2)
alims nepasiraius pagrindins sutarties iki nurodyto termino, B privalo grinti iekovams gaut 50
000 Lt mok ne vliau kaip per 2 darbo dienas; 3) kaltoji alis sipareigojo kitai aliai sumokti 10 000
Lt baud.
alys iki 2007 m. lapkriio 5 d. pagrindins sutarties nesudar, todl pasira sutarties Nr.2007-08-31
atnaujinim, kurio 1 punkte nurodyta, kad nuo 2007 m. lapkriio 20 d. atnaujina patalp pirkimpardavim tomis paiomis slygomis;2 punkte kad atnaujinta sutartis galioja iki 2008 m. sausio 10 d.;
3 punkte kad atnaujintos sutarties paeidjas sumoka kitai aliai 10 000 Lt baud.
A, nordami gyvendinti sutart, kreipsi bankus dl paskolos, kurie i pradi sutiko j suteikti, bet
vliau savo sprendim pakeit, todl, negaldami sudaryti pagrindins pirkimo-pardavimo sutarties,
kreipsi B praydami grinti jiems i sumokto avanso 40 000 Lt, o 10 000 Lt skaityti kaip baud
pagal sutarties slygas. Taiau B grino jiems tik 30 000 Lt, o likusius 10 000 Lt gera valia grinti
atsisak. A prao teismo pareigoti B grinti jiems 10 000 Lt, priteisti i B 5 proc. dydio metines
palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo
B teigia, kad, pasibaigus sutarties Nr. 2007-08-31 priede nustatytam jos galiojimo terminui (iki 2007 m.
lapkriio 5 d.), alys pasira kit sutart. Kadangi alys buvo sudariusios dvi savarankikas sutartis
(sutart Nr. 2007-08-31 ir jos pried bei sutarties Nr. 2007-08-31 atnaujinim), tai dl netesyb (baudos)
buvo susitarta du kartus. U sutari paeidim iekovai privalo sumokti atsakovui 20 000 Lt baud,
todl, grinant avans, buvo padarytas skaitymas, nes tai prieprieinis vienaris reikalavimas, ir
iekovams grinta 30 000 Lt.
Kuri alis teisi? Argumentuotai pagrskite, remdamiesi sutari aikinimo taisyklmis.
2 udavinys
mon A ir Kauno teritorin ligoni kasa (toliau TLK) 2008 m. kovo 22 d. sudar tipin sutart Nr. 71
Dl vaist ir medicinos pagalbos priemoni, kuri sigijimo ilaidos ar j dalis kompensuojama i
privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto, kompensavimo ir idavimo apdraustiesiems, kuria
TLK sipareigojo: Apmokti mons A, sudariusios su TLK sutart, pateiktas sskaitas-faktras ne
vliau, kaip per 21 kalendorin dien nuo sskait-faktr gavimo TLK dienos (Sutarties 9.1 punktas)
ir: Kai TLK nesilaiko 9.1 p. numatyt apmokjimo termin, ji moka 0,01 procento delspinigius u
kiekvien udelst dien (Sutarties 9.2 punktas).
Sutarties galiojimo laikas neterminuotas, sutartis galioja iki naujos sutarties pasiraymo arba iki
atskiro praneimo. Nuo 2009 m. sausio 1 d. sigaliojo nauja Sveikatos draudimo statymo redakcija,
kurioje nurodoma, kad jeigu TLK laiku (per 30 dien) neatsiskaito su vaist ir medicinos pagalbos
8

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
priemoni tiekjais, mokami 0,05 procent delspinigiai u kiekvien udelst dien. mon X pateik
TLK naujos sutarties projekt, kuriame sil pakeisti sutarties 9.2 punkt pagal nauj Sveikatos
draudimo statymo statymo redakcij, numatant 0,05 procent delspinigi dyd, taiau TLK tokio
silymo atsisak.
mon A kreipsi teism, praydama teismo pakeisti su TLK 2008 m. kovo 22 d. sudarytos sutarties
Nr. 71 9.2 punkt, j idstant: Kai TLK nesilaiko 9.1 p. nustatyt apmokjimo termin, ji moka 0,05
procent delspinigius u kiekvien udelst dien nuo 2009 m. sausio 1 d. mon A nurod, kad
iekinys grindiamas CK 6.223 straipsnio 2 dalimi, nes atsakovas atsisako keisti sutarties nuostatas,
kurios neatitinka pakeist imperatyvij teiss norm, be to, sutartini sipareigojim vykdymas
pasikeitus aplinkybms (CK 6.204 straipsnis) yra pagrindas reikalauti keisti sutart pagal CK 6.157
straipsnio 2 dalies taisykl, jog sutarties vykdymas (keitimas) turi atitikti imperatyvisias teiss normas,
galiojanias vykdant (keiiant) sutart.
Ar pagrsti iekinio motyvai, ar tenkintinas iekinio reikalavimas?
3 udavinys.
mon A ir mon B 2008 m. rugsjo 19 d. pasira raps aliejaus pirkimo-pardavimo sutart, kuria
susitar dl pagrindini augalinio raps aliejaus pardavimo slyg laikotarpiu iki 2009 m. gruodio 31
d., pristatant sutart kiek preki kas mnes. 2008 m. spalio 20 d. sutarties priede Nr.1-1, ali buvo
sutarta dl 200 t alto presavimo neapdirbto raps aliejaus pirkimo-pardavimo iki 2008 m. gruodio 5
d., nurodyta preks kaina, pristatymo slygos, kokybs reikalavimai, apmokjimo terminas ir bdas.
mon A sipareigojo iki 2008 m. gruodio 5 d. perduoti B sutart kiek raps aliejaus, o B - i prek
priimti ir u j sumokti. Iki 2008 m. gruodio 5 d. A pateik B 21,82 t aliejaus. 2009 m. sausio 19-20
d. mon A pateik B i pradi odin, vliau raytin pretenzij su raginimu toliau pirkti aliej, taiau
B atsak, kad dl pakitusios situacijos rinkoje (sumajusi kain, kritusios paklausos, UAB ,,C
atsisakymo pirkti j produkcij, krizins ekonomins situacijos) atsisako pirkti likusi dal aliejaus, nes
tai jam nebepelninga ir pakenkt jo ekonominei padiai.
mon A kreipsi teism, praydama priteisti i B 164 281 Lt nuostoli atlyginimo, 6 procent dydio
metini palkan u priteist sum nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko
vykdymo. mon A argumentavo, kad mon B nupirko tik 21,82 t aliejaus ir neteistai nutrauk
aliejaus pirkimo sutart nesulaukus jos galiojimo pabaigos 2009 m. gruodio 31 d. Siekdamas ivengti
nuostoli ir 2009 metais nukritus aliejaus kainoms rinkoje, pardavjas A mons B nenupirkt aliejaus
kiek (178,18 t) buvo priverstas parduoti pigiau nei numatyta A ir B sutartyje. Susidars kain skirtumas
164 281,96 Lt, laikytinas iekovo patirtais nuostoliais, kurie priteistini i B.
Argumentuotai pagrskite, ar tenkintinas A iekinio reikalavimas.
4 udavinys.
2005 m. gruodio 8 d. sudaryta draudimo sutartimi automobilis MercedesBenz Sprinter 313
apdraustas Casco Plius transporto priemoni draudimu; draudimo sutarties galiojimo metu 2006 m.
gegus 11 d. vyko eismo vykis: automobilis susidr su staiga keli ibgusiu briediu, buvo
apgadinta apdrausta transporto priemon. Draudikas 2006 m. rugpjio 30 d. imokjo draudjui 37
622,82 Lt draudimo imokos ir gijo teis reikalauti imokt sum i atsakingo u padaryt al
asmens, iuo atveju valstybs, kuri yra gyvnijos savinink ir turi pareig rpintis, kad laukiniai
gyvnai nedaryt alos (CK 6.1015 straipsnio 1, 3 dalys). statymo nenustatyta alos atlyginimo i
valstybs tvarkos, todl valstyb pagal CK 6.267 straipsnio 2 dal privalo visikai atlyginti laukini
gyvn padaryt al.
Valstyb atstovaujanti institucija teisme argumentavo, kad laukinio gyvno briedio, staigus
pasirodymas kelyje negaljo bti numatyta aplinkyb ir vertintina kaip nenugalima jga. Kelio enkl
panaudojimo bei rengimo taisykles ir slygas nustato Lietuvos standartas LST 1405:1995 Kelio enkl
9

PRIEVOLI TEIS I
(Seminar uduotys)
6 TEMA. SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS_II DALIS
ir viesofor naudojimas, kurio 3.2.38 punkte nustatyta, kad enklas Nr. 131 Laukiniai gyvnai
statomas prie kelio ruo, kuriame pasitaiko laukini vri; aplinkos ir susisiekimo ministr 2000 m.
sausio 9 d. sakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Keli techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobili
keliai 380 punkte nustatyta, kad, kelio trasai kertant nusistovjusius gyvn migracijos takus,
numatomos specialios priemons: greiio apribojimai, vielos tinklo atitvarai, gyvn praginos ir kt.
Taiau nra duomen, jog kelio Birai Pandlys Rokikis 46ajame kilometre 175 m zonoje bt
sutelkta masin briedi populiacija arba keli kirst nusistovjs briedi migracijos takas ir dl to
susidrim su briediu konkreioje vietoje bt buv manoma numatyti bei imtis priemoni tokiam
susidrimui ivengti.
Argumentuotai paaikinkite, ar ioje situacijoje buvo nenugalimos jgos aplinkybs.

10