M.

G A R D N E R I S

Matematika
laisvalaikiu

M.

GARDNERIS

Matematika
laisvalaikiu
PAGALBINE PRIEMON

MOKINIAMS

Scanned by
Cloud Dancing

i
KAUNAS

SVIESA

1980

51 (075)

M. l ap*H<-p

G a

MATEMTM.ulckui:

373

,.
10. A.

C aHrjlHHCKOrt)

p e f l a K U n e i i >7. A.

Mnp,

H3AaTejibCTB0

Vert V y t a u t a s

lllHUAOea

CMopoduncKoie
MocKBa,

1972

Liutikas

Gardneris M.
Ga 373

Matematika laisvalaikiu: Pagalbin priemon mokiniams.K.: viesa, 1980.454 p.,

iliustr.
inomo amerikiei domiosios matematikos specialisto knyga
labai patraukliai pasakoja skaitytojui d a u g nuostabi dalyk i
vairiausi matematikos srii. Leidinys prieinamas plaiam skaitytoj ratui. J su d o m u m u perskaitys auktesnij klasi mokiniai.

51(075)
4306020400
G

60601567
M853( 10)80

14879

Vertimas

lietuvi

kalb,

viesa",

1980

Pratarm
Vystantis gamtos mokslams, matematiniai aidimai
bei loimai i klasikins eros perjo j iuolaikin. Ne tik
mokslas, bet ir XX amiaus pramogos neatskiriamos nuo
iuolaikins matematikos. Klasikiniais laikais tik tikimybi teorijoje organikai pasireik loim teorija, dabar
pats odis loimas" tapo matematiniu terminu, plaiai
vartojamu vairiausiuose moksluose: ekonomikoje, biologijoje, karyboje... Taiau populiarioji literatra beveik
neatspindjo i permain.
Naujus kelius ioje sunkioje srityje, be abejons, grind ir Martinas Gardineris. Jo knygos teistai galt bti
vadinamos XX amiaus matematinmis pramogomis".
Jos atskleidia skaitytojui visai nauj pasaul. Remdamasis vairiausiais altiniais, apibendrindamas deimi matematik ir iizik tyrinjimus, autorius i esms sukuria
nauj populiariosios literatros anr. Jo knygos skirtos
plaiausiam skaitytoj ratui ir drauge nagrinja gana
sunkius iuolaikinio mokslo skyrius. Skaitytojas negali nejausti pasitenkinimo, pamats netiktus ryius tarp pramog ir rimto mokslo, nesistebti abstraki svok ir
skaiiavimo technikos iradingu pritaikymu aidim bei
loim ir galvoski analizei...
Pirmj Gardnerio knyg Matematiniai galvoskiai
ir pramogos", rus kalba ileist 1971 m., palankiai vertino skaitytojai. Trisdeimt atuonios matematins miniatiros, sudaranios antrj tom, ne maiau domios, kaip
ir pirmosios keturiasdeimt eios. Tie atuoniasdeimt keturi skyriai praktikai atspindi penki Grdiierio rinkini,
ileist angl kalba ir pirmiausia atspausdint urnale
Scientific American 19561964 metais, turin. Chronologin tvark paeidia tik paskutinis skyrius 2aidimas
Gyvenimas". Paskelbtas 1971 metais, jis turjo patekti
kit knyg. Vis dlto aidimas Gyvenimas" toks neprastas ir nepanaus visus kitus, kad mes norjome j
pateikti kaip XX amiui bdingo aidimo pavyzd. J j

geriausia aisti su skaiiavimo maina. Siame aidime

keisiausias pozicij pakeitimas ir sunkiai i anksto atspjama vyki eiga sudaro beveik paruot patrauklaus
kino filmo scenarij.
Knygos pabaigoje pateiktas domiosios matematikos
literatros rus kalba sraas, papildantis sra, paskelbt pirmajame tome. Tai i esms pirmas tokios bibliografijos bandymas.
J. D A N I L Q V A S
J. S M O R O D I N S K I S

skyrius

Oilerio klaida: Deimtosios eils graikiklotynik kvadrat atradimas

Matematikos istorija turtinga smojing hipotezi
(mokslinink, kurie apdovanoti matematiniu valgumu,,
intuicijos padiktuot), kurios imtmeiais nei rodomos,
nei paneigiamos. Kuomet pagaliau jos rodomos (arba paneigiamos), matematikai tai laiko didiai reikmingu vykiu.
1959 m. balandio mn. Amerikos matematik draugijos suvaiavime (kurie vyksta kasmet), buvo paskelbti
praneimai i karto apie du tokius darbus. Vienas j ms nedomina (jis priklauso sudtingiems grupi teorijos
skyriams); bet antrasis, skirtas paneigti didiojo matematiko Oilerio hipotezei, susijs su daugybe domiosios matematikos udavini. Kitados Oileris ikl teigin, kad
tam tikr eili graikiki-lotyniki kvadratai neegzistuoja, ir i hipotez 177 metus buvo laikoma nepaneigiama.
Vis dlto trims matematikams (E. T. Parkeriui, R. K. Bousui ir S. S. Srikhendui) pavyko sudaryti deimtosios eils graikikus-lotynikus kvadratus ir drauge paneigti
Oilerio hipotez.
Matematik trio, kur biiuliai pakriktijo Oilerio demaskuotoju",. para trumput darb apie savo atradim.
Pateiksiu j su kai kuriais komentarais.
Paskutiniais gyvenimo metais Leonardas Oileris (17071783) apie magikuosius kvadratus
para platok memuar Naujo tipo magikojo
kvadrato tyrimas". Dabar tokius kvadratus priimta vadinti lotynikais, nes Oileris j langelius ymjo lotynikomis raidmis (vietoje graikikos
abcls raidi)".

*o

&

by

aS

da

cfi

cS

dy

a/3

ba

ca

ay

1 pav. Graikikas-lotynikas kvadratas

djus
vien ant kito
(superpozicija) du
kairje

(deinje), sudarytas, u-.,

kvadratus,
pavaizduotus

Inagrinjime, pavyzdiui, kvadrat, pavaizduot 1 paveiksle, kairje, eiolika langeli upildyta lotynikomis
raidmis a, b, c ir d taip, kad kiekviename stulpelyje ir
kiekvienoje eilutje raids nesikartoja. 1 paveikslo centre
yra kitas lotynikas kvadratas, kurio langeliuose raytos
graikikos raids , , , . Udj kvadratus vien ant
kito taip, kaip parodyta deiniajame paveiksle, pamatysime, kad kiekviena lotynika raid pasirodo vien ir tik
vien kart poroje su kiekviena graikika raide. Du ar daugiau lotynik kvadrat, kuriuos galima panaiai sukombinuoti vien su kitu, vadinami ortogonaliais, o gautj
kombinuot kvadrat priimta vadinti graikiku-lotyniku
kvadratu.
Raidi idstymas deiniajame kvadrate yra atuonioliktojo imtmeio populiaraus kort galvoskio sprendimas: i vis spalv kort tz, ka-rali, dam ir berneli (i viso 16 kort) reikia sudti kvadrat taip, kad
kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje bt keturi
skirting spalv ir keturi skirting reikmi kortos. Pamginkite isprsti kit udavin, kuriame t pai slyg reikia ne tik eilutms ir stulpeliams, bet ir dviem pagrindinms striainms.
Bendru atveju n-tosios eils lotynikas kvadratas apibriamas kaip n X n matmen kvadratas,
kurio visi n 2 langeliai upildyti n skirtingais simboliais taip, kad kiekvienas simbolis vien ir tik
vien kart raomas kiekviename stulpelyje ir
kiekvienoje eilutje. Gali egzistuoti dviej ar dau-

2 pav. Keturi

penktosios eils tarpusavyje

kvadratai

ortogonalus

lotyniki

giau lotynik kvadrat, kurie poromis tarpusavyje ortogonals, rinkinys. 2 paveiksle parodyti keturi penktosios eils su skaiiais vietoje simboli tarpusavyje ortogonals lotyniki kvadratai".
Oilerio laikais mokta rodyti, kad antrosios eils graikikas-lotynikas kvadratas neegzistuoja. Buvo inomi treiosios, ketvirtosios ir penktosios eils kvadratai. Suprantama, kilo klausimas: o kokie rezultatai, kai n = 6? Oileris suformulavo udavin taip. Kiekviename i ei pulk tarnauja ei skirting ei laipsni karininkai. Ar galima iuos 36 karininkus surikiuoti taip, kad kiekvienoje
kolonoje ir kiekvienoje gretoje stovintys ei karininkai
bt ei skirting laipsni ir tarnaut. eiuose skirtinguose pulkuose?

Oileris jrod, kad udavin apie n'1 karinink

(ekvivalentus udaviniui apie n-tosios eils graikiko-lotyniko kvadrato sudarym) surikiavim
visada galima isprsti, kai n nelyginis arba l y g i n i a i lyginis" (tai yra dalus i keturi) skaiius.
Atidiai ianalizavs udavin, Oileris padar toki ivad: A neabejoju tuo, kad i 36 langeli
nemanoma sudaryti pilno kvadrato; t pat galim a t e i g t i ir t a d a , k a i n = 10, n=

14, i r a p s k r i t a i , k a i

n lygus bet kuriam nelyginiai lyginiam skaiiui"

(tai yra lyginiam skaiiui, nesidalijaniain i keturi). Si ivada inoma kaip Oilerio hipotez.
Grietesn hipotezs formuluot tokia: n vienam
sveikam teigiamam skaiiui k nra nAk + 2 eils ortogonali lotynik kvadrat pbros.
1901 metais prancz matematikas Gastonae Taris paskelb Oilerio hipotezs apie etosios eils kvadrat rodym. Taris udavin rod drauge su savo broliu, ir atliko jie tai labai varginaniu bdu, paprasiausiai suraydami visus galimus lotynikus etosios eils kvadratus ir rodydami, kad n viena j pora negali sudaryti
graikiko-lotyniko kvadrato. Tai, be abejo, patvirtino Oilerio hipotez. Kai kurie matematikai net spaudoje paskelb rodymus", kad Oilerio hipotez teisinga, bet vliau visuose tuose rodymuose. buvo rasta klaid. Tario
metodas vis daugiau reikalauja varginanio darbo, didjant kvadrato eilei. Kitas neinagrintas atvejis
=
10) pasirod jau per daug sudtingas tokiam tyrimui ir
1959 metais dar tebebuvo neveikiamas elektroninms skaiiavimo mainoms. Kalifornijos Los Andelo universiteto matematikai sudar deimtosios eils graikik-lotynik kvadrat iekojimo program mainai SWAC. Veikusi daugiau kaip 100 valand, maina nerado n vieno
kvadrato. Reikia pasakyti, kad iekojimai apsiribojo labai menka vis galim atvej dalimi. I to buvo galima
padaryti tik vien ivad: jeigu Oilerio hipotez teisinga, tam rodyti greiiausiai veikianiai 1959 met elektroninei skaiiavimo mainai prireikt ne maiau kaip
imtmeio (jeigu ji dirbt pagal program, sudaryt
SWAC).
Oilerio memuaras baigiasi fraze: Tuo a nutraukiu tyrim udavinio, kuris, bdamas i es-

ras nelabai naudingas, ikl mums gana svarbi kombinatorikos ir magikj kvadrat bendrosios teorijos klausim".
Stebinantis moksl vienovs pavyzdys yra tai,
kad nagrinti Oilerio hipotez paskatino praktiki ems kio poreikiai, o tyrimai, kuriuos Oileris
laik nenaudingais, pasirod bes ypatingai svarbs eksperiment planavimui".
Ronaldas Fieris, dabar inomas mokslininkas, Kembrido universiteto genetikos profesorius, ms amiaus
treiojo deimtmeio pradioje pirmasis parod, kaip panaudoti lotynikus kvadratus ems kyje. Tarkime, kad
jums reikia su maiausiomis laiko ir priemoni snaudomis iaikinti, koki tak kviei augimui turi septyni
ri tros. Panas eksperimentai sunks dl to, kad
vairi sklyp derlingumas nevienodas ir paprastai nedsningai kinta. Kaip atlikti eksperiment, kuriuo bt
itirtos ne tik vis septyni ri tros, bet ir paalintas
bet koks nevienareikmikumas, kur sukelia dirvos struktros kitimas? Tam tikslui kviei lauk reikia padalyti
langeliais, kad susidaryt 7 X 7 kvadratas, ir patrti pagal bet kokio atsitikimai pasirinkto kvadrato schem. Nesudtinga rezultat statistin analiz leidia nepaisyti visoki nukrypim, susijusi su dirvos derlumo kitimu.
Tarkime, kad turime ne vienos, o septyni veisli kvieius. Ar galima eksperiment atlikti, atsivelgiant ir ketvirtj kintamj kviei veisl? (Pirmaisiais trimis kintamaisiais laikome dvi lysvels koordinates eiluts bei
stulpelio numer ir tr r.) Sio udavinio sprendinys
bus graikikas-lotynikas kvadratas. Septynias kviei
veisles reikia pasti atitinkamai langeliuose su graikikomis raidmis, o septynias skirting ri tras paskirstyti atitinkamai lotynikoms raidms. Susumuojant bandym rezultatus, iuo atveju reikia atlikti tik paprast statistin analiz.
Graikiki-lotyniki kvadratai ms dienomis plaiai
naudojami, planuojant eksperimentus biologijoje, medicinoje, sociologijoje ir netgi prekyboje. Suprantama, kvadrato langelis nebtinai turi reikti ems sklyp. J gali
atitikti karv, pacientas, atjs pas gydytoj, medio lapas, narvelis su gyvnu, vieta, kur daroma, injekcija,
laiko tarpas ir net stebtojas ar stebtoj grup. Graiki-

kasTotynikas kvadratas kiekvienu atveju yra eksperimento schema. Jo eiluts simbolizuoja vien, stulpeliai -antr, lotynikos raids trei, graikikos raids ketvirt
kintamj. Tarkime, mokslininkas medikas nori iaikinti
penki gydomj preparat poveik penki skirtingo amiaus grupi, penki Svorio kategorij monms, kuri
tos paios ligos penkios skirtingos stadijos. Atliekant
eksperiment, geriausia pasinaudoti penktosios eils graikiku-lotyniku kvadratu, atsitiktinai parinktu i vis galim tos paios eils kvadrat. Jeigu kintamj turi bti
daugiau, kombinuojama keletas lotynik kvadrat; tiesa,
n-tosios eils kvadratams egzistuoja ne daugiau kaip 1
tarpusavyje ortogonals kvadratai.
Pasakojim apie tai, kaip Parkeris, Bousas ir rikhendas sigudrino atrasti 10, 14, 18, 22 (ir 1.1.) eili graikikus-lotynikus kvadratus, pradsime nuo 1958 met,
kai Parkeris padar atradim, suklus rimtas abejones
Oilerio hipoteze. Po Parkerio Bousas atrado kai kurias
bendras graikik-lotynik kvadrat sudarymo taisykles.
Paskui pagal ias taisykles Bousas ir Srikhendas sugebjo sudaryti 22-osios eils kvadrat, o tai jau prietaravo
Oilerio hipotezei, nes 22 lyginis skaiius, nesidairantis i 4. domu, kad to kvadrato sudarymo metodas rmsi garsiuoju domiosios matematikos udaviniu, Kirkmano pasilytu 1850 metais ir inomu kaip Kirkmano
udaviniu apie moksleives".
Mokytoja, ieidama kasdien pasivaikioti su 15 mergaii, paprastai surikiuoja jas 5 gretomis po 3 mergaites kiekvienoje. Mergaites reikia taip sustatyti, kad per savait n vienai j netekt du kartus stovti vienoje eilje
su ta paia mergaite. Udavinio sprendimas yra planavimo eksperimento, vadinamo ilyginti nepilni blokai",
svarbaus metodo pavyzdys.
Parkeris, suinojs apie Bouso ir Srikhendo rezultatus, sugalvojo nauj deimtosios eils graikiko-lotyniko
kvadrato, pavaizduoto 3 paveiksle, sudarymo metod.
Kiekviename langelyje kairysis skaitmuo (nuo 0 iki 9)
priklauso pirmajam lotynikam kvadratui, o deinysis
antrajam. Remdamiesi iuo kvadratu, kurio egzistavimas
daugelyje eksperimento metodikos vadovli paneigiamas,
galime be vargo atlikti eksperimentus, kai efektyviai kontroliuojami keturi kintamieji, kurfy kiekvienas gyja deimt skirting reikmi. (Paymsime, kad deimtosios
n

'

eils kvadrato deiniajame apatiniame kampe esantis maas treiosios eils kvadratas yra taip pat graikikas-lotynikas. Visi deimtosios eils kvadratai, sudaryti Parkerio
su bendradarbiais, turjo treiosios eils pokvadrat suprantama, jog, perstatinjant didiojo kvadrato eilutes ir
stulpelius, toks maas kvadratas visuomet gali bti iskirtas. Eilui ir stulpeli idstymo tvarkos pakeitimas
neturi takos graikiko-lotyniko kvadrato savybms. Sis
tvirtinimas visikai trivialus. Jeigu vienas kvadratas gaunamas i kito, perstaius eilutes arba stulpelius, tie du
kvadratai nesiskiria. Kur laik nebuvo aiku, ar visi deimtosios eils graikiki-lotyniki kvadratai turi treiosios eils pokvadraius; atsakymas pasirod ess neigiamas, nes buvo rasta daug kvadrat, neturini tokios savybs.)
Baigdami praneim, autoriai rao:
,,Tuo metu usimezg kartligikas Bouso ir
rikhendo susirainjimas su Parkeriu. Metodai
vis tobuljo; gal gale paaikjo, kad Oilerio hipotez neteisinga su visomis n = 4& + 2 reikmmis, kai n daugiau u eis. is netiktumas, staiga isprends problem, du imtus met klaidinusi matematikus, atradimo autorius pritrenk ne
maiau, kaip j artimuosius. Dar nuostabiau, kad
teoremai rodyti buvo taikomi metodai, visikai
tolimi iuolaikinje matematikoje taikomiems metodams."
Po 1959 met ymiai padidjo ne tik elektronini skaiiavimo main greitis, bet ir matematik programuotoj iradingumas. Parkeris para program elektroninei
skaiiavimo mainai UNIVAC-1206, kuriai tereikjo nuo
28 iki 45 min. surasti kvadratams, ortogonaliems duotajam deimtosios eils lotynikam kvadratui, taigi maina dirbo madaug tris trilijonus kart greiiau, negu
senoji SWAC. Rezultatas imtai nauj deimtosios eils graikik-lotynik
kvadrat. Pasirod, kad toki
kvadrat pasitaiko danai. Buvo rasti kvadratai, ortogonals daugiau kaip pusei main vest deimtosios eils lotynik kvadrat, parinkt atsitiktinai. Parkeris ia
proga ra:. Taigi Oileris labai apsiriko, neis sen main
apskaiiavimai parod, kad iekoti reikia platesniu mastu. Pastaruoju metu atlikti graikik-lotynik kvadrat

tyrimai, pasitelkiant mainas, sukl didiausi nusivylim, nes niekam taip ir nepavyko rasti trij tarpusavyje
ortogonali deimtosios eils lotynik kvadrat. Anksiau buvo rodyta, kad maksimalus tarpusavyje ortogonali n-tosios eils lotynik kvadrat skaiius yra. n l .
Jeigu rasti n1 toki kvadrat, jie vadinami pilnu rinkiniu". Pavyzdiui, antrosios eils lotynikas kvadratas
turi piln rinkin, sudaryt i savs paties. Treiosios eils kvadratas turi piln dviej ortogonali kvadrat rinkin, o piln ketvirtosios eils kvadrato rinkin sudaro trys
kvadratai. Pilnas keturi tarpusavyje ortogonali penktosios eils lotynik kvadrat rinkinys parodytas 2 paveiksle. (inoma, i kiekvienos poros galima sudaryti
graikik-lotynik kvadrat.) etosios eils kvadratas
ne tik neturi pilno rinkinio, bet ir tarpusavyje ortogonalios poros, utat egzistuoja pilni septintosios, atuntosios
ir devintosios eils rinkiniai. Dl to deimtoji eil yra maiausia; jos atvilgiu kol kas neiaikinta, ar galima jai
rasti piln rinkin. Netgi neinoma, ar egzistuoja trij
deimtosios eils kvadrat rinkinys.
Susidomjimas nagrinjamu klausimu didja dl jo
glaudaus ryio su vadinamosiomis baigtinmis projektyvinmis ploktumomis". Buvo rodyta, kad jeigu egzistuoja pilnas n-tosios eils tarpusavyje ortogonali lotynik kvadrat rinkinys, tai, remiantis jais, galima sudaryti n-fosios eils baigtin projektyvin ploktum. Atvirkiai, kai duota baigtin n-tosios eils projektyvin
ploktuma, galima sudaryti piln n-tosios eils tarpusavyje ortogonali lotynik kvadrat rinkin. Taris rod,
kad negalima sudaryti netgi dviej etosios eils lotynik kvadrat, vadinasi, neegzistuoja ir etosios eils
baigtin projektyvin ploktuma. inomi pilni rinkiniai
(taigi baigtins projektyvins ploktumos) eili, lygi
2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9. emiausia eil baigtins projektyvins
ploktumos, kurios egzistencija nebuvo nei rodyta, nei
paneigta, yra deimtoji. Taigi, radus devyni deimtosios
eils lotynik kvadrat piln rinkin, bt atsakyta labai svarb klausim apie baigtines projektyvines ploktumas. Siuo metu minto udavinio dar neisprendia elektronins skaiiavimo mainos, ir nepanau, kad j bt
galima isprsti, kol ymiai neiaugs skaiiavimo main
greiiai arba kol nebus rastas i esms naujas bdas.

00

*7

18

76

29

93

85

34

61

SiJ

86

1!

57

28

70

39

94

45

02

63

95

80

22

67

38

71

49

56

13

04

59

96

81

33

07

48

72

60

24

15

73

69

90

82

44

17

58

01

35

26

68

74

09

91

83

55

27

12

46

30

37,

08

75

19

92

84

66

23

50

41

25

36

40

51

62

03

77

88

99

21

32

43

54

65

06

10

89

97

78

42

53

64

05

16

20

31

98

79

87

.3 pav. E. T. Parkerio sudarytas graikikas-lotynikas

eils kvadratas

deimtosios

1959 met urnalo Scientific American lapkriio numerio virelyje buvo atspausdinta urnale bendradarbiaujanios dailininks Emi Kaze paveikslo reprodukcija. Joje pavaizduotas deimtosios eils graikikas-lotynikas
kvadratas (3 pav.). Dailinink pam deimt spalv vietoj deimties skaitmen ir kiekvien langel nuda dviem
spalvomis taip, kad paveiksle nebt dviej vienod langeli. Sio kvadrato spalv derin pakartoja 4 paveiksle
pavaizduotas nuostabus kilimlis, kur isiuvinjo viena
skaitytoja. Pasuktas 90 kampu kilimlio ratas sutampa su
3 paveikslo kvadratu. Kiekvieno langelio apvado spalva
priklauso vienam lotynikam kvadratui, o mao kvadratlio spalva kitam. Kiekviename kvadrato stulpelyje ir
kiekvienoje eilutje kiekviena spalva pasirodo vien kart langelio centre ir vien kart pakraiuose. Emi Kaze paveiksl nupirko Parkerio institutas ir padovanojo
jam.

4 pav. Kilimlis, kurio rata^ pakartoja Parkerio

niko kvadrato schem

graikiko-loty-

ATSAKYMAS

5 paveiksle parodyta, kaip reiikia idstyti eiolika

vyresni kort taip, kad n vienoje eilje, n viename stulpelyje ir n vienoje pagrindini striaini nei paveiksliukai, nei spalvos nesikartot. Keturios kortos kiekviename
kampe, taip pat keturios centrins kortos sudaro rinkini,
kuriame J a i p pat pateiktos visos spalvos ir visi paveiksliukai. Bt neblogai, jeigu kort spalvos (juodos, raudonos) isidstyt achmatine tvarka, bet tai jau nemanoma.
Rouzas Bolas knygoje Matematins apybraios ir pramogos" remiasi 1723 met leidiniu, kuriame pirm kart$

paskelbtas minimas udavinys, ir pranea, kad jis turi 72

i esms skirtingus sprendinius (sprendiniai, gaunami kok nors sprendin pasukant ar atspindint, laikomi vienodais). Taiau Djudenis Matematiniuose aisluose" (304
udavinys), remdamasis dar ankstesniu
1624 met
altiniu Klodo Gasparo Bas knyga, paymi, kad nurodytas skaiius 72 neteisingas ir kad i viso galimi 144
skirtingi sprendiniai.
Nagrinjant tik eilutes ir stulpelius, nekreipiant dmesio kort isidstym pagrindinse striainse, galima rasti sprendinius, kuriuose j spalvos kaitaliojasi
achmatine tvarka. Stai vienas i sprendini:
Cirv mergel
Gili bernelis
B g n tzas
Lap karalius

Gili karalius
Cirv tzas
Lap bernelis
B g n mergel

II

B g n bernelis
Lap mergel
Cirv karalius
Gili tzas

Lap tzas
B g n karalius
Gili mergel
Cirv bernelis

skyrius

Elips
Negalime .nuneigti, kad i pirmo vilgsnio apskritimas mus patraukia savo paprastumu, taiau net konservatyviausiam astronomui pakanka nors trumpai susipainti su elipse, kad sitikint, jog idealus apskritimo
paprastumas giminingas beprasmikai idioto ypsenai. Palyginus su iniomis,, kurias teikia elips, apskritimas nieko neduoda. Galbt atsivelgdami Visatos fizin paprastum, mes taip pat mstome apskritimais, savo elementar mstym projektuodami be galo supainiot aplinkin
pasaul", ra Erikas T. Belas savo knygoje Matematik a mokslo karalien ir tarnait".
Matematikai prat tyrinti dalykus, atrodyt, visikai
beprasmikus, bet praeina amiai, ir tie tyrimai gyja
didiul mokslin vert. Vargu ar rasime geresn pavyzd, kaip senovs graik atliktas antrosios eils kreivi,
besiskiriani nuo apskritim, elipss, parabols ir hiperbols tyrinjimas. Pirmasis jas pradjo nagrinti

vienas Platono mokinys. Tos kreivs, jeigu galime taip

pasakyti, nebuvo niekur pritaikytos iki X V I I amiaus, kol
Kepleris neatrado, kad planetos juda elipsmis, o Galiljus nerod, kad sviedinio trajektorija yra parabol.
Senovs graik geometras Apolonijus i Pergio, gyvens I I I amiuje prie ms er, ioms kreivms paskyr didiausi traktat. Knygoje Kgio pjviai" jis pirm kart parod, ikaip galima gauti visas keturias kreives, skaitant ir apskritim, kertant ploktuma t pat
kg vairiais kampais. Jeigu ploktuma kerta kg lygiagreiai pagrindui, pjvyje gaunamas apskritimas (6 pav.,.
a). Jeigu ploktuma iek tiek pasvirusi (nesvarbu kiek),
pjvis bus elips (6 pav., b). Juo daugiau pasvirusi ploktuma, juo labiau itsta elips, arba, kaip sako matematikai, tuo didesnis jos ekscentrisitetas. Gali atrodyti, kad,
didinant kertaniosios ploktumos pasvirimo kamp, kreivs forma turi artti prie kriaus pavidalo (nes juo gilesnis pjvis, juo platesnis kgis), taiau taip nra. Kol
ploktuma -nepasidarys lygiagreti kgio
sudaromajai,
kreiv bus tiksli elips. Bet kai tik ploktuma pasidaro
lygiagreti sudaromajai, kreiv nebra udara, jos dvi akos artja begalyb, sudarydamos parabol (6 pa\r., c).
Toliau didinant pasvirimo kamp, ploktuma' kerta antrj kg, turint bendr virn su pirmuoju (6 pav., cl).
Siuo atveju du kgio pjviai sudaro dvi hiperbols akas.

Hiperbol

d ~
6 pav. Keturi kgio pjviai
2. Matematika laisvalaikiu

17

7 pav. Paprasiausias elipss brimo bdas

(Labai paplitusi klaida, es, sudarant hiperbol, ploktuma btinai turi bti lygiagreti kgio aiai.) Sak forma,
keiiantis ploktumos pasvirimui, kinta tol, kol jos pavirsta tiesmis. Vis keturi tip kreivs (apskritimas,
elips, parabol ir hiperbol) vadinamos antrosios eils
kreivmis, nes Dekarto koordinatse jos ireikiamos antrosios eils lygtimis su dviem kintamaisiais. Po tiess ir
apskritimo elips paprasiausia i vis ploki kreivi.
Yra daug vairi elipss apibrim, taiau is, ko gero,
suprantamiausias: elips yra trajektorija tako, judanio
ploktuma taip, kad jo atstum nuo dviej fiksuot tak
suma nepakinta. iuo apibrimu pagrstas gerai inomas
elipss brimo bdas.
smeikite popieriaus lap du smeigtukus, unerkite
ant j silo kilp ir tempkite j pietuko smaigaliu taip,
kaip parodyta 7 paveiksle. Vesdami pietuku api-e smeigtukus, nubraiysite elips. (Silo ilgis negali keistis, todl
atstum nuo pietuko smaigalio iki smeigtuk suma yra
pastovi.) Du fiksuoti takai (ms atveju smeigtukai)
vadinami elipss idiniais. Jie yra didiojoje ayje. Skersmuo, statmenas iai
aiai, vadinamas maja aimi.

8 pav. Elipsografas i keptuvs ir kartoninio

skritulio

Smeigtuk suartjimas, nekeiiant silo ilgio, sumaina

elipss ekscentrisitet. idiniams sutapus, elips virsta:
apskritimu. Didinant atstum tarp idini, elips tsta
tol, kol pagaliau virsta tiese.
Elips galima nubraiyti ir daugeliu kit bd. Vienam domiam bdui pademonstruoti reikia keptuvs ir
kartoninio skritulio, kurio skersmuo dvigubai maesnis, negu keptuvs skersmuo. Vidin keptuvs krat apklijuokite audeklu, kad sukamas skritulys neslyst nuo jo. Klijuojaniomis juostelmis pritvirtinkite prie keptuvs dugno lap popieriaus. Pradurkite skritul bet kurioje vietoje iki popieriaus nudrotuoju pietuko galu ir pradkite
ridenti disk keptuvs kratu (8 pav.). Popieriuje pietukas nubr elips. Patogu, viena ranka laikant pietuk,
antrja ltai ridenti disk, j tvirtai prispaudus prie keptuvs krato. Jeigu disk pradursite centre, pietukas nubr apskritim. Juo ariau skyl prie disko krato, juo
didesnis elipss ekscentrisitetas. Jeigu pietukas bestas
disko krat, elips virsta atkarpa.
O tai kitas, ne maiau smagus elipss brimo bdas. Ikirpkite i popieriaus didel skritul ir bet kurioje
vietoje, iskyrus centr, paymkite tak.*Sulenkite skritul taip, kad is takas atsidurt po bet kuriuo apskritimo,
taku disko pakratyje. Itieskite lap ir vl sulenkite,
pridengdami tak jau kita apskritimo vieta. Taip padarykite kelet kart, kol vis popieri iraiys sulenkimai,,
sudarantys elipss liestini eim (9 pav.).

9 pav. Popieriaus lap perlenkus taip, kad jo kratas vis laik

eit per tak, nesutampant su lapo centru, sulenkim gaubtin bus
elips

G. Djudenis nurodo, kaip pavaizduoti elips silu ir

dviem segtukais ir tuo paiu bdu nubraiyti elips, kai
duotos ays.
I pradi reikia nubrti ais. Paskui randami elipss, turinios tokias ais, idiniai A ir B. Sakykim, C yra
maosios aies galas. Takai A ir B simetrikai idstyti
didiojoje ayje, be to, taip, kad atkarpos AC ir CB lygios
pagrindins aies pusei. Dabar lengva rodyti, kad, naudojantis kilpa, kurios perimetras lygus trikampio ABC
perimetrui, galima nubrti iekomj elips.
Nors elips ir sudtingesn u apskritim, taiau ji
daniau pasitaiko kasdieniniame gyvenime. Mat, kiekvienas apskritimas, matomas tam tikru kampu, atrodo elipss formos. Be to, visi skrituli ir rutuli eliai yra elipss. Paioje sferoje elius riboja didiojo skritulio apskritimai (pavyzdiui, vidinis pilnjanio mnulio kontras), bet mums jie atrodo kaip elipss dalys. Palenkite
stiklin su vandeniu (stiklin gali bti ir r i t i n i ^ ir kgio
formos) ir pamatysite, kad vandens pavirius' gavo elipss form.
Ant stalo ess sviedinys (10 pav.) meta elipsin el. J sudaro viesos kgio, kur brtas rutulys, pjvis.
Sviedinys lieia stal tiksliai viename elipss idini.
sivaizduokime didesnio spindulio sfer, kuri brta t
pat kg, bet stal Jieia i apaios; tuomet lietimosi ta-

10 pav. Didesne sfera nesunkn parodyti, kad maesns sieros elis

yra elipss formos

kas bus antrasis elipss idinys. Abiem sferomis grindiamas ymus rodymas (priklauss 2. Dandelenui, X I X
amiaus belg matematikui), kad, kertant kg ploktuma, i tikrj gaunama elips.
Sakykim, A bet kuris kgio paviriaus takas. Per
tak A ir kgio virn ivesime ties (10 paveiksle ji
storesn), lieiani sferas takuose D ir E.
Tiesmis sujungsime tak A su takais B ir C (kuriuose sferos lieia ploktum). Atkarpos AB ir AD lygios
kaip sferos liestins, ivestos i vieno tako; atkarpos AE
ir AC taip pat lygios dl tos paios prieasties. Sudj
lygias atkarpas, gausime
AD-AE=AB+AC.

Bet AD + AE tai tiesiog atkarpa

DE. Atsivelgus j simetrij, atkarpos
DE ilgis turi bti pastovus ir nepriklausyti nuo tako A padties. Jeigu
suma AD + AE pastovi, i pateiktos
lygybs iplaukia, kad suma
AB+AC
taip pat turi bti pastovi. AB ir
AC atstumai nuo tako A iki dviej fiksuot tak, todl geometrin
tak A vieta turi bti elips, kurios
'idiniai yra takai B ir C,
Fizikoje elips sudaro trajektorij materialaus tako, kuris, veikiamas
centrins jgos, atvirkiai proporcin11 pav. Liestin sugos atstumo kvadratui, juda udara
daro lygius kampus su
tiesmis,
ivestomis
orbita. Pavyzdiui, planetos ir palylietimosi tak i abiedovai sukasi elipsinmis orbitomis. J
j elipss idini
traukos centras yra viename i idini. Keplerio laikais buvo manoma,
jog dievas negali leisti, kad planetos judt kreivemis, ne tokiomis tobulomis, kaip apskritimas. Pranedamas apie savo ''didiul atradim apie tai, kad
planetos juda elipsinmis orbitomis, Kepleris turjo
teisintis ir atsiprainti. Jis elipses laik tuo purvu, su
kuriuo jam teko plktis, norint apvalyti astronomijos
moksl nuo dar didesnio purvo, susikaupusio, mginant
isaugoti apskritimines orbitas. Pats Kepleris taip niekuomet ir nesuprato, kodl dangaus kn orbitos yra
elipsi formos. T fakt paaikinti sugebjo tik Niutonas,
remdamasis savo atrastu visuotins traukos dsniu. Net
didysis Galiljus, turdamas nenuginijamus rodymus,
patvirtinanius Keplerio atradim, iki paskutini dien
netikjo, kad egzistuoja neapskritimins orbitos.
Atspindys nuo elipss turi vien svarbi savyb, kuri
suprantama i 11 paveikslo. Ivesime liestin per kur
nors elipss tak. Tiess, jungianios tak su idiniais,
su liestine sudaro lygius kampus. sivaizduokime vertikali
metalin juostel, ribojani elips. Jeigu banga arba materialus takas ieis i idinio ir juds tiese, tai, atsispindjs nuo krato, atsidurs tiksliai antrame idinyje. Be to, juddamas i idinio prie elipss krato pastoviu greiiu,
knas arba banga atsidurs antrame idinyje per tok pat
laiko tarp nepriklausomai nuo pradins judjimo krypties.

sivaizduokime, kad negilus elipsinis bakas pripiltas vandens. kius pirt elipss idin, po/keli sekundi
aplink antrj idin susidarys apskritos bangos.
Luisas Kerolis para nedidel knygel apie apval
biliardo stal. Brit enciklopedijos vienuoliktajame leidime straipsnio apie biliard pastaboje skaitome: 1907
metais Anglijoje vairumo dlei buvo vestas ovalus stalas". Taiau nei is, nei Luiso Kerolo apvalus stalas neturjo kieni, ir tik 1964 metu liepos mnesi Edvinas
E. Robinsonas gavo patent apvaliam biliardo stalui su keturiomis kienmis. Tuo paiu metu J A V pasirod Artro
Frigo sugalvotas aidimas Eliptipulas", su kiene viename elipsinio stalo idini. Ant tokio stalo, smgiuojant
rutulius bort, galima visada iloti.
Ant apvalaus stalo galimi trys rutulio kelio variantai.
Neusukant pastmus i idinio bet kuria kryptimi, rutulys atoks nuo krato ir sugr antr idin. Sakykim,
rutulio judjimo niekas nesultina. Tuomet jis, atoks,

C
12 pav. Rutulio trajektorija ant elipsinio biliardo stalo: a r u t u l y s
praeina pro elipss idin; b rutulys nepraeina tarp elipss idini;
c rutulys praeina tarp elipss i d i n }

nuo borto, kiekvien kart praeis pro idin (12 pav., a).
Taiau kelet kart atokusio rutulio trajektorija praktikai sutampa su pagrindine elipss aimi. Rutulys, pastumtas ne i idinio, niekada nepateks tarp tarp idini ir vis laik juds tiesmis, lieianiomis maj
vidin elips su tais paiais idiniais (12 pav., b). Rutulys, pastumtas tarp idini, ten pasiliks visam laikui ir
juds nuo borto prie borto, niekada neperkirsdamas dviaks hiperbols, kurios idiniai sutampa su elipss idiniais.
Poemoje Mikado" yra eiluts, apraanios keist biliard, kur teko aisti pasakojimo herojui:
.

Stalas neuklotas gelumbe,

Lazda ilenkta kabliu,
Ir visi rutuliai elips panas!"

Deimso Doiso knygoje Menininko kaip jauno mogaus portretas" mokytojas, cituodamas tas eilutes, paaikina, kad V. S. Hilbertas elipse laik elipsoid. O kas
yra elipsoidas? Egzistuoja trij tip elipsoidai. Sukinio elipsoidas, kur tiksliau reikt vadinti sferoidu, yra
pavirius, gautas, sukant elips aplink vien ai. Sukant
aplink maj a, susidaro sferoidas, suplotas kaip Zern
per polius. Sukant apie didij a, gaunamas itstas
regbio kamuolio formos sferoidas. sivaizduokite, kad toks
elipsoidas turi veidrodin vidin paviri. Tuomet, pastat
viename jo idini degani vak, galsime udegti popierl, esant antrame idinyje.
ymieji nibdesi kambariai" yra patalpos, turinios elipsoidines lubas. Silpnas garsas, itartas viename
idini, aikiai girdimas antrame. J A V labiausiai inoma
nibdesi galerija Kapitolijaus Skulptr salje; jos neaplenkia n viena ekskursija. Puikus nibdesi kambarys, tiesa, maesnis, yra prie jimo bar, esant Niujorko Centrins stoties apatiniame aukte. Du mons, stovintys veidu sien striai prieinguose kvadratins
aiktels kampuose, gerai vienas kit girdi net tada, kai
aiktelje yra daug moni. Kai kertanioji ploktuma
statmena vienai i trij koordinai ai, ir itsto, ir
suploto steroido pjvis yra apskritimas, o kai kertanioji
ploktuma statmena dviem kitoms aims, elips. Triais
elipsoidas yr, figra, kurios vis trij ai ilgiai skirtin-

gi, o pjviai trijose aims

statmenose
ploktumose
elipss '(13 pav.). Bangos,
daugel met lifuodamos akmenis, pagaliau suteikia jiems
beveik elipsoidin form.
Galvoski, susijusi su
elipse, nedaug. Stai du paprasti udaviniai.
1. rodykite, kad n vieno 13 pav. Bet kuris elipsoido pjvis yra elipss formos
taisyklingo daugiakampio, turinio daugiau kratini, neg u kvadratas, negalima brti elips taip, kad jo virns bt elipsje.
2. Lankstydami popieriaus lap taip, kaip buvo aikinta aukiau, gaunate elips, kurios idiniai yra skritulio centre ir vidiniame jo take. rodykite, kad sulenkim
gaubtin linija i tikrj bus elips.

ATSAKYMAI
1. elips inegalima brti jokio taisyklingo daugiakampio, turinio daugiau kratini, negu kvadratas. Mat,
vis taisykling daugiakampi virns yra apsikritime.
Apskritimas negali susikirsti su elipse daugiau negu keturiuose takuose. Vadinasi, nra tokio taisyklingo daugiakampio, kuris turt daugiau kratini, negu kvadratas, ir kurio visos virns
bt elipsje.
2. rodyti, kad, lankstant
popieri, i tikrj gaunama
elips, galima taip.
Sakykim,
takas
A
(14 pav.) bet kuris skritulio
takas, ness jo centre. Sulenkiame skritul taip, kad
takas A sutapt su kuriuo
nors apskritimo taku. Sulenkimo linija turi bti ties
kuri
14 pav. Popieriaus lapo lankstystatmena AB ir atm o udavinio atsakymas
karp
AB
dalija
pusiau.

I ia iplaukia, kad BC ir AC' lygios, todl

OC+AC=
-0C i CB. Bet atkarpa OC + CB lygi skritulio spinduliui,
kuris negali keistis, todl kairioji lygybs pus
OC+AC
taip pat turi bti pastovi.
Atkarpa OC + AC yra atstum nuo tako 6 iki dviej
fiksuot tak A ir O suma, todl geometrin tak C
(judani, keiiantis tako B vietai apskritime) vieta turi bti elips, kurios idiniai yra takuose A ir O.
Sulenkimo linija XY yra elipss liestin take C, nes
ji sudaro lygius kampus su tiesmis, ivestomis i idini tak C. Tai lengva nustatyti, pastebjus, kad kampas XCA lygus kampui XCB, kuris savo ruotu lygus kampui YCO. Sulenkimo linijos visuomet lieia elips, todl
elips yra be galo didelio skaiiius sulenkimo linij, kurios gaunamos, sulenkus popieri daug kart, gaubiamoji.

III

skyrius

24 vairiaspalviai kvadratai ir 36 vairiaspalviai

kubeliai
Standartinis domino rinkinys J A V sudarytas i pailg
juod plyteli, padalyt du kvadratus. Kiekvienas kvadratas arba tuias, arba suymtas baltais takais (nuo
vieno iki ei). Dviej vienod plyteli nra, o visos
kartu jos sudaro 28 derinius po du i skaitmen nuo G
iki 6. Plyteles galima sivaizduoti kaip tiess atkarpas^
kurios sudtos galais taip, kad, i j susidaryt grandin; ia prasme visi domino loimai yra grietai vienmaiai.
Jeigu, iplt udavin, nagrintume dvimat ir trimat
domino, kilt maai inomi galvoskiai su turtinga spalv vairove. Brit kombinatorins analizs specialistas,
Karalikosios karo akademijos dstytojas Aleksandras
Makmagonas (mir 1928 metais) toki hiperdomino sugalvojo nemaai, ir daugelis io skyriaus udavini paimti i vienos jo knygos.

Dvimaius domino geriausia daryti taisykling daugiakampi formos: kvadrat, lygiakrai trikampi ir eiakampi, nes bet kuriomis i t figr (kiekvienos ries atskirai) galima pilnai, be tarp, ukloti vis ploktum. Pasirink kvadratus ir paymj j kratines-visais
galimais bdais n simboliais, gausime ~

n ( n + 1) (n 2

n-i-2) kvadrat rinkin. Pilnas 24 kvadrat komplektas,

atitinkantis = 3, pavaizduotas 15 paveiksle. Skaitytojas,
tok komplekt isikirps i kartono, turt visk, kas
btina pirmo laipsnio sunkumo galvoskiui.
Manipuliuoti spalvotais kvadratais geriau, negu kvadratais su simboliais, todl pravartu nuspalvinti kvadratus
skirtingomis spalvomis. Ms udavinys i 24 nuspalvint kvadrat sudti 4 X 6 matmen staiakamp, tenkinant dvi slygas:
1) kiekviena susilieiani kratini pora turi bti
vienos spalvos;
2) visas staiakampio pakratys (visos keturios jo>
kratins) turi bti vienos spalvos. Laikoma, jog nuspalvinta tik viena kvadrat pus. Sudaryto staiakampio pakratys gali bti bet kokios spalvos; iuo atveju kiekvienam nuspalvinimo
variantui egzistuoja daug vairi,
sprendini.
Kadaise Scientific American puslapiuose padariau grubi klaid, paskelbdamas, kad is galvoskis turi tik vien sprendin.
Susidomjs iuo udaviniu, skaitytojas F. Finkas rado
daugiau kaip tkstant sprendini (sprendiniai, gaunami
vienas i kito poskiais ir atspindiais, laikomi vienodais).
I viso pagal jo vertinim turt bti 12 224 skirtingi
sprendiniai. Udavin galutinai isprend G. Feldmanas,
suprogramavs j elektroninei skaiiavimo mainai. Per 40
nenutrkstamo darbo valand maina paruo piln sra, Sudaryt i 12 261 sprendinio. Taigi Finkas nepaprastai
tiksliai nusak rezultat, praleids i viso tik 37 variantus.
Prireikt daugelio puslapi Finko gautoms pagrindinms ivadoms, ianalizavus 12 261 sprendin, trumpai idstyti. Gaila, bet n viena i rast konfigracij nepasiymi dvipuse simetrija.
Kvadratus, sudarytus i dviej staij. vienos spalvos trikampi, vadinsime deimantais". Tuomet maksi-

16 pav. Trys 12 261 udavinio apie vairiaspalvius kvadratus sprendiniai: vys (kairje), 3 izoliuoti deimantai" (viduryje) ir 13 izoliuot deimant" (deinje)

malus deimant", sudarani staiakampyje vienspalvi

polioinino element, skaiius lygus dvylikai. Tok element matome pavaizduot 16 paveikslo kairiajame staiakampyje. Jame ess dvyliktosios eils poliomino elementas turi dvipus simetrij ir panaus v. Minimalus
izoliuot deimant" skaiius (deimant", i vis pusi
apsupt kit spalv kvadratais) lygus trims. Centrinia"
me 16 paveikslo staiakampyje visi trys izoliuoti deimantai" skirting spalv.
16 paveikslo deinje pavaizduotas maksimaliai galimas izoliuot deimant" skaiius lygus trylikai.
Atkreipkite dmes, kad kiekviename paveiksle taip
onini kratini yra horizontalus tiltas", sudarytas i
trij tos paios, kaip ir staiakampio pakraiai, spalvos
izoliuot deimant".
Visikai akivaizdu, kad i 24 nuspalvint kvadrat
negalima sudaryti 2 X 1 2 matmen staiakampio, nes, sudarant staiakamp, kiekviename kvadrate vienas trikampis btinai turi bti tos paios spalvos, kaip ir staiakampio kratins. Pamginkite, vilgtelj 15 paveiksl, rodyti, kad i t 24 vairiaspalvi kvadrat 3 X 8 matmen
staiakampio taip pat negalima sudaryti.
Kubas paprasiausias i taisyklingj briaunaini,
kuriais galima upildyti trimat erdv; todl trimaio
domino elementus sivaizduosime kaip kubelius. Nuda j sienas dviem spalvomis, gausime ne daugiau kaip

deimt skirting kubeli. Sis skaiius perdaug maas,

kad mus domint. Antra vertus, turdami galimyb naudotis trimis spalvomis, gausime per daug skirting kubeli (57). Kai spalvos ne trys, o eios, eiaspalvi kubeli bus 2 226; tai didelis skaiius, bet i jo galima surinkti ideal komplekt, sudaryt i 30 kubeli, kuri visos eios sienos skirting spalv.
Lengva suprasti, kad 30 yra maksimalus skaiius.
Kiekvieno kubo viena siena turi bti, tarkime, raudona.
Jai prieinga siena gali bti bet kokios i penki spalvos.
Kitas keturias spalvas galima paskirstyti eiais skirtingais bdais, taigi skirting kub bus 5 x 6 = 30. (Du kubai
laikomi skirtingais, jei j iklotini negalima sutapdinti
taip, kad vis sien spalvos sutapt.)/
17 paveiksle pavaizduotos 30 kubeli iklotins. is
30 kubeli rinkinys, kur, matyt, sugalvojo taip pat Makmagonas, klasikinis domiosios geometrijos pavyzdys.
Sumeistrauti komplekt labai varginantis darbas, bet
jums bus atlyginta su kaupu kruopiai nuspalvinti
kubeliai taps mgstamu js eimos aislu. Jie tarnaus
deimtis met: nereiks nei remontuoti, nei keisti elektros
baterij.
Kubeliai gali bti plastmasiniai arba mediniai, geriau
su lygiai nugludintomis sienomis. J galima nusipirkti
arba isipjaustyti paiam. Kubeliai gali bti ne dayti,
o apklijuoti skirting spalv popieriniais kvadratais.
Pirmam pratimui paimkite bet kur i trisdeimties kubeli. Raskite dabar tok, kur alia pirmojo galima padti taip, kad sienos, kurios lieiasi, bt vienos spalvos,
virutiniai kvadratai kitos, o kitos keturios sienos
taip pat vienod spalv. Toks kubas visada galimas. Tie
du kubeliai bus veidrodinis vienas kito atspindys, todl
galima sakyti, kad, kaip ir visos materijos dalels, kubas
turi savo antikub.
Kai iekoma reikalingo kubelio, galima sutaupyti daug
laiko, idstant kubelius eilmis ir apveriant kiekvien
eil i karto, suspaudus j pirtais i gal. Tarkim, jums
reikia rasti kubel, kurio prieingos sienos yra raudonos
ir mlynos spalvos. Idstykite kubelius eile, kad raudonos sienos bt viruje; dabar apverskit eil ir iimkite
i jos visus i viraus mlynus kubelius. Arba, tarkime,
jums reikalingi kubeliai, kuri viena virn sudaryta i
mlynos, geltonos ir alios spalvos sien. Idstykite ku-

EI

HD

ta-

mm

m
g

wm

mm

m
n

mm
a

CE

17 pav. 30 vairiaspalvi kubeli iklotins

belius eile, kad mlyna siena bt viruje. Apverskite vis eil ir iimkite kubelius, kuri virus geltonas arba
alias. I likusi kubeli sudarykit eil, kurios virus
alias, apverskite j ir iimkite kubelius, kuri virus mlynas ir geltonas. Visi kiti kubeliai bus iekomieji.
I dviej kubeli -negalima sudti gretasienio, kurio
kiekviena siena bt vienos spalvos. Utat eis kubelius
galima taip idstyti eile, kad kiekvienoje pusje bt
visos eios spalvos. Galimas io udavinio graus

variantas: padarykite taip, kad kubeliai liestsi vienod

spalv sienomis ir kad eils galai bt vienodi.
Kitas galvoskis sudtingesnis. Atidkite j al kur
nors kubel. Atrinkite i likusi 29 kubeli atuonis ir
pastatykite i j 2x2x2 matmen kub, kuris bt tiksli
atidtojo kubelio kopija, tik dukart auktesn. Dar pridursime, kad maieji kubeliai turi liestis vienod spalv sienomis. (Toks variantas visada galimas ir nepriklauso nuo
atidtojo kubelio nuspalvinimo tvarkos. S atradim Makmagonas priskyr savo biiuliui, pulkininkui Dulijanui
Doselinui.)
Sprendimui tinka lik tam tikri atuoni kubeliai, ir
vargu ar jums pavyks juos atrasti, jeigu neinote kokio
nors sisteminio metodo. Man atrodo, geriausias bdas
toks.
Pairj, kokios spalvos trys atidtojo kubelio prieing sien poros, i 29 kubeli atrinkite tuos, kurie turs
bent vien toki sien por. Liks 16 kubeli. Paverskite
atidtj kubel taip, kad jis bt jus atsuktas viena i
virutini virni ir jums bt matomos tik trys sienos,
sudaranios t virn. Tarp likusi 16 kubeli galima
rasti du tokius, kuri trys sienos prie vienos virnes isidsiusios taip, kaip atidtojo kubelio. Tuos du kubelius' atidkite al, o pavyzd pasukite save kita virne, raskite vl por kubeli, turini toki pat virn.
Gal gale js atrinksite atuonis kubelius (po du
kiekvienai pavyzdio virutinei virnei), kurie ir bus
iekomieji. Paskui sudti galvosk jau visai paprasta.
Egzistuoja, matyt, du modeliai, kurie sudlioti i esms skirtingai; smojingas bdas, kaip tuos modelius
paversti vien kitu, parodytas 18 paveiksle (j sugalvojo
L. Vosburgas Lionsas). Pasirodo, kad tie bdai labai domiai susij: 24 vieno kubo iorins sienos yra 24 kito
kubo vidins sienos, ir jeigu tik abu kubai vienodai orientuoti, tai kiekvienas kubelis viename i j uima viet, diametraliai prieing tai, kuri jis uimt kube, sudtame
antru bdu.
Lionsas nustat, kad, sustaius mint kub, galima
irinkti nauj pavyzd i likusi 21, o i kit 20 galima
irinkti 8 kubus ir sudlioti 2 2 2 matmen kub, nuspalvint taip, kaip ir pavyzdys. Maai kam tai pavyksta,
neinant, kad naujasis pavyzdys turi bti senojo pavyzdio veidrodinis atspindys, o reikalingi atuoni ku-

f
18 pav. Kubo perstatymas pagal Lions:
a pradinis variantas, kuriame kvadratai i viraus raudonos (brkniuotos),
i apaios juodos spalvos.
Vidines juodas ir raudonas sienas reikia idstyti taip, kaip parodyta paveiksle. Virutin pus figros nuimkite ir padkite i deins; b kiekvien
stulpeli pasukite 90 k a m p u rodyklmis paymta kryptimi. D a b a r kairiosios
puss k v a d r a t u spalva i apaios turi bti raudona, o deiniosios puss kvadrat spalva i viraus juoda; c pasukite stulpelius (sudaranius kiekvien
pus) taip, kad sienos A sutapt; d sudkite kiekvien stulpeli taip, kad i
kairs but juodos, o i deins raudonos (priekins) sienos; e deinij
pus pastatykite ant kairiosios. Gavote antrj modeliuko v a r i a n t .
3. Matematika laisvalaikiu

33

beliai tai kaip tik tie, kurie lieka i eiolikos, atrinkus

kubelius pirmajam modeliui.
inoma daug kit galvoski su vairiaspalviais kubeliais. Cia pateikiami i F. Vinterio paimti udaviniai,
reikalaujantys sudti 2 X 2 X 2 matmen figr. Visuose
modeliuose turi bti pritaikyta domino taisykl", reikalaujanti, kad liestsi tik vienodos spalvos sienos. Stai tie
modeliai:
1. Deinioji ir kairioji kubo siena nudaytos viena
spalva, priekin ir upakalin kita. Virutin siena nudayta treia spalva, apatin ketvirta.
2. Dvi prieingos sienos nudaytos ta paia" spalva,
o kitos keturiomis skirtingomis spalvomis.
3. Deinioji ir kairioji siena nudaytos viena spalva,
priekin ir upakalin kita. Virus i r apaia nudayta
visomis kitomis keturiomis spalvomis (kiekvienoje sien o j e p o keturis skirtingos spalvos kvadratus).
- 4. Visos sienos nudaytos tomis paiomis keturiomis
spalvomis.
Negalima, matyt, sudlioti 2 2 2 matmen kubo, kurio priekin ir upakalin siena bt vienos spalvos, deinioji ir kairioji kitos, o virus ir apaia treios, su
slyga, kad maieji kubeliai liestsi vienodos spalvos
sienomis. Galima sudlioti 3 X 3 X 3 matmen kub su vis
ei spalv sienomis, taiau ia tenka paeisti domino
taisykl.
Domino tipo loimams galima pritaikyti bet kokius
dvimaio ir trimaio domino elementus. J A V parduotuvse iki iol dar galima pamatyti dom loim Kontaktas" (pirmieji pavyzdiai buvo ileisti 1939 metais), kuriame naudojami lygiakraiai trikampiai. Spalvoti kubeliai sudaro pagrind keli loim, i kuri geriausiu
laikau vairiaspalv bokt".
Du lojai sdi vienas prieais kit. Prie kiekvien
yra priedanga, kuri nesunku pasigaminti i ilgos 25 cm
ploio kartono juostos; kratai ulenkiami, kad priedanga stovt vertikaliai. Kubeliai sudedami dut arba
maiel ir traukiami i ten po vien.
Kiekvienas lojas iima i maielio septynis kubelius ir slepia juos u priedangos. Praddamas loim,
pirmasis dalyvis deda vien kubel stalo viduryje. (Kad
nusprstute, kieno pirmas jimas, papraykite prieinink suminti tris kokias nors spalvas ir paskui meskite

kubel. Jeigu ikris bent viena i sumint spalv, loim pradeda js

prieininkas. Prieingu atveju pradedate js.) Antrasis lojas prie jo savo
kubel padeda taip, kad liestsi vienod
spalv sienos. Prieininkai, paeiliui priddami po vien kubel, stato bokt,
kurio pagrindas yra kvadratinis keturi
kubeli sluoksnis. Kiekvieno lojo tikslas idlioti visus savo kubelius.
Loimo taisykls tokios:
1. Prie pradedant dti nauj kubeli sluoksn, reikia baigti prie tai buvus.
2. Kubel galima dti bet kuri
laisv viet, jeigu tuo nepaeidiami du
reikalavimai: pirmiausia, susilieia vienod spalv sienos, antra, padtas kubelis nekliudo ubaigti sluoksnio statybos. Pavyzdiui, 19 paveiksle kubelis A
19 pav. Loimas
bt padtas ne pagal taisykles, jeigu
vairiaspalvis
boktas"
kokia nors matoma gretimo kubelio siena turt bendr kratin su jai statmena tos paios spalvos kubelio A siena.
3. Jeigu loimo taisykls neleidia lojui kloti sav
kubeli, jis turi imti vien kubel i maielio. Tarkime,
kad is kubelis tinka loimui tsti. Tuomet lojas, jeigu
jis to nori, gali padaryti jim. jimas praleidiamas tais
atvejais, kai aidimo taisykls draudia dti iimt kubel arba kai lojas tiesiog nenori daryti jimo.
4. Jeigu lojas strategijos sumetimais nori praleisti
jim, jis turi teis tai padaryti bet kada, tik btinai
pams vien kubel i maielio.
5. Partija baigiama, kai vienas i dalyvi nebeturi n
vieno kubelio. Nugaltojas gauna tris takus u iloim
ir po vien tak u kiekvien kubel, likus prieininkui.
6. Kuomet kubeliai maielyje baigiasi, lojai daro jimus paeiliui tol, kol kuris nors i j nenori daryti jimo
arba priverstas j praleisti. Tuomet jo prieininkas deda
kubelius tol, kol praleidiantysi jimus gali arba nori toliau loti. Jeigu abu lojai nnori arba negali, nepaeisdami taisykli, toliau loti, tai loimas nutraukiamas,

o nugaltoju laikomas tas, kuriam liko maiau kubeli. Likusi kubeli skirtumas lygus ilot tak skaiiui.
7. Loimas tsiasi, kol kuris nors surenka i anksto
susitart tak skaii.
Siek tiek pasipraktikav loti vairiaspalv bokt", js
atskleisite paias vairiausias strategijas. Tarkim, js
prieininkas pradjo kloti nauj kubeli sluoksn, o js
teturite du kubelius. Js pasielgtute- klaidingai, uimdami
langel, diametraliai prieing prieininko kubeliui, nes
drauge prarastute galimyb padti likus kubel. Vietoj
to js turite padti savo kubel gretimame langelyje, siekdami sekaniu jimu baigti loim.
Atskleisdami vis naujas strategijas, pradedate dar giliau suvokti loim, o tai savo ruotu ugdo js meistrikum ir drauge didina iloimo tikimyb.
A su malonumu iklausyiau bet kokius skaitytoj
pasilymus tam loimui pagerinti arba praneimus apie
kokius nors naujus loimus bei galvoskius su kubeliais,
tokius kubelius, kuri kiekvienas nudaytas ne daugiau
kaip 50 met, taiau, loiant jais, dar gali slypti daug
netiktum.
Daugel galvoski su kubeliais dar reikt tirti. Inagrinsime, pavyzdiui, 57 vienaspalvius, dvispalvius ir
trispalvius kubelius. I io komplekto galima isirinkti 27
tokius kubelius, kuri kiekvienas nudaytas ne daugiau
kaip dviem spalvomis. O i 27 kubeli galima sudti didel 3 X 3 X 3 matmen kub ir pritaikyti j naujiems galvoskiams kurti.
Galima paimti 30 trispalvi kubeli ir pabandyti sudti i j figras, kuri negalima sudaryti i 30 eiaspalvi kubeli.
Ar galima, pavyzdiui, sudti i j raudon kub, nepaeidiant prasto reikalavimo, kad susilieianios sienos bt vienos spalvos?
Anglijoje kadaise buvo pardavinjamas atuoni spalvot kubeli komplektas. Kubelius reikjo pagal tam tikras taisykles sudti vien didel 2 X 2 X 2 matmen kub. aislas vadinosi Meibloksas", bet ant duts buvo
parayta, kad j sukr Makmagonas.
Daugelyje ali pardavinjamas vairiai vadinamas
populiarus galvoskis: keturi kubeliai, kuri kiekvienas
nudaytas keturiomis spalvomis. Juos reikia sudti eile
taip, kad kiekviena gautos 1 X 4 matmen prizms pus
K l a i d o s atitaisymas
M . G a r d n e r i o k n y g o j e M a t e m a t i k a l a i s v a l a i k i u " dl spaustuves
kalts liko klaida. 36 p u s l a p i o 19 eilut i viraus skaityti taip: Apraytieji 30 v a i r i a s p a l v i kubeli i n o m i j a u d a u g i a u "

bt sudaryta i vis iketuri spalv sien (idstyt bet

kuria tvarka). Kad nereikt dayti sien, kartais kubeliai apklijuojami paveiksliukais.
P a t e i k s i m e toki kubeli n u s p a l v i n i m o schem. Tarkime, k a d pasir i n k o m e keturias spalvas: r a u d o n , m l y n , a l i ir g e l t o n . Keturi
kubeli iklotins atrodo t a i p :
I
alia

geltona
geltona mlyna
alia
raudona

II
alia

raudona
geltona mlyna
mlyna
alia

III
raudona

geltona
geltona mlyna
mlyna
alia

IV
raudona

mlyna
geltona mlyna
alia
raudona

Teisingai sudti tokius kubelius u d a v i n y s , k a i p bebt keista,

toli g r a u nelengvas. J o sprendin g a l i m a g a u t i taip. Sudti kubelius
tokia tvarka, k a i p jie ia surayti, stulpeliu. I kubelis turi b t i viruje,
I V a p a i o j e . Paskui I kubel reikia pasukti prie l a i k r o d i o rodykl
( i r i n t i apaios) 1/4 p i l n o a p s i s u k i m o , I I 1 / 2 apsisukimo, I I I
3/4 apsisukimo. Pastebsime, k a d p r a d i n j e p a d t y j e vis kubeli geltona pus viruje, o m l y n a deinje. K a i p rasti tokj sprendin, suinosite, perskait H a y n a h >KH3Hb" 1969 m., N r . 9 (vert.
pastaba).

ATSAKYMAI
Papasakojome apie tris skirtingus Makmagono galvoskio sprendinius. Udavin apie skirting spalv kubus
paliekame skaitytojams sprsti savarankikai.
[rodykite, kad i 24 spalvot kvadrat negalime sudti
3 X 8 matmen staiakampio, nepaeid loimo taisykli.
Vis pirma irinkite bet kuriuos keturis kvadratus, kuri
kiekvienas turi po du gretimus vienos spalvos trikampius.
Tuos kvadratus padkite staiakampio kampuose. Paskui
tos paios spalvos trikampi dar liks keturiolikoje kvadrat, o kratams upildyti reikt lygiai keturiolikos kvadratli. Maiausiai trijuose i j parinktos spalvos trikampiai bus diametraliai prieingi vienas kitam, ir staiakampio viduje prie j teks pristatyti tris papildomus
kvadratus, turinius tokius paius trikampius. Bet kvadrat daugiau nra (visi jie sudti pakratyje), todl ir
3 X 8 staiakampio sudaryti negalima.

IV

skyrius

Haroldas S. M. Kokseteris
Matematikai profesionalai paprastai mgsta panarplioti matematinius galvoskius arba kai kada paaisti
achmatais. Tai padeda atitrkti ir pailsti nuo rimt
samprotavim. Antra vertus, daugelis talenting ir isi-,
lavinusi galvoski iradj turi tik elementariausi
matematikos ini. Haroldas S. M. Kokseteris, Toronto
universiteto matematikos profesorius, yra, kaip reta, ir
ymus matematikas, ir drauge ne per daug rimt savo
mokslo skyri specialistas.
Haroldas Skotas Makdonaldas Kokseteris gim 1907
metais Londone. Matematin isilavinim sigijo I\embride, Triniti kolede. ;
Jo knygose Neeuklidin geometrija" (1942), Taisyklingieji politopai" (1948) ir Realioji projektyvin ploktuma" (1955) nagrinjamos svarbios matematikos problemos. Be to, Kokseteris perdirbo ir suredagavo klasikin
U. U. Rouzo Bolo veikal Matematins apybraios ir
pramogos" ir daugeliui urnal para imtus straipsni
i domiosios matematikos. 1961 metais pasirod Kokseterio knyga vadas geometrij" *, kuri inagrinsime
iame skyriuje.
Knyga reikminga dl daugelio prieasi. Vis pirma
ji nepaprastai daug apima. Aprpdama vairias geometrijos sritis, knyga supaindina skaitytoj su tokiomis svokomis, kurias anaiptol ne visuomet galima rasti vadiniuose kursuose: neeuklidin geometrija, kristalografija,
grupi teorija, taisyklingosios gardels, geodezini teorija," vektoriai, projektyvin geometrija, afinin geometrija
ir topologija. Knyga parayta aikiai, gera matematine
kalba. J reikia skaityti ltai ir atidiai, bet u sugait
laik jums kompensuos paintis su gausia mediaga,
nuostabiai sutilpusia palyginti nedidelje knygoje. Tekste
jauiamas autoriui bdingas jumoras, neprastas sugebjimas suvokti matematikos gro, didel meil aidimams.
Knygos skyriai daugeliu atvej pradedami vykusiai pa* . C. M, K o c e e p. Beeaemje b reOMerpmo. M , h3^-bo Hay
Ka, 1966.

rinktomis citatomis, neretai i Luiso Kerolio, artimomis

paties autoriaus domiems galvoskiams.
Kai kuriuose skyriuose pateikti tik gana sunkus
domieji udaviniai, kuri dal elementariau inagrinjome knygoje Matematiniai galvoskiai ir pramogos" *:
auksinis pjvis, taisyklingieji briaunainiai, topologins
domybs, emlapio spalvinimas, rutuli sudjimas ir t. t.
Tekst papildo vairs doms ir maai inomi praneimai. Ar daug skaitytoj ino, pavyzdiui, kad 1957 metais Gudri" kompanija upatentavo Miobijaus lap? Patente Nr. 2784834 apraomas ant dviej skriemuli udtas guminis diras, naudojamas kartoms mediagoms arba abrazyvams transportuoti. Prie sujungiant diro galus, vienas galas persukamas 180. Tuomet kroviniai gali
judti abiem diro pusmis arba (tai tas pats) vieninteliu
jo paviriumi. (Tarp kitko, Gudri" kompanija ne pirmoji upatentavo iradim, pritaikydama Miobijaus lap.
1923 metais buvo gautas patentas Miobijaus lapo formos
begalinei kino juostai, kurios abiejose pusse buvo galima
rayti gars, o 1949 metais--lifavimo dirui, taip pat
.turjusiam Miobijaus lapo form. Apie tai prane skaitytojai, tod.l visikai galimas dalykas, kad yra ir kit iradim, kuri a tiesiog neinau.)
Ar daugelis ino, kad Getingeno universitete stovi didiul d su rankraiu, kuriame
aprayta,
kaip
skriestuvu ir liniuote nubraiyti taisykling daugiakamp,
turint]
65 537
kratines.
Nubraiyti
daugiakamp,
turint pirmin skaii kratini, galima tik su slyga,
jeigu is skaiius yra ypatingo pavidalo ireikiamas
formule
2a"+1.
Tokie skaiiai vadinami Ferma skaiiais. inomi penki tokie skaiiai: 3, 5, 17, 257 ir 65 537. Kokseteris rao, kad
vargas, kuriam pavyko nubraiyti tok daugiakamp, udavin sprend deimt met. Niekas neino, ar egzistuoja daugiakampis, kurio kratini skaiius bt ireiktas
didesniu pirminiu, skaiiumi J r kur bt galima nubraiyti skriestuvu ir liniuote. Jeigu toks daugiakampis ir eg* Tais atvejais, kai autorius remiasi savo pirmuoju matematini
galvoski rinkiniu, turima galvoje knyga M . T a p A n e p. MaTeMa-

THTOCKHe H pa3BJieqenH51. M., H3A-B0 , 1971.

zistuoja, tai j brti vis

tiek beprasmika, nes jis
turi
turti
astronomin
skaii kratini.
Gali
atrodyti,
kad
trikampis (emiausios eils daugiakampis)
taip
kruopiai itirtas senovje, jog nieko naujo atrasti
jame
negalima.
Taiau
vien per pastaruosius de20 pav. Morljaus teorema
imtmeius buvo atrasta
daug nuostabi trikampio
teorem, kurias savo laiku bt galjs atrasti Euklidas.
Vienas geriausi Kokseterio inagrint pavyzdi yra
Morljaus teorema, kuri pirm kart 1899 metais atrado
Frenkas Morljus, Dono Hopkinso universiteto matematikos profesorius ir raytojo Kristoferio Morljaus tvas.
Kokseteris rao, kad 'garsas apie atradim labai greitai
pasklido tarp matematik, bet iki 1914 met nebuvo ispausdintas n vienas rodymas.
Morljaus teorema aiki i 20 paveikslo. Jame pavaizduotas bet koks' trikampis, kurio visi kampai padalyti
tris dalis. Atkarpos tiesi, dalijani kampus, visuomet
susikerta lygiakraio trikampio, vadinamu Morljaus trikampiu, virnse. Sis maas lygiakratis trikampis ir
nustebino matematikus. Profesorius Morljus para kelet vadovli, dirbo daugelyje ne maiau svarbi matematikos srii, bet nemirtingas tapo, atrads i teorem.
Kodl ji nebuvo atrasta anksiau? Kokseteris mano, jog
prieastis ta, kad klasikins matematikos poiriu negalima padalyti kampo tris lygias dalis, ir matematikai, tai
inodami, veng teorem ,apie kampo trisekcij. Kokseteris knygoje pateikia sav Morljaus teoremos rodym.
Udavinys apie vidaus kampo pusiaukampin, inomas
ir kaip Steinerio-Lemaus teorema, literatroje svarstomas
dar plaiau, negu Morljaus trikampis. Teorem pirm
kart 1840 metais pasil S. L. Lemus, o pirmasis j rod Steineris. rodymas plaiai idstytas
daugelyje
straipsni ir vadovli.
Kit trikampio teorem iliustruoja 21 paveikslas. Pastaruoju laiku ji plaiai inoma. Jeigu dviej vidaus kamp prie pagrindo pusiaukampins yra lygios, trikampis

lygiaonis. Pamginkite tai

rodyti!
Elementariojoje
geometrijoje nra painesnio udavinio. Atvirktin
teorema (lygiakraio trikampio kamp prie pagrindo pusiaukampins yra lygios) siekia dar Euklido
laikus ir labai paprastai
rodoma. rodyti tiesiogin
teorem i pirmo vilgsnio, atrodo, labai paprasta, bet i tikrj tai gana
sunkus udavinys. Kitados
A. Hendersonas ispausdino deimt ilg ir paini
ios teoremos rodym. Savo darb (beveik 40 puslapi apimties) jis pavadino Pastaba dl udavinio apie vidaus kamp pusiaukampins"'.
Kokseterio knygoje skaitytojo laukia malonus netiktum a s naujas ir, kaip reta, paprastas rodymas; jam ivesti tereikia tik keturi pagalbini linij.
Atrads puiki teorem, autorius kartais nori idstyti jos prasm eilmis. domus pavyzdys inomo chemiko
Frederiko Sodio, iradusio" od izotopas", poema
Tikslus buinys". Idsius tris bet kokio didumo apskritimus taip, kad kiekvienas liest kitus du, visuomet bus
ketvirtas apskritimas, lieiantis iuos tris.
Paprastai ketvirt apskritim galima ivesti dviem bdais: vienas j didj apskritim apibrti apie tris mauosius. Du galimi sprendimai 22 paveiksle pavaizduoti
punktyru. Koks i keturi vienas kit lieiani apskritim dydi santykis? Vliau Sodis prisipaino, kad jis
taip ir nesuprato, kaip gavo i grai simetrik formul: (a, b, c ir d dydiai, atvirktiniai apskritim spinduliams) :
a 2 + &2 + c 2 -M 2 = C/ 2 ) {aM-b + c-\-d)2.
Dydis, atvirktinis skaiiui n, apibriamas* kaip-^- ;
trupmena, atvirktin duotajai, gaunama, sukeitus skaitikl
ir vardikl. Dydis, atvirktinis spinduliui, lygus apskritimo
kreivumui. gaubtos kreivs (pavyzdiui, didiojo apskritimo, ivesto apie tris mauosius) kreivumas laikomas

22 pav. Frederiko Sodio tikslus buinys"

neigiamu ir apibriamas neigiamu skaioiuri. Sodis poemoje vietoje termino kreivumas" pavartojo od ilinkimas". Kokseteris cituoja itrauk i poemos:
Sakykim, kreivs ilinkimas
Tai atvirktinis spindulys.
Visiems aikus susitarimas,
Su kreivumu susijs jis.
Jei tiess ilinkimas nulio vertas
Tai gaubtumas neigiamo sutvertas.
tai apskritimai keturi
S u m a n prietemoj pasibuiuoti.
Euklidas to netar,
K o apie meil j a m svajoti.
O a apskritimus pieiau
Ir grai formul gavau:
Vis ilinkim kvadratus susumav
Bsime sumos kvadrato pus gav.

Galvoski mgjams Sodio formul padeda gerokai

sutaupyti laik; geometrijos vadovliuose danai pateikiamus udavinius apie susilieianius apskritimus be ios
formuls nelengva isprsti. Stai pavyzdys: kokie apskritim, nubrt punktyru 22 paveiksle, spinduliai, kai trij
itisini apskritim spinduliai lygs 1, 2 ir 3 cm? Sprendiant udavin, galima, aiku, nubraiyti daug staij

trikampi ir, atkakliai taikant Pitagoro teorem, apskaiiuoti spindul, o taikant Sodio formul, gaunama paprasta kvadratin lygtis, kurios dvi aknys yra atvirktins iekomiems spinduliams. Teigiama aknis -g-, lygi
6
maojo punktyrinio apskritimo kreivumui, atitinka ^ cm
spindul. Neigiama aknis ( y ) lygi didiojo apskritimo
kreivumui; vadinasi, jo spindulys lygus 6 cm.
Skaitytojai, jeigu domu, gali patikrinti i formule,
sprsdami kit udavin. Tarkime, ploktumoje ivesta
ties, kurioje yra dviej vienas kit lieiani sfer lietimosi su ploktuma takai; sfer spinduliai 4 ir 9 cm.
Reikia apskaiiuoti didiausi spindul sferos, kuri bt
galima padti ant tos ploktumos taip, kad visos trys
sferos viena kit liest, o j lietimosi su ploktuma takai
bt vienoje tiesje. Sprendiant udavin, vietoj Sodio formuls galima taikyti Kokseterio pareinamyb,
ymiai suprastinani skaiiavim. Kai dydiai a, b ir c,
atvirktiniai trims spinduliams, inomi, tai dydis, atvirktinis ketvirtajam spinduliui, einaniam Sodio formul,
lygus
a-\-b + c2

Vab

bc+ac.

Kokseterio knyga turtinga iliustracij, [domiausios

j yra skyriuose, skirtuose simetrijos klausimams ir grupi teorijos reikmei, sudarant pasikartojanius ratus,
kuriuos pratome matyti apmualuose, plyteli bei parketo grindyse ir t. t. Matematikas toks pat rat krjas,
kaip dailininkas arba poetas, cituoja angl matematiko
G. G. Chardio odius Kokseteris. Jeigu matematiniai
ratai pasirodo es patvaresni, negu eils ar dailininko
drobs, tai tik dl to, kad jie iausti i idj".
Ratas, sudarytas i nesusikertani daugiakampi,
tarp kuri nra tarp, vadinamas mozaika arba parketu.
Taisyklinga vadinama mozaika, itisai sudaryta i vienod taisykling daugiaka'mpi, idstyt taip, kad jie turi
bendras virnes (kitaip tariant, vieno daugiakampio
virn negali sutapti su kurio nors kito daugiakampio
kratins vidiniu taku). I viso yra trys taisyklingos
mozaikos: mozaika i taisykling trikampi, primenanti
achmat lent, mozaika i kvadrat ir mozaika i taisyk-

lingu eiakampi, kuri galima pavaizduoti bii koriais

ir eiakampmis plytelmis, kokiomis buna iklotos voni grindys. Kvadratais ir trikampiais galima ukloti vis ploktum ir tada, kai j virns nesutaps. eiakampiai tam tikslui netinka. .
Pusiau
taisyklingomis"
mozaikomis
vadinamos
tokios, kuriose dviej arba daugiau ri taisyklingi daugiakampiai, turintys bendras virnes, isidsto tuo paiu cikliniu nuoseklumu aplink kiekvien virn. inomos atuonios tokios vairi kombinacij mozaikos, sudarytos i trikampi, kvadrat, eiakampi, atuoniakampi ir dvylikakampi (23 pav.). Visomis jomis galima dekoruoti linoleum. Tos mozaikos, iskyrus deinj apatin piein, kur apra Kepleris, nesikeiia, atspindjus
veidrodyje. Yra dvi veidrodins io rato atmainos. Nuspalvinus vairiomis spalvomis kelet deimi tam tikro
didumo ir formos kartotini daugiakampi, galima puikiai praleisti laik, sudarinjant i j mozaikas. Nepaisydami bet koki apribojim idstyti daugiakampius virnse, i to paties rinkinio galsite sudti be galo daug
vairi mozaik. (Kai kuriuos nuostabius i netaisykling, bet simetrik mozaik pavyzdius galima
rasti
H. Steinhauzo knygoje Matematinis kaleidoskopas".)
Plokios mozaikos i pasikartojani rat sudaro
septyniolika skirting simetrijos grupi. Tai i esms
skirtingi bdai dvimatei erdvei ratais upildyti. Grupi
elementai yra ios operacijos (fundamentalios' - sritys
lieka tos paios): jos judjimas ploktumoje, poskis arba atspindys veidrodyje. Septyniolika simetrijos grupi
yra labai reikmingos kristalografijoje. Kokseteris pasakoja, kaip 1891 metais rus kristalografas J. S. Fiodorovas pirmasis rod, kad t grupi yra septyniolika. Menas padengti ploktum pasikartojaniais ornamentais,
ra Kokseteris, suklestjo X I I I amiaus Ispanijoje, kai
maurai naudojo visas septyniolika simetrijos grupi; jie
tobulinosi, puodami Algambr. Pirmenyb, teikiama abstraktiems pieiniams, aikinama tuo, kad buvo grietai
laikomasi antrojo korano sakymo (Nesusikurk "dievaiio")."
Nebtina apsiriboti abstrakiomis formomis. Kokseteris pasakoja apie irading oland meninink Moric
Eer, kuris esminmis sritimis laikydavo gyvn figras
ir septyniolikos grupi pagrindu sudarydavo vairias

24 pav. Moricas Eeris. Matematin mozaika. Raitelis ant irgo"

mozaikas. Kokseteris pateikia vien nuostabiausi Eerio

mozaik (24 pav.) Raitelis ant irgo". Kita jo mozaika pavaizduota 25 paveiksle. Kokseteris rao, kad i pirmo vilgsnio mozaika Raitelis ant irgo" gaunama, paprastai perkeliant pagrindin piein iilgai vertikali ir
horizontali ai; bet, geriau siirjus, matyti, kad fon sudaro tas pats pieinys. Dar domesn simetrijos grup iam ornamentui realizuojama vadinamais slystaniais
atspindiais: figr lygiagreiai perkeliant ir drauge j
atspindint veidrodyje. Tiesf~ sakant, inagrinto pieinio
negalima laikyti mozaika todl, kad jos pasikartojantis
elementas nra daugiakampis. Tai ypatingos mozaik klass ornamentas..ias mozaikas sudaro absoliuiai vienodos,
netaisyklingos formos figros, glaudiai suderintos viena

25 pav. Moricas Eeris. Mozaika Diena ir naktis"

su kita. (inomas panaus galvoskis, kuriame reikia i

zigzagins formos gabaliuk sudti kubel.) Mozaikos
elementus paprasta padaryt, kai jie yra kokios nors abstrakios formos, bet kai mozaika sudaryta i moni ar
gyvn figr, jas padaryti nelengva.
26 paveiksle pavaizduota viena inom Eerio mozaik litografija odis", kuri menininkas sukr 1942
metais. Pasak Eerio, mozaika iliustruoja biblijos aikinam pasaulio sutvrim. I pilko rko paveikslo centre
(i pradi buvo odis") atsiranda trikamps figros.
Tolstant nuo centro, kontrastas tarp viesi ir tamsi dmi stiprja, o pradins tiesios linijos mantriai ilinksta. Balti ruoai tampa fonu juodiesiems, o juodieji pieiniai sudaro fon, kuriame idstyti baltieji. Paveikslo

26 pav. Moricas Eeris. odis"

(litografija)

27 pav. Udavinio apie besibuiuojanias" sferas atsakymas

pakraiuose keistos figros virsta paukiais, uvimis ir

varlmis, kiekviena j gyvena savo aplinkoje: danguje,
vandenyje ir ant ems. Drauge pauktis laipsnikai virsta
uvimi, uvis varle, o varl vl paukiu. irovui
susidaro spdis, kad figros lyg juda laikrodio rodykls
kryptimi".
Plaiau apie Eerio matematin men pasakojama
urnalo Scientific American 1966 met balandio mnesio
numeryje. Ten pat pateiktas ir literatros sraas.

ATSAKYMAI
A siliau skaitytojams nustatyti, kam lygus didiausias spindulys sferos, kuri lieia ploktum ir dar dvi
viena kit lieianias sferas, kai visi trij sfer lietimosi
su ploktuma takai yra tos paios ploktumos vienoje
tiesje, o dviej sfer spinduliai lygs 4 ir 9 cm. 27 paveiksle pavaizduotas sfer kirtimas ploktuma, statmena lieiamjai ploktumai ir einania per ties, kurioje
yra lietimosi takai. Aiku, kad, laikant ties apskritimu,
kurio kreivumas lygus nuliui, udavin galima traktuoti
kaip keturi besibuiuojani" apskritim
problem.
Frederiko Sodio formul i Tikslaus buinio" pateikia
dviej punktyrini apskritim spinduli reikmes:

1 i r

36 cm. Didysis apskritimas yra iekomosios sferos ekvatorinis pjvis.

skyrius

Brid-it * ir kiti loimai

mogus niekur neparodo tiek iradingumo, kaip loimuose", ra Leibnicas Paskaliui. akmis, kryiukais
ir nuliukais, europietikais ir japonikais achmatais pa* Bridg-it anglikai skamba kaip moters vardas Bridita. Loimo
pavadinim galima iversti Permesk tiltel". Vertjo rus k. past.
4. Matematika laisvalaikiu

49

prastai loiama dviese. Tie

loimai, vis pirma, visada
baigiasi po baigtinio jim skaiiaus. Antra vertus, jiems neturi takos
atsitiktinumas,
bdingas,
pavyzdiui, kortoms arba
loimo kauliukams ir, pagaliau, treia, prieininkai
lodami mato vienas kito
jimus. Jeigu abu dalyviai
loia
racionaliai"
(laikosi optimalios strategijos), loimo baigtis yra
aiki i anksto; loimas
baigiasi arba lygiosiomis
arba vieno kurio nors dalyvio
pergale:
katras
veiks tas, kuris pradeda, ar tas, kuris daro antrj jim?
Siame skyriuje i pradi
papasakosime
apie
du paprastus loimus, ku28 pav. Loimas, uklojant domiriems inomos optimalios
no kauliukais staiakamp lent.
strategijos. Paskui inagLaimi tas, kuris pakloja paskutin
kauliuk
rinsime populiar
stalo
loim,
kurio
iloimo strategija atrasta visai neseniai, ir pagaliau vis
klas iki iol dar neitirt loim.
Loimams, kuri dalyviai stato kaladles ant lentos
arba, atvirkiai, nuima nuo jos, optimali yra vadinamoji
simetrin strategija. Inagrinsime klasikin tokio loimo
pavyzd. Lojai paeiliui bet kaip deda domino kauliukus
ant staiakamps lentos. Kauliuk turi pakakti visai lentai udengti. Laimi tas, kuriam pavyksta pakloti paskutin domino kauliuk. Lygiosiomis loimas baigtis negali,
todl kyla klausimas: kas laims, abiem dalyviams loiant
racionaliai? Pasirodo, kad tokioje situacijoje laimi tas,
kuris pirmasis pradeda. Jo strategijos esm pakloti pirmj domino kauliuk lentos viduryje (28 pav.), o visus
kitus kauliukus dlioti simetrikai prieininko padtims.
Visikai suprantama, jog jeigu prieininkui pavyksta ras-

ti lentoje laisv vietel, btinai bus laisva ir antra vieta,

simetrika tai, kuri um prieininkas.
Si strategija taikytina ir tuo atveju, kai vietoje domino kauliuktj loiama bet kokiomis kitomis plokiomis figromis, nekeiianiomis savo formos. Jas reikia pasukti 180 kampu. Pavyzdiui, ta pati strategija bus optimali,
kai lent reikia udengti graikikais kryiais, taiau T
formos figrai strategija keiiasi. Pairsime, ar ji tinka, klojant ant lentos cigaro formos elementus. Atsaky- mas gali atrodyti truput keistas: strategija teisinga, taiau reikia inoti, kad cigar galai yra skirtingos formos,
todl pirmj cigar reikia padti vertikaliai, apipjaustytu galu emyn! Sugalvoti tokius loimus visai nesudtinga. Susitarus i anksto dl loimo taisykli, galima pasirinkti bet kokias lentas ir apstatyti ias vairiausi form figromis. Vienais atvejais simetrin strategija garantuoja pirmojo arba antrojo lojo pergal, kitais optimalios strategijos nra.
Visai kitas simetrins strategijos tipas padeda nugalti tai tokiame loime. Ant stalo i susilieiani viena
su kita monet sudliojamas apskritimas. jimai daromi
paeiliui; vienu jimu galima paimti arba vien, arba dvi
greta esanias monetas. Iloia tas, kuris paima paskutin monet. Dalyvis, darantis antrj jim, visada gali
laimti. Po to, kai jo prieininkas antru jimu paims nuo
stalo vien arba dvi monetas, apskritimas pavirs ilenkta
grandine su dviem galais. Kai grandinje yra nelyginis
skaiius monet, lojas, darantis antr jim, turi paimti monet, lygiai nutolusi nuo grandins gal. O kai
monet skaiius grandinje lyginis, jis ima dvi vidurines grandins monetas. Abiem atvejais kitos monetos
sudaro dvi vienodo ilgio grandines. Kokias monetas dabar bepaimt prieininkas i vienos t grandini, antras
lojas kitu jimu turi imti monetas, esanias analogikose kitos grandins vietose.
Strategijos, panaios tas, kurias k tik inagrinjome, loim teorijoje kartais vadinamos porinmis strategijomis. iuo pavadinimu pabriama, kad visas loimas
sudarytas lyg i porini jim, o optimali strategija numato, kad vienam dalyviui padarius kok nors jim, prieininko jimas (nebtinai simetrikas) turi bti tos paios
jim poros. Rykiausias loim su porine strategija pavyzdys yra topologinis loimas brid-it, kuris jau koki

29 pav. Baigta brid-it partija. Baltieji"

laimjo

deimt met yra viena mgiamiausi vaik pramog.

Apie j kalbta knygos Matematiniai galvoskiai ir pramogos" 22 skyriuje.
29 paveiksle parodyta brid-it loimo lenta. Kai loimo laukas nupietas popieriaus lape, dalyviai paeiliui bria vertikalias arba horizontalias linijas, jungianias du
vienodos spalvos takus. Negalima tak jungti striai.
Vienas prieinink juodu pietuku sujungia juodus takus, antraskitos spalvos takus tokios paios spalvos
pietuku. Prieinink linijos niekur neturi susikirsti. Laimi tas, kuris pirmasis sudaro laut, jungiani dvi prieingas lentos savo" spalvos kratines. Daugel met buvo inoma, kad egzistuoja strategija, padedanti pasiekti
pergal lojui, daraniam pirmj jim, bet j rasti pavyko
ne i karto . J atrado loim teorijos specialistas O. Grosas. A paraiau Grosui laik, tikdamasis gauti ilg ir
sudting udavinio analiz, tikriausiai neprieinam eiliniam skaitytojui. Mano nuostabai, vis aikinim sudar brinys, kur matote 30 paveiksle, ir dvi tokios
frazs: Js pradedate loim ir darote jim, paymt
juoda linija kairiajame apatiniame brinio kampe. Toliau reikia loti taip: kiekvien kart, kai ties, kuri nubr prieininkas, kerta kokios nors punktyru paymtos

O
\

O
N
N

\
S

O
\

>

\
V

>> O"> \.
N
O

x
O

NNs o
X

\
O

\
X

\ \ \
\ \ \
i \ \ \
v

\N

O sN

30 pav. Strategija, padedanti pasiekti pergalg brid-it loime

V"

'

kreivs gal, js briate ties, kertani tos kreivs ant r 3j gal?" Si smojinga porin strategija padeda nugalti tam, kuris daro pirmj jim, bet vis jim skaiius nebus minimalus. Pats Grosas taip charakterizavo apraytj strategij: ji yra bukas ginklas prie buk
loj, gudrus prie gudr, bet ir vienu, ir kitu atveju
padeda laimti".
i
Grosas sugalvojo nemaai porini strategij, bet isirinko t, apie kuji k tik pasakojome. Ji turi du privalumus: pirma, yra labai nuosekli, antra, lengvai apibendrinama bet koki matmen loimo lauko atveju.
Atkreipkite dmes tai, kad brinyje i anksto nenumatytos linijos, jungianios lentos kratinius takus.
Brid-it loimo taisykls nedraudia toki linij, bet brti j nra prasms, nes pergalei pasiekti jos neturi takos.
Jeigu loiate taip, kaip parodyta brinyje, o js prieininkas staiga nubria linij iilgai lentos pakraio, tai
js darote atsakomj jim, sujungdami du kratinius arba, jeigu jums tai labiau patiks, bet kuriuos du lentos takus. Gaii atsitikti, kad atsitiktin jim jums paskui
padiktuos strategija, tuomet (nes j jau padarte), nubrkite koki nors kit linij. Papildoma linija lentoje
netrukdo, o kai kuriais atvejais net teikia tam tikr
9

privalum. Suprantama, dabar, kai inoma optimali pirmojo lojo strategija, brid-it netenka viso patrauklumo.
J loti gali tik tie, kurie dar negirdjo ios lidnos"
naujienos.
Nepaisant palyginti paprast taisykli, daugelio loim, kuriems reikia speciali loimo lauk, matematikai
ianalizuoti negalima. Prajusio imtmeio pabaigoje Anglijoje plaiai buvo inomas chalmos loimas, i kurio atsirado visa eima iki iol dar matematik neinagrint
loim.
1898 metais Bernardas So ra: Anglijoje priimta,
kad kiekvienos atskiros eimos, gyvenanios atskirame
name, nariai sdt atskiruose kambariuose ir arba tyldami skaityt knyg ar laikrat, arba lot chalm..."
I pradi chalm lo ant 16X16 matmen achmat
lentos (loimo pavadinimas kils i graikiko odio, reikianio uol"). Vliau pradtos naudoti vairiausi matmen ir form lentos. Loimas, nnai inomas kaip kinikos aks", yra vienas i daugelio vlesni chalmos
variant. Cia papasakosiu apie vien suprastint variant, kuris loiamas paprastoje 8 X 8 langeli achmat lentoje. I jo galima sudaryti vien dom ir vis dar neisprst galvosk i pasians dliojimo srities.
Pradedant loim, aks
idstomos lentoje kaip
prasta. jimai daromi beveik taip pat, tik su kai kuriais
pakeitimais:
1) draudiama stumti ak, kuri k tik peroko per
kit;
2) okinti galima ir per savo, ir per svetimos spalvos akes;
3) galimi jimai ir uoliai atgal.
Vienu jimu galima nuosekliai perokti per kelias bet
kokios spalvos akes, stovinias pagal langelio striain, bet definti tok jim su paprastu jimu (be perokimo) draudiama. Kiekvienas lojas stengiasi uimti
prieininko pradin pozicij, ir laimi tas, kuriam pirmam
pasiseka tai padaryti. Iloti galima ir tada, kai lentoje
susidaro tokia situacija, kad prieininkas negali daugiau
padaryti n vieno jimo.
Ianalizav kit galvosk, suprasite, kaip sudtinga
analizuoti chalmos tipo loimus. Lyginiuose lentos pirm
trij eili kvadratuose prastu bdu sustatykite dvylika

aki, visus kitus langelius palikdami laisvus. Koks minimalus jim skaiius reikalingas visoms akms perkelti j prieingos lentos puss tris eiles? jimai daromi
pagal chalmos taisykles: pirma, ak galima striai perkelti ant gretimo juodo langelio pirmyn arba atgal ir, antra,
leidiama striai perokti per vien arba kas antr
per kelias akes. okinjant per akes, galima grti
atgal, paskui vl pirmyn; jeigu aks stovi kas langelis,
tai vis sudting uol galima atlikti vienu jimu. Taip
pat, kaip ir chalmoje, nebtina perokti per visas galimas
akes; nuosekli uoli serij leidiama nutraukti bet
kurioje vietoje nepriklausomai nuo to, ar galima j pratsti.
Sprendiant udavin, juodus langelius patogu numeruoti i kairs dein ir i viraus apai skaiiais nuo
1 iki 32.

ATSAKYMAI
Kaip jimais, kuriuos leidia chalmos taisykls, perkelti dvylika aki i vieno lentos krato prieing? Udavinys sukl gausius skaitytoj atsiliepimus. Vieni laik,
kad udavin galima isprsti 23 jimais, kiti 22 arba
21 jimu, tretiems atrod, jog pakanka 20 jim. Taiau
niekas nerod, kad minimalus jim skaiius 20, nors
daugelyje laik buvo pateiktas paprastas rodymas, kad
udaviniui isprsti reikia ne maiau kaip 16 jim.
Loimo pradioje aks idstomos taip: atuonios
aks uima nelygin 1 ir 3 eil, o keturios aks yra
lyginje 2 eilje. Pabaigoje atuonios aks atsiduria
dviejose lyginse (6 ir 8) eilse, o keturios aks uima
nelygin 7 eil. Matome, kad keturios aks pakeit ly.ginum. Todl kiekviena j turjo maiausiai vien kart
perokti per langel ir vien kart pereiti striai artimiausi langel. Susumav visus jimus, gausime eiolika.
Sunku sivaizduoti, kaip galima akes perkilnoti maiau kaip 20-La jim. Turiu, tiesa, prisipainti, kad pirm kart suformulavus it udavin, sprendimas tik i
20 jim man atrod taip pat negalimas. Sunumeruokime
achmat lentos juodus kvadratus i kairs dein ir i
viraus apai nuo 1 iki 32, pasuk lent taip, kad kai-

31 pav. Chalmos loimo pozicija aki lentoje po 10 jim

riajame
virutiniame kampe bt baltas kvadratas.
Tuomet 20 jim, kuri reikia udaviniui isprsti, atrodys
taip:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.

21-17
3014
25 9
29-25
2518
22 6
17 1
3115
2610
2819

U.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.

14 5
237
18 2
3216
2711
15 1
8 4
24 8
19- 3
1612

Pateiktas sprendimas simetrikas. 31 paveiksle parodytas

aki isidstymas po deimtojo jimo. Dabar pasuk lent 180 kampu ir pakartoj visus jimus prieinga tvarka,
udavin vl isprskite. Kiek man inoma, tai ne vienintelis 20-ies jim sprendimas. Mes gavome i skaitytoj
vairiausi simetrik 20 jim sprendim, bet vienas pasirod ess nesimetrikas.

VI

skyrius

Devyni udaviniai
I. Monet riavimas. Idstykite gretoje du pusrublius ir tris penkiakapeikius, kaip parodyta 32 paveikslo
viruje. Minimaliu jim skaiiumi reikia sudaryti gret,
pavaizduot paveikslo apaioje.
Daroma taip. Dviem pirtais, pavyzdiui, didiuoju ir
smiliumi, prispauskite dvi gretimas monetas, istumkite
jas auktyn i gretos ir perstatykite j bet kuri sivaizduojamos tiess, paymtos punktyru, viet. Paimtos monetos
turi vis laik liestis, ir j negalima sukeisti vietomis:
kairioji poros moneta vis laik bus kairje, deinioji
deinje. Perstatinjant monetas, tarp atskir por galima palikti bet kokius tarpus, taiau pabaigoje visi tarpai
turi bti upildyti. Visa grandinl nebtinai turi bti itisai pradinje vietoje, bet gali pasislinkti ir punktyrine
tiese.
Jeigu bt galima perstatyti dvi vienodas monetas, galvosk lengvai isprstume trimis jimais: 1 ir 2 monetas
pastumtume kair (1), j viet uimt 4 ir 5 (2), o 5
ir 3 monetas pastumtume i deiniojo galo kairj (3).
Kadangi tai negalima (perstumiamos monetos turi bti
skirtingos), galvoskis pasidaro graus ir sudtingas.
2. Kiek laiko reiks duonai paskrudinti? Net prastame
nam kyje galima rasti sudting udavini i operaci-

j tyrimo srities. Sakykim, kad reikia paskrudinti tris

sviestu apteptas duonos riekutes. Tam tikslui turime toster su dviem durelmis i on, j i karto galima dti
dvi duonos riekutes, bet tada apskrus tik viena j pus.
Norint paskrudinti kiekvienos riekuts abi puses, tenka
atidaryti dureles ir riekutes apversti. dti duonos riekut
toster reikia 3 sekundi, 3 sekundi j iimti ir 3
sekundi apversti kita puse, neiimant i tosterio. Kiekviena i operacij atliekama abiem rankomis, taigi js
negalite dti toster, iimti arba apversti vienu metu
dviej riekui; taip pat negalima vienos riekuts tepti
sviestu, o su antrja tuo metu eimininkauti prie tosterio.
Duonos riekutei paskrudinti prireiks 30 sekundi; duonai
aptepti sviestu reiks dar 12 sekundi.
Sviestu aptepama tik viena riekuts pus, be to, ne
anksiau, negu ta pus paskrus. Aptepus paskrudintos
riekuts vien pus, j galima dti atgal toster, kad
paskrust antra pus. Tosteris kaitintas i pat pradi.
Koks trumpiausjas laiko intervalas, per kur galima paskrudinti ir aptepti sviestu trij duonos riekui abi puses?
3. Du galvoskiai su pentamino. Pentamino mgjams
pateikiami du nauji galvoskiai: vienas paprastas, o antras sudtingesnis.
A. 6 X 1 0 staiakampis, pavaizduotas 33 paveikslo kairje, sudarytas i dvylikos pentamino element. Perkirpkite staiakamp iilgai juod liinij tokias dvi dalis,
i kuri galima sudti figr su trimis plyiais, parodyt
to paties paveikslo deinje.
B. I 12 pentamino element sudkite staiakamp
6 X 1 0 taip, kad kiekvienas elementas liest kuri nors io
staiakampio kratin. inoma, kad i keli tkstani
vairi bd staiakampiui 6 X 1 0 sudaryti (figros, perei-

33 pav. U d a v i n y s su pentamino

nanios viena j kit pasukant arba atspindint, nelaikomos

skirtingomis) tik du patenkina ikelt slyg. Nesimetrikus elementus galima apversti ir dti ant stalo bet kuria
puse.
4. Teorema apie nejudant] tak. Kart ryt, patekjus
saulei, vienas budist vienuolis m kopti aukt kaln. /Siauras vienos dviej pd ploio takas vingiavo lyg
serpantinas kalno laitu prie rinios ventyklos kalno
virnje.
Vienuolis jo nevienodu greiiu, danai sustodamas pailsti ir pavalgyti diovint vaisi, kuri buvo pasims.
ventykl jis prijo prie saullyd. Kelias dienas pasninkavs ir meldsis, vienuolis leidosi atgal tuo paiu keliu.
Jis ijo autant ir keliavo nevienodu greiiu, daug kart kelyje ilsdamasis. Aiku, vidutinis nusileidimo greitis
virijo vidutin kopimo greit.
rodykite, kad ant tako yra toks takas, kur vienuolis
nusileisdamas ir kopdamas prajo tuo paiu paros laiku.
5. Du galvoskiai su skaitmenimis. Dviejuose emiau
pateiktuose udaviniuose reikia per neilg laiko tarp
perirti imtus skaitmen kombinacij, todl i pirmo
vilgsnio atrodo, kad jiems isprsti reikia skaiiavimo
mainos. Taiau teisingai traktuodami, sugalvoj vien
kit gudryb, abu udavinius galsite isprsti beveik mintinai. Tokie netikti udavinio suprastinimai geram programuotojui padeda taupyti mainos laik, o kai kada i
viso nesinaudoti maina.
A. Kvadratin aknis i W O N D E R F U L " * t a i p buvo vadinama viena pjes, jusi Brodvjuje. Sakykim, kiekviena odio W O N D E R F U L raid reikia kok nors skaitmen (iskyrus nul), o odio O O D D F (su tomis paiomis reikmmis) kvadratin akn i odio W O N D E R FUL. Kam lygi ta aknis?
B. Devynis skaitmenis (iskyrus nul) galima daugeliu bd surayti kvadrato 3 X 3 langelius taip, kad skaiius, ess apatinje eilutje, bt lygus dviej virutini
skaii sumai. Pavyzdyje, parodytame 34 paveikslo kairje, apatinis skaiius 972 lygus skaii 318 ir 654, esani pirmose dviejose eilutse, sumai. 2inoma nemaa
* Wonderful puikus, nuostabus

(angl.).

3 1 8 7f -
t
6 54
5j 2!
9 7 2 9i 413
8

34 pav. Ar galima skaitmenis rayti j kvadrato langelius taip, kad

jis turt abiej ia pavaizduot kvadrat savybes?

variant ir tokio skaitmen idstymo kvadrate, kai boktu

juos visus galima apeiti i eils, nepraleidiant n vieno (34 pav., deinje). Pradj muo vieneto, achmat
boktu (po vien langel kiekvienu jimu) apeisite i eils visus langelius nuo 2 iki 9, kiekvien kart pereidami prie skaitmens, vienetu didesnio u prie j buvus.
Udavinys toks: reikia sudaryti kvadrat, turint abi
savybes. Kitaip tariant, reikia taip idstyti skaitmenis
kvadrato langeliuose,-kad, pirma, juos bt galima apeiti boktu (i eils nuo 1 iki 9) ir, antra, kad trienklis
skaiius apatinje eilje bt lygus sumai skaii, esani
dviejose virutinse eilse. Sio udavinio sprendinys vienintelis.
6. Kaip Kantui pavyko nustatyti tiksl laik? inoma,
kad Kantas buvo viengungis ir turjo prot eiti pasivaikioti. Karaliauiaus gyventojai, pamat j einant pro vien ar kit nam, galjo pagal tai tikrinti savo laikrodius.
Kart vakare Kantas pasibaisjs pastebjo, kad jo sieninis laikrodis vluoja. Matyt, tarnas, kuris t dien jau
buvo baigs darb, pamiro j prisukti. Didysis filosofas
niekaip negaljo suinoti, kuri valanda, nes jo rankinis
laikrodis buvo taisomas. Nepasuks rodykli, jis ijo
sveius pas savo draug Smit, pirkl, gyvenus madaug
u mylios nuo Kanto. js draugo namus, Kantas pavelg laikrod priekambaryje ir, pasisveiavs kelias
valandas, leidosi atgal. Gro tuo paiu kliu, kaip ir
visuomet, lta, oria eisena. Kantas neturjo ir maiausio
supratimo, kiek laiko jis jo namo (Smitas neseniai ia

buvo persikls, ir Kantas dar nespjo nustatyti, kiek laiko jam reikia nueiti nuo Smito iki savo n a m ) . Taiau,
parjs namo, jis i karto nustat laikrod teisingai. Kaip
Kantas sugebjo suinoti tiksl laik?
*

7. aidimas dvideimia klausim su inomu pasirinkt daikt pasirodymo tikimybs pasiskirstymu. Gerai inomame aidime dvideimia klausim vienas mogus pasirenka kok nors daikt, pavyzdiui, Filadelfijos Laisvs
Varp arba ymios balerinos kairs kojos maj pirtel,
0 kitas mogus, pateikdamas klausimus, mgina atspti
tai, kas uminta.
Klausiantysis turi teis pateikti ne daugiau kaip dvideimt klausim, be to, jie turi bti tokie, kad galima
bt atsakyti arba taip", arba ne". Geriausia pateikti
tokius klausimus, kuriais remiantis vis galim daikt
aib galima bt padalyti dvi kuo lygesnes dalis. Sakykim, pavyzdiui, vietoj daikt pasirinktas kuris nors
skaitmuo nuo 1 iki 9. Norint j atspti, reiks ne daugiau
kaip keturi, o gal ir maiau klausim. Dvideimties klausim pakanka atspti bet kuriam i 1 048 576 skaii nuo
1 iki 220.
Kiekvienam objektui priskirsime tam tikr skaii tikimyb to, kad bus pasirinktas tik is objektas. Sakykim,
pavyzdiui, kort kalad sudaro vienas lap tzas, dvi lap dviaks, trys lap triaks ir 1.1, iki devyni lap devynaki, tai yra kaladje i viso 45 lap spalvos kortos. Kalad sumaioma, ir kas nors itraukia vien kort. Js turite
atspti j, pateikdami klausimus, kuriuos galima atsakyti
tik odiais taip" arba ne". Kaip padaryti, kad i klausim skaiius bt minimalus?
8. Baltieji pradeda ir... neduoda mato vienu jimu. Neprast udavin, pavaizduot 35 paveiksle, pasil vokiei achmat kompozitorius Karlas Fabelis.
Reikia rasti tok baltj jim, kad juodj karaliui
tuo jimu nebt duotas matas.
9. Raskite visus eiasieni tipus. Briaunainiu vadinamas knas, apribotas daugiakampi (jie vadinami briaunainio sienomis). Paprasiausias briaunainis yra tetraedras, kurio paviri sudaro keturi trikampiai (36 pav., a).
Tetraedr gali bti vairiausi form, taiau, atlikus jo

35 pav. Baltieji pradeda ir ... neduoda mato

bet kokias topologines transformacijas, isaugojanias

gardels, kuri sudaro briaunos, invariantikum (keiiant karkaso" struktr), pasirodys, kad galimas tik vienas pagrindinis tetraedro tipas. Kitaip tariant, tetraedro
sienos gali bti tik trikampiai.
Yra du pagrindiniai penkiasieni tipai (36 pav., b ir
c). Vienas j Cheopso piramid, kurios keturios onins sienos yra trikampio, o pagrindas keturkampio formos. Antrojo tipo penkiasienis gaunamas, nupjovus vien
tetraedro virn. Tokio penkiasienio paviri sudaro du
trikampiai ir trys keturkampiai.
O kiek yra skirting ikilij eiasieni tip? (Briaunainis vadinamas ikiliuoju, jeigu j galima padti ant
stalo bet kuria siena; laikoma, kad stalo matmenys ymiai
didesni u briaunainio matmenis.) Geriausiai inomas ikilusis briaunainis kubas.

Jeigu js, iekodami ikilij eiasieni, nupjausite

paprasiausi geometrini kn virnes," tursite atidiai sekti, kad tarp gaut eiasieni nebt pasikarto-

jani. Pavyzdiui, nupjovus Cheopso piramids virn,

gautas briaunainis bus topologikai ekvivalentus kubui.
Nepamirkite, kad modeli sienos turi bti plokios.

ATSAKYMAI
1. Udavin apie penkiakapeikius ir pusrublius galima
isprsti keturiais jimais (monetos virutiniame paveiksle laikomos sunumeruotos i kairs dein):
1) 3 ir 4 monetas perkelti dein nuo 5 monetos, paliekant tarp 3 ir 4 dviej monet ploio tarp;
2) 1 ir 2 monetas perkelti dein nuo 3 ir 4 taip,
kad 1 ir 4 monetos liestsi;
3) 4 ir 1 monetas stumti tarp tarp 5 ir 3 monetos;
4) 5 ir 4 monetas stumti tarp tarp 3 ir 2 monet.
2. Turint tokio tipo toster, apie kur buvo kalbama
udavinio slygoje, galima per 2 minutes paskrudinti
ir aptepti sviestu tris riekutes duonos (A, B, C). Veiksm
seka parodyta 37 paveiksle.

dedame toster
riekut A
dedame B
60
Iimame A
dedame B
Apveriame

70 -

80 Vmm.

Apveriame A
-

r,

Aptepame
sviestu

C
A

Iimame B
dedame C
Aptepome
B sviestu

100-

Iimame B
Iimame C
Aptepame C

sviestu

12037 pav. Udavinio su tosteriu sprendimas

Kai is sprendimas pasirod urnale, a nustebs suinojau i skaitytoj, kad trij duonos gabaliuk paskrudinimo laik galima sutrumpinti iki 111 sekundi. Pasirodo, neatsivelgiau vien dalyk: nepaskruds iki galo
duonos gabaliukas iimamas i tosterio, o po kurio laiko
jdedarnas aigal.
emiau pateikiamas vienas toki sprendim:
Sekunds
1 3
36
618
1821
2123
2336
3639

Operacijos
dedame toster riekut A
dedame B
15 sek. A skrunda i vienos puss
Iimame A
dedame C
B apskrunda i vienos puss
Iimame B

,'
42
';
>4
1
>7
57
(K)
60
72
72
75
75- 78
78 (K)
90 93
93 96
96^1/38
108-111

dedame , apverst k i t a puse

Tepame B sviestu
Iimame C .
dedame B
T e p a m i C sviestu
Iimame
dedame C
Tepame A sviestu
Iimame B
dedame A , apverst nebaigta s k r u d i n t i puse
-4 apskrunda i k i galo
Iimame C

Dabar visos riekuts apskrudintos ir apteptos sviestu, bet riekut A liko tosteryje. Net laikant, kad visoms
operacijoms ubaigti riekut A turi bti iimta i tosterio,
vis tiek bendras laikas sudarys tik 114 sekundi.
io sprendimo autorius pastebi, kad galima naudingai leisti laik, suvalgant jau" paruot riekut B, kol A
baigs apskrusti.
3. 38 paveiksle parodyta, kaip j, dvi dalis reikia perkirpti staiakamp 6X10, sudaryt i 12 pentamino element, kad i t dali bt galima sudti staiakamp
7 X 9 , turint tris kvadratinius plyius. 39 paveiksle pavaizduoti du staiakampiai, sudaryti i pentamino element,
kuri kiekvienas turi bendr atkarp su kuria nors staiakampio kratine. Joki kit sudjimo bd a neinau.
Deinysis staiakampis nepaprastas tuo, kad j galima
perpjauti dvi lygias dalis (prisiminkite, kaip perpjovme
staiakamp anksiau pateiktame udavinyje apie pentamino).
4. mogus pakyla aukt kaln ir, pabuvs kelet
dien jo virnje, leidiasi emyn. Ar ant tako bus toks
takas, kur abu kartus jis praeina tuo paiu paros me-

38 pav. K a i p staiakamp 6 X 1 0 , sudaryt i pentamino,

staiakampiu 7 x 9 su t r i m i s plyiais
5. Matematika laisvalaikiu

paversti

g5

39 pav. V i s i

pentamino

elementai staiakampiuose 6 X 1 0 lieia

ribas

tu? Mano dmes i udavin atkreip psichologas i

Oregono universiteto R. Chaimanas, kuris savo ruotu j
rado vokiei psichologo Dunkerio monografijoje Apie
udavini sprendim". Dunkeris rao, kad jis pats negaljo isprsti udavinio ir su pasitenkinimu paymi, kad
niekas i t, kam jis pasil, jo taip pat neisprend. Toliau Dunkeris kalba apie tai, kad udavinio sprendimas
aikinamas vairiai, bet, jo nuomone, suprantamiausias
yra toks aikinimas. Sakykim, t pai dien kalno taku
eina du mons: vienas j kyla vir, o antras leidiasi
emyn. Jie btinai turi susitikti. I ia, kaip patys suprantate, iplaukia, kad... taip traktuojant, udavinio prasm
i karto paaikja".
5. A. Koks skaiius atitinka raidi jungin O O D D F ,
jeigu jis yra kvadratin aknis, skaiiaus, kuris su tomis
paiomis reikmmis
raomas odiu W O N D E R F U L ?
Pradsime nuo raids O. Vis pirma, O negali bti skaitmeniu,
didesniu
u
2;
prieingu
atveju
skaiius
( O O D D F ) 2 bt deimtenklis, o tuo tarpu odio WOND E R F U L raidi skaiius lygus devyniems. Raid O vienetu taip pat negali bti todl, kad vienetas negali bti
antroje vietoje, raant skaiiaus, prasidedanio dviem vienetais (11), kvadrat. I i samprotavim iplaukia,
kad raid O atitinka skaitmuo 2.
Skaiius, paraytas odiu W O N D E R F U L yra tarp
(22 000) 2 ir (23 000) 2 . Skaiiaus 22 kvdratas lygus 484,
o skaiiaus 23 kvadratas lygus 529. inant, kad raid O
atitinka skaitmen 2, galima i karto pasakyti, kad W O =
= 52.
Kokie dar turi buti neinomi skaitmenys skaiiuje
22DDF, kad jo kvadratas bt lygus 52NDERFUL? Skai-

. iaus 229 kvadratas lygus 52 441; skaiiaus 228 kvadraIas lygus 51 984. Vadinasi, O O D D lygu arba 2299, arba
2288.
Pritaikysime dabar vien gudr bud: vesime skaitmunins aknies svok. Skaiiaus W O N D E R F U L devyni skaitmen (tarp j, kaip mums inoma, nra nulio)
suma lygi 45; savo ruotu skaiiaus 45 skaitmen suma
lygi 9 jo skaitmeninei akniai. Traukiant kvadratin
akn i skaiiaus W O N D E R F U L , gaunamas skaiius,
luirio skaitmenin akn paklus kvadratu turi bti gautas tam tikras skaiius, kurio skaitmenin aknis lygi 9.
Sj reikalavim patenkina i viso tik trys skaitmenins
aknys: 3, 6, 9; viena j ir turi bti skaiiaus O O D D F
skailnieniu aknis.
Raid t negali reikti 1,5 arba 6 todl, kad i skaitmen kvadratai atitinkamai lygs 1, 25, 36 ir odis WOND H R F U L baigtsi raide F, o ne L. I vis skaii, esani tarp 2299F ir 2288F, tik trys skaiiai: 22 998, 22 884
ir 22 887 turi ivardytas skaitmenines aknis, patenkinanias aukiau suformuluot slyg.
Pakl kvadratu kiekvien i trij skaii kandidat,
sitikinsime, kad tik vienu atveju rezultatas sudarytas i
skirting skaitmen ir, vadinasi, atitinka od WONDERFUL.
B. U d a v i n sprsti bus ymiai lengviau, jeigu pastebsime tai k.
Idst devyni langeli kvadrate devynis skaitmenis
taip, kad juos galtume apeiti boktu, nelyginius skaitmenis btinai turime idstyti centriniame ir keturiuose
kampiniuose langeliuose.
sivaizduokime, kad kvadratas ipjautas i achmat
lentos taip, kad centrinis langelis juodas. Aiku, kad
juod langeli vienu daugiau, negu balt, ir todSl, apeinant skaitmenis, pradedama ir baigiama juodais langeliais, t. y. visus baltus langelius uima lyginiai skait-.
menys.
Keturis lyginius skaitmenis galima idstyti baltuose
kvadratliuose dvideimt keturiais skirtingais bdais; i
j atuonis galima i karto atmesti, nes g a u n a m i kvadratai, kuriuose skaitmenys 2 ir 4 yra ne gretimuose striains langeliuose, o kas antrame vienoje vertikalje arba
horizontalje. Tokiuose kvadratuose apeiti boktu i eils
vis skaitmen nemanoma.

-i
9!
Ir 8!
!-6L

~ 7

40 pav Universalus kvadratas, tunntis dv. re.kalaujamas savybes

Belieka patikrinti dar

16 variant. Tai padaryti
galima gana greitai, pastebjus, kad
iekomame
kvadrate deiniojo stulpelio dviej virutini skaitmen suma turi bti didesn, o kairiojo maesn u 10. Antrasis teiginys teisingas todl, kad
vienas i dviej vidurinio
stulDelio virutini skaitygnis, kitas
men yra
n e l y

i s >

s u m a

l y g i

n. Taip gali buti tada,

kai, sumuojant deiniojo stulpelio du virutinius skaitmenis, vidurin stulpel perkeliamas vienetas, t. y. kai deiniojo stulpelio dviej virutini skaitmen suma daugiau
kaip 10. Atmet visus kvadratus, nepatenkinanius ios
slygos, gausime vien vienintel kvadrat, kuriame skaiius, ess apatinje eilutje, lygus dviej virutini skaii
sumai. Sis kvadratas ir vis skaitmen apjimo boktu
bdas parodyti 40 paveiksle.
iam sprendimui pasirodius urnalo Scientific
American puslapiuos, gavau du laikus; juo^e pasilytas bdas, Kaip galima ymiai greiiau ra.;ti atsakym. Ms
kvadrate galimi tik trys i esms skirtingi bdai, kaip
boktu apeiti visus skaitmenis (apjimo keliai, pereinantys vienas kit poskiu ir atspindiu, laikomi vienodais):
pirmasis kelias parodytas 40 paveiksle, antrasis yra spirals, kuri prasideda kampiniame langelyje, paeiliui eina
lygiagreiai trims kratinms
ir baigiasi centriniame
kvadratlyje, formos ir galiausiai treiasis kelias primena raid S (jo pirmasis ir paskutinysis langelis yra tos
paios
striains
galuose).
Kiekvien
keli
galima nueiti dviem skirtingomis kryptimis (nuo pradios"
iki galo" ir atvirkiai), todl i viso gauname eis skirtingus apjimo variantus. Dabr reikia pairti, k
pereina kiekvienas i ei kvadrat poskiu arba atspindiu veidrodyje. Perirj visus variantus, greitai
rasime iekomj kvadrat, kuris, pasirodo, yra vienintelis.

Pastebsime, kad, atspindjus sprendim veidrodyje,

naujame kvadrate'isidst skaitmenys taip pat bus apeinami boktu didjimo arba majimo tvarka; i virutins eiluts atm vidurin, gausime skaii, esant
apatinje eilutje.
Galimi dar trys sprendimai, kuriuose skaitmenys nuo
1 iki 9 i eils susieti ne bokto, o valdovs jimu. Galima pagrstai manyti, kad. kit panaaus pobdio sprendim nra.
6. Kantas tiksl laik nustat taip. Ieidamas i nam,
jis uved sienin laikrod, todl, grs ir pavelgs ciferblat, i karto suprato, kiek laiko nebuvo namuose.
Kantas tiksliai inojo, kiek valand praleido pas Smit,
nes, atjs sveius ir ieidamas namo, vilgteljo laikrod priekambaryje. S laik Kantas atm i viso laiko, kur nebuvo namuose, ir taip nustat, kiek laiko jis
sugaio, eidamas ten ir atgal. Kadangi abu kartus jis
jo tuo paiu keliu vienodu greiiu, tai kelyje vien gal utruko lygiai pus apskaiiuoto laiko. Taip Kantas
tiksliai apskaiiavo sugrimo namus laik.
Vienas skaitytojas pasil kit sprendim. Jis para,
kad Smitas buvo ne tik Kanto draugas, bet ir laikrodininkas. Taigi jam buvo nesunku, maloniai nekuiuojantis, pataisyti draugui laikrod.
7. Vis pirma suraysime i eils vis devyni veri
nuo tzo iki devynaks kort pasirodymo tikimybes: 1/45,
2/45, 3/45... Sudj dvi- maiausias tikimybes, gausime
naujo vykio tikimyb 1/45 + 2/45 = 3/45, kad itraukta
korta bus tzas arba dviak. Taip sujungus tz ir dviakes, belieka atuoni elementars vykiai: itraukta korta
gali bti tzas arba dviak (vienas vykis), taip pat triak, keturak ir t. t. iki devyni. Dar kart sujunkime du
vykius su maiausiomis tikimybmis: tikimyb, jcad itraukta korta bus tzas arba dviak, lygi 3/45, ir su tokia
pat tikimybe itrauktoji korta bus triak. Naujo elementaraus vykio, kad i kalads itraukta korta bus tzas,
dviak arba triak, tikimyb lygi 6/45. Si tikimyb didesn u keturaks arba penkaks pasirodymo tikimyb, todl
dvi pastarosios tikimybs bus maiausios, ir, jas sudj,
gausime tikimyb naujo vykio, kad pasirodys arba ketu-

* *

15

3_
5

V
7

V
v

>3

_9

us

if
Ar
5

41 pav. Bdas, kuriuo iki m i n i m u m o galima sumainti klausim

skaii, atspjant vien i daikt, kuri pasirodymo tikimybs duotos.
Atsakyti klausimus g a l i m a tik odiais taip" arba ne"

rak, arba penkak (tikimyb lygi 9/45). Taip reikia dti

visas tikimybes tol, kol liks i viso vienas elementas su
tikimybe 45/45 arba 1. I 41 paveikslo aiku, kaip elementai derinami'vienas su kitu. Norint, kad klausim bt kuo maiau, reikia sivaizduoti, kad kortos idstytos
pagal 41 paveikslo schem, ir pateikti klausimus tvarka,
prieinga schemos sudarymo tvarkai. Tai ir bus iekomoji strategija. Paaikinsime pavyzdiu, kaip naudotis
schema. Pirmas klausimas turi bti toks: ar yra pasirinkta
korta tarp keturaki, penkaki ir devynaki? Jeigu atsakymas bus neigiamas, pateikite tok klausim: ar yra ta
korta tarp septynaki ir atuonaki? Klausimus kelkite
tol, kol atspsite kort.
Pasirink tz arba dviak, atspti galite penkiais
klausimais. Pasirink dichotomjn" strategij
(kiekvienu klausimu dalydami visus elementus dvi madaug ly-

gi gali aibes), sumainsite btin klausim skaii

iki keturi, o kai kurias kortas galsite atspti, pateik
i viso tris klausimus. Taiau, kai kort yra labai daug,
pagal parayt schem klausim galima pateikti maiau, negu paprastai dalijant vis element aib pusiau,
be to, is klausim skaiius yra kartu ir maiausiai galimas. Kai yra devynios kortos, maiausias klausim skaiius lygus trims.
Sis minimumas apskaiiuojamas taip. Nordami atspti tz, tursite pateikti penkis klausimus. Tiek
.pat klausim prireiks, pasirinkus dviak, bet jos yra
dvi, todl" i viso bus deimt klausim. Norint atspti triak, reikia pateikti keturis klausimus. Kadangi yra trys
triaks, reikia dvylikos klausim ( 3 X 4 = 1 2 ) . I viso 45
kortoms susidaro 135 klausimai,.vidutinikai po tris klausimus vienai kortai.
Apraytj strategij pirmasis atrado D. Chufmanas.
Sis udavinys populiariai idstytas D. Piro knygoje.*
8. Baltieji vieninteliu bdu gali nepaskelbti mato juodajam karaliui: perjus boktu i laukelio g6 laukel
c6. Tiesa, tuo jimu juodajam karaliui skelbiamas achas, bet juodieji ivengs pavojaus, boktu (b2) nukirt
baltj rik (h7).
Ispausdin, udavin urnale Scientific
American,
gavome deimtis laik, kuri autoriai nurod, kad pavaizduota pozicija susidaryti negali, nes du baltieji rikiai negali uimti tos paios spalvos langeli.Tiems, kas
yra tos paios nuomons, primenu, kad pstinink, pasiekus paskutin eil, galima pakeisti bet kokia figra, ne
vien valdove. Lentoje trksta dviej baltj pstinink,
todl aiku, kad vienas j pakeistas rikiu.
inoma nemaai atvej, kai meistrai pstinink pakeisdavo irgu, bet rikiu pstininkas pakeiiamas nedanai. Taiau galima sivaizduoti situacijas, kai toks pakeitimas labai pageidautinas, pavyzdiui tam, kad nebt duotas matas varovui. Gali bti ir taip, kad baltieji
gudriai sugalvojo paskelbti mat valdove arba rikiu. Nei
* JXx. H p C. CnMBOJlbl, CHrHajIbl HrnyMbl.M., H3A-BO ,
1967. .

vienos, nei kitos iigros lentoje nra, bet vien j galima

pastatyti vietoj pstininko. Baltiesiems pstinink pakeitus valdove, varovas nedelsdamas j nukerta juodj
boktu, o nukirs baltj irgas, taigi baltieji paliks be
nieko. Bet jeigu ant lentos sugr baltj rikis, labai tiktina, kad varovas nepanors u rik aukoti bokt, ir
rikis gals sijungti aidim.
9. 42 paveiksle pavaizduoti septyni tipai ikilij eiasieni, kuri briaunos sudarp topologikai skirtingus
karkcsus. Paprasto rodymo, kad kiti modeliai negalimi,
a neinau.

VII
Baigtini

skyrius

skirtum

apskaiiavimas

Nelabai inoma, bet kartkartmis labai naudinga matematikos ataka baigtini skirtum apskaiiavimas
yra tarpin grandis tarp elementarins algebros ir matematins analizs.
inomas matematikas V. V. Sojeris baigtini skirtum apskaiiavimo paskait kurs, kur jis skait Vesliano universitete (Konektikuto valstija), paprastai praddavo... msli minimu.
Prieingai tradicijai, papraykite k nors uminti ne
skaii, o formul. Fokus parodyti lengviau, jeigu js
partneris pasako kok nors kvadratin trinar (reikin, neturint u 2 auktesnio laipsnio). Tarkime, kad
sugalvotas reikinys 5x2 + 3x 7. Nusisuk nuo irov, papraykite juos vietoje rayti skaiius 0, 1, 2 ir praneti
jums, kam lygus visas reikinys su tomis reikmmis.
Tarkime, jog irovai pranea tris skaiius: 7, 1, 19.
Js mikliai popieriuje apskaiiuojate (pasipraktikav, visus reikalingus apskaiiavimus imoksite atlikti ir mintinai) ir pasakote umint kvadratin trinar!
minta labai paprastai. Tris paskelbtus skaiius suraykite vien eilut. Kitoje eilutje suraykite gretim skaii skirtumus (kiekvien kart reikia i deiniojo
skaiiaus atimti kairj). Treiojoje eilutje suraykite antrosios eiluts skaii skirtumus. Lapelyje bus itoks uraas:
7

19

18
10

Umintafne reikinyje koeficientas x2 visada lygus pusei apatinio skaiiaus. Koeficientas gaunamas i vidurins eiluts pirmojo skaiiaus atmus pus apatins dilutes skaiiaus, o laisvasis narys tiesiog lygus pirmosios
eiluts pirmajam skaiiui. Veiksmai, kuriuos k tik atlikote, analogiki integravimui. Jeigu y lygus uminto
reikinio reikmei, tas reikinys apibria mums y kaip
funkcij. Tarkime, pavyzdiui, kad gyja reikmes,
sudaranias aritmetin progresij (0, 1, 2, ...); tuomet y
gis reikmi eilut ( 7, 1, 19, ...). Tokios eiluts ir yra

baigtini skirtum apskaiiavimo objektas. Fokuse, inagrintame skyriaus pradioje, js, remdamiesi labai paprastu metodu, trimis nariais atstatte eiluts generuojani (kvadratin) funkcij.
Baigtini skirtum apskaiiavimas atsirado XVII1 amiuje (17151717 metais), kai angl matematikas Bruks Teiloras (jo garbei matematinje analizje pavadinta Teiloro eilut") para traktat Baigtini pokyi
metodu". Pirmas isamus darbas ta tema, paraytas anglikai, buvo paskelbtas 1860 metais. J para Donas
Bulis, inomas simbolins logikos tyrinjimais. X I X amiuje algebros vadovliuose buvo skelbiamos tik ribotos
inios apie baigtini skirtum apskaiiavim, po to baigtini skirtum apskaiiavimas ir visai ijo i mados; jo
metodus toliau taik tik'draudimo draugijos savo lentelms tikrinti ir kada ne kada mokslininkai skaitinei
interpoliacijai arba funkcijos iraikai iaikinti, remiantis keliomis skaitinmis jos reikmmis. "Dabar baigtini
skirtum apskaiiavimas tapo galingu statistikos bei socialiniu moksl metodu.
Tie,, kurie domisi domija matematika, pastebs labai didl daugelio elementari baigtini skirtum apskaiiavimo metod naud. Pairsime, pavyzdiui, kaip
jie pritaikomi, sprendiant sen apvalaus pyrago suraikymo udavin. kiek daugiausia dali galima padalyti
apval pyrag n pjviais, kuri kiekvienas kerta visus
kitus? Be abejo, iekomasis skaiius yra n funkcija; jeigu
i funkcija nra per daug sudtinga, j galima rasti empirikai, skirtuminiu, metodu.
Visai neraikant pyrago, gaunamas vienas gabalas;
vienu pjviu gaunami du gabalai, dviem pjviais keturi
gabalai ir t. t. Bandym ir klaid metodu nesunku apskaiiuoti kelet pirmj eiluts nari: 1, 2, 4, 7, 11, ...
(43 pav.). Apskaiiuokite i skaii skirtumus, paskui
skirtum skirtumus ir t. t., idstydami juos eilutmis,
kip ir prie tai pateiktame pavyzdyje. Kiekvienas sekanios eiluts skaiius turi bti lygus skirtumui dviej greta esani skaii, surayt prie tai esanioje eilutje:
P j v i skaiius

1 2

G a b a l skaiius
1 2
4 7 11
Pirmieji skirtumai
1 2
3
4
Antrieji skirtumai
1 1 1

2 pjviai
4 gabalai

0 pjvi
1 gabalas

1 pjvis
2 gabalai

3 pjviai
7 gabalai

4 pjviai
11 gabal

43 pav. Apvalaus pyrago supjaustymo udavinys

Kai pradins eiluts generuojanti funkcija tiesin, visi

pirmieji skirtumai tarpusavyje lygs, o kai kvadratin,
tarpusavyje lygs antrieji skirtumai. Kubinis reikinys
(reikinys, turintis u x3 neauktesn laipsn) turs lygius treiuosius skirtumus ir t. t. Kitaip sakant, i skirtum
sudaryt eilui, skaiius turi bti lygus funkcijos eilei.
Kai skirtumai pradeda sutapti tik deimtoje eilutje,
aiku, kad pradins eiluts generuojanti funkcija turi x10.
Ms pavyzdio schema turi tik dvi eilutes, todl funkcija atvilgiu kvadratin; j galima rasti tuo paiu paprastu metodu, kur taikme mini skaitymo" fokuse.
Kaip suraikyti pyrag? S udavin galima interpretuoti dvejopai. Pirma, j galima "suprasti kaip grynosios
geometrijos abstrakt udavin (idealaus skritulio susikirtimas su idealiomis tiesmis); antra vertus j galima nagrinti taikomosios geometrijos poiriu (tikr
pyrag suraikyti tikru peiliu).
Fizikoje daug pavyzdi, kai vien ir t pat reikin
galima nagrinti ir abstrakiai, teorikai, ir eksperimentuojant. Fizikoje neretai pasitaiko, kad sudtingos formuls atsiranda, eksperimentinius rezultatus apdorojant skirtuminiais metodais.

Inagrinsime garsij kvadratin formul, kuri parodo atomo apvalkalo numerio ir maksimalaus elektron,
skaiiaus, galinio j sudaryti (t. y. upildyti skaiiais),
ry. Tolstant nuo branduolio elektron, reikaling apvalkalui upildyti, skaiius auga ir gyja tokias reikmes:
0, 2, 8, 18, 32, 50, ... . Pirmj skirtum eilut atrodo t|aip:
2, 6, 10, 14, 18, ... ; antrj skirtum eilut 4, 4, 4, 4, ... .
Su tais skaiiais atlikdami tuos paius, kaip ir fokuse,
veiksmus, gausime paprast rc-tojo apvalkalo upildymo
skaiiaus formul 2n2.
Kyla klausimas: k daryti, kai funkcija auktesns,
negu kvadratas, eils? Siuo atveju galima pritaikyti Niutono for-mul, tinkani bet kokiam eilui skaiiui schemoje.
Niutono formulje' suprantama, kad eilut prasideda
tokia funkcijos reikme, kuri ji gyja, kai n = 0. Paymsime skaii a. Skaii, kuriuo pradedama pirmj
skirtum eilut, paymsime raide b; pirmj antrj
skirtum skaii paymsime raide c ir t. t. Tuomet pradins eiluts n-tojo nario formul turs iraik
a+bn+

cn(n-V
A

+dn(n-mn-2)

Z'u

+
v

en(n-l)
+

(n2) (n3) .
2-3-4
+ -

Formul tsiama tol, kol visi tolesni nariai nepasidaro

lygs nuliui. Pavyzdiui, pritaikant j pyrago raikymo
udaviniui, reikia paimti a\, b 1, c= 1 (visi kiti formuls nariai virsta nuliais, nes visos eiluts, esanios emiau antrosios, jos net ir nesuraytos sudarytos i
vien nuli, t. y. tuo atveju koeficientai d, e, f ... lygs
nuliui). Taigi gauname kvadratin funkcij

n2+

4-n+l.

Ar tai reikia, kad drauge gauname formul maksimaliam gabal, kuriuos galima padalyti pyrag, atliekant n pjvi, skaiiui nustatyti? Gaila, bet klausim
galima atsakyti tik: Reikia tiktis, taip".
Js, tikriausiai, susidomsite, kodl toks netvirtas atsakymas. Taip yra dl to, kad bet kokiai baigtinei skaii eilutei egzistuoja be galo daug generuojani funkcij. (Sis teiginys ekvivalentus kitam, labiau suprantamam: per bet kok baigtin skaii tak galima nubrti
begalin aib kreivi.) Inagrinsime, pavyzdiui, eilut

O, 1, 2, 3, ... . Koks sekantis narys? Vienas i teising

atsakym bus keturi. I tikrj, pritaik k tik iaikint metod, nustatysime, kad visi pirmieji skirtumai
lygs 1 ir pagal Niutono formul eiluts n-tasis narys
tiesiog lygus n. Tuo tarpu pagal kit formul

n+g"

(n 1) (n2) (n 3)

gausime eilut, kurios kiekvienas pirmj keturi nari

taip pat bus lygus savo numeriui n, o visi kiti nariai, pradedant penktuoju, skirsis nuo n. Apskaiiav pagal antrj formul kelet pirmj nari, gausime 0, 1, 2, 3, 5,

10, 21

Mint dviej eilui situacija labai panai mokslo

dsni atradimus. Taikant skirtumin metod, galima analizuoti fizikinius reikinius ir splioti tuos dsnius, kuriems, jie paklsta. Sakykim, pavyzdiui, koks nors rizikas pirmasis tiria kn kritimo dsnius. Jis mato, jog akmuo per pirmj sekund nukrenta 16 pd, per antrj 64 pdas ir t. t. Savo stebjimus jis urao schemikai:
0

16 64 144
256
16 48 80
112
32 32 . 32

Aiku, reals matavimai neivengiamai turs paklaidas,

todl apatins eiluts skaiiai iek tiek skirsis nuo 32. Kadangi tas skirtumas nedidelis, fizikas priima hipotez,
kad sekanti eilut sudaryta vien tik i nuli. Tuomet
pagal Niutono formul gaunama, kad per n sekundi akmuo nuskriejo atstum, lyg 16n2 pd. Taiau formul
16.2 nepaaikina paties kritimo dsnio; mums kol kas
pasisek gauti paprasiausi funkcij, kuria remdamiesi,
galime aprayti baigtin atlikt stebjim eil. Kitaip
sakant, nubrme emiausios eils kreiv per baigtin
eksperimentini tak skaii. Didindami stebjim skaii, aiku, pastebsime, kad antrasis dsnis vis labiau
pasitvirtina, bet niekada negalima tiktis, kad nauji stebjimai nepateiks koki nors esmini patais.
Grdamas prie pyrago raikymo udavinio, noriu pabrti, kad jis labai panaus aukiau inagrint pavyzd, nors jame vietoje reali objekt yra idealios
matematins figros. I vis mums inom fakt galime
padaryti ivad, kad, perpjov pyrag penkt kart,

nebtinai gausime 16 gabal, kaip skelbia formul. Viena

maa neskm nesutapimas su i anksto numatytu rezultatu tuojau pat parodo, kad formul neteisinga, tuo
tarpu kai kiek norimai didelis (nors ir baigtinis) skaiius
skming bandym niekuomet negals galutinai patvirtinti, kad ji teisinga.
D. Poja ra: Gamta gali atsakyti ir taip", ir ne",
bet vienas atsakymas bus vos girdimas, o kitas nugriauds lyg perknas. Jos taip" i viso tik spjimas, utat
ne" visada pagrstas". Poja turi omenyje visai ne abstrakius matematinius objektus, o mus supant real pasaul, taiau jo pairos nuostabiai teisingai nuvieia
funkcijos iraikos atgaminim baigtini skirtum metodu. Matematikoje daugelis hipotezi pagrstos metodais, panaiais gamtos moksl induktyvin metod; Poja
para puiki knyg, skirt matematinms hipotezms.
Pavaizdav popieriuje kelet galim pyrago suraikymo bd, pamatysime, kad eiolika vis dlto maksimalus gabal skaiius, kur galima gauti penkiais pjviais. Siuo atveju pagal formul gauname teising rezultat, ir tai leidia tiktis, kad ji teisinga; taiau tol,
kol ji nebus rodyta (pyrago raikymo udaviniui jos rodymas visai nesudtingas), formul liks mums ne daugiau kaip skmingas spjimas. Klausimas, kodl it gamtos moksluose, -ir matematikoje paprasiausia formul pasirodo esanti ir pati geriausia, iki iol kartai svarstomas gamtos moksl filosofijoje. Niekas, tiesa, tiksliai neino, k reikia odiai paprasiausia formul".
inomi dar keli udaviniai, panas pyrago raikymo
udavin. Jie taip pat sprendiami baigtini skirtum metodu. I pradi suformuluojamas labiausiai tikimas spjimas apie formuls iraik, paskui deduktyviniu metodu
bandoma j rodyti. kiek daugiausia dali galima padalyti ploki pusmnul, padarius vienu metu n pjvi? Kiek
gabaliuk gausime, n ploktumomis vienu metu suraik
vien ritinio formos keks? kiek dali padalija ploktum vienod spinduli susikertantys, apskritimai? Skirting spinduli? Kas gaunama, susikirtus skirting dydi
elipsms? kiek srii padalija erdv susikertanios sferos?
domiosios matematikos kombinatorikos ir klini udaviniai neretai sprendiami em eili formulmis, kurios lengvai atspjamos baigtini skirtum metodu ir tik

OGQGGO
44 pav. Kaip suverti septynis dviej skirting spalv karolius 18
skirting
bd, norint gauti 18 skirting vrini

paskui (ir tai ne visais atvejais) rodomos. sivaizduokite begalins aibs n skirting spalv dant epetuk, i
kuri sudarote plokius trikampius, komplekt.
Trikampiai, sudar vienas kito veidrodin atspind, laikomi skirtingais, o trikampiai, gaunami vienas i kito
poski, vienodais. Kiek skirting trikampi galima sudaryti i dant epetuk, kiekvienai trikampio kratinei
pamus po epetuk? Tarkime, kad sudarome ne trikampius, o kvadratus. Kiek tuomet gausime skirting kvadrat? Kiek gausime skirting tetraedr, kuri kiekviena siena nudayta vis kitokia spalva, i viso turdami n spalv da? (Du tetraedrai laikomi vienodais, kai j iklotins, udtos viena ant kitos, sutampa vienod spalv sienomis.) Kiek panaiomis slygomis bus gauta skirting
kub?
Kai eiluts generuojanti funkcija nra daugianaris,
tenka remtis kitais skirtuminiais metodais. Pavyzdiui,
funkcija 2n vairioms n reikmms generuoja eilut 1,
2, 4, 8, 16, ... . Pirmj skirtum eilut bus tiksliai tokia
pati, kaip ir pradin, todl aukiau inagrintas metodas
nieko neduoda. Kartais i pairos paprastas udavinys
sukuria eilut, kuriai niekaip nepavyksta parinkti generuojanios funkcijos. Stai vienas nemalonus pavyzdys i
Henrio Djudenio galvoski rinkinio. Udaras" vrinys

45 pav. Kaip ivesti penkias tieses, norint gauti deimt tri-

sudarytas i n karoliuk.
Kiekvienas fcaroliukas arba juodas, srba
raudonas.
Kiek skirting vrini galima sudaryti i n karoliuk?
Pirmj eiluts nar gausime,
kai n = 0 ir vrinio i viso nra. Apskaiiuodami kitus narius, gauname 0, 2, 3, 4, 6,
8, 13, 18, 30, ... . (44 paveiksle
pavaizduoti vriniai, kai n =
= 7). Manau, kad udiaviniui
isprsti reikia dviej formuli: vienos
formuls lyginiams n, antros nelygibet a nieko negaliu
niams>

amp,lJ

pasakyti apie tai, ar galima

gauti tas formules baigtini
skirtum metodu. Djudenis ra, kad bendras sprendinys
labai sudtingas, jeigu jis i viso galimas". Inagrintas
udavinys ekvivalentus'tokiam informacijos teorijos klausimui: kiek yra skirting derini (odi"), kuriuos galima sudaryti i duotojo skaiiaus dvejetains sistemos
skaitmen (deriniai, kuriuose skaitmenys, idsius juos
apskritimu ir skaitant i kairs dein arba i deins
kair, reikia t pat od, nelaikomi skirtingais).
Skaitytojai gali patikrinti savo sumanum paprastesni udaviniu. Kiek daugiausia staiakampi galima sudaryti, nubrus n tiesi? 45 paveiksle parodyta, kaip
penkiomis tiesmis sudaryta 10 trikampi. Kiek trikampi galima sudaryti i ei tiesi ir kokia bendrosios
formuls iraika?
I pradi t formul galima rasti baigtini skirtum metodu, paskui, smulkiau inagrinjus gautj reikin, taip pat lengvai galima rodyti ir tai, kad ji teisinga.
ATSAKYMAI
Taikant Niutono formul eksperimentiniams duomenims apdoroti, kartais gali pasitaikyti, kad su n = 0 ji
praranda prasm. Pavyzdiui, knygoje Matematiniai galvoskiai ir pramogos"
jau
pateikme
maksimalaus

gabal, kuriuos galima padalyti riestain n vienkartiniais plokiais pjviais, skaiiaus formul. Formul pasirod esanti kubin
6

ir gaunama pagal Niutono formul i eksperimentini

rezultat, taiau kai.n = 0, ji netaikoma. Kai riestainis visai nepjaustytas, turime vien gabal, o pagal formul
neturi bti n vieno. Nordami taikyti formul visiems
n, gabal" tursite apibrti kaip riestainio dal, kuri
gaunama, supjausius j. Tais atvejais, kai formul nepritaikoma, kada n = 0, reikia atlikti atvirktin ekstrapoliacij ir nuliui priskirti toki funkcijos reikm, kuriai
skirtum lentels paskutins eiluts pirmasis narys gyt
reikiam reikm.
rodysime aukiau pateikt maksimalaus gabal, i
kuriuos galima n pjviais padalyti apval pyrag, skaiiaus formul. Pirmiausia pastebsime, kad n-toji linija
perkerta (n1) linij, kuriomis ploktuma padalyta n
dali. Kai n-toji linija eina per tas n dali, kiekvien dal
ji padalija vl dvi dalis, ir srii padaugja n vienet.
I pradi yra vienas gabalas, kuris po pirmo pjvio suskyla du; antras pjvis skaii dar 2 gabalais padidina; po treio pjvio padaugja trimis gabalais ir t. t. iki
tol, kol po n-tojo pjvio gabal skaiius nepadids n. Sudedami visus tuos skaiius, gauname 1 + 1+2 + 3 + ...+.
Pradedant antruoju nariu, tai aritmetin progresija (1 +
2 + 3 + ... + n), kurios suma lygi y

n (n 1). Pridj prie

io reikinio vienet, gauname galutin formul.

emiau pateikt udavin apie vrin isprend jau
mintas Solomonas V. Golombas. Prisiminsime udavinio
slyg: nustatyti, kiek skirting vrini galima sudaryti
i n karoliuk, kai kiekvienas karoliukas nudaytas viena i dviej spalv ir vriniai, gauti vienas i kito pasukimu arba veidrodiniu atspindiu, nelaikomi skirtingais.
vilgtelj formul, sitikinsite, kad pagal sudtingum
ji toli ieina u baigtini skirtum paprasto metodo rm.
Skaiiaus n daliklius (skaitant 1 ir n ) paymsime
raidmis du d2, d 3 , ... .Kiekvienam dalikliui rasime vadinam Oilerio fi-funkcij, kuri ymima >(d). Ji ' lygi
skaiiui sveik skaii, nevirijani d ir neturini su
6. Matematika laisvalaikiu

81

d bendro daliklio. Vienetas laikomas vienu i toki skaii,

o pats d ne. Pavyzdiui, (8) lygi 4, nes yra keturi sveikieji skaiiai, nevirijantys 8 ir neturintys su 8
n vieno bendro daliklio. Pagal apibrim (1) = 1. Oilerio funkcijos reikms skaiiams 2, 3, 4, 5, 6, 7
atitinkamai lygios 1, 2, 2, 4, 2, 6. Paymj skirting
spalv, kuriomis gali bti nudaytas karoliukas, skaii
a, gautume formul
(*,)-a"' +(d2)-a2d!
+ ... +n-a
2n
pagal kuri apskaiiuojama, kiek skirting vrini galima sudaryti i n karoliuk, kai n nelyginis. Formul lyginiam n bus tokia:

2n

q>(d,) " ' + ( ^ ) - 0 ^ + ... +

(1 + a ) - a '

Pateiktosios formuls yra sprendiniai kur kas bendresnio udavinio, negu tas, kur pasiliau tekste, nes jos
teisingos bet kokiam karoliuk spalv skaiiui.
Djudenio knygoje domieji udaviniai ir galvoskiai"
paskelbtas 275 udavinys apie karoliukus. T pat udavin mini Riordanas.*
Jis parodo, kaip udavin sprsti, bet nepateikia galutini formuli**. Vliau udavin smulkiai igvildeno
E. Hilbertas ir D. Riordanas, surad daug aisming
jo pritaikym muzikos ir perjungikli teorijoje. ***
Hilbertas ir Riordanas apskaiiavo, kiek skirting vrini galima suverti i dviej spalv karoliuk, j skaiiui svyruojant nuo vieno iki dvideimties. J apskaiiavim rezultatai pateikti lentelje:
Karoliuk skaiius

Vrini skaiius

2
3
4
5
6

3
4
b
8
13

'

* . P H O p a H. B aajIH3. M., H JI.

1963, p. 192.193.
** 2r. taip pat Journal
of the Society for Industrial
and Applied
Mathematics,
5, Nr. 4, 1957, p. 232234.
*** Illinois Journal of Mathematics,
5, Nr. 4, 1961, p. 657665.

Karoliuk

skaiius

Vrini

7
8
9
10

11

12
13
14
15
16
17
18
19
20

:..

skaiius

18
30
46
78

126
-224
380
687
1224
2250
4112
7685
14310
27012

Tarp kitko, formuls udaviniui apie karoliukus egzistavimas visai nereikia, kad Djudenis klydo, laikydamas,
jog sprendinio nra. Jis tiesiog turjo galvoje, kad negalima rasti tokio kintamojo n daugianario, kuris duot
reikaling skaii i karto, neskaiiuojant keli pirmj
reikmi. Reikalas tas, kad formulje yra Oilerio funkcija , ir dl to vrini skaii tenka apskaiiuoti rekurentikai. Djudenis nelabai tiksliai formuluoja savo mint, taiau rekurentini formuli jis nelaiko sprendiniais".
Baigtini skirtum metodas bet kokiu atveju netaikomas
inagrintam udaviniui, ir jam inomi tik rekurentiniai
sryiai.
Daugelis skaitytoj pastebjo, kad, kai karoliuk skaiius lygus kokiam nors pirminiam skaiiui (nelygiam
2), skirting vrini skaiiaus formul gerokai supaprastja:
On 1 1
2

+2

+1.

dom laik mums atsiunt D. Hameris, mokyklos

direktorius i Filadelfijos.
Gerbiamoji
redakcija!
A labai susidomjs
perskaiiau
straipsn apie
baigtini
skirtum apskaiiavim,
ir man atjo galv, kad dar gerokai
prie susipaindamas
su baigtini skirtum apskaiiavimu,
a
savarankikai
atskleidiau
vien domiausi
Niutono
formuls
pritaikym:
j pritaikiau
laipsni eilutei. aisdamas su skaiiais, pastebjau, kad para kvadrat eilut 4, 9, 16, 25, 36,
49 ir atm skaiius vien i kito pagal js
rekomendacij,
o gautoje eilutje atlik toki pat atimt, gausime
kakok
skirtum, kuris jau nesikeis, ir paskutins eiluts nariai bus
vienodi.

Po to, t pat atliks su kubinmis eilutmis ir su eilutmis, sudarytomis

i
natrini
skaii ketvirtj
laipsni,
radau bendr dsningum,
kurio esm tokia: jeigu eiluts
laipsnis n, tai, n kart atm, gausite galutin
skirtum, lyg n! Apie tai papasakojau
tvui, daugel
met
dirbusiam
Harvardo
koledo observatorijos
direktoriumi
ir
dsiusiam
ten matematik.
Jis atsak: Zinai, Donai,
juk tu atradai
baigtini
skirtum
apskaiiavim".

Kiek skirting trikampi gali susidaryti, susikirtus n

tiesi? Vienam trikampiui reikia maiausia trij tiesi,
keturiomis tiesmis galima sudaryti keturis trikampius,
penkiomis deimt. Baigiant penkiomis tiesmis, toliau
galima trikampi nebeskaiiuoti, o, pritaikius baigtini
skirtum metod, sudaryti toki lentel:
Tiesi skaiius

Trikampi skaiius ,0 0 0 I 4 10
Pirmieji skirtumai
0 0 1 3
6
Antrieji skirtumai
0 1 2
3
Tretieji skirtumai
1 1 1

Tai, kad gavome tris eilutes, liudija, jog generuojanti funkcija yra kubin n atvilgiu; pagal Niutono formul
gauname reikin

-g- n(n 1) (n 2), kur atitinka eilut

0, 0, 0, 1, 4, 10, ..., pateikta lentelje. Formul ~ n(n 1)

(n 2) su didele tikimybe reikia maksimal skaii trikampi, kuriuos galima sudaryti n tiesmis. Taiau kol
kas tai tik spjimas, paremtas nesudtingais apskaiiavimais: ar jis pagrstas, galima patikrinti samprotaujant
taip.

Tieses reikia brti taip, kad n viena j pora nebt

lygiagreti, ir kad viename tak susikirst ne daugiau
kaip dvi tiess. Tuomet visos tiess tikrai kertasi, o kiekvienas j trejetas sudaro trikamp. Tos paios trys tiess
negali sudaryti daugiau kaip vien trikamp, todl, remdamiesi nustatytomis slygomis, sudarysime maksimaliai
galim skaii trikampi. Taigi inagrintas udavinys
ekvivalentus klausimui: keliais (skirtingais) bdais galima irinkti tris linijas i rinkinio, turinio n linij? Atsakymas, kur duoda elementari kombinatorika, sutampa
su formule, gauta empirikai.
emiau pateikti atsakymai visus kitus klausimus,
ikeltus iame skyriuje.

1. Dali, kurias galima n pjviais padalyti ploki

pusmnul, skaiius:
n 2 + 3 ,., ,

2. Riekui, kurias galima n plokiais pjviais supjaustyti ritinio formos keks, skaiius " "^ 5 " +1.
3. Srii, kurias padalija ploktum n susikertani
apskritim, skaiius:
n2-n+2.

4. Srii, kurias padalija ploktum n susikertani

elipsi, skaiius:
2n2 2n + 2.
5. Srii, kurias padalija erdv n susikertani sfer, skaiius:
n(wa-3+8)
3

6. Trikampi, kuriuos galima sudti i n spalv dant epetuk, skaiius:

ns+2n

7. Kvadrat, kuriuos galima sudti i n spalv dant

epetuk, skaiius
n* + n2+2n

8. Skirting keturspalvi tetraedr, sudaryt, panaudojant n spalv, skaiius:

n* + Un2
12

9. Skirting eiaspalvi kub, sudaryt, panaudojant

n spalv, skaiius:
25/J4 120n 3 +209ft 2 108

VIII

Netikta

skyrius

mirties bausm ir su ja susijs

paradoksas ~

loginis

,pasirod puikus naujas paradoksas", taip prasidjo neinformuotam skaitytojui menkai suprantamas Maiklo
Skriveno straipsnis brit filosofinio urnalo Mitui 1951
met liepos numeryje. Skrivenas vadovavo Indianos valstijos Universiteto filosofijos katedrai, ir panaiais klausimais su jo nuomone nebuvo galima nesiskaityti. Paradoksas i tikrj buvo puikus. Tai liudija daugiau kaip dvideimt straipsni apie j vairiuose moksliniuose urnaluose. Autori, j tarpe ir ymi filosof, nuomons
grietai skyrsi dl to, k reikia laikyti paradokso sprendiniu. Per daugel met nepavyko prieiti vieningos nuomons, taigi paradoksas ir lig iol yra kart gin objektas.
Neaiku, kam pirmam atjo galv paradokso idja.
Pagal V. V. Kuain, Harvardo universiteto logik, vieno
i aukiau mint straipsni autori, pirmiausia apie
paradoks imta kalbti ms amiaus ketvirtojo deimtmeio pradioje, neretai j formuluojant kaip galvosk
apie mog, nuteist mirties bausme pakariant.
Pasmerktj met kaljim etadien.
Tave pakars vidurdien, pasak jam teisjas,
vien kuri kitos savaits dien. kuri dien tai vyks,
tu suinosi tik bausms dienos ryt.
Teisjas garsjo tuo, kad visuomet tesjo duot od.
Pasmerktasis gro kambar, lydimas advoKato. Vos
tik jie liko dviese, gynjas patenkintas nusiypsojo.
Nejaugi nesupranti? suuko jis. Juk teisjo
nuosprendio negalima vykdyti!
Kaip? Nieko nesuprantu, sumurmjo kalinys.
Tuojau paaikinsiu. Aiku, kad sekant etadien
tavs negali pakarti: etadienis paskutin savaits diena, todl jau penktadien tikrai inotum, kad tave pakars
etadien. Taigi apie bausms dien tu inotum prie
oficialiai praneant etadienio ryt, vadinasi, teisjo sakymas bt paeistas.
Teisingai, sutiko kalinys.

 Vadinasi,
etadienis
visikai atkrinta, tes advokatas, todl
penktadienis
lieka paskutin diena, kai tave gali pakarti. Taiau ir
penktadien to padaryti negalima, nes po ketvirtadienio
SBdvmtts-jL
likt i viso dvi dienos
penktadienis ir etadienis.
Kadangi etadienis negali
bti bausms diena, tave pakarti turi tik penktadien. Bet
wi
jeigu tu apie tai suinosi dar
mm, ketvirtadien, teisjo sakymas vl bus paeistas. Vadinasi, penktadienis taip
pat
atkrinta. Taigi paskutin diena, kai tave dar galt nubausti,
yra
ketvirtadienis.
Taiau ketvirtadienis taip pat
netinka, nes, liks treiadien
46 pav. . . . Lygiai taip pat
gyvas, tu i karto suprasi, a galiu ibraukti treiadien,
kad
bausm
bus vykdyta antradien ir pirmadien. Lieka
tik rytojaus diena. Bet rytoj tik. ketvirtadien.
rai mans nepakars, nes apie tai
a inau jau iandien"
Viskas suprantama!
suuko pagyvjs kalinys.
Lygiai taip pat a galiu ibraukti treiadien, antradien
ir pirmadien. Lieka tik rytojaus diena. Bet rytoj tikrai
mans nepakars, nes apie tai a inau jau iandien!
Trumpai kalbant, nuosprendis yra prietaringas. Viena, dviejuose teiginiuose, i kuri jis sudarytas, nra nieko logikai prietaringo, antra j vykdyti pasirodo neman<rma._Btent taip suprato paradoks D. D. O'Konoras, Ekseterio universiteto filosofas, pirmas ispausdins
straipsn apie t paradoks (Mind, July 1948). O'Konoro
formuluotje figravo karininkas, savo pavaldiniams paskelbs, kad kit savait turi bti aliarmas, apie kur
niekas neprivalo i anksto inoti iki pat 18.00 vai. tos
dienos, kuri numatytas aliarmas.

Lengva pastebti, ra O'Konoras, i paties apibrimo, kad apskritai jokio aliarmo negali bti". O'Konoras, matyt, turjo galvoje, kad paskelbti
aliarm,

nepaeidiant kartu aukiau pateiktos slygos, nemanoma. Analogika ir vlesnij straipsni autori nuomon.
Jeigu tuo paradoksas bt inagrintas, bt galima
pritarti O'Konorui, kuriam visa problema pasirod tikras menkniekis". Taiau Skrivenas pirmasis pastebjo
kak", darant problem visikai ne tokia paprasta. Nordami iaikinti Skriveno pastabos esm, grime prie istorijos su mogumi, mestu kaljim. Nepriekaitingi
loginiai samprotavimai j, atrodo, tikino, kad, nepaeidus nuosprendio, bausms vykdyti nemanoma. Ir staiga, nuteistojo nuostabai, ketvirtadienio ryt kameroje pasirodo budelis. Nuteistasis, aiku, to nelauk, bet nuostabiausia, kad nuosprendis pasirod ess visikai tikslus
j galima vykdyti pagal formuluot. M a n atrodo, rao
Skrivenas, kad kaip tik grubus iorinio pasaulio sikiimas, sugriaunantis subtili login konstrukcij, suteikia
paradoksui ypatingo pikantikumo. Logikas jaudinaniai
atkakliai skelbia ukeikimus, praeityje davusius reikiam
rezultat, bet pabaisa realyb kart nepaklsta ir
toliau eina savo keliu."
Norint susivokti tuose lingvistiniuose keblumuose, kuri yra iame paradokse, tenka pateikti dvi naujas jo formuluotes, ekvivalenias pirmajai. Tai pads atmesti vairius nereikalingus ir tik nustelbianius galutin rezultat
faktorius: galimyb, kad teisjas pakeis nuosprend, mirt
bausme ir t. t.
Inagrinsime pirm paradokso variant, kur pateik
Skrivenas, paradoks su kiauiniu siurprizu.
sivaizduokite, kad yra deimt dui, sunumeruot
nuo 1 iki 10 (47 pav.). Nusi^riate, o js biiulis deda
vien i dui kiauin ir prao jus atsigrti. Atidaryk visas dutes i eils, sako jis, i pradi pirm, paskui antr ir t. t. iki deimtos. Garantuoju, kad
vienoje j yra kiauinis siurprizas. Vadindamas kiauin
siurprizu, turiu galvoje, kad, neatidars duts ir nepamats kiauinio, negalsi suinoti duts su kiauiniu
numerio."
Sakykime, kad js biiulis visuomet sako tik ties.
Ar jo pranayst gali bti teisinga? Matyt, ne. Jis tikrai
nepads kiauinio 10 dut, nes, atidar pirmsias devynias ir jose nieko nerad, galsite neabejodami tvirtinti, kad kiauinis yra vienintelje likusioje dutje. Tai
prietaraut js biiulio pranaystei, todl deimtoji d-

47 pav. Paradoksas su kiauiniu siurprizu

ut atkrinta. Dabar pairsim, kas atsitikt, jeigu js

biiulis nesupratingai paslpt kiauin devintoje dutje. Tuomet pirmosios atuonios duts bus tuios ir
jums liks dvi udarytos duts: devintoji ir deimtoji.
Deimtojoje dutje kiauinio negali bti, vadinasi, jis
yra 9 dutje. Js atidarote devintj dut, ir kiauinis, inoma, yra ten. Taiau aiku, kad kiauinio negalima laikyti siurprizu. Taigi vl rodme, kad js biiulis neteisus. 9 dut taip pat atkrinta. Kaip tik iuo momentu js ir atitrkstate nuo tikrovs": samprotaujant
analogikai, galima nekreipti dmesio i pradi atuntj dut, paskui septintj ir t. t. iki pat pirmosios!
Pagaliau, absoliuiai sitikin, kad visos duts tuios,
js pradedate jas i eils atidarinti ir... Kas baltuoja 5
dutje? Kiauinis siurprizas. Taigi, nepaisant vis samprotavim, js draugo pranayst pasiteisino. Vadinasi,
suklydot js, bet kur?
Kad paradoksas bt dar paradoksikesnis", inagrinsime trei jo formuluots variant, kur galima pavadinti paradoksu su neatspjama korta. sivaizduokite, kad
u staliuko prie jus sdi js biiulis ir laiko rankose
trylika lap spalvos kort. Sumais tas kortas ir iskleids' jas rankoje vduokle paveikslliais save, jis pakloja

ant stalo vien uverst kort. Js turite pamau ivardyti i eils visas trylika kort, praddami tzu * ir baigdami karaliumi. Kai atspsite ant stalo gulini kort, js biiulis turi pasakyti taip", visais kitais atvejais jis
sako ne".
Statau tkstant doleri -prie deimt cent, sako jis, kad tu negalsi .nustatyti ios kortos tol, kol a
nepasakysiu' taip".
;
Sakykim, js biiulis padarys visk, kad neprarast
pinig. Ar gali jis, esant tokiai slygai, ant stalo padti
lap karali? Aiku, kad ne. Kai ivardysite pirmsias
dvylika kort, liks tik karalius, ir js tikrai j nurodysite.
Galbt apversta korta dama? Ne, todl, kad itarus bernel, liks tik dvi kortos: karalius ir dama. Kadangi karali atmette, neatspta korta gali bti tik dama. Atrodyt, viskas teisinga, ir js vl laimite 1 000 doleri. Analogikai atmetamos ir visos kitos galimybs. Ieina, kad
kokia bebt korta, j inote i anksto. Aukiau pateikta
samprotavim grandin atrodo nepaeidiama. Antra
vertus, aiku, kad js, irdami apverstosios kortos kit pus, net nesivaizduojate, kokia ji!
Net ir tada, kai io paradokso variantas suprastintas
(su dviem dienom, su dviem dutm arba i viso su
dviem kortom), sunku atsikratyti labai savotiko neaikumo jausmo. Tarkim, kad js biiulis turi tik tz ir
dviak. Jeigu jis pads ant stalo dviak, js i tikrj
iloite. Pasak tz, js drauge j atmetate r, bdami
visai tikri, galite pareikti: A padariau ivad, kad ant
stalo yra dviak". Darydami i ivad, remiats prielaida, kad teisingas toks teiginys: Prie mane esanti
korta turi bti arba lap tzas, arba lap dviak". (Trijuose atitinkamuose paradokso variantuose tariama, kad
nuteistasis bus pakartas, kortos bus tik tokios, kokias ivardijo js biiulis, ir kad vienoje dui btinai yra
kiauinis). Js nenusikaltote logikai ir galite tiktis, kad
jums pavyks i savo biiulio iloti 1 000 doleri.
Taiau sakykim, kad js^ biiulis padjo ant stalo
lap tz. Ar galite i karto suvokti, kad tai tzas? Be abejo, js biiulis nerizikuos 1 000 doleri,
paddamas dviak. Todl neinomoji korta turi bti tzas. Itariate iuos odius garsiai ir girdite atsakym
* Tzas atitinka 1, bernelis U , d a m a 12 ir k a r a l i u s 13 aki.

taip". Ar turite pagrindo ma

'nyti, kad laimjote laybas?
Kaip nekeista, taip galvoti
negalite. Mgindami suvokti to
*c
kio keisto tvirtinimo prieastis,
pagauname pai ms paradokso esm. Js ankstesn ivada buvo pagrsta tuo, kad
korta gali bti arba tzas, arba
dviak, todl, jeigu neinomoji
korta nra tzas, tai ji btinai
turi bti dviak. Taiau ia pasinaudojote dar viena papildoma
prielaida: manote, kad biiulis
sako ties arba, paprastai kalbant, daro - visk, kad neprarast 1 000 doleri. Bet jeigu
js,
logikai
samprotaudami,
nustatysite, kad amt stalo yra
tzas, js biiulis praras savo
1000 doleri, net jeigu jis padt ne dviak, o tz. Kadangi
js biiulis bet kuriuo atveju
netenka savj pinig, tai jis
neturi pagrindo vienai kortai
atiduoti pirmenyb. Sitai upra- 48 pav. Paradoksas su netus, js sitikinimas, kad ant
atspjama korta
stalo yra tzas, i karto susvyruos. Tiesa, js elgiats protingai, kirsdami layb,
kad neinomoji korta tzas, nes ji i tikrj gali
bti tzas.
Taiau norint iloti, reikia rodyti, kad
savo ivad padarte, remdamiesi geleine" logika, o tai
nemanoma. Taigi js samprotavimuose susidar klaidingas ratas. I pradi galvojate, kad js biiulis teisingai nusak vyk, ir, remdamiesi savo prielaida, darote
ivad, kad neinomoji korta turi bti tzas. O jeigu
ant stalo yra tzas, js biiulio spjimas neteisingas,
todl, spdami, kokia yra atverstoji korta, js neturite
kuo remtis. Bet ir tai dar ne viskas. Jeigu negalite atspti
kortos, js draugo prognoz teisinga. Vadinasi, grote
ieities tak, ir viskas prasideda i naujo. Ta prasme
situacija primena klaiding rat, sprendiant paradoks,
kur pirmas pateik angl matematikas P. E. B. 2urdena's

1913 metais (49 pav.). Samprotaudami analogikai, einate ratu, vis laik grdami ieities pozicij: loginiu keliu nustatyti, kokia korta yra ant stalo, nemanoma. Gali
bti, kad j atspsite. Paindami savo biiul, galite padaryti ivad, kad ant stalo, tikriausiai, yra tzas. Taiau
n vienas save gerbis logikas js schemos nepavadins
tikslia.
Kad js samprotavimai visai nepagrsti, vaizdiai
matyti i deimties dui pavyzdio. I pradi darote
ivad", kad kiauinis yra 1 dutje (47 pav.), bet ji
pasirodo esanti tuia. Todl nusprendiate, kad kiauinis
dtas 2 dut, bet ir joje nieko nerandate. Tai jums
pera mint, kad kiauinis yra 3 dutje, ir t. t. (Viskas
vyksta taip, tarytum sekund prie jums pavelgiant
dut, kur, js manymu, turi bti kiauinis, kakas visikai nesuprantamu bdu j perdeda dut su didesniu
numeriu.) Pagaliau ilgai iekot kiain randate 8 dutje. Ar dabar vyk galima pavadinti i anksto nu-

TEIGINYS
KITOJE IOS
^

KORTELS

PUSJE

YRA

TEISINGAS

TEIGINYS
KITOJE IOS KORTELS
\

PUSJE
Q

NETEISINGAS

49 pav. Paradoksas su Zurdeno kortele

92

YRA

matytu, o visus js samprotavimus laikyti nepriekaitingais logikos poiriu? Aiku, ne, nes atuonis kartus
pritaikte t pat metod ir septyniais atvejais gavote neteising rezultat. Lengva suprasti, kad kiauinis gali
bti bet kurioje dutje, tarp j ir paskutinje.
Net atidarius 9 tuias dutes, klausim, ar galima
logikai samprotauti, kur yra kiauinis (ar jis yra 10
dutje, ar ne), lieka neatsakyta. Prim tik vien prielaid (Vienoje dui btinai yra kiauinis"), js, neprietaraudami logikos dsniams, suprantama, tursite
teis tvirtinti, kad kiauinis yra 10 dutje. Siuo atveju
kiauinio radimas 10 dutje vykis, numatytas
i
anksto, o tvirtinimas, kad to negalima numatyti, neteisingas. Prim dar vien prielaid (kad js biiulis sako ties, tvirtindamas, jog kiauinio koordinai", t. y.
duts su kiauiniu numerio, negalima numatyti i anksto), js negalite daryti koki nors logini ivad, nes pagal pirm prielaid kiauinis turi bti 10 duteje (tai galite teigti i anksto), o pagal antr kiauin turite rasti netiktai. Kadangi padaryti kokios nors ivados nenegalima, tai kiauinio radim 10 dutje reikia laikyti
i anksto nenumatytu vykiu, o abi prielaidas teisingomis, taiau jas reabilituosime" ne anksiau, negu atidarysime paskutin dut ir rasime joje kiauin.
Dar kart paseksime paradokso sprendim. S kart
jam suteiksime paradokso apie mog, nuteist pakarti,
form. Dabar inome, kad teisjas nuosprend suformulavo teisingai, o kalinys samprotavo neteisingai. Jo samprotavimuose jau klaidingas buvo pirmasis ingsnis, kai jis
tar, kad, es, jo negali pakarti paskutin savaits dien.
O i tikrj nuteistasis neturi pagrindo daryti koki nors
ivad apie savo likim net bausms ivakarse (ia situacija tokia pati, kaip ir paradokse su kiauiniu, kai
lieka udaryta viena paskutinioji dut). Si mintis yra
svarbiausia inomo logiko Kuaino darbe, paraytame
1953 metais.
Kuainas pasakoja, kaip jis samprotaut kalinio vietoje. Reikia iskirti keturis atvejus: pirmasis mane pakars rytoj dien, ir t inau jau dabar (bet i tikrj
neinau); antrasis mans rytoj nepakars, ir a t inau jau dabar (bet i tikrj neinau); treiasis mans
rytoj nepakars, bet dabar a to neinau, ir pagaliau ketv i r t a s m a n e pakars .rytoj, bet dabar a ito neinau.

Du pastarieji atvejai yra galimi, paskutinis j reikt, kad nuosprendis vykdytas. Tokioje situacijoje nra
ko i anksto splioti ir rodinti, kad teisjas prietarauja. Belieka tik laukti, pasikliaujant geresne baigtimi.
Skot matematikas Tomas G. O'Beirnas straipsnyje,
kurio pavadinimas iek tiek paradoksalus Ar gali nelaukta niekada nevykti?" *, pateikia puiki nagrinto
paradokso analiz. Kaip parodo O'Beirnas, raktas iam
paradoksui
isprsti tai sismoninti vien
gana
paprast aplinkyb: vienas mogus turi ini, kurios jam
leidia kokio nors vykio ateityje prielaid laikyti teisinga, kitas nieko negali pasakyti, kad prielaida teisinga tol,
kol tas vykis nevyks. Nesunku pateikti paprast ^pavyzdi, patvirtinani O'Beirno mint. Tarkime, kad kas
nors, paduodamas jums dut, sako: Atidarykite j
viduje kiauinis". Jis juk ino, kad jo prielaida teisinga,
o js neinote, kol neatidarote duts.
T pat galima pasakyti ir apie ms paradoks. Ir
teisjas, ir mogus, deds kiauin vien i dui, ir
ms biiulis su trylika kort kiekvienas ino, kad jo
tvirtinimas yra teisingas, taiau jis negali bti pagrstas
samprotavim grandin, paneigiania pagaliau pat tvirtinim. Cia ir slypi begalinis klaidiojimas ratu, kuris, panaiai kaip ir fraz ant virutins kortels puss i Zurdeno
paradokso, paneigia visus mginimus rodyti, kad tvirtinimas klaidingas.
Paradoksas pasidarys ypa aikus, pasinaudojus viena idja, idstyta Skriveno straipsnyje. Tarkim, kad vyras
sako savo monai: Gimimo dienos proga a padarysiu
tau siurpriz. Tu jokiu bdu neatspsi, k a tau padovanosiu. Tai ta pati apyrank, kuri matei praeit savait parduotuvs vitrinoje".
K dabar daryti nelaimingai monai? Viena, ji ino,
kad vyras niekada nemeluoja ir visuomet ipildo savo'
paadus. O jeigu jis vis dlto padovanos apyrank, tai
jau nebus siurprizas ir tuomet paadas liks neitstas,
vadinasi, vyras jai sak neties. O jeigu taip, tai kokias ivadas ji gali padaryti, logikai samprotaudama? Gali bti, kad vyras tess od ir padovanos jai apyrank, sulauydamas paad j nustebinti netikta dovana. Antra vertus, jis gali testi savo od, kad dovana bus netikta,
The New Scientist,

M a y 25, 1961.

bet sulauys antr paad ir vietoj apyranks padovanos

jai, pavyzdiui, nauj dulki siurbl. Vyras, taip tvirtindamas, pats sau prietarauja, todl ji neturi pagrindo
teikti pranaum vienai kuriai i galimybi, vadinasi,
ji negali tiktis apyranks. Nesunku atspti, kas bus toliau: kai gimimo dien vyras teiks apyrank, dovana jai
bus malonus siurprizas, nes jo negalima numatyti i anksto jokiais loginiais samprotavimais. Vyras vis laik inojo, kad gali itesti od ir itess j. O mona to
neinojo tol, kol vyras jai nepadovanojo apyranks. Dar
vakar vyro tvirtinimas jai atrod nesmon ir sukl
logini prietaravim painiav, o iandien, gavus seniai
laukt apyrank, pasidar visikai teisingas ir neprietaringas.
I nagrint paradoks aikiai pajutome kerini odio jg (arba tiksliau, pritaikius Burbaki isireikim,
kalbos laisvs" jg). Dl to paradoksai tokie sudtingi
ir drauge patraukls.
Labai daug skaitytoj pateik be galo smojing mginim isprsti paradoks apie nuteistj, kur turi pakarti i anksto nenurodyt savaits dien. Kai kurie j
paradokso sprendimui rimtuose urnaluose paskyr itisus straipsnius.
L. Ekbomas, matematikos dstytojas i Stokholmo, pateik istorij, kuri galjo bti pretekstas paradoksui apie
netikt bausm suformuluoti. Kart 1943 ar 1944 metais
ved radijas prane, kad kit savait numatoma
paskelbti mokomj oro aliarm. Siekiant patikrinti,
kaip pasiruousi prielktuvins
gynybos
kariuomen, aliarm nutarta paskelbti netiktai, tad net aliarmo
dienos ryt n vienas mogus negals numatyti, kuri
valand jis bus paskelbtas. Laiko autorius ia irjo login paradoks ir j apsvarst su savo studentais. 1947
metais vienas i student, bdamas Prinstone, i inomo matematiko ir logiko Kurto Hiodelio lp igirdo
kakok to paties paradokso variant. Toliau autorius rao, kad i pradi jis niekaip negaljo susieti nagrinjamo paradokso su mintu aliarmo paskelbimu per ved
radij; bet tas vykis visikai galjo bti pagrindas paradoksui atsirasti, nes Kuainas pirm kart suinojo apie
paradoks penktojo deimtmeio pradioje.

emiau perskaitysite du laikus, kuri autoriai visikai nemgina isprsti paradokso, bet pateikia cfaugyb
labai domi (ir paini) samprotavim.
Gerbiamoji

redakcija!

Skaitant
straipsn
apie paradoks
su kiauiniu
siurprizu, susidaro
spdis, lyg autorius,
logikai
rods, kad
kiauinis negali bti n vienoje dutje, iek tiek nustbo,
rads j 5 dutje. I pirmo vilgsnio
tai i tikrj
nuostabu, bet, kruopiai ianalizavus
udavin, galima rodyti, kad
kiauinis visuomet bus 5 dutje.
''

rodoma
taip:
Sakykim, S vis teigini aib, o Tteising
(tikr)
teigini aib. Bet kuris aibs elementas (t. y. bet kuris teiginys)
gali priklausyti
arba aibei T, arba aibei C = ST,
t. y. aibs T papildiniui,
bet negali priklausyti
abiem aibm
kartu. Inagrinsime
tokius du teiginius:

1. Kiekvienas teiginys, paraytas iame

staiakampyje,.
priklauso aibei C.
2. Kiauinis
visuomet turi bti 5 dutje.

1 teiginys
abiem kartu.

priklauso

arba

aibei

T, arba

aibei

C, bet ne

Jeigu 1 teiginys priklauso aibei T, jis yra teisingas. O

jeigu jis teisingas, bet kuris teiginys, paraytas
staiakampiame rmelyje tarp j ir 1 teiginys, priklauso
aibeiT.
Taigi tar, kad 1 teiginys priklauso aibei T, gauname,
kad
jis priklauso aibei C. Tai jau
prietaravimas.
Tarkime, kad 1 teiginys priklauso aibei C. Tuomet mums
teks inagrinti
du atvejus: atvej, kai 2 teiginys
priklauso
aibei C, ir atvej, kai 2 teiginys priklauso aibei T.
Sakykim, 2 teiginys priklauso aibei C, tuomet 1
giniai, t. y. abu teiginiai, parayti staiakampiame
priklauso aibei C. Tai tvirtina 1 teiginys;
vadinasi,
singas ir turi priklausyti
aibei T. Taigi tar, kad
giniai priklauso aibei C, gavome, kad 1 teiginys
aibei T. Tai vl prietaravimas. '

ir 2 teirmelyje,
jis teiabu teipriklauso

O jeigu 2 teiginys priklauso aibei T (o 1 teiginys aibei C), 1 teiginys, kad

kiekvienas teigini, esani
staiakampiame rmelyje, priklauso aibei C, prietarauja
tam, kad
2 teiginys yra aibs T elementas. Vadinasi, 1 teiginys klaidingas ir turi priklausyti
aibei C, visikai
atitikdamas
tai,
kas pasakyta
aukiau.

Taigi egzistuoja
vienintelis
neprietaringas
atvejis:
kai 1 teiginys priklauso aibei C, o 2 teiginys aibei T. Vadinasi, 2 teiginys
teisingas.
Taigi kiauinis visuomet bus 5 dutje.
Kaip matote, labai stebtis, radus
kiauin 5 dutje
neverta.
D2. V E R I J E N A S
D. S. B I O R K S A S
Kalifornijos valstija,
Stanford universitetas

Gerbiamoji
redakcija!
labai susidomjs perskaiiau paradoks apie mog,
nuteist pakarti. Negaliu nepastebti, kad jeigu ms kalinys
bt kvalifikuotas
statistikas, jis bevelyt, jog bausm paskirt treiadien,
t. y. treij
savaits dien. I
tikrj
inoma,
kad kalin gali pakarti tik vien kart.
Tarkime,
kad teisjas bausms dien paskiria atsitiktinai.
Tuomet tikimyb to, kad
kaliniui teks laukti
bausms dien, lygi
p(x) ~ , kitaip
sprendio
davinys

tariant,

paskelbimo
yra

bet koks dien

iki bausms

skaiius

vienodai

nuo nuo-

galimas.

Sis u-

tikimybs

(*-!)!

L(xft)!

p(*)=

(#-*)!

( - 1 ) ! J L (N-x-h
m

"I

+ k)\ (h-k)

(N-h)\ (h)\
bendresnio hipergeometrinio
pasiskirstymo
paprastas
dalinis
atvejis. Cia p(x) tikimyb, kad, norint gauti k
palanki
rezultat, btina
atlikti bandym,
be to, inoma, kad h
kandidat"
palankius
rezultatus atsitiktinai
pasiskirst
bendrame galim
rezultat skaiiuje N.
Ms
udavinyje
N 7 (laikant, kad vieno pakorimo pakanka), h=k=l.
Tuomet matematinis
vidurkis arba
vidutin reikm
sudaro
-

(1+2+...+7)=4

kuomet

dienas.

negalima

pamirti

kurie treiadienio

nelaikys

to, kad jis yra laukiama"

Taiau

kai kuri
bausms

man
ypa

atrodo,
kyri

vykdymo

diena

kad nieskaitytoj,
vien dl

diena.
M 1 L T O N A S R. S E I L E R I S

O h a j o valstija,
Uortingtonas
7. Matematika laisvalaikiu

<97

IX

skyrius

Boromjaus mazgai ir iedai

Amerikieiai gerai pasta vienos populiarios alaus
ries firmin enkl: tris keistokai sukabintus iedus, pavaizduotus 50 paveiksle. Lygiai tokie patys iedai Renesanso epochos laikais buvo garsios ital Boromj eimos herbe, todl kartais jie ir vadinami Boromjaus iedais. Perskirti t ied negalima, nors jokie du iedai
nra tarpusavyje sukabinti. Pavelgus paveiksl matyti,
jog, imus bet kur ied, kiti du atsiskirt.
Savo pirmosios knygos V I I skyriuje minjau, kad nesugebu padaryti i popieriaus nesusikertanio paviriaus
modelio teip, kad trys to paviriaus kratai susijungt
kaip Boromjaus iedai: Galbt, raiau a, kam
nors i smojing skaitytoj pavyks padaryti tok model".
Mano ik prim Devidas A. Hafmenas. Jis ne tik
sugebjo padaryti kelet vairi modeli su kratais, susikabinusiais kaip Boromjaus iedai; trisdamas jis pastebjo nuostabiai paprastus ir grakius paviri popierini modeli sudarymo metodus, kuriais naudojantis, galima pasiekti, kad modeli kratai bt topologikai ekvivalentus kokiam nors mazgui arba itisai bet kaip persipynusi ir tarpusavyje sumaiyt mazg kombinacijai.
Vliau Hiafmenas atskleid, jog dar ms amiaus ketvirtojo deimtmeio pradioje topologai taik lygiai tuos
paius metodus, bet j apraymus galima buvo rasti tik
vokikuose matematikos
urnaluose, todl juos inojo tik specialistai, o eilinis skaitytojas to
nepastebjo.
Prie taikydami vien i Hafmeno metod
Boromjaus iedams, pasvarstykime, kuo jis naudingas kokiai nors paprastesnei
struktrai. Aiku, kad paprasiausia trimats erdvs udara kreiv
50 pav. Trys BoromY r a kreiv, neturinti mazg. Majaus iedai
tematikai kartais j vadina nuli-

nio sankry skaiiaus mazgu, analogikai kaip ties

vadinama nulinio kreivumo kreive. Tokia kreiv pavaizduota 51 paveiksle, u. Subrkniuota vidin kreivs dalis reikia dvipus paviri, kurio kratai yra jau minta
kreiv. Tok paviri nesunku ikirpti i popieriaus: jo
krat forma neturi ypatingos reikms. Reikalaujama tik
vieno: paviriaus kratai turi bti paprasta udara kreiv.
T pat 51 paveiksl, a, galima nuspalvinti kitaip. Subrkniuokime iorin kreivs dal ir sivaizduokime, kad
visas (51 pav., b) paveikslas atliktas ant sferos paviriaus. Tuomet udara kreiv bus kiauryms sferoje, pakratys. Abu modeliai
(i popieriaus ikirptas pavirius ir sfera su kiauryme) topologikai ekvivalentus.
Sutapdin j kratus, gausime udar dvion sferos paviri.
Pamginkime t pat metod pritaikyti iek tiek sudtingesniam atvejui (51 pav., c). sivaizduokime, kad ta
pati erdvin kreiv padaryta" i virvs gabaliuko. Sankryos takus, t. y. takus, kuriuose viena virvs dalis
praeina po kita tartum kelias, praneriantis po perja,
paymsime trkio taku
kreivs
dalyje,
esanioje
apaioje. Gautj kreiv taip pat galima vadinti nulins
sankryos mazgu, nes, deformuodami j erdvje, visada
galime paalinti sankryos takus (mazgo eil lygi minimaliam sankry tak skaiiui, kur galime gauti tolydia mazgo deformacija). Schemin ms paviriaus brin vl nudaysime dviem spalvomis taip, kad jokios dvi
sritys, turinios bendr sien, nebt vienos spalvos. Tai
visada galima padaryti dviem bdais, i kuri vienas yra
tarytum negatyvus, o antras pozityvus.
Jeigu scheminis paviriaus brinys nudaytas taip,
kaip parodyta 51 paveiksle, c, modelis i esms yra pusiau susuktas popieriaus lapas. Tai dvipusis pavirius,
topologikai ekvivalentus kiekvienam i aukiau mint paviri. Jeigu t paviri nuspalvinsime taip, kaip parodyta 51 paveiksle, d, ir baltus sklypelius laikysime sferos skylmis, gausime Miobijaus lap. Jo kratus taip pat
sudaro nulinio sankry skaiiaus mazgas (i esms tai
visai ne mazgas).
Skirtingai nuo aukiau nagrint paviri, Miobijaus
lapas i viso turi tik vien pus. Kiaurym sferoje uklijav Miobijaus lapu, gausime udar paviri be k r a t
vadinam krosskep, arba projektyvin ploktum. Padaryti tokio paviriaus model be sankryos nemanoma.

Hafmeno metod galima panaudoti bet kokio mazgo

schemai ir net bet kokiai mazg sekai. Pairsime, k duoda is metodas, taikant j Boromjaus iedams. Pirmiausia reikt sudaryti iedus, primenanius keli mazg",
sudaryt laikantis taisykls, kad n viename take nesusikirst daugiau kaip du keliai. Paskui gautj schem
reikia nuspalvinti dviem galimais bdais negatyviu"
ir pozityviu" (52 pav., a ir b). Kiekviena sankrya reikia, kad toje vietoje popierius (subrniuoti sklypeliai)
pusiau susuktas j atitinkam pus. 52 paveiksle, a, pavaizduot vienpus paviri nesudtinga pagaminti i popieriaus arba simetrikos formos topologikai ekvivalentaus paviriaus, pavaizduoto 52 paveiksle, c. 52 paveiksle, b, pavaizduota sfera su trimis kiaurymmis, kuri kratai yra Boromjaus ied formos. I pirmo vilgsnio gali
atrodyti, kad tokio paviriaus modelis nieko bendra neturi su prie tai nagrintu. I tikrj abu modeliai topologikai ekvivalentus. Nuspalvindami paviri schemas pozityviai" ir negatyviai", kartais gauname ekvivalenius,
o kartais neekvivalenius modelius.

52 pav. Topologikai ekvivalentus vienpusiai paviriai, kuri kratai

tarpusavyje sukabinti kaip Boromjaus iedai

Galima rodyti, kad dvejopo nuspalvinimo bdas pritaikomas bet kokiam mazgui arba bet kokios eils keli
mazg grupei, nesvarbu, kokiu nuoseklumu jie bt vienas po kito isidst. Taiau daugelis modeli, sudaryt
iuo metodu, pasirodo es vienpusiai. Kartais pavyksta
taip pergrupuoti sankryas, kad modelis pasidaro dvipusis, taiau paprastai sunku suvokti, kaip tai padaryti. Yra *
metodas, taip pat pakartotinai Hafmeno atrastas, pagal
kur galima sudaryti dvipus paviri.
Pailiustruosime metod Boromjaus iedais. I pradi plonomis linijomis nubrime ied schem. Paskui
pietuko smaigal besime bet kur vieno i apskritim
tak ir parykinsime apskritim dar kart bet kokia kryptimi. Kiekviename sankryos take rodyklle reikia parodyti, kuria kryptimi briame. Analogikai reikia parykinti ir kitus du apskritimus. itaip gausime schem, pavaizduot 53 paveiksle, a. Brdami kryptimi, nurodyta
rodykllmis, visas linijas parykinkime spalvotu pietuku.
Pradti galime bet kuriame bet kurios linijos take. Prij
sankry, pasukime kair arba dein priklausomai nuo
to, kuri krypt nurodo rodykl, ir judkime naujja kelio
trasa iki kitos sankryos, ia vl pasukime rodyklls nurodyta kryptimi ir t. t. Judame schema, tarsi autokeli,
isidsiusi vairiuose aukiuose, sistema: kiekvien

53 pav. Nuosekls dvipusio paviriaus, kurio kratai sujungti tarpusavyje kaip Boromjaus iedai, sudarymo etapai

kart, kai po mumis arba vir ms pasirodo kuri nors magistral, nedelsiant pasukame j ir judame kryptimi,
kaip ir kitas transportas. Apra paprast udar kreiv,
btinai grime pradin tak. Perstatykime pietuk
kur nors kit schemos tak ir pakartokime visk i
pradi, paskui perstatykime pietuk trei tak, ir
taip darykime tol, kol apibrime vis schem. domu
paymti, kad ms nupietos udaros kreivs niekur nesusikerta. Gautoji figra parodyta 53 paveiksle, b.
Kiekviena udara schemos kreiv atitinka tam tikr
popierinio modelio sklyp (srit). Ten, kur sklypai ribojasi vienas su kitu, bendros sienos dalies takai atitinka
bendruosius" sklypelius jungianius perjimus", kuriuos
simbolizuoja pusiau susuktos popieriaus juostels (schemoje rodyklls nurodyta kryptimi). Jeigu vienas sklypas
yra kito viduje, laikoma, kad maasis sklypas yra vir didiojo, t. y. pavirius toje vietoje laikomas dviaukiu".
Taip isidsius sklypams, j bendr sien takai, kaip ir
pirma, atitinka perjimus" pusiau susuktas popieriaus
juosteles, bet dabar tos juostels jungia sklypus, esanius skirtinguose aukiuose. Galutinis modelis, pavaizduotas 53 paveiksle, c, dvipusis pavirius su trimis kra-

54 pav.

Dvipusis pavirius, kurio kratai sukabinti taip pat, kaip

Boromjaus iedai

tais, topologikai ekvivaleniais Boromjaus iedams. Galima rodyti, kad bet kuris itaip sudarytas modelis bus
dvipusis. Vadinasi, jo puses galinta nuspalvinti skirtingomis spalvomis (arba paviriaus model padaryti i popieriaus lapo, kurio geroji ir ivirkioji pus skirting
spalv), nebijant, kad spalva bus utepta ant spalvos.
Galbt norsite pasigaminti koki nors kit mazg ar
sudtingesni sandar modeli, sudaryt i keli vienas
po kito einani mazg? Labai gras paviriai gaunami,
pavyzdiui, i atuoniuks formos mazgo. Sio gerai inomo
mazgo schema gali bti ir tokia, kaip 55 paveiksle, a. Tarp
kitko, analogikomis schemomis mazg teorijoje randama
bet kokio mazgo algebrin iraika. Ekvivalentus mazgai,
t. y. mazgai, kuri kiekvien galima gauti tolydia kito mazgo deformacija, apraomi viena ir ta paia algebrine iraika, taiau ne visi mazgai, kuriuos atitinka viena ir ta pati
formul, ekvivalentus. Mazgai trimatje erdvje visada laikomi udaromis kreivmis. Visus virvs su laisvais galais
mazgus, taip pat udar keturmats erdvs kreivi mazgus galima atriti, todl jie ekvivalentus nulinio sankry skaiiaus mazgams", t. y. jie i esms nra mazgai.
Mazgas, panaus atuoniuk, vienintelis, kurio
minimalus sankry skaiius lygus 4. Mazge, kuriame
virv primena sukryiuotas ant krtins rankas (toliau
tok mazg vadinsime trilapiu m a z g u ) , minimalus sankry skaiius lygus 3. Kit tokio sankry skaiiaus
mazg nra. Skirtingai nuo trilapio, mazgas atuoniuk
neturi veidrodinio antrininko arba, kitais odiais tariant,
tolydiai deformuojant, tampa savo paties veidrodiniu

55 pav. vairi sankry skaiiaus m a z g a i

atspindiu. Pianas mazgai vadinami amfichiraliniais",

t. y. tinkamais abiem rankoms". Jie primena gumin
pirtin, kuri, reikalui esant, ivertus kit pus, galima
umauti ir ant deins, ir ant kairs rankos.
Mazg su viena ir dviem sankryomis nra. inomi tik
2 mazgai su penkiomis sankryomis, 5 mazgai su eiomis sankryomis ir 8 mazgai su septyniomis sankryomis (55 pav.). 55 paveiksle duota tik po vien kiekvie-'
no mazgo veidrodin antrinink, bet u tai jame pateikti
mazgai, sudaryti i dviej nuosekliai surit paprastesni .mazg. Pavyzdiui, tiesioginis g mazgas sudarytas
i trilapio ir jo veidrodinio antrininko, tariamas tiesio-

56 pav. Vienpusis pavirius su vienu kratu. Ar suritas jis mazgu?

ginis mazgas h sudarytas i dviej vienod trilapi. Mazgus c ir p atitinka labai paprasti paviri modeliai. Paimkime popieriaus juostel, pusiau persukime j penkis
kartus ir suklijuokime galus gausime paviri, kurio
kratai turi c mazgo form. Pusiau persuk septynis kartus, gausime paviri su kratu, turiniu p mazgo form.
Visus 16 mazg 55 paveiksle galima pavaizduoti taip,
kad virv" sankry vietose pakaitomis eit tai per vir, tai per apai (tik mazgas g pavaizduotas kitaip).
Kai sankryos bus atuonios, susidarys pirmieji mazgai (i
viso 3), kuriems negalima nupieti schem su nuosekliu
virutini" ir apatini" sankry keitimusi.
Gali kilti klausimas, kodl mazgo i, sudaryto i trilapio ir atuoniuks, negalima ireikti dviem skirtingomis

schemomis, kaip,*pavyzdiui, mazgus g ir h, kuri kiekvienas reikia dviej trilapi derin. Toks skirtumas yra
dl to, kad mazgo i dal, turini atuoniuks form, galima pakeisti jos veidrodiniu atspindiu, nekeiiant trilapio sudarytos dalies orientacijos. Todl galimas tik
toks mazgas, koks parodytas 55 paveiksle, i, ir jo pilnas
veidrodinis atspindys.
Mazgas, i kurio tolydios deformacijos bdu negalima gauti dviej maiau sudting mazg, surit nuosekliai vienas po kito, analogikai pirminiams skaiiams,
vadinamas pirminiu mazgu. Visi mazgai, pavaizduoti 55
paveiksle, iskyrus g, h 'ir i, pirminiai. Sudarytos
isamios lentels mazg, turini ne daugiau kaip deimt sankry, taiau formul, pagal kuri galima nurodyti skaii skirting mazg, turini lygiai n sankry, iki io laiko neinoma. Kai n = 1 0 , visoki mazg skaiius, matyt, lygus 167. Kiek yra pirmini mazg, kai
n = l l ir n =12, galima tik splioti.
Mazg teorija yra glaudiai susijusi su topologija, ir
joje, kaip ir topologijoje, daugyb neisprst problem.
Nra bendro metodo, kuriuo bt galima nustatyti, ekvivalentus ar neekvivalents vienas kitam du bet kokie
mazgai, ar jie sukib, ar apskritai kokia nors sudtinga
erdvin kreiv surita" mazgu. pastarj klausim atsakyti sunku. Tai galima sprsti ir i galvoskio, pavaizduoto 56 paveiksle. Jame matome keist vienpus paviri su vienu kratu (tuo jis panaus Miobijaus lap).
Neaiku tik viena: ar kratas perritas" mazgu ir jeigu
taip, tai kokiu? I pradi atidiai inagrinkite paveiksl,
suformuluokite savo spjim, paskui patikrinkite j eksperimentu".
Padarykite paviriaus popierin model ir perkirpkite
j iilgai punktyrins linijos. Gausite vienintel juostel,
surit tiksliai tuo paiu mazgu, kaip ir kreiv, ribojanti
paviri. Stengdamiesi neperplti popieriaus, pabandykite i to mazgo gauti jo paprasiausi pavidal, ir tada
paaiks, ar teisingai spjote. Rezultatas gali bti visikai
nelauktas.
Septintajame pereito amiaus deimtmetyje brit fizikas Viljamas Tomsonas (vliau taps lordu Kelvinu) sukr teorij, pagal kuri atomai es sudaryti i skurini ied nesuspaudiamame, per visk pereinaniame,
trinties neturiniame eteryje. Vliau kitas brit fizikas

D. D. Tomsonas molekules sivaizdavo kaip kombinacijas

vairi mazg ir grandini, sudaryt i Kelvino skurini
ied. Tomsono hipotez suadino fizik domjimsi topologija (ja itin susidomjo kot fizikas Piteris Gutris Tetas),
bet vos tik skuri teorija patyr neskm, is domjimasis
i karto nuslgo. Taiau galimas dalykas, kad jis vl atgims dl kai kuri neseniai atlikt chemini tyrim. Organins chemijos specialistams pavyko susintetinti visikai naujas mediagas, pavadintas katenanais, kuri molekuls yra grandinli formos. Jos sudarytos i sukabint
ied. Teorikai galima susintetinti junginius, kuri molekuls turs grandinli, perpint keisiausiu bdu, form. Isamiau apie katenanus pasakojama Edelio Vasermano straipsnyje Chemin topologija". * Kas ino, kokias neemikas savybes turt anglies junginiai, jeigu
j visos molekuls bt suritos kokiu nors mazgu, pavyzdiui, atuoniuks formos mazgu, arba jeigu jos bt sujungtos po tris, sudarydamos Boromjaus iedus?
I pirmo vilgsnio atrodo, kad gyvuose organizmuose
neturt bti mazg, taiau i patirties matome, jog taip
nra. Mikrobiologas Tomas D. Brokas atrado pana
virv mikrob **, kuris daugindamasis susiria mazg.
Mazgas gali bti vairi form: atuoniuks, trilapio,
tiesioginis mazgas ir t. t. Mazgas veriamas tol, kol virsta
tiesiog virvs" sustorjimu. Toje vietoje virv trksta, ir
susidaro d nauji mikrobai. Perskait puik D. Jenseno
straipsn Hegfi" ***, suinosite, kad viena vijn eimos uvis, susiridama trilapiu, moka apsivalyti kn nuo
gleivi ir atlikti kitus stebinanius veiksmus.
O k, js nuomone, galima pasakyti apie mones? Galbt ir jie moka kokias nors savo kno dalis suriti mazgais? Silau jums truput pasdti, sunrus rankas, ir pagalvoti.
ATSAKYMAS
Padar i popieriaus paviri, pavaizduot 56 paveiksle, ir perkirp j iilgai punktyro linijos, gausite juostel
be pradios ir galo", kurioje nebus n vieno mazgo.
* Scientific American, November 1962, p. 94102.
** Science, 144, M? 1620, M a y 15, 1964. p. 870872.
*** Scientific American, February 1966, p. 82--90.

Drauge rodysite, kad pradinio paviriaus kratas nebuvo

suritas mazgu, Pavirius sudarytas taip, kad jo kratas
topologikai ekvivalentus pseudomazgui, fokusinink vadinamam Cefalo mazgui. Jis suriamas taip: suriant tiesiogin mazg, vienas virvs galas prakiamas pirmiausiai pro virutin kilp, paskui pro apatin, dl to, patraukus virv u abiej gal, mazgas inyksta.

skyrius

Transcendentinis skaiius e
Sita maoji e
Taip piktina mane:
Pasakius atvirai,
J i elgias negerai
Ir daro tai su sine ramia

(ypa atsivelgiant j tai,

kad e n a t r i n i logaritm pagrindas).
D. A.

Lindonas

Savo pirmojoje knygoje jau minjau domius udavinius, susijusius su dviem pagrindinmis matematinmis
konstantomis skaiiumi ir auksiniu pjviu . Siame
skyriuje nagrinsime treij, ne maiau svarb pastov
dyd skaii e. Tam, kas nesidomi matematika arba
gamtos mokslais, is skaiius pasitaiko reiau, negu jt
arba . Taiau auktojoje matematikoje skaiius e labai
svarbus ir pasitaiko staiai kiekviename ingsnyje. Skaiiaus e fundamentalumas labiausiai matyti, nagrinjant
kokio nors dydio augim. Sakykim, kad kakas padjo
1 doler bank, imokant kasmet 4 % . Jeigu procentai
paprasti, kiekvienais metais indlio suma iauga 4% pradinio kapitalo. Kiekvienas doleris po dvideimt penkeri
met pavirs dviem doleriais. O jeigu bankas imoka sudtinius procentus, doleris augs spariau, nes, kievien
kart apskaiiavus procentus, kapitalas iek tiek padidja ir jau kit kart procentas apskaiiuojamas nuo^didesns sumos. Juo daniau perskaiiuojama ir prieaugis pridedamas prie pagrindinio kapitalo, juo spariau auga in-

.dlis. Kasmet apskaiiuojant sudtinius procentus, dole1 \ 25

1 + 25j , t. y. 2,66 dolerio. Apskaiiuojant sudtinius procentus kas pusmet (jeigu bankas
imoka kasmet 4 (sudtinius) procentus, indlio prieaugis
per
sudaro
2 % )<, doleris po 23
metkiekvienus
pavirs ( ^eis
+ i ^ ) mnesius
, arba 2,69
dolerio.
Bank reklaminiuose prospektuose ypa pabriama,
kiek kart per metus apskaiiuojamas prieaugis. Nenusimananiam gali atrodyti, kad, danai apskaiiuojant procentus (pavyzdiui, perskaiiavus milijon kart per metus), per 25 metus doleris pavirs didele suma. I tikrj
nieko panaaus nebus.
Per 25 metus vienas doleris iaugt
iki
dydio
(1 +: -i-)" ; ia n prieaugio apskaiiavim skaiius. Kai
n artja prie begalybs, reikinys artja prie ribos, lygios 2,718...; tai i viso 3 centais daugiau u t sum, kuri
bt gaunama, prieaug apskaiiuojant tik kart per pusmet. Si riba ir vadinama skaiiumi e.
Sakykime, kad banke, imokaniame paprastus procentus, vienas doleris per tam tikr laiko interval padvigubja". Itisai apskaiiuojant prieaug, doleris per t
pat laik pavirst e doleriais nepriklausomai nuo to, kiek
paprast prieaugio procent i tikrj imoka bankas.
Taiau per labai didel laiko interval net ir labai maas kasmetinis prieaugis pradin kapital gali padidinti
iki milinikos sumos. Jeigu kas nors pirmaisiais ms
eros metais bt padjs vien doler bank, imokant
kasmet 4%', 1970 metais jo sskaitoje bt jau (1,04)1970
doleri, t. y. indlio suma bt ireikiama madaug trisdeimt penki enkl skaiiumi!
Ne visi dydiai didja taip, kaip didja kapitalas ms
nagrintuose pavyzdiuose. Augimo, apie kur kalbta, tipas turi vien labai svarbi ypatyb: bet kuriuo laiko momentu augimo greitis proporcingas dydiui to, kas auga.
Kitaip tariant, kintamojo dydio pokyio ir to dydio dabartins reikms santykis visuomet tas pat. Tokio tipo
dydiai kinta panaiai kaip sniego gniuulas, riedantis
nuo kalno virns: juo didesnis darosi gniuulas, juo
spariau limpa prie jo sniegas. Sis augimo tipas bdingas
daugeliui gyvosios ir negyvosios ga-mtos proces. Visi
jie ireikiami formulmis, kurias eina funkcija y = ex.

57 pav. G r a n d i n i n linija.
Toki form gyja kabanti grandin. 5io,s kreivs lygtis yra tokia:
y={e~+e~).

Si funkcija tokia svarbi, kad ji, skirtingai nuo kit

rodiklini funkcij, y ax, ia -e
(pavyzdiui,
y=
= 2X), kitaip vadinama. Ji vadinama eksponentine
funkcija, arba eksponente. Eksponent tiksliai sutampa su savo ivestine. Tuo paaikinama, kodl taip danai eksponent bna matematins analizs formulse. Ininieriai
daniau naudojasi deimtainiais logaritmais, matematinje analizje randami beveik vien tik natriniai logaritmai,
kuri pagrindas lygus skaiiui e.
Laikant ein grandin u abiej gal, ji nusvyra kreive, kuri vadinama grandinine linija (57 pav.). ios
kreivs lygt, parayt Dekarto koordinatse, taip pat eina skaiius e. Tokia pat lygtimi ireikiamas vjo ips-

tos burs pjvis: jeigu vjo greiio vertikali sudaromoji

lygi nuliui, vjas ilenkia bur taip pat, kaip vertikali ems traukos jga ilenkia grandin. Maral, Karolin
salos, taip pat ir Gilberto salos ugesusi povandenini
vulkan virns. Perkirtus vertikalia ploktuma, jos turt grandinins linijos form. Grandinin linija nra kgio
pjvis, nors i pairos labai primena parabol. Ikirpus
i kartono parabolin lekal* ir paritinus j tiese, parabols idinys nubr grandinin linij.
Prancz
entomologas anas Anri Farbas knygoje
Voro gyvenimas" pateikia grabyl grandinins linijos
apraym: Beprasmikas skaiius e vl pasirodo, tik
kart nubrtas voratinklyje. Ij i nam kanot ryt, atidiai siirkite per nakt suraizgyt voratinkl.
Jo lipns silai, apkib mayiais laeliais, svyra nuo
svorio natos, sudarydami grandinines linijas, ir visas
tinklas darosi panaus daugyb vrini, lyg pakartojani nematomo varpo bruous. Vos tik sauls spinduliai
prasiskverbia pro rk, voratinklis ima tviskti visomis
vaivorykts spalvomis, pavirsdamas rinia
briliant
keke, ir skaiius e prie mus ikyla visa savo didybe".
Kaip ir skaiius n, e transcendentinis skaiius, t. y.
jis negali bti kokios nors algebrins lygties su racionaliaisiais koeficientais aknis. Panaiai kaip skriestuvu ir
liniuote negalima nubrti tiess atkarpos, kurios ilgis
atitinkamais vienetais tiksliai bt lygus , taip nra bdo nubrti .atkarp, kurios ilgis bt ireikiamas skaiiumi e. Skaii e, taip pat kaip ir skaii , galima parayti tik dviem bdais: begaline itstine trupmena arba
begaline eilute. Stai, pavyzdiui, kaip skaiius e raomas
itstine trupmena:

z-i-

3
3+

4+

'

Si begalin trupmen X V I I I amiuje atrado ymus matematikas Leonardas Oileris. Jis taip pat pirmasis ved
simbol e. (Galimas daiktas, kad Oileris pasirinko raid
e todl, kad ji buvo sekanti bals po a, kuria jis jau
buvo paymjs kit dyd. Taiau Oileris padar tiek

daug atradim, susijusi su skaiiumi e, kad pagaliau e

pradta vadinti Oilerio skaiiumi".)
Reikin

(l+-^-)r- iskaid n laipsniais, gausime ge-

rai inom eilut, kurios suma lygi skaiiui e:

auktukas ia reikia faktorial

(3! = 1-2-3 = 6, 4! =
== 1 2 3-4-=24,..., n! = 1 2 3... (n 1 ) ) . Eilut spariai konverguoja, todl skaii e nesunku apskaiiuoti
bet kokio deimtainio enklo tikslumu (iaip ar taip
paprasiau, negu ) . 1952 metais Ilinojaus universiteto
bendradarbiai apskaiiavo 60 000 skaiiaus e enkl, o
1961 metais viena E S M maina buvo gauti jau 100 265
skaiiaus e enklai! (S kart auktukas jau nereikia
faktorialo.) Skaiiuje e, taip pat, kaip ir skaiiuje , deimtainiai enklai niekur nenutrksta, o rasti dsn, pagal kur jie keiiasi, kol kas dar niekam nepavyko.
Ar yra koks nors ryys, siejantis du inomiausius
transcendentinius skaiius ir e? Taip, yra, ir ne vienas.
inomiausia yra formul, kuri ived Oileris, remdamasis vienu Abrahamo de Muavro atradimu:
e i J I +1 = 0 .
Lakonikas, graktus, kupinas gilios prasms, taip
atsiliepia apie sry E. Kasneris ir D. R. Njumenas
knygoje Matematika ir vaizduot".* Mes tik atkuriame j, detaliai nenagrindami. S ry turi drauge tirti
matematikai, gamtininkai ir filosofai." Pateiktame reikinyje yra penki pagrindiniai dydiai: 1, 0, jt, e ir i ( =
= Y 1). Kasneris ir Njumenas pasakoja, kaip i formul
nustebino Bendamin Pirs (Harvardo universiteto matematik, filosofo arlzo Sanderso Piro tv). Dentelmenai, kreipsi jis kart studentus, paras t
formul lentoje, a sitikins, kad paraytoji formul
absoliuiai paradoksika. Mes nepajgiame jos suprasti
ir neinome, k ji reikia, taiau j rodme ir todl laikome, kad ji turi bti teisinga."
Skaiiaus n faktorialas lygus klini i n daikt skaiiui, todl nenuostabu, kad skaiius e pasitaiko tikimy* . K a s n e r ,
London, Bell, 1950.

J. R.

N e w m a n. Mathematics and imagination.

bi teorijos udaviniuose fpie klinius. Klasikinis yra

udavinys apie supainiotas skrybles. Deimt vyr atidav j rbin savo skrybles. Iduodama numeriukus,
rbinink juos supainiojo. Kokia tikimyb, kad bent vienas savininkas gaus savo skrybl? (Yra ir kit to udavinio formulavim. Pavyzdiui, galima kalbti apie
isiblakiusi sekretor, kuri sudjo kaip pakliuvo kelet
laik i anksto adresuotus vokus. Kokia tikimyb, kad
bent vienas laikas pasieks savj adresat? Arba: kart
visi jreiviai buvo ileisti krant; jie sugro igr ir
krito kaip negyvi pirmus pasitaikiusius gultus. Kokia
tikimyb, kad bent vienas jreivis miega savo gulte?)
Norint isprsti udavin, reikia inoti du dydius:
pirma, vis klini i 10 skrybli skaii ir, antra, visikai netvarking" klini skaii, t. y. skaii klini,
kuri atveju n vienas savininkas negauna savo skrybls. Pirmasis skaiius lygus 10!, t. y. 3 628 800.' Taiau
vargu ar kas nors ryis parayti visus iuos klinius,
nordamas i j irinkti visikai netvarkingus". Laimei,
yra vienas paprastas, nors iek tiek ir neprastas metodas reikiamam skaiiui rasti. Pasirodo, kad visikai
netvarking" klini skaiius i n daikt lygus sveikam
skaiiui, artimiausiam trupmenai
sveikas skaiius yra

. Ms atveju toks

1 334 961, todl

tikimyb,

vienas mogus neatgaus savo skrybls, lygi

= 0,367 879... Paskutinysis

skaiius

labai

kad

\ jl^

3 o z o oUO

artimas

Suprastin i 10!, gausime ~ . Vadinasi, ms

apskai-

iuota tikimyb beveik nesiskiria nuo . Tad tikimyb,

kad visos skrybls supainiotos, mums inoma. Aiku,
kad visuomet vyksta viena i dviej: arba visos skrybls yra supainiotos, arba bent viena j atsidurs pas savinink. Vadinasi, atimdami y i 1 (tikro vykio tikimyb
lygi 1) gauname tikimyb, kfid bent vienas mogus atgauna savo skrybl. Taigi iekomoji tikimyb pasirodo
lygi 0,6321 arba beveik
.
K tik isprstas udavinys turi vien keist ypatyb: kai skrybli skaiius pasiekia eis arba septynis,
8. Matematika laisvalaikiu

113

tolesnis jo didjimas faktikai neturi takos rezultatui.

Nepriklausomai nuo moni skaiiaus (j gali_ bti deimt ar deimt milijon) tikimyb, kad viena arba daugiau skrybli atsidurs pas savinink, lygi 0,6321. emiau pateiktoje lentelje matyti, kad tikimyb, jog niekas negaus savo skrybls, labai greitai pasiekia rib,
lygi-j =0,3678794411.' Deimtain trupmena, esanti paskutinje lentels skiltyje, be galo daug kart gyja reikm, iek tiek didesn arba maesn u ribin.
Yra domus bdas patikrinti, ar gautasis rezultatas
teisingas. Tai galima padaryti, aidiant tok kort aidim (iek tiek pana soliter). Kruopiai sumai
kortas, dstykite jas po vien ant stalo paveikslliais
vir, garsiai vardydami visas 52 kortas i anksto sumanytu nuoseklumu (pavyzdiui, i pradi visas lap spalvos kortas nuo tzo iki karaliaus, paskui i eils visas
irv spalvos kortas, po to gili ir bgn). Laimsite,
jeigu bent viena korta bus dedama ant stalo tuo momentu, kai sakysite jos pavadinim. Kokia tikimyb jums
laimti aidim ir kokia pralaimti?
Skrybli
skaiius

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12

Klini
skaiius

5
40
362
3 628
39 916
4 7 9 001

1
2
6
24
120
720
040
320
880
806
800
600

Skaiius klini, kuri atveju n viena skrybl

neatsiduria pas savinink

0
1
2
9
44
265
1 854
14 8 3 3
133
1 334
14 6 8 4
176 214

496
961
570
841

Tikimyb, kad niekas

neatgaus savo skrybls

0
0,5
0,333 3 3 3
0,375 000
0,366 6 6 6
0,3 778 014
0,367 857
0 , 3 6 7 881
0,367 879
0,367 879
0,367 879
0,367 879

Nesunku suprasti, kad udavinys identikas udaviniui

apie skrybles. Intuityviai atrodo, kad tikimyb laimti
maa: geriausiu

atveju nevirija - j . O i tikrj, kaip

jau matme, ji lygi ( l y ) t. y. beveik -| ! Tai reikia,

kad, esant pakankamai aidim serijai, galite tiktis laimti madaug dvi partijas i trij.
114

Pirmieji dvideimt skaiiaus e enkl po kablelio yra

tokie: 2,71828182845904523536. Yra tokia nuostabi trup355

mena j j g ; remdamiesi ja, galime gauti reikm su eiais deimtainiais enklais. Trupmenos, ireikianios
skaii e eiais deimtainiais, skaitiklis ir vardiklis turi
bti maiausiai keturenkliai skaiiai ^pavyzdiui, ^ j j
Norint apskaiiuoti e su keturiais enklais, galima sugalvoti trupmen, kurios skaitiklis ir vardiklis sudaryti ne
daugiau kaip i trij skaitmen. Pradj iekoti toki
trupmen, greitai sitikinsite, kad tai labai sudtinga.
Mgstantiems skaiiuoti silau rasti trupmen su trienkliu skaitikliu ir vardikliu, kuri bt geriausias skaiiaus
e galimas artinys.
Daugelis skaitytoj atsiunt man gana netikt udavini, kuriuose skaiius e arba i karto buvo atsakymas
arba jo j. Cia pateiksiu tik du i j . Su kuria n reikme n-tojo laipsnio aknis i n turi didiausi reikm?
Atsakymas: kai
n=e*.
Sakykime, kad js kaip pakliuvo renkats bet kuriuos
realiuosius skaiius i intervalo nuo 0 iki 1 tol, kol j
suma nepasidarys didesn u 1. Kam lygus atsitiktinai
parinkt dmen skaiiaus matematinis vidurkis? Atsakymas: skaiiui e. **
Prie kelet met, pirm kart susidrs su ymija Oilerio formule, siejania skaiius ir e bei menamj
vienet i, susidomjau, ar galima sry pavaizduoti
grafikai. M a n nepavyko to padaryti, bet L. U. Ch. Chalas straipsnyje Konvergavimas Argano diagramoje" ***
pasil, kaip paprastai ir puikiai traktuoti udavin. I pradi Chalas ein iskleidia begaline eilute, kuri paskui
atvaizduojama kompleksinje ploktumoje begalinio vektori rinkinio suma. Dl to, kad kiekvienas eiluts narys
skiriasi nuo prie j esanio daugikliu i, kiekvienas vektorius, atitinks bet kur eiluts nar, pasuktas vektoriaus,
atitinkanio pirmesnj nar, atvilgiu 90. Visa diagrama
kompleksinje ploktumoje turi spirals, kuri sudaro vis
majanio ilgio atkarpos ir kuri susisuka t a k e l + Oi,
form.
*
N.
**
***

H . D o r r i e. 100 Great Problems of Elementary Mathematics,

Y., .1965, p. 359.
Amer. Math. Monthly, J a n u a r y 1961, p. 18, problem 3.
Mathematical
Gazette, 43, Ns 345, October 1959, p. 205207.

Nedaugeliui inomas toks domus udavinys su skaiiais ir e: nesiremiant lentelmis ir neskaiiuojant ratu,
nustatyti, kuris i dviej skaii didesnis: en ar jte? Isprsti udavin galima daugeliu bd.
ATSAKYMAI
Kokia trupmena, kurios ir skaitiklis, ir vardiklis sudarytas ne daugiau kaip i trij skaitmen, yra geriausias
878

skaiiaus e artinys? Atsakymas:

trupmena
parayta deimtaine forma, yra tokia: 2,71826..., t. y. skiriasi
nuo e tik penktuoju enklu po kablelio (skaitini kurioz
mgjams: ios trupmenos skaitiklyje ir vardiklyje yra
skaiiai palindromai, vienodai skaitomi i deins kair ir
i kairs dein. Skaitiklio ir vardiklio skirtumas, lygus
555, taip pat ireikiamas skaiiumi palindromu). Skaitiklyje ir vardiklyje nubraukus po vien skaitmen, gautoji
trupmena yra ^

geriausias skaiiaus e artinys tarp trup-

men su dvienkliu skaitikliu ir vardikliu.

XI

skyrius

Figr pjaustymo geometriniai udaviniai

Prie daug tkstani met' kakuriam pirmyki
moni pirm kart pasitaik galvoskis figr pjaustymo geometrinis udavinys. Buvo, matyt, taip. Pirmyktis mogus turjo didel, netaisyklingos formos kakokio
gyvno kail. J reikjo supjaustyti dalis, paskui i naujo
susiti, norint gauti reikiam kailio form. Kaip padaryti, kad pjvi ir sili bt kuo maiau? Toki udavini
sprendimas domiajai geometrijai atskleidia neaprpiam veiklos lauk.
Daugelio

paprast pjaustymo udavini

sprendimus

atrado dar senovs graikai, taiau pirmj sistemin traktat ia tema para Abul-Vefas, ymus X amiaus perils

s astronomas, gyvens Bagdade. Iki

ms iliko atskiri jo knygos fragm e n t a i tikri perlai. 58 paveiksle
parodyta, kaip Abul-Vefas tris vienodus kvadratus supjaust j devynias dalis, i kuri paskui sudjo vien didel kvadrat. Du kvadratus jis
perpjov iilgai striaini, o keturis
gautus trikampius idliojo apie ne- 58 pav. Abul-Vefo upjaustytj kvadrat. Dar keturiais davinio
sprendimas
pjviais (iilgai punktyro linijos)
(try jP.3'd9rajajjSPada"
y 1 1
a
udavinys baigiamas sprsti.
Geometrai rimtai pradjo domtis
figr pjaustymo maiausi dali skaii udaviniais
(vliau i t dali sudarydami koki nors nauj figr)
tik ms amiaus pradioje. Vienas io patrauklaus geometrijos skyriaus krj buvo ymus galvoski sudarytojas anglas Henris E. Djudenis. 59 paveiksle parodyta,
kaip jis isprend Abul-Vefo udavin. Trys kvadratai supjaustyti tik j 6 dalis! Rekordas isilaik i/ki iol.
Ms dienomis galvoski mgjai geometrini figr pjaustymo udaviniais domisi dl daugelio prieasi,
vis pirma, dl to, kad tokiems udaviniams sprsti nra
universalaus metodo ir kiekvienas, kuris imasi tokio udavinio, gali visikai remtis savo intuicija ir pademonstruoti krybinio mstymo sugebjimus. Kadangi ia nebtina gerai mokti geometrij, mgjai kai kada gali net
aplenkti (ir i tikrj aplenkia) profesionalius matematikus. Be to, daugeliu atvej nepavyksta rodyti, kad supjaustyta, gaunant maiausi dali skaii. Rekord lenteles tenka nuolat tikslinti, nes, irk, atsiranda nauj,
paprastesni sen udavini sprendim.
Ypa daug ankstesni figr pjaustymo rekord (daugiau, negu bet kuris kitas i dabar gyvenani moni)
yra pagerins Australijos patent biuro ekspertas Haris
Lindgrenas. Jis yra didiausias figr pjaustymo specialistas. Svarbiausiu pjaustymo geometrijos istorijos vykiu i ties laikytinas jo knygos Pjaustymo geometrija" *
pasirodymas. Tai didiausias veikalas figr pjaustymo

* H. L i n d g r e n .
rand, 1964.

Geometric Dissections, Princenton, V a n Nost-

tema. Matyt, Lindgreno knyga daugel deimtmei atstos savotik tos geometrijos srities enciklopedij. Joje nurodyti visi rekordiniai pjaustymai, iskyrus neseniai atrast bd, kaip i 13 taisyklingo deimtkampio dali sudti
taisykling septyniakamp.
Lindgrenas inagrinjo visokiausi figr pjaustymo
udavinius, tame tarpe ploki figr su kreiviniais kontrais ir trimai figr (kiek inoma, n vienas pjaustymo udavini mgj kol kas dar nepradjo domtis
daugiau kaip trij matavim erdvs figromis!), bet daugiausia dmesio jis skyr daugiakampiams. Nesunku rodyti, kad kiekvien daugiakamp galima supjaustyti
baigtin skaii dali, kurios, sudjus jas kitokia tvarka,

lis

i Kvadratas

Penkiakampis

eiakampis

Septyniakampis

11

11

Atuoniakampis

Devyniakampis

12

Dejimiakampis

Dvylikakampis

13

14
10

13

6
C

12

60 pav. D a u g i a k a m p i pjaustymo rekordai (1968 m. duomenys):

a trikampis;
b kvadratas;
c penkiakampis; d eiakampis;
septyniakampis; f atuoniakampis

sudaro bet kok kit daugiakampi, lygiaplot pirmajam.

Kur kas sunkiau rasti dali, kurias supjaustomas daugiakampis, skaiiaus minimum.
Lindgreno sudarytoji lentel (60 pav.) rodo, kokie
1968 m. buvo taisykling daugiakampi pjaustymo rekordai (kiekvienam daugiakampiui skirta speciali lentels grafa). Langelyje, ties kuriuo susikerta atitinkama
grafa ir eilut, nurodytas maiausias skaiius dali,> i kuri galima sudaryti ir daugiakamp, nurodyt po grafa, ir
daugiakamp, pavaizduot atitinkamos eiluts kairje. Asimetrines dalis, reikalui esant, galima apversti blogja
puse auktyn", bet sprendimas be apvertimo laikomas
geresniu. 61 paveiksle parodyta, kaip Lindgrenas taisykling eiakamp pavert kvadratu. Lindgreno bdas skiriasi nuo plaiau inomo bdo, kur Djudenis paskelb
1901 metais (Djudenio sprendime taisyklingas eiakampis ir kvadratas taip pat supjaustomi 5 dalis). Tais atvejais, kai minimalus dali skaiius gaunamas, pjaustant
keliais bdais, sprendimai beveik visada visikai skiriasi
vienas nuo kito.

kvadrat

Nuo ko reikia pradti sprsti pjaustymo udavin?

Stai, pavyzdiui, vienas i Lindgreno metod. Kiekvien figr (suprantama, lygiaplot) i pradi reikia kokiu nors paprastu pjviu pertvarkyti j figr su lygiagreiomis kratinmis taip, kad, sujung vien po kitos tris
ar keturias naujas figras, gautume juostel su lygiagreiais kratais. Nubrai abi juosteles ant kalks, udkime jas vien ant kitos ir pasukime, stebdami, kad kiekvienos juostos kratai praeit per kitos juostos takus,
kuriuos Lindgrenas pavadino kongruentiniais". Po keli bandym pavyksta rasti geriausi sprendim.
Kitas Lindgreno metodas taikytinas tais atvejais, kai
kiekvienas daugiakampis gali bti panaudotas kaip elementas vis ploktum upildanio parketo. Pavyzdiui,
i ma kvadrat ir stambesni atuoniakampi galima sudti parket, pavaizduot 62 paveiksle. Udkime
ant jo kit parket, sudaryt i dideli kvadrat, kurie
lygiaploiai su atuoniakampiais, ir t pai matmen ma kvadrat, kuri buvo ir pirmajame parkete (62 paveiksle antrasis parketas pavaizduotas punktyru). Gautj sprendin kvadrato sudarym, supjausius taisykling atuoniakamp 5 dalis pirmasis atrado ir 1933 metais paskelb galvoski sudarytojas anglas Deimsas
Traversas.
Apie Lindgreno virtuozikum i dalies galima sprsti i to, kad jis sugebjo i devyni kvadrato dali sudaryti, pirma, lotynik kryi ir lygiakrat trikamp, antra, taisykling eiakamp ir lygiakrat trikamp, ir, tre-

' 62 pav. K v a d r a t o sudarymas, pjaustant t a i s y k l i n g

j 5 dalis parketo metodu

atuoniakamp

ia;, taisykling atuoniakamp ir graikik kryi (supjaustymas visais trim atvejais skirtingas). Lindgrenas
taip pat atskleid bd, kaip i 12 dali supjausius graikik kryi galima gauti tris maesnius vienod matmen kryius. Pagerinti pasiekt rezultat buvo nelengva", autoritetingai pareik Lindgrenas, turdamas galvoje Djudenio bd trims maiems graikikiems kryiams
gauti, supjausius didesn graikik kryi 13 dali. Kur

\ u

t%
I
t
t
J

r uu

r
i1 *
1
U--""

.a''\>
tt
J\

T
"
1
v
1

1
v

i
,
1
*

1
1

1
1
.J1

r""
\
\

lt
I
t. " 1 "1
1
1
t

ti
l
l

1
11

I
1r
1
1
u-

m*

1
t1

'
i

11

1
1
1

-11
1
1
1
L-

63 pav. Maesni matmen graikik kryi sudarymas i graikiko

kryiaus parketo metodu

kas lengvesn udavin dviej vienod maesni matmen kryi sudarym, supjausius graikik kryi, Djudenis isprend, supjausts didj kryi 5 dalis. Neinia,
ar jis iuo atveju naudojosi Lindgreno vienas ant kito udt parket metodu, ar ne. Lindgrenas pastebjo, kad
metod ypa patogu pritaikyti graikikiems kryiams. Udj vienas ant kito du parketus (63 pav.), vien sudaryt i dideli kryi, kit i ma, i karto gausime
Djudenio sprendin.
Djudenis kart pasak, kad tain, kas domisi pjaustymo
udaviniais, retai kada pasitaiko ivengti groio pojio. Visada malonu stebti gamtos dsningumus, bet ypa
stipr spd jie daro tada, kai atsiskleidia tiesiog akyse. Net ir visai nemokaniam geometrijos sunku susilaikyti, nesuukus O, kaip grau!", kai jis mato tokius dalykus. A pastu kelet moni, kurie rimtai pradjo domtis geometrija, patyr pjaustymo udavini sprendimo
aves."

XII

skyrius

Ketvirtojo Matavimo banyia

Aleksandras Poupas kart apibdino London kaip
miel, juoking miest, isklaidant lides". Kain ar
kas nors prietaraus iai nuomonei. Todl, ruodamasis
tariamai aplankyti London, iekodamas nauj udavini
ir galvoski, nesitikjau, kad jis ada man k nors ypatinga. Laimei, mano lkesiai nepasitvirtino.
...Sdjau viebuio, esanio u dviej kvartal nuo
Pikadilio aikts, kambaryje, perirdamas Londono
Taims". Staiga mano dmes patrauk toks skelbimas:
Jeigu js pavargote nuo trimaio pasaulio,
aplankykite sekmadienio pamaldas Ketvirtojo Matavimo banyioje. Pamaldos prasideda vienuolikt valand Platono oloje.
ventasis Artras Sleidas,
Ketvirtojo Matavimo banyios ventikas".

Isikirp.au skelbim ir pirmj sekmadien leidausinurodytu adresu. Lauke buvo drgna ir alta, nuo jros
dvelk lengvas rkas. Pasuks u kampo, netiktai pamaiau kakok keist statin. Keturi didiuliai kubai stksojo vienas iant kito, o prie kiekvienos onins treiojo i
apaios kubo sienos buvo prilipdyta dar po vien tok pat kub. I karto supratau, kad tai keturmaio hiperkubo
iklotin. Panaiai kaip supjaust trimat kub iilgai
septyni briaun, gausime jo iklotin, turini dvimaio
lotyniko kryiaus form (tokios formos neretai pasitaiko
vidurami banyios iplanavime), keturmat hiperkub galima supjaustyti iilgai septyniolikos kvadrat ir
gauti jo iklotin, turini trimaio lotyniko kryiaus
form.
ypsodamasi jauna moteris, stovjusi prie dur, parod man sraigtinius laiptus, kurie ved rs. Nusileids
emyn, patekau patalp, labai primenani kino sal,
rengt klini oloje. Jos centrin siena buvo nudayta
Baltai. Palubje vaiskiai rjo kiek pervieiami viesiai roiniai stalaktitai; nuo j urvas rausvai vytjo. Palei sienas stksojo didiuliai stalagmitai. I vis pusi,
kaip fantastiniame filme, sklido elektronini vargon garsai. Prisiliets prie stalagmito, pajutau, kad jis po mano
ranka vibruoja, tartum altas akmeninio ksilofono klavias.
A atsisdau. Keista muzika dar skambjo apie deimt
minui. Paskui garsai m tilti, o plstanti i viraus
viesa gesti. Kakur upakaly pasirod melsvokas vytjimas. Laipsnikai jis darsi vis vaiskesnis, ir ant baltos sienos prie mane rykjo besimeldianij galv eliai. Atsigrs kakur tolumoj pamaiau vos pastebim vieiant tak.
Muzika nutilo, ir oloje pasidar visai tamsu. Tik centrin siena toliau rykiai viet. Staiga ant jos pasirod
kunigo elis. Paskelbs, kad skaitys Laik efesieiams
(3 skyrius, 1718 eiluts), kunigas pradjo pamoksl. Jo
emas skambus balsas, atrod, sklido tiesiai nuo elio.
...Kad js, palaiminti dievo meilje, galtute su
visais ventaisiais suvokti, jog plotis, ir ilgis, ir gylis, ir
auktis....
Banyioje buvo perdaug tamsu, kad galiau k nors
usirayti, bet, kiek siminiau, pagrindin Sleido pamokslo mintis buvo tokia.

Mus supantis kosmosas, t. y. pasaulis, kur matome,

girdime, jauiame, ' yra neaprpiamas keturmats jros
tiimatis pavirius". Intuityviai jausti ir mintyse sivaizduoti visikai kit" auktesnio matavim skaiiaus
pasaul kiekviename amiuje sugeba tik keletas irinktj prana. Kiti prasiskverbia hipererdv netiesiogiai,
analogikai. sivaizduokite F l a t l a n d i j d v i m a t eli,
panai elius ant sienos ymiojoje Platono oloje (r.
Platonas, Respublika", 7 skyrius), al. Taiau eliai nematerials, todl patogiau laikyti, kad Flatlandijoje visi
objektai yra be galo ploni, lygs vienos fundamentalij
Flatlandijos daleli skersmeniui. sivaizduokim, kad tos
dalels plaukioja kokio nors skysio lygiu paviriumi. J
okis paklsta dvimaio pasaulio dsniams, todl Flatlandijos gyventojams, kuri knai sudaryti i i daleli,
niekuomet nelemta suprasti, kad, be dviej jiems inom
matavim, yra ir treiasis, statmenas dviem Flatlandijos
matavimams.
Taiau, gyvenant trimaiame pasaulyje, galima pamatyti bet kuri dalel Flatlandijoje. Mes matome visa,
kas vyksta j namuose ir kiekvieno flatlandieio viduje.
Nekidami pirto j kn, galime paliesti kiekvien j o
dalel. Itempus flatlandiet i udaryto kambario per
trei matavim, jam tai atrodys stebuklas.
Analogikai ms trimatis pasaulis plaukioja gigantiko keturmaio hiperokeano ramiu paviriumi; savo laiku Einteinas spjo, kad tas okeanas gali bti didiul
liipersfera.
Keturmatje erdvje ms pasaulio storis lygus fundamentaliosios dalels skersmeniui. Ms pasaulio dsnius nusako hiperjros paviriaus tampos" aidimas.
Hiperjuros pavirius vienalytis, nes prieingu atveju ms fizikos dsniai pasirodyt es nevienalyiai. Nedidelis
jros paviriaus kreivumas sukelia nedidel pastov ms erdvs laiko kreivum. Hipererdvje taip pat egzistuoja laikas. Nagrinjant laik kaip ketvirt koordinat, hiperpasaulyje atsiras penki matavimai. Elektromagnetins bangos yra hiperjros paviriaus svyravimai. Sleidas pabr, kad tik taip galima ivengti paradokso apie
energijos perdavim tuioje erdvje.
O kas yra u jros paviriaus? Visikai kitas pasaulis,
kuriame viepatauja dievas! Teologams daugiau nebeteks
isisukinti i esanio prietaravimo tarp abstrakcijos ir

dievo nuolatinio egzistavimo. Bet kuris trimats erdvs

takas priklauso ir hipererdvei, todl bet kuriam i ms
dievas yra ariau, negu paties alsavimas. Jis mato kiekvien ms pasaulio dalel ir gali j p'aliesti, neapsireikdamas i anapus ms erdvje. Ir vis dlto dievo karalyst yra visikai u trimaio pasaulio rib tokia kryptimi, kurios mes n nestengiame nurodyti.
Pasaulis buvo sukurtas prie milijardus met, kai
dievas nukreip (ioje vietoje Sleidas padar pauz ir
paaikino, kad tai, kas pasakyta, reikia suprasti perkeltine
prasme) hiperjros paviri sraut hiperdaleli, turini asimetrik trimat pjv. Vienos i hiperdaleli, turdamos deinij simetrij, pateko trimat erdv ir pavirto neutronais; kitos, turinios kairij simetfij, sudar
antineutronus. Prieingo pobdio dalels poromis anihiliavosi viena su kita. Kiekvien anihiliacij lydjo baisus
sprogimas. Kadangi, krintant hiperdalelms, neutron susidar iek tiek daugiau, j perteklius nebuvo sunaikintas.
Didesn likusi neutron dalis, suskildama protonus ir
elektronus, sudar vandenilio atomus. Taip prasidjo ms vienpusio" materialaus pasaulio evoliucija. Sprogimo *
veikiamos dalels m plisti Visatoje, ir iki iol dievas,
nordamas palaikyti i besipleiani Visat madaug
stabili, periodikai paima i savo atsarg sauj hiperd'aleli ir jas sviedia jr, papildydamas Visatos materij. Dalels, vadinamos antineutronais, anihiliuojasi, o
dalels, vadinamos neutronais, toliau egzistuoja. Kiekvien kart, kai laboratorijoje gimsta antidalel, matome; kaip
keturmatje erdvje apsiveria" simetrika dalel. Sis
reikinys visikai analogikas nesimetriko plokio kartono gabalo apsivertimui auktyn kojomis" trij matavim
erdvje. Taigi antidaleili susidarym galima laikyti eksperimentiniu keturi matavim erdvs egzistavimo rodymu.

Baigdamas pamoksl, Sleidas pateik citat i neseniai atrastos Tomo Evangelijos: Jeigu tau dvasios tvas
pasakys: inok, Dievo Karalyst Danguje", keli tau
parodys paukiai. Jeigu jis pasakys tau, kad ji jroje,
keli tau parodys uvys. Taiau Dievo Karalyst paiame
tavyje ir aplink tave".
Vl suskambo neemika vargon melodija. Mlynas
vytjimas ugeso, ir ol agaub tamsa. Rausvi stalaktitai

palubje i naujo laipsnikai suvito, ir a usimerkiau

i nuostabos, ivyds, kad vl esu trimatje erdvje.
Sleidas, auktas tamsiaplaukis vyras su juodais siukais, stovjo prie jimo j ol ir sveikino tuos, kurie klaus jo pamokslo. Kai mes spaudme vienas kitam rankas,
a prisistaiau.
Kaip gi, kaip gi! suuko Sleidas. A turiu kai
kurias js knygas. Js neskubate? A greitai bsiu laisvas, ir mes galtume pasikalbti.
Atsisveikins su paskutiniu parapijieiu, Sleidas nusived mane prie sraigtini laipt, esani prieingoje pusje negu tie, kuriais- a nusileidau. Pakilome pastoriaus
kabinet, esant paiame virutiniame kube. Prie sien
stovjo vairiausi sudtingi modeliai, vaizduojantys hiperstruktr projekcijas trimat erdv. Ant vienos
sienos kabjo didel Salvadoro Dalio paveikslo Hiperkubo nukryiavimas" reprodukcija. Paveiksle buvo pavaizduotas plokias languotas pavirius, vir kurio sklend
trimatis atuoni kub kryius, vaizduojantis lygiai toki pai hiperkubo iklotin kaip banyia, kurios viduje a buvau.
Pasakykite, Sleidai, paklausiau, kai mes susdom e , t a i js paties idja -r koki nors sen tradicij
tsinys?
Ne, idja anaiptol nenauja, atsak Sleidas, taiau manau turs teis tvirtinti, kad man priklauso pirmosios banyios, pagrstos hiprtikjimu, krimo garb.
Platonas, inoma, neturjo jokio supratimo apie ketvirtj
koordinat geometrijoje, taiau jo naudojamos analogijos
su ola akivaizdiai rodo, kad ketvirtasis matavimas yra.
I tikrj aiku, kad bet kokia Platono dualizmo forma,
kuomet visa, kas egzistuoja, dalijama gamtika ir antgamtika, yra staiai nematematinis bdas kreiptis auktesnio matavimo erdves. Henris Moras, X V I I amiaus filosofas, Platono pasekjas i Kembrido, pirmasis istorijoje priskyr banyios pasauliui keturis matavimus. Sekantis buvo Imanuilas Kantas, kuris laik erdv ir laik
tam tikromis subjektyviomis linzmis, pro kurias matome
tik plon abstrakios realybs sluoksn. Po viso, kas
pasakyta, lengva suprasti, kad erdvs su didesniu matavim skaiiumi koncepcija tampa jungiania grandimi
tarp iuolaikinio mokslo ir vis pripaint religij.

-- Js pasakte religij", pertraukiau a. Ar tai

reikia, kad js banyia nra krikionika?
Tik ta prasme, kad mes sugebame velgti ties
bet kuriame pasauly egzistuojaniame tikjime. Noriu dar
pridurti, kad per kelet paskutinij deimtmei teologai protestantai, gyvenantys kontinentinje Europoje, pagaliau taip pat atrado ketvirtj matavim. Kalbdamas
apie vertikalj" arba statmenj" matavim, Karlas
Bartas aikiai suteikia iems odiams erdvs keturmatikumo prasm. Ir jau, inoma, isamiausiai auktesnio
matavimo erdv pripastama Karlo Haimo teologijoje.
Na, gerai, tariau a. Neseniai perskaiiau domi knyg Fizikas ir Krikionis". Jos autorius Viljamas T. Polardas Okrido Branduolini tyrim instituto
administracinis direktorius ir kartu vyskupijos kunigas.
Jis labai atriai kritikuoja Haimo koncepcij apie hipererdv.
Sleidas greitai usira knygos pavadinim.
Reiks j paskaityti. domu, ar ino Polardas, kad
antrojoje prajusio amiaus pusje nemaai protestant
ra knygas apie ketvirtj matavim. Galima paminti,
pavyzdiui, A. T. Sofildo knyg Kitas pasaulis", ileist
1888 metais, arba Artro Vilinko knyg Neregimo pasaulis", ijusi 1893 metais (ji turjo paantrat Apybraia
apie auktesniojo matavimo erdvi ry su aminybe"). Dl
to tarp iuolaikini okultist ir spiritist taip pat buvo nemaai gin. D a u g domaus galima, pavyzdiui, perskaityti Peterio D. Uspenskio knygose, nors dauguma jo teigini grindiama amerikiei matematiko'arlzo T. Hintono idjomis. 1920 metais angl parapsichologas Uoteli
Keringtonas pseudonimu U. Uoteli Smitas, para kiek
neprast knyg apie Mechanizmo ilikti gyvam teorij".
Jis turjo galvoje likti gyvam po mirties?
Sleidas papurt galv.
A negaliu sutikti su Keringtonu, tikiniu, kad nematomu svertu galima apversti stal, arba aikiaregyst
laiko sugebjimu matyti i kokio nors tako, esanio auktesniojo matavimo erdvje, taiau svarbiausios jo hipotezs man atrodo protingos. Ms knai yra trimaiai ms
pai pjviai, bet tik keturmetje erdvje. mogus, aiku,
paklsta visiems ms pasaulio dsniams, ir drauge jo gyvenimika patirtis nuolat uraoma (panaiai, kaip kaupiama informacija) toje jo a" dalyje, kuri priklauso ket-

virtajai koordinatei. Kai mogaus

knas nustoja egzistavs trimatje
erdvje, is raas saugomas tol,
kol atsiranda naujas knas, kuriame raas pasikartos nauju gyvenimo ciklu, tik kitame trimaiame
objekte.
Man
tai
patinka, tariau
a. Tuomet visikai paaikinama
ms pasaulyje esanti sielos priklausomyb nuo kno ir kartu susidaro slygos nuolat pereiti i emiko gyvenimo neemik pasaul. Ar tai nepanau idjas, kurias Viljamas Deimsas skelbia
savo nedidelje knygelje apie nemirtingum?
Visikai
teisingai.
Deja,
Deimsas
nebuvo
matematikas,
to64 pav.
Nejaugi
i
dl jis turjo aikinti metaforomis,
odin juostel galima supinti tik keturmatje erdnesiremdamas geometrija.
vje?
O k galite pasakyti apie
kai kuriuos mediumus, demonstruojanius vadinam'ketvirtj matavim? pasidomjau
a. Ar ne apie juos para knyg vienas Leipcigo astrofizikos profesorius?
Sleido juoke buvo girdti sumiimo gaidels.
Js teisus, tai i tikrj padar vargas Johanas
Karlas Fridrichas Celneris. Jo knyga Neemikoji fizika" buvo iversta angl kalb 1881 metais,
bet
dabar net vertimas pasidar didiul retenyb. Celneris
atliko domius spektrins analizs tyrinjimus, bet jis
laik, kad nedera taikyti fokusinink metod, ir, matyt,
todl pakliuvo ant amerikiei mediumo Henrio Sleido
mekers.
Sleido? nustebau a.
Taip, gda prisipainti, bet tai mano giminaitis.
Jis buvo mano antrosios eils senelis. J a m mirus, liko
apie tuzin stor ssiuvini, kuriuos jis surainjo savus metodus. Tuos ssiuvinius paveldjo mano eimos nariai anglai, paskui jie buvo perduoti man.
Nepaprastai domu, tariau a. Ar negaltute
man parodyti kok nors fokus?

65 pav. Ar galima

g u m i n e juosta sumegzti m a z g ,
keturmat erdv?

neieinant

Mano praymas Sleidui patiko. Pasirodo, fokusai vienas jo hobi. Bc to, Sleidas man, kad kai kurie Henrio
fokusai skaitytojams gali bti doms matematikos poiriu.
Sleidas i raomojo stalo staliaus itrauk odin juostel su dviem iilginmis pjovomis, kaip parodyta 64 paveiksle, kairje. Paskui, atkis man ratinuk, papra kaip
nors paymti t juostel, kad, atliekant fokus, nebt galima jos pakeisti. Juostels kampe raiau savo inicialus.
Mes atsisdome prie mao stalo vienas prie kit. Slei-das kelet sekundi juostel palaik po stalu ir vl man
j parod. Siauros juostels buvo supintos, kaip parodyta
64 paveikslo deinje! Taip supinti galima tik sigudrinus visas tris juosteles pratempti pro hipererdv, o trij
matavim erdvje udavinys man pasirod neisprendiamas.
Antrasis fokusas buvo dar nuostabesnis. Sleidas man
pasil atidiai apirti plat ied, ipjaut i minktos gumos (65 pav.). Paskui jis ied djo degtuk
dut, kurios galus uklijavo lipnia juosta. Sleidas jau
norjo dut paslpti po stalu, bet staiga susigrieb, kad
ji niekaip nepaymta. Ant etikets juodu riftu paraiau raid X.
Jeigu norite, laikykite j po stalu, pasil Sleidas.
A sutikau. Sleidas uiuop po stalu dut ir sum j i kitos puss. Pasigirdo naresys, ir a pajutau,
kad dut iyg truput sudrebjo.
Sleidas atgniau rankas.
Dabar praau atidaryti d?ut.
I pradi a j labai atidiai apirjau. Lipni juosta buvo nenuplta. Ant etikets buvo mano atyma.
9. Matematika laisvalaikiu

129

Nagu nukrapts lipni juost, atidariau dut. Guanin juosta buvo surita paprastu mazgu, pavaizduotu 65
paveikslo deinje.
Net jeigu js kakokiu bdu sigudrinote atidaryti
dut ir pakeisti ied, tariau a,tai kur js gavote
toki nuostabi gum?
Mano dd buvo prityrs sukius, ypteljo Sleidas.
M a n buvo nepatogu klausinti Sleid, kaip daromi
abu fokusai. Prie dirsteldami atsakym, pamginkite
suvokti patys.
T dien apie daug k kalbjoms su Sleidu. Kai a
pagaliau ijau i Ketvirtojo Matavimo banyios, drgnas Londono gatves apgaub tirtas rkas. A vl pasijutau lyg Platono oloje. Migloti judani main siluetai
su elipsiniais vieianiais ibintais man primin inomas
didiojo Omaro Chajano Rubajat eilutes:
Kas mes .visi? Tik klaidioj tamsoj eliai,
Paklusns D i d i o j o gamtos Valdovo valiai.
Vos stebuklinguoju ibintu duos m u m s enkl,
Nuolankiai nusilenksime jo galiai".

ATSAKYMAI
Skyriaus pradioje raiau, kad ketinu tariamai aplankyti" London, taiau daugelis skaitytoj papra, kad
praneiau Sleido banyios adres. ventasis Sleidas
pramanytas asmuo, bet Henris Sleidas i tikrj buvo
vienas rykiausi ir laimingiausi suki amerikiei
spiritizmo istorijoje. Kai kuri ini apie j ir pagrindines
literatrines nuorodas rasite mano knygos Tas deinysis, kairysis pasaulis" * skyriuje apie Ketvirtj Matavim.
Sleido pademonstruot bd supinti odin juostel
gerai ino angl boiskautai ir visi, mgstantys meistrauti i odos. Yra daug knyg, kuriose apraomi Sleido metodai. Isami matematin analiz galima rasti D. A. 5eperdo straipsnyje Kasos, kurias galima supinti i virvui su sujungtais galais".**
* M . a p h e p. 3 npaetift, MHp. M., hsa-bo ,
1967.
** Proceedings of the Royal Society, A265 (1962), p. 229244.

66 pav. Odins juostels pynimas

Apskritai yra keletas kas pynimo bd. Vienas j

parodytas 66 paveiksle. Atlik visas operacijas kelet kart, gausite kas, sudaryt i keli elementari" kas su
eiais sukryiavimais, pavaizduotais paveiksle.
Kitas bdas toks: virutinje juostels dalyje supinate
paprasiausi kas su eiais sukryiavimais.
Tuomet
juostels apaioje taip pat susidaro kasa, kuri yra virutiniosios veidrodinis atvaizdas. Ivengti apatins kasos
labai paprasta. J ipinate viena ranka, o antrja tuo metu prilaikote virutinij, supintj, juostels dal, kad ji
neisileist. Abu bdai tinka tada, kai siaur juosteli
skaiius didesnis negu trys. Jeigu turite tik kietos odos,
j i anksto suminktinkite, pamerk ilt vanden.
Norint sumegzti ploki gumin ied, vis pirma j
reikia pasidaryti. Paimkite Vientis gumin ied su apvaliais skersiniais pjviais ir stropiai i jo ipjaukite ploki ruo (67 pav.). Tris kartus pusiau apsuk (vidurin
iliustracija), nuo kitos iedo dalies nupjaukite visa, kas
nereikalinga, kad ieit triskart persukta plokia juosta. Paprasiausia ualdyti gumin ied, umaut ant
medinio kubelio, o paskui j kuo nors iploti. Vliau t

t u i a v i d u r tor

ploki juost perpjovus iilgai vidurins linijos, gaunamas dvigubai ilgesnis iedas, sumegztas vienu mazgu.
Fokusui reikia dar antro lygiai tokio paties ilgio guminio iedo, bet be mazgo. iedas su mazgu dedamas j
degtuk dut, o dut apklijuojama lipnia juosta. Paskui reikia kaip nors i dut pakeisti kita, kurioje yra
iedas be mazgo. Pakeiiama tuo momentu, kai dut
akimirkai slepiama po stalu ir fokusininkas atsimena",
kad ji nepaymta. Paruot dut galima i anksto priklijuoti plastilinu prie stalo apaios, o greta prilipdyti
dar vien nedidel plastilino gabaliuk. Taigi pakaks staiai sekunds nereikalingai dutei po stalu priklijuoti ir
paimti reikaling.
Yra ir kitas, paprastesnis bdas, elastingai juostai,
sumegztai mazgu, padaryti. Paimkite tuiavidur gumin
tor (pavyzdiui, vaikik ied dantims; j galite nusipirkti bet kurioje vaistinje) ir j supjaustykite taip, kaip
parodyta punktyrinmis linijomis 68 paveiksle. Gausite
plai udar juost (inoma, paskui j galite susiaurinti), sumegzt vienu mazgu.
Beje, inomas udavinys, kaip sumegzti mazgu begalin elasting juost. Iliuzionistas Vinstonas Friras, maiusij teigimu, mokjo tok mazg suriti trimis bdais,

XIII

skyrius

Dar atuoni udaviniai

1. Skaitmen idstymo udavinys. Sio painaus udavinio su skaitmenimis autorius neinomas. Skaitmenis nuo
I iki 8 reikia idstyti 69 paveiksle pavaizduotos figros
.iliioniuose skrituliukuose taip, kad skrituliukuose, esaniuose vienas alia kito iilgai tiess, nebt dviej nuosekliai vienas po kito einani skaii. Pavyzdiui, jeigu
virutiniame (A) skrituliuke yra skaitmuo 5, n viename
i Irij sekanios eils skrituliuk (B, C ir D) jau negali liti(i rayti skaitmenys 4 arba 6, nes kiekvienas skrituliukas yra tiesia linija sujungtas su virutiniu. Yra vienintelis udavinio sprendinys (sprendiniai, gauti vienas
i ikiito poskiu arba atspindiu, nelaikomi skirtingais),
bet rasti, j paprastai parenkant, be analizs gana sunku.
2. Mergina ar tigras? Frenko Stoktono apsakyme
Mergina ar tigras" pasakojama apie iaur vienos genties karaliuk, kuris turjo prot savotikai teisti pavaldinius. Ceremonija atrod taip. Karaliukas sitaisydavo
auktame soste sals gale. Prieingoje sienoje buvo dvejos durys. Teisiamajam buvo leidiama atidaryti bet kurias i j, visikai pasikliaujant bealiko ir teisingo atsitiktinumo valia". U vien dur
tupjo alkainas tigras, u antrj
slpsi simpatika jaunut mergina. Jeigu, atidarius duris, iokdavo tigras, karaliukas laik, jog
nelaimingas suimtasis u vykdydyt nusikaltim gavo pagal nuopelnus. O jeigu duryse pasirody-
davo mergina, tai, karaliuko nuomone, is faktas liudydavo, jog
teisiamasis
nekaltas.
Pastarasis
gaudavo ne tik laisv, bet ir graios merginos rank (vestuvi ceremonija vykdavo ia pat, teismo 6 9 p a v S k a i t m e n i d s .
saieje).
tymo udavinys

Kart karaliukas suinojo, kad jo dukt ir vienas

dvarikis myli vienas kit. Karaliuko nurodymu nelaimingasis jaunuolis buvo atiduotas teismui. Dukt inojo, u
kuri dur tupi tigras, bet' ji taip pat inojo, kad u kit
dur slepiasi graiausia dvaro dama, kuri meilinosi jos
mylimajam. Teisiamajam aiku, kad princesei inoma, kur
yra tigras, o kur mergina. Princes greitai, vos vos pastebimu judesiu" mosteli ranka j dein, dl to jaunuolis
atidaro deinisias duris. Pasakojimas baigiasi klausimu:
Kas pasirod duryse tigras ar mergina?"
A ilgai narpliojau t nebaigt istorij ir dabar galiu
papasakoti jums, kas atsitiko toliau. Durys buvo vienos
alia kit ir, tikriausiai atsidarydavo j prieingas puses.
Atidars deinisias, dvarikis tutuojau trkteljo antrsias ir pasislp trikampyje, ;kurj sudar siena ir dvejos
durys. Ioks i vien dur tigras, lk . antrsias ir
surijo mergin. Karaliuk is vykis prislg, bet, bdamas azartikas mogus, jis kviet antr teism. S kart
jis jau nenorjo, kad gudruolis turt lygius ansus likti gyvas ar ti, todl sal perstat, ir vietoje dvej dur
joje atsirado visas eetas, suskirstytas poromis. U pirmj dvej dur pasmerktojo tykojo du alkani tigrai, u
antrj dvej slpsi tigras ir mergina, o u paskutinij
dvej dur buvo dvi visikai vienodai apsirengusios merginos dvynuks.
iaurus karaliuko planas buvo toks. I pradi teisiamasis turi pasirinkti bet kuri dur por. Po to jis nurodo- vienas duris i pasirinktosios poros, ir jam metamas
raktas nuo j. Jeigu u dur pasirodyt bess tigras, teisingumas (karaliuko supratimu) triumfuot. Jeigu ten bt mergina, durys tutuojau usitrenkt. Paskui mergin
ir jos neinom kaimyn (tai galt bti arba jos sesuo
dvynuk, arba tigras) slapia nuo vis priverst pasikeisti kambariais (arba likti vietoje) priklausomai nuo to,
kaip nukrist speciali auksin moneta su mergaits atvaizdu vienoje pusje ir tigro kitoje. Teisiamajam bt
pasilyta dar kart pasirinkti duris i tos paios poros.
Siuo atveju jis neinot, ar mergait ir jos kaimynas
priversti pasikeisti vietomis, ar ne. Jeigu teisiamasis papult tigrui, teisingumas" triumfuot; jeigu prie teisiamj vl stovt mergina, durys usitrenkt, procedra su
moneta kartotsi ir jaunuoliui bt suteikta paskutin, treioji, galimyb pasirinkti duris. Jeigu jam ir ia pasisek-

t, visi kankinimai baigtsi, ir mergina bt atiduota jam

monas.
Atjo teismo diena. Viskas vyko pagal plan. Teisiamasis du kartus atidar duris, u kuri buvo mergina. Visi jo mginimai suinoti, ar antroji mergina buvo ta pati pirmoji, baigsi neskmingai. Jo kakta irasojo. Karaliuko dukt, kart neinanti, kas slepiasi u dur, iblyko.
Kokia tikimyb, kad jos mylimajam ir trei kart pavyks atidaryti duris, u kuri yra mergina?
3. Teniso varybos. Teniso varybose Miranda veik
Rozmarij rezultatu 6 : 3. Penkias partijas laimjo ta mergina, kuri uosorvavo. Kuri i j pirmoji servavo?
4. vairiaspalviai kgliai. Vienas pasiturintis mogus
rsyje buvo sirengs dvi kgli aidimo aikteles. Vienoje j buvo deimt tamsi kgli, kitoje deimt viesi.
Savininkas sugebjo matematikai samprotauti, ir kart
vakare, poilsio valand aisdamas kgliais, jis sugalvojo
tok udavin.
Tarkime, jog visi kgliai (ir tamss, ir viess) sumaiyti. Ar galima irinkti deimt kgli taip, kad, upildius jais, -kaip paprastai, trikamp rmel, nerastume trij vienos spalvos kgli ne tik rmelio, bet ir bet kokio
lygiakraio trikampio virnse?
Jeigu toks kgli rinkinys galimas, parodykite, kaip j
sudaryti. Prieingu atveju rodykite, kad tokio rinkinio
negalima sudaryti. Udavin patogiausia sprsti, turint
po ranka aki rinkin.
5. ei
degtuk
udavinys. Profesorius
Liucijus
S. Vilsanas puikus, nors ir iek tiek ekscentrikas, topologas. Anksiau jo pavard buvo Vilsonas. Dar bdamas
aspirantas, jis pastebjo, kad jo pavard W I L S O N paraius didiosiomis raidmis, visos jos, iskyrus raid O, topologikai ekvivalenios. Vilsonas taip buvo sukrstas, kad
papra leidimo pakeisti pavard W I L S U N .
Neseniai susitiks Vilsan pietaujant, pamaiau, kad
jis i ei degtuk dlioja ant staltiess kakokias figras.
Naujas topologinis galvoskis? susidomjs paklausiau.

 Kaip jums pasakius, atsak Vilsanas. Bandau

nustatyti, kiek topologikai skirting, ploktumos figr
galima sudaryti i ei degtuk, nededant j vienas ant
kito, o tik sujungiant galais.
Turbt tai nesunku, tariau a.
Sunkiau, negu jums atrodo. A k tik sudjau visas
galimas figras i maesnio degtuk skaiiaus, ir jis
ities man vok, kurio kitoje pusje buvo 70 paveiksle
pavaizduota lentel.
Ar nepraleidote vienos figros i penki degtuk ? pastebjau a. vilgtelkite i vidurin kvadrat su uodega. Tarkime, kad uodega yra kvadrato viduje. Aiku, jog vienos i figr negalima gauti i kitos
deformuojant, nes tuomet netekt nuimti degtuko nuo
ploktumos.
Vilsanas neigiamai palingavo galv.
Tai labai paplitusi klaida neteisingai suprantamas topologikas ekvivalentumas.
Jeigu dvi figras galima gauti vien i kitos, itempiant jas, bet nelauant ir nepertraukiant (kaip sako topologai, tolydia deformacija), jos topologikai ekvivalenios (arba, pavartojus topologinius terminus, jos homeomorfins). Atvirkiai teigti neteisinga: jeigu kakokios dvi figros homeomorfins, ne visada vien j galima gauti i kitos tolydia deformacija.
Praau atleisti, tariau a.
Dvi figros homeomorfins, jeigu, apibrdami vien j nenutrkstamu judesiu (neatitrauk pietuko nuo
popieriaus), kartu galite apibrti kit, suprantama, su
slyga, kad tarp figr tak egzistuoja abipus vienareikm atitiktis ir kiekvienu momentu js pietuk smailumos bus vienas kit atitinkaniuose" takuose. Pavyzdiui, virv, kurios galai sujungti taip, kad ji sudaro
ied, homeomorfin virvei, kuri, prie sujungiant galus,
suriama mazgu, nors tolydia deformacija i iedo su
mazgu gauti ied be mazgo, suprantama, negalima. Dvi
iore susilieianios sferos homeomorfins dviem viena
kiton dtoms skirtingo dydio sferoms, taip pat turinioms
lietimosi tak.
Tikriausiai atrodiau labai suglums, nes Vilsanas
skubiai pridr:
irkite, tai pavyzdys, kur puikiai supras js

SaiiCiWi

Tipologikai skirting (neekvivaleni) figr skaiius

/ " -* \
(o

\
A
X /
a

i,

/\

70 pav. Topologikai neekvivalenios figros, sudarytos i 1, 2, ...,

6 degtuk.

skaitytojai. Figros i degtuk idstytos ploktumoje, bet

sivaizduokite, kad jos sudarytos^ i elasting kaspin.
Jas galima ivesti i ploktumos, bet kaip deformuoti, iversti kit pus ir vl pakloti ploktumoje. Jeigu taip
jums pavyks i vienos figros gauti koki nors kit, abi
figras galima laikyti topologikai ekvivaleniomis.'
-Suprantama, sutikau a. Nugramzdinus figr
1 didesnio matmen skaiiaus erdv, deformuojant i jos
galima gauti kit, topologikai jai ekvivaleni.

 Visikai teisingai. sivaizduokite, kad begalin virvut arba dvi sferos, apie kurias kalbjome, yra keturi
matavim erdvje. Tuomet virv galima suriti ir atriti,
neatskiriant jos gal, o maj sfer dti didij ir be
joki klii j i ten iimti.
Apskaiiuokite, kiek topologikai neekvivaleni figr,
sudaryt i ei degtuk, galima sudti ploktumoje, topologin ekvivalentum suprantant taip, kaip j supranta,
profesorius Vilsanas. Visi degtukai nelanksts ir yra vienodo ilgio. J negalima itempti, jie gali liestis tik galais
ir net i dalies negali pridengti vienas kito. Taiau jau
gatav figr galima itempti, pakelti nuo ploktumos,
deformuoti trimatje erdvje ir vl paguldyti ploktumoje. Be to, i dviej degtuk sudarytos virns gali inykti. Kitaip tariant, trikampio neskiriame nuo kvadrato arba penkiakampio, grandin i dviej degtuk ekvivalenti
bet kokio ilgio grandinei, visos didiosios raids E, F, T,
Y ekvivalenios viena kitai, raid B ekvivalenti savo
veidrodiniam atspindiui ir t. t.
6. Du achmat udaviniai. inoma nemaai puiki
achmat udavini, kuriems lentos ir figr reikia tik
tam, kad su jais bt galima sugalvoti kok nors pain
matematin udavin. tai du klasikiniai tokio pobdio
udaviniai, i esms labai panas.
1. U d a v i n y s
apie
minimal
puolam
laukeli
s k a i i . Atuonias vienos spalvos figras (karali, valdov, du rikius, du irgus, du boktus)
reikia lentoje idstyti taip, kad jos grasint upulti maiausi skaii langeli. Figra negali eiti tik, t laukel, kuriame stovi; visi kiti jimai, tarp j ir uimtus
laukelius, galimi. Du rikiai nebtinai turi uimti skirtingos
spalvos kvadratus. 71 paveiksle upuolimas gresia dvideimt dviem subrkniuotiems langeliams, bet skaii
galima gerokai sumainti.
2. U d a v i n y s a p i e m a k s i m a l
puolam
l a u k e l i s k a i i . Tas paias atuonias figras reikia idstyti taip, kad jos grasint upulti kuo daugiau
langeli. Kaip ir pirmajame udavinyje, figra gali daryti jim bet kur uimt langel, iskyrus savj, o
rikiai nebtinai bus skirting spalv kvadratuose. 72 paveiksle penkiasdeimt penkiems kvadratams gresia upuolimas, bet is skaiius toli grau dar ne maksimalus.

71 pav. Udavinys apie atuonias figras, grasinanias upulti minimal achmat lentos langeli skaii

72 pav. Udavinys apie

atuonias figras, grasinanias
maksimal achmat lentos langeli skaii

upulti

Jeigu rikiai uima skirtingos spalvos langelius, galimas antrojo udavinio sprendinys; iuo atveju galima rodyti, jog jis yra maksimumas. Jeigu rikiai yra ant vienos
spalvos langeli, rodyti gaut sprendini optimalumo neD3 vyksta.
Minimalus langeli skaiius pirmame udavinyje tikriausiai nepriklauso nuo to, ant koki langeli vienodos
ar skirting spalv s t o v i rikiai, taiau nei pirmuoju,
nei antruoju atveju nerodyta, jog sprendini tikrai jau
negali bti maiau. iuos udavinius nagrinjo tiek specialist, jog vargu ar j sugalvotus sprendinius manoma
bent kiek pakeisti. Jeigu kam nors pavykt atrasti nauj sprendin, toks atradimas labai sudomint achmat
mgjus.
7. Kiek myli nuvaiavo misteris Smitas ir misis Smit?
Kart misteris Smitas'ir jo mona 10 vai. ryto ivaiavo i savo nam, esani Konektikuto valstijoje, ir pasuko pas misis Smit tvus, gyvenanius Pensilvanijos
valstijoje. Pakeliui Smitai ruosi sustoti tik vien kart,
Vestesteryje, ir papusryiauti restorane Prie vaki
viesos", priklausaniame Patricijai Merfi.
Bsimasis vizitas monos giminaiiams ir nemalonumai darbe slg mister Smit. Tik 11 valand misis Smit
pagaliau idrso paklausti: Kur dabar esame, brangusis?" Misteris Smitas vilgteljo spidometr ir burbteljo: Nuvaiavome lygiai pus atstumo nuo ia iki restorano". Restoran jie pasiek vidudien, neskubdami papusryiavo ir ivyko toliau. Tik penkt valand vakaro, kai
jie jau buvo nuvaiav 200 myli nuo tos vietos, kur
misis Smit pirm kart paklaus, ji paklaus antr kart: Kiek mums dar vaiuoti, brangusis?" Dar pus atstumo,sumurmjo Smitas,kok veikme nuo restorano."
Kelions tiksl jie pasiek tcs paios dienos 7 valand
vakaro. Aplinkybs privert mister Smit vaiuoti vairiais greiiais, taiau nustatyti tiksl atstum tarp nam
Konektikute ir Pensilvanijoje (toks udavinys) visai nesudtinga.
8. Ties kuriuo pirtu baigsis skaiiavimas? 1972 m.
sausio 1 d. vienas matematikas labai nustebo, pamats,
kad jo dukt kakaip keistai skaiiuoja kairs rankos pir-

tais. Mergait pradjo skaiiuoti nuo nykio ir pavadino

jj pirmuoju, smili pavadino antruoju, didj treiuoju,
bevard ketvirtuoju ir maj penktuoju. Palietusi maj pirt, mergait toliau skaiiavo prieinga kryptimi.
Bevard pirt ji pavadino etuoju, didj septintuoju,
smili atuntuoju, nykt devintuoju. Palietusi nykt, ji vl pasuko atgal, ir smilius tapo deimtuoju, didysis
vienuoliktuoju ir t. t. Taip ji skaiiavo tol, kol pasiek
dvideimt (dvideimtasis pasirod ess bevardis pirtas).
K ia veiki?" pasidomjo tvas.
Mergait trepteljo koja. Na tai, per tave susimaiiau skaiiuodama. Dabar teks vl visk pradti i pradi. A noriu suskaiiuoti iki 1972 ir nustatyti, ties kuriuo pirtu sustosiu".
Matematikas usimerk ir atmintinai greitai suskaiiavo. Tu sustosi ties...", ir jis nurod pirt", kuriam, jo
nuomone, teks skaiius 1972.
Baigusi skaiiuoti ir sitikinusi, kad tvas buvo teisus,
mergait taip susiavjo stebuklinga matematikos galybe,
jog nusprend t pai dien dar uoliau mokytis aritmetikos.
Kaip sprend it udavin tvas ir k jis gavo?

ATSAKYMAI
1. Skaitmenis nuo 1 iki 8 idsius skrituliukuose taip,
kaip parodyta 73 paveiksle, jokie du skaiiai, kurie skiriasi vienetu, nebus sujungti vienas su kitu tiess atkarpa.
Pateiktasis sprendinys vienintelis (neskaitant sprendini,
kurie gali bti gauti i jo poskiu arba veidrodiniu atspindiu) .
Udavin galima isprsti ir taip. Kiakvienas sekos 1,
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 narys, iskyrus pirmj (1J ir atuntj (8), turi kaimynus i kairs ir i deins. Schemoje, pavaizduotoje 69 paveiksle, skrituliukas, paymtas raide C,
gali bti sujungtas su visais skrituliukais, iskyrus skrituliuk H. Todl jeigu skrituliuke C yra bet kuris
i
skaitmen
nuo
2
iki 7,
skrituliuke
H turi
kartu bti du skaitmenys, kuri vienas vienetu didesnis,
o kitas vienetu maesnis u skaitmen, esant skrituliuke C. Kadangi tai negalima, skrituliuk C reikia rayti skaitmenis 1 arba 8. Taip pat galima samprotauti ir

apie skrituliuk F. Schemos simetrija leidia skaitmen 1 rayti tiek

skrituliuke C, tiek F. raykime j
C. Tuomet skaitmen 2 galima
rayti tik skrituliuk H. Analogikai ra 8 skrituliuk F, galime skaitmen 7 rayti tik skrituliuk A. Kitus keturis skrituliukus upildyti jau lengva.
Smojingas ir toks sprendimas.
Pabandykite nubrti nauj schem ir joje tiesi atkarpomis sujunkite visus skrituliukus, nesu73 pav. Skaitmen
jungtus tiesioginiu ryiu" pradiidstymo udavinio
nje schemoje. Tai pads suprassprendinys
tinti udavinio formuluot, gaunant tok buvusio udavinio analog: naujosios schemos skrituliukuose skaitmenis nuo 1
iki 8 reikia surayti taip, kad juos bt galima apeiti nuoseklaus didjimo tvarka (marrutas turi bti nepertrauktas, nesuskaldytas atskiras atkarpas). Inagrinjus naujj schem, nesunku suprasti, kad skaitmenis galima idstyti tik keturiais bdais. Visi jie bus gaunami i vienintelio sprendinio poskiais ir atspindiais.
Vienas skaitytojas man prane, kad udavin pirm
kart igirdo i savo biiulio, priklausanio Volto Disnjaus studijai, kurios bendradarbiai sugaio marias laiko, j sprsdami". Pats skaitytojas televizijos iaidoje
Kaip veikia skaitmenin skaiiavimo maina?" parod,
kaip galvosk sprs matematikas ir kuo jo samprotavimas skiriasi nuo samprotavimo" skaiiavimo mainos,
kuri, veikdama beatodairikai, tiesiog perrenka visus klinius i atuoni skaitmen (o j iuo atveiu bus
40 320).
2. Sis galvoskis yra umaskuotas garsiojo udavinio
apie rutulius ir urnas variantas. Jo isam sprendim pateik didysis prancz matematikas Pjeras Simonas Laplasas. Atsakymas: su tikimybe 9/10 jaunuolis, atvrs duris trei kart, ras u j mergin. Pora dur, u kuri
slepiasi du tigrai, nebegali
pasitaikyti, nes
slygoje
sakoma, jog jaunuolis ir pirm, ir antr kart atidar duris, u kuri buvo mergina. Taigi gauname de-

imties bandym su lygiai galimais rezultatais serij

(kiekvienas bandymas trej dur atidarymas). Jeigu u
dvej jaunuolio pasirinkt dur yra dvi merginos (mergin, stovini u kairij dur, paymsime Dl, o mergin u deinij d u r , D 2 ) , galimi tokie rezultatai:
DlDlDl
DlDlD2
DlD2Dl
DlD2D2
D2DlDl
D2DlD2
D2D2Dl
D2D2D2
O jeigu u dvej pasirinkt dur pasirodys mergina
tigras, galimos tik dvi ieitys (T reikia tigras")

ir

DDD
DDT
i 10 galim atvej, sudarani nagrinjamo udavinio
,.elementari vyki erdv", jaunuoliui lemtingas, pasirodo, yra tik vienas.
Vadinasi, tikimyb, jog teisiamasis liks gyvas, lygi 9 / i0 .
3. Sio udavinio sprendimo bdai gali bti labai
jvairs. inomas algebrinis ir grafinis jo sprendimas, tai;)
pat bdas, pagrstas smojingu dvejetains sistemos pritaikymu. Pateiksiu trumpiausi i man inom sprendim.
* Mergina, kuriai priklauso pirmasis servas, servuoja
penkiuose setuose, o jos partner keturiuose. Tarkime,
jog pirmoji mergina laimjo set i penki, kuriuose ji
servavo, ir y set i kit keturi. Tuomet bendras
skaiius set, kuriuos servuojanti mergina pralaimjo,
lygus 5 x + y (5 set pralaimi servuodama pirmoji
mergina ir y set antroji). Pagal udavinio slyg is
skaiius lygus 5 (penkis setus laimi mergina, kuri juose
neservavo). Vadinasi, x = y, ir ta mergina, kuri servavo
pirmame sete, laimi 2x setus. Kadangi lygin skaii

set galjo laimti tik Miranda, taigi ji ir servavo

pirmajame sete.
4. Kokius deimt kgli i dvideimties skirting dviej spalv kgli
bepasirinktume,
irikiav
juos
trikampiu,
visada
pastebsime, jog kakokie
trys vienos spalvos kgliai
atsidr lygiakraio tri74 pav. rodymas, jog udavinys
kampio virnse. S tvirapie kglius neisprendiamas
tinim galima rodyti vairiai. Stai, pavyzdiui, vienas rodym.
Tarkime, jog turime viesi ir tamsi kgli. 5 kglis
(74 pav.) viesus. 4, 9, 3 kglis yra lygiakraio trikampio virnse, todl bent vienas i j turi bti viesus.
Bet dl figros simetrijos viesus gali bti bet kuris i j,
pavyzdiui, 3 kglis. Tuomet 2 ir 6 kglis turi bti tamsus, 2, 6, 8 kglis taip pat yra lygiakraio trikampio virnse, todl 8 kglis gali bti tik viesus, bet tada 4 ir 9
kglis btinai tamsus. 10 kglis jokiu bdu negali bti
tamsus, nes drauge su 6 ir 9 tamsiu kgliu jis sudaryt
tris lygiakraio trikampio virnes. Taiau jis negali bti ir viesus, nes tada bt viess visi trys kgliai 10,
3, 8, taip pat esantys lygiakraio trikampio virnse.
Taigi 5 kglis,., nuo kurio pradjome, negali bti viesus.
Suprantama, gausime prietaravim, tardami, jog 5 kglis
tamsios spalvos.

5. I ei degtuk ploktumoje galima sudaryti devyniolika topologikai skirting figr, kurias sudarant,
degtukai nededami vienas ant kito ir lieiasi tik galais.
Visos tos figros pavaizduotos 75 paveiksle.
Laikydami, kad figros gali bti ne tik plokios, bet
ir trimats, gausime is viso tik vien papildom figr:
tetraedro karkas.
Skaitytojai man prane, jog i septyni degtuk
ploktumoje galima sudaryti trisdeimt devynias topologikai neekvivalenias figras.

LJ

I
C

V/ %
a

/V

y\

/x^
,

75 pav. Devyniolika topologikai neekvivaleni figr, kurias galima sudaryti i 6 degtuk

6. 76 paveiksle parodyta, kaip reikia idstyti vienos

spalvos achmat figras, kad jos grasint tik eiolikai
achmat lentos langeli.
Sukeit vietomis valdov ir rikj, esant virutiniame
kairiajame kampe, gausite tuos paius eiolika langeli,
bet rikiai tokiu atveju stovs vienos spalvos langeliuose.
10. Matematika laisvalaikiu

145

76 pav. Udavinio apie figr, grasinani m a i a u s i a m

skaiiui, idstym sprendinys

langeli

Matyt, nepriklausomai nuo to, ar rikiai stovi vienos ar

skirtingos spalvos langeliuose, langeli, kuriems grasina
atuonios figros, negali bti maiau kaip eiolika.
76 paveiksle pavaizduota pozicija yra dar dviej udavini su tomis paiomis atuoniomis achmat figromis
sprendinys:
1) idstyti figras taip, kad galim jim skaiius
bt minimalus (paveiksle jis lygus deimiai);
2) rasti pozicij, kuriai esant, gali judti maiausias
figr skaiius.
77 paveiksle, a, parodyta pozicija, kurioje idstytos figros grasina visiems 64 lentos langeliams. Suprantama, tai ir yra maksimumas. Jeigu rikiai stovi skirting
spalv laukuose, idstytos figros gali grasinti, matyt,
ne daugiau kaip 63 langeliams. Vienas i daugybs sprendini parodytas 77 paveiksle, b. Tikslus skirting sprendini skaiius neinomas.
8 figr, grasinani didiausiam skaiiui langeli, idstymo udavinio, tuo atveju, kai abu rikiai stovi skirting spalv laukuose, variant pirmasis pasil D. Klingas 1849 metais. KHngo udavinyje buvo dar viena, papildoma, slyga: karalius turi stovti vieninteliame nepavojingame kvadrate.

b
77 pav

F i g r , grasinani didiausiam langeli skaiiui, idstymo udavinio sprendinys:

a r i k i a i stovi vienodos spalvos langeliuose;
6 r i k i a i stovi skirtingos spalvos langeliuose

200 myli

Vieta
Restoranas
kur buvo pateiktas
pirmas klausimas
78 pav. Udavinio

Vieta,
kur buvo pateiktas
antras klausimas

apie Smit kelion sprendimo

grafikas

Pabandykite pirmiausia isprsti Klingo udavinio pirmj, paskui antrj variant (itin sunk), kai nepavojingas langelis yra lentos kampe. Du skaitytojai atsiunt vienodus io udavinio sprendinius, bet vieninteliame
nepavojingame kvadrate stovjo boktas. rodyta, jog nepavojingas gali bti bet kokios spalvos laukas.
7. Remtis valandomis, apie kurias kalbama udavinio
slygoje, beprasmika, nes Smitas vis laik vaiavo vairiais greiiais.
Per vis kelion misis Smit pateik du klausimus.
I Smito atsakym matyti, jog, kai misis Smit paklaus pirmj kart, jie suspjo nuvaiuoti tredal kelio nuo
nam iki restorano, o kai ji paklaus antrj kart, jiems
beliko
vaiuoti
tredal
kelio nuo restorano iki galutinio punkto. I ia aiku, jog atstumas tarp tak,
kuriuose misis Smit
pateik
savo klausimus
(pagal slyg 200 myli),
sudaro 2/3 viso kelio. Vadinasi, visas kelias sudaro
300 myli. vilgtelkite
78 paveiksl, ir jums i
karto viskas bus aiku.

79 pav. Kaip mergait sunumeravo savo kairs rankos pirtus

8. Kai matematiko dukt skaiiavo pirtais iki

1972, paskutinis
skaiius
teko jos bevardiam pir-

tui. Kas atuoni pirtai ji vis grdavo prie nykio (79

pav.). Remiantis lygini svoka (8 moduliu), nesunku apskaiiuoti, kokiam pirtui teks bet kuris i anksto duotas
skaiius. Reikia tik padalyti t skaii i.8, parayti liekan, paskui pairti, kok pirt pagal schem i liekana
atitinka.
Dalijant 1972 i 8, gaunama liekana 4. Todl skaiiavimas baigiamas bevardiu pirtu.
Mintinai dalydamas, matematikas rmsi dalumo poymiu (bet koks skaiius dalijasi i 8 be liekanos, jeigu trys
paskutinieji jo skaitmenys sudaro skaii, kuris be liekanos
dalijasi i 8) ir dalijo i 8 ne 1972, o tik 972. Liekana
buvo lygi- 4.

XIV

skyrius

Savo gamybos pati save mokanti maina i

degtuk dui
Ant achmat lentos liko maai figr, ir net man,
visikai ne achmatininkui, i karto pasidar aiku, kad
aidimas artja prie pabaigos... Jo (Moksono) veidas buvo
mirtinai ibals, akys rjo kaip deimantai. Antrojo aidjo a maiau tik nugar, bet ir to pakako, kad man
dingt bet koks noras pamatyti jo veid." *
Pateikta itrauka paimta i Ambrozo Birso klasikinio
apsakymo Moksono eimininkas". Iradjas Moksonas
sukr robot, aidiant achmatais. Moksonui ilous
vien partij, robotas pasmaug savo krj.
Birso apsakyme atsispindi didjantis moni nerimas:
nejaugi kada nors mainos nebeklausys ir prads daryti,
k tik usimanys. Negalvokite, kad panaiai bktauja
tik tie, kas nusimano apie skaiiavimo mainas. Norbertas Vineris prie mirt su siaubu lauk dienos, kai svarbius vyriausybinius nutarimus priims mainos, uprogramuotos, remiantis naujausiais loim teorijos laimjimais.
* A. B h p c. Xo3hhh MoKOOHa Cfi. CjioBapb CaTanu
paccKa3bi. M., h3a-bo XyaowecTBeHHaH JiHTepaTypa, 1966.

h 1 ftpyrne

Vineris perspjo, kad mainos gali monij traukti

pragaiting kar.
Didiausi nerim kelia sa\'e mokanios mainos (mainos, kurios tobulja, kaupdamos patirt), nes j elgesio
nebegalima numatyti. Tokios mainos daro ne tai, kas
joms sakoma, bet tai, k jos imoko. Jos labai greitai
pasiekia tok lyg, kai programuotojas jau nebegali pasakyti, kas pasikeit mainos schemoje. Dauguma save
mokani main paprastai turi vadinamuosius randomizuojanius renginius". Jeigu tokio renginio veikimas
pagrstas atsitiktiniu radioaktyvaus bandinio skilimu, mainos elgesio i esms numatyti negalima (taip mano dauguma fizik).
Daugiausia iuolaikini tyrinjim nukreipta save mokanioms mainoms, sugebanioms aisti vairius aidimus, tobulinti. Kai kurie darbai grietai slaptinti: juose
aidimu" suprantamas karas. Viena pirmj save mokani main buvo E S M 704. Jai program sudar Artras L. Semiuelis.
1959 metais Semiuelis sukr program, pagal kuri
maina galjo ne tik teisingai aisti akmis, bet ir gerinti aidimo strategij, remdamasi patirtimi, sukaupta
ankstesnse partijose. I pradi Semiuelis lengvai apiodavo main, bet E S M 704, uuot puolusi smaugti savo programuotoj, m spariai tobulti. Greit ji pasiek
tok lyg, kad puikiai laimdavo prie Semiuel i eils visas partijas! Kiek man inoma, tokia programa aisti
achmatais dar nesukurta. Yra tik keletas smojing achmat partij paprastoms
(savs nemokanioms)
mainoms.
M a d a u g prie 20 met tarybinis didmeistris Michailas Botviinikas pareik,-kad ateis diena, kai maina ais
neblogiau u didmeistr. Tai, inoma, nesmon",sureagavo Botviniko pasisakym amerikiei achmat
ekspertas Edvardas Laskeris. Taiau nesmone veikiau
reikjo pavadinti Laskerio nuomon. aisdama achmatais, maina turi tris didiulius pranaumus prie varov
mog: 1) ji niekuomet neiopso"; 2) gali analizuoti jimus kur kas greiiau, negu mogus; 3) sugeba neribotai
tobulinti savo meistrikum. Todl galima tiktis, kad
maina, suaidusi kelet tkstani partij su auktos
klass achmatininkais, pasieks didmeistrio lyg. Galimas
ir toks variantas: achmat partija bus sudaryta taip, kad

maina ims nepaliaujamai ir padkusiai aisti pati su savimi. Dl sugebjimo greitai veikti, greitaveiksmikumo ji
per trump laik gals sukaupti patirt,, ymiai virijini
bet kokio achmatininko mogaus patirt.
Eksperimentams su save mokaniomis mainomis, sugebaniomis aisti vairius aidimus, visai nereikia pirkti
elektronins skaiiavimo mainos ( E S M ) . Reikia tik prisirinkti kuo daugiau tui degtuk dui ir vairiaspalvi karoliuk.
Idj sukurti paprast ir patikim save mokani main i degtuk dui ikl Donaldas Miis.
Straipsnyje Bandym ir klaid metodas" * Miis aprao save mokani main, kuri galima sumontuoti i
trij imt degtuk dui. Ja galima aisti kryiukais
ir nuliukais. Ta maina vadinama M E N A C E . **
M E N A C E veikia labai paprastai. Ant kiekvienos duts pavaizduota kokia nors pozicija, pasitaikanti, aidiant kryiukais ir nuliukais. Pirm jim (taigi ir visus
nelyginius) visuomet daro maina, todl ant dui pakanka parayti tik tas pozicijas, kurios susidaro prie nelyginius jimus. Kiekvienos duts viduje yra nedidelio
skersmens vairiaspalvi stiklini karoliuk (kiekviena
spalva atitinka vien galim mainos jim).
Kiekvienos duts viduje klijuotas kartoninis kampelis. Kratant ir vartant dut, karoliukai rieda kartonin aptvar". Karoliuko, patekusio kampelio virnn,
spalva atsitiktin. Pirmojo jimo dutse yra po keturis
kiekvienos spalvos karoliukus, treiojo po tris, penktojo po du kiekvienos spalvos karoliukus ir pagaliau septintojo jimo dutse yra tik po vien kiekvienos spalvos karoliuk.
Norint suinoti eilin mainos jim, reikia pakratyti
ir apversti dut, paskui j atidaryti ir pasiirti, kokios spalvos virns" karoliukas, t. y. karoliukas, riedjs duts kartoninio kampelio virn; aidime dalyvavusios" duts lieka atdaros iki partijos pabaigos.
Jeigu maina iloia, ji paskatinama, pridedant kiekvien atidaryt dut po tris tokios paios spalvos karoliukus, kaip ir virns" karoliukas. Jeigu aidimas baigiasi
* Penguin Science Survey, 2, 1691.
** Matchbox
Educable Naughts
and Crosses Engine maina i
degtuk dui, mokanti
aisti
kryiukais ir nuliukais;
menace
(angl.) grsm, pavojus.

lygiosiomis, kiekvien dut pridedama tik po vien karoliuk (tokios paios spalvos, kaip ir virns"). O jeigu
maina praloia, ji nubaudiama", iimant i kiekvienos
duts karoliuk, riedjus kampelio virn. Toks
rimbo ir meduolio metodas panaiai taikomas, mokant
gyvulius ir net mones. Juo daugiau partij kryiukais ir
nuliukais suaidia Miio maina, juo geriau ji simena"
naudingus jimus ir juo atkakliau stengiasi ivengti nepalanki. Tokia yra nors ir labai paprasto, bet vis dlto save mokanio renginio esm. Tiesa, prieingai E S M
704, dirbaniai pagal Semiuelo achmat program, ms degtuk" maina nemoka analizuoti suaist partij
ir sudarinti nauj strategini plan", atsivelgiant j
s ikaupt patirt.
Pirmasis dviej dien turnyras tarp Miio ir jo mainos buvo 220 partij. I pradi Miis vis laik baud
savo krin u blog aidim, bet po septyniolikos partij
maina padjo pirmj kryiuk tik kampiniame langelyje,
o po dvideimtos partijos baig visus aidimus lygiosiomis. Tikdamasis varov vilioti spstus, Miis m
daryti beprasmikiausius jimus. Tokia taktika pasiteisino
tik tol, kol maina neperprato ir i gudrybi. Maas baigsi triukinaniu Miio pralaimjimu: jis pasitrauk i
turnyro, pralos atuonias partijas i deimties. Save
mokanti maina i degtuk dui tapo kryiuk ir nuliuk didmeistriu!
Kadangi vargu ar kuris nors skaitytojas ims gaminti
save mokaini main i trij imt degtuk dui, a
sugalvojau paprastesn aidim. Norint sukonstruoti
aidim aidiani main, pakanka paimti i viso tik
dvideimt keturias dutes. aidimo eiais pstininkais
(taip pavadinau savo aidim) teorija visikai triviali,
taiau a labai praau skaitytoj neatlikti jokios analizs.
Sukonstrav main ir suvok visus ei pstinink"
niuansus, js patirsite ymiai, daugiau malonumo.
Su eiais pstininkais aidiama amt lentos, kurios
dydis 3 X 3 langeliai. Kiekvienas aidjas turi po 3 pstininkus. Pradin pozicija parodyta 80 paveiksle. Vietoj
tikr" pstinink galima taip pat skmingai panaudoti
dviej skirting veri monetas arba kauliukus. jimai
galimi tik dviej tip: 1) pstininkas gali pasislinkti per
vien langel pirmyn, jeigu jis tuias; 2) pstininkas gali
numuti kitos spalvos pstinink, stovint gretimame

langelyje deinje ar kairje,

arba striai, ir likti itutjusiame langelyje.
^
Numutasis pstininkas nuimamas nuo lentos. Pstinink
jimai, kaip matyti i i taisykli, i esms sutampa su
pstinink
jimais
prastuos?
achmatuose. Taiau skirtingai
nuo achmat, ms pstininkams negalima
daryti
jime
per du langelius partijos pradioje, paimti varovo pstinink praeinant ir virsti kokiomis

go pav. aidimas eiais patininkals

nors kitomis tos paios spalvos

figromis.
Partija laikoma laimta trimis atvejais:
1) kai vien pstinink pavyksta vesti trei eil;
2) kai numuti visi varovo pstininkai;
v
3) kai varovas negali padaryti eilinio jimo.
Zaidiantieji daro jimus i eils, kiekvien kart past u m d a m i po vien pstinink. Aiku, kad aidimas baigtis
lygiosiomis negali; toli grau dar neaiku, kuris aidjas
turi pranaum: darantis antr jim ar pradedantis aidim.
M a i n a i S A M A (SAv& mokanti M a i n a su Adaptacija)
reikia dvideimt keturi tui degtuk dui ir daug
vairiaspalvi karoliuk. Vietoj karoliuk galima paimti
vairiaspalvi ledinuk arba spalvot irneli. A n t kiekvienos duts uklijuokite vienos pozicij, pasitaikani,
aidiant eiais pstininkais (jos pavaizduotos 81 paveiksle), piein. Kiekvienoje partijoje robotas turi daryti
antrj jim. Diagramos, paymtos skaitmeniu 2, vaizduoja dvi pozicijas, kurios gali susidaryti prie antrj
jim. Darydami pirmj jim, galite pastumti arba vidurin pstinink, arba vien i kratini. Nagrinsime tik
tuos atvejus, kai i dviej kratini aidim pradeda kairysis pstininkas, nes, pradj aidim deiniuoju pstininku, gausite veidrodikai simetrik jim sek. Diagramos, paymtos skaitmeniu 4, vaizduoja vienuolika pozicij, kuriose robotas gali atsidurti prie savo antrj
(ketvirtj nuo ajdimo pradios) jim. Skaitmeniu 6 paymtos vienuolika galim pozicij prie paskutinj

m M m BMM
& i + 4 t)
o

o o
t

P
ei

#
0
<r

T T

'

ef O
J

" 4

'

3

*

6'

81 pav. Paveikslliai, kuriuos reikia uklijuoti ant degtuk du i save mokanios mainos S A M A element (keturi rodykli t i p a i
reikia keturi skirting spalv rodykles)

roboto jim (etj nuo aidimo pradios). (Paveiksluose

pavaizduotos visos galimos pozicijos, tarp j ir veidrodikai simetrika. A tai padariau tik todl, kad skaitytojui
bt lengviau naudotis maina. O i tikrj pakanka devyniolikos dui.)
i kiekvien dut dkite tiek karoliuk, kiek rodykli
diagramoje. Kiekvien rodykl turi atitikti tam tikros
spalvos karoliukas. Dabar robotas paruotas aidimui.
Kiekviena rodykl paymi galim, t. y. suderinam su
aidimo taisyklmis, jim. Diagramose pavaizduoti visi
galimi jimai. I ia iplaukia, kad maina, pirma, darys
jimus tik pagal taisykles" ir, antra, gals padaryti bet
kur leistin jim. Taiau ms robotas neturi jokios
tikslios strategijos ir kol kas jis dar nieko nemoka.
Mokoma taip. Padar pirmj jim, imate dut, ant
kurios pavaizduota lentoje susidariusi pozicija, paikratote
j ir usimerk atstumiate dangtel. Im i duts'bet
kur karoliuk, udarote j, pastatote ant stalo, o ant viraus dedate iimt karoliuk. Dabar atsimerkite, p aiurkite, kokios spalvos karoliukas, ir surad diagramoje atitinkam rodykl, padarykite ja nurodyt jim. Paskui darote savo eilin jim (pirm jim dar maina). Dabar
vl pakartokite apraytj procedr. Taip reikia tsti tol,
kol baigsis partija. Jeigu ilo robotas, visus iimtus karoliukus padkite viet ir pradkite sekani partij. O
jeigu robotas pralo, j nubauskite: atimkite vien karoliuk, atitinkant jo paskutinj jim. Visus kitus karoliukus padkite viet ir tskite mokymo kurs pradkite sekant aidim. Jeigu paskutin dut ituts (taip
kartais bna), vadinasi, visi mainos jimai rodo, kad ji
pralaims, todl ir atsisako toliau aisti. Tokiu atveju karoliukas iimamas i priepaskutins duts.
Suraykite pirmj penkiasdeimties partij visas roboto pergales ir pralaimjimus, paskui sudarykite grafik. 82 paveiksle pavaizduoti tipiki tokio turnyro rezultatai. I diagramos matyti, kad, suaids trisdeimt eias
partijas (ir pralaimjs vienuolika), robotas pasidar labai stiprus varovas. Baud sistema sugalvota specialiai
tam, kad galima bt maksimaliai sutrumpinti mokymo
laik, taiau Jis i esms priklauso nuo mokytojo meistrikumo. Kuo meistrikesnis mainos varovas, tuo greiiau ji mokosi aisti.

Pralaimjs vienuolika partij,

10

20

30

40

SO

Partij skaiius
82 pav. Mainos S A M A m o k y m o pirmosiose penk'asdeimtyje partij grafikas (lauts intervalas su polinkiu emyn reikia pralaimjim , intervalas su polinkiu auktyn pergal)

Galima sugalvoti ir kit mokymo sistem. Sakykim,

pavyzdiui, js norite, kad robotas nugalt maksimal
skaii kart kiekvienuose dvideimt penkiuose aidimuose. Tuomet geriausia j skatinti (kaip ir bausti), pridedant j kiekvien dut reikiamos spalvos karoliuk. Taip
neteisingi jimai likviduojami iek tiek liau, bet utai
maina vis reiau klysta. Bt domu padaryti dar vien
main, kuri i pradi taip pat nemokt aisti, ir j
mokyti, remiantis antrja sistema. S robot galima pavadinti S A M (SAve mokanti Maina). Padidinus element degtuk dui skaii vienoje ir kitoje mainoje, jas bt galima imokyti daryti ne tik lyginius, bet
ir nelyginius jimus, "atskirai imant ir pirmj jim. Vliau bt galima surengti tarp main eiasdeimties partij turnyr ir pairti, kuri maina S A M ar SAMA
pasieks daugiau pergali. Kiekvienoje partijoje pirmj
jim robotai daro paeiliui. Analogikas mainas nesunku
irasti ir kitiems aidimams. . Pavyzdiui,
Stiuartas
K. Chaitas i degtuk dui neseniai sukonstravo ro-

83 pav. Lentos aisti m i n i akmis

(deinje)

(kairje)

ir m i n i

achmatais

bot N I M B L E ( N I M Box Logio Engine loginis renginys i dui aisti nim), kuris mokosi aisti nim pagal
schem 333 (kauliukai padalyti tris krveles, po tris
kauliukus kiekvienoje krvelje). Chaito robotas gali daryti ir pirmj, ir antrj jim; po kiekvienos partijos jis
arba paskatinamas, arba baudiamas. N I M B L E sudarytas
i viso i atuoniolikos degtuk dui; po trisdeimties
partij jis jau beveik nenugalimas. Nim aidimas isamiau inagrintas 14 mano pirmosios knygos skyriuje.
Daugelis populiari aidim taip supaprastja, mainant lentos matmenis, kad juos gali aisti degtukai robotai. Taip ant lentos, kurios dydis 2 X 2 , dar galima aisti
go. Maiausia aki lenta, ant kurios aidimas dar nebna trivialus, pavaizduota 83 paveikslo kairje. Sukonstruoti i degtuk dui main aisti tokiomis" mini
akmis" visai nesunku; jeigu nepanorsite to daryti,
analizuokite aidim. Pamginkite atsakyti j klausim:
ar mini aki partija btinai turi baigtis lygiosiomis, ar
vienas aidjas visuomet laimi (tariama, kad abu varovai aidia puikiausiai).
aidimas achmatais lieka toli grau u bet kokios
save mokanios mainos i degtuk dui galimybi
rib, net jeigu ir maksimaliai sumainsim achmat lent (taiau irdami, kad ant jos bt galima padaryti
bet kur taisykli leidiam jim; lenta, patenkinanti
i slyg, pa\aizduota 83 paveikslo deinje). Nustatyti,

ar turi bent vienas aidjas pirmenyb ir kuris, matyt,

nemanoma. Mini achmatai gali padti sudaryti supaprastint achmat program save mokaniai elektroninei skaiiavimo mainai. Jie naudingi ir norintiems suaisti achmatais darbe per neilg pertrauk.
Daugelis skaitytoj man prane apie eksperimentus
su save mokaniomis mainomis i degtuk duiu. Vienas j demonstravo main SAMA student karnavale.
Robotas buvo mokomas pagal antrj sistem, t. y. karoliukai buvo tik pridedami, todl jo varovai visuomet tu
rejo ans (tiesa, nepaliaujamai majani) laimti. Nugaltojams buvo dalijami prizai, kuri vert didjo, augant mainos meistrikumui.
Kai kurie skaitytojai, man patarus, sukr dvi mainas ir sureng turnyr. Vienas skaitytojas toki robot
por pavadino BNI (Besimokanios Nevienodai Instruktuojamos mainos). Mainos tarp savs aid tol, kol viena j laimjo visas partijas i eils. Kitas skaitytojas antrj main pavadino R A T * (Retless Auto-learning Tyrant kietairdis save mokantis tironas). Jis prane, kad
po atuoniolikos partij RAT pasidav, visose kitose partijose pripainusi S A M A pergal.
Vieno laiko autorius mainas pavadino Marku-1 ir
Marku-2. Kaip ir reikjo tiktis, Markui-1 prireik atuoniolikos partij, kad imokt pasiekti pergal kiekviename aidime, o Markas-2 per t laik imoko kuo ilgiau
uvilkinti savo pralaimjim. Laiko autorius pareng
velnik plan. Pakviets i student matematikos brelio jaunuol ir mergin, nemokanius aisti eiais pstininkais, dav jiems perskaityti aidimo taisykles ir sureng tarp j turnyr. Cituoju jo laik:
Abu turnyro dalyviai sdjo atskiruose kambariuose,
pasakydami savo jimus teisjui. aidjams neinant, teisj a i (taip pat du) praneinjo jimus j trei kambar, k u r
stovjo mainos" ir buvo skaiiuojamos pergals bei pralaimjimai. V a r o v a i man, kad j i e aidia vienas su k i t u
per t a r p i n i n k u s ;
o i t i k r j kiekvienas
aid su maina.
Praddami nauj partij, d a l y v i a i keitsi figromis (aids
baltaisiais, m juoduosius, ir atvirkiai). E s a n t y s viduriniajame kambaryje taip pat buvo uimti: j i e sek, kad nebt
supainioti jimai, krat ir atidarinjo dutes (aptarnavo
mainas") bei skaiiavo mao rezultat.
* R a t (angl.)

iurk. Vert. rus k. past.

Studentus papra, kad jie aisdami komentuot savo ir

varovo jimus. Stai kai kurie i komentar:
Saugiausias jimas, kokj tik galima padaryti, kad varovas nepaimt m a n o pstininko. A beveik tikra, kad laimiu".
Ji pam m a n o pstinink, bet ir a nelikau skolingas:
pamiau j o pstinink. Jeigu ji eis taip, kaip galvoju, prarasiu vien pstinink, bet utai sekaniu jimu galsiu udaryti visas jos figras."
Ir kokia a iopl!"
*
Puiks jimas! M a n a u , kad a i partij pralaimiu."
M a n o nuomone, jis visai negalvoja. Dabar j a u galt
ir neiopsoti."
Puikiai aidia! J i pradeda suprasti, ko a noriu."
P a g a l i a u jis
m galvoti, ir aisti
pasidar kur kas
domiau."
Koks keistas jimas! Nejaugi ji nemato, kad, jeigu eis
pirmyn, a laimsiu?"
M a n o varovas
aid gerai, bet, m a n o
nuomone, a
pirmoji perpratau a i d i m . "
Pirmas perpratau aidim a."

Kuomet varyb dalyviams parod mainas", su kuriomis jie aid, studentai niekaip negaljo patikti, kad
j varovai buvo ne mons.
Masaiuseto technologinio instituto matematikai sudar program mainai E S M 1620 mokyti aisti atuoniais
pstininkais. aidimas atuoniais pstininkais vienas
aidimo eiais pstininkais variant (aidiama pagal
tas paias taisykles, bet ant mini lentos" 4 X 4 , ir kiekvienas varovas turi po keturis pstininkus). Programos
autorius man prane, kad pradedantis aidim tikrai
laimi, jeigu jis padaro pirm jim figra, stovinia kampe. Kiti debiutai, kai pirmj jim daro ne kampinis, o
kakuris centrini pstinink, programoje nenumatyti.
Viena skaitytoja prane, kad ji imoko aisti eiais
pstininkais greiiau, negu jos sukonstruota maina (vietoj karoliuk buvo panaudoti ledinukai), nors ir pradjo
abi kartu. Mat, rao ji, po kiekvieno pralaimjimo
a atimdavau i mainos vien ledinuk ir j suvalgydavau."
Kito laiko autorius pritaik degtuk" main mokymo principus, sudarydamas mokymo program skaiiavimo mainai aisti kryiukais ir nuliukais. I pradi maina aid be jokios sistemos, pasirinkdama jimus atsitiktinai, ir mons prie j lengvai laimdavo. Vliau maina, suaidusi pati su savimi du tkstanius partij (tai

truko dvitris minutes), sigijo btin gdi, ir paskui jos turnyrai su monmis jau bdavo labai aukto
lygio.
Gindamas Botviniko nuomon, kad maina kada nors
tobulai imoks aisti achmatais, gavau daugyb achmatinink pikt laik. Vienas didmeistris mane tikinjo,
kad Botvinikas kalbjo nenuoirdiai. Js galite patys
tai* patikrinti, perskait Botviniko straipsn laikraio
Komsomolskaja pravda" 1961 met sausio 3 d. numeryje. Jame, be kita ko, sakoma: Ateis laikas, kai mainoms,
aidianioms achmatais, bus suteikiamas tarptautinio
didmeistrio vardas... Tuomet teks surengti du pasaulio
empionatus: vien monms, kit mainoms. Antrasis turnyras, suprantama, vyks ne tarp main, o tarp t,
kurie jas kuria ir programuoja."
Audring achmatinink reakcij prielaid, kad skaiiavimo mainos kada nors imoks aisti kaip meistrai ir
net didmeistriai, nesunku suprasti. Sia tema buvo daug
kalbama ir raoma. mogaus aidimas su achmat maina mgiamas mokslins fantastikos siuetas. Ir vis
dlto tokia reakcija itin domi. Galima pateikti pakankamai svari argument, kad nemanoma sukurti main,
sugebani kurti" nuostabias melodijas, eiles arba vaizduojamojo meno krinius, bet achmatai, nors ir sudtingas aidimas, i esms-niekuo nesiskiria nuo aidimo kryiukais ir nuliukais. Kaip tik todl skaiiavimo mainos
labai tinka mokyti aisti achmatais.
Taiau, piie pasirodant mainoms achmatininkms,
be abejo, bus sukurtos mainos, mokanios aisti akmis. Sis aidimas jau taip stropiai inagrintas, kad
maai tarp empion beveik visuomet baigiasi lygiosiomis,
o norint, kad aidimas bt dar domesnis, dabar priimta
tris pirmuosius jimus padaryti atsitiktinai. Riardas Belmanas straipsnyje Apie dinaminio programavimo taikym optimaliai strategijai surasti, aidiant achmatais ir
akmis"*, rao, kad, jo nuomone, aidimas akmis
bus inagrintas per artimiausius deimt met".
aidimas achmatais, be abejo, kur kas sudtingesnis.
Matyt, dar .negreit ateis laikas, kai maina po js pirmojo jimo kak apskaiiuos ir atsakydama tik atspaus* Proceedings
1965, p. 244247.

of the National

Academy

of Sciences,

53, February

dins od pasiduodu" (tai senas poktas naujais apdarais). Dar 1958 metais kai kurie yms matematikai man, kad po deimties met maina imoks aisti neblogiau u didmeistr, taiau, kaip rodo patirtis, j prognozs pasirod perdaug drsios. Taps pasaulio achmat
empionu, Tigranas Petrosianas 1963 metais laikraio
Niujork taims" korespondentui pareik, kad, jo nuomone, per artimiausius penkiolika dvideimt met maina, aisdama achmatais, vargu ar pasieks reikiamo
tobulumo.
Lent aisti eiais pstininkais galima padaryti platesn, ilaikant jos vertikalj matmen. Tok apibendrint aidimo eiais pstininkais variant
specialiame
straipsnyje isamiai analizuoja Donas R. Braunas. * Sakykim, lentos plot sudaro n langeli. Jeigu skaiiaus n
paskutinysis skaitmuo lygus 1, 4, 5, 7 arba 8, laimi tas,
kuris daro pirmj jim. Visais kitais atvejais nugali
antrasis aidjas.
ATSAKYMAI
Jeigu abu varovai daro racionaliausius jimus,
aki partija ant lentos
4 X 4 baigiasi lygiosiomis.
84 paveiksle pavaizduoti
trys galimi pirmieji juodj jimai: C5; C6; D6.
Darydami pirmj, jim C5, juodieji pralaimi,
jeigu baltieji atsako jimu A3. Darant jim C6
nepriklausomai nuo atsakomojo baltj jimo, galima pasiekti lygisias.
Juodiesiems
naudingiausia aidim
pradti
jimu D6. Jeigu baltieji
atsako jimu B3, juodieji
* Mathematical

Magazine,

11. Matematika laisvalaikiu

H
B

WS/!M

H
M
C

84 pav. Racionalus jim parinkimas, aidiant mini akmis (lygiosios)

38, November

1965, p. 216299.

161

laimi. Taiau baltieji, padar jim B4, partij baigia

lygiosiomis.
Kalbdamas apie aidimus, kuri galima imokyti save
mokanias mainas i degtuk dui, usiminiau apie
go ant lentos 3 X 3 . aidjas, pirmuoju jimu ums centrin langel, o paskui laiksis racionalios strategijos, btinai laimi.
aidimas akmis ant lentos 4 X 4 trivialus, taiau,
padidin lent iki 5 x 5 , gausite stebtinus rezultatus, neabejotinai vertus dmesio. Apie paskutin aidimo mini
akmis variant perskaiiau viename i laik, kurio
autorius taip pat kakur girdjo apie aidim. Partijos
pradioje trys baltos aks statomos pirmoje eilje, o
trys juodos penktoje. Pradeda juodosios. Taisykls daugiau niekuo nesiskiria nuo prastini. I pirmo vilgsnio
gali atrodyti, kad, laikantis racionalios strategijos, aidimas turi baigtis lygiosiomis; i tikrj situacija sudtingesn, nes ant lentos 5 x 5 nebna 24, 42 tipo jim,
kurie leidiami damai. Net jeigu abu dalyviai aidia labai gerai, vienas j btinai nugali, be to, juo didesnis pralaimjusiojo meistrikumas, juo efektyvesn pergal. Kad
neatimiau jums malonumo, suteikiu slygas savarankikai ianalizuoti aidim ir nusprsti, kuris aidjas tas,
kuris pradeda, ar tas, kuris daro antrj j i m , gali visuomet pasiekti pergal.

XV

skyrius

Spirals
Du vaikai supasi ant lentos, padtos skersai rsto.
Koki kreiv aprao ia lentos takai?
mogus pastoviu greiiu eina iilgai besisukanios karusels spindulio. Kokia bus jo judjimo trajektorija
ems atvilgiu?
Trys unys tupi lygiakraio trikampio virnse. Davus komand, jie paoka ir kiekvienas pasileidia link savo kaimyno i deins, vis laik atidiai sekdamas t
un, kur jis vejasi. Visi trys unys susitinka trikampio

centre. Klausiama, kokios kreivs form turi kiekvieno

uns bgimo trajektorija?
Atsakymas visais atvejais vienas spiral, bet "visos
trys spirals skirtingos. Apie kiekvien j papasakosiu
isamiau, nepamirdamas pabrti t savybi, kurias nagrinja domioji matematika.
Pirmajame udavinyje bet kuris besisupanios lentos
takas juda kreive, vadinama apskritimo evohente. Bet
kurios kreivs (tarp j ir apskritimo) evolvent sudaroma
taip. Reikia paimti sil, pritvirtinti j prie tos kreivs,
kurios evolvent norime gauti, ir, tempus sil iilgai
kreivs, pradti j ivynioti (stebint, kad silas vis laik
bt temptas). Bet kuris silo takas nubr kreiv, kuri ir bus duotosios kreivs evolvente. Prisiminkite, kaip
ganosi oka, pririta prie ritinio formos kuoliuko: jeigu
virv usivyniojo ant kuoliuko, oka, nordama nueiti kuo
toliau nuo kuoliuko ir vis laik tempdama virv, juds
ritinio pjvio apskritimo evolvente.
Puikus bdas apskritimo evolventei nubrti pavaizduotas 85 paveiksle.

86 pav. Prietaisas Archimedo spiralei brti

I storo kartono ikirp nedidel skritul, priklijuokite

j prie popieriaus lapo. I viraus priklijuokite dar kit
iek tiek didesnio skersmens kartonin skritul, kurio krate bt radialin pjova. Silo gale umezg mazg,
sprauskite sil pjov ir apvyniokite j apie maj
skritul. Laisvajame silo gale vl umegzkite kilp ir
statykite j pietuko smaigal. Dabar, temp sil, pamau" j ivyniokite; pietukas nubr popieriuje spiral a p s k r i t i m o evolvent. Gretim tokios spirals vij
atstumas, imatuotas iilgai tiess, lieianios maj skritul, yra pastovus ir lygus jo apskritimo ilgiui. Maojo
skritulio apskritimas vadinamas spirals evoliute.
mogus, einantis besisukanios karusels spinduliu,
ems atvilgiu juda kreive, vadinama Archimedo spirale (pirmasis tokio tipo spiral savo traktate Apie spirales" nagrinjo Archimedas). Ant patefono. disko udkite kartono skritul, beskite jo centre pietuko smaigal ir, kartonui sukantis, veskite pastoviu greiiu pietuk
iilgai skritulio spindulio skritulyje nubrite Archimedo spiral. Visiems gerai inomos ploktels vaguts taip
pat turi Archimedo spirals form. Archimedo spirals
lygtis polinse koordinatse ireikia jos pagrindin savyb: kok tos spirals tak paimtume, to tako spindulio-vektoriaus ilgio (atstumo nuo koordinai pradios)
ir polinio kampo (pradedamu matuoti nuo kokios nors
f

fiksuotos krypties) santykis bus vienas ir tas pats skaiius. Spirals labai paprastai uraomos polinse koordinatse, bet j lygtys staiakampse koordinatse labai
sudtingos.
Tiksliau Archimedo spiral galima nubrti prietaisu,
pavaizduotu 86 paveiksle. Prietaisas sudarytas i dviej
jums jau inom kartonini ratuk, prie kuri smeigtuku pritvirtinama specialios formos kartono juostel. Sukant juostel, pietukas slenka iilgai jos pakraio greiiu, kuris, kaip lengva suprasti, bus proporcingas sukimosi greiiui.
Pirmoji Archimedo spirals vija i pairos panai
j apskritimo evolvent, taiau i tikrj ios kreivs nesutampa. Atstumas tarp Archimedo spirals vij taip pat
yra pastovus dydis, taiau jis matuojamas ne iilgai apskritimo liestins, o iilgai spindulio. Praktikoje daniausia pasitaiko Archimedo spirals ir apskritimo evolvents, pavyzdiui, stangriai susuktos spyruokls, susukt kilim arba popieriaus rulon kratai ir t. t. Paprastai n
viena i i kreivi nra ideali spiral, todl bna sunku
nustatyti, kuri i dviej spirali yra panaesn nagrinjam kreiv.
*
Nubr tiksli Archimedo spiral, gavote instrument
bet kokiam kampui padalyti bet kok skaii lygi diali
liniuote ir skriestuvu. Kampo trisekcija atliekama taip.
Kampo virn sutapatinkite su spirals poliumi, o jo
kratines pratskite iki susikirtimo su kuria nors spirals
vija (87 pav.). I tako P nubrkite lank AB. Atkarp
AC inomu bdu padalykite j tris lygias dalis. Per gautuosius takus i centro P nubrkite apskritim lankus
iki susikirtimo su spirals vija. Takus D ir E, esanius
spiralje, sujung su kampo virne P, gausite udavinio
sprendin. Dabar rodykite, jog nubrta teisingai.
88 paveiksle pavaizduotas mechanizmo, danai naudojamo tolygiam rato judesiui paversti tolygiu tiesiaeigiu
stmoklio judesiu, rengimas. (Pagal princip veikia
dauguma siuvamj main, kur, sukantis plei, silas
tiesiai juda tai pirmyn, tai atgal.)
Snys, vejantys vienas kit lygiakraio trikampio
centr, juda logaritmine spirale. Logaritmin spiral galima apibrti kaip kreiv, kuri visus spindulius-vektorius
kerta vienu ir tuo paiu kampu. Tarkime, kad udavinio
slygoje yra ne trys unys, o trys takai. Tuomet kiekvie-

87 pav. K a m p o trisekcija Archimedo spirale

nas takas nueis baigtin atstum (lyg dviem treiosioms trikampio kratins), bet dl to be galo daug
kart teks apsisukti apie poli!
Jeigu pagal udavinio slyg n un (n>2)
yra taisyklingo n-kampio virnse, tada kiekvieno uns judjimo trajektorija bus logaritmin spiral. Atvejis n = 2
reikia, jog du unys bga vienas j kit tiese. Kai n = oo,
unys vienas paskui kit bga apskritimu. Taigi gana
apytikriai parodme, kad logaritmin spiral virsta tiese
ir apskritimu, kai kampas, kur ji sudaro su spinduliuvektorium, atitinkamai lygus - 0 ir 90.
Kreiv, kertanti visus ems meridianus ir sudaranti
su jais kok nors pastov kamp (iskyrus stat), taip

88 pav. Sukamojo judesio pavertimas tiesiaeigiu Archimedo spirale

166

pat yra logaritmin spiral ir turi special pavadinim:

loksodroma (arba pastovi kamp linija). Jei skristute
iaurs rytus, grietai laikydamiesi krypties pagal kompas, apraytute loksodrom, kuri atvest jus j Siaurs aigal. Kaip ir udavinyje su unimis, js kelio ilgis bt
baigtinis, taiau (jeigu tik js btute takas) atsidurtute
aigalyje tik po begalinio skaiiaus apsisukim apie j.
Js skridimo trajektorijos projekcija ploktumoje, lieianioje ems paviri aigalyje, pasirodyt esanti tiksli logaritmin spiral.
vairios gamtoje pasitaikanios spirals paprastai yra
logaritmins. I tikrj prisiminkite spirale susukt Nautilijaus kriaukl, sraigi kriaukles, daugelio augal iedynus, pavyzdiui, sauluts arba saulgros, puies kankor, kurio vyneliai isidst spirale. Vienas labiausiai
paplitusi vor, epeira, ausdamas tinkl, susuka silus
centr logaritminmis spiralmis. Zano Anri Fabro knygos Voro gyvenimas" visas priedas skirtas logaritmins spirals matematinms savybms ir domiausiems atvejams, pasitaikantiems gamtoje, nagrinti. Apie spirales,
aptinkamas augal ir gyvn pasaulyje, j glaud ry
su auksiniu pjviu bei Fibonaio skaiiais yra daug literatros, neretai labai ekscentriko charakterio. Ypa danai cituojama Teodoro Andriaus Kuko knyga Gyvybs
kreivs". Pirm kart ji ileista 1914 metais ir nuo to
laiko ilgai jos leidim nebuvo.
89 paveiksle pavaizduotas paprastas prietaisas logaritminei spiralei brti. Vienas kartonins juostels kratas
remiasi smeigtuk, tvirtint bsimosios spirals poliuje. Iilgai nuoulnios ipjovos nubr trump atkarp,
truput pasukite juostel ir pastumkite j taip, kad kita
atkarpa prasidt pirmosios gale. Taip popieriuje atsiras
brinys, sudarytas i daugybs styg ir primenantis voratinkl. I prietaiso sandaros aiku, kad viso stygos su
spinduliu-vektoriumi sudaro vien ir t pat kamp. Kuo
maesns bus nubrtos atkarpos, tuo tikslesn spiral
gausite. Siuo prietaisu taip pat galima patikrinti, ar kokia
nors spiral yra togaritmin.
Kai fcampas status, spiral virsta apskritimu. Ji tampa i esms evolvente, kai kampas sudaro 7439 (tiksli
reikm i tikrj iek tiek didesn). Bet kurios logaritmins spirals evolvent visada yra logaritmin spiral,
bet yra vienintelis atvejis, kai tos dvi spirals sutampa.

891 pav. Kaip nubrti logaritmin spiral

Logaritmin spiral atrado Rene Dekartas. Jokbas

Bernulis, veicar matematikas, . gyvens X V I I amiuje,
buvo sukrstas, nustats, jog logaritmin spiral atsistato
po vairi transformacij v (pavyzdiui, perjus nuo logaritmins spirals prie jos evolvents). Sis faktas taip paveik Bernul, kad jis prisak jo antkapyje ikirsti spiral
ir ura ,,Eadem mutata resurgo"
(Pakeista a i naujo prisikelsiu"). Paskutin Bernulio valia buvo ipildyta
labai nevykusiai. Lotyniko urao antkapyje i viso nra,
o netalentingas graveris ikirto tik grubi lyg Archimedo
spirals, lyg apskritimo evolvents kopij. Si spiral galima pamatyti ant Bernulio kapo Bazelyje. I pirmo vilgsnio aiku, kad akmenyje ikirstoji spiral nra logaritmin, nes atstumas tarp jos vij, tolstant nuo poliaus,
nedidja.

Logaritmins spirals gamtoje gali bti gigantik

matmen. Tuo poiriu spdingiausia yra galaktik spiralin struktra. is faktas ikelia ne maesn udavin,
negu j sandaros problema. inoma, kad galaktikos sudarytos i kart vaigdi ir duj telkini, kurios, galaktikai sukantis, isidsto iilgai logaritmins spirals.
sivaizduokite bilijono vaigdi telkin, kuris sukasi erdvje kaip milinikas vaikikas vilkelis. Silpnas baltas
Pauki Tako vytjimas aikinamas tuo, kad mes j
irime tartum i ono, per dvi milinikas ms Galaktikos atakas. Stebjimai rodo, kad prie Galaktikos centro spirals atakos sukasi ymiai greiiau, negu pakratyje, taigi jos turt greitai isivyti ir galbt visai inykti. Taiau galaktikos visada ilaiko spiralin struktr, o
tai rodo, jog atakos visai neisivynioja. Yra teorija, pagal kuri, viena, ataka nenutrkstamai prisisotina vytini duj, antra, igaruoja, dl to galaktikos atakos
yra pilnai apibrtos formos, charakteringos tik tai galaktikai.
Spirals analogas erdvje yra sraigtin linija. Spiral,
kaip ir sraigto linija, asimetrika. Tai reikia, kad ploktumoje egzistuoja kiekvienos spirals dvi atmainos, kurios yra viena kitos veidrodinis atspindys. Jeigu spiral
galima apirti i abiej pusi, kaip voratinkl arb(a
(sivaizduokime, kad jau manomi tolimi kosminiai skrydiai) kaip galaktikas, jos kryptis priklauso nuo to, kokiame take yra stebtojas. Spiral, kurios negalima nei
apeiti, nei pasukti, norint pavelgti j i kitos puss, visada bna susukta arba pagal laikrodio rodykl, arba
prieinga kryptimi.
Svoka pagal laikrodio rodykl" liks, suprantama,nevienareikm tol, kol nustatysite, ar, juddami spirale,
artjate centr, ar, atvirkiai, ieinate i spirals, toldami nuo jo. Tokiu nevienareikmikumu pagrstas aismingas fokusas su pietuku ir popieriumi. Papraykite k
nors kairje popieriaus lapo pusje, pradedant i centro,
nupieti spiral. Paskui pridenkite piein ranka ir papraykite t pat mog deinje pusje nubrti tos paios
spirals veidrodin atspind, bet pradedant nuo didiausios vijos ir susukant spiral centr. Paprastai mons
tiesiog bria prieinga kryptimi, dl to popieriuje atsiranda antra spiral, susukta t pai pus.

Analogikas regimasis efektas gaunamas ir kitu budu. Paimkite minkt pietuk ir kartoniniame diske nupiekite spiral su glaudiomis vijomis. Sukantis diskui
ant patefono plokts, pamatysite, kad spiral arba susitraukia, arba, atvirkiai, pleiasi priklausomai nuo jos
krypties. Dar nuostabesn psichologin bandym galima
demonstruoti dviem diskais, kuriuose nupietos spirals,
susuktos prieingomis kryptimis.
irdami patefon i viraus ir udj ant jo disk
su isipleiania" spirale, kelet minui dmiai irkite statmenai emyn pat spirals poli. Paskui greitai
vilgtelkite kieno nors veid. Pirmuoju momentu jums
pasirodys, kad jis nelauktai sumajo. Atlikdami t pat
bandym su spirale, susukta prieinga kryptimi, gausite
prieing efekt: veidas, - kur js irite, staiga prads
plstis. Kas vaiavo traukiniu, tikriausiai patyr panai
regos apgaul. Ilgai irint pro vaiuojanio traukinio
lang, traukinio sustojimo momentu susidaro spdis, jog
visas peizaas pajudjo prieinga kryptimi. I pradi
efektas buvo aikinamas aki raumen nuovargiu, taiau
po bandym su spiralmis atsirado kitas aikinimas, pagal kur i regos apgaul esanti informacijos, patenkanios galvos smegen lsteles i regos nerv, analizs
rezultatas.
Spirals asimetrija labai patogu demonstruoti, kad
bendrauti su neemikomis civilizacijomis labai sunku.
sivaizduokime, jog mokslininkai su kakuria ms Galaktikos planeta X nustat radijo ry. Deimtmeiais analizuodami sudtingus impulsinius signalus, gal gale imokome susikalbti su protingomis, mog panaiomis
btybmis, gyvenaniomis planetoje X. Tarkime, jog planetoje X yra tokia pat auktai ivystyta kultra, kaip ir
ms emje, bet dl storo ir tirto debes sluoksnio (kaip
Veneros atmosferoje), supanio planet, jos gyventojai
net netaria, kad egzistuoja astronomija, ir niekada gyvenime nra mat n vienos vaigds. Pasiunt planet
X smulk kai kuri labiausiai inom galaktik apraym, ems gyventojai gaut tok atsakym:
Js praneate, kad i ems stebimas spiralinis kas N G C 5194 turi dvi atakas, susisukusias
i iors laikrodio rodykls kryptimi. Praome
paaikinti, odi laikrodio rodykls kryptimi"
prasm".

Kitaip sakant, planetos X mokslininkai nori bti tikri,

jog, remdamiesi ko N G C 5194 poymiais, kuriuos perdav kolegos i ems, jie sugebs nupieti kaip tik t k,
o ne jo veidrodin atspind.
Bet kaip praneti planetai X, koki pus susisuks
kas? Beprasmika kalbti, jog, toldami nuo ko centro,
judtume jo "ataka i kairs deinn, nes nesame tikri,
kad planetoje X svokos kair" ir dein-1 turi t pai prasm, kaip ir pas mus. Jeigu moktume perduoti
planet X koki nors vienareikm kairs" prasm, problema bt labai greitai isprsta.
Suformuluosime udavin tiksliau: kaip impulsiniais
signalais perduoti svokos kair" esm? Mes, perdUodanti pus, turime teis itarti bet kokius odius, reikalauti bet koki eksperimentini rengim, bet mus varo
viena aplinkyb: nra n vieno asimetriko objekto, kur
mes ir ms korespondentai galtume drauge stebti.
Be ios slygos nebt ir udavinio. Pasiunt, pavyzdiui, planet X raket su mogaus portretu, kur bt
nurodyta virus", apaia", dein", kair", drauge pranetume, koki prasm emje turi svoka kair". Vietoje paveikslo bt galima panaudoti ciklikai poliarizuot ispinduliavim, kuris iuo atveju bt spirals
analogas. Jeigu planetos X gyventojai turt antenas poliarizacijos krypiai nustatyti, mes pakankamai greitai suprastume vieni kitus svokos kair" prasme. Taiau visi
ie metodai paeidia anksiau mint slyg: bendri asimetrik objekt stebjimai nemanomi.

ATSAKYMAI
Nesunku suprasti, kodl, remiantis Archimedo spirale,
galima isprsti kampo trisekcijos udavin. Apskritim
lankai, kuriais padarytos atymos spiralje, nubrti trimis spinduliais. Tie spinduliai dalija atkarp AC (87 pav.)
tris lygias dalis. Tuo metu, kol spiral, isivyniodama
prie laikrodio rodykl, pereina tuos tris lygius atstumus,
ji suspja pereiti tris lygius kampinius atstumus tris
lygius su centru take P kampus, kurie suverti spirals
lankais , ED ir DC. Tas pats metodas, aiku, tinka ir
dalijant kamp bet kok skaii bet kokio dydio dali.

Iekomosioms kampo dalims gauti pakanka atkarp AC

padalyti j maesnes, kuri ilgiai bt proporcingi iekom kampo dali dydiams. Atitinkamai spinduliais padar atymas logaritminje spiralje, gausime iekomas
kampo CPB padalas.
Antrasis udavinys toks: kaip impuls serija iaikinti emik svok kair" ir dein" prasm protingoms
planetos X btybms?
Nuostabiausia udavinio atsakyme yra tai, kad iki
1956 met gruodio mnesio is udavinys neturjo sprendinio: vienareikmis bdas svokoms kair" ir dein"
apibrti dar neegzistavo. Pagal lyginumo pastovumo dsnius visi asimetriki fizikiniai procesai yra grtamieji
gali vystytis bet kuria viena i dviej veidrodikai simetrik form. Kai kurie kristalai (pavyzdiui, kvarcas ir
cinoberis) viesos poliarizacijos ploktum sugeba pasukti tik viena kryptimi, bet daniausiai tokie kristalai yra
ir dein, ir kair nukreipianios formos. Tai tinka ir
asimetrikiems stereoizomerams, taip pat pasukantiems
viesos poliarizacijos ploktum, Optikai aktyvios mediagos gyvuose organizmuose gali pasitaikyti tik vienos
(deinn ar kairn nukreipianios) formos, bet i aplinkyb yra tik emikos evoliucijos savyb. Tiktis, kad ir
kitoje planetoje tos paios mediagos pasitaiko tokios paios optikai aktyvios formos, kaip ir emje, maiau pagrsta, kaip ir tiktis, jog planetos X proting btybi
irdis taip pat yra kairje pusje.
Bandymai su elektros srove ir magnetais mums nieko
neduoda. Tiesa, elektromagnetiniai reikiniai yra asimetriki (pakanka prisiminti deins" rankos taisykl srovs
sukelto magnetinio lauko krypiai nustatyti), taiau kur
magneto poli vadinti iauriniu", nustatyta tik susitarimu. Jeigu planetos X gyventojams galtume iaikinti,
koki prasm msuose turi svoka magneto iaurs polius", udavinys bt isprstas. Deja, bet pirmiausia reikt iaikinti, k reikia dein" ir kair". Specialiu
kodu galtume planet perduoti vaizd (nuosekliais impulsais), bet nebtume tikri, .jog j imtuvai neikraipys
jo, pakeisdami veidrodikai simetrikais antrininkais.
Pirmasis eksperimentas, atskleids lyginumo paeidimus, buvo atliktas 1956 m. gruodio mnes. Pasirod, jog
kai kurios elementarij daleli silpnos sveikos" teikia

pirmenyb vienam prijaukinimo" * tipui nepriklausomai

nuo to, kok magneto poli laikysime iaurs poliumi. Tokio eksperimento isamaus apraymo perdavimas but
vienintelis inomas bdas, kuriuo planetos X gyventojams
galtume vienareikmikai praneti, k tenka laikyti deine ir k kaire, k nukreiptu laikrodio rodykls kryptimi, k prie ir 1.1.
Btina pastebti, kad jeigu planeta X priklausyt kitai galaktikai, udavinys likt neisprstas. Taip atsitikt
dl to, kad kita galaktika galt bti sudaryta i antimaterijos (i materijos, kurios dalels turt elektrin krv,
prieing ems daleli krviui). Tokioje galaktikoje
..silpn sveik" prijaukinimas" tikriausiai bt kitoks,
negu emje. Jeigu materijos tipas kitoje galaktikoje neinomas (o viesa, sklindanti nuo jos mus, nieko nesako
apie materijos tip), lyginumo paeidimo eksperimentai
praranda savo, kaip priemons svokoms dein" ir kair" perduoti, vert.

XVI

skyrius

SOLITERIS
M a n didiul malonum teikia aidimas, vadinamas
soliteriu, 1716 metais ra vokiei matematikas Gotfridas Leibnicas viename i laik. Tik a j aidiu
ne taip, kaip visi: pagal aidimo taisykles, perokus per
langel, reikia nuimti jame stovint kauliuk, o a labiau mgstu atstatinti tai, kas sugriauta, upildyti
kauliukais visus tuius langelius, kuriuos peroka mano
kauliukas. Be to, kyla naujas udavinys: kaip i kauliuk
sukurti usibrt figr, jeigu inoma, kad, laikantis
prast taisykli, j galima sugriauti. Bet kam visa
tai?" paklausite. Atsakysiu: Tam, kad tobulintume sugebjimus irasti nauja, nes mums btina mokti kurti
* Sio

termino

prasm

buvo iaikinta M .

MaTeMaTnqecKKe H pa3B.ieqeHHs.

Gardnerio knygoie

37

47

67

36

46

56

25

36

45

SS

65

75

24

34

44

64

64

74

13

23

33

43

S3

63

73

32

42

52

41

SI

90 pav. Lenta soliteriui aisti

visa, k tik galima sugalvoti, vadovaujantis sveika nuovoka".

Dvi paskutiniosios Leibnico laiko frazs turi iek tiek
miglot prasm. Galbt jos reikia, kad bet koki login
ar matematin struktr verta nagrinti atidiau.
Joks kitas aidimas su kauliukais ant specialios
lentos ilgai nebuvo taip plaiai inomas, kaip soliteris.
Sio aidimo kilm neinoma. Jo iradimas kartais priskiriamas kakokiam kaliniui, kaljusiam Bastilijoje. Sprendiant i prancz knyg ir straipsni, skirt soliterio
teorijai ir istorijai, is aidimas buvo plaiai paplits
Pranczijoje prajusio amiaus pabaigoje.
Soliteriui aisti reikia lentos su duobutmis, kurias
dedami rutuliukai, arba su kiaurymmis, kurias smeigiami paprasti kaiteliai. Soliter skmingai galima aisti ir
su kauliukais arba monetomis, nusibraiius lent popieriaus lape (90 pav.). Kaip tik ant tokios lentos su trisdeimt trimis langeliais daniausiai aidiamas soliteris

Anglijoje, Jungtinse Amerikos Valstijose ir Taryb Sjungoje*. Pranczai i lent papildo dar keturiais langeliais. Vakar Europos alyse galima aptikti abi lent
ris, taiau prancz variantas ymiai maiau paplits.
Tai paaikinama, matyt, tuo, kad prancz lentoje nemanoma aidimo-pabaigoje palikti vien kauliuk, jeigu partijos pradioje buvo uimti visi, iskyrus centrin, langeliai. Langelius prasta numeruoti dvienkliais skaiiais:
pirmasis skaitmuo reikia stulpelio numer, skaiiuojant
paeiliui i kairs dein, antrasis eiluts numer, skaiiuojam i apaios virun.
Svarbi ir paprastai vienintel aidimo skirtyb yra ta,
kad visuose lentos langeliuose, iskyrus centrin, sustatomi kauliukai. aidimo tikslas pasiekti, kad po daugelio
uoli" lentoje likt tik vienas kauliukas. Baigtis atrodo
ypa puiki, jeigu paskutinysis kauliukas lieka centriniame
langelyje. uolis" reikia tai k: kauliukas perkeliamas
j laisv langel per bet kur gretim kauliuk, tuo metu
nuimam nuo lentos. Sie uoliai labai primena aki
uolius. Vienintelis skirtumas tas, kad, aidiant soliter,
kauliukus galima perstatinti kairn, deinn, virun ir
emyn, bet draudiama eiti striai.
Kiekvienas jimas btinai turi bti uolis per kauliuk. Jeigu eilinis uolis negalimas, aidimas baigiamas,
anot achmatinink, matu. Kiekvienas kauliukas vienu
jimu gali paeiliui atlikti tiek uoli, kiek leidia susidariusi ant lentos pozicija, bet padaryti visus uolius nebtina. Bet kuri vienas paskui kit einani uoli virtin laikoma vienu jimu. Aiku, kad galvoskiui isprsti reikia trisdeimt vieno uolio, bet jim gali bti ir
maiau, nes keletas uoli gali sudaryti vien virtin
vien jim.
Niekas neino, kiek yra skirting bd, kuriuos taikant, galima pereiti nuo pradins pozicijos prie vienin
telio kauliuko, likusio centriniame langelyje. Ispausdinta
daugyb sprendim, bet j sraas toli grau nepilnas.
Prie pradedant juos aptarti, silau skaitytojams, negudusiems aisti, imginti jgas, sprendiant eis palyginti paprastus udavinius. Pradinis kauliuk idstymas parodytas 91 paveiksle. Kiekvienu atveju paskutinj kauliuk reikia palikti centre. Lotynikas kryius,
* 2 r pavyzdiui, straipsn Soliteris" urnale HayKa h 3>",
1966, Nr. 7, p. 35.

pavyzdiui, isprendiamas penkiais jimais: 4525, 43

45, 5535, 2545, 4644.
sisavin iuos tradicinius udavinius, jus galbt panorsite isprsti tris galvoskius, pavaizduotus 92 paveiksle. aidimo pradioje visus langelius, iskyrus centrin, yra um kauliukai. aidimo pabaigoje kauliukai
ant lentos turi isirikiuoti taip, kad sudaryt figr, pavaizduot 92 paveiksle. Pirmasis galvoskis nesudtingas; to negalima pasakyti apie kitus du.
Soliterio mgjai ir inovai sugalvojo vairiausi neprast udavini. Pavyzdiui, Ernestas Bergholtas, knygos Soliterio aidimas" (The Game of Solitaire"), ijusios 1920 metais, autorius savo puikiuose udaviniuose
pateikia daugyb netikiausi apribojim. (Vis udamm
-

_
F
"

J L
m
IX m
r

n
L!
-

uuu
muu

Lotynikas kryius Graikikas kryius

_ r e j

idinys

L: n n

nn n
n
r"i
n u

Piramid

L-i
r-

Lempa

91 pav. Tradiciniai

Pasuktas

kvadratas

udaviniai, kuriuose paskutinis kauliukas

likti lentos centre

turi

Sienel

Kvadratas

Sukutis
92 pav. Figros, kurios turi likti ant lentos aidimo

pabaigoje

vini aidimo pradioje lentoje laisvas tik vienas, nebtinai centrinis, langelis.) Viename Bergholto udavini
figruoja vadinamasis sargybinis". Tai kauliukas (geriau kitos spalvos), kuris per vis aidim turi stovti
vietoje, o pabaigoje, prarijs" vien ar kelis kauliukus,
lieka ant lentos visikai vienas. Negyvas krovinys"
tai kauliukas, nuimamas nuo lentos paskutinis. Anksiau
jo liesti negalima. Kaskada", pagal Bergholto terminologij, ilga uoli virtin, kuria baigiasi aidimas. Bergholta.s pateikia daug aidim, kurie baigiasi atuoni
uoli kaskadomis, pavyzdi. Jis tvirtina, kad galima
pradti nuo tuio langelio, esanio kur nors kampe (pavyzdiui, nuo 37 langelio), ir baigti aidim devyni uoli kaskada.
Kiek maiausia jim reikia atlikti, kad i trisdeimt
dviej kauliuk, sustatyt ant lentos aidimo pradioje,
likt tik vienas? Gana ilgai buvo manoma, kad tam reikia bent eiolikos jim, bet 1963 metais Haris O. Devis
inagrinjo atveji, kai pradinje pozicijoje paliekamas
tuias 55-asis arba 52-asis langelis, arba vienas langeli, j kuriuos jie pereina, pasukant lent ir atspindint j
veidrodyje. Pasirod, kad, taip pradedant, pakanka penkiolikos jim. Sakykim, aidimo pradioje tuias 55
12. Matematika laisvalaikiu

177

langelis, o pabaigoje kaip tik jame lieka paskutinis kauliukas. Tuomet Devio sprendimas yra toks: 5755, 54
56, 5254, 7353, 4363, 37575553, 3555, 15
35, 23434525, 131535,
3133, 365654
5232, 757353, 656343232545, 5131
333555. Kai pradinje pozicijoje tuias 52 langelis,
udaviniui isprsti reikia penkiolikos jim, be to, paskutinysis kauliukas lieka 55 langelyje.
Devis sugebjo rasti eiolikos jim sprendimus tiems
atvejams, kai pradinje pozicijoje tuias lieka arba 54,
arba 57, arba bet kuris kitas langelis, simetrikas
jiems. O visiems kitiems atvejams, kai pradinje pozicijoje laisvas arba centrinis, arba 46, arba 47, arba pagaliau
bet kuris langelis, simetrikas ivardytiems, Devis sugebjo rasti septyniolikos jim sprendimus.
Skirting por, kurias galima sudaryti i pradinio
bei galinio langelio numeri (pradiniu laikomas vienintelis tuias langelis pradinje pozicijoje, galiniu vienintelis langelis, kur kauliukas uima galinje pozicijoje), skaiius lygus 21 (suprantama, neskaitant kombinacij, pereinani i vienos kit pasukant ir atspindint).
Lentelje, pateiktoje p. 179, ivardijamos visos ios poros
ir pateikiamas jim skaiius, kuris, Devio nuomone, yra
minimalus kiekvienai porai. I lentels matyti, kad jeigu pradinje pozicijoje tuias yra 44 (centrinis) langelis, o aidimo pabaigoje tame paiame langelyje lieka
paskutinysis kauliukas, tai aidimo sprendim sudaro atuoniolika jim. Henris Ernestas Djudenis knygoje Matematiniai aidimai" (udavinys Nr. 227) pateik devyniolikos jim sprendim ir para: Man .atrodo, kad jim skaiiaus sumainti jau negalima." Taiau Bergholto
knygoje pateikiamas toks 18 jim sprendimas: 4644,
6545, 5755, 5456, 5254, 7353, 4363, 7573
53, 3555, 1535, 234363654525, 375755
53, 3133, 3432, 513133, 131535, 363432
525434, 2444.
Drstu tvirtinti, ra Bergholtas, kad mano rekordo niekas nevirys." (Neseniai D. D. Bislis rod, kad
minimalus jim skaiius i tikrj lygus atuoniolikai.)
Jeigu pateiktame sprendime nenutrauksite priepaskutinio
jimo ir ubaigsite j 14 langelyje, pamatysite, kad bus
septyniolikos jim sprendimas, kuriame kauliukas, u-

Pradinis
langelis

Galinis
langelis

EJim
skaiius

13
13
13
13
14
14
14
14
23
23
23
24
24
24
33
33
34
34
34
44
44

13
43
46
73
14
41
44
74
23
53
56
24
51
54
33
63
31
34
64
14
44

16
16
17
16
18
17
18
18
16
15
16
19
17
17
15
16
16
16
17
17
18

ms pradinje pozicijoje 36 narvel, vaidina sargybin",

baigiant aidim ei uoli kaskada.
Udavinys, kuriame ir pradinis, ir galinis yra centrinis
langelis, laikomas klasikiniu. inoma daugyb jo sprendim, kuri jim skaiius nebtinai minimalus. Neretai
tie sprendimai nuostabiai simetriki. Inagrinsim kai kuriuos pavyzdius.
idinys" (D. Dau sprendimas): 4244, 2343, 35
33, 4323, 6343, 5553, 4363, 5153, 143454
52, 315153, 745452, 1333, 7353, 3234, 52
54, 1535, 7555. Padar visus ivardytus jimus, pamatysite, kad udavinys atitinka pozicij idinys", pavaizduot 91 paveiksle.
ei uoli virtin": 4644, 6545, 5755, 37
57, 5456, 5755, 5254, 7353, 7573, 4363, 73
53, 2343, 3133, 5131, 3432, 3133, 3634, 15
35, 1315, 4525, 1535. Po io jimo pozicija ant lentos pasidaro simetrika vertikaliosios aies atvilgiu. Pozicija, gauta ei iuoli kaskada (4363654525

2343), atitinka T formos pozicij, kuri turi tok paprast sprendim: 4464, 4244, 3454, 6444.
Painiava": 4644, 6545, 5755, 4565, 2545,
4446, 4745, 3735, 4525.
Susidariusi
pozicija
simetrika vertikaliosios aies atvilgiu. eiolika kit jim suskirstomi 8 veidrodikai simetrikas poras; tuos
jimus galima atlikti vienu metu abiem rankomis pagal
toki schem:
Kairioji ranka
1535
3436
14-34
3335
3634
3133
3432
1333

Deinioji r a n k a
7555
5456
7454
5355
5054
5153
5452
7353

Belieka padaryti dar keturis jimus (4363, 3331

5153, 6343, 4244), ir udavinys isprstas.
Soliterio aidimo matematin teorija inagrinta dar
labai silpnai. Atskirai imant, iki iol lieka neisprstas
vienas pagrindini domiosios matematikos udavini: imokti nustatyti, ar galima koki nors pozicij, susidariusi aidiant, laikyti i anksto usibrtu paprastesni
figr idstymu. ymi laimjim ioje srityje yra pasieks matematikos dstytojas M. Ceroas. J a m pavyko
rodyti daug teorem, kuriomis remiantis, galima i karto
teigti, kad kai kurie udaviniai, kil, aidiant soliter,
apskritai neturi sprendinio. Ceroas savo darbe suprastino ir iek tiek iplt ankstesnius tos paios problemos
tyrinjimus, kuriuos atliko M. H. Hermanis, atspausdintus pirmajame Eduardo Liuko Matematini pramog"
(Recreations Mathematiques") tome.
Ceroo metodas toks. Kai k pradinje pozicijoje pakeit, isiaikiname, ar galima j pertvarkyti mus dominani galin pozicij. Bet kurios dvi pozicijos, kurias leidiamais veiksmais galima perkelti vien kit, vadinamos
ekvivaleniomis. Kai dvi pozicijos neekvivalenios, perkelti
j vienos kit, perstatinjant kauliukus pagal prastines
soliterio taisykles, negalima (o jeigu mes, sekdami Leibnicu, aisime soliter atvirkiai", dviej pozicij neekvi-

valentumas reik, kad pradins pozicijos negalima* atstatyti pagal galin). Tais atvejais, kai pradin ir galin pozicijos sudaro ekvivaleni por, udavinys (sprendiamas pagal prastines soliterio taisykles) gali bti ir isprendiamas, ir neisprendiamas. Kitaip tariant, Ceroo
metodas pateikia bet kokiam udaviniui ir bet kokio tipo
lentai btin, bet nepakankam isprendiamumo slyg. .
Ceroo silomi pertvarkymai keiia pozicij tik trijuose gretimuose (vertikaliuose arba horizontaliuose) langeliuose: jeigu tuose langeliuose stovi kauliukai, leidiamais
pertvarkymais jie nuimami" ir, prieingai, ten, kur buvo
tuti langeliai, po leidiamo pertvarkymo gali atsirasti
kauliukas. Pavyzdiui, jeigu kauliukai stovjo visuose trijuose langeliuose, juos (visus tris i karto) galima nuimti.
Prieingai, jeigu visi trys langeliai buvo tuti, juose galima statyti kauliukus. Kai trijuose langeliuose stovi tik du
kauliukai, juos galima nuimti, o tuiame langelyje pastatyti vien kauliuk. O kai trijuose langeliuo.se stovi tik
vienas kauliukas, j galima nuimti, o kiekviename anksiau
buvusiame tuiame langelyje pastatyti po kauliuk.
Ceroo metod pritaikysime klasikiniam udaviniui,
kai aidimo pradioje yra laisvas tik vienas centrinis langelis. I karto matyti, kad i kiekvienos lentos eils galima nuiminti po tris kauliukus tol, kol liks tuti tik kurie
nors du langeliai, pavyzdiui, 45 ir 43. Kadangi jie kartu
su centriniu langeliu sudaro galim langeli trejet "(trys
gretimi langeliai vertikaliai), galime nuimti stovinius
juose kauliukus, o vien kauliuk pastatyti centre. Taigi
parodme, kad pradin pozicija, turinti piln kauliuk rinkin ir tui langel lentos centre, yra ekvivalenti pozicijai su vieninteliu kauliuku, stoviniu centriniame langelyje. I ia iplaukia, kad udavinys, kuriame susidaro
tokia pradin pozicija, isprendiamas. (Mums, suprantama, ir be rodymo buvo aiku, kad sprendimas galimas.)
Analogikai galima parodyti, kad pagal Ceroo metod pozicij su vieninteliu tuiu langeliu, esaniu kakur
ne lentos centre, galima pertvarkyti pozicij, kurioje visa lenta, iskyrus vien langel, tuia, o vienintelis kauliukas stovi tame paiame langelyje, kuris buvo tuias
pradinje pozicijoje. Ir iuo atveju ivad, kuri padarome, remdamiesi Ceroo metodu, patvirtina praktika"
soliterio aidimas.

<

Ar galima pradti aidim, turint tui langel lentos

centre, o ubaigti j pozicija, kurioje vienintelis kauliukas stovi 45 langelyje? Ne, negalima, nes ios pozicijos
neekvivalenios Ceroo teorijos prasme. Norint rodyti
teigin, nebtina pradti nuo pradins pozicijos. Pakanka
paimti tui lent su vieninteliu kauliuku, esaniu 44
langelyje (jau inome, kad tokia pozicija g a l i m a " ) , ir
isiaikinti, kaip i pozicij pertvarkyti kitas to paties
tipo pozicijas (tuia lenta su vienu kauliuku). Darome
taip. Paimame kauliuk i 44 langelio ir pastatome kauliuk 54 ir 64 langelyje (taip pradin pozicij pertvarkyti
galima, nes 44, 54 ir 64 langelis eina i eils horizontaliai). Dabar nuimsime kauliukus i 54 ir 64 langelio ir
pastatysime kauliuk 74 langelyje. Du kartus pertvark,
rodme, kad pozicija su vieninteliu kauliuku, stoviniu
44 langelyje, ekvivalenti pozicijai su vieninteliu kauliuku,
stoviniu 74 langelyje. Apibendrinant gautj rezultat,
galima suformuluoti taisykl: pozicija su vienu kauliuku
ekvivalenti bet kokiai kitai pozicijai su vienu kauliuku,
j kuri galima pereiti, perokus per du langelius vertikaliai arba horizontaliai. Nesunku pastebti, kad pozicija su vienu kauliuku, stoviniu 44 langelyje, ekvivalenti
pozicijoms, kuriose yra i viso tik vienas kauliukas 14,
47, 74, 41 langeliuose. Vadinasi, tik iomis pozicijomis
ir gali baigtis aidimas, kurio pradinje pozicijoje buvo
tik vienas tuias langelis lentos centre. Soliterio aidimo
praktika patvirtina, kad tokia ivada teisinga. Jeigu paskutiniu uoliu galime uimti centrin langel, tai, paok
i centrinio langelio prieinga kryptimi, atsidursime jam
ekvivaleniame langelyje. Vadinasi, ir realiai aidiant,
centriniam langeliui ekvivalentus tik 14, 47, 74, 41 langelis, ir n vienas daugiau.
Ceroo metodu galima bet koki pozicij pertvarkyti
vien i toki trij: a) pozicija su vieninteliu kauliuku;
b) pozicija, kurioje du kauliukai stovi striai gretimuose
langeliuose (visi kiti lentos langeliai tuti); c) nuline"
pozicija tuia lenta.
Praktikai aidiant, paskutin pozicija, aiku, nepasitaiko. aidimas baigiamas pozicija, ekvivalenia, pavyzdiui, nulinei", arba trimis kauliukais, esaniais trijuose
horizontaliai arba vertikaliai gretimuose langeliuose, arba dviem kauliukais, esaniais vienoje vertikalioje arba
horizontalioje eilje per du langelius vienas, nuo kito.

Nesunku parodyti, kad bet kuri pozicija ekvivalenti (gali

bti pertvarkyta j j, remiantis leidiamais Ceroo pertvarkymais) prieingai" pozicijai, susidaraniai i jos,
pakeiiant visus langelius, uimtus kauliuk, laisvais langeliais ir, prieingai, visus laisvus langelius langeliais,
uimtais kauliuk. Pavyzdiui, kai kauliuk nra tik dviejuose gretimuose striuose langeliuose (pavyzdiui, 37
ir 46 langelyje), pozicija ekvivalenti prieingai: tuiai
lentai, ant kurios du kauliukai yra 37 ir 46 langelyje. Kadangi leidiamais pertvarkymais i pozicij pertvarkyti
pozicij su vieninteliu kauliuku negalima, darome ivad, kad aidim pradti pozicija, kurioje laisvi tik du langeliai, 37 ir 46, ir baigti pozicija, kurioje ant lentos lieka
tik vienas kauliukas, nemanoma.
Tiems, kurie" panors sugalvoti nauj udavini, Ceroo metodas pads sutaupyti daug laiko, kur jie ieikvot, iekodami sprendini, kuri nra. Suprantama, rod, kad sprendinys gali egzistuoti, problem j surasti
paliekame neisprst. Kartais sprendinys yra, ir tuomet
j galima rasti; kartais potencialaus" sprendinio i tikrj nra. Iekant sprendinio, labai patogu taikyti Leibnico metod (soliterio aidimas Stbulai", arba pradins
pozicijos atstatymas i galins): sunumerav visus kauliukus ir juos sustat ant lentos i eils, galsite net neusirainti jim. Paskui, kai jums pavyks atstatyti
ant lentos reikiam pozicij, jim sek bus nesunku atkurti pagal kauliuk numerius.
1960 metais ininierius Noblas D. Karlsonas ikl
dom klausim: kokie maiausi- matmenys kvadratins
lentos, nuo kurios galima, laikantis soliterio aidimo taisykli, nuimti visus kauliukus, iskyras vien, kai pradinje pozicijoje tuias langelis buvo kvadrato kampe?
Remiantis Ceroo metodu, nesunku parodyti, kad ikeltos
slygos nepatenkina kvadratai, kuriuose iilgai kratins
yra nedalus i trij langeli skaiius. Taiau galima rodyti, kad ant kvadratins lentos 3 X 3 udavinys neisprendiamas. Todl Karlsono udaviniui isprsti labiausiai
tiks kvadratas 6 X 6 (93 pav.). Jeigu sprendimas egzistuoja, paskutinysis kauliukas turi likti arba kairiajame virutiniame langelyje, kuris aidimo pradioje buvo tuias, arba viename i trij jam ekvivaleni langeli (kairj virutin langel paymjus skaitmeniu 1 ir tsiant
numeracij i kairs dein, pirmajam bus ekvivalentus

4, 19 ir 22 langeliai. Ar turi
Karlsono udavinys sprendin? Taip, turi. Pats Karlsonas sugalvojo dvideimt devyni jim sprendim, be to,
paskutinysis kauliukas lieka 22 langelyje. Ar yra kitas
sprendinys, kurio pradinje
pozicijoje tuias 1 langelis,
o galinje vienintelis liks
kauliukas stovi 1 langelyje?
Daugelis skaitytoj man
prane apie
ankstesnius
93 pav. Karlsono udavinys
darbus i soliterio
aidimo
lentai 6 x 6
teorijos; juose buvo poymi,
kad udaviniai, daugiau ar
maiau sutampantys su aukiau pateiktais, isprendiami.
Pastaruoju metu daug domi rezultat gavo grup Kembrido universiteto matematik.
Heris D. Gordonas man papasakojo apie puik atradim, kur jis padar prie penkiolika met. Soliterio
aidimo teorijos bet kurio udavinio sprendimas ant bet
kokio tipo lentos yra apveriamasis, kai pradinje pozicijoje yra tik vienas tuias langelis, o galinje ant lentos lieka tik vienas kauliukas, stovintis tame paiame
langelyje. Sprendimo apveriamumas reikia, kad jimus
galima daryti prieinga tvarka. Kartu gaunamas naujas
to paties udavinio sprendimas. Gordono metodo nereikia
painioti su Leibnico metodu (aidimas atbulai"), kuriuo
remiantis, i pradi tuia lenta laipsnikai upildoma
kauliukais. Gordono metode pradin pozicija lieka ta pati
kaip anksiau, o jim tvarka keiiasi prieinga. Inagrinsime, pavyzdiui, eiolikos jim udavinio kvadratinei lentai 6 X 6 sprendim, kur pasil vienas ms skaitojas. Apgrtas" sprendimas pradedamas uoliu 131,
paskui prieinga tvarka daromi visi atuoni baigiamieji
uoliai: 2513, 2725 ir 1.1. Taip gaunamas sprendimas,
sudarytas i trisdeimt vieno jimo. Devis pastebjo, kad,
pradinje pozicijoje esant ant lentos tik vienam laisvam
langeliui, apveriamasis sprendimas galimas net tuose udaviniuose, kuriuose paskutinj kauliuk reikia palikti ne
ant to langelio, kuris i pradi buvo laisvas. Rad spren-

n
n
o
nn

dim su pradiniu langeliu a ir galiniu langeliu b ir apgr jimus, automatikai gausite sprendim, kurio pradia
bus langelis b, o galas langelis a. Udaviniai, i
esms sutampantys su soliterio aidimo udaviniais (matematikas pasakyt izomorfiniai"), neretai pasitaiko akse ant prastins achmat lentos. Viename seniausi ir
labiausiai inom tokios ries udavini 24 aks
sustatomos 24 juoduose langeliuose dvigubu (2 .langeli
storio) sluoksniu, gretimu achmat lentos kratams. Ar
galima viena ake praryti" visas kitas? Skirtingus io
udavinio sprendimus galima rasti Hario Langmeno knygoje *. Udavinys inomas labai seniai ir literatroje minimas dar prajusio amiaus pabaigoje. Nesunku suformuluoti izomorfin udavin soliterio aidimui. Remdamasis" mums jau inomais sprendimo kriterijais, B. Stiuartas
1941 metais parod, kad udavinys sprendinio neturi. Taiau, numus bet kuri i dviej kampini aki, sprendini atsiras daug.
Standartin soliterio aidimo pradin pozicij (tuias langelis lentos centre) galima pertvarkyti neisprendiam pozicij, padarius i viso tik keturis jimus: uol
centr, uol per centr, vl uol centr ir dar kart
uol per centr. Pirmj ir paskutinj jim reikia daryti
viena kryptimi. Keturiais jimais galima sudaryti tik vien neipsrendiam pozicij (maesniu jim skaiiumi
sudaryti neisprendiam pozicij i viso negalima). Penkiais jimais galima sudaryti dvi neisprendiamas pozicijas.
Savo knygoje, skirtoje soliterio aidimui, Bergholtas
teig, kad, pradjus aisti ant standartins lentos su
tuiu kampiniu langeliu, partij galima baigti devyniais
uoliais. Knygoje Bergholtas sprendimo nepateik. Kiek
yra inoma, pirmasis isprsti sudting udavin sugebjo Haris
O. Devis. Jo puikus atuoniolikos jim
sprendimas buvo atspausdintas 1967 metais**. Tame paiame straipsnyje Devis parod, kad standartinio udavinio sprendime nepriklausomai nuo to, koks langelis buvo tuias pradinje pozicijoje, negali bti virtin, sudadaryta daugiau kaip i devyni uoli.
'Harry
L a n g m a n . Play Mathematics. N. Y., Haffner 1962,
p .203206; Scripta Mathematica,
September fl)54, p. 206208.
* Mathematical
Gazette, 51, M a y 1967, p. 91100.

Devis, kurio vardas buvo danai minimas iame skyriuje, pirm kart soliterio aidimu susidomjo 1962 metais, perskaits mano straipsn apie t aidim. Nuo to
laiko jis suspjo padaryti daug svarbi atradim: iplsti
udavini sprendimo inom kriterij sra, isprsti
udavinius minimaliu jim skaiiumi ir rodyti, kad rasti sprendiniai i tikrj yra trumpiausi, sugalvoti ir isprsti daug nauj udavini ir net apibendrinti aidim, pakeitus j trimaiu (trimat soliterio analog Devis
pavadino soliterio aidimu). Apie Devio atradimus bt
galima parayti labai impozantiko dydio knyg, bet
kol kas jis ispausdino tik vien jau mint straipsn.
Pastaraisiais metais drauge su Dviu dirba Veidas E. Filpotas, gavs daug svarbi rezultat soliterio aidimo teorijoje, aidiant ne tik ant tradicini, bet ir ant izometrini (trikampi) lent (apie tai, kaip aisti ant trikamps lentos, galite
pasiskaityti ios knygos autoriaus
straipsniuose, ispausdintuose urnalo Scientific
American
1966 met vasario ir kovo numeriuose).

ATSAKYMAI
Pirmj penki udavini sprendimai, atsisti skaitytoj, pasirod es trumpesni, negu tie, kuriuos kitados
ispausdinau urnalo Scientific
American
puslapiuose.
emiau pateiksiu sprendimus minimaliu jim skaiiumi:
Graikikas kryius" iprendiamas eiais ijmais:
5474, 3454, 424464, 4644, 745434, 2444;
idinys" atuoniais jimais: 4525, 3735, 34
36, 573735, 2545, 464464, 5654, 6444;
piramid" atuoniais jimais: 5474, 4565, 44
42, 34325254, 1333, 73755553, 634323
2545, 4644;
lempa" deimia jimu: 3634, 5654, 5153
333555, 6545, 4143, 3133535535, 4745,
4446, 2545, 4644;
pasuktas
kvadratas" atuoniais jimais: 5575,
3555, 4244, 63434565, 3335374755
535131131535,
7555,
7454563634,
2444. Atkreipkite dmes neprast vienuolikos uoli
jim.

94 pav. Sprendimai, kurie baigiasi 8 (kairje) ir 9 (deinje) uoliais

Sienel" sprendiama taip: 6444, 3454, 4644,

1434, 4424, 4244, 543414. Tsiant aidim, ant
lentos galima palikti tik keturis kauliukus kvadrato 3 X 3 ,
esanio lentos centre, virnse.
Kvadratas" sprendiamas taip: 4644, 2545, 37
35, 3436, 573735, 4525, 4345, 6444, 5654,
4464, 2343, 3133, 4323, 6343, 5153, 4363,
4143. Kiti jimai aiks: 1535, 1434, 1333 kairiojoje lentos pusje ir 7555, 7454, 7353 deiniojoje
TJdavinys i esms isprstas. Dar prireiks keturi uoli, norint idstyti keturis kauliukus pasukto kvadrato"
virnse (36, 65, 52, 23 langeliuose). Neinant jim,
buvusi prie paskutiniuosius keturis, rasti udavinio apie
pasukt kvadrat sprendim nepaprastai sunku.
Sukutis" sprendiamas: 4244, 2343, 4442, 24
44, 3634, 4424, 4644, 6545, 4446, 6444, 52
54, 4464. Susidariusi pozicija turi ketvirtosios eils simetrijos a. Beliko atlikti baigiamuosius jimus 3133,
5131, 1535, 1315, 5755, 3757, 7353, 7573.
Ant lentos sudarytas sukutis" yra pozicija be ieities" matas.
Norint pereiti nuo standartins pradins pozicijos (vienintelis tuias langelis lentos centre) prie mato, reikia
padaryti maiausiai 6 jimus: 4644, 4545, 4143, 22
44, 5434, 7454. Artimiausiu (jim skaiiumi) bdu
sudaryti mat reikia jau 10 jim. R. Mersonas paprastai
rod, kad Karlsono udaviniui apie kvadrat 6 X 6 iprsti reikia bent eiolikos jim * (nepertraukiama uoli
virtin laikoma vienu jimu). Pirmas jimas bus 31 arba
jam simetrikas. Po jo yisas kvadrato virnes bus um
kauliukai. Kadangi kampinio kauliuko perokti negalima,

visi keturi kampiniai kauliukai turi patys okinti per

kitus kauliukus. Kakur turi persikelti ir kampinis; tas
pat lieia ir kauliuk, stovint ant 1 langelio (kairiajame
virutiniame kampe): j reikia nuimti, uleidiant viet
kauliukui, daraniam baigiamj jim. Taigi keturiems
kampiniams langeliams ilaisvinti ir pirmajam jimui atlikti prireiks penki jim. Dabar inagrinsime kauliukus, stovinius iilgai kvadrato kratini (kampiniai langeliai j skaii jau neeina). Perokti per du gretimus
kauliukus prie kvadrato krato negalima. Vadinasi, bent
vienas j turi pereiti ant kokio nors kito langelio (padaryti jim). Norint iardyti glaust kauliuk rikiuot
prie deiniosios ir kairiosios kvadrato kratins, taip pat
prie jo apatinio pagrindo, reikia perkelti bent po du kauliukus. Norint iardyti kauliuk, isirikiavusi prie virutinio pagrindo, eil, pakanka perkelti tik vien kauliuk (tariama, kad pirmasis jimas 31 jau padarytas).
Kauliukams, isirikiavusiems iilgai kvadrato kratini,
iretinti prireiks dar 7 jim (i viso nuo aidimo pradios
bus padaryta 12 jim). Dabar inagrinsime langelius,
sudaranius vidin kvadrat 4 X 4 . Kvadratinio keturi
langeli bloko (pavyzdiui 8, 9, 14, 15) negalima perokti
tol, kol bent vienas kauliukas nepereina j kit langel.
Nesunku suprasti, kad, norint sugriauti visus vidinius
blokus, reikia perkelti bent keturis kauliukus. Po to bendras jim skaiius pasieks 16. Trumpiausi Mersono
sprendim sudar atuoniolika jim, ir autorius domjosi, ar galima skaii dar sumainti.
Mano nuostabai, skaitytojas D. Heris udavin isprend iki galo ir atsiunt tok puik (nepatobulinam")
eiolikos jim sprendim: 131, 97, 219, 3321,
25131527, 313321 19, 1927, 1628, 2422,
1816, 618, 362412, 31517, 353321
23, 4161864,
13517292725131.
Atkreipkite dmes, kad sprendimas baigiasi atuoniais
uoliais. 94 paveikslo kairje parodyta, kaip isidst kauliukai prie 4 baigiamj jim. 1964 metais H. Devis
inagrinjo atvejus, kai aidimo pradioje tuias langelis
sutampa su bet kuriuo i v i d i n i o kvadrato 6 X 6 langeli,
ir rado eiolikos jim sprendim. Baigiamojo jimo negali sudaryti daugiau negu devyni uoliai. Taip aidim
baigia vienas skaitytoj, atsiunts tok atuoniolikos ji-

m sprendim: 131, 97, 113, 219, 315, 19

219, 3119, 1325, 53,15, IS4, 2816, 30-28,
1830, 618, 36241210, 3321911, 3533
31 19, 171513252917531. Pozicija prie
paskutinj jim parodyta 94 paveikslo deinje.
Sis skaitytojas, nagrindamas soliterio aidim ant
staiakampi lent su tuiu kampiniu langeliu pradinje
pozicijoje, rod, kad udavinius galima isprsti ant vis
lent, kuri iilgai vienos kratins telpa arba lygus 3,
arba 3 kartotinis langeli skaiius. Iimt sudaro tik tokios
lentos:
1) 1 Xn langeli, kai 3,
dydio lenta (ant lentos
3 X 1 , aiku, abi standartins pozicijos isprendiamos);
2) 2 X n langeli, kai n bet koks sveikas teigiamas
skaiius, dydio lenta;
' 3) kvadratin 3 X 3 lenta;
4) staiakamp 3 X 5 ienta.

XVII

skyrius

Flatlandija
'Pliekdami moni visuomens ydas, satyrikai neretai
griebiasi fantastikos, ir tada j krini puslapiuose pasirodo keistos btybs, igalvotos visuomens arba net itisi pasauliai su stebinania tvarka, paproiais ir tradicijomis, su savo, nepanaiais emikuosius, gamtos dsniais. Mginta satyrikai pavaizduoti dvimai btybi,
judani ploktumoje, visuomen. Vargu ar juos galima
laikyti literatros edevrais, bet matematiniu poiriu jie
gana doms ir aismingi.
Pirmiausia a tyriu omenyje labiausiai inom knyg
Flatlandija". Ji buvo ileista 1884 m. Jos autorius
Londono ventikas Edvinas Ebotas. Flatlandija" ne vienintelis Eboto paraytas krinys. Bdamas mokyklos direktorium, jis para ir nemaa vadovli. Flatlandijos" pirmojo leidimo tituliniame lape buvo pseudonimas

95 pav. Vienakiai flatlandai, uimantys vairi visuomenin padt (nuo emiausios iki aukiausios pakopos)

A. Square. * Pasakojimas tikrai buvo pateiktas kakokio

kvadrato vardu! Vienintel pasakotojo akis buvo vienoje
jo virni. (Apie tai, kaip pasakotojas, neturdamas koj, isigudrino judti Flatlandijos paviriumi, ir kaip, neturdamas rank, galjo parayti knyg, autorius delikaiai nutyli.)
Eboto Flatlandija yra pavirius, kakuo panaus j geografin emlap, o jos gyventojai flatlandai slidinja juo kaip ledu. Flatland knas vytiniais pakraiais, o j auktis, arba treiasis vertikalusis matavimas
be galo maas. Patys flatlandai to net netaria, nes neturi supratimo apie treij matavim. Flatlandijos visuomen grieiausiai suskirstyta pakopomis (95 pav.).
emiausi visuomenin pakop sudaro moterys. Jos labai
panaios adat: tai paprasiausios tiesi atkarpos su
viename gale vieiania akimi. Kadangi antrasis atkarpos galas nevieia, moteris, atsukusi nugar", i karto
pasidaro nematoma. Jeigu koks nors flatlandas vyras at* A square (ang.)
taba

kakoks kvadratas. Vert.

rus

k. pas-

*
sitiktinai ukliudys atri flatlands nugar", toks susidrimas jam gali bti pratingas. Siekiant ivengti nelaiming atsitikim, statymas pareigoja moteriis, kad
jos visada bt matomos, be perstojo daryti banguojanius judesius atkarpos galu, prieingu akiai. Dam,
kuri vyrai priklauso auktuomenei, banguojantys judesiai
ritmingi" ir malons akiai". Prastesns moterys, veltui
stengdamosi sekti auktuomens damomis, paprastai tesugeba atlikti tik varginaniai vienodus vytuokls svyravimus panaius" judesius.
Flatlandijos kareiviai ir darbininkai lygiaoniai trikampiai su labai trumpais pagrindais ir smailiais virni
kampais. Lygiakraiai trikampiai sudaro vidurinius gyventoj sluoksnius. Flatlandai, turintys koki nors specialyb, yra kvadrat ir penkiakampi formos. Auktesnieji visuomens sluoksniai prasideda nuo eiakampi.
Kylant visuomens laiptais, daugiakampio kratini skaiius didja tol, kol daugiakampis virsta apskritimu. Apskritimai yra hierarchini laipt virnje. Tai Flatlandijos valdytojai ir yniai.
Pasakotojas kakoks > kvadratas sapne
patenka
vienmat al Lainlandij *. Sios alies karaliaus jis
taip ir negaljs j t i k i n t i , kad egzistuojanti dvimat erdv. Po to kvadratas susipasta su rutuliu ateiviu i
Speislandijos **, kuris bando padti kvadratui perprasti
trimats erdvs paslaptis. Rutulio padedamas, kvadratas
pakyla vir gimtosios Flatlandijos ir turi progos vilgtelti savo taisyklingo penkiakampio formos namo vid.
Grs Flatlandij, kvadratas pradeda skelbti moksl
apie trimat erdv, bet palaikomas beproiu ir u skelbiamas pairas metamas kaljim. Taip baigiasi knyga.
Rutuliui pavyko prasibrauti Flatlandij taip. Jis labai palengva stmsi per ploktum tol, kol pjvyje pasidar figra, turinti didiausi plot. Lengva suprasti,
jog ta figra apskritimas su spinduliu, lygiu rutulio
spinduliui. Tarkime, jog vietoje rutulio Flatlandij prasiskverb kubas. Kam lygus maksimalus vienetinio kubo
pjvio ploktumos plota? Kirsdamas ploktum, kubas,
suprantama, gali bti pasisuks bet kaip.
* Line (ang.)
linija. L a i n l a n d i j a vieno m a t a v i m o alis.
Vert. rus k. past.
** Space (angl.)erdv.
Speislandija trij
matavim a l i s .
Vert. rus k. past.

arlzo Hovardo Hintono romanas Epizodas i Flatlandijos gyvenimo", ijs 1907 metais Londone, nuo Eboto knygos skiriasi ymiai didesne apimtimi (apie 200 puslapi) ir pretenzingumu.
' Hintonas buvo ymus Londono chirurgo otolaringologo Deimso Hintono, Dordo Elioto draugo ir kadaise plaiai inomo daugelio knyg autoriaus, snus. Jaunystje Hintonas studijavo matematik Oksforde. Veds
Mer Bul (vien i penki inomo logiko Dordo Bulio
dukter), jis apsigyveno Jungtinse Valstijose. Prinstone ir Minesotos valstijos universitete dst matematik.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Carzlas Hintonas dirbo
revizoriumi Jungtini Valstij Patent biure. Mir 1907
metais.
Niujorko laikratis Sun" ta proga paskelb ilg nekrolog, kurio autorius pateik nemaa domi smulkmen
i Hintono gyvenimo. Kart Hintonas atjo futbolo rungtynes su chrizantema varko atlape. Kakoks nepastamasis mgino nuplti gl. Hintonas sugrieb skriaudik ir permet j per netoliese buvusi tvor. 1897 metais
Hintonas igarsjo, irads automatin kuok" beisbolui loti. Kuok" utaisydavo paraku, ir ji iaudydavo
kamuolius bet kokiu nustatytu greiiu ir trajektorija. Kuoka" kur laik buvo naudojama Prinstono universiteto
komandai treniruoti, bet po keli nelaiming atsitikim
aidjai bijodavo gaudyti jos iautus sviedinius.
Didiausi populiarum Hintonas gijo kaip knyg ir
straipsni apie ketvirtj matavim autorius. Jis itobulino keturmai figr modeli konstravimo i imt ma
tam tikru bdu suymt ir nuspalvint kub metod (pagal j trimaius pjvius). Metodas smulkiai idstytas
dviejose svarbiausiose Hintono knygose Ketvirtasis
matavimas" (The Fourth Dimension") ir Naujoji era mstyme" (A new Era of Thought"). Hintonas tvirtino, kad
daug met dirbdamas su kubais, jis imoko mstyti keturmetmis svokomis. Savo metod jis paaikino monos seseriai, atuoniolikmetei Alisai Bul. Nors mergina ir
neturjo matematinio isilavinimo, ji greit sisavino keturmat geometrij ir vliau atliko nemaai svarbi ios
srities atradim. (Apie Alis Bul ir jos pasiekimus keturmatje geometrijoje pasakoja H. S. Kokseteris savo knygoje
Taisyklingieji politopai" *). Hintono Flatlandija, kuri
H . S. M . C o x e t e r . Regular Polytopes. N. Y., 1948, p. 258259.

viesioji
jra

Tamsi
jure

Diametraliai prieingas
kontinentas
96 pav. a r l z o H. Hintono vaizduots
Astrija

sukurta dvimat

planeta

pats autorius pavadino Astrija, sugalvota smojingiau,

negu Eboto alis. Hintonas neleidia Astrijos gyventojams
laistytis ploktumoje kur papuola; vietoj to jis sustato
savo herojus, jeigu taip galima pasakyti, vertikaliai, iilgai viso miliniko apskritimo. Idst ant stalo monetas ir stumdydami jas vien apie kit, be vargo sivaizduosite, kaip apie ploki saul sukasi plokios apvalios
planetos.
Plokiame pasaulyje veikia lygiai tokia pati gravitacija, kaip ir pas mus, tik jga, kuriaVienas kit veikia
du knai ploktumoje, atvirkiai proporcinga atstumui
tarp j, o ne atstumo kvadratui, kaip trimatje erdvje.
Astrijos planeta pavaizduota 96 paveiksle. Jos sukimosi kryptis, nurodyta rodykle, vadinama ratais, o jai
prieinga vakarais. iaurs ir piet nra, yra tik virus
ir apaia. Astrijiei kn sandara labai sudtinga, ir, nesigilindamas anatomines smulkmenas, savo planetos gyventojus Hintonas vaizduoja stai trikampi formos (97
pav.). Visi astrijieiai, kaip ir flatlandai, vienakiai.
(Matyt, n vienas autorius nepagalvojo, jog dvimats
btybs galt irti pasaul dviem akimis, bet su vien13. Matematika laisvalaikiu

193

97 pav. Astrijiei eimos gyvenimo schema

mate tinklaine.) Skirtingai nuo Flatlandijos gyventoj,

astrijieiai turi rankas ir kojas. Kai susitinka du astrijieiai, prasilenkti jiems gana sudtinga: vienam prisieina
perlipti per kit (panaiai, kaip prasilenkia jikai virve).
Astrijoje visos moterys pasisukusios veidu rytus, o
visi vyrai veidu vakarus. Taip jie ir gyvena iki pat
mirties, nes aiku, kad negali pasisukti" ir tapti savo
paties veidrodiniu atspindiu. Jeigu astrijietis nori pamatyti, kas dedasi u jo nugaros, jam tenka arba atsiloti
atgal ir atsistoti ant galvos, arba pasinaudoti veidrodiu.
Pastarasis bdas, suprantama, patogesnis, todl atrijiei namuose-pilna veidrodi. Nordamas pabuiuoti sn, tvas turi apversti berniuk emyn galva.
Apgyvent Astrijos dalj i pradi pasidalijo civilizuoti unjai, gyven rytuose, ir barbarikos scintian gentys, gyvenusios vakarinje planetos srityje. Kare scintianai turjo didiul pranaum: scintian vyrai galjo
atakuoti njus i unugario, tuo tarpu unjams' beliko
tik gintis, atsisukus nugara prie. Inaudodamos
pranaum, scintian gentys stm unjus rytus tol,
kol istm siaur teritorij prie viesiosios jros krant.
Tik mokslo ivystymas igelbjo unjus nuo visiko
sunaikinimo. Stebdami utemimus ir kitus gamtos reikinius, j astronomai padar ivad, jog jie gyvena ap-

skritoj planetoje. viesiosios jros potvyni ir atoslgi

tyrimas unj mokslininkams dav pagrind tvirtinti, kad
diametraliai prieingoje planetos pusje taip pat turi egzistuoti kontinentas. Nedidelis unj brys persikl per
viesij jr ir imt met ygiavo tuo kontinentu, veikdamas didiausius sunkumus. Jeigu kelyje pasitaikydavo
medis, keliautojams tekdavo arba lipti j ir paskui nusileisti, arba nupjauti t med iki akn. Tyrintoj snus ir dukros, ilaik visus ibandymus, pasistat naujus
laivus ir persikl per Tamsij jr. Netiktai upulti,
scintianai buvo greitai nugalti, nes kart i unugario jiems smog unjai! Vliau buvo sudaryta Pasaulin vyriausyb, ir planetoje siviepatavo taika. Papasakoti vykiai yra tik fonas, kuriame pltojamas romano
veiksmas.
Nevarginsiu skaitytojo smulkiu dvimats melodramos
perpasakojimu. Ji parayta pagal geriausias ankstyvj
utopini roman, kuriuose ijuokiamos plutokratijos ydos
ir ikeliami teisingos visuomenins santvarkos privalumai,
tradicijas. Knygoje apraoma lidna meils istorija, kurios herojai Laura Kartrait, grai turtingo ir takingo
valstybs sekretoriaus dukt, ir jos nuostabus (plokio
stebtojo poiriu) garbintojas Haroldas Uolas, kils i
darbinink. Romanas persunktas mistiko laukimo vykio,
kuris turt atsitikti artimiausioje ateityje: kitos planetos
Ardjos skriejimo'pro Astrij. Astrijos mokslininkai apskaiiavo, kad dl to j gimtosios planetos orbita virs labai itsta elipse ir klimatas pasidarys netinkamas gyvybei:
tai perdaug kartas, tai perdaug altas. Astrijos vyriausyb sudaro grandiozini poemini slptuvi, aprpint
maisto atsargomis ir skirt astrijiei visuomens auktj sluoksni atstovams igelbti, statybos plan. '
Laimei, pikt lemti padjo nugalti Lauros dds Hju
Milerio, ekscentriko seno viengungio, gyvenanio vieniame kalne, matematin teorija. Mileris (kurio prototipas, tikriausiai, yra pats Hintonas) vienintelis Astrijoje
tikjo treiuoju matavimu. Atliks daugyb tyrim, jis
sitikino, kad visi daiktai turi nors ir nedidel apimt iilgai treios koordinats ir slenka tam tikru lygiu paviriumi, kur jis pavadino plokia btimi". Gamindamas
vairius modelius, Mileris gijo gdi vaizdiai apiuopti trimaius daiktus ir sitikino, kad jis pats i tikrj yra
trimatis, nors jo kno apvalkalas yra dvimatje erdvje.

,,I abiej ms plokios bties pusi begalin gyl ir tol nusitsusi pati gyvyb pareikia
Mileris savo grabyliame laike Astrijos valdov a m s , supraskite tai, ir js niekuomet daugiau
negalsite irti mlyn dangaus skliaut, nejausdami kokio nors stebuklo. Kad ir kaip toli
skverbtsi js vilgsnis j bekrat dangaus gelm, jis visada slenka alia mums nepastamos
gyvybs, giliai nusitsusios iilgai ms jausmams nesuvokiamo matavimo.
T fakt pripainimas sukelia mumyse kak
panaaus seniai pamirt pagarbaus nuolankumo dangui jausm, nes inome, kad vaigdynai
pripildo Visat ne be galo pasikartojaniais vienais ir tais paiais vaizdais. Ne! Mes turime teis
laukti netiktai ir stebuklingai pasirodant iki iol
neinom dalyk, apie kuriuos tiek svajota senovje. O, jeigu mes galtume inoti, kas slepiasi'
kitoje matomo pasaulio pusje!"
Jeigu egzistuot mechaninis bdas, kuriuo bt galim a pasiekti ir prisitvirtinti prie plokios bties" paviriaus, Astrijos trajektorij bt galima pakeisti taip,
kad ji likviduot artjanios planetos tak. Bet tokio bdo nra, ir Mileris nusprendia pritaikyti S 3 V O S tradim:
savo asmenybs treij matavim. Trimatis mogus, samprotauja jis, turi sugebti paveikti ploki bt". Mileris silo visiems Astrijos gyventojams usiimti tuo, kas
ms dienomis priimta vadinti telekineze (parapsichologijos terminas, reikiantis sugebjim mintimis priversti
bet kokius daiktus keisti judjimo krypt). Milerio pasilytas planas buvo skmingai gyvendintas.
Sutelk savo telekinetinius sugebjimus, Astrijos gyventojai pakeit jos orbit ii' iveng katastrofos. Astrijos
mokslas, apsiginklavs nauja trimats erdvs svoka padar milinik uol pirmyn.
domu pamstyti apie dvimats erdvs fizik ir apie
tai, kokius paprastus mechaninius prietaisus galima pagaminti plokiame pasaulyje. Kitame savo krinyje Hintonas rao (turimas omenyje jo apsakymas Plokias pasaulis"), kad astrijiei namuose tuo paiu metu galima
atidaryti ne daugiau kaip vien lang arba duris. Aticia-

rant paradines duris, visus langus ir atsargin ijim

reikia udaryti, kitaip namas sugrius.
Dvimaiame pasaulyje negali bti joki vamzdi, tuneli ir net pypki: j gal negailima sujungti, neukimus vidins skyls. Ploktumoje jums nepasiseks suriti
mazgo, taiau galsite naudotis vairiais kabliais, movomis, vytuoklmis, pleitais, svertais ir nuoulniomis
ploktumomis. Apie raty su aimis panaudojim negali bti ir kalbos. iok tok judesio perdavim krumpliaraiais
bt galima sukonstruoti, kiekvien krumpliarat apgaubus apvadu su ipjovomis susikabinusiems krumpliams.
Galima sugalvoti, kaip irtis astrijiei laiveliu; astrijiei
lktuvai turi plasnoti sparnais kaip paukiai. Astrijiei
upse ir jrose plaukiot plokios uvys su specialios
formos pelekais. Astrijiei liker bt galima laikyti buteliuose ir ipilstyti taureles, bet jame, be abejo, aikiai
jaustsi specifinis ploktumos prieskonis.
Sunkius daiktus i vienos vietos kit bt galima
perveti, pakiant po jais apskritimus lygiai taip, kaip
pcrveame sunkius trimaius daiktus, pakidami po jais
ritinio formos volus. Astrijiei metodas sunkiems daiktams perveti sudaro puikaus galvoskio, kur man neseniai atsiunt vienas skaitytoj, pagrind. 98 paveiksle pavaizduotas trisdeimties pd ilgio krovininis astrijiei
veimlis, galintis judti tiese ant trij apskritimo formos vol. Atstumas tarp dviej gretim apskritim centr visada sudaro deimt pd. Vos tik veimlis atsiduria padtyje, pavaizduotoje paveiksle, astrijietis,. stumiantis ratus i upakalio, paima
upakalin
(laisv)
apskritim ir perduoda j savo padjjui, engianiam veimlio priekyje. Tas pakia apskritim
po
veimliu
(r. apskritim, 98 paveiksle pavaizduota punktyru). Paskui veimlis vl pastumiamas pirmyn tiese, kuria rieda
trys apskritimai. Kai tik veimlis nurieda nuo paskutinio
apskritimo, pastarasis vl perkeliamas priek. Tai kartojama tol, kol krovinys nepasiekia paskirties vietos. 98 paveiksle veimlis vaiuoja dein. Prie veiml, lygiai
per penkiolik pd nuo punktyru vaizduojamo apskritimo
ir tiess lietimosi tako, yra atrijietikas sliekas. Tarkime, kad jis niekur nenuliau. Kiek per j pervaiuos apskritim?

Astrijiei
veimlis
Asi
30 pd

"""'/

55 pdos

98 pav. Kiek rat pervaiuos sliek?

Skaitytojui rekomenduojame pirma pabandyti isprsti udavin mintinai. Paskui, pam popieriaus ir pietuk, patikrinkite gaut atsakym ir pagaliau palyginkite
j su atsakymu, nurodytu skyriaus pabaigoje. Tie, kuriems
io udavinio bus per maai, gali pabandyti apibendrinti j n ratams, lygiai nutolusiems vienas nuo kito. Kaip
nekeista, rat matmenys nebtinai turi bti inomi.
Kalbdamas apie dvimats bties" sunkumus, a pabriau, kad ploktumoje negali bti tuneli, taiau pasirodo, jog ne visai taip. Vienas skaitytoj suvok, kad
flatlandiko tunelio stogas gali bti paremtas keliomis
durimis, kurios pakabintos i viraus kilpomis. Eidamas
tokiu tuneliu, flatlandas turt kiekvien kart atidaryti
vis po vienerias duris, tuo tarpu visos kitos durys laikyt
tunelio stog. Tiesa, reikt turti special mechanizm
tam, kad visos durys negalt atsidaryti kartu.
Ketvirtasis matavimas" taip vadinasi Fleterio Diurelio knygos Matematiniai nuotykiai" * dvyliktasis skyrius. Mintoje knygoje pateikta aisming samprotavim
apie Tinlandijos**daug kuo primenanios Flatlandij
alies gyventojus. Turdami dvi akis (vien kaktoje, ant r po
smakru),
tinlandieiai
mato
binokuliariai.
Ilgas kaklas padeda jiems atloti galv atgal ir matyti, kas
dedasi u nugaros. Kai moteriai ir vyrui tenka prasilenkti,
vyras turi gultis ant ems, kad moteris galt per j
perengti. Be grynai mechanini gyvenimo ploktumoje
sunkum, negalima netarti kelet odi ir apie sunkumus, laukianius kiekvieno, kuris usimos perprasti Tin*F. D u r e 11. Mathematical Adventures. Boston, 1938.
** Thin (ang.) plonas. -

landijos gyventoj smegen sandar. Tie sunkumai susij su ploktumos "kreivi topologinmis savybmis. Kaip
inoma, gyvn (paprast, trimai") smegenys yra fantastikai sudtinga nervini skaidul pyn trimatje erdvje. sivaizduoti nerv tinkl ploktumoje be susikirtim
nemanoma. Taiau is sunkumas nra jau toks neveikiamas, kaip atrodo i pirmo vilgsnio. Elektriniai impulsai gali sklisti ir susikertaniame tinkle, nenukrypdarni,.
kaip sakoma, u kampo prie sankry.
Apie Bulio mon, jo penkias dukteris ir puikius pdinius pasakojama N. Gridmeno straipsnyje Pagyrimas
Buliui." * Mer, Bulio mona, vyrui mirus, eiasdeimt
met nepaliaujamai ra apie Bulio metodus ir skelb
juos vairiose mokslo srityse, j tarpe teologijoje ir etikoj e " , rao G r i d m e n a s . J i ' buvo beveik visai pasinrusi algebrins simbolikos mistikoje ir apmstymuose apie
nulio ir vieneto reikm matematikoje. 1909 metais Mer
Bul ileido knyg, pavadint Filosofija ir domybs algebroje", kurioje atkakliai rekomendavo tiems, kas nori...
nustatyti tiesiogius tarpusavio santykius su Neinomuoju", Bulio metod pagrindu kurti savo algebras.
Hovardas Everestas Hintonas, arlzo Hintono ir Mers, vyriausiosios Bulio dukters, ankas tapo inomu brit entomologu. Ank Doana tapo fizike. Defris Tei-'
loras, Margaretos, antrosios Bulio dukters, snus tapo^
ymiu matematiku ir dirba Kembride. Apie treij dukter, Alis, trumpai jau pasakota. Liusi, ketvirtoji-Bulio>
dukt, chemijos profesor Karalikojoje laisvojoje Londono ligoninje. Jauniausioji Bulio dukt, Etel Lilijana, itekjo u lenk mokslininko emigranto Vilfrido Voiniio..
Jaunystje ji para roman Gvlys". Po pirmojo pasaulinio karo Voinii eima i Londono persikl Manheten. 1960 metais Etel mir, eidama devyniasdeimt etuosius metus.
ATSAKYMAI
99 paveiksle parodyta, kaip reikia kirsti vienetin kub ploktuma, norint pjvyje gauti maksimalaus ploto figr. Ubrukniuotas pjvis yra staiakampis, kurio plotas lygus Y 2, arba 1,41...
* New Scientist,

Ns 420, December 3, 1964, p. 655657.

Kub galima perpjauti ir

taip, kad pjvyje ieit taisyklingas eiakampis, bet
tada jo plotas bus tik 1,29...
(kubo briauna lygi 1).
Udavinio apie veiml
atsakymas: ploki
sliek
pervaiuos tik vienas apskritimas. Jeigu turtume n vienodai vienas nuo kito nutolusiu rat ir skaiius n bKirumo

pioKsuima

aisaKymas

kokiame

take

jis

bebt

(jeigu tik nepapuol po ratais), lygus .

Situacija sudtingesn, kai n nelyginis

skaiius. Vis keli nuo priekinio rato iki slieko

reikia padalyti i lygias atkarpas, kuri ilgis
gretim apskritini centr atstumui. Jei sliekas guli
joje prie ratus atkarpoje arba per nelygin skaii
p nuo jos, skaiius apskritim, kurie pervaiuos

tuomet
lygus
pirmoatkarsliek,

, lygus ( + ] O jeigu sliekas guli bet kurioje kitoje atkarpoje', toki apskritim skaiius lygus ( - ) Vl darome prielaid, jog sliekas dar nebuvo papuols po ratais.
Vartojant matematin terminologij, galima pasakyti, kad
kratines slygas" nekreipiame dmesio. .
Skaitytojai, isprend .udavin, turjo pastebti, kad
veimlis ems atvilgiu juda du kartus greiiau, negu
ratas, besisukantis po jais, t. y. per t laik, kol ratas
nueina atstum. x, veimlis nuvaiuos atstum 2.r. Tokiu
principu kai kada veikia lifto durys: vienos j atsidaro du
kartus greiiau, negu kitos, ir suspja per t pat laik
nueiti du kartus didesn atstum.

XVIII

skyrius

Fokusinink s u v a i a v i m a s

ikagoje

Kiekvien vasar, paprastai liepos mnesi, tkstaniai

amerikiei fokusinink (sivaizduojamos) brolijos nari
renkasi j savo suvaiavim ikagoje. Tris dienas ir naktis viebuio, kur apsistoja suvaiavimo dalyviai, foj
muoja, pranykdanios ir vl atsirasjlamos, loimo kortos, skambdamos krinta neinia i kur monetos, paios
susipjausto ir i naujo atsistato /irvs, skraido balandiai,
dingsta narveliai su paukiais, o kariais net viena ar
dvi merginos.
J suvaiavim a nusprendiau vykti dl dviej prieasi.

Pirma,

pats lilbai

m g s t u -rodyti fokusus,

antra,

tikjausi ten gauti k nors nayjo mano redaguojamam

Scientific
American
skyriui. Daugelis matematik laisvalaikiu su malonumu rodo fokusus, ,o daugelis foKusinink
gyvai domisi matematika. Del to atsirado maternagija
vienas spdingiausi domiosios matematikos skyri.*
Virutinio aukto foj atsidar savotika mug. apie
dvideimt fokusinink n e d i d e l s e palapinse ikabinjo
savo -prekes". A sustojau p r i e palapin, kurioje Didysis Dasperas (toks-vieno ikagos fokusininko pseudonimas) demonstravo inom pokt krintanius" iedus. Fokusas atrodo taip. Susipynusi ied grandinl
(100 pav.) imama kairija ranka u virutinio iedo. Po
juo yra du kiti iedai. Deiniosios rankos nykiu ir smiliumi fokusininkas deiniojo iedo upakalin dal suima
taip, k a i p p a r o d y t a 100 p a v e i k s l e . Kai fokusininkas atleidia kairiosios rankos pirtus, atrodo, lyg virutinis iedas, perokdamas nuo vienos grandinls grandies ant kitos, nusvyra emyn ir pakimba, usikabins u apatinio
iedo.
Fokus galima tsti. Kairiosios rankos nykiu ir smiliumi reikia suimti prieakin kairiojo- i ied, kabani
ant aukiausio iedo (j*'fokusininkas dabar laiko deinija ranka), dal. Kai fokusininkas atleis deiniosios
rankos pirtus, pamatysite, kaip virutinis iedas prads
kristi emyn, nepraleisdamas pakeliui* n vienos grandinls grandies.

 Ar stengs mano skaitytojai

patys pasidaryti toki grandinl? paklausiau.
O kodl ne' nusistebjo
Dasperas. ied raktams galima nusipirkti parduotuvje, o turint trisdeimt iedu ir stiprius nagus, labai paprasta per dvideimt
minui pasidaryti toki grandinl. Tik nesakykite kitiems fokusininkams, kad tai a pasakiau.
Dasperas buvo teisus. iedai
raktams puiki mediaga grandinlei- O jeigu norsite nesusieisti nag, pamginkite iedo
vijas praskirti peilio amen neatrija puse. Siek tiek pasuk amenis, ied galsite laikyti praskst tol, kol kitas iedas ls
susidarius ply. Patogiausia" pradti nuo virutinio iedo, pakabinus
j ant vinuts, ir prie jo prikabinus
visus kitus, kaip parodyta paveiksle. Jeigu viskas padaryta teisingai, iedai kris maloniai, lengvai vangdami.
Kol kalbjausi su Dasperu,
prie ms
prijo Fitas
Cinis,
Hartfordo universiteto matematikas.
Jus domina fokusai, pagrsti mazg raiiojimu arba ied
sujungimu? A iradau vien fokus, kuris gal patiks js skaitytojams.
100 p a v .
,,Krintantys i e d a i "
Tardamas iuos odius, inis
isitrauk i kiens ilg minktos
virvs gabal. Dasperas ir a pamme j u gal ir, ukabin kairiosios rankos smiliumi, suteikme jai form (101 pav., a); paskui Cinis isim i kiens ilkin skarel ir, sums ja virv, i
pradi standiai surio j paprastu mazgu, vliau, pra-

kis skarels galus pro virvs kilpas (101 pav., b), apaioje surio dvigub mazg (101 pav., c).
Dabar itraukite pirtus i kilp ir tempkite virv.
Mes paklausme (rezultatas parodytas 101 pav., d).
Cinis pasuko skarel 180, ir mazgas atsidr viruje.
Keista, pasak jis. Nors skarel buvo apsukta
apie virv ir surita standf.iu mazgu, virv kakodl dabar
tapo skarels atvilgiu udara i iors kreive.
Tai sakydamas, jis trukteljo skarel auktyn ir nutrauk j nuo virvs (101 pav., e). Atlikite fokus patys ir
sitikinsite, kad jis visuomet pavyks.
Prie pietus fokusininkai susirinko kokteili bare. Prie
baro pastebjau savo sen pastam Banko laikytoj
I Los Vegaso Nik Statau, pravardiuojam Nikeliu.*
J i s garsjo tuo, kad stropiai sek visas fokus su kortomis naujienas. (Toki pravard Nikelis Nikas Statau gavo dl manieros laintis i penki cent. Visi inojo, kad
jis sukiauja ir jo partnerio visuomet laukia kokia nors
klasta, bet kas pabgs rizikuoti penkiais centais? Vertjo
paaukoti monet vien dl domumo.)
Kokios nors naujos laybos, Nikai? paklausiau
a. Pageidauju ko nors, susijusio su tikimybi teorija.
Noriau, kad gin isprstume, neatsitraukdami nuo
baro.
Nikas greta savo alaus bokalo padjo monet.
Jeigu a iek tiek kilstelsiu monet vir baro ir
mesiu j, su tikimybe y

ikris herbas, o su-tikimybe

kita monetos pus. Teisingai?

Teisingai, sutikau a.
Statau nikel, tar Nikas, kad moneta nukris
ant briaunos ir ant briaunos liks stovti.
Sutinku, Jinkteljau a.
Nikas monet panardino al, paskui priglaud prie
bokalo ono ir leido jai nuslysti emyn. Moneta laimingai
nusileido ant baro paviriaus ir liko stovti ant briaunos
prie bokalo sienels, laikoma alaus klampumo jgos. A
teikiau Nikui penkis centus. Visi m juoktis.
Nuo cigarei duts Nikas nupl siaur kartono
juostel ir vienoje pusje pietuku padar atym.
* N i k e l i s 5 cent m o n e t a

Jeigu a mesiu i juostel ant baro, su tikimybe

ji nukris paymta puse vir. Statau nikel, ts

jis, kad juostel nukris ant briaunos taip pat, kaip moneta.
Lainuosi, atsakiau a.
Nikas met juostel, bet prie tai sulenk j raids V
pavidalu. Suprantama, juostel nukrito ant briaunos, ir
a praradau dar penkis centus.
Kakoks nepastamasis prasispraud prie baro ir isim i kiens ma plastmasin sukut.
Ar js kada nors matte apsiveriant sukut?
paklaus
jis. Statau nikel, kad, jums pasukus,
jis
apsivers, atsistos ant kojels ir toliau suksis ant jos, kol
sustos.
Nieko neieis, atsak Nikas. A pats nusipirkau apsiveriant sukut. * Bet statau nikeli, kad js negalsite numatyti, kokia kryptimi suksis sukutis po to,
kai apsiverts vl atsistos ant kojels.
Sukuio savininkas prikando lp ir susimsts tar:
Pagalvokime. A j paleidiu laikrodio rodykls
kryptimi. Kai jis apsiveria, sukimosi kryptis jo paties
aies atvilgiu lieka nepasikeitusi. O tuo metu aies galai
po apsivertimo pasikeiia vietomis. Bet jeigu aies galai
pasikeit vietomis, tai, irdami sukut i viraus,
pamatysime, kad jo sukimosi kryptis pasikeit. Taigi, kai
sukutis apsivers ir vl atsistos ant kojels, jis
suksis
prie laikrodio rodykl.
Taip tardamas, jis stipriai paleido savo sukut. Po
akimirkos is apsivert. Vis nuostabai, sukutis toliau
sukosi laikrodio rodykls kryptimi (102 pav.). Skaitytojas, nusipirks aisl parduotuvje tok sukut, gals
tuo pats sitikinti.
Po banketo ir vakarinio spektaklio suvaiavimo dalyviai isiskirst po kambarius, nordami pasikeisti paskutinmis naujienomis, profesinmis paslaptimis ir apskritai
pakalbti
apie
savo
men.
A
sunkiai
suradau
kambar, kuriame susirinko matemagai". J fokusai pagrsti ne tiek rank miklumu, kiek vienokiais ar kitokiais
matematiniais principais. jau kaip tik tuo momentu,
kai mano senas draugas Melas Stouveris i Vinipego aiApie elementari apsiverianio sukuio teorij g a l i m a pasiskaityti
u r n a l e H a y n a h xn3Hb, 1969, Nr. 7. Red. past.

kino, kaip pagal, dvejc

tain skaiiavimo sistem galima
atspti i
anksto pasirinkt kortDaugelyje kort fokus pasirinkta korta
atspjama taip. irovui teikiama kort kalad ir papraoma, kad
virutin kort jis perkelt kalads apai.
102 pav. A p s i v e r i a n t i s s u k u t i s
Paskui nuimama
kita
korta
ir
apveriama
ant stalo. Eilin virutin korta vl padedama kalads apaion, po jos sekanti
vl apveriama ant stalo, ir t. t. tol, kol irovo rankose
lieka vienintel korta. Tai pasirinktoji korta. Kokioje
pradins kalads vietoje turi bti pasirinktoji korta, kad
galiausiai ji bt paskutin, likusi irovo rankose? Pasirinktos kortos padtis kaladje, aiku, priklauso nuo kalads storio, ir jos viet galima rasti'atrankos keliu. Taiau didelms kaladms toks eksperimentinis metodas be
galo nepatogus. Laimei, kaip paaikino Stouveris, remiantis dvejetaine skaiiavimo sistema galima be vargo
duoti atsakym, kur turi bti pasirinktoji korta.
Daroma taip. Kalads kort skaii paraysime dvejetainje sistemoje ir auktesniojo skyriaus vienet perkelsime skaiiaus gal. Skaiius, gaunamas, atlikus toki operacij, sutampa su numeriu tos vietos, kurioje turi
bti pasirinkta korta, pradedant skaiiuoti i eils nuo
virutiniosios kortos kaladje. Sakykim, pavyzdiui, kad
fokusininkas pam piln 52 kort kalad. Dvejetainje
sistemoje skaiius 52 uraomas 110 100. Auktesnio skyriaus vienet perkelsim gal: 101001. Deimtainje sistemoje is skaiius lygus 41, vadinasi, pasirinkta korta
turi bti keturiasdeimt pirmja, skaiiuojant nuo viraus.
Kiek kort turi bti kaladje, jeigu norime, kad paskutinioji likt virutin korta? Kadangi kortos numeris dvejetainje sistemoje yra 1, kort skaiius kaladje gali
bti ireikiamas dvejetainiais skaiiais 10, 100, 1 000,
10000,... (arba deimtainje sistemoje 2, 4, 8, 16,....). Jei-

gu reikia, kad irovo rankose likt apatinioji korta, kaladje turi bti 11, 111, 1111, 11 111,... kort (kort skaiius paraytas dvejetainje sistemoje), arba, ireikus labiau prastais deimtainiais skaiiais, 3, 7, 15, 31,... kort.
Ar gali likti antroji" korta nuo viraus? Ne. Be to, paskutinioji korta niekada negali bti lyginje vietoje (skaiiuojant nuo viraus): kortos eils numeris, ireiktas dvejetainje sistemoje, turi btinai baigtis vienetu (nes skaiiaus vyriausias skaitmuo, kaip inoma, lygus 1, buvo
perkeltas gal), o visi dvejetainiai skaiiai, kurie baigiasi skaitmeniu 1, yra nelyginiai.
Po to odio papra Viktoras Aigenas, apie kur jau
pasakojome pirmojoje knygoje. Jis parod nepaprast fokus, susijus su informacijos kodavimu.
A noriu i anksto paaikinti, k ketinu padaryt i , p a r e i k jis. Kiekvienas ia esani gali sumaiyti savj kort kalad ir i jos isirinkti bet kurias penkias kortas. I penki irinktj kort vieu jis turi pasilikti sau. Kitas keturias kortas a galiu perdlioti kaip
noriu. Pams i bet kurio js tas keturias kortas, jas
sudsiu atvirkija puse vir ir grinsiu savininkui,
kad jis nunet ias kortas mano kambar. Kambaryje
yra mano mona, kuri man asistuos. Js triskart pasibelsite kambario duris ir pakiite atnetas kortas po durimis, kaip ir anksiau laikydami atvirkija puse vir. Nei js, nei mona netarsite n odio. Perirjusi
perduot plonyt kalad, mona nurodys atrinktj kort.
A papraiau, kad fokus tikrint su manimi. Grietai laikydamasis Aigeno instrukcijos, i savo kalads
atrinkau penkias kortas ir i j imiau lap eiak. Aigenas net neprisiliet kort: nenorjo, kad j tart, nepastebimai paymint kortas ir taip perduodant monai papildom informacij. Atvirkiosios puss pieinio virus
ir apaia neymiai skiriasi, todl, varijuojant keturi kort
vir ir apai, i principo bt galima perduoti gana
daug informacijos. Jeigu kortos'bt dedamos vok,
perduodamos informacijos dar padaugt, nes bt galima vienas kortas dti priekine puse vir, kitas atvirkija puse vir, vok uklijuoti arba palikti j
neuklijuot ir t. t. Net ir tai, ar kortos sudtos vok
ar perduotos be jo, galt -nurodyti likusi kort. Jeigu
Aigenas turt teis pasirinkti asistent, perduodant kortas monai, tas pasirinkimas galt bti kodu: Aigenas

galt pasirinkti blondinus arba brunetus, vedusius ir

viengungius, asmenis, kuri pavard prasideda raide,.priklausania pirmajai arba antrajai abcls pusei, ir t. t.
J o mona sekt tuos, kurie atrenka kortas. Taiau Aigenas i anksto nurod visus savo veiksmus ir visikai nepaliet mano kort; vadinasi, taip manyti nebuvo pagrindo.
Likusias keturias kortas sudjau Aigeno nurodyta tvarka ir, suinojs jo kambario numer, jau ruoiausi ten:
norjau pakiti kortas po durimis. Staiga pakilo Melas
Stouveris.
Praom luktelti, tar jis. I kur mes inome, kad Aigenas neperduos reikiamos informacijos, pritaiks laiko moment, kai pasibelsile jo kambar? Apsimesdamas, kad aikina, Aigenas i tikrj galjo vilkinti i akimirk tol, kol ateis tam tikras laiko intervalas,
i anksto jo ir monos sutartas. Sis intervalas ir gali bti
dalis kodo.
Aigenas palingavo galv:
Jokio laiko kodo nra. Jeigu norite, galite palaukti.
Tegul pats Gardneris pasirenka, kada ieiti i kambario.
Palaukme apie penkiolika minui, susiavj stebdami puikius Edo M a r i o kort fokusus. Po to a nujau Aigeno kambar, tris kartus pasibeldiau ir, laikydamas kortas atvirki ja puse vir, pakiau jas po
durimis.
Pasigirdo ingsniai, ir keturios kortos dingo i aki.
Po akimirkos igirdau misis Aigen bals.
Js sau pasilikote lap eSiak.
Kaip Aigenas sugebjo perduoti i informacij savo
monai?

ATSAKYMAI
A taip ir negaljau isiaikinti fokuso su krintaniais
iedais arba bent apytikriai nustatyti jo iradimo datos.Kartais grandin daroma i dviej skirting ied. Paleid vienos spalvos ied (pavyzdiui, r a u d o n ) , pamatysite, kaip jis greitai nukris" emyn ir usikabins u
apatins grandins
grandies. Jeigu fokusininkas prie
bandymo pradi vienoje rahkoje turs suspauds vienos
spalvos ied, o kitoje kitos (abu iedai tarp savs ir

su grandine nesujungti), jis gals apsimesti, lyg pagauna" krintant ied ir nuima" ji nuo grandinls.
Vienas ms skaitytoj rado patog bd grandinlei padaryti. Pradedama nuo ied, sujungt paprastu bdu ir sudarani grandinl 121 1. Paskui apatinis
iedas jungiamas su priepaskutiniuoju iedu (100 pav.),,
ir gaunama grandinl 122. Prie jos prijungiami dar
du iedai, gaunama grandinl 1221 1, po to apatinis iedas jungiamas su priepaskutiniuoju taip, kaip
parodyta 100 paveiksle, ir vl pakabinami du iedai 1 1.
i procedr galima kartoti tiek kart, kiek reikia.
Dvejetainis metodas pasirinktos kortos numeriui n kort kaladje nustatyti (pasirinktoji korta t u r i likti paskutin rodanio f o k u s r a n k o s e , j e i g u j i s p a k a i t o m i s ds
po v i e n kort ant stalo ir po vien kort p o kalads
apaia), buvo ispausdintas 1950 metais.* Ekvivalent
bd kortos numeriui apskaiiuoti fokusininkai inojo ymiai anksiau; reikia tiesiog i n (kort skaiius kaladje) atimti aukiausi dvejeto laipsn, nevirijant n,
ir rezultat padvigubinti. Jeigu pirmoji korta dedama ant
stalo, gautasis skaiius sutampa su pasirinktos kortos
numeriu. O jeigu p i r m o j i korta pakiama p o k a l a d e , prie
gautojo skaiiaus b t i n a dar pridti 1. (Kai pals' skaiius
n yra 2 laipsnis, pasirinktoji korta turi bti virutin korta kaladje tais atvejais, kai pirmoji korta pakiama po
kalade, ir apatin kai pirmoji korta dedama ant stalo.)
Papraykite k nors stropiai sumaiyti kortas ir perduoti jums vis kalad. Laikydami kortas vduokle paveikslliais save, pareikiate, kad galite i anksto atspti, kokia korta liks irovo rankose. sidmkite virutin kalads kort ir, usira jos pavadinim popieriaus
lapelyje, atidkite j al, irdami, kad niekas negalt
pamatyti, koki kort js numatte. Sakyk im, ad virutin korta buvo irv dviak.
Paimkite kalad l kairij<\ rank paveikslliais emyn. Papraykite irov nurodyti bet kur skaii nuo 1
iki 52. I\ad fokusas bt domesnis, pravartu turti skaii,
didesn u 10. Sakykim, irovas nurod 23. I nurodyto
skaiiaus mintinai atimkite aukiausi dvejeto laipsn,,
nevirijant jo (ms atveju 23- 16=7), ir skirtum padvigubinkite ( 7 X 2 = 1 4 ) . Dabar jums reikia, kad irv
* American

Mathematical

14. Matematika laisvalaikiu

Monthly.

August September 1950.

209

dviak 23 kort kaladje atsidurt keturioliktoje vietoje

i viraus. Daroma taip. Pradkite atskaiiuoti kortas po
vien i viraus, nustumdami jas deiniosios rankos nykiu. Atskaiiuotas kortas rinkite j dein rank. Kortos
krinta viena ant kitos, todl, j eil pasikeiia prieinga.
Atskaiiav 14 kort, sustokite ir, apsimesdami, kad pamirote, paklauskite irov:
Kok skaii js nurodte?
Kai jis pasakys: Dvideimt tris", linktelkite galv ir toliau skaiiuokite, taiau kart kortas reikia nustumti dein kairiosios rankos nykiu taip, kad jos
nuslyst po tuo kort pluotu, kur jau laikote deiniojoje
rankoje. Kai atskaiiuosite 23 kortas, irv dviak atsidurs tiksliai keturiolikta i viraus. Js pauz ir klausimas skaiiavim suskirsto du etapus, bet vargu ar kuris nors irovas pastebs, kad js skirtingai atidedate atskaiiuotas kortas prie klausim ir po. jo. teikite 23 kort
kalad irovui ir papraykite, kad jis pirm nuo viraus
kort padt ant stalo, antr pakit po 22 kort kalade,
likusia jo rankose, trei vl padt ant stalo ir 1.1, tol, kol
jo rankose liks viena korta. Kain ar reikia sakyti, kad
tai bus kaip tik ta korta, kuri jus numatte.
Panaiai pagrstas ir kitas fokusas. Pateiksiu iek tiek
suprastint jo variant. I kalads atrinkite 4, 8, 16 arba
32 kortas. Tarkime, kad pamte 16 kort. Pasisukite irovus nugara ir papraykite kur nors, kad paimt i kalads nedideli pluot kort (j turi bti maiau negu
16), laikyt j rankose ir nepasakyt jums, kiek kort
jis pam. Tarkime, irovas turi n kort. Iskleid vduokle 16 kort paveiksliukais i irov, papraykite j
sidmti -tj kort i viraus (suprantama, nepasakant
jums nei numerio n, nei kortos pavadinimo). Suglauskite savo kortas pluot ir vir jo padkite t pluot, kur
atrinko irovas. Jo sidmta korta automatikai atsi-durs kaladje i 16 +m kort 2n-oje vietoje, skaiiuojant
i viraus. Vadinasi, jeigu js i eils po vien kort klosite ant stalo ir pakiite po bendrja kalade, paskutinioji
korta js rankose bus ta, kuri sidmjo irovas.
Kitas fokusas rodomas taip. irovas sumaio kalad
i 2" kort (pavyzdiui, i 32 kort). Paskui jis papraomas pasirinkti bet kok skaii nuo 1 iki 15 ir paslpti kienje tok kort skaii, kok pasirinko. Fokusininkas tuo
metu stovi nugara irov. Po to fokusininkas atsigr-

ia, ima likusias kortas ir deda jas ant stalo atvirkija

puse j vir, parodydamas irovui kiekvien kort. iron a s sidmi kort, kurios numeris sutampa su pasirinktuoju skaiiumi. Paskui, kai visos kortos padtos ant stalo
(dedant j eil, suprantama, pasikeit prieinga), visa
kalad teikiama antrajam irovui, kuris turi atlikti jau
inom procedr: vien virutin kort deda ant stalo,
kit pakia po kalads apaia. Likusi jo rankose paskutinioji korta ir bus ta, kuri sidmjo pirmasis irovas.
T pat fokus galima parodyti kitaip. irovas sumaio kalad i 2n kort ir idsto jas ant stalo i dvi
krveles. Kort skaiius abiejose krvelse turi bti
vienodas, o likusi rankose bet koks. irovas gali paimti bet kuri krvel arba pasilikti sau tas kortas, kurias
laiko rankoje. Jeigu jis pasirenka vien kuri nors krvel, turi sidmti virutin kort, paskui padti vis krvel ant t kort, kurias laiko rankoje. Pirmj iplstos"
kalads kort jis pakia apai, antr deda ant stalo,
trei vl pakia po kalade ir 1.1. Paskutinioji korta jo
rankose bus jo sidmtoji korta. Pasirinks t kort kalad, kuri laiko rankose, turi sidmti apatin kort. Pakis apaion bet kuri krvel ir atliks prast procedr
(virutin kort ant stalo, sekani po kalade ir t. t.),
jis pamatys, kad paskutinioji korta jo rankose sutampa
su pasirinktja.
Problema, kaip surasti kortos viet io tipo fokusuose,
yra dalinis atvejis bendresnio udavinio, kuris domiosios
matematikos mgjams inomas Dozefuso problemos vardu. Dozefuso problema formuluojama taip. moni grup
irikiuota ratu. Visi jie, iskyrus vien, turi bti nubausti
mirtimi. Budelis pradeda skaiiuoti ratu ir bausti kiekvien n-tj mog tol, kol lieka tik vienas mogus. Jis paleidiamas laisvn. Kur turi atsistoti mogus, nordamas
ivengti bausms? Kai /2 = 2, turime kort situacij. Dozefuso problemos istorija ir kai kurie jos apibendrinimai
pateikti V. V. Rouzo-Bolo knygoje.*
Kadangi n viena korta, i pakit po durimis, negali
bti atrinktoji, fokusininkui btina ukoduoti tik' vienos
i 48 kort pavadinim. Fokusininkas ir jo asistentas,
i anksto susitaria, kokia eilerturi eiti visos 52 kortos, ir
koks skaiius atitiks kiekvien kort. Asistentui perduotos
* W . W . R o u s e-B a 1 1.
N . Y., 1960.

Mathematical

Recreaction

and

Essavs.

keturios kortos turi uifruot praneim: keturis skaiius, kuriuos paymsime A, B, C ir D. Kliniai i 4 kort
sudaro lygiai 24 kombinacijas, tai yra lygiai pus skai-iaus 48. Keturiasdeimt atuonias kortas (kuri viena
turi bti uifruota) fokusininkas mintyse laiko idstytas i eils pagal numerius ir dalija pusiau' vien pus
sudaro 24 emesns" kortos, kita 24 auktesns". Sakykim, kad atrinkta septynioliktoji korta i emesniosios"
grups. Skaii 17 galima praneti asistentui, parenkant
atitinkam keturi kort derin, taiau vieno papildomo
signalo reikia dar tam, kad bt patikslinta, i kokios
puss emesniosios" ar auktesniosios" paimta septynioliktoji korta.
Taigi udavinys suvedamas tai, kaip perduoti vien
taip ne" tipo signal. Kort perstatymu nieko nepasieksime: i viso 24 kombinacijos, ir jos visos uimtos",
perduodant kortos numer. Pagal fokuso atlikimo slygas visi nurodymo bdai, paymint kortas, asmens, perduodanio asistentui kortas, parinkimas, voko, kort perdavimo laikas ir t. t., atpuola.
Taiau viena ieitis vis tik lieka: viebuio kambarys,
kuriame yra misis Aigen. Aigen eima isinuomojo numeri. kuriame du kambariai buvo greta. Viktoras Aigenas
kambario dur numer pasako tik tada, kai korta atrinkta. Likusias keturias kortas jis idsto tokia seka, kad atitinkamas perstatymas parodyt kortos numer. O puss
auktesniosios" ar emesniosios" parinkimas vienareikmikai nustatomas kambario numerio parinkimu. Igirdusi beldim j duris, mi^is Aigen pereina i reikiam kambar; pamusi kortas, ji suino, kokia korta buvo atrinkta.

XIX

skyrius

'

Dalumo poymiai
Dolerio verts banknoto, kur k tik isimiau i pinigins, numeris 61671142. Kiekvienas mokinukas i karto
pasakys, kad is skaiius dalijasi i 2, bet nesidalija i 5.
Ar jis dalijasi i 3? I 4? I 11? (Kalbdami apie tai, kad

skaiius dalijasi", turime galvoje, kad jis dalijasi be

liekanos.) Maai kas ino (net ir matematikai) paprastas
taisyides, kuriomis remiantis, galima greitai patikrinti dideli skaii dalum i skaii nuo 2 iki 12. Beje, ios taisykls buvo plaiai inomos Renesanso laikais, nes, remiantis jomis, buvo galima trupmenas su dideliais skaitikliais ir vardikliais suprastinti iki nesuprastinam. Jas
inoti naudinga ir ms dienomis. Tiems, kas domisi
skaitmen galvoskiais, pravartu inoti tokius dalumo poymius.
Dalumo
i 2 p o y m i s . Skaiius i 2 dalijasi
tada ir lik t a d a / k a i paskutinis jo skaitmuo lyginis.
D a l u m o i 3 p o : , y m i s . Apskaiiuokite jus do-'
minanio skaiiaus skaitmen sum. Jeigu ta suma ireikta didesniu, negu vienaenklis, skaiiumi, raskite jos skaitmen sum, ir t. t. Taip padarykite tol, kol gausite vienaenkl skaii, kur pavadinsime duotojo skaiiaus skaitmenine aknimi. Jeigu skaitmenin -aknis dalijasi i 3,,
pradinis skaiius dalijasi i 3, o jeigu skaitmenin aknis i 3 nesidalija, reikia pasirinkti didiausi i skaii
0,3 ir 6, nevirijanio skaitmenins aknies. Apskaiiav
skaitmenins aknies ir parinktojo skaiiaus skirtum, suinome, koki gausime liekan, pradin skaii dalydami
i 3. Pavyzdiui, dolerio banknoto numerio skaitmenin
aknis 1. Vadinasi, liekana, gauta, dalijant numer- i 3,
. lygi i. .
D a l u m o i 4 p o y m i s . Skaiius dalijasi i 4 tada ir tik tada, kai du paskutinieji jo skaitmenys sudaro
dvienkli skaii, kuris dalijasi i 4. (Tai nesunku suprasti, prisiminus, jog 100 ir jo kartotiniai skaiiai dalijasi i
4.)Dolerio banknoto numeris baigiasi skaitmenimis 42. Sisskaiius dalijasi i 4 su liekana 2, todl ir dolerio numeris
dalijasi i 4 su liekana 2.
i D a 1 u m o i 5 y m i s. Skaiius dalijasi i 5-tada ir tik tada, jeigu jis baigiasi 0 arba 5. Kai skaiius nesidalija i 5, jo paskutinis skaitmuo arba maesnis (bet
didesnis u 0), arba didesnis u 5. Pirmuoju atveju dalybos i 5 liekana lygi paskutiniam skaitmeniui, antruoju
paskutinio skaitmens ir 5 skirtumui.
D a l u m o i 6 p o y m i s . Reikia patikrinti mus dominanio skaiiaus dalum i 2 ir 3 (tai yra dalum i 6

dalikli). Skaiius dalijasi i 6 tada ir tik tada, jeigu jis

lyginis, o skaitmenin aknis dalijasi i 3.
D a l u m o i 8 p o y m i s . Skaiius dalijasi i 8 tad a ir tik tada, kai paskutiniai trys skaitmenys sudaro skaii. kuris dalijasi i 8. (Tai iplaukia i to, kad visi skaiiai. kurie yra 1000 kartotiniai, dalijasi i 8.) Prieingu
atveju liekana, gauta, dalijant paskutini trij skaitmen
sudaryt skaii i 8, sutampa su pradinio skaiiaus dalijimo" i 8 liekana. (Analogika taisykl galioja bet kok i a m d v e j e t o l a i p s n i u i 2"; skaiius dalijasi i 2" tada ir
t i k t a d a , jeigu skaiius, sudarytas i jo paskutinij n
skaitmen, dalijasi i 2'".)
D a l u m o i -9 p o y m i s . Skaiius dalijasi i 9
tada ir tik tada, jeigu jo skaitmenin aknis lygi 9. Prieingu atveju skaitmenin aknis sutampa su liekana, kuri bus gauta, dalijant pradinj skaii i 9. Dolerio banknoto numerio skaitmenin aknis lygi 1, vadinasi, liekana,
gauta, dalijant numer i 9, lygi 1.
D a l u m o i 10 p o y m i s . Skaiius dalijasi i 10
tada ir tik tada, jeigu jis baigiasi 0. Prieingu atveju paskutinis skaitmuo duoda dalybos i 10 liekan.
D a l u m o i 11 p o y m i s . I deins kair pakaitomis raykime pasirinkto skaiiaus skaitmenims pliuso
ir minuso enklus (paskutinis skaitmuo raomas su pliuso
enklu, priepaskutinis su minuso ir t. t.) ir apskaiiuokime vis skaitmen sum (kiekvien skaitmen reikia
imti su jo enklu). Pradinis skaiius dalijasi i 11 tada
ir tik tada, jeigu gautoji suma dalijasi i 11 (0 laikomas
daliu 11). Dolerio banknoto numeriui 2 4 + 1 1 + 7 6 +
+ 16 = 6. Kadangi gautoji suma nesidalija i 11, pradinis
skaiius numerisnesidalija
i 11. Nordami rasti
skaiiaus dalybos i 11 liekan, inagrinsirne t pai jo
skaitmen, paimt su besikeiianiais enklais, sum. Jeigu ta suma maesn u 11 ir teigiama, ji sutampa su
liekana. Taiau kai ji didesn u 11, i jos nesuftku gauti
skaii, maesn u 11, padalijus j i 11 ir pamus liekan. Kai liekana teigiama, ji sutampa su pradinio skaiiaus dalybos i 11 liekana, o kai neigiama, prie jos reikia pridti 11. (Pavyzdyje su banknoto numeriu 6+11 =
= 5. Tai reikia, kad, dalydami numer i 11, gausime liekanos 5).

D a l u m o i 12 p o y m i s . Patikrinkite mus dominanio skaiiaus dalum i 3 ir 4 1 2 dalikli. Skaiius

dalijasi i 12 tada ir tik tada, jeigu jis dalijasi i 3, ir i 4.
Skaitytojas jau, aiku, pastebjo vien aukiau pateiktojo dalumo poymi srao ypatyb jame nra dalumo i 7 vidurami nurr.eralogijos stebuklingo skai i a u s poymio. Septyniuk vienintelis skaiius, kuriam iki iol nepasisek rasti paprasto dalumo poymio.
Tokia nepaprasta septyniuks savyb jau seniai domina
tuos, kurie nagrinja skaii teorij. Buvo pasilyta daugyb gana domi ir i pirmo vilgsnio tarpusavyje nieko
bendra neturini dalumo i 7 poymi. Bet gaila, kad
daugumai i j laiko sugaitama ne maiau, negu paprastai (garbingai") dalijant i 7.
Vienas seniausi dalumo i 7 poymi yra toks. Skaiiaus skaitmenis prieinga tvarka reikia dauginti i deins kair: pirmj skailmcn dauginti i 1, antrj
i 3, treij i 2, ketvirtj i 6, penktj i 4, et j i 5 ir t. t. (jei skaiius turi daugiau kaip 6 skaitmenis, daugikli sek 1, 3, 2, 6, 4, 5 reikia vis pakartoti).
Gautosios sandaugos sudedamos. Pradinis skaiius dalijasi i 7 tada ir tik tada, kai gautoji suma dalijasi i 7.
Jeigu i suma nesidalija i 7, jos ir artimiausio septyni
kartotinio skirtumas yra pradinio skaiiaus dalijimo i
7 liekana.
tai, pavyzdiui, kaip poym pritaikysime dolerio
banknoto numeriui:

2X1 = 12
4X3=12
1X2 = 2
1X6 = 6
7X4 = 28
6X5 = 30
1X1 = 1
6X3=18
99
Dalydami 99 i 7, liekanos gauname 1. Vadinasi, padalij
dolerio numer i 7, liekanos gausime taip pat 1. Procedr galima pagreitinti, ibraukiant septyniukes" i gaut sandaug: vieloje 12 raant 5, vietoje 280 ir t. t.

Sandaug suma, ibraukus septyniukes", bus ne 99, o

.22. I esms mintas dalumo i 7 poymis yra ne- kas
kita, kaip skaii, kurie yra 7 kartotiniai, ibraukimo i pradinio skaiiaus metodas. Jis paremtas tuo, kad nuosekls
skaiiaus 10 l a i p s n i u lyginiai moduliu 7 yra skaiiai 1, 3,
2, 6, 4, 5, 1, o
sudarantys pasikartojani sek. (Lygin i a i s m o d u l i u k vi dinami skaiiai, kurie, dalijami i k,
d u o d a t p a i l i e : . a n . ) Vietoje skaii 6, 4, 5 galima
imti j lyginius (7 moduliu) 1, 3, 2. Tie, kuriems
d o m u , isam paaikinim ras F. Kuranto ir H. Robinso
knygos I<as tai y r a matematika"? '' skyriuje apie lygin i u s . K a d a n g i p a g r i n d i n idja jau aiki, n e s u n k u sudaryti analogikus dalumo poymius ir bet kokiems kitiems
skaiiams (Blezas Paskalis tai suprato dar 1654 metais).
Pavyzdiui, norint ivesti dalumo i 13 poym, pakanka
tik atkreipti dmes tai, kad nuoseklus 10 laipsniai yra
periodins eiluts, 1,3,4,1, 3, 4,... lyginiai m o d u l i u
13. Nordami patikrini i, ar mus dominantis skaiius dalijasi i 13, su skaitmenimis atlikime tuos paius veiksmus
(prie tai p a d a u g i n i 1, 3, 4, 1, 3, 4,...), kaip ir tikrindami dalum i 7.
Kyla klausimas: i ko, reikia dauginti skaiiaus skaitmenis, tikrinant dalum i 3, 9 ir 11? Skaiiaus 10 laipsniai yra (moduliu 3 ir moduliu 9) skaii 1, 1, 1,... lyginiai, "todl mes tutuojau gauname inomus dalumo i 3 ir
9 poymius. Pamus modul 11, skaiiaus 10 laipsniai
pasirodys es lyginiai eiluts - 1 , + 1 , - 1 , + 1,..., kuri taip
pat duoda mumsTau inom dalumo i U poym. Surads
koeficient sek K i t i e m s dalikliams, skaitytojas sitikins,
kad kiekviena gautoji eilut yra arba susijusi su j-au inomu dalumo poymiu, arba atskleidia (pavyzdiui, 6
it 12) naujus poymius.
Madaug nuo prajusio amiaus vidurio inomas kitas
gana keistokas dalumo i 7 poymis. Ibraukime ms
pasirinkto skaiiaus paskutin skaitmen, ir, padvigubin
j, atimkime i to, kas liko. i procedr kartokime tol,
kol gausime vienaenkl skaii. Pradinis skaiius dalijasi i 7 tada ir tik tada, jeigu gautasis vienaenklis skai-

* P.. K y p a h , . P o C 0 h c. Tanoe MaxeMaTHKa? 113,1.

2-e, ., 3- ripocBemeHHe, 1967.

ius dalijasi i 7. Taikydami poym dolerio banknoto

numeriui, sprsime taip:
6167114?
k
6167110

0_

61671/

61660

16

Pastarasis skaiius nesidalija i 7, vadinasi, pradinis skaiius taip pat nesidalija i 7. Sio poymio trkumas tas,
kad pagal j negalima taip pat paprastai rasti dalybos i
7 liekanos.
Dalumo i 7 poym, ypa tinkam dideli skaii
dalumui tikrinti, pasil V. Lionsas. Operacij seka parodyta 103 paveiksle 13-enkliu skaiiumi. Taikant metod eiaenkliams skaiiams, labai greitai galima rasti
atsakym: tik reikia rasti tris skaiius, paskui du, ir, pagaliau, vien skaii. Tai bus atsakymas!
Taikydamas metod, Lionsas atskleid daugyb puikiausi fokus, su eiaenkliais skaiiais. Fokusai analogiki tiems, kurie demonstruojami estradose. Stai vienas
Lionso fokus.
Pasilykite kam nors parayti lentoje bet kok eiaenkl skaii, kuris nesidalija
i 7. Tarkime, jog paraytas skaiius 431 576. Js sakote, kad greitai galite rasti
eis naujus skaiius, kuri kiekvienas dalijasi i 7 ir
nuo 431 576 skiriasi tik vienu skaitmeniu.
Tuo tikslu js, vis pirma, perraote skaii eis kartus i eils, idstydami skaitmenis kvadratins lentels
langeliuose. Paskutin pirmos eiluts langel, priepaskutin antros ir t. t. paliekate tui (kad bt patogiau
aikinti, 101 paveiksle tie langeliai paymti raidmis nuo
A ir E; rodant fokus, jie lika tuti). Patikrin skaiiaus dalum i 7 Lionso metodu, nustatote, kad dalybos
i 7 liekana lygi 5. Vadinasi, tam, kad virutinis skaiius

"o
t-l

TO

-X
F-

t-l

CO

<u 1
cn 'o

I
>o 12
(
)'0 CO
c/j
o"
co > >

O cO
QJ

Ui
.
C
O
u. C
co O
Oh
CO
>
.o. c
COCO
c >
CO

>(/)

co sCO
""co
CO
-U<
o

CD b
.5.
C/3 co c
c >o
ai*.3d cu
O u. >

> >

< C

CO

a) CO
>

S
O
C
C
"M

>3-

vien

m
cvj
218

fO

UD

to

0
r
1

O
CM

o ^ >t/)

a
TO ~

c ""
y;
ai o
TO
" 'C -O -a
-a
ji'-S

i" T nj >'Si

3 y .

X-

.-o-5 f- 1S1 - :( =
1 "O.

tO >M
! CO i 3

3 cs
5
F3 " -d =
.I >1/)03_ 3 35
C
U CO 0>
S

! n'"
: ">0
. c aj
-i -TO
>

^ -a c w

i|

C/i

< ; 3 0 c E.
to
vo

O
to
O

O
"co
-ii
3 t-..
CO 0
us
OH c/)
COS
O "bjc
'co >cO
cO OhH '>
o
-o
c0
CO co"

-i
TO
TO TO
a.-a -
s-, ro
(
O.

fo
CM

o
T

>>
>jao <

O,

VO

o '

C
OCO
<s>

O)

c
TO
-M

QHQ>
c/) 'o
'o
>o
Ec

i-

s
.b

<" "S
C. TO
>35 O
i-.
-a P

TO

>N
O
O.

' .i,-

IV

O
'35

o
o.

7 1

"

104 p a v . S k a i i a v i m o fokusas, p a g r s t a s L i o n s o p o y m i u

dalytsi i 7, langelyje A turi b/.i skaitmuo 1 (vietoje i

pradi buvusio skaitmens 6).
Dabar jau nesunku greitai upildyti kitus langelius
nuo B iki E. Skaiius, kur sudaro du paskutinieji antrosios eiluts skaitmenys, turi B6 pavidal. Vir jo yra skaiius 71, kuris i 7 dalijasi su liekana 1 (priminsime, jog
skaiius, stovintis pirmoje eiluteje, jau dalijasi i 7). Vadinasi, langelyje B turi bti raytas toks skaitmuo, kad,
skaii B6 dalijant i 7, bt liekana 1. {ra langel
B skaitmen 3, gausite norim rezultat. (Nustatyti, kad
iekomas skaitmuo 3, labai paprasta. Pakanka mintinai
atimti
1 i 6 ir prisiminti, koks dvienklis skaiius, kuris baigiasi 5, dalijasi i 7. Atsakymas: tik 35.)
Skaitmuo, kur reikia rayti langel C, randamas analogikai. Vir skaiiaus C7 yra 53, kur dalijant i 7,
gaunama liekana 4. Kad skaiius C7, dalijamas i 7,
duot liekan 4, langelyje C reikia rayti skaitmen 6.
Taip upildomi ir kiti langeliai. Galutinis rezultatas pavaizduotas 104 paveikslo deinje: kiekvienos eiluts eiaenklis skaiius dalijasi i 7. Matematikui, puikiai suprantaniam, kaip sunku patikrinti skaiiaus dalum i
7, is fokusas atrodo ypatingai nuostabus. Analogikas
fokusas 6 skaiiams, kurie dalytsi i 9, rasti bt trivialus.
Dalumo poymiai neretai padeda rasti puikius skaitmen udavini sprendimus, kurie be j bt ypatingai
sunks. Inagrinsime, pavyzdiui, tok udavin. Paim-

k i m e d e v y n i a s korteles, s u n u m e r u o t a s n u o 1 iki 9, ir rp e s t i n g a i j a s s u m a i y k i m e . K o k i a t i k i m y b , k a d devynia e n k l i s s k a i i u s , s u d a r y t a s i s k a i t m e n , n u r o d y t atsit i k t i n a i idstytose kortelse, d a l i j a s i i 9? K a d a n g i skaii n u o 1 iki 9 s u m a l y g i 45, o s k a i i u s 45 d a l i j a s i i

9, j s i k a r t o s u v o k i a t e , k a d i e k o m o j i t i k i m y b l y g i 1
( b l i n a s v y k i s ) . D a b a r p a i m s i m e k e t u r i a s korteles su
s k a i t m e n i m i s n u o 1 iki 4. K o k i a t i k i m y b , k a d k e t u r e n k l i s
s k a i i u s , s u d a r y t a s i s k a i t m e n , n u r o d y t a t s i t i k t i n a i idstytose kortelse, d a l y s i s i 3? i n o d a m i d a l u m o i 3
p o y m , i k a r t o g a l i t e p a s a k y t i , k a d ta t i k i m y b l y g i 0
(negalimas vykis).
N u o s t a b u s fokusas g a l i bti p a d e m o n s t r u o t a s t a i p .
{ d u o k i t e k a m n o r s d e v y n i a s korteles su n u m e r i a i s n u o 1
iki 9. N u s i s u k p a p r a y k i t e p e r m a i y t i korteles su numeriais n u o 1 iki 4 ir s u d l i o t i i j k e t u r e n k l s k a i i . Nea t s i g r d a m i g a l i t e p a s a k y t i , k a d g a u t a s i s s k a i i u s nesid a l i j a i t r i j . Paskui p a s i l y k i t e prie t k e t u r i p r i d t i
p e n k t j k o r t e l (su n u m e r i u ,>), ir, s u m a i i u s jas, sudlioti p e n k i a e n k l s k a i i . K a i p p i r m a n e a t s i g r d a m i ,
g a l i t e t v i r t i n t i , j o g k a r t s k a i i u s d a l i j a s i i 3.
P r i e p a s i i r d a m a s a t s a k y m u s , s k a i t y t o j a s g a l i pas i t i k r i n t i s a v o s u g e b j i m u s , s p r s d a m a s t o k i u s d a l u m o poymi turinius skaitmen udavinius:
1. m o g u i , k u r i a m d a u g i a u k a i p 9 ir m a i a u k a i p 100
m e t , s i l o tris k a r t u s i eils p a r a y t i s k a i i , r e i k i a n t
jo a m i ( p a v y z d i u i , 4 8 4 8 4 8 ) . r o d y k i t e , k a d g a u t a s i s
s k a i i u s d a l i j a s i i 7.
2. I m k i m e s e p t y n i a s korteles su n u m e r i a i s n u o 1 iki
7. S u d k i m e j a s i k i e n o n o r s k e p u r ir r p s i i n g a i s u m a i y k i m e . P a s k u i , i m d a m i i k e p u r s po v i e n kortel, sud l i o k i m e jas vieny eil. K o k i a t i k i m y b , k a d g a u t a s i s
s e p t y n i a e n k l i s s k a i i u s d a l i j a s i i 11?
3. R a s k i t e m a i a u s i sveik s k a i i , k u r i s i 2 dalytsi su l i e k a n a 1, i 3 su l i e k a n a 2, i 4 su l i e k a n a
3, i 5 su l i e k a n a 4, i 6 su l i e k a n a 5, i 7 su liek a n a 6, i 8 su l i e k a n a 7, i 9 su l i e k a n a 8 ir i 10
su l i e k a n a 9.
4. V a i k a s turi n v i e n o d m e d i n i k u b e l i . I j j i s
stengiasi s u d t i kuo d i d e s n i m a t m e n k u b , t a i a u pastebi, k a d t r k s t a l y g i a i v i e n o s k u b e l i eils, l y g i a g r e t s
d i d i o j o k u b o b r i a u n a i . r o d y k i t e , k a d n d a l i j a s i "i 6.
5. K o k i g a u s i m e
l i e k a n , d a l y d a m i 3 1 2 3 4 f 6 7 8 9 i 7?

6. R a s k i t e k e t u r i s s k a i t m e n i s ( n v i e n a s j n e l y g u s
n u l i u i ) , i k u r i n e g a l i m a s u d a r y t i d a l a u s i 7 keturenklio s k a i i a u s .
Visi u d a v i n i a i , i s k y r u s p a s k u t i n i , p a s i r i n k u s tinkam sprendim, pasirodo d a u g paprastesni, negu
gali
a t r o d y t i i p i r m o v i l g s n i o . S k a i t y t o j u i , k u r i s s t e n g s i s sus i d o r o t i su v i s a i s 6 u d a v i n i a i s , b u s a t l y g i n t a ,,treniruote", reikalinga elementarinei skaii teorijai.
P a s k e l b s u r n a l e s t r a i p s n apie d a l u m o p o y m i u s , gavau d a u g y b skaitytoj laik.
K a i k u r i e s k a i t y t o j a i p a s i l k i t o k i u s , n e g u m a n o iv a r d y t i , d a l u m o i 7 p o y m i u s . C i a p a t e i k s i u tik d a n i a u siai s k a i t y t o j l a i k u o s e p a m i n t . S i s senas ir g e r a i inom a s d a l u m o p o y m i s p a r p s i as Ino, kad s i , a i r i u s 1001 (ats i t i k t i n a i s u l a m p a n i i s su r i n k i n i o T k s t a n t i s ir v i e n a
n a k t i s " p a s a k s k a i i u m i ) yra l y g u s t r i j n u o s e k l i a i ein a n i p i r m i n i s k a i i 7, 11 ir 13 s a n d a u g a i . S k a i i u s ,
k u r i o d a l u m a s t i k r i n a m a s , i d e i n s k a i r s u s k i r s t o m a s
trienklmis skaitmen grupmis. Pavyzdiui, skaiius
61671 142 suskirstomas, g r u p m i s 61/671/142. T r i e n k l i a m s
s k a i i a m s , s u d a r y t i e m s i k i e k v i e n o s g r u p s s k a i t m e n ,
p r i r a o m i i eils p l i u s o ir m i n u s o e n k l a i taip, kad paskutinis deinysis skaiius turi plius. Paskui skaiiai
s u d e d a m i : 142 6 7 1 + G 1 148. D a l y d a m i g a u t j s k a i i
i 7, 11 ir 13, g a u s i m e toki pat l i e k a n , kaip ir d a l y d a m i
pradin skaii.

ATSAKYMAI

1. K a d p a v i d a l o s k a i i u s d a l y t s i i 7, pak a n k a pastebti, j o g toks s k a i i u s yra s k a i i A B ir 10101

s a n d a u g a . D a u g i k l i s 10101 d a l i j a s i i 7, t a i g i i 7 d a l i j a s i
ir B A B .
2. J e i g u s k a i t m e n y s n u o 1 iki 7 a t s i t i k t i n a i idlioti
eilute, t i k i m y b , k a d g a u t a s i s s k a i i u s d a l y s i s i 1J, l y g i
4

3g

. Pairkime, kaip apskaiiuojama

i t i k i m y b .

Kad

s k a i i u s d a l y t s i i 11, j o s k a i t m e n , e s a n i n e l y g i n s e
vietose, ir s k a i t m e n , e s a n i l y g i n s e vietose, s u m skirt u m a s t u r i biiti l y g u s 0 a r b a d a l y t i s i 11. S k a i t m e n n u o
I iki 7 s u m a l y g i 28. N e s u n k u pastebti, j o g d a l u m o i
I I p o y m g a l i p a t e n k i n t i tik dvi 28 p a s k i r s t y m o kombi-

n a c i j o s : 14/14 ir 25/3. P a s t a r j a t m e t a m e , n e s bet k o k i 3

n e l y g i n i n u l i u i ir t a r p u s a v y j e n e l y g i s k a i i s u m a vis a d a d i d e s n u 3. T a i g i lieka t i k p a s k i r s t y m a s 14/14. Galim o s 35 s k i r t i n g o s trij s k a i i , s t o v i n i l y g i n s e s k a i i a u s
A B A B A B , k u r i o s k a i t m e n A s u m a l y g i 14, vietose (pa y m t r a i d e B ) , k o m b i n a c i j o s . I j tik 4 k o m b i n a c i j (167,
257, 347, 3 5 6 ) s u m a s u d a r o 14. V a d i n a s i , t i k i m y b ,
4

k a d a t s i t i k t i n a i s u d a r y t a s s k a i i u s d a l i j a s i i 11, lygi gg 3. M a i a u s i a s s k a i i u s , k u r d a l y d a m i i v i s s k a i i
n u o 2 iki 10 g a u n a m e l i e k a n , v i e n e t u m a e s n u dalikl,. l y g u s 2519. d o m u p a y m t i , ka.d p r o f e s o r i u s H o f m a n a s " * s a v o k n y g o j e S e n i ir n a u j i g a l v o s k i a i " ( P u z z les O l d a n d N e w " ) (1893) u d a v i n l a i k o s u n k i u o j u "
ir skiria j o s p r e n d i m u i d a u g i a u k a i p d u p u s l a p i u s . H o f m a n a s nepastebjo, k a d iekomasis skaiius dalijasi i
vis s k a i i beveik s v e i k a i " : d a l y b o s l i e k a n a v i s a d a vienetu m a e s n u dalikl. Vadinasi, norint gauti a t s a k y m ,
p a k a n k a rasti s k a i i 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 b e n d r
m a i a u s i k a r t o t i n ( j i s l y g u s 2520) ir i j o a t i m t i 1.
4. K u b o su t r k s t a m a m a k u b e l i e i l u t e k o n s t r a v i m o
u d a v i n y s yra e k v i v a l e n t u s t o k i a m u d a v i n i u i : r o d y t i ,
k a d rv'n p a v i d a l o s k a i i u s ( n bet koks sveikas skai i u s ) v i s a d a d a l i j a s i i 6. Tai", k a d n d a l i j a s i i 6 .
l e n g v i a u s i a r o d y t i /z 3 n s u s k a i d i u s d a u g i n a m a i s i a i s :
n n (n2 1) = n ( n 1) (n i- 1). I ios l y g y b s deiniosios puss reikinio m a t o m e , k a d n3 n lygus trij
n u o s e k l i a i v i e n a s paskui k i t e i n a n i s k a i i s a n d a u g a i .
K o k i u s tris n u o s e k l i a i v i e n a s p a s k u i k i t e i n a n i u s skai i u s b e p a i m t u m e , v i e n a s j d a l y s i s i 3, o bent v i e n a s b u s
l y g i n i s ( s u p r a n t a m a , ir p i r m , ir a n t r s a v y b g a l i t u r t i
vienas ir tas pats skaiius: toks, p a v y z d i u i , s k a i i u s 18
s k a i i 17, 18, 19 s e k o j e ) . K a d a n g i 2 ir 3 p r i k l a u s o bet
koki n u o s e k l i a i v i e n a s p o kito e i n a n i s k a i i d a u g i k li aibei, i s k a i i s a n d a u g a d a l i j a s i i 2 X 3 , t a i y r a
i 6.
- 5. L i e k a n a , g a u t a d a l i j a n t 3 !234r,67S . 9 i 7, l y g i 6. Atsak y m n e s u n k u g a u t i , p a s t e b j u s , k a d , d a l i j a n t i 7 t r i s
n u o s e k l i a i d i d j a n i u s l a i p s n i u s , l i e k a n o s s u d a r o period i k a i p a s i k a r t o j a n i sek. Sekos p e r i o d s u d a r o 6 skaiAndelo Liuso pseudonimas. Aut. pastaba

ia i ), 2. 6, 4, 5, 1. K a d a n g i d a l y d a m i skaii 123456789
i 6 g a u n a m e l i e k a n 3, t u r i m e p a i m t i trei i 6 sekos
n a r i . .lis l y g u s 6; t a i ir y r a u d a v i n i o a t s a k y m a s .
D a l i j a n t bet kokio s k a i i a u s n u o s e k l i a i d i d j a n i u s
l a i p s n i u s i 7, g a u n a m o s liekanos, kurios s u d a r o period i k a i p a s i k a r t o j a n i sek. S k a i i a m s , kurie 7 m o d u l i u
s u d a r o l y g i n i u s , tos periodins sekos s u t a m p a . Bet koks
l a i p s n i s s k a i i a u s , kuris 7 m o d u l i u s u d a r o l y g i n i u s su 1,
d a l i j a m a s i 7 d u o d a l i e k a n 1. L a i p s n i a i skaii, kurie
7 m o d u l i u s u d a r o l y g i n i u s su 2, s u d a r o p a s i k a r t o j a n i
cikl 2, 4, 1 sek. S k a i i a m s , kurie 7 m o d u l i u s u d a r o
l y g i n i u s su 3, ciklas j a u b u v o n u r o d y t a s , 4 c i k l a s sudarytas i 4, 2, 1; 5 i 5, 4, 6, 2, 3, 1; 6 i 6, 1; 7 suprant a m a , i nulio.
K o k i g a u s i m e liekana, d a l v d a m i i 7 skaii 123456
789, p a k e l t 123456789tuoju "laipsniu? K a d a n g i 123456
789 d a l y d a m i i 7 g a u n a m e l i e k a n o s 1, i k a r t o g a l i m e
atsakyti: i e k o m o j i l i e k a n a 1.
6. I 126 skirting 4 s k a i t m e n k o m b i n a c i j s k a i i a u s ,
kuris d a l y t s i i 7, n e g a l i m a s u d a r y t i tik i t r i j : 1238,
1389 ir 2469.

XX

skyrius

D a r devyni u d a v i n i a i
1. S e p t y n i o s kortels. 2 5 X 1 7 c m popieriaus lapo plotas
425 cm 2 . S e p t y n i m a e s n i o , 6 X 1 0 c m f o r m a t o , korteli
b e n d r a s plotas 420 cm 2 . A i k u , k a d j o m i s visikai u d e n g t i
d i d i o j o l a p o n e g a l i m a . Kyla k l a u s i m a s : k a m l y g u s maks i m a l u s p l o t a s tos d i d i o j o l a p o dalies, k u r i g a l i m a ud e n g t i s e p t y n i o m i s kortelmis? Kortels turi gulti viena
prie kitos, j n e g a l i m a lankstyti a r b a p j a u s t y t i . Bet j a s
g a l i m a idstyti taip, -kad j o s isikit p r o d i d i o j o l a p o
kratus, ir a n t d i d i o j o l a p o g u l t ne tik tiesiai, bet ir
striai: korteli kratai n e b t i n a i turi b t i l y g i a g r e t s
d i d i o j o l a p o k r a t a m s . 105 paveiksle p a v a i z d u o t a , k a i p
idstyti septynias koiteles, k a d j o s u d e n g t l a p o dal,
kurios plotas 395 c m 2 ; bet tai d a r ne m a k s i m u m a s .

105 pav. Kuri lapo dali galima padengti septyniomis kortelmis?

j g a l v o s k p a t o g i a u sprsti, i a n k s t o i p j o v u s i
k a r t o n o 2 5 X 1 7 c m d y d i o s t a i a k a m p ir s e p t y n i a s 6 X
X 1 0 c m d y d i o korteles. N e u d e n g t p l o t b u s l e n g v i a u
a p s k a i i u o t i , d i d j s t a i a k a m p s u b r a i i u s k v a d r a t a i s , kuri k r a t i n s l y g i o s 1 c m .
2. U d a v i n y s i c h r o m a t i n i g r a f teorijos. eios Holivudo kino vaigds sudaro labai savotik grup. Joje
bet k u r i o s d v i v a i g d s a r b a j a u i a v i e n a k i t a i s i m p a t i j ,
a r b a v i e n a kitos n e a p k e n i a . J o k i o s trys k i n o v a i g d s
n e j a u i a t a r p u s a v i o s i m p a t i j o s . r o d y k i t e , k a d b e n t trys
k i n o v a i g d s v i e n a kitai j a u a n e a p y k a n t . U d a v i n y s
g l a u d i a i s u s i j s su p a t r a u k l i a ir n a u j a g r a f teorijos srit i m i tOiai m l y n a i s " c h r o m a t i n i a i s g r a f a i s , k u r i esm paaikinsime atsakyme.
3. D u l a i m j i m a i i eils. V i e n a s m a t e m a t i k a s , j o m o n a
ir p a a u g l y s s n u s d o m i s i a c h m a t a i s . K a r t s n u s etad i e n i o v a k a r n u s p r e n d p r a l e i s t i su b i i u l i a i s ir p a p r a
tv 10 d o l e r i . Tvas s e k u n d e i s u s i m s t ir, i p t s i
p y p k s durn k a m u o l , a t s a k :

P a d a r y k i m e taip. i a n d i e n t r e i a d i e n i s . Tu s u l o s i
vien p a r t i j a c h m a t a i s i a n d i e n v a k a r e , a n t r rytoj ir
trei p e n k t a d i e n . T a v o p a r t n e r i a i i eils b u s i m e m a m a
ir a! .leiigu t u l a i m s i d v i p a r t i j a s i eils, as t a u d u o s i u
pinig.

O kas s u m a n i m a i s p i r m p a r t i j : t u ar m a m a ?
- Pasirink
pats, a t s a k m a t e m a t i k a s ,
klastingai
ypteljs.
S n u s i n o j o , k a d tvas a i d i a g e r i a u u m o t i n . Kokiu n u o s e k l u m u j a m reikt a i s t i tris p a r t i j a s ( s u t v u
m o t i n a t v u a r su m o t i n a tvu m o t i n a ) , n o r i n t turti d a u g i a u s i a a n s l a i m t i d v i p a r t i j a s ?
Sis d o m u s u d a v i n y s i e l e m e n t a r i o s t i k i m y b i teorijos; s u p r a n t a m a , a t s a k y m reikia n e a t s p t i , o r o d y t i .
4. Du
krijrtoritmai". K r i p t o r i t m a s u d a v i n y s , kur i a m e reikia i i f r u o t i t a m t i k r u s a r i t m e t i n i u s v e i k s m u s .
D a u g e l y j e kriptoriitm k o k i o n o r s p a p r a s t o a r i t m e t i n i o
u d a v i n i o k i e k v i e n a s s k a i t m u o u i f r u o t a s t a m t i k r a raide. D u p u i k s k r i p t o r i t m a i , p a v a i z d u o t i 106 p a v e i k s l e ,
m a l o n i a i pavairina sigaljusius k a n o n u s , taiau, remiantis l o g i n i a i s s a m p r o t a v i m a i s , j u o s l e n g v a isprsti, ir
kiekvienas j turi vienintel atsakym.
A b i e j u o s e u d a v i n i u o s e d a u g i n a m i t a m t i k r i d u skaiiai. K a i r i a j a m e u d a v i n y j e r a i d e E p a y m t i l y g i n i a i
skaitmenys, raide O nelyginiai. S u p r a n t a m a , i to, k a d
visi l y g i n i a i s k a i t m e n y s p a y m t i t a p a i a r a i d e E , d a r
n e a i k u , k a d visi l y g i n i a i s k a i t m e n y s y r a v i e n o d i . V i e n a
r a i d E g a l i reikti s k a i t m e n 2, k i t a 4 ir t. t. N u l i s
l a i k o m a s l y g i n i u s k a i t m e n i u . R e i k i a i i f r u o t i v i s pratim.
D e i n i a j a m e u d a v i n y j e raide P paymti kokie nors
p i r m i n i a i v i e n a e n k l i a i s k a i i a i (2, 3, 5 a r 7 ) .
Sis u d a v i n y s pasidar t a m tikru poiriu klasikinis.
5. Karpymo udavinys. A r g a l i m a , p a d a l i j u s k v a d r a t
k e t u r i s v i e n o d u s k v a d r a t u s ir v i e n ketvirt n u k i r p u s , lik u s i d a l p a d a l y t i j k e t u r i a s k o n g r u e n i a s ( v i e n o d o dyd i o ir f o r m o s ) f i g r a s ? P a s i r o d o , g a l i m a . K a i p t a i darom a , p a v a i z d u o t a 107 p a v e i k s l e , k a i r j ? . A n a l o g i k a i lygiak r a t t r i k a m p p a d a l i j u s j 4 v i e n o d u s l y g i a k r a i u s trik a m p i u s t i e s m i s , l y g i a g r e i o m i s j o k r a t i n m s , ir nukirp u s v i e n m a j t r i k a m p i , t u r i n i b e n d r v i r n su
15. Matematika laisvalaikiu

225

E E
O
E O E
E O O
o o o

P P
P
P P P
P P P P
P P P P

O
O
O
o

P
P
P
P

106 pav. D u neprasti kriptoritmai

/
t

107 pav. Trys karpymo udaviniai

d i d i u o j u , kit t r i k a m p i o dal taip p a t g a l i m a padalyti

keturias kongruenias figras (107 pav., viduryje). A b u
p a t e i k t i u d a v i n i a i t i p i k i p l a i a i k a r p y m o u d a v i n i kat e g o r i j a i . J s l y g a f o r m u l u o j a m a t a i p : D u o t a t a m t i k r a
geometrin figra. J reikia sukarpyti n u m a t y t skaii
m a e s n i m a t m e n v i e n o d f i g r , k a r t u s u d a r a n i pradin figr."
Ar g a l i m a sukarpyti kvadrat (107 pav., deinje)
p e n k i a s k o n g r u e n i a s d a l i s ? P a s i r o d o , g a l i m a , be to, sprend i m a s v i e n i n t e l i s . D a l y s g a l i b t i bet kokios, k a i p n o r i m a
m a n t r i o s f o r m o s , bet b t i n a i v i e n o d o s ir d y d i u , ir f o r m a .
Asimetrikas dalis g a l i m a apversti", tai yra kiekvienos
a s i m e t r i k o s d a l i e s n e s k i r i a m e n u o j o s v e i d r o d i n i o atvaizdo. I p r a d i u d a v i n y s a t r o d o n e p a p r a s t a i s u n k u s , b e t
v l i a u p r a r e g i m e " ir r a n d a m e n u o s t a b i a i p a p r a s t sprendim.
6. Eismo problemos Floidz-Nobo miestelyje. R o b e r t a s
E b o t a s , k n y g o s N a u j i kort l o i m a i " * a u t o r i u s , skaitytoj a m s p a s i l l a b i r i n t , p a v a i z d u o t 108 p a v e i k s l e , pridd a m a s tok p a a i k i n i m :
Indianos, valstijos Floidz-Nobo miestelyje yra
u r e g i s t r u o t a t i k 37 a u t o m o b i l a i , ir m i e s t e l i o rne* R. A b b o t t ,

Abbott's

New Card Games, N. Y., 1963.

vaiavimas

miest

iaure

Ivaiavimas
i miesto

108 pav. Transporto j u d j i m o Floidz-Nobo miestelyje schema

ras n u s p r e n d s a v o p u s b r o l H e n r S t e i b l z didel p o k t i n i n k , i n o m p o t r a u k i u ekscentri;

kiems
poelgiams,paskirti eismo reguliavimo
s k y r i a u s v i r i n i n k u , n u s p r e n d s , k a d is be v a r g o
s u s i d o r o s su p a v e s t o m i s p a r e i g o m i s . G r e i t a i meras p a s i g a i l j o , taip n u s p r e n d s . K a r t m i e s t e l i o
gyventojai, p a b u d ryt, p a m a t daugyb n a u j
kelio e n k l . J i e b u v o i k a b i n t i t a i p , k a d judjim a s k a i kuriose g a t v s e p a s i d a r v i e n p u s i s , o pos k i a i s a n k r y o s e l a b a i s u d t i n g i ir p a i n s .
M i e s t e l i o g y v e n t o j a i norjo, k a d visi kelio
e n k l a i b t n u p l t i . T a i a u p o l i c i j o s virinink a s kitas m e r o p u s b r o l i s n u s t a t , k a d vairuotojai n u o tokios e n k l g a u s y b s taip n e t e n k a
k a n t r y b s , *jog a n k s i a u ar v l i a u p a d a r o draud i a m posk, ir m i e s t o idas u iuos paeidim u s i b a u d p e l n o g a u n a d a u g i a u , n e g u u viryt greit p r i e m i e s t i n i a m e kelyje.
B e to, m i e s t e l i o g y v e n t o j a i p i k t d i u g i k a i lauk, k a i p kit d i e n , etadien, per m i e s t per-

v a i u o s M o z e s a s M a k - A d a m a s , t u r t i n g i a u s i a s apyl i n k s f e r m e r i s , p r a t s s a v a i t g a l p r a l e i s t i um i e s i o v i l o j e . V i s i tikjosi p a s i a i p y t i i M o z e s o ,
m a n y d a m i , k a d p r a v a i u o t i p e r m i e s t be j o k i o
p a e i d i m o n e m a n o m a . T a i a u M o z e s a s s l a p i a gav o m i e s t o p l a n s u v i s a i s kelio e n k l a i s ir g e r a i
j istudijavo. etadien jis, gyventoj nuostabai,
pervaiavo per vis miest, nepaeids taisykli!"
Ar galite atkurti marrut, kuriuo Mozesas vaiavo per
m i e s t ? A t s i d r bet k u r i o j e s a n k r y o j e , j s t u r i t e teis
v a i u o t i t i k v i e n o s k u r i o s r o d y k l s k r y p t i m i , t. y. p a s u k t i
r e i k i a m p u s l e i d i a m a t i k su s l y g a , j e i g u y r a poskis, k u r i u o g a l i m a p a s u k t i , ir v a d i n a s i , tiesiai t i k su
s l y g a , j e i g u r e i k i a m p u s eina tiesi l i n i j a . P a s u k t i , va i u o j a n t a t b u l a i , d r a u d i a m a . N e g a l i m a a p s i s u k t i ir 180.
I v a i u o t i i s a n k r y o s g a l i m a t i k k u r i o s n o r s r o d y k l s
k r y p t i m i . P a v y z d i u i , v a i a v m i e s t ir pasiek p i r m
s a n k r y , tursite i s i r i n k t i v i e n i d v i e j g a l i m y b i :
v a i u o t i i a u r a r b a t i e s i a i ( r y t u s ) . J e i g u v a i u o s i t e
tiesiai, s e k a n i o j e s a n k r y o j e g a l s i t e a r b a p a s u k t i pietus, arba toliau vaiuoti rytus. Nors antroje sankryoje
ir y r a p o s k i s i a u r , bet r o d y k l s , r o d a n i o s i a u r ,
n r a , todl i a n t r o s i o s s a n k r y o s v a i u o t i i a u r draudiama.
7. Litlvudo pastabos. K a r t a i s a n t k o k i o n o r s u r n a l o
v i r e l i o pasirodo t o p a t i e s u r n a l o a t v a i z d a s , k u r i a m e aik i a i m a t y t i d a r m a e s n i s i o u r n a l o a t v a i z d a s ir t. t., m a tyt, i k i b e g a l y b s . S i be g a l o m a j a n i sek r i s neretai p f i d a r o p a i n i a v o s l o g i k o j e ir s e m a n t i k o j e . K a r t a i s be
g a l o m a j a n i sek p a v y k s t a n u t r a u k t i , k a r t a i s t a i pad a r y t i n e m a n o m a . A n g l m a t e m a t i k a s D . L i t l v u d a s knyg o j e M a t e m a t i n s v a i r e n y b s " * k a i p p a n a i o s situacij o s p a v y z d p a t e i k i a tris p a s t a b a s , p a d a r y t a s v i e n o j o
s t r a i p s n i p a b a i g o j e . S t r a i p s n i s b u v o i s p a u s d i n t a s pranc z u r n a l e ir p a s t a b o s ( p r a n c z k a l b a ) t e i g :
1. A l a b a i d k i n g a s prof. R i s u i u io s t r a i p s n i o
vertim.
2. A d k i n g a s prof. R i s u i u a n k s t e s n s p a s t a b o s
vertim.
* . .

JI h y MaTCMaTHiecKasi cMecb. M., 383, 1962.

3. A d k i n g a s prof. R i s u i u a n k s t e s n s p a s t a b o s vertim."
Sakykim, k a d Litlvudas visai n e m o k a p r a n c z kalbos.
K o k i u s a m p r o t a v i m u r e m d a m a s i s , j i s g a l i i v e n g t i be g a l o
p a s i k a r t o j a n i v i e n o d p a s t a b ir sustoti p o treiosios
pastabos?
8. Kaip gauti skaii 100 i skaii nuo 1 iki 9. d o m i j u d a v i n i r i n k i n i u o s e p a s i t a i k o v i e n a s senas g a l v o s kis, n o r s j o s p r e n d i m a s s e n i a i i n o m a s . G a l v o s k i s toks.
T a r p s k a i i n u o 1 iki 9 a r i t m e t i n i v e i k s m e n k l u s
reikia p a r a y t i t a i p , k a d ieit r e i k i n y s , k u r i o r e i k m
b t l y g i 100. S k a i t m e n y s t u r i eiti i eils, j perstatinti n e g a l i m a . U d a v i n y s turi i m t u s s p r e n d i m , paprasiausias j atrodo taip:
1 + 2 + 3 + 4 + 5 + 6 + 7 + ( 8 X 9 ) = 100
U d a v i n y s darosi y m i a i s u n k e s n i s ir d o m e s n i s , aritm e t i n i v e i k s m e n k l u s a p r i b o j u s p l i u s u ir m i n u s u . T u o
atveju sprendim taip pat daug, pavyzdiui:
1 + 2+i34 5 + 6 7 - 8 + 9 = 1 0 0
12+ 3 - 4 + 5 + 6 7 + 8 + 9 = 1 0 0
123- 4 - 5 - 6 - 7+ 8 - 9 = 1 0 0
123+ 4 - 5 + 6 7 - 8 9 = 1 0 0
123 + 4 5 - 6 7 + 8 - 9 = 1 0 0
123-45-67+89=100
Paskutinis sprendimas ypa paprastas, ra Henris E . D j u d e n i s , * ir a n e m a n a u , k a d k a d a n o r s pavyks j patobulinti.
T u r i n t g a l v o j e u d a v i n i o p o p u l i a r u m , n e g a l i m a nesistebti, k a d j a m p r i e i n g a m " g a l v o s k i u i s k i r i a m a tiek
m a a i dmesio. P r i e i n g u " a suvokiu tok u d a v i n .
S k a i t m e n y s s u r a y t i m a j a n i a t v a r k a n u o 9 i k i 1. R e i k i a
e k o n o m i k i a u s i u b d u p a r a y t i p l i u s u s ir m i n u s u s t a i p ,
k a d ieit r e i k i n y s , l y g u s 100.
9. Susikertantys ritiniai. V i e n u d i d i a u s i A r c h i m e d o
l a i m j i m reikia l a i k y t i t a i , k a d j i s r m s i ( n o r s ir ne* H. E. D u d e n e y. Amusements in mathematics. N. Y., Dover
Publications, 1958, Problem 94.

g r i e t a i ) k a i k u r i o m i s idjomis. Ilgainiui tai turjo

didel r e i k m ,
pagrind i a n t m a t e m a t i n analiz.
109 p a v e i k s l e pavaizd u o t a s k l a s i k i n i s pavyzdys u d a v i n i o , k u r n o r i n t
isprsti, d a u g e l i o
iuol a i k i n i m a t e m a t i k nuom o n e , b t i n a i reikia inoti m a t e m a t i n s
analizs
metodus
(is udavinys
net k a r t a i s
pateikiamas
109 pav. Archimedo udavinys
v
a
d
o
v

l
i
u
o
s
e
)
.
Taikant
apie susikertanius ritinius
n u o v o k i u s A r c h i m e d o met o d u s , g a l i m a l e n g v a i isprsti u d a v i n . T i k s l i a i j i s f o r m u l u o j a m a s t a i p : D u stat s s k r i t u l i n i a i r i t i n i a i s u s i k e r t a s t a i u k a m p u . A b i e j rit i n i s p i n d u l i a i l y g s v i e n e t u i . K a m l y g u s e r d v i n s figros, k u r i s u d a r o s u s i k i r s d a m i r i t i n i a i , tris?
I k i m s n e i l i k o u r a a i , i k u r i b t m a t y t i , k a i p
u d a v i n sprend pats Archimedas, bet gauti a t s a k y m
s t e b t i n a i p a p r a s t a . R e i k i a i n o t i t i k iek tiek d a u g i a u ,
n e g u s k r i t u l i o p l o t o f o r m u l (nR2, i a R s k r i t u l i o spind u l y s ) ir r u t u l i o t r i o f o r m u l ( y j r f t 3 , i a R r u t u l i o
s p i n d u l y s ) . V i s a i g a l i m a s d a l y k a s , k a d ir A r c h i m e d a s
u d a v i n sprend kaip tik taip. M s dienomis u d a v i n y s
a p i e r i t i n i s u s i k i r t i m t a p o i n o m u p a v y z d i u , k a i p , rem i a n t i s n u o v o k i a i s , bet p a p r a s t a i s s a m p r o t a v i m a i s , gal i m a isprsti u d a v i n , k u r a n k s i a u isprsti b u v o m a n o m a , tik taikant auktosios m a t e m a t i k o s metodus.
ATSAKYMAI
1. J e i g u k o r t e l i k r a t a i t u r i b t i l y g i a g r e t s d i d i o j o
l a p o k r a t a m s , , j o m i s u d e n g t i g a l i m a d a u g i a u s i a 400 c m 2 .
V i e n a s d a u g e l i o o p t i m a l i korteli i d s t y m p a v a i z d u o tas 110 p a v e i k s l e .
S t i f e n a s B a r a s p i r m a s i s pastebjo, k a d , p a s u k u s centrin k o r t e l (111 p a v . ) , g a l i m a iek tiek p a d i d i n t i u d e n g tosios l a p o d a l i e s p l o t ( i k i 400, 286... c m 2 ) . S i e k t i e k

110 pav. Kaip septyniomis kortelmis udengti 400 cm 2

111 pav. Esant tokiai kortels padiai, . u d e n g i a m a iek tiek daugiau negu 4Q0 cm 2

112 pav. Grafas, kur taikant, g a l i m a isprsti 2 udavinius

p a d i d i n u s k a m p , g a l i m a udengti dar didesn lapo dal.

Apskaiiuoti
kamp,
kuriuo
p a s i e k i a m a s m a k s i m u m a s , t. y.
bus u d e n g t a m a k s i m a l i a i gal i m a l a p o d a l i s , u d a v i n y s neelementarus;
j
sprendiant,
tenka taikyti m a t e m a t i n s analizs m e t o d u s . P a a i k j o , k a d ,
k e i i a n t k a m p inuo - 612' i k i
6 13', u d e n g t o s i o s l a p o dalies
plotas
lieka
pastovus
p e n k t o j o e n k l o p o k a b l e l i o tiksl u m u : 400,26332... cfn 2 . K a i kampas 612'37,8973", u d e n g t o s i o s
lapo
dalies
plotas
sudaro
400,263337992... cm 2 .

2. U d a v i n l e n g v a isprsti g r a f i k a i . S a k y k i m , ei
t a k a i y m i eias k i n o v a i g d e s ( 1 1 2 p a v . ) . P u n k t y r i n
l i n i j a , j u n g i a n t i t a k p o r , y m i a r b a t a r p u s a v i o simpatij, arba tarpusavio neapykant. Tarkim, kadV mlynos
l i n i j o s ( i u o a t v e j u j o s p a y m t o s p u n k t y r u ) a t i t i n k a simp a t i j a s , o r a u d o n o s (storos l i n i j o s ) n e a p y k a n t .
I n a g r i n k i m e tak A. I penki linij, ieinani i
jo, b e n t trys t u r i b t i v i e n o s s p a l v o s . K a d a n g i s a m p r o t a v i m a i n e s i k e i i a n e p r i k l a u s o m a i n u o t o , k o k i a s tris linijas ir k o k i o s s p a l v o s p a s i r i n k s i m , l a i k y s i m e , k a d isirinkom e tris r a u d o n a s l i n i j a s , iskirtas 112 p a v e i k s l e . J e i g u visos t r i k a m p i o BCE k r a t i n s b t m l y n o s , r e i k t , k a d
k i n o v a i g d s B, C ir E v i e n a kitai j a u i a t a r p u s a v i o
simpatij. Kadangi tai prietarauja udavinio slygai,
bent v i e n a t r i k a m p i o BCE k r a t i n t u r i b t i r a u d o n a . Nep r i k l a u s o m a i n u o t o , k u r i t r i k a m p i o BCE k r a t i n b u s
r a u d o n a , g a u n a m e vien trikamp, kurio visos kratins
r a u d o n o s ( a r b a t r i k a m p i s ABC, a r b a ABE, a r b a ACE).
V a d i p a s i , v i s u o m e t g a l i b t i trys k i n o v a i g d s , k u r i o s
viena kitai jauia neapykant. A n a l o g i k rezultat gautume, pasirink p r a d i n m i s tris m l y n a s linijas vietoj trij
r a u d o n . T o k i u a t v e j u v i s o s t r i k a m p i o BCE k r a t i n s turt b t i r a u d o n o s , n e s p r i e i n g u a t v e j u g a u t u m e m l y n trik a m p , k u r s u d a r y t d v i tiess, i e i n a n i o s i A trik a m p i o BCE k r a t i n s g a l u s , ir i m l y n a k r a t i n . T a i g i

v i s u o m e t b u s bent v i e n a s t r i k a m p i s , k u r i o v i s o s k r a t i n s
bus arba mlynos, arba raudonos. K a d a n g i t r i k a m p i su
trimis m l y n o m i s kratinmis negali bti p a g a l udavin i o s l y g , g a l i m a t e i g t i , k a d v i s u o m e t atsiras v i e n a s trik a m p i s , k u r i o visos k r a t i n s b u s r a u d o n o s .
Ties s a k a n t , g a l i m a ireikti n e t s t i p r e s n t e i g i n . Jeig u m l y n i t r i k a m p i a i d r a u d i a m i , v i s u o m e t atsiras b e n t
du t r i k a m p i a i , k u r i visos trys k r a t i n s b u s r a u d o n o s .
G r a f teorijoje tokio tipo dvispalvis grafas, neturintis
m l y n t r i k a m p i , v a d i n a m a s c h r o m a t i n i u t u i a i ml y n u " grafu. Jeigu grafo virni skaiius, kaip m s
u d a v i n y j e , l y g u s eiems, m i n i m a l u s r a u d o n t r i k a m p i
skaiius lygus dviem.
Jeigu tuiai mlyno" grafo virni yra m a i a u kaip
eios, n e s u n k u s u d a r y t i g r a f , n e t u r i n i n v i e n o raud o n o t r i k a m p i o , p a v y z d i u s . K a i v i r n s s e p t y n i o s , raud o n t r i k a m p i y r a n e m a i a u k a i p keturi. K a i v i r n s
a t u o n i o s , m i n i m a l u s r a u d o n t r i k a m p i s k a i i u s atuoni, k a i v i r n s d e v y n i o s t r y l i k a . E g z i s t u o j a g e r a i ivystyta tuiai m l y n " graf teorija.
3. S a k y k i m , A a c h m a t a i s a i d i a s t i p r i a u , n e g u B .
J s n o r i t e l a i m t i d v i p a r t i j a s i eils. K a i p a i s t i : a r i
p r a d i p a r t i j su A , p a s k u i s u B ir v l s u A , a r i p r a d i
su B, p a s k u i su A ir vl su B?
Sakykime, P j tikimyb, k a d laimsite prie A , o
P2 k a d l a i m s i t e p r i e B . T i k i m y b , k a d n e l a i m s i t e
(pralaimsite arba suloite lygiosiomis) prie A , lygi 1
Pu o p r i e B l y g i 1 P2.
a i d i a n t su v a r o v a i s A B A n u o s e k l u m u , l a i m t i d v i
p a r t i j a s i eils g a l i m a t r i m i s b d a i s :
1. J s l a i m i t e v i s a s tris p a r t i j a s . S i o v y k i o t i k i m y b
l y g i P1P2P1 = P>P2.
2. J u s l a i m i t e t i k p i r m s i a s dvi p a r t i j a s . S i o v y k i o
tikimyb lygi 2 ( 1
= P i P z ~ P f P2.
J u s l a i m i t e t i k d v i p a s k u t i n i s i a s p a r t i j a s . S i o v y k i o tikimyb lygi ( l - P i ) P a P i = ^ i P 2 - P ' i P 2
S u d j v i s a s tris t i k i m y b e s , g a u s i m e s k a i i 2(2
P i ) . T a i ir b u s t i k i m y b l a i m t i d v i p a r t i j a s i eils, j u s
p a r t n e r i a m s pasikeitus tvarka.
T a r k i m e , k a d p a r t n e r i a i k e i i a s i B A B eile. A n a l o g i k i
s a m p r o t a v i m a i rodo, k a d t i k i m y b l a i m t i v i s a s tris part i j a s l y g i PP2, t i k i m y b l a i m t i p i r m s i a s d v i p a r t i j a s

l y g i 2 \ P f ir t i k i m y b l a i m t i d v i p a s k u t i n i s i a s
p a r t i j a s P\P 2 P\P\- V i s t r i j t i k i m y b i s u m a l y g i
P\P 2 ( 2 P 2 ) . Tai ir y r a t i k i m y b l a i m t i d v i p a r t i j a s i
eils, j s p a r t n e r i a m s k e i i a n t i s B A B t v a r k a .
I u d a v i n i o s l y g o s a i k u , k a d P2 ( t i k i m y b , k a d j s
l a i m s i t e p r i e s i l p n e s n a i d j B ) d i d e s n , n e g u P\ (tik i m y b , k a d j s l a i m s i t e p r i e s t i p r e s n a i d j A ) . Vad i n a s i , d y d i s P\ P2 ( 2 P i) t u r i b t i - d i d e s n i s u d y d P\P2
(2 P2). K i t a i p t a r i a n t , j s t u r i t e d a u g i a u a n s l a i m t i
i eils d v i p a r t i j a s , j e i g u p a r t n e r i u s keisite p a g a l s c h e m
A B A , tai y r a i p r a d i s u l o i t e p a r t i j su s t i p r e s n i u aid j u , p a s k u i su s i l p n e s n i u ir p a b a i g o j e vl su stipresniu.
K a i k u r i e s k a i t y t o j a i p a d a r a n a l o g i k i v a d , remdamiesi tokiais negrietais samprotavimais. N o r d a m a s
l a i m t i d v i p a r t i j a s i eils, s n u s t u r i l a i m t i a n t r j
partij. Vadinasi, a n t r j partij j a m n a u d i n g i a u aisti
su s i l p n e s n i u a i d j u , t. y. su m o t i n a . B e to, j i s t u r i laim t i bent v i e n p a r t i j p r i e s t i p r e s n a i d j . Todl j o
a n s a i l a i m t i i a u g s , j e i g u su s t i p r e s n i u a i d j u jis susitiks d v i e j o s e p a r t i j o s e . V a d i n a s i , j a m n a u d i n g a keisti
v a r o v u s p a g a l s c h e m A B A . U d a v i n g a l i m a iprsti,
n i e k o n e i n a n t apie l a i m j i m o prie k i e k v i e n v a r o v
t i k i m y b e s , todl v i e n a s s k a i t y t o j p a s t e b j o , k a d , n o r i n t
g a u t i a t s a k y m , p a k a n k a i n a g r i n t i k o k n o r s l a b a i pap r a s t atskir a t v e j . S a k y k i m e , p a v y z d i u i , s n u s neabej o t i n a i n u g a l i m o t i n . T u o m e t , bent k a r t n u g a l j s tv , j i s s u g e b s l a i m t i d v i p a r t i j a s i eils. J o a n s a i laim t i b u s d i d e s n i , su t v u s u a i d u s dvi p a r t i j a s .
4. K a i r y s i s k r i p t o r i t m a s t u r i v i e n i n t e l
285
39
2565
855
1111%
deiniojo vienintelis sprendinys
775
33
2325
2325
25575

sprendin

P r i e p r a d e d a n t sprsti a n t r , s u n k e s n u d a v i n , ger i a u s i a p a s i s t e n g t i r a s t i v i s u s t r i e n k l i u s s k a i i u s , para y t u s p i r m i n i a i s " s k a i t m e n i m i s (t. y. s k a i t m e n i m i s , ireikianiais pirminius vienaenklius skaiius), kuriuos
p a d a u g i n u s i p i r m i n i o v i e n a e n k l i o s k a i i a u s , g a u n a m a s
k e t u r e n k l i s s k a i i u s , p a r a y t a s t a i p p a t v i e n t i k pirmin i a i s " s k a i t m e n i m i s . Tokie t r i e n k l i a i s k a i i a i i v i s o y r a
keturi:

775X3 = 2 325
555X5=2 775
755X5 = 3 775
325X7 = 2 275

K a d a n g i m u s d o m i n a t r i e n k l i a i ir k e t u r e n k l i a i skaiiai, parayti tik p i r m i n i a i s " skaitmenimis, i kiekvieno

a u k i a u p a t e i k t o j o t r i e n k l i o s k a i i a u s t i k su v i e n u daugikliu g a l i m a gauti keturenkl skaii (i skaiiaus 775
su d a u g i k l i u 3, i s k a i i a u s 555 su d a u g i k l i u 5 ir t. t . ) .
V d i n a s i , m s u d a v i n y j e a b u d v i e n k l i o d a u g i k l i o skaitm e n y s t u r i b t i v i e n o d i . P e r i r j k e t u r i s v a r i a n t u s , rasime atsakym.
5. K v a d r a t g a l i m a s u p j a u s t y t i p e n k i a s k o n g r u e n ias d a l i s t i k taip, k a i p p a r o d y t a 113 p a v e i k s l e . T i e m s , kurie n e g a l i isprsti u d a v i n i o , j i s a t r o d o p a n i k a i s u n k u s .
Si b a i m gali prilygti tik sumiimui, kuris juos apims,
pavelgus atsakym.
6. N o r i n t p e r v a i u o t i per
F l o i d z - N o b , n e p a e i d u s eism o t a i s y k l i , s a n k r y o s e reikia p a s u k t i t o k i o m i s kryptim i s ( S reikia i a u r , P
p i e t u s , R r y t u s ir V v a k a rus; sankryos tokia
eile,
k a i p j o s p r i v a i u o j a m o s kelyje): R R P P R S
SSRP V P R PPvvvv s S R PV-PR-RRRSR.

7. L i t l v u d a s , a i k i n d a m a s ,
kaip j a m pavyko ivengti

113 pav. Penktojo

sprendimas

udavinio

114 pav. D u Archimedo ritini ir j bendrj dal brtos sferos

pjviai

d a u g y b s p a s t a b s t r a i p s n i u i , k u r ivert Risas, pastebjo: K a d ir k a i p b l o g a i a m o k u p r a n c z k a l b , v i s dlto a s t e n g i u perrayti p r a n c z i k f r a z . " 1

8. N o r i n t g a u t i r e i k i n , l y g 100, t a r p s k a i t m e n , pai m t a t v i r k i a t v a r k a , p a k a n k a r a y t i k e t u r i s p l i u s u s ir
vien minus:
98-76+54+3+21 = 100
K i t s p r e n d i m su k e t u r i a i s e n k l a i s n r a . P i l n a s vis s p r e n d i m s k a i t m e n i m s , i d s t y t i e m s tiek d i d j a n i a ,
tiek m a j a n i a t v a r k a , s r a a s p a t e i k t a s a u t o r i a u s knygoje D-ro M a t r i k s o n u m e r o l o g i j a . " *
9. T a i k a n t p u i k m e t o d , g a l i m a l e n g v a i isprsti udavin vien tik elementariomis priemonmis.
sivaizduokime,
k a d erdvs dalyje, priklausanioje
a b i e m r i t i n i a m s , b r t a v i e n e t i n i o s p i n d u l i o sfera, kurios centras y r a r i t i n i a i s u s i k i r t i m o take. R i t i n i u s ir
sfer p e r k i r s i m p u s i a u p l o k t u m a , e i n a n i a per r i t i n i ais.
(114 p a v . , k a i r j e ) . D v i e j r i t i n i b e n d r o s i o s d a l i e s p j v i s b u s k v a d r a t a s , sferos p j v i s a p s k r i t i m a s , b r t a s
k v a d r a t .
D a b a r s a k y k i m e , k a d r i t i n i u s ir sfer p e r k i r t o m e plokt u m a , l y g i a g r e i a p i r m a j a i , bet n e i n a n i a p e r r i t i n i ais.
T o k i a p l o k t u m a n u o r i t i n i ir sferos atkirs n e pus,* o
* M . G a r d n e r . Numerology of Dr. Matrix. N. Y., 1967, p. 6465.

tik n e d i d e l d a l (114 p a v . , d e i n j e ) . R i t i n i b e n d r o s i o s
d a l i e s p j v i s , k a i p ir p i r m a , b u s k v a d r a t o f o r m o s , o sferos p j v i s t k v a d r a t b r t o a p s k r i t i m o f o r m o s . Nesunku matyti, kad, koki ploktum, lygiagrei ritini
a i m s , b e i v e s t u m e , r e z u l t a t a s b u s tas p a t s : k v a d r a t a s ir
a p s k r i t i m a s , b r t a s j.
. s i v a i z d u o k i m e , k a d v i s u s i u o s i i l g i n i u s p j v i u s sud j o m e k a i p k n y g o s p u s l a p i u s . Sferos t r i s b u s l y g u s ,
a i k u , vis s k r i t u l i n i p j v i s u m a i " , o r i t i n i b e n d r o s i o s
dalies tris vis kvadrat s u m a i " . Vadinasi, ritini
b e n d r o s i o s d a l i e s ir j b r t o s sferos t r i s a n t y k i s lyg u s s k r i t u l i o ir apie j a p i b r t o k v a d r a t o p l o t s a n t y k i u i .
N e s u d t i n g i a p s k a i i a v i m a i r o d o , k a d p a s k u t i n y s i s santykis l y g u s
. P a y m j ritini bendrosios dalies tr,
gausime lygt
4nr*3_

~ 4 '

16
i ia x = r3. M s a t v e j u r= 1; v a d i n a s i , d v i e j r i t i n i
bendrosios dalies tris lygus tiesiog

16

-j-. K a i p

pastebjo

A r c h i m e d a s , is d y d i s s u d a r o t r i o k u b o , a p i b r t o a p i e
sfer, tai y r a k u b o , k u r i o b r i a u n a l y g i k i e k v i e n o r i t i n i o
skersmeniui.
Aukiau pateiktame sprendime taikomas Bonaventro
Kavaljerio, ital matematiko, gyvenusio X V I I . amiuje
m e t o d a s . P a p r a s i a u s i a io m e t o d o f o r m a p a g r s t a teigin i u , k a d d v i e j k n , t u r i n i v i e n o d a s a u k t i n e s ir lyg i a p l o i u s s k e r s i n i u s p j v i u s bet k o k i u a t s t u m u n u o pag r i n d o , t r i a i l y g s . r o d y d a m a s t e i g i n , K a v a l j e r i s
b u v o i n t e g r a l i n i o s k a i i a v i m o p i r m t a k a s : jis n a g r i n j o kun u s , s u d a r y t u s i s l u o k s n i , ir perjo p r i e ribos. K a v a l j e rio p r i n c i p a s b u v o i n o m a s d a r A r c h i m e d u i . Tik 1906 met a i s rastoje j o k n y g o j e A p i e m e t o d " , k u r i o j e p a t e i k i a m a s
u d a v i n i o a p i e d v i e j s u s i k e r t a n i r i t i n i b e n d r o s i o s dalies t r s p r e n d i m a s , A r c h i m e d a s io p r i n c i p o a t r a d i m
priskiria
Demokritui, kuris, r e m d a m a s i s tuo principu,
i v e d p i r a m i d s ir k g i o t r i f o r m u l e s .

XXI

skyrius

Atuonios valdovs ir kiti domus achmat lentos

udaviniai
N vieno geometrinio rato domiosios matematikos
mgjai nra taip rpestingai ityrinj, kaip kvadratinmis plytelmis ikloto parketo, A turiu galvoje n e aki,
a c h m a t ir g o t i p o a i d i m u s , k u r i u o s e t o k i o p a r k e t o sumaintas variantas atstoja aidimo lent, o n e p a b a i g i a m
v i r t i n g a l v o s k i , p a g r s t m e t r i n m i s ir t o p o l o g i n m i s
paties rato savybmis.
P r i s i m i n s i m e v i e n j a u a n k s i a u p a s i t a i k i u s i ir plaiai i n o m u d a v i n i . * A r g a l i m a 31 d o m i n o k a u l i u k u
u k l o t i v i s u s p r a s t o s 8 x 8 a c h m a t lentos, k u r i o j e ipjauti du kampiniai striai prieingi laukeliai, langelius?
K a d a n g i 1 domino kauliukas gali udengti du gretimus
l a u k e l i u s v i e n b a l t , k i t j u o d , 31 k a u l i u k a s uklos 31 j u o d ir 31 b a l t l a u k e l . I p j a u t i e j i k v a d r a t a i y r a
s t r i a i n s g a l u o s e ir, s u p r a n t a m a , j i e v i e n o s s p a l v o s , todl l e n t o s su i p j a u t a i s k a m p a i s t u r i 32 v i e n o s s p a l v o s
l a n g e l i u s ir 30 kitos s p a l v o s l a n g e l i . T o k i o s lentos, be
abejo, d o m i n o k a u l i u k a i s u d e n g t i n e g a l i m a . r o d y m a s ,
k a d is u d a v i n y s n e t u r i " s p r e n d i n i o , y r a k l a s i k i n i s pav y z d y s , d e m o n s t r u o j a n t i s , k a d n u s p a l v i n t a a c h m a t lenta n e t i k g r a i ir p a t r a u k l i , bet t o k i o j e l e n t o j e l e n g v i a u
sekti a c h m a t a r a k i , p a r t i j j i m u s , t a i p p a t skmingai analizuoti vairiausius udavinius, kuriuose vienaip
ar k i t a i p n a u d o j a m a a c h m a t l e n t a .
s i v a i z d u o k i m e , j o g i s k i r t i n g u a c h m a t l e n t o s viet i p j a u n a m e d u s k i r t i n g s p a l v k v a d r a t u s ( v i e n juod ir v i e n b a l t ) . A r v i s u o m e t g a l i m a l i k u s i u s 62 laukelius u d e n g t i 31 d o m i n o k a u l i u k u ? P a s i r o d o , v i s u o m e t .
A r y r a p a p r a s t a s i o t e i g i n i o r o d y m a s ? S u p r a n t a m a , galtume paprastai perrinkti visas skirting spalv kvadrat
poras, t a i a u toks s p r e n d i m a s b t keblus. P u i k r o d y m
rado m a t e m a t i k a s Gomoris. a c h m a t lentoje n u b r k i m e
i t i s i n s l i n i j a s sienas t a i p , k a i p p a r o d y t a 115 pa* Zr. knygos MaTeMaTHiecKHe h pa3Bjie i iemifl
3 skyriaus 3 u d a v i n .

115 pav. G o m o r i o teoremos apie d o m i n o ir achmat lent rodymas

veiksle. L a b i r i n t e t a r p s i e n j u o d i ir b a l t i l a u k e l i a i kaitaliojasi k a i p dviej s p a l v k a r o l i u k v r i n y j e ( p a y m s i me, k a d s i l a s " , a n t k u r i o s u v e r t i " m s l a u k e l i a i , ud a r a s , t. y. m a r r u t a s , k u r i u o g a l i m a a p e i t i v i s labirint, y r a u d a r a k r e i v ) . K o k i u s d u s k i r t i n g o s s p a l v o s kvadr a t u s b e i p j a u t u m e i lentos, m s v r i n y s " i l a n g e l i
nutrks: ipjovus gretimus labirinto langelius, vienoje
v i e t o j e ir p r i e i n g u a t v e j u d v i e j o s e vietose. K i e k v i e n
v r i n i o a t k a r p s u d a r y s l y g i n i s l a n g e l i s k a i i u s . Vadinasi, j a s ( d r a u g e ir v i s l e n t ) g a l i m a v i s i k a i u k l o t i
domino kauliukais.
N e m a i a u d o m u s ir k i t a s u d a v i n y s . T a r k i m e , j o g
a c h m a t l e n t o j e l a n g e l i u s i p j o v m e t a i p , k a d k i t o j e dalyje n e t e l p a n vienas d o m i n o k a u l i u k a s . K o k m a i a u s i
s k a i i l a n g e l i reikia p a a l i n t i , k a d a n t kitos l e n t o s dalies n e b t g a l i m a p a k l o t i n v i e n o d o m i n o k a u l i u k o (kaul i u k g a l i m a p a k l o t i , j e i g u j i s u d e n g s d u v e r t i k a l i u s arba h o r i z o n t a l i u s g r e t i m u s l a n g e l i u s ) ? N e s u n k u m a t y t i ,
k a d i lentos reikia i p j a u t i 32 v i e n o s s p a l v o s l a n g e l i u s .
U d a v i n y s d a r o s i k u r kas s u d t i n g e s n i s , v i e t o j e d o m i n o
p a m u s v i e n i p o l i o m i n o f i g r * ( p r i m i n s i m e , j o g
* Zr. pirmosios knygos 12 ir 46 skyrius..

116 pav. Graikiko kryiaus formos pentamino udavinys

p o l i o m i n o f i g r o s s u d a r y t o s i a c h m a t lentos l a n g e l i ,
k u r i k i e k v i e n a s turi m a i a u s i a i v i e n b e n d r k r a t i n su
k o k i u n o r s k i t u l a n g e l i u ) . N e s e n i a i v a i r i u d a v i n i pas i l p o l i o m i n o i r a d j a s ir p i r m o s i o s k n y g o s a p i e aidim a u t o r i u s S . G o l o m b a s * . J i s i s p r e n d v i s tip imtinai
iki d v y l i k o s p e n t a m i n o ( f i g r a , s u d a r y t a i p e n k i langeli) poliomino udavinius. P a m u s graikiko kryiaus
formos pentamino, galima sugalvoti labai gra udavin.
T a r k i m e , j o g prasta 8 X 8 a c h m a t l e n t a p a d a r y t a i pop i e r i a u s . U t u a v u s 16 l a n g e l i t a i p , k a i p p a r o d y t a 116
p a v e i k s l e , i kitos l e n t o s d a l i e s g r a i k i k o k r y i a u s f o r m o s
p e n t a m i n o , s u p r a n t a m a , ikirpti n e b e g a l i m a . V i s dlto 16
n r a m i n i m a l u s s k a i i u s . K y l a k l a u s i m a s , koks y r a minim a l u s u t u u o t l a n g e l i s k a i i u s ( k i t a i p s a k a n t , reikia
rasti, k a m l y g u s m a i a u s i a s s k a i i u s u t u u o t l a n g e l i ,
k u r i a m e s a n t , n e g a l i m a ikirpti g r a i k i k o k r y i a u s f o r m o s
pentamino)?
N e m a i a j i p a t r a u k l u s ( k o l kas d a r n e i s p r s t a s ) k i t a s
a c h m a t l e n t o s k a r p y m o u d a v i n y s : r e i k i a n u s t a t y t i , keliais b d a i s g a l i m a s u k a r p y t i 8 x 8 l e n t d v i k o n g r u e n ias dalis, kerpant iilgai sien tarp langeli. A b i dalys
t u r i b t i v i e n o d m a t m e n ir f o r m bei s u t a p t i , u d t o s
v i e n a a n t kitos. S u d a v i n p i r m a s i s i k l H e n r i s E . D j u denis. J o o d i a i s t a r i a n t , u d a v i n y s p r i m e n a e : i ko* S. G o l o m b .

Polyominoes. N. Y., 1965.

117 pav. ei 4 X 4 lentos sukarpymo j dvi vienodo dydio ir vienodos formos dalis bdai

kios p u s s j b a n d y s i veikti, b t i n a i p a p u l s i a n t spygl i o " k o k i o s n o r s k l i t i e s . P a t s D j u d e n i s n e s u g e b j o sudaryti pilno sprendini srao.

2 X 2 l e n t , a i k u , perkirpti d v i v i e n o d a s d a l i s g a l i m a
tik v i e n u b d u . 3 x 3 l e n t o s i v i s o n e g a l i m a perkirpti d v i
v i e n o d a s d a l i s ( n e s j i s u d a r y t a i n e l y g i n i o l a n g e l i skai i a u s ) , bet j e i g u l a i k y s i m e , k a d c e n t r i n i o l a n g e l i o n r a ,
3 X 3 l e n t ( s u skyle centre) v l b u s g a l i m a p e r k i r p t i d v i
vienodas dalis tik vienu vieninteliu bdu.
Nustatyti sprendini skaii 4X4 lentai ne taip j a u
p a p r a s t a , t a i a u , t r u p u t p a g a l v o j u s , d a r o s i a i k u , k a d perkirpti j d v i v i e n o d a s d a l i s g a l i m a t i k eiais b d a i s
(117 p a v . ) . K i e k v i e n u a t v e j u l e n t (ir j o s d a l i s ) g a l i m a
p a s u k t i ir g a u t i j o s v e i d r o d i n a t s p i n d , bet t a i p g a u n a m i
v a r i a n t a i n e l a i k o m i s k i r t i n g a i s n u o t 6 rast sprendin i . D j u d e n i s s u g e b j o r o d y t i , k a d 5 x 5 ( s u skyle centrin i a m e l a n g e l y j e ) lenta g a l b t i s u k a r p y t a v i e n o d a s dalis 15 s k i r t i n g b d , o 6 X 6 l e n t a net 225 b d a i s ! T u o
jis ir b a i g . E S M n e s u n k i a i isprst a n a l o g i k u s u d a v i n i u s 7 X 7 ir 8 X 8 l e n t a i , t a i a u , kiek i n o m a , t u o d a r niekas n e s i d o m j o .
^
U d a v i n , g l a u d i a i s u s i j u s su a u k i a u m i n t u , pas i l H . G r o s m a n a s . K v a d r a t i n a c h m a t l e n t reikia
16. Matematika laisvalaikiu

241

s u k a r p y t i k e t u r i a s v i e n o d o s f o r m o s ir d y d i o d a l i s . 2 X 2
l e n t , t a i p p a t k a i p ir 3 X 3 l e n t s u skyle c e n t r i n i a m e
l a n g e l y j e , g a l i m a k e t v i r i u o t i " -tik v i e n i n t e l i u b d u . K
g a l i m a p a s a k y t i a p i e 4 X 4 l e n t ? K e l i a i s i e s m s skirt i n g a i s b d a i s (t. y. n e g a u n a m a i s v i e n a s i k i t o p o s k i u
ir v e i d r o d i n i u a t s p i n d i u ) j g a l i m a s u k a r p y t i keturias
v i e n o d o s f o r m o s ir d y d i o d a l i s ? S k a i t y t o j a i b e v a r g o sud a r y s visas s u k a r p y m o schemas. D r s e s n i s k a i t y t o j a i gali p a b a n d y t i l a i m , s p r s d a m i a n a l o g i k u d a v i n 5 x 5
l e n t a i su skyle centre. J i e m s p r a n e a m e , k a d s p r e n d i n i
s k a i i u s i u o a t v e j u l y g u s 7. ( B e t k u r i l y g i n s e i l s *
k v a d r a t i n ir bet k u r i n e l y g i n s eils k v a d r a t i n l e n t
su skyle c e n t r i n i a m e l a n g e l y j e v i s a d a g a l i m a p a d a l y t i
keturias v i e n o d a s d a l i s ; t a i s u s i j su p a p r a s t u f a k t u : bet
k o k i o l y g i n i o s k a i i a u s k v a d r a t a s d a l i j a s i i 4 be liekanos, o bet k o k i o n e l y g i n i o s k a i i a u s k v a d r a t a s , d a l i j a m a s
i 4, d u o d a l i e k a n 1.) N e t 6 x 6 l e n t o s k e t v i r i a v i m o "
u d a v i n nesunku ianalizuoti be E S M , nors iuo atveju
s p r e n d i n i s k a i i u s i a u g o i k i 37. K a i p ir u d a v i n y j e a p i e
l e n t o s , d a l i j i m 2 l y g i a s d a l i s , 7 X 7 ir 8 X 8 l e n t ketvir i a v i m o u d a v i n i s p r e n d i n i a i n e i n o m i , n o r s g a l i m a s dalykas, kas n o r s , s u d a r s t o b u l e s n p r o g r a m E S M , j a u
rado juos.
A b u u d a v i n i a i a p i e k v a d r a t i n i a c h m a t l e n t dal i j i m 2 ir 4 v i e n o d a s d a l i s t u r i e r d v i n i u s ( t r i m a i u s )
a n a l o g u s . E r d v i n i u d a v i n i a n a l i z y m i a i sudtingesn. S u n k u m a i p r a s i d e d a n u o 222 k u b o . D a u g e l i s galv o j a , k a d tok, girdi, k u b d v i v i e n o d a s d a l i s g a l i m a
p e r p j a u t i t i k v i e n i n t e l i u b d u ( p j v i s t u r i eiti t i k ploktumomis, atskirianiomis kubinius langelius" vien n u o
k i t o ) , o i t i k r j 2X2X2 k u b d v i v i e n o d a s d a l i s galima perpjauti trimis bdais. (Ar sivaizduojate juos?)
keturias vienodas dalis 2 2 2 kub g a l i m a supjaustyti
d v i e m b d a i s . A p i e 4X4X4 k u b n i e k o n e i n o m e (nei apie
p j a u s t y m o d v i dalis u d a v i n , nei apie ketviriavim").
sivaizduokime, k a d m s achmat lentoje pasirod
k a k o k i o s f i g r o s , ir m u m s a t s i v e r s n a u j o s b e r i b s galimybs konstruoti patraukliausius
galvoskius. Imkime,
p a v y z d i u i , n eils l e n t ( p r i m i n s i m e , j o g l e n t o s eile vadin a m e skaii.langeli, isidsiusi pagal jos kratin).
* Kvadratins
achmat lentos eile autorius
vadina
langeli,
isidsiusi iilgai lentos krato, skaii. Vert. rus k. pastaba.

K a m lygus m a k s i m a l u s skaiius valdovi, kurias lentoje

g a l i m a i d s t y t i t a i p , k a d jos n e a t a k u o t v i e n a k i t o s ? Kad a n g i v a l d o v g a l i eiti per bet k u r l a n g e l i s k a i i hor i z o n t a l i a i , v e r t i k a l i a i ir s t r i a i , u d a v i n g a l i m a suformuluoti kitaip: kam lygus maksimalus skaiius figr,
i d s t y t a c h m a t l e n t o j e taip,, k a d j o k i o s d v i f i g r o s
n e s t o v t nei v i e n o j e h o r i z o n t a l j e , nei v i e n o j e vertikalje, nei v i e n o j e s t r i a i n j e . N e s u n k u pastebti, k a d maks i m a l u s f i g r s k a i i u s n e g a l i viryti l e n t o s eils, [rodyta, k a d n eils lentoje, k a i n > 3 , g a j i m a i d s t y t i n v i e n a
kitos n e a t a k u o j a n i a s v a l d o v e s .
N e l a i k a n t n a u j a i s t f i g r i s i d s t y m , k u r i e v i e n a s
i kito g a u n a m i lentos p o s k i u a r b a v e i d r o d i n i u atspind i u , 4X4 l e n t o j e v a l d o v e s g a l i m a i d s t y t i v i e n i n t e l i u
b d u , 5 x 5 l e n t o j e d v i e m b d a i s ir 6 x 6 l e n t o j e vien i n t e l i u b d u . ( S k a i t y t o j a s p a t s g a l i p a m g i n t i rasti t u o s
s p r e n d i n i u s . ) 7 X 7 l e n t o j e b u s j a u ei s p r e n d i n i a i , 8X8
l e n t o j e d v y l i k a , 9 x 9 l e n t o j e k e t u r i a s d e i m t ei, ir
10X10 l e n t o j e d e v y n i a s d e i m t du. ( F o r m u l , p a g a l kuri b t g a l i m a rasti t a i k i a i s u g y v e n a n i " v a l d o v i skaii n eils lentoje, n e i n o m a . ) J e i g u l e n t o s eil n nesid a l i j a i 2 a r b a 3, tai n s p r e n d i n i g a l i m a p r i d e n g t i vien k i t u t a i p , k a d v a l d o v s u i m s v i s u s lentos l a n g e l i u s .
P a v y z d i u i , 5 x 5 l e n t o j e g a l i m a s u s t a t y t i 25 v a l d o v e s (po
5 s k i r t i n g p e n k i s p a l v v a d o v e s ) t a i p , k a d j o k i o s dvi
tos p a i o s s p a l v o s v a l d o v s n e a t a k u o t , viena kitos.
D v y l i k a p a g r i n d i n i ( n e g a u n a m v i e n a i kitos pas u k a n t ar a t s p i n d i n t l e n t ) v a l d o v i i d s t y m o s c h e m
s t a n d a r t i n j e 8X8 a c h m a t l e n t o j e p a r o d y t a 118 paveiksle. A t u o n i v a l d o v i U d a v i n i u i isprsti y r a n e m a a i lit e r a t r o s . P i r m a s i s u d a v i n ikl 1848 m e t a i s M a k s a s
Becelis. D v y l i k a p a g r i n d i n i s p r e n d i n i 1850 m e t a i s paskelb F r a n c a s N a u k a s . r o d y t i , k a d t a i s d v y l i k a sprendim i n a u d o t o s visos g a l i m y b s , v i s d l t o n e l e n g v a . Tai
1874 m e t a i s , r e m d a m a s i s d e t e r m i n a n t t e o r i j a , s u g e b j o
p a d a r y t i a n g l m a t e m a t i k a s D . U . L. G l e e r i s .
P a s u k a n t ir a t s p i n d i n t l e n t , k i e k v i e n a s i v i e n u o l i k o s
p a g r i n d i n i sprendini generuoja kitus septynis. Iimtis
tik d e i m t a s i s s p r e n d i n y s : jis s i m e t r i k a s , todl generuoj a tik tris k i t u s s p r e n d i n i u s . T a i g i i v i s o yra devyniasdeimt du u d a v i n i o apie atuonias valdoves sprendiniai.
D e i m t a s i s , p a g r i n d i n i s s p r e n d i n y s v i e n i n t e l i s , kuriam e c e n t r i n j e "lentos d a l y j e (4X4 k v a d r a t e ) n r a valdo-

10
118 pav. Dvylika

12

11
klasikinio udavinio
sprendini

apie

atuonias valdoves

v i . D e i m t a s i s ir p i r m a s i s s p r e n d i n y s t u r i v i e n b e n d r
s a v y b : ir v i e n a m e , ir k i t a m e n r a v a l d o v i p a g r i n d i n s e
s t r i a i n s e . d o m i a u s i a s yra s e p t i n t a s i s s p r e n d i n y s : jame nerasime trij valdovi (tursime
galvoje
langeli, k u r i u o s e stovi v a l d o v s , c e n t r u s ) , e s a n i v i e n o j e tiesje. S k a i t y t o j a s g a l i p a t i k r i n t i t e i g i n , k i t s p r e n d i n i
s c h e m o s e n u b r d a m a s tieses, k u r i o s e y r a trys ar keturios v a l d o v s . ( S i u o a t v e j u tiess b u s n e tik l e n t o s stri a i n s . ) K a r t k a r t m i s k o k s n o r s g a l v o s k i m g j a s paskelbia, k a d j a m , girdi, p a s i s e k rasti d a r v i e n u d a v i n i o
apie a t u o n i a s v a l d o v e s s p r e n d i n , k u r i a m e , t a i p p a t k a i p
ir s e p t i n t a j a m e s p r e n d i n y j e , n e r a s i m e t r i j v a l d o v i , idstyt v i e n o j e tiesje. A t i d i a i p a n a g r i n j u s , p a s i r o d o ,
k a d n a u j a s i s " s p r e n d i n y s g a u n a m a s i 7 s p r e n d i n i o , atit i n k a m a i p a s u k u s ar a t s p i n d j u s l e n t . R e i k i a p r i d u r t i ,
k a d k a r t a i s t e n k a igirsti t v i r t i n a n t , j o g u d a v i n y s a p i e
atuonias valdoves neturi sprendinio, pagal kur viena
v a l d o v s t o v t lentos k a m p e . K a i p m a t y t i i 118 paveikslo, e g z i s t u o j a net d u s p r e n d i n i a i (5 ir 11), k u r i u o s e
v i e n a v a l d o v i stovi k a m p i n i a m e l a n g e l y j e . A b u sprendin i a i t u r i d a r v i e n d o m i s a v y b : v i e n a v a l d o v i stovi
k e t v i r t a j a m e i a p a i o s k a i r s lentos p u s s l a n g e l y j e .
S u p r a n t a m a , g a l i m a i m t i ne tik v a l d o v e s . L a b a i d o m i
u d a v i n i g a l i m a s u g a l v o t i ir k i t o m s f i g r o m s . I m k i m e ,
p a v y z d i u i , b o k t u s , n eils l e n t o j e , t a i p p a t k a i p ir vald o v i a t v e j u , g a l i m a idstyti ne d a u g i a u k a i p n v i e n a s
kito n e a t a k u o j a n i u s b o k t u s . P r i e i n g u a t v e j u , k o k i e n o r s
du b o k t a i p a s i r o d y t es idstyti toje p a i o j e v e r t i k a l j e
a r b a toje p a i o j e h o r i z o n t a l j e . U n i v e r s a l u s m e t o d a s , kuriuo remiantis, g a l i m a isprsti u d a v i n apie vienas kit
n e a t a k u o j a n i u s b o k t u s bet k o k i o s eils lentoje, yra bqkt i r i k i a v i m a s i i l g a i p a g r i n d i n s s t r i a i n s , n eils lentoje g a l i m i n ! (n! reikia f a k t o r i a l , tai y r a 1-2-3... ( n
1) n ) s p r e n d i n i a i , t a i a u a t r i n k t i tuos, k u r i e g a u n a m i
v i e n a s i k i t o p a s u k a n t ir a t s p i n d i n t l e n t , t a i p s u n k u , k a d
i e s m s s k i r t i n g s p r e n d i n i s k a i i u s n e n u s t a t y t a s n e t
s t a n d a r t i n e i 8 X 8 lentai.
Analogikas u d a v i n y s apie vienas kit neatakuojani r i k i i d s t y m n eils l e n t o j e t u r i 2n--2 s p r e n d i n i u s .
r o d y m u i p a s t e b s i m e , k a d s t r i a i n i , e i n a n i v i e n a krypt i m i , s k a i i u s l y g u s 2n 1. I j d v i s t r i a i n s t u r i tik
po vien ( k a m p i n ) langel. Si v i e n a l a n g i striaini
r i k i a i n e g a l i u i m t i t u o p a i u m e t u , nes p r i e i n g u a t v e j u

jie a t a k u o j a vienas kit p a g r i n d i n m i s striainmis, jung i a n i o m i s tuos k a m p i n i u s langelius. V a d i n a s i , maksimalus skaiius riki, kuriuos g a l i m a idstyti lentoje taip,
k a d n e a t a k u o t v i e n a s kito, l y g u s 2 n 2. r a i form u l n = 8, g a u n a m e , j o g s t a n d a r t i n j e 8 X 8 l e n t o j e m a k s i m a l u s vienas kito neatakuojani riki skaiius lygus
14. D j u d e n i s p a r o d , k a d i u o s 14 r i k i g a l i m a i d s t y t i
36 i e s m s s k i r t i n g a i s b d a i s . B e n d r a s u d a v i n i o a p i e
v i e n a s k i t o n e a t a k u o j a n i r i k i i d s t y m n eils l e n t o j e
s p r e n d i n i s k a i i u s 2 n , t a i a u , t a i p p a t k a i p ir u d a v i n y je a p i e b o k t u s , s u n k u n u r o d y t i , kokie s p r e n d i n i a i i.esm s s k i r t i n g i , o k o k i e g a u n a m i v i e n a s i kito, p a s u k a n t ar
a t s p i n d i n t l e n t . M a k s i m a l a u s n e s i p y k s t a n i " r i k i skai i a u s i d s t y m o n eils l e n t o j e m e t o d a s t o k s : reikia n
r i k i idstyti l a n g e l i u o s e , e s a n i u o s e v i e n a m e l e n t o s
k r a t e , k i t u s ( j y r a n 2) i d s t y t i p r i e i n g a m e k r a t e ,
palikus laisvus kampinius langelius.
M a k s i m a l u s skaiius karali, neatakuojani vienas
kito, l y g u s

l y g i n s eils lentai ir

nelygins

eils l e n t a i . V i e n a k a r a l i i d s t y m o s c h e m a g a u n a m a ,
idsius juos kvadratins gardels m a z g u o s e taip, k a d
v i e n a s n u o . k i t o b t n u t o l per l a n g e l . N u s t a t y t i , keliais skirtingais bdais lentoje gali bti idstytas
m a k s i m a l u s s k a i i u s v i e n a s kito n e a t a k u o j a n i k a r a l i ,
l a b a i s u n k u . S u d a v i n n e s e n i a i i s p r e n d K- F a b e l i s ir
H . E . K e m p a S i * & X 8 l e n t o j e , s k a i t a n t ir s p r e n d i n i u s , g a u tus, p a s u k a n t bei a t s p i n d i n t l e n t , g a l i m a s 281 571 sprendinys.
i r g d l keistok u o l i D j u d e n i s v a d i n o p a n i e k o s
v e r t u a c h m a t lentos j u o k d a r i u . " V i e n a s k i t o n e a t a k u o j a n i i r g i d s t y m o u d a v i n , m a t y t , l e n g v i a u analiz u o t i , n e g u a n a l o g i k u d a v i n k i t o m s a c h m a t figr o m s . K a m l y g u s d i d i a u s i a s s k a i i u s i r g , k u r i u o s standartinje 8 x 8 a c h m a t lentoje g a l i m a idstyti taip, k a d
n e b t n vienos vienas kit atakuojani irg poros?
K e l i a i s i e s m s s k i r t i n g a i s b d a i s g a l i m a isprsti
udavin?

*E. B o n s d o r f ,
Zahk Dusseldorf, 1966.

K-

Fabel,

I.

Riihimaa.

Schach und

ATSAKYMAI
U d a v i n y s apie a c h m a t lent d a l i j i m j d v i ir keturias l y g a u s d y d i o ir v i e n o d o s f o r m o s d a l i s s u a d i n o
d a u g e l i o s k a i t y t o j v a i z d u o t . V i e n i j p a t i k r i n o , ar teis i n g a s D j u d e n i o n u r o d y t a s rezultatas 255, r e i k i s 6 eils lentos d a l i j i m o d v i lygias (ir d y d i u , ir f o r m a ) d a l i s
v a r i a n t skaii. Kiti s u d a r p r o g r a m a s ir, E S M padedami, g a v o a t s a k y m u s 7 ir 8 eils l e n t o m s . 7 eils l e n t o m s
g a u t i 1897 s p r e n d i n i a i , 8 eils 92 263 s p r e n d i n i a i . Vl i a u b u v o rasti ir 9 eils lentos d a l i j i m o d v i l y g i a s d a l i s
s p r e n d i n i a i . J g a u t a 1 972 653. S r e z u l t a t E S M g a v o
per 22 m i n u t e s .
Vienas p r o g r a m s u d a r i n t o j p r a n e a u t o r i u i , k a d
jo p r o g r a m a b u v u s i p a g r s t a tokiu s a m p r o t a v i m u : l i n i j a ,
d a l i j a n t i l e n t d v i l y g i a s dalis, b t i n a i turi eiti per lentos c e n t r , k u r i s p a i l i n i j d a l i j a d v i l y g i a s d a l i s ; a b i
l i n i j o s d a l y s turi b t i isidsiusios s i m e t r i k a i centro atvilgiu. Mainos, veikianios pagal m s
program,
v e i k s m a i p r i m e n a v e i k s m u s pels, k u r i m g i n a itrkti
i labirinto, ra j i s . J i v i s a d a p r a d e d a i lentos centro.
K i e k v i e n a s j i m a s reikia v i e n l a n g e l i o k r a t i n s i l g i o
i n g s n , be to, m a i n a vis l a i k d a r o p o s k dein. Pat a i k i u s i j a u n u e i t kelio a t k a r p , m a i n a a t s i t r a u k i a per
v i e n i n g s n , 90 k a m p u p a s i s u k a k a i r n ir v a i u o j a toliau. P a s i e k u s i lentos k r a t , j i s i m e n a g a u t j s p r e n d i n ,
paskui vl per i n g s n a t s i t r a u k i a , p a s u k a
kairn
ir t. t. Taip j i r a n d a v i s u s g a l i m u s s p r e n d i n i u s . R e z u l t a t a i
a t s p a u s d i n a m i , k a i m a i n a r a n d a ties keli n u o lentos
centro iki k r a t o p i r m o j o i n g s n i o k r y p t i m i " .
Tokio t i p o p r o g r a m a g a l i b t i t a i k o m a t i k l y g i n s eils l e n t o m s . S u d a r y t i p r o g r a m n e l y g i n s eils l e n t o m s
su skyle c e n t r i n i a m e l a n g e l y j e k u r kas s u n k i a u .
D a u g e l skaitytoj s u d o m i n o a t u o n i v a l d o v i udav i n y s j o istorija, a p i b e n d r i n i m a i , v a i r i o s d o m i o s detals. I visos i a m u d a v i n i u i skirtos l i t e r a t r o s isamiausiu l a i k y t i n a s A r e n s o * darbas. J a m e p a t e i k t i pagrindiniai
s p r e n d i n i a i v i s eili iki 13 l e n t o m s . B e n d r a s s p r e n d i n i
skaiius i n o m a s ir a u k t e s n i eili l e n t o m s , t a i a u j e i g u
A.
A h r e n s. Mathematische
zig, 1910, B d . 1, Kap. 9.

Unterhaltungen

und

Spiele

Leip-

p a g r i n d i n i s p r e n d i n i 14 eils lentai s k a i i kas n o r s ir

r a d o , a u t o r i u s a p i e s k a i i d a r n i e k o n e i n o .
V i e n a s s k a i t y t o j a t k r e i p m a n o d m e s p a p r a s t ir
p u i k r o d y m , k a d p a g r i n d i n i a i a t u o n i v a l d o v i ud a v i n i o 8 eils l e n t o j e s p r e n d i n i a i (i 12 s p r e n d i n i , pav a i z d u o t 118 p a v . ) n e g a l i b t i u d t i v i e n a s a n t kito
taip, kad udengt
v i s u s 64 l a n g e l i u s . S i o r o d y m o
(1914 m . ) a u t o r i u s yra F. G o s e t a s . R e i k i a n u b r a i y t i
8 X 8 l e n t , u t u u o t i p o k e t u r i s l a n g e l i u s v i d u r y j e eilu i , p r i s i g l a u d u s i prie k r a t , ir k e t u r i s 6 x 6 lentos,
e s a n i o s d i d i o s i o s lentos centre, k a m p i n i u s l a n g e l i u s . Id s t l e n t o j e 8 v a l d o v e s p a g a l bet k u r i i 12 p a g r i n d i ni schem, pamatysime, kad maiausiai 3 valdovs yra
utuuotuose langeliuose. Jeigu bt galima udti vien
a n t k i t o d a u g i a u k a i p eis u d a v i n i o a p i e a t u o n i a s vald o v e s s p r e n d i n i u s , tas r e i k t , j o g u t u u o t u o s e langel i u o s e ( k u r i i v i s o 20) t u r t b t i m a i a u s i a i 21 valdov, ir k i e k v i e n a s t o v t s a v o l a n g e l y j e . G a u t a s i s priet a r a v i m a s rodo, kad udti p a g r i n d i n i u s
udavinio
a p i e a t u o n i a s v a l d o v e s s p r e n d i n i u s v i e n a n t kito t a i p ,
k a d n e l i k t n v i e n o t u i o lentos l a n g e l i o , n e g a l i m a .
d o m u s u d a v i n i o apie atuonias valdoves variantas
g a u n a m a s tuo atveju, jeigu, tarkime, kiekviena valdov
d a r y s j i m u s ne tik k a i p b o k t a s ir k a i p rikis (trad i c i k a i ) , bet ir k a i p irgas. A r g a l i m a n s u p e r v a l d o v i "
i d s t y t i n X n l e n t o j e t a i p , k a d jos n e a t a k u o t v i e n a kitos? N e s u n k u r o d y t i , k a d is u d a v i n y s n e t u r i sprendin i o , j e i g u l e n t o s eil n e d i d e s n u 9. V i e n a s s k a i t y t o j a s
i n a g r i n j o 92 u d a v i n i o a p i e v a l d o v e s 10 eils" l e n t o j e
s p r e n d i n i u s ir p a d a r i v a d , k a d tik v i e n u a t v e j u v i s a s
10 v a l d o v i g a l i m a l a i k y t i s u p e r v a l d o v m i s " . S u n i k a l
a t v e j p a l i e k a m e rasti p a i a m s k a i t y t o j u i .
U d a v i n i o apie vienas kito n e a t a k u o j a n i u s boktus
sprendinius rado du skaitytojai. Be E S M p a g a l b o s jie
r a d o 5 282 p a g r i n d i n i u s s p r e n d i n i u s 7 eils l e n t o j e ir
46 066 8 eils lentoje. V i e n a s j p r a n e , k a d 9 eils
l e n t o j e g a l i m i 456 454 s p r e n d i n i a i , t a i a u is r e z u l t a t a s
iki iol d a r n e p a s i t v i r t i n o . P a g r i n d i n i s p r e n d i n i s k a i i u s
l e n t o s e n u o 2 iki 7 eils a t i t i n k a m a i s u d a r o 2, 7, 23, 115,
694.
K a d i 8 X 8 lentos n e b t g a l i m a ikirpti g r a i k i k o
k r y i a u s f o r m o s p e n t a m i n o , i jos r e i k i a ikirpti m a i a u siai d e i m t l a n g e l i . U d a v i n y s t u r i d a u g s p r e n d i n i . Vie-

n a s j , k u r a t r a d o V . Lionsas, p a v a i z d u o t a s 119 pa
veiksle.
4 X 4 l e n t k e t u r i a s viem
m
nodas dalis galima sukarpyti
tik penkiais bdais. Visi jie
p a r o d y t i 120 p a v e i k s l o vir u j e . P u s lentos v i r u t i n s
- p a v e i k s l o eils centre galim a pakeisti jos veidrodiniu
a t s p i n d i u , bet t a d a d v i e j
ketvirtadali negalima bus
u d t i v i e n o a n t kito, j ne119 pav. Golombo u U a v i n i o
a p v e r t u s . 5 x 5 i e n t ( s u skysprendinys
le c e n t r e ) g a l i m a p a d a l y t i
\ keturias vienodas dalis septyniais bdais. Visi j i e pavaizd u o t i 120 p a v e i k s l o a p a i o j e .

P
B i 1
B

S t a n d a r t i n j e l e n t o j e g a l i m a i d s t y t i d a u g i a u s i a 32
i r g u s t a i p , k a d j i e n e a t a k u o t v i e n a s kito: p o v i e n irg kiekviename vienos spalvos langelyje. d o m i detal
m u m s p a t e i k D . T o m p s o n a s . Keli a c h m a t i n i n k a i , susi* r i n k v i e n a m e N i u j o r k o v i e b u t y j e , u d a v i n a p i e i r g idstym nagrinjo taip audringai, k a d aistroms numaldyti viebuio tarnautojas ikviet policij.

XXII

skyrius

aidimas virvute
P a n a i a i k a i p j a p o n p o p i e r i a u s l a n k s t y m o senovs
m e n a s o r i g a m i a v u s f i g r , k u r i a s g a l i m a ilankstyti i p a p r a s t o v a r a u s p o p i e r i a u s l a p o , v a i r o v e , aidim a i virvute, a r b a k a i p j u o s v a d i n a A n g l i j o j e ir J A V , ka i l o p e l i a i " , a v s a i s m i n g ir n e p a p r a s t a i g r a i rat , k u r i u o s g a l i m a i p i n t i p a p r a s t a virvs k i l p a , vairo-

V/,

i
120 pav. 4 X 4 (viruje) ir 5 x 5 (apaioje) lentos dalijimas keturias vienodo dydio ir vienodos formos dalis

v e * . a i d i m u i reikia l a b a i p a p r a s t o i n v e n t o r i a u s : p a i m t i
m a d a u g p u s a n t r o m e t r o i l g i o v i r v u t ir s u r i t i j o s galus. G a u t j k i l p g a l i m a l a i k y t i p a p r a s t o s u d a r o s kreiv s m o d e l i u . A t l i e k a n t v i s o k i a s m a n i p u l i a c i j a s v i r v u t e , nes i k e i i a t i k virvuts i l g i s ir j o s t o p o l o g i n s s a v y b s , t o d l
a i d i m v i r v u t e g a l i m a l a i k y t i t o p o l o g i n i u a i d i m u plaija prasme.
a i d i m a i virvute skirstomi j d u p a g r i n d i n i u s tipus:
p i r m a j a m p r i k l a u s o v i s o k i e i n a r p l i o j i m a i " ir suraiioj i m a i " , a n t r a j a m v i r v i n i a i r a t a i . P i r m o j o t i p o aidim u o s e a t r o d o , j o g v i r v u t t a r y t u m a p r a i z g y t a a p i e kakok d a i k t ir n e t p e r p i n t a su j u o , t a i a u , p a t r a u k u s v i r v u t
u g a l o , j i , j s n u o s t a b a i , s t e b u k l i n g a i i s i n a r p l i o j a i Kit a m e t o p a t i e s tipo a i d i m v a r i a n t e v i r v u t n e s u p r a n t a m u b d u s u v e r i a kok n o r s d a i k t . i a i d i m y r a l a b a i
v a i r i : v i r v u t p e r k i a m a p e r v a r k o k i l p ir s u r i a m a
m a z g u , p a s k u i , v o s t i k t r u k t e l t a u g a l o , j i keistu b d u
a t s i r i a , k i l p o s , u m e s t o s a n t k a k l o , r a n k o s , k o j o s (ir net
a n t n o s i e s ) , n e s u p r a n t a m a k a i p i s i l e i d i a ir t. t. K a r t a i s
v i r v u t u m e z g a m a a n t k i e n o nors s m i l i a u s . P o keli
a i s m i n g t r i u k b e l a i s v i s i l a i s v i n a m a s . K i t u o s e fokus u o s e i l a i s v i n i m u o s e " virvut, s u d t i n g i a u s i a i a p n a r p l i o t a a p i e k a i r s r a n k o s pirtus, n e t i k t a i l e n g v a i isilaisv i n a , p a t r a u k u s j u l a i s v o j o g a l o . Y r a d a u g y b apgavikik fokus, kuriuos seniau demonstruodavo mugse,
-variant. A turiu galvoje v a d i n a m fokus su raiiu"
( a n a i s l a i k a i s , k a i v y r a i n e i o j o i l k i n e s k o j i n e s , j i s neretai b d a v o a t l i e k a m a s su k o j i n s r a i i u ) : v i r v u t pad e d a m a a n t s t a l o g a n a m a n t r i a su p e r s i k i r t i m a i s kreive,
p a g e i d a u j a n i a m s i l o m a eiti l a y b ( s u p r a n t a m a , i pin i g ) , a r s u g e b s j i s besti pirt t o k i k i l p , k u r i , pat r a u k u s v i r v u t u g a l o , s u s i s m a u g s a r b a , a t v i r k i a i , nes u s i s m a u g s . S u p r a n t a m a , i r o v a s v i s a d a p r a k i d a v o la y b a s , n e s s u k i u s , s u s i l a i n s su j u o , m o k j o l a b a i g u d r i a i
numatyti layb pasekmes savo naudai.
L a b a i p o p u l i a r u s ir toks fokusas. V i r v e l s k i l p sudkite d v i g u b tris k a r t u s i eils. Ieis n e d i d e l k i l p a i
a t u o n i virvels e i l i . P r a k i k i t e p e r j a b i e j r a n k
s m i l i u s ir p r a d k i t e k i l p s u k t i a p i e pirtus t a i p , k a i p
* Plaiau apie a i d i m j s
galite
pasiskaityti
straipsnyje
BepeBOTHhie y3opw, kuris atspausdintas urnale H a y n a h H3Hb,
1966, Nr. 7 , Vert. rus k. past.

p a r o d y t a 121 p a v e i k s l e , a. S u s t o k i t e 121 p a v e i k s l e , b, nurod y t o j e p a d t y j e ir s u s p a u s k i t e a b i e j r a n k n y k i u s ir

s m i l i u s (121 p a v . , c). P a l e n g v a n u l e i s k i t e d e i n r a n k
ir s u s p a u s k i t e n y k i ir s m i l i g a l u s , k a i p p a r o d y t a 121
p a v e i k s l e , d. A t k r e i p k i t e d m e s tai, k a d d e i n s r a n k o s
n y k t y s lieia kairs r a n k o s s m i l i , o k a i r s r a n k o s nykt y s d e i n s r a n k o s s m i l i . ( S t e n k i t s tai n e a t k r e i p t i
i r o v d m e s i o : ia ir s l y p i f o k u s o e s m ! ) L a i k y d a m i
n y k i u s p r i s p a u s t u s prie s m i l i , p a k e l k i t e d e i n s r a n k o s
n y k t ir k a i r s r a n k o s s m i l i taip, k a i p p a r o d y t a 121
p a v e i k s l e , e. K i l p a liks l a i s v a i g u l t i a n t k a i r s r a n k o s
n y k i o ir d e i n s r a n k o s s m i l i a u s . D a b a r , n e a t i t r a u k d a m i
s u j u n g t pirt, l e n g v a i n u k r a t y s i t e k i l p n u o r a n k .
P a p r a y k i t e , k a d bet k u r i s p a g e i d a u j a n t i s p a k a r t o t u
j s v e i k s m u s , ir jis s i t i k i n s , j o g tai i t i n s u n k u . D a u g u m a m o n i g a l v o j a , Kad n y k t y s lieia n y k t , o s m i l i u s
s m i l i . T a i p s u j u n g u s p i r t u s , k i l p o s t i k r a i n e m a n o m a i-

l a i s v i n t i , n e i s k t u s pirt iedo, o isksti, s u p r a n t a m a ,

n e g a l i m a . T r e n i r u o k i t s , kol i m o k s i t e f o k u s a t l i k t i skland i a i ir g r e i t a i , t u o m e t n i e k a s i i r o v n e g a l s pakartoti j s m a n i p u l i a c i j , k a d ir kiek t f o k u s demonstruotute.
V i s a i k i t a s f o k u s o t i p a s y r a i e d o n u m i m a s n u o per
j p e r k i t o s virvels k i l p o s . V i r v e l s k i l p , p r a k i t p r o
i e d , u m a u k i t e a n t a b i e j i r o v o r a n k n y k i (122
pav.). Paprasiausia ied n u m a u t i taip. Itiest kairs
r a n k o s pirt u d k i t e a n t a b i e j v i r v e l i t a k e A . D e i n e
r a n k a p a i m k i t e virvel, k u r i a r i a u j s , t a k e B ir,
p a k l j , u n e r k i t e a n t i r o v o d e i n s r a n k o s nykio ( j u m s i k a i r s ) r a t o j u d e s i u (i p r a d i save, pask u i n u o s a v s ) . P a m a u lenkite k a i r s r a n k o s s m i l i , k a d
a b i k i l p o s a t a k o s s i t e m p t . P a t r a u k i t e i e d k u o daug i a u kair. D e i n e r a n k a p a i m k i t e v i r u t i n v i r v u t iedo d e i n j e ir k i l s t e l j u n e r k i t e j a n t i r o v o dein s r a n k o s n y k i o ( k a r t r a t o j u d e s y s t u r i b t i atvirkias p i r m a j a m : i p r a d i n u o savs, p a s k u i s a v e ) .
S u s t o k i t e ir p a p r a y k i t e i r o v s t i p r i a i
suspausti
a b i e j r a n k n y k i ir s m i l i g a l u s , k a d k i l p a n e g a l t
n u s m u k t i . " P a i m k i t e i e d d e i n e r a n k a ir p a p r a y k i t e
i r o v , j u m s s u s k a i i a v u s iki t r i j " , isksti r a n k a s .
S u k o m a n d a v t r y s ! " , i t r a u k i t e kairs r a n k o s s m i l i i
k i l p o s . i e d a s liks j s d e i n j e r a n k o j e , o v i r v i n k i l p a
a n t i r o v pirt. ( K a d s u s t i p r i n t u t e s p d , p a s t u m k i t e
i e d dein. T u o m e t i r o v u i atrodys, j o g i e d a s nusim a u n a n u o k i l p o s prie k a i r s r a n k o s n y k i o , kur, k a i p
jis tvirtai i n o , k i l p a n i e k a i p n e g a l i n u s m u k t i . ) S i s fokusas y p a p a t i n k a v a i k a m s , nes jis l a b a i p a p r a s t a s , ir jie
g a l i be v a r g o d e m o n s t r u o t i j s a v o d r a u g a m s .
I m o k f o k u s , p a b a n d y k i t e g u d r e s n j o v a r i a n t ,
k a i a n t v i r v u t s u n e r i a m i trys i e d a i , o n u i m a m a s tik

123 pav. Kaip, neperpjovus virvuts,

ilaisvinti irkles

vienas v i d u r i n i s . F o k u s a s p r a d e d a m a s t a i p p a t , k a i p ir in a g r i n t u o j u atveju: a n t irovo deins rankos nykio

u m e t a m a k i l p a . P a s k u i d u i e d a i p a s t u m i a m i j kair, o
v i e n a s d e i n , prie i r o v o kairs r a n k o s n y k i o . Pa m v i r u t i n v i r v u t i d e i n s n u o d v i e j i e d , p r i e
u n e r d a m i a n t i r o v o d e i n s r a n k o s n y k i o , perkikite j p e r p i r m j i e d . T u o m e t d e i n e r a n k a p a i m k i t e
v i d u r i n i e d ir b a i k i t e f o k u s t a i p , k a i p p i r m a . Vidurinis iedas liks js rankose. A r sugebsite savarankikai
s u g a l v o t i sek o p e r a c i j , k u r i a s a t l i k u s , i e d a s v l atsidurt a n t virvuts tarp a n t jos j a u kabjusi ied?
123 p a v e i k s l e fokusas a p i e d a i k t o i l a i s v i n i m " pav a i z d u o t a s k a i p g a l v o s k i s . P r i r i k i t e irkles prie v i e n o
virvuts g a l o t a i p , k a i p p a r o d y t a p a v e i k s l e , o k i t virvuts g a l p r i r i k i t e p r i e kds atkalts. R e i k i a i l a i s v i n t i "
irkles, n e p e r k i r p u s v i r v u t s ir n e a t r i u s j o s n u o k d s
atkalts. i s g a l v o s k i s l a b a i p a p r a s t a s , t a d skelbti j o
atsakymo neverta, nors daugeliui jis atrodys sunkus.
T u r i n t v i r v u t s k i l p ir m o n e t , g a l i m a a i s t i ir tok
s u g a v i m a i s " ir il a i s v i m m a i s " p a g r s t a i d i m ( v a r g u
ar s k a i t y t o j a s k n o r s apie j i n o , n e s a v i s a i n e s e n i a i
j s u g a l v o j a u ) . M o n e t a s k i a u s i a i d e d a m a a n t stalo. Zaid i a n t y s i s i m a k i l p u m a z g o ir l a i k o j v i r s t a l o t a i p ,
k a d j i n u k a r u s i liest m o n e t , p a s k u i p a l e i d i a m a z g .
V i r v u t k r e n t a , s u d a r y d a m a c h a o t i k k i l p r e z g i n . 2ai-

d i a n t y s i s n u i r i bet k u r m o n e t o s t a k ir, p a m s piet u k , j o s m a i g a l v e d a per k i l p r e z g i n iki s i d m t o

tako. Vienoje rankoje l a i k y d a m a s pietuk ( s m a i g a l y s
kietai p r i s p a u s t a s prie m o n e t o s ) , kita r a n k a a i d i a n t y s i s
i m a v i r v u t u m a z g e l i o ir t r a u k i a j al. L a b a i tiktina, kad virvut usikabins u pietuko smaigalio. Jeigu
v i r v u t apie p i e t u k o s m a i g a l a p s i v y n i o j u s i v i e n k a r t ,
aidjas g a u n a 1 tak. U kiekvien p a p i l d o m apvij
j i s g a u n a d a r p o t a k ( p a v y z d i u i , j e i g u v i r v u t apsivyn i o j u s i a p i e p i e t u k tris k a r t u s , a i d i a n t y s i s g a u n a 3
takus). Jeigu virvut visai u pietuko neusikabinusi,
aidiantys praranda penkis takus. a i d i a m a paeiliui.
L a i m i tas, k u r i s p i r m a s i s s u r e n k a 30 t a k .
A n t r a j a m t a i p p a t g a u s i a m a i d i m v i r v u t e t i p u i prik l a u s o v a i r s r a t a i ir f i g r o s , k u r i a s g a l i m a i p i n t i i
virvuts kilpos, unertos ant abiej rank. Virvelini rat
pynimo menas buvo labai paplits daugelio civilizacij
v y s t y m o s i p r a d i n i a m e etape. V i r v e l i n i a i r a t a i b u v o vien a p a g r i n d i n i p r a m o g d a u g e l y j e e s k i m k a r t (tiesa,
v i e t o j e v i r v u t s jie n a u d o j o e l n i s a u s g y s l e s . a r b a d i r u s ,
i p j a u t u s i k o t i k o o d o s ) . G a n a ivystytas v i r v e l i n i r a t
m e n a s t a r p S i a u r s A m e r i k o s i n d n ir A u s t r a l i j o s abor i g e n , N a u j o s i o s Z e l a n d i j o s , K a r o l i n , H a v a j ir M a r a l s a l , F i l i p i n , N a u j o s i o s G v i n j o s i a b u v i . P e r d a u g e l
i m t m e i v i r v e l i n i r a t p y n i m o m e n a s iose t a u t o s e
( y p a e s k i m ) t a i p i t o b u l j o , k a d g a l t s k m i n g a i var y t i s su f i g r i l a n k s t y m o i p o p i e r i a u s m e n u , p a p l i t u siu R y t a l y s e ir I s p a n i j o j e . B u v o s u g a l v o t a t k s t a n i a i
r a t . K a i k u r i e i j p a s i r o d es t o k i e s u d t i n g i ( a p i e
j u o s g a l i m e sprsti i p i e i n i , k u r i u o s a t l i k o p i r m i e j i
t y r i n t o j a i a n t r o p o l o g a i ) , j o g iki iol d a r n e i a i k i n t a , pag a l k o k i o p e r a c i j sek b t g a l i m a a n t p i r t " g a u t i
tuos ratus. Pirmyki geni meistrai pyn savo ratus
n e p a p r a s t a i g r e i t a i , d a n i a u s i a i tik r a n k p i r t a i s ( n o r s
k a r t a i s p r i r e i k d a v o d a n t ir k o j p i r t ) . B e to, n e r e t a i dem o n s t r a v i m p a p i l d y d a v o k o k i a n o r s d a i n a ar d o m i o s
istorijos pasakojimas.
V i r v e l i n i a i r a t a i p a p r a s t a i b u v o v a d i n a m i p a g a l pan a u m t u o s d a i k t u s , k u r i u o s jie p r i m i n d a v o . D a u g u m a
t r e a l i s t i n i " f i g r p a s i r o d o p i n a n t : t a r p a b i e j r a n k
d e l n n e t i k t a i b l y k s t e l i a i b o z i g z a g a s , ltai leidiasi
s a u l , m e d ropiasi b e r n i u k a s , i s i i o j a ir u s i i a u p i a
b u r n a , u o l i u o j a irgas, r a i t o s i g y v a t , n e i n i a k i e n o

p a l e i s t a ietis skrieja p i r m y n ir a t g a l , ltai l a p u s l e n k a vikras, b a n d a n t s u g a u t i m u s d v i e m r a n k o m i s , j i d i n g s t a ir

t. t. N e t statiki p a v e i k s l a i .i v i r v u t s n e r e t a i b n a kupini gilaus realizmo. P a v y z d i u i , paveiksle, vaizduojan i a m e d r u g e l , v i e n a v i r v e l i s u s u k t a spirale, s u d a r y d a m a
drugelio straubliuk.
T r a d i c i n i s k a i l o p e l i s " v i e n i n t e l i s v i r v e l i n s kilpos v a i k a i d i m a s , p l a i a i p a p l i t s A n g l i j o j e ir J A V , pris k i r i a m a s d o m i a i a i d i m v i r v u t e r i a i ; a i s t i b t i n a i turi du p a r t n e r i a i . V i r v u t p a e i l i u i k e l i a u j a i v i e n r a n k
kitas, ir k i e k v i e n o p e r d a v i m o m e t u g i m s t a n a u j a s r a t a s .
Antrojo pasaulinio karo metu J A V armijos kareiviams,
d i s l o k u o t i e m s D i d i o j o v a n d e n y n o salose, b u v o rekomend u o j a m a t u r t i k i e n j e v i r v u t s k i l p ir, p a s t e b j u s tartin iabuv, pradti aisti kai lopel". Instrukcijos
a u t o r i a i t v i r t i n o , k a d i a b u v i a i , n e g a l d a m i atsispirti pagundai, taip pat sijungs aidim.
Literatros apie virvelinius ratus, kaip apie origaini,
yra n e m a a i . P i r m i e j i a i d i m m i n i X I X ir X V I I I amiaus autoriai. Kapitonas V i l j a m a s Blajis ataskaitoje apie
B a u n t i " (17871790) "plaukiojim pranea mats, kaip
a i d i m a i d Taiti s a l o s i a b u v i a i . C a r z l a s L e m b a s
p r i s i m e n a , k a d k a i l o p e l " a i d s m o k y k l o j e . 1879
metais a n g l antropologas E d v a r d a s B. Teiloras atkreip
d m e s tai, k a d f i g r o s i v i r v u i yra s v a r b u s g e n t i e s
ar t a u t o s k u l t r i n i o l y g i o r o d i k l i s , o 1888 m e t a i s antropologas Francas Bonsas apskelb isam virvelini figr
k o n s t r a v i m o b d a p r a y m . V . R i v e r s a s ir A l f r e d a s
C. E z d o n a s 1902 m e t a i s s u d a r m e t o d , t a i k o m virvelin m s f i g r o m s p i n t i , n o m e n k l a t r ir a p r a y m o s i s t e m .
N u o to l a i k o a i d i m u i v i r v u t e b u v o skirta d a u g s t r a i p s n i
s p e c i a l i u o s e a n t r o p o l o g i j o s u r n a l u o s e ir net m o n o g r a f i j o se. B u v o m e t a s ( m s a m i a u s a n t r a s i s d e i m t m e t i s ) ,
k a i , s u t i k u s m o g su v i r v u t s k i l p a k i e n j e , b u v o galim a d r s i a i tvirtinti, j o g jis t i k r i a u s i a i a n t r o p o l o g a s . Gaila, bet p a a i k j o , k a d a i d i m a s v i r v u t e a n t r o p o l o g i j a i n e
toks r e i k m i n g a s , k a i p t i k t a s i i p r a d i . i a n d i e n mog u s su v i r v u t s k i l p a k i e n j e g r e i i a u pasirodys ess n e
antropologas, o fokusininkas.
D a u g u m a k n y g apie v i r v e l i n i u s r a t u s s e n i a i bebuv o l e i d i a m o s , bet 1962 -metais ijo a n t r a s i s ( p i r m a s i s
ijo 1906 m e t a i s ) i s a m i a u s i a s i ta t e m a i j u s i leidi-

ni Karolinos Ferness Deins * knygos leidimas. Siam e d i d e l s a p i m t i e s ir g a u s i a i i l i u s t r u o t a m e l e i d i n y j e is a m i a i n u r o d y t a , k a i p s u d a r y t i vir i m t o v a i r i virvelini rat. Leidinys pravartus norintiems susipainti su
d a u g e l i u i n a u j u m e n u . T e n k a a p g a i l e s t a u t i , k a d virvelini rat sudarymo m e n a s plaiau nepaplito; itin naud i n g i v i r v e l i n i a i r a t a i g a l t b t i p r a d i n i k l a s i mokyt o j a m s , m e d i c i n o s seserims, p r i i r i n i o m s i l g a m prie lovos p r i k a u s t y t u s l i g o n i u s , ir p s i c h i a t r a m s , r e k o m e n d u o j a n tiems rank darb kaip terapin priemon.
Nordamas patenkinti skaitytoj s m a l s u m , paaikinsiu, k a i p p a d a r y t i v i e n p a p r a s i a u s i ir l a b i a u s i a i inom rombo formos rat. Misis Dein vadina j osedj
r o m b a i s " , m a t , r a t j a i p i r m k a r t p a r o d o s e d j
g e n t i e s i n d n a s , t a i a u J A V j i s d a n i a u v a d i n a m a s Jok b o Kopiomis". S k a i t y t o j a s t u r i p a i m t i p u s a n t r o m e t r o
i l g i o m i n k t virv, s u r i t i j o s g a l u s ir p a r o d y t i , k gali". Truput pasipraktikav, J o k b o kopias"
galsite
s u p i n t i g r e i i a u k a i p p e r 10 s e k u n d i .
P r a d i n p a d t i s t o k i a p a t i , k a i p d a u g e l i o v i r v e l i n i rat : k i l p a u d t a a n t a b i e j r a n k n y k i ir m a y l i pirt (124 p a v . , a). D e i n s r a n k o s s m i l i u m u k a b i n k i t e virv t a r p k a i r s r a n k o s m a y l i o pirto ir n y k i o ir, n e n u l e i s d a m i virvs n u o s m i l i a u s , g r i n k i t e d e i n r a n k
p r a d i n p a d t . K a i r s r a n k o s s m i l i u m u k a b i n k i t e virv t a r p d e i n s r a n k o s m a y l i o ir n y k i o ( k a i r s r a n k o s
s m i l i u s i u o a t v e j u t u r i p r a l s t i p r o virv, u k a b i n t a n t
d e i n s r a n k o s s m i l i a u s ) ir p a t r a u k i t e k a i r r a n k kair. G a u s i t e f i g r , k u r i p a r o d y t a 124 p a v e i k s l e , b. Il a i s v i n a b i e j r a n k n y k i u s ir t e m p virv, g a u s i t e fig r , p a v a i z d u o t 124 p a v e i k s l e , c. P a s u k i t e r a n k a s deln a i s n u o savs, k a d b t p a t o g i a u n y k i g a l a i s u k a b i n t i
t o l i m i a u s i virvs d a l t a k u o s e , 124 p a v e i k s l e , c, paym t a i s r a i d m i s A . U k a b i n a t s u k i t e r a n k a s a t g a l pradin padt. Dalis, buvusi toliausiai n u o js, prals p o
v i s o m i s k i t o m i s virvs d a l i m i s ir b u s a r i a u s i a i j s ( 1 2 4
pav., d). S u l e n k i t e n y k i u s v i r a r t i m i a u s i v i r v s d a l i
ir u k a b i n k i t e j a i s k i t a s d a l i s t a k u o s e , 124 p a v e i k s l e ,
d, p a y m t u s r a i d m i s A . N u m e s k i t e k i l p a s n u o m a y l i
p i r t . G a u s i t e 124 p a v e i k s l e , c, p a v a i z d u o t v i r v e l i n figr.
* C. F. J a y n e.
Publications, 1962.

S t r i n g Figures and H o w to Make Them. Dover

17. Matematika laisvalaikiu

oc-7

D a b a r m a u o s i u s pirtus s u l e n k i t e vir a r t i m i a u s i
j i e m s virvs d a l i ir v i d i n e m a j pirt p u s e -ukabinkite virv t a k u o s e , 124 p a v e i k s l e , e,_ p a y m t a i s r a i d m i s
A . I l a i s v i n n y k i u s , g a u s i t e f i g r , p a v a i z d u o t 124
p a v e i k s l e , f. S u l e n k i t e n y k i u s vir d v i e j a r t i m i a u s i
j i e m s v i r v s d a l i ir v i d i n e j p u s e u k a b i n k i t e k i t a s (tre i a s n u o j s ) virvs d a l i s t a k u o s e , 124 p a v e i k s l e , f, paymtus raidmis A. Grinkite nykius j pradin padt.
G a u s i t e 124 p a v e i k s l e , g, p a v a i z d u o t f i g r .
D e i n s r a n k o s n y k i u ir s m i l i u m i s u i m k i t e v i r v
t a k e A (124 pav., g), p a t r a u k i t e s a v e ir u m e s k i t e kilp a n t k a i r s r a n k o s n y k i o . T u o m e t p a i m k i t e k i l p , kuri j a u b u v o u d t a a n t k a i r s r a n k o s n y k i o , t a k e B
(124 pav., g) ir p a k e l k i t e t k i l p , d r a u g e n u l e i s d a m i j
n u o n y k i o . i t o k s k i l p p a s i k e i t i m a s d a n a i p a s i t a i k o virv e l i n i u o s e ratuose. K a i r e r a n k a a t i t i n k a m a i s u k e i s k i t e
k i l p a s a n t d e i n s r a n k o s n y k i o . ( V i r v e l i n i r a t meist r a i s u k e i i a k i l p a s a n t a b i e j pirt i k a r t o , tik vienar a n k a , t a i a u p r a d e d a n i a m g e r i a u l a i k y t i s a u k i a u apr a y t o v e i k s m n u o s e k l u m o . ) P o v i s o p e r a c i j t u r i ieiti 124 p a v e i k s l e , h, p a v a i z d u o t a f i g r a .
D a b a r j a u viskas p a r u o t a p a s k u t i n i a m j u d e s i u i . Sul e n k s m i l i u s , kikite j g a l u s m a u s t r i k a m p i u s , 124
p a v e i k s l e , h, p a y m t u s r a i d m i s A . I v a d u o k i t e i k i l p
m a y l i u s pirtus ir k a r t u p a s u k i t e a b i r a n k a s d e l n a i s n u o
savs, k u o s t i p r i a u iskt n y k i u s ir s m i l i u s . ( A t l i k d a m i
p a s k u t i n o p e r a c i j , sekite, k a d v i r v b t p a k a n k a m a i
l a i s v a " , k i t a i p ' ratas iki g a l o n e a t s i s k l e i s . ) I t e m p k i t e
virv. J e i g u v i s k a t l i k o t e t e i s i n g a i , p a m a t y s i t e k i l i m l
i r o m b , k u r i s p a v a i z d u o t a s 124 p a v e i k s l e , i. N e t i k t a s
g r a i r a t s u s i d a r y m a s i v i r v e l i n i p y n i c h a o s o yra
v i e n a i m a l o n i a u s i d a u g e l i o m a n i p u l i a c i j v i r v u t e savybi.
Tiems, kurie tobulai sisavin virvelini rat p y n i m o
m e n , g a l i b t i m a l o n u pasirodyti ir p o r o j e , k a i v i e n ir
t p a i k i l p l a i k o d u a i d j a i : v i e n a s deine, k i t a s
k a i r e r a n k a . a i d i a n t dviese, n e s u n k u v i e n u m e t u sup i n t i du v i e n o d u s r a t u s i d v i e j k i l p ( p i r m o j i k i l p a
u m e s t a a n t p i r m o j o a i d j o deins r a n k o s ir a n t r o j o aid j o kairs, a n t r o j i k i l p a a n t p i r m o j o a i d j o k a i r s ir
a n t a n t r o j o d e i n s ) . K u r kas s u n k i a u v i e n u m e t u ip i n t i du s k i r t i n g u s r a t u s . T o k i a m t r i u k u i a t l i k t i reikia did i u l i o m e i s t r i k u m o ir t i k s l i o s j u d e s i k o o r d i n a c i j o s .

Kitados J A V buvo labai populiarus Deromo Bario

detektyvinis r o m a n a s K a i lopelis" (Leopard Cat's
G r a d l e " ) , k u r i a m e n e m a a vietos b u v o skirta v i r v e l i n m s
f i g r o m s . A n t e i l i n s a u k o s pirt a r b a a n t k a r t o n o kort e l i a l i a l a v o n o u d i k a s b t i n a i p a l i k d a v o v i r v e l i n rat, simbolikai reikiant kur nors aukos charakterio
b r u o . A s u s i p a i n a u su D e r o m u , B a r i u 1962 m e t a i s ,
k a i p a s t a r a s i s dirbo i e k l a m o s a g e n t r o j e , ir i n o j a u rom a n o k r i m o istorij. P i r m kart p a m a t s virvelinius
ratus, Baris, jo odiais tariant, buyo taip sukrstas, k a d
v i s u r p r a d j o n e i o t i s v i r v u t s k i l p , i n a u d o d a m a s pratyboms kiekvien laisv minut. Nordamas pateisinti
savo u s i m i m , daugybei j klausinjani bendradarbi jis sakydavo, j o g virveliniai ratai j a m es reikalingi
d e t e k t y v i n i a m r o m a n u i , k u r j i s r a s . K l a u s i n j a n i buv o tiek d a u g , k a d g a l g a l e B a r i s i t i k r j t u r j s ssti
prie d e t e k t y v i n i o r o m a n o , k u r i o i n t r i g o s p a g r i n d a s ir b u v o
v i r v e l i n i a i r a t a i . e t a j a m e d e i m t m e t y j e v i r v e l i n i u s ratus jis antrkart p a n a u d o j o j a u televizijos detektyviniam
f i l m u i . A k t o r i u s , k u r i s a t l i k o s v a r b i a u s i v a i d m e n , niek a i p n e g a l j o i m o k t i g u d r a u s v i r v e l i n i m a z g sudarym o m e n o , d l to teko t u o s r a t u s i a n k s t o s u p i n t i ir
a p t e p t i k l i j a i s , k a d v i r v u t b t s t a n d i . T e l e v i z j o s kamera r o d y d a v o a k t o r i , a t l i e k a n t p i r m j j u d e s , "paskui
s t a m b i u p l a n u B a r i o r a n k a s , i p i n a n i a s v i s f i g r iki
g a l o , ir v l a k t o r i su g a t a v u tvirtu k a r k a s u a n t pirt.
O tai kok l a i k a t s i u n t m a n A . R i a r d a s K i n g a s ,
p r a d i n s m o k y k l o s m o k y t o j a s i K a n a d o s .
Gerbiamas misteri Gardneri!
Jokbo kopios", odis pasitikjimas" ir m a n o paties
nepilnavertikumo jausmas m a n tapo beveik sinonimais. Viskas prasidjo n u o js straipsnio apie virvelinius r a t u s . . .
A esu indn mokyklos ketvirtos klass mokytojas. aidimas virvute, apie kur buvo kalbama js straipsnyje, pasirod m a n gana paranki priemon vaik dmesiui sutelkti.
Niekuomet iki tol a nebuvau pastebjs, kad kuris nors i j
b t aids aidim. Kart a parodiau m a y l i a m s kelet
paprast kai lopelio" figr; jie su m a l o n u m u stebjo
visas m a n o manipuliacijas, taiau joki savarankik j pai
veiksm nepastebjau. (Vaikai, apie kuriuos pasakoju, susirinko j mokykl i vairi
vidinio J u k o n o rajon. Jie buvo
skirting indn geni, ir jokia kita kalba, iskyrus a n g l ,
nekalbjo. P a g a l savo kilm jie buvo klajokli tautos, kalbjusios vairiais atapaskan" kalbos dialektais ir inomos kuin, chano arba kask vardais, palikuonys.)

M a n o pastangos sudaryti J o k b o kopias" buvo energingos, taiau bevaiss. Ibands, matyt, visus neteisingus
variantus, a gal gale imokau nuosekliai atlikti reikalingus
veiksmus, bet paskutinis veiksmas m a n nepasisek, ir a atsisakiau s u m a n y m o
imokyti to rato savo
klass vaikus,
galvodamas, j o g jis jiems bus per sunkus.
Po mnesio ar d a u g i a u a vediau gana nuobodi pamok. Mes nagrinjome od pasitikjimas", pasitaikius raybos pamokoje. J a u buvome isiaikin frazi prarasti pasitikjim", pateisinti pasitikjim" prasm. N viena j
m u m s nebuvo sunki. Taiau apiuopti skirtum tarp frazs
,,naudotis pasitikjimu" ir frazs turti pasitikjim" m u m s
n kaip nesisek.
Viena geriausi m a n o
mokini, paprastai puikiai suvokianti prasm to, apie k kalbama klasje, pavargusi nuo begali, bet vis dlto nesuprantam
aikinim, tingiai vart
rankose i silo surit kilp. Vos pastebimas rank judesys,
ir . . . pamaiau Jokbo kopias!" Tai buvo nepamirtamas
reginys. Neatsimenu, k a pasakiau, taiau i nustebimo isiiojau. velniai, kad mergait nepamanyt, j o g a ruoiuosi j nubausti, pabandiau isiaikinti, kur ji imoko virvelini rat pynimo meno.
Taiau mane apmusio nustebimo n e g a l i m a n lyginti su
nustebimu vaik, nesuprantani, kodl mane sudomino toks
menkniekis. Tok m a m o mokjo atlikti vis! K a d a n g i mokytojui ne visi n a m i e " ir jis leidia klasje
usiiminti tokiais dalykais, be to, matyt, j a m tai patinka, tai k gi, parodysime j a m savo m e n ! Taip a ivydau v a i n i k " , arbatos puodel", berniuk
spuoklse" ir daugyb
rombini
rat. Tiksliai neatsimenu, bet greiiausiai visai apie pasitik j i m " t dien nebuvo tarta n odio.
Paaikjo, kad io a i d i m o maylius imok
vyresnieji
vaikai. Suaugusieji prisimin, kad kadaise mokykliniais me-,
tais jie mokjo ipinti virvelinius ratus, bet, k a tik nesikreipiau, n vienas negaljo prisiminti, kaip tai d a r o m a .
Nors ir mane visi tikinjo, kad, truput
pasipraktikav",
galt i n a u j o imokti to meno. aidimui virvute niekas i
suaugusi neteik jokios
reikms. Taip sau, vaik aidimas", kalbjo jie.
Paveiksle
pavaizduotos ir js
straipsnyje
apraytos
Jokbo kopios" priskiriamos tiems ratams, kuriuos vaikai laik nesudtingais ir vadino tiesiog dvejetu", trejetu"
ir t. t. pagal romb
ibaigtame rate skaii. M a y l i a i be
y p a t i n g o vargo sigudrindavo prieiti iki eeto".
. . . J s buvote visikai teisus, tvirtindamas, kad tuos ratus galima lengvai imokti atlikti greiiau kaip per 10 sek u n d i . aidim su kilpa, udta ant skirting dviej moni rank, variantas vaikams buvo naujiena. Jie greitai sisavino j ir su m a l o n u m u a i d . . .
Dkoju u straipsn, kuris padjo m a n atrasti tok dom
dalyk".

XXIII

skyrius

Pastovaus ploio kreivs

K a s d i e n i n i a m e g y v e n i m e n e r e t a i reikia p e r v e t i i
vietos v i e t s u n k d a i k t . N a u d o t i s v e i m l i u n e vis a d a p a t o g u : j o ays n u o d i d e l i o a p k r o v i m o g a l i sulinkti ir n e t t r k t i . T o k i a i s a t v e j a i s s u n k u s d a i k t a s d e d a m a s
a n t p l a t f o r m o s , p o k u r i a p a k i t i r i t i n i o f o r m o s v o l a i . Platformai pajudjus, laisvi upakaliniai volai perneami
p r i e k i ir p a k l o j a m i p r i e p l a t f o r m . N e i p l a t f o r m a , n e i
r a m i a i a n t j o s g u l i n t i s d a i k t a s , r i e d a n t v o l a m s l y g i u hor i z o n t a l i u p a v i r i u m i , v i s a i n e j u d a v e r t i k a l i a i d l to, k a d
r i t i n i o f o r m o s v o l s k e r s i n i s p j v i s y r a s k r i t u l y s , o skritul i o k o n t r a s a p s k r i t i m a s y r a v i e n a t u d a r kreivi, k u r i o m s b d i n g a s a v y b p a s t o v u s p l o t i s " . spraud u d a r k r e i v t a r p d v i e j l y g i a g r e i tiesi, g a u s i m e
du
lietimosi
takus,
kuri
atstum
laikysime
d u o t o s kreivs p l o i u l y g i a g r e t m s t i e s m s s t a t m e n a kryptimi. Elips visomis kryptimis, s u p r a n t a m a , y r a nevienodo
storio: p l a t f o r m a , u d t a a n t e l i p s i n i o c i l i n d r o f o r m o s vol, riedant volams, sibuot vertikaliai (jreivi odiais
t a r i a n t , j a u s t s i d i f e r e n t a s " , t a i y r a l a i v o p r i e k i o vertik a l u s s i b a v i m a s ) . D l to, k a d a p s k r i t i m o p l o t i s v i s o m i s
k r y p t i m i s v i e n o d a s , j g a l i m a r i d e n t i t a r p d v i e j lygiag r e i tiesi, n e k e i i a n t a t s t u m o t a r p j .
A r , be a p s k r i t i m o , e g z i s t u o j a kitos u d a r o s p a s t o v a u s
p l o i o kreivs? D a u g u m a m o n i m a n o , k a d t o k i k r e i v i
n r a , d r a u g e p a r o d y d a m i , j o g l a b a i g a l i s u k l a i d i n t i mat e m a t i n i n t u i c i j a . I t i k r j p a s t o v a u s p l o i o k r e i v i be
g a l o d a u g . B e t k u r i j g a l i b t i s k e r s i n i s p j v i s volo,
k u r i u o p l a t f o r m a j u d s t a i p p a t l y g i a i , k a i p ir r i t i n i u . Jeig u p a s t o v a u s p l o i o kreivs n e b t atrastos, t e c h n i k a pergyvent lemtingiausi perversm! sivaizduokime, kad
laiv statykloje surenkamas p o v a n d e n i n i o laivo korpusas,
t i k r i n a n t j o c i l i n d r i k u m m a k s i m a l a u s s k e r s m e n s visomis kryptimis m a t a v i m a i s . Greitai suinosime, k a d tokio
l a i v o k o r p u s a s g a l t b t i l a b a i d e f o r m u o t a s ir v i s d l t o
jis s k m i n g a i p r a e i t a u k i a u m i n t p a t i k r i n i m . D l to
povandeninio laivo cilindrikumas tikrinamas specialiais
ablonais.

P a p r a s i a u s i a p a s t o v a u s p l o i o kreiv, n e p a n a i aps k r i t i m , m a t e m a t i k o ir i n i n i e r i a u s F r a n c o R e l o ( 1 8 2 9
1905), B e r l y n o k a r a l i k o s i o s a u k t o s i o s t e c h n i k o s m o kyklos dstytojo, garbei p a v a d i n t a Relo t r i k a m p i u . Kreiv
m a t e m a t i k a m s b u v o i n o m a j r iki R e l o , bet j i s p i r m a s i s
r o d j o s n u o s t a b i s a v y b p a s t o v p l o t . N u b r t i Relo t r i k a m p n e s u n k u . P i r m i a u s i a reikia n u b r t i l y g i a k r a t t r i k a m p i ABC ( 1 2 5 p a v . , a ) , p a s k u i i t a k o A, k a i p
i centro, n u b r t i a p s k r i t i m o , j u n g i a n i o t a k u s B ir C ,
l a n k . A n a l o g i k o p e r a c i j reikia atlikti, c e n t r a i s par e n k a n t t a k u s B ir C. G a u t a s i s i k r e i p t a s t r i k a m p i s "
( t a i p i f i g r v a d i n o R e l a s ) , a i k u , y r a p a s t o v a u s ploio, k u r i s l y g u s l y g i a k r a i o t r i k a m p i o ABC k r a t i n e i .
J e i g u p a s t o v a u s p l o i o kreiv s p r a u s t a t a r p d v i e j
l y g i a g r e i tiesi p o r ir v i e n a p o r a s t a t m e n a i kerta k i t ,
ta p a s t o v a u s p l o i o kreiv b t i n a i t u r i b t i b r t a kvadr a t . R e l o t r i k a m p i s , k a i p ir a p s k r i t i m a s ar k o k i a n o r s kita p a s t o v a u s p l o i o kreiv, g a l i s u k t i s k v a d r a t e , v i s laik l i e s d a m a s visas keturias k v a d r a t o k r a t i n e s (125 p a v . ,
b). S k a i t y t o j a s g a l i t u o s i t i k i n t i , ikirps i k a r t o n o R e l o
t r i k a m p ir stats j a t i t i n k a m m a t m e n k v a d r a t i n
skyl.
S u k a n t i s R e l o t r i k a m p i u i k v a d r a t e , k i e k v i e n a j o virn i a p e i n a beveik v i s k v a d r a t o p e r i m e t r . N e d i d e l i s n u o k r y p i s p a s t e b i m a s t i k arti k v a d r a t o v i r n i : k a m p a i ieina truput apvals. Relo trikampis pritaikomas daugelyje

125 pav. Relo trikampis:

a brimas; b sukimas kvadrate

mechanini r e n g i n i , t a i a u
niekur n e p a s i n a u d o j a m a jo,
k a i p p a s t o v a u s p l o i o kreivs, n u o s t a b i a savybe. T i k
1914 m e t a i s a n g l ininierius Haris Deimsas Vatsas
irado
kvadratini
skyli
grimo instrument, kurio
skersinis p j v i s buvo R e l o
t r i k a m p i s . N u o 1916 m e t
viena firma pradjo g a m i n t i
Vatso grtus. Visi esame
girdj apie verli raktus,
p r i t a i k y t u s v e r l m s su srie126 pav. Vatso grtas ir j j
gmis kairn, apie m a z g u s
suspaudiantis patronas
sujungtus vandentiekio vamzd i u s ir k e t a u s b a n a n u s ,
b u v o r a o m a v i e n a m e t o s firmos r e k l a m i n i p r o s p e k t .
P a n a i u s d a l y k u s l a i k m e j u o k i n g a i s m e n k n i e k i a i s ir n e t
n e t i k j o m e , j o g k a d a n o r s j p a s i t a i k y s t i k r o v j e . I r stiaiga
i r a n d a m a s i n s t r u m e n t a s , k u r i u o g a l i m a g r t i kvadratines skyles!"
V a t s o g r t a s p a v a i z d u o t a s 126 p a v e i k s l e . D e i n j e
parodytas skersinis grto kvadratinje skylje pjvis.
Griarrfa t a i p . I p r a d i a n t m e t a l o u d e d a m a s metalin i s a b l o n a s su r e i k i a m m a t m e n k v a d r a t i n e skyle. G r tas, s u k d a m a s i s a b l o n o skylje, s i r i a k r a t e l i u met a l ir i g r i a j a m e k v a d r a t i n skyl. 126 p a v e i k s l e m a t o m e , k a d V a t s o g r t a s p a p r a s i a u s i a s R e l o trikampis, k u r i a m e p a d a r y t o s i p j o v o s d r o l m s p a a l i n t i ir igalsti p j a u n a n t y s krateliai. Relo trikampiui sukantis,
j o c e n t r a s n e s t o v i v i e n o j e vietoje, todl V a t s o g r t suspaudiantis patronas neturi kliudyti jo judjimui. Komp a n i j a u p a t e n t a v o s p e c i a l p a t r o n su l a i s v a i j a m e plauk i o j a n i u g r t u " , p a t e n k i n a n i u v i s u s b t i n u s reikalavimus.
I vis duoto pastovaus ploio kreivi Relo trikampis
y r a m a i a u s i o ploto. J e i g u R e l o t r i k a m p i o p l o t i s l y g u s
w , j o p l o t a s l y g u s ( V 3 ) w 2 . K a m p a i prie t r i k a m p i o
v i r n i p o 120. T a i s m a i l i a u s i " k a m p a i i v i s k a m p ,
k u r i u o s g a l i t u r t i p a s t o v a u s p l o i o kreiv. J u o s g a l i m a
s u a p v a l i n t i , p o l y g i a i p r a t s u s k i e k v i e n p r a d i n i o (lygiak r a i o ) t r i k a m p i o k r a t i n a b i p u s e s (127 p a v . ) . Nubr-

127 pav. Simetrika pastovaus ploio kreiv su apvaliais

kampais

u s i t a k o A a p s k r i t i m o l a n k , reikia p r a p l s t i s k r i e s t u v
ir n u b r t i i to p a t i e s t a k o A d a r v i e n a p s k r i t i m o l a n k
(j k a r t l a n k FG). T p a t r e i k i a p a d a r y t i , i m a n t cent r a i s t a k u s B ir C. G a u t o j i kreiv v i s o m i s k r y p t i m i s t u r s
p l o t , l y g l a n k , n u b r t i k i e k v i e n o s v i r n s , spindu-
l i s u m a i ; j i b u s p a s t o v a u s p l o i o kreiv. K i t a s p a s t o v a u s
k r e i v u m o s i m e t r i k a s kreives g a u s i t e , v i e t o j e l y g i a k r a i o
trikampio pam taisykling penkiakamp (arba apskritai
bet kok t a i s y k l i n g d a u g i a k a m p su n e l y g i n i u v i r n i
s k a i i u m i ) ir a t l i k su j u o a n a l o g i k p r o c e d r .
Y r a b d , k u r i u o s t a i k a n t , g a l i m a n u b r t i ir nesimetrikas p a s t o v a u s k r e i v u m o kreives. V i e n a s j toks. I m k i t e
netaisyklingos formos vaigdik " d a u g i a k a m p
(tokio
d a u g i a k a m p i o k a m p u - ^ s k a i i u s n e i v e n g i a m a i b u s nelyg i n i s ) , s u d a r y t i& : w f S ? d o i l g i o tiess, a t k a r p ( 1 2 8 paveiksle p a v a i z d u o i a ' v a i g d i k a s s e p t y n i a k a m p i s ) . stat
s k r i e s t u v o k o j e l k i e k v i e n o j e v i r n j e , iveskite apskritimo, s u j u n g i a n i o dvi prieingas virnes, lank. Kadang i visi l a n k a i n u b r t i t u o p a i u s p i n d u l i u , g a u t o j i k r e i v
(128 p a v e i k s l e j i p a r o d y t a j u o d a l i n i j a ) b u s p a s t o v a u s
p l o i o . J o s k a m p u s g a l i m a s u a p v a l i n t i j a u a u k i a u apr a y t u b d u : p r a t s t i v a i g d i k o d a u g i a k a m p i o kratin e s v i e n o d a i j a b i p u s e s ir g a l u s s u j u n g t i a p s k r i t i m ,

128 pav. Pastovaus ploio kreivs brimas, taikant

d a u g i a k a m p i o metod

vaigdiko

k u r i c e n t r a i y r a v a i g d s v i r n s e , l a n k a i s . K r e i v su
a p v a l i o m i s v i r n m i s , 128 p a v e i k s l e p a v a i z d u o t a p l o n a
l i n i j a , b u s kita p a s t o v a u s p l o i o kreiv.
D a r vienas pastovaus ploio kreivi brimo metodas
p a r o d y t a s 129 p a v e i k s l e . N u b r k i t e bet koki s k a i i sus i k e r t a n i tiesi, p a s k u i i eils s k r i e s t u v o k o j e l statyd a m i j k i e k v i e n tiesi s u s i k i r t i m o t a k , a p s k r i t i m o lanku s u j u n k i t e t a s d v i tieses, k u r i o s susikerta j s pasirinkt a m e take. P r a d t i g a l i m a n u o bet k u r i o t a k o , p a s k u i
t o l i a u b r t i kreiv, e i l i n l a n k p r i j u n g i a n t prie anks i a u n u b r t o j o . T i k s l i a i n u b r u s v i s u s l a n k u s , t u r i ieiti u d a r a kreiv. T a i b u s d a r v i e n o s p a s t o v a u s p l o i o
k r e i v i r i e s atstov. ( r o d y t i , k a d kreiv t i k r a i turi b t i
u d a r a ir p a s t o v a u s p l o i o , p a l i e k a m e s k a i t y t o j u i . T a i b u s
d o m u s ir n e s u n k u s p r a t i m a s . ) \%os, iki iol m s brtos p a s t o v a u s p l o i o kreivs s u d a r y t o s i a p s k r i t i m , brt t i k d v i e m s k i r t i n g a i s s p i n d u l i a i s , l a n k . T a i a u t a i p
p a t s k m i n g a i b t g a l i m a s u d a r y t i p a s t o v a u s p l o i o kreives i bet k o k i o s k a i i a u s a p s k r i t i m l a n k .
Beje, pastovaus ploio kreiv gali bti sudaryta visai
ne i a p s k r i t i m l a n k . I t i k r j i m k i m e k v a d r a t ir i-

129 pav. Pastovaus ploio kreivs brimas, taikant susikertani

tiesi metod. Deinje parodyta, kaip papildyti laisvai pasirinkt lank iki pilnos pastovaus ploio udaros kreivs

v e s k i m e bet k o k i kreiv, j u n g i a n i v i r u t i n p a g r i n d
su a p a t i n i u ir l i e i a n i k a i r i j k r a t i n ( k r e i v ABC
129 p a v . , d e i n j e ) . S i k r e i v b u s k a i r i o j i k a k o k i o s pas t o v a u s p l o i o kreivs pus. N o r d a m i n u b r t i ios kreivs t r k s t a m d e i n pus, i v e s k i m e d a u g y b tiesi,
l y g i a g r e i v i e n a i i l a n k o ABC l i e s t i n i ir n u t o l u s i o s
n u o j o s p e r a t s t u m , l y g k v a d r a t o k r a t i n e i . Tokias tieses n u b r t i n e s u n k u , n a u d o j a n t i s a b i e m l i n i u o t s kratais ( p a g r i n d i n k v a d r a t r e i k i a i m t i t o k i m a t m e n , k a d
jo kratin bt lygi liniuots ploiui). U d j liniuot
t a i p , k a d v i e n a s j o s k r a t a s liest l a n k ABC, n u b r k i te ties i i l g a i kito j o s k r a t o . A t l i k d a m i i o p e r a c i j ,
pasirinkite k u o d a u g i a u l a n k o ABC t a k . I v e s t j tiesi g a u b t i n ir b u s p a s t o v a u s p l o i o kreivs t r k s t a m a
d e i n i o j i pus. T a i k a n t m e t o d , g a l i m a s u d a r y t i kiek ,
norima d a u g kreivaoni" pastovaus ploio kreivi.
R e i k i a p a y m t i , k a d l a n k a s ABC n e v i s a i bet koks.
G r u b i a i kalbant, jo kreivumas n viename take neturi
bti maesnis u kreivum apskritimo, kurio spindulys
l y g u s k v a d r a t o k r a t i n e i . L a n k o ABC k o n s t r u k c i j o j e negali, p a v y z d i u i , b t i tiess a t k a r p a .
T i k s l e s n r e i k a l a v i m l a n k u i ABC f o r m u l a v i m , t a i p
pat elementari
teorem
apie pastovaus
kreivumo

k r e i v i s a v y b e s r o d y m u s s k a i t y t o j a s ras R a d e m a c h e r i o ir
T e p l i c o k n y g o s * s k y r i u j e a p i e t a s kreives.
J e i g u t u r i t e r e i k a l i n g i n s t r u m e n t ir m o k a t e d r o i n t i
medyje, j u m s b u s m a l o n u itekinti m e d i n i u s volus, kuri
s k e r s i n i a i p j v i a i y r a v a i r i o s p a s t o v a u s p l o i o kreivs.
D a u g u m a m o n i n e t e n k a a d o , m a t y d a m i , k a i p stora
k n y g a , s l e n k a n t i a n t k r e i v a o n i v o l j a i g r i e t a i lygiagrete s t a l o p l o k t u m a , v i s a i n e s i b u o j a . D a r p a p r a s i a u
d e m o n s t r u o t i p a s t o v a u s p l o i o k r e i v i n e p a p r a s t a s savybes, i k i r p u s j a s i k a r t o n o ir p r i k a l u s p e r t a m t i k r atstum v i e n n u o kitos prie s i a u r u t s m e d i n s lystels. K r e i v i
g a l i b t i v a i r i a u s i f o r m , t i k s v a r b u , k a d j o s b t prik a l t o s p e r c e n t r " . D a b a r p a i m k i m e didel, bet l e n g v
k a r t o n i n d u t ir u d k i m e j a n t v e r t i k a l i a i p a s t a t y t
k r e i v i , k u r i o s p r i k a l t o s p r i e lystels. R i d e n d a m i dut p i r m y n ir a t g a l , . p a m a t y s i m e s t e b i n a n t v a i z d : a b u
lystels g a l a i s v y r u o j a t a i a u k t y n , t a i e m y n , o d u t
a n t k a r t o n i n i r a t " v a i u o j a t a i p , t a r y t u m j i e b t apvals!
Pastovaus ploio kreivi savybs detaliai inagrintos. V i e n a n u o s t a b i ir s u n k i a i r o d o m a s a v y b y r a t a , k a d
v i s o s v i e n o d o p a s t o v a u s n p l o i o keivs t u r i v i e n o d u s per i m e t r u s . A p s k r i t i m a s y r a p a s t o v a u s p l o i o kreiv, t a i g i
bet k o k i o s p a s t o v a u s n p l o i o kreivs, p e r i m e t r a s y r a lygus n skersmens apskritimo ilgiui j m .
Trimaiai pastovaus ploio kreivi a n a l o g a i v a d i n a m i
p a s t o v a u s p l o i o k n a i s . S f e r a ne v i e n i n t e l i s k n a s , gal i n t i s s u k t i s kube, v i s l a i k l i e s d a m a s v i s a s eias j o sienas. Ta p a t i s a v y b y r a b d i n g a v i s i e m s p a s t o v a u s p l o i o
k n a m s . P a p r a s i a u s i a s n e s f e r i n i o p a s t o v a u s p l o i o knas g a u n a m a s , s u k a n t R e l o t r i k a m p apie v i e n j o simetr i j o s a i (130 p a v . , k a i r j e ) . Y r a b e g a l o d a u g ir k i t
p a s t o v a u s p l o i o k n . Tie, k u r i t r i s d u o t a j a m p l o i u i
yra maiausias, g a u n a m i i taisyklingo tetraedro lygiai
taip p a t , kaip Relo trikampis i lygiakraio trikampio:
i p r a d i a n t k i e k v i e n o s t e t r a e d r o sienos u d e d a m o s sfer i n s k e p u r a i t s , p a s k u i p a l e n g v a s u a p v a l i n a m o s briaunos. B r i a u n o s a r b a ivestos i v i e n o s v i r n s , a r b a su* . P a a e i w a x e p ,
O . T e n JI H u.. Miicjia n (mrypbi, cep. 116 MaTeMaTHecKoro KpyxKa. Bbin. 10. M., 3- HayKa,
1966. Zr. ten pat H . M. JI r o m, B. . B o h h c n h. BbinyKJibie rypbi, cep. BngjiHOTeKa MaTeMarmecKoro Kpysuca. B.bin. 4, M.JT.,
333, 1951.

130 pav. D u pastovaus ploio knai

d a r o t r i k a m p . Toks i k r a i p y t a s p a s t o v a u s p l o i o tetraedras p a r o d y t a s 130 p a v e i k s l o d e i n j e .

K a d a n g i v i s o s v i e n o d o p a s t o v a u s p l o i o kreivs t u r i
vienod perimetr, gali atrodyti, j o g analogikai visi
v i e n o d o p l o i o k n a i t u r i v i e n o d p a v i r i a u s p l o t . Toks
tvirtinimas neteisingas. Kaip rod inomas matematikas
H e r m a n a s M i n k o v s k i s , visi p a s t o v a u s p l o i o ( l a i k o m a , k a d
s a u l s s p i n d u l i a i l y g i a g r e t s , o elis k r i n t a a n t plokt u m o s , s t a t m e n o s s p i n d u l i a m s ) k n eliai t u r i pastov a u s p l o i o k r e i v i f o r m . V i s v i e n o d o p a s t o v a u s ploio k n eliai v i e n o d i (ir l y g s nd; d k n o p l o t i s ) .
I k i l a f i g r a , g a l i n t i s u k t i s d a u g i a k a m p i o a r b a daug i a s i e n i o v i d u j e , v i s l a i k l i e s d a m a visas j o k r a t i n e s
a r b a sienas, v a d i n a m a r o t o r i u m i . M a t m e , k a d R e l o trik a m p i s yra m i n i m a l a u s ploto rotorius kvadrate. Minimalaus ploto rotorius lygiakraiame trikampyje pavaizduotas 131 p a v e i k s l o kairje. T a i lio f o r m o s f i g r a ( s u p r a n tama, jos kontras nra pastovaus ploio kreiv), sudaryta
i d v i e j a p s k r i t i m , k u r i s p i n d u l i a i l y g s t r i k a m p i o

auktinei (kiekvienas lankas sudaro 60), lank. Svarbu

paymti, kad rotoriaus galai, jam sukantis aprao vis
trikampio perimetr, nesuapvalindami kamp. Gaila, kad
technologiniai sunkumai neleidia pagaminti rotoriaus
formos grto, kuris igrt lygiakraio trikampio .formos skyles, taiau grtai, igriantys taisykling penkiakampi, eiakampi ir net atuoniakampi nesuapvalintais kampais formos skyles, jau pagaminti. rodyta, kad
trimatje erdvje egzistuoja nesferiniai rotoriai taisyklingam tetraedrui, oktaedrui ir kubui, taiau j nra dodekaedrui ir ikosaedrui. Apie rotorius didesnio matavim
skaiiaus erdvse joki ini nra.
Tiesiogin ry su rotori teorija turi inomas udavinys apie adat. S udavin dar 1917 metais suformulavusio japon matematiko Kakejos garbei jis vadinamas
Kakejos problema". Jos esm tokia: kokioje minimalaus
ploto ploktumos figroje 360 kampu galima apsukti vienetin atkarp? Toki atkarp, savaime aiku, galima apsukti 360 kampu vieneto skersmens apskritime, taiau
iuo apskritimu aprpto skritulio plotas nebus minimalus.
Gana ilgai matematikai tvirtino, kad Kakejos problemos sprendinys yra kreiv, pavaizduota 131 paveikslo deinje. Jos aprptas plotas lygus pusei skritulio ploto. (Si
kreiv vadinama hipocikloide. Toki kreiv nubria apskritimo, kuris neliaudamas rieda i vidaus kitu didesniu apskritimu, takas, kai maojo apskritimo skersmuo
1
2
sudaro -j- arba y didiojo apskritimo skersmens.') Atlau reikiamo ilgio degtuko atkarp, praktikai sitikinsite, kad j galima apsukti hipocikloidje kaip tam tikr
vienmat rotori. Atkreipkite dmes tai, kad degtuko
galai vis laik bus ant hipocikloids kontro.
Sensacija vyko 1927 metais, prajus deimiai met
po to, kai Kakeja ikl savo problem. Jos kaltininkas" buvo A. S. Bezikoviius. Jis rod, kad Kakejos problema... neturi sprendinio! Tiksliau, i Bezikoviiaus rezultat buvo matyti, kad minimal plot aprpianios kreivs, kurios viduje bt galima 360 apsukti vieneto ilgio
atkarp, nra. Kad ir koks maas bebt kreivs aprptas
plotas, visada galima rasti kit dar maesn plot aprpiani kreiv, kurios viduje vienetin atkarpa galt taip
pat apsisukti 360. sivaizduokime atkarp, nusitsusi
nuo 2ems iki Mnulio. Pagal Bezikoviiaus teorem 360

132 pav. U d a v i n i o apie vienetin atkarp

atsakymas

j galima apsukti figroje, kurios plotas maesnis u pato enklo su Linkolno atvaizdu plot. Jeigu ir to bus maa, t pai atkarp galima apsukti 360 figroje, kurios
plotas maesnis u plot, kuri uima Linkolno nosis mintame pato enkle.
Bezikoviiaus rodymas per daug sudtingas, todl apsieisime be jo. Tik pabrime, kad figra, kurioje atkarpa
apsukama, nra vientisa. Vietoje to skaitytojui siloma
savarankikai sprsti kit paprastesn udavin. Koks turi
bti maiausias ikilos figros plotas, kad jos viduje 360
bt galima apsukti vienetin tiess atkarp? (Figra vadinama ikila, jeigu visi tiess, atkarpos, jungianios bet
kuriuos du tos figros takus, takai priklauso figrai.
Kvadratai ir skrituliai ikilos figros, graikiki kryiai
ir mnulio pjautuvas neikilos.)

ATSAKYMAI
Ikyla minimalaus ploto figra, kurioje 360 galima
apsukti vieneto ilgio atkarp (adat), yra vieneto aukio lygiakratis trikampis. Jo plotas lygus Y 3.

Bet kuri figra, kurioje 360 galima apsukti vienetin

atkarp, suprantama, gali turti plot, ne maesn kaip 1.
I vis vieneto ploio ikil figr maiausi plot turi
lygiakratis trikampis, kurio auktin lygi 1. rodym
skaitytojas gali rasti J. Jaglomo ir V. Boltianskio knygoje
Ikilos figros" *. Nesunku pastebti, kad tokio trikampio viduje vieneto ilgio atkarpa i tikrj gali apsisukti
360 (132 pav.).
Iki 1963 met buvo manoma, jog vientisa minimalaus
ploto figra, kurioje 360 galima apsukti vienetin atkarp, yra hipocikloid. Teising atsakym 1963 metais rado
ilu mons: M. Blumas ir I. D. Sionbergas.

XXIV

skyrius

,,Suskaldomos figros" ploktumoje

Ploktum padengti parketu, kurio visos plytels yna
taisykling daugiakampi formos, galima tik trimis atvejais: jeigu plytels yra lygiakraio trikampio, kvadrato arba taisyklingo eiakampio formos. Taiau yra be
galo daug netaisykling daugiakampi, kuriais taip pat
galima padengti vis ploktum. Tam pakanka, pavyzdiui, paimti bet kok trikamp. Bet kokiu keturkampiu taip
pat galima padengti vis ploktum. Tuo galite sitikinti, nubrai bet kok netaisyklingos formos (nebtinai ikilj) keturkamp ir i kartono ipjov apie dvideimt jo
kopij. I toki keturkampi sudlioti parket su glaudiai sujungtomis plytelmis labai domus usimimas.
Padengti ploktum figromis galima ir ypatipgesniu
(taip pat ir maiau inomu) bdu. Pavelkite 133 paveiksl, a. Kiekviena trapecija padalyta keturias maesnes trapecijas lygiai tokios pat formos, kaip ir pradin. O
kiekvien ketvirtadal galima padalyti j keturias dar maesnio dydio trapecijas, panaias j, ir 1.1. Norint tokio* H. M.

51 r JI O M,

B.

B o JI H H c n ft. Bbinyiuibie

mrypbi.

M.-JI., rocTexTeopeTH3AaT, 1951 (BnCjiKoreKa MaTeMaraecKoro KpyjKKa,

b bin. 4 ) .

h
133 pav. Suskaldomi daugiakampiai: a t r y s suskaldomos trapecijos (kiekvienai galimas 4 eils skaldymas); b du inomi suskaldomi
antrosios eils daugiakampiai

mis figromis igrsti ploktum, reikia lik atlikti prieing veiksm: i keturi vienod tam tikro dydio figr surinkti vien didesn figr, panai jas. Angl
matematikas Augustas De Morganas analogik situacij apibdino jumoristiniame eilratyje, kurio pirmosios
keturios eiluts perfrazuoja Donatano Svifto jumoristin
ketureil:
Stambias blusas v i s kandioja blusels,
O bluseles j sess mautls.
I r nra pabaigos iam k a r u i parazit,
L o t y n i k a i pasakius, ad
infinitum.
Stambi blusa tai kanda,
Pas k u r i sau ilt viet randa.
S i storesnes, plaias per t a l i j blusas,
I r taip be pabaigos viena kit v i s ks.

Dar neseniai apie daugiakampius, turinius domi savyb susitelkti j panaius didelius arba susiskaldyti maesnius, pakartojanius originalo form, palyginti buvo
maai inoma. 1962 metais Solomonas Holombas atkreip
dmes ias nuostabias figras. Remdamasis savo tyri18. Matematika laisvalaikiu

273

njimais, Holombas para tris straipsnius (spaudoje jie

nebuvo skelbti), kuriuose jis pagrind .suskaldom" (arba sudedam") daugiakampi teorij. Beveik viskas, apie
k kalbsime iame skyriuje, paimta i t trij straipsni.
Pagal Holombo terminologij daugiakampis vadinamas k eils, suskaldomu daugiakampiu, jeigu j galima padalyti k vienod maesnio dydio daugiakampi, panai j. Pavyzdiui, kiekviena trij trapecij, pavaizduot
133 paveiksle, a, yra, ketvirtosios eils suskaldoma trapecija. k-osios eils suskaldomi daugiakampiai galimi su
bet kokiu k, taiau j maiausia tais atvejais, kai k pirminis skaiius, ir d a u g i a u s i a k a i k sutampa su kokio
nors skaiiaus kvadratu.
inomi tik du antrosios eils suskaldomi daugiakampiai: lygiaonis statusis trikampis ir lygiagretainis, kurio
kratini santykis lygus l : ] / 2 (abi figros pavaizduotos 133 paveiksle, b). Holombui pavyko paprastai rodyti,
kad tuo ir baigiasi visi galimi antrosios eils suskaldomi,
trikampiai ^ k e t u r k a m p i a i ir kad nra joki kit ikilij
antrosios eils suskaldom daugiakampi. Abejotina, ar
tarp neikiliij daugiakampi yra antrosios eils suskaldom figr, nors ir nerodyta, kad j nra.
Lygiagretainio, kurio kratini santykis lygus 1: j / 2 ,
vidaus kampai gali keistis, neturdami takos jo sugebjimui skaldytis" (be to, du lygiagretainius, panaius
pradin). Staiakampis, kurio kratini santykis 1 : Y 2,
taip pat ymus meno istorijoje, ir kaip auksinis staiakampis". * Daugelis vidurami ir Renesanso epochos dailinink smoningai pasirinkdavo drobs krat santyk
1 - Y 2 . Kartais rodomas toks kort fokusas: bgn tzas
js akyse tris kartus sumaja kiekvien kart dvigubai (134 pav.). Fokusininkas, rodydamas j, nepastebimu
rankos judesiu kort sulenkia per pus ir parodo irovams dvigubai maesnio dydio kort. Jeigu kiekviena
korta yra staiakampio, panaaus pradin, formos, nes u n k u parodyti, kad kort kratini santykis gali bti tik
1: Y 2 . Antrosios 'eils suskaldomas staiakampis pritaikomas ne tik kort fokusuose. Knyg leidjai, norintys stan* 2.T. k n y g o s
23 s k y r i .

MaTeMainqecKHe

II

pa3BJieqemiH

> \

->

_V

mm

134 pav. Fokusas su majania k o r t a ,

pagrstas
suskaldomu staiakampiu

antrosios

eils

dartizuoti vairi dydi knyg format, pastebs, kad

in folio, in quarto arba in octavo leidini puslapiai turi
antrosios eils suskaldomo staiakampio form. is staiakampis priklauso lygiagretaini, pavaizduot 135 paveiksle, a, eimai. Lygiagretainis, kurio kratini santykis
lygus 1 : V k, visuomet yra ft-osios eils suskaldomas lygiagretainis; tai rodo, jog suskaldomi daugiakampiai galimi su bet kuriuo k. Holombas teigia, kad kitos eimos, turinios vis eili suskaldom figr, neinomos. Kai k = 7
(arba kai k lygus bet kokiam pirminiam 4n1 pavidalo
skaiiui, didesniam u 3), nurodytos eimos lygiagretainiai yra vieninteliai fe-osios eils suskaldomi daugiakampiai.
Ar sugebs skaitytojas savarankikai rasti treiosios
ir penktosios eils suskaldomus trikampius? Tokie trikampiai galimi.
Ketvirtosios eils suskaldom figr yra inoma gana
daug. Pavyzdiui, bet koks trikampis yra ketvirtosios
eils suskaldomas daugiakampis (jo padalijimo schema
parodyta 135 pav., b). Bet koks lygiagretainis taip pat
priklauso ketvirtosios eils suskaldom daugiakampi
skaiiui (jo padalijimo schema parodyta 135 pav., a). I
kit 4-osios eils keturkampi inomos tik trys trapecijos,
pavaizduotos 133 paveiksle.

'VT

2.

777
'

amn

A
d
135 pav. S u s k a l d o m i d a u g i a k a m p i a i : a l y g i a g r e t a i n i a i ,
kuri
k r a t i n i s a n t y k i s l y g u s \\Vk, p r i k l a u s a n t y s k-osios eils s u s k a l d o m
d a u g i a k a m p i e i m a i ; b bet k o k i a m t r i k a m p i u i ir l y g i a g r e t a i n i u i galimas 4-osios eils
skaldymas; c sfinksas",
vienintelis inomas
4-osios eils s u s k a l d o m a s
p e n k i a k a m p i s ; d trys
i n o m o s 4-osios
eils s u s k a l d o m e i a k a m p i r y s

inomas tik vienas penktosios eils suskaldomas penkiakampis: tai 135 paveikslo, c, figra, primenanti sfinks.
Holombas nustat, kad jis priklauso ketvirtosios eils suskaldomiems daugiakampiams.

Kadangi

135 p a v e i k s l e ,

c,

parodyti tik sfinkso" kontrai, skaitytojas gali pamginti savarankikai rasti jo padalijimo j 4 maesnius
sfinksus" schem.
inomos trys ketvirtosios eils suskaldom eiakampi rys; bet kok staiakamp padalijus keturias lygias
dalis tiesmis, lygiagreiomis jo kratinms, ir atmetus
vien ketvirtadal, likusioji figra bus 4-osios eils suskaldomas eiakampis. 135 paveiksle, d, deinje parodyta
visiems galvoski mgjams inoma schema, kaip padalyti eiakamp, pradiniam staiakampiui isigimus
kvadrat. Greta parodyti du kiti 4-osios eils suskaldomi
eiakampiai. Kiekvien j galima padalyti keturis maesnius eiakampius ne maiau kaip dviem bdais.
eiakamp, pavaizduot 135 paveiksle, d (viduryje),
padalijus kiek kitaip, negu parodyta (kiekvieno staiakampio padalijimo schem pakeitus jos veidrodiniu atspindiu), vis figr galima afinikai transformuoti (vietoj stataus iorinio kampo figros papilvje" imti bet
kok kit kamp, nesvarbu, buk ar smail) ir gauti ketvirtosios eils suskaldomus eiakampius. (Tik tuo atveju,
kai is kampas lygus 90, galimas figros 9-osios eils
skaldymas.)
Kiti 4-osios eils standartini suskaldom daugiakampi pavyzdiai neinomi. Taiau galimi 4-sios eils spinduliniai" suskaldomi daugiakampiai (daugiakampis vadinamas spinduliniu", kai j sudaro du ar daugiau jj panas maesni dydi daugiakampiai, Ronverguojantys
atskirus takus). Du spinduliniai" daugiakampiai, kuriuos sukonstravo Holombas, parodyti 136 paveikslo, a,
viruje. Pirmajame pavyzdyje vietoj dviej kvadrat galima imti bet kokius du vienodus staiakampius. Be to,
Holombas atrado tris 4-osios eils suskaldomas figras,
kurios nra daugiakampiai (n vienos i figr negalima nubraiyti per baigtin ingsni skaii). Kiekviena
j (136 pav., b, i kairs, apaioje) sudaroma, be galo
pristatant alia lygiakraio trikampio vis maesnius ir
maesnius trikampius (kiekvienas trikampis 4 kartus maesnis u pirmesnj). Visais trimis* atvejais, pamus tris
vienodas figras, i j galima sudaryti vien didel

136 pav. 4-osios eils s u s k a l d o m o s f i g r o s :

u d u 4-osios eils s p i n d u l i n i a i " d a u g i a k a m p i a i ; b trys 4-osios eils s u s k a l d o m o s f i g r o s , k u r i o s n r a d a u g i a k a m p i a i

d a u g i a k a m p i s yra ir 9-osios eils s u s k a l d o m a s

daugiakampis

tokios paios formos figr (kaip tai daroma, parodyta

136 paveiksle, b, deinje). Kiekvienoje sumaintoje pradins figros kopijoje yra tutumos", kurios susidaro dl
to, kad originalas yra begalin neaprtai majani
dydi trikampi seka.
domu paymti, kad paprastai 4-osios eils suskaldomiems daugiakampiams drauge galimas ir 9-osios eils
skaldymas. Trapecija, pavaizduota 137 paveiksle (tokios
formos yra Nevados valstija J A V emlapyje) ir yra 4osios eils suskaldomas daugiakampis, kur galima padalyti 9 sumaintas kopijas (daugeliu bd). Vien j
matote 137 paveiksle. (Ar gals skaitytojas savarankikai
rasti vis kit 4-osios eils suskaldom daugiakampi padalijimo schemas? Kalbama tik apie standartinius daugiakampius. Spindulins figros ir neaprtai majani dydi figr, pristatom alia pradins, begalini
sek ribos standartini skaii neeina.) Teisingas ir
atvirktinis teiginys: standartiniams daugiakampiams, kuriems galimas 9-osios eils suskaldymas paprastai galimas ir 4-osios eils suskaldymas. Trys doms 9-osios
eils spinduliniai daugiakampiai parodyti 138 paveiksle.
Juos atrado ir taip pavadino Holombas. N vienai i figr nra galimas ketvirtosios eils suskaldymas.
Dalydami 4 X 4 achmat lent keturias vienodos,
formos ir dydio dalis (r. 21 skyri), gausime figras,
kurioms galimas 16-osios eils skaldymas. Tik i keturi minilentos" egzempliori reikia sudti padidint kiekvieno ketvirtadalio kopij (r., pavyzdiui, 139 pav.). Analogikai 6 X 6 lent skaldant (daugeliu bd) keturias

138 p a v 9-osios eils s p i n d u l i n i a i " d a u g i a k a m p i a i :

a u v i s ; b p a u k t e l i s ; cenklas
&

vienodas dalis, galima gauti 36-osios eils suskaldomais figras. Lygiakrat trikamp taip pat galima padalyti iilgai tolygaus trikampio tinklelio linjj ir gauti figr,
kuriai galimas 36-osios eils skaldymas (140 pav.). Visi
ie pavyzdiai iliustruoja vien paprast teorem, kuri
Holombas aikina taip.
Inagrinkime figr/ P, kuri galima padalyti j dvi arba didesn skaii lygi figr, nebtinai panai figr P. Maesnes figras paymkime raide Q. Toki figr skaii pavadinkime kartotinumu", kuriuo figra

139 p a v . 16-osios eils s u s k a l d o m a s

atuoniakampis

Q dalija figr P. Pavyzdiui, 140 paveiksle pavaizduoti

trys eiakampiai trikamp dalija kartotinumu, lygiu 3,
o maesni lygiakraiai trikampiai (trikampio tinklelio
elementai) ias figras dalija kartotinumu, lygiu 12. Abiej kartotinumu sandauga (3X12) nurodo ir eiakampio,
ir lygiakraio trikampio skaldymo eil: i 36 eiakampi figr galima sudaryti vien eiakamp dideli matmen figr, o i 36 lygiakrai trikampi vien didel lygiakrat trikamp. Abstrakiau t pat galima suformuluoti taip: jeigu yra dvi tokios figros P ir Q, kad
figra P dalija figr Q kartotinumu s, o Q dalija P
kartotinumu t, galimas abiej figr st eils skaldymas
j panaias maesni matmen figras. Suprantama, kiekviena figra drauge gali bti ir maesns eils suskaldoma figra. Pateiktame pavyzdyje lygiakratis trikampis

Lj

QTL,

141 p a v . Trys 144-osios eils s u s k a l d o m i

daugiakampiai

yra ne tik 36-osios eils, bet ir 4, 9, 16 ir 25 eils suskaldomas daugiakampis.

Jeigu figros P ir Q panaios, i Holombo teoremos,
iplaukia, kad kiekviena j yra ne tik k, bet ir
ir
t. t., eils, t. y. bet kurios eils, sutampanios su vienu
sveikj k laipsni, suskaldoma figra. Kita Holombo
teoremos ivada: jeigu tam tikrai figrai galimas s ir t
eili suskaldymas panaias figras, tokias figras jai
taip pat galimas ir st eils skaldymas..
Principas, kuriuo pagrsta teorema, leidia apibendrinti. Jeigu P dalija Q kartotinumu s, Q dalija R kartotinumu t ir R dalija P kartotinumu u, kiekviena figra P, Q
ir R yra siu eils suskaldoma figra. Pavyzdiui, kiekviena heksamino figr (141 pav.) staiakamp 3 X 4 dalija kartotinumu lygiu 2, o staiakampis 3 X 4 dalija kvadrat kartotinumu 12, o kvadratas kiekvien heksamino
figr dalija kartotinumu 6. Vadinasi, heksamino figros yra 2 X 1 2 X 6 = 1 4 4 eils suskaldomos figros. Matyt,,
tik deinysis ir kairysis daugiakampis negali bti emesns eils suskaldomos figros, bet i prielaida nerodyta.
Vidurinj daugiakamp vienam ms skaitytojui pavyko
padalyti 36 vienodus maesni matmen daugiakampius, panaius pradin. Padalijimo schemos a nepatei-

142 p a v . D u s u s k a l d y m o

udaviniai

kiu, nenordamas kitiems skaitytojams atimti malonum

savarankikai j atrasti.
Holombas
atkreip
dmes tai, kad visi
inomi 4-osios eils suskaldomi
daugiakampiai, tarp j ir spinduliniai, lygiagretain dalija kartotinumu, lygiu
2. Kitaip tariant, i
dviej bet kokio ketvirtosios eils suskaldomo
daugiakampio egzempliori visuomet galima
sudaryti
lygiagretain!
Si prielaida kol kas nerodyta.

Palietme tik elementariausius

pagrindinio Holombo krinio
i suskaldom" figr
teorijos rezultatus. Si
teorija leidia akivaizdiai apibendrinti trij
ir
daugiau matavim
erdvs atveju. Trivialus
suskaldomo kno pavyzdys yra kubas: j galima padalyti 8, 27 ir 1.1,
maesnius kubus. Kiti
trivials pavyzdiai yra
paprastos plokios suskaldomos figros, i143 p a v .
Dalijimo
udavini
pjautos i vienodo stosprendimas
rio lentos. Yra ir maiau triviali suskaldom erdvs kn pavyzdi. J tyrimas, matyt, pads gauti naujus svarbius rezultatus.
Be jau pateikt udavini, pateiksime dar du neprastus dalijimo udavinius, betarpikai susijusius su suskaldom figr teorija (142 pav.). Pirmasis, lengvesnis, udavinys formuluojamas taip: ar galima padalyti eia-

kampj, pavaizduot 142 paveikslo kairje, du lygius

spindulinius daugiakampius? Antrasis udavinys sunkesnis: penkiakamp, pavaizduot 142 paveikslo deinje, reikia padalyti 4 lygius spindulinius daugiakampius. Nei
pirmajame, nei antrajame udavinyje dalys neturi bti
panaios pradin figr.

ATSAKYMAI
Sfinkso" padalijimo udavinio sprendimas pavaizduotas 143 paveiksle, viruje. Kitos dvi schemos parodo, kaip
nubraiyti 3-osios ir 5-osios eils suskaldomus trikampius.
Apaioje pateikti dviej dalijimo udavini sprendimai,
taikant spindulinius daugiakampius. Pirmasis j turi be
galo daug skirting sprendim; mes pateikiame vien paprasiausi. Antrasis sprendimas, apie kuri ra dar mas iLoidas, su barzda", bet jis buvo inomas ir anksiau.

XX V

skyrius

Dvideimt ei painus klausimai

Silydamas js dmesiui 26 nedidelius udavinius,
autorius tikisi, kad kas nors i skaitytoj klius j paruotus spstus." Dauguma klausim udaviniai idaigos, ir tik nedaugelis j turi iek tiek rimtesn matematin prasm. Taiau skaitytojui nevertt vilgioti atsakymus, o pabandyti paiam (nors ir pusiau juokais")
atsakyti kuo daugiau klausim.
1. Nuvargs fizikas atsigul miegoti dvideimt, antr
valand; jis ketino ilstis iki sekanios dienos 12 valandos
ir tai valandai nustat adintuv. Kiek valand jis susps pamiegoti, kol j prikels adintuvas?

2. Jonas ir Motiejus paeiliui meta loimo kauliuk. Pirmas meta Jonas, antras Motiejus. Kokia tikimyb, kad
Jonui ikris daugiau aki, negu Motiejui?

3. Koks pagal prasm teiginys visikai prieingas teiginiui ,ne j..."

4. iLygioje aiktelje tam tikru atstumu nuo 10 pd
aukio stulpo stovi 15 pd aukio stulpas. Sujungus
kiekvieno stulpe virn su kito stulpo pagrindu tiesmis,
jos susikirs take, esaniame 6 pd auktyje. Koks atstumas tarp stulp?

5. Kiek kainuoja vienas?

' Dvideimt cent, atsak kini preki parduotuvs pardavjas.
O kiek kainuoja dvylika?
Keturiasdeimt cent.
Gerai, praom duoti man devynis imtus dvylika.
I js priklauso eiasdeimt cent.
K parduotuvje pirko pilietis?

6. Trikampio kratins lygios 13, 18 ir 31 cm. Kam lygus trikampio plotas?

7. Donas Kenedis gim 1917 metais. JAV prezidentu
buvo irinktas 1960 metaiis. Tais metais, kai JAV buvo
ileista i knyga' (1963), jam sukako 46 metai ir prezidento poste jis jau buvo 3 metus. Keturi sumint skaii
(1917, 1960, 46, 3) suma lygi 3926. Sarlis de Golis gim
1890 metais. Pranczijos prezidentu tapo 1958 metais.
Kuomet jam sukako 73 metai, jis jau 5 metus buvo prezidento poste. Keturi sumint skaii (1890, 1958, 73, 5)
suma ir j kart lygi 3926. Kuo paaikinti tok spding
sutapim?
8. Kam lygus kampas tarp dviej punktyrini tiesi,
nubrt pavaizduoto kubo paviriuje?

9. Baseinas yra stataus ritinio formos. uvis, pradjusi plaukti nuo ritinio sienos, plaukia tame paiame gylyje ir vl priplaukia sien, tiksliai iaur nuplaukusi 6 m.
Palietusi sien, uvis pasisuka, plaukia tiksliai rytus, ir,
nuplaukusi 8 m, vl palieia sien. Kam lygus baseino
skersmuo?

10. Kart visiems 6 000 miesto gyventoj statistikas

pasil serij matematini test. Drauge jis imatavo vis gyventoj pdos ilgj. Pasirod, kad tarp kojos dydio
ir matematini gabum yra stipri koreliacija. Kuo tai paaikinti?
11. Paraykite paprast formul, turini tik vien
kintamj ir toki savyb: raius vietoje bet kur sveik teigiam skaii, pagal t formul turi bti gaunamas
koks nors pirminis skaiius.
12. Didelio trikampio ems sklypo viduryje savininkas suman pasistatyti nam ir nuo jo statmenai kiekvien trikampio kratin nutiesti po ties tak. Sklypas
yra lygiakraio trikampio formos. Kur reikia statyti nam, kad vis trij tak ilgi suma bt maiausia?

13. 50 padalykite i

ir pridkite 3. Kiek gavote?

14. Topologas nusipirko septynis riestainius ir visus,

iskyrus tris, suvalg. Kiek riestaini jam liko?
15. Pieinyje punktyru pavaizduotos trikampio kamp
prie pagrindo pusiaukampins. Jos kertasi statmenai. Kam
lygi trikampio auktin, jei jo pagrindas lygus 10 cm?

16, Keli mnesiai metuose turi po 30 dien?

17. Misis Smit nusprend mesti rkyti, kai pabaigs
pakel, kuriame liiko devynios cigarets, I trij nuoruk
ji gali pasidaryti vien suktin, pagal tabako kiek atitinkani vien cigaret. Kiek cigarei" ji surkys, kol visai mes rkiusi, jeigu suktines i savo nuork ji gali daryti neribot skaii kart?
18. S t a i jums trys piliuls,pasak daktaras. Igerkite po vien kas pusvaland. .
Js nuolankiai sutinkate. Kuriam laikui jums uteks
daktaro irayt piliuli?
19. 137 asmenys usira dalyvauti teniso varybose,
kurios vedamos olimpine sistema. Pirmojo rato varyboms
visi aidjai turi pasiskirstyti poromis, bet 137 nelyginis
skaiius, todl vienam aidjui trksta partnerio, ir jam
i karto leidiama dalyvauti antrojo rato varybose. ai-

djai poromis skirstomi kiekviename rafe, ir kiekvien

kart be partnerio likusiam aidjui leidiama dalyvauti
sekanio rato varybose. Kiek susitikim bus organizuota,
kol paaiks empionas, jeigu varyb programa sudaryta taip, kad susitikim bt kuo maiau?
20. uvis sveria 8 kg ir dar pus savo svorio. Kiek
sveria uvis?

21. Angl matematikas D. D. Princas atrado tok simetrik reikin:

X:
Kam lygus X? (Trij vertikali brkni rinkin galima
interpretuoti trejopai.)
22. Sustatykite 6 stiklines eile taip, kaip parodyta pieinyje. Trys pirmos stiklins pripiltos vandens, trys paskutins tuios. K reikia padaryti, kad pilnos ir tuios
stiklins eit pakaitomis, jeigu galima paliesti tik vien
(bet kuri) stiklin?
dca

fOKs fHQ

E5

5 r 6

23. Ratas turi 10 stipin. Kiek tarp tarp stipin?

24. odi skaiius iame sakinyje yra lygus septyniems". is teiginys, aiku, teisingas. Sugalvokite sakin,
turint tiesiogiai prieing prasm ir taip pat teising.
25. Tiems patiems tvams dvi mergaits gim vienais
ir tais paiais metais, vien t pat mnes, vien ir t
pai dien, bet jos ne dvynuks. Paaikinkite, kaip ia
gali bti.
19. Matematika laisvalaikiu

289

26. Tarkime, jog kas nors jums silo laybas tokiomis

slygomis: js partneris stato doler ir tvirtina, kad jeigu jam duosite 5 dolerius, jis jums duos gros 100 doleri. Ar verta laintis?

ATSAKYMAI
1. Dvi valandas
2.

(adintuvas suskambs 24 valand).

-| . Tikimyb, kad Jonui ir Motiejui ikris vieno-

das aki skaiius, lygi

; vadinasi, tikimyb, kad aki

-skaiius bus skirtingas, lygi -r , arba j ^ . Pus io skai- .

iaus ir yra tikimyb, kad Jonui ikris daugiau aki, negu
Motiejui.
3. ..."
4. Atstumas tarp stulp gali bti bet koks: tiesi, jungiani vieno stulpo virn su kito pagrindu, susikirtimo
tako atstumas inuo ems yra lygus dviej stulp auki
sandaugai, padalytai i j sumos.
5. Namo numeris.
6. Nuliui.
7. Prie bet kokios datos pridjus skaii met, prajusi po jos iki kokios nors sekanios datos (iame pavyzdyje prie 1963), gaunama antroji data, todl sumos tarpusavyje lygios (ir kiekviena j lygi 1963x2 = 3926).

8. 60. Sujung punktyru

gausite lygiakrat trikamp.

atvaizduot

tiesi

galus,

9. 10 m. Palietusi sien pirm kart, uvis keii kurs 90. Stataus kampo, kurio virn yra apskritime, kratins kerta apskritim diametraliai prieinguose takuose.
Vadinasi, baseino skersmuo yra stataus trikampio, kurio
statiniai 6 m ir 8 m, ambin.
10. Udavinio slygoje odius visiems 6 000 miesto
gyventoj" reikia suvokti pilna t odi prasme: testai
buvo pasilyti kdikiams, vaikams, suaugusiems ir nusenusiems.
11. Tokiu formuli

daug,

pavyzdiui 2+1*; 0-^ + 3:

2 + - ir t. t.
X

12. Bet kurioje sklypo vietoje. Trij tak-ilgi

pastovi ir lygi lygiakraio trikampio auktinei.

suma

13. 103.
14. Trys riestainiai.
15. Begalybei. Kamp A ir B suma lygi 90. Kampai
prie trikampio pagrindo (2A ir 2B) sudaro 180. Vadinasi, virns kampas turi bti lygus 0, o trikampio onins kratins tarpusavyje lygiagrets, t. y. susikertanios
begalybje.
16. Visi mnesiai, iskyrus vasar.
17. Trylika. Kai kurie skaitytojai mano, kad misis Smit
neleistinai ilaidi, nes paskutins (suktins nuorka lieka
nepanaudota. Bt geriau, samprotauja jie, kad misis Smit
nusprst mesti rkyti, kai pakelyje likt 10 cigarei. Po
to, kai ji surk 14 cigarei" (t. y. tabako, kuris sudaro
14 cigarei, kiek), jai likt 2 nuorkos. Peleninje ji
galt rasti koki tai trei nuork, o surkiusi savo
penkioliktj ir paskutin cigaret, vl i naujo grinti j j pelenin.
18. Vienai valandai.

19. Ikristi turi

136 susitikimai.

136 tenisininkai, vadinasi turi vykti

20. 16 kg.

Trys vertikals brkniai skaitiklyje reikia 111, parayt kastoje deimtainje skaiiavimo sistemoje, trys
vertikals brkniai vardiklyje romnik trejet. Pirmieji trys vertikals brkniai deinje lygybs pusje taip
pat reikia romnik trejet, o pastarieji trys vertikals
brkniai 7, paraytus dvejetainje sistemoje.
22. I antrosios stiklins perpilti vanden penktj ir
antrj pastatyti atgal viet.
23. Taip pat 10.
24. odi skaiius iame sakinyje tikrai nra lygus
septyniems".
25. Mergaits- dvynuks, gimusios kartu su broliu arb'a
su treia sesute (trynuks").
26. Neverta. Pams js 5 dolerius, layb partneris
gali pasakyti: A praloiau", ir sumokti jums doler.
Iloite laybas, bet prarasite 4 dolerius.

XXVI

skyrius

Nuo kamiatraukio iki D N R

Tiesus kardas glaudiai, be tarp lenda tiesias mak* tis. Tas pats yra ir su kardu, ilenktu apskritimo lanko
forma: j visuomet galima kiti tokio paties kreivumo
maktis. i savyb ir turi galvoje matematikai, kartais
tieses ir apskritimus vadindami sau kongrueniomis"
kreivmis: pagal sau kongrueni kreiv slenkant bet kokiam jos lankui, pastarasis niekuomet nenueina nuo b-

g i " , t. y. bet kuriuo laiko

momentu sutampa su atitinkamu kreivs intervalu.
Ar
galima
kard
ir
maktis sugalvoti kokios
nors kitokios formos, negu
tiss atkarpa
arba
apskritimo lankas? Daugelis, net ir gerai pagalvoj,
atsako, kad jokios kitos
formos sugalvoti negalima. Taiau jie klysta. Galima ir treioji sau kongruenti kreiv ritinin
spiral. Tai kreiv,
kuri,
vyniodamasi iilgai ritinio
paviriaus, visas jo sudaromsias kerta tuo paiu
kampu. Pasiirkite j 144
paveiksl. Vertikalias tieses,
lygiagreias
ritinio
aiai, vadinsime sudaromosiomis; raide a paymsime pastov
kamp,
kur
sudaro
spiral
su
kiekviena sudaromja. Vi144 pav. Spiral, apvyniota a n t
suose
spirals
takuose skritulinio ritinio (stora l i n i j a )
kreivumas vienodas, todl
spiralin kard be vargo galima sukti j spiralines maktis
ir taip pat lengvai isukti j atgal.
I tikrj ties ir apskritim galima laikyti ritinins
spirals ribiniais atvejais. Tokios spirals vijas glaudiai
prispaudus vien prie kitos, susidarys spiral, panai vadinam ingsniuojani spyruokl" *. Padidinus kamp
iki 90, spirals susiglaudia apskritim.
Antra vertus, tempdami spiral tol, kol kampas a virs
nuliu, j paversite tiese. Lygiagrei viesos spinduli,
krentani ant sienos staiu kampu, kelyje pastaius

* i n g s n i u o j a n t i spyruokl ( S l i n k y toy) JAV paplits aislas.

Tai m e t a l i n spyruokl su labai
g l a u d i o m i s v i j o m i s . Pastatyta a n t
n u o u l n i o s ploktumos, ji pradeda i n g s n i u o t i " , v a r t a l i o d a m a s i ir pak a i t o m i s p a k e l d a m a bei n u l e i s d a m a tai vien, tai kit g a l . Sustojusi
apaioje, spyruokl dar kur laik svyruoja, lyg s t e n g d a m a s i atsikvpti
po s u n k a u s nusileidimo. Vert. rus k. past.

ritinin spiral, kurios ais taip pat statmena sienai, ant

sienos susidars elis bus apskritimo formos. O jeigu .spirals ais bus statmena spinduliams, ant sienos atsiras
sinusoid.
Bet kuri spiral, ritinin arba bet kokios kitos formos, asimetrika erdvin kreiv, besiskirianti nuo savo
veidrodinio atspindio. Spiral
pavadinkime
deiniasraigte", jeigu jos vijos, engiant j prieki", sukasi laikrodio rodykls kryptimi kaip paprastas grtas
arba
kamiatraukis. Palaikykite tok kamiatrauk prie veidrod ir pamatysite, kad jo atspindys, Alisos * odiais,
elgiasi visikai prieingai". Deiniasraigtis kamiatraukis veidrodyje atrodys kairiasraigtis. Gav tok kamiatrauk, galsite kuriam nors draugui ikrsti linksm-pokt. Mes taip neprat prie kairiojo, sriegimo, kad js
draugas kelet minui veltui grumsis su kamiatraukiu,
kol pagaliau supras, kad j reikia sukti prie laikrodio
rodykl.
"Iskyrus sraigtus, vartus, ir verles, kurie pagal stan- .
dart g a m i n a m i deiniasraigiai (kairiasraigiai jie "gam i n a m i tik specialiems tikslams), visos kitos gaminamos
spirals paprastai bna ir deiniasraigts, ir kairiasraigts tai ilgi sukti saldainiai, sraigtiniai laiptai, lynai ir
kabeliai, nuvyti i sukt virvi ir laid ir t. t. Deiniasraigts ir kairiasraigts gali bti taip pat ir kgins spirals
(spirals, apvytos ant kgio paviriaus), pavyzdiui, iuini spyruokls arba spiraliniai koridoriai, panas
Hungencheimo muziejaus** koridorius. Sio muziejaus pastatas yra apverstos, vir platjanios kgins spirals formos.
Bet gamtoje viskas sutvarkyta visai ne taip! Spiraliniai
dariniai, kuri gausu gyvuose organizmuose, pradedant
paprasiausiu virusu ir baigiant mogaus kno dalimis,
genetiniu kodu beveik visuomet bna tiksliai informuojami,
koki pus jiems suktis. Be to, genetinio kodo nejos
yra didiuls nukleinins rgties molekuls, turinios
(daugelio biochemik nuomone) deiniasraigts spirals
form. Bet ir tai dar ne viskas. Nuo to laiko, kai pasirod pirmieji L. Polingo darbai, kuriuose nagrinjama spi* Luiso Kerolio knyg Alisa stebukl alyje" ir Alisa Veidrodio karalystje" heroj. Cituojamas isireikimas paimtas i antrosios
knygos. Vert. rus k. past.

** XX amiaus meno muziejus Niujorke. Vert. rus k. past.

ralin proteino molekuli sandara, vis daugiau fakt rodo, kad gamtoje egzistuojanios didiuls proteino molekuls turi deiniasraigts spirals formos griauius".
Nukleinins rgties ir proteino molekuli griauiai" i
asimetrik element spirals atkarp, susisukusi t
pai pus, sudaro grandinl. Prajusi kiekvien tok
element, visa grandin pilnai apsisuka apie a. Kak
panaaus patiriame, kopdami sraigtiniais laiptais.
Gyvn, turini dvipus (arba, kaip dar sakoma, bilateralin) simetrij, knuose stambesni spiralini darini paprastai randama poromis po vien* abiejose gyvno kno pusse. Kiekviena dviej spirali, sudarani
por, yra viena kitos veidrodinis atspindys. Akivaizds pavyzdiai avin, oi, antilopi ir kit induoli ragai
(145 pav.). mogaus ausies sraig yra kgins spirals
formos: deiniojoje ausyje deiniasraigts, kairiojoje
kairiasraigts. domi iimtis yra narvalo nedidelio banginio, gyvenanio iaurini jr vandenyse dantis. Sis
keistas gyvnas gimsta su dviem virutiniais dantimis.
Patels abu dantys gldi andikaulyje. Patino deinysis
dantis taip pat yra andikaulyje, o kairysis dantis pradeda augti j priek ir kyo i burnos lyg ietis. Jis siekia
beveik tris metrus, t. y. virija pus gyvno ilgio nuo
nosies galiuko iki uodegos galiuko! Visas dantis ivagotas spiralinmis vagutmis, kurios sukasi prie laikrodio
rodykl nuo danties pagrindo jo gal (146 pav.). Atrodyt, kad tais retais atvejais, kai abu dantys virsta iltimis, deiniojo danties vaguts turt eiti laikrodio rodykls kryptimi. O i tikrj spiral ant deiniojo danties,
pasirodo, taip pat yra kairiasraigt. Zoolog nuomons dl
io reikinio prieasi skiriasi. D'Arsi Tompsonas knygoje gis ir forma" (On Growth and Form") gina savo
teorij, pagal kuri banginis, plaukiodamas vandenyje,
vis laik daro vos pastebim sraigtin judes deinn.
Dl didiuls ilties mass jos apaioje turi susidaryti
prieingas sukamasis momentas, kuris ir susuka ilt prie
laikrodio rodykl.
Jeigu bet koki augal ir gyvn sandaroje aptinkama
neporin spiral, kiekvienai riai ji paprastai bna tik
vienos krypties, charakteringos tik tai riai. Tai teisinga ir begalinei daugybei spirals formos bakterij, ir auktesni gyvn spermatozoidams. mogaus bambagysl susideda i vienos venos ir dviej arterij, sudarani

145 p a v . P a m y r o

146 p a v . N a r v a l o

avino

r a g a i , susisuk prieingas

iltys, v i s u o m e t

147 p a v . Trys

puses

turinios kairiasraigtes

deiniasraigi

kgini

spirali

vijas

formos

-i

'

trigub spiral, visuomet susisukusios kairn. Nuostabiausi

pavyzdiai sraigi ir kit moliusk kriaukls, susisukusios kgine spiral. Toli grau ne visuomet galima pasaKyti, j kuri pus susisukusi kriaukl. Pavyzdiui, ploki
nautilijaus kriaukl, kaip spiralin k, galima perkirsti
pusiau dvi visikai vienodas dalis: deinij ir kairij.
Taiau yra tkstaniai graiausi kriaukli, sudarani
arba deinij, arba kairij spiral (147 pav.). Vien
moliusk kriaukls bna susisukusios tik deinn, kit
tik kairn. Kai kurios moliusk rys vienoje vietoje visuomet savo kriaukl susuka deinn, o kitoje kairn.
Retkariais pasitaikanius isigimlius", susisukusius
prieing" pus, labai vertina kolekcionieriai.
Nebraskos ir Vajomingo valstijose randama labai keist spiralini suakmenjim, inom velnio kamiatraukio" pavadinimu (Daemonelix). Sios didiuls spirals,
siekianios beveik dviej metr aukt, bna susisukusios
ir deinn, ir kairn. Deimtmeius tssi geolog ginai
apie j kilm. Vieni laik, kad tai suakmenj senovs
augalai, kiti kad tai spiraliniai urvai, kuriuos iraus
dabartini bebr protviai. Gal gale nugaljo bebr
teorijos" alininkai, nes kai kuriuose kamiatrauki formos bebr urvuose buvo aptiktos bebr liekanos.
Augmenijos pasaulyje spirali sutinkama kiekviename
ingsnyje: kankorio iedyno, lap, gli, seli sandaroje ir net paiame lap bei ak isidstyme aplink
medio kamien. Spirals vij skaiius, kuris reikalingas, pereinant nuo apatinio lapo prie artimiausio virutinio, lygus vienam i plaiai inomos Fibonaio * eiluts skaii: 1, 2, 3, 5, 8, 13,... (kiekvienas ios eiluts narys lygus dviej pirmesnij nari sumai). Sis reikinys
botanikoje vadinamas filotaksiu" (filotaksis lap isidstymas) ; apie jo netikt ry su Fibonaio skaiiais
yra daug literatros.
Vijoklini augal stiebai paprastai sukasi pagal deinij spiral, taiau dauguma vijoklini augal atmain auga poromis, be to, augal partneri stiebai susisuk prieingomis kryptimis. Sausmedis, pavyzdiui, visuomet sukasi pagal kairij spiral, o vijoklis pagal deinij. J aistringas apsikabinimas" daugel met avjo angl poetus.
* d o m u pastebti, kad 1963
specialus u r n a l a s The Fibonacci

metais A m e r i k o j e net -buvo steigtas

Quarterly

^^///'
148 p a v . a i s l a s i d v i e j spirals p a v i d a l o
v i e l i u k i ; j g a l i m a
i r t i k a i p j n e u t r i n o ir a n t i n e u t r i n o a t s i r a d i m o m o d e l

Spirals kryptis labai slygin svoka ir visikai

priklauso nuo to, koki spiral laikysime deinija, o kok i kairija, [sukdami grt su deiniaisiais sriegiais,
pasiirkite j j i kitos puss ir'pamatysite, kad sraigto
takai, artdami jus, juda prie laikrodio rodykl, vadinasi, jo sriegim lygiai taip pat galiima pavadinti kairiasraigiu.
M a d a u g prie keturiasdeimt met Amerikoje pasirod nepaprastas aislas, pagrstas optiniu efektu, atsirandaniu, susukant dvi prieing krypi spirales. aisl nesudtinga padaryti i dviej prieingomis kryptimis
susukt vieliuki. Sukabin vieliukes taip, kaip parodyta
148 paveiksle, prilituokite jas vien prie kitos keliuose
takuose, kad konstrukcija bt standi. Abiej rank nykiais ir smiliais suimkite u jos gal (turima galvoje
dvigubo tarpo galai). Dabar daug kart i eils suglaudiant ir iskeiant rankas, pirtai juds lygiagreiai spyruokls aiai ir visa konstrukcija prads suktis. irovams
susidaro spdis, tartum spyruokl kakokiu nesuprantamu bdu vis laik traukiama i beviltikai supainioto
begalinio kamuolio. Kadangi neutrinas ir antineutrinas turi prieing spiralikum, man atrodo, kad tokiu aislu
galima vaizdiai parodyti nenutrkstam neutrino ir jo
veidrodini dvyni atsiradim.
Neutrino trajektorijos spiralinis pobdis susijs su tuo,
kad i dalel turi sukin ir todl vienu metu juda pirmyn
(viesos greiiu) bei sukasi apie tam tikr a. Spirale juda ir negyvosios, ir gyvosios gamtos daiktai: lktuvo arba garlaivio bet kuris besisukanio sraigto takas
(iskyrus aies); voverait, mediu bganti vir arba
nusileidianti emyn; briai iknosparni, iskrendani
i poemini urv. Kgins spirals pavyzdiais galima
laikyti verpetus, uragan piltuvus, vandens, bganio grioveliu, tak trajektorij, ir tkstanius kit gamtos reikini.
Su spirale susijs ir toks nesudtingas galvoskis.

Ant besisukanio ritinio oninio paviriaus nupietos

trys spirals: raudona, balta ir mlyna. Ritinio auktis
120 cm. Raudona linija visas ritinio sudaromsias (ritinio
paviriuje tieses, lygiagreias jo aiai) kerta pastoviu 60
kampu. Reikia rasti raudonos linijos ilgj.
I pirmo vilgsnio atrodo, kad pateiktoje slygoje per
maa duomen linijos ilgiui nustatyti. O i tikrj, teisingai traktuojant, udavinys isprendiamas labai paprastai.

ATSAKYMAI
Statj trikamp apvyniojus apie ritin taip, kad jo
pagrindas'sutapt su apskritimu, esaniu ritinio pagrinde, trikampio ambin sudarys spiral. Tarkime, kad pateiktame udavinyje raudona linija yra trikampio ambin Iskleisjrime" trikamp. Jo kampai bus lygs 30
ir 60, vadinasi,
ambin dvigubai ilgesn u statin,
esant prie 30 kamp. (Tai lengva matyti, sudarius i
dviej toki trikampi vien lygiakrat.) To statinio ilgis pagal slyg yra 120 cm, vadinasi, ambins (raudonosios linijos) ilgis lygus 240 cm.
[domu, kad is dydis nepriklauso ne tik nuo ritinio
skersmens, bet ir nuo jo pagrindo formos. Pagrindas gali
bti apribotas bet kokia netaisyklinga udara kreive; nuo
to atsakymas nepasikeis.

XXVII

skyrius

Topologikos pramogos
B a n g o m pasiaust jreiviai trys
S u m a n ne lkt sd.
J u o s Kleino butelis plukdys,
Per j r p l a u k t jaftie ne gda.
J u k butelyje t a i p j a u k u ,
U stiklo seklumos ir bangos,
Bet kas g i i a i ties baieu:
V a n d u o ir viduje, i a u rangos.
Frederikas

Vinzoras

Topologo poiriu, kvadratinis popieriaus lapas yra

dvipusio paviriaus su vienu kratu modelis. ios savybs pasirodo yra labai svarbios: net jei suglamysite popieriaus lap j rutuliuk, jis vis tiek liks dvipusis pavirius su vienu kratu. Be to, sivaizduokime, kad lapas ikirptas i gumos. Itemp galite i jo gauti trikamp arba
skritul, bet jis kaip ir anksiau bus dvipusis pavirius su
vienu kratu. Dvipusikumas" ir vienakratikumas"
topologins paviriaus savybs, kurios nesikeiia, nors ir
kaip js temptute, maigytute, suktute, lenktute paviri.
Kiekvienas pavirius turi dar tiu ne maiau svarbius
topologinius invariantus: chromatin skaii ir Beio skaii. Chromatinis skaiius maksimalus srii, kurias
galima padalyti paviri taip, kad kiekviena sritis turt
bendr sien su bet kuria i kit srii, skaiius. Jeigu
kiekvien srit nuspalvinsime savo spalva, tai koki spalv por beturtume galvoje, visada rasime flvi viena prie
kitos prigludusias sritis, nuspalvintas tomis dviem spalvomis. Kvadratinio lapo chromatinis skaiius lygus 4. Kitaip tariant, kvadrato negalima padalyti tokias penkias
sritis, kad kiekviena srii pora turt bendr sien. (Sio
tvirtinimo nereikia painioti su garsija keturi spalv problema joje kalbama apie emlapius, kuriudse gali bti
pavaizduotas bet koks baigtinis skaiius.) Beio skaiius
(taip pavadintas praeito imtmeio ital fiziko Enriko Beio garbei) lygus pjvi, kuriuos galima atlikti paviriuje taip, kad jis nebt padalytas dvi atskiras dalis,
skaiiui. Jeigu pavirius turi kratus, kiekvienas pjvis
turi bti transkontinentinis", t. y. jis turi eiti nuo vieno
kakokio tako krato iki kito tako (pastarasis gali priklausyti ir kitam kratui). Jeigu pavirius udaras, t. y.
neturi krato, kiekvienas pjvis turi bti kokia nors paprasta udara kreiv (tok pjv vadinsime udaru). Aiku, kad kvadratinio popieriaus lapo Beio skaiius lygus
nuliui: bet koks pjvis nuo krato iki krato", suprantama, dalija kvadrat dvi atskiras dalis.
.

Suglaud dvi prieingas kvadrato kratines ir suklijav i jo vamzdel, gausime model, kuris topologikai
skirsis.nuo kvadrato. Sis naujasis pavirius tebra dvipusis, bet jo kratus sudaro jau tik dvi paprastos udaros
kreivs. Kaip ir kvadrato, tokio paviriaus chromatinis
skaiius lygus 4, o Beio skaiius lygus 1: jeigu tok pa-

viri perpjausime nuo krato iki krato", jis nebebus

vamzdis, bet neisidalys j dvi atskiras dalis.
Trei paviriaus, topologikai ekvivalentaus sferos arba kubo paviriui, tip galima gauti, perlenkus kvadrat per striain ir suklijavus kratus. Pavirius iuo atveju liks dvipusis, bet be krat. Vadinasi, pavirius udaras, ir jo chromatinis skaiius lygus 4, o Beio skaiius
lygus 0: bet koks udaras pjvis dalija, suprantama, paviri dvi atskiras dalis.
Kur kas domesn rezultat gausime, jeigu, prie suklijuodami kvadrato prieingas kratines, j persuksime
pusiau. Jeigu kvadratas ikirptas i popieriaus, i pirmo
vilgsnio atrodo, jog jo persukti negalima; i tikrj pakanka tik sulankstyti kvadrat per striaines taip, kaip
parodyta 149 paveiksle. Sujung rodyklmis paymt
kratini por, gausite gerai inom Miobijaus lap, kur pirm kart inagrinjo praeito amiaus vokiei astronomas A. F. Miobijus; jis vienas pirmj susidomjo
geometrini figr topologinmis savybmis. Suklijuoto
modelio negalima iversti, todl suprasti, kad tai i tikrj Miobijaus lapas, toli grau nelengva, taiau, geriau
siirjus, vis dlto tuo galima sitikinti. Gautasis pavirius vienapusis, su vienu kratu, jo Beio skaiius lygus
1. Sio paviriaus chromatinis skaiius staigiai okteli,
palyginti su anksiau mintais, ir lygus 6: sudarytame
paviriuje 6 sritis, nuspalvintas 6 spalvomis, galima taip
idstyti, kad kiekviena sritis turs bendr sien su visomis kitomis penkiomis sritimis.
Nepersuk suklijuokime poromis prieingas kvadrato
kratines. Gausime paviri, kuris vadinamas toru. Jis
topologikai ekvivalentus riestainio arba kubo, kuriame
pragrta skyl, paviriui. I 150 paveikslo matyti, kaip
paprasta padaryti ploki kvadratin toro model. Reikia per pus sulenkti kvadrat ir suklijuoti iilgai juodos
tiess, pavaizduotos paveikslo deinje, viruje, paskui
susidariusio vamzdio galus suklijuoti taip, kaip parodyta
rodyklmis paveikslo apaioje. Toras udaras (be krat) dvipusis pavirius, kurio chromatinis skaiius 7, o
Beio skaiius 2. Du pjvius torui galima padaryti, pavyzdiui, taip: i pradi iilgai meridiano, per kur buvo
suklijuota antroji kvadrato kratini pora (toras vl virs
vamzdiu), padaryti udar pjv, paskui ivesti transkontinentin" pjv iilgai tiess, per kuri buvo suklijuo-

ta pirmoji kvadrato kratini pora. Grietai tariant, jeigu, nesupjaust toro, tiesiog pavaizduotume abu pjvius
jo paviriuje, kiekvienas pjvis bt udaras. Antras pjvis tapo pjviu nuo krato iki krato" tik d! to, kad abu
pjvius atlikome ne tuo paiu metu, o paeiliui.
Pjaustant tor vairiais bdais, sunku i anksto atspti
rezultat. Pjaukime, pavyzdiui, ms nagrinjamo toro
model per pusj: iilgai horizontalios arba vertikalios vidurins linijos, lygiagreios kvadrato kratinms! Abu
pjviai udari, vienas j toro paviriuje sudaro lygiagret", kitas meridian". Kiekvienas pjvis paveria
tor vamzdeliu. Perpjovus toro model pagal bet kuria
striain, kiekviena pus, pasirodo, bus kvadratas. Pabandykite sugalvoti, kaip atlikti du tokius udarus pjvius, kurie paverst tor dviem grandins iedais.
Yra daugyb paviri, kurie yra udari kaip sfera arba kubas ir vienpusiai kaip Miobijaus lapas. Paprasiausias ir vaizdingas tokio paviriaus pavyzdys inomas Kleino butelio vardu. J 1882 metais sudar vokiei matematikas Feliksas Kleinas. Paprastas butelis turi iorin ir
vidin pus. Jeigu mus nors rplioti j vid arba atvirkiai, jai btinai teks perkirsti krat, kur sudaro
butelio kakliukas. Skirtingai nuo paprasto butelio, Kleino
butelis neturi krato, ir jo paviriaus negalima suskirstyti
vidin ir iorin. Pavirius, kuris atrodo iorinis, neivengiamai pereina paviri, kuris atrodo tarytum vidinis,
lygiai taip pat, kaip viena* kit pereina dvi i pirmo
vilgsnio skirtingos Miobijaus lapo puss".
Gaila, bet trimatje erdvje negalima sukurti Kleino
butelio, kurio pavirius nepersikirst. Tradicinis bdas
Kleino buteliui pavaizduoti parodytas 151 paveiksle. sivaizduokime, kad itempme apatin vamzdelio gal ir
ulenkme j vir, prakidami pro vamzdelio paviri,
ir sujungme su virutiniu galu. Realiame modelyje^ pagamintame, pavyzdiui, i stiklo, toje vietoje, kur vamzdelio galas praeina pro jo paties paviri, turt, bti
skyl. tai nereikia kreipti dmesio: laikoma, jog skyl
udengta butelio paviriaus pratsimu. Kitaip sakant, skyls nra, susikerta tik paties butelio pavirius. Toks persikirtimas neivengiamas, turint galvoje, trimat model.
Jeigu sivaizduosime, kad visas pavirius panardintas,keturmetje erdvje, persikirtimus bus galima visikai pa-

149

p av

K a i

kvadratinio

150 pav. K a i p i k v a d r a t i n i o

popieriaus
lap

popieriaus

lapo

padaryti

lapo sukonstruoti

Miobijaus

tor

151 pav.

Kleino

butelis:

udaras
pavirius,
v i d i n s puss

neturintis

iorins

ir

alinti. Kleino butelis vienpusis be krat pavirius.

Beio skaiius ia lygus 2, o chromatinis skaiius 6.
inomas algebrins geometrijos specialistas D. Pidas
neseniai para knyg Puikusis matematikos menas".
Tai nuostabi knyga, taiau profesorius Pidas pagal
nusistovjusias tradicijas joje paskelb neteising teigin.
Jis rao, kad Kleino butel gali pagaminti tik labai prityrs stiklaptys, o pagaminti Kleino butel i popieriaus
visai negalima". I tikrj tuo laiku, kai profesorius Pidas
ra savo knyg, niekas net ir neband suklijuoti popierin Kleino butelio model. Bet taip tssi tik tol, kol iuo
reikalu nesusidomjo jau ne kart mintas Stifenas Baras,
raytojas fantastas, didelis domiosios matematikos mgjas. Baras gana greit sugalvojo daugyb bd Kleino buteliams i popieriaus suklijuoti ir net para knyg apie
topologines pramogas. Baro knygoje minima daugyb
nauj bd, kaip i paprasto popieriaus lapo ilankstyti
grakius topologinius modelius. I daugelio nauj bd
Kleino buteliui pagaminti, kuriuos pasil Baras, pateiksiu
tik vien; taikydami j, toliau manipuliuosime su kvadratu.
Be to, iuo bdu pagamintas modelis tiksliai atitiks tradicin model, pagamint i stiklo.
Veiksm seka paaikja i 152 paveikslo. Vis pirma
perlenkite kvadrat pusiau ir lipnia juostele
sujunkite
kratines, paymtas rodyklmis (152 pav., a). \ mus atsuktoje kvadrato pusje statmenai suklijuotoms
krati-

nms
pjaukite
popieri.
pjovos atstumas nuo virutinio vamzdelio
krato
turi
sudaryti apytiksliai
kvadrato
kratins ketvirtadal (152 pav.,
b). Si pjova atitinka skyl"
Kleino butelio stiklinio modelio
sienelje. Sulenk model per
pus iilgai punktyrins linijos
A, prakikite apatin vaiftzdelio
krat per prapjov (152 pav.,
c)
ir suklijuokite
popierinio
vamzdelio virutin ir apatin
pagrind taip, kaip rodyklmis
parodyta 152 paveiksle, d. Nesunku
pastebti,
kad
ms
plokias modelis, pagamintas i
kvadratinio popieriaus lapo, topologikai
ekvivalentus
151
paveiksle pavaizduotam stikliniam modeliui ir net, palyginti
su juo, tam tikra prasme tobulesnis: popierinio modelio sienelje maiau pastebima skyl.
Tiesa, ten, kur pavirius kerta
pats save, popieriniame modelyje (tiksliau, Baro modelyje) yra
pjova, taiau lengva
sivaizduoti, kad pjovos kratai sujungti taip, kad pavirius visuose takuose tolydus ir neturi
krato.
Pjaustant popierin model
vairiais bdais, galima lengvai
pademonstruoti daugel nuostabi Kleino butelio
savybi.
Beio skaiius jam lygus 2. Tai
nesunku rodyti, du
udarus
pjvius atlikus iilgai suklijuo-

152 p a v . K a i p i k v a d r a t i n i o popieriaus lapo sudaryti Kleino butel

20. Matematika laisvalaikiu

305

t kvadrato kratini. Perpjov

butel per pus vertikalia ploktuma, gausite du Miobijaus lapus, pereinanius vienas kit
veidrodiniu atspindiu. T Kleino butelio savyb patogu demonstruoti auktu lieknu" buteliu (153 pav.), suklijuotu ne
i kvadrato, o i siauro ilgo
staiakampio. Perpjov tok butel pusiau iilgai punktyru paymtos tiess (i esms tai ne
ties, o viena didel kilpa aplink vis butelio paviri), pastebsite, kad
kiekviena
pus
yra Miobijaus lapas, turintis toje vietoje, kur pirmiau buvo
153

pav. K l e i n o butel
perpjovus pusiau, gaunatui d u M i o b i j a u s lapai

i.PJ0: persikirtim. Taiau iem kiekvien lap i jam skirtos pjovos puss, galite visai
uklijuoti j, nes ji neturi takos Miobijaus lapo topologi-

nms savybms.
Kleino butel galima perpjauti taip, kad ieit du Miobijaus lapai, vadinasi, galima ir atvirktin operacija, apie
kuri usimenama jumoristiniame neinomo autoriaus eilratyje:

D i d y s i s Feliksas,
lovingas Kleinas
P a s k e l b aiktj G e l i n g e n o ,
K a d M i o b i j a u s b a l t a m lape
Keistokas talentas g y v e n a .
Sode bevaikiodams,
Pagavs mint
Nedelsdamas kartai suuko:
I poros l a p j u m s k a i p m a t
Susuksiu puik buteliuk".

Kaip bebt keista, bet pasirodo, kad vienu udaru pjviu

i Kleino butelio galima gauti ne du Miobijaus lapus, o
tik vien. Baro popieriniai modeliai labai vertingi todl,
kad su jais galima eksperimentuoti", sprendiant panaius udavinius. Pabandykite suvokti, kaip i Kleino butelio pjviu galima padaryti vien Miobijaus lap.

154 p a v .

Kaip

i k v a d r a t i n i o p o p i e r i a u s lapo s u d a r y t i
projektyvins ploktumos model

kros-kep

ir

Kleino butelis ne vienintelis labai paprastas vienpusis

ir be krat pavirius. Pavirius, kuris vadinamas projektyvine ''ploktuma (toks paviriaus pavadinimas susijs
su tuo, kad jis topologikai ekvivalentus ploktumai, nagrinjamai projektyvinje geometrijoje), turi daug savybi, bding Kleino buteliui: tai taip pat vienpusis be
krat pavirius, kurio chromatinis skaiius lygus 6. Trimaio projektyvins ploktumos modelio, kaip ir Kleino
butelio modelio, negalima sudaryti be persikirtimo. Baro
pasilytas tokio modelio paprastas sudarymo bdas, naudojantis kvadratiniu popieriaus lapu, pavaizduotas 154

Chromatinis EiluiKrat ecto

skaiius
skaiius
skaiiusjkaiius

Pavirius
A

I
J
D

Kvadratas J
(arba skritulys)(

CL

2
Vamzdelis ||

t I

Sfera

4
u

Mobijaus ji
lapas

5 3
t

Toras

t t

Kleino
butelis

t I

Projektyvine
ploktuma

1
2

3
4

B
155 pav. S e p t y n i p a g r i n d i n i

paviri topologiki invariantai

paveiksle.*I pradi kvadrat reikia perkirpti iilgai trij itisini tiesi, kurios 154 paveiksle, a, paymtos raidmis B, C, D. Sulenk kvadrat per striain AA, pjov C statykite pjov B taip, kaip parodyta 154 paveiksle, b ir c. Linija, iilgai kurios viena pjova sutampa su
kita, i esms bus bsimojo paviriaus" persikirtimo linija.
Atlenkite j vir trikampius votuvus E ir F (kiekvien j
savo pus) ir suklijuokite kratus, kaip parodyta rodyklmis 154 paveiksle, a.
Gavome paviriaus, kur topologai vadina kros-kepu
(sukryiuota kepuraite), model. Tai persikertantis Miobijaus lapas, kurio krat galima itempti ir gauti apskritim, nevedant joki nauj persikirtim. Kros-kepo krat
sudaro pjvio D, i pradi ivesto iilgai vienos kvadrato
striains (154 pav., a), kratai.
Paymsime, kad, skirtingai nuo paprasto Miobijaus
lapo, gautoji figra simetrika: joje negalima fiksuoti nei
deinins, nei kairins orientacijos. Ulenkus sukryiuotos kepuraits krat ir suklijavus j, kaip parodyta 154
paveiksle, e, ieit projektyvin ploktuma. Gali atrodyti,
kad projektyvinei ploktumai, kaip ir Kleino buteliui, Beio skaiius lygus 2, bet taip nra. Siuo atveju Beio
skaiius lygus 1: bet kuris udaras pjvis arba dalija
projektyvin ploktum dvi atskiras dalis, arba paveria
j paviriumi, ekvivaleni kvadratui, kuris, kaip inoma,
susiskaido du gabalus, kok udar pjv jame bepadarytume. Jeigu projektyvins ploktumos modelyje ipjausite skrituliuk (kokioje vietoje nesvarbu), i ploktuma pavirs sukryiuota kepuraite.
Visa sigyt ini i topologijos visuma telpa 155 paveiksle pateiktoje lentelje. Kairje schemikai
parodyta, kaip kiekviename modelyje reikia suklijuoti kvadrato kratines. Kratins, kurias reikia suklijuoti vien su
kita, paymtos vienodai, j rodykli kryptys suklijavus
turi sutapti, be to, turi sutapti ir virns, paymtos vienodomis raidmis. Punktyru ymimos kratins, sudaranios suklijuoto paviriaus krat. Antrame stulpelyje alia duoto paviriaus chromatinio skaiiaus parodyta viena t korteli, kurias galima nuspalvinti maksimaliu
skaiiumi spalv. Labai naudinga paviri spalvinti i
abiej pusi (tarytum daytumte ne popieri, o audekl,
per kur daai prasisunkia). Tai primint jums, jog vis

paviri

storis

lygus

nuliui.

Inagrinj

gautj

model,

sitikinsite, kad kiekviena sritis, kaip ir turi bti, turi bendras sienas su visomis kitomis..

ATSAKYMAI
Norint i toro padaryti du susikabinusius iedus, pirmiausia toro kvadrato iklotinje, arba kirpinyje", nubriamos trys lygiagreios tiess (156 pav.). Sudar i
kvadrato tor, pamatysite, kad jums reikalingi pjviai
eina kaip tik iilgai t tiesi.
Perpjautas pavirius susiskaldo

du susikabinusius
iedus.
Kiekvienas iedas yra pilnai
persuktas, todl jo pavirius yra
dvipusis. Kaip reikia atlikti udar Kleino butelio pjv, kad
i jo ieit vienas Miobijaus lapas? Inagrinj model, pavaizduot
153 paveiksle, pamatysite, kad lenkimo linijos
sudaro
dvigub
atuoniuks
156 pav.
Udavinio
formos
kilp.
Perpjovus
Kleino
apie t o r o s u p j a u s t y m d u
butel iilgai vienos bet kurios
s u k a b i n t u s p e r s u k t u s iedus sprendimas
atuoniuks kilpos, ieis Miobijaus
lapas.
Nuo
atuoniuks kilpos parinkimo priklauso, kuri pus bus susukti"
gautieji Miobijaus lapai.
Kyla klausimas: kas atsitiks paviriui, perkirpus j iilgai abiej kilpt kartu (iilgai visos atuoniuks)? Ieis
dvipusis su dviem kratais kaspinas, keturis kartus persuktas puse apsisukimo. Dl pjovos modelyje gautasis
pavirius vienoje vietoje bus pltas, todl jums teks sivaizduoti, kad jokios pjovos nra. Sis persikertantis kaspinas yra veidrodikai simetrikas, ir jam negalima priskirti jokios orientacijos. Persikirtimo takus galima paalinti, atsargiai itraukus kaspin i plyio, atsiradusio
dl pjovos, o ply uklijuoti. Gautojo paviriaus krastas
yra spiral, kurios kryptis priklauso nuo to, kuri pus
i plyio buvo itrauktas kaspinas. Visi udaviniai, ap-

rayti iame skyriuje, sudaryti, remiantis Stifeno Baro

popieriniais modeliais, kuriuos jis nagrinja knygoje apie
topologines pramogas.

XXVIII

skyrius

Kombinatorikos paradoksai
Tokiame didiuliame moni avilyje, kart pasak
erlokas Holmsas apie London, galimos bet kurios
vyki ir fakt kombinacijos, atsitinka daugyb nereikming, bet msling ir keist dalyk..." * Tereikia moni avil" pakeisti kokios nors prigimties element aibe",
ir didiojo seklio pareikimas taps neblogu kombinatorins
matematikos apraymu.
Tai, k nagrinja kombinatorine analiz, galima pavadinti element (atskir daikt) pasiskirstymu grupmis, atsivelgiant tam tikras i anksto ikeltas slygas.
Pavyzdiui, aisdami achmatais, sprendiate kombinatorin udavin, kaip, laikantis aidimo taisykli, geriausiai idstyti tam tikr element (achmat figr) skaii 8 x 8 langeli dydio lentoje, kad vienas iskirtas elementas (varovo karalius) negalt ivengti mato. Kompozitorius, kurdamas nauj melodij, taip pat sprendia
kombinatorin udavin: jam reikia paskirstyti tam tikros
aibs (iuo atveju gaid aibs) elementus taip, kad melodija teikt klausytojams estetin pasitenkinim. Kombinatorini udavini pilna visame ms kasdieniniame
gyvenime: sodindami sveius u -stalo, sprsdami kryiaodius, lodami kortomis, sudarydami kokius nors tvarkaraius, atidarydami seif su renkama spyna, rinkdami telefono numer, sprendiame kombinatorinius udavinius. Kidami rakt spynos kiaurym, mechaniniu taisu (raktu) sprendiame kombinatorin udavin, kaip rasti t ma danteli ilgi santyk, kuriam esant, spynos
ritinys prads suktis.
* A.

K O H a H-A O H b.

1966. T. I, p. 402.

xap6yHKyji.

Co6p.

COT. B 8

.,

Skaii kombinatoriniai udaviniai seni, kaip ir patys

skaiiai. Dar X amiuje prie ms er kiniei matematikai nagrinjo skaitmen kombinacijas ir klinius. Senovs kiniei magikasis Lo Su kvadratas yra vienas elementari kombinacij sudarymo udavini. 3 X 3 kvadrate
reikia taip idstyti devynis skaitmenis, kad trij skaii
sumos bet kurioje horizontalioje, vertikalioje arba strioje
eilje bt tarp savs lygios. Lo Su kvadratas (157 pav.)
yra vienintelis io udavinio sprendinys, neskaitant sprendini, gaunam, j pasukant ir atspindint.
X I I I amiuje ispan teologas Ramonas Lulijus kombinatorik pavert savotiku kultu. Lulijus buvo sitikins,
kad kiekviena painimo sritis turi keletu pagrindini princip; tyrintojas, nagrindamas visas galimas j kombinacijas, gali atrasti naujas tiesas. Siekdamas palengvinti
sau darb, Lulijus i koncentrini disk, sumaut ant
vienos bendros aies, pagamino prietais (158 pav.). Palei kiekvieno disko apskritim jis sura raides, simbolizuojanias pagrindines jo tiriamo daikto savybes. Sukant
diskus, buvo galima gauti visas i savybi kombinacijas. Lulijaus metodo liekan ir lig iol galima pastebti
kai kuriuose renginiuose, sugebaniuose imituoti vien
ar kit krybinio mstymo" pus.
Ligi pat prajusio amiaus kombinatoriniai udaviniai, kaip ir magikieji kvadratai, buvo suvokiami arba
kaip kakas mistika, arba kaip matematinis aidimas,
neturintis jokios rimtesns reikms. Kombinatoriniai udaviniai ir ligi iol yra vairios ries galvoski, kai kada gana triviali, altinis. Inagrinkime, pavyzdiui, tok
9
2
4
udavin. Dje sudtos puskojins: dvi raudonos, dvi alios
ir dvi mlynos. Kok maiausi
7
puskojini
skaii reikia i3
S
B
traukti (usimerkus) i ds,
kad tarp j tikrai bt dvi tos
paios spalvos puskojins? Pa1
6

sitaiko ir vidutinio
sunkumo
kombinatorini udavini. Pavyzdiui, keliais skirtingais b157 pav. Senovs kiniei
magikasis L o Su kvadratas
dais galima ikeisti doler, jeigu turite neribot skaii puss
dolerio, ketvirio dolerio, deimties cent, penki cent ir
vieno cento verts monet?
312

Pagaliau yra toki sudting kombinatorini udavini, kgd iki iol niekas neino, kaip juos sprsti. Pamginkite, pavyzdiui, nustatyti, keliais skirtingais bdais galima sudti juostel i n pato enkl? Laikoma,
kad nei vienoje, nei kitoje enklo pusje niekas nepavaizduota. Du bdai nelaikomi skirtingais, jeigu juostel, sudt vienu bdu, galima taip erdvje pasukti, kad ji sutapt su juostele, sudta kitu bdu. Juostel i dviej
enkl galima sudti i viso tik vienu bdu, i trij
dviem bdais, i keturi enkl penkiais bdais (159
pav.). Keliais skirtingais bdais galima sudti juostel
i penki enkl?
Ms amiaus pradioje kombinatorin analiz buvo
pripainta savarankika matematine disciplina, ir tik etajame deimtmetyje jos metodai netiktai buvo pradti
plaiai taikyti ir igarsjo.
Tok nelaukt susidomjim nulm gilios prieastys.
iuolaikinje matematikoje labai svarbus vaidmuo skiriamas jos loginio pagrindimo klausimams, o didesn
formaliosios logikos dalis yra i esms kombinatorinio
pobdio. Be to, dabartiniame moksle svarbi viet uima
tikimybi teorijos, kurios udaviniams savo ruotu reikia iankstini kombinatorini tyrim, metodai. Visose
mokslo srityse vietoj tolydumo aptinkamas diskretikumas: molekuls, atomai, elementariosios dalels, kvantiniai
skaiiai, charakterizuoja krv, sukin, lyginum', supanios aplinkos diskretins struktros pavyzdiai. Gerai inomas Paulio principas, pagal kur pagaliau pavyko
iaikinti periodins element sistemos struktr, buvo
kombinatorinio mstymo rezultatas.
Revoliucij biologijoje sukl sensacingas atradimas:
paaikjo, kad genetin informacij nukleinins rgties
molekuls perduoda kodu, sudarytu i keturi raidi.
Kiekvien praneim sudaro tik trys raids, atrinktos
tais paiais bdais, kuriuos jau daugiau kaip imtmetis nagrinja domioji matematika. Kombinatorini udavini miriadai ikyla informacijos teorijoje su jos bitais ir odiais", paraytais abstrakiose abclse, skaiiavimo main, dirbani principu taip-ne", teorijoje. Tuo paiu
metu iras'tomis skaiiavimo mainomis buvo galima isprsti nemaa kombinatorini udavini, kuriuos paprastai sprsti buvo per daug sudtinga. Sie laimjimai suadino susidomjim ikombinatorine matematika.

Du pagrindiniai kambinatorikos udavini tipai yra

egzistavimo" ir ivardijimo" udaviniai. Egzistavimo udavinio sprendimu reikia tiesiog atsakyti, ar yra tam
tikra nustatyta element aib, ar ne. Atsakym galima
gauti, sudarant arba patvirtinant, arba prietaraujant
pavyzd, arba rodant, kad gali ar negali egzistuoti mus
dominanti aib. Jeigu i aib egzistuoja, atsiranda vairi ivardijimo udavini. Kiek gali bti skirting tam
tikro tipo aibi? Kaip jas geriausia klasifikuoti? Kurios
j paklsta vairioms maksimumo ir minimumo tipo slygoms? ir t. t.
Abu udavini tipus pailiustruosime tokiu paprastu pavyzdiu. Ar galima sveikuosius teigiamus skaiius nuo 1
iki n taip idstyti n lizdeliuose, esaniuose ant eiakampio kratini, kad kiekvienos eils vis skaitmen suimos
bt tarp savs lygios? Trumpiau sakant, ar galimas magikas eiakampis?
160 paveiksle parodytas vis paprasiausias bdas, kaip
idstyti iam udaviniui skaiius. Ar galima paveiksllyje pavaizduotuose septyniuose lizdeliuose taip idstyti skaiius nuo 1 iki 7, kad skaitmen suma kiekvienoje i
devyni eili (trijose horizontaliose ir eiose striose)
bt ta pati?
Si suma vadinama magikja konstanta, ir j nustatyti labai l^ngv-a. Reikia sudti visus skaiius nuo 1 iki 7, paskui
rezultat padalyti i 3 eili, lygiagrei bet kuriai galim krypi, skaiiaus. Skaii nuo 1 iki 7 suma lygi 28 ir
i 3 be liekanos nesidalija. Kadangi magikoji konstanta
turi bti sveikas skaiius, rodme, kad magikojo antrosios eils" (eil lygi lizdeli, esani prie eiakampio
kratins, skaiius) eiakampio nra.
rodyti galima dar paprasiau. Inagrinsim kampin
lizdel A. Jis priklauso dviem eilutms: AB ir CA. Jeigu
iose eilutse skaii sumos bt lygios, lizdeliuose B ir
C turt bti vienodi skaiiai, o tai prietarauja udavinio slygai.
Pereisime prie sekanio pavyzdio treiosios eils eiakampio, kur sudaro 19 lizdeli. Sudj skaiius nuo
1 iki 19, gausime 190, t. y. skaii, kuris be liekanos dalijasi i 5 (eili, lygiagrei bet kuriai galimai krypiai,
skaiius). Vadinasi, magikoji konstanta lygi 38. Ankstesnio rodymo ia negalima pritaikyti, bet tai, aiku, dar

158 pav. D v i R a m o n o L u l i j a u s

a
i

rulets

1 2 3 4

1 2 4 3

1 4 3

2 1 4 3

1 3 4 2

159 pav. K a i p i d v i e j , t r i j ir keturi e n k l s u d t i j u o s t e l

neleidia teigti, kad magikasis treiosios eils eiakampis galimas.

1910 metais KHfordas U. Adamsas msi iekoti magikojo treiosios eils eiakampio. Jis pam rinkin
eiakampi keramikini plyteli, ant j ura skaiius
nuo 1 iki 19 ir pradjo i j sudarinti vairius eiakampius. Siarn usimimui jis pavent vis savo keturiasdeimt septyneri met laisvalaik, kol pagaliau 1957 metais, sveikdamas po operacijos, rado sprendim (161 pav.).'
Adamsas j perpie ant popieriaus lapo, bet lapas kakur pasimet, ir po to penkerius metus jis veltui mgino
dar
kart
atkurti
sprendim.
1962
met
gruodio mnes Adamsas surado pamest lapel ir 1963
met pradioje savo sprendim atsiunt man. Skaii suma kiekvienoje i penkiolikos eili (penkios vertikalios
ir deimt stri) lygi 38. Siekiant atskleisti figros abipus simetrij, grupse, sudarytose i dviej ir i trij
lizdeli, i eils einantys skaiiai sujungti linijomis.
Adamso sprendimas man nepadar didelio spdio.
Tuo metu a maniau, kad apie magikuosius eiakampius tikrai yra daug literatros, o Adamsas tiesiog rado
vien i imt galim udavinio apie treiosios eils eiakamp sprendimu. Taiau, didelei mano nuostabai,
a neaptikau literatroje net usimenant apie. magikuosius eiakampius. inojau, kad yra 880 vairi magik
ketvirtosios eils kvadrat ir kad pilnas magik penktosios eils kvadrat sraas nesudarytas todl, kad j gali
bti keletas milijon. Kaip nekeista, joki nuorod apie
magikj eiakampi egzistavim literatroje nepavyko
- aptikti.
Adamso sprendim nusiuniau matematikui arlzui
Trigui, pripaintam tokio tipo kombinatorini udavini
specialistui. I jo gautas atvirukas patvirtino, kad Adamso sprendimas iki iol buvo neinomas. O dar po mnesio Trigas mane nustebino, atsiunts tiksl rodym, kad
daugiau n vieno magikojo bet kokio dydio eiakampio
nra. Tarp daugybs bd, kaip paskirstyti sveikuosius
skaiius nuo 1 iki n eiakamps figros lizdeliuose, tik
vienas bdas Adamso nurodo magikj eiakamp!
[rodydamas, kad negali egzistuoti magikieji eiakampiai auktesns, negu treioji, eils, Trigas pritaik
skaii teorijoje inomus diofantini lygi sprendimo metodus. I pradi jis ived formul, siejani magikj

160 pav. K o d l nra magikojo antrosios eils e i a k a m p i o '

konstant k su

eiakampio
.

161

p a v . Vienintelis magikasis eiakampis

eile n:

9(n* 2n3+2ne

n) + 2

2 (2n 1)
Po to gana sudtingai parod, kad is reikinys gyja
sveikas reikmes tik tada, kai n= 1 arba n = 3. Magikasis eiakampis i vieno langelio trivialus. Vien treiosios eils eiakamp'atrado Adamsas. Kilo klausimas,
ar galimos kitos devyniolikos sveikj skaii kombinacijos (neskaitant t, kurios gaunamos i Adamso sprendimo
pasukant ir atspindint), kurios taip pat sudaryt magikj eiakamp. Trigas parod, kad atsakymas klausim neigiamas.'Jis udavin sprend kaktomua" (krv popieriaus ibrais vairiomis skaii idstymo schemomis po eias schemas kiekviename lape), grubi jg " derindamas su subtiliais samprotavimais, galinaniais ymiai sumainti galim variant skaii. Kai kuriems skaitytojams nuostab Adamso rezultat pavyko
patikrinti elektroninmis skaiiavimo mainomis. Vienas
skaitytojas man prane, kad Adamso eiakamp dar atrado Tomas Vikersas, neinodamas, kad tas eiakampis
vienintelis, ir j ispausdino be joki komentar. *
A galiu jums pasilyti, kaip paprastai pamginti perstatyti devyniolika skaii Adamso sprendinyje, kad ieit eiakampis, taip pat magikasis, bet iek tiek kitokia
prasme: skaii suma kiekvienoje eilje, sudarytoje i trij lizdeli, bt lygi 22, keturi lizdeli eils suma bt
lygi 42 ir pagaliau penki lizdeli eils suma bt lygi 62.
* The Mathematical

Gazette,

December

1958, p. 291.

Tokie magikieji eiakampiai jau buvo tyrinjami, ir j

inoma labai daug. (Idstyt udavin lengva sprsti,
radus teising poir. .Galiu duoti vien orientuojant
patarim: norint tinkamai
idstyti skaiius, visiems
Adamso eiakampio skaiiams reikia taikyti vienodo pobdio paprast pertvarkym.)
Kiekvien kart, kai sveikieji skaiiai isidsto kokia
nors graia vienintele galima schema, pasirodo, kad ji
turi aib netikiausi savybi. Net Lo Su kvadratas pilnas netiktum. etajame ms amiaus deimtmetyje
Leo Mozeris aptiko nuostab paradoks, kuris gaunamas,
nagrinjant Lo Su kvadrat kaip devyni achmatinink
reliatyvaus meistrikumo (achmatininkai sako pajgumo") lentel (157 pav.). Sakykim, eil A atstovauja komandai i trij aidj, kuri pajgumas vertinamas 4,
9 ir 2 balais. Eils B ir C priklauso dviej kit komand
aidjams, kuri pajgumas vertinamas balais, esaniais
atitinkamuose langeliuose. Jeigu tarp komand A ir B
vyksta rato sistemos turnyras, kuriame kiekvienas vienos
komandos narys aidia su kiekvienu antros komandos
nariu, penkis kartus nugals komanda B ir keturis kartus komanda A. Aiku, kad komanda B stipresn u
komand A. Jeigu varosi komandos B ir C, pastaroji laimi penkis kartus, o keturiose partijose patiria . pralaimjim, t. y. komanda C, be abejo, stipresn u komand
B. Kas vyks, jeigu stipriausia i trij komand komanda C prads" turnyr su silpniausia komanda A?
S udavin isprskite patys. Tik pasakysiu, kad komanda A laimi santykiu 5:4! Kyla klausimas: kuri komanda i
tikrj stipriausia? Jeigu turnyro tikslas yra iaikinti komand dalyvi jg santyk, is paradoksas parodo visus
rato sistemos aidimo trkumus. I daugelio paradoks,
kuriuos studijavo Mozeris, idstytas paradoksas yra vienas paprasiausi. Paradoksas ilieka ir tuo atveju, kai
kiekvien komand atitinka ne Lo Su kvadrato eilut,
o stulpelis.
Element idstymo kvadrato arba staiakampio lizdeliuose bdai labai glaudiai susij su iuolaikiniais kombinatoriniais udaviniais, kuri daugelis plaiai taikomi,
planuojant
eksperimentus.
Vadinamuose
lotynikuose
kvadratuose elementai idstyti taip, kad kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje eilutje kiekvienas elementas pasitaiko tik vien kart. Dl to galiu pasilyti vien gra

kombinatorin
udavin,
kuris nesudtingas ir turi
vien domi, kartais nepastebim, staigmen.
Tarkime, kad turite be
galo daug vieno, dviej,
trij, "keturi ir penki
cent verts enkl (turima galvoje, kad js turite be galo daug kiekvienos
verts enkl). Js norite
taip
idstyti
kvadrato
4X4
pavidalu
eiolika
enkl, kad nei viename
stulpelyje, nei vienoje eilutje ir nei vienoje striainje (tame skaiiuje ir
dviejose pagrindinse striainse) nebt dviej
vienos verts enkl. Kitaip sakant, jeigu pastatysite ant bet kurio enklo
achmat valdov, joks jos
jimas nesujungs dviej
tos paios verts enkl.
Udavinys
numato
dar
vien, papildom slyg:
vis
eiolikos
enkl
beiTdra vert
turi bti
maksimaliai galima. Kokia
i vert?

4 2 3 4 6

S 4

5 2 3 4

4 9 3

5 4 3 2

23

12

2 1 4

5 3

5 4

2 1 5

4 3

3 4

ATSAKYMAI
Udavinys apie vairiaspalves puskojines: i
keturi iimt puskojini
dvi tikrai bus vienos spalvos.
162 pav. U d a v i n i o , k a i p i
penki e n k l sud,ti j u o s t e l ,
atsakymas

2 5 14

163 pav. U d a v i n i o apie 16 e n k l

atsakymas

Udavinys, kaip ikeisti vien doler. Yra 292 skirtingi

bdai, kaip ikeisti vien doler. Visas io udavinio
sprendimas pateikiamas D. Pojos knygoje Kaip sprsti
udavin".*
Udavinys apie penkis enklus: juostel, sudaryt i
penki enkl, kuri abi puss vienodos, galima sudti
keturiolika skirting bd (162 pav.). (Gali atrodyti, kad
jeigu viena enkl pus nuspalvinta, bd skaiius turi
padvigubti, o i tikrj jis padidja i viso tik iki dvideimt penki. Kodl?) Sudti juostel i eir septyni,
atuoni ir devyni enkl galima atitinkamai 38, 120,
353 ir 1148 skirtingais bdais. Bendra formul juostelei
i n enkl kol kas neinoma.
Skaitytojams buvo
pasilytas dar vienas udavinys,
kuriame reikjo pakeisti magikj Adamso eiakamp
taip, kad bet kurioje trij langeli eilje skaii suma bt lygi 22, keturi langeli eilje 42 ir penki langeli
eilje 62. Dl to kiekviename lizdelyje reikia parayti
skaiiaus 20 ir skaiiaus, esanio tame lizdelyje, skirtum.
. o h a. K a x p e m a i b 3 a n a v y . M , yneArH3, 1959.

Udavinyje apie vieno, dviej, trij, iketuri ir penki

cent verts eiolikos enkl idstym kvadrate 4 X 4
(163 pav.) iekomasis maksimumas lygus penkiasdeimiai cent. Tai, matyt, dviem centais daugiau, negu galvoja daugelis skaitytoj. Paslaptis ta, kad tarp panaudot enkl keturi cent verts enklai turi bti tik trys.
Gali bti, kad skaitytojas, pamats sprendim, prisipains nugaltu", ra Henris
Djudenis, pirm kart
spausdindamas j galvosk.

XXIX

skyrius

Udavin sprendia... biliardo rutulys

r-

Visais laikais visose tautose kamuolys buvo daugelio

aidim tiek atvirame ore, tiek patalpose priemon. aidim kamuoliu vairov i ties, berib: tai ir vaik aidimas su apvaliu guminiu kamuoliuku, atokaniu nuo
ems, ir tokie rimti sportiniai aidimai, kaip tenisas, rankinis ir biliardas, kur aidjo meistrikumas labai priklauso nuo jo sugebjimo apskaiiuoti kamuolio kritimo ir atsimuimo kamp.
inoma, jog matematikai ir fizikai su didiausiu malonumu aidia biliard. Nesunku suprasti prieast: galima labai tiksliai apskaiiuoti rutulio, atokusio nuo biliardo stalo bort, trajektorij. Luisas Kerolis, dsts matematik Oksforde, t a i p ' p a t mgo aisti biliard, be to,
labiausiai jam patiko aisti prie apvalaus, jo paties usakymu pagaminto stalo. Kolekcionieriai labai vertina
1890 metaig Kerolio ileistas ir nuo to laiko daugiau n
karto spaudoje nepasirodiusias to aidimo taisykles, kurios buvo paskelbtos plonutje (dviej puslapi apimties)
broiroje.
imt domiausi udavini slygose figruoja standus rutulys, esantis vairiausi figr viduje ir daug kart
atokantis nuo j sien. Inagrinsime, pavyzdiui, vien
labai sen galvosk. Sakykime, turime du 7 ir 11 litr
talpos indus ir didel statin, piln vandens. Kaip mintais dviem indais pasemti lygiai 2 litrus vandens? (Bet
21. Matematika laisvalaikiu

321

11 litr talpos indas 11 h \ o \ a 1 \ 0 i\ 5 o 11 9 9 2

7 litr talpos indas o\ o \ ^
o\ O N l"S 0*5 6 N 0 7
t
164 pav. Kaip, p i l a n t

18 k a r t , 7 ir 11 litr talpos indais pripilti 2

litrus skysio

kokios gudrybs draudiamos, t. y. ind negalima paymti, j negalima pakreipti, bandant atseikti litro dalis
ir t. t.)
Pateiktj udavin galima isprsti ir ' algebriniu, ir
bandym bei klaid metodu. Bet kuo ia dti atoksiantys rutuliai? Kaip nekeista, bet skysi perpylimo galvoskius galima labai lengvai isprsti, briant rutulio,
atokanio nuo romboidinio stalo bort, trajektorij! (Siame metode, kur pirmasis idst M . K. K- Tvidis *, taikomas terminas, kur topologai vadina kryptingu grafu".) Toki stal sienas patogiausia pieti popieriuje, kuris subraiytas lygiakraiais trikampiais. Nagrinjamame
udavinyje stalo kratins turi bti 7 ir 11 vienet ilgio
(164 pav.). Horizontalje ymimas vandens lygis 11 litr
inde bet kuriuo momentu, vertikalje vandens lygis 7
litr inde.
* The Mathematical

Gazette,

J u l y 1939.

Kaip naudotis diagrama? sivaizduokite, kad rutulys

yra kairje apatinje virnje, take O. Jis juds iilgai
apatinio romboido pagrindo tol, kol pasieks dein onin
kratin take 11. Vadinasi, 11 litr indas pripildytas iki
krat, o 7 litr tuias. Atoks nuo deiniojo borto,
' rutulys rieds auktyn j kair ir atoks nuo virutinio
borto take, kurios horizontali koordinat 4, o vertikali koordinat7. Vadinasi, 11 litr inde liko 4 litrai vandens,
o 7 litrai i jo perpilti maesnj ind.
Sekdami tolesn rutulio keli ir usiraindami visus jo
judjimo etapus tol, kol jis pateks virutinio borto
tak 2, gausite atsakym ir suinosite, kokiu nuoseklumu reikia perpylinti vanden, norint gauti 2 litrus vandens. Visi 18 perpylim schemikai pavaizduoti 16,4 paveikslo diagramoje. strios rodykls rodo, kad vanduo
perpilamas i vieno indo kit, vertikalios reikia, kad
vanduo arba visikai ipilamas i maesniojo indo atgal
statin, arba didesnj ind reikia prisemti piln.
Ar is sprendimas trumpiausias? Ne, yra antras kelias,
kai vandens pirmiausia pasemiama 7 litr indu. Diagramoje tai reikia, jog rutulys i tako 0 rieda auktyn
iilgai kairiojo borto, kol atsimua virutin bort. Nupies rutulio trajektorij, skaitytojas sitikina, jog takas 2 iuo atveju pasiekiamas po 13 (keturioliktuoju) atokim nuo bort. Gautasis sprendimas (su 14 perpylim) yra trumpiausias.
Nesunku suvokti, kad atokanio rutulio metod galima pritaikyti bet kokiam skysi ipilstymo udaviniui,,
kai pilstoma ne daugiau kaip trimis indais. Jis buvo
sprendiamas dar Nikolos Fontano, XVI amiaus ital
matematiko, vadinusio save Tartalija (tai reikia mikiumi) *, laikais. Atuoni litr indas iki krat prisemtas
vandens. Naudojantis dviem 3 ir 5 litr talpos indais reikia po lygiai vandens (i t atuoni litr) nupilti du
didesnius indus. Sio udavinio sprendimo diagrama pavaizduota 165 paveiksle. Linija, lygiagreti
pagrindinei
romboido striainei, vaizduoja 8 litr ind.

* ioje vietoje G a r d n e r i s t r u p u t neteisus. Tikroji Tartalijos pav a r d nra i n o m a . J i s g i m 1500 metais I t a l i j o j e , Brekijos mieste.
1512 metais, p r a n c z a m s u m u s miest,, T a r t a l i j a i buvo sueista apatin veido dalis, dl to sutriko j o kalba; d r a u g a i j p r a m i n mik i u m . Vert. rus k. past.

165 p a v . G r a f i n i s T a r t a l i j o s u d a v i n i o

sprendimas

Kaip ir ankstesniame udavinyje, rutulys pradeda judti i tako 0. Nubrti jo trajektorij visai nesudtinga.
Ja remdamiesi, gausite sprendin su maiausiu (septyni)
perpylim skaiiumi.
Jeigu dviej maesni ind triai neturi bendro daliklio, o treiojo indo tris didesnis arba lygus abiej
maj tri sumai, tokiais trimis indais galima nupilti
bet kok sveik litr skaii, pradedant vienu litru ir baigiant vidutiniojo indo triu. Turdami, pavyzdiui 15, 16
ir 31 litro indus, galite nupilti bet kok kiek vandens
nuo 1 iki 16 litr. Kai abiej maesnij ind triai turi
bendr dalikl, tokia procedra nemanoma. Diagramoje,
kurioje pavaizduoti trys 4, 8 ir 10 litr talpos indai, rutulys niekuomet nepataikys tak, kurio koordinat nelyginis skaiius, o su 3, 9 ir 12 litr talpos indais galsite nupilti tik 3, 6 ir 9 litrus skysio. (Abiem atvejais nupil-

166 pav. K a i p t r i m i s 7, 9 ir 12 litr i n d a i s n u p i l t i bet k u r skysio

t r n u o 1 iki 12 litr

to skysio tris btinai turi bti bendro daliklio kartotinis.) Kai didesniojo indo tris maesnis u kit dviej ind tri sum, atsiranda n a u j apribojim. Jeigu,
pavyzdiui, ind triai lygs 7, 9 ir 12 litr, romboidinje
diagramoje reikia nupjauti apatin deinj kamp (166
pav.). Tuomet rutulys gali patekti bet kur tak n u o
1 iki 9, iskyrus tak 6. Nors ir skaiiai 7 ir 9 neturi bendro daliklio, pasemti 6 litrus vandens pasirodo negalima
dl to, kad vis didiausias indas yra per mao trio.
Grafinis metodas taikomas ir tada, kai didesniojo indo tris virija kit dviej ind tri sum. Pabandykite, remdamiesi diagrama, isprsti vien galvosk, kur
pasil dar Tartalija ir iek tiek Semas Loidas modifikavo. Sis udavinys m i n i m a s jo Galvoski enciklopedijoje", taiau udavinio atsakymas joje nebuvo nurodytas.
Tuo, matyt, ir galima paaikinti, kodl nuo Loido knygos

pasirodymo galvoskis niekur daugiau nebuvo perspausdintas.

Kart amerikiei kareivi
grup
gavo .deimties
galon statinait alaus. Kareiviai
turjo
dar dvi
tuias 3 ir 5 galon talpos gertuves. Kareiviai, suprantama, apgul statinait", ra Semas Loidas, o likus
al'atne stovykl, padalij po lygiai trijuose induose:
statinaitje ir dviejose gertuvse. Kiek alaus igr kareiviai ir kaip jiems pavyko likus al padalyti tris lygias dalis? Trumpiausias sprendimas, suprantama, yra
ir pats geriausias. Kiekvien kart perpilant galima
operuoti tik sveiku skaiiumi galon (turimas galvoje ir
igertas alus); be to, 'laikoma, jog alaus nuostoli nra.
vairi galimybi, atsirandani, naudojantis skirting tri indais, nagrinjimas biliardo rutulio" metodu
ypatingai patrauklus, ir autorius tikisi, kad jis patiks
skaitytojams. Tam, kas susidoms tuo metodu ir jo apibendrinimais keturi ind atveju, galima rekomenduoti
du puikius O'Beirno * straipsnius, kuriuose udavinys
sprendiamas, remiantis trimatmis (tetraedrinmis) diagramomis.
Galimas ir kitas udavini apie atsimuant rutul tipas. Juose reikalaujama rasti trajektorij, kuria juds rutulys, esantis daugiakampio viduje ir be galo daug kart
atokantis nuo jo kratini (kiekviename periode rutulys
su kiekviena daugiakampio kratine susiduria tik vien
kart).
Tokiems udaviniams sprsti tinka galingas veidrodinio atspindio metodas. Pademonstruosime j paprasiausiu 167 paveiksle, a, lygiakraio trikampio formos biliardo stalu. Sakykime, juodas takas reikia rutulio padt. Norime, kad rutulys, atsimus kratin BC, atsimut kratin AC ir grt pradin padt. Nustatyti
rutulio trajektorij nesudtinga. Atspindkime trikamp
du kartus: i pradi kratins BC atvilgiu, paskui gautj trikamp naujos kratins AC atvilgiu. Gautieji trikampiai 167 paveiksle pavaizduoti punktyru. Ties, jungianti tak, kuriame rutulys buvo pradioje, su taku,
kuriame jis atsirado po antrojo atspindio, bus iekomoji
trajektorija. Belieka tik atspindti punktyru nubrtus
trikampius prieinga tvarka. Tam tikslui galima atlikti
* New Scientist,

22 a n d 29 J u n e , 1961.

brin per kalkin popieri ir sujungti visus tris

takus, kuriuose
rutulys
liet trikampio kratines.
Ikirp gaut figr, sulenkite j taip, kad susidaryt vienas trikampis.
Kiekvienas perlenkimas ekvivalentus
veidrodiniam
atspindiui. Pairj prie
vies, pamatysite trajektorij,
pavaizduot
167
paveiksle,
b.
Pritaikius
dar
vien
apribojim
ir pareikalavus, kad visos trys trajektorijos atkarpos bt vienodo ilgio,
lengva pastebti, kad udavinys turt
vienintel
sprendin: rutulio
kelias
eit per vis
trikampio
kratini
linij
vidurio
takus. domu
paymti,
kad, taikant kit sprendimo bd,
rutulys
gali
grti pradin padt, taiau jo trajektorija nebus
167 p a v . B i l i a r d o r u t u l i o trajekciklika. O jeigu trajektotorija .lygiakraiame trikampyje
rija sujungia
trikampio
kratini vidurius, ji ciklika: grs pradin tak, rutulys i naujo pakartos
vis savo marrut. Vienas skaitytojas susidomjo, kokiais
atvejais rutulys, atokdamas nuo trikampio kratini po
pirmo rato (t. y. po ijimo i tako X\, esanio vienoje
jo kratini, ir grimo t pat x), juds ciklika trajektorija. Jis rod, kad trajektorija bus ciklika tada ir tik
tada, kai takas nutols nuo trikampio virns per
atstum, ireikt racionaliu skaiiumi (vienetu laikomas
trikampio kratins ilgis; trikampio virn, nuo kurios
skaiiuojamas mintas atstumas, yra toje paioje kratinje, kaip ir takas x). Lygiai taip pat randama rutulio
trajektorija ir kitokiuose daugiakampiuose.
168 paveiksle
pavaizduotas
kvadratas,
atspindtas
trij

skirting kratini atvilgiu. Punktyrine linija parodyta vienintel ciklika

trajektorija, sudaryta
i
vienodo ilgio atkarp.
I karto kyla du doms klausimai. Ar galimos ciklikos trajektorijos, sudarytos i lygi atkarp, kube, kuris yra
kvadrato erdvinis
analogas, ir tetraedre, kuris yra
lygiakraio trikampio erdvinis analogas? Rutulys
laikomas idealiai standia
besvore dalelyte, judania
tiesiai. Atokdamas nuo
sien,
rutulys
paklsta gerai inomam ds168 p a v . B i l i a r d o r u t u l i o
trajekniui: kritimo kampas lyt o r i j a k v a d r a t e . J i s u d a r y t a i ketugus
atspindio kampui
ri v i e n o d o i l g i o a t k a r p
(abu kampai yra ploktumoje, statmenoje atspindiniai sienai). Vietoje rutulio
galima nagrinti viesos spindul, atspindint nuo daugiasienio paviriaus vidini veidrodini sien. Per vien
cikl rutulys turi atokti nuo kiekvienos sienos tik vien
kart, o atstumai, nueiti tarp dviej vienas po kito nuosekliai einani atspindi, turi bti lygs. (Jeigu rutulys
pataik daugiasienio virn arba briaun, tai nereikia, jog jis lietsi su visomis sienomis, einaniomis per
t virn arba briaun. Prieingu atveju udavinio apie
rutulio trajektorij kube sprendiniu bt galima, laikyti
bet kuri striain, iilgai kurios rutulys judt i vieno
galo kit.)

Uorenas Uiveris viename i daugelio savo straipsni

apie Luis Kerol rao, kad tarp nepaskelbt Kerolio matematikos darb rastas udavinys apie rutulio judjim
kube. Tai vienas i t udavini, kurie negaljo neatkreipti apvalaus biliardo iradjo dmesio. Idja apie biliardo
loim, naudojantis kubiniu stalu", toli grau nra ilauta i pirto, kaip tai gali atrodyti i pirmo vilgsnio.
Turint galvoje, kad, prajus vos dviem deimtmeiams,
bus sukurtos gigantikos kosmins stotys, nereikia bti

\/

^ J

1
4

1
'

1
t
1

'.

I V

'
1

1
t

169 pav. L u i s o Kerolio u d a v i n i o apie b i l i a r d o

k u b o sienas, sprendimas

rutul,

atsimuant

pranau, skelbiant daugyb vairi aidim ir pramog,

kurioms bus pritaikoma ms erdvs savyb bti trimate ir nesvarumas. Trimat" biliard galima puikiausiai
aisti staiakampiame kambaryje, kurio visos sienos, grindys ir lubos atstos bortus, o virns lizdus. I rutuli,
sunumeruot nuo 1 iki 35, aidimo pradioje reiks sudti ne trikamp, o tetraedr. Suprantama, ikils* ir sav
sunkum. Oro pasiprieinimas, pavyzdiui, bt gerokai
maesnis, negu trintis tarp rutulio ir biliardo stalo gelumbinio paviriaus. Jeigu pradinis tetraedras bt iardytas labai stipriu smgiu, dl staigios entropijos aidjui
bt nelengva laviruoti tarp rutuli, skraidani apie j
visikai atsitiktinmis kryptimis, tarsi duj, esani ilumins pusiausvyros bklje, molekuls.
Bet grkime prie Kerolio udavinio. Kubui galima pritaikyti t pat metod, kur taikme, sprsdami udavin
su kvadratu. Penkis kartus atspindj nuo kubo sien,

170 pav. M o d e l i s , v a i z d u o j a n t i s

biliardo

rutulio

trajektorij

kube

gausime iekom trajektorij, pavaizduot 169 paveiksle

juoda punktyro linija. Tai bus viena i keturi galim
visikai vienodos formos trajektorij, kuri kiekviena sudaro udavinio sprendin. (Jeigu kiekvien kubo sien
padalysime devynis kvadratinius langelius, tai, atsimudamas sien, rutulys visada pataikys vien i centrinio langelio virni.) 170 paveiksle parodytas kartoninis modelis, kuriame temptas silas vaizdiai parodo,
kaip susiklosto trajektorija, sudaranti Luiso Kerolio udavinio sprendin. Visi penki kubai, gauti atspindiais
i pradinio kubo, buvo nuosekliai sukrauti" vienas kit.
Silas reikiamoje padtyje laikosi ant kilp, kurios pro
maas skylutes perkitos per kubo sienas ir pritvirtintos
mediniais kaitukais. sivaizduojant kub, sudaryt i
dvideimt septyni ma vienetini kubeli, nesunku suprasti, jog kiekviena trajektorijos atkarpa yra vieno tokio
kubelio striain, t. y. kiekvienos atkarpos ilgis lygus
y f , o visos trajektorijos ilgis sudaro 2}

3.

Kiek man inoma, pirmasis sprendin rado Rodersas

Heivardas, Scientific
American
urnalo dailininkas *.
* Heivardo
Scientific*American

sprendinys
paskelbtas
urnalo numeryje.

1962 met

birelio

mnesio

Jis rao, kad jo rastoji trajektorija organins chemijos specialistams inoma kaip kds formos eiakampis". Ji
danai
randama
anglies junginiuose,
pavyzdiui, cikloheksane,
kur
ei anglies atomai vienvaleniais ryiais suriti j ied, o
vandenilio atomai isidsto to
iedo iorje. domu pastebti, rao kitas skaitytojas, kai
standaus rutulio
trajektorija
kube, suprojektavus j bet kuri kubo sien, sudaro 1 X 2 matmen staiakamp. Trajektorijos
izometrins projekcijos tris
ploktumas, lygiagretes trims
striainms, yra rombai, o ketvirtoji izometrin
projekcija
yra taisyklingas
eiakampis.
Kaip bebt keista, bet sviedinys kakodl okinja
btent
taip!"

171 pav. U d a v i n i o a p i e
rutul, atokant nuo vidini
t e t r a e d r o sien, s p r e n d i m a s

1962 metais tas pats Heivardas atrado ciklik trajektorij tetraedre. Atspindj tetnaedr nuo trij jo sien
(171 pav.) p gausime ciklik trajektorij, kuri po vien
kart lieia kiekvien sien. Ciklik trajektorij, sudaryt i lygi atkarp, rasti gana sunku. Viena tokia trajektorija 171 paveiksle pavaizduota punktyrine linija, o
jos yra trys ir visos vienodos. Kiekviena j lieia tetraedro sien vienoje mao lygiakraio trikampio, esanio
sienos centre, virni. To mao trikampio kratins lygios vienetinio (t. y. tetraedro, kurio briaunos ilgis lygus 1) tetraedro kratins deimtadaliui, o kiekviena trajektorijos atkarpa yra X 10/10 ilgio, tai lygu 0,31622777...
I ia matome, kad visas tetraedro viduje rutulio nueitas
kelias sudaro 1,2649...
172 paveiksle pavaizduotas puikus modelis, kur Heivardas pagamino i permatomos plvels. Neiloninis silas vaizduoja rutulio (arba viesos spindulio) trajektorij, kuri gaunama, visus keturis tetraedrus sudjus" vien kit (172 pav.). Heivardas ikirpo i plvels keturis
lygiakraius trikampius ir suklijavo j kratus, i anksto

reikiamose vietose pradrs

nedideles
skylutes.
Prie priklijuodamas paskutin trikamp, jis sumezg ant silo nedideles kilputes, prakio jas pro skylutes trijose kitose sienose ir laikinai pritvirtino i
viraus lipnios
juostels
gabaliukais.
Du
laisvus
galus Heivardas prakio
pro paskutin,
ketvirtos
sienos skylut, ir paskui
priklijavo j prie trij kit sien. temps
sil
taip, kad jis niekur mode172 pav. P e r m a t o m a s
modelis,
lio viduje nebt nutss,
kuriame
rykiai
matyti
ciklika
r u t u l i o t r a j e k t o r i j a tetraedruose
Heivardas visas keturias
skylutes uliejo klijais *,
o paskui kai klijai idivo, rpestingai nupjaust visus
ilindusius silo galiukus.
Lygiai taip pat gaminamas ir kubo modelis. Naudojant
keli skirting spalv silus, galima abiejuose modeliuose
sudaryti visas galimas rutulio trajektorijas.

ATSAKYMAI
Turime deimties galon statinait, pripildyt alaus,
ir dvi tuias 3 ir 5 galon talpos gertuves. Kaip maiausiu skaiiumi operacij, i pradi nugrs kakiek alaus
i statinaits, likus al ipilstyti po lygiai visus tris
indus? Kadangi turimais indais galime nupilti tik sveikais
skaiiais ireikiam tr, likusio alaus tris turi dalytis i
trij, t. y. jis gali bti lygus trims, eiems arba devyniems
litrams. Pirmieji du skaiiai netinka, nes, padalij juos
i trij, gausime dydius, maesnius u bet kurio indo
tr. (Po kiekvienos operacijos bent vienas indas turi likti
tuias arba bti pripildytas iki krat. Si slyga nebt
patenkinta, jeigu kiekviename inde skysio bt maiau,
* M o d e l i o g a m y b a i n a u d o j a n t fotojuostel, k l i j u o t i g a l i m a tos paios juostels g a b a l i u k a i s , i m i r k y t a i s acetone

10 galon talpus stunnuHc ro

7 7 4 4

5 galon talpos gertuve

3 galon talpos gertuv

.5
o

3 0

(igeriama)
10 galon talpos statinait

e 3

A"

S.

5 galon talpos pertu'/

s \r/ o ,,2X3

3 galon talpos gertuv

3 3

o 3

(arba)
10 galon talpos statinait 4

5 galon talpos gertuve

5' o\ o

3 galon talpos gertuv

173 p a v . U d a v i n i o apie a l a u s i p i l s t y m

3
o 3

sprendimas

negu leidia tris.) I to matome, kad vien galon alaus

reikia igerti, o kitus devynis po lygiai ipilstyti j gertuves ir statinait.
Toliau sprsime, taikydami rutulio atokim metod.
Trumpiausias rutulio kelias remiasi tak 1. (173 pav.,
virutin diagrama). Tai reikia, jog 3 galon talpos
inde yra 1 galonas alaus. Kai is galonas bus igertas, 10 galon statinaitje liks 4 galonai, o 5 galon gertuvje penki. Si nauja situacija pavaizduota 173 paveiksle, apatinje diagramoje. Maiausioje gertuvje alaus
visai nra. Dabar rutulys turi pataikyti tak, kuris reikia, jog kiekviename inde yra po 3 galonus alaus. Trumpiausias jo kelias pavaizduotas stora linija, be to, dvi
galimos trajektorijos nesutampa trijose vietose; ten jos
skiriasi. Jeigu vieno galono igrim "laikytume vienu i
perpylim, sprendin sudaryt devyni perpylimai, atlikti
tokia tvarka, kaip parodyta 173 paveikslo apatinje dalyje.

XXX

skyrius

Matematiniai aidimai specialiose leiftose

Per pastarj deimtmet pastebimai pradta domtis
matematiniais aidimais, kurie aidiami specialiose lentose. Niekuomet dar tiek moni neaid nei- tradiciniais
achmatais, nei nuolat pasirodani nauj aidim. Daugja matematik, tyrinjani i aidim strategij, ir
skaiius E S M , mokani" juos aisti. Siame skyriuje papasakosime apie tris puikius, bet maai inomus tokio
tipo aidimus. Du j nauji, o vienas senas. Vis aidim taisykls labai paprastos, lentas jiems nesudtinga
nupieti ant popieriaus arba kartono; aidimai tikrai patiks visiems nuo mao iki didelio.
Karinis aidimas (taip jis vadinamas Pranczijoje)
yra puikus aidimo vienas prie vien pavyzdys; jame labai paprastos taisykls derinamos su labai mantria strategija. Eduardas Liuk savo garsios knygos Matematins pramogos" treiame tome rao, kad aidimas

buvo populiarus prancz

kariniuose
sluoksniuose
per vis 18701871 met prancz-prs kar ir
po jo. Deja, nuo to laiko
is aidimas visai pamirtas: n viename solidiame aidim istorijos vadovlyje apie j net neusimenama.
Sio aidimo laukas pavaizduotas 174 paveiksle.
Siekiant
suprastinti taisykli
aikinim, skrituliukai sunumeruoti. Vienas aidjas (susitarsime
jo jimus vadinti baltj " jimais) turi tris kauliukus, kuriuos jis aidimo pradioje
stato
ant
trij viesi skrituliuk:
A, 1 ir 3. Antrasis aidjas (juodieji") turi i viso vien kauliuk, kuris
prie aidimo pradi u174 p a v . P r a n c z k a r i n i s aidiima 5 skrituliuk. (Vietomas
je kauliuk galima naudoti achmat pstininkus
arba tris penkiakapeikius ir vien dvideimties kapeik
monet.) aidjai daro jimus i eils; pradeda baltieji.
Juodasis kauliukas gali pereiti ant bet kurio gretimo
lizdelio. Baltasis kauliukas eina taip pat, bet jam draudiama judti atgal, t. y. jis gali pereiti ant bet kurio
gretimo lizdelio, esanio kairje, deinje arba priekyje
nuo to skrituliuko, ant kurio jis yra. Kauliukai vienas kito
nenumua". Baltieji laimi tuo atveju, jeigu jiems pavyksta udaryti juodj kauliuk, t. y. varyti j skrituliuk, i kurio is negals padaryti n vieno jimo. Paprastai juodasis kauliukas tuo atveju papuola skrituliuk B, bet kartais tokia pati situacija susidaro, juodiesiems umus 4 arba 6 skrituliuk. Visais kitais atvejais
laimi juodieji. Juodieji, siekdami pergals, turi vis laik savo vienintel kauliuk laikyti, u varovo kauliuk,
3&5

neduodami progos varovui ueiti i unugario. Juodieji

laimi ir tuo atveju, kai tie patys jimai pradeda kartotis
be galo daug kart.
Imokti aisti j aidim ne sudtingiau, negu aisti
kryiukais ir nuliukais, bet jis ymiai azartikesnis, ir jo
analiz sudtingesn. Liuk sugebjo parodyti, kad baltieji, racionaliai aisdami, gali kiekvien partij laimti,
taiau paprastos laimjimo strategijos nra ir aidime
visuomet gausu abang ir staigmen. Geriausias i pirmo
vilgsnio jimas neretai pasirodo ess blogiausias. Jeigu
juodieji pakankamai patyr, jie lengvai laimi prie maiau
gudus varov.
Sakykime, kad juodiesiems suteikiama dar didesn
laisv: juodiesiems aidimo pradioje leisime savo kauliuk statyti bet kur skrituliuk. Kas iuo atveju laimi,
jeigu abi puss aidia racionaliai?
Pastaruoju metu pasirod topologiniai aidimai, kuriuos aisdami varovai pieia kreives, vingiuojanias per
vis lent. Heksas, brid-itas, Heilo aidimas * tai tik
keli tokio pobdio aidimai, pasirod ant amerikiei
parduotuvi prekystali per pastaruosius trisdeimt met.
1960 metais Viljamas L. Blekas, bdamas Masaiuseto
technologinio instituto studentu, msi tyrinti heks ir
brid-it, dl to atsirado naujas topologinis aidimas, kur
iradjo garbei draugai pavadino bleku".
iam aidimui, aiku, galima paruoti nupiet kvadratli rinkin, taiau jam gali praversti ir languotas popierius. Lentos matmenys bet kokie; geriausia turbt standartin lenta 8 X 8 , bet, aikinant taisykles, patogiau imti
4 X 4 dydio aidimo lauk. Kai laukas bus paruotas, vienas varovas pradeda aidim: langelyje, esaniame kairiajame virutiniame kampe (175 paveiksle), pastato kryi. Antras aidjas turi iam kryiui pritaikyti tsin,
nupies bet kuriame gretimame langelyje vien i trij
figr, parodyt apatinje 175 paveikslo dalyje. Kiekvien j sudaro dvi linijos. Viena linija jau ant lentos nupietos figros tsinys, antroji sujungia tas kvadratlio
kratines, kurios nesusikerta su pirmja linija.
aidjai daro jimus paeiliui. Kiekvienu jimu reikia
pratsti kreiv vien gretim langeli, stengiantis, kad
kreiv nesusikirst su aidimo lauko riba. Tas, kuris per* Zr. k n y g o s MaTeMaTimecrae H pa3BjieieHHH 8 ir
22 s k y r i .

175 p a v . T o p o l o g i n i s

aidimas

blekas

kirs- rib, patirs pralaimjim. aidjas laims tuo atveju,

jeigu jam pavyks nubrti kreiv iki subrkniuoto langelio deiniajame apatiniame kampe. 175 paveiksle parodyta tipin aidimo ant sumaintos lentos schema. vars varov deinj virutin kamp, pirmasis aidjas
laimi, nes nepriklausomai nuo pasirinkto tsinio kreiv
turi susikirsti su lentos riba. (sidmkite, kad kreivs
tsinys yra tik viena kryi sudarani atkarp, taiau
kituose jimuose antra atkarpa taip pat gali bti kreivs
dalis.)
Bleko aidimas itin domus dl to, kad netrukus po jo
pasirodymo Bleko biiulis ir mokslo draugas Elvinas
t

22. Matematika laisvalaikiu

337

R. Berlkempas surado strategij, g a r a n t u o j a n i pergal

v i e n a m a i d j . Si s t r a t e g i j a t a i k o m a bet k o k i . m a t m e n
su bet k o k i u k r a t i n i s a n t y k i u s t a i a k a m p i a m s l a u k a m s .
S u i n o j t e i s i n g s t r a t e g i j , j s t u o j p a t n u s t o s i t e domtis a i d i m u , todl a n e a i k i n s i u , o iek tiek p a l k s i u .
P a m g i n k i t e s a v a r a n k i k a i rasti p u i k B e r l k e m p o atradim.
I n i n i e r i u s S i d n j u s S e k s o n a s ne tik d i d e l i s a i d i m
s p e c i a l i o s e lentose m g j a s
(jo -kolekcijoje s u s k a i i u o j a m a a p i e 500 a i d i m , o k a r t o t e k o j e yra i n i dar a p i e
i m t u s k i t a i d i m ) , bet ir d a u g e l i o n e p r a s t a i d i m
iradjas. Vienas geriausi jo iradim fokuso aidimas.
J d a b a r ir a p r a y s i m e . F o k u s u i a i s t i reikia t r i s d e i m t
ei k a u l i u k : a t u o n i o l i k o s v i e n o s s p a l v o s ir atuon i o l i k o s kitos.
I p r a d i visi k a u l i u k a i s u s t a t o m i a n t 8 X 8 lentos,
kurios kiekviename
k a m p e i p j a u t a po tris
langelius.
K a u l i u k ( i u o a t v e j u j u o d ir b a l t ) i d s t y m a s parodytas 176 paveiksle.
P r a d t i a i d i m g a l i bet k u r i s v a r o v a s . V i e n u j i m u
k a u l i u k s t u l p e l i s " ( a i d i m o p r a d i o j e k i e k v i e n a m e stulp e l y j e i v i s o yra v i e n a s k a u l i u k a s ) p a s i s l e n k a per tiek
l a n g e l i , kiek j a m e yra k a u l i u k . E i t i g a l i m a a r b a vertik a l i a i , a r b a h o r i z o n t a l i a i ; k a u l i u k u s perkelti s t r i a i draud i a m a . R o d y k l s (176 p a v . ) n u r o d o keturis j i m u s , kur i u o s g a l i p a d a r y t i b a l t a s i s k a u l i u k a s , p r a d d a m a s aidi-

1
UI

m
mmuummm ID

pp]
moommnrm
mm mm OHI

176 pav. aidimas fokusas

177 pav.

jimai,
fokus

aidiant

m.
Padars
jim
vertikaliai
auktyn, jis
atsidurs
l a i s v a m e l a n g e l y j e . j i m a s d e i n n reikia, k a d k a u l i u k
reikia p a d t i a n t kito tos p a i o s s p a l v o s k a u l i u k o , o jimas kairn arba vertikaliai emyn k a u l i u k perkelia ant
kitos s p a l v o s k a u l i u k o . P a d a r i u s tris
paskutiniuosius
jimus,
ant
lentos
susidaro
dviej
kauliuk
stulpeliai. Toks s t u l p e l i s g a l i persikelti per du l a n g e l i u s bet
k u r i a i k e t u r i k r y p t i m i . S t u l p e l i a i , k u r i u o s s u d a r o trys,
keturi a r b a p e n k i k a u l i u k a i , persikelia a t i t i n k a m a i per
tris, k e t u r i s a r b a p e n k i s l a n g e l i u s . S t u l p e l perkelia tas
a i d j a s , k u r i o k a u l i u k a s yra p a i a m e v i r u j e . V i s i k a i
n e s v a r b u , ar l a n g e l i a i , k u r i u o s e s t u l p e l i s e i d a m a s nesus t o j a , yra laisvi ar u i m t i . K a u l i u k i s i d s t y m a s iuose
l a n g e l i u o s e n kiek n e p a s i k e i i a . j i m g a l i m a u b a i g t i
a r b a a n t t u i o l a n g e l i o , a r b a p a s t a i u s s t u l p e l ant kito
s t u l p e l i o viraus. 177 p a v e i k s l e p a v a i z d u o t i d v i e j kauliuk stulpelio g a l i m i jimai.
N e g a l i m a s u d a r y t i s t u l p e l i d a u g i a u n e g u i p e n k i
k a u l i u k . J e i g u , a t l i k u s k u r nors j i m , a n t lentos atsir a n d a toks stulpelis, i j o a p a i o s t u o j a u p a t i i m a m i visi
n e r e i k a l i n g i k a u l i u k a i . J e i g u k a u l i u k a i yra v a r o v o , jie
i m a m i n e l a i s v ir n u i m a m i n u o lentos. J e i g u k a u l i u k a i
yrn. a i d j o , p a d a r i u s i o j i m , jie a t i d e d a m i al ir
s u d a r o rezerv. Bet k u r i u o m o m e n t u
aidjas, turintis
rezerv, g o li p a i m t i i j o v i e n k a u l i u k ir j p a s t a t y t i a n t
bet k u r i o lentos l a u k e l i o , n e s v a r b u , u i m t a s j i s ar l a i s v a s .
Be to, l a i k o m a , k a d r e z e r v i n i s k a u l i u k a s p a d a r papras i a u s i j i m , t. y. j e i g u jis p a d e d a m a s s t u l p e l i o viruje,
k a u l i u k o s a v i n i n k u i a t i t e n k a stulpelis. R e z e r v i n i o kauliuko v e d i m a s a i d i m l a i k o m a s j i m u : s e k a n t i s j i m a s
priklauso varovui.
2 a i d j a s turi teis eiti per m a e s n l a n g e l i s k a i i ,
negu l e i d i a m a kauliuk skaiiumi stulpelyje. Tuo atveju
jis t u r i . n u o s t u l p e l i o v i r n s n u i m t i tiek k a u l i u k , per
kiek l a n g e l i n o r i persikelti. V i s i kiti k a u l i u k a i lieka s a v o
vietoje. G a l i m a , p a v y z d i u i , n u o s t u l p e l i o , k u r s u d a r o
p e n k i k a u l i u k a i , n u i m t i tris v i r u t i n i u s k a u l i u k u s ir j u o s
perkelti per tris l a n g e l i u s . L i k s d v i e j k a u l i u k stulpelis p r i k l a u s o v i r u t i n i o k a u l i u k o e i m i n i n k u i .
J e i g u vienas aidj negali d a u g i a u padaryti n vieno
jirno ( j i s n e b e t u r i nei s t u l p e l i o , nei r e z e r v o ) , a i d i m
laimi varovas.

ATSAKYMAI
Kuris dalyvi laims prancz karin aidim, jeigu
p r a d e d a j u o d i e j i ir j i e m s l e i d i a m a s a v o k a u l i u k pastatyti bet k u r l a i s v l i z d e l ? \ k l a u s i m p i r m a s i s a t s a k
o l a n d matematikas Frederikas Su knygoje Nepaprasti
u d a v i n i a i " ( W o n d e r l i j k e P r o b l e m e n " ) , ileistoje O l a n dijoje
1943 m e t a i s . R a c i o n a l i a i a i s d a m i , b a l t i e j i visuomet gali juoduosius vilioti spstus. M e s negalime
ia p a t e i k t i p i l n o s a i d i m o a n a l i z s , bet e m i a u p a r o d y t a ,
k t u r i d a r y t i b a l t i e j i , a t s a k y d a m i eis v a i r i u s pradinius juodj jimus:
Juodieji

Baltieji

A35

4 (arba 6)

A15 (arba A35)

5
7 (arba 9)

1-23

A15 (arba A35)

A15

123

T o p o l o g i n i s a i d i m a s blekas, k u r i a m a j u s p r a i a u
sugalvoti laimjimo strategij, baigiasi pirmojo aidjo
p e r g a l e , kai b e n d r a s lentos l a n g e l i s k a i i u s n e l y g i n i s ,
ir a n t r o j o a i d j o p e r g a l e , kai l a n g e l i s k a i i u s l y g i n i s .
I p r a d i i n a g r i n s i m e , kaip a i d i a m a lentoje su
nelyginiu langeli skaiiumi, pavyzdiui, lentoje 5 x 5 .
T u o m e t p i r m o j o a i d j o s t r a t e g i j o s e s m yra sivaizduoti, k a d v i s a lenta, i s k y r u s v i e n l a n g e l d e i n i a j a m e apat i n i a m e k a m p e , p a d e n g t a d o m i n o k a u l i u k a i s (178 p a v . ) .
I t i k r j joki domino, aiku, nra. Antrasis aidjas
kiekvienu j i m u pratsia keli n a u j u d o m i n o kauliuku, o
p i r m a s i s a i d j a s t u r i veikti t a i p , k a d k e l i a s l i k t a n t to
p a t i e s k a u l i u k o , a n t k u r i o j i s b a i g s i prie tai b u v u s i u
j i m u . T u o m e t a n t r a j a m a i d j u i teks vl a i s t i n a u j u
k a u l i u k u . A i k u , k a d g a l g a l e jis a r b a b u s priverstas perkirsti r i b , a r b a a t s i d u r s a n t ribos l a n g e l i o , e s a n i o deiniajame apatiniame kampe.
P e r e i s i m e prie l e n t , t u r i n i l y g i n l a n g e l i s k a i i .
Siuo
atveju antrojo aidjo laimjimo strategija
iek
tiek s u d t i n g e s n . J i s t u r i s i v a i z d u o t i , k a d d o m i n o kaul i u k a i s p a d e n g t a visa l e n t a , i s k y r u s v i r u t i n k a i r j ir
apatin deinj kampin langel.

K a d a n g i ie du l a n g e l i a i
yra v i e n o s s p a l v o s ( t a r k i m e ,
kad lenta n u s p a l v i n t a
taip
p a t , k a i p a c h m a t ) , v i s kit l a n g e l i , aiku, n e g a l i m a
itisai p a d e n g t i d o m i n o kauliukais,' nes du v i e n o s spalvos l a n g e l i a i
v i s u o m e t liks
atidengti.
E l v i n a s R . Berlkempas, n u o d u g n i a i
ityrs
bleko a i d i m , i u o s du lang e l i u s v a d i n a p e r s k e l t u dom i n o " ir,
atsivelgdamas
tai, s i l o toki s m o j i n g manevr.
Pirmasis antrojo % aidjo
j i m a s p a v a i z d u o t a s 179 pav e i k s l o viruje. T u o m e t pirm a s i s a i d j a s priverstas eiti
a n t r p a g r i n d i n s striains l a n g e l . T u o m e t trys ats i r a n d a n i o s g a l i m y b s parodytos
179
p a v e i k s l e . Visais t r i m i s
atvejais
linija,
n e p r i k l a u s a n t i t o l y d i a i kreivei, j u n g i a du v i e n o s spalvos l a n g e l i u s . Tie d u lange-

1
i

- 4 i
v
N

>

- - 4 !
s

Wm

i
- f 1

5
v

V .

" N

S
N

1
-1
1

-N

1
1
I
I
1 V
n
\

/
1
I
/

1
... 1

178 pav. O p t i m a l i strategija,

aidiant bleko a i d i m 5 x 5 dydio lentoje

m
179 pav. O p t i m a l i strategija,
aidiant bleko a i d i m lentoje
su lyginiu langeli skaiiumi

l i a i , 179 p a v e i k s l e p a y m t i r a i d m i s S , l a i k o m i perskeltu d o m i n o " , o v i s u s k i t u s l a n g e l i u s ( i s k y r u s v i e n kvadr a t l d e i n i a j a m e a p a t i n i a m e k a m p e ) d a b a r galima^ padengti paprastais domino kauliukais. P a d e n g i m o bdas,
k a i p ir a n k s i a u , g a l i b t i bet koks. L e n t o j e su n e l y g i n i u
langeli skaiiumi taikydamas domino metod, antrasis
aidjas laimi.

XXXI

skyrius

Dar atuoni udaviniai

Bet k u r i a m io s k y r i a u s u d a v i n i u i
nereikia mokti auktj m a t e m a t i k .

isprsti

visai

1. S t a n d u s k v a d r a t a s . R a f a e l i s M . R o b i n s o n a s , Kalif o r n i j o s B e r k l i o u n i v e r s i t e t o m a t e m a t i k a s , i s p r e n d s vien g a r s j a i b i teorijos u d a v i n m i n i m u m o ' r a d i m o

u d a v i n , i g a r s j o v i s a m e p a s a u l y j e . 1924 m e t a i s Stef a n a s B a n a c h a s ir A l f r e d a s T a r s k i s a p s t u l b i n o kolegas,
rod, k a d s t a n d r u t u l g a l i m a s u p j a u s t y t i b a i g t i n
s k a i i t o k i t a k i n i a i b i , k u r i a s p e r s t a i u s (ir nepakeitus j f o r m o s ) b u s g a u t i du s t a n d s r u t u l i a i , k u r i kiekvienas
t o k i p a t m a t m e n , k a i p ir p r a d i n i s . P r a j u s
d v i d e i m i a i m e t po io a t r a d i m o , m i n i m a l u s s k a i i u s
a i b i , a p i e kurias k a l b a m a B a n a c h o - T a r s k i o p a r a d o k s e " ,
n e b u v o i n o m a s , kol g a l g a l e pasirod g r a k t u s R o b i n s o n o r o d y m a s . M i n i m a l u s a i b i s k a i i u s p a s i r o d ess
l y g u s p e n k i e m s . ( J e i g u n e k r e i p t u m e d m e s i o tik v i e n
t a k , e s a n t r u t u l i o centre, m i n i m a l u s a i b i s k a i i u s sum a t iki k e t u r i ! )
S k a i t y t o j a m s s i l o m e isprsti v i e n n e p r a s t minim u m o u d a v i n , k u r i s ne t o k s s u d t i n g a s , k a i p a n k s i a u
m i n t a s , ir p r i s k i r t i n a s
greiiau
domiajai
matematikai.
S udavin
sugalvojo
Robinsonas,
ir m i n i m u m a s j a m iki iol nerastas. s i v a i z d u o k i t e b e g a l i n k r v
v i e n o d o i l g i o s t r y p , k u r i u o s g a l i m a s u j u n g t i v i e n su
k i t u tik g a l a i s . S u d a r i t r i j s t r y p t r i k a m p , g a u s i m e

standi konstrukcij, o
k v a d r a t a s , s u d a r y t a s i
keturi
stryp,
nebus
s t a n d u s : j j l e n g v a perdirbti j kitas
figras,
neitempiant, nelauant
ir n e a t s k i r i a n t
stryp.
Kad
kvadrato
nebt
galima
deformuoti,
j
reikia k o k i u n o r s b d u
sutvirtinti. T a m tikslui
paprasiausia pritaisyti
prie
jo d a r
atuonis
strypus
(180
pav.),
g a u n a n t t a i s y k l i n g o oktaedro karkas.

180 pav. Kaip sutvirtinti

trimatje erdvje

kvadrat

T a r k i m e , k a d konstruojam
karkas
iimti
i
ploktumos
draudiama.
Ar
galima
iuo
atveju
sukonstruoti
absoliuiai s t a n d k v a d r a t , p a n a u d o j a n t kelis p a p i l d o m u s stryp u s ? S u p r a n t a m a , n v i e n a s s t r y p a s n e t u r i ieiti i ploktum o s , o s u j u n g t i j u o s v i e n su k i t u g a l i m a tik g a l a i s . Stryp n e g a l i m a k r a u t i v i e n o a n t kito, n e g a l i m a nei i t e m p t i ,
nei l a u y t i . Pasirodo, j o g s t a n d k v a d r a t p l o k t u m o j e
vis dlto g a l i m a s u d a r y t i . K l a u s i m a s tik tas, k o k s minim a l u s stryp skaiius t a m reikalingas.
2. N e j p r a s t a s l o i m a s m o n e t a . S t u d e n t a s m a t e m a t i k a s
B i l i s ir j o b i i u l i s f i l o l o g i j o s f a k u l t e t o a b s o l v e n t a s Donas, n o r d a m i n u s p r s t i , kas t u r i m o k t i u i g e r t a l ,
p a p r a s t a i m e t a m o n e t . K a r t v a k a r e B i l i s tar:
K a d a n g i p a s k u t i n i u s tris k a r t u s i l o i a u a, kart t u tursi p r a n a u m : t u m e s i dvi ' m o n e t a s , o a
v i e n . J e i g u t a u ikris d a u g i a u h e r b n e g u m a n , iloi
tu. J e i g u m a i a u a.
G e r a i , sutiko D o n a s .
Tol, kol m t tik v i e n

monet, Dono

iloimo

tiki-

m y b s u d a r . K o k i a j o i l o i m o t i k i m y b , g a l i o j ant
n a u j a m susitarimui!*
3. L a b i r i n t a s kube. E r d v i n i l a b i r i n t p a s i t a i k o ned a n a i . J u o s kai k a d a n a u d o j a p s i c h o l o g a i g y v u l i dresirav i m o procesui tirti, k a r t k a r i a i s p a r d a v i n j a m i galvos-

k i a i , s u s i j su l a b i r i n t a i s . P r a e i t o a m i a u s d e v i n t a j a m e
deimtmetyje Londone buvo
pardavinjamas
dviauktis
l a b i r i n t a s , per k u r r e i k j o p r a v e s t i s t i k l i n r u t u l i u k . S i o
aislo apraymas pateiktas profesoriaus Andelo Hofman o k n y g o j e S e n i ir n a u j i g a l v o s k i a i " *. D a b a r Amerikoje p a r d a v i n j a m a s k e t u r i a u k t to paties t i p o k u b o
f o r m o s l a b i r i n t a s . J s u d a r o p e r m a t o m a s p l a s t m a s i n i s kubas, p a d a l y t a s p e r m a t o m o m i s p e r t v a r o m i s j 64 m a u s kubelius. I m u s kai k u r i a s p e r t v a r a s , i k u b o g a l i m a pad a r y t i l a b i r i n t , per k u r p a s k u i reikia p r a v e s t i r u t u l i u k .
Tai p a p r a s t a s g a l v o s k i s , ir sprsti j g a n a l e n g v a .
K a r t R o b e r t a s E b o t a s ikl s a u u d a v i n : s u d a r y t i
k u o s u d t i n g e s n 4 X 4 X 4 m a t m e n k u b i n l a b i r i n t . 181
p a v e i k s l e p a v a i z d u o t a s p a i n i a u s i a s i v i s E b o t o sugalv o t l a b i r i n t . S k a i t y t o j u i s i l o m a , n e g a m i n a n t labirinto, m i n t i n a i pervesti r u t u l i u k per j. 181 p a v e i k s l e , a
d, p a r o d y t o s to l a b i r i n t o k e t u r i a u k t schemos. Juodom i s linijomis paymtos vertikalios pertvaros. U t u u o t i
l a n g e l i a i reikia, k a d toje vietoje yra h o r i z o n t a l i p e r t v a r a .
J e i g u langelis neutuuotas, horizontalios pertvaros nra.
T a i g i n e u t u u o t a s k v a d r a t i n i s l a n g e l i s , a p i b r t a s ket u r i o m i s j u o d o m i s t i e s m i s , reikia k u b , atvir i apaios, bet u d a r i o n . N o r i n t n u s t a t y t i , ar toks k u b a s
u d a r a s ar a t v i r a s i v i r a u s , u t e n k a v i l g t e l t i langel, e s a n t vir j o v i e n u a u k t u a u k i a u . A i k u , k a d v i s
v i r u t i n a u k t (181 p a v . , a) v i s i k a i d e n g i a l u b o s " .
s i v a i z d u o k i t e , k a d k i e k v i e n a 181 p a v e i k s l o
schema
(a, b, c, d) s u d a r o k u b o , v a i z d u o j a m o t a m e p a i a m e paveiksle, k e t u r i a u k t p l a n . I p r a d i
pabandykite
rasti bet kok keli, k u r i u o b t g a l i m a p r a v e s t i rutuliuk n u o a p a t i n i o j i m o iki v i r u t i n i o i j i m o , o p a s k u i nustatyti t r u m p i a u s i m a r r u t .

4. Udavinys apie auksin grandinl. Lenoksas R. Loras, i k a g o s m o k s l o ir p r a m o n s m u z i e j a u s direktorius,

m a l o n i a i p r a n e m a n a p i e k i t , i p i r m o v i l g s n i o paprast i n o m o kombinatoriikos u d a v i n i o , k u r i s p a s i t a i k o , daug e l y j e t a i k o m o s i o s m a t e m a t i k o s srii, v a r i a n t . V i e n a s
k e l i a u t o j a s a t s i d r n e p a s t a m a m e m i e s t e be p i n i g . P o
keli s a v a i i j a m t u r j o a t s i s t i ek s t a m b i a i s u m a i . I
vis jo daikt b r a n g i a u s i a buvo auksin dvideimt trij
* A. H o f f m a n .

Puzzles O l d and New. London, 1893.

grandi laikrpdio grandinl.

K e l i a u t o j a s s u s i t a r su viebuio s a v i n i n k e , j o g k a i p ustat d v i d e i m t
tris
dienas
jis
kiekvien dien duos po vien
grand.
K e l i a u t o j u i , s u p r a n t a m a , norjosi k u o m a i a u g a d i n t i grandinl. U u o t kiekvien
dien
atpjovs po vien
grand, jis
g a l i p i r m d i e n d u o t i eimin i n k e i v i e n g r a n d , a n t r dien i g r a n d a t s i i m t i ir d u o t i
trump
grandinl
i
dviej
g r a n d i . Trei "dien, j i s g a l i
vl d u o t i v i e n g r a n d , ketvirt
d i e n ikeisti visas tris g r a n d i s
g r a n d i n l i k e t u r i
grand i . V i s o s ios
kombinacijos
tur tenkinti
vien
vienintel
s l y g : k i e k v i e n d i e n eimin i n k turi t u r t i tiek g r a n d i ,
kiek d i e n p r a j o n u o keliautojo atvykimo.
Netrukus keliautojas-suprato, k a d g r a n d i n l g a l i m a supjaustyti daugeliu
v a i r i bd , n e p a e i d i a n t s u t a r t i e s su
e i m i n i n k e . C i a ir k y l a udavi-

181 pav. Trimatis

labirintas

n y s n u s t a t y t i , kok m i n i m a l g r a n d i s k a i i t u r i perp j a u t i k e l i a u t o j a s , k a d , i m o k d a m a s k a s d i e n po g r a n d ,
a t s i l y g i n t u visas d v i d e i m t tris dienas. L a b i a u kvalifikuotiems m a t e m a t i k a m s silau gauti bendr formul
m a k s i m a l i a m grandins, kurios m i n i m a l u s pjvi skaiius
l y g u s n, i l g i u i n u s t a t y t i .

5. Kada sutampa laikrodio rodykls?

sivaizduokite

i d e a l i a i tiksl l a i k r o d su i l g a s e k u n d i n e rodykle. * Vid u r d i e n visos trys r o d y k l s n u k r e i p t o s v i e n ir t p a t

c i f e r b l a t o t a k . K a d a dar vises trys r o d y k l s bus v i e n o j e
tiesje? A t s a k y m a s a k i v a i z d u s : p u s i a u n a k t .
P i r m o j i ir p a p r a s i a u s i a u d u o t i s t o k i a : r o d y t i , k a d rodykls g a l i s u t a p t i tik t o k i u a t v e j u , j e i g u j o s nukreiptos,
vir. A t s a k y m a s a n t r j k l a u s i m r e i k a l a u j a d i d e l i o
i r a d i n g u m o : tiksliai nustatyti m o m e n t (arba m o m e n t u s ) ,
k a d a t a r p d v y l i k t o s v a l a n d o s dienos ir d v y l i k t o s v a l a n dos n a k t i e s visos trys r o d y k l s bus m a k s i m a l i a i arti to,
k a d susieit v i e n ties. Tai reikia s u p r a s t i t a i p : d v i
r o d y k l s n u k r e i p t o s t p a t c i f e r b l a t o t a k , o t r e i o j i
r o d y k l su p i r m o s i o m i s d v i e m s u d a r o k a i p g a l i m a m a i a u si k a m p . K a d a g a l i t a i p isidstyti r o d y k l s ? K u r i o j e
vietoje tuo m e t u bus t r e i o j i r o d y k l ?
Tokio t i p o u d a v i n i u o s e p r i i m t a laikyti, j o g visos rodykls j u d a p a s t o v i u g r e i i u , todl l a i k a s g a l i b t i nustatytas bet k o k i u p a g e i d a u j a m u t i k s l u m u .
6. Trys k r i p t o r i t m a i . 182 p a v e i k s l e p a r o d y t i trys nuost a b s ikriptoritmai. V i r u t i n i s vis p a p r a s i a u s i a s , antrasis s u n k e s n i s , o a p a t i n i s toks s u d t i n g a s , k a d v a r g u ar kas
nors i s k a i t y t o j s u g e b s j m i n t i be s k a i i a v i m o mainos pagalbos.
1 udavinys.
K i e k v i e n a s takas reikia v i e n i
d e i m t i e s s k a i t m e n n u o 0 iki 9 i m t i n a i . V i e n i s k a i t m e n y s
g a l i p a s i k a r t o t i kelet k a r t , o kiti g a l i likti v i s a i nepanaudoti. Virutinje schemoje dviej dvienkli skaii
s a n d a u g a d u o d a k e t u r e n k l s k a i i , prie k u r i o p a s k u i pridedamas vienetu prasidedantis trienklis skaiius. Vietoje
kiekvieno tako paraykite reikiam skaitmen. U d a v i n y s
turi vienintel sprendin.
* Turima galvoje, j o g visos trys rodykls
sekundin) sukasi ant vienos aies.

(valandin, m i n u t i n ir

2 U d a v i n y s . K a i p ir pirmajame
k r i p t o r i t m e , i p r a d i
du skaiiai s u d a u g i n a m i ,
paskui
prie r e z u l t a t o p r i d e d a m a s d a r vienas skaiius. Bet j k a r t kiekvienas takas reikia v i e n skaitmen n u o 1 iki 9 i m t i n a i ( n u l i o nr a ) , be to, skaitmenys
nesikartoja.
Udavinys
turi
vienintel
sprendin.
3
udavinys.
Kiekvienas
takas a p a t i n i a m e p a v y z d y j e reikia s k a i t m e n i s n u o 0 iki 9 i m t i n a i .
Kiekvienas skaitmuo
panaudojam a s du kartus. S p r e n d i n y s , kaip
ir p i r m u d a v i n i , vienintelis.

7. Udavinys su achmat

fi-

g r o m i s . Idst a c h m a t lentoje
standartinje pradinje pozicijoje
a t u o n i a s vienos spalvos f i g r a s
(be p s t i n i n k ) , g a l i t e j o m i s pad a r y t i 51 j i m : po septynis skirt i n g u s j i m u s kiekvienu rikiu ir

k i e k v i e n u boktu, po tris j i m u s
X
'
'
'
k a r a l i u m ir i r g u ir p a g a l i a u ketu

riolika j i m
valdove.
Keiiant
figr idstym,
galim
jim

skaii g a l i m a l e n g v a i p a d i d i n t i .

Kok
maksimal
vairi
jim
'
~
~
~

skaii t a i p g a l i m a pasiekti? Ki*

t a i p s a k a n t : kaip reikia idstyti
lentoje a t u o n i a s
vienos spalvos
182 pav. Trys kriptoritmai
figras, k a d
jos
galt
daryti
m a k s i m a l skaii skirting jim?
P a g a l p r i i m t a s taisykles a b u rikiai turi stovti skirtingos spalvos langeliuose; rokiruoti n e g a l i m a . I t i k r j
ie a p r i b o j i m a i n e r e i k a l i n g i , nes, juos p a e i d u s , j i m skaiius tik s u m a s .

8. Kaip i staiakampio suklijuoti Miobijaus lap?

24 skyriuje j a u pasakojome, kaip Stife.no B a r o m e t o d u

b'
\
\

b'

>

a'
\

183 pav. K a i p i staiakampio popieriaus lakto suklijuoti

lap

Miobijaus

g a l i m a s u k l i j u o t i M i o b i j a u s l a p i k v a d r a t i n i o popier i a u s lakto. K v a d r a t , p a v a i z d u o t 183 p a v e i k s l o kairje, reikia p e r l e n k t i i i l g a i p u n k t y r i n i l i n i j , o k r a t i n e s

b ir b' s u k l i j u o t i . G a u s i m e v i e n p u s su v i e n u k r a t u p u s e
a p s i s u k i m o s u s u k t k a s p i n . N o r s ir g a u t a s i s p a v i r i u s n e
M i o b i j a u s lapas, j i s vis d l t o bus v i s i k a i t i k s l u s j o modelis.
S a k y k i m e , t u r i m e r e i k a l o ne su k v a d r a t u , o su i pop i e r i a u s i k i r p t u s t a i a k a m p i u , k u r i o v i e n a k r a t i n dvig u b a i i l g e s n u kit (183 p a v . d e i n j e ) . A r g a l i m a j sul a n k s t y t i t a i p , k a d , s u k l i j a v k r a t i n e s b ir b', vl g a u t u - ,
m e M i o b i j a u s l a p ? P o p i e r i l e i d i a m a bet k a i p lankstyti ir s u s u k t i , bet n e g a l i m a plyti. J g a l i m a l a i k y t i kiek
norime plonu. Norint gauti Miobijaus lap, staiakamp
reikia s u s u k t i puse a p s i s u k i m o ir k r a t i n b itisai prik l i j u o t i prie k r a t i n s b'. S u d t i n g a t a i , k a d reikia suk l i j u o t i d i d i s i a s k r a t i n e s , nes, s u k l i j u o j a n t k r a t i n e s
a ir a M i o b i j a u s l a p g a u t i l a b a i l e n g v a .
Jeigu

jums

p a s i s e k s rasti s p r e n d i n

jo nra, p a b a n d y k i t e atsakyti vien

sim:

kam

lygi

minimali

arba

rodyti,

dar domesn

s a n t y k i o - r e i k m ,

su

kad
klaukuria

dar g a l i m a s u k l i j u o t i M i o b i j a u s l a p , s u j u n g i a n t v i e n su
k i t a k r a t i n e s b ir b'?

ATSAKYMAI
1. V i e n a s s k a i t y t o j s u g e b j o 31 s t r y p u t v i r t i n t i plokt u m o j e k v a d r a t . D u i j o g a u t s p r e n d i n i ( a b u i 31
strypo) p a r o d y t i 184 p a v e i k s l e . T a i a u p a s i r o d , k a d
u d a v i n g a l i m a isprsti ir su m a e s n i u s t r y p skaiiu-

184 pav. Plokti karkasai i 31 strypo, suteikiantys k v a d r a t u i

m

185 pav. Plokias karkasas

i 25 stryp, suteikiantis kvadratui s t a n d u m

standu-

186 pav. Plokias karkasas

i 23 stryp, suteikiantis kvadratui s t a n d u m

m i . K e t u r i a s d e i m t k e t u r i s k a i t y t o j a i m a n a t s i u n t sprend i n , k u r i a m i viso reikia tik d v i d e i m t p e n k i s t r y p

(185 p a v . ) , ir, n e s p j u s m a n atsitokti i n u s t e b i m o , d a r
septyni s k a i t y t o j a i a p s t u l b i n o m a n e k i t u s p r e n d i n i u , kur i a m e p a n a u d o t i tik d v i d e i m t trys s t r y p a i (186 p a v . ) .
P l o k i o s k o n s t r u k c i j o s , p a v a i z d u o t o s 186 p a v e i k s l e , stand u m a s i p l a u k i a i to fakto, k a d t a k a i A, B ir C t u r i b t i
v i e n o j e tiesje. V i s i a t s i s t i s p r e n d i n i a i , k u r i u o s e p a n a u d o j a m i m a i a u k a i p d v i d e i m t trys s t r y p a i , p a s i r o d neteisingi:
juose
nurodytos
konstrukcijos
arba
nebuvo
standios arba paiuose sprendiniuose pasitaik
koki
nors geometrini klaid. D u tipiki neteising sprendini
p a v y z d i a i p a v a i z d u o t i 187 p a v e i k s l e . V i r u t i n f i g r a nra s t a n d i , o a p a t i n j e , k u r i y r a r e i k i a m o s t a n d u m o , linij a a, deja, iek tiek t r u m p e s n u k v a d r a t o k r a t i n .

187 pav. D u neteisingi u d a v i n i o apie ploki karkas

sprendiniai

2. B i l i s m e t a v i e n m o n e t , o D o n a s i k a r t o d v i .
D o n a s iloia, jeigu j a m ikrenta d a u g i a u herb, n e g u
Biliui. S u d a r atuonis g a l i m u s monet ikritimo variantus, p a m a t y s i t e , j o g k e t u r i a i s a t v e j a i s D o n a s iloia, o
k e t u r i a i s p r a l o i a , todl t i k i m y b j a m iloti l y g i '/ 2 , t. y.
tokia p a t , k a i p ir m e t a n t v i e n m o n e t . S i t i k i m y b nesikeiia tol, kol D o n a s m e s v i e n a m o n e t a d a u g i a u , n e g u Bilis. J e i g u , p a v y z d i u i , D o n a s t u r t p e n k i a s d e i m t v i e n
m o n e t , o B i l i s ' p e n k i a s d e i m t , b i i u l i a n s a i iloti
vis tiek b t v i e n o d i .
3. P a p r a s i a u s i o b d o u d a v i n i u i a p i e t r i m a t
labir i n t p o p i e r i u j e sprsti e s m t o k i a : j s d e d a t e t a k kiekv i e n a m e l a n g e l y j e , p a s k u i p i e t u k u s u j u n g i a t e v i s u s takus, k u r i e yra l a n g e l i u o s e , t a r p u s a v y j e s u j u n g t u o s e koridoriais. K a d a n g i l a b i r i n t o s t r u k t r a i e s m i n s takos t u r i
tik t o p o l o g i n s g a u t o l i n i j t i n k l o savybs, tos l i n i j o s g a l i
bet k a i p i s i v i n g i u o t i ir s u s i s u k t i , s v a r b u tiik, k a d jos sujungt takus reikiamu nuoseklumu.
P o to reikia n u t r i n t i v i s a s a k l a v i e t e s , o visas u d a r a s
kreives, k u r i o s i esms yra ne kas k i t a , k a i p k l a i d i o j a n tys ( a p l i n k i n i a i " ) k e l i a i t a r p d v i e j t a k , p a v e r s t i neu d a r o m i s , i d v i e j kreiv s u d a r a n i keli a t k a r p nut r y n u s i l g j . T a i p j s g a u s i t e t r u m p i a u s i k e l i per lab i r i n t . A t k r e i p k i t e d m e s tai, k a d v i r u t i n j e l a b i r i n t o
d a l y j e e s a n t i u d a r a kreiv s u d a r y t a i d v i e j v a i r i vien o d o i l g i o keli (188 p a v . ) . A i k u , k a d t i k r a m e l a b i r i n t e
kiekvienos kreivs, j u n g i a n i o s bet k u r i u o s d u t a k u s (ta.rp

j
ir
takus,
priklausanius
skirtingiems
auktams),
ilgis
l y g u s v i e n e t u i , nes visas kelias
per l a b i r i n t s u d a r o 19 v i e n e t .
Y r a ir a n t r a s m e t o d a s trumpiausiam
keliui
per l a b i r i n t
rasti. P i r m i a u s i a i virvs pad a r o m a l a b i r i n t o s c h e m a . Kiekvieno virvelinio modelio ruoo
i l g i s t u r i b t i p r o p o r c i n g a s labirinto atitinkamo ruoo ilgiui.
V i s a s a t k a r p a s reikia k a i p nors
s u y m t i , k a d b t i n o m a , kur l a b i r i n t o r u o j o s reikia.
P a d a r model, paimkite viena
r a n k a j o p r a d i " , o kita gal " ir s t i p r i a i i t e m p k i t e
virv.
V i s i k l a i d i o j a n t y s keliai ir aklaviets karos, o t e m p t o j i virvs d a l i s ir bus t r u m p i a u s i a s
k e l i a s per l a b i r i n t !
4. K a d
keliautojas
galt
mokti
viebuio
eimininkei
po vien grand dien, j a m
p a k a n k a savo
a u k s i n dvideimt trij g r a n d i g r a n d i n l
p e r p j a u t i tik dviejose
vietose.
P e r p j o v u s k e t v i r t j ir vienuol i k t j g r a n d , g r a n d i n l isid a l i j a d v i atskiras g r a n d i s ir
tris g r a n d i n l e s , s u d a r y t a s atit i n k a m a i i t r i j , ei ir dvylikos
g r a n d i . I io r i n k i n i o
g a l i m a s u d a r y t i bet k o k i komb i n a c i j n u o 1 iki 23.
Jeigu grandinje
padaryta
n p j v i , m a k s i m a l u s jos i l g i s
ireikiamas formule
t(n+l)2"+i]

-1.

188 pav. U d a v i n i o apie trim a t labirint sprendimas

X
8
9

+
1

Taigi
g r a n d i n i s e p t y n i
i e d p a k a n k a p e r p j a u t i vienoje
vietoje
(trei
grand),
g r a n d i n i e i a s d e i m t t r i j
grandi
trijose
vietose
(penkt,
k e t u r i o l i k t ir trisde i m t p i r m g r a n d ) ir t. t.

9 9
9- 9

6
9

9
1

0
1 9

1
9

1
6
2

7
4
8
5

5. V i s o s t r y s
l a i k r o d i o rodykls,
udtos
ant
vienos
aies, v i e n o j e t i e s j e y r a t i k t u o
atveju, kai jos visos rodo tak
su
a t y m a 12.
Trumpiausias
rodymas pagrstas elementaria
dioiantine analize. Kai valand i n r o d y k l s u t a m p a su m i n u tine arba
sekundine
rodykle,
tuomet atstum, kuriuos nujo
dvi
sutampanios
rodykls,
s k i r t u m a s t u r i b t i l y g u s sveik a m v a l a n d s k a i i u i . P e r dvyl i k v a l a n d v a l a n d i n rodykl a p r a o p i l n a p s k r i t i m .

7 9
2 . 4

T a r k i m e , j o g v i s o s t r y s rodykls
s u t a p o , ir a t s t u m a s x,
3
k u r iki t o m o m e n t o n u j o valandin rodykl,
maesnis u
3 5

Q
Q g
c
piln apskritim. J e i g u valan!
d i n r o d y k l n u j o a t s t u m x,
189 pav. Udavinio apie tris
m i n u t i n r o d y k l per t p a t l a i kriptoritmus sprendimas
k n u j o a t s t u m \2x, t. y. j
k e l i s k i r t u m a s y r a 11.*:. P e r t
p a t l a i k s e k u n d i n r o d y k l n u j o a t s t u m 720x;
i t o
s k a i i a u s a t m v a l a n d i n s rodykjs n u e i t a t s t u m , gaun a m e 71 9. V i s o s t r y s r o d y k l s g a l i s u t a p t i tik t o k i a m
x, s u k u r i u o a b u s k a i i a i 719x ir IIJC y r a s v e i k i e j i . Kad a n g i 719 ir 1 1 p i r m i n i a i s k a i i a i , g a l i g y t i t i k d v i
r e i k m e s 0 ir 1, o t a i a t i t i n k a d v i e m l a i k r o d i o parod y m a m s 0 ir 12.

7
5
8

Be

to

1
8

atvejo,

kai

visos

trys

rodykls

nukreiptos

vir, jos b n a ariausiai viena kitos (svoka

ariausiai"

reikia, j o g

yra

dvi rodykls

s i a i j ) 3 h 16 m i n

16 ^

sutampa,

o treioji

s ir 8 h 4 3 m i n 4 3 ^

s.

ariau-

190 pav.

Kaip idstyti achmat lentoje atuonias

jos grasint m a k s i m a l i a m skaiiui laukeli

figras,

kad

Tie du l a i k o m o m e n t a i y r a v e i d r o d i n i a i v i e n a s k i t o
a t s p i n d i a i ta p r a s m e , k a d j e i g u p r i k i t u m e p r i e veidrod i o l a i k r o d , r o d a n t 3 h 16 m i n

256

16 ^ s ,

ir t , k r o d y t

veidrodis, skaiiuotume taip, tarsi ciferblatas bt

tas

(ne

atspindtas),

gautume

8 h 43 m i n

463

pras-

43^1,

jSl

d v i e j s k a i i s u m a l y g i 12h. A b i e m a t v e j a i s s e k u n d i n
r o d y k l s u t a m p a su v a l a n d i n e r o d y k l e , o m i n u t i n rodykl s u d a r o su j o m i s

360

(arba 5

5"

) kamp.

Pirmuoju
30

atveju

minutin

rodykl

atsilieka

nuo

kit

dviej

jjg-

l a i p s n i o , o a n t r u o j u tiek p a t u s k u b a .
6. K i e k v i e n a s i t r i j k r i p t o r i t m t r i v i e n i n t e l sprend i n , n u r o d y t 189 paveiksle. V i r u t i n i s s p r e n d i n y s prik l a u s o S t i f e n u i B a r u i , v i d u r i n i s H e n r i u i E. D j u d e n i u i ,
o a p a t i n i s p a i m t a s i F r e d e r i k o S u k n y g o s d o m i e j i u^
daviniai" (Wonderlijke Problemen").
7. I d s i u s a t u o n i a s v i e n o s s p a l v o s a c h m a t f i g r a s
l e n t o j e t a i p , k a i p p a r o d y t a 190 p a v e i k s l e , b e n d r a s v a i r i
23. Matematika laisvalaikiu

353

191 pav. Kaip suklijuoti M i o b i j a u s lap i staiakampio popieriaus

lakto

j i r h ^ s k a i i u s t i k s l i a i l y g u s 100. A n g l a c h m a t udav i n i specialistas G . R . D a u s o n a s t v i r t i n a , k a d p i r m a s i s

t u d a v i n 1848 m e t a i s ikl v o k i e i a c h m a t i n i n k a s
M . Becelis. J o s p r e n d i n y s , v a i z d u o j a m a s 190 p a v e i k s l e ,
b u v o p a s k e l b t a s s e k a n i a i s m e t a i s , o 1899 m e t a i s E . Landau v i e n a m e vokiei matematikos u r n a l e prane, kad
j a m p a s i s e k r o d y t i , j o g Becelio s p r e n d i n y s v i e n i n t e l i s
ir k a d 100 t i k r a i yra m a k s i m a l u s g a l i m j i m s k a i i u s .
V i e n i n t e l u m o k l a u s i m u L a n d a u p a d a r v i e n t r i v i a l par e i k i m a p i e tai, k a d b o k t a s , k u r i s s t o v i ketvirtos i viraus eiluts septintame langelyje, lygiai taip pat gali
u i m t i tos p a i o s e i l u t s p i r m j k v a d r a t .
8. P r i e j u s p o p i e r i n i s s t a i a k a m p i s , k u r i o a u k t i s lyg u s a, o p l o t i s b. K o k s m i n i m a l u s

santykis,

kuriam

esant, i s t a i a k a m p i o d a r g a l i m a s u d a r y t i M i o b i j a u s la-

p , s u k l i j a v u s v i e n su k i t a b i l g i o k r a t i n e s ? A t s a k y m a s
visikai nelauktas: tokio m i n i m u m o nra. T r u p m e n a gali
b t i kiek n o r i m a m a a . r o d y m a s g a u n a m a s konstruktyviai". I s t a i a k a m p i o reikia sudaryti gofruot juostel
(191 p a v . ) , be to, t a i p , k a d v i e n a i k r a t i n i a b t viruje, o k i t a a p a i o j e . P o to j u o s t e l p a s u k a m a p u s e
apsisukimo, o galai suklijuojami. Viskas!

XXXII

skyrius

Tikrinimas lyginumu
2 i n o m o j e D o n o K i t s o p o e m o j e P u i k i o j i d a m a , nein a n t i g a i l e s t i n g u m o " p a s a k o j a m a a p i e i b l y k u s riter,
u m e r k u s 'savo p u i k i o s d a m o s a k i s k e t u r i a i s b u i n i a i s .
K o d l b t e n t k e t u r i a i s b u i n i a i s , p a k l a u s i t e j s , ra D o n a s K i t s a s v i e n a m e laike. N e n o r d a m a s v i e n
ak l a b i a u v e r t i n t i u k i t , a t u r j a u p a s i r i n k t i l y g i n
skaii. M a n a u , kad dviej buini vienai akiai visikai
p a k a n k a . s i v a i z d u o k i t e , k a d a p a s i r i n k a u s e p t y n i s bu i n i u s . T u o m e t k i e k v i e n a i a k i a i tekt po tris su p u s e bu i n i o , ir i b l y k s riteris a t s i d u r t l a b a i k e b l i o j e padtyje"
J e i g u p o e m o j e b u t p a s a k o j a m a , k a d i b l y k s riteris
s a v o p u i k i o s i o s d a m o s akis p a b u i a v o 37 k a r t u s , ar reikt tuomet eksperimentais patikrinti, j o g kiekvienai akiai
t e n k a p o l y g i a i b u i n i ? N e , n e s s k a i i u s 37 y r a nelygin i s ir n e s i d a l i j a i 2, v a d i n a s i , k a k u r i a i a k i a i t i k r a i teko
bent v i e n u b u i n i u d a u g i a u , n e g u k i t a i . A n a l o g i k a situac i j a s u s i d a r o v i e n a m e s e n a m e anekdote, k u r i a m e pasakoj a m a , k a i p k a r t p a v a s a r m a t e m a t i k o s f a k u l t e t o studentas ijo p a s i v a i k i o t i su p a s t a m a m e r g a i t e . M e r g a i t
n u s k y n r a m u n ir, t a r d a m a m y l i - n e m y l i . . . " , p r a d j o skabyti l a p e l i u s . B e r e i k a l o t u t a i p v a r g s t i , n u s i j u o k studentas. R e i k i a tik s u s k a i i u o t i v i s u s l a p e l i u s : j e i g u j
s k a i i u s l y g i n i s , tu g a u s i n e i g i a m a t s a k y m , o j e i g u nelyginis teigiam."
Ir i t r a u k o j e i K i t s o l a i k o , ir a n e k d o t e k a l b a m a apie
du (tiesa, l a b a i t r i v i a l i u s ) p a v y z d i u s , k a i p p a n a u d o j a -

mas v a d i n a m a s i s tikrinimas l y g i n u m u labai paprastas

b d a s , k u r t a i k a n t , g a l i m a sprsti g a n a s u d t i n g u s mat e m a t i n i u s u d a v i n i u s . T a i s a t v e j a i s , kai u d a v i n y j e yra
l y g i n i ir n e l y g i n i s k a i i a r b a dvi koki nors element n e s u s i k e r t a n i o s aibs k u r i a s tie s k a i i a i g a l i a t i t i k t i ,
p a t i k r i n u s l y g i n u m u , g a l i m a rastt g r e i t p u i k s p r e n d i m .
Inagrinsime
skaiiaus 1/2
iracionalumo
rodym
( s k a i i u s yra i r a c i o n a l u s , j e i g u jo n e g a l i m a ireikti trupm e n a , k u r i o s s k a i t i k l i s ir v a r d i k l i s yra sveikieji s k a i i a i ) ,
k a i p k l a s i k i n s k a i i t e o r i j o s p a v y z d , s u f o r m u l u o t Eukl i d o ir m i n i m , m a t y t , d a r R i t a g o r o
laikais.
Kadangi
vietinio
kvadrato
striains
ilgis
lygus, Y 2
skai i a u s V 2 i r a c i o n a l u m a s r e i k i a , k a d i l g i o v i e n e t u pasirink k v a d r a t o k r a t i n , n i e k a d a n e g a l s i m e t i k s l i a i imat u o t i j o s t r i a i n s i l g i o l i n i u o t e , k a d ir k a i p t a n k i a i b t
i d s t y t o s jos p a d a l o s , j e i g u a t s t u m a s t a r p j

sudaro

ia k sveikasis s k a i i u s .
[rodymas

labai

d u . Sakykime,

kad

paprastas:

rodoma

yra

trupmena

tokia

prieingybs
su

b-

sveikuoju

s k a i t i k l i u ir v a r d i k l i u , k u r i a i g a l i o j a l y g y b j Y 2 . Neapr i b o d a m i b e n d r u m o , l a i k y s i m e , k a d s k a i i a i n ir m reliat y v i a i p i r m i n i a i ( j e i g u n ir m t u r t b e n d r
daugikli,
j u o s b t g a l i m a s u p r a s t i n t i ) . K a d a n g i ios t r u p m e n o s
k v a d r a t a s l y g u s 2, t e i s i n g a l y g y b

A b i jos puses p a d a u g i n i m~, g a u s i m e

n2 = 2m2.

(2)

D e i n i o j i (2) l y g y b s p u s l y g i n (nes s k a i i u s 2m 2 t u r i
d a u g i k l 2 ) . V a d i n a s i , k a i r i o j i p u s ( s k a i i u s n2) t a i p p a t
l y g i n . Bet k o k i o s k a i i a u s k v a d r a t a s l y g i n i s tik t a d a , k a i
p a t s tas s k a i i u s yra l y g i n i s . V a d i n a s i , s k a i i u s n l y g i n i s .
D a b a r g r i m e prie s k a i i a u s m. J i s l y g i n i s ar n e l y g i n i s ?
S k a i i u s m n e g a l i b t i l y g i n i s , nes t u o m e t s k a i i a i m iv n
b t l y g i n i a i ir t r u p m e n
taraut

ms

prielaidai,

s u p r a s t i n t u m e i 2. Tai priekad ~ nesuprastinama

mena. V a d i n a s i , skaiius m turi bti

nelyginis.

trup-

K a d a n g i n l y g i n i s , j g a l i m e ireikti n = 2a; ia a
k u r i s n o r s kitas sveikasis s k a i i u s . r a n = 2a (2) lygyb, g a u s i m e :
4a 2 = 2m 2 ,
(3)
i ia
2a 2 = m2.
Analogikais
bti nelyginis
skaiius lygus
kasis skaiius
ius m n e g a l i

(4)

samprotavimais parodysime, kad m negali

s k a i i u s , nes j o k v a d r a t a s t u r i b u t i l y g i n i s
(4) l y g t i e s k a i r i a j a i pusei. K i e k v i e n a s sveiyra a r b a l y g i n i s , a r b a n e l y g i n i s , todl skaib t i sveikasis. T a i g i m s p r i i m t a p r i e l a i d a

pasirod n e t e i s i n g a : n r a t r u p m e n o s ^ - , k u r i o s s k a i t i k l i s ir
v a r d i k l i s y r a sveikieji s k a i i a i ir k u r i l y g i ] / 2 . S k a i i u s V 2
i r a c i o n a l u s , ir i p a v a d i n i m o m a t y t i , k a i p b u v o a p s t u l b
senovs g r a i k a i , a p t i k t o k i u s s k a i i u s . D r a u g e r o d m e ,
k a d (2) l y g t i s n e i s p r e n d i a m a s v e i k a i s i a i s s k a i i a i s . Kitaip f a r i a n t , n r a t o k i o s v e i k o j o s k a i i a u s , k u r i o k v a d r a t a s
b t du k a r t u s d i d e s n i s u kito s k a i i a u s k v a d r a t . Tai
irgi l a b a i s v a r b i t e o r e m a , k u r i l a b a i s u n k u r o d y t i , net i k r i n a n t l y g i n u m u , t. y., n e s i n a u d o j a n t p a p r a s t u b d u ,
turiniu toki nuostabi j g .
K o k i m a t e m a t i k o s srit b e p a i m t u m e , j o j e v i s u o m e t
atsiras u d a v i n i , l e n g v a i ir p a p r a s t a i i s p r e n d i a m , tikr i n a n t l y g i n u m u . I n a g r i n s i m e , p a v y z d i u i , tok topolog i n u d a v i n . A n t p o p i e r i a u s l a p o n u b r a i y s i m e kelet
bet k o k i o d y d i o a p s k r i t i m ( a p s k r i t i m s k a i i u s t a i p p a t
v i s i k a i n e s v a r b u ) . A r v i s u o m e t p a n a e m l a p " galim a n u s p a l v i n t i d v i e m s p a l v o m i s t a i p , k a d j o k i o s dvi sritys, t u r i n i o s b e n d r a s ribas, n e b t v i e n o s s p a l v o s ? Pasirodo, v i s u o m e t . V i e n a s g a l i m r o d y m o v a r i a n t yra toks.
P a i m s i m e bet k u r i v i e n a su kita b e s i r i b o j a n i srii A
ir B p o r . A p s k r i t i m , k u r i o l a n k a s a t s k i r i a srit A n u o
srities B , p a y m s i m e r a i d e X. V i e n a i srii b u s apskr i t i m o X v i d u j e , kita iorje. K i t a p s k r i t i m a t v i l g i u
sritys A ir B i s i d s i u s i o s t a i p p a t : a r b a j o s yra to paties s k a i i a u s a p s k r i t i m v i d u j e , a r b a visi a p s k r i t i m a i idstyti u a b i e j s r i i . V a d i n a s i , a p s k r i t i m , k u r i vid u j e yra v i e n a srii, s k a i i u s v i e n e t u d i d e s n i s u s k a i i
a p s k r i t i m , k u r i v i d u j e yra a n t r o j i sritis. A n t kiekvien o s srities p a r a s k a i i a p s k r i t i m , k u r i v i d u j e ji y r a ,
p a m a t m e , k a d i bet k u r i d v i e j g r e t i m srii v i e n a b u s

v i s u o m e t p a y m t a l y g i n i u s k a i i u m i , o a n t r a nelygin i u (192 p a v . ) . L y g i n e s sritis n u s p a l v i n k i t e v i e n a s p a L

v a , o n e l y g i n e s kita, ir u d a v i n y s isprstas.
D a u g e l i u i f i z i k i n i r e i k i n i neretai r a n d a m a tokia
matematin formuluot, kurioje p a n a u d o j a m o s
visiems
g e r a i i n o m o s l y g i n i ir n e l y g i n i s k a i i savybs. K a i p
p a v y z d i n a g r i n s i m e v i e n d o m s a l o n i n f o k u s su
trimis tuiomis stiklinmis. Stiklines pastat taip, kaip
p a r o d y t a 193 p a v e i k s l e , i r o v a m s p a a i k i n k f e u d u o t :
v i e n u m e t u a p v e r i a n t po d v j s t i k l i n e s (po v i e n kiekvien a r a n k a ) , reikia t r i m i s v e i k s m a i s visas s t i k l i n e s pastatyti d u g n e l i a i s e m y n . P a d e m o n s t r u o k i t e , k a i p tai d a r o m a :
i p r a d i a p v e r s k i t e 1 ir 2 s t i k l i n , po to 1 ir 3^ p a g a l i a u
/ ir 2. Paskui* visos s t i k l i n s a t s i d u r s r e i k i a m o j e p a d t y j e .
i o j e v i e t o j e reikia n e p a s t e b i m a i p a s u k j a u t i . Apvert ; vid u r i n s t i k l i n d u g n u v i r , p a s i l y k i t e k a m n o r s i ir o v p a i a m isprsti g a l v o s k . P a p r a s t a i m a a i kas pastebi, k a d n a u j a s t i k l i n i p a d t i s s k i r i a s i n u o p i r m o s i o s .
P a p r a s t a s p a t i k r i n i m a s l y g i n u m u p a r o d o , k a d , kiek k a r t
beapverstute
s t i k l i n e s , i u o k a r t s u s i d o r o t i su u d u o t i m i
j u m s nepavyks.
r o d o m a t a i p . K a i n o r m a l i a i stovi l y g i n i s s t i k l i n i
s k a i i u s ( n u l i s a r b a d v i ) , s a k o m e , k a d s i s t e m a t u r i teig i a m l y g i n u m . O j e i g u l y g i n i s s t i k l i n i s k a i i u s stovi
d u g n u vir, tokios s i s t e m o s l y g i n u m a s n e i g i a m a s . Lengv a suprasti, k a d , a p v e r t u s bet k u r i s t i k l i n i p o r , sistem o s l y g i n u m a s n e s i k e i i a , todl, a p v e r s d a m i s t i k l i n e s por o m i s bet kok s k a i i k a r t , p a d t i e s su t e i g i a m u lyginum u ( v i e n a s t i k l i n d u g n u v i r ) n e g a l s i t e p a k e i s t i pad t i m i su n e i g i a m u l y g i n u m u (kai visos s t i k l i n s stovi
n o r m a l i a i ) . J e i g u i r o v a s p a k a n k a m a i a t i d i a i sek js v e i k s m u s , v i s a , k j i s s u g e b s , a p v e r s t i visas tris
s t i k l i n e s d u g n u vir. J e i g u jis, m g i n d a m a s kit k a r t ,
a t s i t i k t i n a i s t i k l i n e s p a s t a t y s t e i s i n g a i , j s t u r i t e nedelsd a m i sikiti ir, d a r k a r t p a d e m o n s t r a v , k a i p s p r e n d i a mas g a l v o s k i s , p a s t a t y t i s t i k l i n e s r e i k i a m o j e p a d t y j e .
S a k y k i m , prie j u s stovi d e i m t s t i k l i n i
( a r b a bet
koks kitas l y g i n i s s k a i i u s , k u r i s n e s i d a l i j a i k e t u r i ) ,
kas a n t r a a p v e r s t a d u g n u vir. A r g a l i m a , a p v e r i a n t
p o dvi, p a s i e k t i , k a d visos s t i k l i n s
stovt
vienodai,
t. y. a r b a visos d u g n u e m y n , a r b a visos d u g n u v i r ?
Ne, n e g a l i m a , nes a b i e m a t v e j a i s teks p a k e i s t i s i s t e m o s
l y g i n u m ( n e i g i a m p e n k i o m s s t i k l i n m s t e i g i a m de-

192 pav. Dviej spalv problema

 i m i a i ) , o tai n e m a n o m a . I k i tol, kol s u s i d u r i a m e su

paprastomis stiklinmis, kurios atitinka m s vaizdinius
apie j s a n d a r , visikai n e m a n o m a paeisti l y g i n u m o
t v e r m s dsnio. T a i a u g a m t a , y p a s u b a t o m i n i a m e lygyje, n e b t i n a i t u r i p a k l u s t i m s v a i z d i n i a m s apie jos
sandar.
1956 m e t a i s p a a i k j o , k a d l y g i n u m o t v e r m s dsnis,
k u r i s t r i s d e i m t m e t b u v o l a i k o m a s n e p a j u d i n a m u , paeidiamas, elementarioms dalelms silpnai viena kit
v e i k i a n t . F i z i k a i iki iol n e g a l i atsipeikti n u o staigmenos. a t r a d i m g a l i m a p a l y g i n t i su a t v e j u , kai kas nors,
p r i j s prie d e i m t i e s s t i k l i n i , a p v e r s t kas a n t r a d u g n u
vir, vert jas p o r o m i s ir j a m p a v y k o visas s t i k l i n e s
pastatyti teisingai!
T u o p a i u m e t o d u p a g r s t a s v i e n a s d o m u s fokusas su
monetomis. Fokusas priklauso virjutiminio suvokimo"
sriiai. J s k a m nors p a s i l o t e i i m t i i kiens s a u j
m o n e t ir p a b e r t i a n t stalo. N u s i g r s p r a o t e bet k a i p
a p v e r s t i bet k u r i a s m o n e t a s , bet a p v e r s t i jas reikia po
dvi. i r o v a i tai g a l i d a r y t i kiek n o r i i l g a i , s t e n g d a m i e s i
n e b a r b e n t i s t a l , k a d j u m s n e p a v y k t s u s k a i i u o t i , kiek
k a r t m o n e t o s apverstos. P o to, v i e n m o n e t u d e n g
ranka,
atsigriate stal.
Skubiai
v i l g t e l j kitas
monetas, j s akimirksniu pasakote, kaip g u l i paslptoji
m o n e t a : h e r b u ar s k a i i u m i vir.
F o k u s a s p a a i k i n a m a s be g a l o p a p r a s t a i . J e i g u pabaig o j e h e r b s k a i i u s l y g i n i s , n e l y g i n u m a s t e i g i a m a s , o jeigu
nelyginis neigiamas.
Apveriant
monetas
poromis,
lyginumas
ilieka.
Inagrinsime,
pavyzdiui,
s i t u a c i j , kai i p r a d i
h e r b u vir g u l i
penkios
m o n e t o s . T u o m e t p a b a i g o j e visos sistemos l y g i n u m a s * t u r i
likti n e i g i a m a s , todl, p a m a t l y g i n h e r b s k a i i , i karto a t s p j a t e , k a d a n t p a s l p t o s m o n e t o s yra t a i p p a t herbas. O j e i g u atverst h e r b s k a i i u s n e l y g i n i s , a n t paslptos m o n e t o s t u r i b t i s k a i i u s . F o k u s g a l i m a pakeisti, p a p r a i u s r a n k a u d e n g t i i k a r t o dvi m o n e t a s ; atspkite, ar j o s v i e n o d a i g u l i , ar ne.
K a r t a i s l y g i n u m a s toks u s l p t a s , k a d j a p t i k t i pav y k s t a tik v a l g i a u s i e m s m a t e m a t i k a m s . L a b a i tikinantis p a v y z d y s yra toks neprastas u d a v i n y s , p a i m t a s iek
tiek pakeistas i p u i k a u s R o l a n d o S p r e g o g a l v o s k i rinkinio. V i e n o j e p e n k i v i e n o d k u b e l i s i e n o j e r a y t a raid A ; visos kitos sienos t u i o s . I i k u b e l i k a i r i a j a m e

virutiniame
achmat
lentos k a m p e
sudtas
k r y i u s (194 p a v . ) , be
to, visi k u b e l i a i p a s u k t i
siena su r a i d e A vir.
P r a d e d a t e j u o s po
v i e n p e r s t a t i n t i apat i n lentos k r a t , kiekvien
pasiekdami
apl i n k v i e n b r i a u n , tart u m r i d e n t u t e i vietos
viet didiul
sunk
kub.
Kitaip
tariant,
k u b e l i s p e r k e l i a m a s , pas u k a n t j 90; kiekvien a s p a s u k i m a s j perke194 pav. U d a v i n y s sprendiamas,
lia a n t g r e t i m o langetikrinant l y g i n u m u (viruje kubeli
lio. V e i k i a n t p a g a l i
isidstymas udavinio pradioje, apaschem, j u m s nepavyks
ioje udavinio pabaigoje)
k u b e l i s u d t i horizont a l i o j e eilje s i e n o m i s A

vir
taip,
kad
raids
A
orientacija
visur
bt v i e n o d a . R e a l u s yra i s i d s t y m a s , p a v a i z d u o t a s 194 pav e i k s l o lentos a p a i o j e . N u s t a t y k i t e , k u r i s h o r i z o n t a l i o sios eils k u b e l i s i p r a d i stovjo k r y i a u s centre? Gal i m a , a i k u , p a i m t i p e n k i s k u b e l i u s ir, j u o s k a n t u o j a n t "
i l a n g e l i o l a n g e l , i a i k i n t i , k u r pereis c e n t r i n i s kubelis, t a i a u j e i g u s u g e b s i t e atspti, k u r ia slypi l y g i n u m o
t v e r m s dsnis, u d a v i n i u i isprsti p a k a k s tik a t i d i a i
inagrinti
194 p a v e i k s l . Be to, t i k r i n a n t
lyginumu,
k a r t u r o d o m a ir t a i , k a d s p r e n d i n y s v i e n i n t e l i s ; to negalima pasakyti apie eksperimentin p a t i k r i n i m . S p r s d a m i
u d a v i n e k s p e r i m e n t i k a i , tik p a r o d y s i t e , k a d v i e n a s eils k u b e l i s g a l j o b t i c e n t r i n i s , bet tai v i s a i n e r o d o , k a d
c e n t r i n i s n e g a l i b t i j o k s kitas kubelis.
G a l b t kitas l y g i n u m o u d a v i n y s j u m s a t r o d y s paprastesnis. J o a t s i r a d i m a s s u s i j s su e k s c e n t r i k o amerikiei a r c h i t e k t o F r e n k o L o i d o R o n g o d a r b a i s . N o r d a m a s
pykinti vien turting klient, Rongas j a m suprojektavo
didiuls avalyns spintos formos n a m . N a m sudar
trys a u k t a i , atskirti g r i n d i m i s ir l u b o m i s , o kiekvienas
a u k t a s v e r t i k a l i o m i s s i e n o m i s b u v o suskirstytas septyn i s s t a i a k a m p i u s k a m b a r i u s . N a m e n e b u v o n u m a t y t i nei
k o r i d o r i a i , nei l a i p t a i , nei s a n i t a r i n i a i m a z g a i ; n e b u v o nei

p a m a t , nei aukto; jis visas b u v o sudarytas i d v i d e i m t

vieno kambario-duts.
S i a m e n a m e durys d a l i j o s i j dvi kategorijas:
1) paprastos durys, j u n g i a n i o s v i e n su kitu gretim u s k a m b a r i u s a r b a v e d a n i o s i p i r m o a u k t o k a m b a r i
lauk;
2) a n g o s , per k u r i a s p r i s t a t o m a i s l a i p t a i s buvo gal i m a patekti i vieno k a m b a r i o kit, esant toje paioje
vertikalje a u k t u e m i a u ar a u k i a u .
Visos durys idstytos bet kaip. Bet k u r i a m e kambaryje g a l j o bti visas t u z i n a s ar net d a u g i a u d u r , arba visai n v i e n d u r . T a i a u R o n g a s r p e s t i n g a i sek, kad
kiekvienas k a m b a r y s turt l y g i n dur s k a i i ( n u l i s laikomas l y g i n i u ) . Reikia rodyti, k a d i o r i n i d u r , vedani i p i r m o aukto k a m b a r i gatv, skaiius yra l y g i n i s .

ATSAKYMAI
U d a v i n y j e su k u b e l i a i s reikjo n u s t a t y t i , kuris horiz o n t a l i o s i o s eils kubelis i p r a d i b u v o k r y i a u s centre, j e i g u , perkeliant n u o l a n g e l i o a n t l a n g e l i o , kubeliai
kiekvien k a r t p a s u k a m i 90 a p l i n k a t i t i n k a m a p a t i n s
sienos b r i a u n . A i k u , k a d kubelis, pasuktas l y g i n skaii k a r t , atsidurs ant tos paios, k a i p ir p r a d i n i s langelis, n u o k u r i o jis p r a d j o j u d t i , spalvos l a n g e l i o . O jeigu p a s u k i m skaiius n e l y g i n i s , p a s k u t i n i s l a n g e l i s b u s
kitos spalvos. P a t i k r i n i m a s l y g i n u m u , n u s t a t a n t kubeli
o r i e n t a c i j , ne toks a k i v a i z d u s .
s i v a i z d u o k i t e , k a d trys sienos, s u e i n a n i o s v i e n
kubelio virn, n u s p a l v i n t o s raudoriais d a a i s , o p a t s
kubelis p a s u k t a s taip, k a d j s m a t o t e k a k u r i a s tris j o
sienas (195 p a v . ) . S u s i d a r o keturios g a l i m y b s : j s matote tris r a u d o n a s sienas, dvi r a u d o n a s sienas, v i e n raud o n sien ir p a g a l i a u a p s k r i t a i n e m a t o t e n vienos raudonos sienos*. S a k y s i m e , k a d kubelis t u r i t e i g i a m lygin u m , j e i g u i m a t o m sien viena arba trys raudonos; p r i e i n g u atveju kubelio l y g i n u m a s l a i k o m a s neigiam u . V i s i k a i aiku, k a d , p a s u k d a m i kubel a n t bet kurios
g r e t i m o s sienos, k e i i a m e j o l y g i n u m . (Tai i p l a u k i a i
to, kad p r i e i n g o s kubelio sienos yra s k i r t i n g s p a l v ir,
* 195 paveiksle raudonos sienos utrichuotos. Vert.

past.

Nelyg

Lyg.

Nelyg-.

Lyg.

195 pav. Kubelio l y g i n u m o keitimasis, pasukant 90 aplink skirtingas briaunas

p a s u k u s k u b e l 90, v i e n o s sienos n e m a t y t i , o v i e t o j jos

p a s i r o d o j a i p r i e i n g a kitos s p a l v o s siena. T a i g i bet kuris p a s u k i m a s 90 r e i k i a , k a d p a s i k e i i a v i e n o s m a t o m o s
sienos s p a l v a . ) s i v a i z d u o k i t e , k a d k u b e l p a k e i t t e aid i m k a u l i u k u , k u r i o l y g i n u m a s n u s t a t o m a s l y g i n e ar nel y g i n e a k i trijose m a t o m o s e sienose s u m a .
K i e k v i e n u j i m u k u b e l i s p a s u k a m a s 90, todl j o lygin u m a s k i e k v i e n k a r t k e i i a s i . P o l y g i n i o s k a i i a u s jim k u b e l i s a t s i d u r i a p a d t y j e su t u o p a i u l y g i n u m u tokios p a i o s s p a l v o s l a n g e l y j e , k a i p ir a i d i m o p r a d i o j e .
N e l y g i n i s j i m s k a i i u s keiia ir p a d t i e s l y g i n u m , ir
l a n g e l i o s p a l v . C e n t r i n i s k u b e l i s i p r a d i u m b a l t
l a n g e l . P a t e k s a p a t i n eil po n e l y g i n i o s k a i i a u s jim , jis t u r t a t s i d u r t i a n t j u o d o l a n g e l i o , t. y. p a d t y j e
su p r i e i n g u l y g i n u m u . T a i a u
visi
kubeliai,
stovintys
a p a t i n j e eilje a n t j u o d l a n g e l i , t u r i t p a t l y g i n u m ,
todl c e n t r i n i o k u b e l i o t a r p j n r a . V a d i n a s i , c e n t r i n i o
k u b e l i o j i m s k a i i u s turi, b t i l y g i n i s , todl j o reikia
iekoti a n t b a l t o l a n g e l i o p r a d i n i o l y g i n u m o p a d t y j e .
I dviej kubeli, esani ant balt langeli, nepasikeit
tik a n t r o j o k u b e l i o i d e i n s l y g i n u m a s , v a d i n a s i , j i s ir
yra i e k o m a s i s .
rodindami, kad namas, kur" suprojektavo Rongas,
t u r i l y g i n d u r , i e i n a n i g a t v , s k a i i , i p r a d i
p r i m i n s i m e , k a d k i e k v i e n o s d u r y s t u r i dvi puses, v a d i n a si, n d u r turs 2n puses, t. y. l y g i n s k a i i . i n o m a , k a d
d u r s k a i i u s k i e k v i e n a m e k a m b a r y j e yra l y g i n i s . Sakykim e , visos d u r y s u d a r y t o s . T u o m e t k i e k v i e n o k a m b a r i o
v i d u n bus atgrtas lyginis j pusi skaiius, todl

bendras pusi, atgrt visuose kambariuose, skaiius taip

p a t l y g i n i s . A t m j i b e n d r o v i s n a m o d u r p u s i
s k a i i a u s , k u r i s t a i p p a t l y g i n i s , g a u s i m e dar v i e n l y g i n
s k a i i , r e i k i a n t s k a i i p u s i , n e a t g r t k a m b a r i o vid u n . A i k u , k a d tos p u s s t u r i p r i k l a u s y t i d u r i m s , vedanioms gatv.
T a i g i r o d m e , k a d s k a i i u s d u r , v e d a n i l a u k , lyginis.

XXXIII

skyrius

aidimas 15 ir kiti galvoskiai

S e n i g a l v o s k i alies g y v e n t o j a i t i k r i a u s i a i prisim e n a , r a S e m a s L o i d a s s a v o p l a i a i i n o m o j e knygoje G a l v o s k i e n c i k l o p e d i j a " , k a i p s e p t i n t o j o deimtm e i o * p r a d i o j e a i j u d i n a u v i s p a s a u l m a a nedideli k u b e l i p r i k r a u t a d u t e , k u r i p a v a d i n a u a i d i m u
15."
Penkiolika sunumeruot kubeli guljo kvadratinje
d u t j e t a i p , k a i p v a i z d u o j a m a 196 p a v e i k s l e . P e r k e l i a n t
i eils p o v i e n k u b e l , r e i k d a v o p a s i e k t i , k a d 14 ir 15
n u m e r i a i p a s i k e i s t v i e t o m i s ir k a d visi k u b e l i a i g u l t
i eils, be t o T v i s k p e r s t a i u s , a p a t i n i s d e i n y s i s k a m p a s
t u r i b t i laisvas, k a i p ir a i d i m o p r a d i o j e .
V i s u o t i n i s s u s i d o m j i m a s i u o a i d i m u greit a p m ir
A n g l i j , ir E u r o p . m o n s t i e s i o g p a m i o per t galv o s k , ts Loidas. I l p l p a s k e l i a v o pasakojim a i a p i e k r a u t u v i n i n k , p a m i r u s a t i d a r y t i s a v o parduotuv, apie ventik, kuris po gatvs i b i n t u prastovjo
ilg iemos nakt, vildamasis prisiminti, kaip j a m pavyko
isprsti u d a v i n . . .
V i e n a s i n o m a s r e d a k t o r i u s i B a l t i m o r s p a s a k o j o ,
k a d k a r t v i d u d i e n j i s ijo u k s t i ir tik v l a i n a k t gal g a l e v i l t p r a r a d l a i k r a i o b e n d r a d a r b i a i r a d o j,
_ _ _ _ _ _

* K a l b a m a apie septintj X I X a m i a u s d e i m t m e t . Vert. rus

k. past.

s d i n t u s t a l o ir s t u m d a n t lktje t a i p i r m y n , tai a t g a l
smulkius pyrago gabaliukus!"
K e l e t u i m a t e m a t i k p a s k e l b u s , k a d io g a l v o s k i o isprsti n e g a l i m a , j u o p r a d t a m a i a u d o m t i s . S i u o metu j u o kai kada remiasi specialistai kaip m i n i a t i r i n i u
v a d i n a m o s n u o s e k l i a i v e i k i a n i o s m a i n o s m o d e l i u . Kiekv i e n a s k u b e l i o p e r s t a t y m a s reikia v e d a m j s i g n a l , o
k i e k v i e n a s k u b e l i i s i d s t y m a s , a r b a b v i s " , ivedamj. Pasirodo, kad g a l i m i v e d a m j signal skaiius
t i k s l i a i l y g u s ~ ( 1 5 ! ) ; t a i s u d a r o 1 307 674 368 000. Matem a t i n a i d i m o 15 t e o r i j a g a l i b t i t a i k o m a v i s i e m s galv o s k i a m s , k u r i u o s e v i e n o d i k v a d r a t u k a i s t u m d o m i sta i a k a m p i a m e lauke.
J e i g u s t u m d o m i ne kvadratukai, o vairios figros,
a i d i m o 15 teorijos, p a s i r o d o , p r i t a i k y t i n e g a l i m a . L o i d o
g a l v o s k i o p a s i s e k i m a s p a d j o atsirasti d a u g y b e i anal o g i k ^ g a l v o s k i , k u r i u o s e n a u d o j a m o s v a i r i a u s i form f i g r o s . V i s t a i d i m t e o r i j a dar m a a i n a g r i n j a m a . B e b a n d y m ir k l a i d m e t o d o , n r a j o k i o kito metodo, k u r i u o b t g a l i m a n u s t a t y t i , ar g a l i m a i v i e n o
d u o t o b v i o g a u t i kit d u o t b v , ir j e i g u g a l i m a , tai
k a i p t a i p a d a r y t i m i n i m a l i u s k a i i u m i j i m . Sie p a t r a u k ls galvoskiai tarytum specialiai sudaryti programuoto-

196 pav. aidimas 15

CO

-1
t

S 3

197 pav. Tvuko galvoskis"

j a m s , o v i s i e m s k i t i e m s jie tik p a t r a u k l s a i d i m a i , kuriuos g a l i m a aisti v i e n a m , be partnerio. S p e c i a l i a i t a m
p a s i r u o t i nereikia: t u r i n t irkles ir g a b a l k a r t o n o , visa,
ko reikia, g a l i m a p a r u o t i tiesiog per kelet m i n u i .
V i e n a s t g a l v o s k i ( g a l i m a s dalykas, p i r m a s i s ) vaizd u o j a m a s 197 paveiksle. A t s i t r a u k i t e k u r i a m l a i k u i n u o
k n y g o s ir ikirpkite i p l o n o k a r t o n o d e v y n i a s r e i k a l i n g a s
figras. T a m tikslui n u b r k i t e 4 X 5 m a t m e n staiakamp, s u b r k n i u o k i t e j p l o n o m i s l i n i j o m i s v i e n e t i n i a i s langeliais, paskui tiesiog a p i b r k i t e j u o s ir s u n u m e r u o k i t e
taip, k a i p p a r o d y t a 197 paveiksle. Ikirpkite f i g r a s ir idstykite 4 X 5 m a t m e n s t a i a k a m p y j e , n u b r t a m e kitos
s p a l v o s p o p i e r i a u s arba k a r t o n o lape. U d u o t i s tokia:
reikia, p a s t u m i a n t po v i e n f i g r , n e p e r k e l i a n t vienos
per k i t ir neieinant u d i d i o j o s t a i a k a m p i o r i b , pers t u m t i k v a d r a t 1 i k a m p o A k a m p D.
P e r s t u m t i k v a d r a t k a m p B n e s u d t i n g a . T a m tikslui f i g r o s p a s t u m i a m o s tokia t v a r k a : 5, 4, 1, 2, 3, 4
( a u k t y n ir d e i n n ) , 1, 6/7, 8, 9; 5, 4, 1, 6; 7, 8, 9, 4

198 pav. Galvoskis Rudas asilas"

( k a i r n ir e m y n ) , 8; 7, 6, 2, 3, 1. P a t e i k t a s i s s p r e n d i n y s
s u d a r y t a s i m i n i m a l a u s s k a i i a u s , l y g a u s 25, j i m . (Fig r o s p a s t m i m a s i i l g a i s t a t a u s k a m p o d v i e j sien laik o m a s v i e n u j i m u . ) D i d e l i a m k v a d r a t u i i k a m p o A
k a m p C p e r s t u m t i reiks 29 j i m . P i r m i e j i 19 j i m
a b i e j u o s e s p r e n d i n i u o s e s u t a m p a , o kiti j i m a i a t r o d o t a i p :
1, 3, 2, 6, 7; 8, 9, 4, 5, 1. M a t y t ; , k v a d r a t o 1 n e m a n o m a
p e r s t u m t i i k a m p o A k a m p C m a i a u k a i p 59 j i m a i s .
P a b a n d y k i t e p a t y s tai p a d a r y t i , n e p a i r j a t s a k y m .
V i s i k a i p a k a n k a ikirpti f i g r i k a r t o n o ; tiesa, k u r kas
g r a e s n i ir p a t v a r e s n i b u s s t a i a k a m p i a i i f a n e r o s , plastm a s s , l i n o l e u m o ir t. t. P r i k l i j u o k i t e p r i e f a n e r o s l a p o
k e t u r i a s k a r t o n i n e s juosteles. G a u s i t e ribas, k u r i o s e t u r i
b t i p e r s t u m i a m o s f i g r o s . F a n e r reikia g e r a i n u l i f u o t i ,
k a d s t a i a k a m p i u k a i l e n g v a i j a s l a n k i o t ; p r a v a r t u nu l i f u o t i ir s t a i a k a m p i u k k r a t u s , o k a m p u s t r u p u t suapvalinti.
N i e k a s n e i n o , k a i p a t s i r a d o is n u o s t a b u s g a l v o s k i s .
1926 m e t a i s A m e r i k o j e jis b u v o p a r d a v i n j a m a s k a i p Tv u k o g a l v o s k i s " ; j i s t a i p t e b e v a d i n a m a s ir iki iol. V i e n
1 X 2 m a t m e n staiakamp supjausius du vienetinius

199 pav. Galvoskis Penketukas vienoje eilje."

Kairje pradin, d e i n j e g a l i n padtis

k v a d r a t u s , ieina s u d t i n g e s n i s d e i m t i e s f i g r galvos k i s (198 p a v . ) . P r a n c z i j o j e i l g l a i k j i s b u v o inom a s R u d o a s i l o " v a r d u . 2 a i d i a n t y s i s t u r i s t u m d y t i fig r a s tol, kol d i d e l i s k v a d r a t a s su n u p i e t u j a m e r u d u

a s i l u b u s i s t u m t a s i d u t s p r o a p a i o j e e s a n i borto i p j o v . D a r niekas n e r a d o s p r e n d i n i o , s u d a r y t o i min i m a l a u s j i m skaiiaus. P a b a n d y k i t e pakartoti vieno
s k a i t y t o j s p r e n d i m , k u r i a m p r i r e i k tik 81 j i m o .
1934 m e t a i s L o n d o n e g i m penketukas. T a m v y k i u i
p a y m t i b u v o ileistas 199 p a v e i k s l e v a i z d u o j a m a s galvoskis Penketukas vienoje eilje"
(j s u d a r Riar-

Mil ii

200 pav. Moiuts galvoskis"

das U . F a t i g a n a s . )
Penki rutuliukai vaizduoja penki
v a i k g a l v u t e s . U d u o t i s t o k i a : 199 p a v e i k s l o virutiniam e k a d r e v a i z d u o j a m p o z i c i j reikia p e r t v a r k y t i k i t
pozicij,
v a i z d u o j a m to p a t i e s
paveikslo
apatiniame
k a d r e . G e r i a u s i a s i v i s m a n i n o m s p r e n d i n y s sudarytas i 30 j i m .
R e i k t tiktis, j o g kas n o r s n o r s u d a v i n p a d a r y ti s u d t i n g e s n , v e s d a m a s k i t o k i a s f i g r a s . 1927 m e t a i s
a r l z a s L . A . D a j e m e n d a s 1633397 n u m e r i u u p a t e n t a v o
g a l v o s k , v a i z d u o j a m 200 p a v e i k s l e . M a t y t , p r i e i n g a i
T v u k o g a l v o s k i u i " , D a j e m e n d o g a l v o s k i s b u v o pavad i n t a s M o i u t s g a l v o s k i u " . F i g r a Nr. 2 v a d i n o s i M a m a " , figra Nr. 5 M a n o berniukas". (Kitos septynios
f i g r o s reik v a i r i a s n e g a n d a s kelyje t a r p m o t i n o s ir
s n a u s . ) U d a v i n i o tikslas toks: s u j u n g u s 2 ir 5 f i g r a s ,
deiniajame virutiniame kampe sudaryti 3 X 2 m a t m e n
s t a i a k a m p ( j i s g a l i b t i bet k a i p o r i e n t u o t a s ) . P a b a n d y k i t e u d a v i n isprsti 32 j i m a i s .
S i e n e p r a s t i a i d i m a i , k u r i i s t o r i j o s kol kas niekas
nenagrinjo, paskutin kart buvo patobulinti galvoskiu,
k u r i r a d o S a r l i s E . Stotsas.
Stotsas, b d a m a s s e p t y n e r i
m e t , a p a k o . Pastaraisiais m e t a i s jis s u g a l v o j o d a u g y b n u o s t a b i g a l v o s k i
ir p a t s j u o s p a g a m i n o i m e d i o , vielos ir p l a s t m a s s .
24. Matematika laisvalaikiu

qcn

(a+A+c)

201 pav. Galvoskis Tigras"

etajame deimtmetyje buvo svarstomas klausimas apie

p a t e n t o i d a v i m S t o t s u i dl 15 t i p o serijos g a l v o s k i ,
k ^ u o s jis pavadino Tigru".
K i e k v i e n a s tos serijos g a l v o s k i s p a g r s t a s d i a g r a m a ,
k u r i d a n a i n a u d o j a a l g e b r o s d s t y t o j a i , n o r d a m i vaizd i a i ivesti s u m o s k v a d r a t o f o r m u l . P a t e i k s i u tik vien vis paprasiausi tigrin" galvosk, kuriam bus
r e i k a l i n g a d i a g r a m a , n a u d o j a m a t r i n a r i o (a+!fc + c) kvadr a t o f o r m u l e i ivesti. J i v a i z d u o j a m a 201 p a v e i k s l o kairje. D y d i a i a, b ir c a t i d t i k v a d r a t o k r a t i n j e . D a u g i n d a m i r e i k i n (a + b + c) i j o p a t i e s , g a u n a m e tok rezultat:
,

a2+b2 + c2-j- 2ab +

2ac+2bc.

K i e k v i e n a s ios s u m o s n a r y s l y g u s k u r i o s n o r s b r i n i o
f i g r o s p l o t u i : ia yra trys k v a d r a t a i su k r a t i n m i s a, b
ir c; d u s t a i a k a m p i a i su k r a t i n m i s a ir b, du staiak a m p i a i su k r a t i n m i s ir c bei du s t a i a k a m p i a i su
k r a t i n m i s b ir c. S i a s c h e m a Stotsas p a g r i n d n u o s t a b
g a l v o s k , v a i z d u o j a m 201 p a v e i k s l o deinje. P r i e did i o j o k v a d r a t o v i r u t i n s k r a t i n s j i s p r i k l i j a v o paveiksl i u k su t i g r u . V i r u t i n i a m e d e i n i a j a m e d u t s k a m p e
S t o t s a s p r i t v i r t i n o du k a r t o n o g a b a l i u k u s , r e i k i a n i u s dal a p t v a r o ( p a v e i k s l e j i e u t u u o t i ) . Tris kitas d a l i s j i s

p r i k l i j a v o prie s t a i a k a m p i , p a y m t s k a i t m e n i m i s 1,
4 ir 6 ( j e i g u p a t y s g a m i n s i t e t g a l v o s k , a p t v a r galsite p r i e f i g r n e k l i j u o t i , o t i e s i o g n u p i e t i a n t j ) .
a i d i m o p r a d i o j e visos f i g r o s i d s t o m o s t a i p , k a i p
p a r o d y t a 201 p a v e i k s l e , o 9 f i g r a i i m a m a i d u t s .
S t u m d a n t f i g r a s d u t j e , reikia p a s i e k t i , k a d t i g r a s ats i d u r t d e i n i a j a m e v i r ? u t i n i a m e k a m p e ir k a d i v i s
pusi jis bt aklinai apsuptas kvadratiniu aptvaru.
itame galvoskyje,
k i t a i p nei a n k s i a u
mintuose,
d u t j e p a k a n k a m a i d a u g t u i o s vietos, t o d l kvadratin f i g r kai k a d a g a l i m a p a s u k t i 90 k a m p u . Tok pasuk i m , s u p r a n t a m a , g a l i m a d a r y t i tik t a d a , k a i j i s m a n o m a s g e o m e t r i k a i , t. y. kai n v i e n o s f i g r o s nereiks
pakelti n u o ploktumos. Geriausi Stotso sprendin sudaro
keturiasdeimt
devyni jimai. Didels apimties galvoskiai p a p r a s t a i y m i a i s u d t i n g e s n i : k a i p ten be'bt, nein a u s u d t i n g e s n i tokio t i p o u d a v i n i u S t o t s o tigrinius" galvoskius.
D a b a r p r a k t i n i a i g a l v o s k i a i su s t a i a k a m p j e dutje s t u m d o m o m i s v a i r i o m i s p l o k i o m i s f i g r o m i s niekur n e p r i t a i k o m i . T a i a u b t n a i v u g a l v o t i , k a d j i e niek a d a t a i p ir n e b u s n a u d i n g i p r a k t i k o j e . V y s t a n t i s a u t o m a t i z a c i j a i , k y l a s u d t i n g i u d a v i n i a i , k a i p e f e k t y v i a u s i u bdu r a c i o n a l i a i s a n d l i u o t i , o v l i a u ir rasti prekes. A t e i s
diena, kai kiekviena n a m
eiminink _ gals
perduoti
telefonu u n i v e r s a l i n p a r d u o t u v v i s u s ' s a v o p a g e i d a v i m u s , o m a i n o s suras j a i r e i k a l i n g a s prekes ir i s i s jas
a r b a p a t u , a r b a b a g a u . J e i g u preks bus s u p a k u o t o s
s t a i a k a m p s e dse, tai v i s i k a i t i k t i n a , k a d j a s teks
k a k i e k k a r t p e r s t u m d y t i k o k i o j e n o r s a p r t o j e , erdvje. S u tokio paties p o b d i o u d a v i n i a i s d a b a r n u o l a t o s
s u s i d u r i a m a a u t o m o b i l i s t o v j i m o aiktelse ir d i d e l i
m i e s t g a r a u o s e , kur t u r i m o p l o t o ribose reikia p a s t a t y t i
k u o d a u g i a u m a i n ir k i e k v i e n a i i j s u g a l v o t i trump i a u s i keli i s t o v j i m o vietos g a t v . G a l v o s k i a i su
s t u m d o m o m i s d u t j e f i g r o m i s A n g l i j o j e n e r e t a i vadin a m i g r a i n i a i s " , nes kai k u r i u o s e a n g l i k u o s e to aid i m o variantuose s t a i a k a m p i u k a i buvo laikomi mainom i s , s t o v i n i o m i s g a r a e . U d a v i n i o esm, s u p r a n t a m a ,
t o k i a : p r i s t u m t i prie v a r t p a s i r i n k t a u t o m o b i l t a i p , k a d
n v i e n o s kitos m a i n o s nereikt i s t u m t i i g a r a o .
P r a d j sprsti bet k u r i t g a l v o s k i , i k a r t o
s i t i k i n s i t e , k a d jie d a r o h i p n o t i z u o j a n t poveik. Netur-

d a m i j g a t s i t r a u k t i , be p a l i o v o s s t u m d y s i t e d u t j e figras, iekodami m i n i m a l a u s skaiiaus j i m , reikaling

usibrtai padiai pasiekti.
\
V i s i tie u d a v i n i a i s p r e n d i a m i t o l i g r a u n e tik band y m ir k l a i d m e t o d u . G r e i t a i suprasite, k a d , d a r y d a m i
v i e n u s j i m u s , p a t e k s i t e a k l a v i e t , o kiti p a d s p a s i e k t i
p a g e i d a u j a m rezultat.

ATSAKYMAI
i

T v u k o g a l v o s k i s " i s p r e n d i a m a s 59 j i m a i s : 5, 4,
1, 2, 3, 4 ( a u k t y n ir d e i n n ) ; 1, 6, 7, 8, 9, 5; 4, 1, 6,
7, 8, 9; 5 ( k a i r n ir a u k t y n ) , 9, 8, 5, 4, 1; 3, 2, 7, 6, 4
( a u k t y n ir k a i r n ) , 6; 7, 4, 5, 6, 7, 5 ( d e i n n ir a u k t y n ) ;
3, 2, 5, 4, 3, 2; 4 ( e m y n ir d e i n n ) 2, 3, 6, 7, 1; 4, 5, 2,
3, 6, 7; 1, 4 ( k a i r n ir a u k t y n ) , 9, 8, 1.
G a l v o s k i u i R u d a s a s i l a s " isprsti p a k a n k a 81 jim o : 9 ( i k i v i d u r i o , t. y. iki l i n i j o s , d a l i j a n i o s l a i s v akut p u s i a u ) , 4, 5, 8 ( e m y n ) , 6; 10 (iki v i d u r i o ) , 8, 6, 5, 7
( a u k t y n ir k a i r n ) ; 9, 6, 10 ( k a i r n ir e m y n ) , 5, 9; 7,
4, 6, 10, 8; 5, 7 ( e m y n ir k a i r n ) , 6, 4, 1; 2, 3, 9, 7, 6; 3,
2, 1, 4, 8; 10 ( d e i n n ir a u k t y n ) , 5, 3, 6, 8; 2, 9, 7 (/aukt y n ir k a i r n ) , 8. 6; 3, 10 ( d e i n n ir e m y n ) , 9 ( e m y n ir
k a i r n ) , 1; 4, i , 9, 7 (iki v i d u r i o ) , 8, 6, 3, 10, 9 ( e m y n ) ,
2; 4, 1, 8, 7, 6; 3, 2, 7, 8, 1; 4, 7 ( k a i r n ir a u k t y n ) , 5,
9, 10; 2, 8, 7, 5, 10 ( a u k t y n ir k a i r n ) , 2.
i
P e n k e t u k g a l i m a , i r i k i u o t i v i e n eil 30 j i m : 9,
8, 1, 2, 3; 6, 8 ( a u k t y n ir k a i r n ) , 2, 5 ( d e i n n ir e m y n ) ,
3; 6, 8 ( a u k t y n ir k a i r n ) , 9, 2, 8; 6, 3, 1 ( d e i n n ir em y n ) , 6, 3; 5 ( a u k t y n ir d e i n n ) , 1 ( d e i n n ir e m y n ) ,
7, 1 ( k a i r n ) , 8; 5 ( e m y n ) , 3, 6 (iki v i d u r i o ) , 4, 9.
M o i u t s g a l v o s k i s " i s p r e n d i a m a s 32 j i m a i s : 9
( k a i r n ) , 8, 7, 6, 5; 9 ( a u k t y n ) , 8, 7, 6, 4; 2, 1, 3 (\aukt y n ) , 9 ( a u k t y n ) , 5; 4 ( k a i r n ir a u k t y n ) , 6 ( k a i r n ,
a u k t y n , k a i r n ) , 2, 4, 6; 5, 9 ( v e r t i k a l i a i e m y n ) , 6 ( k a i r n
ir e m y n ) , 4, 2; 5 ( d e i n n ) , 6 ( d e i n n ir e m y n ) ; 4 (em y n ) , 3, 1; 2, 5.
G a l v o s k i o T i g r a s " s p r e n d i m s u d a r o 49 tokie jim a i : 8, 5, 6, 2, 3; 1, 4, 2 ( k a i r n ) , 3 ( k a i r n ) , 1; 4, 2, 3
( a u k t y n ) , 7, 8 ( k a i r n ir a u k t y n ) ; 5, 6, 1, 4, 3; 2, 7, 8
( a u k t y n ) , H, 6; 1, 8 ( d e i n n ir e m y n ) , 5, 6, 1; 8 (em y n ) , 4, 2 ( p a s u k t i 90 k a m p u ir m a j k r a t i n suta-

p a t i n t i su 3 k v a d r a t o k r a t i n e t a i p , k a d 3 k v a d r a t a s ats i d u r t vir 2 s t a i a k a m p i o ) , 7, 5; 6 ( p a s u k t i 90 k a m p u
ir p a d t i h o r i z o n t a l i a i po 5 k v a d r a t u a p t v a r u e m y n ) , 4, 2
( p a s u k t i 90 k a m p u ir p a d t i h o r i z o n t a l i a i po 7 f i g r a ) ,
3 ( p a s t u m t i d e i n n iki 2 s t a i a k a m p i o g a l o ) , 7; 8, 1, 4,
6 ( p a s u k t i 90 k a m p u ir s t u m t i v i r u t i n t a r p t a r p 5
ir 7 f i g r o s ; a p t v a r a s t u r i b t i i d e i n s ) , 4; 8 ( k a i r n ir
e m y n ) , 2 ( e m y n ir k a i r n ) , 3 ( m y n ir k a i r n ) , /.

XXXIV

skyrius

Pirminiai skaiiai
J o k s kitas s k a i i teorijos s k y r i u s n e t u r i tiek msling u m o ir g r o i o , k a i p p i r m i n i s k a i i skyrius. P i r m i n i a i
skaiiai n e p a k l u s n s usispyrliai, atkaliai
nenorintys
d a l y t i s i j o k i o sveiko s k a i i a u s , i s k y r u s v i e n e t ir j u o s
paius. Kai kurie pirmini skaii pasiskirstymo teorijos
u d a v i n i a i f o r m u o j a m i taip paprastai, kad juos suprasti
g a l i ir vaikas. T a i a u jie tokie g i l s ir s u n k i a i isprend i a m i , k a d d a u g e l i s m a t e m a t i k l a i k o j u o s i v i s o neisprendiamais. G a l b t skaii teorijoje taip pat, kaip
ir k v a n t i n j e m e c h a n i k o j e , g a l i o j a s a v a s n e a p i b r t u m o
s a n t y k i s ir kai k u r i u o s e j o s skyriuose p r a v a r t u k a l b t i
tik a p i e v i e n o ar kito r e z u l t a t o t i k i m y b ?
D i d i a u s i a s s u n k u m a s tas, k a d p i r m i n i a i s k a i i a i pasiskirst t a r p v i s s v e i k j s k a i i p a g a l d s n , t u r i n t aikiai n e t i k i m y b i n c h a r a k t e r , bet vis dlto a t k a k l i a i nepasiduodant visiems m g i n i m a m s j nustatyti. K a m lygus
imtasis pirminis skaiius? Vienintelis bdas matematikui a t s a k y t i k l a u s i m s u d a r y t i p i r m i n i s k a i i
s r a ir p a i r t i , k u r i s j yra imtasis. O k a i p s u d a r y t i
tok s r a ? P a p r a s i a u s i a s m e t o d a s p e r i r t i v i e n p o
kito i eils v i s u s s v e i k u o s i u s s k a i i u s , i b r a u k i a n t v i s u s
sudtinius
(nepirminius).
Suprantama,
elektroninmis
skaiiavimo m a i n o m i s taip perirti g a l i m a nepaprastai

g r e i t a i , t a i a u i esms t o k s s p r e n d i m a s n i e k u o n e s i s k i r i a
n u o p r o c e d r o s , k u r i m a d a u g prie 2000 m e t p a s i l
a s t r o n o m a s ir g e o g r a f a s E r a t o s t e n a s i A l e k s a n d r i j o s .
S u s i p a i n t i su p i r m i n i a i s s k a i i a i s p a p r a s i a u s i a , pral e i d u s v i s u s skaiius, m a e s n i u s u 100, per E r a t o s t e n o
rt ( t a i p v a d i n a m a s senovs m o k s l i n i n k o p a s i l y t a s metodas p i r m i n i a m s s k a i i a m s a t r i n k t i ) . V i e n a s m s skait y t o j a s p a s i l t o k i E r a t o s t e n o rio k o n s t r u k c i j " . Visus s v e i k u o s i u s s k a i i u s n u o 1 iki 100 s u r a o m e staiak a m p j e lentelje, p a v a i z d u o t o j e 202 p a v e i k s l e . I b r a u k i a - m e v i s u s skaiius, 2 k a r t o t i n i u s , i s k y r u s p a t d v e j e t , nub r d a m i v e r t i k a l i u s b r k n i u s a n t r o j e , k e t v i r t o j e ir etoje s k i l t y j e . I b r a u k i a m e v i s u s s k a i i u s , 3 k a r t o t i n i u s
( p a t s t r e j e t a s l i e k a ) , n u b r d a m i v e r t i k a l b r k n treioje skiltyje. S e k a n t i s p o 3 neibrauktais s k a i i u s l y g u s 5.
N o r d a m i ibraukti skaiius, 5 kartotinius, n u b r i a m e
s t r i a i n e s , e i n a n i a s e m y n ir k a i r n . L i k u s i u s lentelje
s k a i i u s , 7 k a r t o t i n i u s , i b r a u k i a m e , n u b r d a m i striaines d e i n n ir e m y n . S k a i i a i 8, 9 ir 10 s u d t i n i a i , j
k a r t o t i n i a i j a u b u v o i b r a u k t i a n k s i a u . Tai ir visas m s
darbas, s u d a r a n t p i r m i n i s k a i i , n e v i r i j a n i s k a i i a u s
100, s r a , nes s e k a n t i s p i r m i n i s s k a i i u s 11 d i d e s n i s u
10 s k a i i , l y g k v a d r a t i n e i a k n i a i i d i d i a u s i o skai i a u s lentelje. J e i g u lentel b t d i d e s n , tekt i b r a u k t i
11 k a r t o t i n i u s , b r i a n t l a b i a u pasvirusias s t r i a i n e s .
T a i g i v i s i s k a i i a i , i s k y r u s d v i d e i m t eis, atspausd i n t u s j u o d i a u , i s i s i j o j o p r o rt. L i k o tik 26 p i r m i n i a i
s k a i i a i . M a t e m a t i k a i l a b i a u l i n k s a k y t i , k a d liko tik
25 p i r m i e j i p i r m i n i a i s k a i i a i , nes d a u g e l i s s v a r b i teorem f o r m u l u o j a m o s p a p r a s i a u , 1 n e l a i k a n t p i r m i n i u skaiiumi. P a v y z d i u i , p a g r i n d i n skaii teorijos teorema"
t e i g i a , k a d bet kok s v e i k j skaii g a l i m a v i e n a r e i k m i kai ( d a u g i n a m j eils t i k s l u m u ) i s k a i d y t i p i r m i n i a i s
d a u g i n a m a i s i a i s . T a i p s k a i i u s 100 i r e i k i a m a s k e t u r i
p i r m i n i d a u g i n a m j s a n d a u g a 2 2 5 5 . Bet k o k i a
k i t a p i r m i n i d a u g i n a m j s a n d a u g a ( k u r i skiriasi bent
v i e n u s k a i i u m i ) n e d u o s s k a i i a u s 100. V i e n e t l a i k a n t pirm i n i u s k a i i u m , i l a b a i s v a r b i t e o r e m a n e t e i s i n g a . S i u o
atveju 100 s a n d a u g o s p a v i d a l u g a l i m a ireikti be g a l o
d a u g pirmini skaii skirting rinkini, pavyzdiui 2 X
2 5 5 1 1 pavidalu.
L e n t e l , p a v a i z d u o t a 202 paveiksle, g a l i suteikti d a u g
i n i apie p i r m i n i u s s k a i i u s . P a v y z d i u i , i k a r t o m a t y t i ,

k a d visi p i r m i n i a i s k a i i a i p, t e n k i n a n t y s n e l y g y b
p>3,
a r b a v i e n e t u d i d e s n i , a r b a v i e n e t u m a e s n i u k a k o k skai i , 6 k a r t o t i n . T a i p p a t a i k u , k o d l t a r p p i r m i n i skaii t a i p d a u g d v y n i " p i r m i n i s k a i i , k u r i e v i e n a s n u o
kito skiriasi 2 ( p a v y z d i u i 71 ir 7 3 , . 2 0 9 267 ir 209 269,
1 000 000 009 649 ir 1000 000 009 6 5 1 ) ; i b r a u k u s
visus
s k a i i u s , 2 ir 3 k a r t o t i n i u s , visi kiti s k a i i a i d a l i j a s i dvyn i " poras. P a s k u i s k a i i u s p r a l e i d u s p r o E r a t o s t e n o rt,
a r b a v i e n a s d v y n i , arba abu a t s i s i j o j a , o kai
k u r i o s poros
lieka nei
3
2
1

paliestos. D i d j a n t skai
I
iams, pirmini skaii
11
12
7
i
dvyni
poros
pastebimos
vis
reiau.
Yra
17
13
M'
.A
'
(kol kas d a r n e r o d y t a )
2jt
hipotez,
pagal
kuri
k
23
19
1 >V
tarp
pirmini
skaii
2|7
29
yra be g a l o d a u g dvy
V?
1
ni por.
36
31
i

Priklausomai
nuo
s v e i k j s k a i i isids
41 >
37
tymo p i r m i n i a i skaiiai
g a l i s u d a r y t i v i e n ar
43
4
4j4
47

I
- If
kit r a t . K a r t mate1
5G
M
53
matikui
Stanislavui

T1
M. Ulamui
teko klaul
59

sytis v i e n o l a b a i i l g o ir,
S*
- i .
- . fI
I
a n o t jo, l a b a i
nuobo6(6
6(4
61

daus praneimo.
Nordamas kaip
n o r s isi72
6&

71
67

b l a k y t i , jis
popieriaus
1

**
M

l a p e l y j e n u b r vertik a l i a s ir
horizontalias
l i n i j a s ir j a u ketino sud a r i n t i a c h m a t etiudus, bet p a s k u i
apsig a l v o j o ir, centre paras 1, s p i r a l e prie laikrodio rodykl pradjo
numeruoti susikirtimus.
B e j o k i o s s l a p t o s minties jis v i s u s p i r m i n i u s

73

7*4

79

Jff.

ak

97

*
i

83

ds

>

89

202 pav. Eratosteno rtis

i
I
I

s k a i i u s a p i b r r a t u k a i s . N e t r u k u s , j o n u o s t a b a i , rat u k a i a t k a k l i a i i s i r i k i a v o i i l g a i tiesi. 203 p a v e i k s l e par o d y t a , k a i p a t r o d i m t o p i r m j s k a i i ( n u o 1 iki 100)

s p i r a l . P a t o g u m o dlei s k a i i a i r a y t i l a n g e l i u s , o n e
ant linij susikirtimo.
A r t i centro dar b u v o g a l i m a tiktis, k a d p i r m i n i a i skai i a i isirikiuos i i l g a i tiesi, nes i p r a d i j i e isidst
l a b a i t a n k i a i ir visi, i s k y r u s s k a i i 2, n e l y g i n i a i . achm a t lentos l a n g e l i u s s u n u m e r a v u s p a g a l spiral, v i s i
n e l y g i n i a i s k a i i a i p a t e k s tos p a i o s s p a l v o s l a n g e l i u s .
P a m 17 p s t i n i n k ( a t i t i n k a n i 17 p i r m i n i s k a i i ,
n e v i r i j a n i s k a i i a u s 64) ir j u o s s u s t a t k a i p p a k l i u s
a n t v i e n o s s p a l v o s l a n g e l i , ivysite, k a d p s t i n i n k a i isirikiavo i i l g a i s t r i j tiesi. T a i a u . n e b u v o p a g r i n d o
tiktis, k a d ir d i d e l i s k a i i srityje, k u r p i r m i n i s k a i i
t a n k u m a s y m i a i m a e s n i s , j i e t a i p p a t isirikiuos i i l g a i
tiesi. U l a m a s s u s i d o m j o , k a i p a t r o d y s s p i r a l , p r a t s u s
j iki keleto t k s t a n i p i r m i n i s k a i i .

98

100 99
65
/

58 57

36

35

34

33 32

16

15

14

18

X
f i 20

39

69 -40

73

39

V3i

56

68

72

60

38

93

62

67

70

94

64 63

66

92 91

96 95

42

M
74

21

v '

22

44 45

46

75 76

77

>4
12

Z9

30 55

88

54

87

28

86
85

90

10

27

52

24

25

26

51 84

48

49

50

78

>

203 pav. U l a m o spiral

80 81

83

82

L o s a l a m o s o l a b o r a t o r i j o s s k a i i a v i m o skyrius, k u r dirbo U l a m a s , t u r j o m a g n e t i n j u o s t ; j o j e b u v o u r a y t a
90 m i n . p i r m i n i
skaii.
Ulamas
kartu
su
Maironu
L. t e i n u ir M a r k u B. V e l s u s k a i i a v i m o m a i n a i M A N I A C
s u d a r p r o g r a m , g a l i n a n i p a y m t i s p i r a l j e i eils
e i n a n i u s s v e i k u o s i u s s k a i i u s n u o 1 iki 65 000. T a i p gautas r a t a s ( k a r t a i s j i s v a d i n a m a s U l a m o s t a l t i e s e " ) pav a i z d u o t a s 204 p a v e i k s l e . A t k r e i p k i t e d m e s tai, k a d
net p r i e p a v e i k s l o k r a t o p i r m i n i a i s k a i i a i t a i p p a t klusn i a i r i k i u o j a s i a n t tiesi.
P i r m i a u s i a k r i n t a akis p i r m i n i s k a i i s u s i b r i m a s
a n t s t r i a i n i , bet p u i k i a i j a u i a m a ir k i t a p i r m i n i skaii t e n d e n c i j a r i k i u o t i s i i l g a i v e r t i k a l i ir h o r i z o n t a l i
linij, kuriose visus
langelius,
laisvus
nuo
pirmini
s k a i i , u i r n a n e l y g i n i a i s k a i i a i . P i r m i n i u s s k a i i u s , pat e n k a n i u s a n t tiesi,- p r a t s t u a t k a r p o s , k u r i a i prik l a u s o i eils e i n a n t y s s k a i i a i , es k o k i o j e n o r s s p i r a l s
v i j o j e , g a l i m a "laikyti r e i k m m i s t a m t i k r k v a d r a t i n i
r e i k i n i , p r a s i d e d a n i n a r i u 4x~. P a v y z d i u i , p i r m i n i
s k a i i 5, 19, 41, 71, s t o v i n i v i e n o j e s t r i a i n j e (203
p a v . ) , s e k a , t a i r e i k m s , k u r i a s g y j a k v a d r a t i n i s trin a r i s 4x2-t-l0x
+ 5, k a i l y g u s 0, 1, 2 ir 3. I 204 paveikslo m a t y t i , k a d k v a d r a t i n i a i r e i k i n i a i , g y j a n t y s pirm i n e s r e i k m e s , b n a n e t u r t i n g i " ( d u o d a n t y s m a a i pirm i n i s k a i i ) ir t u r t i n g i " ir k a d t u r t i n g o s e " tiesse
b n a itisi p i r m i n i s k a i i s n a y n a i " .
S p i r a l p r a d j n e 1, o k o k i u n o r s k i t u s k a i i u m i , gausime k i t u s k v a d r a t i n i u s r e i k i n i u s p i r m i n i a m s s k a i i a m s ,
i s i r i k i a v u s i e m s i i l g a i tiesi. I n a g r i n s i m e spiral, pras i d e d a n i s k a i i u m i 17 (205 p a v . , k a i r j e ) . S k a i i u s ii l g a i p a g r i n d i n s s t r i a i n s , e i n a n i o s i i a u r s r y t "
p i e t v a k a r i u s " , d u o d a k v a d r a t i n i s t r i n a r i s 4x 2 + 2x + 1 7 .
S u t e i k d a m i t e i g i a m a s r e i k m e s , g a u n a m e a p a t i n stri a i n s pus, r a y d a m i n e i g i a m a s r e i k m e s , v i r u t i n .
I n a g r i n j u s v i s s t r i a i n ir p e r s t a i u s p i r m i n i u s skai i u s d i d j a n i a t v a r k a , pasirodys (ir t a i m a l o n u s siurpriz a s ) , k a d visi s k a i i a i i r e i k i a m i p a p r a s t e s n e f o r m u l e
x2--- + 17. T a i v i e n a i d a u g e l i o p i r m i n i u s s k a i i u s gam i n a n i " f o r m u l i , k u r i a s d a r X V I I I a m i u j e a t r a d o didysis m a t e m a t i k a s L e o n a r d a s O i l e r i s . K a i : g y j a reikmes- n u o 0 iki 15, f o r m u l d u o d a tik p i r m i n i u s s k a i i u s .
Vadinasi, prats striain taip, kad ji u p i l d y t kvadrat

204 pav. Skaiiavimo mainos pavaizduoto rato ( U l a m o staltieses") fotografijos, kuriose matyti, kad pirminiai skaiiai rikiuojasi iilgai tiesi. Virutinje fotografijoje pirminiai skaiiai paimti intervale nuo 1 iki 10 000, apatinje nuo 1 iki 65 000.

30 57 56 55 54
34 21 20
28 58 45 44
52
33 32

35 22

36

38 39

18 27

24 25 26
v

46

42 51

60 48 49 50
62 63

205 pav. striains, upildytos pirminiais skaiiais, kuriuos duoda

k v a d r a t i n i a i trinariai JC 2 +*+17 (kairje) ir x2+x+il
(deinje)

1 6 X 1 6 , p a m a t y s i m e , k a d visa s t r i a i n u p i l d y t a pirminiais skaiiais.

y m i a u s i O i l e r i o k v a d r a t i n t r i n a r , d u o d a n t pirmin i u s s k a i i u s , x*+x+4l,
g a l i m e g a u t i , p r a d j spiral n u o
s k a i i a u s 41 (205 p a v . , d e i n j e ) . S i u o t r i n a r i u g a l i m a
g a u t i 40 i eils e i n a n i p i r m i n i s k a i i , u p i l d a n i u
v i s k v a d r a t o 4 0 X 4 0 s t r i a i n ! S e n i a i i n o m a , k a d i
.2 398
pirmj
ir'eikmi,
kuriias
gyja
is
trinaris),
l y g i a i p u s yra p i r m i n s . P e r i r j v i s a s y m a u s trinario r e i k m e s , n e v i r i j a n i a s 10 000 000, U l a m a s , t e i n a s ir
Velsas nustat, kad pirmini skaii dalis tarp j sudaro
0,475 ... : M a t e m a t i k a i l a b a i n o r t a t r a s t i f o r m u l , p a g a l
k u r i g a l i m a b t g a u t i su k i e k v i e n u sveiku s k i r t i n g u s
p i r m i n i u s s k a i i u s , t a i a u kol kas n e p a v y k o j o s a p t i k t i .
G a l b t tokios f o r m u l s ir n r a .
U l a m o s p i r a l ikl d a u g n a u j k l a u s i m apie pirm i n i s k a i i p a s i s k i r s t y m o d s n i n g u m u s ir atsitiktinum u s . A r e g z i s t u o j a tiess, k u r i o s e y r a be g a l o d a u g
p i r m i n i s k a i i ? K o k s p i r m i n i s k a i i p a s i s k i r s t y m o ii l g a i tiesi m a k s i m a l u s t a n k u m a s ? A r i esms s k i r i a s i
p i r m i n i s k a i i p a s i s k i r s t y m o t a n k u m a i U l a m o staltiess" k v a d r a t u o s e , l a i k a n t , k a d j i tsiasi n e r i b o t a i ? U l a m o
s p i r a l p r a m o g a , bet j reikia i r t i r i m t a i .
Nors pirminiai skaiiai
b i m i vis r e i a u ir r e i a u ,

d i d e l i s k a i i s r i t y j e pastedidiausio pirminio skaiiaus

n r a . D a r E u k l i d a s p a p r a s t a i ir p u i k i a i rod, k a d pirmin i s k a i i a i b b e g a l i n . T i k s l i a i s u t v a r k y t a s Eratosten o rio a l g o r i t m a s l e i d i a m a n y t i , k a d rasti f o r m u l , pag a l k u r i g a i i m a b t t i k s l i a i n u r o d y t i , kiek p i r m i n i skaii yra bet k u r i a m e s k a i i aies i n t e r v a l e , n e toks j a u
s u n k u s dalykas. T a i a u ir k a i p dirbo m a t e m a t i k a i , jie t a i p
ir n e r a d o t r o k t a m o s f o r m u l s . P r a e i t o a m i a u s p r a d i o j e
b u v o i k e l t a ( p a r e m t a p i r m i n i s k a i i lentels stebjim a i s ) h i p o t e z , p a g a l k u r i p i r m i n i s k a i i , nevirijani t a m t i k r s k a i i n, s k a i i u s a p y t i k s l i a i i r e i k i a m a s
santykiu
tiksl

( l n n a t r i n i s l o g a r i t m a s ) , ir k a d i apy-

reikm

nuostabi

juo

teorema,

geresn,
inoma

juo

didesnis

teoremos

skaiius

apie

n.

Si

asimptonin

pirmini skaii pasiskirstym" p a v a d i n i m u , buvo grietai

r o d y t a 1896 m e t a i s .

>

R a s t i retas p i r m i n i s k a i i oazes, p a s i m e t u s i a s plaiuose s u d t i n i s k a i i tyruose, d e n g i a n i u o s e v i s didesn i u s ir d i d e s n i u s s k a i i aies i n t e r v a l u s , n e l e n g v a . Y r a

m i l i j o n a i p i r m i n i s k a i i , t u r i n i l y g i a i 100 s k a i t m e n ,
bet kol kas n v i e n a s toks s k a i i u s n e a p t i k t a s . D a b a r
t a r p i n o m p i r m i n i s k a i i r e k o r d i k a i d i d i a u s i a s yra
s k a i i u s 2 U 2 1 3 1 . J i s t u r i a p i e 3 376 s k a i t m e n i s .
skaii
1963 m e t a i s a t r a d o , p a d e d a n t E S M ,
Donaldas
B. D i l i s . I k i tol, kol b u v o irastos i u o l a i k i n s greito^
E S M , e i a e n k l i a m s ar s e p t y n i a e n k l i a m s s k a i i a m s pat i k r i n t i r e i k d a v o keli v a r g i n a n i o s k a i i a v i m o s a v a i i .
O i l e r i s v i e n k a r t p a r e i k , k a d s k a i i u s 1 000 009 pirminis, bet v l i a u n u s t a t , k a d j i s yra d v i e j p i r m i n i s k a i i
293 ir 3 413 s a n d a u g a . A n a i s l a i k a i s tai b u v o y m u s laim j i m a s , k a r t u t u r i n t g a l v o j e , k a d O i l e r i s t u r j o vir 70
m e t ir t u o m e t u a p a k o . V i e n a m e l a i k e P j e r a s F e r m a
b u v o p a k l a u s t a s , ar s k a i i u s 100 895 598 169 p i r m i n i s Atsak y d a m a s F e r m a l a i k e ra, k a d is s k a i i u s i s k a i d o m a s
p i r m i n i d a u g i n a m j 898 423 ir 112 303 s a n d a u g a . Pan a s r e z u l t a t a i l e i d i a m a n y t i , k a d senieji m e i s t r a i galjo inoti kakok b d , kur taikant, g a l i m a lengvai
s k a i d y t i s k a i i u s d a u g i n a m a i s i a i s . 1874 m e t a i s V . Stenlis D e v o n s a s k l a u s s a v o k n y g o j e M o k s l o p a g r i n d a i " :
A r g a l i s k a i t y t o j a s p a s a k y t i , koki d v i e j s k a i i sand a u g a yra 8 616 460 799? M a n a u , k a d v a r g u ar kas n o r s ,
i s k y r u s m a n e , s u g e b s a t s a k y t i k l a u s i m , nes tai

d u d i d e l i p i r m i n i a i s k a i i a i " . D e v o n s u i , l o g i n i o pianin o " iradjui, nereikjo taip neapdairiai daryti ivadas

apie b s i m skaiiavimo m a i n veikimo greit. M s
laikas E S M g a l i rasti a b u s k a i i u s (96 079 ir 89 681)
g r e i i a u , n e g u jis g a l t j u o s s u d a u g i n t i .
2p-' p a v i d a l o s k a i i a i (ia p p i r m i n i s s k a i i u s ) vad i n a m i M e r s e n o s k a i i a i s . J i s p i r m a s i s pastebjo, k a d
t a r p t o k i s k a i i d a u g p i r m i n i . B e v e i k 200 m e t matem a t i k a i m a n , k a d M e r s e n o s k a i i u s 2 6 7 1 p i r m i n i s . Erikas T e m r i l i s Belas s a v o k n y g o j e M a t e m a t i k a m o k s l
k a r a l i e n ir t a r n a i t " p a s a k o j a a p i e A m e r i k o s m a t e m a t i k d r a u g i j o s p o s d , v y k u s 1903 m e t s p a l i o m n . Niujorke, k u r i a m e p a d a r p r a n e i m p r o f e s o r i u s K o u l a s . Koulas, n e k a l b u s m o g u s , r a B e l a s , p r i j o
prie
lentos ir, n e t a r s n o d i o , m 2 kelti 67-uoju l a i p s n i u .
P a s k u i j i s i g a u t o s k a i i a u s a t m 1 '"r, k a i p p i r m a nes a k y d a m a s n o d i o , v a r i o j e l e n t o s d a l y j e s t u l p e l i u sud a u g i n o du s k a i i u s : 193 707 7 2 1 X 7 6 1 838 257 287. A b u rezultatai sutapo...". P i r m kart Amerikos
matematik
d r a u g i j a s istorijoje jos n a r i a i a u d r i n g a i s aplodismentais
s v e i k i n o p r a n e j . K o u l a s , t a i p ir n e p r a t a r s n o d i o ,
a t s i s d o v i e t . N i e k a s j a m n e p a t e i k n v i e n o klausim o . " P o keleri m e t Belas p a k l a u s K o u l , kiek l a i k o j i s
sugaio, skaidydamas
skaii
dauginamaisiais.
Visus
trej met s e k m a d i e n i u s " , atsak Koulas.
H e n r i s E . D j u d e n i s d a r 1907 m e t a i s p a y m j o , k a d
11 v i e n i n t e l i s i n o m p i r m i n i s k a i i , k u r s u d a r o v i e n
tik v i e n e t a i . ( S k a i i u s , k u r s u d a r o bet koks kitas pasik a r t o j a n t i s s k a i t m u o , a i k u , s u d t i n i s . ) D j u d e n i s sugebj o r o d y t i , k a d visi s k a i i a i , k u r i u o s s u d a r o 3, 4,..., 18
v i e n e t , s u d t i n i a i . D j u d e n i s s u s i d o m j o , ar yra d i d e s n i
n e g u 18-enkliai p i r m i n i s k a i i , k u r i u o s s u d a r o v i e n
tik v i e n e t a i . A t s a k y m k l a u s i m s u r a d o v i e n a s Djud e n i o s k a i t y t o j : jis rod, k a d 19-enklis s k a i i u s 1111
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 p i r m i n i s . Vliau buvo rodyta, kad
s k a i i u s , p a r a y t a s 23 v i e n e t a i s , t a i p p a t p i r m i n i s . Atsak y m a i - d a u g e l k l a u s i m , s u s i j u s i su
vienetiniais"
s k a i i a i s , n e i n o m i iki iol. Niekas n e i n o , ar t a r p j
yra be g a l o d a u g p i r m i n i s k a i i ir net ar i viso yra
ketvirtas p i r m i n i s s k a i i u s , p a r a y t a s v i e n tik v i e n e t a i s . Art i m i a u s i k a n d i d a t p i r m i n i u s s k a i i u s s u d a r o 47 vienetai ( s k a i i a i i 29, 31, 37, 41, 43, 53, 61 ir 73 v i e n e t
sudtiniai).

Ar galima sukonstruoti magikj kvadrat vien tik i

pirmini skaii? Pasirodo, galima. Pirmasis t padar Djudenis. Toks kvadratas parodytas
206 paveiksle. Jo konstanta lygi 111, tai maiausia konstant magikiesiems
kvadratams,
sudarytiems i pirmini
skaii. Taiau pirminiai skaiiai
Djudenio atrastame kvadrate
ne i eils einantys
skaiiai.
206 pav. M a g i k a s i s kvadratas i p i r m i n i skaii
Kyla
klausimas:
ar galima
su m i n i m a l i a konstanta
sudaryti kvadrat
i paeiliui
einani
nelygini
pirmini
skaii? (Vienintelio lyginio pirminio skaiiaus negalima
rayti n vien magikj kvadrat, nes skaii, stovini toje skiltyje arba toje eilutje, kuri susikirtime
yra 2, sumos lyginimas skirtsi nuo sumos skaii, stovini visose kitose eilutse ir skiltyse, dl to kvadratas
nebt magikasis.) 1913 metais D. N. Mansis rod, kad
lygini pirmini skaii turi bti 12 eils. Sis domus rezultatas taip maai inomas, kad nusprendiau j pakartoti 207 paveiksle. Jo langeliuose idstyti 144 pirmieji pirminiai skaiiai. Sio magikojo kvadrato konstanta (bet
kurios eiluts, skilties ar striains skaii suma) lygi
4 514.

67 1 43
13 37 61
31 73 7

Tuo baigsime pirmj paint su pirminiais skaiiais.

Skaitytojas gals patikrinti savo inias, atsaks tokius
elementarius klausimus:
*

1. Nurodykite keturis pirminius skaiius tarp toki ei skaii:

909

090

909

090

123
909

10
14
76
77
456
090

001
159
543
377
789
909 090

909

090

( P a s t a b a : antrasis skaiius yra pirmieji penki skaiiaus skaitmenys po kablelio.)

1 823 821 809 811 797 19 29 313 31 23 37

89

83 211 79 641 631 619 709 617 53 43 739

97 227 103 107 193 557 719 727 607 139 757 281
223 653 499 197 109 113 563 479 173 761 587 157
367 379 521 383 241 467 257 263 269 167 601 599
349 359 353 647 389 331 317 311 409 307 293 449
503 523 233 337 547 397 421 17 401 271 431 433
229 491 373 487 461 251 443 463 137 439 457 283
509 199 73 541 347 191 181 569 577 571 163 593
661 101 643 239 691 701 127 131 179 613 277 151
47 59 743 733 41

659 673 677 683 71

67 61

827 3

11 787 769 773 419 149 751

13

207 pav. M a i a u s i a s m a g i k j k v a d r a t , sudarytas i paeiliui einani n e l y g i n i p i r m i n i skaii

208 pav. U d a v i n y s apie du k r u m p l i a r a i u s

2. Du krumpliaraiai, ant kuri nupieta po rodykl,

uima padt, pavaizduot 208 paveiksle. Maasis krumpliaratis sukasi laikrodio rodykls kryptimi tol, kol rodykls sutampa ant abiej krumpliarai. Didiojo krumpliaraio krumpli skaiius lygus 181. Kiek apsisukim
susps padaryti maasis krumpliaratis iki to laiko, kai rodykls sutaps?
3. I devyni skaitmen nuo 1 iki 9 sudarykite tris
pirminius skaiius taip, kad j suma bt minimali. Kiekvien skaitmen galima panaudoti vien ir tik vien kart. Pavyzdiui, skaiiai 941, 827 ir 653 pirminiai ir
patenkina paskutin reikalavim, bet j suma (2421) neminimali.
4. Raskite sudtin skaii:
31, 331, 3331, 33 331, 333 331, 3 333 331, 3 3 33 3 331, 333 333 331.

5. Raskite milijono vienet ilgio skaii aies atkarp,

neturini n vieno pirminio skaiiaus.

ATSAKYMAI
1. Sudtiniai yra skaiiai 10 001 (lygus dviej pirmini skaii 73 ir 137 sandaugai) ir 123 456 789, kuris dalijasi i 3. Visi kiti skaiiai pirminiai.
2. Du sukabinti krumpliaraiai negali grti pradin
padt tol, kol pro lietimosi tak nepraeis tam tikras
abiej krumpliarai krumpli skaiius k. Skaiius k yra
bendras maiausias kiekvieno krumpliarai krumpli
skaiiaus kartotinis. Sakykim, n maesniojo krumpliaraio krumpli skaiius. I udavinio slygos inomja,
kad didysis krumpliaratis turi 181 krumpl. Kadangi skaiius 181 pirminis, skaii 181 ir n bendras maiausias
kartotinis lygus 181n. Vadinasi, prie sutampant abiej
krumpliarai rodyklms, maesnysis krumpliaratis sps
apsisukti 181 kart.
-3. Kaip i skaitmen nuo 1 iiki 9 sudaryti tris pirminius
skaiius, kuri suma bt maiausia? I pradi pam-

ginsime sudaryti tris trienklius pirminius skaiius. J

paskutinieji skaitmenys gali bti tik 1, 3, 7 ir 9 (is teiginys teisingas visiems pirminiams skaiiams, pradedant
7). Pasirinksime 3, 7 ir 9, tuomet vienetas gals bti
pirmas skaitmuo. Kad pirmieji skaii skaitmenys bt
kuo maesni, juos reikia parinkti i skaitmen 1, 2 ir 4.
Taigi 5, 6 ir 8 lieka trienklio skaiiaus vidurinis skaitmuo. Tarp 11 trienkli skaii, patenkinani skaitmen
parinkim, bet kurie trys btinai turs bent vien pasikartojant skaitmen. Vadinasi, reikia pamginti pirmuosius skaitmenis parinkti i 1, 2, 5. iuo atveju atsakymas
pasirodo vienareikmis:
i
149
263
587
999

4. Paskutinysis skaiius 333 333 331 dalijasi i 17.

5. Skaii ayje nesunku sudaryti kok norima didel
interval, neturint n vieno pirminio skaiiaus. Sakykime, kad mums reikia rasti 1 000 000 i eils einani sveikj skaii, tarp kuri nra n vieno pirminio skaiiaus.
Pirmiausia inagrinsime skaii 1 000 001! (auktukas
reikia faktorial" sandaug 2 3 . . . X 1 000 001).
Iekomo intervalo skaiiumi parinksime skaii 1 000
0011+2. inome, kad skaiius 100000! dalijasi i 2
(dvejetas j eina kaip dauginamasis), antrasis dmuo
(lygus 2) taip pat dalijasi i 2, vadinasi, ir suma skaiius 1 0000011 + 2 dalijasi i 2. Toliau eina skaiius
1 0000011 + 3. Trejetas vienas dauginamj, kuriuos
pagal faktorialo apibrim isiskaido skaiius 1 000 001!,
vadinasi, 1 000 001! dalijasi i 3. I ia iplaukia, kad ir
1 000 0011 + 3 taip pat dalijasi i 3. Analogikais samprotavimais parodome, kad visi kiti skaiiai intervale nuo
1 000 0011 + 4 iki 1000 001! + 1 000 001 yra sudtiniai. Taip
sudaryta milijiwio vienet ilgio skaii eiluts atkarpa,
neturinti n vieno pirminio skaiiaus. Ar galimas milijonas maesni i eils einani skaii, tarp kuri taip
pat nra n vieno pirminio? Taip, galimas. Tokiai atkarpai sudaryti pakanka i 1 000 001! atimti i eils einanius skaiius 2, 3 ir t. t. tol, kol prieisime 1000 001!
1 000 001.
25. Matematika laisvalaikiu

385

XXXV

skyrius

Ploktieji grafai
Ininierius braio elektrini grandini schemas. Chemikas pieia struktrines formules, nordamas parodyti,
kaip sudtingoje molekulje valentingumo ryiais vienas
su kitu susijungia atomai. Istorikas seka giminysts ryius pagal genealogin med. Karvedys emlapyje pasif y m i komunikacij, kuriomis i unugario prieakiniams
daliniams eini5 pastiprinimai, tinkl. Sociologas sudtingiausioje diagramoje vaizduoja, kaip vienas kitam pavalds atskiri vienos didiuls korporacijos skyriai.
Kas bendra visuose tuose pavyzdiuose? Kiekviename
j yra schema, sudaryta i tak (jie reikia elektrins
grandins atsiakojimus, atomus, mones, miestus ir 1.1.),
.kurie vienas su kitu sujungti linijomis. Ketvirtajame deimtmetyje vokiei matematikas Dene Kenigas pirmasis
atliko sisteminius panai schem tyrimus ir dav joms
apibendrint pavadinim grafai". Graf teorija iuo metu labai klesti. Paprastai ji priskiriama topologijai (nes
daugeliu atvej nagrinjamos tik topologins graf savybs), taiau ji kertasi su dauguma aibi teorijos, kom
binatorikos, algebros, geometrijos, matric teorijos, loim teorijos, matematins logikos ir daugelio kit matematikos disciplin skyri.
Pirmoji Kenigo knyga apie grafus ijo Leipcige 1936
metais. 1962 metais Anglijoje buvo ileista prancz matematiko Klodo Bero knyga Graf teorija ir jos pritaikymai". * 1963 metais ijo nedidel Oisteno Ore ** broira, kurioje puikiausiai buvo idstytas elementarus
vadas graf teorij. Abi knygos, be abejo, naudingos
ir prieinamos domiosios matematikos mgjams. imtai
inom galvoski, i pirmo vilgsnio nieko bendra neturini vienas su kitu, lengvai isprendiami, remiantis
graf teorija. Siame skyriuje bus kalbama apie plokiuosius grafus" ir apie kai kuriuos domiausius galvoskius, susijusius su tais grafais.

* K- B e p >. T e o p n n n ee npnMeHemiH. M . , H JI, 1962.

** O. O P e. ' n HX npiiMeHenne. M., H3A-BO M a p , 1965.

budai

Plokiuoju grafu vadinama aib tak (virni), kurie tarpusavyje sujungti linijomis (briaunomis) taip, kad
jokios dvi ploktumoje nupieto grafo briaunos nesusikerta. sivaizduokite, kad grafo briaunos elastingi silai, kuriuos galima bet kaip ilenkti, itempti ir sutrumpinti. Ar bus plokiasis grafas figra, pavaizduota 209
paveiksle, kairje? (Visos keturios virns paymtos
skrituliukais. Dviej kvadrato striaini susikirtimo takas nelaikomas virne: toje vietoje viena linija praeina
po kita.) Taip, paveiksle vaizduojama figra priklauso
ploktiesiems grafams, nes mint susikirtimo tak galima lengvai likviduoti, pakeitus vienos virns padt,
taip, kaip parodyta 209 paveikslo centre, arba itempus
kuri nors briaufi, kaip parodyta to paties paveikslo
deinje. Visi trys 209 paveikslo grafai izomorfiki", t. y.
ireiki tris skirtingus vieno ir to paties grafo vaizdavimo bdus. Bet kurio daugiasienio, pavyzdiui
kubo,
jriaunos taip pat sudaro plokij graf, nes daugiasienio karkas visada galima itempti ir tuo ivengti susikirtimo tak. Tetraedro karkasas yra izomorfikas bet
kuriam trij graf, vaizduojam 209 paveiksle.
Ne visada lengva suprasti, ar duotasis grafas yra
)lokiasis. Atkreipsime dmes vien seniausi topologijos udavini, kurio ypa ilgai niekas negaljo isprsti ir kuris kl nerim galvoski mgjams (210
pav.). Paliksime t pai to udavinio formuluot, kuri
jau 1917 metais pateik Henris E. Djudenis. Nuo to laiko jis inomas kaip udavinys apie aprpinim elektra,
dujomis ir vandeniu". kiekvien trij nam, vaizduojam 210 paveiksle, reikia vesti dujas, vies ir vanden.

DUJS~

Vanduo

Elektra

wMm
2il0 pav. U d a v i n y s apie aprpinim

elektra, dujomis ir

vandeniu

Ar galima komunikacijas pravesti taip, kad jos, niekur

tarpusavyje nesusikirsdamos, kiekvien nam sujungt
su elektros, duj ir vandens altiniais? Kitaip sakant, ar
galima sudaryti plokij graf su virnmis eiuose
nurodytuose takuose?
Pasirodo, tokio grafo sudaryti negalima. Tuo sitikinti
nesunku. Tarkime, jog komunikacijas reikia nutiesti tik
namus A ir B. Kad jos niekur nesikirst, padalykite
ploktum tris dalis, pavyzdiui taip, kaip parodyta 211
paveiksle. Pieti tiksliai tokios paios schemos nereikia,
taiau kad ir kaip jungtume virnes, js grafas bus
izomorfikas grafui, vaizduojamam paveiksle. Namas B,
vadinasi, patenka vien trij srii. Pateks srit x,
jis liko be viesos. Bdamas srityje Y, jis neturs vandens. Srityje Z jam bus nutrauktas duj tiekimas. Visa,
kas pasakyta, galioja ir tada, kai grafas nubrtas ant
sferos paviriaus, taiau yra paviri, kuriuose situacija
kitokia. Tai, pa\ryzdiui, riestainio pavirius: ant jo visai
nesunku nubrti graf, kurio briaunos susikerta tik eiose virnse.
Grafas vadinamas pilnu, jeigu kiekviena jo virni
pora tarpusavyje sujungta. I 209 paveikslo matyti, jog
pilnas grafas su keturiomis virnmis yra plokias. Ar
gali bti plokiasis pilnas grafas su penkiomis virnmis? Pasirodo, negali; rodyti tok tvirtinim labai paprasta, ir skaitytojas tai gali pamginti atlikti savarankikai. Tai, kad pilnas grafas gali bti plokiasis tik
tada, kai jo virns keturios arba maiau, domu ir filosofiniu poiriu. Daugelis filosof ir matematik mgino atsakyti klausim, kodl fizin erdv' yra trij ma-

tavim.* Angl kosmologijos specialistas H. D.

Vitrou knygoje visatos
struktra ir evoliucija" **
tvirtina, kad protas negalt atsirasti erdvje, turinioje daugiau kaip tris
matavimus, nes didesnio
matavim
skaiiaus erdvse planetos negali judti apie Saul stacionarinmis orbitomis. O kokie rei,

..

. . .

OII

, .

211 pav. r o d y m a s , k a d

uzdavi-

kalai vienmatese ir dvima- n y s a p i e a p r p i n i m e l e k t r a , dujotse erdvse? Vitrou mano, m i s i r v a n d e n i u y r a neisprendiakad graf teorija galima
mas
rodyti, jog negali egzistuoti protingi lainlandai ir flatlandai, apie kuriuos
jau pasakojome 17 skyriuje. Smegenys yra sudarytos i
miliniko skaiiaus nervini lsteli (atitinkani graf
virnes), poromis susijungusi nerv skaidulomis (grafo
briaunomis), kurios niekur viena su kita nesusikerta. Trimat erdv neapriboja nervini lsteli, patenkinani
tas slygas, skaiiaus, o Flatlandijoje
maksimalus
skaiius toki lsteli, kaip jau matme, bt lygus keturiems.
Vadinasi, rao Vitrou,radome ivad, kad fizins erdvs matavim skaiius turi bti lygus trims ir nei
didesnis, nei. maesnis, nes tai vienintel slyga auktosioms gyvybs formoms emje vystytis, i dalies slyga
atsirasti mogui, suformulavusiam
udavin, kuri mes ir
sprendiame."
Apie du paprasiausius erdvinius grafus (apie udavinio aprpinti elektra, dujomis ir vandeniu graf, inom taip pat Tomseno grafo vardu, ir piln graf su penkiomis virnmis) kalbama vienoje labai svarbioje vadinamoje Kuratovskio teoremoje (lenk matematiko,
atradusio i teorem, garbei). Teorema teigia, jog kiekvienas grafas, kuris nra plokiasis, turi vien i dviej
paprasiausi erdvini graf pografi. Kitaip " sakant,
* 2r., k n : A . M . M o c T e n a H e H K o n M . B. M o c T e n a H e H K O .
MeTbipexMepHOcTb npoCTpaHCTBa H BpeweHH, M.-JL, 3- H a y n a ,
1966.
** G. J. W i t r o -w. T h e S t r u c t u r e and E v o l u t i o n of the U n i r e r s e .
H a r p e r Textbooks, 1959.

brdami iilgai kokio nors erdvinio grafo briaunos, visada galime nubrti bent vien graf, izomorfik arba
deiniajam, arba kairiajam 212 paveiksle pavaizduotam
grafui.
Ininieriui neretai ikyla udaviniai, kuri sprendimas
traktuojamas kaip kokio nors plokiojo grafo brimas.
Jeigu, pavyzdiui, spausdintoje schemoje susikerta du
laidininkai, tai visai schemai, pasirodo, gresia trumpas sujungimas. Skaitytojas gali imginti savo jgas, sudarydamas plokius grafus dviej spausdint schem, vaizduojam 213 paveiksle, pavyzdiu. Virutinje. schemoje
reikia tarpusavyje penkiomis linijomis sujungti takus,
paymtus viehodomis raidmis (t. y. tak A su taku A,
B su B ir t. t.), be to, taip, kad linijos viena su kita nesusikirst ir neieit u staiakampio rib. Dvi linijos AD
ir BC reikia kakokius barjerus, kuri dl tam tikr prieasi negalima perkirsti. Apatinje schemoje reikia taip
pat penkiomis linijomis sujungti takus su vienodomis
raidmis, bet kart kiekviena linija btinai turi eiti tik
iilgai tiesi, sudarani tinklel. Linijos gali susikirsti
tik grafo virnse. Abu nurodyti udaviniai gana paprasti.
Panagrinsime kito gerai inomo tipo udavinius, kuriuose reikia duotj ploki graf nubrti, neatitraukus pietuko nuo popieriaus ir nebriant pietuku du kartus to paties grafo ruoo. Jeigu iuo atveju ieina udara
linija, kuri prasideda ir baigiasi toje paioje virnje,
toks grafas vadinamas Oilerio grafu, o atitinkama linij a Oilerio linija. 1736 metais Leonardas Oileris isprend garsj udavin apie septynis Karaliauiaus tiltus.
Udavinyje buvo reikalaujama pereiti septynis Karaliau-

""

0 -

-"

--

213 pav. D u u d a v i n i a i apie spausdintas

schemas

iaus (dabar Kaliningrado) tiltus ir grti pradin tak, per kiekvien tilt perjus vien ir tik vien kart. Oileris nustat, kad is udavinys visikai ekvivalentus udaviniui api paprasto grafo brim, ir parod (pirmajame istorijoje graf teorijos darbe), kad jeigu grafo virns lygins (t. y. tokios, kuriose susikertani briaun
skaiius lyginis), graf galima apeiti vienu ciklu, n vienos briaunos nepraeinant du kartus. Jeigu grafo dvi virns nelygins (t. y. tokios, kuriose susikertani briaun
skaiius nelyginis), udaras ciklas negalimas, bet u tai
galima, ijus i vienos nelygins virns, apeiti vis
graf ir grti antrj nelygin virn. Jeigu nelygini
virni skaiius lygus 2k (o yra teorema, pagal kuri
nelygini virni skaiius visada lyginis), graf galima
apeiti iilgai k atskir kreivi, kuri kiekviena prasideda
ir baigiasi nelyginse virnse. Grafas udavinyje apie
Karaliauiaus tiltus turi keturias nelygines virnes, todl reikia maiausiai dviej kreivi (n viena i j nebus udaras ciklas), norint apeiti visas grafo briaunas.
Bet kur Oilerio graf galima apeiti iilgai Oilerio linijos, t. y. iilgai kreivs, kuri praeina grafo briauna ir
niekur nekerta pati savs. Luiso Kerolio biografijoje, kuri para jo giminaitis, kalbama apie tai, jog Kerolis
labai mgo maoms mergaitms duoti galvosk, pavaizduot 214 paveiksle: graf, vaizduojam to paveikslo kairje, reikdavo apvesti, neatitraukus pietuko nuo popieriaus ir nebriant per vien ir t pai briaun du kartus
(kitaip sakant, reikjo nubrti io grafo Oilerio linij).
Tariant, kad linijos susikerta, udavin isprsti paprasta.
Sprendimas gerokai pasunkja, kai 'linij
susikirtimas
draudiamas. Panas udaviniai greit sprendiami, remiantis Tomo O'Beirno i Edinburgo pasilytu metodu.
Nuspalvinus brin taip, kaip parodyta 214 paveikslo

214 pav. L u i s o K e r o l i o u d a v i n y s apie t r i s k v a d r a t u s

centre, graf kai kuriuose virnse reikia perkirsti taip,

kad nuspalvintoji dalis bt vientisa" (pabrime, jog
vientisa turi bti nuspalvintoji sritis, o ne sritis, gauta,
prijungus prie jos nenuspalvintus plotelius). Tuomet nuspalvintos .srities perimetras ir bus iekomoji Oilerio linija (214 pav., deinje). Pritaik nurodyt metod grafui,
vaizduojamam 215 paveiksle (j sugalvojo O'Beirnas) pamatysite, kaip nuostabiai simetrika bus gautoji Oilerio
linija.
Yra dar viena udavini, susijusi su kelione iilgai
graf, ris. Jie visikai nepanas tuos, kuriuos iki
iol nagrinjome, ir, kaip nekeista, gerokai sudtingesni.
Kalbama apie udavinius, kuriuose reikia rasti keli, einant iilgai kiekvienos grafo briaunos vien ir tik vien
kart. Linija, kuri n per vien virn nepraeina daugiau kaip vien kart, vadinama lanku. Lankas, kuris prasideda ir baigiasi viename ir tame paiame take, vadinamas ciklu. Savo ruotu ciklas, einantis per kiekvien virn vien ir tik vien kart, vadinamas Hamiltono linija (Viljamo Roueno Hamiltono, ymaus praeito amiaus airi matematiko, kuris pirmasis pradjo nagrinti
tokias linijas, garbei). Hamiltonas rod, kad iilgai bet

kokio penki taisykling

briaun aini
sien
kratini (briaun) galima nutiesti keli, kuris bus Hamiltono linija. Jis net aisl fabrikui sukr vien galvosk, kurio esm sudar Hamiltono linij,
einani iilgai dodekaedro briaun, radimas.
2116 pav. Rombinio dodekaedro
I pirmo
vilgsnio
karkasas
gali
atrodyti,
kad,
analogikai
udaviniui
apie Oilerio
linijas,
ia
taip
pat
turi
bti paprastos taisykls nustatyti, ar duotas grafas priklauso
Hamiltono grafams, ar ne. Vis dlto tuodu udaviniai nelauktai pasirodo es visikai skirtingi. Oilerio linija turi
eiti kiekviena briauna vien ir tik vien kart, bet u tai
ji kiek norint kart gali eiti per bet kuri virn. Hamiltono linija, atvirkiai, turi vien ir tik vien kart eiti
per kiekvien virn, taiau ji visai nebtinai turi eiti
iilgai kiekvienos briaunos (kiekvienoje virnje ji eina
lygiai dviem briaunom prie tos virns). Daugelyje srii, i pirmo vilgsnio nieko bendra neturini su Hamiltono linijomis, pastarosios vis dlto yra labai svarbios.
Nustatant, pavyzdiui, tinkamiausi kurios nors operacij serijos atlikimo tvark, jas kai kada galima sivaizduoti kaip graf, ir tuomet bet kuri Hamiltono linija bus
iekomas optimalus sprendinys. Gaila, bet kol kas dar nerastas bendras kriterijus, kuriuo remiantis bt galima
nustatyti, ar duotas grafas yra Hamiltono grafas, ir jeigu
taip, tai kaip jame rasti visas Hamiltono linijas.
Daugelio (bet ne vis) taisykling briaunaini karkasai sudaro Hamiltono grafus. Iimt sudaro rombinis
dodekaedras (216 pav.), kurio form neretai turi granato
kristalai. Net ir nepaisant trejektorij udarumo, jums
vis tiek nepavyks apeiti vis to briaunainio virni, pabuvojus kiekvienoje tik po vien kart. S fakt, kur j s
tuojau suinosite, pirmasis smojingai rod Kokseteris.
216 paveiksle juodais skrituliukais paymtos visos virns, kuri laipsnis 4, o subrkniuoti skrituliukai ymi

217 pav. U d a v i n i o , kuriame reikia i r g u apeiti v i s u s

lentos laukelius, k a i k u r i e sprendiniai

achmat

virnes, kuri laipsnis 3. Pastebsime, jog kiekvien subrkniuot virn i vis pusi supa juodi skrituliukai, ir, atvirkiai, kiekvien juod skrituliuk supa subrkniuotieji. Todl kiekviename kelyje, einaniame per
visas keturiolika virni, juodi ir subrkniuoti skrituliukai turi eiti pakaitomis. Taiau juodi skrituliukai ei, o
subrkniuoti atuoni! Taigi nra n vieno kelio (udaro ar neudaro), kuriame skirting spalv skrituliukai
eit pakaitomis.
Inagrinsime vien senovik achmat udavin, kuris i pirmo vilgsnio neturi nieko bendra su Hamiltono

grafais. Sakykime, irgas yra bet kuriame achmat lentos laukelyje. Reikia rasti nenutrkstani trajektorij,
kuria eidamas, irgas po vien kart pabuvot kiekviename lentos langelyje ir grt pradin laukel. Kiekvien
langel paymkime taku, o kiekvien irgo jim linija, jungiania tuos takus. Tai atlik, suprantama, gausime graf. Bet kuris ciklas, einantis per kiekvien virn vien ir tik vien kart, bus Hamiltono linija, o kiekviena tokia linija ir yra iekomoji irgo jim trajektorija.
Jeigu lentoje bt nelyginis skaiius langeli, udavinys bt neisprendiamas.. (Pabandykite suvokti, kodl.)
Jeigu langeli skaiius lyginis, bet kokioje staiakampje
lentoje, kurios vienoje kratinje yra penki ar daugiau
langeli, mus dominanti trajektorija galima. Vadinasi, vis maiausia staiakamp lenta, kurioje galima apeiti
irgu udar trajektorij, yra 5 X 6 matmen, o vis maiausio kvadrato matmenys 6 X 6 . Yra milijonai vairi
udar keli, kuriais galima apeiti irgu visus paprastos
8 X 8 achmat lentos langelius. Tuo klausimu yra nemaa literatros, bet vis keli niekas nesuskaiiavo. Paprastai tiriamos tik tos trajektorijos, kurioms bdingos visokios domios simetrijos savybs. Atrasta
tkstaniai
graiausi rat, panai tuos, kurie parodyti 217 paveiksle. 8 X 8 lentoje nra trajektorij, kurioms bdinga
ketvirtosios eils simetrija (t. y.,
kurios nekeist savo ivaizdos
bet kiek kart pasukus 90
kampu), bet kvadratinje 6 x 6
lentoje galima rasti net penkias
tokias "tfajektorijas.

It^

M M

Silau skaitytojams isprsti vien udavin, kuris gali bti kaip . vadas t klasikin
domosios matematikos
srit.
irgu reikia apeiti visus dvyli218 pav. K a i p irgo jimais
ka paprastos lentos, vaizduoapeiti v i s u s tokios lentos lanjamos 218 paveiksle, langeli,
gelius
kiekviename pabuvojant tik po
vien kart. Pradti ir baigti galima bet kuriuo langeliu,
tik btinai tuo paiu. Sudar sprendin, pabandykite at-"
sakyti dar vien klausim, kuris jums pasirodys sun-

219 pav. U d a v i n i o apie d v i spausdintas schemas sprendiniai

kesnis. irgas toje lentoje gali padaryti eiolika skirting

jim. Ar galima i j sudaryti nenutrkstam grandin,
kuri eit per visus ms dvylikos langeli lentos laukelius, ir taip, kad n vienas jimas nepasikartot? Sakysime, kad jimas padarytas, jeigu irgas peroko bet kuria
o

kryptimi i vieno'langelio kit. Suprantama, irgas gali

pabuvoti viename ir tame paiame langelyje kelet kart; ir jam visikai nebtina keli baigti tame paiame langelyje, nuo kurio jis pradjo jimus. Tik negalima daryti
to paties jimo du kartus.
Tuo, kad udavinys neisprendiamas, sitikinsite gana
greit, bet tuomet kyl.a kitas klausimas: kam lygus/naiausias skaiius atskir linij, kurias galima sudaryti i vis 16 irgo jim? Atsakyti klausim jums pakaks keli minui, jei pasinaudosite viena graf teorem, kuri
buvo minta iame skyriuje.

ATSAKYMAI
Abiej udavini su spausdintomis schemomis sprendiniai parodyti 219 paveiksle. Pritaik udaviniui apie
keturis apskritimus dviej spalv metod, gausite simetrik Oilerio linij, neturini susikirtimo tak (220 pav.).
221 paveikslo kairje parodyta seka jim, kuriuos- turi
daryti irgas, kad, pabuvojs po vien kart kiekviename
kryiaus pavidalo lentos langelyje, sugrt j pradin laukel. Pairsime, ar yra bent viena udara linij, sudaryta i vis 16 irgo jim ir, be to, einanti per visus
lentos langelius. Pirmiausia nubrime graf, kuriame bt matomas kiekvienas irgo jimas (221 pav., deinje).
Pastebsime, kad atuoniose virnse
susikertani
briaun
skaiius
nelyginis. Tuomet
pagal
vien
Oilerio
teorem
tam, kad irgas praeit iilgai to grafo kiekvienos
briaunos vien ir tik vien
kart, jo kelias turi bti
sudarytas maiausiai i-y

220 pav. U d a v i n i o apie keturis

apskritimus sprendimas

(t. y. i 4) atskir linij,

kuri kiekviena ieina i
vienos nelygins virns
ir eina kit.

rodysime dabar, kad,

kai lenta sudaryta i nelyi

221 pav. U d a v i n i o apie vis k r y i a u s pavidalo lentos langeli apjim

i r g o j i m u (kairje) ir apie lautes, sudarytas i 16 i r g o jim (deinje), sprendimo g r a f a i

ginio skaiiaus langeli, irgas negali apeiti j vis po

vien kart ir grti pradin viet. rodymui nuspalvinsime lentos langeliu achmatine tvarka. Po kiekvieno
jimo irgas turi atsidurti kitos spalvos laukelyje, todl
jei jo kelias udaras, jis turi praeiti per vienod skaii
tamsi ir viesi langeli.
Lentoje, sudarytoje i nelyginio langeli skaiiaus, nepriklausomai nuo jos formos tamsi ir viesi langeli
skaiius nevienodas.

XXXVI

skyrius

Nedeimtains skaiiavimo sistemos

Yra antropolog, troktani sugretinti monijos ir
matematikos vystymosi kelius. Remdamiesi tuo, kad ankstyvojoje vystymosi stadijoje vairios tautos naudojosi skirtingomis skaiiavimo sistemomis, jie teigs, jog aritmeti-

kos dsniai taip pat keiiasi, keiiantis kultroms. O i

tikrj bet kurios skaiiavimo sistemos pagrindas, aiku,
ta pati senut aritmetika, o vairios skaiiavimo sistemos yra ne kas kita, kaip vairios kalbos, t. y. skirtingai
vadinami, ymimi ir naudojami tie patys skaiiai. Du plius
du visuomet lygu keturiems, o teisingai iversti i vienos
kalbos kit galima visais atvejais.
Bet kuris sveikasis skaiius, iskyrus nul, gali bti
vienos skaiiavimo sistem pagrindas. Paprasiausios
skaiiavimo sistemos pagrindas yra vienetas; ioje sistemoje operuojama vieninteliu simboliu. Vienetins sistemos taikymo pavyzdys gali bti pjovos, kurias negyvenamos salos gyventojas daro ant medio, nordamas su-'
skaiiuoti dienas, arba ant virbo sumauti rutuliukai, pagal kuriuos biliardo lojai skaiiuoja takus. Dvejetainje sistemoje naudojami du simboliai: 0 ir 1. Dabar visame pasaulyje paplitusi deimtain sistema turi deimt
simboli. Juo didesnis pagrindas, juo kompaktikiau uraomas bet koks didelis skaiius. Skaiiui 1 000, paraytam deimtainje sistemoje, pereinant dvejetain sistem reiks deimties enkl (1111101000), o vienetinje
sistemoje jis bus sudarytas jau i 1000 enkl. Sistemos,
kuri dideli pagrindai, nepatogios tuo, kad tenka siminti
daugiau skaitmen ir sudaryti plaias sudties ir daugybos lenteles.
Kartkartmis kai kurie reformistai parodo tikrai fanatik uolum, mgindami nuversti vadinam deimtuko
tironij" ir skaii 10 pakeisti kokiu nors kitu pagrindu,
j manymu, patogesniu. Visai neseniai buvo labai populiari dvyliktame skaiiavimo sistema, kurios pagrindas
lygus 12. Pagrindinis dvyliktains sistemos pranaumas
tas, kad jos pagrindas dalijasi be liekanos i 2, 3 ir 4
(begalin deimtain trupmena

0,3333... lygi 4 ,

dvylik-

tainje sistemoje raoma i viso su vienu enklu po kablelio: 0,4). Dvyliktains sistemos alinink atsirado dar
X V I amiuje. Vliau jiems pritar tokie yms mons,
kaip Herbertas Spenseris, Donas Kvinsis Adamsas ir
Dordas Bernardas So. H. D. Velso romano Kai
miegantis prabus" herojai naudojasi dvyliktaine skaiiavimo sistema ligi pat 2 100 met. Yra net Amerikos dvyliktaine draugija, leidianti du periodinius
leidinius:
Dvyliktainis biultenis" (The Duodecimal Bulletin") ir

Dvyliktains sistemos vadovlis' 1 (Manual of the Dozen

System"). Draugija visus dvyliktainininkus" aprpina
specialia skaiiavimo liniuote, kurioje pagrindu paimtas
skaiius 12. Pagal draugijos status skaiius 10 ymimas
enklu X (skaitoma dek), o skaiius 11 enklu (trejetu, atspindtu veidrodyje), kuris tariamas kaip ei". Pirmieji trys skaiiaus 12 laipsniai vadinami atitinkamai do,
gro, mo; todl, pavyzdiui, skaiius 11IX skaitomas, taip:
mo-gro-do-dek. eioliktains sistemos alininkai para
nemaa domi knyg. 1862 metais Donas V. Nistromas
Filadelfijoje ileido atskir leidin Projektas naujos
aritmetins ir pinigins sistemos, taip pat mat ir svori
sistemos, kuri siloma vadinti tonaline sistema, su pagrindu, lygiu eiolikai" (Project of a New System of
Arithmetic, Weight, Measure and Coins, Proposed to be
called the Tonal System, with Sixteen to the Base").
Nistromas savo Projekte" silo, kad skaiiai nuo 1 iki
16 bt vadinami en, di, taj, gou, siu, bai, ra, mi, naj,
kou, chju, vaj, la, nou, faj, ton. Dozefas Boudenas,
Adelfijos koledo matematikas, tinkamiausiu pagrindu
laik taip. pat skaii 16, taiau sil palikti prastus pavadinimus skaiiams nuo 1 iki 12, o kitus keturis skaiius
pavadinti tran, fron, fin, vanti. Boudeno enklais skaiius
255 uraomas kaip g .
Sis simbolis skaitomas fintifin". *
Vargu ar kam pavyks artimiausiu metu nuversti 10
tironij", bet tai nekliudo matematikui kiekvien udavin
sprsti toje skaiiavimo sistemoje, kuri jam atrodo tinkamiausia. Sakykim, pavyzdiui, tiriamas reikinys nusakomas parametru, gyjaniu i viso dvi reikmes. (Tokiu
reikiniu" gali bti skaiiavimo mainos, dirbanios pagal program taip-ne".) Tuomet dvejetain sistema gali atrodyti ymiai efektyvesn, negu deimtain. Lygiai
taip pat udaviniai charakterizuojami trimis dydiais, neretai lengviausiai isprendiami
trejetainje sistemoje,
savo pagrinde turinioje skaii 3.
'
Trejetain sistema turi tris enklus: 0, 1, 2. Kiekvienas skaiiaus, parayto trejetainje sistemoje, skaitmuo
reikia, kad j reikia padauginti i tam tikro 3 laipsnio,
be to, kuo kairiau stovi skaitmuo, tuo auktesnis laipsnis. Inagrinsime, pavyzdiui, trejetain skaii 102. Dve* Siuo k l a u s i m u r. k n y g o s J. B o w d e n .
oretical Arithmetic, 1936, 2 skyri.
26. Matematika laisvalaikiu

Special Topics in The-

401

jetas reikia, kad j reikia padauginti i 3' (tai duoda

2-1 = 2), 0 reikia tui skyri", t. y. 31 nra. Auktesnio skyriaus vienet reikia padauginti i 32, t. y. 1-9=9.
Sudj visus tris skaiius, gausime 2 + 0-t-9 = 11. Vienuol i k a trejetainio skaiiaus 102 deimtainis ekvivalentas.
emiau parodyta, kaip trejetainje sistemoje raomi skaiiai nuo 1 iki 27. (Tarp kitko, kiniei skaitytuvus* galima
labai lengvai pritaikyti skaiiuoti trejetainje sistemoje.
Pakanka tik juos apversti ir naudotis ta dalimi, kur yra
ne penki kauliukai, o tik du.)

Trejetainiai
skaiiai

Deimtainiai
skaiiai

33

1 .
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27

32

1
1
1
1
1
1
1
1
1
2
2
2
2
2
2
2
2
2
1 0

3'

1
1
1
2
2
2
0
0
0
1
1
1
2
2
2
0
0
0
1
1
1
2
2
2
0

1
2
0
1
2
0
1
2
0
1
2
0
1
2
0
1
2
0
1
2
0
1
2
0
1
2
0

* S k a i t y t u v a i , k u r i kiekvienas virbas padalytas j d v i dalis. A n t vien o s dalies udti penki k a u l i u k a i , o ant antros d u . Vert. rus k.
past.

prasiausia situacija, kurioje irykja

trejetains
analizs btinumas, tai, ko gero, svrimas lktinmis
svarstyklmis. Cia gali bti trys skirtingi atvejai: arba
viena lkt nusvers kit, arba atvirkiai, arba lkts
atsvers viena kit. Dar 1624 metais Klodas Gasperas Base savo domiosios matematikos knygos antrajame leidinyje ispausdino udavin. Jame reikjo nustatyti, kokio
minimalaus svarsi skaiiaus reikia, norint pasverti bet
kok daikt, kurio svoris lygus sveikam svar skaiiui n u o
1 iki 40. Jeigu svarsius galima dti tik ant vienos svarstykli lkts, pasirodo, kad j reikia maiausiai 6, be to,
lengviausio svarsio svoris lygus 1 svarui, o kiekvienas
sekantis du kartus sunkesnis u pirmesnj. Kitaip tariant,
gaunama eilut, kuri sudaro i eils ein skaiiaus 2
laipsniai: 1, 2, 4, 8, 16, 32. O jeigu svarsius galima
dti ant abiej svarstykli lki, i viso reiks tik 4
svarsi, o j svoriai sudarys i eils einani skaiiaus
3 laipsni eilut: 1, 3, 9, 27.
Sakykime, turime kok nors daikt, sveriant n svar.
Koki svarsi prireiks, norint j pasverti? Pirmiausia
skaii n paraysime trejetainje sistemoje. Po to pakeisime enklus ir vietoj skaitmen 0, 1, 2 raysime 0, 1, 1.
Tam tikslui skaiiuje n kiekvien dvejet pakeisime 1,
o skaitmen, esant kairje nuo jo, padidinsime 1. Jeigu
itaip gaunamas naujas dvejetas, su juo reikia atlikti lygiai t pat. O jeigu atsiranda 3, vietoj jo reikia parayti 0, o prie skaitmens, stovinio kairje, pridti 1. Sakykim, pavyzdiui, daiktas sveria 25 svarus. S skaii para trejetainje sistemoje, gausime 221. Pirm skaitmen
2 pakeisime 1, o kairje prie vis skaii paraysime
1. Vietoj antro dvejeto taip pat paraysime 1 ir pridsime 1 prie skaitmens, stovinio kairje. Gausime skaii
1011. Jis yra ekvivalentus pradiniam (patikrinama paprastai: 27 + 0 - 3 + 1 = 2 5 ) , bet utai, irint i j, i karto
galima pasakyti, koki svarsi reiks ir kuri svarstykli lkt juos reikia dti. vien lkt dedamas sveriamas daiktas. Greta jo statomi svarsiai, atitinkantys
skaitmenis su minuso enklu. Skaitmenys su pliuso enklu atitinka svarsius, kuriuos reikia padti ant kitos svarstykli lkts. 222 paveiksle parodyta, kaip reikia paskirstyti svarsius, norint pasverti 25 svar daikt.
Sakykime, norite pasverti kok nors daikt, inodami,,
kad jo svoris lygus sveikam svar skaiiui nuo 1 iki 27.
40S

Su kokiu maiausiu svarsi skaiiumi galima isiversti,

jeigu juos galima dti ant abiej svarstykli lki? Cia
nra joki spst, tik viena nedidel gudryb, ir vargu ar
jums pavyks i karto nurodyti teising atsakym.
Kaip sunkesni svrimo udavini pavyzd inagrinsirne udavin apie 12 monet (pirm kart apie j imta
kalbti 1945 metais; nuo to laiko ispausdinta nemaai
straipsni, nagrinjani udavin). Yra dvylika visikai
vienod monet, tarp kuri viena netikra. 2inoma, kad
i moneta arba iek tiek sunkesn, arba iek tiek lengvesn u kitas. Ar galima trimis svrimais rasti netikr
monet ir nustatyti, lengvesn ji ar sunkesn u tikrj,
jeigu neturite svarsi, o tik svarstykles su dviem lktmis?
S udavin puikiai inagrinjo K L. Stongas urnalo
Scientific American 1955 met gegus mnesio numeryje. Vienas sprendim (o j gana daug) susij su trejetaine sistema.
I pradi visus skaiius nuo 1 iki 12 paraykite trejetainje sistemoje. Kiekviename skaiiuje skaitmen 2 pakeiskite 0, o 0 pakeiskite 2 ir greta paraykite rezultat.
Gausite tris skaii skiltis:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
M
12

001
i002
010
011
012
020
021
022
100
101
102
110

221
220
212
211
210
202
201
200
122
121
120
112

Atidiai ityr iuos skaiius, suraskite visus skaiius,

kuriuose yra kombinacijos 01, 12, 20 (lentelje jie ispausdinti juodiau). Kiekvienai i dvylikos monet parinksime vien i skaii.
Sverdami pirm kart, ant kairiosios svarstykli lkts dedame keturias monetas, paymtas skaiiais, prasidedaniais 0, o ant deiniosios svarstykli lkts dedame
tas keturias monetas, kurias atitinka skaiiai, prasidedantys 2. Jeigu monetos atsvers vienos kitas, galite teigti,

kad skaiius, kuris atitinka netikr monet,

prasideda 1. Jeigu kairioji
lkt
nusvers,
iekomasis skaiius prasideda 0, o jeigu deinioji 2.
Monetas
sveriant
antr kart, jas reikia
paskirstyti priklausomai
nuo viduriniojo skaitmens. Jeigu centre yra
0, moneta dedama ant
222 pav. K a i p pasverti 25 svar
kairiosios lkts, jeigu
daikt
2 ant
deiniosios.
Skaiiaus, yminio netikr monet, antrasis skaitmuo nustatomas lygiai taip
pat, kaip buvo nustatytas jo pirmasis skaitmuo, pirm kart sveriant.
Paskutin kart sverdami, kair dedate monetas, paymtas skaiiais, kurie baigiasi 0, o monetas, kurias
atitinka skaiiai, gale turintys 2, dedate ant deiniosios
svarstykli lkts. Taip suinote iekomo skaiiaus paskutinj skaitmen. 223 paveiksle matyti, kad, tris kartus
pasvrus, netikra pasirod esanti 201 moneta. Ji pastebimai sunkesn u visas kitas, nes ir virutinj'e, ir apatinje schemoje ljkt su ia moneta nusveria.
Su udaviniu apie 12 monet glaudiai siejasi daugelis kort fokus. Vienas geriausi fokus inomas Zergono udavinio apie tris kort krveles pavadinimu (prancz matematiko Zozefo Dieco Zergono garbei; jis pirmas pradjo analizuoti udavin dar X I X amiaus pradioje). Vienas irov papraomas perirti 27 kort
kalad ir vien kort jsiminti. Paskui irovas, laikydamas kalad atverstja korta emyn, ima i jos po vien
kort ir jas idsto tris krveles i kairs dein paveiksliukais vir. Kiekvienoje krvelje bus po devynias kortas. Nurods fokusininkui krvel, kurioje yra
sidmta korta, irovas krveles deda vien ant kitos
bet kaip, paskui vl kalad apveria paveiksliukais emyn ir pradeda dar kart dstyti kortas tris krveles paveiksliukais vir. Parods, kur dabar yra sidmta
korta, irovas t pai procedr pakartoja trei kart;

O i

1 1

012

223 pav. Kaip, tris k a r t u s sveriant, r a s t i netikr monet

po to kalad i trij krveli dedama

ant
stale
taip, kad atverstoji korta
bt apaioje. Per vis
laik fokusininkas n karto nepalieia
kort, bet
vis dlto beregint sako,
kokioje vietoje yra sidmtoji korta.
Fokuso
paslaptis ta,
k a d reikia pastebti, kur
irovas pedjo krvel
su sidmta
korta po
kalade, jos viduryje a
ant -viraus. Sias tris padtis paymsime skaitmenimis 0 (kai krvel
yra virutinje kalads dalyje), 1 (kai krvel yra
viduryje) ir 2 (kai krvel
apaioje). Dabar, perskait i deins kair trejetain skaii, gaut kaip
trij dstym
rezultat,
gausime
skaii
kort,
esani kaladje vir sidmtos kortos. Sakykim,
pavyzdiui, krvel su sidmta korta pirm kart
buvo padta ant kalads viraus (kaip jau susitarta, t padt atitinka
skaitmuo 0), antr kart
jos apaioje (2) ir pagaliau paskutin kart
viduryje (1). iuos skaitmenis para i deins
kair ir trejetain skaii
120 perved deimtain
sistem, gausime
skaii
15. Tai reikia, kad vir
sidmtos kortos yra penkiolika kort, t. y. ieko-

moji korta bus eioliktoji. Suprantama, fokusas nepasidaro n kiek sudtingesnis, j rodant prieingai. irovui
pasiloma isirinkti bet kur skaii nuo 1 iki 27 ir pasirinkti koki nors i 27 kort, o visas kitas manipuliacijas,
su kalade atlieka pats fokusininkas. Jis tris kartus krveles sudlioja lygiai taip pat, kaip jau buvo aikinta aukiau; paskui, atskaiiavs nuo viraus irovo parinkt
kort skaii, itiesia jam sidmt kort.

ATSAKYMAI
Reikjo nustatyti, kokio minimalaus svarsi skaiiaus
reikia, norint pasverti bet kur i 27 daikt, kuri kiekvieno svoris ireikiamas sveiku svar skaiiumi nuo 1
iki 27. Svarsius galima dti ant abiej svarstykli lki. Pasirodo, kad udaviniui isprsti pakanka trij svarsi, sveriani 2, 6 ir 18 svar. (Tai padvigubinta i eils einani skaiiaus 3 laipsni eilut.) iais svarsiais
galsite rasti tiksl bet kurio daikto svor, jeigu jis lygus lyginiam svar skaiiui nuo 1 iki 27. O jeigu svoris ireikiamas nelyginiu skaiiumi, reikia nustatyti tuos
du lyginius skaiius, tarp kuri jis yra. Jeigu, pavyzdiui,,
pasirodo, kad daiktas sveria daugiau negu 16, bet maiau
negu 18 svar, i ia iplaukia, kad jo svoris lygus 17
svar.

XXXVII

skyrius

Septyni trumpi udaviniai

1. Kelion aplink Mnul. Veiksmas vyksta 1984 metais. Iki to laiko Mnulyje jau pastatyta mokslin tyrim
laboratorija, ir joje gyvenantis kosmonautas gavo uduot apkeliauti aplink Mnul. Jis turi pradti kelion i bazs ir, apkeliavs Mnulio paviri didiuoju apskritimu,

55

50

224 pav. U d a v i n y s apie kelion a p l i n k M n u l

sugrti ' baz i kitos puss. Kosmonautas turi keliauti

specialia maina, kurios degal bakas apskaiiuotas penktadaliui viso kelio. Be to, mainoje yra atsarginis indas
su degalais, kurio tris lygus bako triui. S ind arba
galima atidaryti ir joje esanius visus degalus perpilti
bak, arba. neatidarius ikrauti i mainos ir palikti Mnulio paviriuje. Taigi atsarginius degalus draudiama
pilstyti dalimis.
Udavinio esm tokia: kaip, maiausiai sunaudojus
degal, apkeliauti aplink Mnul. Leidiama prie tai kiek
norima kart ivykti bet kuria kryptimi konteineriams su
degalais bt kuriuose Mnulio paviriaus punktuose idstyti, vliau juos panaudojant kelionei apie Mnul. Taiau kosmonautas turi pravaiuoti iilgai viso didiojo
apskritimo, juddamas viena kryptimi. Turima galvoje,
jog bazje yra neribotas degal kiekis, ir main jais galima pripildyti bet kuriuo laiku.

Udaviniui isprsti patogu nubrti apskritim ir padalyti j dvideimt lygi dali, kaip parodyta 224 paveiksle. Degalai, sunaudoti paruoiamosioms ivykoms,
suprantama, eina bendr sunaudot degal kiek. Jeigu, pavyzdiui, maina nugabeno 90 punkt vien konteiner su degalais ir gro baz, laikoma, kad vienas
bakas degal jau sunaudotas. Sprendiant udavin i
esms, pirmiausia 41 konteiner su degalais reikia nugabenti 10 tak, paskui keturiasdeimt antrj konteiner
palikus 15 take, grti 10 tak. Visai iai procedrai
reikt 84 bak degal: 42 bakai perveimui ir 42 bakai
galutinei kelionei. Daugiau degal jau nebereikt: vykdamas pirmyn ir atgal tarp punkt, kosmonautas galt
apkeliauti Mnul ir be joki papildom degal. Taiau
galima sudaryti toki ivyk schem, kad sunaudot degal kiekis sumas daugiau kaip du kartus palyginti su
mintais atuoniasdeimt keturiais bakais.
2. Udavinys apie grin. Vienoje lygumoje buvo atitvertas staiakampis sklypas ir jame igrtas naftos grinys. Nafta pasirod take, kuris buvo aptiktas giliai po
eme 2100 pd atstumu nuo vienos staiakampio virni, 18 000 pd atstumu nuo prieingos virns ir 6000
pd atstumu nuo treios virns. Nustatykite to tako
atstum nuo ketvirtosios staiakampio virns. Isprend Udavin, gausite labai bendr, nauding ir paprast
formul.
3. Nepaprastas aidimas kryiukais ir nuliukais.
Vienas skaitytojas pasil visikai netikt aidimo
kryiukais ir nuliukais bd. Taisykls senos, skirtumas
tik tas, kad kiekvienas aidjas, kai ateina jo eil aisti,
gali pagal savo nor dti arba kryiuk, arba nuliuk.
Laimi tas, kuris pirmas baigta trij vienod figr eil
(arba i trij kryiuk, arba i trij^nuliuk).
Abiem varovams loiant racionaliai, standartin aidimo kryiukais ir nuliukais partija paprastai baigiasi lygiosiomis. aidiant naujovikai, situacija keisis. Tarkime,
jog kiekvienas aidjas isirinko teisingiausi strategij.
Kuris j tikrai ilo pirmasis ar antrasis?
4. Nauja monet sistema. Norint surinkti 99 cent
sum, reikia turti maiausiai atuonias amerikietikas

monetas: po vien puss ir ketvirio dolerio monet, dvi

deimties cent monetas ir keturias vieno penso monetas.
sivaizduokite, jog kokia nors nauja nepriklausoma nacija
irinko jus' savo prezidentu. Js turite patvirtinti monet
sistem, kurios maiausia moneta yra vienas centas. Js udavinys patvirtinti toki monet sistem, kad bet
kuri sum nuo vieno iki imto cent bt galima imokti ne daugiau kaip dviem monetomis ir kad skirting
monet skaiius piniginje sistemoje bt minimalus.
Sis reikalavimas, pavyzdiui, bt ipildytas tuo atveju, jeigu ikaldintute 18 monet 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8y
9, 10, 20, 30, 40, 50, 60, 70, 80, 90 cent vertas. Pabandykite dabar parinkti tokias monetas, kad is skaiius.
(18) bt maesnis. Kiekvien sum turi sudaryti arba
viena moneta, arba dvi. Pastaruoju atveju abi monetos,
suprantama, gali bti ir skirtingos, ir vienodos verts.
5. Aukljimas matematika. Na, jau ne, tar kart
savo keturiolikmeiui snui matematikas, i savait a
nesirengiau duoti tau atliekamus deimt doleri. Taiau,
jeigu nori, galiu pasilyti tau riziking usimim.
Berniukas sunkiai atsiduso.
K tu kart sugalvojai?
A turiu deimt naujutli iugdani deimties
doleri banknot ir deimt popierli po vien doler; jie
taip pat nauji ir iugda. Visus tuos banknotus galsi paskirstyti kaip nori, bet taip, kad susidaryt du rinkiniai.
Vien rinkin sudsime skrybl A, antr skrybl B.
Paskui a tau uriiu akis ir, sumais banknotus kiekvienoje skryblje, vien skrybl padsiu deinje krosnies
pusje, antr kairje. Tu tursi atsitiktinai pasirinkti vien skrybl ir atsitiktinai isiimti i jos vien banknot.
Jeigu isiimsi d e i m t u k j i s tavo.
O jei ne?
Be atsiklbinjim vis mnes tursi karpyti gazon.
Berniukas sutiko. Kaip jis turi paskirstyti skryblse
dvideimt banknot, kad tikimyb itraukti deimties doleri banknot bt maksimali? Kam lygi i tikimyb?
6. Dar vienas svrimo udavinys. Udavinys apie 12
monet svrim sukl tok didel skaitytoj susidomjim, kad ryausi pratsti t serij dar vienu udaviniu,
kart ne tokiu sudtingu.

I penki turim daikt nra n vienos vienodai sveriani daikt poros. Tuos penkis daiktus reikia irikiuoti j svori didjimo tvarka. Sakykime, turite svertines
svarstykles su dviem lktmis, bet neturite svori. Kaip
isprsti udavin, sveriant ne daugiau kaip septynis
kartus?
Aiku, kad du daiktus pakanka sverti vien kart. Tris
daiktus teks sverti tris kartus. Tarkime, kad pasvr pir-'
m kart, nustatysime, jog daiktas A sunkesnis, negu B.
Padsime ant svarstykli B ir C. Jeigu B bus sunkesnis,
udavin galima isprsti, sveriant tik du kartus; o jeigu
sunkesnis C, teks sverti trei kart, nustatant, kuris
A ar C sunkesnis. Jeigu turite keturis daiktus, galite
lengvai apsieiti penkiais svrimais.
Kai yra penki daiktai, udavinys pasidaro netrivialus,
o, toliau didjant sveriam daikt skaiiui, udavinys labai greitai sunkja. Kiek man inoma, kol kas dar nerastas bendras metodas n daiktams pagal svor
irikiuoti,
sveriant kuo maiausiai kart.
7. Penki udaviniai apie valdovs jim. imtuose
achmat udavini susiduriame su vienos achmat figros perjimu per vis lent. 35 skyriuje buvo trumpai
paminti udaviniai apie achmat irgo jim ir j ryys
su graf teorija. emiau pateikiamas penki udavini
apie valdovs jim rinkinlis. Norint juos isprsti, nebtina mokti aisti achmatais. Pakanka inoti, jog valdov engia bet kokia kryptimi per bet kok skaii langeli (lygiagreiai lentos kratams arba striainms).
Udaviniai pateikiami j sunkjimo tvarka.
1. Valdov uima kvadrat A (225 pav.). Reikia padaryti keturis jimus tai"p, kad valdov pabuvot visuose
devyniuose tamsiuose langeliuose, esaniuose lentos kairiajame virutiniame kampe.
2. Pastat valdov laukelyje D (paprastai aidimo pradioje balta valdov jame ir stovi), apeikite penkiais
jimais didiausi langeli skaii. Sustoti du kartus tame paiame langelyje draudiama; be to, valdov n viename take neturi perkirsti savo kelio. Laikoma, jog kiekviename langelyje trajektorija eina per langelio centr.
3. Valdov stovi kvadrate B. Reikia 15 jim visiems
lentos kvadratams apeiti ir baigti trajektorij kvadrate,

225 pav. Lenta valdovs jimo udaviniuose

paymtame raide C. N vieno kvadrato negalima praeiti du kartus.

4. Pradj i kampinio langelio, apeikite valdove visus
lentos langelius 14 jim, o paskutiniu jimu grkite
pradin padt. Siuo atveju kai kuriuos langelius galima
praeiti ! daugiau kaip vien kart. 18.67 metais udavin .
apie valdovs kelion aplink pasaul" pirm kart paskelb Semas Loidas, laiks j vienu geriausi savo galvoski. Pateiktame udavinyje valdovs trajektorija gali
prasidti ir baigtis tame paiame arba dviejuose gretimuose langeliuose, bet ir vienu, ir kitu atveju udaviniui
isprsti reikia maiausiai 14 jim.
5. Raskite toki pai trajektorij, sudaryt i 12 jim, 7 X 7 matmen lentoje. Valdov, pabuvojusi maiausiai vien kart kiekviename lentos kvadrate, turi grti
pradin kvadrat. Kaip ir ankstesniame udavinyje, vien
ir t pat langel galima pereiti kelet kart.

i?
1
r

ATSAKYMAI
1. Kelionei aplink Mnul pakanka 23 bak degal.
emiau pateikiama ivyk schema (224 pav.):
1. Penki konteineriai perveami 90 punkt penkiomis ivykomis, paskui maina grta baz (sunaudota
5 degal bakai).
2. Nugabenusi 85 punkt vien konteiner, maina
grta 90 punkt (sunaudotas 1 bakas).
3. Vienas konteineris perveamas 80 punkt, o maina grta 90 punkt (sunaudotas 1 bakas).
4. Vienas konteineris perveamas 80 punkt, paskui
maina grta 85 punkt ir, pamusi ten konteiner, pergabena j 80 punkt (sunaudotas 1 bakas).
5. Nugabenusi vien konteiner 70 punkt, maina
grta 90 punkt (sunaudotas 1 bakas).
6. Grtama baz
(sunaudotas 1 bakas).
Taip baigiasi pasiruoimo ivykos.' Sunaudota deimt bak degal, todl 70
ir 90 punktuose liko po vien piln konteiner.
7. Perveusi 5 punkt
vien
konteiner,
maina
grta baz (sunaudota pus bako).
8. Keturiomis
ivykomis
maina nugabena
keturis
konteinerius 10' punkt ir
grta baz (sunaudoti 4
bakai).
9. Vienas konteineris i
bazs
nugabenamas 10
punkt, paskui, grusi 5
punkt, maina paima i ten
vien konteiner ir pergabena j 10 punkt (sunaudotas 1 bakas).
10. Du konteineriai dviem
226 pav. U d a v i n y s apie nafivykomis nugabenami 20
tos g r i n

punkt, o maina grta 10 punkt (sunaudoti 2 bakai).

11. Nugabenusi vien konteiner 25 punkt, maina
grta 20 punkt (sunaudotas 1 bakas).
12. Vienas konteineris perveamas 30 punkt, paskui
maina grta 25 punkt ir, pamusi ten vien konteiner, grta vl 30 punkt (sunaudotas 1 bakas).
13. Maina pervaiuoja 70 punkt (sunaudoti 2 bakai).
14. Maina pervaiuoja 90 punkt (sunaudotas 1
bakas).
15. Maina i 90 punkto grta baz (sunaudota pus bako).
2. Nafta rasta take, kuris nutols nuo staiakampio
sklypo virni tokiais atstumais: 21 000 pd nuo vienos virns, 18 000 pd nuo jai prieingos virns
ir 6 000 pd nuo treios virns. Koks tako atstumas
iki ketvirtos virns?
Inagrinsime 226 paveikslo virutiniame brinyje tak p. Nubr punktyru dvi statmenas tieses, gausime
stai trikampi rinkin. Kadangi e2 = a2 + c2, o g2 = b2-\-d2
galime parayti lygyb:
e2J_g2^a2

c2 +

b2 +

d2

I to paties paveikslo matyti, jog

f2 =

a2 + d2

ir

h2 = b2 + c2,

vadinasi,
f2 + h2 = a2 + d2 + b2-i-c2..

Kadangi abiej lygybi deiniosios puss lygios, vadinasi, lygios ir kairiosios:

e1

+ g2 = p + k2

Lygia, taip pat galima ianalizuoti ir 227 paveiksle

apatin schem, kurioje takas p yra u staiakampio,
sivaizdavus, kad abiejuose briniuose takas p yra po
eme, aiku, kad vis stai trikampi kratins faktikai
bus ilgesns, bet gautosios pareinamybs liks galioti. Kitaip sakant, kur erdvje bebt takas p (vir trikampio
ploktumos ar po ja, ir net ant jo briaunos arbli jo virnje), to tako atstum iki dviej prieing staiakampio
virni kvadrat ,suma bus lygi atstum iki kit dviej
virni kvadrat sumai. Remdamiesi ia paprasta formu-

!e, gauname, jog atstumas iki

ketvirtos virns lygus 27 000
pd.
3. Jeigu, aidiant kryikais ir nuliukais, abu varovai
turi teis rayti ir kryiukus,
ir nuliukus, pradedantysis visada laimi, kai jis pirmu jimu
uima centrin langel. Tarkime, jis jame rao
kryiuk.
Tuomet antrasis aidjas gali
uimti arba kampin ' langel,
arba vien i keturi langeli.
isidsiusi apie centrin.
*
Sakykime,

jis

pasirinko

227 pav. aidimas k r y i u k a i s

ir

nuliukais,

taikant

nepap-

rastas taisykles

kampin langel ir, siekdamas

ivengti pralaimjimo jau sekaniu jimu, ra jame
0. Atsakydamas tai, pirmasis aidjas rao nuliuk
prieingame kampe, kaip parodyta 227 paveiksle, ir antrasis aidjas pralaimjimo negali ivengti, nes sekaniu
jimu pirmasis j nugali.
Sakykime, antrasis aidjas um ne kampin, o vien onini langeli. Jis vl turi rayti 0, kad nepralot
i karto. Atsakomasis varovo jimas pavaizduotas 227
paveiksle, b. Antrasis aidjas priverstas daryti taip, kaip
parodyta 227 paveiksle, c, o paskui pirmasis gali rayti ir
kryiuk, ir nuliuk (227 pav., d) ir sekaniu jimu nepriklausomai nuo varovo jimo pasiekia pergal.
4. eiolikos skirtingos verts monet visikai pakanka
tam, kad bet koki sum nuo 1 iki 100 cent bt galima
sudaryti i ne daugiau kaip dviej monet. Reikia nukaldinti 1, 3, 4, 9. 11, 16, 20, 25, 30, 34, 39, 41, 46, 47, 49
50 cent monetas *. Nerodyta, kad udavinio su maesniu monet skaiiumi isprsti negalima.
5. Nordamas maksimaliai padidinti deimties
banknoto itraukimo tikimyb, berniukas turi dti
n skrybli, o kitas 19 kupir (9 deimties
banknotus ir 10 vieno dolerio banknot) sumesti
* S p r e n d i n y s paimtas i k n y g o s
thematik, Braunschweig, 1961.

doleri
j viedoleri
antr

S p r a q u e, Unterhaltsame Ma-

228 pav. U d a v i n y s A u k l j i m a s matematika"

skrybl. Tikimyb paiupti

imties doleri banknotu

skrybl su vieninteliu

lygi

de-

o tikimyb rasti joje

deimties doleri banknot lygi 1 (deimties doleri

banknotas tikrai joje yra). vilgtelkime antr skrybl.
Jeigu berniukas pataikys paimti j ir i jos atsitiktinai
iims vien banknot, vis dlto savo deimt doleri jis
gali gauti su tikimybe

jg. Minto paprasto tikimybinio

udavinio schema parodyta 228 paveiksle. Tikimyb, kad

berniukas iims deimties doleri kupir i skrybls A,
lygi j X l = | .

Tikimyb, kad jis toki pai kupir i1

ims i skrybls B, lygi -g X -jg = gg. Abiej apskaiiuo.

229 pav. U d a v i n i o apie valdovs jimus s p r e n d i n i a i

27. Matematika laisvalaikiu

417

14

t tikimybi suma lygi yg (tai sudaro beveik -^-), ir rodo, jog berniukas greiiausiai itrauks 10 doleri.
6. Penkis daiktus j svori didjimo tvarka, 7 kartus
sveriant svertinmis svarstyklmis, galima idstyti pagal toki schem:
1) sveriame daiktus A ir B. Sakykime, daiktas B sunkesnis u A;
2) sveriame daiktus C ir D. Sakykime, daiktas D sunkesnis u C;
3) dedame ant svarstykli daiktus B ir D. Tarkime,
jog daiktas D pasirod sunkesnis u B. Gavome nelygyb:
D>B>A;
4) palyginame daikt ir svorius;
5) jeigu daiktas E sunkesnis u B, dedame ant svarstykli E ir D. Jeigu E lengvesnis, palyginame svorius E ir
A. Abiem atvejais galime nustatyti E viet tarp keturi
daikt. Tarkime, jog iuo atveju irikiavimas toks:
D>B>E>A.
2 operacija leidia palyginti daikt C ir D svorius,
todl belieka nustatyti C viet tarp kit trij daikt
(B, E, A ) . Tam visada pakanka sverti du kartus. M s
atveju reikia:
6) i pradi palyginti C ir svorius; paskui
7) jei C sunkesnis u E, udti ant svarstykli daiktus B ir C, arba jei C lengvesnis u E, udti daiktus A
ir C.
Bendras io udavinio sprendimas nagrinjamas urnalo The American Mathematical Monthly 1959 met gegus mnesio numeryje (p. 387389).
7. Penki udavini apie valdovs jimus sprendiniai
pavaizduoti 229 paveiksle. Ketvirtasis ir penktasis udavinys turi ir kitokius sprendinius, bet n vienas i j
negali
bti gautas maesniu jim skaiiumi. Jeigu,
sprsdami antrj udavin, i pradi perklte valdov
deinj apatin kamp, po to virutinj deinj kamp, paskui iilgai pagrindins striains apatinj kairj kamp, po to virutin kairj kamp ir pagaliau
per septynis langelius dein, gautasis kelias bus beveik
(bet ne tiksliai) lygus keliui, pavaizduotam 229 paveiksle.

XXXVIII

skyrius

aidimas Gyvenimas"
Kas ms G y v e n i m a s " ? aidimas!

Didioji Dono Hortono Konuejaus darb dalis priklauso grynosios matematikos sriiai. Pavyzdiui, 1967
metais jis atrado nauj grup (ji kartais vadinama Konujaus vaigdynu"), kuriai kaip pogrups priklauso visos, be dviej, tuo laiku inomos sporadins" grups
(sporadinmis" tos grups pavadintos dl to, kad j niekaip negalima suklasifikuoti).
Konuejaus atradimas turjo svarbi reikm ne tik
grupi, bet ir skaii teorijai. Jis glaudiai susijs su
kitu, ankstesniu Dono Lio, pastebjusio nepaprastai tank vienetini sfer susisluoksniavim dvidieimt keturi
matavim erdvje, atradimu. Nors kiekviena sfera tame
sluoksnyje lieiasi su kitomis 196 560 sferomis, vis dlto,
.kaip pastebjo Konuejus, tarp sfer lieka dar daug vietos". Salia rimt tyrim Konuejus domjosi domija matematika. Toje srityje jam priklauso nemaai darb, taiau savo domiausius" rezultatus jis publikuoja ypa
retai. urnalo Scientific
American
1966 met rugsjo
mnesio numeryje ispausdintas Konuejaus straipsnis
apie dygsniuot misis Perkins antklod", skirtas kvadrato pjaustymo udaviniams, o 1967 met liepos mnesio
to paties urnalo puslapiuose pasirod topologinis aidimas Atuonkojis", kur sugalvojo Konuejus ir M. S. Patersonas. Konuejaus vard Matematini aidim" skyriaus skaitytojai ne kart pastebjo ir anksiau.
Siame skyriuje nagrinjamas paskutinis Konuejaus
k d i k i s " p a t r a u k l u s aidimas, kur Konuejus pavadino Gyvenimu". aidimui Gyvenimas" jums neprireiks
partnerio j galima aisti vienam. aidimo procese atsirandanios situacijos labai panaios realius procesus,
vykstanius gimstant, augant ir stant gyv organizm
kolonijoms. Dl tos prieasties Gyvenim" galima priskirti prie spariai ms dienomis besivystani aidim,
imituojani procesus, kurie vyksta gyvojoje gamtoje, kategorijos. aidimui Gyvenimas" jums reiks didels lentos, sugrafuotos langeliais, ir daug ploki dviej

spalv kauliuk (pavyzdiui, tiesiog keli paprast nedidelio skersmens aki rinkini arba dviej spalv sag).
Galima taip pat naudotis go aidimo lenta, bet tuomet
jums teks iekoti ma ploki aki, kurios tilpt tos
lentos langeliuose (paprasti go aidime naudojami akmenys netinka dl to, kad jie ne plokti). jimus bt galima
pieti popieriuje, bet kur kas paprasiau, ypa pradedantiems, aisti, stumdant kauliukus arba akes lentoje.
Pagrindin idja ta, kad, pradjus nuo kokio nors paprasto kauliuk (organizm) isidstymo, reikia psekti
pradins pozicijos evoliucij, veikiant Konuejaus genetikos dsniams", kurie nulemia kauliuk gimim, t ir
ilikim. Konuejus rpestingai rinko taisykles ir ilgai
tikrino jas praktikoje", siekdamas, kad jos patenkint
tris slygas:
1. Neturi bti n vienos pradins konfigracijos, kurios atvilgiu bt galima paprastai rodyti neriboto populiacijos augimo galimybes.
i
2. Tuo paiu metu turi egzistuoti tokios pradins konfigracijos, kurios tikrai sugeba neribotai augti.
3. Turi egzistuoti paprastos pradins konfigracijos,
kurios gana ilgai auga, vairiai keiiasi ir baigia evoliucionuotis vienu i i trij bd: visikai inyksta (arba
dl 'organizm pertekliaus, t. y. perdaug didelio kauliuk tankumo, arba, atvirkiai, dl konfigracij sudarani kauliuk retumo); pereina prie stabilios konfigracijos ir apskritai nustoja keistis arba pagaliau pereina
svyruojant reim, t. y. begalin keitimosi tam tikru
periodu cikl.
V
Apskritai taisykls turi bti tokios, kad-populiacijos
vystymosi krypties nebt galima numatyti i anksto.
Konuejaus genetikos dsniai nuostabiai paprasti. Prie
suformuluodami juos, atkreipsime dmes tai, kad kiekvien lentos langel (lenta laikoma begaline) supa atuoni kaimyniniai langeliai: keturi turi su juo bendras
kratines, kiti keturi bendras virnes. aidimo taisykls (genetikos dsniai) tokios:
1. I l i k i m a s .
Kiekvienas kauliukas, turintis du
arba tris kaimyninius kauliukus, ilieka ir pereina sekani kart.
2. t i s . Kiekvienas kauliukas, turintis daugiau kaip
tris kaimynus, va, t. y. nuimamas nuo lentos dl organizm pertekliaus. Kiekvienas kauliukas, kur supantys

langeliai tuti arba uimtas tik vienas langelis, va nuo

vienatvs.
3. G i m i m a s . Jeigu kauliuk, kurie ribojasi su tuiu langeliu, skaiius lygus lygiai trims (ne daugiau ir
ne maiau), tame langelyje gimsta naujas organizmas",
t. y. sekaniu jimu ant jo dedamas kauliukas.
Svarbu suprasti, kad visi organizmai" va ir gimsta
vienu metu. Kartu paimti, jie sudaro vien_ kart arba,
kaip sakysime, vien jim" pradins konfigracijos evoliucijoje. Konuejus jimus rekomenduoja daryti taip:
1) pradti nuo konfigracijos, kuri visa sudaryta i
juod kauliuk;
2) numatyti, kokie kauliukai turi ti, ir udti ant
kiekvieno pasmerkto kauliuko po vien juod kauliuk;
3) rasti visus laisvus langelius, kuriuose turi vykti
gimimo aktas, ir ant kiekvieno j padti po vien baltos
spalvos kauliuk;
4) vykdius visus tuos nurodymus, dar kart nuodugniai patikrinti, ar nepadaryta koki nors klaid, paskut
nuimti nuo lentos visus uvusius kauliukus (t. y. stulpelius
i dviej kauliuk), o visus naujai gimusius (baltus kauliukus) pakeisti juodais kauliukais.
Atlik visas operacijas, gausite pirmj kart pradins konfigracijos evoliucijoje. Analogikai gaunamos ir
visos kitos kartos. Dabar jau aiku, kam reikalingi dviej
spalv kauliukai: kadangi organizm" gimimas ir tis vyksta tuo paiu metu, naujai gim kauliukai neturi jokios takos kit kauliuk iai bei gimimui ir todl, tikrinant-nauj konfigracij, reikia mokti atskirti juos nuo
kauliuk, perjusi i prie tai susiformavusios kartos.
Suklysti, ypa aidiant pirm kart, labai lengva. Paskui js klysite vis reiau; vis dlto net ir patyr aidjai
turi labai nuodugniai patikrinti kiekvien nauj kart,
prie nuimdami nuo lentos uvusius kauliukus ir prie
pakeisdami naujai gimusius baltus kauliukus juodais.
Pradj aidim, i karto pastebsite, jog populiacijoje vyksta nepaprasti, neretai labai gras ir visuomet
netikti pasikeitimai. Kartais pradin organizm kolonija
laipsnikai imirta, t. y. visi kauliukai inyksta, taiau
tai negali vykti i karto, o tik po to, kai pasikeiia labai
daug kart. Pradins konfigracijos paprastai arba pereina stabilias (pastarsias Konuejus vadina ramaus
gyvenimo mgjomis") ir nebesikeiia, arba visiems

TT

b
>

jimo numeris
t

z
va

va

0 1

va

4
b okas

(smmti
konfiaraciia)
i *

* *

(periodas lygs^
St
+M'-+ dviem jimamsi
M i r!/ C irti"! ic i c '

230 pav. P e n k i triplet evoliucija

laikams pereina svyravimo reim. Konfigracijos, aidimo pradioje nepasiyminios simetrija, pasirodo turi tendencij tapti simetrikomis. gytas imetrikumas tolesns evoliucijos procese neinyksta, konfigracijos simetrija gali tik praturtti.
Konuejus ikl hipotez, kuri skelbia, jog nra n
vienos pradins konfigracijos, sugebanios neribotai pltotis. Kitaip sakant, bet kokia konfigracija, susidedanti
i baigtinio skaiiaus kauliuk, negali pereiti konfigracij, kurios kauliuk skaiius bt didesnis u bet kur
virutin r. Tai, tikriausiai, esmingiausias ir sudtingiausias Konuejaus aidimo udavinys. Kai aidimo apraymas pasirod urnalo Scientific American 1970 met

spalio mnesio numeryje, Konuejus pasil premij tam,

kas pirmas iki met pabaigos rodys arba sugriaus jo hipotez. Sugriauti Konuejaus hipotez but galima, pavyzdiui, sudarius konfigracij, kuri, remiantis aidimo taisyklmis, vis laik tekt papildyti naujais kauliukais,
pavyzdiui autuv" (konfigracija, kuri po tam tikro
jim skaiiaus iauna"), sklandytuv" panaias judanias figras (apie j dar kalbsime, arba garve" leidiant dmus i kamino" (judanti konfigracija, u savs paliekanti nusidriekusius dm kamuolius").
Inagrinsime, kas atsitinka su kai kuriomis paprastomis konfigracijomis.
Vienas kauliukas, taip pat bet kuri kauliuk pora, kur
jie bestovt, aiku, va tuoj po pirmo jimo. Pradin
trij kauliuk konfigracija (vadinsime j tripletu) paprastai va. Tripletas igyvena tik tuo atveju, jeigu bent
vienas kauliukas lieia du uimtus langelius. Penki tripletai, kurie neva pirmu jimu, parodyti 230 paveiksle.
(Visai nesvarbu, kaip isidst tripletai ploktumoje tiesiai, auktyn kojomis" ar striai.) Pirmos trys konfigracijos (a, b, c) antru jimu va. Kai dl konfigracijos
c, galime pasakyti, kad bet kokia stria kauliuk eil,
kokia ilga ji bebt, po kiekvieno jimo praranda galinius
kauliukus ir gal gale visai inyksta. Greit, kuriuo achmat "karalius ygiuoja lentoje bet kuria kryptimi, Konuejus vadina viesos greiiu". (O kodl, paaiks toliau.) Vartojant t terminologij, galima sakyti, jog stria kauliuk eil yra i gal viesoS greiiu. Konfigracija d (230 pav.) antru jimu pereina stabili konfigr a c i j 2 X 2 matmen blok". Konfigracija e yra vadinam flip-flop" (besivartaliojani konfigracij, kurios kas du jimai grta pradin bkl) paprasiausias
pavyzdys. Ji pakaitomis tampa tai vertikalia, tai horizontalia trij kauliuk eile. Konuejus triplet vadina mirksiniuoju".
213 paveiksle pavaizduota penki tetramino (keturi langeliai, i kuri sudarytas tetramino elementas, tarpusavyje
susieti bokto jimu) evoliucija. Kaip jau matme, kvadratas a priklauso ramaus gyvenimo mgj" kategorijai.
Konfigracijos & ir c po antro jimo pereina stabili konfigracij, vadinam aviliu". Aviliai" aidime susidaro
danai. Tetramino, paymtas raide d, taip pat virsta
aviliu, taiau tik po treiojo jimo. Ypating susidomji-

m kelia tetramino e, kuris po devinto jimo suskyla j keturis atskirus mirksiniuosius" (visa konfigracija vadinasi navigacins ugnys"). Navigacins ugnys" priklauso fiip-flop poskyriui ir susidaro gana danai. 232 paveiksle parodyta dvylika daniausiai pasitaikani ramaus gyvenimo mgj" konfigracij (t. y. stabili konfigracij).
Paliekame skaitytojui paiam savarankikai laisvalaikiu paeksperimentuoti su dvylika pentamino (figros, sudarytos i penki langeli, susijusi tarpusavyje taip,
kad juos galima apeiti bokto jimu) ir stebti, kokie jie
tampa. Pasirodo, kad penki i j va penktu jimu, du greitai tampa stabiliomis konfigracijomis i septyni langeli, o keturi po keli jim tampa navigacinmis ugnimis". Vienintel iimtis yra pentamino elementas, turintis raids r form (233 paveiksle ta konfi &
gracija paymta raide a). Jo vystymasis baigiasi ne
taip greitai (konfigracijos vystymasis laikomas baigtu,
kai ji inyksta, tampa stabilia konfigracija arba pradeda
periodikai pulsuoti). Konuejus inagrinjo r formos pentamino vystymsi iki keturi imtai eiasdeimtojo jimo,
po kurio konfigracija suskilo daugyb sklandytuv. Konuejus rao, kad i figros teliko daugyb negyv (nesikeiiani) nuolau ir tik kelios sritys, kuriose vis dar
teberuseno gyvyb, todl toli grau nra aiku, ar evoliucijos procesas turi tstis be galo ilgai. Po keturiasdeimt atuoni jim r formos pentamino virto konfigracija, kurios kairioji dalis sudaryta i septyni kauliuk, o deinioji i kauliuk, upildani dvi simetrikas
sritis. Jeigu kairiosios dalies nebt, tos sritys iaugt j
bityn" su keturiais aviliais ir navigacinmis ugnimis".
Sutrikimas, kur sukelia kairioji pus, nulemia tai, kad
bitynas" greitai siskverbia navigacines ugnis" ir jas
sudarantys keturi mirksintys" ugsta vienas po kito,
palikdami lentoje kak beform".
r-pentamino panai ilgaami evoliucijai nagrinti
Konuejus kai kada naudoja skaiiavimo main, kurios
renginiai leidia gautus duomenis atvaizduoti ekrane ir
tuo bdu stebti visus pakitimus, vykstanius aidim
aiktje. Be programos, kuri sudar M. D. T. Gajus ir
C. R. Burnas, dauguma aidimo savybi bt atskleista
tik su dideliu vargu. Kaip paprastus pratimus silau

St I JSlPL
i; Jt
avilys

kepalas

tvenkinys -

" W
d

IIMI

bara

ilga bara

blokas

gyvat

valtis

laivas

-Jlga valtis

ilgas laivas-

232 pav. D a n i a u s i a i pasitaikanios stabilios

konfigracijos

skaitytojams pasekti iki galo sekani ei figr, vaizduojam 233 paveiksle, evoliucij. Tai lotynikas kry i u s " (b), raid H (c), suktukai" (d), bakenas"
(e),
laikrodis" (/) ir rup" (g). Perklus raids H skersin
brkn per vien langel auktyn, ieit vartai", turintys
visai nelaukt savybi. Prieingai raidei H, kurios evoliucija baigiasi greit, vartai" pasirodo bes gana ilgaam
konfigracija. Tik po 173 jim ji suskyla 5 mirksinisias", 6 blokus" ir 2 tvenkinius". Konuejus ityr vis
heksamino ir vis heptarnino element, iskyrus septynis,
evoliucij.
Vienas nuostabiausi Konuejaus atradim yra 5 kauliuk konfigracija sklandytuvas", vaizduojamas 234 paveiksle. Po antrojo jimo sklandytuvas" truput pasislen-

"TT"

TT

m. r mm
r

i
t 11

a |

1,

k k
B d
B 1

TT"

r-

r
II
r* c.
II
t
I t
i
n
t B
a h 1ilk i
:

t
*
i

f-

I
f

"'J

,t

-J

233 pav. Raids r(a)

-j

_ _ __

_ _ ___ _ _ _ _

formos pentamino ir ei u d a v i n i a i
tojams

skaity-

ka ir striai atsispindi. Toks simetrijos tipas geometrijoje

vadinamas slenkania simetrija; i ia ir pats figros pavadinimas.* Po dviej kit jim sklandytuvas" baigia
pikiruoti", laikosi pradinio kurso ir pasislenka per vien
langel dein ir per vien langel emyn pradins pozicijos atvilgiu. Aukiau buvo rayta, kad achmat
karaliaus engimo greitis Gyvenime" laikomas viesos
greiiu. Konuejus tok termin parinko dl to, kad jo irastame aidjme didesni greiiai tiesiog nepasiekiami. N
viena konfigracija nesigeneruoja taip greitai, kad slinkt
tokiu greiiu. Konuejus rod, kad maksimalus greitis pagal striain sudaro ketvirtadal viesos greiio. Kadangi sklandytuvas" generuojasi pats save po keturiu jim ir kartu striai nusileidia per vien langel, sakoma, jog jis slenka greiiu, lygiu vienai, ketvirtajai viesos
greiio.
Konuejus taip pat rod, kad bet kokios baigtins figros, vertikaliai arba horizontaliai pasislenkanios laisvus langelius, greitis negali viryti puss viesos greiio.
Pabandykite
savarankikai
rasti
palyginti
paprast
Sklandytuvas
anglikai vadinamas glider,
slysti. Vert. rus k. past.

nuo odio glide

r n

-11 I
t1

1
1

1<

234 pav. S k l a n d y t u v a s "

figr, kuri slenka tokiu greiiu. Priminsime, kad judjimo

greitis lygus trupmenai, kurios skaitiklyje yra jim, reikaling generuotis figrai, skaiius, o vardiklyje skaiius langeli, per kiek pasislinko figra. Jeigu kokia nors
figra kas keturi jimai horizontaliai arba vertikaliai pasislenka per du langelius, pakartodama savo form ir
orientacij, tokios figros greitis lygus pusei viesos greiio. Reikia pasakyti, jog iekoti lentoje slankiojani fig r sunku. Konuejus i viso ino tik keturias tokias
konfigracijas, kurias jis vadina kosminiais laivais".
Joms priklauso mums jau inomas sklandytuvas"; raskite
kitas tris. (Sklandytuvas" laikomas lengviausio svorio" kosminiu laivu dl to, kad visi kiti laivai sudaryti i
didesnio kauliuk skaiiaus.) Tris sunkesnius kosminius
laivus Konuejus pra laikyti paslaptyje. Pabandykite taip
pat rasti dar kokias nors konfigracijas, kurios, periodikai pasikartodamos, slankioja lentoje vairiomis kryptimis ir vairiais kiek norima maais greiiais.
Tris puikias figras, vaizduojamas 235 paveiksle, atskleid Konuejus ir jo bendradarbi ai. Bitynas" () yra
stabili konfigracija, kuri po 14 jim pereina horizontali 7 kauliuk eil. 5 X 5 matmen kvadratas jau po
pirmo jimo pereina konfigracij, kuri atsiranda tik
ketvirtame septynlangs eils evoliucijos etape. Todl 5 X 5
kvadratas tampa bitynu" po 11 jim. Atuoniuk"
(b) periodikai atsistatanti konfigracija, kuri atrado
Nortonas. Ji ne tik panai atuoniuk, bet jos ir periodas
lygus atuoniems. Konfigracija, vaizduojama 235 paveiksle, c, vadinama pulsaru SR 48-56-72". Ji taip pat
periodikai atsistato kas trys jimai. Pulsaro bkl, vaizduojama paveiksle, sudaryta i 48 kauliuk; antrame etape kauliuk skaiius iauga iki 56, treiame iki 72,
paskui pulsaras vl grta pradin bkl, o kauliuk skai-

p
1

*t

I
t

t
f

*
i

14i

** t

i
*4 (

4 t

f
f

*

4

* *
* *

*
*

f
235 pav. T r y s nuostabios konfigracijos stabili (a) ir periodikai
pulsuojanios (6 ir c)

7
f

ius sumaja iki 48. Pulsaras susidaro po 32 jim i

heptamino elemento, turinio itst raids pavidal:
horizontalios penki kauliuk eils, kur po pirmuoju ir
po paskutiniuoju kauliuku pakita dar po vien kauliuk,
Konuejus ityr vis horizontali eili i n kauliuk
evoliucij iki = 20 imtinai. Jau inome, kas atsitinka,,
kai n ^ 4 . Penki kauliuk eil pereina j navigacines ugnis", ei kauliuk inyksta, septyni kauliuk eil sudaro bityn", atuoni keturis avilius" ir keturis
blokus", devyni kauliuk eil virsta dviem navigacini
ugni" komplektais, o eil, sudaryta i deimties kauliuk, pereina pentadekatlon" periodikai atsistatani konfigracij su penkiolikos jim periodu. Vienuolikos kauliuk eil evoliucionuoja, pavirsdama dviem mirksiniaisiais"; dvylikos langeli eil pereina du avilius",
trylikos du mirksiniuosius". Jeigu eil sudaryta i
14 arba 15 kauliuk, ji visikai inyksta, o jei i 16 kauliuk, ieina didelis navigacini ugni" rinkinys, sudarytas i 8 mirksinij". Septyniolikos langeli eils evoliucija baigiasi keturiais blokais"; eils, sudarytos i 18
ir 19 kauliuk, visikai dingsta nuo lentos, o dvideimties
langeli eils evoliucija baigiasi dviem blokais".

Konuejus taip pat ityr eili, sudaryt i penki

langeli grupi, kurios vicrici nuo kitos atskirtos tuiu
langeliu, evoliucij. Eil 55* po dvideimt
pirmojo
jimo virsta pulsaru SR 485672". Eil 555 pereina j keturis blokus" ir keturis mirksiniuosius"; eils
5555 evoliucija baigiasi keturiais bitynais" ir keturiais mirksiniaisiai"; eil 55555 baigiasi
efektingai imtytais" lentoje atuoniais sklandytuvais"
ir atuoniais mirksiniaisiais". Po to sklandytuvai poromis susiduria ir suskil virsta atuoniais blokais". Eil,
sudaryta i ei grupi po penkis langelius, (55
555 5), virsta keturiais mirksiniaisiais", o sekanios eils 5555555 evoliucija, Konuejaus nuomone, sudaro puik regin, stebint j skaiiavimo mainos ekrane". Sios eils evoliucija nebuvo iki galo itirta.
Konuejaus aidimas* Gyvenimas" sukl milinik
mokslinink, nagrinjani E S M taikymo problemas, susidomjim. Autorius laiko, kad pravartu apsistoti ties
kai kuriais pagrindiniais automat i langeli teorijos"
vystymosi faktais. Si teorijamokslo, nagrinjanio aidimus, analogikus Konuejaus Gyvenimui", sritis.
Viskas prasidjo 1950 metais, kai Donas fon Neimanas nutar rodyti, jog gali egzistuoti save atkuriantys
automatai. Tokia maina, aprpinta reikalingomis instrukcijomis, sugebt pagaminti tiksli savo kopij. Savo
ruotu dvi mainos (mama" ir dukt") galt sudaryti
dar dvi; keturios mainos sukurt atuonias ir t. t. Fon
Neimanas pirmasis rod, kad tokios mainos gali egzistuoti. Jis rmsi mainos, sugebanios judti atsargini dali sandlyje, pasirenkanios reikalingas detales bei
surenkanios kaip du vandens laai save panai tnair
n, kinematiniais" modeliais. Vliau, remdamasis idja,
kuri suformulavo jo draugas Stanislovas Klamas, fon
Neimanas pateik dar puikesn ir abstraktesn rodym,
kad gali bti save atkuriani main.
Naujajame fon Neimano rodyme buvo i esms remiamasi homogenins langeli erdvs", ekvivalenios
begalinei achmat lentai, svoka. Kiekvienas tokios erdvs langelis gali bti bet kokiame, bet baigtiniame skaiiuje bvi", tarp j ir ramybs bvyje" (dar vadina* T. y. eil i d v i e j p e n k i a l a n g i
langeliu. Vertjo rus k. pastaba.

grupi, atskirt v i e n u

tuiu

mame tuiu, arba nuliniu, bviu). Bet kurio langelio bviui turi takos baigtinis skaiius kaimynini langeli. Erdvs bviai laike keiiasi diskretikai, pagal perjimo taisykles", kurios vienu metu turi bti taikomos visiems langeliams. Langeliai atitinka pagrindines automato su
baigtiniu bvi skaiiumi dalis, o konfigracija i g y v "
langeli idealizuot automato model. Tokioje langeli
erdvje ir vyksta Konuejaus sugalvoto aidimo Gyvenimas" veiksmas. Gyvenime" kiekvienam langeliui kaimyniniais laikomi atuoni j supantys langeliai. Langelis gali
bti dviejuose bviuose (arba ant jo padtas kauliukas, arba jis tuias). Perjimo taisykls nustatomos Konuejaus
genetikos dsniais (gimimas, tis ir ilikimas). Fon Nimanas, taikydamas perjimo prie erdvs, Kurios kiekvienas langelis (arba lstel) gali bti 29 bviuose ir turti
keturis kaimyninius langelius (gretimi vertikals ir horizontals). taisykles rod, jog galima pati save atkurianti konfigracija, sudaryta m a d a u g i 200 000 langeli.
Toki pasibaistin matmen konfigracij fon Neimanas pasirinko dl to, kad jis ketino pritaikyti savo rodym realiems automatams ir specialiai pasirinko langeli erdv, galini imituoti Tjuringo main ideal automat (pavadint iradjo, angl matematiko A. M. Tjuringo vardu), sugebant atlikti bet kokius skaiiavimus.
Panardins" universali Tjuringo main jo paties sudaryt konfigracij, fon Neimanas galjo sukurti universal konstruktori", sugebant sudaryti bet koki konfigracij tuiuose erdvs langeliuose, tarp j ir tiksli
savo paties kopij. Per laik, prajus po fon Neimano
mirties (jis mir 1957 metais), jo pasilyt save atkuriani sistem (kalbama apie var" egzistencijos rodym, o ne apie konfigracijos, kuri naudojama fon Neimano rodyme, sudarym) egzistencijos rodym pasisek
gerokai suprastinti. Paprasiausi rodym rado Masauseto technologinio instituto ininerinio fakulteto absolventas Edvinas R. Benksas. rodymui naudojami lizdeliai, kurie gali buti tik 4 bviuose.
Sugebjim atkurti paiam save trivialia prasme
nesinaudojant
konfigracijomis,
pagrstomis Tjuringo
maina, sukonstruoti lengva. Stebinaniai paprast trivialios" pai save atkurianios sistemos pavyzd prie 10
met pasil Edvardas Fredkinas. Toje sistemoje lizdeliai

gali bti tik dviejuose bviuose; kiekvienas bvis, kaip

ir fon Neimano pavyzdyje, turi keturis kaimynus, o perjimo taisykls tokios. Kiekvienas langelis laiko momentu
t turintis lygin skaii (0, 2, 4,...) gyv kaimyn, laiko
momentu t + 1 lieka tuias (t. y. pereina nulin bv,
arba, jeigu jis buvo nuliniame bvyje, jame ir lieka).
Kiekvienas langelis, laiko momentu t turintis nelygin
skaii (1, 3, 5,...) kaimyn, laiko momentu t+1 atgyja
(t. y. pereina nenulin bv arba, jeigu jame buvo, jame
ir isilaiko). Nesunku parodyti, kad kas 2 jim (n priklauso nuo konfigracijos pasirinkimo) bet kokia gyv
langeli konfigracija pati save atkuria keturis kartus:
viena kopija isidstys deinje, kita kairje, treia
viruje, ketvirta apaioje tos (jau treios) vietos, kurioje buvo pradin konfigracija. Keturiose konfigracijose lieka 2" inykusio organizmo langeli. Naujoji konfigracija po 2" ingsni vl dauginsis (su atsikrimo
koeficientu 4) ir t. t. Kopij skaiius auga geometrine
progresija 1, 4, 16, 64... . 236 paveiksle pavaizduoti du
stataus kampo formos trimir.o dauginimosi ciklai. Teris
Vinogradas 1967 metais apibendrino Fredkino taisykl
bet kuriam kaimyn skaiiui, bet kokiai langeli ribojimosi schemai ir bet kokiems matmenims (Vinogrado rezultatai taikomi langeliams, kuri bvi skaiius pirminis).
Daugyb tokios ries automat, kurie vienas nuo kito skiriasi gretim langeli
ribojimosi schema, bvi
skaiiumi ir perjimo taisyklmis, ityr S. Ulamas. 1967
metais jo (drauge su Robertu G. rantu) paskelbtame
straipsnyje Apie rekursyviai apibrtus
geometrinius
objektus ir augimo schemas" Ulamas apra kelet aidim. 237 paveiksle parodyta 45-toji organizmo, kuris gim i vieno vienintelio kauliuko, stovjusio eentriniame
langelyje, karta. Kaip ir Konuejaus aidime,
langeliai
Ulamo aidime gali bti dviej bvi, bet gretimais langeliais laikomi tik tie, kurie ribojasi vertikaliai ir horizontaliai (kaimynai" fon Neimano prasme). Kauliukas
gimsta langelyje, turiniame vien ir tik vien kaimyn,
o visi rc-tosios kartos langeliai sta, gimus n + 2 kartai.
Kitaip sakant, bet kuriame evoliucijos etape ilieka gyvos
tik dvi paskutins kartos. 237 paveiksle naujai gim langeliai juodi (jie 444) (prie tai buvusios kartos balti
langeliai jie 404 inyks sekaniu jimu). Atkreipkite

4
4

! 4i
4

<
i

1
11

i
I

*t
-J

<

t <
4%

1
1
i

4r

tk
1
>

*
t

it
i

49

r1

t * t

*
t

k1

11
t t
f*

236 pav. T r i m i n o dauginimasis

2$. M i t e m a t i k i

laisvalaikiu

433

.A
. w .

237 pav. S. U l a m o pasilyto l a n g e l i aidimo konfigracija,
susidaro 45 k a r t o j e

kuri

dmes charaktering detal, kuri Ulamas pavadino

apgrautu kaulu". Ulamas eksperimentavo ir su tokiais
aidimais, kuriuose dvi konfigracijos gali augti tol, kol
susiduria. Po susidrimo prasidjusiame myje" vienai
pusei kai kada pavykdavo veikti kit, kai kada abi armijos inykdavo. Ulamas taip pat inagrinjo
aidimus
trimatse lentose kubiniuose parketuose, upildaniuose vis erdv. Pagrindiniai Ulamo rezultatai surinkti j o
straipsniuose, atspausdintuose rinkinyje I langeli sudaryt automat teorijos apvalga'S *
* Essays on C e l l u l a r Automata. U n i v e r s i t y of I l l i n o i s Press, 1970,
ed. by A r t h u r W . Burks.
434
,

Analogikus aidimus galima sukurti ir kitokiose begalinse lentose, kuri langeliai yra lygiakrai trikampi ir taisykling eiakampi formos. Nors ir iorinis
skirtumas rykus, i esms tie aidimai niekuo nauju nepasiymi ir, remiantis atitinkamu kaimynini" langeli
apibrimu, juos galima laikyti ekvivaleniais aidimais
prastoje lentoje su kvadrat formos langeliais. Gretimais
gali bti laikomi ne tik tie langeliai, kurie turi bendras
sienas arba virnes. Pavyzdiui, achmatuose langeliui,
kuriame stovi irgas, gretimais (t. y. turiniais takos jo
bviui) laikomi visi langeliai, kuriuos galima pereiti
irgu arba kuriuose stovi jam grasinanios figros. Kaip
pastebjo Berksas, tokius aidimus, kaip achmatai, aks ir go, galima laikyti i langeli sudarytais automatais su sudtingomis kiekvieno langelio aplinkomis (aplinka vadinsime kaimyn visum) ir perjimo taisyklmis.
Varovai, darydami eilin jim, i daugybs galim bvi pasirenka t, kuris turi atvesti juos prie tam tikro
galutinio bvio iloimo.
Vienas ymesni indli automat teorij yra Edvardo F. Muro pasilytas bdas konfigracij, kurias
Donas V. Tjukis pavadino Edemo sodais", egzistencijai
~ rodyti. ios konfigracijos negali susidaryti aidimo
procese, nes nra jokios kitokio tipo konfigracijos, kuri
jas pagimdyt. Edemo sodai" turi bti duoti i pat pradi nulinje kartoje. Kadangi tokio tipo konfigracijos neturi pirmtak", jos negali bti paios save atkurianios. Smulkiai Muro metodas idstytas populiariame jo straipsnyje Matematika biologijos moksluose". *
Tikslesnis
idstymas pateiktas jau mintame . Berkso
redaguotame rinkinyje.
Alvis R. Smitas aptiko paprast bd Muro metodui
Konuejaus aidime pritaikyti. I Muro teoremos matyti,
.
kad Edemo sod" tipo konfigracija turi susidaryti Konuejaus aidime. Gaila, bet teoremos rodymas nepasako,
kaip rasti Edemo sodus", ir jie iki iol neatrasti. Edemo sod" tipo konfigracija gali pasirodyti esanti ir gana
paprasta, ir itin sudtinga. Remdamasis viena Muro ivest formuli, Smitas sugebjo rodyti, kad toki konfigracij visada galima sutalpinti kvadrate su 10 milijard
iangeli kratine, taiau ir is rezultatas nedaug tepalengvina konfigracijos paiekas.
*Scientific

American,

September 1964.

Pats Smitas dirba, kurdamas i langeli sudarytus

automatus, imituojanius vaizdus atpastanias mainas.
Nors iandien tokia problema gali atrodyti tik teorin,
visikai galimas dalykas, jog kada nors skaiiavimo mainoms ir automatams prireiks languoto apvalkalo" vaizdams atpainti.
Sklandytuvinio autuvo" sukrimas jaudinaniai rodo, kaip Konuejaus aidime galima imituoti Tjuringo main, sugebani (i principo) atlikti visus veiksmus, kurie prieinami tik tobuliausioms iuolaikinms
ESM.
Sklandytuvus"
bt galima naudoti kaip vienetinius
impulsus" informacijai isaugoti ir perduoti, taip pat visoms operacijoms, kurias galima atlikti pagal realios skaiiavimo mainos schem. Jeigu Konuejaus aidimu tikrai
galima sukurti Tjuringo main, tai kitas klausimas bt
sukurti universal konstruktori, kuris padt konfigracijoms netrivialiai save atkurti. Iki iol niekam nepavyko
sukurti" Tjuringo mainos tokioje erdvje, kurios visi
langeliai galt bti tik dviejuose bviuose, o kaimyniniai" langeliai bt suprantami Konuejaus prasme (t. y.
turt arba bendr kratin, arba bendr virn). rodyta, kad erdvje, kurios visi langeliai gali bti dviejuose
bviuose, o kaimynyst" suprantama fon Neimano
prasme, Tjuringo mainos sudaryti negalima.

ATSAKYMAI
Lotynikas kryius" va penktu jimu, raid H
etu.
Kitos trys konfigracijos
periodikai atkuria paios
save (period sudaro 2 jimai; anksiau tokias konfigracijas vadinome flip-flopis). Paties Konuejaus odiais,
rup" kvpuoja, laikrodis" tiksi, bakenas" usidega",
ir kiekvienu atveju periodas lygus dviem. Suktuko" vidin dalis kiekvienu kitu jimu pasisuka 90 kampu, o visi
ioriniai kauliukai lieka savo vietose. Panaias periodines
konfigracijas Konuejus vadina biliardo stalais", kad
galima bt jas atskirti nuo tikrai periodini konfigracij, toki, kaip rup", laikrodis" ir bakenas".

-i

S o
ra _c
-O
>'3
O..CJ
Cl
K

-tu

m 'K
i3 m
aj "
"> 3
es
C
S
2
ra
bfi

m
>
3

C
CT5

t/) -J5
- _ c
ra
>< g
y N
03

E
3D JJ
CO T;
rvi

i i m
u urmu
-1
m
J m
U
m

rjr

ft

t M

11

ft

' C
L l l l l l
I I

239 pav. L e n g v o (kairje), v i d u t i n i o (centre) ir sunkaus

tipo kosminiai l a i v a i "

(deinje)

I vis figr, pavaizduot 233 paveiksle, sudtingiausia reikia laikyti raids r formos pentamino. Ji virsta
stabilia konfigracija tik po tkstanio imto treiojo jimo. ei lentoje atsirad sklandytuvai" tolsta nuo centro vis didesniu ir didesniu atstumu, ir gal gale apie buvus pentamino lieka (238 pav.)
keturi , mirksintys",
vienas laivas", vienas laivelis", vienas pyragas", keturi aviliai" ir atuoni blokai". io udavinio sprendinys
buvo gautas, pasitelkus ESM.
239 paveiksle parodyti trys kosminiai laivai" (be jau
inomo lengviausio svorio kosminio laivo" sklandytuvo"). Visi jie slenka horizontaliai i kairs dein
greiiu, lygiu pusei viesos greiio. Skrendant i j ilekia kibirktys", kurios tuoj pat gsta, laivams" skriejant toliau. Pavieniai kosminiai laivai" be eskorto ilgiu
negali uimti daugiau kaip eis langelius, nes prieingu atveju lentoje atsiranda vairi smulki figr,
trukdani laivui judti. Konuejus aptiko, kad ilgesniems
laivams" (kuriuos jis pavadino supersunkiais") btinas dviej ar daugiau maesni laiv" eskortas. Eskorto
laivai neleidia atsirasti klitims supersunki laiv kelyje. 240 paveiksle pavaizduotas didiausias kosminis laivas", kuriam pakanka dviej eskortuojani
maesnio
dydio laiv". Dar ilgesniems laivams" reikalinga itisa eskortuojani laiv" flotilija. Konuejus apskaiiavo, jog imto langeli ilgio laivui" reikia trisdeimt
trij laiv" eskorto.
Eils 5555555 (septynios grups po 5 kauliukus, kurios viena nuo kitos atskirtos vienu langeliu)
evoliucija po trij imt dvideimt trij jim stabilizuojasi, virtusi keturiomis navigacinmis ugnimis", a-

tuoniais mirksiniais", atuo

niais
pyragais",
atuoniais

aviliais" ir keturiais blokais",

f
t. y. 192 kauliuk konfigracija.
Si efektinga pabaiga ufiksuota 241 paveiksle; jame vaizduot
*
o
j a m a vieno skaitytoj atsista

elektronins skaiiavimo mainos juosta. Kadangi

pradins

*
konfigracijos simetrija ilieka,

jai evoliucionuojant,
kauliuk
isidstymas 241 paveiksle ilaiko vertikalios ir horizontalios simetrijos ais, kurias tu240 pav. Supersunkurjo
pradin
konfigracija.
sis kosminis laivas", esKauliuk
skaiius
pasiekia
kortuojamas dviej sunk i j kosmini l a i v "
maksimum (492 kauliukai) du
imtai atuoniasdeimt treioje
kartoje.
Verta paymti, kad tipo nnn-... eils domios tik
tada, kai n lygus bent 5, nes su maesnmis n reikmmis
tarp grupi i n kauliuk nra tarpusavio sveikos. Eils
11 1... ir 222... i karto inyksta. Eil 333...
sudaryta i vien tik mirksinij", o eil 444...
antru jimu pereina stabili avili" eil.
1970 met lapkrit Konuejus turjo imokti paadt
premij. Grup matematik i Masauseto technologijos
instituto sugebjo sukurti autuv", audant sklandytuvais"! 242 paveiksle vaizduojama konfigracija, kuri
virsta tokiu autuvu". Keturiasdeimtuoju jimu i autuvo ilekia pirmasis sklandytuvas", ir taip iki begalybs kas 30 jim ilekia po sklandytuv". Pasirodius
vis n a u j a m sklandytuvui" lentoje penkiais
kauliukais
padaugja, taigi populiacija neribotai auga.
Sklandytuv autuvas" jo krjams padjo padaryti
ir daug kit ymi atradim. 243 paveiksle vaizduojamas
13 sklandytuv" susidrimas. Subyrj dalis, jie virsta... sklandytuv
autuvu"!
Paskutiniame
paveiksle
sklandytuv autuvas" veikia, iaudamas vien sklandytuv" po kito. Ta pati tyrintoj grup aptiko pentadekatlon (244 pav.) konfigracij, sugebani sugerti" bet kur su ja susidrus sklandytuv". Pentadekatlonas gali taip pat atmuti sklandytuv", pakeisda-

o
O

3 C
8 V
06

O
O
O

o?r

o
SS
o

o
SS
6

QQO QQQ
o o o o

Is8

O
O

so

O
O
O

o o
Q

*o

o
o
.o
o
COO OOP g OOP OOP

o
o

:o
o

;o
o
r r

o
o

o
'.o
o

-figa

sse_

'.o

o
"o

o.
;o

o
oo
-8^-

o
3 H

lSi

241 pav. P r a d i n i s (juodiau ispausdinti n u l i u k a i ) ir g a l u t i n i s

ss) eils 5 5 5 5 5 5 5 bvis

(vie-

242 pav. Konfigracija, k u r i virsta s k l a n d y t u v

autuvu"

88
88

&

J'

T * T

SSL

J F "

Xo

. a JB

88

C
v

-3r
243 pav. Susidrus
13 s k l a n d y t u v "
(juodiau
ispausdinti
nuliukai),
atsiranda
s k l a n d y t u v autuvas"
(75-toji k a r t a ) .
Periodikai atkurdamas save (per period, l y g 30 jim) jis, baigiantis
k i e k v i e n a m periodui, iauna" vien s k l a n d y t u v "

j "
S
co z
.
CO >cn :
S "1
3

.2,3

te <
S
>
. "en
^ 3
CO 35

s
>>
3
S C
CO eg

fll .-
S
CO

C
"
,

mas jo kurs 180. Idsius vien prieais kit du

pentadekatlonus, galima tarp j organizuoti teniso ma": sklandytuv" jie mtys kaip kamuoliuk. Visikai
nelaukti rezultatai gaunami, nagrinjant susikertanius
sklandytuv" srautus": gaunamos konfigracijos gali
bti paios keisiausios ir imetanios sklandytuvus".
Kartais konfigracija, susidaranti susikertant sklandytuv" srautams, pradeda augti ir pltodamasi sugeria" visus autuvus". Kitais atvejais skeveldros, ilekianios i
srities, kurioje susikerta srautai, gali ivesti i- rikiuots
vien ar kelis autuvus". Paskutinis matematik grups
i Masauseto technologijos instituto atradimas, tikinaniai liudijantis apie j virtuozikum, gudri keli autuv"
kombinacija.
Sios
kombinacijos
generuojam
sklandytuv" sraut sankirtoje
atsiranda itisa lengviausio tipo kosmini laiv" gamykla", o kas 300 jim vienas laivas" net paleidiamas!
Buvo atrasta daug kit periodikai save atkuriani
konstrukcij (245 pav ). Viena i j, lazda", turi period 2 (anksiau tokio tipo klverstines" konfigracijas
vadinome flip-flopais). J galima kiek norint itempti.
Abu jos bviai, pereina kit bv atspindiu. Antrj
konfigracij vadinam
Herco
osciliatori" dar
anksiau atskleid Konuejus. Po kiekvien keturi jim
viesus takas persikelia prie vidinio rmelio prieingos
kratins, dl to visa figra osciliuojasi" su periodu S.
Treioji konfigracija vadinama tumbleriu", nes kas 7
jimai jos virus ir apaia pasikeiia vietomis (ji persijungia").
Ceyro katin" (246 pav., a) atrado K. R. Topkinsas
i Kalifornijos. Po b, c, d, e jim i katino lieka tik ypsena" (f), o snukis" visikai inyksta. Sekaniu jimu
ypsena" taip pat inyksta, ir tik nesikeiiantis blokas
katino letenos atspaudas (g) primena, kad kakada toje vietoje buvo katinas.
Kertamoji" 247 paveiksle slenka i apaios vir
iilgai begalins striains viesos greiiu, osdluodarna
su periodu, lygiu 4, ir iilgai viso kelio palieka stabilias
figras, simbolizuojanias pdas. Gaila, rao kertamosios" iradjas, kad man nepavyko sugalvoti sjjo judanios figros, kuri galt apsti lauk tokiu pat
greiiu, kokiu kertamoji j nupjauna".

245 pav. L a z d a " (kairje), H e r c o osciliatorius" (centre) ir tumbl e r i s " (deinje)

246 pav. Ceyro k a t i n o " inykimas (a); lieka t i k j o ypsena

k u r i taip >* inyksta, virsdama katino letena (g)

(/)',

247 pav.

Kertamosios" n u l i n

(kairje)
karta

ir

deimtoji

(deinje)

248 pav. K i e k v i e n a
k o n f i g r a c i j a (a ir b)
v i r s t a sklandytuvu"..
Deinje (c ir d) pavaizduoti du s k l a n d y t u v a i " prie susidrim

2 4 9 p a v . K o n f i g r a c i j a , u s i k r t u s i v i r u s u " (viesus takas centre)

Veinraitas, sklandytuv autuvo" iradjas, yra daugelio domi tyrinjim autorius. Atsitiktinai idliojs
4 800 kauliuk 120X120 matmen kvadrato langeliuose
(kauliuk tankis l y g u s y ) , jis stebjo j evoliucij per
450 kart. Tos pirmykts altienos", kaip j pavadino
Veinraitas. tankis iabai sumajo ir tapo lygus tik-^-. Ar
gal gale visi kauliukai inyks ar, kaip tvirtina Veinraitas, smelksis i kartos i kart su kakokiu minimaliu pastoviu tankiu atsakymas klausim dar neinomas.
Per 450 kart pasisek pastebti 42 trumpaamius sklandytuvus". Veinraitui pasisek aptikti 14 konfigracij, kurios po pirmo jimo virsta vienu ar keliais sklandytuvais". Daugiausia sklandytuv" (14) susidaro i figros, pavaizduotos 248 paveiksle, a. Raid Z (248 pav., b)
po 12 jim virsta 2 sklandytuvais", judaniais prieingomis kryptimis. Jeigu du sklandytuvai" slenka, prasilenkdami su kitu taip, kaip vaizduojama 248 paveiksle, c,
po ketvirto jimo visi kauliukai nuo lentos dingsta. Jeigu
du lengvi kosminiai laivai" skrieja pavojingu kursu, kuris baigiasi susidrimu, po septinto jimo lenta lieka absoliuiai tuia, kaip ir dviej sklandytuv" susidrimo
atveju.
Be to, Veinraitas eksperimentavo su vairiais begaliniais laukais, upildydamas juos taisyklingomis stabiliomis figromis. Tokias ' konfigracijas jis pavadino agarais.* Pavyzdiui, agar, kuris pavaizduotas 249 paveiksle, djus vien virus" (t. y. vien kauliuk) taip,
kad jis liest keturis blokus, agaras sunaikins virus, ir
dviem jimais gis buvusi form. djus virus langel taip, kaip vaizduojama paveiksle (arba bet kur i
septyni ekvivaleni langeli, simetrikai isidsiusi
apie blokus), agaras neivengiamai prads irti. Virusas
laipsnikai agaro viduje susiurbs visus aktyvius ruous,
palikdamas lauke tui dvipus simetrik srit (apytiksliai ovalo formos). Jos ribos tolydiai pleiasi visas
puses, ir ne iimtis, kad jos plsis be galo ilgai.

* Agaras produktas, gaunamas i kai k u r i j r o s augal. Gerai

-tirpsta kartame vandenyje, o atals virsta tirtais drebuiais. Tin,ka
kaip standi terp m i k r o o r g a n i z m a m s auginti. Vert. rus k. past.

LITERATRA
I

S K Y R I U S

P a i i 3 e p . . KoMSHHa-ropHaa MaTeMaTHKa. ( C6. Ma633>>.) ., 3- , 1966. .. 7. OpTorona:ibHbie jiaTHHcitne KBaiftpaTbi.

C h s JI. . npoeKTHBHbie njiocKocTH. ycnexu
MareMTu'teCKUX nayK, 6, NI 6, 1 1 2 1 5 4 ( 1 9 5 1 ) .
C e p y . y . npejiioAH n M a Te M a TH KG. M., 3- ripocecmeiiHc,
1965. .. 13. KoHeiHbie H KOHeHHbie .
B o s e R. C., S h r i k h a n d e S. S. O n the F a l s i t y of E u l e r ' s Conject u r e about the Non-Existence of T w o O r t h o g o n a l L a t i n Squares
of O r d e r 4 t + 2 , Proceedings
of the National Academy of Sciences,.
45, . 5, 734737 ( M a y 1959) .
B o s e R. C., S h r i k h a n d e S. S. O n the C o n s t r u c t i o n of Sets of
M u t u a l l y O r t h o g o n a l L a t i n Squares, Transactions
of the
American
Matematical
Society, 95, 191209 (1960).
B o s e R. C., S h r i k h a n d e S. S., P a r k e r E. T . F u r t h e r Results
on the C o n s t r u c t i o n of M u t u a l l y O r t h o g o n a l L a t i n Squares and
the F a l s i t y of E u l e r ' s Cpnjecture. Canadian
Journal
of Mathematics, 12, 189203 (1960).
P a r k e r E. T. O r t h o g o n a l L a t i n Squares. Proceedings
of the
National.
Academy of Sciences, 45, Ns 6, 859862 (June 1959).
P a r k e r E. T. Computer S t u d y of O r t h o g o n a l L a t i n Squares of Order Ten. Computers and Automation,
August
1962, p. 13.
T a r r y G. L e problme de 36 offioiers. Compter, Rendu de I'Association Francaise pour I'Avancement
de Science Naturel, 1, 122123
(1907); 2, 170203 (1901).
II

S K Y R I U S

B p o H i u T e H H H . M. Sjuranc. , JsTa 9, N? 2636 (1970).

JX., K o h - o c c e H C. HarjiHflHafl reoMeTpnfl. M.JI..
ocTeXTeopeTH3aT, 1951. . I. KpiiBbie n o B e p x H o c m
CwopoAHHCKHH
. A. XlBHJKeHHe njiaHeT. , Ns 1, 2027
(1970).
J o h n s o n D. A . P a p e r F o l d i n g for M a t h e m a t i c a l Class N a t i o n a l
C o u n c i l of Teachers of Mathematics, 1957.

n .m' e

III

S K Y R I U S

E h r e f i f e u c h t A. C i e k a w y czworoscian. W a r s z a w a , P a n s t w o w e W y d a w n i c t w o N a u k o w e , 1966.
J o h n s o n P . B. S t a c k i n g Colored Cubes. American
Mathematical
Monthly,
63, JVs 6, 392395 ( J u n e J u l y 1956).

:. r a i t c h i k M . M a t h e m a t i c a l Recreations. N e w Y o r k , D o v e r Publications. 1953, p. 312313.

M a c M a c h o n P. A . N e w M a t h e m a t i c a l Pastimes. C a m b r i d g e , Camb r i d g e U n i v e r s i t y Press, 1921.
R o u s e B a 11 W . W . M a t h e m a t i c a l Recreations and Essays. R e v i s e d
E d i t i o n . L o n d o n , M a c m i l l a n , 1960, p. 112114.
W i n t e r F. Das S p i e l rler 30 B u n t e n W i i r f e l . L e i p z i g , 1934.

IV
KoKccTep

S K Y R I U S

. C. M . .UeiicTBHTejibHaH

npoeKTHBHaa

njiocKocri.

M.,

333. 1959.
C c e . C. . BaeaewHe reoMerpHio. ., 3- H a v K a ,
1966. T h e G r a p h i c W o r k o i M . C. Escher. L o n d o n , 1961.
M a c g i 11 a v r y C. H. S y m m e t r y Aspects of C. Esclier's P e r i o d i c
D r a w i n g s . P u b l i c a t i o n of the I n t e r n a t i o n a l U n i o n of C r y s t a l l o g r a p h y , U t r e c h t , 1965.

S K Y R I U S

a P A N C P M . MaTe.MATHECKIIE H pa3Bjie'ieHim. M.,

3-0 M n p , 1971.
L e h in a n A. A S o l u t i o n of the S h a n n o n S w i t c h i n g Game. Journ&l
of the Society
oj Industrial
Applied
Mathematics,
12, N 4, 687
725 (December 1961).
M u r r a y H . J. R., A . H i s t o r y of B o a r d Games. O x f o r d , O x f o r d Univ e r s i t y Press, 1952.
""Professor
Hoffmann"
(Angelo
Lewis).
T h e B o o k of
T a b l e Games. L o n d o n , G e o r g e R o u t l e d g e and Sons, 1894.

VII

S K Y R I U S

e JI B O H A. O . HC'iHoneHiie KOHeqHwx pa3H0CTeft,

H3S. 3-e, M.,
3- H a y K a , 1967.
o i l a J\. MaTeMaTHKa npa,Baonoflo6Hbie paccyjKfleHiifl. M., H J I , 1957.
y i i T T e K e p 3 . , P O 6 H H C O H . MaTeiwaTHuecKaH o6pa6oTKa pe3yjn>TaroB . JI.-M., O HTM, 1935.

IX

S K Y R I U S

K p o y s P. ., o c P. X . BseaeHne b Teoprno y3jioB. ., 3BO , 1967.

" a i t P. G. S c i e n t i f i c PaDers, v o l . I. C a m b r i d g e , C a m b r i d g e U n i v e r s i t y Press, 1898, p. 273347. O n K n o t s .

S K Y R I U S

J I e JI b . H . TpaHcueHfleHTHocTb ince.n n h e. 3- XaphKoccKoro y n n B e p c m e t a , 1952.

K JI e ft I' . 3-ieMeHTapHan MaTeMaTHKa c TO^KH spemi Bbicuieii. T. f.

M . J I . , rocTexTeopeTH3aar, 1933, p. 352373. TpaHCuenAeHTiiocTb
nceji e n .
XI

S K Y R I U S

h h CK h ii B. . PaBHoeejiiiKue n paBHOcocTaB^CHHbie .
( JI6KUHH MaTCM3THKC, ,. 22). M., F0CTeXH3J,aT,
1956.
a H CK H FT B. ., T o x 6 e p r H . U,. Pa36ueiiHe na MeHbume wacrn. M., M3A-BO H a y K a , 1971. ( n o n y j i a p n u e .leKiinn no MaTeMaTHKe, Bbin. 50).
D u d e n e y H . E. T h e C a n t e r b u r y P u z z l e s . N e w Y o r k , D o v e r Publication, 1958.
Dudeney
H . E. A m u s e m e n t s i n M a t h e m a t i c s . N e w Y o r k , D o v e r
P u b l i c a t i o n , 1958.
D u d e n e y
H . E . 536 P u z z l e s and C u r i o u s P r o b l e m s . N e w Y o r k ,
S c r i b n e r , 1967.
L o y d S. M a t h e m a t i c a l P u z z l e s of S a m L o y d , 2 v o l u m e s . N e w York,.
D o v e r P u b l i c a t i o n s , 19591960.
L i n d g r e n H , G e o m e t r i c Dissections. P r i n c e t o n , V a n N o s t r a n d , 1964.
L i n d g r e n H . Some A p p r o x i m a t e Dissections Journal
of Recreational Mathematics,
1, JV 2, 7992 ( A p r i l 1968).
XII

S K Y R I U S

T a p f l H e p M . 3 npaiBbifi, MHp. ., - M a p , 1967.

e c n . 3., J I e 6 a . C. BBe/remie
MHoroMepHyio reoMeTpnto. X a p t K o s , 3- XapbKoecKoro yHHBepCHTeTa, 1964.
b m a 3 . MeTBepToe n3Mepenne. ., 3A-bo H a y K a , 1979.
M o c T e n a n e i i K o A . M . , M o c T e n a H C H K O . ., MeTbipexMepHocTb npocTpaHc-raa epeMemi. .JI., 3- H a y x a , 1966.
3 . . ., ui e . . Oiviap X a i i n M . ., 3 H a y K a , 1965.
XIV

S K Y R I U S

N N . . nrpbi inaxMaTbi. ., 3- HayKa, 1968.

A s e b c - e b c . .,
a 3 a . J L ,
n M a n . P., ^K c . ., y c . . nporpaMMnpoeaHHiH nrpbi uiaxMaTbi. ycnexu MareMaTunecKux MUK, 25,
Bbin. 2, 221260 (1970).
U I e H H o B K
Pa6oTbi no TeopHn N 6. M.,
H JI, 1963, p. 181191. M a u i H H a Hrpbi B uiaxMaTbi; p. 192222.
. CocTaB.neHHe nporpaMM Hrpw B uiaxMaTbi Ha ManiHHe.
XV

S K Y R I U S

B e b . CuMMeTpHH. M., H3A-BO H a y K a , 1968.

B e c e o B c H ft H . H . ApxnMeA.
(CepHH KflaccHKH HayKH) M.,
y q n e A r n 3 , 1957.
T a p A H e p M . 3 npaBbift, .leiibiii m up. M . , h3A-bo , 1967.

XVI

S K Y R I U S

CojiHTep. HayKa u xu3Hb, Ns 7, 1966, p. 135.

'ApeHc B.

MaTeMaTHiecKue H r p u

FleTporpafl, 1924.

XIX

H paiBJiCTeHHii.

JI.M.,

H3A-BO

S K Y R I U S

BopoSbee
H . H . n p H 3 H a i i .
( JIGKUHH no
MaTeMaTHKe, Bbin. 39). M., 383, 1963.
O .1 H K O B H . E. 33 fleJIMMOCTH HaTypa^bHblX UHCejl Ha 6oe npocToe unc.no. ., , 1954.

XXII
Bepeeomibie yaopbi, Haynau

S K Y R I U S

0KU3kb, Ns 7, 1966, p. 124125.

XXIII

S K Y R I U S

B JI H e. K p y r N map. M.,.;H3A-O H a y n a , 1967.

Paaeiviaxep
., e u . Uncjia .

3- HayKa, 1966.

3. 4-e. . ,

r . ., B O J I T H I H C K H ii . . BwnyKjibie . (6 MareMaTimecKoro KpyjKKa, Bbin. 4 ) .

. J I . , H3aT,_1951.
XXVII

S K Y R I U S

A , n e K a H A p o B . C., - . A, O npocTeftuiHX noHHTH5IX coBpeMeHHOft . (IlonyjisipHafl 663 no MaTeMaTHKe). M . J I . , rocreXH3AaT, 1935.

AJIEKCAHAPOB
. C.,

B. .
OCHOBHHX
05 . . J I . , FoCTeXH3AaT, 1936.
B O J I T H H C K H H B . . , . . OiepK OCHOBHMX HAeS
. MaTeMaTimeciKoe npocBemeHiie, Bbin. 2, 3, 4, 6 (HOBaJi
cepHH).
3 . ., T P E J I B A J I B . . . J I . , TeopeTH3AaT, 1938.
C Hp , y. riepBble 05 . (COBpeMeHHAH MATEMATHKA. NONYJIAPHAH cepna). M., H3A-BO M n p , 1967.
B a r r S. E x p e r i m e n t s i n T o p o l g y . N e w Y o r k , C r o w e l l , 1964.

XXXIV
H e . .
C C C P , 1947.
e m a . .
JX

eo

S K Y R I U S

FleTepOyprcKaa

TeopHH 'inceji.

-3-

AH

CoBepiueHHbieTOMa.,, Ns 8, 16 (1971).
CepnHHCKHft . 4 3HaeM qero He 3HaeM npocTbix HHC. ., 333, 1963.
3 . ripocTbie Hia. ., 3'83, 1959.

TpocT

XXXV

S K Y R I U S

B e p j K K. Teopnfl rpaifioB n ee . M., HJI, 1962.

B h 3 h h r B. . HeKOTopbie napeiiieMHbie 3 b
tiexu MareMaTtmecKux
E a p a h e

. Vc-

nayn, 23, . 6, 117 (1968).

.

MaTeMaTH'iecKHe

3- , 1971.

pa3BJieqei!HH.

.,

c c a I I , a r y c . Epymibi . (CoBpeMeHiian
MaTeMaTHKa. i l o n y j i a p n a a cepiia). ., - ', 1971.
3 . . TeopHH KOHCHHMX 3. HoBOCn6npcK, 3- Ha-

yKa, 1969.
O p e . n npiiMeHeHHH. ., 3- , 1965. Han K0M6siHaT0pHaH MaTeMaTHKa. ., 3- , 1968.
a a . 3aAam nepeHHCJieiiHJi . Vcnexu

HayK, 24, bin. 5, 179214 (1969).

XXXVI

S K Y R I U S

J I JI t p 3 . ,, CHCTeMbl K y . r i b T y p H U X
ApeBHOCTH n ' H 0 B 0 e BpeMH. O a e c c a , M a t h e s i s , 1913.

o m h h C. .

HapOAOB

CncreMbi cmic-ienHH. ( n o n y j i n p H b i e JieKmin no MaTevia-

THKe, B b i n . 4 0 ) . . , 3- H a y x a , 1964.
51 r JI o M H . M . C H C T e M b l C'iHCJieiiHH. ,
N 6, 2 1 0

XXXVII
S p r a-q u e R. U n t e r h a l t s a m e

LITERATRA

APIE

(1970).

S K Y R I U S
Mathematik.

DOMIJ

Braunschweig,

1964.

MATEMATIK

1. A i c e i i T b e e
B. B.
KorAa
>>. J I . , , , ,
1959.
2. A e H T b e B B . B . B e c e j i b i e T a i i H b i . J I . , X I e T r i i 3 1964.
3. A K e H T b e e
B . B . C o B T o p o r o B 3 r j i a A a . J I . , J T e n H 3 a a T , 1969.

4. A I I A P E E B
BO H K

A . (cocTaiBHTejib). , o T r a ^ a i i ! TauiKeHT, H3A-

J I K C M Y36eKHCTaHa E i n rBapAHH,

1962.

5 . A H o H o B ii m H . K .
100 MaTeMaTHMecKHx
5 8 KJIHCCOB. H 0 B 0 c i i 6 n p c K , 1 9 6 3 .

nrp

AJIH

yiauiHxca

6 . B a JI M . B . O p r a i i H 3 a u M s i H c o a e p x a H H e B i i e K J i a c c n b i x 3 8
n o M a T e M a T H K e . . , 3 , 1956.
7. B a JI M . B.,
B a JI . X L M a T e M a T H K a n o c j i e . M . , ii3ABO n p o c B e m e t i H e , 1971.
8 . B II p H O B 3 . M . ( c o c T a B i i T e J i b ) . H a A o c y r e . C T a j u i n r p a A ,

H3A-B0, 1956.
9. B.

3.

(cocTaBHTeJib).

Hauni

TOJIOBOJIOMKH.

(BH6jiHOTei<a

<Myp3u.i-

KU). M., 3- n p a B f l a , 1930.

10. FAAATEJIBHAA AJIH 3 a 6 a B b i n YAOBOJIBCTBHH. C n 6 . , 1 7 8 9 .
11. T a JI a H H H J T J T J l e o H T H f t M a r n i i u K H H H e r o M e T i i K a . M . , 1914.
12. T a p A H e p
M.
MaTeMaTimecKiie
. , - M n p , 1 9 7 1 .

TOJIOBOJIOMKH

pa3BjieHeHHa.

13. s e p C. . no3HaBaTejibtifeie Hrpw. Tpy*pe3epBH3AaT, 1951.

14. r o p 6 y H O B a - r i o c a x o B a
E. E., K o p o T K O B a E.
flyMafiT e He aeeaHTe! M., KOonepaTHBuoe H3AaTejibCKoe TOB-BO FIocpeAHHK, 1926.
15. 0 0

. H .

ROJIOBOJIOMKA . ., ROCH3AAT, 1930.

16. . . 3 3ABOFL. ., ROCN3AAT, 1930.

17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.

0 0 . . TojioBOjioMKa IlHAeeu.. ., 38, 1930.

. . TojioBOJioMKa Flap0B03. ., , 1930.
. . TOJIOBOJIOMKA . ., 3, 1930.
10 3aHHMaTejibHbix 3aa'i. ., 3- p a B ^ a , 1940.
3anHMaTejibHbie nyreuiecTBHii. ., - CoTpyAHi'K, 1939.
3 a e ii bi ii C. (cocTaBiiTejib). B cBo6oAHyio MHiiyTy. CBepAJioBCK.,
CBepAJIOBCKOe KHH>KHOe H3A-BO, 1954.
3 e e B H H . . C6opmiK B o n p o c o B H 3AAA AJIH MATEMATHMECKHX KpywKOB 5 KJiaccoB. B p a n c K , 1967.
3 . A . (cocTaHHTejib). CMemui-Ka. (BnCJinoTeKa wypHaJia
HpiOKHbte ).
M., 3- KpecTbHHCKaa ra3eTa, 1927.
H B a . . Becejifaiii MaTeMaraK. . , 3 MOJIOAA
rBapAHH, 1933.
a -JX a , b . I I . M r p w , 3a6aebi 3aAami - cMeKa.,i. Bbin. I, . J I . , rocii3AaT, 1927.
M r p a Hy-Ka CJIOJKH. M., 1938.
K H JI B M e B c H ii H . . JOiibiM . . I, Ka3aHb, 1911.
K o 3 H B H H A . (cocTaBHTejib). flHTb eeepoB nnoHepcKoii CMeKajiKH, OpeJi, 1929.
K O M a p o B a H . TOJIOBOJIOMKH. (Bn6jiHOTeKa pa6o'ie-KpecTbHHCKoft
!viojioe>KII). M., II3A-BO H o B a a M o c K B a , 1926.
K B A. H. Be'iepa .'laHiiMaTejibHoii . H3A. 2-e, M . ,
H3A-BO ripocBemeiiiie, 1967.
J I h 3 . HayHHbie pa3Bjie'ieHHa. Cep. 1, BjiaAHBOCTOK, 1927.
J l H H b K O B . H . BHeKJiaccHaH paGoTa no MaTeManiKe. M.,
3, 1954.
J I o n o B JI. M . (cocraBHTejib). MaTepnaJibi BHeKJiaccHOfi
pa6oTbi no MaTeMaTHKe B iHKOJiax. JlyraHCK, 1965.
M a r H H U K H H JI. . MarHHUKoro. M., 1914.

36. MaTeMaTHecKHH Kpocc. IlepMb, 3-, 1962.

37. M O c e JI JI e P . -BAECAT 3AHHMATEJIBHBIX 3aA a i c pemeHHHMH. M., H3A-BO H a y K a , 1971.
38. H e c T e p o B B. B. H a Aocyre. M., H3A-BO /LETCKHFL ,, 1962.
39. (rojiOBojioMKH). M., KoonepaTHBHoe TOB-BO CoTpyAHHK,
40. e p e JI b M a H H. H . 3aHHMaTejibHue 3 a A a m H onuTbi. (IUKOJU.Haa 6H6jiHOTeKa). M., fleirH3, 1959.
41.
. . MaTeMaTHHecKHe Beiepa.
H3A. 2-e. HJK8BCK,
3- YAMypTHfl, 1968.
42. o A a m . . Bonpocbi BHenjiaccHoii pafioTbi no MaTeMaTHKe
B uiKOJie (511 KJiaccbi). 3. 2-e. M . , ">3, 1962.
43. a a m . . MaTeMaTHiecKHe 3, napaAOKCbi JIORHMCCKHE 3aAaHH. yjiaH-YAs, BypsiTCKoe KHHXHOE H3A-BO, 1962.
44. y r a n e e A . C. 3aAaMiH-rojioBOJioMKH no epieHHio. H3A. 3-e. JI.,
H3A-BO CyAocTpoeHHe, 1971.
45. P e a 3 C. . AJIH , HJIH 400 3 5 (ieTwpee,Ta.

46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.

reoMeTpnqecKnx i e c r p o e u m i H3 IIHTII -yp).

T6HAHCH, Texii3iaT
TexHHKa Aa uipoMa, 1938.
P y n . . MarHieoKoro u n a a p a T a ii^XMaTaM. ., H3S n p o c B e i u e n H e , 1969.
a c o a . 100 jionmecKHx 3aaa'i. 36, 1963.
C e e C o c a . . Biieioiaccuoii paoTbi no THKe 5 7 KJiaccax. ., 3, 1954.
C y a e i i e u n ft H . B. B e c e j i w i i . M . , h3a-BO HcKyccTBot,
1956.
C y a e h e ; N ii H . B. M a c T c p c K a n . (6.3
nHOHepa 3 i i a i i N yMeft), M H3A-BO JX&TCKaa jniTepaTypa, 1964.
T a p a u . . M a T e M a T i m e c K n e eewepa .. MafiKon, AAbireiiCKOC KIUI/KHoe H3A-BO, 1964.
X a c n . H . (cocTaBHTejib), K a p H a e a A i i a A a . . , 1939.
a n . . 500 n r p n paseJieneHHH. 3 . 3-e. . , FocKYJIBTNPOCBETH3AAT, 1950.
a H N . . H r p w pa3B.ieieHiia. . J L , 3, 1953.
I I I bi h . C. KJive, A o p o r e 3. ., ,
1969.
III, e r o . .
(cocTaBHTejih). H a A o c y r e . POCTOB-Ha ,
PocTQBCKoe KHHjKiioe H3A-BO, 1957.

TURINYS

Pratarm
1 skyrius. O i l e r i o klaida: deimtosios eils graikik-lot y n i k k v a d r a t atradimas
2 skyrius. Elips
3 skyrius. 24 v a i r i a s p a l v i a i k v a d r a t a i ir 36 vairiaspalv i a i kubeliai
4 skyrius. Haroldas S. M . Kokseteris
5 skyrius. Brid-it ir k i t i loimai
6 skyrius. D e v y n i u d a v i n i a i
7 skyrius. B a i g t i n i skirtum apskaiiavimas
8 skyrius. Netikta mirties bausm ir su ja susijs loginis paradoksas
9 skyrius. Boromjaus mazgai ir iedai
10 s k y r i u s . Transcendentinis skaiius e
11 skyrius. F i g r pjaustymo geometriniai u d a v i n i a i . . .
12 skyrius. K e t v i r t o j o matavimo banyia
13 skyrius. D a r atuoni u d a v i n i a i
14 skyrius. Savo gamybos save m o k a n t i maina i degtuk dui
15 skyrius. Spirals
16 skyrius. Soliteris
17 skyrius. F i a t l a n d i j a
18 skyrius. F o k u s i n i n k suvaiavimas ikagoje
19 skyrius. Dalumo poymiai
20 skyrius. D a r d e v y n i u d a v i n i a i
21 skyrius. Atuonios valdovs ir kiti. doms achmat
lentos u d a v i n i a i
22 skyrius. aidimas v i r v u t e
23 skyrius. Pastovaus ploiu kreivs
24 skyrius. Suskaldomos f i g r o s " ploktumoje
25 skyrius. Dvideimt ei pains klausimai
26 skyrius. N u o kamiatraukio i k i D N R
27 skyrius. Tooologikos pramogos
28 skyrius. K o m b i r a t o r i k o s paradoksai
29 skyrius. U d a v i n sprendia... biliardo r u t u l y s
30 skyrius. M a t e m a t i n i a i aidimai specialiose lentose . . . .
31 skyrius. D a r atuoni u d a v i n i a i
32 skyrius. T i k r i n i m a s l y g i n u m u
33 skyrius. aidimas 15 ir k i t i galvoskiai
34 skyrius. P i r m i n i a i skaiiai
35 skyrius. P l o k t i e j i grafai
36 skyrius. Nedeimtain:> skaiiavimo sistemos
37 skyrius. Septyni t r u m p i u d a v i n i a i
38 skyrius. aidimas G y v e n i m a s "
Literatra
domiosios matematikos l i t e r a t r a

3
5
16
26
38
49
57
73
86
98
108
110
122
133
149
162
173
189
201
212
223
238
249
262
272
284
292
301
312
321
334
342
355
364
373
386
399
407
419
44
45>

Martinas
MATEMATIKA
Priemon

Gardneris
LAISVALAIKIU
mokiniams

Redaktor J.
Jainskien
Virelis E. Polaitis.
Men. redaktor .4. Onaityt
Techn. redaktor R. iiertekait.
Korektor S.
Trapuilait
Vertim recenzavo Petras Vakas

MapruH
MATEMATHHECKHE
flOCYril
rioco6ne . V i y i a i u H K C i i
PycCKHft nepenoa peA- ft.
CMOpoduncKoeo
Ilepetie/i c pyccftoro BuTayrac JItoTUKac
Ha .1HTOBCKOM H.litlKe
JlHTOBcKaH CCP, 233000, KayHac, np. JI e H n H 3, 25, H3.aaTCJii.CTBO UisHeca

IB Nr. 683.
Duota rinkti 79 10.09. Pasirayta spausdinti 80.02.22. Fermatas 84X108'/.
popierius spaudos Nr. 3, literatrin garniture, ikilioji spauda, viena
spalva. 23,94 sl. sp. Ink., 23,85 leid. Ink, Tiraas 15 000 egz. Usakymo
Nr. 1310. Leid. Nr. 8560.
Kaina 75 kap.
Leidykla ..viesa", 233000 Kaunas, Lenino pr. 25.
V. Kapsuko-Mickeyiiaus spaustuv, 233000 Kaunas, Lenino pr. 23.