Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 136

Fsagamocdo

testebi me-4 kurselTaTvis pediatriaSi

\\\\ razea yvelaze metad damokidebuli teratogenuri faqtorebis


embriotoqsiuri efeqti:
\\\ faqtoris saxeobaze
\\ zemoqmedebis drosa da xangrZlivobaze
\\\ faqtoris dozaze
\\\ organizmSi moxvedris gzaze
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

ra igulisxmeba nayofis kritikuli periodis qveS:


sanayofe wylebis naadrevi daRvris periodi
organogenezisa da placentaciis periodi
samSobiaro tkivilis gaxangrZliveba
placentaciis damTavrebis Semdgomi periodi

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

neonataluri periodis fiziologiuri Taviseburebebia yvela, garda:


mxedvelobisa da smenis analizatoris ganviTareba
dedasTan taqtiluri, mxedvelobiTi da emociuri kontaqtis damyareba
pirveli pirobiTi refleqsebis Camoyalibeba
intensiuri nervul_fsiqikuri da inteleqtualuri ganviTareba

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

skolamdeli periodi moicavs:


2-4 wels
3-5 wels
1-3 wels
4-6 wels

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

winaskolamdeli periodis bavSvisaTvis damaxasiaTebelia:


sarZeve kbilebis amosvlis dawyeba
hipofizisa da mkerdukana jirkvlis funqciis daTrgunva
limfuri da kunTovani qsovilis intensiuri zrda
midrekileba DDhipovitaminozisadmi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

skolamdel periodSi aRiniSneba:


tvinis qerquli ujredebisa da gamtarebeli gzebis diferencireba
inteleqtis ganviTarebis Seferxeba
sxeulis masis mniSvnelovani mateba
meoradi sasqeso niSnebis Camoyalibeba

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

pubertatuli periodi Cveulebriv xasiaTdeba, garda:


simaRleSi intensiuri zrdiT
xasiaTis SecvliT
gogonebSi amenoreiT
biWebSi sasqeso organoebis zomis matebiT

\\\\
\\\
\\
\\\

drouli axalSobilis masis fiziologiuri meryeoba aris:


3200 3500 gr.
2500 4000 gr.
1000 1500 gr.

\\\ 500

- 1000 gr.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

dabadebidan 2 3 dRes axalSobili iklebs pirvandeli masis


1 2 %
20 25 %
20 35 %
5 -10 %

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

1 wlis bavSvis saSualo masa aris


20 kg
20-22 kg
5-7 kg
10-11 kg

\\\\ bavSvis tvinis Sesaxeb yvela debuleba sworia, garda:


\\ axalSobilisa da Cvili bavSvis tvini makroskopulad mozrdilis tvinis
miniaturaa;
\\\ tvinis qerqis ganviTareba mxolod 4-5 wlisas emsgavseba mozrdilisas;
\\\ axalSobilisa da Cvili bavSvis tvini makroskopulad mozrdilis tvinis
miniatura ar aris;
\\\ cns-is histologiuri diferenciacia 10-12 wlisaTvis mTavrdeba.
\\\\ Cvili bavSvis kanqveSa cximovani qsovilis Sesaxeb yvela debuleba sworia,
garda:
\\\ cximis stabiluroba sxvadasxvaa sxeulis sxvadasxva ubanSi;
\\\ wonis daklebis dros cximi yvelaze adre mcirdeba mucelze;
\\ wonis daklebis dros cximi yvelaze adre mcirdeba saxesa da loyebze;
\\\ mucelsa da gulmkerdze martivi cximi TiTqmis ar aqvT.
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

bavSvis kunTebis sisqe matulobs:


kunTovani boWkoebis raodenobis matebis xarjze;
kunTovani boWkoebis sisqis zrdis xarjze;
kunTebis sisqe asakTan erTad ar icvleba
yvela pasuxi arasworia

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

Cvili bavSvis Zvlis qimiur SemadgenlobisaTvis damaxasiaTebelia, garda:


maRali wylis Semcveloba;
mcire mineraluri marilebis Semcveloba;
Zvlebi ufro drekadia da Znelad mtvrevadi;
Zvlebi naklebad drekadia da advilad mtvrevadi.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

bavSvis Zvlis zrdisa da regeneraciis unari:


maRalia, mozrdilTan SedarebiT;
dabalia mozrdilTan SedarebiT;
iseTivea, rogorc mozrdilis;
gamoirCeva dabali plastikurobiT.

\\\\ rogorc anatomiuri, ise fiziologiuri TvalsazrisiT bavSvis sasunTqi


sistema:
\\ mniSvnelovnad gansxvavdeba mozrdilis sasunTqi sistemisagan;
\\\ mozrdilis sasunTqi sistemaa miniaturaSi;
\\\ gamoirCeva adaptaciuri meqanizmebis srulyofiT;
\\\ regulaciuri meqanizmebi srulyofilia.
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

sarZeve kbilebis raodenoba aris:


20;
22;
26;
32

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

sarZeve kbilebidan pirvelad amodis:


zeda Sua saWreli kbilebi;
qveda Sua saWreli kbilebi;
zeda premolarebi;
eSvebi

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

rodis amoiWreba pirveli mudmivi kbilebi:


2-3 wlis asakSi
3-4 wlis asakSi
5-7 wlis asakSi
10-12 wlis asakSi

\\\\ rodis iwyeba sarZeve kbilebis Secvla mudmivi kbilebiT da ra


TanmimderobiT:
\\ 6-7 wlidan im TanmimdevrobiT, rogorc amoiWreba;
\\\ 4-5 wlis asakSi iwyeba eSvebiT;
\\\ 3 wlis Semdeg iwyeba zeda ybis saWreli kbilebidan;
\\\ 10 wlidan iwyeba qveda saWreli kbilebi
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

axalSobilis moZraobebi
koordinirebuli, mizanmimarTuli da mowesrigebulia;
uwesrigo da qaosuria;
gamoisaxeba pirobiTi refleqsebiT.
ar moZraobs

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

droul axalSobils gamoxatuli aqvs:


garemos temperaturasTan Seguebis unari
wovisa da ylapvis refleqsebis daTrgunva
taqtiluri SegrZnebebis kargi ganviTareba
gemovnebisa da ynosvis daTrgunva

\\\\
\\\
\\\
\\

axalSobilTa fiziologiuri siyviTlis mizezebia:


dedis cxelebiT mimdinare daavadeba
Tandayolili hepatiti
RviZlis fermentuli ukmarisoba

\\\ toqsoplazmozi
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

gestaciis asakTan SedarebiT didi masis axalSobilia, Tu misi masa:


mocemuli gestaciis asakisaTvis centiluri mrudis 10-25 intervals Sorisaa;
mocemuli gestaciis asakisaTvis centiluri mrudis 3 centils qveviTaa;
mocemuli gestaciis asakisaTvis centiluri mrudis 90 centils zeviTaa;
mocemuli asakisaTvis centiluri mrudis 25-75 centilebs Sorisaa

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

hipostatura aris:
bavSvis simaRleSi CamorCena
bavSvis wonaSi CamorCena
gulisxmobs sxeulis proporciebis darRvevas
niSnavs simsuqnes

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

drouli axalSobilis sigrZis meryeobis farglebia:


46-52 sm
49-50 sm
42-46 sm
38-42 sm

\\\\ III xarisxis hipotrofiis dros:


\\ cximovani qsovili mTlianad ganleulia;
\\\ cximovani qsovili ganleulia mxolod bavSvis mucelze;
\\\ cximovani qsovili ganleulia mxolod saxeze;
\\\ bavSvis zogadi mdgomareoba damakmayofilebelia
\\\\ centiluri mrudis romeli intervali miuTiTebs mocemuli populaciisaTvis
normalur maCvenebels:
\\\ monacemi, romelic 3 centilis qveviTaa;
\\\ maCvenebeli, romelic 97 centils zeviT Tavsdeba;
\\\ monacemi. romelic Tavsdeba 10-25 centilebs Soris;
\\ monacemi, romelic uaxlovdeba 50 centils.
\\\\ drouli axalSobilis gulmkerdis garSemowerilobis damokidebuleba Tavis
garSemowerilobasTan:
\\\ gulmkerdis garSemoweriloba Tavis garSemowerilobis tolia;
\\\ gulmkerdis garSemoweriloba Tavis garSemowerilobaze metia;
\\ gulmkerdis garSemoweriloba Tavis garSemowerilobaze naklebia;
\\\ ar aris kavSiri

\\\\ bavSvis sigrZeSi zrdaSi CamorCeba, Tu misi sigrZis (simaRlis) maCvenebeli


centilur mrudze:
\\ 3 centilze naklebia;
\\\ 97 centilze metia;
\\\ 50 centilis tolia;
\\\ 25 centilis tolia.
\\\\ axalSobilis sawyis sigrZeze momqmedi egzogenuri faqtorebia, garda:

\\\
\\
\\\
\\\

dedis kveba (yoveldRiuri meniu);


dedis da mamis asaki;
dedisaTvis romeli orsulobaa;
dedis kveba orsulobis periodSi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

nanizmi niSnavs:
zrdaSi CamorCenas;
masaSi CamorCenas;
motorul ganviTarebaSi CamorCenas;
metyvelebis ganviTarebis Seferxebas.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

axalSobilis masasa da sigrZeze momqmedi endogenuri faqtorebia:


qromosomuli da genuri daavadebebi
orsulobis xangrZlivoba
dedis sqesobrivi momwifebis asaki
dedis socialuri da sayofacxovrebo pirobebi

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

sxeulis Suawertili asakis mixedviT:


droul axalSobilebSi Wipis zemoTaa;
droul axalSobilebSi Wips qvemoTaa;
6 wlis asakSi Wipis donezea;
6 wlis asakSi Wipsa da simfizs Sorisaa

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

paratrofia gulisxmobs:
bavSvis masa asakobriv normas aRemateba 10%-iT;
bavSvis masa sigrZesTan SefardebiT Semcirebulia
bavSvis masa Semcirebulia asakobriv normasTanSedarebiT;
bavSvis masa normaluria

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

ZuZuTi kvebis sakiTxebze qvemoTCamoTvlili mosazrebebidan sworia:


ZuZuTi kveba unda daiwyos dabadebidan 1-2 dRis Semdeg
ZuZuTi kveba unda daiwyos dabadebidan pirvel 1 sT-Si
bavSvma ar unda miiRos xseni
ZuZusTan erTad bavSvma unda miiRos siTxe dasalevad

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

rogor unda ikvebebodes 4 Tvemde asakis bavSvi ZuZuTi?


saaTobrivi reJimiT yovel 3 sT-Si Ramis intervaliT
Tavisufali reJimiT bavSvis moTxovnis mixedviT Ramis intervalis gareSe
saaTobrivi reJimiT Ramis intervalis gareSe
dRe-RameSi 3-4-jer

\\\\ romeli niSani ukeT miuTiTebs bavSvis mier sakmarisi raodenobiT rZis
miRebaze:
\\\ bavSvi ar iTxovs kvebas Ramis saaTebSi
\\ bavSvis fizikuri ganviTareba Seesabameba asaks
\\\ bavSvis gadis kuWSi dReSi 3-jer
\\\ bavSvi mousvenaria kvebis damTavrebis Semdeg.
\\\\ ZuZuTi kvebis Sesaxeb sworia yvela mosazreba, garda:

\\\ kvebis es saxe sasargebloa rogorc dedisaTvis ise bavSvisaTvis


\\\ dedis rZis identuri sakvebi bunebaSi ar arsebobs
\\ kvebis es saxe miuRebelia dedisaTvis, radgan mas cota dro rCeba sxva
saqmianobisaTvis
\\\ kvebis es saxe saukeTesoa fsiqologiuri TvalsazrisiT

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

Cvili bavSvis sakvebi iTvleba adaptirebulad, Tu igi:


SemadgenlobiT uaxlovdeba qalis rZes
SemadgenlobiT uaxlovdeba Zroxis rZes
Seicavs didi raodenobiT cilas
Seicavs didi raodenobiT rkinas

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

bavSvi Cveulebriv aormagebs dabadebis masas (wonas):


3-4 Tvis asakSi
4,5-5 Tvis asakSi
wlis bolosaTvis
me-8 Tveze

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

bavSvi aormagebs dabadebis sigrZes (simaRles):


wlis bolosaTvis
6-7 Tvis asakSi
4 wlis asakSi
sqesobrivi momwifebis periodisaTvis

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

eqskluziuri ZuZuTi kvebis dros bavSvs damatebiT kvebas uniSnaven:


4-5 Tvis asakidan
6 Tvis asakidan
1 wlis asakidan
8 Tvis asakidan

\\\\ bavSvebSi raqitis ganviTarebis mizezia:


\\ D-vitaminis deficiti
\\\ rkinis deficiti
\\\ AC-vitaminis deficiti
\\\ imunodeficiti
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

axalSobilis sunTqvis sixSirea wuTSi:


20 -40
25 30
40 60
15 16

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

ra ewodeba sunTqvis gaxSirebas?


apnoe
bradipnoe
taqipnoe
taqikardia

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

xmaurian CasunTqvas ewodeba


stridori
apnoe
taqipnoe
taqikardia

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

bavSvi damoukideblad dadis:


6 - 7Tvidan;
10-12 Tvidan
1 -1,5 wlidan
2-2,5 wlidan

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

5 wlamde asakis bavSvis fsiqomotoruli ganviTarebis Sefaseba xdeba:


denveris II skrinig - testiT;
apgaris sqemiT;
balardis sqemiT;
inteleqtualuri ganviTarebis koeficientis saSualebiT.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

Cvilebis leikocitarul formulaSi gvxvdeba:


leikopenia
neitrofilozi
limfocitozi
limfopenia

\\\\ romel asakSia meore jvaredini anu kvlav rodis Tanabrdeba


neitrofilebis da limfocitebis raodenoba?
\\\ sicocxlis pirveli wlis bolos.
\\\ erTi Tvis asakSi.
\\ 4-5 wlis asakSi.
\\\ 12-13 wlis asakSi.
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

antenataluri periodi moicavs:


200-210 dRes
220 dRes
280-290 dRes
200 dRes

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

saSvilosnosSida ganviTarebis periodis placentaruli faza grZeldeba:


7-8 kvira
14-16 kvira
6-7 kvira
12 kviridan dabadebamde

\\\\
\\
\\\
\\\

neonataluri periodi moicavs:


dabadebidan 28 dRes
dabadebidan 1 Tves
dabadebidan 2 Tves

\\\ dabadebidan 40 dRes


\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

umcrosi saskolo periodi moicavs:


6-10 wels
3-5 wels
1-3 wels
4-6 wels

\\\\ fiziologiuri aqceleracia gulisxmobs:


\\ zrdis tempis da sqesobrivi ganviTarebis daCqarebas;
\\\ paTologiuri procesia, romelic damaxasiaTebelia pubertatuli
periodisaTvis;
\\\ mxolod naadrev sqesobriv momwifebas;
\\\ xasiaTdeba fsiqikuri ganviTarebis daCqarebiT

\\\\ enurezi anu uneblie Sardva SeiZleba iyos:


\\\ mxolod dRis
\\\ mxolod Ramis
\\ rogorc dRis, aseve Ramis
\\\ gvxvdeba mxolod Cvilobis asakSi
\\\\ janmrTeli bavSvis Sardi Seicavs cilis Semdeg raodenobas:
\\\ Cveulebrivi meTodiT kvlevisas SardSi cilis Semcveloba 1-2 gramia
\\\ Cveulebrivi meTodiT kvlevisas SardSi cilis done 3 grams aRemateba
\\\ Seicavs cilis niSnebs
\\ Cveulebrivi meTodebiT kvlevisas SardSi cila ar vlindeba

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

SardSi baqteriebis didi raodenoba (100 000 da meti 1ml-Si) aRiniSneba:


janmrTel bavSvebSi
saSarde gzebis infeqciis dros
Wipis Tiaqris dros
gastritebis dros

\\\\ aRniSnuli gamokvlevebidan romeli ar aris sasunTqi sistemisaTvis


gankuTvnili:
\\\ bronqoskopia
\\ eqokardiografia
\\\ gulmkerdis rentgenografia
\\\ naxvelis gamokvleva

\\\\ axalSobilebsa da Cvil bavSvebSi SedarebiT susti sasunTqi muskulatura


ganapirobebs, yvela CamoTvlili garda:
\\\ obstruqciis dros winaaRmdegobis gadalaxvis SezRudulobas;
\\ xSir rinitebs;

\\\ sasunTqi tevadobis gazrdis SezRudul unars;


\\\ amoxvelebis SezRudul unars.
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

bavSvebSi sunTqvis zerele xasiaTi kompensirdeba:


sunTqvis gaxSirebiT;
sunTqvis gaiSviaTebiT;
sunTqviTi ariTmiiT;
sunTqvis tipis SecvliT

\\\\ bavSvis miokardiumis histologiur Taviseburebas warmoadgens:


\\\ kunTovani boWkoebis kargi ganviTareba;
\\ mokle da nazi kunTovani boWkoebi;
\\\ SemaerTebeli qsovilis kargi ganviTareba;
\\\ Warbi cximovani qsovilis arseboba
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Cvili bavSvis arteriuli kapilarebi gansxvavdebian mozrdilisagan:


SedarebiTi siviwroviT;
SedarebiTi sifarToviT;
iseTive diametrisaa, rogorc mozrdilis;
kanSi ganlagebuli kapilarebi Zalian viwroa.

\\\\ rogor vlindeba janmrTeli bavSvis fiziologiuri (e.w. sunTqviTi)


ariTmia:
\\ CasunTqvisas pulsis gaxSirebiT, amosunTqvisas gaiSviaTebiT
\\\ droze adre calkeuli pulsuri talRis warmoqmniT da Semdgomi
kompensaciuri fauziT
\\\ pulsis mkveTri gaxSirebis SeteviT
\\\ CasunTqvisas pulsis mkveTri SemcirebiT an gaqrobiT, amosunTqvisas
gaxSirebiT
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

gul-sisxlZarRvTa sistemis SefasebisaTvis informatiuli meTodia:


bronqoskopia
kolonoskopia
gastrofibroskopia
eqokardioskopia

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

bavSvebSi pulsis maRali sixSire aixsneba:


gulis didi moculobiT;
sisxlZarRvTa viwro sanaTuriT;
simpatikuri nervuli sistemis dominirebiT;
cdomili nervis moqmedebis gaZlierebiT.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

arteriuli wneva CvilebSi SedarebiT dabalia, radgan:


guli didi moculobisaa;
arteriaTa kedlebis maRali elastiuroba da sistoluri Zalis sisustea;
venebis sanaTuri didia;
kapilaruli qseli uxvia.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

parkuWTaSua Zgidis defeqtis dros Suilis maqsimaluri xmianoba vlindeba:


gulis mwvervalze;
mkerdis Zvlis marcxniv III-IV neknTaSua areSi;
gulis fuZeze;
filtvis arteriaze

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

mcire yiflibandi ixureba:


1,5 - 3 Tvis asakSi
5-6 Tvis asakSi
sqesobrivi momwifebis periodSi
15 18 Tvis asakSi

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

didi yiflibandi ixureba:


6 Tvemde
14_18 Tves
2 wlamde
dabadebisTanave

\\\\ ramdenia simaRleSi saSualo wliuri namati 3-4 wlis zeviT asakis
bavSvisaTvis sqesobrivi momwifebis periodamde:
\\ 5-6 sm/weliwadSi
\\\ 1-2 sm/weliwadSi
\\\ 8-10 sm/weliwadSi
\\\ 7-8 sm/weliwadSi
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

raqitis mizezebi SeiZleba iyos yvela zemoTCamoTvlili, garda:


dRenakluloba
araswori kveba
mzis sxivebiT insolaciis deficiti
anemia

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

raqitis diagnozis dazustebisaTvis ar aris saWiro:


kalciumis gansazRvra
fosforis gansazRvra
kaliumis gansazRvra
tute fosfatazas gansazRvra

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

ZuZuze bavSvis araswori moWidebis niSnebia yvela, garda erTisa:


bavSvi ar aris mobrunebuli dedisaken
dvrili da areola piris RruSia moTavsebuli
bavSvi mousvenaria, Wirveulobs
dedas tkiva dvrili

\\\\ ZuZuTi kveba bavSvis moTxovnilebiT iwvevs:


\\\ mastitis Camoyalibebas
\\ laqtaciis momatebas

\\\ laqtaciis Semcirebas


\\\ dvrilebis dazianebas
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

janmrTeli Cvili bavSvis periferiul sisxlSi:


neitrofilebi Warbobs limfocitebs
limfocitebi Warbobs neitrofilebs
mozrdilTan SedarebiT dabalia eriTrocitebis koncentracia
mozrdilTan SedarebiT dabalia hemoglobinis koncentracia

\\\\ Cvili bavSvis kuWis wvenis saerTo mJavianoba:


\\\
maRalia
\\
dabalia
\\\
ver izomeba
\\\
Zalian maRalia
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

bavSvis nawlavebis Sesaxeb yvela debuleba sworia, garda:


sxeulis sigrZesTan SedarebiT moklea, vidre mozrdilis;
sxeulis sigrZesTan SedarebiT grZelia, vidre mozrdilis
nawlavis wveni Seicavs momnelebel fermentebs
kargadaa gamoxatuli lorwovanis naoWebi

\\\\ Cvili bavSvis nawlavebis mikrofloraSi bunebrivi kvebisas Warbobs:


\\\
nawlavis Cxiri
\\
bifidumbaqteria
\\\
sokoebi
\\\
virusebi
\\\\ kuW-naWlavis traqtis darRvevebis subieqturi gamovlinebebis krebiTi
cnebaa:
\\\ distrofia
\\\ hipotrofia
\\\ paratrofia
\\ dispefsia
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

yabzoba aris:
kuWis moqmedebis SeCereba ori an meti dRiT
kuWis moqmedebis gaxSireba 5-10-jer dReSi
mSieri tkivilebi
nawlavebSi airebis gaZlierebuli warmoqmna

\\\\ Cvili bavSvis ganavali xasiaTdeba yvela CamoTvlili niSniT, garda:


\\\
ganavlis Sesaxedaoba, konsistencia da suni icvleba kvebis wesis mixedviT
\\\ bunebrivi kvebis dros ganavali moyviTalo-oqrosferi, momJavo sunis masaa.
\\ xelovnuri kvebis dros, Cveulebriv, ganavali paTologiur minarevebs
(sisxli, lorwo)Seicavs;
\\\
xelovnuri kvebis dros defekaciis sixSire ufro dabalia, vidre
bunebrivi kvebisas.

\\\\ axalSobilebsa da Cvil bavSvebSi wamoqafebis Tavidan acilebis mizniT


rekomendebulia, garda:
\\\ kvebis dros bavSvi unda gveWiros naxevrad horizontalur mdgomareobaSi;
\\\ sawovari kvebis dawyebis win rZiT unda iyos avsebuli;
\\\ kvebis Semdeg ramodenime wuTiT bavSvi unda gveWiros vertikalurad.
\\ bavSvi unda gadaviyvanoT bunebrivi kvebidan xelovnur kvebaze;
\\\\ ZuZuTi kvebis upiratesoba mdgomareobs SemdegSi, garda:
\\\ bavSvs optimalurad miewodeba yvela saWiro komponenti, iolad
gansaxorcielebelia da xels uwyobs bavSvis imunur dacvas;
\\\ iafia xelovnur sakvebTan SedarebiT;
\\\ xels uwyobs dedasa da Svils Soris siaxlovis ganmtkicebas;
\\ xels uwyobs dedis emociur gadaZabvas
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

rogoria bavSvis kvebis reJimi bunebrivi anu ZuZuTi kvebis dros:


bavSvi ikvebeba saaTobrivi reJimiT, Ramis intervaliT
bavSvi ikvebeba saaTobrivi reJimiT, Ramis intervalis gareSe
bavSvi ikvebeba misi moTxovnis Sesabamisad
sasurvelia ZuZuTi ar ikvebebodes

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

ra principiT xdeba damatebiTi sakvebis micema 9 Tvidan zeviT?


Cvil bavSvs jer eZleva damatebiTi sakvebi, Semdeg _ ZuZu
bavSvs eZleva jer ZuZu, Semdeg _ damatebiTi sakvebi
ZuZuTi kvebis dros damatebiTi sakvebi ar gamoiyeneba
dedas rogorc unda

\\\\ bunebrivi kvebis dros damatebiTi sakvebi iniSneba:


\\\ 4 Tvis asakidan
\\ 6 Tvis asakidan
\\\ 1 wlis asakidan
\\\ ar iniSneba

\\\\ bavSvis hipotrofiis mizezebia, yvela garda:


\\\
arasakmarisi da araswori kveba;
\\
bavSvis asaki;
\\\
qronikuli Rebineba da faRaraTi;
\\\
qronikuli infeqcia

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

axalSobilis imunuri sistemis Sesaxeb yvela debuleba sworia, garda :


axalSobilis imunuri sistema moumwifebelia;
imunuri pasuxi sustia;
transplacentarul pasiuri imunitetis done dabalia ;
transplacentarul pasiuri imunitetis done maRalia

\\\\ e.w. imunuri Riaobis periodi moicavs bavSvis asaks:


\\
3-6 Tve;

\\\
\\\
\\\

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

axalSobilobis periods;
sqesobrivi momwifebis periods;
saskolo periods.

pnevmoniis sadiagnostiko niSnebia, yvela garda:


gaxSirebuli sunTqva;
sunTqvis dros gulmkerdis qveda nawilis Cazneqva;
lokaluri krepitacia;
gafantuli difuzuri mSrali xixini.

\\\\ mwvave respiraciuli infeqciis SemTxvevaSi 1 wlidan 5 wlamde asakis


bavSvebSi pnevmoniis sadiagnostiko kriteriumad iTvleba, Tu sunTqvis sixSire
minimum metia:
\\\ 60 da meti wuTSi;
\\\ 50 da meti wuTSi;
\\ 40 da meti wuTSi;
\\\ sunTqvis sixSire arainformatiulia.
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

virusuli faringitis sadiagnostiko niSnebia:


xaxis hiperemia, xaxis ukana kedlis marcvlovaneba;
xaxis hiperemia, TeTri nadebi xaxaze;
nuSurebis hiperplazia, kisris limfuri jirkvlebis gadideba;
arcerTi zemoCamoTvlili;

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

streptokokuli faringitis samkurnalod rekomendebulia:


kotrimoqsazoli (baqtrimi, biseftoli);
penicilinis jgufis preparatebi;
nitrofuranebi;
aminoglikozidebi;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

mZime krupis sindromis SemTxvevaSi pirvel rigSi gamoiyeneba:


epinefrinis inhalacia;
epinefrinis kanqveSa ineqcia;
antivirusuli Terapia;
antibiotikoTerapia;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

pnevmoniis ganviTarebis risk-faqtorebia, yvela garda:


adreuli asaki;
dRenakluloba;
organizmis gadaciveba;
memkvidruli ganwyoba.

\\\\ mwvave respiraciuli infeqciis dros 2 Tveze meti asakis bavSvTa


hospitalizaciis Cvenebaa, yvela garda:
\\\ krunCxva;
\\\ krupis sindromi;
\\\ kaxeqsia;
\\ umadoba

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

mwvave martivi bronqitisTvis damaxasiaTebelia:


sunTqvis ukmarisoba mosvenebul mdgomareobaSi;
perkutoruli xmianobis Secvla erT mxares;
rentgenogramaze wvrilkerovani Crdilebi;
daavadebis dasawyisSi mSrali xvela;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

bronquli asTmis Setevis Semdgomi periodi xasiaTdeba:


agznebiT;
sawolSi iZulebiTi mdebareobiT;
cremldeniT;
naxvelis amoRebiT da sunTqvis gaumjobesebiT;

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

bronquli asTmis Setevis periodi xasiaTdeba:


cxvirSi qavilis SegrZnebiT;
cremldeniT
SeteviTi mSrali xveliT;
CasunTqvis gaZnelebiT

\\\\ deda giyvebaT, rom RamiT gamoaRviZa misi 2 wlis Svilis xmaurianma
sunTqvam, romelsac mwvave virusuli respiratoruli infeqciis fonze meore
dRes ganuviTarda inspiraciuli qoSini, neknTaSua areebis Sedreka, cxviris
nestoebis berva, myefare xvela xmis CaxleCiT. Tqveni savaraudo diagnozia:
\\\ bronquli asTmis Seteva;
\\ virusuli krupi;
\\\ ucxo sxeulis aspiracia;
\\\ epiglotiti
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

mstvinavi xixini damaxasiaTebelia Semdegi daavadebebisaTvis, garda:


bronqioliti;
obstruqciuli bronqiti;
eqsudaciuri plevriti;
kistofibrozi.

\\\\ bavSvTa asakSi sasunTqi sistemis yvelaze gavrcelebuli qronikuli


daavadebaa:
\\ bronquli asTma;
\\\ kistofibrozi;
\\\ intersticiuli pnevmonia;
\\\ bronqopulmonaluri displazia
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

bronquli asTmis mwvave Seteva xasiaTdeba yvela CamoTvliliT, garda:


bronqospazmi;
lorwos hiperproduqcia;
xorxis SeSupeba;
SeteviTi xvela

\\\\ qvemoT moyvanili sasunTqi gzebis daavadebebi xSirad saWiroeben


kortikosteroiduli preparatebis xanmokle kursiT CarTvas, garda:
\\\ bronquli asTma;
\\\ obstruqciuli bronqiti;
\\ martivi bronqiti;
\\\ bronqioliti;
\\\\ 3 wlis gogonas anamnezSi aReniSneba morecidive pnevmonia. gasinjviT
moismineba mstvenavi sunTqva da xixini. aReniSneba dolis Cxiris magvari TiTebi.
Yyvelaze savaraudo diagnozia:
\\\ bronqopulmonaluri displazia;
\\ mukoviscidozi;
\\\ bronquli asTma;
\\\ mwvave virusuli infeqcia;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

bronqiolits ar axasiaTebs:
bronquli sunTqva;
wvrilbuStukovani da krepitiuli xixini;
perkusiiT kolofisebri xma;
qoSini

\\\\ 8 Tvis bavSvs daavadeba daewyo kataraluri movlenebiT-surdo, xvela,


maRali temperatura. 3 dRis Semdeg xvela gaxda produqtiuli. TqvenTan
mosvlisas gasinjviT filtvebSi perkusiiT filtvis naTeli xma, auskultaciiT
gafantuli uxvi mSrali da erTeuli msxvilbuStukovani sveli xixini orive
mxares. savaraudo diagnozia:
\\\ pnevmonia;
\\\ bronquli asTma;
\\\ plevriti;
\\ bronqiti;
\\\\ bavSvis asakis matebasTan obstruqciuli bronqitis sixSiris Semcirebis
mizezia:
\\\ sasunTqi kunTebis gaZliereba;
\\\ baqteriuli alergiis Semcireba;
\\ bronqebis sanaTuris asakobrivi gafarToeba;
\\\ limfuri qsovilis reaqtiulobis Semcireba;
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

CamoTvlili simptomebidan romeli ar axasiaTebs mukoviscidozs:


polifekalia;
mekoniumuri ileusi;
hipernatriemia;
steatorea;

\\\\ fiziologiur (tranzitul) siyviTles axasiaTebs:


\\ gamovlineba sicocxlis me- 2-3 dReze;
\\\ hepatosplenomegalia;

\\\ mZime anemia;


\\\ nawlavuri sindromi;
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

axalSobilTa paTologiasTan mosazRvre mdgomareobebs ar miekuTvneba:


fiziologiuri eriTema;
melena;
vaginaluri sisxldena;
sarZeve jirkvlebis gajirjveba;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

toqsoplazmoziT nayofi inficirdeba:


transplacentarulad;
samSobiaro gzebis gavlisas;
dedis rZiT;
haer-wveTovani gziT;

\\\\ adaptaciur sindromebs miekuTvneba:


\\\
mekonialuri gauvaloba
\\ SardmJava infarqti
\\\ axalSobilTa asfiqsia
\\\ respiratoruli distress-sindromi
\\\\ adaptaciur sindromebs ar miekuTvneba:
\\\
masis fiziologiuri dakleba
\\\
hormonaluri krizi
\\\ SardJava infarqti
\\ krunCxviTi sindromi
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

romel asakSi iTvleba msubuqi anemia fiziologiurad:


axalSobilobis
2-3 Tvis asakSi
1-2 wlis asakSi
pubertatul asakSi

\\\\ axalSobilTa hemolizuri anemiis anemiuri formis daxasiaTebisas yvela


mtkiceba sworia, garda:
\\\
kanisa da lorwovanebis sifermkrTale
\\\ masaSi matebis CamorCena
\\ bilirubinuli encefalopaTia
\\\ hepatosplenomegalia
\\\\ surfaqtantis ZiriTadi funqciaa:
\\ alveolebis zedapiruli daWimulobis stabilizacia
\\\ Sratis rkinis koncentraciis daqveiTeba
\\\ sunTqvis sixSiris Semcireba
\\\
bavSvis zrdis stimulacia
\\\\ hialinuri membranebis daavadeba axalSobilTa paTologiaa da ZiriTadad
gvxvdeba:

\\
\\\
\\\
\\\

dRenaklul axalSobilebSi
vadagadacilebul axalSobilebSi
bavSvebSi gulis Tandayolili mankiT
bavSvebSi anemiiT

\\\\ mekoniumis aspiraciis sindromi axalSobilTa paTologiaa da ZiriTadad


gvxvdeba:
\\\ dRenaklul axalSobilebSi
\\ vadagadacilebul axalSobilebSi
\\\ xandazmuli dedebis axalsobilebSi
\\\ bavSvebSi anemiiT
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

yvela mtkicebuleba fenilketonuriis Sesaxeb sworia, garda:


klinikurad ar vlindeba 6 Tvemde
damaxasiaTebelia gonebrivi CamorCena
klinikurad vlindeba dabadebisTanave
esaWiroeba specialuri dieta mTeli cxovrebis manZilze

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

fenilketonuriisaTvis damaxasiaTebelia yvela CamoTvlili simptomi, garda:


metaboluri acidozi adreul asakSi
daCqarebuli fizikuri ganviTareba
Sardis an oflis specifiuri suni
CamorCena gonebriv ganviTarebaSi

\\\\ mwvave respiraciuli infeqciis SemTxvevaSi 2 Tvemde asakSi bavSvebSi


pnevmoniis sadiagnostiko kriteriumad iTvleba sunTqvis sixSire:
\\ 60 da meti wuTSi;
\\\ 40 da meti wuTSi;
\\\ 30 da meti wuTSi;
\\\ 20 da meti wuTSi

\\\\ Tandayolili gulis mankis Sesaxeb yvela debuleba sworia, garda:


\\\ ucnobi etiologia;
\\\ xels uwyobs orsuli qalis mier zogierTi medikamentis gamoyeneba;
\\\ risk-faqtoria dedis infeqciebi (wiTura, citomegalovirusuli infeqcia,
koksakis virusi) orsulobis periodSi;
\\ infeqciuri genezisaa;
\\\\ infeqciuri miokarditis dros fizikaluri kvlevis monacemebia, yvela
garda:
\\\ taqikardia;
\\\ gulis tonebis moyrueba;
\\\ gulis sazRvrebis gadideba;
\\ uxeSi mberavi sistoluri Suili
\\\\ sistolur-diastoluri Suili axasiaTebs:
\\\ winagulTaSoris Zgidis defeqts;
\\\ falos tetradas;

\\ Ria arteriul sadinars;


\\\ parkuWTaSoris Zgidis defeqts;
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

diastoluri kankali e. w. katis krutuni gulis mwvervalze aRiniSneba:


Ria arteriuli sadinris dros;
mitraluri stenozis dros;
winagulTaSoris Zgidis defeqtis dros;
mitraluri naklovanebis dros;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

eqsudaciuri perikarditis diagnostikaSi yvelaze informaciulia:


eleqtrokardiografia;
rentgenografia;
fonokardiografia;
eqokardiografia;

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

infeqciuri miokarditis klinikuri niSnebia, yvela garda:


qoSini da advilad daRla;
sisxlCaqcevebi frCxilebis falangebze;
gulis friali;
gulis sazRvrebis gadideba

\\\\ bavSvebSi saWmlis momnelebeli sistemis yvelaze xSir paTologias


warmoadgens:
\\\ sanaRvle gzebis anTeba
\\ gastroduodeniti;
\\\ wylulovani daavadeba;
\\\ pankreatiti
\\\\ kuWis jirkvlebi ar gamoimuSavebs:
\\ trifsins;
\\\ pepsins;
\\\ qimozins;
\\\ marilmJavas
\\\\ qronikuli gastritisaTvis damaxasiaTebelia, yvela garda:
\\\ simZimis SegrZneba epigastriumis areSi, boyini gogirdis suniT;
\\\ hipo- da anaciduri mdgomareoba;
\\\ endoskopiiT lorwovanis atrofia antralur nawilSi;
\\ mogvianebiT da Ramis tkivili epigastriumis areSi, romelic ar wynardeba
sakvebis miRebis Semdeg;
\\\\ gastroezofaguri refluqsisaTvis damaxasiaTebelia yvela CamoTvlili,
garda erTisa:
\\\ perioduli Rebineba;
\\\ xSiri aspiraciuli pnevmonia;
\\\ fizikur ganviTarebaSi CamorCena;
\\ gonebriv ganviTarebaSi CamorCena
\\\\ bavSvTa Soris qronikuli gastriti upiratesad gvxvdeba:

\\\
\\\
\\
\\\

axalSobilebSi;
ZuZumwovrobis asakSi;
saskolo asakis bavSvebSi;
yvela asakSi Tanabari sixSiriT;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

romeli mikrobi iwvevs kuWis wylulovan daavadebas:


nawlavis Cxiri;
stafilokoki da kampilobaqteria;
streptokoki;
helikobaqteria;

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

ra simptomebi ar axasiaTebs qronikul gastritis:


kuWis avsebisa da simZimis SegrZneba;
boyini;
faRaraTi
gulZmarva

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

anoreqsia niSnavs:
madis gaukuRmarTebas;
gaZlierebul madas;
umadobas;
sakvebis miRebis SiSs

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

pilorostenozisaTvis damaxasiaTebelia yvela CamoTvlili, garda:


masaSi CamorCena;
sigrZeSi CamorCena;
Sadrevaniseburi Rebineba miRebul sakveb ulufaze meti moculobiT;
naRebinebi masa ar Seicavs naRvlis pigmentebs

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

qronikuli gastritis mkurnalobis mizniT gamoiyeneba:


antidepresantebi;
trankvilizatorebi;
antibiotikebi;
antacidebi;

\\\\ saSarde gzebis infeqciis ganviTarebis xelSemwyobi faqtorebia, yvela


garda:
\\\ saSarde gzebis uroepiTeliumis antimikrobuli rezistentobis daqveiTeba;
\\\ Sardis buStis efeqturi daclis defeqti;
\\\ Sardis normaluri pasaJis moSla;
\\ mamrobiTi sqesi
\\\\ SardbuSt-SardsawveTis refluqsis spontanuri regresia SesaZlebelia
yvela SemTxvevaSi garda:
\\\ I xarisxis SardbuSt-SardsawveTis refluqsis dros;
\\\ II daIII xarisxis SardbuSt-SardsawveTis refluqsis dros;
\\\ drouli diagnostikisa da racionaluri antimikrobuli Terapiis
SemTxvevaSi;

\\

V xarisxis veziko-renuli refluqsis dros;

\\\\ 6 wlis gogonas aReniSneba temperatures momateba, umadoba, sisuste, saxis


SeSupeba, welis da muclis tkivili, dizuriis movlenebi. savaraudo diagnozia:
\\\ mwvave cistiti;
\\\ kvinkes SeSupeba;
\\ mwvave pielonefriti;
\\\ mwvave muceli;
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

mwvave glomerulonefritis dros sisxlSi maRalia titri:


antistreptokokuli antisxeulebis;
antistafilokokuri antisxeulebis;
antimikozuri antisxeulebis;
antigliadinuri antisxeulebis.

\\\\ pielonefritis dros recidivis prevenciis mizniT gamoiyeneba Semdegi


medikamentebi, garda:
\\\ sulfometoqsazol/trimetoprimi;
\\\ nitrofurantoini;
\\ benzilpenicilini;
\\\ cefaleqsini;
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

mwvave glomerulonefritis garTuleba ar aris:


Tirkmlis mwvave ukmarisoba;
gulis ukmarisoba;
encefalopaTia (eklamfsia);
miokardiumis infarqti;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

romeli CamoTvlili daavadebisTvisaa damaxasiaTebeli leikocituria:


mwvave glomerulonefriti;
lipoiduri nefrozi;
Tirkmlis amiloidozi;
mwvave pielonefriti

\\\\ CamoTvlili daavadebebidan romeli mimdinareobs Tirkmlis dazianebiT,


cxelebiT, poliarTritiT, vaskulitiT, eds-is aCqarebiT, leikopeniiT,
TrombocitipeniiT, antinuklearuli antisxeulebis titris momatebiT:
\\\ qronikuli gastriti;
\\\ revmatoiduli arTriti;
\\ sistemuri wiTeli mglura;
\\\ baqteriuli endokarditi;
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

ra ar ganapirobebs pielonefritis sixSires bavSvTa asakSi:


amomfeni epiTelis funqciuri arasrulfasovneba;
Sardis dabali baqteriociduli Tvisebebi;
fizikuri aqtivoba
SardisbuSt-SardsawveTis refluqsi;

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Sardvis gaxSireba SeiZleba Segvxvdes:


mwvave glomerulonefritis dros;
mwvave pielonefritis dros;
qronikuli glomerulonefritis dros;
lipoiduri nefrozis dros;

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

bavSvTa asakSi sxva formebTan SedarebiT xSiria:


mwvave aralimfoblasturi leikozi;
mwvave limfoblasturi leikozi;
qronikuli limfoleikozi;
qronikuli mieloleikozi;

\\\\ Talasemiis ganviTareba gamowveulia, garda:


\\\ an globulinuri genis defeqtiT;
\\\ da -globulinuri jaWvebis sinTezis daqveiTebiT;
\\\ da globulinuri jaWvebis sinTezis darRveviT;
\\ Tandayolili infeqciiT;
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

Talasemiis dros Sratis rkinis koncentracia:


dabalia;
ar aqvs diagnostikuri mniSvneloba;
momatebuli;
mkveTrad Semcirebulia.

\\\\ rkinadeficituri anemiis mimdinareobisaTvis damaxasiaTebeli klinikolaboratoriuli niSnebia, garda:


\\\
kanis sifermkrTale;
\\ rkinis koncentraciis normaluri an maRali done sisxlis SratSi;
\\\ taqikardia;
\\\ madis gaukuRmarTeba.

\\\\ perniciozuli (B12- vitaminisa da foliumis mJavis deficitiT gamowveuli)


anemiis mizezia, yvela garda:
\\\ kaslis faqtoris pirveladi deficiti;
\\ C hipovitaminozi;
\\\ upiratesad vegetarianuli dieta;
\\\
Txis rZiT kveba
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

mwvave limfoblastur leikemias axasiaTebs, yvela garda:


anemia;
Trombocitopenia;
neitrofiluri leikocitozi;
formulaSi diferencirebadi formebis nakleboba (leikemiuri ufskruli);

\\\\ mwvave leikozis dasawyisisaTvis damaxasiaTebelia yvela garda:


\\\ muclis tkivili
\\\ angina

\\\ osalgia
\\ Tirkmlis ukmarisoba
\\\\ mwvave leikozisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi triada:
\\ progresirebadi normoregeneraciuli anemia, hemoragiuli sindromi da
lorwovani garsebis nekrozuli cvlilebebi
\\\ leikopenia, Trombocitozi da mwvave muclis sindromi
\\\ hiperregeneratoruli tipis anemia, hemoragiuli sindromi da diarea
\\\ hemolizuri anemia, saxsris irgvliv gamonayari da hepatosplenomegalia
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

leikozis mkuranalobisas gamoiyeneba yvela


citostatikebi
imunosupresantebi
antibiotikebi
sxivuri Terapia

garda:

\\\\ leikozis sruli remisiisas mielogramaze blasturi ujredebis ricxvi ar


unda aWarbebds:
\\\ 1,5%
\\ 5%
\\\ 15%
\\\ 25%
\\\\ Trombocitopeniisa da splenomegaliis SemTxvevaSi pirvel rigSi unda
gakeTdes:
\\ Zvlis tvinis punqcia
\\\ Sardis analizi
\\\ sisxlis denis xangrZlivobis gansazRvra
\\\ sisxlis bioqimiuri kvleva
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

hemofiliis dros yvelaze informatiulia:


koltis retraqciis gansazRvra;
sisxldenis xangrZlivobis gansazRvra;
sisxlis Sededebis xangrZlivobis gansazRvra;
Trombocitebis daTvla;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

mwvave sisxlis denis SesaCereblad hemofiliis dros yvelaze efeqturia:


citratuli sisxlis gadasxma;
Trombocituli masis gadasxma;
eriTrocitaluri masis gadasxma;
krioprecipitatis gadasxma;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

sisxlis nacxSi B12-deficituri anemiis dros vlindeba:


makrocitozi;
anizocitozi;
mikrosferocitozi;
samiznisebri eriTrocitebi;

\\\\ periferiul sisxlSi cvlilebebidan rkinadeficitur anemias ar axasiaTebs:

\\\
\\
\\\
\\\

mikrocituli hipoqromuli anemia;


samiznisebri eriTrocitebi;
anizocitozi da poikilocitozi;
retikulocitebis ricxvis momateba;

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

romeli garTuleba ar axasiaTebs Trombocitopeniur purpuras:


sisxlis dena cxviridan, piris Rrus lorwovanidan da RrZilebidan;
hematuria da melena;
sisxlCaqcevebi Tavisa da zurgis tvinSi;
hiperkinezebi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

sistemuri wiTeli mgluras paTogenezSi wamyvani roli ar miekuTvneba:


streptokokul infeqcias
imunur kompleqsebs;
autoimunur reaqciebs;
limfocitebis disfunqcias;

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

sistemuri wiTeli mgluras diagnostikuri kriteriumi ar aris:


antinuklearuli antisxeulebi;
saxeze pepelasebri eriTema;
leikocitozi;
Tirkmlis dazianeba;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

revmatiuli cxeleba xSiria:


6-10 wlis asakis bavSvebSi;
5 wlamde asakSi;
sqesobrivi momwifebis periodSi;
yvela asakSi Tanabari sixSiriT aris gavrcelebuli;

\\\\ revmatiuli cxelebis ganviTareba dakavSirebulia, yvela CamoTvlilTan


garda:
\\\ A streptokokiT gamowveuli cxvir-xaxis mwvave da qronikul infeqciasTan;
\\\ kanis streptokokul infeqciasTan;
\\\A zogjer streptokokis da virusis asociaciis Sedegia;
\\ stafilokokiT gamowveul infeqciasTan
\\\\ jonsis mixedviT revmatuli cxelebis did sadiagnostiko kriteriumebs ar
miekuTvneba:
\\\ karditi;
\\\ poliarTriti;
\\ anti-0 streptolizinis titris mateba;
\\\ anularuli eritema;
\\\\ revmatizmis dros kortikosteroidebi ar gamoiyeneba:
\\\ pirveladi revmokarditis dros, rodesac maRalia riski ganviTardes gulis
sarqvlovani manki;
\\\ meoradi revmokarditis dros, rodesac valvulitis progresirebis
saSiSroebaa;

\\
\\\

rodesac mxolod arTralgiebia


eqsudaciuri perikarditiT garTulebisas

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

revmatuli cxelebis mkurnalobis efeqturobis maCvenebeli ar aris:


sisxlSi bioqimiuri cvlilebebis gaxangrZliveba;
sxeulis temperaturis myari normalizeba;
poliarTritis movlenebis alageba;
gulis mxriv fizikaluri monacemebis normalizeba;

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

revmatuli cxelebis meoradi profilaqtika gulisxmobs:


revmatizmis SesaZlo ganviTarebis Tavidan acilebas;
revmatizmgadatanil avadmyofTa dacvas ganmeorebiTi recidivisagan;
revmatizmze saeWvo SemTxvevaSi bicilinoTerapias;
memkvidruli ganwyobis gamovlenas

\\\\ mwvave revmatuli cxelebis paTogenezSi wamyvania, yvela garda:


\\\ autoagresiis movlena;
\\\ SemaerTebeli qsovilis sistemuri dazianeba;
\\\ streptokokuli infeqcia;
\\
D hipovitaminozi
\\\\ revmatuli cxelebis diagnozisaTvis anamnezSi mniSvnelovania:
\\ xSiri streptokokuli angina;
\\\ xSiri avadoba mwvave respiratoruli infeqciebiT;
\\\ gadatanili wiTela;
\\\ saSarde gzebis infeqcia.

\\\\ SemaerTebeli qsovilis sistemuri dazianebiT mimdinare daavadebebisaTvis


damaxasiaTebelia yvela CamoTvlili, garda:
\\\ memkvidruli datvirTva revmatoiduli daavadebebis mxriv;
\\\ klinikur simptomTa mravalferovneba;
\\ anamnezSi gadatanili saSarde gzebis infeqcia;
\\\ sisxlSi antinuklearuli faqtoris aRmoCena.
\\\\ iuveniluri revmatoiduli artTritis oligoarTritul formas ar
axasiaTebs:
\\\ keTilsaimedo mimdinareoba;
\\\ SemTxvevaTa 1/3-Si gadadis poliarTritul formaSi;
\\ letaluri gamosavali;
\\\ sistemuri gamovlinebani
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

Senlain-henoxis daavadebas ar axasiaTebs:


purpura;
poliarTralgia an poliarTriti Seqcevadi xasiaTis;
abdominalgia sisxldena kuW-nawlavis traqtidan;
cistiti;

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

CamoTvlilidan romeli ar axasiaTebs daunis daavadebas:


gonebrivi CamorCena;
Tvalebis mongoloiduri Wrili;
22-e qromosomis trisomia
translokacia;

\\\\ ra aris gansakuTrebiT mniSvnelovani fenilketonuriis winaswari


diagnozisaTvis:
\\\ sisxlis saerTo analizi;
\\ felingis dadebiTi reaqcia;
\\\ proteinograma;
\\\ eleqtroencefalografia;
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

romeli klinikuri gamovlineba ar axasiaTebs mukoviscidozs:


bronqoeqtazebi;
qronikuli pnevmonia;
qronikuli bronqiti;
serozuli plevriti;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

romeli rentgenografiuli cvlileba ar axasiaTebs kistofibrozs:


emfizemuri filtvebi;
ateleqtazuri ubnebi filtvebSi;
ormxrivi pnevmosklerozi;
filtvebis fesvebis gamkvriveba da struqturis darRveva;

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

romeli klinikuri gamovlineba ar axasiaTebs kistofibrozs:


qronikuli diarea an midrekileba koprostazisadmi;
hipotrofia;
normaluri fizikuri ganviTareba
swori nawlavis gamovardna;

\\\\ romeli klinikuri gamovlineba ar axasiaTebs celiakias:


\\\ klinikuri suraTis manifestacia bavSvis xelovnur kvebaze gadayvanis an
damatebiTi sakvebis micemis Semdeg;
\\\ muclis garSemowerilobis mkveTri momateba;
\\ siyviTlis ganviTareba;
\\\ fizikur ganvitarebaSi mkveTri CamorCena
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

romel daavadebas axasiaTebs polifekalia:


malabsorbciis sindromiT mimdinare daavadebebs;
kuW-nawlavis traqtis ganviTarebis anomalias;
kuW-nawlavis traqtis infeqciur daavadebebs;
helminTozs;

\\\\ romeli saSualebebi gamoiyeneba celiakiis samkurnalod:


\\ dieta
\\\ antibiotikebi;
\\\ amosaxvelebeli saSualebebi;

\\\ sedaciuri saSualebebi


\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

romeli organoTa sistemebi ziandeba pirvel rigSi kistofibrozis dros:


saSarde organoebi;
sisxlmbadi organoebi;
gul-sisxlZarRvTa sistema;
sasunTqi da saWmlis momnelebeli organoebi

\\\\ romeli faqtoria gadamwyveti kistofibrozis diagnozisaTvis:


\\\ memkvidreobaSi kistofibroziT daavadebuli;
\\\ TeTri rasa;
\\ oflSi qloridebis Semcveloba 60 mmol/l-ze meti
\\\
filtvismieri guli.
\\\\ CamoTvlilTagan romelia ZiriTadi fenilketonuriis mkurnalobaSi:
\\\ imunomodulatorebiT mkurnaloba;
\\\ hemotransfuzia;
\\ dietoTerapia
\\\ vitaminoTerapia

\\\\ 8 wlis gogonas aReniSneba muclis SeteviTi tkivili, proteinuria,


hematuria, eqsudaciur-hemoragiuli xasiaTis simetriuli peteqiuri gamonayari
kidurebis gamSlel zedapirze da dunduloebze. Tqveni savaraudo diagnozia:
\\\ sistemuri wiTeli mglura;
\\ hemoragiuli vaskuliti;
\\\ Trombocitopeniuri purpura
\\\ mwvave glomerulonefriti

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

Sonlain-henoxis daavadebas ar axasiaTebs:


cistiti;
purpura;
abdominluri sindromi;
imunokompleqsuri nefriti

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

mwvave glomerulonefritisaTvis SardSi damaxasiaTebelia:


Seucvleli eriTrocitebi
neitrofiluri leikocitebi
Secvlili deformiuli eriTrocitebi
sokoebi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

mwvave pielonefrits ar axasiaTebs:


oligo-anuria;
tkivilis iradiacia muclisaken;
dadebiTi pasternackis simptomi;
leikocituria

\\\\ mwvave glomerulonefritisaTvis damaxasiaTebelia:

\\\
\\\
\\
\\\

leikocituria;
baqteriuria
arteriuli hipertenzia
welis tkivili

\\\\ idiopaTiuri nefrozuli sindromis ganviTareba SeiZleba dakavSirebuli


iyos yvela faqtorTan, garda:
\\\ genetikuri ganwyoba
\\ streptokokuri infeqcia
\\\ profilaqtikuri vaqcinacia
\\\ mkerukana jirkvlis funqciuri umwifroba

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

gastroenterologiuri paTologiis dros avadmyofs ar aReniSneba:


muclis tkivili;
dizuriuli movlenebi;
dispepsiuri movlenebi;
asTenovegetaturi darRvevebi;

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

saSarde gzebis infeqciis diagnozis safuZvelia:


WeSmariti baqteriuria
muclis tkivili;
cxeleba;
intoqsikacia;

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

pielonefritis xelSemwyobi faqtoria:


pilorusis segmentis stenozi;
SardbuSt-SardsawveTis refluqsi
yabzoba;
fizikuri varjiSi

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

pielonefritis dros marTebulia yvela debuleba, garda:


cxeleba;
intoqsikaciis niSnebi;
persistuli eriTrocituria dismorfuli eriTrocitebiT;
leikocituria da baqteriuria;

\\\\ saSarde gzebis infeqciis mkurnalobis ZiriTadi principia:


\\ Tirkmlebsa da saSarde gzebSi mikrobul-anTebiTi procesis likvidacia;
\\\ procesis aqtivobis Semcireba;
\\\ daavadebis remisiis miRweva;
\\\ daavadeba ar inkurneba.
\\\\ pielonefritis pirveli Setevis Semdeg radiologiuri kvlevis Catarebis
Cvenebaa:
\\\ yvela asakobrivi jgufi;
\\\ radilogiuri kvleva tardeba mxolod <36 Tvis asakis gogonebSi;
\\\ radilogiuri kvleva tardeba mxolod 3-dan 7wlis asakis gogonebSi;
\\ kvleva tardeba yvela asakis biWebSi

////
///
//
///
///

qveda sasunTq gzebs miekuTvneba:


xorxi, traqea, bronqebi
bronqiolebi, filtvebi
cxviri, cxvir_xaxa, xorxi
xorxi, traqea ,filtvebi

////
///
///
///
//

sunTqvis paTologiur tipebs miekuTvneba


biotis
Cein_stoqsis
grokos
taqipnoe

yvela CamoTvlili, garda

//// mukociliuli transportis efeqturoba damokidebulia traqeobronquli


lorwos yvela CamoTvlil Tvisebaze, garda:
/// raodenoba
/// elastiuroba
/// siblante
// feri
//// mwvave obstruqciuli bronqitis dros paTologiuri procesi
lokalizdeba:
// msxvil da saSualo kalibris bronqebSi
/// bronqiolebSi
/// alveolebSi
/// intersticiul qsovilSi
////
///
///
///
//

eqspiraciuli qoSini axasiaTebs yvelas, garda:


obstruqciuli bronqiti
bronqioliti
bronquli asTma
cru krupi

////inspiraciuli qoSini axasiaTebs yvelas, garda:


/// mwvave laringotraqeiti
/// Tandayolili stridori
/// xorxis alergiuli SeSupeba
// bronquli asTma
////
///
///
///
//

mwvave bronqitis gamomwvevi SeiZleba iyos yvela CamoTvlili, garda:


virusebi
baqteriebi
fizikuri da qimiuri faqtorebi
Tbili haeri

//// mwvave bronqitis dros rentgenogramaze aRiniSneba

//
///
///
///

filtvis sisxlZarRvovani suraTis gaZliereba


diafragmis mdebareobis Secvla
ateleqtazuri ubnebis gaCena
arahomogenuri daCrdilva

////
///
//
///
///

mwvave bronqitis mkurnaloba Cveulebriv warmoebs:


stacionarSi
ambulatorul pirobebSi
jer ambulatorulad, mere stacionarSi
jer stacionarSi,mere ambulatorulad

//// bronqiolitis wamyvani klinikuri niSani aris:


/// xvela;
// qoSini;
/// tkivili gulmkerdis areSi;
/// yvela zemoT CamoTvlili;
////
///
///
//
///

mwvave bronqiolitisaTvis damaxasiaTebelia:


sunTqvis ukmarisobis ararseboba
xvelis ararseboba
wvrilbuStukovani sveli xixini,
perkutoruli xmianobis Semokleba

//// bronqiolitis simZimis informatiul maCvenebels miekuTvneba yvela


qvemoTCamoTvlili, garda:
/// gamoxatuli intoqsikaciis niSnebi
/// ateleqtazi rentgenogramaze
/// sunTqvis sixSire>70wT.
// mSrali xvela
////
///
///
//
///

romelia paTognomuri simptomi obstruqciuli bronqitis dros


SeteviTi xvela
xvela uxvi naxveliT
gafantuli mstvinavi xixini
wvrilbuStukovani sveli xixini

////
///
///
///
//

mwvave laringotraqeits (cru krupi) klinikurad ar axasiaTebs:


myefavi xvela
xmauriani sunTqva
xmis CaxleCa
Zlieri intoqsikacia

//// mwvave laringotraqeitis (cru krupi) ganviTarebis ZiriTadi mizezia yvela


CamoTvlili ,garda:
/// nazi ,drekadi xorxis xrtilebi
/// sisxlZarRvebiTa da limfuri ZarRvebiT mdidari lorwovani garsi
/// elastiuri qsovilis sustad ganviTareba
// kunTovani qsovilis Warbad ganviTareba

//// bronquli asTmis atopiur anamnezidan arapirdapir miuTiTebs yvela


CamoTvlili, garda:
/// atopiuri dermatiti
// Tanarsebuli baqteriuli infeqcia
/// ojaxis romelime wevris avadoba bronquli asTmiT
/// alergiuli riniti

//// CamoTvlilTagan romeli etiologiuri agenti iwvevs atipiur pnevmonias:


/// streptokoki
// mikoplazma
/// stafilokoki
/// nawlavis Cxiri
//// romeli jgufis antibiotikebi gamoiyeneba atipiuri pnevmoniis samkurnalod:
/// penicilinebi
///cefalosporinebi
// makrolidebi
/// aminoglikozidebi
////
///
///
//
///

romeli genezis pnevmonias axasiaTebs abscesi da obstruqcia:


pnevmokokurs
pnevmocisturs
stafilokokurs
mikoplazmurs

////
///
///
///
//

stafilokokuri etiologiis pnevmoniis dros ufro xSirad viTardeba:


neirotoqsikozi
meningiti
osteomieliti
filtvis abscedireba

////
//
///
///
///

pnevmoniis simZimis maCvenebelia:


gamoxatuli sunTqvis ukmarisoba
xvela
lokaluri xixini
sunTqvis xasiaTis Secvla

//// romel antibiotiks mianiWebT upiratesobas binaze pnevmoniis samkurnalod,


Tu pacients anamnezSi aReniSna alergia penicilinis jgufis preparatebze:
/// naxevrad sinTezuri penicilinebi
/// aminoglikozidebi
// makrolidebi
/// me-3 Taobis cefalosporinebi
////
///
//
///

infeqciis gavrcelebis ZiriTadi gza pnevmoniis dros aris:


hematogenuri
bronqogenuri
limfogenuri

/// enterogenuli
////
//
///
///
///

mukoviscidozis (cistofibrozis) filtvis formis dros adgili aqvs:


mukostazs wvril bronqebsa da bronqiolebSi
bronqospazms
alveolebis amovsabas anTebiTi eqsudatiT
bronqebis gaganierebas

////
///
///
//
///

cistofibrozis yvelaze adreuli gamovlinebaa:


qronikuli bronqiti
difuzuri pnevmofibrozi
mekonialuri ileusi
filtvismieri guli

/// mukoviscidozis filtvis formis dros mkurnalobis mizniT ZiriTadad


gamoiyeneba:
// mukolizuri preparatebi
/// xvelis damTrgunveli preparatebi
/// amosaxvelebeli saSualebebi
/// xelovnuri surfaqtanti
////
///
///
///
//

mukoviscidozis klinikuri formebia, garda:


filtvis forma
nawlavis forma
Sereuli forma(filtvis-nawlavis)
kardialuri forma

////
///
///
///
//

mukoviscidozis paTogenezSi mniSvnelovania yvela, garda


ekzokrinuli jirkvlebis dazianeba
eleqtrolituri cvlis darRveva
SemaerTebeli qsovilis dazianeba
kunTovani qsovilis dazianeba

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

romeli debulebaa mcdari ? pirveladi Sardi warmoiqmneba:


gorglovani filtraciis Sedegad
Sumlianski-boumanis kafsulaSi
gorglovani kapilarebis filtraciuli wnevis xarjze
henles maryuJSi reabsorbciisa da sekreciis procesebis Sedegad.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

saboloo Sardi warmoiqmneba:


Sumliansk-boumanis kafsulaSi
henles maryuJSi
proqsimalur milakebSi
distalur milakebSi

\\\\ adreul neonatalur periodSi Sardis muqi wiTeli, zogjer agurisferi


Seferiloba ganisazRvreba masSi
\\\ eriTrocitebis
\\ SardmJava marilebis

\\\ leikocitebis
\\\ Trombocitebis arsebobiT.
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

SeteviTi xasiaTis tkivili Tirkmlis Wvali axasiaTebs


pielonefrits,
SegubebiT Tirkmels,
cistits,
Sard-kenWovan daavadebas.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

Sardvis gaxSirebas ewodeba


dizuria,
stranguria,
polakiuria,
niqturia.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

mtkivneul Sardvas ewodeba:


poliuria,
oliguria,
enurezi,
stranguria.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

poliuria ganpirobebulia:
distalur milakebSi wylis reabsorbciis darRveviT,
filtraciis SemcirebiT,
antidiurezuli hormonis hiperproduqciiT,
SeSupebiT.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

Tirkmlis daavadebebis dros SeSupeba iwyeba:


saxis aridan
kidurebidan
serozuli Rruebidan,
welis aridan.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

xorcis narecxis feri Sardi axasiaTebs:


Saqrian diabets,
hemolizur anemias,
mwvave glomerulonefrits,
damwvrobas.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Sardi ludisferi aris:


Tirkmlis infarqtis dros,
meqanikuri siyviTlis dros,
uSaqro diabetis dros,
glomerulonefritis dros.

\\\\
\\\
\\\
\\\

hipersTenuria ar aris ganpirobebuli:


mcire raodenobiT siTxis miRebiT,
Zlieri oflianobiT,
RebinebiT,

\\ Sardmdenebis gamoyenebiT.
\\\\ hipoizosTenuria ewodeba:
\\\ Sardis xvedriTi wonis gazrdas,
\\\ Sardis mJavianobis Semcirebas,
\\ Sardis yvela ulufis dabal xvedriT wonas da dRe-RameSi mcire
gansxvavebas,
\\\ cilis Semcvelobis Semcirebas SardSi.
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

funqciuri proteinuria aris yvela, garda:


fiziologiuri proteinuria,
orTostatiuri proteinuria,
hiperTermiis dros proteinuria,
glomerulonefritis dros proteinuria.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

Tirkmlis seriozul organul dazianebaze mianiSnebs:


albuminuria,
sicivismieri proteinuria,
seleqciuri proteinuria,
araseleqciuri proteinuria.

\\\\ acetonuria mianiSnebs yvelaze, garda:


\\\ nivTierebaTa cvlis darRvevaze,
\\ mJava-tutovani wonasworobis gadaxraze alkalozisken,
\\\ mJava-tutovani wonasworobis gadaxraze acidozisken,
\\\ vlindeba Saqriani diabetis, Seupovari Rebinebis, naxSirwylovani SimSilis
dros.
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

leikocituria ufro xSirad gvxvdeba yvelas dros , garda:


pielonefriti,
cistiti,
ureTriti,
nefriti.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

piuria aris:
SardSi hemoglobinis arseboba,
SardSi Cirqis arseboba,
SardSi uratebis arseboba,
SardSi cilindrebis arseboba.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

piuria gvxvdeba:
Saqriani diabetis dros,
pielonefritis dros,
mwvave glomerulonefritis dros,
SeSupebis dros.

\\\\ adis-kakovskis sinji gamoiyeneba:


\\\ glukozuriis gansazRvrisaTvis,

\\ SardSi leikocitebis, eriTrocitebis da cilindrebis raodenobis


gansazRvrisaTvis.
\\\ mJave-tutovani wonasworobis gansazRvrisaTvis,
\\\ SardSi ketosxeulebis gansazRvrisaTvis.
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

saluriaze vsaubrobT, rodesac SardSi aris:


baqteriebi da Cirqi,
eriTrocitebi,
uratebi, oqsalatebi,
proteinebi, cilindrebi.

\\\\ romeli instrumentuli kvleva ar tardeba saSarde sistemis daavadebebis


dros?
\\\ eqskretoruli urografia,
\\ reqtororomanoskopia,
\\\ cistoskopia,
\\\ retrograduli pielografia.
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Sardis xvedriTi wonisa da raodenobis gansazRvrisaTvis gamoiyeneba:


adis-kakovskis sinji,
zimnickis sinji,
aSneris sinji,
Stanges sinji.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

glomerulonefritis nefrituli formis wamyvani niSania:


cilindruria,
baqteriuria,
hematuria,
leikocituria.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

glomerulonefritis nefrituli formisTvis damaxasiaTebeli niSnebia:


leikocituria, dizuria,
hipertenzia, oliguria, hematuria,
oliguria, masiuri proteinuria,
hipoalbuminemia, hiperlipidemia.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

nefrozuli sindromisaTvis damaxasiaTebelia yvela niSani garda:


araselaqciuri proteinuria, cilindruria,
makrohematuria, hiperalbuminemia,
oliguria, SeSupeba,
hiperqolesterinemia, hipovolemia.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

tkivili pielonefritis dros ZiriTadad lokalizebulia:


mcire menjis RruSi,
epigastriumis areSi,
welis areSi,
marjvena ferdqveSa areSi.

\\\\ pielonefrits ar axasiaTebs:

\\\
\\
\\\
\\\

dizuria,
hipertenzia,
baqteriuria,
welis tkivili.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

glomerulonefriti
imunokompleqsuri daavadebaa,
araimunuri daavadebaa,
infeqciuri daavadebaa.
mikrobul-anTebiTi daavadebaa.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

glomerulonefritis ZiriTadi klinikuri sindromi ar aris:


SeSupebiTi
hipertenziuli
Sardis,
abdominaluri.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

glomerulonefrits ar axasiaTebs:
komplementis donis daqveiTeba,
SratSi cirkulirebadi imunuri kompleqsebis momateba,
imunoglobulinebis donis momateba,
sisxlis antinuklearuli faqtoris donis momateba.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

glukokortikoidebis Cvenebaa:
glomerulonefritis nefrozuli forma,
glomerulonefritis nefrituli forma,
mwvave pielonefriti,
Tirkmlis polikistozi.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

saSarde sistemis anTebiT procesebs uxSiresad iwvevs :


virusebi,
nawlavis Cxiri,
gramdadebiTi baqteriebi,
pnevmokoki.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

glomerulonefritis
SeSupebiTi sindromi,
hepatomegalia,
oliguria,
proteinuria.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

nefrozul sindroms minimaluri cvlilebebiT ar axasiaTebs:


masiuri SeSupeba,
stabiluri hipertenzia,
seleqciuri proteinuria,
hipoalbuminemia.

nefrozuli formaze ar miuTiTebs:

\\\\ mwvave postsreptokokuli glomerulonefritis garTulebebia yvela,garda:


\\\ hipertenziuli encefalopaTia,

\\\ gulis ukmarisoba ,


\\\ uremia,
\\ pielonefriti.
\\\\ mwvave glomerulonefritis dros mkunalobis ZiriTadi mimarTulebebia
yvela garda;
\\ dezintoqsikaciuri Terapia,
\\\ marilis SezRudva,
\\\ diurezis stimulireba,
\\\ hipertenziis mkurnaloba.
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

nefrozuli sindromis wamyvani simptomebia yvela garda:


mZime proteinuria, hipoalbuminemia
hiperlipidemia, SeSupeba
proteinuria > 40 mg /m2/sT
hematuria, hipertenzia.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

gansxvavebuli sididis eriTrocitebis arsebobas ewodeba:


poikilocitozi,
anizocitozi,
retikulocitozi,
normoblastozi.

\\\\ sicocxlis pirveli 12 sT-is ganmavlobaSi leikocituri formula


xasiaTdeba:
\\\ leikopeniiT,
\\\ maRali eozinofiliiT,
\\ leikocitoziTa da formulis marcxniv gadaxriT,
\\\ monocitoziT.
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

axalSobilebSi wiTeli sisxlisTvis damaxasiaTebelia:


hemoglobinis maRali koncentracia,
retikulopenia,
eriTrocitebis ricxvis Semcireba,
fetaluri hemoglobinis mcire raodenoba.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

1 wlamde bavSvis sisxlisTvis damaxasiaTebelia:


eriTropenia,
limfocitozi,
neitrofilozi,
monocitozi.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

eds-is maCvenebeli axalSobilebSi mozrdilebTan SedarebiT


aCqarebulia,
Senelebulia,
igivea,
icvleba dRis ganmavlobaSi.

\\\\ normoqromulia anemia, rodesac:

\\\
\\
\\\
\\\

Semcirebulia eriTrocitebis raodenoba da hemoglobini normis farglebSia,


Semcirebulia Tanabrad eriTrocitebis raodenoba da hemoglobini,
Semcirebulia hemoglobini da eriTrocitebis raodenoba normis farglebSia,
Semcirebulia eriTrocitebis raodenoba da hemoglobini momatebulia.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

hipoqromuli anemia viTardeba:


B 12 vitaminis deficitis dros,
rkinis deficitis dros,
hipoqsiis dros,
gulis Tandayolili mankebis dros.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

Cirqovan-anTebiTi procesebisTvis damaxasiaTebelia:


limfocitozi,
leikopenia,
neitrofiluri leikocitozi,
formulis marjvniv gadaxra.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

eozinofilia axasiaTebs yvelas garda:


helminTozebi,
bronquli asTma,
sefsisi,
Sratismieri daavadeba.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

axalSobilTa hemolizuri daavadebisaTvis


arapirdapiri hiperbilirubinemia,
hepatomegalia,
normoqromuli anemia,
eozinofilia.

damaxasiatebelia yvela, garda:

\\\\ rezus konfliqtis dros dedis winaswari sensibilizacia ar xdeba:


\\\ rezus (+) dadebiTi sisxlis gadasxmis dros,
\\\ rezus (+) bavSvis gaCenis Semdeg,
\\\ abortis dros,
\\ pirveli orsulobis dros.
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

arapirdapiri hiperbilirubinemia gansakuTrebiT saxifaToa:


gul-sisxlZarRvTa sistemisaTvis,
saWmlis momnelebeli sistemisaTvis,
cns-isTvis,
saSarde sistemisaTvis.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

axalSobilTa hemolizuri daavadebis klinikuri formebia yvela garda:


SeSupebiTi,
siyviTlis,
anemiuri,
hipertenziuli.

\\\\ axalSobilTa hemolizuri daavadebis siyviTlis formis dros aRiniSneba


yvela niSani garda :

\\
\\\
\\\
\\\

hipoqromuli anemia,
retikulocitozi,
hiperbilirubinemia,
dadebiTi kumbsis pirdapiri reaqcia.

\\\\ axalSobilTa hemolizuri daavadebis siyviTlis formis umZimesi


garTulebaa ;
\\\ gulis ukmarisoba,
\\\ Tirkmli sukmarisoba,
\\ bilirubinuli encefalopaTia,
\\\ leikemia.
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

axalSobilebSi rkinis deficitis mizezi ar aris:


dRenakluloba,
rkinis transplacenturi pasaJis darRveva,
orsulis rkinis deficiti,
fetaluri hemoglobinis Semcveli eriTrocitebis daSla.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

rkinis deficitis alimenturi mizezi ar aris:


rkiniT Raribi produqtebis miReba,
fqvilis produqtebis Warbi miReba,
upiratesad rZis produqtebis miReba,
meniuSi xorcis produqtebis siWarbe.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

rkinis deficiti ar vlindeba:


transferinis gansazRvriT,
Sratis rkinis gansazRvriT,
Sratis cilis gansazRvriT,
feritinis gansazRvriT.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

rkinis deficitis klinikur niSnebs ar miekuTvneba:


lorwovani garsebis sifermkrtale,
splenomegalia( 1 wlis zemoT),
sistoluri Suili,
kanis, Tmebis, frCxilebis da kbilebis distrofiuli cvlilebebi.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

hemoglobinopaTiis ZiriTadi mizezia:


eriTrocitebis membranis struqturis darRveva,
fermentopaTia,
globinis jaWvis struqturis darRveva,
imunuri faqtorebi.

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

mwvave leikozs ar axasiaTebs:


anemia,
neitropenia,
leikemiuri Riaoba,
eozinofilia.

\\\\ kulis daavadebas (didi Talasemia) ar axasiaTebs:

\\\ hepatosplenomegalia,
\\\ rkinis normaluri koncentracia sisxlis plazmaSi,
\\ leikocitozi,
\\\ kanis sifermkrTale.
\\\\ didi Talasemiis etiopaTogenezTan dakavSirebiT romeli debulebaa
araswori?
\\\ daavadebis safuZvelia Hhb-is -jaWvis sinTezis darRveva,
\\\ kompensatoruli meqanizmis saxiT aRiniSneba fetaluri hemoglobinis mateba
sisxlSi,
\\\ retikulocitebis raodenoba matulobs,
\\ sisxlSi klebulobs Tavisufali rkinis raodenoba.
\\\\ Trombocitopeniuri purpuris paTognomur simptomebs miekuTvneba yvela,
garda:
\\\ sisxlCaqcevebi kanSi,
\\\ sisxlCaqcevebi lorwovanSi,
\\\ sisxldenebi,
\\ sisxlCaqcevebi saxsrebSi.
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Trombocitopeniuri purpuris dros xSiria yvela gamovlineba, garda:


kanis siWrele- muqi wiTelidan molurjo Seferilobamde,
hiperTermia,
sisxlCaqcevebi nuSurebSi, rbil sasaSi,
sisxldena kbilis eqstraqciis Semdeg.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

Trombocitopeniuri purpuras ar axsiaTebs:


polimorfuli peteqiur-laqovani gamonayari kanze,
sisxldenebi RrZilebidan, cxviridan, saSvilosnodan,
simetriuli sisxlCaqcevebi kanze arTralgiebiT,
sisxlCaqcevebi baduraze.

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Sonlain-henoxis daavadebis klinikuri forma ar aris:


kanis, saxsrovani,
filtvismieri,
abdominaluri,
Tirkmlis.

\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

hemofiliis ganmsazRvreli geni lokalizebulia:


21-e wyvil autosomebSi,
me-7 qromosomis mokle mxarSi,
sasqeso X qromosomaSi,
sasqeso Y qromosomaSi.

\\\\ hemofiliasTan dakavSirebiT romeli debulebaa mcdari?


\\\ hemofiliiT daavadebuli mamis yvela qaliSvili aris hemofiliis genis
konduqtori,
\\\ hemofiliiT daavadebuli mamis yvela vaJiSvili aris janmrTeli,
\\ hemofiliiT daavadebuli mamis yvela vaJiSvili aris daavadebuli,

\\\ hemofiliis konduqtori qalis qaliSvilebis 50% janmrTelia, 50%konduqtori.


\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Talasemiis samkurnalod winaaRmdegCvenebaa:


mikrocirkulaciis gamaumjobesebeli preparatebi,
rkinis preparatebi,
desferali,
Jangbadi.

////
adreuli asakis bavSvebis amoqafebisadmi midrekileba
CamoTvlilTan garda:
/// kuWis fuZe Tavsdeba antralur-piloruli nawilis qvemoT
// kuWi moTavsebulia vertikalurad
/// kuWis kardiuli nawili sustadaa ganviTarebuli
/// kuWis piloruli nawili kargadaa ganviTrebuli
////
bavSvebSi sicocxlis pirvel
mniSvnelovan rols asrulebs, garda:
/// membranuli saWmlis moneleba
/// autolizi
/// pinocitozi
// nawlavuri mikroflora

kvirebSi

saWmlis

aixsneba,

monelebis

////
adreuli asakis bavSvebSi Sardis Segubebis advilad
ganpirobebulia SardsawveTebis Semdegi TaviseburebebiT, garda:
/// kunTovani qsovilis arasaTanado ganviTareba
// elastiuri qsovilis kargad ganviTareba
/// hipotonia
/// daklaklini forma
////
adreuli asakis bavSvebSi gorglovani
mizezebia, garda:
/// gorglebis mcire zomebi
/// filtraciuli zedapiris simcire
/// filtraciuli wnevis daqveiTeba
// didi filtraciuli zedapiri

filtraciis

yvela

procesSi

ganviTareba

dabali

siCqaris

////
bavSvebSi sadReRamiso diurezi damokidebulia, yvela CamoTvlilTagan
garda:
/// miRebuli siTxis raodenobaze
/// garemos temperaturaze
// hemoglobinis doneze
/// natriumis qloridis momatebul moxmarebaze
////
///
///
//
///

nayofis organizmSi rkina gansakuTrebuli intensivobiT grovdeba


orsulobis pirvel trimestrSi
orsulobis meore trimestrSi
orsulobis mesame trimestrSi
mSobiarobis dros

////
///
///
///
//

rkinadeficituri anemiis dros daqveiTebulia maCveneblebi, garda


transferinis gajerebis procenti
Sratis rkinis done
feritinis Semcveloba SratSi
sisxlis Sratis rkinisSemakavSirebeli unari

////
///
///
//
///

bavSvebSi rkinadeficituri anemiebis ganviTarebis mizezebia, garda


alimenturi
malabsorbciis sindromi
Zvlis tvinis aplazia
infeqciuri daavadebebi

////
///
///
//
///

organizmSi rkinis depos warmoadgens, garda


Zvlis tvini
RviZli
limfuri kvanZebi
elenTa

////
///
///
//
///

rkinadeficituri anemiisTvis damaxasiaTebelia simptomebi, garda


trofikuli cvlilebebi kanis, frCxilebis, Tmis
gemovnebis gaukuRmarTeba
RviZlis gadideba
kunTovani sisuste

////
///
///
//
///

rkinadefivituri anemiis dros eriTrocitebis mikroskopiT vlindeba, garda


anizocitozi
mikrocitozi
sferocitebi
poikilocitozi

////
///
//
///
///

raqitis dros krunCxvis mizezia


hipofosfatemia
hipokalcemia
fosfatazas aqtivobis daqveiTeba
hiperkalcemia

////
///
///
///
//

faruli tetania damaxasiaTebelia


raqitisTvis
rkinadeficituri anemiisTvis
D hipervitaminozisaTvis
hipokalcemiuri sindromisaTvis

////
///
///
///
//

revmatiuli cxelebis etiologiaSi gadamwyveti mniSvneloba eniWeba


stafilokoks
epStein-baris viruss
retrovirusebs
streptokoks

////
///
///
///
//

mwvave revmatuli cxelebis sadianostiko didi kriteriumebia, garda


karditi
poliarTriti
beWdiseburi eriTema
abdominalgia

////
///
///
///
///
//

mwvave revmatiuli cxelebis sadiagnostiko mcire kriteriumebia, garda


arTralgia
cxeleba
e.d.s is momateba
C reaqtiuli proteini
revmatoiduli faqtori

////
///
///
//
///

mwvave revmatizmisTvis damaxasiTevbelia kanis mxriv cvlilebebi


saxeze pepelas formebi
wertilovani sisxlCaqceva
anularuli eriTema
papulur-makulozuri gamonayari

////
///
//
///
///

revmatizmi azianebs gulis sarqvlovan aparats, maT Sors pirvel adgilzea


aortis sarqvlis stenozi
orkariani sarqvlis naklovaneba
samkariani sarqvlis naklovaneba
filtvis arteriis stenozi

////
///
///
//
///

qvemoT CamoTvlilTagan ra ar axasiaTebs revmatizms?


mwvave dasawyisi
saxsrebis anTebis mfrinavi xasiaTi
saxsrebis deformacia da ankilozi
anularuli eriTema

////
//
///
///
///

revmatizmi ganekuTvneba
imunopaTologiur daavadebaTa ricxvs
nivTierebaTa cvlis moSliT ganpirobebul daavadebebs
ostoqondropaTiebs
reaqtiul arTritebs

//// qvemoT CamoTvlilTagan sistemuri wiTeli mgluras dros gvxvdeba yvela,


garda
/// nefriti
/// karditi
/// pnevmoniti
// saxsrebis myari kontraqtura
////
///
//
///

iuveniluri revmatoiduli arTritisaTvis paTognomuria sisxlSi aRmoCena


leikocitozi
revmatoiduli faqtori
leikopeniis

/// eozinofiliis
////
///
///
///
//

iuveniluri revmatoiduli arTritisaTvis damaxasiaTebelia, garda


dilis SeboWiloba
revmatoiduli kvanZebi
3 kviraze meti xangrZlivobis arTriti
disfagia

////
///
//
///
///

reaqtiul arTrits iwvevs:


streptokokuri infeqcia
qlamidiuri infeqcia
triqomona
helminTozi

//// ararevmatiuli karditis SesaZlo gamosavali da garTuleba SeiZleba iyos,


garda
/// kardiosklerozi
/// miokardiumis hipertrofia
// inteleqtis daqveiTeba
/// gulis ritmos darRveva
/// Tromboembolia
////
//
///
///
///

nayofSi funqcionirebs damatebiTi komunikaciebi, yvela garda


parkuWTaSua xvreli
ovaluri xvreli
arteriuli sadinari
arancis sadinari

////
//
///
///
///

falos tetradis anatomiuri niSnebia, garda


aortis stenozi
filtvis arteriis stenozi
aortis gadanacvleba marjvniv
parkuWTaSua Zgidis defeqti

//// adreuli asakis bavSvebSi mozrdilebTan SedarebiT tvinis


sisxlmomaragebis da sisxlis ukudinebis Taviseburebebia
/// sisxlmomarageba ukeTesia, ukudineba ukeTesia
// sisxlmomarageba ukeTesia, ukudineba uaresia
/// sisxlmomarageba uaresia, ukudineba uaresia
/// sisxlmomarageba uaresia, ukudineba ukeTesia
////
///
///
///
//

bavSvebSi mozrdilebTan SedarebiT kanis funqciebi


damcvelobiTi maRalia, sunTqviTi maRalia
damcvelobiTi maRalia, sunTqviTi dabalia
damcvelobiTi dabalia, sunTqviTi dabalia
damcvelobiTi dabalia, sunTqviTi maRalia

//// bavSvTa kvebis racionSi kalciumis ionebis ukmarisobisas, sisxlSi


kalciumis normaluri Semcveloba narCundeba

///
///
///
//

nawlavebidan kalciumis gaZlierebuli SewoviT


Tirkmlebis mier kalciumis eqskreciis Semcirebis gziT
TirkmlebSi kalciumis reabsorbciis gziT
Zvlebidan kalciumis Camorecxvis gziT

//// adreuli asakis bavSvebis cxviris Rrus anatomiuri Taviseburebebia, yvela


garda
/// danamati Rruebis ganuviTarebloba
/// lorwovani garsebis sinaze
/// cxviris gasavlebi viwroa
// cxviris niJarebi viwro da Txelia
////
//
///
///
///

adreuli asakis bavSvebis xorxis anatomiuri Taviseburebebia, yvela garda


elastiuri qsovili kargad aris ganviTarebuli
elastiuri qsovili sustad aris ganviTarebuli
xrtilebi rbilia
xoxrsarqveli da yia viwroa

//// adreuli asakis bavSvebis bronqebis anatomiuri Taviseburebebia, yvela


garda
/// kunTovani da elastiuri boWkoebis susti ganviTareba
/// bronqebis viwro sanaTuri
/// xrtilovani karkasis arasrulyofili ganviTareba
// bronqebis drenaJuli funqcia kargadaa gamoxatuli
////A adreuli asakis bavSvebis filtvis qsovilis Taviseburebebia, yvela
/// sisxlZarRvovani qselis kargi ganviTareba
/// elastiuri qsovilis susti ganviTareba
// ganieri bronqiolebi
/// acinusis arasaTanado ganviTareba
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

sicocxlis pirvel TveebSi bavSvebis SardSi mozrdilebTan SedarebiT


Sardovana naklebia, SardmJava naklebia
Sardovana metia, SardmJava metia
Sardovana naklebia, SardmJava metia
Sardovana metia, SardmJava naklebia

\\\\ qalis rZeSi SedarebiT maRali koncentraciiT aris warmodgenili


imunoglobulinebi
\\\ G
\\\ M
\\ A
\\\ E

//
///
///
///

garda

//// axalSobilis adaptaciur sindromebs ekuTvnis:


kanis fiziologiuri katari da aqercvla;
yvirili gabmuli xmiT;
kunTTa hipertonia
Kkidurebis aTetozuri moZraoba;

//// fiziologiuri mSobiarobis Semdeg rodis unda iqnes axalSobili


miyvanili ZuZuze:
/// me-3 dRes;
/// 6-12 sT-is Semdeg;
// pirvelive saaTis ganmalobaSi;
/// 8 sT-is Semdeg;
/// 2-3 sT-is Semdeg.
////
///
///
///
//

laqtaciis xarisxze dadebiTad momqmedi faqtorebi:


ZuZus masaji;
ZuZuze yinulis dadeba;
siTxis didi raodenobiT miReba;
ZuZus ritmuli dacla wovis saSualebiT.

////
///
///
///
//

xsenis fizikuri Tvisebebidan aRsaniSnavia:


TeTri feri;
dabali xvedriTi wona;
momjavo suni;
maRali kaloriuloba;

////
//
///
///
///

qalis rZeSi Semavali fermentia:


lipaza;
katefsini;
saqaraza;
maltaza.

////
///
///
//
///

axalSobilis kunTovani sistemis Taviseburebebidan unda aRiniSnos:


kunTTa tonusi qveiTdeba;
qveda kidurebis momxrelTa hipotonia;
kidurebis kunTTa tonusis mniSvnelovani momateba;
zeda kidurebis fiziologiuri hipotonia.

////
//
///
///
///

ramdeni kbili aqvs ori wlis asakis bavSvs:


20 kbili;
14 kbili;
16 kbili;
18 kbili.

////
///
///
//
///

Wipis venidan sisxli Cadis:


aortaSi;
karis venaSi;
qveda Rru venaSi;
zeda Rru venaSi.

//// muclad yofnis periodSi JangbadiT yvelaze metad gamdidrebuli sisxli


Cadis:
/// marcxena gulSi;
// RviZlSi;

/// filtvSi;
/// marjvena parkuWSi.
////
///
//
///
///

Cveulebriv, arteriuli sadinari (botalis sadinari) xorcdeba dabadebidan:


4 kviris bolos;
6-8 kviris bolos;
1 wlis Semdeg;
2 wlis Semdeg.

////
///
//
///
///

antenataluri periodis romel etapze xdeba gametopaTiis ganviTareba:


blastogenezis stadiaSi;
progenezis stadiaSi;
adreul fetalur periodSi;
mogvianebiT fetalur periodSi.

////
///
///
//
///

axalSobilTa hormonalur krizs ar miekuTvneba:


sarZeve jirkvlebis gajirjveba;
metroragia;
tranzitoruli oliguria;
axalSobilTa milia.

////
///
//
///
///

axalSobilis dRenaklulobis gansazRvreli ZiriTadi kriteriumia:


dabadebisas axalSopbilis sxeulis masa;
gestaciuri asaki;
dabadebisasa axalSobilis sxeulis sigrZe;
dabadebisas axalSobilis sxeulis Tavis garSemoweriloba.

////
///
///
//
///

antiateleqtazuri faqtori yvelaze meti intensiobiT gamomuSavdeba:


adreul fetalur periodSi;
mogvianebiT fetalur periodSi;
intranatalur periodSi;
adreul neonatalur periodSi.

//// Nnayofis surefaqtantis gamomuSavebis donis dadgena / filtvis qsovilis


simwifis Sefaseba SeiZleba:
/// sanayofe siTxis gamokvleviT ver dgindeba;
// sanayofe siTxeSi lecitinisa da sfingomielinis koncentraciis gansazRvriT;
/// sanayofe siTxeSi lecitinisa da palmitinmJavas koncentraciis gansazRvriT;
/// sanayofe siTxeSi palmitinmJavas da sfingomielinis koncentraciis
gansazRvriT.
////
///
///
//
///

axalSobilebSi hialinuri membranis paTogenezSi mTavar rgolad miCneulia:


eriTrocitebis gaZlierebuli daSla;
axalSobilTa apnoe;
surfaqtantis deficiti;
diabetuyri fetopaTia.

//// stafilokokuri etiologiis pnevmoniis dros ufro xSirad viTardeba:

///
//
///
///

neorotoqsikozi;
filtvis abscedireba;
enteriti;
meningiti.

//// CamoTvlili simptomebidan romeli ar aris damaxasiaTebeli axalSobilTa


sefsisisTvis?
/// cxeleba;
/// sxeulis masis dakleba;
/// nervuli, sasunTqi, gul-sisxZarRvTa da saWmlis momnelebeli sistemis mxriv
cvlilebebi;
// qorioretiniti;
////
///
//
///
///

perinataluri periodi iyofa Semdeg monakveTebad:


intranataluri da adreuli neonataluri epriodi;
gviani antenataluri, intranataluri da adreuli neonataluri periodi;
adreuli antenataluri, gviani antenataluri da intranataluri periodi;
adreuli antenataluri da gviani antenataluri periodi.

////
///
//
///
///

axalSobilTa Tandayolili aTaSangis gamomwvevia:


soko;
mkrTali treponema;
riketsia;
triqomona.

//// axalSobilTa Tavis qalas rentgenologiuri gamokvleviT dadginda tvinSi


kalcifikatebis arseboba. romel Tandayolil infeqciaze SeiZleba mitanil
iqnas eWvi?
/// Tandayolili listeriozi;
/// Tandayolili qlamidiozi;
// Tandayolili toqsoplazmozi;
/// Tandayolili aTaSangi.
////
//
///
///
///

pilorospazmis wamyvani simptomi Rebineba axalSobilebSi gamovlindeba:


dabadebidan pirvel dReebSi;
me-10-me-12 Tvidan;
me-7 me10 kviridan;
2 Tvidan.

////
///
//
///
///

pilorostenozis wamyvani simptomi: Rebineba axalSobilebSi gamovlindeba:


dabadebisTanave;
pirveli Tvis bolos;
me-7 me10 dReze;
me-2 me-3 Tveze.

//// ra rekomendacia unda mivceT dedas, pirvel rigSi, laqtaciis stimulirebis


mizniT?
/// E vitamini;
/// refleqsoTerapia;

/// ultraiisferi sxivebiT sarZeve jirkvlebis dasxiveba;


// ZuZuTi xSiri kveba.
//// axalSobils aReniSneba hiperbilirubinemia dabadebisTnave arapirdapiri
bilirubinis xarjze. romel daavadebaze ifiqrebT?
// axalSobilTa hemolizur daavadebaze;
/// neonatalur hepatitze;
/// Ggalaqtozemiaze;
/// dubin jonsonis sindromze.
////
//
///
///
///

axalSobilebSi mukoviscidozi uxSiresad manifestirdeba:


mekonialuri ileusis formiT;
nawlavuri formiT;
filtvismieri formiT;
RviZlis kisto-fibrozuli formiT.

////
//
///
///
///

raqitisaTvis damaxasiaTebelia:
metaboluri acidozi;
alkalozi;
neirotoqsikozi;
eqsikozi;

//// vitamin DD-s Seicavs yvela produqti garda:


/// kvercxis guli;
/// Tevzi;
// bostneuli;
/// xorci
//// OO-sa da X is magvari fexebi, agreTve sqoliozi da kifozi raqitiT
daavadebul bavSvebs uviTardeba:
/// perinatalur periodSi;
// siarulis dawyebisas;
/// skolamdel periodSi;
/// saskolo periodSi.
////
///
//
///
///

raqitis fonze hipokalcemiuri sindromi gvxvdeba:


axalSobilebSi;
ZuZumwovrobis periodSi;
skolamdel periodSi;
saskolo periodSi.

//// raqitis mwvave periodisTvis damaxasiaTebelia yvela CamoTvlili niSnebi,


garda erTisa:
/// oflianoba; kraniotabesi;
/// hipoqromuli anemia;
// tute fosfatazis aqtivobis Semcireba;
/// kefis gameloteba.
//// romeli klinikuri gamovlineba axalsiTebs celiakias?

//
///
///
///

masis dakargva, polifekalia;


yabzoba;
krunCxva;
gonebrivi ganviTarebis CamorCena.

////
///
///
///
//

nutriciul darRvevebs miekuTvneba, garda:


hipo da hipervitaminozebi
kvaSiorkori;
deficituri anemiebi;
xSiri avadoba

////
///
//
///
///

surfaqtantis ZiriTadi Semadgeneli nawilia:


glukoproteini;
fosfolipidebi;
histamini;
serotonini.

//// sunTqvis mwvave ukmarosiobisTvis damaxasiaTebelia Semdegi


simtomokompleqsi, garda:
/// taqipnoe;
/// sunTqvis siRrmisa da riTmis darRveva;
/// damxmare kunTebis monawileoba sunTqvaSi;
// diurezis momateba;
////
///
///
//
///

romelia tipiuri simptomi obstruqciuli bronqitis dros :


mSrali myefavi xvela ;
xvela uxvi naxveliT ;
gafantuli mstvinavi xixini.
Sesustebuli sunTqva

////
///
//
///
///

romeli virusi iwvevs yvelaze xSirad miokardits ?


gripis ;
enterovirusebi
herpes zosteris,
paragripis.

//// romelia yvelaze informatiuli diagnostikuri meTodi eqsudaciuri


perikarditisaTvis :
// eqokardioskopia;
/// auskultacia;
/// perkusia;
/// ekg.
////
//
///
///
///

ararevmatiuli karditis dros gulis tonebi:


moyruebulia;
tonebis xmianoba ar icvleba;
gaZlierebulia;
pirveli toni gaZlierebulia, meore toni Sesustebulia.

//// iuveniluri revmatoiduli arTritis adreul sadiagnozo kriteriumebSi


Sedis yvela niSani, garda:
/// erTze meti saxsris anTeba 1.5-2 Tvis xangrZlivobiT;
/// wvrili saxsrebis simetriuli dazianeba;
// karditi;
/// edsis maRali done.
//// iuveniluri revmatoiduli arTritis dros saxsrebis tkivili gansakuTrebiT
Zlierdeba:
/// saRamos;
// diliT adre;
/// SuadRisas;
/// Ramis pirvel naxevarSi.
//// iuveniluri revmatoiduli arTritis dros prognozulad gansakuTrebiT
arakeTilsaimedoa:
/// sisxlSi edsis momateba;
// daavadebis adreul stadiaSi revmatoiduli faqtoris aRmoCena;
/// anemia;
/// leokocitozi.
////
///
///
///
//

sistemuri wiTeli mgluras diagnostikuri kriteriumi ar aris:


fotosensibilizacia;
antinuklealuri antisxeulebi;
Tirkmlis dazianeba;
mioziti.

////
///
///
///
//

SeZenili gulis mankis ganviTarebas ganapirobebs:


sefsisi;
revmatoiduli arTriti;
nawlavuri infeqcia;
revmatiuli cxeleba.

//// rematiuli cxelebis SesaZlo garTuleba ar aris:


/// gulis sarqvlovani manki;
/// Tromboembolia;
/// septiuri endokarditi;
// saxsrovani ankilozi
////
///
///
///
//

kuW-nawlavidan sisxdenis uxSiresi mizezia:


eroziuli gastriti;
ezofagiti;
saylapavis venebis varikozuli gaganiereba;
12-goja nawlavis wylulovani daavadeba.

////
//
///
///

ra aris damaxasiaTebeli 12-goja nawlavis wylulovani daavadebisTvis:


Ramis tkivilebi;
aqilia;
cximiani sakvebis autanloba;

/// faRaraTi.
//// filtvebis ra saxis dazianebaa damaxasiaTebeli sistemuri wiTeli
mglurasTvis:
/// filtvebis intersticiuli fibrozi;
/// plevruli Svartebi;
// pnevmoniti, eqsudaciuri plevriti;
/// destruqciuli pnevmonia
////
///
//
///
///

mwvave glomerulonefriti dakavSirebulia:


stafilokokur infeqciasTan;
streptokokul infeqciasTan;
virusul infeqciasTan;
parazitul infeqciasTan.

////
///
///
///
//

CamoTvlilidan romeli ar axasiaTebs daunis daavadebas?


gonebrivi CamorCena;
Tvalebis mongoloiduri Wrili;
unagira cxviri;
X-qromosomasTan SeWiduloba.

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

dabali mJavianoba axalSobilTa kuW-nawlavis traqtSi xels uwyobs:


xsenis da rZis imunoglobulinebis SenarCunebas
limfuri ujredebis SenarCunebas
makrofagebis SenarCunebas
mikrobebis masiur invazias

\\\\ ZuZumwovrobis asakSi wamoqafebisa da Rebinebis SedarebiT advilad


ganviTarebas ganapirobebs:
\\\ kuWis kardiuli nawilis kunTovani Sris ganviTareba
\\ kuWis kardiuli nawilis kunTovani Sris susti ganviTareba
\\\ kuWis msxlisebri forma
\\\ kuWis rqisebri forma
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

bavSvTa asakSi cirozis ganviTarebas xels uSlis:


RviZlis uxvi vaskularizacia
SemaerTebeli qsovilis kargi ganviTareba
SemaerTebeli qsovilis susti ganviTareba
parenqimis arasakmarisi direfenciacia

\\\\ naRvlis gzebis baqteriuli xasiaTis anTeba, erT wlamde asakSi iSviaTia,
radganac:
\\ bavSvis naRveli Seicavs didi raodenobiT tauroqolinmJavas
\\\ glikoqolinmJavas mcire raodenobiT
\\\ naRvlis pigmentebs
\\\ mucins didi raodenobiT
\\\\ ftialini Slis:
\\ saxamebels da glikogens

\\\ cximebs
\\\ cilebs
\\\ saqarozas
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

sakvebi produqtebi ZiriTadad Seiwoveba:


kuWSi
Tormetgoja nawlavSi
wvril nawlavebSi
msxvil nawlavebSi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

bavSvis nawlavebi sruliad steriluria (aseptikuri faza):


sicocxlis pirvel saaTebSi
adreuli axalSobilobis periodSi
ZuZumwovrobis periodSi
gviani axalSobilobis periodSi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

Sadrevanisebri Rebineba axasiaTebs:


pilorostenozs
kvebis reJimis darRvevas
mwvave gastrits
hepatits

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

alisferi sisxli pirnaReb masaSi ar axasiaTebs:


sisxldenas cxviridan da xaxidan
sasunTqi gzebidan
saylapavidan
kuWidan

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

romel paTologiaze miuTiTebs moyavisfro Savi feris pirnaRebi masa:


saylapavSi
kuWsa da Tormetgoja nawlavSi
sasunTq gzebSi
nawlavebSi

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

muclis kunTebis tonusis momateba defansi, vlindeba, garda:


apendicitis dros
wylulis penetraciis dros
peritonitis dros
raqitis dros

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

kreatorea niSnavs ganavalSi:


mounelebeli kunTuvani boWkoebis arsebobas
neitraluri cximebis arsebobas
Wiis kvercxebis arsebobas
ujredisis arsebobas

\\\\ steatorea niSnavs ganavalSi:


\\\ kunTovani boWkoebis arsebobas
\\ cximis saerTo raodenobis momatebas

\\\ ujredisis arsebobas


\\\ Wiis kvercxebis arsebobas
\\\\ malabsorbcias axasiaTebs, yvela niSani garda:
\\\ faRaraTi
\\\ polifekalia
\\ simsuqne
\\\ wonis matebis SeCereba
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

kuW-nawlavis traqtis paTologiis dros avadmyofs ar aReniSneba:


muclis tkivili
dispepsiuri movlenebi
vegetatiuri darRvevebi
dizuriuli movlenebi

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

tkivils epigastriumis areSi ar iwvevs:


gastroduodeniti
wylulovani daavadeba
ezofagiti
koliti

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

tkivili mezogastriumSi ar axasiaTebs:


gastroduodenits
wylulovan daavadebas
gastrits
sigmoiditi

\\\\ aRniSneT daavadeba, mimdinare muclis tkiviliT, romelic ar aris


dakavSirebuli muclis Rrus organoebis paTologiasTan:
\\\ mwvave apendiciti
\\\ mwvave pankreatiti
\\\ peritoniti
\\ sistemuri vaskuliti
////
///
//
///
///

romelia imunuri sistemis centraluri organoebi


limfuri kvanZebi
Zvlis tvini; Timusi
elenTa; RviZli
zurgis tvini

//// aRniSnulidan, axalSobilisaTvis dabadebidan pirvel dReebSi romelia


araswori pasuxi:
/// imunuri sistema moumwifebelia
/// imunuri pasuxi sustia
/// sisxlis formulaSi neitrofilebis raodenoba Warbobs limfocitebis
raodenobas
// sisxlis formulaSi limfocitebis raodenoba Warbobs neitrofilebis
raodenobas.

////
///
//
///
///

ra ar axasiaTebs pilorostenozs
Sadrevanisebri Rebineba
kanis pigmentacia
gaZlierebuli peristaltika qviSis saaTis simptomi
pirnaRebi masa sWarbobs sakvebis raodenobas

////
///
//
///
///

romeli klinikuri gamovlineba ar axasiaTebs pilorospazms


mousvenroba
melena
wonaSi matebis Seferxeba
Rebineba

////
///
//
///
///

saylapavis dazianebisas, ra ZiriTadi Civili SeiZleba hqondes avadmyofs


gulisreva
disfagia
Rebineba
slokini

//// bavSvebSi saWmlis momnelebeli sistemis yvelaze xSir paTologias


warmoadgens
// gastroduodeniti
/// pankreatiti
/// qronikuli koliti
/// wylulovani daavadeba
//// aRniSnuli daavadebebidan, romels axasiaTebs gansakuTrebiT mkveTrad
gamoxatuli gulZmarva
// ezofagits
/// gastroduodenits
/// wylulovan daavadebebs
/// qolecistits
////
///
///
///
//

qronikuli gastritis diagnostikaSi ras eniWeba gadamwyveti mniSvneloba


klinikur simptomokompleqss
kuWis mJava warmomqmneli funqciis Seswavlas
rentgenologiur gamokvlevas
endoskopiur gamokvlevas

////
///
///
///
//

aRniSnuli gamovlinebebidan, romeli ar axasiaTebs wylulovan daavadebebs


tkivili uzmoze
tkivilis gaqroba saWmlis miRebisas
tkivilis lokalizacia epigastriumis areSi
tkivilis gaqroba SeuZlebelia antacidebiTa da spazmolitikebiT

////
///
///
///
//

wylulovani daavadebis garTulebaa, yvela garda


sisxldena
perforacia
penetracia
kistebis warmoqmna da daCirqeba

////
///
///
///
//

etiologiuri faqtori, romelic ar iwvevs qronikul gastrits


nawlavuri infeqcia da pirobiT paTogenuri flora
endokrinuli disfunqciebi da memkvidreobiTi ganwyoba
medikamentebis (salicilatebi, kortiko steroidebi) xangrZlivi gamoyeneba
streptokoki

//// dietoTerapiis Tavisebureba celiakiis dros mdgomareobs Semdegi sakvebis


gamoricxvaSi
// puri
/// alergenebi
/// brinji
/// cximebi
////
///
//
///
///

kistofibrozisaTvis damaxasiaTebelia damemkvirdebis:


X-qromosomasTan SeWiduli recesiuli tipi
autosomur-recesiuli tipi
kodominanturi tipi
mitoqondriuli tipi

////
///
///
//
///

daunis daavadebis dros kariotipis SeswavliT vlindeba:


45, XX an XY, 1645, X0
47, XX an XY, 21+
47, XXY an XY, 13+

////
///
///
///
//

mocemuli maCveneblebidan romeli ar axasiaTebs qromosomul daavadebas:


qromosomebis raodenobrivi cvlilebebi
qromosomebis struqturuli cvlilebebi
qromosomis romelime mxris delecia
ucvleli kariotipi

//// CamoTvlili daavadebebidan romlis diagnostireba SeiZleba


dabadebisTanave:
// daunis daavadebis
/// klainfelteris daavadebis
/// fenilketonuriis
/// celiakiis
////
///
///
///
//

fenilketonuriis dros avadmyofTa umravlesobas ar aqvs:


Ria feris Tvalebi
Ria feris Tmebi
obis (Tagvis) sunis mqone Sardi
muqi feris kani

//// fenilketonuriis mkurnaloba efeqturia Tu dawyebulia sicocxlis:


// pirvel Tves
/// pirvel wels

/// meore wels


/// me-6 Tves
////
//
///
///
///

fenilketonuriis mkurnaloba emyareba:


sakveb racionSi fenilalaninis SezRudvas
sakvebidan galaqtozis gamoricxvas
sakvebidan fenilalaninis srul gamoricxvas
dedis rZis dozis gazrdas

////
///
///
//
///

CamoTvlili meTodebidan romelia ZiriTadi fenilketonuriis mkurnalobaSi:


vitaminoTerapia
hormonoTerapia
dietoTerapia
hemotransfuzia

////
//
///
///
///

damemkvidrebis romeli tipiT gadaecema fenilketonuria:


autosomur-recesiuli
autosomur-dominanturi
X-qromosomasTan SeWiduli dominanturi
gadacemis tipi dadgenili ar aris

\\\\ fenilketonuriis dros racionaluri dietoTerapia gulisxmobs:


\\\ fenilalaninis da Tirozinis srul gamoricxvas
\\ fenilalaninis mniSvnelovan SezRudvas da Tirozinis asakobrivi normis
farglebSi miRebas
\\\ fenilalaninis da Tirozinis mniSvnelovan SezRudvas
\\\ fenilalaninis mniSvnelovan SezRudvas, Tirozinis srul gamoricxvas
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

fenilketonuriis dros ZiriTadad ziandeba:


sisxlmbadi sistema
centraluri nervuli sistema
RviZli
Zvlovani sistema

\\\\F fenilketonuriaze skrining- testis Casatareblad fenilalaninis done


isazRvreba:
\\\ SardSi
\\ sisxlSi
\\\ nerwyvSi
\\\ ganavalSi
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

spazmofiliis dros ganviTarebuli krunCxvebis mizezia:


hipofosfatemia
tute fosfatazis aqtivobis daqveiTeba
hipokalciemia
hiperkalciemia

\\\\ hipokalciemiuri tetaniis dros kunTebis hipertonias iwvevs:


\\\ centraluri nervuli sistemis momatebuli agznebadoba

\\\ periferiuli nervuli sistemis momatebuli agznebadoba


\\ rogorc centraluri ise periferiuli nervuli sistemis momatebuli
agznebadoba
\\\ centraluri da periferiuli nervuli sistemis daqveiTebuli ag znebadoba
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

spazmofiliis ganviTarebis xelSemwyobi faqtorebia, garda:


momatebuli insolacia gazafxulis periodSi
kalciumis marilebiT Raribi dieta
kalciumis marilebiT mdidari dieta
D vitaminiT intensiuri mkurnaloba

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

D hipervitaminozis dros periferiul sisxlSi SeiniSneba, garda:


leikopenia
leikocitozi
anemia
eds is momateba

\\\\ postnataluri hipotrofia SeiZleba ganviTardes Semdegi faqtorebis


zemoqmedebiT, garda:
\\\ alimenturi faqtorebi
\\\ infeqciuri faqtorebi
\\ dedis Saqriani diabetiT avadoba
\\\ genetikuri faqtorebi
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

organizmSi fosfor- kalciumis cvlas aregulireben hormonebi, garda:


1,25 dihidroqolekalciferoli
somatotropuli hormoni
kalcitonini
parathormoni

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

organizmSi kalciumis SekavSirebaSi da dagrovebaSi monawileobs:


limonmJava
ZmarmJava
marilmJava
naxSirmJava

\\\\ raqitis ayvavebis periodisTvis damaxasiatebelia bioqimiuri maCveneblebi,


garda:
\\\ hiperkalciuria
\\ hipokalciuria
\\\ hiperfosfaturia
\\\ hipokalciemia
\\\\
\\\
\\
\\\

vitamin D rezistentuli raqitisTvis damaxasiaTebelia, garda:


hipofosfatemia
hiperfosfatemia
tute fosfatazas aqtivobis mkveTri momateba

\\\ hiperfosfaturia

\\\\ romeli produqtis gadaWarbebulma miRebam SeiZleba gamoiwvios


rkindeficituri anemia?
\\ Zroxis rZe
\\\ Zroxis xorci
\\\ vaSli
\\\ stafilo
\\\\ yvela CamoTvlili SeiZleba iyos rkinadeficituri anemiis risk-faqtori,
garda:
\\\ dRenakluloba
\\\ mcire masis axalSobili
\\\ pubertatuli asakis gogona
\\ eqskluziuri ZuZuTi kveba 6Tvis asakamde
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

hemolizis ZiriTadi hematologiuri niSania:


hemoglobinis koncentraciis Semcireba
eriTropenia
retikulocitozi
Trombocitozi

\\\\ Talasemiis kulis formisaTvis damaxasiaTebelia didi Tavi da qalas


Zvlebis hipertrofia (borcvebi, wanazardebi). amis mizezi aris:
\\\ hipokalcemia
\\\ hidrocefalia
\\\ D vitaminis deficit
\\ qalas ZvlebSi gaaqtiurebuli eriTropoezi
\\\\ yvela CamoTvlili SeiZleba iyos B12 vit. deficituri anemiis risk-faqtori,
garda:
\\\ eqskluziurad Txis rZiT xangrZlivad kveba
\\ Zroxis rZeze damzadebuli xelovnuri narevebiT (formula) kveba
\\\ ZiriTadad mcenareuli sakvebiT kveba
\\\ qronikuli gastriti
\\\\ kanze gamoxatuli purpura da sisxlSi Trombocitebis normaluri
raodenoba CamoTvlilTagan romeli daavadebisaTvis aris damaxasiaTebeli?
\\\ sistemuri wiTeli mglura
\\\ leikemia
\\ henox-Sonlainis daavadeba
\\\ imunuri Trombocitopenia
\\\\ bavSvs klinikaSi daudginda hemarTrozis diagnozi nawilobrivi ankiloziT.
CamoTvlilTagan upiratesad romeli daavadebisaTvis aris damaxasiaTebeli
aseTi garTuleba?
\\\ iuveniluri revmatoiduli arTriti

\\ hemofilia
\\\ revmatuli arTriti
\\\ verlhofis daavadeba
\\\\ postnataluri periodis 4-6 Tveze drouli CvilisaTvis damaxasiaTebelia
e.w. fiziologiuri anemia. misi ganviTarebis mizezia:
\\ fetaluri hemoglobinis intensiuri daSla
\\\ rkinis deficiti
\\\ Talasemia
\\\ eriTrocitebis fermentuli deficiti
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

rkinadeficituri anemiis antenataluri profilaqtika gulisxmobs:


orsuli qalis racionalur kvebas
bavSvis xangrZlivad ZuZuTi kvebas
bavSvis droulad damatebiT kvebaze gadayvanas
eqskluziurad ZuZuTi kvebas 6 Tvemde

\\\\ leikemiiT daavadebulis mkurnalobis mizania:


\\ remisiis miRweva, remisiis ganmtkiceba
\\\ daavadebisagan gankurneba
\\\ mkurnaloba ar iniSneba uefeqtobis gamo
\\\ anemiis mkurnaloba
\\\\ verlhofis daavadebis gamomwvevia:
\\\ A jgufis streptokoki
\\\ stafilokoki
\\\ respiratorul sincitiuri virusi
\\ etiologia ucnobia
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

verlhofis daavadeba upiratesad gvxvdeba:


5-6 wlis asakSi
Cvilobis asakSi
mozardobis asakSi
axalSobilebSi

\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

hemoglobinopaTiis ZiriTadi mizezia:


globinis jaWvis struqturis memkvidruli darRveva
rkinis Tandayolili deficiti
vitaminebis deficiti
eriTrocitebis membranis struqturuli darRveva

\\\\
\\\
\\\
\\\
\\

feradobis maCvenebeli amsaxvelia:


sisxlSi hemoglobinis maRali donis
sisxlSi hemoglobinis dabali donis
eriTrocitebis maRali raodenobis
eriTrocitebis hemoglobinit gajerebis xarisxis

\\\\ rkinadeficituri anemiis mizezebia yvela CamoTlili, garda:


\\\ kuW-nawlavidan morecidive sisxldena

\\ kastlis faqtoris sekreciis darRveva


\\\ araracionaluri kveba
\\\ menstrualuri ciklis darRveva Warbi sisxldeniT
\\\\ 6 wlis biWunas sarZeve kbilis amoRebis Semdeg ganuviTarda sisxldena
alveolidan. dedam sisxldena ver SeuCera da moiyvana saavadmyofoSi. dedis
gadmocemiT bavSvi midrekilia sisxldenebisadmi yoveli umniSvneli travmis
Semdeg uviTardeba Znelad SesaCerebeli sisxldena. CamoTvlilTagan upiratesad
romel daavadebaze unda vifiqroT?
\\\ Sonlain-henoxis daavadeba
\\ hemofilia
\\\ qronikuli hepatiti
\\\ hemoglobinopaTia
\\\\ axalSobilobis asakSi gamovlenili paTologiuri siyviTlis mizezi
SeiZleba iyos yvela CamoTvlili daavadeba, garda:
\\ qalis rZiT gamowveuli gaxangrZlivebuli siyviTle
\\\ rezus-konfliqtis fonze ganviTarebuli hemolizuri daavadeba
\\\ sisxlis jgufuri konfliqtis fonze ganviTarebuli hemolizuri daavadeba
\\\ memkvidruli sferocitozi
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

verlhofis daavadebis dros gamoxatuli purpurisaTvis damaxasiaTebelia:


simetriuloba da erTgvarovneba
asimetriuloba da poliqromuloba
polimorfizmi da Tmian areebSi ganlageba
saxsrebis midamoebSi lokalizacia

////
//
///
///
///

////
///
///
///
//

,


( )/

////
///
//
///
///

////

///
///
//
///

////
///
///
///
//

////
///
///
//
///

////
///
///
///
//

12

////
///
///
//
///

////
/// (3 )
/// ( )
///
//
(3 ),

.
//// ,
///

/// 12
/// /
//
////
///
///
///
//

////

///
///
///
//
//// 12
///
///
/// /
//
////
///
///
///
//
////
///
///
///
//

//// -

///
///
///
//

////

///
///
//
///
////
//
///
///
///

traubes ormagi toni moismineba:


barZayis arteriaze
saZile arteriaze
laviwqveSa arteriaze
filtvis arteriaze

////
///
///
//
///

bavSvis venebis diametri mozrdilis venebTan SedarebiT:


ganieria
arteriis sanaTurze metia
wvrilia
arteriis sanaTurze naklebia

////
///
///
//
///

majis sixSire Senelebulia, garda:


Zilis dros
cTomili nervis gaRizianebisas
Wamis dros
gamtareblobis darRvevis SemTxvevaSi

////
///
//
///
///

gulis saZgeri gaZlierebulia, garda:


fizikuri datvirTvis dros
msuqan bavSvebSi
fsiqikuri agznebis dros
anemiis dros

////
///
///
//
///

revmatizmis dros kanis damaxasiaTebeli dazianebaa:


hiperpigmentacia
eqsudaciuri eriTema
beWdisebri eriTema
hiperkeratozi

////
///
///
//
///

CamoTvlili daavadebebidan periorbituli SeSupeba axasiaTebs:


wiTel mgluras
sklerodermias
dermatomiozits
revmatizms

////
CamoTvlilTagan romeli ar aris sklerodermiisTvis damaxasiaTebeli
ZiriTadi sadiagnostiko kriteriumi:
///
reinos sindromi
///
kanis sklerodermia
///
kalcinozi
//
teleangieqtazia

////
sistemuri wiTeli mgluras dros yvelaze informaciul kriteriums
warmoadgens:
///
LE ujredebi
///
maRali edsi
//
dnm antisxeuli
///
leikopenia
////
kalcinozi, reinos sindromi, ezofagiti, sklerodaqtilia,
teleangieqtaziebi damaxasiaTebelia:
///
sistemuri wiTeli mglurasTvis
///
revmatoiduli arTritisTvis
///
kvanZovani periarteritisTvis
//
sistemuri sklerodermiisTvis
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

mozrdili bavSvis sxeulis Sua wertili mdebareobs:


Wipis doneze
Wipsa da simfizs Soris
simfizis doneze
nikapis doneze

\\\\ dResruli axalSobilis masis fiziologiuri danaklisis aRdgenis e.w.


idealuri tipia, rodesac:
\\ dabadebis wonas aRidgens me-7-10 dRes
\\\ dabadebis wonas aRidgens me-11-13 dRes
\\\ dabadebis wonas aRidgens me-12-15 dRes
\\\ dabadebis wonas aRidgens me-7-12 dRes
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

axalSobilis Tavdapirveli sigrZe sammagdeba:


8 wlis asakSi
10 wlis asakSi
12 wlis asakSi
6 wlis asakSi

\\\\ sicocxlis pirveli wlis ganmavlobaSi Tavis garSemoweriloba TveSi


saSualod imatebs:
\\\ 0.5 sm
\\ 1 sm
\\\ 2 sm
\\\ 3 sm
\\\\ bavSvis antropometriuli monacemebis dinamikuri gamokvleva gulisxmobs:
\\\ antropometriuli monacemebis erTjerad Sefasebas

\\\ bavSvis awonva, gazomvas


\\ erTi da igive parametris periodul Sefasebas
\\\ bavSvis sxeulis aRnagobis Sefasebas
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\

Z qulis 2 sigmiT gadaxra mianiSnebs:


maCveneblis saSualo normaze
paTologiaze
saSualoze met gadaxraze
paTologiasTan momijnave mdgomareobaze

\\\\ centili gviCvenebs:


\\ Sesabamisi asakis bavSvTa ramden procents aReniSneba esa Tu is cifrobrivi
maCvenebeli
\\\ Sesabamisi asakis bavSvTa 50 procents aReniSneba esa Tu is cifrobrivi
maCvenebeli
\\\ Sesabamisi asakis 100 procents aReniSneba esa Tu is cifrobrivi maCvenebeli
\\\ Sesabamisi asakis 10 procents aReniSneba esa Tu is cifrobrivii maCvenebeli
\\\\ Tu maCvenebeli moTavsda 10-dan 25 centilis intervalSi:
\\ maCvenebeli normaze dabalia
\\\ maCvenebeli normaze maRalia
\\\ warmoadgens normis variants
\\\ paTologiaze miuTiTebs
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\

gogonebSi sqesobrivi momwifeba iwyeba saSualod:


10-12 wlis asakSi
14-15 wlis asakSi
13-16 wlis asakSi
9-12 wlis asakSi

F\\\\ fenilketonuriisas dominirebs:


/// nawlavTa dazianeba da mzardi hipotrofia
/// hemopoezis depresia
// nevrologiuri simptomatika
/// ekzema da albinizmi.
F\\\\ felingis sinjiT adgenen:
/// glikogenozs
// fenilketonurias
/// hialinuri membranebis daavadebas
/// hiperbilirubinemias.
D\\\\ daunis daavadebas ar axasiaTebs:
/// gonebrivi CamorCena, hipotonia,
/// Tvalebis mongoloiduri Wrili
/// naxevrad Ria piri, enis eqspozicia
// hepatosplenomegalia.
P\\\\ poligenuri damemkvidreba axasiaTebs:

///
//
///
///

daunis daavadebas
Saqrian diabets
fenilketonurias
galaktozemias.

F\\\\ fenilketonuriis maxasiaTeblebidan romelia araswori:


// daavadeba damemkvidrdeba autosomur-dominanturi tipiT
/// daavadebis ganviTarebas safuZvlad udevs ferment fenilalanin-4hidrolazas ukmarisoba
/// klinikurad vlindeba erTi wlis asakamde
/// xuTi wlis asakidan hematoencefaluri barieris ganvladobis klebis gamo
fenilalaninisadmi gamZleoba matulobs.
\\\\
//
///
///
///

mukoviscidoziT daavadebuls ar axasiaTebs:


wyurvilis SegrZneba
xSiri filtvebis anTeba
gaxdoma, wonaSi dakleba
usiamovno sunis uxvi ganavali.

\\\\
///
///
//
///

romeli anamnezuri monacemebi ar axasiaTebs mukoviscidozs:


ganmeorebiTi xSiri pnevmoniebi anamnezSi
analogiuri daavadebis arseboba naTesavebSi
mSoblebis daavadeba tuberkuloziT
debis, Zmebis adreul bavSvobaSi pnevmoniiT sikvdilianobis SemTxvevebi.

\\\\ celiakias ar axasiaTeb:


/// klinikuri suraTis manifestacia xelovnur kvebaze gadayvanis an damatebiTi
kvebis Semdeg
/// muclis zomebis mkveTri mateba
/// fizikur ganviTarebaSi mkveTri Camorcena
// hepatosplenomegalia da siyviTle.

\\\\ yvela qvemoT CamoTvlili rekomendebulia cisturi fibroziT


daavadebuli pacientis marTvisaTvis, garda erTisa:
// xvelebis sawinaaRmdego preparatebis rutinuli gamoyeneba
/// regularuli varjiSi
/// pankreasuli fermentebis CanacvlebiTi Terapia
/// A,D da K vitaminebis Semcveli danamatebis gamoyeneba.
M\\\\ mukoviscidozis diagnostikaSi mniSvnelovania yvela , garda erTisa:
/// pankreasis ekzokrinuli funqciis ukmarisoba
/// oflis analizi qloris marilebze
/// ojaxuri anamnezi
// bronqialuri sekretis baqteriologiuri analizi.
\\\\ celiakiasTan mimarTebaSi romeli mosazrebaa mcdari?
/// celiakia ganpirobebulia glutenis autanlobiT

/// simptomebi vlindeba uxSiresad 9-18 Tvis asakSi, xelovnuri kvebisas ufro
adre
// ugluteno dietis dacva sqesobrivi momwifebis periodis Semdeg
savaldebulo ar aris
/// celiakiis diagnosis utyuari dadastureba xdeba wvrili nawlavis biofsiiT.
\\\\ mukoviscidozis adreul gamovlinebebs ar miekuTvneba:
/// hipotrofia
/// mekonialuri ileusi
/// keratomalacia, hemoragiuli diaTezi
// osteoporozi

Fsagamocdo

testebi me-4 kurselTaTvis pediatriaSi

\\\\
\\\ 14
\\\ 28
\\ 7
\\\ 10
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\ 7
\\\ 3
\\ 7 28
\\\ 28
\\\\
\\\ ,
\\ ,
\\\
\\\ ,
\\\\

\\\ 36
\\\ 34
\\ 38
\\\ 43

\\\\

\\\ 38
\\ 36
\\\ 39
\\\ 42
\\\\
\\\ , 1550
\\\ , 2600
\\\ , 2550
\\ , 1400
\\\\
\\\ , 1400
\\ , 2300
\\\ , 1100
\\\ , 2700
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\ ,
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\

\\\\ , < 100-,


, ,
. ?
\\\ 9
\\\ 3
\\ 5
\\\ 8
\\\\ , 60,
, ,
. ?
\\\ 5
\\\ 6
\\ 2
\\\ 7
\\\\

\\\ 6%-
\\ 10%-
\\\ 20%-
\\\ 8%-
\\\\
\\\ 6-7
\\ 14-15
\\\ 18
\\\ 10
\\\\ ,

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\ -
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
:
\\\
\\\
\\\
\\

\\\\
\\\ 6
\\ 9
\\\ 7,5
\\\ 3
\\\\
\\\ 2
\\\ 3
\\ 2,5
\\\ 1
\\\\
\\ 2
\\\ 2,5
\\\ 1,5
\\\ 3
\\\\
\\\ 6
\\\ 3
\\\ 7,5
\\ 1
\\\\ :
\\\ 200-300
\\\ 700-800
\\\ 300-400
\\ 500-600
\\\\ 1 :
\\\ 3
\\ 2
\\\ 1
\\\ 0,5
\\\\
\\ 1-5
\\\ 1
\\\ 5-10
\\\
\\\\ 4 11,5 -,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 3 14 -,

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 2 13 -,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 3 Z +3,8-.
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 9 Z +3-.
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 6 Z +1.6-.
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 2 Z +1.4-.
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 5 Z -2,5-.
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 8 3 . ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 5 97 . ,
\\\

\\\
\\\
\\
\\\\ 2 3 10 . ,

\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 3 90 97 . ,

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 5 50 75 . ,

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\ () ()
\\\ () ()
\\ () ()
\\\ () ()
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,
:
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ .
. ?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ .
, ,
. ?
\\
\\\

\\\
\\\
\\\\ .
. ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 5 - , ,
. :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 5 , .
, , .
?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 1 . ,
" " . :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 3 ,
. . :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ?
\\\ (>60- )
\\
\\\

\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\ -
\\\
\\\\
:
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
:
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
:
\\ 6
\\\ 12-24
\\\ 24-48
\\\ 48-72
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ;
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\

\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 4 .
, ,
:
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ - :
\\\ B
\\\ 18
\\ (<38)
\\\ <35
\\\\ :
\\\
\\\
\\ -14
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\ -
\\\\ :
\\ -
\\\
\\\
\\\ -
\\\\
:
\\\
\\\
\\ : < 0,1
\\\

\\\\ , , , ,
:
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 3 , ,
, :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ , ,
?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\

\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\ -
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\ -
\\\
\\\
\\\\

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\ -
\\\
\\ -
\\\\
\\\

\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,

\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\ -
\\\
\\\\
\\\
\\ -
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\ -
\\\
\\
\\\\
\\
\\\ -
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ D
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ D
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\ D 200-400
\\\
\\\ 2
\\
\\\\
\\\ D
\\
\\\
\\\
\\\\

\\\ 8-10
\\ 6-8
\\\ 7-9
\\\ 4-5
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 2
\\\ 50-
\\ 60-
\\\ 40-
\\\ 30-
\\\\ 1 5
\\\ 20-
\\\ 35-
\\ 40-
\\\ 30-
\\\\ 2 1
\\ 50-

\\\ 20-
\\\ 40-
\\\ 30-
\\\\ 5
\\\ 18-
\\\ 25-
\\\ 20-
\\ 30-
\\\\ ,
\\
\\\
\\\
\\\ -
\\\\ ,

\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ - ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 1
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\

\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,

\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\

\\\
\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\ 1015-
\\\
\\\
\\ 3%-
\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\

\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
( ):
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\

\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
,
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\

\\\
\\\
\\
\\\

\\\\ 5 , 37,6, ,
.

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 5 , 52, ,
?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 8 , 38,6, ,
.
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 5
\\ Chlamydia pneumoniae
\\\
\\\ Streptococcus pneumoniae
\\\ Staphilococcus aureus
\\\\
\\\
\\ -
\\\
\\\
\\\\ 2-5
\\\ Chlamidia pneumoniae
\\\

\\ Streptococcus pneumoniae
\\\ Staphilococcus aureus
\\\\ ?

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 5
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 5

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 5

\\\
\\\
\\
\\\ 2
\\\\
\\\
\\\ 7-14
\\
\\\ ,

\\\\ 1 , 37,8, ,
, ,
. ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\

\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\ 3
\\\
\\\\ 3 , , ,
,
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 3 , ,

\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\
\\\ ..
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\ ..

\\
\\\
\\\\

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\ ,
\\ , ,
\\\ , ,
\\\ ,
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ?
\\\
\\\
\\\ -
\\
\\\\
\\\
\\\

\\\
\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\ ..
\\\\
\\\
\\ , ,
\\\
\\\ ,
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ -,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\ 2
\\
\\\ 2
\\\
\\\
\\\\
\\ 2
\\\
\\\ 2
\\\
\\\
\\\\
\\ 2
\\\
\\\
\\\
\\\
\\\\

\\\ 2
\\\
\\\
\\
\\\\ 6 ,

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\ 2
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
:
\\\
\\
\\\ -
\\\ 2
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 2 , ,
, ?
\\ ,
\\\ , ,
\\\ ,
\\\ , ,

\\\\ ?
\\\
\\\ 3-4
\\ 6-7
\\\ 10
\\\\ ?
\\\ 2
\\\ 8
\\\ 10
\\ 5
\\\\ , :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ , :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ . :
\\\ 7
\\ 8
\\\ 6
\\\ 10
\\\\ :
\\\ 4
\\\ 1

\\\ 2
\\ 18
\\\\ , :
\\ 6
\\\ 12 3
\\\ 3
\\\ 13
\\\\ :
\\\ 4
\\ 3
\\\ 3
\\\
\\\\ ?
\\\ 7-8
\\\ 3-4
\\ 12-13
\\\ 19
\\\\ 8 , -7 .
?
\\\ 8
\\\ 4
\\ 6
\\\ 7
\\\\
\\\
\\ 0.5-1
\\\ 4
\\\ 1
\\\\
\\
\\\
\\\ 3
\\\ - 8-12-
\\\\
\\\ 3
\\ 6
\\\ 8
\\\ 12
\\\\ 3 , . 50
. ?
\\\

\\
\\\
\\\
\\\\ 4 , .
300 . ?
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 7 , .
. ?
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\ 4-5
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\ (<6- -)
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\
\\\ - 5-
\\\
\\\ - 8-12-
\\\\ 2 4
\\\ 1/5
\\\ 1/7
\\ 1/6
\\\ 1/8
\\\\ 10 2
\\ 1/5
\\\ 1/7
\\\ 1/6
\\\ 1/8
\\\\ 1,5 3500, ,

\\\ 540
\\ 700
\\\ 840
\\\ 600
\\\\ 3,5 4800, ,

\\\ 540
\\\ 700
\\ 800
\\\ 720
\\\\ 9 11, ,

\\\ 1200
\\\ 700
\\ 1000
\\\ 720
\\\\
\\ 2
\\\ 6
\\\
\\\
\\\\
\\ 6
\\\ 9
\\\ 7
\\\ 8
\\\\ :
\\\ 2-3
\\\ 7-8
\\ 4-6
\\\ 8-9
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\

\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\ B. Bifidus
\\\ E. Coli
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\

\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\ 3-4
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 3 . , , ,
, 12-15 /, 15-18 /,
0 /:
\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 3 . -, ,
, , 6-7 /, 4-5
/, 0 /:
\\
\\\
\\\
\\\
\\\

\\\\ 5 . , ,
, 12-15 /, 30-40 /,
20-30 /:
\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 4 , 6-
. , ,
, , , .
?
\\\
\\\ 100 /
\\ 4 75 .-
\\\
\\\\ 2 , 6-
. , ,
, , .
?
\\\
\\\ 100 /
\\\ 4 75 .-
\\ 100
\\\\ 3 , 6-
. , ,
, , .
?

\\\
\\\
\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 1 :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\ , ,

\\\ , ,
\\\ , ,
\\\ ,
\\\\ :
\\\ ,
\\\ , ,
\\ , ,
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\

\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ , :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 2 0,33%0 , 50 /,
15 /, 50 /, ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 2 ,

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 3 , 5%0 ,
40 /, 20 /, 10 /,
?
\\\
\\\
\\
\\\

\\\\ 7 , 0.66%0 ,
, 5 /,
10 /. ?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\

\\\
\\
\\\

\\\
\\\\

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ , :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 6 , ,
, 80-100 /,
0,033%, 1-2 /. :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ , :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\ ,
\\ ,
\\\ ,
\\\ ,
\\\\

\\\ , ,
\\ , ,
\\\ , ,
\\\ , ,
\\\\
\\\ , ,
\\ , ,
\\\ , ,
\\\ , ,
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\

\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 6 , , ,
, ,
, .
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ , .

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ , .

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\ -
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\ -
\\\
\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\ -
\\\

\\\\ ,
,
\\
\\\
\\\ -
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\ -
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ - :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ , .
.
, .

\\\
\\\
\\ -
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\

\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
:
\\\ 5 %
\\\ 10 %
\\\ 20 %
\\ 25 %
\\\\ 8 , ,
, . ,
. 90 /, 3,2 X1012/,
100 000, 30 000, . :
\\\
\\\ -
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\ -
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\

\\\\
:
\\\ 1,5%
\\ 5%
\\\ 15%
\\\ 25%
\\\\ :
\\\ , ,
\\ ,
\\\ , ,
\\\ ,
\\\\ (- )
:
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 4
. 3%.
? :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\

\\
\\\
\\\ -
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\ 3
\\\
\\\
\\\
\\\\
:
\\
\\\ 5-
\\\
\\\
\\\\
:
\\ 5-
\\\ 6
\\\
\\\
\\\\ :
\\\ 5-
\\\ 6
\\\
\\ C
\\\\
:

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\ 6
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ -
:
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 11 :
\\\ 3
\\ 4
\\\ 5
\\\ 6
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\ 13

\\\ 18
\\ 21
\\\
\\\\ :
\\\
\\\ , ,
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\ -
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\

\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\ B12
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\ -
\\\ -
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ , :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ , :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
:
\\
\\\

\\\
\\\
\\\\ B12 , :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,
:
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\ B12
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\ ,
\\ ,
\\\ ,
\\\ ,
\\\\
\\ 4-5
\\\ 4-5
\\\ 7-8
\\\ 2-3
\\\\
\\\ 4-5
\\ 4-5

\\\ 7-8
\\\ 2-3
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 2 ,
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 9 ,
\\\
\\
\\\

\\\
\\\\ 1 7 x 109/,
25 %, 74 %, 1 %,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 2 17 x 109/, 12%,
60%, 20 %, 2%, 6 %,

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 14 3%,
55 %, 34 %, 1%, 7 %,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 1 8%,
60 %, 24 %, 2%, 6 %,
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 10 1%,
30 %, 60 %, 1%, 8 %,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 3 1%,
20 %, 76 %, 1%, 2 %,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 3 2%,
32 %, 55 %, 3%, 2%, 6 %,

\\\

\\\
\\\
\\
\\\\ 3 135 /, 5,2 1012 ,
20 .109, 2 %, 4 %, 14 %,
60%, 16 %, 4 %
\\\
\\ , ,
\\\
\\\
\\\\ 2 112 /, 4,2 1012 ,
35 109, -2%, -4%, 6 %,
8%, 16 %, 40 %,
20%, 4 %
\\\
\\\ , ,
\\\
\\\
\\
\\\\ 3 112 /, 4,2 1012 ,
38 109, -30%, -25%,
18 %, 22 %, 5 %
\\\
\\\ , ,
\\
\\\
\\\
\\\\ 3 23% ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 7 60% ,
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 2 - 25 109/, 1
%, 2 %, 6 %, 53 %, 30 %,
2 %, 6%
\\\
\\\ , ,
\\\

\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ - :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\ 2-4 .
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ B 12 :
\\ , ,
\\\ ,
\\\ , -
\\\ , -
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\

\\\\ ,
, , , :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ , :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\ -
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\

\\\\ , :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 1 :
\\\ 1-2 -
\\\ 2 -
\\\ 1 -
\\ 2 -
\\\\ 5 :
\\\ 1-2 -
\\\ 1-2 -
\\ 1 -
\\\ 1-2 -
\\\\ 0-2 :
\\\ -4
\\\
\\\ 1 -
\\ -2
\\\\ 0-2 :
\\ 2 -
\\\ 2 -
\\\ 1 -
\\\
\\\\ 7-12 :
\\\ 2 -
\\\ 2 -
\\\ 1 -
\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\

\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\ 2-3 -
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ , :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :

\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\
\\\ -3
\\\ - -2
\\ - -2
\\\ -3
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ?
\\
\\\
\\\ -
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\

\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\ , , ,
.
\\ , , ,
.
\\\ , , ,

\\\ , , ,
.
\\\\ :
\\\
\\ -
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 11 -2
. ?
\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 11 -2 .
?
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 10 -2
. ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 7 . ?
\\\

\\\
\\\
\\
\\\\ 6 . ?
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ?
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ ?
\\
\\\
\\\ -
\\\
\\\\ ?
\\\
\\
\\\ -
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\ - , S-T

\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\ - , S-T
\\\\ 9 , ,
, , .
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\ ,
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ;
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ;
\\\
\\\
\\ A
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\

\\\ C
\\\\ :
\\\
\\ -
\\\
\\\ C
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\ , ,
\\\
\\\ , ,
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ - ()

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 3 , 52, ,
, .

\\\

\\
\\\
\\\
\\\\ 4 , ;

\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 6 , ; ,


\\
\\\
\\\
\\\
\\\ 4 -
;
, , .
:
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 4 -
. :
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ 4
.
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\ , ,

\\\
\\\
\\
\\\\ - :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ , , ,
:
\\\
\\\
\\
\\\
//// 9 , ,
.
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ ,
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\

\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\..
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 3 , ,

\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 3 , ,
.
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 3 , , ,
, ( ) .

\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ 5 , , ,
, .
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ :
\\\
\\
\\\
\\\

\\\\ :
\\\ > 10-
\\ < 20 000-
\\\
\\\ -7 1000-
\\\\ 5 3 . 3
, . ,
.
\\
\\\
\\\ -
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ 5 , ,
, ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\ -
\\\
\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 5 : 2,5 *1012/ -, 105 /,
1,2, 2 %.
\\\ ,
\\ ,

\\\ ,
\\\ ,
\\\\
\\\ 50 /-
\\\ 17 %
\\ 2,0* 1012/-
\\\ 1,0 *1012/-
\\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
\\\
\\\
\\\ 12
\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\\ ,
, , 90, ,

\\\ 5
\\\ 4
\\ 3
\\\ 2
\\\\
\\\ 6 - 6
\\\ 7 6 -
\\ 6 - 6 -
\\\ 10
\\\\
\\\
\\

\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ 100 , ?
\\\
\\\
\\
\\\
//// 70, , ?
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ - :
\\\
\\\
\\
\\\ 5 %
\\\\ :
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\
:
\\\
\\
\\\ 24 -
\\\
\\\\
\\\
\\\
\\

\\\
\\\\
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ :
\\
\\\
\\\
\\\
\\\\ ,

\\
\\\
\\\
\\\
\\\
\\\
\\
\\\
\\\
\\\\ -
\\\
\\\
\\
\\\ ()
\\\\ - ,
\\\
\\\
\\\
\\
\\\\ -
\\\
\\\
\\\
\\

You might also like