1

aliosios medins okos metai

nuo 2015 02 19

alios okos metais maiau msos daugiau sveikatos !!!

Lietuvos kulinarijos paveldas

SENIEJI ADVENTO, VENTJ KI IR KALD VALGIAI

N viena pasaulio tauta nebeturi, o gal ir niekada neturjo iskirtini sakralini
apeigini, tik ioms gamtos dievybi gerbimo ir garbinimo ventms gaminam valgi:
Aviienio, Bangpio (tinkl metimui), Biiuli (bitinjimo) dienai, Bob vasaros,
Bulviakasio dienai, Derliaus ventei, Gandrinms (Starkinms), Rasoms (Joninms),
Keturiasdeimties pauki dienai, Pavasario, Vasaros, Rudens ir iemos lygiadieniams,
Paskutinio grybo, Pavasarini ir Rudenini Dzied, Pelen dienai, Pemps dienai,
Tinklaii traukimui, Ugavnms, Vlinms, Vieversio dienai, slkio dienai,
iemoveriui, iobrinms ir pan.
Kain ar yra lik pasaulyje iskirtini senovini valgi, gaminam tik per specialius
ems kio darbus: mloveio, bulviasodio, bulviakasio, sjos, rugiapjts, linarts,
linamins, klimo, ienapjts, skerstuvi, virvavijo, bii kopinjimo, alaus ragavimo.
Ar kokia nors pasaulio tauta yra ilaikiusi devynis Ki patiekalus, dedamus ant
iaud patiestos staltiess (nebent poliakai-lenkai, t vienintel dalyk perm i lietuvi ir
yd krikionybs takoje pavert dvylika valgi pagal 12 yd apatal), ar tebeturi
archaini, vliau banyios pasiimt ir savo reikmms pritaikyt veni: Advento,
Atvelykio, Devintini, Gavnios, Ki devyni valgi, Keli, Sekmini, etini, vent
1

2
Kald, vent Velyk keturi dien valgi, Verb, Vis ventj, olini, ventos Agotos,
vento Andriejaus, vento Antano, vento Baltramiejaus (gandr iskridimo), vento
Blaiejaus, vento Florijono, vento Kazimiero, vento Jono, vento Juozapo, vento
Jurgio (ems budinimas), vento Lauryno (kulinar ir virj globjo), vento Martyno,
vento Mato (Alutinio), vento Mykolo, vento Motiejaus, ventos Onos, vento
Prancikaus speciali valgi, kurie i ties yra ilik yra ilik nuo gamtatikybs, agrarins
magijos tikjimo laik (nelabai imanantys, tuos laikus link vadinti pagonikais, nors i
ties pagonimis, stabmediais buvo ir tebra patys krikionys, katalikai su savo
banyiomis (boeicijomis) ir ten eksponuojamais paveikslais bei stabais (statulomis),
kuriuos tikintieji garbina, aukoja ir tiems stabams meldiasi?..
Jei jau norima daryti tradicines maisto ir valgymo ventes, tai jau daug graiau,
tautikiau, oriau ir ikiliau bt pagal lietuvi tautos senovines tradicijas per Kias, per
iemos lygiadien budinant em prisiminti seniausi lietuvi SAULS RAT.
Gamtatikyboje, kuri yra daug senesn ir ypatingai tauresn u jga lietuviams primestas
naujas religijas, beprasmiko aukojimo deginant maisto produktus nebuvo.
Ms protviai maist DIEVAMS aukodavo savo eimoje visiems kartu susdus prie
stalo neskubant ir garbinant suteiktas grybes jas suvalgydami, kad savo protingu, sveiku
ir darbiu knu, savo darbais, gyvensena ir sarmatlyva mstysena bei elgsena atnaauti
PERKNUI. is, prims mogaus auk, savo aibais ir perknais apvaisina EM, kuri
palaiminta ir apvaisinta savo grybes teikdavo ir tebeteikia MOGUI.
Iskirtinis, ypatingai taurus ir orus SAULS RATAS, kokio neturi n viena pasaulio
tauta !!! Ms protviai net UGNIAI aukodavo ne maist, o malkas su lakeli drevi
medaus. Net per KIAS, ktavodami, gerbdami ir garbindami ugn, jos neinaudodavo ir
nieko ant jos negamindavo, tik j pakurstydavo, o nakiai arijas KTAVODAVO pelenais,
kad jos neugest ir ramiai iki ryto rusent. Ant KI (KTAVONI) stalo neddavo joki
kept, virt ar kitaip UGNIMI apdorot valgi, o DIEVUI atnaaudavo EMS suteiktas
grybes: sklas, rieutus, vaisius, tai pat raugintus grybus, raugintas daroves ir raugintus
vaisius. KI STALAS po ADVENTO, kai mons NEVALGYMU valo savo organizm,
turdavo bti kuklus, o ne apsirijlikas - gurmanikas, - DIEVUI atnaaujanius valgius
reikdavo tik paragauti. Ir j bdavo tik devyni sulyg ELNIU DEVYNRAGIU SAUL
PARNEANIU - sauls simboliu.
Dvylika valgi pagal dvylika yd apatal, yd korutin uvis ir geras yd biznis
silk ant lietuvi Ki stalo atsirado tada, kai lietuviai jga buvo apkriktyti, kai paveikti
maisto prekeivi darsi vis dresniais ir savo kno bei skrandio vergais...
N viena pasaulio tauta negali pasigirti tuo, k dar turi ilaik lietuviai - kas mnes
po tris - keturis kartus gamintis iskirtinius (ekskliuzyvinius) sakralinius, apeiginius valgius,
ir jei apie tuos dalykus suprast, imanyt restoran, kavini, bar savininkai, o ne aklai
kopijuot vienas kit ir beprasmiai tarpusavyje konkuruot, LIETUVA IR YPA JOS
RESTAURUOTOS PILYS, RMAI IR DVARAI, KAIMO TURIZMO SODYBOS, NET IR
MIEST BEI MIESTELI VALGYKLOS GALT TAPTI PASAULINE KULINARIJOS
MEKA, VIS PASAULIO GASTRONOM, GURM SVAJONI KRATU.
Jei neinome kokio nors tautotyroje vartojamo daiktavardio (odio) prasms,
padarykime i jo veiksmaod ir i karto taps aiku kas yra kas. Ms (lietuvi) kalba
bdama seniausia i indoeuropiei kalb nieko nra pasisavinusi i kit ymiai vliau
susiformavusi taut kalb, atvirkiai, btent jos yra pasimusios daug ms protvi
odi, kuri prasms mes nebeinome ir rusinimo ar poliakinimo takoje ikreiptu
mstymu ar smone bukagalvikai patys save tikinjame, kad tas odis, ta tautin
tradicija, paprotys ar elgsena yra ne ms pai sukurta, o perimta i t taut, kuri dar i
vis nebuvo...

3
Ki virsmo stalas - senas apeigini sakralini valgi stalas. Autentiki valgiai turi
bti i t maisto produkt, kurie buvo iki krikionybs Lietuvoje primimo. Todl negali
bti valgi i msos, pauktienos, kiauini.
Virsmo stalo apeiginiai valgiai bdavo, yra ir turt bti gaminami i darovi, grd,
skl, rieut, vaisi, uog, gryb, kit miko grybi su dilgli, kanapi arba smen
aliejumi. Grimui ant stalo ddavo altino arba ulinio vandens, kuris Ki nakt tapdavo
sveikatinaniu, o vairios giros, salds, kompotai ar kisieliai atsirado pamirus sensias
taurias gamtatikikas tradicijas ir pataikaujant savo drumui, pilvui. Vlesniais laikais (apie
XVIII ami) atsirado standus avi kisielius, aguon pienas su kiukais, ausels arba
virtinukai su baravyk daru, saulgr aliejus.
uvis, silk, tai jau krikionikos tikybos ir yd prekeivi taka.
Suprantama, ant Ki stalo neturt bti valgi i bulvi, valgi su majonezu,
keupu, pomidor padau. Joki blyn, blyneli ir sklindi.
Kaldos - jau kita vent. Galima dti kept s, daryt obuoliais (ant, kalakut,
vit, pov ar iaip koki jerub). Galima pasigaminti patiekal i bulvi. Keiiasi laikai,
keiiasi mons ir j mstysena, supratimas, keiiasi paproiai, keiiasi ir valgiai...
TRADICIN LIETUVIKA KIA
Nuo sen senovs ant ki stalo pagrindinis valgis buvo KIA (kutia, kutinys,
ktel. Atsiradusi nuo odio ktavoti, tai yra saugoti, globoti), gaminama i grd, kai
kuriose Lietuvos vietose vlesniais laikais i grucs (perlini kruop), dar anksiau i
grd, pup, irni, aguon, pasaldint medumi ir skirtas pavaiinti puot pakviestoms
protvi vlms.
Tai aukos patiekalas, valgomas pai aukotoj.
Ankstyviausias altinis, kuriame buvo pamintos lietuvi veniamos Kios, tai
Volfenbiutelio Postil prie 1573 m. sudarytas lietuvik pamoksl rinkinys, XIX a.
pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. altinyje kalbama apie
tai, kad lietuviai buria su kiomis, su irniais, grdais, maiytais su medumi, nordami
apsiginti nuo velni ir perkno.
Tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas: Ki vakar lietuviai vis gyvuli tvartuose
barsto irni ir grd, kad gerai sektsi auginti gyvulius. Kald dien, eidami banyi,
pasiima irni ir grd, o, gr namo, atiduoda sims ir vitoms. Grdai ir irniai labai
svarbi Kios sudtin dalis. Kaldos tai banytin vent, o Kios nam vent,
tiksliau net ne vent, o pasiruoimas ventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios
svarbiausias patiekalas yra KIA:

4
KIA. Stiklin rugi, kviei ar miei grd, arba Lietuvoje augint senj pilkj
irni nuplaukite ir pamerkite kelioms paroms, kasdien keiiant vanden. Senovje taip
imirkyti grdai, irniai ir pupos bdavo valgomi po pasninkavimo. 100g aguon
nuplikykite, 2 kartus permalkite msmale. Aguon mas imaiykite su 100g medaus,
100g kapot rieut. Ant imirkyt grd aguon mas upilkite tik prie pat valgant, nes
ilgiau pastovjus grdai sukietja ir tampa neskaniais.
BERNARDIN PURUS UVIES PYRAGAS SU CITRIN PADAU

Advento metu sekmadieniais daugelis miestiei Lietuvoje kepdavo pur uvies

pyrag apkep, ant j stal patekus i bernardin vienuolyn. Tiesa, vienuoliai
pyrag btinai dar ddavo peletrn, todl uvies pyragas pasiymjo savo iskirtiniu
skoniu ir aromatu.
Pajamomis ir rangos turtingumu Kretingos vienuolynas maai atsiliko nuo geriausiai
Lietuvoje aprpinto Kauno bernardin ir Vilniaus bernardini vienuolyno. XVII-XVIII
amiais Vilniaus vienuolyne nuolatos gyveno apie 20 seser. Gera materialin vienuolyno
padtis leido seserims turti nemaai asmenini tarnaii (XVIII a. viduryje Vilniaus
vyskupo nurodymu leista palikti tik bendrus vienuolyno tarnus). Vienuols siuvo liturginius
drabuius, kuriuos puo meniku siuvinjimu. Jos taip pat lavino ir aukljo miestiei bei
bajor dukras, mok jas katekizmo, skaitymo, raymo, siuvinjimo, muzikos ir dainavimo.
Bernardinai garsjo savo vaiingumu, turjo ne tik dvarus, bet ir 4 spirito varyklas,
net penkias dideles smukles pakelse prie sostins ir karem Vilniuje, kur mgdavo
lankytis Adomas Mickeviius, filomatai ir filaretai.
I ios Vilniaus karemos ir paplito po vis Lietuv bernardin uvies pyragas.
600g uvies fil, supjaustytos maais gabaliukais (gali bti ir atlaidinta
aldyta),

70g tarkuoto fermentinio srio (geriausiai nesraus ir neriebaus, ms

dienomis tikt mazarelos arba picarelos sris),
60g pomidor pastos (ms dienomis tikt paprastas pomidor padaas),
50g kaimiko sviesto (dabar ir parduotuvinis sviestas),
50g kvietini milt,
200ml pieno,
2 kiauini,
30g aliejaus (nenaudokite maisto gamyboje ir nevartokite mityboje bet kokio
rafinuoto aliejaus, nes tai yra nuodai, lig sukljai),
5g druskos,
1g malt juodj pipir,
20g margarino,
20g malt divsli.
20x30 kepimo skard negailint itepti margarinu ir ibarstyti maltais divsliais.
Pyrago upilui 50g sviesto apkepinti 50g milt, atskiesti 250g karto pieno, gerai iplakti ir
gerai itrinti per siet, kad nelikt gumuliuk. Paskui upil sudti 60g pomidor pastos,
70g tarkuoto fementinio srio, suplaktus 2 kiauini trynius, pagardinti 5g druskos, 1g
malt juodj pipir ir gerai imaiyti. 600g uvies supjaustytos smulkiais gabaliukais
(btinai irinkti aakas), apkepinti 30g aliejuje, btinai nuspausti susidarius skyst, upilti
upilu ir imaiyti. Standiai suplaktus 2 kiauini baltymus sudti uvies miin, atsargiai
sumaiyti, sukrauti margarinu itept ir maltais divsliais ibarstyt apkepo form ir
kepti 180 laipsni kartumo orkaitje, 40 min. kol graiai parus. Ikept pyrag galima
papuoti naminiu majonezu, krap akelmis ir spanguolmis, kaip parodyta nuotraukoje.
NAMINIS NERIEBUS MAJONEZAS PER 10 SEKUNDI
Plakti plakikliu (blenderiu), o ne maiytuvu (mikseriu). Supilti plakiklio talp 150ml
neriebaus naminio pieno, 300ml bet kokio aliejaus (jei naudojamas alyvuogi aliejus,
paragauti, kad nebt kartus) ir plakti kelias sekundes didiausiu greiiu, kol mas
keliagubai padids ir taps puri, po to sudti 3 auktus gatav garstyi, 2 auktus citrin
suli, 0,5 auktelio druskos ir dar kelias sekundes plakti, kol itirps druska. aldytuve
galima laikyti savait.
Tarp kitko, ne Advento ar Gavnios dienomis prie uvies pyrago galite pasidaryti tok
greit rieut su brendiu pada:

Rieut su naminio majonezu ir konjaku padaas. 200g vieiai suplakto naminio

majonezo imaiykite su 40g kepint, nuplikyt, nuvalyt nuo plveli ir smulkiai kapot
graikini rieut (lengviausiai rieutus pabrus ant stalo juos pakoioti kolu), 40g
brendio, 3g smulkiai kapot petraoli, 3g smulkiai kapot krap, pagardinkite druska,
iupsneliu cukraus ir maltais baltaisiais pipirais.
5

6
VENTJ KALD DVIEJ UV PYRAGAS

Klaipdieiai (mmelenderiai) XVIII XIX amiuje per ventsias Kaldas ant stalo
btinai ddavo dviej uv pyrag.
500g menks arba bet kokios baltos uvies fil be kaul ir odos,
500g laios arba bet kokios raudonos uvies fil be kaul ir odos,
800g sluoksniuotos telos (dabar galima pirkti aldyt),
500g svogn,
30g kaimiko sviesto,
po vien pundel krap ir petraoli (viso 40g),
1 kiauinio,
iupsnelio druskos ir malt juodj pipir.
Svognus nulupti, plonais pusiaugrieinliais supjaustyti ir pakepinti svieste, kol
suminkts, pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais ir imaiyti su smulkintais
krapais bei petraolmis. uvis nuplauti ir gerai servetle nusausinti. I sluoksniuotos
telos ikoioti du pailgus laktus. Vien lakt dti ant pergamentu iklotos skardos, ant
telos dti laios fil, suteikiant jai uvies form, pagardinti druska ir maltais juodaisiais
pipirais, ant uvies sudti pakepintus svognus (galima sumaiyti per pus su
pakepintomis morkomis), ant j dti menks fil ir j taip pat pagardinti druska bei maltais
juodaisiais pipirais. Ant viraus dti antrj telos lakt, ulenkti, pakiant po apatiniu
laktu. I telos likui padaryti vynus, galv su akimis, uodeg ir pelekus ir prilipdyti su
kiauinio plakiniu. Taip paruot pyrag dar aptepti kiauinio plakiniu ir kepti 180 laipsni
kartumo orkaitje pusvaland.
6

7
Tok ikept pyrag uv stalan patiekti ant graaus padklo nepjaustyt, graiai
papuot.
LIETUVIKI LYDEK IKRAI

Senovje netrkdavo vieios uvies, ypa glavandens, nes Kuri mariose,

Nemune, Neryje, kitose upse, aibje Lietuvos eer ir net aplinkiniuose vandens
telkiniuose uvies buvo apsiai. Kita vertus, didik ir bajor bei vienuolyn dvar
tvenkiniuose bdavo auginama daug tvenkinini uv. Daug kam atrodys netikta, bet dar
prie imt met Nemune bdavo pagaunami erketai, sterls, trimetriniai amai. O kitose
upse gaudydavo laias, lakius, uptakius, kirlius, apalus.
Ir nors ant turtingj miestiei stalo netrkdavo juodj erket ikr (erketus
gaudydavo Nemune), raudonj lai ikr, taiau paprasti miestieiai labiausiai vertino
lydek ikrus, kuri kiekviena eima galdavo pavasar pasigaminti atsargoms. Yra
aprayta, kaip dviems vyrams neus Radvil rm virtuv lydek ir neatsargiai perpjovus
jos pilv, ikrai pasklido virtuvs grindimis, o susmus, ikr buvo pusantro kibiro...
REIKS:
- 200 g lydekos ikr,
- 1 auktelio druskos,
- 1 auktelio 6% obuoli acto,
- aliejaus.
Idarant lydek atidiai, kad nepaeisti tulies ir neaplieti jos kartliu ikr, ikrus su
visu plvels maieliu iimti. Taip pat atidiai, kad nesuplyti plvels, juos nuplauti po
tekaniu vandeniu. Po to maielius su ikrais galima atsargiai akute suplakti. Plakant ant
akuts prikibs plvel, kuri laikas nuo laiko reiks paalinti.
Ikrus galima pertrinti ir per siet, kurio akuts iek tik didesns nei ikrai. Leidiant
vanden i krano, trinti ikrus pirtais per sieto akutes stiklin, fajansin ar emaliuot ind.
Siet iplauti, ivalyti nuo plveli, dar kart perplauti ikrus ir kaip galima sausiau
nuvarvinti. Jei ikrai jau subrend uteks keli trynim, o jei ne, tai net 5-6 kart.
Ivalytus ikrus kelis kartus perpilti kartu, bet ne verdaniu vandeniu. Taip paruotus
ikrus maiyti 10 minui su druska. Darantis srymui (rasalui) ikrai praskys, bet vliau
sustands, nebekibs tarpusavyje ir taps natralios spalvos. Kai ikrai nebekibs prie akuts,
upilti obuoli actu ir imaiyti.
Paruotus ikrus sudti iplikytus stiklainius, upilti nerafinuotu aliejumi ir laikyti
aldytuve. Po 2-3 dien ikrus galima vartoti.
Lietuviai vaims vieius lydek ikrus imaiydavo su smulkiai kapotais svognais.
Svognus rinkdavosi ne aitrius, o saldesnius ir j ddavo pus tiek, kiek ikr, imaiydavo
su penkis kartus maesniu kiekiu aliejaus (dilgli, kanapi arba smen), pagardindavo
actu, druska ir maltais juodaisiais pipirais.
7

8
Pavyzdiui, Kauno ani vejai nuo lydek ikr nurinkdavo plves, suddavo litrin
stiklain, ir upildavo aukt druskos. Kai susidarydavo srymas (rasalas), j nupildavo.
Taip darydavo kelis kartus, po to ikrus atsargiai suspausdavo, upildavo dilgli, kanapi
arba smen aliejumi taip, kad apsemt. itaip paruotus ikrus pirkdavo ydai, nes ie
tikdavo j koeriniam maistui. Be to, taip paruoti ikrai vsesnje vietoje isilaikydavo iki
keturi mnesi.
SENOVIN KURI BANDEL - VALTIK SU UVIES DARU, 30 vienet
Telai: Geriau i vakaro 330g tikros
kaimikos grietins suplakti su 5
kiauiniais, 20g druskos ir 9g cukraus.
Po to 1300g Ekstra milt pirtais sutrinti
su 360g kepimo margarino, supilti
grietins kiauini plakin ir iminkyti
tel. Tel suformuoti rutul, suvynioti
virtuvin plvel ar polietilenin maiel
ir padti aldytuv.
darui: 1000g kapotos vieios arba
aldytos atlaidintos ir nuo vandens
nuspaustos uvienos, 300g pasiruot
(pakepint) svogn, 180g kepimo
margarino, 3 kiauini, 15g druskos,
iupsnio diovint krap, iupsnelio
malt juodj pipir. Visus ingredientus
imaiyti ir palaikyti aldytuve, kad bt
lengviau dalinti ir dlioti ant bandeli.
Gaminant ias bandeles, 75g telos
ikoioti ir ispausti 15 cm skersmens apskritimus (arbatins lktuts dydio). vidur dti
55g daro, perlenkti pusiau ir ulankstyti kratus, vidur paliekant nelankstyt su skylute,
pro kuri turi ieiti uvienos garai. Valtikes patepti kiauinio plakiniu ir sudti aliejumi
patept skard ranteliais vir. Kepti 180 laipsni orkaitje 30 min. Patiekiant tuos
nuostabius kepinius Kald stalui, bandeli vidur galima dti alyvuog, paprikos juostel
arba citrinos skiltel. Pasmaguriauti mgstantieji kiekvien bandel dar pildavo auktel
tirpdyto sviesto.
TRAKI PYN SU LAIA IR BARAVYKAIS

Reikia:
800g sluoksniuotos telos (gali bti aldyta),
700g ketos arba laios,
150g imirkyt diovint baravyk (galima ir pievagrybi),
100g svogn,
20g aliejaus,
10g smulkiai sukapot krap,
8

9
8g druskos,
1g malt juodj pipir,
dviej lietini blyneliams,
1 kiauinio,
10g krap skl.
Pusiau grieinliais supjaustytus svognus ir imirkytus baravykus apkepinti aliejuje,
pagardinti druska, pipirais. Lai supjaustyti 3x3 cm dydio kubeliais. Tel ikoioti
staiakampiu ir padalinti tris lygias dalis, onus skypai pjauti juostomis, o vidur palikti
sveik. Ant vidurins dalies dti lietinius, ant jo svognus su pievagrybiais, ant viraus
uv. Telos onines juostas sudti kryiuojant vien ant kitos, kad gautsi grai pyn.
Aptepti kiauinio plakiniu, apibarstyti krap sklomis ir kepti 200 laipsni orkaitje 15-20
minui.
LIETUVININK-IIONIKI KALD PYRAGAS SU LAIA IR BULVMIS

Reikia:
600g laios,
150g svogn,
30g aliejaus,
10g druskos,
5g cukraus,
1g malt juodj pipir,
900g sluoksniuotos telos,
200g virt bulvi,
keturi lietini blyneliams.
Lai nuskusti, odos nenulupti ir supjaustyti gaballiais. Svogn nulupti,
supjaustyti pusiaugrieinliais. Lai, svognus, aliej, drusk, cukr ir pipirus sumaiyti
ir palikti marinuotis. Virtas bulves supjaustyti plonais grieinliais, juos pagardinti druska ir
9

10
maltais juodaisiais pipirais. Sluoksniuot tel ikoioti. Staiakamp kepimo form itepti
margarinu, j ikloti dviem tredaliais telos, ant jos sudti lietinius, ant lietini bulvi
grieinlius paskui sluoksniais sudti lai ir ant viraus dar bulvi grieinli. Tada udti
likus telos lakt, ulankstyti palei onus, viruje ipjauti skylutes garui ieiti, aptepti
kiauinio plakiniu, papuoti telos ornamentais ir kepti 180 laipsni orkaitje 30 minui.
TARYBINI LAIK KALD PYRAGAS SU BULVMIS
IR KONSERVUOTU TUNU ARBA SAIRA

Reikia:
200g virt bulvi,
80g pakepint (pasiruot) svogn,
3g druskos,
iupsnelio malt juodj pipir,
300g grietins,
300g majonezo,
8g kepimo milteli,
2 kiauini,
160g kvietini milt D-550,
10g druskos,
dviej lietini blyneliams,
400g gabalais konservuot savo sultyse tun arba sair,
iupsnelio diovint krap.
Sumaiyti grietin ir majonez su kepimo milteliais ir palikti 10 minui. Po to suplakti su
persijotais miltais, suplaktais kiauiniais ir 8g druskos. Virtas bulves supjaustyti plonais
grieinliais, pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais. Pus telos supilti gili
kepimo form, ant telos sudti lietinius, ant j sutrupinti konservuot uv, j apibarstyti
diovintais krapais, ant viraus idlioti bulvi grieinlius, paskui pasiruotus svognus,
galiausiai upilti likusi tel. Kepti 180 laipsni orkaitje, kol parus virus, sumainti
temperatr iki 150 laipsni ir dar kepti 20 minui.
KURIKAI KEPTOS STINTOS SU KRIENAIS

10

11

Palangoje ruoiamos stint vents rodo, kad emaiiai ir lietuviai, nors jau daugel
met gyvena prie jros, ruoti jros uvies, ypa stint, kaip tai darydavo iabuviai kuriai,
taip ir neimoko. Vis pirma vents virjai ir kepjai nemoka uveli idaryti. Joms reikia
tik irauti iaunas ir itraukti vidurius su psle taip, kad likt ikrai arba pieniai. emaiiai su
lietuviais stintoms nupjauna galvas, ivalo vidurius ir net nuplauna, dl ko jos sigeria
vandens ir tampa iplerusiomis. Taip paruotas uveles pamirko miltuose ir iverda
rafinuotame nuodingame aliejuje, nuo ko jos bna pateusios, nemalonios ivaizdos ir
valgant uveles, uvien reikia nurankioti nuo kaul ir stuburo. Sakau, - lyktus
vaizdelis, bet dar lyktesnis reginys palangiki stint sriuba.
Kuriai nuo sen senovs inojo, kuo skiriasi uvien nuo uvies srbalo, inojo, kad
stintos tikrai uvienei jokiu bdu netinka, kad i stintos net neparuoi uvies sriubos. Dti
stint uvies sriub gali tik visiki nevykliai, nejauiantys skonio ir kvapo...
Kuriai stintas kepdavo arba nerafinuotame aliejuje arba perpus su lydytu sviestu.
Idarydavo jas taip, kad likt galvos be iaun ir ikrai ar pieniai be viduri su psle.
uveles pavoliodavo miltuose ir kepdavo tiek, kad jos tapt trakiomis, tyvomis, - kad
pamus u uodegos jos staios stovt, net nelinkt. Taip paruotas stintas galima ir
btina valgyti su visa galva, aakomis, pelekais ir uodega, nes visa tai lengvai susikramto
ir daug tikro kalcio ms organizmui suteikia.
Kuriai prie stint btin btiniausiai duodavo krien. Ir i vis kuriai garintas, virtas,
keptas, apkeptas, kartai ar altai rkytas uvis valgydavo btinai su krienais.
SLUOKSNIUOTOS TELOS BANDELS SU UVIMI

eioms porcijoms reikia:

400g laios arba bet kokios raudonos uvies fil be kaul ir odos,
400g sluoksniuotos telos (dabar galima pirkti aldyt),
20g krap,
2 kiauini,
11

12
druskos ir malt juodj pipir pagal skon

Pirmiausia reikia atskirti kiauini baltymus ir trynius. Trynius kiek paplakti, imaiyti
su smulkiais kubeliais supjaustyta laia, smulkiai kapotais krapais, pagardinti druska ir
maltais juodaisiais pipirais. Tel ikoioti ir supjaustyti 10x10 cm kvadratais. Kratus
aptepti paplaktu baltymu.
Ant vieno telos kvadrato trikampio dti dar, tel ulenkti taip, kad apgaubt
dar ir gautsi trikampis, gerai suspausti, (galima kratus apipjauti rantuotu riedaniu
peiliu), vir aptepti baltymu, galima apibarstyti kmynais, krapais arba pankolio sklomis.
Bandeles dti ant kepimo popieriumi iklotos skardos ir kepti 180 laipsni kario orkaitje
15 minui.

LIETUVIKA SPANGUOLI GIRA

Spanguoli sultyse yra proantocianidas, neleidiantis susidaryti dant akmenims,

todl iandien jau kuriamos dant prieiros priemons, galsianios apsaugoti nuo
paradantozs.
Tyrimai taip pat rodo, kad kasdienin spanguoli doz maina kraujyje mao tankio
blogj cholesterin ir didin gerj. Be to, spanguoli sultys ukerta keli psls
infekcijoms, neleidia joms nussti ant psls sieneli. O reguliarus spanguoli vartojimas
naikina virkinamojo trakto Helikobakter pylori bakterijas, kurios gali sukelti skrandio op
arba net skrandio v.
Taiau svarbiausia yra tai, kad spanguols stabdo arba net neleidia vystytis vio
augliams. Nra ko stebtis, kad ms boiai, reguliariai vartodami spanguoles savo
mityboje, maiau sirgdavo ir neinojo vini susirgim.
Suprantama, pripratus prie saldij nuodingais saldikliais pasaldint limonad,
erzacgir, pavojing gyvybei cocacolupepsifantusprait, neprasta bus gerti ger gir, kuri
yra ymiai rgtesn, taiau pabandyti verta ir naudinga. Tam imkite:
12

13
5 litrus vandens,
1kg spanguoli,
0,5 kg cukraus,
20g alaus mieli (galima ir paprast),
50 razin (j negalima plauti, nes ant razin yra rgimui reikalingos bakterijos).
Perrinktas, gerai nuplautas spanguoles nuplikykite verdaniu vandeniu, igriebkite ir
itrinkite per siet. Greituoju bdu galima sutrinti plakikliu (blenderiu) ir nusunkti per marl.
Gautas sultis atidkite, o tirius supilkite atgal vanden ir dar 5-10 min. pavirinkite.
Paskui ikokite per dvigub marl, supilkite cukr, imaiykite ir atauinkite iki kambario
temperatros. Galiausiai imaiykite su ispaustomis spanguoli sultimis.
Po to sudkite kildytas mieles ir pastatykite iltai, kad pargt. Kit dien nugraibykite
putas, suberkite razinas ir, sandariai udarius ind, palaikykite 2-3 dienas. Nenustebkite,
kad gira bus rgtoko skonio, - btent tokia turi bti tikra lietuvika gira, toki gerdavo
lietuviai kelis tkstanius met ir maiau sirgdavo.
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Vincentas Sakas
Mob. tel. +370617 24 338
El.patas: vsakas@gmail.com
Melnrag, 2014 m. lapkriio 13 d.

13