1.

A
Kodel iuolaikiniam mogui budingas viska persmelkiantis refleksyvumas, rupinimasis savikura, savo a? (pagal Anthony Giddens)
Narcizas neisitenka vien tampos lauke tarp ,,a ir atvaizdo. Narcizui rpi jo tapatumas i esms o, pasak A. Giddenso, asmens tapatumas yra
tai, ,,k reikia rutinikai kurti ir palaikyti refleksyvioje individo veikloje tai ,,a, kaip j refleksyviai supranta asmuo, remdamasis savo biografija,
kaip sugeba vartoti ,,a besikeiianiuose kontekstuose ir tsti vientis naratyv. Tai pasakojimas apie save, itraukiantis gyvenimo faktus i laiko
ir patiri chaoso vientis, logik, vaizdint istorij, kurioje asmuo save kuria ir pristato kitiems.
Gintaras Makareviius ,,Up 1999
A. Giddensas: narcisizmas suponuoja nuolatines A. Giddenso asmens tapatumo paiekas, pasitraukim prie grynai asmenini reikal, rpinimsi
vien savo tobuljimu, autentikumu, savs ir savo kno stebjimas, savianaliz, bandymas vaizdiniais artikuliuoti, formuluoti, kas esu a, vaizdinti
ir tokiu bdu steigti savo buvim, vis dar yra vienas svarbesni meninink rpesi.
iuolaikins fotografijos autoportretiniai darbai atspindi toki pat problematik ir gali bti analizuojami lygiagreiai su narcisistiniais video
filmais. Narcisistin kryba interpretuojama remiantis psichoanalizs suproblemintu kno ir atvaizdo santykiu.

Narcisizmas suponuoja nuolatines asmens tapatumo paiekas, pasitraukim prie grynai asmenini reikal, rpinimsi vien savo
tobuljimu, autentikumu.
2.

K reikia narcisizmas kalbant apie videomen? ( Pagal Rosalind Krauss)

Narcisizmas yra pagrindin videomeno priemon.

Videomenas atsiranda i specifins menininko psichologins bsenos. ia neigiami bet kokie ryiai su praeitimi, su kitais
asmenimis ir daiktais, ir santykis umezgamas tik su antrininku monitoriuje, kuris tra tik to a perklimas.

Situacijoje a-a kamera yra rankis, bet ne priemon.

Narcisizmas kaip video priemon arba kaip esmin video krinio atsiradimo prieastis yra aktualus ne tik ankstyviausiems
darbams.

iuolaikins fotografijos autoportretiniai darbai kaip ir nacistiniai videofilmai atspindi autoriaus savs ar savo kno stebjim,
savianaliz, bandym vaizdiniais artikuliuoti, formuluoti, kas esu a, vaizdinti ir tokiu bdu steigti savo buvim.

Nacistin kryba atspindi esmin, neivengiam subjekto/ menininko tapatumo stok. Ji svyruoja tarp dviej prieing
galimybi fragmentacijos, skilimo, savs praradimo vaizdini ir iliuzinio asmens vientisumo, tapatumo, rilumo krimo.

Narcizas trokta regti pat save, savo vientis atvaizd, apolonikai aiki form, o ne dionisik niekieno kn, kuriame a
lunga.

Narcizui rpi jo tapatumas i esms.

Narcizas. Ji teigia, kad esmin videomeno priemon yra narcisizmas. Tuo ji nori pabrti, kad videokryba i esms skiriasi nuo kit vizuali
men, nes pastaruosiuose priemonmis laikome kakokius materialius faktorius, objekto bsen, kuri skiriasi nuo paties menininko bvio ir tik
pereina per jo intencijas.
O videomenas atsiranda i specifins menininko psichologins bsenos. ia neigiami bet kokie ,,a ryiai su praeitimi, su kitais asmenimis ir
daiktais, ir santykis umezgamas tik su antrininku monitoriuje, kuris tra tik to ,,a perklimas. Situacijoje ,,a a kamera yra rankis, taiau ne
priemon.
3.

Meno ir gyvenimo suartinimas dienoratinje kryboje: pagr. principai.

Tai pasakojimas apie save, itraukiantis gyvenimo faktus i laiko ir patiri chaoso vientis, logik, odint (vaizdint)
istorij, kurioje asmuo save suvokia, save kuria ir pristato kitiems.

Tekstini ir vaizdini savs ir aplinkos refleksij derinimas.

Meno su gyvenimu paradigma, kuri metaforikai pateikiam ir reprezentuojam subjekto problem paveria tikrovs dalimi
ir atskleidia paios krybos vaidmen a konstravimo procese.

Menas autoterapin priemon. Menininkas fiksuoja, iviein savo gyvenim ir tuo paiu siunia tam tikr ini, kuria
istorij.
Taigi nacistin kryba atspindi esmin, neivengiam subjekto/ menininko stok. Ji svyruoja tarp dviej prieing galimybi fragmentacijos
skilimo, savs praradimo, vaizdini ir iliuzinio asmens vientisumo, tapatumo, rilumo krinio.
Radikaliausia savo kno fragmentacija nuolat regima Svajons ir Pauliaus Stanik fotografijose, kuri modeliai danai bna patys menininkai. J
kryba gyja narcisizmui bding savs stebjimo, tyrinjimo, registravimo bruo.
Narcisistiniuose darbuose labiausiai irykja meno ir gyvenimo sryis, menas kaip savotika autoterapin priemon.
Narcisizmas supainioja nuolatines asmens tapatumo paiekas, pasitraukim prie grynai asmenini reikal, rpinimsi vien savo tobuljimu,
autentikumu.

Savs ir savo kno stebjimas, savianaliz, bandymas vaizdiniais artikuliuoti, formuluoti, kas esu a, vaizdinti ir tokiu bdu steigti savo buvimo
(A.G)
Painti save per iorin vaizd reikia bti apibrta per susvetimjim sau, per susitapatinim su kito vilgsniu.
Taip autoportretin fotografija tampa ir chronologine priemone, fiksuojania kno pokyius laike, atvaizdo biografin raid.
4.

K menininkai tyrinja pasitelkdami savo kn?

Save pat: atvaizd, elges;

Praeities neskmes ir dabartin momentin bv;
Siekia sau sukelti ypatingas bsenas;

Menininkas su kamera racionaliai tyrinja savo atvaizd, elges, nesmoning rankos judes, tokiu bdu siekdamas save kontroliuoti taip
atvaizdas suvokiamas kaip savs valdymo priemon.
Atvaizdo nepriklausymas asmeniui, tai atvaizdas idavikas, atvaizdas kaltis, atvaizdas kitiems.
Kameros padtis ir judesiai atskleidia menininko fizin bkl, aplinka ir jos garsai parodo jo mgstam viet specifik.
E.Jano videodarbas ,,Kelias namo: apgirtusio autoriaus kelion i baro namo.
Maria Abramovich performansai pavadinimais: Rythm
5.

Kodl performanso, kno mene aktuals ribini situacij, skausmo, egzistencini klausym tyrinjimai?

Kompensuoja nerealizuotas vizijas;

Mgina ukamyti savo gyvenimo spragas;

Autorius pasidalina savo skausmu, atveria giliausias krizes, nusivylimus, nepajgum kontroliuoti savo gyvenimo. Kamera
savianaliz ivieina, is vieumas gali bti suvokiamas, kaip terapinis vieumas, simbolinis dalijimasis ant subjekto pei gulania nata, savo
igyvenim atitolinimas paveriant juos virtualia, menine realybe;

Silpnumas paveriamas privalumu, vaizdo kameromis fiksuojant nemalonius kasdienio gyvenimo momentus, galima filmuoti
save tarsi auk, pasyv ar paklusn piliet;

Kamera suteikia papildom savs artikuliavimo galimyb;

Pasislpdami po nevykli kauke, jie irykina visuomenines, socialines problemas.

Ribos svoka viena svarbiausi filosofini svok, apmstyta senj kultr
imini, antikos filosof ir iuolaikini mstytoj.
Pasak jo, egzistencija tai ne kiekvienam esaniajam priklausantis buvimas, o atskiro mogaus, kaip individo, egzistencija tiek, kiek jis, bdamas
laisvas, realizuoja save perengdamas prastines savo pasaulio slygas.
mogus priartja prie egzistencijos tik tuomet, kai perengia visus praktiniu, naudingus, mokslinius ar visuomeninius tikslus. Jis gyja savo paties
bt ne paprastai prisitaikydamas prie pasaulio, o beslygikai paklusdamas reikalavimams ir btinai apsisprsdamas. Tas uolis vir visko, kas
bdinga pasauliui, pasak Jasperso, vyksta vadinamosiose ribinse situacijose: kanios, kalts, kovos ir mirties igyvenimuose. Ribinse situacijose
atsiveria patirtis, netelpanti joki kasdienik rutin. Liks visikai vienas, individas visai rimtai privalo priimti t ribini situacij ik ir patirti
vis savo mginim isaugoti harmonij duim. Pasaulis islysta i po koj, liaujasi buvs patvariu mogaus gyvenimo pagrindu. Individas savo
vidumi pajunta, kad mogaus btyje yra kakas, kas sudaro jo nepakartojam vienintelikum, kad svarbu ne vien malonumai, valdia, pelnas ar
visuomens pripainimas.
Tik tuomet, kai nebelieka kuo pateisinti gyvenimo paiame pasaulyje ar su juo susijusiuose dalykuose, mogus pasijunta ess ties riba ir ia
stebtinai patiria niek. Tai bna vis pirma lyg ir pasaulio praradimas, o kartu lyg ir egzistencijos pergal, nes pasaulis pasirodo ess daug
prasmingesnis, negu buvo iki tol. Atsikraius pasaulio pavirutinikumo mog absoliuioje transcendencijoje pasitinka pati btis; ikils vir
neapibrto materiali daikt pasaulio, religingas mogus taria Dievui Tu. sitikinim transcendencijos ir egzistencijos buvimu, kuris pasirodo
galimas ribinse situacijose, Jaspersas vadina filosofiniu tikjimu.
Pati kratutiniausia ribin situacija mirtis. mogus ir skiriasi nuo gyvulio tuo, kad suvokia savo mirtingum.
Marina abramovi yra laikoma performans krybos pradininke. Pirminis Marinos abramovi keliamas klausimas kiek gali itverti knas?
Badymasis peiliais, deginimas, aldymas, skausmas, kantryb, kania tai pagrindiniai Marinos Abramovic performans enklai. savo
performensais marina abramovi tyrinjo fizines ir dvasines kno ribas.
po performanso ji yra pasakiusi kai atlikjas engia pasirodymo scen jis gali priversti savo kn padaryti dalykus, kuri iaip niekuomet
negalt padaryti paprastai.
kito performanso metu ji tyrinjo ekstremalaus kno skausmo energij. Vidury scenos guljo milinika penkiakamp vaigd, kuri marina

padeg prie pasirodym. i vaigd reprezentavo marinos fizin ir psichologini valymas nuo praeities. Finaliniame veiksme marina
abramovi nuo dm kiekio prarado smon ir irovai suprato, jog ji be smons, tik kai pradjo degti jos rbai. Tai parodo, kad ji danai
rizikuodavo savo gyvybe. Po pasirodymo pati meninink komentavo, jog ji yra labai pikta, nes io performenso metu suprato, jog yra fizinis
limitas: kai esi be smons, nebegali bti dabartyje ir negali toliau tsti pasirodymo.Dar vienas labai garsus abramovi peformensas (vienas
geriausiai inom) ritmas 0
is performensas parodo, jog marinai abramovi buvo domu tyrinti ne tiktai paio menininko bsen, bet ir santykius irovo+to,kuris
atlieka pasirodym. Taigi ji stovjo bejg alia stalo ant kurio buvo padti 72 rankiai (ro, peiliukai, skaleplis, irkls, ginklas, viena kulka).
Ne visi rankiai buvo skirti smurtui, kai kurie buvo skirti ir groiui, bei malonumui. eias valandas irovai galjo manipuliuoti ja, jos
veiksmais ir jos knu.
6.
AUTORIUS. Kaip suprasti teigin, kad iuolaikiniame mene autorius nebra ,,kurin upildani reikmi altinis?
(pagal Michel Foucault)
Kaip suprasti teigin, kad iuolaikiniame mene autorius nebra ,,krin upildani reikini altinis?( Michel Foucault)
Foucault genealogij apibdina kaip istorin savs ontologij. Kitaip tariant, tai yra mogaus istorijos nagrinjimo bdas, kuomet mogus
yra suvokiamas kaip socialinis aplinkos konstruktas: atakuojamas
visuomens norm, numatyt taisykli, mokyklos, darbo aplinkos, informacijos vairi galios
santyki mogus nuolatos vystosi ir keiiaisi. Foucault savo darbuose rodinja, kad btent
genealoginis filosofinis samprotavimas apie savo istorij gali leisti suvokti, kas yra mogus, kodl ir
kaip jis atsirado ten, kur yra iandien.( Manau, klausim reikia atsakyti pasiremiant paskaita, kurioje buvo dstoma apie mogaus
vaizduots, savikros apribojim terminais. Jei prisimenate dstytojas dav pavyzd: kol vaikas dar neino vairi visuomenje jau
nusistovjusi svok, jis pasaul pieia sunkiai spalvotai, iek tiek nelogikai. Bet kai vaikas suino, jog ol yra alia, jis pavaizduoja tik
ali linij ir nebesugeba pamatyti to, k mat anksiau. Taip buvo pabandyta rodyta, jog mog jau nuo pat gimimo formuoja ir veikia j
supanti aplinka. Na, o i to galime daryti ivad jog autorius nebra ,,krin upildani reikini altinis)
O ia dar truputlis Michel Foucaul apibendrinim (tikiuosi pads labiau suprasti jo mstysen):
Formuluodamas savj kalbos samprat, Foucault atmeta beveik visas iuolaikines filosofines kalbos teorijas. Kalba, pasak jo, ne ireikia,
bet sukuria subjekto pozicijas. I naujo apibriamas ir kalbantysis subjektas. Subjektas yra vieta, kintanti pagal bendr teigini tvark ar
tam tikro teiginio tip. Foucault vis pirma atrodo svarbu, kokios yra kalbant subjekt neigianio judesio prielaidos ir pasekms; arba, kitaip
tariant, kokios prieastys lemia kalbos ir kalbaniojo subjekto susikeitim vietomis ir kas lieka paalinus pastarj.
Tokio poirio kalb virsmo prieast galina bendri Foucault bei Deleuzeo pltojamos skirties filosofijos principai. Abu mstytojai skirt
laiko svarbiausia ontologine slyga, bet kokios tapatybs ar pozityvumo pagrindu. iuo principu besiremianti Foucault istorijos ontologija
teigia, jog istorija pltojasi atsiskirdama nuo to, kas nra istorija, nuo to, kas neegzistuoja pozityviai, bet turi gali tok pozityvum steigti.
Tai lemia dvejop kalbos vaidmen bdama viena i inojimo (savoir) turinio form, atskiriani vien epistem nuo kitos, kalba kartu esti ir
anapus bet kokios epistemos, kaip jos slyga, gaunanti tik slygin matomum, t. y. niekada iki galo neireikiama ir neisemiama, i ties
negatyvi.
Foucault manymu, joks teiginys negali bti individualus, nes yra siejamas ne su autonomiku steigianiu subjektu, o su diskursyvios
praktikos, bdingos tam tikrai epochai, tvarka. Klausim kas kalba? mstytojas silo keisti klausimais apie kalbjimo slygas bei kalbos
pasirodymo vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu bdus. Atsakymai juos apibria diskurso savitum.
Kita vertus, joks teiginys negali bti individualus ir todl, jog pat kalbos vyk privalome ilaisvinti nuo to, kas yra pasakyta. is gestas turi
bti suprantamas kaip santykio su paia kalbos btimi reanimacija, jis apsaugo kalbos bt nuo jos numoginimo, t. y. funkcionalumo
primetimo, ir todl yra etikas. itaip Foucault kalbos teorija, remdamasi ontologinmis prielaidomis ir archeologiniu tyrimu, filosofin
diskurs sugrina umirt kalbos bties matmen, iki iol puoselt vien moderniosios eksperimentins literatros pastangomis.
7. Koks yra iurovo indelis formuojant kurinio reikmes?

8. Ka reikia ,,atviras krinys?

Menininko apsisprendimas leisti tvarkyti kai kurias sudedamsias savo krinio dalis paiam skaitytojui ar netgi atsitiktinumui.
ia suformuluojama tai, kas tapo pagrindinmis iuolaikins literatros teorijos temomis daugialypumas, pliuralizmas mene bei skaitytojo ir
teksto sveikos reikalavimas.
Atviras krinys, tai krinys kuriame daug vietos interpretacijoms.
Atviras krinys neigia konvencional, tradicin poir pasaul, silo suvokti j kaip netvark, disonans, netolyd proces.
Paprastai meno krinys yra autoriaus sukurtas objektas, atsirads siekiant taip sutvarkyti komunikacin poveik, kad kiekvienas potencialus
vartotojas galt suprasti pat krin, autoriaus sumanyt pirmin jo form, o iuo poiriu autorius kuria udar form, trokdamas, kad ji bt
suprasta ir priimta tokia koki jis sukr; taiau kiekvieno vartotojo reakcija stimulus ir j ryi supratimas remiasi konkreia gyvenimo
situacija, skoniu, iankstiniais nusistatymais, todl pirmin krinio forma kiekvieno mogaus suprantama individualiai.
Forma estetikai tuo reikmingesn, kuo daugiau atsiranda bd j pamatyti ir suprasti. Meno krinys atviras tkstaniams vairiausi
interpretacij, taiau jo nepakartojamas savitumas lieka nepakits. Kiekvienas vartojimas yra interpretacija ir atlikimas, nes su kiekvienu
vartojimu meno krinys atgimsta kaip nepakartojamas.
9.

Kaip fluxus menininkai gyvendino teigin ,,kiekvienas gali bti menininku?

Fluxus ignoravo meno teorijas ir estetikos siekim, darbai, kuriuos ie kr, galjo bti pagaminti i bet koki mediag. Fluxus kriniai nra
krybikumo rezultatai, vietoj to svarbus procesas, suvokimas ir krinio idja. Kitaip tariant, Fluxus menininkai sukeit svarb to, k menininkas
sukuria, su tuo k jis daro, jauia ir msto. Garsus vokiei fluxus menininkas Joseph Beuys teig, kad kiekvienas gali bti menininku, nes bet
kas gali bti pavadinta meno kriniu.
Fluxus darbai neuri menins verts, jie gaminami masikai ir turi bti kuo paprastesni. Danai vienas krinys buvo kuriamas kolektyve, o
performansus galjo sitraukti visi norintieji.
10. K reikia automatizmas iuolaikiniame mene?
Automatizmas (gr. Automasimos savaimingumas) tai nesmoningas funkcij atlikimas, nesutelkus dmesio, be valios pastang.
Mene automatizmas kai svarbus krybos procesas, o ne gaunamas rezultatas. i svoka labiausiai tinka abstrakijam ekspresionizmui
apibdinti. Kurdamas kompozicij menininkas laisvai pila, laisto, purkia daus ant drobs. Pagrindin problema, kuri sprendia ie dailininkai,
tai spalv santykiai, kompozicijos dinamikumas. Artjama prie Meno kaip objekto.
11.

Kas yra apropriacija iuolaikiniame mene? Pagrindiniai principai.

Apropriacija arba pasisavinimu vadinamas svetimo objekto panaudojimas savo tikslams tarkime, lktuvo pagrobimas ar
kito autoriaus krinio panaudojimas savo kryboje.

Apropriacijai giminingas kultrinio kanibalizmo terminas. Kanibalizm linkstama pateisinti nebent alkiu, taiau
antropologai teigia, kad jis gali bti ir ritualinis, kai manoma, kad suvalgius stipr varov sisavinama jo galios. Tokio sitikinimo apraikos dar
vadinamos kritiniu valgymu.

Dauguma kultros srityje gyvendinam apropriacijos projekt tai kopijavimo, perklimo ir montao gestai, kuri dka
tampa manomi skirting vaizdini, idj ir kontekst susitikimai. J metu pakinta tiek dalyviai, tiek meno diskurso erdv. Visoms trims
technikoms bdingas apropriacijos gestas prisidjo prie rib tarp meno ir gyvenimo trynimo bei paios meno sampratos.

Apropriacija naudojama strategikai, tampa kritins praktikos rankiu. Ji siejama su iuolaikins kultros teorijomis.

Viena i apropriacijos taktik yra diversija, ikraipymas, inom vaizdini perdarymas suteikiant jiems naujas, danai
prieingas reikmes.

Strateginei apropriacijai bdinga: smoningas ra nesmoningas objekto atskirimas nuo jo originalaus konteksto, dl ko
atsiveria galimyb kurtis naujoms prasmms.

Siaurja prasme apropriacijos menu vadinamas XX a. atuntojo deimtmeio pabaigos devintojo deimtmeio Niujorko
meninink judjimas.

Lietuvoje susidomjimas pastebimas nuo XX a. deimtojo deimtmeio.

Kai kuri autori kryboje apropriacija tapo tstine praktika gvildenant menininko biografijos bei meno rib klausimus.
Kituose darbuose menininkai gilinasi meno istorij, tradicini ir iuolaikini meno praktik principus, perdirbdami egzistuojani krini temas
bei formas. Taip pat jie skolinasi vaizdus i masins kultros, komentuodami jos reikmi krimo bdus. Dar: tiriami miesto vaizdio ir aplinkos
krimo procesai.


vyki atkrimas.

Nuo deimto deimtmeio pabaigos Lietuvoje pradta naudoti ir nauja apropriacijos forma inscenizacija arba praeities

12.
13.

Kaip bendradarbiavimo praktikos keiia tradicine autorystes samprata?

Kokie pagrindiniai reliacines estetikos principai? (pagal Pierre Bourdieu)

Reliacine estetika apima meno darbus, vertinamus pagal ju reprezentuojamus, gaminamus ar skatinamus tarpmogikuosius santykius, o ne
nepriklausomybe ir asmenine erdve.
Meno darbas sukuria socialine aplinka, kur mones susitinka ir isitraukia patys. Menas egzistuoja ne formuoti vaizduote ir utopine tikroves, bet tai
turetu buti gyvenimo budas ir veiksmu pavyzdiai su egzistuojancia tikrove, kad ir kokia padeti menininkas pasirinktu.
Reliacinje estetikoje irovai yra numatyti kaip bendruomene. Menas cia nereikia susidurimo su objektu ir iurovu, reliacinis menas gamina
intersubjektyv susidurim. Per iuos susidurimus, reikme yra bendra ir i anksto paruota, o ne individuali.
14. KITAS. Ka tyrineja menininkas-etnografas?

Menininko etnografo termin nukal meno teoretikas Halas Fosteris, pabrdamas jo skirtum nuo Valterio Benjamino
menininko gamintojo paradigmos.

Etnografas dmes perkelia prie rass ir kolonijins priespaudos problem, socialin interes keiia kultriniu ar antropologiniu
interesu.

Lietuvoje menininko etnografo svoka suvokiama plaiau nei ras ar kultrinis imperializmas.

Pasak L. Jablonskiens, jis ne romantikas revoliucionierius, o atidus ir valgus tyrintojas, labai jautrus lokaliniams
ypatumams, domiems, svarbiems faktams. Tyrinjimo, apiros objektas danai yra jis pats: jo knas, biografija, gyvenimo bdas, pomgiai,
profesija. Bet ne reiau kiti mons, istorija, aktualijos, menas.

Menininku etnografu vardijamas bet kuris menininkas, kuris kriniu tyrinja, analizuoja vairius mogikos tikrovs
reikinius. Toki svok galima taikyti daugeliui video darb ir iuolaikins fotografijos krini.

Specifiniu menininko etnografo taikiniu galt bti kiti asmenys, gyvenimai, istorijos, socialin aplinka ir pan.

Menininkas etnografas programikai domisi kitonikumu, antropologija, usiima stebjimo bei painimo veikla.

Menininko etnografo krinyje etins reprezentacijos problemos tarsi lieka nuoaly, jo tikslas painti, vardyti ir parodyti, o
tarp menininko ir herojaus arba vaizduojamo objekto ilieka akivaizdus atstumas.

Jis savo kriniais pristato vairias socialines grupes ar situacijas, analizuojantis j problemas. Jis yra dokumentalistas,
publicistas, tyrintojas, archyvaras ir eseistas vienu metu.
Etnografai yra tarpusavyje pavyduliaujantys menininkai, o antropologija yra kitybiu menas.
ie posmodernistiniai etnografai studijuoja ir tyrineja kulturas kaip tekstus, o tekstus kaip mikrokosmines kulturas.
Vertybes kaip autentikumas, originalumas yra itremtos i postmodernistinio meno po kritiniu tabu. Verta prisiminti, kad ios pseudoetnografines
kritikos yra usakytos, standartizuotos.
15.

Kodel Kito reprezentavimas (vaizdavimas) kartais suvokiamas kaip prievarta?

iurovo vilgsnis yra nauja, moderni prievartos forma matyti reikia galeti kontroliuoti ir valdyti.
Prievarta gali ateiti kaip asmens istatymas, eksponavimas, vaidyba, rodymas, nes tokiu atveju asmuo tiesiog yra stebimas iurovo.
Subjektas paverciamas stebimu vaizdu. Jis stebimas i visu pusiu. Stebinciojo vilgsnis yra ankstesnis u stebimojo vilgsni ir jo suvokima. Galu
gale kitas gali tapti pasyvus, isitrintu ribos tarp vaizduotes ir tikroves, subjekto ir objekto. Tai nuolatinis performansas, vaidyba, iblukinta
subjekto tapatybe, sulugdyti jo trokimas ir geismas.
Kitas tampa reginiu, pasitenkinimo objektu.
Stebimas Kitas yra tarsi kontroliuojamas, kontrole primesta i iores.
Buvimas stebimam, sukelia malonuma ir sudaro stebejimo potraukio patirti, bet ji naikina geisma.
Vizualine reprezentacija istato subjekta, suteikia rema jo tuciai ir isklidusiai egzistencijai; subjektas patiria malonuma pasirodydamas savo
inykimo konturu.
16.Koks feminizmo vaidmuo Kito vaizdavimo kritikoje?
Feministine kino kritika pasiymi, jog moteris beveik visuomet sutapatinama su reginiu ir vaizdu, ji eksponuojama.
Moterikumo esme tai kauke, vaidinimas ir maskaradas, kurie moteri ne tik parodo ir istato Kito vilgsniui, ada paslapti. Net jei moterikasis
personaas nieko neatskleidia, uduotis lieka ivieinti paslapti. Feministine kino kritika tokia situacija ivardina kaip vizualine prievarta:

ikreipia moterikojo subjekto buvima, pajungia ja vilgsnio kontrolei. Moteris tampa vyriko geismo objektu. Feministines kritikos pastangos
sulauyti, apversti ar panaikinti ia dvinare schema lieka bevaises.
Feministine kritika teigia, kad priepriea tarp moterikumo sau ir moterikumo kitiems yra dirbtinai sukonstruota, ji pati yra patriarchalines
visuomenes sukurtu prievartos mechanizmu dalis.
Feministes mene stengesi bjauriai pavaizduoti moteri, kad dingtu vyro vilgsnio galia, valgomas malonumas. Yra sukuriamas antiestetikos grois.
17. Kokiais budais menininkai siekia ivengti reprezentavimo prievartos?
18. Ka reikia dialoginis kurybos principas? (pagal Michaila Bachtina)

Dialogas vyksta ten, kur tradicin reprezentacijos schema vaizduojantysis/ vaizduojamasis pakeiiama subjekto/
subjekto bendravimu.

Dialogikame darbe veikjo odis apie save ir pasaul toks pat svarus, kaip autoriaus odis : Herojai kalba patys,
o ne apie juos.

Autorius neuima privilegijuotos pozicijos, i kurios galt daryti vertinamuosius ir baigiamuosius sprendimus, jis
pats tik balsas tarp bals, instancija per kuri herojui leidiama kalbti.

Paranku dialoginei krybai video.

Dialoginiai kriniai danai kuriami menininkui tiesiogiai bendraujant su savo veikjais, kurie jam yra ne tiek
tyrimo objektai, kiek asmenys, kuri individualios patirtys veikia j pat.

Pasak Bachtino dialogas bet kuriuo momentu gali pasisukti prie bet kuri dialogo dalyvi, taigi ir prie autori,
grasindamas jo tapatumui.

Dialoginiuose kriniuose danai keliami fundamentalistiniai egzistenciniai klausimai.

Galimas ne tik verbalinis, bet ir knikas santykis, taip veikiamas atstumas tarp dviej asmen prisilietimo
nejaukumas ir baim.

Krinys sukuriamas bendravimo situacijoje, kurioje atsiveria ne tik herojus, bet ir menininkas, o j abiej
krybinis indlis yra panaus.
Muzikologijoje polifonija apibriama kaip daugiabals muzika, pagrsta savarankikais balsais, kurie, turdami savo melodines linijas, jungiasi
bendr melodij ansambl. Michailas Bachtinas savo knygoje Dostojevskio krybos problemos (1929) iai svokai suteik platesn filosofin
-estetin reikm, charakterizuojani ne vien literatrinio romano stili, bet ir painimo metod, pasaulio ir mogaus koncepcij,
moni tarpusavio santyki, pasauliros ir kultr sveikos bd. XX a. kultroje is terminas danai siejamas su dialogo, kontrapunkto,
polemikos, diskusijos, gino svokomis. Bachtinas polifonins koncepcijos dialogikum velgia mogaus filosofijoje,kadangi pats
mogaus gyvenimas, jo smon ir santykiai su aplinka yra dialogiki. Polifoninio spektaklio pagrind sudaro ne tik daugiabals persona
charakteristika, bet ir vis spektaklio komponent dialoginis ryys. Polifoninio teatro model galima palyginti ir su romanu. Pasak Bachtino,
romano kalba tai kalb sistema, kurios negalima laikyti vieno asmens naratoriaus ar autoriaus monologu. Kalbant apie polifonin teatr, kyla
klausimas: kas jungia skirtingus kalbos klodus menin visum? Vyraujantis pasakojimo bdas lemia tik bendruosius meninio pasaulio erdvs ir
laiko organizavimo principus, jis yra tik vienas i sudtini spektaklio kalbos dali; tuo tarpu spektaklis yra ne mechanikas vairi kalbos
sluoksni junginys, bet vientisas organizmas.
19.

Ka reikia namu etnografija, kuo ji skiriasi nuo tradicines etnografijos?

Paaikinkite teigin, kad daiktus ir reikinius mes suvokiame tik per kalb?
Mes priskiriame daiktams vardus, atsiranda prasti odiai, apibdinimai kuriuos igird mes i karto susikuriame to daikto ar reikinio vaizdin.
odiai gali pirmkart priversti pasirodyti tam tikriems daiktams ar situacijoms;
Mes priveriame daiktus atrodyti tokias, kokie jie yra tik per odius, kuriuos jiems priskiriam.
20. TEKSTAS. Paaikinkite teigini, kad daiktus ir reikinius mes suvokiame tik per kalba?

reikinio vaizdin.

21.

Mes priskiriame daiktams vardus, atsiranda prasti odiai, apibdinimai kuriuos igird mes i karto susikuriame to daikto ar
odiai gali pirmkart priversti pasirodyti tam tikriems daiktams ar situacijoms;
Mes priveriame daiktus atrodyti tokias, kokie jie yra tik per odius, kuriuos jiems priskiriam.

Kaip kalba gali lemti saves ir socialiniu ryiu suvokima?

Tapatumas (identitetas) - tai subjektyvus saves, kaip individo, derinancio ivairius socialinius vaidmenis, supratimas. Si savoka ireikia asmens
gebejima apibudinti save, atsakant i klausima kas a esu?" ir gautus ivairius atsakymus derinti tarpusavyje. Asmens tapatumas nusako mogaus
vientisuma, A vaizdo vienybe. Jis susijes su individo vidiniu poreikiu ilikti paciu savimi. Socialinis suvokimas - tai moniu ypatybiu, ju elgesio
motyvu, tarpusavio santykiu suvokimas. Abstrakciau galima pasakyti, kad socialinis suvokimas - tai socialines tikroves vaizdo atkurimas
musu psichikoje. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Ji ypac ryki tik pradejus bendrauti su mogumi, kurio anksciau nepainojome.

Suvkimas kiekvieno skirtingas tad gali lemti trapu ir silpna ryi arba prieingai. Kiekvienam asmeniui ryiai aplinkoje svarbus nevienodai ir gali buti
stiprus kuriems Kalba reikalinga.
22. Kokiais budais iuolaikiniame mene ireikiama kalbos galia?
iuolaikinio meno kalba leidia skirtingu lygiu komunikacija kuria galima pasirinkti ireikti paprastai, naudojant ia kalba, net banaliai su
kasdieniniais usiemimais. Bet, kita vertus vieni gali tai pat ja naudoti bendraudami, skleisdami idejas mintis, gilius asmens jausmus.
Menines raikos priemones- tai meno teksto kalbos raikos.
Atsisakoma prielaidos, kad kasdiene kalba yra ,, netobula kalba , kuri turi buti vertinama ir taisoma ,,idealios dirbtines kalbos matu. i analize
grindiama prielaida. Kad kalba yra daugybe giminingu ,, kalbiniu aidimu. Kiekvienas toks ,, kalbinis aidimas yra tam tikros ,,gyvenimo
formos dalis, o kalbines iraikos reikme apibreia jos vartojimo budas tame aidime. ( L. Wittgensteino filosofija)
23. Kokiais budais iuolaikiniai menininkai prieinasi kalbiniam vaizdu skaitymui?
Menininkas kontempliuotojas, usiimdamas bendrinaniu ir neanalizuojaniu irjimu. Nesiekiama vaizduoti jokios iankstins hipotezs ar
nuomons. Tai nekomunikatyvi strategija, o pasyvi stebjimo veikla.
Menininkas poji bandytojas, keldamas psichofizines irovo reakcijas ir peneigdamas socialiai konstruojam tapatum. Ireikiamas dmesys
kno materialumui, vairioms transinms subjekto bklms, beprotysts, ligos fenomenams ir t.t. visam tam, kas paneigia racionalum, kalb bei
socialum. Danai tokiu bdu pereinama prie antipatumo arba ikitapatumo bkls, atsiranda iki-simbolins srities dalyvavimo subjekto tapatume
galimyb.
alinant abjekt (A. Giddenso vadinama patyrimo sekvestravimu. Sekvestravimas - visuotinio absurdo itiktis, mogaus smonje, lemianti
egzistencinio nerimo ir neinomos rizikos faktori sigaljim mogaus btyje.) Skatinant atsigrti gsdinant ir subjekto tapatumui grasinant
turin, nevarumo ir siaubo zon. Vizualiosios sublimacijos (sublimacija - potraukio, kurio negalima realizuoti, transformavimas ir realizavimas
visuomens sankcionuota veikla) iniekinimas perkelia iki-simbolin stadij, iki-simbolin plotm, kur dar nealioja ideologins formuls.
Aktoriaus strategija, kuomet demonstruojamas viso ko teatralikumas ir dirbtinumas, aidiama skirtingais tapatumais ir paneigiamas j
substancionalumas (substancija [lot. substantia btis, esm]:
- savaimin btis, egzistuojanti savarankikai ir nesanti jokio daikto atributas (savybi, santyki, bvi prieyb), siekiant sugriauti iliuzijas.
24. Kiekvienas meno krinys plaija prasme yra tekstas. K reikia meninis refleksyvumas, kai kalbame apie krin?
Refleksyvus [lot. reflexio grimas atgal], ymintis objekto santyk su paiu savimi, pvz., binariniai lygybs, tapatybs, panaumo sryiai (lygus,
tapatus sau paiam, panaus pats save) yra ~s.
Meninis refleksyvumas yra autoriaus reakcija krybos proces, komentuojama ir pagrindiama krinio gamyba. Pristatomas siuetas, pagrindiama
autoryst, asmeninis santykis su kriniu.
25. PSICHOANALIZE
Lyties vaidmuo suvokiant savaji a, vyro ir moters skirtumai suvokiant savo lytikuma.

Moteris uima kerinio vizualinio objekto viet; stebintis vilgsnis paprastai priklauso vyrui.

Moterikumo esm tai kauk, vaidinimas ir maskaradas, kurie moter ne tik parodo ir istato Kito
vilgsniui, ada paslapt. Net jei moterikasis personaas nieko neatskleidia, uduotis lieka ivieinti paslapt.

Moteris vizualin reprezentacija, o vyrika pozicija siejama su inojimu, galia.

Nra jokios vyrikosios paslapties, tik silpna btyb siekianti savo idealo. Moteris paslepia save po
kauke, kuri slepia moterikumo paslapt.

Prieingai nei vyras, kuris gyvena derindamasis prie savo vaizdinio, siekdamas sukurti spd, jog jis yra
tas, kuriuo dedasi, moteris apgaudinja pasitelkdama pai apgaul; ji silo iekoti paslapties po ta kauke.

Moteris yra: kauk, performansas, maskaradas, tutuma, slypinti anapus kauks.

mogus apdovanotas protu; jis yra gyvenimas, suvokiantis pats save; jis turi supratim apie save, savo draugus, apie savo praeit ir savo ateities
galimybes. Sis suvokimas savs kaip atskiros visumos, suvokimas savo gyvenimo kaip trumpo vysteljimo, ir to, kad ne savo valia gims, ir mirs
prie savo vali, kad mirs anksiau negu tie, kuriuos myli, arba tie pirma jo, suvokimas savo vieniumo ir atskirtumo, savo bejgikumo prie
gamtos ir visuomens jgas, visa tai daro jo udar, atskirt egzistencij nepakeliamu kaljimu. Jis ieit i proto, jei negalt isivaduoti i io
kaljimo ir susieti save, vienaip ar kitaip susivienyti su monmis, su ioriniu pasauliu.

Atskirtumo igyvenimas sukelia nerim; btent jis ir yra visokio nerimo altinis. Bti atskirtam reikia bti atkirstam, be joki galimybi panaudoti
savo mogiksias jgas. I atskirtumo kyla bejgikumas, nepajgumas aktyviai veikti pasaul - daiktus ir mones - tai reikia, kad pasaulis gali
ksintis mane be joki mano galimybi atsispirti. Taigi atskirtumas yra didelio nerimo altinis. Be to, jis sukelia gdos ir kalts jausmus. is
kalts ir gdos igyvenimas ireiktas Biblijos pasakojime apie Adom ir Iev. Po to, kai Adomas ir Ieva paragavo grio ir blogio painimo
medio" vaisiaus, po to, kai jie nepaklaus (nra grio ar blogio, jei nra laisvs nepaklusti), po to, kai jie tapo monmis, isilaisvindami i
pirmins gyvulio harmonijos su gamta, t. y. gim kaip mogikos btybs, - pamat, kad jie yra nuogi, - ir jie susigdo". Kain ar mes sutiksime,
kad toks senas ir pamatinis mitas kaip is ireikia skrupuling devynioliktojo amiaus morals poir ir kad svarbiausia, k iame pasakojime
norima mums praneti, yra sumiimas dl to, kad j genitalijos buvo matomos? Vargu ar taip yra, tad traktuodami pasakojim Viktorijos laik
dvasia, mes prarandame esm, kuri, atrodo, yra tokia: po to, kai vyras ir moteris suvok save ir vienas kit skyrium, jie suprato savo atskirtum ir
savo skirtingumus tik tiek, kad priklauso skirtingoms lytims. Bet suprat savo skirtingum, jie pasijuto svetimi, nes dar nebuvo imok mylti
vienas kito (tai labai ryku i to, kad Adomas gindamasis kaltina Iev, uuot mgins j apginti). mogikojo atskirtumo suvokimas, neatgavus
ryio per meil, - tai yra gdos pagrindas. O kartu ir kalts bei nerimo prieastis.
Pagrindinis lyties tapatumas yra individo sitikinimas: a esu vyras", a esu moteris". Toks apsisprendimas" pradeda kristalizuotis antraisiais
gyvenimo metais. Tuomet, apie 18-j mnes, sakoma,- prasideda vaiko psichologinis gimimas, atsiskyrimas nuo simbiotini ryi su motina.
Vaikas pereina i pirminio simbiotinio, palaimingo susiliejimo su motina savojo a" pajaut. Taiau pusantr met amiuje atsiskyrimas dar nra
visikas. Dar vyksta sankir-tis, prieing poreiki susidrimas: atsiranda poreikis skirtis ir poreikis pasilikti vienovje su motina. Sulaukus trej
met, paprastai konfliktas baigiasi aikia individualybe. Taip treiaisiais gyvenimo metais irykja pagrindinis lyties tapatumas.
Lytinio vaidmens tapatumas yra kiek kitoks nei pagrindinis lytinis tapatumas. Tai sitikinimas, kad esu vyrikas" ar esu moterika". Individas
pamau sitikina, kad jis ar ji atitinka aplinkoje vyraujanias lytinio vaidmens normas. Arba jis ar ji jauia, kad iuo atvilgiu apvilia aplinkos
lkesius.
mons, bdami kniki asmenys, skiriasi vieni nuo kit savo lytikumu. Bti mogumi reikia bti vyru arba moterimi, reikia bti lytine
btybe. Taigi jau paties Dievo valia mogus egzistuoja kaip vyras ir kaip moteris. Kiekvienas mogus nuo pat savo atsiradimo pradios yra gavs
lytin tapatum, kur privalo priimti kaip dovan ir ja diaugtis. Dievas sukr mog pagal savo paveiksl, pagal savo paveiksl sukr j; vyr ir
moter sukr juos
Pati mogikojo buvimo esm negali bti nusakoma atskirai nuo jos egzistavimo abiem lytimis. Abiej lyi asmen tarpusavio ry galina
kitonikumas ir papildomumas, kuris nra tiktai biologinis, bet ir dvasinis. Lytikumas yra tai, ko mogus savavalikai nra pajgus nusikratyti.
Moteris yra asmuo savitu moters buvimo bdu, o vyras yra asmuo savitu vyro buvimo bdu.
mogaus lytikumas yra suvokiamas kaip neatsiejama asmens dalis. Visa tai k mes jauiame kaip kniki asmenys yra susij su ms knais,
atsiriboti nuo savo kn reikia atsiskirti nuo savs pai. Ms lytikumas yra svarbus tam kuo mes esame ir paveikia ms mintis , jausmus ir
ms veiksmus.
Bdami skirtingi dl savo lyties ir kaip tik dl to galintys papildyti vienas kit jie tampa vienu knu
Kiekvienas asmuo ireikia savo lytikum per kit asmen. Taiau mogus niekada negali bti priemone, bdamas asmuo jis visada yra tikslas.
mogus turi bti norimas dl jo paties kaip asmens. Asmuo negali bti nei iimtinai, nei pirmiausia vartojimo objektas todl, kad rankio arba
priemons kito subjekto sumanytam tikslui pasiekti vaidmuo prietarauja paiai mogaus prigimiai, o meil yra kaip vienintel prieyb tam, kad
asmuo bt naudojamas kaip priemon tikslui pasiekti arba kaip kito mogaus veiklos rankis.
26. K falocentristinje, patriarchalinje kultroje simbolizuoja falas? K simbolizuoja moteris, neturinti falo?
Valdios ir inojimo konsteliacijos i Lavatero fizionomikos transformuojasi Penthauso aistr ikonografij ir sustingsta komiksini urnal
gardelse. iuolaikini mass-media technologij pltros kryptis vienareikm - natralizuoti kultrinius kodus ir suteikti kultros, valdios prasmms
neutrali, gamtos sukurt prasmi vaizd. is natros ir kultros poli sumaiymas tampa veiksminga, retorine fotografijos priemone. Kadangi
bekodis objekto kvazi-identikumas joje kuria tiesiogins percepcijos iliuzij, kultros enklai tampa natralaus knikumo regimybe. ia
fotografijos savybe naudojasi visi iuolaikins, vartotojikos kultros mitai (informacijos, mados, reklamos, mokslo, politikos diskursai).
Taiau didele dalimi j sandar lemia lyi skirtumais manipuliuojanios patriarchalins, falocentristins valdios veikla. Todl feministin
nusistovjusios Vakar kultros reprezentavimo sistemos dekonstrukcija vis pirma susijusi su vyriko, irjimo struktras uzurpuojanio vilgsnio
kritika. Nors inoma kino teoretik ir praktik L. Mulvey 1975 m. straipsnyje Vizualinis malonumas ir pasakojamasis kinas analizavo tik kine
funkcionuojanio moters vaizdinio principus, jos pastabos gali bti produktyviai pritaikytos tiek fotografijos, tiek tapybos kriniams. L. Mulvey savo
valgas grindia psichoanalizs teorija, todl joje gausu Z. Freudo ir J. Lacano koncept.
L. Mulvey nuomone, ydrjimo gali pasisavins vyro vilgsnis remiasi neabejotinu savo lyties teistumu ir jau i anksto nustatyta moters kalte.
Todl moters vaizdas danai tra tik pasyvi aliava aktyviam vartojaniam, konstruojaniam vyro vilgsniui. Tai veria klausti apie Vakar kultroje
sitvirtinusio moters reprezentavimo itakas, j ry su patriarchalins ideologijos vertmis. Psichoanalitikj feminisi nuomone, toks moters
vaizdo kultas Vakar kultroje gali bti savotika vyro kastracijos baims inversija. Su kastracijos baime susijusius igyvenimus reikiantis moters
vaizdas suadina vojeristinius ir fetiistinius skopofilijos mechanizmus, maskuojanius i baim. Tokia tendencija itin ryki dabartinje mass-media
ikonografijoje ir kine.

Fotografikai ar kino, video kamera manipuliuojant laiku, erdve, personaais, juos koduojant, sukuriamas vilgsnis, pasaulis, objektas, kuri dka
igaunama trokimus tenkinanti regresyvi kompensacin iliuzija. Taip irjimo struktras pinami ir kitiems primetami neurotiniai vyro ego
poreikiai.
L. Mulvey skiria du tokio irjimo bdus - skopofilin ir vojeristin. Skopofilija yra viena i seksualinio instinkto dali, kuri, kaip ir stimulai,
egzistuoja nepriklausomai nuo erogenini kno zon. Tai malonumas, patiriamas regint kit mog, kaip seksualins stimuliacijos objekt - tai nebe
asmuo, bet kontroliuojaniam ir smalsiam vilgsniui paklstantis malonum altinis. Taiau toks smalsumas ir prigimtinis noras irti susimaio su
antropomorfiniais panaumo ir atpainimo kerais. Todl foto, kino, video produkcija atlieka dvigub funkcij - i vienos puss, ji tenkina seksualinius
instinktus, i kitos, irovui susitapatinant su matomo kno, veido, vietos rilumu patenkinama ego libido funkcija, narcisistinio, veidrodinio a
konstituavimosi btinyb. iuo atveju kastracijos baims ivengiama j transformuojant feti, fetiizuojant vaizduojam ar matom figr.
Fetiistin raminanti, hipnotizuojanti, garbinanti skopofilija auktina fizin objekto - moters kno ar jo fragment gro, paversdama j tuo, kas
savaime patenkinama, pozityvu ir malonu. Tokio irjimo taktika rykiausia dabartiniame mados ritual pasaulyje, reklamos industrijoje, vaigdi
kulto apeigose.

Fotografija gyvendina amiaus puoselt falocentristin vyrik fantazij apie technikos ir gyvo organizmo sjung, nesibaigianio malonumo idj,
kuri rykiausiai atsispindi kino projektoriaus alchemijoje.Ji neatsiejama nuo tikros realybs itrokusio, visk be atrankos ryjanio, vartotojiko
vilgsnio poreiki.
Dar daniau pornografin, mirties, reklamos fotografija atlieka archetipin udymo, garbinimo, aminimo ritual. Jame vyriko irjimo struktros
remiasi kastracijos (bausms) baime, juk moteris iracionali, gilumini gyvulinio gyvenimo gelmi altinis.Vyras j velgia kupinomis geismo ir
baims akimis. iuo atvilgiu pornografin fotografija driekiasi moters suobjektinimo, jos eminimo ir naikinimo apeigas, o reklamos blizgesys -
struktrikai tapat suobjektyvint jos fetiistinio lovinimo ritual. Abiem atvejais inyksta pati moteris, ji tampa tik baims projekcij figra,
abstrakiu konceptu, o vyras ivengia lemtingo pavojaus ir grsms, savo paeidiamumo nuojautos.
Vakar kultros ir meno istorijoje daug kalbta, rayta, skaityta apie moters kn. Apie tai, kaip stipriai lytis yra j sidusi ir sispaudusi. Visais
laikais, ypa XIXXX a. ir dabar, moters knas yra vienas labiausiai sudaiktint ir suprekint kultros objekt bei enkl. Daug platesniu mastu nei
vyr, moter knai yra kontroliuojami, formuojami ir pripildomi istorini aistros, moterikumo, tapatybs ymi. Vyro vilgsnis
nurengia moter ir liepia jai atsiklaupti, ipainti nuodmes, umerkti akis
ir pasyviai atsiduoti.
Jau minjau, kad moters kn konstruoja vyro vilgsnis. Tai gero kai nuvalkiota tiesa. Reikt prisiminti ir tai, jog moters knas tra aidim aiktel
vyro fantazijoms. Didium j galtume vadinti sadistinmis. Moteris pasiaukojanti motina, moteris nekalta auka, moteris depresyvi saviud,
moteris bejg ir nualinta btyb, moteris apimta neaikaus poorgazminio nuovargio, moteris atnaaujanti Kristui, moteris, mieganti ant jros
kranto, bet atrodanti tarsi negyva.
Mulvey teigia, jog kinematograi nje reprezentacijoje esama rykios perskyros tarp moterik vaidmen, kurie daniausiai perteikiami per vizual
performans, ir vyrik vaidmen, knijani i lmo diegez bei stumiani pirmyn pasakojim. Moterikieji vaidmenys danai redukuojami
vizualin erotin spektakl, vykstant utopinje erdvje; jie produkuoja grynai vizualin malonum. Vyrikieji vaidmenys stumia pasakojim priek,
priveria dalykus vykti. Btent todl vyrikieji vaidmenys prikausto stebtojo vilgsn ir taip kontroliuoja i lmo vaizduot. Stebtojas, susitapatins
su vyrikuoju veikju, patiria ne tik absoliutaus valdymo pojt, bet ir erotin vizualin malonum. Taigi kinematografas tarsi pasilo vis vilgsni
paket: stebtojo, operatoriaus ir vyrikojo veikjo vilgsn. Visi ie vilgsniai susipina, kad pavaizduot moter kaip vizual ir erotin malonum
teikiant objekt.
27. Kaip paaikinti teigini, kad moteriai tradicikai atitenka ekshibicionistine role? (pagal Laura Mulvey)
Teigiama, kad objekto vilgsnis
subjekt nra vien nekaltas irjimas, tai galios santykis tarp aktyvaus
formuojanio subjekto ir pasyvaus objekto. Mulvey suproblemino
vyrikj vilgsn moter bei moters vilgsn save; tai leido vardyti
sociokultrinius vilgsnio padarinius.
Meno istorijoje paveikslai buvo skiriami vyr auditorijai, kaip pastebjo Griselda Pollock.
Tipikame akte moteris pozuoja taip, kad jos knas pateikiamas lengvam irovo suvartojimui.
Nuoga moteris vyro menininko projektas ir nuosavyb.
Tokiuose paveiksluose moterys yra aktyvaus vyro vilgsnio objektai, o moter vilgsniai danai nuleisti, jos velgia ne tiesiai irov j vilgsniai
koduojami kaip pasyvs.
Meno istorijoje yra tradicija vaizduoti moteris irinias savo atspind veidrodyje, bet knus pasukus irov.

Veidrodis atlieka dvi funkcijas parodo vaizd i kito iros tako (veikiamas statikumas), ir yra moterikumo kodas.
Venera iri save jos vilgsnis yra narcicistinis.
Tapybos kodus naudoja reklamos krjai.
Romantikumas parduodamas per moters akis.
Ironija vyras tampa butaforine detale.
ias teorijas inspiravo Lauros Mulvey es Vizualinis malonumas ir naratyvinis kinas 1975.
Ji teig, kad populiaraus kino konvencijos remiasi patriarchaline pasmone, steigdamos moteris kaip vyriko vilgsnio objektus.
irjimo malonumas skopofilija ir vojerizmas.
ios idjos siejasi su psichoanalizje nagrinjamu irjimo malonumo ryiu su ekshibicionizmu lytiniu malonumu dl to, kad tave iri, vilgsnis
yra malonumo altinis.
Vojerizmas irjimo malonumas, kai tavs nemato irint. Galinga, net sadistin vilgsnio pozicija, atimant gali i to, k irima.
Kinas kaip vojerizmo aparatas.
Pagal psichoanalitin kino teorij irovas yra formuojamas vilgsnio.
Pasmonin ir simbolin veikla susieja asmeninius jausmus ir pasaul tai svarbs to tinklo komponentai.
Kino aparatas tradicin kino socialin erdv, tamsus teatras, projektorius, filmas, garsas.
Ms vilgsniai labai susij su vaizduote mes pasitelkiame vaizduot, kurdami, kas mes esame, k darome ir k kiti daro, ir tai gali labai skirtis nuo
to, k darytume gyvenime.
Mulvey apima Z. Froido idj apie falocentrizm ir patriarchat savo es Visual Pleasure and Narrative Cinema. Konkreiai susiedama
falocentrizmo teorij su filmais, Mulvey tvirtina, kad filmai ir kinematografija strukturizuota pagal patriarchato idjas ir vertybes.Savo es Mulvey
aptaria kelet skirting vojerizmo tip, kurie yra bdingi monms irintiems film.
irint film mogus pasmoningai sijungia vyro ir moters roli suvokim. Moterys tradicikai rodoma ir irima ekshibicionistinje rolje, dl to
j pasirodymas ianksto yra ukoduotas stipriam vizualiniam ir erotiniam poveikiui. Todl filmuose moterys yra prasmi nejos, o ne prasmi
gamintojos. Moteris, kuri rodoma kaip seksualinis objektas, yra erotini spektakli leitmotyvas.
Mulvey identifikuoja tris perspektyvas, korios yra naudojamos filmuose, kur bandoma seksualiai knyti moter. Pirma: kaip vyro personaas suvokia
moters persona, antra: kaip irovas suvokia moters persona ekrane, treia: sujungianti du pirmuosius, kaip vyras-irovas suvokia moters
persona. Treia perspektyva leidia vyrui-irovui suvokti moters persona kaip savo paties seksualin objekt, nes vyras-irovas susitapatina su
vyru-personau.
Menas neivengiamai rezonavo ir ireik j poir turt, valdi, hierarchij, religij, nuosavyb ir, inoma, moteris. Dl to paveiksluose atsispindi
pastanga matyti moter suvaldyt ir nepavojing galios tvarkai. Esmin savyb, kelianti pavoj, yra jos seksualumas, kur siekta neigti, kontroliuoti
ar represuoti. Dauguma meno krini, vaizduojani moter, atspindi i pozicij
Pagrindin projekto kritin perspektyva vilgsnio teorijos prielaidos. vilgsnio samprat ivyst bei iuolaikinei vizualinei kultrai pritaik
atuntojo deimtmeio Vakar feminizmo teorija. Feministinio kino pradinink Laura Mulvey straipsnyje irjimo malonumas ir naratyvinis
kinas
vilgsn apibria kaip esmin gali asimetrijos simptom. Teigiama, kad objekto vilgsnis subjekt nra vien nekaltas irjimas, tai galios
santykis tarp aktyvaus formuojanio subjekto ir pasyvaus objekto. Mulvey suproblemino vyrikj vilgsn moter bei moters vilgsn save; tai
leido vardyti sociokultrinius vilgsnio padarinius. is kino kritikoje paplits poiris pritaikomas ir dails krini analizei, todl paroda pagal
struktr nra tradicinis dails istorijos ar muziejinis projektas, pristatantis stilius, autorius, siuetus ar nuoseklias chronologijas. Vis pirma tai
tarpdisciplinikumo sie kiantis tyrimas su akivaizdia politine potekste. Pollock teigia: Nepaisant meno erdves apibriani specii ni vidini
veiksni ir formos sprendim, jos yra ir kit ekonomini, socialini, ideologini praktik, formuojani socialins struktros visum, tsa.
Kaip i vilgsnio teorija kinta vedus seksualinio skirtumo dimensij? Nei Foucault, nei Lacanas nerel ektuoja seksualinio skirtumo.
Buvimas vilgsnio akivaizdoje yra universali subjekto egzistencijos slyga. Taiau feministins teorijos, ypa feministin kino kritika teigia, jog
vilgsnis niekuomet nra seksualiai neutralus, kad jo krypt reguliuoja dominuojanti galia. inoma, kalbdami apie feministin kino, dails ar
literatros kritik sprendiame visikai kito lygmens klausim. Kalbame ne tik apie individo socialin situacij ar psichin bkl, ta iau apie daug
universalesn reprezentacijos problem. Savo ruotu reprezentacija (jei ji bt kinematograi n, vaizduojamoji ar poetin) yra tam tikros
technikos dalykas, grstas atitinkamu mechanizmu ar agregatu. Garsusis Lauros Mulvey straipsnis Vizualinis malonumas ir pasakojamasis
kinas pirm kart atskleid, kad kinematograi n reprezentacija nra spontanikas ir natralus gyvenimo atspindys, bet savotikas stebjimo
ir disciplinavimo mechanizmas, kakuo prime nantis Benthamo boktel. Mulvey teigia, jog kinematograi nje reprezentacijoje esama rykios
perskyros tarp moterik vaidmen, kurie daniausiai perteikiami per vizual performans, ir vyrik vaidmen, knijani i lmo diegez
bei stumiani pirmyn pasakojim. Moterikieji vaidmenys danai redukuojami vizualin erotin spektakl, vykstant utopinje erdvje;

jie produkuoja grynai vizualin malonum. Vyrikieji vaidmenys stumia pasakojim priek, priveria dalykus vykti. Btent todl vyrikieji
vaidmenys prikausto stebtojo vilgsn ir taip kontroliuoja i lmo vaizduot. Stebtojas, susitapatins su vyrikuoju veikju, patiria ne tik absoliutaus
valdymo pojt, bet ir erotin vizualin malonum. Taigi kinematografas tarsi pasilo vis vilgsni paket: stebtojo, operatoriaus ir vyrikojo
veikjo vilgsn. Visi ie vilgsniai susipina, kad pavaizduot moter kaip vizual ir erotin malonum teikiant objekt.
Nepaisant miliniko straipsnio populiarumo ir feministinio patoso, kyla keletas klausim: ar pats kinematograi jos mechanizmas
savaime yra represuojantis ir prievartikas? Manau, io straipsnio tam tikras ribotumas kyla btent dl to, jog Mulvey tyrinja 1950-j met
Holivudo miuziklus ir i lmus. Kinematograi n situacija radikaliai keiiasi, kai i lmavimo kamer rankas paima moteris (tiesa, pati Mulvey sukr
kelis avangardinius i lmus kartu su Peteriu Wollenu), arba kai moterys gauna aktyvius, vyrikus vaidmenis ( mano klausim, k ji mano apie
tokius i lmus kaip Quentino Tarrantino Umuti Bil, Mulvey atsak, kad nra to i lmo maiusi). Be to, neatsakytas lieka ir stebtojos moters
klausimas: kodl stebtojos moterys turt tapatintis su vyrikais veikjais ir erotiniu vilgsniu apirinti i lmo veikjas?
inoma, Mulvey straipsnis kelia ir daug sudtingesni klausim. Ar manoma reprezentacija be subordinacijos? Ar atmet visas vizualins
reprezentacijos konvencijas (stereotipus, vaizdavimo kodus, vizualinius vaidmenis) atrasime moter toki, kokia ji yra, t. y. ilaisvint i pareigos
pamaloninti ms vilgsn? Ar tokia moteris i viso egzistuoja? ioje vie toje verta prisiminti Joano Riviere straipsn Moterikumas kaip maskaradas.
ia moterikumas yra prilyginamas maskaradui, kuris privalomas kaip btina socialin kauk. Svarbiausia straipsnio mintis anapus ios
kauks ir maskarado nra jokios tikros, pirmins moters. Moterikumo esm yra pateikti kauk kaip kauk, o maskaradas yra simbolinis
vaidmuo, kur privalu vaidinti, jei nori dalyvauti socialiniuose aidimuose, bti socialiai paymta ir matoma. i Riviere mintis artima Lacano
teorijai apie nuolatin subjekto istatym Kito vilgsnio akivaizdoje, kuris yra btina subjekto socializacijos slyga. iuo poiriu bet kuris subjektas
(tiek vyras, tiek moteris) vaidina socialin maskarad, kad galt bti laikomas suaugusiu ir psichikai subalansuotu pilieiu. Slavojaus ieko
teigimu, moterikasis maskaradas yra labiau pastebimas bei tarsi suaugs su moterikumo esme ir rodo, jog moteris yra tikresnis subjektas nei
vyras arba moteris yra postmodernus subjektas par excellence. Taigi moters pozicija sociume ir reprezentacinje erdvje tarsi simptomas
ymi universali iuolaikinio subjekto situacij: isistatym Kito vilgsniui, subordinacij Kitam, nepaisant keistos, bet manomos galimybs, kad tas
Kitas yra tik sardini skardin, blizganti sauls viesoje.
28. Kokiais budais moterys menininkes prieinasi moters pavertimui seksualiniu objektu?
Seksualinis objektifikavimas - poiris asmen kaip sekso objekt, i visos mogaus asmenybs iskiriant tik lyties savybes bei fizin patrauklum kaip
priemones kitam mogui pasiekti malonum. Seksualinio objektifikavimo svoka, ypatingai moter objektifikavimas, yra svarbi feminizmo ir
susijusiose teorijose. Pasak daug feminizmo alinink, su objektifikavimu turi bti kovojama ir jis yra svarbus veiksnys lyi nelygybje.
Feminizmo autoriai teigia, kad moter objektifikavimas pasireikia j asmenini bei intelektuali savybi bei sugebjim ignoravimu, ir moters
sumenkinimu iki priemons vyr lytiniam malonumui.
Art-feminizmas- tai meno kryptis, kuri buvo sukurta feministines teorijos kontekste. i kryptis nebuvo susijusi su konkreiai kakokiu stiliumi ar
media, charakterizuojama, kaip pastangos suteikti moterims viet gyvenime, o ypa mene.
Daug art-feminizmo meno krini buvo tradiciki- pavyzdiui Sylvia Sleigh tapyba, kurioje seni nuogumo stereotipai buvo taikomi vyro personaams,
kurie buvo pateikiami kaip seksualiniai objektai.
Taiau daugelis feministinio meno pavyzdi buvo labiau novatoriki, tokie kaip performansai ir videoartas.
29. Ka reikia abjektas iuolaikiniame mene? (pagal Julia Kristeva)

Skystis, materija, lyktumas, motinos knas, prenetalins ir pomirtins stadijos yra Julijos Kristevos
suformuluotos abjekto teorijos nagrinjimo objektai.

J. Kristeva pavyzdinmis abjekto bsenomis vadina prenetalin stadij, kai subjektas dar nra atsiskyrs nuo
motinos, ir mint, kada jis atiduodamas lavon pasauliui.

J. Kristevos abjektas ireikia iki-lingvistin ir anapus-subjektin tikrov. Socialiniu poiriu subjektas

konstruojamas btent alinant objekt.

iuolaikinse teorijose skatinam atsigrti gsdinant ir subjekto tapatumui grasinant turin, nevarumo ir siaubo
zon, kurioje tradicinis subjektas gali bti perkurtas.

Abjektas nei objektas, nei subjektas, tai kakas, k reikia i subjekto paalinti. vara/ nevara yra kultrikai
slygota. Kiekvienoj religijoj svarbus ivalymas.
30.

Ka reikia veidrodio stadija? (pagal Jacques Lacana) Kokio pobudio kuriniuose atpaistame ios teorijos atspindius?

Pasak Jacqueso Lacano, veidrodio stadija yra tokia raidos pakopa, kada kdikis atpasta atvaizd veidrodyje kaip save
(kdikiai tai sugeba madaug nuo 6 gyvenimo mnesio). Iki tol jis nesuvokia savs kaip visumos. Taiau veidrodinis savs identifikavimo procesas
nulemia pamatin, neivengiam subjekto skilim, nes jo kaip vientiso subjekto vaizdinys suteikiamas jam tik iorje. Lacanas teig, kad mogus turi
pamatyti save vientis, mes esam ne tik irintieji, bet ir tie kuriuos irima. Pasak jo, mes visi esam padalinti.

Pasak Kajos Silverman, veidrodio stadijos metu vaikas visikai atskiria save ir kit, o tuo paiu suvokia save kaip kit.

Tik atsispinddamas Kito vilgsnyje (veidrodio akyje) subjektas gyja vientisumo ir tapatumo pojt.

Kriniai: videomenas: avangardinis kinas, dienoratin kryba (Valdas Ozarinskas, E. Jansas, G. Makareviius); iuolaikins
fotografijos (Svajon ir Paulius Stanikai, Jurga Barilait).

Tarsi vl grtant lakonikj kdikysts veidrodio stadij, kai veidrodyje matai savo tobulesn, idealuj ,,a, ia virsta irjimu veidrod,
kuriame irykja bjauriausi bruoai ir pradeda lsti paviri kalts jausmas.
Veidrodio istorija tai ir mogaus ryio su savo atvaizdu, savo antrininku, istorija. Susiedamas ties su regimybe, bendryb su atskirybe, veidrodis
knija aistras ir fantomus; vieniems tai yra dievikumo atspindys, kitiems gundymo ir liuzij rankis.
,,Veidrodio stadija, kurios metu individas atranda save. Veidrodis gyvena ms gyvenim, labai danai atspinddamas mumyse gldinius
teigiamus bruous ir silpnybes. Veidrodis tarsi sugeria save dal asmenybs to mogaus, kuris stebi save.
Ne veidrodio galiose yra suteikti mums nebding pavidal, taiau jame mes galime pamatyti ir tai, k troktame matyti: paniurus ir susirpinus
sutvrim, nepatenkint savimi ir pasauliu, arba pasitikint savimi mog, eiminink sau, savo namams ir savo likimui.
Lacanui sivaizduojamybs tvarka pirmiausia siejasi su ego susiformavimu veidrodio stadijoje: vaikas ivysta atspind ir suvokia svj tapatyb
kaip iliuzij, atvaizd, form. ,,i forma jeigu nortume j iversti pastam registr trt bti vadinama ,,idealiuoju A, ta prasme, kuria ji
virst ir vis antrini susitapatinim pasliu.
,,Veidrodio stadija, kuomet per identifikacij su savo kno vaizdu mogus ima suvokti savo Ego.
Apie vilgsn dviem aspektais
vilgsnis apraomas kaip subjekto konstitucijos veiksnys. Pirmj ios konstitucijos faz sudaro ,,veidrodio stadija galinanti ego atpainti save ir
taip susikurti sivaizduojam vaizdin. Taiau toji identifikacija tai narcisistin, vis dar infantili vystimosi pakopa. Kad ego galt socializuotis ir
gyti vienok ar kitok simbolin mandat, jis turi ,,spontanikai priimti Kito vilgsn, savo sivaizduojam identifikacij priskirti simbolinei. Kitaip
tariant ,,hormalis psichikai subalansuotas ir suaugs subjektas formuoja savo tapatyb Kito vilgsniui.
Foucault vilgsn analizuoja kaip iorin prievart, o Zacanas kalba apie j, kaip apie btin subjekto konstitucijos slyg be Kito vilgsnio nra ir
subjekto.
Jis iskiria geometrin matymo ir vilgsnio plotmes. vilgsnio teorij Lacanas kildina i vieno nutikimo, jr. Vienas i draug atkreip dmes
kak spindint vandens paviriuje. Tai buvo sardini skardin, blizganti sauls viesoje. ,,Matai t skardin? paklaus vejys. ,,Deja , ji tavs
nemato. Istorija imu Lacan i pusiausvyros ir privert mstyti apie subjekto viet dvigubame matymo ir vilgsnio plotmi mechanizme.
Taiau lemtingoji sardini skardin ymi t moment, kai pats subjektas pasijunta stebimas pasaulio reginyje: skardin velgia Lacan i viesos
tako, kuriame lokalizuota viskas, kas velgia mane. Kitaip tariant, vilgsnis jau nepriklauso subjektui, bet tarsi ateina i daikt pasaulio. Jis
priklauso Kitam, kuris yra ne laikikai, bet ontologikai pirmesnis u mano gebjim matyti ir primeta pat regjim.
Taigi Faucoult vilgsn sieja su socialinio lauko antagonizmu, o Lacanui buvimas vilgsnio akivaizdoje ymi nuolatin psichin bkl, nusakani
giliausi subjekto vidujyb.
Fotomeno krinys, akcentuodamas individuali vizij, atspindi tradicin irjimo suvokim, pagal kur matymo galios sklinda i mogaus akies,
skenuojanios ir apdorojanios aplink. Matymas yra galios aktas.
Pagal Lacon, tradicinis regjimo kgis ieinantis i subjekto, pertransformuojamas kit kg, ieinant i subjekto viesos take. Pasaulio vilgsnis
yra pirminis subjekto atvilgiu, kuris stebimas i vis pusi, tra tik dmel pasaulio spektaklyje.
Stebjimo privilegija visada yra nematomos valdios pusje, o subjektas jauiasi nuolat vir jo pakibusio vilgsnio kontroliuojamas.
iuolaikinis fotografas msto postmodernij teorij kategorijomis ir sutinka, jog vizijos autentikumas nemanomas, menininkas, kaip ir visi kiti,
paklsta pasaulio irai, panoptikumo principai, ideologiniai sanklodai ir vaizdini kalbos taisyklms.
Dar 17

1.Kas Antikoje buvo ideju filosofas

Platonas(kalbjo apie nemanom manom idja(kaip gali bti ir gras ir geri); valstybs idj; ir t.t.
2.Kas galvojo priezasciu ir pasekmiu grandinmis,
Adamas Smitas(1723-1790)
3.Kokie isskirtiniai zodziai-mintys buvo pasakytos Geothes, Nietzshes, kurias mini Steineris pirmuosiuose "Tikrosios esatys" trecios dalies
puslapiuose (ir pagalvoti apie juos);
Kodl turt egzistuoti kitas ir ms santykiai su tuo kitu- teologiniai, doroviniai, socialiniai, erotiniai, intymiai sitraukiant arba nesutaikomai
prieinantis, - tai paslaptis, podraug atiauri ir guodianti.Geothe
Kaip galiu bti a, kai yra kitas?
Nietzsches
Kaip a galiu egzistuoti, jei egzistuoja Dievas?
Absoliutaus iskirtinumo trokimo negalima atmesti. Taiau vienatvs iurpo - irgi ne. Narcizo susiavjimas tolygus saviudybei. Jo atveju itara,
fantazavimas, atvaizdo krimas fatalikai perveria udar savj a Ties io tobulo savasties pakankamumo riba Descartesas savo Treiajame
apmastyme aukiasi sakmios Dievo tikimybs, idant itrkt i vienumos baigtinumo
4.apsibrezti daugmaz M. Foucault instituciju kritikos samprata (disciplinuojanti galios diskursa);
5.Prisiminti Edipo komplekso samprat;
Edipo kompleksas Zigmundo Froido psichoanalizs teorijoje apibdinamas berniuko trokimas nuudyti tv (mergaits motin) ir tapti savo
motinos vyru (mergaits tvo mona). Pagal Edip, kuris, pats to neinodamas, nuud savo tv ir ved motin

Santykis tarp berniuko ir tvo yra ambivalentikas greta neapykantos, kuri nort paalinti tv kaip konkurent, visuomet jam jauiama ir iek ties
velnumo. Abu nusistatymai susilieja identifikacij su tvu: norima bti tvo vietoje, nes juo avimasi; kad bt galima bti tokiam, kaip jis, norima
j paalinti. Vystymasis ia susiduria su galinga klitimi. Tam tikru momentu vaikas supranta, kad bandydamas paalinti tv kaip konkurent gali
bti nubaustas kastracija. I baims bti ikastruotas, taigi vardan to, kad isaugot savo vyrikum, jis atsisako siekimo uvaldyti motin ir paalinti
tv. Kadangi tas noras ilieka nesmoningas, jis sudaro kalts jausmo pagrind. Tokia yra Edipo komplekso lemtis. Pagal S. Freud, neskmingas
Edipo komplekso sprendimas gali pasireikti neuroze ir homoseksualumu.
6.inoti, kad Markso "Kapitalo" studija yra politines ekonomikos studija.
Vokiei filosofas, politinis ekonomistas, politikos urnalistas, vienas marksizmo ideolog. Buvo vienas i jaunj hgelinink lyderi, svarbiausias
ankstyvojo darbinink judjimo mstytoju,
Marksas teorijos mokslikai pagrind tarptautin darbinink judjim. vargu ar buvo kitas toks filosofas, taip atkreips visuomens dms joje
egzistuojani dalyk tarpusavio ryius. Jo dialektinis bei istorinis materializmas tapo takingiausia i laik filosofine srove (marksizmu), kuri
labiausiai ipltojo ir panaudojo revoliucijai Leninas.
Veikalas Kapitalas
Kapitalas rmsi ekonominiu materializmu kaip savaime suprantamu dalyku, savo filosofij grind klasikins politins ekonomijos, kuri jis laik
tinkama teorija kapitalistinei ekonomikai paaikinti. Kapitale jis pateik tendencijas, kurios veikia ir yra gyvendinamos su geleiniu btinumu,
apie natralias vystimosi pakopas, teig, kad industriniu atvilgiu labiau u kitas isivysiusi alis maiau isivysiusiai aliai parodo tiktai jos
paios ateities paveiksl. Tai pasako, kad Marksas nelaik kapitalizmo istorijos tik empirine istorija. Kapitalo skyriuose pateikta daug
kapitalistins industrijos kritikos, savo kritik jis sustiprino daugeliu statistini bei kitoki faktini duomen, paimt i vie praneim. Pagrindinis
Kapitalo tikslas buvo parodyti, kad kapitalizmas, naikindamas save, turi duoti pradi socializmui. Krinys tapo pirmja ir, ko gero, galingiausia
etine ataka prie akivaizdia godios visuomens, deramai nesauganios savo pramons darbo jgos, moralin bjaurast.
Taigi, pirmasis marksistas galvojo, jog gamyba yra svarbiausia, o kertinis jos akmuo darbas. Darb K. Marksas suvokia kaip mogaus savivaldos
akt. Teoretikas mano, jog tik dirbdamas mogus atlieka savo paskirt. Gamtoje esantis daikt pasaulis neturi likti neapdorotas mogaus darbo,
individas privalo prisitaikyti prie gamtos. Dirbdamas mogus nusistato santyk su darbo objektu. Tuomet darbas tampa smoninga veikla. mogus
yra universalus gamintojas, nes sukuria produkt ne vien fizini poreiki veriamas, bet turi galimyb valdyti vis daikt pasaul. Nuo jo valdymo ir
apdorojimo priklauso ir paties mogaus esms realizacija, savs prasminimas visuomenje ir apskritai gyvenime.
7.Zinoti paskaitu metu minetu autoriu gyvenimo laika, tautybes ir pagrindinius kurinius.
Siorenas Kierkegoras (dan.Sren Kierkegaard; (1813-1855) dan raytojas, filosofas, teologas. Pirmasis jo dvitomis Arba-arba (Enten-Ellen,
1843) skirtas dviem galimoms individo dorovinms laikysenoms: estetinei ir etinei aptarti. Estetas ieko vairovs ir permain (tai Don uanas).
Etinje stadijoje individas vertina pastovum, prot, pasikartojim. Estetinis gyvenimas priveda prie ilgesio ir neviltingo blakymosi. Taiau
pasirinkdamas tarp estetins ir etins gyvenimo alternatyvos dar anot Kierkegoro, neisprendia egzistavimo problemos. Knygoje Baim ir
drebjimas (1843) jis rao apie treiosios alternatyvos religins stadijos galimyb. Kierkegoras man, kad dorovs kriterijus neivedamas i
formalaus apibrimo (pvz., Kanto morals dsnis). Svarbiausia individui pats pasirinkimas, jo rytas sprsti. Grio, Kierkegoro supratimu,
nemanoma apibrti. Gris tai laisv. Laisv tai siekimas bti paiu savimi. Kierkegoras nesutiko su racionalistais, kad mogaus esm jo
protas. mogus, anot jo, vis pirma aistra. Egzistencija nra iorinis objektas. J galima tik igyventi. Tikrov, - ra Kierkegoras, - yra vidinis
pasaulis (Innerlichkeit). Todl bties sistema, teig Kierkegoras, polemezuodamas su Hgeliu, negalima i viso.
Platonas (422-347 m. pr. m. e.) graik filosofas, gyvens Atnuose. Dialogas Kritonas, Sokrato apologija. Kritonas, Fedonas,
Symposion (Puota), Puota; Faidonas, Sokrato gynimasis teisme, ir Kritonas, Sokrato gynimasis teisme; Kritonas, Dialogai,
Valstyb , Sokrato apologija; Kritonas, Timajas; Kritijas, Ijonas , Faidras , Kratilas , Faidonas, arba Apie siel, Puota, arba Apie
meil ,Antrasis ir septintasis laikai, Sokrato apologija .
Zygmuntas Baumanas (g.1925 ) lenkas. Kriniai: Globalizacija: pasekmes zmogui, Likvidi meil: apie moni ryi trapum, Vartojamas
gyvenimas.
Alfonsas Lingis (angl. Alphonso Lingis, g. 1933 m. lapkriio 23 d. Kretoje, Ilinojaus valstija, JAV) lietuvi kilms filosofas, Pensilvanijos
universiteto filosofijos profesorius, raytojas, vertjas. Kriniai: Nieko bendra neturinij bendrija, Pavojingos emocijos, Bendra kalba, pakiri
balsai.
Artras openhaueris (vok. Arthur Schopenhauer; 1788 m. vasario 22 d. Dancige (dab. Gdanskas), Lenkija 1860 m. rugsjo 21 d.) gyvenimo
filosofijos atstovas, vienas svarbiausi XIX a. filosof, igarsjs savo darbu Die Welt als Wille und Vorstellung (vertimas lietuvi kalb:
Pasaulis kaip valia ir vaizdinys, 1995), Apie reg ir spalvas, Pasaulis kaip valia ir vaizdinys, Apie vali gamtoje, Apie mogikosios valios
laisv, Apie morals pagrind.
Karlas Marksas (vok. Karl Heinrich Marx; 1818 m. gegus 5 d. Tryras, Vokietija 1883 m. kovo 14 d. Londonas, D. Britanija) filosofas,
politikos ekonomistas, politikos urnalistas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judjimo pagrind marksizm. Apie
Demokrito natrfilosofijos ir Epikro natrfilosofijos skirtum, Filosofijos skurdas(1843 m.), Apie ekonomikos kritik (1859 m.), Kapitalas
(I tomas 1867 m., II ir III nebaigtas tomas ileisti Engelso 1885 m. bei 1894 m.)
Martinas Haidegeris (vok. Martin Heidegger; g. 1889 m. rugsjo 26 d. Meskirche, Badene-Viurtenberge 1976 m. gegus 26 d. Freiburge,
Vokietija) vokiei filosofas-egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikmingiausi XX a. mstytoj, Marburgo universiteto
profesorius.Btis ir laikas , Kantas ir metafizikos problema, Apie pagrind esm, Platono mokymas apie ties, Tapatumas ir skirtyb,
Sakinys i pagrind, Ramumas, Pakeliui kalb.
Karlas Teodoras Jaspersas (Karl Theodor Jaspers, 1883 m. vasario 23 d. 1969 m. vasario 26 d.) vokiei psichiatras ir filosofas, religinio
egzistencializmo atstovas, turjs didel tak iuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai. Pasaulir psichologija , Filosofija Filosofija ir
egzistencija.

 Martinas Buberis (vok. Martin Buber, 1878 m. vasario 8 d. 1965 m. birelio 13 d.) yd kilms austr filosofas egzistencialistas, vertjas ir
pedagogas. Igarsjs savo dialogo filosofija, religijos forma, kai egzistencializmas, nukreiptas skirtum tarp santykiu A-Tu ir A-Tai. Klausimas
pavieniui, Tarpmogikumo pradai, Dialogo principas I A ir Tu.
Zigmundas Froidas (vok. Sigmund Freud 1856 m. gegus 6 d. 1939 m. rugsjo 23 d.) austr neuropatologas, psichiatras, psichologas,
psichoanalizs pradininkas.Froidas vienas pirmj tyr seksualumo formavimsi, atkreip dmes vaikysts svarb psichikos raidai, mokslikai
pagrind pasmons buvim. Totemas ir Tabu, Psichoanalizs vadas. Paskaitos., Sapn aikinimas.
Rudolfas teineris (Rudolf Steiner, 1861-1925) austr filosofas, literatrologas, raytojas ir dramaturgas, menininkas, ezoterikas, antroposofijos
pradininkas. Tiesa ir mokslas, 1892 (daktarins disertacijos pagrindu); Laisvs filosofija, Gts pasaulira, Teosofija, Kaip painti
auktesniuosius pasaulius?, Slaptojo mokslo apybraia, pjess "ventino portalas" ir "Sielos paadinimas" Filosofijos paslaptys, Apie
mogaus paslapt, Apie sielos paslaptis, Mano gyvenimo kelias, (nebaigta autobiografija) .
Umberto Eko (Umberto Eco, g. 1932 m. sausio 5 d.) ital kalbotyrininkas, raytojas, filosofas. Groin kryba:
Ros vardas
Fuko vytuokl
Vakarykts dienos sala
Baudolinas
Paslaptingoji karaliens Loanos liepsna
Prahos kapins
Negroin kryba:
Menas ir grois vidurami estetikoje
Atviras krinys: forma ir neapibrtumas iuolaikinje poetikoje
Tobulos kalbos paiekos Europos kultroje
J. Lakanas pranczas (1901 1981);
Tomas Sodeika (g. 1949 m. Kaune) filosofas, pedagogas, vertjas.
Michel Foucault (1926 1984) - . Kriniai: Daikt tvarka, mogaus moksl archeologija, Painimo archeologija, Disciplinuoti ir bausti:
kaljimo gimimas, Seksualumo teorija, Diskurso tvarka.
Savokos
1)Kalba,menas egzistuoja,nes egzistuoja kitas
2)Goethes klausimas: Kaip galiu buti as,kai yra kitas?
3)Nietzsches: Kaip as galiu egzistuoti, jei egzistuoja Dievas?
4)Narcizo susizavejimas tolygus savizudybei.
5)Kurybingas mastymas siekia susidurimo su kitoniskumu.
6)Naujai gyvent pradek taip sako kiekvienas kurinys.
7)Receptijos etikos problema: Kokios moralines kategorijos reiksmingos musu susitikimams su eilerasciu,paveikslu arba muzikiniu dariniu?
8)Mes esame kiti,kuriu iesko gyvosios estetines plotmes signifikacijos.
9)Laiko pirmenybe.(pvz,eilerastis atsiranda anksciau uz komentara).Pirminis tekstas laisves fenomenas.Laisves
kategorijos:pirmine,isvestine.Vienoje zmogaus aplinkybiu sferoje buti reiskia buti laisvam.Bet koks skonis yra visuotine zmogaus teise,ir
teise cia yra esmine laisves antiteze.
10)Ileisdami poezija,muzika,daile I savo buti,mes zvelgiame I nuoga pacios laisves esati,galincia tureti ir nezmoniska mina.
11)Geras skaitymas,tvarkuote laisveje visada bus nelaikiskas.Tai reiskia,kad musu svetingumo pastangos,musu klausinejimas visada skleisis
dabar,esaties esamybeje.
12)Eilerascio kalba yra ankstesne uz poeta ir issako ji labiau negu yra jo ir formuojama ir issakoma.
13)Orientacija i intencija,i tai,ka mes galime pasakyti apie rasytojo ar dailininko tiksla,spendzia dar pavojingesius spastus negu naudojimasis
biografija.
14)Patirto kitoniskumo garantas laisve buti ar nebuti, priimti arba atmesti dvasios bendravima su mumis: eilerastyje, paveiksle, muzikos kurinyje.
15)I mus izenges kitoniskumas mus daro kitokius.
16)Muzika (kaip ir menas) duoda mums laisva laika. (sutvarkytas laikas)
17)Ego vadinamojo klasikinio humanizmo atavistinems pretenzijoms it galios praktikai buvusi itin pravarti fikcija.