IV. FUNKCIJOS RIBA.

4.1 Funkcijos riba

Tasko x X aplinka vadiname bet koki atvira intervala, kuriam priklauso taskas x. Tasko x0 ,
2t ilgio aplinka zymesime tokiu b
udu: Vt (x0 ) = ([x0 t, x0 + t).
Sakykime, kad funkcija f apibrezta aibeje X R. Tarkime, be to, kad x0 X, bet x0
neb
utinai priklauso aibei D(f ), taciau sio tasko bet kokioje aplinkoje yra aibes D(f ) tasku.
Apibre
zimas Sakysime, kad skaicius b yra funkcijos y = f (x) riba taske x0 , jei bet kokiai
realiu ju skaiciu sekai {xn }, konverguojanciai i taska x0 , sia seka atitinkanti funkcijos reiksmiu seka
{f (xn )} konverguoja i skaiciu b.
Jei funkcijos y = f (x) riba, taske x0 , yra skaicius b, tai
lim

xn ,xn x0

f (xn ) = b.

Trumpai si fakta zymesime

lim f (x) = b.

xx0

Ateityje naudosime ir kitais terminais pateiktta funkcijos ribos apibrezima, kuris ekvivalentus
pateiktajam.
Apibre
zimas Sakysime, kad skaicius b yra funkcijos y = f (x) riba taske x0 , jei bet kokiam,
laisvai parinktam skaiciui  > 0 egzistuoja teigiamas skaicius = () toks, kad


|f (x) b| < , kai |x x0 | < x V (x0 ) .
Kitaip tariant, skaicius x0 yra funkcijos y = f (x) riba taske x0 , jei argumento reiksmems
artejant prie tasko x0 , atitinkamos funkcijos reiksmes arteja prie b.
Si
ulome skaitytojui paciam isitikinti, kad sie ribos apibrezimai yra ekvivalent
us. Jei riba
apibresime naudodami paskutini apibrezima, tai sakysime, kad funkcijos riba apibrezta , terminais.
Kadangi funkcijos ribos apibrezimas pateiktas sekos ribos terminais, tai nat
uralu naudoti
analogiskas savokas kaip ir seku atveju. Pavyzdziui, jei funkcija y = f (x) turi riba taske x0 , tai
tada teisingas sarysis:
f (x) = b + (x), cia (x) yra nykstamas dydis, kai x x0 ( lim xn = x0 ).
n

Aisku, kad jei funkcija turi riba taske x0 , tai tada riba yra vienintele. I rodykite!
Apibre
zimas Skaiciu b vadinsime funkcijos y = f (x) riba, taske x0 is kaires, jei bet kokiai
sekai {xn } konverguojanciai i x0 , kai visi sekos nariai xn < x0 , funkcijos reiksmiu seka {f (xn )}
konverguoja i skaiciu b .
Apibre
zimas Skaiciu b+ vadinsime funkcijos y = f (x) riba, taske x0 is desines, jei bet kokiai
sekai {xn } konverguojanciai i x0 , kai visi sekos nariai xn > x0 , funkcijos reiksmiu seka {f (xn )}
konverguoja i skaiciu b+ .
Kairioji (desinioji) funkcijos riba yra zymima
lim f (x) = b ( lim f (x) = b+ ).

xx0

xx0 +

Pavyzdys
lim arctg

x0

= ,
x
2

lim arctg

x0+

46

= .
x
2

Pastarieji ribiniai sarysiai isplaukia is arktangeto elgsenos, kai argumentas arteja i , kadangi
lim

x0

1
= ,
x

lim

x0+

1
= .
x

Skaitytojui si
ulome isidemeti toki rezultata.
4.1 Teorema Tam, kad seka turetu riba taske x0 b
utina ir pakanka, kad riba is kaires ir
desines sutaptu .

Tarkime, kad lim f (x) = b egzistuoja. Taigi, bet kokiam  > 0, egzistuoja > 0 toks, kad
xx0

|f (x) b| < , kai x V (x0 ) x 6= x0 , t.y. visiems x V (x0 ) ir nesvarbu ar x > x0 ar x < x0
|f (x) b| < . Bet tuomet
lim f (x) = b ir

lim f (x) = b.

xx0

xx0 +

I rodykime atvirkstini teigini. Tarkime, kad b = b+ = b. Vadinasi, visiems  > 0, egzistuoja

skaiciai 1 > 0, 2 > 0 tokie, kad |f (x) b| < , kai x x0 < 1 ir x0 x < 2 . Pazymekime
= min {1 , 2 }. Aisku, kad tuomet |f (x) b| < , kai |x x0 | < . Is paskutiniuju sarysiu
isplaukia, kad lim f (x) = b.

xx0

Apibre
zimas Skaiciu b vadinsime funkcijos f (x) riba, kai x neapreztai dideja, jei kiekviena
neapreztai didejancia (maze jancia ) argumento reiksmiu seka atitinkanti funkcijos reiksmiu seka
konverguoja i skaiciu b, t.y.
lim f (x) = b.
x

Apibre
zimas Skaiciu b vadinsime funkcijos f (x) riba, kai x neapreztai maze ja, jei kiekviena
neapreztai maze jancia argumento reiksmiu seka atitinkanti funkcijos reiksmiu seka konverguoja i
skaiciu b, t.y.
lim f (x) = b.
x

4.2 Teorema Tarkime, kad

lim f (x) = b, lim g(x) = c.

xx0

xx0

Tada lim (f (x) + g(x)) = b + c, lim (f (x) g(x)) = b c,

xx0

xx0

lim (f (x) g(x)) = b c, lim (f (x)/g(x)) = b/c (c 6= 0).

xx0

xx0

Tarkime, kad {xn } kokia nors laisvai pasirinkta realiuju skaiciu seka, kurios riba yra skaicius x0 .
Tada ir funkciju sekos {f (xn )}, {g(xn )} konverguoja, be to ju ribos lygios skaiciams b, c atitinkamai. Remdamiesi seku ribu teoremomis gauname, kad ir sekos
{f (xn ) + g(xn )}, {f (xn ) g(xn )}, {f (xn ) g(xn )}, {f (xn )/g(xn )}
47

konverguoja, be to siu seku ribos yra skaiciai b + c, b c, b c, b/c(c 6= 0), atitinkamai. Kadangi
seka {xn } buvo pasirinkta laisvai, todel gauname teoremos irodyma (zr. apibrezima).

Apibre
zimas Sakysime, kad funkcija yra neapibrezta taske x0 , jei bent viena riba is kaires
arba desines siame taske lygi ;
lim f (x) = , arba +

xx0

arba
lim f (x) = , arba + .

xx0 +

4.2 Funkcijos tolydumas. Klasikines

ribos.
Apibre
zimas Sakysime, kad funkcija f (x) yra tolydi taske x0 , jei
lim f (x) = f (x0 ) = f ( lim x).

xx0

xx0

Kitais zodziais tariant, jei funkcija yra tolydi, tai riba galime perkelti po funkcijos zenklu.
Skaitytojui si
ulome pastaraji apibrezima perrasyti , terminais.
4.3 Teorema Sakykime, kad funkcijos f (x) ir g(x) apibreztos toje pat aibeje ir tolydzios
taske x0 . Tada funkcijos f (x) + g(x), f (x) g(x), f (x) g(x) yra tolydzios taske x0 . Be to, jei
funkcija g(x0 ) 6= 0, tai ir funkcija f (x)/g(x) yra tolydi taske x0 .

Zinome,
kad tolydzios taske x0 funkcijos f (x) ir g(x) siame taske turi ribines reiksmes, kurios
atitinkamai yra lygios f (a) ir g(a). Tuomet teoremos teiginio teisingumas isplaukia is seku ribu
savybiu.

Pateiksime, be irodymo, keleta svarbiu teiginiu.

4.4 Teorema Jei intervale [a, b] funkcija y = f (x) yra grieztai monotonine ir tolydi, tai
egzistuoja siai funkcijai atvirkstine funkcija, apibrezta intervale [f (a), f (b)] arba ([f (b), f (a)] ),
kuri taip pat tolydi ir grieztai monotonine.
Pastebesime, kad siuo atveju funkcija yra bijekcija.
4.5 Teorema Tarkime, kad funkcija x = (t) yra tolydi taske a, o funkcija y = f (x) tolydi
taske b = (a). Tada sudetine funkcija y = f ((t)) yra tolydi taske a.
Apibre
zimas Sakysime, kad funkcija f (x) yra tolydi taske x0 is desines, jei
lim f (x) = f (x0 ).

xx0 +

Apibre
zimas Sakysime, kad funkcija f (x) yra tolydi taske x0 is kaires, jei
lim f (x) = f (x0 ).

xx0

Taigi, funkcija tolydi taske tada ir tik tada, kai ji tolydi is kaires ir desines siame taske.
48

Jei funkcija tolydi visuose aibes A taskuose, tai sakysime, kad funkcija yra tolydi aibeje A.
Taskai, kuriuose funkcija nera tolydi, vadinami funkcijos tr
ukio taskais.
Suformuluokime kelias tolydziu funkciju teoremas.
4.6 Teorema Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra grieztai monotonine intervale [a, b]. Tada
y = f (x) yra tolydi siame intervale tada ir tik tada, kai bet kokiam [f (a), f (b)], egzistuoja
c [a, b], kad f (c) = .
Kitais zodziais kalbant, tolydi funkcija intervala atvaizduoja i intervala.
Pastaruju teoremu neirodysime. Besidominciam si
ulome irodymus susirasti bet kokiame matematines analizes, vadovelyje.
Panagrinekime funkcija f (x) = sin x/x. Parodysime, kad minetoji funkcija turi riba taske
x0 = 0, nors pati funkcija ir neapibrezta siame taske.
Visu pirma irodysime keleta svarbiu nelygybiu. Tarkime, kad duotas vienetinis apskritimas,
kurio centras taske O. (zr. 4.8 pav.). Taskas M yra apskritimo taskas, pirmajame ketvirtyje,
o x lanko AM ilgis. Beje, kampo AOM radianinis matas yra lygus x. Nesunku suprasti, kad
M N = sin x, ON = cos x, AB = tgx. Beje, trikampio OM A, skritulio OM A ir trikampio OAB
plotai, atitinkamai lyg
us: 0.5 sin x, 0.5x, 0.5tgx. Vadinasi teisingos nelygybes:
0 < sin x < x < tgx, 0 < x < 0.5.
4.1 Lema

(1)

lim cos x = 1.

x0

Remdamiesi lygybe
cos x = 1 2 sin2

x
,
2

(1) nelygybe ir gerai zinomu sarysiu cos x 1 gauname, kad

1 2|x| cos x 1, kai 0 < |x| <

1
.
2

(2)

Pastebesime, kad kai x arti nulio, tai ir (2) nelygybes kairioji puse artima vienetui. Pereje prie
ribos, (2) nelygybeje, kai x arteja i nuli, gauname
lim (1 2x) lim cos x lim 1.

x0

x0

x0

Lemos irodymas isplaukia is teoremu apie ribinius sarysius nelygybese (policininku principo).

4.7 Teorema Teisingas ribinis sa rysis:

sin x
= 1.
x0 x
lim

49

4.8 pav.
Mes nagrinesime ribini sarysi, kai x arteja i nuli laikydami, kad x (0, 12 ).
Is (1) nelygybiu gauname, kad
sin x
cos x <
< 1.
x
Pereje prie ribos, kai x 0, ir naudodamiesi 4.1 Lema bei ribu nelygybiu savybemis, gauname
teoremos irodyma, tuo atveju, kai x arteja prie nulio is desines. Antraja teoremos dali, kai x arteja
prie nulio is kaires, si
ulome irodyti skaitytojui.

Be irodymo pateiksime dar viena teorema apie svarbios ribos egzistavima.

4.8 Teorema Funkcijos
1
x
1+
x
ribine reiksme, kai x egzistuoja, ir lygi skaiciui e.
teiginio teisingumu jau esame isitikine, kai x N .
Sio

Tarkime, kad lim f (x) = 0 ir lim g(x) = .

x0

Tada 4.7 ir 4.8 Teoremas galime perrasyti tokiu b

udu:
sin f (x)
= 1 ir
x0 f (x)
lim

lim 1 +

1
1
g(x)
= e, lim 1 + f (x) f (x) = e.
x0
g(x)

ribiniai sarysiai placiai naudojami skaiciuojant ribas.

Sie

4.3 Tr
ukio ta
sku klasifikavimas. Tolydumo tyrimas
1. Pa
salinamas tr
ukio ta
skas. Taska a vadinsime funkcijos y = f (x) pasalinamu tr
ukio
tasku, jeigu siame taske egzistuoja funkcijos riba, o pati funkcija taske a arba neapibrezta, arba
jos reiksme taske nesutampa su funkcijos riba siame taske.
Pavyzdziui, taskas x = 0 yra funkcijos
y=

sin x
x

50

pasalinamas tr
ukio taskas. Arba taskas x = 1 yra funkcijos
 2
x 1
x1 , x 6= 1
y=
3, x = 1,
pasalinamas tr
ukio taskas. Patikrinkite!
2. Pirmos r
u
sies tr
ukio ta
skas. Taskas a yra vadinamas funkcijos y = f (x) pirmos r
usies
tr
ukio tasku, jeigu egzistuoja skirtingos baigtines ribos is kaires ir desines, siame taske.
Panagrinekime funkcija
( 1, x > 0,
f (x) = sgnx = 0, x = 0,
1, x < 0.

Sios
funkcijos grafikas pateiktas 4.9 pav..

Si funkcija turi pirmos r

usies tr
ukio taska x = 0, kadangi f (0) = 0, o
lim f (x) = 1,

x0

lim f (x) = 1.

x0+

Taigi, funkcijos reiksme is kaires ir desines yra skirtingi baigtiniai skaiciai.

4.9 pav.
Funkcija f (x) = [x] = k, k x < k + 1, k Z. vadinsime sveika ja dalimi. Jos grafikas
pateiktas 4.10 pav..

4.10 pav.
Visi sveiki skaiciai yra funkcijos y = [x] pirmos r
usies tr
ukio taskai, kadangi f (k) = k,
lim f (x) = k 1,

xk

lim f (x) = k,

xk+

kiekvienam k Z.
3. Antros r
u
sies tr
ukio ta
skai. Taskas a yra vadinamas funkcijos y = f (x) antros r
usies
tr
ukio tasku, jeigu riba is kaires arba desines neegzistuoja, arba bent viena riba (is kaires arba
desines) lygi begalybei.
51

4.11 pav.
4.11 pav. pateiktas funkcijos y = sin(1/x) grafikas, kuri taske x = 0 turi antros r
usies tr
ukio
taska. Beje, siame taske ribine reiksme neegzistuoja. 4.12 pav. pateiktas funkcijos y = 1/x, kuri
taske x = 0 turi antros r
usies tr
uki, be to, siame taske ribine reiksme yra , priklausomai nuo
artejimo, prie sio tasko, krypties.

4.12 pav.
Panagrinekime funkcija

f (x) =

x2 + 1, x 0,
x1 , x > 0.

funkcija turi antros r

Si
usies tr
ukio taska x = 0, kadangi riba is desines yra lygi , o f (0) = 1.
Apibre
zimas Tarkime, kad duotas taskas x0 , o x koks nors skaicius. Tada suma x0 + x
vadinsime argumento pokyciu taske x0 .
Ateityje skaiciu x vadinsime pokyciu. Tarkime, kad x0 ir x du taskai. Tada pokyti galime
apibrezti taip: x = x x0 .
Apibre
zimas Funkcijos f (x) pokyciu taske x0 , atitinkanciu argumento pokyti x, vadinsime
toki skirtuma :
f (x0 + x) f (x0 ) =: f (x0 ).

4.9 Teorema Funkcija f (x) yra tolydi taske x0 tada ir tik tada, jei funkcijos pokycio taske
x0 riba, kai x arteja i nuli , yra lygi nuliui.

Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra tolydi taske x0 . Vadinasi
lim f (x) = f (x0 ).

xx0

52

Tada pastaraja riba galime perrasyti taip:

f (x) = f (x0 ) + (x),
cia (x) yra nykstamas dydis, kai x 0. Pazymeje x = x0 + x gauname, kad
f (x0 + x) f (x0 ) = (x), x 0.
Paskutinioji lygybe reiskia, kad funkcijos pokytis taske x0 yra nykstamas dydis, kai x 0.
Tarkime, kad funkcijos pokytis taske x0 yra nykstamas dydis. Parodysime, kad tuomet funkcija
yra tolydi taske x0 . Turime, kad
f (x0 + x) f (x0 ) = (x), x 0.
Pazymeje x = x0 + x gauname, kad x x0 tada ir tik tada, kai x 0. Vadinasi teisingas
sarysis:
lim f (x) = f (x0 ).
xx0

Taigi, funkcija yra tolydi.

4.4 Elementariuju funkciju tolydumas

Siame
skyrelyje irodysime kai kuriu, skaitytojui gerai zinomu funkciju, tolyduma.
4.10 Teorema Funkcijos, y = xn (n N ), y = ax , y = sin x, y = tgx, y = ctgx yra
tolydzios apibrezimo srityse.

Funkcijos f (x) = ax tolydumas irodomas gana sudetingai, todel jo nepateiksime. Jei skaitytojas dometusi, si
ulome apie tai paskaityti A. Kabailos, vadovelyje, Matematines analize, Id..
Nagrinesime funkcija f (x) = xn . Uzrasykime sios funkcijos pokyti, taske x, atitinkanti argumento pokyti x. Turime,
f (x) = (x + x)n xn
= xn + Cn1 xn1 x + Cn2 xn2 (x)2 + . . . + ()n xn
= Cn1 xn1 x + Cn2 xn2 (x)2 + . . . (x)n .
Is paskutiniosios lygybes matyti, kad sios funkcijos pokycio riba, kai x 0, yra lygi nuliui, bet
kokiam x R. Taigi, remdamiesi 4.9 Teorema galime tvirtinti, kad funkcija xn yra tolydi realiuju
skaiciu aibeje.
Uzrasykime funkcijos f (x) = sin x pokyti taske x R. Turime, kad
f (x) = sin(x + x) sin x = 2 cos(x +

2 cos(x +

x
x
) sin(
)=
2
2

x x sin( x
2 )
)
.
x
2
2
2

Is paskutiniosios lygybes gauname, lim f (x) = 0, taigi (9 Teorema), funkcija sin x yra tolydi
x0

visoje realiuju skaiciu aibeje.

53

Funkcijos cos x tolydumas irodomas visiskai analogiskai.

Remdamiesi 4.3 Teorema galime tvirtinti, kad funkcija
sin x
cos x

yra tolydi aibeje R \ { 2 + k, k N }, kadangi sioje aibeje funkcijos sin x ir cos x yra tolydzios, be
to funkcija cos x 6= 0.
Analogiskai samprotaudami galime pagristi ir funkcijos ctg x tolyduma, jos apibrezimo srityje.
4.11 Teorema Funkcijos arcsin x, arccos x, arctg x, arcctg x, ln x ir x yra tolydzios
apibrezimo srityse.
tgx =

Trigonometriniu atvirkstiniu funkciju ir funkcijos f (x) = loga x tolydumas isplaukia is 4.4
teoremos. Remdamiesi 4.5 teorema irodysime funkcijos x tolyduma. Priminsime, kad funkcija
y = x apibrezta, kai x > 0.
Tarkime, kad R. Laipsnine funkcija perrasykime taip:
y = x = e ln x .
Matome, kad jei > 0, tai laipsnine funkcija dideja, jei < 0, tai si funkcija maze ja. Taigi,
remdamiesi sudetines funkcijos tolydumo 4.7 teorema gauname, kad funkcija x yra tolydi, nagrinejamoje srityje.

I rodykime, kad
ln(1 + x)
= 1.
x
Naudodamiesi logaritmo savybemis, paskutiniojo reiskinio kaire puse perrasome tokiu b
udu:
lim

x0

lim ln(1 + x) x .

x0

Naudodamiesi logaritmines funkcijos tolydumu, riba perkeliame po logaritmo zenklu. Pasinau1

doje tuo, kad lim (1 + x) x = e gauname, kad
x0

lim

x0

ln(1 + x)
= ln e = 1.
x

Skaitytojui si
ulome irodyti, kad
ax 1
(1 + x) 1
= ln a, ir lim
= .
x0
x0
x
x
Pastebesime, kad sias ribas galima apibendrinti posekiams. Aptarkime tai. Sakykime, kad
lim f (x) = 0. Tada teisingi ribiniai sarysiai:
lim

xx0

lim

xx0

ln(1 + f (x))
= 1;
f (x)

lim

xx0

af (x) 1
= ln a, ir
f (x)

lim

xx0

(1 + f (x)) 1
= .
f (x)

Remiantis paskutiniais ribiniais sarysiais gauname, kad

ln(1 + (x2 + x 2))
(1 + 2 sin2 x)3 1
(1 + 2 sin2 x)3 1
=
1;
arba
lim
=
2
lim
= 23 = 6.
x1
x0
x0
x2 + x 2
sin2 x
2 sin2 x
lim

54

U
zdaviniai
1. Naudodami funkcijos ribos apibrezima ( terminais) irodykite, kad: funkcijos y = x3 2
riba, taske x0 = 1, lygi 1, o funkcijos y = x21+1 riba, kai x , lygi 0.
2. Suformuluokite ( terminais) pateiktus teiginius
a

lim f (x) = , b

xa

lim f (x) = , a

xa

lim f (x) = +, a

xa0

lim f (x) = +.

3. Naudodami tolydumo apibrezima irodykite, kad pateiktos funkcijos yra tolydzios nurody2
tuose taskuose: y = cos x2 taske ; y = ln2 (2x + 1) taske 3; y = 3x , taske 0.
4. I rodykite, kad
1/n
(1 + x)
1
1
ln(1 + x)
lim
= , lim
= 1,
x0
x
n x0
x
ex 1
= 1.
x0
x
lim

5. Apskaiciuokite pateiktu funkciju ribines reiksmes:

(1 + x)4 (1 + 4x)
(2x 1)10 (4x + 3)15
; b) lim
;
x
x0
x
(16x + 1)25

a) lim

c)

x3 2x 1
xm 1
;
d)
lim
.
x1 x5 2x 1
x0 xn 1
lim

6. Apskaiciuokite ribines reiksmes:

(1 + x)1/n 1
; b)
x0
x

a) lim

(x 6)1/3 + 2
;
x2
x2 + 8
lim

(2x + 9)1/2 5
(1 + 2x)1/m (1 + 3x)1/n
;
d)
lim
x8
x0
x
x1/3 2

c) lim

7. Apskaiciuokite trigonometrines ribas:

a) lim

x0

x
1 cos x
; b) lim (1 x)tg ;
x1
x
2

1 ctg3 x
c) lim
; d) lim
x0 2 ctgx ctgx
x0

cos x cos 3 x
.
sin2 x

8. Apskaiciuokite ribas:
a)

 x + 2 x2
 x2 + 2 x2
; b) lim
;
x 2x 1
x x2 1
lim

c) lim (cos
x0

ln(2 + e3x )
.
x+ ln(3 + e2 x)

x)1/x ; d) lim

1/x
2x 1
; e) lim x + ex
.
x0
x0
x

e) lim

55

9. Raskite nurodytas vienpuses ribas:

a)

lim ln

1 + ex

; b)
x

lim ln

x+

1 + ex

x

2x
2x
; d) lim
x 1 + x
x+ 1 + x
Raskite pateiktu funkciju tr
ukio taskus (jei egzistuoja) ir juos klasifikuokite:
10.
sin x
1
a) f (x) =
; b) f (x) = sin .
|x|
x
c)

11.

lim

x2 1
) b) f (x) = 2
.
x
x 3x + 2
2
x , x < 1,
1
x + 2, 2 x 4 .
a) f (x) =
,
b)
f
(x)
=
x2

1 2 x1
4 sin x
4 , x>4
a) f (x) = sgn(sin

12.

V. DIFERENCIALINIS SKAICIAVIMAS
5.1 I
svestine.

Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra apibrezta kokiame nors intervale [a, b] ir tolydi intervale
(a, b). Kaip paprastai, f (x) vadinsime funkcijos pokyciu taske x, atitinkanciu argumento pokyti
x. Laikysime, kad argumento pokytis x 6= 0.
Apibre
zimas Funkcijos y = f (x) isvestine (zymesime f 0 (x)), taske x, vadinsime tokia
santykio riba :
f (x + x) f (x)
,
f 0 (x) = lim
x0
x
jeigu si riba egzistuoja.
Jei funkcija turi isvestine, bet kokiame intervalo (a, b) taske, tai isvestine bus kintamojo x
funkcija. Pastebesime, kad jei funkcija turi isvestine taske x, tai si funkcija yra tolydi siame taske
(kodel?).
Isvestines samprata istoriskai susiformavo ieskant rysio tarp materialaus tasko nueito kelio ir
greicio. Tarkime, kad materialus taskas juda pagal toki desni:
s(t) = t2 + 2t,
cia t yra laikas. Tuomet santykis s(t)/t reiskia vidutini tasko greiti, per laiko momenta t.
Pereje prie ribos, kai t 0, gauname materialaus tasko greiti, laiko momentu t. Kitaip tariant,
tasko judejimo funkcijos isvestine nusako greicio, bet kuriuo laiko momentu, formule.
Pateiksime keleta ekonominiu interpretaciju.
Tarkime, kad x yra planuojamas produkcijos kiekis, o y = f (x) gamybos kastai. Tada
pokytis
f (x) = f (x + x) f (x)
zymi kastu pokyti, atitinkanti gamybos pokyti x. Tuo tarpu santykis f /x reiskia vidutini
kastu kitimo greiti esant gamybos lygiui x. Ribiniais gamybos kastais yra vadinama funkcija
f (x + x) f (x)
.
x0
x

f 0 (x) = lim

56

Tarkime, kad funkcija y = g(x) reiskia pajamas, kurias gauna gamintojas, pagamines produkcijos kieki x. Paprastai si funkcija vadinama pajamu (revenue) funkcija. Santykis
g(x + x) g(x)
g(x)
=
x
x
yra vidutinis naudingumo kitimo greitis, atitinkantis gamybos prieaugi x. Ribinemis pajamomis
(marginal revenue) vadinsime tokia santykio riba:
g(x + x) g(x)
.
x0
x

g 0 (x) = lim

Tarkime, kad x reiskia nacionalines pajamas. Funkcija v = h(x) siejancia nacionalines pajamas x su bendru vidaus vartojimu v, vadinsime vartojimo funkcija. Tada ribiniu vartojimu (the
marginal propensity to consume) vadinsime tokia santykio riba:
h(x + x) h(x)
.
x0
x
Skirtuma s = x v, s vadinsime kaupimo funkcija. Tada ribiniu kaupimu vadinsime tokia funkcija
h0 (x) = lim

s0 = 1

dv
dx.

Pastarosios funkcijos deka galime nustatyti, kaip keiciasi kaupimas, priklausomai nuo vartojimo
lygio.
Skaitytojui si
ulome isitikinti, kad funkcijos y = f (x) isvestine, taske x0 , yra lygi tieses,
lieciancios funkcijos y = f (x) grafika taske (x0 , f (x0 )), krypties koeficientui. Taigi, jei zinome
funkcijos isvestine, tai galime nurodyti liestines, bet kokiame taske, lygti. Prisiminkime, kaip
uzrasoma tieses lygtis, kai zinomas taskas ir krypties koeficientas. Turime:
y f (x0 ) = f 0 (x0 )(x x0 ).
Analogiskai, kaip ir apibreze me funkcijos ribas is desines ir kaires, apibresime funkcijos isvestines is kaires ir desines.
Apibre
zimas Funkcijos y = f (x) desinia ja isvestine, taske x, vadinsime santykio riba :
0
f+
(x) =

f (x + x) f (x)
,
x0+
x
lim

jei si riba egzistuoja.

Apibre
zimas Funkcijos y = f (x) kairia ja isvestine, taske x, vadinsime santykio riba :
0
f
(x) =

f (x + x) f (x)
,
x0
x
lim

jeigu si riba egzistuoja.

Kadangi isvestine apibreziama ribos terminais, tai funkcijos y = f (x) isvestine taske x egzis0
0
tuoja tada ir tik tada, kai f+
(x) = f
(x).
Pavyzdziui, funkcijos y = | sin x| isvestine taske 0 neegzistuoja, kadangi
0
f+
(0) =

lim

x0+

sin(0 + x) sin 0
= 1,
x
57

0
f
(0) =

lim

x0

sin(0 + x) sin 0
= 1.
x

5.1 Teorema Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra tolydi tasko x0 aplinkoje ir be to grieztai
monotonine tasko x0 aplinkoje. Jei funkcija y = f (x) turi isvestine sio tasko aplinkoje, su sa lyga
f 0 (x) 6= 0, tai tasko y0 = f (x0 ) aplinkoje egzistuoja funkcija f 1 (y), turinti isvestine taske y0 ,
kuria galime skaiciuoti tokiu b
udu:

0
f 1 (y0 ) =

1
.
f 0 (x0 )

Funkcija y = f (x) yra tolydi ir grieztai monotonine tasko x0 aplinkoje, taigi funkcija bijekcija sioje aplinkoje todel, remdamiesi 4.6 Teorema gauname, kad egzistuoja funkcijos y = f (x)

atvirkstine, kuri tolydi tasko y0 = f (x0 ) aplinkoje. Suteikime taskui y0 argumento pokyti y. Si

pokyti atitinkantis atvirkstines funkcijos pokytis x 6= 0, nes funkcija grieztai monotoniska, be to

pokytis x 0, kai y 0, nes funkcija x = f 1 (y) yra tolydi. Taigi, galime uzrasyti:

0
x(y0 )
f 1 (y0 ) = lim
= lim
x0
x0
y

1
y
x(y0 )

1
f 0 (x0 )

5.2 Teorema Tarkime, kad egzistuoja funkcijos x = (t) isvestine taske t0 ir funkcijos
y = f (x) isvestine taske x0 = (t0 ). Tada egzistuoja ir sudetines funkcijos f ((t)) isvestine taske
t0 , kuri skaiciuojama taip:


0

f ((t))

= f 0 (x0 ) 0 (t0 ).

Argumentui t suteikime pokyti t 6= 0. Ji atitinkantis argumento pokytis x = (t0 ).
Antra vertus, pokytis x indukuoja funkcijos pokyti y = f (x0 ). Funkcijos isvestine taske x0
egzistuoja, todel teisingas sarysis
y = f 0 (x0 )x + x, 0, kai x 0.
Padalije panariui sia lygybe is t gauname
y
x x
= f 0 (x0 )
+
.
t
t
t

(1)

Tarkime, kad t 0, o kadangi funkcija x = (t) tolydi nagrinejamame taske, tai tada ir x 0.
Bet tuomet ir 0, kai t 0. Tada
x
= 0 (t0 ).
x0 t
lim

Is (1) ir paskutiniojo sarysio isplaukia teoremos tvirtinimas.

58

5.2 I
svestines
skai
ciavimo taisykles

5.3 Teorema Tarkime, kad egzistuoja funkciju f (x) ir g(x) isvestines taske x. Tada egzistuoja
ir siu funkciju sumos, skirtumos, sandaugos ir dalmens (jei daliklis nelygus nuliui) isvestines. Be
to sias isvestines galime skaiciuoti tokiu b
udu:
[f (x) g(x)]0 = f 0 (x) g 0 (x), [f (x)g(x)]0 = f 0 (x)g(x) + f (x)g 0 (x)
ir

f (x)
f 0 (x)g(x) f (x)g 0 (x)
=
, (g(x) 6= 0).
g(x)
g 2 (x)

1. I rodykime pirmaja isvestines skaiciavimo formule. Pazymekime h(x) = f (x) + g(x).
h(x + x) h(x)
=
x0
x

h0 (x) = lim

lim

x0

f (x + x) + g(x + x) (f (x) + g(x))

=
x

 f (x + x) f (x)

lim

x0

g(x) g(x + x) 
= f 0 (x) + g 0 (x).
x

2. Suskaiciuokime dvieju funkciju sandaugos isvestine. Pazymekime v(x) = f (x)g(x). Tada

v 0 (x) = lim

 f (x + x) g(x + x) f (x) g(x) 

x

x0

lim

 (f (x + x) f (x))g(x)
x

x0

(g(x + x) g(x))f (x) 

=
x

f 0 (x) g(x) + f (x) g 0 (x).

3. Rasime funkciju santykio isvestines skaiciavimo formule. Pazymekime u(x) = f (x)/g(x).
Tada
 f (x+x)

u (x) = lim

g(x+x)

lim

x0

f (x)
g(x)

x0


=

(f (x + x) f (x))g(x) (g(x + x) g(x))f (x)

xg(x + x)g(x)
xg(x)g(x + x)


=

f 0 (x) g(x) f (x) g 0 (x)

.
g 2 (x)
5.3 Elementariuju funkciju i
svestines

Naudodamiesi isvestines apibrezimu suskaiciuosime elementariuju funkciju isvestines.

59

Visu pirma pastebesime, kad konstantos isvestine yra lygi nuliui. Turime, y = c. Skaiciuokime
y
cc
0
= lim
= lim
= 0.
x0 x
x0 x
x0 x
lim

Apskaiciuokime funkcijos y = sin x isvestine.

y
sin(x + x) sin x
= lim
=
x0 x
x0
x
lim

lim cos(x +

x0

x sin x
) x2
= cos x.
2
2

Skaitytojui si
ulome irodyti, kad (cos x)0 = sin x. Beje, irodymas analogiskas paskutiniajam.

Panagrinekime funkcija y = tgx = sin x/ cos x. Sios

funkcijos isvestine (apibrezimo srityje)
skaiciuosime remdamiesi funkciju santykio isvestines formule. Turime:
(tgx)0 =

1
(sin x)0 cos x (cos x)0 sin x
=
2
cos x
cos2 x.

Visiskai analogiskai skaiciuojant nesunku parodyti, kad (ctgx)0 = 1/( sin2 x).
Nagrinesime funkcija y = loga x. Turime, kad
y
loga (x + x) loga x
lim
= lim
= lim
x0 x
x0
x0
x

1
x

loga 1 +

x
x

x
x

1
x
x/x
1
loga 1 +
= loga e.
x
x
x
Tuo atveju, kai a = e gauname, kad (ln x)0 = 1/x.
Rasime funkciju arcsin x, arccos x, arctg x, arcctg c ir ax isvestines, remdamiesi 5.1 Teorema.
funkcija apibrezta intervale [1, 1] ir siame
Apskaiciuokime funkcijos y = arccosx isvestine. Si
intervale ji turi atvirkstine funkcija x = sin y. Intervale (/2, /2) funkcija sin y tenkina visas 5.1
teoremos salygas, todel jos atvirkstine funkcija y = arccos x taip pat turi isvestine, bet kokiame
intervalo (1, 1) taske, kuri skaiciuojama taip:
(arcsin x)0 =

1
1
1
1
=
.
=
=p
0
2
(sin y)
cos y
1 x2
1 sin y

Skaitytojas, samprotaudamas analogiskai, nesunkiai irodys, kad

(arccos x)0 =

1
.
1 x2

funkcija apibrezta aibeje R yra atvirkstine

Apskaiciuokime funkcijos y = arctg x isvestine. Si
funkcijai x = tgy, apibreztai intervale y (/2, /2). Kadangi funkcija x = tg y tenkina visas
5.1 teoremos salygas, tai
(arctg x)0 =

1
1
1
=
= cos2 y =
.
2
0
(tg y)
1 + x2
1 + tg y
60

Skaitytojui paliekame irodyti, kad

(arcctg x)0 =

1
.
1 + x2

Apskaiciuokime funkcijos y = ax isvestine. Zinome,

kad rodikline funkcija y = ax yra apibrezta
realiuju skaiciu aibeje ir atvirkstine funkcijai x = loga y, apibreztai ir tolydziai aibeje y > 0.
Vadinasi funkcija y = ax tenkina 5.1 teoremos salygas, todel jos isvestine skaiciuojame taip:
(ax )0 =

1
=
(loga y)0

1
y

1
y
=
= ax ln a.
loga e
loga e

Jei a = e, tai (ex )0 = ex .

Naudodamiesi 5.2 teorema apskaiciuokime funkcijos y = x isvestine, kai R. Jei nekeliame
papildomu apribojimu laipsniui , tai tada sios funkcijos apibrezimo aibe yra x > 0. Todel
x

0

= e ln x

0

1
= x = x1 .
x

Pateiksime elementariuju funkciju isvestiniu lentele.

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

(x )0 = x1 .
1
(loga x)0 = x ln
a.
x 0
x
(a ) = a ln a.
(sin x)0 = cos x.
(cos x)0 = sin x.
(tgx)0 = cos12 x .
(ctgx)0 = sin12 x .
1
(arcsinx)0 = 1x
.
2

1
9. (arccosx)0 = 1x
.
2
1
10. (arctgx)0 = 1+x
2.
1
0
11. (arcctgx) = 1+x
2.
Uzrasykime, tuo paciu, apibendrinta lentele, kai funkcija yra sudetine;
1. ((f (x)) )0 = (f (x))1 f 0 (x).
2. (loga f (x))0 = f (x)1ln a f 0 (x).

3.
4.
5.
6.

(af (x) )0 = af (x) ln af 0 (x).

(sin f (x))0 = f 0 (x) cos f (x).
(cos f (x))0 = f 0 (x) sin f (x).
0
(tgf (x))0 = cosf2(x)
f (x) .
0

7. (ctgf (x))0 = sinf2 (x)

.
f (x)
8. (arcsinf (x))0 =

f 0 (x)
1(f (x))2
f 0 (x)

9. (arccosf (x))0 =
10.
11.

1(f (x))2
f (x)
0
(arctgf (x)) = 1+(f (x))2 .
f 0 (x)
(arcctgf (x))0 = 1+(f
(x))2 .

61

Pastaba Aptarkime, kaip rasti sudetines funkcijos


g(x)
y = f (x)
isvestine.
Visu pirma logaritmuojame sia funkcija. Gauname



ln y = g(x) ln f (x) .
Skaiciuojame abieju reiskinio pusiu isvestine. Turime, kad





0
y0
= g 0 (x) ln f (x) + g(x) ln f (x) .
y
Raskime funkcijos
y=

x
ln x

isvestine. Logaritmuodami abi sio reiskinio lygybes puses ir skaiciuodami abieju lygybes pusiu
isvestines gauname
ln y = x ln ln x,

ir

y0
= x0 ln ln x + x(ln ln x)0 .
y

Tada
y 0 = y (ln ln x +

x 
x
1 
), arba y = ln x
ln ln x +
x ln x
ln x

5.4 Auk
stesniu eiliu i
svestines

Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra tolydi ir be to turi isvestine taske x. Jei funkcija y = f 0 (x)
turi isvestine taske x, tai sia isvestine vadinsime funkcijos y = f (x) antraja isvestine ir zymesime

0
y 00 = y (2) = f 0 (x) . Tarkime, kad egzistuoja funkcijos y = f (x) n 1 oji isvestine taske x.

0
Tada funkcijos f (n1) (x) isvestine vadinsime funkcijos y = f (x) naja isvestine ir zymesime
y (n) = f (n) (x).
Kai kuriu funkciju nos eiles isvestines galima skaiciuoti naudojant rekurentines formules.
Panagrinekime funkcija y = x . Turime, kad
f 0 (x) = (x )0 = x1 . Tada f (2) (x) = ( 1)x2 .
Nesunku suprasti, kad f (n) (x) = ( n + 1) . . . ( 1)xn .
Suskaiciuokime funkcijos y = sin x n aja isvestine. Turime, kad y 0 = cos x. Skaiciuodami
isvestines paeiliui gauname:
y (2) = sin x, y (3) = cos x, y (4) = sin x.
Tada, y (5) = cos x, ir t.t. Matome, kad 4 oji isvestine yra lygi pradinei funkcijai ir t.t.. Tad
apibendrindami galime rasyti:

y (n) = sin(x + n).

2
62

Samprotaudami visiskai analogiskai galime parodyti, kad y (n) = cos(x + 2 n).

Suskaiciuokime funkcijos y = ln x naja isvestine. Turime, kad
y 0 = 1/x. Tada y (2) = 1/x2 .
Nesunku suprasti, kad
y (n) = (1)n1 (n 1)!

1
.
xn

Nagrinesime funkcija y = ex . Sios

funkcijos pirmoji isvestine lygi pradinei funkcijai. Todel ir
bet kuri aukstesnes eiles isvestine lygi pradinei funkcijai. Taigi,
y (n) = ex .
Tarkime, kad f (x) = u(x) + v(x). Aisku, kad f (n) (x) = u(n) (x) + v (n) (x). Tegu g(x) =
u(x) v(x). Tada teisinga Leibnico formule sumos n ajai isvestinei skaiciuoti. B
utent:
g (n) (x) = (uv)(n) = u(n) v + Cn1 un1 v (1) + Cn2 u(n2) v (2) + . . . uv (n) .
Pastebesime, kad Leibnico formules desinioji puse sutampa su reiskinio (u+v)n binominiu destiniu,
tik Leibnico formuleje vietoje u ir v laipsniu parasytos atitinkamu eiliu isvestines. I rodymas irgi
analogiskas binomo formules irodymui, t.y. irodydami naudojame indukcijos metoda. Tai atlikti
si
ulome paciam skaitytojui.
Pateikeme keliu klasikiniu funkciju, aukstesniu isvestiniu skaiciavimo, rekurentines formules.
Deja, paprastai norint rasti aukstesniu eiliu isvestines, tenka is eiles skaiciuoti visas isvestines.
5.5 Funkcijos diferencialas
Apibre
zimas. Sakysime, kad funkcija y = f (x) yra diferencijuojama taske x, jei funkcijos
pokyti y, taske x, atitinkanti argumento pokyti x, galima isreiksti sitaip:
y = Ax + x,
cia A koks nors skaicius, nepriklausantis nuo x, o nykstanti funkcija, kai x 0.
5.4 Teorema Funkcija y = f (x) yra diferencijuojama taske x tada ir tik tada, kai funkcija
siame taske turi baigtine isvestine .

Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra diferencijuojama taske x. Laikome, kad pokytis x 6= 0.
Tada, remdamiesi diferencijuojamumo apibrezimu galime uzrasyti, kad
y
= A + .
x
Is paskutiniosios lygybes isplaukia, kad
y
= A = f 0 (x).
x0 x
lim

I rodykime atvirkstini teigini. T.y., tarkime, kad funkcija y = f (x) taske x turi isvestine, t.y.
egzistuoja ribine reiksme
y
lim
= f 0 (x).
x0 x
63

Remdamiesi ribos apibrezimu, pastaraja ribine lygybe galime perrasyti taip:

y = f 0 (x)x + x,
cia yra nykstamas dydis, kai x 0. Pazymeje f 0 (x) = A(x), pastebesime, kad f 0 (x) nepriklauso
nuo x, taigi, funkcija yra diferencijuojama.

Remdamiesi pastaraja teorema galime tvirtinti, kad diferencijuojamumas ir isvestines egzistavimas yra ekvivalencios savokos. Taigi, galime tvirtinti, kad diferencijuojama, taske x, funkcija
yra tolydi.
Tarkime, kad funkcija yra diferencijuojama. Pastebekime, kad jei funkcija diferencijuojama
taske x, tai ja galime isreiksti dvieju demenu suma: pirmasis demuo Ax, kai A 6= 0, yra argumento pokycio x funkcija, kuri yra tiesine x atzvilgiu (pirmojo laipsnio x atzvilgiu), nes
A nepriklauso nuo x taigi, yra tos pat eiles nykstama funkcija kaip ir x. Tuo tarpu antrasis
diferencijuojamos funkcijos pokycio narys yra aukstesnes eiles, negu x, nykstama funkcija, t.y.
(x)/x 0, kai x 0. Funkcijos pokycio, taske x, tiesine dali, x atzvilgiu, vadinsime
funkcijos diferencialu taske x, atitinkanciu argumento pokyti x.

5.1 pav.
Funkcijos diferenciala zymesime

dy = Ax.

Tuo atveju, kai A = 0, tai laikysime, kad funkcijos diferencialas yra lygus 0. Turedami omenyje,
kad A = f 0 (x) ir pazymeje argumento pokyti dx = x, funkcijos diferenciala galime perrasyti taip:
dy = f 0 (x)dx. Bet tada f 0 (x) =

dy
.
dx

Kokia diferencialo geometrine prasme? Panagrinekime funkcijos y = f (x) grafika (zr. 5.1
pav.). Tarkime, kad tasko M abscise x, o tasko P abscise yra lygi x + x. Be to, laikome, kad
liestinei priklauso taskai M, S. Tarkime, kad atkarpa M N yra lygiagreti abscisiu asiai, o atkarpa
P N lygiagreti ordinaciu asiai. Brezinyje matyti, kad taskas Q, yra liestines M S susikirtimo su
atkarpa P N taskas. Tuo tarpu pokytis y yra lygus atkarpos N P ilgiui. Be to, diferencialas dy
lygus atkarpos N Q ilgiui. Beje, matome, kad diferencialas skiriasi nuo funkcijos pokycio. Atkarpa
P Q yra nykstamas dydis, priklausantis nuo x.

5.6 Diferencialo formos invarianti

skumas
Parodysime, kad diferencialo forma
dy = f 0 (x)dx
64

yra universali. T.y., ji nepriklauso nuo to ar argumentas nepriklausomas kintamasis ar yra kokio
nors kintamojo, tarkime t, funkcija.
Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra diferencijuojama taske x funkcija, kurios argumentas,
kintamojo t funkcija, x = (t). Remdamiesi sudetines funkcijos isvestines teorema turime, kad
y 0 = f 0 (x) 0 (t).
t laikykime nepriklausomu kintamuoju. Tada funkciju x = (t) ir y = f ((t)) isvestines, t
atzvilgiu, yra tokios

0
dy
dx
, y 0 = f ((t)) =
.
0 (t) =
dt
dt
Bet tuomet is paskutiniuju lygybiu isplaukia, kad
dy
dx
= f 0 (x) .
dt
dt
Pastaraja lygybe padaugine is dt gauname, kad
dy = f 0 (x)dx.
Taigi, gauname, kad nepriklausomai nuo to ar funkcija sudetine ar ne, diferencialo forma yra ta
pati.
5.7 Diferencialu skai
ciavimo taisykles.
Auk
stesniu eiliu diferencialai
Tarkime, kad u = u(x), v = v(x). Tada
 u  vdu udv
d(u v) = du dv, d(uv) = vdu + udv, d
=
.
v
v2
I rodykime antraja lygybe. Remdamiesi diferencialo apibrezimu, randame
d(uv) = (uv)0 dx = (u0 v + uv0 )dx = u0 dxv + uv0 dx = vdu + udv.
Likusias diferencialo skaiciavimo taisykles si
ulome skaitytojui irodyti paciam.
Naudodamiesi elementariuju funkciju isvestiniu lentele, sudarykime siu funkciju diferencialu
lentele.
1. d(x ) = x1 dx.
1
2. d(loga x) = x ln
a dx.
x
x
3. d(a ) = a ln adx.
4. d(sin x) = cos xdx.
5. d(cos x) = sin xdx.
6. d(tgx) = cosdx2 x .
7. d(ctgx) = sindx2 x .
dx
.
8. d(arcsinx) = 1x
2
dx
9. d(arccosx) = 1x
.
2
dx
10. d(arctgx) = 1+x
2.
dx
11. d(arcctgx) = 1+x
2.

65

Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra diferencijuojama tasko x0 aplinkoje. Tada sios funkcijos
diferencialas lygus: dy = y0 dx. Taigi, diferencialas yra dvieju dydziu y 0 ir dx funkcija. Tarkime, kad
visuose tasko x0 aplinkos taskuose pokytis dx yra tas pat. Kitaip tariant, fiksuokime argumento
pokyti. Esant sioms salygoms apibrezkime sio diferencialo diferenciala:
d(dy) = (y0 dx)0 dx = y(2) dxdx = f (2) (x0 )dx2 .
Pazymeje d2 y = d(dy) ir dx2 = dxdx. Paskutiniaja lygybe perrasome taip:
d2 y = f (2) (x0 )dx2 .
Rekurentiniu b
udu apibrezkime ir bet kokios eiles diferenciala. T.y. y = f (x) n os eiles diferencialu, vadinsime n 1os eiles diferencialo, diferenciala. Trumpai
d(d(n1) y) = dn y = f (n) (x0 )dxn .
Paskutiniosios formules teisinguma skaitytojui si
ulome pasitikrinti naudojant indukcijos metoda.
Papildomas skyrius
Tarkime, kad imoneje dirba m darbuotoju, kurie per tam tikra laikotarpi pagamina q vienetu
produkcijos. Suprantama, kad galime laikyti, kad q = q(m). Tarkime, kad r yra pajamos, kurias
gauna imone pardavusi q produkcijos vienetu. Tada r = f (m). Tada santykis dr/dm reiskia pajamu
kitimo greiti, priklausomai nuo darbuotoju skaiciaus. Antra vertus, r = pq, cia p produkto vieneto
kaina. Be to p yra q funkcija p = t(q). Vadinasi, pajamu kitimo greiti galime uzrasyti taip:
dr
dq
dp
= (pq)0 = p
+q
.
dm
dm
dm
Be to

Tokiu b
udu

arba perrase kitaip turime, kad

dp
dp dq
=

.
dm
dq dm
dr
dq
dp dq
=p
+q

dm
dm
dq dm
dq
dp

dr
=
p+q
.
dm
dm
dq

Paskutinioji isvestine yra vadinama ribiniu pajamu produktu (marginal revenue product).
Elastingumas
Tarkime, kad funkcija y = f (x) yra apibrezta intervale (a, b). Tarkime, kad taske x funkcija
y = f (x) turi isvestine. Tada funkcijos y = f (x) elastingumu, kintamojo x atzvilgiu, vadinsime
tokia santykio riba:
 y x  x
Ex (y) = lim
= f 0 (x).
x0
y x
y
Elastinguma galime interpretuoti kaip procentini funkcijos pokyti, argumento reiksmei pakitus
vienu procentu. Paprastai elastingumui nustatyti naudojami procentiniai skaiciavimai.
66

Tarkime, kad y = f (x) yra bendrieji kastai, atitinkantys produkcijos kieki x. Tada kastu
elastingumas Ex (y) reiskia bendruju kastu procentini kitima, padidejus gaminamos produkcijos
kiekiui vienu procentu. Kadangi f 0 (x) yra ribiniai kastai, o f (x)/x yra vidutiniai gamybos kastai,
tai elastinguma galime interpretuoti taip: elastingumas yra ribiniu ir vidutiniu kastu santykis.
Daznai, modeliuojant rinkos elgsena svarbu zinoti, kaip reaguoja paklausa i kainos pokycius.
Tarkime, kad p yra produkto kaina, o q = f (p) paklausa, kuri yra kainos funkcija. Suskaiciave
sios funkcijos elastingumo koeficienta gauname, kad
Ep (q) =

p
f 0 (p).
f (p)

Zinome,
kad jei funkcija maze ja kokiame nors intervale, tai siame intervale funkcijos isvestine yra
neigiama. Kad isvengti neigiamu skaiciu, paprastai vietoje sio elastingumo koeficiento daznai yra
naudojamas modulis, t.y.
:= |Ep (q)|.
koeficientas reiskia paklausos procentini kitima, produkto kainai pakitus vienu procentu. LaiSis

koma, kad paklausa yra elastinga, jeigu 1, neelastinga, jeigu < 1.

U
zdaviniai
1. Naudodamiesi funkcijosisvestines apibrezimu apskaiciuokite nurodytu funkciju isvestines:
2
a) y = sin2 (2x) b) y = x ln(x + 2); c) y = x2 + 3x + 4; d) ex +1 .
2. Apskaiciuokite pateiktu funkciju isvestines:
r
q
p

sin3 cos5 (2x + 1)

3
5
a) y = x + x + x; b) y =
;
c)
y
=
ln
(ctg
(2x
+
1))

(arcctg x);
2tg (arcos x)
r
q
p
cossin x (2x + 1)
x
d) y = e + loga sin2 x + x4 + 2; e) y =
;
ctg (arcos x)
f) y = ln(ctg

(2x+1))

x2

x (arcctg x) ; g) y = sincos x x; h) y =

xln x
.
(x2 + 1)ex

3. Apskaiciuokite pateiktu funkciju isvestines, nurodydami taskus, kuriuose isvestines neegzistuoja. Taskuose kuriuose isvestine neegzistuoja, nustatykite ar egzistuoja isvestines is kaires arba
desines.
a) y = | cos x|; b) y = |x2 + 4x 12|; c) y = |arctg x|;
2
( 1 x, x < 1,
x , x < 1,
d) f (x) = x + 2, 2 x 4 ; e) f (x) = 2x2 3x + 1, 1 x 4, .

25 x, x > 4
4 sin x
4
4. Raskite f (3) (1), kai
2

a) f (x) = ex , b) f (x) = (1 + x2 )arctgx.

5. Tarkime, kad duota funkcija f (x) = x3 2x + 1. Raskite 1) f (1); 2) df (1); ir palyginkite
siuos dydzius, kai argumento pokytis a) x = 0.1, b) x = 0.001.
6. Raskite nurodytu funkciju antros eiles diferencialus taske x = 1 :
p
u
x
f (x) = ln(x + x2 + 1); y = cos2
; y = ex sin x; y = ln u; y = arctg , u = u(x), v = v(x).
x+1
v

67