1.1.

Tarptautins privatins teiss vadiniai klausimai

Tarptautins privatins teiss dalykas, sistema. Lietuvos Respublikos teiss sistemoje privatinius
teisinius santykius, t.y. civilinius santykius plaija prasme, bei civilinius procesinius santykius reguliuoja
tokios teiss akos, kaip civilin, eimos, darbo, civilinio proceso teis. Tarptautin privatin teis taip pat
reguliuoja civilinius santykius plaija prasme bei civilinius procesinius santykius, taiau skirtingai nei
kitos mintos teiss akos, tarptautin privatin teis reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kurie yra
tarptautinio pobdio (susij daugiau nei su viena valstybe), kitaip tariant, tokie santykiai turi usienio
element. Btent pastarja prasme pasireikia tarptautikumas tarptautinje privatinje teisje. Tai taip
pat atskleidia, jog tarptautin privatin teis yra labai glaudiai susijusi su kitomis teiss akomis ir is
bruoas lemia, jog egzistuoja vairi nuomoni dl tarptautins privatins teiss vietos teiss sistemoje.
Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybs vidaus
teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teiss dalis, nesanti
savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms. Visgi dominuoja poiris,
jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet ne tarptautins teiss dalis. Todl
kiekvienoje valstybje egzistuoja savita tarptautin privatin teis, taigi, savita yra ir Lietuvos
Respublikos tarptautin privatin teis.
1. Tarptautins privatins teiss dalykas. Iskirtini du pagrindiniai poymiai, bdingi visuomeniniams
santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Pirma, tokie visuomeniniai santykiai yra
civiliniai plaija prasme, skaitant civilinius procesinius santykius, ir antra, santykiai yra tarptautinio
pobdio, t.y. turi usienio element. Usienio elementas santykyje gali pasireikti labai vairiai: vienas i
santykio subjekt yra usienio asmuo (pvz., usienio valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas
juridinis asmuo), santykio objektas yra usienyje (pvz., usienio valstybje yra perkamas parduodamas
daiktas), juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, vyko ar buvo
atliktas usienio valstybje (pvz., usienio valstybje buvo padaryta turtin ala), usienio valstybje
buvo priimtas civilinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti oficials procesiniai
veiksmai (pvz., teismo sprendimas, kur praoma vykdyti, yra priimtas usienio valstybje), civilinje
byloje procesiniai veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje (pvz., rodymai, reikalingi civilinje
byloje, yra usienio valstybje ir ten turi bti surinkti) ir pan.
2. Tarptautins privatins teiss sistema. Pagal tai, kokios tematikos santykius tarptautin privatin
teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti poakius tokiose srityse: subjekt teisin padtis, daiktin
teis, prievoli teis; intelektualins nuosavybs teis, eimos teis, vaik teisin apsauga, paveldjimo
teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas.
Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam ir
sprendiam teisini problem pobd. iuo poiriu, galima iskirti tokias esmines tarptautins
privatins teiss sritis:
teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos
sureguliuoja, kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret privatin
teisin gin;
statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis turi
bti taikoma tarptautinio pobdio privatiniams santykiams; i problem tarptautin privatin
teis sprendia taip vadinam kolizini norm pagalba;
usienio teism bei arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas ios srities teiss normos
sureguliuoja usienio teism bei arbitra sprendim pripainim ir vykdym;
kiti tarptautinio civilinio procesinio pobdio klausimai: usienio valstybi oficiali dokument
legalizavimas, rodym rinkimas usienio valstybse, teismo aukim teikimas usienio
valstybse, usienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas;
privatini tarptautinio pobdio santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esms
sureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje, eimos
ir darbo teisje, reguliuojami tik usienio element turintys santykiai.
Kai kuri autori poiriu, tarptautinei privatinei teisei taip pat priskirtinas tarptautinis komercinis
arbitraas. Gantinai plaiai yra paplitusi tarptautins privatins teiss koncepcija, pagal kuri teiss

normos, reguliuojanios privatinius tarptautinio pobdio materialinius santykius, nepriskirtinos

tarptautinei privatinei teisei (tokios teiss normos priskirtinos kitoms teiss akoms, pvz., civilinei,
eimos, darbo teisei). Kai kurie kiti autoriai yra link suteikti tarptautinei privatinei teisei dar siauresn
apimt, jai priskirdami tik teism jurisdikcij kolizij, statym kolizij bei usienio teism sprendim
pripainim ir vykdym, arba netgi dar daugiau, priskiriant tik statym kolizij. Dl to tarptautin
privatin teis bna vadinama tiesiog kolizine teise.
Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai. Tarptautinei privatinei teisei priskirtini tokie teiss
reguliavimo metodai.
a) Kolizinis metodas yra istorikai pirmasis susiformavs tarptautins privatins teiss metodas. Juo
tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik kolizini norm pagalba nustatoma, kokios valstybs teis
sureguliuos santyk. io metodo pagalba teisinis klausimas nra isprendiamas i esms, o tik nurodomos
taikytinos materialins teiss normos. Taigi i esms klausimas isprendiamas ne kolizinio metodo
pagrindu priimtomis kolizinmis normomis, o materialini teiss norm pagalba.
Nors tai yra esminis tarptautins privatins teiss metodas, taiau jo taikymas sukelia tam tikr
teisini problem. Pamintini kai kurie kolizinio metodo trkumai. Santyki subjektai danai veiksm
atlikimo metu negali numatyti, kokia kolizin norma bus taikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl
neino, kokia materialin teis reguliuoja j santykius. Kolizinio metodo pagrindu neretai tenka taikyti
usienio teis, o teismai jos neino ir negali inoti jos taip, kaip savo teis. Be to, nors kolizins normos
sprendia materialini norm kolizijos klausim, taiau galima kelti ir pai kolizini norm kolizijos
problem, kurio kolizinis metodas negali tinkamai isprsti.
Kolizinis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams
atsirasti, t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripastami arba yra laikomi teistais, o
kitose ne (pvz., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje ne). ie ir kiti kolizinio
metodo trkumai vert iekoti ir taikyti kitus teisinio reguliavimo metodus, kurie upildyt kolizinio
metodo spragas.
Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodas yra vienas i bd sprsti statym kolizij
problem. Kolizini norm unifikavimo metodo tikslas viening kolizini norm ar princip sukrimas.
Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys (pvz., Konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss,
1980 m., Roma), kuriomis sipareigojama taikyti sutartyje suformuluotas kolizines normas. Tai utikrina,
kad skirtingose valstybse statym kolizijos klausimas sprendiamas vienodai arba bent jau beveik
vienodai. Tokio metodo pagalba pavyksta ivengti pai kolizini norm kolizijos bei ,,lubuojani
santyki. Taiau kolizini norm unifikavimo metodas neisprendia vis kolizinio metodo problem ir
todl praktikoje jis ne itin paplito.
Materialinis teisinis metodas. Skirtingai nei taikant kolizin metod, materialinio metodo pagalba
yra ne nustatinjama taikytina teis, o reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiai materialinmis
normomis, nustatant santykio subjekt konkreias teises bei pareigas ir pan. Realizuodama metod,
valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtos reguliuoti tam tikrus privatinius
santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos, nepriklausomai nuo kolizini norm (kolizinio
metodo) nurodomos taikytinos teiss. Tokios materialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio
taikymo normomis, tiesioginio veikimo normomis ir pan. Jos naudojamos tam tikrose vieajam interesui
svarbiose srityse, tokiose kaip usienio kapitalo moni teisinis statusas, usienio investicij reimas ir
pan.
Materialini norm unifikavimo metodo pagrindu sudaromos tarptautins sutartys, kuriomis
susitarianios valstybs sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykius reguliuojanias
normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini santyki sritis tampa reguliuojama vienodai skirtingose
valstybse, o tai, akivaizdu, eliminuoja statym kolizijos svarb, nes taikant bet kurios i toki valstybi
teis, galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintos materialins teiss normos. Suvienodint
tarptautins privatins teiss materialini teisini norm primim skatina ne tik siekis paalinti valstybi
vidaus teisi skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danai yra nepritaikyta reguliuoti tarptautinio
pobdio santykius. Deja, tarptautins sutartys, kuriomis unifikuojamos materialins normos, nra
visaapimanios ir danai reguliuoja tik siaur srit. Be to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne
vis pasaulio valstybi.

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis

Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis. Kadangi tarptautinei
privatinei teisei yra bdingi tiek tarptautins vieosios, tiek nacionalins civilins teiss poymiai,
btina ias teiss akas atriboti.ios teiss akos yra panaios:
1. Tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais: abipusikumo,
valstybi tarpusavio pripainimo, valstybi suverenios lygybs, siningo tarptautini sutari vykdymo,
tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu.
2. Vienodas i teiss ak tikslas utikrinti kuo veiksmingesn vairi tarptautins visuomens
srii bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis.
3. Tarptautins privatins teiss altiniai, be kit, yra ir tarptautins sutartys.
Visgi, ios teiss akos turi esmini skirtum:
1. Akivaizdiai skiriasi i teiss ak reguliavimo dalykas.
2. Skiriasi subjektai ir j padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai valstybs, tarptautins
organizacijos, tarpvyriausybins organizacijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuo tarpu tarptautins
privatins teiss subjektai fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat vairios organizacijos. Tarptautins
organizacijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatins teiss subjektu, taiau j padtis kitokia, ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitais asmenimis.
3. Skiriasi teiss altiniai. Nors pastaruoju metu abiej teiss ak pagrindinis teiss altinis yra
tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinje privatinje teisje tarptautin
sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenka vidaus teisei bei teism praktikai, taip
pat svarbs kiti altiniai tarptautini arbitra sprendimai, lex mercatoria. Tarptautinje vieojoje teisje
vidaus teis neturi reikms, o tarptautins sutartys yra itin svarbus teiss altinis.
4. Skirtingi i teiss ak reguliavimo metodai bei gin sprendimo bdai. Tarptautinje vieojoje
teisje ginai sprendiami Tarptautiniam teisingumo teisme, tarptautiniame arbitrae, derybomis,
tarpininkavimu. Tarptautinje privatinje teisje ginai sprendiami derybomis, itin svarbs valstybs
vidaus teismai, taip pat vidaus ar tarptautinis komercinis arbitraas.
5. Skiriasi tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss norm paeidimo pasekms
(sankcijos).
Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis. Tarptautin privatin teis ir civilin
teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius (paveldjimas, santuokos
sudarymas ir pan.), panas yra gin sprendimo bdai bei teiss norm paeidim pasekms. Taiau
tarptautin privatin teis turi tam tikr esmini skirtum nuo civilins teiss. Skiriasi teiss ak
reguliavimo metodai (iskyrus materialin teisin metod). Civilinei teisei bdingas dispozityvusis
reguliavimo metodas. Tarptautin privatin teis turi tik jai bdingus metodus kolizij metod, kolizij
unifikavimo metod. Tarptautin privatin teis apima platesn reguliuojam santyki srit nei civilin
teis, pvz., tarptautin privatin teis apima darbo teis, tarptautin civilin proces.
Tarptautins privatins teiss subjektai
Kaip ir bet kurioje teiss akoje, taip ir tarptautinje privatinje teisje svarbs yra subjektai,
dalyvaujantys ios teiss akos reguliuojamuose santykiuose. Tarptautins privatins teiss subjektai yra
fiziniai asmenys, juridiniai asmenys bei valstyb.
Fiziniai asmenys. Pagal asmens ry su valstybe, visus fizinius asmenis galima suskirstyti savos
valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei asmenis be pilietybs (apatridus).
Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savo piliei
teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipogi nagrinja usieniei
bei apatrid turtini, asmenini neturtini, eimos, darbo ir procesini teisi apimtis savoje valstybje.
Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teiss sistemoms: savos valstybs ir usienio
valstybs, kurioje jis randasi.
Tarptautinei privatinei teisei aktualiausia istudijuoti usieniei bei asmen be pilietybs
(apatrid) teisin status. Esmin reikm apibriant usieniei ir apatrid teisin status visose
valstybse turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl mogaus teisi ir
laisvi, kuri privalo laikytis visos valstybs. Tai lyg minimumas teisi, kurios turi bti suteikiamos
visiems usienieiams ir apatridams.

Daugelyje valstybi yra naudojama speciali svoka usieniei teis, kuri apibria ypating
reim usienieiams vieosios teiss srityje. Yra poiris, pagal kur usieniei teis suprantama kaip
visuma norm, apribojani usieniei teises. Tokie apribojimai lieia gyvenamosios vietos pakeitim,
teis usiimti tam tikra veikla, teis sigyti nekilnojamj turt nuosavybn. Kai kuriose valstybse
usieniei teis tradicikai yra priskiriama tarptautins privatins teiss reguliavimo sriiai. Lietuvoje
usieniei teis nelaikytina savarankika teiss aka. Jos normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia
skirtingas teiss akas: konstitucin, administracin, civilin, darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo
proceso ir taiau usieniei teisin padtis yra reguliuojama specialiu statymu.
Apskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai
(reimas tai visuma teisi ir pareig, taikom usienio valstybi subjektams):
1. Nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises ir
pareigas, kaip ir valstybs pilieiai;
2. Didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiai tokios
pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams;
3. Abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje A suteikiamos tokios
teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs A pilieiams;
4. Specialusis reimas, pagal kur vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriems subjektams arba
tam tikr ali subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei prastins teiss ir pareigos.
Kitas su subjektais tarptautinje privatinje susijs klausimas j yra teisnumas ir veiksnumas.
Teisnumas - galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.15 straipsnis numato, kad usienieiai ir
apatridai Lietuvoje turi tok pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Tai yra tvirtinamas
nacionalinis reimas fizini asmen teisnumo atvilgiu. I nacionalinio reimo iplaukia ir tai, kad
usienieiai negali pretenduoti kokias nors kitas teises, kuri negali turti Lietuvos pilieiai, o taip pat
reikalauti privilegij. Suteikimas usienieiui lygiaverio civilinio teisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams
nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turti gyvenamj viet Lietuvoje. statymuose gali bti
numatyti atvejai, kai atskir teisi suteikimas yra siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu
Lietuvoje. Taiau tokios teiss paprastai yra i administracins teiss srities, o ne i civilins.
statymuose yra numatyta apribojim usienieiams turti em nuosavybs teise (Konstitucijos
47 str.), investuoti usienio kapital tam tikras komercins veiklos sritis, dirbti tam tikr darb, yra
darb, kuri apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai. Nacionalinio reimo suteikimas
usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi su ms pilieiais, bet ir priskyrim usienieiams pareig,
numatyt ms statymuose. Usienieiai ir apatridai savo teises Lietuvoje turi gyvendinti tokiu bdu
kaip ir Lietuvos pilieiai.
Veiksnumas galjimas gyvendinti savo teises ir pareigas. Fizinio asmens veiksnumo koliziniai
klausimai kyla pirmiausia todl, kad vairi valstybi statymai nevienodai apibria ami, kuriam
sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR CK 6.16 straipsnis nustato, jog usienio
piliei ir asmen be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje yra j nuolatin
gyvenamoji vieta, teis. Asmenys pripastami neveiksniais arba ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos
statym nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 790 straipsnyje tvirtintos speciali fizini
asmen diplomatini ir konsulini atstovybi, tarptautini organizacij asmen procesins teiss. Tai
yra atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, iskyrus atvejus,
kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir daikt turi ie
asmenys ar tarptautins organizacijos, taip pat kai ginas kyla i paveldjimo santyki arba i kit kini
komercini santyki, kuriuose asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems taikomas diplomatinis
imunitetas.
Juridiniai asmenys. Juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal:
1. Jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos
pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos vietos.
2. Juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama sslumo
doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada nurodoma jo
buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin status.

3. Juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana
situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir pagrindins
veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens nacionalikumas turt bti
nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto eksploatacijos centr buvimas veda
prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios
doktrinos trkumas;
4. Asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio
asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas,
kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai investuoja savo las kitoje alyje esanias
kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis asmuo neturi
jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.
Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie
klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas,
juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens civilin atsakomyb,
atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins pasekms ir panaiai.
LR CK 1.19 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini asmen ar kit
organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar
organizacijos yra steigti, teis, tai yra galioja inkorporacijos doktrina. Paymtina, jog jei Lietuvos
Respublikoje yra padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tai nesvarbu, kurioje
valstybje buvo steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinis teisnumas bus nustatomas pagal
Lietuvos Respublikos teis.
Valstyb, kaip tarptautins privatins teiss subjektas. Valstybs stoja vairiausius turtinius
santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organizacijomis ar kit valstybi juridiniais
bei fiziniais asmenimis. Iskiriamos dvi toki teisini santyki rys, kuriuose dalyvauja valstyb:
1. Tai teisiniai santykiai, susiklost tarp valstybi bei tarp valstybi ir tarptautini organizacij dl
ekonominio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan.
2. Tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usienio valstybs
juridiniai ar fiziniai asmenys.
Pirmoji santyki grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis.
Antrosios grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatins teiss
normomis. iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiant vertybinius
popierius, valstybei esant koncesini susitarim alimi, valstybei idavus garantij dl tarptautinio
kontrakto, valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat statyb, tam tikslui nuomojant ems
sklypus ir panaiai.
Reikia skirti atvejus, kai turtini santyki subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yra valstybiniai
juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys.
Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. Juridinio asmens
kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. Pati valstyb suteikia juridinio
asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinys yra juridiniu asmeniu, o
kuris ne.
Civiliniais statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis su kitais
i santyki subjektais. Pagal savo civilines - teisines prievoles valstyb atsako jai nuosavybs teise
priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimo teiss pagrindu. Visgi
valstyb yra vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati formuluoja civilins apyvartos
taisykles, savo teisnumo turin ir apimt.
Vienas i pagrindini turtini santyki, kuriuose dalyvauja valstyb, specifikum yra slygojamas
valstybs imunitetu. Valstybs imunitetas yra grindiamas tuo, kad valstybs turi suverenitet ir visos
valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamas principais lygus lygiam valdios
neturi, lygus lygiam neturi galiojim, lygus lygiam neturi jurisdikcijos.
Valstybs imunitetas apima keturias sritis:
1. Imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusas
nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis;

2. Imunitet usienio teism jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be jos
kompetenting institucij sutikimo;
3. Imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinio
utikrinimo priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo;
4. Imunitet usienio teism sprendim priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybs
kompetenting institucij sutikimo jai negalima taikyti priverstini teismo sprendim vykdymo
priemoni.
Trij paskutini ri imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij arba teisminiu imunitetu.
Visi ie imunitetai yra susij tarpusavyje, nes j pagrindas yra vienas - valstybs suverenitetas, kuris
neleidia valstybs atvilgiu imtis koki nors prievartos priemoni.
Egzistuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos:
1. Absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio, atlikti kit
procesini veiksm be valstybs atitinkam institucij leidimo. Tik valstyb gali duoti sutikim nagrinti
jai pateikt iekin kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinio utikrinimo priemones arba
vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis negali bti preziumuojamas. Tai daroma
diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. Valstybs sutikimas gali bti ireiktas ir tarptautinje
tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi tarptautiniame kontrakte, kur sudaro valstyb su usienio kompanija.
Manoma, kad jeigu valstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme, tai jai galima pareikti prieiekin ioje
byloje.
iuo metu rykja tendencijos, kai valstybs naudojasi ne absoliutaus, o riboto imuniteto doktrina.
Pagal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visada naudojasi suverenitetu.
O jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atlieka komercines operacijas ar usiima kokia nors
komercine veikla, tai ji nesinaudoja imunitetu. Tokios nuomons laikosi Austrijos, veicarijos, Belgijos,
Italijos, Graikijos, Vokietijos teismai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuva. 1998 m. sausio 5 d. civilinje
byloje V. Stukonis v. JAV ambasada Lietuvos Aukiausiais teismas suformavo precedent, kad Lietuvos
valstyb turi santykin imunitet, tai yra imunitetas taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiems
santykiams, o privatins teiss reglamentuojam santyki dalyviai valstyb, jos diplomatins atstovybs,
diplomatai, yra bendraisiais pagrindais, kaip ir privats asmenys, todl imunitetas usienio teism
jurisdikcijai esant iems santykiams netaikomas.
1972 m. Europos konvencija dl valstybi imuniteto tvirtina, jog imunitetas nepripastamas, kai
valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin, kai kyla ginas, susijs su darb atlikim dl
nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybs apsaugos ar ginas i
santyki, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veik valstybinis biuras ar agentra.
Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijos
nepripasta. Visais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus konkret klausim dl
suvereniteto apribojimo gali sprsti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi suverenitetas gali bti
apribojamas tik pai valstybi sutikimu. Netgi ir davus valstybei oficial sutikim dl suvereniteto
apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok sutikim ataukti.
LR CK 1.23 straipsnis taip pat tvirtina, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j
institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.

1.2. Tarptautins privatins teiss altiniai

Tarptautins privatins teiss altini samprata ir poymiai

Teiss altinis - tai forma, kurioje ireiktos teiss normos. iuolaikin teiss filosofija skiria eias
teiss altini ris: bendruosius teiss principus, tarptautin teis, statymus plaija prasme, paproius,
teism praktik ir teiss doktrin.
Tarptautins privatins teiss altiniai pasiymi tam tikra specifika:
1. Tarptautins privatins teiss altiniams bdingas bruoas jos altini dualumas. Viena vertus
tarptautins privatins teiss altiniai yra nacionalins (vidaus) teiss altiniai, kita vertus tarptautins
teiss altiniai dvials ir daugiaals sutartys, konvencijos. Dl to danai kyla vidaus teiss ir
tarptautins sutarties norm kolizija, be to taikant tarptautines sutartis btina utikrinti j taikymo ir
aikinimo vienodum, taip pat neretai kyla lingvistini problem dl tarptautins sutarties originalo ir jo
vertimo kitos alies kalb.

2. Ypatinga viet tarp altini uima teism praktika, kuri gali skirtingose valstybse skirtis ir tai
sukelti papildom problem susijusi su kit tarptautins privatins teiss altini taikymu.
Pagrindiniai tarptautins privatins teiss altiniai yra: bendrieji teiss principai, tarptautins
sutartys, statymai plaija prasme, teism ir arbitra praktika, komerciniai paproiai ir teiss doktrina.
Bendrieji teiss principai. Ypating viet tarp tarptautins privatins teiss altini uima
bendrieji teiss principai. LR Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis numato, jog Lietuvos Respublika
vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Bendrieji teiss principai
tai neraytos elgesio taisykls, jie laikomi sudedamja teiss dalimi ir jais remiamasi tiek aikinant
statutins teiss normas, tiek upildant teiss spragas. Pamintini tokie principai, kaip sutari privalu
laikytis, iklausytos turi bti abi gino alys, teisjai imano statymus, niekas negali gauti naudos i savo
neteist veiksm ir kiti.
Bendrj teiss princip svarba tarptautinei privatinei teisei pasireikia tokiais aspektais: jais
remiantis aikinamos tarptautins privatins teiss normos, vadovaudamasis bendraisiais teiss principais
teismas gali upildyti teiss spragas, bendrieji teiss principai svarbs statym leidybai, rengiant ir
priimant naujas tarptautins privatins teiss normas.
Tarptautins sutartys. Tarptautinmis sutartimis siekiama unifikuoti tarptautins privatins teiss
normas. J pagalba realizuojami materialini norm ir kolizini norm unifikavimo metodai. Dideli
rezultat pasiekta unifikuojant tarptautins privatins teiss normas iose srityse: intelektualins
nuosavybs apsauga, tarptautiniai perveimai, ekiai, vekseliai, tarptautin prekyba, tarptautini
komercini gin sprendimas.
Paprastai valstybje galioja tarptautins sutarties virenybs nacionalins teiss atvilgiu
principas. Lietuvoje aikinant tarptautini sutari viet Lietuvos teiss sistemoje, kilo tam tikr
prietaravim tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukiausiojo teismo poirio
tarptautines sutartis. Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarimu dl statymo dl Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai iaikino, kad statymo nuostata, jog Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
turi statymo gali, nepagrstai ipleia j juridin gali Lietuvos teiss altini sistemoje. Konstitucinis
teismas patvirtino, kad statymo 12 straipsnis prietarauja Konstitucijos 138 straipsnio treiajai daliai.
Konstitucinis teismas paymjo, jog neratifikuotos tarptautins sutartys turi kiekvienam teiss aktui
bding privalomj gali. Taiau j juridin galia nuo ratifikuot sutari skiriasi tuo, kad jos neturi
prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. I i Konstitucinio teismo ivad ieina, kad
tarptautins sutartys Lietuvos nacionalinje teisje turt bti taikomos dviem lygiais: pirmiausiai ratifikuotos tarptautins sutartys kaip statymai, po to ratifikavimo nereikalaujanios tarptautins sutartys
kaip teiss aktai, turintys emesn negu statymai gali.
Lietuvos teisje keliuose statymuose yra tvirtinta bendra nuoroda jei Lietuvos Respublikos
tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos tarptautins sutarties taisykls.
Tokios nuorodos yra tvirtintos tiek civiliniame, tiek civilinio proceso kodekse, tiek kituose statymuose.
Tad kyla klausimas, ar ios statym normos kalba tik apie ratifikuotas ar ir apie neratifikuotas Lietuvos
tarptautines sutartis. Sprendiant i toki nuostat teksto, jos lieia tiek ratifikuotas, tiek neratifikuotas
sutartis, nes antraip jos daryt skirtum tarp toki tarptautini sutari. Lietuvos Aukiausiojo teismo
praktika rodo, jog pastarasis teismas laikosi kitokios pozicijos nei Konstitucinis teismas. Lietuvos
Aukiausiojo teismo nuomone tiek ratifikuotos, tiek neratifikuotos tarptautins sutartys yra viresns u
nacionalin teis.
Lietuvos Respublika yra sudariusi nemaai dviali sutari dl teisins pagalbos ir teisini
santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose (su Estija, Latvija, Baltarusija, Rusija, Lenkija,
Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanu ir Uzbekistanu ir t.t.). i sutari tikslas yra pripainti vienos
valstybs piliei turtines ir asmenines teises kitos valstybs teritorijoje. ios sutartys sudaromos grietai
laikantis abiej valstybi lygybs ir suvereniteto gerbimo princip. Dvialse sutartyse paprastai
tvirtinamos nuostatos apie teissaugos organ bendradarbiavim, teism kompetencij bei taikytinos
teiss nustatym, pavedim dl teisins pagalbos vykdym, teismo sprendim pripainim ir vykdym.
Kita grup sutari, kurias ratifikavusi Lietuva daugiaals tarptautins privatins teiss sutartys,
nustatanios vienodas kolizines normas, Pavyzdiui, 1930 m. enevos konvencija dl statym kolizij

naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.

Treioji grup tarptautins sutartys skirtos vienodinti privatin materialij teis, pavyzdiui
1980 m. Jungtini Taut vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari.
statymai (statymai ir kiti teiss norminiai aktai). statym vieta teiss altini hierarchijoje
yra nevienoda vairiose valstybse. tai kontinentins teiss sistemos valstybse statymai turi aukiausi
gali, tuo tarpu bendrosios teiss sistemos valstybse pagrindin vaidmen vaidina teisminiai precedentai.
Lietuvoje tarptautins privatins teiss normos nra kodifikuotos. J galima atrasti vairiuose
statymuose civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, darbo kodekse, atskiruose statymuose.
Kitose valstybse tarptautin privatin teis yra kodifikuota, t.y. visos normos sudtos vien
statym.
Tarptautins privatins teiss normos nra gausios, danai nekodifikuotos ir neunifikuotos, o i
vidaus teiss sprag paalina teism praktika.
Teism ir arbitra praktika. Teism praktika - teism sprendimuose ireikti teisj poiriai
kur nors teiss klausim, turintys reikm teismams vliau sprendiant analogikus klausimus. is teiss
altinis yra bdingas eilei valstybi, o kai kuriose, pavyzdiui, bendrosios teiss sistemos valstybse, yra
pagrindinis. Precedentui bdingas normatyvinis (privalomas) pobdis teismui sprendiant konkrei byl.
Tam, kad pripainti teismin precedent teiss altiniu, reikalingas teism visikas nepriklausomumas ir
teisj profesionalumo auktas lygis.
Arbitra praktika tarptautinje privatinje teisje yra laikoma ne valstybini arbitra praktika, o
tarptautini komercini arbitra praktika.
Lietuvoje teism praktika gyja vis didesn reikm. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teism
statymu, Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Jis
skelbia kolegij ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacine tvarka
priimtas nutartis. iose nutartyse esanius statym taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybins
ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus.
Tarptautins privatins teiss srityje pamintinos ios svarbios Lietuvos Aukiausiojo teismo
nutartys: 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Aukiausiojo teismo nutarimas Nr. 28 Dl Lietuvos
Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas bei 2001-06-15 LAT teisj
senato nutarimas Nr. 31 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant enevos 1956m. Tarptautinio
krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR).
Komercinis paprotys ir teiss doktrina. Paprotys - tai taisykls, nors ir formaliai neufiksuotos,
bet seniai susiklost ir yra sistemingai taikomos. Be tarptautini-teisini paproi yra ir komerciniai
paproiai, kurie plaiai naudojami tarptautinje prekyboje ir prekybinje laivyboje. Komercinis paprotys tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosiusi elgesio taisykl, plaiai taikoma kurioje nors komercins
veiklos sferoje, nenumatyta statym leidybos aktuose, ir nebtinai ufiksuota kokiame nors dokumente.
Komercinio paproio pavyzdiu gali bti Preki tiekimo bazins slygos pirkimo-pardavimo sutartyse
(INCOTERMS). ias slygas susistemino Tarptautiniai prekybos rmai. INCOTERMS yra fakultatyvini
ir neprivalom taisykli svadas. Jos taikomos, jei jas yra padaryta konkreti nuoroda sutartyje.
Nuo paproi reikia skirti tradicijas, susiklostanias prekybini sandori praktikoje ir
apibrianias t sandori detales. Su tradicijomis tenka susidurti perveimuose jra. Tradicijos
reguliuoja ali tarpusavio santykius tik tais atvejais, kai alys vienokiu ar kitokiu bdu pripaino
tradicijos taikym btinu.
LR CK 1.4 straipsnis nustato, jog statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai
reglamentuojami pagal paproius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 31 straipsnis
numato, kad visais atvejais arbitrainis teismas priima sprendim atsivelgdamas sutarties slygas ir
prekybos paproius, taikytinus konkreiam sandoriui.
Teiss doktrina kartu su teism praktika padar ir toliau daro didel tak tarptautinei privatinei
teisei. Aukt tarptautins privatins teiss kodifikavimo lyg kai kuriose valstybse galima paaikinti
btent stipria tarptautins privatins teiss doktrina. Doktrinos tak lemia pirmiausia periodini leidini,
analizuojani teorines ir praktines privatins teiss problemas, gausa.
Tarptautins kolizins teiss ir privatins teiss vienodinimas
Tarptautins privatins teiss vienodinimas vykdomas pirmiausiai kodifikuojant ir unifikuojant

tarptautin privatin teis. Kodifikavimas tai procesas, kurio metu tam tikros teiss srities normos yra
susisteminamos, patobulinamas j turinys, joms suteikiama aikesn login struktra. Unifikavimas
procesas, kurio metu suvienodinamos skirting valstybi teiss normos, reguliuojanios vienos srities
visuomeninius santykius.
Tarptautins privatins teiss unifikavimo proces sudaro keletas stadij nacionalins teiss
sistem analiz, skirting valstybi tarptautins privatins teiss lyginamieji tyrimai, nauj teisinio
reglamentavimo modeli svarstymas ir naujo teisinio reglamentavimo varianto primimas.
Pasauliniu mastu tarptautinei privatinei teisei unifikuoti sukurtos specializuotos tarptautins
institucijos:
Hagos tarptautins privatins teiss konferencija, daranti didiul tak tarptautins privatins
teiss vienodinimo procesui rengiant tarptautines konvencijas, organizuojant seminarus ir konferencijas
tarptautins privatins teiss klausimais.
Jungtini taut tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL), atliekanti svarb vaidmen
vienodinant komercin teis. Komisijos priimamos konvencijos, pavyzdiniai statymai, taisykls daro
akivaizd poveik tarptautiniams prekybiniams santykiams;
Tarptautins privatins teiss unifikavimo institutas Romoje (UNIDROIT), kurio paskirtis
nagrinti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir unifikuoti privatin ir ypa komercin
teis.
Regioniniu lygiu tarptautin privatin teis vienodina Europoje - Europos Sjunga ir Europos
Taryba, Afrikoje Afrikos verslo teiss harmonizavimo organizacija, Amerikoje Amerikos Valstybi
Organizacija.
Dvialis tarptautins privatins teiss vienodinimas vyksta tarp ali pasiraant dviales
tarptautins sutartis dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose.

2.1. Teism jurisdikcij kolizijos bendrieji klausimai

Teism jurisdikcij kolizijos samprata ir teiss altini apvalga

Teismas, gavs iekin, vis pirma turi sprsti jurisdikcijos klausim ar jis yra kompetentingas
nagrinti byl, turini usienio element. Tuo atveju, jei skirting valstybi procesiniai statymai nustato
skirtingas jurisdikcijos taisykles (pvz., vienoje valstybje yra nustatyta pagrindin jurisdikcijos taisykl,
kad byla teisminga tos valstybs teismui, kurioje atsakovas turi nuolatin gyvenamj viet, o kitoje
valstybje nustatyta, kad byla teisminga ios valstybs teismui, jei atsakovas yra ios valstybs pilietis),
kyla jurisdikcij kolizija. iuo atveju iekovui atsiranda galimyb pasirinkti, kurios valstybs teisme
pareikti iekin atsakovui. Tok pasirinkim gali nulemti daugelis motyv iekovo nuolatin
gyvenamoji vieta, teismo vietos valstybs civilinio proceso teiss turinys (pvz., yminio mokesio dydis,
bylinjimosi terminai, galimyb prisiteisti atstovavimo ilaidas ir pan.), atsakovo turto buvimo vieta (jei
iekovas siekia aretuoti atsakovo turt), rodym buvimo vieta, galimyb vykdyti priimt teismo
sprendim.
Reikt skirti svokas jurisdikcija, teismingumas. Jurisdikcija suprantama plaiau, kaip tam tikros
staigos teis sprsti ginus (pvz., teism ar arbitra). Tuo tarpu teismingumas suprantamas kaip tam
tikro teismo teis nagrinti byl.
Teisingumo vykdymas yra valstybs suvereniteto gyvendinimo dalykas. Kadangi valstyb
gyvendina suverenitet savo teritorijoje, tai ir teisingumo vykdymas yra ribojamas valstybs teritorija.
Tai reikia, kad vienos valstybs teismas neturi teiss vykdyti joki veiksm kitos valstybs teritorijoje be
pastarosios sutikimo. Usienio valstybs suvereniteto gerbimas slygoja ir teismins valdios savo
teritorijoje ribojim pvz., iimant tam tikrus asmenis ar daiktus i teismins valdios veikimo sferos.
Tarptautinio civilinio proceso dalykas ir altiniai
Tarptautinis civilinis procesas tai procesinio pobdio klausim, kylani nagrinjant civilin
byl, turini usienio element, visuma. Tarptautinio civilinio proceso dalykas visuma teiss norm,
reguliuojani civilinio proceso teisinius santykius, turinius usienio element. Tarptautinis civilinis
procesas apima iuos klausimus 1) jurisdikcijos nustatym civilinse bylose, turiniose usienio
element, 2) procesin usienio asmen padt kitos valstybs teisme, 3) usienio valstybs bei asmen,
turini teis naudotis valstybs imunitetu, procesin padt, 4) usienio teiss turinio nustatym; 5)
teismo dokument teikim usienio valstybje, 6) rodym rinkim usienio valstybje; 7) usienio

teism ir arbitra sprendim pripainim ir vykdym.

Tarptautinio civilinio proceso altiniai:
1. Tarptautins sutartys:
1.1. Tarptautins daugiaals sutartys (konvencijos). Pvz., 1954 m. Hagos konvencija dl civilinio
proceso; 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo; 1968 m.
Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis. Daniausiai ios konvencijos yra skirtos vien tik
tarptautinio civilinio proceso klausimams, taiau kartais ir kitokio pobdio tarptautinse konvencijose
(pvz., 1956 m. enevos konvencijoje dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR) yra
straipsnis, skirtas civilini byl, kuriose taikoma i konvencija, teismingumui).
1.2. Tarptautins dvials sutartys. Jas Lietuvos Respublika yra pasiraiusi su 13 valstybi
(Baltarusija, Lenkija, Estija ir Latvija (trial sutartis), Ukraina, Rusija, Moldova, Turkija, Uzbekistanu,
Kazachstanu, Kinija, Azerbaidanu, Armnija). Paprastai dvials sutarties nuostatos turi pirmenyb prie
daugiaals sutarties nuostatas, taiau visais atvejais btina atidiai istudijuoti taikytin tarptautini
sutari nuostatas, ar jos nenustato kitoki tarpusavio kolizijos isprendimo taisykli.
2. ES teis. Tais atvejais, kai reikia nagrinti civilin byl, turini usienio element, ir ios bylos
alys yra valstybi ES nari asmenys, gali tekti taikyti ES teiss aktus. Kaip svarbiausius galima
paminti ias tarptautines konvencijas 1968 m. Briuselio konvencij dl teism sprendim civilinse ir
komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (galioja santykiuose tarp ES valstybi ir Danijos), 1988 m.
Lugano konvencij dl teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo
(taikoma ES ir EFTA valstybms), taip pat iuos reglamentus reglament (EB) Nr. 44/2001 dl
jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo,
reglament (EB) Nr. 1348/2000 dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose
teikimo, reglament (EB) Nr. 1346/2000 dl bankroto byl, reglament (EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi
nari tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse ir komercinse bylose. ES teis taikoma
santykiuose tarp Lietuvos ir kit ES valstybi, ir iuose santykiuose turi didiausi gali (be abejo, jei ji
pati nenustato kitos hierarchijos).
3. Nacionalin teis. Ne visi tarptautinio civilinio proceso klausimai gali bti sureguliuoti
tarptautinmis sutartimis. Jeigu atitinkamo klausimo nereguliuoja jokia tarptautin sutartis ar ES teiss
aktas, turi bti taikoma nacionalin teis. Daniausiai tarptautinio civilinio proceso klausimai yra
aptariami valstybi civilinio proceso kodeksuose arba atskiruose statymuose, skirtuose tarptautiniam
civiliniam procesui. Lietuvoje iuos klausimus reguliuoja LR CPK VII dalis Tarptautinis civilinis
procesas normos, taip pat atskiri LR CK I dalies II skyriaus Tarptautin privatin teis straipsniai
pvz., LR CK 1.31 str. 3 d.
4. Teism praktika ir doktrina. Lietuvos Aukiausiasis teismas yra prims nutari, kurios yra
aktualios tarptautinio civilinio proceso klausim sprendimui. Kaip pavyzd galima paminti 1998 m.
sausio 5 d. nutart civilinje byloje V.Stukonis prie JAV ambasad, Nr. 3K-1/1998, kurioje buvo
suformuluota taisykl, kad usienio valstyb privatiniuose santykiuose neturi absoliutaus imuniteto, taip
pat 1999 m. vasario 3 d. nutart civilinje byloje O.G.Selvaag prie AB Akmens cementas, Nr. 3K-38/1999, kurioje buvo nustatyta, kad teismas turi kompetencij nagrinti praymus dl iekinio
utikrinimo, nors iekin ir nagrinja komercinis arbitraas. Taip pat labai svarbu paminti ir Europos
teisingumo teismo (ETT) praktik, kuri yra labai svarbi taikant ES teis, kadangi btent ETT utikrina
vienod ES teiss akt aikinim ir taikym. Kaip pavyzd galima paminti ETT sprendim byloje De
Bloos v. Bouyer (byla C 14/76, A. de Bloos Sprl v. Bouyer, 1976, ECR 1497), kuriame buvo pasisakyta,
kas gi laikoma atitinkama prievole Briuselio I reglamento 5 str. 1 d. a) punkto prasme. Doktrina, kuri
yra suprantama kaip atitinkamos teiss srities moksliniai darbai, taip pat yra tarptautinio civilinio proceso
altinis, turintis pagalbin reikm. Doktrina gali bti panaudota teiskroje, taip pat teismo procese
aikinant tam tikras teiss normas.
Teismas, gavs iekin ir siekdamas ivengti neigiam neteisingo jurisdikcij kolizijos
neteisingo isprendimo pasekmi (pvz., teismo sprendimo nepripainimo kitoje valstybje), turi atlikti
iuos veiksmus:
1. Nustatyti, ar byla priklauso jo kompetencijai pagal jurisdikcijos taisykles, numatytas:
ES teisje;

tarptautinje sutartyje;
Nacionalinje teisje.
1. Nustatyti, ar byla nepriklauso iimtinei kitos usienio valstybs, kurioje reiks vykdyti teismo
sprendim, jurisdikcijai;
2. Nustatyti, kokios galimybs bus vykdyti teismo sprendim kitoje valstybje, jei byla taip pat
priklauso ios valstybs jurisdikcijai.

Teism jurisdikcij kolizijos ir statym kolizijos sveika

I pirmo vilgsnio atrodyt, kad jurisdikcij kolizijos isprendimas ir taikytinos teiss nustatymas
nra susij vienas su kitu, taigi nuo to, kurios valstybs teismas nagrins byl, taikytinos materialins
teiss nustatymas nepriklausys. Taiau taip nra, ir iekovas, rinkdamasis i keli valstybi teism,
kuriuos jis gali pateikti iekin, tuo paiu netiesiogiai pasirenka ir taikytin materialin teis. Taip
atsitinka todl, kad teismas, nagrinjantis byl, taiko savo valstybs teisje esanias kolizines normas tam,
kad nustatyt taikytin teis. Kolizins normos skirtingose valstybse skiriasi, taigi ir j taikymo
rezultatas taip pat skirsis. Pvz., iekovas, A valstybs nuolatinis gyventojas, gali pareikti iekin dl alos
atlyginimo atsakovui, nuolat gyvenaniam A valstybje, kai pati ala kilo B valstybje, toki valstybi
teismuose - A valstybje, kurios tarptautinio proceso normos leidia pareikti iekin atsakovo nuolatins
gyvenamosios vietos teismui, ir B valstybje, kurios tarptautinio civilinio proceso normos leidia
pareikti iekin dl alos atlyginimo alos kilimo vietos teisme. A valstybs kolizins normos nustato,
kad alos atlyginimo teisiniams santykiams turi bti taikoma nukentjusiojo asmens nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis (iuo atveju A valstybs materialin teis), o B valstybs atitinkamos
kolizins normos nustato, kad turi bti taikoma alos kilimo vietos (B valstybs) materialin teis. A
valstybs materialins teiss normos pripasta iekovo teis reikalauti neturtins alos atlyginimo, o B
valstybs teiss normos ne. Taigi iekovo reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo gali bti
patenkintas, jei jis pareik iekin A valstybs teisme, ir bus atmestas, jei analogikas iekinys bus
pateiktas B valstybs teismui. I io pavyzdio metyti, kaip jurisdikcij kolizijos klausimo isprendimas
gali takoti taikytinos teiss nustatym bei bylos i esms isprendim.
Kartais klausimas, kokios valstybs teismas nagrins byl, priklauso nuo taikytinos materialins
teiss byloje (pvz., Vokietijoje nustatant sutartin teismingum ginuose dl palikimo). Taip pat kartais
taikytinos teiss pasirinkimas gali bti laikomas netiesioginiu rodymu, kad alys susitar nagrinti byl
tos valstybs teisme, ir atvirkiai. Be to, danai statym leidjas taip sprendia abi kolizijas, kad ir
teismo vieta, ir taikytina teis sutampa (pvz., iimtin jurisdikcija iekiniams dl nekilnojamojo daikto
paprastai priklauso daikto buvimo vietos valstybs teismui, taikytina teis tokio pobdio bylose taip pat
nustatoma pagal daikto buvimo viet).
Forum shopping samprata
Kaip buvo nurodyta aukiau, kartais teismingumo pasirinkimas tuo paiu reikia ir bylos
laimjim ar pralaimjim. Todl danai iekovas yra suinteresuotas nagrinti byl konkreios valstybs
teisme, tokiu atveju galima kalbti apie vien i tarptautinio civilinio proceso doktrin, vadinam forum
shopping (angl.).
Forum shopping tai pasirinkimas i keli lygiagreiai egzistuojani skirting valstybi teism
jurisdikcij turint tiksl gauti tam tikr teisini ar faktini pranaum prie kit gino al. i svok
nepaklina nesiningas ar tariamas teismingum nustatani faktini aplinkybi sudarymas (pvz.,
nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas vien tik tam, kad atsirast galimyb kreiptis teism
valstybs, nustatanios galimyb kreiptis iekovo nuolatins gyvenamosios vietos teism), taip pat
nesiningas susitarimas dl teismingumo. Forum shopping atveju iekovas pasinaudoja savo teise
pareikti iekin vienam i keli valstybi teism. Tai suteikia tam tikr pradin pranaum iekovui.
Btina sidmti, kad forum shopping nra neteistas veiksmas, jis yra legalus, taikomas ir sveikintinas
anglo-saks teiss sistemoje, bet ioje sistemoje ribojamas forum non convenience doktrinos. Tuo tarpu
kontinentins teiss sistemos valstybse paprastai yra nustatytos labai aikios jurisdikcijos taisykls, ir
jeigu jos leidia pareikti iekin tam tikros valstybs teisme, tai tokia jurisdikcija yra pripastama.
Forum shopping gali bt paskatintas toki motyv palankaus sprendimo byloje siekimo (per
kolizini norm ir materialins teiss pasirinkim), palanki iekovui procesini taisykli pasirinkimo

(pvz., garantuojani trump proceso trukm, suteikiani galimyb paiam rinkti rodymus, dl
maesni teismo ilaid), galimybs greitai vykdyti teismo sprendim.
Atsakovas gali gintis nuo forum shopping pasekmi tokiais bdais 1) kreiptis teism su
praymu udrausti iekovui kreiptis tam tikros valstybs teism (tai galima daryti, pvz., Didiojoje
Britanijoje), 2) pirmas kreiptis su analogiku iekiniu kitos valstybs teism (pvz., jei atsakovas mano,
kad jam gali bti pareiktas iekinys dl sutarties nutraukimo pripainimo neteistu, jis pats gali pirmas
pareikti iekin dl sutarties nutraukimo pripainimo teistu), 3) sutartiniuose santykiuose kelias forum
shopping gali bti ukirstas i anksto susitarus dl teismingumo, 4) prayti teismo pritaikyti forum non
convenience doktrin.

2.2. Teism jurisdikcij kolizijos sprendimo bendros ir specialios taisykls

Teism jurisdikcij kolizijos bendros taisykls fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims

Pagrindin LR CPK nuostata, nustatanti bendr fiziniams ir juridiniams asmenims jurisdikcin
taisykl gino teisenoje, yra suformuluota LR CPK 787 str. i nuostata nepriklauso nuo atsakovo
pilietybs ir sieja gino teismingum tik su atsakovo nuolatine gyvenamja vieta. Paymtina, kad minta
nuostata nieko nekalba apie iekinio juridiniam asmeniui (toliau JA) pareikimo taisykles, kadangi
nuolatins gyvenamosios vietos kriterijus yra taikomas tik fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims
yra taikomi kiti kriterijai. Manytina, kad iekinys JA turt bti reikiamas pagal JA buvein (LR CPK 29
str.).
Fiziniai asmenys. Iekinys fiziniam asmeniui byloje, turinioje usienio element, gali bti
pareiktas Lietuvoje, jeigu:
1. Atsakovas iekinio teikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatin gyvenamj viet ar
gyvena (tai nustatoma pagal LR CK 2.12, 2.16, 2.17 str.);
2. Atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtins teiss;
3. Gino dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, palikimas arba prievol, kuri atsirado ar turi bti
vykdyta Lietuvoje.
Nuolatins gyvenamosios vietos (toliau NGV) kriterijus nra iskiriamas kaip pagrindinis, o kiti
nurodyti kriterijai kaip taikomi tik tuo atveju, jei atsakovas Lietuvoje NGV neturi arba jos nemanoma
nustatyti. I LR CPK 787 str. formuluots matyti, kad iekinys priklauso LR teism jurisdikcijai tuo
atveju, jei egzistuoja nors vienas i ivardint kriterij.
Briuselio I reglamento 59 straipsnis nustato taisykles, kurios valstybs teis reikia taikyti, siekiant
nustatyti proceso alies nuolatin gyvenamj viet. Vis pirma, taikydamas lex fori, teismas tikrina, ar
NGV yra jo valstybje. Jei nustato, kad NGV yra kitoje valstybje, tai NGV nustatymui taiko tos kitos
valstybs teis.
Juridiniai asmenys. Kaip buvo nurodyta aukiau, LR CPK nenurodo atskiro kriterijaus,
remiantis kuriuo nustatoma, ar Lietuvos teisme galima pareikti iekin JA. Bendroji LR CPK norma
nustato JA buveins kriterij. LR CK 2.49 str. nustato, kad JA buveine yra laikoma ta vieta, kurioje yra JA
nuolatinis valdymo organas. LR CPK 29 str. nurodo, kad iekinys turi bti pareikiamas pagal JA
buvein, nurodyt JAR (juridini asmen registre).
Gali kilti problema tuo atveju, jei JA statuose nurodyta buvein ir faktin buvein skiriasi. LR
CPK TCP (tarptautinio civilinio proceso) nuostatos apie tai nieko nekalba, o bendrosios nuostatos
pirmenyb teikia JAR nurodytai buveinei. Taiau kalbant apie bylas su usienio elementu tai nra visai
logika, kadangi statuose nurodyta buvein gali bti visikai nesusijusi su JA realia buveine ir veiklos
vieta.
Reikia skirti juridinio asmens ir juridinio asmens filialo ar atstovybs buvein. Pastarj buveins
gali bti naudojamos tik kaip kriterijus pareikti iekinius, kylanius i i asmen filialo ar atstovybs
veiklos, bet ne visus iekinius juridiniam asmeniui.
Briuselio I reglamentas nustato kelis alternatyvius kriterijus, remiantis kuriais gali bti pareiktas
iekinys JA: 1) oficialios buveins; 2) centrins administracijos; 3) pagrindins verslo vietos.
Tai yra daug paangesnis poiris, kadangi nra prisiriama prie oficialios buveins, kuri gali bti
pasirinkta tam, kad bt gautos mokesi lengvatos ir nebti susijusi su realia JA veiklos vieta.
Paymtina tai, kad JA iekinys Lietuvoje gali bt pareiktas ir tuo atveju, jei JA ia turi turto ar
jam priklauso turtins teiss, ar gino dalykas yra turtas ar turtins teiss, ar prievol, kuri atsirado ar turi

bti vykdyta Lietuvoje. is kriterijus praktikai leidia pareikti iekin JA, jei ginas kyla dl JA veiklos,
vykdomos Lietuvoje.
Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas sutartiniuose ginuose
Sutarties alims visada yra paprasiau ir patogiau sutartyje aptarti gin, kylani i sutarties,
jurisdikcij. Tokiu atveju visada galima prognozuoti, kokios valstybs teisme bus sprendiamas ginas, be
to, susitarus nebus paeisti n vienos i sutarties ali interesai. Taigi sutartiniuose ginuose alys turi
turti teis susitarti dl teismingumo, tuo ivengdami forum shopping bei galim jurisdikcijos pasikeitim
dl alies NGV pasikeitimo. Apie susitarim dl jurisdikcijos plaiau r. II.3 tem.
Jeigu susitarimo dl jurisdikcijos nebuvo, yra naudojami kiti kriterijai, padedantys nustatyti gino
teismingum. Gin nagrinjimo vieta gali bti siejama su sutarties alimi, sutarties elementais (pvz.,
sutarties sudarymo ar vykdymo vieta) ar su sutariai taikytina teise. Tuo atveju, jei teismingumas
nustatomas pagal vien i sutarties ali NGV, neutikrinama ali interes pusiausvyra ir gali bti taip,
kad ginas bus nagrinjamas iekovo NGV valstybje. Todl daniausiai yra naudojami nepriklausantys
nuo ali objektyvs kriterijai, nesusij su sudtingais teisiniais klausimais (pvz. su jurisdikcija pagal
prievols paeidimo viet jos nemanoma numatyti, sunku apibdinti bei danai neaiku, ar apskritai
buvo sutarties paeidimas).
Todl daniausiai yra naudojamas sutartins jurisdikcijos nustatymas pagal sutarties sudarymo
arba jos vykdymo viet. Taiau jei sutarties sudarymo vieta nra nurodyta paioje sutartyje, gali kilti
problem su jos nustatymu. Todl daniausiai yra naudojamas sutarties vykdymo vietos kriterijus, kuris
yra naudojamas ir Briuselio I reglamente. io reglamento 5 str. 1 p. numato - valstybje narje nuolat
gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje narje byla dl sutarties gali bti ikelta atitinkamos prievols
(angl. obligation in question) vykdymo teisme.
LR CPK 787 str. taip pat mini princip ginas priklauso LR jurisdikcijai, jei gino dalykas yra
prievol, kuri atsirado arba turi bti vykdyta Lietuvoje.
Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas deliktiniuose ginuose
Aptardami sutartini gin jurisdikcij paymjome tok jos ypatum kaip galimyb i anksto
susitarti dl jurisdikcijos. Tuo tarpu tokio susitarimo nemanoma sudaryti prie padarant kam nors al.
Bendras atsakovo NGV principas iuo atveju netinka, kadangi ginuose su usienio elementu ala gali
bti padaryta asmeniui, galbt gyvenaniam toli nuo vykio vietos, ir versti j, ir taip patyrus al,
bylintis atsakovo vietos teisme bt nesininga. Taiau ir iuo atveju gino ali interesai turi bti
subalansuoti. Forum delicti (teismingumas pagal alos padarymo viet) principas iuo atveju utikrina
abiej gino ali interes pusiausvyr, leidia nustatyti gino nagrinjimo viet, kuri bus glaudiai
susijusi su gino dalyku ir rodymais. is principas yra labai plaiai taikomas visame pasaulyje, taiau
egzistuoja esminiai skirtumai apibdinant vykio viet. Galimi neteisti veiksmai gali pasireikti labai
vairiai keli eismo vykis, mutyns, gamintojo atsakomyb u prekmis padaryt al, alos aplinkai
padarymas, konkurencijos taisykli paeidimas ir pan. Neteisti veiksmai apima ir atvejus, kai civilin
atsakomyb yra taikoma ir be kalts (dl padidinto pavojaus altinio padaryt al). LR CPK 787 str. 1 d.
3 p. gali bti taikomas ir deliktinms prievolms, taiau nedetalizuoja, pagal k nustatoma prievols
atlyginti al atsiradimo vieta.
Yra iskiriamos tokios jurisdikcijos taisykls ginams, grindiamiems alos padarymu: 1)
teismingumas pagal neteist veiksm padarymo, 2) teismingumas pagal pasekmi atsiradimo viet.
Labai danai visi neteisto veiksmo poymiai atsiranda ne vienoje, o skirtingose vietose. Kalbama apie
distancinius deliktus (klasikinis pavyzdys vis per valstybs sien) ar dl delikt, kai viena prieastis
sukelia alingas pasekmes daugelyje viet (publikacija pasaulinje spaudoje ar atominio reaktoriaus
sprogimas). Vokietijoje, pvz., tokiais atvejais laikoma, kad vykio vieta gali bti laikoma ir neteisto
veiksmo atlikimo vieta, ir aling pasekmi atsiradimo vieta. Nukentjs tokiu atveju gali pasirinkti
pageidaujam jurisdikcij.
Kaip buvo nurodyta, LR CPK TCP dalyje nra teiss norm, skirt specialiai teismingumui
deliktiniuose ginuose nustatyti. Briuselio I reglamento 5 str. 3 dalis nustato, kad byla dl civilins teiss
paeidim, delikto ar kvazidelikto gali bti ikelta vietos, kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali
vykti. To paties straipsnio 4 d. nustato, kad byla dl reikalavimo atlyginti nuostolius arba al, padaryt
veiksmu, dl kurio keliama baudiamoji byla, gali bti ikelta tokias bylas nagrinjaniame teisme, jeigu

mintas teismas pagal jam taikom teis turi jurisdikcij nagrinti civilines bylas. Europos teisingumo
teismas viet, kurioje vyko al sukls vykis, apibdino kaip viet, kurioje buvo padaryti neteisti
veiksmai ar atsirado alingos pasekms.
Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas ginuose dl nekilnojamojo daikto
LR CPK 786 straipsnis nustato, kad iimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinja bylas dl
daiktini teisini santyki, susijusi su Lietuvos Respublikoje esani nekilnojamuoju daiktu. Tai reikia,
kad jeigu toki byl inagrins usienio valstybs teismas, tai toks teismo sprendimas negals bti
pripaintas ir vykdomas Lietuvoje (LR CPK 810 str. 1 d. 2 p.). Labai panai nuostata yra ir Briuselio I
reglamente, kurio 22 str. 1 d. nustatyta, kad bylos, kuri objektas yra daiktins teiss nekilnojamj turt
arba nekilnojamojo turto nuoma ( nustatant iimt nuomai laikinam privaiam naudojimui, kurios
terminas yra ne ilgesnis kaip 6 mn.), teismingos tik valstybs nars, kurioje yra turtas, teismams. I
esms visos valstybs yra suinteresuotos paios nagrinti civilines bylas dl daiktini teisi
nekilnojamj daikt, nustatydamos savo iimtin jurisdikcij iuo klausimu.
Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas eimos teisini santyki ginuose
LR CPK 784 straipsnis nustato jurisdikcines taisykles eimos teisini santyki byloms (t.y. byloms
tarp sutuoktini). Bendroji taisykl yra ta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos eimos
bylos, jeigu 1) nors vienas i sutuoktini yra Lietuvos Respublikos pilietis (t.y. naudojamas lex patriae
kolizinis principas), 2) asmuo be pilietybs, kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, 3) abu
sutuoktiniai yra usienieiai (usienio pilieiai), bet j nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Iimtinai
Lietuvos Respublikos teismai nagrinja eimos teisini santyki bylas, jeigu abiej sutuoktini nuolatin
gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
ES reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir
tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo (Briuselis III) taip pat nustato jurisdikcijos taisykles eimos
bylose. is reglamentas taikomas bet kokio pobdio teismo civilinms byloms, susijusioms su
santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripainimu negaliojania
(Reglamento 1 str. 1 d. a) punktas). Reglamento 3 straipsnis nustato 6 galimus variantus teism, kuriuos
gali kreiptis pareikjas (-a) 1) pagal sutuoktini nuolatin gyvenamj viet, 2) pagal sutuoktini
paskutin bendr nuolatin gyvenamj viet, jeigu vienas i sutuoktini joje tebegyvena, 3) pagal
atsakovo nuolatin gyvenamj viet, 4) pagal vieno i sutuoktini nuolatin gyvenamj viet, jeigu
buvo paduotas bendras pareikimas, 5) pagal pareikjo nuolatin gyvenamj viet, jeigu jis arba ji ten
gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareikimo padavimo,6) pagal pareikjo nuolatin gyvenamj viet,
jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip eis mnesius iki pareikimo padavimo ir yra atitinkamos
valstybs nars pilietis arba, kalbant apie Jungtin Karalyst ir Airij, jeigu joje yra pareikjo nuolatin
gyvenamoji vieta.

2.3. Santykio ali susitarimas dl teism jurisdikcijos

Yra visuotinai pripastama, kad alys gali susitarti, kurios valstybs teismas yra kompetentingas
nagrinti j byl, ir nustatyti, kad kiti teismai tokios kompetencijos neturi. Tokios galimybs privalumai:
(1) alys gali prognozuoti, kurios valstybs teismas nagrins byl, o tuo paiu prognozuoti ir materialins
teiss taikym byloje; (2) alys gali pasirinkti tok teism, kuris tenkins abi alis; (iii) alys gali pasirinkti
teism, kuris bus labiausiai susijs su byla. Trkumai: (i) viena i ali gali primesti kitai savo vali dl
jurisdikcijos ir tuo apsunkinti galimyb kreiptis teism.
Susitarimas dl jurisdikcijos yra sandoris, kurio sigaliojimas yra reglamentuojamas materialins
teiss, o leistinumas ir veikimas procesins teiss. Taigi materialin teis nustatoma pagal lex causae
princip (teis, taikytina visai sutariai), o procesin teis pagal lex fori.
Teismas, nustatydamas, ar alys pasiek susitarim dl jurisdikcijos, ir ar is susitarimas neturjo
valios pareikimo trkum, taikys lex causae. Taiau sutarties alys yra laisvos susitarimu nustatyti, kad
susitarimui dl jurisdikcijos bus taikoma kita materialin teis, negu visai sutariai. Tuo tarpu susitarimo
formai bus taikoma lex fori.
Daniausiai susitarim dl jurisdikcijos sudaro du atskiri elementai:
1. Derogacija susitarimas nenagrinti gino tam tikros valstybs (-i) teisme, nenustatant, kokios
valstybs teisme bus nagrinjamas ginas, ir
2. Prorogacija susitarimas nagrinti gin tam tikros valstybs teisme, taiau neatsisakant kit

valstybi teism jurisdikcijos.

Paprastai alys sudaro mirius susitarimus dl jurisdikcijos, susitardamos kad j gin bus
kompetentingas nagrinti tik konkreios valstybs teismas, ir joks kitas teismas neturs kompetencijos.
Jeigu kyla abejoni dl susitarimo turinio, taikant sutarties aikinimo taisykles yra nustatomi tikrieji ali
ketinimai.
Teismas, priimdamas iekin ir sprsdamas klausim, ar ginas priklauso jo jurisdikcijai, klauso tik
lex fori. Jis gali netgi nepaisyti iimtins kitos valstybs teismo jurisdikcijos, iskyrus atvejus kai
tarptautin sutartis ar nacionaliniai statymai jam nurodo paisyti iimtins kitos valstybs teismo
jurisdikcijos arba kai teismo sprendimas turs bti vykdomas toje kitoje valstybje.
Galimyb susitarti dl jurisdikcijos gali bti ribojama tokiais aspektais:
1. Susitarimu negalima pakeisti iimtins jurisdikcijos, nustatytos lex fori (LR CPK 788 str. 1 d.);
2. alys gali pasirinkti tik tos valstybs teismo jurisdikcij, kuri turi tam tikr ry su byla (is
principas kai kuriose valstybse nepripastamas);
3. Susitarimas turi bti pakankamai aikus, kad bt galima nustatyti ali vali. Yra labai svarbu
tinkamai suformuluoti susitarim dl jurisdikcijos, kad nekilt abejoni, ar tai derogacinis, ar
prorogacinis, ar mirus susitarimas.
Tuo atveju, jei susitarimas dl jurisdikcijos suformuluotas neaikiai, kyla klausimas dl to,
remiantis kurios valstybs teise jis turi bti aikinamas. Paios sutarties aikinimui yra naudojama lex
causae, teis, taikytina susitarimui dl jurisdikcijos (t.y. jo galiojimui) turt bti taikoma ir aikinant
tokio susitarimo turin. Taiau danai laikomasi nuomons, kad susitarimo dl jurisdikcijos turinys turt
bti aikinamas pagal lex fori, kadangi btina greitai nustatyti jurisdikcij, o taikytinos usienio valstybs
materialins teiss nustatymas paprastai utrunka.
Danai btina aikintis, ar alys turjo omeny usienio valstybs teism, ar arbirtain staig. Tuo
atveju, jei alys susitar dl gino nagrinjimo arbitrae, teismas tokio gino neturt nagrinti. Plaiau
apie arbitrao jurisdikcij r. II.6 tem.
LR CPK 787 str. 2 d. nustato kad alys gali ratu susitarti, kad turtiniai ginai bus sprendiami
Lietuvos Respublikos teismuose. 788 str. 1 d. nustato, kad kins komercins veiklos subjektai gali ratu
susitarti, kad ginai, kylantys i sutartini teisini santyki, bus nagrinjami ne Lietuvos teismuose, jeigu
is susitarimas neprietarauja tos valstybs, kurios teism kompetencijai numatoma priskirti gino
nagrinjim, teisei. Kaip matyti i pateikt teiss norm formuluoi, LR CPK apriboja subjektus ir
ginus, kuriuose galima susitarti dl jurisdikcijos. Tai paeidia ali valios autonomijos princip, todl
tokios normos turi bti vertinamos neigiamai.
Briuselio I reglamentas (Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir
komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo taip pat numato galimyb susitarti dl
jurisdikcijos. Jo 23 str. numato, kad alys gali susitarti, kad valstybs nars teismas arba teismai turs
jurisdikcij sprsti bet kuriuos ginus, kilusius arba galinius kilti dl konkrei teisini santyki. Tokia
jurisdikcija yra iimtin, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Kai kuriais atvejais reglamentas riboja toki
ali galimyb susitarti, ikelia papildomas slygas pvz., bylose, susijusiose su draudimu, susitarimas
pripastamas tik tais atvejais, kai jis sudaromas kilus ginui, arba leidia draudjui, apdraustajam arba
naudos gavjui kelti byl kituose teismuose, bei nurodyti Reglamente, arba kitais atvejais, kurie taip pat
yra skirti apginti draudjo interesus (13 str.). Analogikos nuostatos numatytos byloms, susijusioms su
vartojimo sutartimis (17 str.), bei individualiomis darbo sutartimis (21 str.).
LR CPK 787 ir 788 straipsniai numato, kad susitarimas dl jurisdikcijos turi bti sudarytas ratu.
Kadangi tokio susitarimo formos klausimai yra sprendiami pagal lex fori, tai ir klausimas, k reikia
raytin susitarimo forma, turi bti nustatomas pagal lex fori. LR CK 1.73 straipsnio 2 dalis apibria, k
turtumm laikyti raytine sandorio forma. Ji suprantama plaiai ne tik kaip vieno ali pasiraomo
dokumento suraym, bet ir apsikeitim atskirais dokumentais, o raytins formos dokumentui
prilyginamas alies pasiraytas dokumentas, perduotas telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitais
telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para.
Briuselio I reglamentas kelia susitarimui dl jurisdikcijos tokius formos reikalavimus:
1. Susitarimas turi bti sudaromas ratu;
2. Susitarimas turi bti sudaromas tokia forma, kuri atitinka ali tarpusavyje nustatyt praktik;

3. Tarptautins prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojim,
apie kur alys inojo arba turjo inoti, ir kur tokioje prekyboje arba komercijoje plaiai ino ir
vykdo sutari, susijusi su konkreia prekyba ar atitinkama komercija, alys.
Bet kuris elektroninmis priemonmis perduodamas informacinis praneimas, kuris yra ilgalaikis
susitarimo raas, yra laikomas lygiaveriu raytinei formai.
LR sutartyse dl teisins pagalbos ir teisini santyki taip pat yra numatyta galimyb susitarti dl
jurisdikcijos ir tai turi bti padaryta ratu (pvz., Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutarties 20 str.).

2.4. Teismo atsisakymas sprsti gin dl jurisdikcijos neturjimo

Forum non conveniens doktrina

Kai kurios valstybs leidia savo teismams atsisakyti nagrinti byl tuo atveju, jei teismas mano,
kad i byla yra nesusijusi su teismo valstybe, o labiau susijusi su kita valstybe. Tai ir yra forum non
conveniens (toliau FNC) doktrinos esm. i doktrina pirm kart buvo panaudota kotijoje ir iuo metu
labiausiai paplitusi JAV ir Didiojoje Britanijoje.
Kuo maesni reikalavimai ir apribojimai jurisdikcijos nustatymui, tuo didesn reikm turi i
doktrina, kuri veikia kaip filtras, ribojantis su teismo valstybe menkai susijusi gin nagrinjim. Pvz.,
tuo atveju, jei valstybje egzistuoja jurisdikcijos taisykl, numatanti galimyb kreiptis teism, kai
atsakovas tiesiog yra ios valstybs teritorijoje, FNC doktrinos taikymas galt padti teismui atsisakyti
nagrinti toki byl, jei ji bt geriau, efektyviau ir teisingiau inagrinta kitos valstybs teisme.
Skirtingi faktoriai turi reikm nustatant, ar byla bt geriau inagrinta kitos valstybs teisme: tai
ir teismo artumas rodym bei gino dalyko atvilgiu, tai ir galimyb tiesiogiai gauti rodymus (pvz., jei
usienyje esani liudytoj nra galima apklausti), ali nuolatin gyvenamoji vieta ar buvein, galimyb
vykdyti teismo sprendim, galimyb kreiptis usienio valstybs teism su iekiniu.
Forum non conveniens doktrina turi ir privalum, ir trkum. Privalumai yra tokie, kad i doktrina
ukerta keli nesiningam ar neprotingam jurisdikcijos pasirinkimui, taip pat leidia greiiau inagrinti
byl. Kaip ios doktrinos trkumus galima paminti galimyb teismui piktnaudiauti ja tuo atveju, jei jis
tiesiog nenori nagrinti bylos, o jeigu keli valstybi teismai taikyt i doktrin, tai galt ukirsti keli
kreiptis teism. Be to, atsakovas gali j naudoti kaip savo procesin atsikirtim ir tuo vilkinti bylos
nagrinjim.
LR CPK tiesiogiai galimybs taikyti i doktrin nenumato. Kadangi LR CPK nuostatos,
reguliuojanios jurisdikcij, yra imperatyvios, bei negali bti aikinamos siaurinamai, darytina ivada,
kad Lietuvos teismas negalt taikyti ios doktrinos. Taiau egzistuoja ir kit nuomoni. Vadovlyje
Civilinio proceso teis tome nurodyta, kad galimyb taikyti i doktrin nustatyta LR CPK 34
straipsnyje, kurio nuostatos leidia perduoti byl nagrinti kitam teismui, jeigu pripastama, jog i
operatyviau ir ekonomikiau inagrins kitas teismas. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad specialus LR
CPK straipsnis (783 str. 4 d.) numato galimyb byl perduoti kitos valstybs teismui tik tarptautins
sutarties pagrindu ir tvarka.
Paymtina, kad ios doktrinos nepripasta nei Briuselio bei Lugano konvencijos, nei Briuselio I
reglamentas, nei Briuselio II reglamentas (Nr. 1347/2000 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi
su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripainimo bei vykdymo), bei Tarybos
reglamentas Nr. 1346/2000 Dl bankroto byl.
Atsisakymas nagrinti byl lis pendens doktrinos pagrindu
Nacionalinje teisje inagrinjus civilin byl automatikai kyla tam tikros pasekms, viena i
kuri yra negalimumas pareikti tapat iekin. LR CPK 293 str. 3 p. nustato, kad tokiu atveju teismas turi
nutraukti civilin byl. Tuo atveju, jei iklus civilin byl teisme nustatoma, kad analogika byla jau yra
nagrinjama, teismas turi iekin palikti nenagrint (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Esminis skirtumas tarp
civilins bylos nutraukimo ir iekinio palikimo nenagrintu yra tas, kad nutraukus civilin byl
analogiko iekinio nebegalima pareikti, tuo tarpu iekinio palikimas nenagrintu toki pasekmi
nesukelia. Taigi jeigu dl koki nors prieasi anksiau ikelta byla nebt ubaigta siteisjusiu teismo
sprendimu, iekovas, kurio iekinys buvo paliktas nenagrintu, neprarast galimybs vl kreiptis teism
su analogiku iekiniu. Analogikomis yra laikomos bylos tarp t pai ali, kai iekini pagrindai ir
dalykai yra analogiki. Taiau kaip teismas turi elgtis tuo atveju, jei analogika byla yra nagrinjama
usienio teisme?

Egzistuoja dvi galimybs arba nekreipti dmesio usienio valstybs teisme nagrinjam byl,
arba taikyti tas paias taisykles, kurios yra nustatytos nacionalinje teisenoje. Pirmuoju atveju egzistuoja
rizika, kad bus priimti du visikai skirtingi ir tarpusavyje nesuderinti sprendimai, antrasis atvejis irgi ne
visada tinka (pvz., jei nacionalinis teismas turi iimtin jurisdikcij). Todl lis pendens doktrina gali bti
taikoma esant ioms aplinkybms: 1) civilins bylos yra analogikos; 2) usienio teismo sprendimas gali
bti pripaintas nacionaliniame teisme; 3) byla usienio teisme ikelta anksiau (ia valstybi teiss
nuostatos gali skirtis vienose valstybse byla laikoma ikelta nuo iekinio teikimo teismui momento,
kitur nuo iekinio teikimo atsakovui momento, dar kitur (ir LR) teismui primus iekin). is
momentas nustatomas pagal tos valstybs teismo, kuris nagrinja konkrei civilin byl, teis.
Taiau tuo atveju, jei byla usienio valstybje nagrinjama nepateisinamai ilgai, arba joje priimtas
teismo sprendimas negals bti vykdytas, arba egzistuoja reali tikimyb, kad byla usienio valstybje
apskritai nebus inagrinta, lis pendens doktrina neturt bti taikoma.
LR CPK, kaip ir forum non conveniens atveju, nenumato konkreios normos, teisinanios lis
pendens doktrin, o atvirkiai, LR CPK 781 str. 2 d. numato, kad jeigu LR teismai pagal iame kodekse
nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinti civilines bylas, i kompetencija neinyksta,
kai ta pati byla yra nagrinjama usienio valstybs teisme. Praktikai tokia nuostata paneigia lis pendens
doktrinos taikym. Visgi Lietuvos civilinio proceso doktrinoje yra pripastama, kad i doktrina gali bti
taikoma remiantis nacionalins jurisdikcijos taisyklmis.
Briuselio I reglamentas nustato taisykles, kurios yra taikomos tuo atveju, jei valstybi ES nari
teismuose nagrinjamos bylos tarp t pai ali bei tuo paiu pagrindu, ir susijusios bylos, taigi iame
reglamente pripastamas lis pendens principas. Vis pirma, btina paymti, kad Briuselis I nustato ne
analogik, o byl tarp t pai ali bei tuo paiu pagrindu nagrinjimo taisykles (27 str. 1 d.). taigi lis
pendens doktrina pagal io reglamento nuostatas gali bti taikoma ir byloms, kuri dalykas yra skirtingas.
Jeigu skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos tarp t pai ali ir tuo paiu pagrindu, bet
kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, savo iniciatyva turi sustabdyti bylos
proces, kol nustatoma pirmojo iklusio byl teismo jurisdikcija. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo
ikelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei anksiau nurodytas teismas, atsisako
jurisdikcijos pastarojo naudai. ios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jei bylos priklauso iimtinei keli
teism jurisdikcijai.
Briuselis I taip pat nustato ir susijusi byl nagrinjimo taisykles. Pagal reglament bylos
laikytinos susijusiomis, kai jos yra tokios panaios, kad jas tikslinga nagrinti ir sprsti kartu, siekiant
ivengti sprendim nesuderinamumo rizikos, atsirandanios bylas nagrinjant atskirai. Praktikai tai
reikia, kad vienoje byloje nustatyti faktai gali turti prejudicins reikms kitoje byloje. Taigi, jeigu
skirting valstybi nari teismuose yra nagrinjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, kitas nei teismas,
kuriame buvo ikelta pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos proces. Jeigu ios bylos yra nagrinjamos
pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla,
vienos i ali praymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinjamose bylose jurisdikcij turi
pirmj byl ikls teismas ir jeigu jo statymas leidia mintas bylas nagrinti kartu.
Reglamentas nustato, kad byla teisme laikoma ikelta tada, kai 1) teismui teikiamas bylos
iklimo ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, kad iekovas msi btin priemoni, kad mintas
dokumentas bt teiktas atsakovui, arba 2) jeigu pirmiausia dokumentas turi bti teiktas ne teismui, kai
j gauna u dokumento teikim atsakinga institucija, jeigu iekovas msi btin priemoni, kad mintas
dokumentas bt pateiktas teismui.

2.5. Usienio asmen civilinis procesinis teisinis statusas ir tarptautinis teisinis

bendradarbiavimas civilinio proceso srityje

Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs padtis civiliniame procese

Usienio valstybi pilieiai ir juridiniai asmenys, taip pat asmenys be pilietybs turi teis kreiptis
LR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir LR pilieiai ar juridiniai asmenys. J
teisnumas ir veiksnumas yra vertinami pagal LR CPK nuostatas (LR CPK 793 str. 1 d.). Kitos valstybs
fiziniams ir juridiniams asmenims yra taikomos tokios paios atleidimo nuo bylinjimosi ilaid
mokjimo, j sumainimo, atidjimo bei mokjimo idstymo slygos kaip ir LR asmenims. Asmenys be
pilietybs, turintys gyvenamj viet LR, turi tokias pat teises kaip ir LR pilieiai. Taiau yra tam tikros

iimtys, kurios yra taikomos usienio valstybi pilieiams ir juridiniams asmenims (toliau vadinami
usienieiais).
1. Tuo atveju, jei usienietis yra iekovas, jis turi sumokti ustat galim bylinjimosi ilaid
atlyginimui utikrinti (LR CPK 794 str. 799 str.). i pareiga netaikoma, jei:
iekovas Lietuvoje turi turto, kurio pakanka bylinjimosi ilaidoms padengti;
neturtinio pobdio eimos bylose, bylose pagal pareikt prieiekin bei bylose, kuriose praoma
iduoti teismo sakym;
bylose, kuriose alys susitar dl to, kad ginai bus nagrinjami LR teismuose;
jeigu ustato institut draudia atitinkama tarptautin sutartis.
Pareikalauti ustato sumokjimo turi atsakovas, ir tai padaryti jis turi ne vliau kaip pirmojo
procesinio veiksmo atlikimo metu. Ustato dyd nustato teismas, atsivelgdamas galimas atsakovo
bylinjimosi ilaidas, bei nustato termin ustatui sumokti. Jei per nustatyt termin iekovas ustato
nesumoka, teismas palieka iekin nenagrint. Atsakovas turi iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos
pateikti teismui praym atlyginti bylinjimosi ilaidas i ustato sumos. Jeigu toks praymas
nepareikiamas, ustatas iekovui yra grinamas. Teismas nusprendia nedelsiant grinti ustat
iekovui, jei i siteisjusio sprendimo aiku, kad atsakovui nepriklauso bylinjimosi ilaid atlyginimas.
1. Usienietis, gyvenantis usienyje (arba JA, turintis buvein usienyje), turi paskirti atstov pagal
LR CPK taisykles arba LR gyvenant galiot asmen, kuriam bt teikiami su byla susij procesiniai
dokumentai. Jei tokia pareiga nra vykdoma, visi procesiniai dokumentai lieka byloje ir yra laikomi
teiktais. ios pasekms turi bti iaikintos pirmojo teikimo metu.
Bylos alimi (o tuo paiu ir atsakovu) gali bti ir usienio valstyb. iuolaikinje teisje yra
susiformavs principas, kad valstyb dalyvauja civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais su kitais
subjektais ir neturi imuniteto. LR irgi laikosi io principo ir valstybs viduje (LR CK 2.36 str. 1 d.), ir
tarptautinje privatinje teisje.
Valstybs imunitetas (jei jis yra taikomas) apima keturias sritis:
usienio valstybs teiss galiojim (valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos, o ne
pagal usienio valstybs teis LR CK 1.23 str.);
usienio valstybs teism jurisdikcija (t.y. negalima pareikti iekinio valstybei be jos
kompetenting institucij sutikimo);
laikinsias apsaugos priemones (t.y. valstybei negalima taikyti laikinj apsaugos priemoni be
jos kompetenting.institucij sutikimo);
priverstin usienio teism sprendim vykdym.
Pastarosios 3 rys vadinamos jurisdikciniu imunitetu.
Iki XX amiaus vidurio buvo laikomasi absoliutaus valstybs imuniteto doktrinos, t.y. visose
aukiau nurodytose srityse valstybs naudojosi imunitetu be joki apribojim. iuo metu daugelyje
valstybi sitvirtino riboto arba funkcinio valstybs imuniteto doktrina, kuri reikia, kad usienio valstyb
gali remtis imunitetu vieosios teiss reglamentuojamoje srityje (acta jure imperii), tuo tarpu privatins
teiss reguliuojamoje srityje (acta jure gestionis) valstyb imunitetu negali naudotis.
Skirtingose valstybse valstybs imuniteto teisiniai klausimai yra reguliuojami skirtingai.
Tradicikai bendrosios teiss tradicijos valstybs iuos klausimus reguliuoja priimdamos statymus, o
kontinentins teiss tradicijos valstybs remiasi teism praktika. Kai kurios valstybs (pvz., Kinija) iki
iol laikosi absoliutaus valstybs imuniteto doktrinos.
Valstybs jurisdikciniai imunitetai yra reguliuojami ir tarptautins teiss pagalba. Pirmoji
konvencija iuo klausimu buvo 1926 m. Briuselio konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su
valstybini laivu imunitetu, panaikinusi valstybei priklausani prekybini laiv imunitet. Europos
valstybs 1972 m. prim ET Bazelio konvencij dl valstybs imuniteto (Lietuvai negalioja). ioje
konvencijoje tvirtinta riboto valstybs imuniteto doktrina bei keli konkrets atvejai, kai valstyb negali
remtis imunitetu jei pareikia iekin usienio valstybje, jei pareikia prieiekin, jei buvo i anksto
atsisakiusi imuniteto (tarptautinje sutartyje, komerciniame sandoryje ar atskiru pareikimu). 2004 m.
JTO Generalin asamblja patvirtino Valstybi ir j nuosavybs jurisdikcini imunitet Konvencijos
tekst ir nurod, kad jis yra atviras pasiraymui. i konvencija iki iol nesigaliojo. Mintoje konvencijoje
taip pat yra tvirtinta riboto valstybs imuniteto doktrina.

iuo metu galiojaniame LR CPK valstybs imuniteto taikymo klausimai nra tvirtinti, iuos
dalykus reglamentuoja teism praktika. ymiausios bylos 1998 m. sausio 5 d. Lietuvos Aukiausiojo
teismo nutartis civilinje byloje Nr. 3K-1/1998 V.Stukonis v. JAV ambasada. Kategorija 1; 2001 m.
birelio 25 d. Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje A.Cudak (Senkevi) v. Lenkijos
Respublikos ambasada, Nr. 3K-3-203/2001, kat. 85.2; 121; 2003 m. gegus 7 d. Lietuvos Aukiausiojo
teismo nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-566/2003 Vilnius Property AS v. Rusijos Federacija. Kategorija
45.5; 83.6; S.N. v. vedijos Karalysts ambasada, Nr. 3K-3-172/2007. Kategorija 118.1, 130.1.4.
Paymtina tai, kad tradicikai laikinj apsaugos priemoni taikymas usienio valstybs atvilgiu
srityje valstybs imunitetas yra platesnis nei kitos valstybs teism jurisdikcijos srityje.
Tarptautini organizacij imunitetai yra tvirtinami tarptautinse sutartyse, taigi tarptautins
organizacijos naudojasi tokiu imunitetu, kok joms suteikia valstybs. I esms yra pasitelkiami tokie
patys imuniteto principai, kaip ir kalbant apie valstybs imunitet. Esmins tarptautins sutartys iuo
klausimu yra 1946 m. Konvencija dl JT privilegij ir imunitet, 1947 m. Konvencija dl specializuot
agentr privilegij ir imunitet. Taip pat valstyb gali atskiru statymu nustatyti, kokie imunitetai bus
taikomi tarptautinms organizacijoms ir j atstovams ioje valstybje (tai padar, pvz., JAV).
Usienio valstybse iduot dokument legalizavimas ir legalizavimo panaikinimas
Tam, kad tam tikri dokumentai bt pripainti rodymais, jie turi atitikti tikrumo kriterij. Vidaus
dokument tikrumas preziumuojamas, o kitoje valstybje iduot viej (arba oficiali) dokument
tikrumas turi bti tam tikru bdu patvirtintas. Tai gali bti padaryta tokiais budais legalizuojant
dokument, patvirtinant dokumento tikrum payma (apostile). Tam tikrais atvejais, jeigu tai numato
tarptautin sutartis, vie dokument, iduot kitoje valstybje, tikrumas neturi bti tvirtinamas.
Dokumento legalizavimas patvirtina usienio valstybje iduoto dokumento tikrum. Konsulinis
dokument legalizavimas yra konsulins staigos pareigno atliekamas dokumente esanio parao,
antspaudo ir pasiraiusio asmens pareig tikrumo patvirtinimas, kuris reikalingas tam, kad vienos
valstybs dokumentus ir aktus galt svarstyti kitos valstybs institucijos, ie dokumentai vykdyt ar
sukelt teisines pasekmes kitoje valstybje, jeigu tarptautins sutartys ir susitarimai nenumato kitaip
(Dokument legalizavimo ir tvirtinimo payma (apostile) tvarkos aprao 2 punktas). Konsulinio
dokument legalizavimo funkcijas vykdo: Usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento
pareignai, kuri pareigas eina i funkcij atlikimas ir kuri para pavyzdiai yra isiuntinti usienio
valstybi kompetentingoms institucijoms. Usienio valstybse - Lietuvos Respublikos diplomatini bei
konsulini staig pareignai, kuri pareigas eina i funkcij atlikimas. Konsulinio departamento
pareignas legalizuoja LR iduotus dokumentus, kurie bus pateikiami usienio valstybse, taip pat
usienio valstybs institucij iduotus dokumentus, kurie nra patvirtinti payma (Apostille), numatyta
Hagos konvencijoje, jei ie dokumentai bus pateikiami Lietuvos Respublikoje. Diplomatins ar
konsulins staigos pareignas legalizuoja Lietuvos Respublikos staig ir institucij iduotus
dokumentus, jeigu pagal jo buvimo valstybs statymus toki dokument legalizavimas yra btinas.
Diplomatins ar konsulins staigos pareignas legalizuoja dokumentus, iduotus jo buvimo valstybs
institucij, jei ie dokumentai bus pateikiami Lietuvos Respublikoje ir jeigu dokumentai nra patvirtinti
payma (apostile), numatyta Hagos konvencijoje. Konsulinio departamento pareignai iuos dokumentus
paprastai legalizuoja, jei jie yra legalizuoti dokument idavusios valstybs Usienio reikal ministerijoje
arba konsulinje staigoje. Nesant abejoni dl pateikto legalizavimui dokumento teistumo ir
pagrstumo, Konsulinio departamento pareignas turi teis j legalizuoti ir be mintojo tarpinio
legalizavimo. Legalizuojami ie dokumentai: 1)iduodami valstybs ir savivaldybi jurisdikcijai
priklausani valstybs ir savivaldybi institucij arba valstybs ir savivaldybi pareign, skaitant ir
tuos dokumentus, kuriuos iduoda prokuroras, teismo pareignas arba teismo sprendimus vykdantis
asmuo; 2) administraciniai dokumentai; 3) notariniai aktai; 4) fizini asmen pasirayt dokument
oficials patvirtinimai: dokument registracijos arba j buvimo tam tikr dien patvirtinimai; para
oficials ir notariniai liudijimai. Gali bti legalizuojami ir kiti dokumentai, jei tai neprietarauja teiss
aktams. Dokumentai nelegalizuojami, jei j turinys prietarauja Lietuvos Respublikos statymams bei
tarptautinms sutartims, kurias yra pasiraiusi Lietuvos Respublika.
Legalizavimo procedra yra pakankamai sudtinga bei atimanti daug laiko, todl yra priimta
nemaai dviali tarptautini sutari bei konvencij, supaprastinani ar panaikinani i procedr.

Btina paminti 1961 m. Hagos konvencij dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo
panaikinimo. ioje konvencijoje vietoj legalizavimo rao yra susitariama naudoti nustatytos formos
paym (apostil), kuri iduoda dokumento kilms valstybs kompetentingas organas. Pagal Hagos
konvencij payma (apostile) galima patvirtinti tik iuos dokumentus: 1) iduodamus valstybs
jurisdikcijai priklausani valstybini institucij arba valstybs pareign, skaitant ir tuos, kuriuos
iduoda prokuroras, teismo pareignas arba teismo vykdytojas; 2) administracinius dokumentus; 3)
notarinius aktus; 4) fizini asmen pasirayt dokument oficialius patvirtinimus: dokument
registracijos arba j buvimo tam tikr dien patvirtinimus; para oficialius ir notarinius paliudijimus.
Payma (apostile) netvirtinami diplomatini ir konsulini pareign iduoti dokumentai bei
administraciniai dokumentai, tiesiogiai susij su prekybos arba muitins operacijomis. Paymtina tai,
kad LR, sudarydama dviales sutartis su usienio valstybmis, jose susitar dl tokios nuostatos:
Dokumentai, kuriuos vienos Susitarianiosios alies teritorijoje sura arba paliudijo pagal savo
kompetencij nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis
vertjas, ekspertas ir pan.), kitos Susitarianiosios alies teritorijoje priimami be jokio kito
patvirtinimo. Dokumentai, kurie vienos Susitarianiosios alies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir
kitos Susitarianiosios alies teritorijoje oficiali dokument rodomj gali (r., pvz., sutarties su
Rusijos Federacija 13 str.).
LR CPK 113 str. 3 d. nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir j priedai teismui pateikiami
valstybine kalba. LR CPK 198 str. 2 d. nustato, kad jeigu raytinis rodymas suraytas ne valstybine kalba,
kartu pateikiamas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Paprastai teismas priima dokumentus, kuriuos
ivert vertjas, turintis teis versti dokumentus, bei kuris yra supaindintas su baudiamja atsakomybe
u melaging vertim. Kartais dar gali bti pareikalauta, kad notaras paliudyt dokumento vertimo i
vienos kalbos kit tikrum.
Praneim, aukim ir kit teismini dokument teikimas usienio valstybse
Nagrinjant civilin byl, turini usienio element, danai tenka teikti aukimus, praneimus,
procesinius dokumentus usienio valstybje. Teismo, nagrinjanio byl, galios yra ribojamos valstybs
sienomis, taigi tam, kad minti dokumentai bt tinkamai teikti, teismas turi pasitelkti atitinkam
kompetenting usienio valstybs, kurioje reikia teikti dokumentus, institucij, ir prayti jos pagalbos.
Priklausomai nuo to, kokioje valstybje Lietuvos teismui reikia teikti praneim, aukim ar
procesin dokument, skiriasi ir i dokument teikimo procedra. Tuo atveju, jei Lietuva bei usienio
valstyb, kurioje reikia teikti dokumentus, nra sudariusios tarptautins sutarties, kurioje bt aptarti
minti klausimai, ir i Usienio valstyb nra ES nar, aukimai, praneimai bei kiti procesiniai
dokumentai teikiami pagal tvark, nustatyt LR CPK 801 804 straipsniuose. Tuo atveju, jei reikia
teikti aukim, praneim ar kit procesin dokument Lietuvos Respublikos pilieiui, esaniam
usienyje, Lietuvos teismas su atitinkamu praymu kreipiasi pilieio buvimo vietos valstybje esani
Lietuvos diplomatin atstovyb ar konsulat (LR CPK 803 str. 2 d.). Tuo atveju, jei aukimas, praneimas
ar kitas procesinis dokumentas turi bti teiktas usienio pilietis, esantis usienio valstybje, Lietuvos
teismas su atitinkamu praymu per Lietuvos Teisingumo ministerij kreipiasi usienio valstybs teism
(LR CPK 801 str. 1 d., 803 str. 3 d.). Lietuvos Teisingumo ministerija, gavusi tok praym, j perduoda
Lietuvos Usienio reikal ministerijai, o i per Lietuvos diplomatines ir konsulines staigas usienio
valstybje praym perduoda usienio valstybs usienio reikal ministerijai, kuri savo ruotu kreipiasi
usienio valstybs teisingumo ministerij, kuri praym perduoda atitinkamam usienio valstybs teismui.
Dokumentai, siuniami usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs, taip pat usienio asmenims, turi
bti iversti angl ar kit jiems suprantam kalb (LR CPK 804 str. 2 d.). Kadangi daniausiai valstybi
civilinio proceso teis nustato, kad asmuo, kuriam siekiama teikti dokument, surayt ne valstybine
kalba tos valstybs, kurios teritorijoje is dokumentas teikiamas, turi teis atsisakyti j priimti, visada
tikslinga siuniamus dokumentus iversti valstybin priimanios valstybs kalb.
Tuo atveju, jei aukim, praneim ar procesin dokument reikia teikti asmeniui, esaniam
valstybje, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial sutart dl teisins pagalbos ir teisini santyki
civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose, taikomos ios sutarties nuostatos. iose sutartyse yra
nustatyta, kad pavedim dl teisins pagalbos vykdymas (tame tarpe ir aukim, praneim bei kit
procesini dokument teikimas) vyksta per Lietuvos bei atitinkamos usienio valstybs teisingumo

ministerijas (pvz., Lietuvos ir Rusijos sutarties 4 str.). Dvialse sutartyse yra nustatoma, kokia kalba yra
suraomi praymai dl dokument teikimo. Paprastai dokumentai turi bti surayti tos valstybs, kuri
kreipiasi su praymu, valstybine kalba, taiau prie j turi bti pridti praymo bei jo pried vertimai
valstybs, kuri vykdys praym, kalb ir kita suprantama kalba (pvz., Lietuvos ir Ukrainos sutarties 5
str.). aukimai praneimai ir procesiniai dokumentai yra teikiami tokia tvarka, kokia yra nustatyta
praym vykdanios valstybs teisje. Praym pateikusios valstybs pageidavimu dokumentai gali bti
teikiami laikantis speciali taisykli, jei tai neprietarauja valstybs, kuriai pateiktas praymas,
nacionalinei teisei (Lietuvos ir Turkijos sutarties 14 str.). Jeigu aukim, praneim ar procesin
dokument reikia teikti valstybje, kuri yra ES nar (iskyrus Danij), dokumentai teikiami remiantis
2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamentu dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba
komercinse bylose teikimo valstybse narse (EB) Nr. 1348/2000. aukim, praneim ar procesin
dokument taikant reglament galima teikti tik tada, jei inoma adresato buvimo vieta (1 str. 2 d.).
Kiekviena valstyb paskiria atitinkamas u dokument perdavim ir gavim atsakingas agentras,
Lietuvos Respublika yra paskyrusi Teisingumo ministerij. Kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas
praymas, parengtas pagal tipin form. Forma upildoma valstybs nars, kuri kreipiamasi, valstybine
kalba arba, jeigu toje valstybje narje yra kelios valstybins kalbos, vietos, kurioje turi bti teiktas
dokumentas, valstybine kalba arba viena i jos valstybini kalb, ar kita tos valstybs nars nurodyta jai
priimtina kalba. Kiekviena valstyb nar nurodo Europos Sjungos oficiali kalb ar kalbas, kitas nei jos
valstybin kalba, kuri ar kurios jai yra priimtinos mintai formai upildyti. Reglamentas nustato tokius
aukim, praneim ir procesini dokument teikimo bdus: 1) teikimas per Centrines agentras; 2)
esant iimtinms aplinkybms, perduodaniai valstybei pasinaudojant konsuliniais arba diplomatiniais
kanalais, siekiant perduoti teisminius dokumentus, teiktinus kit valstybi nari agentroms, 3) valstybei
narei, netaikant joki privalom priemoni, kitoje valstybje narje gyvenantiems asmenims teisminius
dokumentus teikiant tiesiogiai per savo diplomatinius arba konsulinius atstovus, 4) valstybei narei
teisminius dokumentus pristatant tiesiogiai patu kitoje valstybje narje gyvenantiems asmenims, 5) bet
kuriam asmeniui, suinteresuotam bylos baigtimi, teisminius dokumentus teikiant tiesiogiai per teismo
pareignus, tarnautojus ar kitus valstybs nars, kuri kreipiamasi, kompetentingus asmenis. Paymtina
tai, kad dl 3 5 teikimo bd valstybs gali padaryti ilygas ir apriboti arba udrausti dokument
teikim tokiais bdais savo teritorijoje esantiems asmenims.
Tuo atveju, jei teismas, nagrinjantis byl, buvo isiunts aukim ar analogik dokument, o
atsakovas neatvyko bylos nagrinjim, teismas gals priimti sprendim tik tuo atveju, jei nustatys, kad:
a) dokumentas buvo teiktas valstybs nars, kuri kreipiamasi dl dokument teikimo vietinse bylose
jos teritorijoje esantiems asmenims, vidaus teisje numatyta tvarka; arba b) dokumentas buvo faktikai
pristatytas atsakovui arba jo gyvenamj viet kitu reglamente numatytu bdu, ir c) kad bet kuriuo i a ir
b atvej teikimas ar pristatymas buvo atliktas laiku, kad atsakovas turt pakankamai laiko pasiruoti
savo gynybai. Kiekviena valstyb nar gali paskelbti, kad teismas gali priimti sprendim net ir tuo atveju,
kai nebuvo gautas paymjimas dl teikimo ar pristatymo, jeigu vykdomos visos toliau nustatytos
slygos: a) dokumentas buvo perduotas vienu i reglamente numatyt bd; b) nuo dokumento perdavimo
dienos prajo ne maiau kaip ei mnesi laikotarpis, kuris, teismo nuomone, yra pakankamas
konkreioje byloje; c) nebuvo gautas joks paymjimas, nepaisant to, kad buvo dedamos visos pastangos
jam gauti per valstybs nars, kuri kreipiamasi, kompetentingas institucijas ar staigas. Jei aukimas
teism arba analogikas dokumentas turjo bti perduotas valstybei narei teikimui pagal reglamento
nuostatas ir teismo sprendimas buvo priimtas teism neatvykusio atsakovo nenaudai, teismas turi teis
atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo termin, jei yra vykdytos ios slygos: a) atsakovas ne dl savo
kalts per vlai suinojo apie dokument ir neturjo pakankamai laiko pasiruoti gynybai, arba apie
teismo sprendim, kad suspt j apsksti; ir b) atsakovas pateik prima facie gynybos argument bylos
nagrinjimui i esms. Praymas dl minto atleidimo turi bti pateiktas per proting laikotarp po to, kai
atsakovas suinojo apie teismo sprendim.Kiekviena valstyb nar gali paskelbti, kad toks praymas
nebus nagrinjamas, jeigu jis pateikiamas pasibaigus terminui, kur ji turi nurodyti praneime ir kuris
jokiu bdu neturi bti trumpesnis kaip vieneri metai nuo teismo sprendimo primimo dienos.
Jeigu nagrinjant civilin byl ikyla btinyb teikti aukim asmeniui, kurio buvimo vieta yra
valstybje, kuri nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins pagalbos, bei kuri nra ES nar

(iskyrus Danij), taiau yra 1965 m. Hagos konvencijos dl teismini ir neteismini dokument
civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje dalyv, taikomos ios konvencijos nuostatos. i
konvencija yra taikoma, kai yra inomas asmens, kuriam reikia teikti teismo aukim, praneim ar
procesin dokument, adresas. Konvencija nustato tokius aukim, praneim ir procesini dokument
teikimo bdus: 1) teikimas per Centrines staigas; 2) per siunianios valstybs diplomates arba
konsulines staigas, esanias usienio valstybje; 3) tiesiogiai siuniant teisminius dokumentus patu
usienyje esantiems asmenims; 4) teismo pareignams, pareignams arba kitiems kompetentingiems
valstybs, kurioje dokumentai buvo parengti, asmenims tiesiogiai teikiant teisminius dokumentus per
paskirties valstybs teismo pareignus, pareignus arba kitus kompetentingus asmenis; 5)
suinteresuotiems byla asmenims tiesiogiai teikiant teisminius dokumentus per paskirties valstybs teismo
pareignus, pareignus arba kitus kompetentingus asmenis. Paymtina, kad dl 2 5 teikimo bd
paskirties valstyb gali pateikti prietaravimus, o tai reikia, kad iais bdais dokument joje esantiems
asmenims nebus galima teikti, iskyrus t atvej, kai per diplomatines ir konsulines staigas, esanias
usienio valstybje, aukimai ar kiti dokumentai yra teikiami siunianios valstybs pilieiui. Lietuva yra
padariusi visas mintas ilygas, o tai reikia, kad Lietuvoje esantiems asmenims teismo aukimai,
praneimai ar procesiniai dokumentai gali bti teikti tik per Centrin staig arba per usienio valstybs
diplomatin ar konsulin staig, jei jie yra teikiami ios usienio valstybs pilieiui. Dokument
teikimo usienio valstybje procedrai yra taikoma usienio valstybs teis. Tuo atveju, jei teismas,
nagrinjantis byl, buvo isiunts aukim ar analogik dokument, o atsakovas neatvyko bylos
nagrinjim, teismas gals priimti sprendim tik tuo atveju, jei nustatys, kad: a) dokumentas buvo teiktas
valstybs, kuri buvo kreiptasi, vidaus teise nustatytu bdu, skirtu teikti dokumentus civilinse bylose
alies viduje asmenims, esantiems jos teritorijoje, arba b) dokumentas i tikrj buvo pristatytas atsakovui
arba jo gyvenamj viet kitu konvencijoje numatytu bdu, ir kad a ir b iais atvejais dokumentai buvo
teikti pakankamai i anksto, kad atsakovas galt gintis. Kiekviena valstyb turi teis pareikti,kad
teismas gali priimti sprendim net ir negavs jokio dokumento teikimo arba pristatymo liudijimo, jei yra
vykdytos visos ios slygos: a)dokumentas buvo perduotas vienu i bd, numatyt Konvencijoje; b)nuo
dokument perdavimo dienos prajo ne trumpesnis kaip 6 mnesi laikotarpis, kur teismas toje
konkreioje byloje laiko pakankamu; c)nebuvo gautas joks liudijimas, nors buvo dedamos visos
reikiamos pastangos j gauti i Valstybs, kuri buvo kreiptasi, kompetenting institucij.
rodym rinkimas usienio valstybse.
rodym rinkimas usienio valstybje yra sudtin tarptautins teisins pagalbos dalis. Nuo to,
kurioje valstybje yra btina surinkti rodymus, priklauso i rodym rinkimo tvarka. Jeigu rodymas yra
usienio valstybje, su kuria Lietuva nra sudariusi dvials sutarties dl teisins pagalbos arba kuri nra
1970m. Konvencijos dl rodym civilinse arba komercinse bylose pamimo usienyje dalyv ar ES
nar, rodym rinkimas vykdomas diplomatiniais kanalais, t.y. Lietuvos teismas pateikia praym
Lietuvos teisingumo ministerijai, pastaroji praym perduoda Lietuvos Usienio reikal ministerijai, o i
per diplomatines ir konsulines staigas, esanias usienio valstybje, kreipiasi atitinkamas usienio
valstybs institucijas.
Tuo atveju, kai rodymus reikia surinkti usienio valstybje, su kuria Lietuva pasira dvial
sutart dl teisins pagalbos, ir i valstyb nra ES nar, taikomos dvials sutarties nuostatos. iose
sutartyse yra nustatyta, kad pavedim dl teisins pagalbos vykdymas (tame tarpe rodym rinkimas)
vyksta per Lietuvos bei atitinkamos usienio valstybs teisingumo ministerijas (pvz., Lietuvos ir Rusijos
sutarties 4 str.). Dvialse sutartyse yra nustatoma, kokia kalba yra suraomi praymai dl dokument
teikimo. Paprastai dokumentai turi bti surayti tos valstybs, kuri kreipiasi su praymu, valstybine
kalba, taiau prie j turi bti pridti praymo bei jo pried vertimai valstybs, kuri vykdys praym,
kalb ir kita suprantama kalba (pvz., Lietuvos ir Ukrainos sutarties 5 str.). rodymai yra renkami tokia
tvarka, kokia yra nustatyta praym vykdanios valstybs teisje. rodymai gali bti renkami ir taikant
praanio teismo civilinio proceso teiss normas, jei jos neprietarauja pavedim vykdanios valstybs
teisei.
Jeigu rodymus reikia surinkti valstybje, kuri yra ES nar (iskyrus Danij), taikomos 2001 m.
gegus 28 d. Tarybos reglamento EB Nr. 1206/2001 Dl valstybi nari tarpusavio bendradarbiavimo
renkant rodymus civilinse ar komercinse bylose nuostatos. Praymas dl rodym rinkimo parengiamas

ir susirainjimas vyksta praomosios valstybs nars valstybine kalba arba, jeigu toje valstybje narje
yra kelios valstybins kalbos, vietos, kurioje turi bti renkami rodymai, valstybine kalba arba viena i jos
valstybini kalb, ar kita praomosios valstybs nars nurodyta jai priimtina kalba. rodymai pagal
Reglament gali bt renkami 2 bdais: 1) praanios valstybs teismui tiesiogiai kreipiantis atitinkam
praomosios valstybs teism su praymu; 2) praaniosios valstybs teismui tiesiogiai renkant rodymus
usienio valstybje. Pirmuoju atveju praym vykdo praomosios valstybs teismas, jeigu praymas
priklauso jo jurisdikcijai. Jeigu praymas priklauso kitos praomosios valstybs institucijos
kompetencijai, teismas praym persiunia kompetentingai institucijai. Jeigu dl praymo turinio
trkum ar kokio nors iankstinio mokjimo btinumo teismas negali praymo vykdyti, jis turi apie tai
informuoti praant teism, isisdamas reglamente nustatytos formos praneim. rodymai yra renkami
pagal praomosios valstybs nacionalin teis, taip pat jie gali bti renkami specialia tvarka, jei to prao
praantysis teismas, o i tvarka neprietarauja praym vykdanio teismo nacionalinei teisei ir nesukelia
dideli praktini sunkum. Labai svarbu tai, kad renkant rodymus praomasis teismas gali taikyti visas
prievartos priemones, kurios tokiais atvejais yra numatytos jo nacionalinje teisje. Antruoju bdu
renkant rodymus praantysis teismas turi kreiptis su praymu praomosios valstybs Centrin staig,
kuri nustato, ar praymas gali bti vykdytas, jei taip tai kokiomis slygomis ir tvarka. Esminis
skirtumas nuo pirmosios procedros yra ta, kad iuo atveju teismas negali taikyti joki prievartos
priemoni.
Jeigu nagrinjant civilin byl ikyla btinyb rinkti rodymus valstybje, kuri nra sudariusi su
Lietuva dvials sutarties dl teisins pagalbos, bei kuri nra ES nar (iskyrus Danij), taiau yra 1970m.
Konvencijos dl rodym civilinse arba komercinse bylose pamimo usienyje dalyv, taikomos ios
konvencijos nuostatos. Konvencija numato tokius rodym rinkimo usienio valstybje bdus: 1) per
valstybi Centrines staigas (Lietuvoje per Teisingumo ministerij); 2) per savo valstybi diplomatines
ir konsulines staigas, esanias usienio valstybje; 3) per special galiotin. Lietuva yra padariusi
nemaai ilyg dl ios konvencijos nuostat taikymo, todl rodym rinkimas Lietuvoje yra smarkiai
apribotas.

2.6. Arbitrao jurisdikcija

Kiekvieno tarptautinio komercinio arbitrao pagrindas yra arbitrainis susitarimas, kuris paprastai
yra sudarytas kaip arbitrain ilyga ir daug reiau kaip atskira sutartis. Nesant galiojanio susitarimo
ginus sprsti arbitrae, negalima nei pradti gino nagrinjimo arbitrao teisme, nei gyvendinti arbitrao
sprendim kitos alies atvilgiu. Btent sutartin arbitrao prigimtis yra esminis jo bruoas, todl arbitras
gali sprsti tik tuos ginus, kuriuos alys susitar jam perduoti galutinai isprsti, tuo paalindamos teismo
jurisdikcij (nes teismo ir arbitrao jurisdikcijoms taikoma alternatyviojo priskirtinumo teorija, t.y. arba
teismas, arba arbitraas turi teis nagrinti gin, bet jie kartu neturi jurisdikcijos nagrinti t pat gin).
Daugelis valstybi, bei beveik visos institucins arbitrao institucijos savo taisyklse pripasta,
kad arbitrainis susitarimas yra nepriklausomas ir atskiras nuo pagrindins sutarties, kurioje jis yra.
Arbitrainio susitarimo nepriklausomumo doktrina (separability doctrine) turi svarbi praktin reikm,
ypa kuomet viena i ali ginija pagrindin sutart, kurioje yra arbitrainis susitarimas, kaip
neatitinkani atitinkamos nacionalins teiss turinio ar formos reikalavim. Taiau ios doktrinos loginis
pagrindas kaip tik ir reikia, kad ali arbitrainiame susitarime yra ireikta valia sprsti ikilusius ginus
arbitrae, o paios sutarties negaliojimas savaime nepanaikina io ali susitarimo ir nesukelia
automatiko arbitrainio susitarimo negaliojimo. Todl arbitrainio susitarimo nepriklausomumo doktrina
galina arbitr sprsti klausimus dl pagrindins sutarties ir jos (ne)galiojimo nesibaiminant, kad
pripainus pagrindin sutart, kurioje yra arbitrainis susitarimas ir i kurios arbitras gauna teis isprsti
gin tarp ali, negaliojania, toks jo sprendimas retroaktyviai panaikins ir jo mandat.
Todl btent arbitrao tribunolas, o ne kompetentingas nacionalinis teismas, turi teis sprsti dl
paties arbitrao tribunolo galiojim apimties ir i neatskiriama arbitrao tribunolo teis yra inoma kaip
arbitrao kompetencijos-kompetencijos doktrina (kompetenz-kompetenz). Tokia teis paprastai yra aikiai
idstyta iuolaikinse tarptautinse ir nuolatini arbitrao institucij taisyklse, tokiose kaip UNCITRAL
Arbitrao taisykli 21 str., ICC Arbitrao taisykli 6.4 str., Londono Tarptautinio Arbitrao teismo
Arbitrao taisykli 22.2 str., Vilniaus Komercinio Arbitrao Teismo Arbitrao procedr reglamento 24
str. ir kt. Be to, tokia arbitrao tribunolo teis yra nustatyta ir tarptautiniuose dokumentuose, tokiuose kaip

1985 m. UNITRAL Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitrao statymas (16 str.) (toliau tekste kaip
1985 m. Pavyzdinis statymas), 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitrao sprendim
pripainimo ir vykdymo (II(3) str.) (toliau tekste kaip 1958 m. Niujorko konvencija).
inoma, tai, kad arbitrai turi teis sprsti dl konkretaus gino jurisdikcijos, nereikia, kad
nacionaliniai teismai visikai praranda nagrinjamo gino kontrol ir arbitrai gali sprsti gin visikai
nepaisydami arbitrao vietos valstybs imperatyvi norm. Nors alys susitarimu ir susitaria perduoti
gin sprsti arbitrae, taiau kompetentingi nacionaliniai teismai vis tiek ilaiko jurisdikcij sprsti dl
arbitrao tribunolo jurisdikcijos 3 stadijose: arbitrao proceso pradioje, arbitrao proceso metu ir
primus arbitrao sprendim.
Arbitrao proceso pradioje vienai i ali kreipiantis kompetenting nacionalin teism, is, tiek
pagal 1958 m. Niujorko konvencijos II(3), tiek pagal 1985 m. Pavyzdinio statymo (jei ioje valstybje
buvo panaudotas Pavyzdinis statymas, kuriant nacionalin tarptautinio komercinio arbitrao statym)
8(2) str., ar daugel nacionalini komercinio arbitrao teiss akt turi perduoti gin sprsti arbitraui,
nebent arbitrainis susitarimas yra negaliojantis, neteks galios ar negali bti vykdytas, t.y. jau paties
arbitrao proceso metu teismas turi teis sitikinti ar i ties alys sudar arbitrain susitarim.
Arbitrao proceso metu, arbitrao tribunolui sprendiant savo jurisdikcijos klausim, jis gali prieiti
prie 3 ivad: arbitrao tribunolas neturi jurisdikcijos; priimti sprendim dl jurisdikcijos; arba klausim
dl jurisdikcijos isprsti galutiniame sprendime. Arbitrao tribunolui primus sprendim dl
jurisdikcijos, btent tuomet alis nesutinkanti su arbitrao tribunolo jurisdikcijos buvimu, gali kreiptis
kompetenting arbitrao vietos teism ginydamas tok arbitrao tribunolo sprendim dl jurisdikcijos ir
pavykus nuginyti tok arbitrao sprendim, arbitrao tribunolas negali toliau sprsti gino tarp ali. O
alis, skmingai nuginijusi arbitrao jurisdikcij sprsti gin tarp ali, turi teisin pagrind reikalauti,
kad bt laikomasi teismins gino nagrinjimo tvarkos.
Galiausiai arbitrams net ir primus galutin sprendim, gin pralaimjusi alis gali sksti tok
sprendim arbitrao vietos kompetentingam nacionaliniam teismui dl jurisdikcijos nebuvimo (jeigu
arbitrao tribunolas nebuvo prims atskiro sprendimo dl jurisdikcijos ir alis laiku pareik
prietaravim dl arbitrao tribunolo kompetencijos) arba ginyti galutin arbitrao sprendim jo
pripainimo ir gyvendinimo stadijoje, nes kiekvienas galutinis arbitrao sprendimas dar turi bti
pripaintas ir gyvendintas pasirinktos valstybs kompetentingo nacionalinio teismo. Tam daniausiai yra
naudojama 1958 m. Niujorko konvencija, kuri ratifikavo 142 alys, ar kur kas reiau 1961 m. Europos
konvencija dl tarptautinio komercinio arbitrao, kurios nustato kokiais atvejais teismas gali atsisakyti
pripainti ir vykdyti usienio arbitrao sprendim. 1958 m. Niujorko konvencijos V(1) str. nustato, kad
usienio arbitrao sprendimas gali bti nepripaintas ir negyvendintas, jeigu alis, prie kuri pateiktas
toks arbitrao sprendimas, pateikia rodym, kad bent viena i ali buvo neveiksi arba arbitrainis
susitarimas pagal taikytin teis negaliojo; buvo paeistas audiatur at altera pars (lot. iklausykime kit
pus) principas; sprendimas ieina u arbitrainio susitarimo rib; kad arbitrao procesas neatitiko ali
susitarimo ar arbitrao vietos statym; bei jei arbitrao sprendimas dar nra galutinis. Tokius pat
pagrindus, iskyrus dl negalutinio arbitrao sprendimo, numato ir 1961 m. Europos konvencija dl
tarptautinio komercinio arbitrao. Be to, verta paminti, kad kompetentingas nacionalinis teismas gali
atsisakyti pripainti ir vykdyti usienio valstybs arbitrao sprendim ir savo iniciatyva, jeigu toks ginas
yra nearbitruotinas pagal tos valstybs statymus arba toks sprendimas prietarauja ios alies vieajai
tvarkai ( 1958 Niujorko konvencijos V(2) str.).

3.1. statym kolizijos samprata. Kolizin norma.

Pasaulyje egzistuoja daugiau nei du imtai teiss sistem. Neretai tuos paius santykius vairios
teiss sistemos reguliuoja skirtingai. Pleiantis ekonominiams santykiams, migruojant gyventojams,
danai atsiranda keli teiss sistem (statym) susidrimo problemos. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos
pilietis ivyksta Latvij ir ten sigyja automobil i Rusijos pilieio, turinio automobili prekybos versl
Latvijoje. Kilus ginui dl pirkimo-pardavimo sutarties netinkamo vykdymo ir nuostoli atlyginimo, kyla
klausimas, kokios alies teis turt bti taikoma siekiant isprsti gin Rusijos, Lietuvos ar Latvijos
Respublikos. Taikytinos teiss tinkamas isprendimas gali turti takos tiek pirkjui, tiek pardavjui, - ar
sutartis bus pripainta galiojanti, jei sutartis galioja ar pirkjas privals sumokti vis automobilio
kain, kokio dydio nuostoliai bus priteisti atsakymai iuos klausimus gali skirtis priklausomai nuo to,

kokios alies teis bus taikoma. Tokia situacija, kai susiduria keli ali teiss sistemos, taikytini
statymai, vadinama statym kolizija (lot. collisio susidrimas).
statym kolizijos atsiradim visada lemia bent du dalykai:
Pirma, to paties santykio skirtingas teisinis reguliavimas (pavyzdiui, musulmonikose valstybse
poligamins santuokos leidiamos, Lietuvos Respublikoje leidiamos tik monogamikos santuokos);
Antra, t pat teisin santyk dviej valstybi teiss sistemos vertina skirtingai (pavyzdiui, pagal Lietuvos
Respublikos teis, nesant statymini pdini, asmeniui mirus likus turt paveldi valstyb, pagal
Anglijos teis, tokia padtis laikoma ne paveldjimo santykiais, o beeimininkio turto atsiradimu).
Isprsti statym kolizijos problem ir atsakyti, kokios valstybs teis (statymai) bus taikomi,
padeda kolizins normos.
Kolizins normos vidaus bei tarptautins teisje tvirtintos taisykls, kurios atsako klausim,
kokios valstybs teisin sistema turi bti taikoma santykiuose su usienio elementu.
Kolizins normoms yra bdingi ie poymiai:
Pirma, kolizins normos tiesiogiai nereguliuoja teisinio santykio, jos nenustato teisinio santykio ali
teisi ir pareig. Kolizini norm pagalba tik galima nustatyti kokios alies materialins teiss normos
bus taikomos.
Antra, kolizins normos paprastai suformuluotos aikiai ir konkreiai, daniausiai jas lengva taikyti.
Pavyzdiui, LR CK 1.23 straipsnyje tvirtinta kolizin norma nustato, jog valstybs ir jos institucij,
savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis, tai yra labai
aikiai, konkreiai tvirtinta, jog valstybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal tos valstybs vidaus
teis;
Treia, kolizins normoms bdingas privatinis pobdis, tai yra nors kolizins normos tiesiogiai civilini
santyki nereguliuoja, taiau jos nukreipia valstybs civilines / privatins teiss normas, reguliuojanias
privatinio pobdio santykius (eimos, darbo, sutari, alos atlyginimo ir pan.);
Ketvirta, kolizins normoms bdingas tarptautinis pobdis, tai yra kol privatiniuose santykiuose nra
usienio elemento, kolizija nekyla, neatsiranda poreikio taikyti kolizins normos;
Penkta, danai kolizins normoms bdingas dvilypumas, tai yra kartais tam paiam santykiui tinkamai
isprsti gali tekti taikyti dviej valstybi teis (tuokiantis skirting valstybi pilieiams j galjim
tuoktis gali tekti nustatyti pagal kiekvieno i sutuoktini nacionalin teis) arba galimi atvejai, kai
kolizins norma tvirtina alternatyv ir alys ar teismas, taikantis teis, turi pasirinkti, kurios valstybs
teis taikys. Pavyzdiui, LR CK 1.31. straipsnio 1 dalyje tvirtinta kolizin norma nustato, jog vaiko
kilm nustatoma arba pagal valstybs, kurios pilieiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybs,
pripastamos kaip vaiko nuolatin gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno i vaiko tv
nuolatins gyvenamosios vietos ar valstybs, kurios pilieiu jis buvo vaiko gimimo momentu teis,
atsivelgiant tai, kurio i i valstybi teis yra palankesn vaikui.
Teiss doktrinoje teigiama, jog teiss norm sudaro trys struktriniai elementai: hipotez,
dispozicija ir sankcija. Kolizins normos yra specifins teiss normos, kuri struktra taip pat yra
specifin. Kolizin norm sudaro apimtis ir ryys (kitaip dar vadinama nuoroda):
Kolizins normos apimtis tai kolizins normos struktros elementas, nusakantis materialj santyk,
kuriam ta norma taikoma. Paprastai kolizins normos apimtis nusakoma nurodant civilini santyki
visum ar vis civilins teiss institut. Kolizins normos apimtis daniausiai nurodoma straipsnio
pavadinime ar straipsnio pradioje.
Kolizins normos ryys tai nuoroda taikytin teis, tai yra nurodoma, kurios valstybs teis btina
taikyti atitinkamam santykiui. iuo struktriniu elementu teisinis santykis ar jo subjektas, objektas
susiejamas su konkreia kompetentinga teiss sistema.
Pavyzdiui, LR CK 1.46 straipsnyje tvirtinta kolizin norma reikalavimams atlyginti nesininga
konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos
neigiamos pasekms, teis. ios normos struktrin dalis apimtis bus reikalavimams atlyginti
nesininga konkurencija padaryt al; ryys taikoma tos valstybs, kurios rinkoje atsirado
nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis.
Visgi, kai kurie autoriai laikosi nuomons, jog kolizins normos, lygiai taip pat, kaip ir teiss normos, turi
tiek hipotez, tiek dispozicij, tiek sankcij. Anot j, hipotez - kolizins normos veikimo slygos,

pavyzdiui, LR CK 1.43 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta jei veiksmo padarymo ar kitoki
aplinkybi arba alos atsiradimo vietos valstybs nustatyti nemanoma. Dispozicija materialusis teisinis
santykis (sutampa su apimtimi). Sankcijos tai neigiamos pasekms, kurios gali atsirasti, jei bus
netinkamai pritaikyta kolizin norma. Visgi sunku surasti kolizines normas, kuriose bt aikiai ireikta
sankcija, todl su autori, teigiani jog kolizins normos ir teiss normos struktra sutampa, sutikti
negalima.
Kolizins normos, kaip ir bet kokios kitos teiss normos, gali bti skirstomos tam tikras ris, grupes.
Pagal teiss sistem pasirinkimo skaii kolizins normos skirstomos vienaales, dviales ir
mirias.
Vienaals kolizins normos kalba tik apie vienos teiss sistemos, paprastai nacionalins teiss,
taikym. Jos nurodo, kad visais atvejais taikoma tik vidaus teis. Pavyzdiui, LR CK 1.16 straipsnio
ketvirtoje dalyje tvirtinta, jog usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos
Respublikoje, pripastami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta
tvarka.
Dvials kolizins normos nurodo dviej ar daugiau valstybi teiss taikymo galimyb. Jos
numato pasirinkimo galimyb, taiau konkreios valstybs, kurios teis reikia taikyti, paprastai nenurodo.
Pavyzdiui, LR CK 1.62 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog paveldjimo santykiams taikoma
valstybs, kurios teritorijoje buvo palikjo nuolatin gyvenamoji vieta jo mirties momentu teis (palikjo
nuolatin gyvenamoji vieta mirties momentu galjo bti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teis).
Mirios kolizins normos nurodo, kad taikoma vidaus (nacionalin) teis, taiau kartu numato
atvejus, kai galima taikyti usienio teis. Usienio teis iuo atveju galima taikyti tik tam tikrais atvejais.
Pavyzdiui, LR CK 1.25 straipsnio pirmoje dalyje tvirtinta, jog santuokin veiksnum nustato Lietuvos
Respublikos teis. Taiau to paties straipsnio treiojoje dalyje nurodoma, jog usienio valstybi piliei ir
asmen be pilietybs, neturini nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokinis
veiksnumas nustatomas pagal abiej norini tuoktis asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis, jeigu sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno noriniojo tuoktis nuolatins gyvenamosios
vietos valstybje.
Pagal tai, kurios valstybs savo ar usienio, teiss sistem yra nuoroda, kolizins normos
skirstomos ribojamsias, nurodomsias ir mirias.
Ribojamoji kolizin norma nustato vidaus (nacionalins) teiss taikymo ribas ir kartu riboja
usienio teiss taikym. Visos vienaals kolizins normos yra ribojamosios.
Nurodomoji kolizin norma nustato usienio teiss taikymo ribas, tai yra nurodo kitos valstybs
teiss sistem. Visos dvials (daugiaals) kolizins normos yra nurodomosios.
Miri kolizin norma ir numato vidaus (nacionalins) teiss taikymo galimyb ir nurodo
atitinkamos usienio valstybs teis.
Pagal kolizijos sprendimo taisykls formulavimo pobd kolizins normos skirstomos
bendrsias ir specialisias.
Bendroji kolizin norma tvirtina pagrindin kolizijos sprendimo taisykl. Pavyzdiui, LR CK
1.24 straipsnio pirmoji dalis susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo ali
nuolatins gyvenamosios vietos teis.
Specialioji kolizin norma nustato bendrosios taisykls iimt. Pavyzdiui, LR CK 1.24 straipsnio
antroji dalis jeigu susitarimo tuoktis ali nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybse, tai
susitarim tuoktis nustato susitarimo sudarymo vietos valstybs teis.
Pagal tvirtint taisykli privalomum kolizins normos skirstomos imperatyvias, dispozityvias ir
alternatyvias.
Imperatyvios kolizins normos tvirtina vienintel galim kolizijos sprendimo variant, kurio
santykio alys negali pakeisti savo susitarimu. Pavyzdiui, LR CK 1.40 straipsnis tvirtina, jog galiojimo
formai taikoma valstybs, kurioje jis iduotas, teis. ia ali susitarimas yra neleistinas, todl i kolizin
norma yra imperatyvi.
Dispozityvios kolizins normos formuluoja taisykl, kurios teisini santyki subjektai gali
nepaisyti. Pavyzdiui, LR CK 1.38 straipsnio antroje dalyje nustatyta, jog sandorio formai taikoma
sandorio sudarymo vietos teis, taiau pagal io straipsnio pirmj dal, alys gali susitarti dl sandorio

formai taikytinos teiss.

Alternatyvi kolizin norma numato kelet taikytinos teiss nustatymo taisykli, vien i kuri gali
pasirinkti teismas, teisinio santykio alys arba viena i j. Pavyzdiui, LR CK 1.43 straipsnio pirmoji dalis
nustato, jo ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos alos, nukentjusiojo
pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitoki al suklusi
aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis.
Pagal tai, kaip kolizin norma formuluoja taikytinos teiss taisykl, skiriamos savarankikos ir
nesavarankikos kolizins normos.
Savarankikos kolizins normos leidia nustatyti taikytin teis papildomai netaikant kit
kolizini norm. Pavyzdiui, LR CK 1.53 straipsnis nustato, jog intelektins nuosavybs teisms ir j
gynimui taikoma valstybs, kurioje praoma apginti ias teises, teis.
Nesavarankikos kolizins normos taikytinos teiss taisykli netvirtina, paprastai jos nurodo, jog
kolizij sprendimo taisykli reikia iekoti kitose normose. Pavyzdiui, LR CK 1.56 straipsnio pirmoji
dalis nustato, jog ekiams ir vekseliams taikomos 1931 m. kovo 19 d. enevos konvencija dl statym
kolizij naudojant ekius sprendimo ir 1930 m. birelio 7 d. enevos konvencija dl statym kolizij
naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo. Kai kurie autoriai iais kolizins normas
vadina tarpinmis kolizinmis normomis.
Pagal teiss altin, kuriame yra tvirtintos kolizins normos, galima skirti vidaus (nacionalines) ir
tarptautines kolizins normas.
Vidaus (nacionalins) kolizins normos tokios, kurios tvirtintos vidaus teisje. Pavyzdiui,
visos kolizins normos, kurios tvirtintos LR CK pirmosios knygos antrajame skyriuje.
Tarptautins kolizins normos tokios normos, kurios tvirtintos tarptautiniuose teiss
norminiuose aktuose (konvencijose, sutartyse ir pan.). Pavyzdiui, kolizins normos, tvirtintos 1971 m.
gegus 4 d. Hagos konvencijoje dl eismo vykiams taikytinos teiss.
Taip pat gali bti skiriamos grietos ir lanksios kolizins normos.
Grieta kolizin norma formuoja aik kriterij, kur konkreiu atveju nra sudtinga nustatyti,
pavyzdiui, sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta, sandorio sudarymo vieta, alos padarymo vieta.
Lanksti kolizin norma nurodo aptak kriterij, kuris priklauso nuo daugelio faktini aplinkybi,
todl j nustatyti konkreioje byloje gali bti sudtinga. Pavyzdiui, LR CK 1.37 straipsnio ketvirtojoje
dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, su kuria
sutartin prievol yra labiausiai susijusi, teis.
Pagrindins kolizins nuorodos:
Asmeninis statymas (lex personalis). is principas daniausiai yra taikomas tais atvejais, kai
reikalinga nustatyti teis, taikytin apibriant fizinio asmens teisin status: teisnum, veiksnum,
asmens teis vard, gyvenamj viet, garb ir orum. Kompetentingos teiss parinkimas io principo
pagrindu atliekamas ir eimos-santuokos bei paveldjimo teisiniuose santykiuose.
Praktikoje nuorodos formul principu lex personalis skaidoma du kolizinius principus:
Pirma, taikomas asmens nacionalikumo (lex nationalis) arba pilietybs (lex patrie) statymas;
Antra, taikomas asmens gyvenamosios vietos statymas (lex domicile).
Reikia atkreipti dmes tai, jog btina lex personalis princip atskirti nuo principo, pagal kur
usienieiams suteikiamos teiss tokia pat apimtimi kaip ir valstybs pilieiams. Pastaruoju atveju kalba
eina apie nacionalinio reimo suteikim usienieiams. Nacionalin reim tvirtinanios normos yra
materialinio - teisinio pobdio, jos nesprendia kolizins problemos, jos taikomos tik tada kai kolizin
problema jau yra isprsta. Nacionalinis reimas tik parodo, kad usienieiams privatin teis taikoma
lygiai taip pat kaip ji taikoma pilieiams.
Juridinio asmens statymas (lex societatis). Pagal i nuorod yra taikomas juridinio asmens
nacionalins priklausomybs principas, pagal kur juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti
nustatomas pagal:
Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos pagrindinis
trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos vietos.
Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama sslumo
doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada nurodoma jo

buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin status.
Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana
situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir pagrindins
veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens nacionalikumas turt bti
nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto eksploatacijos centr buvimas veda
prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios
doktrinos trkumas;
Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio
asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas,
kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai, investuoja savo las kitoje alyje esanias
kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis asmuo neturi
jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.
Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie
klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas,
juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens civilin atsakomyb,
atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins pasekms ir panaiai.
Daikto buvimo vietos statymas (lex rei sitae). Kai kalba eina apie daiktines teises, skaitant bet
neapsiribojant nuosavybs, teise daikt, daikto valdymo teise ir kita, daugelio valstybi kolizin teis
nustato, jog iems santykiams taikomi daikto buvimo vietos statymai. iuo metu is kolizins teiss
principas yra labiausiai paplits sprendiant taikytinos teiss klausim daiktini teisi atvilgiu. Taiau ne
visus tokius teisinius santykius yra patogu reguliuoti io principo pagalba. Kai kuri ali statymai
numato eil iimi taikant princip. Pavyzdiui, jei turtas priklauso usienio juridiniam asmeniui, tai
jo likimas sprendiamas ne pagal daikto buvimo vietos valstybs teis, o pagal valstybs, kurioje randasi
juridinis asmuo, teis; arba nuosavybs teiss gijimas paveldint, reguliuojamas pagal asmenin
paveldtojo statym; i kolizin nuoroda negali bti taikoma usienio valstybs turtui, kadangi valstyb
turi atitinkamus imunitetus, iuo atveju taikomas valstybs, kuriai priklauso turtas, statymas ir panaiai.
Plaiausiai paplits io principo taikymas nekilnojamojo turto atvilgiu, tuomet tiek nekilnojamojo daikto
paveldjimui, tiek jo pirkimui - pardavimui, nuomai, kitiems prievoliniams santykiams, susijusiems su
nekilnojamuoju daiktu taikoma jo buvimo vietos valstybs teis.
Sandorio ali sutartas statymas (lex voluntatis). is kolizinis principas reikia taikym tos teiss,
kuri susitardamos pasirinko teisinio santykio (sandorio) alys. Reikia paymti, kad is kolizinis
principas lieia tik prievolin teis. Jis netaikomas ali veiksnumo, sutarties daiktinms-teisinms
pasekmms. Daugelio valstybi kolizin teis ir tarptautins sutartys numato, kad sudarant tarptautin
kontrakt, o kartais ir dar vlesnje stadijoje, alys gali susitarti dl konkreios teiss taikymo ir j valia
bus lemianti. Teismas, nustatindamas taikytin teis, turi vadovautis tiesiogiai ireiktu sandorio ali
ketinimu.
Tarptautinje praktikoje lex voluntatis dar vadinamas valios autonomija. Tarptautins privatins
teiss doktrinoje nra vieningos nuomons dl laisvs pasirinkti taikytin teiss ir io pasirinkimo rib.
Neribotos ali valios alinink nuomone, valios autonomija leidia alims paioms pasirinkti taikytin
teis, kuri be koki nors apribojim taikoma ali sudaryto sandorio atvilgiu. Valios autonomijos
apribojimo alininkai mano, kad taikytinos teiss pasirinkimas turi bti apribotas nacionalinmis
imperatyvinmis normomis. Teigiama, kad ali taikytinos teiss pasirinkimas manomas tik ta apimtimi,
kiek tai lieia nacionalini statym dispozityvines normas. Vienas i bandym apriboti ali valios
autonomij yra ir koncepcija, pagal kuri valios autonomija turi bti slygojama teistvarka, kurios
rmuose ji funkcionuoja. Pagal i koncepcij, teismas pirmiausia turi taikyti savo kolizin teis tam, kad
nustatyti koki teis reikt taikyti, jeigu alys nebt pasirinkusios teiss paios. Po to teismas turi
nustatyti, ar ali teiss pasirinkimas neprietarauja teismo nustatytosios taikytinos teiss imperatyvinms
normoms. Ir galiausiai teismas taiko ali pasirinktosios teiss dispozityvines normas ir imperatyvines
normas tos teiss, kuri turt bti pilnai taikoma, jei alys nebt susitarusios dl taikytinos
teiss.
Kai kuri teoretik nuomone, alys neturi teiss pasirinkti tokio statymo, kuris neturi jokio ryio
su sutariai priskirtinais elementais: ali nacionalikumu ar domicile, sutarties objektu, sutarties

sudarymo ar vykdymo vieta ir panaiai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat yra tvirtintas ali valios autonomijos principo
ribojimas. LR CK 1.37 straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, jog aplinkyb, kad alys susitarimu pasirinko
sutariai taikytin usienio teis, nra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs
imperatyvias teiss normas, kuri alys savo susitarimu negali pakeisti ar j atsisakyti.
Akto atlikimo vietos statymas (lex loci actus). Aktu, iuo atveju, suprantami tam tikri juridiniai
veiksmai, tame tarpe: sutarties sudarymas, santuokos sudarymas, pareigos vykdymas ir panaiai. Todl
lex loci actus skaidomas kelet kolizini princip:
Pirma, sutarties sudarymo vietos statymas (lex loci contractus), reikiantis, jog turi bti taikomas tos
valstybs teis, kurios teritorijoje buvo sudaryta sutartis.
Antra, pareigos vykdymo vietos statymas (lex loci solutionis), reikiantis, jog taikoma tos valstybs
teis, kurios teritorijoje, sutinkamai su sutarties slygomis, turi bti vykdyta prievol.
Treia, santuokos sudarymo vietos statymas (lex loci celebrationis), pagal kur santuokos sudarymo
slygoms ir tvarkai taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis.
ie principai turi savo privalum ir trkum. Pagrindinis privalumas yra tas, kad veiksmo atlikimo
vietos teis realiausiai ir tinkamiausiai atspindi i santyki esm. Tuo tarpu io principo taikymas gali
sukelti problem. Pavyzdiui, kai tas pats veiksmas atliekamas keliose valstybse arba negalima nustatyti,
kur buvo atliktas veiksmas, tuomet tampa sunku nustatyti, kokios valstybs teis turt bti taikoma.
alos padarymo vietos statymas (lex loci delicti commissi). Glaudiai susijs su aukiau mintu
akto atlikimo statymu, taiau turi savo specifikos. Pagal i nuorod, turi bti taikoma valstybs, kurioje
padarytas teiss paeidimas, ala, teis. i kolizin nuoroda turi esmin reikm nustatinjant ali teises
ir pareigas ryium su alos padarymu, kadangi vairi valstybi teis skirtingai sprendia tokius
klausimus kaip veiksnumas (atsakingumas), kalts rodinjimo pareiga, atsakomyb be kalts,
nukentjusiojo kalts reikm, alos atlyginimas ir kt..
Visgi gantinai sudtingas klausimas yra alos padarymo vietos nustatymas. Kai kurios
kontinentins teiss sistemos laikosi nuomons, jog alos padarymo vieta yra alingos veikos atlikimo
vieta. Tuo tarpu Jungtinse Amerikos Valstijose alos padarymo vieta laikoma aling pasekmi
atsiradimo vieta. Kai kuriose valstybse laikoma, kad alos padarymo vieta yra tiek alingos veikos
atlikimo vieta, tiek aling pasekmi pasireikimo vieta. Tokiu bdu nukentjusiajam suteikiama teis
pasirinkti jam palankesn variant.
Pardavjo alies statymas (lex venditoris). Pardavjo alimi tarptautinje privatinje teisje
laikoma valstyb, kurioje mon, esanti pardavju, yra steigta ar pardavjas gyvena, ar yra jo pagrindin
veiklos, verslo vieta. Taiau i nuoroda turi daug platesn reikm ir yra taikoma kitoms sutari rims.
Tuo atveju pardavju yra laikoma sutarties alis, kuri atliekanti pagrindin i sutarties iplaukiani
pareig arba sutariai bdingiausi pareig. Tokiu bdu, atitinkamai nuomos sutartyje tokia alimi bus
laikomas nuomotojas, pasaugos - saugotojas, perveimo - vejas, paskolos - kreditorius ir panaiai. i
nuoroda yra gantinai populiari, kadangi j yra paprasta pritaikyti, ji logika.
Laivo vliavos statymas (lex banderae arba lex flagi). Dl prekybins laivybos teisini santyki
specifikos, kolizij sprendimui ioje srityje taikomi kai kurie specifiniai, tik jr teisei bdingi koliziniai
principai. Tokiu principu, vis pirma, yra laivo vliavos statymo principas (lex banderae). io principo
taikymas yra slygotas laivybos specifinmis slygomis, nes, pavyzdiui, jrinis laivas atviroje jroje
nra kokios nors valstybs jurisdikcijoje, kaip tik vliavos statymo.
Teisinje literatroje io kolizinio principo prioritetas yra grindiamas, pirmiausia tuo, kad jo dka
galima ivengti santyki tarp vejo ir krovini valdytoj reguliavimo diferenciacijos perveant krovinius
tuo paiu reisu ir tuo paiu laivu pagal kiekvieno krovinio siuntjo nacionalikum ar domicil, arba
pagal laivo isiuntimo ar paskirties individualias vietas. Antras privalumas laivo vliavos statymas yra
vienas ir j yra lengva nustatyti. Treia, laivo vliavos statymo principas utikrina kiekvienos valstybs
teiss taikym proporcingai kiekvienos dalyvavimui pasaulinje laivyboje.
Taiau galima paymti ir vien io principo trkum - danai Europos alys, siekdamos ivengti
tam tikr mokesi ar kit savo nacionalinje teisje tvirtint verslui nepalanki reikalavim, registruoja
savo laivus tokiose alyse kaip Liberija, Panama ir panaiai. Tuomet io principo taikymas bt
nepagrstas. Dar maiau vliavos statymas siejasi su ali santykiais pagal krovini perveimo jra

konosamento slygomis sutart, kai krovinio siuntjui nra reikms, kokios vliavos laivas pervea jo
krovinius. Be to jis ir neturi teiss reikalauti, kad perveimas bt atliekamas kuriuo nors nurodytu laivu,
kadangi sutarties objektu yra ne laivas, o pats krovini perveimas. Kai kuri autori nuomone, vliavos
statymas pozityviai naudotinas tik esant tiesiogiai ireiktam ali susitarimui arba taikant j tokioms
problemoms kaip kapitono galiojimai ir laivo valdytoj atsakomybs ribojimas.
Teismo arba kitaip gino nagrinjimo vietos statymas (lex fori). Pagal i kolizin nuorod,
teismas turi taikyti savos valstybs nacionalin teis. Teismas, sprsdamas civilin byl su usienio
elementu gali taikyti usienio materialin teis, taiau visais atvejais jis turi taikyti savo civilinio proceso
teis. Teiss pasirinkimo problemos nra civiliniame procese, todl savo civilinio proceso taikymas nra
laikomas lex fori principo realizavimu.
Daugelio autori nuomone lex fori principas gali bti taikomas sprendiant kolizin problem bet
koki civilini-teisini santyki sferoje. Literatroje yra nuomoni, kad is kolizinis principas gali
pakeisti visus aukiau aptartus principus. I esms lex fori struktrikai primena vienaal kolizin
nuorod, nustatani savos valstybs teiss taikym. Lex fori taikymas danai grindiamas tuo, kad
teisjai ir arbitrai geriausiai imano savo teis, todl j gali taikyti kvalifikuoiausiai.
ali gino nagrinjimo vietos pasirinkimas danai laikomas esminiu kriterijumi nustatant ali
menam vali sureguliuoti j sutart teise, kuri geriausiai imano teisjas ar arbitras.
Labiausiai susijs (tinkamas) statymas (lex convenienens). is kolizinis principas dar danai
vadinamas statymu, su kuriuo duotas teisinis santykis turi glaudiausi ry (proper law of the contract).
i kolizin nuoroda gali bti naudojama sprendiant kolizines problemas prievolins teiss srityje, taip
pat kaip bendras metodas reguliuojant visus civilinius-teisinius santykius su usienio elementu. Kolizins
nuorodos esm nesant ali susitarimo dl taikytinos teiss, teismas aikindamas sutart ir
atsivelgdamas visas bylos aplinkybes turi nustatyti, kokia teis yra glaudiausiai susijusi su duotu
teisiniu santykiu.
Nepaisant subjektyvizmo, kuris gali pasireikti tokiu bdu suteikiant statymus taikanioms
institucijoms nuoiros laisv, is principas kartais gali bti vieninteliu sprendimo bdu. Todl i kolizin
nuoroda ne tik, kad isaugo, bet ir pleia savo pozicijas tarptautinje privatinje teisje.
Be to siekiant apriboti nuorod taikani ali subjektyvizm, galima vesti labiausiai susijusio statymo
taisykles, kaip tai yra padaryta 1980 m. Romos konvencijoje dl sutartinms prievolms taikytinos teiss
arba LR CK 1.37 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Mintas straipsnis nustato, jog labiausiai pagal sutart su
prievole susijusia valstybe yra laikoma alies, kuri turi vykdyti pareig, labiausiai bding tai sutariai,
nuolatin gyvenamoji vieta ar centrin administracija; nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties
dalykas yra teis nekilnojamj daikt ar teis j naudoti; vejo pagrindin verslo vieta veimo sutarties
sudarymo metu, jei toje pat valstybje, kur yra vejo pagrindin verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar
yra siuntjo pagrindin buveins arba krovinio isiuntimo vieta ir panaiai.

3.2. Kolizini norm taikymo ypatumai.

Kolizini norm taikymas sudtingas procesas, kurio metu reikia isprsti eil problem,
kylani taikant kolizin norm santykiui, turiniam usienio element. Problemos, susisijusios su
kolizini norm taikymu kitaip tarptautins privatins teiss teorijoje vadinamos preliminariaisiais
klausimais.
Pamintini ie pagrindiniai preliminars klausimai: kvalifikavimas, alutin problema,
iskaidymas, grinimas, materialins ir proceso teiss atribojimas, atsisakymas taikyti usienio teis,
usienio teiss turinio nustatymas ir kiti.
Kvalifikavimas tarptautinje privatinje teisje .
Kvalifikavimas (lot. qualificare - priskirti prie kurios nors kategorijos) teisinis fakto vertinimas
ir jo priskyrimas prie vieno ar kito teiss instituto ar teiss akos reguliuojamos srities.
Priklausomai nuo to, kaip gino santykis bus kvalifikuotas, priklausys ne tik koki teis teismas
taikys, bet ir bylos baigtis. Todl pirmiausia teismas turi kvalifikuoti ali gino santyk, tai yra nustatytai,
ar alis sieja sutartiniai, deliktiniai, paveldjimo, nuosavybs ar kiti santykiai.
Gino santykio teisinis vertinimas praktikoje gali kelti problem:
Pirma, teismo vietos teis ir usienio valstybs teis gali t pat santyk teisikai vertinti skirtingai.
Pavyzdiui, pagal vienos valstybs teis gino objektu esantis turtas gali bti pripastamas

nekilnojamuoju, o pagal kitos valstybs teis kilnojamuoju daiktu.

Antra, gino santykis gali turti keli institut bruo, pavyzdiui, ne tik pirkimo-pardavimo, bet
ir tiekimo, komiso, finansinio lizingo sutarties poymi.
Treia, tam tikr usienio teisje esani teisini institut gali apskritai nebti valstybje,
kvalifikuojanioje teisin santyk. Pavyzdiui, kai kuriose valstybse numatyta galimyb sudaryti
santuok per atstov.
Tarptautins privatins teiss teorijoje yra inomos trys klasikins teorijos, padedanios paalinti
kvalifikuojant atsirandanias problemas. Tai kvalifikavimas pagal lex fori, pagal lex causae ir lyginamasis
kvalifikavimas.
Kvalifikavimo pagal lex fori teorijos esm normos taikymo ribos turi bti aikinamos pagal
valstybs, kurios teismas sprendia gin, nacionalin (vidaus) teis. Kvalifikavimas yra fakto klausimas,
todl teismas fakto klausimus turi sprsti pagal nacionalin, o ne usienio teis. ios teorijos alininkai
grindia j sekaniais samprotavimais: bet kuri kolizin problema gali bti isprsta tik tam tikros teiss
sistemos kolizinmis normomis. Teismas prastai taiko savo nacionalines kolizines normas. Todl ir
svokos, naudojamos kolizinse normose, negali turti kitos reikms kaip tik tos, kuri yra duotoje
nacionalinje teisje. i teorija yra ypa taikytina tais atvejais, kai duotiems santykiams taikoma keletas
kolizini norm, darani nuorodas vairias valstybes. Manoma, kad tokiu atveju kvalifikacijai taikant
lex fori ivengiama painiavos. ios teorijos pagrindin problema kaip reikia kvalifikuoti svok ar
teisin santyk, jei jis nra inomas nacionalinje teisje.
Kvalifikavimas pagal lex causae teisinis faktas priskiriamas tam tikrai kolizinei normai ne pagal
nacionalin (vidaus) teis, o pagal usienio teis. Taiau usienio teis iuo atveju ne bet kuri, o ta, kuri
taikytina tam santykiui reguliuoti. Kvalifikavimas pagal lex causae parankus tuomet, kai sprendiamas
teisinio santykio kvalifikavimas, kuris nra inomas nacionalinje teisje. Taiau toks kvalifikavimas
kelia sunkum reikia gerai imanyti usienio teis, norint santyk kvalifikuoti tinkamai.
Lyginamasis kvalifikavimas kvalifikavimas autonomikai, atskirai tiek nuo lex fori, tiek nuo lex causae.
Kvalifikuojant svarbiausia ne tam tikro fakto priskyrimas svokai, teiss normai, o vertinimas jame
gldinio faktinio santykio. Lyginamojo kvalifikavimo atveju vienodai kvalifikuojami identiki ar pana
tiksl turintys institutai, nepaisant to, kad jie skirtingose valstybse nra aikintini lygiai taip pat. ios
teorijos teigiama pus pabriamas tarptautins privatins teiss vartojam svok iskirtinumas,
palyginti su vairi valstybi vidaus nacionaline teise.
Kai kurie autoriai taip pat iskiria funkcin kvalifikavim, kai kvalifikuojant atsivelgiama kolizins ar
materialins teiss normos paskirt. ios teorijos alininkai teigia, jog valstybse skiriasi problem
sprendimo bdai, taiau j paskirtis yra vienoda, todl norm paskirtis ir turi lemti kvalifikavim.
Daniausiai praktikoje yra taikomas kvalifikavimas pagal lex fori, taiau kai kurie autoriai palaiko
kvalifikavimo pagal lex causae alininkus.
Galiojantys Lietuvos Respublikos statymai nenustato vadovaujantis kokios valstybs teise turi bti
kvalifikuojamas gino santykis. Taiau teismams yra rekomenduojama kvalifikavimo procese neapsiriboti
vien Lietuvos teise, bet ir subsidiariai atsivelgti usienio valstybs, su kuria ginas susijs, teis[1].
Materialins ir proceso teiss atribojimas
Su kvalifikavimu glaudiai susijusi materialiosios bei proceso teiss atribojimo problema. ali
materialiniams teisiniams santykiams gali bti taikoma usienio valstybs teis. Taiau, vadovaujantis
valstybs suverenumo principu ir aplinkybe, kad teismas yra valstybs institucija, o proceso teis i dalies
yra vieosios teiss dalis, visi procesiniai klausimai turi bti sprendiami pagal teismo vietos (lex fori)
proceso teis.
Kiekvienoje valstybje yra daromas skirtumas tarp materialins ir proceso teiss, bet is atribojimas ne
visada atliekamas pagal tuos paius kriterijus. Todl gali bti, kad pagal teismo vietos teis viena ar kita
teiss norma ar teiss institutas yra proceso teiss, o pagal usienio valstybs teis materialins teiss
dalykas. Pavyzdiui, kai kuriose usienio valstybse iekinin senatis laikoma ne materialins, o proceso
teiss institutas. Taip pat skirtingai vertinamos normos, reguliuojanios rodinjimo pareigos paskirstym
alims, tinkamos alies, gynimo bd, nuostoli apskaiiavimo, palkan, sprendimo valiutos ir kitus
klausimus.
Nustatant, ar teiss norma yra materialins ar proceso teiss dalis, reikia vadovautis ne tik Lietuvoje

pripastamais materialins ir proceso teiss atribojimo kriterijais, bet ir atsivelgti tarptautins

privatins teiss pobd ir tikslus. Tiek Lietuvos Aukiausiasis Teismas, tiek kai kurie Lietuvos doktrinos
atstovai (prof. V. Mikelnas) laikosi nuomons, jog tarptautins privatins teiss tikslas utikrinti, kad
subjektins teiss, gytos pagal vienos valstybs teis, bt pripastamos ir ginamos usienio valstybse.
Todl negalima atsisakyti taikyti usienio valstybs teiss motyvuojant vien tuo, kad pagal Lietuvos teis
atitinkama norma yra ne materialins teiss norma, o proceso teiss norma.
Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu materialins teiss dalimi pripaintinos ios teiss normos:
Pirma, reguliuojanios iekinin senat (nustaius, kad gino santykiui taikytina usienio valstybs,
pavyzdiui Latvijos teis, iekinio senaties klausimai taip pat turt bti sprendiami pagal Latvijos
teis);
Antra, nustatanios teisines prezumpcijas (tai yra aplinkybs, kurios preziumuojamos, ir kuri rodinti
nereikia);
Treia, nustatanios tinkam iekov ir atsakov;
Ketvirta, slygojanios nuostoli sudt (materialin ala, neturtin ala, negautos pajamos ir panaiai);
Penkta, reguliuojanios teis palkanas ir j dyd (kada skaiiuojamos, kokiam terminui, kokio dydio,
galimyb sumainti ir panaiai);
eta, reguliuojanios atsiskaitym valiut;
Septinta, rodinjimo dalykas (tai yra aplinkybs, kurias btina nustatyti siekiant tinkamai taikyti teiss
norm);
Atitinkamai Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu proceso teiss dalimi pripaintini tokie
institutai:
Pirma, reglamentuojantys iekinio pareikimo tvark ir form;
Antra, reglamentuojantys rodinjimo priemoni leistinum;
Treia, nustatanios civilini teisi gynimo bdus;
Ketvirta, reguliuojanios iiekojim eilikum;
Penkta, reglamentuojanios nuostoli skaiiavimo taisykles.

alutin problema
Praktikoje susiklostantys santykiai nra izoliuoti vienas nuo kito, o glaudiai susij vienas su kitu. Todl
gali kilti toki situacij, kai alia pagrindinio santykio egzistuoja dar vienas (alutinis) klausimas. Tik
isprendus alutin klausim, galima sprsti pagrindin.
Pavyzdiui, Lietuvoje mirusio JAV pilieio, nuosavybs teise turjusio nam Vilniuje ir nepalikusio
testamento, palikim ima pretenduoti palikjo mona. Taiau pretenzijas palikim pareikus ir pirmajai
monai, teigianiai, kad j santuoka nebuvo nutraukta, ir reikalaujaniai palikjo antrj santuok
pripainti negaliojania, reiks sprsti ne tik paveldjimo, bet ir santuokos galiojimo klausim.
Paveldjimo santykiams taikytin teis reglamentuoja LR CK 1.62 straipsnio pirmoji dalis taikoma
nekilnojamojo turto buvimo, tai yra Lietuvos Respublikos teis. Taiau prie isprendiant nekilnojamojo
turto paveldjimo klausim, teismas turi isprsti alutin klausim ar i ties pirmoji santuoka nebuvo
nutraukta ir ar tikrai antroji santuoka negalioja. Sprendiant pastarj klausim teismas turt taikyti
savarankikas kolizines normas, susijusias su santuokos nutraukimu ar galiojimu, tuomet galt bti
taikoma kitos alies, nei paveldjimo santykiams taikytina teis. Nuo to kaip bus isprsta alutin
problema, priklausys ir pagrindinio - paveldjimo santykio isprendimas. Jei teismas nustatys, kad antroji
santuoka negalioja pdine taps mona i pirmosios santuokos ir atvirkiai, jei teismas nustatys, jog
pirmoji santuoka buvo nutraukta, pdine taps mona i antrosios santuokos.
Taigi, alutin problema kyla tik tuomet, kai yra ios trys slygos:
Pirma, pagrindinis santykis turi usienio element (nagrinjamu atveju palikim Lietuvoje paliko JAV
pilietis);
Antra, su pagrindiniu santykiu yra susijs kitas santykis, kuris pagal tarptautin privatin teis gali bti
savarankikas santykis ir jam gali bti taikomos savarankikos kolizins normos (iuo atveju alia
pagrindinio paveldjimo santykio egzistuoja alutinis - pirmosios santuokos nutraukimo bei antrosios
santuokos galiojimo klausimas);
Treia, su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikomos savarankikos normos numato kit

taikytin teis nei kolizins normos, taikomos pagrindiniam santykiui (nagrinjamu atveju paveldjimo
santykiui taikoma nekilnojamojo turto buvimo vietos teis, o santuokos nutraukimui / galiojimui
sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos teis).
Tarptautins privatins teiss teorijoje vyrauja trys pagrindins teorijos (nuomons), kaip turt bti
sprendiama alutin problema:
Vieni autoriai teigia, jog alutiniam santykiui turi bti taikoma tos alies teis, kurios alies teis taikoma
pagrindiniam santykiui (pateikto pavyzdio atveju, tiek paveldjimo, tiek santuokos nutraukimo /
galiojimo klausimas bt sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos teis).
Kiti autoriai teigia, jog alutin problem reikia sprsti pagal teismo, kuris nagrinja byl vidaus teis
(nagrinjamu atveju, jei ginas sprendiamas Lietuvoje santuokos galiojimo / nutraukimo klausimas
taip pat bt sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos teis).
Kai kurie autoriai teigia, jog negali bti vienos taisykls, nustatanios alutins problemos sprendim, o
kiekvienu atveju taikytinos teiss klausimas turi bti sprendiamas individualiai.
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje is klausimas nra sureguliuotas statyminiame lygmenyje, taiau
tiek teism praktikoje, tiek doktrinoje yra laikomasi nuomons, jog sprendiant pagrindinio santykio ir
alutins problemos klausim, turt bti taikomos savarankikos kolizins normos (tai yra santuokos
nutraukimo klausimas turt bti sprendiamas taikant LR CK 1.29 straipsnio pirmj dal ir santuokos
nutraukimo klausimas sprendiamas pagal JAV teis, o paveldjimo santykiams turt bti taikoma
anksiau minta LR CK 1.62 straipsnio pirmoji dalis ir klausimas sprendiamas pagal Lietuvos
Respublikos teis)[2].
Iskaidymas
Su alutine problema glaudiai susijs kitas svarbus tarptautins privatins teiss klausimas
iskaidymas. Analizuojant gino santyk gali tekti taikyti skirtingas kolizines normas, kadangi teisinis
santykis gali turti kelet element (pavyzdiui, sutarties forma, sutarties turinys, sutarties alys) arba
teisinis santykis gali pereiti kelet stadij (pavyzdiui, santykio atsiradimas, pasikeitimas ir
pasibaigimas). Tokie atvejai, kai santykiui taikomos skirtingos kolizins normos tarptautinje privatinje
teisje vadinama iskaidymu.
Iskaidymo pavyzdys galt bti tokia situacija, kai tarp kreditoriaus Latvijos juridinio asmens ir
skolininko Lietuvos juridinio asmens sudaryta paskolos sutartis. alys sutariai taikytinos teiss
nepasirinko. Sutartis sudaryta Lietuvoje. Vliau tarp ali kilo ginas dl sutarties vykdymo ir galiojimo.
iuo atveju taikomos skirtingos kolizins normos skirtingiems santykio elementams. Sprendiant ali
teisnumo ir veiksnumo klausim Lietuvos juridinio asmens teisiniam statusui nustatyti bus taikoma
Lietuvos, o Latvijos juridiniam asmeniui Latvijos teis vadovaujantis LR CK 1.19 straipsniu. Sutarties
galiojimo klausimas bus sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos teis vadovaujantis LR CK 1.38
straipsnio antrja dalimi. O ali teiss ir pareigos bus sprendiamos pagal Latvijos teis vadovaujantis
LR CK 1.37 straipsnio ketvirtja dalimi, kadangi labiausiai su prievole susijusi valstyb turt bti
laikoma kreditoriaus (Latvijos juridinio asmens) valstyb.
Iskaidymo sprendimo taisykls, kaip ir alutins problemos atveju, taip pat nerasime Lietuvos
Respublikos teiss norminiuose aktuose, taiau tiek teism praktikoje, tiek doktrinoje teigiama, jog esant
daugialypiam, susidedaniam i keli savarankik element santykiam, turt bti taikomos skirtingos
kolizins normos, ko paskoje ir skirting ali teis.
Grinimas (renvoi)
Tarptautinje privatinje teisje viena i svarbiausi, su kolizini norm taikymu susijusi problema
grinimas arba kitaip vadinamas renvoi. Teismas, pritaiks kolizin norm nustato, kad turi bti taikoma
usienio valstybs teis. Tuomet kyla klausimas, ar turi bti taikoma usienio valstybs materialioji teis
(normos, reguliuojanios ali santykius), ar turt bti taikomos visa teiss sistema, skaitant ir usienio
valstybs kolizines normas. Situacija, kai taikytinos teiss samprat traukiama ne tik usienio valstybs
materialioji teis, bet ir joje egzistuojanios kolizins normos, kurios nurodo taikyti kitos valstybs teis,
vadinamas renvoi, tai yra grinimu.
Teorijoje skiriamos ios renvoi rys: paprastasis renvoi ir dvigubas renvoi.
Paprastas renvoiyra tuomet, kai teismas taiko usienio valstybs kolizines normas, iskyrus usienio
renvoi kolizines normas. Renvoi atvejis, kai nacionalins teiss kolizins normos nukreipia usienio

valstyb, o usienio valstybs kolizins normos taikytin teis nurodo nacionalin teis, tai yra grina
atgal, vadinamas remisija. Tuo atveju, kai nacionalins kolizins normos nukreipia usienio valstyb, o
usienio valstybs kolizin norma taikytina teise nurodo trei valstyb, tai vadinama transmisija.
Dvigubas renvoi yra tuomet, kai teismas taiko usienio valstybs kolizines normas, skaitant renvoi
normas. Tai yra kai nacionalins kolizins normos nukreipia usienio teis, teismas, taikydamas usienio
kolizines normas jas taiko taip, kaip taikyt tos alies teismas ir vertina ir grinim reglamentuojanias
normas. iuo atveju teismas taiko tiek kolizin, tiek materialin teis tos valstybs, kuri nurodo usienio
valstybs kolizins normos.
Remisijos ir dvigubo renvoi atveju yra manoma, kad teismas gali pakliti begalin kolizijos sprendimo
grandin, kuomet i vienos valstybs taikytinos teiss nukreipiama kit ir taip be galo.
Renvoi vertinama nevienodai: vieni autoriai teigia, jog remisija yra priimtina, kadangi jei nacionalinje
teisje (teismo vietos teisje) tvirtinta kolizin norma nurodo usienio teis, o pastaroji nesiekia
sureguliuoti duoto santykio ir daro nuorod atgal nacionalin / teismo vietos teis, tai bt neprotinga
atsisakyti tokio pasilymo. Renvoi prieininkai teigia, kad jeigu nacionalinje teisje tvirtinta kolizin
norma siunia usienio teis, tai reikia, kad doktrininiu poiriu usienio teis laikoma glaudiau
susijusi su duotu teisiniu santykiu, nei teismo vietos teis, todl j ir reikia taikyti.
Renvoi problema paprastai sprendiama iais bdais:
Pirma, valstyb savo vidaus teisje gali nustatyti, jog taikytina (usienio) teise ji pripasta tik usienio
valstybi materialin teis, o ne jos kolizines ar renvoi normas. Tai yra valstyb gali pareikti, jog renvoi
instituto ji apskritai nepripasta.
Antra, valstyb gali nustatyti, jog ji pripasta paprastj renvoi, arba vien i jo ri remisij arba
transmisij. Valstyb taip pat gali nustatyti, jog tik tam tikr santyki atvilgiu yra pripastama remisija,
o tam tikrais atvejais - transmisija.
Treia, valstyb gali nustatyti, jog ji pripasta dvigub renvoi ir nustatyti specialias taisykles, galinanias
ukirsti keli begaliniams grinimo kitos alies taikytin teis taisykles.
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje pasirinktas mirus ios problemos sprendimo variantas. LR CK
1.10 straipsnio treiojoje dalyje tvirtinta, jog nuoroda usienio teis reikia nuorod atitinkamos
valstybs vidaus materialin teis, o ne ios valstybs tarptautin privatin teis, iskyrus io kodekso
numatytas iimtis. Taigi preliminariai darytina ivada, jog Lietuvoje renvoi nepripastamas, taiau iai
taisyklei yra nustatytos tam tikros iimtys. ias iimtis tvirtina LR CK 1.14 straipsnis, kuris nustato
atvejus, kuomet renvoi nepripastama, taip pat kada pripastama remisija ir transmisija.
Pagal Lietuvos tarptautin privatin teis renvoi nepripastama, jeigu taikytin teis yra pasirinkusios
sandorio alys, taip pat kai yra nustatoma sandorio formai ir nesutartinms prievolms taikytina teis
(pavyzdiui, taikytina teis alos padarymo atveju). Remisija (grinimas Lietuvos Respublikos
taikytina teis) pripastamas nustatant asmens civilin teisin status. Tiek remisija, tiek transmisija gali
bti pripastama tik civilinio kodekso arba usienio teiss numatytais atvejais. Visgi vienintelis
civiliniame kodekse nustatytas remisijos pripainimo atvejis yra aukiau mintas, su asmens teisinio
statuso nustatymu susijs, atvejis. LR CK 1.14 straipsnio penktojoje dalyje tvirtinta tarptautini sutari
virenybs nacionalins teiss atvilgiu taisykl, tai yra jei turi bti taikoma tarptautin sutartis ir i
tarptautin sutartis nustato atgalini nukreipim ir nukreipim treiosios valstybs teis klausimus, jie
sprendiami pagal tarptautins sutarties nuostatas.
Atsisakymas taikyti usienio teis
Su kolizini norm taikymu glaudiai susijusi ir kita tarptautinje privatinje teisje egzistuojanti
problema atsisakymas taikyti usienio teis. Aplinkyb, jog teisinis santykis turi usienio element ir
iam santykiui taikytina kolizin norma nukreipia usienio valstybs taikytin teis, nereikia, jog i
teis bus taikoma. Gali paaikti, jog dl tam tikr prieasi usienio teiss taikyti negalima.
iuolaikin tarptautin privatin teis skiria tris pagrindinius atvejus, kai usienio teiss galima netaikyti:
Pirma, teismas gali atsisakyti taikyti usienio teis, jeigu gino santyk reglamentuoja imperatyvios
teismo vietos valstybs arba treiosios valstybs, su kuria teisinis santykis yra susijs, teiss normos;
Antra, pagal kolizines normas nustatytos taikytinos usienio valstybs teiss galima netaikyti, jeigu byla
su ta valstybe nra susijusi arba ji labiau susijusi su kita valstybe;

Treia, usienio teiss galima netaikyti motyvuojant tuo, kad jos taikymas prietaraut teismo vietos
valstybs teiss tvirtinai viejai tvarkai.
Kai kuriose valstybse, taip pat ir Lietuvoje numatyta galimyb netaikyti usienio teiss tuomet, kai nei
gino alims, nei teismui nepavyksta nustatyti taikytinos teiss turinio.
Imperatyvios teiss normos. Imperatyvios teiss normos teiss poiriu yra privalomai taikytinos
taisykls, tvirtintos taikytinose tarptautinse konvencijose bei nacionaliniuose statymuose, ir kuri
taikymo negalima ivengti privaiais susitarimais.
Paprastai yra kalbama apie teismo vietos imperatyvini taisykli privalom taikym. Bet kai kuriose
valstybse yra norm utikrinani ir taikym imperatyvini taisykli tos valstybs, kurios teis bt
taikoma, jei alys nebt pasirinkusios kitos taikytinos teiss. Taipogi bna reikalavim privalomai taikyti
vartotojus ginanias imperatyvines taisykles, esanias vartotojo buvimo vietos valstybje, o taip pat
darbuotojus ginanias tokias normas, veikianias nuolatins darbo vietos valstybje.
Didiausia problema taikant ilyg dl imperatyvi teiss norm taikymo yra susijusi su vienos ar kitos
teiss normos vertinimu ar ji yra imperatyvi, ar ne. Imperatyviomis teiss normomis gali bti laikomos
tiek vieosios, tiek privatins teiss normos. Pavyzdiui, imperatyviomis normomis pirmiausiai laikytinos
baudiamosios teiss, mokesi teiss normos, normos reglamentuojanios kain kontrol, eksporto ir
importo operacijas, antimonopoliniai statymai ir panaiai. Tokios usienio valstybs teiss normos
netaikomos, o taikoma vidaus teis.
Taikant imperatyvias teiss normas reikia atsivelgti ir vieosios tvarkos ilyg. Teismas, taikydamas
usienio valstybs imperatyvi teiss norm, gali atsisakyti j taikyti, jeigu i norma prietarauja vidaus
vieajai tvarkai. Pavyzdiui, vyras ir moteris sudar santuok valstybje, kurioje ituoka yra draudiama.
Jie abu yra tos valstybs pilieiai, taiau gyvena valstybje, kur ituoka yra leidiama ir nori nutraukti
santuok. iuo atveju valstybs, kurios pilieiai yra sutuoktiniai, imperatyvi teiss norm, draudiani
ituok, taikymas prietaraut teismo vietos valstybs viejai tvarkai, todl teismas gali atsisakyti taikyti
imperatyvias usienio valstybs teiss normas. Tokie patys sprendimai gali bti, kai usienio valstybs
imperatyvios teiss normos nustato neprotingus santuokos nutraukimo ribojimus, arba, paeisdamas vyro
ir moters lygiateisikumo princip, suteikia teis nutraukti santuok tik vyrui ar monai.
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje taip pat numatyta galimyb atsisakyti taikyti usienio valstybs
teis, jei ji prietarauja Lietuvos ar kitos treiosios valstybs imperatyvioms teiss normoms. LR CK 1.11
straipsnio antrojoje dalyje tvirtinta, jog Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs, su kuria ginas
labiausiai susijs, imperatyvios teiss normos taikomos nepaisant to, kad alys savo susitarimu yra
pasirinkusios kitoki usienio teis. iame straipsnyje taip pat pabriama, jog vertinant, ar konkreti
teiss norma yra imperatyvi, turi bti atsivelgiama ios normos prigimt, tikslus bei j taikymo ar
netaikymo pasekmes.
Labiausiai susijusios teiss ilyga. i ilyga reikia, jog nors taikant kolizines normas nustatoma, jog
taikoma usienio valstybs teis, taiau atsivelgus visas su nagrinjama byla susijusias aplinkybes
(faktus), aikiai darytina ivada, jog ginas labiau susijs su kita valstybe. Labiausiai susijusios teiss
ilyga gali bti siejama su alimis, j gyvenamja vieta, prievole, jos vykdymo vieta ar tam tikra prievolei
bdingiausios pareigos atlikimo vieta, kitais kriterijais. Visi kriterijai nustatomi kiekvienu konkreios
bylos nagrinjimo atveju ir gali skirtis. i ilyga paprastai netaikoma tais atvejais, kai alys yra
pasirinkusios j santykiams taikytin teis, taiau, jei alys pasirinko taikytin teis siekdamos ivengti
imperatyvi valstybs teiss norm taikymo, teismas turi teis netaikyti ali pasirinktos teiss.
LR CK 1.11 straipsnio treiojoje dalyje taip pat tvirtinta labiausiai susijusios teiss ilyga. Teigiama, jog
pagal kodekse tvirtintas taisykles nustatyta taikytina teis gali bti netaikoma, jeigu atsivelgiant visas
bylos aplinkybes ta teis aikiai nra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiausiai susijusi kitos
valstybs teis.
Vieoji tvarka. Kolizins normos, daranios nuorod usienio statymus, veikimas gali bti apribojamas
vieosios tvarkos ilyga. i ilyga reikia, kad usienio statymas, kur nurodo kolizin norma, gali
bti teismo netaikomas dl tam tikr to usienio statymo nuostat turinio. Tokiomis nuostatomis, dl
kuri atsisakoma taikyti usienio statymus, istorikai yra laikomos nuostatos, kurios prietarauja teismo
vietos moralei, geriems paproiams, teistvarkos pagrindams, visuomens interesams ir pan.
Vieosios tvarkos doktrina yra vienas i aptakiausi ir bene sunkiausiai taikom tarptautins privatins

teiss institut, suteikiantis teismui plai diskrecijos teis. Vieosios tvarkos ilyga yra gynybin ir
leidia valstybei apsaugoti savo pagrindinius, gyvybikai svarbius vidaus ir usienio politikos interesus.
Pradioje vyravo vietos vieosios tvarkos koncepcija, gynusi tik vidaus teisje nustatytus valstybs
interesus. Modernioji vieosios tvarkos koncepcija transformavosi tarptautin viej tvark.
Pastaroji samprata labiau siejama ne su valstybs vidaus statymais, o su natraliais teiss principais,
valstybs politiniais, ekonominiais ir socialiniais pagrindais.
Teorijoje skiriamas pozityvus ir negatyvus vieosios tvarkos doktrinos poveikis. Negatyvus vieosios
tvarkos doktrinos poveikis reikia atsisakym taikyti usienio teis motyvuojant tuo, kad usienio teiss
taikymas sukelt nepriimtin padarini arba yra visikai nesuderinama su teismo vietos valstybs
ekonominio, socialinio, politinio funkcionavimo principais.Pozityvus io doktrinos poveikis yra tas, kad
teismas, analizuodamas usienio valstybs teiss turin, nusprendia taikyti imperatyvias savo valstybs
teiss normas.
Paymtina, jog svokos vieoji tvarka turinio apibrti nemanoma. Jos turin galima atskleisti tik
analizuojant konkreios bylos aplinkybes ir konkreias teiss normas. Teismas gali taikyti vieosios
tvarkos ilyg tik ianalizavs taikytin usienio teis, faktines bylos aplinkybes, savo nacionalin teis,
galim usienio teiss taikymo rezultat, galim nacionalins teiss taikymo rezultat ir usienio bei
nacionalins teiss taikymo rezultat lyginim, usienio teiss taikymo rezultat tarptautins teiss
poiriu. Tik atliks isami analiz teismas gali daryti ivad, ar usienio teiss taikymas paeis viej
tvark.
Tarptautins privatins teiss teorijoje iskiriami tokie pagrindiniai vieosios tvarkos paeidimo
pavyzdiai:
Pirma, usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas reikt pagrindini mogaus teisi ir laisvi
paeidim (pavyzdiui, nustatyt skirting santuokini ir nesantuokini vaik teisin status);
Antra, usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas prietaraut teisingumui, padorumui, pagrindinms
visuomenje nusistovjusioms morals nuostatoms (pavyzdiui, teisint prostitucij);
Treia, usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas paeist valstybs interesus ar pakenkt geros
kaimynysts su usienio valstybe santykiams (pavyzdiui, usienio teiss taikymas leist ivengti alims
mokesi mokjimo usienio valstybje).
Paymtina, jog vieosios tvarkos ilyga nereikia usienio valstybs teiss nepripainimo. Vieosios
tvarkos ilyga reikia negaljim taikyti usienio valstybs teiss, o ne jos nepripainim
Reikia atskirti vieosios tvarkos ilygos taikym ir imperatyvi vidaus teiss norm taikym. Imperatyvi
teismo vietos valstybs teiss norm taikymas paprastai reikia, jog taikytinos teiss problema atkrinta,
kadangi bus taikoma teismo vietos valstybs teis, atitinkamai nereiks taikyti ir vieosios tvarkos
ilygos. Vieosios tvarkos ilyga leidia atsisakyti taikyti treiosios valstybs imperatyvias teiss normas,
jei jos prietarauja teismo vietos valstybs teisei. Vieosios tvarkos ilyga apima tik dal pagrindini
imperatyvi teiss norm, daugiausiai susijusi su mogus teismis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.11 straipsnio pirmojoje dalyje taip pat tvirtinta galimyb
netaikyti usienio teiss norm, jeigu j taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei
kit statym tvirtintai vieajai tvarkai.

Usienio teiss turinio nustatymas

Su kolizini teiss norm taikymu glaudiai susisijusi kitas tarptautins privatins teiss reguliuojamas
klausimas usienio teiss turinio nustatymas. Teismas, tinkamai kvalifikavs teisin santyk, isprends
kitus su kolizini norm taikymu susijusius klausimus ir parinks tam santykiui taikytin kolizin norma
danai turi taikyti usienio teis, tai yra nustatyti usienio teiss turin. Kyla klausimas kas turi pareig
nustatyti usienio teiss turin.
Tarptautinje privatinje teisje vyrauja trys pagrindins nuomons dl usienio teiss turinio nustatymo:
Pirma, valstybse, kur usienio teiss turinys yra laikomas teiss klausimu, ir vadovaujamasi principu
teisjai ino statymus, usienio teiss turin turi nustatyti teismas ex officio (savo iniciatyva). iuo
atveju teismas turi veikti lygiai taip pat, kaip jis veikt, jeigu taikyt savo valstybs nacionalin teis, tai
yra teismas turi isiaikinti, kokie usienio valstybs statymai reguliuoja gino santyk, gauti i statym
oficial tekst, nustatyti, ar tie statymai galioja ir nra pakeisti, isiaikinti, kaip ie statymai taikomi

usienio valstybs teism praktikoje, kaip aikinami teiss doktrinoje ir panaiai.

Antra, valstybs, kuriose usienio teiss turinys yra laikomas fakto klausimu, usienio teiss turin turi
nustatyti alys. Taigi pastaruoju atveju visus veiksmus, susijusius su usienio teiss turinio nustatymu turi
atlikti gino alis ar alys, kurios vadovaujasi usienio teise.
Treia, mirus variantas tai yra usienio teiss turin gali nustatyti tiek teismas ex officio, tiek alys.
Lietuva priskirtina treiajai ali grupei, kur usienio teiss turin gali nustatyti tiek teismas ex officio,
tiek alys savo iniciatyva. i taisykl tvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek
civilinio proceso kodekse (808 straipsnis). LR CK 1.12 straipsnyje yra tvirtinta, jog Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis taiko, aikina bei jos turin
nustato teismas savo iniciatyva. Jeigu usienio teiss taikym numato ali susitarimas, visus su taikomos
usienio teiss turiniu susijusius rodymus, atsivelgdama tos teiss oficial aikinim, jos taikymo
praktik ir doktrin atitinkamoje usienio valstybje, pateikia gino alis, kuri remiasi usienio teise.
Gino alies praymu teismas gali padti jai surinkti informacij apie taikytin teis.
LR CK 1.12 straipsnio 3 ir 4 dalyje tvirtintas taisykles galima priskirti prie atsisakymo taikyti usienio
teis pagrind (io skyriaus 2.6. dalis). Nurodoma, jog teismas turi teis taikyti Lietuvos Respublikos
teis, jei usienio teiss turinio nepavyksta nustatyti nei teismui ex officio, nei gino aliai. Taip pat
teismas turi teis iimtiniais atvejais, kai btina imtis skubi laikin asmens teisi ar jo turto apsaugos
priemoni, kol bus nustatyta ginui taikytina teis ir jos turinys, neatidliotinus klausimus isprsti
taikydamas Lietuvos Respublikos teis.

Kiti su kolizini norm taikym susij klausimai

Kolizini norm adaptacija. Adaptacija - tai skirting valstybi teiss norm, taikom duotiems
teisiniams santykiams, suderinimas ir vieningos visumos sudarymas taip, kad lyg tos normos bt
sukurtos vieno statymo leidjo. Adaptacij atlieka teismas, taikantis skirting valstybi teiss norm
kompleks.
Adaptacijos teorijos alininkai laikosi nuomons, kad esant skirtingoms usienio valstybi teiss
normoms, normas yra btina adaptuoti, suderinti viena su kita ir j pagrindu sudaryti materialins teiss
norm, kuri ir vertt taikyti. Daniausiai ios teorijos pagrindu nusprendiama taikyti vien teiss
sistem duotam teisiniam santykiui, tuo tarpu kai teismas pagal savo nacionalines kolizines normas turt
taikyti kelet teiss sistem. Tokiu bdu tam, kad paalinti mintus prietaravimus, teismas pasirenka
vien i taikytin teisi, kuri teismo nuomone isprendia teisin santyk tinkamiausiu bdu. i teorija gali
bti taikoma tose valstybse, kur teismui suteikiama ne tik teiss norm aikinimo bet ir nauj teiss
norm krimo funkcija, tuo tarpu kontinentins teiss sistemos valstybse, kur teismai tik taiko statymus
ir juos aikina, bet nekuria kolizini norm adaptacija sunkiai sivaizduotina.
Adaptacijos problema realiai gali kilti tada, kai kolizin norma daro nuorod dvi nesuderinamas teises.
Tikslios kolizins normos sudaro prielaidas ivengti ios problemos.
Vidaus statym kolizija: tarpsritin ir tarpasmenin kolizijos. Tarpsritins (Interlokalins) kolizijos
kyla tuomet, kai vienoje valstybje egzistuoja kelios teiss sistemos (pavyzdiui, federacinse valstybse,
tokiose kaip JAV, kuri sudaryta i daugelio valstij). Tuomet tarptautinje privatinje teisje kyla termino
alis supratimas, kuris nebtinai turi sutapti su svoka valstyb. iuo atveju reikia nustatyti ne tik
alies teis, bet it toje alyje esanios struktrins dalies teis ir j taikyti. Taigi tarptautinje privatinje
teisje valstyb gali apjungti kelet ali, o Anglija, kotija, Kalifornija yra alys tarptautins
privatins teiss prasme, nes jos turi skirtingas teiss sistemas.
I esms skiriasi tarpsritini ir tarptautini kolizij reguliavimas. Valstybs tarpsritins kolizijos kyla tarp
vienari socialini - politini sistem, o tarptautins - tarp skirting. Tarpsritins ir tarptautins
kolizijos turi vien prad - tai skirtumas tarp statym turinio ir j taikymo praktikos. Todl yra galimas
analogik kolizini norm panaudojimas kaip ir tarptautinse kolizijose. Tarpsritiniams santykiams,
kalbant apie kitos alies teismo sprendim pripainim ir vykdym, yra nebdingas abipusikumo
principas. Valstyb, turinti kelias teiss sistemas, nustato beslygin teism sprendim pripainim, tuo
tarpu usienio valstybi teism sprendim pripainimas yra grindiamas tarptautinio mandagumo bei
abipusikumo principais. Tarpsritins kolizijos veikiamos priimant ne tarptautin sutart, o federalin
statym, unifikuojant kolizines bei materialines normas.

Tarpasmenins (Interpersonalins) kolizijos. Daugumoje besivystani valstybi (Azijos, Afrikos, Lotyn

Amerikos) alia civilins ir kit teiss ak egzistuoja religins ar paprotins teiss sistemos. Tokios
religins (paprotins) normos konfliktuoja tiek tarpusavyje, tiek su valstybine teiss sistema. Todl eilje
besivystani valstybi pagrindinmis kolizijomis yra tarpasmenins kolizijos, t.y. kolizijos tarp t
paprotini norm. Jos labai paplitusios santuokos, eimos bei paveldjimo santykiuose, nes iose srityse
labai stiprs yra paproiai bei tradicijos.
Tarpasmenins kolizijos bruoas yra ryio neturjimas su kokia nors teritorija, nes iuo atveju konkuruoja
paprotins normos, veikianios ne tiek apibrtoje teritorijoje, kiek tam tikroje moni grupje.
Tarpasmenins kolizijos vertinamos labai vairiai: vieni teigia, jog jos yra analogikos kolizinms
normoms ir patenka tarptautins privatins teiss reguliavimo srit; kiti teigia, jog tarpasmenins
kolizins normos yra i esms skirtingos, jos skirtingai sprendiamos, todl jos nepatenka tarptautins
privatins teiss reguliavimo srit; tretieji teigia, jog ios normos yra pereinamosios, tarpins tarp religini
ir teiss norm, todl jos nra teiss normomis.
statym apjimas tarptautinje privatinje teisje. Pasitaiko atvej, kai speciali susitarim pagalba
sutarties alys ivengia privalom statym taikymo j sutariai arba toki statym taikymo ivengia
pakeisdamos nuolatin gyvenamj viet, atsisakydamos pilietybs, nurodydamos kit, nei i ties yra,
sandorio sudarymo viet. Tai daniausiai bna susij su atsakomybs ribojimu. Tokia situacija
tarptautinje privatinje teisje vadinama statym apjimu.
Atitinkamai vairi teiss sistem doktrina skirtingai iri statym apjimo problem. Pavyzdiui,
Pranczijos teism praktika sukr bendr doktrin, pagal kuri bet koks statyme numatyto draudimo
apjimas dirbtins kolizins ilygos bdu daro negaliojani vis toki sutart. Kitose kontinentins
Europos valstybse laikoma, jog sutartis lieka galioti, taiau negalioja tik tie teisiniai rezultatai, kurie
susij su statymo apjimu. Yra autori, manani, kad statymo apjimas yra visikai nesusijs su
tarptautine privatine teise. Jie reikin vertina kaip iplaukiant grynai tik i nacionalins civilins teiss.
Teigiama, kad visais atvejais turi bti pripastamas kolizins normos veikimas, net ir tada, kai tokia
norma veikia dirbtinai, siekiant apeiti valstybs vidaus privalomas normas.
LR CK statymo apjimo klausim nereglamentuoja, taiau doktrinoje siloma statymo apjimo ir jo
teisinius padarinius sprsti vadovaujantis bendrja vieosios tvarkos ilyga
lubuojantys santykiai. Dar viena i problem, kylani taikant kolizines normas tarptautinje
privatinje teisje yra situacija, kai tie patys faktiniai santykiai gali bti skirtingai vertinti pagal skirting
valstybi teis ir vienose valstybse bt pripainta, jog tam tikri santykiai egzistuoja, kitose ne.
Pavyzdiui, gali atsitikti taip, kad vienoje valstybje vyras ir moteris bus sutuoktiniais, o kitoje - tik
sugyventiniais; vienoje valstybje paveldjimas pereis vienam asmeniui, o kitoje - kitam; vienoje
valstybje asmuo bus pripaintas mirusiu, o kitoje - laikomas gyvu; vienoje valstybje sutartis bus
galiojanti, o kitoje - ne ir panaiai. Toks reikinys tarptautinje privatinje teisje gavo lubuojani
santyki pavadinim.
lubuojani santyki problemos isprendimas visada priklausys nuo to, kokia teis bus taikoma (arba
kokioje valstybje bus nagrinjamas ginas ir kokios kolizins normos bus taikomos). Bet kuriuo atveju
ikilus lubuojani santyki taikymo problemai, iliek galimyb atsisakyti taikyti usienio valstyb
remiantis vieosios tvarkos ilyga arba taikyti imperatyvias nacionalins teiss normas.

4.1. Asmen civiliniam statusui taikytina teis

Fizinio asmens teisiniam statusui taikytina teis. Nuolatin gyvenamoji vieta.
Vis pirma btina nustatyti, k reikia fizinio asmens teisinis statusas, taigi kokiems klausimams
taikoma fizinio asmens teisiniam statusui taikytina teis. Fizinio asmens civilinis teisinis statusas apima
tai asmens teis vard, pavard, gimimo, mirties momento nustatym, nuolatins gyvenamosios vietos ir
gyvenamosios vietos nustatym, teisnum, veiksnum, asmens pripainim neveiksniu arba ribotai
veiksniu, neinia kur esaniu ir paskelbim mirusiu[1].
LR CK 1.15 straipsnis vis pirma nustato, kad usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs
Lietuvoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Taip pat yra nustatyta, kad ios
taisykls iimtis gali nustatyti LR statymai. Kaip toki iimt galima paminti LR Konstitucijos 47

straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstituciniame statyme nustatytus apribojimus sigyti em, mikus ir
vidaus vandenis usienio subjektams, neatitinkantiems europins ir transatlantins integracijos kriterij.
Pagrindinis kolizinis principas, kuriuo remiantis nustatoma fizinio asmens veiksnumui taikytina teis, yra
fizinio asmens nuolatins gyvenamosios vietos principas arba lex domicilii (LR CK 1.16 str. 1 d.). is
principas yra taikomas ir asmen gimimo ir mirties momento nustatymui (LR CK 1.15 str. 2 d.), ir
pripainimui neinia kur esaniu bei paskelbimui mirusiu (LR CK 1.18 str.). Nuolatins gyvenamosios
vietos samprata yra pateikta LR CK 2.12 str.: Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta, reikianti
asmens teisin santyk su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybje ar jos teritorijos dalyje,
kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena, laikydamas t valstyb ar jos teritorijos dal savo asmenini,
socialini ir ekonomini interes buvimo vieta. Taigi, tam, kad bt galima nustatyti, kur yra fizinio
asmens nuolatin gyvenamoji vieta, btina nustatyti: 1) kur jis nuolat arba daugiausia gyvena; 2) kur yra
asmens asmenini, socialini ir ekonomini interes buvimo vieta; 3) kuri valstyb asmuo laiko savo
asmenini, socialini ir ekonomini interes buvimo vieta. Svarbs kriterijai nustatant fizinio asmens
nuolatin gyvenamj viet yra asmens darbo viet, turto vieta, eimos nari gyvenamoji vieta ir pan.
Fizinis asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet, taiau ji laikui bgant gali keistis. LR CK
2.16 str. numato ir tok kriterij kaip fizinio asmens gyvenamoji vieta, apibrdamas j kaip viet, kurioje
jis faktikai daugiausiai gyvena. Gyvenamosios vietos kriterijus gali bti panaudotas kaip papildomas
kriterijus nustatant asmens nuolatin gyvenamj viet, o taip pat kaip fizinio asmens teisiniam statusui
taikytinos teiss nustatymo kriterijus tais atvejais, jei asmens nuolatins gyvenamosios vietos negalima
nustatyti (LR CK 2.16 str. 2, 3 d.d.).
Paymtina tai, kad LR CK taisykls, remiantis kuriomis nustatoma fizinio asmens teisiniam
statusui taikytina teis, gali bti taikomos tik tuo atveju, jei atitinkamo klausimo nereguliuoja Lietuvos ir
usienio valstybs pasirayta dvial sutartis dl teisins pagalbos. Paymtina, kad daugumoje i
sutari naudojamas ne nuolatins gyvenamosios vietos, o pilietybs (lex patriae) kolizinis principas.

Juridinio asmens teisiniam statusui taikytina teis

Juridinio asmens teisinis statusas apima iuos klausimus: ar asmuo yra laikomas juridiniu, jo teisin
form, pavadinim ir jo gynim, juridinio asmens steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, organ
sistem ir kompetencij, civilin atsakomyb, atstovavim, statym ir steigimo dokument paeidimo
pasekmes (LR CK 1.20 str. 1 d.). Tarptautins privatins teiss doktrinoje yra iskiriami keli kriterijai,
kurie yra taikomi nustatant juridinio asmens civiliniam teisiniam statusui taikytin teis:
1. Inkorporacijos principas (angl. Incorporation theory), kuris reikia, kad juridinio asmens teisiniam
statusui yra taikoma jo steigimo (t.y. registravimo) vietos valstybs teis.
2. Sslumo principas (angl. Effective seat theory), kuris reikia, kad juridinio asmens civiliniam
teisiniam statusui taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra juridinio asmens valdymo organai
(buvein).
3. Veiklos vykdymo vietos principas (angl. place of business, kuris reikia, kad juridinio asmens
civiliniam teisiniam statusui taikoma valstybs, kurioje asmuo faktikai vykdo savo veikl, teis.
4. Kontrols principas, kuris reikia, kad juridinio asmens civiliniam teisiniam statusui turi bti
taikoma teis valstybs, kurios pilieiais yra asmenys, kontroliuojantys juridin asmen (t.y.
juridinio asmens dalyviai).[2]
LR CK numato pagrindin kolizin princip, kad juridinio asmens civilinis teisnumas nustatomas pagal
valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys yra steigti, teis (LR CK 1.19 str. 1 d.). Taigi kaip pagrindinis
yra tvirtintas inkorporacijos principas. Taiau ir kiti tarptautinje privatinje teisje inomi principai taip
pat yra naudojami. Pvz., tuo atveju jei juridinio asmens steigimo tvarka buvo paeista (pvz., jo steigimo
procedros nebuvo tinkamai pabaigtos), juridinio asmens civilinis teisnumas nustatomas pagal faktins jo
veiklos vietos valstybs teis, taigi kaip pagalbinis naudojamas ir veiklos vykdymo vietos principas (LR
CK 1.19 str. 2 d.). Nepriklausomai nuo juridinio asmens steigimo vietos, jo padalini civilinis teisnumas
nustatomas pagal Lietuvos teis, jeigu Lietuvoje yra padalinio buvein, verslo arba kitos veiklos
pagrindin vieta (LR CK 1.19 str. 3 d.), tai reikia, kad kaip vienas i alternatyvi kolizini princip,
taikomas ir sslumo principas.
Paymtina, kad daugumoje Lietuvos dviali sutari dl teisins pagalbos taip pat yra

tvirtintas inkorporacijos principas (r., pvz., Lietuvos ir Lenkijos sutarties 20 str. 2 d.).
Valstybs civiliniam teisiniam statusui taikytina teis
LR CK 1.23 straipsnis nustato, kad valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis
teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis. Nors pripastama, kad valstyb civiliniuose
teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais subjektais (LR CK 2.36 str. 1 d.), taiau
valstybs suvereniteto principas apsprendia, jog valstybs bei jos institucij civilinis teisnumas
(struktra, organai, j kompetencija, kompetencijos paeidimo teisins pasekms) nustatomos pagal jos
paios teis. Tai yra viena i valstybs imuniteto sudedamj dali. Daniausiai klausimas dl to, kokios
valstybs teis turt bti taikoma, kyla tada, kai reikia nustatyti, kokio pobdio veiksmus (ar
reguliuojamus privatins, ar vieosios teiss) atliko valstybs institucija, kuri siekia pasiremti valstybs
imunitetu siekdamas uginyti usienio valstybs teismo jurisdikcij civilinje byloje. Tokiais atvejais i
institucija sieks pasiremti savo valstybs teise nustatant, kokio pobdio veiksmus ji atlieka pagal savo
steigimo dokumentus. Atsivelgus LR CK 1.23 straipsn, Lietuvos teismai tokiu atveju turt taikyti
usienio valstybs teis. Btina paymti, kad kai kuriose bylose, kuriose ikilo tokia problema, usienio
teismai taip pat rmsi ir teismo vietos nacionaline teise. Taip buvo Edlow International Co. v. Nuklearna
Elektrarna Krsko byloje, kadangi ioje byloje JAV teismas susidr su tokiomis usienio valstybs teisje
nustatytomis teiss kategorijomis, kuri neinojo teismo vietos valstybs teis (socialistins nuosavybs
kategorija). Kaip nurodo Ch.H. Schreuer[3], tik tokiais atvejais bei tada, kai teismas tars piktnaudiavim
usienio valstybs nacionalins teiss nuostatomis (t.y. nesiningum), teismas taikys ne usienio
valstybs nacionalin teis, o savo valstybs nacionalin teis.

4.2. eimos santykiams taikytina teis

Susitarimui tuoktis taikytina teis

Iki santuokos sudarymo bsimi sutuoktinai gali sudaryti susitarim tuoktis (t.y. susiadti). Galimyb
sudaryti tok susitarim bei jo sudarymo pasekmes reglamentuoja LR CK 3.8 3.11 straipsniai. LR CK
1.24 str. 1 d. nustato, kad susitarim tuoktis bei jo teisines pasekmes nustato susitarimo ali nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis, taigi taikomas lex domicilii principas. Taiau susitarimo tuoktis alys
gali ir neturti bendrosios nuolatins gyvenamosios vietos. Tokiu atveju teismas turt nustatyti, su kuria
i valstybi ginas yra glaudiausiai susijs, ir tai nustatindamas teismas privalo rinktis i i valstybi
teiss: susitarimo tuoktis sudarymo vienos valstybs, arba vienos i ali nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs, arba vienos i ali pilietybs vietos valstybs (LR CK 1.24 str. 2 d.). Paymtina, kad Lietuvos
sudarytose dvialse sutartyse dl teisins pagalbos nra kolizini norm, skirt susitarimui tuoktis.

Santuokos sudarymui taikytina teis

Santuokos sudarymo ir galiojimo klausimai vairiose valstybse yra reglamentuojami skirtingai. Skiriasi
sutuoktini amiaus reglamentavimas, galimyb sudaryti santuok tarp giminaii, pagaliau, galim
sutuoktini lytis ir skaiius. Todl, siekiant nepaeisti teistai gyt asmens teisi, btina teisingai
nustatyti santuokos sudarymo slygoms taikytin teis. Santuokos sudarymo slygos apima iuos
klausimus sutuoktini santuokin veiksnum (LR CK 3.14 3.15 str.), taip pat santuokos
savanorikum, sutuoktini lyt, skaii, galim giminysts ry (LR CK 3.12, 3.13, 3.16, 3.17 str.). Tuo
atveju, jeigu santuoka sudaroma Lietuvoje, santykin veiksnum nustato Lietuvos teiss normos (LR CK
1.25 str. 1 d.). Taigi galioja lex loci selebrionis principas, kuris taip pat taikomas ir ne Lietuvoje
sudaromoms santuokoms. LR CK 1.25 str. 4 d. nustato, kad usienio valstybje teistai sudaryta santuoka
bus pripastama Lietuvoje. Tai reikia, kad pvz. jeigu usienyje buvo teistai sudaryta poligamin
santuoka, tai ji bus pripastama ir tuo atveju, jei sutuoktiniai atvyks Lietuv. Taiau jeigu tokios
santuokos sudarymas prietaraus Lietuvos vieajai tvarkai (pvz., santuoka buvo sudaryta per prievart),
tokios santuokos galiojimas neturt bti pripastamas. Taiau LR CK numato ir tam tikras iimtis i
aukiau nurodyt taisykli. Usienyje teistai sudaryta santuoka Lietuvoje nebus pripastama, jeigu abu
sutuoktiniai, kuri abiej nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ivyko usienio valstyb ir ten
sudar santuok tik siekdami ivengti santuokos pripainimo negaliojania pagal LR statymus (LR CK

1.25 str. 4 d.). Pvz., bt pripastama negaliojania tarp dviej tos paios lyties asmen, nuolat
gyvenani Lietuvoje, sudaryta santuoka, net jeigu ji ir bt sudaryta valstybje, kuri tokias santuokas
leidia. LR CK 1.24 str. 3 d. leidia nustatyti sutuoktini santuokin veiksnum ir kitas santuokos
sudarymo slygas pagal j nuolatins gyvenamosios vietos teis esant ioms aplinkybms: vienas ar abu
santuok sudarantys asmenys turi bti usienio valstybs pilieiai ar apatridai, o j nuolatin gyvenamoji
vieta turi bti ne Lietuvoje, ir sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno i besituokianij
nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Tokiu atveju asmens, nuolat negyvenanio Lietuvoje,
sutuoktinis veiksnumas gali bti nustatomas ne pagal Lietuvos teis, bet pagal jo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad taikytinos usienio valstybs
teiss normos neturi paeisti Lietuvos vieosios tvarkos (LR CK 1.11 str. 1 d.), prieingu atveju tokia
santuoka negalt bti registruojama. Minta LR CK norma leidia sumainti lubuojani santuok
skaii, t.y. toki atvej, kaip pagal vienos valstybs teis santuoka yra laikoma sudaryta teistai ir
galioja, o pagal kitos ne.
Ne maiau svarbios santuokos teistumo nustatymui yra ir santuokos sudarymo procedrins slygos,
reguliuojanius santuokos sudarymo bdus, jos registravimo btinum ir pan. LR CK 1.26 str. nustato,
kad santuokos sudarymo tvarka sudaroma pagal santuokos sudarymo vietos valstybs teis. Taiau yra
numatyta ir iimtis santuoka bus pripastama galiojania, jeigu ji atitinka bent vieno i sutuoktini
nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs santuokos sudarymo metu valstybs teis. Pvz., jeigu
Lietuvoje teismas patvirtint santuokos sudarym tarp Lietuvos piliets ir nuolatins gyventojos bei tarp
valstybs, kurioje santuok gali patvirtinti teismas, pilieio ir nuolatinio gyventojo, tokia santuoka turt
bti pripastama galiojania.
Btina paymti, kad LR CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim nereguliuoja
dvial sutartis dl teisins pagalbos.

Gyvenimui skyrium ir santuokos nutraukimui taikytina teis

Ne maiau svarbus taikytinos teiss nustatymo klausimas yra ir santuokos nutraukimo bylose, turiniose
usienio element. LR CK 1.29 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium
(separacijai) yra taikoma sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Santuokos
nutraukimas apima iuos klausimus santuokos nutraukimo slygas bei pagrindus, nutraukimo pasekmes
ir t.t.). Tuo atveju, jei sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybse, turi bti taikoma
j paskutins nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o jeigu tokios niekada nebuvo, - teismo
vietos valstybs teis (LR CK 1.29 str. 2 d.). Kadangi tam, kad pareikimas dl santuokos nutraukimo
bt teismo priimtas, btinas tam tikras bylos ryys su teismo vietos valstybe (pvz., pagal LR CPK 784
str. vienas i sutuoktini turi bti Lietuvos pilietinis ar nuolatinis gyventojas), lex fori teiss taikymas iuo
atveju yra pateisinamas. LR CK 1.29 str. 3 d. taip pat numato tam tikras garantijas Lietuvos pilieiams ar
nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims tuo atveju, jei valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai,
teis draudia nutraukti santuok arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas. Tokiu atveju
santuokos nutraukimui gali bti taikoma Lietuvos teis. i kolizin norma, ms manymu, nra labai
veiksminga, kadangi ji bus taikoma tik tada, jeigu teismas taikys Lietuvos kolizines normas, o tai
daniausiai gali atsitikti tik tada, jei civilin byl nagrins Lietuvos teismas. Jeigu byl dl santuokos
nutraukimo nagrins Lietuvos teismas, jis bet kokiu atveju taikys ne sutuoktini bendros pilietybs, o
bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis arba lex fori, ir i ilyga neteks prasms. Tuo
tarpu jeigu byl dl santuokos nutraukimo nagrins usienio valstybs teismas, jis taikys savo kolizin
teis ir nesirems Lietuvos teisje esaniomis kolizinmis normomis, nebent bus pritaikytas renvoi
institutas.
Vlgi, btina paymti, kad LR CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim
nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.
Sutuoktini tarpusavio asmeniniams ir turtiniams santykiams taikytina teis
LR CK 1.27 str. nuostatos numato, kokia teis turi bti taikoma sutuoktini asmeniniams santykiams. ie
santykiai apima neturtinius santuokos padarinius sutuoktini pareig vienas kit remti, lygiateisikum
sprendiant eimos reikalus, teis pavard ir pan. Pagrindinis kolizinis principas, kuris taikomas

sprendiant dl sutuoktini asmeniniams santykiams taikytinos teiss, yra lex domicilii (LR CK 1.27 str. 1
d.). Tuo atveju, jei sutuoktiniai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, turi bti taikoma
paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu tokios vietos jie niekada
neturjo, taikoma tos valstybs teis, su kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij.
Jeigu tokios valstybs nemanoma nustatyti, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis (LR CK
1.27 str. 2 4 d.d.).
Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytin teis nustato atskiros teiss normos. Taikytinos
teiss nustatymas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra sudar vedyb sutart bei joje numat taikytin
teis, ar ne. Tuo atveju, jei vedyb sutartis buvo sudaryta, ir joje buvo nustatyta, kokia teis turi bti
taikoma sutuoktini turtiniams santykiams, turt bti taikoma ali pasirinkta teis, su slyga, kad ji
buvo pasirinkta i i alternatyvi variant: 1) esamos bendros nuolatins gyvenamosios vietos; 2)
bsimos bendros nuolatins gyvenamosios vietos; 3) santuokos sudarymo vietos; 4) vieno i sutuoktini
pilietybs (LR CK 1.28 str. 2 d.). Kitoks pasirinkimas nra leidiamas. Pats susitarimas dl taikytinos
teiss galioja, jei jis atitinka pasirinktos taikytinos teiss reikalavimus arba susitarimo sudarymo vietos
valstybs teiss reikalavimus.
Tuo atveju, jei sutuoktiniai nebuvo pasirink taikytinos teiss, j turto teisin status nustato j nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.28 str.). Jeigu sutuoktiniai nuolat gyvena skirtingose
valstybse, taikoma j bendros pilietybs valstybs teis, jeigu ir tokios nra, tai taikoma santuokos
sudarymo vietos valstybs teis.
Paymtina tai, kad sutuoktini tarpusavio ilaikymo teisiniams santykiams taikomos atskiros kolizins
normos, nustatytos 1973 m. Hagos konvencijoje dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss, kuri
nukreipia LR CK 1.36 str. ios konvencijos 8 str. nustato, kad santuok nutraukusius sutuoktinius
siejanias ilaikymo pareigas reglamentuoja teis, taikyta santuokos nutraukimui ar ituokos
pripainimui. i kolizin norma taikoma ir separacijos bei santuokos pripainimo negaliojania atveju.

Vaik kilms nustatymui taikytina teis. Vaik ir tv tarpusavio asmeniniams ir turtiniams

santykiams taikytina teis. vaikinimo santykiams taikytina teis
Vaiko kilm suprantama kaip jo motinos ir tvo nustatymas. LR CK 1.31 str. 1 d. nustato, kad vaiko
kilms nustatymui, t.y. tvysts ar motinysts pripainimui, nustatymui ar nuginijimui taikoma vienos i
i valstybi teis: 1) valstybs, kurios pilieiu vaikas tapo gimdamas; 2) vaiko nuolatins gyvenamosios
vietos jo gimimo momentu valstybs; 3) vieno i vaiko tv nuolatins gyvenamosios vietos vaiko
gimimo momentu valstybs; 4) vieno i vaiko tv pilietybs vaiko gimimo momentu valstybs. Taikytin
teis i i ivardint galimybi parenka byl nagrinjantis teismas, atsivelgdamas tai, kurios i
valstybi teis yra palankesn vaikui. Tuo tarpu vaiko kilms nustatymo pasekmms taikytin teis
nustato atskiros kolizins normos, numatanios, kad taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis (LR CK 1.31 str. 2 d.). Atskiros kolizins normos yra taikos ir vaiko tvo (motinos)
veiksnumui pripastant tvyst (motinyst) nustatyti. iuo atveju taikoma pripastanio asmens lex
domicilii pripainimo momentu (LR CK 1.31 str. 4 d.). Pripainimo formai taikoma arba io veiksmo
atlikimo vietos, arba vaiko lex domicilii valstybs teis.
Vaiko ir tv asmeniniams ir turtiniams (iskyrus ilaikymo) teisiniams santykiams taikoma vaiko lex
domicilii. Taiau tuo atveju, jei n vienas i tv neturi bendros su vaiku nuolatins gyvenamosios vietos,
bet ir vaikas, ir abu jo tvai yra vienos valstybs pilieiai, taikoma bendros pilietybs valstybs teis (LR
CK 1.32 str.). Kaip jau buvo minta aukiau, eimos nari tarpusavio ilaikymo teisinius santykius pagal
LR CK 1.36 str. reguliuoja 1973 m. Hagos konvencija dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss.
Atkreiptinas dmesys, kad ji gali bti taikoma ne tik tais atvejais, kai ilaikymas yra reikalingas vaikui,
bet ir tais atvejais, kad senyvo amiaus tvai reikalauja priteisti ilaikym i savo pilnamei vaik. ioje
konvencijoje numatytas pagrindinis kolizinis principas yra kreditoriaus (asmens, kuriam reikalingas
ilaikymas) prastins gyvenamosios vietos teiss principas (4 str.). Taiau tuo atveju, ai pagal savo lex
domicilii kreditorius negali gauti ilaikymo, taikoma skolininko ir kreditoriaus bendros pilietybs
valstybs teis (5 str.). Jei ir pagal ios valstybs teis ilaikymas kreditoriui nepriklauso, gali bti
taikoma teismo, nagrinjanio byl, teis (6 str.). Taiau tais atvejais, kai ilaikymo pareiga sieja
netiesiogins giminysts arba giminysts pagal santuok santykiais susijusius asmenis, skolininkas gali

kreditoriaus reikalavim remdamasis tuo, kad valstybs, kurios pilieiai jie abu yra, teis arba, jei jie
neturi bendros pilietybs, kreditoriaus prastins gyvenamosios vietos valstybs vidaus teis tokios
pareigos nenustato (7 str.).
vaikinimo teisiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK
1.33 str.). tai yra bendroji kolizin norma, taiau tais atvejais, kai yra aiku, kad pritaikius princip (t.y.
vaikinus pagal vaiko lex domicilii teis) vaikinimas nebus pripastamas tvi (tvio) nuolatins
gyvenamosios vietos ar pilietybs valstybje, gali bti taikoma tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios
vietos ar pilietybs teis, jei tai nepakenks vaiko interesams (LR CK 1.33 str. 2 d.). Jeigu apskritai
neaiku, ar vaikinimas iose valstybse bus pripastamas, vaikinti yra draudiama. Laikoma, kad
neaikumas atsiranda tuo atveju, jei tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs valstyb
nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins pagalbos ar nra 1993 m. Hagos konvencijos dl
vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje dalyv. Paymtina tai, kad i
konvencija reglamentuoja tarptautinio vaikinimo procedr, taigi ji taip pat yra svarbus teiss aktas,
taikomas tarptautiniam vaikinimui, kadangi Lietuva yra ios konvencijos dalyv. Atlikus vaikinimo
procedr, vaikio bei tvi tarpusavio teisiniams santykiams yra taikoma tvio (tvi) nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.33 str. 3 d.). LR CK nuostatos, susijusios su vaikinimui
taikytinos teiss nustatymu, taikomos tik tais atvejais, jei vaikinimo nereguliuoja dvial sutartis dl
teisins pagalbos.
Globos ir rpybos santykiams taikytina teis
LR CK 1.34 str. nustato, kad nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis nustatoma pagal
1961 m. Hagos konvencij dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei apsaugos
srityje. ios konvencijos 1 straipsnis nustato, kad nepilnameio nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teismins ir administracins institucijos yra galiotos imtis jo asmens ar nuosavybs apsaugos priemoni,
o 2 straipsnis nustato, kad imamasi priemoni, nustatyt i institucij valstybs vidaus teisje. Lietuva
taip pat yra 1996 m. Konvencijos dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje. LR CK 1.35 str. 1 d. nustato, kad
pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis. Taigi galima teigti, kad globai ir rpybai yra taikomas asmens, reikalingo globos ar rpybos, lex
domicilii. Taiau tuo atveju, jei Lietuvos dvial sutartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles,
taikomos dvials sutarties nuostatos.

4.3. Paveldjimo santykiams taikytina teis

Paveldjimo teisini santyki reglamentavimas skirtingose valstybse skiriasi. Vienas i skirtingai

reglamentuojam klausim tai testamento forma. Vienose valstybse galioja tik notaro pavirtinti
testamentai, kitose ir paprasta raytine forma ireikta asmens valia. LR CK 1.61 str. nustato, kad
testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo form nustato i akt sudarymo vietos valstybs teis. Tai
reikia, kad testamento sudarymui, jo pakeitimui ar panaikinimui gali bti taikomos skirting valstybi
teiss normos tuo atveju, jei ie veiksmai buvo atlikti skirtingose valstybse. Taip pat LR CK 1.61 str. 2 d.
nustato, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jei i akt forma atitinka
testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teiss reikalavimus arba valstybs, kurios pilietis
testatorius buvo i akt sudarymo metu, ar testatoriaus gyvenamosios vietos valstybs i akt sudarymo
metu ar mirties metu teiss reikalavimus. Testamento dl nekilnojamojo daikto formai yra keliami
ypatingi reikalavimai, t.y. testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo forma turi atitikti nekilnojamojo
daikto buvimo valstybs reikalavimus. Ms manymu, i norma nra logika, kadangi jeigu testatorius
turi nekilnojamojo turto daugelyje valstybi, jam bus labai sunku sudaryti tok testament, kuris atitikt
vis i valstybi teiss reikalavimus.
Testatoriaus veiksnumui (t.y. galjimui sudaryti, pakeisti ar panaikinti testament) pagal LR CK 1.60 str.
yra taikoma testatoriaus lex domicilii. Taiau jei testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos nustatyti
nra galimybs arba tokios vietos testatorius neturjo, testatoriaus veiksnumas bus nustatomas pagal
testamento sudarymo, pakeitimo ar panaikinimo vietos valstybs teis.
Tuo atveju, jei dvial Lietuvos sutartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles, taikomos dvials

sutarties nuostatos.
Taip pat btina atkreipti dmes, kad Lietuva yra 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencijos dl
testament registravimo sistemos sukrimo dalyv, taigi Lietuvoje veikia sistema, leidianti testatoriui
registruoti savo testament, kad bt sumainta rizika, jog testamentas liks neinomas arba bus
pavluotai surastas, ir padedanti po testatoriaus mirties atskleisti io testamento buvim, bei padedanti
surasti usienyje sudarytus testamentus.
Remiantis LR CK 1.62 str. 1 d., visiems paveldjimo teisiniams santykiams, iskyrus susijusius su
nekilnojamojo turto paveldjimu (taigi tame tarpe ir kilnojamj daikt paveldjimui), yra taikoma
palikjo nuolatins gyvenamosios vietos jo pirties momentu valstybs teis. i taikytina teis apima visus
su paveldjimu susijusius klausimus, iskyrus testamento form bei testatoriaus veiksnum. Paymtina,
kad CK nenustato alternatyvi kolizini norm tam atvejui, jei palikjo nuolatins gyvenamosios vietos
negalima nustatyti arba jis tokios i viso neturjo. Taiau yra nustatyta teiss norma, kuri gina Lietuvos
pilieio pdini, gyvenani Lietuvoje ir turini teis privalomj palikimo dal. ie asmenys
privalomj palikimo dal paveldi pagal Lietuvos teis, taiau i nuostata netaikoma nekilnojamojo turto
paveldjimui.
Nekilnojamojo daikto paveldjimui, taip pat kaip ir daiktiniams santykiams,
susijusiems su nekilnojamaisiais daiktai, yra taikomas daikto buvimo vietos, t.y. lex rei sitae principas.
Vis pirma, kaip buvo nurodyta aukiau, jis yra taikomas testamento dl nekilnojamojo daikto
sudarymo, pakeitimo ir panaikinimo formai (LR CK 1.61 str. 2 d.), taip pat jis yra taikomas ir nustatant
teis, taikytin nekilnojamojo daikto paveldjimui. Lietuvos sudarytos dvials sutartys dl teisins
pagalbos taip pat pripasta io principo taikym (pvz., Lietuvos ir Azerbaidano sutarties 41 str. 2 d.).

4.4. Daiktinms teisms taikytina teis

Sprendiant dl tam tikram daiktui taikytinos teiss, vis pirma btina nustatyti, ar is daiktas yra
kilnojamasis, ar nekilnojamasis, kadangi priklausomai nuo atsakymo klausim gali bti taikomos
skirtingos kolizins normos. Tam, kad bt galima nustatyti daikto prigimt, reikia taip pat atsakyti
klausim, kokios valstybs teis taikyti. Taigi kyla kvalifikavimo problema, kuri Lietuvos teisje yra
sprendiama taikant lex rei sitae princip, t.y. daiktas pripastamas kilnojamuoju ar nekilnojamuoju
pagal jo buvimo vietos valstybs teis (LR CK 1.48 str. 1 d.).
Ta pati kolizin taisykl yra taikoma ir nustatant nuosavybs teisiniams santykiams bei kitoms daiktinms
teisms nekilnojamj daikt taikytin teis (LR CK 1.48 str.), tame tarpe ir daikto gijimui gyjamosios
senaties bdu. Ji taip pat yra tvirtinta ir Lietuvos dvialse sutartyse dl teisins pagalbos.
Sudarant sutartis dl daiktini teisi nekilnojamj daikt (pvz., ems sklypo pirkimo pardavimo
sutart), gali kilti iskaidymo klausimas. T.y. daiktiniams teisiniams santykiams (pvz., nuosavybs teiss
daikt perjimo momentui) bus taikoma lex rei sitae, tuo tarpu prievoliniams teisiniams santykiams, kurie
taip pat atsiranda sudarius toki sutart (pvz., ali civilinei atsakomybei u sutarties netinkam
vykdym), bus taikomi kiti koliziniai principai (pvz., LR CK 1.37 str.), tame tarpe ir ali valios
autonomijos principas, kris netaikomas daiktiniams santykiams.
Bendroji kolizin taisykl, taikoma nustatant kilnojamojo daikto nuosavybs ir kitiems daiktiniams
teisiniams santykiams taikytin teis, yra lex rei sitae principas, t.y. taikoma tos valstybs teis, kurioje
daiktas buvo jo teisins padties pasikeitimo metu, teis. Teisins padties pasikeitimo moment danai
bna sunku nustatyti, ypatingai jeigu daiktas yra veamas per kelias valstybes, todl alia bendrosios
taisykls yra taikomos ir specialiosios taisykls, padedanios nustatyti kilnojamajam daiktui taikytin
teis. Taip pat paymtina, kad tuo atveju, jei daikto teisin padtis pasikeiia dl neteist veiksm, turi
bti taikoma tos valstybs, kurioje daiktas paskutin kart buvo teistai valdomas, teis. Pvz., automobilis
yra pavagiamas A valstybje ir nugabenamas B valstyb, kur parduodamas ir igabenamas C valstyb,
iuo atveju automobilio teisto savininko, i kurio automobilis buvo pavogtas, teiss bus ginamos pagal A
valstybs teis[1].
LR CK 1.48 str. 3 d. nustato, kad nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss veam daikt (krovin)
nustatomos pagal io daikto paskyrimo vietos valstybs teis. Taigi gali bti taip, kad sprendiant gin
tarp vejo ir kroviniu disponuojanio asmens j materialiniams teisiniams santykiams bus taikoma
atitinkama tarptautin konvencija, unifikuojanti materialins teiss normas (pvz., 1956 m. enevos
konvencija dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR), tuo tarpu nustatant, kam priklaus

krovinys, taigi kam buvo padaryta ala, bus taikoma krovinio pristatymo vietos valstybs nacionalin
teis.
LR CK 1.49 str. numato galimyb sandorio dl kilnojamojo daikto alims susitarimu nustatyti teis,
taikom teisi daikt atsiradimui ir pabaigai. iuo atveju ali teis pasirinkti yra ribojama galima
susitarti taikyti arba daikto isiuntimo, arba pristatymo vietos valstybs teis, arba visam sandoriui
taikytin teis. Kadangi ali teis pasirinkti visai sutariai taikytin teis yra beveik neribota (LR CK
1.11 str.), tai is suvarymas nra didelis.
Lietuvos respublikos dvialse sutartyse dl teisins pagalbos taip pat yra virtintas lex rei sitae principas,
taiau yra nustatomos ir specialios taisykls, pvz., Lietuvos ir Azerbaidano sutarties 36 str. 3 d. nustatyta,
kad nuosavybs teiss ar kitokios daiktins teiss turt, kuris yra sandorio dalykas, atsiradimas ir
pabaiga nustatomi pagal sandorio sudarymo vietos valstybs teis,
jeigu ali susitarimu nenumatyta kitaip.

4.5. Sutartinms prievolms taikytina teis

Valios autonomijos principas

Sutartiniuose santykiuose alys turi teis paios nustatyti savo teises ir pareigas, tokiu bdu sutartiniuose
santykiuose yra pripastamas sutarties ali laisvs principas. Tarptautins privatins teiss prasme valios
autonomijos principas suprantamas kaip sutarties ali laisv nustatyti savo teisiniams santykiams
taikytin teis. Taiau valios autonomijos principo ribos vairiose valstybse skiriasi. Daniausiai ali
laisv pasirinkti sutariai taikytin teis yra ribojama teismo vietos valstybs vieosios tvarkos ilyga, taip
pat imperatyviomis teiss normomis, esaniomis labiausiai su sutartimi susijusios valstybs teisje.
Kai kuriose valstybse laikoma, kad alys turi teis pasirinkti sutariai taikytin teis tik tuo atveju, jei j
teisinis santykis turi usienio element. Lietuvos tarptautins teiss doktrinoje pripastama, kad alys gali
susitarti dl taikytinos usienio teiss net ir tuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose, kuriuose nra
usienio elemento.[1] Toki teis alims nustato LR CK 1.37 str. 1 d., taip pat 1980 m. Romos
konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss 3 str. Taigi sutartin gin nagrinjantis Lietuvos
teismas turt taikyti ali pasirinkt teis, aiku, atsivelgdamas ali valios autonomijos principo
ribojim. LR CK 1.11 str. 1 d. numato, kad usienio teiss normos netaikomos, jeigu j taikymas
prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kit statym vieajai tvarkai. Taigi jeigu Lietuvos
teismas nustatyt, kad ali susitarimu pasirinkta teis prietarauja LR vieajai tvarkai (pvz., alys
sutartimi susitar dl tam tikr veiksm atlikimo, kurie Lietuvos teisje yra neteisti, o pagal sutariai
taikytin teis yra teisti), teismas netaiko usienio teiss, o taiko Lietuvos teis. LR CK 1.11 str. 2 d.
numato, kad Lietuvos arba kitos valstybs, su kuria ginas yra labiausiai susijs, imperatyvios teiss
normos taikomos nepaisant to, kad alys savo susitarimu yra pasirinkusios kitoki usienio teis. Taigi tuo
atveju, jeigu teismas, nagrindamas byl, nustatyt, kad valstybs, su kuria, teismo manymu, ginas yra
labiausiai susijs, yra imperatyvi norm, kuri nra ali pasirinktoje taikytinoje teisje, teismas taikys
ias imperatyvias normas bei t dal pasirinktos taikytinos teiss, kuri neprietarauja ioms imperatyvioms
normoms. Panai nuostata yra ir LR CK 1.37 str. 3 d, taip pat ir Romos konvencijos dl sutartinms
prievolms taikytinos teiss 3 str. 3 d.
Taip pat manoma, kad ali susitarimas dl taikytinos teiss turi atitikti LR CK 1.5 str. nustatytus bendrus
civilins teiss principus siningumo, protingumo, teisingumo[2]. Pvz., jeigu alys pasirinko valstybs,
kurioje apskritai nra teiss sistemos, teis, toks susitarimas prietaraus protingumo principui ir turi bti
laikomas negaliojaniu.
Gali kilti klausimas, kokia teis gali bti taikoma ali susitarimui dl taikytinos teiss.
Prof.V.Mikelno nuomone, ali valios autonomijos principas yra ribojamas lex fori normomis[3], taigi
jeigu teismo vietos valstybs teis nepripains ali susitarimo dl taikytinos teiss, tai teismas ios teiss
ir netaikys, o taikytin teis nustatys remdamasis savo kolizinmis normomis. LR CK klausim dl ali
susitarimui dl taikytinos teiss taikomos teiss atsakymo nepateikia, taiau 1980 m. Romos konvencijos
dl sutartinms prievolms taikytinos teiss, kuri galioja ES alims, tame tarpe ir Lietuvai, nuostatos
numato, kad ali susitarimo dl taikytinos teiss galiojimui taikomos tos teiss normos, kurios taikomos
ir paiai sutariai bei jos galiojimui (3 str. 4 d.).

Sutarties galiojimui taikytina teis

LR CK nuostatos nepateikia atsakymo klausim, kaip nustatyti sutarties galiojimui taikytin teis.
Aiku, kad tuo atveju, jei alys nebuvo susitarusios dl taikytinos teiss, iam klausimui sprsti turi bti
taikoma sutartiniams teisiniams santykiams taikytina teis, t.y. lex causae. Analogika situacija yra ir tuo
atveju, jei teismo vietos valstybs teis apskritai nepripasta sutarties ali valios autonomijos principo.
Taiau kaip teismui elgtis tada, kai ali valios autonomijos principas pripastamas, taiau kyla
klausimas dl sutarties, kurioje buvo ir susitarimas dl taikytinos teiss, galiojimo? Ar gali teismas remtis
iuo susitarimu, jei nra aiku, ar jis yra galiojantis? Manytumm, kad iuo atveju Lietuvos teismas turt
taikyti 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievols taikytinos teiss nuostatas, kadangi btent i
konvencija buvo pavyzdiu rengiant LR CK 1.37 ir 1.39 straipsnius. Taigi, ios konvencijos 8 str. numato,
kad sutarties ar bet kurios jos slygos galiojimo nustatymui turi bti taikoma tos valstybs teis, kuri bt
taikoma mintos sutarties ar slygos galiojimo atveju. Tuo paiu i esms yra tvirtinamas susitarimo dl
taikytinos teiss autonomijos principas. Taiau yra numatyta ilyga, kad alis gali remtis savo prastins
buvimo vietos teise tam, kad rodyt, jog ji nesudar sutarties, jeigu i vis bylos aplinkybi matyti, kad
nra protinga sutarties galiojimui taikyti sutartiniams santykiams taikytin teis. Paymtina, kad ios
normos yra taikomos tik materialiajam sutarties galiojimui nustatyti, tuo tarpu sutarties formai ir jos
nesilaikymo pasekmms yra taikomos atskiros kolizins normos.

Sutarties formai ir materialiajam aspektui taikytina teis

Sutarties formai taikytina teiss nustatyto taisykls yra formuluojamos LR CK 1.38 str. io straipsnio 1 d.
nustato, kad sandorio formai taikytina teis nustatoma pagal LR CK 1.37 str. 1 d. nuostatas, tai reikia,
kad sandorio formai yra taikoma ali susitarimu pasirinkta visai sutariai taikytina teis. Taiau jei alys
nepasirinko taikytinos teiss, tokiu atveju taikoma sutarties sudarymo vietos valstybs teis, t.y. lex loci
contractus (LR CK 1.38 str. 2 d.). Jeigu sutarties alys yra skirtingose valstybse, sutartis galios, jeigu jos
forma atitiks bent vienos i i valstybi teiss reikalavimus. Taiau sandori, kuri dalykas yra
nekilnojamasis daiktas ar teiss j, forma turi atitikti nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teiss
reikalavimus, t.y. taikomas lex rei sitae principas (LR CK 1.37 str. 3 d.). vartojimo sutari formai yra
taikoma vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.38 str. 4 d.).
1980 m. Romos konvencijos nuostatos iuo klausimu iek tiek skiriasi nuo LR CK 1.38 str. nuostat.
Sutarties formaliam galiojimui yra skirtas konvencijos 9 str., kuris nenumato nuostatos, kad sutarties
formai taikoma ali pasirinkta sutariai taikytina teis. Pagal konvencijos 9 str. 1 d., sutartis, sudaryta
tarp toje paioje valstybje esani asmen, galios, jeigu jos forma atitiks ios valstybs teis. Jeigu
sutartis sudaryta tarp skirtingose valstybse esani asmen, ji galios, jei forma atitinka bent ienos i i
valstybi teis. Kitos konvencijos 9 str. nuostatos i esms pakartoja LR CK 1.38 str. 3 ir 4 d. nuostatas.
Labai danai atsitinka tai, kad sutarties, turinios usienio element, alys nepasirenka taikytinos teiss, ir
tokiu atveju teismas, taikydamas kolizines normas, pats j nustato.LR CK 1.37 str. 4 d. nustato, kad jeigu
alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, su kuria sutartin prievol yra labiausiai susijusi,
teis. Taigi yra tvirtintas lankstusis glaudiausio ryio kolizinis principas. Valstyb, su kuria sutartin
prievol yra labiausiai susijusi, nustato teismas. Jau mintas CK straipsnis tvirtina kelias glaudiausio
ryio nustatymo prezumpcijas, kurias teismas gali pritaikyti. Taigi yra laikoma, kad labiausiai su sutartine
prievole yra susijusi valstyb, kurios teritorijoje yra: 1) alies, kuri turi vykdyti pareig, labiausiai
bding tai sutariai, nuolatin gyvenamoji vieta arba centrin administracija, arba verslo vieta, jei
prievol labiau susijusi su verslo vieta; 2)nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra
teis nekilnojamj daikt ar teis naudoti nekilnojamj daikt; 3) vejo pagrindin verslo vieta veimo
sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybje, kurioje yra pagrindin vejo verslo vieta, buvo
krovinio pakrovimo, isiuntimo vieta arba siuntjo buvein. Taigi LR CK 1.37 str. 4 d. 1-3 punktai nustato
glaudiausio ryio prezumpcijas sutartims dl nekilnojamojo daikto ir veimo sutartims, o kitoms
sutartims nustato prezumpcij dl lex venditoris principo taikymo. Kaip pavyzd alies, atliekanios
bdingiausi sutariai pareig, galima pateikti pirkimo-pardavimo sutart, kurioje pardavjas yra toki
alis, rangos sutarties atveju tokia alimi bus rangovas ir pan. Kitos tokio sandorio alies pagrindin
pareiga paprastai bna atlyginimo sumokjimas.
Taiau btina paymti, kad aukiau nurodytos prezumpcijos gali bti paneigtos, taigi teismas gali

nustatyti, kad nepaisant prezumpcijos, sutartis yra glaudiau susijusi su kita valstybe. LR CK 1.37 str. 5 d.
nustato toki galimyb. Btina paymti, kad mintos LR CK 1.37 str. nuostatos buvo parengtos
remiantis 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss 4 straipsniu, taigi jas
aikinant ir taikant, turi bti atsivelgta Europos Teisingumo teismo sprendimuose pateiktus mintos
konvencijos nuostat iaikinimus. Taiau LR CK 1.37 str. 5 d. formuluot skiriasi nuo mintos
konvencijos 4 str. 5 d. nuostat tuo, kad LR CK kalbama apie prezumpcijos netaikym tuo atveju, jei
nemanoma nustatyti sutariai labiausiai bdingos pareigos vykdymo vietos, o konvencijoje kalbama apie
prezumpcijos netaikym, kai nemanoma nustatyti sutariai labiausiai bdingos pareigos. Ms
manymu, tai yra vertimo trkumas, ir Lietuvos teismai turt taikyti t nuostat, kuri tvirtinta 1980 m.
Romos konvencijoje, ypatingai turint omenyje, kad labiausiai susijusios valstybs teiss prezumpcijas
nustataniose teiss normose nieko nra kalbama apie bdingiausios prievols vykdymo viet, todl bt
nelogika netaikyti prezumpcij, jei ios vietos nepavyksta nustatyti (nes jos ir nereikia nustatyti norint
pritaikyti prezumpcij).
Aukiau aptartos kolizins normos yra skirtos visoms sutartims. Taiau kai kurioms sutartims yra skirtos
atskiros kolizins normos. Kaip antai, LR CK 1.37 str. 6 d. nustato, kad draudimo sutartims taikoma
valstybs, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatin gyvenamoji vieta arba verslo vieta (abejotina
galimyb taikyti draudiko nuolatins gyvenamosios vietos kriterij, nes draudikas yra paprastai juridinis
asmuo, kuris tokios vietos negali turti), nekilnojamojo daikto draudimo atveju taikoma io daikto
buvimo vietos valstybs teis. Nustatant draudimo sutartims taikytin teis tam tikrais atvejais (gyvybs
sutartims bei privalomo draudimo sutartims dl rizikos, esanios ES valstybje) bus taikomos ne LR CK,
bet LR Draudimo statymo nuostatos. Paymtina, kad 1980 m. Romos konvencija draudimo sutartims
netaikoma.
Sutartims, sudarytoms biroje ar aukcione, taikoma biros ar aukciono vietos valstybs teis (LR CK 1.37
str. 8 d.).
Vartojimo sutartims taikytina teis nustatoma pagal LR CK 1.39 str. bei 1980 m. Romos konvencijos 5 str.
nuostatas, kurios gina vartotojo interesus. Dovanojimo sutartims taikytin teis reglamentuoja LR CK
1.41 str., nustatantis bendr taisykl, kad taikoma dovanotojo nuolatins gyvenamosios vietos arba verslo
vietos valstybs teis.
Atkreiptinas dmesys tai, kad jeigu taikytina Lietuvos ir usienio valstybs dvial sutartis dl teisins
pagalbos nustato kitokias taisykles nei LR CK, taikomos tarptautins sutarties nuostatos.

4.6. Nesutartinms prievolms ir kitoms prievolms taikytina teis

Santykiams dl alos padarymo taikytina teis

Lietuvos Respublikos CK, o taip pat ir dvials sutartys dl teisins pagalbos pripasta lex loci delicti
princip kaip pagrindin kolizin princip, taikom deliktinms prievolms. Remiantis deliktinms
prievolms taikytina teise, nustatomos civilins atsakomybs slygos, jos dydis ir sudtis, atleidimo nuo
civilins atsakomybs ir jos netaikymo pagrindai, asmuo, atsakingas u alos padarym, asmuo, turintis
teis alos atlyginim. LR CK 1.43 str. nustato, kad ali teiss ir pareigos pagal prievoles,
atsirandanias dl padarytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje
padarytas veiksmas ar buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos
valstybs teis. Taigi nukentjs asmuo iuo atveju yra silpnesnioji pus, ir jo interesai yra ginami tokiu
bdu, kad jis turi teis pasirinkti i 2 taikytin teisi tuo atveju, jei veiksmas ar neveikimas, dl kurio
atsirado ala, vyko vienoje valstybje, o alingos pasekms atsirado kitoje valstybje.
Tuo atveju, jei nemanoma nustatyti, kur buvo atliktas al sukls veiksmas ir kur atsirado alingi
padariniai, taikoma tos valstybs teis, su kuria byla yra labiausiai susijusi(LR CK 1.43 str. 2).
Paymtina tai, kad ali valios autonomijos principas deliktiniuose teisiniuose santykiuose taip pat
pripastamas, taiau kiek kitaip, negu sutartiniuose santykiuose. T.y. alys gali susitarti dl taikytinos
teiss, taiau tik po alos padarymo (LR CK 1.43 str. 3 d.). Tai yra visikai logika, kadangi iki alos
padarymo bsimi deliktini teisini santyki dalyviai paprastai net nenutuokia apie vienas kit. Dar viena
speciali kolizin taisykl, taikoma deliktiniuose teisiniuose santykiuose, nustato, kad tuo atveju jeigu
abiej santykio ali nuolatin gyvenamoji vieta yra vienoje valstybje. Pvz., nuolat Lietuvoje gyvenantys

asmenys savo atostog Turkijoje metu susipyko ir gino metu vienas kitam padar fizin al. Pareikus
civilin iekin, ginui bus taikoma ne Turkijos, bet Lietuvos teis.
LR CK 1.43 str. 5 d. nustato atskir kolizin norm, taikom prievolms, atsiradusioms dl netinkamos
kokybs produkt padarytos alos. Pagrindin taisykl yra tokia, kad taikoma alos padarymo vietos
valstybs teis, jeigu ioje valstybje yra nukentjusiojo nuolatin gyvenamoji vieta ar atsakingo u al
asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt. Pvz., fizinis asmuo sigijo nauj
automobil Vokietijoje ir pargabeno j Lietuv. Dl nekokybik saugos pagalvi jos isiskleid ne eismo
vykio metu, dl ko vairuotojas patyr traum. Tokiu atveju bus taikoma Lietuvos kaip alos atsiradimo
vietos valstybs teis, nes joje yra nukentjusiojo asmens nuolatin gyvenamoji vieta. Tuo atveju, jei
pirkjas al patirt pvz., Lenkijoje, per kuri jis vairavo automobil, nukentjusiojo pasirinkimu galt
bti taikoma atsakingo u al asmens verslo vietos (t.y. Vokietijos) valstybs teis arba alos atsiradimo
(t.y. Lenkijos) vietos valstybs teis. Jeigu nukentjusiojo nuolatin gyvenamoji vieta yra atsakingo u
al asmens verslo vietos valstybje arba produkto sigijimo vietos valstybje, bus taikoma nukentjusiojo
asmens nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, nepriklausomai nuo to, kur buvo padaryta ala.
Pvz., Lietuvoje nuolat gyvenantis asmuo nauj automobil sigijo taip pat Lietuvoje ir juo ivyko
usienio valstyb, kurioje dl produkto nekokybikumo patyr al. Tokiu atveju bus taikoma Lietuvos, o
ne usienio valstybs, kurioje atsirado ala, teis.
Deliktini teisini santyki srityje yra priimta nemaai tarptautini konvencij, kuriose nustatytos
atskiros kolizins taisykls tam tikro pobdio deliktams. Kaip vien svarbiausi reikia paminti 1971m.
Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss, kuri tiesiogin nuorod daro LR CK 1.44 str.
Lietuva yra ios konvencijos dalyv. Pagrindin kolizin taisykl, tvirtinta ios konvencijos 3 straipsnyje,
nustato, kad civilin atsakomyb u al, padaryt dl eismo vykio, nustatoma pagal valstybs, kurios
teritorijoje vyko vykis, teis. Taigi iuo atveju yra taikomas aling veiksm atlikimo, o ne alos
padarini atsiradimo principas. Taiau konvencija taip pat nustato ir kelet iimi i bendro principo. Jei
eismo vykyje dalyvavo viena transporto priemon ir ji buvo registruota ne toje valstybje, kurioje vyko
eismo vykis, registravimo valstybs teis taikoma nustatant 1) atsakomyb prie vairuotoj, savinink ar
bet kur kit asmen, kontroliavus transporto priemon, neatsivelgiant j prastin gyvenamj viet
(taiau jeigu eismo vykio metu buvo padaryta ala asmeniui, kurio prastin gyvenamoji vieta yra ne
automobilio registravimo valstybje, i nuostata negali bti taikoma), 2) prie nukentjus keleiv, kurio
prastin gyvenamoji vieta yra ne toje valstybje, kurioje vyko eismo vykis, 3) prie nukentjus, kuris
vykio metu buvo ne transporto priemonje ir kurio prastin gyvenamoji vieta yra transporto priemons
registravimo valstybje, atsakomyb (konvencijos 4 str). Jei yra du arba daugiau nukentjusij,
taikytina teis nustatoma kiekvienam nukentjusiajam atskirai. Konvencija taip pat numato galimyb
taikyti automobili registravimo vietos valstybs teis ir tuo atveju, jei eismo vykyje dalyvavo dvi arba
daugiau transporto priemoni, taiau tik tuo atveju, jei visos transporto priemons yra registruotos toje
paioje valstybje. Tuo atveju, jei automobilis nra registruotas arba yra registruotas keliose valstybse,
vietoj automobilio registravimo vietos valstybs teiss taikoma transporto priemons prastins buvimo
vietos valstybs teise (6 str.).
Atskiros kolizins normos nustato teis, taikytin reikalavimams
atlyginti asmeninms neturtinms teisms visuomens informavimo priemoni veiksmais padaryt al.
LR CK 1.45 str. nustato, kad tokiems reikalavimams taikoma nukentjusiojo pasirinkimu nukentjusiojo
nuolatins gyvenamosios vietos arba verslo vietos arba alos atsiradimo vietos valstybs teis, arba al
padariusio asmens nuolatins gyvenamosios vietos ar verslo vietos valstybs teis. Atskira kolizin norma
(LR CK 1.45 str. 2 d.) reguliuoja paneigimui taikom teis, kuri nustatoma pagal tai, kurioje valstybje
buvo paskelbta publikacija ar i kurios valstybs buvo transliuojama radijo ar televizijos laida.
Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje
atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis. Pvz., keli valstybi draudimo mons,
veikianios ir treiosios valstybs rinkoje, sudaro nesining susitarim dl vienod kaini nustatymo
ios treiosios valstybs draudjams. Tokiu atveju treiosios valstybs draudimo kompanij, patyrusi
al dl toki nesining veiksm, reikalavimams j atlyginti turt bti taikoma treiosios valstybs
teis. Tuo atveju, jei iame susitarime dalyvaut ir visos iskyrus vien treiosios valstybs draudimo
kompanij, ios draudimo kompanijos reikalavimui turt bti taikoma jos verslo vietos valstybs teis
(LR CK 1.46 str.).
Tuo atveju, jei Lietuvos dvials sutarties dl teisins pagalbos normos nustato

kitokias nei LR CK kolizines taisykles, taikomos dvials sutarties nuostatos.

Santykiams dl nepagrsto praturtjimo ir turto gavimo taikytina teis
LR CK 1.54 str. nustato atskiras kolizines taisykles, taikomas dl turto nepagrsto gijimo ar sutaupymo
(nepagrsto praturtjimo) atsirandanioms prievolms. io straipsnio 1 d. nustato, kad i prievols,
vykdytos be teisinio pagrindo, atsirandantiems reikalavimams taikoma valstybs, pagal kurios statymus
nustatytinas prievols teisinis pagrindas, teis. Prof.V.Mikelnas pateikia tok ios teiss normos taikymo
pavyzd: vedijos mon pagal sutart privalo sumokti Lietuvos monei vien milijon vedijos kron.
Sutariai, i kurios yra atsiradusi vedijos mons prievol, taikoma vedijos teis. Taiau vedijos mon
suklysta ir perveda i sum ne kreditoriaus, o visai kitos Lietuvos mons sskait. (...) Kadangi
sutariai, i kurios buvo atsiradusi prievol, taikoma vedijos teis, tai ir be pagrindo sumoktos sumos
ireikalavimui taip pat bus taikoma vedijos teis[1]. Manytumm, kad iuo atveju mint kolizin
norm reikt suprasti kiek kitaip, t.y. reikalavimui turi bti taikoma tos valstybs teis, pagal kuri i
prievol kvalifikuojama.
Tuo atveju, jei asmuo savo neteistais veiksmais nepagrstai praturtjo, taikoma tos valstybs teis,
kurioje ie veiksmai buvo atlikti(LR CK 1.54 str. 2 d.). Taiau tuo atveju, jei tarp ali egzistavo teisinis
santykis, ir viena i ali nepagrstai praturtjo, taikoma iam teisiniam santykiui taikytina teis (LR CK
1.54 str. 3 d.). Pvz., tarp Lietuvos ir Rusijos moni buvo sudaryta statybos rangos sutartis bei sumoktas
avansas. Nepradjus vykdyti darb, viena i ali sutart nutrauk. Tokiu atveju reikalavimui dl
nepanaudoto avanso grinimo bus taikoma statybos rangos sutariai taikytina teis.
Vienaaliams sandoriams ir vienaalms prievolms taikytina teis
LR CK 1.55 str. nustato, kad vienaaliams sandoriams taikoma valstybs, kurioje jie buvo sudaryti, teis.
Paymtina tai, kad i nuostata netaikoma tuo atveju, jei yra speciali kolizin taisykl, reglamentuojanti
atskiroms vienaali sandori rims taikytin teis. Pvz., galiojimui yra taikomos LR CK 1.40 str.
nuostatos, ekiams ir vekseliams taikomas LR CK 1.56 str. testamentui 1.61 str.

Taikytinos teiss klausimai vertybini popieri srityje

Vertybiniams popieriams taikytinos teiss nustatym reglamentuoja LR CK 1.56 str. Jo pirmoji dalis daro
nuorod 1931 m. enevos konvencij dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo ir 1930 m.
enevos konvencij dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.
1931 m. enevos konvencijos dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo 2 str. nustato, asmens
teis iduoti ek nustatoma pagal jo nacionalins priklausomybs vietos valstybs teis (fizinio asmens
pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos, juridinio asmens- pagal registravimo vietos valstybs teis).
Tuo atveju, jei ios teiss kolizins normos nukreipia kitos valstybs teis, pastaroji yra taikoma, tai
reikia, kad konvencija tvirtina renvoi princip. Tuo atveju, jei pagal tokiu bdu nustatyt teis asmuo
neturjo teiss iduoti ek, jis bus atsakingas, t.y. ekis bus laikomas galiojaniu tuo atveju, jei pagal
ekio idavimo vietos valstybs teis jis turjo teis iduoti ek. Asmenys, kuriems gali bti iduotas
ekis, nustatomi pagal ekio apmokjimo vietos valstybs teis (3 str.). ekio formai keliamus
reikalavimus nustato jo idavimo vietos valstybs teis (4 str.). Taiau ekis bus laikomas suraytas
tinkama forma, jei atitiks mokjimo vietos teis. ek pasiraiusi asmen sipareigojim teisinius
padarinius reglamentuoja valstybs, kurios teritorijoje jie buvo forminti, statymai (5 str.). eki protesto
form bei terminus, taip pat kit veiksm, reikaling eki teisms gyvendinti ar isaugoti, form
nustato tos alies, kurios teritorijoje turi bti formintas protestas arba atitinkami veiksmai, statymai (8
str.). Kadangi i konvencija yra labai sena, jos kalba ir joje naudojamos formuluots yra iek tiek
pasenusios ir turi bti perfrazuotos atsivelgus iuo metu galiojanias teisines svokas.
1930 m.
Konvencijos dl statym kolizij naudojant paprastuosius ir sakomuosius vekselius sprendimo nuostatos
yra labai panaios 1931 m. Konvencijos dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo nuostatas,
todl detaliau j nenagrinsime. Taigi abidvi konvencijos nustato atskiras kolizines normas tam tikr
klausim, susijusi su ekiais ar vekseliais, grupms, todl sprendiant dl taikytinos teiss yra labai
svarbu tinkamai iskaidyti teisin santyk, o ne taikyti vien kolizin norm atskiriems teisinio santykio
elementams.

LR CK 1.56 str. nustato, kad kitiems vertybiniams popieriams (pvz., akcijoms, obligacijoms) taikoma j
ileidimo (idavimo) vietos valstybs teis. T.y. pvz., akcij turtojo teisi turin nustatys i akcij
ileidimo vietos valstybs teis.

4.7. Darbo santykiams taikytina teis

Darbo teis yra privatins teiss dalis. Todl darbo teisiniams santykiams taikytinos teiss klausimai eina
tarptautins privatins teiss sfer. Ypatingai padidjus pasaulinei gyventoj migracijai, kuri taip pat
takoja ir asmen siekis dirbti geriau apmokam darb usienio valstybje, labai danai ikyla darbo
teisiniams santykiams taikytinos teiss klausimai. Taip pat didjant tarptautini kompanij, vykdani
savo veikl visame pasaulyje, skaiiui, daugja atvej, kai i kompanij darbuotojai ivyksta dirbti
vairias usienio valstybes.
Lietuvoje darbo teisiniams santykiams taikytin teis reguliuoja ne LR CK, bet Darbo kodekso nuostatos.
Tuo atveju, jei ginas vyksta tarp ES valstybi asmen, darbo teisiniams santykiams bus taikomos 1980
m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss nuostatos. Jeigu sprendiant gin
gali bti taikoma Lietuvos ir usienio valstybs dvial sutartis dl teisins pagalbos, tai vadovaujamasi
ios sutarties nuostatomis.
Esminis klausimas, kylantis nustatant darbo teisiniams santykiams taikytin teis, yra tai, ar alys gali
savo susitarimu nustatyti, kurios valstybs teis bus taikoma, t.y. ar darbo santykiuose pripastamas ali
valios autonomijos principas. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 6 str. 1 d. nustato, kad
darbo santykiams usienio teis taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys,
Lietuvos Respublikos statymai ar darbo sutarties ali susitarimai. Taigi vienas i pagrind darbo
teisiniams santykiams taikyti usienio teis yra atitinkamas ali susitarimas. Be abejo, kaip ir
sutartiniuose santykiuose, darbo teisiniuose santykiuose ali laisv pasirinkti savo santykiams taikytin
teis yra ribojama vieosios tvarkos ilyga, t.y. usienio teis netaikoma, jei jos taikymas prietaraut
Lietuvos vieajai tvarkai (LR DK 6 str. 2 d.). Be to, Lietuvos teismas visada taikys Lietuvos teisje
tvirtintas darbo santykius reguliuojanias imperatyvias normas, nesvarbu, kokios valstybs teis ir kokiu
pagrindu bt taikoma (LR DK 6 str. 3 d.). Taip pat yra nustatyta, kad nepaisant pasirinktos taikytinos
teiss, yra taikomos darbuotojo interesus ginanios imperatyvios normos tos valstybs, kurios teis bt
taikoma nesant ali pasirinkimo dl taikytinos teiss (LR DK 7 str. 1 d., 1980 m. Romos konvencijos 6
str. 1 d.).
LR DK 7 str. 1 d. aikiai nustato, kad darbo sutarties alys gali pasirinkti taikytin teis
tiek visai darbo sutariai, tiek ir jos daliai. Abejoni dl to, ar gali darbo sutarties, neturinios usienio
elemento, alys susitarti dl taikytinos usienio teiss, kelia LR DK 7 str. pavadinimas Teis, taikytina
tarptautinio pobdio darbo santykiams. Galima bt daryti prielaid, kad ali susitarimu pasirinkta
teis gali bti taikoma tik tuo atveju, jei darbo santykiai yra tarptautinio pobdio. Taiau tokias abejones
isklaido 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss nuostatos, leidianios
individualios darbo sutarties alims susitarti dl darbo santykiams taikytinos teiss (6 ir 3 str.). LR DK 7
str. nustato, kad taikytinos teiss pasirinkimas turi bti ireiktas tiesiogiai arba akivaizdiai numanomas
i darbo sutarties slyg ar kit aplinkybi.
Tuo atveju, jei alys nepasirinko taikytinos teiss, ji
nustatoma vadovaujantis kolizinmis normomis, esaniomis teismo nacionalinje teisje bei tarptautinse
sutartyse. LR DK 7 str. 2 d. nustato, kad taikytina teis parenkama vadovaujantis iais principais: 1) jei
darbas nuolatos dirbamas vienoje valstybje, taikoma tos valstybs darbo teis, nepaisant to, kad
darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybje (lex loci laboris principas); 2) jei darbuotojas nedirba
nuolatinio darbo n vienoje valstybje, taikoma tos valstybs, kurioje yra darbdavio verslo vieta
(buvein), darbo teis; 3) jei i aplinkybi visumos galima daryti ivad, kad darbo santykiai yra labiau
susij su kita valstybe nei ta, kurios teis taikytina 1 ir 2 punktuose ivardytus principus, taikoma tos
kitos valstybs, su kuria tie darbo santykiai labiausiai susij, darbo teis. Analogikos nuostatos yra ir
1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss 2 dalyje.Paymtina, kad
didioji dalis Lietuvos dviali sutari dl teisins pagalbos nenustato darbo teisiniams santykiams
taikytinos teiss nustatymo taisykli, iskyrus Lietuvos ir Lenkijos sutart.

4.8. Taikytinos teiss klausimai tarptautiniame komerciniame arbitrae

alys, ypatingai sudarydamos komercin sandor, danai yra linkusios susitarti, kad j tarpusavio ginus

nagrins ne teismas, o komercinis arbitraas. Tokio pasirinkimo prieastys yra tai, kad alys nori, kad
gin nagrint tos srities, i kurios ginas kilo, specialistai, taip pat arbitrainis procesas danai yra
greitesnis nei teisminis, nes sprendimo apskundimas jame yra manomas tik formaliais, procesiniais
pagrindais. Tam, kad ginas galt bti perduotas arbitraui, alims vis pirma btina sudaryti arbitrain
susitarim. LR Komercinio arbitrao statymo 9 str. 1 d. Taip apibdina arbitrain susitarim:
Arbitrainis susitarimas - tai ali susitarimas perduoti sprsti arbitrainiam teismui visus ar tam tikrus
ginus, kilusius ar galinius kilti tarp j dl koki nors konkrei sutartini ar kitoki teisini santyki,
kurie gali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas.
Yra pripastama, kad arbitrainis susitarimas nepriklauso nuo pagrindins sutarties galiojimo, t.y.
pasiymi autonomikumu. Tai reikia, kad net ir tuo atveju, jei pagrindin sutartis arbitrao bus pripainta
negaliojania, arbitraas vis tiek nepraras savo kompetencijos. Be to, sprendiant dl arbitrainio
sprendimo galiojimo, yra vadovaujamasi principu in favor contractus (arbitrainio susitarimo galiojimo
naudai).
Arbitraas ne visada yra tarptautinio pobdio, kadangi arbitrainis susitarimas gali bti sudarytas ir tuo
atveju, jei ali sutartis neturi jokio usienio elemento, o yra grynai nacionalinio pobdio. LR
Komercinio arbitrao statymo 4 str. nustato, kad arbitraas yra tarptautinis, jeigu 1) gino ali
komercins mons sudarant arbitrain susitarim buvo skirtingose valstybse; 2) arbitrao vieta, jeigu ji
nurodyta arbitrainiame susitarime ar aptarta kokiu nors kitu j atitinkaniu bdu, yra u valstybs,
kurioje alys turi savo komercini moni, rib; 3) vieta, kurioje turi bti vykdyta didel dalis prievoli,
kylani i ali komercini santyki, yra u valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni, rib;
4) vieta, labiausiai susijusi su gino dalyku, yra u valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni,
rib; 5) alys susitar, kad arbitrainio susitarimo dalykas yra susijs daugiau nei su viena valstybe; 6)
viena ar abi gino alys yra Lietuvos kio subjektai, kuriuos investuotas usienio kapitalas. is
klausimas yra labai svarbus komercinio arbitrao sprendimo pripainimo stadijoje, nes 1958 m. Niujorko
konvencijos dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo nuostatos taikomos tik usienio
arbitrao sprendim pripainimui ir vykdymui, o konvencijos 1 str. 1 d. Nustato, kad ji taikoma arbitra
sprendim, priimt ne toje valstybje, kurioje j prao pripainti, pripainimui ir vykdymui, o taip pat
tiems arbitra sprendimams, kurie nelaikomi vidaus sprendimais toje valstybje, kurios praoma juos
pripainti ir vykdyti.
Kadangi arbitrainis susitarimas taip pat yra sandoris, kyla klausimas dl jam taikytinos teiss.
klausim gali tekti sprsti tuo atveju, jei kyla abejoni dl arbitrainio susitarimo galiojimo, jo turinio
aikinimo ir pan. Priklausomai nuo to, kurioje ali gino stadijoje is klausimas yra sprendiamas, j gali
nagrinti bendrosios kompetencijos teismas, o taip pat ir pats komercinis arbitraas. Teismas gali svarstyti
klausim dl arbitrainio susitarimo galiojimo tada, kai jam pateikiamas iekinys dl arbitrainio
susitarimo pripainimo negaliojaniu arba vliau, kai jis nagrinja praym dl komercinio arbitrao
sprendimo pripainimo ir vykdymo. Pats komercinis arbitraas klausim gal svarstyti sprsdamas dl
savo kompetencijos, jeigu viena i ali pareikia, kad arbitrainis susitarimas negalioja, todl arbitrai
neturi kompetencijos nagrinti gin.
Taigi klausimas dl arbitrainio susitarimo galiojimo yra sprendiamas taikant arbitrainiam susitarimui
taikytin teis. Paprastai is klausimas sprendiamas remiantis lex loci arbitri principu, t. y. arbitrainio
susitarimo galiojimas nustatomas pagal arbitrao vietos valstybs teis (klausimas dl arbitrainio
susitarimo galiojimo ikyla arbitrae), taiau tuo atveju, jei klausim nagrinja teismas, jis savo lex fori
esani kolizini norm pagalba nustato, kokia teis taikoma.
LR CK 1.37 str. 7 d. nustato, kad arbitrainiam susitarimui taikoma teis, reglamentuojanti pagrindin
sutart, o jei i negalioja, arbitrainio susitarimo sudarymo vietos valstybs teis, o kai sudarymo vietos
nustatyti nemanoma, - arbitrao vietos valstybs teis. Paymtina, kad ios taisykls taikomos tik tada,
jei alys nepasirinko arbitrainiam susitarimui taikytinos teiss[1]. Taiau tuo atveju, jei arbitrainis
susitarimas buvo sudarytas dl gino nagrinjimo tarptautiniame komerciniame arbitrae, jo galiojimui
taikytina teis turi bti nustatoma pagal 1958 m. Niujorko konvencijos dl usienio arbitra sprendim
pripainimo ir vykdymo nuostatas. Taiau kyla klausimas, ar ios konvencijos nuostatos gali bti
taikomos ne sprendiant dl tarptautinio komercinio arbitrao sprendimo pripainimo ir vykdymo (t.y.
arbitraui jau inagrinjus gin), o sprendiant dl arbitrainio susitarimo galiojimo teise atskiroje

byloje. Konvencijos 5 str. 1 d. a) punktas nustato, kad arbitrainio susitarimo galiojimas turi bti
nustatomas pagal ali susitarimu nustatyt teis, o jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, pagal
valstybs, kurioje priimtas arbitrao sprendimas, teis. Arbitrao sprendim pripainti ir vykdyti gali
bti atsisakoma, jei tos alies, kurios praoma pripainti ir vykdyti, kompetentinga valdios institucija
(teismas) pripasta, kad: gino objektas pagal jos statymus negali bti arbitruojamas arba arbitrao
sprendimo pripainimas prietarauja jos vieajai tvarkai (konvencijos 5 str. 2 d.).
Sprendiant dl arbitrainio susitarimo galiojimo danai ikyla klausimas, ar sudariusios alys buvo
veiksnios. Atsakant klausim yra taikoma atitinkamos alies veiksnumui taikytina teis, nustatoma
pagal kolizines normas. Tokia pat nuostata yra nurodyta 1958 m. Niujorko konvencijos 5 str. 1 d. a)
punkte.
Lietuvos Komercinio arbitrao statymo 10 str. nustato, kad arbitrainis susitarimas gali bti pripaintas
negaliojaniu vienos i ali reikalavimu, bendrais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais, taip
pat nustaius, jog yra paeisti io statymo 9 ir 11 straipsni reikalavimai. Lietuvos Aukiausiasis
teismas civilinje byloje V Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija v. Belgijos mon Hydro Soil
Service, Nr. 3K-3-62/2007, kat. 21.4.11, 132 taip pat nurod, kad arbitrainis susitarimas gali bti
laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybs teismas gali jo nepripainti, kartu paymi, kad niekinis
arbitrainio susitarimo pobdis turi bti akivaizdus, t. y. turi bti akivaizdu, jog toks susitarimas
prietarauja tos valstybs vieajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalins teiss normai. Taigi teismas ex
officio gali pripainti arbitrain susitarim negaliojaniu arba, kitaip tariant, gali nepripainti arbitrainio
susitarimo tik tokiu atveju, kai nra joki abejoni dl atitinkamo susitarimo prietaravimo vieajai
tvarkai ar imperatyviajai statymo normai, ir tam, kad bt padaryta tokia ivada, nereikia papildomai
aikintis bylos aplinkybi ir rinkti bei tirti papildom rodym. Tuo atveju, jeigu arbitrainis susitarimas
nra akivaizdiai niekinis, btina reikti atskir reikalavim dl arbitrainio susitarimo pripainimo
negaliojaniu ar niekiniu.

5.1. Usienio teism sprendim pripainimas ir vykdymas

Usienio teism sprendim pripainimo samprata ir teisin reikm

Teismo sprendimas, net ir siteisjs, automatikai negyja eksteritorialumo savybs, tai yra jis neturi
teisins galios u savo valstybs sien. Usienio valstybje teismas gyja tiesin gali ir sukelia ten tam
tikr teisini padarini tik tuomet jeigu toje usienio valstybje pripastamas.
Pripainimas iuo atveju reikia, jog usienio teismo sprendimui suteikiama tokia pati teisin galia kaip ir
nacionalinio teismo sprendimui.
Usienio teismo sprendimo pripainimas reikia, kad:
Pirma, pripastanioje valstybje jis gyja res judicata gali;
Antra, pripastanioje valstybje jis gyja prejudicin gali;
Treia, pripastanti usienio teismo sprendim valstyb kartu konstatuoja, kad nagrinjant byl usienio
valstybje laikytasi siningo proceso princip;
Ketvirta, sprendim pripainusioje valstybje jis tampa vykdytinu, tai yra turi bti vykdomas taip pat kaip
ir nacionalinio teismo sprendimai.
Usienio teism sprendim pripainimo reikm pasireikia vis pirma tuo, kad pripaint usienio
teismo sprendim privaloma vykdyti. Jei skolininkas atsisako vykdyti, kreditorius gyja teis reikalauti
priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Antra, pripainus usienio teismo sprendim, ukertamas kelias
kitai aliai pateikti tapat iekin kitoje, nei buvo priimtas teismo sprendimas valstybje.
Usienio teism sprendim pripainim reglamentuojantys teiss aktai. Lietuvos Respublikoje
galioja ie nacionaliniai ir tarptautiniai teiss akti, reglamentuojantys usienio teism sprendim
pripainim ir vykdym:
Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas;
Antra, Lietuvos Respublikos dvials sutartys dl teisins pagalbos ir bendradarbiavimo civilinse,
komercinse ir eimos bylose. Lietuva yra pasiraiusi tokias sutartis su Latvija, Estija, Lenkija, Rusija,
Baltarusija, Moldova, Ukraina, Vokietija, Kazachstanu, Uzbekistanu, Azerbaidanu, Kinija, Armnija;
Treia, Europos Sjungos mastu 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 Dl jurisdikcijos ir

teismo sprendim civilinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo (taikomas civilinms ir
komercinms byloms, iskyrus pajam, muitini arba administracines bylas. is reglamentas taip pat
netaikomas fizini asmen statusui, nuosavybs teisms, susijusioms su santuokiniais ryiais,
testamentais ir paveldjimu; bankrotui, nemoki bendrovi arba kit juridini asmen likvidavimo
procesams, teisminms priemonms, kompromisiniams susitarimams ir panaioms byloms; socialiniam
draudimui; arbitraui), toliau vadinamas Reglamentu I ir 2003-11-27 Tarybos Reglamentas EB Nr.
2201/2003 Dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo
bei vykdymo, panaikinantis Reglament EB Nr. 1347/2000 (taikomas byloms, susijusioms su santuokos
nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripainimu negaliojania; tv pareig
skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atmimu), toliau vadinamas Reglamentu II.
Ketvirta, daugiaals konvencijos, tokios kaip 1996 10 19 Konvencija dl jurisdikcijos, taikytinos teiss,
pripainimo ir vykdymo bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje, 1980 05 20
Europos konvencija dl sprendim, susijusi su vaik globa, pripainimo ir vykdymo bei vaik globos
atnaujinimo, 1973 10 02 Konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir
vykdymo.

Usienio teism sprendim pripainimo tvarka

Usienio teism sprendim pripainimo tvarka prikluso nuo to, kokios alies teismo sprendimas yra
pripastamas. Svarbu, ar besikreipianioji ir teismo sprendim pripastanioji valstyb yra sudariusios
dvial sutart dl teisins pagalbos, ar ios valstybs yra Europos Sjungos nars, kadangi kiekvienu
atveju usienio teism sprendim pripainimo procedra turi tam tikr specifini ypatum.
Atskleidiant usienio teism sprendim pripainimo tvark btina aptarti iuos esminius klausimus:
altiniai, reglamentuojantys teism sprendim pripainim; institucijos, nagrinjanios praymus dl
usienio teism sprendim pripainimo; i institucij priimt sprendim apskundimo tvarka;
dokumentai, pateiktini norint pripainti usienio teism sprendimus ir pati usienio teism sprendim
pripainimo procedra.
Institucijos, nagrinjanios praymus dl usienio teism sprendim pripainimo. Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu LR CPK) 809 straipsniu usienio teism
sprendimus Lietuvos Respublikoje pripasta Lietuvos Apeliacinis teismas, byl nagrinja trij teisj
kolegija. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dl usienio teismo sprendimo pripainimo per vien
mnes nuo jos primimo dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukiausiajam teismui
(LR CPK 812 straipsnio pirmoji dalis).
Europos Sjungos valstybi nari teism priimtus sprendimus taip pat pripasta Lietuvos Apeliacinis
teismas, taiau pradioje praym dl teismo sprendimo pripainimo nagrinja vienas teisjas, o jo
priimt nutart gali perirti Lietuvos Apeliacinio teismo trij teisj kolegija, kurios nutartis kasacine
tvarka taip pat gali bti apsksta Lietuvos Aukiausiajam teismui.
Dokumentai, pateiktini praant pripainti usienio teismo sprendim. LR CPK 811 straipsnis nustato,
jog kreipiantis Lietuvos Apeliacin teism dl usienio teismo sprendimo pripainimo prie praymo turi
bti pridti ie dokumentai:
Pirma, praomo pripainti usienio teismo sprendim bei io sprendimo vertim lietuvi kalb;
Antra, patvirtinim, kad sprendimas yra siteisjs;
Treia rodymus, kad aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, buvo tinkamai praneta apie civilins bylos
nagrinjimo viet ir laik.
Paymtina, jog pagal Reglament I norint pripainti Europos Sjungos valstybje narje priimt teismo
sprendim reikia pateikti praomo pripainti usienio teismo sprendim bei special paymjim,
patvirtinant to sprendimo autentikum, kuris reikia, jog tai yra oficialus dokumentas, kuris buvo
priimtas ir uregistruotas valstybje, idavusioje autentikumo paymjim. Sprendimo vertim reikia
pateikti tik tuo atveju, jei teismas, kur kreipiamasi dl usienio teismo sprendimo pripainimo, to
reikalauja. Reglamente I pabriama, jog pateikimo sprendimo nereikalaujama legalizuoti ar atlikti bet
kokios kitos panaios procedros.
Usienio teism sprendim pripainimo procedra. Kaip jau buvo minta anksiau, sprendim dl
usienio teismo sprendimo pripainimo priima Lietuvos Apeliacinis teismas.

Vadovaujantis LR CPK 809 straipsniu tik pripaintas usienio valstybs teismo sprendimas gali bti
vykdomas Lietuvos Respublikoje. Paymtina, jog ne visi usienio valstybi teism sprendimai turi bti
pripastami. Vadovaujantis LR CPK 809 straipsnio antrja dalimi nereikalauja pripainimo siteisj
usienio valstybi teism sprendimai dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos piliei, iskyrus
atvejus, kai is sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilins bkls akto registravimo
pagrindas ar kitoki teisi registravimo vieame registre pagrindas.
Suinteresuotas asmuo kreipiasi Lietuvos Apeliacin teism, pateikdamas praym ir prie jo priddamas
aukiau mintus papildomus dokumentus.
Pareikimas dl usienio valstybs teismo sprendimo pripainimo yminiu mokesiu neapmokestinamas
(LR CPK 811 straipsnio treioji dalis).
Praymas nagrinjamas vieajame teismo posdyje. Apie teismo posdio viet ir laik praneama
asmeniui, kuris toje byloje buvo atsakovas.
Pareikim dl usienio teismo sprendimo pripainimo nagrinjantis teismas gali pripainti tik dal
usienio teismo sprendimo. Lygiai taip pat pareikjas gali prayti pripainti tik dal usienio teismo
sprendimo.
Teismas, nagrinjantis pareikim dl usienio valstybs teismo sprendimo pripainimo, turi teis
sustabdyti bylos nagrinjim, jeigu is teismo sprendimas yra apskundiamas prastinmis atitinkamos
valstybs teism sprendim kontrols formomis arba jeigu terminas iam skundui paduoti dar nra
pasibaigs.
Praymas pripainti usienio teismo sprendim gali bti paliktas nenagrintas, jeigu teismas nustato, kad
jis paduotas nesilaikant civilinio proceso kodekse ar kitose tarptautinse sutartyse nustatytos tvarkos.
Kartu su pareikimu pripainti usienio teismo sprendim gali bti sprendiamas klausimas dl leidimo
sprendim vykdyti.
Vadovaujantis LR CPK 816 bei 817 straipsniais usienio valstybs teisme patvirtinta taikos sutartis gali
bti pripainta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galt bti vykdoma toje valstybje, kurioje buvo sudaryta,
ir jeigu ji neprietarauja Lietuvos Respublikoje tvirtintai vieajai tvarkai. Tiek usienio valstybs teisme
patvirtinta taikos sutartis, tiek usienio valstybs teism nutartis dl laikinj apsaugos priemoni
taikymo pripastama ta paia tvarka kaip ir usienio teism sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu
suinteresuotai aliai buvo tinkami praneta apie teismo posdio laik ir viet.
Vadovaujantis LR CPK 818 straipsniu Europos Sjungos valstybi nari teism sprendim pripainimas
turi tam tikros specifikos:
Pirma, yra tvirtinta jau anksiau minta Lietuvos Apeliacinio teismo trij teisj kolegijos galimyb
perirti to paties teismo vieno teisjo priimt nutart dl Europos Sjungos valstybs nars teismo
sprendimo pripainimo;
Antra, nustatytas reikalavimas pareikjui, jei jis gyvena ne Lietuvos Respublikoje paskirti atstov byloje
arba nurodyti asmen, galiot gauti procesinius dokumentus, gyvenant Lietuvos Respublikoje, arba
prayme nurodyti adres Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacij galinio renginio adres, kuriuo
pareikjui bt galima teikti procesinius dokumentus;
Treia, jei yra vykdytos aukiau nurodytos slygos susijusios su galioto asmens, esanio Lietuvos
Respublikoje paskyrimu arba adreso nurodymu prayme, teismas turi teis nustats trkumus prayme,
pareigoti pareikj juos paalinti, nustatant tam papildom termin.
Ketvirta, praymas nagrinjamas raytinio proceso tvarka.
Paymtina, jog Reglamente I tvirtinami esminiai Europos Sjungos valstybi teism sprendim
pripainimo reikalavimai, kuri alis, pripastanti teismo sprendim, negali paeisti, tai yra sprendimas
priimtas vienoje valstybje narje turi bti pripaintas kitoje valstybje narje nereikalaujant pradti
kokio nors specialaus proceso (33 straipsnis), be to jokiomis aplinkybmis usienio teismo sprendimas
negali bti peririmas i esms (36 straipsnis).

Pagrindai dl kuri atsisakoma pripainti usienio teismo sprendim

Tiek Lietuvos Respublikos dvialse sutartyse, tiek konvencijose yra tvirtinti atsisakymo pripainti
usienio valstybi teism sprendimus pagrindai, tai yra aplinkybs, dl kuri Lietuvos Respublikos
teismas nesuteikia usienio valstybs teismo sprendimui tokios paios teisins galios kaip ir Lietuvos

Respublikos teismo sprendimui, ko paskoje toks sprendimas negali bti vykdomas.

Paymtina, jog LR CPK 810 straipsnyje akcentuojama, jog iame straipsnyje tvirtinti atisakymo
pripainti usienio teism sprendimus yra taikomi, jei tarptautin sutartis nenustato kitaip. Be to iame
straipsnyje ivardinti atsisakymo pagrindai netaikomi, kai yra praoma pripainti siteisjus usienio
teism sprendim dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos piliei (iskyrus atvejus, kai is
sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilins bkls kito registravimo pagrindas ar kitoki
teisi registravimo vieame registre pagrindas). Usienio valstybs teismo sprendim dl neturtini gin
tarp ne Lietuvos Respublikos piliei galima atsisakyti pripainti tik motyvuojant tuo, kad is sprendimas
prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai (LR CPK 810 straipsnio
treioji dalis).
Taigi LR CPK 810 straipsnio pirmojoje dalyje yra tvirtinti ie atsisakymo pripainti usienio valstybi
teism sprendimus pagrindai:
Pirma, sprendimas nra siteisjs pagal tos valstybs, kurioje jis priimtas, statymus;
Antra, pagal Lietuvos Respublikos teis ar tarptautins sutarties nuostatas byla priskirtina iimtinai
Lietuvos Respublikos ar treiosios valstybs teism kompetencijai;
Treia, aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, nebuvo tinkamai praneta apie civilins bylos iklim
bei proceso metu nebuvo sudarytos procesins gynybos galimybs;
Ketvirta, usienio teismo sprendimas, kurio pripainimo yra praoma, nra suderinamas su Lietuvos
Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp t pai ali;
Penkta, sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai;
eta, usienio valstybs teismas, priimdamas sprendim, isprend klausimus dl Lietuvos Respublikos
pilieio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal statym, eimini ar paveldjimo santyki ir tai
prietarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, iskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai
byloje bt prim tok pat sprendim.
Atkreiptinas dmesys, jog tuo atveju, kai usienio valstybs teismo sprendimu pagal usienio valstybs
teis patvirtinama, jog asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje gyja palikim, kuris palikjo mirties
momentu buvo tos valstybs teritorijoje, atsisakymo pripainti tokio sprendimo pagrindai, vadovaujantis
LR CPK 810 straipsnio antrja dalimi yra siauresni. Tokiu atveju galima atsisakyti pripainti usienio
valstybs teismo sprendim, jei:
Pirma, sprendimas nra siteisjs pagal tos valstybs, kurioje jis priimtas, statymus;
Antra, pagal Lietuvos Respublikos teis ar tarptautins sutarties nuostatas byla priskirtina iimtinai
Lietuvos Respublikos ar treiosios valstybs teism kompetencijai;
Treia, aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, nebuvo tinkamai praneta apie civilins bylos iklim
bei proceso metu nebuvo sudarytos procesins gynybos galimybs;
Ketvirta, sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai.
Pagal Reglament I Europos sjungos valstybs teismo sprendimas nra pripastamas, jeigu (34-35
straipsniai):
Pirma, toks pripainimas yra aikiai prietaraujantis valstybs nars, kurioje siekiama j pripainti,
vieajai tvarkai;
Antra, jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturjo galimybs laiku ir
tinkamu bdu gauti bylos iklimo arba lygiaverio dokumento, kad galt susitarti dl savo gynybos,
iskyrus jei atsakovas nepradjo proceso siekdamas apsksti tok sprendim, kai tai jam buvo manoma
padaryti;
Treia, jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dl gino tarp t pai ali praomoje sprendimo
pripainimo valstybje narje;
Ketvirta, jei jis yra nesuderinamas su anksiau priimtu kitoje valstybje narje teismo sprendimu dl
iekinio tuo paiu pagrindu tarp t pai ali, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendim pripainimo
slygas praomoje pripainti valstybje narje.
Penkta, sprendimas nra pripastamas, jei jis prietarauja Reglamente I tvirtintai iimtinei teism
jurisdikcijai, taip pat jurisdikcijai, susijusiai su draudimo bylomis, jurisdikcijai su vartojimo sutartimis
susijusiomis bylomis, bei pagal Reglamento I 72 straipsn valstybms narms pareikusioms jog
nepripains teismo sprendim, priimt pagal Briuselio konvencij dl usienio teism sprendim

pripainimo ir vykdymo pasiraiusiose valstybse, prie atsakovus, kuri nuolatin gyvenamoji arba
gyvenamoji vieta yra treiojoje alyje.
Apibendrinus galima daryti ivad, jog tiek civilinio proceso kodekse, tiek Reglamente I nurodyti
atsisakymo pripainti usienio teism sprendimus pagrindai sutampa su nedidelmis iimtimis.
Kadangi Reglamentas II nustato eimos byl nagrinjimo ir teismo sprendim pripainimo bei vykdymo
tvark, jame yra tvirtinti specifiniai, tik su eimos santykiais susij atsisakymo pripainti Europos
Sjungos valstybs nars priimt teismo sprendim, pagrindai. Pavyzdiui, teismo sprendimas, susijs su
tv pareigomis, nepripastamas, jeigu toks pripainimas akivaizdiai prietarauja valstybs nars,
kurioje praoma j pripainti, vieajai tvarkai, atsivelgiant tai, kas naudingiausia vaikui, jei jis, iskyrus
skubius atvejus, buvo priimtas nesuteikus vaikui galimybs bti iklausytam teisme, paeidiant
pagrindinius valstybs nars, kurioje praoma pripainti teismo sprendim, proceso principus (23
straipsnis).
Dvialse Lietuvos ir kir valstybi sutartyse dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos
bylose nurodyta maiau atsisakymo pripainti valstybi teism sprendimus pagrind, i kuri dauguma
sutampa su aukiau nurodytais ir tvirtintais tiek civilinio proceso kodekse, tiek Reglamente I ar
Reglamente II. Pavyzdiui, pagal dviales sutartis atsisakoma pripainti teismo sprendim, jei padavs
praym asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dl to, kad jam arba jo galiotiniui nebuvo laiku ir
nustatyta forma teiktas aukimas teism arba jeigu dl to paties teisinio gino tarp t pai ali
Susitarianiosios alies teritorijoje, kur sprendimas turi bti pripaintas ir vykdomas, jau anksiau buvo
priimtas ir yra siteisjs sprendimas arba jeigu tos Susitarianiosios alies staiga buvo anksiau
pradjusi ioje byloje proces; jeigu byla priklauso iimtinei jos staig kompetencijai.
Taiau galima atrasti ir specifini atsisakymo pripainti teismo sprendim pagrind, pavyzdiui, dvialje
sutartyje su Baltarusija yra tvirtintas atsisakymo pripainti teismo sprendim, jeigu pasibaig sprendimo
vykdymo senaties terminas.

Usienio teism sprendim vykdymo ypatumai

Su usienio teism sprendim pripainimu glaudiai susijs usienio teism sprendim vykdymo
klausimas. Tik pripainti usienio teism sprendimai gali bti vykdomi. Visgi, jei usienio valstybs
teismo sprendimas yra pripaintas Lietuvos Respublikoje, dar nereikia, jog jis bus vykdytinas.
Vadovaujantis LR CPK 813 straipsniu, usienio teism sprendimai gali bti vykdomi, jeigu:
Pirma, sprendimas gali bti vykdomas valstybje, kurios teismas j prim,
Antra, teismo sprendimas yra pripaintas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
ie reikalavimai taip pat yra taikomi taikos teisjo sprendimams priimtiems usienyje.
Usienio teism sprendim leidim vykdyti tvarka i esms sutampa su usienio teism sprendim
pripainimo tvarka. Praym nagrinja Lietuvos Apeliacinis teismo trij teisj kolegija. Lietuvos
apeliacinio teismo nutartis dl usienio teismo sprendimo vykdymo per vien mnes nuo jos primimo
dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukiausiajam teismui (LR CPK 812 straipsnio
pirmoji dalis, 814 straipsnis).
Kreipiantis dl usienio teismo sprendimo vykdymo pareikjas kartu su praymu turi pateikti iuos
dokumentus:
Pirma, praomo pripainti usienio teismo sprendim bei io sprendimo vertim lietuvi kalb;
Antra, patvirtinim, kad sprendimas yra siteisjs;
Treia, rodymus, kad aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, buvo tinkamai praneta apie civilins
bylos nagrinjimo viet ir laik;
Ketvirta, patvirtinim, jog is sprendimas galt bti vykdomas toje valstybje, kurios teismas j prim.
Vadovaujantis LR CPK 815 straipsniu kasacins instancijos teismas, nagrinjantis skolininko kasacin
skund dl leidimo vykdyti usienio teismo sprendim, kasatoriaus praymu turi teis usienio teismo
sprendimo vykdym sustabdyti, jeigu valstybje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, jis yra
paskstas prastiniu teism sprendim kontrols bdu, arba jeigu terminas iam skundui paduoti dar nra
pasibaigs. Pastaruoju atveju teismas turi teis nustatyti termin, per kur skundas turi bti paduotas. Tuo
atveju, jei teismas leidia vykdyti usienio teismo sprendim, jis turi teis pareikalauti piniginio ustato i
asmens, praanio teismo leisti vykdyti usienio teismo sprendim.

Vadovaujantis LR CPK 816 bei 817 straipsniais usienio valstybs teisme patvirtinta taikos sutartis gali
bti vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galt bti vykdoma toje valstybje, kurioje buvo sudaryta,
ir jeigu ji neprietarauja Lietuvos Respublikoje tvirtintai vieajai tvarkai. Tiek usienio valstybs teisme
patvirtintos taikos sutarties, tiek usienio valstybs teism nutarties dl laikinj apsaugos priemoni
leidimo vykdyti tvarka tokia pati kaip ir usienio teism sprendim leidimo vykdyti tvarka ir tik tuo
atveju, jeigu suinteresuotai aliai buvo tinkami praneta apie teismo posdio laik ir viet.
Vadovaujantis LR CPK 818 straipsniu Europos Sjungos teism sprendim vykdymas turi tam tikros
specifikos:
Pirma, praymus dl leidimo vykyti Europos Sjungos valstybi teism sprendimus nagrinja Lietuvos
Apeliacinio teismo vienas teisjas, o io teisjo nutart turi teis perirti Lietuvos Apeliacinio teismo
trij teisj kolegija. Praym nagrinjimui taikomos atskirj skund nagrinjimo taisykls, tai yra
praymas nagrinjamas raytinio proceso tvarka. trij teisj kolegij negali bti skiriamas teisjas, prie
tai nagrinjs praym. Priimta nutartis siteisja nuo primimo dienos ir gali bti skundiama kasacine
tvarka Lietuvos Aukiausiajam teismui.
Antra, nustatytas reikalavimas pareikjui, jei jis gyvena ne Lietuvos Respublikoje paskirti atstov byloje
arba nurodyti asmen, galiot gauti procesinius dokumentus, gyvenant Lietuvos Respublikoje, arba
prayme nurodyti adres Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacij galinio renginio adres, kuriuo
pareikjui bt galima teikti procesinius dokumentus;
Treia, jei yra vykdytos aukiau nurodytos slygos susijusios su galioto asmens, esanio Lietuvos
Respublikoje paskyrimu arba adreso nurodymu prayme, teismas turi teis nustats trkumus prayme,
pareigoti pareikj juos paalinti, nustatant tam papildom termin.
Ketvirta, nutartyje, kurioje priimtas sprendimas leisti vykdyti Europos Sjungos valstybs teismo
sprendim turi bti nurodyta, jog teismo sprendim leist vykdyti netikrinant, ar egzistuoja Europos
Sjungos reglamentuose nustatyti pagrindai, atsisakyti pripainti Europos Sjungos valstybs nars
teismo sprendim.
Penkta, nutartis siteisja per reglamentuose nustatyt termin. Vykdomasis ratas iduodamas tik po to,
kai nutartis siteisja tiek pareikjo, tiek asmens, kurio atvilgiu siekiama sprendim vykdyti.
Pagal Reglament I kartu su praymu vykyti Europos sjungos valstybs nars teismo sprendim turi bti
pateiktas specialus paymjimas, patvirtinantis to sprendimo vykdytinum (38 straipsnis). Reglamento 40
straipsnis nustato, jog praymo pateikimo procedr reglamentuoja valstybs nars, kurioje praoma
vykdyti sprendim, statymai. Taip pat atkartojama LR CPK 818 straipsnio penktojoje dalyje tvirtinta
nuostata, jog pareikjas privalo nurodyti adres, pagal kur turi bti teikti teismo proceso dokumentai,
teismo, kur kreipiamasi, jurisdikcijoje. Jeigu valstybs nars, kurioje praoma vykdyti sprendim,
statymuose nra numatytas tokio adreso pateikimas, pareikjas paskiria atstov ad litem.
Sprendimas paskelbiamas vykdytinu i karto, kai ubaigiami reglamente nurodyti formalumai, tai yra
vertinama, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, ar jie tinkamai upildyti, neperirint j atisakymo
pripainti sprendim pagrind. alis, kurios atvilgiu sprendimas yra vykdytinas, iame bylos proceso
etape neturi jokios teiss pateikti praymo. Pareikjas i karto informuojamas apie nutart, susijusi su
praymu dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybs nars, kurioje praoma vykdyti
sprendim, statymo nustatyta tvarka. Praymas dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pateikiamas
aliai, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim, kartu su teismo sprendimu, jeigu jis mintai aliai dar
nepateiktas.
Reglamente taip pat tvirtinamos specifins principins nuostatos, utikrinanios greit, efektyv ir
ekonomik leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybi nari teism sprendimus procedr, tai yra:
Pirma, draudimas perirti priimt teismo sprendim i esms;
Antra, patvirtinimas, jog sprendimo paskelbimas vykdytinu suteikia teis taikyti bet kurias apsaugos
priemones (47 straipsnis);
Treia, utikrinama asmens teis teisin pagalb ir teis gauti yminio mokesio lengvatas. Reglamento
I 50 straipsnis nustato, jog pareikjas, kuriam kilms valstybje narje buvo visikai arba i dalies
teikiama teisin pagalba, arba kuris buvo atleistas nuo yminio mokesio ir ilaid apmokjimo, turi teis
pasinaudoti paia palankiausia teisine pagalba, arba jam turi bti taikomas didiausias atleidimas nuo
yminio mokesio ir ilaid apmokjimo pagal valstybs nars, kuri kreipiamasi, statymus;

Ketvirta, draudiama i asmens, kuris kreipiasi dl teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybje narje
reikalauti bet kurios ries utikrinimo, garantijos ar depozito, remiantis tuo, kad mintas asmuo yra
usienio alies pilietis arba kad jo nuolatin arba gyvenamoji vieta nra valstybje, kurioje praoma
vykdyti sprendim (51 straipsnis);
Penkta, draudiama teismo procesuose dl sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybje narje, kurioje
praoma vykdyti sprendim, rinkti bet kokias rinkliavas, muitus arba mokesius, kurie skaiiuojami pagal
bylos kain (52 straipsnis).
Lietuvos dvials sutartys dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose tvirtina panai
usienio teism sprendim pripainimo tvark, taiau paymtina, jog daugelyje sutari yra tvirtinta
teismo, iduodanio leidim vykdyti sprendimus, teis, jei kyla tam tikr abejoni, paprayti paaikinim
asmens, pateikusio praym dl sprendimo vykdymo, taip pat apklausti skolinink dl praymo esms ir
prireikus pareikalauti teismo, primusio sprendim, iaikinim.

5.2. Usienio arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas

Usienio arbitrao sprendimo samprata

Arbitraas yra vienas i populiariausi alternatyvi gin sprendimo bd, kuris ypa taikomas prekybos
teiss reglamentuojamiems santykiams. Atkreiptinas dmesys, jog arbitraai gali bti tiek nacionaliniai,
tiek tarptautiniai, taiau tarptautins privatins teiss ginai perduodami sprsti tik tarptautiniams
arbitraams.
Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statym arbitraas yra laikomas tarptautiniu, jeigu, jis
atitinka bent vien i emiau ivardint slyg:
Pirma, gino ali komercins mons sudarant arbitrain susitarim buvo skirtingose valstybse (jeigu
alis turi daugiau kaip vien komercin mon, tai komercine laikoma ta mon, kuri daugiausia susijusi
su arbitrainiu susitarimu; jeigu alis neturi komercins mons, tai ja laikoma alies nuolatin
gyvenamoji vieta);
Antra, arbitrao vieta, jeigu ji nurodyta arbitrainiame susitarime ar aptarta kokiu nors kitu j atitinkaniu
bdu, yra u valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni, rib;
Treia, vieta, kurioje turi bti vykdyta didel dalis prievoli, kylani i ali komercini santyki, yra
u valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni, rib;
Ketvirta, vieta, labiausiai susijusi su gino dalyku, yra u valstybs, kurioje alys turi savo komercini
moni, rib;
Penkta, alys susitar, kad arbitrainio susitarimo dalykas yra susijs daugiau nei su viena valstybe;
eta, viena ar abi gino alys yra Lietuvos kio subjektai, kuriuos investuotas usienio kapitalas.
Arbitra sprendim pripainimo tvark, Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos
komercinio arbitrao statymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei 1958 m. Niujorko
konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo (toliau Niujorko konvencija).
Usienio arbitrao sprendimu pagal Niujorko konvencijos 1 straipsnio 1 dal laikytinas arbitrao
sprendimas, priimtas ne Lietuvos, o kurios nors kitos valstybs teritorijoje. i konvencija taip pat taikoma
tiems arbitrao sprendimams, kurie pagal pripastanios valstybs vidaus teis nra laikomi nacionalinio
arbitrao sprendimais. Taigi, Niujorko konvencij galima taikyti ir Lietuvos teritorijoje priimtam arbitrao
sprendimui, jeigu jis atitiks aukiau mintus ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 4
straipsnyje tvirtintus tarptautinio arbitrao kriterijus.

Usienio arbitrao sprendimo pripainimo tvarka

Usienio arbitrao pripainimas tai tokios pat teisins galios, koki turi Lietuvos teritorijoje priimti
arbitrao sprendimai, suteikimas usienyje priimtam arbitrao sprendimui.
Pripainimas yra btina arbitrao sprendimo vykdymo prielaida, kadangi tik pripainti usienio arbitrao
sprendimai gali bti priverstini vykdomi. Tik pripaintas arbitrao sprendimas gyja res judicata ir
prejudicin gali. Paymtina, jog pripainti usienio arbitrao sprendim gali bti praoma ne tik dl to,
kad j norima priverstinai vykdyti. Tai gali bti daroma ir dl kit prieasi, pavyzdiui, siekiant ukirsti
keli kiti aliai pareikti tapat iekin teisme.
Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 39 straipsnis nustato, jog arbitrainio teismo

sprendimas, priimtas bet kurioje valstybje - Niujorko 1958 m. konvencijos "Dl usienio arbitra
sprendim pripainimo ir vykdymo" dalyvje, Lietuvos Respublikoje yra pripastamas ir vykdomas
pagal io straipsnio bei 40 straipsnio ir mintos Niujorko konvencijos nuostatas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsniu usienio arbitra
sprendimus Lietuvos Respublikoje pripasta Lietuvos Apeliacinio teismo trij teisj kolegija. Lietuvos
apeliacinio teismo nutartis dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo per vien mnes nuo jos
primimo dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukiausiajam teismui (LR CPK 812
straipsnio pirmoji dalis).
Suinteresuotas asmuo kreipiasi Lietuvos Apeliacin teism, pateikdamas praym ir prie jo priddamas
aukiau nurodytus papildomus dokumentus: arbitrao sprendimo original arba jo nuora, taip pat
autentik arbitrain susitarim arba tinkamai patvirtint jo nuora. Jeigu arbitrainio teismo sprendimas
ar arbitrainis susitarimas surayti ne oficialia valstybs kalba, tai besikreipianioji alis turi pateikti
tinkamai patvirtint t dokument vertim lietuvi kalb.
Pareikimas dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo yminiu mokesiu neapmokestinamas (LR
CPK 811 straipsnio treioji dalis).
Praymas nagrinjamas vieajame teismo posdyje. Apie teismo posdio viet ir laik praneama
asmeniui, kuris toje byloje buvo atsakovu.
Pareikim dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo nagrinjantis teismas gali pripainti tik dal
usienio arbitrao sprendimo. Lygiai taip pat pareikjas gali prayti pripainti tik dal usienio arbitrao
sprendimo.
Teismas, nagrinjantis pareikim dl usienio arbitrao pripainimo, turi teis sustabdyti bylos
nagrinjim, jeigu is arbitrao sprendimas yra apskundiamas prastinmis atitinkamos valstybs teism
sprendim kontrols formomis arba jeigu terminas iam skundui paduoti dar nra pasibaigs.
Praymas pripainti usienio arbitrao sprendim gali bti paliktas nenagrintas, jeigu teismas nustato,
kad jis paduotas nesilaikant civilinio proceso kodekse ar kitose tarptautinse sutartyse nustatytos tvarkos.
Kartu su pareikimu pripainti usienio arbitrao sprendim gali bti sprendiamas klausimas dl leidimo
sprendim vykdyti.
Paymtina, jog Niujorko konvencija detaliai nereglamentuoja usienio arbitra pripainimo procedros,
o tik nustato, kokie dokumentai turi bti pateikiami siekiant pripainti arbitrao sprendim, taip pat
tvirtina teis teismui, nagrinjaniam praym, panaikinti ar sustabdyti arbitrao sprendimo vykdym,
teis atidti klausimo dl io sprendimo vykdymo isprendim, jeigu jis mano, jog tai yra tikslinga, taip
pat teis pareigoti praanij sustabdyti ar panaikinti sprendimo vykdym al, pateikti reikiam
garantij, su slyga, jei to prao kita alis.
Btina nepamirti, jog lygiai taip pat, kaip ir usienio valstybi teism sprendim pripainimo atveju, taip
ir usienio arbitra sprendim pripainimo atveju teismas, sprsdamas pripainimo klausim, neturi
teiss i esms nagrinti arbitrao isprsto gino, tai yra teismas negali sprsti fakto ir materialins teiss
klausim, susijusi su gino nagrinjimu i esms.
Pagrindai, kuriais atsisakoma pripainti usienio arbitrao sprendim
Usienio arbitrao sprendimas yra pripastamas, jei nra nustatoma jo nepripainimo pagrind.
Atsisakymo pripainti usienio arbitrao sprendim pagrindai yra idstyti tiek Komercinio arbitrao
statymo 40 straipsnyje, tiek Niujorko konvencijos 5 straipsnyje.
Komercinio arbitrao statymo 40 straipsnis nustato, jog pripainti ar vykdyti arbitrainio teismo
sprendim, nepaisant to, kurioje valstybje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali bti atsisakyta
Niujorko 1958 m. konvencijos 5 straipsnyje numatytais pagrindais, kai gino alis, prie kuri sprendimas
nukreiptas, pateikia rodymus, kad:
Pirma, arbitrainio susitarimo alys pagal joms taikom statym buvo tam tikru mastu neveiksnios arba
is susitarimas negalioja pagal taikomj statym, kur gino alys numat savo sutartyje, o jei tokio
nurodymo nra, - pagal tos alies, kur buvo priimtas arbitrainio teismo sprendimas, statymus;
Antra, aliai, prie kuri padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneta apie arbitro paskyrim ar apie
arbitrainio teismo nagrinjim arba dl kit prieasi i alis negaljo pateikti savo paaikinim;
Treia, arbitrainio teismo sprendimas buvo priimtas dl gino, kurio nenumato arbitrainis susitarimas

arba neapima arbitrainio susitarimo ar arbitrains ilygos sutartyje slygos, arba tame sprendime yra
nuostat tokiais klausimais, kuri neapima arbitrainis susitarimas ar arbitrain ilyga sutartyje. Jeigu
nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitrainis susitarimas ar ilyga, gali bti atskirtos nuo t, kuri
neapima is susitarimas ar ilyga, tai ta arbitrao sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitrainio
susitarimo ar arbitrains ilygos apimamais klausimais, gali bti pripastama ir vykdoma;
Ketvirta, arbitrainio teismo sudtis ar arbitrao procesas neatitiko ali susitarimo arba jei tokio
susitarimo nra, - tos valstybs, kurioje vyko arbitraas, statym;
Penkta, sprendimas alims dar nebuvo galutinis arba jo vykdym panaikino ar sustabd tos alies, kurioje
jis buvo priimtas, arba tos alies, kurios statymai taikomi, kompetentinga valdios institucija.
To paties straipsnio antroji dalis nustato, jog arbitrainio teismo sprendim pripainti ir vykdyti
atsisakoma, jei Lietuvos Apeliacinis teismas pripasta, kad: gino objektas pagal Lietuvos Respublikos
statymus negali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas; arba to sprendimo pripainimas ir vykdymas
prietarauja Lietuvos Respublikos statym tvirtintai vieajai tvarkai.
Atsisakymo pripainti usienio arbitrao sprendimus pagrindai, nurodyti Komercinio arbitrao statyme
visikai sutampa su pagrindais, nurodytais Niujorko konvencijoje.
Visi aukiau nurodyti pagrindai gali bti sugrupuojami dvi grups, tai yra:
Pirma, pagrindai, kuri nebuvim privalo patikrinti teismas ex officio (pavyzdiui, tokius pagrindus, kaip
gino nearbitruotinumas, arbitrao pripainimo ir vykdymo prietaravimas Lietuvos Respublikos vieajai
tvarkai);
Antra, pagrindai, kuriuos turi rodyti atsakovas, reikalaujantis, kad teismas atsisakyt pripainti usienio
arbitrao sprendim (pavyzdiui, ali, sudariusi arbitrain susitarim, neveiksnum, arbitrainio
susitarimo negaliojim, nepraneim apie arbitr paskyrim, bylos nagrinjim arbitra, arbitrao teismo
sudties neatitikimo susitarimui ar arbitrao vietos teisei ir kiti).
Svarbu paminti, jog pagal Niujorko konvencija net atsakovui rodius vien i ivardint pagrind,
leidiani atsisakyti pripainti ar leisti vykdyti arbitrao sprendim, teismas turi teis, bet neprivalo
atsisakyti pripainti arbitrao sprendim. Taigi, taikyti arbitrao sprendimo nepripainimo pagrindus yra
palikta teismui diskrecijos teise.
Atkreiptinas dmesys, jog Niujorko konvencijoje minimas arbitrao sprendimo prietaravimas vieajai
tvarkai. Konvencijoje vartojama vieosios tvarkos svoka neturt bti tapatinama su vieosios tvarkos
svoka, vartojama nacionalinje teisje.
Usienio teism praktikos analiz rodo, jog vieosios tvarkos paeidimu pripastami atvejai, kai
nustatoma, kad:
Pirma, usienio arbitrao sprendimo pripainimas ir vykdymas prietaraut Konstitucijos tvirtintiems
pagrindiniams teiss principams ir morals normoms, pripastamiems tarptautiniu lygiu;
Antra, arbitrao sprendimas pareigoja al paeisti imperatyvias teiss normas ar nevykdyti teismo
sprendimo;
Treia, arbitrao sprendimas ar arbitrainis susitarimas igautas prievarta, apgaule ar grasinimu;
Ketvirta, paeisti siningo proceso principai;
Penkta, konstatuotas arbitr alikumas arba priklausomumas;
eta, arbitrao sprendimas grindiamas suklastotais rodymais ir panaiai.

6.1. Prekybini privatini santyki tarptautinis teisinis reguliavimas

Pati svarbiausia ir nuodugniausia tarptautin sutartis, susijusi su tarptautinio pobdio pirkimo-pardavimo
sutartimi, neabejotinai yra 1980 m. Jungtini Taut Vienos konvencija dl tarptautini preki pirkimopardavimo sutari (tekste toliau kaip Vienos konvencija). i konvencija yra ko gero labiausiai
pavyks komercins teiss unifikavimo pavyzdys, prie kurios iuo metu yra prisijungusios 71 valstybs.
Vienos konvencij taikoma, kuomet alys pasirinko j kaip taikytin teis arba i viso nepasirinko
taikytinos teiss, taiau jos yra i valstybi, kurios yra Vienos konvencijos narmis. Vienos konvencija
nustato, kad ji yra taikoma tarp ali, kuri verslo vieta yra skirtingose valstybse, ir tik tokiam pirkimuipardavimui, kuris vyksta tarp verslinink, t.y. asmeniniam preki sigijimui i konvencija nra taikoma. i
konvencija gali bti taikoma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, bei pirkjo ir pardavjo pareigoms,
kylanioms i tokios sutarties, nustatyti. Vienos konvencija nustato, kad sutartys turi bti aikinamos

pagal ali vali, t.y. yra nustatomas subjektyvj sutari aikinimo metod. Be to, pagal Vienos
konvencij pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma ofertos ir akcepto bdu ir ji nustato pasilymo
(ofertos pateikimo) ir akceptavimo tvark. Verta paymti, kad Vienos konvencija nereikalauja raytins
pirkimo-pardavimo formos, nes sutarties egzistavim galima rodinti visais rodymais, taiau pasilyme
sudaryti sutart (ofertoje), turi bti nurodytos bent jau preks, j kiekis, kaina arba pristatymo tvarka.
Atsivelgiant tarptautini pirkimo-pardavim ypatumus, Vienos konvencija detalizuoja tokias pardavjo
prievoles kaip: preki pristatymas ir dokument perdavimas; preki atitikimas sutarties reikalavimams ir
pretenzij dl preki kokybs reikimo tvarka; teisins gynybos priemones pardavjui paeidus savo
prievoles. Be to, joje detaliai reglamentuotos ir pirkjo prievols, tokios kaip: kainos sumokjimas; preki
primimas; teisins gynybos priemons pirkjui paeidus prievoles. Pavyzdiui, Vienos konvencija
nustato, kad sutarties paeidimas yra esminis, jeigu jis padaro kitai aliai toki al, kad ji ymia dalimi
netenka to, ko ji turjo teis tiktis pagal sutart. Be to, jei iki sutarties vykdymo datos tampa aiku, kad
viena i ali padarys esmin sutarties paeidim, kita alis gali praneti apie sutarties nutraukim arba
suteikti kitai aliai proting laiko tarp pateikti pakankam garantij. Reikia paminti, kad Vienos
Konvencija padeda isprsti ir rizikos perjimo klausim, kas ypa aktualu, jeigu alys dl to nebuvo
atskirai susitarusios, nes skirtingose valstybse daikt uvimo ar sugedimo rizika gali pereiti tiek nuo
daikt isiuntimo, tiek ir nuo daikt gavimo momento. Be to, 1980 m. Konvencijoje nustatyta, kad
nuostoliais bus laikomi lygiais padarytai alai ir negautoms pajamoms, kurias sutart paeidusi alis
sutarties sudarymo metu numan ar galjo numanyti, bei aptartas palkan mokjimo klausimas, jeigu
alis vluoja sumokti kain ar bet koki kit sum. Galiausiai Vienos konvencija detalizuoja ir atleidimo
nuo atsakomybs atvejus (force majeure), kai prievoli nevykdymas yra slygotas klities, kurios alis
negaljo kontroliuoti ir sutarties sudarymo metu i jos nebuvo galima protingai tiktis, kad ji galt
numatyti toki klit, bei sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
Kitas nepaprastai svarbus altinis prekybini privatini santyki srityje, o ypa kalbant apie tarptautin
prekyb yra tarptautiniai komerciniai paproiai (lex mercatoria), i kuri geriausiai inomos yra
INCOTERMS taisykles.
Incotermsapibendrina tarptautinje prekyboje susiklosiusias ir daugumos tarptautinio verslo dalyvi
pripastamas tarptautinse pirkimo-pardavimo sutartyse numatomas ali teises ir pareigas,
atsirandanias dl parduodam preki pristatymo. Pirm kart Incoterms buvo ileistos 1936 m., nuo tada
ias taisykles Tarptautiniai prekybos rmai perirjo ir atnaujino eis kartus. Pavyzdiui, tobuljant
iuolaikinei ryio technikai, alys gali susitarti bendrauti tarpusavyje elektroniniu patu, todl
pripastama, kad dokumentai gali bti forminami ne tik popierine forma. ios naujovs buvo tvirtintos
naujausiose taisyklse Incoterms 2000[1]. Incoterms 2000 sudaro trylika termin, jie suskirstyti
keturias grupes (E grup isiuntimas, F grup pagrindinis transportavimas neapmoktas, C grup
pagrindinis transportavimas apmoktas, D grup pristatymas). Kiekvienoje i i grupi numatyti tam
tikri pardavjo sipareigojimai pristatant prekes:
E grup iai grupei priklauso tik vienas terminas EXW i mons (....... vietos pavadinimas). Pagal
termin pardavjas pateikia prekes pirkjui savo patalpose ar teritorijoje (monje, sandlyje). Pardavjas
savo patalpose ar teritorijoje (t. y. monje, sandlyje ar kt.) paruoia prekes perduoti pirkjui jo
dispozicijon. Pardavjas neprisiima joki sipareigojim pakrauti prekes pirkjo transporto priemon ir
sutvarkyti preki eksporto muitins formalumus. Taiau pagal sutarties slygas pardavjas gali
sipareigoti pakrauti prekes pirkjo transport. Tokiu atveju po santrumpos EXW raoma pakrauta.
Pirkjas atskirai apmoka preki pakrovimo transporto priemon pardavjo patalpose arba teritorijoje
ilaidas ir preki gabenimo nuo j isiuntimo (pakrovimo) vietos iki veimo Bendrijos muit teritorij
vietos ilaidas.
C grup iai grupei priklauso CFR, CIF, CPT ir CIP terminai. Pagal iuos terminus pagrindin dalis
pristatymo ilaid yra padengiama eksportuotojo. CFR Kaina ir frachtas (...... paskirties uosto
pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos tik jr transportui. Pardavjas apmoka visas preki
pristatymo pirkjo nurodyt paskirties uost ilaidas, skaitant pakrovimo laiv ilaidas, ir, jeigu preks
gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, ikrovimo paskirties uoste ilaidas, kurios paprastai
traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo sutart. Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins
formalumus ir sumoka eksporto mokesius. Pirkjas prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar

praradimo rizik nuo to laiko, kai preks pakraunamos laiv isiuntimo uoste. Jis taip pat apmoka preki
ikrovimo paskirties uoste ilaidas, skaitant prieplaukos mokesius, jeigu pagal veimo sutart ias
ilaidas ir mokesius turi sumokti pirkjas, o ne pardavjas pagal termin eksportuotojas apmoka visas
ilaidas ir fracht iki nurodyto punkto (uosto). Preki praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomi
katai, atsirandantys po perdavimo laivo denyje (kai preks perkeliamos per laivo bort isiuntimo uoste),
tenka pirkjui. Pagal CFR termin pardavjas privalo gauti leidim iveti prekes. is terminas taikomas
tik vandens transportui. CIF Kaina, draudimas ir frachtas (....... paskirties uosto pavadinimas) ios
pristatymo slygos taikomos jr transportui. iuo atveju pardavjo sipareigojimai yra tokie patys kaip ir
pagal CFR pristatymo slygas, taiau jis, pagal ios instrukcijos 4.3 punkte nurodytas slygas, papildomai
privalo maiausia pinig suma apdrausti prekes nuo galimo j sugadinimo ar praradimo gabenimo metu
rizikos. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo pirkjo nurodyt paskirties uost ilaidas, draudimo
ilaidas, fracht, skaitant pakrovimo laiv ilaidas, ir, jeigu preks gabenamos reguliariomis laivybos
linijomis, ikrovimo paskirties uoste ilaidas, kurios paprastai traukiamos fracht ir numatomos
sudarant veimo sutart (kontrakt). Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka
eksporto mokesius. CPT Perveimas (transportavimas) apmoktas iki ( .... paskirties vietos
pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims. Pardavjas apmoka preki
pristatymo pirkjo nurodyt paskirties viet, pakrovimo krovini terminale alyje siuntjoje
(eksportuotojoje) ilaidas ir, jeigu preks gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, ikrovimo
paskirties uoste ilaidas, kurios paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo sutart
(kontrakt). Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius.
Pirkjas prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo rizik ir apmoka preki ikrovimo
paskirties uoste ilaidas, skaitant prieplaukos mokesius, jeigu pagal veimo sutart ias ilaidas ir
mokesius turi sumokti pirkjas, o ne pardavjas. CIP Perveimas (transportavimas) ir draudimas
apmoktas iki ( .... paskirties vietos pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto
rims. iuo atveju pardavjo sipareigojimai yra tokie patys kaip ir pagal CPT pristatymo slygas, taiau
jis papildomai privalo maiausia pinig suma apdrausti prekes nuo galimo j sugadinimo ar praradimo
gabenimo metu rizikos. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo pirkjo nurodyt paskirties viet,
pakrovimo ir draudimo ilaidas. Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka
eksporto mokesius.
F grup iai grupei priklauso terminai FCA, FAS, FOB. Pagal iuos terminus pagrindinio
transportavimo ilaidas apmoka pirkjas, t.y. perveimas (transportavimas) neapmoktas. FCA Franko
vejas (..... vietos pavadinimas) pagal termin pristatymo slygos taikomos visoms transporto
rims. Pardavjas, sutvarks preki eksporto muitins formalumus ir sumokjs (prisims atsakomyb
sumokti) eksporto mokesius, savo sskaita ir rizika pristato prekes pirkjo nurodyt viet (vejo arba
kit krovini terminal, geleinkelio stot, jr arba oro uosto sandlius ar kt.) ir perduoda vejui. Visas
ilaidas, susijusias su preki pristatymu iki pirkjo nurodytos vietos, apmoka pardavjas. Pirkjas apmoka
tarptautinio preki perveimo nuo preki perdavimo vejui vietos iki veimo nurodytos vietos
valstybs teritorij ilaidas, taip pat preki pakrovimo vejo transporto priemon j perdavimo vejui
vietoje (vejo arba kitame krovini terminale, geleinkelio stotyje, jr arba oro uosto sandlyje ar kt.)
ilaidas. FAS Franko prie laivo (...... isiuntimo uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos
jr ir vidaus vanden transportui. Pardavjas savo sskaita ir rizika pristato prekes iki pirkjo nurodyto
laivo pakrovimo vietos isiuntimo uosto krantinje arba atgabena ir pakrauna jas lichter (savaeig
bar), i kurio preks perkraunamos pirkjo nurodyt laiv. Jis taip pat sutvarko preki eksporto
muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius. Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo
nurodytojo isiuntimo uosto iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos, taip pat preki perkrovimo
vejo terminale bei j pakrovimo laiv isiuntimo uoste ilaidas. FOB Franko laivo denis (......
isiuntimo uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos tik jr ir vidaus vanden transportui.
Pardavjas pristato prekes pirkjo nurodyt laiv ir apmoka visas ilaidas, atsiradusias iki io momento.
Visi pardavjo sipareigojimai laikomi vykdytais pakrovus prekes laiv pirkjo nurodytame isiuntimo
uoste. Pardavjas taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius.
Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo isiuntimo uosto iki veimo Bendrijos muit
teritorij vietos ilaidas.

D grup iai grupei priklauso terminai DAF, DES, DEQ, DDU, DDP. Pagal iuos terminus
eksportuotojas prekes pristato iki nurodyto punkto. DAF Perduota pasienyje (...... vietos pavadinimas)
ios pristatymo slygos daniausiai taikomos gabenant prekes geleinkeli ir keli transportu. Pardavjas,
sutvarks preki eksporto muitins formalumus, sumokjs (prisims atsakomyb sumokti) eksporto
mokesius ir savo sskaita sudars veimo sutart (kontrakt), perduoda prekes pirkjo dispozicijon
pasienyje (preki perdavimo viet ir laik nurodo pastarasis asmuo), prie pateikiant jas kaimynins alies
muitins staigai, veikianiai atitinkamame sienos perjimo punkte. Vieta pasienyje gali bti prie bet
kurios alies, skaitant al gavj (importuotoj) ir al siuntj (eksportuotoj), sienos. Pardavjas
apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodytos j perdavimo pasienyje vietos ilaidas bei sutvarko
j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus. Jis taip pat
prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon,
laikantis iame punkte nurodyt slyg, rizik. Pagal pirkjo ir pardavjo susitarim preks i j
perdavimo vietos pasienyje pirkjo sskaita ir rizika tuo paiu transportu gali bti toliau gabenamos iki j
paskirties vietos. DES Perduota laive (...... paskirties uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos
taikomos jr ir vidaus vanden transportui. Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon laivo
denyje pirkjo nurodytame j paskirties uoste. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo
nurodyto paskirties uosto, kuriame preks laivo denyje perduodamos pirkjui, ilaidas, taip pat sutvarko
j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus, sumoka eksporto
mokesius. Jis taip pat prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo
pirkjui jo dispozicijon laivo denyje pastarojo nurodytame paskirties uoste rizik. Pirkjas apmoka preki
ikrovimo i laivo j paskirties uoste ilaidas ir kitas ilaidas, susijusias su preki gabenimu nuo to
momento, kai jis jas perm savo dispozicijon DEQ Perduota krantinje (...... paskirties uosto
pavadinimas) is terminas taikomas tik vandens transportui. ios pristatymo slygos taikomos jr ir
vidaus vanden transportui. Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon jo nurodyto paskirties
uosto krantinje. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodyto paskirties uosto
krantins ilaidas, preki ikrovimo i laivo j paskirties uoste ilaidas, taip pat sutvarko preki eksporto
ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus, sumoka eksporto mokesius.
Jis taip pat prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo
dispozicijon pastarojo nurodyto paskirties uosto krantinje rizik. DDU Perduota, muitas nesumoktas
(....... paskirties vietos pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims.
Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon jo nurodytoje vietoje. Pardavjas apmoka visas
preki gabenimo iki nurodytosios paskirties vietos ilaidas, preki perkrovimo alies gavjos
(importuotojos) krovini terminaluose (geleinkelio stotyse, jr ar oro uost sandliuose) ilaidas, taip
pat sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus,
sumoka eksporto mokesius. Pardavjas taip pat prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar
praradimo iki j perdavimo pirkjo dispozicijon pastarojo nurodytoje paskirties vietoje rizik. DDP
Perduota, muitas sumoktas (....... paskirties vietos pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos
visoms transporto rims. Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo nurodytoje alies gavjos
(importuotojos) vietoje. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodytos paskirties vietos
ilaidas, preki perkrovimo alies gavjos (importuotojos) krovini terminaluose (geleinkelio stotyse,
jr ar oro uost sandliuose) ilaidas, sumoka visus u prekes nustatytus eksporto ir importo muitus ir
kitus mokesius bei rinkliavas, jeigu preki tiekimo sutartis (kontraktas) nenustato ko kita, sutvarko
preki eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus. DDP
pristatymo slygos gali bti taikomos tik tada, kai pagal preki tiekimo sutarties (kontrakto) slygas
importo muitus ir kitus mokesius bei rinkliavas sipareigoja sumokti pardavjas, o pirkjas
(importuotojas) pateikia muitinei t muit ir kit mokesi bei rinkliav sumokjim patvirtinanius
dokumentus
Taigi, jei EXW reikia minimal eksportuotojo sipareigojim, tai terminas DDP maksimal, todl
tarptautiniame preki pirkime-pardavime alys su INCOTERMS pagalba, nurodydamos tik 3 raides, gali
i karto susitarti kas ir kaip turi sumokti u prekes, kokiu bdu preks pristatomos i pardavjo pirkjui,
kas bus atsakingas u muitins procedr atlikim, kur ir kada atsakomyb u preki atsitiktin prauvim
tenka ne pardavjui, o pirkjui ir pan.

6.2. Tarptautini atsiskaitym teisinis reguliavimas

Kalbant apie tarptautini atsiskaitym teisinio reguliavimo bendrus bruous verta paminti, kad iniciatyva
harmonizuoti skirting tarptautini atsiskaitym teisin reguliavim daugiau kyla i tarptautins prekybos
poreiki (inkaso ir dokumentinis akredityvas), o konvencijomis yra suvienodinti tarptautiniai
atsiskaitymai, kurie atliekami ne tik tarptautins prekybos srityje, bet gali bti naudojami ir verslo
subjekt, ir privaioje veikloje (ekis, vekselis, tarptautinis kredito pervedimas).
ekis tai statymo ar kitokia nustatyta tvarka iraytas mokjimo dokumentas, kuriuo j iras asmuo
sako bankui be slyg imokti ekyje rayt pinig sum ekyje nurodytam arba j pateikusiam
asmeniui. Pagrindinis tarptautinis dokumentas reguliuojantis su ekiais susijusius klausimus yra 1931 m.
enevos Konvencija dl vieningo eki statymo (toliau tekste kaip 1931 m. Konvencija), kuri nustato,
kad ekyje turi bti: odis "ekis" dokumento tekste ta kalba, kuria ekis iraytas, bei turi bti nurodyti
tokie rekvizitai: beslyginis sakymas sumokti nustatyt sum; turinio sumokti asmens (moktojo)
pavadinimas; mokjimo vieta; ekio iraymo vieta ir data; ek iraanio asmens (ekio davjo) paraas.
Pagal 1931 m. Konvencij ekyje turi bti nurodoma, kad j galima teikti tiktai bankui, laikaniam ekio
davjo las, kurias bendru susitarimu ekio davjas turi teis tvarkyti ekiu. Beje, ekis gali bti
iraytas davjo sakymu, treiajam asmeniui arba paiam davjui, o ekis, iraytas konkreiam asmeniui
gali bti perduodamas indosamentu, kuris turi bti beslyginis. Perduoti ek galima taip pat davjo arba
kurio nors kito sipareigojusio pagal ek asmens naudai. ie asmenys ek gali perduoti toliau, t.y.
paleisti civilin apyvart. ekio apmokjimo utikrinim gali laiduoti gali treiasis asmuo, iskyrus
moktoj, arba pagal ek sipareigojs asmuo. ekis turi bti apmokamas j pateikus ir jokia kita slyga
negalioja. 1931 m. Konvencija nustato, kad ekis, kuris yra iduotas ir turi bti moktinas toje paioje
valstybje, turi bti pateiktas apmokti per 8 dienas ir tik pasibaigus jo pateikimo apmokti terminui
ekio davjas turi teis ataukti ek. ekio davjas arba jo turtojas gali j paymti skiriamaisiais
poymiais, nuo kuri priklauso ekio apmokjimo tvarka (skiriamieji ekiai). Be to, ekio davjas, taip
pat jo turtojas gali udrausti ekio sum imokti grynais pinigais, raydamas pirmojoje ekio pusje
striai od "atsiskaitomasis" arba kit atitinkam od. Tada suma raoma ekio pateikjo sskait
(atsiskaitomasis ekis). ekio turtojas turi teis pareikti reikalavimus indosantams, davjui ir kitiems
sipareigojusiems pagal ek asmenims per eis mnesius nuo ekio pateikimo apmokti termino. Be to,
pamintina 1931 m. enevos Konvencija dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo, kuri nustato,
su ekiu susijusi teisini santyki kolizines normas, t.y. kurios i susitariani ali statymais yra
vadovaujamasi naudojant ekius tarptautinje erdvje konkreiais atvejais.
Vekselis vertybinis popierius, kuris iraomas statym ar kit akt nustatyta tvarka ir kuriuo j iras
asmuo be slyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum vekselyje
nurodytam asmeniui pats arba sako tai padaryti kitam. Vekselis gali bti sakomasis arba paprastasis.
Paprastasis vekselis vekselis, kurio davjas be slyg sipareigoja vekselio turtojui sumokti vekselyje
rayt sum. sakomasis vekselis vekselis, kurio davjas sako kitam asmeniui, kad is vekselyje rayt
sum sumokt jame nurodytam asmeniui. Tarptautinius vekselio klausimus sprendia 1930 m. enevos
Konvencija dl vieningo sakomj ir paprastj vekseli statymo (toliau tekste kaip 1930 m.
Konvencija), kuri nustato, kad paprastojo vekselio rekvizituose turi bti nurodyta odiai "paprastasis
vekselis" tekste ta kalba, kuria vekselis iraytas. Be to, privalomai turi bti nurodyti tokie rekvizitai:
beslyginis sipareigojimas sumokti nurodyt sum; mokjimo terminas; mokjimo vieta; pavadinimas
ar vardas, pavard asmens, kuriam arba kurio sakymu turi bti sumokta; vekselio iraymo vieta ir data;
iraanio paprastj veksel asmens (vekselio davjo) paraas. sakomajame vekselyje turi bti tie patys
rekvizitai, tik vietoj odi "paprastasis vekselis" turi bti odiai sakomasis vekselis" bei papildomai
nurodytas turiniojo sumokti asmens (moktojo) pavadinimas ar vardas, pavard. Kiekvienas vekselis
gali bti perduodamas indosamentu, kuris turi bti beslyginis. Perduoti veksel galima vekselio davjo,
moktojo ar kito pagal veksel sipareigojusio asmens naudai. ie asmenys gali tok veksel perduoti
toliau. Vekselis gali bti iraytas apmokti: j pateikus; per tam tikr laik po pateikimo; per tam tikr
laik nuo iraymo dienos; nustatyt dien. Akceptavs veksel moktojas sipareigoja apmokti veksel
pasibaigus jo mokjimo terminui. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokjimas gali bti
utikrinamas laidavimu. Vekselio neakceptavimas arba neapmokjimas turi bti patvirtintas oficialiu aktu

(protestas dl atsisakymo akceptuoti arba apmokti). Visi vekselio davjas, akceptantas, indosantai ir
laiduotojai vekselio turtojui atsako solidariai, o visi reikalavimai pagal veksel akceptantui gali bti
pareikti per trejus metus nuo mokjimo termino dienos. Vekselio davjas, indosantas arba laiduotojas
gali nurodyti asmen (tarpinink), kuris prireikus veksel akceptuot arba apmokt. Vekselis gali bti
iraytas keliais egzemplioriais ir visi egzemplioriai turi vienod juridin gali.. Tuo tarpu 1930 m.
birelio 7 d. enevos Konvencija dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius
sprendimo, nustato, kurios i susitariani ali statymais vadovaujamasi naudojant vekselius
tarptautinje erdvje atskirais atvejais.
Tarptautinis kredito pervedimas sandoris, vykdomas siuntjo iniciatyva per tam tikroje valstybje
esani staig arba jos skyri, kad gavjas galt gauti tam tikr pinig sum kitoje valstybje esanioje
staigoje arba jos skyriuje. 1997 m. sausio 27 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
Nr. 97/5/EB dl tarptautini kredito pervedim, kurios tikslas yra pagerinti tarptautini kreditini
pervedim paslaugas bei utikrinti, kad atskiriems asmenims ir maoms bei vidutinms monms bt
manoma pigiai, patikimai ir per sutart laik atlikti kreditinius pervedimus nevirijani 50.000 ekiu
sum.
Dokumentinis akredityvas (angl. Documentary Credit (D/C) arba Letter of Credit (L/C)) tai
atsiskaitymo bdas, kai pirkjo (importuotojo) praymu bankas ileidia dokument, kuriuo sipareigoja
sumokti u isistas prekes ar atliktas paslaugas pardavjui (eksportuotojui), pastarajam pateikus bankui
akredityvo slygas ir terminus atitinkanius dokumentus. Akredityvai savo esme yra savarankiki ir
nepriklauso nuo pirkimo-pardavimo ar kitokios sutarties, kurios pagrindu jie yra ileisti. Bankai nra
saistomi joki pirkjo ir pardavjo tarpusavio sipareigojim, net jei akredityve yra nuoroda tam tikr
sutart. Atsiskaitymus dokumentiniais akredityvais reglamentuoja nacionalins alies teis ir Tarptautini
prekybos rm Unifikuotos dokumentini akredityv taisykls Nr. 600 (angl. Uniform Customs and
Practice for Documentary Credits, Revision 1993, ICC Publication No. 600), kurios sigalioja nuo 2007
m. liepos 1 d. ir pakeiia 1993 m. Unifikuotas dokumentini akredityv taisykles Nr. 500. Pirm kart
unifikuotos taisykls buvo paskelbtos 1929 m. ir nuo to laiko greitai gavo visuotin pripainim, buvo
keistos ir pildytos 1933, 1974, 1983, 1993. Unifikuotos dokumentini akredityv taisykls nra nei
tarptautin sutartis, nei nacionalinis statymas, o tik pavyzdinis taisykli rinkinys, kuris, kaip taisykl, gali
bti taikomas akredityvams ali susitarimu. Dabartins redakcijos unifikuotos dokumentini akredityv
taisykls ir paproiai taikomi visiems dokumentiniams akredityvams, jeigu jos yra trauktos
(inkorporuotos) akredityvo tekst, ir, nesant, tiesiogiai ireikto prieingo susitarimo, yra privalomos
visoms suinteresuotoms alims. Paprastai ios taisykls taikomos, kai akredityv atidarantis bankas
nurodo (rao akredityv tok punkt), kad bus taikomos btent ios taisykls. Jos taip pat taikomos, kai
operuodami dokumentiniais akredityvais, bankai naudojasi komunikacins sistemos SWIFT paslaugomis
bank santykiams su SWIFT.
Kitas instrumentas naudojamas dokumentiniams akredityvams yra 1995 m. Jungtini Taut Generalin
Asambljos Konvencija dl nepriklausom garantij ir dokumentini akredityv (Convention on
Independent Guarantees and Stand-by Letters of Credit), kuri sigaliojo nuo 2000 m. ir yra skirta
palengvinti nepriklausom garantij ir dokumentini akredityv naudojim tose alyse, kur tradicikai
naudojamas tik vienas i i instrument, bei tvirtina i instrument pripainimo pagrindinius principus
ir charakteristikas (Lietuva neprisijungusi). i konvencija nustato, kad dokumentin akredityv atidarantis
bankas turi elgtis siningai ir pakankamai rpestingai tiek dokumentinio akredityvo, tiek ir
nepriklausom garantij atveju, kadangi btent tuomet, kai dokumentai pasiekia bank ir bankas
nusprendia, kad jie atitinka akredityvo slygas, bankas isiunia pinigus pardavjo sskait. Be to,
Konvencija nustato, kad alims nesusitarus dl taikytinos teiss, bus taikoma dokumentin akredityv
atidariusio banko verslo vietos teis.
Dokument inkaso tai pardavjo (eksportuotojo) instrukcija bankui gauti apmokjim arba
sipareigojim sumokti i pirkjo (importuotojo), perduodant pirkjui preki dokumentus tik tuomet, kai
pirkjas u juos sumokjo (angl. Documents against payment (D/P)) arba sipareigojo u juos sumokti
(angl. Documents against acceptance (D/A)). Atsiskaitymus dokumentiniais inkaso reglamentuoja
nacionalin valstybi teis ir Unifikuotos dokument inkaso taisykls Nr. 522 (Uniform Rules for
Collections, Revision 1995, ICC Publication No. 522), kurios panaiai kaip ir Unifikuotos dokumentini

akredityv taisykls tra pavyzdinis taisykli rinkinys, taikomas ali susitarimu. Taisykli rinkinys buvo
parengtas Tarptautini prekybos rm, kad padt sprsti problemas, su kuriomis kasdien susiduria
bankai, pirkjai bei pardavjai naudodami inkaso savo veikloje nuo 1979 m. Dabartins, 1995 m.
redakcijos Unifikuotos dokument inkaso taisykls pabria btinum, kad bankas pridt atskir
dokument inkaso instrukcij prie kiekvieno inkaso dokumento, kuriam taikytinos mintos taisykls,
nes tai pagreitina ir palengvina vis proces.

6.3. Krovini ir keleivi perveim tarptautinis teisinis reguliavimas

Tarptautiniai krovini ir keleivi perveimai yra vykdomi geleinkeli, automobili, oro ir jr

transportu. Tarptautinis perveimas gali bti apibriamas kaip keleivi ar krovini perveimas i vienos
valstybs kit. Tarptautinio perveimo samprata yra detalizuojama kalbant apie skirting ri
geleinkelio, keli, oro ar jr tarptautinius perveimus. Taiau esminis ios sferos teisinio reguliavimo
ypatumas yra tai, kad teisinis reguliavimas didija dalimi yra vykdomas tarptautini sutari (transporto
konvencij) pagalba. iose konvencijose unifikuojamos teiss normos, nustatanios tarptautini krovini
ir keleivi perveim slygas. Paprastai tokios konvencijos reglamentuoja reikalavimus, keliamus
perveimo dokumentams, nustato krovinio primimo perveimui ir jo idavimo tvark, vejo
atsakomybs slygas, pretenzij ir iekini vejui pateikimo procedr. Tarptautini perveim teisinio
reguliavimo dalykas teisiniai santykiai, kylantys perveant keleivius ar krovinius i vienos valstybs
kit.
Galima iskirti tokias tarptautini perveim ris pagal tai, kokiu bdu yra vykdomas perveimas: 1)
keli transportu; 2) oro transportu; 3) jr transportu; 4) geleinkeliu; 5) mirs (multimodaliniai,
tiesioginiai kombinuoti). Perveimai taip pat pagal perveimo objekt gali bti skirstomi krovini
perveimus bei keleivi ir bagao perveimus.
Tarptautiniai perveimai keli transportu
Pagrindin konvencija, kurios normos reguliuoja tarptautinius krovini perveimus keliais, yra 1956 m.
enevos konvencija dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR konvencija). Lietuva yra ios
konvencijos dalyv. Konvencija taikoma visiems krovini perveimams, vykdomiems keli transporto
priemone u umokest, jei krovinio pakrovimo ir pristatymo vietos yra skirtingose valstybse, ir bent
viena i i valstybi yra konvencijos dalyv. Konvencija nustato, kad krovinio siuntjas irao CMR
vatarat, kuris atlieka ias funkcijas patvirtina veimo sutarties sudarymo fakt ir slygas, patvirtina
fakt, kad krovinys perjo vejo dispozicijon tokios bkls, kokia yra nurodyta vataratyje. Esminis
konvencijos skyrius yra susijs su vejo atsakomybs u krovin reglamentavimu. Konvencija nustato,
kad vejas yra atsakingas u krovinio praradim, sugadinim ar pavluot pristatym nuo krovinio
primimo veti iki jos pristatymo gavjui momento. Konvencija taip pat numato, kokiomis slygomis
vejas gali bti atleistas nuo atsakomybs. Vejo kalt dl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavluoto
pristatymo yra preziumuojama, taigi vejas, nordamas ivengti atsakomybs, privalo rodyti aplinkybes,
atleidianias j nuo atsakomybs. Vejo atsakomyb yra ribojama 8,33 SST (speciali atsiskaitymo
vienet) u 1 krovinio kg, bei umokesiu u perveim dydiu krovinio pavluoto pristatymo atveju.
Taiau tuo atveju, jei siuntjas deklaravo papildom krovinio vert arba vejas al padar tyia, vejas
negali remtis atsakomybs ribojimu. Prarasto krovinio vert nustatoma pagal krovinio biros arba rinkos
vert jo isiuntimo vietoje ir metu. Konvencija taip pat nustato sutrumpint iekinio senaties termin (1
metus), bei jo skaiiavimo ir sustabdymo taisykles. Paymtina tai, kad konvencija nustato ir jurisdikcij
kolizijos sprendimo taisykles. Vis pirma, pripastama ali teis susitarti nagrinti gin kurios nors
valstybs konvencijos dalyvs teisme. Iekovas, taip pat gali pateikti iekin valstybje, kurioje
atsakovas turi nuolatin gyvenamj viet, firmos bstin ar filial arba agentr, kuriems tarpininkaujant
buvo sudaryta veimo sutartis, arba kurioje buvo krovinio primimo veti vieta arba numatyta pristatymo
vieta.
Taip pat tarptautini perveim keli transportu srityje yra taikomos ios tarptautins konvencijos 1975
m. Muitins konvencija dl tarptautinio krovini transporto su TIR knygelmis (TIR konvencija), 1957
met Europos Sutartis dl pavojing krovini tarptautinio veimo keliais (ADR).
Tarptautiniai perveimai oro transportu

Tarptautinius krovini ir keleivi perveimus viso pasaulio mastu reguliuoja ios tarptautins
konvencijos: 1929 m. Varuvos Konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais
oru, unifikavimo, jos 1955 m. Hagos protokolas, 1961 m. Gvadalacharos Konvencija, papildanti 1929 m
Varuvos konvencij dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens,
nesanio susitarianiuoju veju, unifikavimo, jos 1975 m. Monrealio protokolai (Nr. 1 4) bei 1999 m.
Monrealio konvencija dl tam tikr tarptautinio veimo oru taisykli suvienodinimo.
Toliau aptarsime naujausi 1999 m. Monrealio konvencij, kurios dalyve yra ir Lietuva. Monrealio
konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivi, bagao arba krovini veimams, kuriuos vykdo
orlaivis. Konvencija pateikia tarptautinio veimo svok - tarptautinis veimas tai bet koks veimas,
kurio metu pagal ali susitarim, ivykimo ir atvykimo vieta nesvarbu, ar sustojama veant ar
perkraunama, yra abiej Valstybi, ios Konvencijos ali, teritorijose arba vienos Valstybs, ios
Konvencijos alies, teritorijoje, jeigu sutarto sustojimo vieta yra kitoje valstybje, net jeigu i nra
Valstyb, ios Konvencijos alis. Konvencija nustato, kad keleiviams iduodamas individualus arba
bendras veimo dokumentas, taip pat bagao identifikacin kortel. Perveant krovin suraomas oro
vataratis arba krovinio kvitas, kuriame turi bti nurodomos 1) ivykimo ir paskirties vietos; 2)
sustojimo vieta, jeigu ivykimo ir paskirties vietos yra vienos valstybs, konvencijos dalyvs, teritorijoje,
o viena ar daugiau sutarto sustojimo viet yra kitos Valstybs, ios Konvencijos alies, teritorijoje, 3)
siuntos svoris. Oro transporto vataratis arba krovinio kvitas yra prima facie sutarties sudarymo,
krovinio primimo ir juose minim veimo slyg rodymas. Konvencija numato, kad vejas atsako u
keleivio gyvybs atmim ar sveikatos sualojim, jei nelaimingas atsitikimas, kuris buvo gyvybs
atmimo ar sualojimo prieastimis, vyko orlaivyje arba laipinimo ar ilaipinimo veiksm metu.
Konvencijoje nustatyta, kad vejas beslygikai atsako u al keleivio sveikatai ir gyvybei iki 100000
SST, nebent rodyt, kad i ala atsirado dl paties nukentjusiojo asmens kalts. Vir 100000 SST sumos
vejas neatsakys tik tuo atveju, jei rodys, kad ala atsirado ne dl vejo, jo darbuotoj ar atstov
neatsargumo arba kito neteisto veikimo arba neveikimo arba kad ala atsirado vien tiktai dl treiosios
alies neatsargumo arba kit neteist veikimo arba neveikimo.
Vejas taip pat atsako u al, padaryt registruotam bagaui, taiau u al neregistruotam bagaui
vejas atsako tik tuo atveju, jeigu ala atsirado dl jo ar jo darbuotoj arba atstov kalts. Vejas taip
pat atsako u al dl krovinio sunaikinimo, praradimo ar sugadinimo, jeigu atsitikimas, kuris buvo
sugadinimo prieastis, vyko veimo oru metu. Taiau vejas bus atleistas nuo atsakomybs u krovinio
praradim ar sugadinim, jei pastarasis vyko dl vienos ar keleto prieasi: 1) krovinio anksiau turt
defekt ar kokybs trkum; 2) pakavimo su trkumais, kur atliko kitas, nei vejas, jo darbuotojai ar
atstovai asmuo; 3) karo ar ginkluoto konflikto veiksm; 4) valdios institucij veiksm, susijusi su
krovinio atvykimu, ivykimu arba tranzitu. Vejas atsako u al, atsiradusi dl vlavimo veant oru
keleivius, baga arba krovinius. Taiau vejas neatsako u al, atsiradusi dl vlavimo, jeigu jis
rodo, kad jis ir jo darbuotojai ir atstovai msi vis prieinam proting priemoni alai ivengti, arba tai,
kad jam ar jiems buvo nemanoma imtis i priemoni. Konvencija taip pat nustato ir kitas pinigines
sumas, kuriomis yra ribojama vejo atsakomyb.
Konvencija numato ir jurisdikcij sprendimo kolizines taisykles. Iekinys dl alos atlyginimo iekovo
nuoira turi bti pareikiamas vienos i valstybi, konvencijos dalyvi, teritorijoje arba vejo
gyvenamosios vietos ar jo pagrindins verslo vietos arba verslo vietos, kurioje buvo sudaryta sutartis,
arba paskirties vietos teismui. alos atlyginimo dl keleivio gyvybs atmimo ar sualojimo atveju
iekinys gali bti pareikiamas taip pat ir valstybs, konvencijos dalyvs, teritorijoje, kurioje avarijos
metu buvo pagrindin ir nuolatin keleivio gyvenamoji vieta bei kuri arba i kurios vejas teikia
keleivi veimo oru paslaugas.
Perveimuose oro transportu taip pat taikomi ir ES teiss aktai reglamentai. Ypatingai svarbs yra
reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dl draudimo reikalavim oro vejams ir orlaivi naudotojams,
reglamentas (EB) Nr. 2027/97 Dl oro vejo atsakomybs nelaiming atsitikim atveju bei j i dalies
pakeiiantis reglamentas (EB) Nr. 889/2002.
Tarptautiniai perveimai jr transportu
Lietuvos Prekybins laivybos statymas tiesiogiai nurodo, kad kroviniai jra veami vadovaujantis 1924

m. tarptautine konvencija dl teiss norm, susijusi su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisykls),

i dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, i dalies pakeiianiu Tarptautin konvencij dl kai kuri
teiss norm, susijusi su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisykls) ir i dalies pakeista Protokolu
(protokolas dl SST), i dalies pakeiianiu 1924 m. rugpjio 25 d. tarptautin konvencij dl kai kuri
teiss norm, susijusi su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisykls), i dalies pakeist 1968 m.
vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisykls). Taigi Lietuvos Respublika taiko taip vadinamas Hagos Visbiu
taisykles. ios taisykles taikomos krovini veimui jra, kai suraomas konosamentas. Konosamentas
atlieka ias funkcijas: patvirtina sutarties sudarym, jos slygas, krovinio perdavim vejui, o taip pat
atlieka vertybinio popieriaus, suteikianio nuosavybs teis krovin, funkcij. Tuo jrinis konosamentas
i esms skiriasi nuo kit veimo metu suraom dokument. Atkreiptinas dmesys tai, kad Hagos
Visbiu taisykls taikomos tik tuo atveju, jei veama suraius konosament, taigi jos nra taikomos arterio
sutartims. arterio sutartims taikoma kolizini norm pagalba nustatyta valstybs nacionalin teis, taip
pat, jei yra atitinkamos slygos, gali bti taikoma 1978 m. JTO konvencija dl krovini veimo jra,
kurioje Lietuva nedalyvauja.
Tarptautinius keleivi perveimus jra pasauliniu mastu reguliuoja 1974m. Atn konvencija dl keleivi
ir bagao perveimo jra. Lietuva prie ios Konvencijos neprisijung. Konvencija taip apibria
tarptautin perveim tai perveimas, kai pagal veimo sutart ivykimo ir paskirties uostai yra
skirtingose valstybse arba vienoje valstybje, taiau veimo metu laivas sustoja kitoje valstybje.
Konvencija taikoma tarptautiniam perveimui, jeigu 1) laivas plaukia su valstybs konvencijos dalybs
vliava arba yra joje registruotas, 2)veimo sutartis sudaryta valstybje konvencijos dalyvje, 3) pagal
veimo sutart ivykimo ar paskirties vieta yra valstybje konvencijos dalyvje. Atn konvencija
nustato vejo atsakomyb u al keleivio gyvybei ir sveikatai, jeigu vykis, dl kurio buvo patirta ala,
vyko perveimo metu bei vl vejo kalts ar didelio neatsargumo. Taiau konvencija nustato ir vejo
atsakomybs u i al rib, kuri yra 46666 STT vienam perveimui.

Tarptautiniai perveimai geleinkelio transportu

Tarptautiniai perveimai geleinkeliu buvo pirmoji tarptautini perveim ris, kurios normos buvo
unifikuotos tarptautins konvencijos pagalba. Tai buvo padaryta 1890 m. Berno konvencijomis dl
krovini ir keleivi perveimo, kurios vliau buvo n kart keistos. iuo metu galioja 1980 m. Berno
konvencija dl tarptautinio veimo geleinkeliu ir jos 1990 bei 1999 m. protokolai. Lietuva tapo ios
Konvencijos nare nuo 1995 m. Pagrindinis konvencijos tekstas kalba apie tarptautins organizacijos,
kurios narmis bus susitarianios valstybs, sukrim (OTIF), ios organizacijos struktr, funkcijas,
arbitrao procedras. Paymtina, kad arbitrao bdu savo ginus gali sprsti ne tik valstybs nars, bet
ir geleinkelio mons ir j paslaugomis besinaudojantys asmenys (esant ali susitarimui). Pagrindins ir
svarbiausios konvencijos dalys tai jos priedai A ir B. Priedas A: Uniform Rules concerning the Contract
for International Carriage of Passengers and Luggage by Rail (CIV) Vieningos tarptautinio keleivi ir
bagao veimo geleinkeliu sutarties taisykls (CIV). Priedas B: Appendix B. Uniform Rules concerning
the Contract for International Carriage of Goods by Rail (CIM) Vieningos tarptautinio krovini veimo
geleinkeliu sutarties taisykls (CIM).
CIV ir CIV taisykls taikomos visiems keleivi ir bagao perveimams (tame tarpe ir automobiliams) su
tarptautiniais transportavimo dokumentais, kai ie perveimai atliekami maiausiai per dviej valstybi
teritorij ir iimtinai linijomis, nurodytomis Konvencijoje, taip pat, tam tikrais atvejais, tranzitiniams
perveimams iomis linijomis. Yra nustatyta, kada taisykli nuostatos netaikomos tai atvejais, kai
perveimas prasideda ir pasibaigia toje paioje valstybje, nors atliekamas ir tranzitu kertant kitos
valstybs teritorij bei a) tranzitini linij operatorius yra ivykimo vietos valstybje; b) kai valstybs
susitar nelaikyti tokio perveimo tarptautiniu.
Lietuva yra taip pat Tarptautinio krovini veimo geleinkeliais susitarimo (SMSG) dalyve. io
susitarimo dalyvmis taip pat yra SNG valstybs bei Latvija ir Estija.

6.4. Intelektins nuosavybs apsaugos tarptautinis teisinis reguliavimas

Intelektins nuosavybs svoka
Pirm kart intelektins nuosavybs svoka buvo apibrta 1967 m. Konvencijos dl Pasaulins

intelektins nuosavybs organizacijos steigimo 2 str. viii punkte, kuri galima suskirstyti tokias teises:
a)
Autori ( literatros, mokslo ir meno krinius) bei gretutins teises (atlikj, fonogram gamintoj
ir transliuojanij organizacij teiss);
b)
Teiss pramonin nuosavyb (teiss iradim patentus, preki enklus, pramonin dizain, preki
ar paslaug enklus, firm vardus, apsauga nuo nesiningos konkurencijos ir kt. pramonins nuosavybs
teisi objektus).
Verta paymti, kad Pasaulins intelektins nuosavybs organizacija (WIPO) yra viena i 16 Jungtini
Taut specialij agentr, kurios itakos siekia 1886 m. Berno konvencij dl literatros ir meno krini
apsaugos (toliau tekste kaip Berno konvencija), bei 1883 m. Paryiaus konvencij dl pramonins
nuosavybs apsaugos (toliau tekste kaip Paryiaus konvencija).

Autori bei gretutini teisi tarptautinis teisinis reguliavimas

1886 m. Berno konvencija dl literatros ir meno krini apsaugos, kuri yra pirmoji ir svarbiausia autori
ir gretutini teisi tarptautin sutartis, turi 3 pagrindinius principus: a) nacionalinis reimas t.y. visiems
vienoje valstybje konvencijos narje sukurtiems kriniams bus taikoma tokia pat apsauga, kokia kita
valstyb konvencijos nar suteikia jos teritorijoje sukurtiems kriniams; b) automatin apsauga
reikianti, kad toks nacionalinis reimas nepriklauso nuo joki formalum, bei c) apsaugos
nepriklausomumas t.y. jei krinio, dl kurio taikoma apsauga pagal i konvencij, autorius nra to
krinio kilms alies pilietis, jis turi ioje alyje tokias pat teises kaip ir autoriai, esantys ios alies
pilieiai. Berno konvencijoje numatyta apsauga taikoma krin sukrusi autori atvilgiu nepriklausomai
ar krinys buvo paskelbtas, ar ne, jeigu autorius yra valstybs konvencijos nars pilietis ar nuolatinis
gyventojas. Jeigu autorius neatitinka aukiau nurodyto kriterijaus, Berno konvencija bus taikoma tik jei
krinys pirm kart buvo paskelbtas valstybje narje. i konvencija nustato tokias iskirtines turtines
teises, kaip teis vertim (8 str.), teis krinio atgaminim (9 str.), teis krinio vie atlikim (11 str.),
transliavimo teis (11bis str.), krinio vieo skaitymo teis (11ter str.), krinio adaptavimo, aranavimo ar
kitokio perdirbimo teis (12 str.) ir kinematografinio krinio perdirbimo ir atgaminimo teis (14 str.). Be
to, Berno konvencijos 6bis str. reglamentuoja ir autori neturtines teises, t.y. nepaisant autoriaus turtini
teisi, net ir po j perdavimo, autorius turi teis reikalauti pripainti krinio autoryst ir prietarauti bet
kokiam io krinio ikraipymui, idarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam autoriaus
garbei ar reputacijai galiniam padaryti alos ksinimuisi krin. Be to, bendras ios Konvencijos
apsaugos termin sudaro autoriaus gyvenimo laikas ir 50 met po jo mirties. 1996 m. enevoje buvo
priimta Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos autori teisi sutartis, kuri Berno konvencijos 20
str. atvilgiu yra laikoma kaip konkretus susitarimas tarp Susitarianij ali. Ji svarbi tuo, kad joje
pristatomos kompiuterio programos, kurios iraik yra saugoma kaip literatros krinys, ir duomen
bazs, kuri dl turinio parinkimo ar idstymo laikoma intelektins krybos rezultatu, svokos. Europos
Sjungoje kompiuteri program iraika ir duomen bazs yra saugomos kaip autori teiss objektai
pagal Tarybos direktyv Nr. 91/250/EEB dl kompiuteri program teisins apsaugos (1991 m. Gegus
14 d.) bei Parlamento ir Tarybos direktyv Nr. 96/9/EB dl duomen bazi teisins apsaugos (1996 m.
vasario 5 d.), kurios nustato kompiuteri program ir duomen bazi apsaug ES erdvje.
Kita svarbi tarptautin sutartis reguliuojanti gretutines teises yra 1961 m. Romos konvencija dl atlikj,
fonogram gamintoj ir transliuojani organizacij apsaugos (toliau tekste kaip 1961 m. Romos
konvencija). Kadangi literatros ir meno krini naudojimas yra neivengiamas atlikj, fonogram
gamintoj ar transliuojani organizacij veikloje, 1961 m. Romos konvencijos 1 str. aikiai nurodoma,
kad ios konvencijos numatyta apsauga neprietarauja literatros ir meno krini autori teisi apsaugai ir
ne viena nuostata negali bti aikinama kaip paeidianti toki apsaug. Kaip ir Berno konvencijoje 1961
m. Romos konvencija nustato nacionalin taikomos apsaugos reim. Konvencijoje nacionalinis apsaugos
reimas reikia 1961 m. Romos konvencijos alies statym tvirtint apsaugos reim, ginant: a)
atlikjus, kurie yra tos alies pilieiai, saugant tiesiogin atlikim, transliuojam atlikim ar pirm kart
jos teritorijoje fiksuot atlikim; b) fonogram gamintojus, kurie yra tos alies pilieiai, saugant
fonogramas, kurios pirm kart fiksuotos ar pirm kart ileistos jos teritorijoje; c) transliuojanisias
organizacijas, kuri buveins yra tos alies teritorijoje, saugant laid perdavim sistuvais, esaniais jos
teritorijoje. Konvencijos 4, 5 ir 6 str. nustato kriterijus, kuriems esant atlikjas, fonogram gamintojas ar

transliuojanti organizacija gali kiekvienoje Sutarties alyje mgautis nacionaliniu apsaugos reimu, kuris
apima galimyb udrausti transliuoti ir vieai skelbti atlikim, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti
fonogramas ar retransliuoti, rayti laidas ar perduoti televizijos laidas vieam primimui. Romos
Konvencijos apsaugos terminas sudaro ne maiau kaip 20 met, skaiiuojant nuo pabaigos t met,
kuriais buvo padarytas fonogram ir jose fiksuoto atlikimo raas, kriniai buvo atlikti tiesiogiai, bet
nerayti fonogram ar laida buvo transliuota.
Siekiant apsaugoti fonogram gamintojus ir transliuojanisias organizacijas nuo plintani gretutini
teisi paeidim ir piratavimo, 1971 m. enevoje buvo priimta Konvencija dl fonogram gamintoj
apsaugos nuo neteisto j fonogram kopijavimo (toliau tekste kaip 1971 m. enevos konvencija)ir
1974 m. Briuselio konvencija dl programas neani signal, transliuojam palydovais, platinimo (toliau
tekste kaip 1974 m. Briuselio konvencija). Jei 1961 m. Romos konvencijoje buvo numatyta
fonogram gamintojo teis udrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti fonogramas, tai 1971 m. enevos
konvencijoje yra nustatyta kiekvienos ios tarptautins sutarties alies pareiga apsaugoti fonogram
gamintojus, kurie yra kit 1971 m. enevos konvencijos ali pilieiai, ne tik kad be gamintojo leidimo
nebt daromos fonogramos kopijos, bet taip pat, kad tokios kopijos nebt importuojamos (kai toks
kopijavimas ir importavimas vykdomas vieo platinimo tikslu) ir vieai platinamos. 1971 m. enevos
konvencijai gyvendinti kiekviena susitarianioji alis sipareigoja gyvendinti bent 1 toki apsaugos
utikrinimo priemon kaip autoriaus teisi ar kit specifini teisi suteikimas; statymas dl nesiningos
konkurencijos ar baudiamosios teiss sankcija. Tuo tarpu 1974 m. Briuselio konvencija buvo btina dl
technologins pltros ir 1961 m. Romos konvencijos ribotumo, nes pagal jos 3 str. transliavimas reikia
gars arba vaizd ir gars perdavim vieam primimui bevielio ryio bdu, kai tuo tarpu signal
transliavimas palydoviniu ryiu sukuria dvejopas problemas: vis pirma transliuojaniosios organizacijos
palydov perduodami signalai nra skirti vieam primimui, nes btent palydov daniausiai pats
tiesiogiai perduoda signalus specialioms anteminms antenoms, kurios tuomet transliuoja signalus
vieam primimui bevielio ryio bdu; antra, tokie i palydovo gauti signalai danai yra vieai platinami
ne bevieliu ryiu, bet kabeliu. Pagal 1974 m. Briuselio konvencij kiekviena prie ios konvencijos
prisijungsi alis sipareigoja imtis atitinkam priemoni, apsaugani nuo bet koki signal transliavimo
i ar jos teritorijoje, jeigu tokie signalai, kurie yra siuniami per palydov, nebuvo skirti tam konkreiam
transliuotojui. Analogikos problemos, tik jau ES lygiu, yra sprendiamos ir 1993 m. rugsjo 27 d.
Europos Tarybos direktyvoje Nr. 93/83/EEB dl autori teisi ir gretutini teisi taikymo palydoviniam
transliavimui ir kabeliniam retransliavimui taisykli koordinavimo.
Be to, kalbant apie atlikj ir fonogram gamintoj apsaug, 1996 m. enevoje buvo priimta Pasaulins
intelektins nuosavybs organizacijos atlikim ir fonogram sutartis, kuri, siekdama pltoti ir ilaikyti
kuo veiksmingesn ir vienodesn atlikj ir fonogram gamintoj teisi apsaug, iplt 1961 m. Romos
konvencija saugom atlikj ir fonogram gamintoj teisi apimt. Atlikjams i sutartis suteikia
asmenin neturtin teis bti vardintiems kaip atlikjas savo gyv garinini atlikim ar fonogramose
rayt atlikim atvilgiu, turtines teises j neraytus atlikimus, bei analogikas fonogram gamintoj
turimoms, atgaminimo, platinimo, nuomos teises, bei teis padaryti raus ar fonogramas prieinamas.
Galiausiai paskutinis svarbi tarptautins sutartis yra Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dl
intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba (toliau tekste kaip TRIPS), kuri apima
visas intelektins nuosavybs kategorijas. Be to, TRIPS sutartyje yra inkorporuota tiek Paryiaus, tiek ir
Berno konvencijos.
Kalbant apie regionin tarptautin autori ir gretutini teisi reglamentavim, atsivelgiant 1996 m.
enevoje priimtas WIPO sutartis, Europos Sjunga, siekdama prim kelet direktyv autori ir
gretutini teisi srityje, toki kaip: 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2006/115/EB dl nuomos ir panaudos teisi bei tam tikr teisi, gretutini autori teisms,
intelektins nuosavybs srityje bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dl
autori ir tam tikr gretutini teisi apsaugos termin, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr.
2001/29/EB dl autori teisi ir gretutini teisi informacinje visuomenje tam tikr aspekt derinimo
(2001 m. birelio 22 d.).
Pramonins nuosavybs tarptautinis teisinis reguliavimas

Pramonin nuosavyb tai iimtins teiss, paprastai gyjamos registracijos pagrindu. Jai galioja principas
kas pirmas laike, tas pirmas teisje, bei bdingas grietas teritorialumo principas, t.y. apsauga galioja tik
valstybje, kurioje pramonins nuosavybs objektas yra registruotas, arba galima kitokia apsauga, bet tik
tarptautini susitarim nustatyta tvarka. Pagrindiniai pramonins nuosavybs teiss objektai yra: Juridini
asmen pavadinimai; preki ir paslaug enklai; iradimai; dizainas; geografins nuorodos; komercins
paslaptys; know-how; augal veisls; interneto adresai; puslaidininkini gamini topografijos t.y.
mikroschemos.
Pats svarbiausias ir fundamentaliausias tarptautinis instrumentas reglamentuojantis pramonins
nuosavybs teises yra 1883 m. Paryiaus konvencija dl pramonins nuosavybs apsaugos, kuri yra
administruojama WIPO. Paryiaus konvencija kaip ir Berno konvencija nustato nacionalin apsaugos
reim, bei teritorin pramonins nuosavybs teisi apsaugos pobd ribojam registracijos valstybs
teritorija. Be to, 1994 m. spalio 27 d. diplomatinje konferencijoje buvo priimta Sutartis dl preki enkl
statym, nustatanti erdvini preki enkl sudaryt i vizualini ymen registravimo tvark. Taiau
svarbu yra tai, kad plaiai inomas preki enklas yra iimtis i registracijos reikalavimo ir yra saugomas
neregistruotas tiek pagal Paryiaus konvencijos 6bis str. ar TRIPS 16(1)(2) str., tiek ir pagal Pirmj
Tarybos direktyv Nr. 89/104/EEB valstybi nari statymams, susijusiems su preki enklais, suderinti ir
Tarybos reglament Nr. 40/94/ EB dl Bendrijos preki enklo (su pakeitimais). Kalbant apie
reglament dl Bendrijos preki enklo, susiduriame su Europos Bendrijos preki enklu. i sistema
faktikai pradjo veikti nuo 1996 m. balandio 1 d., kai pradjo veikti OHIM (Organisation of
Harmonisation of Internal Market) ir jos esm, kad apsaugos teritorija ipleiama iki EB teritorijos ir
veikia viskas arba nieko principas, t.y. jei toks preki enklas negali galioti bent vienoje Bendrijos
valstybje narje, toks enklas nra laikomas Bendrijos preki enklas. Todl, jei bent vienoje Europos
Sjungos valstybje narje yra toks preki enklas yra ginijamas, tai jau yra pagrindas nesuteikti
Bendrijos preki enklo.
Tokiu atveju galima taikyti 1891 m. Madrido sutart dl tarptautins enkl registracijos (toliau tekste
kaip Madrido sutartis)ar 1989 m. birelio 27 d. Madrido sutarties dl tarptautins enkl registracijos
Protokol (toliau tekste kaip Madrido sutarties Protokolas). Madrido sutartis ar jos protokolas yra
labai patogus enklo registravimo daugelyje valstybi instrumentas. Norint registruot Preks enkl
daugelyje valstybi vis pirma reikalinga turti preki enklo paraik. Tarptautins paraikos baz
nacionalinis preki enklas, kur turint paraika siuniama WIPO, kuri veikia kaip sktin organizacija
persiunia tas paraikas visoms patent tarnyboms, kuriose valstybse norima apsaugos. Ir per 12 mn.
(pagal Madrido sutart) ar 18 mn. (pagal Madrido sutarties Protokol) yra isprendiamas klausimas dl
preks enklo registravimo 1 paraikos pagrindu daugelyje valstybi, kurios yra prisijungusios prie
Madrido sutarties ar jos Protokolo.
inoma registruojant preks enkl neapsieinama ir be 1957 m. Nicos sutarties dl tarptautins preki ir
paslaug enkl registravimo klasifikacijos, kurioje yra nustatyta nustatytos 35 preki klass ir 7
paslaug klass, o registruojant preks enkl btina nurodyti kuriai preks ar paslaugos klasei norima
turti preks enklo teikiam apsaug.
Siekiant apsaugoti tiek pramonins nuosavybs objektus, tiek ir autori ir gretutini teisi objektus,
taikomas 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.1383/2003 dl muitins veiksm, atliekam
su prekmis, kurios, kaip tariama, pagamintos paeidiant tam tikras intelektins nuosavybs teises, ir
priemoni, kuri turi bti imamasi preki atvilgiu nustaius, kad jos pagamintos paeidiant tokias
teises. Vis pirma atitinkamai muitins institucijai turi bti pateiktas praymas ir muitinei sulaikius
prekes, btent intelektins nuosavybs teiss turtojas turi nusprsti, k su tokiomis prekmis reikia daryti
toliau.
Kalbant apie geografines nuorodas, reikia iskirti 3 svokas: geografin nuoroda, kilms nuoroda ir
kilmes vietos pavadinimas. Geografin nuoroda pirm kart paminta Tarybos reglamente Nr. 2081/92 dl
ems kio produkt ir maisto produkt geografini nuorod ir kilms vietos nuorod apsaugos ir TRIPS
sutartyje. Teiss doktrinoje geografin nuoroda yra apibriama kaip tam tikras enklas ymintis tokias
prekes, kurios pasiymi tam tikra kokybe, savybmis ar reputacija. Tai j atskiria nuo kilms vietos
pavadinimo, nes utenka bent 1 elemento (kokyb, savybs, reputacija), bet ne vis. Beje, is reglamentas
geografini nuorod apsaug sieja su registracija ES lygiu, t.y. traukim Bendrijos registr. iai dieniai

Komisijos registre yra registruota apie 700 geografini nuorod.

Kilms nuoroda indication of source turi plaiausi prasm i vis trij svok. is terminas
pirmkart buvo pamintas Paryiaus konvencijos I str. 2 d. Teiss doktrinoje tai yra aikinama kaip
informacija pirkjui, kurioje alyje ar rajone yra pagamintas tas gaminys (pvz. made in China)
Kilms vietos pavadinimas apeliation of origin kur nustato 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos sutartis
dl prekinio ymjimo nurodant kilms viet apsaugos ir tarptautinio jo registravimo (toliau tekste kaip
Lisabonos sutartis). Ji numato WIPO tarptautin registracij ir prie Lisabonos sutarties yra
prisijungusios tik 26 valstybs. I WIPO registruot viet 67% priklauso Pranczijai. Lisabonos sutarties
dalyvmis negali bti valstybs, kuri kilms vietos pavadinimus saugo vidaus teis. Pagal Lisabonos
sutart kilms vieta, tai vietovs, alies geografinis pavadinimas skirtas ymti gaminius, kilusius i ios
vietovs ir kuri kokyb ir savybs iimtinai arba i esms lemia geografin aplinka, gamtiniai ir
etnografiniai (monikieji) veiksniai. Preks su kilms vietos pavadinimu turi pasiymt tais 3: istoriniai
veiksniai, tradicijos, gamybin patirtis. Klasikinis kilms vietos pavyzdys ampanas.
Dizainas yra viso pramoniniu bdu pagaminto gaminio, iskyrus kompiuteri program, ar jo dalies
vaizdas. Dizaino apsauga gali bti: 1) dizaino apsauga kaip tokia (sui generis), kas yra standartizuota
vairiuose tarptautiniuose susitarimuose: TRIPS sutarties 26 str., 2001 m. gruodio 12 d. Tarybos
Reglamente Nr. 6/2002/EB dl Bendrijos dizaino (reglamentuojaniame Bendrijos dizain, kuris yra
Bendrijos preks enklo analogas), 1934 m. Hagos konvencijoje dl tarptautinio pramoninio dizaino
deponavimo (kuri yra Madrido sutarties Protokolo preki enkl srityje analogas) ir kurios (sui
generis)dizaino apsaugos terminas priklauso nuo kiekvienos valstybs valios; 2) dizaino apsauga pagal
autori teises, kuri yra nustatyta Berno konvencijos 2 dalyje ir suteikia apsaug 70 m. po autoriaus
mirties. Dizaino apsauga gali bti: 1) kumuliatyvi net kai registravus dizain pagal sui generis, jis
nenustoja savo apsaugos pagal autori teises; 2) alternatyvi dizaino apsaugos sistema registravus kaip
dizain, jis nustoja savo apsaugos pagal autori tieses ir yra saugomas pagal dizaino teiss normas. Ir nors
Paryiaus konvencijoje pasakyta, kad pramoninis dizainas saugomas visose Paryiaus konvencijos
sjungos alyse, taiau ji nenurodo imperatyvaus pareigojimo kaip tai turi bti daroma. TRIPS taip pat
netvirtina kumuliatyvios apsaugos kaip privalomos, taiau kiek tai lieia Europos Sjungos valstybes
nares Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/71/EB dl dizaino apsaugos nurodo, kad i
principo, net ir saugant dizain pagal sui generis teiss normas, valstybs nars neturi teiss atsisakyti j
saugoti pagal autori teiss normas. Taigi i direktyva tvirtina dvigubos apsaugos standart. Be to,
kalbant apie dizaino teisin apsaug pamintina ir 1968 m. Lokarno sutartis dl pramoninio dizaino
tarptautins klasifikacijos sukrimo (Lietuva prie jos nra prisijungusi), kuri, kaip ir Nicos sutartis preki
enkl atveju, nustato pramoninio dizaino klasifikacijos sistem.
Patentas tai vieai suteikta monopolin teis, kuri tam tikra prasme riboja konkurencij ir laisv asmen
konkurencin veikl. Patento savininkui suteikiama iimtin teis realizuoti iradim, o kitiems asmenims
draudiama naudotis patento saugomu objektu, todl iradimas turi turti 3 savybes, jei norima j
upatentuoti: naujumas, iradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas. Tradicin patent sistema reikalauja
registruoti patentus kiekvienoje valstybje, kurioje siekiama gauti apsaug, iskyrus kelet regionini
patent sistem toki kaip Afrikos Intelektins Nuosavybes Organizacij, Afrikos Regionins Pramonins
Nuosavybs Organizacijos Harars Protokolo sistem, ir Europos patento sistem. I ties iuo metu
egzistuoja net 2 Europos regione veikianios patento sistemos. Pirmoji yra grindiama 1973 m.
Miuncheno Europos Patent idavimo konvencijos taikymu, kuri iduoda Europos patent galiojant tiek
vienos, tiek ir keli susitarianij ali (kuri yra 35) teritorijoje. Taiau patentas yra tikrinamas tik
Europos Patent organizacijos mastu ir esant kolizijai taip nacionalinio ir Europos patento, btent
Europos patentas turi virenyb. Kita sutartis apimanti Europos region ir taikoma patent srityje yra
1970 m. Patentins kooperacijos sutartis. Pagal j patentini paraik padavimo ir nagrinjimo tvarka yra
administruojama WIPO ir patentins paraikos davjas gali nurodyti kelet valstybi (kurios
prisijungusios prie 1970 m. Patentins kooperacijos sutarties), kuriose jis pageidauja patentins apsaugos.
Tokiu bdu 1 paraikos pagrindu galima gauti kelet ar keliolika nacionalini patent skirtingose
valstybse. Be to, kalbant apie patentins apsaugos trukm Europos Sjungoje svarbs yra ir Reglamentas
Nr. 1768/92 dl medicinos produkt papildomos apsaugos sertifikat sukrimo, bei Reglamentas Nr.
1610/96 dl augal apsaugos priemoni papildomos apsaugos sertifikat sukrimo (dl agrochemijos

produkt). i reglament esm yra ta, kad patentas galioja 20 m. nuo patentins paraikos padavimo
datos, t.y. galutinis terminas, jo pratsti negalima. Taiau ioms dviems kategorijos produkt (medicinos
ir agrochemijos) net pasibaigus patento galiojimo terminui, suteikti papildomos apsaugos liudijim, taiau
ne ilgiau kaip 5 metams, taigi galimas 25 m. terminas. Be to, atsivelgiant biotechnologij vystimsi ir
tiesiog btin patent apsaug 1977 m. buvo sudaryta Budapeto sutartis dl tarptautinio mikroorganizm
deponavimo pripainimo patentavimo procedr reikmms, kuri nustat patentuojam mikroorganizm
saugojimo ir perdavimo tvark tarptautinse deponavimo tarnybose, tam, kad su patentu ar patentine
paraika bt manoma atlikti administracines ar juridines procedras. Europos Sjungoje tuo tarpu, ioje
srityje 1998 m. liepos 6 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/44/EB dl
teisins biotechnologini iradim apsaugos.
Galiausiai, kalbant apie nauj augal veisli apsaug, svarbiausia yra 1961 m. Paryiaus Tarptautin
nauj augal veisli apsaugos konvencija (toliau tekste kaip 1961 m. Paryiaus konvencija), kuri
vienod ir aikiai apibrt princip pagrindu numato nauj augal veisli selekcinink asmen,
ivedusi ar atradusi ir sukrusi veisl, arba toki asmen darbdavi, pavedusi atlikti tok darb
iskirtin nuosavybs teis. i konvencija nustato nacionalin nauj augal veisli apsaugos reim, bei
suteikia selekcininko teises (tokias kaip dauginti, gaminti, parduoti, eksportuoti, importuoti ir pan.) tik
tais atvejais, kai augal veisl pasiymt naujumu, iskirtinumu, vienodumu ir stabilumu. Be to,
selekcininkas, tinkamai padavs paraik suteikti veislei apsaug vienoje i valstybi, esani 1961 m.
Paryiaus konvencijos narmis, gyja 12 mnesi pirmenybs teis pateikti paraik suteikti selekcininko
teises tai paiai augal veislei ir kitose valstybse 1961 m. Paryiaus konvencijos narse. Kalbant apie
nauj augal veisli apsaugos trukm, 1961 m. Paryiaus konvencija nustato, kad selekcinink teisi
galiojimo trukm negali bti trumpesn nei 20 m. nuo selekcininko teisi suteikimo dienos, o medi ir
vynmedi atvilgiu ne trumpesnis nei 25 m. Tuo tarpu pagal 1994 m. liepos 27 d. Europos Tarybos
reglament Nr. 2100/94/EB dl augal veisli teisins apsaugos Bendrijoje alia nacionalins nauj
augal veisli teisins apsaugos yra sukuriama visoje Bendrijoje teritorijoje veikianti augal veisl teisin
apsaugos sistema ir jei veislei taikoma Bendrijos teisin apsauga, jai negali bti taikoma ir nacionalin
apsauga. Be to is reglamentas nustato tokius pat reikalavimus naujai augalo veislei kaip ir 1961 m.
Paryiaus konvencija, iskyrus tai, kad apsauga naujoms augal veislms suteikiama 25 m. laikotarpiui, o
medi ir vynmedi atveju 30 m.

6.5. eimos ir paveldjimo santyki tarptautinis teisinis reguliavimas

eimos santyki tarptautinis teisinis reguliavimas

eimos teisinis santykius galima iskirti turtinius, neturtinius bei santykius, susijusius su prieiros
formos parinkimu vaikams, netekusiems savo eimos aplinkos. Atsivelgiant visuotinai pripastam
vaiko teisi prioritetin svarb, daugiausiai tarptautini sutari btent ir yra skirta su vaiko teismis
susijusiems klausimams reguliuoti. Kalbant apie prieiros formos parinkim vaikams, netekusiems savo
eimos aplinkos, pamintina 1961 m. Konvencija dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss
nepilnamei apsaugos srityje (toliau tekste kaip 1961 m. nepilnamei apsaugos konvencija), kuri
numato, kad nepilnameio nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teismins ir administracins
institucijos yra galiotos imtis jo asmens ar nuosavybs apsaugos priemoni. galiotosios institucijos imasi
j nacionalinje teisje numatyt priemoni, o visos prie 1961 m. nepilnamei apsaugos konvencijos
prisijungusios valstybs pripasta santykius tarp nepilnameio ir institucijos, nustatytus vadovaujantis
valstybs, kurios pilietis jis yra, teiss normomis. Be to, atsivelgiant tai, kad nuolatins gyvenamosios
vietos valstybs institucijos yra tik galiotos imtis nepilnameio asmens are nuosavybs apsaugos
priemoni, nepilnameio pilietybs valstybs institucijos ilaiko teis kreiptis gyvenamosios vietos
institucijas dl nepilnameio asmens ir turto apsaugos priemoni, jeigu mano tai esant btina. Jei
nepilnametis isikelia nuolat gyventi i vienos 1961 m. nepilnamei apsaugos konvencijos valstybs
kit, priemons, kuri msi ankstesns jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs institucijos, lieka
galioti tol, kol naujosios jo nuolatins gyvenamosios vietos institucijos j nenutraukia ar nepakeiia, o tai
daroma tik i anksto praneus ioms institucijoms. Taiau 1996 m. buvo priimta konvencija dl
jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tv ir vaik pareig ir vaik
apsaugos priemoni srityje (toliau tekste kaip 1996 m. vaik apsaugos konvencija). Joje vietoj

nepilnameio svokos vedama vaiko svok, kuri apima asmenis nuo gimimo iki jam sukanka 18
met. Be to, jurisdikcija imtis teisini priemoni vaiko asmeniui ir turtui apsaugoti yra siejama ne su
pilietybe, o su nuolatiniu gyvenimu vienoje i 1996 m. vaik apsaugos konvencijos valstybi. Iskirtiniais
atvejais, jeigu vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs institucija mano, kad konkreiu atveju
kitos valstybs institucija galt geriau vertinti vaiko interesus (atsivelgiant tokius kriterijus kaip vaiko
pilietyb, vaiko turto vietos buvimas, kitos valstybje vykstantis tv skyryb procesas, ar glaudiausi
ry su kita valstybe), ji turi arba kreiptis valstybs institucij, kurios pilietis yra vaikas, kurioje yra
vaiko turtas, su kuria vaikas glaudiausiai susijs ar kurioje vyksta vaiko tv praymo nutraukti j
santuok, teisikai pripainti separacij ar santuokos negaliojim, nagrinjimas, su praymu prisiimti
jurisdikcij arba stabdyti byl ir pasilyti alims pateikti praymas tos kitos valstybs institucijai.
Be to, neivengiamai reikia paminti ir 2003 m. lapkriio 27 d. Europos Tarybos reglament Nr.
2201/2003/EB dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis,
pripainimo bei vykdymo, panaikinantis Reglament Nr. 1347/2000/EB (toliau tekste kaip
Reglamentas Nr. 1347/2000). is reglamentas nepakeit su santuoka susijusi norm ir yra taikomas
teismo sprendimams dl santuokos nutraukimo, priimtiems po reglamento sigaliojimo datos. Jis taip pat
taikomas sprendimams dl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo ir dl santuokos pripainimo
negaliojania. Reglamentas Nr. 1347/2000 nenustato, kokios valstybs nars nacionalin teis teismai
turt taikyti, nes tai priklauso nuo kiekvienos valstybs nars nacionalins teiss. Taiau jis nustato,
kokiais kriterijais reikia vadovautis, siekiant nustatyti kurios valstybs teismas turi teis nagrinti
mintsias bylas. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikcij turi teismai, esantys valstybje
narje: kurioje yra nuolatin sutuoktini gyvenamoji vieta; kurioje yra nuolatin atsakovo gyvenamoji
vieta; kurioje buvo sutuoktini paskutin nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu vienas i sutuoktini joje
tebegyvena; kurioje yra vieno i sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras
pareikimas; kurioje, esant tam tikroms slygoms, yra pareikjo nuolatin gyvenamoji vieta; kurios
pilietyb turi abu sutuoktiniai. alys negali pasirinkti kit teism, be aukiau ivardytj. Jei tarp t
pai ali keli valstybi nari teismuose ikeliamos bylos dl santuokos nutraukimo, sprendim priima
tas teismas, kuriame byla buvo ikelta pirmiausia. O kalbant apie sprendim pripainim, vienoje
valstybje narje priimtas sprendimas dl santuokos nutraukimo visose kitose valstybse narse
pripastamas automatikai, be atskiros procedros. Taiau kiekvienas suinteresuotasis asmuo gali pateikti
praym, kad teismas nepripaint sprendimo dl santuokos nutraukimo. Pavyzdiui, tuo atveju, kai
sprendimo pripainimas akivaizdiai prietarauja vieajai tvarkai arba, esant tam tikroms aplinkybms,
kai sprendimas prietarauja kitam sprendimui, arba kai sprendimas buvo pripaintas aliai neatvykus
teism, jeigu neatvykusiai aliai dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, teikiamas netinkamu laiku ir
dl to alis negaljo tinkamai pasirengti gynybai.
1975 m. buvo priimta Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso, kuri pareigoja
valstybes imtis priemoni, kad nesantuokini vaik teisin padtis bt tokia pat kaip ir gimusi
santuokoje. O 1973 m. Konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir
vykdymo (toliau tekste kaip 1973 m. ilaikymo konvencija) yra taikoma pripastant ir vykdant kitos
1973 m. ilaikymo konvencijos valstybs teismo arba administravimo institucijos priimt sprendim dl
ilaikymo pareigos: atsirandanios i eimos santyki, tvysts ar motinysts, santuokos ar svainysts,
skaitant ilaikymo pareig nesantuokiniam vaikui; siejanios asmen, turint teis ilaikym, ir asmen,
turint ilaikymo pareig; arba siejanios asmen, turint ilaikymo pareig, ir viej staig, siekiani
susigrinti asmeniui, turiniam teis ilaikym, suteiktas imokas. 1973 m. ilaikymo konvencijoje
nurodomos sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis pripainimo ir vykdymo slygos, traukiant ir
sprendim pripainimo bei vykdymo atsisakymo slygas. Sprendimo pripainimo ir vykdymo tvark
reglamentuoja valstybs, kuri kreipiamasi, teis, jei 1973 m. ilaikymo konvencija nenustato kitaip.
Paymtina, kad Europos Tarybos nars, pripaindamos, kad valstybse, Europos Tarybos narse,
sprendiant vaiko globos klausim, svarbiausia vaiko gerov bei atkreipdamos dmes tai, kad daugja
atvej, kai vaikai netinkamai iveami kitas valstybes, ir nordamos nustatyti tinkamas nuostatas, kurios
leist atnaujinti savavalikai nutraukt vaik glob, pasira 1980 m. Europos konvencija dl sprendim,
susijusi su vaik globa, pripainimo ir vykdymo bei vaik globos atnaujinimo (toliau tekste kaip
1980 m. Europos konvencija). 1980 m. Europos konvencijoje numatoma vaiku laikyti asmen, kuris turi

bet kurios valstybs pilietyb, yra jaunesnis kaip 16 met bei kuris neturi teiss sprsti savo
gyvenamosios vietos klausim. Sprendimas dl globos yra susijs su rpinimusi vaiku, skaitant teis
sprsti dl jo gyvenamosios vietos arba dl teiss su juo matytis, o netinkamas iveimas tai vaiko
iveimas per valstybs sien kit valstyb paeidiant sprendim, susijus su globa, kas taip pat apima
ir vaiko negrinim i kitos valstybs pasibaigus globos laikui. 1980 m. Europos konvencija numato, kad
kiekviena ios konvencijos valstyb paskiria centrin staig (teismin ar administracin) ioje
konvencijoje numatytoms funkcijoms atlikti: bendradarbiauti tarpusavyje keiiantis, perduodant
informacij, susijusi su nacionaliniais teiss aktais, reglamentuojanius vaik globos klausimus,
teisiniais ar faktiniais nagrinjam byl klausimais. Bet kuris asmuo, kurio atvilgiu sprendimas, susijs
su vaiko globa, yra priimtas vienoje 1980 m. Europos konvencijos valstybje, norintis, kad is sprendimas
bt pripaintas arba vykdomas kitoje ios konvencijos valstybje, gal paduoti praym bet kurios 1980
m. Europos konvencijos valstybs centrinei staigai, kuri pasirpina, kad bt imtasi vis, jos nuomone
reikiam, priemoni, o prireikus inicijuoja net ir bylos iklim. Sprendimas, susijs su globa, priimtas
vienoje 1980 m. Europos konvencijos valstybje yra pripastamas ir jei jis vykdytinas sprendimo
primimo valstybje, yra vykdytinas ir visose kitose ios konvencijos. 1980 m. Europos konvencijoje yra
nustatytos priemons vaiko globai atnaujinti, kuri imasi valstybs, kuri kreipiamasi, centrin staiga,
kai vaikas yra netinkamai ivetas kit valstyb. Be to, ioje konvencijoje taip pat reglamentuotos ir
praymo procedra pripainti ar vykdyti sprendim dl globos kitoje 1980 m. Europos konvencijos
valstybje, bet nurodytos ir atsisakymo pripainti ir vykdyti tok sprendim slygos bei ilygos.
Tuo tarpu kalbant apie tarptautin vaikinim svarbu paminti 1993 m. Konvencij dl vaik apsaugos ir
bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje (toliau tekste kaip 1993 m. vaikinimo konvencija).
Pagrindiniai ios konvencijos tikslai yra nustatyti garantijas, utikrinanias, kad tarptautinis vaikinimas
bt vykdomas atsivelgiant vaiko interesus ir pagrindines teises, kaip tai pripasta tarptautin teis, bei
nustatyti 1993 m. vaikinimo konvencij pasiraiusi valstybi bendradarbiavimo sistem, utikrinani,
kad bt laikomasi joje nustatyt reikalavim, tokiu bdu ukertant keli vaik pagrobimui, pardavimui
ar kontrabandai. 1993 m. vaikinimo konvencija yra taikoma tuomet, kai vaikas, nuolat gyvenantis
vienoje i 1993 m. vaikinimo konvencijos valstybi (valstybje-gimtinje), buvo, yra ar bus perkeliamas
kit i konvencij ratifikavusi valstyb (priimanij valstyb) tuo atveju, kai jis valstybje-gimtinje
vaikintas sutuoktini ar asmen (asmens), nuolat gyvenani (-io) priimanioje valstybje, arba kai jis,
tarptautinio vaikinimo metu, perkeliamas priimanij valstyb ar valstyb-gimtin. Laikytis
reikalavim, taikom tarptautiniam vaikinimui, turi valstybs-gimtins kompetentingos institucijos, kuri
pareiga yra nustatyti, ar tarptautinis vaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, tiek ir priimanios
valstybs kompetentingos institucijos, kurios turi nustatyti, ar busimieji tviai yra tinkamai pasireng
vaik auklti, ir nusprsti, ar iduoti vaikui oficial leidim vaiuoti t al ir nuolatos joje gyventi.
Kiekviena valstyb-dalyv turi paskirti centrin valdios institucij, kuri atlikt sipareigojimus prisiimtus
pagal 1993 m. vaikinimo konvencij, tarp kuri yra tokie sipareigojimai: kaupti, saugoti ir keistis
informacija apie vaik ir bsimuosius tvius; keistis tarpusavyje informacija ir patirtimi tarptautinio
vaikinimo srityje; darbinti tik kvalifikuotus vadovus ir darbuotojus.
Kalbant apie tarptautiniam vaikinimui taikomas procedras, 1993 m. vaikinimo konvencija nustato, kad
priimaniosios valstybs centrin valdios institucija, sitikinus kad pareikjai yra tinkamai pasireng
vaik vaikinti, turi paruoti informacinio pobdio rat, pagal kur bt suteikiamos inios apie
pareikj tapatyb, kilm, sugebjim auklti vaik, eimos istorij, vaiko lig istorij, socialin aplink,
vaikinimo prieastis, vaik, kuriuos jie pasireng globoti, charakteristikas. Kai kompetentingos
vaikinanios alies institucijos laikantis 1993 m. vaikinimo konvencijos reikalavim patvirtina
vaikinimo fakt, fakt turi statymikai pripainti ir kitos valstybs-dalyvs. vaikinimo pripainimas
reikia: teist tv t.y. vaiko ryi tarp vaiko ir tvi pripainim, tvi atsakomybs u vaik
pripainim, ankstesni juridini vaiko ir jo tv santyki nutraukim, jei vaikinimas, vaiko valstybjegimtinje sukelia tokius teisinius efektus. Valstyb-dalyv gali atsisakyti pripainti vaikinim tik tuo
atveju, jei jis akivaizdiai prietarauja tos alies vieajai nuomonei, daraniai tak vaiko interesams.
Paymtina, kad 1993 m. vaikinimo konvencijoje nustatyta, kad valstybs-dalyvs kompetentingos
institucijos turi utikrinti, kad bt isaugota informacija apie vaiko kilm, vaiko tv tapatyb bei vaiko
ligos istorij; kad vaikinimo eigos metu turi bti veikiama operatyviai ir kad niekas neturi teiss

finansikai ar kitaip pasipelnyti i veiklos, susijusios su vaikinimu.

Paveldjimo santyki tarptautinis reguliavimas
Paveldjimas vyksta testamento arba statymo pagrindu, jeigu asmuo nebuvo sudars testamento.
Kadangi tarptautin privatin teis nereguliuoja statyminio paveldjimo, tad kalbant apie testamentin
paveldjim, 1976 m. Bazelyje buvo priimta Konvencija dl testament registravimo sistemos sukrimo
(toliau tekste kaip Testament konvencija), pagal kuri Europos Tarybos nars sipareigojo sukurti
testament registravimo sistem, padedani po testatoriaus mirties atskleisti testamento buvimo viet.
Tam kiekviena Testament konvencij ratifikavusi valstyb turi paskirti nacionalin staig, kuri
bendrauja su kitomis ios konvencijos nacionalinmis staigomis uklausdama arba atsakydama kit
nacionalini staig praymus dl testamento buvimo vietos. Pagal Testament konvencij, registravimui,
kuris gali bti atliktas notaro, valstybins valdios institucijos ar asmens praymu, netaikomos jokios
testatoriaus pilietybs ar gyvenamosios vietos slygos.
Kadangi Europos Sjungos lygiu dar nra joki teiss akt paveldjimo srityje, taiau jau 2005 m. kovo 1
d. buvo parengta Paveldjim ir testament alioji knyga (COM(2005)0065), o 2006 m. lapkriio 16 d.
Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dl paveldjimo ir testament
(2005/2148(INI)), kurioje nurodytos isamios rekomendacijos, tokios kaip skirting valstybi norm
suderinimas, Europos paveldtojo sertifikato sukrimas, kolizini norm suvienodinimas, bei Europos
testament registr tinklo sukrimas.

TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS UDAVINI SPRENDIMO GAIRS IR

PAVYZDINIAI UDAVINIAI

Tarptautins privatins teiss

udavinys (byla)
Pastabos:
1.
Prie praddami atsakinti pradinius klausimus perskaitykite ne tik udavin, bet ir visus klausimus.
2.
Pateikite isami savo atsakymo kiekvien klausim argumentacij, ypa jei klausim galima
atsakyti taip arba ne.
3.
Kolizins teiss srities ir kit klausim atsakymus pagrskite LR nacionaliniais teiss altiniais, LR
tarptautinmis sutartimis bei Europos Sjungos teiss altiniais. Jei LR tarptautins sutarties taikymui
reikalinga, kad j bt ratifikavusi (ar prisijungusi) ir kita atitinkama valstyb, tai turite daryti prielaid,
jog iuo poiriu tarptautin sutartis turi bti taikoma.
4.
Ikelkite ir isprskite tas aktualias tarptautins privatins teiss srities problemas, kurias btina
isprsti tam, kad galtumte atsakyti pateiktus(-) klausimus(-a).
5.
Jei, Js nuomone, udavinio (bylos) slygose nra kokios nors aplinkybs, kuri svarbi atsakymui
klausim pateikti, tai pateikite isam savo paaikinim, kuo neinoma aplinkyb yra svarbi atsakymo
klausim poiriu.

Udavinys (bylos aplinkybs):

Vokietijoje registruota kompanija T bei Lietuvoje registruota kompanija P sudar preki
platinimo sutart, pagal kuri tiekjas T tiek prekes platintojui P, o pastarasis, kaip T agentas, platino
prekes Lietuvoje. Tiekjas T savo ruotu pirko prekes i gamintojo Baltarusijoje registruotos ir ten
veikianios kompanijos G.
Viena i ES direktyv, kurios normos perkeltos ES valstybi nacionalinius statymus (pvz.,
LR Civilinio kodekso 2.167 str.), numato, kad jeigu po platinimo sutarties nutraukimo tiekjas turi
esmins naudos i dalykini ryi su klientais, kuriuos surado platintojas, tai platintojas turi teis gauti
kompensacij (toliau Kompensacija), taip pat numatyta, kad susitarimai, panaikinantys teis
Kompensacij, yra negaliojantys. Siekdama ivengti ios normos taikymo, tiekjas T isiderjo, kad T ir P
sudarytoje platinimo sutartyje bt numatyta, jog iai sutariai taikoma Baltarusijos materialin teis, kuri
nenumato privalomos Kompensacijos.
Po keleri T ir P bendradarbiavimo met, teikjas T pradjo paeidinti platinimo sutart,
tendencingai patiekdamas ymiai maesn preki kiek, negu numatyta sutartyje. Tuo pagrindu P nutrauk

platinimo sutart. Kaip Kompensacij platintojas P pasiliko u paskutins preki partijos pardavim
gautas las, nesumokdamas j tiekjui T, ir papildomai platintojas P reikalauja i tiekjo T sutarties
paeidimu sukelt nuostoli atlyginimo. Po sutarties nutraukimo tiekjas T liko skolingas u prekes
gamintojui G.

Klausimai:
1. kokios valstybs teism gali platintojas P paduoti tiekj T dl nuostoli atlyginimo?
2. kokios valstybs teism gali gamintojas G paduoti platintoj P, kaip skolininko skolinink (tai bt
netiesioginis iekinys, kur numato, pvz., LR Civilinio kodekso 6.68 str., bei kit valstybi teis)? Ar
atsakymui klausim turi takos tai, ar platintojas P yra padavs tiekj T teism?
3. Kokios valstybs teis bt taikoma platinimo sutariai? Ar turi takos atsakymui klausim gino
nagrinjimo vieta?
4. Kokios valstybs teis bt taikoma G ir P ginui, kuriame gamintojas G netiesioginio iekinio
pagrindu reikalauja i platintojo P padengti siskolinim u prekes?
5. Jei T ir P gin dl Kompensacijos platintojui isprst Baltarusijos teismas pagal Baltarusijos teis,
nepriteisdamas Kompensacijos tuo pagrindu, kad tokios privalomos Kompensacijos nenumato
Baltarusijos teis, tai ar bt koks nors pagrindas atsisakyti pripainti tok Baltarusijos teismo sprendim
Lietuvoje? Pateikite atsakym t pat klausim, taiau su pakeiiamomis slygomis, tok pat teismo
sprendim, taikydamas Baltarusijos teis, priima Lietuvos teismas, ir j reikia pripainti ir vykdyti
Vokietijoje.
___________________________________________________________________
___________________________________________________________________
Atsakym udavinyje ikeltus klausimus rengimo gairs
Bendros pastabos:
Udaviniai paprastai bna ne lengvi ne tam, kad bt sunku juos isprsti, o tam, kad bt galima gauti i
student ne formalius standartinius atsakymus, o vairius samprotavimus, kurie ymiai labiau atskleidia
ini lygi ir orientacij TPT dalyke. Net ir pateikus atsakymuose klausimus neteisingas galutines
ivadas, studentas(-) gali gauti labai ger paym, jeigu jo argumentacija nuosekli ir pagrindiama. Taigi
atsakymai nebus vertinami tik pagal princip teisingas / neteisingas, bus labai vertinama tai, ar
studentas(-) masto, argumentuoja ir ar argumentacija nuosekli ir grindiama udaviniui aktualiomis
normomis, koncepcijomis, o taip pat studento(-s) gebjim velgti ir ikelti vairias tai situacijai
aktualias TPT srities teisines problemas. Tad neturite usibrti vienintelio tikslo parayti vienintel
teising atsakym. Galiausiai, kai kuriais klausimais gali bti kelios pagrstos nuomons, ir studentas(-)
nebus kiek nors neigiamai vertinamas, jeigu studento nuomon nesutaps su dstytojo nuomone, taiau
tokia nuomon bus nuosekliai pagrindiama.
Gairs atsakymams pateikt udavin bt tokios (pagal klausim eilikum):

1. Pagal ES reglament Nr.44 (Briuselis I); Du alternatyvs kriterijai: atsakovo vieta ir prievols
vykdymo vieta. Svarbu paminti, kad tai alternatyvs kriterijai. Reikt studentams paanalizuoti, kas yra
sutarties vykdymo vieta (Briuselio I 5 str.). Lietuvikai tai vardinama, kaip atitinkama prievol, o,
pvz., anglikame tekste nurodoma obligation in question. ETT teism praktikoje yra aikinim, kad i
formuluot turi bti suprantama, kaip daranti nuorod prievol, kuria grindiamas iekinys (taiau jeigu
tokios praktikos neinote, tai nebus trkumas). Student reikalas logikai pagrsti j argumentacij, kuri,
j manymu, ioje byloje yra ta prievol ir kokios valstybs teismas pagal kriterij turi kompetencij. Jei
randate kit, js manymu, aktuali reglamento norm, tai reikia aptarti ir jas.
2. Taikyti Baltarusijos ir Lietuvos dvial sutart dl teisins pagalbos. Tam tikslui padaryti ivad dl ios
sutarties konkurencijos su Briuselio reglamentu ispendimo pagal Briuselio reglamento normas. Antra
klausimo dalis reikt pasvarstyti apie susijusi byl nagrinjim toje paioje vietoje, taiau galutinis
atsakymas turt bti remiamas atitinkam jurisdikcini norm (dl susijusi byl nagrinjimo toje
paioje valstybje), kurios taikytinos iai situacijai, buvimu / nebuvimu.

3. Yra susitarimas dl taikytinos teiss, taigi bendra pirma ivada, kad turi bti taikoma pasirinkta teis.
Taiau reikia vertinti tai, kad alys apjo imperatyvias normas. Todl svarbu ikelti klausim, ar tos
imperatyvios normos neturi bti taikomos tiesiogiai. Pastarajam klausimui atsakyti, reikia studentui bti
nuosekliam ir nurodyti, kokiu aktu jis vadovaujasi. Kadangi Lietuva dalyvauja Romos konvencijoje, todl
reikt remtis jos 7 straipsniu. Taiau nebt itin blogai, jeigu is klausimas bt atsakomas pagal CK.
Tai subjektyvios nuomons reikalas, ar reikia taikyti tas imperatyvias normas tiesiogiai, ar ne, todl ia
tiesiog svarbu argumentacijos detalumas ir nuoseklumas (turite aikiai pasisakyti, pagal kokius kriterijus
sprendiate, ar reikia jas taikyti tiesiogiai ar ne).
Jeigu savo argumentacijoje keltumt klausim apie teis, kuri bt taikoma, jeigu nebt
ali susitarimo dl taikytinos teiss (lex causae), tai reikt paaikinti, kokia ta teis ir pagal kokias
taisykles ji nustatytina.
Be to galima kelti klausim dl susitarimo dl taikytinos teiss galiojimo, nes susitarimu
siekta apeiti imperatyvias normas. Taiau pagal esamas udavinio slygas aikios ivados dl negaliojimo
padaryti negalima, nes tiek, kiek yra pateikta informacijos, vargu, ar galima teigti, kad susitarimas
negalioja. Taiau bt aunu, jeigu apskritai toks klausimas bt ikeliamas.
Taip pat galima kelti klausim dl vieosios tvarkos ilygos taikymo, vlgi, tuo pagrindu,
kad apeinamos imperatyvios normos. Mano nuomone, vieosios tvarkos ia nebt pagrindo taikyti,
taiau js teis argumentuoti (nuosekliai ir pagrindiant), kad tokia ilyga gali bti taikoma.
Visiems tiems klausimams gino nagrinjimo vieta, be abejo, turi reikms. Skiriasi
reguliavimas dl teismo valstybs ir treiosios valstybs imperatyvi norm taikymo. Vieosios tvarkos
ilygos poiriu tai taip pat yra svarbu (Baltarusijos teismui nebt pagrindo kelti klausimo dl ilygos
taikymo aukiau aptartu pagrindu).
4.
is klausimas nelengvas, todl tikrai kreiptumm dmes tik studento argumentacij ir gebjim velgti
vairias teisines problemas. Reikia ikelti ir pateikti argumentacij tokiais klausimais: 1) Koks aktas
taikomas (dvial sutartis, ar Romos konvencija)? Reikia suvokti, kad svarbu, kas reikia iekin; jei tai
Baltarusijos mons (gamintojo) ir platintojo santykiai, tai dvial sutartis, taiau jeigu iekinys
reikiamas tiekjo vardu ir jis grindiamas tiekjo ir platintojo santykiais, tai tada galima bt taikyti ir
Romos konvencij bei CK; 2) Ar imtinas domn susitarimas dl taikytinos teiss? (pagrindin
argumentacija tokia pati, kaip ir aukiau); taip pat reikia pasirinkti akt (1 klausimo dalis), kurio
kontekste bus vertinamas tas susitarimas; 3) Reikia paaikinti taikytin teis, jeigu visgi nebt taikomas
susitarimas dl taikytinos teiss;
5.
Nuomons reikalas. Manau, kad nra pagrindo atsisakyti pripainti. ia reikt idstyti savo nuomons
argumentacij, t.y. kad klausimo pirmu atveju taikytina dvial sutartis, o antru klausimo variantu
Reglamentas Briuselis I; paaikinti, kad pagrindai, kuriais galima bt atsisakyti pripainti sprendim,
yra formals, ne dl taikytinos teiss, ir todl reikia svarstyti tik pagrind dl vieosios tvarkos. Paaikinti
vieosios tvarkos turin, vertinti vie interes dl imperatyvi norm netaikymo, priepastatant ali
teisei rinktis taikytin teis. A pasisakyiau, kad alys turjo teis rinktis taikytin teis visa apimtimi,
kad tokie susitarimai dl taikytinos teiss pripastami ES valstybse, kad iuo atveju kalbame ne apie
fundamentali princip gynyb, o apie konkrei imperatyvi civilins teiss norm gynyb, kad vieoji
tvarka yra suprantama, ne kaip ginanti konkreias imperatyvias normas, o tik esminius principus. Taiau
galima ir kita nuomon, kad imperatyvi norm interesas kildinamas ES teiss (bendros rinkos vienodas
reguliavimas), kad tiekjas ir platintojas yra ES valstybi subjektai, kad bt paeistas verslo
bendruomens interesai, kad todl tai yra labai svarbios normos, prilygintinos fundamentaliems
principams ir t.t.
PAVYZDINIAI UDAVINIAI
1 tarptautins privatins teiss udavinys (byla)
Pastabos:
1.
Prie praddami atsakinti pradinius klausimus perskaitykite ne tik udavin, bet ir visus klausimus.

2.
Pateikite isami savo atsakymo kiekvien klausim argumentacij, ypa jei klausim galima
atsakyti taip arba ne.
3.
Kolizins teiss srities ir kit klausim atsakymus pagrskite LR nacionaliniais teiss altiniais, LR
tarptautinmis sutartimis bei Europos Sjungos teiss altiniais. Jei LR tarptautins sutarties taikymui
reikalinga, kad j bt ratifikavusi (ar prisijungusi) ir kita atitinkama valstyb, tai turite daryti prielaid,
jog iuo poiriu tarptautin sutartis turi bti taikoma.
4.
Ikelkite ir isprskite tas aktualias tarptautins privatins teiss srities problemas, kurias btina
isprsti tam, kad galtumte atsakyti pateiktus(-) klausimus(-a).
5.
Jei, Js nuomone, udavinio (bylos) slygose nra kokios nors aplinkybs, kuri svarbi atsakymui
klausim pateikti, tai pateikite isam savo paaikinim, kuo neinoma aplinkyb yra svarbi atsakymo
klausim poiriu.

Udavinys (bylos aplinkybs):

LR pilietis Petras, Lietuvoje iregistravs savo automobil, vaiavo juo Lenkij,
ketindamas ten j parduoti. Petras, vaiuodamas iuo automobiliu, Lenkijoje pateko autoavarij,
susidr su kito LR pilieio Modesto vairuojamu automobiliu, kuris registruotas Lietuvoje. Autoavarija
vyko, Modestui iek tiek ivaiavus prieing kelio pus dl pakelje staiga atsiradusio ir
besiblakanio palaido jauio. Po vykio nustatyta, kad jautis priklauso netoliese gyvenaniam Zbignevui,
kuris buvo j virve priris laukuose netolies kelio. Autovykio metu buvo sualoti automobiliai, o taip pat
padaryta ala Modesto sveikatai, jis patyr didiul galvos smg.
Lenkijoje galioja Namini gyvuli prieiros taisykls, kurios yra atskiros ir nepatenka
taisykles, reguliuojanias keli eismo kontrol ir saugum. Zbignevas paeid Lenkijoje galiojanias
Namini gyvuli prieiros taisykles, tuo tarpu pagal Lietuvoje galiojanias analogikas taisykles
Zbignevas vertintinas, kaip pakankamai rpestingas, kadangi buvo priris jaut, ir negali bti laikomas
paeidusiu Lietuvoje galiojanias analogikas taisykles.
Modesto automobil buvo apdraudusi Lietuvoje registruota ir ia veikianti draudimo
kompanija. Taiau vykio pagrindu ji atlygino tik dal alos, kuri autovykiu buvo padaryta Modesto
automobiliui. Prajus pusei met nuo autovykio, Modestui gyvenant Airijoje, dl per autoavarij patirto
galvos smgio Modestui itin susilpnjo regjimas ir taip jis prarado dal darbingumo.
Dl autovykiu sukeltos alos atlyginimo ketinami pareikti tokie iekiniai: Petras ketina
paduoti teism Modest, nes pastarasis neteistai ivaiavo prieing kelio pus (Iekinys Nr. 1),
Modestas ketina paduoti iekin Zbignevui, nes dl jo jauio kilo autovykis ir Modestas nori atgauti
likusi automobiliui padarytos alos atlyginimo dal bei alos sveikatai dalies darbingumo netekimo
atlyginim (Iekinys Nr. 2), draudimo kompanija, siekdama regreso pagrindu (atgrtiniu reikalavimu)
atgauti Modestui imokt draudimo imok, ketina paduoti teism Zbignev (Iekinys Nr. 3), taip pat ir
Petr (Iekinys Nr. 4), tvirtinant, kad ir jis i dalies kaltas dl autovykio, nes, kaip tariama, virijo
nustatyt greit ir dl to negaljo spti saugiai pasukti kit kelkrat ir taip ivengti susidrimo.

Klausimai:
1.
Koki valstybi teismai turi teis (gali) nagrinti Iekin Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 ? Atsakymus
pateikite kiekvieno i nurodyt iekini atvilgiu atskirai.
2.
Kokia taikytina teis materialiniams teisiniams santykiams, kurie bus nagrinjami teismuose pagal
Iekin Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 ? Atsakymus pateikite kiekvieno i nurodyt iekini atvilgiu atskirai.
3.
Darant prielaid, kad Iekin Nr. 2 (atsakovas Zbignevas) nagrinja Lietuvos teismas ir jis pagal
atitinkam kolizin kriterij nusprend ginui taikyti Lietuvos materialin teis, ar tokioje byloje yra
koks nors pagrindas taikyti Lenkijoje galiojanias Namini gyvuli prieiros taisykles, kurios naudingos
iekovui, o ne Lietuvoje galiojanias analogikas taisykles?
2 tarptautins privatins teiss udavinys (byla)
Pastabos:
1.
Prie praddami atsakinti pradinius klausimus perskaitykite ne tik udavin, bet ir visus klausimus.
2.
Pateikite isami savo atsakymo kiekvien klausim argumentacij, ypa jei klausim galima

atsakyti taip arba ne.

3.
Kolizins teiss srities ir kit klausim atsakymus pagrskite LR nacionaliniais teiss altiniais, LR
tarptautinmis sutartimis bei Europos Sjungos teiss altiniais. Jei LR tarptautins sutarties taikymui
reikalinga, kad j bt ratifikavusi (ar prisijungusi) ir kita atitinkama valstyb, tai turite daryti prielaid,
jog iuo poiriu tarptautin sutartis turi bti taikoma.
4.
Ikelkite ir isprskite tas aktualias tarptautins privatins teiss srities problemas, kurias btina
isprsti tam, kad galtumte atsakyti pateiktus(-) klausimus(-a).
5.
Jei, Js nuomone, udavinio (bylos) slygose nra kokios nors aplinkybs, kuri svarbi atsakymui
klausim pateikti, tai pateikite isam savo paaikinim, kuo neinoma aplinkyb yra svarbi atsakymo
klausim poiriu.

Udavinys (bylos aplinkybs):

LR pilietis Kostas nuolatinai apsigyveno Nyderlanduose ir ten su kitu tos paios vyrikos lyties asmeniu
Andersu sudar santuok. Po keli bendro gyvenimo met sutuoktiniai netgi pasiek, kad jiems bt
leista sivaikinti Robert, kuris ir tapo j sniu. Vliau sutuoktiniai faktinius ryius nutrauk ir Kostas
persikl nuolat gyventi atgal Lietuv. ia jis susirado draug Danguol ir, jos neinformavs apie
ankstesnius santuokinius ryius, sudar su ja kit santuok. Deja, po keleri bendro gyvenimo met
Danguol mir. Kostas msi veiksm siekdamas priimti jam priklausani Danguols palikimo dal.
Taiau kiti Danguols turto potencials paveldtojai, isiaikin apie ankstesn Kosto santuok
Nyderlanduose ir tuo remdamiesi, uginijo Kosto ir Danguols santuok (Iekinys Nr. 1), siekdami
pripainti i santuok niekine (negaliojania nuo pradi ab initio) ir taip paalinti Kost i paveldtoj
rato. Kostas gi, nusprend, prieingai, nuginyti pradin santuok sudaryt Nyderlanduose (Iekinys
Nr. 2), siekdamas pripainti j niekine (negaliojania nuo pradi ab initio) ir taip teisinti antrj
santuok. Andersas, suinojs apie Kosto bandym ginyti j santuok, savo vardu, o taip pat ir snio
Roberto vardu pareik Kostui du iekinius dl ilaikymo, kaip sutuoktiniui (Iekinys Nr. 3) bei sniui
(Iekinys Nr. 4), priteisimo u vis prajus laikotarp.