Kazys Saja

Kazys Saja (gim

1932m.) vienas
svarbiausi sovietmeio
Lietuvos dramaturg.

Sovietin Lietuv Saja

mato kaip ikreipt
veidrodi karalyst,
absurdo kupin krat, kur
mogus nesivadovauja
mstymu. Tokioje
visuomenje mogus turi
dvi pasirinkimo galimybes:
arba tapti mamutu
dideliu, grai form
turiniu, taiau
nemstaniu padaru, arba
bandyti reikti savo mintis
inant, kad valdia joms
nepritars. Btent pastarj
galimyb pasirenka Kazys
Saja ( spektaklis Mamut
mediokl ibrauktas i
repertuaro, nes asmenikai
eid valdios atstovus).

K. Sajos teatras
Teatras, Sajos manymu,
neturi kurti gyvenimo
iliuzijos, prieingai
reikia nuolat pabrti,
kad irovui prie akis
yra ne tikras gyvenimas,
o teatras. Kazys Saja
siekia suaktyvinti
irov mstym. Sajos
pjess taip pat susijusios
su paraymo laiku jose
nesunku atpainti
sovietmeio laik kritik.

Viena ymiausi Sajos pjesi

- Mamut mediokl, kuri
pats autorius apibdina kaip
dviej dali grotesk.
Autoriaus kalb ioje pjesje
galima pavadinti ezopine,
nes ia viskas grindiama
hiperbolikais perkeltins
reikms vaizdais, kuriamos
pabrtinai slygins
situacijos, komikas
veiksmas paveriamas
alegoriniu poktu su
absurdo efektais.

Pjess siuetas gana

aikus: keturi persirengliai
(pjesje veikia nuasmeninti
veikjai) atvyksta miest
iekoti vents, taiau
niekas neino, kokia ta
vent ir kur ji vyksta. ia
galime prisiminti Samuelio
Beketo pjes Belaukiant
Godo, kurioje du draugai
susitinka ir laukia Godo,
nors neino, kas jis toks ir
ar apskritai ateis.

Sursum corda
Auktyn irdis
Pirmojoje dramos dalyje
Balion pardavjas dalija
balionus vents
iekantiems keliautojams
ir silo juos prisiriti prie
iedo, mvimo ant pirto juk tuomet taip lengvai
keliasi ranka. Aikios
ssajos su totalitarine
sistema: mons
paveriami marionetmis,
lengvai daraniomis tai,
k joms liepi.

Baliono vaizdis atspindi

totalitarinio reimo
absurd: i iors
graus, viduje balionas
yra tuias. Visas
dmesys yra
sutelkiamas formai. Taip
pat buvo ir totalitarinje
santvarkoje: valdymo
ideologija viliojanti,
taiau viduje nieko
panaaus adamus
dalykus nra.

Autorius labai gudriai

parodo, kad balionas
ities nra toks graus
kaip atrodo keliautojai,
prij statyb zon,
klimpsta derv, i
kurios ir yra gaminami
balionai. vents
iekotojai paleidia
balionus taip autorius
tarsi parodo, kad
ideologijos sukurtas
vaizdis yra laikinas.

Mamut mediokl
Antrojoje pjess dalyje
atsiranda veikjas Sargas,
kuris nori priversti mones
praregti ir pradti
mstyti. Keliautojams,
klimpusiems dervoje, jis
liepia minkyt derv, nes
taip ji neva sukiets,
taiau i ties ji darosi tik
minktesn. Keliautojai to
nesupranta tai tik rodo,
kad jie yra nemstantys.

Sajos pjes bt galima

pavadinti absurdo drama,
taiau ji baigiama su viltimi:
pabaigoje skamba Rylininko
daina, skatinanti iekoti
vents, kuri kiekvienam
bt kitokia ir visiems sava.
Beje, Rylininkas atrodyt
ess viesiausias pjess
personaas, taiau jis yra
aklas. i detal rodo, kad
neutenka vadovautis
auktais idealais, reikia bti
realistams.

Sovietmeio irovai pjes

siejo su gyvenamojo laiko
situacijomis. Pjesje
nemaai atpastam
enkl, pavyzdiui,
Balion pardavjo odiai
mane liaudis ikl
primena tuomet
skambjusius kius
( liaudis ikl
vadovaujanius postus ir
pan.); Dryuoto odiai
Iskyrus derv, mums
nra ko prarasti nesunkiai
atpastami kaip Karlo
Markso fraz proletariatas
neturi ko prarasti, tik savo
grandines, yra aliuzij
cenzr.

Taigi, pjesje autorius

akivaizdiai pabria
totalitarins santvarkos
absurdikum ir
bandym paversti
mones nemstaniomis
btybmis,
klausaniomis kit
komand (Kaminkrtys:
Mes klausm
komandos) ir
nesivadovaujaniomis
savo galva.