MATEMATIKA

LEIDJ ODIS

Mieli vienuoliktokai,
is vadovlis skirtas pasirinkusiems iplstin matematikos kurs. Vadovlio pirm dal sudaro
1 ir 2 skyriai bei dalis 3 skyriaus, antr 3 skyriaus tsinys ir 4 bei 5 skyriai. Pirmuosiuose
keturiuose skyriuose dstoma nauja mediaga, o penktame skyriuje Ploktumos geometrija"
daugiausia kartojami inomi planimetrijos kurso dalykai. Kiekvienas skyrius sudarytas i skyreli, kuriuose dstoma teorija, pateikiami isprsti pavyzdiai ir duodamos uduotys, kurias
turtumte atlikti savarankikai. Beveik kiekvieno skyrelio pabaigoje yra pratim ir udavini, susijusi su prie tai nagrinta teorine mediaga. Sprsdami udavinius geriau siminsite
teorij, giliau suvoksite dalyk. Kaip paprastai, sunkesnij udavini numeriai nuspalvinti.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra kartojimo udavini. Sprsdami iuos udavinius prisiminsite
skyriaus mediag. Tarp j rasite ir geometrijos udavini, kuriuos sprsti mokts pagrindinje mokykloje. Geometrij geriausia po truput kartoti per visus mokslo metus, o ne tik artjant
egzaminui. Kartojimo udavini skyrelyje su atskiru pavadinimu vairs udaviniai" pateikta
udavini, kurie nra tiesiogiai susij su inagrintu skyriumi. Siame skirsnyje rasite ir lengvesni, ir sunkesni udavini. Kai kuri udavini sprendimo bdai nra aptarti teorijoje,
taigi juos sprendiant gali tekti kai k sugalvoti patiems, galbt patarimo paklausti mokytojo.
Kam udavini pasirodys per maai, gals pasinaudoti atskira knygele ileistu udavinynu.
vadovl kr ne vien autori kolektyvas, bet ir leidyklos specialistai, konsultantai, eksperimentuojantys mokytojai. Nuoirdiai dkojame visiems, prisidjusiems rengiant vadovl.
Praome savo pastabas, pageidavimus ir pasilymus sisti adresu:
Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-2021 Vilnius.

Vadovl reng autori kolektyvas:

Kornelija Intien, Antanas Skpas, Vilius Staknas, Eugenijus Stankus, Vladas Vitkus.

Su eksperimentiniu vadovliu dirbo mokytojai: R. Biekien, V Bartkuvien, K. Intien,

M. Jakutien, V. Jankeviien, R. Jonaitien, O. Juodien, A. Karmanova, S. Kavalinien,
R. Klasauskien, I. Knyzelien, R. Kuiauskien, A. Kukuionien, R. Kulieien,
D. Matien, G. Mikalauskien, L. Papukien, R Puzinait, V. Siinien, S. Staknien,
V. Stokuvien, D. ileikien, A. Sverien, A. sien, V. Viniautien, R. elvien, R. eimien.

MATEMATIKA 11
I DALIS

TEV
VILNIUS

2004

UDK 51(075.3)

Ma615

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota 2002 01 09 Nr. 87

Recenzavo Matematikos ir informatikos institutas

Darbo vadovas Vilius Staknas

Redaktoriai: Juozas Mays, Valdas Vanagas
Programin ranga: Tadeu Seibak, Rolandas
Kompiuterin grafika: Edita

Jaktys

Tatarinaviit

Teksto kompiuterinis rinkimas ir maketavimas: Nijol

Kalbos redaktor Diana

Drazdauskien

Gustien

Konsultantai: Maryt Strikien, Elmundas

alys

Leidyklos TEV interneto svetain www.tev.lt

ISBN 9 9 5 5 - 4 9 1 - 2 2 - 1 (1 dalis)
ISBN 9 9 5 5 - 4 9 1 - 2 3 - (2 dalys)

Leidykla TEV, Vilnius, 2002

dail. Edita Tatarinaviit, 2002

Turinys
vadas: tiesiog matematika!
I Skaiiai ir reikiniai, lygtys ir nelygybs
1. Realij skaii aib
2. Laipsniai ir aknys
3. Algebriniai reikiniai
4. Lygtys, nelygybs ir j sistemos
5. Kartojimo udaviniai
II Ploktumos vektoriai
6. Vektoriai ir j veiksmai
7. Vektoriaus koordinats
8. Vektori skaliarin daugyba
9. Kartojimo udaviniai
III

6
15
16
32
42
49
76
85
86
105
111
117

Funkcijos
10. Funkcijos svoka
11. Laipsnin funkcija
12. Rodiklin funkcija
13. Logaritmin funkcija
14. Kartojimo udaviniai

123
124
138
152
166
184

Kartojimo udavini atsakymai

202

vadas: tiesiog matematika!

Sena kaip pati mintis
Tai apie matematik. Prie tkstanius met, kai susikr pirmosios Artimj Ryt,
Egipto, Kinijos civilizacijos, atsirado ir pirmosios matematins inios. Juk reikjo skaiiuoti mokesius, duokles ir turtus, kad nesiviepataut betvark ir maiatis! umer
yniai ir ratininkai buvo ir pirmieji matematikai. Jie uraydavo savo skaiiavimus
spausdami nendrs galu duobutes molinse lentelse. Iliko daug toki molini lenteli umer ir babiloniei ratijos pavyzdi. Iifravus pasirod, kad daugelyje
lenteli yra matematiniai skaiiavimai. Yra ir mokymuisi skirt udavini rinkini!

Molinse umer lentelse surayti seniausi inomi mums tekstai.

Kai kurios lentels paraytos daugiau kaip prie 5 tkstanius met!
Vienos lentels visai maos (5 cm 5 cm), tarsi ms lapeliai su
pastabomis, didiausij matmenys 20 cm 20 cm. 1898 - 1900 m.
ekspedicijos Nipure metu surasta itisa lenteli biblioteka, umusi
80 kambari. Kai 1929 metais vokiei matematikas O. Noigebaueris
paskelb kelis iverstus matematinius tekstus, visi labai nustebo.
Babiloniei moksleiviai taik Pitagoro teorem 1000 met prie
pat Pitagor, o sprsti kvadratines lygtis jiems buvo vienas juokas!

Molins babiloniei lentels su matematiniais skaiiavimais

Kitus seniausius mums inomus matematinius tekstus sukr egiptieiai.

Tkstanius met Egipto civilizacija klestjo Nilo dka. Egiptieiai j garbino, kr
jam himnus. Nra tokios klties, kuri tavo dovanos tilpt", sakoma vienoje
Nil lovinanioje giesmje. Taiau Nilas kl egiptieiams ir tam tikr, sakytume,
matematini problem. Liepos mnes patvindamas, atnedamas vs, uliedamas nuo
kario kaitusi em ir patrdamas derlingu dumblu, kartu paslpdavo ar sunaikindavo ir ems sklyp ribas. Taigi vandenims atslgus tekdavo i naujo matuoti em
ir atkurti tvark. Ne tik ems matavimo darbai reikalavo matematini ini. Faraon kio darb ir itekli apskaita tai juk dideli ir pains skaiiavimai! O kur dar
didiosios egiptiei fantazijos piramidi statyba!
Egiptieiai savo skaiiavimus ra papirusuose. Buvo ir mokymuisi skirt tekst, mes
sakytume vadovli. Toks yra Britanijos muziejuje saugomas Raindo papirusas
ratininko Ahmeso sudarytas udavini rinkinys. iame udavinyne, skirtame tikriausiai ratininkams mokytis, yra daugiau kaip 80 udavini. Daugelis j susij su

kasdiene egiptiei buitimi: jav ir maisto atsargomis, gyvuli rimu, taiau yra ir
grynai teorinio pobdio udavini.
Raindo papiruse yra netgi udavini, susijusi su aritmetine ir geometrine progresijomis. tai vienas j. Kartu tai tikriausiai pirmas inomas matematikos istorijoje
bandymas palengvinti sunkias mokymosi valandas iupsneliu humoro. Pamginkite j
isprsti.
UDAVINYS. Yra septyni namai, kiekviename name gyvena septynios kats, kiekviena kat gali susti septynias peles, kiekviena pel septynias miei varpas, i
kiekvienos varpos, pasjus jos grdus, gaunami septyni saikai grd. Kiek i viso yra
daikt: nam, kai, peli, varp ir grd saik?

Matematika tai svokos, teiginiai ir rodymai

Artimj Ryt ankstyvj civilizacij matematik galtume pavadinti taikomja. Babilono ir Egipto ratininkams ir yniams vis pirma rpjo patys veiksmai ir rezultatai,
o ne j pagrindimo bdai. I ties, jeigu dalijant pagal tam tikr taisykl visi gauna
po lygiai, tai kam kvarinti galv, kodl taip yra?
Taiau visai kitaip painimo klausimus kl klasikins graik civilizacijos mstytojai.
Jiems ne tiek rpjo, kiek ir ko mogus turi, bet apskritai kas jis yra, kokia mogaus
padtis pasaulyje ir kodl btent tokia?
Taigi ir matematines inias jiems buvo svarbu ne tik kaupti ir taikyti, bet ir suprasti
kodl jos yra teisingos. Matematins inios turjo bti rodytos. Beje, matematika
graikikai reikia painim apskritai.
Pirmuoju graik iminiumi, remiantis antikiniais altiniais, laikomas Talis (apie 6 2 5 546 m. pr. Kr.). Jis buvo ir vienas i teorins matematikos pradinink. Amininkai
laik j daugelio matematini teigini atradju. Kad ir tokio: skersmuo dalija skritul
dvi lygias dalis. Naivu bt manyti, kad prie Tal mons galvojo, jog dalijant skritul
skersmeniu gaunamos skirtingos dalys. Taiau j inios visada buvo praktins apie
konkret skritul (pavyzdiui, veimo rat) ir konkret skersmen. O Talio teiginys
apie visus skritulius didelius ir maus; ties sakant apie skritulius, kuriuos
tegalima sivaizduoti, nes visikai tiksliai apskritimo jokiomis priemonmis nubrti
nemanoma!
Graik matematika vis pirma geometrija. Ne todl, kad jiems teko ypatingai daug
matuoti, taiau todl, kad labai anksti (Pitagoro mokykloje apie 500 m. pr. Kr.) buvo
atskleista, jog skaii nepakanka visiems dydiams ireikti. I ties, juk skaiiais
buvo laikomi tik natralieji skaiiai ir j santykiai (trupmenos), tad kaipgi jais ireikti,
pavyzdiui, vienetinio kvadrato striains ilg?
Graikai sukr matematini ini dstymo principus, kuriais mes ir dabar vadovaujams. Prie pradedant k nors matematikai tyrinti, reikia t objekt apibrti, t. y.
iskirti i objekt visumos. Pavyzdiui, galime apibrti staiakamp kaip keturkamp,
kurio visi kampai stats. Taiau kas gi yra keturkampis? Tai daugiakampis, turintis
keturis kampus. O kas gi tada yra daugiakampis? Graikai suprato, kad apibrim

grandins be galo tsti negalima, kitaip ir tyrinti i viso nepradsime. Reikia kakur
sustoti ir tiesiog be apibrimo ivardyti pradinius protui lengvai suvokiamus objektus.
Geometrijoje ie pradiniai objektai takas, ties, ploktuma...
Taip pat negalime apibrti ir vis sryi tarp objekt, todl tenka tiesiog ivardyti
pagrindinius. Pavyzdiui, geometrijoje neapibriama, k reikia, kad takas priklauso
atkarpai. Priklauso, ir viskas! O sudtingesnius sryius jau galima nusakyti naudojantis pagrindiniais. Pavyzdiui, svok dvi atkarpos kertasi" galime apibrti taip:
sakysime, kad dvi atkarpos kertasi, jeigu yra vienintelis takas, priklausantis abiem
atkarpoms".
Objekto ar svokos apibrimas yra tarsi apsisprendimas, k tyrinti. O tyrinti reikia
iekoti nauj savybi, sryi, formuluoti teiginius. Ar suformuluotas teiginys tikrai
yra teisingas? Matematikoje yra tik vienas bdas tuo sitikinti ir tikinti kitus rodyti
suformuluot teigin.
rodydami teigin, remiams kitu, pastarojo rodymui reikia dar kit teigini. Ir vl
tenka kur nors sustoti ir be rodymo tiesiog ivardyti paprastus, protui akivaizdius teiginius apie pradines svokas. ie teiginiai vadinami aksiomomis. tai keli pavyzdiai
i geometrijos aksiom srao:
per bet kuriuos du takus galima nubrti tiktai vien ties;
bet kuris tiess takas dalija j dvi dalis;
bet kuri ploktumos ties dalija j dvi dalis.
Taigi matematika prasideda pradini svok ir aksiom ivardijimu. Nuo j kylama
auktyn": duodami apibrimai, formuluojami ir rodinjami teiginiai. rodyti teiginiai matematikoje vadinami teoremomis (kartais teorema pavadinamas ir nerodytas
teiginys).

\Matematikai danai mini Euklid, taiau apie j ino Iab

maai. inoma, kad jis apie 300 m. pr. Kr. gyveno Aleksandrijoje, mok matematikos ir ra matematinius veikalus.
Matyt, teisinga sakyti, kad jis buvo geriausias vis laik
matematikos mokytojas. Savo veikale Pradmenys" jis taip
gerai susistemino ir idst matematikos (vis pirma
geometrijos) inias, kad i Pradmen" buvo mokomasi
daugiau kaip du tkstanius met!
altiniai mini, kad tuomet Aleksandrijoje karaliavusiam
IPtolemajui Euklidas paaikins, kad geometrijai mokytis m
ypatingo karaliko bdo. Nra paprasto, lengvo bdo ir mu,

ymiausias klasikins Graikijos matematikas Euklidas gyveno apie 325-265 m. pr. Kr.

Diding taip idstytos matematikos pavyzd pateik graik matematikas Euklidas. Jo

geometrijos veikalas Pradmenys" yra daniausiai po ventojo Rato leista Vakar
civilizacijos knyga. Taiau itaip dstyti matematik ilgas ir sunkus kelias. Ms
vadovlyje ne visada juo einama. Kartais silome patikti, kad suformuluotas teiginys
yra teisingas, kartais rodinjame ne visikai grietai".
Teoremos matematikoje daniausiai formuluojamos kaip slyginiai teiginiai: jei teisingas teiginys A, tai teisingas ir teiginys B. Pavyzdiui: jeigu natraliojo skaiiaus
paskutinis skaitmuo yra O arba 5, tai natralusis skaiius dalijasi i 5. ia teiginys A
yra toks: natraliojo skaiiaus paskutinis skaitmuo yra O arba 5", o B natralusis
skaiius dalijasi i 5". Danai teoremos formuluojamos trumpai, tarsi suliejant abu
teiginius vien. Pavyzdiui, Pitagoro teorem odiais formuluojame taip: staiojo
trikampio ambins ilgio kvadratas lygus statini ilgi kvadrat sumai. Taiau galime
t pai teorem suformuluoti ir kitaip, aikiai iskirdami teiginius A ir B: jeigu trikampis yra statusis, tai ilgiausios jo kratins ilgio kvadratas lygus kit dviej kratini
ilgi kvadrat sumai".
Tarkime, teorema yra suformuluota kaip slyginis teiginys: jeigu teisingas teiginys
A, tai teisingas ir teiginys B. Tada galime sukeisti teiginius A ir vietomis ir
formuluoti atvirktin teorem: jeigu teisingas teiginys B, tai teisingas ir teiginys A.
Pavyzdiui, teoremai jeigu natraliojo skaiiaus paskutinis skaitmuo yra O arba 5,
tai natralusis skaiius dalijasi i 5" atvirktin formuluojame taip: jeigu natralusis
skaiius dalijasi i 5, tai paskutinis natraliojo skaiiaus skaitmuo yra O arba 5".
inome, kad iuo atveju ir pradin, ir jai atvirktin teoremos yra teisingos. Teisinga
ir teorema, atvirktin Pitagoro teoremai: jeigu ilgiausios trikampio kratins ilgio
kvadratas yra lygus kit kratini ilgi kvadrat sumai, tai trikampis yra statusis".
Taiau gali bti ir taip, kad atvirktin teorema neteisinga.
1 uduotis. Suformuluokite atvirktin teorem iai teoremai: jeigu takas C nepriklauso tiesei, einaniai per takus A ir B, tai AC + BC > AB. Nustatykite, ar abi
teoremos yra teisingos.
O dabar pakalbkime apie matematinius rodymus. Kartais matematik polinkis visk
rodinti kelia ypsen. tai, pavyzdiui, teiginys: jeigu ploktumoje brime savs
nekertani kreiv ir baigsime brti tame paiame take, kuriame pradjome, tai ta
kreiv padalys ploktum dvi dalis.
Bta ia k rodinti! pasakys kas nors.
Juk tai akivaizdu! ir nubr, pavyzdiui, tok brin kaip kairje.
Ar i tikrj akivaizdu? suabejos galbt kitas, pairjs brin deinje.

Kaipgi rodinjami teiginiai? Graik mstytojai tyrinjo ir klausim. Didysis filosofas Aristotelis sukr logikos mokslo apie teising mstym pagrindus. Pagrindinius
logikos dsnius mes visi inome, taiau tai nereikia, kad visada mokame jais pasinaudoti.
Pavyzdiui, turbt sutiksite, kad negalima tuo paiu metu miegoti ir nemiegoti. Negali
bti vienu metu teisingas teiginys ir jo neiginys. Tai prietaros dsnis, juo nuolat
remiamasi matematikoje.
Taiau kas nors galbt paprietaraus kartais i tikrj jauiams lyg miegotume ir
kartu nemiegotume. Gyvenime ne viskas taip aiku ir grieta kaip matematikoje.
Taigi teiginys ir jo neiginys abu negali bti teisingi. Taiau abu klaidingi taip pat bti
negali. Arba teiginys teisingas (pavyzdiui, teiginys skaiius I l 1 0 0 dalijasi i 3"),
arba teisingas jo neiginys (skaiius I l 1 0 0 nesidalija i 3"). Treios galimybs nra.
Tai negalimo treiojo dsnis, taip pat labai svarbus matematikoje.
Nors nuo klasikins graik matematikos laik prajo daugiau kaip du tkstaniai met,
mstymo dsniai ir metodai bema nepasikeit.

Matematikoje aibs visur

Matematikai visuomet nagrinjo vairi objekt rinkinius, arba sankaupas. Pavyzdiui,
galime sivaizduoti visas ploktumos tieses, einanias per vien tak, arba visus lyginius skaiius. Tokie rinkiniai, arba sankaupos, matematikoje vadinami aibmis. Tie
objektai, kurie eina aib, vadinami jos elementais. Kai t element yra nedaug,
galime aib nusakyti tiesiog suraydami jos elementus arba j vardus. Pavyzdiui,
uraas
A = {birelis, liepa, rugpjtis}
reikia, kad aib A sudaryta i vasaros mnesi. Taiau jei t element yra labai
daug arba net be galo daug vis juk nesuraysime. Tada galime aib nusakyti
odiais, nurodydami, koki savyb turi turti objektas, kad jis bt priimtas" aib.
Pavyzdiui, natralij lygini skaii aib L galime nusakyti taip: aib L sudaryta
i natralij skaii, kurie dalijasi i 2.
Jeigu a yra aibs A elementas, raome a e A; jeigu nra, tai raome a A. Taigi,
pavyzdiui, 4 e L, 13 g L.
Kartais aib gali neturti nei vieno elemento. Pavyzdiui, tokia yra lygties X2 = -I
sprendini aib. Aib, neturini nei vieno elemento, vadiname tuia ir ymime
enklu 0 . Kartais nustatyti, ar aib tuia, yra labai sunku.
Jei aibs element kiekis baigtinis, tai tokia aib vadinama baigtine; jei aibs element
yra be galo daug sakome, kad tai begalin aib. Kartais begalins aibs uraomos
ivardijant pirmuosius elementus, o vietoj kit padedant daugtak. Taip raoma tada,
kai yra visikai aiku, kaip surayt aibs element eil galima pratsti. Pavyzdiui,
natralij lygini skaii aib galima urayti taip:
L = {2,4,6,8,...}.

Sudaryti aib i tam tikr element tai tarsi surinkti juos vien viet. Galime sivaizduoti, kad juos sudedame permatom maiel jie visi tebra matomi, prieinami,
taiau sudaro visum.

2
12
22
32
42
52

4 6
14 16
24 26
34 36
44 46
54.

8
18
28
38
48

10
20
30
40
50

Aibs svoka atrodo tokia paprasta, kad tikriausiai nustebsite I

suinoj, jog aibi teorij tik XIX a. pabaigoje sukr vokiei
matematikas Georgas Kantoras (1845 - 1918).
Nejaugi anksiau matematikai nenagrinjo aibi? Aiku,
nagrinjo, taiau tai buvo daugiausia baigtins ir konkreios
skaii, tak, figr aibs.
O Kantoras ryosi nagrinti begalines aibes. Ir atrado toki
keist dalyk, koki net nesusapnuotum!

L = {2, 4, 6, 8 , . . . }

I vien aibi galime gauti kitas, kitaip tariant su aibmis galime atlikti veiksmus.
Lengviausia juos paaikinti pieiniais, kurie aibes vaizduoja ploktumos figromis, o
j elementus takais. Tokie pieiniai matematikoje vadinami Veno diagramomis.
emiau pavaizduotos dvi aibs ir S: aib A pavaizduota vertikaliai ubrkniuota
figra, B ubrkniuota horizontaliai. Atveju a) aibs turi bendr element, atveju
b) neturi.

a)

b)

Aib, sudaryta i vis t element, kurie eina bent vien i aibi A, B, vadinama
i aibi sjunga ir ymima AU B. Nuspalvinkime diagramomis pavaizduot aibi
sjungas. Atveju b) sjung vaizduoja dvi atskiros dalys.
AUB

a)

AUB

b)

Aib, sudaryta tik i t element, kurie eina ir aib A, ir aib B, vadinama i

aibi sankirta ir ymima A B; jeigu nra element, einani abi aibes, tai t aibi
sankirta yra tuioji aib. Diagramoje A D B vaizduojanti figra nuspalvinta. Atveju
b) nra ko spalvinti: sankirta yra tuioji aib.
ADB

Jei visi aibs B elementai eina ir aib A, tai sakoma, kad aib B yra aibs A poaibis,
ir ymima B C A.
BOA

2 uduotis. Brinyje Veno diagramomis pavaizduotos dvi aibs C ir D. Akivaizdu,

kad aib C yra aibs C U D poaibis, t. y. C C C U D . Sudarykite visas aibi D, C U D
ir C D poras. Kiekvienos poros aibes sujunkite poaibio enklu.

Sprendiant udavinius tenka nagrinti vairias vienos ries element aibes. Pavyzdiui, kalbame apie lygini, nelygini, pirmini, sudtini ir kitoki skaii aibes.
Visos nagrinjamos aibs laikomos tam tikros didi5sios", arba pagrindins, aibs
poaibiais. Paprastai i konteksto bna aiku, i koki element sudaryta pagrindin
aib. Pavyzdiui, jei kalbame apie lyginius ir nelyginius skaiius, tai pagrindin aib sudaryta i sveikj skaii (arba tik natralij, jeigu nagrinjame tik teigiamus
skaiius). Jei kalbame apie mokinius, neiojanius akinius, tai pagrindin aib sudaro
visi mokiniai.

Aibs A papildiniu vadiname aib, sudaryt i t pagrindins aibs element, kurie

neeina A. Aibs A papildin ymime A:

3 uduotis. Pagrindin aib vis mokyklos moksleivi aib, A moksleivi, neiojani akinius, aib, P moksleivi, besimokani prancz kalbos, aib. Pasakykite
odiais, kokie elementai sudaro aibes:
AUP,

\,

A,

P,

AUP,

AUP,

(AUP),

().

Aibs ir j veiksmai danai vartojami visose iuolaikins matematikos srityse. Jie

padeda idstyti teiginius ir j rodymus trumpai ir aikiai.

Nauja kaip pati mintis

Tai taip pat apie matematik. Nes matematika, neprarasdama nieko i paveldt turt,
nuolat atsinaujina kelia naujus udavinius, periri senus metodus ir kaupia naujus
rezultatus. Graikams matematika buvo kone vien tik geometrija, viduramiais geometrija ir algebra, o dar vliau ir geometrija, ir algebra, ir funkcijos, ir tikimybs.
O dabar... puslapio neutekt ivardyti visa, kas i dien matematikams rpi.
Taiau vis svarbiausia ir dabar skaiiai. Tad nuo j ir pradsime.

2000

1900

1800

XX amiaus matematika tai didingas kontinentas, kur sudaro daugyb tarpusavyje susijusi teorij ir
krypi... Tkstaniai matematini knyg ir urnal, vairiausi teoriniai tyrinjimai ir praktiniai taikymai.
Amiaus pabaigoje atsirado kompiuteriai ir internetas. Geografiniai atstumai nebra klitis viso pasaulio
matematik bendravimui. Ities matematikos aukso amius"! Beje, amiaus pabaigoje A. Vilesas rod
ymij P. Ferma teorem.
ymiausias XIX amiaus matematikas K. Gausas (1777-1855). J amininkai vadino matematik
karalium. Pirmuosius matematinius atradimus Gausas padar bdamas vos 17 met. XIX amiuje atsirado
pirmieji matematiniai urnalai, susikr matematik draugijos. ymiausi matematikai j a u nebe imperatori dvarikiai, bet universitet profesoriai. 1898 m. vyko pirmasis pasaulinis matematik kongresas.
vietimo amius. Mokslininkai imperatori rm puomena. Matematikai sprend vairius udavinius:
astronomijos, mechanikos, fizikos, tikimybi teorijos... ymiausias io amiaus matematikas L. Oileris
(1707-1783). Jis para daugyb tom matematini veikal. Kai senatvje apaks nebegaljo rayti diktavo.

1700

1600

1500

Tikras moksl suklestjimo amius! Kokie atradimai, kokie vardai: J. Kepleris (1571-1630), G. Galiljus
(1564-1642), R. Dekartas (1596-1650), I. Niutonas (1642-1727), G. V. Leibnicas (1646-1716), B. Paskalis
(1623-1662), P. Ferma (1601-1665)! P. Ferma Diofanto knygos paratje ura ymij teorem:
lygtis jt" + y =z" {n > 2) neturi sprendini sveikaisiais skaiiais! Keturis imtus met matematikai stengsi j
rodyti.
Pagaliau ir Europa pabudo. Renesanso mons nepripaino siaur specialybi. Pavyzdiui, D. Kardanas
(15011576) buvo ymus gydytojas ir matematikas, F. Vijetas (1540-1603) matematikas ir diplomatas.
Vienas pirmj ymesnij Europos matematik Fibonais i Pizos (1180-1240). Jis buvo pirklys ir daug
keliavo po Ryt alis. Pasimoks i arab matematik pats pradjo rayti matematinius veikalus. Viename j
apibrti skaiiai, kuriuos ir iandien vadiname Fibonaio skaiiais.
VII amiuje arab kalifai pradjo globoti mokslininkus, kurie vert ir studijavo graik matematik ratus.
Europoje matematika dar niekam nerpjo.

0
100
200

300

400

Matematikos istorijoje girdime vairi ami, vairi taut balsus. Vieni prityla, kiti sustiprja, vieni pradeda,
kiti ubaigia...
Tai amina kryba, kurioje ir mes dalyvaujame kai susikaupiame ties udaviniu ir iekome atsakymo.

Archimedas (287-212 m. pr. Kr.) ymiausias Antikos matematikas, fizikas ir iradjas. uvo, kai romnai
puol Sirakzus. Patys romnai labai apgailestavo dl jo mirties.
Pirmieji mokslininkai profesionalai atsirado Aleksandrijoje. Ten gyveno ir Euklidas (apie 325-265 m. pr. Kr.).
Jis susistemino ir idst vis graik matematik.

Pagrindiniai Antikos geometro rankiai liniuot ir skriestuvas. Daug matematik band isprsti tris
klasikinius brimo (naudojantis tik skriestuvu ir liniuote) udavinius. Vienas j padalyti duot kamp
tris lygias dalis. Po 2 tkstani met buvo rodyta, kad tai nemanoma.

500

Pitagoras (apie 570-500 m. pr. Kr.) mums pirmiausia inomas kaip matematikas. Amininkams jis buvo
iminius, pranaas, kone burtininkas...

600

Talis i Mileto (apie 625-546 m. pr. Kr.) pirmasis i septyni graik imini. rod daug geometrijos
teorem. Pirmoji inoma istorija apie isiblakius matematik: beirdamas vaigdes Talis krito ulin.

2000

Senovs Egipto, umer, babiloniei matematika taikomoji. vairs skaiiavimai, matavimams

reikalingos geometrijos inios. Babilonieiai naudojo eiasdeimtain skaiiavimo sistem. Ir mes j
tebenaudojame kai reikiame laik!

Skaiiai ir reikiniai,
lygtys ir nelygybs
1. R e a l i j skaii a i b
1.1. Sveikieji skaiiai
1.2. Racionalieji skaiiai
1.3. Deimtains trupmenos
1.4. Iracionalieji skaiiai
1.5. Realieji skaiiai

16
19
21
25
29

2. L a i p s n i a i ir aknys
2.1. Laipsniai su sveikaisiais rodikliais
2.2. n-tojo laipsnio aknys
2.3. Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais

32
35
39

3. A l g e b r i n i a i reikiniai
3.1. Reikini vairov
3.2. Reikini pertvarkymas

42
44

4. l.yglys, nelygybs ir j s i s t e m o s
4.1. Lygtys ir j sprendiniai
4.2. Racionaliosios lygtys
4.3. D u lygi sprendimo metodai
4.4. Iracionaliosios lygtys
4.5. Nelygybs
4.6. Nelygybi sprendimas interval metodu
4.7. Lygi ir nelygybi sistemos
4.8. Lygi su dviem neinomaisiais sistemos

49
50
54
57
60
64
68
72

5. K a r t o j i m o udaviniai

76

fr

.,-!Ig.'

1 . Realij skaii aib

1.1. Sveikieji skaiiai
Skaiiuodami daiktus naudojame natraliuosius skaiius. Bet kuriuos du skirtingus natraliuosius skaiius galima palyginti: vienas j yra maesnis, kitas didesnis. Vienetas
yra maiausias natralusis skaiius, o didiausio natraliojo skaiiaus nra kad ir
kok didel natralj skaii imtume, pridj vienet gausime dar didesn. Natralij
skaii aib ymsime
N = {1; 2; 3 ; . . . } .
Daniausiai natraliuosius skaiius uraome deimtaine skaiiavimo sistema naudodami skaitmenis O, 1,2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Pavyzdiui, uraas 658 reikia, kad skaii
sudaro ei imtai, penkios deimtys ir atuoni vienetai:
658 = 6 100 + 5 10 + 8 1 = 6 IO2 + 5 IO1 + 8.
Skaitmen eil - \ . . . \ ^ deimtainje skaiiavimo sistemoje reikia skaii
ak 10* + ak-1 IO* - 1 H

h a\ IO1 + a0.

Nordami pabrti, kad tokia skaitmen eil nra sandauga, kartais briame vir jos
brkn:
_...0.
Sudedami ir daugindami natraliuosius skaiius visada gauname natraliuosius skaiius. Jei natralusis skaiius n gaunamas padauginus natralj skaii i kito
natraliojo skaiiaus I, t. y. n = I (I e N), tai n vadinamas skaiiaus kartotiniu,
skaiiaus n dalikliu. Aiku, kad n taip pat yra ir skaiiaus / kartotinis, o I yra
skaiiaus n daliklis.
Pavyzdiui, skaiius 10 yra skaii 1, 2, 5, 10 kartotinis, ie skaiiai yra skaiiaus 10
dalikliai. Skaiius 1 turi vienintel dalikl pat save; visi kiti natralieji skaiiai turi
maiausiai 2 daliklius. Pavyzdiui, skaiiai 2, 3, 5, 7 turi po 2 daliklius, skaiius 4
turi 3 daliklius, o skaiiai 6, 8 po 4 daliklius.
Jei skaiius turi lygiai du daliklius, jis vadinamas pirminiu, jeigu daugiau kaip du
sudtiniu.
Taigi skaiiai 2, 3, 5, 7 yra pirminiai, o skaiiai 4, 6, 8 sudtiniai. Skaiius 1 nra
nei pirminis, nei sudtinis.

Bet kur sudtin skaii galima iskaidyti pirmini sandauga. Pavyzdiui:

6 = 2-3,

8 = 2 - 2 - 2 = 23.

Skaidymas pirmini skaii sandauga praveria iekant dviej natralij skaii didiausiojo bendrojo daliklio (DBD) arba maiausiojo bendrojo kartotinio (MBK).
I PAVYZDYS. Raskime skaii 45 ir 54 DBD ir MBK.
Kadangi
45 = 3 2 5,
54 = 2 - 3 3 ,
tai
DBD(45; 54) = 3 2 = 9,
MBK(45; 54) = 2 3 3 5 = 270.
Jei natralusis skaiius a yra didesnis u natralj skaii b, tai visada galima rasti
natralj skaii x, kad b + = a. skaii vadiname a ir b skirtumu ir ymime
a b. Sakome, kad skirtumas a b gautas i a atmus b. Kad galtume urayti
atimties veiksmo rezultat, kai a = b, natralij skaii aib turime papildyti nuliu:
N

{0; 1; 2; 3; ...}.

Kad i a galtume atimti b ir tada, kai a < b, t. y. kad galtume rasti skaii :,
tenkinant lygyb b + = A, aib NQ turime papildyti neigiamaisiais sveikaisiais
skaiiais. Gautoji aib vadinama sveikj skaii aibe. J ymsime
Z = { . . . ; - 3; 2; 1; 0; 1; 2; 3; ...}.
Bet kokius du sveikuosius skaiius galime sudti, sudauginti, i vieno atimti kit.
Jei a ir b yra sveikieji skaiiai, tai j suma a + b, skirtumas a b ir sandauga a b
yra taip pat sveikieji skaiiai.
Prisiminkime, kuo ypatingi sveikieji skaiiai 0 ir 1. Bet kokiam skaiiui a:
a + 0 = a,

a- 0 = 0,

a 1 = a.

Sveikj skaii kartotinius ir daliklius apibriame taip pat kaip natralij skaii:
jei n = k I (n, k, I e Z), tai n vadiname skaiiaus k (o taip pat ir /) kartotiniu, o
k, I skaiiaus n dalikliais. Beje, neteigiam skaii dalikli ir kartotini prisireikta
retai.

1.

a) Dvienklio skaiiaus vienet skaitmuo yra trigubai didesnis u deimi

skaitmen. Sukeit skaitmenis vietomis gausime skaii, kuris 18 vienet
didesnis u pradin. Koks yra pradinis skaiius?
b) Dvienklio skaiiaus vienet skaitmuo dvigubai didesnis u deimi skaitmen. Sukeit skaitmenis vietomis gausime skaii, kuris 27 vienetais didesnis u pradin. Koks yra pradinis skaiius?
Nurodymas. Jeigu dvienklis natralusis skaiius n uraomas deimtainiais skaitmenimis kaip xy ( 0), tai n = I Ox + y. Jeigu natralusis skaiius n yra
trienklis ir uraomas deimtainiais skaitmenimis xyz ( 0), tai
n = IOOx+ IOy+ z.

2.

a) Ar yra toki dvienkli skaii, kuri vienet

mens skirtumas lygus 4, o sukeitus skaitmenis
kuris 36 vienetais didesnis u pradin?
b) Ar yra toki dvienkli skaii, kuri vienet
mens skirtumas lygus 7, o sukeitus skaitmenis
kuris 27 vienetais didesnis u pradin?

skaitmens ir deimi skaitvietomis gaunamas skaiius,

skaitmens ir deimi skaitvietomis gaunamas skaiius,

3.

Dvienklio skaiiaus skaitmen suma lygi 15. I io skaiiaus atmus 27 gaunamas skaiius, uraytas tais paiais skaitmenimis, bet atvirkia tvarka. Raskite
pradin skaii.

4.

Trienklis skaiius baigiasi skaitmeniu 3. Jei skaitmen perkeltume skaiiaus pradi, tai gautasis skaiius bt 27 vienetais didesnis u pradin skaii.
Raskite pradin skaii.

5.

Garsaus antrojo tkstantmeio matematiko gimimo met skaiius pasiymi tokiomis savybmis:
1) jo skaitmen suma lygi 21;
2) prie gimimo met skaiiaus pridj 5355 gauname atvirkia tvarka parayt
gimimo met skaii.
Kuriais metais gim is matematikas? Gal inote jo pavard?

6.

Raskite didiausij bendrj dalikl ir maiausij bendrj kartotin i skaii:

a) 12 ir 18; b) 72 ir 108; c) 126 ir 147; d) 325 ir 250; e) 96 ir 528.

7.

Raskite didiausi trienkl skaii, kuris:

a) dalijasi i 3, o jo uraas baigiasi 25;
b) dalijasi i 18, o jo uraas baigiasi 28.

8.

a) Trienklis skaiius, kurio vidurinysis skaitmuo 1, dalijasi i 45. Koks is

skaiius?
b) Keturenklis skaiius, kurio imt skaitmuo yra 9, o deimi skaitmuo 7,
dalijasi i 45. Koks is skaiius?

1.2. Racionalieji skaiiai

Jeigu sveikj skaii a dalysime i sveikojo skaiiaus b, b O, tai sveikj skaii
gausime tik tuomet, kai a yra b kartotinis, t. y. kai a = b- c, kur c taip pat sveikasis
skaiius. Jei a nra sveikojo skaiiaus b, b O, kartotinis, tai dalybos rezultat
uraome santykiu
reikianiu racionalj skaii. Tas pats racionalusis skaiius
gali bti uraytas daugeliu bd. Pavyzdiui:
2 _ - 2 _ 4 _ 6 _

-2 _

3 ~

~ 6 ~ 9 ~

2 _ -4 _

~ ^3 ~

4
~

Kai a e Z, o b e N, tai santyk | vadiname paprastja trupmena. Skaii a vadiname trupmenos skaitikliu, b vardikliu. Daniausiai racionalusis skaiius uraomas
nesuprastinama paprastja trupmena, t. y. trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis neturi didesni u vienet bendrj dalikli. Kai trupmena | reikia didesn u vienet
racionalj skaii, tai ji kartais uraoma iskiriant sveikj dal. Pavyzdiui,
17
2
17
2
kadangi = 3 + - , tai raome - = 3 - .
Kai paprastosios trupmenos skaitiklis yra neigiamas skaiius, prasta minuso enkl
rayti prie trupmen, pavyzdiui,
= |.
Bet kok sveikj skaii a taip pat galima urayti paprastja trupmena f . Vadinasi,
sveikieji skaiiai taip pat yra racionalieji skaiiai, juos galima urayti trupmenomis
su vardikliais, lygiais 1.
Kiekvien racionalj skaii galima urayti vienintele nesuprastinama
na f , a e Z, b e N.

trupme-

Racionalij skaii aib ymsime Q. Aiku, kad sveikj skaii aib yra racionalij skaii aibs poaibis, t. y. Z C QNesunku sitikinti, kad sudedami, atimdami, daugindami ir dalydami du racionaliuosius
skaiius (dalyti galima tik i nelygi nuliui skaii) visada gauname racionaliuosius
skaiius.
Jeigu r ir s racionalieji skaiiai, tai j suma r + s, skirtumas r s, sandauga r s
ir dalmuo j, kai s O, taip pat yra racionalieji skaiiai.
Racionaliuosius skaiius pavaizduokime tiess takais. Nubrkime ties, pasirinkime
joje krypt, tak, kuris vaizduos skaii O, ir atkarp, kurios ilg laikysime lygiu 1.
Atidedami vienetines atkarpas tiesje dein ir kair nuo nul atitinkanio tako
gausime takus, kuriuos atitiks sveikieji skaiiai: deinje nulio pusje teigiamieji,
kairje neigiamieji.

Nordami pavaizduoti, pavyzdiui, skaii | turime atkarp tarp tak, kurie vaizduoja
skaiius O ir 1, padalyti tris lygias dalis; atidedant skaii I ^ tris lygias dalis
tekt dalyti atkarp tarp skaiius 2 ir 1 atitinkani tak.
_li
I
-3
3
M t I i I I I I I I

- 2 - 1 0 1 2
*

Ties, kurios takais vaizduojame skaiius, vadinsime skaii

tiese.

Jeigu nortume joje pavaizduoti visus teigiamus ir maesnius u 1 racionaliuosius

skaiius, kuriuos galima urayti trupmenomis su vardikliais, lygiais 1000, atkarp
tarp 0 ir 1 turtume dalyti 1000 lygi dali. Taigi racionalieji skaiiai isidst
tiesje labai tankiai. Tarp bet koki dviej skirtingus skaiius vaizduojani tiess
tak visada galima nurodyti be galo daug tos tiess tak, atitinkani racionaliuosius
skaiius.

Pratimai ir udaviniai
9.

Nustatykite, kuri i dviej trupmen didesn:

a) I ar

10.

11.

b)

ar

c) J 1 ar

d)

ar - - .

Isprskite lygt:
a)jc + = l;

b ) 3 - j c = |;

c) - f = l f ;

d) jc = l ;

e)|x = -2;

f) - x = f -

1.

Apskaiiuokite:
a) ( 2 j

).2;

b)|fi.4f
3 + 15 + 5

c) ( 4 + ) : ( l - + ) :

25 3

d)(2:l| + l | ) : l -

e) ( 3 : l + 3,5) : 2 + J ;

m
V18

;2|
S) 7 . 7 ,7.217'

J
b)

40 ' 20 + 3 ' 31

12.

1 i
3+5

3 6 / 65

.
2
1) , 3
I14.4
+;

Apskaiiuokite x, jei:
a

3,2.16
T0+ij5-4n

y 10 5 / 3 .
( s i - l ) - 3 . '
V 5 5 / * 70

(6I-3I)-5I _
.
(5|+13):2
(lf+5l).f

b-)
UJ

3 2 . 16
"*" 5
17 _

oi-i-^i-l
9'l45
3 1 1 / .
i4l
i-V6
v 5 ' 10/

IrM^TO-2H) _
' |+8.(5_4:f)_5:2

90
^ - ) '

1.3. Deimtains trupmenos

Trupmenos, kuri vardikliai yra deimties laipsniai, vadinamos deimtainmis. Jas galima urayti be trupmenos brknio, nurodant tik sveikj dal ir skaitikl bei atskiriant
iuos skaiius kableliu. Pavyzdiui:
8
=0,8;
10

12
100

= 1,12;

100

= -0,01.

Pabrdami, kad tokioms trupmenoms urayti pakanka baigtins skaitmen eils, jas
vadinsime baigtinmis deimtainmis trupmenomis. Jeigu paprastosios trupmenos vardiklio kuris nors kartotinis yra lygus deimties laipsniui (tai teisinga, kai vardiklis yra
skaii 2 ir 5 laipsni sandauga), tai i trupmen galima ireikti baigtine deimtaine.
Pavyzdiui:
4
4-2
- =
=0,8;
5
5-2

1
125
2- = 2
=2,125;
8
8-125

2
25

2-4
25-4

= -0,08.

Deimtain trupmen galima suprasti kaip racionaliojo skaiiaus ura deimtainje

skaiiavimo sistemoje. Pavyzdiui:
3,25 = 3 H

25

10

;
100
125
,
,
1
2
234,125 = 234 + = 2 - IO2 + 3 IO1 + 4 + + +
1000
10
100
1000
100

=3 +

Reikdami paprastj trupmen | deimtaine daniausiai dalijame a i b kampu".

Pabandykime ireikti deimtainmis trupmenomis tokias trupmenas, kuri vardikliai
nra vien skaii 2 ir 5 laipsni sandaugos, pavyzdiui, trupmenas: I , g,
Dalydami
skaitiklius i vardikli gausime:
- = 0,111...;
9

- = 0,8333...;
6

- = 0,428571428571428571...
7

Taigi paprastj trupmen uraant deimtaine kartais prisireikta begalins skaitmen

eils, kurioje tam tikra skaitmen grup ima kartotis. Tada sakome, kad trupmen urame begaline periodine deimtaine trupmena. Trumpinant uraus paprastai
pasikartojanti skaitmen grup {periodas) raoma skliausteliuose, pavyzdiui:
0,111... = 0,(1);

0,8333... = 0,8(3);

0,428571428571428571... = 0,(428571).

Ar visuomet reikdami paprastj trupmen deimtaine gausime tik baigtin arba begalin periodin deimtain trupmen? O gal kartais galime gauti begalin neperiodin
deimtain trupmen, t. y. begalin deimtain trupmen, kurioje jokia skaitmen grup
nesikartoja?

Imkime trupmen, kurios negalima ireikti baigtine deimtaine, pavyzdiui, j.

Dalykime 37 i 14 kampu ":

(1)_ 3 7 j 1 4
2 8
2,6 4 2 8 5 7 1 4 . . .
9 0
(2)
8 4

dalybos proces galima urayti

ir toki lygybi seka:

3 7 = 1 4 2

1 0 = 1 4

+ 6

(3)

6 0

6 1 0 = 1 4 4

(4)

5 6
4 0

4 1 0 = 1 4 2

1 2

1 0 = 1 4

8 1 0 = 1 4 5

1 0

(5)
(6)
(V)
(8)

Z o
S
1 2 0

1 2

1 1 2
8 0
7 0
1 0 0
9 8
2 0
1 4

6 0

(9)

1 0 1 0 = 1 4

2 1 0 = 14

7 4- 2

6 1 0 = 1 4 4

+ 6
+

5 6
4 O

Dalydami gaudavome dalybos i 14 liekanas, kurias daugindavome i 10 ir vl dalydavome i 14. Taiau dalijant i 14 galima gauti tik trylika skirting liekan 1, 2 , . . . , 13.
Taigi ne vliau kaip keturioliktajame ingsnyje turi pasirodyti liekana, kuri jau buvo
gauta anksiau. Taip ir vyko antr kart jau turt liekan 6 gavome atuntajame
ingsnyje. Aiku, kad tolesniuose ingsniuose liekanos vl kartosis, todl kartosis ir
deimtains trupmenos skaitmenys. Taigi
= 2,6(428571).
Panaiai bt uraant deimtaine trupmena bet koki kit paprastj trupmen |
gautume baigtin arba begalin periodin deimtain trupmen.
Kiekvien racionalj skaii galima urayti baigtine arba begaline periodine deimtaine trupmena.

l uduotis. Uraykite paprastsias trupmenas -y, ^

imtainmis trupmenomis.

begalinmis periodinmis de-

Teisingas ir atvirktinis teiginys: kiekviena baigtin arba begalin periodin deimtain

trupmena reikia racionalj skaii, t. y. kiekvien baigtin arba begalin periodin
deimtain trupmen galima urayti paprastja trupmena.

V PAVYZDYS. Uraykime begalin deimtain trupmen paprastja:

a) 0,(2); b) 0,7(3); c) 0,12(5); d) 0,1(21); e) 0,(9).
a) Paymkime
= 0,(2). Padaugin abi lygybs = 0,222... puses i 10 gausime lygt
IOx = 2,222... = 2 + 0,(2).
I jos panariui atimkime pirmj lygyb:
IOx - = 2 + 0,(2) - 0 , ( 2 ) ,

t.y.

9x = 2.

I ia gauname, kad =
b) Paymj
= 0,7(3)
ir padaugin abi lygybs puses i 10 gausime lygt
IOx = 7 , ( 3 ) .
i lygyb dar kart padauginkime i 10:
IOOx = 73,(3).
Dabar i antrosios lygties atimkime pirmj:
IOOx - IOx = 73,(3) - 7 , ( 3 ) ,

t. y.

90x = 66.

I ia gauname: = = j^.
c) Paymkime = 0,12(5). Tuomet
IOOx = 12,(5)

ir

IOOOx = 125,(5).

I ia gauname: 900x = 113, =

d) Paymkime = 0,1(21). Padaugin abi lygybs puses i 10 gausime lygt
10x = 1,(21).
i lygyb dauginkime i 100:
IOOOx = 121,(21).
Atimkime i jos anksiau gautj:
IOOOx - IOx = 121,(21) - 1,(21),
Taigi =

990x = 120.

= Jii-

e) Paymkime = 0,(9). Gausime:

10x = 9,(9);

9x = 9, = 1.

Kaip matome i pavyzdio e) dalies, skaiius 1 gali bti uraytas begaline periodine
deimtaine trupmena: 1 = 0,(9)! Panaiai yra su visais skaiiais, uraomais baigtinmis deimtainmis trupmenomis juos galima urayti ir begalinmis periodinmis
deimtainmis trupmenomis. Pavyzdiui:
3,217 = 3,216(9);
2 uduotis.

5,1=5,0(9).

Patikrinkite ias lygybes pavyzdyje naudotu metodu.

Kita vertus, kiekvien baigtin deimtain trupmen galime urayti begaline periodine
ir kitaip. Pavyzdiui,
5,1 = 5 , 1 0 0 . . . = 5,1(0).
Toliau begalini periodini deimtaini trupmen su periodu 9 arba 0 nenagrinsime
vietoj j raysime atitinkamas baigtines deimtaines trupmenas.

Pratimai ir udaviniai
13.

Paprastj trupmen uraykite deimtaine trupmena:

a) ;

b) - j ^ ;

c)

d) - y ^ ;

e)

f) - .

14.

Deimtain trupmen uraykite paprastja nesuprastinama trupmena:

a) 0,125; b ) - 2 , 0 7 5 ; c) 1,375; d ) - 0 , 7 2 5 ; e) 3,12; f ) - 0 , 3 6 .

15.

Begalin periodin deimtain trupmen uraykite paprastja:

a) 2,(7); b) 0,9(1); c ) - 3 , ( 4 1 ) ; d ) - 0 , 9 ( 8 1 ) ; e) 5,27(832);

f) 0,21(34).

16.

ra vietoj klausim atitinkamus skaitmenis paverskite gaut begalin periodin

deimtain trupmen paprastja:
a) 0,1 (kelinta dabar mnesio diena?);
b) 0,(kelintas dabar mnuo?);
c) l,(kiek tau met?);
d) 2,1 (kada vyko algirio mis?).

17.

Nustatykite, kuris skaiius didesnis:

18.

a) ar 0,1(6);

b) 0,(4) ar ;

c) -

d) 0,(63) ar ;

e) 1,(31) ar 1,31;

f) - 1 , 2 3 ( 4 ) ar - 1 , 2 3 4 ;

g) - 1 , 8 ( 9 ) ar - 1 , 9 ;

h) 2 ar 2,(2);

i) 1,9(8) ar 1,8(9).

Apskaiiuokite:
a)

19.

ar - 0 , 5 8 ( 3 ) ;

3,9-0,24:
(4,06-2,5)-3

1-34+0,5
;
' 17,l(6)-|i-^-2f

c) 99,(9)w + 9,(9) + 0,(9).

'

Apskaiiuokite:
a) 417 (0,2 + 0,0(13)) : (0,4 + 0,02(12));
v /0,1(2)
V0,1(3)

c>

0,2(3)4 87 .
0,3(2)) 5TT'

b) g g +

g g ;

^ / 0 0,66 , 0,3(2) \
22
V -H )
0,3(21)) ' 0,(2)+0,2(6)-

1.4. Iracionalieji skaiiai

Atidkime skaii tiesje teigiam skaii x, kuriuo reikiame staiojo trikampio ambins ilg, kai vieno statinio ilgis lygus 1, o kito 2. Tiesje skaii vaizduojant
tak rasime nubrai ant jos statj trikamp.

Ne vis atkarp ilgius galime ireikti natralij skaii santykiais!

Manoma, kad tai apie VI a. pr. Kr. pirmieji
suprato pitagorieiai. Sis atradimas juos labai
sukrt. Juk keista, kad pasirink matavimo
I vienet galime imatuoti ne vis atkarp ilgius! \

Ar skaiius yra racionalusis? sitikinkime, kad taip nra.

Tarkime, kad racionalusis skaiius. Tada j galima urayti nesuprastinama paprastja
trupmena: =
(m, n e N). Remdamiesi Pitagoro teorema gauname:

X2

= I 2 + 2 2 = 5,

( ^ ) 2 = 5,

m2 = 5n2.

I gautosios lygybs matome, kad skaiiaus m kvadratas dalijasi i 5, taigi ir pats

skaiius m dalijasi i 5. Todl atsiras toks kitas natralusis skaiius k, kad m = 5k.
Tada (5&)2 = Sn2 arba 5k 2 = n2. i lygyb rodo, kad ir skaiius n dalijasi i 5,
todl j galima urayti taip: n = 5/ (/ e N). Nustatme tai k: jeigu skaiius
bt racionalusis, tai nesuprastinamj trupmen, kuri reikia skaii, galtume
suprastinti, nes ios trupmenos ir skaitiklis, ir vardiklis dalytsi i 5. Tai akivaizdi
prietara, todl skaiius negali bti racionalusis.
Teigiam skaii x, tenkinant lygyb x 2 = 5, vadiname kvadratine aknimi i 5 ir
ymime y/5.
Taigi nors racionalieji skaiiai skaii tiesje isidst labai tankiai, visos tiess jie neupildo. Joje yra vietos ir skaiiui y/5, ir daugeliui kit skaii, kurie nra racionals.

APIBRIMAS
Skaiiai, kurie nra racionalieji (nra ireikiami baigtinmis arba begalinmis periodinmis deimtainmis trupmenomis), vadinami iracionaliaisiais.
1 uduotis. Samprotaudami panaiai kaip skaiiaus y/5 atveju rodykite, kad skaiiai
y/2 ir / yra iracionalieji.
Racionaliuosius skaiius galima urayti paprastosiomis trupmenomis ir baigtinmis
ar begalinmis periodinmis deimtainmis trupmenomis. O kaipgi galime reikti

iracionaliuosius skaiius? Patyrinkime skaii y/2. is skaiius nra racionalusis ir

yra tarp 1 ir 2:
1 < y/2

<

2.

Skaii tiess atkarp tarp 1 ir y/2 matuodami vienos deimtosios ilgio atkarple
gautume, kad keturi toki atkarpli per maai, o penki per daug:
1,4 <

y/2

<

1,5.

Matuodami vienos imtosios ilgio atkarple atstum tarp 1,4 ir y/2 gautume
1,41 <

y/2

< 1,42.

Tsdami proces gautume vis tikslesnes nelygybes:

1,414 < y/2 < 1,415,
1,4142 < y/2 < 1,4143,

1,41421356237 < y/2 < 1,41421356238,

Matome, kad kiekviename ingsnyje prie kairiosios nelygybs puss deimtains trupmenos priraomas vis naujas skaitmuo. sivaizduokime, kad matavimus tsiame be
galo. Gausime begalin deimtain trupmen, ireikiani skaii y/2:
y/2 = 1,41421356237...

i trupmena negali buti periodin, nes skaiius y/2 nra racionalusis. Panaiai elgdamiesi galime deimtainmis trupmenomis ireikti ir kitus iracionaliuosius skaiius.
2 uduotis. Panaiai kaip skaiiui y/2 paraykite kelet vis tikslesni nelygybi su
skaiiumi y/3.
Racionalieji skaiiai reikiami baigtinmis arba begalinmis periodinmis deimtainmis trupmenomis, iracionalieji begalinmis neperiodinmis deimtainmis trupmenomis. Racionalieji ir iracionalieji skaiiai vadinami realiaisiais.
Kiekvien realj skaii atitinka vienintelis skaii tiess takas ir atvirkiai kiekvien skaii tiess tak atitinka realusis skaiius. Skaii tiess takais dein nuo
nulio vaizduojami teigiamieji skaiiai, kair neigiamieji.
Realiojo skaiiaus a modulis yra j atitinkanio skaii tiess tako atstumas iki nul
atitinkanio tako. J ymime \a\. Skaiiaus modul galima apibrti ir taip:
_ i a,
kai a ^ O,
I a, kai a < 0.
Jeigu skaiius yra iracionalusis, tuomet uraydami j deimtaine trupmena negalime
nei surayti vis enkl po kablelio, nei nurodyti periodo. Todl skaiiavimuose vietoj
iracionaliojo skaiiaus naudojamas jo artinys racionalusis skaiius a, apytiksliai
lygus iam skaiiui ( ~ a). Jeigu a < x, tai a vadinamas artiniu su trkumu,
jei a > artiniu su pertekliumi. Pavyzdiui, skaiiaus /2 = 1,41421356237...
artinys su trkumu galt bti a = 1,4, artiniu su pertekliumi galtume laikyti skaii
a = 1,5. Galime parayti ir tikslesnius skaiiaus = y/2 artinius su trkumu
a = 1,41, su pertekliumi a = 1,42 arba dar tikslesnius.
Apskritimo ilgio ir jo skersmens ilgio santykis skaiius yra iracionalusis skaiius.
Daniausiai naudojame jo artin su trkumu: 3,14. Apytiksliai skaiiuodami
kartais artinius naudojame ir vietoj racionalij skaii, pavyzdiui, 0,1235 % 0,124,
0,1235 0 , 1 2 , 0,1235 0 , 1 .
3 uduotis.

Paraykite skaiiaus y/b kelet artiniu su trkumu ir su pertekliumi.

Realiojo skaiiaus artinio a absoliuij paklaida vadinamas skaii ir a skirtumo

modulis, t.y. \x a\. Tikslios absoliuiosios paklaidos reikms mes daniausiai
neinome, taiau galime nustatyti skaii h > 0, kurio ji nevirija. Tada sakome, kad
artinio a tikslumas yra h. Tuomet yra teisingos nelygybs
\x a\ < h

arba

a h < < a + h.

Daniausiai absoliuiajai paklaidai vertinti naudojame skaiius h = 0,1; h = 0,01;

h = 0,001 ir 1.1. Pavyzdiui, skaiiaus y/2 = 1,414213562373... artinio su trkumu
1,41 ir artinio su pertekliumi 1,42 tikslumas yra h = 0,01.
Danai udavinio slygoje nurodoma, kokiu tikslumu reikia pateikti atsakym. Pavyzdiui, jei reikalaujama urayti atsakym h = 0,001 tikslumu, turime skaii suapvalinti palikdami tris deimtainius skaitmenis po kablelio:
1,2151... 1,215;

1,2101... 1,210;

1,2195... 1,220.

20.

Pasinaudoj staiaisiais trikampiais realij skaii tiesje atidkite skaiius:

a) VxTO;

b) ;

) ;

d) 34;

e) V;

f) /15;

g) 7 2 1 .

Nurodymas. Bet kok racionalj skaii skaii tiesje galime atidti naudodamiesi tik
skriestuvu ir liniuote. itaip galime atidti ir kai kuriuos iracionaliuosius
skaiius.
Jeigu nubraiysime, pavyzdiui, statj trikamp, kurio abu statiniai lygs 1,
tai ambins ilgis bus lygus -J2. Atidj y/2 ilgio atkarp skaii tiesje
rasime skaii - J l atitinkant tak.
Jei nubraiysime statj trikamp, kurio vieno statinio ilgis lygus 1, o ambins 2, tai kito statinio ilgis bus ~Jb.

21.

Kuris i dviej skaii didesnis:

a) / ar 3;

b) 7 ar /50;

e) 2 3 ar V l 7 + /;

c ) - V ar-2,2;

f) 5 ar y/3 + >/5;

d) - 3 , 6 a r - < / 1 3 ;
g) -

ar /3 +

Nurodymas. Kartais nelengva palyginti du duotus skaiius, taiau nesunku nustatyti,

kurio skaiiaus kvadratas yra didesnis.

22.

Tarp kuri gretim sveikj skaii yra ie skaiiai:

) 5;

23.

b) /;

e) yfbfi,

f) - 2 ?

) 7;

d) - y / T .

b) , A = 0,001;

A = 0,0001;

d) - , h = 0,000001.

Iracionalj skaii suapvalinkite 0,001 tikslumu:

a) V;

26.

d) - / ;

Paprastj trupmen ireikkite deimtaine ir suapvalinkite nurodytu tikslumu h:

a ) , h = 0,01;

25.

) /;

Suraskite dvi viena po kitos einanias deimtaines trupmenas su vienu enklu

po kablelio, tarp kuri yra skaiius:
) 5;

24.

b) - / 1 7 ;

b) VTO;

c) - V T T ;

d) - / 1 5 .

Apskaiiuokite reikinio reikm ir gautj rezultat suapvalinkite nurodytu tikslumu h:

0x

3,6+4,5-23,4 . _ n i .
' 3 5-27 34 8'

c) 3,(2) - 2,(3), h = 0,01;

d) | { , A = 0,01.

Dj

3,5-2,7+4,5:3,2 , _ n n m .
4
5.9 2 ' , ,

1.5. Realieji skaiiai

Du racionaliuosius skaiius galima sudti, atimti, dauginti, dalyti vien i kito (negalima dalyti tik i nulio). iuos veiksmus galima atlikti ir tada, kai vienas ar abu
skaiiai yra iracionalieji. Taigi sudti, atimti ir dauginti galima bet kokius du realiuosius skaiius; bet kok realj skaii galima padalyti i bet kokio kito nelygaus nuliui
skaiiaus.
Jeigu a ir b realieji skaiiai, tai j suma a + b, skirtumas a b, sandauga a b
ir dalmuo
kai b O, irgi yra realieji skaiiai.

\b\
a

\b\

a +b

a >0,b>

a +b

a > O, b < O

Dviej realij skaii sudt galime sivaizduoti geometrikai.

Realij skaii aib ymsime R.

Realij skaii aritmetini veiksm savybs yra tos paios, kaip ir racionalij skaii. Prisiminkime jas:
1 )a+b
= b + a (sumos perstatymo dsnis);
2) a + {b + c) = (a + b) + c (sumos jungimo dsnis);
3) a b = b a (daugybos perstatymo dsnis);
4) a {b c) = (a b) c (daugybos jungimo dsnis);
5) a (b + c) = a b + a c (daugybos skirstymo dsnis);
6) su bet kokiu skaiiumi a teisingos lygybs a + 0 = a, 0 = 0, a 1 = a.
Bet kuriuos du realiuosius skaiius galime palyginti.
Jeigu skaii a ir b skirtumas a b yra teigiamasis skaiius, tai sakome, kad a yra
didesnis u b, ir raome a > b. Jeigu skirtumas a b yra neigiamasis skaiius, tai
sakome, kad a yra maesnis u b, raome a < b. Jei a b = 0, tai skaiiai a ir b yra
lygs: a = b.
I PAVYZDYS. Palyginkime skaiius: a) ir \ \ b)
=

todl

ir

I > b

b) -A - (-4) - - + M = - W <

todl

-T5 < -TO-

Lygindami skaiius vartojame ir negrietj" nelygybi enklus

ome ir dvigubas nelygybes.

o kartais ra-

Nelygybmis patogu nusakyti, kokie skaiiai priklauso realij skaii aibs intervalams. Intervalai gali bti baigtiniai, begaliniai, udarieji, atvirieji ir pusatviriai.
Realij skaii tiesje pavaizduokime intervalus: [a; b], [a\ b), (a\ b], (a; b), [a; +00),
(a; +00), (00; a], (; a); ia a < b. Vir interval paraytos nelygybs, kurias
tenkina visi to intervalo skaiiai.

[a; b)

4
a

a<x< b
(a; b]

4
a

a<x<b
(a; b)

-t
a

[; b]
< b

Kodl sakome realieji skaiiai", o ne tiesiog skaiiai"? Daug imtmei taip ir

buvo sakoma. Taiau XVI amiaus matematikai pradjo galvoti apie kitokius skaiius, kuriems nra vietos skaii tiesje,
kurie netinka matavim rezultatams reikti.
Nordamas iuos sivaizduojamus" skaiius atskirti nuo prastini, tiess takais
vaizduojam skaii, R. Dekartas pavadino pastaruosius realiaisiais.

Panagrinkime, kaip skaii lyginimas susijs su aritmetiniais veiksmais. Teisingi

tokie teiginiai:
1) jei a < b, o c bet koks realusis skaiius, tai a + c < b + c;
2) jei a < b ir c > O, tai a c < b c;
jei a < b ir c < O, tai a c > b c;
3) jei a < b ir c < d, tai a + c < b + d, t. y. maesnij skaii suma yra maesn
nei didesnij skaii suma;
4) jei a < b, c < d ir a > O, c > O, tai a c < b d, t. y. maesnij teigiam skaii
sandauga yra maesn nei didesnij skaii sandauga;
5) jei a < b ir a > O, tai ^ >
t. y. maesniojo teigiamo skaiiaus atvirktinis
skaiius yra didesnis negu didesniojo atvirktinis.
ias savybes galima rodyti pasinaudojus aritmetini veiksm savybmis.
rodykime, pavyzdiui, 2 savyb. Kadangi a < b, tai a b < 0. Tada a c b c =
= (a b) c < 0, nes abu dauginamieji yra skirting enkl. Taigi a c < b c.
rodykime 4 savyb. Kadangi a < b ir c < d, tai a b < 0 ir c d < 0. Mums reikia
rodyti, kad ac < bd, t. y. ac bd < 0. Padidinkime skirtum ac bd pakeisdami ac
didesniu skaiiumi bc:
ac bd < bc bd = b{c d).
Taiau b(c d) < 0, taigi ir ac bd < 0, t. y. ac < bd.
Uduotis.

rodykite skaii lyginimo 1, 3, 5 savybes.

27.

Apskaiiuokite:
a) | 5 - 3 | +

|2-^|;

b) |1 - V3I + I 2 - V 3 | ;
c)

|2V2-3|-|V2-2|-|3-V2|;

d) y/b 2 + |1 y/l\ |2 /3 y/2\.

28.

Panaikinkite iracionalum vardiklyje:

a) v/5'

b) 4v/I'
=;

S) il+V-V'
, T^ Tf'

c ') -1N/2'
L=;

d) -V3+2'
O-;

v
b)
y;
V2+V5-2'

e)' ^V-V3'
= ;

i); V2+V3-V5'
= =;

J j)
;

1
f) V7+V2'

V3-V2-V7'

Nurodymas. Kai trupmenos vardiklis yra iracionalusis skaiius, danai pravartu skaitikl
ir vardikl padauginti i tokio nelygaus nuliui skaiiaus, kad vardiklyje
iracionalumo nelikt. Pavyzdiui,
l

5-2

V5+V2

29.

(,V5+V2)(V-V2)

VS-Vl

Suprastinkite reikin:
a) 1 + 0 ^ + v(1 - V 2J) 2 ;
' 10,5\/2
b) / - 3
U-V7

( A
d)

30.

31.

32.
33.

2_ ,
3+V7

\ . 6-yTT.

4VTT/ V n - I '

^ ! + rife)6" ^

(vfcl + v f e

3 ) ' vfc

Drenao vamzdio vidinis skersmuo 10 cm. Kiek vandens nuteks iuo vamzdiu
per 2 valandas, jei srovs greitis 0,5 m/s ir vanduo uima tredal vamzdio
skerspjvio ploto? ra 3,142 vandens tr apskaiiuokite kubiniais metrais
0,1 tikslumu.
Traukinys, vaiuodamas pastoviu greiiu, pakels med pravaiuoja per 7 s, o
100 m ilgio tunel jis pravaiuoja per 20 s. Apskaiiuokite traukinio greit (m/s)
0,01 tikslumu.
Trikampio kratini ilgiai yra a = 3,2cm, b = 5,3 cm, c = 4,8 cm. Apskaiiuokite trikampio plot (cm 2 ) 0,1 tikslumu.
ritinio formos ind, kurio pagrindo skersmuo 8 cm, pilta vandens. ind mestas metalinis kubas, kurio tris 125 cm 3 . Vanduo kub apsm. Kiek centimetr
pakilo vanduo metus kub? Atsakym pateikite 0,1 cm tikslumu.

2 Laipsniai ir aknys
2.1. Laipsniai su sveikaisiais rodikliais
Kai dauginame lygius skaiius, sakome, kad skaii keliame laipsniu.

APIBRIMAS
Realiojo skaiiaus a laipsniu su natraliuoju rodikliu n vadinama
n
an = >
a a - a" ... a.
Skaiius a vadinamas laipsnio pagrindu, n laipsnio rodikliu.

sandauga

Uraysime kelet laipsni su natraliaisias rodikliais savybi, kurias galima rodyti

pasinaudojus laipsnio apibrimu.
Tarkime, kad m, n e N, a, b e R. Tuomet teisingos tokios lygybs:
1) (a b)n =an
2) ( f T = aW
m n

3) ( a )

=a

4) am a"

-b",
();
";

=am+n,

5)r=am-n

(,>).

rodykime 1 savyb. Naudodamiesi laipsnio su natraliuoju rodikliu apibrimu ir

sugrupav dauginamuosius a ir b atskiras grupes gausime:
n
n

= ab ab ab ... ab = a a a ... a b b b ... b = an b".

(a b)

rodykime 5 savyb. Pasirm laipsnio apibrimu, o po to suprastin trupmen gausime:

m

W
a
a"

I 1 uduotis.

'

=a
..- a
a a n .
a-a-a

(a Oir/n > n).

rodykite laipsni 2, 3 ir 4 savybes.

Laipsni savybmis naudojams skaiiuodami skaitini reikini su laipsniais reikmes.

1

1 PAVYZDYS

IO5 = (0,1 IO)5 = I 5 = 1;

( J ) - A - O

M 4

Panagrinkime laipsni 5 savyb:

am
n = am~n
{a O, m > n).
a
Jeigu nortume j taikyti su natraliaisiais skaiiais m ^n, turtume apibrti laipsnius
su nuliniu ir neigiamaisiais sveikaisiais rodikliais. Jeigu jie bt apibrti taip, kad
tenkint i savyb, tai pam m = n = k gautume sJ = a, 1 =
o pam
m = l,n = k + 1 gautume
1

-+\
j ' = - k\

t.y.

~i = a

- k

Pasinaudokime iomis lygybmis ir apibrkime laipsnius su nuliniu ir neigiamuoju

sveikuoju rodikliu.
APIBRIMAS
Jei a e R, a O, n e N, tai a = 1, a~n = ^r.
Taigi dabar laipsnio a n , a O, rodiklis n gali bti bet kuris sveikasis skaiius, o
5 savyb teisinga su visais natraliaisiais skaiiais m \r n.
Galima rodyti, kad kai a 0 ir b 0, aukiau ivardytos laipsni savybs galioja
su visais sveikaisiais rodikliais m ir n.
rodykime, pavyzdiui, 4 savyb. i savyb akivaizdi, kai bent vienas i rodikli
yra nulis. Tegu vienas rodiklis yra teigiamas, o kitas neigiamas, pavyzdiui, m = 2,
n = 3. rodydami pasinaudosime laipsni su sveikuoju neigiamu rodikliu apibrimu
ir laipsni 5 savybe, kuri teisinga su visais natraliaisiais laipsni rodikliais:
2 . fl-3

= 2-3 =

a 2+(-3)

Taigi 4 savyb su m = 2, n = 3 yra teisinga. Visikai taip pat savyb rodome ir

bendruoju atveju, t. y. kai vienas rodiklis yra bet koks teigiamasis, o kitas neigiamasis
sveikasis skaiius. Panaiai rodinjame ir tada, kai abu rodikliai neigiami.

2 uduotis. rodykite, kad kai 0, tai laipsni 5 savyb teisinga su visais sveikai- I
siais skaiiais m, n. Inagrinkite visus atvejus: kai vienas rodiklis lygus nuliui, kai I
vienas neigiamas, kai abu neigiami.
Kai a 0 ir b 0, tai laipsni 1 - 5 savybs teisingos su visais sveikaisiais skaiiais
m ir n.

Laipsni savybmis patogu naudotis skaiiuojant reikini reikmes.

I 2 PAVYZDYS.
1)

2 - 3 5 - 3 = (2 5 ) - 3 = I O - 3 = 0,001;
v

3)

>
26
2 5 2~ 3 = 2 5 " 3 = 2 2 = 4;

4)

5)

64

= 3-2-(-3)=^=3;

3
9

.3-

4.-

= f1 + 4
V

):(50

1 ) = ( , .

4 .

) : (

1 )

: = 26 - = 24.

4 / 1 2

13

Laipsniai su sveikaisiais rodikliais naudojami uraant didelius ir maus skaiius standartine iraika.
APIBRIMAS
Jei skaiius a ireiktas kaip b 10 m , kur 1 ^ \b\ < 10, m Z, tai b IOm vadinama
standartine skaiiaus a iraika', laipsnio rodiklis m vadinamas skaiiaus eile.
Pavyzdiui:
523 000000 = 5 , 2 3 - 1 0 8 ;

0,000013 = 1 , 3 - 1 0 - 5 ;

- 4 891000 = - 4 , 8 9 1 - 1 0 6 .

Kai skaiius b nra sveikasis, tai jis uraomas deimtaine trupmena, kuri danai
suapvalinama. Standartin skaiiaus iraika patogi uraant vairius fizikinius dydius:
planet mases, atom ar molekuli skersmenis ir 1.1.

Pratimai ir udaviniai
34.

Apskaiiuokite:
a) 8 4 - 3 ;

6)18-(-9)-1;

e) 0 , 2 - " 4 ;
j) ( - 1 , 6 2 5 ) - 1 ;
35.

c) 2~ 3 - ( - 2 ) ~ 4 ;

f) 1 6 - ( - ^ ) " 2 ;
k)

^ ;

1)

g)-25 (lf)"4;
^ ;

h) 0,125" 2 ;

i) 1,5" 4 ;

m)

Apskaiiuokite reikinio reikm ir rezultat uraykite standartine iraika:

b) ( 2 , 1 - I O " 7 ) - ( 9 , 5 - 1 0 8 ) ;

36.

d) 0,5~ 2 + ( ) - 1 ;

c) g ^

d) (8,5 IO7) : (2,5 IO 14 ) + 3 10~ 7 ; e) (2,4 10" 5 ) : (3 IO2) - 4 IO" 6 .

viesos greitis beorje erdvje lygus 3 IO8 m/s. Kok atstum (kilometrais)
viesa nusklis:
a) per 1 valand; b) per 1 par; c) per 1 milisekund?

37.

Atstumas nuo Sauls iki ems yra 1,495 IO8 km. Plutonas nutols nuo Sauls
40 kart toliau nei em.
a) Koks atstumas nuo Sauls iki Plutono?
b) Apskaiiuokite atstum nuo Sauls iki Merkurijaus, jei inoma, kad jis yra
2,6 karto maesnis u atstum nuo Sauls iki ems.

38.

ems mas lygi 5,98 IO24 kg, Merkurijaus 3,17 IO23 kg, o Jupiterio
1,90 IO27 kg.
a) Kiek kart Merkurijaus mas yra maesn u ems mas?
b) Kiek kart Jupiterio mas yra didesn u Merkurijaus mas?

39.

Vandens molekuls mas lygi 2 , 9 9 - 1 0 - 2 6 kg. Kiek molekuli yra 1 m 3 vandens?

40.

ilumos kiekis matuojamas dauliais (J) arba kilodauliais (IkJ = 1000 J).
ilumos kiekis, kur iskiria visikai sudegdamas 1 kg kuro, vadinamas kuro degimo iluma. Kiek ton akmens anglies reikia sudeginti norint gauti
5,1 IO12 kJ ilumos, jeigu akmens anglies degimo iluma yra 3,0 10 ?

2.2. w-tojo laipsnio aknys

Jei inome kvadrato plot, pavyzdiui, S
lygties 2 = 5. Jeigu inome kubo tr,
iekome i lygties x 3 = 5. Sakome, kad
antrojo, antruoju atveju treiojo laipsnio
i neneigiamj skaii.

= 5, tai kvadrato kratin randame i

pavyzdiui, V = 5, tai kubo kratins
pirmuoju atveju i skaiiaus 5 traukiame
akn. Apibrime bet kokio laipsnio akn

APIBRIMAS
Tegu a ^ , ^ 2 natralusis skaiius. Neneigiamas realusis skaiius b,
su kuriuo galioja lygyb bn = a, vadinamas n-tojo laipsnio aknimi i a.
n-tojo laipsnio aknis i a ymima l/a, skaiius a vadinamas poakniu, n aknies
rodikliu.
Taigi 4ja (a ^ 0, n e N)
(l/a)n = a. Pavyzdiui:
VTe = 2, nes 2 4 = 16;

reikia neneigiamj skaii, kuriam teisinga lygyb

0,00l = 0 , 1 , nes (0,1) 3 = 0,001.

Antrojo laipsnio aknys paprastai vadinamos kvadratinmis aknimis, o treiojo laipsnio aknys kubinmis aknimis.
Tegu dabar a < 0, pavyzdiui, a = 2. Aiku, kad nra tokio skaiiaus b, kad bt
O
teisinga lygyb b = 2, nes keldami skaiius kvadratu gauname tik neneigiamus
skaiius. Apskritai jei a < 0, o n = 2m (m e N), t. y. n lyginis skaiius, tai nra
tokio skaiiaus b, kad bt teisinga lygyb bn = a. Todl lyginio laipsnio aknies i
neigiam skaii neapibriame.

Panagrinkime lygyb bn = a, kai a < O, o n nelyginis skaiius. Pavyzdiui,

lygyb b 3 = 8 teisinga, kai b = 2. Daugiau skaii, su kuriais i lygyb bt
teisinga, nra.
Apskritai jei a < O, o n = 2m + 1 (m e N), t. y. n nelyginis, tai yra vienintelis
skaiius b (b < 0), kad bn = a. Taigi nelyginio laipsnio akn galime apibrti ir i
neigiam skaii.
APIBRIMAS
Tegu < 0, o n > 2 - nelyginis naturalusis skaiius. Neigiamas skaiius b, su
kuriuo galioja lygyb bn = a, vadinamas n-tojo laipsnio aknimi i a. Sis skaiius
ymimas 4fa.
Pavyzdiui:
I f 1 8 = -2;

^/-0,00001 = - 0 , 1 .

Taigi lygyb (2m+i/a)2m+l

= a (m e N) teisinga su visais realiaisiais skaiiais a.
Kadangi
= - 2 , 0 ^ / 8 = 2, tai V - 8 = - /8. Tai teisinga ir bendruoju atveju:
jei n nelyginis skaiius, o a > 0, tai V ~ = J/, t. y.
2m+

V^ = -

(m

N).

Kai a ^ 0, tai J/a turi prasm su visais natraliaisiais n (n ^ 2).

Kai a < 0, tai '~a turi prasm tik su nelyginiais natraliaisiais n (n ^ 3).
Kadangi lyginio laipsnio aknis galima traukti tik i neneigiam skaii, o nelyginio
laipsnio aknys i neigiam skaii ireikiamos aknimis i teigiam skaii, tai
pakanka inagrinti akn \[a savybes, kai a ^ 0.
Tegu n ir k bet kurie didesni u vienet natralieji skaiiai, o a ir b neneigiami
realieji skaiiai. aknys turi tokias savybes:

1) Va - b = VH- Vb_
2) n [a

Vb

0);

3) VW

V^;

4) Va* = (VS)*;
n
5) V^

Va.

rodant ias savybes naudojamasi laipsni su natraliaisiais rodikliais savybmis.

rodykime 1 savyb. Turime patikrinti, ar skaiius Uja Vb tenkina aknies apibrimo

slyg, t. y. ar ( V a Vb)n = a b. Pasinaudoj laipsni su natraliaisiais rodikliais
savybe gauname:

(VE Vb)n = ( Va)" ( Vb)" =

ab.

rodykime 5 savyb. Reikia sitikinti, kad (Va)"

laipsniu n k gausime:

[Vafk

= ak.

I tikrj, keldami

=ak.

= {{Vaff

I 5 savybs iplaukia, pavyzdiui, kad sfa =

I Uduotis.

Va

(kai ^ 0) ir 1.1.

Panaiai samprotaudami rodykite akn 2, 3 ir 4 savybes.

akn savybmis naudojams pertvarkydami ir prastindami skaitinius reikinius.

I 1 PAVYZDYS. Suprastinkime skaitin reikin:

32 Va = ^2^-VA=

VI5 {VA=

= I-Vl-nVA

= I-nV^-nVA

VI-

VA =

= I- / 4 = 24/32.

I
Panagrinkime, kaip reikia prastinti reikin Va"- siirkime dvi akivaizdias
lygybes: V 2 = 1, V(I) 2 = VA = 1. Pirmuoju atveju prastinant pakako nubraukti
laipsnio rodikl ir akn, antruoju atveju reikia dar ir pakeisti laipsnio pagrindo enkl.
Apskritai
= a, kai ^ 0, ir V^2 = a, kai a < 0. Trumpai tai galima urayti
taip: Va2 = \a\.
Panai lygyb teisinga ir kitiems lyginiams laipsniams:
lm

Va2 = \a\,

m e N, a e R.

Panagrinkime kubines aknis: Vl? =Ixx

2) 3 = 2. Lygyb Vc? = a teisinga
ne tik iuo atveju, bet ir su visais skaiiais a. T pai savyb turi visos nelygini
laipsni aknys:
2m+

Va2m+x = a,

m e N, a e R.

1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime:
V ( - l )

- V T ^ r

V n (-2)3

2
=

VTTjS-VFiF2
^

- (-2)3

(-2)-1(-2)-1! _ i
3-(-2)

6'

41.

42.

Apskaiiuokite:
a) ^ 6 4 ; /343; ^ 5 1 2 ;

b) ^ 3 2 ; V ! ;

> ; ;

&

'^1024;

) ^/; ;

,.

Apskaiiuokite:
a) V 3 /27; V ^; ^ 2 5 - ^ 5 ;

b) 24 -54; ^ 4 8 - 12; l / l 5 - ^ 4 5 ;

) /24 : V6; V 7 2 : V; ^ 3 2 0 : ^ 5 ; d) (>/ ^ 3 6 ) : .

43.

44.

Suprastinkite:
) /18 + V 8 + /32 - /50;

b) /12 - V27 - V48 + V75 + / ;

c) ^ 5 4 - 3 ^ 1 6 + 6 ^ 1 2 8 ;

d) 2 + ^ 4 8 -

Apskaiiuokite:
) = 3 2 ;

b) ^ = 7 2 9 ;

f) y W :

g)

46.

47.

) ^ ;

d)

j)

^ ( ^ ) "

) I ^ .

V5J

Palyginkite skaiius:
) ir t / 5 ;

b) V ir ;

c) 3/5 ir /2^/3;

d) v ^ ir V7;

e) ^ 7 ir ^ 2 ;

f) / 5 ir ^ / .

Ar teisinga lygyb:
1
_
3

4
.

V7-V6 ~ V6-V3 + V7+V3'

3
,
5
_
2 o
' V5-V2 + V7+V2 ~ V7-V5 '

Suprastinkite:
) (/2 - 2)2 + V4;
c)

+ ( - 3) 2 + ( 7 3 - 2)2;

b) ( 1 - V 3 ) 2 -

-2/2 I VV6+y/2
'

rodykite, kad teisinga lygyb:

a) /57 + 4 0 V 2 - ^ 5 7 - 40/2 = 10;
b) yj\\2y/5

27;

d) ( ^ 2 + ^ 3 + 7 2 - ^ 3 ) 2 ;

}\\11

48.

^25-4/(=9^;

i) y ( - 3 ) 4 ^ 7 ( = 3 ) 5 ;
45.

32.

291 - | 1 2 \ / 5 + 291 = - 6 .

2.3. Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais

Panagrinkime kelis paprastus aknies traukimo pavyzdius:
34 = / ( 3 2 ) 2 = 3 2 = 32,

2 6 = ./(22)3 = 2 2 = 23.

Taigi
34 = 32,

^ 2 6 = 23.

Apskritai prastinant reikin Vo m (m G N, a > 0), kai m dalijasi i n (t. y. m = nk,

k e N), atsakym galima parayti i karto:
n/
V a m = a n.
I tikrj i lygyb nesunku rodyti:
Va^ = yfF = (ak)n = ak

=an.

n/

Atkreipkime dmes, kad lygybs U a m =

kairioji pus yra apibrta ir tuomet,
kai m nesidalija i n pagal aknies apibrim tai yra teigiamas skaiius, kur pakl
ai-tuoj u laipsniu gausime am. skaii pavadinsime a laipsniu rodikliu .
APIBRIMAS
Teigiamo skaiiaus a laipsnis su racionaliuoju rodikliu j (m 6 Z, n G N, n > 1)
apibriamas lygybe: = Vomrodikliu.

Skaiius a vadinamas laipsnio pagrindu, o ^

Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais turi panaias savybes kaip ir laipsniai su sveikaisiais rodikliais. Tarkime, kad r ir s racionalieji skaiiai, a ir b bet kurie
teigiamieji skaiiai. Tuomet:
1) ( b)r = ar br\
2)

= f .

3) (arY =ar
4) ar -as
5

=ar+s,

)=ar~s.

rodant ias savybes remiamasi laipsnio su racionaliuoju rodikliu apibrimu, akn

bei laipsni su sveikaisiais rodikliais savybmis.

rodykime, pavyzdiui, 1 savyb. Tegu r =

. Tada

(,a b)r = (a b) n = "J(a b)m = Vam bm = Va Vb = a b^ =

= ar br.
rodykime 4 savyb, kai r = j f , s =

ar-as=an-a%=
=
=
I Uduotis.

V^

VamI

Samprotaukime taip:

V^P = nVa^mg+ng,

an P =

nq

V^

ULiP

= a"

i -

r+s

a .

rodykite laipsni su racionaliaisiais rodikliais 2, 3 ir 5 savybes.

Danai skaiiuoti bna patogiau, kai aknis pakeiiama laipsniu su racionaliuoju rodikliu.
I 1 PAVYZDYS. Suprastinkime skaitin reikin ^ 3 2 /4.
pavyzd jau nagrinjome 2.2 skyrelyje. Taiau dabar pertvarkymus atlikime naudodamiesi laipsni su racionaliaisiais rodikliais savybmis:
32 VA = 2 5 23 = 5 + i =
1

= 2 + ^ = 2 2T1 = 2 V^

= 2 =
= 2 4/32.

Tegu a, b yra teigiami skaiiai, a > b. Palyginkime laipsnius, kuri pagrindai yra ie
skaiiai, o rodikliai vienodi teigiamieji racionalieji skaiiai. Kadangi maesnij
teigiam skaii sandauga yra maesn u didesnij skaii sandaug, tai > bb,
t. y. a2 > b2. Pasirm ta paia savybe gauname, kad a 3 > b 3 , a 4 > b ir 1.1.
Apskritai jei a > b yra du teigiami skaiiai, tai su bet kokiu teigiamuoju racionaliuoju
r teisinga nelygyb ar > br. ia savybe naudojams lygindami laipsnius.
1

2 PAVYZDYS. Nustatykime, kuris skaiius didesnis: 22 ar .

Pakelkime abu skaiius laipsniu su tokiu teigiamu rodikliu, kad gautume natraliuosius
skaiius. Maiausias toks rodiklis lygus 6:
(22) 6 = 2 3 = 8,
/ 1

(33)

= 3 = 9 ,

taigi
taigi

23=85;
1

33=95.

Kadangi 9 > 8, tai 95 > 85, t.y. 33 > 23.

Kodl neapibrtame laipsni su racionaliuoju rodikliu ir neigiamais pagrindais? Viena
vertus, reikinys Va, kai a < O, ne su visais n e N, m e Z turi prasm. Pavyzdiui,
(2) 3 neturi prasms, todl ir (2)2 negalime apibrti. Taiau ir tuo atveju, kai
reikinys Va (a < 0) turi prasm, apibr
= Va neivengtume prietaravim.
I tikrj, i akivaizdi lygybi ( / ( - 8 ) 1 = - 2 , ( - 8 ) 2 = 2 gautume ( - 8 ) 3 = - 2 ,
2

(8)6 = 2. O juk pagrindai ir laipsnio rodikliai tie patys!

40

49.

Laipsn su racionaliuoju rodikliu ireikkite aknimi:

b) 1 2 - 2 ;

a) 23;
50.

d) 6 1 ' 5 ;

e) 7~*;

f) 33.

Reikin uraykite laipsniu su racionaliuoju rodikliu:

a)/2V2;

51.

c) 3 0 7 5 ;

)-73;

c) ^ 5 ^ 5 ;

d)

e) ^ 3 ^ 9 ^ 2 7 ;

Apskaiiuokite:
a) 6255;

b) 10003;

c)

83;

d) 645;

e) 64~3;

f) 7 2 9 " 5 .

52.

Tegu a yra teigiamas skaiius. Suprastinkite:

1 1
3
_1
3
2
I
_2
a ) a 4 - f l 2 ; b ) f l 4 . a S; ) 4 : 5 ; d ) a 2 ; a 5.

53.

Apskaiiuokite:
a) ( ) " 1 0 2 7 - 3 + ( 0 , 2 ) " 4 2 5 - 2 + 643 + ( I ) 0 ;
b) ( ) " 1 7 2 5 - 9 + ( J ) " 3 - 1 6 - ^ + 8 ^ + 2 ;
c) ( ' 6 - ( 4 , 8 ) - 9 3 - ( - ) " 2 ;
d) ( 0 , 1 2 5 ) - 3 + (0,81)3 + (0,027)3;
e) ( 0 , 0 0 8 ) - 3 + ( 0 , 0 6 4 ) - 3 - ( 0 , 0 6 2 5 ) - ? .

54.

Apskaiiuokite:

>( ( 3 ^ r - d*) ((3^rf+^

b) ( 9 - 0 2 5 + ( 2 V 2 ) - 3 ) ( 9 - 3 - ( 2 V 2 ) _ 3 ) ;

1+22

V2

1
1
d) (
+
V
+
V2+2V3
2 - 2 ^ 3 / V 3+3^2

55.

1
"j
3-3V2/'

Apskaiiuokite:

49-72 7~3

16-2S-8

(2~ 2 +2)4

d4
2

35-9 0 "
1253 + 163+2435 .

G)- -5.(-2)-4r '

( ( )

f) (5? + 1) (5? + 52 + 5 ? ) _ 1 ^ M .
56.

Kuris i dviej skaii yra didesnis:

a) (2,2)3 ar (1,7)5;
d) 23 ar 33;

b) 37 ar (3,7)7;

e) 72 ar ( * ;

c)

25 ar (2,4)3;

f) ( ) * ar ( ) * ;

g) ( ) * ar ( )

3 . Algebriniai reikiniai
3.1. Reikini vairov
Danai sprendiant udavinius i pradi patogu gauti atsakym raidine iraika. Daugelis matematikos, fizikos, chemijos, ekonomikos ir kit moksl formuli toki
iraik pavyzdiai. stat vietoj raidi (kintamj) j reikmes apskaiiuojame skaitin atsakymo reikm.
1 PAVYZDYS. Trapecijos plot S skaiiuojame taip:
b

Formulje raids a, b ymi trapecijos pagrind ilgius, o h auktins ilg.

Pavyzdiui, kai a 2 cm, b = 5 cm, h = 3 cm, tai S =
3 = 10,5 (cm 2 ).
I 2 PAVYZDYS. Kai elektros grandinje yra du lygiagreiai sujungti laidininkai, kuri
varos yra R\ ir RI om (), tos grandins pilnutin var R galima apskaiiuoti
pagal formul
R1

R7

Ri-Ri

= R1

R2

Jei R[ = 2 , R2 = 3 , tai ra formul ias reikmes apskaiiuojame R:

2-3

6
= - = 1,2 ().
2+ 3
5

Abiejuose pavyzdiuose formuli deinse pusse urayti reikiniai sudaryti i skaii

ir kintamj naudojant tik sudties, daugybos ir dalybos veiksmus. Danai sudarant
reikinius prisireikta ir klimo laipsniu bei aknies traukimo veiksm.
Reikinius, sudarytus i skaii ir kintamj naudojant sudties, atimties, daugybos,
dalybos veiksmus, aknis ir laipsnius su racionaliaisiais rodikliais, vadinsime algebriniais reikiniais. Toki reikini pavyzdiai:
2+ 2x
1

,
Vx-2,

a+ b +c
3

3/

Vfl b c,

3
.
-

_2

/.

Jeigu algebrinis reikinys gautas sprendiant kok nors udavin, tai pati udavinio
slyga nusako, su kokiomis kintamj reikmmis t reikin galima nagrinti. Pavyzdiui, trapecijos ploto formulje a, b, h gali bti tik teigiami skaiiai.
Jei reikinys nra susijs su konkreiu udaviniu, tai jo apibrimo sritimi laikysime
visas tas kintamj reikmes, kurias staius reikin visi reikinio veiksmai bus
apibrti (turs prasm).
i 3 PAVYZDYS.
a) Reikinys (a + b)2 yra apibrtas su visomis skaii poromis a, b e R.
b) Reikinys - - apibrtas su poromis x, y e JR, .
c) Reikinys V-*" 2 apibrtas, kai 2 ^ O, t. y. ^ 2.
9

d) Reikinio apibrimo srit sudaro visos skaii poros (x; y), R, y > O
(laipsnius su racionaliaisiais rodikliais apibrme tik teigiamiems pagrindams).
Algebrini reikini yra pai vairiausi. Vis pirma, jie gali skirtis kintamj skaiiumi, pavyzdiui: 2, V2 x, V2 y.
Jei su kintamaisiais atliekami tik sudties, atimties ir daugybos veiksmai (klimas
natraliuoju laipsniu irgi yra daugyba), o dalybos nra i viso arba dalijama tik i
skaii, tai toks reikinys vadinamas sveikuoju. Pavyzdiui, sveikieji yra reikiniai:
2x2

+ ,

+ ,

U5+

Vbu3V2.

Jeigu algebriniame reikinyje panaudoti tik sudties, atimties, daugybos ir dalybos

veiksmai ir nors kart dalijama i reikinio su kintamuoju, tai reikinys vadinamas
trupmeniniu. Pavyzdiui, trupmeniniai yra ie reikiniai:
abc
2

R\Rl

x3

abc

3x+2

a +b c
a-b'
/?i+tf2'
4 R'
2x + Sx2 - 3'
Sveikieji ir trupmeniniai reikiniai vadinami racionaliaisiais. Jeigu algebriniame reikinyje yra traukiamos aknys i kintamj (ar i reikini su kintamaisiais) arba jie
keliami laipsniais su racionaliaisiais rodikliais, tai reikinys vadinamas iracionaliuoju.
Pavyzdiui, iracionalieji yra reikiniai:
Vp(p-a)(p-b)(p-c),

===,

Vx

(x+2)3+2Vx - 2 - 3 * .
V *

Uduotis.
Nustatykite, kurie i i reikini sveikieji, kurie trupmeniniai ir kurie
iracionalieji:
3 2 + + 5_
2^5

'

2 +2x

{x + 2){x - 1)'

1-V2X2+V3X3;

Z +
/ 3

-y

2 j
3*

3 2
+

^
-

'

+Vx-4=;
\

2(x 3 -

+ 6)

(x - 2){x - 3 ) '
Vx + 1 - Vx - i - - .

3.2. Reikini pertvarkymas

Kai reikinys yra sudtingas, paprastai siekiame j suprastinti, t. y. pakeisti paprastesni.
APIBRIMAS
Du reikiniai vadinami tapaiais tam tikroje kintamj reikmi aibje, jei su visomis
kintamj reikmmis i ios aibs reikini skaitins reikms yra lygios.
Pavyzdiui, reikiniai
ir ^ yra tapats, kai O, 1; reikiniai ( 2) 2
ir \ 21 yra tapats su visais x.
Raome: j g y = ( O, 1); ( - 2) 2 = | - 2| ( e R).
Kai yra akivaizdu, kokioje kintamj reikmi aibje reikiniai yra tapats, jos galime
nenurodyti.
Pertvarkyti reikin reikia j pakeisti jam tapai reikiniu. Jei gautasis reikinys
yra paprastesnis u pradin, sakome, kad reikin suprastinome.
Kartais patogu reikinio apibrimo srit suskaidyti kelias dalis ir kiekvienoje i j
reikin pertvarkyti atskirai.
1 PAVYZDYS. Panagrinkime reikin |x| + |x 1|. Jis apibrtas su visais realiaisiais skaiiais x. Suskaidykime apibrimo srit kelias dalis ir kiekvienoje j
pertvarkykime reikin taip, kad nebelikt modulio enklo.
Kai x ^ 0 , tai |x| = x, kai > 0, tai |x| = x.
|x 1| = ( 1), kai > 1, tai |x 1| = 1.

Analogikai kai ^ 1, tai

Taigi geriausia apibrimo srit skaidyti dalis, kaip parodyta brinyje.

Todl kai ^ 0, tai

Ijc I + |x - 1| = - - ( - 1) = 2x + 1.
Kai 0 < ^ 1, tai t pat reikin galime pertvarkyti taip:
M + L* - I I = X - ( X - 1 ) = 1.

Kai > 1, tai

|x| + |x 1| = + (x 1) = 2x 1.
Taigi skirtingose reikinio apibrimo srities dalyse tas pats reikinys gali bti pertvarkomas skirtingai.
j 1 uduotis.

Panaiai kaip 1 pavyzdyje pertvarkykite reikin |x| + |x 1| + |x 2|. |

Kai reikin pertvarkome visoje jo apibrimo srityje, tai paprastai nenurodome, kokias
reikmes gali gyti kintamieji.
Pertvarkydami reikinius atliekame aritmetinius veiksmus, naudojams akn ir laipsni savybmis, taip pat ir inomomis tapatybmis. Prisiminkime kelet inom formuli.
(a + b)2 = a2 + lab + b2,
(,a - b)2 = a2 - 2ab + b2,
(a - b)(a + b) = a2

-b2.

Uraykime kelet panai tapatybi su treiaisiais laipsniais.

(a + b)3 = a3 + 3 a2b + 3 ab2 + b3,
(a - b)3 = a3 - 3a2b + 3ab2 (a + b)(a2 -ab

b3,

+ b2) = a3 + b3,

(a - b)(a2 +ab + b2) = a3 -

b3.

ios formuls danai vadinamos greitosios daugybos formulmis. Jos teisingos su

visais realiaisiais skaiiais a ir b.
j 2 uduotis.

rodykite greitosios daugybos formules.

Panagrinkime kelet reikini pertvarkymo pavyzdi. Kadangi reikinius pertvarkysime visose j apibrimo srityse, tai i srii nenurodysime.
I 2 PAVYZDYS.
a3 + b3 _ (a+ b) (a2 - ab + b2) _
a2-b2

(a - b)(a + b)
2

_ a - ab + b
a b
I 3 PAVYZDYS.
X-J
_ X + s/xy
Vx - s/y

_ (Vx)2

Vx + Vy

- ()2 _ (Vx)2

V x - V y
_ (-

)(

Vx + Vy
+ Vy)

V x -
= Vx

= VF-

+ Vy

- Vx

+ Vx Vy _

_ Vx(Vx

Vy)

VX +
=

I T P A V YZDYS.
(* - b h ( J +

/-
V

I " i

2 V23

a2-b2
J--b32

1
1
a 2 - b- 2

2-V23-V10

(g2)3-(^)

a + b

(10)_2

/
j - A

b)~l

( +

V4-2.5-10

= ( + Vafe + b - Vab)

a + b

= 10.

5 PAVYZDYS. A p s k a i i u o k i m e reikinio
_

1 -

1+x1'5

reikm, kai = J .
I pradi reikin suprastinsime, o p o to raysime = J . Pertvark gausime:

i - (Vx)2
+ (VD3
AU) =
=-
7=
i v*
V i Vx + ^
(1 - Jx)(l

+ Jx)

/(1 + J x H l - J x + )

i V^

= d + V*)(i + V* =

A
V*

i V^ +

Jx) =

Jx) =

I+Jx.

K a i x = , tai: A ( J ) = 1 + J = 1,5.

Matematikos knyga ar vadovlis be formuli ir reikini?

Tikriausiai toki nebna. Taiau iki pat XVI amiaus matematiniai veikalai i tikrj atrod tarsi kokie romanai
beveik be ymjim ir formuli. Prancz matematikas
Fransua Vijetas (1540-1603) buvo pirmasis, gerai suprats
ymjim naud ir pradjs ymti vairius dydius raidmis.
Tada ir pasipyl matematiniai reikiniai bei formuls.
Beje, Pranczijos karaliai F. Vijet labai vertino kaip neprilygstam slapt praneim ifravimo ir deifravimo meistr!

57.

1) Koks algebrinis reikinys temperatr, urayt Celsijaus laipsniais, ireikia

Farenheito laipsniais / , jeigu Celsijaus laipsnius c reikia padvigubinti, po to
gautj skaii sumainti 10% ir prie gautojo rezultato pridti 32?
2) Koks algebrinis reikinys temperatr, urayt Reomiro laipsniais, ireikia
Farenheito laipsniais / , jeigu Reomiro laipsnius r reikia padvigubinti, po
to gautj skaii padidinti 12,5% ir prie gautojo rezultato pridti 32?
3) Koks algebrinis reikinys temperatr Celsijaus laipsniais c ireikia Reomiro laipsniais r ?

58.

Nustatykite algebrinio reikinio apibrimo srit ir suprastinkite j:

q\ 2X1

1 .

'

i+x'
2

>

9X2

1 .

*2_4

\ 3+ x3.

x2'

- 2+x3x .

(Vi

p. 4X 5X+1 _ X -I.

L)

'

4x\

1-

J4

c)3_x+x+3,

\ 9a -4
'

Q)

Ix-Ix2-3.

22_

6a -5a-6

2-3a

3-2a

'

Nurodymas. Prastinant reikinius danai tenka skaidyti reikinius dauginamaisiais. Kartais tai padaryti pavyksta pasinaudojus greitosios daugybos formulmis,
kartais atitinkamai sugrupavus dmenis. Danai pravartu kvadratin trinar ax2 + bx + c iskaidyti dauginamaisiais.
Jei x\, jc2 yra lygties ax2 + bx + c = 0 (a 0) sprendiniai, tai

ax2 + bx + c = a(x x\)(x xi).

Kai = X2, tai ax2 + bx + c = a( x\)2.
Jei lygtis ax2 + bx + c = 0 sprendini neturi, tai kvadratinio trinario
dauginamaisiais iskaidyti negalima.

59.

Suprastinkite reikin:
(q+fc)3-(q-fc)3

60.

2b(3a2+tf)

+42936.

>

12m 2 -m ( 26
2m+1
m-1 ^ 2 +

-12

6 V
4m2-l/'

'

2+sfx-x
V*-2 '

Pertvark reikin apskaiiuokite jo reikm, kai duotos kintamj reikms:

4
dn

>

3a2b+2ab2-\
2a-b

_ _2
' " ~
3'

hu

_ \.
2'

b) i s 6 I S r i 1 . " = -0.5, b = ;

> (Tti + ^rr) : (-)" ^

/ I
'/ 2
1 1 2 .
e) ( ^ 3 + ^ 3 ) ( ^ 3 - x 3 j 3 + ) , =
fi 5 ^ 1 - -

<*>> 0^

,
, = 5 f ;
* =

+ vai.

61.

rodykite tapatyb:
\ / 2+ _ 2-x\ . _ 8 _ _ .
d>
\2-x
2+x J 2+x - 2- '

W (= + i ) = (= - ) - 2- - 1 :
(2x+i _ 4+2\
. 2x+l _ i
' \ x+2
4- 2J- x-2
d) a3 + b3 -(a

+ b)3 = - 3 ab(a + b);

s (l+VD^yi-l) _
,-. / /+2
Va+2V^+1

u\ i Va
>
\ VE-Vb
x
}

a+b
1/a+b

_ i.

y/g-2\ y/g+t _
a-1 J ' ^fa ~

Vb_\
^+Vb)

63.

2 .
a-l>

. a _ 1 I b.
"'b ^

a l/ab Vb _
~.
~ U ^ W ~ ~

2'2-\-
g-J-ar
J^ -2,5_ -3 + -+-,5+-2
62.

2_.
+2 '

_ o r~
-

Suskaid apibrimo srit dalis, uraykite reikin be modulio enklo:

a) ,

b)

+ 11+ |x|;

^ f e f t + 1'.

f) ^ S r

e)
g)

d)
Ix2-41-19-X2I.

Taikydami formul
n r~ _ j ,
x

|x|,

kai n nelyginis,
kai n lyginis,

suprastinkite reikinius:
a) V(x + 2) 2 - V(x - 2) 2 ;
b) (2 - 7) 4 c)

V ( -

)4

d) = = -

7(5-)2;

+ (3

)3 + 7 ( 2 - )2 + 1 - ;

- ^ = .

Suskaid i reikini apibrimo sritis atitinkamas dalis paraykite reikinius

be modulio enkl.
64.

Su kuria p reikme reikinys

a) 2 + 2px + 1;

b) x 2 + 2x + p\

c) x 2 - 2 + p\

d) 2 + p x + 1;

e ) 3 x 2 + px + | ;

f) -px2

yra lygus dvinario kvadratui?

+ (p - 2)x + 1

4 . Lygtys, nelygybs ir j sistemos

4.1. Lygtys ir j sprendiniai
Danai sprendiant vairius udavinius tenka iekoti t kintamj reikmi, su kuriomis du reikiniai gyja tas paias reikmes. Sulygin tuos reikinius sudarome lygt;
reikini kintamuosius vadiname lygties neinomaisiais.
Panagrinsime lygtis su vienu neinomuoju. Jas galima urayti taip:
A(x) = B(x);
ia A(x), B(x) yra algebriniai reikiniai su vienu kintamuoju x, kur vadiname lygties
neinomuoju. Danai vienas i reikini A(x), B(x) bna tiesiog skaiius.
Aib t lygties A(x) = B(x) neinomojo reikmi, su kuriomis lygties reikiniai A(x),
B(x) yra apibrti, vadinama lygties apibrimo sritimi.
Neinomojo reikms, kurias staius lygt gaunamos teisingos skaitins lygybs,
vadinamos lygties sprendiniais.
Isprsti lygt reikia rasti visus jos sprendinius (arba nustatyti, kad j nra).
I PAVYZDIAI.
2 i
a) Lygties
= 1 apibrimo sritis visi skaiiai, nelygus 1, o sprendinys = 0.
b) Lygties y/\x\ = 1 apibrimo sritis visa realij skaii aib, bet sprendini
ji neturi.
c) Lygties

apibrimo srit ir sprendini aib sudaro visi realieji skaiiai.

Lygtys sprendiamos vairiai. Paprastai sudtingos lygtys yra pertvarkomos paprastesnes lygtis, turinias tuos paius sprendinius.
Jeigu dvi lygtys turi tuos paius sprendinius (arba abi j neturi), tai jos
ekvivaleniomis.

vadinamos

Pertvarkydami lygtis, danai remiams tokiais teiginiais:

1) jei prie abiej lygties pusi pridsime (arba i abiej pusi atimsime) po t pat
skaii, tai gautoji lygtis bus ekvivalenti pradinei;
2) jei abi lygties puses padauginsime (arba padalysime) i to paties nelygaus nuliui
skaiiaus, tai gautoji lygtis bus ekvivalenti pradinei.

Pastebkime, kad priddami prie abiej lygties pusi ne skaii, bet reikin su kintamuoju, kartais gauname neekvivaleni lygt. I ties, jei prie lygties
X

- I

1,

- 1
- i
turinios vien sprendin = O, abiej pusi pridsime po reikin j , tai gausime
ios viei
lygt
X2

+ - = 1 +

kuri sprendini neturi. Taip atsitiko todl, kad priddami | susiaurinome pradins
lygties apibrimo srit: naujoji lygtis neapibrta btent su ta reikme, kuri yra
pradins lygties sprendinys. Panaiai gali atsitikti ir dauginant arba dalijant abi lygties
puses i reikinio su kintamuoju. Pavyzdiui, lygtis

i b i = ,

- 1
turi vien sprendin = O, o padaugin abi puses i 1 gausime lygt
2 1 = 1,
turini du sprendinius.
Lygtis 2x 2 = turi du sprendinius: x\ = O ir x2 = j , taiau padalij abi puses i
gautume lygt 2x = 1, turini tik vien sprendin.
Nesinaudokime tokiais pertvarkiais, kurie pradangina sprendinius!

4.2. Racionaliosios lygtys

Kai lygtis sudaryta i racionalij reikini, ji vadinama racionalija.
racionaliosios yra lygtys:
2 + 2x + 1 = O,

:x^

Pavyzdiui,

+ 1

= 1.
+ 1
Kairje pirmosios lygties pusje uraytas sveikasis reikinys, antrosios trupmeninis
reikinys.
Tiesins ir kvadratins lygtys yra paprasiausios racionaliosios lygtys.
1 uduotis.

Pasakykite, kiek sprendini turi lygtys: 2 = 1, O = 1, O x = O .

Tiesins lygties ax b sprendiniai:

L

kai 0, sprendinys yra vienintelis, = -;

kai a = 0, b 0, sprendini nra',
kai a = 0, b = 0, visi realieji skaiiai yra sprendiniai.

Prisiminkime, kaip randame kvadratins lygties sprendinius.

Kvadratins lygties ax2 + bx + c = O (a 0) sprendiniai:
kai D = b2 4ac > 0, lygtis turi du skirtingus sprendinius
x

_ -b+VB
I -

Ta

r
2

'

-b-VD.

'

kai D = 0, lygtis turi vieninteli sprendin: x\ =

kai D < 0, (ygf/.v sprendini neturi.
Reikinys D vadinamas kvadratins lygties diskriminantu.
Padalij abi kvadratins lygties ax2 + bx + c = 0 puses i a (a 0) ir paymj
koeficient prie Jt raide p, o laisvj nar q gausime ekvivaleni lygt
+ px + q = 0.
Tokiai lygiai teisinga Vijeto teorema.
VIJETO TEOREMA
Jeigu x\ ir X2 yra lygties x2 + px + q = 0 sprendiniai (kai lygtis turi tik vien
sprendin, reikia imti x\ = x 2 ), tai teisingos lygybs:
X1 + X

- p ,

<7

Teisingas ir teiginys, atvirktinis Vijeto teoremai: jei x\ ir X2 yra du skaiiai,

p

= - ( x i + x

) ,

= X l

-X2,

tai xi ir X2 yra lygties x 2 + px + q = O sprendiniai.

Juo pasinaudojus galima greitai sudaryti kvadratin lygt, kurios sprendiniai yra du
duotieji skaiiai. Pavyzdiui, jei xi = 3, x 2 = 5, tai atitinkama kvadratin lygtis yra
2 8x + 15 = 0. inoma, t pai lygt galime sudaryti ir be Vijeto teoremos:
(x 3) (x 5) = O,

2 - 8 x + 15 = 0.

Bet kuri racionalij lygt, kuri eina trupmeniniai reikiniai, galime pertvarkyti
ekvivaleni jai lygt

B(x)
kur A(x), B(x) yra sveikieji reikiniai. Gautj lygt sprendiame taip: surandame
visas neinomojo reikmes, su kuriomis A(x) = O, ir atmetame tas i j, su kuriomis
vardiklis B(x) lygus nuliui. Likusios neinomojo reikms bus pradins racionaliosios
lygties sprendiniai. Kitaip tariant pradin lygt keiiame sistema
U ( X ) = O,
1 B(x) 0.

~1 PAVYZDYS. Isprskime lygt

2

1 _

2-

4
(2 )

Perkl visus narius vien pus ir subendravardiklin gausime:

2

2-

x(2 x)

= O,

4x+x(2-x)-8
2x(2 x)

= O,

-2

+ 6x - 8
2x(2 x)

= 0.

Lygtis 2 + 6x 8 = 0 turi du sprendinius: x\ = 2 ir X2 = 4. Taiau = 2

paveria lygties vardikl nuliu. Taigi = 4 yra vienintelis ms racionaliosios lygties
sprendinys.
i lygt galjome sprsti ir kiek kitaip. Pareikalav, kad bt x(2) 0, dauginame
abi lygties puses i io reikinio ir sudarome sistem
2x + \x(2 x) = 4,
x ( 2 - x ) 0.
Isprend j gautume t pat sprendin = 4.
j 2 uduotis.
2
X

-I

Isprskite lygt
1

3 - 3x ~~ + 1'

Kartais tenka sprsti lygtis, kuri reikinius eina ne tik neinomasis ir skaiiai,
bet ir kiti raidmis paymti dydiai, galintys gyti vairias reikmes. iuos dydius
vadiname lygties parametrais. stat skaitines parametr reikmes gauname lygt,
kuri eina tik neinomasis ir skaiiai.
Jeigu lygt eina tik vienas parametras, tai isprsti j reikia kiekvienai parametro
reikmei surasti lygties sprendinius.
2 PAVYZDYS. Isprskime lygt (a - l ) x 2 + 2x - 1 = 0. Dydis a yra ios lygties
parametras.
Kai a = 1, lygtis tampa tiesine ir turi vien sprendin: 2x 1 = 0, =
Kai 1, lygtis bus kvadratin, kurios D = 22 4 (a 1 ) ( - 1 ) = 4a. Kvadratins
lygties sprendini skaiius priklauso nuo diskriminanto enklo.
Kai a = 0, tai D = 0 ir lygtis turi vien sprendin = 1.
Kai a < 0, tai D < 0 ir lygtis sprendini neturi.
Kai a > 0, a 1, tai D > 0 ir lygtis turi du sprendinius x\ =

^ f * , x2 =

Taigi isprendme lygt su parametru: kiekvienai parametro reikmei nurodme, kokie

yra lygties sprendiniai.

65.

Nustatykite lygties apibrimo srit:

_J_ I 7
1
D
^ JC+3 JC+2 - (JC+2)(JC+3) '
C

) ^ I = ^2 - U

E) ^ 2 - - 3JC22JC+1 =
66.

H4

Ar ekvivalenios lygtys:
a) 7 - 2x + j j = 11 b) 5 + 2x +
c)

^ E T

0;

4JC

_J
2x+5

9
\0-x-2x2

) +5I + P=25

_
~

4 .
x2-4'

JC2 10JC+25 '

^ T =

= 26 +

ir 7 - 2x = 11 -

4JC;

ir 5 + 2x = 26 x;

= 2 ir X + 1 = 2;

d) f J - = 3 ir + 1 = 3;

67.

e) JC2Z (
~13JC+30
' = 1 ir 2 - 15x + 50 = O?
Isprskite lygt:

aA1 - L - - 2 -
^ JC+1 - JC+2'
4
C

i z l

m
D

O-

> JC-I
JC3 - '
23 , xi _ 4 .
e
>

68.

69.

i_x2

x_i

'

_2_

_2_.

^ X2 - JC3'
JC2+17 _ X-2

A )

- I

X+L

5_.
1 - '

3JC1 _ 2x+\ I 8 2
2JC+1 - 2X1
14X

Isprskite lygt su parametru:

a) ( p + l)x = p\

b) p = p2 + p + 1;

c) (p 2 - l)x = /? + 1;

d) (p2-5p

+ 6)x = p + 3.

Su kuriomis A: reikmmis lygtis

a) (2 x)(x 2) = fc;

b) 3x 2 - 2kx k + 6 = 0;

c) & 2 x 2 + Akx + 4 = 0;

d) x ( x - l ) + \ k - 1 | = 0

neturi sprendini?
70.

Su kuriomis p reikmmis lygtis

a) (x + 1)(2 - x) = p\

b) 2 (p + l)x + p = - 4 ;

c) 2 + (2 - p)x - p - 3 = 0;

d) ( p - \)x2 + 2px + (p+ 1) =0

turi vien sprendin?

71.

Su kuriomis reikmmis lygtis

a) (a + 3)x 2 2(a + 6)x + a + 10 = 0; b) (.a - 3)x 2 + 2x + 3a = 11;
c) (a - l)x 2 - 2(a + l)x + a - 2 = 0;
turi du sprendinius?

d)

X2 +

(\a - 11 - l)x = O

4.3. Du lygi sprendimo metodai

Skaidymas dauginamaisiais
Jeigu lygt A(x) = B(x) pavyksta pertvarkyti ekvivaleni jai lygt C(x)D(x) = O,
tai visus pradins lygties sprendinius gauname i lygi: C(x) = O, D(x) = 0.
I 1 PAVYZDYS. Isprskime lygt: a) x 3 - 4x = 0; b) x 3 - 3x + 2 = 0.
a) Iskaid kairij lygties pus dauginamaisiais gausime ekvivaleni lygt
x ( x 2 - 4 ) = 0,

x(x + 2)(x 2) = 0.

Taigi pradins lygties sprendinius gauname i lygi = O, + 2 = O, 2 = 0,

t. y. jos sprendiniai yra x\ = 0, x2 = 2, X3 = 2.
b) Kairij lygties pus iskaidykime dauginamaisiais:
3 - 3x + 2 = 3 - 4x + + 2 =
= x ( x 2 - 4) + + 2 = x(x - 2)(x + 2) + + 2 =
= (x + 2)(x 2 - 2x + 1) = (x + 2)(x - I) 2 .
Taigi lygtis x 3 3x + 2 = 0 ekvivalenti lygiai
(x + 2)(x I) 2 = 0.
Prilygin nuliui dauginamuosius: x + 2 = 0, (x I) 2 = 0, gauname lygties sprendinius
XL

2,

X2

1.

Neinomojo keitimas
Kartais sudting lygt galima pakeisti paprastesne, pakeitus neinomj.
I 2 PAVYZDYS. Isprskime lygt (x 2 - 3x) 2 - 2(x 2 - 3x) - 8 = 0.
Pastebkime, kad pirmajame ir antrajame nariuose pasikartoja reikinys x 2 3x. Paymj y = 2 3x gausime y~ 2y 8 = 0. i kvadratin lygtis turi du sprendinius
V1 = 4, y2 = 2. Taigi pradins lygties sprendinius surasime sprsdami dvi kvadratines lygtis
2 - 3x = 4

ir

2 - 3x = - 2 .

Pirmoji lygtis turi du sprendinius 1 ir 4, antroji irgi du: 1 ir 2. Vadinasi, pradin

lygtis turi keturis sprendinius: x j = 1, X2 = 1, X3 = 2, X = 4.
Keiiant neinomj patogu sprsti ketvirtojo laipsnio lygtis
ax + bx2 + c = 0
kurios vadinamos
54

0),

bikvadratinmis.

I tikrj, paymj y =

gausime kvadratin lygt

ay1 + by + c = 0.
I 3 PAVYZDYS. Isprskime bikvadratin lygt
4 -Sx2-9

= 0.

Paymj x2 = t gauname lygt

t2 -St

-9

= 0,

kurios sprendiniai yra t\ = 9 ir t2 = 1. Tuomet isprend lygt x2 =9 gausime du

pradins lygties sprendinius x\ = 3 ir X2 = 3. Lygtis x2 = 1 sprendini neturi.
Taigi duotoji bikvadratin lygtis turi du sprendinius x\ = 3 ir X2 = 3.

4 PAVYZDYS. Isprskime racionalij lygt

2(x + 1)

Lygties apibrimo srit sudaro realieji skaiiai, iskyrus 0 ir 1. Pastebkime, kad

kairje lygties pusje yra du panas reikiniai, tik trupmen skaitikliai ir vardikliai
sukeisti vietomis. Pakeiskime neinomj paymdami

Tada
+ 1

todl pradin lygtis pakeiiama lygtimi su nauju neinomuoju:

2
t+ - = 3,
t

t2 - 3t + 2
t

=0.

Isprend lygt t2 3t + 2 = 0 gauname t\ = 1, t2 = 2. Pradins lygties sprendinius

rasime i lygi

+ 1

1,

+1

2.

Isprendiame ias lygtis:

+ 1

+ 1

1=0,

2 =

0,

= 0
+ 1
2
+ 1

= 0 ,

Vadinasi, lygties sprendinys yra 2.

(sprendini nra);

- 2 .

72.

Isprskite racionalij lygt:

\ 3x5
a )

T=T

2x5
-

I _J_

x+2
4
2(x-l)
c
>

-\-3

a)

_ ^

x-2

, 4(-+!) _

> jc+1

x-2

14

> 12
2

,
L
);

'

2
-

T T T
_

F ^ -

'

2x _ _ 3
x-4 ~ 8-2x
x-4
_
L

-24" 2+2

^ 16+4*

i.
1

5.

6'

22 '

_ X-I.

'

jt+1 '

Isprskite lygt pakeit neinomj:

2
Cx 2 -U
-ZX 2
x(xz1)

76.

H4

1(^6 ~ 2+6'

2-36

a) ^ x(x
t zt+l)i f

75.

Isprskite lygt atlik nurodyt neinomojo keitin:

74.

3x2
b

x-3 - (+2)(-3)'
_ X2 _ x-l
.

> +l
73.

i.
-

= 2>9>
=

Isprskite lygt:
a) 4 + IOx 2 + 9 = 0;

b) x 4 - IOx 2 + 9 = 0;

c) 4 - 13x 2 + 36 = 0;

d) 4 x 4 - 17x 2 + 4 = 0;

e) (3x + 2) 4 10(3x + 2) 2 + 9 = 0;

f) (2x + 3) 4 - 3(2x + 3) 2 - 4 = 0;

g) 36(x - I) 4 - 13( - I ) 2 + 1 = 0;

h) 9(3x - 5) 4 + 8(3x - 5) 2 - 1 = 0.

Su kuriomis p reikmmis yra lygs reikiniai:

a p2)-5p+6-

p25p+8 ir

3
5p-p2-7''

b) /?2 + 9 ir 6 p 2\p 31;

c) | p | + | p - 2 | ir 1/7-31?
77.

Turistas automobiliu i vieno miesto kit nuvaiavo per 3 dienas. Pirmj dien
jis nuvaiavo ^ viso kelio ir dar 60 km, antrj | viso kelio ir dar 20 km, o
treij
viso kelio ir likusiuosius 25 km. Koks atstumas tarp miest?

78.

Jros vanduo turi 8% druskos. Keliais kilogramais glo vandens reikia atskiesti
30 kg jros vandens, kad jo druskos koncentracija bt 5%?

4.4. Iracionaliosios lygtys

Jeigu lygtyje yra reikinys su neinomuoju po aknies enklu arba toks reikinys
keliamas racionaliuoju (nelygiu sveikajam skaiiui) laipsniu, tai lygt vadiname iracionalija. Iracionalij lygi pavyzdiai:

Vx 2=

l/x

2x;

+ 2 = 0;

1
x ? = 1;

Vx + 1

1.

Panagrinkime i pradi lygtis su kvadratinmis aknimis. Kartais i karto galima

pasakyti, kad iracionalioji lygtis neturi sprendini. Pavyzdiui, lygtis Vx + 2 = 1
neturi sprendini, nes kvadratins aknies reikm negali bti neigiama.
1 1 PAVYZDYS. Isprskime lygt Vx+ 2 = 1.
Lygt sprsime remdamiesi teiginiu: jeigu skaiiai yra lygs, tai ir j kvadratai yra
lygs. Taigi turi bti:
(V^+2)2

= \2,

+ 2 = 1,

x =

-L

Gautj reikm stat lygt sitikiname, kad rastoji reikm tikrai yra jos sprendinys: V - I + 2 = 1.
Keliant abi lygties puses kvadratu sprendiamos ir kitos iracionaliosios lygtys su kvadratinmis aknimis. Taiau danai itaip gaunama lygtis yra neekvivalenti pradinei.
I 2 PAVYZDYS. Isprskime lygt Vx - 2 = V l
Pakl abi lygties puses kvadratu gausime:
2 = 1 ,

-x.

x = l-.
2

Taiau i neinomojo reikm nra pradins lygties sprendinys, nes su ja reikinys 2

yra neigiamas ir kvadratin aknis yra neapibrta. Taigi pradin lygtis sprendini
neturi.
i lygt galima sprsti ir kitaip. Pradkime nuo apibrimo srities. Nordami j
surasti turime nustatyti, su kokiomis reikmmis teisingos nelygybs 2 ^ 0 ir
1 ^ 0, t. y. ^ 2, ^ 1. Kadangi toki reikmi nra, tai apibrimo sritis
tuioji aib, ir lygties sprendini nra.
FTPAVYZDYS. Isprskime lygt 2Vx + 5 = + 2.
Pakl abi lygties puses kvadratu gauname:
4(x + 5) =

(x

+ 2) 2 ,

4x + 20 =

X2

+ 4x + 4,

= 16.

Pastaroji lygtis turi du sprendinius = 4 ir x 2 = 4. stat pradin lygt = 4

sitikiname, kad skaiius 4 yra jos sprendinys. Taiau stat pradin lygt = 4
gauname neteising lygyb: 2V4 + 5 = 4 + 2, 2 = 2. Taigi lygtis turi vien
sprendin = 4.

Kartais sprendiant iracionalij lygt su kvadratinmis aknimis vien kart pakelti

abi lygties puses kvadratu nepakanka.
I 4 PAVYZDYS. Isprskime lygt V3x + 1 = 1 + Vx + 4.
Pakl abi lygties puses kvadratu ir pertvark reikinius gauname:
3x + 1 = 1 + 2 Vx +4+

2 Vx + 4 = 2x - 4,

+ 4,

Vx + 4 =

-2.

Keliame kvadratu dar kart:

+ 4 = ( - 2) 2 ,

+ 4 = x 2 - 4x + 4,

x2 - 5x = 0.

Isprend gautj lygt gauname dvi neinomojo reikmes: 0 ir 5. stat pradin lygt
ias reikmes sitikiname, kad = 5 yra lygties sprendinys, o = 0 lygiai netinka.
Taigi lygtis turi vienintel sprendin = 5.
Daniausiai sprendiant iracionalisias lygtis su kvadratinmis aknimis tenka abi lygties puses kelti kvadratu. Taiau kartais io veiksmo neprireikia. Vis dlto ir iuo
atveju btina patikrinti, ar gautosios neinomojo reikms yra lygties sprendiniai!
Pavyzdiui, sprsdami lygt (x + 2)(Vx + 1) = 0 keiiame j dvi paprastas lygtis:
+ 2 = 0 ir V * + 1 = 0 . Pirmosios lygties sprendinys yra = 2, o antroji
sprendini neturi. Taiau stat reikm = 2 pradin lygt matome, kad ji nra
jos sprendinys, nes nepriklauso lygties apibrimo sriiai.
Iracionaliosios lygtys su kubinmis ir auktesnio laipsnio aknimis sprendiamos panaiai kaip lygtys su kvadratinmis aknimis.
I 5 PAVYZDYS. Isprskime lygt V x T 2 = - 1 .
Lygt sprsime keldami abi jos puses kubu:
( V x + 2)3 = ( - 1 ) 3 ,

X + 2 = -1,

= 3.

Kai abi lygties puses keliame kubu arba kitu nelyginiu laipsniu, visada gauname lygt,
ekvivaleni pradinei. Taiau pasitikrinti, ar gautos neinomojo reikms yra lygties
sprendiniai, vis tiek pravartu!
I 6 PAVYZDYS. Isprskime iracionalij lygt Vx + V 2 = x.
Pakelkime abi lygties puses kubu:
^ X + Vl)3

= X3,

X + V2 = x 3 ;

x 3 x V 2 = 0.

Pertvarkykime gautosios kubins lygties kairij pus:

3 - -

V 2 =

X3

- 2x +

V 2

= x ( x 2 - 2) + -

V 2

= x(x - V2)(x + V2) + V2 = ( V 2 ) ( x 2 + V2x + 1).

Gavome lygt:
(x - V 2 ) ( x 2 + V2x + 1) = 0.

Kadangi lygtis 2 + V2x + 1 = 0 sprendini neturi (sitikinkite), tai = ~Jl yra

vienintelis duotosios lygties sprendinys.

7 uduotis.

Patikrinkite, kad gautoji reikm tikrai yra lygties sprendinys, t. y. patik- I

rinkite lygyb V2V2

= Jl.

Kartais iracionalisias lygtis pavyksta isprsti pakeitus neinomj.

I 7 PAVYZDYS. Isprskime iracionalij lygt - ^ + 2 = 0.

Kadangi = ( J x ) 2 , tai paymj y = J x gausime lygt y2 3y + 2 = 0. i lygtis
turi du sprendinius: y\ = 1 ir 2 = 2. Pradins lygties sprendinius rasime i lygi
Jx = 1, Jx = 2. Taigi x j = 1, X2 = 4.
I 8 PAVYZDYS. Isprskime lygt 2x3 + 5 x 5 = 18.
I

1x2

Pastebkime, kad = ( 6 ) . Sprskime pakeisdami neinomj: y = 6. Gausime

lygt 2>'2 + 5y 18 = 0, kurios sprendiniai yra yi = 2, y 2 =
I

sprendini iekome i lygi 6 = 2, 6 =

Pradins lygties

Antroji lygtis sprendini netun,

nes = gali gyti tik teigiamas reikmes. Sprsdami pirmj lygt gauname:
I

= 2, = 64. stat i reikm lygt sitikiname, kad ji yra sprendinys.

Taigi pradin lygtis turi vien sprendin = 64.
2 uduotis.

Iracionalij lygt

2x + 1

/2x + 1 _

isprskite pakeit neinomj taip: t = J

2 x

^ Ir dar kart primename: gav iracionaliosios lygties neinomojo reikmes patikrinkite,

ar jos yra lygties sprendiniai! itaip visada ivengsite apmaudi klaid.

Pratimai ir udaviniai
79.

Ar ekvivalenios lygtys:
a) Jx + 1 = J2 ir + 1 = 2 x;
b) V l O - X = + 2 ir 10 - = (x + 2) 2 ;
c) V x + ~ 3 J x / ^ = V30 ir V(* + 3)(x - 4 ) = V30;
d) J(x + 2) 2 =

VTo ir + 2 = VTO;

e) V x 5x 6 = 4 ir 2 5x 6 = 16;
f) 7 ( x + I) 4 = 2 ir | x + 1| = 2;
g)

= 1 ir F x 2 = 1?

80.

Isprskite iracionalij lygt:

a) (x 2 - 10) V * T 3 = 0;

b) (JC2 - 5JC + 6)V3JC - 7 = 0;

c) (3 - x2)y/2x2

d) (JC - 4 ) \ / 3 + 2JC

e) yjx2

81.

+ - 6 = 0;

f) V2JC - 1 = - 2;

+ 8 = 2x + 1;

g) V3x - 5 - V 4 - J C = 1;

h) V15 - + V 3 - = 6;

i)

i\
i}

/ 2x
/1+2*
_ 5.
2
V 1+2* i V
* _ 2'

/ +3 , /5+2 _ 13.

V 5*+2
*+3 6 '

1)

V x + ~ 6 - I j x - 2 = 2;

m) -^12 JC + I/ + 14 = 2;

n) Vx + 1 = V * ~ 3.

0;

= 2;

rodykite, kad lygtis

a) y/x-2-

Vl

=0;

b) VJC - 3 + V2 - = + 3 ;

c) V ^ y T T + V z * = 0;
neturi sprendini.

4.5. Nelygybs
Kai norime nustatyti, su kuriomis kintamojo reikmmis vienas reikinys gyja maesnes (arba didesnes) reikmes negu kitas reikinys, sprendiame nelygyb. Panagrinkime, kaip sprendiamos nelygybs
A(x) <

S(JC),

A(JC) >

B(JC),

A(X) ^

B(x),

A ( x ) ^

B(x);

ia A(x) ir B(x) reikiniai su vienu kintamuoju; danai vienas i i reikini bna

tiesiog skaiius. Kintamj, kurio reikmi iekome, paprastai vadiname neinomuoju.
Nelygybs su vienu neinomuoju apibrimo sritimi vadinama aib t neinomojo
reikmi, su kuriomis visi nelygybs reikiniai turi prasm.
Neinomojo reikm vadiname nelygybs sprendiniu, jei su ja nelygyb tampa teisinga
skaitine nelygybe.
Isprsti nelygyb reikia surasti visus jos sprendinius arba rodyti, kad nelygyb
j neturi.
S l PAVYZDYS.
a) Nelygybs x 2 < 1 apibrimo sritis yra vis realij skaii aib, bet sprendini
ji neturi.
b) Nelygybs x 2 > 0 apibrimo sritis taip pat vis realij skaii aib, o sprendiniai visi , 0.

Sprsdami nelygybes jas pertvarkome sudtingesnes keiiame paprastesnmis, bet

turiniomis tuos paius sprendinius.
Jei dvi nelygybs turi tuos paius sprendinius arba abi sprendini neturi, tai jos
vadinamos
ekvivaleniomis.
Pertvarkydami nelygybes danai remiams tokiais teiginiais:
1) jei prie abiej nelygybs pusi pridsime (i abiej pusi atimsime) po t pat
skaii, tai gausime ekvivaleni pirmajai nelygyb;
2) jei abi nelygybs puses padauginsime (padalysime) i to paties teigiamojo skaiiaus, tai gausime ekvivaleni pirmajai nelygyb;
3) jei abi nelygybs puses padauginsime (padalysime) i to paties neigiamojo skaiiaus ir pakeisime nelygybs enkl prieingu, tai gausime ekvivaleni pirmajai
nelygyb.
ie teiginiai rodomi remiantis skaitini nelygybi savybmis. Prisiminkime jas. Tegu
a, b, c, d ir e yra realieji skaiiai, d > O ir e < 0. Jeigu teisinga nelygyb
a < b,
tai teisingos ir nelygybs:
a + c < b + c,

ad < bd,

ae > be.

rodykime, pavyzdiui, kad 1 teiginys yra teisingas. I tikrj, jeigu su kintamojo

reikme = u nelygyb A(x) < B(x) pavirsta teisinga skaitine nelygybe
A(u) < B (u),
tai pridj prie abiej jos pusi po t pat skaii c gausime teising skaitin nelygyb
A(u) + c < B(u) + c.
Tai reikia, kad bet kuris nelygybs
A(x) < B(x)
sprendinys yra ir nelygybs
A(Jt) + c < B(x) + c

sprendinys. Panaiai sitikintume, kad kiekvienas pastarosios nelygybs sprendinys

yra ir nelygybs A(x) < B(x) sprendinys. Jeigu viena i i nelygybi neturt
sprendini, tai j negalt turti ir kita. Taigi abi nelygybs yra ekvivalenios.
Panaiai samprotaudami galime sitikinti, kad ir kiti du teiginiai apie nelygybes yra
teisingi.
Jeigu prie abiej nelygybs pusi pridtume po t pat reikin, turint prasm visoje
nelygybs apibrimo srityje, tai taip pat gautume ekvivaleni nelygyb. Taiau jeigu
reikinys su kuriomis nors neinomojo reikmmis i nelygybs apibrimo srities yra
neapibrtas, tai naujoji nelygyb gali bti neekvivalenti pradinei.

I 2 PAVYZDYS. Nelygybs

> 1

ir

2
JC

2
+ >

yra ekvivalenios, taiau nelygybs

> 1

ir

l >

nra ekvivalenios, nes = O nra antrosios nelygybs sprendinys.

Kai abi nelygybs puses dauginame (arba dalijame) i reikinio, apibrto visoje
realij skaii aibje ir gyjanio tik teigiamas reikmes (pavyzdiui, i reikinio
4 + JC2 + 1), gauname ekvivaleni nelygyb.
I 3 PAVYZDYS. Nelygybs
1

r-2 > 1

ir

1 > 1+

1 +X

yra ekvivalenios (abi jos neturi sprendini).

Dauginti (arba dalyti) nelygyb i reikinio, gyjanio tiek teigiamas, tiek ir neigiamas
reikmes, jokiu bdu negalima itaip galima gauti neekvivalenias nelygybes!
Pavyzdiui, jei padalytume nelygyb > 1 i x, tai gautume nelygyb 1 >
Bet
kuris neigiamasis skaiius yra ios nelygybs sprendinys, taiau netinka nelygybei
> 1, taigi nelygybs nra ekvivalenios.
Prisiminkime, kaip sprendiamos nelygybs ax < b.
I 4 PAVYZDYS. Raskime nelygybs sprendinius:
a) 2x < 1; b) - 2 x < - 1 ; c ) 0 - x < - l ; d ) 0 - x < l ; e) O < 0.
Padalij a) nelygybs abi puses i 2 gausime < \ . Taigi a) nelygybs sprendini
aib yra intervalas (oo; 3). Analogikai sprendiame ir b) nelygyb. Padalij abi
puses i 2 gauname > j , t. y. b) nelygybs sprendini aib yra intervalas (^; +00).
siirkime c) nelygyb. stat nelygyb bet koki reikm gauname 0 < 1,
t. y. gauname klaiding nelygyb. Taigi c) nelygyb neturi n vieno sprendinio. stat
bet koki reikm d) nelygyb gauname teising nelygyb 0 < 1. Taigi d) nelygybs
sprendiniai yra visi realieji skaiiai. Panaiai samprotaudami galime sitikinti, kad
e) nelygyb sprendini neturi.
I l

uduotis. Raskite nelygybs sprendinius:

a) 2x ^ 1; b) 2x ^ - 1 ; c ) 0 x ^ - l ;

d)0-x^l;

e) 0 ^ 0.

Panagrinsime, kaip sprendiamos kvadratins nelygybs

ax

+ bx + c < 0

ir

ax

+ bx + c > 0
2

(ia a 0).

Kvadratinio trinario funkcijos y = ax + bx + c grafikas yra parabol, kurios akos

nukreiptos auktyn, kai a > 0, ir emyn, kai a < 0. Jei lygties ax2 + bx + c = 0
diskriminantas D = b2Aac neigiamas, tai lygtis sprendini neturi, O j =
ax2+bx+c
grafikas nekerta abscisi aies.

Tada kvadratinis trinaris ax2 + bx + c su visais gyja vien teigiamas reikmes, kai
a > O, ir vien neigiamas, kai a < 0.

Nelygybs ax2 + bx + c < 0

sprendiniai - visi realieji skaiiai.
Nelygyb ax~ + bx + > 0 sprendini
neturi.

Nelygyb ax2 + bx + c < 0

sprendini neturi.
Nelygybs ax2 + bx + c > 0
sprendiniai visi realieji skaiiai,

2 uduotis. Nustatykite, kokius sprendinius gali turti nelygybs ax2 + bx + c < 0,

ax2 + bx + c > 0, kai a 0, D = b2 - 4ac = 0.
Dabar panagrinkime nelygybes
2
1
ax + bx + c < 0 ir ax + bx + c > 0,
kai a 0, D = b2 4ac > 0. Tada lygtis ax2 + bx + c = 0 turi du sprendinius x\ ir
X2, o funkcijos y = ax2 + bx + c grafikas kerta Ox a dviejuose takuose x\ ir xj_
Nelygybi sprendinius galime nustatyti i atitinkam grafik.

Nelygybs ax2 + bx + c < 0

sprendini aib: (-oc;X 1 ) U (x^, +oo)
Nelygybs ax2 + bx + c > 0
sprendini aib: ().

3 uduotis.
2

Isprskite nelygyb:

a) 2x 3x + 4 < 0;

b) x 2 + Ix + 6 < 0.

Nelygybs ax2 + bx + c < 0

sprendini aib: (^).
Nelygybs ax2 + bx + c> 0
sprendini aib: ( - O O j x 1 ) U (x2; +oo)

4.6. Nelygybi sprendimas interval metodu

Nelygybi
ax

+bx + c < O ir

ax

+ bx + c > O

sprendinius, kai a O,D = b2 -Aac > O, radome naudodamiesi kvadratins funkcijos

y = ax2 + bx + c grafiku. ias nelygybes galima sprsti ir kitaip. Kadangi O ir
D > O, tai lygtis ax2 +bx + c = O turi du skirtingus sprendinius x\ ir X2, o kvadratin
trinar galima iskaidyti taip:
ax

+ bx + c = a(x x\)(x x2).

Tarkime, kad a > 0. Nelygybi

a(x x\)(x x2) < 0

ir

a(x x\)(x x2) > 0

abi puses padalij i a gausime nelygybes

(x xi)(x ) < 0 ,

( xi)(x x2) > 0.

Jei a < 0, tai padalij abi nelygybi puses i a turime pakeisti nelygybi enklus.
Taigi gautume tas paias nelygybes, tik uraytas kita tvarka. Tarkime, kad x\ < x2,
ir panagrinkime nelygyb (x x\)(x x2) < 0. Atidkime skaii tiesje skaiius
x\ ir x2, kurie nra ms nelygybs sprendiniai. iuos skaiius atitinkantys takai
padalija ties tris intervalus. Kai > x\, tai x\ > 0, kai < x \ , tai x\ < 0.
Taigi viename i trij interval reikinys x\ yra neigiamas, o dviejuose teigiamas.
Panaiai samprotaudami uraykime reikinio X2 enklus.
X Xj
-V - X 2
(X-X1)(X-X2)

+
+

Dabarjau galime nustatyti sandaugos (x xi)(x x2) enklus visuose trijuose intervaluose.
Taigi nelygybs (x xi)(x x2) < 0 sprendini aib yra intervalas (xj; x2). Savo
ruotu nelygybs (x xi)(x x2) > 0 sprendini aib yra dviej interval sjunga:
( - o o ; xi) U (x 2 ; +oo).
is nelygybi sprendimo bdas vadinamas interval metodu. Jis tinka ne tik kvadratinms nelygybms sprsti.

I 1 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb ( - l) 2 (x + 2)(x - 3)(x + 4) < 0.

Neinomojo reikms 4, 2, 1 ir 3, su kuriomis kairioji nelygybs pus lygi nuliui,
dalija skaii ties j penkis intervalus.
Suraykime daugikli enklus iuose intervaluose ir nustatykime sandaugos enklus:

(X-I)2

+ 2
x-3
+4
(x - l) 2 (x + 2)(x - 3)(JC + 4)

+
+

-4

+
+
+
+

-2

Taigi nelygybs sprendini aib yra tokia interval sjunga:

(oo; 4) U (2; 1) U (1; 3).

Pastebkime, kad t pai sprendini aib turi ir nelygyb

(JC - 1)2(JC + 2)
< 0.
(JC - 3 ) ( X + 4)
Taigi interval metodas tinka ir tada, kai vienoje nelygybs pusje vietoj reikini
sandaugos yra dalmuo.
Kai nelygybs yra negrietos, sprendiant interval metodu btinai reikia patikrinti, ar
skaii tiess dalijimo takai yra nelygybs sprendiniai.
I 2 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb > 1.
Pertvark gausime:
1
X

1^0,

1-jc
X

> 0,

X-I
X

< 0.

Skaii ties takais = 0 ir = 1 padalijama tris intervalus. Suraykime reikini

1 ir bei dalmens enklus:

Patikrin gauname, kad = 1 yra nelygybs sprendinys, o i = 0 nepriklauso nelygybs apibrimo sriiai. Interval metodu nustatome, kad visi intervalo (0; 1) skaiiai
taip pat yra nelygybs sprendiniai. Taigi nelygybs sprendiniai sudaro pusatvir interval (0; 1].

3 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb

3 - 1

xz - 5x + 6

>0.

Iskaid dauginamaisiais gauname:

( x - l ) ( x 2 + x + l)

> Q

(x-2)(x^k3)
Ts

r\

Kvadratinio trinario x l + x + 1 diskriminantas yra neigiamas, todl reikinys + + 1

su visomis kintamojo reikmmis gyja tik teigiamas reikmes. Todl abi nelygybs
puses padalij i io reikinio gausime ekvivaleni nelygyb
- 1
^ 0.
(x-2)(x+J)
Interval metodu gauname toki nelygybs sprendini aib: ( 1 ] U (2; +oc).

Pratimai ir udaviniai
82.

Isprskite nelygyb:
2x+l

3.

b)

c) 2x 3 > (3 x);

d) * + 1 2 - 0 , 1 ( * + 1 ) > ^ + 0 , 1 ( 9 * + 19);

f) ^

) ( * - I ) < Ux

83.

jc-1

a) 3x + 7 > 5x - 8;

+X ^

1Q

) -

24 5

'

> ~

l l x

- 5>

Isprskite nelygyb:
a)
d)

^2;
fcr

< i;

g) 3x 2 - 2x + 5 ^ 0;
jc+3
j) x28x+15 > 0;
X 2+X-6 < Q.
2
1 -' v-2_7v_Ll
7jc+12O ^
4 x,2z-6x+9 < 1.
P)
x26x+8 ^

-2 , 1.
b) 3 < 2'
e) 3x 2 5x + 2 > 0;
X-I

h) x27x+12
2

X -X+5

<

un.
'

_ n.

k) xl-7x+12 < U'

2x2+2x+25 _ i.
n) x2+8x+15
'
x 3 -8
.
r) 4 16 < U0 '

-3
C) 7
.2 .
f)
i)

2
2 6x+5 > 0 ;
2

D 5x+6
2
<2;
o) 3x220x+45
4x+5
5x+4
1
s) 5x26x+l
-2

84.

Ar ekvivalenios nelygybs:
< 4

a) 2x 3

ir 2x 3 < 4;
2

b) 3JC - 1 < : + 3 ir (3* - I ) < ( + 3) 2 ;

c) 3 < 1 ir < 1;
d) ^ l r
e

>

'

> O ir f f > 0;

(T^Ij

ir

(* - !) 2 >

42

'

f) <*~W*- 5 ) 2 > o ir f f i > 0;

85.

Su kuriomis m reikmmis lygtis mx2 (1 2m)x + m = O turi du skirtingus

sprendinius?

86.

Su kuriomis m reikmmis nelygyb x 2 + 2(m + l)x + 9ra 5 > 0 tenkina bet

kurios reikms?

87.

Su kuriomis sveikosiomis m reikmmis lygties 3 + 2,5x = 3m l,5x +

sprendiniai didesni u 3?

88.

Su kuriomis sveikosiomis m reikmmis lygties

diniai yra maesni u 5?

89.

Moksleivis ssiuvini gali nusipirkti dviejose parduotuvse. Viena parduotuv

yra alia nam ia ssiuvinis kainuoja 2 Lt. Kita parduotuv yra toliau
j reikia vaiuoti autobusu. Kelion ten ir atgal kainuoja 1 Lt. Taiau ioje parduotuvje vieno ssiuvinio kaina 1,8 Lt. Suraskite, kiek maiausiai ssiuvini
moksleivis turi pirkti, kad jam vertt pasirinkti tolimesn parduotuv.

90.

Kateris nuplauk upe emyn 20 km ir gro atgal. Ups tkms greitis 3 km/h.
Koks turi bti katerio greitis stoviniame vandenyje, kad visa kelion trukt ne
daugiau kaip 5 vai.?

91.

Taksi vairuotojas sigijo duj rang, kuri kainavo 1080 Lt. Jo automobilis
100 km suvartoja 6 1 benzino arba 10 i duj. Vienas litras benzino kainuoja
3 Lt, o duj 1,5 Lt. Po keleri met duj ranga atsipirks, jei taksi vairuotojas
kas mnes nuvaiuoja po 1000 km?

92.

Du darbininkai dirbdami kartu darb atlieka ne daugiau kaip per 4 valandas. Jeigu pirmasis darbininkas dirbt vienas, tai jis darb atlikt 6 valandomis greiiau
negu antrasis dirbdamas vienas. Kiek daugiausiai valand gali utrukti pirmasis
darbininkas atlikdamas vis darb?

93.

Teigiamos nesuprastinamos trupmenos skaitiklis yra didesnis u 2, o vardiklis

vienetu didesnis u skaitiklio kvadrat. Jeigu prie skaitiklio ir vardiklio pridtume po 5 vienetus, tai trupmenos reikm tapt didesn u J r . Kokia i trupmena?

= 3(1 + ) +

^ x

spren-

4.7. Lygi ir nelygybi sistemos

Danai tenka sprsti ne vien lygt ar nelygyb, bet kelet iekant j bendr sprendini.
Tuomet sakome, kad sprendiame lygi ar nelygybi sistem.
Sistemos bna vairios: vienos j sudarytos tik i lygi, kitos tik i nelygybi,
taiau sistem gali eiti ir lygtys, ir nelygybs. Sistema gali turti vien arba daugiau
neinomj.

Lygi ir nelygybi sistemos neinomj reikmi, su kuriomis vis lygi ir nelygybi

reikiniai apibrti, aib vadiname sistemos apibrimo sritimi.
Neinomj reikmi rinkinius, kuriuos stat sistemos lygtis ir nelygybes gauname
teisingas skaitines lygybes ir nelygybes, vadiname sistemos sprendiniais.

Isprsti sistem reikia rasti visus jos sprendinius (arba rodyti, kad j nra).
Kai sistema sudtinga, j pertvarkome keisdami paprastesne, taiau ekvivalenia sistema.

Jeigu dvi lygi ir nelygybi sistemos turi tuos paius sprendinius (arba abi j neturi),
tai jos vadinamos ekvivaleniomis.
1 PAVYZDYS. Isprskime lygi sistem J ( x ~
~ ^x + J) =
FV
4
} ( x - 2 ) ( x 2 + 4 x + 3) = 0.
Pirmosios lygties sprendiniai yra x\ = 1, x 2 = 2, = 3, o antrosios x\ = 2 ,
X2 = 1, = 3. Abiem sistemos lygtims tinka tik sprendinys = 2. Taigi
sistema turi vien sprendin = 2.
2 PAVYZDYS. Isprskime nelygybi sistem

3(x - 5) < 2(x - 1 ) + 7,

2 < 20* + 21.

Ekvivaleniai pertvark kiekvien nelygyb gausime nelygybi sistem, ekvivaleni
pradinei:
i 3x - 15 < 2x - 2 + 7,
20x -2121<<0;0;
I 2 - 20x

i < 20,
I 1 (x + l ) ( x - 2 1 ) < 0.

Taigi pirmosios nelygybs sprendiniai sudaro interval (oo; 20). Isprend interval
metodu antrj nelygyb gauname, kad jos sprendini aib yra (1; 21).
Tada sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra intervalo (1; 20) skaiiai.
Sis intervalas ir yra nelygybi sistemos sprendini aib.
Kartais sprendiant vien lygt ar nelygyb tenka sudaryti ir sprsti sistemas.

I 3 PAVYZDYS. Isprskime lygt 2|x - 1| = |x + 2| + 1.

Lygties apibrimo srit, t. y. vis realij skaii aib, suskaidykime tris intervalus,
kuriuose reikiniai ; 1 ir + 2 yra pastovaus enklo arba lygs nuliui.
x+2
x-l

+
+

Nagrindami lygt kiekviename i i interval galsime parayti j be modulio enklo.

itaip gauname tris sistemas:
1-2<1,
jx>l,
< - 2 ,
T
M - 2 x + 2 = - X - 2 + 1;
>\ - 2 x + 2 = + 2 + 1;
' 12x-2 = x + 2+l.
Dabarjas pertvarkykime:

2'

2)

2 < ^ 1,
= --

3)

> 1,
= 5.

Pirmoji sistema sprendini neturi, antrosios sprendinys yra =

o treiosios = 5.

Taigi lygties sprendiniai yra = ^ ir = 5.

I 4 PAVYZDYS. Isprskime lygt |x - 11 + |x - 2\ = 1.

Kaip ir sprsdami 3 pavyzdio lygt suskaidykime skaii ties takais = 1 ir = 2
tris intervalus.
+
+

Nagrindami lygt kiekviename i i interval gauname tris sistemas:

* 5 1,
f 1 < ^ 2,
^ fx >2,
- + 1x + 2 = 1;
I x - 1 x + 2 = l;
M x - l + x - 2 = l .
Pirmoji sistema turi sprendin = 1. Antrosios sprendini aib sudaro interval (1; 2],
o treioji sistema sprendini neturi. Taigi duotosios lygties sprendini aib yra udaras
intervalas [1; 2].

Naudojant metod patogu sprsti ir nelygybes su moduliais.

I 5 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb |x + 1| + 3|x - 2| - |2x + 3| < x.
Padalij skaii ties keturis intervalus kiekviename i j nustatome pomodulini
reikini enklus.

Gauname keturias nelygybi sistemas:

1) I x ^
- 1 - 3(x - 2) + 2x + 3 < x;
J}

i - 1 < < 2,
U + 1 - 3(x - 2) - (2x + 3) < x;

2) I
<x ^
[ -x - 1 - 3(x - 2) - (2x + 3) < x;
.. Ix > 2,
' \x + 1 + 3(JC - 2) - (2x + 3) < x.

ios sistemos atitinkamai ekvivalenios tokioms sistemoms:

r < 3
H ' * - 1
3 ) ( ; 1 ^ ^ 2 '
4 ) p >
D
82'
2)
1
X > ,
I* <
I x > 5'
X> o,

'

Pirmoji ir antroji sistemos sprendini neturi, treiosios sistemos sprendini aib yra
intervalas
2], o ketvirtosios (2; 8). Sujung iuos du intervalus gauname, jog
pradins nelygybs sprendini aib yra intervalas
8).
Kartais paprastas lygtis ir nelygybes su moduliais galime isprsti ir nedalydami apibrimo srities intervalais. Pavyzdiui, pavelg lygt \x 5| = 1 i karto suprasime,
kad turi bti arba 5 = 1, arba 5 = 1. Taigi ios lygties sprendiniai yra
x\ = 6, X2 = 4.
O tai sprsdami nelygyb |JC 5| < 1 galime samprotauti taip: kadangi skaiiaus
modulis yra lygus j vaizduojanio skaii tiess tako atstumui iki nulio tako, tai
nelygyb tenkins tik tos neinomojo reikms, su kuriomis 5 patenka interval
(1; 1), t. y. 1 < 5 < 1. i dvigub nelygyb pakeit nelygybi sistema

\x - 5 < 1,

1-1 < 5
ir j isprend gauname, kad pradins nelygybs sprendini aib yra intervalas (4; 6).
Daniausiai lygties ar nelygybs apibrimo sritis bna sudaryta i vieno ar keli
interval. Taiau kartais pasitaiko, kad apibrimo srit sudaro vos keli skaiiai arba
ji i viso tuia. Jeigu apibrimo sritis tuioji aib, tai ir lygtis ar nelygyb
sprendini neturi; jeigu apibrimo srit sudaro keli skaiiai pakanka patikrinti,
kurie i j yra lygties sprendiniai.
i 6 PAVYZDYS. Isprskime lygt:
a) s/ - 2 + V l - * = 3; b) -\x(x - 1)| = 2; c) Jt + V * - 1 + V l - * = 1
a) Lygties -Jx 2 + V l _ x = 3 apibrimo srit nusako nelygybi sistema
i Jt 2 ^ O,
i Jt ^ 2,
i 1 - JC ^ O,
I Jt ^ 1,
kuri neturi sprendini. Taigi ir duotoji lygtis sprendini neturi.
b) Lygties V - |jc(jc 1)1 = 2 apibrimo srit sudaro du skaiiai = O ir = 1,
taiau nei pirmasis, nei antrasis lygties netenkina. Taigi ir i lygtis sprendini
neturi.
c) Lygties + y/x 1 + V l x = 1 apibrimo srit sudaro vienintelis skaiius
x = l, kuris yra lygties sprendinys.

94.

95.

Isprskite lygi sistem:

a)

(X + 2)(JC2 - 4JC + 3) = O,
(JC - 1)(JC2 - - 6) = 0;

b)

(JC + 3)(JC2 - - 6) = 0,
(x + 2)(x 2 - 5x + 4 ) = 0;

c)

(JC2 - 1)(JC2 - 5x + 6) = 0,
(x 2 - 4)(JC2 - 6x + 5) = 0;

d)

( 2 - 4x + 3)(x 2 + - 6) = 0,
(x 2 + 4x + 3)(x 2 -Ix + 10) = 0.

Isprskite nelygybi sistem:

+ 12 0 , l ( x + 1) > ^f- + 0 , l ( 9 x + 19),
3(2x 3) > 4 ( x + 1) + 13;
i 1 + l,5x < - 1 , 4 - 5 ( x - 1),
b)
I 2(JC+ 1) + 3(1 - X ) < 2(x 5);
JC _ 5JC4 _ jc2
^ - + 6,
8
T T <
c)
x\
x+2 . JC3.
v
X
j
3~ > 4 '
a)

d)
e)
f)
96.

97.

2 - 9x + 14 < 0,
- 4 < 0;
[ 2 + 6x + 5 < 0,
2 + 4x + 3 > 0;
JC2+2JC9 < 2 ,
2 < 25.

Isprskite lygt:
a) |x| = + 2;

b) |2x 5| = 1;

c) |x 1| + |x 2| = 1;

d) |7x - 12 j - |7JC

e) liH = i;

f)

j2[
2-I

11|

1;

1.

Su kuriomis p reikmmis lygtis

a) |x 1| + |2x 3| = p;
b) |x + l | - | x - l | = p
turi bent vien sprendin?

98.

Isprskite nelygyb:
a) 2|3x + 4| < |x - 2|;

b) |x - 3| + |x + 21 > X + 5;

c) JC(JC - 6) + 15 < 3|x - 1|;

d) ( x - l ) 2 + | x - l K 2;

\2++>2
' I JCJCz-4 I

e)

f) |x|(x 2 2x 3) ^ O ;

g) | x 2 - l | < 2 |x| + 1;

jc+199

<

4.8. Lygi su dviem neinomaisiais sistemos

Jeigu lygtis turi du neinomuosius, tai jos sprendinys yra tokia skaii pora, kad stat
vietoj neinomj atitinkamus ios poros skaiius gauname teising skaitin lygyb.
Pavyzdiui, skaii pora (y/2; V3) yra lygties x2 + y2 = 5 sprendinys. Lygties su
dviem neinomaisiais sprendinius patogu vaizduoti koordinai ploktumos takais.
Daniausiai tokia lygtis turi be galo daug sprendini, o juos vaizduojantys takai
sudaro koki nors kreiv. Pavyzdiui, lygties x2 + y2 = 5 sprendini aib koordinai
ploktumoje atitinka spindulio r = \ / 5 apskritimas su centru koordinai pradioje.
Kai sprendiame kelias lygtis ir iekome j bendrj sprendini, sakome, kad sprendiame lygi su dviem neinomaisiais sistem. Paprasiausia yra dviej tiesini
lygi su dviem neinomaisiais sistema
i aix + b\y = ci,
i a2x + b2y = c2.
Tokios sistemos kartais turi vien sprendin, kartais be galo daug, o kai kada visai
j neturi.
1 uduotis.

Isprskite lygi sistem j

- =
_ ^ '

Dviej tiesini lygi sistemos sprendimo budai (sudties, keitimo) taikomi ir sudtingesnms lygi sistemoms su dviem neinomaisiais sprsti.
1 PAVYZDYS. Isprskime lygi sistem

2+ y2 _ =4,

I antrosios lygties ireik neinomj * gausime = 2 2y. stat gaut iraik

pirmj lygt tursime (2 2 y ) 2 + y2 = 4 arba y(5y 8) = 0. I ia yi = 0, y2 = | .
Tuomet atitinkamai = 2 ir X2 = Vadinasi, sistema turi du sprendinius (2; 0)
- ( - f ; f)
Pavaizdav pirmosios lygties sprendinius koordinai ploktumoje gautume apskritim, kurio spindulys lygus 2, o centras koordinai pradios take; antrosios ties,
einani per takus (0; 1) ir (2; 0). Apskritimo ir tiess susikirtimo tak koordinats
yra tiek pirmosios, tiek antrosios sistemos lygties sprendiniai, taigi paios sistemos sprendiniai. Sprendiniai parodo, kokiuose takuose kertasi apskritimas ir ties.
Susikirtimo takai yra A(2; 0) ir ( - ; f ) .

^
/
\
/ I r
^

I
\6/5 0 1 J f ^ x j

Kakada geometrija ir algebra buvo atskiri mokslai, tarsi

valstybs su sienomis. Galima sakyti, kad tas sienas panaikino
prancz matematikas R. Dekartas (1596 - 1650), pradjs
naudoti tak koordinates ir itaip ploktumos kreives susiejs
su lygtimis.
/ Taip ir atsirado neiardoma algebros ir geometrijos sjunga!
\

x 2 4- v 2 = 20

I
2 uduotis.

Isprskite lygi sistem

+ 4/ y = 1. '

Kartais lygi sistem pavyksta isprsti pakeitus neinomuosius.

I 2 PAVYZDYS. Isprskime lygi sistem
,2

y2

= I3-Xy,

(1)

+ y = 7 xy.
Paymkime u = + y, v = xy. Tada
2 + y2 = (x + y)2 2xy = M2-

2v,

ir lygi sistem galima urayti taip:

u2 2v = 13 u,
u = l v.

(2)

ra U = T - V i pirmj lygt gauname:

(7 v)2 2v = 1 3 - ,
v 2 - 15u + 36 = 0.
ios lygties sprendiniai yra v\ = 3, vi = 12.
Gauname tokius (2) sistemos sprendinius:
u\ = 4 ,

ui = 3;

2 = 5,

U2 = 12.

Neinomj ir y reikmes randame isprend dvi lygi sistemas:

+ y = 4,
xy = 3;

j + y = 5,
I x y = 12.

Antroji lygi sistema sprendini neturi, o pirmoji turi du sprendinius: (1; 3) ir (3; 1).
Taigi duotosios lygi sistemos sprendiniai yra (1; 3) ir (3; 1).
Sprendiant sudtingesnes lygi sistemas, pavyzdiui, kai abi sistemos lygtys yra
kvadratins, tenka taikyti vairius metodus. Panagrinsime vien danai sutinkam
dviej lygi sistemos atvej.
Lygtis 2 + bxy + cy2 = 0, kurioje a, b, c realieji skaiiai, x, y neinomieji,
vadinama homogenine lygtimi.
Pavyzdiui, lygtys x 2 + 2xy = 0, 2xy + y

= 0, 2x 2 + xy y2 = 0 yra homogenins.

Jei lygi sistemoje bent viena lygtis yra homogenin, tai tokios sistemos sprendimas supaprastja, nes i homogenins lygties galima apskaiiuoti neinomj santyk.
Pailiustruosime sprendimo metod pavyzdiu.
1 3 PAVYZDYS. Isprskime lygi sistem
2 - 2xy - 3y 2 = O,
2 xy = 2x + 3y + 6.
Pirmoji sistemos lygtis yra homogenin. Jeigu statytume j y = O, tai gautume
* = 0. Taiau skaii pora (0; 0) nra antrosios lygties sprendinys. Taigi toliau
galime nagrinti sistem su slyga 0. Padalij pirmj lygt i y2 gausime
/ x \

(-)
^y'

- 2 - - 3 = 0.

Paymkime f = j :
/2 - 2t - 3 = 0.
i lygtis turi du sprendinius t\ = 1, t2 = 3. Todl duotosios sistemos sprendinius
gausime isprend dvi lygi sistemas:
i = -1

2 xy = 2x + 3y + 6
ir
i = 3

X2

xy = 2x + 3y + 6.

Pirmoji ekvivalenti sistemai

2x=2 +- , - 6 = 0,
kurios sprendiniai yra (1,5; 1,5) ir (2; 2).
Antroji ekvivalenti sistemai
= 3y,
2 y 2 - 3 y - 2 = 0.
Ji
turi duotoji
sprendinius
(1,5;
(6; 2).
Taigi
sistema
turi 0,5)
keturis irsprendinius:
(1,5; 1,5), (2; 2), (1,5; 0,5) ir
(6; 2).

99.

Isprskite lygi sistem:

, 2x+5yy == 7;3,
C)

e)
g)

d)

+ 4y = 18,
2 + y 2 = 20;

+ y 2 + 6x + 2y = O,
X + y + 8 = 0;

f)

X + y = 5 - xy,
2 + y 2 = 7 xy;

* + 2y = 6,
2
3x2 - xy + 4y = 48;

h)

2 - 4xy + y 2 = 3,
y 2 3xy = 2;

( 18x + 23y = 46,

1 3 * - I l y = -22;
X2

i)

x 2 + xy + Iy2 = 74,
2x 2 + 2xy + y 2 = 73;

k)

Z - 11
~
4 '
2
x - y = 60;

m)

z2

j)

2 + y = 2xy - 2,
2 + y 2 = 2xy;

2x + = 15,
* - f

=2,5;

i y - 2 | x | = -3,
o) i I y l - = 3;

n;

- y = h

15

+ 2y = 9;

j |x 2| y = 1,
i * +
3| = - 1 ;

, f 3 | x + l | + 2 | y - 2 | = 20,
U + 2y = 4.

100. Nustatykite, su kuriomis parametr a ir b reikmmis lygi sistema turi be galo

daug sprendini:
I 6 + y = a,
i ax + 2by = 5,
b) 2ax by = 12.
a
M 5x - 4 y ' = a;
101. Nustatykite, su kuriomis parametro a reikmmis lygi sistema neturi sprendini:
j x - 4 y = l,
j x - a y = 3,
i + y = 1;
1 4y = + 4.
102. Nustatykite, su kuriomis parametro p reikmmis lygi sistema turi sprendini:
a)

px2 + y = 2,
- y = 1;

b)

( p - l ) y 2 - 2 ( 3 p + l)y + 9p = 0,
y = + 2;

c)
d)

(p - 3)x 2 + (4 - p)x = y - 12,

px + y = 8;
o
pxy + x - y + 2 = 0 ,
+ 2y + xy = - 1 .

5 . Kartojimo udaviniai
Realij skaii aib
1.

Apskaiiuokite:
a) 4,5 (3,4 + 2^) f - 0 , 1 ;

d) , 1 ' 7 1 " *
.
' (2+3,5)-0,06

c) (v 3s 1 : 3 - 1 , 2 5 - 4 ) . A ;
^
' 19
2.

b) ( 2 , 6 - 1,49) : (2,75 + ) + 0,63;

6
^ H
lf+|

e)

'

Paprastj trupmen uraykite deimtaine:

a)-;

b) ;

c) 3;

d) g ;

e)

f) ;

g) J g ;

h) JJ;

i) , .

3.

Deimtain periodin trupmen uraykite paprastja:

a) 6,(7); b ) - 2 , ( 7 3 ) ; c) 0,9(8); d) 0,51(27); e) 0,723(4).

4.

Trienklio skaiiaus 2ab paskutinius du skaitmenis sukeit vietomis gausime 9

vienetais didesn skaii, kuris dalijasi i 5. Raskite skaii 2ab.

5.

Trienklis skaiius a4b dalijasi i 9. Sukeit io skaiiaus pirm ir paskutin

skaitmenis vietomis gausime 99 vienetais didesn skaii. Raskite skaii a4b.

6.

Apskaiiuokite:
a) r1+V2
^ + T^-7?;
3+v/2'

b) 2-V7

3+V7'

c) ( 5

14
,
8 \ 12/.
U - T I T + +5 + /73/
25.4 '
d) L +< _ ,! +\
1
l+-v/3
V3+V5
V5+V7
V7+V9'
u

<

e) V
^ + ^/+/5
+ + 72-1+/2+'
'
yi+V3
7.

rodykite, kad:
a) V7 - y/6 < V6 - V5;
b) -v/ + 1 \/w <

8.

1, kai n natralusis skaiius.

Kuris i skaii a ir b didesnis:

a) a = 5, b =
C)

9.

a = b, b =

b) a = Jl + VU, b = + 3;
d)

a =

b = J43 - V2?

3/,

Apskaiiuokite ir suapvalinkite 0,001 tikslumu:

a) | \ / l 2 5 12|;
) 13^101.
c>
yio+3 '

b) | - - VTo| + | v T 6 - 2/8|;
d)
a)

V2-V5
V2+V5

, 72+y/5
V2-V5'

10.

Pasilykite bd, kaip naudojantis skriestuvu ir liniuote realij skaii tiesje

atidti skaiius y/a, kai a sveikieji teigiamieji skaiiai; racionalieji teigiamieji
skaiiai.

Nurodymas. Galima remtis staiojo trikampio auktins, nubrtos i staiojo kampo

virns, savybe.

Laipsniai ir aknys
11.

Apskaiiuokite arba suprastinkite:

a) VlO 4 12 2 ;

b) / 7 2 , 5 2 - 71,5 2 ;

c) 2 V 4 0 V l 2 + 3V5V58;

d) 1/2

e)

f>
y 4 i/32+ y 9 XfW2

2) 33 " 2 - 33 " 5 ^+
i ^ r 3 '
b>
12.

h)

4
|;
3 ' V
i \ -4

3,6. 4 - ( - 3 ) - -2.

'

3 3/4 22/
2 1/2 3 2
23 ~ 5-2/3.31/4.IO
/
2' 3 / 2 "2 '

Apskaiiuokite:
a) y ( V 3 - 2 ) 2 + 7 ( V 3 - l ) 2 ;

b) ^ ( 3 - 2V2) 2 -

c) 7 2 + v / 9 + 4 V 2 - V 2 ;

d) y 1 + 2 ^ 1 + 2 ^ 3 + 2V2 - V2 - 1;

e) V5 + / 1 4 - 6V5 - 4;

f) ^ 4 ^ 7 - 4 < / f - T + V3 - 4.

^4;

13.

Paraykite skaiius = 2 3 5 , b = 3 2 8 , c = 4 2 1 , d = 5 1 4 didjimo tvarka.

14.

Astronomijoje vartojamas atstumo matavimo vienetas parsekas lygus atstumui,

i kurio ems orbitos apie Saulv spindulys matomas 1 sekunds kampu.
IQ
reikkite parsek kilometrais, jei ems orbitos spindulys lygus 1,5 10 km.
>

Algebriniai reikiniai
15.

Suprastinkite reikin:
s x2-y2+z2+2xz.
a4-2a2 + \ .
M
2 2
2
uj
' x -z +y +2xy'
OHa2-O-V
--> _ (_x
{+) \ -.
c
^
y2 \x+y
x2_y2 ) xy '
(~)2+4-,.
x+V^
'

x 6 +* 3 y 3 . ^
32
a-b.
UJ
x2-xy+y2'
a 2 +4a-12
2-'
( m _ 2m+2 , m-9 \ . 32
U+l
l-m2) 3m -3'

2ob+4fr-3a-6 . /4fr 2 +21

2 2fc
+
' \2(l+b)

J'

Suprastinkite reikin ir apskaiiuokite jo reikm, kai duotos kintamj reikms:

(a-2)2

_ 2a-10

a) 2 -5
4- 2 , = i;
-10b 2xb-5x
_
c) x2-2xb
(x-2b)x>X17.

18.

19.

b)

x+2
x2+3x
2

l+x

c.

1'
2
_ 2 L
d ) 2a fcafc + l, _

9S

x 2_9'

1
T

Apskaiiuokite:
) ( 2 7 5 + 3 \ / 2 ) 2 (2y/5 3 \ / 2 ) 2 ;

b) (773 + 275) 2 - (773 - 2T5) 2 ;

c) (1 + y/2-73)(1

d) (1 + 7 5 + 7 6 ) ( 1 - 7 6 + 75).

+ V2 + V3);

rodykite, kad skaiius:

a) 327 3 + 173 3 dalijasi i 500;

b) 731 3 - 6 1 1 3 dalijasi i 120;

) 2 1 2 + 5 9 yra sudtinis;

d) 2 1 0 + 5 1 2 yra sudtinis.

Suprastinkite reikin:
4x+5\x\.
>
5x '

d)

6(a3+27)|a+4|
(a23a+9)(a2+7a+12)'

b)

2|x+3|-(x+3) .
3(x+3)

C)

e)

|x-l|(x2+x+2)(x+l)x.
3

f)

-1-|x-lj

\x-2\-\x+2\ .

3
a +a22a
a|a+2|-a2+4'

Lygtys, nelygybs ir j sistemos

20.

Isprskite lygt:

11 +
c)

52x .
~~ l + 2 x '

13
2x2+x21 ^
2

b)
1

-9'
e) (2x - I) + 5(2x - 1) + 6 = 0;
x2+l
X

2x
x2+l

g)
i)

6x

2X+7

+ 1 = 0;

+ |x - 4| + 8 = 0;

h) \ x - 1| +

- 3 | = 6;

j) | x - 3 | + |x + 2 | - | x - 4 | = 3 .

Kada kvadratin lygtis 2x 2 + Ax m =0

a) turi du skirtingus sprendinius;
b) turi du lygius sprendinius;
c) neturi sprendini?

22.

Ar ekvivalenios lygtys:
/T2
xz5x+6

3 .
5-
y '
2x5
1 - '
2
12.x + 1
4
f) (5x 2 - 9x)2 + 5(5x 2 - 9x) = 14;

21.

a)

= 1 ir - 2 = x 2 - 5x + 6;

b) |x 3| = 11 x| ir ( 3) 2 ( 1 - ) 2 ;
1
4
X ir X
C
- x ( x1+ l )
)
x(x+l) +
1
1
d) 2x 5 + - 4 = 4 + -^- 4 ir 2x 5 = 4 Xl

23.

Su kuriomis m reikmmis lygtys

2 + 2(m - 3)x + m2 - Im + 12 = O ir x2 + m2x + (6 - 5 m ) - O
yra ekvivalenios?

24.

rodykite, kad lygtis neturi sprendini:

a) Jx+

2 = -2;

b) Jlx

d) V - 1 - x = V ^ 5 ;
g) Jx^H
25.

- JxT9

+ 3 + Jx + 3 = 0;
e) 2 j l - x

) V4 - - Vx - 6 = 2;

=x-2;

f) 4 -

2.

h) V4x + 7 + V3 - 4x + x 2 + 2 = 0.

= Vx - 2;

Ar ekvivalenios lygtys:
a) Jx(x

1) = V 6 ir Jx Jx 1 =

J6;

b) (1 x ) V x = 2Jx ir 1 = 2;
c) Jx + 2 = ir + 1 = 2;

26.

d) Jlx

- X 2 = VlO ir l x - x

e) Jlx

- 10 = ir 7x - 10 = x 2 ?

= 10;

Isprskite iracionalij lygt:

a) 2x Jx + 1 = + 5;
c) V2 + Vx - 5 = V13 - x ;

d) 7Vx - 2x + 15 = 0;

e) 2 - 2 = 5 Jx2

f) x 2 - 4x - Jlx2

g) J x ^ l - -=
b

'

27.

b) J I + 3 j x = Jx+

- 1 - 6;
= 1;

h) - ^

sfx^l

4;

- 8x + 12 - 6;

- -JT^T=

/jt+l-l

+4,

V2x+3+Vx~l

Ar ekvivalenios nelygybs:
a

) TR < -

ir

~3+/+4+4) <

b) | = f < 0 ir (X - 8)(x + 1) < 0;

e) V x T T Vx - 1 < 2 ir Jx2 - 1 < 2;

)*-3 + ^ > 6 + ^ - - 3 > 6 ;
g) + 1 + j g > 8 + j g ir + 1 > 8?
28.

Isprskite nelygyb:

d)^5|<2;

b)2f0<2;

c) | x - 3 | < 5 ;

e ) ^

f) x(x - 6) + 15 ^ 3|x - 1|;

g) ( X - I ) 2 + |x - I K 2; h) i29.

+ 2 < ^ ;
<3;

i) g ^ ^ 1.

Raskite nelygybs sveikuosius sprendinius:

4 (+1)(-3)
c) X2

.4 2x26X+4 , 3.

< n.

9x + 22 < |3x

131;

d)

< 0.

30.

Su kuriomis m reikmmis nelygyb

X2+mx2

J
x2-x+l >
teisinga su visais realiaisiais x?

31.

Raskite maiausi jc reikm, su kuria teisinga nelygyb

X22X+14
(V5x-3)2

32.

Isprskite nelygybi sistem:

j c + 8

( - 3 ) ( 2 O ,
' H j c 2 +12JC + 1 1 ^ 0 ;
[ 3x 10 > 0,
c) I 8 - JC > O,
I x 2 - 3 j c - 10 < (8 x) 2 ;
33.

8 - 2 ^ O,
+ 2 > 8 - 2;

d)

2 - - 2 < O,
x(2 x) ^ O,
2 + 2x - 3 < 0.

Isprskite nelygyb:
a)

34.

b)

- 5 x + 4
J C

- 4

^ i;

b) |x| ^

2x .
k-3|

c) |5 x| < |2 x| + |2x 7|;

4
+ 2|; e) / - 2 < 4 - .
d) |x+3|
Isprskite lygi su dviem neinomaisiais sistem:

i 5(x + y)
7(x + y)
' 1 1 _ J_
2x

c)
2 + y2 =
a)

- 2(x
3(x
__ o

) = 15,
y) = 21;

35

b)
d)

e)

.V+2

yl
x+2'
2x 2 - 3xy 2y = 0;

f)

I X Ux - y = O,
\2y2 + y = 21 + 2xy;

g)

y/l + . + V +
/ + - y + = 2;

h)

i 4|y| + Ix = - 1 2 ,
1|| + 8 = |x|y + 4y.

J t + l

35.

y2+x2
= 79 - 5xy,
+ y = 7;
Z
- 5

6'
- 2 = 5;

Raskite parametro a reikmes, su kuriomis lygi sistema

ax2 + y = 2,
x-y = l
turi vien sprendin.

36.

Traukinys ketvirt kelio vaiavo 80 km/h, o likusi jo dal 60 km/h greiiu.

Koks traukinio vidutinis greitis?

37.

Rezervuaras upildytas 20 litr skysta chemine mediaga. Norima pagaminti

20 litr 16% koncentracijos skiedinio. Nupylus kit ind tam tikr kiek chemins mediagos ir pylus tiek pat vandens tirpalo koncentracija dar buvo per
didel. Pakartojus i operacij dar kart (t. y. nupylus t pat ind tok pat
kiek skiedinio ir vl pylus tiek pat vandens) gauta 16% koncentracija. Kokios
talpos ind reikjo turti nupilti cheminei mediagai? Apskaiiuokite skiedinio
koncentracij iame inde.

38.

Preks kain numatoma padidinti 32^%, taiau tuomet gerokai sumat paklausa. Todl nusprsta kain po tiek pat procent didinti du kartus. Po kiek
procent reikia padidinti preks kain kiekvien kart?

39.

Vieno mokytojo atlyginimas pervedamas bank A, kuris u pinig imim

ima 0,5% mokest. Kitas mokytojas naudojasi banko B kortele, u kuri teko
mokti 24 Lt. I banko B bankomato imant sum, nevirijani 800 Lt, mokamas
1 Lt mokestis. Po keli mnesi antrasis mokytojas bankui B u paslaugas bus
sumokjs maiau negu pirmasis bankui A, jeigu abu mokytojai kas mnes
pasiima po 800 Lt?

Geometrijos udaviniai
40.

Trikampio ABC pusiaukratin AD pratsta u pagrindo BC atkarpa DE, kuri

lygi atkarpai AD, ir takas E sujungtas su taku B. Apskaiiuokite kamp ABE,
jei ABAC = 78.

41.

Lygiakraio trikampio MNK kratinse nuo virns N atidtos lygios atkarpos AN = BN. Nubrtos atkarpos AK ir BM, kurios susikerta take O.
rodykite, kad:
a) AK = BM\
b) AMOK lygiaonis.

42.

Lygiaonio trikampio ABC oninse kratinse AB

ir AC atidtos lygios atkarpos B D ir C E . Trikampio pusiaukampins AM takas O sujungtas su takais B, C, D ir E.
rodykite, kad:
a) ABMO = C M O \
b) AADO = AAEOc) ABDO = ACEO.

43.

rodykite, kad lygiaonio trikampio:

a) kamp prie pagrindo pusiaukampins yra lygios;
b) auktins, nubrtos onines kratines, yra lygios;
c) pusiaukratins, nubrtos onines kratines, yra lygios.

44.

rodykite,
a) dvi jo
b) dvi jo
c) dvi jo

kad trikampis yra lygiaonis, jeigu:

auktins yra lygios;
pusiaukratins yra lygios;
pusiaukampins yra lygios.

Tiess MR ir P N susikerta take O.

ON = OR ir Z7 = Z2.
rodykite, kad:
a) MN = P R;
b) NR Il MP.

46.

Trikampiai ABC ir DEF yra lygus. Atkarpos BG ir EH su kratinmis AB ir

ED sudaro lygius kampus ABG ir DEH. rodykite, kad GC = H F.

47.

Duota: AB = B\C\,
BC BxAl,
AA 1 = CC 1 .
rodyti: Z7 = Z2.

48.

Du apskritimai, kuri centrai yra takai Oi ir O2, susikerta takuose A

ir B.
rodykite, kad:
a) Z O i A O 2 = Z O i S O 2 ;
b) AB O i O 2 .

49.

Lygiaonio trikampio ABC onin kratin du kartus ilgesn u jo pagrind BC.

I kratins AC vidurio tako M nubrtas statmuo iki susikirtimo su kratine
AB take N. Takas N sujungtas su taku C. Trikampio BCN perimetras lygus
18cm. Apskaiiuokite trikampio ABC perimetr.

50.

rodykite, kad lygiaons trapecijos striains yra lygios.

51.

Dvi lygiagreias tieses a ir b kerta ties I. Vienas i gautj kamp lygus 37.
Raskite kitus septynis kampus.

52.

Raskite visus kampus, gautus dvi lygiagreias tieses a ir b kertant kirstine I, jei
vienas i kamp 50 didesnis u kit.

53.

Duota: Z i : Z2 = 3 : 2,
4 - Z7 = 36.
rodyti: a || b.

54.

Tiess m ir n lygiagreios. Apskaiiuokite

kamp

m
n

55.

Dvi lygiagreias tieses kerta treioji ties. rodykite, kad dviej vidaus vienaali
kamp pusiaukampins sudaro statj kamp.

56.

Ar tiess k ir / yra lygiagreios?

80

k,T

vairus udaviniai
57.

Moksleivi grup atjo kavin, kurioje yra tik trivieiai staliukai, o viet lygiai
tiek kiek moksleivi. Jeigu merginos prie staliuk susst po 2, tai prie 3
staliuk sdt vien vaikinai. Jeigu vaikinai susst po 2, tai prie 2 staliuk
sdt vien tik merginos. Kiek mergin buvo grupje?

58.

Pirmasis darbininkas vienai detalei pagaminti sugaita 6 minutmis maiau negu

antrasis. Todl per 7 valandas pirmasis pagamina 8 detalmis daugiau negu
antrasis. Kiek detali pagamina kiekvienas darbininkas per 7 valandas?

59.

Jeigu dvienkl skaii n padalytume i jo skaitmen sandaugos, dalmuo bt lygus 1, o liekana 16. Jeigu prie skaiiaus n skaitmen skirtumo kvadrato
pridtume skaiiaus n skaitmen sandaug, gautume pat skaii n. Koks tai
skaiius?

60.

achmat turnyro, kuriame dalyvavo 2 mergaits ir keletas berniuk, dalyviai

susitiko tarpusavyje po vien kart. U laimt partij buvo skiriamas 1 takas,
u lygisias 0,5 tako, o u pralaimt partij tak nebuvo skiriama. Abi mergaits kartu surinko 8 takus, o kiekvienas berniukas surinko po vienod tak,
nevirijant 10, skaii. Kiek berniuk dalyvavo turnyre?

61.

Su kuriomis k reikmmis lygties (1 + k)x2 3kx + 4 / : = 0 abu sprendiniai yra

didesni u 1?

62.

Raskite p reikm, su kuria lygties x2 4x + p = 0 sprendini kub suma

lygi 16.

63.

Isprskite nelygyb

- 6)x + 9 + |jc - 5| < 4.

64.

I Vilniaus ir Kauno vienas prie kit ivyko motociklininkas ir dviratininkas.

Vaiuodami pastoviais greiiais jie susitiko po 45 min. Per kiek laiko motociklininkas nuvyko Kaun, jeigu jis kelionje utruko dviem valandomis maiau
negu dviratininkas nuvykdamas i Kauno Vilni?

65.

Garveio rato apskritimo ilgis 3,2 m didesnis u vagono rato apskritimo ilg.
Kiek kilometr nuvaiavo traukinys, jei vagono ratas apsisuko 2100 kart, o
garveio ratas 900 kart?

66.

Isprskite lygt
2(x-D

v
1)
3^+Vj+6 +
^ vV2(x
' ~=

/
v

67.

3 ( 3

Isprskite nelygyb
V2x + 1 + y/2x - 5 ^ V5 - 2x.

68.

rodykite, kad su bet kuriais , y e R teisinga nelygyb

2 + y2 xy y + 1 ^ 0.

69.

rodykite, kad su bet kuriais e R teisinga nelygyb

Xs - 5 + 2 - + I > 0.

70.

Kiek sveikj sprendini turi lygtis

I J - I - J.9
10 '

71.

Juvelyras turi du skirtingus aukso ir sidabro lydinius. Pirmojo lydinio aukso

ir sidabro masi santykis yra 1 : 2, o antrojo 2 : 3 . Juvelyrui prireik 19 g
lydinio, kurio aukso ir sidabro masi santykis bt 7 : 1 2 . Kiek gram jis turi
paimti pirmojo ir antrojo lydinio, kad sulyds juos gaut 19 g norimos sudties
lydinio?

72.

Isprskite lygi sistem:

a)

(x2 + y2)(x y) = 447,

xy(x - y) = 210;

b)

ix3-y3
= 19,
x2y - xy2 = 6.

Sudti ir dauginti skaiius galime ir be skaiiuoklio. O jeigu tekt be skaiiuoklio traukti

kvadratin ar kubin akn? Tada tikrai suprastume, koks tai sunkus udavinys. Babilonieiai, pavyzdiui, traukdami aknis naudojosi skaii kvadrat ir kub lentelmis.
Graikai apytiksl kvadratins aknies i skaiiaus reikm danai skaiiuodavo
artjimo" bdu.
Tarkime, pavyzdiui, kad reikia rasti apytiksl \f?> reikm. Jeigu skaiius a > Qyra V3
artinys su trkumu, t. y. a < -Jb, tai v 3 < ^ (jei bt a > \/3, tai ^ < \/3). Taigi skaiius ^
yra v3 artinys su perteklium, a < ~J3 < J. Imdami aritmetin vidurk ^ (a + 2)
gausime nauj v'5 artini ir galsime engti nauj artjimo" prie \/3 ingsn.
Atlikite kelet ingsni pradj su a = 1 ir raskite kelet \j3 artiniu.

II

Ploktumos vektoriai
6. Vektoriai ir j veiksmai
6.1. Vektoriaus svoka
6.2. Vektori sudtis
6.3. Vektori atimtis
6.4. Vektori daugyba i skaii

86
91
97
100

7. Vektoriaus koordinats
7.1. Vektoriai koordinai ploktumoje
7.2. Vektori veiksmai ir koordinats

105
108

8. Vektori skaliarin daugyba

8.1. Skaliarins daugybos apibrimas
8.2. Skaliarins sandaugos reikimas koordinatmis

111
114

9. Kartojimo udaviniai

117

6 Vektoriai ir j veiksmai
6.1. Vektoriaus svoka
Tokie dydiai kaip ilgis, plotas, tris, mas, tankis, temperatra, vara, darbas nusakomi vien j skaitinmis reikmmis. Taiau jgai, greiiui, pagreiiui nusakyti, be
skaitins reikms, reikia nurodyti ir krypt. iems dydiams vaizduoti briniuose
naudojamos atkarpos su rodyklmis. Atkarpos ilgis parodo dydio skaitin reikm,
o rodykl jo krypt. Tokias kryptines atkarpas vadinsime vektoriais*
APIBRIMAS
Vektoriumi vadiname atkarp, kurioje nurodyta kryptis. Jeigu atkarpoje AB nurodyta
kryptis i A B, tai A vadiname vektoriaus pradios taku, B vektoriaus galo taku,
o pat vektori ymime

AB.

Vektoriaus A% ilgiu vadiname atkarpos AB ilg.

Taigi su ta paia atkarpa AB galime susieti du vektorius: AB ir BA. Danai vektoriai
ymimi ir viena maja raide su vektoriaus enklu.

ymenis skaitome taip: AB vektorius AB, a vektorius a.

Vektori ilgius ymsime: \AB\, \a\. Pavyzdiui, brinyje pavaizduot vektori ilgiai
yra tokie: \MN\ = 3; \KL\
kratins ilgis lygus 1).

= 2 ^ 2 ; \a\ = 2; \m\ = 1,5 (laikome, kad langelio

Vektorius odis, pasiskolintas i lotyn kalbos.

vejas.

Vecto lotynikai reikia neioti, gabenti, o vector nejas,

Kai takas A sutampa su B, tai AB reikia tiesiog vien tak. Tako krypties, inoma,
negalime apibrti. Taiau patogu ir toki taku virtusi atkarp vadinti vektoriumi su
neapibrta kryptimi.
APIBRIMAS
Bet kur ploktumos tak vadiname nuliniu vektoriumi. Nulinio vektoriaus
ir galo takai sutampa, kryptis neapibrta, o ilgis lygus nuliui.

pradios

Kai nurodome nulinio vektoriaus pradios (kartu ir galo) tak, nulin vektori ymime
AA; kai nenurodome tiesiog 0.
APIBRIMAS
Vektoriai, esantys vienoje tiesje arba lygiagreiose tiesse, vadinami

kolineariaisiais.

Kolinearieji vektoriai gali bti nukreipti vien pus (vienakrypiai) arba prieingas
puses (prieprieiai).

1 uduotis. Tiesje paymti takai A, B, C, D. Kiek

skirting vektori galima sudaryti, jei bet kuris i paymt tak gali bti vektoriaus pradios taku, o galo tik
takai A ir C? Uraykite iuos vektorius ir suskirstykite
juos dvi vienakrypi vektori grupes.
Tegu A A yra nulinis, o BC koks nors nenulinis vektorius. Per tak A galima nubrti
ties, lygiagrei tiesei, kurioje yra . Taigi vektoriai AA ir B C yra lygiagreiose
tiesse jie kolinears. sitikinome, kad nulinis vektorius yra kolinearus kiekvienam
kitam vektoriui.
Jeigu dviej atkarp ilgiai lygs, tai ir atkarpos lygios. Taiau vektorius nusakomas ne
tik ilgiu, bet ir kryptimi. Todl lygiais vadinsime vektorius, turinius ne tik vienodus
ilgius, bet ir vienodas kryptis.
APIBRIMAS
Vienakrypiai vektoriai, kuri ilgiai lygs, vadinami
Visus nulinius vektorius taip pat laikysime lygiais.

lygiais.

Panagrinkime staiakampio ABCD

kratinse pavaizduotus vektorius.

Kadangi AB || DC ir \AB\ = \DC\, tai vektoriai AB ir DC yra lygs (raome

AB = DC). Taip pat lygs ir dar du pavaizduoti vektoriai: BC = AD.
2 uduotis. Taisyklingojo eiakampio ABCDEF
kratinse ir striainse paymta
12 vektori. Kiek daugiausia vektori galima parinkti i paymtj, kad bet kurie du
i j bt nelygs?

Tegu a yra koks nors vektorius, o M ploktumos takas. Visada galime nubrti
vektori, lyg a, kurio pradios takas yra M. Nubr sakome, kad atidjome vektori
a i tako M.

Brinyje a = M \ = NN\
tak M, N, P.

= P P\; kitaip tariant, tas pats vektorius a atidtas i

1.

Trikampio ABC kratinse paymkite visus nenulinius vektorius, kuri pradios

ir galo takai yra trikampio virns. Uraykite iuos vektorius.

2.

Staiojo trikampio ABC (ZC = 90) statini ilgiai: AC = 3cm, BC = 4cm.

Raskite vektori CA, CB, AB ilgius.

3.

Kiekvienam i uraytj teigini suformuluokite atvirktin:

a) jeigu du vektoriai lygs, tai ir kolinears;
b) jeigu du vektoriai vienakrypiai, tai ir lygs;
c) jeigu du vektoriai lygs, tai ir prieprieiai;
d) jeigu vienas i dviej vektori nulinis, tai vektoriai yra kolinears;
e) jeigu vienas i dviej vektori nulinis, tai vektoriai yra vienakrypiai.
Kurie teiginiai yra teisingi, kurie klaidingi? Paaikinkite, kodl.

4.

Paymkite visus nenulinius vektorius, kuri pradios ir galo takai yra staiakampio ABCD virns. Uraykite:
a) kolineari vektori poras;
b) vienakrypi vektori poras;
c) priepriei vektori poras;
d) lygi vektori poras.

5.

Staiakampio ABCD

kratini ilgiai: AB = 9cm, BC = 18cm. Kratinje

BC paymtas takas E taip, kad BE : EC = 2 : 1 . Raskite vektori AD,

DC,

CE, AE, AC, ilgius.

6.

Nubraiykite trikamp ABC, paymkite vektori m = . I tako C atidkite

vektori n:
a) n =

ra;

c) n TT m, \n\ = ^ I m I;

b) \n\ = \m\, n m\
d) n f j , ra, \n\ <

\\m\.

Kiek toki vektori kiekvienu atveju galima atidti?

7.

Tiesje paymti trys takai K, M, N. Takas K yra tarp tak M ir N. Kurie

i vektori MK, MN, K N, KM yra vienakrypiai ir kurie prieprieiai?

8.

Ploktumoje duoti trys skirtingi takai A, B ir C, nesantys vienoje tiesje. Kiek

skirting vektori galima sudaryti imant iuos takus vektori pradios ir galo
takais?

9.

Duoti trys skirtingi ploktumos takai A, B ir C. rodykite, kad \AC\ ^ \A~B\ +

+ \BC\. Kada galioja lygyb?

10.

Lygiagretainio ABCD striains susikerta take O. Nagrinkime nenulinius

vektorius, kuri pradios ir galo takai priklauso aibei [A, B, C, D, O). Kiekvienam tokiam vektoriui suraskite kit jam lyg vektori ir uraykite atitinkam
lygyb.

11.

12.

ABCD lygiaon trapecija, BE ir CF trapecijos auktins. Brinyje paymkite ir uraykite:

a) kolineari, bet nelygi vektori por;
b) vienakrypi vektori por;
c) priepriei vektori por;
d) lygi vektori por.
Duota: ABCD trapecija,
AB = CD, BE X AD, CF AD,
M N trapecijos vidurin linija,
BC = 12cm, AD = 20,4cm, BE = 5,6 cm.
Apskaiiuoti: \MN\, \FD\,

13.

\N

M/

\AB\.

\
D

Ploktumoje paymti takai M, N, K, L tokie, kad MN = KL. Suformuluokite

teisingus teiginius apie vektorius:
a) W k ir NLb) W k ir LN.
Inagrinkite du atvejus: kai M, K, N, L nra (yra) vienoje tiesje.

14.

Vektorius galima nagrinti ne tik ploktumoje, bet ir erdvje. Vienakrypi erdvs vektori ir lygi erdvs vektori svokos apibriamos taip pat kaip ploktumos vektoriams.
Kiekvienoje kubo ABCDA\B\C\
D\ briaunoje paB1
C1
vaizduotas vektorius.
Au
Uraykite:
a) vienakrypius vektorius;
f '
b) lygius vektorius.
B
C

Vektoriais vaizduojame jg, greit, pagreit ir kitus fizikos dydius. Atrodo, kad
vektoriai kone vienintelis bdas iems dydiams reikti.
Taiau vektoriai atsirado ne taip jau seniai. Pirmieji juos pradjo naudoti du XIX
amiaus matematikai: vokietis S. Grasmanas ir airis R. Hamiltonas. Taigi didysis
Niutonas apie jokius vektorius nebuvo n girdjs!
Utat dabar vektori pilna kiekviename fizikos vadovlyje.

6.2. Vektori sudtis

Mokysims sudti du vektorius. Jei a iv b yra du vektoriai, tai b galime atidti taip,
kad jo pradios takas sutapt su a galu. Paymkime a pradios tak A, a galo

tai ie takai yra vienoje tiesje (b pav.).

APIBRIMAS
Jei vektoriai a ir b atidti taip, kad b pradios takas sutampa su a galo taku, tai
vektori, kurio pradios takas sutampa su a pradios taku, o galo takas su b
galo taku, vadiname vektori a ir b suma ir ymime a + b.
Taigi A~B + ~BC = AC, arba a + b = AC.
1 uduotis. sitikinkite, kad bet kokiems vektoriams a ir b yra teisinga nelygyb
\a+b\ ^ \a\ + \b\. Kada i nelygyb virsta lygybe?
Prie vektoriaus AB pridj nulin vektori gausime:
AB

+o=

Xb

+ =

Xb.

Taigi prie vektoriaus pridjus nulin vektori vektorius nepasikeiia.

Tegu dabar a, b ir c yra trys ploktumos vektoriai. Atidkime b taip, kad jo pradios
takas sutapt su a galo taku, o c pradia su b galo taku. Paymkime atitinkamus
vektori pradios ir galo takus A, B, C, D.

I brinio matome, kad AC = a + b, Ab

= AC + c, taigi AD = (a + b) + c.

Kita vertus, BD = b + c, AD = a + BD, taigi AD = a + (b + c). T pat vektori

urame dviem bdais, todl
(a + b) + c = a + {b + c).
i savyb teisinga bet kokiems trims vektoriams. Ji vadinama jungimo savybe. Taigi
panaiai kaip sudedant tris skaiius sudedant tris vektorius rezultatas nepriklauso nuo
to, ar sudedame a ir b + c, ar a + b ir c. Sudedant tris vektorius a, b, c pakanka atidti
b nuo a galo, c nuo b galo ir sujungti a pradios ir c galo takus vektoriumi. Panaiai
sudedame ir kai vektori yra daugiau.
Sudedami kelis vektorius nuo pirmojo vektoriaus galo atidedame antrj vektori,
nuo antrojo vektoriaus galo atidedame treij vektori ir 1.1. Vektorius, jungiantis
pirmojo vektoriaus pradi su paskutiniojo vektoriaus galu, yra i vektori suma.

Kai vektori sum randame iuo budu, paprastai sakome, kad pritaikme daugiakampio
taisykl, kai vektori tik du trikampio taisykl.

Jei pirmojo vektoriaus pradia sutampa su paskutiniojo vektoriaus pabaiga, tai t vektori suma yra nulinis vektorius.

Du nekolinearius vektorius a ir b galima sudti naudojantis kitokiu briniu. Atidkime

abu vektorius i to paties tako, papildykime brin iki lygiagretainio ir paymkime
lygiagretainio virnes A, , C, D.

I brinio matome: a = AB = DC, b = AD = BC. Taigi a + b = AB + BC = AC.

sitikinome, kad dviej nekolineari vektori sum galime surasti atidj abu vektorius i to paties tako ir nubr lygiagretainio striain. Kai vektorius sudedame
naudodamiesi tokiu briniu, sakome, kad taikome lygiagretainio taisykl.
I brinio matyti, kad AC = + BC = a + b ir AC = AD + L)C = b + a.
Taigi nekolineariems vektoriams teisingas toks teiginys:
a + b = b + a.
j 2 uduotis.

sitikinkite, kad i lygyb teisinga ir kolineariems vektoriams.

Vektoriai danai taikomi sprendiant vairius judjimo udavinius.

1 PAVYZDYS. Ups srovs greitis 5 km/h, motorins valties greitis stoviniame vandenyje 13 km/h. Kokia kryptimi valtis turi iplaukti i tako A, kad nuplaukt tiesiai
prieais A esant kito ups kranto tak Dl Per kiek laiko valtis pasieks tak D,
jei ups plotis lygus 100 m?
Sprendimas. Jeigu iplaukdami i tako A nustatytume valties krypt link tako B
ir nesukiotume valties vairo, tai valtis vandens atvilgiu plaukt greiiu , o kranto
atvilgiu greiiu w = + u, ia u yra ups srovs greitis. Taigi valtis pasiekt kito
kranto tak D' (r. a) pav.).

Kad pasiektume tiesiai prieais A esant tak D, greitis w turi bti tiesje, jungianioje
A ir D, taigi tinka brinys b). Remdamiesi briniu b) i AAKL gauname: AK2 =
= KL2 + AL2 arba 13 2 = 5 2 + AL2, AL = 12. Taigi plaukti reikia kryptimi, kuri
su krantu sudaro kamp a , sin = ^
=
Tada valties greitis kranto atvilgiu
bus nukreiptas tiesiai tak D, |)| = 12km/h = -y m/s. Valtis iki tako D plauks
1t

100

_ 30 s
- (10/3) ss

Isprskime dar vien udavin apie per up plaukiani valt. kart jai plaukti trukdo
ne tik ups srov, bet ir prieprieiais puiantis vjas. "
2 PAVYZDYS. I tako A, esanio viename IOOm ploio ups krante, statmenai
krantui iplauk valtis. Jeigu ups vanduo netekt ir nepst vjas, tai valtis kranto
atvilgiu plaukt greiiu v ir pasiekt prieais esant tak per 10 sekundi. Taiau
ups vanduo teka greiiu u ir prieprieiais puia vjas, kurio greitis w sudaro su
krantu 45 kamp.

Kiek laiko truks valties kelion per up ir kuriame take isilaipins keleiviai, jei \\ =
=

|| =

|5|?

Sprendimas. I pradi suraskime valties greit (metrais per sekund) stoviniame

vandenyje, t. y. vektoriaus v ilg:

Kadangi || = \\ =
tai ir \\ = |ui| = 10.
Jei nepst vjas, tai valtis plaukt kranto atvilgiu greiiu v + U. Taiau prieprieiais
greiiu w puia vjas, todl valties greitis kranto atvilgiu (su slyga, kad valties trinties
vanden galima nepaisyti) bus
=z v +

w.

Atidkime vektorius v, u, w i vieno tako.

Sudj vektorius v ir pagal lygiagretainio taisykl gausime vektori y = v + u,

prieprie vektoriui w. io vektoriaus ilgis |y| = v/21 I = 10V2. Taigi vektorius
= + u + w yra vienakryptis su y = v + u, t. y. su krantu sudaro 45 kamp. Jo
ilgis |jc| = Iyl - N = 1 0 ( V 2 - 1).

Uraykime valties greiio kranto atvilgiu vektori dviej vektori suma:

X = X\ + Jt2,
/ 2 ->

ia yra lygiagretus, 0 x 2 statmenas kranto tiesei vektorius, JC 11 = IJC2I =

=
= 5V2(V2 - 1) = 10 - 5V2. Taigi per 1 sekund valtis pasislenka (10 - 5V% m
2,9 m lygiagreiai krantui ir tiek pat statmenai. Valties kelion pasibaigs, kai
statmenai krantui ji nuplauks 100 m, taigi kelion truks
100
t = 100
= 2(10 + 5 ^ 2 ) w 34

10-5V2
sekundes, o keleiviai isilaipins prieingo kranto take B (r. br.).

3 uduotis. Nustatykite, kaip pasikeist kelions laikas, jei vjo greitis w su kranto
tiese sudaryt ne 45, bet maesn kamp?

Pratimai ir udaviniai
15.

Duoti trys skirtingi takai A, B ir C. Raskite vektori sum:

a) Xb+

16.

BC-

b ) B C + A;

c) ~BA + AC\

Duoti vektoriai a, b, c.
Nubrkite:
a) a + b\ b) b + c-,
c) a + c; d) a + b + c.

17.

ABCD-

18.

Nubrta laute ABCDEF,

Raskite a + b + c + d + e.

staiakampis. Ar teisinga lygyb AB + AD = BA + BCl

kurios grandys paymtos vektoriais a, b, c, d, e.

19.

Raskite vektorius ir y, tenkinanius lygybes:

a) Xb

d) AB + B~A.

= AC;

b) AB +

= CB.

20.

Kvadrato ABCD

striains kertasi take O. Ireikkite vektori BC vektoriais

AO ir .
21.

Lygiagretainio ABCD

striains susikerta take M.

Paymkime AB = a,

~AD = b. Vektoriais a ir b ireikkite vektori:

a) At;
22.

b) DM + MC;

c) ~BM + MC.

Trapecijos ABCD kratinje AD paymkite

tok tak X, kad bt teisinga lygyb

AB + BC = AB + AX.
23.

Paymkite ploktumoje skirtingus takus K, L, M, N ir raskite vektori sum:

a) NL +LK

24.

+ ~KM; b) KL +LN

+ LM + NL.

Suraykite vektorius, kurie yra dviej brinyje

paymt vektori suma.
A
Pavyzdys.

25.

= AB + BE.

Takai A, ir C vienetin apskritim su centru

O dalija tris lygias dalis. Sudkite vektorius:
a) OA + OB;
b )0^

+ 0;

c )OC

+ OA;

d )OA + OB + .
Raskite gautj vektori ilgius.
26.

Jeigu nebt vjo, tai paraiutininkas leistsi vertikaliai emyn 3m/s greiiu.
Taiau puia vjas, kurio greitis 2 m/s. Brinyje pavaizduokite paraiutininko
leidimosi greiio vektori, raskite io vektoriaus ilg.

27.

Duota: ABCD
BCED

kvadratas,
lygiagretainis.

rodykite: AC + BD = AD + .

6.3. Vektori atimtis

Nubraiykime du vektorius a ir b, kuri kryptys yra prieingos, o ilgiai lygs. Tokius
vektorius vadinsime prieingaisiais vektoriais.
APIBRIMAS
Nenulinio vektoriaus a prieinguoju vektoriumi vadiname to paties ilgio prieprie
vektori. Vektoriui a prieing vektori ymime a.

Taigi BA yra vektoriui AB prieingas vektorius. J galima ymti ir taip: BA = AB.

Nulinio vektoriaus prieinguoju vektoriumi vadiname t pat nulin vektori.
Sudkime prieinguosius vektorius AB ir BA: AB + BA = AA = 0.
Prieingj vektori suma yra nulinis vektorius, t. y. a + (a) = 0.
APIBRIMAS
Vektori a ir b skirtumu vadiname tok vektori c, kur sudj su vektoriumi b gauname vektori a. Vektori a ir b skirtum ymime a b.
Vektori a, b skirtum lengva rasti atidjus abu vektorius
i to paties tako. Paymkime c vektori, kurio pradios
takas sutampa su b galo taku, o galo takas su a galo
taku.
Brinyje matome, kad a = b + c, taiau tai reikia, kad
c = a b.
Jeigu du vektoriai yra atidti i vieno tako, tai vektorius, jungiantis antrojo vektoriaus galo tak su pirmojo galo taku, lygus pirmojo ir antrojo vektori skirtumui.
Paprastai sakome, kad vektori skirtum gauname i vieno vektoriaus atm kit. Jei
c yra vektori a ir b skirtumas, tai =c + b. Pridj prie abiej ios lygybs pusi po
vektori b gausime a + (b) = c + b + (b) = c + 0 = c. Taigi vektori skirtum
galime ireikti vektori suma: c = a+(b) arba ab = a+(b). Todl i vieno vektoriaus atimti kit reikia prie pirmojo vektoriaus pridti vektori, prieing antrajam.
Pertvarkant vektorines lygybes galima vektorius kelti i vienos lygybs puss kit
pakeiiant enkl. Pavyzdiui, jei a + b = c + d, tai pridj prie abiej lygybs pusi
po vektori b gausime a + b + (b) = c + d + (b), a + 0 = c + J + (b),
arba tiesiog a = c + d b. Taigi vektorines lygybes galime pertvarkyti panaiai kaip
skaitines.

28.

Takai A, B, C, D yra lygiagretainio virns. Kiek vektori su pradios ir

galo takais lygiagretainio virnse galima sudaryti? Kiek i vektori aibje
yra tarpusavyje nelygi vektori? Uraykite juos suskirst j prieing vektori
poras.

29.

Duoti vektoriai a, b, c.
Nubraiykite:
a) a b;
b) a c;
c) b c;
d) c b a.

30.

Paymkite tris nesanius vienoje tiesje takus A, B, C ir raskite vektori

skirtumus:
a) CA - B;

31.

) AB-;

c)~BC -A;

d) AC - ~BA.

Tegu A, B ir C yra bet kokie ploktumos takai. sitikinkite, kad visada teisinga
lygyb AB -AC

= CB.

Kada teisinga lygyb \AB\ - \AC\ = \%\1

32.

Trikampyje ABC paymkime

vektori:
a) JC;

33.

b) AC;

= a, CB = b. Vektoriais a ir b ireikkite

c) ~BA - ~BC.

Takas D dalija trikampio ABC kratin BC pusiau: BD = DC. Paymkime:

Xb = a, CD = b. Ireikkite vektoriais a b vektorius BD, AD,

AC.

34.

Takai A, B, C, D yra rombo virns, TB = a, A b = b. Vektoriais a ir b

ireikkite vektorius: AC, CA, BD, DB.

35.

Tegu ABCD

36.

yra staiakampis. Ar teisinga lygyb:

a) XD - X B

b) BC -BA

= DC -

c) BC-BA

= AB + )

Kvadrato ABCD
a) \DB DCI;

37.

DA;

kratin lygi a. Apskaiiuokite:

h)\BC-~BA\.

rodykite, kad bet kokiems vektoriams a, b teisinga nelygyb \a b\ ^ \a\ + \b\.

Kada i nelygyb virsta lygybe?

38.

Vektoriai a, b, c, d, e, f , sudaro udar laut. Ireikkite vektori kitais

vektoriais.

39.

Ploktumos takams E, F, G, H teisinga lygyb: EF = HG.

=

40.

rodykite, kad

-GF.

rodykite, kad trapecijos pagrinduose paymt vektori 1 ir DA suma yra

lygi oninse kratinse paymt vektori BA ir D C sumai.

41.

Suraykite tuos brinyje paymtus vektorius, kuriuos galime ireikti kuri

nors kit dviej brinyje paymt vektori skirtumu.

Pavyzdys.

42.

Tfc = A f c - A B .

Suprastinkite reikin:
a) MN - L K - ML',

b) ( A B +BC

- DC) - (AF -

c) XY + KZ - (X - YK)-

d) OR + P + RS + PO.

GF)\

6.4. Vektori daugyba i skaii

Imkime kok nors vektori a ir sudarykime sumas i vienod dmen:
a + a,

a+a

+ a,

a+

a+a+a,

ias sumas patogu ymti tiesiog

2a,

3a,

4a,

APIBRIMAS
Skaiiaus m (m 0) ir nenulinio vektoriaus a sandauga vadinamas vektorius, kurio
ilgis lygus \m\-\a\,o kryptis sutampa su vektoriaus a kryptimi, kai m > 0, ir prieinga
vektoriaus a krypiai, kai m < 0.
Skaiiaus m ir vektoriaus a sandauga ymima .
Kai m = 0, o a bet koks vektorius arba m bet koks skaiius, o a = 0, tai
sandauga vadinamas nulinis vektorius.
Pastebkime, kad (1)5 yra prieingas vektoriui a vektorius, t. y. (1)3 = a.
I 1 PAVYZDYS. Brinyje pavaizduoti vektoriai a, b, c, d ir j daugybos i atitinkam
skaii rezultatai.

Panagrinsime vektori daugybos i skaii savybes. Atidkime vektorius a ir b i

to paties tako ir padauginkime juos i to paties skaiiaus m (brinyje pavaizduotas

iame brinyje OC = a + b, OC\ = ma + mb. Pasinaudoj trikampi panaumu

galime sitikinti, kad OC\ = m . Taigi
m(a + b) = ma + mb.
i savyb teisinga su visais skaiiais m ir vektoriais a, b.

l uduotis.
Nusibrai atitinkamus brinius sitikinkite, kad savyb teisinga, kai
O < m < 1; kai m < 0.
Vektori daugyba i skaii taip pat turi tokias savybes:
(mn)a = m(na),

(m + n)a = ma + na.

Remiantis iomis savybmis reikinius su vektoriais galima pertvarkinti panaiai kaip

algebrinius reikinius.
1 2 PAVYZDYS. Suprastinkime reikin in = -3 (a -b) + 2,5(2 b - a ) - ( - 0 , 5 5 + b).
Pasinaudoj veiksm su vektoriais savybmis atskliausime reikinius ir sudsime panaius narius: m = 3a + 3b + 5b 2,5a + 0,5a b = 5a + 1b.
Tegu koks nors vektorius, o m skaiius. Tada vektoriai a ir yra kolinears.
Tarkime, kad ir b yra kolinears vektoriai. Jeigu b yra nenulinis vektorius, tai galima
rasti skaii m, kad a = mb.
2 uduotis. Brinyje pavaizduotos kolineari vektori poros
a, b ir c, d. Parinkite skaiius m, n, k, I tokius, kad bt
teisingos lygybs:
a) = mb, b na\
b) c = kd, d = Ic.
Nulinis vektorius kolinears bet kuriam kitam vektoriui.
Vektoriai a ir b [b 0) yra kolinears tik tada, kai yra toks skaiius m, kad a = mb.

Naudojant vektorius danai patogu nagrinti vairius sryius trikampyje ar kituose

daugiakampiuose.
3 PAVYZDYS.
Duota: trikampis O AB, AM = MB,
OA = a, OB = b.
rodyti: O M = \(a + b).

Irodymas. Remdamiesi vektori sudties apibrimu galime parayti lygybes:

OM

= a +

A M ,

OM

= b+

B M .

Sudedami panariui ias lygybes gauname:

2OM = a + b +

AM

TM.

Kadangi vektoriai AM ir BM prieingieji, tai AM + BM = 0.

Vadinasi, IOM

= a + b arba O M = \(a + b).

' 4 PAVYZDYS. Naudodamiesi vektoriais rodysime trikampio vidurins linijos teorem: trikampio vidurin linija lygiagreti jo kratinei ir lygi pusei tos kratins.
rodymas. Vektori MN dviem bdais uraykime kit vektori suma:

MN = M I + JN ,
M N

M A

+ A C

N .

Abi lygybes sudj gauname:

2 M P

( M B + M A ) + ( B N + C N ) + A C .

Kadangi prieingj vektori suma lygi nuliniam vektoriui, tai MB + MA = O ir

BN + CN = 0. Vadinasi, 2MN = AC, taigi AT/V = ^AC.

I ios lygybs darome

ivad, kad vektoriai MN, AC yra kolinears, o j ilgiai susij lygybe \MN\ = A| AC|.
rodme, kad MN || AC ir MN =

IAC.

43.

Duotas nenulinis vektorius m. Pasakykite, kurie i vektori 2m\ 0,5m; l,5m;

2,5m yra vienakrypiai, o kurie prieprieiai su vektoriumi m.

44.

Duoti vektoriai ir b.
Nubrkite vektorius:
a) 2; 3,5a; 3a; l ^ a ;
b) 0,5b\ -\b\ - 0 , 2 5 b ; - f b ;
c) \(a + b)\ 1,5a -

\b.

45.

Nubrkite nekolinearius vektorius m ir n, kuri pradios nesutampa, ir pavaizduokite vektori:

a) p = jrh 2; b) q = m + 1 ^; c) v = 2(m + 0,5n).

46.

Trikampio ABC pusiaukratins AAi ir BB\

skaii k, kad bt:

47.

a) A i C = kBC-

b) Afii =

d) BxM =

e) MA\ =

kBM\

Trikampio ABC

kertasi take M.

c) BM =

Raskite tok

kBB\;

kAA\\

vidurins linijos yra KM,

KL,

ML. Paymkime TB = m, AC = n.
Ireikkite vektorius KM, U , ML vektoriais m
ir n.

48. Lygiagretainyje

A B C D

paymkime

AH

= a,

Jb = b.
Ireikkite BD, AO, CO, AC, BO, OD vektoriais
ir b.

49.

Paymkime lygiagretainyje ABCD AC = a,

ir b iuos vektorius:
a) B%, B, DC, ;
b) Jh, , ,
DA.

50.

ABCD
trapecija,
M N - trapecijos vidurin linija,

JB = a, BC = b, CD
=c.
Ireikkite vektoriais a, b ir c:

Jb,

M N ,

M T ,

WB,

M D ,

= b. Ireikkite vektoriais

N A .
D

51.

Ireikkite neinomj vektori i lygybi:

a) 2a + 3b = b 3a;
b) a - Ab - 2x = 2b - 3a + c.

52.

Kvadrato ABCD striains kertasi take O, o M, N, K, L yra kvadrato kratini

vidurio takai.
Kurios i i lygybi yra teisingos:

N
C
a) OM + OK = ON + OL;
b) OM+

ON = ON+

OK;

Mi

c) O M + ON = OK + O L ?
L
53.

Vektori AB ir AD ilgiai lygus a, o kampas tarp vektori lygus 60. Apskaiiuokite vektoriaus AB + AD ilg.

54.

Remdamiesi brinio duomenimis:

a) ireikkite vektori AB vektoriais a ir b;
b) ireikkite vektori AE vektoriais a ir b.

55.

Duota: ABC,

A A b BB\,

CC\ trikampio

pusiaukratins, BA = a, BC = b.
Ireikkite vektoriais a ir b iuos vektorius:
B~B[,

56.

Trikampio ABC pusiaukratins AA\, BB\ ir CCi

susikerta take O.
rodykite, kad OA + OB + OC = 0.
>
>
>
Kam lygi vektori suma OAi + OBj + OCi?

57.

Trapecijos ABCD

vidurin linija yra M N .

rodykite, kad MN = ( A C + ~BD).

7 . Vektoriaus koordinats
7.1. Vektoriai koordinai ploktumoje
Pasirink koordinai ploktumos tak M nubrkime vektori O M , ieinant i koordinai sistemos pradios tako O. Vektori OM vadinsime tako M vietos vektoriumi.
Vietos vektori turi kiekvienas ploktumos takas.
Nubrkime tak su koordinatmis (1;0) ir (0; 1) vietos vektorius ir paymkime
juos i ir j. Abiej vektori ilgiai lygs vienetui. Vektorius i yra Ox ayje, todl j
vadinsime Ox aies vienetiniu vektoriumi, vektorius j yra Oy ayje, j vadinsime Oy
aies vienetiniu vektoriumi.

Brinyje pavaizduoto vietos vektoriaus O M galo (tako M) koordinats yra = 6,

y = 4. I tako M nubr statmenis koordinai ais paymkime Ox ayje vektori
OA = 6i ir Oy ayje vektori OB = 4 j . Matome, kad OM = OA + OB, arba
OM = 6i + Aj. Vietos vektori OM ireikme vienetiniais vektoriais i ir j.
Vienetiniais vektoriais galima ireikti ir bet kur kit vietos vektori. Tegu A(x\ y)
yra koordinai ploktumos takas. Nubrkime per tak statmenis aims Ox ir
Oy ir paymkime takus Ai(:; 0) ir A 2 (0; y).

Kadangi OA\ = xi, OA 2 = y j, tai gauname, kad OA = xi + y j; ia skaiiai ir y

tako A koordinats.

Taigi kiekvien vietos vektori galima ireikti vienetiniais vektoriais i ir j, iraikos

koeficientai yra atitinkamos vektoriaus galo tako koordinats.
1 uduotis.

Koordinai ploktumoje vir Ox aies nubraiytas lygiakratis trikampis

ABC, A( 1; 0), B(2; 0). Ireikkite vietos vektorius OA, 0% , O C vienetiniais.

Jei a nra vietos vektorius, tai atidkime i tako O jam lyg vietos vektori M:
a = OA4 vektori galsime ireikti vienetiniais vektoriais: OA = xi + y j. Tada
ir a = xi + y j .

Kiekvien koordinai ploktumos vektori a galima ireikti vienetiniais vektoriais i, j. Jei a = i + y j, tai skaiiai x, y vadinami vektoriaus a koordinatmis.
Vektoriaus koordinates nurodysime taip: a(x; y).
Jei a = OA yra vietos vektorius ir tako A koordinats yra (JC; y), tai a = JEI + y j .
Jei a yra nulinis vektorius (a = 0), tai abi jo koordinats lygios nuliui: 0(0; 0).
Vadinasi, vietos vektoriaus koordinats yra jo galo tako koordinats.

Tegu vektoriaus a koordinats yra (JC; y), taigi a = xi + y j.

teorema galime apskaiiuoti vektoriaus a ilg:

Pasinaudoj Pitagoro

58.

Raskite brinyje pavaizduot vektori koordinates:

a) OA, OB, O, OD;

59.

b) EF, GH, MN,

AO.

Pavaizduokite koordinai ploktumoje vietos vektorius:

a) O A ( - 3 ; - 5 ) , OB(-2;

2,5), OC(0; - 3 ) , OD(6; 0), OE( 1; 1);

b) a = - / + 3j, b = 4/ + 4j, c = - 6 / 4 3 , 5 j , d = 3/, e = - 2 j , f = -1 + j .

60.

Paraykite i vektori koordinates:

AB = / 4 j;

5 = -5/+J;

GH = 4 / + 2 | J ;
61.
62.

F = - 0 , 5 / - 1,57;

A L = -2,3j;

MJV = 3,2/;

0.

Vektorius ireikkite vienetiniais vektoriais / ir j :

p(0; 2); r(3; 0); ? ( - 6 ; - 6 ) ; ? ( - l ; 1); 0(3,7; - 4 , 6 ) ;
a) Staiakampio ABCD

z(V2; 1).

trij virni koordinats A( 1; 0), S(2; 0), C(2; 3).

Ireikkite vietos vektorius O A,

ilgius.

, O D vienetiniais ir raskite j

b) Vir Ox aies nubraiytas rombas ABC D. inomos rombo dviej virni

koordinats: A(l; 0), D(2; 0), ir kampas ZBAD = 30. Ireikkite vietos
vektorius OA, OB, , OD vienetiniais ir raskite j ilgius.

7.2. Vektori veiksmai ir koordinats

Tegu a(x\ \ >4) ir ( 2 ; y2) yra du koordinai ploktumos vektoriai: a = \i + y\j
ir b = X2i + 2j- Sudkime vektorius a ir b, i vektoriaus a atimkime vektori b, bei
vektori a padauginkime i skaiiaus k (k e R):
a + b = x\i + y\j + x2i + y 2 j = (*l + *2) + (y 1 +

yi)j',

b = x\i + y\j - X2/ - 2] = Ul - 2)i + (1 - 2

ka = k(x\i + yij)

= (kx\)i +

(ky\)j.

ios lygybs rodo, kaip inant vektori a ir b koordinates rasti vektori a+b,ab,
koordinates.

k-a

Jei vektoriaus a koordinats yra (x\; yi), vektoriaus b (x2; 2), tai vektori a+ b,
a b, ka (k G R) koordinats yra (x\ + x 2 ; 1 +)>

2\ 3 2)>

ky 1).

1 PAVYZDYS. Duoti vektoriai a(2; 5), b(3; 0). Raskime vektoriaus m koordinates,
kai m = 2a + 1,2b.
Kadangi a = 2i + 5 j, b = 3/, tai
m = 2 ( - 2 7 + 5 / ) + 1,2(3?) = - 4 / + o j + 3,6? = - 0 , 4 ? + 10j.
Taigi m(0,4; 10). Galima skaiiuoti ir i karto: paymj m koordinates x, y gausime
= 2 ( - 2 ) + 1,2 3 = - 0 , 4 , y = 2 5 + 1,2 0 = 10.
1 uduotis. Raskite vektoriaus m = l,4o b + 5c koordinates, jei a(2; 5), b(3; 0),
c(2,5; - 4 ) .
Vietos vektoriaus koordinats sutampa su jo galo tako koordinatmis. O kaip apskaiiuoti bet kokio, t. y. nebtinai vietos, vektoriaus koordinates?
Nagrinkime vektori a = A B, kurio pradios takas nesutampa su koordinai pradios taku ir yra A(xi; yj), o galo takas B{x2; y 2 ).

Matome, kad AB = OB-OA

(r. a brin). Kadangi OB ir OA yra vietos vektoriai,

tai O S = x2i + y2j, OA = x\i +y\j.

Tada

a = (x2i + 2 j) - (*1i + 17) = (*2 Taigi AB(2

-\\2~

+ (2 ~ \)]

1>-

Vektori AB ireikti vienetiniais vektoriais ir rasti jo koordinates galima ir nesinaudojant vietos vektoriais (r. b brin).

Jeigu vektoriaus a = A S pradios tako koordinats yra (x\] yi), o galo (x2; y2),
tai a koordinats yra (x2 x\; 2 yi), t.y. galime rayti a(x2 x\; 2 yi)
Jau inome, kad vietos vektoriaus a = i + y j ilgis skaiiuojamas pagal formul:
\a\ = sj- + y2. Tegu a yra bet koks vektorius, A(JC ; yi) ir S ( x 2 ; 2) yra jo pradios
ir galo takai, t. y. a = AB. Randame vektoriaus a koordinates: a((x2xi);
Taigi vektoriaus a ilgis apskaiiuojamas taip:
\a\ = y/(x2-

x \ ) 2 + (2 - y i ) 2

(a = AB, (),

(y2y 1)).

B(x2,y2))

I 2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime vektoriaus MN koordinates ir ilg, jeigu jo pradios

ir galo takai yra M ( - 3 ; 4), N(2,5; 0).
Vektoriaus MN koordinates (x\ y) apskaiiuojame taip: x = 2,5 (3) = 5,5,
y = O - 4 = - 4 . Tada vektoriaus ilgis \MN\ = ^ 5 , 5 2 + ( - 4 ) 2 = V46,25.
inome, kad vektoriai a ir b (b 0) yra kolinears tik tada, kai atsiras toks skaiius
m, kad a = mb. Jei a koordinats yra (xj; yi), o b (x2, 2), tai i a = mb gauname
= mx2, y 1 = my2.
Jeigu yra toks skaiius m, kad vektori a(x\; yi) ir b(x2\ y2)(b 0) koordinats
tenkina lygybes x\ = mx2, yi = my2, tai vektoriai a, b yra kolinears. Jeigu tokio
skaiiaus nra, tai vektoriai yra nekolinears.
I 3 PAVYZDYS. Ar kolinears vektoriai 5(1; - 2 ) , (0,5; - 1 ) ?
Jei jie bt kolinears, tai su tuo paiu skaiiumi m turt bti teisingos lygybs
1 = m 0,5, 2 = m (1). Matome, kad ios lygybs teisingos su m = 2, taigi
vektoriai kolinears.
I 2 uduotis.

Suraskite t k reikm, su kuria vektoriai a(k, 1) ir b(2; 3) yra kolinears.

63.

Paraykite vektori 5 ir b sumos koordinates:

a) a(7,5; 5), (2,5; 3);

b) 5(4,3; 0), (0; - 2 , 4 ) ;

c) 5 = 2i Aj, b = 2/ + 3y;
64.

d) = 3,3/, - 3,3j.

Paraykite vektoriaus b koordinates:

a) 5 ( - 0 , 5 ; 1,5), ( - 4 , 5 ; - 2 , 5 ) ;

b) 5(0; - l ) , ( - l ; 0);

c) = 3i j, b = 5/;

d) 5 = 4,87, b - 2,2y.

65.

Raskite vektori , 2ra, ra, 5,5ra, 0, Ira koordinates, kai ra(4; 5).

66.

Duota: 5( 1; 2), (2; 4). Raskite p koordinates, kai:

a) p = - 5 + ;

b) p = - 2 5 - 4b;

c) p = 5a + 0,1 b;

d) p = 105 - b.

67.

rodykite, kad vektoriai (0,1; 2,5) ir r ( l ; 25) yra vienakrypiai, o vektoriai

ra(2; 0,1) ir 5(0,2; 0,01) prieprieiai.

68.

Vektoriai 5(2; 1) ir (x; 3) yra kolinears. Raskite x.

69.

Kokia turi bti reikm, kad vektoriai ( \ 2) ir 5(4,5; ) bt kolinears ir

vienakrypiai?

70.

Apskaiiuokite vektoriaus AB koordinates ir ilg, jeigu jo pradios ir galo koordinats yra:

a) A(l; 4), (4; 4);

b) A ( - 2 ; - 7 ) , B(-5;

c) A(6; - 8 ) , B(-6;
71.

2);

d) A(l; 0), B(2; - 1 ) .

Raskite vektoriaus a + b ilg, kai:

a) 5(2; - 8 ) , b(-8;

16);

c) 5(5; 7), b(l\ - 2 ) ;

72.

-3);

b) 5 ( - 2 ; - 1 , 5 ) , b{-1;

-2,5);

d) 5 = c, b = a - 2c, 5(1; 2).

<1

Raskite vektoriaus a b ilg, kai:

a) 5(6; - 7 ) , (14; 8);

b) 5(10; 16), b(-2;

0);

c) 5 ( - 1 5 ; - 7 ) , (75; - 1 8 ) ;

d) 5 = - c , + 2c = 0, c(3; 4).

8 . Vektori skaliarin daugyba

8.1. Skaliarins daugybos apibrimas
Sudj du vektorius, taip pat padaugin vektori i skaiiaus vl gauname vektori.
Apibrime dar vien veiksm su vektoriais daugyb. Ji skiriasi nuo kit veiksm
su vektoriais tuo, kad jos rezultatas yra ne vektorius, bet skaiius. Todl vektori
veiksm vadinsime skaliarine daugyba, o jos rezultat skaliarine sandauga. Skaliarais gamtos moksluose ir matematikoje vadinami dydiai, kurie apibriami tik skaitine
reikme, tcSgi juos galima matuoti turint atitinkam skal. Pavyzdiui, jga, veikianti
judant kn, yra vektorius, o jos atliktas darbas, kai knas pasislenka i vienos vietos
kit skaliaras.
I pradi apibrkime kamp tarp vektori. Tegu ploktumoje duoti du nenuliniai
vektoriai a k b. Atidkime juos i to paties tako.

Tada vektoriai a ir b bus dviejuose i to paties tako ieinaniuose spinduliuose OA

ir OB.
Kampu tarp dviej nenulini vektori a ir b, atidt i to paties tako, vadiname
kamp tarp i to paties tako ieinani spinduli, kuriuose yra ie vektoriai.
Kampu tarp bet kuri dviej nenulini vektori vadiname kamp tarp iems vektoriams atitinkamai lygi vektori, atidt i vieno tako.
Kampas tarp dviej vektori gali bti smailus, status, bukas, taip pat nulinis ir itiestinis. Kampas tarp dviej vektori yra nulinis, kai vektoriai yra vienakrypiai; kai
vektoriai yra prieprieiai kampas yra itiestinis.
Kampo tarp dvie nenulini vektori a ir b didum ymsime (a, b). Jeigu kampas
yra status, t. y. (a, b) = 90, tai vektorius vadinsime statmenais, ymsime a b. Bet
kuriems nenuliniams vektoriams a ir b teisinga nelygyb
0 ^ (a, b) < 180.

l uduotis.

Trikampis ABC

yra lygiakratis, takas O yra jo centras.

Raskite I

(AB, AC), (AB, ), (OB, AB), (OB, CO).

Dabar jau galime apibrti dviej vektori skaliarin sandaug.
APIBRIMAS
Dviej nenulini vektori skaliarine sandauga vadinamas skaiius, lygus t vektori
ilgi ir kamjpo tarp j kosinuso sandaugai. Vektori a ir b skaliarin sandauga
ymima a b.
Jeigu bent vienas i dviej vektori yra nulinis, tai j skaliarin sandauga lygi nuliui.
Taigi kai vektoriai a ir b yra nenuliniai, tai
a b = \a\\b\ cos (a, b)
Matome, kad dviej vektori skaliarins sandaugos didumas priklauso nuo vektori
ilgi ir kampo tarp j.

I PAVYZDYS. Apskaiiuokime vektori a, b skaliarin sandaug, kai \a\ = 4 , \b\ = 2 ,

o kampas tarp vektori yra: a) (a, b) = 60; b) (a, b) = 90; c) (a, b) = 120.
Atveju a) gauname: a - b = |a|||cos60 = 4 2 \ = 4 .

Kadangi cos90 = 0,

tai atveju b) a b = 0. Atveju c) pasinaudoj tuo, kad cos 120 =

gauname

a > = \\\>\ cos 120 = 4 2 = 4.

Sandaug a a ymsime a 2 ir vadinsime vektoriaus a skaliariniu kvadratu. Kai

vektorius yra nulinis, tai ir jo skaliarinis kvadratas lygus nuliui. Kai vektorius yra
nenulinis, tai jis su paiu savimi (arba jam lygiu vektoriumi) sudaro nuliui laipsni
lyg kamp, todl a a = a2 = | a | | a | c o s 0 = \a\2.
Vektoriaus skaliarinis kvadratas lygus jo ilgio kvadratui, t. y. a-a = \a\2.
I skaliarins sandaugos apibrimo lygybs a-b

= \a\\b\cos(a,b)

iplaukia, kad

dviej nenulini vektori skaliarin sandauga lygi nuliui ti- tada, kai cos(a, b) = 0.
Lygyb cos (a, b) = 0 teisinga tik tuomet, kai vektoriai yra statmeni, t. y. a J_ b.
Dviej nenulini vektori skaliarin sandauga lygi nuliui tik tada, kai ie vektoriai
yra statmeni.

2 uduotis. Remdamiesi skaliarins sandaugos apibrimu paaikinkite, kada a -b < 0 I

ir kada a - b > 0.
Jeigu inome vektori a ir b ilgius bei j skaliarin sandaug a b, tai naudodamiesi
formule cos (a, b) =

galime rasti kamp tarp vektori.

73.

74.

75.

Staiakampio ABCD striains susikerta take O.

striains AC. Raskite kamp tarp vektori:

Kratin AB lygi pusei

a) AC ir AD;

b) D O ir DC;

c) OA ir Ofi;

d) DO ir ;

e) Ofi ir O D ;

) AX) ir O ? ;

g) CB ir AO;

h) AB ir ~DA;

i) D O ir OA.

Trapecijos ABCD kratinje AD paymtas takas E: BE || CD, o trikampis

ABE yra lygiakratis. Raskite kamp tarp vektori:
B
a) AB ir AD;

b) CB ir C D ;

c) EA ir DC;

d) EB ir C D ;

e) Dpir

f) AB ir B.

EA;

Apskaiiuokite vektori 3 ir b skaliarin sandaug, kai:

a) |3| = 4 , \b\ = 8, (a, b)

=60

b) |3| = 6, \b\ = 5, ( O ) = 0;
c) \a\ = 1,6, \b\ = 0,5, (

= 180;

d) \a\ = 2,5, \b\ = 1,4, (a, ) = 150.

76.

Lygiakraio trikampio ABC kratins ilgis 5. Nubrta trikampio auktin B D.

Apskaiiuokite skaliarin sandaug:
a) RA BC;

77.

b) AB AD;

c) BA BD;

d) ~BD DC;

e) AD DC;

f)

g) AB

h) BD -AB;

i) DA

CA;

-;
-BC.

Apskaiiuokite vektori ir b skaliarin sandaug, kai:

a) a(3; 4), || = 5, (a, ft) = 60;
b) 3(1; - 4 ) , | = 2 7 , ( 3 , = 4 5 ;
c) |3| = /2, M - 2 ; - 2 ) , (3, = 90.

78.

Duotas lygiakratis trikampis ABC, kurio kratin lygi 1. Apskaiiuokite vektori skaliarini sandaug sum BC CA + CA A S + Afi fiC.

79.

Staiojo trikampio ABC ambin AB lygi c, kampas C status. Apskaiiuokite

vektori skaliarini sandaug sum Afi ~AC + fiC fiA + CA C .

8.2. Skaliarins sandaugos reikimas koordinatmis

Kiekvien koordinai ploktumos vektori galime ireikti vienetiniais vektoriais.
Panagrinkime du nenulinius vektorius: a = x\i +y\j,b
= x2i + y2j, t.y. vektorius
a(x\; yi), b(x2; y2). Jeigu ie vektoriai yra kolinears, tai atsiras toks skaiius k. kad
a = kb; tada x\ = kx2, yi = ky2. Tarkime, kad ie vektoriai yra vienakrypiai, taigi
k > O, \a\ = k\b\, o kampas tarp vektori yra nulinis. Todl i vektori skaliarin
sandaug skaiiuojame taip:
a b = \a\ \b\ cosO 0 = k \b\ \b\ = k \b\2.
Kadangi \b\2 ~ x\ + y2 tai
a-b

= k(x 2 + y\) = (kx2) X2 + {ky2)y2 = x\x2 + yiy 2 .

l uduotis. rodykite, kad bet kuri priepriei vektori a(x\\ yi), b(x2; y2) skaliarin sandauga taip pat skaiiuojama pagal formul a b = x\x2 + 12
Taigi bet koki kolineari vektori a(x\\yi), b(x2; y2) skaliarin sandaug galime
skaiiuoti daugindami ir sudedami atitinkamas koordinates: a b = x\x2 + y\y2.
rodysime, kad i formul teisinga ne tik kolineariems vektoriams.
TEOREMA
Vektori a(x\; yi), b(x 2\ y2) skaliarin sandaug galima apskaiiuoti pagal formul
a-b

= x\x2 + yiy2,

t. y. dviej vektori skaliarin sandauga lygi t vektori atitinkam koordinai sandaug sumai.
rodymas. Jau sitikinome, kad is teiginys teisingas, kai vektoriai yra kolinears. 4
Taigi pakanka nagrinti nekolineari vektori por. Atidkime juos i vieno tako O: OA = a ir OB = b. Sujunkime
vektori gal takus A ir ir taikykime
kosinus teorem trikampiui ABO:
AB2 = OA2 + OB2 - 2 OA OB cos (OA, OB).
Kadangi AB = OB - ~OA = b - a, o OAj OB cos( OA, OB) =a-b,
galima perrayti taip: \b a\2 = \a\2 + \b\2 2a b. I jos randame
a-b

= ~(\a\2 + \b\2-\b-a\2).

(1)
tai (1) lygyb

(2)

Apskaiiuosime vektori a, b ir b a ilgi kvadratus. Kadangi vektori a ir b

koordinats yra
; >'i) ir (x2; y2), tai vektoriaus ba koordinats (x2xi;
~yi)
Taigi \a\2 =x2 + y2, \b\2 =X21+ y, |b - a\2 = (x2 - + (2 - \)2 ra ias
iraikas (2) formul, gauname:
a-b

+ yl-(x2-x\)2-(2-\)2)

= ^(xl

+ y\+xl

= \{\

+1+4+2~2+

-*1-2+

=
2

12 ~ J?) =

1
= -(2! 2 +212) =
= 12 + \2rodme, kad ir nekolineariems vektoriams a(x\; yi), b(x2; y2) teisinga lygyb
a b = XiX2 + 12
4
Prisiminkime, kad du nenuliniai vektoriai yra statmeni tik tada, kai j skaliarin sandauga lygi nuliui.
Pasirm rodyta teorema galime padaryti toki ivad.
Nenuliniai vektoriai a(x 1; yi) ir b(x2; y2) statmeni tik tada, kai XiX2 + yiy2 = 0.
Naudojantis teorema apie skaliarins sandaugos reikim koordinatmis nesunku rodyti ias vektori skaliarins daugybos savybes:
a b = b a perstatymo dsnis;
(a+b)-c
= a- c + b- c skirstymo dsnis;
(ka) b = k(a b) jungimo dsnis.

I 2 uduotis.

rodykite ivardytas skaliarins daugybos savybes.

Naudojantis iomis savybmis vektorinius reikinius su skaliarine sandauga galima

pertvarkinti panaiai kaip algebrinius reikinius.
I PAVYZDYS. Vektoriai a ir b sudaro 120 kamp, \a\ = 3, \b\ = 2. Apskaiiuokime:

a) Remdamiesi skaliarins sandaugos apibrimu ir jos savybmis gauname:

(3 + 2b) (2a - b) = Ia1 + 43 b - a b - 2b2 =
= 2a2 + 3a-b-

2 b2 = 2|3| 2 + 3|3| \b\ cos 120 - 2\b\2 =

= 2 32 + 3 3 2

- 2 2 2 = 18 - 9 - 8 = 1.

b) Pasinaudokime tuo, kad vektoriaus ilgio kvadratas lygus skaliariniam kvadratui:

\a - b\2 = (a - b) (a - b) = a2 - b a - a b + b2 = a2 - 2a b + b2.
Kadangi a2 = 3 2 = 9, b2 = 2 2 = 4, a b = 3 2 ( - ) = - 3 , tai
\a-b\2
= 9 + 6 + 4 = 19.
Gavome: \a b\ = /19.

Pratimai ir udaviniai
80.

Apskaiiuokite vektori a ir b skaliarin sandaug, kai:

a) 3(2; 3), b(A; - 2 ) ;
b) a(0; - 5 ) , H - U 1);
c) 3 ( - 0 , 8 ; - 1 , 5 ) , 6 ( - 0 , 5 ; 2,4);
d) 3 = 3/ Aj, b = - 3 1 + 4j.

81.

Apskaiiuokite vektori m ir n skaliarin sandaug, kai m = 2/ j, n =

A(2; - 3 ) , (4; 0).

82.

Ar statmeni vektoriai 3 ir b:
a) 3 ( - 2 ; 4) ir b(6; 3);

AB,

b) 3(2; 3) ir = AC, A(2; - 1 ) , C(0; - 2 ) ?

83.

a) Su kuria reikme vektoriai 3(4; 5), b(x\ 2) yra vienas kitam statmeni?
b) Su kuria reikme vektoriai m(3; 5) ir n = MN yra vienas kitam statmeni,
jei M(x; 1), N(3; 7)?

84.

Vektoriai 3 ir b sudaro 120 kamp, |3| = 2, \b\ = 3. Apskaiiuokite:

a )a-b;

b)\a + b\;

c) (3 - b) - (23 + b).

85.

Takai A(0; /3), (2; ) ir C ( | ; ^ ) yra trikampio virns. rodykite, kad

Z C = 90.

86.

sitikinkite, kad kampo a tarp nenulini vektori a(x\; yi) ir b(x2; y2) kosinusas
ireikiamas formule
cos =

87.

X \ X 2 + 12

Naudodamiesi 86 udavinio formule raskite kamp tarp vektori 3 ir b, kai:

a) 3(1; 1), b(0; 1);

b) 3(1,5; 0), b(2; - 2 > / 3 ) .

9 . Kartojimo udaviniai
Vektori veiksmai
1.

Duotas vektorius A~B ir takas C, nepriklausantis tiesei AS. Nubrkite vektori,

ieinant i tako C, kuris su duotuoju vektoriumi bt:
a) vienakryptis; b) prieprieis; c) lygus; d) nekolinearus.

2.

Duotas staiakampis ABC D. Vektorius BD ir AC ireikkite vektoriais AB ir

AD.

3.

Duotas lygiagretainis ABC D, M jo striaini susikirtimo takas.

rodykite, kad MA + MB + MC + M D = 0.

4.

I tako O atidti vienas kitam statmeni vektoriai OA ir O S .

rodykite, kad I O A + OSl = IOA - OB I.

5.

Trys takai A, B ir C isidst taip, kad AB = 2 .

rodykite, kad bet kuriam takui O yra teisinga lygyb O S = | O A + OC.

6.

ABCD lygiagretainis.
Raskite vektorius:

c
Q

a) O D + AO; b) O S + ; c) OB - .
A
7.

Duotas lygiagretainis ABCD

ir O bet kuris ploktumos takas.

rodykite, kad OA + OC = OB + OD.

8.

Duoti keturi ploktumos takai A, B, C, M. rodykite lygybes:

a) MA + MB - IMC = CA + B\
b) MA +MB

9.

- 3MC = CA+ CB + CM.

Trikampyje ABC, kurio CB = a, CA = b, nubrta pusiaukampin 1CC\.

a) Naudodamiesi trikampio pusiaukampins savybe rodykite, kad
b) Ireik Bc\ ir SA vektori skirtumais rodykite, kad c[ =

10.

aCA

b CB
a\ b

Vektorius OA statmenas vektoriui O S , be to, |OA| = a, | O S | = b. I tako

O atkarpai AB nubrtas statmuo .
a) rodykite, kad

= |j.

b) Ireikkite AC vektoriumi AS.

c) Ireik AC ir A S vektori skirtumais rodykite, kad OC =

Vektoriaus koordinats. Skaliarin daugyba

11.

Duoti vektoriai 5( 1; 0), 6( 1; 2), c(l; 3). Raskite vektori b + c ir a b koordinates.

12.

Duotas vektorius (5; 12). Raskite io vektoriaus ilg.

13.

Duoti vektoriai m(2; 1) ir 3(1; 0). Raskite vektori ^m + j f i .

14.

Nuo tako A(2; 1) atidkite vektori (2; 1).

15.

Duoti trys takai A ( - l ; 1), B(0; 2) ir C ( - 2 ; 0). rodykite, kad AB = A.

16.

Duoti trys takai A(3; 0), 5 ( - 2 ; - 2 ) ir C ( l ; - 3 ) . Raskite tok tak M(x; y),
kad vektorius SA bt lygus vektoriui CM.

17.

Apskaiiuokite vektori a ir b skaliarin sandaug, kai:

a) |3| = 5 , |6| = 2, (5,6) = 3 0 ;
b) |5| = 2 , 4 , |6| = 1,5, ( O ) = 120;
c) 5 ( - 2 ; 1),6(3; 0);
d) 5 ( 1 , 2 ; - 3 ) , 6(2,5; 1,4).

18.

Duoti vektoriai 5(2; 3) ir 6(2; n). Kokia turi bti kintamojo n reikm, kad
ie vektoriai bt statmeni?

19.

Duoti vektoriai 5(1; 4) ir 6(3; 2). Raskite tok skaii m, kad vektorius 5 + m b
bt statmenas vektoriui 5.

20.

Raskite kampo tarp vektori c ( l ; 1) ir d (2; j ) kosinus.

Geometrijos udaviniai
21.

Trikampio ABC kampas A lygus 66. Nubrta kampo

C priekampio pusiaukampin C D yra lygiagreti kratinei AB. rodykite, kad trikampis ABC lygiaonis.

22.

Dviej smailij (arba bukj) kamp kratins yra atitinkamai lygiagreios.

rodykite, kad tie kampai lygs.

a)

b)

B
o1

B1

Duota: OA || O i A b OB || O 1 Bi- rodyti: Z O = Z O 1 .

O1

B1

23.

Duoti du kampai, kuri kratins yra atitinkamai lygiagreios. Vienas kampas

smailusis, o kitas bukasis. rodykite, kad t kamp suma lygi 180.

24.

Du trikampio kampai atitinkamai lygs 73 ir 28. Raskite maesnj kamp,

kuriuo kertasi i kamp pusiaukampins.

25.

Trikampyje ABC nubrta atkarpa DE taip, kad

ZA =
ZBDE.
rodykite, kad Z C =
/.BED.

26.

A
Lygiaonio trikampio vidaus kamp suma kartu su vienu priekampiu sudaro
330. Raskite trikampio vidaus kampus (du sprendiniai).

27.

Raskite ir y, jeigu AB || C D :
a)

b)

28.

Duota: AB = 6cm,
BC = 9 cm,
AD = 2 cm,
DE Il AC.
Rasti: B E ir .

29.

Duota: AB || C D || EF, OA : AC : CE = 3 : 2 :
BD = 30 cm, OC = 60 cm.
Rasti: OA, AC, CE, OB, DF, CD, AB.

2,5, EF

= 80cm,

Trikampio kratins sutinka kaip 5 : 6 : 7 . Jo kratini vidurio takai yra virns

kito trikampio, kurio perimetras lygus 36 cm. Raskite duotojo trikampio kratini
ilgius.

31.

Duota: Zl = Z2, AC - 10 cm, BC = 25 cm.

Rasti: DC.
B

A
32.

Pagal brinio duomenis raskite ir y.

20

33.

Ar panaus trikampiai ABC ir A 1 S 1 C 1 , kuri:

a) ZB = ZBu

AB = 12cm, BC - 16cm, A 1 S 1 = 9cm, BiCi

= 12cm;

b) AB = 3,6dm, BC - 6dm, AC = 8,4dm, A i S j = 1,5dm, S 1 C j = 2,5dm,

A 1 Ci = 3,5 dm?
34.

rodykite, kad staiojo trikampio auktin, nuleista i staiojo kampo virns,

yra geometrinis vidurkis atkarp, j kurias ta auktin dalija ambin.
Duota: AABC

(ZC = 90), C D

AB.

rodyti: C D = VAD DB.

A
35.

rodykite, kad staiojo trikampio statinis yra ambins ir to statinio projekcijos

ambinje geometrinis vidurkis.
Duota: AABC

(ZC = 90), C D J_ AB.

rodyti: AC = VAB AD, BC = VAB BD.

vairs udaviniai
36.

rodykite, jog su visais realiaisiais skaiiais galioja nelygyb \a\ < a ^ \a\.

37.

Apskaiiuokite:
13fl|+4|fe| K, a i a
a
^
2|a| + |fc|
'
,4
4a|+2|fc+l|
,
b
^ |-fl||+3||+l| ' k a i

_ _44 0 . _ U0 .
' - '
_ 2~ b , _
.
- '
-

C) (|a|) 3 + 2\-\,

kai a = 1, b = 2.

38.

I kino teatro sals irovai gali ieiti pro dvejas duris. Pro pirmsias duris visi
irovai ieina per a min, o pro antrsias per b min. Per kiek minui irovai
ieis i sals pro abejas duris?

39.

Suprastinkite reikin:
a)
a

> \ x - y

x+y

I_Z
, . xy
x+y .

c)
40.

J \

2-y2

x2+y2

X2 yv 2

V
y

Vb+C

rodykite, kad kai 1 < < 1, tai reikinys

(x-l
_ x+l \ / _ _ \
\x+l
x-lJ{2
4
4 J

gyja tik neigiamas reikmes.

41.

rodykite, kad trupmena

42.

Suprastinkite:

kai n e Z, n 0, yra nesuprastinama.

a) y/(V3 - 2) 2 - yj(1 - V3) 2 + V3;

b) ( V 3 W 5 - v / 3 -

c) (V5 + V2 - / 5 - v t ) ;
+ V5) 2 + 7 ( 1 - V3) 2 - V5;

d)
5 a 2 b

Jfh-

v^+3

f) ( V o T T + V a z r V ) 2 - ( V f l + T - V a ^ T ) 2 ;
g) (5 + V 2 ^ + 3 ) 2 - (5 -

v^T3)2;

h) J Om - I) 2 + V (m - 2) 2 , ^ m ^ 2.
43.

Ar su visomis ir b reikmmis galioja lygyb (a b)2 = I/a bl

44.

Panaikinkite iracionalum vardiklyje:

a)

45.

b)

rodykite, kad:
a) /26 + 15 Vb + ^ 2 6 - 15>/3 = 4;
b)

Va2 +1

^ 2, kai a e R;

C) + - 2 ( 1 + ) + 2 ^ O, kai a > O, b > 0.

Nurodymas. Paymkite = | + | .

46.

Isprskite lygt:
x 2 +4 1 1
2_4 "T" 2- "r 2+x

-2
2-4

47.

rodykite, kad su visomis a, b ir c 0 reikmmis lygtis

sprendini.

48.

Isprskite lygi sistem:

a)

c)

X1

- 2x + xy - y + 4 = 0,

y - 3x - 4 = 0;
1 1=7

y
''
-2L - - L2 - Q l >
r

49.

+ -1

b)

X2+4y2
= 13,
2
2x - xy + y 2 = 22;

d)

Vy + V * = 30,
X Vx + y Vy
=35

b)

xz 4 < 0,
+ 1 > 0,
j > 0;

d)

X2+

= 1 tun
c

Isprskite nelygybi sistem:

a)

i \1*1
x \ >^ 1
1,
I k - H < 3;

3x+2

2x9
c)

X 2 - 9 > 1,

I x - 3 1 < 1;

<

Ix - 11 > 3.

'

50.

Lygties x 2 px+q = 0 sprendiniai yra ir X2. Sprendini kub sum x 3 + x |

ireikkite lygties koeficientais p ir q.

51.

Isprskite lygt:
a) / 2 + 5x + 8 - \ / 3 x 2 + 5x + 1 = 1;
b) y/2x2 + 5x - 27 - V2x 2 + 5x + 12 = - 3 ;
c) \ / 3 x 2 - 2x + 15 + 2 - 2x + 8 = 7.

52.

Isprskite nelygyb:
a

> Htt + fri ^

'

b ) ( x - ) 2 + 4 ( x - I ) + 3<0;

)2^4.

III

Funkcijos
10. Funkcijos svoka
10.1. Funkcija ir jos reikimo bdai
10.2. Atvirktin funkcija
10.3. Didjanios ir majanios funkcijos
1 1 , 1 .aipsn i n fu n kcija
11.1. Laipsnin funkcija su sveikuoju rodikliu
11.2. Funkcija )
11.3. Laipsnin funkcija su racionaliuoju rodikliu

124
131
135

138
144
148

12. Rodiklin funkcija

12.1. Rodiklins funkcijos svoka
12.2. Rodiklins lygtys
12.3. Rodiklins nelygybs

152
158
162

13. logaritmin funkcija

13.1.
13.2.
13.3.
13.4.
13.5.

Logaritmo svoka
Logaritm savybs
Logaritmin funkcija ir jos savybs
Logaritmins lygtys
Logaritmins nelygybs

14. Kartojimo udaviniai

166
168
172
176
180

184

1 0 . Funkcijos svoka
10.1. Funkcija ir jos reikimo bdai
Ne tik matematikos, bet ir fizikos, chemijos, ekonomikos knygose galima rasti daug
formuli, grafik ir lenteli. iais bdais siekiama parodyti, kaip tarpusavyje susij
vairs dydiai.
[ 1 PAVYZDYS. inodami rutulio spindul R, rutulio tr apskaiiuojame pagal formul
4

V = 77" R .
3
Dydis R ia gali gyti bet kokias teigiamas reikmes, o V reikm priklauso nuo R.
Pavyzdiui, kai R = 1, tai V = ^TT; kai R = -4= ( 0,68), tai V = .
I 2 PAVYZDYS. Nustatykime, kiek skirting dalikli turi natralusis skaiius n = 8.
Patikrin, i koki natralij skaii dalijasi 8, randame dalikli skaii: d = 4.
Panaiai dalikli skaii randame ir kitiems n. Apsiribokime natraliaisiais skaiiais
1 ^ n ^ 10 ir suraykime n ir d reikmes lentel:
n
d

1 2 3 4 5 6 7 8 9
1 2 2 3 2 4 2 4 3

10
4

Abiejuose pavyzdiuose vien dyd (R ir n) keitme, o kito dydio (V ir d) iekojome

pagal tam tikr taisykl.
Pirmj dydi reikmes galjome keisti, taigi R ir n nepriklausomi kintamieji, o
dydi V ir d reikms priklauso nuo Rkn
reikmi, taigi V k d yra priklausomi
kintamieji.
Taisykl, kuri kiekvienai vieno kintamojo reikmei priskiria vienintel kito kintamojo
reikm, vadiname funkcija. Pirmj kintamj vadiname funkcijos nepriklausomu
kintamuoju (arba argumentu), o antrj priklausomu kintamuoju.
Aib t reikmi, kurias gali gyti nepriklausomas kintamasis, vadiname funkcijos
apibrimo sritimi. Aib t reikmi, kurias gyja priklausomas kintamasis, funkcijos reikmi sritimi.
Jeigu yra funkcijos nepriklausomas kintamasis, o y priklausomas kintamasis, tai
raome y = f(x).
Raid f yra tarsi priskyrimo taisykls vardas. Danai patogu
sakyti trumpai: y yra kintamojo funkcija. Kai nra btina nurodyti, kaip paymtas
priklausomas kintamasis, sakome: f ( x ) yra funkcija. Aiku, kad vietoj / galima
vartoti ir kitas raides. Pavyzdiui, ymenys u = g (v), z = H (s), y = l(x) reikia,
kad kintamieji u, z, y yra atitinkam funkcij priklausomi, o v, s, nepriklausomi
kintamieji. T pat daikt galime vadinti vairiais vardais dl to jis nepasikeis.
Funkcija irgi iliks ta pati nesvarbu, kaip ymsime jos kintamuosius. Pavyzdiui,
formulmis y = 2, z = s2, t = 2 apibrta ta pati funkcija.

Funkcijos f () apibrimo sritis kartais ymima Df (arba D(/)), o reikmi sritis

Ef (arba E ( f ) ) . Pavyzdiui, pirmame pavyzdyje rutulio tris V yra rutulio spindulio
R funkcija, taigi V = f (R), Df = (0; +00), Ef = (0; +00).
Antrame pavyzdyje nagrinjome funkcij d = g(n)\ nepriklausomam kintamajam n
suteikme reikmes 1 , 2 , . . . , 10 ir skaiiavome atitinkamas d dalikli skaiiaus
reikmes. Taigi Dg = { 1 , 2 , . . . , 1 0 } , Eg = {1,2,3,4}. inoma, iame pavyzdyje
galjome neapsiriboti natraliaisiais skaiiais iki 10. Jeigu nusprstume, kad n gali
gyti reikmes i didesns natralij skaii aibs, tai i aib bt funkcijos d = g(n)
apibrimo sritis.
1 uduotis. Pratskite 2 pavyzdio lentel raydami dalikli skaiiaus d = g (n) reikmes, kai n = 11, 1 2 , . . . , 20. Gausite lentel, kuri vaizduoja funkcij g(n), apibrt
aibje Dg = { 1 , . . . , 20}. Kokia ios funkcijos reikmi sritis?
Funkcij galima sivaizduoti kaip atvaizd, kuris apibrimo srities skaiius atvaizduoja reikmi srities skaiius. Skyrelio pavyzdiuose nagrintas funkcijas galime
pavaizduoti taip.
0

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 n

Jei y = f ( x ) , tai kintamojo skaitinei reikmei u priskiriam kintamojo y reikm

ymsime f (u). Pavyzdiui, i brinio matome: f( 1) = ^TT, g(8) = 4 ir 1.1.
Pirmajame pavyzdyje urame rutulio trio formul. Ji rodo, kad tris V yra rutulio
spindulio ilgio R funkcija. ios funkcijos apibrimo sritis ir reikmi sritis teigiam
skaii aib. Jeigu nebt pasakyta, kad R rutulio spindulio ilgis, taigi R > 0,
galtume j nagrinti su visomis R reikmmis, tada turtume funkcij, apibrt
visoje realij skaii aibje.
Kai funkcija yra ireikta formule ir nra atskirai nurodyta, kokias reikmes gali gyti
nepriklausomas kintamasis, sakome, kad funkcijos apibrimo srit sudaro visos io
kintamojo reikms, su kuriomis formuls reikinys turi prasm.

2 uduotis.

Raskite funkcij y = y / x , y x 3 apibrimo ir reikmi sritis.

Kartais funkcijai apibrti panaudojami keli reikiniai.

skaii aibje apibrkime funkcij f ( x ) taip:

Pavyzdiui, visoje realij

f () = I xI
kai
, kai > 0.
ios funkcijos apibrimo sritis realij skaii aib, reikmi sritis vis neneigiamj skaii aib.

Kartais funkcij galima apibrti odiais nusakant, kokios reikms priskiriamos nepriklausomo kintamojo reikmms.
I 3 PAVYZDYS. Apibrkime funkcij y = / ( x ) visoje realij skaii aibje taip:
f (x) yra didiausias sveikas skaiius n, tenkinantis nelygyb n ^ x. Pavyzdiui,
/ ( 2 , 5 ) = 2, / ( 1 , ( 2 1 ) ) = 1, / ( - 3 , 1 ) = - 4 ir 1.1. i funkcija ymima taip: y = [x]
ir vadinama skaiiaus sveikosios dalies funkcija.
I 3 uduotis.

Raskite: [y/2], [], [ - 1 , 2 ] , [-y/2],

[-*].

Jeigu i skaiiaus atimsime sveikj jo dal, liks trupmenin. Trupmenins skaiiaus

dalies funkcij galime apibrti taip: y = []. i funkcija ymima y = |x}.
j 4 uduotis.

Apskaiiuokite {},

(1,(2)}, { - } , { - 4 } .

Suteik funkcijos y = / ( x ) kintamajam reikm xo ir surad yo = / ( x o ) , pavaizduokime gaut skaii por ploktumos taku (xo; yo) sivaizduokime, kad nepriklausomam kintamajam suteikme visas galimas reikmes, suskaiiavome / ( x )
ir ploktumoje pavaizdavome visus takus (; / ( x ) ) . Gautoji tak aib vadinama
funkcijos y = / ( x ) grafiku.
APIBRIMAS
Funkcijos y = / ( x ) , kurios apibrimo sritis yra aib X, grafiku vadinama koordinai ploktumos tak aib (; /()), X.
Danai funkcijos grafikas yra tam tikra ploktumos kreiv. Pavyzdiui, funkcijos
y = ax + b (a, b skaiiai) grafikas yra ties, funkcijos y = ax2 + bx + c (a, b, c
skaiiai), kai a O, parabol.
Taiau kartais funkcijos grafik sudaro keli vienas su kitu nesujungti koordinai ploktumos takai. Pavyzdiui, antrame pavyzdyje apibrtos funkcijos d = g (n) grafik
sudaro deimt koordinai ploktumos tak.
1 4 PAVYZDYS. Nubraiykime funkcij y = [x] ir y = {x} grafikus.
Funkcijos y = [x] apibrimo sritis vis realij skaii aib, reikmi sritis
sveikj skaii aib. Kai O ^ < 1, tai [x] = O, taigi ios funkcijos grafikui
priklauso visi takai (; 0), [0; 1). Kai e [1; 2), tai [x] = 1. Taigi takai (; 1),
e [1; 2) priklauso funkcijos grafikui.

2 -

1
- 2 - 1 0I ! 2

3 *

Panaiai nagrindami trupmenins dalies funkcij y = {x} galime nubraiyti jos grafik.

g(x) = {x}
Dg = R
Eg= [ 0; 1)
Jeigu koordinai ploktumoje yra nubraiytas funkcijos y = f ( x ) grafikas, tai pasinaudodami juo galime surasti (bent jau apytiksliai), kokios y reikms yra priskirtos
skaitinms reikmms.

Kartais sakoma, kad funkcija yra apibrta grafiku. Taiau ne kiekviena ploktumos
kreiv yra kokios nors funkcijos grafikas.
Nubrkime, pavyzdiui, apskritim, kurio lygtis x 2 + y 2 = 1.

Pasirink XQ reikm i intervalo ( 1; 1) matome, kad apskritime yra du takai, turintys

t pai abscis XQ. Taigi apskritimas nra jokios funkcijos grafikas, t. y. neapibria
jokios funkcijos. Taiau jeigu nubrtume tik pus apskritimo, esani vir Ox aies,
tai galtume sakyti, kad i kreiv yra funkcijos, apibrtos intervale [1; 1], grafikas.

5 uduotis. Uraykite formule funkcij, kurios grafikas yra apskritimo x2 + y2 = 1

pus, esanti vir Ox aies.

Apsivalgykite aplinkui ir sitikinsite, kad gyvename vairiausi priskyrimo taisykli,

t.y. funkcij, pasaulyje:
kiekvienai prekei parduotuvje yra priskirta kaina;
kiekvienam moksleiviui met gale priskiriamas metinis matematikos paymys;
po rinkim kiekvienam kandidatui prezidentus priskiriamas rinkj bals skaiius;
Taiau tik matematikoje funkcijos apibriamos taip trumpai ir aikiai, kad niekam nekyla
noras ginytis!

Funkcijos f ( x ) , g(x) ir h(x) apibrtos grafikais. Nustatykite i funkcij apibrimo ir reikmi sritis.
y

2-

>

1,5
-0,5

I
2

V
-104

y=m

3
v

^-_!
y=g(x)

/ - -2
+ ! V 1
1,3
i
n
-2-1 0
-1

Sudarykite formule ireiktos funkcijos reikmi lentel. (Imkite tik sveiksias

reikmes.) Po to nubraiykite funkcijos grafik. Raskite funkcijos reikmi
srit.
a) / ( ) = 5x - 8, O ^ ^ 4;

b) f ( x ) = - 2 , - 3 ^ ^ 3;

c) f i x ) = ^ 4 , - 6 ^ x ^ 0 ;

d) f ( x ) =

2.

Upildykite lentel raydami langeliuose nurodyt funkcij reikmes:

X =

1
3

i
a

a
3

a + 1

f i x ) = ( - 2) 3
f i x ) = X3 + - 1
f i x ) = 3X2-5X + 7

4.

Apskaiiuokite funkcijos f i x ) reikmes / ( 3 ) , /(5), / ( 0 ) , kai:

a) / ( x ) = |x| x;

b)/(x) = x |-x|.

5.

Funkcijos f i x ) reikm lygi skaiiaus antrajam deimtainiam enklui po kablelio. Nurodykite ios funkcijos reikmi srit. Apskaiiuokite:
a ) / ( 2 , 3 4 ) ; b ) / ( ) ; ) / ( ) ; d ) / ( 6 ) ; e) / ( ) .

6.

Tegu yra taisyklingojo -kampio kratins ilgis, o S plotas. Tada S yra

kintamojo funkcija: S = fix). Uraykite i funkcij formule, kai
n = 3,4,6.

7.

Funkcija apibrta formule / ( x ) = ax + b. Raskite a ir b, kai:

a) / ( 0 ) = - 7 ir / ( 3 ) = 2;

8.

b) / ( - 2 ) = 14 ir / ( 0 ) = 6.

Funkcija apibrta formule f (x) = ax2 + bx + c. Raskite a, b ir c, kai:

a) / ( 0 ) = 0, / ( 1 ) = 5, fi-2)
= 26;
b) / ( 0 ) = - 7 , / ( - 1 ) = 13, / ( 2 ) = - 1 9 .
Apie apskritim apibrtas kvadratas. Uraykite formule funkcij, kurios nepriklausomas kintamasis yra apskritimo spindulio ilgis, o priklausomas kvadrato
kratins ilgis.

10.

Apie kvadrat apibrtas apskritimas. Uraykite formule funkcij, kurios nepriklausomas kintamasis yra apskritimo spindulio ilgis, o priklausomas kvadrato
kratins ilgis.

11.

Apskaiiuokite / ( 0 ) , / ( - 2 ) , / ( 2 ) , kai:

a) f () = f - '
*>-
b) f () =
1 + , < 1;
c) J/ ( X ) = i 4 } '
I ii,

12.

5-1;

<2,
|x|^2.

b)/(x)=x2-l;

c) f ( x ) = - 2 x 2 + 5.

Nubraiykite funkcijos y = / ( x ) grafik, jei:

a) / ( ) =

14.

d) f ( x ) = \ x 2 + }2
2 ,

Nubraiykite funkcijos y = / ( x ) grafik, jei:

a)/(x)=x-l;

13.

{ f
(4-,

c 2 ,
'
>,

kai
^ 0,
Jtai
kai < 0;

_ \ 3x - 2,
b) 7/ ( ) = ( 3 x
\x,

kai ^ 0,
kai < 0.

K4

Rutulio nuopjovos turis apskaiiuojamas pagal formul:

= /22(/? - ) , kai 0 ^ / ^ 2R\
fcl
ia /? rutulio spindulio ilgis,
h nuopjovos auktins ilgis.

Ih
/
V

Raskite rutulio nuopjovos tr, kai: a) h = 5, R = 8;

^ -.
J

b) h = 8, R = 5.

15.

Funkcijos f () = x 2 reikmi sritis priklauso nuo to, su kokiomis reikmmis

i funkcij nagrinjame, t. y. nuo apibrimo srities. Raskite ios funkcijos
reikmi srit, kai apibrimo sritis yra intervalas:
a) [0; 3]; b) [ - 1 ; 1]; c) [ - 2 ; 4].

16.

Koordinai ploktumoje nubraiykite kreiv, kuri bt funkcijos / ( x ) , apibrtos intervale [2; 2], grafikas, jeigu funkcija tenkina ias slygas:
a) - 2 < f () ^ 2; b) f ( x ) ^ 3 ir f ( x ) ^ - 3 .

17.

Apskaiiuokite funkcijos f ( x ) = + | \ reikmes:

/ ( 1 ) , / ( - 2 ) , / ( ) , / ( - ) , f (a), / ( I ) , / ( = } ) .

18.

Raskite funkcijos apibrimo srit:

a) f () = + 2;

b) f ( x ) = ;

c) f ( x ) =

d) / U ) = -

e) f () = 20;

f) f ( x ) = ^ 4 -

h) / ( X ) = Vx2 - 9;

i) / ( X ) =

D /W = / r S -

g)/W = fr;

j) / W =

ras;

) /W = /

4;
x2;

^ ;

19.

I kvadrato formos lapo ipjauti keturi vienodi kvadratliai. I likusios dalies padaryta dut. Tegu kvadratli kratini ilgis, V duts tris. Ireikkite
kintamj V kintamuoju x. Raskite gautos funkcijos apibrimo srit.

20.

Funkcijos f ( x ) = x2 + 4 apibrimo sritis visa realij skaii aib. Nubraiykite funkcijos grafik ir raskite jos reikmi srit. Kokia bt funkcijos
f ( x ) = 2 + 4 reikmi sritis, jeigu funkcij nagrintume intervale:
a) [0; 3]; b) [ - 5 ; - 1 ] ; c) [ - 2 ; 2]?

21.

Duota funkcija f ( x ) =

Raskite:

a) funkcijos apibrimo srit;

b) funkcijos reikmes, kai = 6; 0; 4.
Su kokiomis reikmmis teisingos lygybs:
f ( x ) = 3, f ( x ) = - j , f i x ) = 1?
22.

Duota funkcija f ( x ) =

Raskite:

a) funkcijos apibrimo srit;

b) funkcijos reikmes, kai = 4; 12; 18.
Su kokiomis reikmmis teisingos lygybs:
f ( x ) = 0, f ( x ) = 1, f ( x ) = 2?
23.

24.

25.

Apskaiiuokite:
a) [3,7] + [2,4] - [6,7];

b) [2,3] + [ - 2 , 3 ] ;

c) [13,5] [ - 0 , 5 ] ;

d) {3,7} + {2,4} - {6,7};

e) {2,3} + {-2,3};

f) { } {5}.

Skaii uraykite sveikosios dalies ir trupmenins dalies suma:

a) 20,4;

b) 0,32;

c) - 4 , 5 ;

d) 14,3;

e) - 1 4 , 3 ;

f) - 0 , 4 8 ;

g) - 1 , ( 2 ) ;

h) ;

i) - ,

j) V2;

k)

1) .

Pavyzdys.

[ f ] = 1, {f} = i ; f = 1 +

Funkcijos f (n) = An 3 apibrimo sritis sveikj skaii aib. Apskaiiuokite sum / ( - 1 5 ) + / ( - 1 4 ) + + / ( 1 4 ) + / ( 1 5 ) + / ( 1 6 ) .

10.2. Atvirktin funkcija

Pirmame 10.1 skyrelio pavyzdyje nagrinjome funkcij, kurios nepriklausomas kintamasis yra rutulio spindulio ilgis R, o priklausomas kintamasis rutulio tris V:
V = f (R). inodami rutulio tr V galime surasti ir rutulio spindulio ilg R; keli
galimybi ia bti negali, nes rutuli su skirtingais spinduli ilgiais triai taip pat skirtingi. Todl galime nagrinti taisykl, kuri rutulio triui V priskiria rutulio spindulio
ilg R, taigi galime apibrti funkcij R = h (V). J vadinsime funkcija, atvirktine
funkcijai = f (R).

Df= (0; +>)

Eh = (0; +,)

Ef= (0; +oo)

0

1 uduotis.

1
2
3
4 K
V=f(R),f(R)
= \nR*

Remdamiesi tuo, kad =

Dh = (0; +oo)
0
1
2
3
4 V
R=h (1V) yra atvirktin funkcijai V=f (R)

ireikkite funkcij R = h(V) formule. jj

Natralij skaii aibje apibrkime funkcij m = u(n), u(n) = 2n. Jos reikmi
aib sudaro visi teigiami lyginiai skaiiai. inodami m reikm galime surasti ir n.
Taigi ir iuo atveju galime apibrti funkcij n = v (m), atvirktin funkcijai m = u(n).
1 2 3

2
4
6 m
m = u (n), u(n) = 2n

2
4
6 m
n = v(m) yra atvirktin funkcijai m = u(n)

O dabar prisiminkime 10.1 skyrelyje nagrint funkcij d = g (n), ia d yra natraliojo

skaiiaus n dalikli skaiius. inodami, pavyzdiui, kad n turi du daliklius, t. y.
g (n) = 2, negaltume pasakyti, kam lygus skaiius n. Juk gali bti ir n = 2 ir n = 3
ir 1.1. Taigi negalima apibrti taisykls, kuri kiekvienai d reikmei priskirt vien
n reikm. Funkcija d = g (n) atvirktins neturi. Atvirktins funkcijos neturi ir,
pavyzdiui, funkcija y = |x|.

Dg=

{1,2,...}

={1,2,...}

12

3 4

1 2 3 4
d
d=g(n) yra skaiiaus n dalikli skaiius.
i funkcija neturi atvirktins.

Df = R

-2-10

Ef= [0; +oo)

1 2

0 1 2

y =/(*), f () = |4
i funkcija neturi atvirktins.

APIBRIMAS
Tegu funkcijos y = f ( x ) apibrimo sritis yra aib X, o reikmi sritis aib Y,
be to, i funkcija skirtingoms reikmms priskiria skirtingas y reikmes.
Taisykl, kuri kiekvienai reikmei y e Y priskiria reikm e X, su kuria f ( x ) = y,
vadinama funkcija, atvirktine funkcijai f (x).
Jei funkcija y = f ( x ) turi atvirktin, tai kintamasis y yra atvirktins funkcijos
nepriklausomas kintamasis, o priklausomas kintamasis, todl atvirktin funkcij
galima ymti taip: = g (y). Taiau kintamuosius galime ymti ir kitaip, funkcija
(reikmi priskyrimo taisykl) iliks ta pati.
P 1 PAVYZDYS. Suraskime funkcijos y = 2x + 1 atvirktin funkcij.
Atvirktin funkcija y reikmms priskiria reikmes, todl atvirktin funkcij surasime ireik kintamuoju y:
.
2x = 7y 1,
r.

1
= - y
2

1
.
2

Taigi funkcija = ^y \ yra atvirktin funkcijai y = 2x + 1. T pat galima pasakyti

ir kitaip: funkcijos / ( x ) = 2x + 1 atvirktin funkcija yra g(y) = ^y . Taiau
t pai funkcij (priskyrimo taisykl) galima urayti naudojant vairius ymenis. Jei
nepriklausom funkcijos = ^y kintamj paymsime t, o priklausom s,
tai i funkcij galsime urayti taip: 5 = \t
Taiau geriau nepriklausom
kintamj, kaip prasta, ymkime , o priklausom y. Taigi funkcijos y = 2x + 1
atvirktin yra y =
arba funkcijos / ( x ) = 2x + 1 atvirktin yra funkcija
g(x) = jx -

2 uduotis. Raskite funkcijos / ( x ) = 3 x + 1 atvirktin funkcij. Nubraiykite abiej

funkcij grafikus.
Tarkime, funkcija y = / ( x ) turi atvirktin funkcij y = g(x). Abiej funkcij y =
= / ( x ) ir y = g(x) grafikus galima nubraiyti toje paioje koordinai ploktumoje.
Tegu = a ir b = f (a). Kadangi (a; b) yra funkcijos y = / ( x ) grafiko takas, tai
(b; a) yra atvirktins funkcijos y = g(x) grafiko takas. Atidkime iuos takus toje
paioje koordinai ploktumoje. Panagrinkime atvej O ^ a < b.
I brinio matyti, kad ties y = x, einanti per
takus (0; 0) ir (; a), dalija lygiaonio trikampio
ABC statj kamp pusiau. Vadinasi, i ties yra
statmena AB ir dalija i atkarp pusiau, nes lygiaonio trikampio pusiaukampin yra ir auktin,
ir pusiaukratin. Taigi AD = B D ir AB statmena C D . Takai (a\ b) ir (b; a) yra simetriki tiess
y = atvilgiu.

A (b- a)

3 uduotis.
rodykite, kad takai (a; b) ir (b; a), kai a < O, b > O, yra taip pat
simetriki tiess y = atvilgiu.
Jei funkcija f (x) turi atvirktin funkcij g(x), tai kiekvien /(JC) grafiko tak
atitinka tiess y = atvilgiu simetrikas funkcijos g(x) grafiko takas.
Funkcijos ir jai atvirktins funkcijos grafikai yra simetriki tiess y = atvilgiu.

I 2 PAVYZDYS. Funkcijos y = x 3 atvirktin yra funkcija y = Ux. Todl ios

funkcijos grafik galima braiyti taip: nubrai funkcijos y = x 3 grafik ir atidj
takus, simetrikus tiess y = atvilgiu, gauname y = Ux grafik.

I
4 uduotis. Koordinai ploktumoje nubrtos tiess yra funkcij y = / ( x ) , y =
= g(x) grafikai.

Nubraiykite ioms funkcijoms atvirktini funkcij grafikus. Uraykite funkcijas

/ ( J C ) , g(x) ir j atvirktines formulmis.

26.

Ar ios funkcijos yra viena kitai atvirktins:

a) f i x ) =

- X

c) f () = '3
27.

28.

= 5 ir g(x) =

ir g(x) = - x\

b) f(X)

ir g(x) =

d) f () = V^3

ir g(x) =

Vx1I

Raskite nurodytos funkcijos atvirktin funkcij ir nubraiykite duotosios ir jai

atvirktins funkcij grafikus:
a ) / ( x ) = 3x + l ;

b)/(x) = 2 - x ;

c) f ( x ) = x2 +1 (x ^ 0);

d) f () = + ( ^ - 1 ) ;

e) / ( ) = - x 3 ;

f) f ( x ) = \(

0).

Raskite funkcij, atvirktin funkcijai:

a) f ( x ) = 2 - 6x + 9, Df = ( - o o ; 3];
b) f ( x ) = 2 - 8x + 16, Df = [4; +oo).
Funkcij f ( x ) , g(x), h(x), v(x), s(x), t(x) grafikai pavaizduoti brinyje:

-m

y-f(xy

4:
Il

29.

\y=g(x)
X

-2

1 3

y =^kK 3
-.

-5

-3

y = v(x)

1 =1()
-1

a) Nustatykite, kurios funkcijos turi atvirktines, ir nubraiykite atitinkamus

atvirktini funkcij grafikus.
b) Nurodykite funkcij ir joms atvirktini funkcij (jei jos yra) apibrimo ir
reikmi sritis.
30.

Raskite funkcijos f ( x ) atvirktin funkcij bei j abiej apibrimo ir reikmi

sritis, jei:
a) / ( x ) = 2x 1;
c) f ( x ) =x2

+ 4 ( ^ 0);
i

1 .
x-l
d) f ( x ) = -2 - 4 ( ^ 0);

b) f ()

f)

/(x)=x3;

e) / ( ) = - 2;
g) f ( x ) = ( - I) 3 ;

h) / ( ) = -4-

10.3. Didjanios ir majanios funkcijos

Pavelkime brin, kuriame pavaizduoti trij funkcij grafikai. Visos funkcijos apibrtos toje paioje apibrimo srityje (visoje realij skaii aibje), bet j reikms,
kintant argumento reikmms, kinta skirtingai.

Pirmosios funkcijos reikms, didjant kintamojo reikmms, maja, antrosios

didja. Treiosios funkcijos reikms, didjant reikmms, gali ir mati, ir didti.
APIBRIMAS
Tegu intervalas I priklauso funkcijos /(JC) apibrimo sriiai.
Jeigu i nelygybs jq < x2 (x\ e / , x2 / ) iplaukia nelygyb f (x\) <
tai sakoma, kad funkcija f ( x ) didja intervale I.
Jeigu i nelygybs x\ < x2 {x\ e I, x2 e / ) iplaukia nelygyb f (x\) >
tai sakoma, kad funkcija f ( x ) maja intervale I.

/()'
f(x2),

Jeigu funkcija didja intervale I , tai didesn argumento reikm atitinka didesn funkcijos reikm; jeigu funkcija maja intervale I , tai didesn argumento reikm atitinka
maesn funkcijos reikm.
Jeigu funkcija didja atvirame intervale I , tai interval vadinsime funkcijos didjimo,
jei maja majimo intervalu.
Pavyzdiui, funkcija h(x) = x2 maja intervale (00; 0) ir didja intervale (0; +00),
taigi (00; 0) yra majimo, o (0; +00) didjimo intervalas. Funkcija f ( x ) =
= maja visoje apibrimo srityje (00; +00), taigi (00; +00) yra jos majimo intervalas. Funkcijai g(x) = x3 intervalas (00; +00) yra didjimo intervalas.
Uduotis. Brinyje pavaizduotas funkcijos /(JC) grafikas. Uraykite funkcijos didjimo ir majimo intervalus.

-X

V- I
1

0
-

y=

\ /
/

Tarkime, kad funkcijos y = f (x) apibrimo sritis yra intervalas I ir iame intervale
funkcija didja.

Pasirink du skirtingus skaiius x\ G / ir x2 e I, x\ < x2, gausime f(x\) < f(x2),

t. y. f(x)
f (x2). Taigi didjanti funkcija skirtingoms argumento reikmms
priskiria skirtingas y reikmes. Taiau tuomet funkcija turi atvirktin.
Atvirktin turi ir savo apibrimo srityje majanti funkcija.
Funkcijas, kurios yra apibrtos intervaluose ir savo apibrimo srityse maja, bei
funkcijas, kurios apibrtos intervaluose ir savo apibrimo srityse didja, vadiname
monotoninmis. Kiekviena monotonin funkcija turi atvirktin.
Apibrdami funkcij nurodome jos apibrimo srit ir taisykl, priskiriani nepriklausomo kintamojo reikmms priklausomo kintamojo reikmes. Su ta paia taisykle
nurodydami skirtingas apibrimo sritis apibriame skirtingas funkcijas. Pavyzdiui,
funkcija f ( x ) = x~ su apibrimo sritimi (00; 0) yra majanti, todl turi atvirktin
funkcij. Funkcija f ( x ) = 2 su apibrimo sritimi (00; +00) nra nei majanti,
nei didjanti. Ji atvirktins funkcijos neturi.

Pratimai ir udaviniai
31.

Nustatykite, kurios i funkcij yra didjanios arba majanios:

a) f ( x ) =Ax-

12;

c) f ( x ) = 8 - x ;
32.

33.

b) f ( x ) = -6x + 2;
d) f ( x ) = 23 + 5x.

Nubraiykite funkcijos grafik ir uraykite jos didjimo ir majimo intervalus:

a) f () = - 2 ;

b) f ( x ) = 2 x 2 ;

c) f ( x ) = - 1;

d) f ( x ) = 1 - x;

e) f ( x ) = V I ;

f) f () = ,

g) f () = ^ ;

h) f ( x ) = - \ .

Koordinai ploktumoje nubrkite kreiv, kuri bt:

a) kokios nors intervale (oo; 4] didjanios, o intervale [4; +00) majanios
funkcijos grafikas;
b) intervaluose [1;4] ir [6; +00) didjanios, o intervaluose (00; 1] ir
[4; 6] majanios funkcijos grafikas.

34.

Nustatykite, su kuriomis reikmmis funkcijos reikms lygios nuliui:

a) f ( x ) =Ix-

15;

d) f(x) = (x + 2 ) ( x - 3 ) ;
35.

36.

c) h(x) = j ;

e) / ( * ) = | g j ;

f) / ( x ) =

Su kuriomis reikmmis funkcijos y = / ( x ) reikms lygios nuliui; su kuriomis yra teigiamos (neigiamos), kai:
a) / ( ) = IOx + 28;

b) / ( x ) = - 1 5 x + 7;

c) / ( x ) = f = } ;

d)/W = ^ ;

e) / ( ) = |x| - 1;

f) / ( x ) = |x + 1| - 3?

Palyginkite / ( 3 ) ir / ( - 3 ) , kai:
a)/() = ^ ;

37.

b) g(x) = x 2 - x;

b)/() = ^

c) / ( x ) =

Kurios i funkcij visoje apibrimo srityje gyja tik teigiamas arba tik neigiamas
reikmes:
a) / ( ) = 2 ;

b) / ( ) = x 2 + 5;

d) / ( J C )

e) /(JC) = - 2 -

- ^ x - 1;

V*;

c) / ( x ) = 2x + 5;
0 /(*) =

^?

38.

Funkcija ireikta formule: / ( ) = ^ r - A r j o s grafikas kerta ais Ox ir Oy?

Kuriuose koordinatiniuose ketviriuose yra ios funkcijos grafikas?

39.

Kuri i nurodyt funkcij yra funkcijos / ( x ) = j j atvirktin?

A g(x) = I -

B/i(x) = f
C fc(x) = f E
40.

Kuri i nurodyt funkcij yra funkcijos f ( x ) = 2 j

atvirktin?

A g(x) =
B h(x) = 3 + 2
C k(x) =
41.

Degdama vak per valand sutrumpja 2 cm. Pradinis vaks ilgis lygus 20 cm.
1) Raskite vaks ilg I po t valand.
2) vaks ilgis I yra degimo laiko funkcija: I = f (t). Nustatykite ios funkcijos
apibrimo ir reikmi sritis, nubraiykite grafik.
3) Raskite funkcijos I = f (t) atvirktin funkcij t = g(l).
4) Raskite funkcijos t = g(l) apibrimo ir reikmi sritis, nubraiykite grafik.

42.

Knas mestas auktyn pradiniu greiiu 1. Tadajo greitis po t laiko vienet lygus
V(t) = VQ gt. Uraykite funkcij, kuri leist inant kno greit apskaiiuoti,
kiek laiko knas lekia.

1 1 . Laipsnin funkcija
iame skyriuje nagrinsime funkcijas, kurios apibriamos remiantis skaii klimo
laipsniais bei aknies traukimo veiksmais. Tokios funkcijos vadinamos laipsninmis
ir uraomos formulmis y = xr bei y = \[x. Laipsnins funkcijos y = xr apibrimo sritis priklauso nuo laipsnio rodiklio r. Pavyzdiui, funkcija y = x 3 apibrta
visiems , o y = ~ visiems 0. Funkcijos y = I f x apibrimo sritis irgi
priklauso nuo aknies laipsnio n. Pavyzdiui, funkcija y = IJx apibrta su visomis
reikmmis, o y = Ux tik su neneigiamomis.
Laipsninmis funkcijomis reikiami vairi dydi sryiai. Pavyzdiui, laipsnin
funkcija reikiama judanio kno kinetins energijos priklausomyb nuo greiio
E = mv2, svyruokls periodo priklausomyb nuo svyruokls ilgio T = ^ = V / -

11.1. Laipsnin funkcija su sveikuoju rodikliu

Funkcija f ( x ) = xn, kai n = 1 , 2 , . . . , apibrta su visais x. Funkcijos f{x) =
grafikas yra ties, funkcijos f ( x ) = x2 parabol, f ( x ) = x3 kubin parabol.

Funkcijosy =X2 savybs bdingos

visoms funkcijomsy =X2";
funkcijos y =X3 savybs visoms funkcijoms
y =X2"-1, ia N natralusis skaiius.

Prisiminkime vien funkcijos f ( x ) = X 2 savyb. Su kiekviena reikme teisingos lygybs f (-X) = (-)2 = X2 = f ( x ) , t. y.
f(x) = f ( x ) . Tai reikia, kad funkcijos f ( x ) = 2 grafiko tak (x; f(x)) ir
(x; f (*)) ordinats tos paios. Taigi kiekvien ios funkcijos grafiko tak atvaizdav
simetrikai tiess Oy atvilgiu, vl gauname
grafiko tak. Todl funkcijos y = x 2 grafikas yra kreiv, simetrika aies Oy atvilgiu. i savyb turi visos laipsnins funkcijos f ( x ) = Xln (n e N).

Funkcijos f(x) =X2 grafikas

simetrikas tiess Oy atvilgiu

APIBRIMAS
Funkcija f () vadinama lygine, jei su visais i apibrimo srities teisinga lygyb
f (-) = f(x).
Bet kokios lygins funkcijos grafikas yra simetrikas tiess Oy atvilgiu.
Taigi funkcija f ( x ) = x2n
reikme teisinga lygyb
(x)2" = (-\)2nx2n

(n e N) yra lygin. I tikrj, kadangi su bet kuria

= X2n,

tai / ( - J C ) = / ( J C ) .

Dabar panagrinkime funkcij /(JC) = JC3. stat funkcijos formul JC vietoj

gausime
/ ( - ; c ) = (-JC) 3 = ( - D 3 X 3 = - 3 , taigi f ( - x ) = - f ( x ) .
Vadinasi, funkcijos f ( x ) = x 3 grafiko tak ( ; / ( x ) ) ir (x; /(x)) ordinats
skiriasi tik enklu: jei / ( x ) = y, tai /(x) = y. Atidj takus M(x; y) ir
N(x\ y) koordinai ploktumoje ir panagrinj brin sitikinsime, kad takai
M(x; y), 0 ( 0 ; 0) ir N(x; y) yra vienoje tiesje, be to, OM = ON. Todl takai
M k N yra simetriki tako O atvilgiu. Bet kur funkcijos / ( x ) = x 3 grafiko tak
atvaizdav simetrikai O atvilgiu vl gauname grafiko tak. Sakome, kad / ( x ) = x 3
grafikas yra kreiv, simetrika koordinai pradios 0 ( 0 ; 0) atvilgiu. i savyb turi
visos laipsnins funkcijos f ( x ) = 2 " - 1 (n e N).

APIBRIMAS
Funkcija f ( x ) vadinama nelygine, jei su visais i apibrimo srities teisinga lygyb
/(-*) = -/(*)
Bet kokios nelygins funkcijos grafikas yra simetrikas tako 0 ( 0 ; 0) atvilgiu.
sitikinome, kad funkcija f ( x ) = x 3 (n e N) yra nelygin.

l uduotis.
nelygin.

rodykite, kad kiekviena laipsnin funkcija y = 2 " " 1 (n e N)

yra

Dauguma funkcij nra nei lygins, nei nelygins. Jeigu nustat funkcijos apibrimo
srit matome, kad ji nra simetrika nulio atvilgiu, tai i karto galime teigti, kad funkcija nra nei lygin, nei nelygin. Pavyzdiui, funkcija f ( x ) = -^-U- nra nei lygin,
nei nelygin, nes ji apibrta, kai = 1, bet neapibrta, kai = 1. Jei funkcijos
apibrimo sritis yra simetrika nulio atvilgiu aib, pakanka rasti vien reikm, su
kuria / ( ) /(), kad galtume teigti, jog / ( x ) nra lygin. Pavyzdiui, funkcija
f i x ) = 3x - 1 nra lygin, nes f (2) = 5, o / ( - 2 ) = - 7 , taigi / ( 2 ) / ( - 2 ) .
Panaiai sitikintume, kad f i x ) nra nelygin.
2 uduotis. sitikinkite, kad ios funkcijos nra nei lygins, nei nelygins:
a ) / ( x ) = 2 x - 5 ; b ) / ( x ) = x3 + x2.
I funkcij y = 2 ir y = 3 grafik matome, kad abi funkcijos didja intervale
[0; +oo). Pasinaudoj skaitini nelygybi savybe: jei < b, c < d ir a > 0, c > 0,
tai ac < bd, rodysime, kad intervale [0; +oo) didja kiekviena funkcija y = xn su
natraliuoju rodikliu n.
I tikrj, parinkime du skirtingus skaiius x\ e [0; +oo) ir x 2 e [0; +oo), x\ < x 2 .
Jei X = 0, tai x" = O 5 X I ? > 0, todl / ( x i ) < / ( x 2 ) . Jei xi > 0, tai pritaik mint
skaitini nelygybi savyb dviem vienodoms nelygybms xi < x 2 , x i < x 2 gausime
2 < 2 . Panaudoj t pai savyb nelygybms 2 < x 2 i r x i < X2 gauname 3 < x |
ir 1.1. Taigi bet kokiai funkcijai f i x ) = xn (n = 1 , 2 , . . . ) , jei tik 0 ^ x\ < x 2 , tai ir
fixl) < f(xi) Todl visos ios funkcijos didja intervale [0; +oo).
Taiau intervale (oo; 0] funkcij y = x" elgesys skiriasi. Kai n = 2m (m e N),
funkcija maja, kai n = 2m 1 (m e N), funkcija didja. Taigi su nelyginiu n
funkcija y = x" didja visoje apibrimo srityje.
Kai n = 0, tai funkcija Y = X 0 = 1 gyja vienintel reikm, lygi 1, jos grafikas

3 uduotis. Panagrinkite brinyje pavaizduot laipsnini funkcij grafik raizgalyn.

vilgsniu arba pietuko smaigaliu pakeliaukite" nubrtj funkcij grafikais. Tame
paiame brinyje vilgsniu nubrkite" funkcij y = x 6 , y = 7 grafikus.

Laipsnin funkcija y = xn su neigiamuoju sveikuoju rodikliu n apibrta su visais

0. Nubraiykime funkcij y = JC - 1 = i , y = x~2 = -K grafikus. Jie parodo
bdingsias funkcij y = x" su neigiamais sveikaisiais rodikliais savybes.

W
X

Tegu n = (2m 1) (m e N), t. y. n yra neigiamas nelyginis skaiius. Tada funkcija

f ( x ) = x ~(2m~\) y r a nelygin. Patikrinkime teigin funkcijai /(JC) = JC~3. Bet
kokiam 0 gausime
1
- =

(-*)

( XY

1
=
- X

1
,

taigi f ( - ) = - f ().

XI

Kai n = 2 m (m e N), t. y. n yra neigiamas lyginis skaiius, funkcija f () =

yra lygin.

x~2m

Intervale (0; +oo) visos laipsnins funkcijos /(JC) = x" su neigiamais n maja. I
ties, jei x\ e (0; +oo), x2 6 (0; +oo) ir x\ < x2, tai x2 < x^, 3 < jt|, , todl
1

X\

X2

X^

X2

1 ^ 1
X

X2

Pastebkime, kad visoms ioms funkcijoms su kiekviena reikme /(JC) 0. Taiau,

kai JC > 0 yra didelis skaiius, funkcijos reikm /(JC) yra arti nulio. Pavyzdiui,
funkcijai /(JC) = JC -1 , kai = 1000, gauname / ( 1 0 0 0 ) = 0,001. Su maomis teigiamomis JC reikmmis funkcijos gyja dideles reikmes. Pavyzdiui, stat f (x) =
JC = 0,001 gausime / ( 0 , 0 0 1 ) = 1000.
4 uduotis. Funkcij y = JC" 1 ,
y = x~2,y
= JC -3 grafikai
nubraiyti vienoje koordinai
ploktumoje. Panagrinkite brin ir pasakykite, i kuri kreivi sudarytas kiekvienos i i
funkcij grafikas.

Funkcija

Apibrimo
sritis

Reikmi
sritis

Lyginumas

Didjimo
intervalai

Majimo
intervalai

f ( x ) - x2m,
meN
f ( x ) = x2m~\
meN
/(x) = x~2m,
meN
f ( x ) - -(2~1\
meN

Pratimai ir udaviniai
43.

Palyginkite skaiius:
a) 3,2 3 ir 3,7 3 ;

44.

b) 2,7 6 ir ( - 2 , 8 ) 6 ;

Duota funkcija /(JC) = JC3 JC. Apskaiiuokite:

a ) / ( 1 ) + /(2);

45.

c) ( - 3 , 7 ) 3 ir ( - 3 , 2 ) 3 .

b)/(-3) -/(-2);

c) / ( 4 ) - / ( - 3 ) ;

d)/(5) +/(0).

Palyginkite funkcijos /(JC) = 1 2 reikmes:

a) / ( 2 , 3 ) ir / ( 3 , 2 ) ; b) / ( ) ir / ( ) ; c) / ( - 3 ) ir / ( - 4 ) ; d) / ( 2 1 ) ir / ( - 1 9 ) .

46.

Palyginkite funkcijos g(x) = 1 3 reikmes:

a) g(3,5) ir g(5,3);

47.

b) g ( i ) ir g ( ) ;

d) g(x) = ^

49.

b) / ( x ) = - 2 x 6 + x 2 ;
;

c) g(x)

A W = 3*4 + I - ^ 3 I -

e) () = j j ^ p ^

rodykite, kad funkcija yra nelygin:

a) / ( x ) = 5 x 5 ;

b) / ( x ) = - 3 x 5 - x;

c) g(x) =

d) g(x) =

e) h(x) =

f) /() = - | x -

|x|;

X3 +X '

|x3.

Nustatykite, kurios i i funkcij yra lygins ir kurios nelygins:

a) / ( x ) = 2 x

-X

b) g ( x ) = 3 x 5 - + 7;

+ 5;

c) ) =

d) k(x) = ^ j * ;
2

e) l(x) = (x - 3) + (3 - x ) ;
50.

d) g(19) ir g ( - 2 1 ) .

rodykite, kad funkcija yra lygin:

a) / ( ) = 3x 4 ;

48.

c) g ( - 5 ) ir g ( - 2 ) ;

f) m(x) = (2 - x ) 3 + (x - 2) 3 .

Duotos funkcijos / ( x ) = x 5 ir g(x) = x 6 . Pasinaudokite i funkcij savybmis

ir nustatykite, ar reikinio reikm teigiama, ar neigiama, ar lygi nuliui:
a) / ( 1 5 ) - / ( 7 ) ;
d) g(-9) / ( - 9 ) ;

b) / ( 0 ) + / ( - 3 ) ;
e) / ( - 2 0 ) + / ( - 2 0 ) ;

c) g(0) g ( - 6 0 ) ;
f) / ( - 4 ) + g ( - 4 ) .

51.

Nubraiykite funkcijos h (x) grafik, jeigu inoma, kad ji apibrta visoje realij
skaii aibje, yra lygin, o jos reikms, kai ^ O, apskaiiuojamos pagal
formul:
a) h(x) = 2 2x; b) h(x) = x 3 ; c) h(x) = ^x + 1; d) h(x) = |x| + x.

52.

Nubraiykite funkcijos h(x) grafik, jeigu inoma, kad ji apibrta visoje realij
skaii aibje, yra nelygin, o jos reikms, kai ^ O, apskaiiuojamos pagal
formul:
a)/() = 2 ; b) h(x) =
c) h(x) = x2 4x; d) h(x) = |x| .

53.

Toje paioje koordinai ploktumoje nubraiyti funkcij f ( x ) = x2, g(x) =

= 3, h(x) = 4 grafikai. Nurodykite, kuri kreiv yra kurios funkcijos grafikas.
Pasinaudoj grafikais isprskite nelygybes:
a) 2 1;
c)

b) 2 > 1;

< 1;

d)

(1)

1/(3)

> -1;

e) 2 ^ 3 ;

f) 3 > 4 ;

g) 2 ^ 4 ;

h) 4 > 3 .

t
II
- y

54.

56.

b) x 5 = 48,6;

c) 0,02x 3 - 20 = 0;

d) 0,OOlx 4 - 1 0 = 0.

a) A(2; 8);

b) B(-T,

d) D(3,5; 12,25);

e) E(V3; 81);

f) F{2; 16);

g) G ( ~ 4 ; - 1 6 ) ;

h) H(-V3;

i) / ( - 0 , 5 ; ) .

-343);

xn

c) C ( - 3 ; 81);

-9^3);

Nurodykite, kurie takai priklauso kokios nors funkcijos y = xn (n natralusis

skaiius) grafikui:
5);

B(V3; 81);

C ( - 5 ; 25);

Kurie i tak A ( ; 24), B(-48;

cijos / ( x ) = 8 x

58.

Nustatykite, ar yra tokia natralioji n reikm, su kuria funkcijos / ( x ) =

grafikas eina per nurodyt tak:

A(2;

57.

0
1
-1

Isprskite lygt:
a) 2x 4 = 32;

55.

_1

D ( - 7 ; 343);

(9; 3);

F(3;

9).

j ) , C ( l , 6 ; 0,5), D ( - 0 , 2 ; - 4 0 ) priklauso funk-

grafikui?

a) Nubraiykite funkcij / ( x ) = | ir g(x) = j grafikus. Remdamiesi iais

grafikais raskite lygties | = j ir nelygybs f ^ | sprendinius.
b) Nubraiykite funkcij / ( x ) = j ir g(x) = | grafikus. Remdamiesi iais
grafikais raskite lygties 2 = | ir nelygybs | < | sprendinius.

59.

Kiek natralij sprendini turi lygtis x 4 y 4 = 65?

11.2. Funkcija f () = /
Lyginio laipsnio akn galime traukti tik i neneigiam skaii. Todl funkcijos f (x) =
= lnIfx (m e N) apibrimo sritis yra neneigiami skaiiai. Kadangi apibrimo sritis
nra nulio atvilgiu simetrika aib, tai funkcija f (x) = lnIjx nra nei lygin, nei
nelygin.
Panagrinkime funkcij f(x) Jx. Funkcija didja savo apibrimo srityje, nes
didesn reikm atitinka didesn aknies reikm. Apskaiiav kelias funkcijos
reikmes galsime apytiksliai nubraiyti funkcijos grafik.

Tas paias savybes turi visos funkcijos / ( x ) = lnIfx (m N): jos apibrtos neneigiam skaii intervale [0; +00) ir yra didjanios, nra nei lygins, nei nelygins.
Keletas toki funkcij grafik pavaizduota brinyje.

Itirkime funkcij / ( x ) =
su nelyginiu n, pavyzdiui, / ( x ) = I f i - Kadangi
nelyginio laipsnio akn galima traukti i bet kokio skaiiaus, tai ios funkcijos apibrimo sritis vis realij skaii aib. Prisiminkime, kad aknis i neigiam skaii
galima ireikti aknimis i teigiam skaii, pavyzdiui,

= - 8,

(27) = - 27.

Lygyb V~- = I f x teisinga su visomis reikmmis. Taigi funkcija / ( x ) = I f x

yra nelygin, nes
f ( - ) = V=Z = - I f i = - f ( x ) .
ios funkcijos grafikas yra simetrika tako 0(0: 0) atvilgiu kreiv. Funkcija didja
visoje savo apibrimo srityje.

Tas paias savybes turi ir kitos funkcijos /(JC) = 2m+lfx (m e N): jos apibrtos visoje skaii aibje, yra nelygins ir didjanios. Keli toki funkcij grafikai
pavaizduoti brinyje.

Funkcijos /(JC) = lnIfx (m E N) yra apibrtos neneigiam skaii aibje ir didja.

Funkcijos /(JC) = 2mjrXJx (m e N ) yra apibrtos vis realij skaii aibje, yra
nelygins ir didja.
Raskime funkcijos /(JC) = JC3 atvirktin. Paymj ios funkcijos priklausom kintamj y uraykime y = JC3. Kadangi kubin akn galima traukti i vis skaii,
tai JC = I f y . i lygyb apibria funkcij, atvirktin funkcijai /(JC) = JC3. Taigi
funkcijos /(JC) = JC3 atvirktin yra g(y) = y. Paymj, kaip prasta, funkcijos
nepriklausom kintamj gauname, kad funkcijos /(JC) = x 3 atvirktin yra funkcija
g(jc) = l f x . Panaiai gautume, kad funkcijos /(JC) = jc 2 m + 1 (m e N) atvirktin yra

l uduotis.
Ifx=

X,

Remdamiesi funkcij grafikais isprskite lygtis ir nelygybes:

Ifx

X,

Ifx

<

X.

Nei funkcija f () = 2, nei jokia kita funkcija g(x) = x2m atvirktins neturi.
Taiau funkcija f{x) = x2 turs atvirktin, jei jos apibrimo srit susiaurinsime iki
neneigiam skaii aibs [0; +00). ios funkcijos atvirktin yra g(x) = Jx.
Funkcijos f ( x ) = x2m (m e N) su apibrimo sritimi [0; +00) atvirktin yra funkcija g(x) = lnUx- i funkcij grafikai yra simetriki tiess y = atvilgiu.

2 uduotis.

Remdamiesi funkcij grafikais isprskite lygt ir nelygybes:

\ -\J~X X ,

^ X.

Pratimai ir udaviniai
60.

Apskaiiuokite:
a) 2 8 + X/=125 + ;
b) - l + 5
c)
d)

61.

: 2 - 1 + (5 - 3)(/5 + );
J25 - (Vrj + V2)(VV7 -

Vienoje koordinai ploktumoje nubraiykite funkcij grafikus ir nustatykite j

apibrimo ir reikmi sritis:
a) f ( x ) = 3 ir g(x) = x\

62.

V2).

b) f ( x ) = x4 ir g(x) =

x.

Raskite reikinio apibrimo srit:

d) U l T = X - 2 + 7 ;

b) 2 I T ^ + J T . ;

c)

e) - ;

f)

+ =~;
.

63.

Su kuriomis reikmmis teisinga lygyb - J x 2 - A = yjx~

Pasirinkite teising atsakym:

2 V * T 2 ?

A x e (00; +00)
B x e ( - o o ; - 2 ] U [2; +00)
C jc [2; +00)

64.

Suprastinkite reikin:
a) + -( 6) 2 s/(2 ) 2 , kai > 6;
b) /( - 5) 2 - (5 - ) 2 - , kai < 5;
c) ( - 4)3 + U ( - ) 3 + 2, kai > 0;
d) (6 - ) 4 + (7 - ) 4 + , kai > 7.

65.

koki aib funkcija y = t j x atvaizduoja interval:

a) [0; 256];

66.

b) [ ; l];

c) [ J f ; " ] ?

Isprskite lygi sistem:

- = 6,
a)
c)

67.

b)

= 2,5;

X + Vxy = 10,
y + Vxy = 6;

d)

1=34;

+ J x y = 4,
+
= 12.

b) V ^ T T

5;

c) V2x + 10 - V + 1 = 2;

d)

t + V* 2 +X

V2x + 3 = i;
1
t yjx2 +X

V5-V7

^-/5

V3-V5

/5-/7

Apskaiiuokite:
a)
c)

69.

Isprskite lygt:
a) V2x - 1 + / - 1

68.

-yx

4
1
+ v/6--/7
V7+V3

+ V6-V3'

b)

2 .
/2+V'

d)

V+v^

V5-V2

+ V7+V2'
4
7+3'

rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo kintamojo reikms:

2/2\ a" 3 .

0 (
2 1
3
X(l+
+y3 )"

:(^

fl-'jl-r2'
2

-/) +

xy

11.3. Laipsnin funkcija su racionaliuoju rodikliu

Prisiminkime, kad teigiamo skaiiaus laipsnis xr yra apibrtas su bet kokiu racionaliuoju rodikliu r =
Todl skaii aibje (0; +00) galima nagrinti visas
funkcijas
/ ( X ) = * ' ,

r =

- ,

ia ^ nesuprastinama trupmena.
Kai r = m sveikas skaiius, gauname jau inom funkcij / ( x ) = xm, tik dabar
nagrinjame j apibrimo srityje DF = (0; +00).
Kai r = (n > 1), tai pagal laipsnio trupmeniniu rodikliu apibrim xr = " = \ f x .
Funkcij / ( x ) = 'lfx taip pat jau nagrinjome.
Tegu r yra teigiamas racionalusis skaiius, uraomas nesuprastinama trupmena r =
=
n > 1. Tada funkcij galima urayti taip:
/ (x) = X r = x = Vx 7 ".
Kai = 1, tai / ( 1 ) = 1. Funkcija didja visoje apibrimo srityje. Parink kelet r
reikmi, nubraiykime atitinkam funkcij / ( x ) = x r grafikus.

1
J
Jau inome, kad funkcija g(x) = 2 = ^ x yra atvirktin funkcijai / ( ) = ,
nagrinjamai su neneigiamomis reikmmis.
Raskime funkcijos / ( x ) = x r , r > 0, r =

atvirktin. Paymj funkcijos priklaum

som kintamj y uraykime funkcij taip: y = " , ir ireikkime i ios lygybs x:

\ /1

[X " )

= X

X = y m ,

X =

y .

Taigi funkcijos / ( x ) = xr, r > 0, atvirktin yra g(x) = xr. Todl, pavyzdiui,
2
3
funkcij / ( x ) = ir / ( ) = 2 grafikai yra simetriki tiess y = atvilgiu.

Panagrinkime funkcijas /(JC) =

su neigiamu rodikliu r, pavyzdiui, funkcij

_2

/()=
m

3. J galime urayti taip:

=

^
X3

=
six1

Didjant ( > 0) reikmms, reikinio Xfx 2 reikms didja, - = maja.

Vjc

Taigi funkcija /(JC) maja visoje apibrimo srityje. Funkcijos /(JC) = xr su kitais
neigiamais rodikliais r taip pat maja visoje apibrimo srityje. Keletas laipsnini
funkcij su neigiamais racionaliaisiais rodikliais grafik pavaizduota brinyje. Takas
(1; 1) priklauso kiekvienos funkcijos /(JC) = jcr grafikui.

Kaip ir teigiam rodikli atveju, galima sitikinti, kad funkcijos f ( x ) = r (r =

i
r < 0) atvirktin yra g(jc) = r.
Uduotis.

Nubraiyti keleto laipsnini funkcij su racionaliaisiais rodikliais grafikai.

Ar galima apibrti teigiamo skaiiaus laipsn iracionaliuoju rodikliu?

Ar galima apibrti funkcij y = xr, kai > O, o r iracionalusis skaiius, pavyzdiui, funkcij y = X v ^? Tai i ties manoma.
Kaip atrodo funkcijos y = Xv^2 grafikas?
Jeigu imtume vis tikslesnius skaiiaus -Jl artinius
r ! = 1,

r2 = 1,4,

/-3 = 1,41,

...

ir braiytume laipsnini funkcij y = , y = 2 , y = x n , . . . grafikus, tai jie vis

labiau artt prie funkcijos y = ^ grafiko.

Pratimai ir udaviniai
70.

Laipsn su trupmeniniu rodikliu pakeiskite aknimi:

a) 23; 45; 3x2; (3x)J;
c) 4a(a + 4)~; . y ~ 3 ;

b) 4,3~3; (xy)"3; (a + Z>)5;

+5;

d) x 0 ' 2 ; y - 0 4 ; z - 2 , 5 .

71.

akn pakeiskite laipsniu su trupmeniniu rodikliu:

72.

Apskaiiuokite:
a) 73

73.

b) 6 3 ;

c) ^ 4 ( I ) 8 ;

d)

^O(I)20.

Nustatykite, kuris skaiius didesnis:

a) (5,2)5 ar (6,2)2;

b) (0,5)-2 ar (0,7)";

c) ( ) ~ 3 ar ( f ) ~ 3 ;

d) (1,3)- 4 ar (2,3)" 4 ;

e) 3,5 3 ~ ar 3,7 3 "*;

f) 2,8 5 ~ ar 2 , 3 5 " * .

74.

Kubo tris lygus V. Naudodami laipsn su trupmeniniu rodikliu ireikkite kubo

triu V:
a) kubo briaunos ilg a\
b) kubo sienos plot S;
c) kubo paviriaus plot P .

75.

Suprastinkite:
b) /a4 V a 1 ^ aTS;

a) V a V a ^
c

) ~T-I

T'

a+b

T-T
T
d) 1
-+

e) ( 1 8 + 1)(5 + J

+ 1)( 0 6 - 1);

f) (? - 2)( 3 5 + 2 1 ' 7 5 + 4)(8 + 5 2 5 ).

76.

Vienoje koordinai ploktumoje nubraiykite laipsnini funkcij f ( x ) ir g(x)

grafikus ir raskite koordinates tak, kuriuose / ( x ) = g(x), jei:
b) f ( x ) = 3 ir g(x) -= v - 5

a) f ( x ) = xz ir g(x)
77.

78.

Raskite duotajai funkcijai atvirktin funkcij:

b) f ()

c)/(x)=x4+2;

d) f () = x " 3 + 1.

Raskite laipsnini funkcij grafik susikirtimo tak koordinates:

2
5
a) f ( x ) = Ux ir g(x) =;

79.

=1,

a) f () =x 6;

b) f (x) = Ux ir g(x) =

Isprskite lygt:
a) 3 = 9;

b) ? - 8;

c) 3 = 64;

d) = 16;
I

e) 3 3 = 1024

f) 2 ' 5 = 243;

g) 3 3 = 25;

j)

XI

h)

3.74.0,26=16;

= 4

i)

k) x i = 9

1)

JC157*643 =
X~4

5
4 =

81;

36_1.

80.

Su kuria m reikme 1 + V$ yra lygties x 3 + mx2 + 2x 4 = 0 sprendinys?

81.

Isprskite lygt:
a)

Vxi-X

-2
~ "

b) ^ t " 1
V^+l

Suprastinkite reikin:
4

C)

3
, a.
+b3 . (n2

ab

h2\

q-2+q-lb-x+b . - 2 . Cb-a)-' .
3

a~ -b~

" (ab)~

'

2b .

(-

a-2-a-{b-l+b-2

d)

, _a+3b_\ .

F7TF

a2+3b2.

. ((.a+b) Y

1 2 . Rodiklin funkcija
12.1. Rodiklins funkcijos svoka
Inagrinjome laipsnins funkcijas f(x) = xr. J reikmes randame kintamojo
reikmes keldami laipsniu. Pavyzdiui, f ( x ) = x2 reikmes gauname keldami
reikmes kvadratu. Ar galima sukeisti kintamj ir laipsnio rodikl r = 2 vietomis
ir nagrinti funkcij
f () = 2
Jau inome, kad laipsnis I apibrtas su visomis racionaliosiomis reikmmis. Taigi
funkcij f ( x ) = 2X galime nagrinti su visais racionaliaisiais x. Jeigu pradj nuo
x = 0 kintamojo reikmes keistume, pavyzdiui, dydiu , skaiiuotume funkcijos
reikmes ir atidtume atitinkamus grafiko takus, gautume a) brinyje pavaizduot
tak aib. Jeigu kitimo ingsn sumaintume iki
tarp tak, atidt iame
brinyje, siterpt nauji takai, r. b) brin. Dar sumain ingsn gautume dar
daugiau tak.

Visus iuos takus galime sujungti kreive, kuriai priklauso ne tik takai (x;2x) su racionaliaisiais , bet ir atitinkami takai su iracionaliosiomis reikmmis, r. c) brin.
Taigi i kreiv, eidama per visus takus ( x ; 2 x ) su racionaliaisiais x, kartu apibria
laipsn 2X su iracionaliosiomis reikmmis. Pavyzdiui,
gauname surad kreivs
tako su = \/3 ordinat.
inome, kad laipsnio 2X reikms danai tiksliai suskaiiuoti negalime net su racionaliaisiais . Pavyzdiui,
22 = V 2 1,14142...,

23 =

R* 1,587...

Tuo labiau negalime tiksliai apskaiiuoti laipsnio 2X reikms, kai iracionalusis.

Taiau galime skaiiuoti apytiksliai. Pavyzdiui, nordami surasti apytiksl
reikr
m galime pakeisti y/b racionaliuoju skaiiaus artiniu r ir skaiiuoti laipsn 2 . Kuo
maiau racionalusis skaiius r skirsis nuo y/b, tuo maiau 2r skirsis nuo 2 ^ :

1 < 1,7 < 1,73 <

21

< V3 <

< 1,74 < 1,8 < 2 ;

< 2 1,7 < 2 1,73 < . . . < 2 V 3 < . . . < 2 1,74 < 2 1.8 <

22

Taigi laipsn 2, o kartu ir funkcij f (x) = 2X apibrme su visomis reikmmis.

i funkcija vadinama rodikline.
Panaiai galima apibrti ir laipsnius ( j ) * . Tada gausime visoje realij skaii aibje
apibrt rodiklin funkcij f ( x ) =

(|)x.

Laipsnius ax ir rodiklines funkcijas f ( x ) = ax galima apibrti su visais teigiamais

skaiiais a. Kai a > 1, funkcijos f (x) = ax grafikas panaus f ( x ) = 2X grafik (r.
a brin), kai O < a < 1 panaus f ( x ) =
grafik (r. b brin).

Kai a = 1, funkcija f () = I = 1 gyja t pai reikm su visais x. Kai a = O

arba a < O, funkcijos f ( x ) = ax visiems negaltume apibrti. I ties, laipsnis
Ojc neturi prasms, pavyzdiui, su = 1, o laipsnis ( - 2 ) * su =
nes reikdami
kvadratine aknimi gautume beprasm reikin: (2) 1Z2 = -sf2.
Funkcija f ( x ) = ax (a > 0, a 1) vadinama rodikline funkcija.
Rodiklins
funkcijos apibrimo sritis vis realij skaii aib, reikmi sritis teigiamj
skaii aib. Kai a > 1, funkcija f ( x ) = ax didja, kai 0 < a < 1 maja.
Rodiklins funkcijos naudojamos apraant vairius reikinius. Pavyzdiui, jei bankas
moka p procent sudtini metini palkan, tai padjus sskait, pavyzdiui, So
lit po met sskaitoje bus
x
S = Sna
U ,

ia

a = 1+ .
100

Radioaktyvios mediagos skilimo procesas turi toki savyb: kad ir koks bt ios
mediagos kiekis, jis dl skilimo proceso sumas pusiau per t pat laikotarp. Jeigu
is laikotarpis lygus vienam laiko matavimo vienetui, o MQ pradinis nesuskilusios
mediagos kiekis, tai po laiko t nesuskilusios mediagos liks
M =

M0Qt.

1 uduotis. Brinyje pavaizduota rodiklini funkcij grafik puokt". Idstykite

rodiklini funkcij pagrindus didjimo tvarka.

Laipsniai su realiaisiais rodikliais turi tas paias savybes kaip ir laipsniai su racionaliaisiais rodikliais.
Jei a > 0, tai laipsnio ax reikm apibrta su visais realiaisiais x. Su visais realiaisiais ir y bei teigiamais a ir b teisingos ios lygybs:
1 )ax- = +, 2)y=ax~y,
3) (ab)x = ax bx\
4
)
=
5) (ax)y = axy.

I PAVYZDYS. Apskaiiuokime ( 2 ^ 1 2 ) ^ .
Naudodamiesi laipsnio klimo laipsniu savybe gauname
( 2 4 ^ ) v ^ = 2 V3 _ = 2

22L

_ 4.
=

(oVl8\ V2
Pratimai ir udaviniai
83.

Apskaiiuokite:
a) / ( - 3 ) , / ( - 1 ) , / ( 0 ) , f (2-a),

kai / ( ) =

52+2^

b) / ( - 2 ) , / ( - 1 ) , / ( 0 ) , f (a - 2), kai f ( x ) = ( )

^.

84.

a) Naudodamiesi funkcijos y = 2X grafiku Oy ayje apytiksliai atidkite iuos

skaiius:
Jyka-L_L_
V2
'
'
1/2' 2V2
b) Naudodamiesi y = 2X grafiku Ox ayje apytiksliai atidkite reikmes, su
kuriomis funkcijos y = 2X reikms lygios: 0,5; 0,9; 1,0; 1,8; 2,7.

85.

a) Naudodamiesi funkcijos y =
skaiius:
^ " 3 ;

^3;

grafiku Oy ayje apytiksliai atidkite iuos

()"1'5.

b) Naudodamiesi funkcijos y =
grafiku Ox ayje apytiksliai atidkite
reikmes, su kuriomis funkcija lygi: 0,5; 0,9; 1,0; 3,0; 5,0.
86.

rodykite, kad funkcij / ( x ) ir g(x) grafikai yra simetriki ordinai aies atvilgiu, jei:
a) / ( ) = 5X, g(x) = ( ) * ;

87.

88.

Raskite funkcij / ( x ) ir g(x) grafik susikirtimo tak koordinates, jei:

a) / ( ) = 2X ir g(x) = 8;

b) / ( x ) = 3* ir g(x) = ;

c) / ( ) = ( ) * ir g(x) = 9;

d) / ( ) = ( ) * ir g(x) =

i.

Isprskite lygt:
) 4* = ;

89.

b) / ( x ) = 0,5*. g(x) = 2X.

b) 6X = 36;

c) ( ) * = V;

d) ( ) x = f / 8 .

Nustatykite, ar funkcija f ( x ) yra didjanti, ar majanti:

a) / ( x ) = 0 , 3 - ' ;

b)/() = (*;

) / 0 0 = 2,4" 2 *;

d) f ( x ) = 0 , 2 ~ 3 x .

90.

I kokios rodiklini funkcij savybs iplaukia ios nelygybs:

a, ( J ) " > ( f ) 2 ' 7 ;

91.

b) ( I ) 1 2 > ( I ) 1 1 ?

Kuris skaiius didesnis:

a) ^ a r
c) ( J )

92.

ar ( f ) 2 ;

(V2);

(I)-A

-l;

b) y = 2~x\

97.

(SfI)"^;

c) y = -2X;

b) y = ( I ) ^ ;

c) y =

d) y = ( ) *

Nubraiykite funkcijos f ( x ) grafik, jei:

a) f () = 3 * - 1 ;

b) f () = 3* - 1;

c) f ( x ) = 3*+ 1 ;

d) f () = 3* + 1;

e) f () = 3'*';

f) f ( x ) = 3 ~ K

Apskaiiuokite:

>

e)

b) 4 ~ 2 - 2 ~ 3 + ( - 2 3 ) " 1 ;

2-320 5-319.
(Z9p '

( 4 - 1 ) 4 2 5 ( j ) 3 ( 8 ~ 2 ) 5 (64 2 ) 3 ;

f)

g) ( - 2 ) 3 - (0,25) 2 ( ( - 5 ) - 3 ) ( 0 , 1 2 ) - 2 ;

3 15 +3 14 (-2) 9 ,
^ 314+313 1024 '

b)

( 9 ^ p ;
( g f .

rodykite, kad:
a)

5 5 - 5 4 + 5 3 dalijasi i 7;

c) IO9 + IO8 + IO7 dalijasi i 555;

99.

d) y = 2 ^ .

b) pai maiausi reikm?

) (3 2 ) 2 - ( ( - 2 ) 3 ) 2 - ( - 5 2 ) 2 ;

98.

()b

Raskite funkcijos apibrimo ir reikmi sritis:

a ) y = 2J;

96.

ar

Ar funkcijos f ( x ) = 2X ir g(x) = 2 ^ gyja

a) pai didiausi reikm;

95.

Nubraiykite funkcijos grafik ir ivardykite jos savybes:

a ) f ( x ) = 22x;

94.

d)

Kurie i i skaii didesni u 1 ir kurie maesni u 1:

(I)^;

93.

| W 5

b X ^ a r ^

b) 45 4 5 15 1 5 dalijasi i 75 3 0 ;
d) 81 7 - 27 9 - 9 1 3 dalijasi i 45.

rodykite, kad su bet kuriuo natraliuoju skaiiumi n:

a) reikinys 3 " + 2 - 2 " + 2 + 3" - 2n dalijasi i 10;
b) reikinys + 3 + 2 + 3 + 3 " + 1 + 2 " + 2 dalijasi i 6.

100. Apytiksliai nubrai funkcij grafikus nurodykite lygties sprendini skaii ir

sprendini enklus:
) 2* = + 5;

b)()*=jc+5;

) 2X = f ;

d) ( i r =

e) ( g ) ' = f;

f) ( I i r = - I -

101. Remdamiesi grafikais raskite lygties apytikslius sprendinius:

) 2X = - 3;

b) ()x

d) ( i ) * = + 3;

e) 3,5* = - x + 6;

= 2x + 4;

c) Ax = 3* + 1;
f) 2,5* = - 5.

102. Remdamiesi funkcij grafikais isprskite nelygyb:

a) ( ) x > 1;

b) ( ) * < 1;

c) 6* > 6;

d) 4* < .

103. Kai viesos spindulys mediagos paviri krinta staiu kampu, atspindta viesos dalis R nusakoma tokia formule:
n 1\2
) ,

ia n yra lio rodiklis.

Apskaiiuokite, kiek procent (deimtosios tikslumu) viesos atspindima, kai ta

mediaga yra:
a) vanduo (n = 1,33); b) stiklas (n = 1,50); c) deimantas (n = 2,42).
104. Norint apskaiiuoti, kiek medienos bus mike po t met, galima pasinaudoti
formule

Ao pradinis medienos kiekis,

p kasmetinio priaugimo procentas,
At medienos kiekis mike po t met.
Pradinis medienos kiekis lygus 4 IO5 m 3 , kasmetinio priaugimo procentas
4%. Kiek medienos bus mike po 5 met?
105. Dirbtuvi rengim kaina kasmet dl amortizacijos maja 5%. Kiek kainuos u
120000 Lt pirkti rengimai po 10 met?

12.2. Rodiklins lygtys

Radioaktyvij element atomai skyla virsdami kit element atomais. is procesas
paklsta tokiam dsniui: kad ir koks bt pradinis radioaktyvij atom skaiius,
pus j suskyla per t pat laik, vadinam to elemento skilimo pusamiu. Pavyzdiui,
radio pusamis yra 1620 met, o radioaktyviosios anglies, naudojamos archeologini
radini amiui nustatyti 5730 met. Jeigu pradinis mediagos kiekis lygus MQ, tai
po vieno pusamio liks MQ 2~L, po dviej MQ 2~2, o po pusami

M=

MQQX.

Nordami suinoti, po kiek laiko liks tik atuntadalis pradinio mediagos kiekio, turime
sprsti lygt

l*
Nesunku sitikinti, kad = 3 yra ios lygties sprendinys. Taigi atuntadalis pradinio
radio kiekio liks po trij pusami arba po 3 1620 = 4860 met.
Isprendme paprast lygties ax = b pavyzd. Kadangi neinomasis ioje lygtyje yra
laipsnio rodiklis, toki lygt vadiname rodikline. Rodiklinmis vadinsime ir sudtingesnes lygtis, kuriose neinomasis yra laipsnio rodikli reikiniuose, pavyzdiui:
3*+ 2 = 9,

7*~ 5 = 49,

3X + 32X + 33X = 37.

Panagrinkime rodiklin lygt ax = b (a > 0, a 1). Kadangi funkcija f ( x ) = ax

yra monotonin, o jos reikmi aib intervalas (0; +oo), tai su kiekvienu teigiamu
skaiiumi b lygtis ax = b turi vienintel sprendin, o su b ^ 0 sprendini neturi.

Zy = Ox
/a> \

y = ax\
0<a< 1 \

y = b(b> 0) b
1
0

b K^
C

0 c

y = b (b < 0)

y = b (b > 0)

y = b (b < 0)

Lygtis cf = b turi sprendin tik tada, kai b > 0!

Taigi jei sprendiant lygt ax = b pavyko surasti tok c, kad b = ac, tai = c yra
ios lygties sprendinys.

Panaiai sprendiame ir kitokias rodiklins lygtis.

I

1 PAVYZDYS. Isprskime lygt: a) 2X~X = ; b) 3 2 ~* = 3*+ 1 ; c) 52+2+

= 1.

a) Lygties 2 _ = ^ deinij pus ura taip: | = 2~ 2 , gausime

2X~X =2~2,

- 1 = -2,

b) Sprsdami lygt 2~ = 3x+l

2 = + 1,

x = -l.

galime i karto rayti:

2x = 1,

1
= -.

c) Sprsdami lygt 5 * 2 + 2 * + 1 1 galime pakeisti: 1 = 5. Tada i

^x2+2x+l _ 5O
gauname
2 + 2x + 1 = O arba

(x + I ) 2 = 0.

Taigi vienintelis lygties sprendinys yra = I.

Danai rodiklins lygtys pakeiiant neinomj pertvarkomos racionalisias lygtis.
I 2 PAVYZDYS. Isprskime lygt 4 + 2X - 6 = 0.
Pastebkime, kad 4 = (2X)2. Pakeit neinomj, t. y. paymj z = 2X, i rodiklins
lygties gausime kvadratin lygt
z2+ z - 6 = 0.
Ji turi du sprendinius z\ = 3 ir 22 = 2. Pradins lygties sprendinius rasime i
paprast rodiklini lygi
2X = - 3

ir

2X = 2.

Pirmoji lygtis sprendini neturi, o antrosios sprendinys = I. Taigi rodiklin lygtis

turi vienintel sprendin = I.
Kartais rodiklin lygtis supaprastja atlikus kai kuriuos paprastus pertvarkius.
PAVYZDYS. Isprskime lygt: a) 3 X + I + 3* = 36; b) 4 2 2 * - 6X = 18 3 2 x .
a) Kairje lygties 3 X + 1 + = 3 6 pusje ikeikime prie skliaustus bendr daugikl:
3 *+l + 3

x _ 3*( 3

= 4.3*.

Dabar lygt 4 3X = 36 padalij i 4 gausime 3X = 9, = 2.

b) I pradi padalykime abi puses i 3 2 * (is reikinys nelygus nuliui, todl dalyti
galima!):
422*

6x

18 3 2 *

32x

32*

32*

Dabar pertvarkykime lygt taip:

/2\2x
(3)

/2\x
-(3) -18 =

Paymj a = (f ) x gauname kvadratin lygt

4 2 - a - 18 = 0.
v

Si lygtis turi du sprendinius: a\ = | ir a2 = 2.

I ( | ) * = \ gauname ()x = ()~2, = - 2 , o lygtis ( ) x = -2
neturi.
Taigi ms lygtis turi vienintel sprendin - 2.

sprendini

Uduotis. Isprskite lygt 4 2 2 * - 6X = 1 8 - 3 2 * dalydami abi jos puses ne i 3 2 *,

bet i 2lx arba 6*.

Pratimai ir udaviniai
106. Isprskite lygtis:
a) 3 6 ~* = 3 3 * " 2 ,
^X 1 -X-I

625

b) 5 * 2 - 4 * + 4 = 1,
7*

-2*+l

8 = 16,

4* 2 + 2 = 1,

) = (I)2;

6,42,+15

) 3 * - 30 3* + 81 = 0,

1;

d) 4*+ + 4 = 320,

10 2X - 22x - 16 = 0,

7X+2 - 1 7*" 1 = 342,

25* 6 5* + 5 = 0,

2* + 3 2 * - 2 = 28,

16* - 8 4* + 17 = 0;

3*+ 2 + 3*" 1 = 28.

107. Raskite lygties sprendinius:

a) IO*+1 = ;

b) 0,01*+ 1 = 1;

c) ^ K F = 0,1;

d) 100* = 0 , 0 1 ;

e) 0,01* = 0,1 );

f) 0,1*~ 2 = ^ 1 0 0 .

108. Isprskite lygt, padalij abi jos puses i atitinkamo reikinio:

) 12* = 64 3;

b) IOx = 625 2;

) 6 4 - 13 6 + 6 9 = 0;

d) 9
f) 3 21

) 3 16* + 2 8 I = 5 36 ;

- 13 6 ^ + 4 4- = 0;
ZX
+ 6 - 2 32
= 0.

109. Apskaiiuokite funkcijos / ( ) grafiko ir abscisi aies sankirtos tako koordinates, jei:
= 6X - 63~x - 30;

a) f(x)

b) f

(X) =

L2~X

18

48;

c) / ( x ) = 6* - 16-3*;

d) / ( J C )

e) f () = 4 - 3 2 - 40;

f) f () = 9 - 2 3 - 63.

8 9 ;

110. Raskite lygties sprendinius:

b) 3 2 " * = 2*~ 2 ;

a) 12*" 5 = 1 4 * - 5 ;
=

c) 5

Ix

d) ,3-*2 = o,6*2-3.

-2.

111. Su kuriomis reikmmis funkcij /(JC) ir g(x) reikms yra lygios:

a) f ( x ) = 21~1

ir g(x) = 4*+ 2 ;

b) f ( x ) = 3*+ 2 ir g(x) = 3* + 1 + 18;

c) f ( x ) = 3 4X + 4 ir g(x) = 16;
d) f i x ) = ^=T ir gix) = 7 -

r;

e) / ( X ) =

2 -

2 ir g ( x ) =

f) f ( x ) = 5 4 ir gix) = 2 25

310*;

g) f i x ) = ( ) 3 * - 128 ir gix) = ( )
h) f i x ) = 64* ir gix)

3 +

X-I

16?

112. Isprskite lygi sistem:

a)

2* + 2 = 12,
+ y = 5;

b)

3* + 3>' = 12,
y = 1;

d)

5X 5y = 100,
5 * - l + 5 - v - J = 30;

' 2 + = 8 ,
c)
e)

2 - = 7;
I - 16v = 0,
4X - 49y = 0;

f)

3 2

_ 2 = 77,
3 - 2-v/2 = 7.

12.3. Rodiklins nelygybs

sivaizduokime, kad funkcijos y = 2X grafik briame pietuku, kurio smaigalys yra
r = i cm spindulio skritulys, stengdamiesi, kad pietuko smaigalio centras judt
tiksliai funkcijos y = 2X grafiko takais (r. pav.). Kokiems ms nubrta ^ cm
storio linija bus vir Ox aies?

4:
Il

1/ /
-6

64
X^

I brinio matome, kad taip bus, jei 2X >

t. . 2X > 2

, > 6.

Isprendme paprast nelygybs a > b pavyzd. Tokios nelygybs vadinamos rodiklinmis. Rodiklinmis taip pat vadinsime ir kitokias nelygybes, kuri neinomasis yra
laipsnio rodikli reikiniuose.
Panagrinkime, kokius sprendinius gali turti nelygybs ax > b ir ax < b, ia a > O,

1. Kadangi ax gyja tik teigiamas reikmes, tai su b ^ O nelygyb ax < b

sprendini neturs, o nelygybs ax > b sprendini aib bus visi realieji skaiiai.
Tegu dabar b yra teigiamas skaiius. Jau inome, kad tada lygtis ax = b turi vienintel
sprendin; paymkime j = c. Taigi b = ac, todl ms nelygybes galsime urayti
taip: ax > ac, ax < a.
I brinio a) matyti, kad kai a > 1, nelygybs ax > ac sprendiniai visi intervalo

Pavyzdiui, nelygyb 2X > 8 pakeit nelygybe 2X > 2 3 gauname, kad jos sprendiniai
yra > 3. Nelygyb 3 X _ 1 > 3 pakeiiame nelygybe 1 > 1 ir gauname > 2.

Kai < < 1, i brinio b) matome, kad nelygybs ax > ac sprendiniai visi
intervalo (00; c) skaiiai, o nelygybs ax < ac sprendiniai yra intervalo (c; +00)
skaiiai.
Taigi nelygyb

> 8 sprendiame taip:

(i)" > (
Nelygyb

(-J

< 1 sprendiame pakeit 1 = (^) :

<(3)'

X - I > O, X > 1.

Panaiai sprendiame ir nelygybes a8^

nelygybes a8M ^ ah(x) arba a*<*> ^
I

>

arba a8^

< ah^

bei negrietas

h(x

a \

1 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb: a) 23~x

> 2 5 + x ; b) (0J)2+X

(0,7)2x+1.

a) Nelygyb
23-x > 25+x
keiiame nelygybe
3 > 5+
ir gauname:
(-00;-1).

2x > 2, < 1, t. y. nelygybs sprendiniai sudaro interval

b) Nelygyb
(0,7)2+x ^ (0,7)2x+1
keiiame nelygybe
2 + ^ 2x + 1
ir j isprend gauname: ^ 1, t. y. [1; +00) yra jos sprendini intervalas.
Kaip ir rodiklins lygtis, rodiklins nelygybes kartais galima pertvarkyti j racionalisias
nelygybes.
I 2 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb: ) 4X - 10 2X + 16 ^ 0; b) 2X + 2 3 ~ x > 6.
a) Pastebkime, kad 4 = (2 2 ) x = (2 X ) 2 . Taigi, paymj y = 2 X , nelygyb
(2 X ) 2 - 10 2X + 16 ^ 0 galsime perrayti taip y 2 - IOy + 16 ^ 0.
Lygtis y 2 IOy + 16 = 0 turi du sprendinius: yi = 2, y 2 = 8.
Tada y 2 - IOy + 16 = (y - 2) (y - 8). Isprend nelygyb (y - 2) (y - 8) ^ 0
gauname tok sprendini interval: [2; 8J.
Taigi nelygybs y 2 IOy + 16 ^ 0 sprendiniai yra skaiiai, kuriems teisingos
nelygybs: 2 ^ y ^ 8. stat y = 2X gausime:

2l^2x^23,

I^ O ,

t. y. pradins nelygybs sprendiniai sudaro interval [1; 3].

b) Perraykime nelygyb 2* + 2 3
I + 23 2~x >6,

2X +

> 6 taip:

> 6.

Kadangi 2 gali gyti tik teigiamas reikmes, tai nelygyb galima dauginti i reikinio 2X. Padaugin gausime nelygyb (2*) 2 + 8 > 6 2X, kuri galime sprsti
panaiai kaip a) pavyzdyje:
(2*) 2 + 8 > 6 - 2 * ,
y2+ 8 >6y,

y = 2x;

y2 6y + 8 > O,

(y 2)(y 4) > 0.

i nelygyb tenkina skaiiai y, kuriems y < 2 arba y > 4. stat y = 2* gauname,

kad pradin nelygyb tenkina tie x, kuriems 2X < 2 arba 2X > 4. Taigi nelygybs
sprendini aib yra dviej interval sjunga: (oo; 1) U (2; +oo).

Pratimai ir udaviniai
113. Ar ekvivalenios nelygybs:
a) 5*~ < 5* ir 2 < x;
l

b) > {\Y~ ir 2x < 1;

c) ( 0 , 7 ) 2 - * < (0,49)* ir 2 - < 2x?
114. Kokia turi bti a reikm, kad bt teisinga nelygyb:
a) o 3 < 2 ;

b) 4 > a 3 \

) <

d) 0 7 5 > a 0 8 5 ;

e)a5>a5;

f)2'3<^

115. Isprskite nelygybes:

) 3 * " 6 < 3 6 * - 1 ,

b) ( ) 3 * - 2 < 4*+ 3 ,

0,23*+1 < 0,2*-1,

7*-! < ( ) 2 " 3 \

0,7* < 2 ,

36*-2 > ( ) 3 " * ,

0,9* ^ l f ;

( i ) 5 " + 1 < 121*+ 2 ;

- 3 ( f + 2 ^ O,
, 11 42jc a /1
i \
in ^ n
)
- 6 - ) ' - 2 7 ^ O,

d)

> 5'
/l\l_2

+ 2 > 3 2*" ,

2-6*+8
2-^-7^+10 > 1,

()*"5 + 4 ^ 5 (j)"'"5;

-2 1 l.v+30
7 *2-7*+ < 1.

4*

_3

116. Raskite nelygybs sprendini intervalo vidurio tak:

) 81 - 4 9 + 3 0;

b) 25 - 6 5 + 5 < 0;

) 2 _ 3 - 3 ( 2 ) _ 3 + 2 < 0;

d) 10 ( V 3 ) x + 1 - 9 - 3 X + 1 ^ 0.

117. Isprskite nelygyb:

a)2lx+2l^8;

b) 9 ^ 1 ' > 3;

c) 4 ^ " 1 ! < 8;

d) ^ ' + 2 < 27.

118. Naudodamiesi grafikais raskite lygi ir nelygybi apytikslius sprendinius:

a)2x=5,

b)3x=6,

2X^7;

3X^5;

) ( ) * = l,

d) (O,l) x = 2 ,

()A" > 9;

(0,l)x<3.

119. Nustatykite, su kuriomis sveikosiomis k reikmmis teisinga nelygyb:

a) 6k > ^ 3 6 ;

b) 024 ^ Ak-,

c) 343 ^ 7 + 2 v / 4 9 ;

d) //2

> 2^^512.

120. Su kuriomis reikmmis funkcijos f { x ) reikms yra neneigiamos, jei:

a) f () = 2X 5X - 0,1 10 3 x ;
c) f ( x ) = 49 " 2 - 8 7 - 2 + 7;

b) f ( x ) = (0,25) x ~ 3 - J g j ;
-2
d) f () = 3*2-**+3 - 1?

121. Su kuriomis reikmmis funkcijos f ( x ) reikms yra neigiamos, jei:

a) f ( x ) = 2 3 x + 1 - 2 3 x + 2 3 x + 1 - 12;

b) f i x ) = 81 - 4 9 + 3;

c) f i x ) = ( 5 ) 1 + 27;

d) f i x ) =

_ 49?

122. Duota funkcija f i x ) = 2 2 ~ 3 .

1) Raskite / ( 0 ) , / ( 1 ) , f

(3-).

2) Isprskite lygt f i x ) = / ( 1 ) .
3) Isprskite nelygyb f i x ) + 2 / ( 3 ) ^ 0,75.
4) Raskite nelygybs f ( x ) + 2 / ( 3 x) ^ 0,75 sveikj sprendini aritmetin
vidurk.
123. Duota funkcija f i x ) =
1) R a s k i t e / ( - 1 ) ,

3~2.

/(0),/(1-).

2) Isprskite lygt / ( - 1 ) = / ( * ) .
3) Isprskite nelygyb 2 f ( x ) + / ( 1 x) ^
4) Raskite reikmi intervalo, kuriame teisinga nelygyb 2/Qc) + / ( 1 x) ^
^ i , vidurio tak.

1 3 . Logaritmin funkcija
13.1. Logaritmo svoka
Rodiklin lygtis ax = b (a > O, a I, b > O) visada turi vienintel sprendin.
Sprsdami tokias lygtis skaii b reikdavome laipsniu pagrindu a: jei b = ac, tai
ax = ac ir = c. Pavyzdiui,

Taiau taip paprastai galime rasti tik nedaugelio lygi ax = b sprendinius. Pavyzdiui, tikslaus lygties 3X = 2 sprendinio negaltume nurodyti, nors jis ir yra. inoma,
naudodamiesi skaiiuokli arba grafiku galtume nurodyti apytiksl sprendinio reikm.

Lygtis ax = b tenka sprsti vairiuose matematikos ir jos taikymo udaviniuose. J

sprendiniams ymti vesime special ymen.
APIBRIMAS
Tegu a, b yra du teigiami skaiiai ir a 1. Rodikli laipsnio, kuriuo pakl a
gauname b, vadiname skaiiaus b logaritmu pagrindu a ir ymime Iog a b.
Pavyzdiui:
-3

5" = 125, todl Iog 5 125 = 3

(skaitome: logaritmas 125 pagrindu 5 lygus 3),

1
1
= , todl Iog
6 44 = - 2 ,
16
16
rO = 1, todl Iog 1 = 0.
7
7

l uduotis.

Raskite Iog 2 8, Iog3 y/3, Iogi 27.

3

Kai logaritmo pagrindas a = 10, paprastai vietoj Iogi 0 b raome Ig b, o logaritm

vadiname deimtainiu.
Naudodami logaritmo ymen lygties 3X = 2 sprendin dabar galime urayti taip:
= Iog 3 2. Apskritai jei a > O, a 1, b > O, tai lygties
ax = b

sprendin uraome taip:

= Iog a b.

Jeigu a > O ir a 1, tai lygtis a* = 1 turi vienintel sprendin = O, o lygtis ax = a

vienintel sprendin = 1. Taigi Iog a 1 = 0 , Iog a a = 1 visiems a > O, a 1.

2 uduotis. Pasinaudokite skaiiuokli ir raskite apytiksl lygties IOx = 2 sprendinio

reikm, t. y. raskite apytiksl skaiiaus Ig 2 reikm.
Kadangi = Iog a b yra lygties ax = b sprendinys, tai
alogab

, (a > O, a

i lygyb danai vadinama pagrindine

logaritm

I, b >

0)

tapatybe.

Taigi bet kok teigiam skaii b galima urayti pagrindo a > O, a 1, laipsniu.
Pavyzdiui, 2 = 3 lo S3 2 , 2 = 5 1 2 , 2 = IO1S2 ir 1.1.

Pratimai ir udaviniai
124. Nustatykite, kurios lygybs yra teisingos:
a) Iog 2 32 = 5;

b) Iog 5 0,2 = - 1 ;

c) Iog 3 j = ;

d) I o g 7 1 = 7 ;

e) I o g 7 1 = 0 ;

f)lgO,l = - l .

125. Raskite skaiiaus logaritm pagrindu a:

a) 5 2 = 25, a = 5;

b) I 2 = 49, a = 7;

c) IO3 = 1000, a = 10;

d) 3 - 2 = i , = 3;

e) 2 ~ 3 = 0,125, a = 2;

f) IO" 2 = 0,01, a = 10;

g) ^ 8 = 2, = 8;

h) = 11, a = 121;

i) 0 2 5 = 0,5, a = 0,25.

Pavyzdys.

32 = 9, taigi Iog3 9 = 2; 25 = 5, taigi Iog125 5 = 3|'

126. Apskaiiuokite remdamiesi pagrindine logaritm tapatybe:

a) 7 l0 73 ;

b) IO1S4;

c) 7 , 5 l o g " 3 ;

d) 1 ^ 3 . ^ .

e) IO 1 S 0 ' 5 ;

f) IO1S10.

g)

25 1o S5 2 ;

h) 16loS4 5 ;

i) 2 lo S8 7 ;

j) IOO1S3O;

k)

(I) 10 So, 2 4.

1) 0 , 2 5 1 O g i 1 0 .

127. Raskite skaii 0,04; 0,2; 1; 5; 25; 125 logaritmus pagrindu 5.

128. Raskite skaii 0,001; 0,01; 0,1; 1; 10; 100 logaritmus pagrindu 10.

129. Remdamiesi logaritmo apibrimu raskite :

a) Iog x 8 1 = 4 ;

b) Iogx 0,25 = 2;

c) Iog 6 X = 3;

d) Igx = 6;

e) Iogy 3 27 = x;

f) Iog 2 ^ 2 J 2 =

g) IgO1OOl = x;

h) log3/j v^I = x;

i) Iog 6 X = O.

130. Nustatykite, tarp kuri gretim sveikj skaii yra:

a) Iog 3 15;

b) Iog 4 ;

c) log, i ;

d) Iog 0 ,, 100.

13.2. Logaritm savybs

Ivardysime ir rodysime pagrindines logaritm savybes. Jomis paranku naudotis pertvarkant vairius reikinius su logaritmais.
Tegu ir y yra du teigiami skaiiai, a > O, a 1. Tada teisingos ios lygybs:
1) Iog a (xy) = Iog a 4- Iog a y, t. y. sandaugos logaritmas lygus logaritm
2) Iog a ( | ) = Iog a Iog a y, t. y. dalmens logaritmas lygus logaritm

sumai;
skirtumui.

3) Jei > O, o a > O, a 1, tai su bet kokiu skaiiumi k teisinga lygyb

Iog a xk = k Iog a , t. y. laipsnio logaritmas lygus laipsnio rodiklio ir laipsnio
pagrindo logaritmo sandaugai.
rodysime 1) ir 2) lygybes kartu. Pasinaudosime iomis lygybmis:
alZy = y,

= ,

al0^(xy)

= xy,

OlogaiP =

(1)

Padaugin (padalij) pirmj dviej lygybi kairisias ir deinisias puses gausime:

lo
a

Ea

. 1 = xy

^loga X

arba

arba

1 +1

= xy;

10^*-10^ = -.

Taiau (1) eilutje reikinius xy ir y ireikme kitu bdu. Sulygin atitinkamas puses
gausime:
a Iog a

,+Iog f l y

^log a , - I o g a >> =

a log f l (,y) 5
flloge(i)j

t y
t y

]oga (xy)
l o &

k)gi(

l Q g a X

Io g i f _v;
loga

rodysime 3) savyb. Pakl abi lygybs a 1()g " x = puses /:-uoju laipsniu gausime:
ak\

ogax

=xk

Kita vertus xk = A log " 1 *, taigi a l o g a ^ = ak loSa

arba Iog a xk = k Iog a x.

Naudojantis rodytomis logaritm savybmis galima prastinti skaitini reikini logaritmus.

i 1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime reikinio lg(30 V1000) reikm, jei Ig 3 % 0,477.
Pasinaudosime skaii sandaugos ir skaiiaus laipsnio logaritmo savybmis:
lg(30 ->/) = I g 3 0 + Ig V I 6 0 0 = lg(3 10) -b Ig(IO 3 )J =
= lg3 + l g l 0 + l g l 0 5 = Ig3 + 1 + I Ig 10 = I + Ig3 ^ 2,977.

75 pasinaudodami apytikslmis lygybmis Ig 3

Apskaiiuokite Ig -=
/3
0,477, Ig 5 % 0,699.

3 uduotis.

Jeigu reikt suskaiiuoti log| yjQ 5 reikm, tikriausiai pagalvotume: kaip bt gerai, jei logaritmas bt deimtainis! Paspaud kelis skaiiuoklio mygtukus kaipmat
isprstume udavin!
Taigi kartais skaiiuojant tenka keisti logaritmo pagrind.
rodysime dvi lygybes, kuriomis galima pasinaudoti keiiant logaritm pagrind.
4) Bet kokiems > 0, k i), a > 0, a I teisinga lygyb Iog a = Iog flt ,
t. y. keliant skaii ir logaritmo pagrind tuo paiu laipsniu pats logaritmas
nepasikeiia.
5) Su bet kokiais skaiiais a, b > 0, a 1, b 1 ir > 0 teisinga lygyb
lo x = &l
Iogfc a

rodysime 4) savyb. Pakelkime abi lygybs

a\ogax=x

(a > O, a 1, > 0)

puses /-uoju laipsniu (k 0):

(a x Z* x ) k = x k

arba

(Ok)lo^x=Xk.

Taiau pastaroji lygyb reikia, kad

Iog flt xk = Iogfl .
rodysime 5) lygyb pasinaudodami 3) ir 4) savybmis. Skaii a ura a = /?1 a
ir pasinaudoj tuo, kad Iogfe O (nes a 1), gausime
i
Iog a = IogbIogfc <. = log
= IogFEX10^A=-

1
Iogfe a

i
lo
Sfca
IogFEX =

" =
Iogfe

Iogfe a

I 2 PAVYZDYS. Pasinaudokime 4) savybe ir apskaiiuokime log ] 0 yy^ 5:

lo

Sioyio5 =

(1) 2

52 =

l0g

Io3

52

lo

S(IO 3 ) 1 Z 3 ( 5 2 ) 5

= Iog 10 5 2 / 3 = I Ig 5 I 0,699 = 0,466.

4 uduotis.

Ireikkite skaii log

7 deimtainiu logaritmu.

"

I 3 PAVYZDYS. Suraskime apytiksl lygties 5* = 3 sprendinio reikm pasinaudodami

tuo, kad Ig 3 0,477, Ig 5 0,699.
Pasinaudoj logaritmais uraykime lygties sprendin: = Iog 5 3. Pasinaudoj 5)
savybe gauname

= Iog5 3 = 0,682.
Ig 5

Pratimai ir udaviniai
131. Pakeiskite logaritm suma arba skirtumu:
a) Iog 7 (5a);

b) Xogb(Ab)-,

c) Iog5 120;

d) Ig 150;

e) Ig f ;

f) Iog 5 f ;

g) Iog 6 f ;

h) I o g 3 ^ ;

i) log, - ,
2 '

j) Iog 3

132. Apskaiiuokite:
a) Iog 15 3 + Iog 15 5;

b) Ig4 + Ig 25;

c) Ig 8 + Ig 125;

d) Ig 17 - Ig 170;

e) Iog 4 160 - Iog 4 40;

f) Iog 0 2 25 - Iog 0 2 125.

133. Koks skaiius turt bti paraytas vietoj daugtakio, kad bt teisinga lygyb:
a) Iog 11 2 3 = . . . I o g 1 1 2; b) Ig 5 5 = . . . Ig 5;
d) Iog 7 l / b = . . . Iog 7 3;

e) I o g y i 3 = I o g ^ 3 "; f) \ Ig 7 = Ig T " ?

134. Raskite reikinio logaritm pagrindu 5:

) 5 3 / ;

b) - y -

c) 4 M c ~ 2 ;

d)

135. Raskite reikinio logaritm pagrindu 10:

a) I O x V 5 ;

b)

c) Iog 6 V5 = . . . Iog 6 5;

) ^;

d) ^ g - .

136. Raskite reikm i lygi:

a) Iog 3 X = Iog 3 b + j Iog 3 (a + b) - 41og 3 (a - b);
b) Iog 5 = - 2 I o g 5 a+ 2 Iog 5 b \ Iog 5 m;
c) Igx = Ig 7 Ig - I g b d) Igx = - 5 Igm - j l g n - 5 I g c .

137. Upildykite lentel:

a =

Og8 3

Iog 4 7

Iog3 20

Iogi 4

10

Naujasis
pagrindas

lo

go,i

lg3

10

Iog5 3
Iog5 8

138. Apskaiiuokite:
a) Iog 3 (Iog 2 8);

b) Iog 2 (Iog3 81).

139. Apskaiiuokite:
a) ^ l o g 4 256;

b) Iog 3 VT;

c) Iog 2 9;

d) Iog 3 16;

e) Iog 3 9 2 ;

f) Iog 2 16 3 .

140. Raskite skaiiaus deimtain logaritm:

a) IO3; 100; 0,0001; V1000;

b) 10~ 6 ; 10000; ;

c) 105; J t L; V P o T ;

d) 1; ;

141. Ireikkite kintamj y kintamuoju x:

a) = 10 2y;

b ) x = 5> + 1 ;

c) = 6 1 " ? ;

d) =

142. Suprastinkite reikin:

Og ii f + Iogfl I + + Ioga 2 I .
143. Nustatykite reikinio enkl:
a) Ig245; Ig2,45; Ig , lg(0,6)" 6 ;
b) l g l , 5 2 ; Ig0,96; I g 2 , 5 " 0 ' 2 5 ; I g ^ ;
c) Ig , Ig t / m , \g(VT5 - 8); Ig ( p .
144. Pasinaudodami tuo, kad Ig 4 0,6, Ig 5 % 0,7 ir Ig 6 ~ 0,8, apskaiiuokite
reikinio reikm:
a) lg(5 /);

b) I g 1 ^ 0 ;

c) I g ^ ;

d) \g(V6 64);

e) IogyjQ 4;

f) Iog 1 0 0 0 5;

g)

1000 2 4 '

>

lo

S 2 0 ;

Apskaiiuokite a) ir b) reikini reikmes naudodamiesi skaiiuokli. Palyginkite

abiem bdais apskaiiuotas reikini reikmes.

13.3. Logaritmin funkcija ir j o s savybs

Rodiklin funkcija / ( x ) = ax (a > O, a 1) yra apibrta visoje realij skaii
aibje ir gyja tik teigiamas reikmes. Kai a > 1, tai visoje apibrimo srityje funkcija
didja, kai O < a < 1 maja. Visos didjanios ir visos majanios funkcijos
turi atvirktines. Taigi kiekviena rodiklin funkcija turi atvirktin funkcij, apibrt
teigiam skaii aibje.
Panagrinkime i pradi funkcij y = 2X. Jei inome priklausomo kintamojo y reikm, tai j atitinkanti reikm yra y logaritmas pagrindu 2, taigi = Iog2 y. i
lygyb apibria funkcijos y = I atvirktin. Paymj, kaip prasta, nepriklausom kintamj , o priklausom y uraysime i funkcij taip: y = Iog 2 X arba
g(x) = log 2 x. i funkcija kiekvienam teigiamam skaiiui priskiria jo logaritm
pagrindu 2, todl j vadinsime logaritmine.
APIBRIMAS
Tegu a > O, a 1. Funkcija, apibrta teigiam skaii aibje lygybe y = Iog a x,
vadinama logaritmine funkcija su pagrindu a.
Logaritmin funkcija g(x) = Iog a yra funkcijos / ( x ) = a
Nubraiykime funkcijos y = Iog 2 grafik.
Funkcija y = Iog2 yra atvirktin funkci
jai y = 2X, todl jos grafikas yra simetri2'
kas funkcijos y = 2X grafikui tiess y =
atvilgiu. Atidkime kelis y = Iog 2 X graL
fiko takus ir nubrkime per juos grafiko
kreiv.
X
Iog2X

atvirktin.

/ /'V=*
/

Il A
2

= Io^2X

/ - 1 -

5 1 2 4
2 1 0
1 2

-2-

Funkcija g(x) = Iog 2 X didja visoje apibrimo srityje. Matome, kad g(x) = Iog 2 X
gyja neigiamas reikmes, kai O < < 1; kai = 1, tai g(x) = 0; kai 1 < < 2, tai
0 < g(x) < 1 ir g(x) ^ 1, kai ^ 2.
1 uduotis. Nubraiykite funkcijos / ( x ) =
grafik ir naudodamiesi juo funkcijos P(X) = Iogi grafik. Pasirm grafiku ivardykite funkcijos g(x) = Iogx sa2

vybes.
Jei a > 1, tai funkcijos y = Iog a grafikas panaus funkcijos y = Iog 2 grafik;
jei O < a < 1 funkcijos y = log grafik.
2

Bet kurios logaritmins funkcijos y = Iog a grafik galima gauti atitinkamai transformuojant funkcijos y = Iog2 grafik. I ties, pritaik formul Iog a =
b = 2 gausime, kad
y = IogAX =

Iog2X

(a > O, a

i).

^ su

Taigi funkcijos y = Iog a grafiko takai gaunami i funkcijos y = Iog 2 * grafiko

tak nekeiiant j abscisi, o ordinates dauginant i konstantos
a.
Jei a > 2, tai Iog2 > 1, O <

< 1 ir norint y = I o g a * grafik gauti i

y = Iog 2 grafiko pastarj reiks suspausti". Kai 1 < a < 2, tai O < Iog 2 a < 1,
> 1 ir grafik reiks itempti", r. a) brin.
b)

= IogiX
4

IogiX

Nordami gauti i y = Iog2 grafiko funkcijos y = Iog a grafik, kai O < a < 1,
turtume i pradi suspausti" ar itempti" grafik, o po to atvaizduoti j simetrikai Ox aies atvilgiu, r. b) brin.
2 uduotis.

rodykite, kad funkcij y = Iog 2 X ir y = Iogi x grafikai yra simetriki

2

tiess y = O atvilgiu.

IogaA = 1
log4=-l
Logaritmin funkcija g(x) = l o g a x (a > 0. a I) apibrta teigiam
aibje, jos reikmi aib vis realij skaii aib. Kai a > 1, funkcija
kai O < a < 1 maja.

skaii
didja,

o f )

inome, kaip nelengva dauginti ar dalyti skaiius su daugeliu skaitmen! Btent skaiiavimams palengvinti ir buvo sugalvoti logaritmai. Pirmsias skaii logaritm lenteles sudar
veicaras J. Biurgis (1552-1632) ir kotas J. Neperis (1550- 1617). Jeigu turime geras skaii
logaritm lenteles, teigiam skaii a ir b sandaug galime rasti taip: surad lentelse Ig a ir
Ig b apskaiiuojame sum Ig a +Igb ir surandame lentelse, kokio tai skaiiaus logaritmas.
Sis skaiius ir bus sandauga a b!

145. Raskite funkcijos apibrimo srit:

a) / ( * ) = Iog3Ct + 10);

b) f ( x ) = lg(x - 10);

c) f ( x ) = log, (3 - *);

d) f () = Iog 3 (2 - 5x);

e) f () = lg(3 + 2),

O f (X) = log 2 (4 - x 2 ) ;

g) f () = Iog7l (2 -2x

+ 3);

i) / ( x ) = l o g 3 f ;

h) f ( x ) = Iogv5 (6 + x -

x2),

j) f ( x ) = Iog 0 j 3 fqf.

146. Pasirinkite teising atsakym.

a) Funkcijos y = I o g y ^ x 2 ) apibrimo sritis yra:

A (-V2;
B

(-oo;

y/2)
-y/2)

C [y/2; +oo)
D ( - o o ; +oo), y/2
E (0; y/2)
b) Funkcijos y = \og^(x2
A (y/b;

3) apibrimo sritis yra:

y/b)

(0;
-y/b)
C (y/b; +oo)
D (-oo; - y / b )
E
( - o o ;
y/b) U (y/b;

+ o o )

147. Toje paioje koordinai sistemoje nubraiykite funkcij f ( x ) = 5* ir g(x) =

= Iog5 grafikus. Pasakykite, kokios tiess atvilgiu jie yra simetriki. Paaikinkite, kodl.
148. Nubraiykite funkcijos f ( x ) grafik ir ivardykite jos savybes:
a) f ( x ) = Iog 3

b) f ( x ) = log, ;

c) f () = lgx;

d) f () = Iog 2 (x + 3);

e) f () = log 3 (x - 2);

f) f () = l g ( - x ) .

149. Naudodamiesi grafiku nustatykite, ar lygtis turi sprendini. Jei lygtis turi sprendini, tai nurodykite j skaii:
a) Igx = 2x + 1;

b) Igx = jx - 2;

c) Igx = 1 - \x;

d) Igx = 2 - 4.

150. Isprskite lygt grafikai:

a) Iog 2 X = 3;

b) Iog 2 X =

c) log 2 (x + 3) = 3 x;

d) log 2 (x 5) = 5.

151. Su kuriomis reikmmis teisinga lygyb:

a) Iog 2 (( - 2)(x + 2)) = Iog 2 (x - 2) + log 2 (x + 2);
b) I g ^

= l g ( x - 3 ) - l g ( x + 10)?

152. Kurie i tak ( ; - l ) ; (16; 2); (2; 16); (3; 3); ( ; - 3 ) ; (0; 1) priklauso funkcijos / ( x ) = Iog 4 X grafikui?
153. Nustatykite, su kuriomis reikmmis teisinga nelygyb:
a) Iog x 5 < Iog x 10;

b) Iog x 10 < Iog x 5;

c) Iog x \ > Iog x ;

d) Iogi > 1.

154. Remdamiesi funkcijos / ( x ) = l o g a x grafiku (kai a > 1 arba O < a < 1)

nustatykite i skaii enklus:
Iog 2 7; Iog 3 8; Iogi 5; log, ; I o g 0 3 0,4; Ig0,1; Ig 100.
2
2
155. Palyginkite:
a) Iog 3 6 ir Iog 3 2;

b) Iog 0 2 6 ir I o g 0 2 2;

c) Iog 3 4 + Iog 3 7 ir Iog 3 (4 + 7);

d) Iog 0 2 2,5 + Iog 0 2 4 ir Iog 0 2 10;

e) Ig24 - Ig6 ir Ig4;

f) log, 28 ir Iogi 84 - log, 3.

156. Kas daugiau:

a)

lg5

^lg9

ar

lg^+2,

b) 21g5 a r 5 1 g 2 ,

^^Zarlg^,

2 Ig 90 ar 2 Ig 3,

Ig 15 Ig3 ar j Ig26;

Ig2 + lg7 ar \ lg200;

c) 3 I g 3 ar I g 3 0 ,
Ig 18 ar lg5,5,
lg615 ar 21g5?

157. Su kuriomis reikmmis funkcija f (x) gyja reikmes 1, O, 2, jei:

a) f () = Ig (6x - 14);

b) f(x) = log 2 (x 2 - 4);

c) f (X) = Ig ^

d) f ( ) = log,

158. Kokios turi bti reikms, kad bt teisingos nelygybs:

a) Iog 5 X < Iog 7 x;

b) Iog^x > log^x;

c) Iog2 > log ;

e) Iog 2x 5 > Iog 2x 7;

d) Iog7r < Iog 3

14

f) Iog i < Iog 1 3?

13.4. Logaritmins lygtys

Jei inome skaiiaus logaritm, tai galime rasti ir pat skaii. Pavyzdiui, jei
Iog2 = 2,
tai pasirm logaritmo apibrimu gausime

= 2 2 = 4.
Isprendme paprast lygt, kurioje neinomasis yra po logaritmo enklu.
sprstume ir lygt Iog r 8 = 3. Kadangi x 3 = 8, tai = 2.

Panaiai

Lygtis, kuriose neinomasis yra logaritmo pagrindo arba logaritmo reikinyje, vadinsime logaritminmis.
Panagrinsime daugiau pavyzdi.
1 PAVYZDYS. Isprskime lygt:
a) Iog3Ot - 5) = 2; b) Ig(Igx) = O;

c) I o g ^ 1 4 = 2;

d) Igx + lg(4x) = 2.

a) Pasinaudoj logaritmo apibrimu gauname

(x - 5) = 3 2 , t. y. - 5 = 9 ir = 14.
Pastebkime, kad sprsdami lygt pakeitme j lygtimi, kurios apibrimo sritis yra
didesn": lygtis Iog 3 (x 5) = 2 apibrta tik su tais x, kuriems 5 > O, o
lygtis 5 = 9 su visomis reikmmis. Taigi btina patikrinti, ar gautasis
skaiius tikrai yra pradins lygties sprendinys.
Patikrinkime: Iog 3 (14 - 5) = Iog 3 9 = 2; taigi = 14 i ties yra lygties sprendinys.
b) i lygt sprendiame taip pat naudodamiesi tik logaritmo apibrimu:
Ig(Igx) = O,

tai

Igx = IO0

ir

Igx = 1 ,

= IO1 = 10.

Patikrinimas: Ig(lg 10) = Ig 1 = 0 . Lygties sprendinys tikrai yra = 10.

c) Naudodamiesi logaritmo apibrimu gauname:
( x

- 1)2 = 4.

i lygtis apibrta su visomis reikmmis, o pradin tik su tokiais x, kuriems

1 > O, 1 1. I lygties (x I ) 2 = 4 gauname, kad 1 = 2 arba
- ] = 2 , t. y. x = 3 arba = 1. Patikrin sitikiname, kad reikm = 1
nra lygties sprendinys, o = 3 tenkina lygt.
d) Lygties Igx + lg(4x) = 2 apibrimo sritis teigiamj skaii aib, todl jei
gausime neigiam neinomojo reikm, galsime j i karto atmesti. Kairje lygties pusje yra dviej reikini logaritm tuo paiu pagrindu suma. i suma lygi
sandaugos logaritmui:
lg(x 4x) = 2

ir

4x 2 = 100.

Gauname dvi neinomojo reikmes: x\ = 5 ir x 2 = 5. Neigiam galime i karto

atmesti, o = 5 yra pradins logaritmins lygties sprendinys, nes Ig 5 + lg(4 5) =
= Ig(5 4 5) = Ig 100 = 2.

Isprendus logaritmin lygt reikia patikrinti, ar gautosios neinomojo reikms tikrai yra lygties sprendiniai. Galima prie sprendiant nustatyti logaritmins lygties
apibrimo srit ir gavus neinomojo reikmes i karto atmesti tas, kurios i srit
neeina.
j 1 uduotis.

Isprskite lygt Iog^ 5 Iog 2 + 6 = O pakeit neinomj: y = Iog 2 x.

Danai logaritmin lygt galima pakeisti racionalija pasinaudojus tokiu teiginiu: jeigu
skaii logaritmai tuo paiu pagrindu yra lygs, tai ir skaiiai yra lygs.
I 2 PAVYZDYS^ Isprskime lygt Iog 5 (2x + 3) = Iog5(JC + 1).
Kadangi reikini logaritmai yra lygs, tai ir reikiniai turi bti lygs:
2JC + 3 = JC + 1,

= 2.

Tikriname: stat kairij lygties pus gauname Iog 5 (2 ( - 2 ) + 3 ) = Iog 5 (1). Taiau
neigiamj skaii logaritmai nra apibrti, todl lygtis sprendini neturi.
Sprendiant i lygt, buvo galima nustatyti jos apibrimo srit, t. y. isprsti nelygybi
sistem, kuri sudarome atsivelgdami tai, kad logaritmas egzistuoja tik su teigiamais
skaiiais. Lygties Iog5 (2x + 3) = Iog 5 (JC + 1) apibrimo srit nusako nelygybi
sistema:
j 2JC + 3 > O,
i
} + 1 > 0;

J*

> 3
2'
Ix > - 1 ;

> -1.

Taigi lygtis apibrta tik su > 1, todl reikm = 2 galima n netikrinus i

karto atmesti.
Pasitaiko lygi, kuriose neinomasis eina ir laipsnio pagrindo ir rodiklio reikinius.
Kartais jas isprsti padeda toks akivaizdus teiginys: jeigu du teigiami skaiiai yra
lygs, tai ir j logaritmai tuo paiu pagrindu yra lygs.
R 3 PAVYZDYS. Isprskime lygt 1 *-1 - 9.
Lygties kairiosios puss reikinio logaritmas bet kuriuo pagrindu lygus deinje pusje
parayto skaiiaus logaritmui tuo paiu pagrindu. Aiku, kad patogiausia pasirinkti
pagrind lyg 3:
I o g 3 X l 0 ^ * - 1 = Iog 3 9.
Pasinaudoj logaritm savybmis gauname: (Iog 3 1) Iog 3 = Iog 3 9.
Paymj Iog 3 = m, gausime lygt (m 1 )m = 2, t. y. m2 m 2 = 0. ios lygties
sprendiniai yra m\ = 1 ir m 2 = 2.
Kadangi m = Iog 3 x, tai Iog 3 X = 1 ir Iog 3 X = 2, = 3 _ 1 ir = 3 2 , = | ir
= 9. stat ias reikmes lygt galime sitikinti, kad abi jos yra lygties sprendiniai.
Kai sprsdami lygt f ( x ) = g(x), kurios abiejose pusse yra teigiami reikiniai, keiiame j lygtimi Iog a f ( x ) = Iog a g(x), danai sakome, kad lygt logaritmuojame
pagrindu a.

Kai logaritminje lygtyje yra keli logaritmai su skirtingais pagrindais, pravartu pereiti
prie logaritm tuo paiu pagrindu.
I 4 PAVYZDYS. Isprskime lygt Iog 4 X + Iog 16 X = 3.
Pasinaudoj logaritm savybe Iog a = l o g ^ x k (k 0) logaritm pagrindu 4 paraysime taip:
Iog 4 X = Iog 42 X 2 = Iog 1 6 X 2 .
Taigi dabar galime sprsti toki lygt:
Iog 16 2 + Iog 16 = 3,
l o g 1 6 ( x 2 ) = 3,

3 = 16 3 ,

I o g 1 6 X 3 = 3,

= 16.

Patikrinimas: Iog 4 16 + Iog 16 16 = 2 + 1 = 3.

Taigi = 16 yra lygties sprendinys.

2 uduotis.
Isprskite lygt Iog 4 X + I o g 1 6 X = 3 kitaip: logaritm pagrindu 16
ireikkite logaritmu pagrindu 4. Kuris bdas jums labiau patinka?

Pratimai ir udaviniai
159. Isprskite lygt:
a) Iog 4 (3 - 3x) = 2;

b) lg(x - 2) = 3;

c) log, ( + 2) = - 2 ;

d) log 0 ,2(f) = - 1 ;

e) Igdog 3 (Iog 2 X)) = 0 ;

f) Iog j r (Iog 2 (Iog 6 )) = 0.

160. Raskite logaritmins lygties sprendinius:

a) Iog 4 (x + 3) - Iog 4 (x + 1) = 2 - Iog 4 8;
b) Iog 3 (x - 1) - Iog 3 (x + 5) = Iog 3 9 - 3 ;
- I
c

> lg(5x-6) -

,,
a

^
.
c
>
~
'

2 Igx

2'

_ j.

lg(7x6) Iog2 X-Iog 2 3 _ 1.

Iog2 X-Iog 2 2 - 2 '
Iog44Iog4 _ .
Iog4 x+log 4 4
3'

g) lg(3x 2 + 7) - 1 = lg(3x 2);

h) lg(5x 2 + 2x - 1) - 1 = Ig(x + 2).
161. Isprskite lygt pakeit neinomj:
a) Iog 2 - 3 Iog 3 + 2 = 0;
2

c) log - Iog 5 X + 6 = 0;

b) Iog^ - 2 Iog 2 - 8 = 0;
d) l g 2 x + Igx 3 = 4.

162. Isprskite lygt taikydami formul: Iog a b = iogm ab.

m
a) Iog 3 + Iog 2 7 = 4;
\ Iog 0 ,2 x =

c) Iog 5 +

b) Iog 2 + Iog 1 6 = 5;
1

e) Iog 1 6 + Iog 4 + Iog 2 - 7 = 0;

lo

S4 * - 3 lo So,25 x =

I',

f) Iog 81 + Iog 27 - Iog 3 + | = 0.

163. Isprskite lygt logaritmuodami abi jos puses:

a) x l0 5 *

b ) xig

5;

V* = 100;

c) x lo S? * = 49;

d) X1S* = 100.

164. Raskite logaritmins lygties sprendinius:

a) logjt+i 9 + l o g x + 1 4 = 2;
2

c) Iog x (Ix

e) logx_i(x2

+ - 12) = 2;
- 5x + 10) = 2;

b) I o g 1 . , 3 - I o g 1 . , 2 = 0,5;
d) I o g x O x 2 - 2x - 3) = 2;
f) logx+l(2x2

+ 4x - 14) = 2;
2

g) l o g x _ 2 ( 2 x - 1 Ix + 16) = 2;

h) \ogx_x(2x

- 9x + 11) = 2.

165. Isprskite lygi sistem:

( I o g 2 + Iog 2 y = 5,
I l o g 2 X - I o g 2 y = 3;
C)

M g x + Igy = 7,
I I g x - I g y = 5;

Jlgx-Igy = -I,
{ 2 y = 0;

d)

J l g x - l g y = -2,
{ 3 y = 0.

166. Su kuriomis reikmmis funkcijos f ( x ) reikms lygios nuliui, jei:

a) / ( ) = I g 3 5 + l g ( 2 x - 6 ) - I g 3,5;
b) f ( x ) = lg(5 + 2x) Ig 27 + Ig 9;
c) f { x ) = Ig0,5 + Ig0,8 + lg(15 - 0,4x);
d) f ( x ) = lg(0,05x - 10) + Ig 0,7 - Ig 42?
167. Raskite tak, kuriuose kertasi funkcij f ( x ) ir g(x) grafikai, abscises, jei:
a) f () = Ig (x - 1) ir g(x) = l g l + i Ig (7x + 1);
b) / ( ) = Ig(x + 6) - 2 ir gix) = lg(2x - 3) - Ig 25;
c) f i x ) = 3 l g * - 6 ir gix) = 3 l g * _ 1 ;
d) f i x ) = 2 l g * ~ 2 ir g(x) = 2 l g * - 3.
168. Raskite lygties sprendinius:
a

) 5-Ig .v + 1+1 g jc

c) IgiS

- 1) + IgO

1;
jc

- 2) = 1 - Ig 5;

^ 54 Ig jc + 1+1 g jc

3 ;

d) lg(2* - 1) + Ig(2* - 2) = Ig6.

13.5. Logaritmins nelygybs

Pradkime nuo paprast nelygybi, kuriose neinomasis yra po logaritmo enklu.
I 1 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb:
a) Iog 2 X < Iog 2 5;

b) Iog i < Iog i 5.

2

a) Kadangi logaritmus turi tik teigiami skaiiai, tai nelygybs apibrimo sritis yra
intervalas (0; +oo). Prisimin, kad funkcija / ( x ) = Iog 2 X yra didjanti, galime i
karto parayti, kad nelygybs
Iog 2 < Iog 2 5
sprendini aib sudaro reikms, tenkinanios nelygybi sistem
( > O,
i < 5; t. y. sprendini aib yra intervalas (0; 5).
Panaiai samprotaudami gautume, kad nelygybs Iog 2 > Iog 2 5 sprendini aib
yra intervalas (5; +oo).
b) Nelygyb
Iogi2 < lgl2 5
sprendiame remdamiesi tuo, kad funkcija / ( x ) = Iogi yra majanti. Taigi
2

nelygybs sprendinius surasime i nelygybi sistemos

i > O,
1 > 5; t. y. sprendini aib yra intervalas (5; +oo).
Savo ruotu nelygybs log| > log 5 sprendinius sudaro intervalo (0; 5) skaiiai.
2

itaip sprendiame ir kitas nelygybes

Iog a > Iog a b, Iog a < Iog a b (a > O, a I, b > 0),
o taip pat ir negrietas nelygybes Iog a ^ Iog a b, Iog a ^ Iog a b.

y = Iog a X

a> 1

O
= Ioggb

Nelygybi IogijX > log a b ir Iog0X < log a b

sprendini aibs yra atitinkami intervalai.

 2 PAVYZDYS.

Isprskime nelygyb Iog 2 X < 5.

Vis pirma paraykime skaii 5 kaip logaritm pagrindu 2, t. y. 5 = Iog2 2 5 = Iog 2 32.
Dabar nelygyb Iog 2 < 5 pakeit ekvivalenia nelygybe
Iog 2 < Iog 2 32
gauname sprendini aib (0; 32).
itaip sprendiame ir kitas nelygybes Iog 0 < b ir Iog a > b, kur b yra skaiius: i
pradi skaii b uraome logaritmu pagrindu a. Tai visada galima padaryti.
Panagrinsime iek tiek sudtingesni logaritmini nelygybi pavyzdi. Sprsdami
ias nelygybes keiiame jas nelygybi sistema, kurios dal sudaro nelygybs, nusakanios logaritmins nelygybs apibrimo srit.

I 3 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb:

a) Iogi (5 - 2 x ) > - 2 ; b) log 4 (3x - 1) ^ log 4 (l - 3x);

c) lg(x 2 - 5x + 7) < 0.

a) Pakeit 2 reikiniu Iogi 9 gausime nelygyb:

3

Iog i (5 - 2x) > Iogi 9.

3

Nelygybs apibrimo srit nusako nelygyb 5 2x > 0; logaritmo pagrindas

maesnis u vienet. Taigi logaritmin nelygyb galime pakeisti tokia nelygybi
sistema:
I 5 - 2x > O,
I 5 - 2x < 9.
Isprend i sistem gauname tokius sprendinius: 2 < < 2,5.
Taigi nelygybs sprendiniai sudaro interval (2; 2,5).
b) Nelygybs Iog 4 (3x 1) ^ Iog 4 (1 3x) apibrimo sriiai nusakyti prireiks dviej nelygybi. Logaritmo pagrindas didesnis u vienet, todl keiiant logaritmin
nelygyb racionalija nelygybs enklo nereiks keisti. Logaritmin nelygyb keiiame tokia sistema:
X >
3x - 1 > O,
1 - 3x > O,
3x - 1 ^ 1 - 3x;

t. y.

<

3,

X^3.
Matome, kad sistema sprendini neturi, todl ir logaritmin nelygyb sprendini
neturi.
c) Nelygyb lg(x 2 5x + 7) < 0 perraykime taip: lg(x 2 5x + 7) < Ig 1.
Nelygybs apibrimo srit nusako nelygyb x 2 5x + 7 > O, logaritmo pagrindas
didesnis u vienet, todl vietoj logaritmins nelygybs galime sprsti sistem
2 - 5x + 7 > O,
2 5x + 7 < 1,

arba

2 - 5x + 7 > O,
2 - 5x + 6 < 0.

Kadangi lygties x 2 5x + 7 = 0 diskriminantas neigiamas, tai i lygtis sprendini

neturi, o nelygyb x 2 5x + 7 > O tenkina visos reikms. Taigi pakanka sprsti
nelygyb x 2 5x + 6 < 0. Jos sprendini aib yra intervalas (2; 3). is intervalas
yra ir logaritmins nelygybs sprendini aib.

I 4 PAVYZDYS. Isprskime nelygyb Iog x ( - 2) > Iog x 3.

Kadangi neinomasis eina ir logaritmo pagrind, tai atskirai reikia nagrinti atvejus,
kai pagrindas yra didesnis u 1 ir maesnis u 1.
Atveju > 1 nelygyb keiiame sistema
> 1,
- 2 > O,
. 2 > 3.
Jos sprendini aib yra intervalas (5; +oo).
sprendiame sistem

Atveju O < < 1 vietoj nelygybs

O < < 1,
- 2 > O,
2 < 3.
Matome, kad i sistema sprendini neturi. Taigi nelygybs sprendini aib yra intervalas (5; +oo).

Pratimai ir udaviniai
169. Isprskite nelygyb:
a) Iog 5 (3x + 7) ^ Iog 5 (2x + 4);

b) Iog 4 (x - 2) < Iog 4 (6 - x);

c) Iogi (2x - 5) ^ Iogi (3x + 1);

d) Iog 0 3 ( 7 - x) > Iog 0 3 (2x + 4);

e) \ o g ^ ( 2 x - 1) ^ l o g ^ O + 3x);

f)

'

l0

S 7 J - ( 3 + *) >

l o g

( 2 +
7

x)

170. Pasirinkite teising atsakym.

a) Nelygybs Iog i > 2 sprendini aib yra:
A (;+00)

B (4;+00)

C (0; |)

D (0; 4)

E ( - 0 0 ; 4)

b) Nelygybs Iogi < 1 sprendini aib yra:

A (; +oo)

B (0; )

C (3; +00)

D ( - 0 0 ; 3)

E (0; 3)

171. Isprskite nelygyb:

a) Iog 3 (3x - 3) < 3;

b) Iogi (2x + 1) < 2;

c) Iog 8 (4 - 2x) ^ 2;

d) log2(2 - 5x) < - 2 ;

e) lg(2 - 3x) ^ O ;

f) l o g ( 4 x - 2) > - 1 .
10

172. a) Duota funkcija / ( x ) = Iog 0 2 ( x - 4 ) .

/ ( 3 a) < /(7).

Raskite a reikmes, su kuriomis

b) Duota funkcija / ( x ) = I o g i U + 1). Raskite b reikmes, su kuriomis

/ ( 4 - b) > /(8).

173. Isprskite nelygybes:

a) lg(x + 7) < Ig 9,

b) lg(6 2x) ^ Ig 8,

i g f e r >0,

Iog 3 fer > O,

Iog 2 (2x - 1) ^ 3,

Iog 3 (2x - 4) < O,

Igx > 2 + Ig2;

l g ( 5 x - 2 ) < Ig 5 - I g 2;

c) l g ( 1 0 x - 3 ) ^ Ig 47,
1

0,2

X2-9X+20

x+\l

d) lg(x + 1) ^ - I g 2,

<0,

Iog 3 (1 - 2x) < 2,

2 ll.r+30 ^

\og 1 ^ O,
Iog 0 i 3

lg(15 + 2x) > Ig 15 + Ig 2;

I+To

^ -

Ig( - 4x + 4) < 0;
f) Iog 8 (x 4x + 3) < 1,

e) log, I < log, ,

log, f > log, f ,

Iog 6 (x 2 - 3x + 2) ^ 1,

log, (2x + 3) > 2,

Iog i (xl

log,(3 - 2x) < 2;

l o g ( x 2 5x 6) ^ - 3 .

5x + 7) < O,

5
2

174. Raskite nelygybs

^ o sveikj sprendini sum.

175. Raskite didiausi reikm, tenkinani nelygyb:

Iogi (5 - x) ^ Iogi (x + 1).

2
176. Duota funkcija / ( x ) = Iog 2
a)
b)
c)
d)
e)

Apskaiiuokite f (2).
Raskite funkcijos grafiko ir abscisi aies susikirtimo tako koordinates.
Raskite funkcijos apibrimo srit.
Su kuriomis reikmmis f ( x ) = O?
Su kuriomis reikmmis / ( x ) > O?

177. Duota funkcija f ( x ) = log 3 (x 2 - 6x + 8).

a) Raskite funkcijos f ( x ) apibrimo srit.
b) Apskaiiuokite / ( 1 ) + / ( 5 ) .
c) Su kokiomis reikmmis / ( x ) = 1?
d) Isprskite nelygyb 3

- 9- f ( x ) > 0.

178. Duota funkcija / ( x ) = I o g i ( x 2 - I x + 10).

2

a) Raskite funkcijos / ( x ) apibrimo srit.

b) Apskaiiuokite / ( 1 ) / ( 6 ) .
c) Kokiuose takuose funkcijos / ( x ) grafikas kerta ties y = 21
\\f(x) ' ~ t( i ) l\f(x) > 0.
d) Isprskite nelygyb 4 {^)

1 4 . Kartojimo udaviniai
Funkcijos svoka
1.

Upildykite lentel raydami langeliuose nurodyt funkcij reikmes:

X

-3

1
4

a - 1

a2

f () = - x - l
f () =x2-

f i x ) = if, - *
f ( x ) = 3 2x
f (X) = Jx2

+ 5

f ( x ) = I V x 2 - IOOx
2.

a) Funkcijos y = ax2 + bx grafikas eina per takus (1; 1) ir (2; 10).

1) Raskite koeficient a ir b reikmes.
2) Nubraiykite funkcijos grafik.
3) rodykite, kad ties y = -Ax 6 nekerta ios funkcijos grafiko.
b) Funkcijos y = ax2 + bx grafikas eina per takus (1; 4) ir (2; 10).
1) Raskite koeficient a k b reikmes.
2) Nubraiykite funkcijos grafik.
3) rodykite, kad ties y = 2x + 6 nekerta ios funkcijos grafiko.

3.

Raskite funkcijos f ( x ) apibrimo srit, jei:

a) f () = f ,

b) f () =

O f () = ^

d) f () = ^ b

r v

e) f ( x ) = y/0,5x2

- 2x;

g) f ( x ) = 3x2+4x5x2

f) f ( x ) = f-0,5x2
h)

f(x)

4.

Su kuriomis kintamojo reikmmis funkcijos:

a) f ( x ) = 3x + 8 reikms priklauso intervalui (5; 5);
b) f (x) = 2x 3 reikms priklauso intervalui [1; 2]?

5.

Raskite funkcijos f ( x ) reikmi srit, jei:

a) f ( x ) = -2
c) f{x)

+ 5x - 6;

= 5x2 + 8x + 3;

+ 3x\

,52-\+5

b) f ( x ) = 2x2 - Ix + 6;
d) f ( x ) = 2 - - 6.

6.

Nubraiykite funkcijos y = / (x) grafik, jei:

r,
a ) / ( x )

fx,
|-x,

kai ^ 3 ,
kai < 3;

, ,,
b ) / ( x ) =

c) / ( x ) = { f - 3 .
kai x ^ 0 ,
3 , kai > 0;
7.

Duota funkcija / ( x ) =

i IxL
U-x,

kai ^ 2,
kai > 2;
ai
kai < 4.

d) / ( x ) = { f '
[

Raskite:

a) funkcijos apibrimo srit;

b) funkcijos reikmes, kai = 10; 0; 0,6;
c) reikmes, su kuriomis teisingos lygybs / ( x ) = 0, / ( x ) = 3, / ( x ) =
8.

Duota funkcija / ( x ) =

Raskite:

a) funkcijos apibrimo srit;

b) funkcijos reikmes, kai = 0,25; 16; 20;
c) reikmes, su kuriomis teisingos lygybs / ( x ) = 0, / ( x ) = 1, / ( ) = .
9.

Apskaiiuokite:
a) [ 5 , 8 ] + [ - 5 , 8 ] ;

b) [5,8} + {-5,8};

c) [ - 0 , 3 ] [1,3];

d)

{102,2}
[102,2]

10.

Skaii uraykite sveikosios ir trupmenins dalies suma:

a) 32,6; b) 0,15; c ) - 8 , 3 ;
d)-0,34.

11.

Funkcija f (n) = 5 nn2 apibrta natralij skaii aibje. Kiek ios funkcijos
reikmi srityje yra teigiam nari?

12.

Nubraiykite funkcijos y = / ( x ) grafik, jei:

a) f ( x ) = 3x 2 ;
d)/(*) =

g) / ( ) = ;
13.

/() = |x-3|;
h) / ( ) = |x + 1| +

c) f ( x ) = j j ;
f) / ( x ) = 3|x - 1|;
i) / ( x ) = |x| - |x - 2|.

Raskite funkcijai f ( x ) atvirktin funkcij, jei:

a) f ( x ) = 3x - 2;
3

d) / ( ) = 3x ;
14.

b) / ( x ) = - 2 x 3 ;

b) f ( x ) = 3 - 2x;

c) f i x ) = 4x - 5;

e) / ( ) = ^ ;

f) / ( x ) = x --.

Nustatykite, su kuriomis reikmmis funkcijos f i x ) reikms lygios nuliui,

jei:
a) / ( ) = x 2 - 5;

b) f i x ) =

d) f i x ) =

e) / ( ) = ^ 3 ;

+ 2x - 48;

c) f i x ) = -Xj-,
f) / ( ) =

2 5

15.

Palyginkite funkcij f i x ) = 6 ir g () = 7 reikmes:

a) / ( 3 , 5 ) ir / ( - 4 , 2 ) ;

b) g(3,5) ir

c) / ( - 7 ) ir g(-7);

d) g ( - 4 ) ir / ( - 3 ) ;

e) /(-) ir
16.

g{-4,2);

O /(-1 J) ir (^).

Nustatykite, kurios i i funkcij yra lygins, kurios nelygins, kurios nei lygins, nei nelygins:
a) f i x ) = 4 - 2x 2 + 6;

b) f ( x ) = 3 + - x 5 ;

c) f ( x ) = 3 + 1;

d) f i x ) = 2 2x + 3;

e) / ( * ) = | x I - x ;

f) / ( x ) = M + * 2 .

17.

Nubraiykite funkcijos g(x) grafik, jeigu inoma, kad funkcija apibrta visoje
realij skaii aibje, yra lygin, o jos reikms, kai ^ O, apskaiiuojamos
pagal formul:
a ) / ( x ) = 2x + l; b) / ( ) = - 2 .

18.

Nubraiykite funkcijos h(x) grafik, jeigu inoma, kad funkcija apibrta visoje
realij skaii aibje, yra nelygin, o jos reikms, kai ^ O, apskaiiuojamos
pagal formul:
a) / ( ) = 3 - x;

b) / ( ) = x 2 - 4.

Laipsnins funkcijos
19.

20.

21.

Nubraiykite funkcijos / ( x ) = x 6 grafik. Pasinaudoj grafiku isprskite lygtis

ir nelygybes:
a) 6 = 10;

b) 6 = 2;

c) x 6 = - 1 ;

d) 6 ^ 10;

e) x 6 > 2;

f) x 6 ? - 1 .

Nubraiykite funkcijos / ( ) = x 3 grafik. Pasinaudoj grafiku isprskite lygtis

ir nelygybes:
a) 3 = 3;

b) 3 = - 5 ;

c) x 3 = - 0 , 5 ;

d) 3 > 3;

e) x 3 ^ - 5 ;

f) x 3 > - 1 .

a) Nubraiykite funkcij / ( x ) = | ir g(x) =

grafikus. Remdamiesi iais

grafikais raskite lygties | = | ir nelygybs f ^ f sprendinius.

b) Nubraiykite funkcij / ( x ) = | ir g(x) = | grafikus. Remdamiesi iais
grafikais raskite lygties | = | ir nelygybs \ <
22.

sprendinius.

Raskite funkcij / ( x ) ir g(x) reikmi sritis, jei jos apibrtos intervale

e [^; 3^] formulmis:
a) f i x ) = 3 x - 2 ir g(x) = | x - 2 ;

b) f ( x ) = x - 4 ir g(x) = x - 3 .

23.

Reikiniuose laipsnius su trupmeniniais rodikliais pakeiskite aknimis:

a) 55; 4x4; (4x)4;
I I I

c)

24.

fl33;

ei3

I i

+b3;

akn pakeiskite laipsniu su trupmeniniu rodikliu:

A

b) - 5
/+6' /

b) [1; 729];

c)[-^;0]?

koki aib funkcija / ( x ) = XJx atvaizduoja interval:

a) [0; 64];

27.

J\a;

koki aib funkcija / ( x ) = I f x atvaizduoja interval:

a) [0; 64];

26.

4.

d) m 0 ' 4 ; n - 0 ' 2 5 ; z~ 3 - 2 .

a3b;

) /34; 5 a\
25.

b) ( x y ) - 5 ; (x + y)5; ( | )

b) [ ; 4096];

c) [1; 729]?

Upildykite lentel:
Funkcija

Apibrimo
sritis

Reikmi
sritis

Lyginumas

Didjimo
intervalai

Majimo
intervalai

"5

/(X) =

/() = - 5
=x3

/(X)

/ ( x ) = x
/() = - " 5
28.

Isprskite lygt:
5

b) - = - 1 ;
a) 2 = 1;

e) 2,36 . 1,64

d) x ? = 125;
29.

Suprastinkite:
a-1
1

l+fl2

.
1 '
1 -fl~2

_ 1

a) ai a 2

a2-b2

c)

a-fc

'

f/ x 2 + y 2

2x2

\
1
x 2 - y 2 //
1

l
d)

2 2.

a-b

,i
' i
\
_ Zi
1
i
\y 2
2

x2
1 1
-x2y2

y2-xl.

X+y

1 1
2+y

xJy

) X5
16.
81'

-27;

f) 4 - 4 = 1,44.

30.

Isprskite lygt:
a) 8 - 4 * 2 = 0 ;
2

c) (x - 2x) Vx

b) 4x2 + 4 = 0;
d) (x 3 - 4x) VT=x

-1=0;

e) Vx + 1 Vx + 6 = 6;
31.

= 0;

f) (3jc 2)2 (x + 3)2 = 7.

Isprskite lygi sistem:

a)

X2

+ 3y2 = 23,

3x2 - y2 = 9;
O
32.

x2 + y2 = 15,
f=4;

rodykite tapatyb:
a) V V b - 1 4 + 2 = /2;

b) \ / + 2-s/5 7 ^ 5 - 1 = 2.

Rodiklins funkcijos
33.

a) Duota funkcija f i x ) = 3~2+.

3

Raskite: / ( 0 ) , / ( - 1 ) , / ( 1 ) .
-

b) Duota funkcija / ( x ) = 0,25 * * . Raskite: / ( 0 ) , / ( 2 ) , / ( 3 ) .

34.

35.

36.

Raskite funkcijos / ( x ) apibrimo srit ir reikmi srit, jei:

a) / ( ) = 5^+T;

B) / < * > =

O fix) = ) ^ ^ ;

d) / ( x ) = ( ) ^ .

TSTT;

Nubraiykite funkcijos grafik ir ivardykite funkcijos savybes:

a) / ( ) = 5 2 *;

b) / ( ) = - 5 2x.

c) / ( ) = 5l 2 *l;

d) /(X) = 5

-2x

Naudodamiesi funkcijos / ( x ) = 3* grafiku apytiksliai atidkite:

a) Oy ayje skaiius Vb, 1/9,

, ;

b) Ox ayje reikmes, su kuriomis funkcijos f i x ) reikms lygios

; 0,5; 1; 1,5; 6.
37.

Apskaiiuokite:
a) 3 1 0 2 7 " 3 + 2 5 " 2 (0,2)" 4 + ( 8- " ?\ )- 3
b) ( 3 - 2 ) - 2 + ( 1 ) ^ . 1 6 - ^ 5 + 6 2 5 - 4 c) ( - 0 ) -

- "

d) ( 9 - 7 - ( I ) Y 3 + ( 4 ) - 1 - ( 4 ) - 2 .

-17
(i)'

38.

rodykite, kad:
a)
b)
c)
d)

39.

8 2 - 8 3 - 8 dalijasi i 19;
2 7 - 2 5 - 2 4 dalijasi i 5;
5 " + 3 2 " + 3 + 5" 2" dalijasi i 9, kai n bet kuris natralusis skaiius;
IO"+ 2 - 4" - 10" + 4 n + 2 dalijasi i 10, kai n bet kuris naturalusis skaiius.

Remdamiesi grafikais raskite lygties sprendinius:

) 3X = - x + 4;

b) ( i ) * = - 3 - 2x;

d) 5 = 3X + 2.

) 1,5 = 2x + 1;
40.

Isprskite lygtis:
b) 0,3 = 11 ,

a) 6X~4 = 2,
1 2 2 * - ' = 1,

5 6 " 4 = 1,

(i)2* =4,

(oj2)X =

0,4* = 15;

d) 3,5 = 4 2 | ,

IOOOv = lOVIO,

0,25 = ,

5* 2 -17*+62,5

25 7 ,

0 , 5 6 - 2 + 2 ' 5 = 16V2,

2 -5X =0,1

IO5jf-5;

/(JC)

b) /(JC) = 2
C) / ( J C )

d)

/(JC)

I G

(X)

X+2

44.

IO 3 x + 2 = 5 5 x ~ 3 0 , 5 3 _ 5 x .

= Sx-1+4;

- 96, g (JC) = 2 X ;

= 7 X + 1 - 8, S(JC) = 7 " 1 + 40;

= 3 5 X " 2 , g(x) = 140 - 5 X ?

Isprskite rodiklin lygt pakeisdami neinomj:

a) 3 2 x - 3X - 702 = 0;

b) 2 2 x + 2 X + 1 - 80 = 0;

c) 2 2 x ~ 3 3 2 X _ 2 = 1;

d) 3 X + 2 - 3 2 x + 5 = - 2 ;
f) 24x
5 2 2 x + 4 = 0.

e) 3 4 x - 1 0 3 2 + 9 = 0;
43.

243'

Kuriame take kertasi funkcij / ( x ) ir g(x) grafikai, jei:

a)

42.

'

c) 8 2 x ~ * = 5,

41.

128

Raskite lygties sprendini sum:

a) 5 X + 1 + 5 3 _ x = 130;

b) ,2 2 ~ 16+37 ' 5 = 5^5;

) 1 2 - 3 K _ 3 - 2 7 = 0;

d) 3 - 8 1 * - 1 0 - 9 ^ + 3 = 0.

Isprskite lygi sistem:

a)

x-l

- 5 ^ - 1 = 125,
1 + 5 ^ 1 = 30;

b)

2X - 3^+ 2 = 8,
2X - 9 = 7.

45.

Kokiems a > O teisinga i nelygyb:

2

a) a

> a ;

b)

c) a - 3 > a " 2 ;
46.

> ;
< a v^?

d)

Nustatykite, su kuriomis reikmmis reikini:

jc-3
2x

2 4

a) 2 5 ~ ; 4* - *-5; (/ I ) 1 - 3 * reikms didesns u vienet;

b) 5 3 5 * - 6 ; 5
47.

x 2

; (/5 2) 4 ~ 5 x reikms maesns u vienet.

Isprskite nelygybes:
) 0,4 < 0,064,

b) 0,3* > 0,0081,

49 > 7-s/7,

> /,

< 0,125,

<

(1-()* >2-9-1;

5 ^550 4

0,5

< S

< V03,
2

> 2V2,

2 + -2

<0,2-;

d) 100 > ,

c) 4* > 32,
(

+3

^ -6*+3 < 8)
1- X
6
\-
7 <^ T

> -48;

Logaritmai ir logaritmins funkcijos

48.

Apskaiiuokite remdamiesi pagrindine logaritm tapatybe:

a) 5 1 0 1 , 5 1 22 ? 49Iog 7 3^ ( )
b ) 2 - l o g 4 3 ; 3 2-31og 3 3 f

^.

( ^ 3 + l o g 5 0,25^ g i Iog36 16+2.

c) IO1S9, I O 1 - 2 1 S ^ , IOO lg0 ' 2 ;

d) 0 , 0 1 - ' g 2 , 1000- 1 S 3 , O,Ol 1 S 2 - 1 .
49.

Raskite reikini reikmes:

Iog 9 V3; Iog 2
Iog 8 16;
logo.25 1 ;

50.

lo

0,8 %

I o g ^ 27;

Iog 2 ^ 2 J5.

Kuris i skaii yra maiausias:

a) Iog 3 y/2, Iog 5 y/5, Iogi 5;

51.

Iog 25

b) Iogi y, I o g ^ 3, Iog 3

Apskaiiuokite:
a) Iog 3 -, kai Iog 3 2 = a;

b) Iog 2

kai Iog 2 3 = a.

52.

53.

Apskaiiuokite reikinio reikm:

a) Iog 3 + Iog 3 + Iog 3 ;

b) Iog 2 + Iog 2 + Iog 2 ;

c) (Iog 3 ^ + Iog 3 81) Iog 81 3;

d) ( I o g ^ 2 2 + Iog 2 V2) 2 ;

e) 2002 Iog 2 0 0 2 2002 + IoggJg 2002;

f) Iog 3 10-lg 27.

Kuris skaiius didesnis:

a) Ig42 Ig3,5 ar 3Ig2;

b) Ig3 + 31g2 ar 21g5;

c) 1 + 2 Ig 2 + Ig 3 ar 2 Ig 11;

54.

Ireikkite kintamj y kintamuoju :

x = l+2,

55.

57.

) = ( ) 3 - * ;

b) = 10 -3>;

b) Iog 81 ( f ) ;

Nustatykite, su kuriomis reikmmis turi prasm reikinys:

a) l o g 6 ( 2 x - 6 ) ;

b) I g ^j ;

c) Iogi2 ( 1 - 2 ) ;

d) Ig(x 2 - 9);

e) Iog 5

f) Iog 0 a

Raskite funkcijos f ( x ) apibrimo srit, jei:

c)

/()

= Ig

e) / ( X ) =

i g

b) / ( x ) = Iogi 2x3.
= ^
IT*

( 1 - ) ;

d)

^ r 1 - \/xTT;

f) / ( ) = ^ E f - + IgCJC + 3).

/(X) =

Ig(^-I);

Nubraiykite funkcijos / ( x ) grafik ir ivardykite funkcijos savybes, jei:

a) / ( ) = Iog 5 (x - 1);

59.

d) Ig ( - 2 ) .

c) log 0>3

a) / ( ) = Iog 3 ((4x + l)(4x - 1));

58.

d) =

Pakeiskite logaritm suma arba skirtumu:

a) Iog 9 (Slx);

56.

d) + Ig 3 ar Ig 19 - Ig 2?

b) / ( x ) = Iogi (x + 1).

Remdamiesi grafikais raskite tikslius ar apytikslius lygties sprendinius:

a) Iog 3 = - 7;
c) log 3 (x 3) = + 3;

b) lg(x + 10) = 1 - 2x;

d) Igx = - 10.

60.

61.

Nustatykite, su kokiomis reikmmis teisinga nelygyb:

a) log, 15 < log, 17;

b) log, 17 > log, 19;

c) Iog 5 X > 1 ;

d) log ^ 0.
2

a) Raskite reikinio logaritm pagrindu 3:

9x 2 ; YjOiVn-, 81y3;c 2 ij; \ j \ a - b 3 .
b) Raskite reikinio logaritm pagrindu 10:
10a 2 y 3 ; ^ o x ^ y - VlOo^y 2 ,

62.

63.

64.

Nustatykite, su kuriomis reikmmis funkcija f ( x ) gyja reikmes 1; 0; 1,

jei:
a) / ( ) = Ig(2 - 5x);

b) / ( x ) = Iog 3 (x 2 - 13);

c) / ( ) = log, ^ t ;

d) / ( ) = I g .

Raskite x:
a) I o g 6 X = - 2 ;

b) I o g 1 6 X = f ;

c) I o g 2 7 X =

d) Iog8 = - 2 ;

e) log2 = - 4 ;

f) I o g 0 2 X

=-3.

Isprskite lygt:
a) Ig(x 2 - 5x + 7) = 0;
b) Iog 3 (x 2 - 5x + 15) = 0;
c) Ig(x + 6) - Ig(2x - 3) = 2 - Ig 25;
d) 0,5 Ig(x - 5) - Ig

= Ig 50 - 2;

e) Ig * - 1 + Ig V2x + 6 = Ig(x + 3);

f , lg(5*-4) _
2 Igx - l>

t}

g) log 9 (3* + 8) + l o g 9 ( 1 0 - 3 * ) = 2;
h) 9 l g x

65.

3l-21gx

_ 4

Raskite funkcij / ( x ) ir g(x) grafik susikirtimo tak koordinates, jei:

a) / ( x ) = 9 l o g 3 x ir g(x) = 4 3 log 3* - 3;
b) f ( x ) = Iog 4 Vx ir g(x) = 1 + Iog2 .

66.

Raskite tak, kuriame funkcijos grafikas kerta abscisi a:

a) y = Ig 2 + lg(2 + 2X) Ig 80;

67.

b) y = Iog 3 VZ 2 -

^log^-x).

Isprskite lygt:
a) log,(2x 2 - 3x + 2) = 2;

b) log,(2x 2 1) = 2;

c) log,(2x 2 - x) = 2;

d) log,(2x 2 - 2x - 3) = 2.

68.

69.

log*
Isprskite lygt taikydami formul log b = -f
a) Iog 81 X + Iog 3 X = 2 1.
j

b) I o g 2 X + I o g 6 4 X = 3 1.
j;

c) Iog 3 + Iog 9 + Iog 27 = 5^;

d) Iog 81 + Iog 27 - Iog 3 =

Ireikkite lygties sprendin deimtainiu logaritmu:

a) IOJ x = ;

70.

b) 3,5 = 6 ;

c) 4 2 - 5 x = 7;

Isprskite lygi sistem:

72.

Igx - Igy = Ig 1,6,

g3; =
a) iU! gg -x* +
T !Igy
= 7'
7;

b)

J l g ( x - y ) + lg(x + y) = 2 - l g 5 ,
c) i lg(*+y) = 5;
10

d)

I g x + Igy = 1 + l g 9 ,
1 0 x + y = IO 19 ;

i Iog 2 + Iog2 y = 4 + Iog2 3,

> j ] g (x2 + y2) = 2;

f)

lg(x 2 + y 2 ) = 2 - l g 5 ,
lg(x - y) + lg(x + y) = 1 + I g 1,2.

71.

d) ( ) 3 x = 3.

+ 0 , 4 j = 20;

Nustatykite, su kuriomis reikmmis funkcijos / ( x ) reikm lygi 2, jei:

a) / ( ) = Iogjt-H 9 + l o g x + 1 4;

b) / ( x ) = log x (2x + 12);

c) / ( x ) = l o g x + 1 (2x 2 + 4x 14);

d) / ( x ) = log x _ 2 (2x 2 I l x + 16).

Isprskite nelygyb:
a) Iog 6 ( - 3) > 0;

b) Iogi (x + 5 ) < 2;

c) Iog5 (x + 13) < 2 ;

d) logj_(x - 3) > - i3 ;

4
27

73.

lo

BI

f)

< b

<

g) log., < Iogx ;

h) Iog x > Iog x | ;

i) Iog x (x + 2) > 2;

j) Iog x (x 2) < 2 .

Raskite nelygybs sveikuosius sprendinius:

a) Iog 0 i l 4 + I o g a i 3 < Iog 0 (3 + 6);

74.

logi

b) I o g u ( 7 x - 4 2 ) < l o g u 4 + l o g u 7 .

Nustatykite, su kuriomis reikmmis funkcijos / ( x ) reikms yra neigiamos:

a) f i x ) = Iog 3

_7

b) / ( ) = log,

3-

4 3

_+;

d) / ( ) = log,
75.

Nebraiydami funkcijos / ( ) grafiko nustatykite, su kuriomis reikmmis grafiko takai yra vir tiess y = 2, jei:
a) / ( ) = Iog 3 (13 - 4 );

b) / ( x ) = log 5 (26 - 3 X ).

76.

77.

78.

Ar turi prasm reikinys:

a) lg(lg0,642); b) yig(lg88,3);
Atsakym pagrskite.

c)lg(lgl,5);

d) ^ l g d g 103,5)?

Raskite duotajai funkcijai atvirktin funkcij:

a) / ( X ) = ( I ) * ;

b) / ( X ) = I o g 2 X ;

c) / ( ) = Iog 2 (x + 1);

d) / ( ) = 2 * - 1 .

Raskite funkcijos / ( x ) = J I g

apibrimo srit.

Geometrijos udaviniai
79.

Lygiaonio trikampio ABC (AB = ) pusiaukratin, nubrta i virns A,

lygi 36 cm ir su trikampio pagrindu AC sudaro 30 kamp. Raskite trikampio
ABC auktins, nubrtos i virns B, ilg.

80.

Raskite kamp tarp spindulio OA ir teigiamosios pusas Ox, jei tako A koordinats yra:
) ( 2 ; 2 ) ; b) ( - V 3 ; 1).

81.

Suprastinkite reikin 2 sin 135 + 4 cos 150 - 3 tg 120.

82.

Trikampio ABC plotas lygus 36cm 2 , AB = 1 2 / 3 , ZA = 60.

kratins AC ilg.

83.

rodykite, kad lygiagretainio plotas lygus dviej gretim jo kratini ilgi ir

sinuso kampo tarp j sandaugai.

84.

Taikydami sinus teorem rodykite, kad trikampio pusiaukampin dalija prie

t kamp esani kratin atkarpas, proporcingas prie j esanioms kratinms,
*t. y.
,, AD
AB
CD ~ BC

85.

Pagal brinio duomenis raskite sin a .

B

Raskite

86.

Pagal brinio duomenis raskite sin B, kai sin C =

B

87.

Naudodamiesi formulmis

= \bc sin a ir ^ ^ = 2R rodykite, kad 5 =

= ^; ia R apie trikamp apibrto apskritimo spindulys.

88.

Smail kamp sudaranios trikampio kratins lygios 5 cm ir 8 cm. Apskaiiuokite jo treij kratin, jeigu trikampio plotas lygus 12 cm 2 .
Nurodymas. Taikykite trigonometrin trikampio ploto formul ir kosinus teorem.

89.

Raskite kamp sum:

a) ikilojo septynkampio;

90.

b) ikilojo devynkampio.

Kiek kratini turi ikilasis daugiakampis, kurio kiekvienas kampas lygus:

a) 150;

b) 156?

91.

Lygiagretainio smailiojo kampo pusiaukampin lygiagretainio kratin dalija

9 cm ir 16 cm ilgio atkarpas. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr.

92.

Lygiagretainio bukojo kampo pusiaukampin dalija lygiagretainio kratin pusiau. Raskite lygiagretainio kratini ilgius, jei jo perimetras lygus 90 cm.

93.

Duota: ABCD lygiagretainis, BM = DN.

rodyti: AMCN lygiagretainis.

94.

Norint rasti atstum AB, kurio imatuoti negalima, vietovje galima nuymti
staius kampus BAD iv ABC iv atidti kamp kratinse lygias atkarpas AD ir
BC. Paaikinkite, kaip surasti atstum AB.

95.

rodykite, kad lygiagretainio vidaus kamp pusiaukampins susikirsdamos sudaro staiakamp.

96.

rodykite, kad bet kurio keturkampio kratini vidurio takai yra lygiagretainio
virns.

97.

ABCD yra staiakampis, ZCAD

kampio perimetr ir plot.

98.

Vienas rombo kampas lygus 120. Trumpesnioji rombo striain lygi 20 cm.
Apskaiiuokite:
a) rombo perimetr; b) ilgesnij rombo striain.

99.

Auktin, nubrta i rombo bukojo kampo virns, dalija rombo kratin pusiau. Apskaiiuokite rombo perimetr, jei trumpesnioji jo striain lygi 2 dm.

= 30, AC = 12cm. Apskaiiuokite staia-

100. Auktins, nubrtos i vienos rombo virns, sudaro 60 kamp. Raskite:

a) rombo kampus;
b) rombo plot, jei jo auktin lygi 2 \ / 3 d m .
101. Kvadrato striain lygi 10 cm. Jo kratin yra kito kvadrato striain. Apskaiiuokite antrojo kvadrato kratins ilg.
102. Ploktumoje duoti trys takai A, B ir C nesantys vienoje tiesje. Kiek skirting
vektori apibria ie takai?
103. Tiesje yra trys takai M, N, K. Takas K yra tarp tak M ir N. Imdami iuos
takus vektori pradios ir galo takais suraykite:
a) vienakrypi vektori poras; b) priepriei vektori poras.

104. Nurodykite vektorius, kolinearius vektoriui:

a) AB;

b) M~N;
B

c) EF.
C,

.D

N
H

Q
M

X
G

Kurie brinyje pavaizduoti vektoriai yra lygus?

105. Lygiakraio trikampio ABC kratins ilgis 4 - / 3 cm. Trikampio pusiaukratins
AM ir CN susikerta take O. Raskite vektori AM, CO, MO, NM ilgius.
106. Staiakampio ABCD

kratin AB = 4cm, kratin BC = 6cm. Takas E

kratins BC vidurys. Raskite vektori DC, ED, EA,

ilgius.

107. Vektorius a prieprieis vektoriui c, o vektorius c prieprieis vektoriui b. K

galima pasakyti apie vektori a ir b kryptis?
108. Kokios ries bus ikilasis keturkampis K L M N , kai:
a) KL = WM-,
b) vektoriai LM ir KN kolinears, o vektoriai KL ir NM nekolinearus?
109. ABCD

lygiagretainis. Raskite sum i vektori:

a) AB ir AD;

b) BA ir ;

c) AB ir DC.

110. Nubraiykite trikamp ABC ir jo pusiaukratin BD. Vektori BD ireikkite

vektoriais:
a) AB ir AD; b) BC ir CA; c) EiA ir .
111. I pateikto brinio paraykite, kam lygus
vektorius:
a+ b;

f + g;

c-g;

e+ d;

f + g + d;

b+

f-a;
e - f ;
c-d.

112. Duoti vektoriai: KL = k, LM = I, MN = m. Ireikkite duotaisiais vektoriais

iuos vektorius:
a) Y m , MK-

b) NK, F/V;

c) LN,

NL.

113. Suprastinkite reikin:

a) ( + XZ) + (YZ + ZY)-,
114. ABCD

ir BCED

b) ( X Y - ) - (ZT + XT) + (ZY-

ZT).

yra lygiagretainiai. rodykite:

a) AC + = X d + ;
B)
c) At+

+ JC + CD = AB +
BD+

CB = DB+

i-,
CE+

115. Taisyklingojo eiakampio ABCDEF

vektorius AD, E>l, ED,

We

ireikkite vektoriais AB = , = b.
116. Takai M k N yra atitinkamai atkarp AB ir CD vidurio takai. rodykite, kad
MN = \(AC

+ WD).

117. Duotas tetraedras ABC D. Raskite:

a) AD +DC-

b) AC

-AB

c) BC + CD + ~DB\

d) (AD - AC) + DB.

118. Pasirink nekolinearius vektorius a ir b nubrkite vektori:

a) 3a;

b) a + 2b\

c) 2a-b;

d) - 1,5a -

0,5b.

119. Isprskite lygt, kai neinomas vektorius:

a) 2 + a = 3a;

b) + a b = 2a 3b.

120. Suprastinkite reikin:

a) 2 (a + b)-

3 (a - b)-, b) (3c + y) + (x + y) - 2y.

121. OM = OA + ^OB.

rodykite, kad 2AM = MB.

vairs udaviniai
122. Kurie i teigini apie skaii a =
A a yra maesnis u 3;

yra teisingi:

B a yra racionalus;
C a yra lygus y V ! ?
123. Bankas moka p% metini sudtini palkan. Apskaiiuokite, kiek pinig bus
banko sskaitoje po n met, jei pradinio indlio dydis a lit.
124. Bankas moka metines sudtines palkanas. Apskaiiuokite, kiek procent metini palkan moka bankas, jei inoma, kad per 20 met indlis padvigubja.
(Atsakym pateikite deimtosios tikslumu.)
125. Krovini siunta veama dviem skirtingais automobiliais. Kad bt pervetas
visas krovinys, abu automobiliai turi padaryti po 5 reisus. Jeigu krovin vet
tik pirmasis automobilis, 75% viso krovinio jis pervet padars 15 reis. Kiek
kart didesn (o gal maesn) krovin vienu reisu pervea pirmasis automobilis
negu antrasis?
126. Kiek procent kasmet reikia padidinti darbo naum, kad per 7 metus jis padidt
dvigubai? trigubai? (Atsakym pateikti imtj tikslumu.)
127. Kokius skaitmenis reikia parayti vietoj ir y, kad skaiius 23xy dalytsi i 45?
128. Dvienklis skaiius yra 6 kartus didesnis u savo skaitmen sum. Kiek kart u
savo skaitmen sum bus didesnis skaiius, gautas sukeitus skaitmenis vietomis?
129. Racionalj skaii ireikkite begaline periodine deimtaine trupmena:
a) ;

b);

c)

d) .

130. Begalin periodin deimtain trupmen uraykite paprastja:

a) 0,(13);

b)-1,(21);

c) 1,2(3);

d)-3,2(13).

131. Kuris i dviej skaii didesnis:

a)

ar 0,384615;

) 2 +

ar + 3;

b) 0,(172) ar 0,172;
d) - 5 - V2 ar - 5 - 2?

132. rodykite, kad urayto reikinio reikm racionalusis skaiius:

133. Suprastinkite reikin:

a) ( V l 4 - 2 V 3 5 ) - ^ + V20;

b)

e4) _ ! = > 4 - ^ b V Z -

f|

5+2< I 52-.
' 5-2V6
5+2\/'

g) A / i

^ ' k a i

< < 2;

V U - V 2 6 ) : ^ 1 3 + VI;
^92

, 4(x+3)\ +3
2 - 3 > ' *+6

-1

( Vy

5 .
3'
I y

+ , k a i - 1 < m < O.

134. Apskaiiuokite:
a)

b)

W - + )

1+2

'

kai

2 3

'

'1017'

3;

kai = 5;

I fa ; *r
_= (a+fr) 2 -(a-fr) 2 .
O f x-b'
E f , kai
4(+>)
d) J ^

f f

, kai + y + z = 3y = 2z.

135. rodykite, tok teigin. Kai a2 > b, tai teisingos lygybs:

a)
b) T W f b = y ^ + v ^

_ y^-v^fe.

136. rodykite, kad reikini

x2 l
( l)x+l

12x
x(l-x)-l

suma lygi j kub sumai.

137. rodykite nelygyb a2 + b2 + 1 ^ ab + a + b.
138. Du darbininkai dirbdami kartu gali padaryti darb per 20 dien. Vienas i j
dirbdamas atskirai tam darbui atlikti sugaita 30 dien maiau negu kitas. Per
kiek dien vis darb atlikt kiekvienas darbininkas dirbdamas atskirai?
139. Atstumas tarp dviej miest 600 km. Pato traukinys atstum nuvaiuoja 8
valandomis greiiau u prekin. Jei kiekvieno traukinio vidutinis greitis bt
10 km/h didesnis, tai pato traukinys keli nuvaiuot 5 valandomis greiiau
u prekin. Koks kiekvieno traukinio vidutinis greitis?
140. Brangakmenio kaina proporcinga jo mass kvadratui, p karat brangakmenis
(1 karatas = 0,2 g) padalytas dvi dalis. Po io padalijimo jo kaina sumajo k
kart. Raskite abiej dali mases.

141. Isprskite lygt:

a) 2 + 3x = 1 - 2|x - 1|;
b)

JC |JC I

+ \2x2

5JC =

6;

c) ( + + l ) ( x + + 2) = 12;
d) (x 2 + 5x) 2 - 2(x 2 + 5x) - 24 = 0;
e) +

= 5 ^ l - (naudokits keitiniu y = i | ) ;

f) x 3 - 3x - 2 = 0;
g) V x T 7 +

= 9;

h) V 2 x - 1 5 - V x + 16 = - 1 ;
i) Vx + i + 2 = y i ;
j) V^x2 - |x + 2| = 2x - |x + 1|;
k) U x 3 + 7 = + 1.
142. Isprskite nelygyb:
a) <*-D 5 U+ 2 ) 2 ^ Q.

b) ( * - + 2 ) < 1;
d

> A S T

X(X-6)

<
^

X-I

143. Su kuriomis sveikosiomis a reikmmis nelygyb

22+:+2 ^ a2x+a 1
teisinga, kai = 2?
144. Su kuriomis sveikosiomis reikmmis nelygyb
2:3-1 <

+2x4
ax5+5
teisinga, kai = 1?
145. Traukinys vaiuoja pastoviu greiiu i vieno miesto kit, tarpinje stotelje stovi
16 minui ir po to padidina greit 10 km/h. Atstumas nuo tarpins stotels iki
galinio punkto 80 km. Koks turi bti traukinio greitis iki tarpins stotels, kad
jis nepavluot atvykti galin punkt?
146. Isprskite lygi sistem:
a)

5(x - y ) = 4 y,
2
2
+ 4y = 181;

b)

+ y + y = 7,
2 + y 2 + xy = 13;

C)

xy(x + y) = 30,
3 + y 3 = 35.

Kartojimo udavini atsakymai

5 skyrius (76-84 psl.)
1.
2.
3.

a) 2; b) 1; c) - 1 ; d) 3; e) 0.
a) 0,3125; b) 0,144; c) 3,(8); d) 2,(27); e) 0,(307692); f) 0,(230769); g) 0,2(56);
h) 1,0(1); i) 0,(2352941176470588).
a) f ; b) - - ; c) jg; d) ; e) j g . 4. 201; 256. 5 . 2 4 3 .

6.
9.

a) 2; b) - 5 ; c) 5; d) 1; e) (y/2n + 1 - 1).
a) 0,820; b) 2,828; c) 0,026; d) - 4 , 2 1 6 .

11.

a) 1200; b) 12; c) 1 4 ^ 7 5 ; d)

12.

a) 1; b) 1; c) 1; d) 0; e) 3; f) 2. 13. d < a < c < b. 14. % 3,1-10 1 3 km.

X-y+Z . M _ | . 1 v 3/- v I ,,V HnV i2.
3 . -p. I f m _ 2. \ i I Z-

15. a)
16

17.
18.

19.

b) - 1; c)

8. a) a\ b)

b;

c)

b;

d) a.

^ f ; e) 0,6; f) 1 j; g) 30; h) .

+ y); d) 2; e) j ; f)

- 5, ^ . ,

)
'
; b)
J ; C) 1 + f , - 1 9 ; d) ab +
lfr
) 24/0; b) 565; c) 2V2; d) 2 ^ 5 .
Nurodymas. rodoma naudojantis greitosios daugybos formulmis.
a) - j , kai JC e ( - o o ; 0);
kai e (0; +oo);
b) 1, kai G (oo; 3);

kai e (3; +oo);

c) , kai e ( - o o ; - 2 ] ; - 2 , kai e ( - 2 ; 0) U (0; 2]; - f , kai e (2; +oo);

d) - 6 , kai e ( - o o ; - 4 ) ; 6, kai a e ( - 4 ; - 3 ) U ( - 3 ; +oo);
e) x(x + 1), kai e (oo; 1); 2 + + 2, kai (1; +oo);
f) - f , kai a e ( - o o ; - 2 ) ;

20.
21.
22.
26.
27.

28.

29.
32.
33.

34.

kai a e ( - 2 ; +oo).

)
b) 2,5; c) - 4 ; d) - 1 ;
e) - 1 ; - 0 , 5 ; f) - 0 , 2 ; 2; g) - 1 ; h) - 1 ; 5;
i) 3; 4; j) - 6 ; 2.
a) m e ( - 2 ; +oo); b) m = - 2 ; c) m e ( - o o ; - 2 ) .
a) Ne; b) taip; c) ne; d) taip. 23. 3; 4. 25. a) Ne; b) ne; c) ne; d) taip; e) taip.
a) 8; b) 1; 4; c) 9; d) 25; e) - / ; - / ; /; ; f) - 2 ; 6; g) 16; h) 3.
a) Taip; b) taip; c) ne; d) ne; e) ne; f) taip; g) ne.
a) ( - o o ; 2) U (2; +oo); b) ( - 4 ; - 2 ) ; c) [ - 2 ; 8]; d) ( - o o ; 4,5) U (5,5; +oo);
e) ( - 1 ; 3); f) [3; 6]; g) [0; 2]; h) ( - o o ; - 6 ) U ( - 3 , 5 ; +oo);
i) ( - o o ; 2) U (2; +oo).
a) - 1 ; 3; 4; b) 2; 3; 4; c) 6; d) - 4 ; - 3 ; 4. 30. ( - 1 ; 7). 31. 0,6.
a) [2; 3]; b) (2; 2 ^ 2 ) ; c) ( - o o ; - 2 ] U [5; 5 - ) ; d) [0; 1).
a) [0; 1,6] U [2,5; +oo); b) ( - o o ; 1] U [5; +oo); c) ( - o o ; 2) U (3,5; +oo);
d) [ - 3 - /5; - 4 ) U ( - 2 ; 0]; e) [0; 3].
a) (1,5; 1,5); b) (2; 5), (5; 2); c) ( ; ) ; d) (3; 2), ( - 3 ; - 2 ) ;
e) (0; 0), ( - 1 , 2 ; - 1 , 8 ) ; f) (0; - 3 , 5 ) , (0; 3), (21; 21); g) (2; 2); h) ( - 4 ; 4).

35.

- 0 , 2 5 ; 0.

40.

102.

56.

Ne.

61.

[-2;-1).

36. 64km/h.

49. 30cm.
57. 14.

37. 2 4 , 70%.

51. 37 ir 143.

58. 28; 20.

62.4.

38.15%.

52. 65 ir 115.

59. 37 arba 48.

63. (2; 6).

39. 9mn.

64.1h.

54. 63.

60. 7 arba 14.

65. 5,04km.
2

66.19.

67.2,5.
2

68.

Nurodymas. Pasinaudokite nelygybe ( y) + (x I) + (y I) ^ 0.

69.

Nurodymas. Nelygyb nagrinkite intervaluose (oo; 0], (0; 1) ir [1; +oo).

70.

17.

71. 9; 10. 72. a) (10; 7), ( - 7 ; - 1 0 ) ; b) ( - 2 ; - 3 ) , (3; 2).

9 skyrius (117-122 psl.)

2.

~BD = AD -AB',

10.

b) AC = ^ t f A B .

13.

( - ; ).

19.

-3,4.

AC = AD + AB.

6. a) AD; b) AB- c) CB.

11. (2; 5) ir (0; - 2 ) .

16. M ( 6 ; - l ) .

12. 13.

17. a) 5V3; b ) - 1 , 8 ; c ) - 6 ; d ) - 1 , 2 .

18. 1 .

20. -L.

22.

V34
Nurodymas. Pratskite OB iki susikirtimo su

24.

50 o 30'.

25.

Nurodymas. Remkits trikampi ABC ir EBD panaumu.

26.

30, 75, 75 arba 30, 30, 120.

27.

a) = 2,4; y = 4 , 5 ; b) = 1,2; y = 3.

29.

OA = 36 cm; AC = 24 cm; CE = 30 cm; OB = 45 cm; DF = 37,5 cm;

CD = 53 j cm; AB = 32 cm.

30.

20cm; 24cm; 28 cm.

33.

a) Taip; b) taip.

34.

Nurodymas. rodykite, kad AADC

^ BDC.

35.

Nurodymas. rodykite, kad AADC

- AACB

36.

Nurodymas. Panagrinkite atvejus a < 0, a = 0 ir a > 0.

37.

a ) - l | ; b ) l ; c ) 15. 38. 4.

40.

Nurodymas. Suprastinkite reikin, po to j paanalizuokite.

41.

Nurodymas. Uraykite reikin pavidalu n H-.

n
+n
a) 3 \/3; b) 2; c) 1 0 - 2 V 2 3 ; d) 2 ^ 3 - 1 ; e) 4 Vob; f) 4 ^ a 2 - 1; g) 2 0 ^ 2 ^ + 3 ;
h) 2m + 1.

42.

31. 4cm.

0\A\.

28. BE = 6 cm; EC = 3cm.

32. = 12,5; y = 20,8.

ir ABDC

39. a)

b)

AACB.

43.

Tik su a ^ b.

44. a) 2 + V3 + V3 + ^ 2 7 ; b)

45.

Nurodymas, a) Atkreipkite dmes, kad 26 15 V3 = (2 ) ;

b) nagrinkite skirtum

a2+ 2

,
2.
vV+i

46. 1.
48. a)

(0; 4),

(J; 4 ;

b) ( - 3 ; 1), (3; - 1 ) ,

-fe), ( - J f ; - - ) ;

(; );

d) (9; 4), (4; 9).

49.
51.
52.

) (2, 3); b) ( - 3 - y/7; - 3 ) .

50.

p3

3pq.

a) - 2 ; 1; b) - 6 , 5 ; 4; c) - ; 1.
a) ( - o o ; - 3 ) U [-; - ) ;
) ( - o o ; - 1 ] U [1; +oo).

b)

14 skyrius (184-201 psl.)

2.

a) a = 2; b = 1; b) a = - 3 ; b = - 1 .

3.

a) - 3 ; b) 4; c) R; d) > 0; e) ( - o o ; 0] U [4; +oo); f) [0; 6];

g) ^ - 1 , 0, 3; h) ^ 1, 17.

4.

) - 4 < < - 1 ; b) 1 ^ ^ 2,5.

5.

a) ( - o o ; ] ; b) [ - ; +oo); c) ( - o o ; 6); d) [ - 6 ; +oo).

7.

a) 4; b) / ( - 1 0 ) = ; / ( 0 ) = - 1 ; / ( 0 , 6 ) = - l f ;
c) / ( - 4 ) = 0; / ( 2 ) = - 3 ; / ( - 9 ) =

8.

a) ^ 0 ir 2; b) / ( 0 , 2 5 ) = - f , / ( 1 6 ) = f, / ( 2 0 ) =
c) / ( 0 ) = 0, / ( 4 ) = 1, / ( 9 ) = .

9.
11.

a) 1; b) 1; c) - 1 ; d) j j .
a) 32 + 0,6; b) 0 + 0,15; c) - 9 + 0,7; d) - 1 + 0,66.
4 nariai.

13.

a) y

14.

f) ^ = T i a) + 5 ; b) 6 ir - 8 ; c) 0 ; d) 1; e) 0 ; f) - 5 .

15.

a) / ( 3 , 5 ) < / ( - 4 , 2 ) ; b) g(3,5) > ( - 4 , 2 ) ; c) / ( - 7 ) >

10.

x + ; b) y = - x +

c) y = x +

21.

d)
a)
a)
e)
a)
d)
a)

22.

a) Ef = [ ; 27], Eg = [ ^ ; 3]; b) Ef = [ ^ ;

16.
19.
20.

d) y = ^ f ; e) y = ^ ;

g(-7);

( - 4 ) < /(3); e) / ( - j i ) < g({); f) / ( - 1 <

ir f) lygins, b) nelygin, c), d) ir e) nei lygins nei nelygins.
= 0 , V T o ^ 1,5; b) = y/2, Vl 1,1; c) 0 ; d) [ - ; ];
( - o o ; - y/2) U ( V l ; +oo); f) R.
= Vb, Vb s 1,4; b) = - , 1,7; c) =
^03^0,8;
CVb; +oo); e) ( - o o ; - )\ f) ( - 1 ; +oo).
5 ir - 5 ; [ - 5 ; 0) U [5; +oo); b) 0; < 0.

23. ) 5; 4\;
c) ^ f c ; / S + Vfc;

81];

= [ j j ; 27].

b) T 7 L = ; (/(* + )7; V | ;
/''

d) Vm1;

*J\;

24.

a) 3 4 2 ; 5 ? ; - ( f ) ' ; b) 5(a + 6 ) ~ 2 ;

25.
27.

a) [0; 4];

b)

[1; 9]; c) [ - ; 0].

26.

5 ; ( a + >)?.

a) [0; 2];

Apibrimo
sritis

Reikmi
sritis

Lyginumas

f ( x ) = x-5

nelygin

/(x)=x~5

> 0

>> > 0

f ( x ) =x~5

> 0

>> > 0

f(x)

> 0

)> > 0

= X L

1; b) 0 ; c) 0 ; d) 625; e) ; f) 2,0736.

29.

- - ; b ) - 4 4 - ; c)
d) 4
1 a 2
a2+Z>2
x j
x?
4; b) 0; c) 1; 2; d) 2 ; 0; 1; e) 3; f) 0.
(25; 36); b) 0; c) (100; 25); d) (81; 9).

a
a
a
a
Ef
E

37. a
40. a

Didjimo
intervalai

Majimo
intervalai

(oo; 0);
(0; +oo)
(0; +oo)

(0; +oo)

(0; +cx))

nei lygin,
nei nelygin
nei lygin,
nei nelygin
nei lygin,
nei nelygin
nelygin

28.

41.
42.
43.
45.
46.

[ ; 4 ] ; c) [1; 3].

_
Funkcija

/(X) = - " 5

30.
31.
33.
34.

b)

( - o o ; 0);
(0; +oo)

/ ( 0 ) = 1, / ( - 1 ) = ; / ( 1 ) = 1; b) / ( 0 ) = 1, / ( 2 ) = 0 , 0 6 2 5 ; / ( 3 ) = 1.
Df = ( - o o ; 1) U (1; + o o ) ; Ef
= (0; 1]; c) Df

= [ - 3 ; 3]; Ef

8; b) 9; c) - ; d)

39.

= (0; 1 ) U ( 1 ; + o o ) ; b) Df = [ - 1 ; + o o ) ;

= [ ; 1]; d) Df = (0; + o o ) ; Ef
a) = 1; b)

0;

= (0; 1).

) = 0; d) = 1.

1; ; - ; - 3 ; b) - 2 ; 4; 2 ; 3; c) l ; ; 12 ir 5; l ;
d 3; l ; 7 ir - 1 ; 2,5.
a (1; 5); b) (5; 32); c) (1; 4 1 ) ; d) (3; 15).
a 3; b) 3; c) 2; 1; d) - 2 ; e) 0 ir 1; f) 0 ir 1.
a 2; b) 16; c) ; d) 0. 44. a) (2; 3), (3; 2); b) (3; - 2 ) .
a 0 < a < 1; b) 0 < < 1; c) 0 < < 1; d) 0 < < 1.
a > 1,5; 1 < < 3 ir > 5; > ;
4
b < 1,2; < 2 ir 1 < < 2; < 5'

47. a > 3; > 4; 0 < < 1; < 1;

b < 4; <
ir >
< 1irx>6;*<
c > 2,5; > 2; < l ; < 3;
d : >
2 < < 0; 1 < < 5; : > 1.

l|;

48. a

1; V 2 ; 9; ; b) -=; ; j ; 3 6 ^ 2 ; c) 9; 2; 0 , 0 4 ; d) 0 , 0 4 ; ; 25.

49.

- 4 ; l ; - ; 0; - ; - 6 ; - 2 .

51. a
53. a
54. a

50. a) l o g , 5; b) Iog 3 .

3 - ; b) 3 - 2a.
52. a) - 6 ; b) - 6 ; c) 0; d) 6 ; e) 2003; f) 3.
I g 4 2 - Ig 3,5; b) 2 Ig 5; c) 2 Ig 11; d) Ig 19 - Ig 2.
Y = I o g 7 X - 2 ; b) Y = Iog 3
c) Y = I o g 5 X + 3; d) Y = - I o g 5 X

-4.

55.

a) 2 + Iog 9 ; b) - Iog 81 ; ) 3 - 3 Iog 0 i 3 ; d) \ + 2 I g .

56.

a) > 3; b) > 2; ) 1 < < 1; d) < 3 ir > 3; e) l < < 5;

f) < - 4 , 5 ir > 2.
a) ( - o o ; - ) U ( ; +oo); b) ( l ; +oo); c) ( - o o ; 0) U (1; +oo); d) (2; 5);
e) [1; 2) U (2; 5); f) ( - 3 ; 1) U (1; 6].
a) 0,1 ir = 9; b) = 0; c) 0 ; d) ^ 0,1 ir % 11,1.
a) > 1; b) O < < 1; c) > 5; d) O < ^ 1.
a) 2 + 2Iog 3 |x|; - 3 + 3 Iog 3 + Iog 3 m; 4 + Iog 3 y + 2Iog 3 |x| + Iog 3 a;

57.
59.
60.
61.

- ? + 4lg3a + log36;
b) 1 + 2 Ig | a | + 3 lgy; - 2 + l g x + l g y ; + 3 l g a + 2 1 g |y|; + 5 1 g x + 101g |y|.
62.

) 0,38; ; - l | ; b) i / l J ; = b / l 4 ; 4 ; c) - ; 0 ; ; d) - 5 ; 0 ;

63.

a) ; b) 8; c) ; d) ; e) 5 ; f) 125.

64.

) 2; 3; b) 0; c) 6; 14; d) 6; e) 5; f) 4; g) 0; h) 1, ) (1; 1), (3; 9); b) ( - j ; - l ) . 66. ) (3; 0); b) ( - 9 ; 0); ( - 1 ; 0).
) 2; b) 0 ; c) 0 ; d) 3. 68. ) 9; b) 8; c) 27; d) 9.

65.

67.
69.

a)

- 2 1

b ) g

c ) |

d ) - ^ .

71.

a) ( 6 ; 10); b) (16; 10); c) (4,5; 0,5); d) (10; 9), (9; 10); e) (8; 6), (6; 8);
f) (4; 2), (4; - 2 ) .
) 5; b) 3; c) 3; d) 4.

72.

a) > 4; b) > - 4 j ; c) - 1 3 < < 12; d) 3 < < 6; e) < - 2 ir > 6;

70.

76.
77.

f) < 3 ir > ; g) O < < 1; h) O < < 1; i) 1 < < 2; j) > 2.

) - 1 ; 0; 1; b) 7; 8; 9.
) 1 < < 3 ir 4 < < 5; b) 2 < < 2 ir > 5; c) < 3 ir > 7;
d) < 1 ir > 1.
a) < 1; b) < 0.
a) Neturi; b), c), d) reikiniai apibrti.
a) y = Iog i x; b) y = 2X; c) y = 2 - 1; d) y = 1 + Iog2X-

78.

Df = (0; 1,5].

82.
90.
97.
100.

4cm. 8 5 . . 86. f . 88. 5cm. 89. a) 900; b) 1260.

a) 12; b) 15. 91. 68 cm arba 82 cm. 92. 15 cm ir 30 cm.
12(\/3 + 1) cm; 2 . 98. a) 80cm; b) 2 0 ^ 3 cm. 99. 8dm.
a) 60 ir 120; b) 8x/3dm 2 . 101. 5 cm. 102. 9.

73.
74.
75.

79. 36cm.

80. a) 60; b) 150.

81. Jl + s/b.

103. a) MK ir MV; rKN ir M~N\ MK ir ArZV; NK ir NM\

~KM\ b) MK ir ~KM\ M~k ir NK\ MIK ir VM; KN ir
ir NM- MN ir N~M\ MN ir YM\

MN ir

NK.

104. a) DC, XY; b) ~KL, , RS\ c) UV, P~Q.

Lygs vektoriai: AB ir XY\ KL ir ; E~F ir PQ.

~KM ir NM\

NK ir

KN ir ~KM\ ~KN

1 0 5 . \AM\

= 6 c m ; \CO\

= 4 c m ; \M0\

= 2 c m ; \\

106. \DC\ = 4cm; \ED\ = 5cm; \~EA\ = 5cm; \AC\ =

107. Vienakrypiai.
108. a) Lygiagretainis; b) trapecija.
109. a) AC; b) BD; c)
110. a) -AB

2y/bcm.

iVcm.

IAB.

+ AD; b) + \A;

) \(

+ ).

111. a + b = f ; f + g = e; f a = b; c g = d; e + d = AD; e f = g;
f + g+ d = AD; b + c-d
112. a) YM

= k + l; M!

= BE.

= -k - ; b) KN = k + 1 + m; NK = -k - - m;

c) LN = 1 + m; NL = -I - m.
113. a ) X Z + XY; b) 3 7 T .
115.
117.
122.
126.
129.
130.

AD = 2b; DC = a - b; ~ED = a; EF = -b; AF = b - a; AE = 2b - a.

a) AC; b) ; c) 0; d) CB.
119. a) a; b) a - 2b; 120. a) -a + 5b; b) 2x.
A. 123. a( 1 + ^ 0 ) " Lt. 124. % 3,5%. 125. 3 kartus maesnis.
% 10,41%;
16,99%. 127. 2340 arba 2385. 128. 5.
a) 0,(142857); b) 0,(81); c) 0,(307692); d) 0,41(6).
) ; b) - 3 3 ; c)
d) --999-.

131. a) - ; b) 0,(172); ) + 3; d) -y/5

132. Nurodymas. Suprastinkite reikinius.
133. a) y/2; b) 2 ^ 3 ; c) 98; d) - ; e)

y/2.

f) 1 +

g)

-y/;

h) - .

134. a) - ; b) 0,1 (V - 5); c) - ( f ) 2 ; d) .

135. Nurodymas. Pakelkite abi lygybi puses kvadratu.
136. Nurodymas. Dviej nelygi nuliui reikini A ir S suma lygi j kub sumai tik
tuomet, kai A 2 - AB + B2 = 1.
137. Nurodymas. Pasinaudokite nelygybe {a I) 2 + (b I) 2 + (a b)2 ^ 0.
138. 30; 60. 139. 30
50 ^ i .
140.

f ( l - y r T ) ; f ( l

+ v

| T T ) ,

1 < ^ 2 .

141. a) 0 ; b) 1; 6; c ) - 2 ; 1; d ) - 6 ; - 4 ; - 1 ; 1; e) 1; - 2 ; - 2 V 6 ; f ) - l ; 2;
g) 18; h) 20; i) 0 ; j) 3; k) 1; - 2 .
142. a) { - 2 } U (0; 1]; b) ( - 5 ; - 1 ) U (1; +00); c) ( - 0 0 ; - 2 ) U ( - 1 ; 1) U (2; +00);
d) ( - 2 ; +00); e) ( - 0 0 ; - 1 ) U (0; ) U (1; +00); f) ( - 0 0 ; 0) U (1; 6).
143. 2; 1. 1 4 4 . - 4 ; - 3 .
145.^50.
146. a) (9; 5); ( - 9 ; - 5 ) ; b) (1; 3); (3; 1); c) (2; 3); (3; 2).

I S B N 9 9 5 5 - 4 9 1 - 2 2 - 1 (1 dalis)
I S B N 9 9 5 5 - 4 9 1 - 2 3 - ( 2 dalys)